Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.6 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 892 7856218 7854219 2026-06-14T11:25:48Z LukasTankas 195284 7856218 wikitext text/x-wiki Natūraliojo skaičiaus <math>n</math> '''faktorialu''' vadinama visų natūraliųjų skaičių nuo 1 iki <math>n</math> sandauga, pavyzdžiui: :<math>5! = 5 \times 4 \times 3 \times 2 \times 1 = 120. \ </math> Sutarta, kad skaičiaus 0 faktorialas lygus 1 (0! = 1) (tuščioji sandauga). Matematikoje sandauga kurioje nėra dauginamųjų laikoma lygia vienetui (suma, kurioje nėra sudedamųjų, laikoma lygia nuliui).<ref>{{cite book |author=Jaroslav Nešetřil, [[Jiří Matoušek (mathematician)|Jiří Matoušek]] |title=Invitation to Discrete Mathematics |publisher=Oxford University Press |year=1998 |isbn=0-19-850207-9 |pages=12}}</ref> == Formalūs apibrėžimai == Formaliai faktorialo funkciją galima apibrėžti kaip: :<math> n!=\prod_{k=1}^n k \!</math>. ([[natūralusis skaičius|natūraliųjų skaičių]] <math>k</math> sandauga, kai <math>k</math> kinta nuo 1 iki <math>n</math>) arba : <math> n! = \left\{\begin{matrix} 1, & \mbox{jei }n\mbox{=0} \\ n \cdot (n-1)!, & \mbox{jei }n\ge\mbox{1} \end{matrix}\right. </math> Apytiksliai suskaičiuoti didelių skaičių faktorialą galima naudojant [[Stirlingo formulė|Stirlingo formulę]]:<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/stirlingo-formule/</ref> : <math>\lim_{n \rightarrow \infty} {n!\over \sqrt{2 \pi n} \; n^n e^{-n} } = 1</math> Norint iš šios formulės išreikšti <math>n!</math> reikšmę, gaunama [[aproksimacija|aproksimacinė]] lygybė:<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/stirlingo-formule/</ref> : <math>n! \approx \sqrt{2 \Pi n} \; \left(\frac{n}{e}\right)^{n}</math> == Ryšys su Gama funkcija == Faktorialo funkcija gali būti [[funkcijos apibrėžimo sritis|apibrėžta]] ir ne [[Sveikasis skaičius|sveikiesiems skaičiams]]. Tokia funkcija yra vadinama '''[[gama funkcija]]''' ir yra žymima <math>\Gamma(z)</math>, kai z nėra 0 arba sveikas neigiamas skaičius. Gama funkcija taip pat yra apibrėžta visiems [[kompleksinis skaičius|kompleksiniams skaičiams]], išskyrus nulį ir sveikus neigiamus skaičius.<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>\Gamma(z)=\int_{0}^{\infty} t^{z-1} e^{-t}\, \mathrm{d}t. \!</math> Gama funkcija kaip ir faktorialas tenkina tokius pat [[Rekursija|rekursyvinius sąryšius]]:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>n!=n(n-1)! \,</math> : <math>\Gamma(n+1)=n\Gamma(n) \,</math> Ne [[Sveikasis skaičius|sveikųjų skaičių]] faktorialui apskaičiuoti naudojama Gama funkcijos ir faktorialo sąryšio formulė:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>n!=\Gamma(n+1)</math> Skaičius <math>0,5!</math>, priešingai nei kiti skaičiai, išsiskiria išreiškimo būdu:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>\Gamma\left(\frac{3}{2}\right)=\frac{\sqrt{\pi}}{2}</math> == Dvigubas faktorialas == Dvigubas faktorialas (žymima <math>n!!</math>) nurodo kas antro [[natūralusis skaičius|natūraliojo skaičiaus]] sandaugą. Jeigu <math>n</math> yra [[nelyginis skaičius]], sandauga prasideda [[1 (skaičius)|vienetu]]. Jeigu ''n'' yra [[lyginis skaičius]], sandauga prasideda [[2 (skaičius)|dvejetu]]. Pavyzdžiai: <math>7!! = 7 \times 5 \times 3 \times 1 = 105</math> <math>8!! = 8 \times 6 \times 4 \times 2 = 384</math> Sutarta, kad skaičiaus 0 dvigubas faktorialas lygus 1 (tuščioji sandauga). [[Gama funkcija]] dvigubam faktorialui negalioja, todėl su juo galima gauti reikšmes tik tuo atveju, kai <math>n</math> yra [[natūralusis skaičius]] arba lygus [[0 (skaičius)|nuliui]] (<math>n \in \mathbb{N}</math> arba n=0). == Trigubas faktorialas == Trigubas faktorialas (žymima <math>n!!!</math>) nurodo kas trečio [[natūralusis skaičius|natūraliojo skaičiaus]] sandaugą. Sandauga prasideda skaičiumi <math>n</math> ir kiekvienas sekantis daugiklis yra 3 vienetais mažesnis už praeitąjį iki kol pasiekiamas paskutinis daugiklis: 1, 2 arba 3. Pavyzdžiai: <math>10!!! = 10 \times 7 \times 4 \times 1 = 280</math> <math>11!! = 11 \times 8 \times 5 \times 2 = 440</math> <math>12!! = 12 \times 9 \times 6 \times 3 = 1944</math> Sutarta, kad skaičių 0, 1 ir 2 trigubas faktorialas lygus 1. [[Gama funkcija]] trigubam faktorialui taip pat negalioja, todėl su juo galima gauti reikšmes tik tuo atveju, kai <math>n</math> yra [[natūralusis skaičius]] arba lygus [[0 (skaičius)|nuliui]] (<math>n \in \mathbb{N}</math> arba n=0). == Faktorialų reikšmės == {| class="wikitable sortable" ! n ! <nowiki>n!</nowiki> ! <nowiki>n!!</nowiki> ! <nowiki>n!!!</nowiki> |- | 0 || 1 || 1 || 1 |- | 1 || 1 || 1 || 1 |- | 2 || 2 || 2 || 1 |- | 3 || 6 || 3 || 3 |- | 4 || 24 || 8 || 4 |- | 5 || 120 || 15 || 5 |- | 6 || 720 || 48 || 18 |- | 7 || 5 040 || 105 || 28 |- | 8 || 40 320 || 384 || 40 |- | 9 || 362 880 || 945 || 162 |- | 10 || 3628800 || 3 840 || 280 |- | 11 || 39 916 800 || 10 395 || 440 |- | 12 || 479 001 600 || 46 080 || 1 944 |- | 13 || 6 227 020 800 || 135 135 || 3 640 |- | 14 || 87 178 291 200 || 645 120 || 6 160 |- | 15 || 1 307 674 368 000 || 2 027 025 || 29 160 |- | 16 || 20 922 789 888 000 || 10 321 920 || 58 240 |- | 17 || 355 687 428 096 000 || 34 459 425 || 104 720 |- | 18 || 6 402 373 705 728 000 || 185 794 560 || 524 880 |- | 19 || 121 645 100 408 832 000 || 654 729 075 || 1 106 560 |- | 20 || 2 432 902 008 176 640 000 || 3 715 891 200 || 2 094 400 |- | 25 || 15 511 210 043 330 985 984 000 000 || 7 905 853 580 625 || 608 608 000 |- | 30 || 265 252 859 812 191 058 636 308 480 000 000 || 42 849 873 690 624 000 || 214 277 011 200 |} == Nuorodos == * http://factorielle.free.fr * https://www.skaiciuokle.lt/skaiciuokles/faktorialas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Vikižodynas|faktorialas|no=T}} [[Kategorija:Kombinatorika]] cmkgdzsu6xcrysky0jjebl0l8fzm0e9 7856220 7856218 2026-06-14T11:44:27Z LukasTankas 195284 7856220 wikitext text/x-wiki Natūraliojo skaičiaus <math>n</math> '''faktorialu''' vadinama visų [[natūralusis skaičius|natūraliųjų skaičių]] nuo 1 iki <math>n</math> [[daugyba|sandauga]], pavyzdžiui: :<math>5! = 5 \times 4 \times 3 \times 2 \times 1 = 120. \ </math> Sutarta, kad skaičiaus 0 faktorialas lygus 1 (0! = 1) (tuščioji sandauga). Matematikoje sandauga kurioje nėra dauginamųjų laikoma lygia vienetui (suma, kurioje nėra sudedamųjų, laikoma lygia nuliui).<ref>{{cite book |author=Jaroslav Nešetřil, [[Jiří Matoušek (mathematician)|Jiří Matoušek]] |title=Invitation to Discrete Mathematics |publisher=Oxford University Press |year=1998 |isbn=0-19-850207-9 |pages=12}}</ref> == Formalūs apibrėžimai == Formaliai faktorialo funkciją galima apibrėžti kaip: :<math> n!=\prod_{k=1}^n k \!</math>. ([[natūralusis skaičius|natūraliųjų skaičių]] <math>k</math> sandauga, kai <math>k</math> kinta nuo 1 iki <math>n</math>) arba : <math> n! = \left\{\begin{matrix} 1, & \mbox{jei }n\mbox{=0} \\ n \cdot (n-1)!, & \mbox{jei }n\ge\mbox{1} \end{matrix}\right. </math> Apytiksliai suskaičiuoti didelių skaičių faktorialą galima naudojant [[Stirlingo formulė|Stirlingo formulę]]:<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/stirlingo-formule/</ref> : <math>\lim_{n \rightarrow \infty} {n!\over \sqrt{2 \pi n} \; n^n e^{-n} } = 1</math> Norint iš šios formulės išreikšti <math>n!</math> reikšmę, gaunama [[aproksimacija|aproksimacinė]] lygybė:<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/stirlingo-formule/</ref> : <math>n! \approx \sqrt{2 \Pi n} \; \left(\frac{n}{e}\right)^{n}</math> == Ryšys su Gama funkcija == Faktorialo funkcija gali būti [[funkcijos apibrėžimo sritis|apibrėžta]] ir ne [[Sveikasis skaičius|sveikiesiems skaičiams]]. Tokia funkcija yra vadinama '''[[gama funkcija]]''' ir yra žymima <math>\Gamma(z)</math>, kai z nėra 0 arba sveikas neigiamas skaičius. Gama funkcija taip pat yra apibrėžta visiems [[kompleksinis skaičius|kompleksiniams skaičiams]], išskyrus nulį ir sveikus neigiamus skaičius.<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>\Gamma(z)=\int_{0}^{\infty} t^{z-1} e^{-t}\, \mathrm{d}t. \!</math> Gama funkcija kaip ir faktorialas tenkina tokius pat [[Rekursija|rekursyvinius sąryšius]]:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>n!=n(n-1)! \,</math> : <math>\Gamma(n+1)=n\Gamma(n) \,</math> Ne [[Sveikasis skaičius|sveikųjų skaičių]] faktorialui apskaičiuoti naudojama Gama funkcijos ir faktorialo sąryšio formulė:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>n!=\Gamma(n+1)</math> Skaičius <math>0,5!</math>, priešingai nei kiti skaičiai, išsiskiria išreiškimo būdu:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>\Gamma\left(\frac{3}{2}\right)=\frac{\sqrt{\pi}}{2}</math> == Dvigubas faktorialas == Dvigubas faktorialas (žymima <math>n!!</math>) nurodo kas antro [[natūralusis skaičius|natūraliojo skaičiaus]] sandaugą. Jeigu <math>n</math> yra [[nelyginis skaičius]], sandauga prasideda [[1 (skaičius)|vienetu]]. Jeigu ''n'' yra [[lyginis skaičius]], sandauga prasideda [[2 (skaičius)|dvejetu]]. Pavyzdžiai: <math>7!! = 7 \times 5 \times 3 \times 1 = 105</math> <math>8!! = 8 \times 6 \times 4 \times 2 = 384</math> Taip pat [[lyginis skaičius|lyginio skaičiaus]] dvigubas faktorialas išreikškiamas formule <math>(2n)!! = 2^{n}n!</math>, pavyzdžiui: <math>8!! = (2 \cdot 4)!! = 2^{4} \cdot 4! = 16 \cdot 24 = 384</math> Sutarta, kad skaičiaus 0 dvigubas faktorialas lygus 1 (tuščioji sandauga). [[Gama funkcija]] dvigubam faktorialui negalioja, todėl su juo galima gauti reikšmes tik tuo atveju, kai <math>n</math> yra [[natūralusis skaičius]] arba lygus [[0 (skaičius)|nuliui]] (<math>n \in \mathbb{N}</math> arba n=0). == Trigubas faktorialas == Trigubas faktorialas (žymima <math>n!!!</math>) nurodo kas trečio [[natūralusis skaičius|natūraliojo skaičiaus]] sandaugą. Sandauga prasideda skaičiumi <math>n</math> ir kiekvienas sekantis daugiklis yra 3 vienetais mažesnis už praeitąjį iki kol pasiekiamas paskutinis daugiklis: 1, 2 arba 3. Pavyzdžiai: <math>10!!! = 10 \times 7 \times 4 \times 1 = 280</math> <math>11!! = 11 \times 8 \times 5 \times 2 = 440</math> <math>12!! = 12 \times 9 \times 6 \times 3 = 1944</math> Sutarta, kad skaičių 0, 1 ir 2 trigubas faktorialas lygus 1. [[Gama funkcija]] trigubam faktorialui taip pat negalioja, todėl su juo galima gauti reikšmes tik tuo atveju, kai <math>n</math> yra [[natūralusis skaičius]] arba lygus [[0 (skaičius)|nuliui]] (<math>n \in \mathbb{N}</math> arba n=0). == Faktorialų reikšmės == {| class="wikitable sortable" ! n ! <nowiki>n!</nowiki> ! <nowiki>n!!</nowiki> ! <nowiki>n!!!</nowiki> |- | 0 || 1 || 1 || 1 |- | 1 || 1 || 1 || 1 |- | 2 || 2 || 2 || 1 |- | 3 || 6 || 3 || 3 |- | 4 || 24 || 8 || 4 |- | 5 || 120 || 15 || 5 |- | 6 || 720 || 48 || 18 |- | 7 || 5 040 || 105 || 28 |- | 8 || 40 320 || 384 || 40 |- | 9 || 362 880 || 945 || 162 |- | 10 || 3628800 || 3 840 || 280 |- | 11 || 39 916 800 || 10 395 || 440 |- | 12 || 479 001 600 || 46 080 || 1 944 |- | 13 || 6 227 020 800 || 135 135 || 3 640 |- | 14 || 87 178 291 200 || 645 120 || 6 160 |- | 15 || 1 307 674 368 000 || 2 027 025 || 29 160 |- | 16 || 20 922 789 888 000 || 10 321 920 || 58 240 |- | 17 || 355 687 428 096 000 || 34 459 425 || 104 720 |- | 18 || 6 402 373 705 728 000 || 185 794 560 || 524 880 |- | 19 || 121 645 100 408 832 000 || 654 729 075 || 1 106 560 |- | 20 || 2 432 902 008 176 640 000 || 3 715 891 200 || 2 094 400 |- | 25 || 15 511 210 043 330 985 984 000 000 || 7 905 853 580 625 || 608 608 000 |- | 30 || 265 252 859 812 191 058 636 308 480 000 000 || 42 849 873 690 624 000 || 214 277 011 200 |} == Nuorodos == * http://factorielle.free.fr * https://www.skaiciuokle.lt/skaiciuokles/faktorialas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Vikižodynas|faktorialas|no=T}} [[Kategorija:Kombinatorika]] ecs8zh1rteat5j6cpyt6xptnbppsbrs 7856221 7856220 2026-06-14T11:45:47Z LukasTankas 195284 7856221 wikitext text/x-wiki Natūraliojo skaičiaus <math>n</math> '''faktorialu''' vadinama visų [[natūralusis skaičius|natūraliųjų skaičių]] nuo 1 iki <math>n</math> [[daugyba|sandauga]], pavyzdžiui: :<math>5! = 5 \times 4 \times 3 \times 2 \times 1 = 120. \ </math> Sutarta, kad skaičiaus 0 faktorialas lygus 1 (0! = 1) (tuščioji sandauga). Matematikoje sandauga kurioje nėra dauginamųjų laikoma lygia vienetui (suma, kurioje nėra sudedamųjų, laikoma lygia nuliui).<ref>{{cite book |author=Jaroslav Nešetřil, [[Jiří Matoušek (mathematician)|Jiří Matoušek]] |title=Invitation to Discrete Mathematics |publisher=Oxford University Press |year=1998 |isbn=0-19-850207-9 |pages=12}}</ref> == Formalūs apibrėžimai == Formaliai faktorialo funkciją galima apibrėžti kaip: :<math> n!=\prod_{k=1}^n k \!</math>. ([[natūralusis skaičius|natūraliųjų skaičių]] <math>k</math> sandauga, kai <math>k</math> kinta nuo 1 iki <math>n</math>) arba : <math> n! = \left\{\begin{matrix} 1, & \mbox{jei }n\mbox{=0} \\ n \cdot (n-1)!, & \mbox{jei }n\ge\mbox{1} \end{matrix}\right. </math> Apytiksliai suskaičiuoti didelių skaičių faktorialą galima naudojant [[Stirlingo formulė|Stirlingo formulę]]:<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/stirlingo-formule/</ref> : <math>\lim_{n \rightarrow \infty} {n!\over \sqrt{2 \pi n} \; n^n e^{-n} } = 1</math> Norint iš šios formulės išreikšti <math>n!</math> reikšmę, gaunama [[aproksimacija|aproksimacinė]] lygybė:<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/stirlingo-formule/</ref> : <math>n! \approx \sqrt{2 \Pi n} \; \left(\frac{n}{e}\right)^{n}</math> == Ryšys su Gama funkcija == Faktorialo funkcija gali būti [[funkcijos apibrėžimo sritis|apibrėžta]] ir ne [[Sveikasis skaičius|sveikiesiems skaičiams]]. Tokia funkcija yra vadinama '''[[gama funkcija]]''' ir yra žymima <math>\Gamma(z)</math>, kai z nėra 0 arba sveikas neigiamas skaičius. Gama funkcija taip pat yra apibrėžta visiems [[kompleksinis skaičius|kompleksiniams skaičiams]], išskyrus nulį ir sveikus neigiamus skaičius.<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>\Gamma(z)=\int_{0}^{\infty} t^{z-1} e^{-t}\, \mathrm{d}t. \!</math> Gama funkcija kaip ir faktorialas tenkina tokius pat [[Rekursija|rekursyvinius sąryšius]]:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>n!=n(n-1)! \,</math> : <math>\Gamma(n+1)=n\Gamma(n) \,</math> Ne [[Sveikasis skaičius|sveikųjų skaičių]] faktorialui apskaičiuoti naudojama Gama funkcijos ir faktorialo sąryšio formulė:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>n!=\Gamma(n+1)</math> Skaičius <math>0,5!</math>, priešingai nei kiti skaičiai, išsiskiria išreiškimo būdu:<ref>https://support.microsoft.com/lt-LT/Excel/gamma-function</ref> : <math>\Gamma\left(\frac{3}{2}\right)=\frac{\sqrt{\pi}}{2}</math> == Dvigubas faktorialas == Dvigubas faktorialas (žymima <math>n!!</math>) nurodo kas antro [[natūralusis skaičius|natūraliojo skaičiaus]] sandaugą. Jeigu <math>n</math> yra [[nelyginis skaičius]], sandauga prasideda [[1 (skaičius)|vienetu]]. Jeigu ''n'' yra [[lyginis skaičius]], sandauga prasideda [[2 (skaičius)|dvejetu]]. Pavyzdžiai: <math>7!! = 7 \times 5 \times 3 \times 1 = 105</math> <math>8!! = 8 \times 6 \times 4 \times 2 = 384</math> Taip pat [[lyginis skaičius|lyginio skaičiaus]] dvigubas faktorialas išreikškiamas formule <math>(2n)!! = 2^{n}n!</math>, pavyzdžiui: <math>8!! = (2 \cdot 4)!! = 2^{4} \cdot 4! = 16 \cdot 24 = 384</math> Sutarta, kad skaičiaus 0 dvigubas faktorialas lygus 1 (tuščioji sandauga). [[Gama funkcija]] dvigubam faktorialui negalioja, todėl su juo galima gauti reikšmes tik tuo atveju, kai <math>n</math> yra [[natūralusis skaičius]] arba lygus [[0 (skaičius)|nuliui]] (<math>n \in \mathbb{N}</math> arba n=0). == Trigubas faktorialas == Trigubas faktorialas (žymima <math>n!!!</math>) nurodo kas trečio [[natūralusis skaičius|natūraliojo skaičiaus]] sandaugą. Sandauga prasideda skaičiumi <math>n</math> ir kiekvienas sekantis daugiklis yra 3 vienetais mažesnis už praeitąjį iki kol pasiekiamas paskutinis daugiklis: 1, 2 arba 3. Pavyzdžiai: <math>10!! = 10 \times 7 \times 4 \times 1 = 280</math> <math>11!! = 11 \times 8 \times 5 \times 2 = 440</math> <math>12!! = 12 \times 9 \times 6 \times 3 = 1944</math> Sutarta, kad skaičių 0, 1 ir 2 trigubas faktorialas lygus 1. [[Gama funkcija]] trigubam faktorialui taip pat negalioja, todėl su juo galima gauti reikšmes tik tuo atveju, kai <math>n</math> yra [[natūralusis skaičius]] arba lygus [[0 (skaičius)|nuliui]] (<math>n \in \mathbb{N}</math> arba n=0). == Faktorialų reikšmės == {| class="wikitable sortable" ! n ! <nowiki>n!</nowiki> ! <nowiki>n!!</nowiki> ! <nowiki>n!!!</nowiki> |- | 0 || 1 || 1 || 1 |- | 1 || 1 || 1 || 1 |- | 2 || 2 || 2 || 1 |- | 3 || 6 || 3 || 3 |- | 4 || 24 || 8 || 4 |- | 5 || 120 || 15 || 5 |- | 6 || 720 || 48 || 18 |- | 7 || 5 040 || 105 || 28 |- | 8 || 40 320 || 384 || 40 |- | 9 || 362 880 || 945 || 162 |- | 10 || 3628800 || 3 840 || 280 |- | 11 || 39 916 800 || 10 395 || 440 |- | 12 || 479 001 600 || 46 080 || 1 944 |- | 13 || 6 227 020 800 || 135 135 || 3 640 |- | 14 || 87 178 291 200 || 645 120 || 6 160 |- | 15 || 1 307 674 368 000 || 2 027 025 || 29 160 |- | 16 || 20 922 789 888 000 || 10 321 920 || 58 240 |- | 17 || 355 687 428 096 000 || 34 459 425 || 104 720 |- | 18 || 6 402 373 705 728 000 || 185 794 560 || 524 880 |- | 19 || 121 645 100 408 832 000 || 654 729 075 || 1 106 560 |- | 20 || 2 432 902 008 176 640 000 || 3 715 891 200 || 2 094 400 |- | 25 || 15 511 210 043 330 985 984 000 000 || 7 905 853 580 625 || 608 608 000 |- | 30 || 265 252 859 812 191 058 636 308 480 000 000 || 42 849 873 690 624 000 || 214 277 011 200 |} == Nuorodos == * http://factorielle.free.fr * https://www.skaiciuokle.lt/skaiciuokles/faktorialas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Vikižodynas|faktorialas|no=T}} [[Kategorija:Kombinatorika]] rg5to433488riul70557i916f0ivtw0 0 1510 7855748 7789663 2026-06-13T16:02:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855748 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Antanas Merkys | titulas = | vaizdas = Antanas Merkys.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1887|01|20}} | gimimo vieta = [[Bajorai (Kupiškis)|Bajorai]], [[Skapiškio valsčius]] | mirė = {{Mirė|1955|03|05|1887|01|20}} | mirties vieta = Malenkai, [[Vladimiro sritis]] | palaidotas =[[Petrašiūnų kapinės]]e | tėvas = Karolis Merkys | motina = Ona Plukaitė-Merkienė | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = teisininkas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Lietuvių tautininkų sąjunga]] | išsilavinimas = | alma_mater = [[1918]] m. [[Kijevo universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Antanas Merkys }} '''Antanas Merkys''' ([[1887]] m. [[sausio 20]] ar [[vasario 1]] d. [[Bajorai (Kupiškis)|Bajoruose]], [[Skapiškio valsčius]] – [[1955]] m. [[kovo 5]] d. Malenkuose, [[Vladimiro sritis]], palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e) – teisininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos [[Ministras pirmininkas]]. == Biografija == [[Vaizdas:Lenta. Antanas Merkys.JPG|miniatiūra|160px|left|Atminimo lenta Kaune, [[Laisvės alėja|Laisvės al.]] 30]] [[Vaizdas:MerkysA.jpg|miniatiūra|160px|left|Antanas Merkys. 1921 m.]] Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Baigė [[Rygos Aleksandro berniukų gimnazija|Rygos Aleksandro gimnaziją]], studijavo teisę [[Tartu universitetas|Tartu universitete]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais mobilizuotas į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenę]]. [[1915]] m. buvo [[Kaunas|Kauno]], [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]], [[Kėdainiai|Kėdainių]] geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo [[Rumunija|Rumunų]] fronte. [[1918]] m. baigė [[Kijevo universitetas|Kijevo universiteto]] Teisės fakultetą. [[1919]] m. [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] savanoris, Krašto apsaugos ministerijos juridinio skyriaus vedėjas. [[Krašto apsaugos ministras]] trijuose kabinetuose – [[Pranas Dovydaitis|Prano Dovydaičio]] (1919 m. [[kovo 12]] d. – 1919 m. [[balandžio 12]] d.), [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. [[rugpjūčio 21]] d.), [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] ([[1926]] m. [[gruodžio 17]] d. – [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d.). Įsteigė [[Varnių koncentracijos stovykla|Varnių koncentracijos stovyklą]]. [[1922]] m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu. 1927–[[1932]] m. [[Klaipėda|Klaipėdos]] [[gubernatorius]], vėliau advokatas. Nuo [[1934]] m. [[sausio 2]] d. iki [[1939]] m. Kauno [[burmistras]] (pakeitė liaudininką [[Jonas Vileišis|Joną Vileišį]]). 1934–[[1940]] m. [[Lietuvos miestų sąjunga|Miestų sąjungos]] pirmininkas. [[1936]]–1940 m. [[Ketvirtasis Seimas|Seimo]] narys. 1939 m. rudenį – Vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai. 1939 m. [[lapkričio 21]] d. – 1940 m. [[birželio 17]] d. paskutinis tarpukario Lietuvos [[Lietuvos ministrų kabinetai (1918-1940)#Antano Merkio vyriausybė|ministras pirmininkas]]. Prezidentui [[Antanas Smetona|Antanui Smetonai]] pasitraukus iš Lietuvos, ėjo [[Lietuvos prezidentas|prezidento]] pareigas (1940 m. [[birželio 15]] d. – 1940 m. birželio 17 d.). Sovietams užėmus Lietuvą, bandė bėgti į [[Švedija|Švediją]], bet [[Rygos oro uostas|Rygos oro uoste]] sulaikytas [[NKVD]], suimtas, [[liepos 17]] d. su šeima ištremtas. Vežiotas po įvairius kalėjimus. [[1952]] m. gavo 25 metus kalėjimo [[Vladimiras|Vladimire]]. Kartu su kitais Baltijos šalių politikais kalėjime jo pavardė laikyta paslaptimi, vadintas numeriu (nr. 1, jo žmona – nr. 2, [[Juozas Urbšys]] nr. 5, [[Aleksandras Stulginskis]] nr. 30 ir kt.). [[1954]] m. A. Merkys suteikus malonę paleistas, bet [[1955]] m. Malenkų invalidų namuose Vladimiro srityje mirė.<ref>Istorija. „Veidas“, 2008, 41 p.</ref> [[Vaizdas:Antanas Merkys 001.jpg|miniatiūra|dešinėje|A. Merkio [[kenotafas]] [[Petrašiūnų kapinės]]e<ref>''[http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MERKYS%20ANTANAS „Antanas Merkys“. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190814084416/http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MERKYS%20ANTANAS |date=2019-08-14 }}. Kauno apskrities viešoji biblioteka. 2004 m.''</ref>]] == Įvertinimas == * 1927 m. Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas * 1938 m. [[Gedimino 3 laipsnio ordinas|DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas]] (1938 02 16) * 1928 m. [[Gedimino 3 laipsnio ordinas|DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas]] (1928 02 16) * 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis Nr.1428 * 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis * 1938 m. Šaulių žvaigždės ordinas * 1939 m. Šaulių žvaigždės medalis * 1937 m. Jaunosios Lietuvos Trijų liepsnų 1-ojo laipsnio ordinas * 1939 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 1-ojo laipsnio kryžius * 1934 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 2-ojo laipsnio kryžius * 1934 m. Skautų Gedimino vilko ordinas * 1934 m. Skautų Svastikos ordinas * 1935 m. Belgijos Leopoldo II 1-ojo laipsnio ordinas * 1935 m. Italijos Karūnos 2-ojo laipsnio ordinas * 1937 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas == Atminimo įamžinimas == * Atminimo lenta Klaipėdoje<ref>{{Cite web |title=Atminimo lenta Antanui Merkiui |trans-title= |author= |work=krastogidas.lt |date= |access-date=2026-03-23 |url= https://krastogidas.lt/objektai/atminimo-lenta-antanui-merkiui |language=lt}}</ref> * Paminklinė plokštė Kaune<ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MERKYS%20ANTANAS {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190814084416/http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MERKYS%20ANTANAS |date=2019-08-14 }}</ref> Antano Merkio gimtinės vieta [[Bajorai (Kupiškis)|Bajorų]] kaime (Skapiškio sen., dab. Kupiškio r.) [[1995]] m. įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] (u. k. [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/BDE9B3E5-F297-4BC2-8AEB-A4BF08AE0FA4 21539] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/BDE9B3E5-F297-4BC2-8AEB-A4BF08AE0FA4 |date=2016-11-19 }}), [[2005]] m. LR kultūros ministro įsakymu pripažinta valstybės saugoma.<ref>{{cite act |type=Įsakymas |index=ĮV-190 |date=2005-04-29 |legislature=[[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija]] |title=Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255363 |access-date=2024-06-04 |language=lt}}</ref> [[2018]] m. įtraukta į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.<ref>{{cite act |type=Sprendimas |index=TS-170 |date=2018-06-28 |legislature=[[Kupiškio rajono savivaldybės taryba]] |title=Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ec9d7c627bd311e89188e16a6495e98c |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/ankstesnes-vyriausybes/antanas-merkys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Antanas Merkys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200807182724/https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/ankstesnes-vyriausybes/antanas-merkys |date=2020-08-07 }} * [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35547&p_k=1&p_t=158786 Lietuvos Respublikos Seimas. Antanas Merkys] * [http://kmintys.lt/archyvas/?psl=pamirsti_negalima_prisiminti&id=2 „DIRBĘS SAVO MYLIMOS ŠALIES LABUI“] * [http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietu-valdzios-represuoti-ir-persekioti-1918-m.-vasario-16-d.-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai-valstybes-vadovai-ir-ministrai-lya/exh-61/27.-antanas-merkys-18871955/case-265 Virtualios parodos. Vytautas Merkys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210617084042/http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietu-valdzios-represuoti-ir-persekioti-1918-m.-vasario-16-d.-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai-valstybes-vadovai-ir-ministrai-lya/exh-61/27.-antanas-merkys-18871955/case-265 |date=2021-06-17 }} * [https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/99823/1/ISSN2029-7181_2013_V_90.N_2.PG_22-35.pdf Valstybinė opozicija ir politinė krizė Lietuvoje 1940 m. okupacijos išvakarėse] {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Karolis Žalkauskas]] | title = [[Klaipėdos krašto gubernatorius]][[Vaizdas:Flag of the Klaipėda Region.svg|left|30px]] |years = [[1927]]–[[1932]] m. | after = [[Vytautas Jonas Gylys]]}} {{succession box | before = [[Antanas Gravrogkas]]| title = Kauno miesto Burmistras|years = [[1934]]–[[1939]] m. | after = [[Steponas Rusteika]] }} {{succession box | before = [[Jonas Černius]]| title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]|years = [[1939]]–[[1940]] m. | after = [[Justas Paleckis]] }} {{succession box | before = [[Antanas Smetona]]| title = [[Lietuvos prezidentas|''Laikinasis'' Lietuvos prezidentas]]|years = [[1940]] m. | after = [[Justas Paleckis]] }} {{end box}} <br />{{Lietuvos Premjerai}} {{DEFAULTSORT:Merkys, Antanas}} [[Kategorija:Seimo atstovai]] [[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai 1918-1940 m.]] [[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos savanoriai]] [[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]] [[Kategorija:Kauno miesto burmistrai]] [[Kategorija:Lietuvos laikinieji prezidentai]] pg2a9ou8fhps5crqn3vx0j9t7pg1va6 0 1994 7855760 7737183 2026-06-13T16:51:09Z Kurmis 4286 /* Įvykiai */ 7855760 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 14 diena''' – 14-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 351 diena ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 352). == Informacija == === Šventės === * Rytų [[stačiatikiai|stačiatikių]] bažnyčia – Naujieji Metai (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]); * [[Indija]] – [[Makar Sankranti]]. === Vardadieniai === * Auksė – Feliksas – Hilarijus – Laimis – Lilija – Teodozijus <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.14 Sausio 14] (Day.lt)</ref> * Auksys – Auksius – Auksuolė – Dailius – Laimonas – Lelija == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1919]] – [[Kaunas|Kaune]] [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] draugijos iniciatyva įsteigta 50-ies lovų ligoninė Lietuvos kariuomenės kariams; * [[1991]] – [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] paskelbtas trijų dienų [[gedulas]] [[Sausio 13 aukos|Sausio 13 aukoms]] Lietuvoje atminti; * [[1991]] – įkurta [[Sausio 13 aukos|Sausio 13 brolija]], suvienijusi Nepriklausomybės gynėjus [[savanoris|savanorius]]; * [[1991]] – per [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] antrąją programą pradėtos tansliuoti radijo stoties „[[Laisvoji Europa]]“ lietuviškos laidos; * [[1993]] – per Lietuvą praūžė uraganas Anatolijus; * [[1998]] – [[Vilnius|Vilniuje]] atidarytas [[Australija|Australijos]] [[garbės konsulatas]]; * [[2000]] – Lietuva prisijungė prie bendros [[Šiaurės šalys|Šiaurės]] ir [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] programos, skirtos kovai su [[tuberkuliozė|tuberkulioze]]; * [[2005]] – [[Tarptautinė krepšinio federacija|Tarptautinės krepšinio federacijos]] [[Europa|Europos]] padalinio [[FIBA]] Europos vadovų ir [[Lietuvos krepšinio federacija|Lietuvos krepšinio federacijos]] bei [[Vyriausybė]]s vadovų parašais patvirtinta, kad po 72 metų pertraukos – [[2011]] metais Lietuvoje vyks XXXVII [[Europos vyrų krepšinio čempionatas]]. === Gimimo dienos === * [[1770]] m. – [[Adomas Jurgis Čartoriskis]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai (luomas)|bajoras]], didikas, [[Čartoriskių herbas|Čartoriskių]] [[bajoro herbas|herbo]] [[kunigaikštis]], politikas, [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ir [[Lenkija|Lenkijos karalystės]] valstybės ir karinis veikėjas (m. [[1861]] m.). * [[1819]] m. – [[Konstantinas Grevinkas]], [[Estija|Estijos]] geologas ir archeologas, mineralogijos daktaras (m. [[1887]] m.). * [[1881]] m. – [[Jonas Gudaitis-Vabalas]], pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, [[laisvamanybė|laisvamanis]] (m. [[1955]] m.). * [[1888]] m. – [[Antanas Kaminskas (1888)|Antanas Kaminskas]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1956]] m.). * [[1890]] m. – [[Boleslovas Jakutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. [[1969]] m.). * [[1892]] m. – [[Jonas Laurinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1947]] m.). * [[1896]] m. – [[Jeronimas Uborevičius]], lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango [[komandarmas]] (m. [[1937]] m.). * [[1900]] m. – [[Juozas Gražulis (1900)|Juozas Gražulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (m. [[1946]] m.). * [[1902]] m. – [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. [[1985]] m.). * [[1906]] m. – [[Liudas Dovydėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų (m. [[2000]] m.). * '''[[1911]] m.''': ** [[Antanas Rudis|Antanas Juozas Rudis]], [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių visuomenės]] veikėjas ir [[filantropas]]. ** [[Edvardas Kaštaunas]], aktorius. ** [[Vytautas Mackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[1991]] m.). * [[1915]] m. – [[Povilas Baltrušaitis]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1976]] m.). * [[1916]] m. – [[Milda Budrienė]], lietuvių gydytoja, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja, medicinos istorijos tyrinėtoja. * [[1921]] m. – [[Henrikas Černiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1924]] m. – [[Anatolijus Rasteika]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[architektas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[1930]]''' m.: **[[Rūta Jokubonienė|Rūta Birutė Jokubonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. **[[Laima Liuda Gėgžnaitė]], [[Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija|Vilniaus pedagoginio universiteto]] dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė (m. [[2020]] m.). * [[1934]] m. – [[Genovaitė Vanagaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorė, pedagogė (m. [[2020]] m.). * [[1936]] m. – [[Juozas Talžūnas]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1937]] m. – [[Laima Kastanauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologė, habilituota socialinių mokslų daktarė. * [[1939]] m. – [[Algirdas Skirkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] entomologas ir etofiziologas (m. [[2024]] m.). * [[1942]] m. – [[Vidutis Bakas]], [[Lietuva|lietuvių]] dainininkas ([[baritonas]]). * [[1943]] m. – [[Aldona Janušauskaitė]]-Dausienė, [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė (m. [[2024]] m.). * '''[[1945]] m.''': ** [[Kornelija Užemeckienė-Skavidytė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Regimantas Ramonas]], inžinierius [[Ekonomika|ekonomistas]] [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1946]] m. – [[Elvyra Julija Bukevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, istorinės – lyginamosios kalbotyros specialistė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[1947]] m.''': ** [[Aleksandr Dementjev]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Jonas Juodzevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. * '''[[1948]] m.''': ** [[Adomas Jacovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų. ** [[Jonas Povilaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1949]] m.''': ** [[Albinas Minkevičius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Aldona Taurienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinė veikėja. ** [[Gediminas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1953]] m.''': ** [[Rimantas Diliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kiguolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Jonas Sudeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1959]] m. – [[Kazimieras Džiaukštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1960]] m. – [[Laimutis Štirvydas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. ir [[Vabalninkas|Vabalninko]] visuomenės veikėjas. * '''[[1961]] m.''': ** [[Auksė Lekandrienė]], ūkininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Juozas Kerpė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Algimantas Urnikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1964]] m. – [[Gintautas Mažeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, antropologas, filosofijos profesorius. * [[1971]] m. – [[Marius Baltuška]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1972]] m. – [[Raimondas Rumšas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[sportininkas]] (dviračių sportas). * [[1973]] m. – [[Rėda Nemickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė. * [[1977]] m. – [[Audrius Kšanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje. === Mirtys === * [[1932]] m. – [[Kajetonas Sklėrius]], dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių [[akvarelė]]s pradininkas (g. [[1876]] m.). * [[1944]] m. – [[Alfredas Šlikas]], pedagogas, literatas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų apskritis|Biržų apskrities]] visuomenės veikėjas (g. [[1902]] m.). * [[1947]] m. – [[Vaclovas Michnevičius]], [[lietuviai|lietuvių]] inžinierius ir architektas, daugiau kaip 30 [[bažnyčia|bažnyčių]] projektų Lietuvoje ir Gudijoje autorius (g. [[1866]] m.). * [[1950]] m. – [[Adolfas Sabaliauskas]], kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, [[suomiai|suomių]] epo „[[Kalevala]]“ vertėjas į lietuvių kalbą (g. [[1873]] m.). * [[1954]] m. – [[Antanas Makačinas]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. [[1904]] m.). * [[1972]] m. – [[Ona Čebelytė-Jankauskienė]], medicinos sesuo (g. [[1894]] m.). * [[1993]] m. – [[Stasys Chockevičius]], chorvedys ir pedagogas (g. [[1932]] m.). * [[1997]] m. – [[Aleksandras Šešelgis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, tekstologas (g. [[1921]] m.). * [[2000]] m. – [[Giršas Gelmanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1947]] m.). * [[2008]] m. – [[Vytautas Lapėnas]], [[aviacija|aviatorius]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1958]] m.). * [[2021]] m. – [[Pranas Baltrėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[aplinkos apsauga|aplinkosaugininkas]], habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1940]] m.). * [[2022]] m. – [[Bernardas Šaknys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1938]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/pazinojome_gerbeme_prisiminsime_atsisveikinimas_su_bernardu_sakniu.html Pažinojome gerbėme, prisiminsime: atsisveikinimas su Bernardu Šakniu]. lzs.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.</ref> * [[2026]] m. – [[Osvaldas Jablonskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[dailininkas]], [[tapytojas]] (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1460]] – Romos popiežius [[Pijus II]] paskelbė [[Kryžiaus žygis|Kryžiaus žygį]]; * [[1581]] – [[Ryga|Rygos]] miestas prisijungė prie [[ATR]]; * [[1784]] – Baigėsi [[Amerikos nepriklausomybės karas]]; * [[1858]] – [[Italija|italų]] revoliucionierius [[Feličis Orsinis]] (''Felice Orsini'') [[Paryžius|Paryžiuje]] sviedė bombą į imperatorių [[Napoleonas III|Napoleoną III]] (''Napoleon III''). Keli žmonės žuvo, bet pats imperatorius liko nesužeistas; * [[1878]] – [[Jungtinė Karalystė|Didžiojoje Britanijoje]] įvyko pirmasis privatus telefoninis pokalbis – Raito saloje karalienė [[Viktorija (karalienė)|Viktorija]] (''Victoria'') kalbėjosi su [[Tomas Bidulfas|Tomu Bidulfu]] (''Thomas Biddulph'');<ref>{{Cite web|last=Toogood|first=Darren|date=2018-01-14|title=140 years ago on the Isle of Wight Queen Victoria got her first glimpse of a technology which would transform the world |url=https://www.islandecho.co.uk/140-years-since-first-telephone-call-queen-victoria-isle-wight/|access-date=2022-01-14}}</ref> * [[1900]] – [[Roma|Romoje]] pirmą kartą pastatyta [[Džakomas Pučinis|Džakomo Pučinio]] (''Giacomo Puccini'') opera „[[Toska]]“; * [[1907]] – per galingą [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimą]] sugriauta beveik visa [[Jamaika|Jamaikos]] sostinė [[Kingstonas]], žuvo šimtai žmonių; * [[1918 m.|1918]] – pasikėsinimas į Sovietų Rusijos diktatorių [[Leninas|V. Leniną]]. Sužeistas Vokietijos komunistinio judėjimo lyderis [[Friedrich Platten]]. * [[1932]] – [[JAV]] pradėjo veikti pirmasis totalizatorius; * [[1943]] – [[Kasablanka|Kasablankoje]] įvyko sąjungininkų susitikimas, per kurį buvo svarstoma strategija, kaip baigti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]; * [[1953]] – pirmuoju [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] Respublikos prezidentu išrinktas maršalas [[Josipas Broz Titas]] (''Josip Broz Tito''); * [[1972]] – [[Danija|Danijos]] karaliene tapo [[Margareta II]]; * [[1980]] – [[JTO]] Generalinė Asamblėja po sovietų invazijos į [[Afganistanas|Afganistaną]] [[1979]] metų gruodį priėmė rezoliuciją, raginančią nedelsiant iš Afganistano išvesti visas užsienio pajėgas; * [[1996]] – [[Izraelis|Izraelio]] ministro pirmininko [[Ichakas Rabinas|Ichako Rabino]] (''Yitzak Rabin'') žudikui Jigalui Amirui (''Yigal Amir'') oficialiai pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės; * [[2003]] – dešimtys tūkstančių [[Kipras|Kipro]] turkų Nikosijoje susirinko į didžiausią demonstraciją, per kurią reikalavo susivienijimo su graikiškąja salos dalimi; * [[2004]] – [[JAV]] prezidentas [[Džordžas V. Bušas]] pranešė apie permainas [[JAV]] oro erdvės politikoje, paskelbdamas apie pakartotiną skrydį į Mėnulį ir pirmą žmogaus pilotuojamą misiją į Marsą; * [[2004]] – [[Italija|Italijos]] ir [[Egiptas|Egipto]] policija suėmė „Raudonųjų Brigadų“ maištininką Ritą Algranatį, [[1978]] metais dalyvavusį buvusio Italijos ministro pirmininko Aldo Moro (''Aldo Moro'') pagrobime ir nužudyme; * [[2011]] – [[Arabų pavasaris|Arabų pavasario]] įvykiai: įvairiuose [[Tunisas|Tuniso]] miestuose į protesto mitingus išėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Prezidentas [[Zinas Al Abidinas Ben Ali]] paskelbęs pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydino ir kitą dieną pabėgo į [[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]]. === Gimimo dienos === * [[83 m. pr. m. e.]] – [[Markas Antonijus]], [[Romos respublika|Romos respublikos]] politikas ir karvedys. Jis buvo svarbus [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] rėmėjas kaip karo vadas ir administratorius. Po Cezario mirties su [[Augustas|Oktavianu]] ir [[Lepidas|Lepidu]] suformavo politinę sąjungą šiandien vadinama [[Antrasis triumviratas|Antruoju triumviratu]] (m. [[30 m. pr. m. e.]]). * [[1131]] m. – [[Valdemaras I Didysis|Valdemaras I Didysis]], [[Danija|Danijos]] karalius. * [[1827]] m. – [[Piotras Semionovas-Tianšanskis]], žymus rusų geografas ir statistikas. Daugiau nei 40 m. vadovavo [[Rusijos geografų draugija]]i, jam prižiūrint leistas [[Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas]]. Buvo pagrindinis [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|pirmojo Rusijos imperijos gyventojų surašymo]] organizatorius (m. [[1914]] m.). * [[1875]] m. – [[Albert Schweitzer|Albertas Šveiceris]], vokiečių gydytojas, humanistas, [[1952 m. Nobelio premijos laureatai|1952]] m. [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas{{VVref|NobTai}} (m. [[1965]] m.). * [[1904]] m. – [[Cecil Walter Hardy Beaton]], anglų fotografas (m. [[1980]] m.). * [[1905]] m. – [[Takeo Fukuda]], [[Japonija|Japonijos]] ministras pirmininkas [[1976]]–[[1978]] metais. Į istoriją jis įėjo tuo, jog pasirašė draugystės sutartį su [[Kinija]] ir taip baigė dešimtmečius trukusį abipusį priešiškumą (m. [[1995]] m.). * [[1911]] m. – [[Anatolijus Rybakovas|Anatolijus Naumovičius Rybakovas]], rusų rašytojas, romanistas. [[Stalino premija|Stalino]], [[TSRS]] ir [[Rusijos TFSR]] premijų laureatas. Žymiausi A. Rybakovo kūriniai yra „Sunkus smėlis“ ir trilogija „Arbato vaikai“ (m. [[1998]] m.). * [[1919]] m. – [[Giulio Andreotti]], [[Italija|Italijos]] žurnalistas ir politikas, tris kartus šalies buvęs [[Italijos ministras pirmininkas|ministru pirmininku]] – [[1972]]–[[1973]], [[1976]]–[[1979]] ir [[1989]]–[[1992]] m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo [[1991]] m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (m. [[2013]] m.). * [[1925]] m. – [[Jukio Mišima]], vienas ryškiausių XX a. [[Japonija|Japonijos]] rašytojų ir [[Drama]]turgų, išgarsėjęs tiek savo [[Nihilizmas|nihilistiniais]] kūriniais, tiek ritualine [[savižudybė|savižudybe]] – [[sepuku]] – ir jos aplinkybėmis (m. [[1970]] m.). * [[1926]] m. – [[Andrzej Abramovicz|Andžejus Abramovičius]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[archeologas]] ir istorikas, daktaras (m. [[2011]] m.). * [[1935]] m. – [[Liucilė Vyler]], [[Kanada|Kanados]] slidininkė. * [[1939]] m. – [[Ute Starke]]-Kahlenberg, vokiečių sportininkė, [[gimnastika|gimnastė]], [[jojimas žirgais|jojikė žirgais]]. * [[1963]] m. – [[Steven Soderbergh]], JAV kino režisierius, prodiuseris, scenaristas ir [[Kinematografija|kinematografas]]. * [[1965]] m. – [[Šamilis Basajevas|Šamilis Salmanovičius Basajevas]], [[čečėnai|čečėnų]] kovotojas, teroristas, politikas. Iki mirties buvo labiausiai ieškomas žmogus [[Rusija|Rusijoje]] (m. [[2006]] m.). * [[1969]] m. – [[Dave Grohl]], [[JAV]] [[rokas|roko]] muzikantas, buvęs [[Nirvana (amerikiečių grupė)|Nirvana]] būgnininkas ir pagalbinis vokalas nuo [[1990]] m. iki grupės iširimo [[1994]] metais, šiuo metu [[Foo Fighters]] gitaristas ir vokalistas. * [[1973]] m. – [[Giancarlo Fisichella|Džankarlas Fizikela]], [[Italija|italų]] [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynininkas. Nuo [[2009]] m. [[2009 m. Italijos Grand Prix|Italijos Grand Prix]] atstovaujantis [[Scuderia Ferrari]] ekipą, o [[2010 m. Formulės 1 sezonas|2010]] m. sezone esantis šios ekipos atsarginis lenktynininkas. Jis – vienas labiausiai patyrusių dabartinių pilotų, per keturiolika metų Formulėje-1 iškovojęs tris pergales. * [[1977]] m. – [[Juan Pablo Raba]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] aktorius. * '''[[1980]] m.''': ** [[Andrija Žižić]], [[Kroatija|Kroatijos]] krepšininkas, žaidžiantis savo šalies [[Kroatijos vyrų krepšinio rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. ** [[Cory Gibbs]], amerikiečių futbolo žaidėjas<ref>[http://www.cafc.co.uk/playerdisplay.ink?skip=12&season=2006/2007 Cory Gibbs. Informacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090709210405/http://www.cafc.co.uk/playerdisplay.ink?skip=12&season=2006%2F2007 |date=2009-07-09 }}</ref>. ** [[Sosuke Sumitani]], japonų diktorius<ref>[[:en:Sosuke Sumitani|Sosuke Sumitani. Biografija.]]</ref>. === Mirtys === * [[1301]] m. – [[Andrius III]] Venecijietis, [[1290]]–1301 m. [[Vengrijos karalius]] (g. [[1265]] m.). * [[1676]] m. – [[Pietro Francesco Cavalli|Pjetras Frančeskas Kavalis]], [[Italija|italų]] kompozitorius, išgarsėjęs religinio pobūdžio kūriniais bei opera „Calisto“<ref>[http://imslp.org/wiki/Category:Cavalli,_Francesco Pjetras Frančeskas Kavalis].</ref> (g. [[1602]] m.). * [[1742]] m. – [[Edmond Halley|Edmundas Halis]], [[Anglija|anglų]] astronomas. Jis pirmasis apskaičiavo vėliau jo vardu pavadintos kometos orbitą bei tiksliai prognozavo, kad ji prie Žemės sugrįš [[1705]], [[1758]], [[1835]] ir [[1910]] metais<ref>[http://www-history.mcs.st-andrews.ac.uk/Biographies/Halley.html Edmundas Halis].</ref> (g. [[1656]] m.). * [[1766]] m. – [[Frederikas V]], [[1746]]–1766 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius, [[Šlėzvigas|Šlezvigo]] ir [[Holšteinas|Holšteino]] hercogas, [[Oldenburgas|Oldenburgo]] ir [[Delmenhorstas|Delmenhorsto]] grafas (g. [[1723]] m.). * [[1898]] m. – [[Lewis Carroll|Charles Lutwidge Dodgson]], [[Anglija|anglų]] matematikas, logikas, rašytojas, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] pastorius, fotografas (g. [[1832]] m.). * [[1957]] m. – [[Humphrey Bogart|Humphrey DeForest Bogart]], amerikiečių aktorius, dažnai vadinamas [[Kultūrinė ikona|kultūrine ikona]].<ref>''Ontario County Times'' birth announcement, 10 January 1900.</ref><ref>[http://www.snopes.com/movies/actors/bogart2.asp Birthday of Reckoning].</ref><ref>{{cite web |url=http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9A07E7DB163AF935A25752C0A9669C8B63 |title=SPRING FILMS/REVIVALS; How One Role Made Bogart Into an Icon |author=Michael Sragow |publisher=[[The New York Times]] |date=2000 m. sausio 16 d |accessdate=February 22, 2009}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.variety.com/index.asp?layout=variety100&content=jump&jump=icon&articleID=VR1117930697 |title=100 Icons of the Century - Humphrey Bogart |publisher=[[Variety (magazine)]] |date=2005 m. spalio 16 d |accessdate=February 22, 2009}}</ref> (g. [[1899]] m.). * [[1966]] m. – [[Sergejus Koroliovas]], rusų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės [[Astronautika|kosmonautikos]] pradininkas (g. [[1907]] m.). * [[1972]] m. – [[Frederikas IX]], [[1947]]–1972 m. [[Danija|Danijos]] karalius (g. [[1899]] m.). * [[1988]] m. – [[Georgijus Malenkovas|Georgijus Maksimilijanovičius Malenkovas]], sovietų politikas, [[TSKP|Komunistų partijos]] vadovas ir artimas [[Stalinas|Stalino]] bendradarbis. Po Stalino mirties trumpam buvo tapęs [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] vadovu (nuo [[1953]] m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), 1953–[[1955]] m. – [[TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas]] (g. [[1902]] m.). * [[1992]] m. – [[Iraklis Abašidzė]], [[Gruzija|gruzinų]] poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1909]] m.). * [[1994]] m. – [[Zino Davidoff]], žinomas [[ukrainiečiai|ukrainiečių]]–[[žydai|žydų]] kilmės šveicarų tabako prekiautojas. [[1911]] m. kartu su šeima emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]], kur [[1912]] m. tėvas, taip pat tabako prekiautojas, Ženevoje atidarė [[tabakas|tabako]] parduotuvę (g. [[1906]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|14 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/14/news/istorijos-duziai-sausio-14-aja-zmones-likimai-atradimai-17852591 Istorijos dūžiai.] [[Lrytas.lt]], {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114212908/https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/14/news/istorijos-duziai-sausio-14-aja-zmones-likimai-atradimai-17852591|date=2022-01-14}} [[Kategorija:Sausis|#14]] [[Kategorija:Dienos]] n07fi2akhzeq28oilw587izwudwvdu5 7855761 7855760 2026-06-13T16:51:58Z Kurmis 4286 /* Įvykiai */ 7855761 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 14 diena''' – 14-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 351 diena ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 352). == Informacija == === Šventės === * Rytų [[stačiatikiai|stačiatikių]] bažnyčia – Naujieji Metai (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]); * [[Indija]] – [[Makar Sankranti]]. === Vardadieniai === * Auksė – Feliksas – Hilarijus – Laimis – Lilija – Teodozijus <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.14 Sausio 14] (Day.lt)</ref> * Auksys – Auksius – Auksuolė – Dailius – Laimonas – Lelija == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1919]] – [[Kaunas|Kaune]] [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] draugijos iniciatyva įsteigta 50-ies lovų ligoninė Lietuvos kariuomenės kariams; * [[1991]] – [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] paskelbtas trijų dienų [[gedulas]] [[Sausio 13 aukos|Sausio 13 aukoms]] Lietuvoje atminti; * [[1991]] – įkurta [[Sausio 13 aukos|Sausio 13 brolija]], suvienijusi Nepriklausomybės gynėjus [[savanoris|savanorius]]; * [[1991]] – per [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] antrąją programą pradėtos tansliuoti radijo stoties „[[Laisvoji Europa]]“ lietuviškos laidos; * [[1993]] – per Lietuvą praūžė uraganas „Anatolijus“; * [[1998]] – [[Vilnius|Vilniuje]] atidarytas [[Australija|Australijos]] [[garbės konsulatas]]; * [[2000]] – Lietuva prisijungė prie bendros [[Šiaurės šalys|Šiaurės]] ir [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] programos, skirtos kovai su [[tuberkuliozė|tuberkulioze]]; * [[2005]] – [[Tarptautinė krepšinio federacija|Tarptautinės krepšinio federacijos]] [[Europa|Europos]] padalinio [[FIBA]] Europos vadovų ir [[Lietuvos krepšinio federacija|Lietuvos krepšinio federacijos]] bei [[Vyriausybė]]s vadovų parašais patvirtinta, kad po 72 metų pertraukos – [[2011]] metais Lietuvoje vyks XXXVII [[Europos vyrų krepšinio čempionatas]]. === Gimimo dienos === * [[1770]] m. – [[Adomas Jurgis Čartoriskis]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai (luomas)|bajoras]], didikas, [[Čartoriskių herbas|Čartoriskių]] [[bajoro herbas|herbo]] [[kunigaikštis]], politikas, [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ir [[Lenkija|Lenkijos karalystės]] valstybės ir karinis veikėjas (m. [[1861]] m.). * [[1819]] m. – [[Konstantinas Grevinkas]], [[Estija|Estijos]] geologas ir archeologas, mineralogijos daktaras (m. [[1887]] m.). * [[1881]] m. – [[Jonas Gudaitis-Vabalas]], pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, [[laisvamanybė|laisvamanis]] (m. [[1955]] m.). * [[1888]] m. – [[Antanas Kaminskas (1888)|Antanas Kaminskas]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1956]] m.). * [[1890]] m. – [[Boleslovas Jakutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. [[1969]] m.). * [[1892]] m. – [[Jonas Laurinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1947]] m.). * [[1896]] m. – [[Jeronimas Uborevičius]], lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango [[komandarmas]] (m. [[1937]] m.). * [[1900]] m. – [[Juozas Gražulis (1900)|Juozas Gražulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (m. [[1946]] m.). * [[1902]] m. – [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. [[1985]] m.). * [[1906]] m. – [[Liudas Dovydėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų (m. [[2000]] m.). * '''[[1911]] m.''': ** [[Antanas Rudis|Antanas Juozas Rudis]], [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių visuomenės]] veikėjas ir [[filantropas]]. ** [[Edvardas Kaštaunas]], aktorius. ** [[Vytautas Mackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[1991]] m.). * [[1915]] m. – [[Povilas Baltrušaitis]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1976]] m.). * [[1916]] m. – [[Milda Budrienė]], lietuvių gydytoja, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja, medicinos istorijos tyrinėtoja. * [[1921]] m. – [[Henrikas Černiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1924]] m. – [[Anatolijus Rasteika]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[architektas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[1930]]''' m.: **[[Rūta Jokubonienė|Rūta Birutė Jokubonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. **[[Laima Liuda Gėgžnaitė]], [[Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija|Vilniaus pedagoginio universiteto]] dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė (m. [[2020]] m.). * [[1934]] m. – [[Genovaitė Vanagaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorė, pedagogė (m. [[2020]] m.). * [[1936]] m. – [[Juozas Talžūnas]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1937]] m. – [[Laima Kastanauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologė, habilituota socialinių mokslų daktarė. * [[1939]] m. – [[Algirdas Skirkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] entomologas ir etofiziologas (m. [[2024]] m.). * [[1942]] m. – [[Vidutis Bakas]], [[Lietuva|lietuvių]] dainininkas ([[baritonas]]). * [[1943]] m. – [[Aldona Janušauskaitė]]-Dausienė, [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė (m. [[2024]] m.). * '''[[1945]] m.''': ** [[Kornelija Užemeckienė-Skavidytė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Regimantas Ramonas]], inžinierius [[Ekonomika|ekonomistas]] [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1946]] m. – [[Elvyra Julija Bukevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, istorinės – lyginamosios kalbotyros specialistė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[1947]] m.''': ** [[Aleksandr Dementjev]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Jonas Juodzevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. * '''[[1948]] m.''': ** [[Adomas Jacovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų. ** [[Jonas Povilaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1949]] m.''': ** [[Albinas Minkevičius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Aldona Taurienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinė veikėja. ** [[Gediminas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1953]] m.''': ** [[Rimantas Diliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kiguolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Jonas Sudeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1959]] m. – [[Kazimieras Džiaukštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1960]] m. – [[Laimutis Štirvydas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. ir [[Vabalninkas|Vabalninko]] visuomenės veikėjas. * '''[[1961]] m.''': ** [[Auksė Lekandrienė]], ūkininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Juozas Kerpė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Algimantas Urnikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1964]] m. – [[Gintautas Mažeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, antropologas, filosofijos profesorius. * [[1971]] m. – [[Marius Baltuška]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1972]] m. – [[Raimondas Rumšas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[sportininkas]] (dviračių sportas). * [[1973]] m. – [[Rėda Nemickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė. * [[1977]] m. – [[Audrius Kšanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje. === Mirtys === * [[1932]] m. – [[Kajetonas Sklėrius]], dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių [[akvarelė]]s pradininkas (g. [[1876]] m.). * [[1944]] m. – [[Alfredas Šlikas]], pedagogas, literatas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų apskritis|Biržų apskrities]] visuomenės veikėjas (g. [[1902]] m.). * [[1947]] m. – [[Vaclovas Michnevičius]], [[lietuviai|lietuvių]] inžinierius ir architektas, daugiau kaip 30 [[bažnyčia|bažnyčių]] projektų Lietuvoje ir Gudijoje autorius (g. [[1866]] m.). * [[1950]] m. – [[Adolfas Sabaliauskas]], kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, [[suomiai|suomių]] epo „[[Kalevala]]“ vertėjas į lietuvių kalbą (g. [[1873]] m.). * [[1954]] m. – [[Antanas Makačinas]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. [[1904]] m.). * [[1972]] m. – [[Ona Čebelytė-Jankauskienė]], medicinos sesuo (g. [[1894]] m.). * [[1993]] m. – [[Stasys Chockevičius]], chorvedys ir pedagogas (g. [[1932]] m.). * [[1997]] m. – [[Aleksandras Šešelgis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, tekstologas (g. [[1921]] m.). * [[2000]] m. – [[Giršas Gelmanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1947]] m.). * [[2008]] m. – [[Vytautas Lapėnas]], [[aviacija|aviatorius]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1958]] m.). * [[2021]] m. – [[Pranas Baltrėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[aplinkos apsauga|aplinkosaugininkas]], habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1940]] m.). * [[2022]] m. – [[Bernardas Šaknys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1938]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/pazinojome_gerbeme_prisiminsime_atsisveikinimas_su_bernardu_sakniu.html Pažinojome gerbėme, prisiminsime: atsisveikinimas su Bernardu Šakniu]. lzs.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.</ref> * [[2026]] m. – [[Osvaldas Jablonskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[dailininkas]], [[tapytojas]] (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1460]] – Romos popiežius [[Pijus II]] paskelbė [[Kryžiaus žygis|Kryžiaus žygį]]; * [[1581]] – [[Ryga|Rygos]] miestas prisijungė prie [[ATR]]; * [[1784]] – Baigėsi [[Amerikos nepriklausomybės karas]]; * [[1858]] – [[Italija|italų]] revoliucionierius [[Feličis Orsinis]] (''Felice Orsini'') [[Paryžius|Paryžiuje]] sviedė bombą į imperatorių [[Napoleonas III|Napoleoną III]] (''Napoleon III''). Keli žmonės žuvo, bet pats imperatorius liko nesužeistas; * [[1878]] – [[Jungtinė Karalystė|Didžiojoje Britanijoje]] įvyko pirmasis privatus telefoninis pokalbis – Raito saloje karalienė [[Viktorija (karalienė)|Viktorija]] (''Victoria'') kalbėjosi su [[Tomas Bidulfas|Tomu Bidulfu]] (''Thomas Biddulph'');<ref>{{Cite web|last=Toogood|first=Darren|date=2018-01-14|title=140 years ago on the Isle of Wight Queen Victoria got her first glimpse of a technology which would transform the world |url=https://www.islandecho.co.uk/140-years-since-first-telephone-call-queen-victoria-isle-wight/|access-date=2022-01-14}}</ref> * [[1900]] – [[Roma|Romoje]] pirmą kartą pastatyta [[Džakomas Pučinis|Džakomo Pučinio]] (''Giacomo Puccini'') opera „[[Toska]]“; * [[1907]] – per galingą [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimą]] sugriauta beveik visa [[Jamaika|Jamaikos]] sostinė [[Kingstonas]], žuvo šimtai žmonių; * [[1918 m.|1918]] – pasikėsinimas į Sovietų Rusijos diktatorių [[Leninas|V. Leniną]]. Sužeistas Vokietijos komunistinio judėjimo lyderis [[Friedrich Platten]]. * [[1932]] – [[JAV]] pradėjo veikti pirmasis totalizatorius; * [[1943]] – [[Kasablanka|Kasablankoje]] įvyko sąjungininkų susitikimas, per kurį buvo svarstoma strategija, kaip baigti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]; * [[1953]] – pirmuoju [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] Respublikos prezidentu išrinktas maršalas [[Josipas Broz Titas]] (''Josip Broz Tito''); * [[1972]] – [[Danija|Danijos]] karaliene tapo [[Margareta II]]; * [[1980]] – [[JTO]] Generalinė Asamblėja po sovietų invazijos į [[Afganistanas|Afganistaną]] [[1979]] metų gruodį priėmė rezoliuciją, raginančią nedelsiant iš Afganistano išvesti visas užsienio pajėgas; * [[1996]] – [[Izraelis|Izraelio]] ministro pirmininko [[Ichakas Rabinas|Ichako Rabino]] (''Yitzak Rabin'') žudikui Jigalui Amirui (''Yigal Amir'') oficialiai pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės; * [[2003]] – dešimtys tūkstančių [[Kipras|Kipro]] turkų Nikosijoje susirinko į didžiausią demonstraciją, per kurią reikalavo susivienijimo su graikiškąja salos dalimi; * [[2004]] – [[JAV]] prezidentas [[Džordžas V. Bušas]] pranešė apie permainas [[JAV]] oro erdvės politikoje, paskelbdamas apie pakartotiną skrydį į Mėnulį ir pirmą žmogaus pilotuojamą misiją į Marsą; * [[2004]] – [[Italija|Italijos]] ir [[Egiptas|Egipto]] policija suėmė „Raudonųjų Brigadų“ maištininką Ritą Algranatį, [[1978]] metais dalyvavusį buvusio Italijos ministro pirmininko Aldo Moro (''Aldo Moro'') pagrobime ir nužudyme; * [[2011]] – [[Arabų pavasaris|Arabų pavasario]] įvykiai: įvairiuose [[Tunisas|Tuniso]] miestuose į protesto mitingus išėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Prezidentas [[Zinas Al Abidinas Ben Ali]] paskelbęs pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydino ir kitą dieną pabėgo į [[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]]. === Gimimo dienos === * [[83 m. pr. m. e.]] – [[Markas Antonijus]], [[Romos respublika|Romos respublikos]] politikas ir karvedys. Jis buvo svarbus [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] rėmėjas kaip karo vadas ir administratorius. Po Cezario mirties su [[Augustas|Oktavianu]] ir [[Lepidas|Lepidu]] suformavo politinę sąjungą šiandien vadinama [[Antrasis triumviratas|Antruoju triumviratu]] (m. [[30 m. pr. m. e.]]). * [[1131]] m. – [[Valdemaras I Didysis|Valdemaras I Didysis]], [[Danija|Danijos]] karalius. * [[1827]] m. – [[Piotras Semionovas-Tianšanskis]], žymus rusų geografas ir statistikas. Daugiau nei 40 m. vadovavo [[Rusijos geografų draugija]]i, jam prižiūrint leistas [[Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas]]. Buvo pagrindinis [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|pirmojo Rusijos imperijos gyventojų surašymo]] organizatorius (m. [[1914]] m.). * [[1875]] m. – [[Albert Schweitzer|Albertas Šveiceris]], vokiečių gydytojas, humanistas, [[1952 m. Nobelio premijos laureatai|1952]] m. [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas{{VVref|NobTai}} (m. [[1965]] m.). * [[1904]] m. – [[Cecil Walter Hardy Beaton]], anglų fotografas (m. [[1980]] m.). * [[1905]] m. – [[Takeo Fukuda]], [[Japonija|Japonijos]] ministras pirmininkas [[1976]]–[[1978]] metais. Į istoriją jis įėjo tuo, jog pasirašė draugystės sutartį su [[Kinija]] ir taip baigė dešimtmečius trukusį abipusį priešiškumą (m. [[1995]] m.). * [[1911]] m. – [[Anatolijus Rybakovas|Anatolijus Naumovičius Rybakovas]], rusų rašytojas, romanistas. [[Stalino premija|Stalino]], [[TSRS]] ir [[Rusijos TFSR]] premijų laureatas. Žymiausi A. Rybakovo kūriniai yra „Sunkus smėlis“ ir trilogija „Arbato vaikai“ (m. [[1998]] m.). * [[1919]] m. – [[Giulio Andreotti]], [[Italija|Italijos]] žurnalistas ir politikas, tris kartus šalies buvęs [[Italijos ministras pirmininkas|ministru pirmininku]] – [[1972]]–[[1973]], [[1976]]–[[1979]] ir [[1989]]–[[1992]] m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo [[1991]] m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (m. [[2013]] m.). * [[1925]] m. – [[Jukio Mišima]], vienas ryškiausių XX a. [[Japonija|Japonijos]] rašytojų ir [[Drama]]turgų, išgarsėjęs tiek savo [[Nihilizmas|nihilistiniais]] kūriniais, tiek ritualine [[savižudybė|savižudybe]] – [[sepuku]] – ir jos aplinkybėmis (m. [[1970]] m.). * [[1926]] m. – [[Andrzej Abramovicz|Andžejus Abramovičius]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[archeologas]] ir istorikas, daktaras (m. [[2011]] m.). * [[1935]] m. – [[Liucilė Vyler]], [[Kanada|Kanados]] slidininkė. * [[1939]] m. – [[Ute Starke]]-Kahlenberg, vokiečių sportininkė, [[gimnastika|gimnastė]], [[jojimas žirgais|jojikė žirgais]]. * [[1963]] m. – [[Steven Soderbergh]], JAV kino režisierius, prodiuseris, scenaristas ir [[Kinematografija|kinematografas]]. * [[1965]] m. – [[Šamilis Basajevas|Šamilis Salmanovičius Basajevas]], [[čečėnai|čečėnų]] kovotojas, teroristas, politikas. Iki mirties buvo labiausiai ieškomas žmogus [[Rusija|Rusijoje]] (m. [[2006]] m.). * [[1969]] m. – [[Dave Grohl]], [[JAV]] [[rokas|roko]] muzikantas, buvęs [[Nirvana (amerikiečių grupė)|Nirvana]] būgnininkas ir pagalbinis vokalas nuo [[1990]] m. iki grupės iširimo [[1994]] metais, šiuo metu [[Foo Fighters]] gitaristas ir vokalistas. * [[1973]] m. – [[Giancarlo Fisichella|Džankarlas Fizikela]], [[Italija|italų]] [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynininkas. Nuo [[2009]] m. [[2009 m. Italijos Grand Prix|Italijos Grand Prix]] atstovaujantis [[Scuderia Ferrari]] ekipą, o [[2010 m. Formulės 1 sezonas|2010]] m. sezone esantis šios ekipos atsarginis lenktynininkas. Jis – vienas labiausiai patyrusių dabartinių pilotų, per keturiolika metų Formulėje-1 iškovojęs tris pergales. * [[1977]] m. – [[Juan Pablo Raba]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] aktorius. * '''[[1980]] m.''': ** [[Andrija Žižić]], [[Kroatija|Kroatijos]] krepšininkas, žaidžiantis savo šalies [[Kroatijos vyrų krepšinio rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. ** [[Cory Gibbs]], amerikiečių futbolo žaidėjas<ref>[http://www.cafc.co.uk/playerdisplay.ink?skip=12&season=2006/2007 Cory Gibbs. Informacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090709210405/http://www.cafc.co.uk/playerdisplay.ink?skip=12&season=2006%2F2007 |date=2009-07-09 }}</ref>. ** [[Sosuke Sumitani]], japonų diktorius<ref>[[:en:Sosuke Sumitani|Sosuke Sumitani. Biografija.]]</ref>. === Mirtys === * [[1301]] m. – [[Andrius III]] Venecijietis, [[1290]]–1301 m. [[Vengrijos karalius]] (g. [[1265]] m.). * [[1676]] m. – [[Pietro Francesco Cavalli|Pjetras Frančeskas Kavalis]], [[Italija|italų]] kompozitorius, išgarsėjęs religinio pobūdžio kūriniais bei opera „Calisto“<ref>[http://imslp.org/wiki/Category:Cavalli,_Francesco Pjetras Frančeskas Kavalis].</ref> (g. [[1602]] m.). * [[1742]] m. – [[Edmond Halley|Edmundas Halis]], [[Anglija|anglų]] astronomas. Jis pirmasis apskaičiavo vėliau jo vardu pavadintos kometos orbitą bei tiksliai prognozavo, kad ji prie Žemės sugrįš [[1705]], [[1758]], [[1835]] ir [[1910]] metais<ref>[http://www-history.mcs.st-andrews.ac.uk/Biographies/Halley.html Edmundas Halis].</ref> (g. [[1656]] m.). * [[1766]] m. – [[Frederikas V]], [[1746]]–1766 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius, [[Šlėzvigas|Šlezvigo]] ir [[Holšteinas|Holšteino]] hercogas, [[Oldenburgas|Oldenburgo]] ir [[Delmenhorstas|Delmenhorsto]] grafas (g. [[1723]] m.). * [[1898]] m. – [[Lewis Carroll|Charles Lutwidge Dodgson]], [[Anglija|anglų]] matematikas, logikas, rašytojas, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] pastorius, fotografas (g. [[1832]] m.). * [[1957]] m. – [[Humphrey Bogart|Humphrey DeForest Bogart]], amerikiečių aktorius, dažnai vadinamas [[Kultūrinė ikona|kultūrine ikona]].<ref>''Ontario County Times'' birth announcement, 10 January 1900.</ref><ref>[http://www.snopes.com/movies/actors/bogart2.asp Birthday of Reckoning].</ref><ref>{{cite web |url=http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9A07E7DB163AF935A25752C0A9669C8B63 |title=SPRING FILMS/REVIVALS; How One Role Made Bogart Into an Icon |author=Michael Sragow |publisher=[[The New York Times]] |date=2000 m. sausio 16 d |accessdate=February 22, 2009}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.variety.com/index.asp?layout=variety100&content=jump&jump=icon&articleID=VR1117930697 |title=100 Icons of the Century - Humphrey Bogart |publisher=[[Variety (magazine)]] |date=2005 m. spalio 16 d |accessdate=February 22, 2009}}</ref> (g. [[1899]] m.). * [[1966]] m. – [[Sergejus Koroliovas]], rusų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės [[Astronautika|kosmonautikos]] pradininkas (g. [[1907]] m.). * [[1972]] m. – [[Frederikas IX]], [[1947]]–1972 m. [[Danija|Danijos]] karalius (g. [[1899]] m.). * [[1988]] m. – [[Georgijus Malenkovas|Georgijus Maksimilijanovičius Malenkovas]], sovietų politikas, [[TSKP|Komunistų partijos]] vadovas ir artimas [[Stalinas|Stalino]] bendradarbis. Po Stalino mirties trumpam buvo tapęs [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] vadovu (nuo [[1953]] m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), 1953–[[1955]] m. – [[TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas]] (g. [[1902]] m.). * [[1992]] m. – [[Iraklis Abašidzė]], [[Gruzija|gruzinų]] poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1909]] m.). * [[1994]] m. – [[Zino Davidoff]], žinomas [[ukrainiečiai|ukrainiečių]]–[[žydai|žydų]] kilmės šveicarų tabako prekiautojas. [[1911]] m. kartu su šeima emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]], kur [[1912]] m. tėvas, taip pat tabako prekiautojas, Ženevoje atidarė [[tabakas|tabako]] parduotuvę (g. [[1906]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|14 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/14/news/istorijos-duziai-sausio-14-aja-zmones-likimai-atradimai-17852591 Istorijos dūžiai.] [[Lrytas.lt]], {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114212908/https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/14/news/istorijos-duziai-sausio-14-aja-zmones-likimai-atradimai-17852591|date=2022-01-14}} [[Kategorija:Sausis|#14]] [[Kategorija:Dienos]] ctmt9mnlvugwnkymuhmo0f9v386u4ru 0 2115 7856025 7675871 2026-06-14T05:16:38Z CD 677 7856025 wikitext text/x-wiki {{BirželioKalendorius}} '''Birželio 14 diena''' – 165-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 166-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 200 dienų. == Informacija == === Šventės === * [[Lietuva]] – [[Gedulo ir vilties diena]] * Tarptautinė [[blogeris|blogerių]] diena * Pasaulinė [[kraujo donorystė]]s diena === Vardadieniai === * Almina – Bazilijus – Digna – Labvardas – Rufinas – Valerijus <ref>[https://day.lt/diena/2026.06.14 Birželio 14] (Day.lt)</ref> * Kristina – Liutauras – Paulina – Teodora – Vaidilė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1793]] m. – paskutiniuoju [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kancleriu paskirtas vienas iškiliausių XVIII a. pabaigos LDK valstybininkų [[Joakimas Liutauras Chreptavičius]]. * [[1940]] m. – paskelbtas [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] ultimatumas Lietuvai, kuriame reikalaujama sudaryti naują Vyriausybę ir priimti papildomą sovietinės kariuomenės kontingentą. * [[1941]] m. – pradėti [[Birželio trėmimai|masiniai Lietuvos žmonių trėmimai]] į [[Sibiras|Sibirą]]. * [[1949]] m. – paskelbta [[Lietuvių chartija]], kurioje skelbiama, jog pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą pasaulio lietuvių bendruomenę. * [[1978]] m. – įkurta pogrindinė organizacija [[Lietuvos laisvės lyga]], vadovaujama A. Terlecko. * [[1982]] m. – JAV prezidentas [[Ronaldas Reiganas]] paskelbė Baltijos laisvės dieną. * [[1989]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] atidengtas atstatytas Trijų kryžių paminklas, [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedroje]] pašventinta [[Tremtinių koplyčia (Vilnius)|Tremtinių koplyčia]]. * [[1992]] m. – vykdytas referendumas „Dėl buvusios TSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos teritorijos ir padarytos žalos atlyginimo“. * [[2005]] m. – pirmasis oficialus Europos Parlamento komiteto vizitas į Lietuvą: birželio 14–17 d. Lietuvoje Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų kvietimu su oficialiu vizitu lankosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto delegacija, vadovaujama olandų europarlamentaro Hanso Bloklando (Hans Blokland). === Gimimo dienos === * [[1828]] m. – [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]], lietuvių kunigas, vienas iš [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] vadų (m. [[1863]] m.). * [[1888]] m. – [[Jokūbas Šernas (1888)|Jokūbas Šernas]], [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (m. [[1926]] m.). * [[1890]] m. – [[Stanislovas Mastauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, [[zoologija|zoologas]] [[entomologija|entomologas]] ir fitohelmintologas, biologijos mokslų daktaras (m. [[1978]] m.). * [[1892]] m. – [[Jonas Trečiokas]], mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] [[Šiauliai|Šiaulių]] organizacijos narys (m. [[1938]] m.). * [[1903]] m. – [[Kazys Preikšas]], [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] veikėjas ir revoliucionierius (m. [[1961]] m.). * [[1916]] m. – [[Antanas Strabulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūrologas, redaktorius, rezistentas (m. [[1999]] m.). * [[1921]] m. – [[Antanas Keblys]], dainininkas ([[baritonas]]) ir chorvedys. * [[1930]] m. – [[Bronius Prėskienis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, [[Šiaulių miesto garbės pilietis]]. * [[1931]] m. – [[Teresė Ūksienė]], poetė, pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja (m. [[2025]] m.). * [[1939]] m. – [[Vytautas Maruškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajonas|Prienų rajono]] politinis veikėjas. * [[1940]] m. – [[Danguolė Galinauskienė-Urbanavičiutė|Danguolė Galinauskienė-Urbanavičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1944]] m. – [[Rimantas Endrijaitis]], Lietuvos krepšinio treneris, vienas žinomiausių Lietuvos krepšinio specialistų. * [[1945]] m. – [[Vitalija Maciejauskienė]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * [[1948]] m. – [[Nijolė Veličkienė]], lietuvių [[verslininkė]], kailių salono įkūrėja. * [[1950]] m. – [[Danguolė Kablytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinė veikėja. * [[1951]] m. – [[Algimantas Puipa]], žymus [[lietuviai|lietuvių]] režisierius. * [[1952]] m. – [[Vladas Gaidys]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, socialinių mokslų daktaras. * [[1954]] m. – [[Raimundas Puškorius]], tautodailininkas, skulptorius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1955]] m.''': ** [[Gražina Daunoravičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Vytautas Karaliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Rimantas Šidlauskas]], Lietuvos diplomatas, ambasadorius (m. [[2022]] m.). * [[1965]] m. – [[Kęstutis Skrebys]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1970]] m. – [[Romas Švedas]], diplomatas, teisininkas, [[Lietuvos energetikos ministerija|LR energetikos viceministras]]. * [[1974]] m. – [[Darius Gudelis]], ryšių su visuomene konsultantas. * [[1976]] m. – [[Rūta Matulaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. === Mirtys === * [[1851]] m. – [[Tadas Juzumas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], raštijos darbuotojas (g. [[1810]] m.). * [[1901]] m. – [[Vincentas Juzumas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, raštijos darbuotojas (g. [[1819]] m.). * [[1915]] m. – [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (g. [[1855]] m.). * [[1919]] m. – [[Domininkas Tumėnas]], kunigas, publicistas, švietėjas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (g. [[1860]] m.). * [[1922]] m. – [[Petras Mockus-Mockevičius]], [[Lazdijai|Lazdijų]] pradinės mokyklos mokytojas, prozininkas ir poetas (g. [[1895]] m.). * [[1937]] m. – [[Juozas Kairiūkštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], visuomenės veikėjas (g. [[1855]] m.). * '''[[1938]] m.''': ** [[Francas Brenderis]], šveicarų kilmės [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (g. [[1894]] m.). ** [[Jonas Trečiokas]], mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] [[Šiauliai|Šiaulių]] organizacijos narys (g. [[1892]] m.). * [[1943]] m. – [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], rašytoja, publicistė, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinė veikėja (g. [[1861]] m.). * [[1959]] m. – [[Vytautas Jonas Gylys]], [[Lietuva|Lietuvos]] diplomatas, [[teisininkas]] (g. [[1886]] m.). * [[1968]] m. – [[Ilja Rudas-Gercovskis]], lietuvių kino scenaristas ir režisierius (g. [[1929]] m.). * [[1974]] m. – [[Stasys Ušinskas]], Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas (g. [[1905]] m.). * [[2001]] m. – [[Vytautas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s, tapytojas, scenografas (g. [[1929]] m.). * [[2005]] m. – [[Albinas Mykolas Daugiala]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis veikėjas. Raseinių rajono garbės pilietis (g. [[1942]] m.). * [[2010]] m. – [[Antanas Padleckis]], muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1925]] m.). * [[2023]] m. – [[Dalia Mataitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė scenografė (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2013760/mire-garsi-scenografe-nacionalines-premijos-laureate-dalia-mataitiene Mirė garsi scenografė Nacionalinės premijos laureatė Dalia Mataitienė]. LRT. 2023-06-15. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1777]] m. – [[Kontinentinis kongresas|Kontinentiniame kongrese]] [[Filadelfija|Filadelfijoje]] patvirtinta nacionalinė [[JAV vėliava]] su 13 baltų žvaigždučių mėlyname fone ir 13 raudonų bei baltų juostų. Nuo to laiko juostų skaičius nekito, o žvaigždžių daugėjo prisijungiant vis naujoms valstijoms. * [[1800]] m. – [[Marengo mūšis|Marengo mūšyje]] [[Napoleonas Bonapartas]] pasiekė lemiamą pergalę prieš Austriją [[Antrasis koalicijos karas|Antrajame koalicijos kare]]. * [[1822]] m. – [[Čarlzas Babidžas]] pristatė straipsnį, kuriame aprašė [[skirtuminė mašina|skirtuminę mašiną]]. * [[1985]] m. – penkios ES valstybės ([[Belgija]], [[Liuksemburgas]], [[Nyderlandai]], [[Prancūzija]] ir [[Vokietija]]) pasirašė [[Šengeno susitarimas|Šengeno susitarimą]], kuriuo susitarė panaikinti bet kokią per jas keliaujančių asmenų kontrolę; taip atsirado vidaus sienų neturinti teritorija, kurią imta vadinti [[Šengeno erdvė|Šengeno erdve]]. * [[2005]] m. – pop grupė [[Backstreet Boys]] išleido pirmąjį studijinį albumą po 4 metų pertraukos ''„Never Gone“''. === Gimimo dienos === * [[1736]] m. – [[Charles-Augustin de Coulomb|Šarlis Ogiustenas Kulonas]], žymus [[Prancūzija|prancūzų]] [[fizikas]] (m. [[1806]] m.). * [[1811]] m. – [[Harriet Beecher Stowe|Harieta Bičer-Stou]], amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi savo [[1852]] m. parašytu romanu „[[Dėdės Tomo trobelė]]“ (angl. „Uncle Tom’s Cabin“), kuris netrukus po išleidimo tapo bestseleriu (m. [[1896]] m.). * [[1832]] m. – [[Nikolaus Otto|Nikolausas Otas]], vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (m. [[1891]] m.). * [[1868]] m. – [[Karl Landsteiner]], [[1930 m. Nobelio premijos laureatai|1930]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1943]] m.). * [[1871]] m. – [[Fiodoras Tokarevas]], tarybinis rusų [[šaunamasis ginklas|šaunamųjų ginklų]] konstruktorius, sukūręs 7,62 mm pistoletą [[TT]] ir savitaisį šautuvą [[SVT-40]] (m. [[1968]] m.). * [[1878]] m. – [[John Stuart Robertson]], žymus XX a. anglų aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0731910/ John Stuart Robertson].</ref> (m. [[1964]] m.). * [[1893]] m. – [[Siggie Nordstrom]], modelis, aktorė, komikė ir pagrindinė dainininkė [[Nordstrom Sisters]] (m. [[1980]] m.). * [[1894]] m. – [[José Carlos Mariátegui|Chosė Karlosas Mariategis]], [[Peru]] žurnalistas, filosofas, politinis aktyvistas, daręs didelę įtaką Lotynų Amerikos [[socializmas|socializmui]] (m. [[1930]] m.). * [[1899]] m. – [[Yasunari Kawabata|Jasunaris Kavabata]], [[Japonija|Japonijos]] trumpų istorijų rašytojas ir novelistas, kurio kukli, lyriška ir subtili proza laimėjo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]] [[1968]] m., tapdamas pirmuoju šią premija gavusiu japonu (m. [[1972]] m.). * [[1924]] m. – [[James Whyte Black]], [[1988 m. Nobelio premijos laureatai|1988]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2010]] m.). * [[1927]] m. – [[Romis Bemas]], [[latviai|latvių]] akvarelininkas, dailėtyrininkas (m. [[1993]] m.). * [[1946]] m. – [[Donald Trump|Donald John Trump, Sr.]], [[JAV]] prezidentas, verslininkas, savo sukurtos korporacijos [[direktorius|vadovas]] ([[CEO]]). * [[1969]] m. – [[Steffi Graf|Stefanie Maria Graf]], buvusi pirmoji pasaulio raketė. Sportininkė laimėjo 22 [[Didysis kirtis|Didžiojo kirčio]] turnyrus ir pagal ši rodiklį nusileidžia tik [[Margaret Court]]. Ji vienintelė sportininkė, laimėjusi visus pagrindinius [[Didysis kirtis|Didžiojo kirčio]] turnyrus bent po 4 kartus. Graf pirmąją pasaulio rakete buvo nuo 1987 metų ir aukščiausioje vietoje išsilaikė rekordiškai ilgą laiką – 377 savaites. Ji baigė savo sportininkės karjerą 1999 metais, būdama 3 reitingo vietoje. Dabar ji susituokusi su garsiu tenisininku [[Andre Agassi|Andrė Agasiu]] ir turi 2 vaikus. * [[1976]] m. – [[Massimo Oddo|Masimas Odo]], futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] ir [[Lazio]] klubo gynėjas. * [[1977]] m. – [[Haiducii|Paula Mitrache]], rumunų pop dainininkė. * [[1981]] m. – [[Elano]] Blumer, futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] ir [[Galatasaray SK]] klubo [[saugas]]. * [[1984]] m. – [[Siobhan Donaghy|Siobhán Emma Donaghy]], [[Anglija|anglų]] dainininkė ir dainų autorė. Iki [[2001]] rugsėjo mėnesio ji buvo Anglų [[pop]] grupės [[Sugababes]] narė, po to ją pakeitė [[Heidi Range]]. Nuo to laiko Donaghy išleido du solinius albumus ir penkis singlus. === Mirtys === * [[1800]] m. – [[Louis Charles Antoine Desaix|Luji Šarlis Antuanas Dezė]], [[divizija|divizijos]] [[generolas]] (1793), vienas geriausių [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] karvedžių (g. [[1768]] m.). * [[1837]] m. – [[Giacomo Leopardi|Džakomas Leopardis]], [[italai|italų]] poetas, filosofas, kalbininkas. Vienas žymiausių [[Italija|Italijos]] poetų (g. [[1798]] m.). * [[1886]] m. – [[Aleksandras Ostrovskis]], [[Rusija|rusų]] dramaturgas, [[Peterburgo mokslų akademija|Peterburgo mokslų akademijos]] narys (g. [[1823]] m.). * [[1920]] m. – [[Max Weber|Maximilian Carl Emil Weber]], vokiečių [[ekonomistas]], [[teisininkas]] ir [[sociologas]] (g. [[1864]] m.). * [[1927]] m. – [[Jerome K. Jerome]], anglų rašytojas, humoristas, žinomiausias savo knyga ''Trise valtyje (neskaitant šuns)'' (g. [[1859]] m.). * [[1938]] m. – [[Vincas Griganavičius]], [[TSRS]] [[KGB|valstybės saugumo]] veikėjas, saugumo kapitonas ([[1936]] m.) (g. [[1900]] m.). * [[1986]] m. – [[Jorge Luis Borges|Chorchė Luisas Borchesas]], [[Argentina|Argentinos]] rašytojas, fantastinių [[novelė|novelių]], [[esė]], [[poezija|poemų]] autorius, literatūros kritikas, vertėjas (g. [[1899]] m.). * [[2007]] m. – [[Rimas Vaina]], Varšuvos politechnikos instituto dėstytojas ir [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas (g. [[1944]] m.). * [[2024]] m. – [[Kazuko Shiraishi (1931)|Kazuko Shiraishi]], [[Kanada|Kanadoje]] gimusi japonų poetė, vertėja (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://time.com/6989881/kazuko-shiraishi-japan-beat-poetry-obituary/|title=Japanese ‘Beat Poet’ Kazuko Shiraishi Dies at 93|first=Yuri|last=Kageyama|date=2024-06-19|website=TIME|accessdate=2024-06-20|language=en|archive-date=2024-06-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20240620013124/https://time.com/6989881/kazuko-shiraishi-japan-beat-poetry-obituary/|url-status=dead}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|14 June}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-14-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1761108 Birželio 14-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Birželis|#14]] [[Kategorija:Dienos]] hzcpf1sc2lagfevq0z6mpdycvffnekg 0 3781 7855871 7836569 2026-06-13T21:49:53Z InternetArchiveBot 150094 Add 4 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855871 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict = Antrasis pasaulinis karas |partof = |image = {{multiple image|border=infobox|perrow=2/2/2|total_width=300 |image1=London_Blitz_791940.jpg |image2=Bundesarchiv Bild 101I-646-5188-17, Flugzeuge Junkers Ju 87.jpg |image3=Nagasakibomb.jpg |image4=RIAN archive 602161 Center of Stalingrad after liberation.jpg |image5=Bundesarchiv B 145 Bild-P054320, Berlin, Brandenburger Tor und Pariser Platz.jpg |image6=Attack on Pearl Harbor Japanese planes view.jpg }}{{mažas|Iš viršaus, kairės, pagal laikrodžio rodyklę: {{flatlist| * Vaizdas į [[Tauerio tiltas|Tauerio tiltą Londone]], [[Mūšis dėl Britanijos]] (1940) * Vokiečių [[Junkers Ju 87]] [[pikiruojamasis bombonešis]] [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]] (1943) * [[Stalingradas|Stalingrado]] centras [[Stalingrado mūšis|po sovietų pergalės]] (1943) * [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro ataka]], [[Havajai]] (1941) * [[Brandenburgo vartai]] po [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšio]] (1945) * [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|Nagasakio atominis bombardavimas]], Japonija (1945) }}}} |caption = |date = [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. – [[1945]] m. [[rugsėjo 2]] d. |place = [[Europa]], [[Afrika]], [[Azija]], visi vandenynai |casus = |territory = |result = [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] pergalė |combatant1 = '''[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]]'''{{plainlist| * {{flag|United Kingdom}} * {{flag|Soviet Union|1936}}{{efn|name=ssrs-info}} * {{flag|United States|1912|name=JAV}}{{efn|name=jav-info}} * {{flagcountry|Kinijos Respublika (1912–1949)}} }} |combatant2='''[[Ašies valstybės]]'''{{plainlist| * {{flag|Nazi Germany}} * {{flag|Japonijos imperija}} * {{flag|Italijos karalystė}}{{efn|name=italija-info}} }} ---- '''[[Molotovo-Ribentropo paktas|Bendradarbiavo]]'''{{plainlist| * {{flag|Soviet Union|1936}}{{efn|name=ssrs-info}} }} |commander1 = '''[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)#Lyderiai|Sąjungininkų lyderiai]]'''{{plainlist| * {{flagicon|United Kingdom}} [[Neville Chamberlain]] * {{flagicon|United Kingdom}} [[Winston Churchill]] * {{flagicon|United States|1912}} [[Franklin Roosevelt]] * {{flagicon|Soviet Union|1936}} [[Josifas Stalinas]] * {{flagicon|Kinijos Respublika (1912–1949)}} [[Čiang Kai-ši]] }} |commander2 = '''[[Ašies valstybės#Lyderiai|Ašies lyderiai]]'''{{plainlist| * {{flagicon|Nazi Germany}} [[Adolfas Hitleris]] * {{flagicon|Italijos karalystė}} [[Benito Mussolini]] * {{flagicon|Japonijos imperija}} [[Hirohito]] }} |casualties1 = {{plainlist| * Kariai: virš 14 000 000 * Civiliai: virš 36 000 000{{efn|name=aukos}} }}{{small|[[{{PAGENAME}}#Aukos ir karo nusikaltimai|… ''daugiau informacijos'']]}} |casualties2 = {{plainlist| * Kariai: virš 8 000 000 * Civiliai: virš 4 000 000 }}{{small|[[{{PAGENAME}}#Aukos ir karo nusikaltimai|… ''daugiau informacijos'']]}} }} '''Antrasis pasaulinis karas''' – [[Pasaulinis karas|visuotinis karinis konfliktas]] tarp dviejų koalicijų: [[Ašies valstybės|Ašies]] ir [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] valstybių. Pagrindinės bei didžiausios valstybės, kurios priklausė Ašiai – [[Nacistinė Vokietija|Vokietija]], [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italija]] ir [[Japonijos imperija|Japonija]]; Sąjungininkams – [[Jungtinė Karalystė]]{{efn|name=britanija}}, [[Sovietų Sąjunga]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] (JAV) ir [[Kinija]]; tačiau konflikte dalyvavo beveik visos pasaulio valstybės. Daugelis šalių mobilizavo visus savo išteklius siekdamos [[Totalinis karas|totalinio karo]]. Šis konfliktas taip pat charakterizuojamas didelio masto [[Tankas|tankų]] ir [[Karo aviacija|aviacijos]] naudojimu, strateginiu miestų bombardavimu bei pirmu ir vieninteliu [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|branduolinio ginklo panaudojimu]]. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas istorijoje, nusinešęs apie 55 milijonų{{efn|name=aukos}} žmonių gyvybes, iš kurių daugiau nei pusė buvo civiliai. Milijonai žmonių žuvo dėl vykdytų [[Genocidas|genocidų]], įskaitant [[Holokaustas|Holokaustą]], taip pat nuo masinių žudynių, bado ir ligų. Po Sąjungininkų pergalės [[Vokietija]], [[Austrija]], [[Japonija]] ir [[Korėja]] buvo okupuotos, o Vokietijos ir Japonijos lyderiai buvo teisiami už [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]]. Antrojo pasaulinio karo priežastis sudarė: neišspręstos įtampos po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], [[Fašizmas|fašizmo]] iškilimas [[Europa|Europoje]] ir [[Militarizmas|militarizmo]] iškilimas Japonijoje. Svarbiausi įvykiai prieš karą: [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją]] 1931 metais, [[Ispanijos pilietinis karas]], [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]] 1937 m. ir Vokietijos įvykdytas [[Anšliusas]] bei [[Miuncheno susitarimas|Sudetų krašto aneksija]]. Antrojo pasaulinio karo pradžia paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 diena, kai [[nacistinė Vokietija]], vadovaujama [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]], [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]]. Po šio įvykio [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]] paskelbė karą Vokietijai. [[Lenkija]] ir [[Baltijos šalys]] buvo pasidalintos tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pagal [[Molotovo–Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]]. 1940 m. Sovietų Sąjunga [[Baltijos šalių okupacija|okupavo ir aneksavo Baltijos šalis]] bei [[Žiemos karas|dalį Suomijos]] ir Rumunijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kritimo]] 1940 m. birželį karas tęsėsi pirmiausia tarp Vokietijos ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]; prasidėjo kovos [[Balkanai|Balkanuose]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione ir [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]]. Vyko oro [[Mūšis dėl Britanijos|mūšis dėl Britanijos]], taip pat jūrų [[Mūšis už Atlantą|mūšis už Atlantą]]. Karinių kampanijų bei sutarčių dėka Vokietija kontroliavo didelę dalį žemyninės Europos ir [[Trišalis paktas|sudarė Ašies sąjungą]] su Italija, Japonija ir kitomis šalimis. 1941 m. birželį Vokietija [[Barbarosos operacija|įsiveržė į Sovietų Sąjungą]], taip atidarydama [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontą]]. Pradžioje Ašies šalys pasiekė didelių teritorinių pergalių. 1941 m. gruodį Japonija užpuolė [[JAV]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] teritorijas [[Azija|Azijoje]] ir [[Karas Ramiajame vandenyne|Ramiajame vandenyne]], įskaitant [[Perl Harboras|Perl Harborą]] [[Havajai|Havajuose]]. Po šios atakos JAV stojo į karą prieš Japoniją ir Vokietiją. Japonija užkariavo didžiąją dalį Kinijos pakrantės ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], tačiau jos puolimas Ramiajame vandenyne buvo sustabdytas 1942 m. birželį [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšyje]]. 1943 m. pradžioje Ašies valstybių pajėgos buvo nugalėtos [[Šiaurės Afrikos kampanija|Šiaurės Afrikoje]] ir [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšyje]], Sovietų Sąjungoje. Tais pačiais metais, dėl eilės pralaimėjimų Rytų fronte, Sąjungininkų [[Italijos kampanija|invazijos į Italiją]] bei Sąjungininkų puolimų Ramiajame vandenyne, Ašies pajėgos buvo priverstos trauktis visais frontais. 1944 m. Vakarų Sąjungininkės [[Išsilaipinimas Normandijoje|įsiveržė į Prancūziją Normandijoje]], Sovietų Sąjunga atkovojo teritoriją, turėtą iki karo, o JAV paralyžiavo Japonijos laivyną ir užėmė pagrindines Ramiojo vandenyno salas. Karas Europoje baigėsi Vokietijos okupuotų teritorijų išlaisvinimu bei Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos invazijomis į Vokietiją. Karo kulminacija – sostinės [[Berlyno mūšis|Berlyno kritimas]] ir besąlygiška Vokietijos [[kapituliacija]] 1945 m. gegužės 8 dieną. Rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|numetė atomines bombas]] ant [[Hirošima|Hirošimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]] Japonijoje. Susidūrusi su neišvengiama Sąjungininkų invazija, tolesnių [[Branduolinis ginklas|branduolinių bombardavimų]] perspektyva ir Sovietų Sąjungos karo paskelbimu bei įsiveržimu į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]], Japonija rugpjūčio 15 d. paskelbė besąlyginę kapituliaciją ir 1945 m. rugsėjo 2 d. pasirašė kapituliacijos dokumentą. Antrasis pasaulinis karas pakeitė pasaulio politines, ekonomines ir socialines struktūras. Po karo Europa buvo suniokota, o didžiųjų Europos valstybių įtaka sumažėjo. Tai paskatino Afrikos ir Azijos [[Dekolonizacija|dekolonizaciją]]. Daugelis šalių, kurių pramonė buvo nukentėjusi, ėmėsi ekonomikos atgaivinimo ir plėtros, o [[Vakarų Europa]] – [[Europos anglių ir plieno bendrija|didesnės tarpusavio integracijos]]. Tačiau karo pabaiga Baltijos šalims reiškė sovietų okupacijos bei [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|naujų represijų pradžią]], o [[Rytų blokas|didžiajai daliai Rytų Europos]] – Sovietų Sąjungos primestą [[Komunizmas|komunistinę santvarką]] bei tapimą sovietų [[Satelitinė valstybė|satelitinėmis valstybėmis]]. Karas taip pat paskatino naujos [[Tarptautiniai santykiai|tarptautinių santykių]] sistemos įkūrimą, kuri tapo pamatu likusiam XX amžiaus laikotarpiui bei XXI amžiui. [[Jungtinių Tautų Organizacija]] buvo įkurta siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams, o nugalėjusios didžiosios valstybės – JAV, Sovietų Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – tapo nuolatinėmis [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų saugumo tarybos]] narėmis. Sovietų Sąjunga ir JAV tapo konkuruojančiomis [[Supervalstybė|supervalstybėmis]], o tai privedė prie pusę amžiaus trukusio [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]]. == Priešistorė == === Pirmojo pasaulinio karo pasekmės === [[File:Bundesarchiv Bild 102-09042, Genf, Völkerbund, Sitzungssaal.jpg|thumb|[[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] asamblėja. [[Ženeva]], [[Šveicarija]], 1930 m.]] [[Pirmasis pasaulinis karas]] radikaliai pakeitė politinį Europos žemėlapį. [[Centrinių valstybių sąjunga]] – įskaitant [[Austrija-Vengrija|Austriją–Vengriją]], [[Vokietijos imperija|Vokietiją]], [[Bulgarija|Bulgariją]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]] – pralaimėjo. Tuo tarpu kare nugalėję [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]], visų pirma Prancūzija, Belgija, Italija, Rumunija ir Graikija – įgijo teritorijų. 1917 m. [[Spalio revoliucija|bolševikai užgrobė valdžią Rusijoje]], o tai vėliau lėmė Sovietų Sąjungos įkūrimą. Iširus Austrijos–Vengrijos, Osmanų ir [[Rusijos imperija|Rusijos]] imperijoms, buvo įkurtos naujos [[Nacionalinė valstybė|nacionalinės valstybės]].<ref>{{Cite web |last=Mintz |first=Steven |title=Historical Context: The Global Effect of World War I |url=https://www.gilderlehrman.org/history-resources/teaching-resource/historical-context-global-effect-world-war-i |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20240304193001/https://www.gilderlehrman.org/history-resources/teaching-resource/historical-context-global-effect-world-war-i |archive-date=2024-03-04 |access-date=2024-03-04 |website=The Gilder Lehrman Institute of American History}}</ref> Siekiant užkirsti kelią kitam dideliam karui, 1919 m. surengta [[Paryžiaus taikos konferencija]], o 1920 m. įkurta [[Tautų Sąjunga]]. Pagrindiniai organizacijos tikslai buvo užkirsti kelią kariniams konfliktams pasitelkiant kolektyvinį saugumą, taikant karinį nusiginklavimą, laivynų mažinimą bei sprendžiant tarptautinius ginčus taikiomis derybomis ir arbitražu.<ref>{{Cite news |last=Gerwarth |first=Robert |title=Paris Peace Treaties failed to create a secure, peaceful and lasting world order |url=https://www.irishtimes.com/culture/heritage/paris-peace-treaties-failed-to-create-a-secure-peaceful-and-lasting-world-order-1.3745849 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20210814213229/https://www.irishtimes.com/culture/heritage/paris-peace-treaties-failed-to-create-a-secure-peaceful-and-lasting-world-order-1.3745849 |archive-date=2021-08-14 |access-date=2021-10-29 |newspaper=The Irish Times |language=en}}</ref> Nepaisant stiprių [[Pacifizmas|pacifistinių]] nuotaikų po Pirmojo pasaulinio karo,{{sfn|Ingram|2006|pp=[{{GBurl|id=bREQibN9i-sC|p=76}} 76–78]}} keliose Europos valstybėse iškilo [[Iredentizmas|iredentistinis]] ir revanšistinis [[nacionalizmas]]. Šios nuotaikos buvo ypač ryškios Vokietijoje dėl didelių teritorinių, [[Kolonializmas|kolonijinių]] ir finansinių praradimų, kuriuos nustatė [[Versalio sutartis]]. Pagal sutartį Vokietija prarado apie 13 procentų savo teritorijos ir [[Vokietijos kolonijinė imperija|visas kolonijas]], be to, Vokietijai buvo uždrausta [[Aneksija|aneksuoti]] kitas valstybes, įvestos [[Reparacija|reparacijos]] ir apribotas [[Reichsveras|šalies kariuomenės]] dydis bei pajėgumas.{{sfn|Kantowicz|1999|p=149}} === Vokietija ir Italija === [[File:Benito Mussolini and Adolf Hitler.jpg|thumb|upright|[[Benito Mussolini]] (kairėje) ir [[Adolfas Hitleris]] (dešinėje), 1937 m.]] [[File:Europe in 1923.jpg|thumb|upright=1.2|1923 m. Europos politinis žemėlapis. Tais metais, įkvėptas Mussolini [[Žygis į Romą|žygio į Romą]], Hitleris nesėkmingai bandė surengti valstybės perversmą, vadinamą [[Alaus pučas|Alaus puču]].]] [[Vokietijos imperija]] buvo išformuota [[Vokietijos revoliucija (1918–1919)|1918–1919 m. Vokietijos revoliucijos]] metu, po kurios įvesta [[Demokratija|demokratinė]] valdžios santvarka, o šis laikotarpis bei valstybė vėliau buvo vadinta [[Veimaro Respublika]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vyko nesutarimai tarp naujosios respublikos šalininkų ir griežtų oponentų tiek politinėje dešinėje, tiek kairėje. Italija, kaip [[Antantė|Antantės]] sąjungininkė, po karo pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų; tačiau Italijos nacionalistai buvo pasipiktinę, kad Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos [[Londono sutartis (1915)|duoti pažadai]], kad Italija galės stoti į karą Antantės pusėje, nebuvo įgyvendinti ir į slaptą susitarimą nebuvo atsižvelgta taikos sutartyje. 1922–1925 m. laikotarpiu, [[Benito Mussolini]] vadovaujamas [[Fašizmas|fašistų]] judėjimas palaipsniui užgrobė valdžią Italijoje. Šis judėjimas rėmėsi nacionalistine bei [[Totalitarizmas|totalitarine]] ideologija, kuri panaikino atstovaujamąją demokratiją, slopino socialistines, kairiąsias ir liberalias jėgas bei vykdė agresyvią ekspansinę užsienio politiką, kuria siekė paversti Italiją pasauline galybe, žadant sukurti „Naująją Romos imperiją“.{{sfn|Shaw|2000|p=35}} [[Adolfas Hitleris]] po nesėkmingo [[Alaus pučas|bandymo nuversti Vokietijos vyriausybę]] 1923 metais galiausiai tapo Vokietijos kancleriu 1933 metais, kai jį paskyrė prezidentas [[Paul von Hindenburg]] ir [[Reichstagas (institucija)|Reichstagas]]. Po Hindenburg mirties 1934 m. Hitleris pasiskelbė Vokietijos ''[[Fiureris|fiureriu]]'' ({{de|Führer}}) ir panaikino demokratiją. Jo partija palaikė [[Nacizmas|radikalų, rasistiniu pagrindu pagrįstą]] požiūrį į pasaulio tvarką ir netrukus pradėjo masinę persiginklavimo kampaniją.{{sfn|Brody|1999|p=4}} Prancūzija, siekdama užsitikrinti sąjungą su Italija, [[Romos paktas|sutiko Italijai leisti]] laisvai veikti [[Etiopija|Etiopijoje]], kurios Italija siekė kaip kolonijos. Padėtis pablogėjo 1935 m. pradžioje, kai [[Saro baseino teritorija]] ({{de|Saarbeckengebiet}}) buvo teisiškai suvienyta su Vokietija, o Hitleris atmetė Versalio sutartį, paspartino savo persiginklavimo programą ir įvedė šaukimą į kariuomenę.{{sfn|Zalampas|1989|p=62}} === Europos šalių sutartys === Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija 1935 m. balandžio mėnesį surengė [[Stresos konferencija|Stresos konferenciją]], sutardamos laikytis vieningos ir griežtos [[Užsienio politika|užsienio politikos]] Vokietijos atžvilgiu.<ref>{{cite web|title=Stresos konferencija|url=https://www.vle.lt/straipsnis/stresos-konferencija/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> Tačiau tą patį birželį Jungtinė Karalystė sudarė nepriklausomą [[Didžiosios Britanijos–Vokietijos jūrų susitarimas|jūrų susitarimą su Vokietija]]<ref>{{cite web|title=Didžiosios Britanijos–Vokietijos jūrų susitarimas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/didziosios-britanijos-vokietijos-juru-susitarimas/|access-date=2025-08-12|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija}}</ref>, sušvelnindama ankstesnius karinius ribojimus Vokietijai. Sovietų Sąjunga, susirūpinusi Vokietijos tikslais [[Drang nach Osten|užimti didžiules Rytų Europos teritorijas]], parengė savitarpio pagalbos sutartį su Prancūzija. Tačiau, siekiant sutartį aktyvuoti, karinė agresija turėjo būti patvirtinta komplikuoto Tautų Sąjungos biurokratinio proceso; dėl to, ši sutartis iš esmės buvo neveiksminga.<ref>{{Harvnb|Mandelbaum|1988|p=96}}; {{Harvnb|Record|2005|p=50}}.</ref> JAV, susirūpinusios dėl įvykių Europoje ir Azijoje, tų pačių metų rugpjūtį priėmė pirmąjį Neutraliteto įstatymą.{{sfn|Schmitz|2000|p=124}} Nepaisydamas Versalio ir [[Lokarno sutartys|Lokarno]] sutarčių, 1936 m. kovo mėnesį Hitleris militarizavo [[Reino kraštas|Reino kraštą]], tačiau, dėl [[Nuolaidžiavimo politika|nuolaidžiavimo politikos]], nesulaukė didelio Europos šalių pasipriešinimo.{{sfn|Adamthwaite|1992|p=52}} 1936 m. spalį Vokietija ir Italija sudarė [[Ašies valstybės|Romos–Berlyno ašį]].<ref>{{cite journal|last=Watt|first=D. C.|title=The Rome-Berlin Axis, 1936-1940. Myth and Reality|url=https://www.jstor.org/stable/1405794|journal=The Review of Politics|date=1960 spalis|volume=22|number=4|pages=519-543|publisher=Cambridge University Press}}</ref> Po mėnesio Vokietija ir Japonija pasirašė [[Antikominterno paktas|Antikominterno paktą]], prie kurio Italija prisijungė kitais metais.{{sfn|Shirer|1990|pp=298–299}} === Azija === [[Gomindanas|Gomindano]] partija Kinijoje pradėjo suvienijimo kampaniją prieš [[Karo vadų laikotarpis|regioninius karo vadus]] ir nominaliai suvienijo Kiniją XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, tačiau netrukus įsitraukė į [[Kinijos pilietinis karas|pilietinį karą]] prieš buvusius sąjungininkus – [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partiją]] ir naujus regioninius karo vadus.{{sfn|Preston|1998|p=104}} Tuo laikotarpiu Japonijoje dominavo ''Kokkashugi'' ideologija ir įvairios jos doktrinos, apibūdinamos kaip radikalus [[Nacionalizmas|nacionalizmas]] ir [[imperializmas]].<ref name="jp-imperialism">{{cite book|last=Beasley|first=William G.|year=1991|title=Japanese Imperialism 1894-1945|url=https://archive.org/details/japaneseimperial0000beas|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-822168-1}}</ref> Vis labiau militaristinė [[Japonijos imperija]] ilgą laiką siekė įtakos Kinijoje,{{sfn|Myers|Peattie|1987|p=458}} kaip pirmojo žingsnio link to, ką jos vyriausybė laikė šalies teise valdyti Aziją.<ref name="jp-imperialism"/> 1931 metais Japonija surengė [[Mukdeno incidentas|Mukdeno incidentą]], kaip pretekstą [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją|įsiveržti į Mandžiūriją]] ir įkurti [[Marionetinė valstybė|marionetinę]] [[Mandžukas|Mandžuko]] valstybę.{{sfn|Smith|Steadman|2004|p=28}} Kinija kreipėsi į Tautų Sąjungą, prašydama sustabdyti Japonijos invaziją į Mandžiūriją. Tautų Sąjunga pasmerkė įsiveržimą, o po šio akto Japonija pasitraukė iš organizacijos. Kinija ir Japonija kovėsi mūšiuose, kol 1933 m. buvo pasirašytos Tanggu paliaubos. Po to Kinijos savanorių pajėgos tęsė pasipriešinimą Japonijos agresijai Mandžiūrijoje bei keliose [[Vidinė Mongolija|Vidinės Mongolijos]] provincijose.<ref>{{Harvnb|Coogan|1993}}</ref> 1936 m. Gomindano ir Kinijos komunistų partijos pajėgos susitarė dėl tarpusavio paliaubų, kad galėtų sudaryti vieningą frontą prieš Japoniją.{{sfn|Busky|2002|p=10}} == Įvykiai prieš karą == [[File:Pacific Area - The Imperial Powers 1939 - Map.svg|thumb|upright=1.2|1939 m. [[Azija|Azijos]]–[[Okeanija|Okeanijos]] politinis žemėlapis.]] === Italijos invazija į Etiopiją (1935) === [[Antrasis Etiopijos–Italijos karas]] buvo trumpas kolonijinis karas, prasidėjęs 1935 m. spalį ir pasibaigęs 1936 m. gegužę. [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos karalystės]] kariuomenė iš [[Italijos Somalis|Italijos Somalio]] ir [[Italijos Eritrėja|Eritrėjos]] teritorijų įsiveržė į [[Abisinija|Etiopijos imperiją]] (dar vadintą Abisinija).<ref>{{Cite book |last1=Stanton |first1=Andrea L. |url=https://books.google.com/books?id=GtCL2OYsH6wC |title=Cultural Sociology of the Middle East, Asia, and Africa: An Encyclopedia |last2=Ramsamy |first2=Edward |last3=Seybolt |first3=Peter J. |date=2012 |isbn=978-1-4129-8176-7 |page=308 |access-date=2014-04-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201327/https://books.google.com/books?id=GtCL2OYsH6wC |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Karas baigėsi Etiopijos karine okupacija ir šalies prijungimu prie naujai sukurtos [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afrikos]] kolonijos. Šis karas taip pat atskleidė Tautų Sąjungos, kaip organizacijos skirtos palaikyti taiką, silpnumą. Tiek Italija, tiek Etiopija buvo narės, tačiau Tautų Sąjunga nesiėmė jokių reikšmingų veiksmų, kai Italija akivaizdžiai pažeidė [[Tautų Sąjungos statutas|Tautų Sąjungos statuto]] 10-ąjį straipsnį.{{sfn|Barker|1971|pp=131–132}} Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pritarė sankcijų Italijai įvedimui, tačiau sankcijos nebuvo iki galo įgyvendintos ir nesustabdė Italijos invazijos.{{sfn|Shirer|1990|p=289}} Dėl šios priežasties vėliau Italija neprieštaravo Vokietijos tikslams užvaldyti Austriją.{{sfn|Kitson|2001|p=231}} === Ispanijos pilietinis karas (1936–1939) === {{main|Ispanijos pilietinis karas}} Kai [[Ispanija|Ispanijoje]] kilo pilietinis karas, Hitleris ir Mussolini suteikė karinę paramą nacionalistų (''frankistų'') sukilėliams, vadovaujamiems generolo [[Francisco Franco]]. Italija rėmė nacionalistus labiau nei [[Nacizmas|naciai]]: Mussolini į Ispaniją pasiuntė daugiau nei 70 000 sausumos karių, 6000 aviacijos personalo ir 720 lėktuvų.{{sfn|Neulen|2000|page=25}} Sovietų Sąjunga rėmė tuometinę [[Antroji Ispanijos respublika|Ispanijos respublikos]] vadovybę. Prieš nacionalistus taip pat kovojo daugiau nei 30 000 užsienio savanorių, žinomų kaip ''Tarptautinės brigados'' ({{es|Brigadas Internacionales}}). Tiek Vokietija, tiek Sovietų Sąjunga pasinaudojo šiuo [[Karas per trečiąsias šalis|netiesioginiu karu]] kaip proga išbandyti savo pažangiausius ginklus ir [[Karinė taktika|taktiką]] kovos lauke. Nacionalistai laimėjo pilietinį karą 1939 m. balandžio mėnesį. Franco, tapęs [[Diktatorius|diktatoriumi]], Antrojo pasaulinio karo metu oficialiai išliko neutralus, tačiau realiai buvo linkęs palaikyti Ašies šalis.{{sfn|Payne|2008|page=271}} Reikšmingiausias jo bendradarbiavimas su Vokietija buvo [[Mėlynoji divizija|savanorių siuntimas]] kovoti [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]].{{sfn|Payne|2008|page=146}}<ref>{{cite web|title=Mėlynoji divizija. Ispanų kraujas Rytų fronte|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2241674/melynoji-divizija-ispanu-kraujas-rytu-fronte|date=2024-04-06|access-date=2025-08-13|website=LRT}}</ref> === Japonijos invazija į Kiniją (1937) === {{main|Antrasis Kinijos–Japonijos karas}} Sukursčiusi incidentą prie Marko Polo tilto, 1937 m. liepos mėnesį Japonija užėmė buvusią Kinijos imperijos sostinę [[Pekinas|Pekiną]] ir taip pradėjo invaziją į visą Kiniją.{{sfn|Eastman|1986|pp=547–551}} Sovietai paskubomis pasirašė nepuolimo paktą su Kinija ir pradėjo tiekti materialinę paramą, o tai faktiškai nutraukė ankstesnį Kinijos bendradarbiavimą su Vokietija. Nuo rugsėjo iki lapkričio japonai puolė [[Tajuanas|Taijuaną]] ir kitas vietoves [[Šansi]] provincijoje.<ref name="Hsu & Chang 1971 221">{{Harvnb|Hsu|Chang|1971|pp=195–200}}.</ref><ref name="Tucker2009">{{Cite book |last=Tucker |first=Spencer C. |url=https://books.google.com/books?id=h5_tSnygvbIC&pg=PA1873 |title=A Global Chronology of Conflict: From the Ancient World to the Modern Middle East [6 volumes]: From the Ancient World to the Modern Middle East |date=2009 |publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-8510-9672-5 |access-date=2017-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201303/https://books.google.com/books?id=h5_tSnygvbIC&pg=PA1873 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live |via=Google Books}}</ref> [[Generalisimas]] [[Čiang Kai-ši]] dislokavo savo geriausią armiją ginti [[Šanchajus|Šanchajaus]], tačiau po trijų mėnesių miestas krito. Japonai toliau stūmė Kinijos pajėgas, 1937 m. gruodžio mėnesį užimdami sostinę [[Nankinas|Nankiną]]. Užėmę sostinę, japonai įvykdė [[Nankino žudynės|Nankino žudynes]], per kurias nužudyta nuo dešimčių tūkstančių iki šimtų tūkstančių Kinijos civilių ir nuginkluotų kovotojų.<ref name="nankinas">{{cite book|last1=Levene|first1=Mark|last2=Roberts|first2=Penny|title=The Massacre in History|year=1999|publisher=Berghahn Books|isbn=1571819347|pages=223–224}}</ref> 1938 m. kovo mėnesį Kinijos nacionalistų pajėgos iškovojo pirmąją didelę pergalę [[Šandongas|Šandongo]] provincijoje, tačiau gegužę japonai užėmė [[Siudžou]] miestą.{{sfn|Hsu|Chang|1971|pp=221–230}} 1938 m. birželį Kinijos pajėgos pristabdė japonų puolimą [[1938 m. Huanghės potvynis|užtvindydamos Geltonąją upę]]; šis manevras suteikė kinams laiko pasiruošti gynybai [[Uhanas|Uhane]], tačiau, nepaisant to, miestas buvo užimtas iki spalio mėnesio.{{sfn|Eastman|1986|p=566}} Japonijos karinės pergalės nesužlugdė Kinijos pasipriešinimo, kaip to tikėjosi Japonija; vietoj to, Kinijos vadovybė persikėlė į šalies gilumą, į [[Čongčingas|Čongčingą]], ir tęsė karą.{{sfn|Taylor|2009|pp=150–152}}{{sfn|Sella|1983|pp=651–687}} === Sovietų ir Japonijos pasienio konfliktai === Nuo 1935 m. vyko pavieniai pasienio susirėmimai tarp Japonijos pajėgų [[Mandžukas|Mandžuke]] ir Sovietų Sąjungos bei [[Mongolija|Mongolijos]]. Tuo metu Japonijos kariuomenė laikėsi politinės doktrinos, pagal kurią [[Mandžiūrija]] ir [[Sibiras]] buvo laikomi Japonijos [[Įtakos sfera|įtakos sferoje]]. Laikytis tokios politikos tapo nerealistiška, kai 1939 metais Japonija pralaimėjo mūšiuose prie [[Chalchynas|Chalchyno]], vis dar tebevyko Antrasis Kinijos–Japonijos karas, o sąjungininkė Vokietija tuo metu laikėsi [[Neutralitetas|neutraliteto]] su Sovietų Sąjunga.{{sfn|Beevor|2012|p=342}} Todėl Japonija ir Sovietų Sąjunga 1941 metų balandžio mėnesį pasirašė [[Nepuolimo sutartis|nepuolimo sutartį]]. Tuomet Japonija priėmė karinio jūrų laivyno propaguotą ekspansinę doktriną, pagal kurią visas dėmesys buvo sutelktas į [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]] ir Ramiojo vandenyno salas, o tai galiausiai paskatino karą su JAV ir Vakarų Sąjungininkėmis.<ref>{{Cite magazine |last=Goldman |first=Stuart D. |date=2012-08-28 |title=The Forgotten Soviet-Japanese War of 1939 |url=https://thediplomat.com/2012/08/the-forgotten-soviet-japanese-war-of-1939 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20150629092821/https://thediplomat.com/2012/08/the-forgotten-soviet-japanese-war-of-1939 |archive-date=2015-06-29 |access-date=2015-06-26 |magazine=The Diplomat}}</ref> == Preliudija == [[File:Munich Agreement Bundesarchiv Bild 183-R69173.jpg|thumb|[[Neville Chamberlain|Chamberlain]], [[Édouard Daladier|Daladier]], Hitleris ir Mussolini prieš pasirašant [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimą]], 1938 m. rugsėjis.]] Europoje Vokietija ir Italija darėsi vis agresyvesnės. 1938 m. kovo mėnesį Vokietija neteisėtai [[Anšliusas|aneksavo Austriją]]. Nepaisant akivaizdaus Sen Žermeno<ref>{{cite web|title=Saint-Germaino taika|url=https://www.vle.lt/straipsnis/saint-germaino-taika/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> ir Versalio sutarčių pažeidimo, tai taip pat nesukėlė didelio kitų Europos valstybių pasipriešinimo.{{sfn|Collier|Pedley|2000|p=144}} Įkvėptas sėkmės, Hitleris pradėjo reikšti pretenzijas į [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]] – [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] teritoriją, kurioje daugiausia gyveno etniniai vokiečiai. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vėl laikėsi [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Britanijos ministro pirmininko]] [[Neville Chamberlain]] palaikomos [[Nuolaidžiavimo politika|nuolaidžiavimo politikos]] ir, [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimu]], kuris buvo sudarytas prieš Čekoslovakijos vyriausybės valią, perleido šią teritoriją Vokietijai mainais už pažadą nereikšti jokių tolesnių teritorinių pretenzijų.{{sfn|Kershaw|2001|pp=121–122}} Netrukus Vokietija ir Italija privertė Čekoslovakiją [[Pirmasis Vienos arbitražas|perleisti papildomą teritoriją Vengrijai]]<ref name="vienos-arbitr">{{cite web|title=Vienos arbitražai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/vienos-arbitrazai/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-26}}</ref>, o Lenkija aneksavo Čekoslovakijos buvusio [[Cešyno Silezija|Cešyno Silezijos]] regiono dalį.{{sfn|Kershaw|2001|p=157}} [[File:Bundesarchiv_Bild_146-1970-005-28,_Anschluss_sudetendeutscher_Gebiete.jpg|thumb|left|[[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] (Čekoslovakija) [[aneksija]], įžygiuoja vokiečių daliniai, 1938 m. spalis.]] Nors susitarimas patenkino visus Vokietijos reikalavimus, privačiai Hitleris buvo įniršęs, kad Britanijos įsikišimas neleido jam per vieną operaciją užgrobti visos Čekoslovakijos. Vėlesnėse kalbose Hitleris puolė „britų ir žydų karo kurstytojus“, o 1939 m. sausio mėnesį slapta įsakė smarkiai sustiprinti Vokietijos karinį jūrų laivyną, kad galėtų mesti iššūkį Britanijos laivyno dominavimui. 1939 m. kovo mėnesį Vokietija įsiveržė į visą Čekoslovakiją ir vėliau padalijo šalį į [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos ir Moravijos protektoratą]] bei Vokietijai [[Pavaldi valstybė|pavaldžią]] [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakijos respubliką]].{{sfn|Davies|2006|loc=pp. 143–144 (2008 ed.)}} Kovo 20 dieną Hitleris taip pat pateikė [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvai]], priversdamas atiduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] (buvusį {{lang|de|Memelland}}).{{sfn|Shirer|1990|pp=461–462}} Hitleris kėlė tolimesnius reikalavimus dėl [[Laisvasis Dancigo miestas|Laisvojo Dancigo miesto]]. Sunerimusios, 1939 m. kovo mėnesį Jungtinė Karalystė ir Prancūzija garantavo paramą Lenkijos nepriklausomybei. Kai 1939 m. balandžio mėnesį [[Italijos protektoratas Albanijoje (1939–1943)|Italija užkariavo Albaniją]], tokios pačios garantijos buvo suteiktos [[Rumunijos karalystė|Rumunijos]] bei Graikijos karalystėms.{{sfn|Lowe|Marzari|2002|p=330}} Netrukus po prancūzų ir britų įsipareigojimo Lenkijai Vokietija ir Italija sudarė savo sąjungą pagal [[Plieno paktas|Plieno paktą]].{{sfn|Dear|Foot|2001|p=234}} Gegužės mėnesį Hitleris apkaltino Jungtinę Karalystę ir Lenkiją bandymu „apsupti“ Vokietiją ir [[Denonsavimas|denonsavo]] Anglijos–Vokietijos jūrų susitarimą bei [[Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis|Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartį]].{{sfn|Shirer|1990|p=471}} [[File:MolotovRibbentropStalin.jpg|thumb|upright|Pasirašomas [[Molotovo-Ribentropo paktas|paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos]], 1939 rugpjūčio 23 d.]] Rugpjūčio pabaigoje padėtis tapo krizine, nes Vokietijos kariuomenė toliau mobilizavosi prie Lenkijos sienos. Tuo metu taip pat vyko trišalės derybos dėl karinės sąjungos tarp Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos, tačiau sutarimas nebuvo pasiektas.<ref>{{Cite journal |last=Watson |first=Derek |date=2000 |title=Molotov's Apprenticeship in Foreign Policy: The Triple Alliance Negotiations in 1939 |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_2000-06_52_4/page/694 |journal=Europe-Asia Studies |volume=52 |issue=4 |pages=695–722 |doi=10.1080/713663077 |jstor=153322 |s2cid=144385167}}</ref> Rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija – [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]].{{sfn|Shore|2003|p=108}} Šiame pakte buvo slaptas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos „įtakos sferos“. Pagal slaptąjį protokolą Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalinti Lenkiją ir kitas šalis; [[Latvija]], [[Estija]], [[Suomija]] ir [[Besarabija]] buvo priskirtos Sovietų Sąjungos sferai, o Lietuva priklausė Vokietijos sferai.{{sfn|Dear|Foot|2001|p=608}} Abi pusės protokole pripažino Lietuvos interesus į [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], tačiau demarkacijos linijos nenustatė.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=167}} Vėliau, [[Sovietų Sąjungos–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|papildomu slaptuoju protokolu]], beveik visa Lietuva buvo perduota sovietų sferai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=170}} Šiuo paktu siekta neutralizuoti galimą Sovietų Sąjungos pasipriešinimą Vokietijos planuotai karinei kampanijai prieš Lenkiją ir užtikrinti, kad Vokietijai nereikės susidurti su dviejų frontų karo perspektyva, kaip buvo Pirmajame pasauliniame kare. Vos pasirašęs sutartį, Hitleris įsakė pradėti puolimą rugpjūčio 26 dieną, tačiau, sužinojęs, kad Jungtinė Karalystė sudarė oficialų savitarpio pagalbos paktą su Lenkija, ir tai, kad Italija laikysis neutralumo, nusprendė karinę operaciją atidėti.{{Sfn|Nekrich|Ulam|Freeze|1997|p=123}}{{sfn|Weinberg|1994|pp=636-637}} Atsakydama į Britanijos prašymus surengti tiesiogines derybas siekiant išvengti karo, Vokietija pateikė Lenkijai reikalavimus, kurie buvo pretekstas pagilinti konfliktą su Lenkija ir rasti papildomų dingsčių karo pateisinimui.{{sfn|Weinberg|1994|p=560-562 & 583-584}} Rugpjūčio 29 d. Hitleris pareikalavo, kad Lenkijos įgaliotasis atstovas nedelsdamas vyktų į Berlyną derėtis dėl Dancigo perdavimo bei leistų surengti [[Plebiscitas|plebiscitą]] [[Dancigo koridorius|Dancigo koridoriuje]], kuriame vokiečių mažuma balsuotų už atsiskyrimą.{{sfn|Weinberg|1994|p=644}} Lenkija atsisakė paklusti Vokietijos reikalavimams, o Britanija prašė daugiau laiko deryboms, tačiau Hitleris jau buvo apsisprendęs.{{sfn|Weinberg|1994|p=647-648}} Rugpjūčio 30–31 d. naktį, konfrontaciniame susitikime su Britanijos ambasadoriumi Nevile Henderson, Vokietijos užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop]] pareiškė, kad Vokietija laiko savo pretenzijas atmestomis.{{sfn|Weinberg|1994|p=647-648}} == Karo eiga == === Karo pradžia Europoje (1939–1940) === [[File:Spotkanie_Sojuszników.jpg|thumb|[[Vermachtas|Vermachto]] ir [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karininkai prie demarkacijos linijos. Lenkija, 1939 m. rugsėjo 20 d.]] [[File:Desfile conjunto nazi-soviético en Brest-Livosk, Polonia, 22 de septiembre de 1939. Nazi-Soviet parade Brest-Livosk Poland 1939-09-22.jpg|thumb|Bendras sovietų ir nacių paradas po pergalės prieš Lenkiją. [[Brest-Litovskas]], 1939 m. rugsėjis.]] {{main|Įsiveržimas į Lenkiją|Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją}} Surengusi keletą [[Netikra vėliava|priedangos operacijų]] pasienyje, kaip pretekstą invazijai, 1939 m. rugsėjo 1 dieną Vokietija [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]].{{sfn|Evans|2008|pp=1–2}} Pati pirmoji Vokietijos ataka buvo prieš [[Vesterplatės mūšis|Lenkijos pozicijas Vesterplatėje]].<ref name="Zabecki2015">{{Cite book |last=Zabecki |first=David T. |url=https://books.google.com/books?id=Mq_lCAAAQBAJ&pg=PT1663 |title=World War II in Europe: An Encyclopedia |date=2015 |publisher=Routledge |isbn=978-1-1358-1242-3 |page=1663 |access-date=2019-06-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201256/https://books.google.com/books?id=Mq_lCAAAQBAJ&pg=PT1663 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Jungtinė Karalystė atsakė ultimatumu Vokietijai, reikalaudama tuoj pat nutraukti karinius veiksmus. Rugsėjo 3 dieną, negavus atsakymo į ultimatumą, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.{{efn|name=karo-paskelbimas}} [[Keistasis karas|Keistojo karo]] laikotarpiu aljansas neteikė jokios tiesioginės karinės paramos Lenkijai, išskyrus atsargų Prancūzijos bandymą užimti [[Saro kraštas|Saro kraštą]].<ref name="Keegan 1997 35">{{Harvnb|Keegan|1997|p=35}}; {{Harvnb|Cienciala|2010|p=128}}.</ref> Vakarų Sąjungininkai taip pat pradėjo Vokietijos jūrų blokadą, kuria siekė pakenkti šalies ekonomikai ir karo operacijoms.<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|p=32}}; {{Harvnb|Dear|Foot|2001|pp=248–249}}; {{Harvnb|Roskill|1954|p=64}}.</ref> Vokietija atsakė pradėdama [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]] atakų kampaniją prieš Sąjungininkų prekybinius ir karo laivus; tai vėliau peraugo į [[Mūšis už Atlantą|mūšį už Atlantą]].<ref>{{cite web|title=Mūšis už Atlantą|url=https://www.vle.lt/straipsnis/musis-uz-atlanta/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> Rugsėjo 8 d. Vokietijos kariuomenė pasiekė [[Varšuva|Varšuvos]] priemiesčius. [[Bzuros mūšis|Lenkų kontrataka vakaruose]] kelioms dienoms sustabdė vokiečių puolimą, tačiau [[Vermachtas]] aplenkė lenkų pajėgų flangą ir jas apsupo. Lenkijos armijos likučiai prasiveržė ir atsitraukė į jau apgultą Varšuvą. 1939 m. rugsėjo 17 dieną, praėjus dviem dienoms po paliaubų sutarties su Japonija pasirašymo, [[Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją|Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją]].{{sfn|Zaloga|2002|pp=80, 83}} [[Viačeslavas Molotovas]], aiškindamas invazijos priežastį, oficialiame rašte lenkų ambasadoriui Maskvoje tiesiog pareiškė, kad Lenkijos valstybė „nustojo egzistuoti“.<ref>{{Cite journal |last=Ginsburgs |first=George |date=1958 |title=A Case Study in the Soviet Use of International Law: Eastern Poland in 1939 |journal=The American Journal of International Law |volume=52 |issue=1 |pages=69–84 |doi=10.2307/2195670 |jstor=2195670 |s2cid=146904066}}</ref> Rugsėjo 27 d. Varšuvos daliniai pasidavė vokiečiams, o paskutinis didelis [[Lenkijos ginkluotosios pajėgos|Lenkijos armijos]] vienetas – Polesės savarankiška operatyvinė grupė – po pralaimėjimo Kocko mūšyje, apsupta ir beveik be amunicijos, pasidavė spalio 6 dieną. Nepaisant karinio pralaimėjimo, Lenkija niekada nepasidavė: buvo suformuota [[Lenkijos emigracinė vyriausybė]] bei pradėjo veikti vadinamoji [[Pogrindinė Lenkijos valstybė|pogrindinė Lenkijos valstybė]] okupuotoje teritorijoje.{{sfn|Hempel|2005|p=24}} Nemaža dalis Lenkijos kariškių evakavosi į Rumuniją ir Latviją; daugelis jų vėliau kovojo prieš Ašies šalis kituose [[Karo teatras|karo teatruose]].{{sfn|Zaloga|2002|pp=88–89}} Lenkija taip pat patyrė žiaurias sovietų represijas – per 1940 m. balandžio–gegužės mėnesiais vykusias [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]], [[Josifas Stalinas|Stalino]] įsakymu, [[NKVD]] suėmė ir masiškai nužudė beveik 22 tūkstančius lenkų karininkų, pasieniečių, policininkų ir kitų pareigūnų.<ref name="katyne-1">{{Cite web|title=The Katyn Massacre – Mechanisms of Genocide |url=https://warsawinstitute.org/katyn-massacre-mechanisms-genocide/|date=2020-05-18|access-date=2024-04-11 |website=Warsaw Institute}}</ref><ref name="katyne-2">{{cite book |editor1-last=Cienciala |editor1-first=Anna M. |editor2-last=S. Lebedeva |editor2-first=Natalia |editor3-last=Materski |editor3-first=Wojciech |title=Katyn: A Crime Without Punishment |url=https://archive.org/details/bwb_P8-CBL-064 |series=Annals of Communism Series |publisher=[[Yale University Press]] |year=2008 |isbn=978-0300108514}}</ref> Vokietija aneksavo vakarų Lenkiją ir okupavo centrinę Lenkiją, įkurdama [[Generalgubernija|Generalguberniją]]; nedidelė Lenkijos teritorijos dalis buvo perduota Slovakijai. Sovietų Sąjunga aneksavo rytų Lenkiją; [[Vilniaus kraštas]] buvo perduotas Lietuvai. Spalio 6 d. Hitleris viešai pasiūlė Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai sudaryti taiką, tačiau pareiškė, kad Lenkijos ateitį spręs tik Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Pasiūlymas buvo atmestas ir Hitleris įsakė nedelsiant pradėti puolimą prieš Prancūziją, kuris dėl prastų oro sąlygų buvo atidėtas iki 1940 m. pavasario.{{sfn|Liddell Hart|1977|pp=39–40}}{{sfn|Bullock|1990|loc=pp. 563–564, 566, 568–569, 574–575 (1983 ed.)}} ==== Suomija, Baltijos šalys ir kitos okupacijos ==== {{main|Žiemos karas|Baltijos šalių okupacija}} [[File:Raate_road.jpg|thumb|left|upright=1.2|Sumušta sovietų kariuomenės kolona. [[Žiemos karas]], Suomija, 1940 m. sausis.]] Prasidėjus karui Lenkijoje [[Josifas Stalinas|Stalinas]] [[Ultimatumas|ultimatumais]] pagrasino [[Estija|Estijai]], [[Latvija|Latvijai]], Lietuvai kariniu įsiveržimu, priversdamas tris [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] pasirašyti paktus, leidžiančius šiose šalyse įkurti sovietų karines bazes; 1939 m. spalį ten buvo perkelti dideli sovietų kariniai kontingentai.{{sfn|Smith|Pabriks|Purs|Lane|2002|p=24}}{{sfn|Bilinsky|1999|p=9}} [[Suomija]] atsisakė pasirašyti panašų paktą ir nesutiko perleisti dalies savo teritorijos. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Suomiją 1939 m. lapkritį, taip pradėdama [[Žiemos karas|Žiemos karą]].{{sfn|Spring|1986|pp=207–226}} Vėliau Tautų Sąjunga už šį [[Agresijos nusikaltimas|agresijos nusikaltimą]] pašalino Sovietų Sąjungą iš organizacijos.<ref>{{Cite book |last=van Dyke |first=Carl |title=The Soviet Invasion of Finland |date=1997 |publisher=Frank Cass Publishers |isbn=978-0-7146-4753-1 |location=Portland, Oregon |page=71}}</ref> Nepaisant didžiulės kiekybinės persvaros, sovietų kariniai pasiekimai buvo kuklūs, o nuostoliai dideli, tad Suomijos ir Sovietų Sąjungos karas baigėsi 1940 m. kovo mėnesį, kai Suomija sutiko atiduoti dalį [[Suomijos Karelija|Karelijos]].{{sfn|Hanhimäki|1997|p=12}} 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga įvykdė [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupaciją]] ir aneksavo visas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijas. Netrukus visose Baltijos šalyse prasidėjo pirmosios sovietų vykdytos [[represijos]], o 1941 m. pirmieji masiniai [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|Lietuvos gyventojų trėmimai]]. Sovietų Sąjunga taip pat okupavo Rumunijos [[Besarabija|Besarabijos]], [[Bukovina|Šiaurės Bukovinos]] ir [[Herca|Hercos]] regionus.{{sfn|Bilinsky|1999|p=9}} 1940 m. rugpjūtį Hitleris primetė Rumunijai [[Antrasis Vienos arbitražas|Antrąjį Vienos arbitražą]],<ref name="vienos-arbitr"/> pagal kurį [[Transilvanija|Šiaurės Transilvanija]] buvo perduota Vengrijai.{{sfn|Dear|Foot|2001|pp=745, 975}} 1940 m. rugsėjo mėnesį Bulgarija, remiama Vokietijos ir Italijos, pareikalavo iš Rumunijos Pietų [[Dobrudža|Dobrudžos]].<ref name="Haynes-2000">{{Cite book |last=Haynes |first=Rebecca |url=https://books.google.com/books?id=b_I-AQAAIAAJ |title=Romanian policy towards Germany, 1936–40 |date=2000 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-3122-3260-3 |page=205 |access-date=2022-02-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201243/https://books.google.com/books?id=b_I-AQAAIAAJ |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Rumunijai praradus apie trečdalį 1939 metų teritorijos, kilo perversmas prieš karalių [[Karolis II Rumunas|Karolį II]], po kurio, 1940 m. rudenį šalyje įvesta Ašies šalims draugiška [[diktatūra]], vadovaujama maršalo [[Ion Antonescu]].<ref>{{cite web|last=Radu|first=Delia|title=Serialul "Ion Antonescu şi asumarea istoriei"|url=https://www.bbc.co.uk/romanian/news/story/2008/08/080801_serial_antonescu_episod1.shtml|date=2008-08-01|access-date=2025-08-27|website=BBC Romanian|language=ro}}</ref> Tuo tarpu Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniai santykiai ir ekonominis bendradarbiavimas{{sfn|Ferguson|2006|pp=367, 376, 379, 417}}{{sfn|Snyder|2010|pp=118}} palaipsniui įstrigo.{{sfn|Koch|1983|pp=912–914, 917–920}}{{sfn|Roberts|2006|p=56}} Abi valstybės pradėjo ruoštis karui.{{sfn|Roberts|2006|p=59}} === Vakarų Europa (1940–1941) === [[File:Bundesarchiv Bild 146-1978-052-03, Paris, deutsche Wachtparade.jpg|thumb|left|Vokiečių pergalės paradas prie [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arkos]], [[Paryžius]], 1940 m. birželis.]] 1940 m. balandžio mėnesį [[Danijos-Norvegijos operacija|Vokietija įsiveržė į Daniją ir Norvegiją]], siekdama apsaugoti [[Geležies rūda|geležies rūdos]] siuntas iš [[Švedija|Švedijos]], kurias Sąjungininkai bandė atkirsti.<ref>{{Harvnb|Murray|Millett|2001|pp=57–63}}.</ref> Danija kapituliavo po šešių valandų. Norvegija, nepaisant Sąjungininkų paramos, buvo užkariauta per du mėnesius.{{sfn|Commager|2004|p=9}} Didžiulis nepasitenkinimas [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Britanijos parlamente]] dėl Norvegijos kampanijos lėmė ministro pirmininko [[Neville Chamberlain]] atsistatydinimą; 1940 m. gegužės 10 dieną ministru pirmininku tapo [[Winston Churchill]].{{sfn|Reynolds|2006|p=76}} [[File:Dunkirk_26-29_May_1940_NYP68075.jpg|thumb|Britų kariai laukia evakuacijos, [[Diunkerko operacija]] ([[Aukštutinė Prancūzija]]), 1940 m. gegužė.]] Tą pačią dieną Vokietija pradėjo [[Mūšis dėl Prancūzijos|puolimą prieš Prancūziją]]. Siekdamas apeiti stiprius [[Mažino linija|Mažino linijos]] įtvirtinimus Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje, [[Vermachtas]] surengė puolimą per neutralias šalis – Belgiją, Nyderlandus ir Liuksemburgą.{{sfn|Evans|2008|pp=122–123}} Vokiečiai atliko manevrą į sparną (flango apsupimą) per [[Ardėnai|Ardėnų]] regioną,{{sfn|Keegan|1997|pp=59–60}} kurį Sąjungininkai klaidingai palaikė neįveikiama natūralia kliūtimi [[Šarvuotis|šarvuočiams]].{{sfn|Regan|2004|p=152}}{{sfn|Liddell Hart|1977|p=48}} Sėkmingai įgyvendinęs naują ''[[Blickrygas|blickrygo]]'' taktiką, Vermachtas greitai pasistūmėjo iki pat [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]] ir atkirto Sąjungininkų pajėgas Belgijoje. Didžioji dalis Sąjungininkų armijų atsidūrė [[Katilas (karyba)|katile]], Prancūzijos ir Belgijos pasienyje, netoli [[Lilis|Lilio]]. Sėkmingai įvykdžiusi [[Diunkerko operacija|Diunkerko operaciją]], Britanija iki birželio pradžios sugebėjo iš žemyno evakuoti didelę dalį Sąjungininkų karių, tačiau beveik visa karinė technika buvo palikta.{{sfn|Keegan|1997|pp=66–67}} Birželio 10 dieną [[Italijos invazija į Prancūziją|Italija įsiveržė į Prancūziją]], paskelbdama karą tiek Prancūzijai, tiek Jungtinei Karalystei.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|p=207}} Vokiečiai pasuko į pietus, prieš nusilpusią Prancūzijos kariuomenę, ir jau birželio 14 dieną krito [[Paryžius]]. Po aštuonių dienų Prancūzija pasirašė [[Kompjeno paliaubos (1940)|paliaubas su Vokietija]]. Šalis buvo padalinta į [[Karinė administracija Prancūzijoje|vokiečių ir italų okupacines zonas]],{{sfn|Umbreit|1991|p=311}} ir neokupuotą [[Viši režimas|Viši režimo]] valdomą valstybės dalį pietuose. Viši Prancūzija, nors oficialiai skelbėsi neutrali, iš esmės [[Kolaboravimas|kolaboravo]] su Vokietija. Prancūzija išlaikė savo laivyną; siekdama neleisti Vokietijai užgrobti laivų savo reikmėms, liepos 3 dieną Britanija šiam laivynui smogė.{{sfn|Brown|2004|p=198}} [[File:The Home Front in Britain during the Second World War HU44272.jpg|thumb|„Blico“ metu Londono gyventojai slepiasi [[Londono metropolitenas|metropoliteno tuneliuose]], 1940 m. rugsėjis.]] [[File:WWIIEuropeMay40.gif|thumb|left|upright=1.2|Vokiečių veržimasis 1940 m. gegužės mėnesį.]] [[Mūšis dėl Britanijos]] prasidėjo 1940 m. liepos pradžioje, kai [[Liuftvafė]] atakavo britų laivus [[Lamanšo sąsiauris|Lamanše]], uostus bei miestus pietų [[Anglija|Anglijoje]].{{sfn|Keegan|1997|p=[{{GBurl|id=TF8kcx9hTssC|p=72}} 72]}}{{sfn|Murray|1983|p=48}} Vokietijos kampanija siekiant įgauti pranašumą ore prasidėjo rugpjūtį, tačiau negebėjimas įveikti [[Royal Air Force|Britanijos oro pajėgų]] privertė Hitlerį neribotam laikui atidėti planuotą [[Jūrų liūtas (operacija)|Vokietijos invaziją į Britaniją]]. Vokietija suintensyvino strateginio bombardavimo kampaniją naktiniais išpuoliais prieš [[Londonas|Londoną]] ir kitus miestus; Britanijoje šis periodas vadintas „blicu“ ({{en|the Blitz}}, iš {{de|Blitzkrieg}}).<ref>{{cite web | url=https://www.britannica.com/event/the-Blitz | title=The Blitz &#124; World War II, History, & Facts|website=Encyclopædia Britannica|access-date=2025-08-30}}</ref> Tačiau ši kampanija iš esmės baigėsi 1941 m. gegužės mėnesį, Vokietijai taip ir nesugebėjus reikšmingai sutrikdyti Britanijos karinių pajėgumų bei politinių tikslų.{{sfn|Dear|Foot|2001|pp=108–109}}{{sfn|Murray|1983|p=54}} Naudodamasis naujai užimtais Prancūzijos uostais, Vokietijos karinis laivynas sėkmingai kovojo su plačių jūrinių teritorijų negebėjusiu apginti Britanijos laivynu. Ypač sėkmingi buvo vokiečių povandeninių laivų antpuoliai prieš britų komercinius bei karinius laivus [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]].<ref>{{Harvnb|Goldstein|2004|p=35}}</ref> Britų laivynas pasiekė reikšmingą pergalę 1941 m. gegužės 27 dieną, nuskandinęs vokiečių karo laivą „[[Bismarkas (karo laivas)|Bismarkas]]“.<ref>{{Harvnb|Steury|1987|p=209}}; {{Harvnb|Zetterling|Tamelander|2009|p=282}}.</ref> 1939 m. lapkritį JAV teikė pagalbą Kinijai ir Vakarų Sąjungininkėms bei priėmė Neutraliteto įstatymo pataisas, kurios leido „sumokėk ir pasiimk“ ({{en|cash and carry}}) principu Sąjungininkams pirkti karinę techniką.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|pp=328–330}} 1940 m. Vokietijai užėmus Paryžių, [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinis jūrų laivynas]] pradėtas reikšmingai didinti. 1940 m. rugsėjo mėnesį JAV sutiko Britanijai perduoti 50 karinių laivų, mainais už ilgalaikę jūrų ir oro bazių nuomą įvairiose [[Britų imperija|Britų imperijos]] valdose.{{sfn|Maingot|1994|p=52}} Vis dėlto, didžioji dauguma JAV visuomenės ir toliau priešinosi bet kokiai tiesioginei karinei intervencijai iki pat 1941 m.{{sfn|Cantril|1940|p=390}} 1940 m. gruodžio mėnesį [[Franklin Roosevelt|Roosevelt]] apkaltino Hitlerį pasaulio užkariavimo planavimu, atmetė bet kokias derybas su Vokietija kaip bevertes ir paragino JAV tapti „demokratijos arsenalu“. Roosevelt taip pat parėmė karinės bei humanitarinės paramos iniciatyvą pagal [[Lendlizas|Lendlizo]] ({{en|Lend-Lease}}) programą, skirtą remti Britaniją kovoje. Vėliau ši programa buvo išplėsta ir kitoms Sąjungininkėms, įskaitant ir Sovietų Sąjungą, po to, kai ši buvo užpulta Vokietijos.{{sfn|Keegan|1997|p=177}} JAV taip pat pradėjo rengti strateginius planus galimam plataus masto Vokietijos puolimui.{{sfn|Morton|2000|p=86}} 1940 m. rugsėjo pabaigoje pasirašytas [[Trišalis paktas]] oficialiai suvienijo Japoniją, Italiją ir Vokietiją kaip Ašies valstybes. Ši sutartis numatė, kad bet kuri šalis, išskyrus Sovietų Sąjungą, užpuolusi bet kurią Ašies valstybę, bus priversta pradėti karą prieš visas tris.{{Sfn|Bilhartz|Elliott|2007|p=179}} Ašies šalys išsiplėtė 1940 m. lapkritį, kai prisijungė Vengrija, Slovakija ir Rumunija.{{Sfn|Dear|Foot|2001|p=877}} Vėliau Rumunija ir Vengrija svariai prisidėjo prie Ašies karo prieš Sovietų Sąjungą; Rumunija iš dalies siekė atsikovoti Sovietų Sąjungos okupuotas teritorijas.{{Sfn|Dear|Foot|2001|pp=745–746}} === Viduržemio jūros regionas (1940–1941) === [[File:Second world war europe animation large de.gif|thumb|upright=1.2|Europos [[Karo teatras|teatro]] 1939–1945 m. vizualizuotas žemėlapis. Raudona – Sąjungininkai; žalia – Sovietų Sąjunga iki 1941 m. birželio; mėlyna – Ašies valstybės.]] 1940 m. birželio pradžioje Italijos karinės oro pajėgos ({{it|Regia Aeronautica}}) užpuolė Britanijos valdomą [[Malta|Maltą]] ir taip pradėjo salos apgultį. Nuo vasaros pabaigos iki rudens pradžios Italija užėmė [[Britų Somalilandas|Britų Somalilandą]] ir įsiveržė į Britanijos pajėgas priėmusį [[Egiptas|Egiptą]]. Spalio mėnesį Italija užpuolė Graikiją, tačiau puolimas buvo atremtas, o italai patyrė didelių nuostolių; kampanija baigėsi per kelis mėnesius su minimaliais teritoriniais pokyčiais.{{sfn|Clogg|2002|p=118}} Siekdama padėti Italijai bei neleisti Britanijai (Graikijos sąjungininkei) įsitvirtinti, Vokietija pradėjo ruoštis įsiveržimui į [[Balkanai|Balkanus]]; tai padėtų apsaugoti Rumunijos [[nafta|naftos]] telkinius ir suvaržytų Britanijos dominavimą [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione.<ref>{{Harvnb|Evans|2008|pp=146, 152}}; {{Harvnb|US Army|1986|pp=[https://archive.today/20100128030335/http://www.history.army.mil/books/wwii/balkan/20_260_1.htm 4–6]}}</ref> 1940 m. gruodį Britų imperijos pajėgos pradėjo kontrpuolimus prieš Italijos pajėgas Egipte ir [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]].{{sfn|Jowett|2001|pp=9–10}} Puolimai buvo sėkmingi: iki 1941 m. vasario pradžios Italija prarado rytų [[Libija|Libijos]] kontrolę, o didelis skaičius Italijos karių buvo paimti į nelaisvę. Italijos karinis jūrų laivynas ({{it|Regia Marina}}) taip pat patyrė didelių nuostolių: Britanijos laivynas, atakavęs [[Tarantas|Taranto]] uostą iš [[Lėktuvnešis|lėktuvnešio]], iš rikiuotės išvedė tris didelius karo laivus; taip pat neutralizavo dar kelis italų karo laivus prie Graikijos salų.{{sfn|Jackson|2006|p=106}} Nesėkmingos Italijos operacijos paskatino Vokietiją dislokuoti ekspedicines pajėgas [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]]; 1941 m. kovo pabaigoje [[Afrikos korpusas]], vadovaujamas [[Erwin Rommel]], pradėjo puolimą, kuris išstūmė [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pajėgas.{{sfn|Laurier|2001|pp=7–8}} Per mažiau nei mėnesį Ašies pajėgos pasistūmėjo į vakarų Egiptą ir apgulė [[Tubrukas|Tobruko]] uostą.{{sfn|Murray|Millett|2001|pp=263–276}} 1941 m. kovo pabaigoje [[Bulgarija]] ir [[Jugoslavija]] prisijungė prie [[Trišalis paktas|Trišalio pakto]]; tačiau, po dviejų dienų, Jugoslavijos vyriausybę nuvertė nacionalistai, pasisakantys už tvirtus ryšius su Britanija. Vokietija ir Italija į tai atsakė balandžio 6 dieną surengdamos invaziją į Jugoslaviją ir Graikiją tuo pačiu metu; abi šalys buvo priverstos pasiduoti per mėnesį.{{sfn|Gilbert|1989|pages=174–175}} Gegužės pabaigoje Ašies oro pajėgos surengė invaziją į Graikijos [[Kreta|Kretos]] salą ir, po beveik dviejų savaičių kautynių, užbaigė Vokietijos vadovaujamą Balkanų užkariavimą.{{sfn|Gilbert|1989|pages=184–187}} Jugoslavijoje prasidėjo [[Partizanas|partizaninis]] karas prieš Ašies valstybių okupaciją, kuris tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.{{sfn|Gilbert|1989|pages=208, 575, 604}} Gegužės mėnesį [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] Britų Sandraugos pajėgos numalšino sukilimą [[Irakas|Irake]], kuriam teikė paramą Vokietija, iš bazių [[Viši režimas|Viši]] kontroliuojamoje [[Sirija|Sirijoje]].{{sfn|Watson|2003|p=80}} Birželio ir liepos mėnesiais Britanijos vadovaujamos pajėgos, padedamos [[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]] dalinių, įsiveržė į Prancūzijos valdytas Sirijos ir [[Libanas|Libano]] teritorijas ir jas užėmė.<ref>{{Citation |last=Morrisey |first=Will |title=Winston Churchill |date=2019 |pages=119–126 |chapter=What Churchill and De Gaulle learned from the Great War |publisher=Routledge |doi=10.4324/9780429027642-6 |isbn=978-0-4290-2764-2 |s2cid=189257503}}</ref> === Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą (1941) === [[File:Niemieckie_czo%C5%82gi_i_pojazdy_pancerne_przed_atakiem_na_S%C5%82uck_(2-929).jpg|thumb|Vokiečių tankai ir šarvuočiai prieš [[Sluckas|Slucko]] ataką, 1941 m. liepa.]] {{main|Barbarosos operacija|Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|}} Padėčiai Europoje ir Azijoje daugmaž nusistovėjus, Vokietija, Japonija ir Sovietų Sąjunga ruošėsi karui. Sovietai nerimavo dėl didėjančios įtampos su Vokietija, o Japonija planavo pasinaudoti karu Europoje, siekiant užimti išteklių turtingas Europos kolonijas Pietryčių Azijoje. Todėl abi valstybės 1941 m. balandžio mėnesį pasirašė Sovietų Sąjungos ir Japonijos neutralumo paktą.{{sfn|Garver|1988|p=114}} Tuo tarpu Vokietija vis labiau ruošėsi puolimui prieš Sovietų Sąjungą, telkdama pajėgas prie Sovietų Sąjungos sienos.{{sfn|Weinberg|2005|p=195}} Hitleris manė, kad Jungtinės Karalystės atsisakymas baigti karą buvo pagrįstas viltimi, kad JAV ir Sovietų Sąjunga anksčiau ar vėliau įsitrauks į karą prieš Vokietiją.{{sfn|Murray|1983|p=69}} 1940 m. liepos 31 d. Hitleris nusprendė, kad Sovietų Sąjunga turėtų būti eliminuota ir taikėsi užkariauti [[Ukraina|Ukrainą]], Baltijos šalis ir [[Baltarusija|Baltarusiją]].<ref name="GSWW4_26">{{Harvnb|Förster|1998|p=26}}.</ref> Tačiau kiti aukšti Vokietijos pareigūnai, pavyzdžiui, [[Joachim von Ribbentrop|Ribbentrop]], matė galimybę sukurti [[Eurazija|Eurazijos]] bloką prieš [[Britų imperija|Britų imperiją]], pakviečiant Sovietų Sąjungą į [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]].<ref name="GSWW4_38">{{Harvnb|Förster|1998|pp=38–42}}.</ref> 1940 m. lapkritį [[Keturšalio pakto derybos|vyko derybos]], siekiant išsiaiškinti, ar Sovietų Sąjunga prisijungtų prie pakto. Sovietai parodė tam tikrą susidomėjimą, tačiau paprašė nuolaidų dėl [[Suomija|Suomijos]], Bulgarijos, [[Turkija|Turkijos]] ir Japonijos, kurias Vokietija laikė nepriimtinomis. 1940 m. gruodžio 18 d. Hitleris išleido direktyvą ruoštis invazijai į Sovietų Sąjungą.{{sfn|Shirer|1990|pp=810–812}} [[File:The_last_Jew_in_Vinnitsa,_1941.jpg|thumb|upright|Vokiečių [[Einsatzgruppen]] vykdo [[Žydai|žydų]] žudynes, [[Vinycia]] (Ukraina), 1941 m. vasara.]] 1941 m. birželio 22 dieną Vokietija, remiama Italijos ir Rumunijos, pradėjo invaziją į Sovietų Sąjungą, dar žinomą kaip [[Barbarosos operacija]]. Vokiečiai apkaltino sovietus rengiant sąmokslą prieš Vokietiją, kaip pretekstą karui. Netrukus prie puolimo prisijungė Suomija, kuri siekė atsiimti sovietų okupuotas teritorijas, ir [[Vengrija]].{{sfn|Davies|2006|p=289}}{{sfn|Keegan|1997|pp=104,149}} Pagrindiniai šio staigaus puolimo taikiniai{{sfn|Sella|1978|p=555}} buvo Baltijos šalys su Baltarusija, Ukraina, tuomet [[Maskva]], o galutinis tikslas – užbaigti 1941 m. kampaniją ties [[Archangelskas|Archangelsko]]–[[Astrachanė|Astrachanės]] linija – nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] iki [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Hitlerio tikslai buvo sunaikinti Sovietų Sąjungą kaip karinę galybę, išnaikinti [[Komunizmas|komunizmą]], sukurti ''[[Lebensraum]]'' ({{lt|gyvybinę erdvę}}){{sfn|Kershaw|2007|pp=66–69}} įvykdant masinį vietinių gyventojų [[Etninis valymas|etninį valymą]] bei [[Tremtis|tremtį]]{{sfn|Steinberg|1995}} ir garantuoti prieigą prie strateginių išteklių, reikalingų nugalėti likusius Vokietijos varžovus.{{sfn|Hauner|1978}} Rytų frontas charakterizuojamas abiejų pusių brutalumu ir žiaurumu, o ypač tuo pasižymėjo [[SS]] ir [[NKVD]] daliniai.{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Dėl [[Rasizmas|rasizmu]] grįstos politikos, vokiečių daliniai dažnai degino [[Slavai|slaviškus]] kaimus, karo belaisviai buvo masiškai žudomi, o okupuotose teritorijose toliau buvo plečiamas [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklų]] tinklas masiniam [[Holokaustas|žydų naikinimui]].{{sfn|Davies|2006|pp=325–328}}{{sfn|Steinberg|1995}} Nors [[Raudonoji armija]] dar prieš karą ruošėsi strateginiam kontrpuolimui,{{sfn|Roberts|1995}} Barbarosos operacija privertė sovietų vyriausiąją vadovybę imtis strateginės gynybos. Vasarą Ašies šalys giliai įsiveržė į sovietų teritoriją, padarydamos didžiulius nuostolius tiek karių, tiek karinės technikos atžvilgiu. Tačiau, iki rugpjūčio vidurio, [[Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (vermachtas)|Vokietijos kariuomenės vadovybė]] nusprendė laikinai sustabdyti po [[Smolensko mūšis (1941)|Smolensko mūšio]] gerokai nusilpusios [[Armijų grupė|armijų grupės]] „Centras“ puolimą bei nukreipti 2-ąją tankų armiją į pajėgų, žygiuojančių link centrinės Ukrainos ir [[Leningradas|Leningrado]], pastiprinimą.{{sfn|Wilt|1981}} [[Kijevo mūšis (1941 m.)|Kijevo puolimas]] Vermachtui buvo nepaprastai sėkmingas – jo metu apsuptos ir sunaikintos keturios sovietų armijos, o tai leido toliau žygiuoti į [[Krymas|Krymą]] ir išvystytą pramonę turinčią Rytų Ukrainą, kur įvyko Pirmasis Charkivo mūšis.{{sfn|Erickson|2003|pp=114–137}} [[File:Anti aircraft Leningrad 1941.JPG|thumb|left|Sovietų oro gynybos pabūklai prie [[Šv. Izaoko soboras|Šv. Izaoko soboro]]. [[Leningrado blokada]], 1941 m. lapkritis.]] Trijų ketvirtadalių Ašies šalių karių ir daugumos jų oro pajėgų nukreipimas iš Prancūzijos ir centrinio Viduržemio jūros regiono į Rytų frontą{{sfn|Glantz|2001|p=9}} paskatino Jungtinę Karalystę persvarstyti savo didžiąją strategiją.{{sfn|Farrell|1993}} Liepos mėnesį Britanija ir Sovietų Sąjunga sudarė karinę sąjungą prieš Vokietiją,{{sfn|Keeble|1990|p=29}} o rugpjūtį Britanija ir JAV kartu paskelbė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], kurioje išdėstyti Britanijos ir Amerikos tikslai pasaulyje po karo.{{sfn|Beevor|2012|p=220}} Rugpjūčio pabaigoje britai ir sovietai įsiveržė į neutralų [[Iranas|Iraną]], kad užimtų [[Persijos koridorius|Persijos koridorių]], Irano naftos telkinius ir užkirstų kelią bet kokiam Ašies šalių puolimui per Iraną [[Baku]] naftos telkinių ar [[Indija|Indijos]] link.{{sfn|Bueno de Mesquita|Smith|Siverson|Morrow|2003|p=425}} Iki spalio mėnesio Vokietija pasiekė operacinius tikslus Ukrainoje ir Baltijos šalių regione, tęsiantis tik [[Leningrado blokada|Leningrado blokadai]]{{sfn|Kleinfeld|1983}} ir Sevastopolio apgulčiai.{{sfn|Jukes|2001|p=113}} Buvo atnaujintas didelis [[Maskvos mūšis|puolimas prieš Maskvą]]; po dviejų mėnesių įnirtingų kovų vis atšiauresniu oru, Vokietijos kariuomenė beveik pasiekė atokiausius Maskvos priemiesčius, kur išsekusios armijos<ref>{{Harvnb|Glantz|2001|p=26}}</ref> buvo priverstos nutraukti puolimą.{{sfn|Reinhardt|1992|p=227}} Vokietija pasiekė didelių teritorinių laimėjimų, tačiau kampanija nepasiekė pagrindinių tikslų: du pagrindiniai miestai liko neužimti, sovietų pajėgumas priešintis nebuvo palaužtas, o Sovietų Sąjunga išlaikė nemažą dalį savo karinio potencialo. „Žaibo karo“ Europoje etapas baigėsi.{{sfn|Milward|1964}} Iki gruodžio pradžios naujai [[Mobilizacija|mobilizuoti]] rezervai{{sfn|Rotundo|1986}} leido sovietams pasiekti kiekybinį paritetą su Vokietijos kariuomene.{{sfn|Glantz|2001|p=26}} Efektyvi mobilizacija bei [[Žvalgyba|žvalgybos]] duomenys leido sovietų vadovybei prieiti išvados, kad minimalus sovietų karių skaičius Rytuose būtų pakankamas tuo metu dislokuotam Japonijos armijos puolimui atgrasyti.<ref>{{Cite book |last=Deighton |first=Len |url=https://archive.org/details/bloodtearsfollyo0000deig_v3m3 |title=Blood, Tears and Folly |date=1993 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-6226-0 |location=London |page=[https://archive.org/details/bloodtearsfollyo0000deig_v3m3/page/479 479]}}</ref> Tai leido sovietams pradėti masinį kontrpuolimą, kuris prasidėjo gruodžio 5 d. visame fronte ir nustūmė vokiečių kariuomenę 100–250 kilometrų į vakarus.<ref>{{Harvnb|Beevor|1998|pp=41–42}}; {{Harvnb|Evans|2008|pp=213–214}}.</ref> === Karas Ramiajame vandenyne (1941) === [[File:228 regiment in HK.jpg|thumb|Japonijos kariai įžengia į [[Honkongas|Honkongą]], 1941 m. gruodžio 8 d.]] {{main|Karas Ramiajame vandenyne}} Po 1931 m. Japonijos surengto [[Mukdeno incidentas|Mukdeno incidento]], 1937 m. Japonijos įvykdyto JAV karo laivo „USS Panay“ apšaudymo ir 1937–1938 m. [[Nankino žudynės|Nankino žudynių]] Japonijos ir JAV santykiai buvo stipriai pablogėję. 1939 m. JAV pranešė Japonijai, kad nepratęs tarpusavio prekybos sutarties, o Amerikos visuomenės nuomonė, nepritarianti Japonijos ekspansionizmui, lėmė seriją ekonominių sankcijų, kurios uždraudė JAV cheminių medžiagų, mineralų ir karinių dalių eksportą į Japoniją bei padidino ekonominį spaudimą šios šalies vadovybei.{{sfn|Keegan|1997|pp=82, 174}}{{sfn|Morton|2000|pp=97}}<ref>{{cite journal|last=Maechling Jr.|first=Charles|title=Pearl Harbor: The First Energy War|url=https://archive.org/details/sim_history-today_2000-12_50_12/page/n47|journal=History Today|date=2000 gruodis|volume=50|issue=12|page=41|issn=0018-2753}}</ref> 1939 m. Japonija pradėjo pirmąjį puolimą prieš Kinijos miestą [[Čangša|Čangšą]], tačiau rugsėjo pabaigoje ataka buvo atremta.{{sfn|Jowett|Andrew|2002|p=14}} Nepaisant kelių abipusių bandymų surengti puolimą, 1940 m. karas tarp Kinijos ir Japonijos buvo aklavietėje. Siekdama padidinti spaudimą Kinijai blokuojant tiekimo kelius ir geriau išdėstyti Japonijos pajėgas karo su Vakarų valstybėmis atveju, Japonija 1940 m. rugsėjo mėnesį įsiveržė į šiaurinę [[Prancūzijos Indokinija|Indokiniją]] ir ją okupavo.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|p=289}} 1940 m. pradžioje Kinijos nacionalistų pajėgos pradėjo didelio masto kontrpuolimą. Rugpjūtį [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistai]] pradėjo puolimą centrinėje Kinijoje;{{sfn|Frank|2020|p=161}} atsakydama, Japonija okupuotose teritorijose ėmėsi žiaurių represijų ir naikinimo, siekdama sumažinti palaikymą komunistams bei užtikrinti, kad jokie esami materialiniai resursai nepatektų į jų kontrolę.{{sfn|Joes|2004|p=224}} Nuolatinė antipatija tarp Kinijos komunistų ir nacionalistų pajėgų 1941 m. sausio mėnesį baigėsi ginkluotais susidūrimais, kurie faktiškai nutraukė jų bendradarbiavimą.{{sfn|Fairbank|Goldman|2006|p=320}} Kovą Japonijos 11-oji armija puolė Kinijos 19-osios armijos štabą, tačiau buvo atremta.{{sfn|Hsu|Chang|1971|p=30}} Rugsėjo mėnesį Japonija vėl bandė užimti Čangšos miestą ir susidūrė su Kinijos nacionalistų pajėgomis.{{sfn|Hsu|Chang|1971|p=33}} Vokietijos sėkmė Europoje paskatino Japoniją padidinti spaudimą Europos šalių valdžiai [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Nyderlandų vyriausybė sutiko tiekti Japonijai naftą iš [[Nyderlandų Ost Indija|Nyderlandų Ost Indijos]], tačiau derybos dėl papildomos prieigos prie šių išteklių 1941 m. birželį baigėsi nesėkme.{{sfn|Morton|2000|pp=45-66}} 1941 m. liepą Japonija pasiuntė kariuomenę į pietų Indokiniją, taip grasindama Britanijos ir Nyderlandų valdoms [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. JAV, Britanija ir kitos Vakarų vyriausybės į šį žingsnį reagavo įšaldydamos Japonijos turtą ir paskelbdamos visišką naftos embargą.{{sfn|Anderson|1975|p=201}}{{sfn|Evans|Peattie|2012|p=456}} Tuo metu Japonija planavo įsiveržti į [[Rusijos Tolimieji Rytai|Sovietų Sąjungos Tolimuosius Rytus]], ketindama pasinaudoti Vokietijos invazija vakaruose, tačiau po sankcijų šios operacijos atsisakė.<ref>{{Cite book |last=Coox |first=Alvin |title=Nomonhan: Japan against Russia, 1939 |url=https://archive.org/details/nomonhanjapanaga0000alvi |date=1985 |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-1835-6 |location=Stanford, California |pages=[https://archive.org/details/nomonhanjapanaga0000alvi/page/1046 1046]–1049}}</ref> Nuo 1941 m. pradžios JAV ir Japonija vedė derybas, siekdamos pagerinti įtemptus santykius ir užbaigti karą Kinijoje. Šių derybų metu Japonija pateikė keletą pasiūlymų, kuriuos amerikiečiai atmetė kaip nepakankamus.{{sfn|Morton|2000|pp=113-127}} Tuo pačiu metu JAV, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai slapta diskutavo dėl bendros savo teritorijų gynybos Japonijos užpuolimo atveju.<ref name="USAWWIIcp4">{{Cite web |title=The Showdown With Japan Aug–Dec 1941 |url=https://www.ibiblio.org/hyperwar/USA/USA-WD-Strategic1/USA-WD-Strategic1-4.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20121109144920/https://www.ibiblio.org/hyperwar/USA/USA-WD-Strategic1/USA-WD-Strategic1-4.html |archive-date=2012-11-09 |access-date=2013-05-15 |website=US Army in WWII – Strategic Planning for Coalition Warfare |pages=63–96}}</ref> Roosevelt dislokavo papildomus pajėgumus [[Filipinai|Filipinuose]] (JAV [[Protektoratas|protektorate]], kuris turėjo tapti nepriklausomas 1946 m.) ir perspėjo Japoniją, kad JAV reaguos į Japonijos išpuolius prieš bet kurias „kaimynines šalis“.{{r|USAWWIIcp4}} [[File:The_USS_Arizona_(BB-39)_burning_after_the_Japanese_attack_on_Pearl_Harbor_-_NARA_195617_-_Edit.jpg|thumb|Degantis bei skęstantis JAV karo laivas ''USS Arizona'', [[Perl Harboro užpuolimas]], 1941 m. gruodis.]] Nusivylusi dėl pažangos stokos ir jausdama JAV, Britanijos ir Nyderlandų sankcijų spaudimą, Japonija ruošėsi karui. Imperatorius [[Hirohito]], iš pradžių dvejojęs dėl Japonijos galimybių nugalėti,{{Sfn|Bix|2000|pages=399–414}} dabar buvo linkęs pritarti Japonijos įsitraukimui į karą.<ref>{{Cite journal |last=Kitano |first=Ryuichi |date=2021-12-06 |title=Diary: Hirohito prepared for U.S. war before Pearl Harbor attack |url=https://www.asahi.com/ajw/articles/14496398 |url-status=live |journal=The Asahi Shimbun |archive-url=https://web.archive.org/web/20220417192302/https://www.asahi.com/ajw/articles/14496398 |archive-date=2022-04-17 |access-date=2022-06-08}}</ref> Dėl to atsistatydino ministras pirmininkas Fumimaro Konoe.{{Sfn|Bix|2000|pages=417–420}} Hirohito atmetė rekomendaciją paskirti princą Naruhiko Higashikuni į jo vietą, pasirinkdamas karo ministrą [[Hideki Tojo]].{{Sfn|Bix|2000|page=418}} Lapkričio 3 dieną Japonijos karinė vadovybė imperatoriui išsamiai paaiškino [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro užpuolimo]] planą.<ref>{{Cite book |last=Wetzler |first=Peter |url=https://books.google.com/books?id=BWqEkwH1KRMC&pg=PA29 |title=Hirohito and War: Imperial Tradition and Military Decision Making in Prewar Japan |date=1998 |publisher=University of Hawai'i Press |isbn=978-0-8248-1925-5 |pages=29, 35 |access-date=2024-01-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240315182053/https://books.google.com/books?id=BWqEkwH1KRMC&pg=PA29 |archive-date=2024-03-15 |url-status=live}}</ref> Lapkričio 5 dieną Hirohito imperatoriškoje konferencijoje patvirtino karo operacijų planą.{{sfn|Bix|2000|page=424}} Lapkričio 20 d. naujoji vyriausybė pateikė prieš tai derybose su JAV teiktą Japonijos pasiūlymą kaip galutinį: jame buvo raginama nutraukti JAV pagalbą Kinijai ir panaikinti naftos bei kitų išteklių tiekimo Japonijai embargą. Mainais Japonija pažadėjo nerengti jokių puolimų Pietryčių Azijoje ir išvesti savo pajėgas iš pietinės Indokinijos.{{sfn|Morton|2000|pp=113-127}} Lapkričio 26 d. pateiktame JAV atsakomajame pasiūlyme buvo reikalaujama, kad Japonija besąlygiškai paliktų visą Kiniją ir sudarytų nepuolimo sutartis su visomis pagrindinėmis Ramiojo vandenyno valstybėmis.{{sfn|Keegan|1997|p=205}} Tai iš esmės reiškė, kad Japonija buvo priversta rinktis tarp ambicijų Kinijoje atsisakymo ir reikalingų gamtos išteklių užgrobimo Nyderlandų Ost Indijoje jėga;<ref>{{Harvnb|Painter|2012|p=26}}; {{Harvnb|Wood|2007|p=9}}.</ref> Japonijos kariuomenė atmetė pirmą variantą, o didelė dalis karinės vadovybės naftos embargą laikė neišsakytu karo paskelbimu.{{sfn|Lightbody|2004|p=125}} Japonija planavo užgrobti Europos kolonijas Azijoje, kad sukurtų didelį gynybinį perimetrą, besitęsiantį iki pat centrinės Ramiojo vandenyno dalies. Tuomet japonai galėtų laisvai naudoti Pietryčių Azijos išteklius ir kartu išsekinti Sąjungininkes kovodami gynybinį karą, kai Sąjungininkų operacijos ir taip buvo ištįsusios per didžiules teritorijas.<ref>{{Harvnb|Weinberg|2005|p=310}}</ref><ref>{{Harvnb|Dower|1986|p=5}}</ref> Siekiant užkirsti kelią JAV intervencijai bei užtikrinti gynybinį perimetrą, Japonija taip pat planavo nuo pat pradžių neutralizuoti JAV Ramiojo vandenyno laivyną ir amerikiečių dalinius Filipinuose.{{sfn|Wood|2007|pp=11–12}} 1941 m. gruodžio 7 dieną (Azijos laiko juostomis – gruodžio 8 d.) Japonija užpuolė britų ir amerikiečių valdas beveik vienu metu vykdydama puolimus prieš Pietryčių Aziją ir centrinę Ramiojo vandenyno dalį.{{sfn|Wohlstetter|1962|pp=341–343}} Tai apėmė išpuolį prieš JAV laivynus [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harbore]] ir Filipinuose, taip pat [[Guamas|Guamo]], [[Veiko sala|Veiko salos]], [[Britų Malaja|Britų Malajos]],{{sfn|Wohlstetter|1962|pp=341–343}} [[Tailandas|Tailando]] ir [[Honkongas|Honkongo]] invazijas.{{sfn|Keegan|1997|pp=211-216}} Po šių išpuolių JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Australija ir dar kelios valstybės oficialiai paskelbė karą Japonijai; Sovietų Sąjunga, aktyviai įsitraukusi į didelio masto kovas su Vokietija Europoje, laikėsi neutralumo susitarimo su Japonija.<ref>{{Harvnb|Dunn|1998|p=157}}; {{Harvnb|May|1955|p=155}}.</ref> Vokietija, o po jos ir kitos Ašies valstybės, išreikšdama paramą Japonijai, 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV.{{sfn|Keegan|1997|p=177}} === Sąjungininkai telkia jėgas (1942–1943) === [[File:Ленинград блокадный. Им обеим 30 лет.jpg|thumb|Dvi paauglės padeda surinkinėti [[PPD-40]] pistoletus–kulkosvaidžius. [[Leningrado blokada]], 1942 m. gruodis.]] 1942 m. sausio 1 d. Sąjungininkų ketvertas – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga bei Kinija – ir 22 mažesnės ar egzilyje veikiančios vyriausybės paskelbė [[Jungtinių Tautų deklaracija|Jungtinių Tautų deklaraciją]], kuria patvirtino [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]]{{sfn|Mingst|Karns|2007|p=22}} ir susitarė nepasirašyti atskiros taikos su Ašies valstybėmis.{{sfn|Bosworth|Maiolo|2015|pp=313–314}}{{sfn|Shirer|1990|p=904}} 1942 m. Sąjungininkų vadovai bei pareigūnai diskutavo ir derino, kokios didžiosios strategijos reikėtų laikytis. Visi sutarė, kad pagrindinis tikslas – nugalėti Vokietiją.{{sfn|Morton|2000|pp=376}} Amerikiečiai pirmenybę teikė tiesioginiam, didelio masto puolimui prieš Vokietiją per Prancūziją.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} Sovietai taip pat reikalavo [[Antrasis frontas|antrojo fronto]]. Britai teigė, kad karinės operacijos turėtų būti nukreiptos į periferines teritorijas, siekiant išsekinti vokiečių pajėgas, o tai demoralizuotų vokiečius ir sustiprintų pasipriešinimą okupuotose teritorijose; pati Vokietija būtų smarkiai bombarduojama.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} Tuomet puolimas prieš Vokietiją būtų pradėtas Sąjungininkų daliniais, aprūpintais dideliu kiekiu šarvuočių ir pilnai [[Motorizuotieji pėstininkai|motorizuotais]].{{sfn|Morton|2000|p=89}}{{sfn|Overy|2023|p=207}} Galiausiai, britai įtikino amerikiečius, kad 1942 metais išsilaipinimas Prancūzijoje nėra realistiškas ir pirmiausia reikėtų sutelkti dėmesį į Ašies valstybių išstūmimą iš Šiaurės Afrikos.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} 1943 m. pradžioje vykusioje [[Kasablankos konferencija|Kasablankos konferencijoje]] Sąjungininkai pakartojo 1942 m. deklaracijoje paskelbtus pareiškimus ir pareikalavo besąlygiškos Ašies šalių kapituliacijos. Britai ir amerikiečiai susitarė toliau tęsti kampaniją Viduržemio jūroje ir užimti Siciliją, kad visiškai užtikrintų Viduržemio jūros tiekimo kelius.<ref name="casablanca-conf">{{cite journal| last=Miller Jr|first=John|title=The Casablanca Conference and Pacific Strategy|journal=Military Affairs|year=1949|pages=209–215|volume=13|issue=4|url=https://www.jstor.org/stable/pdf/1982738.pdf|doi=10.2307/1982738}}</ref> Nors britai pasisakė už tolesnes operacijas Balkanuose, siekdami į karo veiksmus įtraukti Turkiją; be to, britai buvo susirūpinę, kad JAV operacijos Ramiajame vandenyne ribos jų galimybes Europos teatre.<ref name="casablanca-conf"/> Konferencijoje taip pat sutarta kaupti pajėgas Britanijoje, pradėti strateginį Vokietijos bombardavimą ir ruoštis įsiveržimui į Prancūziją bei atidaryti antrą frontą 1943 m.<ref name="casablanca-conf"/>{{sfn|Keegan|1997|pp=262}} 1943 m. gegužės mėnesį amerikiečiai įtikino britus apriboti operacijas Viduržemio jūros regione iki įsiveržimo į žemyninę Italiją, o įsiveržimas į Prancūziją buvo atidėtas kitiems metams.{{sfn|Davies|2006|p=172}} === Ramusis vandenynas (1942–1943) === [[File:Second world war asia 1937-1942 map en6.png|thumb|upright=1.2|Japonų veržimasis iki 1942 m. vidurio.]] Iki 1942 m. balandžio pabaigos Japonija ir jos sąjungininkas [[Tailandas]] beveik užkariavo [[Birma|Birmą]], [[Britų Malaja|Britų Malają]] ir [[Singapūras|Singapūrą]], Nyderlandų Ost Indiją ir dalį [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]], padarydami didelių nuostolių Sąjungininkų kariams ir paimdami daug belaisvių.{{sfn|Beevor|2012|pp=247–267, 345}} Nepaisant atkaklaus Filipinų ir JAV pajėgų pasipriešinimo, Filipinai galiausiai buvo užimti 1942 m. gegužės mėnesį, o šalies vyriausybė priversta dirbti egzilyje.{{sfn|Lewis|1953|loc=p. 529 (Table 11)}} Japonijos pajėgos taip pat pasiekė pergales [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūroje]], [[Javos jūra|Javos jūroje]] bei [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyne]]{{sfn|Grove|1995|p=362}} ir subombardavo Sąjungininkų jūrų bazę [[Darvinas (Australija)|Darvine]], [[Australija|Australijoje]]. 1942 m. sausio mėnesį vienintelė Sąjungininkų šalių sėkmė prieš Japoniją buvo Kinijos pergalė [[Čangša|Čangšoje]].{{sfn|Ch'i|1992|p=158}} Šios lengvos pergalės prieš nepasiruošusius JAV ir Europos priešininkus paliko Japoniją pernelyg pasitikinčią savimi ir su labai išsitęsusiomis tiekimo linijomis.{{sfn|Perez|1998|p=145}} [[File:USS_Yorktown_(CV-5)_is_hit_by_a_torpedo_on_4_June_1942.jpg|thumb|Į JAV karo laivą ''USS Yorktown'' pataiko torpeda, [[Midvėjaus mūšis]], 1942 m. birželis.]] 1942 m. gegužės pradžioje Japonija pradėjo operacijas, siekdama amfibiniu puolimu užimti likusias Naujosios Gvinėjos teritorijas ir taip nutraukti susisiekimo bei tiekimo linijas tarp JAV ir Australijos. Planuota invazija buvo sužlugdyta, kai Sąjungininkų kovinė grupė, sudaryta iš dviejų JAV lėktuvnešių, Koralų jūros mūšyje susirėmė su Japonijos karinių jūrų laivynu.{{sfn|Maddox|1992|pp=111–112}} Tolimesnis Japonijos planas, po oro antskrydžių prieš [[Tokijas|Tokiją]], buvo užimti [[Midvėjaus atolas|Midvėjaus atolą]] ir įtraukti JAV [[Lėktuvnešis|lėktuvnešius]] į mūšį, siekiant juos sunaikinti; kaip diversiją, Japonija taip pat planavo pasiųsti pajėgas užimti [[Aleutų salos|Aleutų salas]] [[Aliaska|Aliaskoje]].{{sfn|Salecker|2001|p=186}} Gegužės viduryje Japonija pradėjo naują kampaniją Kinijoje, kurios tikslas buvo atkeršyti kinams, kurie padėjo išgyvenusiems amerikiečių lakūnams po reido prieš Tokiją. Šios kampanijos tikslas buvo sunaikinti kinų oro bazes ir užpulti Kinijos 23-iąją ir 32-ąją armijų grupes.<ref>{{Harvnb|Schoppa|2011|p=28}}.</ref> Birželio pradžioje Japonija pradėjo savo operacijas prieš JAV, tačiau amerikiečiai gegužės pabaigoje jau buvo išsiaiškinę Japonijos karinio jūrų laivyno šifravimo kodus ir JAV žinojo mūšio planus; pasinaudodama šiomis žiniomis, JAV pasiekė lemiamą pergalę prieš Japonijos laivyną [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšyje]].<ref>{{Harvnb|Ropp|2000|p=368}}.</ref> Po Midvėjaus mūšio smarkiai sumažėjus Japonijos puolamiesiems pajėgumams, ši bandė užimti rytines Naujosios Gvinėjos teritorijas sausumos kampanija.{{sfn|Weinberg|2005|p=339}} Amerikiečiai planavo kontrataką prieš Japonijos pozicijas pietinėse [[Saliamono Salos|Saliamono Salose]], pirmiausia [[Gvadalkanalis|Gvadalkanalyje]], kaip pirmąjį žingsnį siekiant atsiimti Naująją Gvinėją, kuri tuo metu buvo pagrindinė Japonijos bazė Pietryčių Azijoje.<ref>{{Cite book |last=Gilbert |first=Adrian |url=https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 |title=The Encyclopedia of Warfare: From Earliest Times to the Present Day |date=2003 |publisher=Globe Pequot |isbn=978-1-5922-8027-8 |page=[https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 259] |access-date=2019-06-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190719123035/https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 |archive-date=2019-07-19 |url-status=live}}</ref> Abu planai pradėti vykdyti liepą, tačiau iki rugsėjo vidurio japonams Gvadalkanalio mūšis tapo didesnės svarbos ir kariuomenei Naujojoje Gvinėjoje buvo įsakyta pasitraukti į šiaurinę salos dalį, kur ji susidūrė su Australijos ir JAV kariais Buna-Gonos mūšyje.{{sfn|Swain|2001|p=197}} Gvadalkanalis netrukus tapo abiejų pusių pagrindiniu susidūrimo tašku. 1943 m. pradžioje šioje saloje japonai buvo nugalėti ir pasitraukė.{{sfn|Hane|2001|p=340}} [[Birma|Birmoje]] Britų Sandraugos pajėgos surengė dvi operacijas. Pirmoji buvo pražūtingas puolimas į [[Rachinų valstija|Arakano regioną]] 1942 m. pabaigoje, privertęs Sąjungininkus iki 1943 m. gegužės mėnesio atsitraukti iki pat Indijos.{{sfn|Marston|2005|p=111}} Antroji buvo nereguliariųjų (partizaninių) pajėgų suformavimas už Japonijos fronto linijų vasarį, tačiau iki balandžio pabaigos operacija nedavė aiškių rezultatų.{{sfn|Brayley|2002|p=9}} === Rytų frontas (1942–1943) === [[File:RIAN archive 44732 Soviet soldiers attack house.jpg|thumb|upright=1.5|Sovietų kariai atakuoja, [[Stalingrado mūšis|Stalingradas]], 1943 m. vasaris.]] Nepaisant didelių nuostolių, 1942 m. pradžioje Vokietija ir jos sąjungininkės sustabdė didelį sovietų puolimą centrinėje ir pietinėje europinės Rusijos dalyse, išlaikydamos daugumą per ankstesnius metus pasiektų teritorinių laimėjimų.{{sfn|Glantz|2001|p=31}} Gegužės mėnesį vokiečiai sumušė puolančias sovietų pajėgas mūšiuose [[Kerčės pusiasalis|Kerčės pusiasalyje]] ir prie [[Charkivas|Charkivo]],{{sfn|Read|2004|p=764}} o 1942 m. birželio mėnesį pradėjo pagrindinį vasaros puolimą į pietinę europinės Rusijos dalį. Šio puolimo tikslas buvo užimti [[Kaukazas|Kaukazo]] regiono naftos telkinius (ypač [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]]) ir [[Kubanė (regionas)|Kubanės]] [[Stepė|stepę]], tuo pačiu metu išlaikant pozicijas šiaurinėse ir centrinėse fronto dalyse. Vokiečiai padalino armijų grupę „Pietūs“ į dvi atskiras grupes: armijų grupė „A“ žygiavo link žemutinio [[Donas|Dono]] ir smogė pietryčių kryptimi Kaukazo link, o armijų grupė „B“ žygiavo link [[Volga|Volgos]]. Sovietai nusprendė įsitvirtinti [[Stalingradas|Stalingrade]], Volgos žemupyje.{{sfn|Davies|2006|loc=p. 100 (2008 m. leid.)}} 1942 m. vasarą prasidėjo [[Stalingrado mūšis]]. Iki lapkričio vidurio, vokiečiai, per įnirtingus gatvių mūšius, beveik užėmė Stalingradą. Sovietai pradėjo antrąjį žiemos kontrpuolimą, sudarytą iš dviejų operacijų: vokiečių pajėgų apsupimą Stalingrade{{sfn|Beevor|1998|pp=239–265}} ir puolimą prieš [[Rževas|Rževo]] liniją netoli [[Maskva|Maskvos]]. Pastaroji operacija buvo nesėkminga ir sovietai patyrė didelių nuostolių.{{sfn|Black|2003|p=119}} Tačiau pietuose iki 1943 m. vasario mėnesio pradžios Vokietijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių.{{sfn|Beevor|1998|pp=383–391}} Stalingrado mūšis buvo vienas didžiausių ir kruviniausių miesto mūšių karybos istorijoje.<ref>{{cite web|title=Battle of Stalingrad|url=https://www.britannica.com/event/Battle-of-Stalingrad|website=Encyclopædia Britannica|access-date=2025-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250101053419/https://www.britannica.com/event/Battle-of-Stalingrad|archive-date=2025-01-01}}</ref> <ref>{{cite web|title=Urban Warfare Project Case Study #1: Battle of Stalingrad|url=https://mwi.westpoint.edu/urban-warfare-project-case-study-1-battle-of-stalingrad/|website=Modern War Institute|access-date=2025-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250215224651/https://mwi.westpoint.edu/urban-warfare-project-case-study-1-battle-of-stalingrad/|archive-date=2025-02-15}}</ref> Šio mūšio pabaigoje vokiečių 6-oji armija ir 4-oji tankų armija buvo sunaikintos, o armijų grupė „B“ – sumušta ir chaotiškai besitraukianti.<ref>{{Harvnb|Roberts|2006|pp=154-155}}; {{Harvnb|Keegan|1997|p=190}}; {{Harvnb|Davies|2006|p=108}}.</ref> Sovietų pergalė Stalingrade pakeitė rytų fronto jėgų pusiausvyrą jų naudai ir psichologiškai pakylėjo Raudonąją armiją.{{sfn|Overy|2023|pp=172,363}} Fronto linija buvo nustumta atgal už pozicijų, kurias vokiečiai turėjo prieš vasaros puolimą. 1943 m. vasario viduryje, sovietų puolimui aprimus, vokiečiai pradėjo dar vieną puolimą Charkivo kryptimi – užimdami Charkivą, [[Belgorodas|Belgorodą]] ir sukurdami [[Kyšulys (karyba)|kyšulį]] fronto linijoje prie [[Kurskas|Kursko]].{{sfn|Erickson|2001|p=142}} === Vakarų Europos, Atlanto ir Viduržemio jūros regionas (1942–1943) === [[File:Pennsylvania Sun.jpg|thumb|left|Vokiečių [[povandeninis laivas]] ''U-571'' [[torpeda|torpedavo]] JAV [[Tanklaivis|tanklaivį]]. Prie [[Florida|Floridos]] krantų. 1942 liepa.]] Prastų [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinio jūrų laivyno]] vadovybės sprendimų dėka, 1942 m. Vokietijos laivynas suniokojo Sąjungininkų laivybą prie vakarinių Atlanto vandenyno krantų, nuskandindamas šimtus [[Tanklaivis|tanklaivių]], krovininių ir kitų laivų.{{sfn|Milner|1990|p=52}} 1941 m. lapkričio mėnesį [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pajėgos pradėjo kontrpuolimą Šiaurės Afrikoje ir susigrąžino visas prieš tai vokiečių ir italų tame regione užimtas teritorijas.{{sfn|Beevor|2012|pp=224–228}} 1942 m. sausio mėnesį vokiečiai taip pat pradėjo puolimą Šiaurės Afrikoje ir vasario pradžioje nustūmė britus atgal į pozicijas prie Gazalos linijos (keli kilometrai į vakarus nuo [[Tubrukas|Tubruko]]).{{sfn|Molinari|2007|p=91}} Po to kovos laikinai sulėtėjo, kol Vokietija ruošėsi artėjantiems puolimams.{{sfn|Mitcham|2007|p=31}} Ašies šalių puolimas [[Libija|Libijoje]] privertė Sąjungininkus trauktis gilyn į [[Egiptas|Egiptą]], kol Ašies pajėgos buvo sustabdytos prie [[Alameinas|Alameino]].{{sfn|Rich|1992|p=178}} Susirūpinimas, kad japonai gali panaudoti bazes [[Viši režimas|Viši]] kontroliuojamame [[Madagaskaras|Madagaskare]], paskatino britus 1942 m. gegužės pradžioje įsiveržti į salą.{{sfn|Beevor|2012|pp=380–381}} Europoje Sąjungininkų [[Specialiosios pajėgos|specialiųjų pajėgų]] reidai į strateginius taikinius, pasibaigę nesėkmingu [[Djepas|Djepo]] reidu,{{sfn|Gordon|2004|p=129}} parodė Sąjungininkų nesugebėjimą pradėti invazijos į žemyninę Europą be geresnio pasiruošimo, įrangos ir [[Operacinis saugumas|operacinio saugumo]].{{sfn|Neillands|2005|p=60}} [[File:Near_Algiers,_%22Torch%22_troops_hit_the_beaches_behind_a_large_American_flag_%22Left%22_hoping_for_the_French_Army_not_fire..._-_NARA_-_195516.jpg|thumb|upright=1.5|Amerikiečių kariai išsilaipina [[Alžyras|Alžyre]], 1942 m. lapkritis.]] 1942 m. rugpjūtį Sąjungininkams pavyko atremti antrą ataką prieš [[Alameinas|Alameiną]]{{sfn|Keegan|1997|p=277}} ir, su dideliais nuostoliais, pavyko pristatyti desperatiškai reikalingas atsargas į apsiaustą [[Malta|Maltą]].{{sfn|Smith|2002}} Po kelių mėnesių Sąjungininkai patys pradėjo puolimą Egipte, kuriuo išstūmė Ašies pajėgas ir ėmė veržtis į vakarus per Libiją.{{sfn|Thomas|Andrew|1998|p=8}} Netrukus po šio puolimo įvyko anglų ir amerikiečių išsilaipinimas Prancūzijos Šiaurės Afrikoje ([[Alžyras|Alžyre]], [[Marokas|Maroke]], [[Tunisas|Tunise]]), kurią kontroliavo [[Viši režimas]]. Po išsilaipinimo vietinė valdžia prisijungė prie Sąjungininkų.{{sfn|Ross|1997|p=38}} Į šį aktą Hitleris atsakė įsakydamas okupuoti Viši Prancūziją;{{sfn|Ross|1997|p=38}} nors Viši pajėgos nesipriešino vokiečių okupacijai (kuri, formaliai, buvo [[Kompjeno paliaubos (1940)|1940 m. paliaubų pažeidimas]]), jos nuskandino savo laivyną [[Tulonas|Tulone]], kad laivų neužgrobtų vokiečiai.{{sfn|Ross|1997|p=38}}{{sfn|Bonner|Bonner|2001|p=24}} Ašies pajėgos Afrikoje pasitraukė į Tunisą, kurį Sąjungininkai galiausiai užėmė 1943 m. gegužės mėnesį, į nelaisvę paimdami kelis šimtus tūkstančių Ašies karių.{{sfn|Ross|1997|p=38}}{{sfn|Collier|2003|p=11}} 1943 m. birželio mėnesį britai ir amerikiečiai pradėjo strateginę bombardavimo kampaniją prieš Vokietiją, siekdami sutrikdyti karo ekonomiką, demoralizuoti ir, griaunant civilinę infrastruktūrą, sukurti vidaus pabėgėlių bangą.<ref>[https://www.ibiblio.org/hyperwar/AAF/USSBS/ETO-Summary.html#tc "The Civilians"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131105044932/https://www.ibiblio.org/hyperwar/AAF/USSBS/ETO-Summary.html#tc |date=2013-11-05}} the United States Strategic Bombing Survey Summary Report (European War)</ref> [[Hamburgas|Hamburgo]] bombardavimas buvo viena pirmųjų kampanijos operacijų, padariusių didelių nuostolių šio svarbaus pramonės centro infrastruktūrai ir pareikalavusių didelių civilių aukų.{{sfn|Overy|1995|pp=119–120}} === Sąjungininkai įgauna pagreitį (1943–1944) === [[File:Soviet M3 Lee tanks of the 6th Guards Army Kursk July 1943.jpg|thumb|Sovietų 6-oji gvardijos armija naudoja amerikiečių ''M3 Lee'' tankus, gautus [[Lendlizas|lendlizo]] dėka. [[Kursko mūšis]], 1943 m. liepa.]] [[File:Battle of Kursk (map).jpg|thumb|Vokiečių ir sovietų kariuomenės Kursko kyšulyje, 1943 m. liepa–rugpjūtis.]] Po Gvadalkanalio kampanijos, Sąjungininkai pradėjo naujas operacijas prieš Japoniją Ramiajame vandenyne. 1943 m. gegužės mėnesį, Kanados ir JAV pajėgos buvo pasiųstos eliminuoti Japonijos pajėgas [[Aleutų salos|Aleutų salose]].{{sfn|Thompson|Randall|2008|p=164}} Netrukus po to, JAV, remiamos Australijos, [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] bei pajėgų, suformuotų iš [[Okeanija|Ramiojo vandenyno salų]] gyventojų, pradėjo dideles sausumos, jūros ir oro operacijas, kurių tikslas buvo izoliuoti [[Naujoji Gvinėja|Naująją Gvinėją]], užimant aplinkines salas. Taip buvo siekiama pažeisti Japonijos centrinio Ramiojo vandenyno gynybinį perimetrą [[Gilberto salos|Gilberto]] ir [[Maršalo Salos|Maršalo salose]].{{sfn|Kennedy|2001|p=610}} Iki 1944 m. kovo pabaigos Sąjungininkai pasiekė abu tikslus ir neutralizavo pagrindinę Japonijos bazę [[Čiuko lagūna|Truko lagūnoje]], priklausančioje [[Karolinų salos|Karolinų saloms]]. Balandžio mėnesį Sąjungininkai pradėjo operaciją su tikslu susigrąžinti vakarinę Naujosios Gvinėjos dalį.{{sfn|Rottman|2002|p=228}} Rytų fronte, tiek vokiečiai, tiek sovietai 1943 m. pavasarį ir vasaros pradžią ruošėsi dideliems puolimams centrinėje europinės Rusijos dalyje. 1943 m. liepos 5 d. Vokietija puolė sovietų pajėgas aplink Kursko kyšulį, pradėdama [[Kursko mūšis|Kursko mūšį]]. Per savaitę vokiečių puolimas išseko prieš gerai įrengtus sovietų gynybos įtvirtinimus.<ref>{{Harvnb|Glantz|1986}}; {{Harvnb|Glantz|1989|pp=149–159}}.</ref> Pirmą kartą kare Hitleris atšaukė operaciją, jai dar nepasiekus taktinės ar operacinės sėkmės.{{sfn|Kershaw|2001|p=592}} Šiam sprendimui iš dalies įtakos turėjo liepos 9 d. pradėta Sąjungininkų [[Sicilijos operacija|invazija į Siciliją]]. Kartu su ankstesnėmis Italijos karinėmis nesėkmėmis, ši invazija, vėliau, tą patį mėnesį, lėmė [[Benito Mussolini|Mussolini]] nuvertimą ir areštą.{{sfn|O'Reilly|2001|p=32}} 1943 m. liepos 12 d. sovietai pradėjo savo kontrpuolimus, o Vokietijos pergalės ar net lygiųjų galimybė jau atrodė miglotai. Kursko mūšis buvo vienas didžiausių mūšių karybos istorijoje, pasižymėjęs itin didžiuliu tankų ir kitos technikos kiekiu bei pareikalavęs milžiniškų abipusių aukų. Sovietų pergalė Kurske žymėjo Vokietijos pranašumo pabaigą,{{sfn|Bellamy|2007|p=595}} o po jos, Sovietų Sąjunga perėmė strateginę iniciatyvą Rytų fronte.{{sfn|O'Reilly|2001|p=35}}{{sfn|Healy|1992|p=90}} Vokiečiai bandė stabilizuoti savo rytinį frontą palei paskubomis įrenginėjamą Panther–Wotan (dar vadintą {{lang|de|Ostwall}}) fortifikacijų liniją nuo [[Narva|Narvos]] šiaurėje iki – palei [[Dniepras|Dnieprą]] – [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose; tačiau sovietai ją pralaužė per [[Smolensko operacija|Smolensko operaciją]] ir [[Dniepro mūšis|mūšyje prie žemutinio Dniepro]].{{sfn|Glantz|2001|pp=50–55}} 1943 m. rugsėjo 3 d. Vakarų Sąjungininkai pradėjo [[Italijos kampanija|invaziją į žemyninę Italijos dalį]]. Operacijai dar tik prasidedant, nauja Italijos vadovybė su Sąjungininkais pasirašė [[Kasibilės paliaubos|Kasibilės paliaubas]].<ref>{{Harvnb|Kolko|1990|p=45}}</ref> Vokietija į paliaubas atsakė įsiveržimu į šiaurinę bei centrinę Italiją; padedama vietos fašistų, Vokietija nuginklavo Italijos karines pajėgas, kurios, daugeliu atvejų, buvo be vadovybės įsakymų.{{sfn|Mazower|2008|p=362}} Įvykdžiusi karinę didžiosios dalies Italijos okupaciją, Vokietija įrengė eilę gynybinių linijų.{{sfn|Hart|Hart|Hughes|2000|p=151}} Šių operacijų metu, Vokietijos specialiosios pajėgos taip pat išgelbėjo Mussolini, kuris netrukus Vokietijos okupuotoje Italijoje įkūrė naują, pavaldžią valstybę, pavadintą [[Italijos socialinė respublika|Italijos socialine respublika]].{{sfn|Blinkhorn|2006|p=52}} Dėl to, kilo [[Italijos pilietinis karas]]. Vakarų Sąjungininkai veržėsi per kelias linijas, kol lapkričio viduryje pasiekė pagrindinę Vokietijos gynybinę liniją ties Montekasinu ({{it|Monte Cassino}}) (apytiksliai tarp [[Neapolis|Neapolio]] ir [[Roma|Romos]]).{{sfn|Read|Fisher|2002|p=129}} Sąjungininkams atrandant vis efektyvesnių priemonių prieš Vokietijos povandeninius laivus, vokiečių operacijos Atlanto vandenyne blėso. 1943 m. gegužės mėnesį, dėl didelių povandeninių laivų nuostolių, Vokietijos karinis jūrų laivynas laikinai sustabdė savo išpuolių kampaniją.<ref>{{Harvnb|Padfield|1998|pp=335–336}}.</ref> 1943 m. lapkričio mėnesį Franklin D. Roosevelt, Winston Churchill ir [[Čiang Kai-ši]] susitiko [[Kairo konferencija|Kairo konferencijoje]]. Po to, JAV ir Britanijos vadovai susitiko su Josifu Stalinu [[Teherano konferencija|Teherano konferencijoje]].<ref name="Kolko 1990 211,235,267_268">{{Harvnb|Kolko|1990|pp=211, 235, 267–268}}.</ref> Pirmojoje konferencijoje buvo nuspręsta dėl Japonijos užgrobtų teritorijų grąžinimo po karo<ref name="Iriye 1981 154">{{Harvnb|Iriye|1981|p=154}}.</ref> ir dėl karinio planavimo [[Birma|Birmos]] kampanijai.{{sfn|Mitter|2014|p=286}} Antroje konferencijoje buvo susitarta, kad Vakarų Sąjungininkai 1944 m. atidarys antrą frontą Europoje, o Sovietų Sąjunga paskelbs karą Japonijai per tris mėnesius nuo Vokietijos pralaimėjimo.<ref name="polley148">{{Harvnb|Polley|2000|p=148}}.</ref> 1944 m. sausį Sąjungininkai pradėjo seriją atakų Italijoje prieš Montekasino liniją ir bandė ją apeiti išsilaipindami [[Ancijus|Ancijuje]].<ref>{{Harvnb|Weinberg|2005|pp=660–661}}.</ref> 1944 m. sausio 27 d. sovietų kariuomenė pradėjo didelį puolimą, kurio metu išstūmė vokiečių pajėgas iš Leningrado srities ir taip užbaigė vieną kruviniausių istorijoje apsiaustį – [[Leningrado blokada|Leningrado blokadą]].<ref name="Glantz 2002 327_366">{{Harvnb|Glantz|2002|pp=327–366}}.</ref> Tolimesnį sovietų puolimą [[Narvos mūšis (1944)|Narvos mūšyje]], ties prieškario Estijos siena, sustabdė Vokietijos armijos grupė „Šiaurė“, kuriai talkino estai, tikėdamiesi atkurti Estijos nepriklausomybę. Pralaimėjimas Narvos mūšyje sulėtino tolesnes sovietų operacijas Baltijos jūros regione.<ref name="Glantz 2002 367_414">{{Harvnb|Glantz|2002|pp=367–414}}.</ref> Iki 1944 m. gegužės pabaigos sovietai užėmė [[Krymas|Krymą]], išstūmė didžiąją dalį Ašies pajėgų iš Ukrainos ir surengė įsiveržimus į Rumuniją, kuriuos bendros Vokietijos ir Rumunijos pajėgos atrėmė.<ref name="Chubarov 2001 122">{{Harvnb|Chubarov|2001|p=122}}.</ref> Sąjungininkų puolimas Italijoje buvo sėkmingas ir, nors kelioms vokiečių [[Divizija|divizijoms]] buvo leista atsitraukti, birželio 4 d. buvo užimta Roma.<ref>{{Harvnb|Holland|2008|pp=169–184}}; {{Harvnb|Beevor|2012|pp=568–573}}</ref> Sąjungininkų rezultatai žemyninėje Azijoje buvo nevienareikšmiai. 1944 m. kovo mėnesį japonai pradėjo pirmąją iš dviejų planuotų invazijų – operaciją prieš Sąjungininkų pozicijas [[Asamas|Asame]], Indijoje,<ref name="Lightbody 2004 224">{{Harvnb|Lightbody|2004|p=224}}.</ref> ir netrukus apgulė [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pozicijas [[Imphalis|Imphale]] ir [[Kohima|Kohimoje]].<ref name="Zeiler">{{Harvnb|Zeiler|2004|p=60}}.</ref> 1944 m. gegužę britų ir indų pajėgos pradėjo kontrpuolimą, kuris iki liepos mėnesio išstūmė japonų kariuomenę į Birmą.<ref name="Zeiler"/> Netrukus, Kinijos pajėgos, kurios 1943 m. pabaigoje įsiveržė į šiaurinę Birmą, apgulė japonus [[Mjičina|Mjičinoje]].<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|pp=555–560}}.</ref> Antrosios japonų invazijos į Kiniją tikslas buvo sunaikinti pagrindines Kinijos pajėgas, užtikrinti geležinkelių linijų kontrolę ir užimti Sąjungininkų aerodromus.<ref>{{Harvnb|Ch'i|1992|p=163}}.</ref> Iki birželio mėnesio japonai užkariavo [[Henanas|Henano]] provinciją ir pradėjo naują puolimą prieš [[Čangša|Čangšą]].<ref>{{Harvnb|Coble|2003|p=85}}.</ref> === Vakarų frontas ir Sąjungininkų strateginiai proveržiai (1944) === [[File:NormandySupply_edit.jpg|thumb|„Omahos“ paplūdimys, [[Normandijos operacija]], 1944 m. birželis.]] [[File:Crowds_of_French_patriots_line_the_Champs_Elysees-edit2.jpg|thumb|Vakarų Sąjungininkai išvaduoja Paryžių, 1944 m. rugpjūtis.]] {{main|Išsilaipinimas Normandijoje}} 1944 m. birželio 6 d. – vadinamą [[D diena]] – Vakarų Sąjungininkai surengė [[Normandijos operacija|invaziją į šiaurinę Prancūziją]].<ref name="Weinberg 2005 695">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=695}}.</ref> Po kelių mėnesių, perkėlę kelias Sąjungininkų divizijas iš Italijos, jie taip pat puolė pietinę Prancūziją, išsilaipindami [[Provansas|Provanse]].<ref name="Weinberg 2005 695">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=695}}.</ref> Šie išsilaipinimai buvo sėkmingi ir lėmė Vokietijos armijos dalinių pralaimėjimą Prancūzijoje. Rugpjūčio mėnesį, Paryžiuje, vietinės [[Rezistencija|rezistencijos]] kovotojai sukilo prieš [[Karinė administracija Prancūzijoje|vokiečių karinę administraciją]]; rugpjūčio 25 dieną, rezistencijos kovotojai ir Sąjungininkų remiami [[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]] daliniai, kuriems vadovavo generolas [[Charles de Gaulle]], išlaisvino Paryžių.<ref>{{Harvnb|Badsey|1990|p=91}}.</ref> Antroje metų pusėje, Sąjungininkai nuosekliai stūmė Vokietijos pajėgas Vakarų Europoje. Tačiau bandymas didelėmis oro desanto pajėgomis įsiveržti į šiaurės Vokietiją per Nyderlandus buvo nesėkmingas.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=562}}.</ref> Sąjungininkų pajėgos buvo sulaikytos ties [[Rūras (Masas)|Rūro upe]], kurios jiems kirsti nepavyko. Italijoje Sąjungininkų puolimas sulėtėjo dėl paskutinės Vokietijos gynybos linijos.<ref>{{Harvnb|Forrest|Evans|Gibbons|2012|p=191}}</ref> Birželio 22 d. sovietai pradėjo strateginį puolimą Baltarusijoje – operaciją „Bagrationas“, kurios metu beveik sunaikino Vokietijos armijų grupę „Centras“.<ref name="Zaloga 1996 7">{{Harvnb|Zaloga|1996|p=7}}</ref> Šio puolimo metu okupuota didžioji dalis Lietuvos teritorijos. Netrukus susiformavo [[Lietuvos partizanai]], o taip pat ir partizanų organizacijos Latvijoje bei Estijoje; visose Baltijos šalyse prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai, kuris tęsėsi ir po karo.{{sfn|Kuodytė|Tracevskis|2004}}{{sfn|Laar|1992}}{{sfn|Strods|2003}} Dalis vokiečių pajėgų įstrigo [[Kuršo katilas|Kuršo katile]] ([[Kuršo pusiasalis|Kuršo pusiasalyje]], vakarinėje Latvijoje) ir ten išsilaikė iki pat karo pabaigos.{{sfn|Dear|Foot|2001|p=[https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_y4p2/page/85 85]}} [[File:BagrationMap2.jpg|thumb|left|upright=1.2|Sovietų dalinių išsidėstymas operacijos „Bagrationas“ metu, 1944 m. birželis–rugpjūtis.]] Kitą mėnesį, sovietai pradėjo dar vieną puolimą, kuris išstūmė vokiečių kariuomenę iš vakarų Ukrainos ir rytų Lenkijos. Sovietai įkūrė komunistinį [[Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetas|Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetą]], kad šis kontroliuotų Lenkijos teritoriją ir kovotų su Lenkijos [[Armija Krajova]]. Sovietų Raudonoji armija buvo rytinuose Varšuvos rajonuose, kitoje [[Vysla|Vyslos]] upės pusėje, ir pasyviai stebėjo, kaip vokiečiai malšino Armijos Krajovos inicijuotą [[Varšuvos sukilimas|Varšuvos sukilimą]].<ref>{{Harvnb|Berend|1996|p=8}}.</ref> Vokiečiai taip pat numalšino [[Slovakijos nacionalinis sukilimas|nacionalinį sukilimą Slovakijoje]].<ref>{{Cite web |title=Slovak National Uprising 1944 |url=https://www.mzv.sk/documents/10182/2369491/BROZURA_70_VYROCIE_SNP_indd.pdf/007d0f33-4aa1-4e3a-95ae-5ef5096360d3 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20200519024459/https://www.mzv.sk/documents/10182/2369491/BROZURA_70_VYROCIE_SNP_indd.pdf/007d0f33-4aa1-4e3a-95ae-5ef5096360d3 |archive-date=2020-05-19 |access-date=2020-04-27 |website=Museum of the Slovak National Uprising |publisher=Ministry of Foreign and European Affairs of the Slovak Republic}}</ref> Sovietų strateginis puolimas rytų Rumunijoje atkirto ir sunaikino didelę dalį ten buvusios Vokietijos armijų grupės pajėgų. Tai lėmė [[Valstybės perversmas|valstybės perversmus]] Rumunijoje ir Bulgarijoje, po kurių šios šalys perėjo į Sąjungininkų pusę.<ref name="countrystudies.us">{{Cite web |title=Armistice Negotiations and Soviet Occupation |url=https://countrystudies.us/romania/23.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20110430001849/https://countrystudies.us/romania/23.htm |archive-date=2011-04-30 |access-date=2009-11-14 |publisher=US Library of Congress}}</ref> 1944 m. rugsėjį sovietų kariuomenė įsiveržė į [[Demokratinė Jugoslavijos Federacija|Jugoslaviją]] ir, dėl atkirtimo rizikos, privertė greitai trauktis Vokietijos armijų grupes „E“ ir “F“, kurios buvo dislokuotos Graikijoje, [[Albanija|Albanijoje]] ir Jugoslavijoje.<ref name="Evans 2008 653">{{Harvnb|Evans|2008|p=653}}.</ref> Tuo metu, komunistų partizanai – kurių lyderis buvo maršalas [[Josip Broz Tito]], nuo 1941 m. vadovavęs partizaninei kampanijai prieš vokiečių okupaciją – kontroliavo didžiąją dalį Jugoslavijos teritorijos ir dalyvavo stabdant vokiečių pajėgas pietuose. Šiaurės Serbijoje, sovietų kariuomenė, ribotai remiama Bulgarijos pajėgų, padėjo partizanams spalio 20 d. kartu užimti sostinę [[Belgradas|Belgradą]]. Po kelių dienų, sovietai pradėjo didžiulį puolimą prieš vokiečių okupuotą Vengriją, kuris truko iki [[Budapeštas|Budapešto]] kritimo 1945 m. vasario mėnesį.<ref>{{Harvnb|Wiest|Barbier|2002|pp=65–66}}.</ref> Skirtingai nuo pergalių Balkanuose, aršus [[Tolesnis karas|suomių pasipriešinimas]] sovietų puolimui [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]] neleido sovietams okupuoti Suomijos ir lėmė paliaubas tarp šių dviejų valstybių.<ref>{{Cite book |last=Wiktor |first=Christian L |title=Multilateral Treaty Calendar – 1648–1995 |url=https://archive.org/details/multilateraltrea0000wikt |date=1998 |publisher=Kluwer Law International |isbn=978-9-0411-0584-4 |page=[https://archive.org/details/multilateraltrea0000wikt/page/426 426]}}</ref> Suomija buvo priversta kurį laiką kovoti prieš vokiečius, su kuriais iki tol buvo bendradarbiaujama.{{sfn|Shirer|1990|p=1085}} [[File:Douglas_MacArthur_lands_Leyte1.jpg|thumb|Generolas [[Douglas MacArthur]] grįžta į Filipinus. [[Leitė (sala)|Leitės]] mūšis, 1944 m. spalio 20 d.]] Iki 1944 m. liepos pradžios Pietryčių Azijoje esančios Britų Sandraugos pajėgos atrėmė japonų apgultį [[Asamas|Asame]], nustumdamos japonus atgal prie [[Čindvinas|Čindvino]] upės<ref name="Marston 2005 120">{{Harvnb|Marston|2005|p=120}}.</ref>, o kinai užėmė [[Mjičina|Mjičiną]]. 1944 m. pabaigoje Kinijos pajėgos susirėmė [[Junanas|Junanio]] provincijoje ir, galiausiai, 1945 m. sausio mėnesį vėl atidarė Birmos kelią.{{sfn|Keegan|1997|p=471}} Tačiau birželio viduryje japonai užėmė [[Čangša|Čangšą]], o rugpjūčio pradžioje – [[Hengjangas|Hengjango]] miestą.<ref>{{Harvnb|Jowett|Andrew|2002|p=8}}.</ref> Po to jie įsiveržė į [[Guangsi]] provinciją, kurioje iki lapkričio pabaigos užėmė kelis didelius miestus,<ref>{{Harvnb|Howard|2004|p=140}}.</ref> o iki gruodžio vidurio – sėkmingai sujungė savo pajėgas Kinijoje ir Indokinijoje.<ref name="Drea 2003 54">{{Harvnb|Drea|2003|p=54}}.</ref> Ramiajame vandenyne JAV pajėgos toliau stūmė Japonijos gynybinį perimetrą. 1944 m. birželio viduryje JAV pradėjo puolimą prieš [[Marianų salos|Marianų]] ir [[Palau]] salas bei Filipinų jūros mūšyje stipriai sumušė Japonijos karinį laivyną. Šie pralaimėjimai lėmė Japonijos ministro pirmininko [[Hideki Tojo]] atsistatydinimą, o JAV įgijo [[Aerodromas|aerodromus]], iš kurių galėjo pradėti intensyvius sunkiųjų bombonešių smūgius Japonijos saloms. Spalio pabaigoje JAV pajėgos įsiveržė į Filipinų [[Leitė (sala)|Leitės]] salą; netrukus, Sąjungininkų laivynas pasiekė dar vieną didelę pergalę Leito įlankos mūšyje, kuris buvo vienas didžiausių jūrų mūšių istorijoje.<ref>{{Harvnb|Cook|Bewes|1997|p=305}}.</ref> === Sąjungininkų pergalė (1944–1945) === [[File:Yalta_Conference_(Churchill,_Roosevelt,_Stalin)_(B%26W).jpg|thumb|left|[[Jaltos konferencija]] – Churchill, Roosevelt ir Stalinas, 1945 m. vasaris.]] 1944 m. gruodžio 16 d. Vokietija paskutinį kartą pabandė sustabdyti ir padalinti Sąjungininkų pajėgas Vakarų fronte, panaudodama didžiąją dalį likusių rezervų ir pradėdama didžiulį kontrpuolimą [[Ardėnai|Ardėnuose]] bei palei Prancūzijos ir Vokietijos sieną. Taip buvo tikimasi apsupti dideles Vakarų Sąjungininkų kariuomenės pajėgas ir užimti jų pagrindinį tiekimo uostą [[Antverpenas|Antverpene]]. Puolimo strateginis lūkestis buvo paskatinti politinį susitarimą Vokietijai palankesnėmis sąlygomis. Iki 1945 m. sausio 16 d. šis puolimas buvo atremtas ir strateginiai tikslai buvo nepasiekti.<ref name="parkerxiii">{{Harvnb|Parker|2004|pp=XIII–XIV, 6–8, 68–70, 329–330}}</ref> Italijoje Vakarų Sąjungininkai tebebuvo užstrigę prie Vokietijos gynybos linijos. 1945 m. sausio viduryje [[Raudonoji armija]] puolė Lenkiją, verždamasi nuo [[Vysla|Vyslos]] iki [[Oderis|Oderio]] upės Vokietijoje, ir užėmė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]].<ref>{{Harvnb|Glantz|2001|p=85}}.</ref> Vasario 4 d. Sovietų Sąjungos, Britanijos ir JAV lyderiai susitiko [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]]. Jie susitarė dėl pokario Vokietijos okupacijos ir dėl to, kada Sovietų Sąjunga prisijungs prie karo prieš Japoniją.<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|pp=709–722}}.</ref> [[File:Raising_the_Flag_on_Iwo_Jima,_larger_-_edit1.jpg|thumb|Amerikiečių kariai kelia vėliavą [[Ivo Džima|Ivo Džimoje]], 1945 m. vasario 23 d.]] Vasarį sovietai įžengė į [[Silezija|Sileziją]] ir [[Pomeranija|Pomeraniją]], o Vakarų Sąjungininkai įžengė į vakarinę Vokietiją ir pasiekė [[Reinas|Reino]] upę. Mėnesio pabaigoje Vakarų Sąjungininkai kirto Reiną į šiaurę ir pietus nuo [[Rūras|Rūro]] bei apsupo Vokietijos armijų grupę „B“.<ref>{{Harvnb|Buchanan|2006|p=21}}.</ref> Kovo pradžioje, bandydama apsaugoti paskutinius naftos rezervus Vengrijoje ir atsiimti Budapeštą, Vokietija pradėjo paskutinį didelį puolimą prieš sovietų kariuomenę prie [[Balatonas|Balatono]] ežero. Per dvi savaites puolimas buvo atremtas, o sovietai pasistūmėjo į [[Viena|Vieną]] ir užėmė miestą. Balandžio pradžioje sovietų kariuomenė užėmė [[Karaliaučius|Karaliaučių]], o Vakarų Sąjungininkai galiausiai pasistūmėjo į priekį Italijoje bei nužygiavo per visą vakarų Vokietiją, užimdami [[Hamburgas|Hamburgą]], [[Niurnbergas|Niurnbergą]] ir kitus miestus.<ref>{{Harvnb|Davies|2006|p=354}}; {{Harvnb|Ellis|Warhurst|2004|pp=325,329,332,357}}.</ref> JAV ir Sovietų Sąjungos pajėgos susitiko prie [[Elbė|Elbės]] upės balandžio 25 dieną, palikdamos neužimtas vietoves pietų Vokietijoje ir aplink Berlyną.{{sfn|Piehler|Grant|2023|p=300}} [[File:Raising a flag over the Reichstag.jpg|thumb|Sovietų kariai iškėlė vėliavą virš [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago]], 1945 gegužės 2 d.]] Balandžio pabaigoje sovietų kariuomenė [[Berlyno mūšis|šturmavo ir užėmė Berlyną]].{{sfn|Kershaw|2001|pp=793–829}} Italijoje vokiečių pajėgos pasidavė balandžio 29 dieną, o [[Italijos socialinė respublika]] kapituliavo po dviejų dienų. Balandžio 30 dieną buvo užimtas [[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]], o tai žymėjo nacistinės Vokietijos karinį pralaimėjimą.<ref name="Shepardson 1998">{{Harvnb|Shepardson|1998}}</ref> [[File:Ve_Day_Celebrations_in_London,_8_May_1945_TR2876.jpg|thumb|Minia po [[Winston Churchill|Churchill]] kalbos apie pergalę Europoje. Londonas, 1945 m. gegužės 8 d.<ref>{{cite web|title=VE Day – 8 May 1945|url=https://winstonchurchill.org/resources/speeches/1941-1945-war-leader/to-v-e-crowds/|access-date=2025-09-21|publisher=International Churchill Society|archive-url=https://web.archive.org/web/20250616005538/https://winstonchurchill.org/resources/speeches/1941-1945-war-leader/to-v-e-crowds/|archive-date=2025-06-16}}</ref>]] Šiuo laikotarpiu abiejose pusėse įvyko esminių vadovybės pokyčių. Balandžio 12 d. mirė JAV prezidentas Roosevelt, o jį pakeitė viceprezidentas [[Harry S. Truman]].<ref>{{Cite web |last=Glass |first=Andrew |date=2016-04-12 |title=President Franklin D. Roosevelt dies at age 63, April 12, 1945 |url=https://www.politico.com/story/2016/04/this-day-in-politics-april-12-1945-221722 |access-date=2025-01-26 |website=Politico}}</ref> Balandžio 28 dieną italų partizanai nužudė [[Benito Mussolini]].<ref name="O'Reilly 2001 244">{{Harvnb|O'Reilly|2001|p=244}}.</ref> Balandžio 30 dieną, savo būstinėje, nusižudė Adolfas Hitleris. Jį pakeitė admirolas [[Karl Dönitz]] (kaip reicho prezidentas) ir [[Joseph Goebbels]] (kaip reicho kancleris); Goebbels taip pat nusižudė kitą dieną ir jį pakeitė Lutz Graf Schwerin von Krosigk; jo vyriausybė vėliau buvo žinoma kaip Flensburgo vyriausybė. Visiškas ir besąlyginis [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] Europoje buvo pasirašytas gegužės 7 ir 8 dienomis, o įsigaliojo gegužės 8 dienos pabaigoje.<ref name="Evans 2008 737">{{Harvnb|Evans|2008|p=737}}.</ref> Vokietijos armijų grupė „Centras“ priešinosi [[Praha|Prahoje]] iki gegužės 11 d.<ref name="Glantz 1998 34">{{Harvnb|Glantz|1998|p=24}}.</ref> Visus likusius Vokietijos vyriausybės narius Sąjungininkų pajėgos suėmė [[Flensburgas|Flensburge]] gegužės 23 dieną. Birželio 5 dieną visos Vokietijos politinės ir karinės institucijos, pagal Berlyno deklaraciją, buvo perduotos Sąjungininkų kontrolei.<ref>{{Cite book |last=Selby |first=Scott A. |url=https://books.google.com/books?id=7SQ_EAAAQBAJ |title=The Axmann Conspiracy: The Nazi Plan for a Fourth Reich and How the U.S. Army Defeated It |date=2021-07-28 |publisher=Scott Andrew Selby |page=8 |access-date=2024-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240504072215/https://books.google.com/books?id=7SQ_EAAAQBAJ |archive-date=2024-05-04 |url-status=live}}</ref> Ramiojo vandenyno teatre, JAV pajėgos, lydimos Filipinų pajėgų, toliau stūmėsi Filipinuose ir iki 1945 m. balandžio pabaigos užėmė [[Leitė (sala)|Leitės]] salą. 1945 m. sausį šios pajėgos išsilaipino [[Lusonas|Lusone]] ir kovo mėnesį atsiėmė [[Manila|Manilą]]. Kovos Lusone, [[Mindanao]] ir kitose Filipinų salose tęsėsi iki karo pabaigos.<ref>{{Cite book |last=Chant |first=Christopher |title=The Encyclopedia of Codenames of World War II |url=https://archive.org/details/encyclopediaofco0000chan |date=1986 |publisher=Routledge & Kegan Paul |isbn=978-0-7102-0718-0 |page=[https://archive.org/details/encyclopediaofco0000chan/page/118 118]}}</ref> Tuo tarpu [[Jungtinių Valstijų armijos karinės oro pajėgos|JAV armijos oro pajėgos]] pradėjo masinį strategiškai svarbių Japonijos miestų bombardavimą, siekdamos sunaikinti Japonijos karo pramonę ir demoralizuoti civilius. Kovo 9–10 dienomis įvykęs reidas prieš Tokiją buvo vienas didžiausių konvencinių bombardavimų karo istorijoje.<ref>{{Cite magazine |last=Long |first=Tony |date=2011-03-09 |title=March 9, 1945: Burning the Heart Out of the Enemy |url=https://www.wired.com/2011/03/0309incendiary-bombs-kill-100000-tokyo |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20170323180239/https://www.wired.com/2011/03/0309incendiary-bombs-kill-100000-tokyo |archive-date=2017-03-23 |access-date=2018-06-22 |magazine=Wired |publisher=Wired Magazine}}</ref> 1945 m. gegužę Australijos kariuomenė išsilaipino šiaurinėje [[Borneo]] salos dalyje ir užėmė ten esančius naftos telkinius. Kovo mėnesį britų, amerikiečių ir kinų pajėgos nugalėjo japonus šiaurinėje Birmoje, o britai iki gegužės 3 d. pasiekė [[Rangūnas|Rangūną]].<ref name="Drea 2003 57">{{Harvnb|Drea|2003|p=57}}.</ref> Kinijos pajėgos pradėjo kontrataką Vakarų [[Hunanas|Hunano]] mūšyje, kuris vyko nuo 1945 m. balandžio 6 d. iki birželio 7 d. Amerikos karinio jūrų laivyno ir desantinės pajėgos taip pat judėjo Japonijos link, iki kovo mėnesio [[Ivo Džimos mūšis|užimdamos Ivo Džimą]], o iki birželio pabaigos – [[Okinavos sala|Okinavą]].<ref>{{Harvnb|Jowett|Andrew|2002|p=6}}.</ref> Tuo pačiu metu povandeninių laivų vykdoma jūrų blokada darė didelę žalą Japonijos ekonomikai ir smarkiai sumažino jos galimybes aprūpinti toli dislokuotas pajėgas.<ref>{{Cite journal |last=Zuberi |first=Matin |date=2001 rugpjūtis |title=Atomic bombing of Hiroshima and Nagasaki |journal=Strategic Analysis |volume=25 |issue=5 |pages=623–662 |doi=10.1080/09700160108458986 |s2cid=154800868}}</ref> Liepos 11 d. Sąjungininkų lyderiai susitiko [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijoje]], Vokietijoje. Jie patvirtino ankstesnius susitarimus dėl Vokietijos okupacijos, rekonstrukcijos ir teritorijų.<ref name="Williams 2006 90">{{Harvnb|Williams|2006|p=90}}.</ref> JAV, Jungtinė Karalystė ir Kinija dar kartą pakartojo reikalavimą Japonijai besąlygiškai kapituliuoti, [[Potsdamo deklaracija|Potsdamo deklaracijoje]] aiškiai pareikšdamos, kad alternatyva Japonijai yra tik „greitas ir visiškas sunaikinimas“.<ref name="Miscamble 2007 201">{{Harvnb|Miscamble|2007|p=201}}.</ref> Šios konferencijos metu Jungtinėje Karalystėje vyko visuotiniai rinkimai ir [[Clement Attlee]] pakeitė Churchill ministro pirmininko pareigose.<ref name="Miscamble 2007 203_204">{{Harvnb|Miscamble|2007|pp=203–204}}.</ref> Japonijos vyriausybė atmetė besąlyginę kapituliaciją, manydama, kad bus pajėgi derėtis dėl palankesnių pasidavimo sąlygų.<ref>Ward Wilson. "The Winning Weapon? Rethinking Nuclear Weapons in Light of Hiroshima". ''International Security'', Vol. 31, No. 4 (Spring 2007), pp. 162–179.</ref> Rugpjūčio pradžioje [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|JAV numetė atomines bombas]] ant Japonijos miestų [[Hirošima|Hirošimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]]. Tarp šių dviejų sprogdinimų, Sovietų Sąjunga, vadovaudamasi Jaltos susitarimu, paskelbė karą Japonijai, įsiveržė į Japonijos kontroliuojamą [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] ir greitai nugalėjo Japonijos, tuo metu didžiausią, armiją.<ref>{{Harvnb|Glantz|2005}}.</ref> Šie du įvykiai įtikino anksčiau nepalenkiamus Japonijos lyderius sutikti su besąlygiška kapituliacija.<ref name="Pape 1993">{{Harvnb|Pape|1993}}</ref> Per tą laiką, Raudonoji armija taip pat užėmė pietinę [[Sachalinas|Sachalino]] salos dalį ir [[Kurilų salos|Kurilų salas]]. 1945 m. rugpjūčio 9–10 d. naktį imperatorius [[Hirohito]] pranešė apie savo sprendimą sutikti su Sąjungininkų Potsdamo deklaracijos sąlygomis.{{Sfn|Bix|2000|pages=525–526}} Po penkių dienų, imperatorius, per radiją transliuota kalba, paskelbė apie šį sprendimą Japonijos žmonėms.{{Sfn|Bix|2000|pages=526–528}} 1945 m. rugpjūčio 15 d. [[Japonijos kapituliacija|Japonija kapituliavo]], o formalūs kapituliacijos dokumentai galutinai buvo pasirašyti [[Tokijo įlanka|Tokijo įlankoje]], JAV karo laivo USS „Missouri“ denyje, 1945 m. rugsėjo 2 dieną – tai pažymėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą.<ref name="Beevor 2012 776">{{Harvnb|Beevor|2012|p=776}}.</ref> == Pasekmės ir įvykiai po karo == [[File:Defendants_in_the_dock_at_nuremberg_trials.jpg|thumb|Teisiami nacių lyderiai, [[Niurnbergo tribunolas]], 1945 m. lapkritis.]] [[File:Deutschland Besatzungszonen 8 Jun 1947 - 22 Apr 1949.svg|thumb|[[Sąjungininkų okupuota Vokietija]] buvo padalinta į okupacines zonas.]] Pasibaigus karui, Sąjungininkai įsteigė [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|okupacines administracijas Vokietijoje]] ir Austrijoje, kurios iš pradžių buvo padalintos į vakarinę ir rytinę okupacines zonas, o jas, atitinkamai, kontroliavo Vakarų Sąjungininkai ir Sovietų Sąjunga. Netrukus, vis gilėjantys politiniai nesutarimai tarp Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos lėmė skirtingą šių zonų ateitį. Vokietijoje okupacinės zonos oficialiai baigėsi 1949 metais, o dvi zonos tapo atskiromis šalimis – [[Vakarų Vokietija]] ir komunistine [[Rytų Vokietija]].<ref name="Wettig 2008 96_100">{{Harvnb|Wettig|2008|pp=96–100}}.</ref> [[Berlynas]] taip pat buvo padalintas į [[Vakarų Berlynas|Vakarų]] ir [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]], o Vakarų Vokietijos faktine sostine tapo [[Bona]]. Austrijoje okupacija tęsėsi iki 1955 metų, kai bendra Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos sutartis leido Austrijai susivienyti kaip demokratinei valstybei, kurios konstitucijoje buvo įtvirtintas neutralitetas, ir, kuri formaliai nepriklausė jokiam politiniam blokui.<ref>{{cite web|url=https://www.parlament.gv.at/ENGL/PERK/HIS/REP2/1955/index.shtml|title=1955 – State Treaty and Neutrality|website=The Austrian Parliament|access-date=2018-05-19|archive-date=2018-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20180520054704/https://www.parlament.gv.at/ENGL/PERK/HIS/REP2/1955/index.shtml|url-status=dead}}</ref> Sąjungininkų okupacijos metu pradėta [[Denacifikacija|denacifikacijos]] kampanija, o likusiems nacių lyderiams surengtas [[Niurnbergo tribunolas]] – tarptautinis teismas, kurio metu nacių lyderiai buvo teisiami už [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]], [[Nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimus žmoniškumui]], [[Genocidas|genocidą]] ir kitas veikas. Denacifikacijos procesas buvo kritikuojamas dėl selektyvumo; didelei daliai žemesnio rango buvusių nacių taikyta amnestija ir jie reintegravosi į Vakarų Vokietijos visuomenę.<ref name="Frei 2002 41_66">{{Harvnb|Frei|2002|pp=41–66}}.</ref> Po kapituliacijos, Japonija buvo formaliai okupuota ir valdoma Sąjungininkų iki [[San Francisco sutartis|San Francisko sutarties]] įsigaliojimo 1952 m. balandžio 28 d.{{sfn|Dower|1999|p=27}}{{Sfn|Bix|2000|p=647}} Okupacijoje, kuriai vadovavo JAV kariuomenė, dalyvavo beveik milijonas Sąjungininkų karių.{{sfn|Dower|1999|pp=206}} Okupaciją prižiūrėjo JAV generolas [[Douglas MacArthur]].{{sfn|Dower|1999|p=27}} Sovietų Sąjunga beveik neturėjo įtakos Japonijoje, nes atsisakė dalyvauti, nenorėdama, kad sovietų kariuomenė būtų tiesiogiai pavaldi JAV generolui.{{sfn|Takemae|2002|p=94}} Skirtingai nei Vokietijoje, Sąjungininkai neperėmė tiesioginės Japonijos civilinės administracijos kontrolės. Po Japonijos kapituliacijos, šalies vyriausybė toliau oficialiai veikė pagal [[Meidži Konstitucija|Meidži Konstitucijos]] nuostatas, o [[Hirohito]] išliko imperatoriumi. Tačiau kitiems Japonijos lyderiams už karo bei kitus nusikaltimus buvo surengtas [[Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas]].{{sfn|Dower|1999|pp=449-450}} MacArthur pavedimu buvo įgyvendinta eilė reformų, o 1947 m. priimta, didele dalimi MacArthur teisininkų parašyta, nauja [[Japonijos konstitucija]].{{sfn|Takemae|2002|p=241}}{{sfn|Dower|1999|pp=360-364, 374, 400}} Siekdamos palaikyti taiką pasaulyje, Sąjungininkės įkūrė [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizaciją]] (JTO), kuri oficialiai įsteigta 1945 m. spalio 24 d.<ref name="Yoder 1997 39">{{Harvnb|Yoder|1997|p=39}}.</ref><ref>{{Cite web |title=History of the UN |url=https://www.un.org/un70/en/content/history/index.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20211215170453/https://www.un.org/un70/en/content/history/index.html |archive-date=2021-12-15 |access-date=2022-01-17 |website=United Nations}}</ref> 1948 m. priimta [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija]], taikoma visoms [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|JTO narėms]].<ref name="Waltz 2002">{{Harvnb|Waltz|2002}}</ref> [[Didžioji valstybė|Didžiosios Sąjungininkų valstybės]] – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga, Kinija ir Prancūzija – tapo nuolatinėmis [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]] narėmis.<ref name="The UN Security Council">{{Citation |title=The UN Security Council |url=https://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |access-date=2012-05-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120620101548/https://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |archive-date=2012-06-20 |url-status=dead}}</ref> Penkios nuolatinės narės išliko iki šių dienų, nors dvi formaliai pasikeitė: 1971 m. [[Kinijos Respublika|Kinijos Respubliką]] pakeitė [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublika]], o 1991 m. Sovietų Sąjungą pakeitė jos įpėdinė [[Rusijos Federacija]]. === Teritoriniai pokyčiai === Vokietija prarado ketvirtadalį savo ikikarinės (1937 m.) teritorijos. [[Silezija]], [[Noimarkas]] ir didžioji dalis [[Pomeranija|Pomeranijos]] prijungta prie Lenkijos.<ref name="Eberhardt-2015">{{Cite journal |last=Eberhardt |first=Piotr |date=2015 |title=The Oder-Neisse Line as Poland's western border: As postulated and made a reality |url=https://www.geographiapolonica.pl/article/item/9928.html |url-status=live |journal=Geographia Polonica |volume=88 |issue=1 |pages=77–105 |doi=10.7163/GPol.0007 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180503111248/https://www.geographiapolonica.pl/article/item/9928.html |archive-date=2018-05-03 |access-date=2018-05-03 |doi-access=free}}</ref> [[Rytų Prūsija]] padalinta tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos. Apie 9 milijonai etninių vokiečių iš šių kraštų išvaryti į Vokietiją, taip pat 3 milijonai vokiečių iš [[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] Čekoslovakijoje.<ref name="Eberhardt-2011">{{Cite book |last=Eberhardt |first=Piotr |url=https://rcin.org.pl/Content/15652/WA51_13607_r2011-nr12_Monografie.pdf |title=Political Migrations On Polish Territories (1939–1950) |date=2011 |publisher=Polish Academy of Sciences |isbn=978-8-3615-9046-0 |location=Warsaw |access-date=2018-05-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140520220409/https://rcin.org.pl/Content/15652/WA51_13607_r2011-nr12_Monografie.pdf |archive-date=2014-05-20 |url-status=live}}</ref><ref name="Weber2">{{cite book|last=Weber|first=Jürgen|title=Germany, 1945–1990: A Parallel History|url=https://archive.org/details/germany19451990p0000webe|publisher=Central European University Press|year=2004|page=[https://archive.org/details/germany19451990p0000webe/page/2 2]|isbn=9-6392-4170-9}}</ref> Dešimtmečio pabaigoje, apie penktadalis Vakarų Vokietijos gyventojų buvo pabėgėliai iš rytų. Sovietų Sąjunga perėmė Lenkijos provincijas į rytus nuo [[Kerzono linija|Kerzono linijos]];<ref name="Eberhardt-2012">{{Cite journal |last=Eberhardt |first=Piotr |date=2012 |title=The Curzon line as the eastern boundary of Poland. The origins and the political background |url=https://www.geographiapolonica.pl/article/item/7563.html |url-status=live |journal=Geographia Polonica |volume=85 |issue=1 |pages=5–21 |doi=10.7163/GPol.2012.1.1 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180503111001/https://www.geographiapolonica.pl/article/item/7563.html |archive-date=2018-05-03 |access-date=2018-05-03}}</ref> iš šių teritorijų buvo ištremti apie 2 milijonai lenkų.<ref name="Eberhardt-2011"/><ref name="stalinswars43">{{Harvnb|Roberts|2006|p=43}}.</ref> Baltijos šalys po karo liko okupuotos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=189-190}} Šiaurės rytų Rumunijos dalis – [[Besarabija]] (daugiausia dabartinė [[Moldova]]),<ref name="stalinswars55">{{Harvnb|Roberts|2006|p=55}}.</ref><ref name="shirer794">{{Harvnb|Shirer|1990|p=794}}.</ref> ir dalis rytų Suomijos – [[Karelijos-Suomijos TSR|Karelija]],<ref name="ckpipe">{{Harvnb|Kennedy-Pipe|1995}}.</ref> taip pat buvo užimtos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos.<ref name="Wettig 2008 20_21">{{Harvnb|Wettig|2008|pp=20–21}}.</ref> Italija prarado savo monarchiją, [[Italijos kolonijinė imperija|kolonijinę imperiją]] ir kai kurias Europos teritorijas.<ref>{{Cite web |title=Italy since 1945 |url=https://www.britannica.com/place/Italy/Italy-since-1945 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20231005052527/https://www.britannica.com/place/Italy/Italy-since-1945 |archive-date=2023-10-05 |access-date=2023-10-02 |website=Encyclopedia Britannica |language=en}}</ref> Azijoje JAV vadovavo Japonijos okupacijai ir [[Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija|administravo buvusias Japonijos salas]] vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o sovietai aneksavo pietų [[Sachalinas|Sachaliną]] ir [[Kurilų salos|Kurilų salas]].<ref name="Weinberg 2005 911">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=911}}.</ref> === Geopolitinės pasekmės === [[File:EasternBloc BorderChange38-48.svg|thumb|Komunistinis [[Rytų blokas]] (įskaitant ir aneksuotos [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] teritorijas) ir [[Valstybės siena|valstybių sienų]] pokyčiai rytinėje Europoje po karo.]] {{main|Šaltasis karas}} Įtampa ir politinių santykių prastėjimas tarp Vakarų Sąjungininkių ir Sovietų Sąjungos pradėjo ryškėti dar prieš pasibaigiant karui.<ref name="Kantowicz 2000 6">{{Harvnb|Kantowicz|2000|p=6}}.</ref> Be Vokietijos, likusi Europa taip pat buvo padalinta į Vakarų ir Sovietų Sąjungos [[Įtakos sfera|įtakos sferas]].<ref name="Trachtenberg 1999 33">{{Harvnb|Trachtenberg|1999|p=33}}.</ref> Dauguma Rytų ir Vidurio Europos šalių pateko į Sovietų Sąjungos sferą, todėl susiformavo komunistiniai režimai, kuriuos visiškai arba iš dalies rėmė Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia. Dėl to, Rytų Vokietija,<ref name="Applebaum 2012">{{Harvnb|Applebaum|2012}}.</ref> Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Čekoslovakija ir Albanija<ref name="Naimark 2010">{{Harvnb|Naimark|2010}}.</ref> tapo Sovietų Sąjungos [[Satelitinė valstybė|satelitinėmis valstybėmis]]. Tik [[Josip Broz Tito]] valdoma komunistinė [[Jugoslavija]] vykdė visiškai [[Neprisijungimo judėjimas|nepriklausomą politiką]], dėl ko, jos santykiai su Sovietų Sąjunga buvo įtempti.<ref name="Swain 1992">{{Harvnb|Swain|1992}}.</ref> [[Graikijos pilietinis karas|Komunistų sukilimas Graikijoje]] buvo numalšintas su JAV ir Britanijos palaikymu, o šalis liko orientuota į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]].<ref>{{Cite web |date=2023-05-28 |title=Greek Civil War |url=https://www.britannica.com/event/Greek-Civil-War |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20230324172645/https://www.britannica.com/event/Greek-Civil-War |archive-date=2023-03-24 |access-date=2023-05-15 |website=Encyclopedia Britannica}}</ref> Pokario pasaulio pasidalijimą formalizavo dvi tarptautinės [[Karinė sąjunga|karinės sąjungos]] – [[JAV]] vadovaujama [[NATO]] ir Sovietų Sąjungos vadovaujamas [[Varšuvos paktas]].<ref name="Borstelmann 2005 318">{{Harvnb|Borstelmann|2005|p=318}}.</ref> Ilgą politinės įtampos ir konfrontacijos tarp jų laikotarpį – [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] – lydėjo precedento neturinčios [[ginklavimosi varžybos]] ir [[Karas per tarpininkus|karai per tarpininkus]].<ref>{{Harvnb|Leffler|Westad|2010}}.</ref> [[Korėja]], prieš karą [[Japonijos okupacija Korėjoje|buvusi Japonijos kolonija]], padalinta į dvi okupacines zonas egzistavusias nuo 1945 iki 1948 metų – šiaurinę zoną, okupuotą Sovietų Sąjungos, ir pietinę zoną, okupuotą JAV. 1948 metais šios dvi zonos, atskirtos ties [[38-oji paralelė|38-ąja lygiagrete]], tapo atskiros respublikos, kurių kiekviena teigė esanti teisėta visos Korėjos valdžia. Tai galiausiai lėmė [[Korėjos karas|Korėjos karą]].<ref>{{Harvnb|Stueck|2010|p=71}}.</ref> Kinijoje nacionalistų ir komunistų pajėgos 1946 m. birželį [[Kinijos pilietinis karas|atnaujino pilietinį karą]]. Komunistų pajėgos laimėjo ir žemyninėje Kinijos dalyje įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, o nacionalistų pajėgos 1949 m. atsitraukė į [[Taivanas|Taivaną]].<ref name="Lynch 2010 12_13">{{Harvnb|Lynch|2010|pp=12–13}}.</ref> Artimuosiuose Rytuose arabų šalims atmetus [[Jungtinių Tautų Palestinos padalijimo planas|Jungtinių Tautų Palestinos padalijimo planą]] bei paskelbus [[Izraelio_istorija#Valstybės_sukūrimas|Izraelio valstybės sukūrimą]], 1948 m. prasidėjo [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|Arabų–Izraelio karas]] ir ilgalaikis [[Arabų–Izraelio konfliktas]]. Nors Europos valstybės bandė išlaikyti savo kolonijines imperijas, karo padaryta žala, tiek jų reputacijai, tiek turimiems resursams, lėmė šių imperijų dezintegraciją ir [[dekolonizacija|dekolonizaciją]].<ref name="JMRoberts 1996 589">{{Harvnb|Roberts|1997|p=589}}.</ref><ref>{{Harvnb|Darwin|2007|pp=441–443, 464–68}}.</ref> === Ekonomika === Pasaulio ekonomika smarkiai nukentėjo nuo karo, tačiau kariavusios šalys patyrė skirtingą poveikį. JAV iškilo kaip daug turtingesnės, o tai lėmė ryškų [[Gimstamumas|gimstamumo]] padidėjimą; iki 1950 m. JAV [[Bendrasis vidaus produktas|BVP]] vienam gyventojui buvo daug didesnis nei bet kurios kitos valstybės ir šalis dominavo pasaulio ekonomikoje.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=1006}}; {{Harvnb|Harrison|1998|pp=34–55}}.</ref> Sąjungininkų okupacinė valdžia nuo 1945 iki 1948 m. Vakarų Vokietijoje vykdė pramoninio nuginklavimo politiką.<ref name="Balabkins 1964 207">{{Harvnb|Balabkins|1964|p=207}}.</ref> Tačiau ekonomikos buvo labai susijusios dėl tarptautinės prekybos ir ši politika prisidėjo prie ekonominės stagnacijos Europoje bei keleriems metams atidėjo Europos atsigavimą po karo.<ref>{{Harvnb|Petrov|1967|p=263}}.</ref><ref name="Balabkins 1964 208,209">{{Harvnb|Balabkins|1964|pp=208–209}}.</ref> 1944 m. liepos mėnesį [[Jungtinių Tautų valiutos ir finansų konferencija|Breton Vudso konferencijoje]], Sąjungininkai ir kitos pasaulio šalys parengė naują ekonominę ir finansinę pokario sistemą. Pagal šį susitarimą, pasibaigus karui, buvo įsteigtas [[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) bei [[Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas]], kurie vėliau tapo [[Pasaulio Bankas|Pasaulio banko]] dalimi. [[Breton Vudso sistema]] gyvavo iki 1973 m.<ref>{{Cite web |date=2008-01-07 |title=The Bretton Woods Conference, 1944 |url=https://2001-2009.state.gov/r/pa/ho/time/wwii/98681.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220417233116/https://2001-2009.state.gov/r/pa/ho/time/wwii/98681.htm |archive-date=2022-04-17 |access-date=2022-04-18 |publisher=United States Department of State}}</ref> Atsigavimas prasidėjo 1948 m. viduryje su [[Vokietijos markė|valiutos reforma]] Vakarų Vokietijoje; jį paspartino JAV [[Maršalo planas|Maršalo plano]] ekonominė pagalba (1948–1951 m.), kuri taip pat skatino [[Ekonominė politika|ekonominės politikos]] liberalizavimą.<ref>{{Harvnb|DeLong|Eichengreen|1993|pp=190–191}}</ref><ref name="Balabkins 1964 212">{{Harvnb|Balabkins|1964|p=212}}.</ref> Vakarų Vokietijos atsigavimas po 1948 m. vadinamas Vokietijos [[Ekonomikos stebuklas|ekonominiu stebuklu]].<ref>{{Harvnb|Wolf|1993|pp=29–30, 32}}</ref> Italija taip pat patyrė ekonominį pakilimą,<ref>{{Harvnb|Bull|Newell|2005|pp=20–21}}</ref> o Prancūzijos ekonomika atsigavo į prieškario lygį.<ref>{{Harvnb|Ritchie|1992|p=23}}.</ref> Tuo tarpu Jungtinė Karalystė buvo ties ekonominio žlugimo riba.<ref>{{Harvnb|Minford|1993|p=117}}.</ref> Nors šalis gavo ketvirtadalį visos Maršalo plano pagalbos – daugiau nei bet kuri kita Europos valstybė<ref>{{Harvnb|Schain|2001}}.</ref> – Britanija ištisus dešimtmečius patyrė santykinį ekonominį nuosmukį.<ref>{{Harvnb|Emadi-Coffin|2002|p=64}}.</ref> Sovietų Sąjunga, nepaisant didžiulių žmonių ir materialinių nuostolių, pirmaisiais metais po karo taip pat patyrė spartų gamybos augimą.<ref name="Smith 1993 32">{{Harvnb|Smith|1993|p=32}}.</ref> Prie to reikšmingai prisidėjo Vokietijoje užgrobtos pramonės gamyklos, įranga bei technologijos, o taip pat reparacijų įvedimas satelitinėms šalims bei įvairių resursų išnaudojimas okupuotose teritorijose; skaičiuojama, kad per pirmą dešimtmetį po karo, SSRS iš Rytų Europos finansiškai ir kitais resursais gavo pajamas prilygstančias bendrai paramai, kurią JAV suteikė Vakarų Europai pagal Maršalo planą.<ref>{{cite book|first=Mark|last=Kramer|chapter=The Soviet Bloc and the Cold War in Europe |editor-first=Klaus|editor-last=Larres|url=https://books.google.com/books?id=EyNcCwAAQBAJ&pg=PT174 |title=A Companion to Europe Since 1945 |publisher=Wiley|year=2014|isbn=9781118890240|page=79}}</ref>{{sfn|Davies|2006|pp=343}} Japonijos ekonominis atsigavimas įvyko daug vėliau.<ref>{{Harvnb|Neary|1992|p=49}}.</ref> Kinija grįžo prie prieškario pramonės gamybos lygio 1952 m.<ref>{{Cite book |last=Genzberger |first=Christine |url=https://archive.org/details/chinabusinesspor0000genz/page/4 |title=China Business: The Portable Encyclopedia for Doing Business with China |date=1994 |publisher=World Trade Press |isbn=978-0-9631-8643-0 |location=Petaluma, CA |page=[https://archive.org/details/chinabusinesspor0000genz/page/4 4]}}</ref> == Aukos ir karo nusikaltimai == [[File:Polish kid in the ruins of Warsaw September 1939.jpg|thumb|Lenkų berniukas [[Varšuva|Varšuvos]] griuvėsiuose, 1939 m. Karo metu, absoliuti dauguma statinių Varšuvoje buvo sunaikinti.<ref>{{cite book |first=Adolf |last=Ciborowski|language=pl |title=O zniszczeniu i odbudowie miasta |trans-title=Apie miesto sunaikinimą ir atstatymą|location=Warszawa |year=1969 |publisher="Interpress" Publishers |page=56 |oclc=3369342}}</ref>]] Bendras karo aukų skaičius šaltiniuose varijuoja nuo 35 iki 60 milijonų žuvusių.<ref name="britannica-casualties">{{cite web|title=World War II: Costs of the war|url=https://www.britannica.com/event/World-War-II/Costs-of-the-war|access-date=2025-09-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250827185403/https://www.britannica.com/event/World-War-II/Costs-of-the-war|archive-date=2025-08-27|website=Encyclopedia Britannica}}</ref> Daugelis mirčių liko neužregistruotos, be to, skiriasi skaičiavimo metodologijos bei mirčių klasifikacijos.<ref name="britannica-casualties"/> Didesnė dalis šaltinių nurodo, kad žuvo apytiksliai 55 milijonai žmonių, iš kurių – apie 20 milijonų karių ([[Kombatantas|kombatantų]]) ir 35 milijonai civilių.{{sfn|Overy|2023|p=8, 302}} Sovietų Sąjunga per karą neteko apie 18 milijonų žmonių: 11 milijonų karių ir 7 milijonus civilių.<ref name="britannica-casualties"/> Kitais skaičiavimais, įskaitant [[Stalinizmas|stalinistines]] represijas bei kitas karo sukeltas pasekmes (ligas, badą ir kt.), Sovietų Sąjunga ir jos okupuotos teritorijos neteko apie 27 milijonus žmonių.<ref>{{Cite journal |last1=Ellman |first1=Michael |last2=Maksudov |first2=S.|date=1994 |title=Soviet Deaths in the Great Patriotic War: A Note |url=https://sovietinfo.tripod.com/ELM-War_Deaths.pdf |url-status=live |journal=Europe-Asia Studies |volume=46 |issue=4 |pages=671–680 |doi=10.1080/09668139408412190 |jstor=152934 |pmid=12288331 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220213194518/https://sovietinfo.tripod.com/ELM-War_Deaths.pdf |archive-date=2022-02-13 |access-date=2022-02-17}}</ref> Ketvirtadalis visų Sovietų Sąjungos gyventojų buvo sužeisti arba žuvo.<ref>{{Harvnb|Smith|1994|p=204}}.</ref> Kinija neteko apie 15–20 milijonų žmonių, skaičiuojant nuo 1937 m.{{sfn|Overy|2023|p=31}} Lenkija neteko apie 5,8 milijono žmonių arba beveik 20% prieškario populiacijos – tai didžiausias procentas tarp visų šalių.<ref name="britannica-casualties"/> Vokietija neteko apie 5,3 milijono karių, daugiausia Rytų fronte ir per paskutinius mūšius Vokietijoje.<ref name="Herf 2003">{{Harvnb|Herf|2003}}.</ref> [[File:Mass Grave 3 at Bergen-Belsen concentration camp.jpg|thumb|Masinė kapavietė nr. 3, [[Bergen–Belzeno koncentracijos stovykla|Bergen–Belzeno]] nacių koncentracijos stovykla. Nuotrauka po išlaisvinimo, 1945 m. balandžio 3 d.]] Apskaičiuota, kad dėl Hitlerio rasistinės politikos, mirė nuo 11 iki 17 milijonų civilių.<ref name="Niewyk45">{{Harvnb|Niewyk|Nicosia|2000|pp=45–52}}.</ref> Tarp šių civilių skaičiuojama maždaug 6 milijonų [[Holokaustas|masiškai nužudytų žydų]]; ne mažiau 1,9 milijono etninių lenkų;<ref>{{Cite web |title=Polish Victims |url=https://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005473 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20160507145904/https://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005473 |archive-date=2016-05-07 |access-date=2017-08-27 |website=Holocaust Encyclopedia |publisher=United States Holocaust Memorial Museum}}</ref> taip pat, milijonai etninių [[Slavai|slavų]] (įskaitant [[Rusai|rusus]], [[Ukrainiečiai|ukrainiečius]] ir [[Baltarusiai|baltarusius]]) bei kitų etninių grupių.<ref name="nazi-k1">{{Cite journal |last=Snyder |first=Timothy |date=2009-07-16 |title=Holocaust: The Ignored Reality |url=https://www.nybooks.com/articles/2009/07/16/holocaust-the-ignored-reality |url-status=live |journal=The New York Review of Books |volume=56 |issue=12 |url-access=subscription |archive-url=https://web.archive.org/web/20171010063645/https://www.nybooks.com/articles/2009/07/16/holocaust-the-ignored-reality |archive-date=2017-10-10 |access-date=2017-08-27}}</ref><ref name="nazi-k2">{{Cite news |date=2006 balandis|title=Non-Jewish Holocaust Victims: The 5,000,000 others |url=https://www.bbc.co.uk/tyne/content/articles/2005/01/20/holocaust_memorial_other_victims_feature.shtml |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20130303054845/https://www.bbc.co.uk/tyne/content/articles/2005/01/20/holocaust_memorial_other_victims_feature.shtml |archive-date=2013-03-03 |access-date=2013-08-04 |work=[[BBC]]}}</ref><ref name=Niewyk45/> Nuo 1941 iki 1945 m. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] Ašies remiama [[Kroatija|Kroatijos]] organizacija [[Ustašis]] persekiojo ir nužudė daugiau nei 200 000 etninių [[Serbai|serbų]], taip pat [[Romai|romų]] ir žydų.<ref>{{Harvnb|Evans|2008|pp=158–160, 234–236}}.</ref> Tuo pačiu metu, musulmonus [[Bosniai|bosnius]] ir [[Kroatai|kroatus]] persekiojo bei žudė serbų nacionalistai – [[Četnikai|četnikai]];<ref>{{Cite book |last=Redžić |first=Enver |url=https://books.google.com/books?id=pVCx3jerQmYC&pg=PA155 |title=Bosnia and Herzegovina in the Second World War |date=2005 |publisher=Tylor and Francis |isbn=978-0-7146-5625-0 |location=New York |page=155 |access-date=2021-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201309/https://books.google.com/books?id=pVCx3jerQmYC&pg=PA155 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> jų aukų skaičius: 50 000–68 000.<ref name="Geiger">{{Cite journal |last=Geiger |first=Vladimir |date=2012 |title=Human Losses of the Croats in World War II and the Immediate Post-War Period Caused by the Chetniks (Yugoslav Army in the Fatherand) and the Partisans (People's Liberation Army and the Partisan Detachments of Yugoslavia/Yugoslav Army) and the Communist Authorities: Numerical Indicators |url=https://hrcak.srce.hr/103223?lang=en |url-status=live |journal=Review of Croatian History |publisher=Croatian Institute of History |volume=VIII |issue=1 |page=117 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151117064114/https://hrcak.srce.hr/103223?lang=en |archive-date=2015-11-17 |access-date=2015-10-25}}</ref> [[Ukrainos sukilėlių armija]] nužudė daugiau nei 50 000 lenkų [[Voluinė|Voluinės]] žudynių metu 1943–1945 m.{{sfn|Snyder|2003|p=202}} Tuo pačiu metu, apie 10 000 ukrainiečių buvo nužudyti lenkų partizanų, vykdant atsakomuosius išpuolius.{{sfn|Snyder|2003|p=224}} [[Vaizdas:Victims of Soviet NKVD in Tartu, Estonia, 1941 - 001.jpg|thumb|Sovietų [[NKVD]] nužudytos aukos [[Tartu]], Estija, 1941 m.]] Sovietų Sąjunga buvo atsakinga už [[NKVD]] ir kitų struktūrų vykdytas šimtų tūkstančių politinių kalinių [[Represijоs|represijas]] ar egzekucijas; taip pat, už masinius civilių [[Tremtis|trėmimus]] į [[Sibiras|Sibirą]], ypač iš Baltijos šalių ir rytų Lenkijos, kurias užėmė sovietų kariuomenė.{{sfn|Overy|2023|p=272}}{{sfn|Gellately|2007|p=391}}{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Per [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]] buvo nužudyti beveik 22 tūkstančiai lenkų karininkų bei kitų pareigūnų.<ref name="katyne-1"/><ref name="katyne-2"/> Sovietų kareiviai vykdė masinius [[Išprievartavimas|išžaginimus]] okupuotose teritorijose, ypač Vokietijoje.<ref>{{Cite book |last=Cook|first=Bernard A.|title=Women and War |date=2006 |publisher=Bloomsbury Academic|url=https://books.google.com/books?id=lyZYS_GxglIC&pg=PA480 |isbn=978-1-8510-9770-8 |pages=480– |access-date=2023-08-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240504072253/https://books.google.com/books?id=lyZYS_GxglIC&pg=PA480 |archive-date=2024-05-04 |url-status=live}}</ref><ref>{{Cite book|last=Beevor|first=Antony|title=Berlin: The Downfall, 1945|url=https://books.google.co.uk/books/about/Berlin.html?id=as9nAAAAMAAJ|publisher=Viking|year=2006|isbn=9780670886951}}</ref> Skaičiuojama, kad vien [[Berlynas|Berlyne]] sovietų kariai išprievartavo 95 000–130 000 moterų ar mergaičių.<ref>{{cite web|last=Beevor|first=Antony|title=The Russian soldiers raped every German female from eight to 80|trans-title=Rusų kareiviai prievartavo visas vokietes nuo aštuonerių iki aštuoniasdešimties metų|date=2002-05-01|access-date=2025-09-10|url=https://www.theguardian.com/books/2002/may/01/news.features11|website=The Guardian}}</ref> Tikslus skaičius vokiečių moterų, kurias karo ir okupacijos metu išprievartavo Raudonosios armijos kariai, nėra žinomas, tačiau istorikų skaičiavimais jų galėjo būti nuo kelių šimtų tūkstančių iki 2 milijonų.<ref>{{Cite book |last=Naimark |first=Norman |title=The Russians in Germany: A History of the Soviet Zone of Occupation, 1945–1949 |url=https://archive.org/details/russiansingerman0000naim |date=1995 |publisher=Belknap |location=Cambridge |page=[https://archive.org/details/russiansingerman0000naim/page/70 70]}}</ref><ref>{{cite web |title=The rape of Berlin |trans-title=Berlyno išprievartavimas |url=https://www.bbc.co.uk/news/magazine-32529679 |date=2015-05-01|access-date=2025-09-10|website=[[BBC]]}}</ref> Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione Japonijos kariuomenės nužudytų žmonių skaičius tebėra ginčytinas dėl neišlikusių įrašų. Civilių mirčių skaičius galėjo siekti nuo 10 iki 20 milijonų ([[kinai]], [[korėjiečiai]], [[malajai]], [[indoneziečiai]], [[filipiniečiai]] ir kt.), o Kinijos karių aukų (žuvusiųjų ir sužeistųjų) skaičius, manoma, viršija 5 milijonus.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=182}}.</ref><ref name="asia-pacific-casualties">{{cite magazine|last=Frank|first=Richard B.|title=Counting All The Dead|url=https://www.americanheritage.com/counting-all-dead|magazine=About American Heritage|date=2023 rugpjūtis|volume=68|issue=5}}</ref> Kiti šaltiniai teigia, kad galėjo žūti iki 30 milijonų žmonių, dauguma jų – civiliai.<ref>{{Cite book |last1=Carmichael |first1=Cathie |title=The Routledge History of Genocide |last2=Maguire |first2=Richard |date=2015 |publisher=Routledge |isbn=978-0-3678-6706-5 |page=105}}</ref><ref name="asia-pacific-casualties"/> [[Nankino žudynės]] buvo vienos didžiausių japonų surengtų žudynių, per kurias išprievartauta bei nužudyta nuo 50 tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių Kinijos civilių.<ref name="nankinas"/> Skaičiuojama, kad vien per 1941–1942 metais japonų vykdytą [[Išdeginta žemė|išdegintos žemės]] politiką Kinijoje, žuvo ne mažiau 2,5 milijono žmonių.<ref>{{Harvnb|Bix|2000|p=367}}.</ref> Japonų kariai taip pat seksualiai išnaudojo bent 200 tūkstančių moterų, vadintų „paguodos moterimis“, ypač [[Korėja|Korėjoje]].<ref name="asia-pacific-casualties"/> [[File:Fotothek_df_ps_0000010_Blick_vom_Rathausturm.jpg|thumb|[[Dresdenas]] po karo, 1945 m.]] Sąjungininkų vykdytas masinis miestų bombardavimas Europoje ir Azijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Nors [[tarptautinė teisė]] tuo metu nedraudė didelio masto miestų bombardavimo, o karą pradėjo Ašies šalys, šie bombardavimai pareikalavo didžiulių civilių aukų bei iškėlė šių sprendimų moralumo bei pagrįstumo klausimus.<ref>{{cite journal|last=Brown|first=Joel N.|title=The Bombers and the Bombed: Allied Air War over Europe, 1940–1945. (review)|journal=Journal of Military Ethics|volume=14|number=1|pages=101–102|date=2015-05-15|doi=10.1080/15027570.2015.1033889}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kampmark|first=Binoy|title=Among the Dead Cities: Was the Allied Bombing of Civilians in WWII a Necessity or a Crime? (review)|url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_2007-01_71_1/page/268|date=2007 sausis|journal=The Journal of Military History|volume=71|number=1|pages=269-271|doi=10.1353/jmh.2007.0042}}</ref> Skaičiuojama, kad dėl JAV karinių oro pajėgų bombardavimo kampanijos Japonijoje, įskaitant [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|branduolinius Hirošimos ir Nagasakio bombardavimus]], žuvo apie 400 tūkstančių civilių.{{sfn|Overy|2023|p=304}} Vokietijoje dėl Sąjungininkų bombardavimo, ypač [[Hamburgas|Hamburgo]] ir [[Dresdenas|Dresdeno]], žuvo apie 350 tūkstančių civilių.{{sfn|Overy|2023|p=304}} === Genocidas ir koncentracijos bei darbo stovyklos === {{main|Holokaustas|Nacių koncentracijos stovyklos|Gulagas}} Nacistinė Vokietija, valdant Adolfui Hitleriui, įvykdė sistemingą maždaug 6 milijonų [[Žydai|žydų]] sunaikinimą, vadinamą [[Holokaustas|Holokaustu]].<ref name="Niewyk45"/><ref name="nazi-k1"/> Naciai taip pat nužudė daugiau nei 5 milijonus kitų žmonių, kurie nacių buvo laikomi „nevertais gyvenimo“ ({{de|Lebensunwertes Leben}}) – [[Negalia|neįgaliuosius]], psichikos ligonius, sovietų [[Karo belaisvis|karo belaisvius]], romus, [[Seksualinės mažumos|seksualinių mažumų]] bei įvairių religinių [[Sekta|sektų]] atstovus ir kt.{{sfn|Overy|2023|pp=307-308}}<ref>{{Cite book |last=Berenbaum|first=Michael|title=The World Must Know: The History of the Holocaust as Told in the United States Holocaust Memorial Museum|url=https://archive.org/details/worldmustknowhis0000bere_l6k0|year=2006|place=Washington, DC|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|isbn=978-0-8018-8358-3}}</ref><ref name="nazi-k2"/> Tai buvo tyčinio masinio naikinimo programos dalis, o nacistinės Vokietijos režimas dėl to apibūdintas „[[Genocidas|genocidine]] valstybe“.<ref>{{cite book|editor1-last=Kiernan|editor1-first=Ben|editor2-last=Lower|editor2-first=Wendy|editor3-last=Naimark|editor3-first=Norman M.|editor4-last=Straus|editor4-first=Scott|title=The Cambridge World History of Genocide|chapter=13 - State Violence during World War Two|pages=308-334|year=2023|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781108767118|doi=10.1017/9781108767118}}</ref> Rytų Europos šalių ir, ypač, sovietų karo belaisviai buvo laikomi itin sunkiomis sąlygomis, dėl ko, [[Nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos stovyklose]] mirė 3,6 milijono iš 5,7 milijono sovietų karo belaisvių.<ref>{{Harvnb|Herbert|1994|p=[{{GBurl|id=M7Y9AAAAIAAJ|p=222}} 222]}}</ref>{{sfn|Overy|2023|pp=271}} Be koncentracijos stovyklų, nacistinėje Vokietijoje buvo sukurtas [[Naikinimo stovykla|mirties stovyklų]] tinklas, skirtas žmonėms naikinti masiniu būdu. Iki išplėtojant stovyklų tinklą, žydų, karo belaisvių bei kitų žmonių žudynes vykdė [[Einsatzgruppen]] ir kiti [[SS]] daliniai; iki 1942 m. žudynės dažniausiai buvo vykdomos vietoje ir akis į akį.{{sfn|Overy|2023|pp=6, 271, 307}} Nacistinė Vokietija taip pat plačiai išnaudojo [[Priverstinis darbas|priverstinį darbą]]; apie 12 milijonų europiečių, daugiausia „[[darbininkai iš Rytų]]“ ({{de|Ostarbeiter}}), buvo pagrobti ir priversti dirbti Vokietijos pramonėje, žemės ūkyje ir karo ekonomikoje.<ref name="MMDW">{{cite web|url=http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,1757323,00.html |title=Final Compensation Pending for Former Nazi Forced Labourers |publisher=Deutsche Welle |date=2005-10-27 |access-date=2008-05-20 |last=Marek |first=Michael }}</ref> Sovietinis [[Gulagas]] tapo faktine [[Naikinimo stovykla|mirties stovyklų]] sistema 1942–1943 metais, kai karo metu, dėl nepritekliaus ir bado, mirė daugybė įkalintųjų.<ref>{{cite journal|title=Victims of the Soviet Penal System in the Pre-War Years: A First Approach on the Basis of Archival Evidence|url=https://archive.org/details/sim_american-historical-review_1993-10_98_4/page/1016|last1=Getty|first1=J. Arch|last2=Rittersporn|first2=Gábor T.|last3=Viktor N.|first3=Zemskov|publisher=Oxford University Press|journal=The American Historical Review|volume=98|number=4|date=1993 spalis|pages=1017-1049}}</ref>{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Skaičiavimai varijuoja, tačiau manoma, kad dėl [[Stalinizmas|stalinizmo]] represijų karo laikotarpiu mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.<ref>{{cite journal |first=Stephen G. |last=Wheatcroft |title=Victims of Stalinism and the Soviet Secret Police: The Comparability and Reliability of the Archival Data-Not the Last Word |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_1999-03_51_2/page/314 |journal=Europe-Asia Studies |volume=51 |issue=2 |date=1999 |pages=315–345 |doi=10.1080/09668139999056}}</ref> Represijos paveikė Lenkijos, Baltijos šalių ir kitų 1939–1940 m. Sovietų Sąjungos okupuotų šalių gyventojus, taip pat Ašies šalių karo belaisvius.<ref>{{Harvnb|Applebaum|2003|pp=389–396}}.</ref> Japonijos įkurtos karo belaisvių stovyklos, kurių daugelis buvo naudojamos kaip darbo stovyklos, taip pat pasižymėjo dideliu mirtingumu. [[Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas]] nustatė, kad kalinių iš Vakarų šalių mirtingumas buvo 27 procentai (amerikiečių karo belaisvių – 37 procentai)<ref>{{Cite web |title=Japanese Atrocities in the Philippines |url=https://www.pbs.org/wgbh/amex/bataan/peopleevents/e_atrocities.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20030727223501/https://www.pbs.org/wgbh/amex/bataan/peopleevents/e_atrocities.html |archive-date=2003-07-27 |access-date=2010-01-18 |website=American Experience: the Bataan Rescue |publisher=PBS Online}}</ref> – maždaug septynis kartus didesnis nei belaisvių Vokietijos ar Italijos stovyklose.<ref>{{Harvnb|Tanaka|1996|pp=2–3}}.</ref> Po Japonijos kapituliacijos buvo paleisti 37 583 kaliniai iš Jungtinės Karalystės, 28 500 iš Nyderlandų ir 14 473 iš JAV; tačiau paleistų asmenų iš Kinijos buvo tik 56.<ref>{{Harvnb|Bix|2000|p=360}}.</ref> 1935–1941 m. Japonijos valdžia paėmė į prievartinį darbą mažiausiai 5 milijonus kinų civilių iš šiaurės Kinijos ir [[Mandžukas|Mandžuko]] provincijos; šie civiliai buvo priversti dirbti [[Kasykla|kasyklose]] bei karo pramonėje. Po 1942 m. šis skaičius pasiekė 10 milijonų.<ref name="zhifen2002">{{Cite web |last=Ju |first=Zhifen |date=2002 birželis |title=Japan's Atrocities of Conscripting and Abusing North China Draftees after the Outbreak of the Pacific War |url=https://www.fas.harvard.edu/~asiactr/sino-japanese/session6.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120521093637/https://www.fas.harvard.edu/~asiactr/sino-japanese/session6.htm |archive-date=2012-05-21 |access-date=2013-12-28 |website=Joint Study of the Sino-Japanese War: Minutes of the June 2002 Conference |publisher=Harvard University Faculty of Arts and Sciences}}</ref> [[Java (sala)|Javoje]] nuo 4 iki 10 milijonų civilių Japonijos kariuomenė paėmė į prievartinį darbą. Apie 270 000 šių Javos darbininkų buvo išsiųsti į kitas Japonijos kontroliuojamas teritorijas Pietryčių Azijoje, tačiau tik 52 000 vėliau buvo repatrijuoti.<ref name="indonesiaww2">{{Cite web |date=1992 |title=Indonesia: World War II and the Struggle For Independence, 1942–50; The Japanese Occupation, 1942–45 |url=https://lcweb2.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+id0029) |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20041030225658/https://lcweb2.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd%2Fcstdy%3A%40field%28DOCID+id0029%29 |archive-date=2004-10-30 |access-date=2007-02-09 |publisher=Library of Congress}}</ref> == Karas Lietuvoje == {{Plačiau|Lietuvos okupacija|Nacių okupacija Lietuvoje|Lietuvos partizanai}} Pirmosios artėjančio konflikto apraiškos Lietuvoje pasireiškė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]]. Tarpukaryje Lietuvos vadovybei nepavyko sėkmingai integruoti šio [[Autonomija|autonominio]] regiono: vietos politikai buvo vokiškų pažiūrų, vokiečių mažuma matė Lietuvos valdymą kaip laikiną, atsirado [[Nacizmas|nacistinę ideologiją]] propaguojančios organizacijos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=179-180}} 1934 m. Lietuvos valdžia uždraudė nacių organizacijas, o [[Noimano-Zaso byla|Noimano–Zaso teisme]] už antivalstybinę veiklą nuteisti vietos nacių aktyvistai. Lietuvos vadovai suvokė nacistinės Vokietijos grėsmę – dar 1935 m. prezidentas [[Antanas Smetona]] privačiai pavadino Hitlerį „pavojingu politiniu pamišėliu“.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=180-181}} Iki tol nuosaikesnė Vokietijos pozicija dėl Klaipėdos krašto pasikeitė į agresyvią 1938 m. pabaigoje.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=164}} 1939 m. kovo 20 d. Vokietija paskelbė [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvai]] reikalaudama atiduoti kraštą. Vadovybė Kaune nusiuntė diplomatinius signalus [[Klaipėdos krašto konvencija|Klaipėdos krašto konvenciją]] pasirašiusioms Britanijai ir Prancūzijai, jog šalis svarstytų ginti Klaipėdą, jei konvenciją pasirašiusios šalys paremtų. Tačiau visos šalys, o taip pat ir Sovietų Sąjunga, į diplomatinius signalus atsakė neigiamai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=164-165}} Vyriausybės pasitarime gynybos ministras [[Kazys Musteikis]] ir kariuomenės vadas [[Stasys Raštikis]] teigė, kad viena Lietuva prieš Vokietijos karinę jėgą neatlaikytų nei „trijų dienų“.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=182}} Smetona priėmė ultimatumą, o kovo 23 d. šalys pasirašė Klaipėdos krašto perdavimo sutartį. Pasekmės buvo didžiulės: Lietuva neteko apie 6% teritorijos, 5% gyventojų, be to, 70% eksporto keliavo per [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uostą]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=182}} [[File:Red Army enters the territory of Lithuania during its occupation, 1940 (cropped).jpg|thumb|Sovietų kariuomenė įžengia į Lietuvą, 1940 m. birželis.]] 1938 m. rugsėjį Baltijos šalys [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] paskelbė [[Neutralitetas|neutralitetą]], o Lietuva formaliai jį ratifikavo 1939 m. sausio 10 dieną.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=166}} Baltijos šalys 1939 m. pavasarį bei rudenį intensyviai diskutavo dėl trijų valstybių karinės sąjungos, tačiau skirtingi interesai ir geopolitinė laikysena, vidinė konkurencija ir Vakarų valstybių pasyvumas dėl paramos lėmė šios idėjos nesėkmę.{{sfn|Kasparavičius|2007|pp=35-36}} Lietuva bandė balansuoti tarp trijų nedraugiškų regiono jėgų: Vokietijos, Lenkijos ir Sovietų Sąjungos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=183}} Didėjant įtampai tarp Vokietijos ir Lenkijos, Vokietijos diplomatai ragino Kauną jėga atsiimti Vilniaus kraštą, o Lenkijos diplomatai kalbėjo apie galimybę atsiimti Klaipėdos kraštą. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas [[Molotovo–Ribentropo paktas]], pagal kurio slaptą protokolą Lietuva priklausė Vokietijos įtakos sferai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=167-168}} Rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjus karui, Vokietija pradėjo spausti Lietuvą surengti Vilniaus puolimą, žadėdama visokeriopą karinę pagalbą. Vadovybė Kaune suvokė, kad toks puolimas reikštų įstojimą į karą Vokietijos pusėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras [[Juozas Urbšys]] nurodė diplomatams užimti aiškią poziciją, kad Lietuva griežtai laikysis neutraliteto.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=167-170}} Rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją. Prezidento Smetonos įsakymu Lietuva paskelbė dalinę mobilizaciją, padidindama kariuomenę nuo 24 tūkst. iki 89 tūkst. karių.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=184}} Rugsėjo 28 d. [[Sovietų Sąjungos–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|Vokietija ir SSRS pasirašė dar vieną sutartį]], pagal kurios slaptą protokolą Lietuva buvo perduota sovietų įtakos sferai. Spalio 2 d. Lietuva pradėjo demobilizuoti savo karius; kitą dieną Stalinas pateikė reikalavimą pasirašyti [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|savitarpio pagalbos sutartį]] bei perduoti pietvakarių Lietuvos teritorijas Vokietijai, mainais už Vilniaus krašto perdavimą Lietuvai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=170-171}} Vadovybė Kaune priėjo išvados, kad nėra galimybių priešintis SSRS reikalavimams ir spalio 10 d. pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią buvo grąžintas Vilniaus kraštas, o Lietuvoje įkurtos SSRS karinės bazės bei dislokuota 20 tūkst. sovietų karių. Tai taip pat reiškė, kad Lietuva faktiškai atsisakė neutraliteto statuso.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=173}} Sukursčiusi keletą incidentų ir apkaltinusi Lietuvą antisovietine politika, 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga įteikė Lietuvai ultimatumą priimti neribotą skaičių sovietų karių. Nors formaliai buvo duotas vienos dienos terminas, [[Viačeslavas Molotovas|Molotovas]] žodžiu pareiškė Urbšiui, kad sovietų kariuomenė bus įvesta nepriklausomai nuo Lietuvos atsakymo.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=186-187}} Birželio 15 naktį Smetona ir vyriausybė diskutavo ar ginklu pasipriešinti Sovietų Sąjungai. Smetona pasisakė už, tačiau jį palaikė tik keli ministrai, o prieš pasisakė ir kariuomenės vadas [[Vincas Vitkauskas]] bei, buvęs vadas, generolas [[Stasys Raštikis]].{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=182}}{{sfn|Lebedeva|2007|p=85}} Šios dienos ryte, vyriausybė priėmė SSRS ultimatumą, prezidentas Smetona paliko šalį, o Lietuvos sieną kirto dvi sovietų armijos – prasidėjo [[Lietuvos okupacija]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=188}} Stalinas į Lietuvą, kaip ypatingąjį įgaliotinį, atsiuntė [[Vladimiras Dekanozovas|Vladimirą Dekanozovą]], lydimą [[NKVD]] brigadų.{{sfn|Maslauskienė|2000|p=11}} Karinei okupacijai buvo skirtos gerai paruoštos, rinktinės sovietų pajėgos, kurias sudarė apie 150 tūkst. karių.<ref>{{cite journal|last=Jakubčionis|first=Algirdas|title=Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomybės netekimas|url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/39434/36981|journal=Genocidas ir rezistencija|year=2013|volume=1|number=13|pages=50–52}}</ref> Prezidentui ir gynybos ministrui pasitraukus į užsienį, Dekanozovas faktiškai perėmė Lietuvos vidaus reikalus į pagrindinius postus paskirdamas prosovietinius Lietuvos veikėjus.{{sfn|Maslauskienė|2000|p=13}}{{sfn|Lebedeva|2007|p=85}}{{sfn|Anušauskas|1996|pp=32-33}} 1940 m. liepos mėnesį NKVD pradėjo pirmuosius masinius areštus, siekiant pašalinti valstybės, politinius bei visuomenės veikėjus, galinčius priešintis sovietiniam režimui.{{sfn|Anušauskas|1996|p=35}} Didesnė dalis [[Gulagas|ištremti į Sibirą]], o dalis nužudyti; tarp ištremtų buvo ir ministras pirmininkas [[Antanas Merkys]] bei ministras [[Juozas Urbšys]].{{sfn|Anušauskas|1996|p=37}} Sovietų pastatyta vyriausybė liepos 14-15 d. paskubomis surengė neteisėtus rinkimus į vadinamąjį [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimą]]; kandidatų sąrašus išskirtinai sudarinėjo [[Lietuvos komunistų partija]].{{sfn|Lebedeva|2007|p=91}} Šie rinkimai buvo rengiami teroro sąlygomis, o rezultatai suklastoti.{{sfn|Hiden|Salmon|1994|p=114}}{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=191-192}}<ref>{{cite web|editor-last1=Kupetytė|editor-first1=Rūta|editor-last2=Grumbinas|editor-first2=Ramūnas|title=1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/108708/1940-m-rinkimai-i-liaudies-seima-balsuoti-atejo-106-proc-gyventoju|date=2015-07-21|access-date=2025-09-23|website=LRT|archive-url=https://web.archive.org/web/20221128225242/https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/108708/1940-m-rinkimai-i-liaudies-seima-balsuoti-atejo-106-proc-gyventoju|archive-date=2022-11-28}}</ref> Liepos 21 d. Liaudies Seimas paskelbė šalį sovietine respublika, o rugpjūčio 3 d. SSRS aneksavo Lietuvą. Suklastotų rinkimų ir marionetinių darinių tikslas buvo sudaryti įspūdį, kad Lietuva į SSRS įstojo savanoriškai.{{sfn|Maslauskienė|2000|pp=19-20}} Pradėta visos valstybės sovietizacija, masinis turto nacionalizavimas, represijos bei trėmimai.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=193}} Po plataus masto Lietuvos kariuomenės karininkų valymo, iš likusių dalinių suformuotas SSRS pavaldus [[29-asis teritorinis šaulių korpusas]], kuriam vadovavo buvęs kariuomenės vadas [[Vincas Vitkauskas]].{{sfn|Lebedeva|2007|p=89}} Skaičiuojama, kad per pirmąją sovietų okupaciją 1940–1941 metais, Lietuvoje buvo įkalinta, nužudyta arba į Sibirą ištremta nuo 31 tūkst. iki 75 tūkst. žmonių.{{sfn|Hiden|Salmon|1994|p=115}}{{sfn|Anušauskas|1996|p=144}} [[File:Lithuanian rebels (Lithuanian Activist Front) lead the disarmed soldiers of the Red Army during the June Uprising, 1941.jpg|thumb|[[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių sukilėliai]] veda nuginkluotus sovietų karius, [[1941 m. birželio sukilimas]].]] 1941 m. birželio 22 d. Vokietija pradėjo invaziją į SSRS. Vokiečių kariuomenei pradėjus žengti į Lietuvos teritoriją, prasidėjo [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimas]], nors antisovietinio pasipriešinimo apraiškų buvo ir iki tol. Tuo metu, visuomenė buvo ypač priešiška sovietams dėl ką tik įvykdytų [[Birželio trėmimai|Birželio trėmimų]]. Sukilėlius daugiausia sudarė buvę [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] nariai, karininkai bei puskarininkiai, policijos pareigūnai ir kiti; 29-ojo teritorinio šaulių korpuso kariai masiškai dezertyravo ir prisijungė prie sukilėlių.{{sfn|Bubnys|2006|pp=167-168}} Kovose žuvo keli šimtai sukilėlių, o į nelaisvę paimta daugiau nei tūkstantis sovietų karių.{{sfn|Bubnys|2006|pp=168}} Vokiečių kariuomenė žygiavo beveik be pasipriešinimo iš Raudonosios armijos ir beveik visą Lietuvos teritoriją užėmė per 3 dienas, o besitraukiantys sovietai surengė [[1941 m. birželio 26 d. Pravieniškių žudynės|Pravieniškių]] ir [[Rainių žudynės|Rainių žudynes]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=194}} Nors bandyta sudaryti [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinąją vyriausybę]] ir atkurti valstybingumą, Vokietija turėjo kitus planus: 1941 liepos 25 d. įkurta [[Lietuvos generalinė sritis]], kuri priklausė [[Ostlandas|Ostlandui]], bei pradėta ruoštis [[Generalinis planas Ost|generaliniam planui „Ost“]]. Nuo pat [[Nacių okupacija Lietuvoje|vokiečių okupacijos]] pradžios, [[SS]] [[Einsatzgruppen]] pradėjo persekioti žydus, komunistus ir sovietų aktyvistus.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=198-199}} Dėl patirtų represijų, žydų matomumo sovietinėje sistemoje bei [[Nacistinė propaganda|nacių propagandos]], dalis lietuvių manė, kad žydai buvo atsakingi už sovietų represijas; tai paskatino dalį lietuvių kolaboruoti su naciais bei dalyvauti žydų žudynėse, įskaitant ir dalyvavimą [[Ypatingasis būrys|Ypatingajame būryje]].{{sfn|Snyder|2010|pp=191–192}}{{sfn|Bubnys|1998|pp=271-272}} [[Panerių žudynės]] buvo vienos pirmųjų nacių įvykdytų masinių žudynių Lietuvoje. [[Holokaustas Lietuvoje|Holokausto Lietuvoje]] metu, iš apie 210 tūkst. gyvenusių žydų nužudyta apie 196 tūkst. – daugiau nei 90% visos [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] populiacijos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=201}} Taip pat vyko represijos prieš kitas tautines mažumas ir politinės represijos prieš nesutinkančius su vokiečių valdžia: nužudyta apie 20 tūkst. kitų tautybių asmenų bei apie 15 tūkst. lietuvių.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=202}} Vokiečių administracija taip pat stengėsi išnaudoti vietos resursus karo pramonei bei verbuoti ar prievarta mobilizuoti gyventojus į savo kariuomenę.{{sfn|Stankeras|2007|pp=245-246}} Dėl lietuvių rezistencijos, mobilizacija vyko sunkiai, o bandymas suformuoti atskirąjį lietuvių [[Waffen-SS]] legioną nepavyko.{{sfn|Bubnys|1998|p=502}} Skaičiuojama, kad į vokiečių kariuomenę 1941–1944 metais galėjo būti mobilizuota nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. lietuvių, o dar apie 60 tūkst. išvežti į prievartinį darbą.{{sfn|Stankeras|2007|p=204}}{{sfn|Bubnys|1998|p=502}} Iš viso, dėl nacių okupacijos buvo nužudyta apie 250 tūkst. Lietuvos gyventojų, o dar 30 tūkst. pateko į koncentracijos stovyklas.{{sfn|Bubnys|1998|p=501}} 1944 m. vasario mėnesį Vokiečių pajėgoms pralaimint rytų fronte bei artėjant sovietų kariuomenei, Vokietijos administracija leido lietuviams suformuoti nuosavas, lengvai ginkluotas karines pajėgas – [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], vadovaujamą generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]].{{sfn|Bubnys|1998|pp=405,409}} Pagal susitarimą, šios pajėgos galėjo būti naudojamos tik Lietuvos teritorijos gynybai, tačiau Vokietijos administracija mėgino sulaužyti šį susitarimą, vis labiau bandydama integruoti pajėgas į [[Vermachtas|Vermachtą]], siekiant jas pasiųsti kovoms prieš Raudonąją armiją.{{sfn|Bubnys|1998|pp=410, 415-419}} Gilėjant lietuvių pasipriešinimui, gegužės mėnesį Vietinės rinktinės vadovybė buvo areštuota, dalis vadovybės nužudyta, o pati rinktinė likviduota.{{sfn|Bubnys|1998|p=420-421}} [[File:Lithuanian partisans of the Tauras military district, 1945.jpg|thumb|Lietuvos partizanai – [[Tauro apygarda]], Vytauto rinktinė, 1945 m.]] 1944 m. vasarą SSRS kariuomenė pradėjo veržtis į Lietuvos teritoriją.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=206}} Šio puolimo metu taip pat vyko [[Vilniaus operacija|Vilniaus]], [[Šiaulių puolamoji operacija|Šiaulių]] bei [[Kauno puolamoji operacija|Kauno puolamosios operacijos]], per kurias užimta beveik visa Lietuva. Užėmusi Lietuvos teritoriją, SSRS grąžino pirmosios okupacijos metu įvestą sovietinę santvarką bei tęsė sovietizaciją; antroji Lietuvos okupacija žymėjo dar didesnių [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|gyventojų trėmimų pradžią]], o represijos tęsėsi ir po karo.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=206-208}} Apie 82 tūkst. lietuvių buvo prievarta mobilizuoti į sovietų kariuomenę.{{sfn|Vitkus et al.|2014|p=224}} Pasipriešinimo organizacijos – tiek antisovietinės, tiek antinacinės – pogrindyje pradėjo kurtis nuo 1940 metų, įskaitant [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų frontą]] (1940 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją]] (1941 m.), 1943 m. įkurtą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą]] (VLIK) ir įvairias kitas.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=204}}{{sfn|Vitkus et al.|2014|p=223}} [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai prasidėjo 1944 m. liepos mėnesį, o kovotojų skaičius per kitus metus pasiekė 30 tūkst.{{sfn|Vitkus et al.|2014|pp=213, 225}}<ref>{{cite web|title=Bubnys: partizaninio karo pradžia reiktų laikyti 1944-ųjų liepos 21-ąją|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2340955/bubnys-partizaninio-karo-pradzia-reiktu-laikyti-1944-uju-liepos-21-aja|date=2024-08-19|access-date=2025-10-01|website=LRT}}</ref>{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=210}} Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje jis buvo intensyviausias, o kova truko beveik dešimtmetį – iki 1953 m. pavasario.{{sfn|Vitkus et al.|2014|pp=243,245}} Tikslus visų Antrojo pasaulinio karo aukų skaičius Lietuvoje nėra aiškus, tačiau skaičiuojama, kad jų galėjo būti apie 353 tūkst.<ref>{{cite web|title=Research Starters: Worldwide Deaths in World War II|url=https://www.nationalww2museum.org/students-teachers/student-resources/research-starters/research-starters-worldwide-deaths-world-war|place=New Orleans|website=The National WWII Museum|access-date=2025-10-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20250101035633/https://www.nationalww2museum.org/students-teachers/student-resources/research-starters/research-starters-worldwide-deaths-world-war|archive-date=2025-01-01}}</ref> Nors [[Atlanto chartija|Atlanto chartijoje]] Sąjungininkai įsipareigojo atkurti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, po karo Lietuva, Latvija ir Estija liko okupuotos bei aneksuotos Sovietų Sąjungos. Dauguma pasaulio valstybių nepripažino [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupacijos]], o pačios šalys [[Baltijos šalių valstybingumo tęstinumas|laikėsi valstybingumo tęstinumo]] principo.<ref name="zalimas-b">{{cite web|title=Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimas ir jo teisinės pasekmės|url=https://www.bernardinai.lt/2011-02-16-dainius-zalimas-lietuvos-ir-kitu-baltijos-valstybiu-aneksijos-nepripazinimas-ir-jo-teisines-pasekmes/|first=Dainius|last=Žalimas|author-link=Dainius Žalimas|website=Bernardinai|date=2011-02-16|access-date=2024-03-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20231117183228/https://www.bernardinai.lt/2011-02-16-dainius-zalimas-lietuvos-ir-kitu-baltijos-valstybiu-aneksijos-nepripazinimas-ir-jo-teisines-pasekmes/|archive-date=2023-11-17|url-status=live}}</ref> == Kiti aspektai == === Pradžios ir pabaigos datos === [[File:Surrender_of_Japan_-_USS_Missouri_(restored).jpg|thumb|Japonijos delegacija atvyko pasirašyti kapituliacijos akto, JAV karo laivas USS „Missouri“, 1945 m. rugsėjo 2 d. Ši data paprastai laikoma Antrojo pasaulinio karo pabaiga.]] Dauguma istorikų Antrojo pasaulinio karo pradžią laiko Vokietijos [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržimą į Lenkiją]] 1939 m. rugsėjo 1 dieną, po kurio Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.{{sfn|Weinberg|2005|p=6}}<ref>{{cite book|last=Wells|first=Anne Sharp|title=Historical Dictionary of World War II: The War against Germany and Italy|url=https://archive.org/details/historicaldictio0000well_h1w7|year=2014|publisher=Rowman & Littlefield|isbn=9780810854574|page=[https://archive.org/details/historicaldictio0000well_h1w7/page/6 7]}}</ref> Tačiau istorikų požiūris į [[Karas Ramiajame vandenyne|karo Ramiajame vandenyne]] pradžią skiriasi. Dalies istorikų teigimu, šio karo pradžia laikytinas [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]], prasidėjęs 1937 m. liepos 7 dieną,<ref>{{Cite book |last1=Ferris |first1=John |title=The Cambridge History of the Second World War, Volume I: Fighting the War |last2=Mawdsley |first2=Evan |date=2015 |publisher=[[Cambridge University Press]] |location=[[Cambridge]] |language=en}}</ref>{{sfn|Förster|Gessler|2005|p=64}} arba [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją]] 1931 m. rugsėjo 19 dieną.<ref>Ghuhl, Wernar (2007) ''Imperial Japan's World War Two'' Transaction Publishers pp. 7, 30</ref><ref>{{cite book|last1=Polmar|first1=Norman|last2=Allen|first2=Thomas B.|title=World War II: America at war, 1941–1945|year=1991|url=https://archive.org/details/worldwariiameric00polm|isbn=978-0-3945-8530-7}}</ref> Tačiau kitų istorikų teigimu, Kinijos–Japonijos konfliktas ir karas Europoje bei jos kolonijose vyko atskirai, o šie du konfliktai tapo Antrojo pasaulinio karo dalimi 1941 m.<ref>{{Cite journal |last=Hett |first=Benjamin Carter |date=1 August 1996 |title='Goak here': A.J.P. Taylor and 'The Origins of the Second World War.|url=https://archive.org/details/sim_canadian-journal-of-history_1996-08_31_2/page/256 |journal=Canadian Journal of History |volume=31 |issue=2 |pages=257–281 |doi=10.3138/cjh.31.2.257 |issn=0008-4107}}</ref> Dalis istorikų yra pasiūlę ir kitas Antrojo pasaulinio karo pradžios datas.<ref>{{Harvnb|Ben-Horin|1943|p=169}}.</ref> Karo pabaiga Europoje laikoma [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacija]] 1945 m. gegužės 8 dieną. Sovietų Sąjunga nepripažino Vakarų Sąjungininkams pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.{{sfn|Davies|2006|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo Maskvoje, Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{sfn|Davies|2006|p=129}} Tuo metu buvo visuotinai priimta manyti, kad karas Azijoje baigėsi 1945 m. rugpjūčio 15 dieną (dėl laiko juostų skirtumo – rugpjūčio 14 d. JAV) paskelbtomis paliaubomis, o ne formalia Japonijos kapituliacija 1945 m. rugsėjo 2 dieną.<ref>{{cite web|last=Torreon|first=Barbara Salazar|title=U.S. Periods of War and Dates of Current Conflicts|url=https://ecommons.cornell.edu/server/api/core/bitstreams/6b8ab2f1-bfb5-4738-8ee0-3a137e7ab5cf/content|publisher=Congressional Research Service}}</ref> Vėliau, dauguma šaltinių priėmė rugsėjo 2 dieną, kaip oficialią Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Dalis istorikų yra pasiūlę kitas datas. Taikos sutartis tarp Japonijos ir Sąjungininkų (išskyrus Sovietų Sąjungą) buvo pasirašyta tik 1951 m.{{sfn|Masaya|1990|p=4}} Jokia oficiali taikos sutartis tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos iki šiol nepasirašyta, nors karo padėtis tarp šių šalių buvo nutraukta 1956 m. bendra Sovietų Sąjungos ir Japonijos deklaracija, kuria taip pat pilnai atkurti diplomatiniai santykiai.<ref>{{cite news|title=Texts of Soviet-Japanese Statements; Peace Declaration Trade Protocol|url=https://www.nytimes.com/1956/10/20/archives/texts-of-sovietjapanese-statements-peace-declaration-trade-protocol.html|date=1956-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20211209133402/https://www.nytimes.com/1956/10/20/archives/texts-of-sovietjapanese-statements-peace-declaration-trade-protocol.html|archive-date=2021-12-09|publisher=The New York Times|page=2}}</ref><ref>{{cite web|title=The islands in the way of WW2 peace deal between Russia and Japan|url=https://www.bbc.co.uk/news/world-asia-38311651|date=2016-12-15|access-date=2025-09-15|website=[[BBC]]}}</ref> === Karyba ir technologijos === [[File:Bundesarchiv Bild 146-1978-Anh.026-01, Peenemünde, V2 beim Start.jpg|thumb|Vokiečių [[V-2]] – pirmoji ilgojo nuotolio [[Balistinė raketa|balistinė raketa]].]] [[Orlaivis|Orlaiviai]] naudoti tiek žvalgybai, tiek kaip [[Naikintuvas|naikintuvai]], [[Bombonešis|bombonešiai]] ir [[Šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvai]], o kiekvienas jų naudojimo būdas reikšmingai tobulėjo. Inovacijos apėmė transportavimą oru – galimybę greitai perkelti riboto kiekio prioritetines atsargas, įrangą ir personalą;<ref name="EncWWII_76">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=76}}.</ref> ir [[Strateginis bombardavimas|strateginį bombardavimą]] – priešo pramonės ir populiacijos centrų bombardavimą siekiant sunaikinti priešo gebėjimą kariauti.<ref>{{Harvnb|Levine|1992|p=227}}.</ref> Taip pat tobulėjo [[priešlėktuvinė gynyba]], įskaitant [[Radaras|radarų]] naudojimą bei [[Zenitinė artilerija|zenitinę artileriją]] su [[Nekontaktinis sprogdiklis|nekontaktiniais sprogdikliais]]. Karo metu išvystyti ir pradėti naudoti ankstyvieji [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyviniai lėktuvai]], o tai lėmė reaktyvinių lėktuvų kaip technologijos priėmimą ir išplitimą po karo.<ref>{{Harvnb|Klavans|Di Benedetto|Prudom|1997}}.</ref> Pažanga buvo pasiekta beveik visuose jūrų karybos aspektuose, ypač [[Lėktuvnešis|lėktuvnešių]] ir [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]] srityse. Nors karo pradžioje oro operacijos buvo gana nesėkmingos, Taranto ir Perl Harboro mūšiuose bei operacijose Koralų jūroje lėktuvnešis įsitvirtino kaip dominuojantis karo laivas, vietoje tradicinio [[Linijinis laivas|linijinio laivo]].<ref name="EncWWII_163">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=163}}.</ref><ref>{{Cite book |last1=Bishop |first1=Chris |title=Aircraft Carriers: The World's Greatest Naval Vessels and Their Aircraft |last2=Chant |first2=Chris |date=2004 |publisher=Silverdale Books |isbn=978-1-8450-9079-1 |location=Wigston, Leics |page=7}}</ref><ref>{{Cite book |last1=Chenoweth |first1=H. Avery |title=Semper Fi: The Definitive Illustrated History of the U.S. Marines |last2=Nihart |first2=Brooke |date=2005 |publisher=Main Street |isbn=978-1-4027-3099-3 |location=New York |page=180}}</ref> Atlanto vandenyne palydos lėktuvnešiai tapo gyvybiškai svarbia Sąjungininkų [[Konvojaus palyda|konvojų]] dalimi, padidinę efektyvų apsaugos spindulį ir padėję dengti didesnę vandenyno dalį.<ref>{{Harvnb|Sumner|Baker|2001|p=25}}.</ref> Lėktuvnešiai taip pat buvo ekonomiškesni nei linijiniai laivai dėl santykinai mažos tuometinių orlaivių kainos<ref>{{Harvnb|Hearn|2007|p=14}}.</ref> ir dėl to, kad jiems nereikėjo sunkiojo šarvo.<ref>{{Harvnb|Gardiner|Brown|2004|p=52}}.</ref> Visi karo dalyviai tikėjosi, kad povandeniniai laivai, kurie [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu pademonstravo efektyvumą,<ref name="Bur&Ryd 1995 15">{{Harvnb|Burcher|Rydill|1995|p=15}}.</ref> bus svarbūs ir Antrajame pasauliniame kare. Britai daugiausia dėmesio skyrė vystant kovos su povandeniniais laivais priemones bei taktiką, pvz. [[Sonaras|sonarus]] bei [[Konvojaus palyda|konvojavimą]]; Vokietija – savo puolamųjų pajėgumų gerinimui, vysčiusi tokius projektus kaip VII tipo povandeninis laivas ir pritaikiusi „vilkų gaujos“ taktiką.<ref name="Bur&Ryd 1995 16">{{Harvnb|Burcher|Rydill|1995|p=16}}.</ref> Sąjungininkų technologiniai sprendimai – specializuoti didelės galios prožektoriai, patobulintos priešlaivinės [[Mortyra|mortyros]], valdomos [[Torpeda|torpedos]] ir kt. – buvo veiksmingas atsakas prieš vokiečių povandeninius laivus.<ref>{{Cite journal |last=Burns |first=R. W. |date=1994 rugsėjis |title=Impact of technology on the defeat of the U-boat September 1939 – May 1943 |url=https://digital-library.theiet.org/doi/abs/10.1049/ip-smt%3A19949918 |journal=IEE Proceedings - Science, Measurement and Technology |volume=141 |issue=5 |pages=343–355|doi=10.1049/ip-smt:19949918 |url-access=subscription }}</ref> Sausumos karas pasikeitė iš Pirmojo pasaulinio karo laikų [[Apkasų karas|apkasų karo]] su statiškomis fronto linijomis bei artilerijos dominavimu į didesnio mobilumo bei mišrios ginkluotės ir įvairios specializacijos pajėgų ({{en|combined arms}}) operacijas. [[Tankas]], kuris Pirmajame pasauliniame kare daugiausia buvo naudojamas pėstininkų paramai, tapo vienu iš pagrindinių ginklų.<ref name="EncWWII_125">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=125}}.</ref> Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje tankų konstrukcija buvo gerokai pažangesnė nei Pirmojo pasaulinio karo metu,<ref>{{Cite book |last=Dupuy |first=Trevor Nevitt |title=The Evolution of Weapons and Warfare |date=1982 |publisher=[[Jane's Information Group]] |isbn=978-0-7106-0123-0 |page=231}}</ref> o tankų tobulinimas vyko viso karo metu – didėjant jų greičiui, ugnies galiai bei tobulėjant šarvams.<ref>{{Cite web |title=The Vital Role Of Tanks In The Second World War |url=https://www.iwm.org.uk/history/the-vital-role-of-tanks-in-the-second-world-war |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220325104344/https://www.iwm.org.uk/history/the-vital-role-of-tanks-in-the-second-world-war |archive-date=2022-03-25 |access-date=2022-04-05 |website=Imperial War Museums}}</ref><ref>{{Cite journal |last1=Castaldi |first1=Carolina |last2=Fontana |first2=Roberto |last3=Nuvolari |first3=Alessandro |date=2009-08-01 |title='Chariots of fire': the evolution of tank technology, 1915–1945 |journal=Journal of Evolutionary Economics |volume=19 |issue=4 |pages=545–566 |doi=10.1007/s00191-009-0141-0 |issn=1432-1386 |s2cid=36789517 |doi-access=free}}</ref> Karo pradžioje dauguma karininkų manė, kad priešo tankus geriausia neutralizuoti sukuriant geresnės charakteristikos savus tankus.<ref name="EncWWII_108">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=108}}.</ref> Tačiau tuo suabejota dėl palyginti prasto ankstyvųjų tankų [[Patranka|patrankų]] efektyvumo prieš šarvus ir vokiečių doktrinos vengti tiesioginės tankų kovos prieš kitus tankus. Šie veiksniai, kartu su Vokietijos įvairios specializacijos pajėgų ({{en|combined arms}}) metodika, buvo vieni iš pagrindinių jų labai sėkmingos [[Blickrygas|žaibo karo]] doktrinos Lenkijoje ir Prancūzijoje elementai.<ref name="EncWWII_125"/> Kare buvo naudotos įvairios [[Prieštankinis ginklas|tankų naikinimo priemonės]]: artilerija, prieštankiniai pabūklai (tiek velkami, tiek savaeigiai) ir [[Prieštankinis šautuvas|šautuvai]], [[Prieštankinė mina|minos]], [[Granatsvaidis|granatsvaidžiai]] bei patys tankai.<ref name="EncWWII_108"/> Net ir esant didelio masto mechanizacijai, [[Pėstininkas|pėstininkai]] išliko karinių pajėgų stuburu,<ref name="EncWWII_734">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=734}}.</ref> o per visą karą dauguma pėstininkų buvo ginkluoti panašiai kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metu.<ref name="Comp_221">{{Harvnb|Cowley|Parker|2001|p=221}}.</ref> Išplito nešiojamieji [[Kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]], kurių ryškus pavyzdys – vokiškas [[MG 34]]; taip pat, [[Pistoletas kulkosvaidis|pistoletai-kulkosvaidžiai]], kurie buvo tinkami artimai kovai miesto ir džiunglių aplinkoje.<ref name="Comp_221"/> [[Automatas (ginklas)|Automatas]], įtraukęs daugelį [[Graižtvinis šautuvas|graižtvinio šautuvo]] ir pistoleto-kulkosvaidžio savybių, buvo sukurtas ir pradėtas naudoti į karo pabaigą (pirmas plačiai įvestas – vokiškas [[StG 44]]), o vėliau tapo standartiniu pokario pėstininkų ginklu daugumoje kariuomenių.<ref>{{Cite web |last1=Sprague |first1=Oliver |last2=Griffiths |first2=Hugh |date=2006 |title=The AK-47: the worlds favourite killing machine |url=https://www.amnesty.org/en/documents/act30/011/2006/en |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20181228130914/https://www.amnesty.org/en/documents/act30/011/2006/en |archive-date=2018-12-28 |access-date=2009-11-14 |publisher=Amensty International|page=1 |format=PDF}}</ref> Saugiai komunikacijai ir [[Kriptografija|kriptografijai]] naudotos kodų knygos buvo lėtos ir nepatogios, todėl kariaujančios šalys bandė spręsti šią problemą kurdamos šifravimo mašinas. Vienas ryškesnių pavyzdžių – vokiečių [[Enigma (mašina)|Enigma]] mašina.<ref>{{Harvnb|Ratcliff|2006|p=11}}.</ref> Tačiau [[Signalų žvalgyba|signalų žvalgybos]] ir [[Kriptoanalizė|kriptanalizės]] pažanga sudarė galimybes perimti ir iššifruoti priešo komunikacijas. Žymūs pavyzdžiai buvo Sąjungininkų sėkmingas Japonijos karinio jūrų laivyno kodų iššifravimas<ref name="Schoenherr">{{Cite web |last=Schoenherr |first=Steven |date=2007 |title=Code Breaking in World War I |url=https://history.sandiego.edu/gen/WW2Timeline/espionage.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080509054959/https://history.sandiego.edu/gen/WW2Timeline/espionage.htm |archive-date=2008-05-09 |access-date=2009-11-15 |publisher=History Department at the University of San Diego}}</ref> ir britų žvalgybos „Ultra“ pajėgumas – naujas metodas, leidęs iššifruoti Enigma komunikacijas. Šis metodas buvo sukurtas pasinaudojus informacija, kurią Britanijai perdavė Lenkijos šifravimo biuras, kuris prieš karą sugebėjo palaužti ankstesnių Enigma versijų šifrą.<ref>{{Cite news |last=Macintyre |first=Ben |date=2010-12-10 |title=Bravery of thousands of Poles was vital in securing victory |publisher=The Times |location=London |page=27}}</ref> Kitas reikšmingai išvystytas [[Karinė žvalgyba|karinės žvalgybos]] komponentas buvo apgaulė, kurią Sąjungininkai efektyviai panaudojo vykdant išsilaipinimo operacijas Sicilijoje ir Normandijoje.<ref name=Schoenherr/><ref>{{Cite web |last1=Rowe |first1=Neil C. |last2=Rothstein |first2=Hy |title=Deception for Defense of Information Systems: Analogies from Conventional Warfare |url=https://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/nps/mildec.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101123031630/https://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/nps/mildec.htm |archive-date=2010-11-23 |access-date=2009-11-15 |website=Departments of Computer Science and Defense Analysis U.S. Naval Postgraduate School |publisher=Air University}}</ref> Kiti technologiniai ir inžineriniai pasiekimai, įvykę karo metu ar dėl jo: pirmieji pasaulyje programuojami kompiuteriai ([[Z3]], [[Colossus]] ir [[ENIAC]]), valdomos ir [[Balistinė raketa|balistinės]] reaktyvinės [[Raketa|raketos]] (vokiečių [[V-1]] ir [[V-2]]), [[Manhatano projektas|Manhatano projekto]] sukurti [[Branduolinis ginklas|branduoliniai ginklai]], sisteminis matematinių ir statistinių metodų taikymas karybai bei žvalgybai, [[magnetronas]] (padėjęs reikšmingai išvystyti radaro technologiją) ir kt.<ref>{{cite web|title=The Scientific and Technological Advances of World War II|url=https://www.nationalww2museum.org/war/articles/scientific-and-technological-advances-world-war-ii|publisher=The National WWII Museum|place=New Orleans|access-date=2025-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20240302230336/https://www.nationalww2museum.org/war/articles/scientific-and-technological-advances-world-war-ii|archive-date=2024-03-02}}</ref>{{sfn|Overy|2023|pp=329,337}} Nors [[Penicilinas|penicilinas]] buvo atrastas prieš karą, konflikto metu buvo išvystyta pramoninė vaisto gamybos technologija bei pradėta jo masinė produkcija ir naudojimas.<ref>{{cite journal|last=Gaynes|first=Robert|title=The Discovery of Penicillin—New Insights After More Than 75 Years of Clinical Use|journal=Emerging infectious diseases|volume=23|number=5|date=2017 gegužė|pages=849–853|url=https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5403050/|doi=10.3201/eid2305.161556}}</ref> == Pastabos == {{notelist|refs= {{efn|name=aukos|Karo aukų skaičius šaltiniuose reikšmingai varijuoja. Daugelis mirčių liko neužregistruotos. Ypač Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, nebuvo ar neišliko pakankamai demografinių bei kitų įrašų; Kinijoje konfliktas prasidėjo 1937 m., o prieš jį ir po jo vyko pilietinis karas. Taip pat skiriasi skaičiavimo metodologijos bei mirčių klasifikacijos, pvz. mirčių įtraukimas dėl karo kilusių ligų, bado ar vidinių represijų. Šie padariniai buvo ypač dideli Sovietų Sąjungoje.}} {{efn|name=britanija|Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija arba, tiesiog, Britanija. Į šią sąvoką, priklausomai nuo konteksto, gali įeiti ir tuometinė [[Britų imperija]] bei [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] šalys, kurių įvairaus dydžio daliniai kovojo beveik visuose [[Karo teatras|karo teatruose]].}} {{efn|name=karo-paskelbimas|Jungtinė Karalystė paskelbė karą Vokietijai 11 valandą ryto. Prancūzija pasekė jos pavyzdžiu po 6 valandų, 17 valandą.}} {{efn|name=ssrs-info|Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio, Sovietų Sąjunga [[Molotovo-Ribentropo paktas|bendradarbiavo]] su nacistine Vokietija. 1941 m. birželio 22 dieną užpuolus Vokietijai, Sovietų Sąjunga prisijungė prie Sąjungininkų.}} {{efn|name=jav-info|Oficialiai įsijungė į karą Sąjungininkų pusėje 1941 m. gruodžio mėnesį.}} {{efn|name=italija-info|1943 m. rugsėjo mėnesį Vokietija okupavo didesnę dalį Italijos.}} }} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Literatūra == {{refbegin|30em|indent=yes}} * {{Cite book |last=Adamthwaite |first=Anthony P. |url=https://archive.org/details/makingofsecondwo00adam_0 |title=The Making of the Second World War |date=1992 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-90716-3 |location=New York}} * {{Cite journal |last=Anderson |first=Irvine H. Jr. |date=1975 |title=The 1941 De Facto Embargo on Oil to Japan: A Bureaucratic Reflex |url=https://archive.org/details/sim_pacific-historical-review_1975-05_44_2/page/200 |journal=The Pacific Historical Review |volume=44 |issue=2 |pages=201–231 |doi=10.2307/3638003 |jstor=3638003}} * {{Cite book |last=Anušauskas|first=Arvydas|title=Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais|year=1996|place=Vilnius|publisher=[[Mintis (leidykla)|Mintis]]|isbn=5417007137}} * {{Cite book |last=Applebaum |first=Anne |title=Gulag: A History of the Soviet Camps |url=https://archive.org/details/gulaghistoryofso0000appl |date=2003 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9322-6 |location=London}} * {{Cite book |last=Applebaum |first=Anne |title=Iron Curtain: The Crushing of Eastern Europe 1944–56 |url=https://archive.org/details/ironcurtaincrush0000anne_l9o7 |date=2012 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9868-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Badsey |first=Stephen |title=Normandy 1944: Allied Landings and Breakout |url=https://archive.org/details/normandy1944alli0000bads_o8g0 |date=1990 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-0-85045-921-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Balabkins |first=Nicholas |url=https://archive.org/details/germanyunderdire0000bala |title=Germany Under Direct Controls: Economic Aspects of Industrial Disarmament 1945–1948 |date=1964 |publisher=Rutgers University Press |location=New Brunswick, New Jersey |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Barker |first=A. J. |title=The Rape of Ethiopia 1936 |url=https://archive.org/details/bwb_O8-BST-810 |date=1971 |publisher=Ballantine Books |isbn=978-0-345-02462-6 |location=New York}} * {{Cite book |last=Beevor |first=Antony |title=Stalingrad |url=https://archive.org/details/stalingrad0000beev |date=1998 |publisher=Viking Press |isbn=978-0-670-87095-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=Beevor |first=Antony |title=The Second World War |url=https://archive.org/details/secondworldwar00beev |date=2012 |publisher=Weidenfeld & Nicolson |isbn=978-0-297-84497-6 |location=London}} * {{Cite book |last=Bellamy |first=Chris T. |title=Absolute War: Soviet Russia in the Second World War |url=https://archive.org/details/absolutewarsovie0000bell_x5w0 |date=2007 |publisher=Alfred A. Knopf |isbn=978-0-375-41086-4 |location=New York}} * {{Cite book |last=Ben-Horin |first=Eliahu |title=The Middle East: Crossroads of History |url=https://archive.org/details/middleeastcrossr0000elia |date=1943 |publisher=W. W. Norton |location=New York}} * {{Cite book |last=Berend |first=Ivan T. |title=Central and Eastern Europe, 1944–1993: Detour from the Periphery to the Periphery |date=1996 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-55066-6 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last1=Bilhartz |first1=Terry D. |url=https://archive.org/details/currentsinameric0000bilh |title=Currents in American History: A Brief History of the United States |last2=Elliott |first2=Alan C. |date=2007 |publisher=M. E. Sharpe |isbn=978-0-7656-1821-4 |location=Armonk, New York}} * {{Cite book |last=Bilinsky |first=Yaroslav |title=Endgame in NATO's Enlargement: The Baltic States and Ukraine |date=1999 |publisher=Greenwood |isbn=978-0-275-96363-7 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Bix |first=Herbert P.|title=Hirohito and the Making of Modern Japan |url=https://archive.org/details/hirohitomakingo00bixh |date=2000 |publisher=[[HarperCollins]] |isbn=978-0-06-019314-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=Black |first=Jeremy |title=World War Two: A Military History |date=2003 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-30534-1 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Blinkhorn |first=Martin |title=Mussolini and Fascist Italy |url=https://archive.org/details/mussolinifascist0000blin_h8c7 |date=2006 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-26206-4 |edition=3 |location=Abingdon & New York |orig-date=1984}} * {{Cite book |last1=Bonner |first1=Kit |title=Warship Boneyards |url=https://archive.org/details/warshipboneyards0000bonn |last2=Bonner |first2=Carolyn |date=2001 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-0870-7 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite book |last=Borstelmann |first=Thomas |title=Origins of the Cold War: An International History |date=2005 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-34109-7 |editor-last=Melvyn P. Leffler |edition=2 |location=Abingdon & New York |pages=317–332 |chapter=The United States, the Cold War, and the colour line |editor-last2=David S. Painter}} * {{Cite book |last1=Bosworth |first1=Richard |title=The Cambridge History of the Second World War Volume 2: Politics and Ideology |last2=Maiolo |first2=Joseph |date=2015 |publisher=[[Cambridge University Press]] |series=The Cambridge History of the Second World War (3 vol) |location=Cambridge|isbn=9781139524377|pages=313–314}} * {{Cite book |last=Brayley |first=Martin J. |title=The British Army 1939–45, Volume 3: The Far East |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-238-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Brody |first=J. Kenneth |url=https://archive.org/details/avoidablewar0000brod |title=The Avoidable War: Pierre Laval and the Politics of Reality, 1935–1936 |date=1999 |publisher=Transaction Publishers |isbn=978-0-7658-0622-2 |location=New Brunswick, New Jersey}} * {{Cite book |last=Brown |first=David |title=The Road to Oran: Anglo-French Naval Relations, September 1939 – July 1940 |date=2004 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-5461-4 |location=London & New York}} * {{Cite book| last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944)|year=1998|place=Vilnius|publisher=[[Mintis (leidykla)|Mintis]]|isbn=9986757126|url=https://www.lituanistika.lt/content/97373}} * {{Cite journal| last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=1941 m. Birželio sukilimas Šiaurės rytų Lietuvoje|journal=LKMA metraštis|year=2006|volume=29|pages=141-169|url=https://www.lituanistika.lt/content/15539}} * {{Cite book |last=Buchanan |first=Tom |title=Europe's Troubled Peace, 1945–2000 |url=https://archive.org/details/europestroubledp0000buch |date=2006 |publisher=Blackwell Publishing |isbn=978-0-631-22162-3 |location=Oxford & Malden, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Bueno de Mesquita |first1=Bruce |title=The Logic of Political Survival |url=https://archive.org/details/logicofpolitical0000unse |last2=Smith |first2=Alastair |last3=Siverson |first3=Randolph M. |last4=Morrow |first4=James D. |date=2003 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-02546-1 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Bull |first1=Martin J. |title=Italian Politics: Adjustment Under Duress |url=https://archive.org/details/italianpoliticsa0000bull |last2=Newell |first2=James L. |date=2005 |publisher=Polity |isbn=978-0-7456-1298-0}} * {{Cite book |last=Bullock |first=Alan |title=Hitler: A Study in Tyranny |url=https://archive.org/details/hitlerstudyintyr0000bull_c8v9 |date=1990 |orig-year=1952 |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-013564-0 |location=London}} * {{Cite journal |last1=Burcher |first1=Roy |last2=Rydill |first2=Louis |date=1995 |title=Concepts in Submarine Design |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-applied-mechanics_1995-03_62_1/page/268 |journal=Journal of Applied Mechanics |location=Cambridge |publisher=[[Cambridge University Press]] |volume=62 |issue=1 |page=268 |bibcode=1995JAM....62R.268B |doi=10.1115/1.2895927 |isbn=978-0-521-55926-3 |doi-access=free}} * {{Cite book |last=Busky |first=Donald F. |title=Communism in History and Theory: Asia, Africa, and the Americas |url=https://archive.org/details/communisminhisto0000busk |date=2002 |publisher=Praeger Publishers |isbn=978-0-275-97733-7 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite journal |last=Cantril |first=Hadley |date=1940 |title=America Faces the War: A Study in Public Opinion |url=https://archive.org/details/sim_public-opinion-quarterly_1940-09_4_3/page/n1 |journal=Public Opinion Quarterly |volume=4 |issue=3 |pages=387–407 |doi=10.1086/265420 |jstor=2745078}} * {{Cite book |last=Ch'i |first=Hsi-Sheng |title=China's Bitter Victory: War with Japan, 1937–45 |url=https://archive.org/details/chinasbittervict0000unse |date=1992 |publisher=M. E. Sharpe |isbn=978-1-56324-246-5 |editor-last=James C. Hsiung |location=Armonk, New York |pages=[https://archive.org/details/chinasbittervict0000unse/page/156 157]–184 |chapter=The Military Dimension, 1942–1945 |editor-last2=Steven I. Levine}} * {{Cite book |last=Chubarov |first=Alexander |url=https://archive.org/details/russiasbitterpat0000chub |title=Russia's Bitter Path to Modernity: A History of the Soviet and Post-Soviet Eras |date=2001 |publisher=Continuum |isbn=978-0-8264-1350-5 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Clogg |first=Richard |url=https://archive.org/details/concisehistoryof00clog_0 |title=A Concise History of Greece |date=2002 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-80872-9 |edition=2 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last=Coble |first=Parks M. |title=Chinese Capitalists in Japan's New Order: The Occupied Lower Yangzi, 1937–1945 |date=2003 |publisher=[[University of California Press]] |isbn=978-0-520-23268-6 |location=Berkeley & Los Angeles}} * {{Cite book |last=Collier |first=Paul |title=The Second World War (4): The Mediterranean 1940–1945 |date=2003 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-539-6 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Collier |first1=Martin |url=https://archive.org/details/germany1919450000coll |title=Germany 1919–45 |last2=Pedley |first2=Philip |date=2000 |publisher=Heinemann |isbn=978-0-435-32721-7 |location=Oxford |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Commager |first=Henry Steele |title=The Story of the Second World War |date=2004 |publisher=Brassey's |isbn=978-1-57488-741-9}} * {{Cite journal |last=Coogan |first=Anthony |date=1993 |title=The Volunteer Armies of Northeast China |url=https://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000186948 |url-status=dead|journal=History Today |volume=43 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120511015311/http://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000186948 |archive-date=2012-05-11 |access-date=2012-05-06}} * {{Cite book |last1=Cook |first1=Chris |title=What Happened Where: A Guide to Places and Events in Twentieth-Century History |url=https://archive.org/details/whathappenedwher0000cook |last2=Bewes |first2=Diccon |date=1997 |publisher=UCL Press |isbn=978-1-85728-532-1 |location=London}} * {{Cite book |title=The Reader's Companion to Military History |url=https://archive.org/details/readerscompanion0000unse_x0k0 |date=2001 |publisher=Houghton Mifflin Company |isbn=978-0-618-12742-9 |editor-last=Cowley |editor-first=Robert |location=Boston |editor-last2=Parker |editor-first2=Geoffrey}} * {{Cite book |last=Darwin |first=John |title=After Tamerlane: The Rise & Fall of Global Empires 1400–2000 |url=https://archive.org/details/aftertamerlaneho0000darw |date=2007 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-101022-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}} * {{Cite book |title=The Oxford Companion to World War II |url=https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_y4p2 |date=2001 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-860446-4 |editor-last=Dear |editor-first=I. C. B. |location=Oxford |orig-date=1995 |editor-last2=Foot |editor-first2=M. R. D.}} * {{Cite book |last1=DeLong |first1=J. Bradford |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |last2=Eichengreen |first2=Barry |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge, Massachusetts |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/188 189]–230 |chapter=The Marshall Plan: History's Most Successful Structural Adjustment Program |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last=Dower |first=John W. |url=https://archive.org/details/warwithoutmercyr0000dowe |title=War Without Mercy: Race and Power in the Pacific War |date=1986 |publisher=Pantheon Books |isbn=978-0-394-50030-0 |location=New York |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Dower |first=John W. |title = Embracing Defeat: Japan in the Wake of World War II |url=https://archive.org/details/embracingdefeatj00dowe |publisher=Norton |year=1999 |isbn=0-393-04686-9 }} * {{Cite book |last=Drea |first=Edward J. |title=In the Service of the Emperor: Essays on the Imperial Japanese Army |date=2003 |publisher=University of Nebraska Press |isbn=978-0-8032-6638-4 |location=Lincoln, Nebraska}} * {{Cite book |last=Dunn |first=Dennis J. |title=Caught Between Roosevelt & Stalin: America's Ambassadors to Moscow |url=https://archive.org/details/bwb_p8-ddy-013 |date=1998 |publisher=University Press of Kentucky |isbn=978-0-8131-2023-2 |location=Lexington, Kentucky}} * {{Cite book |last=Eastman |first=Lloyd E. |title=The Cambridge History of China – Republican China 1912–1949, Part 2 |date=1986 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-24338-4 |editor-last=John K. Fairbank |volume=13 |location=Cambridge |chapter=Nationalist China during the Sino-Japanese War 1937–1945}} * {{Cite book |last1=Eidintas|first1=Alfonsas|author-link1=Alfonsas Eidintas|last2=Bumblauskas|first2=Alfredas|author-link2=Alfredas Bumblauskas|last3=Kulakauskas|first3=Antanas|author-link3=Antanas Kulakauskas|last4=Tamošaitis|first4=Mindaugas|author-link4=Mindaugas Tamošaitis|title=Lietuvos istorija|year=2013|edition=2|place=Vilnius|publisher=[[Vilniaus universiteto leidykla]]|isbn=9786094590924|ref={{SfnRef|Eidintas et al.|2013}}}} * {{Cite book |last1=Eidintas|first1=Alfonsas|author-link1=Alfonsas Eidintas|last2=Žalys|first2=Vytautas|author-link2=Vytautas Žalys|last3=Senn|first3=Alfred Erich|author-link3=Alfred Erich Senn|editor-last=Tuskenis|editor-first=Edvardas|title=Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918-1940|year=1999|place=New York|publisher=St. Martin's Press|isbn=0-312-22458-3|ref={{SfnRef|Eidintas et al.|1999}}}} * {{Cite book |last1=Ellis|first1=Lionel|last2=Warhurst|first2=A. E.|editor-last=Butler|editor-first=J. R. M.|series=History of the Second World War United Kingdom Military Series|title=Victory in the West: The Defeat of Germany |volume=2|publisher=HMSO|location=London|year=2004|orig-year=1968|isbn=1-84574-059-9}} * {{Cite book |last=Emadi-Coffin |first=Barbara |title=Rethinking International Organization: Deregulation and Global Governance |date=2002 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-19540-9 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Erickson |first=John |title=The Road to Stalingrad |url=https://archive.org/details/roadtostalingrad0000eric_o8x6 |date=2003 |publisher=Cassell Military |isbn=978-0-304-36541-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Erickson |first=John |title=Stalin's Generals |date=2001 |publisher=Phoenix Press |isbn=978-1-84212-513-7 |editor-last=Shukman |editor-first=Harold |location=London |pages=137–154 |chapter=Moskalenko}} * {{Cite book |last=Evans |first=Richard J. |title=The Third Reich at War |url=https://archive.org/details/thirdreichatwar00evan_1 |date=2008 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9742-2 |location=London}} * {{Cite book |last1=Evans |first1=David C. |title=Kaigun: Strategy, Tactics, and Technology in the Imperial Japanese Navy |url=https://archive.org/details/kaigunstrategyta0000evan |last2=Peattie |first2=Mark R. |date=2012 |publisher=Naval Institute Press |isbn=978-1-59114-244-7 |location=Annapolis, Maryland |orig-date=1997}} * {{Cite book |last1=Fairbank |first1=John King |title=China: A New History |last2=Goldman |first2=Merle |date=2006 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-01828-0 |edition=2 |location=Cambridge |orig-date=1994}} * {{Cite journal |last=Farrell |first=Brian P. |date=1993 |title=Yes, Prime Minister: Barbarossa, Whipcord, and the Basis of British Grand Strategy, Autumn 1941 |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_1993-10_57_4/page/598 |journal=Journal of Military History |volume=57 |issue=4 |pages=599–625 |doi=10.2307/2944096 |jstor=2944096}} * {{Cite book |last=Ferguson |first=Niall |url=https://archive.org/details/warofworldtwenti00nial |title=The War of the World: Twentieth-Century Conflict and the Descent of the West |date=2006 |publisher=Penguin |isbn=978-0-14-311239-6 |url-access=registration}} * {{Cite book |last1=Forrest |first1=Glen |title=The Illustrated Timeline of Military History |url=https://archive.org/details/illustratedtimel0000forr |last2=Evans |first2=Anthony |last3=Gibbons |first3=David |date=2012 |publisher=Rosen |isbn=978-1-4488-4794-5 |location=New York}} * {{Cite book |last=Frank|first=Richard B.|title=Tower of Skulls: A History of The Asia-Pacific War July 1937-May 1942 |url=https://archive.org/details/towerofskullshis0000fran|date=2020 |publisher=W. W. Norton & Company|isbn=978-1-324-00210-9 |pages=[https://archive.org/details/towerofskullshis0000fran/page/160 161]}} * {{Cite book |last=Frei |first=Norbert |url=https://archive.org/details/adenauersgermany00frei |title=Adenauer's Germany and the Nazi Past: The Politics of Amnesty and Integration |date=2002 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-11882-8 |location=New York}} * {{Cite book |last1=Förster |first1=Stig |title=A World at Total War: Global Conflict and the Politics of Destruction, 1937–1945 |last2=Gessler |first2=Myriam |date=2005 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-83432-2 |editor-last=Roger Chickering |location=Cambridge |pages=53–68 |chapter=The Ultimate Horror: Reflections on Total War and Genocide |editor-last2=Stig Förster |editor-last3=Bernd Greiner}} * {{Cite book |last=Förster |first=Jürgen |title=Germany and the Second World War – The Attack on the Soviet Union |date=1998 |publisher=Clarendon Press |isbn=978-0-19-822886-8 |editor-last=Horst Boog |volume=IV |location=Oxford |pages=13–52 |chapter=Hitler's Decision in Favour of War |editor-last2=Jürgen Förster |editor-last3=Joachim Hoffmann |editor-last4=Ernst Klink |editor-last5=Rolf-Dieter Muller |editor-last6=Gerd R. Ueberschar}} * {{Cite book |title=The Eclipse of the Big Gun: The Warship 1906–1945 |date=2004 |publisher=Conway Maritime Press |isbn=978-0-85177-953-9 |editor-last=Gardiner |editor-first=Robert |location=London |editor-last2=Brown |editor-first2=David K.}} * {{Cite book |last=Garver |first=John W. |title=Chinese-Soviet Relations, 1937–1945: The Diplomacy of Chinese Nationalism |url=https://archive.org/details/chinesesovietrel0000garv |date=1988 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-505432-3 |location=New York}} * {{Cite book |last=Gellately|first=Robert|title=Lenin, Stalin, and Hitler: The Age of Social Catastrophe|url=https://archive.org/details/leninstalinhitle0000gell|year=2007|publisher=Knopf|isbn=978-1-4000-4005-6}} * {{Cite book |last=Gilbert |first=Martin |url=https://archive.org/details/secondworldwar00gilb_0 |title=Second World War |date=1989 |publisher=Weidenfeld and Nicolson |isbn=978-0-297-79616-9 |location=London}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=1986 |title=Soviet Defensive Tactics at Kursk, July 1943 |url=https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz2/glantz2.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080306082607/https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz2/glantz2.asp |archive-date=2008-03-06 |access-date=2013-07-15 |website=Combined Arms Research Library |series=CSI Report No. 11 |publisher=Command and General Staff College |oclc=278029256}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |title=Soviet Military Deception in the Second World War |date=1989 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-3347-3 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |url=https://archive.org/details/whentitansclashe00glan_0 |title=When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler |date=1998 |publisher=University Press of Kansas |isbn=978-0-7006-0899-7 |location=Lawrence, Kansas}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=2001 |title=The Soviet-German War 1941–45 Myths and Realities: A Survey Essay |url=https://www.strom.clemson.edu/publications/sg-war41-45.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20110709141048/https://www.strom.clemson.edu/publications/sg-war41-45.pdf |archive-date=2011-07-09}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |url=https://archive.org/details/battleforleningr00glan |title=The Battle for Leningrad: 1941–1944 |date=2002 |publisher=University Press of Kansas |isbn=978-0-7006-1208-6 |location=Lawrence, Kansas}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=2005 |title=August Storm: The Soviet Strategic Offensive in Manchuria |url=https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz3/glantz3.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080302130751/https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz3/glantz3.asp |archive-date=2008-03-02 |access-date=2013-07-15 |website=Combined Arms Research Library |series=Leavenworth Papers |publisher=Command and General Staff College |oclc=78918907}} * {{Cite book |last=Goldstein |first=Margaret J. |url=https://archive.org/details/worldwariieurope0000gold |title=World War II: Europe |date=2004 |publisher=Lerner Publications |isbn=978-0-8225-0139-8 |location=Minneapolis}} * {{Cite book |last=Gordon |first=Andrew |title=The D-Day Companion |date=2004 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-779-6 |editor-last=Jane Penrose |location=Oxford |pages=[https://archive.org/details/ddaycompanion00jane/page/127 127–144] |chapter=The greatest military armada ever launched |chapter-url=https://archive.org/details/ddaycompanion00jane/page/127}} * {{Cite book |last=Grove |first=Eric J. |title=The Oxford Illustrated History of the Royal Navy |url=https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_e1y4 |date=1995 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-211675-8 |editor-last=J. R. Hill |location=Oxford |pages=[https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_e1y4/page/348 348]–380 |chapter=A Service Vindicated, 1939–1946}} * {{Cite book |last=Hane |first=Mikiso |url=https://archive.org/details/modernjapanhisto00hane_0 |title=Modern Japan: A Historical Survey |date=2001 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-3756-2 |edition=3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Hanhimäki |first=Jussi M. |title=Containing Coexistence: America, Russia, and the "Finnish Solution" |url=https://archive.org/details/containingcoexis0000hanh_d8n8 |date=1997 |publisher=Kent State University Press |isbn=978-0-87338-558-9 |location=Kent, Ohio}} * {{Cite book |last=Harrison |first=Mark |title=The Economics of World War II: Six Great Powers in International Comparison |date=1998 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-62046-8 |editor-last=Mark Harrison |location=Cambridge |pages=1–42 |chapter=The economics of World War II: an overview}} * {{Cite book |last1=Hart |first1=Stephen |title=The German Soldier in World War II |url=https://archive.org/details/germansoldierinw0000hart |last2=Hart |first2=Russell |last3=Hughes |first3=Matthew |date=2000 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-1-86227-073-2 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite journal |last=Hauner |first=Milan |date=1978 |title=Did Hitler Want a World Dominion? |journal=Journal of Contemporary History |volume=13 |issue=1 |pages=15–32 |doi=10.1177/002200947801300102 |jstor=260090 |s2cid=154865385}} * {{Cite book |last=Healy |first=Mark |title=Kursk 1943: The Tide Turns in the East |url=https://archive.org/details/kursk1943tidetur0000heal |date=1992 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-211-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Hearn |first=Chester G. |url=https://archive.org/details/carriersincombat0000hear |title=Carriers in Combat: The Air War at Sea |date=2007 |publisher=Stackpole Books |isbn=978-0-8117-3398-4 |location=Mechanicsburg, Pennsylvania}} * {{Cite book |last=Hempel |first=Andrew |title=Poland in World War II: An Illustrated Military History |date=2005 |publisher=Hippocrene Books |isbn=978-0-7818-1004-3 |location=New York}} * {{Cite book |last=Herbert |first=Ulrich |url=https://archive.org/details/nazismgermansoci0000unse |title=Nazism and German Society, 1933–1945 |date=1994 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-08239-6 |editor-last=David F. Crew |location=London & New York |pages=[https://archive.org/details/nazismgermansoci0000unse/page/219 219–273] |chapter=Labor as spoils of conquest, 1933–1945}} * {{Cite journal |last=Herf |first=Jeffrey |date=2003 |title=The Nazi Extermination Camps and the Ally to the East. Could the Red Army and Air Force Have Stopped or Slowed the Final Solution? |journal=Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History |volume=4 |issue=4 |pages=913–930 |doi=10.1353/kri.2003.0059 |s2cid=159958616}} * {{Cite book |last1=Hiden |first1=Johan |url=https://archive.org/details/balticnationseur00hide |title=The Baltic Nations and Europe |last2=Salmon |first2=Patrick |publisher=Longman |year=1994 |isbn=058225650X |edition=Revised |location=Harlow, England |orig-year=1991}} * {{Cite book |last=Holland |first=James |title=Italy's Sorrow: A Year of War 1944–45 |date=2008 |publisher=HarperPress |isbn=978-0-00-717645-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Howard |first=Joshua H. |title=Workers at War: Labor in China's Arsenals, 1937–1953 |url=https://archive.org/details/workersatwarlabo0000howa |date=2004 |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-4896-4 |location=Stanford, California}} * {{Cite book |last1=Hsu |first1=Long-hsuen |title=History of The Sino-Japanese War (1937–1945) |last2=Chang |first2=Ming-kai |date=1971 |publisher=Chung Wu Publishers |edition=2 |oclc=12828898}} * {{Cite book |last=Ingram |first=Norman |url=https://archive.org/details/columbiahistoryo2006unse |title=The Columbia History Of Twentieth-Century French Thought |date=2006 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-10791-4 |editor-last=Lawrence D. Kritzman |location=New York |pages=[https://archive.org/details/columbiahistoryo2006unse/page/76 76–78] |chapter=Pacifism |editor-last2=Brian J. Reilly}} * {{Cite book |last=Iriye |first=Akira |url=https://archive.org/details/powerculture00akir |title=Power and Culture: The Japanese-American War, 1941–1945 |date=1981 |publisher=Harvard University Press |isbn=978-0-674-69580-1 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Jackson |first=Ashley |title=The British Empire and the Second World War |url=https://archive.org/details/britishempiresec0000jack |date=2006 |publisher=Hambledon Continuum |isbn=978-1-85285-417-1 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Joes |first=Anthony James |title=Resisting Rebellion: The History And Politics of Counterinsurgency |date=2004 |publisher=University Press of Kentucky |isbn=978-0-8131-2339-4 |location=Lexington}} * {{Cite book |last=Jowett |first=Philip S. |title=The Italian Army 1940–45, Volume 2: Africa 1940–43 |date=2001 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-865-5 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Jowett |first1=Philip S. |title=The Japanese Army, 1931–45 |last2=Andrew |first2=Stephen |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-353-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Jukes |first=Geoffrey |title=Stalin's Generals |date=2001 |publisher=Phoenix Press |isbn=978-1-84212-513-7 |editor-last=Harold Shukman |location=London |pages=109–116 |chapter=Kuznetzov}} * {{Cite book |last=Kantowicz |first=Edward R. |url=https://archive.org/details/rageofnations0000kant |title=The Rage of Nations |date=1999 |publisher=William B. Eerdmans |isbn=978-0-8028-4455-2 |location=Grand Rapids, Michigan}} * {{Cite book |last=Kantowicz |first=Edward R. |url=https://archive.org/details/comingapartcomin0000kant |title=Coming Apart, Coming Together |date=2000 |publisher=William B. Eerdmans |isbn=978-0-8028-4456-9 |location=Grand Rapids, Michigan}} * {{Cite book |last=Kasparavičius|first=Algimantas|author-link=Algimantas Kasparavičius|chapter=1939 metų tarptautinė krizė Europoje ir Baltijos valstybių politikos alternatyvos |editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite book |last=Keeble |first=Curtis |title=Soviet-British Relations Since the 1970s |url=https://archive.org/details/trent_0116402232627 |date=1990 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-37494-1 |editor-last=Alex Pravda |location=Cambridge |chapter=The historical perspective |editor-last2=Peter J. Duncan}} * {{Cite book |last=Keegan |first=John |title=The Second World War |url=https://archive.org/details/secondworldwar0000keeg |date=1997 |publisher=[[Random House|Pimlico]] |isbn=978-0-7126-7348-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Kennedy |first=David M. |title=Freedom from Fear: The American People in Depression and War, 1929–1945 |date=2001 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-514403-1}} * {{Cite book |last=Kennedy-Pipe |first=Caroline |title=Stalin's Cold War: Soviet Strategies in Europe, 1943–56 |date=1995 |publisher=Manchester University Press |isbn=978-0-7190-4201-0 |location=Manchester}} * {{Cite book |last=Kershaw |first=Ian |url=https://archive.org/details/hitler193645neme00kers |title=Hitler, 1936–1945: Nemesis |date=2001 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-04994-7 |location=New York}} * {{Cite book |last=Kershaw |first=Ian |url=https://archive.org/details/fatefulchoiceste0000kers |title=Fateful Choices: Ten Decisions That Changed the World, 1940–1941 |date=2007 |publisher=[[Penguin Books|Allen Lane]] |isbn=978-0-7139-9712-5 |location=London}} * {{Cite book |last=Kitson |first=Alison |url=https://archive.org/details/germany18581990h0000kits |title=Germany 1858–1990: Hope, Terror, and Revival |date=2001 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-913417-5 |location=Oxford}} * {{Cite journal |last1=Klavans |first1=Richard A. |last2=Di Benedetto |first2=C. Anthony |last3=Prudom |first3=Melanie J. |date=1997 |title=Understanding Competitive Interactions: The U.S. Commercial Aircraft Market |journal=Journal of Managerial Issues |volume=9 |issue=1 |pages=13–361 |jstor=40604127}} * {{Cite journal |last=Kleinfeld |first=Gerald R. |date=1983 |title=Hitler's Strike for Tikhvin |journal=Military Affairs |volume=47 |issue=3 |pages=122–128 |doi=10.2307/1988082 |jstor=1988082}} * {{Cite journal |last=Koch |first=H. W. |date=1983 |title=Hitler's 'Programme' and the Genesis of Operation 'Barbarossa' |url=https://archive.org/details/sim_historical-journal_1983-12_26_4/page/890 |journal=The Historical Journal |volume=26 |issue=4 |pages=891–920 |doi=10.1017/S0018246X00012747 |jstor=2639289 |s2cid=159671713}} * {{Cite book |last=Kolko |first=Gabriel |url=https://archive.org/details/politicsofwarwor00kolkrich |title=The Politics of War: The World and United States Foreign Policy, 1943–1945 |date=1990 |publisher=Random House |isbn=978-0-679-72757-6 |location=New York |orig-date=1968}} * {{Cite book |last1=Kuodytė|first1=Dalia|last2=Tracevskis|first2=Rokas|title=The Unknown War: Armed Anti-Soviet Resistance in Lithuania in 1944-1953|year=2004|publisher=Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9986-757-59-2|url=https://ibiblioteka.lt/metis/publication/C1B0000250290}} * {{Cite book |last=Laar|first=Mart|title=War In The Woods|year=1992|publisher=Howells House|location=Washington, DC|isbn=978-0-929590-09-7}} * {{Cite book |last=Lebedeva|first=Natalija|chapter=SSSR ir Pabaltijys 1939-1941 metais (Lietuvos pavyzdys)|editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite book |title=The Cambridge History of the Cold War |date=2010 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-83938-9 |editor-last=Leffler |editor-first=Melvyn P. |location=Cambridge |editor-last2=Westad |editor-first2=Odd Arne}} * {{Cite book |last=Levine |first=Alan J. |title=The Strategic Bombing of Germany, 1940–1945 |date=1992 |publisher=Praeger |isbn=978-0-275-94319-6 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Lewis |first=Morton |url=https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_Contents.htm |title=The Fall of the Philippines |date=1953 |publisher=US Government Printing Office |editor-last=Greenfield |editor-first=Kent Roberts |location=Washington, D.C. |chapter=Japanese Plans and American Defenses |lccn=53-63678 |access-date=2009-10-01 |chapter-url=https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_29.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120108061554/https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_Contents.htm |archive-date=2012-01-08 |url-status=dead}} * {{Cite book |last=Liddell Hart |first=Basil |url=https://archive.org/details/historyofsecondw0000lidd_i0g4 |title=History of the Second World War |date=1977 |publisher=Pan |isbn=978-0-330-23770-3 |edition=4 |location=London}} * {{Cite book |last=Lightbody |first=Bradley |title=The Second World War: Ambitions to Nemesis |url=https://archive.org/details/secondworldwaram0000ligh |date=2004 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-22404-8 |location=London & New York}} * {{Cite book |last1=Lowe |first1=C. J. |title=Italian Foreign Policy 1870–1940 |last2=Marzari |first2=F. |date=2002 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-26681-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Lynch |first=Michael |title=The Chinese Civil War 1945–49 |date=2010 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-671-3 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Maddox |first=Robert James |url=https://archive.org/details/unitedstateswor00madd |title=The United States and World War II |date=1992 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-0437-3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Maingot |first=Anthony P. |title=The United States and the Caribbean: Challenges of an Asymmetrical Relationship |url=https://archive.org/details/unitedstatescari0000main_s1y8 |date=1994 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-2241-4 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Mandelbaum |first=Michael |url=https://archive.org/details/isbn_9780521357906/page/96 |title=The Fate of Nations: The Search for National Security in the Nineteenth and Twentieth Centuries |date=1988 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-35790-6 |page=[https://archive.org/details/isbn_9780521357906/page/96 96]}} * {{Cite book |last=Marston |first=Daniel |title=The Pacific War Companion: From Pearl Harbor to Hiroshima |url=https://archive.org/details/pacificwarcompan0000mars |date=2005 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-882-3 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Masaya |first=Shiraishi |title=Japanese Relations with Vietnam, 1951–1987 |url=https://archive.org/details/japaneserelation0000shir |date=1990 |publisher=SEAP Publications |isbn=978-0-87727-122-2 |location=Ithaca, New York}} * {{Cite journal|last=Maslauskienė|first=Nijolė|title=Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir jos keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio-gruodžio mėn|journal=Genocidas ir rezistencija|year=2000|volume=2|issue=8|pages=7-41|doi=10.61903/GR.2000.201}} * {{Cite journal |last=May |first=Ernest R. |date=1955 |title=The United States, the Soviet Union, and the Far Eastern War, 1941–1945 |url=https://archive.org/details/sim_pacific-historical-review_1955-05_24_2/page/152 |journal=Pacific Historical Review |volume=24 |issue=2 |pages=153–174 |doi=10.2307/3634575 |jstor=3634575}} * {{Cite book |last=Mazower |first=Mark |url=https://archive.org/details/hitlersempirehow0000mazo |title=Hitler's Empire: Nazi Rule in Occupied Europe |date=2008 |publisher=Allen Lane |isbn=978-1-59420-188-2 |location=London}} * {{Cite book |last=Milner |first=Marc |title=Decisive Campaigns of the Second World War |date=1990 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-3369-5 |editor-last=Gooch |editor-first=John |location=Abingdon |pages=45–66 |chapter=The Battle of the Atlantic}} * {{Cite journal |last=Milward |first=A. S. |date=1964 |title=The End of the Blitzkrieg |journal=The Economic History Review |volume=16 |issue=3 |pages=499–518 |jstor=2592851}} * {{Cite book |last=Minford |first=Patrick |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge, Massachusetts |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/114 115]–138 |chapter=Reconstruction and the UK Postwar Welfare State: False Start and New Beginning |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last1=Mingst |first1=Karen A. |url=https://archive.org/details/unitednationsin20000ming |title=United Nations in the Twenty-First Century |last2=Karns |first2=Margaret P. |date=2007 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-4346-4 |edition=3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Miscamble |first=Wilson D. |title=From Roosevelt to Truman: Potsdam, Hiroshima, and the Cold War |url=https://archive.org/details/fromroosevelttot0000misc |date=2007 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-86244-8 |location=New York}} * {{Cite book |last=Mitcham |first=Samuel W. |title=Rommel's Desert War: The Life and Death of the Afrika Korps |date=2007 |publisher=Stackpole Books |isbn=978-0-8117-3413-4 |location=Mechanicsburg, Pennsylvania |orig-date=1982}} * {{Cite book |last=Mitter |first=Rana |title=Forgotten Ally: China's World War II, 1937–1945 |publisher=Mariner Books |date=2014 |isbn=978-0-544-33450-2}} * {{Cite book |last=Molinari |first=Andrea |title=Desert Raiders: Axis and Allied Special Forces 1940–43 |date=2007 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84603-006-2 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Morton|first=Louis|orig-year=1962|title=Strategy and Command: The First Two Years (United States Army in World War II: The War in the Pacific)|year=2000|place=Washington, D.C.|publisher=Center of Military History, United States Army|url=https://history.army.mil/portals/143/Images/Publications/catalog/5-1.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20250703034248/https://history.army.mil/Portals/143/Images/Publications/Publication%20By%20Title%20Images/S%20PDF/CMH_Pub_5-1.pdf?ver=Ek7JIkGpv4yqMq1fDGN4Fw%3d%3d|archive-date=2025-07-03}} * {{Cite book |last=Murray |first=Williamson |url=https://www.airuniversity.af.edu/Portals/10/AUPress/Books/B_0012_MURRAY_STRATEGY_FOR_DEFEAT.pdf|title=Strategy for Defeat: The Luftwaffe, 1933–1945 |date=1983 |publisher=Air University Press |isbn=978-1-4294-9235-5 |location=Maxwell Air Force Base, Alabama |access-date=2025-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250517043622/https://www.airuniversity.af.edu/Portals/10/AUPress/Books/B_0012_MURRAY_STRATEGY_FOR_DEFEAT.pdf|archive-date=2025-05-17 |url-status=live}} * {{Cite book |last1=Murray |first1=Williamson |title=A War to Be Won: Fighting the Second World War |url=https://archive.org/details/wartobewonfighti00murr_0 |last2=Millett |first2=Allan Reed |date=2001 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-00680-5 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Myers |first1=Ramon |title=The Japanese Colonial Empire, 1895–1945 |last2=Peattie |first2=Mark |date=1987 |publisher=[[Princeton University Press]] |isbn=978-0-691-10222-1 |location=Princeton, New Jersey}} * {{Cite book |last=Naimark |first=Norman |title=The Cambridge History of the Cold War – Origins |date=2010 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-83719-4 |editor-last=Melvyn P. Leffler |volume=I |location=Cambridge |pages=175–197 |chapter=The Sovietization of Eastern Europe, 1944–1953 |editor-last2=Odd Arne Westad}} * {{Cite book |last=Neary |first=Ian |title=Power and Policy in Liberal Democracies |date=1992 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-34579-8 |editor-last=Martin Harrop |location=Cambridge |pages=49–70 |chapter=Japan}} * {{Cite book |last=Neillands |first=Robin |url=https://archive.org/details/diepperaidstoryo00robi |title=The Dieppe Raid: The Story of the Disastrous 1942 Expedition |date=2005 |publisher=Indiana University Press |isbn=978-0-253-34781-7 |location=Bloomington, Indiana}} * {{Cite book |last1=Nekrich|first1=Aleksandr Moiseevich|last2=Ulam|first2=Adam Bruno|last3=Freeze|first3=Gregory L|title=Pariahs, Partners, Predators: German–Soviet Relations, 1922–1941 |url=https://archive.org/details/pariahspartnersp0000nekr|publisher=Columbia University Press|year=1997|isbn=0-231-10676-9}} * {{Cite book |last=Neulen |first=Hans Werner |title=In the skies of Europe – Air Forces allied to the Luftwaffe 1939–1945 |url=https://archive.org/details/inskiesofeuropea0000hans_o1y0 |date=2000 |publisher=The Crowood Press |isbn=978-1-86126-799-3 |location=Ramsbury, Marlborough, United Kingdom}} * {{Cite book |last1=Niewyk |first1=Donald L. |url=https://archive.org/details/columbiaguidetot00niew |title=The Columbia Guide to the Holocaust |last2=Nicosia |first2=Francis |date=2000 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-11200-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=O'Reilly |first=Charles T. |title=Forgotten Battles: Italy's War of Liberation, 1943–1945 |url=https://archive.org/details/forgottenbattles0000orei |date=2001 |publisher=Lexington Books |isbn=978-0-7391-0195-7 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Overy |first=Richard |url=https://archive.org/details/isbn_9780712674539 |title=Why the Allies Won |date=1995 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-7453-9 |location=London}} * {{Cite book |editor-last=Overy|editor-first=Richard|title=The Oxford History of World War II|year=2023|publisher=Oxford University Press|isbn=9780192884084}} * {{Cite book |last1=Overy |first1=Richard |url=https://archive.org/details/roadtowar00over |title=The Road to War |last2=Wheatcroft |first2=Andrew |date=1999 |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-028530-7 |edition=2 |location=London}} * {{Cite book |last=Padfield |first=Peter |url=https://archive.org/details/warbeneathseasub0000padf |title=War Beneath the Sea: Submarine Conflict During World War II |date=1998 |publisher=John Wiley |isbn=978-0-471-24945-0 |location=New York}} * {{Cite journal |last=Painter |first=David S. |date=2012 |title=Oil and the American Century |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-american-history_2012-06_99_1/page/24 |journal=The Journal of American History |volume=99 |issue=1 |pages=24–39 |doi=10.1093/jahist/jas073 |doi-access=free}} * {{Cite journal |last=Pape |first=Robert A. |date=1993 |title=Why Japan Surrendered |url=https://archive.org/details/sim_international-security_fall-1993_18_2/page/154 |journal=International Security |volume=18 |issue=2 |pages=154–201 |doi=10.2307/2539100 |jstor=2539100 |s2cid=153741180}} * {{Cite book |last=Parker |first=Danny S. |title=Battle of the Bulge: Hitler's Ardennes Offensive, 1944–1945 |url=https://archive.org/details/battleofbulgehit0000park_f1y4 |date=2004 |publisher=Da Capo Press |isbn=978-0-306-81391-7 |edition=New |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Payne |first=Stanley G. |title=Franco and Hitler: Spain, Germany, and World War II |url=https://archive.org/details/francohitlerspai0000payn |date=2008 |publisher=[[Yale University Press]] |isbn=978-0-300-12282-4 |location=New Haven, Connecticut}} * {{Cite book |last=Perez |first=Louis G. |url=https://archive.org/details/historyofjapan00pere |title=The History of Japan |date=1998 |publisher=Greenwood Publishing Group |isbn=978-0-313-30296-1 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Petrov |first=Vladimir |title=Money and Conquest: Allied Occupation Currencies in World War II |date=1967 |publisher=Johns Hopkins University Press |isbn=978-0-8018-0530-1 |location=Baltimore, Maryland}} * {{Cite book |editor-last1=Piehler|editor-first1=G. Kurt|editor-last2=Grant|editor-first2=Jonathan A.|title=The Oxford Handbook of World War II|year=2023|publisher=Oxford University Press|isbn=9780199341795|url=https://books.google.co.uk/books?id=6hC-EAAAQBAJ}} * {{Cite book |last=Polley |first=Martin |title=An A–Z of Modern Europe Since 1789 |url=https://archive.org/details/azofmoderneurope0000poll |date=2000 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-18597-4 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Preston |first=P. W. |title=Pacific Asia in the Global System: An Introduction |url=https://archive.org/details/pacificasiainglo0000pres |date=1998 |publisher=Blackwell Publishers |isbn=978-0-631-20238-7 |location=Oxford & Malden, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Ratcliff |first=R. A. |url=https://archive.org/details/delusionsofintel0000ratc |title=Delusions of Intelligence: Enigma, Ultra, and the End of Secure Ciphers |date=2006 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-85522-8 |location=New York}} * {{Cite book |last=Read |first=Anthony |url=https://archive.org/details/devilsdisciplesh00read |title=The Devil's Disciples: Hitler's Inner Circle |date=2004 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-04800-1 |location=New York}} * {{Cite book |last1=Read |first1=Anthony |title=The Fall Of Berlin |last2=Fisher |first2=David |date=2002 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-0695-0 |location=London |orig-date=1992}} * {{Cite book |last=Record |first=Jeffery |url=https://www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pdffiles/PUB622.pdf |title=Appeasement Reconsidered: Investigating the Mythology of the 1930s |date=2005 |publisher=Diane Publishing |isbn=978-1-58487-216-0 |page=50 |access-date=2009-11-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100411104102/https://www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pdffiles/PUB622.pdf |archive-date=2010-04-11 |url-status=dead}} * {{Cite book |last=Regan |first=Geoffrey |url=https://archive.org/details/brasseysbookofmi00geof |title=The Brassey's Book of Military Blunders |date=2004 |publisher=Brassey's |isbn=978-1-57488-252-0}} * {{Cite book |last=Reinhardt |first=Klaus |title=Moscow – The Turning Point: The Failure of Hitler's Strategy in the Winter of 1941–42 |date=1992 |publisher=Berg |isbn=978-0-85496-695-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Reynolds |first=David |title=From World War to Cold War: Churchill, Roosevelt, and the International History of the 1940s |date=2006 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-928411-5}} * {{Cite book |last=Rich |first=Norman |url=https://archive.org/details/hitlerswaraimsid00rich |title=Hitler's War Aims, Volume I: Ideology, the Nazi State, and the Course of Expansion |date=1992 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-00802-9 |location=New York |orig-date=1973}} * {{Cite book |last=Ritchie |first=Ella |title=Power and Policy in Liberal Democracies |date=1992 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-34579-8 |editor-last=Martin Harrop |location=Cambridge |pages=23–48 |chapter=France}} * {{Cite journal |last=Roberts |first=Cynthia A. |date=1995 |title=Planning for War: The Red Army and the Catastrophe of 1941 |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_1995-12_47_8/page/1292 |journal=Europe-Asia Studies |volume=47 |issue=8 |pages=1293–1326 |doi=10.1080/09668139508412322 |jstor=153299}} * {{Cite book |last=Roberts |first=J. M. |url=https://archive.org/details/penguinhistoryof00robe_1 |title=The Penguin History of Europe |date=1997 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-026561-3 |location=London}} * {{Cite book |last=Roberts |first=Geoffrey |title=Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953 |url=https://archive.org/details/stalinswarsfromw0000robe |date=2006 |publisher=[[Yale University Press]] |isbn=978-0-300-11204-7 |location=New Haven, Connecticut}} * {{Cite book |last=Ropp |first=Theodore |title=War in the Modern World |date=2000 |publisher=[[Johns Hopkins University Press]] |isbn=978-0-8018-6445-2 |edition=Revised |location=Baltimore, Maryland}} * {{Cite book |last=Ross |first=Steven T. |title=American War Plans, 1941–1945: The Test of Battle |date=1997 |publisher=Routledge |isbn=978-0-7146-4634-3 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Rottman |first=Gordon L. |title=World War II Pacific Island Guide: A Geo-Military Study |date=2002 |publisher=Greenwood Press |isbn=978-0-313-31395-0 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite journal |last=Rotundo |first=Louis |date=1986 |title=The Creation of Soviet Reserves and the 1941 Campaign |journal=Military Affairs |volume=50 |issue=1 |pages=21–28 |doi=10.2307/1988530 |jstor=1988530}} * {{Cite book |last=Salecker |first=Gene Eric |title=Fortress Against the Sun: The B-17 Flying Fortress in the Pacific |date=2001 |publisher=Combined Publishing |isbn=978-1-58097-049-5 |location=Conshohocken, Pennsylvania}} * {{Cite book |title=The Marshall Plan Fifty Years Later |date=2001 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-333-92983-4 |editor-last=Schain |editor-first=Martin A. |location=London}} * {{Cite book |last=Schmitz |first=David F. |url=https://archive.org/details/henrylstimsonfir0000schm |title=Henry L. Stimson: The First Wise Man |date=2000 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-8420-2632-1 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Schoppa |first=R. Keith |url=https://archive.org/details/inseaofbitternes0000scho |title=In a Sea of Bitterness, Refugees during the Sino-Japanese War |date=2011 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-05988-7}} * {{Cite journal |last=Sella |first=Amnon |date=1978 |title="Barbarossa": Surprise Attack and Communication |journal=Journal of Contemporary History |volume=13 |issue=3 |pages=555–583 |doi=10.1177/002200947801300308 |jstor=260209 |s2cid=220880174}} * {{Cite journal |last=Sella |first=Amnon |date=1983 |title=Khalkhin-Gol: The Forgotten War |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_1983-10_18_4/page/650 |journal=Journal of Contemporary History |volume=18 |issue=4 |pages=651–687 |jstor=260307}} * {{Cite book |last=Shaw |first=Anthony |title=World War II: Day by Day |date=2000 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-0939-1 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite journal |last=Shepardson |first=Donald E. |date=1998 |title=The Fall of Berlin and the Rise of a Myth |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_1998-01_62_1/page/134 |journal=Journal of Military History |volume=62 |issue=1 |pages=135–154 |doi=10.2307/120398 |jstor=120398}} * {{Cite book |last=Shirer |first=William L. |title=The Rise and Fall of the Third Reich: A History of Nazi Germany |date=1990 |publisher=[[Simon & Schuster]] |isbn=978-0-671-72868-7 |location=New York |orig-date=1960}} * {{Cite book |last=Shore |first=Zachary |url=https://archive.org/details/whathitlerknewba00shor_0 |title=What Hitler Knew: The Battle for Information in Nazi Foreign Policy |date=2003 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-518261-3 |location=New York |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Smith |first=Alan |url=https://archive.org/details/russiaworldecono00smit |title=Russia and the World Economy: Problems of Integration |date=1993 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-08924-1 |location=London |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Smith |first=J. W. |title=The World's Wasted Wealth 2: Save Our Wealth, Save Our Environment |url=https://archive.org/details/worldswastedweal0000smit_l8e5 |date=1994 |publisher=Institute for Economic Democracy |isbn=978-0-9624423-2-2}} * {{Cite book |last=Smith |first=Peter C. |title=Pedestal: The Convoy That Saved Malta |url=https://archive.org/details/pedestalmaltacon0000pete |date=2002 |publisher=Goodall |isbn=978-0-907579-19-9 |edition=5 |location=Manchester |orig-date=1970}} * {{Cite book |last1=Smith |first1=David J. |title=The Baltic States: Estonia, Latvia and Lithuania |url=https://archive.org/details/balticstatesesto0000smit_l0z8 |last2=Pabriks |first2=Artis |last3=Purs |first3=Aldis |last4=Lane |first4=Thomas |date=2002 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-28580-3 |location=London}} * {{Cite book |last1=Smith |first1=Winston |title=All Riot on the Western Front, Volume 3 |last2=Steadman |first2=Ralph |date=2004 |publisher=Last Gasp |isbn=978-0-86719-616-0}} * {{Cite journal |last=Snyder |first=Timothy |date=2003 |title=The Causes of Ukrainian-Polish Ethnic Cleansing 1943 |url=https://archive.org/details/sim_past-present_2003-05_179/page/196 |journal=Past & Present |issue=179 |pages=197–234 |doi=10.1093/past/179.1.197 |jstor=3600827 }} * {{Cite book |last=Snyder |first=Timothy |title=Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin |url=https://archive.org/details/bloodlandseurope0000snyd_e5a3 |date=2010 |publisher=The Bodley Head |isbn=978-0-224-08141-2 |location=London}} * {{Cite journal |last=Spring |first=D. W. |date=1986 |title=The Soviet Decision for War against Finland, 30 November 1939 |journal=Soviet Studies |volume=38 |issue=2 |pages=207–226 |doi=10.1080/09668138608411636 |jstor=151203 |s2cid=154270850}} * {{Cite book |last=Stankeras|first=Petras|author-link=Petras Stankeras|chapter=Vokietijos politika įtraukiant Antrojo pasaulinio karo metais užimtų Baltijos šalių gyventojus į policijos ir karinius dalinius ir jos rezultatai|editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite journal |last=Steinberg |first=Jonathan |date=1995 |title=The Third Reich Reflected: German Civil Administration in the Occupied Soviet Union, 1941–4 |url=https://archive.org/details/sim_english-historical-review_1995-06_110_437/page/620 |journal=The English Historical Review |volume=110 |issue=437 |pages=620–651 |doi=10.1093/ehr/cx.437.620 |jstor=578338}} * {{Cite journal |last=Steury |first=Donald P. |date=1987 |title=Naval Intelligence, the Atlantic Campaign and the Sinking of the Bismarck: A Study in the Integration of Intelligence into the Conduct of Naval Warfare |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_1987-04_22_2/page/208 |journal=Journal of Contemporary History |volume=22 |issue=2 |pages=209–233 |doi=10.1177/002200948702200202 |jstor=260931 |s2cid=159943895}} * {{Cite book |last=Strods|first=Heinrihs|title=Latvijas nacionālo partizānu karš|trans-title=Latvijos nacionalinis partizaninis karas|place=Riga|publisher=Latvijas Universitātes žurnāla|year=2003|isbn=9789984643557|language=lv}} * {{Cite book |last=Stueck |first=William |title=The Cambridge History of the Cold War – Origins |date=2010 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-83719-4 |editor-last=Melvyn P. Leffler |volume=I |location=Cambridge |pages=266–287 |chapter=The Korean War |editor-last2=Odd Arne Westad}} * {{Cite book |last1=Sumner |first1=Ian |title=The Royal Navy 1939–45 |url=https://archive.org/details/royalnavy19391940000sumn |last2=Baker |first2=Alix |date=2001 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-195-4 |location=Oxford}} * {{Cite journal |last=Swain |first=Geoffrey |date=1992 |title=The Cominform: Tito's International? |url=https://archive.org/details/sim_historical-journal_1992-09_35_3/page/640 |journal=The Historical Journal |volume=35 |issue=3 |pages=641–663 |doi=10.1017/S0018246X00026017 |s2cid=163152235}} * {{Cite book |last=Swain |first=Bruce |title=A Chronology of Australian Armed Forces at War 1939–45 |date=2001 |publisher=Allen & Unwin |isbn=978-1-86508-352-0 |location=Crows Nest}} * {{Cite book |last=Takemae |first=Eiji |translator-last1=Ricketts |translator-first1=Robert |translator-last2=Swann |translator-first2=Sebastian |title=Inside GHQ: The Allied Occupation of Japan and its Legacy |url=https://archive.org/details/insideghqalliedo00 |location=New York |publisher=Continuum |year=2002 |isbn=0826462472}} * {{Cite book |last=Tanaka |first=Yuki |title=Hidden Horrors: Japanese War Crimes in World War II |url=https://archive.org/details/hiddenhorrorsjap0000tana |date=1996 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-2717-4 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Taylor |first=Jay |url=https://archive.org/details/generalissimochi00tayl |title=The Generalissimo: Chiang Kai-shek and the Struggle for Modern China |date=2009 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-03338-2 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Thomas |first1=Nigel |title=German Army 1939–1945 (2): North Africa & Balkans |last2=Andrew |first2=Stephen |date=1998 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-640-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Thompson |first1=John Herd |url=https://archive.org/details/canadaunitedsta00thom |title=Canada and the United States: Ambivalent Allies |last2=Randall |first2=Stephen J. |date=2008 |publisher=University of Georgia Press |isbn=978-0-8203-3113-3 |edition=4 |location=Athens, Georgia}} * {{Cite book |last=Trachtenberg |first=Marc |title=A Constructed Peace: The Making of the European Settlement, 1945–1963 |url=https://archive.org/details/constructedpeace0000trac |date=1999 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-0-691-00273-6 |location=Princeton, New Jersey}} * {{Cite book |last1=Tucker |first1=Spencer C. |url=https://archive.org/details/encyclopediaofwo0000unse_p0k0 |title=Encyclopedia of World War II: A Political, Social, and Military History |last2=Roberts |first2=Priscilla Mary |date=2004 |publisher=ABC-CIO |isbn=978-1-57607-999-7}} * {{Cite book |last=Umbreit |first=Hans |title=Germany and the Second World War – Germany's Initial Conquests in Europe |date=1991 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-822885-1 |editor-last=P. S. Falla |volume=2 |location=Oxford |pages=227–326 |chapter=The Battle for Hegemony in Western Europe}} * {{Cite book |last=United States Army |url=https://www.history.army.mil/books/wwii/balkan/intro.htm |title=The German Campaigns in the Balkans (Spring 1941) |date=1986 |publisher=Department of the Army |location=Washington, D.C. |ref=CITEREFUS_Army1986 |access-date=2022-02-17 |orig-date=1953 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220117141003/https://history.army.mil/books/wwii/balkan/intro.htm |archive-date=2022-01-17 |url-status=dead}} * {{Cite book| last1=Vitkus|first1=Gediminas|author-link1=Gediminas Vitkus|last2=Pugačiauskas|first2=Virgilijus|last3=Šenavičienė|first3=Ieva|last4=Surgailis|first4=Gintautas|last5=Jankauskienė|first5=Edita|title=Lietuvos karai|year=2014|place=Vilnius|publisher=Eugrimas|isbn=978-609-437-250-6|ref={{SfnRef|Vitkus et al.|2014}}}} * {{Cite journal |last=Waltz |first=Susan |date=2002 |title=Reclaiming and Rebuilding the History of the Universal Declaration of Human Rights |url=https://archive.org/details/sim_third-world-quarterly_2002_23_3/page/436 |journal=Third World Quarterly |volume=23 |issue=3 |pages=437–448 |doi=10.1080/01436590220138378 |jstor=3993535 |s2cid=145398136}} * {{Cite book |last=Watson |first=William E. |title=Tricolor and Crescent: France and the Islamic World |url=https://archive.org/details/tricolorcrescent0000wats |date=2003 |publisher=Praeger |isbn=978-0-275-97470-1 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Weinberg|first=Gerhard|title=The Foreign Policy of Hitler's Germany: Starting World War Two 1937-1939|location=New Jersey|publisher=Humanities Press|date=1994|volume=2|isbn=0391038265}} * {{Cite book |last=Weinberg |first=Gerhard L. |title=A World at Arms: A Global History of World War II |date=2005 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-85316-3 |edition=2 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last=Wettig |first=Gerhard |title=Stalin and the Cold War in Europe: The Emergence and Development of East-West Conflict, 1939–1953 |date=2008 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-7425-5542-6 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last1=Wiest |first1=Andrew |title=Strategy and Tactics: Infantry Warfare |last2=Barbier |first2=M. K. |date=2002 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-1401-2 |location=St Paul, Minnesota}} * {{Cite book |last=Williams |first=Andrew |title=Liberalism and War: The Victors and the Vanquished |url=https://archive.org/details/liberalismwarvic0000will |date=2006 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-35980-1 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite journal |last=Wilt |first=Alan F. |date=1981 |title=Hitler's Late Summer Pause in 1941 |journal=Military Affairs |volume=45 |issue=4 |pages=187–191 |doi=10.2307/1987464 |jstor=1987464}} * {{Cite book |last=Wohlstetter |first=Roberta |url=https://archive.org/details/pearlharborwarni0000wohl |title=Pearl Harbor: Warning and Decision |date=1962 |publisher=Stanford University Press |location=Palo Alto, California |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Wolf |first=Holger C. |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/28 29]–56 |chapter=The Lucky Miracle: Germany 1945–1951 |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last=Wood |first=James B. |title=Japanese Military Strategy in the Pacific War: Was Defeat Inevitable? |url=https://archive.org/details/japanesemilitary0000wood |date=2007 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-7425-5339-2 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Yoder |first=Amos |title=The Evolution of the United Nations System |url=https://archive.org/details/evolutionofunite0000yode |date=1997 |publisher=Taylor & Francis |isbn=978-1-56032-546-8 |edition=3 |location=London & Washington, D.C.}} * {{Cite book |last=Zalampas |first=Michael |title=Adolf Hitler and the Third Reich in American magazines, 1923–1939 |url=https://archive.org/details/adolfhitlerthird0000zala |date=1989 |publisher=Bowling Green University Popular Press |isbn=978-0-87972-462-7}} * {{Cite book |last=Zaloga |first=Steven J. |title=Bagration 1944: The Destruction of Army Group Centre |date=1996 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-478-7 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Zaloga |first=Steven J. |title=Poland 1939: The Birth of Blitzkrieg |url=https://archive.org/details/poland1939birtho0000zalo |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-408-5 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Zeiler |first=Thomas W. |title=Unconditional Defeat: Japan, America, and the End of World War II |url=https://archive.org/details/unconditionaldef0000zeil |date=2004 |publisher=Scholarly Resources |isbn=978-0-8420-2991-9 |location=Wilmington, Delaware}} * {{Cite book |last1=Zetterling |first1=Niklas |title=''Bismarck'': The Final Days of Germany's Greatest Battleship |url=https://archive.org/details/bismarckfinalday0000zett |last2=Tamelander |first2=Michael |date=2009 |publisher=Casemate Publishers |isbn=978-1-935149-04-0 |location=Drexel Hill, Pennsylvania}} {{refend}} == Nuorodos == {{commons|World War II}} * [https://www.vle.lt/straipsnis/antrasis-pasaulinis-karas/ Antrasis pasaulinis karas – Visuotinė lietuvių enciklopedija] * [https://www.britannica.com/event/World-War-II World War II – Encyclopædia Britannica (anglų k.)] {{SavStr}} [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas| ]] 5h3yq6x3vbu5gax0hz7t7060npn8nbv 7856212 7855871 2026-06-14T10:27:56Z Mindaur 114083 7856212 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict = Antrasis pasaulinis karas |partof = |image = {{multiple image|border=infobox|perrow=2/2/2|total_width=300 |image1=London_Blitz_791940.jpg |image2=Bundesarchiv Bild 101I-646-5188-17, Flugzeuge Junkers Ju 87.jpg |image3=Nagasakibomb.jpg |image4=RIAN archive 602161 Center of Stalingrad after liberation.jpg |image5=Bundesarchiv B 145 Bild-P054320, Berlin, Brandenburger Tor und Pariser Platz.jpg |image6=Attack on Pearl Harbor Japanese planes view.jpg }}{{mažas|Iš viršaus, kairės, pagal laikrodžio rodyklę: {{flatlist| * Vaizdas į [[Tauerio tiltas|Tauerio tiltą Londone]], [[Mūšis dėl Britanijos]] (1940) * Vokiečių [[Junkers Ju 87]] [[pikiruojamasis bombonešis]] [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]] (1943) * [[Stalingradas|Stalingrado]] centras [[Stalingrado mūšis|po sovietų pergalės]] (1943) * [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro ataka]], [[Havajai]] (1941) * [[Brandenburgo vartai]] po [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšio]] (1945) * [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|Nagasakio atominis bombardavimas]], Japonija (1945) }}}} |caption = |date = [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. – [[1945]] m. [[rugsėjo 2]] d. |place = [[Europa]], [[Afrika]], [[Azija]], visi vandenynai |casus = |territory = |result = [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] pergalė |combatant1 = '''[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]]'''{{plainlist| * {{flag|United Kingdom}} * {{flag|Soviet Union|1936}}{{efn|name=ssrs-info}} * {{flag|United States|1912|name=JAV}}{{efn|name=jav-info}} * {{flagcountry|Kinijos Respublika (1912–1949)}} }} |combatant2='''[[Ašies valstybės]]'''{{plainlist| * {{flag|Nazi Germany}} * {{flag|Japonijos imperija}} * {{flag|Italijos karalystė}}{{efn|name=italija-info}} }} ---- '''[[Molotovo-Ribentropo paktas|Bendradarbiavo]]'''{{plainlist| * {{flag|Soviet Union|1936}}{{efn|name=ssrs-info}} }} |commander1 = '''[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)#Lyderiai|Sąjungininkų lyderiai]]'''{{plainlist| * {{flagicon|United Kingdom}} [[Neville Chamberlain]] * {{flagicon|United Kingdom}} [[Winston Churchill]] * {{flagicon|United States|1912}} [[Franklin Roosevelt]] * {{flagicon|Soviet Union|1936}} [[Josifas Stalinas]] * {{flagicon|Kinijos Respublika (1912–1949)}} [[Čiang Kai-ši]] }} |commander2 = '''[[Ašies valstybės#Lyderiai|Ašies lyderiai]]'''{{plainlist| * {{flagicon|Nazi Germany}} [[Adolfas Hitleris]] * {{flagicon|Italijos karalystė}} [[Benito Mussolini]] * {{flagicon|Japonijos imperija}} [[Hirohito]] }} |casualties1 = {{plainlist| * Kariai: virš 14 000 000 * Civiliai: virš 36 000 000{{efn|name=aukos}} }}{{small|[[{{PAGENAME}}#Aukos ir karo nusikaltimai|… ''daugiau informacijos'']]}} |casualties2 = {{plainlist| * Kariai: virš 8 000 000 * Civiliai: virš 4 000 000 }}{{small|[[{{PAGENAME}}#Aukos ir karo nusikaltimai|… ''daugiau informacijos'']]}} }} '''Antrasis pasaulinis karas''' – [[Pasaulinis karas|visuotinis karinis konfliktas]] tarp dviejų koalicijų: [[Ašies valstybės|Ašies]] ir [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] valstybių. Pagrindinės bei didžiausios valstybės, kurios priklausė Ašiai – [[Nacistinė Vokietija|Vokietija]], [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italija]] ir [[Japonijos imperija|Japonija]]; Sąjungininkams – [[Jungtinė Karalystė]]{{efn|name=britanija}}, [[Sovietų Sąjunga]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] (JAV) ir [[Kinija]]; tačiau konflikte dalyvavo beveik visos pasaulio valstybės. Daugelis šalių mobilizavo visus savo išteklius siekdamos [[Totalinis karas|totalinio karo]]. Šis konfliktas taip pat charakterizuojamas didelio masto [[Tankas|tankų]] ir [[Karo aviacija|aviacijos]] naudojimu, strateginiu miestų bombardavimu bei pirmu ir vieninteliu [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|branduolinio ginklo panaudojimu]]. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas istorijoje, nusinešęs apie 55 milijonų{{efn|name=aukos}} žmonių gyvybes, iš kurių daugiau nei pusė buvo civiliai. Milijonai žmonių žuvo dėl vykdytų [[Genocidas|genocidų]], įskaitant [[Holokaustas|Holokaustą]], taip pat nuo masinių žudynių, bado ir ligų. Po Sąjungininkų pergalės [[Vokietija]], [[Austrija]], [[Japonija]] ir [[Korėja]] buvo okupuotos, o Vokietijos ir Japonijos lyderiai buvo teisiami už [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]]. Antrojo pasaulinio karo priežastis sudarė: neišspręstos įtampos po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], [[Fašizmas|fašizmo]] iškilimas [[Europa|Europoje]] ir [[Militarizmas|militarizmo]] iškilimas Japonijoje. Svarbiausi įvykiai prieš karą: [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją]] 1931 metais, [[Ispanijos pilietinis karas]], [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]] 1937 m. ir Vokietijos įvykdytas [[Anšliusas]] bei [[Miuncheno susitarimas|Sudetų krašto aneksija]]. Antrojo pasaulinio karo pradžia paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 diena, kai [[nacistinė Vokietija]], vadovaujama [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]], [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]]. Po šio įvykio [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]] paskelbė karą Vokietijai. [[Lenkija]] ir [[Baltijos šalys]] buvo pasidalintos tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pagal [[Molotovo–Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]]. 1940 m. Sovietų Sąjunga [[Baltijos šalių okupacija|okupavo ir aneksavo Baltijos šalis]] bei [[Žiemos karas|dalį Suomijos]] ir Rumunijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kritimo]] 1940 m. birželį karas tęsėsi pirmiausia tarp Vokietijos ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]; prasidėjo kovos [[Balkanai|Balkanuose]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione ir [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]]. Vyko oro [[Mūšis dėl Britanijos|mūšis dėl Britanijos]], taip pat jūrų [[Mūšis už Atlantą|mūšis už Atlantą]]. Karinių kampanijų bei sutarčių dėka Vokietija kontroliavo didelę dalį žemyninės Europos ir [[Trišalis paktas|sudarė Ašies sąjungą]] su Italija, Japonija ir kitomis šalimis. 1941 m. birželį Vokietija [[Barbarosos operacija|įsiveržė į Sovietų Sąjungą]], taip atidarydama [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontą]]. Pradžioje Ašies šalys pasiekė didelių teritorinių pergalių. 1941 m. gruodį Japonija užpuolė [[JAV]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] teritorijas [[Azija|Azijoje]] ir [[Karas Ramiajame vandenyne|Ramiajame vandenyne]], įskaitant [[Perl Harboras|Perl Harborą]] [[Havajai|Havajuose]]. Po šios atakos JAV stojo į karą prieš Japoniją ir Vokietiją. Japonija užkariavo didžiąją dalį Kinijos pakrantės ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], tačiau jos puolimas Ramiajame vandenyne buvo sustabdytas 1942 m. birželį [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšyje]]. 1943 m. pradžioje Ašies valstybių pajėgos buvo nugalėtos [[Šiaurės Afrikos kampanija|Šiaurės Afrikoje]] ir [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšyje]], Sovietų Sąjungoje. Tais pačiais metais, dėl eilės pralaimėjimų Rytų fronte, Sąjungininkų [[Italijos kampanija|invazijos į Italiją]] bei Sąjungininkų puolimų Ramiajame vandenyne, Ašies pajėgos buvo priverstos trauktis visais frontais. 1944 m. Vakarų Sąjungininkės [[Išsilaipinimas Normandijoje|įsiveržė į Prancūziją Normandijoje]], Sovietų Sąjunga atkovojo teritoriją, turėtą iki karo, o JAV paralyžiavo Japonijos laivyną ir užėmė pagrindines Ramiojo vandenyno salas. Karas Europoje baigėsi Vokietijos okupuotų teritorijų išlaisvinimu bei Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos invazijomis į Vokietiją. Karo kulminacija – sostinės [[Berlyno mūšis|Berlyno kritimas]] ir besąlygiška Vokietijos [[kapituliacija]] 1945 m. gegužės 8 dieną. Rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|numetė atomines bombas]] ant [[Hirošima|Hirošimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]] Japonijoje. Susidūrusi su neišvengiama Sąjungininkų invazija, tolesnių [[Branduolinis ginklas|branduolinių bombardavimų]] perspektyva ir Sovietų Sąjungos karo paskelbimu bei įsiveržimu į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]], Japonija rugpjūčio 15 d. paskelbė besąlyginę kapituliaciją ir 1945 m. rugsėjo 2 d. pasirašė kapituliacijos dokumentą. Antrasis pasaulinis karas pakeitė pasaulio politines, ekonomines ir socialines struktūras. Po karo Europa buvo suniokota, o didžiųjų Europos valstybių įtaka sumažėjo. Tai paskatino Afrikos ir Azijos [[Dekolonizacija|dekolonizaciją]]. Daugelis šalių, kurių pramonė buvo nukentėjusi, ėmėsi ekonomikos atgaivinimo ir plėtros, o [[Vakarų Europa]] – [[Europos anglių ir plieno bendrija|didesnės tarpusavio integracijos]]. Tačiau karo pabaiga Baltijos šalims reiškė sovietų okupacijos bei [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|naujų represijų pradžią]], o [[Rytų blokas|didžiajai daliai Rytų Europos]] – Sovietų Sąjungos primestą [[Komunizmas|komunistinę santvarką]] bei tapimą sovietų [[Satelitinė valstybė|satelitinėmis valstybėmis]]. Karas taip pat paskatino naujos [[Tarptautiniai santykiai|tarptautinių santykių]] sistemos įkūrimą, kuri tapo pamatu likusiam XX amžiaus laikotarpiui bei XXI amžiui. [[Jungtinių Tautų Organizacija]] buvo įkurta siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams, o nugalėjusios didžiosios valstybės – JAV, Sovietų Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – tapo nuolatinėmis [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų saugumo tarybos]] narėmis. Sovietų Sąjunga ir JAV tapo konkuruojančiomis [[Supervalstybė|supervalstybėmis]], o tai privedė prie pusę amžiaus trukusio [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]]. == Priešistorė == === Pirmojo pasaulinio karo pasekmės === [[File:Bundesarchiv Bild 102-09042, Genf, Völkerbund, Sitzungssaal.jpg|thumb|[[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] asamblėja. [[Ženeva]], [[Šveicarija]], 1930 m.]] [[Pirmasis pasaulinis karas]] radikaliai pakeitė politinį Europos žemėlapį. [[Centrinių valstybių sąjunga]] – įskaitant [[Austrija-Vengrija|Austriją–Vengriją]], [[Vokietijos imperija|Vokietiją]], [[Bulgarija|Bulgariją]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]] – pralaimėjo. Tuo tarpu kare nugalėję [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]], visų pirma Prancūzija, Belgija, Italija, Rumunija ir Graikija – įgijo teritorijų. 1917 m. [[Spalio revoliucija|bolševikai užgrobė valdžią Rusijoje]], o tai vėliau lėmė Sovietų Sąjungos įkūrimą. Iširus Austrijos–Vengrijos, Osmanų ir [[Rusijos imperija|Rusijos]] imperijoms, buvo įkurtos naujos [[Nacionalinė valstybė|nacionalinės valstybės]].<ref>{{Cite web |last=Mintz |first=Steven |title=Historical Context: The Global Effect of World War I |url=https://www.gilderlehrman.org/history-resources/teaching-resource/historical-context-global-effect-world-war-i |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20240304193001/https://www.gilderlehrman.org/history-resources/teaching-resource/historical-context-global-effect-world-war-i |archive-date=2024-03-04 |access-date=2024-03-04 |website=The Gilder Lehrman Institute of American History}}</ref> Siekiant užkirsti kelią kitam dideliam karui, 1919 m. surengta [[Paryžiaus taikos konferencija]], o 1920 m. įkurta [[Tautų Sąjunga]]. Pagrindiniai organizacijos tikslai buvo užkirsti kelią kariniams konfliktams pasitelkiant kolektyvinį saugumą, taikant karinį nusiginklavimą, laivynų mažinimą bei sprendžiant tarptautinius ginčus taikiomis derybomis ir arbitražu.<ref>{{Cite news |last=Gerwarth |first=Robert |title=Paris Peace Treaties failed to create a secure, peaceful and lasting world order |url=https://www.irishtimes.com/culture/heritage/paris-peace-treaties-failed-to-create-a-secure-peaceful-and-lasting-world-order-1.3745849 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20210814213229/https://www.irishtimes.com/culture/heritage/paris-peace-treaties-failed-to-create-a-secure-peaceful-and-lasting-world-order-1.3745849 |archive-date=2021-08-14 |access-date=2021-10-29 |newspaper=The Irish Times |language=en}}</ref> Nepaisant stiprių [[Pacifizmas|pacifistinių]] nuotaikų po Pirmojo pasaulinio karo,{{sfn|Ingram|2006|pp=[{{GBurl|id=bREQibN9i-sC|p=76}} 76–78]}} keliose Europos valstybėse iškilo [[Iredentizmas|iredentistinis]] ir revanšistinis [[nacionalizmas]]. Šios nuotaikos buvo ypač ryškios Vokietijoje dėl didelių teritorinių, [[Kolonializmas|kolonijinių]] ir finansinių praradimų, kuriuos nustatė [[Versalio sutartis]]. Pagal sutartį Vokietija prarado apie 13 procentų savo teritorijos ir [[Vokietijos kolonijinė imperija|visas kolonijas]], be to, Vokietijai buvo uždrausta [[Aneksija|aneksuoti]] kitas valstybes, įvestos [[Reparacija|reparacijos]] ir apribotas [[Reichsveras|šalies kariuomenės]] dydis bei pajėgumas.{{sfn|Kantowicz|1999|p=149}} === Vokietija ir Italija === [[File:Benito Mussolini and Adolf Hitler.jpg|thumb|upright|[[Benito Mussolini]] (kairėje) ir [[Adolfas Hitleris]] (dešinėje), 1937 m.]] [[File:Europe in 1923.jpg|thumb|upright=1.2|1923 m. Europos politinis žemėlapis. Tais metais, įkvėptas Mussolini [[Žygis į Romą|žygio į Romą]], Hitleris nesėkmingai bandė surengti valstybės perversmą, vadinamą [[Alaus pučas|Alaus puču]].]] [[Vokietijos imperija]] buvo išformuota [[Vokietijos revoliucija (1918–1919)|1918–1919 m. Vokietijos revoliucijos]] metu, po kurios įvesta [[Demokratija|demokratinė]] valdžios santvarka, o šis laikotarpis bei valstybė vėliau buvo vadinta [[Veimaro Respublika]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vyko nesutarimai tarp naujosios respublikos šalininkų ir griežtų oponentų tiek politinėje dešinėje, tiek kairėje. Italija, kaip [[Antantė|Antantės]] sąjungininkė, po karo pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų; tačiau Italijos nacionalistai buvo pasipiktinę, kad Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos [[Londono sutartis (1915)|duoti pažadai]], kad Italija galės stoti į karą Antantės pusėje, nebuvo įgyvendinti ir į slaptą susitarimą nebuvo atsižvelgta taikos sutartyje. 1922–1925 m. laikotarpiu, [[Benito Mussolini]] vadovaujamas [[Fašizmas|fašistų]] judėjimas palaipsniui užgrobė valdžią Italijoje. Šis judėjimas rėmėsi nacionalistine bei [[Totalitarizmas|totalitarine]] ideologija, kuri panaikino atstovaujamąją demokratiją, slopino socialistines, kairiąsias ir liberalias jėgas bei vykdė agresyvią ekspansinę užsienio politiką, kuria siekė paversti Italiją pasauline galybe, žadant sukurti „Naująją Romos imperiją“.{{sfn|Shaw|2000|p=35}} [[Adolfas Hitleris]] po nesėkmingo [[Alaus pučas|bandymo nuversti Vokietijos vyriausybę]] 1923 metais galiausiai tapo Vokietijos kancleriu 1933 metais, kai jį paskyrė prezidentas [[Paul von Hindenburg]] ir [[Reichstagas (institucija)|Reichstagas]]. Po Hindenburg mirties 1934 m. Hitleris pasiskelbė Vokietijos ''[[Fiureris|fiureriu]]'' ({{de|Führer}}) ir panaikino demokratiją. Jo partija palaikė [[Nacizmas|radikalų, rasistiniu pagrindu pagrįstą]] požiūrį į pasaulio tvarką ir netrukus pradėjo masinę persiginklavimo kampaniją.{{sfn|Brody|1999|p=4}} Prancūzija, siekdama užsitikrinti sąjungą su Italija, [[Romos paktas|sutiko Italijai leisti]] laisvai veikti [[Etiopija|Etiopijoje]], kurios Italija siekė kaip kolonijos. Padėtis pablogėjo 1935 m. pradžioje, kai [[Saro baseino teritorija]] ({{de|Saarbeckengebiet}}) buvo teisiškai suvienyta su Vokietija, o Hitleris atmetė Versalio sutartį, paspartino savo persiginklavimo programą ir įvedė šaukimą į kariuomenę.{{sfn|Zalampas|1989|p=62}} === Europos šalių sutartys === Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija 1935 m. balandžio mėnesį surengė [[Stresos konferencija|Stresos konferenciją]], sutardamos laikytis vieningos ir griežtos [[Užsienio politika|užsienio politikos]] Vokietijos atžvilgiu.<ref>{{cite web|title=Stresos konferencija|url=https://www.vle.lt/straipsnis/stresos-konferencija/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> Tačiau tą patį birželį Jungtinė Karalystė sudarė nepriklausomą [[Didžiosios Britanijos–Vokietijos jūrų susitarimas|jūrų susitarimą su Vokietija]]<ref>{{cite web|title=Didžiosios Britanijos–Vokietijos jūrų susitarimas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/didziosios-britanijos-vokietijos-juru-susitarimas/|access-date=2025-08-12|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija}}</ref>, sušvelnindama ankstesnius karinius ribojimus Vokietijai. Sovietų Sąjunga, susirūpinusi Vokietijos tikslais [[Drang nach Osten|užimti didžiules Rytų Europos teritorijas]], parengė savitarpio pagalbos sutartį su Prancūzija. Tačiau, siekiant sutartį aktyvuoti, karinė agresija turėjo būti patvirtinta komplikuoto Tautų Sąjungos biurokratinio proceso; dėl to, ši sutartis iš esmės buvo neveiksminga.<ref>{{Harvnb|Mandelbaum|1988|p=96}}; {{Harvnb|Record|2005|p=50}}.</ref> JAV, susirūpinusios dėl įvykių Europoje ir Azijoje, tų pačių metų rugpjūtį priėmė pirmąjį Neutraliteto įstatymą.{{sfn|Schmitz|2000|p=124}} Nepaisydamas Versalio ir [[Lokarno sutartys|Lokarno]] sutarčių, 1936 m. kovo mėnesį Hitleris militarizavo [[Reino kraštas|Reino kraštą]], tačiau, dėl [[Nuolaidžiavimo politika|nuolaidžiavimo politikos]], nesulaukė didelio Europos šalių pasipriešinimo.{{sfn|Adamthwaite|1992|p=52}} 1936 m. spalį Vokietija ir Italija sudarė [[Ašies valstybės|Romos–Berlyno ašį]].<ref>{{cite journal|last=Watt|first=D. C.|title=The Rome-Berlin Axis, 1936-1940. Myth and Reality|url=https://www.jstor.org/stable/1405794|journal=The Review of Politics|date=1960 spalis|volume=22|number=4|pages=519-543|publisher=Cambridge University Press}}</ref> Po mėnesio Vokietija ir Japonija pasirašė [[Antikominterno paktas|Antikominterno paktą]], prie kurio Italija prisijungė kitais metais.{{sfn|Shirer|1990|pp=298–299}} === Azija === [[Gomindanas|Gomindano]] partija Kinijoje pradėjo suvienijimo kampaniją prieš [[Karo vadų laikotarpis|regioninius karo vadus]] ir nominaliai suvienijo Kiniją XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, tačiau netrukus įsitraukė į [[Kinijos pilietinis karas|pilietinį karą]] prieš buvusius sąjungininkus – [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partiją]] ir naujus regioninius karo vadus.{{sfn|Preston|1998|p=104}} Tuo laikotarpiu Japonijoje dominavo ''Kokkashugi'' ideologija ir įvairios jos doktrinos, apibūdinamos kaip radikalus [[Nacionalizmas|nacionalizmas]] ir [[imperializmas]].<ref name="jp-imperialism">{{cite book|last=Beasley|first=William G.|year=1991|title=Japanese Imperialism 1894-1945|url=https://archive.org/details/japaneseimperial0000beas|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-822168-1}}</ref> Vis labiau militaristinė [[Japonijos imperija]] ilgą laiką siekė įtakos Kinijoje,{{sfn|Myers|Peattie|1987|p=458}} kaip pirmojo žingsnio link to, ką jos vyriausybė laikė šalies teise valdyti Aziją.<ref name="jp-imperialism"/> 1931 metais Japonija surengė [[Mukdeno incidentas|Mukdeno incidentą]], kaip pretekstą [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją|įsiveržti į Mandžiūriją]] ir įkurti [[Marionetinė valstybė|marionetinę]] [[Mandžukas|Mandžuko]] valstybę.{{sfn|Smith|Steadman|2004|p=28}} Kinija kreipėsi į Tautų Sąjungą, prašydama sustabdyti Japonijos invaziją į Mandžiūriją. Tautų Sąjunga pasmerkė įsiveržimą, o po šio akto Japonija pasitraukė iš organizacijos. Kinija ir Japonija kovėsi mūšiuose, kol 1933 m. buvo pasirašytos Tanggu paliaubos. Po to Kinijos savanorių pajėgos tęsė pasipriešinimą Japonijos agresijai Mandžiūrijoje bei keliose [[Vidinė Mongolija|Vidinės Mongolijos]] provincijose.<ref>{{Harvnb|Coogan|1993}}</ref> 1936 m. Gomindano ir Kinijos komunistų partijos pajėgos susitarė dėl tarpusavio paliaubų, kad galėtų sudaryti vieningą frontą prieš Japoniją.{{sfn|Busky|2002|p=10}} == Įvykiai prieš karą == [[File:Pacific Area - The Imperial Powers 1939 - Map.svg|thumb|upright=1.2|1939 m. [[Azija|Azijos]]–[[Okeanija|Okeanijos]] politinis žemėlapis.]] === Italijos invazija į Etiopiją (1935) === [[Antrasis Etiopijos–Italijos karas]] buvo trumpas kolonijinis karas, prasidėjęs 1935 m. spalį ir pasibaigęs 1936 m. gegužę. [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos karalystės]] kariuomenė iš [[Italijos Somalis|Italijos Somalio]] ir [[Italijos Eritrėja|Eritrėjos]] teritorijų įsiveržė į [[Abisinija|Etiopijos imperiją]] (dar vadintą Abisinija).<ref>{{Cite book |last1=Stanton |first1=Andrea L. |url=https://books.google.com/books?id=GtCL2OYsH6wC |title=Cultural Sociology of the Middle East, Asia, and Africa: An Encyclopedia |last2=Ramsamy |first2=Edward |last3=Seybolt |first3=Peter J. |date=2012 |isbn=978-1-4129-8176-7 |page=308 |access-date=2014-04-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201327/https://books.google.com/books?id=GtCL2OYsH6wC |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Karas baigėsi Etiopijos karine okupacija ir šalies prijungimu prie naujai sukurtos [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afrikos]] kolonijos. Šis karas taip pat atskleidė Tautų Sąjungos, kaip organizacijos skirtos palaikyti taiką, silpnumą. Tiek Italija, tiek Etiopija buvo narės, tačiau Tautų Sąjunga nesiėmė jokių reikšmingų veiksmų, kai Italija akivaizdžiai pažeidė [[Tautų Sąjungos statutas|Tautų Sąjungos statuto]] 10-ąjį straipsnį.{{sfn|Barker|1971|pp=131–132}} Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pritarė sankcijų Italijai įvedimui, tačiau sankcijos nebuvo iki galo įgyvendintos ir nesustabdė Italijos invazijos.{{sfn|Shirer|1990|p=289}} Dėl šios priežasties vėliau Italija neprieštaravo Vokietijos tikslams užvaldyti Austriją.{{sfn|Kitson|2001|p=231}} === Ispanijos pilietinis karas (1936–1939) === {{main|Ispanijos pilietinis karas}} Kai [[Ispanija|Ispanijoje]] kilo pilietinis karas, Hitleris ir Mussolini suteikė karinę paramą nacionalistų (''frankistų'') sukilėliams, vadovaujamiems generolo [[Francisco Franco]]. Italija rėmė nacionalistus labiau nei [[Nacizmas|naciai]]: Mussolini į Ispaniją pasiuntė daugiau nei 70 000 sausumos karių, 6000 aviacijos personalo ir 720 lėktuvų.{{sfn|Neulen|2000|page=25}} Sovietų Sąjunga rėmė tuometinę [[Antroji Ispanijos respublika|Ispanijos respublikos]] vadovybę. Prieš nacionalistus taip pat kovojo daugiau nei 30 000 užsienio savanorių, žinomų kaip ''Tarptautinės brigados'' ({{es|Brigadas Internacionales}}). Tiek Vokietija, tiek Sovietų Sąjunga pasinaudojo šiuo [[Karas per trečiąsias šalis|netiesioginiu karu]] kaip proga išbandyti savo pažangiausius ginklus ir [[Karinė taktika|taktiką]] kovos lauke. Nacionalistai laimėjo pilietinį karą 1939 m. balandžio mėnesį. Franco, tapęs [[Diktatorius|diktatoriumi]], Antrojo pasaulinio karo metu oficialiai išliko neutralus, tačiau realiai buvo linkęs palaikyti Ašies šalis.{{sfn|Payne|2008|page=271}} Reikšmingiausias jo bendradarbiavimas su Vokietija buvo [[Mėlynoji divizija|savanorių siuntimas]] kovoti [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]].{{sfn|Payne|2008|page=146}}<ref>{{cite web|title=Mėlynoji divizija. Ispanų kraujas Rytų fronte|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2241674/melynoji-divizija-ispanu-kraujas-rytu-fronte|date=2024-04-06|access-date=2025-08-13|website=LRT}}</ref> === Japonijos invazija į Kiniją (1937) === {{main|Antrasis Kinijos–Japonijos karas}} Sukursčiusi incidentą prie Marko Polo tilto, 1937 m. liepos mėnesį Japonija užėmė buvusią Kinijos imperijos sostinę [[Pekinas|Pekiną]] ir taip pradėjo invaziją į visą Kiniją.{{sfn|Eastman|1986|pp=547–551}} Sovietai paskubomis pasirašė nepuolimo paktą su Kinija ir pradėjo tiekti materialinę paramą, o tai faktiškai nutraukė ankstesnį Kinijos bendradarbiavimą su Vokietija. Nuo rugsėjo iki lapkričio japonai puolė [[Tajuanas|Taijuaną]] ir kitas vietoves [[Šansi]] provincijoje.<ref name="Hsu & Chang 1971 221">{{Harvnb|Hsu|Chang|1971|pp=195–200}}.</ref><ref name="Tucker2009">{{Cite book |last=Tucker |first=Spencer C. |url=https://books.google.com/books?id=h5_tSnygvbIC&pg=PA1873 |title=A Global Chronology of Conflict: From the Ancient World to the Modern Middle East [6 volumes]: From the Ancient World to the Modern Middle East |date=2009 |publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-8510-9672-5 |access-date=2017-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201303/https://books.google.com/books?id=h5_tSnygvbIC&pg=PA1873 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live |via=Google Books}}</ref> [[Generalisimas]] [[Čiang Kai-ši]] dislokavo savo geriausią armiją ginti [[Šanchajus|Šanchajaus]], tačiau po trijų mėnesių miestas krito. Japonai toliau stūmė Kinijos pajėgas, 1937 m. gruodžio mėnesį užimdami sostinę [[Nankinas|Nankiną]]. Užėmę sostinę, japonai įvykdė [[Nankino žudynės|Nankino žudynes]], per kurias nužudyta nuo dešimčių tūkstančių iki šimtų tūkstančių Kinijos civilių ir nuginkluotų kovotojų.<ref name="nankinas">{{cite book|last1=Levene|first1=Mark|last2=Roberts|first2=Penny|title=The Massacre in History|year=1999|publisher=Berghahn Books|isbn=1571819347|pages=223–224}}</ref> 1938 m. kovo mėnesį Kinijos nacionalistų pajėgos iškovojo pirmąją didelę pergalę [[Šandongas|Šandongo]] provincijoje, tačiau gegužę japonai užėmė [[Siudžou]] miestą.{{sfn|Hsu|Chang|1971|pp=221–230}} 1938 m. birželį Kinijos pajėgos pristabdė japonų puolimą [[1938 m. Huanghės potvynis|užtvindydamos Geltonąją upę]]; šis manevras suteikė kinams laiko pasiruošti gynybai [[Uhanas|Uhane]], tačiau, nepaisant to, miestas buvo užimtas iki spalio mėnesio.{{sfn|Eastman|1986|p=566}} Japonijos karinės pergalės nesužlugdė Kinijos pasipriešinimo, kaip to tikėjosi Japonija; vietoj to, Kinijos vadovybė persikėlė į šalies gilumą, į [[Čongčingas|Čongčingą]], ir tęsė karą.{{sfn|Taylor|2009|pp=150–152}}{{sfn|Sella|1983|pp=651–687}} === Sovietų ir Japonijos pasienio konfliktai === Nuo 1935 m. vyko pavieniai pasienio susirėmimai tarp Japonijos pajėgų [[Mandžukas|Mandžuke]] ir Sovietų Sąjungos bei [[Mongolija|Mongolijos]]. Tuo metu Japonijos kariuomenė laikėsi politinės doktrinos, pagal kurią [[Mandžiūrija]] ir [[Sibiras]] buvo laikomi Japonijos [[Įtakos sfera|įtakos sferoje]]. Laikytis tokios politikos tapo nerealistiška, kai 1939 metais Japonija pralaimėjo mūšiuose prie [[Chalchynas|Chalchyno]], vis dar tebevyko Antrasis Kinijos–Japonijos karas, o sąjungininkė Vokietija tuo metu laikėsi [[Neutralitetas|neutraliteto]] su Sovietų Sąjunga.{{sfn|Beevor|2012|p=342}} Todėl Japonija ir Sovietų Sąjunga 1941 metų balandžio mėnesį pasirašė [[Nepuolimo sutartis|nepuolimo sutartį]]. Tuomet Japonija priėmė karinio jūrų laivyno propaguotą ekspansinę doktriną, pagal kurią visas dėmesys buvo sutelktas į [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]] ir Ramiojo vandenyno salas, o tai galiausiai paskatino karą su JAV ir Vakarų Sąjungininkėmis.<ref>{{Cite magazine |last=Goldman |first=Stuart D. |date=2012-08-28 |title=The Forgotten Soviet-Japanese War of 1939 |url=https://thediplomat.com/2012/08/the-forgotten-soviet-japanese-war-of-1939 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20150629092821/https://thediplomat.com/2012/08/the-forgotten-soviet-japanese-war-of-1939 |archive-date=2015-06-29 |access-date=2015-06-26 |magazine=The Diplomat}}</ref> == Preliudija == [[File:Munich Agreement Bundesarchiv Bild 183-R69173.jpg|thumb|[[Neville Chamberlain|Chamberlain]], [[Édouard Daladier|Daladier]], Hitleris ir Mussolini prieš pasirašant [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimą]], 1938 m. rugsėjis.]] Europoje Vokietija ir Italija darėsi vis agresyvesnės. 1938 m. kovo mėnesį Vokietija neteisėtai [[Anšliusas|aneksavo Austriją]]. Nepaisant akivaizdaus Sen Žermeno<ref>{{cite web|title=Saint-Germaino taika|url=https://www.vle.lt/straipsnis/saint-germaino-taika/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> ir Versalio sutarčių pažeidimo, tai taip pat nesukėlė didelio kitų Europos valstybių pasipriešinimo.{{sfn|Collier|Pedley|2000|p=144}} Įkvėptas sėkmės, Hitleris pradėjo reikšti pretenzijas į [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]] – [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] teritoriją, kurioje daugiausia gyveno etniniai vokiečiai. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vėl laikėsi [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Britanijos ministro pirmininko]] [[Neville Chamberlain]] palaikomos [[Nuolaidžiavimo politika|nuolaidžiavimo politikos]] ir, [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimu]], kuris buvo sudarytas prieš Čekoslovakijos vyriausybės valią, perleido šią teritoriją Vokietijai mainais už pažadą nereikšti jokių tolesnių teritorinių pretenzijų.{{sfn|Kershaw|2001|pp=121–122}} Netrukus Vokietija ir Italija privertė Čekoslovakiją [[Pirmasis Vienos arbitražas|perleisti papildomą teritoriją Vengrijai]]<ref name="vienos-arbitr">{{cite web|title=Vienos arbitražai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/vienos-arbitrazai/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-26}}</ref>, o Lenkija aneksavo Čekoslovakijos buvusio [[Cešyno Silezija|Cešyno Silezijos]] regiono dalį.{{sfn|Kershaw|2001|p=157}} [[File:Bundesarchiv_Bild_146-1970-005-28,_Anschluss_sudetendeutscher_Gebiete.jpg|thumb|left|[[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] (Čekoslovakija) [[aneksija]], įžygiuoja vokiečių daliniai, 1938 m. spalis.]] Nors susitarimas patenkino visus Vokietijos reikalavimus, privačiai Hitleris buvo įniršęs, kad Britanijos įsikišimas neleido jam per vieną operaciją užgrobti visos Čekoslovakijos. Vėlesnėse kalbose Hitleris puolė „britų ir žydų karo kurstytojus“, o 1939 m. sausio mėnesį slapta įsakė smarkiai sustiprinti Vokietijos karinį jūrų laivyną, kad galėtų mesti iššūkį Britanijos laivyno dominavimui. 1939 m. kovo mėnesį Vokietija įsiveržė į visą Čekoslovakiją ir vėliau padalijo šalį į [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos ir Moravijos protektoratą]] bei Vokietijai [[Pavaldi valstybė|pavaldžią]] [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakijos respubliką]].{{sfn|Davies|2006|loc=pp. 143–144 (2008 ed.)}} Kovo 20 dieną Hitleris taip pat pateikė [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvai]], priversdamas atiduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] (buvusį {{lang|de|Memelland}}).{{sfn|Shirer|1990|pp=461–462}} Hitleris kėlė tolimesnius reikalavimus dėl [[Laisvasis Dancigo miestas|Laisvojo Dancigo miesto]]. Sunerimusios, 1939 m. kovo mėnesį Jungtinė Karalystė ir Prancūzija garantavo paramą Lenkijos nepriklausomybei. Kai 1939 m. balandžio mėnesį [[Italijos protektoratas Albanijoje (1939–1943)|Italija užkariavo Albaniją]], tokios pačios garantijos buvo suteiktos [[Rumunijos karalystė|Rumunijos]] bei Graikijos karalystėms.{{sfn|Lowe|Marzari|2002|p=330}} Netrukus po prancūzų ir britų įsipareigojimo Lenkijai Vokietija ir Italija sudarė savo sąjungą pagal [[Plieno paktas|Plieno paktą]].{{sfn|Dear|Foot|2001|p=234}} Gegužės mėnesį Hitleris apkaltino Jungtinę Karalystę ir Lenkiją bandymu „apsupti“ Vokietiją ir [[Denonsavimas|denonsavo]] Anglijos–Vokietijos jūrų susitarimą bei [[Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis|Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartį]].{{sfn|Shirer|1990|p=471}} [[File:MolotovRibbentropStalin.jpg|thumb|upright|Pasirašomas [[Molotovo-Ribentropo paktas|paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos]], 1939 rugpjūčio 23 d.]] Rugpjūčio pabaigoje padėtis tapo krizine, nes Vokietijos kariuomenė toliau mobilizavosi prie Lenkijos sienos. Tuo metu taip pat vyko trišalės derybos dėl karinės sąjungos tarp Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos, tačiau sutarimas nebuvo pasiektas.<ref>{{Cite journal |last=Watson |first=Derek |date=2000 |title=Molotov's Apprenticeship in Foreign Policy: The Triple Alliance Negotiations in 1939 |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_2000-06_52_4/page/694 |journal=Europe-Asia Studies |volume=52 |issue=4 |pages=695–722 |doi=10.1080/713663077 |jstor=153322 |s2cid=144385167}}</ref> Rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija – [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]].{{sfn|Shore|2003|p=108}} Šiame pakte buvo slaptas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos „įtakos sferos“. Pagal slaptąjį protokolą Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalinti Lenkiją ir kitas šalis; [[Latvija]], [[Estija]], [[Suomija]] ir [[Besarabija]] buvo priskirtos Sovietų Sąjungos sferai, o Lietuva priklausė Vokietijos sferai.{{sfn|Dear|Foot|2001|p=608}} Abi pusės protokole pripažino Lietuvos interesus į [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], tačiau demarkacijos linijos nenustatė.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=167}} Vėliau, [[Sovietų Sąjungos–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|papildomu slaptuoju protokolu]], beveik visa Lietuva buvo perduota sovietų sferai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=170}} Šiuo paktu siekta neutralizuoti galimą Sovietų Sąjungos pasipriešinimą Vokietijos planuotai karinei kampanijai prieš Lenkiją ir užtikrinti, kad Vokietijai nereikės susidurti su dviejų frontų karo perspektyva, kaip buvo Pirmajame pasauliniame kare. Vos pasirašęs sutartį, Hitleris įsakė pradėti puolimą rugpjūčio 26 dieną, tačiau, sužinojęs, kad Jungtinė Karalystė sudarė oficialų savitarpio pagalbos paktą su Lenkija, ir tai, kad Italija laikysis neutralumo, nusprendė karinę operaciją atidėti.{{Sfn|Nekrich|Ulam|Freeze|1997|p=123}}{{sfn|Weinberg|1994|pp=636-637}} Atsakydama į Britanijos prašymus surengti tiesiogines derybas siekiant išvengti karo, Vokietija pateikė Lenkijai reikalavimus, kurie buvo pretekstas pagilinti konfliktą su Lenkija ir rasti papildomų dingsčių karo pateisinimui.{{sfn|Weinberg|1994|p=560-562 & 583-584}} Rugpjūčio 29 d. Hitleris pareikalavo, kad Lenkijos įgaliotasis atstovas nedelsdamas vyktų į Berlyną derėtis dėl Dancigo perdavimo bei leistų surengti [[Plebiscitas|plebiscitą]] [[Dancigo koridorius|Dancigo koridoriuje]], kuriame vokiečių mažuma balsuotų už atsiskyrimą.{{sfn|Weinberg|1994|p=644}} Lenkija atsisakė paklusti Vokietijos reikalavimams, o Britanija prašė daugiau laiko deryboms, tačiau Hitleris jau buvo apsisprendęs.{{sfn|Weinberg|1994|p=647-648}} Rugpjūčio 30–31 d. naktį, konfrontaciniame susitikime su Britanijos ambasadoriumi Nevile Henderson, Vokietijos užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop]] pareiškė, kad Vokietija laiko savo pretenzijas atmestomis.{{sfn|Weinberg|1994|p=647-648}} == Karo eiga == === Karo pradžia Europoje (1939–1940) === [[File:Spotkanie_Sojuszników.jpg|thumb|[[Vermachtas|Vermachto]] ir [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karininkai prie demarkacijos linijos. Lenkija, 1939 m. rugsėjo 20 d.]] [[File:Desfile conjunto nazi-soviético en Brest-Livosk, Polonia, 22 de septiembre de 1939. Nazi-Soviet parade Brest-Livosk Poland 1939-09-22.jpg|thumb|Bendras sovietų ir nacių paradas po pergalės prieš Lenkiją. [[Brest-Litovskas]], 1939 m. rugsėjis.]] {{main|Įsiveržimas į Lenkiją|Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją}} Surengusi keletą [[Netikra vėliava|priedangos operacijų]] pasienyje, kaip pretekstą invazijai, 1939 m. rugsėjo 1 dieną Vokietija [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]].{{sfn|Evans|2008|pp=1–2}} Pati pirmoji Vokietijos ataka buvo prieš [[Vesterplatės mūšis|Lenkijos pozicijas Vesterplatėje]].<ref name="Zabecki2015">{{Cite book |last=Zabecki |first=David T. |url=https://books.google.com/books?id=Mq_lCAAAQBAJ&pg=PT1663 |title=World War II in Europe: An Encyclopedia |date=2015 |publisher=Routledge |isbn=978-1-1358-1242-3 |page=1663 |access-date=2019-06-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201256/https://books.google.com/books?id=Mq_lCAAAQBAJ&pg=PT1663 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Jungtinė Karalystė atsakė ultimatumu Vokietijai, reikalaudama tuoj pat nutraukti karinius veiksmus. Rugsėjo 3 dieną, negavus atsakymo į ultimatumą, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.{{efn|name=karo-paskelbimas}} [[Keistasis karas|Keistojo karo]] laikotarpiu aljansas neteikė jokios tiesioginės karinės paramos Lenkijai, išskyrus atsargų Prancūzijos bandymą užimti [[Saro kraštas|Saro kraštą]].<ref name="Keegan 1997 35">{{Harvnb|Keegan|1997|p=35}}; {{Harvnb|Cienciala|2010|p=128}}.</ref> Vakarų Sąjungininkai taip pat pradėjo Vokietijos jūrų blokadą, kuria siekė pakenkti šalies ekonomikai ir karo operacijoms.<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|p=32}}; {{Harvnb|Dear|Foot|2001|pp=248–249}}; {{Harvnb|Roskill|1954|p=64}}.</ref> Vokietija atsakė pradėdama [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]] atakų kampaniją prieš Sąjungininkų prekybinius ir karo laivus; tai vėliau peraugo į [[Mūšis už Atlantą|mūšį už Atlantą]].<ref>{{cite web|title=Mūšis už Atlantą|url=https://www.vle.lt/straipsnis/musis-uz-atlanta/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> Rugsėjo 8 d. Vokietijos kariuomenė pasiekė [[Varšuva|Varšuvos]] priemiesčius. [[Bzuros mūšis|Lenkų kontrataka vakaruose]] kelioms dienoms sustabdė vokiečių puolimą, tačiau [[Vermachtas]] aplenkė lenkų pajėgų flangą ir jas apsupo. Lenkijos armijos likučiai prasiveržė ir atsitraukė į jau apgultą Varšuvą. 1939 m. rugsėjo 17 dieną, praėjus dviem dienoms po paliaubų sutarties su Japonija pasirašymo, [[Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją|Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją]].{{sfn|Zaloga|2002|pp=80, 83}} [[Viačeslavas Molotovas]], aiškindamas invazijos priežastį, oficialiame rašte lenkų ambasadoriui Maskvoje tiesiog pareiškė, kad Lenkijos valstybė „nustojo egzistuoti“.<ref>{{Cite journal |last=Ginsburgs |first=George |date=1958 |title=A Case Study in the Soviet Use of International Law: Eastern Poland in 1939 |journal=The American Journal of International Law |volume=52 |issue=1 |pages=69–84 |doi=10.2307/2195670 |jstor=2195670 |s2cid=146904066}}</ref> Rugsėjo 27 d. Varšuvos daliniai pasidavė vokiečiams, o paskutinis didelis [[Lenkijos ginkluotosios pajėgos|Lenkijos armijos]] vienetas – Polesės savarankiška operatyvinė grupė – po pralaimėjimo Kocko mūšyje, apsupta ir beveik be amunicijos, pasidavė spalio 6 dieną. Nepaisant karinio pralaimėjimo, Lenkija niekada nepasidavė: buvo suformuota [[Lenkijos emigracinė vyriausybė]] bei pradėjo veikti vadinamoji [[Pogrindinė Lenkijos valstybė|pogrindinė Lenkijos valstybė]] okupuotoje teritorijoje.{{sfn|Hempel|2005|p=24}} Nemaža dalis Lenkijos kariškių evakavosi į Rumuniją ir Latviją; daugelis jų vėliau kovojo prieš Ašies šalis kituose [[Karo teatras|karo teatruose]].{{sfn|Zaloga|2002|pp=88–89}} Lenkija taip pat patyrė žiaurias sovietų represijas – per 1940 m. balandžio–gegužės mėnesiais vykusias [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]], [[Josifas Stalinas|Stalino]] įsakymu, [[NKVD]] suėmė ir masiškai nužudė beveik 22 tūkstančius lenkų karininkų, pasieniečių, policininkų ir kitų pareigūnų.<ref name="katyne-1">{{Cite web|title=The Katyn Massacre – Mechanisms of Genocide |url=https://warsawinstitute.org/katyn-massacre-mechanisms-genocide/|date=2020-05-18|access-date=2024-04-11 |website=Warsaw Institute}}</ref><ref name="katyne-2">{{cite book |editor1-last=Cienciala |editor1-first=Anna M. |editor2-last=S. Lebedeva |editor2-first=Natalia |editor3-last=Materski |editor3-first=Wojciech |title=Katyn: A Crime Without Punishment |url=https://archive.org/details/bwb_P8-CBL-064 |series=Annals of Communism Series |publisher=[[Yale University Press]] |year=2008 |isbn=978-0300108514}}</ref> Vokietija aneksavo vakarų Lenkiją ir okupavo centrinę Lenkiją, įkurdama [[Generalgubernija|Generalguberniją]]; nedidelė Lenkijos teritorijos dalis buvo perduota Slovakijai. Sovietų Sąjunga aneksavo rytų Lenkiją; [[Vilniaus kraštas]] buvo perduotas Lietuvai. Spalio 6 d. Hitleris viešai pasiūlė Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai sudaryti taiką, tačiau pareiškė, kad Lenkijos ateitį spręs tik Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Pasiūlymas buvo atmestas ir Hitleris įsakė nedelsiant pradėti puolimą prieš Prancūziją, kuris dėl prastų oro sąlygų buvo atidėtas iki 1940 m. pavasario.{{sfn|Liddell Hart|1977|pp=39–40}}{{sfn|Bullock|1990|loc=pp. 563–564, 566, 568–569, 574–575 (1983 ed.)}} ==== Suomija, Baltijos šalys ir kitos okupacijos ==== {{main|Žiemos karas|Baltijos šalių okupacija}} [[File:Raate_road.jpg|thumb|left|upright=1.2|Sumušta sovietų kariuomenės kolona. [[Žiemos karas]], Suomija, 1940 m. sausis.]] Prasidėjus karui Lenkijoje [[Josifas Stalinas|Stalinas]] [[Ultimatumas|ultimatumais]] pagrasino [[Estija|Estijai]], [[Latvija|Latvijai]], Lietuvai kariniu įsiveržimu, priversdamas tris [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] pasirašyti paktus, leidžiančius šiose šalyse įkurti sovietų karines bazes; 1939 m. spalį ten buvo perkelti dideli sovietų kariniai kontingentai.{{sfn|Smith|Pabriks|Purs|Lane|2002|p=24}}{{sfn|Bilinsky|1999|p=9}} [[Suomija]] atsisakė pasirašyti panašų paktą ir nesutiko perleisti dalies savo teritorijos. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Suomiją 1939 m. lapkritį, taip pradėdama [[Žiemos karas|Žiemos karą]].{{sfn|Spring|1986|pp=207–226}} Vėliau Tautų Sąjunga už šį [[Agresijos nusikaltimas|agresijos nusikaltimą]] pašalino Sovietų Sąjungą iš organizacijos.<ref>{{Cite book |last=van Dyke |first=Carl |title=The Soviet Invasion of Finland |date=1997 |publisher=Frank Cass Publishers |isbn=978-0-7146-4753-1 |location=Portland, Oregon |page=71}}</ref> Nepaisant didžiulės kiekybinės persvaros, sovietų kariniai pasiekimai buvo kuklūs, o nuostoliai dideli, tad Suomijos ir Sovietų Sąjungos karas baigėsi 1940 m. kovo mėnesį, kai Suomija sutiko atiduoti dalį [[Suomijos Karelija|Karelijos]].{{sfn|Hanhimäki|1997|p=12}} 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga įvykdė [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupaciją]] ir aneksavo visas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijas. Netrukus visose Baltijos šalyse prasidėjo pirmosios sovietų vykdytos [[represijos]], o 1941 m. pirmieji masiniai [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|Lietuvos gyventojų trėmimai]]. Sovietų Sąjunga taip pat okupavo Rumunijos [[Besarabija|Besarabijos]], [[Bukovina|Šiaurės Bukovinos]] ir [[Herca|Hercos]] regionus.{{sfn|Bilinsky|1999|p=9}} 1940 m. rugpjūtį Hitleris primetė Rumunijai [[Antrasis Vienos arbitražas|Antrąjį Vienos arbitražą]],<ref name="vienos-arbitr"/> pagal kurį [[Transilvanija|Šiaurės Transilvanija]] buvo perduota Vengrijai.{{sfn|Dear|Foot|2001|pp=745, 975}} 1940 m. rugsėjo mėnesį Bulgarija, remiama Vokietijos ir Italijos, pareikalavo iš Rumunijos Pietų [[Dobrudža|Dobrudžos]].<ref name="Haynes-2000">{{Cite book |last=Haynes |first=Rebecca |url=https://books.google.com/books?id=b_I-AQAAIAAJ |title=Romanian policy towards Germany, 1936–40 |date=2000 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-3122-3260-3 |page=205 |access-date=2022-02-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201243/https://books.google.com/books?id=b_I-AQAAIAAJ |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Rumunijai praradus apie trečdalį 1939 metų teritorijos, kilo perversmas prieš karalių [[Karolis II Rumunas|Karolį II]], po kurio, 1940 m. rudenį šalyje įvesta Ašies šalims draugiška [[diktatūra]], vadovaujama maršalo [[Ion Antonescu]].<ref>{{cite web|last=Radu|first=Delia|title=Serialul "Ion Antonescu şi asumarea istoriei"|url=https://www.bbc.co.uk/romanian/news/story/2008/08/080801_serial_antonescu_episod1.shtml|date=2008-08-01|access-date=2025-08-27|website=BBC Romanian|language=ro}}</ref> Tuo tarpu Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniai santykiai ir ekonominis bendradarbiavimas{{sfn|Ferguson|2006|pp=367, 376, 379, 417}}{{sfn|Snyder|2010|pp=118}} palaipsniui įstrigo.{{sfn|Koch|1983|pp=912–914, 917–920}}{{sfn|Roberts|2006|p=56}} Abi valstybės pradėjo ruoštis karui.{{sfn|Roberts|2006|p=59}} === Vakarų Europa (1940–1941) === [[File:Bundesarchiv Bild 146-1978-052-03, Paris, deutsche Wachtparade.jpg|thumb|left|Vokiečių pergalės paradas prie [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arkos]], [[Paryžius]], 1940 m. birželis.]] 1940 m. balandžio mėnesį [[Danijos-Norvegijos operacija|Vokietija įsiveržė į Daniją ir Norvegiją]], siekdama apsaugoti [[Geležies rūda|geležies rūdos]] siuntas iš [[Švedija|Švedijos]], kurias Sąjungininkai bandė atkirsti.<ref>{{Harvnb|Murray|Millett|2001|pp=57–63}}.</ref> Danija kapituliavo po šešių valandų. Norvegija, nepaisant Sąjungininkų paramos, buvo užkariauta per du mėnesius.{{sfn|Commager|2004|p=9}} Didžiulis nepasitenkinimas [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Britanijos parlamente]] dėl Norvegijos kampanijos lėmė ministro pirmininko [[Neville Chamberlain]] atsistatydinimą; 1940 m. gegužės 10 dieną ministru pirmininku tapo [[Winston Churchill]].{{sfn|Reynolds|2006|p=76}} [[File:Dunkirk_26-29_May_1940_NYP68075.jpg|thumb|Britų kariai laukia evakuacijos, [[Diunkerko operacija]] ([[Aukštutinė Prancūzija]]), 1940 m. gegužė.]] Tą pačią dieną Vokietija pradėjo [[Mūšis dėl Prancūzijos|puolimą prieš Prancūziją]]. Siekdamas apeiti stiprius [[Mažino linija|Mažino linijos]] įtvirtinimus Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje, [[Vermachtas]] surengė puolimą per neutralias šalis – Belgiją, Nyderlandus ir Liuksemburgą.{{sfn|Evans|2008|pp=122–123}} Vokiečiai atliko manevrą į sparną (flango apsupimą) per [[Ardėnai|Ardėnų]] regioną,{{sfn|Keegan|1997|pp=59–60}} kurį Sąjungininkai klaidingai palaikė neįveikiama natūralia kliūtimi [[Šarvuotis|šarvuočiams]].{{sfn|Regan|2004|p=152}}{{sfn|Liddell Hart|1977|p=48}} Sėkmingai įgyvendinęs naują ''[[Blickrygas|blickrygo]]'' taktiką, Vermachtas greitai pasistūmėjo iki pat [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]] ir atkirto Sąjungininkų pajėgas Belgijoje. Didžioji dalis Sąjungininkų armijų atsidūrė [[Katilas (karyba)|katile]], Prancūzijos ir Belgijos pasienyje, netoli [[Lilis|Lilio]]. Sėkmingai įvykdžiusi [[Diunkerko operacija|Diunkerko operaciją]], Britanija iki birželio pradžios sugebėjo iš žemyno evakuoti didelę dalį Sąjungininkų karių, tačiau beveik visa karinė technika buvo palikta.{{sfn|Keegan|1997|pp=66–67}} Birželio 10 dieną [[Italijos invazija į Prancūziją|Italija įsiveržė į Prancūziją]], paskelbdama karą tiek Prancūzijai, tiek Jungtinei Karalystei.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|p=207}} Vokiečiai pasuko į pietus, prieš nusilpusią Prancūzijos kariuomenę, ir jau birželio 14 dieną krito [[Paryžius]]. Po aštuonių dienų Prancūzija pasirašė [[Kompjeno paliaubos (1940)|paliaubas su Vokietija]]. Šalis buvo padalinta į [[Karinė administracija Prancūzijoje|vokiečių ir italų okupacines zonas]],{{sfn|Umbreit|1991|p=311}} ir neokupuotą [[Viši režimas|Viši režimo]] valdomą valstybės dalį pietuose. Viši Prancūzija, nors oficialiai skelbėsi neutrali, iš esmės [[Kolaboravimas|kolaboravo]] su Vokietija. Prancūzija išlaikė savo laivyną; siekdama neleisti Vokietijai užgrobti laivų savo reikmėms, liepos 3 dieną Britanija šiam laivynui smogė.{{sfn|Brown|2004|p=198}} [[File:The Home Front in Britain during the Second World War HU44272.jpg|thumb|„Blico“ metu Londono gyventojai slepiasi [[Londono metropolitenas|metropoliteno tuneliuose]], 1940 m. rugsėjis.]] [[File:WWIIEuropeMay40.gif|thumb|left|upright=1.2|Vokiečių veržimasis 1940 m. gegužės mėnesį.]] [[Mūšis dėl Britanijos]] prasidėjo 1940 m. liepos pradžioje, kai [[Liuftvafė]] atakavo britų laivus [[Lamanšo sąsiauris|Lamanše]], uostus bei miestus pietų [[Anglija|Anglijoje]].{{sfn|Keegan|1997|p=[{{GBurl|id=TF8kcx9hTssC|p=72}} 72]}}{{sfn|Murray|1983|p=48}} Vokietijos kampanija siekiant įgauti pranašumą ore prasidėjo rugpjūtį, tačiau negebėjimas įveikti [[Royal Air Force|Britanijos oro pajėgų]] privertė Hitlerį neribotam laikui atidėti planuotą [[Jūrų liūtas (operacija)|Vokietijos invaziją į Britaniją]]. Vokietija suintensyvino strateginio bombardavimo kampaniją naktiniais išpuoliais prieš [[Londonas|Londoną]] ir kitus miestus; Britanijoje šis periodas vadintas „blicu“ ({{en|the Blitz}}, iš {{de|Blitzkrieg}}).<ref>{{cite web | url=https://www.britannica.com/event/the-Blitz | title=The Blitz &#124; World War II, History, & Facts|website=Encyclopædia Britannica|access-date=2025-08-30}}</ref> Tačiau ši kampanija iš esmės baigėsi 1941 m. gegužės mėnesį, Vokietijai taip ir nesugebėjus reikšmingai sutrikdyti Britanijos karinių pajėgumų bei politinių tikslų.{{sfn|Dear|Foot|2001|pp=108–109}}{{sfn|Murray|1983|p=54}} Naudodamasis naujai užimtais Prancūzijos uostais, Vokietijos karinis laivynas sėkmingai kovojo su plačių jūrinių teritorijų negebėjusiu apginti Britanijos laivynu. Ypač sėkmingi buvo vokiečių povandeninių laivų antpuoliai prieš britų komercinius bei karinius laivus [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]].<ref>{{Harvnb|Goldstein|2004|p=35}}</ref> Britų laivynas pasiekė reikšmingą pergalę 1941 m. gegužės 27 dieną, nuskandinęs vokiečių karo laivą „[[Bismarkas (karo laivas)|Bismarkas]]“.<ref>{{Harvnb|Steury|1987|p=209}}; {{Harvnb|Zetterling|Tamelander|2009|p=282}}.</ref> 1939 m. lapkritį JAV teikė pagalbą Kinijai ir Vakarų Sąjungininkėms bei priėmė Neutraliteto įstatymo pataisas, kurios leido „sumokėk ir pasiimk“ ({{en|cash and carry}}) principu Sąjungininkams pirkti karinę techniką.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|pp=328–330}} 1940 m. Vokietijai užėmus Paryžių, [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinis jūrų laivynas]] pradėtas reikšmingai didinti. 1940 m. rugsėjo mėnesį JAV sutiko Britanijai perduoti 50 karinių laivų, mainais už ilgalaikę jūrų ir oro bazių nuomą įvairiose [[Britų imperija|Britų imperijos]] valdose.{{sfn|Maingot|1994|p=52}} Vis dėlto, didžioji dauguma JAV visuomenės ir toliau priešinosi bet kokiai tiesioginei karinei intervencijai iki pat 1941 m.{{sfn|Cantril|1940|p=390}} 1940 m. gruodžio mėnesį [[Franklin Roosevelt|Roosevelt]] apkaltino Hitlerį pasaulio užkariavimo planavimu, atmetė bet kokias derybas su Vokietija kaip bevertes ir paragino JAV tapti „demokratijos arsenalu“. Roosevelt taip pat parėmė karinės bei humanitarinės paramos iniciatyvą pagal [[Lendlizas|Lendlizo]] ({{en|Lend-Lease}}) programą, skirtą remti Britaniją kovoje. Vėliau ši programa buvo išplėsta ir kitoms Sąjungininkėms, įskaitant ir Sovietų Sąjungą, po to, kai ši buvo užpulta Vokietijos.{{sfn|Keegan|1997|p=177}} JAV taip pat pradėjo rengti strateginius planus galimam plataus masto Vokietijos puolimui.{{sfn|Morton|2000|p=86}} 1940 m. rugsėjo pabaigoje pasirašytas [[Trišalis paktas]] oficialiai suvienijo Japoniją, Italiją ir Vokietiją kaip Ašies valstybes. Ši sutartis numatė, kad bet kuri šalis, išskyrus Sovietų Sąjungą, užpuolusi bet kurią Ašies valstybę, bus priversta pradėti karą prieš visas tris.{{Sfn|Bilhartz|Elliott|2007|p=179}} Ašies šalys išsiplėtė 1940 m. lapkritį, kai prisijungė Vengrija, Slovakija ir Rumunija.{{Sfn|Dear|Foot|2001|p=877}} Vėliau Rumunija ir Vengrija svariai prisidėjo prie Ašies karo prieš Sovietų Sąjungą; Rumunija iš dalies siekė atsikovoti Sovietų Sąjungos okupuotas teritorijas.{{Sfn|Dear|Foot|2001|pp=745–746}} === Viduržemio jūros regionas (1940–1941) === [[File:Second world war europe animation large de.gif|thumb|upright=1.2|Europos [[Karo teatras|teatro]] 1939–1945 m. vizualizuotas žemėlapis. Raudona – Sąjungininkai; žalia – Sovietų Sąjunga iki 1941 m. birželio; mėlyna – Ašies valstybės.]] 1940 m. birželio pradžioje Italijos karinės oro pajėgos ({{it|Regia Aeronautica}}) užpuolė Britanijos valdomą [[Malta|Maltą]] ir taip pradėjo salos apgultį. Nuo vasaros pabaigos iki rudens pradžios Italija užėmė [[Britų Somalilandas|Britų Somalilandą]] ir įsiveržė į Britanijos pajėgas priėmusį [[Egiptas|Egiptą]]. Spalio mėnesį Italija užpuolė Graikiją, tačiau puolimas buvo atremtas, o italai patyrė didelių nuostolių; kampanija baigėsi per kelis mėnesius su minimaliais teritoriniais pokyčiais.{{sfn|Clogg|2002|p=118}} Siekdama padėti Italijai bei neleisti Britanijai (Graikijos sąjungininkei) įsitvirtinti, Vokietija pradėjo ruoštis įsiveržimui į [[Balkanai|Balkanus]]; tai padėtų apsaugoti Rumunijos [[nafta|naftos]] telkinius ir suvaržytų Britanijos dominavimą [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione.<ref>{{Harvnb|Evans|2008|pp=146, 152}}; {{Harvnb|US Army|1986|pp=[https://archive.today/20100128030335/http://www.history.army.mil/books/wwii/balkan/20_260_1.htm 4–6]}}</ref> 1940 m. gruodį Britų imperijos pajėgos pradėjo kontrpuolimus prieš Italijos pajėgas Egipte ir [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]].{{sfn|Jowett|2001|pp=9–10}} Puolimai buvo sėkmingi: iki 1941 m. vasario pradžios Italija prarado rytų [[Libija|Libijos]] kontrolę, o didelis skaičius Italijos karių buvo paimti į nelaisvę. Italijos karinis jūrų laivynas ({{it|Regia Marina}}) taip pat patyrė didelių nuostolių: Britanijos laivynas, atakavęs [[Tarantas|Taranto]] uostą iš [[Lėktuvnešis|lėktuvnešio]], iš rikiuotės išvedė tris didelius karo laivus; taip pat neutralizavo dar kelis italų karo laivus prie Graikijos salų.{{sfn|Jackson|2006|p=106}} Nesėkmingos Italijos operacijos paskatino Vokietiją dislokuoti ekspedicines pajėgas [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]]; 1941 m. kovo pabaigoje [[Afrikos korpusas]], vadovaujamas [[Erwin Rommel]], pradėjo puolimą, kuris išstūmė [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pajėgas.{{sfn|Laurier|2001|pp=7–8}} Per mažiau nei mėnesį Ašies pajėgos pasistūmėjo į vakarų Egiptą ir apgulė [[Tubrukas|Tobruko]] uostą.{{sfn|Murray|Millett|2001|pp=263–276}} 1941 m. kovo pabaigoje [[Bulgarija]] ir [[Jugoslavija]] prisijungė prie [[Trišalis paktas|Trišalio pakto]]; tačiau, po dviejų dienų, Jugoslavijos vyriausybę nuvertė nacionalistai, pasisakantys už tvirtus ryšius su Britanija. Vokietija ir Italija į tai atsakė balandžio 6 dieną surengdamos invaziją į Jugoslaviją ir Graikiją tuo pačiu metu; abi šalys buvo priverstos pasiduoti per mėnesį.{{sfn|Gilbert|1989|pages=174–175}} Gegužės pabaigoje Ašies oro pajėgos surengė invaziją į Graikijos [[Kreta|Kretos]] salą ir, po beveik dviejų savaičių kautynių, užbaigė Vokietijos vadovaujamą Balkanų užkariavimą.{{sfn|Gilbert|1989|pages=184–187}} Jugoslavijoje prasidėjo [[Partizanas|partizaninis]] karas prieš Ašies valstybių okupaciją, kuris tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.{{sfn|Gilbert|1989|pages=208, 575, 604}} Gegužės mėnesį [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] Britų Sandraugos pajėgos numalšino sukilimą [[Irakas|Irake]], kuriam teikė paramą Vokietija, iš bazių [[Viši režimas|Viši]] kontroliuojamoje [[Sirija|Sirijoje]].{{sfn|Watson|2003|p=80}} Birželio ir liepos mėnesiais Britanijos vadovaujamos pajėgos, padedamos [[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]] dalinių, įsiveržė į Prancūzijos valdytas Sirijos ir [[Libanas|Libano]] teritorijas ir jas užėmė.<ref>{{Citation |last=Morrisey |first=Will |title=Winston Churchill |date=2019 |pages=119–126 |chapter=What Churchill and De Gaulle learned from the Great War |publisher=Routledge |doi=10.4324/9780429027642-6 |isbn=978-0-4290-2764-2 |s2cid=189257503}}</ref> === Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą (1941) === [[File:Niemieckie_czo%C5%82gi_i_pojazdy_pancerne_przed_atakiem_na_S%C5%82uck_(2-929).jpg|thumb|Vokiečių tankai ir šarvuočiai prieš [[Sluckas|Slucko]] ataką, 1941 m. liepa.]] {{main|Barbarosos operacija|Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|}} Padėčiai Europoje ir Azijoje daugmaž nusistovėjus, Vokietija, Japonija ir Sovietų Sąjunga ruošėsi karui. Sovietai nerimavo dėl didėjančios įtampos su Vokietija, o Japonija planavo pasinaudoti karu Europoje, siekiant užimti išteklių turtingas Europos kolonijas Pietryčių Azijoje. Todėl abi valstybės 1941 m. balandžio mėnesį pasirašė Sovietų Sąjungos ir Japonijos neutralumo paktą.{{sfn|Garver|1988|p=114}} Tuo tarpu Vokietija vis labiau ruošėsi puolimui prieš Sovietų Sąjungą, telkdama pajėgas prie Sovietų Sąjungos sienos.{{sfn|Weinberg|2005|p=195}} Hitleris manė, kad Jungtinės Karalystės atsisakymas baigti karą buvo pagrįstas viltimi, kad JAV ir Sovietų Sąjunga anksčiau ar vėliau įsitrauks į karą prieš Vokietiją.{{sfn|Murray|1983|p=69}} 1940 m. liepos 31 d. Hitleris nusprendė, kad Sovietų Sąjunga turėtų būti eliminuota ir taikėsi užkariauti [[Ukraina|Ukrainą]], Baltijos šalis ir [[Baltarusija|Baltarusiją]].<ref name="GSWW4_26">{{Harvnb|Förster|1998|p=26}}.</ref> Tačiau kiti aukšti Vokietijos pareigūnai, pavyzdžiui, [[Joachim von Ribbentrop|Ribbentrop]], matė galimybę sukurti [[Eurazija|Eurazijos]] bloką prieš [[Britų imperija|Britų imperiją]], pakviečiant Sovietų Sąjungą į [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]].<ref name="GSWW4_38">{{Harvnb|Förster|1998|pp=38–42}}.</ref> 1940 m. lapkritį [[Keturšalio pakto derybos|vyko derybos]], siekiant išsiaiškinti, ar Sovietų Sąjunga prisijungtų prie pakto. Sovietai parodė tam tikrą susidomėjimą, tačiau paprašė nuolaidų dėl [[Suomija|Suomijos]], Bulgarijos, [[Turkija|Turkijos]] ir Japonijos, kurias Vokietija laikė nepriimtinomis. 1940 m. gruodžio 18 d. Hitleris išleido direktyvą ruoštis invazijai į Sovietų Sąjungą.{{sfn|Shirer|1990|pp=810–812}} [[File:The_last_Jew_in_Vinnitsa,_1941.jpg|thumb|upright|Vokiečių [[Einsatzgruppen]] vykdo [[Žydai|žydų]] žudynes, [[Vinycia]] (Ukraina), 1941 m. vasara.]] 1941 m. birželio 22 dieną Vokietija, remiama Italijos ir Rumunijos, pradėjo invaziją į Sovietų Sąjungą, dar žinomą kaip [[Barbarosos operacija]]. Vokiečiai apkaltino sovietus rengiant sąmokslą prieš Vokietiją, kaip pretekstą karui. Netrukus prie puolimo prisijungė Suomija, kuri siekė atsiimti sovietų okupuotas teritorijas, ir [[Vengrija]].{{sfn|Davies|2006|p=289}}{{sfn|Keegan|1997|pp=104,149}} Pagrindiniai šio staigaus puolimo taikiniai{{sfn|Sella|1978|p=555}} buvo Baltijos šalys su Baltarusija, Ukraina, tuomet [[Maskva]], o galutinis tikslas – užbaigti 1941 m. kampaniją ties [[Archangelskas|Archangelsko]]–[[Astrachanė|Astrachanės]] linija – nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] iki [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Hitlerio tikslai buvo sunaikinti Sovietų Sąjungą kaip karinę galybę, išnaikinti [[Komunizmas|komunizmą]], sukurti ''[[Lebensraum]]'' ({{lt|gyvybinę erdvę}}){{sfn|Kershaw|2007|pp=66–69}} įvykdant masinį vietinių gyventojų [[Etninis valymas|etninį valymą]] bei [[Tremtis|tremtį]]{{sfn|Steinberg|1995}} ir garantuoti prieigą prie strateginių išteklių, reikalingų nugalėti likusius Vokietijos varžovus.{{sfn|Hauner|1978}} Rytų frontas charakterizuojamas abiejų pusių brutalumu ir žiaurumu, o ypač tuo pasižymėjo [[SS]] ir [[NKVD]] daliniai.{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Dėl [[Rasizmas|rasizmu]] grįstos politikos, vokiečių daliniai dažnai degino [[Slavai|slaviškus]] kaimus, karo belaisviai buvo masiškai žudomi, o okupuotose teritorijose toliau buvo plečiamas [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklų]] tinklas masiniam [[Holokaustas|žydų naikinimui]].{{sfn|Davies|2006|pp=325–328}}{{sfn|Steinberg|1995}} Nors [[Raudonoji armija]] dar prieš karą ruošėsi strateginiam kontrpuolimui,{{sfn|Roberts|1995}} Barbarosos operacija privertė sovietų vyriausiąją vadovybę imtis strateginės gynybos. Vasarą Ašies šalys giliai įsiveržė į sovietų teritoriją, padarydamos didžiulius nuostolius tiek karių, tiek karinės technikos atžvilgiu. Tačiau, iki rugpjūčio vidurio, [[Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (vermachtas)|Vokietijos kariuomenės vadovybė]] nusprendė laikinai sustabdyti po [[Smolensko mūšis (1941)|Smolensko mūšio]] gerokai nusilpusios [[Armijų grupė|armijų grupės]] „Centras“ puolimą bei nukreipti 2-ąją tankų armiją į pajėgų, žygiuojančių link centrinės Ukrainos ir [[Leningradas|Leningrado]], pastiprinimą.{{sfn|Wilt|1981}} [[Kijevo mūšis (1941 m.)|Kijevo puolimas]] Vermachtui buvo nepaprastai sėkmingas – jo metu apsuptos ir sunaikintos keturios sovietų armijos, o tai leido toliau žygiuoti į [[Krymas|Krymą]] ir išvystytą pramonę turinčią Rytų Ukrainą, kur įvyko Pirmasis Charkivo mūšis.{{sfn|Erickson|2003|pp=114–137}} [[File:Anti aircraft Leningrad 1941.JPG|thumb|left|Sovietų oro gynybos pabūklai prie [[Šv. Izaoko soboras|Šv. Izaoko soboro]]. [[Leningrado blokada]], 1941 m. lapkritis.]] Trijų ketvirtadalių Ašies šalių karių ir daugumos jų oro pajėgų nukreipimas iš Prancūzijos ir centrinio Viduržemio jūros regiono į Rytų frontą{{sfn|Glantz|2001|p=9}} paskatino Jungtinę Karalystę persvarstyti savo didžiąją strategiją.{{sfn|Farrell|1993}} Liepos mėnesį Britanija ir Sovietų Sąjunga sudarė karinę sąjungą prieš Vokietiją,{{sfn|Keeble|1990|p=29}} o rugpjūtį Britanija ir JAV kartu paskelbė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], kurioje išdėstyti Britanijos ir Amerikos tikslai pasaulyje po karo.{{sfn|Beevor|2012|p=220}} Rugpjūčio pabaigoje britai ir sovietai įsiveržė į neutralų [[Iranas|Iraną]], kad užimtų [[Persijos koridorius|Persijos koridorių]], Irano naftos telkinius ir užkirstų kelią bet kokiam Ašies šalių puolimui per Iraną [[Baku]] naftos telkinių ar [[Indija|Indijos]] link.{{sfn|Bueno de Mesquita|Smith|Siverson|Morrow|2003|p=425}} Iki spalio mėnesio Vokietija pasiekė operacinius tikslus Ukrainoje ir Baltijos šalių regione, tęsiantis tik [[Leningrado blokada|Leningrado blokadai]]{{sfn|Kleinfeld|1983}} ir Sevastopolio apgulčiai.{{sfn|Jukes|2001|p=113}} Buvo atnaujintas didelis [[Maskvos mūšis|puolimas prieš Maskvą]]; po dviejų mėnesių įnirtingų kovų vis atšiauresniu oru, Vokietijos kariuomenė beveik pasiekė atokiausius Maskvos priemiesčius, kur išsekusios armijos<ref>{{Harvnb|Glantz|2001|p=26}}</ref> buvo priverstos nutraukti puolimą.{{sfn|Reinhardt|1992|p=227}} Vokietija pasiekė didelių teritorinių laimėjimų, tačiau kampanija nepasiekė pagrindinių tikslų: du pagrindiniai miestai liko neužimti, sovietų pajėgumas priešintis nebuvo palaužtas, o Sovietų Sąjunga išlaikė nemažą dalį savo karinio potencialo. „Žaibo karo“ Europoje etapas baigėsi.{{sfn|Milward|1964}} Iki gruodžio pradžios naujai [[Mobilizacija|mobilizuoti]] rezervai{{sfn|Rotundo|1986}} leido sovietams pasiekti kiekybinį paritetą su Vokietijos kariuomene.{{sfn|Glantz|2001|p=26}} Efektyvi mobilizacija bei [[Žvalgyba|žvalgybos]] duomenys leido sovietų vadovybei prieiti išvados, kad minimalus sovietų karių skaičius Rytuose būtų pakankamas tuo metu dislokuotam Japonijos armijos puolimui atgrasyti.<ref>{{Cite book |last=Deighton |first=Len |url=https://archive.org/details/bloodtearsfollyo0000deig_v3m3 |title=Blood, Tears and Folly |date=1993 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-6226-0 |location=London |page=[https://archive.org/details/bloodtearsfollyo0000deig_v3m3/page/479 479]}}</ref> Tai leido sovietams pradėti masinį kontrpuolimą, kuris prasidėjo gruodžio 5 d. visame fronte ir nustūmė vokiečių kariuomenę 100–250 kilometrų į vakarus.<ref>{{Harvnb|Beevor|1998|pp=41–42}}; {{Harvnb|Evans|2008|pp=213–214}}.</ref> === Karas Ramiajame vandenyne (1941) === [[File:228 regiment in HK.jpg|thumb|Japonijos kariai įžengia į [[Honkongas|Honkongą]], 1941 m. gruodžio 8 d.]] {{main|Karas Ramiajame vandenyne}} Po 1931 m. Japonijos surengto [[Mukdeno incidentas|Mukdeno incidento]], 1937 m. Japonijos įvykdyto JAV karo laivo „USS Panay“ apšaudymo ir 1937–1938 m. [[Nankino žudynės|Nankino žudynių]] Japonijos ir JAV santykiai buvo stipriai pablogėję. 1939 m. JAV pranešė Japonijai, kad nepratęs tarpusavio prekybos sutarties, o Amerikos visuomenės nuomonė, nepritarianti Japonijos ekspansionizmui, lėmė seriją ekonominių sankcijų, kurios uždraudė JAV cheminių medžiagų, mineralų ir karinių dalių eksportą į Japoniją bei padidino ekonominį spaudimą šios šalies vadovybei.{{sfn|Keegan|1997|pp=82, 174}}{{sfn|Morton|2000|pp=97}}<ref>{{cite journal|last=Maechling Jr.|first=Charles|title=Pearl Harbor: The First Energy War|url=https://archive.org/details/sim_history-today_2000-12_50_12/page/n47|journal=History Today|date=2000 gruodis|volume=50|issue=12|page=41|issn=0018-2753}}</ref> 1939 m. Japonija pradėjo pirmąjį puolimą prieš Kinijos miestą [[Čangša|Čangšą]], tačiau rugsėjo pabaigoje ataka buvo atremta.{{sfn|Jowett|Andrew|2002|p=14}} Nepaisant kelių abipusių bandymų surengti puolimą, 1940 m. karas tarp Kinijos ir Japonijos buvo aklavietėje. Siekdama padidinti spaudimą Kinijai blokuojant tiekimo kelius ir geriau išdėstyti Japonijos pajėgas karo su Vakarų valstybėmis atveju, Japonija 1940 m. rugsėjo mėnesį įsiveržė į šiaurinę [[Prancūzijos Indokinija|Indokiniją]] ir ją okupavo.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|p=289}} 1940 m. pradžioje Kinijos nacionalistų pajėgos pradėjo didelio masto kontrpuolimą. Rugpjūtį [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistai]] pradėjo puolimą centrinėje Kinijoje;{{sfn|Frank|2020|p=161}} atsakydama, Japonija okupuotose teritorijose ėmėsi žiaurių represijų ir naikinimo, siekdama sumažinti palaikymą komunistams bei užtikrinti, kad jokie esami materialiniai resursai nepatektų į jų kontrolę.{{sfn|Joes|2004|p=224}} Nuolatinė antipatija tarp Kinijos komunistų ir nacionalistų pajėgų 1941 m. sausio mėnesį baigėsi ginkluotais susidūrimais, kurie faktiškai nutraukė jų bendradarbiavimą.{{sfn|Fairbank|Goldman|2006|p=320}} Kovą Japonijos 11-oji armija puolė Kinijos 19-osios armijos štabą, tačiau buvo atremta.{{sfn|Hsu|Chang|1971|p=30}} Rugsėjo mėnesį Japonija vėl bandė užimti Čangšos miestą ir susidūrė su Kinijos nacionalistų pajėgomis.{{sfn|Hsu|Chang|1971|p=33}} Vokietijos sėkmė Europoje paskatino Japoniją padidinti spaudimą Europos šalių valdžiai [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Nyderlandų vyriausybė sutiko tiekti Japonijai naftą iš [[Nyderlandų Ost Indija|Nyderlandų Ost Indijos]], tačiau derybos dėl papildomos prieigos prie šių išteklių 1941 m. birželį baigėsi nesėkme.{{sfn|Morton|2000|pp=45-66}} 1941 m. liepą Japonija pasiuntė kariuomenę į pietų Indokiniją, taip grasindama Britanijos ir Nyderlandų valdoms [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. JAV, Britanija ir kitos Vakarų vyriausybės į šį žingsnį reagavo įšaldydamos Japonijos turtą ir paskelbdamos visišką naftos embargą.{{sfn|Anderson|1975|p=201}}{{sfn|Evans|Peattie|2012|p=456}} Tuo metu Japonija planavo įsiveržti į [[Rusijos Tolimieji Rytai|Sovietų Sąjungos Tolimuosius Rytus]], ketindama pasinaudoti Vokietijos invazija vakaruose, tačiau po sankcijų šios operacijos atsisakė.<ref>{{Cite book |last=Coox |first=Alvin |title=Nomonhan: Japan against Russia, 1939 |url=https://archive.org/details/nomonhanjapanaga0000alvi |date=1985 |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-1835-6 |location=Stanford, California |pages=[https://archive.org/details/nomonhanjapanaga0000alvi/page/1046 1046]–1049}}</ref> Nuo 1941 m. pradžios JAV ir Japonija vedė derybas, siekdamos pagerinti įtemptus santykius ir užbaigti karą Kinijoje. Šių derybų metu Japonija pateikė keletą pasiūlymų, kuriuos amerikiečiai atmetė kaip nepakankamus.{{sfn|Morton|2000|pp=113-127}} Tuo pačiu metu JAV, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai slapta diskutavo dėl bendros savo teritorijų gynybos Japonijos užpuolimo atveju.<ref name="USAWWIIcp4">{{Cite web |title=The Showdown With Japan Aug–Dec 1941 |url=https://www.ibiblio.org/hyperwar/USA/USA-WD-Strategic1/USA-WD-Strategic1-4.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20121109144920/https://www.ibiblio.org/hyperwar/USA/USA-WD-Strategic1/USA-WD-Strategic1-4.html |archive-date=2012-11-09 |access-date=2013-05-15 |website=US Army in WWII – Strategic Planning for Coalition Warfare |pages=63–96}}</ref> Roosevelt dislokavo papildomus pajėgumus [[Filipinai|Filipinuose]] (JAV [[Protektoratas|protektorate]], kuris turėjo tapti nepriklausomas 1946 m.) ir perspėjo Japoniją, kad JAV reaguos į Japonijos išpuolius prieš bet kurias „kaimynines šalis“.{{r|USAWWIIcp4}} [[File:The_USS_Arizona_(BB-39)_burning_after_the_Japanese_attack_on_Pearl_Harbor_-_NARA_195617_-_Edit.jpg|thumb|Degantis bei skęstantis JAV karo laivas ''USS Arizona'', [[Perl Harboro užpuolimas]], 1941 m. gruodis.]] Nusivylusi dėl pažangos stokos ir jausdama JAV, Britanijos ir Nyderlandų sankcijų spaudimą, Japonija ruošėsi karui. Imperatorius [[Hirohito]], iš pradžių dvejojęs dėl Japonijos galimybių nugalėti,{{Sfn|Bix|2000|pages=399–414}} dabar buvo linkęs pritarti Japonijos įsitraukimui į karą.<ref>{{Cite journal |last=Kitano |first=Ryuichi |date=2021-12-06 |title=Diary: Hirohito prepared for U.S. war before Pearl Harbor attack |url=https://www.asahi.com/ajw/articles/14496398 |url-status=live |journal=The Asahi Shimbun |archive-url=https://web.archive.org/web/20220417192302/https://www.asahi.com/ajw/articles/14496398 |archive-date=2022-04-17 |access-date=2022-06-08}}</ref> Dėl to atsistatydino ministras pirmininkas Fumimaro Konoe.{{Sfn|Bix|2000|pages=417–420}} Hirohito atmetė rekomendaciją paskirti princą Naruhiko Higashikuni į jo vietą, pasirinkdamas karo ministrą [[Hideki Tojo]].{{Sfn|Bix|2000|page=418}} Lapkričio 3 dieną Japonijos karinė vadovybė imperatoriui išsamiai paaiškino [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro užpuolimo]] planą.<ref>{{Cite book |last=Wetzler |first=Peter |url=https://books.google.com/books?id=BWqEkwH1KRMC&pg=PA29 |title=Hirohito and War: Imperial Tradition and Military Decision Making in Prewar Japan |date=1998 |publisher=University of Hawai'i Press |isbn=978-0-8248-1925-5 |pages=29, 35 |access-date=2024-01-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240315182053/https://books.google.com/books?id=BWqEkwH1KRMC&pg=PA29 |archive-date=2024-03-15 |url-status=live}}</ref> Lapkričio 5 dieną Hirohito imperatoriškoje konferencijoje patvirtino karo operacijų planą.{{sfn|Bix|2000|page=424}} Lapkričio 20 d. naujoji vyriausybė pateikė prieš tai derybose su JAV teiktą Japonijos pasiūlymą kaip galutinį: jame buvo raginama nutraukti JAV pagalbą Kinijai ir panaikinti naftos bei kitų išteklių tiekimo Japonijai embargą. Mainais Japonija pažadėjo nerengti jokių puolimų Pietryčių Azijoje ir išvesti savo pajėgas iš pietinės Indokinijos.{{sfn|Morton|2000|pp=113-127}} Lapkričio 26 d. pateiktame JAV atsakomajame pasiūlyme buvo reikalaujama, kad Japonija besąlygiškai paliktų visą Kiniją ir sudarytų nepuolimo sutartis su visomis pagrindinėmis Ramiojo vandenyno valstybėmis.{{sfn|Keegan|1997|p=205}} Tai iš esmės reiškė, kad Japonija buvo priversta rinktis tarp ambicijų Kinijoje atsisakymo ir reikalingų gamtos išteklių užgrobimo Nyderlandų Ost Indijoje jėga;<ref>{{Harvnb|Painter|2012|p=26}}; {{Harvnb|Wood|2007|p=9}}.</ref> Japonijos kariuomenė atmetė pirmą variantą, o didelė dalis karinės vadovybės naftos embargą laikė neišsakytu karo paskelbimu.{{sfn|Lightbody|2004|p=125}} Japonija planavo užgrobti Europos kolonijas Azijoje, kad sukurtų didelį gynybinį perimetrą, besitęsiantį iki pat centrinės Ramiojo vandenyno dalies. Tuomet japonai galėtų laisvai naudoti Pietryčių Azijos išteklius ir kartu išsekinti Sąjungininkes kovodami gynybinį karą, kai Sąjungininkų operacijos ir taip buvo ištįsusios per didžiules teritorijas.<ref>{{Harvnb|Weinberg|2005|p=310}}</ref><ref>{{Harvnb|Dower|1986|p=5}}</ref> Siekiant užkirsti kelią JAV intervencijai bei užtikrinti gynybinį perimetrą, Japonija taip pat planavo nuo pat pradžių neutralizuoti JAV Ramiojo vandenyno laivyną ir amerikiečių dalinius Filipinuose.{{sfn|Wood|2007|pp=11–12}} 1941 m. gruodžio 7 dieną (Azijos laiko juostomis – gruodžio 8 d.) Japonija užpuolė britų ir amerikiečių valdas beveik vienu metu vykdydama puolimus prieš Pietryčių Aziją ir centrinę Ramiojo vandenyno dalį.{{sfn|Wohlstetter|1962|pp=341–343}} Tai apėmė išpuolį prieš JAV laivynus [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harbore]] ir Filipinuose, taip pat [[Guamas|Guamo]], [[Veiko sala|Veiko salos]], [[Britų Malaja|Britų Malajos]],{{sfn|Wohlstetter|1962|pp=341–343}} [[Tailandas|Tailando]] ir [[Honkongas|Honkongo]] invazijas.{{sfn|Keegan|1997|pp=211-216}} Po šių išpuolių JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Australija ir dar kelios valstybės oficialiai paskelbė karą Japonijai; Sovietų Sąjunga, aktyviai įsitraukusi į didelio masto kovas su Vokietija Europoje, laikėsi neutralumo susitarimo su Japonija.<ref>{{Harvnb|Dunn|1998|p=157}}; {{Harvnb|May|1955|p=155}}.</ref> Vokietija, o po jos ir kitos Ašies valstybės, išreikšdama paramą Japonijai, 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV.{{sfn|Keegan|1997|p=177}} === Sąjungininkai telkia jėgas (1942–1943) === [[File:Ленинград блокадный. Им обеим 30 лет.jpg|thumb|Dvi paauglės padeda surinkinėti [[PPD-40]] pistoletus–kulkosvaidžius. [[Leningrado blokada]], 1942 m. gruodis.]] 1942 m. sausio 1 d. Sąjungininkų ketvertas – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga bei Kinija – ir 22 mažesnės ar egzilyje veikiančios vyriausybės paskelbė [[Jungtinių Tautų deklaracija|Jungtinių Tautų deklaraciją]], kuria patvirtino [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]]{{sfn|Mingst|Karns|2007|p=22}} ir susitarė nepasirašyti atskiros taikos su Ašies valstybėmis.{{sfn|Bosworth|Maiolo|2015|pp=313–314}}{{sfn|Shirer|1990|p=904}} 1942 m. Sąjungininkų vadovai bei pareigūnai diskutavo ir derino, kokios didžiosios strategijos reikėtų laikytis. Visi sutarė, kad pagrindinis tikslas – nugalėti Vokietiją.{{sfn|Morton|2000|pp=376}} Amerikiečiai pirmenybę teikė tiesioginiam, didelio masto puolimui prieš Vokietiją per Prancūziją.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} Sovietai taip pat reikalavo [[Antrasis frontas|antrojo fronto]]. Britai teigė, kad karinės operacijos turėtų būti nukreiptos į periferines teritorijas, siekiant išsekinti vokiečių pajėgas, o tai demoralizuotų vokiečius ir sustiprintų pasipriešinimą okupuotose teritorijose; pati Vokietija būtų smarkiai bombarduojama.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} Tuomet puolimas prieš Vokietiją būtų pradėtas Sąjungininkų daliniais, aprūpintais dideliu kiekiu šarvuočių ir pilnai [[Motorizuotieji pėstininkai|motorizuotais]].{{sfn|Morton|2000|p=89}}{{sfn|Overy|2023|p=207}} Galiausiai, britai įtikino amerikiečius, kad 1942 metais išsilaipinimas Prancūzijoje nėra realistiškas ir pirmiausia reikėtų sutelkti dėmesį į Ašies valstybių išstūmimą iš Šiaurės Afrikos.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} 1943 m. pradžioje vykusioje [[Kasablankos konferencija|Kasablankos konferencijoje]] Sąjungininkai pakartojo 1942 m. deklaracijoje paskelbtus pareiškimus ir pareikalavo besąlygiškos Ašies šalių kapituliacijos. Britai ir amerikiečiai susitarė toliau tęsti kampaniją Viduržemio jūroje ir užimti Siciliją, kad visiškai užtikrintų Viduržemio jūros tiekimo kelius.<ref name="casablanca-conf">{{cite journal| last=Miller Jr|first=John|title=The Casablanca Conference and Pacific Strategy|journal=Military Affairs|year=1949|pages=209–215|volume=13|issue=4|url=https://www.jstor.org/stable/pdf/1982738.pdf|doi=10.2307/1982738}}</ref> Nors britai pasisakė už tolesnes operacijas Balkanuose, siekdami į karo veiksmus įtraukti Turkiją; be to, britai buvo susirūpinę, kad JAV operacijos Ramiajame vandenyne ribos jų galimybes Europos teatre.<ref name="casablanca-conf"/> Konferencijoje taip pat sutarta kaupti pajėgas Britanijoje, pradėti strateginį Vokietijos bombardavimą ir ruoštis įsiveržimui į Prancūziją bei atidaryti antrą frontą 1943 m.<ref name="casablanca-conf"/>{{sfn|Keegan|1997|pp=262}} 1943 m. gegužės mėnesį amerikiečiai įtikino britus apriboti operacijas Viduržemio jūros regione iki įsiveržimo į žemyninę Italiją, o įsiveržimas į Prancūziją buvo atidėtas kitiems metams.{{sfn|Davies|2006|p=172}} === Ramusis vandenynas (1942–1943) === [[File:Second world war asia 1937-1942 map en6.png|thumb|upright=1.2|Japonų veržimasis iki 1942 m. vidurio.]] Iki 1942 m. balandžio pabaigos Japonija ir jos sąjungininkas [[Tailandas]] beveik užkariavo [[Birma|Birmą]], [[Britų Malaja|Britų Malają]] ir [[Singapūras|Singapūrą]], Nyderlandų Ost Indiją ir dalį [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]], padarydami didelių nuostolių Sąjungininkų kariams ir paimdami daug belaisvių.{{sfn|Beevor|2012|pp=247–267, 345}} Nepaisant atkaklaus Filipinų ir JAV pajėgų pasipriešinimo, Filipinai galiausiai buvo užimti 1942 m. gegužės mėnesį, o šalies vyriausybė priversta dirbti egzilyje.{{sfn|Lewis|1953|loc=p. 529 (Table 11)}} Japonijos pajėgos taip pat pasiekė pergales [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūroje]], [[Javos jūra|Javos jūroje]] bei [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyne]]{{sfn|Grove|1995|p=362}} ir subombardavo Sąjungininkų jūrų bazę [[Darvinas (Australija)|Darvine]], [[Australija|Australijoje]]. 1942 m. sausio mėnesį vienintelė Sąjungininkų šalių sėkmė prieš Japoniją buvo Kinijos pergalė [[Čangša|Čangšoje]].{{sfn|Ch'i|1992|p=158}} Šios lengvos pergalės prieš nepasiruošusius JAV ir Europos priešininkus paliko Japoniją pernelyg pasitikinčią savimi ir su labai išsitęsusiomis tiekimo linijomis.{{sfn|Perez|1998|p=145}} [[File:USS_Yorktown_(CV-5)_is_hit_by_a_torpedo_on_4_June_1942.jpg|thumb|Į JAV karo laivą ''USS Yorktown'' pataiko torpeda, [[Midvėjaus mūšis]], 1942 m. birželis.]] 1942 m. gegužės pradžioje Japonija pradėjo operacijas, siekdama amfibiniu puolimu užimti likusias Naujosios Gvinėjos teritorijas ir taip nutraukti susisiekimo bei tiekimo linijas tarp JAV ir Australijos. Planuota invazija buvo sužlugdyta, kai Sąjungininkų kovinė grupė, sudaryta iš dviejų JAV lėktuvnešių, Koralų jūros mūšyje susirėmė su Japonijos karinių jūrų laivynu.{{sfn|Maddox|1992|pp=111–112}} Tolimesnis Japonijos planas, po oro antskrydžių prieš [[Tokijas|Tokiją]], buvo užimti [[Midvėjaus atolas|Midvėjaus atolą]] ir įtraukti JAV [[Lėktuvnešis|lėktuvnešius]] į mūšį, siekiant juos sunaikinti; kaip diversiją, Japonija taip pat planavo pasiųsti pajėgas užimti [[Aleutų salos|Aleutų salas]] [[Aliaska|Aliaskoje]].{{sfn|Salecker|2001|p=186}} Gegužės viduryje Japonija pradėjo naują kampaniją Kinijoje, kurios tikslas buvo atkeršyti kinams, kurie padėjo išgyvenusiems amerikiečių lakūnams po reido prieš Tokiją. Šios kampanijos tikslas buvo sunaikinti kinų oro bazes ir užpulti Kinijos 23-iąją ir 32-ąją armijų grupes.<ref>{{Harvnb|Schoppa|2011|p=28}}.</ref> Birželio pradžioje Japonija pradėjo savo operacijas prieš JAV, tačiau amerikiečiai gegužės pabaigoje jau buvo išsiaiškinę Japonijos karinio jūrų laivyno šifravimo kodus ir JAV žinojo mūšio planus; pasinaudodama šiomis žiniomis, JAV pasiekė lemiamą pergalę prieš Japonijos laivyną [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšyje]].<ref>{{Harvnb|Ropp|2000|p=368}}.</ref> Po Midvėjaus mūšio smarkiai sumažėjus Japonijos puolamiesiems pajėgumams, ši bandė užimti rytines Naujosios Gvinėjos teritorijas sausumos kampanija.{{sfn|Weinberg|2005|p=339}} Amerikiečiai planavo kontrataką prieš Japonijos pozicijas pietinėse [[Saliamono Salos|Saliamono Salose]], pirmiausia [[Gvadalkanalis|Gvadalkanalyje]], kaip pirmąjį žingsnį siekiant atsiimti Naująją Gvinėją, kuri tuo metu buvo pagrindinė Japonijos bazė Pietryčių Azijoje.<ref>{{Cite book |last=Gilbert |first=Adrian |url=https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 |title=The Encyclopedia of Warfare: From Earliest Times to the Present Day |date=2003 |publisher=Globe Pequot |isbn=978-1-5922-8027-8 |page=[https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 259] |access-date=2019-06-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190719123035/https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 |archive-date=2019-07-19 |url-status=live}}</ref> Abu planai pradėti vykdyti liepą, tačiau iki rugsėjo vidurio japonams Gvadalkanalio mūšis tapo didesnės svarbos ir kariuomenei Naujojoje Gvinėjoje buvo įsakyta pasitraukti į šiaurinę salos dalį, kur ji susidūrė su Australijos ir JAV kariais Buna-Gonos mūšyje.{{sfn|Swain|2001|p=197}} Gvadalkanalis netrukus tapo abiejų pusių pagrindiniu susidūrimo tašku. 1943 m. pradžioje šioje saloje japonai buvo nugalėti ir pasitraukė.{{sfn|Hane|2001|p=340}} [[Birma|Birmoje]] Britų Sandraugos pajėgos surengė dvi operacijas. Pirmoji buvo pražūtingas puolimas į [[Rachinų valstija|Arakano regioną]] 1942 m. pabaigoje, privertęs Sąjungininkus iki 1943 m. gegužės mėnesio atsitraukti iki pat Indijos.{{sfn|Marston|2005|p=111}} Antroji buvo nereguliariųjų (partizaninių) pajėgų suformavimas už Japonijos fronto linijų vasarį, tačiau iki balandžio pabaigos operacija nedavė aiškių rezultatų.{{sfn|Brayley|2002|p=9}} === Rytų frontas (1942–1943) === [[File:RIAN archive 44732 Soviet soldiers attack house.jpg|thumb|upright=1.5|Sovietų kariai atakuoja, [[Stalingrado mūšis|Stalingradas]], 1943 m. vasaris.]] Nepaisant didelių nuostolių, 1942 m. pradžioje Vokietija ir jos sąjungininkės sustabdė didelį sovietų puolimą centrinėje ir pietinėje europinės Rusijos dalyse, išlaikydamos daugumą per ankstesnius metus pasiektų teritorinių laimėjimų.{{sfn|Glantz|2001|p=31}} Gegužės mėnesį vokiečiai sumušė puolančias sovietų pajėgas mūšiuose [[Kerčės pusiasalis|Kerčės pusiasalyje]] ir prie [[Charkivas|Charkivo]],{{sfn|Read|2004|p=764}} o 1942 m. birželio mėnesį pradėjo pagrindinį vasaros puolimą į pietinę europinės Rusijos dalį. Šio puolimo tikslas buvo užimti [[Kaukazas|Kaukazo]] regiono naftos telkinius (ypač [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]]) ir [[Kubanė (regionas)|Kubanės]] [[Stepė|stepę]], tuo pačiu metu išlaikant pozicijas šiaurinėse ir centrinėse fronto dalyse. Vokiečiai padalino armijų grupę „Pietūs“ į dvi atskiras grupes: armijų grupė „A“ žygiavo link žemutinio [[Donas|Dono]] ir smogė pietryčių kryptimi Kaukazo link, o armijų grupė „B“ žygiavo link [[Volga|Volgos]]. Sovietai nusprendė įsitvirtinti [[Stalingradas|Stalingrade]], Volgos žemupyje.{{sfn|Davies|2006|loc=p. 100 (2008 m. leid.)}} 1942 m. vasarą prasidėjo [[Stalingrado mūšis]]. Iki lapkričio vidurio, vokiečiai, per įnirtingus gatvių mūšius, beveik užėmė Stalingradą. Sovietai pradėjo antrąjį žiemos kontrpuolimą, sudarytą iš dviejų operacijų: vokiečių pajėgų apsupimą Stalingrade{{sfn|Beevor|1998|pp=239–265}} ir puolimą prieš [[Rževas|Rževo]] liniją netoli [[Maskva|Maskvos]]. Pastaroji operacija buvo nesėkminga ir sovietai patyrė didelių nuostolių.{{sfn|Black|2003|p=119}} Tačiau pietuose iki 1943 m. vasario mėnesio pradžios Vokietijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių.{{sfn|Beevor|1998|pp=383–391}} Stalingrado mūšis buvo vienas didžiausių ir kruviniausių miesto mūšių karybos istorijoje.<ref>{{cite web|title=Battle of Stalingrad|url=https://www.britannica.com/event/Battle-of-Stalingrad|website=Encyclopædia Britannica|access-date=2025-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250101053419/https://www.britannica.com/event/Battle-of-Stalingrad|archive-date=2025-01-01}}</ref> <ref>{{cite web|title=Urban Warfare Project Case Study #1: Battle of Stalingrad|url=https://mwi.westpoint.edu/urban-warfare-project-case-study-1-battle-of-stalingrad/|website=Modern War Institute|access-date=2025-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250215224651/https://mwi.westpoint.edu/urban-warfare-project-case-study-1-battle-of-stalingrad/|archive-date=2025-02-15}}</ref> Šio mūšio pabaigoje vokiečių 6-oji armija ir 4-oji tankų armija buvo sunaikintos, o armijų grupė „B“ – sumušta ir chaotiškai besitraukianti.<ref>{{Harvnb|Roberts|2006|pp=154-155}}; {{Harvnb|Keegan|1997|p=190}}; {{Harvnb|Davies|2006|p=108}}.</ref> Sovietų pergalė Stalingrade pakeitė rytų fronto jėgų pusiausvyrą jų naudai ir psichologiškai pakylėjo Raudonąją armiją.{{sfn|Overy|2023|pp=172,363}} Fronto linija buvo nustumta atgal už pozicijų, kurias vokiečiai turėjo prieš vasaros puolimą. 1943 m. vasario viduryje, sovietų puolimui aprimus, vokiečiai pradėjo dar vieną puolimą Charkivo kryptimi – užimdami Charkivą, [[Belgorodas|Belgorodą]] ir sukurdami [[Kyšulys (karyba)|kyšulį]] fronto linijoje prie [[Kurskas|Kursko]].{{sfn|Erickson|2001|p=142}} === Vakarų Europos, Atlanto ir Viduržemio jūros regionas (1942–1943) === [[File:Pennsylvania Sun.jpg|thumb|left|Vokiečių [[povandeninis laivas]] ''U-571'' [[torpeda|torpedavo]] JAV [[Tanklaivis|tanklaivį]]. Prie [[Florida|Floridos]] krantų. 1942 liepa.]] Prastų [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinio jūrų laivyno]] vadovybės sprendimų dėka, 1942 m. Vokietijos laivynas suniokojo Sąjungininkų laivybą prie vakarinių Atlanto vandenyno krantų, nuskandindamas šimtus [[Tanklaivis|tanklaivių]], krovininių ir kitų laivų.{{sfn|Milner|1990|p=52}} 1941 m. lapkričio mėnesį [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pajėgos pradėjo kontrpuolimą Šiaurės Afrikoje ir susigrąžino visas prieš tai vokiečių ir italų tame regione užimtas teritorijas.{{sfn|Beevor|2012|pp=224–228}} 1942 m. sausio mėnesį vokiečiai taip pat pradėjo puolimą Šiaurės Afrikoje ir vasario pradžioje nustūmė britus atgal į pozicijas prie Gazalos linijos (keli kilometrai į vakarus nuo [[Tubrukas|Tubruko]]).{{sfn|Molinari|2007|p=91}} Po to kovos laikinai sulėtėjo, kol Vokietija ruošėsi artėjantiems puolimams.{{sfn|Mitcham|2007|p=31}} Ašies šalių puolimas [[Libija|Libijoje]] privertė Sąjungininkus trauktis gilyn į [[Egiptas|Egiptą]], kol Ašies pajėgos buvo sustabdytos prie [[Alameinas|Alameino]].{{sfn|Rich|1992|p=178}} Susirūpinimas, kad japonai gali panaudoti bazes [[Viši režimas|Viši]] kontroliuojamame [[Madagaskaras|Madagaskare]], paskatino britus 1942 m. gegužės pradžioje įsiveržti į salą.{{sfn|Beevor|2012|pp=380–381}} Europoje Sąjungininkų [[Specialiosios pajėgos|specialiųjų pajėgų]] reidai į strateginius taikinius, pasibaigę nesėkmingu [[Djepas|Djepo]] reidu,{{sfn|Gordon|2004|p=129}} parodė Sąjungininkų nesugebėjimą pradėti invazijos į žemyninę Europą be geresnio pasiruošimo, įrangos ir [[Operacinis saugumas|operacinio saugumo]].{{sfn|Neillands|2005|p=60}} [[File:Near_Algiers,_%22Torch%22_troops_hit_the_beaches_behind_a_large_American_flag_%22Left%22_hoping_for_the_French_Army_not_fire..._-_NARA_-_195516.jpg|thumb|upright=1.5|Amerikiečių kariai išsilaipina [[Alžyras|Alžyre]], 1942 m. lapkritis.]] 1942 m. rugpjūtį Sąjungininkams pavyko atremti antrą ataką prieš [[Alameinas|Alameiną]]{{sfn|Keegan|1997|p=277}} ir, su dideliais nuostoliais, pavyko pristatyti desperatiškai reikalingas atsargas į apsiaustą [[Malta|Maltą]].{{sfn|Smith|2002}} Po kelių mėnesių Sąjungininkai patys pradėjo puolimą Egipte, kuriuo išstūmė Ašies pajėgas ir ėmė veržtis į vakarus per Libiją.{{sfn|Thomas|Andrew|1998|p=8}} Netrukus po šio puolimo įvyko anglų ir amerikiečių išsilaipinimas Prancūzijos Šiaurės Afrikoje ([[Alžyras|Alžyre]], [[Marokas|Maroke]], [[Tunisas|Tunise]]), kurią kontroliavo [[Viši režimas]]. Po išsilaipinimo vietinė valdžia prisijungė prie Sąjungininkų.{{sfn|Ross|1997|p=38}} Į šį aktą Hitleris atsakė įsakydamas okupuoti Viši Prancūziją;{{sfn|Ross|1997|p=38}} nors Viši pajėgos nesipriešino vokiečių okupacijai (kuri, formaliai, buvo [[Kompjeno paliaubos (1940)|1940 m. paliaubų pažeidimas]]), jos nuskandino savo laivyną [[Tulonas|Tulone]], kad laivų neužgrobtų vokiečiai.{{sfn|Ross|1997|p=38}}{{sfn|Bonner|Bonner|2001|p=24}} Ašies pajėgos Afrikoje pasitraukė į Tunisą, kurį Sąjungininkai galiausiai užėmė 1943 m. gegužės mėnesį, į nelaisvę paimdami kelis šimtus tūkstančių Ašies karių.{{sfn|Ross|1997|p=38}}{{sfn|Collier|2003|p=11}} 1943 m. birželio mėnesį britai ir amerikiečiai pradėjo strateginę bombardavimo kampaniją prieš Vokietiją, siekdami sutrikdyti karo ekonomiką, demoralizuoti ir, griaunant civilinę infrastruktūrą, sukurti vidaus pabėgėlių bangą.<ref>[https://www.ibiblio.org/hyperwar/AAF/USSBS/ETO-Summary.html#tc "The Civilians"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131105044932/https://www.ibiblio.org/hyperwar/AAF/USSBS/ETO-Summary.html#tc |date=2013-11-05}} the United States Strategic Bombing Survey Summary Report (European War)</ref> [[Hamburgas|Hamburgo]] bombardavimas buvo viena pirmųjų kampanijos operacijų, padariusių didelių nuostolių šio svarbaus pramonės centro infrastruktūrai ir pareikalavusių didelių civilių aukų.{{sfn|Overy|1995|pp=119–120}} === Sąjungininkai įgauna pagreitį (1943–1944) === [[File:Soviet M3 Lee tanks of the 6th Guards Army Kursk July 1943.jpg|thumb|Sovietų 6-oji gvardijos armija naudoja amerikiečių ''M3 Lee'' tankus, gautus [[Lendlizas|lendlizo]] dėka. [[Kursko mūšis]], 1943 m. liepa.]] [[File:Battle of Kursk (map).jpg|thumb|Vokiečių ir sovietų kariuomenės Kursko kyšulyje, 1943 m. liepa–rugpjūtis.]] Po Gvadalkanalio kampanijos, Sąjungininkai pradėjo naujas operacijas prieš Japoniją Ramiajame vandenyne. 1943 m. gegužės mėnesį, Kanados ir JAV pajėgos buvo pasiųstos eliminuoti Japonijos pajėgas [[Aleutų salos|Aleutų salose]].{{sfn|Thompson|Randall|2008|p=164}} Netrukus po to, JAV, remiamos Australijos, [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] bei pajėgų, suformuotų iš [[Okeanija|Ramiojo vandenyno salų]] gyventojų, pradėjo dideles sausumos, jūros ir oro operacijas, kurių tikslas buvo izoliuoti [[Naujoji Gvinėja|Naująją Gvinėją]], užimant aplinkines salas. Taip buvo siekiama pažeisti Japonijos centrinio Ramiojo vandenyno gynybinį perimetrą [[Gilberto salos|Gilberto]] ir [[Maršalo Salos|Maršalo salose]].{{sfn|Kennedy|2001|p=610}} Iki 1944 m. kovo pabaigos Sąjungininkai pasiekė abu tikslus ir neutralizavo pagrindinę Japonijos bazę [[Čiuko lagūna|Truko lagūnoje]], priklausančioje [[Karolinų salos|Karolinų saloms]]. Balandžio mėnesį Sąjungininkai pradėjo operaciją su tikslu susigrąžinti vakarinę Naujosios Gvinėjos dalį.{{sfn|Rottman|2002|p=228}} Rytų fronte, tiek vokiečiai, tiek sovietai 1943 m. pavasarį ir vasaros pradžią ruošėsi dideliems puolimams centrinėje europinės Rusijos dalyje. 1943 m. liepos 5 d. Vokietija puolė sovietų pajėgas aplink Kursko kyšulį, pradėdama [[Kursko mūšis|Kursko mūšį]]. Per savaitę vokiečių puolimas išseko prieš gerai įrengtus sovietų gynybos įtvirtinimus.<ref>{{Harvnb|Glantz|1986}}; {{Harvnb|Glantz|1989|pp=149–159}}.</ref> Pirmą kartą kare Hitleris atšaukė operaciją, jai dar nepasiekus taktinės ar operacinės sėkmės.{{sfn|Kershaw|2001|p=592}} Šiam sprendimui iš dalies įtakos turėjo liepos 9 d. pradėta Sąjungininkų [[Sicilijos operacija|invazija į Siciliją]]. Kartu su ankstesnėmis Italijos karinėmis nesėkmėmis, ši invazija, vėliau, tą patį mėnesį, lėmė [[Benito Mussolini|Mussolini]] nuvertimą ir areštą.{{sfn|O'Reilly|2001|p=32}} 1943 m. liepos 12 d. sovietai pradėjo savo kontrpuolimus, o Vokietijos pergalės ar net lygiųjų galimybė jau atrodė miglotai. Kursko mūšis buvo vienas didžiausių mūšių karybos istorijoje, pasižymėjęs itin didžiuliu tankų ir kitos technikos kiekiu bei pareikalavęs milžiniškų abipusių aukų. Sovietų pergalė Kurske žymėjo Vokietijos pranašumo pabaigą,{{sfn|Bellamy|2007|p=595}} o po jos, Sovietų Sąjunga perėmė strateginę iniciatyvą Rytų fronte.{{sfn|O'Reilly|2001|p=35}}{{sfn|Healy|1992|p=90}} Vokiečiai bandė stabilizuoti savo rytinį frontą palei paskubomis įrenginėjamą Panther–Wotan (dar vadintą {{lang|de|Ostwall}}) fortifikacijų liniją nuo [[Narva|Narvos]] šiaurėje iki – palei [[Dniepras|Dnieprą]] – [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose; tačiau sovietai ją pralaužė per [[Smolensko operacija|Smolensko operaciją]] ir [[Dniepro mūšis|mūšyje prie žemutinio Dniepro]].{{sfn|Glantz|2001|pp=50–55}} 1943 m. rugsėjo 3 d. Vakarų Sąjungininkai pradėjo [[Italijos kampanija|invaziją į žemyninę Italijos dalį]]. Operacijai dar tik prasidedant, nauja Italijos vadovybė su Sąjungininkais pasirašė [[Kasibilės paliaubos|Kasibilės paliaubas]].<ref>{{Harvnb|Kolko|1990|p=45}}</ref> Vokietija į paliaubas atsakė įsiveržimu į šiaurinę bei centrinę Italiją; padedama vietos fašistų, Vokietija nuginklavo Italijos karines pajėgas, kurios, daugeliu atvejų, buvo be vadovybės įsakymų.{{sfn|Mazower|2008|p=362}} Įvykdžiusi karinę didžiosios dalies Italijos okupaciją, Vokietija įrengė eilę gynybinių linijų.{{sfn|Hart|Hart|Hughes|2000|p=151}} Šių operacijų metu, Vokietijos specialiosios pajėgos taip pat išgelbėjo Mussolini, kuris netrukus Vokietijos okupuotoje Italijoje įkūrė naują, pavaldžią valstybę, pavadintą [[Italijos socialinė respublika|Italijos socialine respublika]].{{sfn|Blinkhorn|2006|p=52}} Dėl to, kilo [[Italijos pilietinis karas]]. Vakarų Sąjungininkai veržėsi per kelias linijas, kol lapkričio viduryje pasiekė pagrindinę Vokietijos gynybinę liniją ties Montekasinu ({{it|Monte Cassino}}) (apytiksliai tarp [[Neapolis|Neapolio]] ir [[Roma|Romos]]).{{sfn|Read|Fisher|2002|p=129}} Sąjungininkams atrandant vis efektyvesnių priemonių prieš Vokietijos povandeninius laivus, vokiečių operacijos Atlanto vandenyne blėso. 1943 m. gegužės mėnesį, dėl didelių povandeninių laivų nuostolių, Vokietijos karinis jūrų laivynas laikinai sustabdė savo išpuolių kampaniją.<ref>{{Harvnb|Padfield|1998|pp=335–336}}.</ref> 1943 m. lapkričio mėnesį Franklin D. Roosevelt, Winston Churchill ir [[Čiang Kai-ši]] susitiko [[Kairo konferencija|Kairo konferencijoje]]. Po to, JAV ir Britanijos vadovai susitiko su Josifu Stalinu [[Teherano konferencija|Teherano konferencijoje]].<ref name="Kolko 1990 211,235,267_268">{{Harvnb|Kolko|1990|pp=211, 235, 267–268}}.</ref> Pirmojoje konferencijoje buvo nuspręsta dėl Japonijos užgrobtų teritorijų grąžinimo po karo<ref name="Iriye 1981 154">{{Harvnb|Iriye|1981|p=154}}.</ref> ir dėl karinio planavimo [[Birma|Birmos]] kampanijai.{{sfn|Mitter|2014|p=286}} Antroje konferencijoje buvo susitarta, kad Vakarų Sąjungininkai 1944 m. atidarys antrą frontą Europoje, o Sovietų Sąjunga paskelbs karą Japonijai per tris mėnesius nuo Vokietijos pralaimėjimo.<ref name="polley148">{{Harvnb|Polley|2000|p=148}}.</ref> 1944 m. sausį Sąjungininkai pradėjo seriją atakų Italijoje prieš Montekasino liniją ir bandė ją apeiti išsilaipindami [[Ancijus|Ancijuje]].<ref>{{Harvnb|Weinberg|2005|pp=660–661}}.</ref> 1944 m. sausio 27 d. sovietų kariuomenė pradėjo didelį puolimą, kurio metu išstūmė vokiečių pajėgas iš Leningrado srities ir taip užbaigė vieną kruviniausių istorijoje apsiaustį – [[Leningrado blokada|Leningrado blokadą]].<ref name="Glantz 2002 327_366">{{Harvnb|Glantz|2002|pp=327–366}}.</ref> Tolimesnį sovietų puolimą [[Narvos mūšis (1944)|Narvos mūšyje]], ties prieškario Estijos siena, sustabdė Vokietijos armijos grupė „Šiaurė“, kuriai talkino estai, tikėdamiesi atkurti Estijos nepriklausomybę. Pralaimėjimas Narvos mūšyje sulėtino tolesnes sovietų operacijas Baltijos jūros regione.<ref name="Glantz 2002 367_414">{{Harvnb|Glantz|2002|pp=367–414}}.</ref> Iki 1944 m. gegužės pabaigos sovietai užėmė [[Krymas|Krymą]], išstūmė didžiąją dalį Ašies pajėgų iš Ukrainos ir surengė įsiveržimus į Rumuniją, kuriuos bendros Vokietijos ir Rumunijos pajėgos atrėmė.<ref name="Chubarov 2001 122">{{Harvnb|Chubarov|2001|p=122}}.</ref> Sąjungininkų puolimas Italijoje buvo sėkmingas ir, nors kelioms vokiečių [[Divizija|divizijoms]] buvo leista atsitraukti, birželio 4 d. buvo užimta Roma.<ref>{{Harvnb|Holland|2008|pp=169–184}}; {{Harvnb|Beevor|2012|pp=568–573}}</ref> Sąjungininkų rezultatai žemyninėje Azijoje buvo nevienareikšmiai. 1944 m. kovo mėnesį japonai pradėjo pirmąją iš dviejų planuotų invazijų – operaciją prieš Sąjungininkų pozicijas [[Asamas|Asame]], Indijoje,<ref name="Lightbody 2004 224">{{Harvnb|Lightbody|2004|p=224}}.</ref> ir netrukus apgulė [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pozicijas [[Imphalis|Imphale]] ir [[Kohima|Kohimoje]].<ref name="Zeiler">{{Harvnb|Zeiler|2004|p=60}}.</ref> 1944 m. gegužę britų ir indų pajėgos pradėjo kontrpuolimą, kuris iki liepos mėnesio išstūmė japonų kariuomenę į Birmą.<ref name="Zeiler"/> Netrukus, Kinijos pajėgos, kurios 1943 m. pabaigoje įsiveržė į šiaurinę Birmą, apgulė japonus [[Mjičina|Mjičinoje]].<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|pp=555–560}}.</ref> Antrosios japonų invazijos į Kiniją tikslas buvo sunaikinti pagrindines Kinijos pajėgas, užtikrinti geležinkelių linijų kontrolę ir užimti Sąjungininkų aerodromus.<ref>{{Harvnb|Ch'i|1992|p=163}}.</ref> Iki birželio mėnesio japonai užkariavo [[Henanas|Henano]] provinciją ir pradėjo naują puolimą prieš [[Čangša|Čangšą]].<ref>{{Harvnb|Coble|2003|p=85}}.</ref> === Vakarų frontas ir Sąjungininkų strateginiai proveržiai (1944) === [[File:NormandySupply_edit.jpg|thumb|„Omahos“ paplūdimys, [[Normandijos operacija]], 1944 m. birželis.]] [[File:Crowds_of_French_patriots_line_the_Champs_Elysees-edit2.jpg|thumb|Vakarų Sąjungininkai išvaduoja Paryžių, 1944 m. rugpjūtis.]] {{main|Išsilaipinimas Normandijoje}} 1944 m. birželio 6 d. – vadinamą [[D diena]] – Vakarų Sąjungininkai surengė [[Normandijos operacija|invaziją į šiaurinę Prancūziją]].<ref name="Weinberg 2005 695">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=695}}.</ref> Po kelių mėnesių, perkėlę kelias Sąjungininkų divizijas iš Italijos, jie taip pat puolė pietinę Prancūziją, išsilaipindami [[Provansas|Provanse]].<ref name="Weinberg 2005 695">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=695}}.</ref> Šie išsilaipinimai buvo sėkmingi ir lėmė Vokietijos armijos dalinių pralaimėjimą Prancūzijoje. Rugpjūčio mėnesį, Paryžiuje, vietinės [[Rezistencija|rezistencijos]] kovotojai sukilo prieš [[Karinė administracija Prancūzijoje|vokiečių karinę administraciją]]; rugpjūčio 25 dieną, rezistencijos kovotojai ir Sąjungininkų remiami [[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]] daliniai, kuriems vadovavo generolas [[Charles de Gaulle]], išlaisvino Paryžių.<ref>{{Harvnb|Badsey|1990|p=91}}.</ref> Antroje metų pusėje, Sąjungininkai nuosekliai stūmė Vokietijos pajėgas Vakarų Europoje. Tačiau bandymas didelėmis oro desanto pajėgomis įsiveržti į šiaurės Vokietiją per Nyderlandus buvo nesėkmingas.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=562}}.</ref> Sąjungininkų pajėgos buvo sulaikytos ties [[Rūras (Masas)|Rūro upe]], kurios jiems kirsti nepavyko. Italijoje Sąjungininkų puolimas sulėtėjo dėl paskutinės Vokietijos gynybos linijos.<ref>{{Harvnb|Forrest|Evans|Gibbons|2012|p=191}}</ref> Birželio 22 d. sovietai pradėjo strateginį puolimą Baltarusijoje – operaciją „Bagrationas“, kurios metu beveik sunaikino Vokietijos armijų grupę „Centras“.<ref name="Zaloga 1996 7">{{Harvnb|Zaloga|1996|p=7}}</ref> Šio puolimo metu okupuota didžioji dalis Lietuvos teritorijos. Netrukus susiformavo [[Lietuvos partizanai]], o taip pat ir partizanų organizacijos Latvijoje bei Estijoje; visose Baltijos šalyse prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai, kuris tęsėsi ir po karo.{{sfn|Kuodytė|Tracevskis|2004}}{{sfn|Laar|1992}}{{sfn|Strods|2003}} Dalis vokiečių pajėgų įstrigo [[Kuršo katilas|Kuršo katile]] ([[Kuršo pusiasalis|Kuršo pusiasalyje]], vakarinėje Latvijoje) ir ten išsilaikė iki pat karo pabaigos.{{sfn|Dear|Foot|2001|p=[https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_y4p2/page/85 85]}} [[File:BagrationMap2.jpg|thumb|left|upright=1.2|Sovietų dalinių išsidėstymas operacijos „Bagrationas“ metu, 1944 m. birželis–rugpjūtis.]] Kitą mėnesį, sovietai pradėjo dar vieną puolimą, kuris išstūmė vokiečių kariuomenę iš vakarų Ukrainos ir rytų Lenkijos. Sovietai įkūrė komunistinį [[Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetas|Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetą]], kad šis kontroliuotų Lenkijos teritoriją ir kovotų su Lenkijos [[Armija Krajova]]. Sovietų Raudonoji armija buvo rytinuose Varšuvos rajonuose, kitoje [[Vysla|Vyslos]] upės pusėje, ir pasyviai stebėjo, kaip vokiečiai malšino Armijos Krajovos inicijuotą [[Varšuvos sukilimas|Varšuvos sukilimą]].<ref>{{Harvnb|Berend|1996|p=8}}.</ref> Vokiečiai taip pat numalšino [[Slovakijos nacionalinis sukilimas|nacionalinį sukilimą Slovakijoje]].<ref>{{Cite web |title=Slovak National Uprising 1944 |url=https://www.mzv.sk/documents/10182/2369491/BROZURA_70_VYROCIE_SNP_indd.pdf/007d0f33-4aa1-4e3a-95ae-5ef5096360d3 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20200519024459/https://www.mzv.sk/documents/10182/2369491/BROZURA_70_VYROCIE_SNP_indd.pdf/007d0f33-4aa1-4e3a-95ae-5ef5096360d3 |archive-date=2020-05-19 |access-date=2020-04-27 |website=Museum of the Slovak National Uprising |publisher=Ministry of Foreign and European Affairs of the Slovak Republic}}</ref> Sovietų strateginis puolimas rytų Rumunijoje atkirto ir sunaikino didelę dalį ten buvusios Vokietijos armijų grupės pajėgų. Tai lėmė [[Valstybės perversmas|valstybės perversmus]] Rumunijoje ir Bulgarijoje, po kurių šios šalys perėjo į Sąjungininkų pusę.<ref name="countrystudies.us">{{Cite web |title=Armistice Negotiations and Soviet Occupation |url=https://countrystudies.us/romania/23.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20110430001849/https://countrystudies.us/romania/23.htm |archive-date=2011-04-30 |access-date=2009-11-14 |publisher=US Library of Congress}}</ref> 1944 m. rugsėjį sovietų kariuomenė įsiveržė į [[Demokratinė Jugoslavijos Federacija|Jugoslaviją]] ir, dėl atkirtimo rizikos, privertė greitai trauktis Vokietijos armijų grupes „E“ ir “F“, kurios buvo dislokuotos Graikijoje, [[Albanija|Albanijoje]] ir Jugoslavijoje.<ref name="Evans 2008 653">{{Harvnb|Evans|2008|p=653}}.</ref> Tuo metu, komunistų partizanai – kurių lyderis buvo maršalas [[Josip Broz Tito]], nuo 1941 m. vadovavęs partizaninei kampanijai prieš vokiečių okupaciją – kontroliavo didžiąją dalį Jugoslavijos teritorijos ir dalyvavo stabdant vokiečių pajėgas pietuose. Šiaurės Serbijoje, sovietų kariuomenė, ribotai remiama Bulgarijos pajėgų, padėjo partizanams spalio 20 d. kartu užimti sostinę [[Belgradas|Belgradą]]. Po kelių dienų, sovietai pradėjo didžiulį puolimą prieš vokiečių okupuotą Vengriją, kuris truko iki [[Budapeštas|Budapešto]] kritimo 1945 m. vasario mėnesį.<ref>{{Harvnb|Wiest|Barbier|2002|pp=65–66}}.</ref> Skirtingai nuo pergalių Balkanuose, aršus [[Tolesnis karas|suomių pasipriešinimas]] sovietų puolimui [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]] neleido sovietams okupuoti Suomijos ir lėmė paliaubas tarp šių dviejų valstybių.<ref>{{Cite book |last=Wiktor |first=Christian L |title=Multilateral Treaty Calendar – 1648–1995 |url=https://archive.org/details/multilateraltrea0000wikt |date=1998 |publisher=Kluwer Law International |isbn=978-9-0411-0584-4 |page=[https://archive.org/details/multilateraltrea0000wikt/page/426 426]}}</ref> Suomija buvo priversta kurį laiką kovoti prieš vokiečius, su kuriais iki tol buvo bendradarbiaujama.{{sfn|Shirer|1990|p=1085}} [[File:Douglas_MacArthur_lands_Leyte1.jpg|thumb|Generolas [[Douglas MacArthur]] grįžta į Filipinus. [[Leitė (sala)|Leitės]] mūšis, 1944 m. spalio 20 d.]] Iki 1944 m. liepos pradžios Pietryčių Azijoje esančios Britų Sandraugos pajėgos atrėmė japonų apgultį [[Asamas|Asame]], nustumdamos japonus atgal prie [[Čindvinas|Čindvino]] upės<ref name="Marston 2005 120">{{Harvnb|Marston|2005|p=120}}.</ref>, o kinai užėmė [[Mjičina|Mjičiną]]. 1944 m. pabaigoje Kinijos pajėgos susirėmė [[Junanas|Junanio]] provincijoje ir, galiausiai, 1945 m. sausio mėnesį vėl atidarė Birmos kelią.{{sfn|Keegan|1997|p=471}} Tačiau birželio viduryje japonai užėmė [[Čangša|Čangšą]], o rugpjūčio pradžioje – [[Hengjangas|Hengjango]] miestą.<ref>{{Harvnb|Jowett|Andrew|2002|p=8}}.</ref> Po to jie įsiveržė į [[Guangsi]] provinciją, kurioje iki lapkričio pabaigos užėmė kelis didelius miestus,<ref>{{Harvnb|Howard|2004|p=140}}.</ref> o iki gruodžio vidurio – sėkmingai sujungė savo pajėgas Kinijoje ir Indokinijoje.<ref name="Drea 2003 54">{{Harvnb|Drea|2003|p=54}}.</ref> Ramiajame vandenyne JAV pajėgos toliau stūmė Japonijos gynybinį perimetrą. 1944 m. birželio viduryje JAV pradėjo puolimą prieš [[Marianų salos|Marianų]] ir [[Palau]] salas bei Filipinų jūros mūšyje stipriai sumušė Japonijos karinį laivyną. Šie pralaimėjimai lėmė Japonijos ministro pirmininko [[Hideki Tojo]] atsistatydinimą, o JAV įgijo [[Aerodromas|aerodromus]], iš kurių galėjo pradėti intensyvius sunkiųjų bombonešių smūgius Japonijos saloms. Spalio pabaigoje JAV pajėgos įsiveržė į Filipinų [[Leitė (sala)|Leitės]] salą; netrukus, Sąjungininkų laivynas pasiekė dar vieną didelę pergalę Leito įlankos mūšyje, kuris buvo vienas didžiausių jūrų mūšių istorijoje.<ref>{{Harvnb|Cook|Bewes|1997|p=305}}.</ref> === Sąjungininkų pergalė (1944–1945) === [[File:Yalta_Conference_(Churchill,_Roosevelt,_Stalin)_(B%26W).jpg|thumb|left|[[Jaltos konferencija]] – Churchill, Roosevelt ir Stalinas, 1945 m. vasaris.]] 1944 m. gruodžio 16 d. Vokietija paskutinį kartą pabandė sustabdyti ir padalinti Sąjungininkų pajėgas Vakarų fronte, panaudodama didžiąją dalį likusių rezervų ir pradėdama didžiulį kontrpuolimą [[Ardėnai|Ardėnuose]] bei palei Prancūzijos ir Vokietijos sieną. Taip buvo tikimasi apsupti dideles Vakarų Sąjungininkų kariuomenės pajėgas ir užimti jų pagrindinį tiekimo uostą [[Antverpenas|Antverpene]]. Puolimo strateginis lūkestis buvo paskatinti politinį susitarimą Vokietijai palankesnėmis sąlygomis. Iki 1945 m. sausio 16 d. šis puolimas buvo atremtas ir strateginiai tikslai buvo nepasiekti.<ref name="parkerxiii">{{Harvnb|Parker|2004|pp=XIII–XIV, 6–8, 68–70, 329–330}}</ref> Italijoje Vakarų Sąjungininkai tebebuvo užstrigę prie Vokietijos gynybos linijos. 1945 m. sausio viduryje [[Raudonoji armija]] puolė Lenkiją, verždamasi nuo [[Vysla|Vyslos]] iki [[Oderis|Oderio]] upės Vokietijoje, ir užėmė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]].<ref>{{Harvnb|Glantz|2001|p=85}}.</ref> Vasario 4 d. Sovietų Sąjungos, Britanijos ir JAV lyderiai susitiko [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]]. Jie susitarė dėl pokario Vokietijos okupacijos ir dėl to, kada Sovietų Sąjunga prisijungs prie karo prieš Japoniją.<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|pp=709–722}}.</ref> [[File:Raising_the_Flag_on_Iwo_Jima,_larger_-_edit1.jpg|thumb|Amerikiečių kariai kelia vėliavą [[Ivo Džima|Ivo Džimoje]], 1945 m. vasario 23 d.]] Vasarį sovietai įžengė į [[Silezija|Sileziją]] ir [[Pomeranija|Pomeraniją]], o Vakarų Sąjungininkai įžengė į vakarinę Vokietiją ir pasiekė [[Reinas|Reino]] upę. Mėnesio pabaigoje Vakarų Sąjungininkai kirto Reiną į šiaurę ir pietus nuo [[Rūras|Rūro]] bei apsupo Vokietijos armijų grupę „B“.<ref>{{Harvnb|Buchanan|2006|p=21}}.</ref> Kovo pradžioje, bandydama apsaugoti paskutinius naftos rezervus Vengrijoje ir atsiimti Budapeštą, Vokietija pradėjo paskutinį didelį puolimą prieš sovietų kariuomenę prie [[Balatonas|Balatono]] ežero. Per dvi savaites puolimas buvo atremtas, o sovietai pasistūmėjo į [[Viena|Vieną]] ir užėmė miestą. Balandžio pradžioje sovietų kariuomenė užėmė [[Karaliaučius|Karaliaučių]], o Vakarų Sąjungininkai galiausiai pasistūmėjo į priekį Italijoje bei nužygiavo per visą vakarų Vokietiją, užimdami [[Hamburgas|Hamburgą]], [[Niurnbergas|Niurnbergą]] ir kitus miestus.<ref>{{Harvnb|Davies|2006|p=354}}; {{Harvnb|Ellis|Warhurst|2004|pp=325,329,332,357}}.</ref> JAV ir Sovietų Sąjungos pajėgos susitiko prie [[Elbė|Elbės]] upės balandžio 25 dieną, palikdamos neužimtas vietoves pietų Vokietijoje ir aplink Berlyną.{{sfn|Piehler|Grant|2023|p=300}} [[File:Raising a flag over the Reichstag.jpg|thumb|Sovietų kariai iškėlė vėliavą virš [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago]], 1945 gegužės 2 d.]] Balandžio pabaigoje sovietų kariuomenė [[Berlyno mūšis|šturmavo ir užėmė Berlyną]].{{sfn|Kershaw|2001|pp=793–829}} Italijoje vokiečių pajėgos pasidavė balandžio 29 dieną, o [[Italijos socialinė respublika]] kapituliavo po dviejų dienų. Balandžio 30 dieną buvo užimtas [[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]], o tai žymėjo nacistinės Vokietijos karinį pralaimėjimą.<ref name="Shepardson 1998">{{Harvnb|Shepardson|1998}}</ref> [[File:Ve_Day_Celebrations_in_London,_8_May_1945_TR2876.jpg|thumb|Minia po [[Winston Churchill|Churchill]] kalbos apie pergalę Europoje. Londonas, 1945 m. gegužės 8 d.<ref>{{cite web|title=VE Day – 8 May 1945|url=https://winstonchurchill.org/resources/speeches/1941-1945-war-leader/to-v-e-crowds/|access-date=2025-09-21|publisher=International Churchill Society|archive-url=https://web.archive.org/web/20250616005538/https://winstonchurchill.org/resources/speeches/1941-1945-war-leader/to-v-e-crowds/|archive-date=2025-06-16}}</ref>]] Šiuo laikotarpiu abiejose pusėse įvyko esminių vadovybės pokyčių. Balandžio 12 d. mirė JAV prezidentas Roosevelt, o jį pakeitė viceprezidentas [[Harry S. Truman]].<ref>{{Cite web |last=Glass |first=Andrew |date=2016-04-12 |title=President Franklin D. Roosevelt dies at age 63, April 12, 1945 |url=https://www.politico.com/story/2016/04/this-day-in-politics-april-12-1945-221722 |access-date=2025-01-26 |website=Politico}}</ref> Balandžio 28 dieną italų partizanai nužudė [[Benito Mussolini]].<ref name="O'Reilly 2001 244">{{Harvnb|O'Reilly|2001|p=244}}.</ref> Balandžio 30 dieną, savo būstinėje, nusižudė Adolfas Hitleris. Jį pakeitė admirolas [[Karl Dönitz]] (kaip reicho prezidentas) ir [[Joseph Goebbels]] (kaip reicho kancleris); Goebbels taip pat nusižudė kitą dieną ir jį pakeitė Lutz Graf Schwerin von Krosigk; jo vyriausybė vėliau buvo žinoma kaip Flensburgo vyriausybė. Visiškas ir besąlyginis [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] Europoje buvo pasirašytas gegužės 7 ir 8 dienomis, o įsigaliojo gegužės 8 dienos pabaigoje.<ref name="Evans 2008 737">{{Harvnb|Evans|2008|p=737}}.</ref> Vokietijos armijų grupė „Centras“ priešinosi [[Praha|Prahoje]] iki gegužės 11 d.<ref name="Glantz 1998 34">{{Harvnb|Glantz|1998|p=24}}.</ref> Visus likusius Vokietijos vyriausybės narius Sąjungininkų pajėgos suėmė [[Flensburgas|Flensburge]] gegužės 23 dieną. Birželio 5 dieną visos Vokietijos politinės ir karinės institucijos, pagal Berlyno deklaraciją, buvo perduotos Sąjungininkų kontrolei.<ref>{{Cite book |last=Selby |first=Scott A. |url=https://books.google.com/books?id=7SQ_EAAAQBAJ |title=The Axmann Conspiracy: The Nazi Plan for a Fourth Reich and How the U.S. Army Defeated It |date=2021-07-28 |publisher=Scott Andrew Selby |page=8 |access-date=2024-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240504072215/https://books.google.com/books?id=7SQ_EAAAQBAJ |archive-date=2024-05-04 |url-status=live}}</ref> Ramiojo vandenyno teatre, JAV pajėgos, lydimos Filipinų pajėgų, toliau stūmėsi Filipinuose ir iki 1945 m. balandžio pabaigos užėmė [[Leitė (sala)|Leitės]] salą. 1945 m. sausį šios pajėgos išsilaipino [[Lusonas|Lusone]] ir kovo mėnesį atsiėmė [[Manila|Manilą]]. Kovos Lusone, [[Mindanao]] ir kitose Filipinų salose tęsėsi iki karo pabaigos.<ref>{{Cite book |last=Chant |first=Christopher |title=The Encyclopedia of Codenames of World War II |url=https://archive.org/details/encyclopediaofco0000chan |date=1986 |publisher=Routledge & Kegan Paul |isbn=978-0-7102-0718-0 |page=[https://archive.org/details/encyclopediaofco0000chan/page/118 118]}}</ref> Tuo tarpu [[Jungtinių Valstijų armijos karinės oro pajėgos|JAV armijos oro pajėgos]] pradėjo masinį strategiškai svarbių Japonijos miestų bombardavimą, siekdamos sunaikinti Japonijos karo pramonę ir demoralizuoti civilius. Kovo 9–10 dienomis įvykęs reidas prieš Tokiją buvo vienas didžiausių konvencinių bombardavimų karo istorijoje.<ref>{{Cite magazine |last=Long |first=Tony |date=2011-03-09 |title=March 9, 1945: Burning the Heart Out of the Enemy |url=https://www.wired.com/2011/03/0309incendiary-bombs-kill-100000-tokyo |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20170323180239/https://www.wired.com/2011/03/0309incendiary-bombs-kill-100000-tokyo |archive-date=2017-03-23 |access-date=2018-06-22 |magazine=Wired |publisher=Wired Magazine}}</ref> 1945 m. gegužę Australijos kariuomenė išsilaipino šiaurinėje [[Borneo]] salos dalyje ir užėmė ten esančius naftos telkinius. Kovo mėnesį britų, amerikiečių ir kinų pajėgos nugalėjo japonus šiaurinėje Birmoje, o britai iki gegužės 3 d. pasiekė [[Rangūnas|Rangūną]].<ref name="Drea 2003 57">{{Harvnb|Drea|2003|p=57}}.</ref> Kinijos pajėgos pradėjo kontrataką Vakarų [[Hunanas|Hunano]] mūšyje, kuris vyko nuo 1945 m. balandžio 6 d. iki birželio 7 d. Amerikos karinio jūrų laivyno ir desantinės pajėgos taip pat judėjo Japonijos link, iki kovo mėnesio [[Ivo Džimos mūšis|užimdamos Ivo Džimą]], o iki birželio pabaigos – [[Okinavos sala|Okinavą]].<ref>{{Harvnb|Jowett|Andrew|2002|p=6}}.</ref> Tuo pačiu metu povandeninių laivų vykdoma jūrų blokada darė didelę žalą Japonijos ekonomikai ir smarkiai sumažino jos galimybes aprūpinti toli dislokuotas pajėgas.<ref>{{Cite journal |last=Zuberi |first=Matin |date=2001 rugpjūtis |title=Atomic bombing of Hiroshima and Nagasaki |journal=Strategic Analysis |volume=25 |issue=5 |pages=623–662 |doi=10.1080/09700160108458986 |s2cid=154800868}}</ref> Liepos 11 d. Sąjungininkų lyderiai susitiko [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijoje]], Vokietijoje. Jie patvirtino ankstesnius susitarimus dėl Vokietijos okupacijos, rekonstrukcijos ir teritorijų.<ref name="Williams 2006 90">{{Harvnb|Williams|2006|p=90}}.</ref> JAV, Jungtinė Karalystė ir Kinija dar kartą pakartojo reikalavimą Japonijai besąlygiškai kapituliuoti, [[Potsdamo deklaracija|Potsdamo deklaracijoje]] aiškiai pareikšdamos, kad alternatyva Japonijai yra tik „greitas ir visiškas sunaikinimas“.<ref name="Miscamble 2007 201">{{Harvnb|Miscamble|2007|p=201}}.</ref> Šios konferencijos metu Jungtinėje Karalystėje vyko visuotiniai rinkimai ir [[Clement Attlee]] pakeitė Churchill ministro pirmininko pareigose.<ref name="Miscamble 2007 203_204">{{Harvnb|Miscamble|2007|pp=203–204}}.</ref> Japonijos vyriausybė atmetė besąlyginę kapituliaciją, manydama, kad bus pajėgi derėtis dėl palankesnių pasidavimo sąlygų.<ref>Ward Wilson. "The Winning Weapon? Rethinking Nuclear Weapons in Light of Hiroshima". ''International Security'', Vol. 31, No. 4 (Spring 2007), pp. 162–179.</ref> Rugpjūčio pradžioje [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|JAV numetė atomines bombas]] ant Japonijos miestų [[Hirošima|Hirošimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]]. Tarp šių dviejų sprogdinimų, Sovietų Sąjunga, vadovaudamasi Jaltos susitarimu, paskelbė karą Japonijai, įsiveržė į Japonijos kontroliuojamą [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] ir greitai nugalėjo Japonijos, tuo metu didžiausią, armiją.<ref>{{Harvnb|Glantz|2005}}.</ref> Šie du įvykiai įtikino anksčiau nepalenkiamus Japonijos lyderius sutikti su besąlygiška kapituliacija.<ref name="Pape 1993">{{Harvnb|Pape|1993}}</ref> Per tą laiką, Raudonoji armija taip pat užėmė pietinę [[Sachalinas|Sachalino]] salos dalį ir [[Kurilų salos|Kurilų salas]]. 1945 m. rugpjūčio 9–10 d. naktį imperatorius [[Hirohito]] pranešė apie savo sprendimą sutikti su Sąjungininkų Potsdamo deklaracijos sąlygomis.{{Sfn|Bix|2000|pages=525–526}} Po penkių dienų, imperatorius, per radiją transliuota kalba, paskelbė apie šį sprendimą Japonijos žmonėms.{{Sfn|Bix|2000|pages=526–528}} 1945 m. rugpjūčio 15 d. [[Japonijos kapituliacija|Japonija kapituliavo]], o formalūs kapituliacijos dokumentai galutinai buvo pasirašyti [[Tokijo įlanka|Tokijo įlankoje]], JAV karo laivo USS „Missouri“ denyje, 1945 m. rugsėjo 2 dieną – tai pažymėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą.<ref name="Beevor 2012 776">{{Harvnb|Beevor|2012|p=776}}.</ref> == Pasekmės ir įvykiai po karo == [[File:Defendants_in_the_dock_at_nuremberg_trials.jpg|thumb|Teisiami nacių lyderiai, [[Niurnbergo tribunolas]], 1945 m. lapkritis.]] [[File:Deutschland Besatzungszonen 8 Jun 1947 - 22 Apr 1949.svg|thumb|[[Sąjungininkų okupuota Vokietija]] buvo padalinta į okupacines zonas.]] Pasibaigus karui, Sąjungininkai įsteigė [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|okupacines administracijas Vokietijoje]] ir Austrijoje, kurios iš pradžių buvo padalintos į vakarinę ir rytinę okupacines zonas, o jas, atitinkamai, kontroliavo Vakarų Sąjungininkai ir Sovietų Sąjunga. Netrukus, vis gilėjantys politiniai nesutarimai tarp Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos lėmė skirtingą šių zonų ateitį. Vokietijoje okupacinės zonos oficialiai baigėsi 1949 metais, o dvi zonos tapo atskiromis šalimis – [[Vakarų Vokietija]] ir komunistine [[Rytų Vokietija]].<ref name="Wettig 2008 96_100">{{Harvnb|Wettig|2008|pp=96–100}}.</ref> [[Berlynas]] taip pat buvo padalintas į [[Vakarų Berlynas|Vakarų]] ir [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]], o Vakarų Vokietijos faktine sostine tapo [[Bona]]. Austrijoje okupacija tęsėsi iki 1955 metų, kai bendra Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos sutartis leido Austrijai susivienyti kaip demokratinei valstybei, kurios konstitucijoje buvo įtvirtintas neutralitetas, ir, kuri formaliai nepriklausė jokiam politiniam blokui.<ref>{{cite web|url=https://www.parlament.gv.at/ENGL/PERK/HIS/REP2/1955/index.shtml|title=1955 – State Treaty and Neutrality|website=The Austrian Parliament|access-date=2018-05-19|archive-date=2018-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20180520054704/https://www.parlament.gv.at/ENGL/PERK/HIS/REP2/1955/index.shtml|url-status=dead}}</ref> Sąjungininkų okupacijos metu pradėta [[Denacifikacija|denacifikacijos]] kampanija, o likusiems nacių lyderiams surengtas [[Niurnbergo tribunolas]] – tarptautinis teismas, kurio metu nacių lyderiai buvo teisiami už [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]], [[Nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimus žmoniškumui]], [[Genocidas|genocidą]] ir kitas veikas. Denacifikacijos procesas buvo kritikuojamas dėl selektyvumo; didelei daliai žemesnio rango buvusių nacių taikyta amnestija ir jie reintegravosi į Vakarų Vokietijos visuomenę.<ref name="Frei 2002 41_66">{{Harvnb|Frei|2002|pp=41–66}}.</ref> Po kapituliacijos, Japonija buvo formaliai okupuota ir valdoma Sąjungininkų iki [[San Francisco sutartis|San Francisko sutarties]] įsigaliojimo 1952 m. balandžio 28 d.{{sfn|Dower|1999|p=27}}{{Sfn|Bix|2000|p=647}} Okupacijoje, kuriai vadovavo JAV kariuomenė, dalyvavo beveik milijonas Sąjungininkų karių.{{sfn|Dower|1999|pp=206}} Okupaciją prižiūrėjo JAV generolas [[Douglas MacArthur]].{{sfn|Dower|1999|p=27}} Sovietų Sąjunga beveik neturėjo įtakos Japonijoje, nes atsisakė dalyvauti, nenorėdama, kad sovietų kariuomenė būtų tiesiogiai pavaldi JAV generolui.{{sfn|Takemae|2002|p=94}} Skirtingai nei Vokietijoje, Sąjungininkai neperėmė tiesioginės Japonijos civilinės administracijos kontrolės. Po Japonijos kapituliacijos, šalies vyriausybė toliau oficialiai veikė pagal [[Meidži Konstitucija|Meidži Konstitucijos]] nuostatas, o [[Hirohito]] išliko imperatoriumi. Tačiau kitiems Japonijos lyderiams už karo bei kitus nusikaltimus buvo surengtas [[Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas]].{{sfn|Dower|1999|pp=449-450}} MacArthur pavedimu buvo įgyvendinta eilė reformų, o 1947 m. priimta, didele dalimi MacArthur teisininkų parašyta, nauja [[Japonijos konstitucija]].{{sfn|Takemae|2002|p=241}}{{sfn|Dower|1999|pp=360-364, 374, 400}} Siekdamos palaikyti taiką pasaulyje, Sąjungininkės įkūrė [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizaciją]] (JTO), kuri oficialiai įsteigta 1945 m. spalio 24 d.<ref name="Yoder 1997 39">{{Harvnb|Yoder|1997|p=39}}.</ref><ref>{{Cite web |title=History of the UN |url=https://www.un.org/un70/en/content/history/index.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20211215170453/https://www.un.org/un70/en/content/history/index.html |archive-date=2021-12-15 |access-date=2022-01-17 |website=United Nations}}</ref> 1948 m. priimta [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija]], taikoma visoms [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|JTO narėms]].<ref name="Waltz 2002">{{Harvnb|Waltz|2002}}</ref> [[Didžioji valstybė|Didžiosios Sąjungininkų valstybės]] – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga, Kinija ir Prancūzija – tapo nuolatinėmis [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]] narėmis.<ref name="The UN Security Council">{{Citation |title=The UN Security Council |url=https://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |access-date=2012-05-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120620101548/https://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |archive-date=2012-06-20 |url-status=dead}}</ref> Penkios nuolatinės narės išliko iki šių dienų, nors dvi formaliai pasikeitė: 1971 m. [[Kinijos Respublika|Kinijos Respubliką]] pakeitė [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublika]], o 1991 m. Sovietų Sąjungą pakeitė jos įpėdinė [[Rusijos Federacija]]. === Teritoriniai pokyčiai === Vokietija prarado ketvirtadalį savo ikikarinės (1937 m.) teritorijos. [[Silezija]], [[Noimarkas]] ir didžioji dalis [[Pomeranija|Pomeranijos]] prijungta prie Lenkijos.<ref name="Eberhardt-2015">{{Cite journal |last=Eberhardt |first=Piotr |date=2015 |title=The Oder-Neisse Line as Poland's western border: As postulated and made a reality |url=https://www.geographiapolonica.pl/article/item/9928.html |url-status=live |journal=Geographia Polonica |volume=88 |issue=1 |pages=77–105 |doi=10.7163/GPol.0007 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180503111248/https://www.geographiapolonica.pl/article/item/9928.html |archive-date=2018-05-03 |access-date=2018-05-03 |doi-access=free}}</ref> [[Rytų Prūsija]] padalinta tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos. Apie 9 milijonai etninių vokiečių iš šių kraštų išvaryti į Vokietiją, taip pat 3 milijonai vokiečių iš [[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] Čekoslovakijoje.<ref name="Eberhardt-2011">{{Cite book |last=Eberhardt |first=Piotr |url=https://rcin.org.pl/Content/15652/WA51_13607_r2011-nr12_Monografie.pdf |title=Political Migrations On Polish Territories (1939–1950) |date=2011 |publisher=Polish Academy of Sciences |isbn=978-8-3615-9046-0 |location=Warsaw |access-date=2018-05-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140520220409/https://rcin.org.pl/Content/15652/WA51_13607_r2011-nr12_Monografie.pdf |archive-date=2014-05-20 |url-status=live}}</ref><ref name="Weber2">{{cite book|last=Weber|first=Jürgen|title=Germany, 1945–1990: A Parallel History|url=https://archive.org/details/germany19451990p0000webe|publisher=Central European University Press|year=2004|page=[https://archive.org/details/germany19451990p0000webe/page/2 2]|isbn=9-6392-4170-9}}</ref> Dešimtmečio pabaigoje, apie penktadalis Vakarų Vokietijos gyventojų buvo pabėgėliai iš rytų. Sovietų Sąjunga perėmė Lenkijos provincijas į rytus nuo [[Kerzono linija|Kerzono linijos]];<ref name="Eberhardt-2012">{{Cite journal |last=Eberhardt |first=Piotr |date=2012 |title=The Curzon line as the eastern boundary of Poland. The origins and the political background |url=https://www.geographiapolonica.pl/article/item/7563.html |url-status=live |journal=Geographia Polonica |volume=85 |issue=1 |pages=5–21 |doi=10.7163/GPol.2012.1.1 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180503111001/https://www.geographiapolonica.pl/article/item/7563.html |archive-date=2018-05-03 |access-date=2018-05-03}}</ref> iš šių teritorijų buvo ištremti apie 2 milijonai lenkų.<ref name="Eberhardt-2011"/><ref name="stalinswars43">{{Harvnb|Roberts|2006|p=43}}.</ref> Baltijos šalys po karo liko okupuotos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=189-190}} Šiaurės rytų Rumunijos dalis – [[Besarabija]] (daugiausia dabartinė [[Moldova]]),<ref name="stalinswars55">{{Harvnb|Roberts|2006|p=55}}.</ref><ref name="shirer794">{{Harvnb|Shirer|1990|p=794}}.</ref> ir dalis rytų Suomijos – [[Karelijos-Suomijos TSR|Karelija]],<ref name="ckpipe">{{Harvnb|Kennedy-Pipe|1995}}.</ref> taip pat buvo užimtos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos.<ref name="Wettig 2008 20_21">{{Harvnb|Wettig|2008|pp=20–21}}.</ref> Italija prarado savo monarchiją, [[Italijos kolonijinė imperija|kolonijinę imperiją]] ir kai kurias Europos teritorijas.<ref>{{Cite web |title=Italy since 1945 |url=https://www.britannica.com/place/Italy/Italy-since-1945 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20231005052527/https://www.britannica.com/place/Italy/Italy-since-1945 |archive-date=2023-10-05 |access-date=2023-10-02 |website=Encyclopedia Britannica |language=en}}</ref> Azijoje JAV vadovavo Japonijos okupacijai ir [[Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija|administravo buvusias Japonijos salas]] vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o sovietai aneksavo pietų [[Sachalinas|Sachaliną]] ir [[Kurilų salos|Kurilų salas]].<ref name="Weinberg 2005 911">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=911}}.</ref> === Geopolitinės pasekmės === [[File:EasternBloc BorderChange38-48.svg|thumb|Komunistinis [[Rytų blokas]] (įskaitant ir aneksuotos [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] teritorijas) ir [[Valstybės siena|valstybių sienų]] pokyčiai rytinėje Europoje po karo.]] {{main|Šaltasis karas}} Įtampa ir politinių santykių prastėjimas tarp Vakarų Sąjungininkių ir Sovietų Sąjungos pradėjo ryškėti dar prieš pasibaigiant karui.<ref name="Kantowicz 2000 6">{{Harvnb|Kantowicz|2000|p=6}}.</ref> Be Vokietijos, likusi Europa taip pat buvo padalinta į Vakarų ir Sovietų Sąjungos [[Įtakos sfera|įtakos sferas]].<ref name="Trachtenberg 1999 33">{{Harvnb|Trachtenberg|1999|p=33}}.</ref> Dauguma Rytų ir Vidurio Europos šalių pateko į Sovietų Sąjungos sferą, todėl susiformavo komunistiniai režimai, kuriuos visiškai arba iš dalies rėmė Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia. Dėl to, Rytų Vokietija,<ref name="Applebaum 2012">{{Harvnb|Applebaum|2012}}.</ref> Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Čekoslovakija ir Albanija<ref name="Naimark 2010">{{Harvnb|Naimark|2010}}.</ref> tapo Sovietų Sąjungos [[Satelitinė valstybė|satelitinėmis valstybėmis]]. Tik [[Josip Broz Tito]] valdoma komunistinė [[Jugoslavija]] vykdė visiškai [[Neprisijungimo judėjimas|nepriklausomą politiką]], dėl ko, jos santykiai su Sovietų Sąjunga buvo įtempti.<ref name="Swain 1992">{{Harvnb|Swain|1992}}.</ref> [[Graikijos pilietinis karas|Komunistų sukilimas Graikijoje]] buvo numalšintas su JAV ir Britanijos palaikymu, o šalis liko orientuota į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]].<ref>{{Cite web |date=2023-05-28 |title=Greek Civil War |url=https://www.britannica.com/event/Greek-Civil-War |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20230324172645/https://www.britannica.com/event/Greek-Civil-War |archive-date=2023-03-24 |access-date=2023-05-15 |website=Encyclopedia Britannica}}</ref> Pokario pasaulio pasidalijimą formalizavo dvi tarptautinės [[Karinė sąjunga|karinės sąjungos]] – [[JAV]] vadovaujama [[NATO]] ir Sovietų Sąjungos vadovaujamas [[Varšuvos paktas]].<ref name="Borstelmann 2005 318">{{Harvnb|Borstelmann|2005|p=318}}.</ref> Ilgą politinės įtampos ir konfrontacijos tarp jų laikotarpį – [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] – lydėjo precedento neturinčios [[ginklavimosi varžybos]] ir [[Karas per tarpininkus|karai per tarpininkus]].<ref>{{Harvnb|Leffler|Westad|2010}}.</ref> [[Korėja]], prieš karą [[Japonijos okupacija Korėjoje|buvusi Japonijos kolonija]], padalinta į dvi okupacines zonas egzistavusias nuo 1945 iki 1948 metų – šiaurinę zoną, okupuotą Sovietų Sąjungos, ir pietinę zoną, okupuotą JAV. 1948 metais šios dvi zonos, atskirtos ties [[38-oji paralelė|38-ąja lygiagrete]], tapo atskiros respublikos, kurių kiekviena teigė esanti teisėta visos Korėjos valdžia. Tai galiausiai lėmė [[Korėjos karas|Korėjos karą]].<ref>{{Harvnb|Stueck|2010|p=71}}.</ref> Kinijoje nacionalistų ir komunistų pajėgos 1946 m. birželį [[Kinijos pilietinis karas|atnaujino pilietinį karą]]. Komunistų pajėgos laimėjo ir žemyninėje Kinijos dalyje įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, o nacionalistų pajėgos 1949 m. atsitraukė į [[Taivanas|Taivaną]].<ref name="Lynch 2010 12_13">{{Harvnb|Lynch|2010|pp=12–13}}.</ref> Artimuosiuose Rytuose arabų šalims atmetus [[Jungtinių Tautų Palestinos padalijimo planas|Jungtinių Tautų Palestinos padalijimo planą]] bei paskelbus [[Izraelio_istorija#Valstybės_sukūrimas|Izraelio valstybės sukūrimą]], 1948 m. prasidėjo [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|Arabų–Izraelio karas]] ir ilgalaikis [[Arabų–Izraelio konfliktas]]. Nors Europos valstybės bandė išlaikyti savo kolonijines imperijas, karo padaryta žala, tiek jų reputacijai, tiek turimiems resursams, lėmė šių imperijų dezintegraciją ir [[dekolonizacija|dekolonizaciją]].<ref name="JMRoberts 1996 589">{{Harvnb|Roberts|1997|p=589}}.</ref><ref>{{Harvnb|Darwin|2007|pp=441–443, 464–68}}.</ref> === Ekonomika === Pasaulio ekonomika smarkiai nukentėjo nuo karo, tačiau kariavusios šalys patyrė skirtingą poveikį. JAV iškilo kaip daug turtingesnės, o tai lėmė ryškų [[Gimstamumas|gimstamumo]] padidėjimą; iki 1950 m. JAV [[Bendrasis vidaus produktas|BVP]] vienam gyventojui buvo daug didesnis nei bet kurios kitos valstybės ir šalis dominavo pasaulio ekonomikoje.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=1006}}; {{Harvnb|Harrison|1998|pp=34–55}}.</ref> Sąjungininkų okupacinė valdžia nuo 1945 iki 1948 m. Vakarų Vokietijoje vykdė pramoninio nuginklavimo politiką.<ref name="Balabkins 1964 207">{{Harvnb|Balabkins|1964|p=207}}.</ref> Tačiau ekonomikos buvo labai susijusios dėl tarptautinės prekybos ir ši politika prisidėjo prie ekonominės stagnacijos Europoje bei keleriems metams atidėjo Europos atsigavimą po karo.<ref>{{Harvnb|Petrov|1967|p=263}}.</ref><ref name="Balabkins 1964 208,209">{{Harvnb|Balabkins|1964|pp=208–209}}.</ref> 1944 m. liepos mėnesį [[Jungtinių Tautų valiutos ir finansų konferencija|Breton Vudso konferencijoje]], Sąjungininkai ir kitos pasaulio šalys parengė naują ekonominę ir finansinę pokario sistemą. Pagal šį susitarimą, pasibaigus karui, buvo įsteigtas [[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) bei [[Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas]], kurie vėliau tapo [[Pasaulio Bankas|Pasaulio banko]] dalimi. [[Breton Vudso sistema]] gyvavo iki 1973 m.<ref>{{Cite web |date=2008-01-07 |title=The Bretton Woods Conference, 1944 |url=https://2001-2009.state.gov/r/pa/ho/time/wwii/98681.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220417233116/https://2001-2009.state.gov/r/pa/ho/time/wwii/98681.htm |archive-date=2022-04-17 |access-date=2022-04-18 |publisher=United States Department of State}}</ref> Atsigavimas prasidėjo 1948 m. viduryje su [[Vokietijos markė|valiutos reforma]] Vakarų Vokietijoje; jį paspartino JAV [[Maršalo planas|Maršalo plano]] ekonominė pagalba (1948–1951 m.), kuri taip pat skatino [[Ekonominė politika|ekonominės politikos]] liberalizavimą.<ref>{{Harvnb|DeLong|Eichengreen|1993|pp=190–191}}</ref><ref name="Balabkins 1964 212">{{Harvnb|Balabkins|1964|p=212}}.</ref> Vakarų Vokietijos atsigavimas po 1948 m. vadinamas Vokietijos [[Ekonomikos stebuklas|ekonominiu stebuklu]].<ref>{{Harvnb|Wolf|1993|pp=29–30, 32}}</ref> Italija taip pat patyrė ekonominį pakilimą,<ref>{{Harvnb|Bull|Newell|2005|pp=20–21}}</ref> o Prancūzijos ekonomika atsigavo į prieškario lygį.<ref>{{Harvnb|Ritchie|1992|p=23}}.</ref> Tuo tarpu Jungtinė Karalystė buvo ties ekonominio žlugimo riba.<ref>{{Harvnb|Minford|1993|p=117}}.</ref> Nors šalis gavo ketvirtadalį visos Maršalo plano pagalbos – daugiau nei bet kuri kita Europos valstybė<ref>{{Harvnb|Schain|2001}}.</ref> – Britanija ištisus dešimtmečius patyrė santykinį ekonominį nuosmukį.<ref>{{Harvnb|Emadi-Coffin|2002|p=64}}.</ref> Sovietų Sąjunga, nepaisant didžiulių žmonių ir materialinių nuostolių, pirmaisiais metais po karo taip pat patyrė spartų gamybos augimą.<ref name="Smith 1993 32">{{Harvnb|Smith|1993|p=32}}.</ref> Prie to reikšmingai prisidėjo Vokietijoje užgrobtos pramonės gamyklos, įranga bei technologijos, o taip pat reparacijų įvedimas satelitinėms šalims bei įvairių resursų išnaudojimas okupuotose teritorijose; skaičiuojama, kad per pirmą dešimtmetį po karo, SSRS iš Rytų Europos finansiškai ir kitais resursais gavo pajamas prilygstančias bendrai paramai, kurią JAV suteikė Vakarų Europai pagal Maršalo planą.<ref>{{cite book|first=Mark|last=Kramer|chapter=The Soviet Bloc and the Cold War in Europe |editor-first=Klaus|editor-last=Larres|url=https://books.google.com/books?id=EyNcCwAAQBAJ&pg=PT174 |title=A Companion to Europe Since 1945 |publisher=Wiley|year=2014|isbn=9781118890240|page=79}}</ref>{{sfn|Davies|2006|pp=343}} Japonijos ekonominis atsigavimas įvyko daug vėliau.<ref>{{Harvnb|Neary|1992|p=49}}.</ref> Kinija grįžo prie prieškario pramonės gamybos lygio 1952 m.<ref>{{Cite book |last=Genzberger |first=Christine |url=https://archive.org/details/chinabusinesspor0000genz/page/4 |title=China Business: The Portable Encyclopedia for Doing Business with China |date=1994 |publisher=World Trade Press |isbn=978-0-9631-8643-0 |location=Petaluma, CA |page=[https://archive.org/details/chinabusinesspor0000genz/page/4 4]}}</ref> == Aukos ir karo nusikaltimai == [[File:Polish kid in the ruins of Warsaw September 1939.jpg|thumb|Lenkų berniukas [[Varšuva|Varšuvos]] griuvėsiuose, 1939 m. Karo metu, absoliuti dauguma statinių Varšuvoje buvo sunaikinti.<ref>{{cite book |first=Adolf |last=Ciborowski|language=pl |title=O zniszczeniu i odbudowie miasta |trans-title=Apie miesto sunaikinimą ir atstatymą|location=Warszawa |year=1969 |publisher="Interpress" Publishers |page=56 |oclc=3369342}}</ref>]] Bendras karo aukų skaičius šaltiniuose varijuoja nuo 35 iki 60 milijonų žuvusių.<ref name="britannica-casualties">{{cite web|title=World War II: Costs of the war|url=https://www.britannica.com/event/World-War-II/Costs-of-the-war|access-date=2025-09-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250827185403/https://www.britannica.com/event/World-War-II/Costs-of-the-war|archive-date=2025-08-27|website=Encyclopedia Britannica}}</ref> Daugelis mirčių liko neužregistruotos, be to, skiriasi skaičiavimo metodologijos bei mirčių klasifikacijos.<ref name="britannica-casualties"/> Didesnė dalis šaltinių nurodo, kad žuvo apytiksliai 55 milijonai žmonių, iš kurių – apie 20 milijonų karių ([[Kombatantas|kombatantų]]) ir 35 milijonai civilių.{{sfn|Overy|2023|p=8, 302}} Sovietų Sąjunga per karą neteko apie 18 milijonų žmonių: 11 milijonų karių ir 7 milijonus civilių.<ref name="britannica-casualties"/> Kitais skaičiavimais, įskaitant [[Stalinizmas|stalinistines]] represijas bei kitas karo sukeltas pasekmes (ligas, badą ir kt.), Sovietų Sąjunga ir jos okupuotos teritorijos neteko apie 27 milijonus žmonių.<ref>{{Cite journal |last1=Ellman |first1=Michael |last2=Maksudov |first2=S.|date=1994 |title=Soviet Deaths in the Great Patriotic War: A Note |url=https://sovietinfo.tripod.com/ELM-War_Deaths.pdf |url-status=live |journal=Europe-Asia Studies |volume=46 |issue=4 |pages=671–680 |doi=10.1080/09668139408412190 |jstor=152934 |pmid=12288331 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220213194518/https://sovietinfo.tripod.com/ELM-War_Deaths.pdf |archive-date=2022-02-13 |access-date=2022-02-17}}</ref> Ketvirtadalis visų Sovietų Sąjungos gyventojų buvo sužeisti arba žuvo.<ref>{{Harvnb|Smith|1994|p=204}}.</ref> Kinija neteko apie 15–20 milijonų žmonių, skaičiuojant nuo 1937 m.{{sfn|Overy|2023|p=31}} Lenkija neteko apie 5,8 milijono žmonių arba beveik 20% prieškario populiacijos – tai didžiausias procentas tarp visų šalių.<ref name="britannica-casualties"/> Vokietija neteko apie 5,3 milijono karių, daugiausia Rytų fronte ir per paskutinius mūšius Vokietijoje.<ref name="Herf 2003">{{Harvnb|Herf|2003}}.</ref> [[File:Mass Grave 3 at Bergen-Belsen concentration camp.jpg|thumb|Masinė kapavietė nr. 3, [[Bergen–Belzeno koncentracijos stovykla|Bergen–Belzeno]] nacių koncentracijos stovykla. Nuotrauka po išlaisvinimo, 1945 m. balandžio 3 d.]] Apskaičiuota, kad dėl Hitlerio rasistinės politikos, mirė nuo 11 iki 17 milijonų civilių.<ref name="Niewyk45">{{Harvnb|Niewyk|Nicosia|2000|pp=45–52}}.</ref> Tarp šių civilių skaičiuojama maždaug 6 milijonų [[Holokaustas|masiškai nužudytų žydų]]; ne mažiau 1,9 milijono etninių lenkų;<ref>{{Cite web |title=Polish Victims |url=https://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005473 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20160507145904/https://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005473 |archive-date=2016-05-07 |access-date=2017-08-27 |website=Holocaust Encyclopedia |publisher=United States Holocaust Memorial Museum}}</ref> taip pat, milijonai etninių [[Slavai|slavų]] (įskaitant [[Rusai|rusus]], [[Ukrainiečiai|ukrainiečius]] ir [[Baltarusiai|baltarusius]]) bei kitų etninių grupių.<ref name="nazi-k1">{{Cite journal |last=Snyder |first=Timothy |date=2009-07-16 |title=Holocaust: The Ignored Reality |url=https://www.nybooks.com/articles/2009/07/16/holocaust-the-ignored-reality |url-status=live |journal=The New York Review of Books |volume=56 |issue=12 |url-access=subscription |archive-url=https://web.archive.org/web/20171010063645/https://www.nybooks.com/articles/2009/07/16/holocaust-the-ignored-reality |archive-date=2017-10-10 |access-date=2017-08-27}}</ref><ref name="nazi-k2">{{Cite news |date=2006 balandis|title=Non-Jewish Holocaust Victims: The 5,000,000 others |url=https://www.bbc.co.uk/tyne/content/articles/2005/01/20/holocaust_memorial_other_victims_feature.shtml |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20130303054845/https://www.bbc.co.uk/tyne/content/articles/2005/01/20/holocaust_memorial_other_victims_feature.shtml |archive-date=2013-03-03 |access-date=2013-08-04 |work=[[BBC]]}}</ref><ref name=Niewyk45/> Nuo 1941 iki 1945 m. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] Ašies remiama [[Kroatija|Kroatijos]] organizacija [[Ustašis]] persekiojo ir nužudė daugiau nei 200 000 etninių [[Serbai|serbų]], taip pat [[Romai|romų]] ir žydų.<ref>{{Harvnb|Evans|2008|pp=158–160, 234–236}}.</ref> Tuo pačiu metu, musulmonus [[Bosniai|bosnius]] ir [[Kroatai|kroatus]] persekiojo bei žudė serbų nacionalistai – [[Četnikai|četnikai]];<ref>{{Cite book |last=Redžić |first=Enver |url=https://books.google.com/books?id=pVCx3jerQmYC&pg=PA155 |title=Bosnia and Herzegovina in the Second World War |date=2005 |publisher=Tylor and Francis |isbn=978-0-7146-5625-0 |location=New York |page=155 |access-date=2021-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201309/https://books.google.com/books?id=pVCx3jerQmYC&pg=PA155 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> jų aukų skaičius: 50 000–68 000.<ref name="Geiger">{{Cite journal |last=Geiger |first=Vladimir |date=2012 |title=Human Losses of the Croats in World War II and the Immediate Post-War Period Caused by the Chetniks (Yugoslav Army in the Fatherand) and the Partisans (People's Liberation Army and the Partisan Detachments of Yugoslavia/Yugoslav Army) and the Communist Authorities: Numerical Indicators |url=https://hrcak.srce.hr/103223?lang=en |url-status=live |journal=Review of Croatian History |publisher=Croatian Institute of History |volume=VIII |issue=1 |page=117 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151117064114/https://hrcak.srce.hr/103223?lang=en |archive-date=2015-11-17 |access-date=2015-10-25}}</ref> [[Ukrainos sukilėlių armija]] nužudė daugiau nei 50 000 lenkų [[Voluinė|Voluinės]] žudynių metu 1943–1945 m.{{sfn|Snyder|2003|p=202}} Tuo pačiu metu, apie 10 000 ukrainiečių buvo nužudyti lenkų partizanų, vykdant atsakomuosius išpuolius.{{sfn|Snyder|2003|p=224}} [[Vaizdas:Victims of Soviet NKVD in Tartu, Estonia, 1941 - 001.jpg|thumb|Sovietų [[NKVD]] nužudytos aukos [[Tartu]], Estija, 1941 m.]] Sovietų Sąjunga buvo atsakinga už [[NKVD]] ir kitų struktūrų vykdytas šimtų tūkstančių politinių kalinių [[Represijоs|represijas]] ar egzekucijas; taip pat, už masinius civilių [[Tremtis|trėmimus]] į [[Sibiras|Sibirą]], ypač iš Baltijos šalių ir rytų Lenkijos, kurias užėmė sovietų kariuomenė.{{sfn|Overy|2023|p=272}}{{sfn|Gellately|2007|p=391}}{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Per [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]] buvo nužudyti beveik 22 tūkstančiai lenkų karininkų bei kitų pareigūnų.<ref name="katyne-1"/><ref name="katyne-2"/> Sovietų kareiviai vykdė masinius [[Išprievartavimas|išžaginimus]] okupuotose teritorijose, ypač Vokietijoje.<ref>{{Cite book |last=Cook|first=Bernard A.|title=Women and War |date=2006 |publisher=Bloomsbury Academic|url=https://books.google.com/books?id=lyZYS_GxglIC&pg=PA480 |isbn=978-1-8510-9770-8 |pages=480– |access-date=2023-08-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240504072253/https://books.google.com/books?id=lyZYS_GxglIC&pg=PA480 |archive-date=2024-05-04 |url-status=live}}</ref><ref>{{Cite book|last=Beevor|first=Antony|title=Berlin: The Downfall, 1945|url=https://books.google.co.uk/books/about/Berlin.html?id=as9nAAAAMAAJ|publisher=Viking|year=2006|isbn=9780670886951}}</ref> Skaičiuojama, kad vien [[Berlynas|Berlyne]] sovietų kariai išprievartavo 95 000–130 000 moterų ar mergaičių.<ref>{{cite web|last=Beevor|first=Antony|title=The Russian soldiers raped every German female from eight to 80|trans-title=Rusų kareiviai prievartavo visas vokietes nuo aštuonerių iki aštuoniasdešimties metų|date=2002-05-01|access-date=2025-09-10|url=https://www.theguardian.com/books/2002/may/01/news.features11|website=The Guardian}}</ref> Tikslus skaičius vokiečių moterų, kurias karo ir okupacijos metu išprievartavo Raudonosios armijos kariai, nėra žinomas, tačiau istorikų skaičiavimais jų galėjo būti nuo kelių šimtų tūkstančių iki 2 milijonų.<ref>{{Cite book |last=Naimark |first=Norman |title=The Russians in Germany: A History of the Soviet Zone of Occupation, 1945–1949 |url=https://archive.org/details/russiansingerman0000naim |date=1995 |publisher=Belknap |location=Cambridge |page=[https://archive.org/details/russiansingerman0000naim/page/70 70]}}</ref><ref>{{cite web |title=The rape of Berlin |trans-title=Berlyno išprievartavimas |url=https://www.bbc.co.uk/news/magazine-32529679 |date=2015-05-01|access-date=2025-09-10|website=[[BBC]]}}</ref> Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione Japonijos kariuomenės nužudytų žmonių skaičius tebėra ginčytinas dėl neišlikusių įrašų. Civilių mirčių skaičius galėjo siekti nuo 10 iki 20 milijonų ([[kinai]], [[korėjiečiai]], [[malajai]], [[indoneziečiai]], [[filipiniečiai]] ir kt.), o Kinijos karių aukų (žuvusiųjų ir sužeistųjų) skaičius, manoma, viršija 5 milijonus.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=182}}.</ref><ref name="asia-pacific-casualties">{{cite magazine|last=Frank|first=Richard B.|title=Counting All The Dead|url=https://www.americanheritage.com/counting-all-dead|magazine=About American Heritage|date=2023 rugpjūtis|volume=68|issue=5}}</ref> Kiti šaltiniai teigia, kad galėjo žūti iki 30 milijonų žmonių, dauguma jų – civiliai.<ref>{{Cite book |last1=Carmichael |first1=Cathie |title=The Routledge History of Genocide |last2=Maguire |first2=Richard |date=2015 |publisher=Routledge |isbn=978-0-3678-6706-5 |page=105}}</ref><ref name="asia-pacific-casualties"/> [[Nankino žudynės]] buvo vienos didžiausių japonų surengtų žudynių, per kurias išprievartauta bei nužudyta nuo 50 tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių Kinijos civilių.<ref name="nankinas"/> Skaičiuojama, kad vien per 1941–1942 metais japonų vykdytą [[Išdeginta žemė|išdegintos žemės]] politiką Kinijoje, žuvo ne mažiau 2,5 milijono žmonių.<ref>{{Harvnb|Bix|2000|p=367}}.</ref> Japonų kariai taip pat seksualiai išnaudojo bent 200 tūkstančių moterų, vadintų „paguodos moterimis“, ypač [[Korėja|Korėjoje]].<ref name="asia-pacific-casualties"/> [[File:Fotothek_df_ps_0000010_Blick_vom_Rathausturm.jpg|thumb|[[Dresdenas]] po karo, 1945 m.]] Sąjungininkų vykdytas masinis miestų bombardavimas Europoje ir Azijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Nors [[tarptautinė teisė]] tuo metu nedraudė didelio masto miestų bombardavimo, o karą pradėjo Ašies šalys, šie bombardavimai pareikalavo didžiulių civilių aukų bei iškėlė šių sprendimų moralumo bei pagrįstumo klausimus.<ref>{{cite journal|last=Brown|first=Joel N.|title=The Bombers and the Bombed: Allied Air War over Europe, 1940–1945. (review)|journal=Journal of Military Ethics|volume=14|number=1|pages=101–102|date=2015-05-15|doi=10.1080/15027570.2015.1033889}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kampmark|first=Binoy|title=Among the Dead Cities: Was the Allied Bombing of Civilians in WWII a Necessity or a Crime? (review)|url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_2007-01_71_1/page/268|date=2007 sausis|journal=The Journal of Military History|volume=71|number=1|pages=269-271|doi=10.1353/jmh.2007.0042}}</ref> Skaičiuojama, kad dėl JAV karinių oro pajėgų bombardavimo kampanijos Japonijoje, įskaitant [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|branduolinius Hirošimos ir Nagasakio bombardavimus]], žuvo apie 400 tūkstančių civilių.{{sfn|Overy|2023|p=304}} Vokietijoje dėl Sąjungininkų bombardavimo, ypač [[Hamburgas|Hamburgo]] ir [[Dresdenas|Dresdeno]], žuvo apie 350 tūkstančių civilių.{{sfn|Overy|2023|p=304}} === Genocidas ir koncentracijos bei darbo stovyklos === {{main|Holokaustas|Nacių koncentracijos stovyklos|Gulagas}} Nacistinė Vokietija, valdant Adolfui Hitleriui, įvykdė sistemingą maždaug 6 milijonų [[Žydai|žydų]] sunaikinimą, vadinamą [[Holokaustas|Holokaustu]].<ref name="Niewyk45"/><ref name="nazi-k1"/> Naciai taip pat nužudė daugiau nei 5 milijonus kitų žmonių, kurie nacių buvo laikomi „nevertais gyvenimo“ ({{de|Lebensunwertes Leben}}) – [[Negalia|neįgaliuosius]], psichikos ligonius, sovietų [[Karo belaisvis|karo belaisvius]], romus, [[Seksualinės mažumos|seksualinių mažumų]] bei įvairių religinių [[Sekta|sektų]] atstovus ir kt.{{sfn|Overy|2023|pp=307-308}}<ref>{{Cite book |last=Berenbaum|first=Michael|title=The World Must Know: The History of the Holocaust as Told in the United States Holocaust Memorial Museum|url=https://archive.org/details/worldmustknowhis0000bere_l6k0|year=2006|place=Washington, DC|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|isbn=978-0-8018-8358-3}}</ref><ref name="nazi-k2"/> Tai buvo tyčinio masinio naikinimo programos dalis, o nacistinės Vokietijos režimas dėl to apibūdintas „[[Genocidas|genocidine]] valstybe“.<ref>{{cite book|editor1-last=Kiernan|editor1-first=Ben|editor2-last=Lower|editor2-first=Wendy|editor3-last=Naimark|editor3-first=Norman M.|editor4-last=Straus|editor4-first=Scott|title=The Cambridge World History of Genocide|chapter=13 - State Violence during World War Two|pages=308-334|year=2023|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781108767118|doi=10.1017/9781108767118}}</ref> Rytų Europos šalių ir, ypač, sovietų karo belaisviai buvo laikomi itin sunkiomis sąlygomis, dėl ko, [[Nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos stovyklose]] mirė 3,6 milijono iš 5,7 milijono sovietų karo belaisvių.<ref>{{Harvnb|Herbert|1994|p=[{{GBurl|id=M7Y9AAAAIAAJ|p=222}} 222]}}</ref>{{sfn|Overy|2023|pp=271}} Be koncentracijos stovyklų, nacistinėje Vokietijoje buvo sukurtas [[Naikinimo stovykla|mirties stovyklų]] tinklas, skirtas žmonėms naikinti masiniu būdu. Iki išplėtojant stovyklų tinklą, žydų, karo belaisvių bei kitų žmonių žudynes vykdė [[Einsatzgruppen]] ir kiti [[SS]] daliniai; iki 1942 m. žudynės dažniausiai buvo vykdomos vietoje ir akis į akį.{{sfn|Overy|2023|pp=6, 271, 307}} Nacistinė Vokietija taip pat plačiai išnaudojo [[Priverstinis darbas|priverstinį darbą]]; apie 12 milijonų europiečių, daugiausia „[[darbininkai iš Rytų]]“ ({{de|Ostarbeiter}}), buvo pagrobti ir priversti dirbti Vokietijos pramonėje, žemės ūkyje ir karo ekonomikoje.<ref name="MMDW">{{cite web|url=http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,1757323,00.html |title=Final Compensation Pending for Former Nazi Forced Labourers |publisher=Deutsche Welle |date=2005-10-27 |access-date=2008-05-20 |last=Marek |first=Michael }}</ref> Sovietinis [[Gulagas]] tapo faktine [[Naikinimo stovykla|mirties stovyklų]] sistema 1942–1943 metais, kai karo metu, dėl nepritekliaus ir bado, mirė daugybė įkalintųjų.<ref>{{cite journal|title=Victims of the Soviet Penal System in the Pre-War Years: A First Approach on the Basis of Archival Evidence|url=https://archive.org/details/sim_american-historical-review_1993-10_98_4/page/1016|last1=Getty|first1=J. Arch|last2=Rittersporn|first2=Gábor T.|last3=Viktor N.|first3=Zemskov|publisher=Oxford University Press|journal=The American Historical Review|volume=98|number=4|date=1993 spalis|pages=1017-1049}}</ref>{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Skaičiavimai varijuoja, tačiau manoma, kad dėl [[Stalinizmas|stalinizmo]] represijų karo laikotarpiu mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.<ref>{{cite journal |first=Stephen G. |last=Wheatcroft |title=Victims of Stalinism and the Soviet Secret Police: The Comparability and Reliability of the Archival Data-Not the Last Word |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_1999-03_51_2/page/314 |journal=Europe-Asia Studies |volume=51 |issue=2 |date=1999 |pages=315–345 |doi=10.1080/09668139999056}}</ref> Represijos paveikė Lenkijos, Baltijos šalių ir kitų 1939–1940 m. Sovietų Sąjungos okupuotų šalių gyventojus, taip pat Ašies šalių karo belaisvius.<ref>{{Harvnb|Applebaum|2003|pp=389–396}}.</ref> Japonijos įkurtos karo belaisvių stovyklos, kurių daugelis buvo naudojamos kaip darbo stovyklos, taip pat pasižymėjo dideliu mirtingumu. [[Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas]] nustatė, kad kalinių iš Vakarų šalių mirtingumas buvo 27 procentai (amerikiečių karo belaisvių – 37 procentai)<ref>{{Cite web |title=Japanese Atrocities in the Philippines |url=https://www.pbs.org/wgbh/amex/bataan/peopleevents/e_atrocities.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20030727223501/https://www.pbs.org/wgbh/amex/bataan/peopleevents/e_atrocities.html |archive-date=2003-07-27 |access-date=2010-01-18 |website=American Experience: the Bataan Rescue |publisher=PBS Online}}</ref> – maždaug septynis kartus didesnis nei belaisvių Vokietijos ar Italijos stovyklose.<ref>{{Harvnb|Tanaka|1996|pp=2–3}}.</ref> Po Japonijos kapituliacijos buvo paleisti 37 583 kaliniai iš Jungtinės Karalystės, 28 500 iš Nyderlandų ir 14 473 iš JAV; tačiau paleistų asmenų iš Kinijos buvo tik 56.<ref>{{Harvnb|Bix|2000|p=360}}.</ref> 1935–1941 m. Japonijos valdžia paėmė į prievartinį darbą mažiausiai 5 milijonus kinų civilių iš šiaurės Kinijos ir [[Mandžukas|Mandžuko]] provincijos; šie civiliai buvo priversti dirbti [[Kasykla|kasyklose]] bei karo pramonėje. Po 1942 m. šis skaičius pasiekė 10 milijonų.<ref name="zhifen2002">{{Cite web |last=Ju |first=Zhifen |date=2002 birželis |title=Japan's Atrocities of Conscripting and Abusing North China Draftees after the Outbreak of the Pacific War |url=https://www.fas.harvard.edu/~asiactr/sino-japanese/session6.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120521093637/https://www.fas.harvard.edu/~asiactr/sino-japanese/session6.htm |archive-date=2012-05-21 |access-date=2013-12-28 |website=Joint Study of the Sino-Japanese War: Minutes of the June 2002 Conference |publisher=Harvard University Faculty of Arts and Sciences}}</ref> [[Java (sala)|Javoje]] nuo 4 iki 10 milijonų civilių Japonijos kariuomenė paėmė į prievartinį darbą. Apie 270 000 šių Javos darbininkų buvo išsiųsti į kitas Japonijos kontroliuojamas teritorijas Pietryčių Azijoje, tačiau tik 52 000 vėliau buvo repatrijuoti.<ref name="indonesiaww2">{{Cite web |date=1992 |title=Indonesia: World War II and the Struggle For Independence, 1942–50; The Japanese Occupation, 1942–45 |url=https://lcweb2.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+id0029) |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20041030225658/https://lcweb2.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd%2Fcstdy%3A%40field%28DOCID+id0029%29 |archive-date=2004-10-30 |access-date=2007-02-09 |publisher=Library of Congress}}</ref> == Karas Lietuvoje == {{Plačiau|Lietuvos okupacija|Nacių okupacija Lietuvoje|Lietuvos partizanai}} Pirmosios artėjančio konflikto apraiškos Lietuvoje pasireiškė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]]. Tarpukaryje Lietuvos vadovybei nepavyko sėkmingai integruoti šio [[Autonomija|autonominio]] regiono: vietos politikai buvo vokiškų pažiūrų, vokiečių mažuma matė Lietuvos valdymą kaip laikiną, atsirado [[Nacizmas|nacistinę ideologiją]] propaguojančios organizacijos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=179-180}} 1934 m. Lietuvos valdžia uždraudė nacių organizacijas, o [[Noimano-Zaso byla|Noimano–Zaso teisme]] už antivalstybinę veiklą nuteisti vietos nacių aktyvistai. Lietuvos vadovai suvokė nacistinės Vokietijos grėsmę – dar 1935 m. prezidentas [[Antanas Smetona]] privačiai pavadino Hitlerį „pavojingu politiniu pamišėliu“.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=180-181}} Iki tol nuosaikesnė Vokietijos pozicija dėl Klaipėdos krašto pasikeitė į agresyvią 1938 m. pabaigoje.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=164}} 1939 m. kovo 20 d. Vokietija paskelbė [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvai]] reikalaudama atiduoti kraštą. Vadovybė Kaune nusiuntė diplomatinius signalus [[Klaipėdos krašto konvencija|Klaipėdos krašto konvenciją]] pasirašiusioms Britanijai ir Prancūzijai, jog šalis svarstytų ginti Klaipėdą, jei konvenciją pasirašiusios šalys paremtų. Tačiau visos šalys, o taip pat ir Sovietų Sąjunga, į diplomatinius signalus atsakė neigiamai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=164-165}} Vyriausybės pasitarime gynybos ministras [[Kazys Musteikis]] ir kariuomenės vadas [[Stasys Raštikis]] teigė, kad viena Lietuva prieš Vokietijos karinę jėgą neatlaikytų nei „trijų dienų“.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=182}} Smetona priėmė ultimatumą, o kovo 23 d. šalys pasirašė Klaipėdos krašto perdavimo sutartį. Pasekmės buvo didžiulės: Lietuva neteko apie 6% teritorijos, 5% gyventojų, be to, 70% eksporto keliavo per [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uostą]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=182}} [[File:Red Army enters the territory of Lithuania during its occupation, 1940 (cropped).jpg|thumb|Sovietų kariuomenė įžengia į Lietuvą, 1940 m. birželis.]] 1938 m. rugsėjį Baltijos šalys [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] paskelbė [[Neutralitetas|neutralitetą]], o Lietuva formaliai jį ratifikavo 1939 m. sausio 10 dieną.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=166}} Baltijos šalys 1939 m. pavasarį bei rudenį intensyviai diskutavo dėl trijų valstybių karinės sąjungos, tačiau skirtingi interesai ir geopolitinė laikysena, vidinė konkurencija ir Vakarų valstybių pasyvumas dėl paramos lėmė šios idėjos nesėkmę.{{sfn|Kasparavičius|2007|pp=35-36}} Lietuva bandė balansuoti tarp trijų nedraugiškų regiono jėgų: Vokietijos, Lenkijos ir Sovietų Sąjungos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=183}} Didėjant įtampai tarp Vokietijos ir Lenkijos, Vokietijos diplomatai ragino Kauną jėga atsiimti Vilniaus kraštą, o Lenkijos diplomatai kalbėjo apie galimybę atsiimti Klaipėdos kraštą. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas [[Molotovo–Ribentropo paktas]], pagal kurio slaptą protokolą Lietuva priklausė Vokietijos įtakos sferai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=167-168}} Rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjus karui, Vokietija pradėjo spausti Lietuvą surengti Vilniaus puolimą, žadėdama visokeriopą karinę pagalbą. Vadovybė Kaune suvokė, kad toks puolimas reikštų įstojimą į karą Vokietijos pusėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras [[Juozas Urbšys]] nurodė diplomatams užimti aiškią poziciją, kad Lietuva griežtai laikysis neutraliteto.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=167-170}} Rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją. Prezidento Smetonos įsakymu Lietuva paskelbė dalinę mobilizaciją, padidindama kariuomenę nuo 24 tūkst. iki 89 tūkst. karių.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=184}} Rugsėjo 28 d. [[Sovietų Sąjungos–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|Vokietija ir SSRS pasirašė dar vieną sutartį]], pagal kurios slaptą protokolą Lietuva buvo perduota sovietų įtakos sferai. Spalio 2 d. Lietuva pradėjo demobilizuoti savo karius; kitą dieną Stalinas pateikė reikalavimą pasirašyti [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|savitarpio pagalbos sutartį]] bei perduoti pietvakarių Lietuvos teritorijas Vokietijai, mainais už Vilniaus krašto perdavimą Lietuvai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=170-171}} Vadovybė Kaune priėjo išvados, kad nėra galimybių priešintis SSRS reikalavimams ir spalio 10 d. pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią buvo grąžintas Vilniaus kraštas, o Lietuvoje įkurtos SSRS karinės bazės bei dislokuota 20 tūkst. sovietų karių. Tai taip pat reiškė, kad Lietuva faktiškai atsisakė neutraliteto statuso.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=173}} Sukursčiusi keletą incidentų ir apkaltinusi Lietuvą antisovietine politika, 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga įteikė Lietuvai ultimatumą priimti neribotą skaičių sovietų karių. Nors formaliai buvo duotas vienos dienos terminas, [[Viačeslavas Molotovas|Molotovas]] žodžiu pareiškė Urbšiui, kad sovietų kariuomenė bus įvesta nepriklausomai nuo Lietuvos atsakymo.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=186-187}} Birželio 15 naktį Smetona ir vyriausybė diskutavo ar ginklu pasipriešinti Sovietų Sąjungai. Smetona pasisakė už, tačiau jį palaikė tik keli ministrai, o prieš pasisakė ir kariuomenės vadas [[Vincas Vitkauskas]] bei, buvęs vadas, generolas [[Stasys Raštikis]].{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=182}}{{sfn|Lebedeva|2007|p=85}} Šios dienos ryte, vyriausybė priėmė SSRS ultimatumą, prezidentas Smetona paliko šalį, o Lietuvos sieną kirto dvi sovietų armijos – prasidėjo [[Lietuvos okupacija]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=188}} Stalinas į Lietuvą, kaip ypatingąjį įgaliotinį, atsiuntė [[Vladimiras Dekanozovas|Vladimirą Dekanozovą]], lydimą [[NKVD]] brigadų.{{sfn|Maslauskienė|2000|p=11}} Karinei okupacijai buvo skirtos gerai paruoštos, rinktinės sovietų pajėgos, kurias sudarė apie 150 tūkst. karių.<ref>{{cite journal|last=Jakubčionis|first=Algirdas|title=Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomybės netekimas|url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/39434/36981|journal=Genocidas ir rezistencija|year=2013|volume=1|number=13|pages=50–52}}</ref> Prezidentui ir gynybos ministrui pasitraukus į užsienį, Dekanozovas faktiškai perėmė Lietuvos vidaus reikalus į pagrindinius postus paskirdamas prosovietinius Lietuvos veikėjus.{{sfn|Maslauskienė|2000|p=13}}{{sfn|Lebedeva|2007|p=85}}{{sfn|Anušauskas|1996|pp=32-33}} 1940 m. liepos mėnesį NKVD pradėjo pirmuosius masinius areštus, siekiant pašalinti valstybės, politinius bei visuomenės veikėjus, galinčius priešintis sovietiniam režimui.{{sfn|Anušauskas|1996|p=35}} Didesnė dalis [[Gulagas|ištremti į Sibirą]], o dalis nužudyti; tarp ištremtų buvo ir ministras pirmininkas [[Antanas Merkys]] bei ministras [[Juozas Urbšys]].{{sfn|Anušauskas|1996|p=37}} Sovietų pastatyta vyriausybė liepos 14-15 d. paskubomis surengė neteisėtus rinkimus į vadinamąjį [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimą]]; kandidatų sąrašus išskirtinai sudarinėjo [[Lietuvos komunistų partija]].{{sfn|Lebedeva|2007|p=91}} Šie rinkimai buvo rengiami teroro sąlygomis, o rezultatai suklastoti.{{sfn|Hiden|Salmon|1994|p=114}}{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=191-192}}<ref>{{cite web|editor-last1=Kupetytė|editor-first1=Rūta|editor-last2=Grumbinas|editor-first2=Ramūnas|title=1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/108708/1940-m-rinkimai-i-liaudies-seima-balsuoti-atejo-106-proc-gyventoju|date=2015-07-21|access-date=2025-09-23|website=LRT|archive-url=https://web.archive.org/web/20221128225242/https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/108708/1940-m-rinkimai-i-liaudies-seima-balsuoti-atejo-106-proc-gyventoju|archive-date=2022-11-28}}</ref> Liepos 21 d. Liaudies Seimas paskelbė šalį sovietine respublika, o rugpjūčio 3 d. SSRS aneksavo Lietuvą. Suklastotų rinkimų ir marionetinių darinių tikslas buvo sudaryti įspūdį, kad Lietuva į SSRS įstojo savanoriškai.{{sfn|Maslauskienė|2000|pp=19-20}} Pradėta visos valstybės sovietizacija, masinis turto nacionalizavimas, represijos bei trėmimai.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=193}} Po plataus masto Lietuvos kariuomenės karininkų valymo, iš likusių dalinių suformuotas SSRS pavaldus [[29-asis teritorinis šaulių korpusas]], kuriam vadovavo buvęs kariuomenės vadas [[Vincas Vitkauskas]].{{sfn|Lebedeva|2007|p=89}} Skaičiuojama, kad per pirmąją sovietų okupaciją 1940–1941 metais, Lietuvoje buvo įkalinta, nužudyta arba į Sibirą ištremta nuo 31 tūkst. iki 75 tūkst. žmonių.{{sfn|Hiden|Salmon|1994|p=115}}{{sfn|Anušauskas|1996|p=144}} [[File:Lithuanian rebels (Lithuanian Activist Front) lead the disarmed soldiers of the Red Army during the June Uprising, 1941.jpg|thumb|[[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių sukilėliai]] veda nuginkluotus sovietų karius, [[1941 m. birželio sukilimas]].]] 1941 m. birželio 22 d. Vokietija pradėjo invaziją į SSRS. Vokiečių kariuomenei pradėjus žengti į Lietuvos teritoriją, prasidėjo [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimas]], nors antisovietinio pasipriešinimo apraiškų buvo ir iki tol. Tuo metu, visuomenė buvo ypač priešiška sovietams dėl ką tik įvykdytų [[Birželio trėmimai|Birželio trėmimų]]. Sukilėlius daugiausia sudarė buvę [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] nariai, karininkai bei puskarininkiai, policijos pareigūnai ir kiti; 29-ojo teritorinio šaulių korpuso kariai masiškai dezertyravo ir prisijungė prie sukilėlių.{{sfn|Bubnys|2006|pp=167-168}} Kovose žuvo keli šimtai sukilėlių, o į nelaisvę paimta daugiau nei tūkstantis sovietų karių.{{sfn|Bubnys|2006|pp=168}} Vokiečių kariuomenė žygiavo beveik be pasipriešinimo iš Raudonosios armijos ir beveik visą Lietuvos teritoriją užėmė per 3 dienas, o besitraukiantys sovietai surengė [[1941 m. birželio 26 d. Pravieniškių žudynės|Pravieniškių]] ir [[Rainių žudynės|Rainių žudynes]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=194}} Nors bandyta sudaryti [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinąją vyriausybę]] ir atkurti valstybingumą, Vokietija turėjo kitus planus: 1941 liepos 25 d. įkurta [[Lietuvos generalinė sritis]], kuri priklausė [[Ostlandas|Ostlandui]], bei pradėta ruoštis [[Generalinis planas Ost|generaliniam planui „Ost“]]. Nuo pat [[Nacių okupacija Lietuvoje|vokiečių okupacijos]] pradžios, [[SS]] [[Einsatzgruppen]] pradėjo persekioti žydus, komunistus ir sovietų aktyvistus.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=198-199}} Dėl patirtų represijų, žydų matomumo sovietinėje sistemoje bei [[Nacistinė propaganda|nacių propagandos]], dalis lietuvių manė, kad žydai buvo atsakingi už sovietų represijas; tai paskatino dalį lietuvių kolaboruoti su naciais bei dalyvauti žydų žudynėse, įskaitant ir dalyvavimą [[Ypatingasis būrys|Ypatingajame būryje]].{{sfn|Snyder|2010|pp=191–192}}{{sfn|Bubnys|1998|pp=271-272}} [[Panerių žudynės]] buvo vienos pirmųjų nacių įvykdytų masinių žudynių Lietuvoje. [[Holokaustas Lietuvoje|Holokausto Lietuvoje]] metu, iš apie 210 tūkst. gyvenusių žydų nužudyta apie 196 tūkst. – daugiau nei 90% visos [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] populiacijos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=201}} Taip pat vyko represijos prieš kitas tautines mažumas ir politinės represijos prieš nesutinkančius su vokiečių valdžia: nužudyta apie 20 tūkst. kitų tautybių asmenų bei apie 15 tūkst. lietuvių.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=202}} Vokiečių administracija taip pat stengėsi išnaudoti vietos resursus karo pramonei bei verbuoti ar prievarta mobilizuoti gyventojus į savo kariuomenę.{{sfn|Stankeras|2007|pp=245-246}} Dėl lietuvių rezistencijos, mobilizacija vyko sunkiai, o bandymas suformuoti atskirąjį lietuvių [[Waffen-SS]] legioną nepavyko.{{sfn|Bubnys|1998|p=502}} Skaičiuojama, kad į vokiečių kariuomenę 1941–1944 metais galėjo būti mobilizuota nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. lietuvių, o dar apie 60 tūkst. išvežti į prievartinį darbą.{{sfn|Stankeras|2007|p=204}}{{sfn|Bubnys|1998|p=502}} Iš viso, dėl nacių okupacijos buvo nužudyta apie 250 tūkst. Lietuvos gyventojų, o dar 30 tūkst. pateko į koncentracijos stovyklas.{{sfn|Bubnys|1998|p=501}} 1944 m. vasario mėnesį Vokiečių pajėgoms pralaimint rytų fronte bei artėjant sovietų kariuomenei, Vokietijos administracija leido lietuviams suformuoti nuosavas, lengvai ginkluotas karines pajėgas – [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], vadovaujamą generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]].{{sfn|Bubnys|1998|pp=405,409}} Pagal susitarimą, šios pajėgos galėjo būti naudojamos tik Lietuvos teritorijos gynybai, tačiau Vokietijos administracija mėgino sulaužyti šį susitarimą, vis labiau bandydama integruoti pajėgas į [[Vermachtas|Vermachtą]], siekiant jas pasiųsti kovoms prieš Raudonąją armiją.{{sfn|Bubnys|1998|pp=410, 415-419}} Gilėjant lietuvių pasipriešinimui, gegužės mėnesį Vietinės rinktinės vadovybė buvo areštuota, dalis vadovybės nužudyta, o pati rinktinė likviduota.{{sfn|Bubnys|1998|p=420-421}} [[File:Lithuanian partisans of the Tauras military district, 1945.jpg|thumb|Lietuvos partizanai – [[Tauro apygarda]], Vytauto rinktinė, 1945 m.]] 1944 m. vasarą SSRS kariuomenė pradėjo veržtis į Lietuvos teritoriją.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=206}} Šio puolimo metu taip pat vyko [[Vilniaus operacija|Vilniaus]], [[Šiaulių puolamoji operacija|Šiaulių]] bei [[Kauno puolamoji operacija|Kauno puolamosios operacijos]], per kurias užimta beveik visa Lietuva. Užėmusi Lietuvos teritoriją, SSRS grąžino pirmosios okupacijos metu įvestą sovietinę santvarką bei tęsė sovietizaciją; antroji Lietuvos okupacija žymėjo dar didesnių [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|gyventojų trėmimų pradžią]], o represijos tęsėsi ir po karo.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=206-208}} Apie 82 tūkst. lietuvių buvo prievarta mobilizuoti į sovietų kariuomenę.{{sfn|Vitkus et al.|2014|p=224}} Pasipriešinimo organizacijos – tiek antisovietinės, tiek antinacinės – pogrindyje pradėjo kurtis nuo 1940 metų, įskaitant [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų frontą]] (1940 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją]] (1941 m.), 1943 m. įkurtą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą]] (VLIK) ir įvairias kitas.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=204}}{{sfn|Vitkus et al.|2014|p=223}} [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai prasidėjo 1944 m. liepos mėnesį, o kovotojų skaičius per kitus metus pasiekė 30 tūkst.{{sfn|Vitkus et al.|2014|pp=213, 225}}<ref>{{cite web|title=Bubnys: partizaninio karo pradžia reiktų laikyti 1944-ųjų liepos 21-ąją|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2340955/bubnys-partizaninio-karo-pradzia-reiktu-laikyti-1944-uju-liepos-21-aja|date=2024-08-19|access-date=2025-10-01|website=LRT}}</ref>{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=210}} Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje jis buvo intensyviausias, o kova truko beveik dešimtmetį – iki 1953 m. pavasario.{{sfn|Vitkus et al.|2014|pp=243,245}} Tikslus visų Antrojo pasaulinio karo aukų skaičius Lietuvoje nėra aiškus, tačiau skaičiuojama, kad jų galėjo būti apie 353 tūkst.<ref>{{cite web|title=Research Starters: Worldwide Deaths in World War II|url=https://www.nationalww2museum.org/students-teachers/student-resources/research-starters/research-starters-worldwide-deaths-world-war|place=New Orleans|website=The National WWII Museum|access-date=2025-10-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20250101035633/https://www.nationalww2museum.org/students-teachers/student-resources/research-starters/research-starters-worldwide-deaths-world-war|archive-date=2025-01-01}}</ref> Nors [[Atlanto chartija|Atlanto chartijoje]] Sąjungininkai įsipareigojo atkurti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, po karo Lietuva, Latvija ir Estija liko okupuotos bei aneksuotos Sovietų Sąjungos. Dauguma pasaulio valstybių nepripažino [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupacijos]], o pačios šalys [[Baltijos šalių valstybingumo tęstinumas|laikėsi valstybingumo tęstinumo]] principo.<ref name="zalimas-b">{{cite web|title=Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimas ir jo teisinės pasekmės|url=https://www.bernardinai.lt/2011-02-16-dainius-zalimas-lietuvos-ir-kitu-baltijos-valstybiu-aneksijos-nepripazinimas-ir-jo-teisines-pasekmes/|first=Dainius|last=Žalimas|author-link=Dainius Žalimas|website=Bernardinai|date=2011-02-16|access-date=2024-03-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20231117183228/https://www.bernardinai.lt/2011-02-16-dainius-zalimas-lietuvos-ir-kitu-baltijos-valstybiu-aneksijos-nepripazinimas-ir-jo-teisines-pasekmes/|archive-date=2023-11-17|url-status=live}}</ref> == Kiti aspektai == === Pradžios ir pabaigos datos === [[File:Surrender_of_Japan_-_USS_Missouri_(restored).jpg|thumb|Japonijos delegacija atvyko pasirašyti kapituliacijos akto, JAV karo laivas USS „Missouri“, 1945 m. rugsėjo 2 d. Ši data paprastai laikoma Antrojo pasaulinio karo pabaiga.]] Dauguma istorikų Antrojo pasaulinio karo pradžią laiko Vokietijos [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržimą į Lenkiją]] 1939 m. rugsėjo 1 dieną, po kurio Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.{{sfn|Weinberg|2005|p=6}}<ref>{{cite book|last=Wells|first=Anne Sharp|title=Historical Dictionary of World War II: The War against Germany and Italy|url=https://archive.org/details/historicaldictio0000well_h1w7|year=2014|publisher=Rowman & Littlefield|isbn=9780810854574|page=[https://archive.org/details/historicaldictio0000well_h1w7/page/6 7]}}</ref> Tačiau istorikų požiūris į [[Karas Ramiajame vandenyne|karo Ramiajame vandenyne]] pradžią skiriasi. Dalies istorikų teigimu, šio karo pradžia laikytinas [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]], prasidėjęs 1937 m. liepos 7 dieną,<ref>{{Cite book |last1=Ferris |first1=John |title=The Cambridge History of the Second World War, Volume I: Fighting the War |last2=Mawdsley |first2=Evan |date=2015 |publisher=[[Cambridge University Press]] |location=[[Cambridge]] |language=en}}</ref>{{sfn|Förster|Gessler|2005|p=64}} arba [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją]] 1931 m. rugsėjo 19 dieną.<ref>Ghuhl, Wernar (2007) ''Imperial Japan's World War Two'' Transaction Publishers pp. 7, 30</ref><ref>{{cite book|last1=Polmar|first1=Norman|last2=Allen|first2=Thomas B.|title=World War II: America at war, 1941–1945|year=1991|url=https://archive.org/details/worldwariiameric00polm|isbn=978-0-3945-8530-7}}</ref> Tačiau kitų istorikų teigimu, Kinijos–Japonijos konfliktas ir karas Europoje bei jos kolonijose vyko atskirai, o šie du konfliktai tapo Antrojo pasaulinio karo dalimi 1941 m.<ref>{{Cite journal |last=Hett |first=Benjamin Carter |date=1 August 1996 |title='Goak here': A.J.P. Taylor and 'The Origins of the Second World War.|url=https://archive.org/details/sim_canadian-journal-of-history_1996-08_31_2/page/256 |journal=Canadian Journal of History |volume=31 |issue=2 |pages=257–281 |doi=10.3138/cjh.31.2.257 |issn=0008-4107}}</ref> Dalis istorikų yra pasiūlę ir kitas Antrojo pasaulinio karo pradžios datas.<ref>{{Harvnb|Ben-Horin|1943|p=169}}.</ref> [[Pergalės Europoje diena|Karo pabaiga Europoje]] laikoma [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacija]] 1945 m. gegužės 8 dieną. Sovietų Sąjunga nepripažino Vakarų Sąjungininkams pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.{{sfn|Davies|2006|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo Maskvoje, Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{sfn|Davies|2006|p=129}} Tuo metu buvo visuotinai priimta manyti, kad karas Azijoje baigėsi 1945 m. rugpjūčio 15 dieną (dėl laiko juostų skirtumo – rugpjūčio 14 d. JAV) paskelbtomis paliaubomis, o ne formalia Japonijos kapituliacija 1945 m. rugsėjo 2 dieną.<ref>{{cite web|last=Torreon|first=Barbara Salazar|title=U.S. Periods of War and Dates of Current Conflicts|url=https://ecommons.cornell.edu/server/api/core/bitstreams/6b8ab2f1-bfb5-4738-8ee0-3a137e7ab5cf/content|publisher=Congressional Research Service}}</ref> Vėliau, dauguma šaltinių priėmė rugsėjo 2 dieną, kaip oficialią Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Dalis istorikų yra pasiūlę kitas datas. Taikos sutartis tarp Japonijos ir Sąjungininkų (išskyrus Sovietų Sąjungą) buvo pasirašyta tik 1951 m.{{sfn|Masaya|1990|p=4}} Jokia oficiali taikos sutartis tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos iki šiol nepasirašyta, nors karo padėtis tarp šių šalių buvo nutraukta 1956 m. bendra Sovietų Sąjungos ir Japonijos deklaracija, kuria taip pat pilnai atkurti diplomatiniai santykiai.<ref>{{cite news|title=Texts of Soviet-Japanese Statements; Peace Declaration Trade Protocol|url=https://www.nytimes.com/1956/10/20/archives/texts-of-sovietjapanese-statements-peace-declaration-trade-protocol.html|date=1956-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20211209133402/https://www.nytimes.com/1956/10/20/archives/texts-of-sovietjapanese-statements-peace-declaration-trade-protocol.html|archive-date=2021-12-09|publisher=The New York Times|page=2}}</ref><ref>{{cite web|title=The islands in the way of WW2 peace deal between Russia and Japan|url=https://www.bbc.co.uk/news/world-asia-38311651|date=2016-12-15|access-date=2025-09-15|website=[[BBC]]}}</ref> === Karyba ir technologijos === [[File:Bundesarchiv Bild 146-1978-Anh.026-01, Peenemünde, V2 beim Start.jpg|thumb|Vokiečių [[V-2]] – pirmoji ilgojo nuotolio [[Balistinė raketa|balistinė raketa]].]] [[Orlaivis|Orlaiviai]] naudoti tiek žvalgybai, tiek kaip [[Naikintuvas|naikintuvai]], [[Bombonešis|bombonešiai]] ir [[Šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvai]], o kiekvienas jų naudojimo būdas reikšmingai tobulėjo. Inovacijos apėmė transportavimą oru – galimybę greitai perkelti riboto kiekio prioritetines atsargas, įrangą ir personalą;<ref name="EncWWII_76">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=76}}.</ref> ir [[Strateginis bombardavimas|strateginį bombardavimą]] – priešo pramonės ir populiacijos centrų bombardavimą siekiant sunaikinti priešo gebėjimą kariauti.<ref>{{Harvnb|Levine|1992|p=227}}.</ref> Taip pat tobulėjo [[priešlėktuvinė gynyba]], įskaitant [[Radaras|radarų]] naudojimą bei [[Zenitinė artilerija|zenitinę artileriją]] su [[Nekontaktinis sprogdiklis|nekontaktiniais sprogdikliais]]. Karo metu išvystyti ir pradėti naudoti ankstyvieji [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyviniai lėktuvai]], o tai lėmė reaktyvinių lėktuvų kaip technologijos priėmimą ir išplitimą po karo.<ref>{{Harvnb|Klavans|Di Benedetto|Prudom|1997}}.</ref> Pažanga buvo pasiekta beveik visuose jūrų karybos aspektuose, ypač [[Lėktuvnešis|lėktuvnešių]] ir [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]] srityse. Nors karo pradžioje oro operacijos buvo gana nesėkmingos, Taranto ir Perl Harboro mūšiuose bei operacijose Koralų jūroje lėktuvnešis įsitvirtino kaip dominuojantis karo laivas, vietoje tradicinio [[Linijinis laivas|linijinio laivo]].<ref name="EncWWII_163">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=163}}.</ref><ref>{{Cite book |last1=Bishop |first1=Chris |title=Aircraft Carriers: The World's Greatest Naval Vessels and Their Aircraft |last2=Chant |first2=Chris |date=2004 |publisher=Silverdale Books |isbn=978-1-8450-9079-1 |location=Wigston, Leics |page=7}}</ref><ref>{{Cite book |last1=Chenoweth |first1=H. Avery |title=Semper Fi: The Definitive Illustrated History of the U.S. Marines |last2=Nihart |first2=Brooke |date=2005 |publisher=Main Street |isbn=978-1-4027-3099-3 |location=New York |page=180}}</ref> Atlanto vandenyne palydos lėktuvnešiai tapo gyvybiškai svarbia Sąjungininkų [[Konvojaus palyda|konvojų]] dalimi, padidinę efektyvų apsaugos spindulį ir padėję dengti didesnę vandenyno dalį.<ref>{{Harvnb|Sumner|Baker|2001|p=25}}.</ref> Lėktuvnešiai taip pat buvo ekonomiškesni nei linijiniai laivai dėl santykinai mažos tuometinių orlaivių kainos<ref>{{Harvnb|Hearn|2007|p=14}}.</ref> ir dėl to, kad jiems nereikėjo sunkiojo šarvo.<ref>{{Harvnb|Gardiner|Brown|2004|p=52}}.</ref> Visi karo dalyviai tikėjosi, kad povandeniniai laivai, kurie [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu pademonstravo efektyvumą,<ref name="Bur&Ryd 1995 15">{{Harvnb|Burcher|Rydill|1995|p=15}}.</ref> bus svarbūs ir Antrajame pasauliniame kare. Britai daugiausia dėmesio skyrė vystant kovos su povandeniniais laivais priemones bei taktiką, pvz. [[Sonaras|sonarus]] bei [[Konvojaus palyda|konvojavimą]]; Vokietija – savo puolamųjų pajėgumų gerinimui, vysčiusi tokius projektus kaip VII tipo povandeninis laivas ir pritaikiusi „vilkų gaujos“ taktiką.<ref name="Bur&Ryd 1995 16">{{Harvnb|Burcher|Rydill|1995|p=16}}.</ref> Sąjungininkų technologiniai sprendimai – specializuoti didelės galios prožektoriai, patobulintos priešlaivinės [[Mortyra|mortyros]], valdomos [[Torpeda|torpedos]] ir kt. – buvo veiksmingas atsakas prieš vokiečių povandeninius laivus.<ref>{{Cite journal |last=Burns |first=R. W. |date=1994 rugsėjis |title=Impact of technology on the defeat of the U-boat September 1939 – May 1943 |url=https://digital-library.theiet.org/doi/abs/10.1049/ip-smt%3A19949918 |journal=IEE Proceedings - Science, Measurement and Technology |volume=141 |issue=5 |pages=343–355|doi=10.1049/ip-smt:19949918 |url-access=subscription }}</ref> Sausumos karas pasikeitė iš Pirmojo pasaulinio karo laikų [[Apkasų karas|apkasų karo]] su statiškomis fronto linijomis bei artilerijos dominavimu į didesnio mobilumo bei mišrios ginkluotės ir įvairios specializacijos pajėgų ({{en|combined arms}}) operacijas. [[Tankas]], kuris Pirmajame pasauliniame kare daugiausia buvo naudojamas pėstininkų paramai, tapo vienu iš pagrindinių ginklų.<ref name="EncWWII_125">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=125}}.</ref> Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje tankų konstrukcija buvo gerokai pažangesnė nei Pirmojo pasaulinio karo metu,<ref>{{Cite book |last=Dupuy |first=Trevor Nevitt |title=The Evolution of Weapons and Warfare |date=1982 |publisher=[[Jane's Information Group]] |isbn=978-0-7106-0123-0 |page=231}}</ref> o tankų tobulinimas vyko viso karo metu – didėjant jų greičiui, ugnies galiai bei tobulėjant šarvams.<ref>{{Cite web |title=The Vital Role Of Tanks In The Second World War |url=https://www.iwm.org.uk/history/the-vital-role-of-tanks-in-the-second-world-war |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220325104344/https://www.iwm.org.uk/history/the-vital-role-of-tanks-in-the-second-world-war |archive-date=2022-03-25 |access-date=2022-04-05 |website=Imperial War Museums}}</ref><ref>{{Cite journal |last1=Castaldi |first1=Carolina |last2=Fontana |first2=Roberto |last3=Nuvolari |first3=Alessandro |date=2009-08-01 |title='Chariots of fire': the evolution of tank technology, 1915–1945 |journal=Journal of Evolutionary Economics |volume=19 |issue=4 |pages=545–566 |doi=10.1007/s00191-009-0141-0 |issn=1432-1386 |s2cid=36789517 |doi-access=free}}</ref> Karo pradžioje dauguma karininkų manė, kad priešo tankus geriausia neutralizuoti sukuriant geresnės charakteristikos savus tankus.<ref name="EncWWII_108">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=108}}.</ref> Tačiau tuo suabejota dėl palyginti prasto ankstyvųjų tankų [[Patranka|patrankų]] efektyvumo prieš šarvus ir vokiečių doktrinos vengti tiesioginės tankų kovos prieš kitus tankus. Šie veiksniai, kartu su Vokietijos įvairios specializacijos pajėgų ({{en|combined arms}}) metodika, buvo vieni iš pagrindinių jų labai sėkmingos [[Blickrygas|žaibo karo]] doktrinos Lenkijoje ir Prancūzijoje elementai.<ref name="EncWWII_125"/> Kare buvo naudotos įvairios [[Prieštankinis ginklas|tankų naikinimo priemonės]]: artilerija, prieštankiniai pabūklai (tiek velkami, tiek savaeigiai) ir [[Prieštankinis šautuvas|šautuvai]], [[Prieštankinė mina|minos]], [[Granatsvaidis|granatsvaidžiai]] bei patys tankai.<ref name="EncWWII_108"/> Net ir esant didelio masto mechanizacijai, [[Pėstininkas|pėstininkai]] išliko karinių pajėgų stuburu,<ref name="EncWWII_734">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=734}}.</ref> o per visą karą dauguma pėstininkų buvo ginkluoti panašiai kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metu.<ref name="Comp_221">{{Harvnb|Cowley|Parker|2001|p=221}}.</ref> Išplito nešiojamieji [[Kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]], kurių ryškus pavyzdys – vokiškas [[MG 34]]; taip pat, [[Pistoletas kulkosvaidis|pistoletai-kulkosvaidžiai]], kurie buvo tinkami artimai kovai miesto ir džiunglių aplinkoje.<ref name="Comp_221"/> [[Automatas (ginklas)|Automatas]], įtraukęs daugelį [[Graižtvinis šautuvas|graižtvinio šautuvo]] ir pistoleto-kulkosvaidžio savybių, buvo sukurtas ir pradėtas naudoti į karo pabaigą (pirmas plačiai įvestas – vokiškas [[StG 44]]), o vėliau tapo standartiniu pokario pėstininkų ginklu daugumoje kariuomenių.<ref>{{Cite web |last1=Sprague |first1=Oliver |last2=Griffiths |first2=Hugh |date=2006 |title=The AK-47: the worlds favourite killing machine |url=https://www.amnesty.org/en/documents/act30/011/2006/en |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20181228130914/https://www.amnesty.org/en/documents/act30/011/2006/en |archive-date=2018-12-28 |access-date=2009-11-14 |publisher=Amensty International|page=1 |format=PDF}}</ref> Saugiai komunikacijai ir [[Kriptografija|kriptografijai]] naudotos kodų knygos buvo lėtos ir nepatogios, todėl kariaujančios šalys bandė spręsti šią problemą kurdamos šifravimo mašinas. Vienas ryškesnių pavyzdžių – vokiečių [[Enigma (mašina)|Enigma]] mašina.<ref>{{Harvnb|Ratcliff|2006|p=11}}.</ref> Tačiau [[Signalų žvalgyba|signalų žvalgybos]] ir [[Kriptoanalizė|kriptanalizės]] pažanga sudarė galimybes perimti ir iššifruoti priešo komunikacijas. Žymūs pavyzdžiai buvo Sąjungininkų sėkmingas Japonijos karinio jūrų laivyno kodų iššifravimas<ref name="Schoenherr">{{Cite web |last=Schoenherr |first=Steven |date=2007 |title=Code Breaking in World War I |url=https://history.sandiego.edu/gen/WW2Timeline/espionage.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080509054959/https://history.sandiego.edu/gen/WW2Timeline/espionage.htm |archive-date=2008-05-09 |access-date=2009-11-15 |publisher=History Department at the University of San Diego}}</ref> ir britų žvalgybos „Ultra“ pajėgumas – naujas metodas, leidęs iššifruoti Enigma komunikacijas. Šis metodas buvo sukurtas pasinaudojus informacija, kurią Britanijai perdavė Lenkijos šifravimo biuras, kuris prieš karą sugebėjo palaužti ankstesnių Enigma versijų šifrą.<ref>{{Cite news |last=Macintyre |first=Ben |date=2010-12-10 |title=Bravery of thousands of Poles was vital in securing victory |publisher=The Times |location=London |page=27}}</ref> Kitas reikšmingai išvystytas [[Karinė žvalgyba|karinės žvalgybos]] komponentas buvo apgaulė, kurią Sąjungininkai efektyviai panaudojo vykdant išsilaipinimo operacijas Sicilijoje ir Normandijoje.<ref name=Schoenherr/><ref>{{Cite web |last1=Rowe |first1=Neil C. |last2=Rothstein |first2=Hy |title=Deception for Defense of Information Systems: Analogies from Conventional Warfare |url=https://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/nps/mildec.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101123031630/https://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/nps/mildec.htm |archive-date=2010-11-23 |access-date=2009-11-15 |website=Departments of Computer Science and Defense Analysis U.S. Naval Postgraduate School |publisher=Air University}}</ref> Kiti technologiniai ir inžineriniai pasiekimai, įvykę karo metu ar dėl jo: pirmieji pasaulyje programuojami kompiuteriai ([[Z3]], [[Colossus]] ir [[ENIAC]]), valdomos ir [[Balistinė raketa|balistinės]] reaktyvinės [[Raketa|raketos]] (vokiečių [[V-1]] ir [[V-2]]), [[Manhatano projektas|Manhatano projekto]] sukurti [[Branduolinis ginklas|branduoliniai ginklai]], sisteminis matematinių ir statistinių metodų taikymas karybai bei žvalgybai, [[magnetronas]] (padėjęs reikšmingai išvystyti radaro technologiją) ir kt.<ref>{{cite web|title=The Scientific and Technological Advances of World War II|url=https://www.nationalww2museum.org/war/articles/scientific-and-technological-advances-world-war-ii|publisher=The National WWII Museum|place=New Orleans|access-date=2025-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20240302230336/https://www.nationalww2museum.org/war/articles/scientific-and-technological-advances-world-war-ii|archive-date=2024-03-02}}</ref>{{sfn|Overy|2023|pp=329,337}} Nors [[Penicilinas|penicilinas]] buvo atrastas prieš karą, konflikto metu buvo išvystyta pramoninė vaisto gamybos technologija bei pradėta jo masinė produkcija ir naudojimas.<ref>{{cite journal|last=Gaynes|first=Robert|title=The Discovery of Penicillin—New Insights After More Than 75 Years of Clinical Use|journal=Emerging infectious diseases|volume=23|number=5|date=2017 gegužė|pages=849–853|url=https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5403050/|doi=10.3201/eid2305.161556}}</ref> == Pastabos == {{notelist|refs= {{efn|name=aukos|Karo aukų skaičius šaltiniuose reikšmingai varijuoja. Daugelis mirčių liko neužregistruotos. Ypač Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, nebuvo ar neišliko pakankamai demografinių bei kitų įrašų; Kinijoje konfliktas prasidėjo 1937 m., o prieš jį ir po jo vyko pilietinis karas. Taip pat skiriasi skaičiavimo metodologijos bei mirčių klasifikacijos, pvz. mirčių įtraukimas dėl karo kilusių ligų, bado ar vidinių represijų. Šie padariniai buvo ypač dideli Sovietų Sąjungoje.}} {{efn|name=britanija|Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija arba, tiesiog, Britanija. Į šią sąvoką, priklausomai nuo konteksto, gali įeiti ir tuometinė [[Britų imperija]] bei [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] šalys, kurių įvairaus dydžio daliniai kovojo beveik visuose [[Karo teatras|karo teatruose]].}} {{efn|name=karo-paskelbimas|Jungtinė Karalystė paskelbė karą Vokietijai 11 valandą ryto. Prancūzija pasekė jos pavyzdžiu po 6 valandų, 17 valandą.}} {{efn|name=ssrs-info|Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio, Sovietų Sąjunga [[Molotovo-Ribentropo paktas|bendradarbiavo]] su nacistine Vokietija. 1941 m. birželio 22 dieną užpuolus Vokietijai, Sovietų Sąjunga prisijungė prie Sąjungininkų.}} {{efn|name=jav-info|Oficialiai įsijungė į karą Sąjungininkų pusėje 1941 m. gruodžio mėnesį.}} {{efn|name=italija-info|1943 m. rugsėjo mėnesį Vokietija okupavo didesnę dalį Italijos.}} }} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Literatūra == {{refbegin|30em|indent=yes}} * {{Cite book |last=Adamthwaite |first=Anthony P. |url=https://archive.org/details/makingofsecondwo00adam_0 |title=The Making of the Second World War |date=1992 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-90716-3 |location=New York}} * {{Cite journal |last=Anderson |first=Irvine H. Jr. |date=1975 |title=The 1941 De Facto Embargo on Oil to Japan: A Bureaucratic Reflex |url=https://archive.org/details/sim_pacific-historical-review_1975-05_44_2/page/200 |journal=The Pacific Historical Review |volume=44 |issue=2 |pages=201–231 |doi=10.2307/3638003 |jstor=3638003}} * {{Cite book |last=Anušauskas|first=Arvydas|title=Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais|year=1996|place=Vilnius|publisher=[[Mintis (leidykla)|Mintis]]|isbn=5417007137}} * {{Cite book |last=Applebaum |first=Anne |title=Gulag: A History of the Soviet Camps |url=https://archive.org/details/gulaghistoryofso0000appl |date=2003 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9322-6 |location=London}} * {{Cite book |last=Applebaum |first=Anne |title=Iron Curtain: The Crushing of Eastern Europe 1944–56 |url=https://archive.org/details/ironcurtaincrush0000anne_l9o7 |date=2012 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9868-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Badsey |first=Stephen |title=Normandy 1944: Allied Landings and Breakout |url=https://archive.org/details/normandy1944alli0000bads_o8g0 |date=1990 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-0-85045-921-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Balabkins |first=Nicholas |url=https://archive.org/details/germanyunderdire0000bala |title=Germany Under Direct Controls: Economic Aspects of Industrial Disarmament 1945–1948 |date=1964 |publisher=Rutgers University Press |location=New Brunswick, New Jersey |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Barker |first=A. J. |title=The Rape of Ethiopia 1936 |url=https://archive.org/details/bwb_O8-BST-810 |date=1971 |publisher=Ballantine Books |isbn=978-0-345-02462-6 |location=New York}} * {{Cite book |last=Beevor |first=Antony |title=Stalingrad |url=https://archive.org/details/stalingrad0000beev |date=1998 |publisher=Viking Press |isbn=978-0-670-87095-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=Beevor |first=Antony |title=The Second World War |url=https://archive.org/details/secondworldwar00beev |date=2012 |publisher=Weidenfeld & Nicolson |isbn=978-0-297-84497-6 |location=London}} * {{Cite book |last=Bellamy |first=Chris T. |title=Absolute War: Soviet Russia in the Second World War |url=https://archive.org/details/absolutewarsovie0000bell_x5w0 |date=2007 |publisher=Alfred A. Knopf |isbn=978-0-375-41086-4 |location=New York}} * {{Cite book |last=Ben-Horin |first=Eliahu |title=The Middle East: Crossroads of History |url=https://archive.org/details/middleeastcrossr0000elia |date=1943 |publisher=W. W. Norton |location=New York}} * {{Cite book |last=Berend |first=Ivan T. |title=Central and Eastern Europe, 1944–1993: Detour from the Periphery to the Periphery |date=1996 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-55066-6 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last1=Bilhartz |first1=Terry D. |url=https://archive.org/details/currentsinameric0000bilh |title=Currents in American History: A Brief History of the United States |last2=Elliott |first2=Alan C. |date=2007 |publisher=M. E. Sharpe |isbn=978-0-7656-1821-4 |location=Armonk, New York}} * {{Cite book |last=Bilinsky |first=Yaroslav |title=Endgame in NATO's Enlargement: The Baltic States and Ukraine |date=1999 |publisher=Greenwood |isbn=978-0-275-96363-7 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Bix |first=Herbert P.|title=Hirohito and the Making of Modern Japan |url=https://archive.org/details/hirohitomakingo00bixh |date=2000 |publisher=[[HarperCollins]] |isbn=978-0-06-019314-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=Black |first=Jeremy |title=World War Two: A Military History |date=2003 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-30534-1 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Blinkhorn |first=Martin |title=Mussolini and Fascist Italy |url=https://archive.org/details/mussolinifascist0000blin_h8c7 |date=2006 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-26206-4 |edition=3 |location=Abingdon & New York |orig-date=1984}} * {{Cite book |last1=Bonner |first1=Kit |title=Warship Boneyards |url=https://archive.org/details/warshipboneyards0000bonn |last2=Bonner |first2=Carolyn |date=2001 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-0870-7 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite book |last=Borstelmann |first=Thomas |title=Origins of the Cold War: An International History |date=2005 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-34109-7 |editor-last=Melvyn P. Leffler |edition=2 |location=Abingdon & New York |pages=317–332 |chapter=The United States, the Cold War, and the colour line |editor-last2=David S. Painter}} * {{Cite book |last1=Bosworth |first1=Richard |title=The Cambridge History of the Second World War Volume 2: Politics and Ideology |last2=Maiolo |first2=Joseph |date=2015 |publisher=[[Cambridge University Press]] |series=The Cambridge History of the Second World War (3 vol) |location=Cambridge|isbn=9781139524377|pages=313–314}} * {{Cite book |last=Brayley |first=Martin J. |title=The British Army 1939–45, Volume 3: The Far East |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-238-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Brody |first=J. Kenneth |url=https://archive.org/details/avoidablewar0000brod |title=The Avoidable War: Pierre Laval and the Politics of Reality, 1935–1936 |date=1999 |publisher=Transaction Publishers |isbn=978-0-7658-0622-2 |location=New Brunswick, New Jersey}} * {{Cite book |last=Brown |first=David |title=The Road to Oran: Anglo-French Naval Relations, September 1939 – July 1940 |date=2004 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-5461-4 |location=London & New York}} * {{Cite book| last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944)|year=1998|place=Vilnius|publisher=[[Mintis (leidykla)|Mintis]]|isbn=9986757126|url=https://www.lituanistika.lt/content/97373}} * {{Cite journal| last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=1941 m. Birželio sukilimas Šiaurės rytų Lietuvoje|journal=LKMA metraštis|year=2006|volume=29|pages=141-169|url=https://www.lituanistika.lt/content/15539}} * {{Cite book |last=Buchanan |first=Tom |title=Europe's Troubled Peace, 1945–2000 |url=https://archive.org/details/europestroubledp0000buch |date=2006 |publisher=Blackwell Publishing |isbn=978-0-631-22162-3 |location=Oxford & Malden, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Bueno de Mesquita |first1=Bruce |title=The Logic of Political Survival |url=https://archive.org/details/logicofpolitical0000unse |last2=Smith |first2=Alastair |last3=Siverson |first3=Randolph M. |last4=Morrow |first4=James D. |date=2003 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-02546-1 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Bull |first1=Martin J. |title=Italian Politics: Adjustment Under Duress |url=https://archive.org/details/italianpoliticsa0000bull |last2=Newell |first2=James L. |date=2005 |publisher=Polity |isbn=978-0-7456-1298-0}} * {{Cite book |last=Bullock |first=Alan |title=Hitler: A Study in Tyranny |url=https://archive.org/details/hitlerstudyintyr0000bull_c8v9 |date=1990 |orig-year=1952 |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-013564-0 |location=London}} * {{Cite journal |last1=Burcher |first1=Roy |last2=Rydill |first2=Louis |date=1995 |title=Concepts in Submarine Design |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-applied-mechanics_1995-03_62_1/page/268 |journal=Journal of Applied Mechanics |location=Cambridge |publisher=[[Cambridge University Press]] |volume=62 |issue=1 |page=268 |bibcode=1995JAM....62R.268B |doi=10.1115/1.2895927 |isbn=978-0-521-55926-3 |doi-access=free}} * {{Cite book |last=Busky |first=Donald F. |title=Communism in History and Theory: Asia, Africa, and the Americas |url=https://archive.org/details/communisminhisto0000busk |date=2002 |publisher=Praeger Publishers |isbn=978-0-275-97733-7 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite journal |last=Cantril |first=Hadley |date=1940 |title=America Faces the War: A Study in Public Opinion |url=https://archive.org/details/sim_public-opinion-quarterly_1940-09_4_3/page/n1 |journal=Public Opinion Quarterly |volume=4 |issue=3 |pages=387–407 |doi=10.1086/265420 |jstor=2745078}} * {{Cite book |last=Ch'i |first=Hsi-Sheng |title=China's Bitter Victory: War with Japan, 1937–45 |url=https://archive.org/details/chinasbittervict0000unse |date=1992 |publisher=M. E. Sharpe |isbn=978-1-56324-246-5 |editor-last=James C. Hsiung |location=Armonk, New York |pages=[https://archive.org/details/chinasbittervict0000unse/page/156 157]–184 |chapter=The Military Dimension, 1942–1945 |editor-last2=Steven I. Levine}} * {{Cite book |last=Chubarov |first=Alexander |url=https://archive.org/details/russiasbitterpat0000chub |title=Russia's Bitter Path to Modernity: A History of the Soviet and Post-Soviet Eras |date=2001 |publisher=Continuum |isbn=978-0-8264-1350-5 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Clogg |first=Richard |url=https://archive.org/details/concisehistoryof00clog_0 |title=A Concise History of Greece |date=2002 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-80872-9 |edition=2 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last=Coble |first=Parks M. |title=Chinese Capitalists in Japan's New Order: The Occupied Lower Yangzi, 1937–1945 |date=2003 |publisher=[[University of California Press]] |isbn=978-0-520-23268-6 |location=Berkeley & Los Angeles}} * {{Cite book |last=Collier |first=Paul |title=The Second World War (4): The Mediterranean 1940–1945 |date=2003 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-539-6 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Collier |first1=Martin |url=https://archive.org/details/germany1919450000coll |title=Germany 1919–45 |last2=Pedley |first2=Philip |date=2000 |publisher=Heinemann |isbn=978-0-435-32721-7 |location=Oxford |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Commager |first=Henry Steele |title=The Story of the Second World War |date=2004 |publisher=Brassey's |isbn=978-1-57488-741-9}} * {{Cite journal |last=Coogan |first=Anthony |date=1993 |title=The Volunteer Armies of Northeast China |url=https://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000186948 |url-status=dead|journal=History Today |volume=43 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120511015311/http://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000186948 |archive-date=2012-05-11 |access-date=2012-05-06}} * {{Cite book |last1=Cook |first1=Chris |title=What Happened Where: A Guide to Places and Events in Twentieth-Century History |url=https://archive.org/details/whathappenedwher0000cook |last2=Bewes |first2=Diccon |date=1997 |publisher=UCL Press |isbn=978-1-85728-532-1 |location=London}} * {{Cite book |title=The Reader's Companion to Military History |url=https://archive.org/details/readerscompanion0000unse_x0k0 |date=2001 |publisher=Houghton Mifflin Company |isbn=978-0-618-12742-9 |editor-last=Cowley |editor-first=Robert |location=Boston |editor-last2=Parker |editor-first2=Geoffrey}} * {{Cite book |last=Darwin |first=John |title=After Tamerlane: The Rise & Fall of Global Empires 1400–2000 |url=https://archive.org/details/aftertamerlaneho0000darw |date=2007 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-101022-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}} * {{Cite book |title=The Oxford Companion to World War II |url=https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_y4p2 |date=2001 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-860446-4 |editor-last=Dear |editor-first=I. C. B. |location=Oxford |orig-date=1995 |editor-last2=Foot |editor-first2=M. R. D.}} * {{Cite book |last1=DeLong |first1=J. Bradford |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |last2=Eichengreen |first2=Barry |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge, Massachusetts |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/188 189]–230 |chapter=The Marshall Plan: History's Most Successful Structural Adjustment Program |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last=Dower |first=John W. |url=https://archive.org/details/warwithoutmercyr0000dowe |title=War Without Mercy: Race and Power in the Pacific War |date=1986 |publisher=Pantheon Books |isbn=978-0-394-50030-0 |location=New York |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Dower |first=John W. |title = Embracing Defeat: Japan in the Wake of World War II |url=https://archive.org/details/embracingdefeatj00dowe |publisher=Norton |year=1999 |isbn=0-393-04686-9 }} * {{Cite book |last=Drea |first=Edward J. |title=In the Service of the Emperor: Essays on the Imperial Japanese Army |date=2003 |publisher=University of Nebraska Press |isbn=978-0-8032-6638-4 |location=Lincoln, Nebraska}} * {{Cite book |last=Dunn |first=Dennis J. |title=Caught Between Roosevelt & Stalin: America's Ambassadors to Moscow |url=https://archive.org/details/bwb_p8-ddy-013 |date=1998 |publisher=University Press of Kentucky |isbn=978-0-8131-2023-2 |location=Lexington, Kentucky}} * {{Cite book |last=Eastman |first=Lloyd E. |title=The Cambridge History of China – Republican China 1912–1949, Part 2 |date=1986 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-24338-4 |editor-last=John K. Fairbank |volume=13 |location=Cambridge |chapter=Nationalist China during the Sino-Japanese War 1937–1945}} * {{Cite book |last1=Eidintas|first1=Alfonsas|author-link1=Alfonsas Eidintas|last2=Bumblauskas|first2=Alfredas|author-link2=Alfredas Bumblauskas|last3=Kulakauskas|first3=Antanas|author-link3=Antanas Kulakauskas|last4=Tamošaitis|first4=Mindaugas|author-link4=Mindaugas Tamošaitis|title=Lietuvos istorija|year=2013|edition=2|place=Vilnius|publisher=[[Vilniaus universiteto leidykla]]|isbn=9786094590924|ref={{SfnRef|Eidintas et al.|2013}}}} * {{Cite book |last1=Eidintas|first1=Alfonsas|author-link1=Alfonsas Eidintas|last2=Žalys|first2=Vytautas|author-link2=Vytautas Žalys|last3=Senn|first3=Alfred Erich|author-link3=Alfred Erich Senn|editor-last=Tuskenis|editor-first=Edvardas|title=Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918-1940|year=1999|place=New York|publisher=St. Martin's Press|isbn=0-312-22458-3|ref={{SfnRef|Eidintas et al.|1999}}}} * {{Cite book |last1=Ellis|first1=Lionel|last2=Warhurst|first2=A. E.|editor-last=Butler|editor-first=J. R. M.|series=History of the Second World War United Kingdom Military Series|title=Victory in the West: The Defeat of Germany |volume=2|publisher=HMSO|location=London|year=2004|orig-year=1968|isbn=1-84574-059-9}} * {{Cite book |last=Emadi-Coffin |first=Barbara |title=Rethinking International Organization: Deregulation and Global Governance |date=2002 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-19540-9 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Erickson |first=John |title=The Road to Stalingrad |url=https://archive.org/details/roadtostalingrad0000eric_o8x6 |date=2003 |publisher=Cassell Military |isbn=978-0-304-36541-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Erickson |first=John |title=Stalin's Generals |date=2001 |publisher=Phoenix Press |isbn=978-1-84212-513-7 |editor-last=Shukman |editor-first=Harold |location=London |pages=137–154 |chapter=Moskalenko}} * {{Cite book |last=Evans |first=Richard J. |title=The Third Reich at War |url=https://archive.org/details/thirdreichatwar00evan_1 |date=2008 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9742-2 |location=London}} * {{Cite book |last1=Evans |first1=David C. |title=Kaigun: Strategy, Tactics, and Technology in the Imperial Japanese Navy |url=https://archive.org/details/kaigunstrategyta0000evan |last2=Peattie |first2=Mark R. |date=2012 |publisher=Naval Institute Press |isbn=978-1-59114-244-7 |location=Annapolis, Maryland |orig-date=1997}} * {{Cite book |last1=Fairbank |first1=John King |title=China: A New History |last2=Goldman |first2=Merle |date=2006 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-01828-0 |edition=2 |location=Cambridge |orig-date=1994}} * {{Cite journal |last=Farrell |first=Brian P. |date=1993 |title=Yes, Prime Minister: Barbarossa, Whipcord, and the Basis of British Grand Strategy, Autumn 1941 |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_1993-10_57_4/page/598 |journal=Journal of Military History |volume=57 |issue=4 |pages=599–625 |doi=10.2307/2944096 |jstor=2944096}} * {{Cite book |last=Ferguson |first=Niall |url=https://archive.org/details/warofworldtwenti00nial |title=The War of the World: Twentieth-Century Conflict and the Descent of the West |date=2006 |publisher=Penguin |isbn=978-0-14-311239-6 |url-access=registration}} * {{Cite book |last1=Forrest |first1=Glen |title=The Illustrated Timeline of Military History |url=https://archive.org/details/illustratedtimel0000forr |last2=Evans |first2=Anthony |last3=Gibbons |first3=David |date=2012 |publisher=Rosen |isbn=978-1-4488-4794-5 |location=New York}} * {{Cite book |last=Frank|first=Richard B.|title=Tower of Skulls: A History of The Asia-Pacific War July 1937-May 1942 |url=https://archive.org/details/towerofskullshis0000fran|date=2020 |publisher=W. W. Norton & Company|isbn=978-1-324-00210-9 |pages=[https://archive.org/details/towerofskullshis0000fran/page/160 161]}} * {{Cite book |last=Frei |first=Norbert |url=https://archive.org/details/adenauersgermany00frei |title=Adenauer's Germany and the Nazi Past: The Politics of Amnesty and Integration |date=2002 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-11882-8 |location=New York}} * {{Cite book |last1=Förster |first1=Stig |title=A World at Total War: Global Conflict and the Politics of Destruction, 1937–1945 |last2=Gessler |first2=Myriam |date=2005 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-83432-2 |editor-last=Roger Chickering |location=Cambridge |pages=53–68 |chapter=The Ultimate Horror: Reflections on Total War and Genocide |editor-last2=Stig Förster |editor-last3=Bernd Greiner}} * {{Cite book |last=Förster |first=Jürgen |title=Germany and the Second World War – The Attack on the Soviet Union |date=1998 |publisher=Clarendon Press |isbn=978-0-19-822886-8 |editor-last=Horst Boog |volume=IV |location=Oxford |pages=13–52 |chapter=Hitler's Decision in Favour of War |editor-last2=Jürgen Förster |editor-last3=Joachim Hoffmann |editor-last4=Ernst Klink |editor-last5=Rolf-Dieter Muller |editor-last6=Gerd R. Ueberschar}} * {{Cite book |title=The Eclipse of the Big Gun: The Warship 1906–1945 |date=2004 |publisher=Conway Maritime Press |isbn=978-0-85177-953-9 |editor-last=Gardiner |editor-first=Robert |location=London |editor-last2=Brown |editor-first2=David K.}} * {{Cite book |last=Garver |first=John W. |title=Chinese-Soviet Relations, 1937–1945: The Diplomacy of Chinese Nationalism |url=https://archive.org/details/chinesesovietrel0000garv |date=1988 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-505432-3 |location=New York}} * {{Cite book |last=Gellately|first=Robert|title=Lenin, Stalin, and Hitler: The Age of Social Catastrophe|url=https://archive.org/details/leninstalinhitle0000gell|year=2007|publisher=Knopf|isbn=978-1-4000-4005-6}} * {{Cite book |last=Gilbert |first=Martin |url=https://archive.org/details/secondworldwar00gilb_0 |title=Second World War |date=1989 |publisher=Weidenfeld and Nicolson |isbn=978-0-297-79616-9 |location=London}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=1986 |title=Soviet Defensive Tactics at Kursk, July 1943 |url=https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz2/glantz2.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080306082607/https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz2/glantz2.asp |archive-date=2008-03-06 |access-date=2013-07-15 |website=Combined Arms Research Library |series=CSI Report No. 11 |publisher=Command and General Staff College |oclc=278029256}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |title=Soviet Military Deception in the Second World War |date=1989 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-3347-3 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |url=https://archive.org/details/whentitansclashe00glan_0 |title=When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler |date=1998 |publisher=University Press of Kansas |isbn=978-0-7006-0899-7 |location=Lawrence, Kansas}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=2001 |title=The Soviet-German War 1941–45 Myths and Realities: A Survey Essay |url=https://www.strom.clemson.edu/publications/sg-war41-45.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20110709141048/https://www.strom.clemson.edu/publications/sg-war41-45.pdf |archive-date=2011-07-09}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |url=https://archive.org/details/battleforleningr00glan |title=The Battle for Leningrad: 1941–1944 |date=2002 |publisher=University Press of Kansas |isbn=978-0-7006-1208-6 |location=Lawrence, Kansas}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=2005 |title=August Storm: The Soviet Strategic Offensive in Manchuria |url=https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz3/glantz3.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080302130751/https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz3/glantz3.asp |archive-date=2008-03-02 |access-date=2013-07-15 |website=Combined Arms Research Library |series=Leavenworth Papers |publisher=Command and General Staff College |oclc=78918907}} * {{Cite book |last=Goldstein |first=Margaret J. |url=https://archive.org/details/worldwariieurope0000gold |title=World War II: Europe |date=2004 |publisher=Lerner Publications |isbn=978-0-8225-0139-8 |location=Minneapolis}} * {{Cite book |last=Gordon |first=Andrew |title=The D-Day Companion |date=2004 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-779-6 |editor-last=Jane Penrose |location=Oxford |pages=[https://archive.org/details/ddaycompanion00jane/page/127 127–144] |chapter=The greatest military armada ever launched |chapter-url=https://archive.org/details/ddaycompanion00jane/page/127}} * {{Cite book |last=Grove |first=Eric J. |title=The Oxford Illustrated History of the Royal Navy |url=https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_e1y4 |date=1995 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-211675-8 |editor-last=J. R. Hill |location=Oxford |pages=[https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_e1y4/page/348 348]–380 |chapter=A Service Vindicated, 1939–1946}} * {{Cite book |last=Hane |first=Mikiso |url=https://archive.org/details/modernjapanhisto00hane_0 |title=Modern Japan: A Historical Survey |date=2001 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-3756-2 |edition=3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Hanhimäki |first=Jussi M. |title=Containing Coexistence: America, Russia, and the "Finnish Solution" |url=https://archive.org/details/containingcoexis0000hanh_d8n8 |date=1997 |publisher=Kent State University Press |isbn=978-0-87338-558-9 |location=Kent, Ohio}} * {{Cite book |last=Harrison |first=Mark |title=The Economics of World War II: Six Great Powers in International Comparison |date=1998 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-62046-8 |editor-last=Mark Harrison |location=Cambridge |pages=1–42 |chapter=The economics of World War II: an overview}} * {{Cite book |last1=Hart |first1=Stephen |title=The German Soldier in World War II |url=https://archive.org/details/germansoldierinw0000hart |last2=Hart |first2=Russell |last3=Hughes |first3=Matthew |date=2000 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-1-86227-073-2 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite journal |last=Hauner |first=Milan |date=1978 |title=Did Hitler Want a World Dominion? |journal=Journal of Contemporary History |volume=13 |issue=1 |pages=15–32 |doi=10.1177/002200947801300102 |jstor=260090 |s2cid=154865385}} * {{Cite book |last=Healy |first=Mark |title=Kursk 1943: The Tide Turns in the East |url=https://archive.org/details/kursk1943tidetur0000heal |date=1992 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-211-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Hearn |first=Chester G. |url=https://archive.org/details/carriersincombat0000hear |title=Carriers in Combat: The Air War at Sea |date=2007 |publisher=Stackpole Books |isbn=978-0-8117-3398-4 |location=Mechanicsburg, Pennsylvania}} * {{Cite book |last=Hempel |first=Andrew |title=Poland in World War II: An Illustrated Military History |date=2005 |publisher=Hippocrene Books |isbn=978-0-7818-1004-3 |location=New York}} * {{Cite book |last=Herbert |first=Ulrich |url=https://archive.org/details/nazismgermansoci0000unse |title=Nazism and German Society, 1933–1945 |date=1994 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-08239-6 |editor-last=David F. Crew |location=London & New York |pages=[https://archive.org/details/nazismgermansoci0000unse/page/219 219–273] |chapter=Labor as spoils of conquest, 1933–1945}} * {{Cite journal |last=Herf |first=Jeffrey |date=2003 |title=The Nazi Extermination Camps and the Ally to the East. Could the Red Army and Air Force Have Stopped or Slowed the Final Solution? |journal=Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History |volume=4 |issue=4 |pages=913–930 |doi=10.1353/kri.2003.0059 |s2cid=159958616}} * {{Cite book |last1=Hiden |first1=Johan |url=https://archive.org/details/balticnationseur00hide |title=The Baltic Nations and Europe |last2=Salmon |first2=Patrick |publisher=Longman |year=1994 |isbn=058225650X |edition=Revised |location=Harlow, England |orig-year=1991}} * {{Cite book |last=Holland |first=James |title=Italy's Sorrow: A Year of War 1944–45 |date=2008 |publisher=HarperPress |isbn=978-0-00-717645-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Howard |first=Joshua H. |title=Workers at War: Labor in China's Arsenals, 1937–1953 |url=https://archive.org/details/workersatwarlabo0000howa |date=2004 |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-4896-4 |location=Stanford, California}} * {{Cite book |last1=Hsu |first1=Long-hsuen |title=History of The Sino-Japanese War (1937–1945) |last2=Chang |first2=Ming-kai |date=1971 |publisher=Chung Wu Publishers |edition=2 |oclc=12828898}} * {{Cite book |last=Ingram |first=Norman |url=https://archive.org/details/columbiahistoryo2006unse |title=The Columbia History Of Twentieth-Century French Thought |date=2006 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-10791-4 |editor-last=Lawrence D. Kritzman |location=New York |pages=[https://archive.org/details/columbiahistoryo2006unse/page/76 76–78] |chapter=Pacifism |editor-last2=Brian J. Reilly}} * {{Cite book |last=Iriye |first=Akira |url=https://archive.org/details/powerculture00akir |title=Power and Culture: The Japanese-American War, 1941–1945 |date=1981 |publisher=Harvard University Press |isbn=978-0-674-69580-1 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Jackson |first=Ashley |title=The British Empire and the Second World War |url=https://archive.org/details/britishempiresec0000jack |date=2006 |publisher=Hambledon Continuum |isbn=978-1-85285-417-1 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Joes |first=Anthony James |title=Resisting Rebellion: The History And Politics of Counterinsurgency |date=2004 |publisher=University Press of Kentucky |isbn=978-0-8131-2339-4 |location=Lexington}} * {{Cite book |last=Jowett |first=Philip S. |title=The Italian Army 1940–45, Volume 2: Africa 1940–43 |date=2001 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-865-5 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Jowett |first1=Philip S. |title=The Japanese Army, 1931–45 |last2=Andrew |first2=Stephen |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-353-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Jukes |first=Geoffrey |title=Stalin's Generals |date=2001 |publisher=Phoenix Press |isbn=978-1-84212-513-7 |editor-last=Harold Shukman |location=London |pages=109–116 |chapter=Kuznetzov}} * {{Cite book |last=Kantowicz |first=Edward R. |url=https://archive.org/details/rageofnations0000kant |title=The Rage of Nations |date=1999 |publisher=William B. Eerdmans |isbn=978-0-8028-4455-2 |location=Grand Rapids, Michigan}} * {{Cite book |last=Kantowicz |first=Edward R. |url=https://archive.org/details/comingapartcomin0000kant |title=Coming Apart, Coming Together |date=2000 |publisher=William B. Eerdmans |isbn=978-0-8028-4456-9 |location=Grand Rapids, Michigan}} * {{Cite book |last=Kasparavičius|first=Algimantas|author-link=Algimantas Kasparavičius|chapter=1939 metų tarptautinė krizė Europoje ir Baltijos valstybių politikos alternatyvos |editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite book |last=Keeble |first=Curtis |title=Soviet-British Relations Since the 1970s |url=https://archive.org/details/trent_0116402232627 |date=1990 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-37494-1 |editor-last=Alex Pravda |location=Cambridge |chapter=The historical perspective |editor-last2=Peter J. Duncan}} * {{Cite book |last=Keegan |first=John |title=The Second World War |url=https://archive.org/details/secondworldwar0000keeg |date=1997 |publisher=[[Random House|Pimlico]] |isbn=978-0-7126-7348-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Kennedy |first=David M. |title=Freedom from Fear: The American People in Depression and War, 1929–1945 |date=2001 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-514403-1}} * {{Cite book |last=Kennedy-Pipe |first=Caroline |title=Stalin's Cold War: Soviet Strategies in Europe, 1943–56 |date=1995 |publisher=Manchester University Press |isbn=978-0-7190-4201-0 |location=Manchester}} * {{Cite book |last=Kershaw |first=Ian |url=https://archive.org/details/hitler193645neme00kers |title=Hitler, 1936–1945: Nemesis |date=2001 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-04994-7 |location=New York}} * {{Cite book |last=Kershaw |first=Ian |url=https://archive.org/details/fatefulchoiceste0000kers |title=Fateful Choices: Ten Decisions That Changed the World, 1940–1941 |date=2007 |publisher=[[Penguin Books|Allen Lane]] |isbn=978-0-7139-9712-5 |location=London}} * {{Cite book |last=Kitson |first=Alison |url=https://archive.org/details/germany18581990h0000kits |title=Germany 1858–1990: Hope, Terror, and Revival |date=2001 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-913417-5 |location=Oxford}} * {{Cite journal |last1=Klavans |first1=Richard A. |last2=Di Benedetto |first2=C. Anthony |last3=Prudom |first3=Melanie J. |date=1997 |title=Understanding Competitive Interactions: The U.S. Commercial Aircraft Market |journal=Journal of Managerial Issues |volume=9 |issue=1 |pages=13–361 |jstor=40604127}} * {{Cite journal |last=Kleinfeld |first=Gerald R. |date=1983 |title=Hitler's Strike for Tikhvin |journal=Military Affairs |volume=47 |issue=3 |pages=122–128 |doi=10.2307/1988082 |jstor=1988082}} * {{Cite journal |last=Koch |first=H. W. |date=1983 |title=Hitler's 'Programme' and the Genesis of Operation 'Barbarossa' |url=https://archive.org/details/sim_historical-journal_1983-12_26_4/page/890 |journal=The Historical Journal |volume=26 |issue=4 |pages=891–920 |doi=10.1017/S0018246X00012747 |jstor=2639289 |s2cid=159671713}} * {{Cite book |last=Kolko |first=Gabriel |url=https://archive.org/details/politicsofwarwor00kolkrich |title=The Politics of War: The World and United States Foreign Policy, 1943–1945 |date=1990 |publisher=Random House |isbn=978-0-679-72757-6 |location=New York |orig-date=1968}} * {{Cite book |last1=Kuodytė|first1=Dalia|last2=Tracevskis|first2=Rokas|title=The Unknown War: Armed Anti-Soviet Resistance in Lithuania in 1944-1953|year=2004|publisher=Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9986-757-59-2|url=https://ibiblioteka.lt/metis/publication/C1B0000250290}} * {{Cite book |last=Laar|first=Mart|title=War In The Woods|year=1992|publisher=Howells House|location=Washington, DC|isbn=978-0-929590-09-7}} * {{Cite book |last=Lebedeva|first=Natalija|chapter=SSSR ir Pabaltijys 1939-1941 metais (Lietuvos pavyzdys)|editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite book |title=The Cambridge History of the Cold War |date=2010 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-83938-9 |editor-last=Leffler |editor-first=Melvyn P. |location=Cambridge |editor-last2=Westad |editor-first2=Odd Arne}} * {{Cite book |last=Levine |first=Alan J. |title=The Strategic Bombing of Germany, 1940–1945 |date=1992 |publisher=Praeger |isbn=978-0-275-94319-6 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Lewis |first=Morton |url=https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_Contents.htm |title=The Fall of the Philippines |date=1953 |publisher=US Government Printing Office |editor-last=Greenfield |editor-first=Kent Roberts |location=Washington, D.C. |chapter=Japanese Plans and American Defenses |lccn=53-63678 |access-date=2009-10-01 |chapter-url=https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_29.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120108061554/https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_Contents.htm |archive-date=2012-01-08 |url-status=dead}} * {{Cite book |last=Liddell Hart |first=Basil |url=https://archive.org/details/historyofsecondw0000lidd_i0g4 |title=History of the Second World War |date=1977 |publisher=Pan |isbn=978-0-330-23770-3 |edition=4 |location=London}} * {{Cite book |last=Lightbody |first=Bradley |title=The Second World War: Ambitions to Nemesis |url=https://archive.org/details/secondworldwaram0000ligh |date=2004 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-22404-8 |location=London & New York}} * {{Cite book |last1=Lowe |first1=C. J. |title=Italian Foreign Policy 1870–1940 |last2=Marzari |first2=F. |date=2002 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-26681-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Lynch |first=Michael |title=The Chinese Civil War 1945–49 |date=2010 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-671-3 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Maddox |first=Robert James |url=https://archive.org/details/unitedstateswor00madd |title=The United States and World War II |date=1992 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-0437-3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Maingot |first=Anthony P. |title=The United States and the Caribbean: Challenges of an Asymmetrical Relationship |url=https://archive.org/details/unitedstatescari0000main_s1y8 |date=1994 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-2241-4 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Mandelbaum |first=Michael |url=https://archive.org/details/isbn_9780521357906/page/96 |title=The Fate of Nations: The Search for National Security in the Nineteenth and Twentieth Centuries |date=1988 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-35790-6 |page=[https://archive.org/details/isbn_9780521357906/page/96 96]}} * {{Cite book |last=Marston |first=Daniel |title=The Pacific War Companion: From Pearl Harbor to Hiroshima |url=https://archive.org/details/pacificwarcompan0000mars |date=2005 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-882-3 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Masaya |first=Shiraishi |title=Japanese Relations with Vietnam, 1951–1987 |url=https://archive.org/details/japaneserelation0000shir |date=1990 |publisher=SEAP Publications |isbn=978-0-87727-122-2 |location=Ithaca, New York}} * {{Cite journal|last=Maslauskienė|first=Nijolė|title=Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir jos keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio-gruodžio mėn|journal=Genocidas ir rezistencija|year=2000|volume=2|issue=8|pages=7-41|doi=10.61903/GR.2000.201}} * {{Cite journal |last=May |first=Ernest R. |date=1955 |title=The United States, the Soviet Union, and the Far Eastern War, 1941–1945 |url=https://archive.org/details/sim_pacific-historical-review_1955-05_24_2/page/152 |journal=Pacific Historical Review |volume=24 |issue=2 |pages=153–174 |doi=10.2307/3634575 |jstor=3634575}} * {{Cite book |last=Mazower |first=Mark |url=https://archive.org/details/hitlersempirehow0000mazo |title=Hitler's Empire: Nazi Rule in Occupied Europe |date=2008 |publisher=Allen Lane |isbn=978-1-59420-188-2 |location=London}} * {{Cite book |last=Milner |first=Marc |title=Decisive Campaigns of the Second World War |date=1990 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-3369-5 |editor-last=Gooch |editor-first=John |location=Abingdon |pages=45–66 |chapter=The Battle of the Atlantic}} * {{Cite journal |last=Milward |first=A. S. |date=1964 |title=The End of the Blitzkrieg |journal=The Economic History Review |volume=16 |issue=3 |pages=499–518 |jstor=2592851}} * {{Cite book |last=Minford |first=Patrick |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge, Massachusetts |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/114 115]–138 |chapter=Reconstruction and the UK Postwar Welfare State: False Start and New Beginning |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last1=Mingst |first1=Karen A. |url=https://archive.org/details/unitednationsin20000ming |title=United Nations in the Twenty-First Century |last2=Karns |first2=Margaret P. |date=2007 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-4346-4 |edition=3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Miscamble |first=Wilson D. |title=From Roosevelt to Truman: Potsdam, Hiroshima, and the Cold War |url=https://archive.org/details/fromroosevelttot0000misc |date=2007 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-86244-8 |location=New York}} * {{Cite book |last=Mitcham |first=Samuel W. |title=Rommel's Desert War: The Life and Death of the Afrika Korps |date=2007 |publisher=Stackpole Books |isbn=978-0-8117-3413-4 |location=Mechanicsburg, Pennsylvania |orig-date=1982}} * {{Cite book |last=Mitter |first=Rana |title=Forgotten Ally: China's World War II, 1937–1945 |publisher=Mariner Books |date=2014 |isbn=978-0-544-33450-2}} * {{Cite book |last=Molinari |first=Andrea |title=Desert Raiders: Axis and Allied Special Forces 1940–43 |date=2007 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84603-006-2 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Morton|first=Louis|orig-year=1962|title=Strategy and Command: The First Two Years (United States Army in World War II: The War in the Pacific)|year=2000|place=Washington, D.C.|publisher=Center of Military History, United States Army|url=https://history.army.mil/portals/143/Images/Publications/catalog/5-1.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20250703034248/https://history.army.mil/Portals/143/Images/Publications/Publication%20By%20Title%20Images/S%20PDF/CMH_Pub_5-1.pdf?ver=Ek7JIkGpv4yqMq1fDGN4Fw%3d%3d|archive-date=2025-07-03}} * {{Cite book |last=Murray |first=Williamson |url=https://www.airuniversity.af.edu/Portals/10/AUPress/Books/B_0012_MURRAY_STRATEGY_FOR_DEFEAT.pdf|title=Strategy for Defeat: The Luftwaffe, 1933–1945 |date=1983 |publisher=Air University Press |isbn=978-1-4294-9235-5 |location=Maxwell Air Force Base, Alabama |access-date=2025-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250517043622/https://www.airuniversity.af.edu/Portals/10/AUPress/Books/B_0012_MURRAY_STRATEGY_FOR_DEFEAT.pdf|archive-date=2025-05-17 |url-status=live}} * {{Cite book |last1=Murray |first1=Williamson |title=A War to Be Won: Fighting the Second World War |url=https://archive.org/details/wartobewonfighti00murr_0 |last2=Millett |first2=Allan Reed |date=2001 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-00680-5 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Myers |first1=Ramon |title=The Japanese Colonial Empire, 1895–1945 |last2=Peattie |first2=Mark |date=1987 |publisher=[[Princeton University Press]] |isbn=978-0-691-10222-1 |location=Princeton, New Jersey}} * {{Cite book |last=Naimark |first=Norman |title=The Cambridge History of the Cold War – Origins |date=2010 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-83719-4 |editor-last=Melvyn P. Leffler |volume=I |location=Cambridge |pages=175–197 |chapter=The Sovietization of Eastern Europe, 1944–1953 |editor-last2=Odd Arne Westad}} * {{Cite book |last=Neary |first=Ian |title=Power and Policy in Liberal Democracies |date=1992 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-34579-8 |editor-last=Martin Harrop |location=Cambridge |pages=49–70 |chapter=Japan}} * {{Cite book |last=Neillands |first=Robin |url=https://archive.org/details/diepperaidstoryo00robi |title=The Dieppe Raid: The Story of the Disastrous 1942 Expedition |date=2005 |publisher=Indiana University Press |isbn=978-0-253-34781-7 |location=Bloomington, Indiana}} * {{Cite book |last1=Nekrich|first1=Aleksandr Moiseevich|last2=Ulam|first2=Adam Bruno|last3=Freeze|first3=Gregory L|title=Pariahs, Partners, Predators: German–Soviet Relations, 1922–1941 |url=https://archive.org/details/pariahspartnersp0000nekr|publisher=Columbia University Press|year=1997|isbn=0-231-10676-9}} * {{Cite book |last=Neulen |first=Hans Werner |title=In the skies of Europe – Air Forces allied to the Luftwaffe 1939–1945 |url=https://archive.org/details/inskiesofeuropea0000hans_o1y0 |date=2000 |publisher=The Crowood Press |isbn=978-1-86126-799-3 |location=Ramsbury, Marlborough, United Kingdom}} * {{Cite book |last1=Niewyk |first1=Donald L. |url=https://archive.org/details/columbiaguidetot00niew |title=The Columbia Guide to the Holocaust |last2=Nicosia |first2=Francis |date=2000 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-11200-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=O'Reilly |first=Charles T. |title=Forgotten Battles: Italy's War of Liberation, 1943–1945 |url=https://archive.org/details/forgottenbattles0000orei |date=2001 |publisher=Lexington Books |isbn=978-0-7391-0195-7 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Overy |first=Richard |url=https://archive.org/details/isbn_9780712674539 |title=Why the Allies Won |date=1995 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-7453-9 |location=London}} * {{Cite book |editor-last=Overy|editor-first=Richard|title=The Oxford History of World War II|year=2023|publisher=Oxford University Press|isbn=9780192884084}} * {{Cite book |last1=Overy |first1=Richard |url=https://archive.org/details/roadtowar00over |title=The Road to War |last2=Wheatcroft |first2=Andrew |date=1999 |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-028530-7 |edition=2 |location=London}} * {{Cite book |last=Padfield |first=Peter |url=https://archive.org/details/warbeneathseasub0000padf |title=War Beneath the Sea: Submarine Conflict During World War II |date=1998 |publisher=John Wiley |isbn=978-0-471-24945-0 |location=New York}} * {{Cite journal |last=Painter |first=David S. |date=2012 |title=Oil and the American Century |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-american-history_2012-06_99_1/page/24 |journal=The Journal of American History |volume=99 |issue=1 |pages=24–39 |doi=10.1093/jahist/jas073 |doi-access=free}} * {{Cite journal |last=Pape |first=Robert A. |date=1993 |title=Why Japan Surrendered |url=https://archive.org/details/sim_international-security_fall-1993_18_2/page/154 |journal=International Security |volume=18 |issue=2 |pages=154–201 |doi=10.2307/2539100 |jstor=2539100 |s2cid=153741180}} * {{Cite book |last=Parker |first=Danny S. |title=Battle of the Bulge: Hitler's Ardennes Offensive, 1944–1945 |url=https://archive.org/details/battleofbulgehit0000park_f1y4 |date=2004 |publisher=Da Capo Press |isbn=978-0-306-81391-7 |edition=New |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Payne |first=Stanley G. |title=Franco and Hitler: Spain, Germany, and World War II |url=https://archive.org/details/francohitlerspai0000payn |date=2008 |publisher=[[Yale University Press]] |isbn=978-0-300-12282-4 |location=New Haven, Connecticut}} * {{Cite book |last=Perez |first=Louis G. |url=https://archive.org/details/historyofjapan00pere |title=The History of Japan |date=1998 |publisher=Greenwood Publishing Group |isbn=978-0-313-30296-1 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Petrov |first=Vladimir |title=Money and Conquest: Allied Occupation Currencies in World War II |date=1967 |publisher=Johns Hopkins University Press |isbn=978-0-8018-0530-1 |location=Baltimore, Maryland}} * {{Cite book |editor-last1=Piehler|editor-first1=G. Kurt|editor-last2=Grant|editor-first2=Jonathan A.|title=The Oxford Handbook of World War II|year=2023|publisher=Oxford University Press|isbn=9780199341795|url=https://books.google.co.uk/books?id=6hC-EAAAQBAJ}} * {{Cite book |last=Polley |first=Martin |title=An A–Z of Modern Europe Since 1789 |url=https://archive.org/details/azofmoderneurope0000poll |date=2000 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-18597-4 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Preston |first=P. W. |title=Pacific Asia in the Global System: An Introduction |url=https://archive.org/details/pacificasiainglo0000pres |date=1998 |publisher=Blackwell Publishers |isbn=978-0-631-20238-7 |location=Oxford & Malden, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Ratcliff |first=R. A. |url=https://archive.org/details/delusionsofintel0000ratc |title=Delusions of Intelligence: Enigma, Ultra, and the End of Secure Ciphers |date=2006 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-85522-8 |location=New York}} * {{Cite book |last=Read |first=Anthony |url=https://archive.org/details/devilsdisciplesh00read |title=The Devil's Disciples: Hitler's Inner Circle |date=2004 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-04800-1 |location=New York}} * {{Cite book |last1=Read |first1=Anthony |title=The Fall Of Berlin |last2=Fisher |first2=David |date=2002 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-0695-0 |location=London |orig-date=1992}} * {{Cite book |last=Record |first=Jeffery |url=https://www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pdffiles/PUB622.pdf |title=Appeasement Reconsidered: Investigating the Mythology of the 1930s |date=2005 |publisher=Diane Publishing |isbn=978-1-58487-216-0 |page=50 |access-date=2009-11-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100411104102/https://www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pdffiles/PUB622.pdf |archive-date=2010-04-11 |url-status=dead}} * {{Cite book |last=Regan |first=Geoffrey |url=https://archive.org/details/brasseysbookofmi00geof |title=The Brassey's Book of Military Blunders |date=2004 |publisher=Brassey's |isbn=978-1-57488-252-0}} * {{Cite book |last=Reinhardt |first=Klaus |title=Moscow – The Turning Point: The Failure of Hitler's Strategy in the Winter of 1941–42 |date=1992 |publisher=Berg |isbn=978-0-85496-695-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Reynolds |first=David |title=From World War to Cold War: Churchill, Roosevelt, and the International History of the 1940s |date=2006 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-928411-5}} * {{Cite book |last=Rich |first=Norman |url=https://archive.org/details/hitlerswaraimsid00rich |title=Hitler's War Aims, Volume I: Ideology, the Nazi State, and the Course of Expansion |date=1992 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-00802-9 |location=New York |orig-date=1973}} * {{Cite book |last=Ritchie |first=Ella |title=Power and Policy in Liberal Democracies |date=1992 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-34579-8 |editor-last=Martin Harrop |location=Cambridge |pages=23–48 |chapter=France}} * {{Cite journal |last=Roberts |first=Cynthia A. |date=1995 |title=Planning for War: The Red Army and the Catastrophe of 1941 |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_1995-12_47_8/page/1292 |journal=Europe-Asia Studies |volume=47 |issue=8 |pages=1293–1326 |doi=10.1080/09668139508412322 |jstor=153299}} * {{Cite book |last=Roberts |first=J. M. |url=https://archive.org/details/penguinhistoryof00robe_1 |title=The Penguin History of Europe |date=1997 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-026561-3 |location=London}} * {{Cite book |last=Roberts |first=Geoffrey |title=Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953 |url=https://archive.org/details/stalinswarsfromw0000robe |date=2006 |publisher=[[Yale University Press]] |isbn=978-0-300-11204-7 |location=New Haven, Connecticut}} * {{Cite book |last=Ropp |first=Theodore |title=War in the Modern World |date=2000 |publisher=[[Johns Hopkins University Press]] |isbn=978-0-8018-6445-2 |edition=Revised |location=Baltimore, Maryland}} * {{Cite book |last=Ross |first=Steven T. |title=American War Plans, 1941–1945: The Test of Battle |date=1997 |publisher=Routledge |isbn=978-0-7146-4634-3 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Rottman |first=Gordon L. |title=World War II Pacific Island Guide: A Geo-Military Study |date=2002 |publisher=Greenwood Press |isbn=978-0-313-31395-0 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite journal |last=Rotundo |first=Louis |date=1986 |title=The Creation of Soviet Reserves and the 1941 Campaign |journal=Military Affairs |volume=50 |issue=1 |pages=21–28 |doi=10.2307/1988530 |jstor=1988530}} * {{Cite book |last=Salecker |first=Gene Eric |title=Fortress Against the Sun: The B-17 Flying Fortress in the Pacific |date=2001 |publisher=Combined Publishing |isbn=978-1-58097-049-5 |location=Conshohocken, Pennsylvania}} * {{Cite book |title=The Marshall Plan Fifty Years Later |date=2001 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-333-92983-4 |editor-last=Schain |editor-first=Martin A. |location=London}} * {{Cite book |last=Schmitz |first=David F. |url=https://archive.org/details/henrylstimsonfir0000schm |title=Henry L. Stimson: The First Wise Man |date=2000 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-8420-2632-1 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Schoppa |first=R. Keith |url=https://archive.org/details/inseaofbitternes0000scho |title=In a Sea of Bitterness, Refugees during the Sino-Japanese War |date=2011 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-05988-7}} * {{Cite journal |last=Sella |first=Amnon |date=1978 |title="Barbarossa": Surprise Attack and Communication |journal=Journal of Contemporary History |volume=13 |issue=3 |pages=555–583 |doi=10.1177/002200947801300308 |jstor=260209 |s2cid=220880174}} * {{Cite journal |last=Sella |first=Amnon |date=1983 |title=Khalkhin-Gol: The Forgotten War |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_1983-10_18_4/page/650 |journal=Journal of Contemporary History |volume=18 |issue=4 |pages=651–687 |jstor=260307}} * {{Cite book |last=Shaw |first=Anthony |title=World War II: Day by Day |date=2000 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-0939-1 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite journal |last=Shepardson |first=Donald E. |date=1998 |title=The Fall of Berlin and the Rise of a Myth |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_1998-01_62_1/page/134 |journal=Journal of Military History |volume=62 |issue=1 |pages=135–154 |doi=10.2307/120398 |jstor=120398}} * {{Cite book |last=Shirer |first=William L. |title=The Rise and Fall of the Third Reich: A History of Nazi Germany |date=1990 |publisher=[[Simon & Schuster]] |isbn=978-0-671-72868-7 |location=New York |orig-date=1960}} * {{Cite book |last=Shore |first=Zachary |url=https://archive.org/details/whathitlerknewba00shor_0 |title=What Hitler Knew: The Battle for Information in Nazi Foreign Policy |date=2003 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-518261-3 |location=New York |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Smith |first=Alan |url=https://archive.org/details/russiaworldecono00smit |title=Russia and the World Economy: Problems of Integration |date=1993 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-08924-1 |location=London |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Smith |first=J. W. |title=The World's Wasted Wealth 2: Save Our Wealth, Save Our Environment |url=https://archive.org/details/worldswastedweal0000smit_l8e5 |date=1994 |publisher=Institute for Economic Democracy |isbn=978-0-9624423-2-2}} * {{Cite book |last=Smith |first=Peter C. |title=Pedestal: The Convoy That Saved Malta |url=https://archive.org/details/pedestalmaltacon0000pete |date=2002 |publisher=Goodall |isbn=978-0-907579-19-9 |edition=5 |location=Manchester |orig-date=1970}} * {{Cite book |last1=Smith |first1=David J. |title=The Baltic States: Estonia, Latvia and Lithuania |url=https://archive.org/details/balticstatesesto0000smit_l0z8 |last2=Pabriks |first2=Artis |last3=Purs |first3=Aldis |last4=Lane |first4=Thomas |date=2002 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-28580-3 |location=London}} * {{Cite book |last1=Smith |first1=Winston |title=All Riot on the Western Front, Volume 3 |last2=Steadman |first2=Ralph |date=2004 |publisher=Last Gasp |isbn=978-0-86719-616-0}} * {{Cite journal |last=Snyder |first=Timothy |date=2003 |title=The Causes of Ukrainian-Polish Ethnic Cleansing 1943 |url=https://archive.org/details/sim_past-present_2003-05_179/page/196 |journal=Past & Present |issue=179 |pages=197–234 |doi=10.1093/past/179.1.197 |jstor=3600827 }} * {{Cite book |last=Snyder |first=Timothy |title=Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin |url=https://archive.org/details/bloodlandseurope0000snyd_e5a3 |date=2010 |publisher=The Bodley Head |isbn=978-0-224-08141-2 |location=London}} * {{Cite journal |last=Spring |first=D. W. |date=1986 |title=The Soviet Decision for War against Finland, 30 November 1939 |journal=Soviet Studies |volume=38 |issue=2 |pages=207–226 |doi=10.1080/09668138608411636 |jstor=151203 |s2cid=154270850}} * {{Cite book |last=Stankeras|first=Petras|author-link=Petras Stankeras|chapter=Vokietijos politika įtraukiant Antrojo pasaulinio karo metais užimtų Baltijos šalių gyventojus į policijos ir karinius dalinius ir jos rezultatai|editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite journal |last=Steinberg |first=Jonathan |date=1995 |title=The Third Reich Reflected: German Civil Administration in the Occupied Soviet Union, 1941–4 |url=https://archive.org/details/sim_english-historical-review_1995-06_110_437/page/620 |journal=The English Historical Review |volume=110 |issue=437 |pages=620–651 |doi=10.1093/ehr/cx.437.620 |jstor=578338}} * {{Cite journal |last=Steury |first=Donald P. |date=1987 |title=Naval Intelligence, the Atlantic Campaign and the Sinking of the Bismarck: A Study in the Integration of Intelligence into the Conduct of Naval Warfare |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_1987-04_22_2/page/208 |journal=Journal of Contemporary History |volume=22 |issue=2 |pages=209–233 |doi=10.1177/002200948702200202 |jstor=260931 |s2cid=159943895}} * {{Cite book |last=Strods|first=Heinrihs|title=Latvijas nacionālo partizānu karš|trans-title=Latvijos nacionalinis partizaninis karas|place=Riga|publisher=Latvijas Universitātes žurnāla|year=2003|isbn=9789984643557|language=lv}} * {{Cite book |last=Stueck |first=William |title=The Cambridge History of the Cold War – Origins |date=2010 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-83719-4 |editor-last=Melvyn P. Leffler |volume=I |location=Cambridge |pages=266–287 |chapter=The Korean War |editor-last2=Odd Arne Westad}} * {{Cite book |last1=Sumner |first1=Ian |title=The Royal Navy 1939–45 |url=https://archive.org/details/royalnavy19391940000sumn |last2=Baker |first2=Alix |date=2001 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-195-4 |location=Oxford}} * {{Cite journal |last=Swain |first=Geoffrey |date=1992 |title=The Cominform: Tito's International? |url=https://archive.org/details/sim_historical-journal_1992-09_35_3/page/640 |journal=The Historical Journal |volume=35 |issue=3 |pages=641–663 |doi=10.1017/S0018246X00026017 |s2cid=163152235}} * {{Cite book |last=Swain |first=Bruce |title=A Chronology of Australian Armed Forces at War 1939–45 |date=2001 |publisher=Allen & Unwin |isbn=978-1-86508-352-0 |location=Crows Nest}} * {{Cite book |last=Takemae |first=Eiji |translator-last1=Ricketts |translator-first1=Robert |translator-last2=Swann |translator-first2=Sebastian |title=Inside GHQ: The Allied Occupation of Japan and its Legacy |url=https://archive.org/details/insideghqalliedo00 |location=New York |publisher=Continuum |year=2002 |isbn=0826462472}} * {{Cite book |last=Tanaka |first=Yuki |title=Hidden Horrors: Japanese War Crimes in World War II |url=https://archive.org/details/hiddenhorrorsjap0000tana |date=1996 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-2717-4 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Taylor |first=Jay |url=https://archive.org/details/generalissimochi00tayl |title=The Generalissimo: Chiang Kai-shek and the Struggle for Modern China |date=2009 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-03338-2 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Thomas |first1=Nigel |title=German Army 1939–1945 (2): North Africa & Balkans |last2=Andrew |first2=Stephen |date=1998 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-640-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Thompson |first1=John Herd |url=https://archive.org/details/canadaunitedsta00thom |title=Canada and the United States: Ambivalent Allies |last2=Randall |first2=Stephen J. |date=2008 |publisher=University of Georgia Press |isbn=978-0-8203-3113-3 |edition=4 |location=Athens, Georgia}} * {{Cite book |last=Trachtenberg |first=Marc |title=A Constructed Peace: The Making of the European Settlement, 1945–1963 |url=https://archive.org/details/constructedpeace0000trac |date=1999 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-0-691-00273-6 |location=Princeton, New Jersey}} * {{Cite book |last1=Tucker |first1=Spencer C. |url=https://archive.org/details/encyclopediaofwo0000unse_p0k0 |title=Encyclopedia of World War II: A Political, Social, and Military History |last2=Roberts |first2=Priscilla Mary |date=2004 |publisher=ABC-CIO |isbn=978-1-57607-999-7}} * {{Cite book |last=Umbreit |first=Hans |title=Germany and the Second World War – Germany's Initial Conquests in Europe |date=1991 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-822885-1 |editor-last=P. S. Falla |volume=2 |location=Oxford |pages=227–326 |chapter=The Battle for Hegemony in Western Europe}} * {{Cite book |last=United States Army |url=https://www.history.army.mil/books/wwii/balkan/intro.htm |title=The German Campaigns in the Balkans (Spring 1941) |date=1986 |publisher=Department of the Army |location=Washington, D.C. |ref=CITEREFUS_Army1986 |access-date=2022-02-17 |orig-date=1953 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220117141003/https://history.army.mil/books/wwii/balkan/intro.htm |archive-date=2022-01-17 |url-status=dead}} * {{Cite book| last1=Vitkus|first1=Gediminas|author-link1=Gediminas Vitkus|last2=Pugačiauskas|first2=Virgilijus|last3=Šenavičienė|first3=Ieva|last4=Surgailis|first4=Gintautas|last5=Jankauskienė|first5=Edita|title=Lietuvos karai|year=2014|place=Vilnius|publisher=Eugrimas|isbn=978-609-437-250-6|ref={{SfnRef|Vitkus et al.|2014}}}} * {{Cite journal |last=Waltz |first=Susan |date=2002 |title=Reclaiming and Rebuilding the History of the Universal Declaration of Human Rights |url=https://archive.org/details/sim_third-world-quarterly_2002_23_3/page/436 |journal=Third World Quarterly |volume=23 |issue=3 |pages=437–448 |doi=10.1080/01436590220138378 |jstor=3993535 |s2cid=145398136}} * {{Cite book |last=Watson |first=William E. |title=Tricolor and Crescent: France and the Islamic World |url=https://archive.org/details/tricolorcrescent0000wats |date=2003 |publisher=Praeger |isbn=978-0-275-97470-1 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Weinberg|first=Gerhard|title=The Foreign Policy of Hitler's Germany: Starting World War Two 1937-1939|location=New Jersey|publisher=Humanities Press|date=1994|volume=2|isbn=0391038265}} * {{Cite book |last=Weinberg |first=Gerhard L. |title=A World at Arms: A Global History of World War II |date=2005 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-85316-3 |edition=2 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last=Wettig |first=Gerhard |title=Stalin and the Cold War in Europe: The Emergence and Development of East-West Conflict, 1939–1953 |date=2008 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-7425-5542-6 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last1=Wiest |first1=Andrew |title=Strategy and Tactics: Infantry Warfare |last2=Barbier |first2=M. K. |date=2002 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-1401-2 |location=St Paul, Minnesota}} * {{Cite book |last=Williams |first=Andrew |title=Liberalism and War: The Victors and the Vanquished |url=https://archive.org/details/liberalismwarvic0000will |date=2006 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-35980-1 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite journal |last=Wilt |first=Alan F. |date=1981 |title=Hitler's Late Summer Pause in 1941 |journal=Military Affairs |volume=45 |issue=4 |pages=187–191 |doi=10.2307/1987464 |jstor=1987464}} * {{Cite book |last=Wohlstetter |first=Roberta |url=https://archive.org/details/pearlharborwarni0000wohl |title=Pearl Harbor: Warning and Decision |date=1962 |publisher=Stanford University Press |location=Palo Alto, California |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Wolf |first=Holger C. |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/28 29]–56 |chapter=The Lucky Miracle: Germany 1945–1951 |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last=Wood |first=James B. |title=Japanese Military Strategy in the Pacific War: Was Defeat Inevitable? |url=https://archive.org/details/japanesemilitary0000wood |date=2007 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-7425-5339-2 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Yoder |first=Amos |title=The Evolution of the United Nations System |url=https://archive.org/details/evolutionofunite0000yode |date=1997 |publisher=Taylor & Francis |isbn=978-1-56032-546-8 |edition=3 |location=London & Washington, D.C.}} * {{Cite book |last=Zalampas |first=Michael |title=Adolf Hitler and the Third Reich in American magazines, 1923–1939 |url=https://archive.org/details/adolfhitlerthird0000zala |date=1989 |publisher=Bowling Green University Popular Press |isbn=978-0-87972-462-7}} * {{Cite book |last=Zaloga |first=Steven J. |title=Bagration 1944: The Destruction of Army Group Centre |date=1996 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-478-7 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Zaloga |first=Steven J. |title=Poland 1939: The Birth of Blitzkrieg |url=https://archive.org/details/poland1939birtho0000zalo |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-408-5 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Zeiler |first=Thomas W. |title=Unconditional Defeat: Japan, America, and the End of World War II |url=https://archive.org/details/unconditionaldef0000zeil |date=2004 |publisher=Scholarly Resources |isbn=978-0-8420-2991-9 |location=Wilmington, Delaware}} * {{Cite book |last1=Zetterling |first1=Niklas |title=''Bismarck'': The Final Days of Germany's Greatest Battleship |url=https://archive.org/details/bismarckfinalday0000zett |last2=Tamelander |first2=Michael |date=2009 |publisher=Casemate Publishers |isbn=978-1-935149-04-0 |location=Drexel Hill, Pennsylvania}} {{refend}} == Nuorodos == {{commons|World War II}} * [https://www.vle.lt/straipsnis/antrasis-pasaulinis-karas/ Antrasis pasaulinis karas – Visuotinė lietuvių enciklopedija] * [https://www.britannica.com/event/World-War-II World War II – Encyclopædia Britannica (anglų k.)] {{SavStr}} [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas| ]] gg89n0zzi6wksws7zpsreuf74l6zt9c 0 4021 7855913 7754888 2026-06-13T22:39:26Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855913 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Charles Robert Darwin by John Collier cropped.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Čarlzas Robertas Darvinas | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{gimė|1809|02|12}} | gimimo vieta = [[Šrusberis]], [[Jungtinė Karalystė]] | mirties data = {{mirė|1882|04|19|1809|02|12}} | mirties vieta = [[Daunas]], [[Jungtinė Karalystė]]|palaidotas =[[Vestminsterio abatija|Vestminsterio abatijoje]] | tautybė = | tėvas = Robertas Darvinas | motina = Suzana Darvin | sutuoktinė = Ema Darvin | vaikai = 10 | veikla = anglų gamtininkas ir keliautojas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[Evoliucijos teorija]] | apdovanojimai = {{Plainlist| * [[Londono karališkoji draugija|Karališkosios draugijos]] narys (1839 m.)<ref name=frs>{{cite web | title=Search Results: Record – Darwin; Charles Robert | website=catalogues.royalsociety.org | date=20 June 2015 | url=https://catalogues.royalsociety.org/CalmView/Record.aspx?src=CalmView.Persons&id=NA8196&pos=1 | access-date=2 December 2021}}</ref> * [[Karališkasis medalis]] (1853 m.)<ref name="medals">{{harvnb|Freeman|2007|p=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=A27b&viewtype=text&pageseq=113 106]}}</ref> * [[Volastono medalis]] (1859 m.)<ref name="medals" /> * [[Koplio medalis]] (1864 m.)<ref name="medals" /> * [[Beilio medalis]] (1879 m.)<ref name="medals" /> * ''[[Pour le Mérite]]'', [[Prūsijos karalystė|Prūsija]] (1867 m.)<ref name="medals" /> * [[Legum Doctor|Garbės daktaras teisės srityje]], Kembridžas (1877 m.)<ref>{{cite web|url=http://www.darwinendlessforms.org/darwin-in-cambridge/|archive-url=https://web.archive.org/web/20170323205747/http://www.darwinendlessforms.org/darwin-in-cambridge/|url-status=dead|title=Darwin Endless Forms » Darwin in Cambridge|archive-date=2017-03-23}}</ref>}} | parašas = Darwinsig.svg | pastabos = | vikiteka = Charles Darwin }} [[Vaizdas:Darwin Tree 1837.png|miniatiūra|1837 m. liepos viduryje Darvinas pradėjo savo „B“ sąsiuvinį apie rūšių kismą ir 36 puslapyje užrašė „Aš manau“ virš savo pirmojo evoliucinio medžio.]] '''Čarlzas Robertas Darvinas''' ({{en|Charles Robert Darwin}}; [[1809]] m. [[vasario 12]] d. [[Šrusberis|Šrusberyje]] – [[1882]] m. [[balandžio 19]] d. [[Daunas|Daune]]) – anglų gamtininkas, biologas, geologas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją ([[darvinizmas]])<ref>{{VLE|IV|507||Darwin Charles Robert (Čarlzas Robertas Darvinas)}}</ref>, paklojusią pamatus [[evoliucija|evoliucinei biologijai]].{{Ref label|A|I|none}} Jo prielaida, kad visos gyvybės formos išsivystė iš [[bendras protėvis|bendro protėvio]], yra plačiai pripažinta moksle.<ref>{{cite book|author=Coyne, Jerry A.|title=Why Evolution is True|publisher=Viking|year=2009|pages=[https://archive.org/details/whyevolutionistr00coyn/page/8 8–11]|isbn=978-0-670-02053-9|url=https://archive.org/details/whyevolutionistr00coyn/page/8}}</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Charles Darwin 1816.jpg|thumb|left|200px|Čarlzas Robertas Darvinas vaikystėje]] Čarlzas Darvinas gimė 1809 m. vasario 12 d. [[Šrusberis|Šrusberyje]], [[Anglija|Anglijoje]]. Buvo penktas iš šešių vaikų šeimoje. Tėvai – pasiturintys gydytojai Robertas Darvinas ir Suzana Darvin (mergautinė pavardė Vedžvud). Čarlzo Darvino seneliai Erazmas Darvinas ir [[Džozajas Vedžvud]] buvo garsūs [[abolicionizmas|abolicionistai]]. Abi giminės buvo daugiausiai [[unitarizmas|unitaristai]], nors Vedžvudai linko į [[anglikonai|angikonybę]]. Tėvas Robertas linko į [[laisvamanybė|laisvamanybę]], tad vaikas buvo pakrikštytas anglikonų bažnyčioje. Būdamas aštuonerių neteko motinos. Baigęs mokyklą Čarlzas studijavo mediciną [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], tačiau studijas praėjus dvejiems metams metė. [[1827]] m. įstojo į [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitetą]], kuriame trejus metus studijavo [[teologija|teologiją]]. 1831 m. po universiteto baigimo Č. Darvinas išvyko į kelionę aplink pasaulį Anglijos ekspediciniu kariniu laivu „Beagle“ kaip gamtininkas. Kelionės metu Č. Darvinas pabuvojo [[Tenerifė]]s saloje, [[Žaliojo kyšulio salos]]e, [[Brazilija|Brazilijos]] pakrantėje, [[Argentina|Аrgentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Ugnies Žemė]]je, [[Tasmanija|Tasmanijoje]] ir [[Kokoso salos]]e, atliko daugybę stebėjimų. Plaukiodamas Č. Darvinas sirgo [[jūros liga]]. 1833 m. [[Argentina|Argentinoje]] jis susirgo [[karštinė|karštine]], o 1834 m. liepą grįždamas iš [[Andai|Andų]] į [[Valparaisas|Valparaisą]] vėl susirgo ir mėnesį teko gulėti lovoje. Nuo 1837 m. Darvinas nuolat skundėsi pilvo skausmais, [[vėmimas|vėmimu]], [[drebulys|drebuliu]] ir kt. simptomais. Pagal naujausias prielaidas Pietų Amerikoje jis nuo vabzdžių įkandimų užsikrėtė [[Čagaso liga]], kuri ir buvo vėlesnių sveikatos sutrikimų priežastimi. Grižęs iš ekspedicijos jos rezultatus išdėstė „Gamtininko dienoraštyje“ (''The Journal of a Naturalist'', 1839), „Kelionės Beagle laivu zoologijoje“ (''Zoology of the Voyage on the Beagle'', 1840<ref>http://www.literature.org/authors/darwin-charles/the-voyage-of-the-beagle/index.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060211233633/http://www.literature.org/authors/darwin-charles/the-voyage-of-the-beagle/index.html |date=2006-02-11 }}</ref>), „Koralinių rifų struktūroje ir pasiskirstyme“ (''The Structure and Distribution of Coral Reefs'', 1842) ir kt. Po penkerių metų kelionių ([[1831]]–[[1836]] m.) ir gyvųjų bei [[išnykimas|išmirusių]] [[rūšis|rūšių]] tyrinėjimų Č. Darvinas kilo idėja apie natūraliąją rūšių atranką kaip rūšių [[Evoliucija|evoliucijos]] paaiškinimą. [[1838]]–[[1841]] m. Darvinas buvo [[Londonas|Londono]] geologijos draugijos sekretoriumi. 1839 m. vedė, 1842 m. persikraustė iš Londono į Dauną (Kento grafystė), kur nuo to laiko nuolat gyveno. [[Vaizdas:George Richmond - Emma Darwin - 1840.jpg|thumb|left|200px|Čarlzo Roberto Darvino žmona Emma Darvin]] 1837 m. Č. Darvinas pradėjo rašyti [[dienoraštis|dienoraštį]], kuriame žymėjo duomenis apie naminių gyvūnų veisles ir augalų rūšis, taip pat samprotavimus apie natūraliąją atranką. [[1842]] m. parašė pirmąją [[apybraiža|apybraižą]] apie rūšių atsiradimą. Nuo 1855 m. susirašinėjo su amerikiečių botaniku Asa Grėjumi ir 1857 m. jam išdėstė savo idėjas. Veikiamas anglų geologo ir gamtos tyrinėtojo Čarlzo Lajelio Č. Darvinas 1856 m. pradėjo ruošti trečią, išplėstą knygos variantą. 1858 m. birželį, kai darbas jau buvo įpusėtas, gavo anglų gamtininko Alfredo Voleso straipsnio rankraštį. Šiame straipsnyje Č. Darvinas atrado savo paties natūraliosios atrankos teorijos santrauką. Abu gamtininkai, nepriklausomai vienas nuo kito tuo pačiu metu sukūrė identiškas [[teorija]]s. Abiem jiems įtaką padarė [[Tomas Maltusas|Tomo Maltuso]] [[Maltuso augimo modelis|gyventojų skaičiaus augimo teorija]], taip pat abiem jiems buvo žinomi Lajelio darbai; abu jie tyrė salų grupių fauną, florą ir geologines formacijas bei aptiko ženklius skirtumus tarp jose gyvenančių rūšių. Č. Darvinas Voleso rankraštį išsiuntė Lajeliui kartu su savo apybraiža. Lajelis kreipėsi patarimo į anglų botaniką Dž. Hukerį ir 1859 m. liepos 1 d. jie kartu pristatė abu darbus Linėjaus draugijai Londone. [[1859]] m. Č. Darvinas išspausdino savo darbą „[[Rūšių atsiradimas]]“ ({{en|On the Origin of Species by Means of Natural Selection, or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life}}), kur parodė augalų ir gyvūnų rūšių kaitą ir jų kilmę iš ankstesnių rūšių. [[1868]] m. Č. Darvinas išleido antrąjį savo darbą „Naminių gyvulių ir kultūrinių augalų kitimas“ ({{en|The Variation of Animals and Plant under Domestification}}), į kurį įtraukė daugybę organizmų evoliucijos pavyzdžių. [[1871]] m. pasirodė dar vienas svarbus Č. Darvino veikalas „Žmogaus kilmė ir lytinė atranka“ ({{en|The Descent of Man, and Selection in Relation to Sex}}), kur Č. Darvinas išsakė argumentus patvirtinančius žmonių kilmę iš gyvūnų. Tarp kitų žinomų Č. Darvino darbų – ''Monograph on the Cirripedia'' (1851–1854 m.), „Orchidėjų apdulkinimas“ ({{en|The Fertilization of Orchids}}, 1862 m.), „Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška“ ({{en|The Expression of the Emotions in Man and Animals}}, 1872 m.), ''The Effects of Cross- and Self-Fertilization in the Vegetable Kingdom'' (1876 m.) Č. Darvinui Didžiosios Britanijos ir kitų Europos šalių mokslinės draugijos suteikė daugybę apdovanojimų. Jo idėjų pagrindu susiformavo evoliucinės biologijos šaka. == Palikuonys == {| class="toccolours" style="float:right;clear:right;font-size:85%;width:40%;margin-left:2em;" |Viljamas Erazmas Darvinas | style="text-align:right;" | 1839 m. gruodžio 27 d. | style="text-align:right;" | 1914 m. rugsėjo 8 d. |- | Anė Elizabet Darvin | style="text-align:right;" | 1841 m. kovo 2 d. | style="text-align:right;" | 1851 m. balandžio 23 d. |- | Meri Eleanora Darvin | style="text-align:right;" | 1842 m. rugsėjo 23 d. | style="text-align:right;" | 1842 m. spalio 16 d |- | Henrieta Ema Darvin | style="text-align:right;" | 1843 m. rugsėjo 25 d. | style="text-align:right;" | 1927 m. gruodžio 17 d. |- | Džordžas Hovardas Darvinas | style="text-align:right;" | 1845 m. liepos 9 d. | style="text-align:right;" | 1912 m. gruodžio 7 d. |- | Elizabet Darvin | style="text-align:right;" | 1847 m. liepos 8 d. | style="text-align:right;" | 1926 m. birželio 8 d. |- | Fransis Darvinas | style="text-align:right;" | 1848 m. rugpjūčio 16 d. | style="text-align:right;" | 1925 m. rugsėjo 19 d. |- | Leonardas Darvinas | style="text-align:right;" | 1850 m. sausio 15 d. | style="text-align:right;" | 1943 m. kovo 26 d. |- | Horacijus Darvinas | style="text-align:right;" | 1851 m. gegužės 13 d. | style="text-align:right;" | 1928 m. rugsėjo 29 d. |- | Čarlzas Varingas Darvinas | style="text-align:right;" | 1856 m. gruodžio 6 d. | style="text-align:right;" | 1858 m. birželio 28 d. |} Darvinai susilaukė dešimties vaikų. Iš jų du mirė kūdikystėje, o dešimtmetės dukters Anės mirtis stipriai sukrėtė abu tėvus. Čarlzas buvo atsidavęs ir neįprastai dėmesingas savo vaikams tėvas.<ref name="whowas">{{Harvnb|Leff|2000|loc=[https://web.archive.org/web/20130723181529/http://www.aboutdarwin.com/darwin/WhoWas.html About Charles Darwin]}}</ref> Vaikams susirgus, Čarlzas Darvinas baiminosi, kad dėl [[kraujo giminystė|kraujomaišos]] su žmona ir pussesere Ema Vedžvud vaikai galėję paveldėti silpną sveikatą ir įvairius defektus. Savo raštuose jis nagrinėjo kryžminimąsi tarp giminingų individų ([[inbridingas|inbridingo]]), lygindamas su pranašumais, kuriuos suteikia kryžminimasis tarp genetiškai nutolusių individų ([[autbridingas|autbridingo]]).{{Sfn|Desmond|Moore|1991|p=447}} Nepaisant jo baimių, dauguma išgyvenusių vaikų ir nemažai jų palikuonių padarė išskirtines karjeras. [[Vaizdas:Emma_Darwin_with_Charles_Waring_Darwin.jpg|miniatiūra|kairėje|200px|Ema Darvin su Čarlzu Varingu Darvinu]] Čarlzas Varingas Darvinas, gimęs 1856 m. gruodį, buvo dešimtas ir paskutinis vaikas. Ema Darvin jį gimdė sulaukusi 48 metų. Vaikas buvo psichiškai atsilikęs ir niekada neišmoko vaikščioti ar kalbėti. Spėjama, kad galėjo turėti [[Dauno sindromas|Dauno sindromą]], kuris tada nebuvo mediciniškai aprašytas. Įrodymu laikoma Viljamo Erazmo Darvino nuotrauka, kurioje užfiksuotas kūdikis ir jo motina, ir kurioje matyti sutrikimui būdinga galvos forma.<ref> David P. Steensma (2005 m. kovo 15 d.). „Down syndrome in Down House: trisomy 21, GATA1 mutations, and Charles Darwin“. ''[[Blood (žurnalas)|Blood]]'' 105 (6) 2614–2616</ref> Čarlzas Varingas mirė nuo [[Skarlatina|skarlatinos]] 1858 m. birželio 28 d.<ref>Freeman, R. B. (1984), ''Darwin Pedigrees'', London, p. 43</ref>. Darvinas savo žurnale užrašė „Mūsų brangus vargšas Kūdikėlis mirė“.<ref>Darwin, C. R. ''Journal (1809–1881)'', p. 37</ref> Sūnaus mirtis sutrukdė Darvinui dalyvauti 1858 m. liepos 1 d. Linėjaus draugijos susirinkimo metu vykusioje pirmoje savo teorijos publikacijoje. Knygoje „[[Rūšių atsiradimas]]“ Darvinas išreiškia susirūpinimą dėl [[Kraujo giminystė|kraujomaišos]] ir „blogojo“ artimos giminystės poveikio. Iš Čarlzo Darvino išgyvenusių vaikų Džordžas, Fransis ir Horacijus tapo [[Londono karališkoji draugija|Karališkosios draugijos]] nariais, atitinkamai tapę astronomu, botaniku ir civilinės inžinerijos specialistu. Visi trys buvo įšventinti į riterius.<ref>Berra, Tim M. ''Darwin and His Children: His Other Legacy,'' (Oksfordas: 2013, Oxford UP), 101, 129, 168. Džordžas riteriu tapo 1905 m., Fransis – 1912, o Horacijus – 1918 m.</ref> Kitas sūnus Leonardas tapo kareiviu, politiku, ekonomistu, [[Eugenika|eugeniku]] ir statistiko bei evoliucinio biologo [[Ronald Fisher|Ronaldo Fišerio]] mentoriumi.<ref>Edwards, A. W. F. 2004. Darwin, Leonard (1850–1943). Knygoje: ''Oxford Dictionary of National Biography'', Oksfordo universiteto leidykla.</ref> == Pažiūros == === Religinės pažiūros === Darvino šeima laikėsi [[Nonkonformizmas (krikščionybė)|nonkonformistinio]] [[unitarizmas|unitarizmo]] traidicijos, nors pats Čarlzas Darvinas buvo pakrikštytas [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] bažnyčioje ir mokėsi anglikonų internatinėje mokykloje. Tuo tarpu jo tėvas ir senelis buvo [[Laisvamanybė|laisvamaniai]].<ref name=skool>{{Harvnb|Desmond|Moore|1991|pp= 12–15}}<br />{{harvnb|Darwin|1958|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1497&pageseq=21 21–25]}}</ref> Kai Čarlzas vyko į [[Kembridžas|Kembridžą]] tapti anglikonų dvasininku, jis „neturėjo nė mažiausios abejonės dėl pažodinės, griežtos tiesos kiekvienoje Biblijos eilutėje“.<ref name=dar57>{{Harvnb|Desmond|Moore|1991|pp= 73–79, 763}}<br />{{Harvnb|Darwin|1958|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1497&pageseq=59 57–67]}}</ref> Jam įtaką darė [[Džonas Heršelis|Džono Heršelio]] veikalai, kuriuose, kaip ir [[William Paley|Viljamo Pelio]] [[Prigimtinė teologija|gamtos teologijoje]], autorius ieškojo paaiškinimų gamtos dėsniuose, o ne stebukluose, o rūšių [[Adaptacija|prisitaikymą]] laikė Aukštesnės jėgos kūrybos įrodymu.<ref name="syd5-7">{{Harvnb|von Sydow|2005|pp=5–7}}</ref><ref name=db>{{Harvnb|Darwin|1958|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1497&pageseq=69 67–68]}}</ref><ref>{{Harvnb|Browne|1995|pp=128–129, 133–141}}</ref> Pirmosios ekspedicijos „Beagle“ laivu metu Darvinas buvo gana [[Ortodoksija|ortodoksinių]] pažiūrų ir citavo Bibliją kaip [[Moralė|moralės]] autoritetą.<ref name=biorelig>{{Harvnb|Darwin|1958|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=F1497&viewtype=side&pageseq=87 85–96]}}</ref> Net bandė surasti „tvėrimo centrus“, kad paaiškintų rūšių pasiskirstymo dinamiką,<ref name=k356>{{harvnb|Keynes|2001|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1925&pageseq=388 356–357]}}</ref> teigdamas, kad Australijoje ir Anglijoje rasti labai panašūs skruzdėlynai yra dieviškojo piršto įrodymas.<ref name=Crows>{{cite web|url=http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Chancellor_fieldNotebooks1.3.html|title=Darwin Online: Coccatoos & Crows: An introduction to the Sydney Notebook|access-date=2009-01-02|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20090114015611/http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Chancellor_fieldNotebooks1.3.html|archive-date=2009-01-14}}</ref> [[Vaizdas:Annie_Darwin.jpg|miniatiūra|1851 m. palaidojęs dukrą Anę Čarlzas išgyveno tikėjimo krizę, po kurios Čarlzas nustojo lankytis bažnyčioje, o jo krikščioniškas tikėjimas nuslopo.]]<ref name=jvw41>{{harvnb|van Wyhe|2008b|p=41}}</ref> Grįžęs iš ekspedicijos jis kritiškai atsiliepė dėl Biblijos tikslumo [[istorinė kritika|istoriniu požiūriu]] ir svarstė, kodėl visos religijos negali būti laikomos vienodai svarbiomis.<ref name="biorelig"/> Per ateinančius kelerius metus, intensyviai spėliodamas apie geologijos ir [[rūšių transmutacija|rūšių transmutacijos]] klausimus, Čarlzas daug mąstė apie religiją ir kilusias mintis atvirai aptardavo su savo žmona Ema, kurios įsitikinimai taip pat buvo sąlygoti intensyvių studijų metu kilusių klausimų.<ref name=Belief /> Viljamo Pelio ir [[Thomas Malthus|Tomo Maltuso]] [[teodicija]] (dievybės teisinimas) teigė, kad tokios negerovės kaip badas atsirado dėl geranoriško kūrėjo įstatymų, kurie bendrai paėmus turėjo teigiamą poveikį. Anot Darvino, natūrali atranka davė gerą akstiną prisitaikyti, bet panaikino poreikį aukštesnei jėgai projektuoti.<ref>{{Harvnb|von Sydow|2005|pp=8–14}}</ref> Nors religiją jis laikė [[Gentis (antropologija)|genties]] išlikimo strategija, Darvinas nenorėjo atsisakyti [[Deizmas|Dievo kaip aukščiausiojo įstatymų davėjo]] idėjos. Tačiau jam vis labiau ramybės nedavė [[blogio problema]].<ref>{{Harvnb|von Sydow|2005|pp=4–5, 12–14}}</ref><ref>{{Harvnb|Moore|2006}}</ref> Darvinas išliko artimas draugas su Dauno vikaru Džonu Brodžiu Inesu ir toliau atliko reikšmingą vaidmenį bažnyčios parapijos darbe<ref>{{cite web |url=https://www.darwinproject.ac.uk/commentary/religion/darwin-and-church |title=Darwin Correspondence Project&nbsp;– Darwin and the church: historical essay |access-date=2016-11-26 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20161128133709/https://www.darwinproject.ac.uk/commentary/religion/darwin-and-church |archive-date=2016-11-28|date=2015-06-05}}</ref>, tačiau maždaug nuo [[1849]] m. sekmadieniais vaikščiodavo lauke, kol jo likusi šeima dalyvaudavo pamaldose.<ref name="jvw41"/> Jis manė, kad abejoti, ar žmogus gali būti tvirtas [[teizmas|teistas]] ir evoliucionistas, yra „absurdiška“.<ref name=Fordyce>[http://www.darwinproject.ac.uk/darwinletters/calendar/entry-12041.html Letter 12041] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091107174817/http://www.darwinproject.ac.uk/darwinletters/calendar/entry-12041.html |date=2009-11-07 }}&nbsp;– Darwin, C. R. to Fordyce, John, 1879 m. gegužės 7 d.</ref><ref name=spencer>[https://www.theguardian.com/commentisfree/belief/2009/sep/17/darwin-evolution-religion Darwin’s Complex loss of Faith] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211082018/https://www.theguardian.com/commentisfree/belief/2009/sep/17/darwin-evolution-religion |date=2017-02-11}} [[The Guardian]] 2009 m. rugsėjo 17 d.</ref> 1879 m. jis rašė, kad „niekada nebuvau ateistas ta prasme, kad neigčiau Dievo egzistavimą“ ir „agnostikas būtų pats teisingiausias mano dvasinės būklės apibūdinimas“ .<ref name=Belief>{{cite web|url=http://www.darwinproject.ac.uk/content/view/130/125/|title=Darwin Correspondence Project&nbsp;– Belief: historical essay|access-date=2008-11-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090225124103/http://www.darwinproject.ac.uk/content/view/130/125/ |archive-date=2009-02-25 }}</ref><ref name=Fordyce /> 1915 m. išleista „ Ledi Vilties istorija “ tvirtino, kad Darvinas savo ligos patale atsivertė ir giliai įtikėjo į krikščionybę. Šiuos teiginius neigė Darvino vaikai, o istorikai juos atmetė kaip klaidingus.<ref>{{harvnb|Moore|2005}}<br />{{Harvnb|Yates|2003}}</ref> === Visuomeninės pažiūros === Darvino socialinės ir politinės pažiūros atspindėjo jo epochą ir socialinę padėtį. Jis užaugo [[Vigai|Vigų]] reformatorių šeimoje, kuri, kaip ir jo dėdė Džozija Vedžvudas, palaikė rinkimų reformą ir [[emancipacija|vergijos panaikinimą]]. Darvinas aistringai priešinosi vergovei, tačiau nekėlė klausimų dėl Anglijos gamyklų darbininkų ar tarnų išnaudojimo. {{Sfn|Browne|1995|pp=196–197}} Išlaisvintas vergas Džonas Edmonstounas 1826 m. mokė Darviną taksidermijos. Juodaodį mokytoją Darvinas ilgai prisiminė kaip „labai malonų ir protingą žmogų“, tai suformavo Čarlzo požiūrį, kad juodaodžiai jaučia tuos pačius jausmus ir gali būti tokie pat protingi kaip ir kitų rasių žmonės. Analogiško požiūrio jis laikėsi kelionės „Beagle“ laivu metu, kai sutiko vietinių tautų atstovus.{{Sfn|Browne|1995}} Kuomet praėjus maždaug dvidešimčiai metų [[rasizmas]] tapo įprastas Didžiosios Britanijos visuomenėje,<ref name=eddy>{{harvnb|Darwin|1958|p=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1497&pageseq=53 51]}}<br />{{harvnb|Desmond|Moore|2009|pp=[https://books.google.com/books?id=VTNIBQAAQBAJ&pg=PA18 18–26]}}</ref><ref name="Silliman, Bachman">{{cite book | last=Silliman | first=B. | title=A Journal of Travels in England, Holland and Scotland: And of Two Passages Over the Atlantic, in the Years 1805 and 1806 ... | publisher=D. & G. Bruce | series=A Journal of Travels in England, Holland and Scotland: And of Two Passages Over the Atlantic, in the Years 1805 and 1806 | year=1810 | url=https://books.google.com/books?id=z4pCAAAAYAAJ&pg=PA216 | access-date=2022-08-29| pages=216–217}}<br />{{cite book | last=Bachman | first=J. | title=The Doctrine of the Unity of the Human Race Examined on the Principles of Science | publisher=C. Canning | series=American culture series | year=1850 | isbn=978-0-608-43507-7 | url=https://books.google.co.uk/books?id=qKYdfBlX-GMC&pg=PA105 | access-date=2022-08-29| page=105}}</ref> Darvinas ir toliau tvirtai pasisakė prieš vergiją, prieš „vadinamųjų žmonių rasių priskyrimą atskiroms rūšims“ ir prieš netinkamą elgesį su vietinėmis tautelėmis.<ref>{{harvnb|Wilkins|2008|pp=408–413}}</ref>{{Ref label|G|II|none}} Darvino kontaktas su [[Jaganai|jaganais]] (arba fuegiečiais), tarp jų Džemiu Butonu, antrosios kelionės „Beagle“ laivu metu, padarė didelę įtaką jo požiūriui į čiabuvių tautas. Atvykęs į [[Ugnies Žemė|Ugnies Žemę]], jis vartodamas spalvingus epitetus aprašė „Ugnies Žemės laukinius“.<ref name="Rozzi2018" /> Šis požiūris pasikeitė, kai jis išsamiau pažino jaganus. Tyrinėdamas šią tautą, Darvinas priėjo išvados, kad daugelis esminių skirtingų žmonių grupių emocijų buvo vienodos, o protiniai gebėjimai buvo maždaug tokie patys kaip europiečių. Nors ir palankiai vertindamas jaganų kultūrą, Darvinas neįvertino jų ekologinių žinių ir išvystytos kosmologijos, kol XIX a. šeštajame dešimtmetyje apžiūrėjo jaganų kalbos žodynėlį, kuriame buvo 32 000 žodžių.<ref name=Rozzi2018>{{cite journal |last1=Rozzi |first1=Ricardo|date=2018 |title=Transformaciones del pensamiento de Darwin en cabo de hornos: Un legado para la ciencia y la etica ambiental|trans-title=Transformations of Darwin's thought in cape horn: A legacy for science and environmental ethics |language=es |journal=Magallania |volume=46 |issue=1 |pages= 267–277|doi=10.4067/S0718-22442018000100267 |doi-access=free | issn = 0718-0209 }}</ref> Čarlzas Darvinas suprato, kad europiečių vykdoma kolonizacija dažnai lemia vietinių civilizacijų išnykimą, ir „bandė kolonializmą integruoti į evoliucinę civilizacijos istoriją, analogišką gamtos istorijai“.<ref name=barta>{{cite journal |first=Tony|last=Barta|title=Mr Darwin's shooters: on natural selection and the naturalizing of genocide|journal=Patterns of Prejudice |volume=39|issue=2|pages=116–137 |doi=10.1080/00313220500106170 |date=2005-06-02|s2cid=159807728}}</ref> Čarlzas Darvinas manė, kad vyrų pranašumas prieš moteris yra seksualinės atrankos rezultatas. Ši prielaida imta neigti [[Antoinette Brown Blackwell|Antuanetės Braun Blakvel]] 1875 m. išleistoje knygoje „Lytys gamtoje“ ({{en|The Sexes Throughout Nature}}).<ref name=Vandermassen>{{cite journal |author=Vandermassen, Griet |title=Sexual Selection: A Tale of Male Bias and Feminist Denial |journal=European Journal of Women's Studies |year=2004 |volume=11 |issue=9 |doi=10.1177/1350506804039812 |pages=11–13 |citeseerx=10.1.1.550.3672 |s2cid=145221350 }}</ref> Darviną suintrigavo jo pusbrolio [[Francis Galton|Fransio Galtono]] 1865 m. pateiktas argumentas, kad statistinė [[Paveldimumas|paveldimumo]] analizė rodo, jog moralinės ir psichinės žmogaus savybės gali būti paveldimos, o gyvūnų kryžminimo principai gali būti taikomi žmonėms. Savo veikale „Žmogaus kilmė“ Darvinas pažymėjo, kad padėdami silpniesiems išgyventi ir sukurti šeimas, galime netekti natūralios atrankos teikiamos naudos. Kita vertus, perspėjo, kad tokios pagalbos atsisakymas sukeltų pavojų užuojautos instinktui, „kilniausiajai mūsų prigimties daliai“, o tokie veiksniai kaip išsilavinimas galėtų būti svarbesni. Galtonui pasiūlius, kad mokslinių tyrimų publikavimas galėtų paskatinti santuokas „kastų viduje“ tarp „tų, kurie yra iš prigimties gabūs“, Darvinas numatė praktinius sunkumus tai įgyvendinant ir manė, kad tai „vienintelis įmanomas, tačiau bijau, [[Utopija|utopinis]], žmonių rasės tobulinimo procedūros planas“. Kita vertus, Čarlzas Darvinas nurodė, kad reikia leisti sprendimus priimti patiems asmenims, viešinant paveldimumo svarbą.<ref>{{harvnb|Desmond|Moore|1991|pp=556–557, 572, 598}}<br />{{Harvnb|Darwin|1871|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F937.1&pageseq=180 167–173], [http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F937.2&pageseq=419 402–403]}}<br />{{cite web|url=http://www.galton.org/letters/darwin/correspondence.htm|title=Correspondence between Francis Galton and Charles Darwin|access-date=2008-11-08|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20090102150434/http://galton.org/letters/darwin/correspondence.htm|archive-date=2009-01-02}}</ref> Fransis Galtonas 1883 m.,{{Ref label|H|III|1}} po Darvino mirties, šią studijų sritį pavadino „ [[eugenika]]“, o jo teorijos buvo remiamos skatinant eugenikos politiką.<ref name=barta/> == Su Darvino teorija sieti socialiniai judėjimai == [[Vaizdas:VanityFair-Darwin2.jpg|kairėje|miniatiūra|200px|Darvino karikatūra iš 1871 m. britų laikraščio „Tuštybės mugė“]] Dėl Darvino šlovės ir populiarumo jo vardas buvo siejamas su idėjomis ir judėjimais, kartais turėjusiems tik netiesioginį ryšį su jo raštais, o kartais net prieštaraujantiems jo išsakytiems komentarams. Tomas Maltusas teigė, kad [[Statiškų išteklių teorija|gyventojų skaičiaus augimas viršijant išteklius]] buvo Dievo paskirtas, kad žmonės dirbtų produktyviai ir parodytų santūrumą kuriant šeimas; šis teiginys buvo naudojamas siekiant pateisinti ''[[laissez-faire]]'' ekonomiką.<ref name=wm>{{harvnb|Wilkins|1997}}<br />{{Harvnb|Moore|2006}}</ref> Tuo metu buvo manoma, kad evoliucija turi socialinių pasekmių, o 1851 m. [[Herbert Spencer|Herberto Spenserio]] knyga „ Socialinė statika“ žmogaus laisvės ir individualių laisvių idėjas grindė jo [[Jean-Baptiste de Lamarck|lamarkine]] evoliucijos teorija.<ref>{{Harvnb|Sweet|2004}}</ref> Netrukus po to, kai 1859 m. buvo paskelbtas Darvino veikalas „Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio“ ({{en|On the Origin of Species by Means of Natural Selection, or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life}}), kritikai išjuokė jo apibūdinimą apie kovą už būvį kaip maltusietišką to meto Anglijos pramoninio kapitalizmo apologetiką. [[Darvinizmas|Darvinizmo]] terminas buvo vartojamas kitų evoliucinėms idėjoms, įskaitant Spenserio „ išlieka stipriausias“ kaip laisvosios rinkos pažangą, ir Ernsto Hekelio poligenistinėms žmogaus vystymosi idėjoms. Rašytojai naudojo natūraliosios atrankos terminą ginčydamiesi dėl įvairių, dažnai prieštaringų ideologijų, tokių kaip „laukinis“ ''laissez-faire'' kapitalizmas, [[kolonializmas]] ir [[imperializmas]]. Kita vertus, Darvino holistinis požiūris į gamtą apėmė „vieno organizmo priklausomybę nuo kito“. Naudodamiesi šia idėja [[Pacifizmas|pacifistai]], socialistai, liberalaus sparno socialiniai reformatoriai ir anarchistai, tokie kaip [[Piotras Kropotkinas|Peteris Kropotkinas]], pabrėžė bendradarbiavimo, o ne kovos, svarbą rūšies viduje.<ref>{{Harvnb|Paul|2003|pp=223–225}}</ref> Pats Darvinas buvo tvirtinęs, kad socialinė politika neturėtų būti grindžiama tik kovos ir atrankos gamtoje koncepcijomis.<ref>{{Harvnb|Bannister|1989}}</ref> Po 1880-ųjų eugenikos judėjimas ėmė plisti sparčiau. Jis rėmėsi biologinio paveldėjimo idėjomis, o siekdamas moksliškai pagrįsti savo idėjas apeliavo į kai kurias darvinizmo koncepcijas. Didžiojoje Britanijoje dauguma pritarė atsargiam Darvino požiūriui į savanorišką tobulėjimą ir siekė paskatinti turinčiuosius „pozityviosios eugenikos“ bruožų. Vadinamojo „Darvinizmo užtemimo“ metu mokslinį eugenikos pagrindą suteikė Mendelio [[genetika]]. Eugenikos idėjos, skelbusiosios „silpnųjų“ pašalinimą, ėmė plisti Amerikoje, Kanadoje ir Australijoje, o JAV vykdant eugenikos politiką įvesti privalomi sterilizacijos įstatymai. Vėliau panašius įstatymus priėmė kelios kitos šalys. [[Naciai|Nacių]] 1933–1945 m. agresyviai vykdyta eugenikos politika šią sritį galutinai diskreditavo.{{Ref label|H|III|2}} Sąvoka „[[socialinis darvinizmas]]“ beveik nebuvo vartojama iki 1890-ųjų, o labiausiai išpopuliarėjo XX a. penktajame dešimtmetyje kaip niekinamoji sąvoka, kai ją prieš konservatyvų oponentą ir ''laissez-faire'' šalininką [[William Graham Sumner|Viljamą Grehemą Sumnerį]] panaudojo [[Richard Hofstadter|Ričardas Hofštateris]]. Nuo to laiko sąvoka dažnai piktnaudžiaujama norint sumenkinti oponento nuomonę.<ref>{{Harvnb|Paul|2003}}<br />{{Harvnb|Kotzin|2004}}</ref><ref name=wm /> == Veikalai == Darvinas buvo produktyvus rašytojas. Net jei nebūtų paskelbęs savo darbų apie evoliuciją, būtų sulaukęs didžiulio dėmesio kaip „Gamtininko kelionė aplink pasaulį „Beagle“ laivu“ ({{en|Voyage of a Naturalist Round the World}}) autorius autorius, kaip geologas, parengęs daug publikacijų apie Pietų Ameriką ir išsprendęs [[Atolas|koralų atolų]] susidarymo mįslę, bei kaip biologas, paskelbęs galutinį darbą apie [[Ūsakojai|ūsakojus]]. Be garsiausio jo veikalo „Apie rūšių atsiradimą“ ne mažiau reikšmingą įtaką padarė knygos „Žmogaus kilmė“ ir „Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška“. Taip pat knyga „Augalų judėjimo galia“ ir paskutinis Čarlzo Darvino kūrinys „Daržovių pelėsių susidarymas dėl kirminų veiklos“ pateikė reikšmingus atradimus biologijoje.<ref>{{Harvnb|Balfour|1882}}<br />{{Harvnb|van Wyhe|2008b}}<br />{{Harvnb|Anonymous|1882}}</ref><ref>{{cite book|last = Brummitt|first = R. K.|author2=C. E. Powell|title = Authors of Plant Names |url = https://archive.org/details/authorsofplantna0000unse|publisher=[[Kju karališkieji botanikos sodai]] |year = 1992 |isbn = 978-1-84246-085-6}}</ref> == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Charles Darwin (39400069234).jpg|thumb|upright=0.9|Darvino statula Londone esančiame [[Londono gamtos istorijos muziejus|Gyvosios gamtos muziejuje]].]] Darvino vardu pavadinta keletas geografinių objektų – [[Byglio sąsiauris|Byglio sąsiauryje]] esantis [[Darvino sąsiauris]], [[Darvino kalnas]] [[Andai|Anduose]], [[Darvino uostas]] [[Šiaurės Teritorija|Šiaurės Teritorijoje]] [[Australija|Australijoje]] (dėl ko šalia jo įsikūręs miestas pavadintas [[Darvinas (Australija)|Darvinu]]).<ref name=NTDoPaI>{{cite web|url=http://www.ipe.nt.gov.au/whatwedo/landinformation/place/origins/palmdarwin.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20060918153343/http://www.ipe.nt.gov.au/whatwedo/landinformation/place/origins/palmdarwin.html|archive-date=2006-09-18|title=Territory origins| access-date=2006-12-15|publisher=Northern Territory Department of Planning and Infrastructure, Australia}}</ref> Taip pat Darvino garbei tiek oficialiai, tiek neoficialiai pavadinta nemažai augalų ir gyvūnų, dauguma tų, kuriuos pats Darvinas surinko savo kelionių metu.<ref>{{Cite book|last=Heard, Stephen B.|title=Charles Darwin's barnacle and David Bowie's spider : how scientific names celebrate adventurers, heroes, and even a few scoundrels|others=Damstra, Emily S.|date=2020-03-17|isbn=978-0-300-25269-9|location=New Haven|oclc=1143645266}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.darwinfacts.com/ |title=Charles Darwin 200 years&nbsp;– Things you didn't know about Charles Darwin |access-date=2009-05-23|url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20090528033253/http://darwinfacts.com/ |archive-date=2009-05-28}}</ref> 1883 m. seras Džozefas Boemas iš balto marmuro išskaptavo žmogaus dydžio sėdinčio Darvino skulptūrą. Ji buvo pastatyta centrinėje Londono gamtos istorijos muziejaus salėje ir atidengta 1885 m. birželio 9 d. [[Thomas Huxley|Tomo Hekslio]] ceremonijoje dalyvaujant [[Eduardas VII|Velso princui Eduardui]], okeanografui [[Bartholomew Sulivan|Bartolomėjui Sulivanui]] ir Darvino tarnu dirbusiam [[Joseph Parslow|Džozefui Parslau]].{{sfn|Freeman|2007|p=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=A27b&viewtype=text&pageseq=101 94]}} 1927 m. vietoje Darvino skulptūros pastatyta dramblio skulptūra, o 1970 m. perkelta į šiaurinę muziejaus salę. 2008 m. Darvino statula sugrąžinta į savo pradinę vietą, pakeičiant kurį laiką čia pastatytą Ričardo Oveno, muziejaus įkūrėjo, skulptūrą.<ref>{{cite web|url=http://www.nhm.ac.uk/about-us/news/2008/may/darwins-statue-on-the-move13846.html|title=Darwin's statue on the move|date=2008-05-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20111205015506/http://www.nhm.ac.uk/about-us/news/2008/may/darwins-statue-on-the-move13846.html|archive-date=2011-12-05|publisher=Natural History Museum|access-date=2012-02-07|url-status=live}}</ref> The [[Londono Linėjaus bendrija]], minėdama penkiasdešimtmetį po Darvino teorijos publikavimo, nuo 1908 m. teikia [[Darvino-Valaso medalis|Darvino ir Valaso vardu pavadintus medalius]]. Nuo 2010 m. medaliai teikiami kasmet.<ref name="Linnean Medal">{{cite web | title=The Darwin-Wallace Medal | website=The Linnean Society | date=2016-02-01 | url=https://www.linnean.org/the-society/medals-awards-prizes-grants/the-darwin-wallace-medal | access-date=2022-04-22}}</ref> 1909 m. birželyje Kembridže susirinko daugiau nei 400 pareigūnų ir mokslininkų iš viso pasaulio [[Darvino diena|Darvino gimimo šimtmečiui]] ir veikalo „Apie rūšių atsiradimą“ penkiasdešimtmečiui paminėti. Ta proga suorganizuotos parodos ir renginiai.<ref name=b222>{{harvnb|Bowler|2003|pp=222–225}}<br />{{Harvnb|van Wyhe|2008b}}</ref><ref>{{cite web | title=1909: The first Darwin centenary | website=Darwin Online | year=2014 | url=http://darwin-online.org.uk/1909.html | access-date=2022-08-02 | archive-date=2011-06-11 | archive-url=https://web.archive.org/web/20110611211504/http://darwin-online.org.uk/1909.html | url-status=dead}}</ref> Tarp 2000 ir 2017 metų cirkuliavo [[Anglijos bankas|Anglijos banko]] išleisti 10 svarų banknotai, kurių reverse buvo pavaizduotas Darvino portretas,<ref name="BBC noteworthy">{{cite web | title=How to join the noteworthy | website=BBC News | date=2000-11-07 | url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/uk/1009901.stm | access-date=2022-04-24}}</ref><ref name="CBBC 2013">{{cite web | title=Author Jane Austen to feature on new £10 note | website=CBBC Newsround | date=2013-07-24 | url=https://www.bbc.co.uk/newsround/23434198 | access-date=2022-04-24}}</ref> kartu su [[kolibris|kolibriu]] ir [[HMS Beagle|laivu ''Beagle'']].<ref name="bankofengland.co.uk 2005">{{cite web | title=Bank of England - Banknotes - Current Banknotes - £10 | website=bankofengland.co.uk | date=2005-05-25 | url=http://www.bankofengland.co.uk/banknotes/current/current_10.htm | archive-url=https://web.archive.org/web/20050525230931/http://www.bankofengland.co.uk/banknotes/current/current_10.htm | archive-date=2005-05-25 | url-status=dead | access-date=2022-04-24}}</ref> Lietuvoje Darvino garbei pavadinta gatvė ir [[Darvino skersgatvis|skersgatvis]] [[Kybartai|Kybartuose]]. Kadangi toks gatvės pavadinimas suteiktas [[sovietmetis|sovietmečiu]], yra siūlymų gatvę pervadinti.<ref>{{cite web |title=Siūloma keisti Kybartuose esančios vienintelės Lietuvoje Darvino gatvės pavadinimą |last1=Jakubauskas |first1=Ramūnas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2019-04-26 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siuloma-keisti-kybartuose-esancios-vieninteles-lietuvoje-darvino-gatves-pavadinima-81011967 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Pastabos == '''{{small|I}}.''' {{Note label|A|I|none}} Darvinas buvo iškilus [[gamtininkas]], geologas, [[biologas]] ir rašytojas. Po vasaros, praleistos dirbant gydytojo (savo tėvo) asistentu, ir dvejų metų medicinos studijų Čarlzas Darvinas išvyko į Kembridžą ketindamas tapti šventiku. Taip pat mokėsi [[taksidermija|taksidermijos]].<ref name=ODNB>{{Harvnb|Desmond|Moore|Browne|2004}}</ref> '''{{small|II}}.''' {{Note label|G|II|none}} Darvino įsitikinimams, kad juodaodžių ir europiečių žmogiškosios ir protinės savybės iš esmės nesiskiria, pagrindą davė bendravimas su buvusiu vergu juodaodžiu Džonu Edmonstounu, kuris šį mokė taksidermijos 1826 m.<ref name=eddy /> Pirmosios laivu „Beagle“ kelionės metu Darvinas beveik neteko savo pozicijos laive, kai susibarė su laivo kapitonu [[Robert FitzRoy|Ficrojumi]] dėl vergijos, nes pastarasis ją gyrė ir teisino.{{Harv|Darwin|1958|p=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1497&pageseq=76 74]}} Grįžęs rašė: „rinkimai rodo, kad nusiteikimas prieš vergiją stiprėja. Kokia tai būtų garbė Anglijai, jei ji taptų pirmąja Europos valstybe, visiškai ją uždraudusią! Dar prieš išplaukiant iš Anglijos man sakė, kad pagyvenus vergiją įteisinusiose valstybėse mano nuomonė pasikeistų. Vienintelis pokytis, kurį įsivaizduoju – dar labiau pagerėjęs požiūris į negrus.“ {{harv|Darwin|1887|p=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F1452.1&pageseq=264 246]}} Rašydamas apie Ugnies Žemės čiabuvius „Sunku patikėti, koks milžiniškas skirtumas tarp laukinių ir civilizuotų žmonių: skirtumas didesnis nei tarp laukinio ir prijaukinto gyvūno, tik žmogaus atveju galimybė tobulėti daug didesnė.“ Kadangi sutiko ir civilizuotų fuegiečių (pvz., Džemį Butoną), pridėjo „Vis dėlto nuostabu, kai pagalvoju apie visas jo geras savybes, nors jo rasė ta pati, taigi čia gyvendamas jis būtų taip pat elgęsis kaip tie gailestį keliantys tamsieji laukiniai, kuriuos čia pirma sutikome.“{{Harv|Darwin|1845|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=F14&viewtype=text&pageseq=218 205, 207–208]}} Veikale „Žmogaus kilmė“ Čarlzas Darvinas rašė apie mąstymo panašumus tarp fuegiečių ir Edmonstouno ir europiečių kaip argumentą prieš „skirtingų rasių laikymą atskiromis rūšimis“.<ref>{{Harvnb|Darwin|1871|pp=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F937.1&pageseq=227 214], [http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=F937.1&viewtype=text&pageseq=245 232]}}</ref> Čarlzas Darvinas smerkė nederamą elgesį su čiabuviais, smerkė [[Patagonija|Patagonijos]] čiabuvių vyrų, moterų ir vaikų žudynes: „Pas mus kiekvienas giliai įsitikinęs, kad tai pats teisingiausias karas, nes kariaujama prieš barbarus. Kas šiais laikais galėtų patikėti, kad tokius žvėriškumus galėtų vykdyti civilizuota krikščioniška šalis?“{{harv|Darwin|1845|p=[http://darwin-online.org.uk/content/frameset?viewtype=text&itemID=F14&pageseq=115 102]}} '''{{small|III}}.''' {{Note label|H|III|1}}{{Note label|H|III|2}} [[Genetika]]i tyrė žmogaus paveldimumą remdamiesi [[Gregor Mendel|Mendelio]] paveldimumo teorija. Tuo tarpu [[eugenika|eugenikos]] judėjimai siekė pertvarkyti visuomenę susikoncentuojant ties socialine klase (JK atveju) ar neįgalumu ir etniškumu (JAV atveju). Genetikai tokius judėjimus laikė praktiškai nepritaikomu [[pseudomokslas|pseudomokslu]]. Laikui bėgant eugenika įgavo prievartinį atspalvį, kai JAV pradėta kai kurioms grupėms pradėta taikyti [[priverstinė sterilizacija]], o vėliau ši idėja buvo nukopijuota [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]], kur [[nacių eugenika|eugenikos politika]] buvo savaip išplėtota, į ją integruojant rasizmą ir pačią eugeniką vadinant „rasine higiena“ ({{de|Rassenhygiene}}).<ref>({{Cite news | url =http://www.stanford.edu/group/SHR/5-supp/text/thurtle.html| title =the creation of genetic identity| last = Thurtle| first =Phillip| date =1996-12-17| issue =Supplement: Cultural and Technological Incubations of Fascism| volume = 5 |periodical =SEHR| access-date =2008-11-11 |ref = none}}</ref><ref>{{Cite news| url =http://www.genetics.org/cgi/content/full/154/4/1419#The_Eclipse_of_Darwinism| title =The Genetical Theory of Natural Selection | last = Edwards| first =A. W. F.|author-link=A. W. F. Edwards| date = 2000-04-01 | issue =2000 m. balandis| volume = 154| pages = 1419–1426| pmc = 1461012| pmid = 10747041| periodical = Genetics| access-date =2008-11-11 |ref = none}}</ref><ref>{{cite web|url=http://scienceblogs.com/evolvingthoughts/2006/09/darwin_and_the_holocaust_3_eug_1.php |title=Evolving Thoughts: Darwin and the Holocaust 3: eugenics |last=Wilkins |first=John |access-date=2008-11-11 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20081205154013/http://scienceblogs.com/evolvingthoughts/2006/09/darwin_and_the_holocaust_3_eug_1.php |archive-date=2008-12-05 |ref = none}})</ref> == Šaltiniai == {{Išn|21em}} == Literatūra == * {{cite news | last =Anonymous | year =1882 | title =Obituary: Death Of Chas. Darwin | periodical =The New York Times | issue =1882-04-21 | url =https://www.nytimes.com/learning/general/onthisday/bday/0212.html | access-date =2008-10-30 | archive-date =2009-10-15 | archive-url =https://web.archive.org/web/20091015051211/http://nytimes.com/learning/general/onthisday/bday/0212.html | url-status =live }} * {{cite journal | last = Balfour | first =J. H. | date = 1882-05-11 | title = Obituary Notice of Charles Robert Darwin | journal=Transactions & Proceedings of the Botanical Society of Edinburgh | issue = 14 | pages = 284–298| title-link =s:Transactions & Proceedings of the Botanical Society of Edinburgh/Obituary Notice of Charles Robert Darwin }} * {{cite book | last = Bannister | first =Robert C. | year = 1989 | title = Social Darwinism: Science and Myth in Anglo-American Social Thought. | location = Filadelfija | publisher=Šventyklos universiteto leidykla | isbn =978-0-87722-566-9}} * {{cite book | last = Bowler | first = Peter J. | year = 2003 | title = Evolution: The History of an Idea | edition = 3rd | publisher = Kalifornijos universiteto leidykla | isbn = 978-0-520-23693-6 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/evolutionhistory0000bowl_n7y8 }} * {{cite book | last = Browne | first = E. Janet | year = 1995 | title = Charles Darwin: vol. 1 Voyaging | url = https://archive.org/details/charlesdarwin0000jane | location = Londonas | publisher=Jonathan Cape | isbn = 978-1-84413-314-7 }} * {{cite book |last=Darwin |first=Charles |year=1871 |title=The Descent of Man, and Selection in Relation to Sex |edition=1st |location=London |publisher=John Murray |url=http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Freeman_TheDescentofMan.html |access-date=24 October 2008 |isbn=978-0-8014-2085-6 |archive-date=12 July 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110712194932/http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Freeman_TheDescentofMan.html |url-status=live}} * {{cite book |last = Darwin |first = Charles |year = 1874 |title = The Descent of Man, and Selection in Relation to Sex |edition = 2nd |location = Londonas |publisher = John Murray |url = http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Freeman_TheDescentofMan.html |access-date = 2016-01-16 |isbn = 978-0-8014-2085-6 |archive-date = 2011-07-12 |archive-url = https://web.archive.org/web/20110712194932/http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Freeman_TheDescentofMan.html |url-status = live }} * {{cite book |last = Darwin |first = Charles |year = 1887 |editor-last = Darwin |editor-first = Francis |editor-link = Francis Darwin |title = The life and letters of Charles Darwin, including an autobiographical chapter |location = Londonas |publisher = John Murray |url = http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Freeman_LifeandLettersandAutobiography.html |access-date = 2008-11-04 |isbn = 978-0-404-08417-2 |archive-date = 2011-03-05 |archive-url = https://web.archive.org/web/20110305110738/http://darwin-online.org.uk/EditorialIntroductions/Freeman_LifeandLettersandAutobiography.html |url-status = live }} * {{cite book |last = Darwin |first = Charles |year = 1958 |editor-last = Barlow |editor-first = Nora |title = The Autobiography of Charles Darwin 1809–1882. With the original omissions restored. Edited and with appendix and notes by his granddaughter Nora Barlow |url = http://darwin-online.org.uk/content/frameset?pageseq=1&itemID=F1497&viewtype=text |location = Londonas |publisher = Collins |access-date = 2013-09-28 |archive-date = 2013-08-16 |archive-url = https://web.archive.org/web/20130816093152/http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=F1497&viewtype=text&pageseq=1 |url-status = live }} * {{cite book | last1 = Desmond | first1 = Adrian | last2 = Moore | first2 = James | year = 1991 | title = Darwin | url = https://archive.org/details/darwin0000desm | location = Londonas | publisher=Michael Joseph, Penguin Group | isbn = 978-0-7181-3430-3}} * {{cite ODNB | last=Desmond | first=Adrian | last2=Moore | first2=James | last3=Browne | first3=Janet | year=2004 | title=Darwin, Charles Robert | location=Oxford, England | doi=10.1093/ref:odnb/7176 | isbn=978-0-19-861411-1 }} * {{cite book |last1 = Desmond |first1 = Adrian |last2 = Moore |first2 = James |title = Darwin's sacred cause : race, slavery and the quest for human origins |publisher = Allen Lane |location = Londonas |year = 2009 |isbn = 978-1-84614-035-8 |url-access = registration |url = https://archive.org/details/darwinssacredcau0000desm }} * {{cite book | last = Desmond | first = Adrian | last2 = Moore | first2 = James | last3=Browne | first3=Janet | year = 2007 | title = Charles Darwin (Very Interesting People) | url = https://archive.org/details/charlesdarwin0000desm | publisher=Oksfordo universiteto leidykla | location = Oksfordas, Anglija | isbn = 978-0-19-921354-2 }} * {{cite book | last = Freeman | first = R. B. | title = Charles Darwin: A companion | publisher = The Complete Works of Charles Darwin Online | year = 2007 | edition = 2nd online | url = http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=A27b&viewtype=text&pageseq=114 | pages = 107, 109 | access-date = 2014-12-25 | archive-date = 2014-12-25 | archive-url = https://web.archive.org/web/20141225163344/http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=A27b&viewtype=text&pageseq=114 | url-status = live }} * {{cite web |last=Kotzin |first=Daniel |year=2004 |title=Point-Counterpoint: Social Darwinism |publisher=Columbia American History Online |url=http://caho-test.cc.columbia.edu/pcp/14008.html |access-date=2008-11-22 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110719072856/http://caho-test.cc.columbia.edu/pcp/14008.html |archive-date=2011-07-19 }} * {{cite web | last = Leff | first = David | year = 2000 | title = AboutDarwin.com | url = http://www.aboutdarwin.com/index.html | edition = 2000–2008 | access-date = 2008-12-30 | archive-url = https://web.archive.org/web/20130828111301/http://www.aboutdarwin.com/index.html | archive-date = 2013-08-28 | url-status = dead | df = dmy-all }} * {{cite book |last = Keynes |first = Richard |year = 2001 |title = Charles Darwin's Beagle Diary |publisher = Kembridžo universiteto leidykla |url = http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=F1925&viewtype=text&pageseq=1 |access-date = 2008-10-24 |isbn = 978-0-521-23503-7 |archive-date = 2012-06-04 |archive-url = https://archive.today/20120604052049/http://darwin-online.org.uk/content/frameset?itemID=F1925&viewtype=text&pageseq=1 |url-status = live }} * {{cite news |last=Moore |first=James |year=2005 |title=Darwin&nbsp;– A 'Devil's Chaplain'? |publisher=American Public Media |url=http://speakingoffaith.publicradio.org/programs/darwin/moore-devilschaplain.pdf |access-date=2008-11-22 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080227014518/http://speakingoffaith.publicradio.org/programs/darwin/moore-devilschaplain.pdf |archive-date=2008-02-27 }} * {{cite news |last=Moore |first=James |year=2006 |title=Evolution and Wonder&nbsp;– Understanding Charles Darwin |series=Speaking of Faith (Radio Program) |publisher=American Public Media |url=http://speakingoffaith.publicradio.org/programs/darwin/transcript.shtml |access-date=2008-11-22 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20081222020720/http://speakingoffaith.publicradio.org/programs/darwin/transcript.shtml |archive-date=2008-12-22 }} * {{cite book |last = Paul |first = Diane B. |year = 2003 |contribution = Darwin, social Darwinism and eugenics |editor-last = Hodge |editor-first = Jonathan |editor2-last = Radick |editor2-first = Gregory |title = The Cambridge Companion to Darwin |url = https://archive.org/details/cambridgecompani00hodg_248 |url-access = limited |publisher = Kembridžo universiteto leidykla |pages = [https://archive.org/details/cambridgecompani00hodg_248/page/n229 214]–239 |isbn = 978-0-521-77730-8 }} * {{cite web | last = Sweet | first = William | title = Herbert Spencer | publisher = Internet Encyclopedia of Philosophy | year = 2004 | url = http://www.iep.utm.edu/spencer/ | access-date = 2008-12-16 | archive-date = 2010-05-28 | archive-url = https://web.archive.org/web/20100528161329/http://www.iep.utm.edu/spencer/ | url-status = live }} * {{cite book | last =van Wyhe | first =John | publication-date =2008-09-01 | year =2008b | title =Darwin: The Story of the Man and His Theories of Evolution | url =https://archive.org/details/darwinmanhisgrea0000vanw | location =Londonas | publisher=Andre Deutsch Ltd | isbn =978-0-233-00251-4}} * {{cite book |last = von Sydow |first = Momme |year = 2005 |contribution = Darwin&nbsp;– A Christian Undermining Christianity? On Self-Undermining Dynamics of Ideas Between Belief and Science |contribution-url = http://www.psych.uni-goettingen.de/abt/1/sydow/von_Sydow_(2005)_Darwin_A_Christian_Undermining_Christianity.pdf |editor-last = Knight |editor-first = David M. |editor2-last = Eddy |editor2-first = Matthew D. |title = Science and Beliefs: From Natural Philosophy to Natural Science, 1700–1900 |location = Burlington |publisher = Ashgate |pages = 141–156 |isbn = 978-0-7546-3996-1 |access-date = 2008-12-16 |archive-url = https://web.archive.org/web/20090326070105/http://www.psych.uni-goettingen.de/abt/1/sydow/von_Sydow_(2005)_Darwin_A_Christian_Undermining_Christianity.pdf |archive-date = 2009-03-26 }} * {{cite web |last=Wilkins |first=John S. |year=1997 |title=Evolution and Philosophy: Does evolution make might right? |publisher=[[TalkOrigins Archive]] |url=http://www.talkorigins.org/faqs/evolphil/social.html |access-date=22 November 2008 |archive-date=14 May 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110514095809/http://www.talkorigins.org/faqs/evolphil/social.html |url-status=live}} * {{cite book | last = Wilkins | first = John S. | year = 2008 | contribution =Darwin | editor-last = Tucker | editor-first = Aviezer | title =A Companion to the Philosophy of History and Historiography | series =Blackwell Companions to Philosophy | pages =405–415 | location =Chichester | publisher=Wiley-Blackwell | isbn =978-1-4051-4908-2}} * {{cite web |last = Yates |first = Simon |year = 2003 |title = The Lady Hope Story: A Widespread Falsehood |publisher = [[TalkOrigins Archive]] |url = http://www.talkorigins.org/faqs/hope.html |access-date = 2006-12-15 |archive-date = 2009-10-12 |archive-url = https://web.archive.org/web/20091012194435/http://www.talkorigins.org/faqs/hope.html |url-status = live }} * "[https://tapsik.pl/t/Finches.pdf Darwin and His Finches: The Evolution of a Legend]" - Sulloway, Frank J. (1982). Journal of the History of Biology. 15 (1): 1–53. {{wikiquote|Čarlzas Darvinas}} {{DEFAULTSORT:Darwin}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės biologai]] [[Kategorija:Genetikai]] pixm9xglf4rq0if2r4sg5zpq2qmlwxo 0 4343 7856219 7372789 2026-06-14T11:34:59Z ~2026-34966-09 219573 /* Anatomija */ 7856219 wikitext text/x-wiki {{pervadinti|Varpa (lytinis organas)}} {{Anatomija|paveikslėlis=UnLabelled_flaccid_penis.jpg|arterija=Gilioji varpos arterija|vena=Varpos nugarinės venos|nervas=|limfa=Kirkšnies limfmazgiai|lot=''penis''|MeSH=[https://meshb.nlm.nih.gov/record/ui?ui=D010413 D010413]|TA98=[https://ifaa.unifr.ch/Public/EntryPage/TA98%20Tree/Entity%20TA98%20EN/09.4.01.001%20Entity%20TA98%20EN.htm A09.4.01.001]|TA2=[https://ta2viewer.openanatomy.org/?id=3662 3662]|FMA=[https://bioportal.bioontology.org/ontologies/FMA/?p=classes&conceptid=http%3A%2F%2Fpurl.org%2Fsig%2Font%2Ffma%2Ffma9707 9707]|sistema=Urogenitalinė sistema|antraštė=|gr=}}'''Varpa''' ({{la|penis}}) – išorinis vyro [[vyrų lytiniai organai|lytinis organas]]. Varpos šaknis yra prisitvirtinusi prie gaktikaulio, o kūnas (stormuo) ir [[varpos galvutė|galvutė]] sudaro laisvą nusvirusiąją dalį. Išilgai varpos einančia [[šlaplė|šlaple]] išteka [[šlapimas]], o [[lytinis aktas|lytinio akto]] metu – [[sperma]]. Varpa yra jautriausia vyro [[erogeninė zona]] (ypač varpos galvutė), o jos stimuliavimas burna vadinamas [[felacija]].<ref>{{cite web|date=2013-12-16|author=Valė Bartoševičienė|title=Varpa|url=https://www.vle.lt/straipsnis/varpa/|publisher=[[VLE]]|accessdate=2021-01-02}}</ref> == Anatomija == Varpa sąlyginai skirstoma į tris dalis: * varpos šaknį (pagrindą, esantį prie [[gakta|gaktos]]), * varpos kūną (varpos stormenį), * Birkos galva. Išilgai varpos kūno tęsiasi trys cilindrinių, standėjančių akytkūnių juostos su išsiplečiančiomis ertmėmis kraujui. Varpos akytkūniai yra du. Juos sudaro pertvarėlės, skiriančios mažas ertmes. Apatine varpos dalimi eina [[šlaplė]], kurią supa trečiasis akytkūnis. Šis šlaplės akytkūnis priekyje sudaro [[varpos galvutė|varpos galvutę]], o užpakalinėje dalyje – varpos stormenį. Galvutės ląsteliniame sluoksnyje yra daugybė nervų galūnėlių.{{Vyro LO}}Varpos paviršių dengia plona [[oda]], kuri puriuoju poodiniu jungiamojo audinio sluoksniu paslankiai jungiasi su gilesniais audiniais. Odoje yra mažos prakaito liaukutės. Varpos oda sudaro [[apyvarpė|apyvarpę]] ({{la|praeputium}}), kuri dengia [[varpos galvutė|varpos galvutę]]. Vidinėje apyvarpės pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą – [[smegma|smegmą]]. Apyvarpei ritmiškai slankiojant tarp [[makštis (lytinis organas)|makšties]] sienelių ir varpos kūno bei galvutės ([[frikcijos|frikcijų]] metu), nervų galūnėlės smarkiai dirginamos ir įvyksta vyro [[orgazmas]] – [[ejakuliacija]]. Varpos oda yra labai paslanki, kadangi turi užtikrinti optimalią, neskausmingą [[erekcija|erekciją]] (žymų varpos pailgėjimą ir išsiplėtimą). Ramybės būklėje suaugusio vyro varpos ilgis vidutiniškai siekia 8-10 cm, o [[erekcija|erekcijos]] būklėje – 14-16 cm, t. y. panašiai kaip ir moters [[makštis (lytinis organas)|makšties]] ilgis, o skersmuo tampa apie 3-4 cm.[[Vaizdas:Comparison of flaccid and erect penis.jpg|thumb|250px|''Kairėje'': Lytiškai nesusijaudinusio vyro varpa. ''Dešinėje'': Kuomet vyras lytiškai susijaudinęs, pakilęs sėklidžių kapšelis ir sustandėjęs penis.]]Jeigu varpa ramybės būklėje yra trumpesnė, paprastai ji vis tiek pasiekia [[erekcija|erekcijos]] vidurkį (apie 15 cm), ir atvirkščiai – didesnė ramybės būklėje varpa dėl erekcijos padidėja ne taip žymiai. 20 cm ir ilgesnė erekcijos būsenoje varpa yra retenybė. Manoma, kad ilgiausią pasaulyje varpą turi baltaodis amerikietis [[Jonah Falcon|Džona Falkonas]] (g. [[1970]] m.): žurnalas „[[Rolling Stone]]“ [[2003]] m. publikavo straipsnį,<ref name="miller">{{cite book|last=Miller|first=Jodi|date=2011|title=OMG! Guys: How to Survive 101 of the Most F'ed Dating Situations|url=https://archive.org/details/omgguyshowtosurv0000mill|publisher=Adams Media|page=[https://archive.org/details/omgguyshowtosurv0000mill/page/86 86]|isbn=978-1-4405-2499-8}}</ref> kuriame teigiama, kad Dž. Falkono varpa ramybės būsenoje yra 24 cm ilgio, o eregavusi – 34 cm ilgio.<ref name="RollingStone">{{cite journal|last1=Kurson |first1=Robert |title=Mr. Big: Jonah Falcon's Giant Penis Problem |journal=Rolling Stone |date=2003 m. birželio 12 d |issue=924 |url=https://www.rollingstone.com/culture/news/mr-big-jonah-falcons-giant-penis-problem-20030612 |publisher=Wenner Media LLC |issn=0035-791X|archive-url=https://web.archive.org/web/20160515201830/http://www.rollingstone.com/culture/news/mr-big-jonah-falcons-giant-penis-problem-20030612 |archive-date=2021-01-02|url-status=dead }}</ref><ref name="happer">{{cite book|last=Happer|first=Richard|title=365 Reasons To Be A Proud American: Amazing Achievements To Make You Feel Patriotic Every Day|url=https://books.google.com/books?id=YBR2BQAAQBAJ&pg=PT6|publisher=JonesCat Publishing Limited|date=2014|page=6|isbn=978-0-9562428-1-5}}</ref> Moters [[makštis (lytinis organas)|makšties]] prisitaikymo prie varpos dydžio galimybės yra pakankamos: esant didesnei varpai makšties tamprumo pakanka, kad ji dar išsiplėstų, o esant mažesnei varpai, makštis lengvai susitraukia iki tokio ilgio ir pločio, kad apgaubtų visą varpą. Aplinkybės, trukdančios porai atlikti [[sueitis|sueitį]] dėl [[lytiniai organai|lytinių organų]] anatominių skirtumų yra retos, pasitaiko rečiau nei 1 proc. porų. == Smegma == {{pagr|Smegma}} Tai [[apyvarpė]]s maišelyje susikaupianti panaši į varškę masė, susidedanti iš apyvarpės riebalų liaukų išskyrų, nusilupusio epitelio, šlapimo liekanų. Dėl blogos varpos higienos priežiūros laiku nenuplovus šiltu vandeniu, smegma pradeda irti ir gali sukelti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimą – [[balanopostitas|balanopostitą]]. == Erekcija == {{pagr|Erekcija}} Vyrui [[lytinis susijaudinimas|lytiškai susijaudinus]], varpa labai pastorėja ir pailgėja – tai vadinama [[erekcija]]. Ją gali sąlygoti išoriniai (pvz., [[glamonės]], [[felacija]]) arba vidiniai (pvz., mintys, [[erotinės fantazijos]]). Varpa erekcijos metu padidėja 3-4 kartus (matuojant tūrį). [[Varpos galvutė]] erekcijos metu yra visada šiek tiek minkštesnė negu varpos kūnas, kad atliekant [[frikcijos|frikcijas]] ji nepažeistų makšties. [[Lytinis susijaudinimas]] sąlygoja, kad [[raumuo|raumenys]] prie varpos šaknies neleidžia atgal ištekėti [[kraujas|kraujui]], pritekėjusiam į varpą ir taip sukėlusiam erekciją. == Varpos sutrikimai == * [[Fimozė]]. Labai susiaurėjusi apyvarpės anga ir apyvarpės negalima atsmaukti už varpos galvutės. Dėl tokios būklės būna sunku šlapintis, [[šlapimas]] teka siaura srovele ir dalis jo lieka [[šlapimo pūslė]]je. Dėl apyvarpės fimozės gali sutrikti [[inkstas|inkstų]] veikla, apyvarpės maišelyje susidaryti akmenų ir prasidėti apyvarpės uždegimas. * '''[[Impotencija]]'''. Dėl nepakankamo [[kraujas|kraujo]] pritekėjimo į akytkūnius varpa nepakankamai sustandėja ir tuomet vyras negali atlikti [[lytinis aktas|lytinio akto]]. == Taip pat skaitykite == * [[Varputė]] == Išnašos == {{išnašos}} {{Commonscat|Human penis}} {{Žmogaus anatomija|Dauginimosi organai}} [[Kategorija:Erogeninės zonos]] awcll49zhgvn4ao5wz8ttmypclmbs57 7856223 7856219 2026-06-14T11:52:46Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-34966-09 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7264379 wikitext text/x-wiki {{pervadinti|Varpa (lytinis organas)}} {{Anatomija|paveikslėlis=UnLabelled_flaccid_penis.jpg|arterija=Gilioji varpos arterija|vena=Varpos nugarinės venos|nervas=|limfa=Kirkšnies limfmazgiai|lot=''penis''|MeSH=[https://meshb.nlm.nih.gov/record/ui?ui=D010413 D010413]|TA98=[https://ifaa.unifr.ch/Public/EntryPage/TA98%20Tree/Entity%20TA98%20EN/09.4.01.001%20Entity%20TA98%20EN.htm A09.4.01.001]|TA2=[https://ta2viewer.openanatomy.org/?id=3662 3662]|FMA=[https://bioportal.bioontology.org/ontologies/FMA/?p=classes&conceptid=http%3A%2F%2Fpurl.org%2Fsig%2Font%2Ffma%2Ffma9707 9707]|sistema=Urogenitalinė sistema|antraštė=|gr=}}'''Varpa''' ({{la|penis}}) – išorinis vyro [[vyrų lytiniai organai|lytinis organas]]. Varpos šaknis yra prisitvirtinusi prie gaktikaulio, o kūnas (stormuo) ir [[varpos galvutė|galvutė]] sudaro laisvą nusvirusiąją dalį. Išilgai varpos einančia [[šlaplė|šlaple]] išteka [[šlapimas]], o [[lytinis aktas|lytinio akto]] metu – [[sperma]]. Varpa yra jautriausia vyro [[erogeninė zona]] (ypač varpos galvutė), o jos stimuliavimas burna vadinamas [[felacija]].<ref>{{cite web|date=2013-12-16|author=Valė Bartoševičienė|title=Varpa|url=https://www.vle.lt/straipsnis/varpa/|publisher=[[VLE]]|accessdate=2021-01-02}}</ref> == Anatomija == Varpa sąlyginai skirstoma į tris dalis: * varpos šaknį (pagrindą, esantį prie [[gakta|gaktos]]), * varpos kūną (varpos stormenį), * [[varpos galvutė]]. Išilgai varpos kūno tęsiasi trys cilindrinių, standėjančių akytkūnių juostos su išsiplečiančiomis ertmėmis kraujui. Varpos akytkūniai yra du. Juos sudaro pertvarėlės, skiriančios mažas ertmes. Apatine varpos dalimi eina [[šlaplė]], kurią supa trečiasis akytkūnis. Šis šlaplės akytkūnis priekyje sudaro [[varpos galvutė|varpos galvutę]], o užpakalinėje dalyje – varpos stormenį. Galvutės ląsteliniame sluoksnyje yra daugybė nervų galūnėlių.{{Vyro LO}}Varpos paviršių dengia plona [[oda]], kuri puriuoju poodiniu jungiamojo audinio sluoksniu paslankiai jungiasi su gilesniais audiniais. Odoje yra mažos prakaito liaukutės. Varpos oda sudaro [[apyvarpė|apyvarpę]] ({{la|praeputium}}), kuri dengia [[varpos galvutė|varpos galvutę]]. Vidinėje apyvarpės pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą – [[smegma|smegmą]]. Apyvarpei ritmiškai slankiojant tarp [[makštis (lytinis organas)|makšties]] sienelių ir varpos kūno bei galvutės ([[frikcijos|frikcijų]] metu), nervų galūnėlės smarkiai dirginamos ir įvyksta vyro [[orgazmas]] – [[ejakuliacija]]. Varpos oda yra labai paslanki, kadangi turi užtikrinti optimalią, neskausmingą [[erekcija|erekciją]] (žymų varpos pailgėjimą ir išsiplėtimą). Ramybės būklėje suaugusio vyro varpos ilgis vidutiniškai siekia 8-10 cm, o [[erekcija|erekcijos]] būklėje – 14-16 cm, t. y. panašiai kaip ir moters [[makštis (lytinis organas)|makšties]] ilgis, o skersmuo tampa apie 3-4 cm.[[Vaizdas:Comparison of flaccid and erect penis.jpg|thumb|250px|''Kairėje'': Lytiškai nesusijaudinusio vyro varpa. ''Dešinėje'': Kuomet vyras lytiškai susijaudinęs, pakilęs sėklidžių kapšelis ir sustandėjęs penis.]]Jeigu varpa ramybės būklėje yra trumpesnė, paprastai ji vis tiek pasiekia [[erekcija|erekcijos]] vidurkį (apie 15 cm), ir atvirkščiai – didesnė ramybės būklėje varpa dėl erekcijos padidėja ne taip žymiai. 20 cm ir ilgesnė erekcijos būsenoje varpa yra retenybė. Manoma, kad ilgiausią pasaulyje varpą turi baltaodis amerikietis [[Jonah Falcon|Džona Falkonas]] (g. [[1970]] m.): žurnalas „[[Rolling Stone]]“ [[2003]] m. publikavo straipsnį,<ref name="miller">{{cite book|last=Miller|first=Jodi|date=2011|title=OMG! Guys: How to Survive 101 of the Most F'ed Dating Situations|url=https://archive.org/details/omgguyshowtosurv0000mill|publisher=Adams Media|page=[https://archive.org/details/omgguyshowtosurv0000mill/page/86 86]|isbn=978-1-4405-2499-8}}</ref> kuriame teigiama, kad Dž. Falkono varpa ramybės būsenoje yra 24 cm ilgio, o eregavusi – 34 cm ilgio.<ref name="RollingStone">{{cite journal|last1=Kurson |first1=Robert |title=Mr. Big: Jonah Falcon's Giant Penis Problem |journal=Rolling Stone |date=2003 m. birželio 12 d |issue=924 |url=https://www.rollingstone.com/culture/news/mr-big-jonah-falcons-giant-penis-problem-20030612 |publisher=Wenner Media LLC |issn=0035-791X|archive-url=https://web.archive.org/web/20160515201830/http://www.rollingstone.com/culture/news/mr-big-jonah-falcons-giant-penis-problem-20030612 |archive-date=2021-01-02|url-status=dead }}</ref><ref name="happer">{{cite book|last=Happer|first=Richard|title=365 Reasons To Be A Proud American: Amazing Achievements To Make You Feel Patriotic Every Day|url=https://books.google.com/books?id=YBR2BQAAQBAJ&pg=PT6|publisher=JonesCat Publishing Limited|date=2014|page=6|isbn=978-0-9562428-1-5}}</ref> Moters [[makštis (lytinis organas)|makšties]] prisitaikymo prie varpos dydžio galimybės yra pakankamos: esant didesnei varpai makšties tamprumo pakanka, kad ji dar išsiplėstų, o esant mažesnei varpai, makštis lengvai susitraukia iki tokio ilgio ir pločio, kad apgaubtų visą varpą. Aplinkybės, trukdančios porai atlikti [[sueitis|sueitį]] dėl [[lytiniai organai|lytinių organų]] anatominių skirtumų yra retos, pasitaiko rečiau nei 1 proc. porų. == Smegma == {{pagr|Smegma}} Tai [[apyvarpė]]s maišelyje susikaupianti panaši į varškę masė, susidedanti iš apyvarpės riebalų liaukų išskyrų, nusilupusio epitelio, šlapimo liekanų. Dėl blogos varpos higienos priežiūros laiku nenuplovus šiltu vandeniu, smegma pradeda irti ir gali sukelti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimą – [[balanopostitas|balanopostitą]]. == Erekcija == {{pagr|Erekcija}} Vyrui [[lytinis susijaudinimas|lytiškai susijaudinus]], varpa labai pastorėja ir pailgėja – tai vadinama [[erekcija]]. Ją gali sąlygoti išoriniai (pvz., [[glamonės]], [[felacija]]) arba vidiniai (pvz., mintys, [[erotinės fantazijos]]). Varpa erekcijos metu padidėja 3-4 kartus (matuojant tūrį). [[Varpos galvutė]] erekcijos metu yra visada šiek tiek minkštesnė negu varpos kūnas, kad atliekant [[frikcijos|frikcijas]] ji nepažeistų makšties. [[Lytinis susijaudinimas]] sąlygoja, kad [[raumuo|raumenys]] prie varpos šaknies neleidžia atgal ištekėti [[kraujas|kraujui]], pritekėjusiam į varpą ir taip sukėlusiam erekciją. == Varpos sutrikimai == * [[Fimozė]]. Labai susiaurėjusi apyvarpės anga ir apyvarpės negalima atsmaukti už varpos galvutės. Dėl tokios būklės būna sunku šlapintis, [[šlapimas]] teka siaura srovele ir dalis jo lieka [[šlapimo pūslė]]je. Dėl apyvarpės fimozės gali sutrikti [[inkstas|inkstų]] veikla, apyvarpės maišelyje susidaryti akmenų ir prasidėti apyvarpės uždegimas. * '''[[Impotencija]]'''. Dėl nepakankamo [[kraujas|kraujo]] pritekėjimo į akytkūnius varpa nepakankamai sustandėja ir tuomet vyras negali atlikti [[lytinis aktas|lytinio akto]]. == Taip pat skaitykite == * [[Varputė]] == Išnašos == {{išnašos}} {{Commonscat|Human penis}} {{Žmogaus anatomija|Dauginimosi organai}} [[Kategorija:Erogeninės zonos]] 2gmqjfd10cdthy3zj6crkthpphn2vc9 0 4500 7855864 7796321 2026-06-13T21:44:15Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855864 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Canberra |paveikslėlis = Old and New Parliament Houses (8215959691).jpg |paveikslėlio tekstas = Parlamento rūmai |herbas = Coat of Arms of the Australian Capital Territory.svg |vėliava = |PL=35|PM=18|PS=29|IL=149|IM=07|IS=28 |valstija = Australijos sostinės teritorija |įkurtas = 1913 m. kovo 12 d. |vadovotitulas = Gubernatorius|vadovas = Andrew Barr |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABSGrowth">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> |gyventoju = 484630 |plotas = 814.2 |altitudė = 578 |tinklalapis = |vikiteka = Canberra |kirč = Kánbera <ref>{{AAAOŽ|Kánbera|kanbera}}</ref> }} '''Kanbera''' ({{en|Canberra}}) – miestas [[Australija|Australijos]] pietryčiuose, valstybės sostinė. Miestas įkurtas kompromisui pasiekti ilgai besitęsusiuose nesutarimuose dėl sostinės statuso tarp [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] ir [[Melburnas|Melburno]], kai XX a. pradžioje [[Australija]] tapo [[Didžioji Britanija|britų]] [[dominija]]. Kanbera yra didžiausias Australijos miestas, esantis ne pakrantėje, ir aštuntas pagal dydį miestas apskritai. Miestas išsidėstęs šiaurinėje [[Australijos sostinės teritorija|Australijos sostinės teritorijos]] dalyje; 280 km į pietvakarius nuo Sidnėjaus ir 660 km į šiaurės rytus nuo Melburno. [[1901]] m. [[sausio 1]] d., Australija tapo šešių kolonijų federacija ir pasivadino sandrauga. 125-asis naujosios Australijos konstitucijos skirsnis nurodė, kad Naujajame Pietų Velse ir bent 100 km nuo Sidnėjaus būtų įkurta sostinė. Nors buvo svarstomos įvairios Naujosios Pietų Velso sritys, [[1908 m.|1908]] m. buvo priimtas Vyriausybės įstatymas, kuriame buvo nurodyta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione. [[1913 m.|1913]] m. čia buvo įkurta nauja sostinė, jai suteiktas Kanberos pavadinimas. Kanbera yra vienas iš nedaugelio Australijos miestų, kurį įkurdinti buvo suplanuota už valstijos ribų, lygiai kaip antai [[Vašingtonas]] [[Jungtinės Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] arba [[Brazilija (miestas)|Brazilija]] [[Brazilija|Brazilijoje]]. Paskelbus tarptautinį konkursą, jį laimėjo amerikiečių architektų [[Walter Burley Griffin|Valterio Berlio Grifino]] ir [[Marion Mahony Griffin|Merionos Grifin]] kandidatūra.<ref>{{cite book|first1=Wendy|last1=Lewis|first2=Simon|last2=Balderstone|first3=John|last3=Bowan | title=Events That Shaped Australia | page=106 | publisher=New Holland | year=2006 | isbn=978-1-74110-492-9 | authorlink1=Wendy Lewis }}</ref> Grifinų plane vyravo geometriniai motyvai, tokie kaip apskritimai, trikampiai ir šešiakampiai, o planuojamas miesto centras buvo orientuotas į ašis, suderintas su reikšmingais topografiniais orientyrais. Miesto plano projektui įtaką padarė ir „žaliųjų miestų judėjimas“, kai kurios miesto dalys apima didelius natūralios augalijos plotus. Kanbera, kitaip negu kiti Australijos miestai, neturi vietinės valdžios. Australijos sostinės teritorijos asamblėja atlieka ir miesto valdžios, ir administracinio Australijos vieneto funkcijas. Kanberoje įsikūrusios valstybinės būstinės, taip pat yra paminklų ir muziejų. Yra parlamento rūmai, oficiali generalgubernatoriaus rezidencija, Aukščiausiasis teismas. Tarp kultūrinių pastatų yra Australijos karo aukų memorialas, Australijos nacionalinis universitetas, Australijos karališkoji monetų kalykla, Australijos sporto institutas, [[Australijos nacionalinė galerija|nacionalinė galerija]], [[Australijos nacionalinis muziejus|nacionalinis muziejus]] ir [[Australijos nacionalinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]]. Mieste taip pat įsikūrusios įvairių šalių ambasados, tarptautinių įmonių būstinės, [[Ne pelno organizacija|ne pelno siekiančios organizacijos]]. 2025 m. duomenimis, Kanberoje gyveno 484 630 gyventojų.<ref name="ABSGrowth"/> Mieste didelę gyventojų dalį sudaro valstybės tarnautojai. Lyginant su šalies vidurkiu, miesto gyventojai yra jaunesni, nedarbo lygis – mažesnis, vidutinė alga – didesnė; švietimo lygis aukštesnis. == Etimologija == Paprastai teigiama, kad pavadinimas „Kanbera“ kilo nuo žodžių ''Kambera'' arba ''Canberry'', čiabuvių kalba tai reiškia „susitikimo vietą“.<ref>{{cite news |url=http://nla.gov.au/nla.news-article55185386 |title=Place Names |newspaper=[[The Australian Women's Weekly]]|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110327163310/http://www.trove.nla.gov.au/ndp/del/article/55185386|archivedate=27 March 2011|url-status=live |location=1932–1982 |date=13 May 1964 |accessdate=22 February 2011 |page=61 |publisher=National Library of Australia}}</ref><ref>{{Mašalaitis 2007|23}}</ref> Anot alternatyvių versijų, pavadinimas ''Canberra'' arba ''Nganbra'' reiškia „moters [[krūtis]]“, tokiu pavadinimu aborigenai vadinę šalia esančius Juodąjį ir Einslio kalnus.<ref>{{cite book |url=http://www.crispinhull.com.au/book-on-canberra/chapter-2-european-settlement-and-the-naming-of-canberra |title=Canberra – Australia's National Capital |chapter=European settlement and the naming of Canberra |last=Hull |first= Crispin |accessdate=7 June 2010 |publisher=Crispin Hull }}</ref> [[1920 m.|1920]] m. plačiai manyta, jog pavadinimas kilo nuo spanguolių ({{En|cranberry}}), gausiai augančių šiose apylinkėse. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === Iki atsikeliant europiečiams, Kanberos apylinkėse gyveno [[Aborigenai|Australijos čiabuviai]], daugiausiai ngunavalai. Į pietus nuo Kanberos buvo galima aptikti ngarigo ir gandangaros gentis, rytuose gyveno vandandianai, šiaurėje – valgulai. Archeologiniai vietovės tyrinėjimai rodo, kad buvo naudojamas [[akmuo]], rasta [[Uolų raižiniai|uolų raižinių]], kapų.<ref name="Gillespie84">{{cite book|last=Gillespie|first=Lyall|title=Aborigines of the Canberra Region|publisher=Wizard (Lyall Gillespie)|location=Canberra|year=1984|pages=1–25|isbn=0-9590255-0-2}}</ref> Ši veikla datuojama maždaug prieš 21 tūkst. met'''ų.<ref>{{citation|last1=Flood|first1=J. M.|last2=David|first2=B.|last3=Magee|first3=J.|last4=English|first4=B.|year=1987|title=Birrigai: a Pleistocene site in the south eastern highlands|journal=Archaeology in Oceania|volume=22|pages=9–22}}</ref>''' === Europiečių atsikėlimas === [[Vaizdas:Blundells Cottage overview.jpg|left|upright=1.15|thumb|Blandelso kotedžas, datuojamas apie 1860 m., yra tik vienas iš kelių išlikusių pirmųjų europiečių pastatų.]] Pirmieji europiečiai čia atvyko ir įsikūrė apie 1820-uosius.<ref>{{citation|url=http://australia.gov.au/about-australia/australian-story/canberra-australias-capital-city|publisher=Australian Government|title=Canberra – Australia's capital city|date=4 February 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140212004359/http://www.australia.gov.au/about-australia/australian-story/canberra-australias-capital-city|archivedate=12 February 2014|url-status=live}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140212004359/http://australia.gov.au/about-australia/australian-story/canberra-australias-capital-city |date=2014-02-12 }}</ref>{{sfn|Fitzgerald|1987|p=5}}{{sfn|Gillespie|1991|pp=3-8}} Nuo [[1820 m.|1820]] iki [[1824 m.|1824]] m. čia buvo surengtos keturios ekspedicijos.{{sfn|Fitzgerald|1987|p=5}}{{sfn|Gillespie|1991|pp=3-8}} Pirmoji gyvenvietė datuojama [[1823 m.|1823]] m., [[1826 m.|1826]] m. kai kurias apylinkes (maždaug 405 ha) nusipirko [[Joshua John Moore|Džošua Džonas Mūras]] ir pavadino ''Canberry''.<ref>{{cite news |url=http://nla.gov.au/nla.news-article29891172 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20130728133212/http://trove.nla.gov.au/ndp/del/article/29891172|url-status=live|archivedate=28 July 2013|title=LETTERS. |newspaper=[[The Sydney Morning Herald]] |date=31 January 1934 |accessdate=8 October 2012 |page=6 |publisher=National Library of Australia}}</ref> Atvykus daugiau europiečių, vietinių gyventojų skaičius sumažėjo dėl europiečių atvežtų ligų, tokių kaip [[raupai]] ir [[tymai]]. Seniausias iki šiol išlikęs pastatas šiose apylinkėse yra [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] šv. Jono bažnyčia, kuri buvo konsekruota [[1845 m.|1845]] m.{{sfn|Gillespie|1991|p=78}}{{sfn|Fitzgerald|1987|p=17}} Šv. Jono bažnyčios kieme įkurta seniausia Kanberos kapavietė.<ref>{{cite web|url=http://www.australiancemeteries.com/act/stjohns.htm |last=Weatherill|first=David |year=2007|title=Church of St John the Baptist Cemetery|publisher=The Heraldry & Genealogy Society of Canberra|accessdate=7 May 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130403094643/http://www.australiancemeteries.com/act/stjohns.htm|archivedate=3 April 2013|url-status=live }}</ref> === Sostinės įkūrimas === [[Vaizdas:Parliamenthouse2.jpg|dešinėje|miniatiūra|Parlamento{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} rūmų atidarymas, 1927 m.]] [[1901]] m. susijungus šešioms kolonijoms, įkurta Australijos Sandrauga. Po ilgai užsitęsusių diskusijų dėl sostinės statuso suteikimo Sidnėjui ar Melburnui,<ref>{{Cite book|title=The Oxford Companion to Australian History|url=https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_t3i0|editor1-last=Davison|editor1-first=Graeme|editor2-last=Hirst|editor2-first=John|editor3-last=Macintyre|editor3-first=Stuart|year=1998|publisher=Oxford University Press|pages=[https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_t3i0/page/464 464]–465, 662–663|isbn=9780195535976}}</ref> buvo pasiektas kompromisas pastatyti naują sostinę [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]], mažiausiai 160 km atstumu nuo Sidnėjaus.{{sfn|Fitzgerald|1987|p=92}} Laikinąja sostine iki kol bus pastatyta nauja tapo Melburnas.{{sfn|Wigmore|1971|p=24}} Buvo surengta apklausa dėl naujosios sostinės vietos,<ref name=":0">{{Cite book|title=Old Canberra and the search for a capital|last=Fitzhardinge|first=L. F.|publisher=Canberra & District Historical Society|year=1975|isbn=0-909655-02-2|location=|pages=27}}</ref> parlamentas pasirinko Dalgečio ({{En|Dalgety}}) miestelį, bet tam nepritarė Naujojo Pietų Velso valdžia.<ref name=":0" /> [[1906 m.|1906]] m. buvo sutarta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione, arčiau Sidnėjaus.{{sfn|Fitzgerald|1987|p=}} [[1911 m.|1911]] m. buvo įkurta federalinės sostinės teritorija.{{sfn|Fitzgerald|1987|p=92}} 1911 m. vidaus reikalų departamentas paskelbė tarptautinį konkursą architekto, kuris suprojektuotų naująją sostinę, paieškoms; konkursas baigėsi 1912 m. sausio 31 d. Buvo gauti 137 pasiūlymai,{{sfn|Fitzgerald|1987|p=100}} konkurso nugalėtojais tapo ir teisę suprojektuoti miestą gavo amerikiečių architektai [[Walter Burley Griffin|Valteris Berlis Grifinas]] ir [[Marion Mahony Griffin|Meriona Grifin]] iš [[Chicago|Čikagos]].{{sfn|Gillespie|1991|p=178}}{{sfn|Wigmore|1971|pp=160-166}} [[1912 m.|1912]] m. valdžia pakvietė žmones siūlyti naujosios sostinės pavadinimą, buvo gauta 750 pasiūlymų. [[1913 m.|1913]] m. [[kovo 12]] d.{{sfn|Gillespie|1991|p=303}}<ref>{{citation|url=http://aso.gov.au/titles/historical/naming-federal-capital/clip3/|archivedate=17 February 2014|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140217062840/http://aso.gov.au/titles/historical/naming-federal-capital/clip3/|url-status=live|publisher=National Film and Sound Archive|work=Australian Screen|title=Naming the Federal Capital of Australia|year=1913}}</ref> ponia Denman, generalgubernatoriaus lordo Denmano žmona, pranešė, kad naujosios sostinės pavadinimas bus ''Canberra''.{{sfn|Fitzgerald|1987|p=103}}{{sfn|Australian Bureau of Statistics|1963}}<ref>{{cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=Px7vFz9HIK0|title=View Naming the Federal Capital of Australia|date=12 March 1913}}</ref> === Kanbera XX a. viduryje === [[1927]] m. [[gegužės 9]] d. sandraugos parlamentas persikėlė į Kanberą, tuometinis premjeras [[Stanley Bruce|Stenlis Briusas]] jau buvo įsikūręs savo rezidencijoje prieš kelias dienas.<ref>{{cite web|url=http://primeministers.naa.gov.au/primeministers/bruce/spouse.aspx |title=Ethel Bruce – Stanley Melbourne Bruce – Australia's PMs – Australia's Prime Ministers |publisher=National Archives of Australia |accessdate=23 April 2010|archivedate=11 February 2014|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140211195353/http://primeministers.naa.gov.au/primeministers/bruce/spouse.aspx|url-status=live}}</ref>{{sfn|Wigmore|1971|p=101}} Planuotas miesto augimas sustojo per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]],{{sfn|Wigmore|1971|pp=125-128}} kai kurie projektai, įskaitant ir katalikų bei anglikonų bažnyčias, taip ir nebuvo pabaigti.{{sfn|Gibbney|1988|pp=116-126}} Iškart po karo pabaigos Kanberos valdžia buvo kritikuojama dėl to, kad miestas buvo panašesnis į kaimą, pastatai tarpusavyje buvo nedarnūs.{{sfn|Sparke|1988|p=6}}{{sfn|Sparke|1988|pp=1-3}}{{sfn|Sparke|1988|pp=7-9}} Premjeras [[Sir Robert Menzies|seras Robertas Menzis]] pareiškė, jog visa federalinės sostinės apygarda atrodo gėdingai.{{sfn|Sparke|1988|p=30}} Menzis premjero poste išbuvo daugiau kaip penkiolika metų, jo dėka paspartėjo sostinės plėtra,{{sfn|Sparke|1988|pp=31-32}}{{sfn|Sparke|1988|pp=103-104, 145, 188, 323}} gyventojų skaičius išaugo daugiau kaip 50 % tarp [[1955]] ir [[1975]] m.{{sfn|Sparke|1988|pp=103-104, 145, 188, 323}} Po karo dauguma valdžios būstinių iš Melburno persikėlė į Kanberą.{{sfn|Wigmore|1971|pp=111-120}} [[Vaizdas:Lake-ParlHouse.JPG|right|upright=1.35|thumb|Naujieji ir Senieji parlamento rūmai]] Naujai pastatytas Australijos nacionalinis universitetas buvo išplėstas, pastatytos skulptūros ir paminklai.{{sfn|National Capital Development Commission|1988|p=18}}{{sfn|Sparke|1988|pp=173-174}} Vėliau pastatyta nacionalinė biblioteka, aukščiausiasis teismas, nacionalinė galerija.{{sfn|Sparke|1988|p=116}}{{sfn|Fitzgerald|1987|p=138}} Kanbera padalinta į dvi sritis (šiaurinę ir pietinę Kanberą),{{sfn|Gibbney|1988|p=250}}{{sfn|Sparke|1988|p=180}} daugumai naujų rajonų suteikti Australijos politikų ([[Edmund Barton|Bartono]], [[Alfred Deakin|Dykino]], [[George Raid|Reido]], [[Edward Braddon|Bredono]], [[John Curtin|Kurtino]], [[Ben Chifley|Čiflio]] ir [[Henry Parkes|Parkso]]) pavadinimai.{{sfn|Universal Publishers|2007|p=6}} [[Vaizdas:City Centre viewed from Mount Ainslie lookout.jpg|thumb|upright=1.35|right|Kanberos panorama, žvelgiant iš Einslio kalno]] === Kanbera XX a. pabaigoje ir XXI a. === [[1988]] m. gruodį Australijos sostinės teritorijai sandraugos parlamentas suteikė savivaldą, pirmieji vietos rinkimai buvo surengti 1989 m. kovo 4 d., Įstatymų leidybos asamblejoje buvo septyniolika narių,<ref>{{cite web|url=http://www.elections.act.gov.au/elections/1989/timetable_89.html |title=Election timetable – 1989&nbsp;Election |publisher=Elections ACT |accessdate=23 April 2010|archivedate=28 March 2011|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110328084555/http://www.elections.act.gov.au/elections/1989/timetable_89.html}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.legassembly.act.gov.au/education/fact-sheets.asp?nav=factsheet02#1|title=Fact sheets|publisher=Legislative Assembly for the ACT|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130329130619/http://www.legassembly.act.gov.au/education/fact-sheets.asp?nav=factsheet02|archivedate=29 March 2013|accessdate=23 April 2010}}</ref><ref name="ass">{{cite web |url=http://www.legassembly.act.gov.au/education/role-of-the-assembly.asp |title=Role of the Assembly |publisher=Legislative Assembly for the ACT |accessdate=23 April 2010 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20100527141718/http://www.legassembly.act.gov.au/education/role-of-the-assembly.asp |archivedate=27 May 2010 |df=dmy-all }}</ref> dauguma jų priklausė Australijos [[Leiboristų partija|leiboristų partijai]]. [[2013]] m. miesto apylinkėse degė miškai, žuvo keturi žmonės, sužeista – 435, sudegė maždaug 500 namų.<ref name="Doogan">{{cite book|last=Doogan|first=Maria|title=The Canberra Firestorm: Inquests and inquiry into four deaths and four fires between 8 and 18 January 2003|publisher=ACT Coroners Court|location=Canberra|accessdate=7 June 2010|date=2006 m. gruodžio mėn.|volume=1|url=http://www.courts.act.gov.au/BushfireInquiry/The_Canberra_Firestorm_Report/The%20Canberra%20Firestorm%20%28VOL%20I%29%20%28chapter%201%29.pdf|archive-url=http://webarchive.loc.gov/all/20090516030249/http://www.courts.act.gov.au/bushfireinquiry/The_Canberra_Firestorm_Report/The%20Canberra%20Firestorm%20(VOL%20I)%20(chapter%201).pdf|url-status=dead|archive-date=16 May 2009}} {{Webarchive|url=http://webarchive.loc.gov/all/20090516030249/http://www.courts.act.gov.au/bushfireinquiry/The_Canberra_Firestorm_Report/The%20Canberra%20Firestorm%20(VOL%20I)%20(chapter%201).pdf |date=2009-05-16 }}</ref> Tais pačiais metais Kanbera šventė vardo suteikimo šimto metų jubiliejų.<ref>{{cite web |url=http://canberra100.com.au/about |title=About the Centenary of Canberra |publisher=Centenary of Canberra unit – ACT Government |accessdate=8 February 2013 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20130218210025/http://www.canberra100.com.au/about/ |archivedate=18 February 2013 |df=dmy-all }}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Canberra_SPOT_1088.jpg|miniatiūra|kairėje|Kanberos{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} regionas iš kosmoso]] Kanbera užima 814,2 km² plotą<ref name="area">{{cite web|url=http://www.actpla.act.gov.au/tools_resources/planning_data|title=Planning Data Statistics|publisher=ACT Planning & Land Authority|date=21 July 2009|accessdate=13 May 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080802163103/http://www.actpla.act.gov.au/tools_resources/planning_data|archivedate=2 August 2008}}</ref>, yra netoli Brindabelos kalnagūbrio, maždaug 150 km nuo Australijos rytinės pakrantės. Altitudė siekia maždaug 580 m,<ref name="bom">{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/weather/nsw/canberra/climate.shtml|title=Climate of Canberra Area|accessdate=13 May 2010|publisher=Bureau of Meteorology|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090712100903/http://www.bom.gov.au/weather/nsw/canberra/climate.shtml|archivedate=12 July 2009|df=}}</ref> aukščiausias taškas – Madžuros kalnas (888 m),<ref>{{cite web|url=http://www.queanbeyanage.com.au/news/local/news/general/lady-luck-or-lucky-lady/250543.aspx?storypage=0|title=Lady luck or lucky lady?|work=The Queanbeyan Age|date=19 July 2002|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120303151249/http://www.queanbeyanage.com.au/news/local/news/general/lady-luck-or-lucky-lady/250543.aspx?storypage=0|archivedate=3 March 2012}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0006/13686/cnpmapmajura.pdf|title=Canberra Nature Park: Mt Majura Nature Reserve|year=2004|publisher=ACT Government Territory and Municipal Services|accessdate=13 May 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120326060951/http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0006/13686/cnpmapmajura.pdf|archivedate=26 March 2012}}</ref> tarp šiek tiek žemesnių kalnų yra Teiloro kalnas (855 m),<ref>{{cite web|url=http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0011/390593/cnpmapmttaylor.pdf|title=Canberra Nature Park: Mt Taylor Nature Reserve|year=2004|publisher=ACT Government Territory and Municipal Services|accessdate=24 February 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130501123641/http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0011/390593/cnpmapmttaylor.pdf|archivedate=1 May 2013}}</ref> Einslio kalnas (843 m),<ref>{{cite web|url=http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0006/390597/cnpmapmtainslie.pdf|title=Canberra Nature Park: Mt Ainslie Nature Reserve|year=2004|publisher=ACT Government Territory and Municipal Services|accessdate=24 February 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130501162251/http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0006/390597/cnpmapmtainslie.pdf|archivedate=1 May 2013}}</ref> Muga Mugos kalnas<ref>{{cite web|url=http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0009/390591/cnpmapmugga.pdf|title=Canberra Nature Park: Mt Mugga Mugga Nature Reserve|year=2004|publisher=ACT Government Territory and Municipal Services|accessdate=24 February 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130501132032/http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0009/390591/cnpmapmugga.pdf|archivedate=1 May 2013}}</ref> ir Juodasis kalnas<ref>{{cite web|url=http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0004/390595/cnpmapblackmountain.pdf|title=Canberra Nature Park: Black Mountain Nature Reserve|year=2004|publisher=ACT Government Territory and Municipal Services|accessdate=24 February 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130501120016/http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0004/390595/cnpmapblackmountain.pdf|archivedate=1 May 2013}}</ref>{{sfn|Penguin Books Australia|2000|p=28}} (abu po 812 m). Aplink Kanberą plytintys miškai, daugiausiai [[Eukaliptas|eukaliptai]], buvo naudojami kurui, pramonei. Iki 1960-ųjų eukaliptai buvo iškirsti, ir, nerimaujant dėl vandens kokybės, miškai buvo uždaryti. 1915 m. Stromlo kalno šlaituose pradėtos sodinti [[spindulinė pušis|spindulinės pušys]], vėliau plantacijos išplėstos. Miškuose paplitęs turizmas, rengiamos ekspedicijos, daugelis žmonių čia ateina laisvalaikiu.<ref>{{Cite book|last=McLeod|first=Ron|year=2003|title=Inquiry into the Operational Response to the January 2003 Bushfires in the ACT|url=http://www.cmd.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/113939/McLeodInquiry.pdf|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130514031921/http://www.cmd.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/113939/McLeodInquiry.pdf|url-status=live|archivedate=14 May 2013|location=Canberra, ACT|isbn=0-642-60216-6}}</ref> Kanberos miesto apylinkėse yra Džininderos, Molonglo, Laimstouno ir Tugeranongo lygumos.{{sfn|Gibbney|1988|loc=inside cover}} Per Molonglo lygumą teka [[Molonglas|Molonglo upė]], kurią užtvenkus atsirado Berlio Grifino dirbtinis ežeras.{{sfn|Sparke|1988|pp=131-132}} === Klimatas === Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Kanbera yra [[Jūrinis klimatas|jūrinio klimato]] miestas.<ref>{{cite web|title=Climate: Canberra – Climate graph, Temperature graph, Climate table|url=http://en.climate-data.org/location/118/|publisher=Climate-Data.org|accessdate=5 September 2013}}</ref> Karščiausias mėnuo – sausis, vidutinė temperatūra siekia 28 °C, vėsiausias – liepa, vidutinė temperatūra – 11 °C. Žiemos dažniausiai šaltos; nors sniego miesto centre paprastai nepasitaiko (paskutinį kartą sniegas miesto centre iškrito 1968 m.), aplinkiniuose rajonuose jo būna. Didžiausia temperatūra buvo užfiksuota [[1939 m.|1939]] m. [[sausio 11]] d., tuomet ji siekė 42,8 °C. 2011 m. žiema buvo šilčiausia nuo pat fiksavimo pradžios, maždaug 2 °C aukščiau vidutinės.<ref>{{cite news|title=Canberra's warmest winter|work=abc.net.au|url=http://www.abc.net.au/news/2011-08-31/warmest-canberra-winter/2864086|date=31 August 2011|accessdate=28 August 2016}}</ref> Kanberos klimatą itin veikia [[visuotinis atšilimas]].<ref>https://climateactioncanberra.org/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181120181150/https://climateactioncanberra.org/ |date=2018-11-20 }}</ref> Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota [[1971 m.|1971]] m. [[liepos 11]] d., tąkart jį siekė -10,0 °C.<ref name="bom2" /> [[Vaizdas:Canberra_warming.jpg|miniatiūra|Temperatūros pokyčiai Kanberoje]] Iš vakarų pusės Kanberą užstoja Brindabelos kalnagūbris, dėl to Kanberos slėniuose lyja.<ref name="bom2" /> Kanberoje metuose vidutiniškai būną po 100,4 giedrų dienų.<ref name="bom2">{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_070014_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations: Canberra Airport Comparison|publisher=Bureau of Meteorology|accessdate=3 September 2011}}</ref> Metinis kritulių kiekis trečias mažiausias Australijoje (po [[Adelaide|Adelaidės]] ir [[Hobart]]o),<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/lam/climate/levelthree/ausclim/zones.htm#two|title=Australia – Climate of Our Continent|publisher=Bureau of Meteorology|accessdate=13 May 2010|archiveurl=https://pandora.nla.gov.au/pan/96122/20090317-1643/www.bom.gov.au/lam/climate/levelthree/ausclim/zones.html#two|archivedate=2009-03-17|url-status=live}}</ref> paprastai kritulių kiekis skiriasi pagal metų laiką, daugiausiai kritulių iškrenta pavasario pabaigoje.<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/cgi-bin/climate/cgi_bin_scripts/map_script_new.cgi?70014|archive-url=https://archive.today/20120604193432/http://www.bom.gov.au/cgi-bin/climate/cgi_bin_scripts/map_script_new.cgi?70014|url-status=dead|archive-date=4 June 2012|title=Climate information for Canberra Aero|publisher=Bureau of Meteorology|accessdate=13 May 2010}}</ref> [[Perkūnija|Perkūnijos]] paprastai pasitaiko tarp spalio ir balandžio mėnesių.<ref name="bom2" />{{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Kanberos|Jan_Hi_°C=28.7|Feb_Hi_°C=27.7|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=20.5|May_Hi_°C=16.3|Jun_Hi_°C=12.5|Jul_Hi_°C=11.8|Aug_Hi_°C=13.5|Sep_Hi_°C=16.6|Oct_Hi_°C=19.9|Nov_Hi_°C=23.3|Dec_Hi_°C=26.3|Year_Hi_°C=20.2|Jan_Av_°C=21.2|Feb_Av_°C=20.7|Mar_Av_°C=17.9|Apr_Av_°C=13.8|May_Av_°C=10.0|Jun_Av_°C=6.9|Jul_Av_°C=6.0|Aug_Av_°C=7.4|Sep_Av_°C=10.2|Oct_Av_°C=13.2|Nov_Av_°C=16.4|Dec_Av_°C=19.1|Year_Av_°C=13.6|Jan_Lo_°C=13.7|Feb_Lo_°C=13.6|Mar_Lo_°C=10.9|Apr_Lo_°C=7.1|May_Lo_°C=3.7|Jun_Lo_°C=1.3|Jul_Lo_°C=0.2|Aug_Lo_°C=1.3|Sep_Lo_°C=3.8|Oct_Lo_°C=6.4|Nov_Lo_°C=9.5|Dec_Lo_°C=11.9|Year_Lo_°C=7.0|Jan_Precip_mm=54.7|Feb_Precip_mm=52.7|Mar_Precip_mm=45.2|Apr_Precip_mm=41.0|May_Precip_mm=38.1|Jun_Precip_mm=44.7|Jul_Precip_mm=47.6|Aug_Precip_mm=45.9|Sep_Precip_mm=51.9|Oct_Precip_mm=51.0|Nov_Precip_mm=68.9|Dec_Precip_mm=54.8|Year_Precip_mm=596|Jan_Precip_days=6.5|Feb_Precip_days=6.1|Mar_Precip_days=6.2|Apr_Precip_days=6.6|May_Precip_days=7.1|Jun_Precip_days=9.1|Jul_Precip_days=10.0|Aug_Precip_days=9.4|Sep_Precip_days=9.7|Oct_Precip_days=8.9|Nov_Precip_days=10.0|Dec_Precip_days=7.7|Year_Precip_days=97.3|Jan_Sun=295|Feb_Sun=254|Mar_Sun=251|Apr_Sun=219|May_Sun=186|Jun_Sun=156|Jul_Sun=180|Aug_Sun=217|Sep_Sun=231|Oct_Sun=267|Nov_Sun=267|Dec_Sun=291|Year_Sun=2814|source=|accessdate=Kanberos klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/current/statements/scs36b.pdf|title=Special climate statement 36 – Unseasonal cold in southeast Australia|publisher=Bureau of Meteorology|date=13 January 2012|accessdate=4 September 2014}}</ref>}} === Miesto planas === [[Vaizdas:Inner-canberra 01MJC.png|right|thumb|Kanberos centro planas]] [[Vaizdas:Tuggeranong-Valley-lr-cropped.jpg|thumb|Panorama nuo Tugeranongo kalvos]] Kanberos miesto planą parengė žymus XX a. amerikiečių architektas [[Walter Burley Griffin|Valteris Berlis Grifinas]].{{sfn|Wigmore|1971|pp=60-63}} Miesto centre vyrauja tiesių ir žiedinių gatvių sistema,{{sfn|Wigmore|1971|p=67}} kuri suskirstyta į dvi statmenas ašis: vandens ašis, einančias išilgai Berlio Grifino ežero ir sausumos ašis, nukreiptas į šiaurės rytus nuo parlamento pastato iki Australijos karo memorialo. Teritoriją, vadinamą „parlamentiniu trikampiu“, sudaro trys kraštinės: pirmoji tęsiasi nuo Sostinės kalvos iki verslo centro, antroji – išilgai Konstitucijos aveniu iki krašto apsaugos ministerijos, trečioji – išilgai Kingso aveniu iki Sostinės kalvos. Kanbera suskirstyta į rajonus su keliais vietiniais centrais, priemiestinėmis, pramoninėmis bei kaimiškomis zonomis. Viso yra septyni gyvenamieji rajonai:{{sfn | Universal Publishers | 2007 | p = 10—60}} * [[Centrinė Kanbera]], įkurtas ir apgyvendintas XX a. III dešimtmetyje; * [[Vodeno slėnis]], įkurtas [[1964]] m.; * [[Belkonenas]], įkurtas [[1966]] m.; * [[Veston Krikas]], įkurtas [[1969]] m.;<ref>{{cite web|url=http://www.wccc.com.au/Pages/aboutweston.php |title=About Weston Creek, Canberra |publisher=Weston Creek Community Council |accessdate=23 April 2010 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20100408010446/http://www.wccc.com.au/Pages/aboutweston.php |archivedate=8 April 2010 |df= }}</ref> * [[Tugeranongas]], įkurtas [[1974]] m.; * [[Gangalinas]], įkurtas apie 1990-uosius m.; * [[Molonglo slėnis]], pradėtas vystyti apie 2010-uosius. Šiaurės ir Pietų Kanberos rajonai daugiausia paremti Valterio Berlio Grifino planu.{{sfn | Wigmore | 1971 | p = 64}}{{sfn | National Capital Development Commission | 1988 | p = 17}} [[1967]] m. nacionalinė sostinės plėtros komisija priėmė vadinamąjį „Y-planą“, apimantį daugelį komercinių zonų, sujungtų tarpusavyje greitkeliais, kurių išsidėstymas primena Y raidę: su Tugeranongo rajonu Y pagrinde bei Belkoneno ir Gangalino rajonais – atšakose.{{sfn | Sparke | 1988 | pp = 154-155}} Kanberos plėtrą, tame tarpe tolimesnę miesto plano raidą ir žemės panaudojimą, kontroliuoja vyriausybė.{{sfn | Sparke | 1988 | pp = 154-155}} Daugeliui Kanberos priemiesčių ir gatvių suteikti buvusių [[Australijos ministras pirmininkas|Australijos ministrų pirmininkų]], žinomų piliečių vardai, taip pat naudojami iš Australijos aborigenų kalbos kildinami pavadinimai.<ref name=name>{{cite web|url=http://www.actpla.act.gov.au/tools_resources/maps_land_survey/place_names/place_name_processes|title=Place name processes|publisher=ACT Planning & Land Authority|date=2009-05-11|accessdate=2010-05-10|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130419123735/http://www.actpla.act.gov.au/tools_resources/maps_land_survey/place_names/place_name_processes|archivedate=2013-04-19}}</ref> [[Vaizdas:Floriade Canberra ACT.JPG|kairėje|miniatiūra|Gėlių šventė Sandraugos parke<ref name="floriadeaustralia">{{cite web|url=http://www.floriadeaustralia.com/about-floriade/environmental-care/|title=Environmental care|work=www.floriadeaustralia.com|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150226235141/http://www.floriadeaustralia.com/about-floriade/environmental-care/|archivedate=26 February 2015|url-status=dead|accessdate=9 March 2015|df=dmy-all}}</ref>]] === Aplinkosauga === Kanberos gyventojas per [[2005]] m. vidutiniškai buvo atsakingas už 13,7 tonų į aplinką išmetamų šiltnamio dujų kiekį.<ref>{{Cite journal|date=13 June 2012|title=Sustainability issues in Canberra – background|url=http://www.actpla.act.gov.au/topics/significant_projects/planning_studies/sustainable_future/sustainability_issues_in_canberra__background|publisher=ACT Government|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130426120230/http://www.actpla.act.gov.au/topics/significant_projects/planning_studies/sustainable_future/sustainability_issues_in_canberra__background|archivedate=26 April 2013}}</ref> 2012 m. Kanberos valdžia priėmė sprendimą, kuris numatė iki [[2020 m.|2020]] m. šiltnamio dujų išmetimą sumažinti 40 % nuo 1990 m. lygio; iki 2050 m. – 88 %.<ref>{{cite press release|url=http://www.actconference.com.au/?q=News&id=4567f709-a37e-c5be-fec6-521e9b7ab45a|title=Minister showcases Canberra's sustainability success|date=28 August 2013|first=Simon|last=Corbell|author-link=Simon Corbell}}</ref> 2013 m. buvo numatyta, kad iki 2020 m. 90 % elektros energijos būtų pagaminama iš [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančiųjų energijos šaltinių]], 2016 m. tikslas buvo padidintas iki 100 %.<ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/act-commits-to-100-per-cent-renewable-energy-target-by-2020-simon-corbell-20160428-goh1l9.html|title=ACT commits to 100 per cent renewable energy target by 2020: Simon Corbell|last=Lawson|first=Kirsten|date=29 April 2016|newspaper=The Canberra Times|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160528225654/http://www.canberratimes.com.au/act-news/act-commits-to-100-per-cent-renewable-energy-target-by-2020-simon-corbell-20160428-goh1l9.html|archivedate=28 May 2016|publisher=Fairfax Media}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.abc.net.au/news/2016-04-29/act-to-be-powered-by-100-per-cent-renewable-energy-by-2020/7369004|title=ACT to be powered by 100pc renewable energy by 2020|date=29 April 2016|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160609180143/http://www.abc.net.au/news/2016-04-29/act-to-be-powered-by-100-per-cent-renewable-energy-by-2020/7369004|archivedate=9 June 2016|publisher=Australian Broadcasting Corporation}}</ref> 1996 m. Kanbera tapo pirmuoju miestu pasaulyje, iškėlusiu tikslą iki 2010 m. pradėti visas atliekas perdirbti. 2010 m. Kanberos miesto taryba nusprendė šį tikslą atidėti arba jo atsisakyti.<ref>{{Cite journal|date=2 March 2011|title=Canberra's waste dilemma|url=http://citynews.com.au/2011/canberras-waste-dilemma/|publisher=CityNews Canberra|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130505115656/http://citynews.com.au/2011/canberras-waste-dilemma/|archivedate=5 May 2013}}</ref><ref>{{Cite journal|last=Allen|first=Craig|date=1 March 2010|title=No waste|url=http://www.abc.net.au/news/2010-02-26/no-waste/345222|publisher=ABC News}}</ref> Plastikiniai maišeliai, pagaminti iš [[Polietilenas|polietileno]] ir plonesni negu 35&nbsp;[[µm]] buvo uždrausti naudoti 2011 m. lapkritį.<ref>{{Cite journal|date=1 November 2011|title=Plastic Bag Ban|url=https://www.canberraconnect.act.gov.au/app/answers/detail/a_id/1316|publisher=ACT Government|access-date=2019-06-23|archive-date=2013-10-15|archive-url=https://archive.today/20131015080323/https://www.canberraconnect.act.gov.au/app/answers/detail/a_id/1316|url-status=dead}}</ref><ref name="PlasticBags">{{cite news|url=http://www.abc.net.au/news/2011-11-01/act-bag-ban-begins/3611860|title=ACT bag ban begins|last=Dyett|first=Kathleen|date=1 November 2011|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120112235537/http://www.abc.net.au/news/2011-11-01/act-bag-ban-begins/3611860|archivedate=12 January 2012|publisher=ABC News}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.abc.net.au/news/2012-01-09/act-bin-bag-sales/3764100?section=act|title=Bin bag sales booming|date=9 January 2012|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120112175608/http://www.abc.net.au/news/2012-01-09/act-bin-bag-sales/3764100?section=act|archivedate=12 January 2012|publisher=ABC News}}</ref> Kasmet pavasarį Sandraugos parke rengiama gėlių šventė, kuria siekiama atkreipti dėmesį į [[Klimato kaita|klimato kaitą]], skatinama rinktis iš [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančių energijos šaltinių]] gautą elektrą, be reikalo nešvaistyti vandens.<ref name="floriadeaustralia" /> == Ekonomika == [[Vaizdas:Australian_Treasury.JPG|kairėje|miniatiūra|Daugelis kanberiečių dirba vyriausybinėse įstaigose]] 2012 m. gegužės mėn. duomenimis, nedarbo lygis Kanberoje buvo 3,4 %, palyginimui šalies vidurkis 5,1 %.<ref>{{cite web|url=http://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/Lookup/by%20Subject/1367.0~2012~Main%20Features~Unemployment%20Rate~9.4|title=1367.0 State and Territory Statistical Indicators – Unemplyment rate: ABS|date=12 June 2012|publisher=Australian Bureau of Statistics|accessdate=6 July 2012}}</ref> Dėl mažo nedarbo lygio ir didelio žmonių, dirbančių [[Viešasis sektorius|viešajame]] ir komerciniame sektoriuose, skaičiaus, Kanberoje yra aukštesnis disponuojamų pajamų vidurkis nei kituose Australijos miestuose.<ref>{{cite web|publisher=Australian Bureau of Statistics|url=http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/D1427AE6A791C71CCA2570D700081161?opendocument|title=ACT Stats, 2005|date=12 September 2005|accessdate=13 May 2010}}</ref> Vidutinė alga Kanberoje ([[Australijos doleris|$]]1702) didesnė nei šalies vidurkis ($1485,8).<ref>{{cite web|publisher=Australian Bureau of Statistics|date=15 August 2013|url=http://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/Latestproducts/6302.0Main%20Features1May%202013?opendocument&tabname=Summary&prodno=6302.0&issue=May%202013&num=&view=|title=6302.0 – Average Weekly Earnings, Australia, May 2013|accessdate=4 November 2013|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20131021044653/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/Latestproducts/6302.0Main%20Features1May%202013?opendocument&tabname=Summary&prodno=6302.0&issue=May%202013&num=&view=|archivedate=21 October 2013|df=}}</ref> Vidutinė būsto kaina Kanberoje buvo $511 820, tarp didžiųjų miestų (daugiau nei 100 tūkst. gyv.) buvo mažesnė tik už [[Sidnėjus|Sidnėjaus]],<ref>{{cite web|url=http://www.abc.net.au/news/stories/2009/10/29/2727042.htm|title=House prices surge as rate hike looms|publisher=Australian Broadcasting Corporation|accessdate=13 May 2010|last=Janda|first=Michael|date=29 October 2009}}</ref><ref>{{cite web|publisher=Real Estate Institute of Australia|url=http://www.reiaustralia.com.au/media/releases.asp|title=It's official: the property market has cooled|date=9 September 2010|accessdate=7 June 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080719140035/http://reiaustralia.com.au/media/releases.asp|archivedate=19 July 2008}}</ref> o vidutinė būsto nuomos savaitinė kaina buvo didžiausia ($410 per savaitę).<ref>{{cite web|publisher=Australian Bureau of Statistics|year=2004|title=Census of Population and Housing Australia in Profile A Regional Analysis|url=http://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/ca79f63026ec2e9cca256886001514d7/18a06e9e1296fb71ca2568a900143a6b!OpenDocument|accessdate=13 May 2010}}</ref> Aukštas būsto kainas daugiausiai lemia dideli atlyginimai, brangūs žemės sklypai<ref>All of the land in the ACT land is held by the government.</ref> ir [[infliacija]].<ref>s68 allows for an annual increase linked to a Rental Housing CPI index, which is usually significantly higher than CPI. For 2008 this deems an increase up to 10.12% as not excessive on the face of it.</ref> Visi šie veiksniai nulemia tai, kad Kanbera šiuo metu yra trečias brangiausias miestas šalyje.<ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/act-still-expensive-place-to-live-despite-fall-in-rent-prices-20140115-30vk8.html|date=16 January 2014|archivedate=8 March 2014|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140308020955/http://www.canberratimes.com.au/act-news/act-still-expensive-place-to-live-despite-fall-in-rent-prices-20140115-30vk8.html|publisher=Fairfax Media|newspaper=The Canberra Times|first=Meredith|last=Clisby|title=ACT still expensive place to live despite fall in rent prices}}</ref> Pagrindinės miesto ūkio šakos yra viešasis administravimas ir sauga, 2011–2012 m. sudariusios 29,8 % bendrojo teritorijos produkto. Šiose šakose dirbo 33,9 % visų gyventojų.<ref>{{cite web|title=Gross State Product 2011–12|publisher=ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate, Economics Branch|date=21 November 2012|url=http://www.treasury.act.gov.au/snapshot/GSP.pdf|archivedate=30 July 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130730233343/http://www.treasury.act.gov.au/snapshot/GSP.pdf|accessdate=17 September 2013}}</ref><ref>{{cite web|title=Industry of employment by place of work |publisher=ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate |url=http://www.cmd.act.gov.au/policystrategic/actstats/profiles/act/placeofwork |date=28 June 2013 |accessdate=17 September 2013 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20130917060755/http://www.cmd.act.gov.au/policystrategic/actstats/profiles/act/placeofwork |archivedate=17 September 2013 }}</ref> == Valdžios institucijos == [[Vaizdas:Australian_Capital_Territory_Legislative_Assembly_and_the_statue_Ethos.jpg|miniatiūra|Sostinės teritorijos įstatymų leidybos asamblėja]] Kanberoje nėra vietos miesto tarybos ar miesto valdžios. Australijos sostinės teritorijos įstatymų leidybos asamblėja vykdo ir miesto tarybos, ir likusios Australijos sostinės teritorijos vyriausybės funkcijas.<ref name="govt2">{{cite web|url=http://www.legassembly.act.gov.au/education/role-of-the-assembly.asp|publisher=Legislative Assembly for the ACT|year=2010|title=Role of the Assembly|accessdate=13 May 2010|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20100527141718/http://www.legassembly.act.gov.au/education/role-of-the-assembly.asp|archivedate=27 May 2010|df=dmy-all}}</ref> Kadangi didžioji dauguma teritorijos gyventojų gyvena Kanberoje, sostinės teritorijos vyriausybė daugiausia dėmesio skiria miestui. Nuo 2016 m. spalio Asamblėją sudaro 25 nariai, renkami iš penkių atstovaujamų rajonų: Brindabelos, Džininderos, Kuradžongo, Marambidžio ir Jerabio.<ref name="elecpage">{{cite web|title=Electorates 2016 election|url=http://www.elections.act.gov.au/electoral_boundaries/electorates/electorates_2016_election|publisher=Elections ACT|accessdate=9 December 2016|archive-date=2016-11-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20161103212449/http://www.elections.act.gov.au/electoral_boundaries/electorates/electorates_2016_election|url-status=dead}}</ref> Vyriausiąjį ministrą renka Įstatymų leidybos asamblėjos nariai.<ref name="govt2" /> 2019 m. vyriausiasis ministras buvo Endriu Baras iš [[Australijos darbininkų partija|Australijos darbininkų partijos]]. Liberalai sudarė daugumą Asamblėjoje nuo [[1995 m.|1995]] m. iki [[2001 m.|2001]] m. 2001 m. leiboristai perėmė Asamblėjos kontrolę. 2004 m. rinkimuose vyriausiasis ministras Džonas Stanhaupas ir leiboristai laimėjo 9 iš 17 vietų, leidžiančių jiems sudaryti sostinės teritorijos daugumos vyriausybę. Nuo 2008 m. sostinės teritorijos valdžią sudaro leiboristų ir žaliųjų koalicija.<ref name="anniv">{{cite web|url=http://www.abc.net.au/news/stories/2009/05/11/2566162.htm|title=Turbulent 20yrs of self-government|date=11 May 2009|publisher=Australian Broadcasting Corporation|accessdate=31 January 2010}}</ref> Australijos vyriausybė išlaiko tam tikrą įtaką Australijos sostinės teritorijos vyriausybei, ji atsakinga už sostinės bendrojo plano rengimą ir plėtrą teritorijose, kurios laikomos nacionalinės svarbos teritorijomis arba pagrindinėmis Grifino miesto plano dalimis, pvz., parlamentinis trikampis, Berlio Grifino tvenkinys, pagrindiniai keliai. Nacionalinė vyriausybė taip pat kontroliuoja teritorijos asamblėją pagal ''1988 m. Australijos sostinės teritorijos savivaldos įstatymą''.[[Vaizdas:Government_House_in_Canberra,_ACT.jpg|miniatiūra|Generalgubernatoriaus rezidencija|alt=|kairėje]] === Atstovai parlamente === Kanbera pirmą kartą gavo vietą Atstovų Rūmuose 1949 m. Kanberos atstovas galėjo balsuoti tik tais klausimais, kurie tiesiogiai susiję su sostinės teritorija. 1974 m. Kanberai buvo paskirtos dvi vietos Atstovų rūmuose.{{sfn|Sparke|1988|p=289}} Abejas Atstovų rūmų vietas užėmė leiboristai. == Gyventojai == [[Vaizdas:Old bus depot markets.jpg|thumb|Turgus Kingstone]] 2016 m. surašymo duomenimis, Kanberoje gyveno 395 790 gyventojų, 2011 m. – 355 596,<ref name="Census2011">[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2011/quickstat/UCL802001 Canberra - Queanbeyan (Canberra Part)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191202194841/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2011/quickstat/UCL802001 |date=2019-12-02 }}, 2011 Census QuickStats, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.</ref> 2006 m. – 322 036.<ref name="2006census">[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2006/communityprofile/UCL800200 Canberra - Queanbeyan (Canberra Part)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191202201558/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2006/communityprofile/UCL800200 |date=2019-12-02 }}, 2006 Census Community Profiles, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.</ref> Kanberiečiai palyginti jauni ir labiau išsilavinę. Amžiaus [[mediana]] yra 35 metai, tik 12,7 % gyventojų yra vyresni negu 65 metai.<ref name="Census2016">[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/UCL802001 Canberra - Queanbeyan (Canberra Part)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191202201154/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/UCL802001 |date=2019-12-02 }}, 2016 Census QuickStats, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.</ref> Tarp 1996 ir 2001 m. 61,9 % imigravo arba emigravo iš Kanberos.<ref>{{cite web|url=http://www.abs.gov.au/Ausstats/abs@.nsf/0/812343b3e6694d5dca256d3c0001f4c9?OpenDocument|title=Australian Demographic Statistics, Dec 2002|date=5 June 2003|publisher=Australian Bureau of Statistics|accessdate=7 June 2010}}</ref> 2017 m. 43 % gyventojų nuo 25 iki 64 metų buvo įgiję bakalauro laipsnį, kuomet šalies vidurkis – 31 %.<ref>{{cite web|url=http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/DetailsPage/6227.0May%202017?OpenDocument|title=6227.0 – Education and Work, Australia, May 2017|date=6 November 2017|publisher=Australian Bureau of Statistics|accessdate=8 December 2017}}</ref> Pasak Australijos nacionalinio banko, kanberiečiai daugiau linkę dovanoti labdarai negu kitų Australijos miestų gyventojai.<ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/sweet-charity-territory-leads-in-giving-20131103-2wv1f.html|title=Sweet charity: territory leads in giving|date=4 November 2013|newspaper=The Canberra Times|archiveurl=https://web.archive.org/web/20131104074239/http://www.canberratimes.com.au/act-news/sweet-charity-territory-leads-in-giving-20131103-2wv1f.html|archivedate=4 November 2013|publisher=Fairfax Media}}</ref> === Mažumos === {| class="infobox" style="float:right;" |- !colspan="2"|Kanberos gyventojai<br />pagal gimimo šalį (2016)<ref name="autogenerated1">https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210813031658/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/8ACTE?opendocument |date=2021-08-13 }}</ref> |- ! Šalis|| Gyventojų sk. |- | [[Australija]] ||269 682 |- | [[Anglija]] ||12 739 |- | [[Kinija]] ||11 334 |- | [[Indija]] ||10 405 |- | [[Naujoji Zelandija]] ||4 722 |- | [[Filipinai]] ||3 789 |- | [[Vietnamas]] ||3 340 |- | [[JAV]] ||2 775 |- | [[Šri Lanka]] ||2 774 |- | [[Malaizija]] ||2 431 |- | [[Pietų Korėja]] ||2 283 |} Gyventojų kilmė (2016):<ref name="autogenerated1"/> {{col3}} * [[anglai]] (35 %) * [[australai]] (34 %) * [[airiai]] (14 %) * [[škotai]] (11 %) * [[kinai]] (6 %) * [[vokiečiai]] (4,7 %) * [[indai]] (3,9 %) * [[italai]] (3,5 %) * [[olandai]] (1,7 %) * [[aborigenai]] (1,6 %) * [[filipiniečiai]] (1,3 %) * [[vietnamiečiai]] (1,3 %) * [[graikai]] (1,3 %) * [[kroatai]] (1,2 %) </div> 2016 m. surašymo duomenimis, 32 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, daugiausiai Anglijoje, Kinijoje, Indijoje, Naujoje Zelandijoje, Filipinuose, Vietname.<ref name="autogenerated1"/><ref>https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/8ACTE?opendocument {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220119012713/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/8ACTE?opendocument |date=2022-01-19 }}</ref> 1,6 % gyventojų identifikavo save kaip [[Aborigenai|Australijos čiabuvius]] (aborigenus).<ref name="autogenerated1"/> === Kalba === 2016 m. surašymo duomenimis, 72,7 % gyventojų namuose kalbėjo [[Anglų kalba|angliškai]]. Kitos dažniausiai vartojamos kalbos buvo: [[Kinų kalba|kinų]] (3,1 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (1,1 %), [[Kantoniečių kalba|kantoniečių]] (1 %), [[hindi]] (0,9 %) ir [[Ispanų kalba|ispanų]] (0,8 %).<ref name="autogenerated1"/> === Religija === 2016 m. surašymo duomenimis, 50,0 % gyventojų save apibūdino kaip [[Krikščionybė|krikščionis]] (daugiausiai [[Katalikybė|katalikus]] ir [[Anglikonai|anglikonus]]), 36,2 % buvo [[laisvamaniai]].<ref name="Census2016" /> == Žymūs žmonės == [[Vaizdas:Mia Wasikowska by Gage Skidmore.jpg|276x276px|Australų aktorė Mia Wasikowska|alt=|miniatiūra]] Iš Kanberos kilę šie žymūs žmonės: {{col3}} * [[Andrew Barisic]] (g. 1986); * [[Alex Bird]] (g. 1985); * [[Lara Cox]] (g. 1978) * [[Paul Crake]] (g. 1976); * [[Gracie Elvin]] (g. 1980); * [[Anna Flanagan]] (g. 1992); * [[James Frawley]] (g. 1994); * [[Frank Gambale]] (g. 1958); * [[Emma Guo]] (g. 1995); * [[Belinda Halloran]] (g. 1976); * [[Nathan Hart]] (g. 1993); * [[Narelle Hill]] (g. 1979); * [[Matthew Kemp]] (g. 1980); * [[Stephen Larkham]] (g. 1974); * [[Shane Lowry]] (g. 1989); * [[Steven Lustica]] (g. 1991); * [[Michael Matthews]] (g. 1990); * [[Patrick Mills]] (g. 1988); * [[Michael Milton]] (g. 1973); * [[Laura Moylan]] (g. 1983); * [[Campell Newman]] (g. 1963); * [[Alex O’Loughlin]] (g. 1976); * [[Christoph Schmidt]] (g. 1962); * [[Josip Šimunić]] (g. 1978); * [[Ross Stretton]] (1952–2005); * [[Rory Sutherland]] (g. 1982); * [[Nikolai Topor-Stanley]] (g. 1985); * [[Carl Valeri]] (g. 1984); * [[Mia Wasikowska]] (g. 1989). </div> == Infrastruktūra == === Sveikatos apsauga === [[Vaizdas:Canberra_Hospital.jpg|miniatiūra|kairėje|Kanberos ligoninė]] Kanberoje šiuo metu yra dvi didelės ligoninės: 600 lovų turinti Kanberos ligoninė ir 174 lovas turinti Kalgario viešoji ligoninė.<ref name="hos">{{cite web|url=http://www.health.act.gov.au/c/health?a=da&did=10134232&pid=1147829186|title=Hospitals|publisher=ACT Health|accessdate=23 April 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110326232807/http://www.health.act.gov.au/c/health?a=da&did=10134232&pid=1147829186|archivedate=26 March 2011}}</ref><ref>{{cite web|url=http://health.act.gov.au/c/health?a=da&did=10209377|title=Canberra Hospital|publisher=ACT Health|accessdate=23 April 2010|archive-url=https://web.archive.org/web/20100716143522/http://www.health.act.gov.au/c/health?a=da&did=10209377#|archive-date=16 July 2010|url-status=dead|df=dmy-all}}</ref><ref name="calvary-act1">{{cite web|url=http://www.calvary-act.com.au/contact.html|title=Contact Us & Location Map|publisher=Calvary Health Care ACT|accessdate=23 April 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20100323231918/http://www.calvary-act.com.au/contact.html <!-- Bot retrieved archive -->|archivedate=23 March 2010}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.calvary-act.com.au/public.html|title=Public Hospital|publisher=Calvary Health Care ACT|accessdate=23 April 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080718171953/http://www.calvary-act.com.au/public.html|archivedate=18 July 2008}}</ref> Didžiausia privati ligoninė yra Kalvario Džono Džeimso ligoninė Dykino rajone.<ref>{{cite web|url=http://www.canberratimes.com.au/news/local/news/general/chemo-crisis-to-hit-act-patients/1241514.aspx|last=Cronin|first=Fiona|title=Chemo crisis to hit ACT patients|work=The Canberra Times|archiveurl=https://web.archive.org/web/20111113075559/http://www.canberratimes.com.au/news/local/news/general/chemo-crisis-to-hit-act-patients/1241514.aspx|archivedate=13 November 2011|date=12 August 2008|accessdate=23 April 2010}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.calvaryjohnjames.com.au/|title=Welcome to Calvary John James Hospital|publisher=Calvary John James Hospital|accessdate=23 April 2010|archive-date=2010-04-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20100428031152/http://www.calvaryjohnjames.com.au/|url-status=dead}}</ref> Karališkoji Kanberos ligoninė Ektono pusiasalyje prie Berlio Grifino ežero buvo uždaryta 1991 m., o 1997 m. nugriauta, siekiant atlaisvinti vietą nacionalinio Australijos muziejaus statybai.{{sfn|National Capital Development Commission|1988|p=18}}{{sfn|National Capital Development Commission|1988|p=17}}<ref>{{cite news|newspaper=The Canberra Times|publisher=Fairfax Media|title=15 years since hospital implosion tragedy|date=13 July 2012|accessdate=25 September 2013|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/15-years-since-hospital-implosion-tragedy-20120713-22034.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120714042848/http://www.canberratimes.com.au/act-news/15-years-since-hospital-implosion-tragedy-20120713-22034.html|archivedate=14 July 2012}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.abc.net.au/am/stories/s64319.htm|last=Reynolds|first=Fiona|title=Increasing pressure on ACT Chief Minister|date=5 November 1999|work=A.M.|publisher=Australian Broadcasting Corporation|accessdate=2 June 2009|archiveurl=https://web.archive.org/web/20121104173854/http://www.abc.net.au/am/stories/s64319.htm|archivedate=4 November 2012}}</ref> Mieste šiuo metu yra dešimt sveikatos priežiūros įstaigų. Kanberos ligoninės taip pat aptarnauja ir Naujojo Pietų Velso gyventojus.<ref>{{cite web|url=http://health.act.gov.au/c/health?a=da&did=10063975&pid=1082945856|title=About Emergency|publisher=ACT Government Health Information|accessdate=23 April 2010|archive-url=https://web.archive.org/web/20091011135135/http://www.health.act.gov.au/c/health?a=da&did=10063975&pid=1082945856#|archive-date=11 October 2009|url-status=dead|df=dmy-all}}</ref> === Transportas === [[Vaizdas:Tuggeranong_Parkway.jpg|kairėje|miniatiūra|Tugeragongo greitkelis]] [[Vaizdas:New_terminal_building_at_Canberra_Airport_cropped2.jpg|kairėje|miniatiūra|Kanberos tarptautinio oro uosto terminalas]] [[Vaizdas:Canberra_Railway_Station.jpg|miniatiūra|Kanberos geležinkelio stotis]] [[Vaizdas:Ford_FG_Falcon_running_on_LPG,_operated_by_Canberra_Elite_Taxi,_photographed_in_Tuggeranong_Town_Centre_(1).jpg|dešinėje|miniatiūra|Kanberos taksi]] Automobilis yra pati populiariausia transporto priemonė Kanberoje.<ref name="road">{{cite web|url=http://www.aph.gov.au/house/committee/ncet/natcapauth/report/chapter9.pdf|title=Canberra's transport system|format=PDF|publisher=Parliament of Australia|accessdate=23 April 2010|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120207011010/http://www.aph.gov.au/house/committee/ncet/natcapauth/report/chapter9.pdf|archivedate=7 February 2012}}</ref> Miestas išdėstytas taip, kad keliai, jungiantys kvartalus, eitų per atvirus žemės sklypus ar miškus, dėl to gyventojų tankumas mažas;{{sfn|Penguin Books Australia|2000|pp=23-25}} tai taip pat reiškia, kad būsimiems keliams plėtoti nereikia statyti tunelių ar įsigyti žemės, nes yra pakankamai laisvos vietos, priešingai negu kituose Australijos miestuose.{{sfn|Penguin Books Australia|2000|pp=3-6, 32-35, 53-59, 74-77, 90-91, 101-104}} Kanberos rajonai yra sujungti dviejų juostų bulvarais ({{En|parkway}}),<ref name="road" /><ref>{{cite web|url=http://www.justice.act.gov.au/page/view/3063/title/act-road-hierarchy|title=ACT Road Hierarchy|publisher=ACT Government|date=21 August 2012|accessdate=14 February 2014|archive-date=2014-02-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20140222033051/http://www.justice.act.gov.au/page/view/3063/title/act-road-hierarchy|url-status=dead}}</ref> maksimalus leistinas greitis – 100 km/val.<ref>{{cite web|url=http://www.chiefminister.act.gov.au/media.php?v=5787&s=29|title=Survey shows speeding at disputed camera site|publisher=Chief Minister's Department|date=17 July 2007|accessdate=23 April 2010|archive-date=2011-09-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20110928013134/http://www.chiefminister.act.gov.au/media.php?v=5787&s=29|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.afp.gov.au/act/road_traffic/speeding.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20091112054723/http://www.afp.gov.au/act/road_traffic/speeding.html|archivedate=12 November 2009|title=Speeding|publisher=Australian Federal Police|date=20 May 2008|accessdate=23 April 2010}}</ref> Dėl saugumo dar 1999 m. buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros,<ref name="LawsonTraffic">{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/impact-of-traffic-cameras-on-speed-put-under-microscope-20140310-34i1n.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140311005208/http://www.canberratimes.com.au/act-news/impact-of-traffic-cameras-on-speed-put-under-microscope-20140310-34i1n.html|archivedate=11 March 2014|title=Impact of traffic cameras on speed put under microscope|date=11 March 2014|newspaper=The Canberra Times|first=Kirsten|last=Lawson|publisher=Fairfax Media}}</ref> jos skirtos fiksuoti greitį, taip pat stebima, ar vairuotojai nevažiuoja per raudoną šviesą. Manoma, kad dėl šių kamerų iš baudų į biudžetą kasmet surenkama iki 11 mln. Australijos dolerių.<ref name="LawsonTraffic" /> Viešąjį transportą iš dalies kontroliuoja valdžia.<ref>{{cite web|url=http://www.action.act.gov.au/About_ACTION/corporate|title=Corporate|publisher=ACTION|accessdate=25 February 2014|archive-date=2014-02-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20140205171504/https://www.action.act.gov.au/About_ACTION/corporate|url-status=dead}}</ref> 2016 m. duomenimis 7,1 % gyventojų vykdami į darbą naudojosi viešuoju transportu, kuomet 4,5 % į darbą ėjo pėsčiomis.<ref name="Census2016" /> [[Vaizdas:BUS877-04.jpg|kairėje|miniatiūra|Kanberos autobusas]] Kanberoje yra dvi taksi kompanijos: ''Aerial Capital Group'' ir ''Cabexpress''.<ref>{{cite web|url=http://www.abc.net.au/news/stories/2007/02/03/1839551.htm|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110218043332/http://www.abc.net.au/news/stories/2007/02/03/1839551.htm|archivedate=18 February 2011|title=Taxi company 'not concerned' at losing monopoly|publisher=Australian Broadcasting Corporation|date=3 February 2007}}</ref> 2015 m. spalį Kanberos valdžia priėmė įstatymą, leidžiantį gyventojams naudotis tarpusavio taksi tarpininkavimo paslaugomis, įskaitant [[Uber]],<ref>{{cite news|url=http://www.abc.net.au/news/2015-10-30/uber-launches-in-canberra/6898514|publisher=Australian Broadcasting Commission|title=Uber launches in ACT as Canberra becomes first city to regulate ride sharing|date=31 October 2015|archiveurl=https://web.archive.org/web/20151101065334/http://www.abc.net.au/news/2015-10-30/uber-launches-in-canberra/6898514|archivedate=1 November 2015}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/uber-goes-live-in-canberra-with-more-than-a-hundred-drivers-registered-20151030-gkmqaa.html|publisher=Fairfax Media|newspaper=The Canberra Times|title=Uber goes live in Canberra with more than 100 drivers registered|first=Tom|last=McIlroy|date=30 October 2015|archiveurl=https://web.archive.org/web/20151105033829/http://www.canberratimes.com.au/act-news/uber-goes-live-in-canberra-with-more-than-a-hundred-drivers-registered-20151030-gkmqaa.html|archivedate=5 November 2015}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/technology/2015/oct/30/act-chief-minister-launches-uber-in-canberra-calling-it-a-real-step-forward|newspaper=The Guardian|date=30 October 2015|title=ACT chief minister launches regulated Uber in Canberra, calling it 'a real step forward'|archiveurl=https://web.archive.org/web/20151103153733/http://www.theguardian.com/technology/2015/oct/30/act-chief-minister-launches-uber-in-canberra-calling-it-a-real-step-forward|archivedate=3 November 2015}}</ref> [[Ola Cabs|Ola]], Glide Taxi<ref>{{Cite web|url=https://www.canberraairport.com.au/transport/taxis/|title=Taxis|website=Canberra Airport|language=en-US|access-date=2019-04-30}}</ref> ir GoCatch.<ref>{{Cite web|url=https://www.gocatch.com/2018/05/29/australian-owned-ride-booking-app-gocatch-to-begin-driving-canberra-airport-customers/|title=Australian-owned ride-booking app GoCatch to begin driving Canberra Airport customers|website=GoCatch|language=en-AU|access-date=2019-04-30|archive-date=2019-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20190430052108/https://www.gocatch.com/2018/05/29/australian-owned-ride-booking-app-gocatch-to-begin-driving-canberra-airport-customers/|url-status=dead}}</ref> NSW TrainLink geležinkelis jungia Kanberą su Sidnėjumi.<ref name="traindestinations">[https://transportnsw.info/regional-southern-line New South Wales Train Link Timetable for the North Western Region]. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.</ref> Kanberos geležinkelio stotis yra Kingstono rajone.<ref>{{cite web|url=http://www.countrylink.info/travel_passes/travelpass_agencies|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110220052328/http://www.countrylink.info/travel_passes/travelpass_agencies|archivedate=20 February 2011|title=Travel pass agencies|publisher=CountryLink|date=14 December 2009|accessdate=23 April 2010}}</ref> Tarp 1920 ir 1922 m. geležinkelis buvo nutiestas per Molonglo upę ir tęsėsi šiaurės kryptimi iki miesto centro, tačiau vėliau dėl potvynio buvo uždarytas ir nebeatnaujintas, o planų nutiesti liniją į Jasą atsisakyta. 1923 m. pastatyta kita geležinkelio linija, einanti pro parlamento rūmus, bet jau 1927 m. nugriauta.<ref>{{Cite book|title=Canberra's Engineering Heritage|url=http://www.engineer.org.au/chapter02.html|archivedate=23 July 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130723191327/http://engineer.org.au/chapter02.html|chapter=Railways|last=Shellshear|first=Walter M.|accessdate=7 June 2010|publisher=Engineers Australia}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130723191327/http://engineer.org.au/chapter02.html |date=2013-07-23 }}</ref> Geležinkelių transportu Melburną galima pasiekti per Jaso stotį Sidnėjaus–Melburno geležinkelio linijoje, į kurią kursuoja NSW TrainLink autobusai. Kelias autobusu iki stoties trunka apie valandą.<ref name="traindestinations" />{{sfn|Penguin Books Australia|2000|pp=20}} Planai įkurti [[Greitasis traukinys|greitąjį geležinkelį]] tarp Melburno, Kanberos ir Sidnėjaus<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2000/07/19/business/worldbusiness/19iht-ausrail.2.t.html|title=Sydney to Canberra in 80 Minutes–by High-Speed Train|work=New York Times|date=19 July 2000|accessdate=7 June 2010|last=Richardson|first=Michael|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130501033851/http://www.nytimes.com/2000/07/19/business/worldbusiness/19iht-ausrail.2.t.html|archivedate=1 May 2013}}</ref> nebuvo įgyvendinti dėl įvairių finansiškai neįgyvendinamų idėjų.<ref>{{cite web|url=http://eriksrailnews.com/archive/hst2.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120306111425/http://eriksrailnews.com/archive/hst2.html|archivedate=6 March 2012|title=Oz HSR Received?|work=The Australian|date=29 October 2002|accessdate=7 June 2010}}</ref><ref>{{cite web|last=Somer|first=Belinda|url=http://www.abc.net.au/pm/stories/s312944.htm|title=Govt considers rail link between eastern cities|publisher=Australian Broadcasting Corporation|date=14 June 2001|accessdate=7 June 2010}}</ref> Taip pat svarstyta Kanberoje įrengti geležinkelį,<ref name="railways">{{cite journal|title=Railways in the Australian Capital Territory|last=MacDonald|first=B.T.|publisher=[[Australian Railway History|Australian Railway Historical Society Bulletin]]|date=1967 m. gegužės mėn.|pages=106–116}}</ref> bet šie planai taip ir liko neįgyvendinti.<ref name="railways" /> [[Kanberos oro uostas|Kanberos oro uoste]] skrydžiai šalies mastu vykdomi į Sidnėjų, Melburną, [[Brisbane|Brisbaną]], [[Adelaide|Adelaidę]], [[Gold Koustas|Gold Koustą]] ir [[Perth|Pertą]].<ref>{{cite web|url=http://www.canberraairport.com.au/air_flight_info/departures.cfm|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120902105846/http://www.canberraairport.com.au/air_flight_info/departures.cfm|archivedate=2 September 2012|title=Departures|publisher=Canberra Airport|accessdate=13 May 2010}}</ref> Taip pat yra skrydžių ir į Naujojo Pietų Velso miestus – [[Niukaslas (Australija)|Niukaslą]] ir [[Dabas|Dabą]]. Keturis kartus per savaitę vykdomi tarptautiniai komerciniai skrydžiai į Singapūrą ir Velingtoną.<ref>{{cite news|url=http://www.abc.net.au/news/2016-09-21/singapore-airlines-flight-arrives-in-canberra/7863774|title=Singapore Airlines flight arrives in Canberra, first direct international flight in more than a decade|publisher=Australian Broadcasting Corporation|date=21 September 2016|archivedate=21 September 2016|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160921121820/http://www.abc.net.au/news/2016-09-21/singapore-airlines-flight-arrives-in-canberra/7863774}}</ref> Iki 2003 m. oro uostas dalijosi [[Pakilimo ir nutūpimo takas|pakilimo ir nusileidimo takais]] su Australijos oro pajėgomis. Tų pačių metų birželį oro pajėgų bazė buvo uždaryta, ir nuo tada oro uostas naudojamas tik civiliniais tikslais.<ref>{{cite journal|title=Farewell to Fairbairn|work=Air Force|publisher=Royal Australian Air Force|volume=45|issue=12|last=Hogan|first=Richard|date=2003 m. liepos mėn.}}</ref> Kanbera turi vieną didžiausių aktyviai gyvenančių žmonių reitingą šalyje. 2011 m. duomenimis, 7,1 % gyventojų į darbą ėjo pėsčiomis ar naudojosi dviračiu.<ref>{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2013/canberra-ranks-highly-in-national-report|first=Simon|last=Corbell|author-link=Simon Corbell|date=31 July 2013|title=Canberra ranks highly in national report|archivedate=18 March 2014|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140318234349/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2013/canberra-ranks-highly-in-national-report}}</ref> 2010 m. pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad kanberiečiai vidutiniškai pėsčiomis per dieną vaikšto 26 minutes.<ref>{{citation|url=http://www.transport.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0003/397245/Pages_from_EDS_ACT_Transport_Policy_FA_final_web.pdf|page=38|title=Transport for Canberra: Transport for a sustainable city 2012–31|publisher=ACT Government|date=2012 m. kovo mėn.|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140131155700/https://www.transport.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0003/397245/Pages_from_EDS_ACT_Transport_Policy_FA_final_web.pdf|archivedate=31 January 2014|url-status=dead|df=dmy-all}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140131155700/https://www.transport.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0003/397245/Pages_from_EDS_ACT_Transport_Policy_FA_final_web.pdf |date=2014-01-31 }}</ref> Pagal laikraščio „The Canberra Times“ 2014 m. kovą surinktą statistiką, Kanberoje yra maždaug 87 tūkst. dviratininkų; Kanberos dviratininkai vidutiniškai pakliūna į keturis eismo įvykius per savaitę.<ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/costs-add-up-as-more-cyclists-take-to-public-roads-and-suffer-tumbles-20140318-350pg.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140319000315/http://www.canberratimes.com.au/act-news/costs-add-up-as-more-cyclists-take-to-public-roads-and-suffer-tumbles-20140318-350pg.html|archivedate=19 March 2014|date=19 March 2014|title=Costs add up as more cyclists take to public roads and suffer tumbles|first=Phillip|last=Thomson}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/cycling-campaign-group-pedal-power-slams-act-government-on-injury-rates-20140625-zslas.html|newspaper=The Canberra Times|publisher=Fairfax Media|archivedate=25 June 2014|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140625122459/http://www.canberratimes.com.au/act-news/cycling-campaign-group-pedal-power-slams-act-government-on-injury-rates-20140625-zslas.html|title=Cycling campaign group Pedal Power slams ACT government on injury rates|first=John|last=Thistleton|date=25 June 2014}}</ref> === Komunalinės paslaugos === [[Vaizdas:Mount_Majura_solar_farm_and_Majura_Parkway.jpg|dešinėje|miniatiūra|Saulės energijos rinktuvai]] Valstybės įmonė „[[ACTEW Corporation]]“ atsakinga už Kanberos vandens ir kanalizacijos infrastruktūrą.<ref>{{cite web|url=http://www.actew.com.au/About/Who-are-we/What-we-do.aspx|title=What we do|publisher=ACTEW|accessdate=22 March 2015|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150403000353/http://www.actew.com.au/About/Who-are-we/What-we-do.aspx|archivedate=3 April 2015|df=dmy-all}}</ref> „ActewAGL“ yra mažmeninė Kanberos komunalinių paslaugų, įskaitant vandenį, gamtines dujas, elektrą, tiekėja ir kai kurių telekomunikacijų paslaugų tiekėja per dukterinę įmonę „TransACT“.<ref>{{cite web|url=http://www.actewagl.com.au/About-us/Who-is-ActewAGL.aspx|title=About our business|publisher=ActewAGL|accessdate=25 February 2014|archive-date=2014-01-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20140125215038/http://www.actewagl.com.au/About-us/Who-is-ActewAGL.aspx|url-status=dead}}</ref> Kanberos vanduo kaupiamas keturiuose rezervuaruose: Korino, Bendoros, Kotero bei Gugongo tvenkiniuose. Nors Gugongo tvenkinys telkšo Naujajame Pietų Velse, jį eksploatuoja Kanberos vyriausybė.<ref>{{cite web|url=http://www.actew.com.au/Water-Supply-System/The-water-network.aspx|publisher=ActewAGL|title=The Water Network|accessdate=22 March 2015|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150328102934/http://www.actew.com.au/Water-Supply-System/The-water-network.aspx|archivedate=28 March 2015|df=dmy-all}}</ref> „ACTEW Corporation“ priklauso du Kanberos nuotekų valymo įrenginiai, esantys Fyšviko mieste ir Molonglo upės žemupyje.<ref>{{cite web|url=http://www.actew.com.au/Sewerage-System/What-is-sewage/Sewage-Treatment-Plants/Fyshwick-Sewage-Treament-Plant.aspx|title=Fyshwick Sewage Treatment Plant|publisher=ActewAGL|accessdate=22 March 2015|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150312003432/http://www.actew.com.au/Sewerage-System/What-is-sewage/Sewage-Treatment-Plants/Fyshwick-Sewage-Treament-Plant.aspx|archivedate=12 March 2015|df=dmy-all}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.actew.com.au/Sewerage-System/What-is-sewage/Sewage-Treatment-Plants/Lower-Molonglo-Water-Quality-Control-Centre.aspx|title=Lower Molonglo Water Quality Control Centre|publisher=ActewAGL|accessdate=22 March 2015|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150312003423/http://www.actew.com.au/Sewerage-System/What-is-sewage/Sewage-Treatment-Plants/Lower-Molonglo-Water-Quality-Control-Centre.aspx|archivedate=12 March 2015|df=dmy-all}}</ref> Elektra Kanberoje daugiausia gaunama iš nacionalinio elektros tinklo per pastotes Holte ir Fyšvike (per Kvenbejaną).<ref>{{cite web|url=http://www.icrc.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0007/16792/issuespaperelecinfcontestabilityoctober03.pdf|archivedate=20 April 2013|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130420202136/http://www.icrc.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0007/16792/issuespaperelecinfcontestabilityoctober03.pdf|title=Review of Contestable Electricity Infrastructure Workshop|page=13|format=PDF|date=2003 m. spalio mėn.|accessdate=10 May 2010|author=Independent Competition and Regulatory Commission}}</ref> Energija anksčiau buvo tiekiama iš 1913 m. pastatytos šiluminės elektrinės šalia Molonglo upės, tačiau 1957 m. ji buvo galutinai uždaryta.<ref>{{cite news|newspaper=The Sydney Morning Herald|date=14 March 1913|page=5|title=The Founding of Canberra|url=http://nla.gov.au/nla.news-article15404837|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140218035413/http://trove.nla.gov.au/ndp/del/article/15404837|archivedate=18 February 2014|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=http://client14.matrix01.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0007/148426/473.pdf|title=20048. Kingston Powerhouse Historic Precinct (Entry to the ACT Heritage Register)|publisher=ACT Heritage Council|accessdate=11 October 2014|archive-date=2014-10-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20141029194648/http://client14.matrix01.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0007/148426/473.pdf|url-status=dead}}</ref> Kanberoje yra keturi saulės energijos ūkiai, kurie buvo atidaryti 2014–2017 m: „Royalla“ (20 MW, 2014 m.),<ref>{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2014/australias-largest-solar-farm-opens-in-the-act|title=Australia's largest solar farm opens in the ACT|publisher=[[ACT Government]]|date=3 September 2014|accessdate=11 October 2014|archivedate=2014-10-19|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141019062424/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2014/australias-largest-solar-farm-opens-in-the-act}}</ref> „Mount Majura“ (2,3 MW, 2016 m.),<ref name="Solar Choice">{{cite web|url=http://www.solarchoice.net.au/blog/news/mount-majura-solar-farm-switches-on-101016|title=Mount Majura Solar Farm powers up in ACT|publisher=Solar Choice|date=11 October 2016|accessdate=6 January 2016}}</ref> „Mugga Lane“ (13 MW, 2017 m.)<ref>{{cite news|url=http://www.canberratimes.com.au/act-news/mugga-lane-solar-farm-opens-bringing-act-to-35-per-cent-renewable-energy-20170302-gup673.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170302110650/http://www.canberratimes.com.au/act-news/mugga-lane-solar-farm-opens-bringing-act-to-35-per-cent-renewable-energy-20170302-gup673.html|archivedate=2 March 2017|url-status=live|title=Mugga Lane solar farm opens, bringing ACT to 35 per cent renewable energy|newspaper=The Canberra Times|date=2 March 2017|accessdate=1 December 2017}}</ref> ir „Williamsdale“ (11 MW, 2017). Be to, daugelyje Kanberos namų ūkių įrengtos fotoelektrinės plokštės ir iš saulės energijos gaunamo karšto vandens sistemos.<ref>{{cite web|url=https://www.environment.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0016/1021129/2016-15-Annual-FiT-Report-Access.pdf|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170309143807/https://www.environment.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0016/1021129/2016-15-Annual-FiT-Report-Access.pdf|archivedate=9 March 2017|url-status=live|title=2015–16 Annual Feed-in Tariff Report|page=7|publisher=ACT Government|accessdate=8 December 2017}}</ref> Kanberoje nėra vėjo energijos generatorių, tačiau keli statomi ar planuojami statyti netoliese esančiame Naujajame Pietų Velse. [[2013 m.|2013]] m. Kanberos vyriausybė paskelbė, kad ji išsikėlė tikslą 90% Kanberoje sunaudojamos elektros energijos iki 2020 m. pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių,<ref name="renewable">{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2013/act-sets-90-renewable-energy-target-in-law7|title=ACT sets 90% renewable energy target in law|publisher=[[ACT Government]]|date=4 November 2013|accessdate=25 February 2014|archivedate=2014-03-02|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140302195422/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2013/act-sets-90-renewable-energy-target-in-law7}}</ref> didinant iš [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|AEI]] gaunamą energijos kiekį nuo 210 MW iki 550 MW.<ref>{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2014/large-scale-feed-in-tariff-law-expanded-to-meet-90-renewables-target|title=Large scale feed-in tariff law expanded to meet 90% renewables target|publisher=[[ACT Government]]|date=27 February 2014|accessdate=7 March 2014|archivedate=2014-03-07|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140307070716/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2014/large-scale-feed-in-tariff-law-expanded-to-meet-90-renewables-target}}</ref> 2015 m. vasario mėn. buvo paskelbta, kad trijų Viktorijoje ir Pietų Australijoje pastatytų vėjo jėgainių parkų galia sieks 200 megavatų, jie pradėti eksploatuoti [[2017 m.|2017]] m. Sutartys dėl papildomo 200 megavatų galios pirkimo per metus iš dviejų vėjo jėgainių Pietų Australijoje ir Naujajame Pietų Velse buvo paskelbtos tarp 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. kovo mėn.<ref>{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2015/hornsdale-achieves-new-record-price-in-acts-second-wind-auction|title=Hornsdale achieves new record price in ACT's second wind auction|publisher=[[ACT Government]]|date=21 December 2015|accessdate=4 March 2016|archivedate=2016-03-06|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160306034832/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2015/hornsdale-achieves-new-record-price-in-acts-second-wind-auction}}</ref><ref>{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2016/new-wind-farm-set-to-power-more-than-just-canberra-homes|title=New wind farm set to power more than just Canberra homes|publisher=[[ACT Government]]|date=4 March 2016|accessdate=4 March 2016|archivedate=2016-03-06|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160306033758/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2016/new-wind-farm-set-to-power-more-than-just-canberra-homes}}</ref> 2014 m. Kanberos vyriausybė paskelbė, kad iki 2020 m. taikys ypatingą supirkimo tarifą 23 megavatams elektros energijos, pagamintos Kanberoje ar aplinkiniame regione įsteigtoje buitinių ir verslo atliekų perdirbimo įmonėje.<ref>{{cite press release|url=http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2014/turning-waste-into-energy|title=Turning waste into energy|publisher=[[ACT Government]]|date=7 March 2014|accessdate=11 March 2014|archivedate=2014-03-11|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140311092251/http://www.cmd.act.gov.au/open_government/inform/act_government_media_releases/corbell/2014/turning-waste-into-energy}}</ref> Australijos sostinės teritorija turi aukščiausią rodiklį Australijoje interneto prieigai namuose (2014–15 m.; ~94 procentai namų ūkių).<ref>{{cite web|url=http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/DetailsPage/8146.02014-15?OpenDocument|title=8146.0 - Household Use of Information Technology, Australia, 2014-15|publisher=Australian Bureau of Statistics|date=18 February 2016|accessdate=4 January 2017}}</ref> == Sportas == [[Vaizdas:BruceStadium19032005.JPG|dešinėje|miniatiūra|Regbio rungtynės Kanberos stadione]] Kanberoje yra nemažai sporto komandų, kurios žaidžia Australijos čempionatuose, žinomiausios yra regbio „[[Canberra Raiders]]“ ir „[[Brumbies]]“ komandos.<ref>{{cite news|title=Brumbies Crowned Super 12 Champions.|url=http://www.irishrugby.ie/6855_3684.php|publisher=Irish Rugby|date=22 May 2004|accessdate=8 October 2007|archiveurl=https://web.archive.org/web/20071013130431/http://irishrugby.ie/6855_3684.php <!-- Bot retrieved archive -->|archivedate=13 October 2007}}</ref><ref>{{cite web|title=Premiership Records|url=http://www.nrl.com/nrlhq/referencecentre/premiershiprecords/tabid/10436/default.aspx|publisher=NRL|accessdate=19 November 2015|archivedate=2015-10-29|df=dmy-all|archive-url=https://web.archive.org/web/20151029072434/http://www.nrl.com/nrlhq/referencecentre/premiershiprecords/tabid/10436/default.aspx|url-status=dead}}</ref> Abi komandos namų rungtynes žaidžia [[Kanberos stadionas|Kanberos stadione]],<ref>{{cite news|archiveurl=https://web.archive.org/web/20071009013150/http://www.ais.org.au/facilities/stadium.asp|archivedate=9 October 2007|title=Canberra Stadium|url=http://www.ais.org.au/facilities/stadium.asp|publisher=Australian Institute of Sport|accessdate=9 March 2016}}</ref> kuris yra didžiausias mieste. Šiame stadione vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|2000 m. vasaros olimpinių žaidynių]] futbolo rungtynės ir [[2003 m. pasaulio regbio čempionatas]].<ref>{{cite news|title=Sydney 2000:Football|url=http://www.abc.net.au/news/olympics/sports/football.htm|publisher=Australian Broadcasting Corporation|year=1999|accessdate=8 October 2007|archiveurl=https://web.archive.org/web/20070803175201/http://www.abc.net.au/news/olympics/sports/football.htm <!-- Bot retrieved archive -->|archivedate=3 August 2007}}</ref> Miestas taip pat turi stiprią moterų krepšinio komandą, „[[Canberra Capitals]]“, kuri laimėjo septynis iš vienuolikos Australijos moterų krepšinio lygos titulų. Miesto futbolo komanda – „[[Canberra United FC]]“ žaidžia [[W-League|W-Lygoje]]. Taip pat yra komandų, kurios dalyvauja nacionalinėse [[Tinklinis|tinklinio]], [[Žolės riedulys|žolės riedulio]], [[Ledo ritulys|ledo ritulio]], [[Kriketas|kriketo]] ir [[Beisbolas|beisbolo]] lygose. Mieste yra didelė lauko sporto bazė, Manuka Oval, kurioje žaidžiamas [[kriketas]] ir [[australiškasis futbolas]]. Kanberoje yra daugybė lauko sporto bazių, golfo aikštynų, riedlenčių parkų, teniso kortų ir visuomenei atvirų baseinų, gamtos parkuose apstu pėsčiųjų, dviračių ir kalnų dviračių takų ir trasų. Vandens sporto šakos, tokios kaip buriavimas, irklavimas, kultivuojamos Kanberos ežeruose.<ref>{{cite web|url=http://www.nationalcapital.gov.au/visiting/lake_burley_griffin/boating/|title=Boating on Lake Burley Griffin|publisher=National Capital Authority|accessdate=9 October 2007|archiveurl=https://web.archive.org/web/20070923025439/http://www.nationalcapital.gov.au/visiting/lake_burley_griffin/boating/|archivedate=23 September 2007}}</ref><ref>{{cite web|title=Lake Burley Griffin reopens|url=http://www.abc.net.au/news/stories/2007/11/16/2093294.htm|work=ABC News|publisher=Australian Broadcasting Corporation|accessdate=26 July 2010|date=16 November 2007}}</ref> Kanberos ralis yra kasmetinis automobilių sporto renginys.<ref>{{cite news|title=Canberra Dragway Frequently Asked Questions|url=http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0004/43069/act_dragway_faq_feb200620.pdf|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120410151738/http://www.tams.act.gov.au/__data/assets/pdf_file/0004/43069/act_dragway_faq_feb200620.pdf|archivedate=10 April 2012|publisher=ACT Government|date=21 February 2006|accessdate=8 October 2007|format=PDF}}</ref><ref>{{cite news|title=Possum Bourne|url=http://www.abc.net.au/stateline/act/content/2003/s847002.htm|publisher=Australian Broadcasting Corporation|date=3 May 2003|accessdate=8 October 2007|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130425174220/http://www.abc.net.au/stateline/act/content/2003/s847002.htm|archivedate=25 April 2013}}</ref> 2000–2002 m. Kanberoje laikinai rengtas „V8 Supercars“ klasės automobiliams skirtas renginys „Canberra 400“. == Miestai partneriai == Miestai, su kuriais Kanbera yra užmezgusi [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius: * {{flagicon|China}} [[Pekinas]], Kinija<ref name=Canberra>{{cite web |url=http://www.cmd.act.gov.au/international |title=Canberra's international relationships |publisher=Chief Minister's Department |access-date=2019-05-30 |archive-date=2009-11-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20091112024145/http://www.cmd.act.gov.au/international |url-status=dead }}</ref> * {{flagicon|Japan}} [[Nara (Japonija)|Nara]], Japonija<ref name=Canberra/> * {{flagicon|NZL}} [[Velingtonas]], Naujoji Zelandija Miestai, su kuriais Kanbera taip pat palaiko glaudžius ryšius: * {{flagicon|China}} [[Hangdžou]], Kinija * {{flagicon|East Timor}} [[Dilis]], Rytų Timoras<ref>{{citation|title=Dili, Democratic Republic of Timor-Leste|url=http://www.cmd.act.gov.au/communication/cir/dili|archiveurl=https://web.archive.org/web/20140309070546/http://www.cmd.act.gov.au/communication/cir/dili|url-status=live|publisher=ACT Government Chief Minister and Treasury Directorate|archivedate=9 March 2014}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140309070546/http://www.cmd.act.gov.au/communication/cir/dili |date=2014-03-09 }}</ref> == Šaltiniai == {{išnašos|4}} == Literatūra == {{refbegin}} * {{Cite journal|url=http://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/featurearticlesbyCatalogue/D41F48B6CB4D1240CA2569DE00281139?OpenDocument |archiveurl=https://web.archive.org/web/20110604042204/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs%40.nsf/featurearticlesbyCatalogue/D41F48B6CB4D1240CA2569DE00281139?OpenDocument |archivedate=4 June 2011 |title=The Australian Capital Territory, Canberra the National Capital: Fifty Years of Development |date=25 January 1963 |author=Australian Bureau of Statistics |publisher=Australian Bureau of Statistics |work=Year Book Australia |url-status=dead |df= }} * {{Cite book |title=Lake Burley Griffin, Canberra: Policy Plan |year=1988 |location=Canberra |publisher=National Capital Development Commission |isbn=0-642-13957-1 | ref= {{harvid|National Capital Development Commission|1988}}}} * {{Cite book |title=The Penguin Australia Road Atlas |year=2000 |publisher=Penguin Books Australia |location=Ringwood, Victoria |isbn=0-670-88980-6 | ref = {{harvid|Penguin Books Australia|2000}}}} * {{Cite book |title=UBD Canberra |year=2007 |location=North Ryde, New South Wales |publisher=Universal Publishers|isbn=0-7319-1882-7 | ref = {{harvid|Universal Publishers|2007}}}} * {{Cite book |title=Canberra in Two Centuries: A Pictorial History|first=Alan |last=Fitzgerald |year=1987 |location=Torrens, Australian Capital Territory |publisher=Clareville Press |isbn=0-909278-02-4 }} * {{Cite book |title=Canberra 1913–1953 |first=Jim |last=Gibbney |year=1988 |location=Canberra |publisher=Australian Government Publishing Service |isbn=0-644-08060-4 }} * {{Cite book |title=Canberra 1820–1913 |first=Lyall |last=Gillespie |year=1991 |location=Canberra |publisher=Australian Government Publishing Service |isbn=0-644-08060-4 }} * {{Cite book |title=Jack Fingleton: The Man Who Stood Up To Bradman |last=Growden|first=Greg |location=Crows Nest, New South Wales |publisher=Allen & Unwin |year=2008 |isbn=978-1-74175-548-0 }} * {{Cite book |title=Canberra 1954–1980 |first=Eric |last=Sparke |year=1988 |location=Canberra |publisher=Australian Government Publishing Service |isbn=0-644-08060-4 }} * {{Cite book |title=Australia |url=https://archive.org/details/australia0000unse_m0d4 |last=Vaisutis|first=Justine |location=Footscray, Victoria |publisher=Lonely Planet |year=2009 |isbn=1-74179-160-X }} * {{Cite book |title=Canberra: History of Australia's National Capital |first=Lionel |last=Wigmore |year=1971 |location=Canberra |publisher=Dalton Publishing Company |isbn=0-909906-06-8 }} * {{Cite book |title=The Biology of Temporary Waters | first=Dudley | last=Williams | year=2006 | location=Oxford | publisher=Oxford University Press | isbn=0-19-852811-6 | url=https://books.google.com/books?id=xSv2HvrNSo0C }} {{refend}} == Nuorodos == {{Wikiquote}} {{Commonscat|Canberra}} * [http://www.wikimapia.org/#y=-35310000&x=149130000&z=11&l=1&m=a Kanbera WikiMapia] * [http://www.visitcanberra.com.au/ Kanberos turizmas] * [http://www.act.gov.au/ Valdžios tinklapis] ** [http://www.actmapi.act.gov.au/ Kanberos žemėlapis] – visi rajonai * [http://www.australia.com/explore/cities/canberra.aspx Canberra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121219012913/http://www.australia.com/explore/cities/canberra.aspx |date=2012-12-19 }} – Australijos turizmas * [https://web.archive.org/web/20130218210206/http://www.canberra100.com.au/ Canberra 100–100 metų jubiliejus] {{verta}} [[Kategorija:Australijos miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] bvnrnkjczgm5kft4i6hi2hnocfopfqb 0 5159 7855763 7647163 2026-06-13T16:56:24Z Kurmis 4286 /* Lietuvoje */ 7855763 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1993| | }} '''1993''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] ir pasibaigiantys tą pačią [[savaitės dieną]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Šiais metais prasidėjo: * '''Tarptautinis kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija dešimtmetis (1993-[[2003]])'''. == Lietuvoje == === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 14]]''' d. – per [[Lietuva|Lietuvą]] praūžė uraganas „Anatolijus“; * '''[[Sausio 29]]''' d.: ** [[Vilnius|Vilniuje]] lankėsi [[Čečėnija|Čečėnijos]] lyderis [[Džocharas Dudajevas]]; ** Įsteigtas Vilniaus [[sporto muziejus]]. '''[[Vasaris]]''' * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Seimas|Seime]] priimtas [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstitucinio Teismo]] įstatymas; * '''[[Vasario 10]]''' d. – kandidatas į prezidentus [[Stasys Lozoraitis (1924)|Stasys Lozoraitis]] paskelbė Politinės santarvės aktą, kuriuo visos [[politinės partijos]] buvo kviečiamos susitarti dėl plačios koalicijos [[vyriausybė]]s sudarymo; * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Algirdas Brazauskas]] išrinktas Lietuvos [[Prezidentas|Prezidentu]]; * '''[[Vasario 25]]''' d. – Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko inauguracija. '''[[Kovas]]''' * '''[[Kovo 10]]''' d. – paskirta 6-oji Lietuvos Respublikos vyriausybė, kuriai vadovavo ministras pirmininkas [[Adolfas Šleževičius]]; * '''[[Kovo 16]]''' d. – prezidentas [[Algirdas Brazauskas]] išvyko pirmojo oficialaus vizito į [[danija|Daniją]] ir [[Islandija|Islandiją]]; * '''[[Kovo 18]]''' d. – surengtas pirmasis valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškas mokyklas baigusiems bendrojo lavinimo mokyklų vadovams; * '''[[Kovo 31]]''' d. – atidarytas naujas [[Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uosto]] terminalas. '''[[Balandis]]''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[jachta]] „Lietuva“, pirmą kartą Lietuvos [[buriavimas|buriavimo]] sporto istorijoje apiplaukusi apie pasaulį, prisišvartavo [[Kanarų salos|Kanarų salų]] Las Palmo uoste; * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Vilnius|Vilniuje]] prasidėjo pirmasis tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų konkursas; * '''[[Balandžio 21]]''' d. – prezidentas [[Algirdas Brazauskas]] vieninteliam likusiam gyvam [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudytojui Tomui Šernui įteikė I laipsnio Vyčio kryžiaus ordiną. '''[[Gegužė]]''' * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] atidengtas paminklas, skirtas nežinomų prancūzų, [[1871]] m. karo belaisvių, stačiusių [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalą]] ir čia žuvusių, atminimui; * '''[[Gegužės 25]]''' d. – įkurtas [[Kaunas|Kauno]] mažasis teatras; * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] atkurta [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] ir [[literatūra|literatūros]] mokytojų sąjunga. '''[[Birželis]]''' * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] atidarytas Rezistencijos ir tremties muziejus; * '''[[Birželio 5]]''' d.: ** [[Lietuva|Lietuvoje]] į apyvartą išleistas [[litas]]; ** Įkurta [[politinė partija]] – [[Lietuvos centro sąjunga]]; * '''[[Birželio 8]]''' d. – nutarta [[Būtingė]]je statyti [[nafta|naftos]] terminalą; * '''[[Birželio 25]]''' d. – įvestas [[litas]]. '''[[Rugpjūtis]]''' * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – iš [[Lietuva|Lietuvos]] išvesta [[Rusija|Rusijos]] armija. 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo [[Kena|Kenos]] [[geležinkelis|geležinkelio]] stotį. '''[[Rugsėjis]]''' * [[Dublinas|Dubline]] ([[Airija]]) Europos aklųjų lengvosios atletikos čempionate neregė panevėžietė Sigita Kriaučiūnienė iškovojo tris aukso medalius; * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Rugsėjo 8|8]] d. – Lietuvoje lankėsi [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]]. '''[[Spalis]]''' * '''[[Spalio 28]]''' d. – Krašto apsaugos ministru paskirtas [[Linas Linkevičius]]. '''[[Lapkritis]]''' * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – įsteigta radijo stotis [[Laisvoji banga]]. '''[[Gruodis]]''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – atidaryta [[Klaipėdos jūrininkų ligoninė]]; * '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Vilnius|Vilniaus]] Lukiškių kalėjime – izoliatoriuje Vilniaus arkivyskupas [[Audrys Juozas Bačkis]] pašventino čia įrengtą koplyčią. === Gimtadieniai === * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Ignas Ramašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[NKL]] krepšinio komandoje [[Šiaulių Universitetas-ABRO|Šiaulių "Universitetas-ABRO"]]. Profesionalų lygoje debiutavo g. [[2009]] m. [[rugsėjo 29]] d. rungtynėse su Kauno Žalgiriu. [[2009]] metais atstovavo Lietuvos jaunučių rinktinei. Europos jaunučių čempionate vykusiame Kaune Ramšauskas vidutiniškai per 22 žaidimo minutes pelnydavo po 3 taškus, atkovodavo po 6 kamuolius bei blokuodavo po 2,3 varžovo metimus. * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Vincentas Aleksandravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas rungtyniaujantis įžaidėjo, bei gynėjo pozicijose. Nuo [[2010]] m. [[rugsėjis|rugsėjo]] žaidžia, bei mokosi ''Howe Military School'', karinėje mokykloje [[Indiana|Indianos valstijoje]], [[JAV]]. * '''[[Liepos 14]]''' d. – [[Dovilė Dzindzaletaitė]], [[Lietuva|lietuvių]] lengvaatletė, [[trišuolis|trišuolio]] (anksčiau ir šuolio į tolį) atstovė. Daugelio amžiaus grupių trišuolio rungties stadione ir uždarose patalpose Lietuvos rekordininkė. Pirmuosius aukštus rezultatus pradėjo rodyti [[2007]] m. [[2010]] m. birželio 5 d. buvo penkto rezultato per visą Lietuvos trišuolio istoriją savininkė. Trenerė − J. Tribienė. [[2010 m. jaunimo vasaros olimpinės žaidynės|2010 m. jaunimo vasaros olimpinių žaidynių]] dalyvė. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Urtė Kazakevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] plaukikė ir [[Jaunimo olimpinės žaidynės|jaunimo olimpinės]] rinktinės narys. [[2009]] m. [[Pasaulio vandens sporto čempionatas|pasaulio vandens sporto čempionate]] pasiekė 50 m ir 20 m plaukimų krūtine [[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|nacionalinius rekordus]]. === Mirtys === {{TOCMėnesiai|ltmirt|Mirtys}} '''{{Ref label|ltmirt|Sausis|Sausis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Eduardas Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius, režisierius (g. [[1916]] m.). ** [[Karolis Mekas]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, etnografas, filosofijos daktaras (g. [[1906]] m.). * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Stasys Chockevičius]], chorvedys ir pedagogas (g. [[1932]] m.). * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Zigmantas Liandzbergis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (g. [[1929]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Pranas Garšva]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, spaudos darbuotojas (g. [[1915]] m.). * '''[[Sausio 29]]''' d. – [[Eduardas Selelionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, poetas, redaktorius (g. [[1928]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Jonas Dagys (1906)|Jonas Dagys]], [[Lietuva|Lietuvos]] botanikas, augalų fiziologas (g. [[1906]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Česlovas Kudaba]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, [[gamta|gamtininkas]], [[profesorius]], politinis veikėjas, [[Kovo 11]] d. Akto signataras (g. [[1934]] m.). * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Algirdas Abromaitis]], inžinierius konstruktorius, spaudos darbuotojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis veikėjas (g. [[1944]] m.). * '''[[Vasario 23]]''' d. – [[Adolfas Lukošaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, architektas, funkcionalizmo architektūros atstovas (g. [[1906]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Aleksandras Žadeikis]], lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius (g. [[1916]] m.). * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Bronislovas Mačernis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[sunkioji atletika|sunkiaatletis]], tarptautinės klasės [[sporto meistras]], sunkiosios atletikos treneris (g. [[1945]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Ona Labanauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, vertėja (g. [[1901]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Antanas Gulbinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas dermatologas, daktaras (g. [[1904]] m.). * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Leonas Mulevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1927]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d.: ** [[Jonas Pleškys]], lietuvis, buvęs [[TSRS]] Karinio jūrų laivyno [[laivo kapitonas]], pabėgęs į užsienį (g. [[1935]] m.). ** [[Petras Butkus (1914)|Petras Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] kapelionas, spaudos ir visuomenės veikėjas (g. [[1914]] m.). * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Leonas Baltrūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[krepšininkas]], Lietuvos ir [[Australija|Australijos]] [[krepšinis|krepšinio]] treneris (g. [[1914]] m.). * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Antanas Gruodis (1900)|Antanas Gruodis]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1900]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gegužė|Gegužė|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Gertrūda Šumskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė architektė (g. [[1935]] m.). * '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Antanas Bitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas higienistas, biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1928]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]], inžinierius architektas (g. [[1893]] m.). * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Eduardas Jurėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s (g. [[1923]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Birželis|Birželis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Alfonsas Dirsė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1915]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Jonas Matulionis (1906)|Jonas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1906]] m.). * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Bronius Kukšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, fizinių mokslų daktaras (g. [[1926]] m.). * '''[[Birželio 25]]''' d.: ** [[Juozas Matulis]], mokslininkas [[fizika]]s, [[Chemija|chemikas]], ilgametis [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] prezidentas (g. [[1899]] m.). ** [[Liubomiras Laucevičius (1905)|Liubomiras Laucevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1905]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Liepos 4]]''' d.: ** [[Martynas Gudelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, žurnalistas, vertėjas (g. [[1906]] m.). ** [[Viktoras Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas (g. [[1910]] m.). * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Janina Lašienė|Janina Lašienė-Mackevičaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja patologoanatomė, medicinos mokslų daktarė. Patologinės anatomijos viena pradininkių Lietuvoje (g. [[1897]] m.). * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Antanas Mončys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius modernistas (g. [[1921]] m.). * '''[[Liepos 15]]''' d.: ** [[Tautvydas Lideikis]], [[fizika]]s, habilituotas daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1947]] m.). ** [[Viktoras Butkus (1923)|Viktoras Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos profesorius (g. [[1923]] m.). * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Petras Gaulė]], poetas (g. [[1923]] m.). * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Stasys Krikščikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, karinis veikėjas (g. [[1907]] m.). * '''[[Liepos 23]]''' d. – [[Julius Veteikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (g. [[1908]] m.). * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Petronėlė Bernadišienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1910]] m.). * '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Pranas Ožinskas]], [[Argentinos lietuviai|Argentinos lietuvių]] visuomenės veikėjas, leidėjas, spaudos darbuotojas (g. [[1907]] m.). * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Leopoldas Kumpikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. [[1906]] m.). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Lidija Meškaitytė]], liaudies dailininkė, tapytoja, miniatiūrininkė (g. [[1926]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Egidijus Banionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1948]] m.). * '''[[Rugpjūčio 10]]''' d. – [[Gražina Matulaitytė|Gražina Matulaitytė-Rannit]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (lyrinis [[sopranas]]) (g. [[1899]] m.). * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d.: ** [[Algirdas Zigmas Lapėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius, režisierius (g. [[1944]] m.). ** [[Vytautas Jurgutis (1908)|Vytautas Jurgutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, bibliografas, knygotyrininkas (g. [[1908]] m.). * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Stasys Selemenavičius (1918)|Stasys Selemenavičius]], vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. [[1918]] m.). * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Kęstutis Bacevičius]], [[Lietuviai|lietuvių]] ir [[lenkai|lenkų]] pianistas, kompozitorius, pedagogas (g. [[1904]] m.). * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Prudencija Bičkienė-Jokūbauskienė|Prudencija Bičkienė-Jokūbauskienė-Navickaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] operos dainininkė, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja (g. [[1920]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Jurgis Oksas]], istorikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys (g. [[1934]] m.). * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Povilas Šilas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (g. [[1908]] m.). * '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Jonas Bielinis]], sovietinės Lietuvos administracinis ir partinis veikėjas, literatūros kritikas (g. [[1933]] m.). * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Juozas Bronius Laučka]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1910]] m.). * '''[[Rugsėjo 15]]''' d.: ** [[Augustinas Kepenis]], choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. [[1930]] m.). ** [[Viktoras Budrevičius]], kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (g. [[1928]] m.). * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Vytautas Kauneckas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, vertėjas (g. [[1908]] m.). * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Elena Dirsienė|Elena Dirsienė-Mažrimaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (sopranas), pedagogė (g. [[1914]] m.). * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Vytautas Tamulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, rašytojas (g. [[1913]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Petras Baubinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas ortopedas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1928]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Vytautas Jurkūnas (1910)|Vytautas Jurkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas [[grafika]]s (g. [[1910]] m.). * '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Rimvidas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (g. [[1957]] m.). * '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Adomas Rovas]], dainininkas (tenoras), muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1924]] m.). * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Vitas Lingys]], [[Lietuva|lietuvių]] [[žurnalistas]], vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų [[Lietuva|Lietuvoje]] (g. [[1960]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Tomas Šarkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (g. [[1940]] m.). * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Henrikas Jonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, [[pedagogas]], fizinių mokslų daktaras. [[Molekulinė spektroskopija|Molekulinės spektroskopijos]] Lietuvoje pradininkas (g. [[1913]] m.). * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Borisas Popovas]], buvęs tarybinis partinis veikėjas (g. [[1909]] m.). * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Nina Mitropolskaja]], [[Lietuva|Lietuvos]] rusų literatūros ir [[tautosaka|tautosakos]] tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1921]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d.: ** [[Antanas Ramonas]], Lietuvos prozininkas ir eseistas (g. [[1947]] m.). ** [[Česlovas Janušas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas marinistas, scenografas (g. [[1907]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Nelė Mazalaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytoja, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja (g. [[1907]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 2]]''' d. – [[Leonardas Gargasas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1927]] m.). * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Vladas Būtėnas (1923)|Vladas Būtėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. [[1923]] m.). * '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Teofilis Zubavičius]], gamtininkas mėgėjas, savamokslis [[ornitologija|ornitologas]], vienas pirmųjų [[paukščių žiedavimas|paukščių žieduotojų]] [[Lietuva|Lietuvoje]], ilgametis [[Žuvinto biosferos rezervatas|Žuvinto rezervato]] darbuotojas (g. [[1914]] m.). * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Evelina Kolupailaitė-Masiokienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, žurnalistė, visuomenininkė (g. [[1920]] m.). * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Bronius Aušrotas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[kapitonas]], žurnalistas (g. [[1909]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Algimantas Narakas|Algimantas Otonas Narakas]], gydytojas mikrochirurgas, medicinos daktaras (g. [[1927]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gruodis|Gruodis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Mindaugas Aižinas]], choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1934]] m.). * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Paulius Juodišius]], smuikininkas, [[pedagogas]], profesorius (g. [[1932]] m.). * '''[[Gruodžio 12]]''' d. – [[Vladimiras Ivanovas]], Lietuvos nusikaltėlis (g. [[1963]] m.). * '''[[Gruodžio 12]]''' d. – [[Valentinas Laskys]], Lietuvos nusikaltėlis (g. [[1953]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Rimtautas Gibavičius|Rimtautas Vincentas Gibavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, scenografas (g. [[1935]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Henrikas Kurauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kinas|kino]] ir [[teatras|teatro]] aktorius (g. [[1929]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Nedatuota|Nedatuota|Mirtys|sup=}}''' * [[Albertas Ratnikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (g. [[1923]] m.). * [[Kornelija Toropovienė]], architektė (g. [[1956]] m.). * [[Tatjana Rostovaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė, kritikė, vertėja (g. [[1926]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Čekoslovakija]] padalinta į dvi valstybes ([[Čekija]] ir [[Slovakija]]); * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Slovėnija]] priimta į Tarptautinį Valiutos Fondą ir Pasaulio Banką; * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Slovakija]] tapo Jungtinių Tautų nare; * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[JAV]] prezidentu inauguruotas [[Bilas Klintonas]]; * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Kazachstanas|Kazachstane]] priimta nauja konstitucija; * '''[[Vasario 26]]''' d. – Pasaulio prekybos centro sprogdinimas: 6 žmonės žuvo, apie 1000 sužeista; * '''[[Liepos 17]]''' d. – Patrick Volkerding sukūrė [[Slackware]]; * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Albertas II]] (g. [[1934]] m., [[Briuselis|Briuselyje]], [[Belgija|Belgijoje]]), tapo [[Belgijos karaliai|Belgijos karaliumi]]; * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Redha Malek]] (g. [[1931]] m.), tapo [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministru pirmininku]], šias pareigas ėjo iki [[1994]] m. balandžio mėn; * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – įsigaliojo [[Mastrichto sutartis]]. [[Europos Ekonominė Bendrija|Europos Ekonominę Bendriją]] pakeitė [[Europos Sąjunga]]; * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Niujorkas|Niujorko]] meru tapo [[Rudolph Giuliani]], prieš tai pagarsėjęs bylomis prieš [[mafija|mafiją]]. === Gimtadieniai === * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Julienne Irwin]], [[JAV|amerikiečių]] dainininkė iš Bel Airo ([[Maryland]] valstija), ''[[America's Got Talent]]'' finalistė. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Cheltzie Lee]], [[Australija|Australijos]] [[dailusis čiuožimas|dailiojo čiuožimo]] sportininkė. Nacionalinio aukso medalio savininkė. * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Johnny Gaudreau|Džonis Godro]], [[JAV|amerikiečių]] ledo ritulininkas (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Laura Dahlmeier|Laura Dalmajer]], [[Vokietija|vokiečių]] biatlonininkė (m. [[2025]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Charlie Kirk|Čarlis Kirkas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] dešiniųjų pažiūrų politinis aktyvistas, autorius ir visuomenės veikėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Klymas Artamonovas|Klymas Artamanovas]], [[Ukraina|Ukrainos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijoje. [[2009]] m. su Šiaulių Šiauliais pasirašė ilgalaikį kontraktą. Komandoje debiutavo 2010-02-14 varžybose su Lietuvos rytu. === Mirtys === {{TOCMėnesiai|uzmirt|Mirtys}} '''{{Ref label|uzmirt|Sausis|Sausis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Rudolfas Nurijevas]], rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų ([[1961]] m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis [[Prancūzija|Prancūzijoje]])<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0638159/ Rudolfas Nurijevas].</ref> (g. [[1938]] m.). * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Audrey Hepburn]], [[JK|britų]] aktorė, modelis, humanistė (g. [[1929]] m.). * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Kobo Abė]], japonų rašytojas (g. [[1924]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Ion Negoiţescu]], rumunų literatūros istorikas, kritikas, poetas ir romanistas. Jis buvo vienas iš Sibio literatūros draugijos narių. Negoiţescu pradėjo savo karjerą kaip paauglys ir tapo žinomas kaip literatūros ideologas. Iki [[1990]] m. jis buvo vienas iš nedaugelio atvirai homoseksualių inteligentų [[Rumunija|Rumunijoje]] (g. [[1921]] m.). * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Robert William Holley]], [[1968 m. Nobelio premijos laureatai|1968]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1922]] m.). * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Ferruccio Lamborghini|Ferruccio Elio Arturo Lamborghini]], [[Italija|Italijos]] verslininkas (g. [[1916]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Carlos Montoya]], ispano-amerikiečių [[flamenkas|flamenko]] gitaristas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0600200/ Carlos Montoya].</ref> (g. [[1903]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Anšlavas Eglytis]], [[latviai|latvių]] rašytojas (g. [[1906]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Romis Bemas]], [[latviai|latvių]] akvarelininkas, dailėtyrininkas (g. [[1927]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Valdis Kalnruozė]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1894]] m.). * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Masahiko Kimura]], vienas garsiausių [[dziudo]] meistrų (170 cm; 85 kg).<ref name=kimura1>Jim Chen, Theodore Chen. [http://www.judoinfo.com/kimura.htm The Man Who Defeated Helio Gracie.]</ref><ref>Andrew Lundy, John Molinaro, Dan Tavares. [https://web.archive.org/web/20061211000150/http://www.cbc.ca/sports/indepth/10-japan-athletes.html Japonų sportininkai] CBC Sports.</ref><ref>Lawrence Eng. [http://www.cjas.org/~leng/grapple.htm Imtynės: Faktas ir fikcija.]</ref> (g. [[1917]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[David Koresh]], sektos [[Dovydo šaka]] lyderis<ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=6610999 David Koresh].</ref> (g. [[1959]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Birželis|Birželis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Dražen Petrović|Draženas Petrovičius]], legendinis [[Kroatija|Kroatijos]] krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku{{faktas}}, garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti [[NBA]]. Žuvo [[1993]] m. autoavarijoje (g. [[1964]] m.). * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[William Golding|William G. Golding]], [[XX amžius|XX]] amžiaus anglų romanistas, [[1983]] apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]] (g. [[1911]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Demos Shakarian]], [[armėnai|armėnų]] kilmės krikščionis verslininkas iš [[Los Andželas|Los Andželo]], kuris įkūrė tarptautinę [[Veikliųjų žmonių bendrija|Veikliųjų žmonių bendriją]] (g. [[1913]] m.). * '''[[Liepos 23]]''' d. – [[James Jordan]], [[Michael Jordan]] tėvas<ref>[[:en:James R. Jordan, Sr.|James Jordan]].</ref> (g. [[1936]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d.: ** [[Dinmuchamedas Kunajevas]], tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, [[1964]]–[[1986]] m. - [[Kazachstanas|Kazachijos]] KP Pirmasis sekretorius, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys ([[1971]]–[[1987]]), triskart [[Socialistinio darbo didvyris]] (g. [[1912]] m.). ** [[Kasdi Merbah]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]] ([[1988]] m. [[lapkričio 5]] d. – [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d.) (g. [[1938]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Julianas Semionovas]], žydų kilmės tarybinis rašytojas, kino scenaristas, žurnalistas. Laikraščio "Visiškai slaptai" įkūrėjas (1989), vienas iš žurnalistinio tyrimo ir politinio detektyvo pradininkų Tarybų Sąjungoje (g. [[1931]] m.). * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Viktoras Nikonovas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (g. [[1929]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Ian Stuart Donaldson]], [[RAC]] grupės [[Skrewdriver]] įkūrėjas (g. [[1957]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Federico Fellini]], [[italai|italų]] kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių [[XX amžius|XX amžiaus]] kūrėjų (g. [[1920]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Severo Ochoa de Albornoz]], [[1959 m. Nobelio premijos laureatai|1959]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1905]] m.). * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Anatols Dinbergs]], vienas žymiausių [[Latvija|Latvijos]] diplomatų. Latviją okupavus [[TSRS|Sovietų Sąjungai]] pasitraukė į [[JAV]]. Ten užėmė aukštas pareigas - buvo [[Latvija|Latvijos]] patikėtinis, okupacijos metais atstovavo jai užsienio politikoje. Dirbo šalies ambasadoriumi [[JT|Jungtinėms Tautoms]], o vėliau [[JAV]] (g. [[1911]] m.). * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Leonidas Gaidajus|Leonidas Iovičius Gaidajus]], vienas populiariausių [[TSRS]] kino filmų režisierius, populiarių [[TSRS]] komedijų scenarijų autorius, taip pat aktorius (g. [[1923]] m.). * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Anthony Burgess|Antonis Berdžesas]], [[Anglija|anglų]] rašytojas, kompozitorius ir kritikas (g. [[1917]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Gruodis|Gruodis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Pablo Escobar|Pablas Emilijas Eskobaras Gavirija]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] [[narkobaronas]], eksportavęs [[kokainas|kokainą]] į [[JAV]] ir kitas pasaulio šalis (g. [[1949]] m.). * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Frank Zappa|Frenkas Zapa]], muzikantas, kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0953261/ Frenkas Zapa].</ref> (g. [[1940]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Zviadas Gamsachurdija|Zviadas Gamsachurdia]], garsus [[gruzinai|gruzinų]] disidentas, mokslininkas ir rašytojas. Tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu [[Gruzija|Gruzijos respublikos]] prezidentu ([[1991]]–[[1992]]), po [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] griūties (g. [[1939]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Nedatuota|Nedatuota|Mirtys|sup=}}''' * [[Riveras Feniksas|Riveras Džudas Feniksas]], amerikiečių aktorius (g. [[1970]] m.). === Nobelio premijos === [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Kary B. Mullis]] ([[1944]]–), [[Michael Smith]] ([[1932]]–[[2000]]); * '''[[Nobelio ekonomikos premija|Ekonomikos]]''' – [[Robert W. Fogel]] ([[1926]]–), [[Douglass C. North]] ([[1920]]–); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Russell Alan Hulse]], [[Joseph Hooton Taylor Jr.]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Toni Morrison]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Richard J. Roberts]] ([[1943]]–), [[Phillip A. Sharp]] ([[1944]]–); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Nelson Mandela|Nelsonas Mandela]] ([[1918]]–[[2013]]), [[Frederik Willem de Klerk]] ([[1936]]–[[2021]]). == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|1993|no=T}} [[Kategorija:1993 metai|*1993 m.]] 2332d3myhp9hqoxzya4d17rffok9tc2 0 6070 7855870 7836603 2026-06-13T21:47:07Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855870 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' arba '''liekanagiai'''{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Rytų Afrika|Rytų]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietų Azija|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. [[Europa|Europoje]] paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių [[viršutinis žandikaulis]] ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. [[Kandžiai]] ir [[iltiniai dantys]] labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios [[lūpa|lūpos]], pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių [[metabolizmas]], panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų [[sėklidė]]s kirkšnyse, tik arkliai turi [[kapšelis|kapšelį]]. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | url=https://archive.org/details/walkersmammalsof0002nowa_d2q4 | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=[https://archive.org/details/walkersmammalsof0002nowa_d2q4/page/1006 1007]–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | url=https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava_a5g0 | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | url=https://archive.org/details/riseofplacentals0000unse | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=[https://archive.org/details/riseofplacentals0000unse/page/198 199]-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | url=https://archive.org/details/classificationof0000mcke | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į [[Nykstanti rūšis|nykstančių rūšių]] sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į rūšių, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti, sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9|author-link=Rimantas Baleišis}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] l1pf21u2xfv855agobn07yl7rtx1v9v 0 6895 7855881 7845407 2026-06-13T22:04:02Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855881 wikitext text/x-wiki {{kalba | kalba = Vokiečių kalba<br /> '''''Deutsch''''' | spalva = lawngreen | šalys = [[Austrija|Austrijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteine]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[Namibija|Namibijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[PAR]] ir kitur| kalbančiųjų = apie 120 mln. (gimtoji),<ref name=natgeo2006 /><ref>SIL Ethnologue (2006). 95 million speakers of Standard German; 105 million including Middle and Upper German dialects; 120 million including Low Saxon and Yiddish.</ref><br /> apie 80 mln. (negimtoji)<ref name=natgeo2006>{{cite book | authorlink = National Geographic | title = National Geographic Collegiate Atlas of the World | publisher = R.R Donnelley & Sons Company | date = 2006 m. balandžio mėn. | location = Willard, Ohio | pages = 257–270 | isbn = 978-0-7922-3662-7 }}</ref> | vieta = 10 | kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]]<br />&nbsp;[[Germanų prokalbė]]<br />&nbsp;[[Germanų kalbos]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Vakarų germanų kalbos]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[vokiečių aukštaičių]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''vokiečių''' | oficiali = {{flag|Austrija}}<br /> {{flag|Belgija}}<br /> {{flag|Italija}} (tik [[Pietų Tirolis|Pietų Tirolyje]]) <br /> {{flag|Lichtenšteinas}}<br /> {{flag|Liuksemburgas}}<br /> {{flag|Šveicarija}}<br /> {{flag|Vokietija}}<br /> {{flag|Europos Sąjunga}} (oficiali ir darbo kalba) ---- '''Taip pat oficiali kalba:'''<br /> {{flag|Prancūzija}} <small>(„Regioninė kalba“ [[Elzasas|Elzaso]] regione ir [[Mozelis (departamentas)|Mozelio departamente]]),</small><ref>[ftp://trf.education.gouv.fr/pub/edutel/bo/2003/hs2/alsace_mosellans2.pdf V - Langue regionale d’Alsace et des pays Mosellans ]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |fix-attempted=yes }}; tikrinta 2016-08-13</ref><br /> {{flag|Namibija}} <small>(„[[Nacionalinė kalba]]“; iki [[1990]] m. buvo oficiali kalba),</small><ref>Stefan Engelberg und Doris Stolberg: ''Sprachwissenschaft und kolonialzeitlicher Sprachkontakt'', ebenda.</ref><br /> {{flag|Lenkija}} <small>(„Pagalbinė kalba“ daugelyje bendruomenių),</small><ref>[http://www.ostpreussen-info.de/land/minderheit.htm Zur Lage der deutschen Minderheit in Polen seit 1989]; tikrinta 2016-08-13</ref><br /> {{flag|Slovakija}}: [[Vaizdas:KrahuleWappen.gif|23px]] [[Krahulė]]je <small>(„Oficiali kalba“ savivaldybės mastu)</small><ref>[https://books.google.lt/books?id=6SGkAQAAQBAJ&pg=PA127&lpg=PA127&dq=Euromosaik-Studie:+Deutsch+in+der+Slowakei&source=bl&ots=9a5Vng8_0f&sig=31KFMjmpUlSqmwY_cXrYx2MLHu4&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwi4iNzprMXOAhVLCpoKHYV5A_EQ6AEILTAD#v=onepage&q=Euromosaik-Studie%3A%20Deutsch%20in%20der%20Slowakei&f=false Minderheitenpolitik in Ostmitteleuropa im Prozess der EU-Erweiterung]; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Vatikanas}} <small>(Šveicarų sargybos kalba)</small><ref>[http://www.vds-ev.de/verein/aha/aha.php Verein Deutsche Sprache e.V. - Prominente Mitglieder und Ehrenmitglieder] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090704082636/http://www.vds-ev.de/verein/aha/aha.php |date=2009-07-04 }}. Letzter Zugriff am 13. November 2009</ref><br /> {{flag|Venesuela}} <small>([[Kolonija Tovaras]])</small><ref>[http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=gct Ethnologue report for Alemán Coloniero]</ref><br /> ---- '''Pripažinta kaip tautinių mažumų kalba:'''<br /> {{flag|Brazilija}}<ref>[http://www.rog.com.br/claudiovereza2/mostraconteudos.asp?cod_conteudo=735 O povo pomerano no ES] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121221183002/http://www.rog.com.br/claudiovereza2/mostraconteudos.asp?cod_conteudo=735 |date=2012-12-21 }}</ref><ref>[http://www.revistajuridica.com.br/noticia_integra_new.asp?id=187110 ALEES - PEC que trata do patrimônio cultural retorna ao Plenário] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131214070838/http://www.revistajuridica.com.br/noticia_integra_new.asp?id=187110 |date=2013-12-14 }}</ref><ref name="rslei">[http://www.al.rs.gov.br/legis/M010/M0100018.asp?Hid_IdNorma=58094 LEI 14.061 - DECLARA INTEGRANTE DO PATRIMÔNIO HISTÓRICO E CULTURAL DO ESTADO DO RIO GRANDE DO SUL A “LÍNGUA HUNSRIK”, DE ORIGEM GERMÂNICA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190330024004/http://www.al.rs.gov.br/legis/M010/M0100018.asp?Hid_IdNorma=58094 |date=2019-03-30 }}</ref><br />{{flag|Čekija}}<ref>[http://ec.europa.eu/education/languages/archive/languages/langmin/euromosaic/cz1_de.html Regional- und Minderheitensprachen der Europäischen Union - Euromosaik-Studie : Deutsch in der Tschechischen Republik] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091124105857/http://ec.europa.eu/education/languages/archive/languages/langmin/euromosaic/cz1_de.html |date=2009-11-24 }} Letzter Zugriff am 13. November 2009</ref><br /> {{flag|Danija}}<ref>[http://ec.europa.eu/education/languages/archive/languages/langmin/euromosaic/da1_en.html Support from the European Commission for measures to promote and safeguard regional or minority languages and cultures - The Euromosaic sutdy: German in Denmark] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091124105901/http://ec.europa.eu/education/languages/archive/languages/langmin/euromosaic/da1_en.html |date=2009-11-24 }} (engl.). Letzter Zugriff am 13. November 2009</ref><br /> {{flag|Kazachstanas}}<ref>[http://www.laenderkontakte.de/region/asien/kasachstan/deutsche_vereinigungen_deutsche_minderheiten/index.html Deutsche Vereinigungen / Deutsche Minderheiten (Kasachstan)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719054010/http://www.laenderkontakte.de/region/asien/kasachstan/deutsche_vereinigungen_deutsche_minderheiten/index.html |date=2011-07-19 }}; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Kirgizija}}<ref>[http://www.auswaertiges-amt.de/DE/Aussenpolitik/Laender/Laenderinfos/Kirgisistan/Bilateral_node.html Beziehungen zu Deutschland] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910053847/http://www.auswaertiges-amt.de/DE/Aussenpolitik/Laender/Laenderinfos/Kirgisistan/Bilateral_node.html |date=2016-09-10 }}; tikrinta 2016-08-18</ref> <br />{{flag|Italija}}<ref>[http://www.uni-leipzig.de/~siebenh/kurse/SS08/v_sprachliche_variation_08/10_sprachliche_variation.pdf Deutsche Sprache in Europa]</ref><br />{{flag|Pietų Afrikos Respublika}}<ref>[http://www.constitutionalcourt.org.za/site/constitution/english-web/ch1.html Pietų Afrikos Respublikos konstitucija ''(anglų k.)''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180207020120/http://www.constitutionalcourt.org.za/site/constitution/english-web/ch1.html |date=2018-02-07 }}; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Rumunija}},<ref>[https://www.siebenbuerger.de/zeitung/artikel/alteartikel/223-deutsche-minderheit-in-rumaenien.html Rumunijos vokiečių tautinė mažuma: "Kambarinis augalas ar rūpinimosi objektas" ''(vokiečių k.)'']; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Rusija}}<ref>[http://www.rusdeutsch.eu/Russlanddeutsche "Rusijos vokiečiai" ''(vokiečių k.)'']; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Slovakija}}<ref>[https://books.google.lt/books?id=6SGkAQAAQBAJ&pg=PA127&lpg=PA127&dq=Euromosaik-Studie:+Deutsch+in+der+Slowakei&source=bl&ots=9a5Vng8_0f&sig=31KFMjmpUlSqmwY_cXrYx2MLHu4&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwi4iNzprMXOAhVLCpoKHYV5A_EQ6AEILTAD#v=onepage&q=Euromosaik-Studie%3A%20Deutsch%20in%20der%20Slowakei&f=false Minderheitenpolitik in Ostmitteleuropa im Prozess der EU-Erweiterung]; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Vengrija}}<ref>[http://www.coe.int/lt/web/conventions/search-on-treaties/-/conventions/treaty/148/declarations Reservations and Declarations for Treaty No.148 - European Charter for Regional or Minority Languages]; tikrinta 2016-08-16</ref><ref>[http://www.budapest.diplo.de/Vertretung/budapest/de/04_20Pol/Deutsche_20Minderheit/0-Ungarndeutsche.html Die deutsche Minderheit in Ungarn] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150505041026/http://www.budapest.diplo.de/Vertretung/budapest/de/04_20Pol/Deutsche_20Minderheit/0-Ungarndeutsche.html |date=2015-05-05 }}; tikrinta 2016-08-16</ref><ref>[http://www.mfa.gov.hu/NR/rdonlyres/9F2D180E-538E-4363-AA5E-3D103B522E3B/0/etniang.pdf The national and ethnic minorities in Hungary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130528172449/http://www.mfa.gov.hu/NR/rdonlyres/9F2D180E-538E-4363-AA5E-3D103B522E3B/0/etniang.pdf |date=2013-05-28 }}; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> | institucijos = Rat für deutsche Rechtschreibun | iso639-1 = de | iso639-2 = ger (B), deu (T) | iso639-3 = deu | sil = GER | paveikslėlis = Legal status of German in Europe.svg }} '''Vokiečių kalba''' (vok. {{audio|de-Deutsch.ogg|''Deutsch''}}, tariama: {{IPA|[ˈdɔʏ̯tʃ]}}; vok. ''deutsche Sprache'', tariama: {{IPA|[ˈdɔʏ̯tʃə ˈʃpʀaːχə]}}) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.<ref>Немецкий язык // Языкознание. Большой энциклопедический словарь / Гл. ред. В. Н. Ярцева. – 2-е изд.. – М.: Большая Российская энциклопедия, 1998. – С. 329. – ISBN 5-85270-307-9.</ref> Tai viena didžiausių pasaulio kalbų po kinų, arabų, hindi, anglų, ispanų, bengalų, portugalų, rusų ir japonų kalbų, taip pat ir viena įtakingiausių.<ref>[http://docslide.us/documents/top-languages-the-worlds-10-most-influential-languages-by-george-weber-1997.html 10 įtakingiausių pasaulio kalbų ''(anglų k.)''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160911213246/http://docslide.us/documents/top-languages-the-worlds-10-most-influential-languages-by-george-weber-1997.html |date=2016-09-11 }}; tikrinta 2016-08-15</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]] (daugiau nei 90 mln.). Daugiausia vartojama pačių vokiečių [[Vokietija|Vokietijoje]], taip pat kitose vokiškai kalbančiose šalyse – [[Austrija|Austrijoje]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteine]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], vokiškai kalbančiuose [[Šveicarija|Šveicarijos]] kantonuose, rytų [[Belgija|Belgijoje]], [[Italija|Italijoje]] ([[Pietų Tirolis|Pietų Tirolyje]]), [[Elzasas|Elzase]] ir [[Lotaringija|Lotaringijoje]], šiaurės [[šlėzvigas|Šlėzvige]]. Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] bei kitose pasaulio šalyse. Vokiečių kalbą ir [[Vokiečių literatūra|literatūrą]] tiria vokiečių [[filologija]]. Tai [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų šeimos]] germanų kalbų grupės [[Vakarų germanų kalbos|vakarų germanų]] šakos kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s. Raštas remiasi lotyniškąja abėcėle, kuri yra papildyta [[Umliautas|umliautais]] (''ä, ö, ü'') bei [[Ligatūra (poligrafija)|ligatūra]] escet (''ß''). Seniausi rašto paminklai iš VIII a.<ref>[https://www.krugosvet.ru/enc/gumanitarnye_nauki/lingvistika/NEMETSKI_YAZIK.html?page=0,0 Немецкий язык] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191207132919/https://www.krugosvet.ru/enc/gumanitarnye_nauki/lingvistika/NEMETSKI_YAZIK.html?page=0,0 |date=2019-12-07 }}. Энциклопедия Кругосвет. Tikrinta 2011-11-06.</ref> == Istorija == Vokiečių kalba susidarė iš [[frankai|frankų]], [[alemanai|alemanų]], [[bavarai|bavarų]] ir iš dalies iš senovės [[saksai|saksų]] ir [[fryzai|fryzų]] tarmių.<ref>{{cite book|last=Lebek|first=S.|title=Frankų kilmė. V-XI amžiai. T. I |publisher=Skarabej|location=Maskva|date=1993|pages=|isbn=5-86507-001-0}}''(rusų k.)''</ref> Iki VII a. iškilo dvi tarmių grupės – vokiečių [[Aukštutinės vokiečių kalbos|aukštaičių]] ir vokiečių [[Vokiečių žemaičių tarmė|žemaičių]]. Skiriamos šios vokiečių žemaičių rašto kalbos: senoji (VIII–XII a.) ir vidurinė (XIII–XV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX–XV a. sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė [[Flamandų kalba|flamandų]] ir [[Olandų kalba|olandų]] kalbos).<ref>Stellmacher D. Niederdeutsche Sprache. Berlin, 2000.</ref> Vokiečių aukštaičių tarme grįsta [[Literatūrinė kalba|bendrinė kalba]]. Šios tarmės istorija paprastai skirstoma į keturis laikotarpius:<ref>{{cite book|last=Haubrichs|first=W.|title=Reallexikon der Germanischen Altertumskunde (Theodiscus)|publisher=|location=Berlin, New York|date=2005|pages=|isbn=3-11-018385-4}}</ref> * [[Senoji vokiečių kalba|senoji]] (''Althochdeutsch''; 750–1050 m.),<ref>{{cite book|last= Sonderegger|first=S.|title=Althochdeutsche Sprache und Literatur: eine Einführung in das älteste Deutsch. Darstellung und Grammatik|url= https://archive.org/details/althochdeutsches0000sond|publisher=|location=Berlin|date=1987|pages=|isbn=3-11-004559-1}}</ref> * [[Vidurinė vokiečių kalba|vidurinė]] (''Mittelhochdeutsch''; 1050–1350 m.),<ref>[http://www.linguist.de/Deutsch/gds1.htm Allgemeiner Längsschnitt vom Indogermanischen zum Neuhochdeutschen]; tikrinta 2016-08-22</ref> * [[Ankstyvoji vokiečių kalba|ankstyvoji]] (''Frühneuhochdeutsch''; 1350–1650 m.),<ref>[https://www.lernhelfer.de/schuelerlexikon/deutsch/artikel/fruehneuhochdeutsch Frühneuhochdeutsch]; tikrinta 2016-08-22</ref> ir * [[Naujoji vokiečių kalba|naujoji]] (''Neuhochdeutsch''; nuo 1650 m.) vokiečių aukštaičių kalba.<ref>[https://www.lernhelfer.de/schuelerlexikon/deutsch/artikel/neuhochdeutsch Neuhochdeutsch]; tikrinta 2016-08-22</ref> [[Vaizdas:Sprachenkarte Deutschland1880.png|thumb|left|300px|Istorinis vokiečių kalbos paplitimas, neskaitant [[Baltijos vokiečiai|Baltijos vokiečių]], [[Volgos vokiečiai|Volgos vokiečių]] ir užjūryje gyvenančių vokiečių teritorijų, 1880 m.{{Efn|Šitame istoriniame žemėlapyje, pagal to meto [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijoje]] gyvavusią nacionalistinę dvasią,<ref>Vgl. zu selbigem mit Bezug auf die Perzipierung des Niederländischen: Ulrike Kloos: ''Niederlandbild und deutsche Germanistik 1800–1933: Ein Beitrag zur komparatistischen Imagologie'' (Studia imagologica; 04), Rodopi, Amsterdam [u.&nbsp;a.] 1992, S. 12–13, 98 ff., 128 ff.</ref> vaizduojamos nevisiškai tiksliai kalbos ir tautos,<ref>Vgl. hierzu Ulrike Kloss, op. cit., S. 77.</ref> o Nyderlandų ir šiaurės Belgijos gyventojai sulyginami su šiaurės vokiečiais (vok. „Niederdeutschen“). Daugiau apie tai:<ref> In der ersten Ausgabe von Karl Bernhardis ''Sprachkarte von Deutschland'' von 1844, deren Inhalt vergleichbar ist, wurde die ''deutsche Sprache'' hingegen in Übereinstimmung mit dem Sprachgebrauch [[Jacob Grimm]]s (Vgl. zu diesem Ulrike Kloss, op. cit., S. 18 ff.) als Bezeichnung für die Germanischen Sprachen insgesamt verwendet und in den ''hochdeutschen Sprachstamm'', den ''niederdeutschen Sprachstamm'' und den ''nordischen Sprachstamm'' unterschieden. In Heinrich Kieperts ''Völker[-] und Sprachen-Karte von Deutschland und den Nachbarländern'' von 1872 wurden Völker statt Sprachen abgebildet und die Deutschen in ''oberdeutsche'', ''mitteldeutsche'' und ''niederdeutsche Stämme'' unterteilt, parallel dazu wurde jedoch das Gebiet mit ''nur hochdeutscher Schriftsprache'' von dem des zu den ''niederdeutschen Stämmen'' gezählten ''flämisch-holländischen'' [Stamm] ''mit Dialect-Schriftsprache'' auch farblich abgesetzt. (Vgl. [http://www.lib.uchicago.edu/e/su/maps/kiepert/G6081-E1-1872-K5.html ''The Maps of Heinrich Kiepert'', Ethnology, Germany, 1872]; Heinrich Kieperts ältere ''Nationaliäts-Karte von Deutschland'' von 1848 ist bei Morgane Labbé: ''Die Grenzen der deutschen Nation. Raum der Karte, Statistik, Erzählung.'' In: ''Die Grenze als Raum, Erfahrung und Konstruktion: Deutschland, Frankreich und Polen vom 17. bis 20. Jahrhundert''. Hg. von Etienne François u.&nbsp;a., Campus, Frankfurt am Main [u.&nbsp;a.] 2007, S. 293–320, zwar im Anhang nach S. 320 auch mit abgedruckt, aber zu undeutlich, als dass die Beschriftung lesbar wäre.) In der hier abgebildeten Karte von 1880 sind nur noch die Staatennamen ''Niederlande'' und ''Belgien'' und ein kleinerer Schriftzug ''Vlämingen'' im Norden Belgiens vorhanden, jeder Hinweis auf eine sprachliche Eigenständigkeit dieser Gebiete wurde getilgt.</ref>}}]]Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta [[riteris|riterių]] poezijos, ankstyvoji įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas: 1454 m. Vokietijoje [[Johann Gutenberg|Johanas Gutenbergas]] [[lotynų kalba]] išleido pirmąją spausdintą [[Biblija|Bibliją]].<ref>[http://www.gutenberg-bible.com/history.html History Of The Gutenberg Bible] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160820225127/http://www.gutenberg-bible.com/history.html |date=2016-08-20 }}; tikrinta 2016-08-22</ref> Jo patobulintos technologijos paspartino knygų leidybą. [[reformacija|Reformacijos]] pradininkas [[Liuteris|Martynas Liuteris]] 1522 m. į vokiečių aukštaičių tarmę Bibliją išvertė, ir šis nacionalinės reikšmės įvykis įtvirtino vokiečių aukštaičių kalbą, sustiprino jos prestižą.<ref>[http://www.bible.ca/history/philip-schaff/7_ch04.htm#_ednref15 Philip Schaff „History of the Christian Church“ (New York: Charles Scribner’s Sons, 1910), t. VII, ch. IV, §62]; tikrinta 2016-08-22</ref> Vėlesniais laikais prie naujosios vokiečių aukštaičių kalbos įsigalėjimo prisidėjo atsiradusi periodinė spauda ir vokiečių klasikinė literatūra. == Geografinis paplitimas == Vokiečių kalba kaip [[gimtoji kalba|gimtoji]] ir antroji kalba yra plačiai paplitusi visame pasaulyje.<ref>Schäuble W. [http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf Zwei Jahrzehnte Politik für Aussiedler und nationale Minderheiten] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150923191550/http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf |date=2015-09-23 }} (vok.) // Aussiedler- und Minderheitenpolitik in Deutschland: Bilanz und Perspektiven. – 2009. – Bd. 38. – S. 17—22.</ref><ref>[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_sum_de.pdf Spezial-Eurobarometer 243: Die Europäer und ihre Sprachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070128095746/http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_237.en.pdf |date=2007-01-28 }} (vok.). Europa.eu. Tikrinta 2014-11-13.</ref> Be trijų pagrindinių vokiškai kalbančių [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] šalių Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos, kaip mažumos kalba vokiečių kalba vartojama ir kitose valstybėse.<ref>Nossol A. [http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf Kulturelle Identität und Konfessionalität] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150923191550/http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf |date=2015-09-23 }} (vok.) // Aussiedler- und Minderheitenpolitik in Deutschland. Bilanz und Perspektiven. – 2009. – S. 101–102.</ref><ref>Rosenberg P. [http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf Die Entwicklung der europäischen Sprachenvielfalt und die Rolle der Minderheiten – der linguistische Befund] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150923191550/http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf |date=2015-09-23 }} (vok.) // Aussiedler- und Minderheitenpolitik in Deutschland. Bilanz und Perspektiven. – 2009. – S. 135–149.</ref> Vokiečių kalba yra gimtoji ar bendravimo kalba vokiečių kilmės asmenims [[Vidurio Europa|Centrinėje]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]],<ref>Weber M. [http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf Deutsche Minderheiten in der europäischen Siedlungsgeschichte] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150923191550/http://www.bkge.de/download/1-310_Aussiedlerpolitik.pdf |date=2015-09-23 }} (vok.) // Aussiedler- und Minderheitenpolitik in Deutschland: Bilanz und Perspektiven. – 2009. – Bd. 38. – S. 42—43.</ref> daugiau nei dviem milijonams [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]], [[Kanada|Kanados]] ir [[Brazilija|Brazilijos]] gyventojų, plačiai vartojama [[Australija|Australijoje]] bei kaip kuriose buvusiose Vokietijos kolonijose Afrikoje. === Vokiečių kalbos paplitimas pasaulyje === {| class="prettytable" | [[Vaizdas:Legal statuses of German in the world.svg|650px|Orange: Amtssprache; gelb: Verkehrsprache|border]] [[Vaizdas:Legal status of German in Europe.svg|350px|Orange: Amtssprache; gelb: Verkehrsprache|border]] |- | '''Žymėjimas:''' {{legend|#ffcc00|[[Valstybinė kalba]] ir daugumos gimtoji kalba}} {{legend|#d98575|Oficiali kalba, bet ne daugumos gimtoji kalba kalba}} {{legend|#7373d9|Vokiečių kalba ar jos variantas yra oficialiai pripažinta mažumos kalba (kvadratais pažymėta, kur nėra didelio geografinio paplitimo)}} {{legend|#30efe3|Vokiečių kalba ar jos variantas yra gana paplitęs, bet nesudaro didelio gyventojų skaičiaus ir neturi oficialaus statuso}} |} ==== Europa ==== [[Vaizdas:D-A-CH.svg|thumb|DACH arba [[D-A-CH]] (Vokietija-Austrija-Šveicarija). Šalys, kuriose vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi.]] Vokiečių kalba labiausiai paplitusi [[Europa|Europoje]].<ref>[http://docslide.us/documents/top-languages-the-worlds-10-most-influential-languages-by-george-weber-1997.html 10 įtakingiausių pasaulio kalbų ''(anglų k.)''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160911213246/http://docslide.us/documents/top-languages-the-worlds-10-most-influential-languages-by-george-weber-1997.html |date=2016-09-11 }}; tikrinta 2016-08-15</ref> Ja šnekama nuo [[Liuksemburgas|Liuksemburge]] gyvenančios [[Rambrušas|Rambrušo]] bendruomenės vakaruose iki už 850 km nuo Rambrušo nutolusio [[Austrija|Austrijos]] [[Doič Jarndorfas|Doič Jarndorfo]] kaimo rytuose, nuo [[Vokietija|Vokietijos]] [[Ziultas|Ziulto]] saloje įsikūrusio [[Listas|Listo]] šiaurėje iki beveik už 1&nbsp;005 km nuo jo esančio [[Šveicarija|Šveicarijos]] [[Cermatas|Cermato]] miestelio pietuose. Vokietijoje šie geografiniai taškai yra [[Listas]], [[Oberstdorfas]], [[Zelfkantas]] ir [[Giorlicas]]. '''Vokiečių kalba yra valstybinė:''' * [[Austrija|Austrijoje]], * [[Lichtenšteinas|Lichtenšteine]], * [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], * [[Šveicarija|Šveicarijoje]], * [[Vokietija|Vokietijoje]]. '''Vokiškai kalbančių bendruomenių yra:''' [[Vaizdas:Vokiškas užrašas ant Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios.JPG|miniatiūra|right|150px|Vokiškas užrašas ant [[Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia|Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios]]]] * [[Baltijos šalys]]e (iš viso čia gyvena apie 8&nbsp;000 [[Baltijos vokiečiai|Baltijos vokiečių]], dalis jų priklauso [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] vokiečiams; paprastai jiems gimtosios [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vokiečių aukštaičių]] arba [[Vokiečių žemaičių tarmė|vokiečių žemaičių]] (''Plattdeutsch'') tarmės; [[Estija|Estijoje]] gyvena apie 2 000 vokiečių (2000 m. buvo 1&nbsp;870), [[Latvija|Latvijoje]] – apie 3&nbsp;000 (2004 m. buvo 3&nbsp;311) ir maždaug tiek pat (3&nbsp;000) [[Lietuva|Lietuvoje;]]<ref>[http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1763&PHPSESSID=756a5976f2c9cff73b1a04144e501d58 STATISTICS LITHUANIA] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120924000000/http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1763&PHPSESSID=756a5976f2c9cff73b1a04144e501d58 |date=2012-09-24 }}; žiūreta 2016-08-15</ref> iš 3&nbsp;243 [[Lietuvos vokiečiai|Lietuvoje gyvenančių vokiečių]], vokiečių kalba kaip gimtąją tebešneka tik 804 gyventojai); * Rytų [[Belgija|Belgijoje]] (apie 78&nbsp;000 [[belgai|belgų]] vokiečių kalbą nurodo kaip gimtąją); * [[Čekija|Čekijoje]] (vokiečių mažumą šalyje sudaro apie 41&nbsp;200 arba 0,4 % šalies gyventojų); * [[Danija|Danijos]] pietuose (apie 20 tūkst.<ref>[https://www.bpb.de/ Bundeszentrale für politische Bildung]; tikrinta 2016-08-15</ref> gyventojų vokiečių kalba yra gimtoji; vokiečių kalba čia pripažinta regionine);<ref>[http://www.uoc.es/euromosaic/web/document/alemany/an/i2/i2.html Euromosaic – German in Denmark] (engl.). Letzter Zugriff am 13. November 2009</ref> * [[Italija|Italijoje]] (iš 487 tūkst. [[Pietų Tirolis|Pietų Tirolio]] gyventojų (pagal 2006 m. duomenis) 69 % vokiečių kalbą nurodo kaip gimtąją); * [[Lenkija|Lenkijoje]] (pagal 2002 m. Lenkijos gyventojų surašymą, šalyje gyveno 153 tūkst. vokiečių arba 0,381 % šalies gyventojų); * [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ([[Elzasas|Elzaso]] ir [[Lotaringija|Lotaringijos]] vokiečių tarmėmis kalba apie 1, 2 mln žmonių; šis skaičius nuolat mažėja, ypač Lotaringijoje ir Elzaso miestuose); * [[Rumunija|Rumunijoje]] (vokiečių kalba yra gimtoji nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. (0,2–0,3 %) Rumunijos gyventojų; vokiečių pripažinta kaip mažumų kalba, [[Sibiu]] mieste leidžiamas savaitraštis ''Hermannstädter Zeitung'');<ref>[http://www.recensamant.ro/ Rumänische Regierung] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060424065630/http://www.recensamant.ro/ |date=2006-04-24 }}</ref> * [[Rusija|Rusijoje]] (pagal 2002 m. Rusijos gyventojų surašymą, šalyje gyveno 597&nbsp;212 vokiečių, tačiau tik dalis jų šneka vokiečių kalba kaip gimtąja; žr. [[Rusijos vokiečiai]]); * [[Vengrija|Vengrijoje]] (oficialiai apie 200 tūkst. vokiečių, o iš jų tik apie 50 tūkst. vokiečių kalba yra gimtoji) ir daugumoje kitų [[Europa|Europos]] šalių. [[Vaizdas:NamibiaMehrsprachigkeit.jpg|thumb|right|250px|Namibijoje vokiečių kalba yra viena iš regioninių kalbų. Nuotraukose pavaizduoti užrašai anglų, vokiečių, afrikanų ir [[ošivambo]] kalbomis.]] ==== Kitur ==== Neskaitant [[Europa|Europos]] šalių, vokiškai kalbančių bendruomenių yra [[Kazachstanas|Kazachstane]], [[Kanada|Kanadoje]], [[JAV]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Paragvajus|Paragvajuje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[PAR|Pietų Afrikos Respublikoje]] ir kitose šalyse. [[Namibija|Namibijoje]] vokiečių yra viena iš [[Nacionalinė kalba|nacionalinių]] ir susižinojimo kalbų (nuo 1984 m. iki 1990 m. buvo oficiali kalba). Namibijoje vokiečių kalba plačiai vartojama prekybos reikalams. [[Vaizdas:NamibiaDeutscheSprache.jpg|thumb|right|250px|Namibijoje vokiečių kalba vartojama kasdieniniame gyvenime.]] {| class="wikitable sortable" |- ! Šalis !! Vokiečių kalbos paplitimas (už Europos ribų)<ref>[http://www.bpb.de/nachschlagen/lexika/handwoerterbuch-politisches-system/ Handwörterbuch des politischen Systems der Bundesrepublik Deutschland]; tikrinta 2018-08-16</ref> |- | {{flag|JAV}} || 5 000 000 |- | {{flag|Brazil}} || 3 000 000 |- | {{flag|Argentina}} || 500 000 |- | {{flag|Canada}} || 450 000<ref>[http://www.bpb.de/nachschlagen/lexika/handwoerterbuch-politisches-system/ Handwörterbuch des politischen Systems der Bundesrepublik Deutschland]; tikrinta 2018-08-16</ref> – 620 000<ref name="Statcan">{{cite web |url=http://www12.statcan.ca/english/census06/data/topics/RetrieveProductTable.cfm?ALEVEL=3&APATH=3&CATNO=&DETAIL=0&DIM=&DS=99&FL=0&FREE=0&GAL=0&GC=99&GK=NA&GRP=1&IPS=&METH=0&ORDER=1&PID=89189&PTYPE=88971&RL=0&S=1&ShowAll=No&StartRow=1&SUB=705&Temporal=2006&Theme=70&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=&GID=837928 |title=Statistics Canada 2006 |publisher=2.statcan.ca |date=2010-01-06 |accessdate=2016-08-16 |archive-date=2018-12-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181225074451/https://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2006/dp-pd/tbt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=837928%20&GK=0&GRP=1&PID=89189&PRID=0&PTYPE=88971,97154&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2006&THEME=70&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF= |url-status=dead }}</ref> |- | {{flag|Mexico}} || 200 000 |- | {{flag|Australia}} || 110 000 |- | {{flag|South Africa}} || 75 000 (tik Vokietijos piliečiai)<ref>[http://www.bpb.de/nachschlagen/lexika/handwoerterbuch-politisches-system/ Handwörterbuch des politischen Systems der Bundesrepublik Deutschland]; tikrinta 2018-08-16</ref> |- | {{flag|Bolivia}} || 60 000 |- | {{flag|Chile}} || 40 000 |- | {{flag|Paraguay}} || 30 000 – 40 000 |- | {{flag|Namibia}} || 30 000 (tik Vokietijos piliečiai)<ref>[http://www.bpb.de/nachschlagen/lexika/handwoerterbuch-politisches-system/ Handwörterbuch des politischen Systems der Bundesrepublik Deutschland]; tikrinta 2018-08-16</ref> |- | {{flag|Venezuela}} || 10 000 |} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 137-005795, Deutsche Zeitungen in Nordamerika.jpg|thumb|left|200px|Vokiški laikraščiai [[JAV]] (1922 m.)]] === Vokiečių kalba kaip gimtoji === Vokiečių kalba yra gimtoji etniniams Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino, daliai Šveicarijos, Liuksemburgo, Belgijos ir kai kurių gretimų šalių regionų gyventojams. Nuo 1990 m. vidurio paprastai nurodoma, kad vokiečių kalba kaip gimtąja šneka apie 98 mln. žmonių.<ref>''Jacques Leclerc, Quebec 2001''</ref> Kiti šaltiniai nurodo 90 mln. kalbančiųjų.<ref>[http://www.ethnologue.com/language/deu Ethnologue: German, Standard]; tikrinta 2016-08-16</ref> Pagal dar kitus šaltinius, vokiškai šnekančiųjų yra 97 mln., įskaitant ir [[Vokietija|Vokietijos]], [[Austrija|Austrijos]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]] imigrantus, kuriems vokiečių kalba dažniausiai yra naujai išmoktoji.<ref>''Thomas Marten, Fritz Joachim Sauer (Hrsg.): Länderkunde Deutschland, Österreich und Schweiz (mit Liechtenstein) im Querschnitt. Inform-Verlag, Berlin 2005, ISBN 3-9805843-1-3, S. 7.''</ref> 2005 m. dviem tyrimais buvo nustatyta, kad tuometinėje [[ES|Europos Sąjungoje]] (be [[Rumunija|Rumunijos]] ir [[Bulgarija|Bulgarijos]] − 25 šalyse) vokiečių kalba yra gimtoji 18-ai % gyventojų,<ref>gefolgt von Englisch und Italienisch mit je 13 Prozent sowie Französisch mit 12 Prozent</ref><ref>Erhebung November bis Dezember 2005:[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_sum_de.pdf Spezial-Eurobarometer 243 “Die Europäer und ihre Sprachen”, S. 4] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070128095746/http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_237.en.pdf |date=2007-01-28 }} PDF-Datei (591 kB), tikrinta 2016-08-16, und Erhebung Mai-Juni 2005 [http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_237.en.pdf Europeans and Languages] PDF-Datei, tikrinta 2016-08-16</ref> t. y. mažiausiai 82 milijonams žmonių, o su Šveicarijos ir Rumunijos vokiečių kalbos vartotojais − 87 milijonams. === Vokiečių kaip užsienio kalba === Vokiečių kaip užsienio kalbos mokoma daugumoje šalių. Mokymo medžiagoje pateikiama bendrine Šveicarijos, Austrijos arba Vokietijos vokiečių kalba. Europoje vokiečių kaip užsienio kalbos dažniausiai mokomasi po anglų ir rusų kalbų. Ji ypač populiari Nyderlanduose, [[Flandrija|Flandrijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], Baltijos šalyse, [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Kroatija|Kroatijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]], prancūziškai ir itališkai kalbančiuose [[Šveicarija|Šveicarijos]] regionuose, [[Serbija|Serbijoje]], [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]], [[Slovakija|Slovakijoje]],<ref>Diskussionsrunde anlässlich des slowakischen Germanistentages 2010 zum Thema „Die Bedeutung der deutschen Sprache in der Slowakei und in der Welt“ mit Ludwig M. Eichinger (IDS Mannheim), Oskar Reichmann (Univ. Heidelberg), Hans Golombek (DAAD), Helena Hanuljaková (SUNG), Josef Aregger (Botschafter der Schweizerischen Eidgenossenschaft), Ladislav Šimon (Univ. Košice) und Michael Huprich (Leiter des Österreich-Instituts Bratislava) [http://www.rozhlas.sk/inetportal/uploaded_sounds/m3u_ondemand_soundID106314.m3u Slowakischer Rundfunk] Sendung vom 2. September 2010</ref> [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Makedonija|Makedonijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijo]]je ir [[Bulgarija|Bulgarijoje]]. Kai kuriose iš šių šalių ar regionų vokiečių mokoma kaip pirmosios užsienio kalbos, ji lenkia net anglų kalbą. [[Japonija|Japonijoje]] taip pat dažnai mokomasi vokiečių kalbos. Prancūzijoje (pagal Eurobarometrą, apie keturi milijonai žmonių moka vokiečių kalbą kaip užsienio) ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur, pasak „Gallup“ tyrimo, 2001 m. apie 7,5 milijono amerikiečių mokėjo vokiečių kaip užsienio kalbą.<ref>[http://www.gallup.com/poll/1825/About-One-Four-Americans-Can-Hold-Conversation-Second-Language.aspx/ Maždaug ketvirtadalis amerikiečių gali palaikyti pokalbį antąja (užsienio) kalba]; tikrinta 2016-08-13</ref> Vis dėlto vokiečių kalba pamažu nustelbiama ispanų kalbos. [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] (Japonijoje) XIX a. ir XX a. vokiečių kalba (vietoje [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]]) buvo vartojama kaip medicinos kalba. [[Vaizdas:Knowledge of German EU map.svg|thumb|right|300px|Vokiečių kalbos žinios Europos Sąjungoje]] Po anglų kalbos, vokiečių kalba vartojamiausia [[internetas|internete]] (po jos eina prancūzų, japonų, ispanų ir [[Kinų kalba|kinų kalbos]]). Daugiau nei 8 % visų interneto puslapių yra vokiečių kalba (internetinių puslapių skaičius anglų kalba siekia apie 50 %).<ref> {{Cite web|url=http://www.netz-tipp.de/sprachen.html|author=Martin Ebbertz|title=Das Internet spricht Englisch ... und neuerdings auch Deutsch: Sprachen und ihre Verbreitung im World-Wide-Web|year=2002| accessdate=2011-01-01}}</ref> Pasak nuolatinės darbo grupės ''Vokiečių kaip užsienio kalba'' (''vok. Deutsch als Fremdsprache''), Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir [[Gėtės institutas|Gėtės instituto]], 2000 m. daugiausia besimokančių vokiečių kalbos buvo šiose šalyse: * [[Rusija|Rusijoje]]: 4 657 500 (3,26 %) (pagal spėjimus – apie 10 mln.) * [[Lenkija|Lenkijoje]]: 2 202 708 (5,70 %) (pagal Eurobarometrą – apie 7 mln.) * [[Prancūzija|Prancūzijoje]]: 1 603 813 (2,52 %) (pagal Eurobarometrą – apie 4 mln.) * [[Čekija|Čekijoje]]: 799 071 (7,80 %) (pagal Eurobarometrą – apie 3 mln.) * [[Ukraina|Ukrainoje]]: 629 742 * [[Vengrija|Vengrijoje]]: 629 472 (pagal Eurobarometrą – apie 3,5 mln.) * [[Kazachstanas|Kazachstane]]: 629 874 * [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]: 591 190 (pagal Eurobarometrą – apie 11 mln.) * [[JAV]]: 551 274 (pagal „Gallup“ tyrimą – apie 7,5 mln.) 2006 m. Eurobarometro apklausos duomenimis, daugiau kaip vienas iš trijų europiečių kaip užsienio kalba gali susišnekėti angliškai (38 %), ir vienas iš septynių – vokiškai (14 %). Vokiečių kalbą ypač gerai moka Nyderlanduose (kur apie 87 % gyventojų moka anglų ir 70 % vokiečių kalbas), Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Taip pat ji dažnai išmokstama Lenkijoje, Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje. Kitose Europos Sąjungos šalyse ja kalba mažiau žmonių. == Kalbos įvairovė == [[Vaizdas:Standardvarietäten des Deutschen.png|thumb|left|330px|Nacionalinės ir regioninės bendrinės vokiečių kalbos tarmės]] Vokiečių kalba yra daugiacentrė, nevienalytė. Vokiečių dialektologijos pagrindus padėjo XVIII–XIX a. kalbininkų tyrinėjimai. Iki XX a. pradžios jau buvo iki galo atskleista vakarų germanų tarmių tąsa. Tarpdialektinės kalbos formos yra nacionaliniai variantai, kurie susiformavo Vokietijoje (faktiškai [[Bendrinė kalba|bendrinė]] vokiečių kalba), Austrijoje (austriškasis variantas) ir Šveicarijoje (šveicariškasis variantas). Kartu su šiomis kalbos formomis vokiečių kalbos pagrindu kūrėsi ir vystėsi pirmosios kontaktinės kalbos, kurių tyrimai pradėti gerokai vėliau. Kai kurie vokiečių kalbos variantai, atsiradę dėl kitų kalbų poveikio, vystosi iki XX a. pabaigos – XXI a. pradžios (pavyzdžiui, ''Belgranodeutsch''), kiti baigia visiškai išnykti veikiami vietinių kalbų ar sąmoningos [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliacijos]] politikos (pavyzdžiui, ''Barossadeutsch'' Australijoje). === Tarmės === Vokiečių kalbos tarmės priklauso žemyninių vakarų germanų [[Tarmių tęstinumas|tarmių tąsai]], į kurią įeina ir [[olandų kalba]]. Paprastai kalbantieji gretimomis tarmėmis tarpusavyje puikiai susikalba, o didesni skirtumai atsiranda tarp labiau viena nuo kitos nutolusių tarmių. Visos vokiškai kalbančios šalys turi savo bendrinę kalbą, kurioje esama tarmių ir regioninių skirtumų ([[Vokietija|Vokietijoje]] bendrinė yra [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vokiečių aukštaičių kalba]]). Bendrinių vokiečių kalbos tarmių skirtumai nedideli, ir kalbantieji skirtingomis bendrinės kalbos tarmėmis gali lengvai vieni kitus suprasti. Vokiečių kalbos skirstymas į tarmes grįstas XIX a. tyrimais. Tuo pat metu daugelyje vietovių tarmės pradėjo maišytis su bendrine kalba ir šitaip susidarė šnekamoji kalba. Nuo XX a. vidurio, ypač dėl [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] padarinių, šnekamosios kalbos užgožė iki tol vartotas tarmes. Tarmes labai suvienodino iš anksčiau vokiškai šnekėjusių kraštų atvykę pabėgėliai, radijo ir televizijos plitimas. Mokyklose buvo mokoma vokiečių aukštaičių tarme.[[Vaizdas:Deutsche Dialekte.PNG|330px|thumb|Vakarų germanų (vokiečių ir olandų kalbų) tarmės]]Kelios iš plačiausiai vartojamų vokiečių kalbos tarmių: * [[vokiečių aukštaičių tarmė]], * [[vokiečių žemaičių tarmė]], * [[bavarų tarmė]], * [[Pfalco vokiečių tarmė]], * [[ripuarų tarmės]], * [[alemanų tarmės]]. === Mišriosios kalbos === [[Vaizdas:Map of Texas highlighting Gillespie County.svg|thumb|Džilespio apskrityje, [[Teksasas|Teksase]], [[JAV]] vis dar kalbama Teksaso vokiečių kalba]] Sudėtinga klasifikuoti iš vokiečių aukštaičių ir vokiečių žemaičių tarmių susidariusią mišriąją kalbą ([[Misingšas|misingšą;]] vok. ''Missingsch''). Panašiai yra ir su [[petu kalba]] (vok. ''Petuh''), kuri susidarė iš vokiečių aukštaičių, vokiečių žemaičių, [[Danai|danų]] ir pietų [[Jutlandijos pusiasalis|jutlandų]] kalbų elementų. Pietų jutlandų kalba su stipria vokiečių žemaičių kalbos įtaka apskritai laikoma [[danų kalba|danų kalbos]] tarme. Neskaitant misingšo ir petu kalbų, egzistuoja ir daug kitų vokiečių žemaičių kalba paremtų kalbų, daugiausia tai – mišrios vokiečių, olandų ir fryzų kalbos, kurios laikomos vokiečių žemaičių, [[olandų kalba|olandų]] ar [[fryzų kalba|fryzų kalbos]] tarmėmis. Kai kurios mišriosios kalbos, pavyzdžiui, [[Teksaso vokiečių kalba]] (vok. ''Texasdeutsch''), yra vokiečių aukštaičių ar vokiečių žemaičių tarmės arba pasižymi tarmiška tartimi. XIX a. į Teksasą atvykusių vokiečių imigrantų palikuonys Džilespio apskrityje vis dar kalba Teksaso vokiečių kalba.<ref>{{Cite book|last=Boas |first=Hans C. |title=The Life and Death of Texas German |series = Publication of the American Dialect Society |publisher=Duke University Press |date=2009 |isbn=9780822367161}}</ref> Esama ne vien tik iš vokiečių ir kitų germanų kalbų susidariusių mišriųjų kalbų: sakykime, iš vokiečių ir [[Žemutinių sorbų kalba|žemutinių sorbų]] kalbų susidarė [[ponašemu kalba]] (''po našemu'' 'mūsiškai; [šneka] kaip mes'; vok. ''Ponaschemu''), [[sileziečių kalba]] su vokiečių kalbos elementais laikoma [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] tarme, iš dalies klasifikuojama kaip atskira kalba. Neaiškus [[Vimisojerių kalba|vimisojerių kalbos]] statusas. Ja tebešneka apie 100 senyvo amžiaus žmonių, === Kreolinės kalbos === Pasaulyje egzistuoja keletas vokiečių kalba grįstų [[Kreolų kalbos|kreolų kalbų]]. Tos kalbos susidarė, yra ar buvo vartojamos buvusiose [[Vokietijos kolonijinė imperija|Vokietijos kolonijose]] išeivių arba pasitelkiamos kaip [[Lingua franca|''lingua franca''.]] [[Vaizdas:Machzor.jpg|thumb|left|200px|Pats seniausias [[jidiš]] kalbos sakinio pavyzdys (1272 m.)]] [[Kolonializmas|Kolonializmo]] laikais dabartinėje [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]] iš vokiečių ir vietinių kalbų susidarė [[Kreolų kalbos|kreolinė]] kalba, vadinama [[mūsų vokiečių kalba|mūsų vokiečių kalba]]. Dabartinėje [[Namibija|Namibijoje]] susikūrė kita kreolinė kalba – vietinis [[pidžinas]]. Vadinamoji [[mūsų vokiečių kalba|mūsų vokiečių kalba]] (vok. ''Unserdeutsch'') beveik nebevartojama, nes dauguma kalbančiųjų šia kalba emigravo. Papua Naujojoje Gvinėjoje vartojamoje [[Papua pidžinų kalba|Papua pidžinų kalboje]] yra apie 150 vokiškos kilmės žodžių. [[Virtuvės vokiečių kalba|Virtuvės vokiečių kalba]] (vok. ''Küchendeutsch'') šiuo metu tebešneka apie 15 tūkst. kalbos vartotojų, tiesa, daugiausia tai – vyresni ir pagyvenę žmonės.<ref>[http://ling.ulstu.ru/linguistics/resourses/mega_deutsch/DeutscheSprache/Kreolsprachen.html Kreolsprachen auf deutscher Grundlage] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160911022002/http://ling.ulstu.ru/linguistics/resourses/mega_deutsch/DeutscheSprache/Kreolsprachen.html |date=2016-09-11 }}; tikrinta 2016-08-22</ref> [[Jidiš]] kalba susidarė vidurio vokiečių aukštaičių (X–XIV a.) tarmės pagrindu, šioje kalboje yra apie 10−15% [[hebrajų kalba|hebrajiškų]] ir [[aramėjų kalba|aramėjiškų]] žodžių. XX a. jidiš kalbėjo apie 11 milijonų žmonių, šiuo metu – apie 3 milijonus. Dažnai laikoma ne kreoline kalba, o vokiečių aukštaičių kalbos tarme.<ref>{{cite book|last=הירשע־דוד|first= קאַץ|title= תקני תקנות, פראַגן פון יידישער סטיליסטיק, פאַרלאַג |publisher= אָקספאָרדער יידיש|location=אָקספאָרד|date = 1993|pages= 161-228|isbn = 9781897744000}}</ref> [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] koncentracijos stovyklose taip pat susikūrė kreolų kalbų. Jos paprastai susidarė iš paprastų žodžių ir papildomų [[Nežodinis bendravimas|neverbalinių]] ženklų.<ref>O. Lustig, selbst Überlebender, hat 1982 eine Sammlung solcher Begriffe veröffentlicht. <br />Oliver Lustig: [http://isurvived.org/Lustig_Oliver-CCDictionary/CCD-06_HI.html#B2'' Camp Dictionary, online-Version]'' (2005, ''Concentration Camp Dictionary,'' 1982; mehrsprachig: ungar., de, eng., portug. und Italienisch. Bei ''isurvived.org''.</ref><ref>[http://www.wollheim-memorial.de/de/sprachen_im_kz_bunamonowitz Sprache/n im KZ Buna/Monowitz auf wollheim-memorial.de] (u. a. nach Primo Levi u. Leonardo Debenedetti)</ref> Šioms kalboms apibrėžti 1985 m. Wolfas Oschlies pasiūlė jau koncentracijos stovyklose vartotą terminą [[koncentracijos stovyklos vokiečių kalba]] (vok. ''Lagerszpracha'').<ref>Vgl. Wolf Oschlies: [http://zukunft-braucht-erinnerung.de/holocaust/konzentrations-und-vernichtungslager/230.html ''Sprache in nationalsozialistischen Konzentrationslager. Theorie und Empirie der „Lagerszpracha“''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719120013/http://zukunft-braucht-erinnerung.de/holocaust/konzentrations-und-vernichtungslager/230.html |date=2011-07-19 }}. Auf: shoa.de, abgerufen am 20. April 2009.</ref> Kaip ir kiti pidžinai bei kreolų kalbos, ''mūsų vokiečių'' ir ''virtuvės vokiečių'' kalbos lingvistiniu požiūriu laikomos atskiromis kalbų sistemomis. === Bendrinė kalba === [[Vaizdas:Luther_1519.jpg|thumb|left|180px|Pirmasis [[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] Biblijos leidinys po Leipcigo disputo]] 1522 m. [[Martin Luther|Martyno Liuterio]] [[Biblija|Biblijos]] vertimas labai prisidėjo prie vokiečių aukštaičių tarmės virtimo [[bendrinė kalba|bendrine kalba]]. Vėliau, 1617 m., [[Veimaras|Veimare]] buvo įkurta į literatūrą susitelkusi vokiečių kalbos norminimo ir propagavimo organizacija ''Vaisingoji draugija'' (vok. ''Die Fruchtbringende Gesellschaft'', {{La|Societas fructifera}}). Ją sudarė didikai ir mokslininkai.<ref>Vgl. Conermann: Fruchtbringende Gesellschaft. Band 1: „Kurtzer Bericht“ im Gesellschaftsbuch Fürst Ludwigs v. Anhalt-Köthen (1646).</ref> Ši draugija rūpinosi kalbos grynumu ir nacionalinės [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] kūrimu: [[Gottfried Leibniz|Gotfrydas Leibnicas]], Johanas Kristofas Gotšedas (''Gottsched''), Johanas Kristofas Adelungas (''Adelung'') ir kiti sprendė rašybos ir gramatikos klausimus. Pasaulinio garso vokiečių literatūros klasikų [[Friedrich Schiller|Frydricho Šilerio]] ir [[Johann Wolfgang von Goethe|Johano Volfgango Gėtės]] kūrybos kalba sustiprino norminimo tendencijas.<ref>''Keller R. E.'' Die Deutsche Sprache und ihre historische Entwicklung // Bearb. und übertr. aus dem Engl., mit e. Begleitw. sowie e. Glossar vers. von Karl-Heinz Mulagk. – Hamburg: Buskem 1986. – 641 S.</ref> XIX a. antrojoje pusėje − XX a. pradžioje Teodoras Zybsas (''Siebs'') ir Konradas Dudenas (''Duden'') galutinai įtvirtino rašybos, sintaksės bei vartotinos leksikos normas. Vėliau būta kai kurių pokyčių, tačiau bendrinės kalbos pamatai jau buvo padėti.<ref>{{cite web|url=https://portal.d-nb.de/opac.htm?query=Woe%3D118765183&method=simpleSearch|title=Katalog der Deutschen Nationalbibliothek: Literatur von und über Theodor Siebs|author=|date=|work=|publisher=Deutsche Nationalbibliothek]]|accessdate=2016-08-23|archive-date=2016-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160305170304/https://portal.d-nb.de/opac.htm?query=Woe%3D118765183&method=simpleSearch|url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Warken-Waarken.png|thumb|right|220px|Dvikalbis ženklas Liuksemburge]] Šiais laikais bendrinės vokiečių kalbos tarmės skiriamos į Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos vokiečių tarmes. Bendrinės, bet mažiau įtakos turinčios tarmės − tai Belgijos, Pietų [[Tirolis|Tirolio]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]].<ref>{{cite web|url=http://www.inst.at/trans/15Nr/06_1/scharloth15.htm|title=Zwischen Fremdsprache und nationaler Varietät. Untersuchungen zum Plurizentrizitätsbewusstsein der Deutschschweizer|author=Joachim Scharloth.|date=2004|work=|publisher=Universität Zürich, Switzerland|accessdate=2016-08-22}}</ref><ref>{{cite book|last=Ammon|first=U|title=Die deutsche Sprache in Deutschland, Österreich und der Schweiz: Das Problem der nationalen Varietäten|publisher=de Gruyter|location=Berlin/New York|date=1995|pages=|isbn=}}</ref> Vokietijoje, Austrijoje, Pietų Tirolyje ir vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje bendrinė tų regionų vokiečių kalbos tarmė atlieka visas bendrinės kalbos funkcijas. Šveicarijoje bendrinė Šveicarijos vokiečių kalba paprastai vartojama raštijoje, o gyvai šnekama įvairiomis Šveicarijos vokiečių kalbos tarmėmis. Liuksemburge, šalia bendrinės Liuksemburgo vokiečių kalbos, egzistuoja ir atskira bendrinė tarmė, vadinama liuksemburgiečių kalba, kuri atlieka kai kurias bendrinės kalbos funkcijas.<ref>{{cite web|url=http://www.uni-leipzig.de/~siebenh/pdf/Siebenhaar_Wyler_97.pdf|title=Dialekt und Hochsprache in der deutschsprachigen Schweiz|author=Siebenhaar B., Wyler A.|date=1997|work=|publisher=|accessdate=2016-08-22}}</ref><ref>{{cite book|last=Bickel H.|first=Landolt Ch.|title=Schweizerhochdeutsch. Wörterbuch der Standardsprache in der deutschen Schweiz|publisher=Dudenverlag|location=Mannheim, Zürich|date=2012|pages=|isbn=978-3-411-70417-0}}</ref><ref>{{cite book|first=Sedlaczek}first=R.|title=Das österreichische Deutsch|publisher=Ueberreuter|location=Wien|date=2004|pages=|isbn=3-8000-7075-8}}</ref>. Standartizuotas žodynas, toks pats visose septyniose vokiškai kalbančiose šalyse, vadinamas „Bendriniu vokiečių kalbos žodynu“ (vok. ''Gemeindeutsch''). Šis neišsamus vokiečių kalbos žodynas nepriklauso kuriai nors vienai tarmei, jis sudaro kiekvienos iš septynių tarmių žodyno pamatą.<ref>{{cite book|last=Pollak|first= W.|title=Was halten die Österreicher von ihrem Deutsch? Eine sprachpolitische und soziosemiotische Analyse der sprachlichen Identität der Österreicher|publisher=Österreichische Gesellschaft für Semiotik/Institut für Soziosemiotische Studien|location=Wien|date=1992|pages=|isbn=}}</ref> Tik [[Austrija|Austrijoje]] vartojami žodžiai vadinami [[austriacizmas|austriacizmais,]]<ref>[http://www.aeiou.at/aeiou.encyclop.a/a961538.htm Austriazismus]; tikrinta 2016-08-22</ref> [[Šveicarija|Šveicarijoje]] – [[helvetizmas|helvetizmais,]]<ref>Christa Dürscheid: ''[http://www.nzz.ch/aktuell/startseite/articleesi0e-1.97312 Ist Standarddeutsch in der Schweiz eine Randerscheinung?]''; tikrinta 2016-08-22</ref> (< {{La|Helvetia}} 'Šveicarija') ir tik [[Vokietija|Vokietijoje]] – [[teutonizmas|teutonizmais]]<ref>[http://german.stackexchange.com/questions/5387/was-genau-ist-ein-teutonismus. ''Was genau ist ein “Teutonismus”?'']; tikrinta 2016-08-22</ref> (< {{La|Teutones, Teutoni}} 'tokia [[Germanai|germanų]] gentis'). == Bendrinės kalbos gramatika == {{main|Vokiečių kalbos gramatika}} [[Vaizdas:Duden.jpg|thumb|right|220px|''Duden'' – vokiečių kalbos rašybos taisyklių rinkinys]] === Abėcėlė === {{main|Vokiečių kalbos abėcėlė}} Vokiečių kalbos abėcėlė − tai vokiečių kalbos rašybai skirtas [[Lotynų abėcėlė|lotyniškos abėcėlės]] variantas. Dabartinėje bendrinėje kalboje vartojamos 26 lotyniškos [[raidė]]s ir trys su umliauto ženklu (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge,<ref>Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: ''Communiqué – Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem.'' 3. August 2005 ([http://www.gouvernement.lu/salle_presse/communiques/2005/08/03delvaux_rechtschreibung/index.html online] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111017055548/http://www.gouvernement.lu/salle_presse/communiques/2005/08/03delvaux_rechtschreibung/index.html |date=2011-10-17 }})</ref> kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje,<ref>[http://www.dglive.be/desktopdefault.aspx/tabid-506//739_read-986/ Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten]</ref> Danijos pietuose<ref>[http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071217084053/http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp |date=2007-12-17 }}</ref> bei Italijoje ([[Pietų Tirolis|Pietų Tirolije]])<ref>[http://www.provinz.bz.it/landmaus/de/landmaus-online/landmaus-herunterladen.asp?redas=yes&somepubl9_action=300&somepubl9_image_id=154911 Landmaus Nr 12] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161024231824/http://www.provinz.bz.it/landmaus/de/landmaus-online/landmaus-herunterladen.asp?redas=yes&somepubl9_action=300&somepubl9_image_id=154911 |date=2016-10-24 }}</ref> dar turimas [[escetas]] (ß), bet Šveicarijoje ir Lichtenšteine šios raidės atsisakyta. Kai kurios raidės yra bevardės giminės, su jomis vartojamas artikelis ''das'' („das A“, „das B“ ir t. t.). {| class="wikitable" border="1" |+Vokiečių kalbos raidės ! Didžiosios raidės | [[A]] | [[B]] | [[C]] | [[D]] | [[E]] | [[F]] | [[G]] | [[H]] | [[I]] | [[J]] | [[K]] | [[L]] | [[M]] | [[N]] | [[O]] | [[P]] | [[Q]] | [[R]] | [[S]] | [[T]] | [[U]] | [[V]] | [[W]] | [[X]] | [[Y]] | [[Z]] | [[Ä]] | [[Ö]] | [[Ü]] | |- ! Mažosios raidės | a | b | c | d | e | f | g | h | i | j | k | l | m | n | o | p | q | r | s | t | u | v | w | x | y | z | ä | ö | ü | [[ß]] |} Istoriniuose dokumentuose, užrašant tarmių bei nevokiškus žodžius, vartojamos ir kitos raidės. === Fonetika ir fonologija === ==== Balsiai ==== [[Vaizdas:Northern Standard German vowel chart.svg|thumb|250px|Bendrinės vokiečių kalbos balsiai.]] [[Vaizdas:De-Faust - Der Tragödie erster Teil-Prolog und Auf dem Theater-wikisource.ogg|thumb|Garso įrašas: vokiečių kalba deklamuojamas [[Johann Wolfgang von Goethe|J. V. Gėtės]] „[[Faustas]]“]] Bendrinėje vokiečių kalboje yra 16 [[balsis|balsių]] ir 3 dvibalsiai. Be įprastinių vokiečių kalbos balsių, svetimos kilmės žodžiuose kartais tariama /ʌ/ (''D'''u'''blin''), /æ/ (''C'''a'''nberra''), /ə:/ (''New J'''er'''sey''), /ɔ:/ (''H'''a'''ll''), /ɶ:/ (''Chef d''''ɶu'''vre'').<ref name="Noskov415">{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)</ref> Kai kurie kalbininkai balsį {{IPA|/ə/}} laiko nekirčiuotu balsio {{IPA|/ɛ/}}, o balsį {{IPA|/ɐ/}} − nekirčiuoto garsų junginio {{IPA|/ər/}} [[Alofonas|alofonu]]. Nesutariama ir dėl balsio {{IPA|/ɛː/}} fonetinio įteisinimo, nes šis garsas dažnai tariamas kaip /eː/, be to, daugumoje bendrinės kalbos šnektų jis nevartojamas. Panašu, kad šis balsis traukiasi iš kalbos.<ref>[https://books.google.fi/books?id=0RrHcVfn5VcC&pg=PA175&lpg=PA175&dq=%C3%A4hre+ehre+pronunciation&source=bl&ots=bI1vfcTR8T&sig=l-OkWfnaISGHH722o2C7t0T8Nk4&hl=en&sa=X&ei=GEBLUPKqBoiA4gT2wYDICA#v=onepage&q=%C3%A4hre&f=false/von Polentz, 2000, 151,175](interaktyvu)</ref> Balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpieji arba ilgieji]] (išskyrus dvibalsius): {| class="wikitable" |- ! !! A !! Ä !! E !! I !! O !! Ö !! U !! Ü |- ! Trumpieji | {{IPA|/a/}} || {{IPA|/ɛ/}} || {{IPA|/ɛ/, /ə/}} || {{IPA|/ɪ/}} || {{IPA|/ɔ/}} || {{IPA|/œ/}} || {{IPA|/ʊ/}} || {{IPA|/ʏ/}} |- ! Ilgieji | {{IPA|/aː/}} || {{IPA|/ɛː/}} || {{IPA|/eː/}} || {{IPA|/iː/}} || {{IPA|/oː/}} || {{IPA|/øː/}} || {{IPA|/uː/}} || {{IPA|/yː/}} |} Nors tariami ilgieji ir trumpieji balsiai, paprastai pagal tarimą jie skirstomi į atviruosius ir uždaruosius: ilgieji /iː, yː, uː, eː, øː, oː/ yra uždarieji, o jų trumposios poros /ɪ, ʏ, ʊ, ɛ, œ, ɔ/ − atvirieji balsiai. Norint išlaikyti atvirųjų ir uždarųjų balsių dubletų sistemą, /a/ kartais laikomas atvirai tariama balsio /aː/ pora. Trumpieji balsiai /i, y, u, e, ø, o/ pasitaiko nekirčiuotuose [[skolinys|skolinių]] skiemenyse, pvz., ''Psychometrie'' /psyçomeˈtʁiː/ ('psichometrija'). Paprastai jie laikomi alofonais uždarųjų balsių, kurie nekirčiuotuose skiemenyse nevartojami (nebent įeitų į sudurtinį žodį). Daugumoje bendrinės vokiečių kalbos šnektų prieš balsiu prasidedantį skiemenį ir tarp balsių ar dvibalsių tariamas [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]] {{IPA|/ʔ/}}: atsiranda trumpa pauzė, kurios metu sulaikoma oro srovė, ir ankstesnio balsio tarimas nutraukiamas. Po to oro srovė staiga atidaro uždarumą, balso stygų virpėjimo pradžia esti stipri ir aiškiai tariama. Toks tarimo būdas vadinamas '''naujuoju prataru'''.<ref>[http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/14780.pdf S. Smagurauskas, G. Povilaitis, A. Martinkėnas Vokiečių kalbos tarties pratybos. Balsiai ir dvibalsiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180516202915/http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/14780.pdf |date=2018-05-16 }}; tikrinta 2016-08-16</ref> {| class="wikitable" style=text-align:center |+Balsiai !rowspan=3| !colspan=4| [[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] !colspan=2| [[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]] !colspan=2| [[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |-class=small !colspan=2| Nesulūpinti !colspan=2| Sulūpinti !colspan=2| Nesulūpinti !colspan=2| Sulūpinti |-class=small ! Trumpieji ! Ilgieji ! Trumpieji ! Ilgieji ! Trumpieji ! Ilgieji ! Trumpieji ! Ilgieji |- ! [[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] | {{IPA|ɪ}} | {{IPA|iː}} | {{IPA|ʏ}} | {{IPA|yː}} | colspan=2| | {{IPA|ʊ}} | {{IPA|uː}} |- ! [[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurio]] aukštutinio pakilimo | | {{IPA|eː}} | | {{IPA|øː}} | ({{IPA|ə}}) | | | {{IPA|oː}} |- ! Vidurio žemutinio pakilimo | {{IPA|ɛ}} | {{IPA|ɛː}} | {{IPA|œ}} | | ({{IPA|ɐ}}) | | {{IPA|ɔ}} | |- ! [[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | colspan=2| | colspan=2| | {{IPA|a}} | {{IPA|aː}} | colspan=2| |} Vokiečių kalboje vartojami raidžių junginiai dvibalsiams pažymėti. Pabrėžtina, kad kai kurių dvibalsių tarimas (ei, äu, eu) labai skiriasi nuo tarimo raidžių, kuriomis jie žymimi: {| class="wikitable" |+ Dvibalsiai |- !Rašyba | ai, ei, ay, ey || au || äu, eu |- ! Tarimas | {{IPA|/aɪ̯/}} || {{IPA|/aʊ̯/}} || {{IPA|/ɔʏ̯/}} |} Be to, dviraidžiu junginiu ''ie'' paprastai žymimas ilgasis balsis {{IPA|/iː/}}, o ne dvibalsis. Skiemens gale {{IPA|/r/}} dažniausiai subalsinamas. Vis dėlto toks subalsintas {{IPA|/r/}} eidamas po balsio dvibalsio nesudaro: ''Bär'' {{IPA|[bɛːɐ̯]}} 'lokys', ''er'' {{IPA|[eːɐ̯]}} 'jis', ''wir'' {{IPA|[viːɐ̯]}} 'mes', ''Tor'' {{IPA|[toːɐ̯]}} 'durys, vartai', ''kurz'' {{IPA|[kʊɐ̯ts]}} 'trumpas', ''Wörter'' {{IPA|[vœɐ̯tɐ]}} 'žodžiai'. Tačiau ''balsis, dvibalsis'' + ''l, m, n'' gali sudaryti mišriuosius dvigarsius arba trigarsius: ''Viertel'' 'ketvirtis', ''Teil'' 'dalis'. Jaustuke ''pfui'' [p͡fʊɪ̯] 'fui' tariamas dvibalsis /ʊɪ̯/; angliškas žodis ''O.K.'' 'gerai' gali būti ištartas su dvibalsiais /ɔʊ̯/ ir /ɛɪ̯/ − [ɔʊ̯ˈkɛɪ̯]. Svetimuose žodžiuose pasitaiko ir kitokių bendrinei vokiečių kalbai nebūdingų dvibalsių. Trijų balsių junginiai /aɪ̯ə, aʊ̯ə, ɔʏ̯ə/ bendrinėje vokiečių kalboje niekada nesuliejami į */aə̯, aə̯, ɔə̯/ ar */aː, aː, ɔː/. Kai kada jie vadinami '''tribalsiais''', mat visi trys gali sudaryti vieną skiemenį, pvz, ''sauer'' 'sūrus'. {| class="wikitable" style="text-align:right" |+ Vartosena |- ! Garsas!! Tarimo būdas!! Rašyba!! Pavyzdys |- |align="center"|/a/]|| nesulūpintas priešakinės eilės žemutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''a'' || ''M'''a'''nn'' [m'''a'''n] |- |align="center"| /a:/|| nesulūpintas priešakinės eilės žemutinio pakilimo atviras ilgasis|| ''a, aa, ah'' || ''T'''a'''t'' [t'''a:'''t] |- |align="center"|/ε/ || nesulūpintas priešakinės eilės vidurio žemutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''e, ä'' || ''H'''e'''ld'' [h'''ε'''lt] |- |align="center"|/ε:/|| nesulūpintas priešakinės eilės vidurio žemutinio pakilimo atviras ilgasis|| ''ä, äh'' || ''B'''ä'''r'' [b'''ε:'''r] |- |align="center"| /ə/|| nusilpęs, redukuotas, neaiškios kokybės (''šva'')|| ''e'' || ''leb'''e'''n'' ['le: b'''ə'''n] |- |align="center"|/e:/|| nesulūpintas priešakinės eilės vidurio aukštutinio pakilimo uždaras ilgasis|| ''e, ee, eh'' || ''l'''e'''gen'' ['l'''e:'''gən] |- |align="center"| /ɪ/|| neįtemptas, nesulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''i'' || ''W'''i'''nd'' [v'''ɪ'''nt] |- |align="center"|/i:/|| nesulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo uždaras ilgasis|| ''i, ih, ie, ieh'' || ''W'''ie'''n'' [v'''i:'''n] |- |align="center"|/ɔ/|| sulūpintas užpakalinės eilės vidurio žemutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''o'' || ''w'''o'''llen'' ['v'''ɔ'''lən] |- |align="center"|/o:/|| sulūpintas užpakalinės eilės vidurio žemutinio pakilimo uždaras ilgasis || ''o, oo, oh'' || ''K'''oh'''l'' [k'''o:'''l] |- |align="center"|/œ/|| sulūpintas priešakinės eilės vidurio žemutinio pakilimo atviras trumpasis || ''ö'' || ''L'''ö'''ffel'' ['l'''œ'''fəl] |- |align="center"|/ø:/|| sulūpintas priešakinės eilės vidurio aukštutinio pakilimo uždaras ilgasis|| ''ö, öh, oe'' || ''H'''öh'''le'' ['h'''ø:'''lə] |- |align="center"|/ʊ/|| neįtemptas sulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''u'' || ''H'''u'''nd'' [h'''ʊ'''nt] |- |align="center"|/u:/|| sulūpintas užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo uždaras ilgasis|| ''u, uh'' || ''g'''u'''t'' [g'''u:'''t] |- |align="center"|/ʏ/|| neįtemptas sulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo atviras trumpasis || ''ü, y'' || ''f'''ü'''nf'' [f'''ʏ'''nf] |- |align="center"| /y:/|| sulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo uždaras ilgasis|| ''ü, üh, y'' || ''f'''üh'''len'' ['f'''y:'''lən] |- |align="center"|/aɪ̯/|| dvibalsis|| ''ei, ey, ai, ay'' || ''B'''ay'''ern'' ['b'''aɪ̯'''ɐn] |- |align="center"|/aʊ̯/|| dvibalsis|| ''au'' || ''H'''au'''s'' [h'''aʊ̯'''s] |- |align="center"|/ɔʏ̯/|| dvibalsis|| ''eu, äu'' || ''L'''eu'''te'' ['l'''ɔʏ̯'''tə] |} ==== Priebalsiai ==== Bendrinė vokiečių kalba turi 22 [[priebalsis|priebalsius]] ir 3 [[Afrikata|afrikatas]] (dažnai garsų junginiai /kv/ ir /ks/ laikomi afrikatomis, tačiau [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] prie afrikatų jie nepriskiriami).<ref name="Noskov415"/> Svetimos kilmės žodžiuose kartais tariama /w/ ('''''W'''aterproof''), /θ/ (''Commonweal'''th'''''), /ð/ (''Ciu'''d'''a'''d''' Trujillo''), /ʤ/ ('''''G'''in''). {| class="wikitable" style="text-align:center" |+ Priebalsiai ! ! [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] ! [[Liežuvėliniai priebalsiai|Liežuvėliniai]] ! [[Glotalizacija|Glotaliniai]] |- ! [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}}³&nbsp;&nbsp;{{IPA|b}}⁴ | | {{IPA|t}}³&nbsp;&nbsp;{{IPA|d}}⁴ | | | {{IPA|k}}³&nbsp;&nbsp;{{IPA|ɡ}}⁴ | | |- ! [[Afrikata|Afrikatos]] | | {{IPA|pf}} | {{IPA|ts}} | {{IPA|tʃ}}&nbsp;&nbsp;({{IPA|dʒ}})⁵ | | | | |- ! [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|v}} | {{IPA|s}}&nbsp;&nbsp;{{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}}&nbsp;&nbsp;({{IPA|ʒ}})⁵ | | {{IPA|x}}¹ | | {{IPA|h}} |- ! [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | | {{IPA|ŋ}} | | |- ! [[Aproksimantai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|j}} | | | |- ! [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}}² | | | | {{IPA|(ɐ~ʀ)}}² | |} * ¹{{IPA|/x/}} turi du [[Alofonas|alofonus]]: {{IPA|/x/}} po užpakalinių ir {{IPA|/ç/}} po priešakinių [[balsis|balsių]]. * ²{{IPA|/r/}} turi tris alofonus: {{IPA|/r/}}, {{IPA|/ɐ/}} ir {{IPA|/ʀ/}}. Skiemens pabaigoje alofonas {{IPA|/ɐ/}} tariamas daugumoje tarmių. * ³ Duslieji sprogstamieji priebalsiai {{IPA|/p/}}, {{IPA|/t/}}, {{IPA|/k/}} aspiruojami, po sprogimo tariami su juos paryškinančiu šnaresiu. Neaspiruojama, jei šie priebalsiai eina prieš šnypščiamuosius ir švilpiamuosius priebalsius. * ⁴ Žodžio pabaigoje skardieji priebalsiai {{IPA|/b/}}, {{IPA|/d/}}, {{IPA|/ɡ/}} suduslėja ir tariami kaip {{IPA|/p/}}, {{IPA|/t/}}, {{IPA|/k/}}. * ⁵{{IPA|/d͡ʒ/}} ir {{IPA|/ʒ/}} pasitaiko tik svetimos (dažniausiai anglų ir prancūzų) kilmės žodžiuose. * Kai kirčiuotas skiemuo prasideda [[balsis|balsiu]], prieš jį eina [[Glotalinis sprogstamasis priebalsis|/ʔ/]]. Kadangi {{IPA|/ʔ/}} buvimas numanomas tik iš konteksto, jis nėra laikomas garsu. {| class="wikitable" style="text-align:left" |+ Vartosena |- ! Garsas!! Tarimo būdas!! Rašyba!! Pavyzdys |- |align="center"| /p/|| duslusis abilūpinis sprogstamasis || ''p, pp, b'' || '''''P'''ass'' ['''p'''as] |- |align="center"|/b/|| skardusis abilūpinis sprogstamasis || ''b, bb'' || '''''b'''aden'' [''''b'''a: dən] |- |align="center"|/t/|| duslusis alveolinis sprogstamasis || ''t, tt, th, d'' || ''sa'''tt''''' [za'''t'''] |- |align="center"|/d/|| skardusis alveolinis sprogstamasis || ''d, dd'' || '''''d'''ort'' ['''d'''ɔrt] |- |align="center"| /k/ ||duslusis liežuvio užpakalinis sprogstamasis|| ''k, ck, ch, g'' || '''''K'''ette'' [''''k'''εtə] |- |align="center"|/g/||skardusis liežuvio užpakalinis sprogstamasis || ''g, gg'' || ''Ro'''gg'''en'' ['rɔ'''g'''ən] |- |align="center"|/f/|| duslusis lūpinis dantinis pučiamasis || ''f, ff, v, ph'' || '''''F'''eder'' [''''f'''e: dər] |- |align="center"| /v/||skardusis lūpinis dantinis pučiamasis || ''w, v'' || '''''W'''elt'' ['''v'''εlt] |- |align="center"|/s/|| duslusis alveolinis pučiamasis|| ''s, ss, ß'' || ''Flu'''ss''''' [flʊ'''s'''] |- |align="center"|/z/|| skardusis alveolinis pučiamasis || ''s'' || '''''s'''agen'' [''''z'''a: gən] |- |align="center"|/ʃ/|| duslusis postalveolinis pučiamasis|| ''sch, s, ch'' || '''''sch'''ön'' ['''ʃ'''ø:n] |- |align="center"|/ʒ/||skardusis postalveolinis pučiamasis || ''g, j'' || '''''G'''enie'' ['''ʒ'''e’ni:] |- |align="center"|/j/|| skardusis palatalinis aproksimantas || ''j, y'' || '''''j'''ung'' ['''j'''ʊŋ] |- |align="center"|/ç/|| duslusis palatalinis pučiamasis || ''ch, g'' || ''Köni'''g''''' ['kø:nɪ'''ç'''] |- |align="center"|/x/|| duslusis gomurio užpakalinis pučiamasis|| ''ch'' || ''no'''ch''''' [nɔ'''x'''] |- |align="center"|/h/|| duslusis ryklės pučiamasis || ''h'' || ''wo'''h'''er'' [vo’'''h'''e:ɐ] |- |align="center"|/r/|| skardusis alveolinis virpamasis [[Sklandieji priebalsiai|pusbalsis]]||''r, rr, rh'' || '''''R'''ose'' [''''r'''o: zə] |- |align="center"|/ɐ/|| neįtemptas vidurinės eilės žemutinio pakilimo balsis, subalsintas ''r'' || ''r, er'' || ''hie'''r''''' [hi:'''ɐ'''] |- |align="center"|/l/|| alveolinis šoninis pusbalsis || ''l, ll'' || '''''L'''iebe'' [''''l'''i: bə] |- |align="center"|/m/|| abilūpinis nosinis pusbalsis || ''m, mm'' || ''ko'''mm'''en'' ['kɔ'''m'''ən] |- |align="center"|/n/|| liežuvio priešakinis nosinis pusbalsis|| ''n, nn'' || '''''N'''ame'' [''''n'''a: mə] |- |align="center"|/ŋ/|| gomurio užpakalinis nosinis pusbalsis || ''ng, n'' || ''da'''n'''ken'' ['da'''ŋ'''kən] |- |align="center"|/p͡f/]|| duslioji lūpinė dantinė afrikata|| ''pf'' || '''''Pf'''erd'' ['''p͡f'''e: rt] |- |align="center"|/t͡s/|| duslioji alveolinė afrikata|| ''z, tz, c, t'' || '''''Z'''ahn'' ['''t͡s'''a: n] |- |align="center"| /t͡ʃ/||duslioji postalveolinė afrikata|| ''tsch, tch'' || ''Ma'''tch''''' [mε'''t͡ʃ'''] |- |align="center"|/kv/ || garsų junginys|| ''qu'' || '''''Qu'''elle'' [''''kv'''εlə] |- |align="center"|/ks/|| garsų junginys|| ''x, chs'' || ''se'''chs''''' [zε'''ks'''] |} === Kirčiavimas === Vokiečių kalbos žodžiuose kirtis fiksuotas ir beveik niekada žodyje nekeičia savo vietos. Šakniniuose žodžiuose dažniausiai kirčiuojamas pirmasis skiemuo, žodžiuose su [[priešdėlis|priešdėliais]] kirčiuojama arba priešdėlyje, arba šaknyje. Tokiu atveju priešdėliai skirtomi į kirčiuojamuosius (''un-, ur-, ab-, auf-, aus-, bei-, ein-, mit-, nach-, vor-, zu-'') ir nekirčiuojamuosius (''be-, ge-, ent-, emp-, er-, miss-, ver-, zer-''), dar vadinamus puspriešdėliais ir priešdėliais (kirčio vieta − vienas iš požymių, pagal kurį supriešinamos šios dvi afiksų rūšys). Dauguma vokiškų priesagų nekirčiuojamos, tačiau didelė priesagų grupė gali gauti kirtį (''-ist, -ent, -ant, -ee, -eur, -ion, -tät, -ur, -at, -it, -ot, -et'').<ref name="Noskov415"/> [[Dūrinys|Dūriniai]] (sudurtiniai žodžiai) turi pagrindinį (paprastai kirčiuojamas pirmasis dėmuo) ir papildomą kirčius. Papildomą kirtį dažniausiai gauna antrasis dūrinio dėmuo (pvz., kaip žodyje ''Zeít-verschiébung''), tačiau esama išimčių (pvz., kaip žodyje ''Jáhr-húndert''), o santrumpose kirčiuojama paskutinė jų raidė (''die BRD [be:’ɛr’de:]''). Sakinyje kirčiuojami savarankiški žodžiai, vadinasi, pagalbiniai kirčio negauna. Kirčių, tono pokyčių, šnekėjimo spartumo ir pauzių derinys kuria intonaciją. Pagrindinis visos frazės kirtis vadinamas frazės kirčiu, jam būdingas aukštesnis arba žemesnis tonas: ''Was "machen Sie?''. Prasminis (loginis) kirtis rodo kalbėtojo norą tą žodį pabrėžti: ''“Er kommt heute – Er "kommt heute.'' === Kaitybos ir formų struktūra === Vokiečių kalba pagal [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] sandarą priklauso mišriosioms kalboms, kur derinami [[fleksinė kalba|fleksiniai]] ir [[Analitinė kalba|analitiniai]] elementai. Fleksija, arba sintezė (kaitymas galūnėmis), ir analitiškumas (pagalbinių žodžių vartojimas) kalbos morfologijoje dominuoja<ref>{{cite web|url=http://wwwg.uni-klu.ac.at/eeo/Deutsch.pdf|title=Germanische Sprachen: Deutsch|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-03|archive-date=2012-01-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20120130182302/http://wwwg.uni-klu.ac.at/eeo/Deutsch.pdf|url-status=dead}}</ref>. * '''Fleksija''' Sintetiniu būdu asmenuojami esamojo (Präsens) ir būtojo laikų (Präteritum) veiksmažodžiai; sintetiniu būdu linksniuojamas pažyminiu einąs [[būdvardis]]; sudaiktavardėję būdvardžiai taip pat linksniuojami. Iš esmės visi [[įvardis|įvardžiai]] linksniuojami sintetiškai, tačiau esama [[Supletyvizmas|supletyvinių]] (skirtingašaknių) formų, ypač būdingų asmeniniams įvardžiams: ''ich – meiner – mir; er – ihm; wir – uns''. O daiktavardžių kaityba gana savotiška: nelygu kokiai linksniuotei jie priklauso (vokiečių kalboje jų yra keturios), jie linksniuojami arba mišriai, t. y. linksniuojamas ne tik daiktavardis, bet ir artikelis (stiprioji, silpnoji ir mišrioji linksniuotės), arba linksniuojamas tik artikelis, o daiktavardis visuose linksniuose nekinta, atskirų galūnių negauna (moteriškoji linksniuotė). Tiktai kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] linksniuojami, jie turi tas pačias galūnes kaip ir [[Būdvardis|būdvardžiai]]. * '''Analitiškumas''' [[Analitinė kalba|Analitiškai]] vokiečių kalboje sudaroma: # keturi iš šešių veiksmažodžio laikų formų − tiek tiesioginės, tiek netiesioginės [[nuosaka|nuosakų]] (Perfekt, Plusquamperfekt, Futurum I, Futurum II); # visi neveikiamosios rūšies laikai; # tariamoji nuosaka (Konditionalis I ir Konditionalis II); # artikelis + daiktavardis taip pat yra analitinis darinys, nes prasminis (semantinis) dėmuo čia yra [[daiktavardis]], o artikelis nurodo jo gramatinę kategoriją: [[Giminė (gramatika)|giminę]], skaičių, [[linksnis|linksnį]], apibrėžtumą (žymimasis artikelis) ar neapibrėžtumą (nežymimasis artikelis). * '''Inkorporavimas''' Nors [[Inkorporacinė kalba|inkorporavimas]] nėra pagrindinis vokiečių kalbos morfologinis tipas, vis dėlto jis labai dažnas. Inkorporavimo pavyzdžiai: # visi dūriniai: ''Damenschuhabsatz'' – 'moteriškų batelių kulniukas'; # prielinksnių ir artikelių suliejimas: ''im'' (''in + dem''), ''ins'' (''in + das''), ''zum'' (''zu + dem''), ''zur'' (''zu + der''), ''vom'' (''von + dem''), ''am'' (''an + dem''), ''ums'' (''um + das'') ir t.t; # dalelės ''zu'' inkorporavimas tarp priešdėlio ir veiksmažodžio šaknies: ''Wir haben keine Zeit, unsere Freunde an'''zu'''rufen''. * '''Agliutinavimas''' [[Agliutinacinė kalba|Agliutinavimas]] vokiečių kalboje retokas. Agliutinavimo pavyzdys: ''der Bär – die Bär'''in''' – die Bär'''inn'''en'' ([[daugiskaita|dgs]]. [[Vardininkas|vard.]] 'lokės'). [[Priesaga]] ''-in'' (''-inn'') žymi tik moteriškąją [[Giminė (gramatika)|giminę]], o priesaga ''-en'' – tik [[daugiskaita|daugiskaitą]]. === Morfologija === ==== Artikelis ==== Vokiečių kalbos [[artikelis]] – tarnybinis žodis, žymintis daiktavardžio [[Giminė (gramatika)|giminę]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]] ir [[Linksnis|linksnį]].<ref>{{cite web|url=http://lernendeutsch.ru/?page_id=351|title=Vokiečių kalba visiems: Der Artikel. Артикль|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-10-03}}</ref> Artikelis gali būti žymimasis (''der, die, das, die'') ir nežymimasis (''ein, eine, ein'', nežymimasis artikelis [[daugiskaita|daugiskaitos]] neturi). Jie gali būti linksniuojami kaip parodomieji (''dieser, jener''), savybiniai (''mein, dein, sein''), klausiamieji (''welcher? was für ein?'') ir kaip nežymimieji (''jeder, mancher'') [[Įvardis|įvardžiai]], neigiamasis įvardis ''kein'' ir daugiskaitiniai įvardžiai (''alle, viele, einige, mehrere'')<ref>{{cite book|last=Heinz|first=V.|title=Das System der Artikelformen im gegenwärtigen Deutsch|publisher=|location=Tübingen|date=1979|isbn=3-484-10359-0}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Artikelio linksniavimas |- ! Linksnis !! Vyriškoji g. !! Moteriškoji g. !! Bevardė g. !! Daugiskaita |- | [[Vardininkas|V.]] ''(Nominativ)'' || ''der (ein)'' || ''die (eine)'' || ''das (ein)'' || ''die'' |- | [[Kilmininkas|K.]] ''(Genitiv)'' || ''des (eines)'' || ''der (einer)'' || ''des (eines)'' || ''der'' |- | [[Naudininkas|N.]] ''(Dativ)'' || ''dem (einem)'' || ''der (einer)'' || ''dem (einem)'' || ''den'' |- | [[Galininkas|G.]] ''(Akkusativ)'' || ''den (einen)'' || ''die (eine)'' || ''das (ein)'' || ''die'' |} Nežymimasis artikelis su daiktavardžiais vartojamas pirmą kartą juos paminint arba jeigu jie prastai žinomi. Žymimasis artikelis pasitelkiamas tuomet, kai dalykas jau žinomas, arba jis vartojamas su pažyminiu (daiktavardžio [[kilmininkas|kilmininku]], kelintiniais [[skaitvardis|skaitvardžiais]], aukščiausiojo laipsnio (Superlativ) būdvardžiais). Artikelį galima praleisti, jei prieš daiktavardį eina įvardis arba kelintinis skaitvardis, jei daiktavardis – šalies arba miesto pavadinimas (bevardė giminė), abstrakti sąvoka arba ji reiškia nenurodyto kiekio medžiagą. ==== Daiktavardis ==== Vokiečių kalbos [[daiktavardis|daiktavardžiai]] [[vienaskaita|vienaskaitoje]] turi keturias linksniuotes: [[Giminė (gramatika)|vyriškosios]] ir [[Giminė (gramatika)|bevardės]] giminių stipriąją, vyriškosios giminės silpnąją, [[Giminė (gramatika)|moteriškosios]] giminės daiktavardžių moteriškąją ir kai kurių vyriškosios ir bevardės giminės daiktavardžių mišriąją. Tikriniai daiktavardžiai turi galūnę ''-s'' tik [[kilmininkas|kilmininke]]. Yra keturi [[linksnis|linksniai]]: [[vardininkas]] (Nominativ), [[kilmininkas]] (Genitiv), [[naudininkas]] (Dativ) ir [[galininkas]] (Akkusativ).<ref>{{cite web|url=http://www.studygerman.ru/online/manual/substantiv3.html |title=Study German. Vokiečių kalbos gramatika (žinynas): Daiktavardis(Substantiv) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-03 |lang=}}</ref> Bevardės giminės vardininkas ir galininkas paprastai sutampa. Vokiečių kalboje labai lengvai daiktavardėja kitos kalbos dalys, itin paplitę dūriniai, jie gali būti įspūdingai ilgi, iš daugybės dėmenų, pvz.: ''Kinderbuchverlag'' 'vaikiškų knygų leidykla', ''Donaudampfschiffahrtsgesellschaft'' (1. Donau 'Dunojus' + 2. Dampf 'garas' + 3. Schiff 'laivas' + 4. Fahrts 'vykimo, važiavimo' + 5. Gesellschaft 'bendrovė') 'Dunojaus garlaivių laivybos bendrovė' ir kt. Daiktavardžiai su mažybinėmis, malonybinėmis priesagomis (''-chen'', ''-lein'') virsta bevardės giminės daiktavardžiais. Pažymėtina, kad '''visi vokiečių kalbos daiktavardžiai visada rašomi didžiąja raide'''. {| class="wikitable" |+Daiktavardžių linksniavimas vienaskaitoje |- ! Linksnis!! Stiprioji linksniuotė !! Silpnoji linksniuotė !! Moteriškoji linksniuotė !! Mišrioji linksniuotė |- | [[Vardininkas|V.]] || ''der Berg'', ''das Bild''|| ''der Mensch'' || ''die Frau'' || ''der Name'' |- | [[Kilmininkas|K.]]|| ''des Berg(e)s'', ''des Bild(e)s'' || ''des Menschen'' || ''der Frau'' || ''des Namens'' |- | [[Naudininkas|N.]]|| ''dem Berg(e)'', ''dem Bild(e)'' || ''dem Menschen'' || ''der Frau'' || ''dem Namen'' |- | [[Galininkas|G.]]|| ''den Berg'', ''das Bild'' || ''den Menschen'' || ''die Frau'' || ''den Namen'' |} Daiktavardžių [[daugiskaita]] sudaroma penkiais būdais (1 tipas – su [[priesaga]] ''-e''; 2 tipas – su priesaga ''-(e)n'' (visada be balsio kaitos); 3 tipas – su priesaga ''-er'' (dažnai su balsio kaita); 4 tipas – be priesagos (su balsio kaita ir be jos); 5 tipas – su priesaga ''-s'' (pasitelkiama sutrumpintiems bei iš trumpinių sudurtiems žodžiams, taip pat [[skolinys|skoliniams]]; be balsio kaitos)<ref>{{cite book|last=Smirnova|first=Т. N. |title=Deutsch Intensiv. Pradinis etapas |publisher= |location=Maskva|date=2005 |pages=352 |isbn=5-329-01422-0}}</ref>. Daugiskaitai sudaryti taikoma balsių kaita, kuomet supriešakėja balsis ar [[dvibalsis]], vadinama ''[[Umliautas|umliautu]]''. {|class="wikitable" |+Daiktavardžių daugiskaita |- ! Tipas!! Skaičius!! Vyriškoji g.!! Moteriškoji g.!! Bevardė g. |- | '''I''' || Vienaskaita – daugiskaita|| ''der Platz — die Plätze'' || ''die Stadt — die Städte'' || ''das Jahr — die Jahre'' |- | '''II''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Junge — die Jungen'' || ''die Uhr — die Uhren'' || ''das Bett — die Betten'' |- | '''III''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Mann — die Männer'' || <center>—</center> || ''das Bild — die Bilder'' |- | '''IV''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Vogel — die Vögel'' || ''die Tochter — die Töchter'' || ''das Gebäude — die Gebäude'' |- | '''V''' ||Vienaskaita – daugiskaita || ''der Park — die Parks'' || ''die Mutti — die Muttis'' || ''das Hotel — die Hotels'' |} Daugiskaitoje visi daiktavardžiai linksniuojami vienodai. Daugiskaitos naudininke pridedama ''-n'', jeigu žodžio forma tokios galūnės (arba galūnės''-s'') dar neturi daugiskaitos vardininke. {| class="wikitable" |+Daiktavardžių linksniavimas daugiskaitoje |- ! Linksnis!! Vyriškoji g.!!Moteriškoji g.!! Bevardė g. |- | [[Vardininkas|V.]]||'' die Männer'' || ''die Frauen'' || ''die Kinos'' |- | [[Kilmininkas|K.]] || ''der Männer'' || ''der Frauen'' || ''der Kinos'' |- | [[Naudininkas|N.]]|| ''den Männern'' || ''den Frauen'' || ''den Kinos'' |- | [[Galininkas|G.]]|| ''die Männer'' || ''die Frauen'' || ''die Kinos'' |} Gana daug svetimos kilmės žodžių daugiskaita gali būti netaisyklinga (sudaroma neįprastai, nereguliariai): {| class="wikitable" |+Nereguliari daiktavardžių daugiskaita ! !Vienaskaitos vardininkas !Vienaskaitos kilmininkas !Daugiskaitos vardininkas !Reikšmė |- | -s, -en |rowspan="2"|das Thema |rowspan="2"|des Themas |die Themen |rowspan="2"|tema |- | -s, Dgs. |die Themata |- | -, -en |der Kommunismus |des Kommunismus |(die Kommunismen) |komunizmas |- | -, Dgs. |der Modus |des Modus |die Modi |režimas; nuosaka |} ==== Būdvardis ==== Vokiečių kalboje [[būdvardis|būdvardžiai]] linksniuojami tik tada, kai eina [[daiktavardis|daiktavardžio]] [[pažyminys|pažyminiu]]. Yra trys linksniuotės:<ref>{{cite web|url=http://lernendeutsch.ru/?page_id=312 |title=Būdvardis (Das Adjektiv). Būdvardžių linksniavimas |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-03 |lang=}}</ref> * '''silpnoji''' – būdvardis eina po žymimojo [[artikelis|artikelio]] arba [[įvardis|įvardžių]] ''dieser, jener, jeder, welcher''; visuose vienaskaitos linksniuose, išskyrus [[vardininkas|vardininką]], turima galūnė ''-en''; moteriškosios ir bevardės giminių giminės [[galininkas]] turi galūnę ''-e'', o daugiskaitoje visi linksniai įgyja galūnę ''-en''; * '''stiprioji''' – pagal ją linksniuojama, jei prieš būdvardį nėra pažymimojo žodžio, žymimojo artikelio, išskyrus vyriškosios ir bevardės giminių vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininką]], kur vartojama silpnoji galūnė ''-en''; * '''mišrioji''' – būdvardis eina po nežymimojo artikelio, savybinių įvardžių arba po neigiamojo įvardžio ''kein''; stipriosios galūnės vardininke ir galininke, silpnosios − kilmininke ir [[naudininkas|naudininke]]. {| class="wikitable" |+Silpnoji linksniuotė |- ! Linksnis !! Vyriškoji g.!! Moteriškoji g. !! Bevardė g.!! Daugiskaita |- | [[Vardininkas|V.]] || ''der gute Mann'' || ''die gute Frau'' || ''das gute Kind'' || ''die guten Leute'' |- | [[Kilmininkas|K.]]|| ''des guten Mannes'' || ''der guten Frau'' || ''des guten Kindes'' || ''der guten Leute'' |- | [[Naudininkas|N.]] || ''dem guten Mann(e)'' || ''der guten Frau'' || ''dem guten Kind(e)'' || ''den guten Leuten'' |- | [[Galininkas|G.]] || ''den guten Mann'' || ''die gute Frau'' || ''das gute Kind'' || ''die guten Leute'' |} {| class="wikitable" |+Stiprioji linksniuotė |- ! Linksnis!! Vyriškoji g. !! Moteriškoji g. !!Bevardė g.!!Daugiskaita |- | [[Vardininkas|V.]]|| ''süßer Wein'' || ''warme Milch'' || ''frisches Gemüse'' || ''gute Bücher'' |- | [[Kilmininkas|K.]] || ''süßen Weines'' || ''warmer Milch'' || ''frischen Gemüses'' || ''guter Bücher'' |- | [[Naudininkas|N.]] || ''süßem Wein(e)'' || ''warmer Milch'' || ''frischem Gemüse'' || ''guten Büchern'' |- | [[Galininkas|G.]]|| ''süßen Wein'' || ''warme Milch'' || ''frisches Gemüse'' || ''gute Bücher'' |} {| class="wikitable" |+Mišrioji linksniuotė |- ! Linksnis!! Vyriškoji g. !! Moteriškoji g. !! Bevardė g. |- | [[Vardininkas|V.]]|| ''ein großer Platz'' || ''eine große Stadt'' || ''ein großes Land'' |- | [[Kilmininkas|K.]]|| ''eines großen Platzes'' || ''einer großen Stadt'' || ''eines großen Landes'' |- | [[Naudininkas|N.]]|| ''einem großen Platz(e)'' || ''einer großen Stadt'' || ''einem großen Land(e)'' |- | [[Galininkas|G.]]|| ''einen großen Platz'' || ''eine große Stadt'' || ''ein großes Land'' |} Vokiečių kalbos [[būdvardis|būdvardžiai]] (ir [[prieveiksmis|prieveiksmiai]]) gali būti trijų lyginimo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnių]].<ref>{{cite web |url=http://deutsch-lernen-mit.narod.ru/adjektiv_sr.html |title=Būdvardžių ir prieveiksmių laipsniavimas (Die Komparationsstufen der Adjektive) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-03 |lang= |archive-date=2012-01-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120117224257/http://deutsch-lernen-mit.narod.ru/adjektiv_sr.html |url-status=dead }}</ref>: # '''nelyginamojo''' (Positiv) – paprastas būdvardis arba prieveiksmis; # '''aukštesniojo''' (Komparativ) – prie būdvardžio arba prieveiksmio pridedama [[priesaga]] ''-er'', šaknies balsiai ''a, o'' arba ''u'' gali pakisti, gauti '''[[Umliautas|umliautą]]'''; # '''aukščiausiojo''' (Superlativ) – sudaroma su priesaga ''-(e)st'' ir paprastai gali būti keleto formų: * nelinksniuojamosios formos su dalelyte '''am''' ir nekaitoma priesaga '''-(e)sten''', kai eina aplinkybe arba [[tarinys|tarinio]] dalimi: ''am schönsten''; * linksniuojamosios formos, kai su žymimuoju artikeliu prieš daiktavardį eina pažyminiu '''der/die/das -(e)ste''': ''der/die/das interessanteste, …'' ir * ypatingosios kai kurių būdvardžių ir prieveiksmių su priesaga '''-(e)ns''' formos: ''möglichst, schleunigst, …''<ref>{{cite web|url=http://www.all-de.com/service/de_einsteiger/403-stepeni-sravneniya-prilagatelnyh-i-narechiy.html|title=Vokiečių kalba: nuo A iki Z: Būdvardžių ir prieveiksmių laipsniavimas|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-03|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304113638/http://www.all-de.com/service/de_einsteiger/403-stepeni-sravneniya-prilagatelnyh-i-narechiy.html|url-status=dead}}</ref>. Kai kurių būdvardžių ir prieveiksmių laipsniavimas − išskirtinis: ''hoch – höher – höchste'', ''gut – besser – beste'' ir kt. ==== Įvardis ==== Prireikus vokiečių kalbos [[įvardis]] pakeičia daiktavardį. Tokie yra asmeniniai (''ich'' 'aš', du 'tu', ''er'' 'jis', ''sie'' 'ji', ''es'' 'tatai; jis, ji','' wir'' 'mes', ihr 'jūs', ''sie'' 'jie', ''Sie'' 'Jūs'), klausiamieji (''wer?'' 'kas? (su gyva)', ''was?'' 'kas? (su negyva)'), nežymimieji (''man'' '-ma (pvz., yra sakoma)', ''etwas'' 'kažkas', ''jemand'' 'kažkuris, kažkoks', ''alle'' 'visas', ''alles'' 'visi', ''viele'' 'daug, daugybė', ''einige'' 'kai kas') ir žymimieji įvardžiai (''nichts'' 'niekas', ''niemand'' 'nė vienas'), taip pat neasmeninis įvardis ''es'' 'tai' ir įvardiniai prieveiksmiai.<ref>{{cite web|url=http://www.studygerman.ru/online/manual/pronomen2.html|title=Study German.Vokiečių kalbos gramatika (žinynas): Įvardis (Pronomen)|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-04}}</ref> Klausiamieji ir asmeniniai įvardžiai turi tris linksnius,<ref>[https://deutsch.lingolia.com/de/grammatik/pronomen/personalpronomen Vokiečių kalbos įvardžiai]; tikrinta 2016-08-15.</ref> nes vietoj jų [[kilmininkas|kilmininko]] vartojami savybiniai įvardžiai. {| class="wikitable" |+Asmeninių įvardžių linksniavimas |- ! Linksnis!! Klausiamieji<br /> įvardžiai !! 1 asmuo,<br /> [[vienaskaita|vns.]] !! 2 asmuo,<br /> [[vienaskaita|vns.]] !! 3 asmuo,<br /> [[vienaskaita|vns.]]!! 1 asmuo,<br /> [[daugiskaita|dgs.]] !! 2 asmuo,<br /> [[daugiskaita|dgs.]] !! 3 asmuo,<br /> [[daugiskaita|dgs.]] !! Mandagumo<br /> forma |- | [[Vardininkas|V.]]|| ''wer? was?'' || ''ich'' || ''du'' || ''er, sie, es'' || ''wir'' || ''ihr'' || ''sie'' || ''Sie'' |- | [[Naudininkas|N.]]|| ''wem?'' || ''mir'' || ''dir'' || ''ihm, ihr, ihm'' || ''uns'' || ''euch'' || ''ihnen'' || ''Ihnen'' |- | [[Galininkas|G.]]|| ''wen? was?'' || ''mich'' || ''dich'' || ''ihn, sie, es'' || ''uns'' || ''euch'' || ''sie'' || ''Sie'' |} Savybiniai įvardžiai atsako į klausimą ''wessen?'' 'kieno?'. Jie atitinka asmeninių įvardžių kilmininko formas, atmetus visų vienaskaitos ir daukislaitos 3 asmens kilmininko galūnę ''-er:'' ''mein, dein, sein, ihr, sein, unser, euer, ihr, Ihr''. Kiekvienas savybinis įvardis derinamas su juo susijusio daiktavardžio gimine, skaičiumi ir linksniu (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] 'manas kambarys, mana knyga, manam kambariui, manai knygai' ir t. t.) Vienaskaitoje linksniuojama kaip nežymimasis artikelis, o daugiskaitoje − kaip žymimasis<ref>{{cite web|url=http://www.lingvotech.com/pritmestoim|title=Lingvotek. Savybiniai įvardžiai (Possesivpronomen)|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-04|archive-date=2012-08-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20120803082933/http://www.lingvotech.com/pritmestoim|url-status=dead}}</ref>. {| class="wikitable" |+Savybinių įvardžių linksniavimas |- ! Linksnis!! Vyriškoji g. !! Moteriškoji g. !! Bevardė g. !! Daugiskaita |- | [[Vardininkas|V.]]|| ''mein'' || ''meine'' || ''mein'' || ''meine'' |- | [[Kilmininkas|K.]]|| ''meines'' || ''meiner'' || ''meines'' || ''meiner'' |- | [[Naudininkas|N.]]|| ''meinem'' || ''meiner'' || ''meinem'' || ''meinen'' |- | [[Galininkas|G.]]|| ''meinen'' || ''meine'' || ''mein'' || ''meine'' |} Nežymimasis asmeninis įvardis ''man'' vartojamas asmenį tik numanant, o į lietuvių kalbą jis neverčiamas, vertime keičiama beasmeniais ir neveikiamosios rūšies bevardės giminės sakiniais, pvz., ''man sagt'' 'sakoma'. Labai dažnai įvardis ''man'' vartojamas su modaliniais [[veiksmažodis|veiksmažodžiais]] (''man kann'' 'galima', ''man darf'' 'leidžiama, galima' ir kt.)<ref name="autogenerated4">{{cite book|last=Michalenko|first=А. О.|title=Deutsche Sprache; morfologijos sk.|publisher=Valstybinis Sibiro universitetas, Federalinis Sibiro universitetas|location=Krasnojarskas|date=2010|pages=12-76|isbn=978-5-699-20204-1}}''(rusų k.).''</ref> Neasmeninis įvardis ''es'' beasmeniuose sakiniuose vartojamas kaip [[veiksnys]] (''Es regnet'' 'Lyja' . ''Es ist Sonntag'' 'Sekmadienis'. ''Wie geht es Ihnen?'' 'Kaip Jums sekasi?' ''Es ist etwas passiert?'' 'Ar kas nors atsitiko?'). Įvardiniai prieveiksmiai vartojami negyviems daiktams nurodyti. Jie gali būti parodomieji (sudaromi iš parodomojo prieveiksmio ''da'' ir tam tikro prielinksnio: ''dabei, dafür, damit, darüber, dazu'' ir kt.) ir klausiamieji (klausiamasis prieveiksmis ''wo'' ir [[prielinksnis]]: ''wobei, wofür, womit, worüber, wozu''). Kalbant apie gyvuosius dalykus, klausiamieji sakiniai sudaromi kitaip, pasitelkiami prielinksnio ir klausiamojo įvardžio ''wer'', kuris turi atitinkamą linksnį, junginiai (''Um wen geht es?'' 'Apie kokį žmogų šnekama?'). ==== Skaitvardis ==== [[Vaizdas:Deutsches numerale.jpg|300px|thumb|right|Vokiečių kalbos skaitvardžiai]] Vokiečių kalbos [[skaitvardis|skaitvardžiai]] skirstomi į kiekinius (''eins, zwei, drei, vier, fünf, sechs'' ir t. t.) ir kelintinius (''erste, zweite, dritte, vierte, fünfte, sechste''…). Sudaiktavardėję, neretai galintys eiti [[veiksnys|veiksniu]] skaitvardžiai ne visada priskiriami skaitvardžių klasei. Kiekiniai skaitvardžiai atsako į klausimą ''kiek?'' Jie būna vientisiniai (1–12, 100, 1000), sudurtiniai (13–19; sudaromi iš vienetus reiškiančių skaitvardžių ir ''zehn'' '10') ir išvestiniai. Kiekiniai skaitvardžiai nuo 20 iki 99 rašomi vieno žodžio junginiu, kuris susideda iš vieneto, jungtuko ''und'' 'ir' bei dešimties pavadinimo (pvz., 35 – ''fünfunddreißig'' = fünf 'penki' + und 'ir' + dreißig 'trisdšimt').<ref>{{cite web|url=http://www.trilinguis.ru/linguistic/chisl/nemec-chislitelnie.aspx |title=Trilinguis: Kalbų portalas. Vokiečių kalbos skaitvardžiai|author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref><ref>{{cite web|url=http://ru.funnygerman.com/2009/03/zahlwort.html |title=FunnyGerman.com. Skaitvardis (Zahlwort) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref> Šimtų ir tūkstančių pavadinimai sudaromi viename žodyje sujungiant tūkstančių, po to šimtų skaičių, tada kaip sudedamoji dalis nurodomos dešimtys arba vienetai. Milijonas ir didesni skaičiai rašomi atskirai, jų skaičius nurodomas prieš skaitvardinį žodžių junginį (pvz., 1 364 819 – ''eine Million dreihundertvierundsechzigtausendachthundertneunzehn'' = eine Million 'vienas milijonas' drei 'trys' + hundert 'šimtas' + vier 'keturi' + und 'ir' + sechzig 'šešiasdešimt' + tausend 'tūkstantis' + acht 'aštuoni' + hundert 'šimtas' + neunzehn 'devyniolika)<ref>{{cite web|url=http://deutsch.passivhaus-info.org/index.php?go=Pages&in=view&id=9|title=Vokiečių kalbos skaitvardžiai|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2011-11-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20111102193726/http://deutsch.passivhaus-info.org/index.php?go=Pages&in=view&id=9|url-status=dead}}</ref>. Kelintiniai skaitvardžiai atsako į klausimus ''kelintas? kelintà? keliñta? (bev. g.)'' ir skirstomi į šias grupes: * išimtys: ''der/die/das erste (1.), dritte (3.), sieb(en)te (7.), achte (8.)''<ref>{{cite web |url=http://www.all-de.com/service/de_kinder/748-opornye-tablicy-i-shemy-poryadkovye-chislitelnye.html |title=Vokiečių kalbaк: nuo А iki Z: Parankinės lentelės ir schemos:Kelintinia skaitvardžiai |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06 |archive-date=2014-01-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140116105732/http://www.all-de.com/service/de_kinder/748-opornye-tablicy-i-shemy-poryadkovye-chislitelnye.html |url-status=dead }}</ref>; * likusieji skaitvardžiai iki 19 (prie šių skaitvardžių pridedama [[priesaga]] ''-t-'' ir galūnė, pvz., ''der/die/das fünfte (5.)'') ir * nuo 20 ir didesni (prie jų jungiama priesaga ''-st-'' ir galūnė; ''der/die/das einundzwanzigste (21.)''). [[Trupmena|Trupmenos]] sudaromos prie kiekinio skaitvardžio pridedant priesagą ''-tel'' (1/4 – ''Viertel'', 3/5 – ''drei Fünftel''). Dešimtainės trupmenos skaitomos įvardijant ir kablelį (0,348 – ''Null Komma dreihundertachtundvierzig'' 'nulis kablelis trys šimtai keturiasdešimt aštuoni')<ref>{{cite web|url=http://subscribe.ru/archive/job.lang.deutlang/200907/19000947.html |title=Vokiečių kalba - nesunku. Skaitvardis(Zahlwort) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref>. ==== Veiksmažodis ==== [[Vaizdas:Zeitformen (Schritten).jpg|450px|right|Vokiečių kalbos veiksmažodžio laikų pakopos]] Vokiečių kalbos veiksmažodis turi penkias pagrindines kategorijas<ref>{{cite book|last=Myškovaja|first=I. B.|title=Vokiečių kalbos veiksmažodžio laikai|publisher= Viktorija plius|location=Sankt Peterburgas|date=2007|pages=96|isbn=978-5-91281-007-7}}</ref>: asmenį (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), skaičių ([[vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]), laiką (esamąjį, būtąjį ir būsimąjį), rūšį (veikiamąją ir neveikiamąją) ir [[nuosaka|nuosaką]] (tiesioginę, liepiamąją ir tariamąją). Yra ne tik asmenuojamųjų formų, bet ir neasmenuojamųjų: Infinitiv I (I bendratis), Infinitiv II (II bendratis),<ref>{{cite book|last=Michalenko|first=А. О.|title=Deutsche Sprache; morfologijos sk.|publisher=Valstybinis Sibiro universitetas, Federalinis Sibiro universitetas|location=Krasnojarskas|date=2010|pages=12-76|isbn=978-5-699-20204-1}}''(rusų k.)''</ref> Partizip I (I dalyvis) ir Partizip II (II dalyvis).<ref>{{cite web |url=http://www.edwardo.info/glagol_11.php |title=Vokiečių kalbos dalyvis (Partizip) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06 |archive-date=2012-10-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121016115355/http://www.edwardo.info/glagol_11.php |url-status=dead }}</ref> Pagal darybą skiriami silpnieji, stiprieji ir netaisyklingieji veiksmažodžiai.<ref>{{cite web|url=http://grammade.ru/grammar/verb3grf.shtml|title=Audio-class.ru. Vokiečių kalbos stiprieji veiksmažodžiai|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2012-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20120701230148/http://grammade.ru/grammar/verb3grf.shtml|url-status=dead}}</ref> Pagal valdymą veiksmažodžiai skirstomi į galininkinius (tranzityvinius), reikalaujančius [[galininkas|galininko]] linksnio, ir negalininkinius (intranzityvinius), kuriems papildinys nebūtinas. Veiksmažodžiai gali būti [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]] (reiškia į veiksmo atlikėją nukreiptą veiksmą) ir [[Modalumas (kalbotyra)|modaliniai]] (veiksmažodžiai ''dürfen, können, mögen, müssen, sollen, wollen'' ir ''lassen'', nors šis dažnai prie modalinių nepriskiriamas).<ref>{{cite web|url=http://www.studygerman.ru/online/manual/verb7.html |title=Study German.Vokiečių kalbos gramatika: Modaliniai veiksmažodžiai|author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref> Vokiečių kalboje yra šeši laikai: * '''Präsens''' – vientisinis esamasis laikas, sudaromas iš bendraties šaknies ir asmenų galūnių, pvz: ''Ich '''schreibe''' einen Brief.''<ref>{{cite web |url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/praesens |title=Deutsch.lingo4u.de. Präsens (Gegenwart) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06 |archive-date=2012-07-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120715075821/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/praesens |url-status=dead }}</ref> * '''Präteritum (Imperfekt)''' – vientisinis būtasis laikas vien iš pagrindinio veiksmažodžio. Sudaromas iš antrosios (preterito) veiksmažodžio formos šaknies ir asmenų galūnių, pvz.: ''Ich '''machte''' schon die Tür '''auf'''''. Šio laiko veiksmažodžių asmenų galūnės panašios į Präsens (esamojo laiko), išskyrus vienaskaitos pirmąjį ir trečiąjį asmenis.<ref>{{cite web |url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/imperfekt |title=Deutsch.lingo4u.de. Imperfekt (Präteritum, Vergangenheit) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06 |archive-date=2012-07-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120711211256/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/imperfekt |url-status=dead }}</ref> * '''[[Perfektas|Perfekt]]''' – sudėtinis esamasis atliktinis laikas. Sudarytas iš pagrindinio veiksmažodžio, o jis reiškiamas Partizip II (II dalyviu), ir pagalbinių veiksmažodžių ''haben'' 'turėti' arba ''sein'' 'būti' esamojo laiko (Präsens), pvz.: ''Ich '''habe''' die Geschichte '''erzählt'''; Ich '''bin''' zu schnell '''gefahren'''''. Pagalbiniai veiksmažodžiai asmenuojami, o katrą iš šiųdviejų rinktis lemia pagrindinio veiksmažodžio leksinė reikšmė.<ref>{{cite web|url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/perfekt|title=Deutsch.lingo4u.de. Perfekt (vollendete Gegenwart)|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2012-06-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20120627062453/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/perfekt|url-status=dead}}</ref> * '''[[Pliuskvamperfektas|Plusquamperfekt]]''' – sudėtinis būtasis atliktinis laikas, sudarytas iš pagrindinio veiksmažodžio, reiškiamo Partizip II (II dalyviu), ir iš pagalbinių asmenuojamų veiksmažodžių ''haben'' arba ''sein'' vientisinio būtojo laiko (Präteritum), pvz.: ''Er '''hatte''' den Regenschirm nicht '''genommen.'''''<ref>{{cite web|url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/plusquamperfekt|title=Deutsch.lingo4u.de. Plusquamperfekt (Vorvergangenheit)|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2012-06-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20120627062745/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/plusquamperfekt|url-status=dead}}</ref> * '''Futur I''' – sudėtinis būsimasis laikas, sudarytas iš pagrindinio veiksmažodžio, reiškiamo Infinitiv I (I bendratimi), ir iš pagalbinio asmenuojamo veiksmažodžio ''werden'' 'tapti', pvz.: ''Ich '''werde''' um jeden Preis '''kommen.'''''<ref>{{cite web|url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/futur-1|title=Deutsch.lingo4u.de. Futur I (Zukunft)|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-09-06|archive-date=2011-11-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20111103193003/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/futur-1|url-status=dead}}</ref> * '''Futur II''' – sudėtinis būsimasis laikas, sudarytas iš Infinitiv II (II bendratimi) reiškiamo pagrindinio žodžio ir asmenuojamo pagalbinio veiksmažodžio ''werden'', pvz.: ''Morgen um neun Uhr abend '''werde''' ich '''gekommen sein.'''''<ref>{{cite web|url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/futur-2|title=Deutsch.lingo4u.de. Futur II (vollendete Zukunft)|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2011-11-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20111109155451/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/zeiten/futur-2|url-status=dead}}</ref> {| class="wikitable" |+Tiesioginės nuosakos veikiamosios rūšies veiksmažodžių asmenavimas |- ! Präsens Aktiv !! Präteritum Aktiv !! Perfekt Aktiv !! Plusquamperfekt Aktiv !! Futur I Aktiv |- | ''ich mache'' || ''ich machte'' || ''ich habe gemacht'' || ''ich hatte gemacht'' || ''ich werde machen'' |- | ''du machst'' || ''du machtest'' || ''du hast gemacht'' || ''du hattest gemacht'' || ''du wirst machen'' |- | ''er (sie, es) macht'' || ''er (sie, es) machte'' || ''er (sie, es) hat gemacht'' || ''er (sie, es) hatte gemacht'' || ''er (sie, es) wird machen'' |- | ''wir machen'' || ''wir machten'' || ''wir haben gemacht'' || ''wir hatten gemacht'' || ''wir werden machen'' |- | ''ihr macht'' || ''ihr machtet'' || ''ihr habt gemacht'' || ''ihr hattet gemacht'' || ''ihr werdet machen'' |- | ''sie (Sie) machen'' || ''sie (Sie) machten'' || ''sie (Sie) haben gemacht'' || ''sie (Sie) hatten gemacht'' || ''sie (Sie) werden machen'' |} Rūšis priklauso nuo [[veiksnys|veiksnio]] pobūdžio. Jis gali būti tiesiogiai veikiantis, aktyvus (Aktiv – veiksmas kyla iš veikėjo, kuris reiškiamas veiksniu; pvz., kaip [[lietuvių kalba|liet.]] 'Draugas stato namą') arba veikiantis netiesiogiai, pasyvus (Passiv – veiksmas nukreiptas į save; kaip liet. 'Namas yra statomas draugo'). Neveikiamosios rūšies veiksmažodžiai turi tuos pačius laikus kaip ir veikiamosios rūšies. Sudaroma pagal tą pačią schemą. Präsens Passiv (esamasis neveikiamosios rūšies laikas) sudaromas su pagalbiniu veiksmažodžiu ''werden'', asmenuojamu Präsens (vientisiniame esamajame laike) ir su pagrindiniu veiksmažodžiu, reiškiamu Partizip II (II dalyviu). Präteritum Passiv – ''werden'' Präteritum laike (vientisiniame būtajame) ir Partizip II (II dalyviu). Perfekt ir Plusquamperfekt Passiv – ''werden'' atitinkamuose laikuose (ypatingoji forma − ''worden'') ir Partizip II. Futur Passiv – ''werden'' Futur laike (būsimajame) ir Partizip II.<ref>{{cite book|last=Myškovaja|first=I. B.|title=Vokiečių kalbos veiksmažodžio laikai|publisher=Viktorija plius|location=Sankt Peterburgas|date=2007|pages=96|isbn=978-5-91281-007-7}}</ref> {| class="wikitable" |+Tiesioginės nuosakos neveikiamosios rūšies veiksmažodžių asmenavimas |- ! Präsens Passiv !! Präteritum Passiv !! Perfekt Passiv !! Plusquamperfekt Passiv !! Futur I Passiv |- | ''ich werde gefragt'' || ''ich wurde gefragt'' || ''ich bin gefragt worden'' || ''ich war gefragt worden'' || ''ich werde gefragt werden'' |- | ''du wirst gefragt'' || ''du wurdest gefragt'' || ''du bist gefragt worden'' || ''du warst gefragt worden'' || ''du wirst gefragt werden'' |- | ''er (sie, es) wird gefragt'' || ''er (sie, es) wurde gefragt'' || ''er (sie, es) ist gefragt worden'' || ''er (sie, es) war gefragt worden'' || ''er (sie, es) wird gefragt werden'' |- | ''wir werden gefragt'' || ''wir wurden gefragt'' || ''wir sind gefragt worden'' || ''wir waren gefragt worden'' || ''wir werden gefragt werden'' |- | ''ihr werdet gefragt'' || ''ihr wurdet gefragt'' || ''ihr seid gefragt worden'' || ''ihr wart gefragt worden'' || ''ihr werdet gefragt werden'' |- | ''sie (Sie) werden gefragt'' || ''sie (Sie) wurden gefragt'' || ''sie (Sie) sind gefragt worden'' || ''sie (Sie) waren gefragt worden'' || ''sie (Sie) werden gefragt werden'' |} '''Statyvas''' (būsenos neveikiamoji rūšis arba trumpoji neveikiamoji rūšis) reiškia ne veiksmą, o jo rezultatą. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''sein'' atitinkamu laiku ir galininkinio veiksmažodžio, kuris čia pagrindinis, antruoju dalyviu. '''Tariamoji nuosaka''' (Konjunktiv – reiškia norimą arba galimą veiksmą) turi tuos pačius laikus, kaip ir tiesioginė nuosaka (Indikativ).<ref>{{cite web|url=http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/verben/konjunktiv|title=Deutsch.lingo4u.de. Konjunktiv|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2012-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20120805235619/http://deutsch.lingo4u.de/grammatik/verben/konjunktiv|url-status=dead}}</ref>.'''Präsens Konjunktiv''' (vientisinis esamasis tariamosios nuosakos laikas) sudaromas su bendraties šaknimi, [[priesaga]] ''-e'' ir asmens galūne, tačiau šaknies balsis lieka nepakitęs. Vienaskaitos 1 ir 3 asmenyse priesaga ir asmenų galūnės suliejamos, todėl priebalsis nesikartoja. Silpnųjų veiksmažodžių '''Präteritum Konjunktiv''' (vientisinis būtasis tariamosios nuosakos laikas) sutampa su tiesioginės nuosakos būtuoju vientisiniu laiku, o stipriųjų veiksmažodžių šis tariamosios nuosakos laikas sudaromas su jų būtojo vientisinio laiko šaknimi, pridėjus priesagą ''-e'' ir asmenų galūnes. Šaknų balsiai ''a, o, u'' gauna umliautą. Nemaža veiksmažodžių, sudarant vientisinį būtąjį tariamosios nuosakos laiką, nepaklūsta bendrosioms taisyklėms: tai − netaisyklingieji veiksmažodžiai ''sein (wäre), tun (täte), gehen (ginge), stehen (stände)''; netaisyklingieji ''haben (hätte), werden (würde), bringen (brächte)''; vientisinių esamojo-būtojojo laikų veiksmažodžiai (išskyrus ''sollen'' ir ''wollen''): ''dürfte, könnte, möchte, müsste, wüsste''. '''Perfekt Konjunktiv''' (sudėtinis būtasis tariamosios nuosakos laikas) sudaromas su pagalbinių veiksmažodžių ''haben'' arba ''sein'' vientisiniu esamuoju tariamosios nuosakos laiku (Präsens Konjunktiv) ir pagrindinio veiksmažodžio II dalyviu (Partizip II). '''Plusquamperfekt Konjunktiv''' (sudėtinis būtasis tariamosios nuosakos laikas, reiškiantis anksčiau už Perfekt Konjunktiv vykusį veiksmą) sudaromas su tais pačiais veiksmažodžiais, tik Präteritum Konjunktiv (vientisiniame būtajame tariamosios nuosakos) laike ir su pagrindinio veiksmažodžio Partizip II (II dalyviu). Futurum I (I būsimojo l.) ir Futurum II (II būsimojo laiko) tariamoji nuosaka sudaroma su pagalbiniu veiksmažodžiu ''werden'', asmenuojamu Präsens Konjunktiv laike, ir atitinkamai su pagrindinio veiksmažodžio Infinitiv I (I bendratimi) ir Infinitiv II (II bendratimi). Be šių tariamosios nuosakos formų, yra dar dvi − tai '''Konditionalis I''' (I kondicionalis) ir '''Konditionalis II''' (II kondicionalis), kur vartojamas pagalbinio veiksmažodžio ''werden'' tariamosios nuosakos vientisinis būtasis laikas (Präteritum Konjunktiv) ir pagrindinio veiksmažodžio Infinitiv I ir Infinitiv II. '''Liepiamoji nuosaka''' (Imperativ) turi keturias formas: Vienaskaitos 2 asmens (''arbeite, nimm''), daugiskaitos 1 asmens (''arbeiten wir/wollen wir arbeiten, nehmen wir/wollen wir nehmen''), daugiskaitos 2 asmens (''arbeitet, nehmt'') ir mandagiojo kreipimosi (''arbeiten Sie, nehmen Sie''). Taip pat liepimas gali būti reiškiamas bendratimi (''Nicht aus dem Fenster lehnen!'') arba antruoju dalyviu (''Hiergeblieben!''). Vokiečių kalboje raginimas, skatinimas gali būti reiškiamas tam tikrais dariniais su bendratimi (pvz., haben/sein + zu + Infinitiv, modalinis veiksmažodis + Infinitiv). '''Bendratis''' (Infinitiv) ir '''dalyvis''' (Partizip) pasitelkiami įvairioms gramatinėms konstrukcijoms ir laikų formoms sudaryti. Su bendratimi sudaromos neasmenuojamosios gramatinės grupės ir konstrukcijoss taikant prielinksnį ''zu'' (pvz., neasmenuojamieji dariniai ''um zu, ohne zu, (an)statt zu''; konstrukcijos ''haben/sein + zu + bendratis'')<ref>{{cite web|url=http://eustudy.ru/infinitiv_mit_zu.php|title=Konstrukcija "zu + bendratis"|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|archive-date=2012-07-02|archive-url=https://www.webcitation.org/68rD87n0K?url=http://eustudy.ru/infinitiv_mit_zu.php|url-status=dead}}</ref> ir be šio prielinksnio (su modaliniais, slinkties ir kitais išimtiniais veiksmažodžiais). Sintaksėje bendratis atlieka įvairią paskirtį: gali eiti [[veiksnys|veiksniu]] (''Es ist eine Vergnügen, zu reiten''), [[tarinys|tariniu]] (''Vielleicht haben Sie die Absicht, auch unsere Vororte mit ihren schönen Palästen und Parks zu besuchen''), [[papildinys|papildiniu]] (''Marion war von Herzen froh (darüber), in diesem schrecklichen halbzerstörten Haus nicht allein zu sein'') ir sudaryti [[aplinkybės|aplinkybes]] (''Er fährt nach Vilnius, um seine Eltern zu besuchen''). Vokiečių kalboje yra dviejų rūšių '''[[dalyvis (gramatika)|dalyviai]]''': Partizip I (I dalyvis; veiksmažodžių esamojo laiko šaknis su priesaga ''-(e)nd'') ir Partizip II (II dalyvis; veiksmažodžio šaknis, priešdėlis ''ge-'' ir priesaga ''-(e)t'' (su silpnaisiais veiksmažodžiais) arba ''-en'' (su stipriaisiais)).<ref>{{cite web|url=http://www.modernlib.ru/books/mishkovaya_irina/vremena_nemeckogo_glagola/read_5/|title=Vokiečių kalbos veiksmažodžio laikai. 8 skyrius. Vokiečių kalbos dalyviai|author=Myškovaja I. B.|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06}}</ref> Pirmasis dalyvis dažnai eina [[daiktavardis|daiktavardžio]] [[pažyminys|pažyminiu]] (''Das zu '''lesende''' Buch'' 'viena iš skaitomiausiųjų knygų; populiari knyga') ir aplinkybėmis (''Aus dem Kino zurückgehend, besprachen die Leute den Film'' 'Eidami iš kino teatro žmonės aptarinėjo filmą'). Antrasis dalyvis vartojamas Perfekt ir Plusquamperfekt laikams sudaryti (''Mein Freund hat das Institut '''absolviert''''' 'Mano draugas yra baigęs universitetą'),<ref>{{cite web|url=http://www.de-online.ru/index/prichastija_nastojashhego_i_proshedshego_vremeni_partizip_1_partizip_2/0-84|title=Deutsch-Online.Esamojo ir būtojo laikų dalyviai (Partizip 1, Partizip 2) |author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-06|lang=}}</ref> taip pat visuose neveikiamosios rūšies laikuose (''Der Text wird/wurde nacherzählt, nachdem er zweimal vorgelesen worden ist/worden war'' 'Tekstas yra/ buvo perpasakotas, po to jis yra/ buvo du kartus perskaitytas') ir kaip dalyvinis daiktavardžio pažyminys (''Die von mir gekaufte Zeitung liegt auf dem Tisch'' 'Mano nupirktas laikraštis guli ant stalo'). ==== Prielinksnis ==== Vokiečių kalboje [[prielinksnis|prielinksniai]] vartojami prieš [[daiktavardis|daiktavardžius]] ir asmeninius [[įvardis|įvardžius]] ir šitaip lemia jų [[linksnis|linksnį]], tad išskiriamos trys prielinksnių grupės: valdančios [[naudininkas|naudininką]] (''mit, aus, nach, zu, bei, von, außer, seit, gegenüber, entgegen''), [[galininkas|galininką]] (''für, gegen, durch, ohne, um, bis, entlang'') arba [[kilmininkas|kilmininką]] (''während, trotz, wegen, (an)statt, unweit'').<ref>{{cite web|url=http://www.studygerman.ru/online/manual/preposition.html |title=Study German. Vokiečių kalbos gramatika (žinynas): Prielinksnis (Preposition) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-07}}</ref> Dvejopas linksnių valdymas būdingas prielinksniams ''in, an, auf, vor, hinter, über, unter, neben, zwischen'', jie gali būti vartojami su naudininku ir su galininku. Šiuo atveju atsižvelgtina į [[tarinys|tarinio]] reikšmę sakinyje, pavyzdžiui: ''Sie hängt ein Bild über die Couch'' ([[galininkas|gal.]]) – ''Das Bild hängt über der Couch'' ([[naudininkas|naud.]]). Čia linksnio pasirinkimą lemia tai, kokį su šiais prielinksniais galima iškelti klausimą – ''wohin?'' 'kurlink?' (kryptis – gal.) ar ''wo?'' 'kame?' (vieta – naud.)<ref name="autogenerated4"/> === Sintaksė === Vokiečių kalbos [[sintaksė]]s raida truko nuo pat kalbos gyvavimo pradžios, tačiau sintaksė galutinai buvo sunorminta tik XIX–XX amžiuose. [[Viduramžiai|Viduramžių]] ir [[Naujieji laikai|naujųjų laikų]] [[skyryba|skyryboje]] nebuvo daugybės skiriamųjų ženklų, todėl [[Sakinys|sakiniai]] būdavo vientisiniai, bet, ėmus rašyti kablelį, ankstyvuoju naujosios vokiečių aukštaičių kalbos laikotarpiu įvyko reikšmingas sakinio plėtotės lūžis, nulėmęs dabartinę jo sandarą.<ref>{{cite book|last=Behaghel|first=O.|title=Deutsche Syntax|url=https://archive.org/details/deutschesyntaxei0000otto|publisher=|location=Winter, Heidelberg|date=1928|pages=}}</ref> Vokiečių kalbos sakiniai gali būti vientisiniai ir sudėtiniai. Vientisiniai sakiniai paprastai sudaromi iš dviejų žodžių – [[veiksnys|veiksnio]] ir [[tarinys|tarinio]] (neišplėstinis sakinys), tačiau gali būti įtrauktos ir antrinės sakinio dalys (išplėstinis sakinys). Sudėtiniai sakiniai sudaryti iš dviejų arba daugiau vientisinių sakinių, tad jie gali būti sujungiamieji (bejungtukiai ir [[jungtukas|jungtukiniai]]), formuojami iš dviejų savarankiškų sakinių, ir prijungiamieji, susidedantys iš pagrindinio ir vieno ar keleto šalutinių sakinių.<ref>{{cite book|last=Eisenberg|first=P.|title=Das Wort (Bd. 1), Der Satz (Bd. 2) — Grundriß der deutschen Grammatik|publisher=|location=Stuttgart|date=2004|pages=}}</ref> Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai jungiami sujungiamaisiais [[jungtukas|jungtukais]] ''und, aber, oder, denn, deshalb, darum, doch, dann, so, also'', taip pat sudedamaisiais jungtukais ''bald… bald, nicht nur… sondern auch, sowohl… als auch, entweder… oder''. Šalutinis sakinys sudėtiniame prijungiamajame sakinyje jungiamas prijungiamaisiais jungtukais (''dass, wenn, als, weil''), santykiniais [[įvardis|įvardžiais]] (''der, die, das, die''), klausiamaisiais įvardžiais (''wer, was, welcher''), [[prieveiksmis|prieveiksmiais]] (''wo, wann''), klausiamaisiais įvardiniais prieveiksmiais (''woran, wovon, worüber'') ir kt. Jų pasirinkimą lemia šalutinio sakinio rūšis. Šie sakiniai būna: [[papildinys|papildinio]], [[pažyminys|pažyminio]], [[Aplinkybės|aplinkybių]] (vietos, laiko, būdo, sąlygos, nuolaidos, priežasties, tikslo) ir prijungiamieji.<ref>{{cite book|last=Snegiriova|first=N. S|title=Vokiečių kalbos sintaksė|publisher= Valstybinis Omsko F. M. Dostojevskio universitetas|location=Omskas|date=2004|pages=149}}''(rusų k.)''</ref> Žodžių tvarka sakinyje tiesiogiai priklauso nuo jo pobūdžio. Tiesioginiame vientisiniame sakinyje [[žodžių tvarka]] gali būti įprastinė arba sukeistoji. Pirmuoju atveju visos sakinio dalys griežtai sudėliotos į savo vietas: pirma [[veiksnys]], po jo − [[tarinys]] ir antrinės sakinio dalys. Pavyzdys: ''Der Lehrer kommt bald''. Antruoju atveju žodžiai sukeičiami: ''Bald kommt der Lehrer''. Sudėtinio arba suvestinio tarinio kaitomoji dalis yra savo vietoje, o nekaitomoji nukeliama į pabaigą: ''Ich stimme zu''. Klausiamuosiuose sakiniuose be klausiamojo žodžio tarinys iškeliamas į sakinio pradžią: ''Hat er das gemacht?'' Klausiamuosiuose sakiniuose su klausiamuoju žodžiu (''wer? was? wann? wo? wohin? woher? wie? warum? wozu?'' ir kt.) pirmiausia eina klausiamasis žodis, o tarinys − po jo: ''Was hat er gemacht?''<ref>{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas. § 3. Žodžių tvarka klausiamajame sakinyje|publisher=|location=Minskas|date=2002 |pages=268-269 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''</ref> Neigiamuosiuose sakiniuose dažniausiai pasitelkiama neigiamoji dalelė ''nicht'', kuri paprastai eina prieš neigiamąjį žodį: ''Nicht alle verstehen das''. Bet jeigu norima nuneigti tarinį, neigiamoji dalelė nukeliama į sakinio pabaigą prieš nekaitomąją sakinio dalį: ''Das weiß ich nicht''. Jeigu nuneigiamas daiktavardis, prieš jį vartojamas neigiamasis įvardis ''kein'', atstojantis nežymimąjį artikelį ir su daiktavardžiu derinamas gimine, skaičiumi ir linksniu: ''Ich habe keine Zeit''. Dvigubas neiginys vokiečių kalboje negalimas, t. y. dariniai „nieko/niekada ne…” verčiami tik vienu neiginiu (šiuo atveju ''nichts'' arba ''niemand'').<ref>{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas. § 5. Žodžių tvarka sakiniuose su neiginiu|location=Мн. |publisher=|location=Minskas|date=2002|pages=270-273 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''</ref> === Žodžių daryba === Vokiečių kalba pasižymi ypač lanksčia žodžių daryba. Gausybė tiek vokiškų, tiek [[skolinys|skolintų]] žodžio elementų leidžia sudaryti įvairiausius žodžius. 1999 metais Vokietijos [[Vokietijos žemės|Meklenburgo–Pomeranijos žemės]] parlamentas svarstė įstatymą, kuris vadinasi „''Rinderkennzeichnungs- und Rindfleischetikettierungsüberwachungsaufgabenübertragungsgesetz”'' („Jautienos žymėjimo kontrolės pareigų perdavimo įstatymas”). Šis pavadinimas oficialiai pripažintas visų ilgiausiuoju vokiečių kalbos žodžiu (63 raidės, 7 dėmenys). Internete nurodomas žodis iš 79 raidžių – ''„Donaudampfschiffahrtselektrizitätenhauptbetriebswerkbauunterbeamtengesellschaft”'' („Statybų priežiūros tarnybos jaunesniosios darbuotojų grandies bendrija prie vyriausiosios [[Dunojus|Dunojaus]] laivybos elektros paslaugų teikimo valdybos”).<ref>{{cite web|url=http://www.gutefrage.net/frage/wie-ist-das-laengste-deutsche-wort-ohne-gedankenstriche|title=Wie ist das längste deutsche Wort (ohne Gedankenstriche)?|author=|date=|work=|publisher=|accessdate=2016-08-10}}</ref>Šiame žodyje pagal naująsias rašybos taisykles pridedama dar viena raidė (''…schi'''fff'''ahrt…''). Panašių sudurtinių žodžių vokiečių kalboje labai daug.<ref>{{cite web|url=http://pub.ids-mannheim.de/laufend/sprachreport/pdf/sr10-2a.pdf |title=Das längste deutsche Wort? Ein fiktives Gespräch mit wahrem Hintergrund|author=Rainer Perkuhn. |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-10}}</ref> Kalbos sistemoje vokiečių kalbos žodžių darybos vieta vis dar iki galo nenustatyta. Paprastai ji nagrinėjama kaip [[Leksikologija|leksikologijos]]<ref>{{cite book|last=Schmidt|first=W.|title=Deutsche Sprachkunde. 7. Aufl|publisher=|location=Berlin|date=1972|pages=}}</ref> arba gramatikos dalis, bet kadangi ji susijusi ir su gramatika, ir su leksika, žodžių daryba turi tik jai būdingų ypatybių.<ref>{{cite book|last=Jung|first=W.|title=Grammatik der deutschen Gegenwartssprache|publisher=|location=Leipzig|date=1996|pages=}}</ref> Žodžių daryba gali būti nagrinėjama tiek diachroniniu (skirtingų laikotarpių), tiek sinchroniniu (to paties laikotarpio) atžvilgiais − tai svarbu, norint suprasti žodžio darybos istorinę raidą, tiksliai nustatyti darybos procesus ir dabartinę žodžio sandarą. Su sinchroniniais ir diachroniniais tyrimais glaudžiai susiję procesiniai ir statistiniai aspektai (darybos tendencijos ir esamoji padėtis). Mažiausioji žodžio dalis vadinama [[morfema]], o jos savo ruožtu gali būti gramatinės ir leksinės. Žodžio darybą galima nagrinėti morfemomis (skaidyti į smulkiausius reikšminius vienetus: ''be-auf-trag-en'') ir tiesiogiai žodį sudarančiomis jo sudėtinėmis dalimis (''Erfrischung → erfrischen + -ung → er- + frisch''). Vokiečių kalboje pagal darybą žodžiai skirstomi į paprastuosius ir dūrinių (sudurtinius) vedinius. Žodžių modeliai klasifikuojami pagal jų darybą, kur skiriami aštuoni lygiai: šakninis modelis, žodžių darybos modelis be afiksų, priešdėlinis modelis, priesaginis modelis, priešdėlinis ir priesaginis modeliai, šakninis modelis su puspriešdėliais bei puspriesagėmis ir apibrėžiamojo dūrinio modelis (pirmasis dūrinio dėmuo apibrėžia, aiškina, tikslina arba sukonkretina antrąjį dūrinio dėmenį).<ref>{{cite book|last=Zueva A. N. |first=Molčanova I. D. ir kt.|title=Vokiečių kalbos žodžių darybos elementų žodynas|publisher=|location=Maskva|date=1979|pages=536|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> {| class="wikitable" |- ! Modelis!! Aprašas |- | Šakninis ||Šakniniai žodžiai neskaidomi į morfemas, jie nemotyvuoti. Paprastai vokieičų kalbos šakniniai žodžiai sudaryti iš vieno ar dviejų skiemenų (''Tisch, klug, Abend''), tačiau pasitaiko ir triskiemenių (''Ameise''); šakniniai [[skolinys|skoliniai]] gali turėti daugiau kaip du skiemenis. Prie šakninių žodžių priskiriami ir ištiktukai (''paff, piep, miau'') bei santrumpos. |- | Be afiksų (implikacinis) || Viena kalbos dalis virsta kita kalbos dalimi, tos pačios šaknies reikšmė priklauso nuo vartosenos (''grünen ([[veiksmažodis|vksm.]]), grün ([[būdvardis|bdv.]]), Grün ([[daiktavardis|dkt.]])''). Darybinio afikso nėra, nes kaip žodžio darybos priemonė taikoma vidinė fleksija, t. y. šaknies balsio kaita (''binden — Band, krank — kränken''). |- | Priešdėlinis ||Darybinė morfema eina prieš šaknį, kuri yra žodžio pamatas (''entlaufen, missgelaunt, Unruhe''). Priešdėlis suteikia žodžiui tam tikrą kategorijos požymį (pvz., priešdėlis ''be-'' veiksmažodžiams ''besetzen'' 'užimti''', besticken'' 'išsiuvinėti' suteikia pilnumo, pripildymo reikšmę). |- | Priesaginis|| Darybinė morfema eina po šaknies, kuri yra žodžio pamatas (''Schönheit, nächtlich''). Priesaga tampa tam tikru platesnės semantinės kategorijos leksiniu vienetu. Pavyzdžiui, moteriškosios giminės daiktavardžių priesaga ''-ung'' reiškia vyksmą, atskirus veiksmus, veiklą (''Abdankung, Beaufsichtigung''), reiškinius (''Lösung''), technikos įrenginius (''Abdichtung''), negyvuosius daiktus, kartais − visumą (''Besegelung, Kleidung''). |- | Priešdėlinis−priesaginis || Žodžio pamatą sudarantis žodis turi ir priešdėlį, ir priesagą (''Gefrage, befrackt''). |- | Su puspriešdėliais|| Dauguma puspriešdėlių atitinka [[prielinksnis|prielinksnius]] (''ab-, an-, mit-, vor-, zu-''). Dažniausiai puspriešdėliai yra atskiriamieji, bet esama ir išimčių (''über-, um-''); puspriešdėliai grupuojami į semantines kategorijas (sustiprinamieji – ''hoch-, allzu-, blitz-''; neigiamos reikšmės — ''teufels-, sau-''). |- | Šaknų su puspriesagėmis || Nuo priesagų skiriasi savo semantinių kategorijų ribotumu (turėjimas, gausa — ''-voll, -reich''; kryptis – ''-weg, -seits''; galėjimas, vertingumas – ''-fertig, -fächig''). |- | Dūrinių || Gali būti apibrėžiamieji ir neapibrėžiamieji. Pirmuoju atveju − tai dviejų šaknų junginys (''Freiheitsliebe, Braunkohle''), antruoju − „liepiamieji žodžiai” (''Vergissmeinnicht'' „nepamiršk manęs”, t. y. '[[neužmirštuolė]]'), prijungiamieji dūriniai (''Freundfeind'') ir kai kurios kitos sudurtinių žodžių rūšys. |} === Žodynas === [[Vaizdas:Denglish.jpg|thumb|left|170px|Vokiečių kalba XXI amžiuje. Mišinys iš vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų. Iškaba prekybos centre.]] Saviems vokiečių kalbos žodžiams priklauso iš [[germanų prokalbė]]s paveldėti žodžiai, mat vokiečių kalba susidarė iš įvairių germanų tarmių.<ref>{{cite book|last=Wiese|first=H.|title=Eine Zeitreise zu den Ursprüngen unserer Sprache. Wie die Indogermanistik unsere Wörter erklärt|publisher=Logos Verlag|location=Berlin|date=2010|isbn=978-3-8325-1601-7}}</ref> Savi žodžiai sudaro žodyno daugumą, germanų prokalbė juos paveldėjo iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s, pavyzdžiui: [[įvardis|įvardžiai]] ''ich'' (germanų prok. ''*ek''), ''du'' (''*þū''), ''mein'' (''*mīnaz'') ir kt.; [[skaitvardis|skaitvardžiai]] ''ein'' (germanų prok. ''*ainaz''), ''zwei'' (''*twai''), ''hundert'' (''*hundaradą'') ir kt.; [[daiktavardis|daiktavardžiai]] ''Vieh'' (germanų prok. ''*fehu''), ''Haus'' (''*hūsą''), ''Feuer'' (''*fōr'') ir kt; [[veiksmažodis|veiksmažodžiai]] ''gehen'' (germanų prok. ''*gāną''), ''stehen'' (''*stāną''), ''sehen'' (''*sehwaną'') ir kt.<ref>žr.straipsnius knygoje {{cite book|last=Kluge|first= F.|title=Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache; bearbeitet von Elmar Seebold |url=https://archive.org/details/etymologischesw05kluggoog|publisher=Walter de Gruyter|location= Berlin, New York|date=2001 |isbn=978-3-11-017473-1}}</ref><ref>{{cite book|last=|first=|title=Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm. 16 Bände in 32 Teilbänden|publisher=|location=Leipzig|date=1854–1961|isbn=}}</ref><ref>[http://www.bbaw.de/forschung/dwds/uebersicht/ Skaitmeninis vokiečių kalbos žodynas]; tikrinta 2016-08-13</ref> Dauguma vokiečių kalbos [[Skolinys|skolinių]] gauta iš kitų [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]], nes su jomis būta glaudžiausių kultūrinių, politinių ir ekonominių ryšių. Neretai skoliniai iš dalies išsaugo savo pirminį tarimą ir rašybą.<ref>{{cite book|last=Schildt|first=J.|title=Abriss der Geschichte der deutschen Sprache|publisher=|location=Berlin|date=1976|pages=29|isbn=}}</ref> Tačiau yra (gautų per tarpininkus) skolinių ir iš neindoeuropiečių: [[tiurkų kalbos|tiurkų]], [[finougrų kalbos|finougrų]],<ref>{{cite journal|last=Best K.-H|date=2013|title=Iranismen im Deutschen|journal=Glottometrics|volume=26|pages=1-8}}</ref> [[malajų-polineziečių kalbos|malajų-polineziečių]], [[Afrika|Afrikos]] ir kitų kalbų.<ref>[https://www.examen-europaeum.com/EEE/EEE2003/08FremdundLehnwoerter.htm Svetimžodžiai ir skoliniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160706155445/http://www.examen-europaeum.com/EEE/EEE2003/08FremdundLehnwoerter.htm |date=2016-07-06 }}; tikrinta 2016-08-15</ref><ref>{{cite book|last=Eisenberg|first=P.|title=Das Fremdwort im Deutschen|publisher=de Gruyter|location=Berlin, New York|date=2011|pages= |isbn=978-3-11-023564-7}}</ref> [[Viduramžiai]]s ir iki jų vokiečių kalbai didžiausią įtaką darė [[lotynų kalba]]. Iš lotynų kalbos kilę daug kasdienių bei architektūros ir religijos sričių žodžių (pvz., ''dominieren'' 'dominuoti', ''Fenster'' 'langas', ''Keller'' 'rūsys', ''Kloster'' 'vienuolynas'). Iš [[graikų kalba|graikų kalbos]] [[skolinys|pasiskolinta]] nemaža religijos, mokslo ir filosofijos terminų: ''Demokratie'', ''Krypta'', ''Philosophie'', ''Physik'' ir kt. Iš šios kalbos skolinių buvo sudaryta vedinių, pvz., ''Arzt'', ''Mediziner'' 'gydytojas' ir šnekamojoje kalboje vartojamas ''Doktor'' („daktaras”), jie nustelbė senesniuosius žodžius ''Laachi'' (''Lachi'') ir ''Bader''. Vėliau didžiausią įtaką padarė [[prancūzų kalba]]. Po [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] daugelyje dvarų buvo kalbama prancūziškai, ir net [[Prūsija|Prūsijos]] karaliai prancūzų kalbą mokėjo geriau nei vokiečių. Į vokiečių kalbą pateko prancūziški žodžiai ''Boulevard'' 'bulvaras', ''Konfitüre'' 'uogienė', ''Trottoir'' 'šaligatvis' ir daug kitų. Kai kurie žodžiai gauti iš [[slavų kalbos|slavų kalbų]] (pvz., ''Grenze'' 'pasienis, muitinė', ''Gurke'' 'agurkas', ''Pistole'' 'pistoletas'), [[jidiš]] bei rotvelšo (Rotwelsch, vagių [[Argo|slaptakalbė]]), pavyzdžiui: ''Kaff'' 'sąvartynas', ''Zoff'' 'problema'. Tačiau šių kalbų įtaka, palyginti su anksčiau minėtosiomis, buvo labai menka. Įvairiose srityse nemažą įtaką padarė [[arabų kalba]]: prekyboje (''Magazin'' 'žurnalas', ''Tarif'' 'tarifas', ''Tara'' 'tara'), botanikoje (''Orange'' 'apelsinas', ''Kaffee'' 'kava', ''Ingwer'' 'imbieras'), medicinoje (''Elixier'' 'eliksyras', ''Balsam'' 'balzamas'), matematikoje (''Algebra'', ''Algorithmus'' 'algoritmas', ''Ziffer'' 'dalis'), chemijoje (''alkalisch'' 'šarminis', ''Alkohol'' 'alkoholis') ir astronomijoje (''Almanach'' 'almanachas', ''Zenit'' 'zenitas'). Kasdienėje kalboje vartojami arabiški [[skolinys|skoliniai]] ''Koffer'' 'lagaminas', ''Benzin'' 'benzinas', ''Limonade'' 'limonadas'. Atskirą skolinių grupę sudaro tautinius ir kultūrinius dalykus nusakantys kitų kalbų žodžiai ([[Egzotizmas|egzotizmai]]), pavyzdžiui, iš [[kinų kalba|kinų kalbos]] pasiskolinta ''Feng Shui'' (風水), ''Mahjong'' (麻將), ''Kungfu'' (功夫), ''Ketchup'' (茄汁), ''Tee'' (茶),<ref>{{cite journal|last=Best K.-H|date=2008|title=Sinismen im Deutschen und Englischen|journal=Glottometrics|volume=17|pages=87–93}}</ref> iš [[japonų kalba|japonų]] – ''Kamikaze'' (神風), ''Ninja'' (忍者), ''Aikido'' (合気道), ''Origami'' (折り紙), ''Karaoke'' (カラオケ), ''Tsunami'' (津波),<ref>{{cite journal|last=Best K.-H|date=2009|title=Zur Entwicklung der Entlehnungen aus dem Japanischen ins Deutsche|journal=Glottometrics|volume=19 |pages=80-84}}</ref> iš [[rusų kalba|rusų kalbos]] – ''Sputnik'' (''спутник''), ''Sowjet'' (''совет''), ''Pogrom'' (''погром''), ''Datsche'' (''дача''), ''Kosaken'' (''казак'') ir kt.<ref>{{cite journal|last=Best K.-H|date=2003|title=Slawische Entlehnungen im Deutschen |journal= Rusistika - Slavistika - Lingvistika. Festschrift für Werner Lehfeldt|volume= |pages= 464-473}}</ref> Nuo XX a. vidurio vokiečių kalbai didžiausią įtaką daro [[anglų kalba]]. Ekspertai šią įtaką dažnai kritikuoja: net esant pakankamai daug vokiškų sinonimų vis tiek vartojamas angliškas žodis. [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Islandija|Islandijoje]] taikoma [[kalbos politika]], kuria siekiama rasti atitikmenų angliškiems žodžiams, [[Vokietija|Vokietijoje]] nebepalaikoma nuo XX a. vidurio. == Taip pat skaitykite == {| |valign=top| * [[Vokiečiai]] * [[Germanų kalbos]] * [[Vakarų germanų kalbos]] * [[Vokiečių aukštaičių tarmė]] |valign=top| * [[Escetas]] * [[Gėtės institutas]] * [[Vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos testas]] * [[Vokiečių kalbos egzaminas DSH]] |} == Išnašos == '''Pastabos''' {{Notelist}} '''Šaltiniai''' {{Reflist|4}} == Literatūra == * ''Regeln und Wörterverzeichnis. Überarbeitete Fassung des amtlichen Regelwerks 2004. [http://rechtschreibrat.ids-mannheim.de/aktuell/ ''Rat für deutsche Rechtschreibung''], München und Mannheim, Februar 2006 (vokiečių kalbos taisyklės).'' * Wolfgang Krischke: ''Was heißt hier Deutsch? – Kleine Geschichte der deutschen Sprache''. C. H. Beck, München 2009. ISBN 978-3-406-59243-0. Allgemeinverständliche Darstellung (vokiečių kalbos istorija). == Nuorodos == {{portal|Vokietija}} {{portal|Kalbos}} {{Commons|Category:German language}} * [http://www.dwelle.de/popups/popup_livestream/0,,2417_type_liveaudio_struct_265,00.html Pasiklausyti vokiečių kalbos, per (Deutsche Welle) radijo stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101214213735/http://dwelle.de/popups/popup_livestream/0,,2417_type_liveaudio_struct_265,00.html |date=2010-12-14 }} * [http://www.lib.uchicago.edu/lib/public/full_screen.html?http://www.lib.uchicago.edu/e/su/maps/kiepert/G6081-E1-1872-K5/ Heinricho Kieperto 1872 m. vokiečių, olandų ir fryzų kalbų paplitimo žemėlapis (šios kalbos nuspalvintos rausva spalva)], ''vokiečių k.'' * {{Ethnologue|deu}} {{InterWiki|code=de}} {{Germanų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Fleksinės kalbos]] [[Kategorija:Vokiečių kalba| ]] 7wilt2esjwxqvemg6pwix5cx9ml1rum 0 7399 7855861 7732391 2026-06-13T21:42:47Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855861 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Leonardas Oileris<br />{{de|Leonhard Euler}} | paveikslėlis = Leonhard Euler.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1707|4|15}} | gimimo vieta = [[Bazelis]], [[Šveicarija]] | mirties data = {{Mirė|1783|9|18|1707|4|15}} | mirties vieta = [[Sankt Peterburgas]], [[Rusija]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = šveicarų matematikas bei fizikas. | sritis = [[Matematika]] ir [[fizika]] | įstaigos = [[Rusijos mokslų akademija|Imperinės Rusijos mokslų akademija]] | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Bazelio universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = Euler's_signature.svg | pastabos = |vikiteka= Category:Leonhard Euler }} '''Leonardas Oileris''' ({{de|Leonhard Euler}} [[1707]] m. [[balandžio 15]] d. [[Bazelis]], [[Šveicarija]] – [[1783]] m. [[rugsėjo 18]] d. [[Sankt Peterburgas]], [[Rusija]]) – šveicarų matematikas bei fizikas.<ref>{{VLE|V|657||Euler Leonhard (Leonardas Oileris)}}</ref> Euleris buvo labai produktyvus, parašė daugiau nei 900 straipsnių ir matematinių knygų. Pastaruosius septyniolika savo gyvenimo metų jis buvo aklas, tačiau per tą laiką parašė apie pusę savo kūrinių. Buvo vienas pirmųjų po [[Isaac Newton|Izaoko Niutono]] pritaikęs matematinius skaičiavimus fizikoje. Žinomas dėl savo darbų [[Mechanika|mechanikos]], [[skysčių dinamika|skysčių dinamikos]], [[Optika|optikos]], [[Astronomija|astronomijos]] ir [[muzikos teorija|muzikos teorijos]] srityse. == Biografija == Gimė [[1707 m.]] [[balandžio 15]] d. [[Bazelis|Bazelyje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]] pastoriaus Pauliaus Eulerio ir Magaritos Brucker šeimoje. Turėjo dvi jaunesnes seseris: Aną Mariją ir Mariją Magdaleną bei jaunesnįjį brolį, vardu Johanas Heinrichas.<ref name=Calinger>{{Cite book|title=Leonhard Euler: Mathematical Genius in the Enlightenment|url=https://archive.org/details/leonhardeulermat0000cali|last=Calinger|first=Ronald S.|year=2015|publisher=Princeton University Press|ISBN=9780691119274|page=[https://archive.org/details/leonhardeulermat0000cali/page/11 11]}}</ref> Iškart po Leonardo gimimo, Eulerių šeima iš Bazelio persikėlė į Ryheną ({{de|Riehen}}), kur Euleris praleido didžiąją dalį savo vaikystės. Eulerio tėvas buvo Bernulių šeimos draugas, o [[Johann Bernoulli|Johanas Bernulis]] tuo metu buvo laikomas iškiliausiu Europos matematiku ir turėjo didžiausią įtaką jaunajam Leonardui. [[1720 m.]] (būdamas 13 metų) Euleris buvo išsiųstas gyventi pas savo močiutę iš motinos pusės į Bazelį ir tėvo noru pradėjo studijuoti teologiją [[Bazelio universitetas|Bazelio universitete]], tačiau Nikolausui Bernuliui pastebėjus jaunuolio matematinius sugebėjimus,<ref>James, Ioan (2002). Remarkable Mathematicians: From Euler to von Neumann. Cambridge. lk 2. ISBN 0-521-52094-0</ref> tėvas buvo perkalbėtas leisti Oileriui studijuoti [[Matematika|matematiką]]. Nuo 1727 m. dėstė matematiką [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], 1723 m. įgijo filosofijos magistro laipsnį ir 1730 m. tapo fizikos profesoriumi. Nuo 1741 m. dėstė [[Berlynas|Berlyne]], o nuo 1760 m. vėl grįžo į Sankt Peterburgą. Septyniolika paskutinių metų jis buvo visiškai aklas, bet per šį laikotarpį parašė apie pusę iš visų savo matematinių veikalų, iš viso užimančių 75 tomus. Buvo dukart vedęs, susilaukė 13 vaikų (8 iš jų mirė kūdikystėje). == Darbas matematikos srityje == Leonardas Euleris dirbo beveik visose matematikos srityse: [[geometrija|geometrijoje]], [[Integralinis ir diferencialinis skaičiavimas|integraliniame ir diferencialiniame skaičiavime]], [[trigonometrija|trigonometrijoje]], [[algebra|algebroje]] ir [[skaičių teorija|skaičių teorijoje]]. === Matematinis žymėjimas === Euleris pristatė šiuolaikinį [[Trigonometrinės funkcijos|trigonometrinių funkcijų]] žymėjimą. Buvo pirmasis panaudojęs [[Funkcija (matematika)|funkcijos]] žymėjimą ''f(x)'' apibrėžti išraišką su argumentais, t. y. ''y'' = f(''x''). Įvedė raidę ''e'', kuri žymi [[Natūrinis logaritmas|natūrinį logaritmą]], raidę ''i'' - [[Menamasis vienetas|menamąjį vienetą]] ir graikišką raidę Σ - [[Sudėtis|suma]]i. Taip pat išgarsino graikiškos raidės [[pi|{{math|π}}]] naudojimą [[Apskritimo ilgis|apskritimo ilgio]] ir jo [[Skersmuo|skersmens]] santykio žymėjimui, nors nebuvo žymėjimo pradininkas. === Analizė === XVII a. matematikai dirbo prie begalinio skaičiavimo teorijos sukūrimo. Bernuliai, kurie buvo Eulerio šeimos draugai, buvo atsakingi už didžiąją dalį ankstyvosios pažangos šioje srityje, todėl Oileris studijuodamas skaičiavimą kreipė didelį dėmesį į šią sritį. Analizėje Oileris yra gerai žinomas dėl dažno laipsninių eilučių panaudojimo funkcijoms reikšti, pavyzdžiui: <math display=block>e^x = \sum_{n=0}^\infty {x^n \over n!} = \lim_{n \to \infty} \left(\frac{1}{0!} + \frac{x}{1!} + \frac{x^2}{2!} + \cdots + \frac{x^n}{n!}\right).</math> Laipsninės eilutės Euleriui leido išspręsti garsiąją Bazelio problemą: <math display=block>e^x = \sum_{n=0}^\infty {x^n \over n!} = \lim_{n \to \infty} \left(\frac{1}{0!} + \frac{x}{1!} + \frac{x^2}{2!} + \cdots + \frac{x^n}{n!}\right).</math> Jis įvedė Eulerio konstantą, naudojąmą kai kurių specialiųjų funkcijų išraiškose:<ref>{{vle|eulerio-konstanta|2023-11-02|Eulerio konstanta}}</ref> <math display=block>\gamma = \lim_{n \rightarrow \infty } \left( 1+ \frac{1}{2} + \frac{1}{3} + \frac{1}{4} + \cdots + \frac{1}{n} - \ln(n) \right) \approx 0.5772,</math> [[Vaizdas:Euler's formula.svg|thumb|Geometrinė [[Oilerio formulė]]s interpretacija]] Oileris pasiūlė naudoti [[Eksponentinė funkcija|eksponentinę funkciją]] [[Logaritmas|logaritmuose]] ir analitiniuose įrodymuose. Atrado būdų išreikšti įvairias logaritmines funkcijas naudojant laipsnines eilutes ir sėkmingai apibrėžė neigiamų ir [[Kompleksinis skaičius|kompleksinių skaičių]] logaritmus, taip žymiai išplėsdamas matematinius logaritmų taikymus.<ref name=Boyer>{{cite book|title = A History of Mathematics|last = Boyer|first = Carl B.|author2 = Merzbach, Uta C.|publisher = John Wiley & Sons|isbn = 978-0-471-54397-8|pages = [https://archive.org/details/historyofmathema00boye/page/439 439–445]|year = 1991|url = https://archive.org/details/historyofmathema00boye/page/439}}</ref> Taip pat apibrėžė kompleksinių skaičių eksponentinę funkciją ir atrado jos ryšį taip [[Trigonometrinės funkcijos|trigonometrinių funkcijų]]. Kiekvienam realiajam skaičiui {{math|[[φ]]}} (radianais), [[Oilerio formulė]] atrodo taip: <math display=block>e^{i\varphi} = \cos \varphi + i\sin \varphi</math> === Kiti darbai === Oileris padėjo pamatus [[grafų teorija]]i išspręsdamas [[Septyni Karaliaučiaus tiltai|Karaliaučiaus septynių tiltų]] problemą. Taip pat atrado ryšį, siejantį jungiojo [[Grafas (matematika)|grafo]] viršūnes, briaunas bei figūras.<ref>Udo Quak. Kaip suprasti matematiką. Teminis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 97 p. ISBN 5-430-03555-6</ref> 1772 m. Oileris įrodė, kad 2³¹ – 1 yra [[pirminis skaičius]]. Tai buvo didžiausias žinomas pirminis skaičius iki 1867 m. == Palikimas == Leonardo Oilerio mokslinis palikimas – 850 darbų, iš jų 20 fundamentalių veikalų ir dar 250 darbų, kurie buvo keliasdešimt metų spausdinami po jo mirties.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Įžymūs fizikai ir jų atradimai.'' Kaunas: Šviesa, 2002, 66 p. ISBN 5-430-03260-3.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [[Septyni Karaliaučiaus tiltai]] * [[Oilerio formulė]] * [[Oilerio charakteristika]] * [http://www-history.mcs.st-andrews.ac.uk/Biographies/Euler.html Leonardas Oileris] {{Vikicitatos|Leonardas Oileris}} {{Šalis-Biograf-stub|Šveicarija}} [[Kategorija:Šveicarijos matematikai|Euler]] [[Kategorija:Šveicarijos fizikai|Euler]] ndxuniw18n4vrsnngl796x0xe8zw9sy 0 7744 7855866 7836590 2026-06-13T21:45:18Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855866 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | sritis = | pastabos = | parašas = | apdovanojimai = | žinomas = | studentai = | doktorantūros_vadovas = | alma_mater = | išsilavinimas = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | pareigos = | įstaigos = | veikla = žydų pamokslininkas ir [[krikščionių bažnyčia|krikščionių bažnyčios]] pradininkas | vardas = Jėzus | vaikai = <!-- Veikla --> | motina = Marija | tėvas = | sutuoktinis = | tautybė = [[žydas]] | mirties vieta = [[Jeruzalė]], [[Judėja|Judėjos provincija]]. [[Romos imperija]] | mirties data = 30–33 m. (būdamas 33–36 metų) | gimimo vieta = [[Erodo Judėjos karalystė]], [[Romos imperija]] | gimimo data = [[I amžius pr. m. e.|I amžius]] pr. m .e. | paveikslėlio dydis = | paveikslėlio apibūdinimas = [[Kristus Pantokratorius iš Šv. Kotrynos vienuolyno|Šv. Kotrynos vienuolyno Kristus Pantokratorius]], [[Sinajaus kalnas]], [[VI a.]] | paveikslėlis = Spas vsederzhitel sinay.jpg | vikiteka = }} {{krikščionybė}} [[Vaizdas:Jesus Healing the Blind.jpg|miniatiūra|280x280px|„Jėzus gydo akluosius“. XII amžiaus romėnų mozaika pavaizduota Monrealės katedroje, Sicilijoje.]] [[Vaizdas:Gerard van Honthorst 001.jpg|thumb|200px|Kristaus gimimas [[Gerard van Honthorst|Gerardo van Honthorsto]] paveiksle]] [[Vaizdas:Christ_pantocrator_daphne1090-1100.jpg|thumb|200px|XI a. tapytas Jėzaus portretas]] '''Jėzus Kristus''' (Jėzus {{he|יְהוֹשֻׁעַ|Ješua}} „[[Jahvė]] gelbėja“; Kristus {{he|משיח|Mašiah}}, {{gr|''Χριστός''|Christos}}, {{la|Christus}} – „[[mesijas]]“, „pateptasis“; gimė apie [[7 m. pr. m. e.|7]] ar [[4 m. pr. m. e.]], mirė apie [[30]] m.) arba '''Jėzus iš Nazareto''' – [[I amžius|I amžiaus]] žydų pamokslininkas ir religinis lyderis.<ref>Vermes, Geza (1981). ''Jesus the Jew: A Historian’s Reading of the Gospels''. Philadelphia: First Fortress. ISBN <bdi>978-0-8006-1443-0</bdi>. ''Originalas archyvuotas 2020-10-08. Nuoroda tikrinta 2020-10-08.''</ref> Absoliučioje daugumoje [[krikščionybė]]s srovių Jėzus Kristus laikomas antruoju [[Švenčiausioji Trejybė|Švenčiausiosios Trejybės]] asmeniu<ref>{{VLE|8||| [https://www.vle.lt/straipsnis/jezus-kristus/ Jėzus Kristus]}}</ref> ir Dievo Sūnumi, kuris buvo išpranašautas [[Senasis Testamentas|Senajame Testamente]],<ref>McGrath, Alister E. (2006). ''Christianity: An Introduction''. John Wiley & Sons. pp. 4–6. ISBN <bdi>978-1-4051-0899-7</bdi>. ''Originalas archyvuotas 2015-09-10. Nuoroda tikrinta 2015-08-14.''</ref><ref>Ehrman, Bart D. (2014). ''How Jesus Became God: The Exaltation of a Jewish Preacher from Galilee''. HarperOne. ISBN <bdi>978-0-06-177818-6</bdi>.</ref> [[islamas|islame]] jis laikomas [[Pranašas|pranašu]], o [[judaizmas]] neigia jo sąsajas su Dievu. Beveik visi šių laikų senovės antikos tyrinėtojai sutinka, jog Jėzus buvo istorinė asmenybė, nors vienintelių turimų šaltinių – Evangelijų – patikimumas pateikiant jo tikslų istorinį portretą yra ginčytinas.<ref>Powell, Mark A. (1998). ''Jesus as a Figure in History: How Modern Historians View the Man from Galilee''. Westminster John Knox Press. ISBN <bdi>978-0-664-25703-3</bdi>.</ref> Jėzus buvo žydas iš [[Galilėja|Galilėjos]],<ref>Vermes, Geza (1981). ''Jesus the Jew: A Historian’s Reading of the Gospels''. Philadelphia: First Fortress. ISBN <bdi>978-0-8006-1443-0</bdi>. ''Originalas archyvuotas 2020-10-08. Nuoroda tikrinta 2020-10-08.'' </ref> kurį pakrikštijo [[Jonas Krikštytojas]]. Jėzaus mokymai buvo perduodami žodžiu<ref>Dunn, James D.G. (2013). ''The Oral Gospel Tradition''. Wm. B. Eerdmans Publishing. pp. 290–91.</ref> ir jis savo laiku šalininkų buvo laikomas [[Rabinas|rabinu]].<ref>James Orr, ed. (1939). „International Standard Bible Encyclopedia Online“. Wm. B. Eerdmans Publishing Co. ''Originalas archyvuotas 2016-08-17. Nuoroda tikrinta 2016-07-30.''</ref> Kristus kalbėdavosi su savo sekėjais, koks būdas sekti Dievą priimtiniausias, gydydavo ligonius, mokė su palyginimais ir didino sekėjų gretas.<ref name=":0">Levine, Amy-Jill (2006). „Introduction“. In Levine, Amy-Jill; Allison, Dale C.; Crossan, John D. (eds.). ''The Historical Jesus in Context''. Princeton Univ Press. ISBN <bdi>978-0-691-00992-6</bdi>. ''Originalas archyvuotas 2014-04-10. Nuoroda tikrinta 2020-10-08.''</ref><ref>Charlesworth, James H. (2008). ''The Historical Jesus: An Essential Guide''. p. 113. ISBN <bdi>978-1-4267-2475-6</bdi>. ''Originalas archyvuotas 2020-10-08. Nuoroda tikrinta 2017-03-29.''</ref> Tradiciškai teigiama, kad jis buvo suimtas vietinės žydų valdžios, perduotas Romos teismui ir nukryžiuotas [[Senovės Roma|romėnų]] prefekto [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]] įsakymu.<ref name=":0" /> Po Kristaus mirties jo sekėjai tikėjo, jog šis prisikėlė iš numirusių, o pastarųjų suburta bendruomenė tapo ankstyvąja Bažnyčia.<ref>Sanders, Ed P. (1993). ''The Historical Figure of Jesus''. Allen Lane Penguin Press. ISBN <bdi>978-0-14-192822-7</bdi>. ''Originalas archyvuotas 2017-04-18. Nuoroda tikrinta 2020-10-08.''</ref> Krikščionybėje manoma, jog Jėzus Kristus išpildė [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašystes, kurių svarbiausia buvo jo nukryžiavimas. Kristaus mokinių – apaštalų – misijos metu, jo pasekėjai imti vadinti krikščionimis<ref>[[Apaštalų darbai|Apd]] 11,26</ref>. Krikščionys tiki, kad Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas sutaikino žmoniją su Dievu ir atkūrė praeityje prarastą žmogaus galimybę į [[amžinasis gyvenimas (krikščionybė)|amžinąjį gyvenimą]].<ref>{{cite book|title=Oxford Companion to the Bible|first1=Bruce M.|last1= Metzger|first2= Michael D.|last2= Coogan| page= [https://archive.org/details/isbn_9780195046458/page/649 649]| publisher=Oksfordo universiteto leidykla| url=https://archive.org/details/isbn_9780195046458 |url-access=registration|isbn=978-0-19-974391-9|year=1993}}</ref> Daugiausiai yra žinoma apie paskutiniuosius Jėzaus gyvenimo metus iš [[Evangelija|Evangelijų]]. Tačiau Evangelijos beveik nepateikia informacijos apie Jėzaus gyvenimą iki jam maždaug sulaukus trisdešimties.<ref>[[Evangelija pagal Luką|Lk 3:23]]</ref> == Jėzaus gyvenimas remiantis Naujuoju Testamentu == === Kanoninės evangelijos === Keturios [[kanoninės evangelijos]] ([[Evangelija pagal Matą|Mato]], [[Evangelija pagal Morkų|Morkaus]], [[Evangelija pagal Luką|Luko]], [[Evangelija pagal Joną|Jono]]) yra išsamiausi Jėzaus gyvenimą ir tarnystę liudijantys šaltiniai.<ref>{{cite encyclopedia | url=https://www.britannica.com/EBchecked/topic/303091/Jesus-Christ | title=Jesus Christ | encyclopedia=Encyclopædia Britannica | access-date=2015 m. birželio 10 d.| first1=Ed P. | last1=Sanders | first2=Jaroslav J. | last2=Pelikan | archive-date=2015 m. gegužės 3 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20150503100711/https://www.britannica.com/EBchecked/topic/303091/Jesus-Christ | url-status=live }}</ref> Kita vertus, kitose Naujojo Testamento knygose taip pat yra nuorodų apie reikšmingus Jėzaus gyvenimo epizodus, tokius kaip [[Paskutinė vakarienė]] (Pirmajame laiške korintiečiams 11:23-26<ref>[https://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_1_Kor_11 1 Kor 11]</ref>). [[Apaštalų darbai|Apaštalų darbuose]]<ref>Apd 10:37–38 ir Apd 19:4</ref> rašoma apie ankstyvąją Jėzaus tarnystę ir [[Jonas Krikštytojas|Jono Krikštytojo]] įvertinimą.<ref>{{cite book|title=The Book of the Acts|url=https://archive.org/details/bookofacts00bruc|first=Frederick F.|last= Bruce|year= 1988 |isbn= 978-0-8028-2505-6 |page= [https://archive.org/details/bookofacts00bruc/page/362 362] |publisher=Wm. B. Eerdmans Publishing}}</ref> Apaštalų darbuose<ref>Apd 1:1-11</ref> taip pat detaliau nei kanoninėse Evangelijose aprašomas Jėzaus įžengimas į dangų<ref>taip pat užsimenama Pirmame laiške Timotiejui 3:16</ref>.<ref>Evans (2003), 521–530 psl.</ref> Neginčytinuose apaštalo Pauliaus laiškuose, parašytuose anksčiau nei Evangelijos, yra keliskart cituojamas Jėzus,<ref>1 Kor 7:10–11, 9:14, 11:23–25, 2 Kor 12:9, 1 Kor 7:10–11; 9:14; 11:23–25, 2 Kor 12:9</ref> nors pačiam Jėzaus žemiškam gyvenimui ir tarnystei praktiškai neskiriama dėmesio.<ref>{{cite book |last= Powell |first= Mark A. |title= Introducing the New Testament |url= https://archive.org/details/introducingnewte00powe |url-access= limited |year=2009|publisher= Baker Academic |page= [https://archive.org/details/introducingnewte00powe/page/248 248]|isbn= 9780801028687 }}</ref> Kai kurios [[Ankstyvoji krikščionybė|ankstyvųjų krikščionių]] grupės Jėzaus gyvenimą ir mokymą perteikė kitaip nei parašyta Naujajame Testamente. Tai [[apokrifinės evangelijos|apokrifinėmis evangelijomis]] vadinami tekstai – [[Evangelija pagal Tomą]], [[Evangelija pagal Petrą]], [[Evangelija pagal Judą]], [[Jokūbo apokrifas]] ir kiti raštai. Vis dėlto dauguma mokslininkų laiko, kad apokrifiniai tekstai buvo parašyti gerokai vėliau ir kaip šaltiniai yra mažiau patikimi nei kanoninės evangelijos.<ref>Brown (1997), 835–840 psl.</ref><ref>{{cite book|last1=Evans|first1=C.A.|title=Exploring the Origins of the Bible|year=2008|publisher=Baker Academic|page=154}}</ref><ref>Keener, (2009), 56 psl.</ref> Biblijos tyrėjų linkstama daryti prielaidos, kad anksčiausiai parašyta evangelija – Morkaus (parašyta apie 60–75 m.); tuo tarpu kitų evangelijų seka – Mato (65–85 m.), Luko (65–95 m.) ir Jono (75–100 m.)<ref>{{cite book | url=https://books.google.com/books?id=l2sloGWzzV8C&pg=PA58 | title=Can We Trust the Gospels?: Investigating the Reliability of Matthew, Mark, Luke, and John | publisher=Crossway | year=2007 | page=58 | isbn=978-1-4335-1978-9 | first=Mark D. | last=Roberts | access-date=2015 m. rugpjūčio 14 d. | archive-date=2015 m. rugsėjo 7 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20150907174109/https://books.google.com/books?id=l2sloGWzzV8C&pg=PA58 | url-status=live }}</ref> Taipogi dauguma mokslininkų sutaria, kad Mato ir Luko evangelijų autoriai kaip šaltiniu naudojosi Morkaus evangelija. Kadangi tiek Mato, tiek Luko evangelijose yra Morkaus evangelijoje nesutinkamo turinio, daroma prielaida, kad rašant šias evangelijas buvo remiamasi, ne tik Morkaus evangelija, tačiau ir kitu, „[[Q šaltinis|Q šaltiniu]]“.<ref>Licona (2010), 210–221 psl.</ref> {| class="wikitable" style="font-size: 100%" |- !Jėzus sinoptinėse evangelijose!!Jėzus evangelijoje pagal Joną |- |Prasideda su Jėzaus krikštu ar gimimu Mergelei Marijai.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Prasideda aliuzija į [[Sukūrimo mitas|Sukūrimo mitą]], pasakojimo apie gimimą nėra.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Minima, kad Jėzų pakrikštijo [[Jonas Krikštytojas]].{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzaus krikštas numanomas, bet neminimas.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus moko daugiausiai vartodamas paraboles ir aforizmus.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzus daugiausiai moko ilgais ir klausytojus įtraukiančiais diskursais.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus daugiausiai moko apie Dievo Karalystę ir labai mažai – apie patį save.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzus daugiausiai moko apie save patį.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus atvirai kalba ir gina vargšus bei prispaustuosius.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Labai mažai, mini, kad Jėzus būtų atvirai kalbėjęs apie vargšus ir prispaustuosius.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus išvaro demonus.{{sfn|Witherington|1997|p=113}}||Neminima, kad Jėzus būtų išvaręs demonus.{{sfn|Witherington|1997|p=113}} |- |Jėzus rituališkai nemazgoja rankų.{{sfn|Witherington|1997|p=113}}||Neminima, kad Jėzus būtų nemazgojęs rankų.{{sfn|Witherington|1997|p=113}} |- |Jėzaus mokiniai nepasninkauja.{{sfn|Witherington|1997|p=113}}||Nepaminėta, kad Jėzaus mokiniai būtų nesilaikę pasninko.{{sfn|Witherington|1997|p=113}} |- |Jėzaus mokiniai skabo javus ir juos valgo per Šabą.||Neminima, kad Šabo metu Jėzaus mokiniai būtų skynę ir valgę javus. |- |Minimas Jėzaus persimainymas ant aukšto kalno ir [[Mozė]]s bei Elijo pasirodymas.{{sfn|Witherington|1997|p=113}}||Jėzaus persimainymas neminimas.{{sfn|Witherington|1997|p=113}} |- |Vienas epizodas, kai Jėzus švenčia [[Pascha|Paschą]].<ref name="numPassover">{{cite book|last1=Metzger|first1=Paul L.|title=The Gospel of John: When Love Comes to Town|year=2010|publisher=InterVarsity Press|page=281|url=https://books.google.com/books?id=5FOeAjGFpGEC&pg=PA281|isbn=978-0-8308-3641-3|access-date=2017 m. rugsėjo 5 d.|archive-date=2020 m. sausio 25 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20200125164744/https://books.google.com/books?id=5FOeAjGFpGEC&pg=PA281|url-status=live}}</ref>||Trys ar keturi epizodai, kuriuose Jėzus švenčia Paschą.<ref name="numPassover" /> |- |Jėzus išvaiko prekeivius iš šventyklos teritorijos tarnystei einant į pabaigą.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}|| Jėzus išvaiko prekeivius iš šventyklos teritorijos tarnystės pradžioje.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus sudaro naująją sandorą per paskutinę vakarienę.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzus plauna savo mokinių kojas ir duoda nurodymą mokiniams “mylėti vienas kitą”.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus meldžiasi, kad jį aplenktų mirtis.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzus mirties akivaizdoje neparodo jokio silpnumo.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzus parodomas (išduodamas) bučiniu.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzus pats prisistato suėmėjams.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzų suima aukštųjų kunigų tarnai.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzų suima romėnų kariai ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnai.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Simonas Kirėnietis padeda Jėzui nešti kryžių.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Jėzus kryžių neša vienas.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Jėzaus mirtį lydi šventyklos uždangos perplyšimas.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Po mirties Jėzaus šonas perduriamas ietimi.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |- |Daug moterų aplanko Jėzaus kapą.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}}||Tik Marija Magdalietė aplanko Jėzaus kapą.{{sfn|Funk|Hoover|The Jesus Seminar|1993|p=3}} |} Sinoptinės evangelijos linkusios pabrėžti skirtingus Jėzaus asmenybės punktus. Morkaus evangelijoje Jėzus vaizduojamas kaip [[Dievo sūnus]], kurio didingi darbai liudija [[Dievo Karalystė]]s buvimą.<ref name="May Metzger Mark">May, Herbert G. ir Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977. „Mark“ pp. 1213–39</ref> Jis yra nepailstantis stebukladarys, tarnaujantis Dievui ir žmonėms.<ref name="ThompsonPortraits">Thompson, Frank Charles. The Thompson Chain-Reference Bible. Kirk bride Bible Co & Zondervan Bible Publishers. 1983. pp. 1563–64.</ref> Šioje trumpoje evangelijoje užrašyta mažiau Jėzaus pamokymų.<ref name="May Metzger Mark" /> Mato evangelijoje akcentuojama tai, kad Jėzus vykdo Dievo valią, kaip tai buvo išpranašauta Senajame Testamente, bei kad yra Bažnyčios galva.<ref name="May Metzger Matthew">May, Herbert G. and Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977. „Matthew“ pp. 1171–1212.</ref> Labiau pabrėžiamas ryšys su tradicija, Jėzus yra Dovydo sūnus, “karalius” ir Mesijas.<ref name="ThompsonPortraits" />{{sfn|McGrath|2006|pp=4–6}} Tuo tarpu Luko evangelijoje Jėzus atsiskleidžia kaip dieviškas žmonių gelbėtojas, rodantis atjautą vargstantiesiems.<ref name="May Metzger Luke">May, Herbert G. and Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977. „Luke“ pp. 1240–85.</ref> Jėzus dažnai sėdi tarp nusidėjėlių ir atstumtųjų, nes yra atėjęs visų pirma šaukti į atgailą “ne teisiųjų, o nusidėjėlių”.<ref name="ThompsonPortraits" /> Šioje evangelijoje taip pat yra Gerojo samariečio ir Sūnaus paklydėlio parabolės.<ref name="May Metzger Luke" /> Jono evangelijos įžangoje (Jn 1:1) Jėzus įvardinamas kaip Dievo Žodžio (''Logos'') įsikūnijimas.<ref name="MayMetzgerJohn">May, Herbert G. and Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977. „John“ pp. 1286–318.</ref> Kaip Žodis, Jėzus buvo per visus amžius viena su Dievu ir yra žmonijos moralės ir dvasinės prigimties šaltinis.<ref name="MayMetzgerJohn" /> Jėzus yra nepalyginamai didesnis už bet kurį praeities pranašą, nes ne tik skelbia Dievo Žodį, tačiau ir pats yra Dievo Žodis.{{sfn|Harris|1985|pp=302–10}} Šioje evangelijoje Jėzus viešai atskleidžia savo dieviškąjį vaidmenį, jis yra Gyvenimo duona, Pasaulio šviesa, Tikrasis vynmedis, Tiesa, Kelias.<ref name="ThompsonPortraits" /> === Ankstyvasis gyvenimas, šeima ir amatas === Jėzaus namai, kur šis gyveno su savo šeima ir praleido savo vaikystę, [[Nazaretas|Nazareto miestas]] [[Galilėja|Galilėjoje]], įvardijami [[Evangelija pagal Luką|Luko]] ir [[Evangelija pagal Matą|Mato]] Evangelijose. Nors Juozapas Jėzaus gyvenimo pradžioje kelis kartus ir minimas, vėliau apie jį nebekalbama.<ref>Perrotta, Louise B. (2000). ''Saint Joseph: His Life and His Role in the Church Today''. Our Sunday Visitor Publishing. pp. 21, 110–12. ISBN <bdi>978-0-87973-573-9</bdi>.</ref> Kiti Jėzaus šeimos nariai – jo motina [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]], broliai Jokūbas, Juozapas, Judas, Simonas bei neįvardintos seserys – taip pat minimi Evangelijose ir kituose šaltiniuose.<ref>Aslan, Reza (2013). ''Zealot: The Life and Times of Jesus of Nazareth''. Random House. p. 756. ISBN <bdi>978-1-4000-6922-4</bdi>.</ref> [[Evangelija pagal Morkų|Evangelijoje pagal Morkų]] kalbama, jog kildavo konfliktų tarp Jėzaus ir jo kaimynų bei šeimos.<ref>Harris, Stephen L. (1985). ''Understanding the Bible''. Mayfield, pp. 270–72.</ref> Jėzaus motinai ir broliams kaimynai sakė, kad Jėzus – „galvos netekęs“ ar „apsėstas“. Į tai Kristus atsakė, teigdamas, jog jo sekėjai yra tikroji jo šeima. [[Evangelija pagal Joną|Evangelijoje pagal Joną]] nukryžiuotas Jėzus paprašo savo mylimiausio mokinio Jono pasirūpinti jo motina Marija.<ref>[[Evangelija pagal Joną|Jn]] 19:26–27</ref> Jėzaus įgytas amatas [[Evangelija pagal Morkų|Evangelijoje pagal Morkų]]<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/MRK.6.3 Mk 6, 3]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref>) įvardijamas žodžiu τέκτων (''tektōn''), reiškiančiu dailidę, tačiau ši samprata apima ir darbą su įvairiomis medžiagomis bei statyba.<ref>Liddell, Henry G.; Scott, Robert (1889). ''An Intermediate Greek–English Lexicon: The Seventh Edition of Liddell and Scott’s Greek–English Lexicon''. Clarendon Press. p. 797.</ref><ref>Liddell, Henry G.; Scott, Robert (1889). ''An Intermediate Greek–English Lexicon: The Seventh Edition of Liddell and Scott’s Greek–English Lexicon''. Clarendon Press. p. 797.</ref> Iš Evangelijų galima teigti, kad Jėzus mokėjo skaityti, perfrazuoti idėjas ir analizuoti tekstus, tačiau nėra jokių tvirtinimų, jog jis buvo mokytas.<ref>Evans, Craig A. (2001). „Context, family and formation“. In Bockmuehl, Markus N.A. (ed.). ''Cambridge companion to Jesus''. Kembridžo universiteto leidykla. 14, 21 psl. ISBN <bdi>978-0-521-79678-1</bdi>. 2015 m. rugsėjo 7 d. suarchyvuota. Tikrinta 2015 m. rugpjūčio 14 d.</ref> Kai Jėzus, laikantis žydų įstatymo buvo [[apipjaustymas|apipjaustytas]] ir „paaukotas“ Dievui, vyras, vardu Simeonas, Marijai pasakė, kad „Jėzus bus prieštaravimo ženklas, ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“.<ref>[[Evangelija pagal Luką]] 2:28–35</ref> Po keliolikos metų, kai Jėzus pasimetė [[Jeruzalė]]je, jo tėvai rado jį sėdintį tarp mokytojų šventykloje, jų besiklausantį ir juos beklausinėjantį. Marijai pabarus Jėzų, šis atsakė, kad turįs būti „Tėvo reikaluose“ (arba „Tėvo namuose“, priklausomai nuo vertimo).<ref>[[Evangelija pagal Luką]] 2:41–52</ref> === Gimimas === Anot Evangelijų, dievobaimingai žydei<ref>Vermes (1981), 20, 26, 27, 29 psl.</ref> merginai vardu [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]] pasirodė [[angelas]] ir paskelbė apie tai, kad ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios ir pagimdys vaiką. Marijos vyras – Juozapas,<ref>Mt 1, Lk 1</ref> priklausęs Dovydo giminei. Evangelijos pasakoja, kad Juozapas sužinojęs, jog Marija nėščia, norėjo ją slapta atleisti, tačiau sapne jam pasirodęs angelas papasakojo apie tai, kad gimsiąs vaikas yra iš Dievo. Jėzus gimė [[Betliejus|Betliejaus]] mieste [[Judėja|Judėjoje]] (krikščionys interpretuoja tai kaip pranašo [[Michėjas|Michėjo]] pranašystę<ref>[https://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Mch_5 Michėjo knyga 5]</ref>) [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] ir [[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatoriaus]] [[Augustas|Augusto]] valdymo laikais. Vaikelis angelo nurodymu pavadintas Jėzumi. Jėzus kartu su savo tėvu Juozapu buvo dailidės ir gyveno Nazareto mieste, [[Galilėja|Galilėjoje]],<ref>Mk 6:3</ref> todėl Evangelijose neretai vadinamas Jėzumi Nazariečiu.<ref>Pavyzdžiui, Mk 10:47</ref> Jėzus turėjo brolius [[Apaštalas Simonas Kananietis|Simoną]], Jokūbą, Judą ir Juozapą<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/MAT.13.55 Mt 13, 55]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref>). Taip pat keliama prielaida, kad jie ar dalis jų galėję būti pusbroliai ar Juozapo vaikai iš ankstesnės jo santuokos.<ref>{{cite encyclopedia |author=Bechtel, F. |year=1907 |title=The Brethren of the Lord |encyclopedia=The Catholic Encyclopedia |location=New York |publisher=Robert Appleton Company |url=http://www.newadvent.org/cathen/02767a.htm}}</ref> Vienas jų, Jokūbas, tapo pirmuoju Jeruzalės bažnyčios vyskupu. Jokūbui tradiciškai nuo pat [[253 m.]] priskirta [[Jokūbo laiškas|Jokūbo laiško]] autorystė,<ref>Peter H. Davids, ''The Epistle of James: A Commentary on the Greek Text'' (Eerdmans, 1982). {{ISBN|978-0-8028-2388-5}}</ref><ref>Craig A. Evans, ''The Bible Knowledge Commentary: John’s Gospel, Hebrews-Revelation'', 260 psl. (Cook Communication Ministries, 2005). {{ISBN|0-7814-4228-1}}</ref> tačiau nemažai Biblijos tyrėjų jo autoryste linkę abejoti.<ref>{{cite book|last= McCartney |first= Dan G. |title= James |series= Baker Exegetical Commentary on the New Testament |date= 2009-11-01 |publisher= Baker Academic |isbn= 978-0-8010-2676-8 |url= https://books.google.com/books?id=raBzBQAAQBAJ}}</ref> Tuo tarpu Judas tradiciškai tapatinamas su [[Judo laiškas|Judo laiško]] autoriumi. === Tarnystė === Keturios evangelijos daugiausiai dėmesio skiria Jėzaus gyvenimo laikotarpiui po 30 metų, nes būtent tokio amžiaus Kristus pradėjo savo žemišką tarnystę. Tarnystę Jėzus pradėjo nuo to, kad pasikrikštijo pas tuometinį pranašą [[Jonas Krikštytojas|Joną Krikštytoją]]. Tuomet, praleidęs 40 dienų pasninkaudamas dykumoje, Jėzus apsigyveno [[Kafarnaumas|Kafarnaume]] šalia [[Tiberiados ežeras|Genezareto ežero]]. Kristus surinko 12 mokinių, kurie keturiose Evangelijose geriau žinomi kaip [[apaštalai]], t. y., [[Apaštalas Petras|Simoną Petrą]], jo brolį [[Apaštalas Andriejus|Andriejų]], [[Apaštalas Jokūbas vyresnysis|Jokūbą]] ir [[Apaštalas Jonas|Joną]], [[Apaštalas Pilypas|Pilypą]], [[Apaštalas Baltramiejus|Baltramiejų]], [[Apaštalas Matas|Matą]] ir [[Apaštalas Tomas|Tomą]], [[Apaštalas Jokūbas jaunesnysis|Alfiejaus sūnų Jokūbą]] ir [[Apaštalas Simonas Kananietis|Simoną Kananietį]], [[Apaštalas Judas Tadas|Jokūbo sūnų Judą]] ir [[Judas Iskariotas|Judą Iskarijotą]].<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/LUK.6.13-LUK.6.16 Lk 6, 13-16]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref> Po Judo išdavystės ir mirties, jį pakeitė [[Apaštalas Motiejus|Motiejus]]. Visose evangelijose rašoma, kad Jėzus savo gyvenimo žemėje metu mokė žmones ir padarė antgamtinių stebuklų. Kita vertus, stebuklų darymas mažiau akcentuojamas Jono evangelijoje. Minima, kad Jėzus gydė (Mt, Mk, Lk), išvarė demonus (Mt, Mk, Lk), ramino audrą (Mt, Mk, Lk), prikėlė mirusius (Mk, Lk, Jn). === Pasiaukojimas ir nukryžiavimas === Pasakojama, kad judėjų vyresnybė už religinę išdavystę norėjo nužudyti Jėzų. Tačiau Kristus buvo mylimas ir turėjo daug pasekėjų. Todėl buvo neįmanoma jį suimti dienos metu. Vienas iš Jėzaus artimiausių mokinių, [[Judas Iskarijotas]], už 30 sidabrinių mokestį išdavė Mesiją. Yra žinoma, kad Judas buvo Jėzaus ir jo mokinių iždininkas. Naktį Jėzų suėmė, išniekino ir išjuokė. Tuo tarpu jis nesipriešino ir nepratarė nė žodžio. Išaušus rytui, vietinis valdytojas [[Poncijus Pilotas]], norėdamas įtikti žydams, liepė nukryžiuoti Kristų [[Golgota|Golgotos]] (Kalvarijos) kalne, imperatoriaus [[Tiberijus|Tiberijaus]] valdymo laiku. Anot sinoptinių Evangelijų, Jėzaus mirtį lydėjo gamtos reiškiniai ir stebuklingi įvykiai: Morkaus ir Luko evangelijose rašoma, kad pusiau perplyšo šventyklos uždanga, Mato evangelijoje priduriama, kad įvyko žemės drebėjimas ir kad buvo prisikėlusiųjų iš mirusių.<ref>Pvz., [https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/MAT.27.50-MAT.27.54 Mt 27, 50-54]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref> Tuo tarpu Jono evangelij jokie reiškiniai neminimi. Krikščionys tiki, kad Jėzaus Kristaus mirtimi kiekvienas tikintysis gauna išgelbėjimą iš amžinos pražūties pragare, kaip Dievo bausmės už žmogaus nuodėmes. Anksčiau Dievo išrinktąja tauta buvo tik Izraelis, o Kristaus auka atvėrė kelią ir pagonims tapti Dievo tauta. Jėzaus mirties galia suteikia žmogui pergalę prieš šėtoną, nuodėmę ir savo ydas bei geismus. Jeigu Senojo Testamento laikais žmogus buvo išteisinamas atnešdamas tyrą avinėlį kaip auką Dievui, tai Naujojo Testamento laikais žmogus išteisinamas tikėdamas Kristaus auka. === Prisikėlimas ir įžengimas į dangų === [[Vaizdas:Christ Carrying the Cross 1580.jpg|thumb|left|200px|''Jėzus Kristus neša kryžių'', [[El Greko]], [[XVI a.]]]] Po trijų dienų kai buvo palaidotas, Kristus, kaip ir žadėjo būdamas gyvas, – prisikėlė. Prisikėlimą aprašo visi keturi evangelistai, tačiau šiek tiek skiriasi detalės (pvz., tai, ar Jėzus pasirodė vienai, ar kelioms moterims<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/MAT.28.1-MAT.28.10 Mt 28, 1-10]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas.'' Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref>''''). Morkaus evangelijoje gan išsamiai nupasakojamas ir Jėzaus pasirdymas mokiniams bei žengimas į dangų.<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/MRK.16.14-MRK.16.19 Mk 16, 14-19]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref> Galilėjoje Kristus pasirodė mokiniams, 40 dienų mokino juos, davė nurodymą skelbti Gyvybės Žodį per visą pasaulį, o po to, daugiau kaip 500 žmonių akivaizdoje, pakilo ant debesų į dangų. Evangelijoje pagal Luką rašoma, kad [[apaštalai|dvylika mokinių]] teis dvylika Izraelio giminių.<ref>Lk 22:28-30</ref> Po Kristaus įžengimo į dangų, dvylika apaštalų skelbė Evangeliją po visus Artimuosius Rytus ir aplinkines žemes, taip skleisdami Kristaus mokymą ir kurdami [[Krikščionių bažnyčia|Krikščionišką bažnyčią]]. Jėzus Kristus pažadėjo grįžti antrą kartą tokiu pat būdu kaip jis pakilo. Todėl krikščionys tiki, kad Kristus ateis [[Pasaulio pabaiga|paskutiniais laikais]], kad būtų užbaigtas žmonijos gyvavimas žemėje ir įvykdytas amžinas teisingumas. == Jėzaus vertinimas skirtingose religijose == === Krikščionybėje === {{Pagr|Christologija}} Jėzus yra esminė figūra krikščionybėje.{{sfn|McGrath|2006|pp=4–6}} Yra skirtumų tarp skirtingų denominacijų pagal tai, kaip vertinamas Kristus. Bendru atveju krikščionių požiūris į Jėzų remiasi įvairiais Naujojo Testamento šaltiniais, tokiais kaip kanoninės evangelijos, apaštalo Pauliaus laiškai ir Jono raštai. Šiuose šaltiniuose rašoma apie Jėzaus dieviškumą, žmogiškumą, gyvenimą Žemėje ir tai, kad Kristus yra [[Dievo sūnus]].<ref>{{cite book|last=Schreiner|first=Thomas R.|title=New Testament Theology: Magnifying God in Christ|year=2008|publisher=Baker Academic|isbn=978-0-8010-2680-5|pages=23–37|url=https://books.google.com/books?id=elw8xkVeTTUC&pg=PA23|access-date=2015-08-14|archive-date=2015-09-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20150910052649/https://books.google.com/books?id=elw8xkVeTTUC&pg=PA23|url-status=live}}</ref> Nepaisant tų pačių šaltinių, kuriais remiasi tikintieji krikščionys, ne visos krikščionių denominacijos laikosi vieningų doktrinų - šimtmečiais egzistuoja tiek esminiai, tiek maži skirtumai tarp [[Rytų-Vakaru schizma|skirtingų tradicijų]].{{sfn|Cross|Livingstone|2005|loc=Great Schism}} Remiantis Naujuoju Testamentu, Kristaus prisikėlmas yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas.<ref>[[s:Bible (American Standard)/1 Corinthians#15:12|1 Corinthians 15:12–20]]</ref><ref>{{cite encyclopedia | url=https://www.britannica.com/EBchecked/topic/137622/The-Letter-of-Paul-to-the-Corinthians | title=The Letter of Paul to the Corinthians | encyclopedia=Encyclopædia Britannica | access-date=2013-06-26| archive-date=2013-05-12| archive-url=https://web.archive.org/web/20130512045839/https://www.britannica.com/EBchecked/topic/137622/The-Letter-of-Paul-to-the-Corinthians | url-status=live }}</ref> Krikščionių tikima, kad Kristaus ([[Mesijas|Mesijo]]) atėjimą pranašavo ne vienas [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašas. Pranašystėmis laikomos eilutės [[Pakartotas Įstatymas|Pakartoto Įstatymo]] knygoje (18 sk.), kurios autoriumi tradiciškai laikomas [[Mozė]], gyvenęs apie 1500–1300 iki Kristaus<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/DEU.18.18-DEU.18.19 Įst 18, 18-19]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref>, taip pat Pranašo Izaijo knygoje.<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB|KAV/ISA.53.4-ISA.53.6 Iz 53, 4-6]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref> Kaip tikima, atskiri pranašai išpranašavo įvairias Jėzaus Kristaus gyvenimo detales: gyvenamąją vietą<ref>Mch 5:2</ref>, mirties pobūdį<ref>Pakartoto Įstatymo 21:23</ref>, kentėjimo kelią.<ref>Iz 53:5</ref> Taip pat krikščionys tiki, kad Jėzus ateis antrą kartą. === Islame === {{pagr|Jėzus islame}} [[Islamas|Islame]] Jėzus yra pranašas savo tarnyste ruošęs kelią [[Mahometas|Mahometui]].<ref>Koranas 61:6</ref><ref name="comparative">{{cite book|title=Comparative Religious Ethics: A Narrative Approach|first1=Darrell J.|last1=Fasching|first2=Dell|last2=deChant|year=2001|pages=[https://archive.org/details/comparativerelig0000fasc/page/241 241, 274–75]|isbn=978-0-631-20125-0|publisher=John Wiley & Sons|url=https://archive.org/details/comparativerelig0000fasc/page/241}}</ref> Kita vertus, musulmonai tiki, kad Jėzus buvo Alacho gyvas paimtas į dangų.<ref>Koranas 4:157</ref> Musulmonų aiškinimu, Jėzus išties nukryžiuotas nebuvo - jis arba apsimetęs, o jo vietoje buvęs nukryžiuotas vienas apaštalų<ref>{{harvnb|Robinson|2005}}</ref><ref>{{harvnb|Lawson|2009}}</ref>, arba kad nors Jėzaus žmogiškas kūnas ir mirė ant kryžiaus, jo dieviška prigimtis (dvasia) išlikusi ir įžengusi į dangų, tad jo mirtis tebuvęs vaizdinys.<ref>{{harvnb|De Smet|2016|p=93}}</ref><ref>{{harvnb|Robinson|1991|pp=55–57}}</ref><ref>{{harvnb|Lawson|2009|pp=129–133}}</ref><ref>{{harvnb|De Smet|2016|pp=100–101}}</ref><ref>{{harvnb|Lawson|2009|pp=123–129}}</ref><ref>{{harvnb|De Smet|2016|pp=101–107}}</ref><ref>{{harvnb|Lawson|2009|pp=117–118}}</ref>. Kadangi islamas laiko ne Jėzaus nukryžiavimą, o jo įžengimą į dangų svarbiausiu jo gyvenimo įvykiu<ref name="Khalidi">{{Cite book| publisher = Harvard University Press| isbn = 978-0-674-00477-1| last = Khalidi| first = Tarif| title = The Muslim Jesus: Sayings and Stories in Islamic Literature| year = 2001| page = [https://archive.org/details/muslimjesussayin00/page/12 12]| url = https://archive.org/details/muslimjesussayin00/page/12}}</ref>, jo mirtis [[soteriologija|islamiškoje soteriologijoje]] nevaidina jokio vaidmens.<ref>{{harvnb|Robinson|2005}}</ref> Kita vertus, Jėzus yra centrinė figūra islamiškoje [[eschatologija|eschatologijoje]]. Anot Korano, Jėzus laikų pabaigoje ateisiąs kartu su Imam Aul Mahdžiu sunaikinti netikrojo mesijo ([[Antikristas|Antikristo]] <ref name="CEI">{{cite book | url=https://books.google.com/books?id=D7tu12gt4JYC&pg=PA270 | title=Concise Encyclopedia of Islam | publisher=Rowman & Littlefield | last=Glassé | first=Cyril | year=2008 | pages=270–71 | isbn=978-0-7425-6296-7 | access-date=2015 m. rugpjūčio 14 d.| archive-date=2015 m. rugsėjo 7 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20150907070905/https://books.google.com/books?id=D7tu12gt4JYC&pg=PA270 | url-status=live }}</ref>, po kurio [[Gogas ir Magogas|Gogo ir Magogo]] tautos bus išblaškytos, o visą žemę taikiai ir teisingai valdys Imamas Mahdis ir Jėzus, kol po 40 m. valdžios mirs. Musulmonai tiki, kad Jėzus sugrįš į [[Umajado mečetė|Umajado mečetę]] [[Damaskas|Damaske]], laikoma ketvirta pagal svarbumą šventove islame. Jėzus dar reikšmingesnė figūra [[sufizmas|sufizme]], apie jį kaip musulmonų pranašą parašyta daug asketinės ir mistinės literatūros. === Kitose abraominėse religijose === Be krikščionybės ir islamo, Jėzus taip pat užima svarbią vietą kai kuriose kitose religijose – [[manicheizmas|manicheizme]], [[gnosticizmas|gnosticizme]], [[drūzai|drūzų religijoje]],<ref name="Hitti 1928 37">{{cite book|title=The Origins of the Druze People and Religion: With Extracts from Their Sacred Writings| first= Philip K.|last= Hitti|year= 1928| isbn= 978-1-4655-4662-3| page =37 |publisher=Library of Alexandria}}</ref><ref name="Dana 2008 17">{{cite book|title=The Druze in the Middle East: Their Faith, Leadership, Identity and Status|url=https://archive.org/details/druzeinmiddleeas0000dana| first= Nissim |last= Dana|year= 2008| isbn= 978-1-903900-36-9| page =[https://archive.org/details/druzeinmiddleeas0000dana/page/17 17] |publisher=Michigan University press}}</ref> ir [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjime]].<ref>{{cite encyclopedia |editor-last=Bockmuehl |editor-first=Markus N.A. |title=The quest for the real Jesus |first=Francis |last=Watson |year=2001 |encyclopedia=Cambridge companion to Jesus |publisher=Cambridge University Press |url=https://books.google.com/books?id=vSehrtQpcYcC&pg=PA156 |isbn=978-0-521-79678-1 |pages=156–57 |access-date=2015 m. rugpjūčio 14 d. |archive-date=2015 m. rugsėjo 10 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20150910064807/https://books.google.com/books?id=vSehrtQpcYcC&pg=PA156 |url-status=live }}</ref><ref>{{cite book|title=The historical Christ and the Jesus of faith|first= C. Stephen|last= Evans |year=1996|publisher= Oksfordo universiteto leidykla| isbn= 978-0-19-152042-6 |page= v}}</ref><ref>{{cite book|title=The Blackwell Companion to Jesus|last= Delbert|first= Burkett|year= 2010| isbn= 978-1-4443-5175-0 |page= 1 |publisher=John Wiley & Sons}}</ref> Krikščioniškame gnosticizme laikyta, kad Jėzus atsiustas iš dangiškojo pasaulio tam, kad, perduotų slaptąjį žinojimą ([[gnozis|gnozį]]) ir taip išgelbėtų tikinčiuosius. Dauguma gnostikų tikėjo Jėzų buvus žmogų, kuris krikšto metu buvo užvaldytas „Kristaus“ dvasios. Ši dvasia apleido Jėzaus kūną per nukryžiavimą, bet vėliau, jį prikėlus iš numirusių, vėl sugrįžo. Dalis gnostikų buvo [[docetizmas|docetistai]], t. y., neigė, kad Jėzus turėjo fizinį kūną, o tik atrodydavo tokį turįs.<ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=URdACxKubDIC&pg=PA124 |last=Ehrman |first=Bart D. |title=Lost Christianities: The Battles For Scripture And The Faiths We Never Knew |publisher=Oxford University Press |year=2003 |pages=124–25 |isbn=978-0-19-518249-1 |access-date= 2020 m. spalio 8 d.|archive-date= 2020 m. spalio 8 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20201008222010/https://books.google.com/books?id=URdACxKubDIC&pg=PA124 |url-status=live }}</ref> [[Judaizme]], išskyrus [[mesijinis judaizmas|mesijinį judaizmą]], ir [[mandeizmas|mandeizme]] ([[gnosticizmas|gnostikinio]] pobūdžio iš šv. Jono Krikštytojo pasekėjų kilusi religija) Jėzus laikomas netikru pranašu. === Negiminingose religijose ir filosofijose === Kai kurie [[induizmas|induistai]] laiko Jėzų buvus [[avataras|avataru]] ar [[sadhu]].<ref>{{cite web | url=http://www.bbc.co.uk/religion/religions/hinduism/beliefs/jesus_1.shtml | title=Jesus in Hinduism | publisher=BBC | date= 2009 m. kovo 24 d.| first=Shaunaka | last=Rishi Das | access-date=2013 m. birželio 4 d.| archive-date=2018 m. lapkričio 25 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20181125233747/http://www.bbc.co.uk/religion/religions/hinduism/beliefs/jesus_1.shtml | url-status=live }}</ref> [[Paramahansa Yogananda|Paramahansa Jogananda]], [[indai|indu]] [[guru]], mokė, kad Jėzus buvęs [[Eliziejus|Eliziejaus]] reinkarnacija ir [[Jonas Krikštytojas|Jono Krikštytojo]] mokinys, kuris savo ruožtu buvęs [[Elijas|Elijo]] reinkarnacija.<ref>{{cite book |first=Paramahansa |last=Yogananda |title=Autobiography of a Yogi |publisher=Diamond Pocket Books |year=2008 |isbn=978-81-902562-0-9 |url=https://books.google.com/books?id=xsIi4ePN4hYC&pg=PA319 |access-date=2015 m. rugpjūčio 14 d.|archive-date=2015 m. rugsėjo 10 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20150910173606/https://books.google.com/books?id=xsIi4ePN4hYC&pg=PA319 |url-status=live }}</ref> Kai kurie [[budizmas|budistai]], tarp jų [[Dalai Lama XIV]], Jėzų laiko [[bodisatva]], paskyrusia savo gyvenimą žmonijos gerovei.<ref>{{cite web|last=Beverley|first=James A.|url=http://www.christianitytoday.com/ct/2001/june11/15.64.html?paging=off|title=Hollywood's Idol|publisher=Christianity Today|date= 2011 m. birželio 11 d.|access-date= 2013 m. gegužės 15 d.|archive-date= 2019 m. kovo 29 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20190329222548/https://www.christianitytoday.com/ct/2001/june11/15.64.html?paging=off|url-status=live}}</ref> Apie Jėzaus ir Budos panašumus daug rašė vietnamiečių budistų vienuolis [[Thích Nhất Hạnh|Tchitis Niat Chanis]].<ref>Plg. knygas ''Going Home: Jesus And Buddha as Brothers'' ir ''Living Buddha, Living Christ.''</ref> Nuo XX a. populiarėjančiame [[Naujasis Amžius|Naujojo Amžiaus]] judėjime požiūris į Kristų yra labai įvairus.<ref name="other views" /> [[Teosofija|Teosofai]], iš kurių kilo daug Naujojo Amžiaus judėjimo idėjų,<ref>{{cite book| url=https://archive.org/details/newageneopaganre00pike/page/56 | title=New Age and neopagan religions in America | publisher=Kolumbijos universiteto leidykla | year=2004 | page=[https://archive.org/details/newageneopaganre00pike/page/56 56] | isbn=978-0-231-12402-7 | first=Sarah M. | last=Pike }}</ref> Jėzų laiko [[Jėzus Mokytojas|Jėzumi Mokytoju]], dvasiniu reformatoriumi, ir tiki kad Kristus po daugybės reinkarnacijų apsigyveno Jėzaus kūne.<ref>{{cite book|title=A Treatise on Cosmic Fire|first1=Alice|last1=Bailey|first2=Djwhal|last2=Khul|isbn=978-0-85330-117-2|publisher=Lucis Publishing Company|pages=678, 1150, 1193|year=2005|url=https://books.google.com/books?id=3FAZi674omIC|access-date= 2020 m. spalio 8 d.|archive-date= 2020 m. spalio 8 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20201008222027/https://books.google.com/books?id=3FAZi674omIC|url-status=live}}</ref> [[Urantijos knyga]] skelbia Jėzų esant vienu iš 700 000 dieviškųjų Dievo sūnų.<ref>{{cite book |last=House |first=Wayne |title=Charts of Cults, Sects and Religious Movements |url=https://www.google.com/books/edition/Charts_of_Cults_Sects_Religious_Movement/rRbKQwAACAAJ?hl=en |publisher=Zondervan |year=2000 |page=262 |isbn=978-0-310-38551-6 |access-date= 2020 m. gegužės 12 d.|archive-date= 2020 m. spalio 8 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20201008222014/https://www.google.com/books/edition/Charts_of_Cults_Sects_Religious_Movement/rRbKQwAACAAJ?hl=en |url-status=live }}</ref> [[Scientologijos bažnyčia]] Jėzų kartu su [[Zaratustra]], [[Mahometas|Mahometu]] ir Buda laiko savo „tikėjimo paveldu“.<ref name="other views">{{cite book | last =Hutson | first =Steven | title =What They Never Taught You in Sunday School: A Fresh Look at Following Jesus | publisher =City Boy Enterprises | year =2006 | page =57 | isbn =978-1-59886-300-0 | url =https://books.google.com/books?id=sVnT_hSpSBAC&pg=PA57 | access-date =2015 m. rugpjūčio 14 d.| archive-date =2015 m. rugsėjo 7 d.| archive-url =https://web.archive.org/web/20150907100719/https://books.google.com/books?id=sVnT_hSpSBAC&pg=PA57 | url-status =live }}</ref><ref>{{cite web | url=http://www.scientology.org/faq/scientology-beliefs/religious-figures-of-the-past.html | title=What Is Scientology's View of Moses, Jesus, Muhammad, The Buddha and Other Religious Figures of the Past? | publisher=Church of Scientology International | access-date= 2013 m. birželio 13 d.| archive-date= 2018 m. lapkričio 20 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20181120100349/https://www.scientology.org/faq/scientology-beliefs/religious-figures-of-the-past.html | url-status=live }}</ref> Vokiečių pastorius ir poetas [[Antony Theodore|Entonis Teodoras]] savo knygoje „Jėzus Kristus meilėje“ ({{en|Jesus Christ in Love}} rašo, kad yra vienybė tarp Jėzaus mokymo ir to, kas parašyta [[Koranas|Korane]], [[Vedos|Vedose]], [[Upanišados]]e, [[Talmudas|Talmude]] ir [[Avesta|Avestoje]].<ref>{{cite book |last=Theodore |first=Dr Antony |translator-last=Pradhan |translator-first=Dr Tapan Kumar |title=Jesus Christ in Love |publisher=Kohinoor Books |location=New Delhi |year=2019 |isbn=978-8-194-28353-9 |access-date= 2021 m. birželio 13 d. |url=https://www.google.co.in/books/edition/Jesus_Christ_in_Love/-cwcEAAAQBAJ?hl=en&gbpv=1&dq=jesus+christ+in+love+antony&printsec=frontcover}}</ref> Nors [[ateizmas|ateistai]] atmeta Jėzaus dieviškumą, požiūris į jį kaip asmenybę skiriasi – vieni tvirtina, kad Jėzaus mokoma moralė prieštarauja žmogaus prigimčiai ir dėl to žalinga ([[Nyčė]]), kiti yra suabejoję Jėzaus psichine sveikata<ref>{{cite book |last=Schweitzer |first=Albert |translator-last=Joy |translator-first=Charles R. |title=The Psychiatric Study of Jesus: Exposition and Criticism |publisher=Beacon Press |location=Boston |year=1948 |lccn=48006488 |oclc=614572512 |ol=OL6030284M |url-access=registration |url=https://archive.org/details/psychiatricstudy00schw }}</ref><ref>{{cite book |last=Bundy |first=Walter E. |title=The Psychic Health of Jesus |publisher=The Macmillan Company |location=New York |year=1922 |lccn=22005555 |oclc = 644667928 |ol=OL25583375M |url-access=registration |url=https://archive.org/details/psychichealthofj00bund }}</ref> tačiau dar kiti yra pripažinę Jėzaus „moralini pranašumą“. ([[Richard Dawkins|Ričardas Dokinsas]]).<ref>{{cite book |last=Dawkins |first=Richard |author-link=Richard Dawkins |url=https://books.google.com/books?id=yq1xDpicghkC&pg=PA284 |title=The God Delusion |page=284 |publisher=Houghton Mifflin Harcourt |access-date= 2014 m. gruodžio 13 d. |isbn=978-0-547-34866-7 |date= 2008 m. sausio 16 d.|archive-date= 2015 m. kovo 27 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20150327215018/http://books.google.com/books?id=yq1xDpicghkC |url-status=live }}</ref> Labai nedidelė mažuma ateistų pripažįsta Jėzų ar net krikščionybę, tačiau netiki Dievu (t. y., yra [[krikščionys ateistai]])<ref>{{cite web |last1=Žižek |first1=Slavoj (2017)|title=Christian Atheism |url=https://www.youtube.com/watch?v=2UOM3C3q7II |publisher=YouTube (European Graduate School Video Lectures) |access-date=2022 m. gegužės 4 d.}}</ref>. == Istoriškumas == Seniausias žinomas Jėzaus paminėjimas yra pirmojo amžiaus vidurio apaštalo [[Apaštalas Paulius|Pauliaus]] laiškuose, tačiau Paulius rašo Jėzų tematęs vizijose. Daugelis Evangelijos tekstų (pagal Matą, [[Evangelistas Morkus|Morkų]] ir [[Evangelistas Lukas|Luką]]) panašumų duoda pagrindą spėjimams, kad atskiras pastraipas jie nurašinėjo vienas nuo kito, kartais papildydami ar pataisydami. Tačiau kartais spėjama buvus senesnį, neišlikusį dokumentą, kurį žinojo visų trijų Evangelijų autoriai. Be Evangelijų, yra žinomi tik keturi istoriniai šaltiniai, minintys Jėzų. * [[Juozapas Flavijus|Juozapo Flavijaus]] ''[[Testimonium Flavianum]]'' yra prieštaringai vertinamas dokumentas, kurio autentiškumas ginčijamas jau nuo [[XVII amžius|XVII]] amžiaus (seniausias išlikęs jo citavimas parašytas [[324]] metais). Dauguma istorikų įtaria klastotę, tačiau kai kada šiuo dokumentu tebesiremiama. * [[Tacitas|Tacito]] „[[Analai (Tacitas)|Analuose]]“ 44 skyriuje apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rašoma: „Kad paskalos nurimtų, kaltininkais Neronas apšaukė ir rafinuočiausiems kankinimams atidavė žmones, liaudies nekenčiamus dėl piktadarysčių ir vadinamus krikščionimis. To vardo pradininkas Kristus, [[Tiberijus|Tiberijui]] valdant, prokuratoriaus [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]] buvo pasmerktas mirti; tam kartui išnaikinti šie pražūtingi prietarai vėl atgijo ir paplito ne tik [[Judėja|Judėjoje]], kur šios piktžolės šaknys, bet ir [[Roma|Romoje]], kur iš visų pusių suplaukia ir tarpsta visos šlykštynės ir begėdystės“. Tekstas greičiausiai autentiškas, tačiau nėra tikslus. I a. Kristaus pasekėjai dar nesivadino krikščionimis, o romėnai jų neskyrė nuo [[judėjai|judėjų]]. Todėl greičiausiai [[Tacitas]], rašydamas apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rėmėsi ir pačių krikščionių, jau paplitusių jo laikais, pasakojimais. Taip galėjo atsirasti eilutė apie Jėzų. Kitas variantas – šią eilutę vėliau įterpė perrašinėtojai. * [[Plinijus Jaunesnysis]] vienoje iš savo ataskaitų [[Trajanas|Trajanui]] iš [[Bitinija|Bitinijos]], kur buvo Romos vietininku, rašo: „Šis tikėjimas plinta visur, ne tik miestuose ir kaimuose, bet ir visame krašte. Šventyklos tuštėja, ir žmonės jau senai nebeaukoja dievams. <…> Jie turi paprotį tam tikromis dienomis prieš saulėtekį rinktis ir melstis Kristui kaip dievui“. Dauguma tyrinėtojų šį tekstą linkę laikyti autentišku, nes II a. pradžioje [[krikščionybė]] rytinėse [[Roma|Romos]] provincijose iš tiesų labai plito. Tačiau šaltinis nieko nerodo apie Jėzaus istoriškumą, tik pamini, kad jam meldžiasi krikščionys. * [[Svetonijus]] savo veikale [[Cezarių Gyvenimas]] taip pat du sykius pamini Jėzų. Skyriuje apie imperatorių [[Klaudijus|Klaudijų]] rašoma: „žydus išvarė iš Romos už tai, kad be perstojo maištavo, kurstomi kažkokio Kristaus“, o skyriuje apie [[Neronas|Neroną]]: „buvo kankinami krikščionys, naujo ir nusikalstamo prietaro pasekėjai.“ Abi citatos laikomos autentiškomis, tačiau antroji neabejotinai remiasi [[Tacitas|Tacitu]], todėl nėra pirminis šaltinis. Skyriuje apie [[Klaudijus|Klaudijų]] [[Svetonijus]] neskiria krikščionių nuo žydų, įrodymas, kad I a. sąvokos [[krikščionys]] dar nebuvo, o skyriuje apie Neroną ją naudoja tik mėgdžiodamas [[Tacitas|Tacitą]]. === Mito teorija === XVIII ar bent XIX amžiuje atsirado istorikų, išplėtojusių „Kristaus mito teoriją“. Anot teorijų, Jėzus iš Nazareto iš tiesų niekada neegzistavo, o jei ir kada gyveno, tai neturi nieko bendra su krikščionybės įsteigimu ar evangelijose aprašytais įvykiais.<ref>Ehrman, 12 psl.</ref> Vienas iš argumentų – Jėzaus gimimo ir kitų pagrindinių įvykių aprašymuose tiek daug mitinių elementų, kad pati Jėzaus asmenybė galėjusi būti [[mitas]].<ref>Theissen ir Merz, 113–15 psl.</ref> Bruno Baueris buvo linkęs vertinti evangelijas kaip visišką fikciją.<ref>Theissen ir Merz, 90 psl.</ref> Vėliau gyvenusio [[Albert Kalthoff|Alberto Kalthofo]] teigimu, Jėzų sukūręs socialinis judėjimas, laukęs žydų Mesijo atėjimo.<ref>Theissen ir Merz, 90 psl.</ref> [[Arthur Drews|Arturas Driusas]] Jėzuje matė konkrečią senesnę už krikščionybę mito formą.<ref>Theissen ir Merz, 90 psl.</ref> Nepaisant kai kurių istorikų teiginių, kad Jėzaus asmenybė galėjo būti išsigalvota, istoriškai kritišką metodą taikančių Biblijos tyrėjų sutariama, kad istorinis Jėzus išties gyveno nurodomoje vietoje ir nurodomu laiku.<ref name="DunnPaul35">James D.G. Dunn. „Paul’s understanding of the death of Jesus“ in ''Sacrifice and Redemption'', redagavo S.W. Sykes (2007 m. gruodžio 3 d.) Kembridžo universiteto leidykla {{ISBN|978-0-521-04460-8}} 35–36 psl.</ref><ref name="Then' 2004 page 34">''Jesus Now and Then'' pagal Richard A. Burridge ir Graham Gould (2004 m. balandžio 1 d.) {{ISBN|978-0-8028-0977-3}} p. 34</ref><ref name="Jesus' page 200">''Jesus'' pagal Michael Grant 2004 {{ISBN|978-1-898799-88-7}} 200 psl.</ref><ref name="Jesus' page 145">''The Gospels and Jesus'' pagal [[Graham Stanton]], 1989 {{ISBN|978-0-19-213241-3}} Oksfordo universiteto leidykla, 145 psl.</ref><ref name="voorst16">[[Robert E. Van Voorst]] ''Jesus Outside the New Testament: An Introduction to the Ancient Evidence'' Eerdmans Publishing, 2000. {{ISBN|978-0-8028-4368-5}} 16 psl.</ref> == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Brown|first=Raymond E.|title=An Introduction to the New Testament|publisher=Doubleday|year=1997|isbn=978-0-385-24767-2|url=https://archive.org/details/introductiontone00brow_0}} * {{cite book|editor-first1=Frank L.|editor-last1=Cross|editor-first2=E.A.|editor-last2=Livingstone|title=The Oxford Dictionary of the Christian Church|publisher=Oxford University Press|year=2005|url=https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ|isbn=978-0-19-280290-3|access-date=8 October 2020|archive-date=15 May 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190515065637/https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ|url-status=live}} * {{cite book|last=De Smet|first=Daniel|year=2016|chapter=Les racines docétistes de l’imamologie shi‘ite|editor1-last=Amir-Moezzi|editor1-first=Mohammad Ali|editor2-last=De Cillis|editor2-first=Maria|editor3-last=De Smet|editor3-first=Daniel|editor4-last=Mir-Kasimov|editor4-first=Orkhan|title=L'Ésotérisme shi'ite, ses racines et ses prolongements – Shi'i Esotericism: Its Roots and Developments|series=Bibliothèque de l'Ecole des Hautes Etudes, Sciences Religieuses|volume=177|location=Turnhout|publisher=Brepols|pages=87–112|doi=10.1484/M.BEHE-EB.4.01163|isbn=978-2-503-56874-4}} * {{cite book|last=Evans|first=Craig A.|author-link=Craig A. Evans|year=2003|title=The Bible Knowledge Background Commentary: Matthew-Luke|isbn=978-0-7814-3868-1|publisher=David C. Cook|url=https://archive.org/details/bibleknowledgeba00crai}} * {{cite book|first1=Robert W.| last1= Funk |first2= Roy W.|last2= Hoover |author3= The Jesus Seminar |author-link3=Jesus Seminar |title = The Five Gospels |publisher= Scribner |year= 1993 |isbn=978-0-0254-1949-0 |oclc=819666252}} * {{cite book|first=Stephen L.|last= Harris |title= Understanding the Bible |url=https://archive.org/details/understandingbib0000harr_w2l8| publisher= Mayfield |year= 1985}} * {{cite book|last=Keener|first=Craig S.|title=The Historical Jesus of the Gospels |url=https://archive.org/details/historicaljesuso0000keen|year=2009|publisher=William B. Eerdmans Publishing}} * {{cite book|last=Lawson|first=Todd|year=2009|title=The Crucifixion and the Qur'an: A Study in the History of Muslim Thought|location=Oxford|publisher=Oneworld|isbn=978-1-85168-635-3}} * {{cite book | url=https://books.google.com/books?id=rv8xNoRBtxMC | title=The Resurrection of Jesus: A New Historiographical Approach | publisher=InterVarsity Press | year=2010 | isbn=978-0-8308-2719-0 | first=Michael R. | last=Licona | access-date=2015 m. liepos 29 d.| archive-date=2020 m. vasario 18 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20200218101307/https://books.google.com/books?id=rv8xNoRBtxMC | url-status=live }} * {{cite book | url=https://books.google.com/books?id=v26doW8jIyYC&pg=PA4 | title=Christianity: An Introduction | publisher=John Wiley & Sons | last=McGrath | first=Alister E. | year=2006 | pages=4–6 | isbn=978-1-4051-0899-7 | access-date=2015 m. rugpjūčio 14 d.| archive-date=2015 m. rugsėjo 10 d.| archive-url=https://web.archive.org/web/20150910073956/https://books.google.com/books?id=v26doW8jIyYC&pg=PA4 | url-status=live }} * Robertson, A. (1997), Istorinis Kristus * {{cite book|last=Robinson|first=Neal|year=1991|title=Christ in Islam and Christianity|url=https://archive.org/details/christinislamchr0000robi|location=Albany|publisher=State University of New York Press|isbn=9780791405598}} * {{cite encyclopedia|last=Robinson|first=Neal|year=2005|title=Jesus|editor1-last=McAuliffe|editor1-first=Jane Dammen|encyclopedia=Encyclopaedia of the Qurʾān|publisher=Brill|doi=10.1163/1875-3922_q3_EQCOM_00099}} * {{cite book|last1=Theissen|first1=Gerd|last2=Merz|first2=Annette|year=1998|title=The Historical Jesus : a Comprehensive Guide|isbn=978-1-4514-0863-8|publisher=Fortress Press|url=https://books.google.com/books?id=3ZU97DQMH6UC|access-date=2020-10-05|archive-date=2020-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20200805091805/https://books.google.com/books?id=3ZU97DQMH6UC|url-status=live}} * {{cite book|title=The Jesus Quest: The Third Search for the Jew of Nazareth|first=Ben|last=Witherington|author-link=Ben Witherington III|year=1997|isbn=978-0-8308-1544-9|publisher=InterVarsity Press|url=https://books.google.com/books?id=IE_T3Xh2fyUC|access-date=8 October 2020|archive-date=8 October 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201008222039/https://books.google.com/books?id=IE_T3Xh2fyUC|url-status=live}} {{Commons|Category:Jesus Christ}} [[Kategorija:Jėzus Kristus| ]] nuwc388pu2fusx8btodzenezcot8w3w 0 8173 7855849 7703011 2026-06-13T21:28:25Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855849 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = lightgrey |title= Bacteria}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:E coli at 10000x.jpg|200px|Žarninės lazdelės (''Escherichia coli'')]] | caption = Žarninės lazdelės<br />(''Escherichia coli'')}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mycobacterium balnei (CDC-PHIL -3111) lores.jpg|200px|Lėkštelėje užaugusi paprasta akimi matoma bakterijų <br />(''Mycobacterium balnei'') kolonija]] | caption = Lėkštelėje užaugusi paprasta akimi<br />matoma bakterijų ''Mycobacterium balnei''<br />[[kolonija (biologija)|kolonija]]}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgrey}} {{Taxobox_domenas | taxon = Bakterijos | taxon1 = Bacteria }} {{Taxobox_karalyste | taxon = Bakterijos | taxon1 = Bacteria }} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Bakterijos''' (''Bacteria'') – [[prokariotai]], bakterijų (''Bacteria'') domeno [[organizmas|organizmų]] karalystė. Paprastai būna kelių [[mikrometras (vienetas)|mikrometrų]] ilgio, [[Bakterijos sandara|forma]] – įvairi: [[rutulinės bakterijos|rutulinė]], lazdelinė, vibrioninė ar spiralinė. Bakterijos yra viena iš pirmųjų gyvybės formų, kuri atsirado [[Žemė]]je, ir sutinkama beveik visose [[buveinė]]se – dirvožemyje, vandenyje, [[Karštoji versmė|karštosiose versmėse]], [[radioaktyviosios atliekos|radioaktyviosiose atliekose]]<ref>{{Cite journal|vauthors = Fredrickson JK, Zachara JM, Balkwill DL, Kennedy D, Li SM, Kostandarithes HM, Daly MJ, Romine MF, Brockman FJ|title = Geomicrobiology of high-level nuclear waste-contaminated vadose sediments at the Hanford site, Washington state|url = https://archive.org/details/sim_applied-and-environmental-microbiology_2004-07_70_7/page/4230|journal = Applied and Environmental Microbiology|volume = 70|issue = 7|pages = 4230–41|date = July 2004|pmid = 15240306|pmc = 444790|doi = 10.1128/AEM.70.7.4230-4241.2004|issn=0099-2240}}</ref> ir [[Žemės pluta|Žemės plutos]] gilumose. Bakterijos taip pat gyvena [[simbiozė]]je ir [[parazitizmas|parazituoja]] augaluose bei gyvūnuose. Dauguma bakterijų dar nėra aprašytos ir tik maždaug apie pusę bakterijų rūšių gali būti kultūriniu būdu auginamos laboratorijose.<ref name=Rappe>{{Cite journal|vauthors = Rappé MS, Giovannoni SJ|title = The uncultured microbial majority|url = https://archive.org/details/sim_annual-review-of-microbiology_2003_57/page/369|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 57|pages = 369–94|year = 2003|pmid = 14527284|doi = 10.1146/annurev.micro.57.030502.090759}}</ref> Bakterijas tiria [[mikrobiologija|mikrobiologijos]] šaka [[bakteriologija]]. Paprastai viename grame dirvožemio būna 40 mln. bakterijų ir vienas milijonas bakterijų viename mililitre [[Gėlas vanduo|gėlo vandens]]. Pačioje Žemėje yra apie 5 × 10³⁰ bakterijų,<ref name=pmid9618454>{{Cite journal|vauthors = Whitman WB, Coleman DC, Wiebe WJ|title = Prokaryotes: the unseen majority|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 95|issue = 12|pages = 6578–83|date = June 1998|pmid = 9618454|pmc = 33863|doi = 10.1073/pnas.95.12.6578|bibcode = 1998PNAS...95.6578W}}</ref> kurios sudaro[[biomasė|biomasę]] didesnę už bendrą augalų ir gyvūnų biomasę.<ref>C.Michael Hogan. 2010. [http://www.eoearth.org/article/Bacteria?topic=49480 ''Bacteria''. Encyclopedia of Earth. eds. Sidney Draggan and C.J.Cleveland, National Council for Science and the Environment, Washington DC] {{Webarchive|url = https://web.archive.org/web/20110511132823/http://www.eoearth.org/article/Bacteria?topic|date = 2011-05-11}}</ref> Bakterijos yra gyvybiškai svarbios daugelyje maistinių medžiagų ciklo etapų, pvz., [[azoto fiksacija|azoto fiksacijos]] metu arba [[lavonas|lavono]] irimo metu, kai bakterijos yra atsakingos už puvimą.<ref>{{Cite book|vauthors = Forbes SL|veditors = Tibbett M, Carter DO|title = Soil Analysis in Forensic Taphonomy|url = https://archive.org/details/soilanalysisfore00tibb|publisher = CRC Press|year = 2008|pages = [https://archive.org/details/soilanalysisfore00tibb/page/203 203]–223|chapter = Decomposition Chemistry in a Burial Environment|isbn = 1-4200-6991-8}}</ref> Žmogaus kūne daugiausiai bakterijų yra [[žarnyno mikroflora|žarnyno mikrofloroje]] ir ant [[oda|odos]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Sears CL|title = A dynamic partnership: celebrating our gut flora|journal = Anaerobe|volume = 11|issue = 5|pages = 247–51|date = October 2005|pmid = 16701579|doi = 10.1016/j.anaerobe.2005.05.001}}</ref> Didžiuma bakterijų [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] yra traktuojamos nekenksmingomis, tačiau egzistuoja rūšių, kurios yra patogeninės ir sukelia [[infekcija|infekcijas]], pvz., [[cholera|cholerą]], [[sifilis|sifilį]], [[juodligė|juodligę]], [[raupsai|raupsus]] ir [[buboninis maras|buboninį marą]]. Dažniausiai pasitaikančios mirtinos bakterinės ligos yra [[kvėpavimo takų infekcija|kvėpavimo takų infekcijos]], pvz., [[tuberkuliozė]] per metus pražudo apie 2 mln. žmonių, daugiausiai [[užsachario Afrika|užsachario Afrikoje]].<ref>{{Cite web|url = http://www.who.int/healthinfo/bodgbd2002revised/en/index.html|title = 2002 WHO mortality data|accessdate = 2007-01-20|url-status=live|archiveurl = https://web.archive.org/web/20131023060502/http://www.who.int/healthinfo/bodgbd2002revised/en/index.html|archivedate = 2013-10-23|df = dmy-all}}</ref> [[išsivysčiusi šalis|Išsivysčiusiose šalyse]] infekcijoms gydyti yra naudojami [[antibiotikas|antibiotikai]], tačiau dėl to [[atsparumas antibiotikams]] tampa augančia problema. Pramonėje bakterijos yra svarbios [[nuotekų valymas|nuotekų valyme]] ir [[naftos išsiliejimai|naftos išsiliejimų]] skaidyme, [[sūris|sūrio]] ir [[jogurtas|jogurto]] gamyboje [[fermentacija|fermentacijos]] būdu, aukso, paladžio, vario ir kitų metalų gavyboje kasybos sektoriuje,<ref>{{Cite news|title = Metal-Mining Bacteria Are Green Chemists|url = https://www.sciencedaily.com/releases/2010/09/100901191137.htm|newspaper = Science Daily|date = 2010-09-02|url-status=live|archiveurl = https://web.archive.org/web/20170831041203/https://www.sciencedaily.com/releases/2010/09/100901191137.htm|archivedate = 2017-08-31|df = dmy-all}}</ref> taip pat ir [[biotechnologija|biotechnologijoje]], antibiotikų ir kitų chemikalų gamyboje.<ref>{{Cite journal|vauthors = Ishige T, Honda K, Shimizu S|title = Whole organism biocatalysis|journal = Current Opinion in Chemical Biology|volume = 9|issue = 2|pages = 174–80|date = April 2005|pmid = 15811802|doi = 10.1016/j.cbpa.2005.02.001}}</ref> Anksčiau bakterijos buvo laikomos [[augalai|augalais]] ir sudarė klasę ''Schizomycetes'', tačiau dabar jos yra klasifikuojamos kaip [[prokariotai]]. Priešingai negu gyvūninės arba kitos [[eukariotinė ląstelė|eukariotinės ląstelės]], bakterijos neturi [[ląstelės branduolys|branduolio]]. Nors terminas ''bacteria'' tradiciškai apima visus prokariotus, po 1990-ųjų atradimo [[taksonomija|mokslinė klasifikacija]] buvo pakeista ir prokariotai yra sudaryti iš dviejų skirtingų organizmų grupių, kurie [[evoliucija|evoliucionavo]] iš [[paskutinis universalus bendras protėvis|paskutinio bendro protėvio]]. Šie [[domenas|domenai]] yra vadinami ''bakterijomis'' ir ''[[Archėja|archėjomis]]''.<ref name="Woese">{{Cite journal|vauthors = Woese CR, Kandler O, Wheelis ML|title = Towards a natural system of organisms: proposal for the domains Archaea, Bacteria, and Eucarya|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 87|issue = 12|pages = 4576–9|date = June 1990|pmid = 2112744|pmc = 54159|doi = 10.1073/pnas.87.12.4576|bibcode = 1990PNAS...87.4576W}}</ref> == Kilmė ir ankstyvoji evoliucija == Šiuolaikinių bakterijų protėviai buvo vienaląsčiai mikroorganizmai, kurie buvo [[Abiogenezė|pirmoji gyvybės forma]] Žemėje prieš 4 mlrd. metų. Maždaug 3 mlrd. metų laikotarpyje dauguma organizmų buvo mikroskopiniai ir tarp jų dominavo bakterijos ir archėjos.<ref>{{Cite journal|vauthors = Schopf JW|title = Disparate rates, differing fates: tempo and mode of evolution changed from the Precambrian to the Phanerozoic|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 91|issue = 15|pages = 6735–42|date = July 1994|pmid = 8041691|pmc = 44277|doi = 10.1073/pnas.91.15.6735|bibcode = 1994PNAS...91.6735S}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = DeLong EF, Pace NR|title = Environmental diversity of bacteria and archaea|url = https://archive.org/details/sim_systematic-biology_2001-08_50_4/page/470|journal = Systematic Biology|volume = 50|issue = 4|pages = 470–8|date = August 2001|pmid = 12116647|doi = 10.1080/106351501750435040}}</ref> Nors bakterijų [[fosilija|fosilijos]] ir egzistuoja, pvz., [[stromatolitas|stromatolitų]], tačiau jų skiriamosios [[morfologija (biologija)|morfologijos]] stoka neleidžia pilnai ištirti bakterijų evoliucijos arba nustatyti tam tikrų bakterijų rūšių atsiradimo laiko. Naudojant genų sekas įmanoma rekonstruoti bakterijų [[filogenezė|filogenezę]] ir tokie tyrimai atskleidžia, jog bakterijos iš pradžių išsiskyrė iš archėjinės/eukariotinės linijos.<ref>{{Cite journal|vauthors = Brown JR, Doolittle WF|title = Archaea and the prokaryote-to-eukaryote transition|url = https://archive.org/details/sim_microbiology-and-molecular-biology-reviews_1997-12_61_4/page/456|journal = Microbiology and Molecular Biology Reviews|volume = 61|issue = 4|pages = 456–502|date = December 1997|pmid = 9409149|pmc = 232621}}</ref> Paskutinis bendras bakterijų ir archėjų protėvis greičiausiai buvo [[hipertermofilas]], kuris gyveno prieš 2,5-3 mlrd. metų.<ref>{{Cite journal|vauthors = Di Giulio M|title = The universal ancestor and the ancestor of bacteria were hyperthermophiles|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-molecular-evolution_2003-12_57_6/page/721|journal = Journal of Molecular Evolution|volume = 57|issue = 6|pages = 721–30|date = December 2003|pmid = 14745541|doi = 10.1007/s00239-003-2522-6|bibcode = 2003JMolE..57..721D}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Battistuzzi FU, Feijao A, Hedges SB|title = A genomic timescale of prokaryote evolution: insights into the origin of methanogenesis, phototrophy, and the colonization of land|journal = BMC Evolutionary Biology|volume = 4|pages = 44|date = November 2004|pmid = 15535883|pmc = 533871|doi = 10.1186/1471-2148-4-44}}</ref> == Bakterijų formos == * '''Rutulinės''' – gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles. * '''Lazdelinės''' – lazdelės formos bakterijos. * '''Spiralinės''' – spiralės formos bakterijos, kablelio formos bakterijos. * '''Siūlinės''' – į plonus siūlus panašios bakterijos === Rutulinės bakterijos === [[Rutulinės bakterijos]] (''[[kokai]]'') yra pačios paprasčiausios. Jos sudarytos iš vienos apskritos [[ląstelė]]s. Tik retais atvejais jos esti pupos, inksto ar pusrutulio formos. Besidalydamos viena kryptimi, kai kurių rūšių rutulinės bakterijos neatsiskiria viena nuo kitos. Tokiu atveju susidaro porinė bakterija, vadinama [[diplokokai|diplokoku]] (''[[Azotobacter chroococcum]]''). Jei dviląstelė rutulinė bakterija toliau dalijasi ta pačia kryptimi ir naujos ląstelės viena nuo kitos neatsiskiria, gaunama daugialąstė, grandinės formos kolonija, vadinama [[streptokokai|streptokoku]] (''[[Streptococcus pyogenes]]'', ''[[Lactococcus lactis]]''). Kai ląstelės antrojo dalijimosi kryptis yra statmena pirmajai, susidaro ląstelių [[tetrada]] ([[tetrakokai|tetrakokas]]). Jei tetrakoko formos bakterija dar skyla pusiau, bet jau yra statmena šiai keturių ląstelių plokštumai, tada susidaro aštuonių kokų [[kubas|kubo]] formos kolonija, vadinama [[sarcina]]. Kiekviena sarcinos ląstelė dar gali panašiai dalytis trimis kryptimis ir toliau. Tuomet susidaro sudėtinga 16 arba 32 ląstelių sarcina, primenanti kokų ryšulėlį (''[[Sarcina lutea]]''). Kartais rutulinė bakterija dalijasi įvairiomis kryptimis, o susidariusios naujos ląstelės ne išsisklaido, bet lieka sukibusios. Tokia vynuogių [[kekė]]s formos ląstelių grupė vadinama [[stafilokokai|stafilokoku]]. === Lazdelinės bakterijos === [[Lazdelinės bakterijos]] savo forma yra šiek tiek įvairesnė, ypač skiriasi jų ilgis. Lazdelinės bakterijos kartais esti smailiais galais, lenktos ar šiek tiek šakotos. Kai kurios rūšys po dalijimosi lieka sukibusios. Susidaro poromis sukibusios arba grandinės formos lazdelinės bakterijos (''[[Lactobacterium plantarum]]''). === Spiralinės bakterijos === [[Spiralinės bakterijos]] esti dar įvairesnės. Jos gali būti trumpos, panašios į kablelį ([[vibrionai|''Vibrio'' gentis]]), „S“ raidės formos ir kt. Pasitaiko labai plonų ir vingiuotų bakterijų. Tai [[Spirochetos|spirochetų]] (''[[spirochaeta]]'') (''[[Spirochaeta pallidum]]'' – [[sifilis|sifilio]] sukėlėja) ir [[spirilos|spirilų]] (''[[Spirillum]]'') bakterijos. === Siūlinės bakterijos === Iš [[siūlinės bakterijos|siūlinių bakterijų]] tipiškiausios yra [[gelžbakterės]] ir [[sierabakterės]], kurios yra [[daugialąsčiai|daugialąstės]] ir didelės. [[Dirvožemis|Dirvožemyje]] ir [[mėšlas|mėšle]] yra labai plonų sūlinių [[vienaląsčiai|vienaląsčių]] bakterijų. Tai vadinamieji [[aktinomicetai]], anksčiau priskiriami [[Grybų karalystė|grybų karalystei]] ir vadinami [[laibagrybis|laibagrybiais]]. Tarp lazdelinių ir siūlinių bakterijų griežtos ribos nėra, nes kai kurios lazdelinės bakterijos dėl savotiškos prigimties ar dėl išorės sąlygų veikimo ištysta iki labai ilgų siūlų. == Bakterijų dydis == Nereikia manyti, kad visos bakterijos yra tik nepaprastai mažos, o jų tarpe nėra mažesnių ir didesnių. Bakterijų dydžio santykis maždaug yra toks pats, kaip [[žinduoliai|žinduolių]] (pvz., tarp [[Straubliniai|dramblio]] ir [[peliniai|pelės]]. Labiausiai paplitusių [[dirvožemis|dirvožemio]], [[vanduo|vandens]] ir [[pienas|pieno]] bakterijų dydžiai svyruoja nuo 0,5 iki 10,0 mikronų. Tačiau pasitaiko bakterijų, kurių ilgis siekia iki 50 ir daugiau mikronų. Vidutinis labiausiai paplitusių rutulinių bakterijų dydis yra apie 1 mikroną. Einant žemyn nuo 0,1 mikrono ribos, jau prasideda neląstelinių gyvybės formų pasaulis – [[virusai]] ir [[bakteriofagas|bakteriofagai]]. == Kiti bakterijų skirstymai == === Pagal [[mityba|mitybos]] būdą === * [[Autotrofai]] – autotrofinės bakterijos, kurios pačios sau pasigamina [[Organinis junginys|organines medžiagas]]. Joms priskiriamos [[fotosintezė|fotosintezę]] vykdančios [[Melsvabakterės|cianobakterijos]] (melsvabakterės). * [[Heterotrofai]] – heterotrofinės bakterijos, kurios naudoja jau gatavas, aplinkoje esančias organines medžiagas. Jos dar skirstomos: ** [[Saprotrofai]] – grupė bakterijų, kurios yra pagrindiniai [[skaidytojai]], ardantys negyvą organinę medžiagą. ** [[parazitinės bakterijos]] – grupė bakterijų, kurios gyvena gyvuose [[organizmas|organizmuose]] ir minta jų [[audinys|audinių]], [[ląstelė|ląstelių]] organinėmis medžiagomis, smarkiai kenkdamos šeimininkui ([[augalas|augalui]], [[gyvūnas|gyvūnui]], [[žmogus|žmogui]]) ir sukeldamos jam daugybę [[liga|ligų]]. === Pagal deguonies poreikį === * [[Aerobinės bakterijos]] – gyvybinei veiklai reikalingas [[deguonis]] * [[Anaerobinės bakterijos]] – deguonis nėra būtinas, nes savo reikmėms reikalingą jo kiekį pasigamina [[citoplazma|citoplazmoje]] vykstant reakcijoms. === Pagal morfologiją === {| |width=15% valign="top"| * Rutulinės (kokai) ** Monokokai ** Diplokokai ** Streptokokai ** Tetrakokai ** Sarcinos ** Stafilokokai |width=15% valign="top"| * Lazdelinės (bacilos) ** Tuberkuliozės lazdelė ** Difterito bakterija ** Šiltinės bacila ** Šieno lazdelė ** Acto rūgšties bakterija |width=15% valign="top"| * Vingiuotosios ** Vibrionai ** Spirilės ** Spirochetos |width=15% valign="top"| * Siūlinės ** Gelžbakterės ** Sierabakterės |width=15% valign="top"| * Žiužiuotosios ** Vienažiužės ** Dvižiužės ** Kuokštažiužės ** Aplinkžiužės |width=15% valign="top"| * Azotą fiksuojančios ** Laisvai gyvenančios vandenyje ir dirvožemyje ** Gyvenančios ankštinių augalų(žirnių, pupų) šaknyse |} == Bakterijos sandara == {{main|Bakterijos sandara}} [[Vaizdas:Prokaryote cell.svg|thumb|right|alt=Prokaryote cell with structure and parts|Gramteigiamos bakterijos ląstelės struktūra ir turinys.]] === Viduląstelinės struktūros === Bakterijos ląstelę supa [[plazminė membrana]], kuri yra sudaryta iš [[fosfolipidai|fosfolipidų]]. Ši membrana apgaubia ląstelės turinį ir veikia kaip barjeras, kuris išlaiko tokias maistines medžiagas, kaip [[baltymai]], ląstelės viduje.<ref>{{Cite book|vauthors = Slonczewski JL, Foster JW|title = Microbiology : an Evolving Science|date = 2013|publisher = W W Norton|location = New York, N. Y.|isbn = 9780393123678|edition = Third|page = 82}}</ref> Priešingai negu [[eukariotinė ląstelė]], bakterijos paprastai [[citoplazma|citoplazmoje]] neturi didelių su membranomis susietų struktūrų, tokių kaip [[ląstelės branduolys]], [[mitochondrija]] ar [[chloroplastas]].<ref name=Stryer>{{Cite book|vauthors = Lodish H, Berk A, Kaiser CA, Krieger M, Bretscher A, Ploegh H, Amon A, Scott MP|title = Molecular Cell Biology|url = https://archive.org/details/molecularcellbio0000unse_q3f9|edition = 7th|publisher = WH Freeman|year = 2013|isbn = 9781429234139|page = [https://archive.org/details/molecularcellbio0000unse_q3f9/page/13 13]}}</ref> Tačiau kai kurios bakterijos citoplazmoje turi su baltymais surištų organelių, kurios suskaido bakterijų metabolizmo produktus,<ref name=Bobik2006>{{Cite journal|vauthors = Bobik TA|title = Polyhedral organelles compartmenting bacterial metabolic processes|journal = Applied Microbiology and Biotechnology|volume = 70|issue = 5|pages = 517–25|date = May 2006|pmid = 16525780|doi = 10.1007/s00253-005-0295-0}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Yeates TO, Kerfeld CA, Heinhorst S, Cannon GC, Shively JM|title = Protein-based organelles in bacteria: carboxysomes and related microcompartments|journal = Nature Reviews. Microbiology|volume = 6|issue = 9|pages = 681–91|date = September 2008|pmid = 18679172|doi = 10.1038/nrmicro1913}}</ref> pvz., [[karboksisoma]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Kerfeld CA, Sawaya MR, Tanaka S, Nguyen CV, Phillips M, Beeby M, Yeates TO|title = Protein structures forming the shell of primitive bacterial organelles|url = https://archive.org/details/sim_science_2005-08-05_309_5736/page/936|journal = Science|volume = 309|issue = 5736|pages = 936–8|date = August 2005|pmid = 16081736|doi = 10.1126/science.1113397|bibcode = 2005Sci...309..936K}}</ref> Papildomai bakterijos turi daugiakomponentį [[citoskeletas|citoskeletą]], kurio paskirtis yra [[ląstelės dauginimasis|ląstelės dauginimosi]] metu valdyti baltymų ir nukleorūgščių lokalizaciją.<ref name="Gitai Z 2005 577–86">{{Cite journal|vauthors = Gitai Z|title = The new bacterial cell biology: moving parts and subcellular architecture|journal = Cell|volume = 120|issue = 5|pages = 577–86|date = March 2005|pmid = 15766522|doi = 10.1016/j.cell.2005.02.026}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Shih YL, Rothfield L|title = The bacterial cytoskeleton|url = https://archive.org/details/sim_microbiology-and-molecular-biology-reviews_2006-09_70_3/page/729|journal = Microbiology and Molecular Biology Reviews|volume = 70|issue = 3|pages = 729–54|date = September 2006|pmid = 16959967|pmc = 1594594|doi = 10.1128/MMBR.00017-06}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Norris V, den Blaauwen T, Cabin-Flaman A, Doi RH, Harshey R, Janniere L, Jimenez-Sanchez A, Jin DJ, Levin PA, Mileykovskaya E, Minsky A, Saier M, Skarstad K|title = Functional taxonomy of bacterial hyperstructures|url = https://archive.org/details/sim_microbiology-and-molecular-biology-reviews_2007-03_71_1/page/230|journal = Microbiology and Molecular Biology Reviews|volume = 71|issue = 1|pages = 230–53|date = March 2007|pmid = 17347523|pmc = 1847379|doi = 10.1128/MMBR.00035-06}}</ref> Daugybė svarbių [[biochemija|biocheminių]] reakcijų, pvz., energijos generavimo, vyksta dėka [[difuzija|difuzijos]] per membranas, kai yra sukuriamas [[Elektrocheminis potencialas|potencialo]] skirtumas, analogiškai kaip baterijoje. Kadangi bakterijoje nėra vidinių membranų, elektronų transporto reakcijos vyksta ląstelės membranoje, tarp citoplazmos ir ląstelės išorės (periplazmos).<ref>{{Cite journal|vauthors = Harold FM|title = Conservation and transformation of energy by bacterial membranes|journal = Bacteriological Reviews|volume = 36|issue = 2|pages = 172–230|date = June 1972|pmid = 4261111|pmc = 408323}}</ref> Tačiau daugelis fotosintetinių bakterijų turi labai sulankstytą plazminę membraną, kuri užpildo didelę dalį ląstelės su šviesos surinkimo membranos sluoksniais.<ref name=bryantfrigaard>{{Cite journal|vauthors = Bryant DA, Frigaard NU|title = Prokaryotic photosynthesis and phototrophy illuminated|journal = Trends in Microbiology|volume = 14|issue = 11|pages = 488–96|date = November 2006|pmid = 16997562|doi = 10.1016/j.tim.2006.09.001}}</ref> Šie šviesos surinkimo kompleksai gali sudaryti lipidais uždarytas struktūras – [[chlorosoma]]s, pvz., [[žaliosios sierabakterės|žaliosiose sierabakterėse]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Psencík J, Ikonen TP, Laurinmäki P, Merckel MC, Butcher SJ, Serimaa RE, Tuma R|title = Lamellar organization of pigments in chlorosomes, the light harvesting complexes of green photosynthetic bacteria|url = https://archive.org/details/sim_biophysical-journal_2004-08_87_2/page/1165|journal = Biophysical Journal|volume = 87|issue = 2|pages = 1165–72|date = August 2004|pmid = 15298919|pmc = 1304455|doi = 10.1529/biophysj.104.040956|bibcode = 2004BpJ....87.1165P}}</ref> [[Vaizdas:Carboxysomes EM ptA.jpg|thumb|''Halothiobacillus neapolitanus'' ląstelių nuotrauka, daryta [[elektroninis mikroskopas|elektroniniu mikroskopu]], kurioje rodykle pažymėtos karboksisomos. Skalės juostelės rodo 100 nm.]] Dauguma bakterijų neturi su membrana susijusio branduolio ir jų [[genas|genetinė]] medžiaga paprastai yra sudaryta iš vienos žiedinės [[DNR]] chromosomos, esančios netaisyklingame kūne citoplazmoje – [[nukleoidas|nukleoide]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Thanbichler M, Wang SC, Shapiro L|title = The bacterial nucleoid: a highly organized and dynamic structure|journal = Journal of Cellular Biochemistry|volume = 96|issue = 3|pages = 506–21|date = October 2005|pmid = 15988757|doi = 10.1002/jcb.20519}}</ref> Nukleoide yra [[chromosoma]] ir su ja susieti baltymai bei [[Ribonukleino rūgštis|RNR]] molekulės. Kaip ir visi [[Organizmas|gyvi organizmai]], bakterijos turi [[ribosoma]]s, skirtas gaminti baltymus, tačiau jų struktūra yra kitokia negu [[eukariotinė ląstelė|eukariotuose]] ir [[Archėja|archėjose]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Poehlsgaard J, Douthwaite S|title = The bacterial ribosome as a target for antibiotics|journal = Nature Reviews. Microbiology|volume = 3|issue = 11|pages = 870–81|date = November 2005|pmid = 16261170|doi = 10.1038/nrmicro1265}}</ref> Kai kurios bakterijos gamina ląstelių maistinių medžiagų saugojimo granules, pvz., [[glikogenas|glikogenui]],<ref>{{Cite journal|vauthors = Yeo M, Chater K|title = The interplay of glycogen metabolism and differentiation provides an insight into the developmental biology of Streptomyces coelicolor|journal = Microbiology|volume = 151|issue = Pt 3|pages = 855–61|date = March 2005|pmid = 15758231|doi = 10.1099/mic.0.27428-0|url = http://mic.sgmjournals.org/cgi/content/full/151/3/855?view|url-status=live|archiveurl = https://web.archive.org/web/20070929092242/http://mic.sgmjournals.org/cgi/content/full/151/3/855?view|archivedate = 29 September 2007|df = dmy-all}}</ref> polifosfatui,<ref>{{Cite journal|vauthors = Shiba T, Tsutsumi K, Ishige K, Noguchi T|title = Inorganic polyphosphate and polyphosphate kinase: their novel biological functions and applications|journal = Biochemistry. Biokhimiia|volume = 65|issue = 3|pages = 315–23|date = March 2000|pmid = 10739474|url = http://protein.bio.msu.ru/biokhimiya/contents/v65/full/65030375.html|url-status=live|archiveurl = https://web.archive.org/web/20060925070012/http://protein.bio.msu.ru/biokhimiya/contents/v65/full/65030375.html|archivedate = 25 September 2006|df = dmy-all}}</ref> [[siera]]i<ref>{{Cite journal|vauthors = Brune DC|title = Isolation and characterization of sulfur globule proteins from Chromatium vinosum and Thiocapsa roseopersicina|url = https://archive.org/details/sim_archives-of-microbiology_1995-06_163_6/page/391|journal = Archives of Microbiology|volume = 163|issue = 6|pages = 391–9|date = June 1995|pmid = 7575095|doi = 10.1007/BF00272127}}</ref> arba polihidroksialkanoatams.<ref>{{Cite journal|vauthors = Kadouri D, Jurkevitch E, Okon Y, Castro-Sowinski S|title = Ecological and agricultural significance of bacterial polyhydroxyalkanoates|journal = Critical Reviews in Microbiology|volume = 31|issue = 2|pages = 55–67|year = 2005|pmid = 15986831|doi = 10.1080/10408410590899228}}</ref> Kitos bakterijų rūšys, pvz., [[Fotosintezė|fotosintetinančios]] [[melsvabakterės]], gamina vidines [[Vakuolė|dujų vakuoles]], kurios reguliuoja jų plūdrumą, taip leidžiant joms judėti aukštyn arba žemyn, į tuos vandens sluoksnius, kuriuose yra skirtingas šviesos intensyvumas ir maistinių medžiagų lygis.<ref>{{Cite journal|vauthors = Walsby AE|title = Gas vesicles|journal = Microbiological Reviews|volume = 58|issue = 1|pages = 94–144|date = March 1994|pmid = 8177173|pmc = 372955}}</ref> === Ekstraląstelinės struktūros === Aplink bakterijos ląstelės membraną yra [[ląstelės sienelė]], kuri sudaryta iš [[peptidoglikanas|peptidoglikano]] (kituose šaltiniuose dar vadinamas „mureinu“), šis yra sudarytas iš [[polisacharidai|polisacharidų]] grandinių perkryžiuotų [[peptidai|peptidais]] ir turinčiais D-[[aminorūgštys|aminorūgščių]].<ref>{{Cite journal|vauthors = van Heijenoort J|title = Formation of the glycan chains in the synthesis of bacterial peptidoglycan|journal = Glycobiology|volume = 11|issue = 3|pages = 25R–36R|date = March 2001|pmid = 11320055|doi = 10.1093/glycob/11.3.25R}}</ref> Bakterijų ląstelės sienelės skiriasi nuo [[augalai|augalų]] ir [[grybai|grybų]], kurios yra atitinkamai yra sudarytos iš [[celiuliozė]]s ir [[chitinas|chitino]].<ref name=Koch>{{Cite journal|vauthors = Koch AL|title = Bacterial wall as target for attack: past, present, and future research|url = https://archive.org/details/sim_clinical-microbiology-reviews_2003-10_16_4/page/673|journal = Clinical Microbiology Reviews|volume = 16|issue = 4|pages = 673–87|date = October 2003|pmid = 14557293|pmc = 207114|doi = 10.1128/CMR.16.4.673-687.2003}}</ref> Bakterijų ląstelės sienelė skiriasi ir nuo archėjų, kurios neturi peptidoglikano. Ląstelės sienelė yra būtina bakterijoms išgyventi, antibiotikas [[penicilinas|penicilinas]] sugeba nužudyti bakterijas užslopindamas peptidoglikano sintezę.<ref name=Koch/> Remiantis ląstelės sienelės tipais yra išskiriamos dvi bakterijų grupės, gramteigiamos ir gramneigiamos. Šie pavadinimai kilo nuo [[Gramo dažymas|Gramo dažymo]] reakcijų – testo, kuris ilgą laiką yra naudojamas bakterijų rūšių klasifikacijai.<ref name=Gram>{{Cite journal|last = Gram|first = HC|authorlink = Hans Christian Gram|year = 1884|title = Über die isolierte Färbung der Schizomyceten in Schnitt- und Trockenpräparaten|journal = Fortschr. Med.|volume = 2|pages = 185–189}}</ref> Gramteigiamos bakterijos turi storą ląstelės sienelę su daugybę peptidoglikanų sluoksnių ir teichoinės rūgšties. Priešingai, gramneigiamos turi ploną sienelę, kuri sudaryta iš kelių sluoksnių peptidoglikano, apsupto antruoju lipidų membranos sluoksniu, turinčiu lipopolisacharidų ir [[lipoproteinas|lipoproteinų]]. Dauguma bakterijų turi gramneigiamas ląstelių sieneles ir tik [[firmicutes]] ir aktinobakterijos turi kintamą gramteigiamą išsidėstymą.<ref>{{Cite journal|vauthors = Hugenholtz P|title = Exploring prokaryotic diversity in the genomic era|journal = Genome Biology|volume = 3|issue = 2|pages = REVIEWS0003|year = 2002|pmid = 11864374|pmc = 139013|doi = 10.1186/gb-2002-3-2-reviews0003}}</ref> Šie struktūros skirtumai nulemia skirtingą jautrumą antibiotikams, pvz., [[vankomicinas]] gali nužudyti gramteigiamas bakterijas, tačiau yra neefektyvus prieš gramneigiamus [[patogenas|patogenus]], tokiu kaip ''[[Haemophilus influenzae]]'' arba ''[[Pseudomonas aeruginosa]]''.<ref>{{Cite journal|vauthors = Walsh FM, Amyes SG|title = Microbiology and drug resistance mechanisms of fully resistant pathogens|journal = Current Opinion in Microbiology|volume = 7|issue = 5|pages = 439–44|date = October 2004|pmid = 15451497|doi = 10.1016/j.mib.2004.08.007}}</ref> Kai kurios bakterijos turi ląstelės sienelės struktūras, kurios neklasifikuojamos pagal Gram reakciją. Tai, pavyzdžiui, yra kliniškai svarbi bakterija ''[[Mycobacteria]]'', kuri turi net storą peptidolikano sienelę kaip ir gramteigiama bakterija, bet ir antrą išorinį lipidų sluoksnį.<ref>{{Cite journal|vauthors = Alderwick LJ, Harrison J, Lloyd GS, Birch HL|title = The Mycobacterial Cell Wall--Peptidoglycan and Arabinogalactan|journal = Cold Spring Harbor Perspectives in Medicine|volume = 5|issue = 8|pages = a021113|date = March 2015|pmid = 25818664|pmc = 4526729|doi = 10.1101/cshperspect.a021113}}</ref> == Metabolizmas == Bakterijos pasižymi labai skirtingais [[metabolizmas|metabolizmo]] tipais.<ref>{{Cite journal|vauthors = Nealson KH|title = Post-Viking microbiology: new approaches, new data, new insights|journal = Origins of Life and Evolution of the Biosphere|volume = 29|issue = 1|pages = 73–93|date = January 1999|pmid = 11536899|doi = 10.1023/A:1006515817767}}</ref> Metabolizmo požymių pasiskirstymas bakterijų grupėjė tradiciškai yra naudojamas nustatyti jų [[taksonomija]]i, tačiau šie požymiai dažnai neatitinka šiuolaikinių genetinių klasifikacijų.<ref>{{Cite journal|vauthors = Xu J|title = Microbial ecology in the age of genomics and metagenomics: concepts, tools, and recent advances|journal = Molecular Ecology|volume = 15|issue = 7|pages = 1713–31|date = June 2006|pmid = 16689892|doi = 10.1111/j.1365-294X.2006.02882.x}}</ref> Bakterinis metabolizmas yra klasifikuojamas į mitybos grupes, kurios paremtos trimis kriterijais: [[Energija|energijos]] šaltinis, elektrono donoro naudojimas ir [[anglis|anglies]] šaltinio naudojimas augimui.<ref>{{Cite journal|vauthors = Zillig W|title = Comparative biochemistry of Archaea and Bacteria|journal = Current Opinion in Genetics & Development|volume = 1|issue = 4|pages = 544–51|date = December 1991|pmid = 1822288|doi = 10.1016/S0959-437X(05)80206-0}}</ref> Bakterijos energiją gauna arba iš šviesos, naudodamos [[fotosintezė|fotosintezę]] (dar vadinama fototrofija), arba skaidydamos cheminius junginius vykdydamos [[oksidacijos-redukcijos reakcija|oksidaciją]] (dar vadinama chemotrofija).<ref name=MicroMetab>{{Cite book|title = Microbiology: An Evolving Science|year = 2011|url = https://archive.org/details/microbiologyevol00slon|vauthors = Slonczewski JL, Foster JW|edition = 3|publisher = WW Norton & Company|pages = [https://archive.org/details/microbiologyevol00slon/page/n785 491]–494}}</ref> Chemotrofai kaip energijos šaltinį naudoja cheminius junginius, kai [[oksidacijos-redukcijos reakcija|redox reakcijos]] metu yra perkeliamas elektronas iš elektrono donoro į elektronų akceptorių. Šios reakcijos metu yra išlaisvinama energija, kuri gali būti naudojama vykdyti metabolizmui. Chemotrofai toliau skirstomi pagal junginių tipus, kuriuos naudojam perkelti elektronus. Bakterijos, kurios kaip elektronų donorą naudoja neorganinius junginius, pvz., vandenilį, [[anglies monoksidas|anglies monoksidą]] arba [[amoniakas|amoniaką]] yra vadinamos litotrofais. Tos, kurios naudoja organinius junginius, vadinamos organotrofais.<ref name=MicroMetab/> Junginiai, kurie naudojami priimti elektronus, irgi naudojami klasifikacijoje: aerobiniai organizmai naudoja [[deguonis|deguonį]], o anaerobiniai naudoja kitus junginius, pvz., [[nitratai|nitratus]], [[sulfatai|sulfatus]] arba anglies dioksidą.<ref name=MicroMetab/> Bakterijos, kurios anglį išgauna iš kitų [[organinis junginys|organinių junginių]], vadinamos [[heterotrofai]]s. Kitos, tokios kaip [[melsvabakterės]] ir keletas rožinių bakterijų, yra [[autotrofai]], tai reiškia, jog jos anglį gauna [[anglies fiksacija|fiksuodamos]] [[anglies dioksidas|anglies dioksidą]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Hellingwerf KJ, Crielaard W, Hoff WD, Matthijs HC, Mur LR, van Rotterdam BJ|title = Photobiology of bacteria|url = https://archive.org/details/sim_antonie-van-leeuwenhoek_1994_65_4/page/331|journal = Antonie van Leeuwenhoek|volume = 65|issue = 4|pages = 331–47|year = 1994|pmid = 7832590|doi = 10.1007/BF00872217}}</ref> Neįprastomis aplinkybėmis, ir [[metanas|metano]] dujos dar gali naudojamos kaip [[elektronas|elektronų]] šaltinis ir substratas anglies [[anabolizmas|anabolizmui]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Dalton H|title = The Leeuwenhoek Lecture 2000 the natural and unnatural history of methane-oxidizing bacteria|journal = Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series B, Biological Sciences|volume = 360|issue = 1458|pages = 1207–22|date = June 2005|pmid = 16147517|pmc = 1569495|doi = 10.1098/rstb.2005.1657}}</ref> {|class="wikitable" style="margin-left: auto; margin-right: auto;" |+ Mitybos tipai bakterijų metabolizme |- !Mitybos tipas !Energijos šaltinis !Anglies šaltinis !Pavyzdžiai |- |&nbsp;[[Fototrofai]]&nbsp; | style="text-align:center;"|Saulės šviesa | style="text-align:center;"|&nbsp;Organiniai junginiai (fotoheterotrofai) arba anglies fiksacija (fotoautotrofai) |&nbsp;[[Melsvabakterės]], [[žaliosios sierabakterės]], [[Chloroflexi]] arba [[rožinės bakterijos]]&nbsp; |- |&nbsp;[[Litotrofai]] | style="text-align:center;"|Neorganiniai junginiai | style="text-align:center;"|&nbsp;Organiniai junginiai (litoheterotrofai) arba anglies fiksacija arba anglies fiksacija (litoautotrofai) |&nbsp;[[Termodesulfobakterijos]], ''[[Hydrogenophilaceae]]'' arba [[Nitrospirae]]&nbsp; |- |&nbsp;[[Organotrofai]] | style="text-align:center;"|Organiniai junginiai | style="text-align:center;"|&nbsp;Organiniai junginiai (chemoheterotrofai) arba anglies fiksacija (chemoautotrofai) &nbsp; |&nbsp;''[[Bacillus]]'', ''[[Clostridium]]'' arba ''[[Enterobacteriaceae]]''&nbsp; |} Daugeliu atžvilgiu, bakterijų metabolizmas yra naudingas ekologiniam stabilumui ir žmonijos visuomenei. Pavyzdžiui, kai kurios bakterijos gali atlikti [[azoto fiksacija|azoto dujų fiksaciją]] naudodamos fermentą [[nitrogenazė|nitrogenazę]]. Šis aplinkosaugos požiūriu svarbus bruožas yra randamas bakterijose, kurių dauguma metaboliniai tipai yra išvardyti aukščiau.<ref>{{Cite journal|vauthors = Zehr JP, Jenkins BD, Short SM, Steward GF|title = Nitrogenase gene diversity and microbial community structure: a cross-system comparison|journal = Environmental Microbiology|volume = 5|issue = 7|pages = 539–54|date = July 2003|pmid = 12823187|doi = 10.1046/j.1462-2920.2003.00451.x}}</ref> Tai atitinkamai lemia ekologiškai svarbius procesus – [[denitrifikacija|denitrifikaciją]], sulfato redukciją ir [[acetogenezė|acetogenezę]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Zumft WG|title = Cell biology and molecular basis of denitrification|url = https://archive.org/details/sim_microbiology-and-molecular-biology-reviews_1997-12_61_4/page/533|journal = Microbiology and Molecular Biology Reviews|volume = 61|issue = 4|pages = 533–616|date = December 1997|pmid = 9409151|pmc = 232623}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Drake HL, Daniel SL, Küsel K, Matthies C, Kuhner C, Braus-Stromeyer S|title = Acetogenic bacteria: what are the in situ consequences of their diverse metabolic versatilities?|journal = BioFactors|volume = 6|issue = 1|pages = 13–24|year = 1997|pmid = 9233536|doi = 10.1002/biof.5520060103}}</ref> Bakterijų medžiagų apykaitos procesai taip pat svarbūs biologiniuose atsakuose į [[tarša|taršą]], pvz., [[sulfatą redukuojančios bakterijos]] yra atsakingiausios už labai toksiškų [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] formų (methil- ir dimetilgyvsidabrio) išskyrimą gamtoje.<ref>{{Cite journal|vauthors = Morel FM, Kraepiel AM, Amyot M|year = 1998|title = The chemical cycle and bioaccumulation of mercury|journal = Annual Review of Ecology and Systematics|volume = 29|pages = 543–566|doi = 10.1146/annurev.ecolsys.29.1.543}}</ref> Nekvepuojantys anaerobai naudoja [[fermentacija|fermentaciją]] tam, kad generuotų energiją ir mažintų galią, išskirdami metabolinius šalutinius produktus (tokius kaip [[etanolis]] virime). [[Anaerobinis faktorius|Anaerobiniai faktoriai]] gali keistis tarp fermentacijos ir skirtingų terminių elektronų akceptorių, priklausomai nuo esamų aplinkos sąlygų. == Augimas ir dauginimasis == [[Vaizdas:Three cell growth types.svg|thumb|upright=1.15|alt=brėžinys, kuriame matomas binarinis dalijimasis, mitozė ir mejozė|Daugelis bakterijų dauginasi [[binarinis dalijimasis|binarinio dalijimosi]] būdu, kuris šiame paveiksle yra lyginimas su [[mitozė|mitoze]] ir [[mejozė|mejoze]].]] Kitaip negu daugialąsčiuose organizmuose, vienaląsčiuose organizmuose ląstelės padidėjimas ([[ląstelės augimas]]) ir dauginimasis [[ląstelės dauginimasis|ląstelės dalijimosi]] yra glaudžiai susiję. Bakterija auga iki fiksuoto dydžio ir tada dauginasi [[binarinis dalijimasis|binarinio dalijimosi]] būdu.<ref>{{Cite journal|vauthors = Koch AL|title = Control of the bacterial cell cycle by cytoplasmic growth|journal = Critical Reviews in Microbiology|volume = 28|issue = 1|pages = 61–77|year = 2002|pmid = 12003041|doi = 10.1080/1040-840291046696}}</ref> Esant optimalioms sąlygoms bakterijos gali užaugti ir dalintis palyginti greitai, o jų populiacija gali padvigubėti kas 9,8 minutes.<ref>{{Cite journal|vauthors = Eagon RG|title = Pseudomonas natriegens, a marine bacterium with a generation time of less than 10 minutes|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-bacteriology_1962-04_83_4/page/736|journal = Journal of Bacteriology|volume = 83|issue = 4|pages = 736–7|date = April 1962|pmid = 13888946|pmc = 279347}}</ref> Ląstelių dalijimosi metu atsiranda dvi [[klonas|klonuotos]] dukterinės ląstelės. Kai kurios bakterijos, kurios dauginasi nelytiškai, sudaro sudėtingas dauginimosi struktūras, kurios padeda išsklaidyti naujai susikūrusias dukterines ląsteles. Pavyzdžiui, ''[[Myxobacteria]]'' formuoja vaisių kūnus, o ''[[Streptomyces]]'' – anteninius [[hifas|hifus]] arba pumpurus. Pumpuruojant atsiranda įtrūkis, kuris plyšta ir susidaro dukterinė ląstelė. [[Vaizdas:E.-coli-growth.gif|thumb|left|alt=E. coli colony |Bakterijos ''[[Escherichia coli]]'' kolonija<ref>{{Cite journal|vauthors = Stewart EJ, Madden R, Paul G, Taddei F|title = Aging and death in an organism that reproduces by morphologically symmetric division|journal = PLoS Biology|volume = 3|issue = 2|pages = e45|date = February 2005|pmid = 15685293|pmc = 546039|doi = 10.1371/journal.pbio.0030045}}</ref>]] Laboratorijoje bakterijos paprastai auga kietoje arba skystoje terpėje. Kietoji [[mitybos terpė]], pvz., [[agaro plokštelė]]s, yra naudojamos izoliuoti grynasias bakterijų kamieno kultūras, o skysčių mitybos terpė naudojama augimo matavimui arba kai reikia didelių ląstelių kiekių. Augimas mišriojoje skystojoje terpėje vyksta kaip lygi ląstelių suspensija, dėl to yra lengva jas skaidyti ir perkelti, nors atskirti vieną bakteriją nuo skystos terpės – sudėtinga. Selektyvios terpės (terpės su pridėtomis arba nepakankamomis maistinėmis medžiagomis arba su antibiotikais) gali padėti identifikuoti konkrečius organizmus.<ref name=Thomson>{{Cite journal|vauthors = Thomson RB, Bertram H|title = Laboratory diagnosis of central nervous system infections|url = https://archive.org/details/sim_infectious-disease-clinics-of-north-america_2001-12_15_4/page/1047|journal = Infectious Disease Clinics of North America|volume = 15|issue = 4|pages = 1047–71|date = December 2001|pmid = 11780267|doi = 10.1016/S0891-5520(05)70186-0}}</ref> == Genetika == Dauguma bakterijų turi vieną žiedinę [[chromosoma|chromosomą]], kurioje gali būti nuo tik 160 000 bazių porų, pvz., endosimbiontinėje bakterijoje ''Carsonella ruddii''<ref>{{Cite journal|vauthors = Nakabachi A, Yamashita A, Toh H, Ishikawa H, Dunbar HE, Moran NA, Hattori M|title = The 160-kilobase genome of the bacterial endosymbiont Carsonella|url = https://archive.org/details/sim_science_2006-10-13_314_5797/page/266|journal = Science|volume = 314|issue = 5797|pages = 267|date = October 2006|pmid = 17038615|doi = 10.1126/science.1134196}}</ref> iki 12 200 000 bazių porų dirvožemio bakterijoje ''Sorangium cellulosum''.<ref>{{Cite journal|vauthors = Pradella S, Hans A, Spröer C, Reichenbach H, Gerth K, Beyer S|title = Characterisation, genome size and genetic manipulation of the myxobacterium Sorangium cellulosum So ce56|journal = Archives of Microbiology|volume = 178|issue = 6|pages = 484–92|date = December 2002|pmid = 12420170|doi = 10.1007/s00203-002-0479-2}}</ref> Tačiau pasitaiko ir išimčių, pvz., bakterijų ''Streptomyces'' ir ''Borrelia'' rūšys turi vieną linijinę chromosomą,<ref name=":0">{{Cite journal|vauthors = Hinnebusch J, Tilly K|title = Linear plasmids and chromosomes in bacteria|url = https://archive.org/details/sim_molecular-microbiology_1993-12_10_5/page/917|journal = Molecular Microbiology|volume = 10|issue = 5|pages = 917–22|date = December 1993|pmid = 7934868|doi = 10.1111/j.1365-2958.1993.tb00963.x}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Lin YS, Kieser HM, Hopwood DA, Chen CW|title = The chromosomal DNA of Streptomyces lividans 66 is linear|url = https://archive.org/details/sim_molecular-microbiology_1993-12_10_5/page/923|journal = Molecular Microbiology|volume = 10|issue = 5|pages = 923–33|date = December 1993|pmid = 7934869|doi = 10.1111/j.1365-2958.1993.tb00964.x}}</ref> o keletas ''Vibrio'' rūšių turi daugiau negu vieną chromosomą.<ref name=":1">{{Cite journal|vauthors = Val ME, Soler-Bistué A, Bland MJ, Mazel D|title = Management of multipartite genomes: the Vibrio cholerae model|journal = Current Opinion in Microbiology|volume = 22|pages = 120–6|date = December 2014|pmid = 25460805|doi = 10.1016/j.mib.2014.10.003}}</ref> Bakterijos gali turėti ir [[plazmidė|plazmides]], mažas papildomas DNR molekules, kuriose saugoma genetinė informacija apie gyvybiškai svarbių bakterijų funkcijų kontrolę, pvz., atsparumą antibiotikams, medžiagų apykaitą ir pan.<ref name="Kado2014">{{Cite journal|vauthors = Kado CI|title = Historical Events That Spawned the Field of Plasmid Biology|journal = Microbiology Spectrum|volume = 2|issue = 5|pages = 3|date = October 2014|pmid = 26104369|doi = 10.1128/microbiolspec.PLAS-0019-2013|isbn = 9781555818975}}</ref> Bakterijos genomai paprastai koduoja kelis šimtus ar tūkstančius genų. Genai genome dažniausiai būna išsidėstę viename ištisiniame DNR molekulės ruože, pasitaiko ir kelių rūšių [[intronas|intronų]], tačiau jų yra žymiai mažiau negu eukariotų genomuose.<ref>{{Cite journal|vauthors = Belfort M, Reaban ME, Coetzee T, Dalgaard JZ|title = Prokaryotic introns and inteins: a panoply of form and function|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-bacteriology_1995-07_177_14/page/3897|journal = Journal of Bacteriology|volume = 177|issue = 14|pages = 3897–903|date = July 1995|pmid = 7608058|pmc = 177115|doi = 10.1128/jb.177.14.3897-3903.1995}}</ref> Bakterija – organizmas, kuris dauginasi nelytiniu būdu ir paveldi identišką tėvinį genomą, dėl to yra klonas. Nepaisant to visos bakterijos gali evoliucionuoti genetinės rekombinacijos arba [[mutacija|mutacijų]] dėka, kurių metu atsiranda pokyčiai [[Deoksiribonukleorūgštis|DNR]] molekulėje. Mutacijos atsiranda dėl DNR replikacijos klaidų arba nuo [[mutagenas|mutageno]] poveikio. Mutacijų dažnumas tarp skirtingų bakterijos rūšių ir net tarp pačių tos pačios rūšies bakterijų yra labai skirtingas.<ref>{{Cite journal|vauthors = Denamur E, Matic I|title = Evolution of mutation rates in bacteria|journal = Molecular Microbiology|volume = 60|issue = 4|pages = 820–7|date = May 2006|pmid = 16677295|doi = 10.1111/j.1365-2958.2006.05150.x}}</ref> Genetiniai pokyčiai bakterijos genome atsiranda arba dėl atsitiktinių mutacijų replikacijos metu, arba dėl „į stresą nukreiptų mutacijų“, kur genai, įtraukti į tam tikrus augimą stabdančius procesus, turi padidintą mutacijų dažnumą.<ref>{{Cite journal|vauthors = Wright BE|title = Stress-directed adaptive mutations and evolution|journal = Molecular Microbiology|volume = 52|issue = 3|pages = 643–50|date = May 2004|pmid = 15101972|doi = 10.1111/j.1365-2958.2004.04012.x}}</ref> == Elgesys == === Judėjimas === [[Vaizdas:Dvulgaris micrograph.JPG|thumb|''[[Desulfovibrio vulgaris]]'' transmisijos elektronų mikrografija, kurioje matomas vienas žiuželis ląstelės pabaigoje. Skalės juosta – 0,5 mikrometrai.]] Daugelis bakterijų – judrios ir gali judėti naudodamos įvairius mechanizmus. Labiausiai išstudijuotas yra judėjimas naudojant [[Žiuželis|žiuželį]], kurio metu ilgus siūlus propelerio judesiu suka motoras.<ref name=Bardy>{{Cite journal|vauthors = Bardy SL, Ng SY, Jarrell KF|title = Prokaryotic motility structures|journal = Microbiology|volume = 149|issue = Pt 2|pages = 295–304|date = February 2003|pmid = 12624192|doi = 10.1099/mic.0.25948-0}}</ref> Bakterijos žiuželis yra sudarytas iš maždaug 20 baltymų ir dar iš 30 kitų, kurie yra atsakingi už žiuželio reguliaciją bei jo surinkimą.<ref name=Bardy/> Žiuželis yra besisukanti struktūra, kurią, naudodamas [[elektrocheminis gradientas|elektrocheminį gradientą]] tarp membranos, varo reversinis motoras.<ref>{{Cite journal|vauthors = Macnab RM|title = The bacterial flagellum: reversible rotary propellor and type III export apparatus|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-bacteriology_1999-12_181_23/page/7149|journal = Journal of Bacteriology|volume = 181|issue = 23|pages = 7149–53|date = December 1999|pmid = 10572114|pmc = 103673}}</ref> [[Vaizdas:Flagella.svg|thumb|Žiuželiai yra skirstomi pagal jų išsidėstymą: A-Monotrichinis; B-Loftrichinis; C-Amfitrichinis; D-Peritrichinis]] Bakterijos naudoja žiuželį skirtingais būdais, kad judėtų įvairiomis formomis. Daugelis bakterijų, pvz., ''[[Escherichia coli|E. coli]]'' turi du skirtingus judėjimo režimus: judėjimą pirmyn (plaukimą) ir vartymąsį. Vartymasis bakterijoms leidžia persiorientuoti ir judėti trimatėje erdvėje [[atsitiktinis dreifas|atsitiktinio dreifo]] būdu.<ref>{{Cite journal|vauthors = Wu M, Roberts JW, Kim S, Koch DL, DeLisa MP|title = Collective bacterial dynamics revealed using a three-dimensional population-scale defocused particle tracking technique|url = https://archive.org/details/sim_applied-and-environmental-microbiology_2006-07_72_7/page/4987|journal = Applied and Environmental Microbiology|volume = 72|issue = 7|pages = 4987–94|date = July 2006|pmid = 16820497|pmc = 1489374|doi = 10.1128/AEM.00158-06}}</ref> Bakterijų rūšys skiriasi pagal žiuželių skaičių ir jų išsidėstymą, kai kurios turi vieną žiuželį (monotrichiniai), žiuželį abiejose pusėse arba poliuose (amfitrichiniai), žiuželių kuokštas viename iš ląstelės polių (loftriciniai) ir peritrichiniai, kai žiuželiai yra išsidėstę visame ląstelės paviršiuje. Išskirtinės [[Spirochaete]] bakterijų grupės žiuželis yra randamas tarp dviejų membranų periplazminėje erdvėje. Jos turi skiriamąjį spiralinį kūną, kuris sukasi, kai bakterija juda.<ref name=Bardy/> === Komunikacija === Yra keletas bakterijų, kurios naudodamos chemines sistemas generuoja šviesą. Ši [[bioliuminescencija]] pasireiškia tose bakterijose, kurios gyvena kartu su žuvimis, o šviesa greičiausiai yra skirta pritraukti žuvis ar kitus didelius gyvūnus.<ref>Dusenbery, David B. (1996). ''Life at Small Scale''. Scientific American Library. {{ISBN|0-7167-5060-0}}.</ref> Bakterijos dažnai veikia kaip daugialąsčiai agregatai – [[biofilmai]], kurie keičiasi įvairiais molekuliniais signalais ir užsiima koordinuotu komunikavimu.<ref name=shapiro1>{{Cite journal|vauthors = Shapiro JA|title = Thinking about bacterial populations as multicellular organisms|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 52|pages = 81–104|year = 1998|pmid = 9891794|doi = 10.1146/annurev.micro.52.1.81|url = http://www.sci.uidaho.edu/newton/math501/Sp05/Shapiro.pdf|archiveurl = https://web.archive.org/web/20110717183759/http://www.sci.uidaho.edu/newton/math501/Sp05/Shapiro.pdf|url-status=dead|archivedate = 17 July 2011}}</ref><ref name=costerton1>{{Cite journal|vauthors = Costerton JW, Lewandowski Z, Caldwell DE, Korber DR, Lappin-Scott HM|title = Microbial biofilms|url = https://archive.org/details/sim_annual-review-of-microbiology_1995_49/page/711|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 49|pages = 711–45|year = 1995|pmid = 8561477|doi = 10.1146/annurev.mi.49.100195.003431}}</ref> Daugialąsčio bendradarbiavimo metu tarp ląstelių yra pasidalinamas darbas, prieiga prie išteklių, kurių efektyviai negalėtų suvartoti viena ląstelė, kartu apsisaugant nuo antagonistų ir optimizuojant populiacijos išlikimą diferencijuojantis į skirtingus ląstelių tipus.<ref name=shapiro1/> Pavyzdžiui, bakterijos biofilmuose gali turėti daugiau negu 500 kartų didesnį atsparumą [[baktericidas|antibakteriniams]] preparatams lyginant su tos pačios rūšies „planktoninėmis“ bakterijomis.<ref name=costerton1/> Vienas iš tarpląstelinių bendravimų būdų yra molekulinis signalas – [[kvorumo pojūtis]], kuris įvertina, ar vietinės populiacijos tankis yra pakankamai didelis, jog būtų galima produktyviai investuoti į procesus, kurie yra sėkmingi tik tuo atveju, jei daug panašių organizmų elgsis panašiai, pvz., pašalinant virškinimo fermentus arba išskiriant šviesą. Kvorumo pojūtis leidžia bakterijoms koordinuoti [[genų ekspresiją|genų ekspresija]] ir leidžia joms gaminti, išskirti ir aptikti [[autoinduktorius]] arba [[feromonas|feromonus]], kurie kaupiasi didėjant ląstelių populiacijai.<ref name="pmid11544353">{{Cite journal|vauthors = Miller MB, Bassler BL|title = Quorum sensing in bacteria|url = https://archive.org/details/sim_annual-review-of-microbiology_2001_55/page/165|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 55|issue = |pages = 165–99|year = 2001|pmid = 11544353|doi = 10.1146/annurev.micro.55.1.165}}</ref> == Klasifikacija == [[Vaizdas:Streptococcus mutans Gram.jpg|thumb|alt=blue stain of Streptococcus mutans|Gramo metodu nudažytos ''Streptococcus mutans'' bakterijos]] [[Taksonomija|Klasifikacija]] siekia apibūdinti bakterijų rūšis įvardijant ir grupuojant organizmus, remiantis jų panašumu. Jos gali būti klasifikuojamos atsižvelgiant į jų ląstelės struktūrą, skirtingų ląstelės dalių [[Metabolizmas|metabolizmą]], pvz., [[Deoksiribonukleorūgštis|DNR]], [[riebalų rūgštys|riebalų rūgščių]], pigmentų, [[antigenas|antigenų]] ir [[chinonas|chinono]].<ref name=Thomson/> Yra nustatyta ~5000 rūšių bakterijų.{{faktas}} * Tipas. ''[[Acidobacteria]]'' * Tipas. ''[[Actinobacteria]]'' * Tipas. ''[[Aquificae]]'' * Tipas. ''[[Bacteroidetes]]'' * Tipas. ''[[Chlamydiae]]'' * Tipas. ''[[Chlorobi]]'' * Tipas. ''[[Chloroflexi]]'' * Tipas. ''[[Chrysiogenetes]]'' * Tipas. [[Melsvabakterės]] (''[[Cyanobacteria]]'') * Tipas. ''[[Deferribacteraceae|Deferribacteres]]'' * Tipas. ''[[Deinococcus-Thermus]]'' * Tipas. ''[[Dictyoglomi]]'' * Tipas. ''[[Fibrobacteres]]'' * Tipas. ''[[Firmicutes]]'' * Tipas. ''[[Fusobacteria]]'' * Tipas. ''[[Gemmatimonadetes]]'' * Tipas. ''[[Lentisphaerae]]'' * Tipas. ''[[Nitrospirae]]'' * Tipas. ''[[Planctomycetes]]'' * Tipas. [[Proteobakterijos]] (''[[Proteobacteria]]'') * Tipas. ''[[Spirochaete]]'' * Tipas. ''[[Thermodesulfobacteria]]'' * Tipas. ''[[Thermomicrobia]]'' * Tipas. ''[[Thermotogae]]'' * Tipas. ''[[Verrucomicrobia]]'' == Sąveika su kitais organizmais == [[Vaizdas:Bacterial infections and involved species.png|thumb|upright=1.35|alt=diagrama, kuri rodo bakterines infekcijas įvairiose žmogaus kūno dalyse|Bakterinių infekcijų ir su jomis susijusių rūšių apžvalga.<ref name=Microbiology33>{{Cite book|last1 = Fisher|first1 = Bruce|last2 = Harvey|first2 = Richard P.|last3 = Champe|first3 = Pamela C.|name-list-style= vanc|title = Lippincott's Illustrated Reviews: Microbiology (Lippincott's Illustrated Reviews Series)|url = https://archive.org/details/microbiology0000harv|publisher = Lippincott Williams & Wilkins|location = Hagerstwon, MD|year = 2007|pages = Chapter 33, pages 367–392|isbn = 0-7817-8215-5}}</ref><ref>[http://www.lef.org/protocols/infections/bacterial_infection_01.htm LEF.org > Bacterial Infections] Updated: 19 January 2006. Nuoroda tikrinta on 11 April 2009</ref>]] Nepaisant savo paprastos sandaros, bakterijos gali sudaryti sudėtingas asociacijas su kitais organizmais. [[Simbiozė]]s asociacijos gali būti skirstomos į [[parazitizmas|parazitizmą]], [[Mutualizmas|mutualizmą]] ir [[komensalizmas|komensalizmą]]. Būdamos smulkios komensalinės bakterijos yra plačiai išplitusios ir auga ant gyvūnų bei augalų lygiai taip pat, kaip augtų ant kitų paviršių. Jų augimas gali pagreitėti dėl šilumos ir [[Prakaitavimas|prakaitavimo]], o didėjanti bakterijų populiacija nulemia kūno kvapą. === Plėšrūnai === Kai kurios bakterijų rūšys gali nužudyti ir tada suvartoti kitus mikroorganizmus, tokios bakterijos yra vadinamos ''plėšriosiomis bakterijomis''.<ref>{{Cite journal|vauthors = Martin MO|title = Predatory prokaryotes: an emerging research opportunity|journal = Journal of Molecular Microbiology and Biotechnology|volume = 4|issue = 5|pages = 467–77|date = September 2002|pmid = 12432957}}</ref> Į šią organizmų grupę patenka ''[[Myxococcus xanthus]]'', kuris sudaro ląstelių spiečių, žudantį ir virškinantį kitas sutinkamas bakterijas.<ref>{{Cite journal|vauthors = Velicer GJ, Stredwick KL|title = Experimental social evolution with Myxococcus xanthus|journal = Antonie van Leeuwenhoek|volume = 81|issue = 1–4|pages = 155–64|date = August 2002|pmid = 12448714|doi = 10.1023/A:1020546130033}}</ref> Kitos plėšriosios bakterijos prisikabina prie savo grobio ir tada jį suvirškina, pvz., ''[[Vampirovibrio chlorellavorus]]''<ref name="GromovBV">{{Cite journal|vauthors = Gromov BV|year = 1972|title = Electron Microscope Study of Parasitism by Bdellovibrio Chorellavorus Bacteria on Cells of the Green Alga Chorella Vulgaris|url = |journal = Tsitologiya|volume = 14|issue = 2|pages = 256–60}}</ref> arba įsiveržia į kitą ląstelę ir pasidaugina jos citozolyje, pvz., ''Daptobacter''.<ref name="pmid11542073">{{Cite journal|vauthors = Guerrero R, Pedros-Alio C, Esteve I, Mas J, Chase D, Margulis L|title = Predatory prokaryotes: predation and primary consumption evolved in bacteria|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 83|issue = 7|pages = 2138–42|date = April 1986|pmid = 11542073|pmc = 323246|doi = 10.1073/pnas.83.7.2138|bibcode = 1986PNAS...83.2138G}}</ref> Manoma, kad šios plėšriosios bakterijos išsivystė iš [[Detritivore|saprofagų]], kurie mito mirusiais organizmais, naudodamos adaptacijas, kurios jiems leido pagauti ir nužudyti kitus organizmus.<ref name="pmid19174136">{{Cite journal|vauthors = Velicer GJ, Mendes-Soares H|title = Bacterial predators|journal = Current Biology|volume = 19|issue = 2|pages = R55–6|date = January 2009|pmid = 19174136|doi = 10.1016/j.cub.2008.10.043}}</ref> === Mutualistai === Tam tikros bakterijos suformuoja artimąsias erdvines bendrijas, kurios yra būtinos jų išlikimui. Viena iš tokių bendrijų yra vadinama tarprūšiniu vandenilio perdavimu, kuris vyksta tarp anaerobinių bakterijų spiečių, naudojančių organines rūgšis, tokias kaip [[sviesto rūgštis]] arba [[propiono rūgštis]], ir pagaminančių [[vandenilis|vandenilį]], ir tarp matanogeninių archėjų, kurios sunaudoja vandenilį.<ref>{{Cite journal|vauthors = Stams AJ, de Bok FA, Plugge CM, van Eekert MH, Dolfing J, Schraa G|title = Exocellular electron transfer in anaerobic microbial communities|journal = Environmental Microbiology|volume = 8|issue = 3|pages = 371–82|date = March 2006|pmid = 16478444|doi = 10.1111/j.1462-2920.2006.00989.x}}</ref> Bakterijos tokioje bendrijoje negali sunaudoti organinių rūgščių, kadangi ši reakcija gamina vandenilį, kuris kaupiasi aplinkoje. Tik artima sąveika su vandenilį vartojančiomis archėjomis palaiko mažą vandenilio koncentraciją ir dėl to bakterijos gali augti. Dirvožemyje mikroorganizmai gyvena rizosferose (zona, kurioje yra [[šaknis|šaknies]] paviršius ir dirvožemis, kuris po švelnaus purtymo prilimpa prie šaknies) ir atlieka [[azoto fiksacija|azoto fiksaciją]], kurios metu azoto dujos yra paverčiamos į azoto junginius.<ref>{{Cite journal|vauthors = Barea JM, Pozo MJ, Azcón R, Azcón-Aguilar C|title = Microbial co-operation in the rhizosphere|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-experimental-botany_2005-07_56_417/page/1761|journal = Journal of Experimental Botany|volume = 56|issue = 417|pages = 1761–78|date = July 2005|pmid = 15911555|doi = 10.1093/jxb/eri197}}</ref> Azoto fiksacija padeda augalams įsisavinti absorbuojamą azotą, kurie patys negali atlikti fiksacijos. Daugelis bakterijų yra aptinkamos gyvenančios [[simbiozė]]je kartu su žmonėmis ir kitais organizmais. Pavyzdžiui, paprastai žmogaus [[žarnyno mikroflora]] yra sudaryta iš daugiau kaip 1000 bakterijų rūšių, kurios prisideda prie žarnyno imuniteto stiprinimo, [[vitaminas|vitaminų]] ([[folio rūgštis|folio rūgšties]], [[vitaminas K|vitamino K]] ir [[biotinas|biotino]]) sintezės, verčia [[Pienas|cukrus]] į [[pieno rūgštis|pieno rūgštį]] (žr. ''[[Lactobacillus]]''), taip pat fermentuoja sudėtingus nesuvirškinamus [[angliavandeniai|angliavandenius]].<ref>{{Cite journal|vauthors = O'Hara AM, Shanahan F|title = The gut flora as a forgotten organ|journal = EMBO Reports|volume = 7|issue = 7|pages = 688–93|date = July 2006|pmid = 16819463|pmc = 1500832|doi = 10.1038/sj.embor.7400731}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Zoetendal EG, Vaughan EE, de Vos WM|title = A microbial world within us|journal = Molecular Microbiology|volume = 59|issue = 6|pages = 1639–50|date = March 2006|pmid = 16553872|doi = 10.1111/j.1365-2958.2006.05056.x}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = [[Sherwood Gorbach|Gorbach SL]]|title = Lactic acid bacteria and human health|url = https://archive.org/details/sim_annals-of-medicine_1990-02_22_1/page/37|journal = Annals of Medicine|volume = 22|issue = 1|pages = 37–41|date = February 1990|pmid = 2109988|doi = 10.3109/07853899009147239}}</ref> Šios žarnyno mikrofloros buvimas taip pat slopina potencialiai patogeniškų bakterijų augimą (paprastai per [[gauzės principas|gauzės principą]]). Tokios naudingosios bakterijos yra parduodamos kaip [[probiotikas|probiotiniai]] [[maisto papildas|papildai]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Salminen SJ, Gueimonde M, Isolauri E|title = Probiotics that modify disease risk|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-nutrition_2005-05_135_5/page/1294|journal = The Journal of Nutrition|volume = 135|issue = 5|pages = 1294–8|date = May 2005|pmid = 15867327|doi = 10.1093/jn/135.5.1294}}</ref> === Patogenai === [[Vaizdas:SalmonellaNIAID.jpg|thumb|alt=Spalvų sustiprinta bakterijos Salmonella typhimurium (pažymėta raudonai) skenuojamoji elektronų mikrografija žmogaus ląstelėse (geltona spalva)|Spalvų sustiprinta bakterijos ''[[Salmonella typhimurium]]'' (pažymėta raudonai) skenuojamoji elektronų mikrografija žmogaus ląstelėse (geltona spalva).]] Bakterijos, parazituojančios kituose organizmuose, yra klasifikuojamos kaip patogenai. Patogeninės bakterijos yra pagrindinės žmogaus ligų – [[stabligė]]s, [[vidurių šiltinė]]s, [[difterija|difterijos]], [[sifilis|sifilio]], [[cholera|choleros]], [[raupsai|raupsų]] ir [[tuberkuliozė]]s, mirties priežastys. Žinomos medicininės ligos patogeninė priežastis gali būti atskleista ir po daugelio metų, kaip buvo ''[[Helicobacter pylori]]'' ir [[pepsinė opa|pepsinės opos]] atveju. Kiekviena patogeno rūšis turi sau būdingą sąveikos su savo žmogumi ([[šeimininkas (ekologija)|šeimininku]]) spektrą. Kai kurie organizmai, tokie kaip [[stafilokokai]] arba [[streptokokai]], gali sukelti odos infekcijas, [[plaučių uždegimas|plaučių uždegimą]], [[meningitas|meningitą]] ir net [[sepsis|sepsį]], sisteminį [[Uždegimas|uždegimą]], kuris sukelia [[šokas|šoką]], masinę [[vazodilatorius|vazodiliaciją]] ir mirtį.<ref>{{Cite journal|vauthors = Fish DN|title = Optimal antimicrobial therapy for sepsis|journal = American Journal of Health-System Pharmacy|volume = 59 Suppl 1|pages = S13–9|date = February 2002|pmid = 11885408}}</ref> Tačiau šie organizmai taip pat yra normalios žmogaus floros dalis ir dažniausiai egzistuoja ant odos arba ant [[nosis|nosies]] nesukeldami jokios ligos. Kiti organizmai visada sukelia ligas, pvz., [[Rickettsia]], kuri yra [[obligatinis intraląstelinis parazitas]], ir gali augti bei daugintis tik kitų organizmų ląstelėse. Viena iš Rickettsia rūšių sukelia [[vidurių šiltinė|vidurių šiltinę]], o kita – [[uolingų kalnų dėmėtasis karščiavimas|uolingų kalnų dėmėtąjį karščiavimą]]. ''[[Chlamydia]]'' – dar viena obligatinių intraląstelinių parazitų rūšis, kuri gali sukelti pneumoniją arba [[šlapimo takų infekcija|šlapimo takų infekciją]] ir gali būti susijusi su [[išeminė širdies liga|išemine širdies liga]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Belland RJ, Ouellette SP, Gieffers J, Byrne GI|title = Chlamydia pneumoniae and atherosclerosis|journal = Cellular Microbiology|volume = 6|issue = 2|pages = 117–27|date = February 2004|pmid = 14706098|doi = 10.1046/j.1462-5822.2003.00352.x}}</ref> Galiausiai, tokios rūšys kaip ''[[Pseudomonas aeruginosa]]'', ''[[Burkholderia cenocepacia]]'' ir ''[[Mycobacterium avium]]'', yra [[oportunistinė infekcija|oportunistiniai patogenai]] ir sukelia ligas žmonėms, daugiausia kenčiantiems žmonėms nuo [[imunosupresija|imunosupresijos]] arba [[cistinė fibrozė|cistinės fibrozės]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Heise ER|title = Diseases associated with immunosuppression|url = https://archive.org/details/sim_environmental-health-perspectives_1982-02_43/page/9|journal = Environmental Health Perspectives|volume = 43|pages = 9–19|date = February 1982|pmid = 7037390|pmc = 1568899|doi = 10.2307/3429162|jstor = 3429162}}</ref><ref name="Saiman">{{Cite journal|vauthors = Saiman L|title = Microbiology of early CF lung disease|journal = Paediatric Respiratory Reviews|volume = 5 Suppl A|pages = S367–9|year = 2004|pmid = 14980298|doi = 10.1016/S1526-0542(04)90065-6}}</ref> Bakterinės infekcijos gali būti gydomos [[antibiotikas|antibiotikais]], kurie yra klasifikuojami į [[baktericidas|baktericidinius]], jeigu nužudo bakterijas arba į [[bakteriostatikas|bakteriostatikus]], jeigu neležidžia bakterijoms tik augti. Yra daug antibiotikų tipų ir kiekvienas jų slopina procesą, kuris patogenui, gyvenančiam šeimininke, yra skirtingas. Pavyzdys, kai antibiotikai gamina selektyvų toksiškumą, – [[chlorampfenikolis]] ir [[puromicinas]], kuris gali slopinti bakterijų [[ribosoma]]s, bet ne struktūriškai kitokias eukariotines ribosomas.<ref>{{Cite journal|vauthors = Yonath A, Bashan A|title = Ribosomal crystallography: initiation, peptide bond formation, and amino acid polymerization are hampered by antibiotics|url = https://archive.org/details/sim_annual-review-of-microbiology_2004_58/page/233|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 58|pages = 233–51|year = 2004|pmid = 15487937|doi = 10.1146/annurev.micro.58.030603.123822}}</ref> Antibiotikai yra naudojami ir gydant žmogaus ligas, ir [[intensyvus žemės ūkis|intensyviajame žemės ūkyje]], kai yra paskatinamas gyvūnų augimas, kurio metu galimai yra prisidedama prie spartaus [[atsparumas antibiotikams|atsparumo antibiotikams]] didėjimo bakterijų populiacijose.<ref>{{Cite journal|vauthors = Khachatourians GG|title = Agricultural use of antibiotics and the evolution and transfer of antibiotic-resistant bacteria|journal = CMAJ|volume = 159|issue = 9|pages = 1129–36|date = November 1998|pmid = 9835883|pmc = 1229782}}</ref> Infekcijos gali būti sutrukdytos naudojant [[antiseptikas|antiseptines]] priemones, tokias kaip odos sterilizavimas prieš duriant adata. Chirurginiai ir stomatologiniai instrumentai taip pat yra sterilizuojami, kad išvengti užteršimo bakterijomis. [[Dezinfekavimo priemonė]]s, pvz., [[baliklis|balikliai]] yra naudojami nužudyti bakterijas arba kitus patogenus nuo paviršių siekiant apsaugoti nuo užkrėtimo ir sumažinti infekcijos riziką. == Reikšmė technologijoje ir pramonėje == Bakterijų reikšmė nepaprastai didelė [[gamta|gamtoje]] ir [[žmogus|žmogaus]] gyvenime. Dauguma jų atlieka skaidytojų „darbą“ – nuokritų organinę medžiagą suskaido iki [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], kurias po to jau gali pasisavinti organinių medžiagų gamintojai – [[augalas|augalai]]. Pieno rūgšties bakterijos, tokios kaip ''Lactobacillus'' ir [[laktokokai]], kartu su [[mielės|mielėmis]] ir [[pelėsis|pelėsiu]], jau tūkstančius metų buvo naudojamos [[fermentacija (maistas)|fermentuotuose]] maisto produktuose, tokiuose kaip [[sūris]], [[marinuotos daržovės]], [[sojų padažas]], [[rauginti kopūstai]], [[actas]], [[vynas]] ir [[jogurtas]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Johnson ME, Lucey JA|title = Major technological advances and trends in cheese|url = https://archive.org/details/sim_journal-of-dairy-science_2006-04_89_4/page/1174|journal = Journal of Dairy Science|volume = 89|issue = 4|pages = 1174–8|date = April 2006|pmid = 16537950|doi = 10.3168/jds.S0022-0302(06)72186-5}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Hagedorn S, Kaphammer B|title = Microbial biocatalysis in the generation of flavor and fragrance chemicals|url = https://archive.org/details/sim_annual-review-of-microbiology_1994_48/page/773|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 48|pages = 773–800|year = 1994|pmid = 7826026|doi = 10.1146/annurev.mi.48.100194.004013}}</ref> Bakterijų gebėjimas suskaidyti įvairius organinius junginius yra nepaprasta savybė ir yra naudojama atliekų perdirbime ir biovalyme. Dėl savo gebėjimo pasisavinti [[angliavandenilis|angliavandenilius]] [[nafta|naftoje]], bakterijos dažnai yra naudojamos išvalyti [[naftos išsiliejimas|naftos išsiliejimus]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Cohen Y|title = Bioremediation of oil by marine microbial mats|journal = International Microbiology|volume = 5|issue = 4|pages = 189–93|date = December 2002|pmid = 12497184|doi = 10.1007/s10123-002-0089-5}}</ref> Bakterijų greitas augimas ir tai, kad jomis lengva manipuliuoti lėmė, jog jos yra aktyviai naudojamos [[molekulinė biologija|molekulinės biologijos]], [[genetika|genetikos]] ir [[biochemija|biochemijos]] srityse. Atlikdami bakterijų DNR mutacijas ir tirdami atsirandančius fenotipus, mokslininkai gali nustatyti genų funkcijas, [[fermentas|fermentus]] ir [[metabolinis kelias|metabolinius kelius]] bakterijose ir tada pritaikyti šias žinias sudėtingesniuose organizmuose.<ref>{{Cite journal|vauthors = Serres MH, Gopal S, Nahum LA, Liang P, Gaasterland T, Riley M|title = A functional update of the Escherichia coli K-12 genome|journal = Genome Biology|volume = 2|issue = 9|pages = RESEARCH0035|year = 2001|pmid = 11574054|pmc = 56896|doi = 10.1186/gb-2001-2-9-research0035}}</ref> Bakterijos gamina [[medicina|medicinoje]] naudojamus [[baltymai|baltymus]] ([[insulinas|insuliną]]). Atrinkus bakterijų potipius, kuriuose vyksta [[fermentas|fermentų]] super[[sintezė]], gaminami fermentiniai preparatai ([[proteazė]], [[amilazė]], [[galaktozidazė]], [[lipazė]], [[pektinazė]]). Pektinazę sintetinančios bakterijos naudojamos [[linas|linų]], [[kanapė|kanapių]], [[džiutas|džiuto]] [[pluoštas|pluoštui]] greičiau atskirti nuo [[mediena|medienos]] ([[spaliai|spalių]]). == Bakteriologijos istorija == [[Vaizdas:Anthonie van Leeuwenhoek (1632-1723). Natuurkundige te Delft Rijksmuseum SK-A-957.jpeg|thumb|right|alt=painting of Antonie van Leeuwenhoek, in robe and frilled shirt, with ink pen and paper|[[Antonijus Levenhukas]], pirmasis mikrobiologas ir pirmasis žmogus stebėjęs bakterijas per [[mikroskopas|mikroskopą]].]] Bakterijas pirmą kartą per vieno lęšio mikroskopą 1676 m. stebėjo olandų mikrobiologas [[Antonijus Levenhukas]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Porter JR|title = Antony van Leeuwenhoek: tercentenary of his discovery of bacteria|journal = Bacteriological Reviews|volume = 40|issue = 2|pages = 260–9|date = June 1976|pmid = 786250|pmc = 413956}}</ref> Savo stebėjimus jis aprašė laiškuose Karališkajai Londono bendruomenei.<ref>{{Cite journal|doi = 10.1098/rstl.1684.0030|vauthors = van Leeuwenhoek A|title = An abstract of a letter from Mr. Anthony Leevvenhoek at Delft, dated Sep. 17, 1683, Containing Some Microscopical Observations, about Animals in the Scurf of the Teeth, the Substance Call'd Worms in the Nose, the Cuticula Consisting of Scales|journal = Philosophical Transactions|volume = 14|pages = 568–574|year = 1684|issue = 155–166}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = van Leeuwenhoek A|title = Part of a Letter from Mr Antony van Leeuwenhoek, concerning the Worms in Sheeps Livers, Gnats, and Animalcula in the Excrements of Frogs|journal = Philosophical Transactions|volume = 22|pages = 509–518|year = 1700|doi = 10.1098/rstl.1700.0013|issue = 260–276}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = van Leeuwenhoek A|title = Part of a Letter from Mr Antony van Leeuwenhoek, F. R. S. concerning Green Weeds Growing in Water, and Some Animalcula Found about Them|journal = Philosophical Transactions|volume = 23|pages = 1304–11|year = 1702|doi = 10.1098/rstl.1702.0042|issue = 277–288}}</ref> Bakterijos buvo pats svarbiausias Levenhuko mikroskopinis atradimas. Jis taip pat stebėjo pirmuonis, kuriuos vadino ''animalkulėmis''. Terminą „bakterija“ (''bacterium'') 1828 m. įvedė Christian Gottfried Ehrenberg.<ref>{{Cite book | vauthors = Ehrenberg CG | title = Symbolae Physioe. Animalia evertebrata. | publisher = Decas prima | location = Berlin | date = 1828 }}</ref> Tai ką jis vadino bakterija, tuo metu buvo gentis, kurioje buvo lazdelės formos bakterijos,<ref name=status>{{Cite journal|vauthors = Breed RS, Conn HJ|title = The Status of the Generic Term Bacterium Ehrenberg 1828|journal = Journal of Bacteriology|volume = 31|issue = 5|pages = 517–8|date = May 1936|pmid = 16559906|pmc = 543738}}</ref> priešingai negu ''Bacillus'', gentis, sudaryta iš sporas formuojančių bakterijų.<ref>{{Cite book|vauthors = Ehrenberg CG|title = Dritter Beitrag zur Erkenntniss grosser Organisation in der Richtung des kleinsten Raumes.|trans-title = Third contribution to the knowledge of great organization in the direction of the smallest space|language = de|publisher = Physikalische Abhandlungen der Koeniglichen Akademie der Wissenschaften|location = Berlin|year = 1835|pages = 143–336}}</ref> == Galerija == <center> <gallery> Vaizdas:Mycobacterium tuberculosis 8438 lores.jpg|''[[Mycobacterium tuberculosis]]'' ([[Actinobacteria]]) Vaizdas:Thermus aquaticus.JPG|''[[Thermus aquaticus]]'' ([[Deinococcus-Thermus]]) Vaizdas:O. oeni.jpg|''[[Oenococcus]] oeni'' ([[Firmicutes]]) Vaizdas:BacillusCereus.jpg|''[[Bacillus cereus]]'' ([[Firmicutes]]) Vaizdas:Staphylococcus aureus 01.jpg|[[Auksinis stafilokokas]] ([[Firmicutes]]) Vaizdas:ARS Campylobacter jejuni.jpg|''[[Campylobacter jejuni]]'' ([[Proteobakterijos]]) Vaizdas:Bordetella bronchiseptica.jpg|''[[Bordetella bronchiseptica]]'' ([[Proteobakterijos]]) Vaizdas:Cholera bacteria SEM.jpg|''[[Vibrio cholerae]]'' ([[Proteobakterijos]]) Vaizdas:Leptospira scanning micrograph.jpg|''[[Leptospira]]'' ([[Spirochetes]]) Vaizdas:TreponemaPallidum.jpg|''[[Treponema]] pallidum'' ([[Spirochetes]]) </gallery> </center> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == {{commons|Category:Bacteria}} * [[Bakterijų dauginimasis ir vystymasis]] * [http://www.bacterio.cict.fr/classification.html Bakterijų klasifikacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110516071735/http://www.bacterio.cict.fr/classification.html |date=2011-05-16 }} [[Kategorija:Bakterijos| ]] m1kvacah80r6tku9e44yfzw86d009gy 0 8211 7855784 7810592 2026-06-13T18:49:34Z EUPBR 191851 /* Istorija */ 7855784 wikitext text/x-wiki {{coord|54|43|18|N|25|17|58|E|type:landmark|display=title}} {{Infolentelė centrinis bankas | paveikslėlis_1 = LB_LOGO_baltam_fone.png | paveikslėlio_1_pavadinimas = [[Logo]] | paveikslėlis_2 = LB by Augustas Didzgalvis.jpg | paveikslėlio_2_pavadinimas = Buveinė (2023 m.) | būstinė = [[Gedimino pr.]] 6,<br />01103 [[Vilnius]] | įkurtas = 1922 m. rugsėjo 27 d. | prezidentas = [[Gediminas Šimkus]]<br /><small>(2021–2026)</small><ref>https://www.lrp.lt/lt/skiriami-pareigunai</ref> | vadovo_tipas = [[Pirmininkas]] | šalys = {{LTUv}} | valiuta = [[Euras]] | valiuta_iso = EUR | tinklalapis = [https://www.lb.lt LB.LT] }} [[Vaizdas:Zalgirio 90 by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|LB Priežiūros tarnyba<br />LB [[IT]] departamentas<ref>https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-du-padaliniai-dirba-naujoje-vietoje</ref><ref>{{cite web |title=Pristatytos patikslintos „Lietuvos Banko“ būstinės Žirmūnuose vizualizacijos |url=https://madeinvilnius.lt/verslas/statybos-vilniuje/pristatytos-patikslintos-lietuvos-banko-bustines-zirmunuose-vizualizacijos/ |last=Pelenis |first=Aidas |date=2020-07-20 |website=madeinvilnius.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>]] [[Vaizdas:Supervision Service of Bank of Lithuania.JPG|thumb|LB kasos]] [[Vaizdas:Central Office of the Bank of Lithuania 2019.jpg|thumb|Štabas (2019)]] [[Vaizdas:Lietuvos bankas totorių g. (2).JPG|thumb|LB freska "Progresas" 1969 m. (Totorių g. [[Vilnius]])]] '''Lietuvos bankas''' – Lietuvos [[centrinis bankas]], [[Europos centrinių bankų sistema|Europos Centrinių Bankų Sistemos]] narys. == Istorija == Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su [[1768]] m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas pradėtas įgyvendinti [[1792]] m., tačiau nuslopinus [[Tadas Kosciuška|T. Kosciuškos]] sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|padalijus]] ([[1795]] m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą. === 1922–1943 m. === 1918 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė pirmąjį kartą savų pinigų ir nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti [[1919]] m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet piniginį vienetą siūlyta vadinti muštiniu, dėl spausdinimo susitarta su [[Švedijos centrinis bankas|Švedijos centriniu banku]], pritarta [[Antanas Žmuidzinavičius|A. Žmuidzinavičiaus]] parengtiems pinigų projektams. Tačiau rudenį įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti tiek nacionalinių pinigų, tiek [[emisijos bankas|emisijos banko]] steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki [[1922]] m. atliko vokiečių [[Rytų Skolinamoji Kasa (Darlehnskasse Ost)]] į apyvartą leidusi osto pinigus, nuo [[1919]] m. Lietuvos vyriausybės pavadintus [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinais]]. [[1922]] m. išaugusi [[infliacija]], dėl kurios sutriko Lietuvos prekyba, finansų ir kredito veikla, atgaivino šalies siekius išleisti savus pinigus ir įsteigti [[emisijos bankas|emisijos banką]]. [[1922]] m. kovo mėn. Ministrų Kabinetas pritarė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom, tačiau vėliau jis buvo atmestas. Liepos mėn. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų projektai įteikti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. Rugpjūčio pradžioje posėdžiavę parlamentarai pakeitė Vyriausybės projektų nuostatas dėl piniginio vieneto pavadinimo (muštinį pakeitė litu), dvigubai sumažino jo aukso turinį, sustiprino valstybės įtaką Lietuvos bankui ir apribojo užsienio akcininkų teises. [[1922]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Lietuvos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]] priimtas [[Piniginio vieneto įstatymas]]: „Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gramų grynojo aukso. Litą sudaro 100 centų“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rublių, 2256 kg) buvo gautas iš Tarybų Rusijos kaip karo nuostolių atlyginimas. Po kelių dienų, [[rugpjūčio 11]] d., [[Steigiamasis Seimas]] tik 4 balsų persvara priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo apibrėžiami pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinigų išmokėjimo šalyje ir užsienyje, pastovios ir patvarios pinigų sistemos įgyvendinimo ir žemės ūkio, pramonės ir prekybos augimo skatinimo uždaviniai. [[1922]] m. [[rugsėjo 6]] d. sudaryta speciali tarnyba – Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinigų spausdinimo išlaidoms Vyriausybė skyrė 400 mln. [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinų]]. Lietuvos banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų. Išleista buvo 120 000 Lietuvos banko akcijų (100 litų nominaliosios vertės), kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc. dydžio [[dividendas|dividendai]]. 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui, kita dalis buvo sėkmingai išplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims. Ministrų kabinetas [[1922]] m. [[rugsėjo 22]] d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Rugsėjo 27 d. įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo šios dienos juridiškai įsiteisėjo Lietuvos bankas, nes susirinkimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos išrinkimo. Savo operacijas bankas pradėjo [[1922]] m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios dienos iki tol cirkuliavę [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinai]] pradėti mainyti į [[litas|litus]]. Banko valdytoją ir jo pavaduotoją skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoją Prezidentas skirdavo Ministrų kabineto teikimu, o pavaduotoją – vieną akcininkų išrinktą valdybos narį. Lietuvos banko valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba ir valdyba. Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) [[Vladas Jurgutis]], vadovavęs bankui iki [[1929]] m. Lietuvos bankui buvo suteikta monopolinė teisė 20 m. leisti pinigus, reguliuoti jų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino [[Oficialiosios tarptautinės atsargos|aukso ir valiutos atsargos]], vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų [[litas|lito]] kursą net ekonominių krizių metais. [[litas|Litu]] pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o vėliau – ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo biržose. [[1924]] m. paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti naują [[Lietuvos banko rūmai (Kaunas)|banko pastatą Kaune]]. Pirmąją premiją laimėjo architektas iš [[Paryžius|Paryžiaus]] (pavardė nežinoma), tačiau jo darbas dėl sudėtingumo ir brangumo buvo atmestas. Rūmų projektą parengė vertinimo komisijos pirmininkas arch. [[Mykolas Songaila]]. Statybos užbaigtos [[1928]] m.<ref>http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=661{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Lietuvos banko rūmai Kaune</ref> <gallery mode="packed"> Lithuanian State Symbols - The Columns of Gediminas (Gediminaičių stulpai) and Vytis on the pediment of the Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1927.jpg|Gediminaičių stulpai ir Vytis LB frontono alegorinėje kompozijoje, Kaunas, 1927 m. Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1924 - 1927.jpg|LB pastatas Kaune, 1927 m. Klaipėda (Memel) Old Town in 1932.jpg|thumb|left|LB pastatas [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1932 m. </gallery> [[1931]] m. Lietuvos bankas tapo [[Tarptautinių atsiskaitymų bankas|Tarptautinių atsiskaitymų banko]] (TAB) nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akcijų (ne daugiau kaip 500). [[1940]] m. [[birželio 15]] d. įvykdyta pirmoji sovietinė krašto okupacija. Vos po kelių dienų buvo pareikalauta šalia [[litas|lito]] į apyvartą Lietuvoje išleisti ir [[Rublis|rublius]], tačiau politikų pastangomis to laikinai buvo atsisakyta. [[1940]] m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs bankų nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusią kredito sistemą, kurią be Lietuvos banko, sudarė ir [[Vilniaus žemės bankas]], 6 komerciniai bankai, [[M. Brauno bankiniai namai]], valstybės taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6). [[1940]] m. [[spalio 3]] d. Lietuvos bankas paverstas [[TSRS valstybinis bankas|SSRS valstybinio banko]] Lietuvos respublikine kontora, tačiau iki [[1940]] m. [[lapkričio 25]] d., t. y. [[Rublis|rublio]] įvedimo, atlikinėjo emisijos banko funkcijas. Iki [[1941]] m. [[kovo 25]] d. vyko paralelinė litų ir rublių apyvarta. Visus iš apyvartos išimtus bei esančius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vertės įvairių kupiūrų banknotų. Prasidėjus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje [[1941]] m. birželio mėn. sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskvą, tačiau iš kasų ir saugyklų nespėta evakuoti pinigų, lito sidabrinių monetų, kitų vertybių ir dokumentų. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausybės finansų ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas [[1941]] m. [[liepos 5]] d. Laikinoji Lietuvos vyriausybė kreipėsi į vokiečių karo vadovybę dėl [[litas|lito]] atstatymo ir [[rublis|rublio]] išėmimo iš apyvartos, tačiau sulaukė neigiamo atsako. Nuo [[1942]] m. rudens prasidėjo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o [[1943]] m. [[balandžio 30]] d. galutinai nutraukiama visų Lietuvos banko skyrių veikla. SSRS armijai grįžus į Lietuvą, [[1944]] m. [[liepos 24]] d. pradėjo vėl veikti Lietuvos respublikinė kontora. === Nuo 1990 m. === Dar iki [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos valstybingumo atkūrimo]] [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|1990 m. kovo 11 d.]], Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba [[1989]] m. [[gegužės 18]] d. priėmė įstatymą, kurio 19 straipsnyje teigiama, kad respublikoje gali būti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausybės sudaryta Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos koncepciją ir sukurti įstatymų projektus. [[1990]] m. [[vasario 13]] d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatymą ir nusprendžia jį steigti nuo [[1990]] m. [[kovo 1]] d. Šią dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas, tačiau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, šiam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomybės atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas – [[Bronius Povilaitis (1948)|Bronius Povilaitis]]. [[1990]] m. [[rugsėjo 4]] d. patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis – 500 milijonų rublių; o rugsėjo 13 d. – sudaryta Lietuvos banko valdyba. [[1990]] m. [[spalio 2]] d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo nutarta iki [[1990]] m. [[gruodžio 31]] d. valstybės nuosavybėn perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldžiais skyriais, tačiau perėmimo procesas užtruko iki 1991 m. vasaros. Tuo pačiu prijungta Lietuvos respublikinė inkasacijos valdyba. Perėmęs bankus, Lietuvos bankas taip pat perėmė ir Lietuvos ūkio subjektų įsiskolinimą šiems bankams ir ūkio kreditavimo funkciją. Pastarosios atsisakyta tik [[1992]] m. [[rugsėjo 1]] d., perdavus ją [[Lietuvos valstybinis komercinis bankas|Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui]].<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p1=1990-01-01&p2=1990-03-10&p5=4&page=1#lg=1&slide=1</ref> 1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. [[1992]] m. spalio 1 d. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. [[1993]] m. [[birželio 25]] d. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, [[1994]] m. [[balandžio 1]] d. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Po [[1995-1996 m. bankų krizė|1995-1996 m. bankų krizės]] Lietuvos bankas pradėjo vykdyti bankų priežiūros funkciją. Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, [[1999]] m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro. [[2001]] m. [[kovo 13]] d. priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja [[Lietuvos Respublikos Seimas]]. Naujuoju įstatymu centriniam bankui taip pat suteikta didesnė nepriklausomybė ir galimybė aktyviau vykdyti pinigų politiką. Tais pačiais metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru nuo [[2002]] m. [[vasario 2]] d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą (1 euras = 3,4528 lito). [[Vaizdas:LB LOGO baltam fone.png|miniatiūra|Logotipas 2005–2025 m.]] [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuvai įstojus į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] (ES), Lietuvos bankas tapo [[Europos Centrinių bankų sistema|Europos centrinių bankų sistemos]] (ECBS), kurią sudaro [[Europos Centrinis bankas|Europos Centrinis Bankas]] (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu. 2011–2012 m. bankas reorganizuotas – panaikinti [[Klaipėda|Klaipėdos]] skyrius ir daug departamentų, vietoj jų įkuriant tarnybas bei atsisakant nereikalingų funkcijų. Dėl to banko darbuotojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu<ref>http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130106112419/http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm |date=2013-01-06 }}</ref>; taip pat prie Lietuvos bankas perėme [[Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos]] ir [[Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos]] funkcijas. [[2015]] m. [[sausio 1]] d. Lietuvos bankas tapo [[Eurosistema|Eurosistemos]] dalimi. Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras. [[2016]] m. uždaryta viena iš dviejų banko kasų Vilniuje, veikusi Totorių g. 2, o pagrindinė banko kasa įsikūrė Žirmūnų g. 151, taip pat veikia kasa Kaune, Maironio g. 25.<ref>http://m.alfa.lt/straipsnis/50018139/atnaujintoje-lietuvos-banko-kasoje-zirmunuose-vilniuje-daugiau-paslaugu-gyventojams</ref> [[2021]] m. lapkričio 1 d. įvykdyta organizacinės struktūros pertvarka – buvo atsisakyta hierarchinio tarnybų sluoksnio, o atsakomybės deleguotos departamentams, jų yra 12.<ref>https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211029143631/https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link |date=2021-10-29 }}</ref> == Tikslas ir funkcijos == === Tikslas === Pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo jis yra nepriklausomas nuo [[LRV|Vyriausybės]] ar kitų valstybės institucijų. === Funkcijos === * įgyvendina [[pinigų politika|pinigų politiką]]; * valdo, naudoja savo [[užsienio atsargos|užsienio atsargas]] ir jomis disponuoja; * išleidžia banknotus ir monetas bei vykdo kitą su tuo susijusią veiklą; * atlieka fiskalinio agento funkcijas; * išduoda bei atšaukia [[licencija]]s ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mokėjimų įstaigoms, vertybinių popierių ir draudimo rinkų dalyviams. Prižiūri jų veiklą ir nustato jų [[finansinė apskaita|finansinės apskaitos]] principus ir atskaitomybės tvarką; * nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus; * kuria ir valdo [[Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema|tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą]] ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams; * renka pinigų ir bankų, [[mokėjimo balansas|mokėjimo balanso]], Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą; * skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir [[vertybiniai popieriai|vertybinių popierių]] atsiskaitymo sistemų veikimą; * vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (makroprudencinė politika); * vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas. == Valdymas ir struktūra == Vadovauja banko [[valdyba]], kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai. Darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria [[Seimas]] [[Prezidentas|Prezidento]] teikimu. Kadencijų skaičius neribojamas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai – Bankų ir draudimo priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomenų ir statistikos, Grynųjų pinigų, jie sudarytos iš jose veikiančių skyrių, departamentus aptarnauja ir kitą įstaigai reikalingą veiklą atlieka dar trys departamentai – Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų taip pat sudaryti iš skyrių, ir du mažesni padaliniai – savarankiški skyriai. == Vadovai == Tarpukario (ir Antrojo pasaulinio karo pradžios) Lietuvos banko valdytojai: * [[Vladas Jurgutis]] ([[1922]] m. [[rugsėjo 28]] d. – [[1929]] m. [[spalio 31]] d.) * [[Vladas Stašinskas]] ([[1930]] m. [[birželio 7]] d. – [[1938]] m. [[rugsėjo 30]] d.) * [[Juozas Tūbelis]] ([[1938]] m. [[spalio 1]] d. – [[1939]] m. [[rugsėjo 30]] d.) * [[Juozas Paknys]] ([[1939]] m. [[spalio 25]] d. – [[1940]] m. [[rugsėjo 17]] d.) * [[Aleksandras Drobnys]] ([[1940]] m. rugsėjis – [[1941]] m. [[birželio 22]] d.) * [[Povilas Kopustinskas]] ([[1941]] m. [[birželio 25]] d. – [[1941]] m. [[spalio 19]] d.) * [[Juozas Paknys]] ([[1941]] m. [[spalio 29]] d. – [[1942]] m. [[spalio 12]] d.) * [[Juozas Bergas]] ([[1942]] m. spalis – [[1943]] m. [[birželio 16]] d.) Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai: * [[Bronius Povilaitis (1948)|Bronius Povilaitis]] ([[1990]] m. [[kovo 13]] d. – [[1990]] m. [[liepos 28]] d.) * [[Vilius Baldišis]] ([[1990]] m. [[liepos 31]] d. – [[1993]] m. [[kovo 10]] d.) * [[Romualdas Visokavičius]] ([[1993]] m. [[kovo 23]] d. – [[1993]] m. [[spalio 21]] d.) * [[Kazys Ratkevičius]] ([[1993]] m. [[lapkričio 17]] d. – [[1996]] m. [[sausio 23]] d.) * [[Reinoldijus Šarkinas]] ([[1996]] m. [[vasario 15]] d. – [[2011]] m. [[balandžio 15]] d.) * [[Vitas Vasiliauskas]] ([[2011]] m. [[balandžio 16]] d. - [[2021 m.|2021]] m. [[balandžio 6]] d.) * [[Gediminas Šimkus]] (nuo [[2021 m.|2021]] m. [[balandžio 7]] d.) == Susiję straipsniai == * [[Lietuvos ekonomika]] * [[Litas|Lietuvos Litas]] * [[Vlado Jurgučio premija]] * [[Pinigų muziejus]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Bank of Lithuania}} * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080205111547/http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm |date=2008-02-05 }} * [[Vladas Terleckas]]. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, ISBN 9986-651-27-1 * Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, ISBN 9986-651-01-8 {{Vikižodynas|Lietuvos bankas|no=T}} {{Europos Sąjungos centriniai bankai}} [[Kategorija:Lietuvos bankas]] d17x24lj7jcn6pxz0dwuecrgbb74xar 7855785 7855784 2026-06-13T18:50:09Z EUPBR 191851 7855785 wikitext text/x-wiki {{coord|54|43|18|N|25|17|58|E|type:landmark|display=title}} {{Infolentelė centrinis bankas | paveikslėlis_1 = Lietuvos_bankas.svg | paveikslėlio_1_pavadinimas = [[Logo]] | paveikslėlis_2 = LB by Augustas Didzgalvis.jpg | paveikslėlio_2_pavadinimas = Buveinė (2023 m.) | būstinė = [[Gedimino pr.]] 6,<br />01103 [[Vilnius]] | įkurtas = 1922 m. rugsėjo 27 d. | prezidentas = [[Gediminas Šimkus]]<br /><small>(2021–2026)</small><ref>https://www.lrp.lt/lt/skiriami-pareigunai</ref> | vadovo_tipas = [[Pirmininkas]] | šalys = {{LTUv}} | valiuta = [[Euras]] | valiuta_iso = EUR | tinklalapis = [https://www.lb.lt LB.LT] }} [[Vaizdas:Zalgirio 90 by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|LB Priežiūros tarnyba<br />LB [[IT]] departamentas<ref>https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-du-padaliniai-dirba-naujoje-vietoje</ref><ref>{{cite web |title=Pristatytos patikslintos „Lietuvos Banko“ būstinės Žirmūnuose vizualizacijos |url=https://madeinvilnius.lt/verslas/statybos-vilniuje/pristatytos-patikslintos-lietuvos-banko-bustines-zirmunuose-vizualizacijos/ |last=Pelenis |first=Aidas |date=2020-07-20 |website=madeinvilnius.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>]] [[Vaizdas:Supervision Service of Bank of Lithuania.JPG|thumb|LB kasos]] [[Vaizdas:Central Office of the Bank of Lithuania 2019.jpg|thumb|Štabas (2019)]] [[Vaizdas:Lietuvos bankas totorių g. (2).JPG|thumb|LB freska "Progresas" 1969 m. (Totorių g. [[Vilnius]])]] '''Lietuvos bankas''' – Lietuvos [[centrinis bankas]], [[Europos centrinių bankų sistema|Europos Centrinių Bankų Sistemos]] narys. == Istorija == Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su [[1768]] m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas pradėtas įgyvendinti [[1792]] m., tačiau nuslopinus [[Tadas Kosciuška|T. Kosciuškos]] sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|padalijus]] ([[1795]] m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą. === 1922–1943 m. === 1918 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė pirmąjį kartą savų pinigų ir nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti [[1919]] m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet piniginį vienetą siūlyta vadinti muštiniu, dėl spausdinimo susitarta su [[Švedijos centrinis bankas|Švedijos centriniu banku]], pritarta [[Antanas Žmuidzinavičius|A. Žmuidzinavičiaus]] parengtiems pinigų projektams. Tačiau rudenį įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti tiek nacionalinių pinigų, tiek [[emisijos bankas|emisijos banko]] steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki [[1922]] m. atliko vokiečių [[Rytų Skolinamoji Kasa (Darlehnskasse Ost)]] į apyvartą leidusi osto pinigus, nuo [[1919]] m. Lietuvos vyriausybės pavadintus [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinais]]. [[1922]] m. išaugusi [[infliacija]], dėl kurios sutriko Lietuvos prekyba, finansų ir kredito veikla, atgaivino šalies siekius išleisti savus pinigus ir įsteigti [[emisijos bankas|emisijos banką]]. [[1922]] m. kovo mėn. Ministrų Kabinetas pritarė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom, tačiau vėliau jis buvo atmestas. Liepos mėn. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų projektai įteikti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. Rugpjūčio pradžioje posėdžiavę parlamentarai pakeitė Vyriausybės projektų nuostatas dėl piniginio vieneto pavadinimo (muštinį pakeitė litu), dvigubai sumažino jo aukso turinį, sustiprino valstybės įtaką Lietuvos bankui ir apribojo užsienio akcininkų teises. [[1922]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Lietuvos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]] priimtas [[Piniginio vieneto įstatymas]]: „Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gramų grynojo aukso. Litą sudaro 100 centų“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rublių, 2256 kg) buvo gautas iš Tarybų Rusijos kaip karo nuostolių atlyginimas. Po kelių dienų, [[rugpjūčio 11]] d., [[Steigiamasis Seimas]] tik 4 balsų persvara priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo apibrėžiami pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinigų išmokėjimo šalyje ir užsienyje, pastovios ir patvarios pinigų sistemos įgyvendinimo ir žemės ūkio, pramonės ir prekybos augimo skatinimo uždaviniai. [[1922]] m. [[rugsėjo 6]] d. sudaryta speciali tarnyba – Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinigų spausdinimo išlaidoms Vyriausybė skyrė 400 mln. [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinų]]. Lietuvos banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų. Išleista buvo 120 000 Lietuvos banko akcijų (100 litų nominaliosios vertės), kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc. dydžio [[dividendas|dividendai]]. 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui, kita dalis buvo sėkmingai išplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims. Ministrų kabinetas [[1922]] m. [[rugsėjo 22]] d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Rugsėjo 27 d. įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo šios dienos juridiškai įsiteisėjo Lietuvos bankas, nes susirinkimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos išrinkimo. Savo operacijas bankas pradėjo [[1922]] m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios dienos iki tol cirkuliavę [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinai]] pradėti mainyti į [[litas|litus]]. Banko valdytoją ir jo pavaduotoją skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoją Prezidentas skirdavo Ministrų kabineto teikimu, o pavaduotoją – vieną akcininkų išrinktą valdybos narį. Lietuvos banko valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba ir valdyba. Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) [[Vladas Jurgutis]], vadovavęs bankui iki [[1929]] m. Lietuvos bankui buvo suteikta monopolinė teisė 20 m. leisti pinigus, reguliuoti jų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino [[Oficialiosios tarptautinės atsargos|aukso ir valiutos atsargos]], vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų [[litas|lito]] kursą net ekonominių krizių metais. [[litas|Litu]] pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o vėliau – ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo biržose. [[1924]] m. paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti naują [[Lietuvos banko rūmai (Kaunas)|banko pastatą Kaune]]. Pirmąją premiją laimėjo architektas iš [[Paryžius|Paryžiaus]] (pavardė nežinoma), tačiau jo darbas dėl sudėtingumo ir brangumo buvo atmestas. Rūmų projektą parengė vertinimo komisijos pirmininkas arch. [[Mykolas Songaila]]. Statybos užbaigtos [[1928]] m.<ref>http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=661{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Lietuvos banko rūmai Kaune</ref> <gallery mode="packed"> Lithuanian State Symbols - The Columns of Gediminas (Gediminaičių stulpai) and Vytis on the pediment of the Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1927.jpg|Gediminaičių stulpai ir Vytis LB frontono alegorinėje kompozijoje, Kaunas, 1927 m. Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1924 - 1927.jpg|LB pastatas Kaune, 1927 m. Klaipėda (Memel) Old Town in 1932.jpg|thumb|left|LB pastatas [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1932 m. </gallery> [[1931]] m. Lietuvos bankas tapo [[Tarptautinių atsiskaitymų bankas|Tarptautinių atsiskaitymų banko]] (TAB) nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akcijų (ne daugiau kaip 500). [[1940]] m. [[birželio 15]] d. įvykdyta pirmoji sovietinė krašto okupacija. Vos po kelių dienų buvo pareikalauta šalia [[litas|lito]] į apyvartą Lietuvoje išleisti ir [[Rublis|rublius]], tačiau politikų pastangomis to laikinai buvo atsisakyta. [[1940]] m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs bankų nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusią kredito sistemą, kurią be Lietuvos banko, sudarė ir [[Vilniaus žemės bankas]], 6 komerciniai bankai, [[M. Brauno bankiniai namai]], valstybės taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6). [[1940]] m. [[spalio 3]] d. Lietuvos bankas paverstas [[TSRS valstybinis bankas|SSRS valstybinio banko]] Lietuvos respublikine kontora, tačiau iki [[1940]] m. [[lapkričio 25]] d., t. y. [[Rublis|rublio]] įvedimo, atlikinėjo emisijos banko funkcijas. Iki [[1941]] m. [[kovo 25]] d. vyko paralelinė litų ir rublių apyvarta. Visus iš apyvartos išimtus bei esančius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vertės įvairių kupiūrų banknotų. Prasidėjus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje [[1941]] m. birželio mėn. sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskvą, tačiau iš kasų ir saugyklų nespėta evakuoti pinigų, lito sidabrinių monetų, kitų vertybių ir dokumentų. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausybės finansų ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas [[1941]] m. [[liepos 5]] d. Laikinoji Lietuvos vyriausybė kreipėsi į vokiečių karo vadovybę dėl [[litas|lito]] atstatymo ir [[rublis|rublio]] išėmimo iš apyvartos, tačiau sulaukė neigiamo atsako. Nuo [[1942]] m. rudens prasidėjo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o [[1943]] m. [[balandžio 30]] d. galutinai nutraukiama visų Lietuvos banko skyrių veikla. SSRS armijai grįžus į Lietuvą, [[1944]] m. [[liepos 24]] d. pradėjo vėl veikti Lietuvos respublikinė kontora. === Nuo 1990 m. === Dar iki [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos valstybingumo atkūrimo]] [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|1990 m. kovo 11 d.]], Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba [[1989]] m. [[gegužės 18]] d. priėmė įstatymą, kurio 19 straipsnyje teigiama, kad respublikoje gali būti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausybės sudaryta Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos koncepciją ir sukurti įstatymų projektus. [[1990]] m. [[vasario 13]] d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatymą ir nusprendžia jį steigti nuo [[1990]] m. [[kovo 1]] d. Šią dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas, tačiau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, šiam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomybės atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas – [[Bronius Povilaitis (1948)|Bronius Povilaitis]]. [[1990]] m. [[rugsėjo 4]] d. patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis – 500 milijonų rublių; o rugsėjo 13 d. – sudaryta Lietuvos banko valdyba. [[1990]] m. [[spalio 2]] d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo nutarta iki [[1990]] m. [[gruodžio 31]] d. valstybės nuosavybėn perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldžiais skyriais, tačiau perėmimo procesas užtruko iki 1991 m. vasaros. Tuo pačiu prijungta Lietuvos respublikinė inkasacijos valdyba. Perėmęs bankus, Lietuvos bankas taip pat perėmė ir Lietuvos ūkio subjektų įsiskolinimą šiems bankams ir ūkio kreditavimo funkciją. Pastarosios atsisakyta tik [[1992]] m. [[rugsėjo 1]] d., perdavus ją [[Lietuvos valstybinis komercinis bankas|Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui]].<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p1=1990-01-01&p2=1990-03-10&p5=4&page=1#lg=1&slide=1</ref> 1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. [[1992]] m. spalio 1 d. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. [[1993]] m. [[birželio 25]] d. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, [[1994]] m. [[balandžio 1]] d. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Po [[1995-1996 m. bankų krizė|1995-1996 m. bankų krizės]] Lietuvos bankas pradėjo vykdyti bankų priežiūros funkciją. Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, [[1999]] m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro. [[2001]] m. [[kovo 13]] d. priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja [[Lietuvos Respublikos Seimas]]. Naujuoju įstatymu centriniam bankui taip pat suteikta didesnė nepriklausomybė ir galimybė aktyviau vykdyti pinigų politiką. Tais pačiais metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru nuo [[2002]] m. [[vasario 2]] d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą (1 euras = 3,4528 lito). [[Vaizdas:LB LOGO baltam fone.png|miniatiūra|Logotipas 2005–2025 m.]] [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuvai įstojus į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] (ES), Lietuvos bankas tapo [[Europos Centrinių bankų sistema|Europos centrinių bankų sistemos]] (ECBS), kurią sudaro [[Europos Centrinis bankas|Europos Centrinis Bankas]] (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu. 2011–2012 m. bankas reorganizuotas – panaikinti [[Klaipėda|Klaipėdos]] skyrius ir daug departamentų, vietoj jų įkuriant tarnybas bei atsisakant nereikalingų funkcijų. Dėl to banko darbuotojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu<ref>http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130106112419/http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm |date=2013-01-06 }}</ref>; taip pat prie Lietuvos bankas perėme [[Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos]] ir [[Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos]] funkcijas. [[2015]] m. [[sausio 1]] d. Lietuvos bankas tapo [[Eurosistema|Eurosistemos]] dalimi. Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras. [[2016]] m. uždaryta viena iš dviejų banko kasų Vilniuje, veikusi Totorių g. 2, o pagrindinė banko kasa įsikūrė Žirmūnų g. 151, taip pat veikia kasa Kaune, Maironio g. 25.<ref>http://m.alfa.lt/straipsnis/50018139/atnaujintoje-lietuvos-banko-kasoje-zirmunuose-vilniuje-daugiau-paslaugu-gyventojams</ref> [[2021]] m. lapkričio 1 d. įvykdyta organizacinės struktūros pertvarka – buvo atsisakyta hierarchinio tarnybų sluoksnio, o atsakomybės deleguotos departamentams, jų yra 12.<ref>https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211029143631/https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link |date=2021-10-29 }}</ref> == Tikslas ir funkcijos == === Tikslas === Pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo jis yra nepriklausomas nuo [[LRV|Vyriausybės]] ar kitų valstybės institucijų. === Funkcijos === * įgyvendina [[pinigų politika|pinigų politiką]]; * valdo, naudoja savo [[užsienio atsargos|užsienio atsargas]] ir jomis disponuoja; * išleidžia banknotus ir monetas bei vykdo kitą su tuo susijusią veiklą; * atlieka fiskalinio agento funkcijas; * išduoda bei atšaukia [[licencija]]s ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mokėjimų įstaigoms, vertybinių popierių ir draudimo rinkų dalyviams. Prižiūri jų veiklą ir nustato jų [[finansinė apskaita|finansinės apskaitos]] principus ir atskaitomybės tvarką; * nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus; * kuria ir valdo [[Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema|tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą]] ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams; * renka pinigų ir bankų, [[mokėjimo balansas|mokėjimo balanso]], Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą; * skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir [[vertybiniai popieriai|vertybinių popierių]] atsiskaitymo sistemų veikimą; * vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (makroprudencinė politika); * vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas. == Valdymas ir struktūra == Vadovauja banko [[valdyba]], kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai. Darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria [[Seimas]] [[Prezidentas|Prezidento]] teikimu. Kadencijų skaičius neribojamas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai – Bankų ir draudimo priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomenų ir statistikos, Grynųjų pinigų, jie sudarytos iš jose veikiančių skyrių, departamentus aptarnauja ir kitą įstaigai reikalingą veiklą atlieka dar trys departamentai – Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų taip pat sudaryti iš skyrių, ir du mažesni padaliniai – savarankiški skyriai. == Vadovai == Tarpukario (ir Antrojo pasaulinio karo pradžios) Lietuvos banko valdytojai: * [[Vladas Jurgutis]] ([[1922]] m. [[rugsėjo 28]] d. – [[1929]] m. [[spalio 31]] d.) * [[Vladas Stašinskas]] ([[1930]] m. [[birželio 7]] d. – [[1938]] m. [[rugsėjo 30]] d.) * [[Juozas Tūbelis]] ([[1938]] m. [[spalio 1]] d. – [[1939]] m. [[rugsėjo 30]] d.) * [[Juozas Paknys]] ([[1939]] m. [[spalio 25]] d. – [[1940]] m. [[rugsėjo 17]] d.) * [[Aleksandras Drobnys]] ([[1940]] m. rugsėjis – [[1941]] m. [[birželio 22]] d.) * [[Povilas Kopustinskas]] ([[1941]] m. [[birželio 25]] d. – [[1941]] m. [[spalio 19]] d.) * [[Juozas Paknys]] ([[1941]] m. [[spalio 29]] d. – [[1942]] m. [[spalio 12]] d.) * [[Juozas Bergas]] ([[1942]] m. spalis – [[1943]] m. [[birželio 16]] d.) Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai: * [[Bronius Povilaitis (1948)|Bronius Povilaitis]] ([[1990]] m. [[kovo 13]] d. – [[1990]] m. [[liepos 28]] d.) * [[Vilius Baldišis]] ([[1990]] m. [[liepos 31]] d. – [[1993]] m. [[kovo 10]] d.) * [[Romualdas Visokavičius]] ([[1993]] m. [[kovo 23]] d. – [[1993]] m. [[spalio 21]] d.) * [[Kazys Ratkevičius]] ([[1993]] m. [[lapkričio 17]] d. – [[1996]] m. [[sausio 23]] d.) * [[Reinoldijus Šarkinas]] ([[1996]] m. [[vasario 15]] d. – [[2011]] m. [[balandžio 15]] d.) * [[Vitas Vasiliauskas]] ([[2011]] m. [[balandžio 16]] d. - [[2021 m.|2021]] m. [[balandžio 6]] d.) * [[Gediminas Šimkus]] (nuo [[2021 m.|2021]] m. [[balandžio 7]] d.) == Susiję straipsniai == * [[Lietuvos ekonomika]] * [[Litas|Lietuvos Litas]] * [[Vlado Jurgučio premija]] * [[Pinigų muziejus]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Bank of Lithuania}} * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080205111547/http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm |date=2008-02-05 }} * [[Vladas Terleckas]]. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, ISBN 9986-651-27-1 * Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, ISBN 9986-651-01-8 {{Vikižodynas|Lietuvos bankas|no=T}} {{Europos Sąjungos centriniai bankai}} [[Kategorija:Lietuvos bankas]] 4wstrdf694edycdjcyxxhx9yfr8sv8e 0 8478 7855903 7234744 2026-06-13T22:32:04Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855903 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:1944.Poster.The Baltic States are liberated!.jpg|thumb|Sovietų propagandos plakatas, skirtas pakartotinei [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] okupacijai 1944 m]] '''Propaganda''' – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį. Skirtingai nei nešališkai teikiamos informacijos, propagandos svarbiausias tikslas visų pirma yra daryti įtaką auditorijai. Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas. Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, komerciniais ar kariniais tikslais. Nors terminas propaganda dažnai įgyja stipriai neigiamą atspalvį dėl savo manipuliacinių ir [[Šovinizmas|šovinistinių]] tikslų (pvz., nacių skleista propaganda pateisinti [[Holokaustas|holokaustą]]), pirminė šio termino prasmė buvo neutrali, ir buvo naudojama įvairiais atvejais, kurie buvo gerybiniai ar nežalingi, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros rekomendacijos, piliečių skatinimas dalyvauti surašyme ar rinkimuose, pranešimai, siekiantys, jog asmenys praneštų apie nusikalstamą veiklą teisėsaugai ir panašiai. == Rūšys == [[Vaizdas:Alaska Death Trap.jpg|thumb|Tryliktosios [[JAV]] karinio jūrų laivyno apskrities plakatas, kuriame žiurkė, vaizduojanti [[Japonijos imperija|Japoniją]], artėja prie pelėkautų, pavadintų „Armija, Laivynas, Civilis“, fone matomas [[Aliaska|Aliaskos]] žemėlapis.]] Apibrėžti žodį propagandą visuomet buvo gana problematiška. Pagrindiniai sunkumai iškyla tuomet, kai norima terminą atskirti nuo įvairių įtikinėjimo rūšių ir išvengti dažnai skambančios šališkos šio apibrėžimo nuomonės: „tai, ką daro „jie“ – yra propaganda, tai, ką „mes“ – yra naudinga informacija ir švietimas“. Garth Jowett ir Victoria O’Donnell pasiūlė glaustą termino „propaganda“ apibrėžimą: „Propaganda – tai tyčinis sistemingas bandymas formuoti suvokimą, manipuliuoti pažinimą ir tiesioginis elgesys, kuriuo siekiama sulaukti atsako iš veikiamosios auditorijos“.<ref> Garth Jowett and Victoria O’Donnell, Propaganda and Persuasion, 4th ed. Sage Publications, p. 7 </ref> Išsamesnis yra Richard Alan Nelson apibrėžimas: „Propaganda – tai sistemingo tikslingo įtikinėjimo forma, kuria per įvairius viešus bei žiniasklaidos kanalus siekiama paveikti žmonių emocijas, požiūrius, nuomones ir veiksmus politiniais, komerciniais ar ideologiniais tikslais. Žmonės, kurie užsiima propagandos kūrimu bei platinimu, vadinami propagandistais.“<ref> Richard Alan Nelson, A Chronology and Glossary of Propaganda in the United States (1996) pp. 232–233 </ref> Abi definicijos yra sutelktos į komunikacijos procesą, arba tiksliau, jo tikslą, ir leidžia terminą „propaganda“ interpretuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai, atsižvelgiant į klausytojo ar žiūrovo poziciją. [[Vaizdas:Skandinavism.jpg|thumb|XIX a. [[Skandinavizmas|skandinavistų]] judėjimo plakatas]] Propagandos kūrėjai dažniausiai apeliuoja į žmonių jausmus, o ne į protą. Dažniausiai ši įtikinėjimo forma gali būti maišoma su [[Ryšiai su visuomene|viešaisiais ryšiais]] ar reklama, kur yra formuojamas teigiamas įvaizdis apie komercinį produktą, įmonę, asmenį ar šių objektų įvaizdį. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] terminas ''propaganda'' įgijo neigiamą reikšmę, nes šiuo įtikinėjimo metodu aktyviai naudojosi tiek [[nacionalsocialistai]], valdomi [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]], tiek [[komunistai]]. Būtent dėl to, daugybė institucijų atsisakė šio termino, pavyzdžiui, vietoj „politinės propagandos“ organizacijų, atsirado „politinis marketingas“ ir pan. [[Vaizdas:J. M. Flagg, I Want You for U.S. Army poster (1917).jpg|thumb|[[Dėdė Semas]] agitaciniame plakate, skirtame verbuoti karius į Pirmąjį pasaulinį karą]] Propaganda gana dažnai buvo naudojama siekiant formuoti religinius įsitikinimus, ypatingai tuomet, kai [[protestantai]] atsiskyrė nuo [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]]. Šiuo metu šį terminą dažniau imta vartoti politiniame kontekste, ypač tuomet, kai siekiama atkreipti dėmesį į politikų pastangas atlikti socialiai atsakingus darbus ar pan, kurie dažniausiai maskuoja visai kitus interesus. XX a. pradžioje puikus propagandos pavyzdys buvo partijų šūkiai. Taip pat, tuo metu, sparčiai tobulėjant pramonei ir atsirandant industrinei visuomenei, tam, kad į savo veiklą pritrauktų kuo daugiau darbininkų, šiuo metodu naudojosi fabrikų ir gamyklų savininkai. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo toks propagandos naudojimas įgijo menkinančių konotacijų, todėl visai išnyko. Pažodžiui iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] verčiamas „dalykai, kurie turi būti populiarinami“, kai kuriose [[Kultūrų geografija|kultūrose]] terminas propaganda turi neutralią ar net teigiamą reikšmę, o kai kuriose jis įgijo stiprų neigiamą atspalvį. Pavyzdžiui, portugalų kalboje ir kai kuriose, ypatingai [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]], ispanakalbėse šalyse „propaganda“ reiškia labiausiai manipuliuojančią mediją – [[Reklama|reklamą]]. Anglų kalboje propaganda buvo neutralus terminas, reiškiantis informacijos sklaidą, nesvarbu, dėl kokios priežasties. Kaip bebūtų, XX a. šis terminas įgijos neigiamą atspalvį, nes [[Liberalizmas|liberalios]] vakarų valstybės jį pradėjo suvokti kaip žmonių klaidinimą [[Ideologija|ideologiniais]] ar [[Politika|politiniais]] klausimais. Taip nutiko dėl to, jog tuo metu [[nacistinė Vokietija]] ir komunistinė [[Sovietų Sąjunga]] šiuo terminu apibrėždavo savo veiksmus, kai per įvairias viešosios išraiškos formas norėjo pritraukti kuo daugiau ideologinių pasekėjų. Neigiamos šio termino konotacijos įsigalėjo savaime, nes šios politinės ideologijos buvo atgrasios liberalioms vakarų visuomenės. Tačiau [[Harold Lasswell]] pastebėjo, jog būtent vakarų valstybėse [[1928]] m., kai „propaganda“ tapo neigiamas interpretacijas keliančių žodžiu, įvairios organizacijos, užsiėmusios propagandos kūrimu, savo pavadinimus pakeitė į „viešųjų ryšių tarnyba“, „visuomenės švietimo specialistai“, „visuomeninių santykių patarėjai“. Nereikia pamiršti, jog šio termino konotacijos bėgant laikui ryškiai kinta.<ref> pp. 260–261, „The Function of the Propagandist“, International Journal of Ethics, 38 (no. 3): pp. 258–268. </ref> [[Vaizdas:AntiJapanesePropagandaTakeDayOff.png|thumb|left|JAV karo tarnybos informacinis plakatas, teigiantis, jog mažiau dirbantys padeda [[Ašis|Ašies]] grupės valstybėms.]] Propaganda taip turi daug bendro su vyriausybės kuriamomis viešosios informacijos kampanijomis, kurios yra inicijuojamos tam, kad padrąsintų ar uždraustų tam tikras žmonių elgesio formas (tokias kaip saugos diržų dėvėjimą, nerūkymą, nešiukšlinimą ir t. t.). Visgi ypatingai dažnai propaganda yra naudojamasi politikoje. Čia ji gali įgauti įvairiausias formas: lankstinukų, plakatų, televizijos, radijo transliacijos ir t. t. Žurnalistinė teorija teigia, kad žinutės spaudai turi būti objektyvios, su aiškiai ir koncentruotai pateiktais faktais bei jų aplinkybėmis. Kita vertus, tradicinė komercinė reklama išsivystė į tokią, kuri įtraukia mokamus straipsnius ar laidas, užmaskuotus kaip naujienos. Paprastai tai pristatoma labai subjektyviu ir klaidinančiu būdu, kurio tikslas visų pirma yra įtikinti, o ne informuoti. Paprastai reklamų kūrėjai naudoja labai subtilią propagandą ir paprastai nemažiau neakivaizdi ji yra tradicinėse komercinėse reklamose. Jei skaitytojas tiki, jog apmokėta reklama išties yra informacinis straipsnis, žinutė, kurią reklamuotojas norėjo pateikti, bus lengviau „infiltruota“. Tokios reklamos yra puikus „užmaskuotos“ propagandos pavyzdys, nes pirmiausia jos atrodo kaip objektyvus informacijos šaltinis negu klaidinantis propagandinis tekstas. Jungtinių Amerikos Valstijų atveju, labai svarbu įstatymiškai atskirti kas yra reklama ir kas yra „paslėpta propaganda“. Taigi [[federalinis įstatymas]] nustatė, jog kiekvienoje reklamoje, kuri yra pateikiama kaip informacinė naujiena, turi būti nurodyta, jog tai mokama reklama. Propagandistai siekia pakeisti pageidautinos žmonių interesų grupės požiūrį į tam tikrą problemą ar veiksmus tam tikroje situacijoje. Propaganda šia prasme tarnauja šalies [[cenzūra|cenzūros]] institucijoms, kurios siekia skleisti ne patvirtiną informaciją, o verčiau užkirsti kelią žmonėms turėti kitokį požiūrį. Kas išskiria propagandą nuo kitų propagavimo formų tuo, kad propagandistai apgaulės ar painiavos pagalba (o ne įtikinėjimo ar supratimo) siekia pakeisti žmonių supratimą bei požiūrį. Įdomus faktas yra tai, jog organizacijų vadovai žino, kokia informacija yra klaidinga, tačiau eiliniai darbuotojai ar net propagandistai gali tikėti, jog tai nėra apgaulinga informacija. Religiniuose debatuose propaganda yra taip pat plačiai naudojama, ypatingai [[Naujieji religiniai judėjimai|naujųjų religijų judėjimų]] atstovų bei tų, kurie tiek gina juos, tiek jiems opozicionuoja. Šių naujų kultų įkūrėjai dažnai yra kaltinami per dideliu propagandos naudojimu siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių į jų [[sekta]]s. Kai kurie [[Socialiniai mokslai|socialinių mokslų]] atstovai kaltina naujų religijų sektų buvusius narius, kurie tampa viešais savo buvusios sektos kritikais ir sukuria neigiamą įvaizdį be argumentuotų motyvų.<ref> Hindery, Roderick R., Indoctrination and Self-deception or Free and Critical Thought? (2001)</ref><ref>„Polish Anti-Cult Movement (Koscianska) – CESNUR“. Nuoroda tikrinta December 4, 2005.</ref> Propaganda yra galingas ginklas kare: naudojama be jokių žmogiškų moralės principų tam, kad sukurtų kuo didesnę neapykantą priešui bei jo neigiamą įvaizdį žmonių galvose. Tai gali būti padaryta naudojant rasistinius ar užgaulius šūkius, kaltinant priešą žiaurumu. Karuose, kur propaganda naudojama ypatingai dideliais mastais, neapykanta priešui yra kuriama fiktyviai arba grindžiant faktais. Terminas propaganda taip pat gali reikšti klaidingos informacijos perdavimą, norint sustiprinti įspūdį, kai žinutės gavėjai jau tiki propagandisto teikiama informacija. Yra daroma prielaida, jog jei žmonės mano, jog tai, kas yra teigiama, yra klaidinga, jie bus nuolatos užsipuolami dėl abejonių. Žmonėms tai yra nemalonu ir taip jie, norėdami nepatirti to jausmo, tampa imlūs valdžios skleidžiamai informacijai ir ja ima pasitikėti. Dėl šios priežasties propaganda dažniausiai yra skirta tiems, kurie jau simpatizuoja jiems siūlomoms idėjoms. Individo poreikis pasirinkti „priimtiną“ informaciją yra galingas ginklas norint išlaikyti kontrolės mechanizmą. Propaganda gali būti klasifikuojama pagal pranešimo pobūdį ir šaltinį. „'''Baltoji propaganda'''“ paprastai yra laikoma švelnesnio įtikinėjimo forma ir turi aiškų šaltinį, pavyzdžiui, standartiniai viešųjų ryšių metodai. „'''Juodosios propagandos'''“ forma yra identifikuojama iš vieno šaltinio, bet iš tiesų yra visai iš kito. Naudojant šį propagandos metodą siekiama nuslėpti tikrąją jos kilmę, nurodant, jog informacija sklinda iš priešiškos šalies ar organizacijos, turinčios teigiamą įvaizdį [[Visuomenė|visuomenėje]]. „'''Pilkoji propaganda'''“ neturi jokio identifikuojamo autoriaus ar šaltinio. Pilkoji propaganda naudoja [[šiaudinė baidyklė|įtikinančius argumentus]], kai norima, jog priešai patikėtų [[melas|melagyste]]. Pirmoje fazėje tam, kad kas nors tikėtų faktu „A“, yra paleidžiamas faktas „B“, priešingas „A“ teikiamai informacijai. Antrajame „pilkosios propagandos“ etape, faktas „B“ yra suniekinamas, todėl oponentas ima tikėti, jog faktas „A“ yra teisingas. Šių skirtingų propagandų skale gali būti matuojama ir teisinga informacija, konkuruojanti su klaidinga propaganda. Pavyzdžiui, baltoji propaganda gali būti lengvai suniekinama radus jos pagalba platinamos informacijos šaltinį. Kai yra išaiškinama „pilkoji propaganda“, dažniausiai visuomenėje gali kilti vieši protestai. Opozicija juodai propagandai dažnai yra neprieinama, nes ją atskleisti gali būti labai pavojinga. [[Vaizdas:Britannialion.jpg|thumb|left|[[D. Britanija]] įsikibusi į ranką dėdei Semui simbolizuoja britų-amerikiečių aljansą Pirmajame pasauliniame kare]] Propaganda gali būti vykdoma klastingiausiais būdais. Pavyzdžiui, nepagarbi [[dezinformacija]] apie tam tikros šalies istoriją gali būti skatinama ir toleruojama švietimo sistemoje. Kadangi mažai žmonių yra patikrinami, ką jie išties mokosi mokykloje, tai tiek tėvai, tiek, pavyzdžiui, [[Žurnalistas|žurnalistai]] gali nuolatos kartoti tą pačią dezinformaciją, ir teigti, jog tai yra puikiai žinomi teisingi faktai, nors dažniausiai nei vienas, paprašytas pasakyti šios informacijos šaltinį, negalėtų įvardinti autoriaus. Taigi tokia propaganda gali būti skleidžiama medijose ir švietimo įstaigose be papildomo valdžios įsikišimo. Toks propagandos paplitimas gali būti naudojamas politiniais tikslais: suteikti piliečiams klaidingą informaciją apie šalies politiką ir jos kokybę, taip pat skatinti atmesti pastabas, pasiūlymus ar ignoruoti kitų patirtį. == Technikos == Propagandos platinimui gali būti naudojami patys įvairiausi medijų kanalai: naujienų reportažai, vyriausybinės ataskaitos, istorijos apžvalgos, knygos, lankstinukai, [[radijas]], [[televizija]], [[plakatas|plakatai]]. Šiandien mažiau paplitę yra pašto laiškų [[Vokas (laiško)|vokai]], kurie populiarūs buvo [[Jungtinių Valstijų pilietinis karas|JAV pilietinio karo]] metu. Radijo ir televizijos atveju propaganda egzistuoja žinių naujienų, pokalbių laidų, reklamų ar ilgų reklaminių laidų formatu. Propagandos kampanijos yra naudojamos skirtingais medijų kanalais norint pasiekti skirtingas tikslines žmonių grupes. Dezinformacijos akcijos gali prasidėti pačiais paprasčiausiai būdais, pavyzdžiui, lankstinukų mėtymu iš lėktuvo ar reklama. Daugiausiai tokie pranešimai tiesiog siekia informuoti, kur galima gauti daugiau informacijos apie platinamą objektą, tarkim, internetiniame puslapyje, „karštojoje linijoje“ ar radijo programos metu. Socialiniais [[Psichologija|psichologiniais]] tyrimais yra nustatoma, kokia propagandos forma yra tinkamiausia. Daugelyje technikų galima rasti [[argumentacijos klaida|loginių klaidų]], nes propagandistai teigia, jog tam, kad ką nors įtikintum, reikia naudotis metodais, kurie nebūtinai yra moksliškai pagrįsti. Tam, kad būtų išsiaiškina, kokius metodus naudoja propagandistai, prireikė nemažai laiko. Tyrimai tikrai buvo svarbūs, tačiau po jų tapo aišku, jog informacijos sklaidos strategija tampa propagandos sklaidos strategija tada, kai yra kartu su propagandisto žinute. Tam kad tos žinutės būtų nustatytos, reikia gerai išstudijuoti visus metodus, kuriais jos yra skleidžiamos. Žemiau yra pateikti propagandas platinimo būdai: ;[[Argumentas prieš žmogų]] (''Ad hominem'') : Lotyniškas terminas, reiškiantis opozicionuoti varžovui, kritikuojant jo asmenybę užuot kritikavus jo teiginius. ;[[Argumentas iš kartojimo]] (''Ad nauseam'') : Šis metodas naudojamas nepailstant kartojant vieną idėją. Idėja, dažniausiai paprasčiausias šūkis, kuris yra kartojamas daugybę kartų, gali būti priimtas kaip tiesa. Ši technika geriausia yra tada, kai yra medijų kanalų trūkumas arba jie yra kontroliuojami propagandos skleidėjo. ;[[Apeliavimas į autoritetą]] : Naudojant šią techniką yra cituojami garsūs, žinomi autoritetai, kurie remia propagandisto idėją, argumentus, poziciją ir veiksmus. ;[[Apeliavimas į baimę]] : Apeliaciją į baimę reiškia, jog propagandistai, siekdami sustiprinti paramą, visuomenėje sėja paniką ir nerimą. Pavyzdžiui, [[Joseph Goebbels]], Antrojo pasaulinio karo metu, pasinaudodamas nacionaline spauda, teigė, jog sąjungininkai siekia sunaikinti vokiečius. ;Apeliavimas į prietarus : Naudojant emocionalius išsireiškimus, siekiama paveikti žmonių vertybes ir moralinį pasitenkinimą. Tam yra pasitelkiami šališki ir klaidinantys būdai. ;[[Apeliavimas į mases]] : Masiniais renginiais siekiama įtikinti tikslinę auditoriją prisijungti prie taip pat besielgiančių žmonių. ;Prisijungimas prie minios : Šis metodas sustiprina žmonių natūralų norą būti pergalingoje pusėje. Technika yra naudojama įtikinti auditoriją, jog programa yra nenugalimo masinio judėjimo išraiška ir jų pačių labui geriau prisijungti. ;Gražūs žmonės : Tai propagandos tipas, kai yra vaizduojami [[žvaigždė (įžymybė)|įžymūs]] ar gražūs, laimingi žmonės. Tai padeda auditorijai galvoti, jog jei ji perka produktą ar seka tam tikra ideologija, taip pat bus laiminga ir sėkminga. ;[[Melas]] : Tai tikslingas įvairių įvykių propagavimas, kuris yra pagrįstas tolesnių veiksmų seka. Tiesa ir melas yra sujungti į vieną didelę propagandinę mašiną, kurios tikslas yra visuomenėje pakeisti pagrindinių reiškinių suvokimą. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] programa „Dūris į vokiečių nugara“ tapo jų pralaimėjimo priežastimi ir tapo pateisinimu militaristinei, revanšistinės agresijos politikai. ;[[Netikrasis pasirinkimas|Juoda-balta]] : Pristatant tik dvi produkto ar idėjos puses: blogąja ir gerąją, yra propaguojama, jog geresnioji yra vienintelis tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui: „Tu arba su mumis, arba prieš mus…“ ;[[Klasikinis poveikis]] : Visi [[stuburiniai]], įskaitant žmonės, reaguoja į „klasikinį poveikį“. Tai reiškia, jog, jei yra pristatomi du objektai: „A“ ir „B“, o „B“ žmogui sukelia neigiamą fizinę reakciją (pvz., pasibjaurėjimą), tuomet vėliau, kai bus pateikiamas objektas „A“, o „B“ – nebus, jis vis tiek sukels tokią pat būseną. ;Nuoseklumas : Žmonės mėgsta būti nuoseklūs. Tarkim, kad apklausiantysis randa tam tikrą žmonių grupę, kuri neapkenčia jų pasirinkto kandidato į senatorių, bet myli aktorių X. Apklausiantieji naudoja aktoriaus X reklamą, kurioje jis palaiko kandidatą. Taip siekiama pakeisti žmonių požiūrį į kandidatą, kadangi žmonės negali pakęsti nenuoseklumo. Taip žmonės yra priversti arba nemėgti aktoriaus, arba pamėgti jiems siūlomą kandidatą. ;[[Kognityvinis disonansas]] : Tapatinimasis, tai propagandininko bandymas supanašėti su auditorija, taip siekiant įgauti pasitikėjimą. Tapatumo pagrindas yra bendrų interesų ieškojimas bei tikslingas jų panaudojimas. Dažniausiai ir efektyviausiai tapatumas naudojamas tikslinėse auditorijose.<ref> Psychological Operations Field Manual No.33-1. Washington DC: Headquarters; Department of the Army. 1979.</ref> Pavyzdžiui, politikas, priklausantis Vilniaus apskričiai, savo kalboje skirtoje Kretingos rajono gyventojams, gali naudoti žemaitiško tarimo ypatumus, su sąlyga susigretinti su gyventojais. ;[[Asmenybės kultas]] : Asmenybės kultas atsiranda tada, kai asmuo naudoja žiniasklaidą tam, kad sukurtų idealizuotą ir didvyrišką viešą atvaizdą, dažnai naudodamas visišką meilikavimą ar pagyras. Tada sukurta didvyrio asmenybė pradeda ginti pozicijas, kurias propagandininkas trokšta skatinti. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai propagandininkai samdo populiarias asmenybes, kad jos skatintų jų mintis ir/ar produktus. ;[[Diktatūra]] [[Vaizdas:LibertyBond-WinsorMcCay.jpg|thumb|[[Winsor McCay]] iliustracija, raginanti pirkti JAV „Laisvės obligacijas“]] : Ši technika tikisi supaprastinti auditorijos sprendimų priėmimo procesą vartojant atvaizdus ir žodžius, tiksliai nurodant kokius veiksmus reikia atlikti, šalinant bet kokius kitus galimus pasirinkimus. Dėdės Semo „aš noriu jūsų“ ({{en|I want you}}) atvaizdas, skirtas šaukti žmones į armiją, yra šios technikos pavyzdys. ;[[Dezinformacija]] : Dezinformacijos sukūrimas ar informacijos panaikinimas iš viešųjų išteklių, siekiant pateikti neteisingą informaciją apie asmens ar organizacijos veiksmus, apimant tiesioginę [[Fotografija|fotografijų]], [[Kinas|kino filmų]], laidų, garsinių įrašų bei spausdintų dokumentų klastotę. Taip gadinant konkurento reputaciją bei keliant savąją. ;„Geruolio“ vaidmuo : Dažniausiai ši technika naudojama pardavimų agentų. Tarkime, kad agentas nori parduoti prekę už 100 litų, nors žmonės už ją pasiryžę mokėti tik 50 litų. Agentas suprasdamas situaciją pakelia kainą iki 200 litų ir leidžia pirkėjui nusiderėti iki jo nustatytos 100 litų sumos. Taip sukuriamas „geruolio“ vaidmuo, padedantis pateikti viliojantį pasiūlymą. ;[[Euforija]] : Šiai technikai naudojamas žmonių pasitenkinimo jausmas. Įvairūs renginiai, šventės, paradai, padedantis skatinti moralinę laimę. ;Vėliavos kėlimas : Tai pastangos pateisinti veiksmą remiantis [[Patriotizmas|patriotiškumu]] ar teisinantis, kad veiksmas kai kuriuo atžvilgiu duos naudos šaliai ar grupei žmonių. ;Pusiau tiesa : Pusiau tiesa yra apgaulingas tvirtinimas, kuris gali būti naudojamas keliomis formomis ir ir įtraukia dalį tiesos. Tvirtinimas galėtų būti dalinai arba visiškai teisingas, taip pat įmanoma naudoti skyrybą ar dviprasmybes kaip apgaulės elementus, ypač jei ketinama apgaudinėti, apeiti, apkaltinti ar iškreipti tiesą. ;[[Melas]] ir [[apgavystė]] : Pozicija ir apgavystė gali būti daugelio propagandinės technikos pagrindu, apimdamos ''Ad Homimen'' argumentus, didelį melą, šmeižtą, pusiau tiesą ar bet kokią kitą techniką, kuri yra pagrįsta nesąžiningumu ar apgavyste. Pavyzdžiui, buvo manyta, kad daug politikų dažnai pagražindavo tiesą. ;Žinių valdymas : Anot [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]], sumaniausia propagandinė technika neduos jokios naudos, jei vienas pagrindinis principas nebus naudojamas pastoviai – propaganda turi apsiriboti keliais punktais, kurie nuolatos bus kartojami.<ref>Joel H. Spring (2006). Pedagogies of globalization: the rise of the educational security state. Psychology Press. p. 60. ISBN 978-0-8058-5557-9.</ref><ref>Hilmar Hoffmann; John Broadwin; Volker R. Berghahn (1997). The triumph of propaganda: film and national socialism, 1933–1945. Berghahn Books. p. 140. ISBN 978-1-57181-122-6.</ref> Ši mintis yra suderinta su klasikinio sąlygojimo principu taip pat, kaip mintimi apie „žinutės užtrukimą“. ;Aplinkos kontrolė : Socialinės aplinkos bei idėjų kontrolė, naudojant socialinę žiniasklaidą. ;Painiava, tyčinis neaiškumas, sutrikdymas : Pranešimas yra sąmoningai miglotas, kad auditorija galėtų susidaryti savas interpretacijas. Ketinimas suvilioti auditoriją neapibrėžtų frazių pagalba, neanalizuojant jų galiojimo ar nebandant nustatyti jų protingumo. Tai bandymas skatinti auditoriją susidaryti savas interpretacijas, neperteikiant aiškios žinutės. ;Supaprastinimas : Palankus bendrumas auditorijoje yra panaudotas pateikti paprastus atsakymus į sudėtingas socialines, politines, [[Ekonomika|ekonomines]], ar karines problemas. ;Racionalizacija (pasiteisinimai) : Asmenys ar grupės gali panaudoti palankų auditorijos bendrumą, kad racionalizuotų abejotinus aktus ar tikėjimus. Miglotos ir malonios frazės yra dažnai naudojamos, kad pateisintų tokius veiksmus ar tikėjimus. ;Kartojimas : Tai yra tam tikro simbolio ar šūkio kartojimas, kad auditorija atsimintų tai. Tai gali būti atvaizdo, šūkio ar žodžių derinio formoje. ;Šūkiai : Šūkis yra santrauka, žymi frazė, kuri gali apimti žymėjimą ir šabloninimą. Kitą vertus, šūkiai gali būti sukurti tam, kad palaikytų samprotautas mintis, praktiškai jie yra linkę veikti tiktai kaip emocionalūs kreipimaisi. ;[[Stereotipas|Stereotipų]] naudojimas : Šis metodas bando žadinti auditorijos prietarus išskiriant propagandinės kampanijos objektus, kurių tikslinė auditorija bijo, nekenčia, bjaurisi arba nepageidauja. Pavyzdžiui, aprašant apie užsienio šalį ar socialinę grupę galima sutelkti dėmesį į stereotipinius požymius, kurių skaitytojas tikisi, nors jie toli gražu neperteikia visos šalies ar tam tikros grupės. Grafikos propagandoje, įskaitant karo plakatus, gali būti vaizduojami priešai su stereotipiniais [[Rasė|rasės]] bruožais. ;[[Šiaudinė baidyklė]] : Šiaudinės baidyklės argumentas yra neformalus klaidinimas, pagrįstas oponento pozicijos iškraipymu. „Pulti šiaudinę baidyklę“ (''to attack a straw man'') reiškia sukurti iliuziją: siekiant paneigti teiginį, iš tikrųjų jį pakeisti paviršutiniškai panašiu teiginiu (šiaudinė baidyklė) ir tada jį paneigti, o iš tikrųjų pirminis teiginys nebuvo paneigtas. ;Atsiliepimas, rekomendacijos : Atsiliepimai yra citatos (nebūtinai pagal kontekstą), ypač siekiant paremti arba atmesti tam tikrą politinę kryptį, veiksmus, programą arba asmenybę. Asmenybės reputacija ar vaidmuo (ekspertas, gerbiamas visuomenės veikėjas, ir t. t.), kuris yra cituojamas, yra specialiai išnaudojami. Propagandinėje žinutėje gerbiamų žmonių ar autoritetų atsiliepimai turi ypatingą poveikį. Tai daroma siekiant paskatinti tikslinę auditoriją identifikuoti save su autoritetu arba priimti autoriteto nuomones ir įsitikinimus lyg jų pačių. ;Trečiosios šalies technika : Veikia principu, kad žmonės yra labiau linkę sutikti su iš pažiūros nepriklausomo informacijos šaltino argumentais nei su tam tikrų suinteresuotųjų šalių argumentais. Tai yra [[Rinkodara|rinkodaros]] strategija, naudojama ryšiuose su visuomene, kai iš anksto apgalvota žinutė yra paskleidžiamą lyg „iš žiniasklaidos lūpų“. Trečiosios šalies technika gali būti įvairių formų: nuo žurnalistų samdymo, kurie praneštų teigiamą žinutę apie organizaciją iki mokslininkų pasitelkimo organizacijos viduje, kurie gali iš anksto suformuoti išvadas ir jas pateikti visuomenei. : Užsienio šalių vyriausybės, ypač tos, kurioms priklauso paklausūs komerciniai produktai ir paslaugos, dažnai paremia savo poziciją per šių prekių reklamas, nes tikslinė auditorija ne tik neįtaria galimos paslėptos žinutės, bet taip pat atviriau priima pranešimą, kai psichikos būklė sugeria informaciją iš televizijos reklamos, skaitant žurnalą ar skelbimus viešosiose erdvėse. Puikiausias pavyzdys šios technikos panaudojimo yra reklamos kampanijų rengimas skatinant tarptautines keliones. Užsienio šalių ir paslaugų reklama gali turėti tipišką tikslą padidinti pajamas pritraukiant daugiau turistų, tačiau kai kurios kelionių kampanijos gali turėti papildomą arba alternatyvų siekį – reklamuoti teigiamas emocijas arba pagerinti jau esamas tarp tikslinės auditorijos apie tam tikrą tautą ar regioną. Įprasta, kad reklamos apie šalis yra rengiamos ir platinamos tų šalių [[Ministerija|ministerijų]], todėl dažnai jos taip pat turi politinį pareiškimą ir/arba vaizduoja pageidaujamą užsienio politikos suvokimą. Be to, nemažas skaičius oro linijų ir su kelionėmis susijusių paslaugų, kurios yra reklamuojamos atskirai nuo šalies, taip pat priklauso atitinkamoms vyriausybėms; pavyzdžiui, [[Emirates Airlines]] ([[Dubajus]]), [[Singapore Airlines]] ([[Singapūras]]), [[Qatar Airways]] ([[Kataras]]), [[China Airlines]] ([[Taivanas]]/[[Kinija]]), ir [[Air China]] ([[Kinijos Liaudies Respublika]]). Atskleisdamos savo priklausomybę tam tikrai šaliai, oro linijos ir kitos paslaugos, teigiamai ir maloniai reklamuoja šalį gyventojams užsienyje, tokiu būdu paruošiant ir sušvelninant visuomenės įspūdį ateityje. ;Perkėlimas : Taip pat vadinama – '''asociacija''', tai yra technika, kuri apima vieno asmens, objekto ar vertybių teigiamų ar neigiamų savybių primetimą kitam, siekiant, kad antrasis būtų labiau priimtinas arba diskredituotas. Tai auditorijai sukelia emocinį atsaką, kuris skatina identifikuoti save su pripažintu autoritetu. Dažnai panaudojamos vizualinės priemonės – naudojami simboliai (pvz., [[Svastika|svastikos]]), uždėti ant kito vizualinio vaizdo (pvz., logotipai). Šie simboliai gali būti naudojami vietoj žodžių. ;Atrankinė [[tiesa]] : Richard Crossman, Didžiosios Britanijos Psichologinio karo tarnybos (PWD) Aukščiausios vadavietės ekspedicinėse pajėgose (SHAEF) direktoriaus pavaduotojas Antrojo pasaulinio karo metu sakė: „Propagandoje tiesa apsimoka. Tai visiškai iliuzija galvoti apie puikų propagandistą kaip apie profesionalų melagį. Puikus propagandistas yra žmogus, kuris sako tiesą, arba atrinktą tiesą, kuri yra būtina pasiekti jo tikslui bei pasakoja tokiu būdu, jog gavėjas nemano, kad susiduria su propaganda. Propagandos menas nėra mokėti meluoti, tačiau atsirinkti reikalingą tiesą ir perduoti ją sumaišytą su tiesa, kurią auditoriją nori išgirsti“.<ref>Scot Macdonald (2007). Propaganda and information warfare in the twenty-first century: altered images and deception operations. Taylor & Francis. p. 35. ISBN 978-0-415-77145-0.</ref> ;Vertybiniai žodžiai : Tai yra tikslinės auditorijos vertybių sistemoje esantys žodžiai, kurie sukuria teigiamą įvaizdį, kai pridedamas prie asmens ar iškelto klausimo. Taika, laimė, saugumas, išmintingas vadovavimas, laisvė, tiesa ir t. t. yra vertybiniai žodžiai. Dauguma [[religingumas|religingumą]] laiko vertybe, todėl naudoti asociacijas su šia savybe yra naudinga. Šių žodžių naudojimas laikomas pervedimo propagandos technika. == Modeliai == === Socialinė psichologija === [[Socialinė psichologija|Socialinės psichologijos]] sritis apima [[įtikinimas|įtikinimo]] tyrimą. Socialiniai psichologai gali būti [[Sociologija|sociologai]] ar [[Psichologija|psichologai]]. Sritis apima daugybę teorijų ir metodų siekiant suprasti įtikinėjimą. Pavyzdžiui, komunikacijos teorija išskiria, kad žmonės gali būti labiau įtikinti remiantis komunikatoriaus patikimumu, kompetencija ir patrauklumu. Detalizavimo tikimybės modelis bei euristiniai įtikinėjimo modeliai rodo, kad daug veiksnių (pvz., pranešimo gavėjo interesuotumo laipsnis) daro įtaką, kokiu laipsnių žmonės priima įtikinėjimo veiksnius. Nobelio premijos laureatas psichologas [[Herbert A. Simon]] laimėjo Nobelio premiją už savo teoriją, kad žmonės yra pažinimo šykštuoliai. Tai reiškia, kad masinės informacijos visuomenėje žmonės yra priversti priimti sprendimus greitai ir dažnai paviršutiniškai, o ne logiškai. Socialinės pažinimo/[[Pažinimo psichologija|kognityvinės]] teorijos rodo, kad žmonės turi įgimtą polinkį (šališkumą), kaip jie suvokia pasaulį, ir šie polinkiai gali būti naudojami siekiant manipuliuoti žmonėmis. Pavyzdžiui, žmonės linkę manyti, kad žmonių nelaimė (pvz., skurdas) yra asmens padarinys ir sumenkina išorinius veiksnius (pvz., gimimą skurde). Šis polinkis yra vadinamas Pagrindinių savybių klaida. Savi-pasitenkinimo būsena atsiranda, kai žmonės tiki tuo, kas jiems buvo pasakyta, jie yra. Propaganda dažnai žaidžia su žmonių esamais polinkiais. Pavyzdžiui, kontrolės iliuzija, remiasi žmonių tariamai įgimtu troškimu tikėti, kad jie gali ir turi kontroliuoti savo gyvenimą. Propagandistai dažnai įrodinėja savo mintis, teigdami, kad kažkas bando atimti tavo kontrolę. Pavyzdžiui, [[respublikonai]] dažnai teigia, kad demokratai bando kontroliuoti tave primesdami daugiau valdžios tavo privačiame gyvenime ir siekia atimti tavo perkamąją galią nustatydami didesnius mokesčius, o [[demokratai]] dažnai teigia, kad respublikonai valdo dideles korporacijas, kurios bando padaryti įtaką rinkimams pinigais, valdžia ir atimti iš tavęs darbą, sveikatą ir t. t. Pagal abiejų partijų analizę, šie teiginiai dažnai yra netiesa.<ref>http://www.factcheck.org/</ref> [[Socialinis vaidmuo|Vaidmenų teorija]] dažnai naudojama siekiant nustatyti tinkamą idėją, nes ji yra susijusi su vaidmeniu. Pavyzdžiui, viešųjų ryšių įmonė „Leo Burnett Worldwide“ naudojo „[[Marlboro]]“ vyrą įtikinti vyrus, kad „Marlboro“ cigaretės buvo kieto, rizikuojančio maištininko kaubojaus dalis, kuris buvo bebaimis vėžio grėsmės akivaizdoje. Kampanija keturis kartus išaugino cigarečių pardavimus. Žinoma, rūkymas neturi nieko bendro su buvimo kaubojumi ar maištininku. Tai fantazija, bet kampanijos sėkmė yra suderinamas su vaidmenų teorijos principais. Iš tiesų, trys aktoriai, kurie vaidino Marlboro vyrą mirė nuo plaučių vėžio. === Herman ir Chomsky propagandos modelis === [[Vaizdas:Come unto me, ye opprest.jpg|thumb|left|XX amžiaus pradžios plakatas, vaizduojantis „Europos [[anarchija|anarchistus]]“, mėginančius nugriauti [[Laisvės statula|Laisvės statulą]]]] Propagandos modelis Edward S. Herman ir [[Noam Chomsky]] iškelta teorija, kuri ginčija sisteminius polinkius žiniasklaidoje ir siekia juos paaiškinti pagal struktūrines ekonomines priežastis. <blockquote> XX a. buvo būdingi trys didelės politinės svarbos pokyčiai: '''demokratijos augimas, įmonių galios augimas, įmonių propagandos, siekiant apsaugoti įmonių galią prieš demokratiją, augimas.'''<ref>“Letter from Noam Chomsky" to Covert Action Quarterly, quoting Alex Carey, Australian social scientist, http://mediafilter.org/caq/CAQ54chmky.html</ref><ref>review of Carey, Alex (1995) Taking the Risk out of Democracy: Propaganda in the US and Australia, University of NSW Press.</ref> </blockquote> Pirmą kartą propagandos modelis pristatytas 1988 m. jų knygoje „Gamybinis sutikimas: žiniasklaidos politinė ekonomika“ (''Manufacturing Consent: the Political Economy of the Mass Media''), propagandos modelis žvelgia į privačias žiniasklaidos priemones, kaip įmones, parduodančias produktus – skaitytojus ir žiūrovus (o ne [[Naujiena (žiniasklaida)|naujienas]]) – kitoms įmonėms (reklamos užsakovai) ir visų pirma priklauso nuo vyriausybės ir verslo informacijos ir propagandos. Teorija iškelia penkių bendrųjų „filtrų“ klasių sąlygą, kuri lemia, kokio tipo žinia pateikiama žiniasklaidos priemonėse: priemonės [[nuosavybė]], priemonės finansavimas, naujienų kilmė, aštri kritika ir [[antikomunizmas|anti-komunistinė]] [[ideologija]]. Pirmieji trys (nuosavybė, finansavimas, ir kilmė) paprastai yra autorių laikomi svarbiausiais. Nors šis modelis iš esmės buvo grindžiamas [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] žiniasklaidos apibūdinimu, Chomsky ir Herman teigia, kad teorija yra vienodai taikoma bet kurioje šalyje, kurioje vyrauja panašūs ekonomikos struktūros ir organizavimo principai. Po Sovietų Sąjungos suirimo, Chomsky teigė, jog [[terorizmas]] ir [[islamas]] būtų naujas filtras, pakeisiantis [[Komunizmas|komunizmą]]. === Ross epistemologinis nuopelno modelis === [[Vaizdas:Novum Eboracum.jpg|thumb|right|Amerikietiškas I Pasaulinio karo plakatas „Prisiminkite pirmą jaudulį, kai pajutote Amerikos laisvę“]] Epistemologinis nuopelno modelis yra būdas suvokti Sheryl Tuttle Ross propagandos supratimą, kurį ji išsamiai aprašė savo [[2002]] m. straipsnyje „Journal of Aesthetic Education“ leidinyje pavadinimu „Propagandos supratimas: episteminiais nuopelno modelis ir jo taikymas mene“ (''Understanding Propaganda: The Epistemic Merit Model and Its Application to Art'').<ref> Ross, Sheryl Tuttle. "Understanding Propaganda: The Epistemic Merit Model and Its Application to Art. " Journal of Aesthetic Education, Vol. 36, No.1. pp. 16–30 </ref> Ross sukūrė episteminį nuopelno modelį, nes buvo susirūpinusi dėl siaurų, klaidinančių propagandos apibrėžimų. Ji supriešina savo modelį su popiežiaus [[Grigalius XV]], Propagandos analizės instituto, Alfred Lee, FC Bartlett ir Hans Speier idėjomis. Tvirtindama, kad kiekvieno jų atitinkami propagandos svarstymai yra per siauri, Ross pasiūlė savo variantą. Ross teigia, kad norint tinkamai aptarti propagandą, būtina atkreipti dėmesį į trejopą komunikacijos modelį: siuntėjas-žinutė-gavėjas. „Tai … propaganda įtraukia… tą, kuris siekia įtikinti (siuntėjas) [kuris tai] daro tyčia, įtikinėjimo tikslą (gavėjas) ir priemonę, šiam tikslui pasiekti (žinutė). „ Yra keturios sąlygos, kad žinutė būtų laikoma propaganda. Propaganda siejasi su ketinimu įtikinti. Taip pat propaganda yra išsiųsta sociopolitinės įstaigos, organizacijos ar motyvo vardu. Be to, propagandos gavėjas yra socialiai reikšminga žmonių grupė. Galiausiai, propaganda yra [[epistemologija|epistemogoliška]] kova ginčyti kitų mintis. Ross teigia, kad yra neteisinga sakyti, jog propaganda yra tiesiog klaidinga arba, kad ji yra sąlyginė melui, nes dažnai propagandistas tiki tuo, ką jis/ji perduoda. Kitaip tariant, tai nebūtinai melas, jeigu asmuo, kuris perduoda propagandą bando įtikinti jus tuo, kuo jis iš tikrųjų tiki. „Propagandisto tikslas yra sukurti patikimumo pavidalą.“ Melagingi pareiškimai, blogi argumentai, amoralūs nurodymai, taip pat netinkamos [[Metafora|metaforos]] (ir kiti literatūros tropai) yra epistemiškai silpni dalykai. Per visą istoriją tie, kurie norėjo įtikinti, naudojo žinutės išsiuntimo meną. Tai gali būti pasiekta samdant menininkus, propagandos išreiškimo tikslui, arba investuojant naujas prasmes į ankstesnį nepolitinį darbą. Todėl Ross teigia, yra svarbu atsižvelgti į jos „priėmimo sąlygas [ir] jos naudojimo sąlygas“. == Istorija == === Pirmosios propagandos apraiškos === [[Vaizdas:Prince Rupert - 1st English Civil War.jpg|thumb|right|[[Anglijos pilietinis karas|Anglijos pilietinio karo]] paveikslėlis pavadinimu „Princo Ruperto žiaurus elgesys“]] Pirmoji primityvios formos propaganda kaip žmonių veikla egzistavo visais laikais nuo tada, kada galima rasti patikimų įrodymų – rašytinių šaltinių. [[Behistuno įrašai]] (515 m. pr. m. e.), parašyti [[Persijos imperija|Persijos imperijos]] valdovo [[Darijus I|Darijaus I]] vardu bei skelbiantys apie Darijaus I atėjimą į valdžią, daugumos istorikų nuomone yra vertinami kaip ankstyvasis propagandos reiškinys.<ref>{{Cite book|last=Nagle|first=D. Brendan|title=The Ancient World: Readings in Social and Cultural History|url=https://archive.org/details/ancientworldread00nagl|year=2009|publisher=Pearson Education|isbn=978-0-205-69187-6|author2=Stanley M Burstein|page=[https://archive.org/details/ancientworldread00nagl/page/133 133]}}</ref> Senovės Indijos mokslo veikale „[[Arthašastros]]“, parašytame mokslininko, [[politologija|politologijos]] profesoriaus ir [[Indijos istorija|senovės Indijos]] [[Maurjų imperija|Maurjų imperijos]] ministro pirmininko [[Čanakja|Čanakjos]] (350–283 m. pr. m. e.), aptariama propaganda išsamiau, pavyzdžiui, kaip skleisti propagandą ir kaip ją taikyti kare. Šio profesoriaus studentas [[Čandragupta Maurja]] (340–293 m. pr. m. e.), Maurjų imperijos įkūrėjas, aprašytus metodus naudojo pasiekti galiai ir valdžiai.<ref>Boesche, Roger. „Kautilya’s Arthasastra on War and Diplomacy in Ancient India“, ''The Journal of Military History'' '''67''' (p. 9–38), January 2003.</ref> Romėno [[Titas Livijus|Tito Livijaus]] (59 m. pr. m. e. – 17 m. e. m.) įrašai yra laikomi proromėniškuoju kūrinio apie propagandą šedevru. Kitas ankstyvosios propagandos pavyzdys yra XII a. laikų veikalas „The War of the Irish with the Foreigners“, kurio autorius Dál gCais vietinius Airijos žemių gyventojus pavaizdavo kaip teisėtus Airijos piliečius, turinčius teisę kovoti už savo šalį bei ją ginti. [[Reformacija|Reformacijos]] metu propaganda stipriai prisidėjo prie spaudos plitimo visoje Europoje ir ypatingai Vokietijoje. Vokietijoje tai sukėlė naujas idėjas, mintis, visuomenė pradėjo laisvėti ir galvoti, jog tikėjimas yra prieinamas visiems ir visuomenė pati galinti spręsti iškylančias Bažnyčios problemas. Prieš XVI a. apie tai nebuvo drįsta net pagalvoti. Spauda buvo išrasta maždaug 1450 m. Vokietijoje, Mainco mieste, ir greitai išplito į kitus didžiuosius miestus visoje Europoje. Iki Reformacijos pradžios (1517 m.) jau buvo daugiau nei 200 spaudos centrų pagrindiniuose Europos miestuose. Šie centrai tapo pirmaisiais reformatorių ir kontreformatorių veikalų gamintojais.<ref>Mark U. Edwards, Printing Propaganda and Martin Luther 15; Louise W. Holborn, „Printing and the Growth of a Protestant Movement in Germany from 1517 to 1524“, Church History, 11, no. 2 (1942), 123.</ref> === Modernioji propaganda === ==== XIX amžius ==== Propaganda paprastai suprantama kaip šiuolaikinis reiškinys, atsiradęs iš išsilavinusios, politiškai aktyvios ir žiniasklaidos informuojamos visuomenės sukūrimo, kur valdžios įstaigos matė augantį poreikį valdyti viešąją nuomonę savo politikos naudai. Žymus pavyzdys turbūt būtų [[1857 m. Indijos sukilimas]], kur Indijos [[sipajas|sipajai]] maištavo prieš britiškais [[Rytų Indijos kompanija|Rytų Indijos kompanijos]] taisykles Indijoje. Atvejai, kai indų sukilėliai išžagindavo anglų moteris ar merginas buvo stipriai išpūsti britų spaudoje, kad pateisintų Britanijos kolonializmą [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinente]].<ref>{{Cite book|title=Vanishing Women: Magic, Film, and Feminism|url=https://archive.org/details/vanishingwomenma0000beck|first=Karen Redrobe|last=Beckman|publisher=Duke University Press|year=2003|isbn=0822330741|pages=[https://archive.org/details/vanishingwomenma0000beck/page/31 31]–3}}</ref> Tuo metu britų laikraščiai išspausdino daugybę straipsnių, kaip anglės moterys ir merginos yra prievartaujamos indų sukilėlių. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad kai kurios istorijos buvo netikros, sukurtos tam, kad būtų galima išlaikyti paplitusį stereotipą, kad vietiniai Indijos žmonės yra laukiniai, o britų kolonistų misija yra paversti šiuos laukinius civilizuotais; ši misija kartais vadinama „Baltojo žmogaus prievolė“. Vienas „[[The Times]]“ išspausdintų straipsnių apie atvejį, kai 48 anglės mergaitės nuo dešimties iki keturiolikos metų buvo išprievartautos indų sukilėlių [[Delis|Delyje]], buvo [[Karlas Marksas|Karlo Markso]] sukritikuotas kaip melaginga propaganda, nes, jo teigimu, ši istorija buvo papasakota vieno dvasininko iš [[Bangaloras|Bangaloro]] miesto, toli nuo maišto židinio.<ref>{{Cite book|title=Vanishing Women: Magic, Film, and Feminism|url=https://archive.org/details/vanishingwomenma0000beck|first=Karen Redrobe|last=Beckman|publisher=Duke University Press|year=2003|isbn=0822330741|pages=[https://archive.org/details/vanishingwomenma0000beck/page/33 33]–4}}</ref> [[Gabriel Tarde|Gabrielio Tardo]] „Imitacijos dėsniai“ (1890) ir [[Gustave Le Bon|Gustavo Le Bono]] „Minia: visuotinės minties tyrimas“ (1897) buvo du pirmieji veikalai apie propagandos technikas, vėliau paveikę daug kitų rašytojų, įskaitant [[Sigmund Freud|Zigmundą Froidą]]. Hitlerio „[[Mano kova]]“ yra stipriai paveikta Le Bono teorijų. ==== Pirmasis pasaulinis karas ==== [[Vaizdas:Daddy, what did You do in the Great War?.jpg|miniatiūra|Britų plakatas „Tėveli, o ką tu veikei Didžiajame kare?“]] Pirmasis vyriausybinės propagandos proveržis buvo iššauktas po [[1914]] m. prasidėjusio karo. Konkrečiai britų ir vokiečių vyriausybės stipriai padidino propagandos, skirtos įtikinti žmones savo motyvų teisumu ir pergalės neišvengiamumu. Karo pradžioje vokiečiai turėjo pusiau oficialų propagandos mechanizmą. Žurnalistas Matthias Erzberger įsteigė Centrinį biurą užsienio tarnyboms (''Zentralstelle für Auslandsdienst''), kuris skleidė propagandą neutralioms tautoms (ypač po invazijos Belgijoje). Nors Vokietijos povandeniniai kabeliai karo pradžioje buvo nukirpti britų, vokiečiai pasikliovė savo radijo stotimi Nauen Transmitter Station ir transliavo savo provokiškas naujienas pasauliui. Tarp kitų technologijų reikėtų paminėti ir mobilius kino teatrus, kurie buvo nusiųsti į frontą linksminti kareivių. Kronikos vaizdavo įvykius su provokišku požiūriu. Vokiečių plakatuose buvo orientuojamasi į karo tematiką, kuri dažnai buvo susijusi su germanų mitologija. Britų propaganda Pirmojo pasaulinio karo metu buvo vadinama „įspūdingu improvizacijos manevru“ ir buvo skubiai išplėsta karo pradžioje. Vadovaujant Charles Masterman buvo žengta „Velingtono namų“ link. Britų pastangos netrukus perėjo į biurą, vadinamą M17, ir stipriai pranoko vokiečius tiek kokybe, tiek gebėjimu paveikti visuomenės nuotaiką.<ref>http://quadri.wordpress.com/2008/04/25/the-battle-for-the-mind-german-and-british-propaganda-in-the-first-world-war/</ref> Britų propaganda pasižymėjo tinkamų žodžių naudojimu tam, kad sukurtų tikslią ir autoritetingą prasmę. To pavyzdžiu galėtų būti paprastas plakatas, kuriame vaizduojami du vaikai, klausiantys savo susigūžusio tėvo: „Tėveli, o ką tu veikei Didžiajame kare?“ Įspūdingas propagandos tvano efektas gali būti matomas iš labai teigiamos reakcijos į lordo [[Herbert Horatio Kitchener|Horacijaus Kitčenerio]] rekrutų ėmimą. Armijos centrai buvo užplūsti savanorių, o šalyje buvo jaučiamas milžiniškas patriotinių nuotaikų pakilimas. Tai buvo ilgalaikis propagandos antplūdžio sukeltas efektas, nepaisant sparčiai augančių karo aukų skaičiaus. Britų propaganda turėjo du pagrindinius tikslus. Buvo apeliuojama į nacionalinės garbės ir prestižo jausmą, o vėliau buvo pradėta skatinti neapykanta „žiauriesiems vokiečiams“. Priešai buvo nuolat efektyviai demonizuojami; tiek Britanijoje, tiek JAV buvo skleidžiamos žiaurios istorijos apie belgių vienuolių žaginimus ir vaikų žudymus. Taip pat didelis burbulas buvo išpūstas iš [[Edith Cavell|Editos Cavell]], britų seselės, padėjusios karo belaisviams pabėgti, egzekucijos. Buvo netgi skleidžiami kaltinimai, kad vokiečiai pastatė fabrikus, kuriuose lavonai yra perdirbami į riebalų produktus, kurie buvo naudojami industrinių produktų, tokių kaip nitroglicerinas, gamybai. JAV prieš paskelbdama karą 1917 m. įkūrė propagandos departamentą. JAV prezidentas [[Woodrow Wilson|Vudrou Vilsonas]] pasamdė [[Walter Lippmann|Valterį Lipmaną]] ir [[Edward Bernays|Edvardą Berneisą]] dalyvauti Creel komitete, kuri siekė paveikti viešąją nuomonę ir dalyvauti kare Jungtinės Karalystės pusėje. Creel komitetas iš anksto paruošė viešas kalbas, pavadinimu „Keturių minučių vyrai“, viešiems priėmimams ir tuo pačiu paskatino amerikietiškos spaudos cenzūrą. Po Pirmojo pasaulinio karo, propaganda įgijo neigiamą konotaciją. Tai iš dalies buvo dėl 1920 m. Knygos „How We Advertised America: the First Telling of the Amazing Story of the Committee on Public Information that Carried the Gospel of Americanism to Every Corner of the Globe“, kurioje Creel komiteto įtakai ir propagandos galiai buvo skiriamas itin didelis dėmesys. Komitetas buvo toks nepopuliarus, jog po Pirmojo pasaulinio karo Kongresas uždarė komiteto veiklą.<ref>Rogers, E.M. (1994). A history of communication study: A biographical approach. New York, NY: The Free Press.</ref> Creel komiteto karo propagandos kampanija per 6 mėn. sukūrė tiek stiprios antivokiškos informacijos, jog ji ilgam paveikė JAV verslą (taip pat ir Adolfą Hitlerį) ir turėjo potencialą virsti milžiniško masto propaganda, kuri kontroliuotų bei formuotų viešąją nuomonę.<ref>p. 22, Alex Carey, ''Taking the Risk Out of Democracy: Corporate Propaganda versus Freedom and Liberty'', University of Illinois Press, 1997.</ref> ==== Rusijos revoliucija ==== [[Vaizdas:UncleSamshakinghandswithrussian.jpg|miniatiūra|1917 m. plakatas „Draugai demokratai Ivanas ir dėdė Semas“]] Rusijos revoliucionieriai XIX ir XX a. išskyrė du skirtingus aspektus angliškam terminui propaganda. Jų terminologija apima du terminus: agitacija (''агитация'') ir propaganda (''пропаганда''). Agitacinė propaganda yra būdinga ne tik Sovietų Sąjungai, kaip dažnai manoma, nes dar iki [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] tai buvo viena pagrindinių marksizmo aktyvistų veikimo priemonių. Agitacinės propagandos svarba [[Marksizmas|Marksizmo]] teorijoje šiais laikais gali būti laikoma [[Trockizmas|Trockizmo]] dalimi. Sovietinė propaganda reiškė revoliucinių idėjų skleidimą, Markso mokymus bei teoriniais ir praktines Marksizmo ekonomikos žinias. Agitacija reiškė palankios viešosios nuomonės formavimą ir politinių neramumų malšinimą. Nei propaganda, nei agitacija neturėjo savyje neigiamų kanotacijų kaip tai yra dabar. Didindami valstybinės propagandos mastus, bolševikai daug keliavo skleisdami dezinformaciją. Sovietų Sąjungą valdant [[Josifas Stalinas|Josifui Stalinui]], 1930 m. buvo pastatytas didžiausias fiksuotųjų sparnų orlaivis [[Tupolev ANT-20]], kurio pagalba politiniai asmenys galėjo skleisti propagandines idėjas dar plačiau. Orlaivis buvo pavadintas žymaus Sovietų Sąjungos rašytojo [[Maksimas Gorkis|Maksimo Gorkio]] vardu, kuris tuo metu neseniai buvo grįžęs iš kelionės orlaiviu į fašistinę Italiją. Orlaivyje buvo įmontuota galingo [[radijas|radijo]], pavadinimu „Balsas iš dangaus“, spausdinimo ir skrajučių mėtymo iš orlaivio mašina, [[fotografija|fotolaboratorija]], [[kino projektorius|projektorius filmams]] rodyti, biblioteka. Orlaivis galėjo būti išardomas ir vežamas geležinkeliais, jeigu reikia. Šis orlaivis milžinas pasiekė ne vieną pasaulio rekordą. ==== Pokaris ==== [[Edward Bernays|Edvardas Berneisas]], Froido sūnėnas, kuris XX a.<ref>[http://home.bway.net/drstu/chapter.html About Edward Berneys book chapter]</ref> pr. parašė knygą „Propaganda“, sudarė naujus terminus „minios nuomonė“ ir „gamybos leidimas“, svarbias sąvokas praktikėje propagandoje. Jis rašė:<ref>Bernays, Edward. ''Propaganda'' (1928)</ref> <blockquote> „Sąmoninga ir protinga masių susistemintų įpročių ir nuomonių manipuliacija yra svarbus elementas demokratinėje visuomenėje. Tie, kurie manipuliuoja šį neregimą visuomenės mechanizmą, sukuria nematomą vyriausybę, kuri ir yra tikroji šalies valdžia. Mes esame valdomi, mūsų mintys yra supuvusios, mūsų pomėgiai suformuoti, mūsų idėjos įteigtos dažniausiai žmonių, apie kuriuos mes net nesame girdėję. Tai yra būdo, kuriuo mūsų demokratiška visuomenė sukurta, logiškas rezultatas. Milžiniškas skaičius žmonių turi taip sąveikauti, kad jie galėtų gyventi kartu ir sukurtų sklandžiai veikiančią visuomenę.“ </blockquote> Adam Curtis rinkmena „Century of the Self“ turėjo didelę įtaką viešiesiems ryšiams ir politikai paskutinįjį šimtmetį. Valteris Lipmanas savo veikale „Viešoji nuomonė“ (1922) nagrinėjo temą JAV reklamavimo iniciatyva ir viešųjų ryšių mokslo pradininkas Edvardas Berneisas.<ref>[http://home.bway.net/drstu/chapter.html About Edward Berneys book chapter]</ref> Remiantis Alex Carey, vienas skiriamasis XX a. bruožas buvo specializavimasis propagandoje ir jos įtvirtinimas. Tai tapo vis labiau pastebima, falsifikuota ir sąmoninga vyriausybės ir verslo sektoriaus taktika.<ref>"Conspiracy Or Groundswell? ", in Ken Coghill and McPhee Gribble (eds.), ''The New Right’s Australian Fantasy'', Penguin Books 1987, pp. 3-19.</ref> ==== Nacistinė Vokietija ==== {{main|nacistinė propaganda}} Didžioji propagandos dalis Vokietijoje skleidė Viešojo švietimo ir propagandos ministerija. [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]] buvo paskirtas atsakingu asmeniu už šią ministeriją neilgai trukus po Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. Visi žurnalistai, rašytojai bei menininkai buvo priversti užsiregistruoti į ministerijai pavaldžius skyrius tokius kaip spaudos, menų, muzikos, teatro, kino, literatūros ar radijo. Naciai tikėjo, jog propaganda yra gyvybiškai svarbus įrankis pasiekti tikslus. Adolfas Hilteris, Vokietijos fiureris, buvo sužavėtas Sąjungininkų propagandos galia Pirmojo pasaulinio karo metu ir tikėjo, jog tai buvo pagrindinė moralės žlugimo ir maištų Vokietijos teritorijoje bei kariniam Vokietijos laivyne priežastis 1918 m. Adolfas Hitleris susitikdavo beveik kiekvieną dieną su Jozefu Gebelsu pasikalbėti apie visas naujienas. Paskiau susitikdavo su aukštais ministerijos pareigūnais perduoti oficialią partijos poziciją pasaulinių įvykių klausimais. Transliuotojai ir žurnalistai reikalavo išankstinio patvirtinimo prieš tai, kai jų darbai buvo pradėti platinti. Spausdindami plakatus, leisdami filmus ir knygas naciai siekė skleisti savo įsitikinimus. ==== Antrasis pasaulinis karas ==== Antro pasaulinio karo metu propaganda buvo naudojama kaip karo ginklas, remiantis Pirmojo pasaulinio karo metu naudota propaganda kaip patirtimi abiejų Adolfo Hitlerio propagandos skleidėjų Jozefo Gebelso ir britų karo politinio pareigūno bei JAV karo informacijos biuro. ==== Šaltojo karo propaganda ==== [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1988-0126-018, Infografik, Rohholz für die Volkswirtschaft.jpg|thumb| [[1988]] m. [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] plakatas rodo didėjančius medienos gamybos mastus nuo 7 milijonų kubinių metrų [[1970]] m. iki 11 milijonų kubinių metrų [[1990]] m.]] Tiek Vakarų Europa, tiek Sovietų Sąjunga plačiai naudojo propagandą [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu. Abi pusės naudojo filmus, televiziją ir radiją tam, kad paveiktų savo, priešingos pusės bei Trečiojo pasaulio šalių gyventojus. JAV informacijos agentūra veikė kaip oficiali valdžios radijo stotis, pavadinimu „[[Amerikos balsas]]“. „[[Laisvosios Europos radijas]]“ ir „[[Laisvės radijas]]“ buvo iš dalies remiami [[CŽV|Centrinės žvalgybos agentūros]] su sąlyga, jog žiniose bus naudojama pilkoji propaganda ir pramoginės programos Rytų Europai bei Sovietų Sąjungai. Sovietų Sąjungos oficiali valstybinė stotis, „Maskvos radijas“, naudoja baltą propagandą tuo tarpu, kai „Radijo laisvė“ ir „Laisvė“ transliuoja pilką propagandą. Abi pusės taip pat transliuoja ir juodą propagandą, tačiau tik krizių metu. 1948 m. Jungtinės Karalystės užsienio biuras sukūrė Informacijos tyrimų departamentą, kuris perėmė patirtį iš karo ir pokario padalinių tokių kaip Informacijos ministerija ir skleidė propagandą per įvairiausius medijų kanalus kaip [[BBC]] spaudą.<ref>{{cite web | title=Records | url=http://www.catalogue.nationalarchives.gov.uk/displaycataloguedetails.asp?CATID=7100&CATLN=3&Highlight=&FullDetails=True | accessdate=December 4, 2005 | archive-date=2012-07-23 | archive-url=https://archive.today/20120723010404/http://www.catalogue.nationalarchives.gov.uk/displaycataloguedetails.asp?CATID=7100&CATLN=3&Highlight=&FullDetails=True | url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web | title=Reports | url=http://www.catalogue.nationalarchives.gov.uk/displaycataloguedetails.asp?CATID=6965&CATLN=3&Highlight=&FullDetails=True | accessdate=December 4, 2005 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Jungtinės Karalystės tyrimų biuro pagrindiniai tikslai buvo [[Trečiasis pasaulis|Trečiojo pasaulio]] šalyse.<ref name="Death of the department that never was">[http://www.cambridgeclarion.org/e/fo_deceit_unit_graun_27jan1978.html Death of the department that never was] from ''[[The Guardian]]'', January 27, 1978</ref> Taip pat tai buvo naudojama britų žiniasklaidos ir nuomonės formavime. Teikiant medžiagą BBC World Service buvo sudaryti slapti sąrašai, patvirtinti žurnalistų ir profesinių sąjungų, kurioms buvo siūloma medžiaga, nors ne visada joms priimtina. Ideologinis ir platesnis konfliktas tarp Sovietų Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos baigėsi daugybe pasieninių operacijų. Viena iš šio periodo technikų buvo „atgalinė transliacija“, kurios metu radio programa buvo įrašoma ir eteryje transliuojama atbulomis (tai buvo daroma tam, kad žinutė skirta kitai vyriausybei, galėtų būti transliuojama, tačiau paprastas klausytojas negalėtų suprasti turinio). Komunistinių šalių, konkrečiai Rusijos, propagandoje buvo pabrėžiamos socialinės problemos, tokios kaip skurdas ir nesąjunginiai vyriausybės veiksmai. Kapitalistinių šalių darbininkai buvo vaizduojami kaip ideologiškai uždari. Propaganda tvirtino, jog turtingi JAV piliečiai savo pinigus susikrovė iš [[ginklų pramonė|ginklų gamybos]]. Tai pat buvo tvirtinama, kad JAV stiprios rasizmo ar neofašizmo idėjos. Vakarų propaganda, vaizduodama komunistines šalis, stengėsi pavaizduoti gyventojo, laikomo įkaitu vyriausybės, kuri „plauna jam smegenis“, paveikslą. Vakarai taip pat sukūrė Rytų baimę, vaizduodami agresyvią Sovietų Sąjungą. Jungtinėms Amerikos Valstijoms [[Kuba]] buvo pagrindinis propagandos šaltinis ir taikinys tiek CŽV, tiek Kubos pabėgėlių grupėms. [[Džordžas Orvelas|Džordžo Orvelo]] romanai „[[Gyvulių ūkis]]“ ir „[[1984-ieji]]“ yra knygos, faktiškai naudojamos propagandai. Nors jų veiksmas vyksta ne Sovietų Sąjungoje, šios knygos yra apie totalitarinius režimus, kurie nuolat politiniais tikslais iškraipo kalbą. Šie romanai buvo naudojami atvirai propagandai. Pavyzdžiui, CŽV savais tikslais [[1950]] m. slapta suorganizavo „Gyvulių ūkio“, kaip animacinio filmo, su nedideliai scenarijaus pakeitimais, pasirodymą.<ref>[http://film.guardian.co.uk/features/featurepages/0,4120,908925,00.html Guardian&nbsp;— The cartoon that came in from the cold -]</ref> ==== Vietnamo karas ==== Kaip priemonė kontroliuoti žmonių nuomonę, propaganda buvo plačiai naudojama komunistinių ir kapitalistinių (JAV) jėgų. Radijo stotys, tokios kaip „Hanojaus radijas“ buvo neatsiejama [[Šiaurės Vietnamas|Šiaurės Vietnamo]] propagandos operacijų dalis. Komunistinio Vietnamo politikas Mai Chi Tao, komentuodamas propagandos naudojimą, teigė:<ref>New York Times Magazine, March 29, 1981</ref> <blockquote>„Ho Chi Minh gali būti blogas žmogus; Niksonas gali būti didis žmogus. Amerikiečiai gali turėti teisingas priežastis; mes galime neturėti teisingų priežasčių. Bet mes laimėjome, o amerikiečiai pralaimėjo, nes mes įtikinome žmones, kad Ho Chi Minh yra didis žmogus, kad Niksonas yra žudikas ir kad amerikiečiai yra okupantai. Pagrindinis veiksnys yra žmonių ir jų nuomonės kontrolė. Tik Marksizmas-Leninizmas gali tai padaryti.“</blockquote> ==== Revoliucija Centrinėje ir Rytų Europoje ==== Dramatiškų 1989 metų revoliucijų Centrinėje ir Rytų Europoje metu propagandiniai plakatai buvo svarbus ginklas opozicijos rankose. Spausdinti ir rankų darbo plakatai atsirado ant Berlyno sienos, Švento Wenceslas statulos Prahoje, aplink nepažymėtą Imrės Nadžio kapą Budapešte ir tai buvo svarbu demokratiniams pokyčiams. ===== Jugoslavijos karai ===== Federalines [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] ir [[Kroatija|Kroatijos]] valdžia propagandą naudojo kaip karinę strategiją [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karų]] metu. Propagandos dėka žmonėms kėlė baimę ir neapykantą. Ypatingai [[serbai]] buvo kurstomi prieš kitas etnines grupes ([[bosniai|bosnius]], [[kroatai|kroatus]], [[albanai|albanus]] ir kitus svetimšalius).<ref name="Boston University">{{cite web|date=1999 m. balandžio 12 d|title=Serbian Propaganda: A Closer Look|url=http://www.bu.edu/globalbeat/pubs/Pesic041299.html|quote=NOAH ADAMS: The European Center for War, Peace and the News Media, based in London, has received word from Belgrade that no pictures of mass Albanian refugees have been shown at all, and that the Kosovo humanitarian catastrophe is only referred to as the one made up or overemphasized by Western propaganda. <br /> Also, and we quote from the report, "information programs are designed to present the illegitimacy of a NATO aggression on Yugoslavia, the unanimity of the Serbian people in resisting the enemy and Serbian invincibility. All three aims are wrapped in a nationalistic code, `most powerful Western nations, killers, death disseminators, fascists, dictators, criminals, villains, bandits, vandals, barbarians, gangsters, vampires, cowards, perverts, lunatics, scum and trash who want to destroy the small but honorable, dignified, freedom-loving Serbian nation.|access-date=2013-03-15|archive-date=2013-06-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20130604064124/http://www.bu.edu/globalbeat/pubs/Pesic041299.html|url-status=dead}}</ref> Serbijos žiniasklaida dėjo daug pastangų išteisindama, persvarstydama ir neigdama galybę karo nusikaltimais kaltinamų serbų, kurie vykdė karinius veiksmus prieš svetimšalius Jugoslavijos karo metu. Pasak tarptautinio kriminalinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (ICTY) išvadų prieš Serbijos politinius ir karinius lyderius, Bosnijos karo metu, propaganda buvo serbų lyderių strateginio plano dalis, nukreipta į serbų gyvenamas vietas [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]], kartu siekant užimti šias teritorijas ir sukurti nepriklausomą serbų valstybę, iš kurios dauguma kitataučių būtų iškeldinti. Serbijos lyderiai suprato, kad tokia strategija gali būti įgyvendinta tik naudojant jėgą ir įbauginat, tokiu būdu vykdant karinius nusikaltimus.<ref name="ICTY: Radoslav Brđanin verdict - 1. Joint Criminal Enterprise">{{cite web|url=http://www.un.org/icty/brdjanin/trialc/judgement/brd-tj040901e1.htm#VIIA1|title=ICTY: Radoslav Brđanin verdict - 1. Joint Criminal Enterprise|archiveurl=https://web.archive.org/web/20040902222436/http://www.un.org/icty/brdjanin/trialc/judgement/brd-tj040901e1.htm#VIIA1|archivedate=2004-09-02|access-date=2013-03-15|url-status=live}}</ref><ref name="ICTY: Radoslav Brđanin verdict&nbsp;— C. The implementation of the Strategic Plan in the Bosnian Krajina">{{cite web|url=http://www.un.org/icty/brdjanin/trialc/judgement/brd-tj040901e1.htm#IVC|title=ICTY: Radoslav Brđanin verdict&nbsp;— C. The implementation of the Strategic Plan in the Bosnian Krajina|archiveurl=https://web.archive.org/web/20040902222436/http://www.un.org/icty/brdjanin/trialc/judgement/brd-tj040901e1.htm#IVC|archivedate=2004-09-02|access-date=2013-03-15|url-status=live}}</ref> Kroatai taip pat naudojo propaganda: prieš serbus nuolatos, prieš bosnius 1992–1994 m. [[Kroatijos-Bosnijos karas|Kroatijos-Bosnijos karo]] metu. Tai buvo didžioji [[Bosnijos karas|Bosnijos karo]] dalis. Lašva slėnio „etninio valymo“ metu Kroatijos kariai užėmė televizijos transliavimo stotį (pvz., Skradne), čia sukūrė savo televiziją ir radijų tam, kad išlaikytų vietinę propagandą. Užgrobė viešas institucijas, iškėlė Kroatijos vėliavą ir įvedė nauja vietinę valiutą – Kroatijos dinarą. Šiuo laikotarpiu [[Busovača|Busovačos]] bosniai buvo priversti pasirašyti priklausomybės Kroatijai aktą, jausti galybes užpuolimų prekybos ir verslo vietose. Vietiniai bijojo tapti masinių nusikaltinų aukomis ir palaipsniui paliko šia teritoriją.<ref name="ICTY: Blaškić verdict&nbsp;— A. The Lasva Valley: May 1992&nbsp;– January 1993 - b) The municipality of Busovača">{{cite web|url=http://www.un.org/icty/blaskic/trialc1/judgement/bla-tj000303e-3.htm#IIIA1b|title=ICTY: Blaškić verdict&nbsp;— A. The Lasva Valley: May 1992&nbsp;– January 1993 - b) The municipality of Busovača|archiveurl=https://web.archive.org/web/20010905063836/http://www.un.org/icty/blaskic/trialc1/judgement/bla-tj000303e-3.htm#IIIA1b|archivedate=2001-09-05|access-date=2013-03-15|url-status=live}}</ref> Pasak ICTY teismo rūmų, Blaškičiaus byloje kroatų valdžią sukūrė [[Kiseliakas|Kiseliako]] nacionalistinė propaganda. Panaši situacija susiklostė [[Mostaras|Mostare]] ir [[Gorni Vakufas-Uskoplė|Gorni Vakufe]]. Čia veikė radijo stotis Radio Uskoplje. Taip pat vietinė propaganda, kontroliuojama kroatų, darė poveikį Bosnijoje ir Herzegovinoje. Čia ji buvo palaikoma dienraščių, kaip „Večernji list“, ir Kroatijos radijo-televizijos bei ypač kontroversiškųjų žurnalistų, kaip Dijana Čuljak ir Smiljko Šagolj. Pastaruosius kaltino bosnių aukų šeimos dėl karo teisiamųjų žudynių kurstymo, kai žurnalistai transliavo reportažą apie įtariamuosius teroristus, kuriuos sulaikė kroatų kariai, nelaisvėje laikę civilius. Karo teisiamųjų lavonai vėliau buvo rasti masinėje kapavietėje Gorancių kaime. Kroatijos radijas-televizija pristatė kroatų užpuolimą Mostare, kaip bostniu ir islamistų ataką prieš Kroatus alijanse su serbais. Pasak ICTY, pirmomis 1993 m. gegužės mėn. valandomis kroatų gynybos taryba (HVO) atakavo Mostarą naudodamasi artilerija, minosvaidžiais, sunkiaisiais ginklais ir lengvaisiais šauliais. Kroatų gynybos taryba (HVO) kontroliavo visus kelius, vedančius į Mostarą ir tarptautinės organizacijos nebuvo įleidžiamos. Mostaro radijas pranešė, kad visi bosniai turėtų iškelti baltą vėliavą pro savo langus. HVO ataka buvo gerai paruošta ir suplanuota.<ref>“ICTY: Naletilić and Martinović verdict – Mostar attack“.</ref> [[ICTY]] bandymų prieš kroatų karo vadus metu, dauguma kroatų žurnalistų dalyvavo kaip gynybos liudytojai siekiantys susieti kroatų kariuomenės nusikaltimus prieš svetimšalius civilius (bosnius Bosnijoje ir hercegoviniečius Serbijoje ir Kroatijoje). Bandymų susidoroti su Tihomir Blaškić (vėliau buvo nuteistas už karo nusikaltimus), Ivica Mlivončić, kroatų kolonistus metu, Tihomir Blaškić bandė apginti save kroatų dienraštyje „Slobodna Dalmacija“ bei pristatė daugybę kaltinimų savo knygoje, pavadinimu „Zločin s pečatom“, apie tariamą kroatų genocidą (dauguma informacijos neįrodyta arba neteisinga), kuri buvo teismo buvo nutarta laikyti neturinčia reikšmės. Po nuosprendžio, jis toliau rašė dienraščiui „Slobodna Dalmacija“ prieš ICTY, pristatydamas tai kaip „prieškroatiškąjį“ teismą ir teigdamas, jog ICTY negali būti nešališkas, nes jis yra finansuojamas Saudo Arabijos.<ref>Slobodna Dalmacija&nbsp;— NAJVEĆI DONATOR HAAŠKOG SUDA JE&nbsp;— SAUDIJSKA ARABIJA [http://www.hsp1861.hr/vijesti1/011228im.htm]</ref><ref>[http://www.aimpress.ch/dyn/pubs/archive/data/200110/11005-004-pubs-zag.htm Igor Lasić&nbsp;— Izlog izdavačkog smeća] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130117044832/http://www.aimpress.ch/dyn/pubs/archive/data/200110/11005-004-pubs-zag.htm |date=2013-01-17 }}</ref> === Moderniosios propagandos technikos === ==== Afganistano karas ==== 2001 metų invazijos į [[Afganistanas|Afganistaną]] [[psichologinis karas|psichologinės operacijos]] tikslas buvo demoralizuoti [[Talibanas|Talibaną]] ir įgauti Afganistano gyventojų pasitikėjimą. Bent šeši EB-130E Commando Solo orlaiviai buvo naudojami sutrikdyti vietos radijo signalus, pakeičiant juos propagandiniais pranešimais. Taip pat Afganistane buvo išplatinti įvairūs lankstinukai, kuriuose siūlomas atlygis už [[Osama bin Ladenas|Osamą bin Ladeną]] ir kitus nusikaltusius asmenis. Lankstinukuose amerikiečiai yra parodomi kaip geri Afganistano draugai, tuo tarpu Talibanas vaizduojamas tik iš įvairių neigiamų pusių. Kituose lankstinukuose pasirodė [[Mohamedas Omaras|Mohamedo Omaro]] nuotraukos su žodžiais „Mes stebime“. ==== Irako karas ==== Vykstant [[Irako karas|Irako karui]], tiek Jungtinės Valstijos, tiek [[Irakas]] pasitelkė į pagalbą propagandą. Jungtinės Valstijos įsteigė kampanijas, teisinančias vykstantį karą ir kurių tikslas buvo nuversti [[Sadamas Huseinas|Sadamo Huseino]] vyriausybę Irake.<ref name="Altheide, David L 2009">Altheide, David L. "War and Mass Mediated Evidence. " Cultural Studies&nbsp;— Critical Methodologies 9 (2009): 14-22.</ref> ===== Irako propaganda ===== Irako sukilėlių planas buvo įgyti kiek įmanoma daugiau paramos, naudojant smurtą kaip propagandos įrankį.<ref name="Garfield, Andrew 2007">Garfield, Andrew. "The U.S. Counter-propaganda Failure in Iraq. " Middle East Quarterly 14 (2007): 23-32.</ref> Įkvėpti [[Vietkongas|Vietkongo]] taktikos, [[Irako sukilimas|maištininkai]] vykdė greitą judėjimą, kad užkluptų koaliciją nepasiruošusią.<ref> Garfield, Andrew. "The U.S. Counter-propaganda Failure in Iraq. " Middle East Quarterly 14 (2007): 23-32.</ref> Naudodami ne technologines strategijas savo pranešimams perduoti, jie lengvai galėjo sulaukti paramos. [[Graffiti]] šūkiai, šlovinantys daugelio grupės lyderių dorybes ir smerkiantys Irako vyriausybę, buvo viešinami ant gatvės sienų ir namų. Tam pačiam tikslui pasiekti buvo pasitelkiamos ir kitos priemonės: skrajutės, lankstinukai, straipsniai, paskelbti laikraščiuose ir žurnaluose.<ref>Garfield, Andrew. "The U.S. Counter-propaganda Failure in Iraq. " Middle East Quarterly 14 (2007): 24</ref> Sukilėliai taip pat pagamino CD ir DVD diskus ir išplatino juos bendruomenėms, parodydami, kad Irako ir JAV vyriausybė turi galingą įtaką. Be viso to, irakiečiai sukūrė ir įsteigė [[arabų kalba|arabų kalbos]] televizijos stotį, kad perduotų informaciją Irako tautai apie amerikiečių skelbiamus gandus ir melą apie vykstantį karą.<ref name="ReferenceB">Garfield, Andrew. "The U.S. Counter-propaganda Failure in Iraq. " Middle East Quarterly 14 (2007): 26</ref> ===== JAV propaganda Irake ===== [[Vaizdas:Your future al-Zarqawi.jpg|thumb|JAV [[pamfletas]], platintas Irake. Tekste rašoma: „Tai jūsų ateitis al-Zarqawi “ ir vaizduoja [[al-Qaeda]] kovotojus al-Zarqawi, įkalintus narve.]] US PSYOP pamphlet disseminated in Iraq. Text: „This is your future al-Zarqawi“ and shows al-Qaeda fighter al-Zarqawi caught in a rat trap. Norėdami pasiekti savo tikslą nedideliame, Pro-Vakarų Irake, JAV valdžios institucijos elgėsi atsargiai, kad išvengtų konfliktų su islamo kultūra. JAV įgyvendino savo sumanymą, pavadinamu „Juodoji propaganda“, sukurdami klaidingas ir netikras radijo asmenybes. Kitas „Juodosios propagandos“ žingsnis buvo nukreiptas į straipsnius laikraščiuose. JAV institucijos papirko irakiečius, kad šie savo laikraščiuose publikuotų ne savo, o amerikiečių karių parašytas naujienas ir straipsnius.<ref name="ShahAnup">Shah, Anup. Iraq War Media Reporting, Journalism and Propaganda. Aug 1, 2007. May 12, 2009. <http://www.globalissues.org/article/461/media-reporting-journalism-and-propaganda.></ref> JAV buvo kur kas sėkmingesnė su „Amerikos balso“ kampanija, kuri yra sena Šaltojo karo taktika, kai savanaudiškai išnaudojamas žmonių noras gauti informacijos. 2005 metų lapkritį, „[[Chicago Tribune]]“ ir „[[Los Angeles Times]]“ paskelbė, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė manipuliavo žinių pranešėjais iš Irako žiniasklaidos bei demoralizavo sukilėlius tam, kad įgautų daugiau nuolankumo savo vykdomiems veiksmams.<ref> Goldstein, Sol. "A Strategic Failure: American Information Control Policy in Occupied Iraq. " Military Review 88.2 (Mar. 2008): 58-65.</ref> Kariškių atstovas Irake, pulkininkas leitenantas Barry Johnson sakė, kad programa yra svarbi kovos su dezinformacija dalis, o buvusio [[JAV gynybos sekretorius|gynybos sekretoriaus]] [[Donald Rumsfeld]] atstovas spaudai teigė, jog įtarimai manipuliavimu kelią nerimą, jei tai iš tiesų vyksta. Gynybos departamentas patvirtino programos egzistavimą.<ref>{{cite news | last = Baldor | first = Lolita C. | title = U.S. Military Unclear on 'Planted' Stories | agency = Associated Press | date = November 30, 2005 | url = http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?f=/n/a/2005/11/30/national/w140545S58.DTL | archiveurl = https://web.archive.org/web/20060630204816/http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?f=%2Fn%2Fa%2F2005%2F11%2F30%2Fnational%2Fw140545S58.DTL | archivedate = 2006-06-30 | access-date = 2021-01-27 | url-status=live }}</ref><ref>{{cite news | last = Baldor | first = Lolita C. | title = Pentagon describes Iraq propaganda plan | agency = Associated Press | date = December 2, 2005 | url = http://www.miami.com/mld/miamiherald/news/13305355.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20051205031408/http://www.miami.com/mld/miamiherald/news/13305355.htm | archivedate = 2005-12-05 | access-date = 2013-03-15 | url-status=live }}</ref> ==== Propaganda, skirta amerikiečiams ==== JAV vyriausybė buvo smerkiama dėl propagandos, kuria buvo norima paveikti savus žmones. Šis faktas sukėlė daug diskusijų. Jon Western savo knygoje „Selling Intervention & War“ teigė, jog prezidentas [[George Walker Bush|Džordžas Bušas]] „pardavinėjo karą“ visuomenei.<ref>Thrall, A. Trevor. "A Review of: "Weapons of Mass Deception: The Uses of Propaganda in Bush’s War on Iraq, by Sheldon Rampton and John Stauber Weapons of Mass Persuasion: Marketing the War Against Iraq, by Paul Rutherford Selling Intervention & War: The Presidency, the… " Political Communication 24.2 (Apr. 2007): 202–207.</ref> Prezidentas antradienį, 2005 m. gegužės 24 d., Ročesteryje (Niujorko valstija) sakė kalbą Atėnės scenos menų centre. Įpusėjus renginiui, Džordžas Bušas teigė: „Sekdami mano nuoseklų darbą, jūs turite nuolat tai kartoti vėl ir vėl ir vėl, kad tiesa, slypinti propagandoje, įsiskverbtų į jus ilgam.“ Žmonės turėjo savo pradines reakcijas karui su terorizmu, bet skelbiant vis daugiau šališkos ir įtikinančios informacijos, Irakas buvo nuteiktas neigiamai.<ref>John, Sue Lockett, et al. "Going Public, Crisis after Crisis: The Bush Administration and the Press from September 11 to Saddam. " Rhetoric & Public Affairs 10.2 (Summer2007 2007): 195–219.</ref> Amerikos tikslas buvo pašalinti Sadamo Huseino galią Irake paskelbiant kaltinimus dėl galimų masinio naikinimo ginklų Osamai bin Ladenui. Netrukus žiniasklaidoje pasirodė šokiruojantys ir nerimą keliantys vaizdai bei video medžiaga, kuriuose [[kankinimas|kankinami]] žmonės bei vykdomi kiti nusikaltimai už Irako valdžios akių.<ref name="O'Shaughnessy, Nicholas 2004">O’Shaughnessy, Nicholas. "Weapons of Mass Seduction: Propaganda, Media and the Iraq War. " Journal of Political Marketing 3.4 (2004): 79-104. America: History & Life.</ref> ==== Šiaurės Korėja ==== Kiekvienais metais valstybinė [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] leidykla išleidžia keletą [[Karikatūra|karikatūrų]] (Šiaurės Korėjoje vadinamų ''geurim-chaek''), iš kurių daugelis yra neteisėtai gabenamos per Kinijos sieną, o kartais pasiekia net universitetų bibliotekas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Knygos skirtos skiepyti Čučhė filosofiją – radikalų valstybės pasitikėjimą savimi. ==== Rusijos propaganda ==== [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] metu išryškėjo naujas propagandos modelis, panaudojantis šiuolaikinių technologijų galimybę tiekti iš tiesų daug informacijos. Šios propagandos metu pateikiamas ištisinis neaiškių istorijų, tarpusavyje prieštaraujančių aprašymų ir tiesioginės dezinformacijos srautas, kuriuo metu labai nesiekiama įtikinti, tik supainioti. Užuot bandžius patraukti klausytoją įtikinama ideologija ar ateities vizija, siekiama įteigti, jog tiesa yra nežinoma, todėl vienintelis protingas elgesys yra sekti stipriausiu lyderiu. Ši propaganda pagrįsta nuostata, jog žlugus komunizmo vizijai, rimtų idealų nebeliko, ir politiniai įsitikinimai dabar labiau grindžiami emocijomis.<ref name='Pomerantsev'>Sean Illing (2019). The Russian roots of our misinformation problem [https://www.vox.com/world/2019/10/24/20908223/trump-russia-fake-news-propaganda-peter-pomerantsev vox.com]</ref> Pavyzdžiui, komentuodama raketinę ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą, Rusijos žiniasklaida prieštaringai rašė čia kad buvo atakuotas ginklų sandėlys ir nuo jo gaisras persimetė į prekybos centrą, čia kad tas prekybos centras neveikė, čia kad ataką surengė patys ukrainiečiai provokacijos tikslais, čia kad jokios atakos nebuvo ir viskas suklastota. Nebuvo netgi pasiūlyta kokių noras klastotės ar savo pusės atakos įrodymų, tiesiog nuolat kartojama.<ref>Ukraine war: Kremenchuk shopping centre attack claims fact-checked [https://www.bbc.com/news/61967480 bbc.com]</ref> Peter Pomerantsev, Tarybų Sąjungoje gimęs britų žurnalistas, teigia jog šiuo metu žmonės nesuprata, kas ir kaip juos supančiai informacinei aplinkai suteikia esamą pavidalą. Jie nežino, kodėl algoritmas jiems rodo būtent tą or ne kitą informacijos fragmentą. Jie nenutuokia, kokia informacija apie juos pačius pačius panaudojama atrinkti pateikiamas žinias, ir kodėl. Jie nesusigaudo, kas iš to kas matoma yra natūraliai sukurtas turinys o kas koordinuota propagandos kompanija. Jiems neaišku, kaip tie informacijos srautai kuriami, kieno ir kokiais tikslais.<ref name='Pomerantsev'/> ==== Meksikos narkotikų karteliai ==== Narkotikų karteliai vertėsi propaganda ir psichologinėmis kampanijomis, kad paveiktų savo konkurentus. Jie naudojo plakatus, kad juos įbaugintų. Kai kurie karteliai vykdė viešųjų ryšių kampanijas, dalindami brošiūras ir informacinius lapelius. Jie galėjo kontroliuoti informacinę aplinką nuo pavojingų žurnalistų ir kitų, kurie buvo nusistatę prieš juos. Taip pat jie parengė įdarbinimo strategijas skirtas jauniems žmonėms, kad paragintų juos prisijungti prie kartelio grupės. Žodį „Narko“ jie sėkmingai pavertė firminiu ir jis tapo Meksikos kultūros dalimi. Yra nemažai muzikos, televizijos laidų, literatūros, gėrimų, maisto ir architektūros, kurie buvo paženklinti „narkomafijos“ ženklu.<ref>{{cite news|url=http://www.globalpost.com/dispatch/worldview/101026/mexico-drug-war-cartels-newspapers|title=Analysis: A PR department for Mexico's narcos|last=O'Connor|first=Mike|date=2010 m. lapkričio 5 d|work=GlobalPost|accessdate=2012-03-28}}</ref><ref>{{cite news|url=http://mexicoinstitute.wordpress.com/2011/02/21/the-narco-generation/|title=The Narco Generation|last=Beckhart|first=Sarah|date=2011 m. vasario 21 d|work=AL DÍA|publisher=Woodrow Wilson International Center for Scholars's Mexico Institute|accessdate=2012-03-28}}</ref> == Propaganda Lietuvoje == [[File:Propaganda News Item on Soviet Takeover of Lithuania - Memorial Museum Adjacent to Ninth Fort - Nazi Genocide Site - Kaunas - Lithuania (27306653623) (2).jpg|thumb|1940 m. Sovietų propagandinis laikraštis]] Propaganda, kaip politinės komunikacijos specifinė dalis, dažnai turi neigiamą atspalvį visuomenėje visų pirma prisimenant totalitarinių propagandų istorines praktikas ir siejant jas su egzistavusiais represiniais sovietų, nacių ir kitais režimais. Šiandien propaganda dažnai yra tyrinėjama istorinės analizės metodais ir atskleidžiama tik istorinės propagandos politinė įtaka įvairiems pasaulio ir Lietuvos įvykiams. Įsivaizduojama, kad propagandos, kaip įvairių karų ir konfliktų komunikacijos, turinys privalėjo būti orientuotas į kvietimą mobilizuotis ar būti solidariems priešo akivaizdoje. Kiti propagandos apibūdinimai dažnai siejami arba su agresyvia (meluojančia) reklama, arba tapatinami su politine komunikacija, arba laikomi primityvia, vienpuse, grįžtamojo ryšio nereikalaujančia informacijos sklaida. Lietuvoje naujasis susidomėjimas propaganda kaip specialiu komunikaciniu reiškiniu pastebimas nuo [[Rolandas Paksas|R. Pakso]] prezidentavimo laikotarpio, kai visuomenėje išaiškėjo Rusijos bendrovių kėslai destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje (prisiminus planą „Laumžirgis“).{{faktas}} Propagandą jau buvo galima suvokti ne tik kaip istorinį reiškinį, bet ir kaip veikiantį politinės komunikacijos reiškinį – manipuliacinėmis priemonėmis įtikinantį, mobilizuojantį, uždegantį, įkvepiantį konkrečiam veiksmui. Propaganda remiasi galios santykiais ir veikia ten, kur yra remiamos struktūrinės jėgos. Iki to laiko į propagandą buvo žiūrima pasyviai ir gana negatyviai.<ref>http://archive.minfolit.lt/arch/20501/20822.pdf{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.lrytas.lt/-12264832971224443073-lrytas-lt-paskaita-7-filosofas-g-ma%C5%BEeikis-propaganda-taikosi-%C4%AF-m%C5%ABs%C5%B3-geismus-nuotraukos-video-garso-%C4%AFra%C5%A1as.htm|title=lrytas.lt paskaita: 7. Filosofas G.Mažeikis: „Propaganda taikosi į mūsų geismus“ (nuotraukos, video, garso įrašas)|date=2008 m. lapkričio 13 d|access-date=2013-03-15|archive-date=2011-08-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20110819210000/http://www.lrytas.lt/-12264832971224443073-lrytas-lt-paskaita-7-filosofas-g-ma%C5%BEeikis-propaganda-taikosi-%C4%AF-m%C5%ABs%C5%B3-geismus-nuotraukos-video-garso-%C4%AFra%C5%A1as.htm|url-status=dead}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{SavStr}} [[Kategorija:Propaganda| ]] 4uuy0gqenqwqcxk2bru0gzdfwmyxa6k 0 10088 7855924 7845023 2026-06-13T22:53:47Z InternetArchiveBot 150094 Add 3 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855924 wikitext text/x-wiki {{reikšmės|Reichas}} {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = {{smaller|Vokietijos reichas}}<br>{{nobold|{{small|(1933–1943)}}}}<br>{{nobold|{{small|''Deutsches Reich''}}}} ---- {{smaller|'''Didžiosios Vokietijos reichas'''}}<br>{{nobold|{{small|(1943–1945)}}}}<br>{{small|''Großdeutsches Reich''}} |ilgas pavadinimas = |paprastas_pav = Trečiasis Reichas |žemynas = Europa |kilm = Trečiojo Reicho |regionas = |šalis = Vokietija |statusas = |imperija = |statuso_tekstas = |era = [[Tarpukaris]]{{·w}} [[Antrasis pasaulinis karas]] |valdymo_forma = [[nacizmas|Nacistinė]] [[totalitarizmas|totalitarinė]] [[vienpartinė sistema|vienpartinė]] [[diktatūra]] |parlamentas = [[Reichstagas (institucija)|Reichstagas]] |year_start = 1933 |year_end = 1945 |year_exile_start = |date_start = sausio 30 |date_end = gegužės 8 |event1 = [[Anšliusas]] |date_event1 = 1938 m. kovo 12 d. |event2 = [[Įsiveržimas į Lenkiją|Antrojo pasaulinio karo pradžia]] |date_event2 = 1939 m. rugsėjo 1 d. |event_start = [[Machtergraifungas]] |event_end = [[Vokietijos kapituliacija]] |p1 = Veimaro Respublika |vėliava_p1 =Flag_of_Germany_(3-2_aspect_ratio).svg |p2 = Saras (šalių lyga) |vėliava_p2 = Flag of Saar 1920-1935.svg |p3 = Pirmoji Austrijos Respublika |vėliava_p3 = Flag of Austria.svg |p4 = Čekoslovakijos respublika (1918–1938){{!}}Čekoslovakijos respublika |vėliava_p4 = Flag of Czechoslovakia.svg |p5 = Klaipėdos kraštas |vėliava_p5 = Flag of the Klaipėda Region.svg |p6 = Laisvasis Dancigo miestas |vėliava_p6 = Gdansk flag.svg |p7 = Antroji Lenkijos Respublika |vėliava_p7 = Flag of Poland.svg |p8 = Italijos Socialinė Respublika |vėliava_p8 = War flag of the Italian Social Republic.svg |p9 = Rytų Kantonai |vėliava_p9 = Flag of Belgium.svg |p10 = Liuksemburgas |vėliava_p10 = Flag of Luxembourg.svg |p11 = Elzasas-Lotaringija |vėliava_p11 = Flag of France.svg |p12 = Drava Banovina |vėliava_p12 = Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg |s1 = Flensburgo vyriausybė |vėliava_s1 = Flag of German Reich (1935–1945).svg |s2 = Sąjungininkų okupuota Vokietija |vėliava_s2 = Flag of Germany (1946-1949).svg |s3 = Sąjungininkų valdoma Austrija |vėliava_s3 = Flag of Austria.svg |s4 = Trečioji Čekoslovakijos respublika |vėliava_s4 = Flag of Czechoslovakia.svg |s5 = Lenkijos liaudies respublika{{!}}Lenkijos Liaudies Respublika |vėliava_s5 = Flag_of_Poland.svg |s6 = Elzasas-Lotaringija |vėliava_s6 = Flag of France.svg |s7 = Rytų Kantonai |vėliava_s7 = Flag_of_Belgium.svg |s8 = Liuksemburgas |vėliava_s8 = Flag_of_Luxembourg.svg |s9 = Italijos karalystė (1861–1946){{!}}Italijos karalystė |vėliava_s9 = Flag of Italy (1861-1946).svg |s10 = Kaliningrado sritis |vėliava_s10 = Flag of the Soviet Union 1923.svg |s11 = Saro protektoratas |vėliava_s11 = Flag of Saar.svg |s12 = Jugoslavija |vėliava_s12 = Flag of SFR Yugoslavia.svg |image_coat = Reichsadler.svg |simbolio_tipas = [[Vokietijos herbas#Istoriniai herbai|Herbas]]<br>{{smaller|(1935–1945)}} |herbas = |image_flag = Flag of Germany (1935–1945).svg |vėliavos_tipas = [[Trečiojo Reicho vėliava|Vėliava]]<br>{{smaller|(1935–1945)}} |vėliava = |image_map = Greater German Reich (1942).svg |image_map_caption = Vokietijos kontroliuojamos teritorijos, didžiausio išsiplėtimo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu (1942 m.) {{plainlist|style=padding-left: 0.6em; text-align: left;| {{legend2|#008000|Trečiasis Reichas{{efn|Įskaitant [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos ir Moravijos protektoratą]] bei [[Generalgubernija|Generalguberniją]].}}}}<br>{{legend2|#55c255|[[Reichskomisariatas|Civilių administruojamos okupuotos teritorijos]]}}<br>{{legend2|#a5dfa5|[[Karinė administracija (Trečiasis Reichas)|Kariuomenės administruojamos okupuotos teritorijos]]}} }} |nacionalinis_devizas = ''Ein Volk, ein Reich, ein Führer'' <br />„Viena tauta, vienas [[reichas]], vienas [[fiureris]]“ |valstybinis_himnas = ''[[Vokietijos himnas|Das Lied der Deutschen]]'' <br /> („Vokiečių daina“) <br /> ''[[Vokietijos himnas|Horst-Wessel-Lied]]'' <br /> („Horsto Veselio daina“) <br /> <div style="display:inline-block;margin-top:0.4em;">[[File:Песня Хорста Весселя.ogg|center]]</div> |sostinė = [[Berlynas]] |sostinė_tremtyje = |valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] |valiuta = Reichsmarkė (ℛℳ) |valdovo_titulas = [[Vokietijos federalinis prezidentas#Istorija|Prezidentas]] / [[fiureris]] |valdymo_metai1 = 1933–1934 |valdovas1 = [[Paul von Hindenburg]] {{small|(prezidentas)}} |valdymo_metai2 = 1934–1945 |valdovas2 = [[Adolfas Hitleris]] {{small|(fiureris ir reichskancleris)}} |valdymo_metai3 = 1945 |valdovas3 = [[Karl Dönitz]] {{small|(prezidentas)}} |atstovo_titulas = [[Reichskancleris|Kancleris]] |atstovavimo_metai1 = 1933–1945 |atstovas1 = [[Adolfas Hitleris]] |atstovavimo_metai2 = 1945{{efn|''De jure'' nuo balandžio 30 d. iki gegužės 1 d.}} |atstovas2 = [[Joseph Goebbels]] |atstovavimo_metai3 = 1945{{efn|''De jure'' nuo gegužės 2 d. iki gegužės 23 d.}} |atstovas3 = [[Lutz von Krosigk]] }} {{Vokietijos istorija}} '''Nacistinė Vokietija''' ({{de|NS-Staat}}),{{efn|{{de|Nationalsozialistischer Staat}} („Nacionalsocialistinė valstybė“), trumpiau ''NS-Staat'' („Nacistinė valstybė“), taip pat ''Nationalsozialistisches Deutschland'' („Nacionalsocialistinė Vokietija“).}} oficialiai '''Vokietijos reichas''' ({{de|Deutsches Reich}}), vėliau '''Didžiosios Vokietijos reichas''' ({{de|Großdeutsches Reich}}) – [[Vokietijos reichas|valstybė]], gyvavusi 1933–1945 m., kai [[Adolfas Hitleris]] ir [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija]] (NSDAP) valdė šalį, kurią pavertė [[totalitarizmas|totalitarine diktatūra]].<ref>{{VLE|XXIV|102-103||Trečiasis reichas (Drittes Reich)}}</ref> [[Nacistinė propaganda|Hitlerinė propaganda]] vartojo terminą '''Trečiasis reichas''' ({{de|Drittes Reich}}),{{efn|Reikšmė – „Trečioji imperija“.}} siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį. Terminas buvo siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – [[Šventoji Romos imperija|Šventąja Romos imperija]] (962–1806) ir [[Vokietijos imperija]] (1871–1918). Trečiasis reichas, kurį A. Hitleris ir naciai vadino „'''Tūkstantmečiu reichu'''“ ({{de|Tausendjähriges Reich}}), baigė gyvuoti 1945 m. gegužę, kai [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] nugalėjo Vokietiją, Europoje užbaigdami [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. 1933 m. sausio 30 d. [[Veimaro Respublika|Veimaro Respublikos]] [[Vokietijos federalinis prezidentas#Istorija|prezidentas]] [[Paul von Hindenburg|Paulius fon Hindenburgas]] paskyrė A. Hitlerį [[reichskancleris|Vokietijos kancleriu]]. 1933 m. kovo 23 d. priimtas [[Įgalinimo aktas]] suteikė A. Hitlerio vyriausybei teisę leisti įstatymus be [[Reichstagas (institucija)|Reichstago]] ar prezidento pritarimo. Nacių partija ėmė naikinti visą politinę opoziciją ir įtvirtinti savo valdžią. 1934 m. rugpjūčio 2 d. P. fon Hindenburgui mirus A. Hitleris kaip kancleris perėmė prezidento įgaliojimus ir pasiskelbė vokiečių tautos vadu – [[fiureris|fiureriu]]. Visa valdžia buvo sutelkta A. Hitlerio rankose ir jo žodis tapo aukščiausiu įstatymu. Naciai [[Didžioji depresija|Didžiosios depresijos]] įkarštyje, plėtodami karo pramonę ir [[mišri ekonomika|mišrią ekonomiką]], atkūrė ekonominį stabilumą ir panaikino didelį nedarbą. Nacių režimas, pasinaudojęs [[biudžeto deficitas|biudžeto deficitu]], ėmėsi didžiulės slaptos perginklavimo programos, suformavo [[Vermachtas|Vermachtą]] ir vykdė didelius viešųjų darbų projektus, pvz., [[autobanas|greitkelių]] tiesimas. Ekonominio stabilumo grąžinimas padidino režimo populiarumą. [[Rasizmas]], [[eugenika|nacių eugenika]] ir ypač [[antisemitizmas]] buvo pagrindiniai ideologiniai režimo bruožai. [[Germanai|Germanų tautas]] naciai laikė „[[pranašesnė rasė|pranašesniąja rase]]“ – gryniausia [[arijų rasė]]s šaka. [[Žydai|Žydų]] ir [[romai|romų]] diskriminacija bei persekiojimas prasidėjo iškart po atėjimo į valdžią. Pirmosios [[nacių koncentracijos stovyklos|koncentracijos stovyklos]] įkurtos 1933 m. kovo mėn. Žydai, [[liberalizmas|liberalai]], [[socializmas|socialistai]], [[komunizmas|komunistai]] ir kiti politiniai oponentai bei nepageidaujami asmenys buvo įkalinti, ištremti arba nužudyti. Krikščionių bažnyčios ir piliečiai, [[vokiečių pasipriešinimas nacizmui|priešinęsi A. Hitlerio valdžiai]], buvo engiami, o daugelis lyderių – įkalinti. Švietimas buvo orientuotas į [[mokslinis rasizmas|rasinę biologiją]], gyventojų politiką ir pasirengimą karinei tarnybai. Moterų karjeros ir mokymosi galimybės buvo apribotos. Poilsis ir turizmas buvo organizuojami pagal programą „Stiprybė per džiaugsmą“, o [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės]] pademonstravo Vokietiją tarptautinėje arenoje. [[Propagandos ministerija|Propagandos ministras]] [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]], pasitelkdamas spaudą, radiją, kiną, sportą, masinius renginius bei A. Hitlerio oratorinius gabumus, diegė visuomenei nacizmo idėjas. Vyriausybė kontroliavo meninę raišką: vienas meno formas skatino, o kitas uždraudė. Nuo 4-ojo dešimtmečio antros pusės nacistinė Vokietija, grasindama karu, kėlė vis agresyvesnius teritorinius reikalavimus. 1935 m. [[Saro kraštas]] [[plebiscitas|plebiscitu]] nubalsavo už prisijungimą prie Vokietijos, o 1936 m. A. Hitleris įvedė kariuomenę į [[Reino kraštas|Reino kraštą]], kuris po Pirmojo pasaulinio karo buvo demilitarizuotas. 1938 m. Vokietija [[anšliusas|prisijungė]] Austriją, vėliau tais pačiais metais – Čekoslovakijos [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]]. 1939 m. kovo mėn. [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakija]] paskelbta Vokietijai [[pavaldi valstybė|pavaldžia valstybe]]. Tuo tarpu likusioje Čekoslovakijoje įkurtas [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas]]. Netrukus po to, Vokietija privertė [[Lietuva|Lietuvą]] atiduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija su Sovietų Sąjunga pasirašė [[Molotovo-Ribentropo paktas|nepuolimo sutartį]]. 1939 m. rugsėjo 1 d. [[invazija į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]], [[Antrojo pasaulinio karo Europos teatras|Europoje pradėdama Antrąjį pasaulinį karą]]. Iki 1942 m. pabaigos Vokietija ir jos [[Ašis|Ašies]] sąjungininkės kontroliavo didžiąją dalį Europos ir [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]]. [[Reichskomisariatas|Reichskomisariatai]], civiliniai administraciniai vienetai, perėmė nacių užimtų teritorijų kontrolę, o likusioje Lenkijos dalyje įkurta [[Generalgubernija]]. Vokietija išnaudojo tiek savo okupuotų teritorijų, tiek sąjungininkų žaliavas ir darbo jėgą. [[Genocidas]], [[masinės žudynės]] ir didelio masto [[priverstinis darbas]] tapo esmine režimo dalimi. Nuo 1939 m. šimtai tūkstančių vokiečių, turinčių psichinę ar fizinę negalią, buvo nužudyti. [[Einsatzgruppen|Operatyvinės grupės]] – specialūs žudymo būriai – sekė paskui Vermachtą okupuotose teritorijose ir vykdė milijonų žydų bei kitų aukų genocidą – [[Holokaustas|Holokaustą]]. Nuo 1941 m. [[nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos]] ir [[naikinimo stovykla|naikinimo stovyklose]] buvo įkalinti arba nužudyti milijonai žmonių. Nors [[Barbarosos operacija|Vokietijos invazija į Sovietų Sąjungą]] 1941 m. iš pradžių buvo sėkminga, sovietų atsigavimas ir JAV įsitraukimas į karą lėmė, kad 1943 m. Vermachtas prarado iniciatyvą Rytų fronte ir jau 1944 m. pabaigoje buvo nustumtas iki prieškarinių sienų. 1944 m. išaugo Vokietijos miestų bombardavimas iš oro. Po [[išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipinimo Normandijoje]] Vokietiją iš rytų spaudė Sovietų Sąjunga, o iš vakarų – kiti [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]]. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija [[Vokietijos kapituliacijos aktas|kapituliavo]]. A. Hitlerio atsisakymas pripažinti pralaimėjimą kare lėmė dar šimtų tūkstančių žmonių mirtis paskutiniais karo mėnesiais. Sąjungininkai pradėjo Vokietijos [[denacifikacija|denacifikacijos]] procesą, o [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo teisme]] už karo nusikaltimus nuteisė išgyvenusią nacių vadovybę. == Priešistorė == 1919–1933 m. Vokietija buvo vadinama [[Veimaro Respublika]]. Tai buvo [[respublika]] su [[Pusiau prezidentinis valdymas|pusiau prezidentine sistema]]. Veimaro Respublika susidūrė su daugybe problemų. Šalį kamavo [[hiperinfliacija]], politiniai nesutarimai bei prieštaringi santykiai su [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] nugalėtojais – [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkais]].{{sfn|Childers|2017|pp=22–23, 35, 48, 124–130, 152, 168–169, 203–204, 225–226}} Po karo prasidėjo dideli Vokietijos ekonomikos sunkumai, daugiausia dėl [[reparacija|karo reparacijų]], kurias turėjo sumokėti pagal 1919 m. [[Versalio sutartis|Versalio sutartį]]. Vyriausybė spausdino pinigus, kad galėtų sumokėti reparacijas, tačiau didėjanti hiperinfliacija paskatino neregėtą kainų šuolį ir ekonomikos griūtį.{{sfn|Evans|2003|pp=103–108}} Dėl kilusios ekonominės krizės Vokietija nebuvo pajėgi išmokėti reparacijas Prancūzijai. Atsakydama į tai, 1923 m. Prancūzija [[Rūro okupacija|užėmė]] [[Rūro sritis|Rūro sritį]], o tai dar labiau pagilino krizę.{{sfn|Evans|2003|pp=186–187}} 1920 m. įkurta [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija]], geriau žinoma nacių partijos pavadinimu. Partija pakeitė prieš metus įkurtą [[Vokiečių darbininkų partija|Vokiečių darbininkų partiją]].{{sfn|Evans|2003|pp=170–171}} [[25 punktų programa|Nacių partijos programa]] apėmė Veimaro Respublikos nuvertimą, Versalio sutarties atšaukimą, radikalų [[antisemitizmas|antisemitizmą]] ir [[bolševizmas|antibolševizmą]].{{sfn|Goldhagen|1996|p=85}} Buvo žadama suteikti „[[gyvybinė erdvė|gyvybinės erdvės]]“ vokiečiams, suformuoti visuomenę rasės pagrindu ir „išvalyti“ šalį nuo [[žydai|žydų]], iš kurių bus atimta pilietybė ir pilietinės teisės.{{sfn|Evans|2003|pp=179–180}} Naciai siūlė tautinį ir kultūrinį atgimimą, pagrįstą [[Liaudies judėjimas (Vokietija)|Liaudies judėjimu]].{{sfn|Kershaw|2008|p=81}} Partija, ypač jos sukarinta organizacija [[Sturmabteilung|SA]], arba rudmarškiniai, naudojo fizinį smurtą, siekdama sustiprinti savo politinę įtaką, žlugdydama opozicinių organizacijų susirinkimus ir gatvėse užpuldama jų narius bei žydus.{{sfn|Evans|2003|pp=180–181}} Tokios dešiniosios ekstremistinės grupuotės buvo paplitusios [[Bavarija|Bavarijoje]], o jas toleravo dešiniesiems prijaučianti [[Gustav Ritter von Kahr|Gustavo fon Karo]] valdžia.{{sfn|Evans|2003|pp=181, 189}} 1929 m. spalio 24 d. [[Juodasis ketvirtadienis|žlugusi JAV akcijų rinka]] stipriai paveikė Vokietiją.{{sfn|Childers|2017|p=103}} Milijonai neteko darbo, o keli didieji bankai žlugo. A. Hitleris ir naciai ruošėsi pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad įgautų politinės galios. Jie žadėjo stiprinti ekonomiką ir suteikti darbo vietų.{{sfn|Shirer|1960|pp=136–137}} Daugelis rinkėjų nusprendė, kad nacių partija gali atkurti tvarką, numalšinti pilietinius neramumus ir sugrąžinti Vokietijos didybę. 1932 m. parlamento rinkimuose partija surinko 37,4 % balsų ir tapo didžiausia [[Reichstagas (institucija)|Reichstage]].{{sfn|Goldhagen|1996|p=87}} == Istorija == {{plačiau|Vokietijos istorija}} [[Vaizdas:Hitler portrait crop.jpg|thumb|left|180px|1934 m. [[Adolfas Hitleris]] tapo Vokietijos valstybės vadovu, gavęs [[fiureris|fiurerio]] ir [[reichskancleris|reichskanclerio]] titulą.]] === Nacių atėjimas į valdžią === {{pagr|Machtergraifungas}} Nors per dvejus 1932 m. Reichstago rinkimus naciai gavo daugiausia vietų, jie neįgijo absoliučios daugumos. A. Hitleris atsisakė prisijungti prie koalicinės vyriausybės, jei nebus jos vadovu.{{sfn|Evans|2003|pp=293, 302}} Spaudžiamas politikų, pramonininkų ir verslininkų, prezidentas [[Paul von Hindenburg|Paulius fon Hindenburgas]] 1933 m. sausio 30 d. paskyrė A. Hitlerį [[reichskancleris|Vokietijos kancleriu]]. Šis įvykis vadinamas [[Machtergraifungas|machtergraifungu]] – valdžios užgrobimu.{{sfn|Shirer|1960|pp=183–184}} 1933 m. vasario 27 d. naktį [[Reichstago gaisras|padegtas Reichstago pastatas]]. Olandų komunistas Marinus van der Lubbe pripažintas kaltu dėl gaisro sukėlimo. A. Hitleris paskelbė, kad padegimas reiškia komunistų sukilimo pradžią. 1933 m. vasario 28 d. išleistas [[Reichstago gaisro dekretas]] atšaukė daugumą [[piliečių laisvės|pilietinių laisvių]], įskaitant [[susirinkimų laisvė|susirinkimų teisę]] ir [[spaudos laisvė|spaudos laisvę]]. Dekretas taip pat leido policijai neribotam laikui sulaikyti žmones be pagrindo. Įstatymą lydėjo propagandos kampanija, paskatinusi visuomenės pritarimą šiai priemonei. SA ėmėsi smurtinio komunistų slopinimo, visoje šalyje sulaikydama 4000 [[Vokietijos komunistų partija|Vokietijos komunistų partijos]] narių.{{sfn|Evans|2003|pp=329–334}} 1933 m. kovo 23 d. Reichstage priimta [[Veimaro Konstitucija|Veimaro konstitucijos]] pataisa – Įgalinimo aktas, suteikęs A. Hitlerio vyriausybei labai didelius įgaliojimus.{{sfn|Evans|2003|pp=354, 359}} Ši pataisa leido A. Hitleriui ir jo kabinetui priimti įstatymus, net pažeidžiančius konstituciją, be prezidento ar Reichstago sutikimo.{{sfn|Evans|2003|p=351}} Kadangi įstatymo projektui priimti reikėjo dviejų trečdalių balsų daugumos, naciai pasitelkė bauginimą ir Reichstago gaisro dekreto nuostatas, kad neleistų dalyvauti [[Vokietijos socialdemokratų partija|socialdemokratams]].{{sfn|Shirer|1960|p=196}}{{sfn|Evans|2003|p=336}} Gegužės 10 d. vyriausybė areštavo socialdemokratų partijos turtą, o birželio 22 d. ji uždrausta.{{sfn|Evans|2003|pp=358–359}} Birželio 21 d. SA surengė kratą Vokietijos nacionalinės liaudies partijos (buvusių koalicijos partnerių) biuruose, o birželio 29 d. privertė nutraukti veiklą. 1933 m. liepos 14 d. priėmus įstatymą, nurodantį, kad nacių partija yra vienintelė teisėta partija, Vokietija tapo [[vienpartinė sistema|vienpartine valstybe]]. Naujų partijų steigimas pripažintas neteisėtu, o visos dar likusios politinės partijos uždraustos.{{sfn|Shirer|1960|p=201}} Įgalinimo aktas vėliau tapo teisiniu nacių sukurtos diktatūros pagrindu.{{sfn|Shirer|1960|p=199}} Kiti rinkimai 1933, 1936 ir 1938 m. buvo kontroliuojami nacių, juose išrinkti tik partijos nariai.{{sfn|Evans|2005|pp=109, 637}} === Vokietijos nacifikacija === {{pagr|Glaichšaltungas}} [[Vaizdas:Weimar Republic states map.svg|thumb|right|230px|Veimaro respublikos žemės. 1933–1934 m. panaikinta jų savivalda.]] A. Hitlerio ministrų kabinetas, naudodamasis Reichstago gaisro dekretu ir Įgalinimo aktu, pradėjo vadinamojo [[glaichšaltungas|glaichšaltungo]] ({{de|Gleichschaltung}} – ‘suvienodinimas’) procesą, dėl kurio visi gyvenimo aspektai tapo kontroliuojami partijos.{{sfn|McNab|2009|p=14}} Atskiros [[Vokietijos žemės|žemės]], kurių nekontroliavo išrinktos nacių vyriausybės ar nacių vadovaujamos koalicijos, buvo priverstos sutikti su reichskomisarų paskyrimu, kad žemės atitiktų centrinės valdžios politiką. Komisarai turėjo teisę skirti ir paleisti vietos vyriausybes, [[žemės parlamentas|žemių parlamentus]], pareigūnus ir teisėjus. Vokietija tapo [[unitarinė valstybė|unitarine valstybe]], kurios visas žemių vyriausybes kontroliavo nacių valdoma centrinė valdžia.{{sfn|Bracher|1970|pp=281–87}}{{sfn|Shirer|1960|p=200}} 1934 m. sausį žemių parlamentai ir [[Reichsratas]] (federaliniai aukštieji rūmai) panaikinti, o visos valstybinės galios perduotos centrinei valdžiai.{{sfn|Shirer|1960|p=200}} Visų pilietinių organizacijų, įskaitant žemės ūkio grupes, savanorių organizacijas ir sporto klubus, vadovybę pakeitė nacių rėmėjai arba partijos nariai. Šios organizacijos arba susijungė su nacių partija, arba nutraukė veiklą.{{sfn|Koonz|2003|p=73}} 1933 m. nacių vyriausybė [[Tarptautinė darbo diena|Gegužės pirmąją]] paskelbė „Nacionaline darbo diena“ ir pakvietė profesinių sąjungų atstovus į Berlyną švęsti. Kitą dieną SA nugriovė profesinių sąjungų biurus visoje šalyje, jos priverstos nutraukti veiklą, o jų vadovai suimti.{{sfn|Shirer|1960|p=202}} 1933 m. balandį priimtas Profesinių civilinių paslaugų atkūrimo įstatymas iš pareigų pašalino visus mokytojus, dėstytojus, teisėjus ir valdžios pareigūnus, kurie buvo žydai arba kurių įsipareigojimas partijai buvo įtariamas.{{sfn|Shirer|1960|p=268}} Tai reiškė, kad vienintelės nepolitinės institucijos, kurių nekontroliavo naciai, buvo bažnyčios.{{sfn|Evans|2005|p=14}} Nacių režimas panaikino Veimaro Respublikos simbolius, įskaitant [[Vokietijos vėliava|juodos, raudonos ir auksinės spalvos vėliavą]], ir priėmė perdarytą simboliką. Ankstesnė imperatoriškoji juodos, baltos ir raudonos spalvos trispalvė atkurta kaip viena iš dviejų oficialių Vokietijos vėliavų. Antroji buvo nacių partijos [[Trečiojo Reicho vėliava|vėliava su svastika]], kuri 1935 m. tapo vienintele valstybine vėliava. Partijos himnas „[[Horsto Veselio daina]]“ tapo antruoju šalies himnu.{{sfn|Cuomo|1995|p=231}} Vokietija vis dar buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, nes 6 mln. žmonių buvo bedarbiai, o [[prekybos balansas]] kėlė nerimą.{{sfn|McNab|2009|p=54}} Naudojant [[biudžeto deficitas|biudžeto deficitą]], viešųjų darbų projektai pradėti 1934 m., vien iki tų metų pabaigos sukurta 1,7 mln. naujų darbo vietų.{{sfn|McNab|2009|p=54}} Pradėjo kilti [[vidutinis darbo užmokestis]].{{sfn|McNab|2009|p=56}} === Diktatūros įtvirtinimas === SA vadovybė ir toliau darė spaudimą didinti politinę ir karinę galią. Reaguodamas į tai, A. Hitleris nurodė [[SS]] ir [[gestapas|gestapui]] pradėti visos SA vadovybės „valymą“.{{sfn|Kershaw|2008|pp=309–314}} A. Hitleris nusitaikė į SA štabo viršininką [[Ernst Röhm|Ernstą Remą]] ir kitus SA lyderius, kurie kartu su daugeliu A. Hitlerio politinių oponentų (tokių kaip [[Gregor Strasser|Gregoras Štraseris]] ir buvęs kancleris [[Kurt von Schleicher|Kurtas fon Šleicheris]]) buvo areštuoti ir sušaudyti.{{sfn|Evans|2005|pp=31–34}} Iš viso iki ryto nužudyta apie 200 žmonių. Šis įvykis pramintas [[Ilgųjų peilių naktis|Ilgųjų peilių naktimi]].{{sfn|Kershaw|2008|pp=306–313}} 1934 m. rugpjūčio 2 d. mirė prezidentas P. fon Hindenburgas. Dieną prieš ministrų kabinetas priėmė „Įstatymą dėl aukščiausių Reicho valstybinių pareigų“, kuriame teigiama, kad mirus P. fon Hindenburgui prezidento pareigos bus panaikintos, o jo įgaliojimus perims kancleris.{{sfn|Overy|2005|p=63}} A. Hitleris, tapęs valstybės ir vyriausybės vadovu, pasiskelbė vokiečių tautos „[[fiureris|vadu ir kancleriu]]“ (''Führer und Reichskanzler'').{{sfn|Evans|2005|p=44}} Vokietija tapo totalitarine valstybe su A. Hitleriu priešakyje.{{sfn|Shirer|1960|pp=226–227}} Būdamas valstybės vadovu, A. Hitleris tapo vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu. Naujasis įstatymas numatė pakeistą karių ištikimybės priesaiką, kad jie patvirtintų ištikimybę ne vyriausiojo vado pareigybei ar valstybei, o asmeniškai A. Hitleriui.{{sfn|Kershaw|2008|p=317}} Rugpjūčio 19 d. prezidento ir kanclerio pareigų sujungimui [[plebiscitas|plebiscitu]] pritarė 90 % gyventojų.{{sfn|Shirer|1960|p=230}} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1968-101-20A, Joseph Goebbels.jpg|thumb|upright|Propagandos ministras [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]]]] Daugumai vokiečių palengvėjo, kad Veimaro eros konfliktai ir gatvių susirėmimai baigėsi. Žmonės užtvindyti propaganda, kuriai vadovavo [[Propagandos ministerija|Visuomenės švietimo ir propagandos ministras]] [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]], žadėjęs visiems taiką ir gerovę vieningoje šalyje, be [[marksizmas|marksizmo]] ir [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]] suvaržymų.{{sfn|Kershaw|2001|pp=50–59}} Nacių partija valdžią įgijo ir įteisino per savo pradinę revoliucinę veiklą, vėliau manipuliuodama teisiniais mechanizmais, naudodama policijos galias ir perimdama valstybės bei federalines institucijas.{{sfn|Hildebrand|1984|pp=20–21}}{{sfn|Childers|2017|p=248}} Pirmoji didelė [[nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos stovykla]], iš pradžių skirta politiniams kaliniams, atidaryta [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau]] 1933 m.{{sfn|Evans|2003|p=344}} Iki karo pabaigos sukurta šimtai įvairaus dydžio ir paskirties stovyklų.{{sfn|Evans|2008|loc=map, p. 366}} Nuo 1933 m. balandžio buvo priimta daugybė priemonių, apibrėžiančių žydų statusą ir jų teises.{{sfn|Walk|1996|pp=1–128}} 1935 m. priimti [[Niurnbergo įstatymai]] atėmė iš žydų pagrindines teises.{{sfn|Friedländer|2009|pp=44–53}} Naciai atimdavo iš žydų jų turtą, teisę tuoktis su ne žydais ir teisę užimti daugybę darbo sričių (pvz., teisės, medicinos ar švietimo). Galiausiai naciai paskelbė žydus nepageidaujamais tarp Vokietijos piliečių ir visuomenės.{{sfn|Childers|2017|pp=351–356}} === Rengimasis karui === : ''{{detalės|Reino srities remilitarizacija}}'' Pirmaisiais nacių režimo metais Vokietija neturėjo sąjungininkų, o jos kariuomenę smarkiai susilpnino Versalio sutartis. Prancūzija, Lenkija, Italija ir [[Sovietų Sąjunga]] turėjo priežasčių prieštarauti A. Hitlerio atėjimui į valdžią. 1933 m. kovą Lenkija pasiūlė Prancūzijai įsitraukti į prevencinį karą prieš Vokietiją. [[Italijos karalystė (1861–1946)|Fašistinė Italija]] prieštaravo vokiečių pretenzijoms į [[Balkanai|Balkanus]] ir [[Pirmoji Austrijos Respublika|Austriją]], kuriuos [[Benito Mussolini|Benitas Musolinis]] laikė Italijos įtakos sferoje.{{sfn|Shirer|1960|p=209}} 1933 m. vasarį A. Hitleris paskelbė, kad turi būti pradėtas perginklavimas (iš pradžių slaptai, nes tai pažeidė Versalio sutartį). 1933 m. gegužės 17 d. A. Hitleris Reichstage pasakė kalbą, kurioje išdėstė savo „troškimą siekti taikos“ pasaulyje, ir priėmė JAV prezidento [[Franklin Roosevelt|Franklino Ruzvelto]] pasiūlymą dėl nusiginklavimo, su sąlyga, kad kitos Europos valstybės padarys tą patį.{{sfn|Shirer|1960|pp=209–210}} Šioms atsisakius priimti pasiūlymą, A. Hitleris spalį išvedė Vokietiją iš Pasaulinės nusiginklavimo konferencijos ir [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]], teigdamas, kad jos nusiginklavimo sąlygos yra nesąžiningos, jei taikomos tik Vokietijai.{{sfn|Evans|2005|p=618}} Lapkritį vykusiame referendume 95 % piliečių pritarė Vokietijos pasitraukimui.{{sfn|Shirer|1960|pp=210–212}} 1934 m. A. Hitleris savo karo vadams pasakė, kad karas rytuose turėtų prasidėti 1942 m.{{sfn|Evans|2005|pp=338–339}} [[Saro kraštas]], kuris po Pirmojo pasaulinio karo 15 metų perduotas valdyti Tautų Sąjungai, 1935 m. sausį nubalsavo tapti Vokietijos dalimi.{{sfn|Evans|2005|p=623}} 1935 m. kovą A. Hitleris paskelbė apie oro pajėgų kūrimą ir kad [[reichsveras]] bus padidintas iki 550&nbsp;000 karių.{{sfn|Kitchen|2006|p=271}} 1935 m. birželio 18 d. Didžioji Britanija pasirašė su Vokietija susitarimą, pagal kurį šiai buvo leista sukurti didžiulį karo laivyną.{{sfn|Evans|2005|p=629}} Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai dėl [[Antrasis Italijos–Etiopijos karas|Italijos invazijos į Etiopiją]] iš esmės nesiimant jokių priemonių, 1936 m. kovo 7 d. A. Hitleris, pasinaudojęs Prancūzijos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartimi, įsakė kariuomenei žygiuoti į [[demilitarizuota Reino zona|demilitarizuotą Reino zoną]] ir ją užimti. Tai buvo šiurkštus Versalio sutarties pažeidimas.{{sfn|Evans|2005|p=633}} Kadangi teritorija priklausė Vokietijai, Didžioji Britanija ir Prancūzija manė, kad bandymas priversti Vokietiją vykdyti sutartį nėra vertas karo rizikos.{{sfn|Evans|2005|pp=632–637}} Kovo 29 d. vykusiuose vienpartiniuose rinkimuose naciai sulaukė 98,9 % palaikymo.{{sfn|Evans|2005|pp=632–637}} 1936 m. A. Hitleris pasirašė [[Antikominterno paktas|Antikominterno paktą]] su [[Japonijos imperija|Japonija]] ir nepuolimo sutartį su B. Musoliniu, kurią netrukus imta vadinti „Berlyno–Romos ašimi“.{{sfn|Evans|2005|p=641}} A. Hitleris siuntė ginkluotę ir paramą generolo [[Francisco Franco|Fransisko Franko]] nacionalistinėms pajėgoms [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]], kuris prasidėjo 1936 m. liepą. Vokiečių „Condor“ legionas turėjo daugybę orlaivių, taip pat tankų kontingentą. 1937 m. legiono oro pajėgos sunaikino [[Gernika|Gernikos]] miestą.{{sfn|Shirer|1960|p=297}} 1939 m. laimėję nacionalistai tapo neformaliais nacistinės Vokietijos sąjungininkais.{{sfn|Steiner|2011|pp=181–251}} ==== Austrija ir Čekoslovakija ==== {{pagr|Anšliusas|Bohemijos ir Moravijos protektoratas}} {{multiple image | align = right | direction = vertical | width = 230 | image1 = Bundesarchiv Bild 183-1987-0922-500, Wien, Heldenplatz, Rede Adolf Hitler.jpg | image2 = Bundesarchiv Bild 146-1970-005-28, Anschluss sudetendeutscher Gebiete.jpg | footer = ''Viršuje'': A. Hitleris skelbia Austrijos anšliusą Vienoje. 1938 m. kovo 15 d.<br />''Apačioje'': Vokiečiai [[nacistinis pasveikinimas|nacistiniu pasveikinimu]] priima į [[Žatecas|Žatecą]] įžengiančius vokiečių karius, 1938 m.}} 1938 m. vasarį A. Hitleris Austrijos kancleriui [[Kurt Schuschnigg|Kurtui Šušnigui]] pabrėžė Vokietijos „būtinybę apsaugoti savo sienas“. K. Šušnigas bandė gelbėti Austrijos nepriklausomybę ketindamas kovo 13 d. surengti plebiscitą. Šiems planams už akių užbėgo A. Hitleris, kai kovo 11 d. nusiuntė K. Šušnigui ultimatumą, reikalaudamas perleisti valdžią Austrijos nacių partijai, antraip įsiverš į šalį. Kitą dieną vokiečių kariuomenė įžengė į Austriją, kurią entuziastingai pasitiko gyventojai.{{sfn|Evans|2005|pp=646–652}} [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] gyveno žymi vokiečių mažuma, daugiausia [[Sudetų kraštas|Sudetų krašte]]. Spaudžiama [[Sudetų vokiečių partija|Sudetų vokiečių partijos]] sukarintų būrių, Čekoslovakijos vyriausybė pasiūlė regionui ekonomines nuolaidas.{{sfn|Evans|2005|p=667}} A. Hitleris nusprendė ne tik prijungti Sudetų kraštą, bet ir visiškai sunaikinti Čekoslovakiją.{{sfn|Kershaw|2008|p=417}} Naciai ėmėsi propagandos kampanijos, siekdami gauti paramą įsiveržimui.{{sfn|Kershaw|2008|p=419}} Aukščiausi Vokietijos kariuomenės lyderiai priešinosi planui, nes Vokietija dar nebuvo pasirengusi karui.{{sfn|Evans|2005|pp=668–669}} Dėl krizės Didžioji Britanija, Čekoslovakija ir Prancūzija ruošėsi karui. Siekdamas išvengti karo, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas [[Neville Chamberlain|Nevilis Čemberlenas]] inicijavo [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimą]], pasirašytą 1938 m. rugsėjo 29 d. Čekoslovakijos vyriausybė buvo priversta pripažinti Sudetų krašto prijungimą prie Vokietijos. Londone su džiaugsmu sutiktas N. Čemberlenas sakė, kad susitarimas atnešė „taiką mūsų laikams“.{{sfn|Evans|2005|pp=671–674}} Pagal Miuncheno susitarimą, spalio 2 d. Lenkija okupavo Silezijos [[Cešynas|Cešyno]] sritį, lapkričio 2 d. Vengrija – Slovakijos ir [[Užkarpatės Ukraina|Užkarpatės Ukrainos]] pietinius rajonus ([[Vienos arbitražai|Pirmasis Vienos arbitražas]]).{{sfn|Evans|2005|pp=679–680}} 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakijos prezidentas [[Emil Hácha|Emilis Hacha]], spaudžiamas Vokietijos vyriausybės, sutiko, kad Vokietijos kariuomenė okupuotų Čekiją. Jos vietoje įkurtas [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas]]. Dieną prieš tai slovakiškoje dalyje paskelbta Vokietijai pavaldi [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakijos respublika]].{{sfn|Evans|2005|pp=682–683}} Kovo 15 d. Vengrija okupavo ir aneksavo dalį [[Slovakijos-Vengrijos karas|Rytų Slovakijos]] ir visą Užkarpatės Ukrainą.{{sfn|Kirschbaum|1995|p=190}}{{sfn|Evans|2005|p=687}} Naciai perėmė Austrijos ir Čekijos užsienio valiutos atsargas, žaliavų atsargas, ryšių priemones, kurie buvo išsiųsti į Vokietiją. „Reichswerke Hermann Göring“ pramonės konglomeratas perėmė plieno ir anglies gamybos įrenginių kontrolę abiejose šalyse.{{sfn|Mazower|2008|pp=264–265}} ==== Lenkija ==== 1934 m. sausį Vokietija su Lenkija pasirašė [[Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis|nepuolimo sutartį]].{{sfn|Weinberg|2010|p=60}} 1939 m. kovą A. Hitleris pareikalavo grąžinti [[Laisvasis Dancigo miestas|Laisvąjį Dancigo miestą]] ir [[Dancigo koridorius|Dancigo koridorių]] – žemės juostą, skyrusią [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] nuo likusios Vokietijos. Didžioji Britanija paskelbė, kad ateitų į pagalbą Lenkijai, jei ji būtų užpulta. A. Hitleris, manydamas, kad Didžioji Britanija iš tikrųjų nesiims veiksmų, įsakė parengti invazijos planą 1939 m. rugsėjui.{{sfn|Evans|2005|pp=689–690}} Gegužės 23 d. A. Hitleris išdėstė generolams planą ne tik užimti Dancigo koridorių, bet ir išplėsti Vokietijos teritoriją į rytus. Jis tikėjosi, kad šį kartą jie bus sutikti su pasipriešinimu.{{sfn|Kershaw|2008|p=486}} Vokiečiai dar kartą patvirtino savo [[Plieno paktas|sąjungą su Italija]] ir pasirašė nepuolimo sutartis su Danija, Estija ir Latvija, o prekybiniai ryšiai buvo įforminti su Rumunija, Norvegija ir Švedija.{{sfn|Evans|2005|p=691}} 1939 m. rugpjūčio 23 d. užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop|Joachimas fon Ribentropas]] su Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį – [[Molotovo–Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]].{{sfn|Kershaw|2008|p=496}} Sutartyje taip pat buvo papildomų slaptųjų protokolų, padalijusių Lenkiją ir [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] į Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įtakos sferas.{{sfn|Snyder|2010|p=116}} === Antrasis pasaulinis karas === {{pagr|Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo Europos teatras}} {{multiple image | align = right | direction = vertical | width = 250 | image1 = Second world war europe animation large de.gif | image2 = World War II in Europe, 1942.svg | footer = ''Viršuje'': Įvykių seka Europoje per Antrąjį pasaulinį karą.<br />''Apačioje'': Vokietija ir jos sąjungininkai Ašies zenito metu, 1942 m.}} ==== Užsienio politika ==== Vokietijos karo meto užsienio politika buvo susijusi su sąjungininkų vyriausybių, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų iš Berlyno, kūrimu. Buvo ketinama gauti karių iš sąjungininkų, tokių kaip Italija ir Vengrija, ir darbininkų bei maisto atsargų iš sąjungininkų, tokių kaip [[Viši režimas|Viši Prancūzija]].{{sfn|Mazower|2008|loc=chapter 9}} Vengrija, 1940 m. rugsėjo 27 d. pasirašiusi [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]], tapo ketvirtąja šalimi, prisijungusia prie Ašies. Bulgarija paktą pasirašė lapkričio 17 d. Vokietija, siekdama užsitikrinti naftos tiekimą, derėjosi su savo naująja sąjungininke [[Rumunijos karalystė|Rumunija]], kuri kartu su Slovakija pasirašė paktą lapkričio 23 d.{{sfn|Evans|2008|p=151}}{{sfn|Kershaw|2008|p=584}}{{sfn|Shirer|1960|p=803}} Iki 1942 m. pabaigos Rytų fronte iš Rumunijos buvo 24, iš Italijos ir Vengrijos – po 10 divizijų.{{sfn|Weinberg|2005|p=414}} Vokietija visiškai kontroliavo Prancūziją 1942, Italiją – 1943, Vengriją – 1944 m. Nors Japonija buvo galinga sąjungininkė, santykiai tarp šalių buvo tolimi, stokojo veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo.{{sfn|Martin|2005|pp=279–80}} ==== Karo pradžia ==== 1939 m. rugsėjo 1 d. [[invazija į Lenkiją|Vokietija įsiveržė į Lenkiją]] ir užėmė Laisvąjį Dancigo miestą, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą.{{sfn|Evans|2005|pp=699–701}} Laikydamosi įsipareigojimų Lenkijai, Didžioji Britanija ir Prancūzija rugsėjo 3 d. paskelbė karą Vokietijai.{{sfn|Beevor|2012|pp=22, 27–28}} 1939 m. rugsėjo 17 d. į Lenkijos rytinę dalį [[TSRS invazija į Lenkiją|įsiveržė Sovietų Sąjungos]] kariuomenė.{{sfn|Beevor|2012|p=32}} [[Sicherheitspolizei|Saugumo policijos]] ir [[Sicherheitsdienst|saugumo tarnybos]] viršininkas [[Reinhard Heydrich|Reinhardas Heidrichas]] rugsėjo 21 d. įsakė surinkti Lenkijos žydus ir telkti juos miestuose, kuriuose yra geras susisiekimas geležinkeliais. Iš pradžių ketinta juos deportuoti toliau į rytus arba [[Madagaskaras|Madagaskarą]].{{sfn|Longerich|2010|pp=148–149}} Remiantis iš anksto parengtais sąrašais, iki 1939 m. pabaigos nužudyta apie 65&nbsp;000 lenkų inteligentijos, didikų, dvasininkų ir mokytojų, siekiant sunaikinti lenkų tautinę tapatybę.{{sfn|Longerich|2010|p=144}}{{sfn|Evans|2008|p=15}} 1939 m. lapkričio 30 d. sovietų pajėgos įsiveržė į Suomiją, pradėdamos [[Žiemos karas|Žiemos karą]]. Vokietija vykdė karo veiksmus jūroje. Tačiau iki 1940 m. gegužės 10 d. aktyvių sausumos kariuomenės veiksmų nebuvo, todėl šis laikotarpis vadinamas [[Keistasis karas|Keistuoju karu]].{{sfn|Beevor|2012|p=40}} Nuo pat karo pradžios britų taikyta blokada siuntoms į Vokietiją paveikė jos ekonomiką. Vokietija buvo ypač priklausoma nuo užsienio naftos, anglies ir grūdų tiekimo.{{sfn|Mazower|2008|p=260}} Dėl prekybos embargo ir blokados importas į Vokietiją sumažėjo 80 %.{{sfn|Tooze|2006|p=332}} 1940 m. balandžio 9 d. A. Hitleris, siekdamas apsaugoti švediškos geležies rūdos siuntas į Vokietiją, įsakė [[Danijos-Norvegijos operacija|įsiveržti į Daniją ir Norvegiją]]. Danija krito mažiau nei po dienos, o didžioji dalis Norvegijos – mėnesio pabaigoje.{{sfn|Beevor|2012|pp=73–76}}{{sfn|Evans|2005|p=120}} Birželio pradžioje Vokietija [[Norvegijos_istorija#Okupacija_bei_pasipriešinimas_Vokietijai|okupavo visą Norvegiją]].{{sfn|Shirer|1960|p=709}} ==== Europos užkariavimas ==== 1940 m. gegužės 10 d. A. Hitleris, nepaisydamas daugelio karo vadų patarimų, įsakė [[Mūšis dėl Prancūzijos|pulti Prancūziją]] ir [[Žemutinių Provincijų istorija|žemutines šalis]].{{sfn|Beevor|2012|pp=70–71, 79}}{{sfn|Shirer|1960|pp=715–719}} Vokietija greitai okupavo [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandus]] bei apsupo Sąjungininkų kariuomenę [[Belgijos mūšis|Belgijoje]], priversdama [[Diunkerkas|Diunkerke]] [[Diunkerko operacija|evakuoti]] daugybę britų ir prancūzų karių.{{sfn|Shirer|1960|pp=731–738}} 1940 m. birželio 22 d. [[Kompjeno paliaubos (1940)|kapituliavo Prancūzija]].{{sfn|Shirer|1960|pp=696–730}} Pergalė Prancūzijoje padidino A. Hitlerio populiarumą ir išaugino karo karštligę Vokietijoje.{{sfn|Kershaw|2008|p=562}} Pažeidžiant [[Hagos konvencijos|Hagos konvencijų]] nuostatas, Nyderlandų, Prancūzijos ir Belgijos pramonės įmonės pasitelktos gaminti karo reikmenis Vokietijai.{{sfn|Mazower|2008|p=265}} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-L05487, Paris, Avenue Foch, Siegesparade.jpg|thumb|left|240px|Vokiečių kariai žygiuoja prie [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arkos]] Paryžiuje. 1940 m. birželio 14 d.]] Naciai atėmė iš Prancūzijos tūkstančius lokomotyvų ir riedmenų, ginklų atsargas ir žaliavas, tokias kaip varis, alavas, nafta ir nikelis.{{sfn|Evans|2008|pp=333–334}} Okupacijos išlaidas apmokėjo Prancūzija, Belgija ir Norvegija.{{sfn|Mazower|2008|p=271}} Prekybos kliūtys paskatino kaupimą, [[juodoji rinka|juodąją rinką]] ir nerimą dėl ateities.{{sfn|Mazower|2008|pp=272, 279}} Maisto tiekimas buvo neužtikrintas, gamyba sumažėjo didžiojoje Europos dalyje.{{sfn|Mazower|2008|p=262}} Badą patyrė daugelis okupuotų šalių.{{sfn|Mazower|2008|p=262}} A. Hitlerio taikos pasiūlymai naujajam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui [[Winston Churchill|Vinstonui Čerčiliui]] buvo atmesti 1940 m. liepą. Grosadmirolas [[Erich Raeder|Ėrichas Rėderis]] birželį įspėjo A. Hitlerį, kad sėkmingai [[Jūrų liūtas (operacija)|invazijai į Didžiąją Britaniją]] reikalingas pranašumas ore. A. Hitleris įsakė bombarduoti [[Royal Air Force|Karališkųjų oro pajėgų]] (RAF) oro bazes ir radiolokacines stotis, taip pat rengti naktinius antskrydžius prieš Didžiosios Britanijos pramonės centrus – [[Londonas|Londoną]], [[Plimutas (Anglija)|Plimutą]], [[Koventris|Koventrį]]. Vokiečių [[Liuftvafė]] nesugebėjo nugalėti RAF per [[Britanijos mūšis|Britanijos mūšį]], o spalio pabaigoje A. Hitleris suprato, kad pranašumo ore pasiekti nepavyks. Jis operaciją „Jūros liūtas“ atidėjo iki 1941 m. pavasario ir vasaros, o vėliau – neapibrėžtam laikui.{{sfn|Shirer|1960|pp=753, 774–782}}{{sfn|Kershaw|2000b|pp=301–303, 309–310}} 1941 m. vasarį Vokietijos [[Afrikos korpusas]] atvyko į [[Italijos Libija|Libiją]] padėti Italijai [[Šiaurės Afrikos kampanija|Šiaurės Afrikos kampanijoje]].{{sfn|Evans|2008|p=149}} 1941 m. balandžio 6 d. Vokietija [[Balkanų kampanija|įsiveržė į Jugoslaviją ir Graikiją]].{{sfn|Evans|2008|p=153}}{{sfn|Shirer|1960|pp=815–816}} Visa [[Jugoslavijos karalystė|Jugoslavija]] ir dalis [[Graikija|Graikijos]] vėliau padalyta Vokietijai, Vengrijai, Italijai ir Bulgarijai.{{sfn|Tomasevich|1975|pp=52–53}}{{sfn|Richter|1998|p=616}} ==== Invazija į Sovietų Sąjungą ==== {{pagr|Barbarosos operacija|SSRS–Vokietijos karas}} 1941 m. birželio 22 d. apie 3,8 mln. Ašies karių, pažeisdami Molotovo–Ribentropo paktą, užpuolė Sovietų Sąjungą.{{sfn|Clark|2012|p=73}} Be A. Hitlerio užsibrėžto tikslo įgyti „gyvybinės erdvės“, šis didelio masto puolimas, kodiniu pavadinimu [[Barbarosos operacija|operacija „Barbarosa“]], buvo skirtas sunaikinti Sovietų Sąjungą ir užvaldyti jos gamtos išteklius, reikalingus vėlesnei agresijai prieš Vakarų Sąjungininkus.{{sfn|Evans|2008|pp=160–161}} Vokiečiai buvo nustebę ir susirūpinę, nes daugelis nerimavo, kad Vokietija negalės laimėti karo, vykstančio dviem frontais.{{sfn|Evans|2008|pp=189–190}} Puolimo metu užimta didelė teritorija, įskaitant [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]], [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir Vakarų [[Ukraina|Ukrainą]]. Po sėkmingo [[Smolensko mūšis (1941)|Smolensko mūšio]] 1941 m. rugsėjį, A. Hitleris įsakė armijų grupei „Centras“ sustabdyti veržimąsi į Maskvą ir laikinai nukreipti savo tankų grupes, kad padėtų apsupti [[Leningradas|Leningradą]] ir [[Kijevas|Kijevą]].{{sfn|Stolfi|1982|pp=32–34, 36–38}} Ši pauzė suteikė [[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]] galimybę sutelkti naujus rezervus. 1941 m. spalį atnaujintas [[Maskvos mūšis|Maskvos puolimas]] pražūtingai baigėsi gruodį.{{sfn|Stolfi|1982|pp=45–46}} 1941 m. gruodžio 7 d. Japonija [[Perl Harboro užpuolimas|užpuolė Perl Harborą]] Havajuose. Po keturių dienų Vokietija paskelbė karą JAV.{{sfn|Shirer|1960|pp=900–901}} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-B22436, Russland, Kampf um Stalingrad, Ruinen.jpg|thumb|190px|Per [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšį]] sugriautas miestas. 1942 m. spalis.]] Užkariautose Sovietų Sąjungos ir Lenkijos teritorijose trūko maisto, nes besitraukianti kariuomenė daug kur išdegino pasėlius, o didžioji dalis likusių išsiųsta į Vokietiją.{{sfn|Evans|2008|p=43}} 1942 m. Vokietijoje sumažintas maisto davinys. [[Hermann Göring|Hermanas Gėringas]], atsakingas už [[Keturmečio planas|Keturmečio plano]] įgyvendinimą, pareikalavo daugiau grūdų siuntų iš Prancūzijos ir žuvies iš Norvegijos. 1942 m. derlius buvo geras, o maisto atsargos Vakarų Europoje išliko pakankamos.{{sfn|Mazower|2008|pp=284–287}} Vokietija ir visa Europa buvo beveik visiškai priklausomos nuo užsienio naftos importo.{{sfn|Mazower|2008|p=290}} 1942 m. birželį Vokietija, bandydama išspręsti naftos trūkumą, pradėjo puolimą prieš Kaukazo naftos telkinius (''Fall Blau'').{{sfn|Glantz|1995|pp=108–110}} 1942 m. lapkričio 19 d. Raudonoji armija pradėjo kontrpuolimą ir apsupo Ašies pajėgas, kurios lapkričio 23 d. buvo įstrigusios [[Stalingrado mūšis|Stalingrade]].{{sfn|Melvin|2010|pp=282, 285}} H. Gėringas patikino A. Hitlerį, kad 6-oji armija gali būti aprūpinta oru, tačiau tai pasirodė neįmanoma.{{sfn|Evans|2008|pp=413, 416–417}} A. Hitleriui uždraudus atsitraukti, žuvo 200&nbsp;000 vokiečių ir rumunų karių. Iš 91&nbsp;000 karių, 1943 m. sausio 31 d. pasidavusių Stalingrade, tik 6000 grįžo į Vokietiją po karo.{{sfn|Evans|2008|pp=419–420}} ==== Persilaužimas ir žlugimas ==== {{plačiau|Vokietijos kapituliacijos aktas}} Po Stalingrado mūšio nuostolių vis daugėjo, todėl smarkiai sumažėjo nacių partijos populiarumas ir menko moralė.{{sfn|Kershaw|2011|p=208}} SSRS kariuomenė toliau veržėsi į vakarus po nesėkmingo vokiečių puolimo [[Kursko mūšis|Kursko mūšyje]] 1943 m. vasarą. Iki 1943 m. pabaigos Vokietija prarado didžiąją dalį okupuotų SSRS teritorijų.{{sfn|Shirer|1960|p=1007}} 1942 m. spalį Egipte feldmaršalo [[Erwin Rommel|Ervino Romelio]] [[Afrikos korpusas]] sumuštas britų pajėgų, vadovaujamų feldmaršalo [[Bernard Law Montgomery|Bernardo Lo Montgomerio]].{{sfn|Evans|2008|p=467}} Sąjungininkai 1943 m. liepą [[Sicilijos operacija|išsilaipino Sicilijoje]], rugsėjį – [[Italijos kampanija|žemyninėje Italijoje]].{{sfn|Evans|2008|p=471}} Tuo tarpu JAV ir Didžiosios Britanijos bombonešiai pradėjo bombarduoti Vokietiją. Daugelis antskrydžių buvo tyčia nukreipti prieš civilinius taikinius, siekiant pakirsti vokiečių moralę.{{sfn|Evans|2008|pp=438–441}} Orlaivių gamyklų, kuriose buvo kuriamos ir gaminamos [[V-1]] ir [[V-2]] raketos, bombardavimas taip pat laikytas ypač svarbiu.{{sfn|Reisner|2015}}{{sfn|Strüber|2018}} Vokiečių orlaivių gamyba nespėjo atsigauti nuo nuostolių, o be oro apsaugos Sąjungininkų bombardavimo kampanija tapo dar pražūtingesnė. Sąjungininkai, atakuodami Vokietijos naftos perdirbimo įmones ir gamyklas, sužlugdė paskutines viltis išsigelbėti.{{sfn|Evans|2008|p=461}} 1944 m. birželio 6 d. JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados pajėgos, [[išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipindamos Normandijoje]], atidarė [[antrasis frontas|antrąjį frontą]].{{sfn|Beevor|2012|pp=576–578}} 1944 m. liepos 20 d. A. Hitleris išgyveno [[Liepos 20 d. pasikėsinimas į Hitlerį|pasikėsinimą nužudyti]].{{sfn|Beevor|2012|pp=604–605}} Jo įsakymu 7000 žmonių suimta, iš jų apie 5000 nužudyta.{{sfn|Shirer|1960|p=1072}} Žlugusi [[Ardėnų operacija]] (1944 m. gruodžio 16 d. – 1945 m. sausio 25 d.) buvo paskutinė Vokietijos kariuomenės puolamoji operacija Vakarų fronte. 1945 m. sausio 27 d. SSRS kariuomenė įžengė į Vokietiją.{{sfn|Shirer|1960|pp=1090–1097}} A. Hitlerio atsisakymas pripažinti pralaimėjimą lėmė dar šimtus tūkstančių žmonių mirčių paskutiniais karo mėnesiais.{{sfn|Kershaw|2008|pp=910–912}} A. Hitleris nurodė, kad visi, nepasiruošę kautis, būtų baudžiami karo lauko teisme, dėl to tūkstančiams žmonių įvykdyta mirties bausmė.{{sfn|Kershaw|2011|pp=224–225}} Daugelyje teritorijų vokiečiai pasidavė artėjančioms Sąjungininkų pajėgoms, nepaisydami vietos lyderių raginimų tęsti kovą. A. Hitleris, remdamasis [[išdeginta žemė|išdegintos žemės]] taktika, įsakė sunaikinti transportą, tiltus, gamyklas ir kitą infrastruktūrą, tačiau ginkluotės ministras [[Albert Speer|Albertas Špėras]] neleido iki galo įvykdyti šio įsakymo.{{sfn|Kershaw|2008|pp=910–912}} [[Vaizdas:Bundesarchiv_B_145_Bild-P054320,_Berlin,_Brandenburger_Tor_und_Pariser_Platz.jpg|thumb|left|240px|[[Brandenburgo vartai]] tarp Berlyno griuvėsių. 1945 m. birželis.]] [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšio]] (1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d.) metu, artėjant Raudonajai armijai, A. Hitleris ir jo personalas slėpėsi požeminiame fiurerbunkeryje.{{sfn|Shirer|1960|p=1108}} 1945 m. balandžio 30 d., kai SSRS kariuomenė buvo už dviejų kvartalų nuo [[reichskanceliarija|reichskanceliarijos]], A. Hitleris kartu su savo drauge ir naująja žmona [[Eva Braun]] nusižudė.{{sfn|Kershaw|2008|pp=954–955}} 1945 m. gegužės 2 d. generolas Helmutas Veidlingas besąlygiškai atidavė Berlyną sovietų generolui [[Vasilijus Čiuikovas|Vasilijui Čiuikovui]].{{sfn|Beevor|2002|p=386}} A. Hitlerį reichsprezidento pareigose pakeitė grosadmirolas [[Karl Dönitz|Karlas Dėnicas]], kanclerio – J. Gebelsas.{{sfn|Shirer|1960|p=1126}} J. Gebelsas ir jo žmona [[Magda Goebbels|Magda Gebels]], [[kalio cianidas|kalio cianidu]] nunuodiję šešis savo vaikus, nusižudė.{{sfn|Beevor|2002|p=381}} 1945 m. gegužės 4–8 d. dauguma likusių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pasidavė. 1945 m. gegužės 8 d. Berlyne pasirašytas [[Vokietijos kapituliacijos aktas|besąlygiškos kapituliacijos aktas]]. Tai buvo Trečiojo reicho, nacių propagandos vadinto „Tūkstantmečiu reichu“, gyvavimo pabaiga.{{sfn|Beevor|2002|pp=400–403}} Karui artėjant į pabaigą, gyventojų parama A. Hitleriui beveik visiškai išnyko.{{sfn|Evans|2008|p=714}} Savižudybių skaičius Vokietijoje išaugo, ypač ten, kur artėjo Raudonoji armija. Tarp karių ir partijos narių savižudybė dažnai buvo laikoma garbinga ir didvyriška pasidavimo alternatyva. Pasakojimai apie necivilizuotą besiveržiančios sovietų kariuomenės elgesį sukėlė paniką tarp Rytų fronto civilių, ypač moterų, kurios bijojo būti išprievartautos.{{sfn|Kershaw|2011|pp=355–357}} 1945 m. gegužės 1 d., kai 2-ojo Baltarusijos fronto 65-oji armija įsiveržė Demino miestą ir ėmė jį siaubti, daugiau nei 1000 žmonių nusižudė. Daug savižudybių įvyko daugelyje kitų vietų, įskaitant [[Noibrandenburgas|Noibrandenburgą]] (600 mirčių), [[Slupskas|Štolpą]] (1000 mirčių){{sfn|Lakotta|2005|pp=218–221}} ir Berlyną, kur 1945 m. nusižudė mažiausiai 7057 žmonės.{{sfn|Goeschel|2009|p=165}} [[Vaizdas:The British Army in North-west Europe 1944-45 B14736.jpg|thumb|200px|Vokiečių pabėgėliai Bedburge, netoli Klėvės. 1945 m. vasaris]] ==== Vokietijos nuostoliai ==== : ''{{detalės|Antrasis pasaulinis karas#Aukos ir karo nusikaltimai}}'' Skaičiuojama, kad bendras Vokietijos karo aukų skaičius svyruoja nuo 5,5 iki 6,9 mln.{{sfn|Hubert|1998|p=272}} Žuvusių ir dingusių Vokietijos kariškių skaičius siekia 5,3 mln.{{sfn|Overmans|2000|p=Bd. 46}} Istorikų nuomone, per Sąjungininkų antskrydžius žuvo apie 353&nbsp;000 civilių.{{sfn|Overy|2014|pp=306–307}} Tarp kitų civilių mirčių yra 300&nbsp;000 vokiečių (įskaitant žydus), kurie tapo nacių politinio, rasinio ir religinio persekiojimo aukomis,{{sfn|''Germany Reports''|1961|p=62}} bei 200&nbsp;000, kurie buvo nužudyti dėl [[Programa T4|nacių eutanazijos programos]].{{sfn|Bundesarchiv, "Euthanasie" im Nationalsozialismus}} Politiniai teismai, vadinami ''Sondergerichte'', mirties bausme nuteisė apie 12&nbsp;000 [[Pasipriešinimo judėjimas|vokiečių pasipriešinimo]] narių, o civiliniai teismai nuteisė dar 40 000 vokiečių.{{sfn|Hoffmann|1996|p=xiii}} Taip pat vyko masiniai vokiečių moterų prievartavimai, daugiausia vykdyti sovietų karių.{{sfn|Beevor|2002|pp=31–32, 409–412}} == Geografija == === Teritoriniai pokyčiai === [[Vaizdas:Das Grossdeutsche Reich.jpeg|240px|thumb|Vokietijos ekspansija 1933–1941 m.]] Dėl pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] ir dėl to sudarytos [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]] Vokietija prarado [[Elzaso-Lotaringijos žemė|Elzasą ir Lotaringiją]], Šiaurės Šlėzvigą ir [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[Saro kraštas]] tapo Prancūzijos protektoratu su sąlyga, kad jo gyventojai vėliau referendumu nuspręs, prie kurios šalies prisijungti. Siaura juosta, kuria Lenkija gavo priėjimą prie jūros ([[Dancigo koridorius]]), atskyrė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] nuo Vokietijos pagrindinės dalies. Dancigas paskelbtas laisvuoju miestu.{{sfn|Evans|2003|p=62}} 1935 m. Vokietija atgavo Saro kraštą. 1938 m. prie Vokietijos [[anšliusas|prijungta Austrija]].{{sfn|Evans|2005|pp=623, 646–652}} 1938 m. [[Miuncheno susitarimas]] suteikė Vokietijai [[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] kontrolę, o po šešių mėnesių užimta ir likusioji Čekoslovakijos dalis.{{sfn|Evans|2005|pp=671–674}} Vokietija, [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|grasindama invazija]] jūra, 1939 m. kovo mėn. prisijungė Klaipėdos kraštą.{{sfn|Shirer|1960|pp=461–462}} 1939–1941 m. vokiečių pajėgos [[invazija į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]], [[Danijos-Norvegijos operacija|Daniją]], [[Danijos-Norvegijos operacija|Norvegiją]], [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūziją]], [[invazija į Liuksemburgą|Liuksemburgą]], [[invazija į Nyderlandus|Nyderlandus]], [[Belgijos mūšis|Belgiją]], [[invazija į Jugoslaviją|Jugoslaviją]], [[invazija į Graikiją|Graikiją]] ir [[Barbarosos operacija|Sovietų Sąjungą]].{{sfn|Shirer|1960|pp=696–730}} 1941 m. balandžio mėn. Vokietija aneksavo dalį Šiaurės Jugoslavijos, o B. Musolinis 1943 m. Vokietijai perleido [[Triestas|Triestą]], [[Pietų Tirolis|Pietų Tirolį]] ir [[Istrija|Istriją]].{{sfn|Shirer|1960|p=1005}} === Okupuotos teritorijos === [[Vaizdas:Public execution of 54 Poles in Rożki (1942).jpg|thumb|left|Vieša 54 lenkų egzekucija prie [[Radomas|Radomo]], vokiečių okupuotoje Lenkijoje, 1942 m.]] Kai kurios užkariautos teritorijos įtrauktos į Vokietiją kaip dalis ilgalaikio A. Hitlerio tikslo sukurti „Didįjį germanų reichą“. Kai kurios sritys, pvz., Elzasas ir Lotaringija, tapo Vokietijos provincijomis (''gau''). Kai kuriose okupuotose šalyse įkurti civiliniai administraciniai vienetai – [[reichskomisariatas|reichskomisariatai]]. Vokietijai pavaldžiose teritorijose buvo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas]], [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatas]] ir [[Ukrainos reichskomisariatas]]. Užkariautos Belgijos ir Prancūzijos teritorijos perduotos [[Karinė administracija Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje|Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos karinės administracijos]] kontrolei.{{sfn|Evans|2008|p=373}} Belgijos regionas [[Eipenas ir Malmedis]], iki 1919 m. buvęs Vokietijos dalimi, aneksuotas. Dalis Lenkijos įtraukta į Reichą, o [[Generalgubernija]] įkurta okupuotoje vidurio Lenkijoje.{{sfn|Longerich|2010|p=147}} Danijos, Norvegijos ([[Norvegijos reichskomisariatas]]) ir Nyderlandų ([[Nyderlandų reichskomisariatas]]) vyriausybės tapo pavaldžios civilinėms administracijoms.{{sfn|Evans|2008|p=373}} A. Hitleris ketino ilgainiui daugelį šių teritorijų įtraukti į Reichą.{{sfn|Umbreit|2003|p=26}} 1943 m. Vokietija okupavo Italijos valdomas [[Vokietijos okupacija Albanijoje|Albaniją]] ir [[Italijos gubernija Juodkalnijoje|Juodkalniją]],{{sfn|Shirer|1960|p=1006}} o 1941 m. [[Nacių okupacija Serbijoje|okupuotoje Serbijoje]] įkūrė marionetinę vyriausybę.{{sfn|Shirer|1960|pp=824, 841}} == Politinė sistema == [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-04062A, Nürnberg, Reichsparteitag, SA- und SS-Appell.jpg|thumb|upright=0.9|[[Heinrichas Himleris]], Adolfas Hitleris ir Viktoras Liucė atlieka [[nacistinis pasveikinimas|nacistinį pasveikinimą]] [[Niurnbergo suvažiavimas|Niurnbergo suvažiavime]]. 1934 m. rugsėjo mėn.|alt=]] === Ideologija === {{pagr|Nacizmas}} NSDAP buvo [[kraštutiniai dešinieji|kraštutinių dešiniųjų]] [[fašizmas|fašistinė]] politinė partija, iškilusi per socialinę ir finansinę krizę, prasidėjusią po Pirmojo pasaulinio karo.{{sfn|Spielvogel|2016|p=1}} Partija išliko maža ir marginalizuota – 1928 m., prieš prasidedant [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiajai depresijai]], ji surinko 2,6 % parlamento rinkėjų balsų.{{sfn|Evans|2005|pp=6–9}} 1930 m. rinkimuose partija surinko 18,3 % balsų ir tapo antra didžiausia politine šalies partija.{{sfn|Kershaw|2008|p=204}} Būdamas kalėjime po nesėkmingo 1923 m. [[Alaus pučas|Alaus pučo]], A. Hitleris parašė knygą „[[Mano kova]]“, kurioje išdėstė planą, kaip pertvarkyti Vokietijos visuomenę rasės pagrindu.{{sfn|Kershaw|2008|pp=146–147}} Nacių ideologija [[antisemitizmas|antisemitizmo]], [[rasinė higiena|rasinės higienos]] ir [[eugenika|eugenikos]] elementus sujungė su [[pangermanizmas|pangermanizmu]] ir [[ekspansionizmas|ekspansionizmu]], siekdami gauti daugiau [[gyvybinė erdvė|gyvybinės erdvės]] germanų tautoms.{{sfn|Evans|2008|p=7}} Nacių režimas šios erdvės įgyti bandė puldamas Lenkiją ir Sovietų Sąjungą. Ketinta deportuoti arba nužudyti ten gyvenančius žydus ir [[slavai|slavus]], kurie buvo laikomi prastesniais už „aukštesniąją“ [[arijų rasė|arijų rasę]] bei „žydiškojo bolševizmo“ dalimi.{{sfn|Bendersky|2007|p=161}}{{sfn|Gellately|1996|pp=270–274}} Naciai tikėjo, kad tik Vokietija gali nugalėti bolševizmo jėgas ir išgelbėti žmoniją nuo „tarptautinės žydijos“ dominavimo pasaulyje.{{sfn|Bytwerk|1998}} Kiti žmonės, kuriuos naciai laikė „beverčiais“, buvo fiziškai ir psichiškai neįgalūs asmenys, romai, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir „asocialūs“ asmenys.{{sfn|Longerich|2010|p=49}}{{sfn|Evans|2008|p=759}} Be to, [[laisvieji masonai]] taip pat buvo stebimi ir persekiojami.{{sfn|Bergen|2016|pp=36–37}} Veikiamas „[[Liaudies judėjimas (Vokietija)|Liaudies judėjimo]]“, nacių režimas buvo prieš kultūrinį [[modernizmas|modernizmą]] ir rėmė didelės kariuomenės plėtrą intelektualizmo sąskaita.{{sfn|Kershaw|2008|p=81}}{{sfn|Evans|2005|pp=7, 443}} Kūrybiškumas ir menas buvo slopinami, išskyrus tuos atvejus, kai jie galėjo pasitarnauti [[Nacistinė propaganda|propagandos]] skleidimui.{{sfn|Evans|2005|pp=210–211}} Režimas, organizuodamas masinius renginius (pvz., [[Niurnbergo suvažiavimas|Niurnbergo suvažiavimus]]), mitingus ir paradus, sėkmingai diegė vokiečių masėms nacistinę ideologiją.{{sfn|Evans|2005|pp=121–122}} === Vyriausybė === [[Vaizdas:WWII, Europe, Germany, "Nazi Hierarchy, Hitler, Goering, Goebbels, Hess", The Desperate Years p143 - NARA - 196509.jpg|thumb|left|A. Hitleris, H. Gėringas, J. Gebelsas ir [[Rudolf Hess|R. Hesas]] karinio parado metu 1933 m.|alt=]] A. Hitleris valdė Vokietiją autokratiškai pagal „fiurerio principą“ (''Führerprinzip''), reikalavusį absoliutaus visų pavaldinių paklusnumo. Į vyriausybės struktūrą jis žiūrėjo kaip į piramidę, kurios viršūnėje yra jis pats – neklystantis lyderis. Padėtis partijoje nebuvo nustatoma rinkimais – į pareigas paskirdavo aukštesnę padėtį užimantys asmenys.{{sfn|Kershaw|2008|pp=170, 172, 181}} Partija naudojo propagandą, siekdama sukurti [[asmenybės kultas|asmenybės kultą]] aplink A. Hitlerį.{{sfn|Evans|2005|p=400}} Istorikai pabrėžia psichologinį A. Hitlerio, kaip oratoriaus, įgūdžių poveikį.{{sfn|Kershaw|2008|pp=105–106}} Pasak Rodžerio Gilio, „jo emocingos kalbos patraukė daugelio vokiečių protus ir širdis: jis praktiškai užhipnotizavo savo auditoriją.“{{sfn|Gill|2006|p=259}} Nors aukščiausi pareigūnai informuodavo A. Hitlerį ir laikėsi jo politikos, jie turėjo nemažą autonomiją.{{sfn|Kershaw|2001|p=253}} A. Hitleris tikėjosi, kad pareigūnai „dirbs fiurerio labui“ – be jo įsikišimo imsis iniciatyvos propaguoti politiką ir veiksmus, atitinkančius partijos tikslus ir jo norus, priimant kasdienius sprendimus.{{sfn|Kershaw|2008|pp=320–321}} Vyriausybė buvo neorganizuota frakcijų, vadovaujamų partijos elito, rinkinys, kuris stengėsi sukaupti valdžią ir įgyti fiurerio palankumą.{{sfn|McElligott|Kirk|Kershaw|2003|p=6}} A. Hitlerio vadovavimo stilius buvo duoti prieštaringus įsakymus savo pavaldiniams ir paskirti juos į postus, kuriuose jų pareigos ir atsakomybė sutampa.{{sfn|Speer|1971|p=281}} Tokiu būdu jis skatino savo pavaldinių nepasitikėjimą, konkurenciją ir vidines kovas, siekdamas sustiprinti ir maksimaliai padidinti savo galią.{{sfn|Manvell|Fraenkel|2007|p=29}} 1933–1935 m. nuoseklūs [[reichsštathalteris|reichsštathalterio]] dekretai panaikino esamas Vokietijos žemes (''Länder'') ir pakeitė jas naujais administraciniais padaliniais – ''Gaue'', valdomais nacių lyderių – [[gauleiteris|gauleiterių]].{{sfn|Evans|2005|pp=48–49}} Valstybės tarnautojai žydai neteko darbo 1933 m., išskyrus tuos, kurie atliko karinę tarnybą Pirmajame pasauliniame kare. Į jų vietą buvo paskirti partijos nariai arba partijos rėmėjai.{{sfn|Evans|2005|pp=14–15, 49}} Vykdant „suvienodinimo procesą“ (''Gleichschaltung''), 1935 m. Reicho vietos valdžios įstatymas panaikino vietos rinkimus, o merus skyrė Vidaus reikalų ministerija.{{sfn|Evans|2005|p=49}} === Teisė === [[Vaizdas:Nuremberg_laws.jpg|thumb|1935 m. Niurnbergo įstatymų rasių lentelės.|alt=]] 1934 m. rugpjūčio mėn. valstybės tarnautojai ir kariuomenės nariai turėjo prisiekti besąlygiškai paklusti A. Hitleriui. Šie įstatymai tapo „fiurerio principo“ pagrindu – samprata, kad A. Hitlerio žodis viršija visus galiojančius įstatymus.{{sfn|Evans|2005|pp=43–44}} Bet kokie A. Hitlerio sankcionuoti veiksmai – net žmogžudystė – tapo teisėti.{{sfn|Evans|2005|p=45}} Visi kabineto ministrų pasiūlyti teisės aktai turėjo būti patvirtinti fiurerio pavaduotojo [[Rudolf Hess|Rudolfo Heso]], kuris taip pat galėjo vetuoti aukščiausių valstybės tarnautojų paskyrimus.{{sfn|Evans|2005|p=46}} Dauguma Veimaro Respublikos teismų sistemos ir teisinių kodeksų liko galioti nepolitiniams nusikaltimams nagrinėti.{{sfn|Evans|2005|p=75}} Teismai paskelbė ir įvykdė daug daugiau mirties nuosprendžių nei prieš naciams perimant valdžią.{{sfn|Evans|2005|p=75}} Žmonės, kurie buvo nuteisti už tris ar daugiau pažeidimų – net ir smulkių – galėjo būti laikomi įprastais nusikaltėliais ir įkalinti neribotam laikui.{{sfn|Evans|2005|p=76}} Žmonės kaip prostitutės ir kišenvagiai buvo laikomi nusikaltėliais, keliančiais grėsmę bendruomenei. Tūkstančiai buvo suimti ir neribotam laikui įkalinti be teismo.{{sfn|Evans|2005|pp=79–80}} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1987-0703-507, Berlin, Reichstagssitzung, Rede Adolf Hitler.jpg|thumb|left|A. Hitleris Reichstage skelbia karą JAV. 1941 m. gruodžio 11 d.]] Politinėms byloms nagrinėti 1934 m. įkurtas naujo tipo – „[[Liaudies teismas (Vokietija)|Liaudies]]“ – teismas.{{sfn|Evans|2005|pp=68, 70}} Šis teismas skyrė daugiau nei 5 000 mirties bausmių iki jo panaikinimo 1945 m.{{sfn|Evans|2008|p=514}} Mirties bausmė galėjo būti skirta už buvimą komunistu, maištingų lankstinukų spausdinimą ar net juokavimą apie A. Hitlerį ar kitus pareigūnus.{{sfn|Evans|2005|p=72}} Gestapas buvo atsakingas už tiriamąją policijos veiklą, kad būtų įgyvendinta nacių ideologija. Jie surado ir uždarė politinius nusikaltėlius, žydus ir kitus, kurie buvo laikomi nepageidaujamais.{{sfn|Weale|2012|p=154}} Iš kalėjimo išleistus politinius nusikaltėlius gestapas dažnai iš karto vėl suimdavo ir uždarydavo į koncentracijos stovyklą.{{sfn|Evans|2005|p=73}} Naciai, pasitelkdami propagandą, skleidė „rasės suteršimo“ (''Rassenschande'') koncepciją, pateisinančią rasinių įstatymų poreikį.{{sfn|Evans|2005|pp=539, 551}} 1935 m. rugsėjo mėn. priimti [[Niurnbergo įstatymai]]. Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas iš pradžių draudė seksualinius santykius ir santuokas tarp vokiečių bei žydų, o vėliau buvo išplėstas įtraukiant „čigonus, negrus ar jų niekingus palikuonis“.{{sfn|Gellately|2001|p=216}} Įstatymas taip pat uždraudė žydams įdarbinti jaunesnes nei 45 m. vokietes moteris kambarinėmis.<ref name=PŽK/3 /> Reicho pilietybės įstatymas numatė, kad Vokietijos piliečiais galėjo būti tik „vokiško ar giminingo kraujo“ asmenys.<ref name=PŽK/3 /> Iš žydų, kaip rasės atstovų, atimta Vokietijos pilietybė ir suteiktas „valstybės subjektų“ statusas. Įstatymas žydą apibrėžė kaip asmenį, turintį tris arba daugiau žydų tautybės senelius, įskaitant atsivertusius į krikščionybę ir tokių atsivertusiųjų vaikus bei anūkus.<ref name=PŽK/3 /> == Kariuomenė ir sukarintos organizacijos == === Vermachtas === {{pagr|Vermachtas}} [[vaizdas:Bundesarchiv Bild 101I-218-0510-22, Russland-Süd, Panzersoldat.jpg|thumb|„Pancervafė“ tankų ir kitų šarvuočių kolona prie [[Stalingrado mūšis|Stalingrado]], 1942 m.|alt=]] Vokietijos ginkluotosios pajėgos 1935–1945 m. buvo vadinamos [[Vermachtas|Vermachtu]]. Jis apėmė [[Vokietijos armija (1935–1945)|sausumos kariuomenę]] (''Heer''), [[Kriegsmarine|jūrų laivyną]] (''Kriegsmarine'') ir [[Liuftvafė|oro pajėgas]] (''Luftwaffe''). Nuo 1934 m. rugpjūčio 2 d. ginkluotųjų pajėgų nariai turėjo prisiekti besąlygiškai paklusti A. Hitleriui. Skirtingai nuo ankstesnės priesaikos, kuri reikalavo ištikimybės šalies konstitucijai, ši priesaika reikalavo, kad kariuomenės nariai paklustų A. Hitleriui, net jei jiems būtų įsakyta daryti ką nors neteisėto.{{sfn|Evans|2005|pp=43–45}} A. Hitleris įsakė, kad kariuomenė turės toleruoti ir net siūlyti logistinę paramą [[Einsatzgruppen|operatyvinėms grupėms]] – mobiliems žudymo batalionams, atsakingiems už masines žudynes Rytų Europoje.{{sfn|Longerich|2010|p=146}} Vermachto kariai taip pat tiesiogiai dalyvavo Holokauste, šaudydami civilius, prisidengdami „antipartizaninėmis operacijomis“.{{sfn|Longerich|2010|pp=242–247}} Partijos linija buvo tokia, kad žydai buvo partizaninės kovos „kurstytojai“, todėl juos reikėjo pašalinti.{{sfn|Kershaw|2000b|p=467}} 1941 m. liepos 8 d. R. Heidrichas paskelbė, kad visi žydai rytinėse užkariautose teritorijose turi būti laikomi partizanais ir davė įsakymą sušaudyti visus žydus nuo 15 iki 45 metų amžiaus.{{sfn|Longerich|2010|p=198}} Nuo rugpjūčio mėn. įsakymas apėmė visus žydus.{{sfn|Longerich|2010|p=207}} Nepaisant pastangų kariškai parengti šalį, ekonomika negalėjo atlaikyti ilgo ir sekinančio karo. Buvo sukurta strategija, pagrįsta [[blickrygas|žaibo karo]] (''blitzkrieg'') taktika. Ja buvo siekiama staigiu pėstininkų, aviacijos ir tankų puolimu pralaužti priešo gynybą, apsupti ir sunaikinti.{{sfn|Constable|1988|pp=139, 154}} Pergalės tęsėsi iki 1940 m. vidurio, tačiau nesėkmė nugalėti Didžiąją Britaniją buvo pirmasis svarbus lūžis kare. Sprendimas pulti Sovietų Sąjungą ir lemiamas pralaimėjimas Stalingrade lėmė vokiečių kariuomenės atsitraukimą ir galiausiai karo pralaimėjimą.{{sfn|Evans|2008|pp=760–761}} Iš viso Vermachte 1935–1945 m. tarnavo apie 18,2 mln. karių, iš kurių 5,3 mln. žuvo.{{sfn|Overmans|2000|p=Bd. 46}} === SA ir SS === {{pagr|Sturmabteilung|Schutzstaffel}} {{multiple image | align = right | direction = vertical | width = 210 | image1 = Bundesarchiv Bild 102-14468, Berlin, NS-Boykott gegen jüdische Geschäfte crop.jpg | image2 = Bundesarchiv Bild 183-H15390, Berlin, Kaserne der LSSAH, Vergatterung.jpg | footer = ''Viršuje'': SA nariai vykdo [[žydų verslų boikotas|žydų parduotuvių boikotą]]. 1933 m. balandžio 1 d.<br />''Apačioje'': A. Hitlerio asmens apsaugos dalinys tikrina karius Berlyne, 1938 m.}} [[Sturmabteilung|SA]] ({{de|Sturmabteilung}} – ‘šturmo būriai’), arba rudmarškiniai – 1921 m. įkurta nacių partijos sukarinta organizacija. Jos tikslas buvo saugoti nacių lyderius suvažiavimuose ir susirinkimuose.{{sfn|Weale|2012|pp=15–16}} Jie taip pat dalyvavo gatvės susirėmimuose su komunistų būriais ir smurtiniuose veiksmuose prieš žydus ir kitus.{{sfn|Weale|2012|pp=70, 166}} Vadovaujant [[Ernst Röhm|Ernstui Rėmui]], 1934 m. SA išaugo iki daugiau nei pusės milijono narių, nors Versalio sutartimi sausumos kariuomenė vis dar buvo apribota iki 100 000 žmonių.{{sfn|Weale|2012|p=88}} E. Rėmas manė, kad SA ilgainiui turi pakeisti profesionalią kariuomenę – reichsverą.{{sfn|Kershaw|2008|p=306}} Šie planai ir padidėjusi SA politinė įtaka prieštaravo A. Hitlerio politinei programai. Jam vadovaujant 1934 m. organizuotas SA gretų „valymas“ – pašalinti kairieji ir A. Hitleriui neištikimi nariai, įskaitant E. Rėmą.{{sfn|Tooze|2006|p=67}} Vėliau SA įtaka sumažėjo, ją užgožė kitos nacių organizacijos.{{sfn|Kershaw|2008|pp=306–313}} [[SS]] ({{de|Schutzstaffel}} – ‘apsaugos rinktinė’) – 1925 m. įkurti nacių partijos ginkluoti elitiniai daliniai. Iš pradžių SS tikslas buvo užtikrinti A. Hitlerio ir nacių partijos vadų asmens saugumą.{{sfn|Weale|2012|pp=1, 26–29}} 1929 m. SS vadu tapo [[reichsfiureris]] [[Heinrich Himmler|Heinrichas Himleris]]. 1938 m. SS turėjo daugiau nei 250 000 narių.{{sfn|Longerich|2012|pp=113, 255}} SS karinė atšaka [[Waffen-SS]] (sukarinti SS daliniai) išsivystė į antrąją armiją. 1942 m. pab. iš pradžių galiojusių griežtų atrankos ir rasinių reikalavimų nebebuvo laikomasi. Kadangi verbavimas ir šaukimas buvo grindžiami tik plėtra, 1943 m. Waffen-SS nebegalėjo vadintis ginkluotu elitiniu daliniu.{{sfn|Wegner|1990|pp=307, 313, 325, 327–331}} SS daliniai įvykdė daug karo nusikaltimų prieš civilius ir Sąjungininkų karius.{{sfn|Stein|2002|pp=75–76, 276–280}} Nuo 1935 m. SS vadovavo žydų, kurie buvo suvaromi į getus ir koncentracijos stovyklas, persekiojimui.{{sfn|Longerich|2012|p=215}} Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, SS [[Einsatzgruppen|operatyvinės grupės]] sekė paskui Vermachtą į Lenkiją ir Sovietų Sąjungą, kur 1941–1945 m. nužudė daugiau kaip 2 mln. žmonių, įskaitant 1,3 mln. žydų.{{sfn|Kershaw|2008|pp=518–519}} Trečdalis operatyvinių grupių narių buvo paimti iš Waffen-SS personalo.{{sfn|Bartrop|Jacobs|2014|p=1424}}{{sfn|Rhodes|2002|p=257}} [[SS-Totenkopfverbände]] (kaukolės daliniai) prižiūrėjo koncentracijos ir naikinimo stovyklas, kuriose nužudyta dar milijonai žmonių.{{sfn|Weale|2012|p=116}}{{sfn|Evans|2008|p=318}} Stovyklose tarnavo iki 60 000 Waffen-SS narių.{{sfn|Wiederschein|2015}} 1931 m. H. Himleris įkūrė SS žvalgybos tarnybą [[Sicherheitsdienst|SD]] ({{de|Sicherheitsdienst}} – ‘saugumo tarnyba’), vadovaujamą savo pavaduotojo R. Heidricho.{{sfn|Longerich|2012|p=125}} Šiai organizacijai buvo pavesta surasti ir suimti komunistus ir kitus politinius oponentus.{{sfn|Longerich|2012|pp=212–213}} == Ekonominė politika == : ''{{detalės|Vokietijos ekonomika#Istorija}}'' === Valstybės ekonomika === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0066, IG-Farbenwerke Auschwitz.jpg|thumb|right|240px|„IG Farben“ sintetinės naftos gamykla, statoma Buna Werke (1941). [[Aušvicas|Aušvico koncentracijos stovyklos]] komplekso dalis.]] Svarbiausias ekonominis iššūkis, su kuriuo iš pradžių susidūrė [[Nacionalsocialistų partija]], buvo 30 % siekiantis [[nedarbo lygis]].{{sfn|DeLong|1997}} Ekonomistas [[Hjalmar Schacht|Jalmaras Šachtas]], [[reichsbankas|reichsbanko]] direktorius ir ekonomikos ministras, 1933 m. gegužę parengė deficito finansavimo sistemą. Kapitalo projektai buvo apmokami išrašant vadinamuosius Mefo [[vekselis|vekselius]]. Vekselius pateikus apmokėjimui, reichsbankas spausdindavo pinigus. A. Hitleris ir jo ekonomikos patarėjai vylėsi, kad būsima teritorinė ekspansija leis padengti sparčiai augančią valstybės skolą.{{sfn|Evans|2005|p=345}} J. Šachto valdybai pavyko greitai sumažinti didžiausią nedarbo lygį nuo [[Didžioji depresija|Didžiosios depresijos]] pradžios.{{sfn|DeLong|1997}} Ekonomikos atsigavimas nebuvo vienodas, darbo valandos buvo sutrumpintos, o būtiniausių prekių tiekimas nepastovus, todėl jau 1934 m. prasidėjo nusivylimas režimu.{{sfn|Tooze|2006|p=97}} 1933 m. spalį [[nacionalizacija|nacionalizuota]] „Junkers Flugzeug- und Motorenwerke“ gamykla. Bendradarbiaujant su kitais orlaivių gamintojais aviacijos ministro [[Hermann Göring|H. Gėringo]] nurodymu padidinta gamyba. Nuo 3200 darbuotojų (1932 m. pagamindavo 100 vienetų per metus) pramonė per mažiau nei 10 metų išaugo iki 250 000 darbuotojų (pagamindavo daugiau kaip 10 000 techniškai pažangių orlaivių per metus).{{sfn|Tooze|2006|pp=125–127}} Siekiant pašalinti užsienio konkurenciją iš Vokietijos rinkos ir pagerinti šalies [[mokėjimų balansas|mokėjimų balansą]], buvo sukurta sudėtinga biurokratinė sistema, skirta reguliuoti žaliavų ir gatavų produktų importą. Naciai skatino kurti sintetinius pakaitalus tokioms medžiagoms kaip [[nafta]] ir [[tekstilė]].{{sfn|Tooze|2006|p=131}} 1933 m., rinkai patiriant perteklių, o naftos kainoms nukritus, nacių vyriausybė sudarė [[tantjema|pelno pasidalijimo]] sutartį su „IG Farben“, garantuodama jiems 5 % grąžą nuo kapitalo, investuoto į jų sintetinės naftos gamyklą Loinoje. Bet koks šią ribą viršijantis pelnas būtų perduotas valstybei. 1936 m. „Farben“ gailėjosi sudariusi sandorį, nes tuo metu buvo gaunamas pernelyg didelis pelnas.{{sfn|Tooze|2006|pp=106, 117–118}} 1939 m. kovą Vokietija, siekdama užsitikrinti pakankamą naftos tiekimą karo metu, privertė [[Rumunijos karalystė|Rumuniją]] pasirašyti prekybos susitarimą.{{sfn|Tooze|2006|pp=308–309}} Iš deficito lėšų finansuoti dideli [[viešieji darbai|viešųjų darbų]] projektai, pvz., [[autobanas|greitkelių]] tinklo statyba, būsto ir žemės ūkio gerinimo programų finansavimas.{{sfn|Evans|2005|pp=322–326, 329}} Siekiant skatinti statybos pramonę, privačioms įmonėms siūlytos paskolos, o būsto pirkimui ir remontui skirtos [[subsidija|subsidijos]].{{sfn|Evans|2005|p=320}} Su sąlyga, kad žmona paliks darbo vietą, jaunos susituokti ketinančios [[arijų rasė|arijų]] kilmės poros galėjo gauti iki 1000 reichsmarkių paskolą, o grąžintina suma buvo sumažinama 25 % už kiekvieną naujagimį.{{sfn|Evans|2005|pp=330–331}} 1937 m. dėl kvalifikuotų darbininkų trūkumo panaikintas reikalavimas moterims likti bedarbėmis.{{sfn|Evans|2005|p=166}} A. Hitleris, siekdamas, kad galimybė visiems gyventojams įsigyti automobilį taptų naujosios Vokietijos dalimi, pavedė inžinieriui [[Ferdinand Porsche|Ferdinandui Poršė]] parengti „KdF-wagen“, visiems prieinamo automobilio, projektą. 1939 m. vasarį [[Frankfurto automobilių paroda|Tarptautinėje automobilių parodoje]] Berlyne pristatytas automobilio prototipas. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], gamykla pertvarkyta karinių automobilių gamybai. Nė vienas civilinis automobilis nebuvo parduotas iki karo pabaigos, kai transporto priemonė pervadinta „[[Volkswagen Beetle|Volkswagen]]“ (liaudies automobilis).{{sfn|Evans|2005|pp=327–328, 338}} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 101III-Reprich-012-08, Wolfschanze, Hitler, Ley, Porsche und Göring.jpg|right|thumb|240px|Iš kairės į dešinę: A. Hitleris, [[Vokietijos darbo frontas|Vokietijos darbo fronto]] vadovas [[Robert Ley|Robertas Lėjus]], ginklų gamintojas [[Ferdinand Porsche|Ferdinandas Poršė]] ir [[keturmečio planas|keturmečio plano]] įgaliotinis [[Hermann Göring|Hermanas Gėringas]] (1942).]] 1933 m., [[machtergraifungas|naciams atėjus į valdžią]], Vokietijoje buvo 6 mln. [[nedarbas|bedarbių]], 1937 m. – mažiau nei 1 mln.{{sfn|Evans|2005|pp=328, 333}} Tai iš dalies lėmė moterų pašalinimas iš darbo rinkos.{{sfn|Evans|2005|p=331}} Nuo 1933 iki 1938 m. [[darbo užmokestis|realusis darbo užmokestis]] sumažėjo 25 %.{{sfn|DeLong|1997}} 1933 m. gegužę paleidus [[profesinė sąjunga|profesines sąjungas]], jų lėšos konfiskuotos, o vadovai (net ir mėginusieji bendradarbiauti su naciais) suimti.{{sfn|Shirer|1960|p=202}}{{sfn|Kershaw|2008|p=289}} Vietoj jų įkurtas vieningas [[Vokietijos darbo frontas]], kuriam vadovavo [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] funkcionierius [[Robert Ley|Robertas Lėjus]].{{sfn|Kershaw|2008|p=289}} Daugelis bedarbių prievarta įtraukti į Darbo frontą, kur jiems išduotos uniformos, įrankiai ir jie priversti dirbti. Panaikintas nedarbas, gyventojai ėmė justi, kad naciai gerina ekonomines sąlygas.{{sfn|Childers|2001}} 1933 m. vidutinė darbo savaitė truko 43, 1939 m. – 47 valandas.{{sfn|McNab|2009|pp=54, 71}} 1934 m. pradžioje dėmesys sutelktas į ginklavimąsi. 1935 m. karinės išlaidos sudarė 73 % vyriausybės prekių ir paslaugų pirkimų.{{sfn|Tooze|2006|pp=61–62}} 1936 m. spalį A. Hitleris, siekdamas paspartinti ginklavimąsi, paskyrė H. Gėringą atsakingu už [[keturmečio planas|keturmečio plano]] įgyvendinimą.{{sfn|Evans|2005|pp=357–360}} Be raginimo sparčiai statyti plieno, sintetinės gumos gamyklas ir kitokius fabrikus, H. Gėringas įvedė darbo užmokesčio ir kainų kontrolę bei apribojo akcijų [[dividendas|dividendų]] išmokėjimą.{{sfn|DeLong|1997}} Nepaisant augančio deficito, didėjo ginklavimosi išlaidos.{{sfn|Evans|2005|p=360}} 1938 m. pabaigoje paskelbti planai smarkiai padidinti [[Kriegsmarine|karinį jūrų laivyną]] ir [[Liuftvafė|karines oro pajėgas]] buvo neįgyvendinami, nes Vokietija neturėjo finansinių ir žaliavų išteklių numatytiems vienetams sukurti, trūko degalų jų veikimui užtikrinti.{{sfn|Tooze|2006|p=294}} 1935 m. įvedus privalomąją karo tarnybą, [[reichsveras]], pagal [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]] sąlygas apribotas iki 100 000 karių, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios išaugo iki 750 000 aktyviosios tarnybos karių, o rezervą sudarė dar 1 mln. karių.{{sfn|Evans|2005|pp=141–142}} 1939 m. sausį nedarbas tesiekė 301 800, rugsėjį – vos 77 500.{{sfn|McNab|2009|p=59}} === Karo meto ekonomika ir priverčiamieji darbai === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0074, IG-Farbenwerke Auschwitz.jpg|thumb|right|240px|Moteris su „[[darbininkai iš Rytų|Ostarbeiter]]“ ženklu „IG Farben“ gamykloje Aušvice.]] Vokietijoje karo metu veikė mišrioji ekonomika, derinusi [[laisvoji rinka|laisvąją rinką]] su [[planinė ekonomika|centralizuotu planavimu]]. Istorikas Richard Overy ją apibūdina kaip esančią tarp [[Sovietų Sąjunga#Ekonomika|Sovietų Sąjungos vadovaujamos ekonomikos]] ir [[JAV ekonomika|Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalistinės sistemos]].{{sfn|Overy|2006|p=252}} 1942 m., žuvus karo pramonės ministrui Fricui Totui, A. Hitleris į jo vietą paskyrė [[Albert Speer|Albertą Špėrą]].{{sfn|Speer|1971|pp=263–264}} Karo metu įvestas vartojimo prekių normavimas išaugino asmenines santaupas, kurios buvo skolinamos valstybei karo pastangoms remti.{{sfn|Tooze|2006|pp=354–356}} 1944 m. karo reikmėms buvo skiriama 75 % Vokietijos [[bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]] (60 % [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]], 55 % [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]]).{{sfn|Evans|2008|p=333}} A. Špėrui pavyko pagerinti gamybą: jo nurodymu centralizuotas planavimas ir kontrolė, sumažinta vartojimo prekių gamyba, pasitelktas priverstinis darbas ir [[vergovė]].{{sfn|Speer|1971|p=337}}{{sfn|Fest|1999|pp=142–144, 146–150}} Karo meto ekonomika stipriai priklausė nuo didelio masto [[vergai|vergų]] darbo panaudojimo. Vokietija iš 20 Europos valstybių prievarta įvežė apie 12 mln. žmonių ir pavergė priverstiniam darbui gamyklose ir žemės ūkyje. Apie 75 % jų buvo iš [[darbininkai iš Rytų|okupuotų Rytų Europos šalių]].{{sfn|Beyer & Schneider}} Nemažai jų žuvo nuo [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] bombardavimo, nes buvo prastai apsaugoti nuo oro antpuolių. Prastos gyvenimo sąlygos lėmė ligų plitimą, sužalojimus ir mirtis, taip pat [[sabotažas|sabotažo]] ir [[nusikalstama veika|nusikalstamos veikos]] atvejus.{{sfn|Panayi|2005|pp=490, 495}} Karo meto ekonomika vertėsi ir didelio masto plėšimu: iš pradžių valstybės konfiskuotu žydų turtu, vėliau – grobdama okupuotų kraštų išteklius.{{sfn|Hamblet|2008|pp=267–268}} Į Vokietiją atgabenti užsienio darbininkai suskirstyti į keturias kategorijas: svečių darbininkai, kariniai internuotieji, civiliniai darbininkai ir [[darbininkai iš Rytų|Rytų darbininkai]]. Kiekvienai grupei taikyti skirtingi reikalavimai. Naciai uždraudė vokiečiams palaikyti lytinius santykius su užsienio darbininkais.{{sfn|Nazi forced labour|1942}}{{sfn|Special treatment|1942}} 1944 m. daugiau nei 0,5 mln. moterų tarnavo kariuomenėje kaip pagalbininkės.{{sfn|USHMM, ''Women in the Third Reich''}} Nuo 1939 iki 1944 m. apmokamo darbo vietose dirbančių moterų skaičius padidėjo tik 271 000 (1,8 %).{{sfn|Evans|2008|p=361}} Sumažinus vartojimo prekių gamybą, moterys paliko šias pramonės šakas ir įsidarbino karo pramonėje. Jos taip pat perėmė anksčiau vyrams priklausiusias darbo vietas, ypač žemės ūkyje ir šeimai priklausančiose parduotuvėse.{{sfn|Evans|2008|pp=358–359}} Sąjungininkų intensyvus bombardavimas, nukreiptas į sintetinę naftą ir benziną gaminančias naftos perdirbimo gamyklas, [[Vokietijos transportas|Vokietijos transporto]] sistemą, ypač geležinkelių linijas ir kanalus.{{sfn|Davis|1995}} 1944 m. rugsėjį [[ginklų pramonė]] ėmė griūti. Lapkritį kuro anglis nebepasiekė savo paskirties vietų, naujų ginklų gamyba nutrūko.{{sfn|Speer|1971|pp=524–527}} R. Overy teigia, kad bombardavimai išvargino Vokietijos karo ekonomiką ir privertė ją atitraukti iki ketvirtadalio darbo jėgos ir pramonės pajėgumų [[priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinės gynybos]] ištekliams – tai lėmė greitesnę karo baigtį.{{sfn|Overy|2006|pp=128–130}} == Rasinė politika == === Rasizmas ir antisemitizmas === {{pagr|Nacių rasinės teorijos|nacių eugenika}} [[Rasizmas]] ir [[antisemitizmas]] buvo pagrindiniai [[NSDAP|nacių partijos]] ir nacių režimo principai. Vokietijos rasinė politika buvo paremta teorija, kad egzistuoja išskirtinė „aukštesnioji rasė“ – [[arijų rasė|arijai]], arba šiaurinė rasė, kuri turi vyrauti pasaulyje, o kitos rasės – jai paklusti.<ref name=nacizmas>{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/nacionalsocializmas/ | title = Nacionalsocializmas | website = www.vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-07-15 }}</ref><ref>{{cite web | url = https://www.mle.lt/straipsniai/nacionalsocializmas | title = Nacionalsocializmas | website = www.mle.lt | publisher = [[Mažosios Lietuvos enciklopedija]] | access-date = 2023-07-15 }}</ref> Nacių teigimu, egzistuoja rasinė kova tarp pranašesnės [[arijų rasė]]s ir žemesnių rasių, ypač žydų.{{sfn|Longerich|2010|pp=30–32}} Jie buvo laikomi „demoniškos kilmės antirase“, kurios paskirtis – „pažeisti kitų rasių grynumą tam, kad jos galiausiai degraduotų“.<ref name=nacizmas /> [[Nacistinė propaganda|Nacių propaganda]] kaltino žydus, neva jie [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Durklo į nugarą mitas|išdavė Vokietiją]] ir yra atsakingi už jos pralaimėjimą.<ref name="PŽK/1">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kodel-zydai-buvo-persekiojami-ir-naikinami Kodėl žydai buvo persekiojami ir naikinami?] www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Žydams suversta atsakomybė ir už Vokietijos ekonomikos žlugimą [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios depresijos]] metu.<ref name=PŽK/1 /> === Žydų persekiojimas === : ''{{detalės|Holokaustas#Žydų persekiojimas}}'' [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-14469, Berlin, Boykott-Posten vor jüdischem Warenhaus.jpg|thumb|upright=1.2|SA narių boikotas prieš žydų verslus. Plakate parašyta: „Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!“]] A. Hitleriui atėjus į valdžią, žydus pradėta visapusiškai persekioti.<ref name=istorijai>''[https://istorijai.lt/treciasis-reichas-vokietijoje/ Trečiasis Reichas]. www.istorijai.lt. ISTORIJAI.LT. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.</ref> Po mėnesį trukusių [[Sturmabteilung|SA]] narių išpuolių prieš žydų verslus ir sinagogas, 1933 m. balandžio 1 d. A. Hitleris paskelbė [[Žydų verslų boikotas|nacionalinį žydų verslų boikotą]].{{sfn|Shirer|1960|p=203}} Balandžio 7 d. priimtas [[Profesinių civilinių paslaugų atkūrimo įstatymas]], apibrėžęs, kokiomis profesijomis žydams draudžiama užsiimti.<ref name="PŽK/2">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/ar-zydu-persekiojimas-prasidejo-nuo-ju-deportacijos-i-getus-ir-koncentracijos-stovyklas Ar žydų persekiojimas prasidėjo nuo jų deportacijos į getus ir koncentracijos stovyklas?] www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Įstatymas pasmerkė daugelį „politiškai nepatikimų“ darbuotojų bedarbystei.{{sfn|Majer|2003|p=92}} Žydai nebegalėjo dirbti mokslinio, kultūrinio darbo, nes, A. Hitlerio teigimu, jie niekada nesukūrė ir negalėjo sukurti nieko pozityvaus, todėl šios sritys turi būti vokiečių rankose.<ref name=istorijai /> Balandžio 11 d. paskelbtas dekretas, kuriame teigiama, kad visi, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra žydas, yra laikomi „ne arijais“.{{sfn|Majer|2003|p=60}} Siekdami pašalinti žydų įtaką iš kultūrinio gyvenimo, [[Nacionalsocialistinė vokiečių studentų lyga|Nacionalsocialistinės vokiečių studentų lygos]] nariai iš bibliotekų pašalino visas „nevokiškas“ knygas, o gegužės 10 d. visoje šalyje surengtas [[nacių knygų deginimas|knygų deginimas]].{{sfn|Longerich|2010|pp=38–39}} 1935 m. rugsėjo mėn. naciai paskelbė [[Niurnbergo įstatymai|Niurnbergo įstatymus]]: Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymą bei Reicho pilietybės įstatymą.<ref name="PŽK/3">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kas-yra-niurnbergo-istatymai Kas yra „Niurnbergo įstatymai“?] www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref>{{sfn|Longerich|2010|pp=67–69}} Niurnbergo įstatymai teisiškai uždraudė Vokietijos piliečiams socialinį ir asmeninį kontaktą su žydais.{{sfn|Longerich|2010|p=41}} Profesinės ir kitos organizacijos ėmėsi taikyti prieš žydus nukreiptas priemones įstatymams dar neįsigaliojus.<ref name=PŽK/2 />{{sfn|Shirer|1960|p=233}} 1938 m. lapkričio 7 d. jaunas Vokietijos žydas [[Herschel Grynszpan|Heršelis Grynšpanas]], sužinojęs, kad [[SS]] iškeldino jo tėvus į Lenkiją, nušovė Vokietijos ambasados Paryžiuje diplomatą [[Ernst vom Rath|Ernstą fom Ratą]].<ref name=VLE/1>''[https://www.vle.lt/straipsnis/kristoline-naktis/ Krištolinė naktis]. www.vle.lt. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Šis pasikėsinimas tapo pretekstu po 2 dienų įvykusiam [[pogromas|pogromui]], kuriam pritarė pats A. Hitleris.<ref name=VLE/1 /> SA ir SS dvi paras siaubė bei degino žydų namus, parduotuves, sinagogas, ligonines, mokyklas.<ref name="PŽK/4">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kas-buvo-kristoline-naktis Kas buvo „Krištolinė naktis“?] www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Nužudytas 91 žydas, šimtai sužeisti, daugiau kaip 30 000 suimti ir išsiųsti į koncentracijos stovyklas.<ref name=VLE/1 /> Šis kryptingas žydų puolimas, jų turto naikinimas ir grobimas vėliau pavadintas [[Krištolinė naktis|Krištoline naktimi]].{{sfn|Kitchen|2006|p=273}}{{sfn|Longerich|2010|pp=112–113}} Ateinančiais mėnesiais žydams buvo taikomi ir kiti apribojimai – uždrausta lankytis kavinėse, bibliotekose, eiti į kiną, naudotis viešuoju transportu, o žydų vaikai pašalinti iš bendrų mokyklų.<ref name=istorijai /> Žydų bendruomenei skirta milijardo markių bauda už Krištolinės nakties padarytą žalą.{{sfn|Longerich|2010|p=117}} Iki 1939 m. apie 250 000 iš 437 000 Vokietijos žydų emigravo į [[JAV]], [[Argentina|Argentiną]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiąją Britaniją]], [[Palestina (regionas)|Palestiną]] ir kitas šalis.{{sfn|Longerich|2010|p=127}}{{sfn|Evans|2005|pp=555–558}} Daugelis iš jų nusprendė likti žemyninėje Europoje. Pagal [[Havaros susitarimas|Havaros susitarimo]] sąlygas, emigruojantiems į Palestiną buvo leista persikelti ten turtą, tačiau persikėlusieji į kitas šalis turėjo palikti praktiškai visą savo turtą, kurį konfiskavo valdžia.{{sfn|Evans|2005|pp=555–558}} === Romų persekiojimas === : ''{{detalės|Romų genocidas Lietuvoje}}'' Kaip ir žydai, [[romai]] buvo persekiojami nuo pirmųjų nacių režimo dienų. Romams uždrausta tuoktis su vokiečių kilmės žmonėmis. Nuo 1935 m. jie buvo siunčiami į koncentracijos stovyklas, o ten dauguma buvo nužudyti.{{sfn|Longerich|2010|p=49}}{{sfn|Evans|2008|p=759}} Po [[invazija į Lenkiją|invazijos į Lenkiją]] 2 500 romų ir [[sintai|sintų]] ištremti iš Vokietijos į [[Generalgubernija|Generalguberniją]], kur buvo įkalinti darbo stovyklose. Išgyvenusieji greičiausiai buvo nužudyti [[Belžeco koncentracijos stovykla|Belžece]], [[Sobiboro koncentracijos stovykla|Sobibore]] arba [[Treblinkos koncentracijos stovykla|Treblinkoje]]. Dar 5 000 sintų ir austrų lalerų 1941 m. pabaigoje buvo deportuoti į [[Lodzės getas|Lodzės getą]], kur pusė iš jų, kaip manoma, mirė. Išgyvenę getą romai vėliau 1942 m. pradžioje buvo perkelti į [[Chelmno naikinimo stovykla|Chelmno naikinimo stovyklą]].{{sfn|USHMM, ''Genocide of European Roma''}} Naciai ketino deportuoti visus romus iš Vokietijos, todėl uždarė juos į čigonų stovyklas (''Zigeunerlager''). [[Heinrich Himmler|H. Himleris]] įsakė juos deportuoti iš Vokietijos 1942 m. gruodį. Iš viso į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico koncentracijos stovyklą]] deportuota 23 000 romų, iš kurių 19 000 mirė. Už Vokietijos ribų romai buvo reguliariai naudojami priverstiniam darbui, o neretai tiesiog nužudomi. [[Baltijos šalys|Baltijos šalyse]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] SS, Vokietijos armija ir [[Einsatzgruppen|operatyvinės grupės]] nužudė 30 000 romų. [[Nacių okupacija Serbijoje|Okupuotoje Serbijoje]] nužudyta nuo 1 000 iki 12 000, [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|nepriklausomoje Kroatijos valstybėje]] – beveik 25 000 romų. Remiantis skaičiavimais, pasibaigus karui bendras romų aukų skaičius buvo apie 220 000, o tai sudarė maždaug 25 % visų Europos romų.{{sfn|USHMM, ''Genocide of European Roma''}} === Kitos persekiojamos grupės === {{pagr|Programa T4}} [[Vaizdas:Neues Volk eugenics poster, c. 1937 (brightened).jpeg|thumb|upright=0.9|Nacių propagandos plakatas: „60 000 reichsmarkių – tiek šis įgimtų defektų turintis asmuo kainuoja visuomenei per savo gyvenimą. Tautieti, tai taip pat ir tavo pinigai.“]] Naciai buvo negailestingi visiems, kurie neatitiko jų suvokimo apie rasinį ir biologinį pilnavertiškumą.<ref name="PŽK/5">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/ar-zydai-buvo-vieninteliai-kuriuos-naciai-persekiojo Ar žydai buvo vieninteliai, kuriuos naciai persekiojo?] www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-11-02.''</ref> „[[Mano kova|Mano kovoje]]“ A. Hitleris tikino, kad jo valdomoje Vokietijoje „nepilnaverčiai asmenys“, net, pavyzdžiui, vokiečiai, sergantys psichinėmis ir kitokiomis ligomis, neturės teisės auginti savo vaikų.<ref name=istorijai /> [[Programa T4]] buvo sistemingo fiziškai ir psichiškai neįgalių asmenų žudymo programa. Daugiausia buvo vykdoma 1939–1941 m. ir tęsėsi iki karo pabaigos. Iš pradžių aukas sušaudydavo operatyvinės grupės. 1940 m. pradžioje imta naudoti [[dujų kamera]]s ir dujų furgonus.{{sfn|Longerich|2010|pp=138–141}}{{sfn|Evans|2008|pp=75–76}} Pagal 1933 m. liepos 14 d. priimtą Paveldimų ligų turinčių palikuonių gimimo prevencijos įstatymą, daugiau nei 400 000 asmenų atlikta privaloma [[sterilizacija (kontracepcija)|sterilizacija]].{{sfn|Kershaw|2008|p=295}} Be neįgalių žmonių, dauguma aukų buvo iš nenaudingų grupių, tokių kaip prostitutės, vargšai, benamiai ir nusikaltėliai.{{sfn|Longerich|2010|pp=47–48}} Kitos grupės, įskaitant komunistus, socialistus, Jehovos liudytojus ir homoseksualus, buvo persekiojamos dėl politinių pažiūrų, ideologijų ar nepageidaujamo elgesio.{{sfn|Evans|2008|p=759}}{{sfn|Niewyk|Nicosia|2000|p=45}} === Generalinis planas „Ost“ === {{pagr|Generalinis planas „Ost“}} [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos karas Rytuose]] buvo grindžiamas poreikiu plėsti aukštesniajai vokiečių rasei tariamai priklausančią [[gyvybinė erdvė|gyvybinę erdvę]] (''Lebensraum''). A. Hitleris sutelkė dėmesį į Rytų Europą, siekdamas užkariauti Lenkiją ir Sovietų Sąjungą.{{sfn|Bendersky|2007|p=161}}{{sfn|Gellately|1996|pp=270–274}} 1939 m. okupavus Lenkiją, visi Generalgubernijoje gyvenę žydai buvo uždaryti į [[nacių getai|getus]], o fiziškai sveiki asmenys naudoti priverstiniam darbui.{{sfn|Kershaw|2000a|p=111}} 1941 m. A. Hitleris nusprendė visiškai sunaikinti lenkų tautą: per 15–20 metų Generalgubernija turėjo būti išvalyta nuo etninių lenkų ir apgyvendinta vokiečių kolonistų.{{sfn|Berghahn|1999|p=32}} Generalinis planas „Ost“ numatė okupuotų Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos gyventojų iškeldinimą į Sibirą priverstiniam darbui arba sunaikinimui.{{sfn|Snyder|2010|p=416}} Siekdamas nustatyti, kas turi mirti, H. Himleris sukūrė [[Folklistas|Folklistą]] – žmonių, laikomų vokiško kraujo, klasifikavimo sistemą.{{sfn|Overy|2005|p=544}} Jis įsakė germanų kilmės žmones, atsisakančius būti priskirtiems etniniams vokiečiams, deportuoti į koncentracijos stovyklas, atimti jų vaikus arba skirti priverstiniams darbams.{{sfn|Nicholas|2006|p=247}}{{sfn|Lukas|2001|p=113}} Tikslas buvo įgyvendinti Generalinį planą „Ost“ po Sovietų Sąjungos užkariavimo, tačiau invazijai nepavykus A. Hitleriui teko svarstyti kitas galimybes.{{sfn|Snyder|2010|p=416}}{{sfn|Kershaw|2008|p=683}} Vienas iš siūlymų buvo masinis priverstinis žydų deportavimas į Lenkiją, Palestiną ar Madagaskarą.{{sfn|Kershaw|2000a|p=111}} Be žydų naikinimo, naciai planavo [[bado planas|badu]] sumažinti užkariautų teritorijų gyventojų skaičių 30 mln. Maisto atsargos būtų nukreiptos vokiečių kariuomenei ir civiliams gyventojams.{{sfn|Snyder|2010|pp=162–163, 416}} „Bado planas“ ir Generalinis planas „Ost“ būtų privedę 80 mln. SSRS gyventojų prie bado ribos.{{sfn|Dorland|2009|p=6}} Dėl šių iš dalies įvykdytų planų visoje SSRS ir kitose Europos šalyse žuvo apie 19,3 mln. civilių ir [[karo belaisvis|karo belaisvių]].{{sfn|Rummel|1994|loc=[http://www.hawaii.edu/powerkills/NAZIS.TAB1.1.GIF table, p. 112]}} Per karą Sovietų Sąjunga iš viso neteko 27 mln. žmonių (beveik 9 mln. iš jų buvo kariai).{{sfn|Hosking|2006|p=242}} Ketvirtadalis sovietų gyventojų žuvo arba buvo sužeisti.{{sfn|Smith|1994|p=204}} === Holokaustas ir galutinis sprendimas === {{pagr|Holokaustas|galutinis sprendimas}} [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_183-N0827-318,_KZ_Auschwitz,_Ankunft_ungarischer_Juden.jpg|thumb|left|Žydų „atranka“ [[Aušvicas|Aušvice]]. 1944 m. gegužės mėn.|alt=]] Maždaug tuo metu, kai 1941 m. gruodžio mėn. nepavyko užimti Maskvos, A. Hitleris nusprendė, kad Europos žydai turi būti nedelsiant sunaikinti.{{sfn|Longerich, Chapter 17|2003}} Kol okupuotose Lenkijos ir SSRS teritorijose vyko žydų žudynės, planai visiškai išnaikinti Europos žydus – 11 mln. žmonių – buvo įforminti 1942 m. sausio 20 d. [[Vanzės konferencija|Vanzės konferencijoje]]. Dalis žydų būtų pasmerkti darbui iki mirties, o kiti – nužudyti, įgyvendinant [[Galutinis sprendimas|galutinį žydų klausimo sprendimą]].{{sfn|Longerich|2012|pp=555–556}} Iš pradžių aukos buvo žudomos mobiliųjų žudymo batalionų, paskui [[dujų kamera|dujų kamerose]] ir dujų furgonuose, tačiau šie metodai pasirodė nepraktiški tokio masto naikinimui.{{sfn|Evans|2008|pp=256–257}}{{sfn|Browning|2005|pp=188–190}} Iki 1942 m. [[Aušvicas II|Aušvice]], [[Chelmno naikinimo stovykla|Chelmne]], [[Sobiboro naikinimo stovykla|Sobibore]], [[Treblinkos naikinimo stovykla|Treblinkoje]] ir kitur buvo įkurtos naikinimo stovyklos su dujų kameromis.{{sfn|Longerich|2010|pp=279–280}} Bendras nužudytų žydų skaičius svyruoja nuo 5,5 iki 6 mln.,{{sfn|Evans|2008|p=318}} įskaitant 1 mln. vaikų.{{sfn|USHMM, ''Children during the Holocaust''}} Sąjungininkai informaciją apie žydų žudynes gavo iš [[Lenkijos emigracinė vyriausybė|Lenkijos emigracinės vyriausybės]] ir Lenkijos vadovybės Varšuvoje, daugiausia remdamiesi [[Lenkijos pogrindinė valstybė|Lenkijos pogrindžio žvalgybos]] duomenimis.{{sfn|Fleming|2014|pp=31–32, 35–36}}{{sfn|Evans|2008|pp=559–560}} Vokiečiai turėjo prieigą prie informacijos apie tai, kas vyksta, nes iš okupuotų teritorijų grįžę kariai pasakojo apie tai, ką matė ir padarė.{{sfn|Evans|2008|pp=555–556, 560}} Istorikas [[Richard J. Evans|Ričardas Dž. Evansas]] teigia, kad dauguma vokiečių nepritarė genocidui.{{sfn|Evans|2008|pp=560–561}} === Lenkų engimas === : ''{{detalės|Lenkijos okupacija (1939–1945)}}'' Nacių valdžia nusiteikė veikti ir prieš kai kurias [[slavai|slavų tautas]], o ypač lenkus.<ref name=PŽK/5 /> Į lenkus naciai žiūrėjo kaip į „požmogius ne arijus“. Vokiečiams [[Lenkijos okupacija (1939–1945)|okupavus Lenkiją]], mirė 2,7 mln. lenkų.{{sfn|Materski|Szarota|2009|p=9}} Lenkijos civiliai buvo naudojami priverstiniam darbui Vokietijos pramonėje, [[internavimas|internuoti]], masiškai iškeldinami, kad užleistų vietą vokiečių kolonistams, ir masiškai žudomi. Vokietijos valdžia sistemingai stengėsi sunaikinti [[lenkų kultūra|lenkų kultūrą]] ir tautinę tapatybę. Operacijos „[[Akcija AB]]“ metu daugelis universitetų profesorių ir lenkų inteligentijos atstovų buvo suimti, išvežti į koncentracijos stovyklas arba nužudyti. Per karą Lenkija neteko maždaug 39–45 % gydytojų ir odontologų, 26–57 % teisininkų, 15–30 % mokytojų, 30–40 % mokslininkų ir universitetų profesorių bei 18–28 % dvasininkų.{{sfn|Wrobel|1999}} === Elgesys su sovietų karo belaisviais === [[Vaizdas:Himmler_besichtigt_die_Gefangenenlager_in_Russland._Heinrich_Himmler_inspects_a_prisoner_of_war_camp_in_Russia,_circa..._-_NARA_-_540164.jpg|thumb|left|215px|SS vadas H. Himleris lanko sovietų karo belaisvius kalinių stovykloje Minske. 1941 m. rugpjūčio mėn.|alt=]] Sovietų karo belaisvius naciai laikė ne žmonėmis ir „komunistinės grėsmės“ dalimi.<ref name=PŽK/5 /> Karo metu į nelaisvę paimta 5,75 mln. sovietų karo belaisvių – daugiau nei iš visų kitų Sąjungininkų kartu sudėjus. Iš jų 1941–1945 m. nužudyta apie 3,3 mln.{{sfn|Shirer|1960|p=952}} Pagal dydį, tai antra po žydų labiausiai nukentėjusi aukų grupė.<ref name=PŽK/5 /> == Socialinė politika == === Švietimas === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-2007-0329-501, Reichsgründungsfeier, Schulklasse.jpg|thumb|right|235px|[[Nacistinis pasveikinimas]] mokykloje (1934). Vaikams ideologija buvo diegiama nuo mažens.|alt=]] 1933 m. priimti antisemitiniai įstatymai paskatino visus žydus mokytojus, dėstytojus ir pareigūnus pašalinti iš švietimo sistemos. Dauguma mokytojų turėjo priklausyti Nacionalsocialistinei mokytojų sąjungai, o universitetų dėstytojai turėjo prisijungti prie Nacionalsocialistinės vokiečių dėstytojų sąjungos.{{sfn|Nakosteen|1965|p=386}}{{sfn|Pine|2011|pp=14–15, 27}} Mokytojai privalėjo duoti ištikimybės ir paklusnumo priesaiką A. Hitleriui, o tie, kurie „nepakankamai atitiko“ partijos idealus, buvo atleidžiami.{{sfn|Shirer|1960|p=249}}{{sfn|Evans|2005|p=270}} Lėšų trūkumas atlyginimų kėlimui privertė daug mokytojų palikti darbą. Dėl mokytojų trūkumo vidutinis klasės dydis padidėjo nuo 37 mokinių 1927 m. iki 43 mokinių 1938 m.{{sfn|Evans|2005|p=269}} Vidaus reikalų ministras [[Wilhelm Frick|Vilhelmas Frikas]], mokslo, švietimo ir kultūros ministras Bernhardas Rustas bei kitos agentūros leido dažnus ir neretai prieštaringus nurodymus dėl pamokų turinio ir priimtinų vadovėlių mokyklose.{{sfn|Evans|2005|pp=263–264, 270}} Nacių režimui nepriimtinos knygos pašalintos iš mokyklų bibliotekų.{{sfn|Evans|2005|p=264}} 1934 m. sausį nacizmo ideologijos [[indoktrinacija]] tapo privaloma.{{sfn|Evans|2005|p=264}} Neatsiliekant nuo labai aukšto mokytojų nacifikacijos lygio, mokyklų programą papildė „rasių mokslas“, o vaikai buvo mokomi, kokiomis „savybėmis“ pasižymi žydų ir kitų tautybių žmonės, kurie neatitinka nacių visuomenės vizijos.<ref name="PŽK/6">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kaip-naciai-skleide-antisemitine-propaganda Kaip naciai skleidė antisemitinę propagandą?] www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-11-02.''</ref> Daugumos dalykų, įskaitant biologiją, geografiją ir net matematiką, mokymo programa pakeista, kad dėmesys būtų nukreiptas į rasę.{{sfn|Evans|2005|pp=263–265}} Karinis ugdymas tapo pagrindine kūno kultūros sudedamąja dalimi, o fizika orientuota į karinius dalykus, tokius kaip [[balistika]] ir [[aerodinamika]].{{sfn|Farago|1972|p=65}}{{sfn|Evans|2005|p=265}} Mokiniai privalėjo žiūrėti visus [[Propagandos ministerija|Propagandos ministerijos]] parengtus filmus.{{sfn|Evans|2005|p=264}} === Moterų ir šeimos vaidmuo === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1973-010-31, Mutter mit Kindern.jpg|thumb|right|205px|Nacių propagandinė nuotrauka: motina, jos dukterys ir sūnus, vilkintis [[hitlerjugendas|hitlerjugendo]] uniformą, pozuoja žurnalui „SS-Leitheft“, 1943]] Moterys buvo nacių socialinės politikos kertinis akmuo. Naciai priešinosi [[feminizmas|feministiniam judėjimui]], tvirtino, kad tai „žydų intelektualų kūrinys“, ir vietoj to propagavo [[patriarchatas|patriarchalinę]] visuomenę, kurioje vokietė moteris pripažintų, kad „jos pasaulis yra vyras, šeima, vaikai ir namai“.{{sfn|Evans|2005|p=331}} Uždarius feministines grupes arba įtraukus jas į Nacionalsocialistinę moterų sąjungą, ji derino grupes visoje šalyje, siekdama skatinti motinystę ir namų ūkio veiklą. Sąjunga siūlė užsiėmimus apie vaikų auklėjimą, siuvimą, maisto gaminimą. Garsios feministės, pvz., Anita Augspurg, Lida Gustava Heymann ir Helene Stöcker, buvo priverstos gyventi tremtyje.{{sfn|Evans|2005|pp=516–517}} Sąjungos leidinys „NS-Frauen-Warte“ buvo vienintelis šalyje leidžiamas moterų žurnalas, patvirtintas partijos.{{sfn|Heidelberg University Library}} Moterys buvo raginamos palikti [[darbo jėga|darbo jėgą]], o propaganda skatino didelių šeimų kūrimą su rasiniu požiūriu tinkamomis moterimis. Daugiavaikės motinos būdavo apdovanojamos Vokiečių motinos garbės kryžiumi: 4–5 vaikų susilaukusios moterys gaudavo bronzinį, 6–7 – sidabrinį, 8 ar daugiau – auksinį kryžių.{{sfn|Evans|2005|pp=516–517}} Didelės šeimos gaudavo [[subsidija]]s išlaidoms padengti. Nors tai paskatino [[gimstamumas|gimstamumą]], šeimų, turinčių 4 ar daugiau vaikų, skaičius nuo 1935 iki 1940 m. sumažėjo 5 %.{{sfn|Evans|2005|pp=518–519}} Moterų pašalinimas iš darbo jėgos norimo rezultato – darbo vietų atlaisvinimo vyrams – nedavė, nes moterys daugiausia dirbo tarnaitėmis, audėjomis arba maisto ir gėrimų pramonėje – darbuose, kurie vyrams nebuvo aktualūs.{{sfn|Evans|2005|pp=332–333}} Nacistinė filosofija draudė prieš karą įdarbinti didelį skaičių moterų ginklų fabrikuose, todėl buvo samdomi užsienio darbininkai. Prasidėjus karui, plačiai naudotas vergiškas darbas.{{sfn|Evans|2005|p=369}} 1943 m. sausį A. Hitleris pasirašė dekretą, pagal kurį visos jaunesnės kaip 50 m. moterys privalėjo registruotis darbams, prisidedantiems prie karo pastangų.{{sfn|Kershaw|2008|p=749}} Vėliau moterys buvo nukreiptos į [[žemės ūkis|žemės ūkio]] ir [[pramonė]]s darbus, o iki 1944 m. rugsėjo 14,9 mln. moterų dirbo ginklų gamybos srityje.{{sfn|McNab|2009|p=164}} Nacių vadovybė pritarė idėjai, kad [[racionalumas|racionalus]] ir [[teorija|teorinis]] darbas yra svetimas moters prigimčiai, todėl atkalbinėjo moteris nuo [[aukštasis mokslas|aukštojo mokslo]] siekimo.{{sfn|Stephenson|2001|p=70}} 1933 m. priimtas įstatymas apribojo į universitetą priimamų moterų skaičių iki 10 % vyrų skaičiaus.{{sfn|Evans|2005|p=297}} Dėl to merginų skaičius vidurinėse mokyklose sumažėjo nuo 437 000 1926 m. iki 205 000 1937 m. Aukštosiose mokyklose besimokančių moterų skaičius sumažėjo nuo 128 000 1933 m. iki 51 000 1938 m. Tačiau dėl reikalavimo vyrams karo metu stoti į [[karo tarnyba|karo tarnybą]], 1944 m. moterys sudarė pusę aukštųjų mokyklų studentų.{{sfn|Pauley|2003|pp=119–137}} [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-2000-0110-500, BDM, Gymnastikvorführung.jpg|thumb|right|230px|Vokietijos merginų sąjungos narės užsiima gimnastika, 1941 m.]] Moterys turėjo būti stiprios, sveikos ir energingos.{{sfn|Overy|2005|p=248}} Tobula moterimi laikyta tvirta [[valstiečiai|valstietė]], dirbusi žemę ir gimdžiusi stiprius vaikus; moterys būdavo liaupsinamos už atletiškumą ir įdegį nuo darbo lauke.{{sfn|Rupp|1978|pp=45–46}} Įkurta organizacijų, skirtų diegti nacių vertybes. 1939 m. kovą narystė [[hitlerjugendas|hitlerjugende]] tapo privaloma visiems 10 metų sulaukusiems vaikams.{{sfn|Evans|2005|p=272}} Hitlerjugendo padalinys Mergaičių sąjunga buvo skirta 10–14, Vokietijos merginų sąjunga (BDM) – 14–18 metų merginoms. BDM veikla buvo sutelkta į [[fizinis lavinimas|fizinį lavinimą]].{{sfn|Grunberger|1971|p=278}} Nacių režimas skatino liberalią elgesio normą [[lytiniai santykiai|lytinių santykių]] klausimais ir palankiai vertino moteris, kurios gimdė vaikus ne santuokoje.{{sfn|Biddiscombe|2001|pp=612, 633}} Karo metu padidėjo promiskuitetas (paleistuvavimas), nes nevedę kariai dažnai palaikydavo intymius santykius su keliomis moterimis vienu metu. Karių žmonos dažnai turėdavo nesantuokinių santykių. Seksas kartais buvo naudojamas kaip prekė, siekiant gauti geresnį darbą iš užsienio darbininko.{{sfn|Biddiscombe|2001|p=612}} Brošiūrose vokietėms moterims patarta vengti lytinių santykių su užsienio darbininkais, nes tai esą kelia pavojų jų kraujui.{{sfn|Rupp|1978|pp=124–125}} A. Hitleriui pritarus, [[Heinrich Himmler|H. Himleris]] siekė, kad naujoji nacių režimo visuomenė panaikintų [[pavainikis|ne santuokoje gimusių vaikų]] (ypač [[SS]] narių), kurių rasinis grynumas yra tiriamas, [[stigmatizavimas|stigmatizavimą]].{{sfn|Longerich|2012|p=370}} Jis tikėjosi, kad kiekviena [[esesininkai|esesininkų]] šeima susilauks 4–6 vaikų.{{sfn|Longerich|2012|p=370}} 1935 m. H. Himlerio įkurta asociacija „Lebensborn“ (''Gyvybės šaltinis'') steigė motinystės centrus, kuriuose nėščios vienišos moterys galėdavo apsistoti.{{sfn|Longerich|2012|p=371}} Prieš priimant moteris, tikrintas abiejų tėvų rasinis tinkamumas.{{sfn|Longerich|2012|p=371}} Gimę vaikai dažnai būdavo įvaikami esesininkų šeimų.{{sfn|Longerich|2012|p=371}} Centrai taip pat buvo skirti SS ir [[NSDAP]] narių žmonoms, kurios greitai užpildė daugiau nei pusę laisvų vietų.{{sfn|Evans|2005|p=521}} Įstatymai, draudžiantys [[abortas|abortus]] (išskyrus dėl medicininių priežasčių), buvo griežtai vykdomi nacių režimo. Abortų skaičius sumažėjo nuo 35 000 per metus 1930 m. iki mažiau nei 2000 per metus 1939 m., nors 1935 m. buvo priimtas įstatymas, leidžiantis abortus [[eugenika|eugenikos]] tikslais.{{sfn|Evans|2005|p=515}} === Sveikatos apsauga === [[Vaizdas:Bundesarchiv B 145 Bild-P017100, Berlin, Olympiade, Pariser Platz bei Nacht.jpg|thumb|right|230px|[[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. vasaros olimpinėms žaidynėms]] Berlyno gatvėse pastatytos skulptūros, vaizduojančios tobulą kūną.]] Nacistinėje Vokietijoje veikė stiprus kovos su [[tabakas|tabaku]] judėjimas, nes 1939 m. atlikti tyrimai įrodė priežastinį ryšį tarp [[rūkymas|rūkymo]] ir [[plaučių vėžys|plaučių vėžio]].{{sfn|Proctor|1999|p=196}} Reicho sveikatos tarnyba ėmėsi priemonių apriboti rūkymui: skaitė paskaitas, platino brošiūras.{{sfn|Proctor|1999|p=198}} Rūkyti uždrausta daugelyje darbo vietų, traukiniuose ir tarnybą atliekantiems kareiviams.{{sfn|Proctor|1999|p=203}} Valdžios institucijos taip pat stengėsi kontroliuoti kitas [[kancerogeninė medžiaga|kancerogenines medžiagas]], pvz., [[asbestas|asbestą]] ir [[pesticidai|pesticidus]].{{sfn|Evans|2005|p=319}} Vykdant bendrą visuomenės sveikatos kampaniją, buvo išvalyti vandens tiekimo šaltiniai, iš vartojimo prekių pašalintas [[švinas]] ir [[gyvsidabris]], o moterys buvo raginamos reguliariai tikrintis dėl [[krūties vėžys|krūties vėžio]].{{sfn|Proctor|1999|p=40}} Valdžios administruojami [[sveikatos draudimas|sveikatos draudimo]] planai buvo prieinami, tačiau 1933 m. atsisakyta teikti draudimą žydams. Tais pačiais metais žydų gydytojams uždrausta teikti paslaugas valdžios apdraustiems žmonėms. 1937 m. žydų gydytojams uždrausta teikti paslaugas nežydų tautybės žmonėms, o 1938 m. iš jų visiškai atimta teisė verstis medicinos praktika.{{sfn|Busse|Riesberg|2004|p=20}} Nuo 1941 m. [[nacių koncentracijos stovyklos|koncentracijos stovyklose]] su kaliniais buvo atliekami medicininiai eksperimentai (dauguma jų [[pseudomokslas|pseudomoksliniai]]).{{sfn|Evans|2008|p=611}} Žymiausias medicininius eksperimentus atlikęs gydytojas buvo SS [[hauptšturmfiureris]] [[Josef Mengele|Jozefas Mengelė]], dirbęs [[Aušvicas|Aušvico naikinimo stovykloje]].{{sfn|Evans|2008|p=608}} Daugelis jo aukų mirė.{{sfn|Evans|2008|pp=609–661}} Koncentracijos stovyklų kaliniai buvo parduodami farmacijos kompanijoms vaistų bandymams ir kitiems eksperimentams.{{sfn|Evans|2008|p=612}} === Gamtosauga === Nacių visuomenėje buvo [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] rėmėjų, o daugelis žmonių mėgo zoologijos sodus ir laukinę gamtą.{{sfn|DeGregori|2002|p=153}} Valdžia, siekdama užtikrinti gyvūnų ir [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugą]], ėmėsi keleto priemonių. 1933 m. naciai priėmė griežtą gyvūnų apsaugos įstatymą, turėjusį įtakos medicininiams tyrimams.{{sfn|Hanauske-Abel|1996|p=10}} Įstatymas buvo vykdomas tik paviršutiniškai, ir nepaisant vivisekcijos (bandymų su gyvais gyvūnais) draudimo, [[Vokietijos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų ministerija]] lengvai išduodavo leidimus eksperimentams su gyvūnais.{{sfn|Uekötter|2006|p=56}} [[Hermann Göring|H. Gėringo]] vadovaujama Reicho miškininkystės tarnyba įvedė taisyklių, pagal kurias miškininkai turėjo sodinti įvairius medžius, kad būtų užtikrinta tinkama buveinė laukiniams gyvūnams, o 1933 m. priimtas naujas Reicho gyvūnų apsaugos įstatymas.{{sfn|Closmann|2005|pp=30–32}} 1935 m. režimas priėmė Reicho gamtos apsaugos įstatymą, siekdamas apsaugoti [[kraštovaizdis|gamtinį kraštovaizdį]] nuo pernelyg didelės ūkinės veiklos. Tai leido nusavinti privačią žemę [[draustinis|gamtos draustiniams]] steigti ir padėjo planuoti ilgalaikę perspektyvą.{{sfn|Closmann|2005|pp=18, 30}} Buvo imtasi paviršutiniškų pastangų [[oro tarša]]i mažinti, tačiau prasidėjus karui šios priemonės buvo menkai vykdomos.{{sfn|Uekötter|2005|pp=113, 118}} === Religija === 1933 m., naciams užgrobus valdžią, apie 67 % Vokietijos gyventojų buvo [[protestantai]] ([[liuteronai]]), 33 % [[katalikai]], mažiau nei 1 % [[žydai]].{{sfn|Evans|2005|p=222}}{{sfn|USHMM, ''The German Churches and the Nazi State''}} [[1939 m. Vokietijos gyventojų surašymas|1939 m. gyventojų surašymo]], atlikto po Austrijos [[anšliusas|anšliuso]], duomenimis, 54 % gyventojų buvo protestantai, 40 % katalikai, 3,5 % nacių religinio judėjimo „Gottgläubig“ (tikintys Dievą) nariai, 1,5 % [[nereligingumas|netikinčių]].{{sfn|Ericksen|Heschel|1999|p=10}} Nacistinė Vokietija plačiai naudojo krikščionišką simboliką ir įvedė naujų [[krikščioniškos šventės|krikščioniškų švenčių]], pvz., didžiulę šventę, skirtą 1200-osioms [[Frankų imperija|frankų imperatoriaus]] [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]], jėga apkrikštijusio gretimas [[germanai|germanų]] gentis, gimimo metinėms paminėti.{{sfn|Lambert|2007|p=534–538}} [[Nacių propaganda]] A. Hitlerį vaizdavo kaip į [[Jėzus Kristus|Kristų]] panašų [[mesijas|mesiją]], „krikščioniškojo modelio išganymo figūrą“, „kuris išlaisvins pasaulį nuo [[Antikristas|Antikristo]]“.{{sfn|Schreiner|1998|pp=345–346}} A. Hitleris, vykdydamas glaichšaltungo (suvienodinimo) procesą, siekė suvienyti 28 Vokietijos protestantiškas [[Vokietijos žemės|žemių]] bažnyčias į vieningą Vokietijos Evangelikų Bažnyčią.{{sfn|Shirer|1960|p=237}} Nacių šalininkas Liudvigas Miuleris paskirtas „Reicho vyskupu“, o režimui prijaučiančių lobistų grupė „Vokietijos krikščionys“ perėmė naujosios bažnyčios kontrolę.{{sfn|Shirer|1960|pp=234–238}} Jie prieštaravo [[Senasis Testamentas|Senajam Testamentui]] dėl judėjiškos kilmės ir reikalavo, kad atsivertę žydai būtų pašalinti iš jų bažnyčios.{{sfn|Evans|2005|pp=220–230}} Evangelikų pastorius Martinas Nymeleris į tai atsakė įkūręs Išpažinimo Bažnyčią, kurios dvasininkai priešinosi nacių režimui.{{sfn|Kershaw|2008|pp=295–297}} 1935 m., Išpažinimo Bažnyčios sinodui protestuojant prieš nacių religinę politiką, 700 jos pastorių suimti.{{sfn|Berben|1975|p=140}} L. Miuleriui atsistatydinus, A. Hitleris paskyrė Hansą Kerlą Bažnyčios reikalų ministru, kad šis tęstų pastangas kontroliuoti Protestantų Bažnyčią.{{sfn|Shirer|1960|pp=238–239}} 1936 m. Išpažinimo Bažnyčios pasiuntinys protestavo A. Hitleriui dėl religinių persekiojimų ir žmogaus teisių pažeidimų.{{sfn|Berben|1975|p=140}} Suimta dar šimtai pastorių.{{sfn|Shirer|1960|pp=238–239}} Bažnyčia toliau priešinosi, o A. Hitleris 1937 m. atsisakė planų suvienyti protestantų bažnyčias.{{sfn|Berben|1975|p=140}} M. Nymeleris 1937 m. liepą suimtas ir 7 metus kalintas [[Zaksenhauzeno koncentracijos stovykla|Zaksenhauzeno]] ir [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovyklose]].{{sfn|Shirer|1960|p=239}} Teologijos universitetai uždaryti, kitų protestantizmo krypčių pastoriai ir teologai suimti.{{sfn|Berben|1975|p=140}} [[Vaizdas:Prisoner's barracks dachau.jpg|thumb|right|240px|Kalinių barakai [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovykloje]], kur 1940 m. naciai įkūrė specialius pastatus režimui nepaklūstantiems dvasininkams.{{sfn|Berben|1975|pp=276–277}}|alt=]] Naciams įsigalėjus valdžioje, imta persekioti Katalikų Bažnyčią.{{sfn|Kershaw|2008|p=332}} A. Hitleris, siekdamas panaikinti politinę Katalikų Bažnyčios galią, suėmė katalikiškos [[Krikščionių socialinė sąjunga|Bavarijos liaudies partijos]] ir Centro partijos veikėjus, šios ir kitos ne nacių politinės partijos 1933 m. liepą paleistos.{{sfn|Kershaw|2008|p=290}} 1933 m., Vokietijoje tęsiantis bažnyčios persekiojimui, su [[Vatikanas|Vatikanu]] pasirašytas [[konkordatas]].{{sfn|Kershaw|2008|p=295}} Sutartis įpareigojo Vokietiją gerbti katalikų institucijų nepriklausomybę ir uždraudė dvasininkams dalyvauti politikoje.{{sfn|Evans|2005|pp=234–235}} A. Hitleris nuolat pažeidinėjo konkordatą, uždarydamas visas katalikiškas institucijas, kurių veikla nebuvo griežtai religinė.{{sfn|Gill|1994|p=57}} Persekiota dvasininkus, vienuoles ir [[pasaulietis|pasaulietinius]] lyderius, per kelerius metus suimta tūkstančiai žmonių, dažnai dėl sufabrikuotų kaltinimų valiutos kontrabanda ar amoralumu.{{sfn|Shirer|1960|pp=234–235}} Keletas katalikų lyderių tapo 1934 m. [[Ilgųjų peilių naktis|Ilgųjų peilių nakties]] „valymo“ aukomis.{{sfn|Kershaw|2008|p=315}}{{sfn|Conway|2001|p=92}} Dauguma katalikų jaunimo grupių atsisakė išsiformuoti, o [[hitlerjugendas|hitlerjugendo]] vadovas [[Baldur von Schirach|Balduras fon Širachas]] ragino organizacijos narius gatvėse puldinėti katalikus berniukus.{{sfn|Evans|2005|pp=226, 237}} Propaganda tvirtino, kad bažnyčia korumpuota, imta riboti viešus susirinkimus, katalikiški leidiniai cenzūruoti. Katalikiškos mokyklos įpareigotos sumažinti religinio ugdymo apimtį, iš valstybinių pastatų pašalinti kryžiai.{{sfn|Evans|2005|pp=239–240}} 1937 m. popiežiaus [[Pijus XI|Pijaus XI]] išleista [[enciklika]] „Mit brennender Sorge“ ({{lt|Su liepsnojančiu rūpesčiu}}), slapta atgabenta į Vokietiją penktajam [[gavėnia|gavėnios]] sekmadieniui, buvo skaitoma iš kiekvienos sakyklos, joje pasmerktas sistemingas režimo priešiškumas Bažnyčiai.{{sfn|Shirer|1960|pp=234–235}}{{sfn|Evans|2005|pp=241–243}} Reaguodamas į tai, [[Joseph Goebbels|J. Gebelsas]] atnaujino režimo represijas ir propagandą prieš katalikus. Registracija į konfesines mokyklas smarkiai sumažėjo, o iki 1939 m. visos tokios mokyklos uždarytos arba pertvarkytos į valstybines įstaigas.{{sfn|Evans|2005|pp=245–246}} Vėlesni katalikų protestai apėmė 1942 m. kovą Vokietijos vyskupų pasirašytą pastoracinį laišką „Kova su krikščionybe ir Bažnyčia“.{{sfn|Fest|1996|p=377}} Nacių valdymo laikotarpiu apie 30 % katalikų kunigų nubausti policijos.{{sfn|Evans|2005|p=244}}{{sfn|USHMM, ''Dachau''}} Didžiulis saugumo tinklas šnipinėjo dvasininkus ir kunigus, kurie dažnai buvo išduodami, suimami ar siunčiami į [[nacių koncentracijos stovyklos|koncentracijos stovyklas]] – daugelis į specialius dvasininkams skirtus barakus [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau]].{{sfn|Berben|1975|pp=141–142}} 1939 m. Vokietijos [[Lenkijos_okupacija_(1939–1945)#Lenkijos_teritorijų_aneksija|aneksuotose Lenkijos teritorijose]] pradėta žiauriai slopinti [[Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje|Katalikų Bažnyčią]] ir sistemingai ją naikinti.{{sfn|Libionka, ''The Catholic Church in Poland''}}{{sfn|Davies|2003|pp=86, 92}} [[Alfredas Rozenbergas]], [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] Užsienio reikalų skyriaus vadovas ir A. Hitlerio paskirtasis Vokietijos kultūros ir švietimo lyderis, katalikybę laikė vienu iš pagrindinių nacizmo priešų. Jis planavo „sunaikinti į Vokietiją įvežtas užsienio krikščioniškas tikybas“ ir visose bažnyčiose, katedrose ir koplyčiose [[Biblija|Bibliją]] ir [[krikščionių kryžius|krikščioniškąjį kryžių]] pakeisti „[[Mano kova]]“ egzemplioriais ir [[svastika]]. Persekiotos ir kitos krikščionybės atšakos, o NSDAP kancleris [[Martin Bormann|Martinas Bormanas]] 1941 m. pareiškė, kad „nacionalsocializmas ir krikščionybė nesuderinami“.{{sfn|Shirer|1960|p=240}} == Kultūra == {{plačiau|Nacistinė propaganda}} Nacių režimas propagavo „tautinės bendruomenės“ ({{de|Volksgemeinschaft}}) idėją. Tikslas buvo sukurti beklasę visuomenę, pagrįstą rasiniu grynumu ir supratimu, kad reikia ruoštis karui ir kovai su marksizmu.{{sfn|Grunberger|1971|p=18}}{{sfn|Kershaw|2008|pp=182, 203, 272}} 1933 m. [[Vokietijos darbo frontas]] įkūrė organizaciją „Stiprybė per džiaugsmą“ (''Kraft durch Freude''). Ji ne tik perėmė dešimčių tūkstančių privačių poilsio įstaigų kontrolę, bet ir siūlė atostogas bei pramogas.{{sfn|Evans|2005|pp=465–467}}{{sfn|Shirer|1960|p=265}} 1933 m. rugsėjo mėn. įsteigti [[Reicho kultūros rūmai]] (''Reichskulturkammer''), kuriuos kontroliavo [[Propagandos ministerija]]. Institucija kontroliavo kultūrinio gyvenimo aspektus, tokius kaip kinas, radijas, spauda, vaizduojamasis menas, muzika, teatras ir literatūra. Šių profesijų atstovai turėjo prisijungti prie nacistinių organizacijų. Žydai ir „politiškai nepatikimi“ žmonės negalėjo dirbti meno srityje, daugelis emigravo. Prieš išleidžiant knygas jas turėdavo patvirtinti Propagandos ministerija. Išleisti knygas tapo sunkiau, nes režimas siekė naudoti jas tik kaip propagandos sklaidos priemonę.{{sfn|Shirer|1960|pp=241–242}} 4 dešimtmetyje Vokietijoje išpopuliarėjo radijas: 1939 m. imtuvą turėjo virš 70 % žmonių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. 1933 m. liepos mėn. iš radijo stočių pašalinti kairieji ir kiti, kurie buvo laikomi nepageidaujamais.{{sfn|Evans|2005|pp=133–135}} Užgrobus valdžią radijuje vyravo propagandinės kalbos, tačiau laikui bėgant J. Gebelsas reikalavo, kad būtų leidžiama daugiau muzikos, kad klausytojai nesikreiptų į užsienio transliuotojus.{{sfn|Evans|2005|p=136}} === Cenzūra === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-14597, Berlin, Opernplatz, Bücherverbrennung.jpg|thumb|right|240px|1933 m. gegužės 10 d. Berlyne surengtas žydų ir kairiųjų autorių knygų deginimas.{{sfn|Evans|2005|p=16}}]] Laikraščius, kaip ir kitas žiniasklaidos priemones, kontroliavo valstybė. Reicho spaudos rūmai uždarė arba nupirko laikraščius ir jų leidyklas. 1939 m. daugiau nei du trečdaliai laikraščių ir žurnalų tiesiogiai priklausė [[Propagandos ministerija]]i.{{sfn|Evans|2005|pp=143–144}} Nacių partijos dienraštį „[[Völkischer Beobachter]]“ redagavo [[Alfred Rosenberg|A. Rozenbergas]], parašęs „Dvidešimto amžiaus mitą“ – [[mokslinis rasizmas|rasinių teorijų]] knygą, aukštinančią [[šiaurinė rasė|šiaurinę rasę]].{{sfn|Shirer|1960|p=149}} J. Gebelsas kontroliavo naujienų agentūras ir reikalavo, kad visi Vokietijos laikraščiai skelbtų tik režimui palankų turinį. Propagandos ministerija kiekvieną savaitę išleisdavo dvi dešimtis direktyvų, numatančių, kokios tiksliai naujienos turi būti skelbiamos.{{sfn|Dussel|2010|pp=545, 555–557}} Laikraščių skaitytojų skaičius dėl suprastėjusios turinio kokybės ir populiarėjančio radijo smarkiai sumenko.{{sfn|Evans|2005|pp=146–147}} Karo pabaigoje propaganda tapo mažiau veiksminga, nes žmonės galėjo gauti informacijos ne iš oficialių kanalų.{{sfn|Dussel|2010|pp=561}} Knygų autoriai masiškai paliko šalį, o kai kurie rašė režimą kritikuojančią medžiagą būdami tremtyje. J. Gebelsas rekomendavo likusiems autoriams sutelkti dėmesį į knygas, kurių tematika yra [[germanų mitologija|germanų mitai]] ir „[[kraujas ir žemė|kraujo ir žemės]]“ idėja. Iki 1933 m. pabaigos nacių režimas uždraudė daugiau nei tūkstantį knygų, kurias parašė žydai arba kuriose buvo žydų personažų.{{sfn|Evans|2005|pp=152–159}} Naciai organizavo tokių [[nacių knygų deginimas|knygų deginimą]]: 1933 m. gegužės 10 d. naktį surengta devyniolika tokių deginimų.{{sfn|Evans|2005|p=16}} Dešimtys tūkstančių knygų, pvz., [[Albert Einstein|Alberto Einšteino]], [[Sigmund Freud|Zigmundo Froido]], [[Helen Keller|Helen Keler]], [[Alfred Kerr|Alfredo Kero]], [[Marcel Proust|Marselio Prusto]], [[Erich Maria Remarque|Ericho Marija Remarko]], [[Upton Sinclair|Aptono Sinklerio]], [[Jakob Wassermann|Jakobo Vasermano]], [[Herbert George Wells|H. Dž. Velso]] ir [[Émile Zola|Emilio Zolia]], buvo viešai sudegintos. Pacifistiniai kūriniai, liberalias, demokratines vertybes puoselėjanti literatūra, Veimaro respubliką remiantys ar žydų autorių darbai pasmerkti sunaikinti.{{sfn|Shirer|1960|p=241}} === Architektūra ir menas === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146III-373, Modell der Neugestaltung Berlins ("Germania").jpg|thumb|190px|Berlyne planuotų statyti Tautos salės (''Volkshalle'') ir [[triumfo arka|triumfo arkos]] modelis.]] {{pagr|Nacionalsocializmo architektūra|Trečiojo Reicho menas}} A. Hitleris asmeniškai domėjosi architektūra ir glaudžiai bendradarbiavo su valstybės architektais [[Paul Troost|Pauliumi Trostu]] ir [[Albert Speer|Albertu Špėru]], kurdamas [[neoklasicizmo architektūra|neoklasikinio]] stiliaus pastatus, paremtus [[Senovės Romos architektūra|romėnų architektūra]].{{sfn|Scobie|1990|p=92}}{{sfn|Evans|2005|p=181}} A. Špėras suprojektavo įspūdingų statinių, tokių kaip [[Niurnbergo suvažiavimas|nacių partijos suvažiavimo]] aikštynas Niurnberge ir naujas Reichskanceliarijos pastatas Berlyne.{{sfn|Speer|1971|pp=92, 150–151}} A. Hitlerio planai perstatyti Berlyną apėmė milžinišką kupolą, paremtą [[Panteonas (Roma)|Panteonu]] Romoje, ir [[triumfo arka|triumfo arką]], daugiau nei dvigubai aukštesnę už [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arką]] Paryžiuje. Nei vienas iš jų nebuvo pastatytas.{{sfn|Speer|1971|pp=115–116, 190}} A. Hitlerio įsitikinimas, kad [[abstrakcionizmas|abstraktus]], [[dadaizmas|dadaistinis]], [[ekspresionizmas|ekspresionistinis]] ir [[modernizmas|modernusis]] menas yra [[dekadentizmas|dekadentiškas]], tapo politikos pagrindu.{{sfn|Evans|2005|p=168}} 1933 m. daugelis meno muziejų direktorių neteko pareigų, juos pakeitė partijos nariai.{{sfn|Evans|2005|p=169}} Maždaug 6 500 moderniojo meno kūrinių buvo pašalinti iš muziejų ir pakeisti nacių žiuri atrinktais darbais.{{sfn|Shirer|1960|pp=243–244}} 1935 m. šešiolikoje skirtingų miestų surengtos atmestų kūrinių parodos. 1937 m. liepos–lapkričio mėn. J. Gebelsas Miunchene organizavo [[Išsigimusio meno paroda|„Išsigimusio meno“ parodą]]. Paroda buvo itin populiari, pritraukusi daugiau nei 2 mln. lankytojų.{{sfn|Evans|2005|pp=171, 173}} 1933 m. lapkričio mėn. įkūrus [[Reicho muzikos rūmai|Reicho muzikos rūmus]], jų pirmininku išrinktas kompozitorius [[Richard Strauss|Richardas Štrausas]].{{sfn|Evans|2005|p=187}} Kaip ir kitų meno formų atveju, naciai išstūmė muzikantus, kurie rasiniu požiūriu buvo laikomi nepriimtinais ir dažniausiai nepritarė pernelyg moderniai ar [[atonalumas|atonaliai]] muzikai.{{sfn|Evans|2005|p=199}} [[Džiazas]] laikytas ypač netinkamu, o užsienio džiazo muzikantai paliko šalį arba buvo išvaryti.{{sfn|Evans|2005|p=204}} A. Hitleris pirmenybę teikė [[Richard Wagner|Richardo Vagnerio]] muzikai, ypač kūriniams, paremtiems [[germanų mitologija|germanų mitais]] ir herojiškomis istorijomis. Be to, 1933–1942 m. kasmet dalyvaudavo [[Bairoito festivalis|Bairoito festivalyje]].{{sfn|Evans|2005|pp=199–200}} === Kinas === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1988-106-29, Leni Riefenstahl bei Dreharbeiten.jpg|thumb|right|240px|[[Leni Riefenstahl|Lėni Ryfenštal]] (greta operatoriaus) 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.]] Kinas, tapęs 4 dešimtmečio atradimu, buvo pagrindinė [[nacių propaganda|propagandos]] sklaidos priemonė. Siekiant sustiprinti eugeninės ir rasinės politikos ideologiją buvo kuriami „dokumentiniai“ filmai. Tokiuose filmuose nuo fizinės ar psichinės negalios kenčiantys žmonės vadinami „našta“.<ref name=PŽK/6 /> 1940 m. filme „Amžinasis žydas“ (''Der ewige Jude'') badaujantys ir pažeminti [[Varšuvos getas|Varšuvos]] ir [[Lodzės getas|Lodzės getų]] gyventojai ir šiurpūs ritualiniai gyvūnų skerdimai parodyti kaip „įprasta“ žydų kasdienybė.<ref name=PŽK/6 /> J. Gebelsas palankiai vertino propagandinių vaidybinių filmų kūrimą. Filmai, pvz., „[[Žydas Ziusas|Jud Süß]]“ arba „Die Rothschilds“ (abu išleisti 1940 m.), pasitelkiant romantiškus ir jaudinančius epizodus, dar labiau sustiprino žiūrovų antisemitinę ideologiją. Tokie filmai buvo skirti atitraukti žmonių dėmesį nuo karo tikrovės.<ref name=PŽK/6 /> [[Leni Riefenstahl|Lėni Ryfenštal]] filmai „Valios triumfas“ (''Triumph des Willens'', 1935), kuriame dokumentuojamas 1934 m. Niurnbergo suvažiavimas, ir „Olimpija“ (''Olympia'', 1938), vaizduojantis [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. vasaros olimpines žaidynes]], turėjo įtakos pasaulio vaidybinio ir dokumentinio kino raidai. Abu filmai tebėra prieštaringai vertinami, nes jų estetinis nuopelnas neatsiejamas nuo nacių idealų propagavimo.{{sfn|''The Daily Telegraph'', 2003}}{{sfn|Evans|2005|pp=125–126}} == Palikimas == {{main|Denacifikacija|Antrasis pasaulinis karas#Pasekmės ir įvykiai po karo}} [[Vaizdas:Defendants in the dock at the Nuremberg Trials.jpg|thumb|right|240px|[[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo proceso]] kaltinamieji.]] Karą laimėję [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] surengė [[tarptautinis baudžiamasis tribunolas|karo tribunolų]], pradedant [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo procesu]] (vyko 1945 m. lapkričio–1946 m. spalio mėn.), kuriame buvo teisiami 23 aukščiausi Vokietijos pareigūnai. Jiems pareikšti kaltinimai [[bendrininkavimas|sąmokslu]] vykdyti nusikaltimus, [[nusikaltimas taikai|nusikaltimais taikai]], [[karo nusikaltimai]]s ir [[nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimais žmoniškumui]].{{sfn|Evans|2008|p=741}} Visi, išskyrus tris, pripažinti kaltais, dvylika nuteisti mirties bausme.{{sfn|Shirer|1960|p=1143}} 1946–1949 m. vyko dvylika [[Mažieji Niurnbergo procesai|mažųjų Niurnbergo procesų]], kuriuose buvo teisiami 184 kaltinamieji.{{sfn|Evans|2008|p=741}} 1946–1949 m. Sąjungininkai išnagrinėjo 3887 bylas, iš kurių 489 perduotos teismui. Nuteisti 1426 asmenys, iš jų 297 – mirties bausme, 279 – kalėjimu iki gyvos galvos, likusieji – švelnesnėmis bausmėmis. Įvykdyta apie 65 % mirties nuosprendžių.{{sfn|Marcuse|2001|p=98}} Lenkija aktyviau nei kitos šalys tyrė karo nusikaltimus, pvz., iš 789 teismui perduotų [[Aušvicas|Aušvico]] personalo narių 673 buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.{{sfn|Rees|2005|pp=295–296}} A. Hitlerio ir [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] politinė programa sukėlė [[pasaulinis karas|pasaulinį karą]], po kurio Europa liko nuniokota ir nuskurdinta. Vokietija pati patyrė visišką sunaikinimą, kuris apibūdintas kaip „nulinė valanda“ (''Stunde Null'').{{sfn|Fischer|1995|p=569}} Per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių civilių skaičius buvo neregėtas [[karo istorija|karo istorijoje]].{{sfn|Murray|Millett|2001|p=554}} Dėl to nacizmo ideologija ir režimo veiksmai beveik visuotinai laikomi amoraliais.{{sfn|Kershaw|2000a|pp=1–6}} Istorikai, filosofai ir politikai, apibūdindami A. Hitlerį ir nacių režimą, dažnai vartoja žodį „[[blogis]]“.{{sfn|Welch|2001|p=2}} Susidomėjimas nacistine Vokietija žiniasklaidoje ir akademiniame pasaulyje išlieka. Nors istorikas Richard J. Evans pažymi, kad šis laikotarpis „sukelia beveik visuotinį susidomėjimą, nes jo žiaurus rasizmas yra įspėjimas visai žmonijai“,{{sfn|Evans|2009|p=56}} jauni [[neonacizmas|neonaciai]] mėgaujasi [[nacių simboliai|nacizmo simbolių]] ar šūkių sukeliamu šokiruojančiu poveikiu.{{sfn|''The Economist''|2015}} Nacizmo simbolikos demonstravimas ar naudojimas Vokietijoje ir Austrijoje draudžiamas.{{sfn|''Strafgesetzbuch'', section 86a}} Nacistinę Vokietiją pakeitė trys valstybės: [[Vakarų Vokietija]] (Vokietijos Federacinė Respublika arba VFR), [[Rytų Vokietija]] (Vokietijos Demokratinė Respublika arba VDR) ir [[Austrija]].{{sfn|Wüstenberg|Art|2008|pp=74–80}} Sąjungininkų pradėtas [[denacifikacija|denacifikacijos]] procesas buvo tik iš dalies sėkmingas, nes tokių sričių kaip, pvz., medicina ar inžinerija, specialistų poreikis buvo pernelyg didelis. Tačiau nacistinių pažiūrų reiškimas buvo smerkiamas, o jas reiškusieji dažnai būdavo atleidžiami iš darbo.{{sfn|Evans|2008|pp=748–749}} Iškart pasibaigus karui iki 6 dešimtmečio vokiečiai tylėjo apie karo patirtis ir jautė bendrą kaltės jausmą.{{sfn|Sontheimer|2005}} 1961 m. vykęs [[Adolf Eichmann|Adolfo Eichmano]] teismas ir 1978 m. rodytas televizijos mini serialas „Holokaustas“ daugeliui vokiečių į pirmą planą iškėlė „Vergangenheitsbewältigung“ (susitaikymo su praeitimi) procesą.{{sfn|''The Economist''|2015}}{{sfn|Sontheimer|2005}} 8 dešimtmetyje į mokymo programą įtraukus nacių Vokietijos istorijos dėstymą, žmonės ėmė domėtis savo šeimos narių patirtimis. Šio laikotarpio tyrinėjimas ir noras kritiškai vertinti jo klaidas lėmė stiprios demokratijos vystymąsi Vokietijoje, tačiau vis dar jaučiamas antisemitizmo ir [[neonacizmas|neonacistinių]] idėjų atgarsis.{{sfn|Sontheimer|2005}} 2017 m. „Körber Foundation“ atlikta apklausa parodė, kad 47 % apklaustų 14–16 metų paauglių žinojo, kas yra [[Aušvicas]].{{sfn|Goebel|2017}}{{sfn|Körber-Siftung|2017}} Žurnalistas Alan Posener šalies „augančią istorinę amneziją“ iš dalies priskyrė Vokietijos kino ir televizijos nesugebėjimui tiksliai atspindėti šalies istorijos.{{sfn|Posener|2018}} == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == {{refbegin|30em|indent=yes}} * {{cite encyclopedia | editor-last1 = Bartrop | editor-first1 = Paul R. | editor-last2 = Jacobs | editor-first2 = Leonard | title = Einsatzgruppen | encyclopedia = Modern Genocide: The Definitive Resource and Document Collection | volume = 1 | publisher = ABC-CLIO | location = Santa Barbara, CA | date = 2014 | isbn = 978-1-61069-363-9 }} * {{cite book | last = Beevor | first = Antony | title = Berlin: The Downfall 1945 | url = https://archive.org/details/fallofberlin19450000beev | year = 2002 | publisher = Viking-Penguin Books | location = London | isbn = 978-0-670-03041-5}} * {{cite book | last = Beevor | first = Antony | title = The Second World War | url = https://archive.org/details/secondworldwar00beev | year = 2012 | publisher = Little, Brown | location = New York | isbn = 978-0-316-02374-0}} * {{cite book | last = Bendersky | first = Joseph W. | title = A Concise History of Nazi Germany: 1919–1945 | url = https://archive.org/details/concisehistoryof0003bend | year = 2007 | publisher = Rowman & Littlefield | location = Lanham, MD | isbn = 978-0-7425-5363-7 }} * {{cite book | last = Berben | first = Paul | title = Dachau 1933–1945: The Official History | url = https://archive.org/details/dachau19331945of0000berb | year = 1975 | publisher = Norfolk Press | location = London | isbn = 978-0-85211-009-6 }} * {{cite book |last=Bergen |first=Doris |year=2016 | title=War & Genocide: A Concise History of the Holocaust |url=https://archive.org/details/wargenocideconci0000berg |edition=Third |publisher=Rowman & Littlefield |location=Lanham, MD |isbn=978-1-44224-228-9}} * {{cite book | last = Berghahn | first = Volker R. | chapter = Germans and Poles, 1871–1945 | editor1-last = Bullivant |editor1-first = Keith | editor2-last = Giles | editor2-first = Geoffrey |editor3-last=Pape | editor3-first = Walter |title = Germany and Eastern Europe: Cultural Identities and Cultural Differences | url = https://archive.org/details/germanyeasterneu0000unse_t5e4 | series = Yearbook of European Studies |publisher = Rodopi | location = Amsterdam; Atlanta, GA | year = 1999 | isbn = 978-90-420-0688-1 }} * {{citation | last1 = Beyer | first1 = John C. | last2 = Schneider | first2 = Stephen A. | title = Forced Labour under the Third Reich&nbsp;– Part 1 | publisher = Nathan Associates | url = http://www.nathaninc.com/sites/default/files/Pub%20PDFs/Forced%20Labor%20Under%20the%20Third%20Reich,%20Part%20One.pdf | access-date = 12 May 2013 | ref = {{sfnRef|Beyer & Schneider}} | url-status = dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20130509054212/http://www.nathaninc.com/sites/default/files/Pub%20PDFs/Forced%20Labor%20Under%20the%20Third%20Reich,%20Part%20One.pdf | archive-date = 9 May 2013 | df = dmy-all | postscript = . }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130509054212/http://www.nathaninc.com/sites/default/files/Pub%20PDFs/Forced%20Labor%20Under%20the%20Third%20Reich,%20Part%20One.pdf |date=2013-05-09 }} * {{cite journal | last = Biddiscombe | first = Perry | title = Dangerous Liaisons: The Anti-Fraternization Movement in the US Occupation Zones of Germany and Austria, 1945–1948 | url = https://archive.org/details/sim_journal-of-social-history_spring-2001_34_3/page/611 | journal = Journal of Social History | year = 2001 | volume = 34 | issue = 3 | pages = 611–647 | doi = 10.1353/jsh.2001.0002 | s2cid = 145470893 |issn=0022-4529}} * {{cite book | last1 = Boeckl-Klamper | first1 = Elisabeth | last2 = Mang | first2 = Thomas | last3 = Neugebauer | first3 = Wolfgang | title = Gestapo-Leitstelle Wien 1938–1945 | year = 2018 | language = de | publisher = Steinbauer | location = Vienna | isbn = 978-3-902494-83-2 }} * {{cite book | last = Bracher | first = Karl Dietrich | year = 1970 | title = The German Dictatorship | translator-first= Jean |translator-last=Steinberg | publisher = [[Penguin Books]] | location = New York | isbn = 978-0-14-013724-8 }} * {{cite book | last = Browning | first = Christopher | title = The Origins of the Final Solution: The Evolution of Nazi Jewish Policy, September 1939 – March 1942 | year = 2005 | publisher = Arrow | location = UK | isbn = 978-0-8032-5979-9 }} * {{citation | last1 = Busse | first1 = Reinhard | last2 = Riesberg | first2 = Annette | title = Health Care Systems in Transition: Germany | year = 2004 | publisher = WHO Regional Office for Europe on behalf of the European Observatory on Health Systems and Policies | location = Copenhagen | url = http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0018/80703/E85472.pdf | access-date = 4 September 2019 | postscript = . | archive-date = 2020-03-21 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200321225609/http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0018/80703/E85472.pdf | url-status = dead }} * {{cite web | last = Bytwerk | first = Randall | work = German Propaganda Archive | title = Goebbels' 1943 Speech on Total War | year = 1998 | publisher = Calvin College | url = http://research.calvin.edu/german-propaganda-archive/goeb36.htm | access-date = 3 March 2016 }} * {{Cite episode |last=Childers |first=Thomas |title=Racial Policy and the Totalitarian State |url=https://www.wondrium.com/a-history-of-hitlers-empire-2nd-edition |access-date=28 March 2023 |series=A History of Hitler's Empire, 2nd Edition |publisher=The Great Courses |date=2001 |time=12:20–12:41 |number=7 |language=English}} * {{cite book | last = Childers | first = Thomas | title = The Third Reich: A History of Nazi Germany | url = https://archive.org/details/thirdreichhistor0000chil | year = 2017 | publisher = Simon & Schuster | location = New York | isbn = 978-1-45165-113-3 }} * {{cite book | last = Clark | first = Lloyd | title = Kursk: The Greatest Battle: Eastern Front 1943 | url = https://archive.org/details/kurskgreatestbat0000clar | publisher = Headline Review | location = London | year = 2012 | isbn = 978-0-7553-3639-5 }} * {{cite book | last = Closmann | first = Charles | editor1-last = Brüggemeier | editor1-first = Franz-Josef | editor2-last = Cioc | editor2-first = Mark | editor3-last = Zeller | editor3-first = Thomas | title = How Green Were the Nazis?: Nature, Environment, and Nation in the Third Reich | chapter = Legalizing a ''Volksgemeinschaft'': Nazi Germany's Reich Nature Protection Law of 1935 | year = 2005 | publisher = Ohio University Press | location = Athens | isbn = 978-0-8214-1646-4 }} * {{cite book| editor1-last = Constable | editor1-first = George | title = Fists of Steel | series = The Third Reich | year = 1988 | publisher = Time-Life Books | location = Alexandria, VA | isbn = 978-0-8094-6966-6 | url = https://archive.org/details/fistsofsteel00time}} * {{cite book | last = Conway | first = John S | title = The Nazi Persecution of the Churches, 1933–1945 | year = 2001 | publisher = Regent College Publishing | location = Vancouver | isbn = 978-1-57383-080-5 }} * {{cite book | last = Cox | first = John M. | title = Circles of Resistance: Jewish, Leftist, and Youth Dissidence in Nazi Germany | publisher = Peter Lang | year = 2009 | location = New York | isbn = 978-1-4331-0557-9 }} * {{cite book | last = Cuomo | first = Glenn R. | title = National Socialist Cultural Policy | year = 1995 | publisher = Palgrave MacMillan | location = New York | isbn = 978-0-312-09094-4 }} * {{cite book| last = Davies | first = Norman | title = Rising '44: the Battle for Warsaw | year = 2003 | publisher = Viking | location = New York | isbn = 978-0-670-03284-6 | url = https://archive.org/details/rising44battlefo00norm}} * {{cite journal | last = Davis | first = Richard G. | title = German Rail Yards and Cities: U.S. Bombing Policy 1944–1945 | url = https://archive.org/details/sim_air-power-history_summer-1995_42_2/page/46 | journal = Air Power History | year = 1995 | volume = 42 | issue = 2 | pages = 46–63 }} * {{cite book | last = DeGregori | first = Thomas R. | title = Bountiful Harvest: Technology, Food Safety, and the Environment | url = https://archive.org/details/bountifulharvest0000degr | publisher = Cato Institute | location = Washington | year = 2002 | isbn = 978-1-930865-31-0 }} * {{cite web | last = DeLong | first = J. Bradford | title = Slouching Towards Utopia?: The Economic History of the Twentieth Century. XV. Nazis and Soviets | date = February 1997 | publisher = University of California at Berkeley | work = econ161.berkeley.edu | url = http://econ161.berkeley.edu/TCEH/Slouch_Purge15.html | archive-url = https://web.archive.org/web/20080511190923/http://econ161.berkeley.edu/TCEH/Slouch_Purge15.html | access-date = 21 April 2013 | archive-date = 11 May 2008 | url-status = dead | df = dmy-all}} * {{citation | title = Die Bevölkerung des Deutschen Reichs nach den Ergebnissen der Volkszählung 1939 | trans-title = Population of the German Realm according to the 1939 census | location = Berlin | year = 1941 | issue = 2 | postscript = . | ref = {{sfnRef|1939 Census}} }} * {{cite book | last = Dönitz | first = Karl | title = Memoirs: Ten Years and Twenty Days | year = 2012 | orig-year = 1958 | publisher = Frontline | location = London | isbn = 978-1-84832-644-6 }} * {{cite book | last = Dorland | first = Michael | title = Cadaverland: Inventing a Pathology of Catastrophe for Holocaust Survival: The Limits of Medical Knowledge and Memory in France | publisher = University Press of New England | series = Tauber Institute for the Study of European Jewry series | location = Waltham, Mass | year = 2009 | isbn = 978-1-58465-784-2 }} * {{cite journal | last = Dussel | first = Konrad | title = Wie erfolgreich war die nationalsozlalistische Presselenkung? | trans-title = How Successful was National Socialist Control of the Daily Press? | language = de | journal = Vierteljahrshefte für Zeitgeschichte | date = 2010 | volume = 58 | issue = 4 | pages = 543–561 | doi = 10.1524/vfzg.2010.0026 | s2cid = 147376008 }} {{subscription required}} * {{cite book | title = Encyklopedia Powszechna PWN | volume = 3 | year = 2004 | publisher = Państwowe Wydawnictwo Naukowe | location = Warsaw | language = pl | isbn = 978-83-01-14179-0 | ref = {{sfnRef|Powszechna PWN|2004}} }} * {{cite book| last1 = Ericksen | first1 = Robert P. | last2 = Heschel | first2 = Susannah | title = Betrayal: German Churches and the Holocaust | year = 1999 | publisher = Augsberg Fortress | location = Minneapolis | isbn = 978-0-8006-2931-1 | url = https://archive.org/details/betrayalgermanch00eric}} * {{cite web | title = "Euthanasie" im Nationalsozialismus | year = 2012 | work = Das Bundesarchiv | publisher = Government of Germany | language = de | url = https://www.bundesarchiv.de/benutzung/zeitbezug/nationalsozialismus/00303/index.html.de | access-date = 19 May 2013 | ref = {{sfnRef|Bundesarchiv, "Euthanasie" im Nationalsozialismus}} | url-status = dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20131021060807/http://www.bundesarchiv.de/benutzung/zeitbezug/nationalsozialismus/00303/index.html.de | archive-date = 21 October 2013 | df = dmy-all}} * {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | title = The Coming of the Third Reich | year = 2003 | publisher = Penguin | location = New York | isbn = 978-0-14-303469-8}} * {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | year = 2005 | title = The Third Reich in Power | url = https://archive.org/details/thirdreichinpowe00evan | url-access = registration | publisher = Penguin | location = New York | isbn =978-0-14-303790-3 }} * {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | year = 2008 | title = The Third Reich at War | url = https://archive.org/details/thirdreichatwar00evan_0 | url-access = registration | publisher = Penguin | location = New York | isbn = 978-0-14-311671-4 }} * {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | title = Cosmopolitan Islanders: British Historians and the European Continent | url = https://archive.org/details/cosmopolitanisla0000evan | year = 2009 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; New York | isbn = 978-0-521-19998-8 }} * {{cite book | last = Farago | first = Ladislas | year = 1972 | orig-year = 1942 | title = German Psychological Warfare | publisher = Arno Press | location = New York | series = International Propaganda and Communications |isbn = 978-0-405-04747-3 }} * {{cite book | last = Fest | first = Joachim | title = Plotting Hitler's Death: The German Resistance to Hitler 1933–1945 | url = https://archive.org/details/plottinghitlersd0000fest_n6n7 | year = 1996 | publisher = Weidenfeld & Nicolson | location = London | isbn = 978-0-297-81774-1 }} * {{cite book | last = Fest | first = Joachim | translator-first = Ewald | translator-last = Osers | translator2-first = Alexandra | translator2-last = Dring | title = Speer: The Final Verdict | year = 1999 | publisher = Harcourt | location = San Diego | isbn = 978-0-15-100556-7 | url = https://archive.org/details/speerfinalverdic00fest}} * {{cite book | last = Fischer | first = Klaus P. | title = Nazi Germany: A New History | url = https://archive.org/details/nazigermanynewhi0000fisc_h7i6 | publisher = Constable and Company | location = London | year = 1995 | isbn = 978-0-09-474910-8 }} * {{cite journal | last = Fleming | first = Michael | date = Spring 2014 |title = Allied Knowledge of Auschwitz: A (Further) Challenge to the 'Elusiveness' Narrative | journal = Holocaust and Genocide Studies | volume = 28 | issue = 1 | pages = 31–57 | doi = 10.1093/hgs/dcu014 | s2cid = 143736579 }} * {{cite book | last = Freeman | first = Michael J. | title = Atlas of Nazi Germany: A Political, Economic, and Social Anatomy of the Third Reich | year = 1995 | publisher = Longman | location = London; New York | isbn = 978-0-582-23924-1 }} * {{cite book | last = Friedländer | first = Saul | title = Nazi Germany and the Jews, 1933–1945 | url = https://archive.org/details/nazigermanyjews10000frie | year = 2009 | publisher = Harper Perennial | location = New York | isbn = 978-0-06-135027-6 }} * {{cite journal | last = Gellately | first = Robert | title = Reviewed work(s): Vom Generalplan Ost zum Generalsiedlungsplan by Czeslaw Madajczyk. Der "Generalplan Ost". Hauptlinien der nationalsozialistischen Planungs- und Vernichtungspolitik by Mechtild Rössler; Sabine Schleiermacher | journal = Central European History | volume = 29 | issue = 2 | year = 1996 | pages = 270–274 | doi = 10.1017/S0008938900013170}} * {{cite book | last = Gellately | first = Robert | title = Social Outsiders in Nazi Germany | year = 2001 | publisher = Princeton University Press | location = Princeton, NJ | isbn = 978-0-691-08684-2 }} * {{cite book | author = Germany (West) Presse- und Informationsamt | title = Germany Reports. With an introduction by Konrad Adenauer | year = 1961 | publisher = F. Steiner | location = Wiesbaden | language = de | oclc = 5092689 | ref = {{sfnRef|''Germany Reports''|1961}} }} * {{cite book | last = Gill | first = Anton | title = An Honourable Defeat: A History of the German Resistance to Hitler | url = https://archive.org/details/honourabledefeat0000gill_s8m1 | year = 1994 | publisher = Heinemann | location = London }} * {{cite book | last = Gill | first = Roger | title = Theory and Practice of Leadership | url = https://archive.org/details/theorypracticeof0000gill | year = 2006 | publisher = SAGE Publications | location = London | isbn = 978-0-7619-7176-4 }} * {{cite book| last = Glantz | first = David M. | title = When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler | publisher = University Press of Kansas | location = Lawrence, KS | year = 1995 | isbn = 978-0-7006-0899-7 | url = https://archive.org/details/whentitansclashe00glan_0}} * {{cite news | last = Goebel | first = Nicole | title = Auschwitz-Birkenau: 4 out of 10 German students don't know what it was | url = https://www.dw.com/en/auschwitz-birkenau-4-out-of-10-german-students-dont-know-what-it-was/a-40734980 | work = Deutsche Welle | date = 28 September 2017 | archive-url = https://web.archive.org/web/20170928204158/https://www.dw.com/en/auschwitz-birkenau-4-out-of-10-german-students-dont-know-what-it-was/a-40734980 | archive-date = 28 September 2017 | url-status = live | access-date = 16 February 2019 }} * {{cite book | last = Goeschel | first = Christian | title = Suicide in Nazi Germany | year = 2009 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-953256-8 }} * {{cite book | last = Goldhagen | first = Daniel | title = Hitler's Willing Executioners: Ordinary Germans and the Holocaust | url = https://archive.org/details/hitlerswillingex00gold_1 | year = 1996 | publisher = Knopf | location = New York | isbn = 978-0-679-44695-8 }} * {{cite book| last = Grunberger | first = Richard | year = 1971 | title = The 12-Year Reich: A Social History of Nazi Germany 1933–1945 | publisher = Holt Rinehart and Winston | location = New York | isbn = 978-0-03-076435-6 | url = https://archive.org/details/12yearreichsoc00grun}} * {{cite journal | last = Hamblet | first = Wendy C. | title = Book Review: Götz Aly: Hitler's Beneficiaries: Plunder, Racial War, and the Nazi Welfare State | journal = Genocide Studies and Prevention | year = 2008 | volume = 3 | issue = 2 | pages = 267–268 | doi = 10.1353/gsp.2011.0076 | s2cid = 143661188 }} * {{cite journal | last = Hanauske-Abel | first = Hartmut M. | title = Not a slippery slope or sudden subversion: German medicine and National Socialism in 1933 | journal = BMJ | date = 7 December 1996 | volume = 313 | issue = 7070 | pages = 1453–1463 | doi = 10.1136/bmj.313.7070.1453 | url = http://www.ippnw.org/pdf/mgs/3-hanauske-abel.pdf | pmid = 8973235 | pmc = 2352969 | access-date = 9 May 2013 | archive-date = 17 April 2020 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200417021728/https://www.ippnw.org/pdf/mgs/3-hanauske-abel.pdf | url-status = dead }} * {{Cite news | last1 = Harding | first1 = Thomas | title = Battle of Britain was won at sea. Discuss | url = https://www.telegraph.co.uk/news/1527068/Battle-of-Britain-was-won-at-sea.-Discuss.html | website = The Telegraph | access-date = 22 December 2017 | date = 23 August 2006 }} * {{cite book | last1 = Heinemann | first1 = Isabel | last2 = Oberkrome | first2 = Willi | last3 = Schleiermacher | first3 = Sabine | last4 = Wagner | first4 = Patrick | title = Nauka, planowanie, wypędzenia : Generalny Plan Wschodni narodowych socjalistów : katalog wystawy Niemieckiej Współnoty Badawczej | year = 2006 | publisher = Deutsche Forschungsgemeinschaft | language = pl | url = https://www.dfg.de/download/pdf/dfg_magazin/wissenschaft_oeffentlichkeit/ausstellungen/generalplan_ost/generalplan_ost_katalog_pl_120131.pdf | location = Bonn | ref = {{sfnRef|Heinemann et al.|2006}} | access-date = 2022-11-04 | archive-date = 2019-04-02 | archive-url = https://web.archive.org/web/20190402074959/https://www.dfg.de/download/pdf/dfg_magazin/wissenschaft_oeffentlichkeit/ausstellungen/generalplan_ost/generalplan_ost_katalog_pl_120131.pdf |url-status=dead }} * {{cite book|last=Richter|first=Heinz A.|title=Greece in World War II|others=transl by Kostas Sarropoulos|publisher=Govostis|year=1998|location=Athens|language=el |isbn=978-960-270-789-0}} * {{cite book | last = Hildebrand | first = Klaus | title = The Third Reich | year = 1984 | publisher = George Allen & Unwin | location = Boston | isbn = 978-0-04-943032-7 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/thirdreich0000hild}} * {{cite book | last = Hoffmann | first = Peter | title = German Resistance to Hitler | year = 1988 | publisher = Harvard University Press | location = Cambridge; London | isbn = 978-0-674-35085-4 | url = https://archive.org/details/germanresistance00pete}} * {{cite book | last = Hoffmann | first = Peter | title = The History of the German Resistance, 1933–1945 | orig-year = 1977 | year = 1996 | publisher = McGill-Queen's University Press | location = Montreal | isbn = 978-0-7735-1531-4 }} * {{cite book| last = Hosking | first = Geoffrey A. | title = Rulers and Victims: The Russians in the Soviet Union | year = 2006 | publisher = Harvard University Press | location = Cambridge | isbn = 978-0-674-02178-5 | url = https://archive.org/details/rulersvictimsrus00hosk}} * {{cite book | last = Hubert | first = Michael | title = Deutschland im Wandel. Geschichte der deutschen Bevolkerung seit 1815 | year = 1998 | publisher = Steiner, Franz Verlag | language = de | location = Stuttgart | isbn = 978-3-515-07392-9 }} * {{cite book | last = Kershaw | first = Ian | title = Hitler, 1936–1945: Nemesis | url = https://archive.org/details/hitler193645neme00kers | location = New York; London | publisher = W. W. Norton & Company | year = 2000b | isbn = 978-0-393-32252-1 }} * {{cite book| last = Kershaw | first = Ian | year = 2000a | edition = 4th | title = The Nazi Dictatorship: Problems and Perspectives of Interpretation | publisher = Arnold | location = London | isbn = 978-0-340-76028-4 | url = https://archive.org/details/nazidictatorship00kers}} * {{cite book |last = Kershaw | first = Ian | title = The "Hitler Myth": Image and Reality in the Third Reich |url = https://archive.org/details/hitlermythimager0000kers_s7n6 | year = 2001 | orig-year = 1987 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-280206-4 }} * {{cite book | last = Kershaw | first = Ian | title = Hitler: A Biography | url = https://archive.org/details/hitlerbiography0000kers | publisher = W. W. Norton & Company | location = New York | year = 2008 | isbn = 978-0-393-06757-6 }} * {{cite book | last = Kershaw | first = Ian | title = The End: Hitler's Germany, 1944–45 | year = 2011 | publisher = Penguin | location = London; New York | isbn = 978-1-59420-314-5 | url = https://archive.org/details/enddefiancedestr00kers_0}} * {{citation | title = Kinobesuche in Deutschland 1925 bis 2004 | publisher = Spitzenorganisation der Filmwirtschaft e. V | url = http://www.spio.de/media_content/610.pdf | language = de | access-date = 4 September 2019 | ref = {{sfnRef|SPIO, Department of Statistics}} | url-status = dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20120204111257/http://www.spio.de/media_content/610.pdf | archive-date = 4 February 2012 | df = dmy-all | postscript = . }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120204111257/http://www.spio.de/media_content/610.pdf |date=2012-02-04 }} * {{cite book | last = Kirschbaum | first = Stanislav J. | title = A History of Slovakia: The Struggle for Survival | year = 1995 | publisher = St. Martin's Press | location = New York | isbn = 978-1-4039-6929-3 | url = https://archive.org/details/historyofslovaki00kirs}} * {{Cite book | last = Kitchen | first = Martin | title = A History of Modern Germany, 1800–2000 | url = https://archive.org/details/historyofmoderng0000kitc | year = 2006 | publisher = Blackwell | location = Malden, MA | isbn = 978-1-4051-0040-3 }} * {{cite book | last = Klemperer | first = Klemens von | title = German Resistance Against Hitler: The Search for Allies Abroad 1938-1945 | year = 1992 | publisher = Oxford University Press | isbn = 978-0-19-160679-3 }} * {{cite book| last=Koonz | first=Claudia | title=The Nazi Conscience | location=Cambridge, MA | publisher=Belknap Press of Harvard University Press | year=2003 | isbn=978-0-674-01172-4 | url=https://archive.org/details/naziconscience00koon}} * {{cite magazine | last = Lakotta | first = Beate | title = Tief vergraben, nicht dran rühren | magazine = [[Der Spiegel]] | date = March 2005 | issue = 2 | pages = 218–221 | publisher = Spiegel-Verlag | location = Hamburg | language = de | url = http://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecial/d-39863564.html | access-date = 26 May 2013 | archive-date = 17 April 2020 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200417021755/https://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecial/d-39863564.html | url-status = dead }} * {{cite journal | last = Lambert | first = Peter | title = Heroisation and Demonisation in the Third Reich: The Consensus-building Value of a Nazi Pantheon of Heroes | journal = Totalitarian Movements & Political Religions | year = 2007 | volume = 8 | issue = 3–4 | pages = 523–546 | doi = 10.1080/14690760701571155 | s2cid = 144769526 }} * {{cite book | last = Lauryssens | first = Stan | title = The Man Who Invented the Third Reich: The Life and Times of Arthur Moeller van den Bruck | url = https://archive.org/details/manwhoinventedth0000laur | year = 1999 | publisher = Sutton | location = Stroud |isbn = 978-0-7509-1866-4 }} * {{cite news | title = Leni Riefenstahl | date=10 September 2003 | work = [[The Daily Telegraph]] | location = [[London]] | issn = 0307-1235 | oclc = 49632006 | url = https://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1440991/Leni-Riefenstahl.html?pageNum=3 | access-date = 10 May 2013 | ref = {{sfnRef|''The Daily Telegraph'', 2003}} }} * {{cite web | last = Libionka | first = Dariusz | title = The Catholic Church in Poland and the Holocaust, 1939–1945 | work = The Reaction of the Churches in Nazi Occupied Europe | publisher = Yad Vashem | url = http://www.yadvashem.org/download/about_holocaust/christian_world/libionka.pdf | access-date = 26 August 2013 | ref = {{sfnRef|Libionka, ''The Catholic Church in Poland''}} | archive-date = 2020-04-17 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200417021806/https://www.yadvashem.org/download/about_holocaust/christian_world/libionka.pdf | url-status = dead }} * {{cite journal | last = Longerich | first = Peter | title = Hitler's Role in the Persecution of the Jews by the Nazi Regime | at = 17. Radicalisation of the Persecution of the Jews by Hitler at the Turn of the Year 1941–1942 | journal = Holocaust Denial on Trial | publisher = Emory University | location = Atlanta | year = 2003 | url = http://www.hdot.org/en/trial/defense/pl1/17 | archive-url = https://web.archive.org/web/20090709111759/http://www.hdot.org/en/trial/defense/pl1/17 | archive-date = 9 July 2009 | access-date = 31 July 2013 | ref = {{sfnRef|Longerich, Chapter 17|2003}} | url-status = unfit}} * {{cite book | last = Longerich | first = Peter | title = Holocaust: The Nazi Persecution and Murder of the Jews | url = https://archive.org/details/holocaustnaziper0000long | year = 2010 | isbn = 978-0-19-280436-5 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York }} * {{cite book | last = Longerich | first = Peter | year = 2012 | title = Heinrich Himmler: A Life | url = https://archive.org/details/heinrichhimmler0000long | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-959232-6 }} * {{cite book | last = Lukas | first = Richard C. | title = Did the Children Cry?: Hitler's War Against Jewish and Polish Children, 1939–1945 | orig-year = 1994 | year = 2001 | publisher = Hippocrene | location = New York | isbn = 978-0-7818-0870-5 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/didchildrencryhi0000luka }} * {{cite book | last = Majer | first = Diemut | title = "Non-Germans" under the Third Reich: The Nazi Judicial and Administrative System in Germany and Occupied Eastern Europe, with Special Regard to Occupied Poland, 1939–1945 | year = 2003 | publisher = Johns Hopkins University Press | location = Baltimore; London | isbn = 978-0-8018-6493-3 }} * {{cite book | last1 = Manvell | first1 = Roger | last2 = Fraenkel | first2 = Heinrich | title = Heinrich Himmler: The Sinister Life of the Head of the SS and Gestapo | year = 2007 | orig-year = 1965 | publisher = Greenhill; Skyhorse | location = London; New York | isbn = 978-1-60239-178-9 }} * {{cite book | last = Manvell | first = Roger | title = Goering | publisher = Skyhorse | location = London | year = 2011 | orig-year = 1962 | isbn = 978-1-61608-109-6 }} * {{cite book | last = Marcuse | first = Harold | title = Legacies of Dachau: The Uses and Abuses of a Concentration Camp, 1933-2001 | url = https://archive.org/details/legaciesofdachau0000unse | year = 2001 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; New York | isbn = 978-0-521-55204-2 }} * {{cite book | last = Martin | first = Bernd | title = Japan and Germany in the Modern World | year = 2005 | orig-year = 1995 | publisher = Berghahn Books | location = New York; Oxford | isbn = 978-1-84545-047-2 }} * {{cite book | last1 = Materski | first1 = Wojciech | last2 = Szarota | first2 = Tomasz | title = Polska 1939–1945: straty osobowe i ofiary represji pod dwiema okupacjami | year = 2009 | publisher = Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu | language = pl | isbn = 978-83-7629-067-6 }} * {{cite book | last = Mazower | first = Mark | title = Hitler's Empire: How the Nazis Ruled Europe | url = https://archive.org/details/hitlersempirehow0000mazo_x8o6 | year = 2008 | publisher = Penguin | location = New York; Toronto | isbn = 978-1-59420-188-2 }} * {{cite book | last1 = McElligott | first1 = Anthony | last2 = Kirk | first2 = Tim | last3 = Kershaw | first3 = Ian | title = Working Towards the Führer: Essays in Honour of Sir Ian Kershaw | year = 2003 | publisher = Manchester University Press | location = Manchester | isbn = 978-0-7190-6732-7 }} * {{cite book | last = McNab | first = Chris | title = The Third Reich | publisher = Amber Books | location = London | year = 2009 | isbn = 978-1-906626-51-8 }} * {{cite book | last = Melvin | first = Mungo | title = Manstein: Hitler's Greatest General | url = https://archive.org/details/mansteinhitlersg0000melv_j4h5 | year = 2010 | publisher = Weidenfeld & Nicolson | location = London | isbn = 978-0-297-84561-4 }} * {{cite book | last1 = Murray | first1 = Williamson | last2 = Millett | first2 = Allan R. | title = A War to be Won: Fighting the Second World War | url = https://archive.org/details/wartobewonfighti00murr_0 | year = 2001 | orig-year = 2000 | publisher = Belknap Press of Harvard University Press | location = Cambridge, MA | isbn = 978-0-674-00680-5 }} * {{cite book | last = Nakosteen | first = Mehdi Khan | title = The History and Philosophy of Education | url = https://archive.org/details/historyphilosoph0000nako | year = 1965 | publisher = Ronald Press | location = New York | oclc = 175403 }} * {{citation | title = NS-Zwangsarbeit: "Verbotener Umgang" | year = 1942 | publisher = Stadtarchiv Göttingen Cordula Tollmien Projekt NS-Zwangsarbeiter | language = de | url = http://www.zwangsarbeit-in-goettingen.de/texte/verbotenerumgang.htm | ref = {{SfnRef|Nazi forced labour|1942}} | postscript = .}} * {{cite book | last = Nicholas | first = Lynn H. | title = Cruel World: The Children of Europe in the Nazi Web | url = https://archive.org/details/cruelworldchildr0000nich_w2v0 | year = 2006 | publisher = Vintage | location = New York | isbn = 978-0-679-77663-5 }} * {{cite book| last1 = Niewyk | first1 = Donald L. | last2 = Nicosia | first2 = Francis R. | title = The Columbia Guide to the Holocaust | year = 2000 | publisher = Columbia University Press | location = New York | isbn = 978-0-231-11200-0 | url = https://archive.org/details/columbiaguidetot00niew}} * {{citation | title = 'NS-Frauenwarte': Paper of the National Socialist Women's League | publisher = Heidelberg University Library | url = http://www.ub.uni-heidelberg.de/Englisch/helios/digi/nsfrauenwarte.html | access-date = 8 May 2013 | ref = {{sfnRef|Heidelberg University Library}} | postscript = .}} * {{cite book | author = Oberkommandos der Wehrmacht | title = Soldaten Atlas | url = https://archive.org/details/Tornisterschrift-des-Oberkommandos-der-Wehrmacht-Soldaten-Atlas/page/n7 | year = 1941 | language = de | ref = {{sfnRef|Soldaten-Atlas|1941}} }} * {{cite book | last= Overmans | first = Rüdiger | title = Deutsche militärische Verluste im Zweiten Weltkrieg | year = 2000 | orig-year = 1999 | publisher = R. Oldenbourg | location = München | language = de | series = Beiträge zur Militärgeschichte | isbn = 978-3-486-56531-7 }} * {{cite book| last = Overy | first = Richard | title = The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia | publisher = Penguin Group | location = UK | orig-year = 2004 | year = 2005 | isbn = 978-0-393-02030-4 | url = https://archive.org/details/dictators00rich}} * {{cite book | last = Overy | first = Richard | orig-year = 1995 | year = 2006 | title = Why The Allies Won | url = https://archive.org/details/whyallieswon0000over_z0p1 | publisher = Random House | location = London | isbn = 978-1-84595-065-1 }} * {{cite book | last = Overy | first = Richard | title = The Bombers and the Bombed: Allied Air War Over Europe 1940–1945 | url = https://archive.org/details/bombersbombedall0000over | publisher = Viking | location = New York | year = 2014 | isbn = 978-0-698-15138-3}} * {{cite journal | last = Panayi | first = Panikos | title = Exploitation, Criminality, Resistance: The Everyday Life of Foreign Workers and Prisoners of War in the German Town of Osnabruck, 1939–49 | url = https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_2005-07_40_3/page/483 | journal = Journal of Contemporary History | year = 2005 | volume = 40 | issue = 3 | pages = 483–502 | jstor = 30036339 | doi = 10.1177/0022009405054568| s2cid = 159846665 }} * {{cite book | last = Pauley | first = Bruce F. | title = Hitler, Stalin, and Mussolini: Totalitarianism in the Twentieth Century | url = https://archive.org/details/hitlerstalinmuss02edpaul_m6u1 | year = 2003 | orig-year = 1997 | series = European History Series | publisher = Harlan Davidson | location = Wheeling, IL | isbn = 978-0-88295-993-1 }} * {{cite book | last = Pine | first = Lisa | year = 2011 | orig-year = 2010 | title = Education in Nazi Germany | url = https://archive.org/details/educationinnazig0000pine | publisher = Berg | location = Oxford; New York | isbn = 978-1-84520-265-1 }} * {{cite news | last = Posener | first = Alan | title = German TV Is Sanitizing History | url = https://foreignpolicy.com/2018/04/09/dont-mention-the-war-germany-television-holocaust-anti-semitism-babylon-berlin-europe/ | publisher= Foreign Policy | date = 9 April 2018 | access-date = 16 February 2019 }} * {{cite book | last = Proctor | first = Robert N. | title = The Nazi War on Cancer | url = https://archive.org/details/naziwaroncancer00proc | url-access = registration | publisher = Princeton University Press | year = 1999 | location = Princeton, NJ | isbn = 978-0-691-07051-3 }} * {{cite book | last = Raeder | first = Erich | title = Grand Admiral: The Personal Memoir of the Commander in Chief of the German Navy From 1935 Until His Final Break With Hitler in 1943 | year = 2001 | orig-year = 1956 | publisher = Da Capo Press | location = New York | isbn = 978-0-306-80962-0 }} * {{cite book | last = Rees | first = Laurence | title = Auschwitz: A New History | year = 2005 | publisher = Public Affairs, member of Perseus Books Group | location = New York | isbn = 978-1-58648-303-6 | url = https://archive.org/details/auschwitznewhist00rees}} * {{cite web |last1=Reisner |first1=Markus |title=Der Luftkrieg 1944/45 über Österreich |url=https://www.bundesheer.at/truppendienst/ausgaben/artikel.php?id=1812 |website=www.bundesheer.at |publisher=Bundesministerium für Landesverteidigung |language=de |access-date=7 February 2021 |date=February 2015 |archive-date=2021-11-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211117170237/https://www.bundesheer.at/truppendienst/ausgaben/artikel.php?id=1812 |url-status=dead }} * {{cite book | last = Rhodes | first = Richard | title = Masters of Death: The SS-Einsatzgruppen and the Invention of the Holocaust | url = https://archive.org/details/mastersofdeathss0000rich | publisher = Vintage Books | location = New York | year = 2002 | isbn = 978-0-375-70822-0 }} * {{cite book | last = Rummel | first = Rudolph | title = Death by Government | year = 1994 | publisher = Transaction | location = New Brunswick, NJ | isbn = 978-1-56000-145-4 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/deathby_rum_1994_00_3431 }} * {{cite book| last = Rupp | first = Leila J. | year = 1978 | title = Mobilizing Women for War: German and American Propaganda, 1939–1945 | publisher = Princeton University Press | location = Princeton, N.J. | isbn = 978-0-691-04649-5 | oclc = 3379930 | url = https://archive.org/details/mobilizingwomenf00leil}} * {{cite book | last = Schafranek | first = Hans | title = Widerstand und Verrat: Gestapospitzel im antifaschistischen Untergrund | year = 2017 | language = de | publisher = Czernin Verlag | location = Vienna | isbn = 978-3-7076-0622-5 }} * {{cite book | last1 =Schreiner | first1 =Klaus | year = 1998 | chapter = Messianism in the Weimar Republic | editor1-last = Schäfer | editor1-first = Peter | editor2-last =Cohen | editor2-first =Mark | title = Toward the Millennium: Messianic Expectations from the Bible to Waco | location = Leiden | publisher = Brill | isbn = 90-04-11037-2 | pages =311–362 }} * {{cite book | last = Scobie | first = Alexander | title = Hitler's State Architecture: The Impact of Classical Antiquity | url = https://archive.org/details/hitlersstatearch0000scob | year = 1990 | publisher = Pennsylvania State University Press | location = University Park | isbn = 978-0-271-00691-8 }} * {{cite book | last = Sereny | first = Gitta | year = 1996 | orig-year = 1995 | title = Albert Speer: His Battle With Truth | url = https://archive.org/details/albertspeerhisba00sere | publisher = Random House | location = New York; Toronto | isbn = 978-0-679-76812-8 }} * {{cite journal | last = Sereny | first = Gitta | date = November 1999 | title = Stolen Children | journal = Talk | url = https://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/Holocaust/children.html | access-date = 1 July 2012 }} * {{cite book | last = Shirer | first = William L. | title = The Rise and Fall of the Third Reich | url = https://archive.org/details/bwb_S0-DUI-748 | publisher = Simon & Schuster | location = New York | year = 1960 | isbn = 978-0-671-62420-0}} * {{cite book | last = Smith | first = J. W. | title = The World's Wasted Wealth 2: Save Our Wealth, Save Our Environment | url = https://archive.org/details/worldswastedweal0000smit_l8e5 | year = 1994 | publisher = Institute for Economic Democracy | location = Cambria, CA | isbn = 978-0-9624423-2-2 }} * {{cite book | last = Snyder | first = Timothy | title = Bloodlands: Europe between Hitler and Stalin | url = https://archive.org/details/bloodlandseurope0000snyd_s7g9 | year= 2010 | publisher = Basic Books | location = New York | isbn = 978-0-465-00239-9 }} * {{cite web | title = Sonderbehandlung erfolgt durch Strang | year = 1942 | work = Documents for National Socialism | publisher = NS-Archiv | language = de | url = http://www.ns-archiv.de/imt/ps3001-ps3200/3040-ps.php | ref = {{SfnRef|Special treatment|1942}} }} * {{cite news | last = Sontheimer | first = Michael | title = Germany's Nazi Past: Why Germans Can Never Escape Hitler's Shadow | date = 10 March 2005 | newspaper = Spiegel Online | url = http://www.spiegel.de/international/germany-s-nazi-past-why-germans-can-never-escape-hitler-s-shadow-a-345720.html | access-date = 11 May 2013 }} * {{cite book | last = Speer | first = Albert | orig-year = 1969 | year = 1971 | title = Inside the Third Reich | url = https://archive.org/details/isbn_0380000717 | publisher = Avon | location = New York | isbn = 978-0-380-00071-5}} * {{cite book | last = Spielvogel | first = Jackson J. | title = Hitler and Nazi Germany: A History | year = 2016 | orig-year = 2005 | publisher = Taylor & Francis | location = Abingdon; New York | isbn = 978-0-205-84678-8 }} * {{cite book | last1 = Spotts | first1 = Frederic | title = Hitler and the Power of Aesthetics | url = https://archive.org/details/isbn_2901585675073 | date = 2002 | publisher = Overlook Press | location = New York | isbn = 978-1-58567-345-2 }} * {{Cite web |author=Staff |date=28 September 2017 |title=Deutsche wollen aus Geschichte lernen |trans-title=Germans want to learn from history |url=https://www.koerber-stiftung.de/deutsche-wollen-aus-geschichte-lernen-1143 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20220112203140/https://www.koerber-stiftung.de/deutsche-wollen-aus-geschichte-lernen-1143 |archive-date=12 January 2022 |access-date=25 July 2022 |publisher=Körber Foundation |language=de |ref={{sfnRef|Körber-Siftung|2017}} }} * {{cite news | author = Staff | title = What the Führer means for Germans today | newspaper = The Economist | date = 16 December 2015 | language = en | url = https://www.economist.com/christmas-specials/2015/12/16/what-the-fuhrer-means-for-germans-today | access-date = 24 September 2018 | ref = {{sfnRef|''The Economist''|2015}} }} * {{cite book | title = Statistisches Jahrbuch für die Bundesrepublik Deutschland | year = 2006 | publisher = Statistisches Bundesamt | language = de | url = http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/StatistischesJahrbuch/Downloads/Jahrbuch2006Inland,property=file.pdf| archive-url = https://web.archive.org/web/20070926002255/http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/StatistischesJahrbuch/Downloads/Jahrbuch2006Inland,property=file.pdf | archive-date = 26 September 2007 | access-date = 17 March 2012 | page = 34 | ref = {{sfnRef|Statistisches Jahrbuch|2006}} | url-status = dead | df = dmy-all}} * {{cite book | last = Stein | first = George | title = The Waffen-SS: Hitler's Elite Guard at War 1939–1945 | publisher = Cerberus Publishing | year = 2002 | orig-year = 1966 | isbn = 978-1-84145-100-8 }} * {{cite book | last = Steiner | first = Zara | title = The Triumph of the Dark: European International History 1933–1939 | url = https://archive.org/details/triumphofdarkeur0000stei | year = 2011 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-921200-2 }} * {{cite book | last = Stephenson | first = Jill | title = Women in Nazi Germany | year = 2001 | publisher = Longman | location = London | isbn = 978-0-582-41836-3 }} * {{cite journal | last = Stolfi | first = Russel | title = Barbarossa Revisited: A Critical Reappraisal of the Opening Stages of the Russo-German Campaign (June–December 1941) | url = https://archive.org/details/sim_journal-of-modern-history_1982-03_54_1/page/27 | journal = Journal of Modern History | date = March 1982 | volume = 54 | issue = 1 | pages = 27–46 | doi = 10.1086/244076 | s2cid = 143690841 }} * {{citation | title = Strafgesetzbuch, StGB | date = 13 November 1998 | work = German Law Archive | url = https://germanlawarchive.iuscomp.org/?p=752 | ref = {{sfnRef|''Strafgesetzbuch'', section 86a}} | postscript = . | access-date = 2022-11-04 | archive-date = 2019-10-29 | archive-url = https://web.archive.org/web/20191029054029/https://germanlawarchive.iuscomp.org/?p=752#80a | url-status = dead }} * {{cite web |last1=Strüber |first1=Henning |title=1943: Briten bombardieren Peenemünde |url=https://www.ndr.de/geschichte/schauplaetze/Bomben-auf-Hitlers-Raketenschmiede,operationhydra101.html |website=www.ndr.de |access-date=7 February 2021 |language=de |date=17 August 2018}} * {{cite book | last = Tomasevich | first = Jozo | year = 1975 | title = War and Revolution in Yugoslavia, 1941–1945: The Chetniks | publisher = Stanford University Press | location = Stanford, CA | isbn = 978-0-8047-0857-9 }} * {{cite book | last = Tooze | first = Adam | title = The Wages of Destruction: The Making and Breaking of the Nazi Economy | url = https://archive.org/details/wagesofdestructi0000tooz | year = 2006 | publisher = Viking | location = New York; Toronto | isbn = 978-0-670-03826-8}} * {{cite book | last = Tümmler | first = Holger | title = Hitlers Deutschland: Die Mächtigen des Dritten Reiches | year = 2010 | publisher = Melchior Verlag | location = Wolfenbüttel | language = de | isbn = 978-3-941555-88-4 }} * {{cite book | last = Uekötter | first = Frank | title = The Green and the Brown: A History of Conservation in Nazi Germany | year = 2006 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; New York | isbn = 978-0-521-84819-0 }} * {{cite book | last = Uekötter | first = Frank | editor1-last = Brüggemeier | editor1-first = Franz-Josef | editor2-last = Cioc | editor2-first = Mark | editor3-last = Zeller | editor3-first = Thomas | title = How Green Were the Nazis?: Nature, Environment, and Nation in the Third Reich | chapter = Polycentrism in Full Swing: Air Pollution Control in Nazi Germany | year = 2005 | publisher = Ohio University Press | location = Athens | isbn = 978-0-82144-196-1 }} * {{cite book | last = Umbreit | first = Hans | editor1-last = Kroener | editor1-first = Bernhard | editor2-last = Müller | editor2-first = Rolf-Dieter | editor3-last = Umbreit | editor3-first = Hans | title = Germany and the Second World War, Vol. 5. Organization and Mobilization in the German Sphere of Power. Part 2: Wartime Administration, Economy, and Manpower Resources, 1942–1944/5 | chapter = Hitler's Europe: The German Sphere of Power | year = 2003 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-820873-0 }} * {{cite web | author=USHMM | title=Children during the Holocaust| website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005142 | access-date = 24 April 2013 | ref = {{sfnRef|USHMM, ''Children during the Holocaust''}} }} * {{cite web | author=USHMM | title=Dachau | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005214 | access-date = 14 July 2013 | ref={{sfnRef|USHMM, ''Dachau''}} }} * {{cite web | author=USHMM | title=Genocide of European Roma (Gypsies), 1939–1945 | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/genocide-of-european-roma-gypsies-1939-1945 | access-date = 16 September 2018 | ref = {{sfnRef|USHMM, ''Genocide of European Roma''}} }} * {{cite web | author=USHMM | title=The German Churches and the Nazi State | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005206 | access-date = 25 September 2016 | ref = {{sfnRef|USHMM, ''The German Churches and the Nazi State''}} }} * {{cite web | author=USHMM | title=Women in the Third Reich | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url=https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/women-in-the-third-reich | access-date=19 August 2017 | ref={{sfnRef|USHMM, ''Women in the Third Reich''}} }} * {{cite book | last = Walk | first = Joseph | title = Das Sonderrecht für die Juden im NS-Staat: Eine Sammlung der gesetzlichen Maßnahmen und Rechtlinien, Inhalt und Bedeutung | edition = 2nd | year = 1996 | publisher = Müller Verlag | location = Heidelberg | language = de | isbn=978-3-82521-889-8 }} * {{cite book | last = Weale | first = Adrian | title = Army of Evil: A History of the SS | url = https://archive.org/details/armyofevilhistor0000weal | year = 2012 | orig-year = 2010 | publisher = NAL Caliber (Penguin Group) | location = New York; Toronto | isbn = 978-0-451-23791-0 }} * {{cite book | last = Wegner | first = Bernd | title = The Waffen-SS: Organization, Ideology and Function | url = https://archive.org/details/waffenssorganiza0000wegn | publisher = Blackwell | location = Hoboken, NJ | year = 1990 | isbn = 978-0-631-14073-3 }} * {{cite book | last = Weinberg | first = Gerhard L. | title = Hitler's Foreign Policy 1933–1939: The Road to World War II | url = https://archive.org/details/hitlersforeignpo0000wein | year = 2010 | orig-year = 1970 | publisher = Enigma Books | location = New York | isbn = 978-1-929631-91-9 }} * {{cite book | last = Weinberg | first = Gerhard L. | title = A World at Arms: A Global History of World War II | year = 2005 | orig-year = 1994 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; Oxford | isbn = 978-0-521-85316-3 }} * {{cite book| last = Welch | first = David | title = Hitler: Profile of a Dictator | url = https://archive.org/details/hitlerprofileofd0000welc | year = 2001 | publisher = Routledge | location = London | isbn = 978-0-415-25075-7 }} * {{cite web | last = Wiederschein | first = Harald | url = https://www.focus.de/wissen/mensch/geschichte/zweiter-weltkrieg/militaerisch-unbedeutend-brutal-verbrecherisch-mythos-waffen-ss-hitlers-ueberschaetzte-elitetruppen_id_4826676.html | title = Mythos Waffen-SS | work = Focus | date = 21 July 2015 | access-date = 3 October 2018 | language = de }} * {{Cite journal |last1=Wüstenberg |first1=Jenny |last2=Art |first2=David |date=May 2008 |title=Using the Past in the Nazi Successor States from 1945 to the Present |url=http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0002716207312762 |journal=The Annals of the American Academy of Political and Social Science |language=en |volume=617 |issue=1 |doi=10.1177/0002716207312762|issn=0002-7162 |pages=72–87|s2cid=145313351 }} * {{cite book | last = Wrobel | first = Peter | title = The Devil's Playground: Poland in World War II | chapter = Warsaw Uprising 1944 | year = 1999 | publisher = The Canadian Foundation for Polish Studies of the Polish Institute of Arts & Sciences Price-Patterson Ltd | isbn=978-0-96927-841-2 }} {{refend}} {{Nacizmas}} {{Trečiojo Reicho administraciniai vienetai}} {{Commons|Category:Third Reich|no=T}} [[Kategorija:Trečiasis reichas| ]] hd3ob0zfxlmclwqqq1zfe4cu0etwjam 0 10136 7855740 7847051 2026-06-13T15:52:58Z Kukmedis 169593 https://alytausnaujienos.lt/30-asis-alytaus-miesto-garbes-pilietis-alvydas-gavelis (Miesto svetainėje dar neįkelta) 7855740 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Alytus |paveikslelis = Alytus.png |paveikslėlio tekstas = Alytus (2006 m.) |herbas = Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg |vėliava = Flag of Alytus.svg |lat = 54.396 |long = 24.046 |apskritis = Alytaus |savivaldybė = Alytaus miesto |įkurtas = 1377 m.<ref>https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/miesto-istorija-2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221012232036/https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/miesto-istorija-2 |date=2022-10-12 }}</ref> |vadovas = [[Nerijus Cesiulis]] |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 50477 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 39.43 |pastokodas = LT-62001 (centrinis) |tinklalapis = http://www.alytus.lt/ www.alytus.lt |kirč = {{Vietovardis|k=4|Alytùs|Alytaũs|Alỹtui|Alỹtų|Alytumì|Alytujè|š=2002}} |istpav = {{pl|Olita}}, {{ru|Олита}} <ref name="ESBE">{{ESBE|21a|074/74255|Олита|885}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|619|Олита}}</ref> |vikiteka = Category:Alytus }} '''Alytus''' – didžiausias pietų [[Lietuva|Lietuvos]], šeštas pagal dydį šalies miestas. [[Alytaus apskritis|Apskrities]], [[Alytaus rajono savivaldybė|rajono savivaldybės]], [[Alytaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybės]], [[Alytaus seniūnija|seniūnijos]] ir katalikų dekanato centras.<ref>{{vle|alytus|2022-01-23|Alytus|Vidmantas Daugirdas}}</ref> Alytuje stovi 4 bažnyčios ([[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia]], [[Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]]), stačiatikių [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], buvusi [[Alytaus sinagoga]], pastatyta XX a. pradžioje, dabar nebeveikianti. Veikia [[Alytaus kraštotyros muziejus]] (įkurtas 1928 m.),<ref>Audronė Jakunskienė. [https://www.vle.lt/straipsnis/alytaus-krastotyros-muziejus/ ''Alytaus kraštotyros muziejus'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-15.</ref> 4 gimnazijos, [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė]], [[Alytaus tuberkuliozės ligoninė]],<ref>[http://www.alytub.lt Alytaus tuberkuliozės ligoninė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225175537/http://www.alytub.lt/ |date=2020-02-25 }}</ref> Alytaus miesto šeimos centras<ref>[http://alytausvaikai.lt Alytaus miesto šeimos centras]</ref>, [[Alytaus pataisos namai]]<ref>[http://www.kaldep.lt/lt/apn/pradzia_1216.html Alytaus pataisos namai]</ref>, [[Alytaus arena|Sporto rūmai]] (architektas A. Kulvietis). Mieste stovi [[Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas]] – „Laisvės angelas“, pastatytas 1929 m. (skulptorius [[Antanas Aleksandravičius]]). 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus į ją žaibui, 1937 m. buvo atstatyta. 1952 m. paminklą nugriovė sovietai, bet jis buvo atstatytas 1991 m. (skulptorius [[Jonas Meškelevičius]] atkūrė skulptūrą, [[Jonas Blažaitis]] – paminklo bareljefus). Paminklas yra 13 m aukščio (9 m postamentas ir 4 m angelas). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jauną gimnazijos mokytoją. Geležinkelio stotis yra vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]]. Ant išlikusių senojo geležinkelio tilto per [[Nemunas|Nemuną]] (1899 m.) taurų pastatytas pėsčiųjų ir dviračių [[Baltosios rožės tiltas]].<ref>[https://www.alytus.lt/baltosios-rozes-tiltas-1 ''Baltosios Rožės tiltas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221106075828/https://www.alytus.lt/baltosios-rozes-tiltas-1 |date=2022-11-06 }}. Alytus.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.</ref> Dešiniajame Nemuno krante stūkso [[Alytaus piliakalnis]], kairiajame – [[Radžiūnų piliakalnis]]. == Etimologija == Spėjama, kad Alytus yra [[vandenvardinis vietovardis]], mat pro miestą į Nemuną įteka [[Alytupis]], kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.<ref>{{Vanagas 2004|17}}</ref> Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne ''-us'' yra sutinkami neretai: ežerai [[Guostus]], [[Niedus]], [[Švenčius]] ir kt., upės [[Kriaušius]], [[Skroblus]], [[Vardžius]] ir kt. Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo [[vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] kelią ir jie šią pilį vadino ''Aliten''. [[Liaudies etimologija]] byloja vieną iš legendų apie meilę – kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolus kryžiuočiams kovoje krito daug karių ir Alyta, matydamas, kad mūšis bus pralaimėtas, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ir ją paslėpė, o pats grįžo kovon. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet jis žuvo. Tai sužinojusi Mirgrausėlė graudžiai ir ilgai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti Nemunan. Upelis žynių buvęs pavadintas Alytupiu, o greta piliakalnio įsikūręs miestas – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis.<ref>[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/ Alytaus piliakalnis.] Alytusinfo.lt (tikrinta 2022-01-23).</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Dailides ezeras.jpg|thumb|left|Mažosios Dailidės ežeras miesto parke]] Alytus įsikūręs šalia [[Nemunas|Nemuno]], 65 km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 108 km į pietvakarius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. Alytus yra didžiausias [[Dzūkija|Dzūkijos]] miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.<ref>[http://www.ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ Dzūkija (Dainava)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200321150614/http://ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ |date=2020-03-21 }}, Etninės kultūros globos taryba.</ref> Per Alytų iš pietryčių šiaurės vakarų link teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra [[Alytus I]], kairiajame – [[Alytus II]] (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante): * Alytuje II yra miesto centras, telkšo [[Mažoji Dailidė|Mažosios Dailidės]] ir [[Didžioji Dailidė|Didžiosios Dailidės]] ežerai, yra miesto kapinės Daugų gatvėje ir [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinės|Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinės]], [[Alytaus miškas]], miesto parkas ir sodas, karių kapinės, [[Jaunimo parkas]]; * Alytuje I yra žydų kapinės, [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], pietuose stūkso [[Alytaus piliakalnis]] ir teka [[Alytupis]]. Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]]. === Miesto dalys === {{div col|4}} * [[Alytus I]] * [[Alytus II]] (Senamiestis) * [[Bakšiai (Alytus)|Bakšiai]] * [[Dainava (Alytus)|Dainava]] * [[Domantonys (Alytus)|Domantonys]] * [[Likiškėliai (Alytus)|Likiškėliai]] * [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiai]] * [[Panemunė (Alytus)|Panemunė]] * [[Pietinis pramonės rajonas (Alytus)|Pietinis pramonės rajonas]] (Karinis miestelis) * [[Putinai (Alytus)|Putinai]] * [[Rytinis pramonės rajonas (Alytus)|Rytinis pramonės rajonas]] * [[Šiaurinis pramonės rajonas (Alytus)|Šiaurinis pramonės rajonas]] * [[Vakarinis pramonės rajonas (Alytus)|Vakarinis pramonės rajonas]] * [[Vidzgiris]] {{div col end}} == Istorija == [[Vaizdas:Alytus hillfort.jpg||miniatiūra|left|thumb|Alytaus pilies vieta]] Miesto apylinkėse gyventa jau [[neolitas|neolite]]. Viduramžiais Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai [[Jotvingiai|jotvingių]] ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su [[Alytupis|Alytupiu]] čia stovėjo medinė [[Alytaus pilis]]. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. kaip Alytaus pilis [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi '''''[[Alytus I]]''''', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis '''''[[Alytus II]]'''''. [[1466]] m. minimas [[Alytaus valsčius]]. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Alytų užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]].<ref>{{LT valdovai 2004|123}}</ref> [[1581]] m. [[birželio 15]] d. Ldk [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai ([[1622 m. Alytaus gaisras|1622 m.]], [[1733 m. Alytaus gaisras|1733 m.]]), maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i. [[Vaizdas:Budowa mostu na rzece Niemen - 2.jpg|miniatiūra|right|Mieste 1899 m. buvo statomas [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelio]] tiltas per Nemuną (dabartinis [[Baltosios rožės tiltas]]).]] XVII a. [[ATR–Rusijos karai|karų su Rusija]] ir [[ATR–Švedijos karai|Švedija]] metu, miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. [[Trečiasis ATR padalijimas|1795 m. miestas padalintas]]: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė 1815–1915 m.). Alytus I buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje, Alytus II – miestelis Kalvarijos apskrities Alytaus valsčiuje.<ref>{{SGKP|7|483|Olita}}</ref> Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu. [[1863]] m. buvo [[1863 m. sukilimas|užimtas sukilėlių]].<ref>Gediminas Isokas. Kapčiamiesčio - Leipalingio giria.//Mokslas ir gyvenimas. 1977 m. Nr.9. P. 13. </ref> XIX a. pabaigoje Rusijos imperija ėmėsi statyti strategiškai svarbioje išsidėsčiusio miesto fortifikacijas. [[1890 m.|1890]] m. Alytus tapo trečiosios klasės Rusijos imperijos tvirtove. [[1915]] m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, ant [[Antano Juozapavičiaus tiltas|tilto]] žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. Lietuvos kovose su lenkais pastarieji reiškė pretenzijas į Lietuvos teritoriją iki pat Alytaus. Lenkų delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijos]] metu, [[Antantė|Antantei]] įteikė reikalavimą demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti nuo [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] iki Alytaus. [[1919]] m. miestas gavo valsčiaus teises, [[1931]] m. – I eilės miesto, [[1932]] m. – [[vasarvietė]]s teises. 1939 m. prie Alytaus buvo įkurta Lietuvoje internuotų lenkų karių stovykla. [[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1941 m. išžudyti beveik visi Alytaus žydai (apie 10 000).<ref>[http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/614/ Žydai Lietuvoje. Alytus]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} zydai.lt</ref> Nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio kareivinių teritorijoje veikė karo belaisvių koncentracijos stovykla Stalag-343. Nuo 1943 m. gegužės iki 1944 m. liepos ten pat veikė daugiausia iš vakarinių Rusijos sričių perkeltųjų asmenų stovykla. Joje žuvo apie 2 tūkst. karo belaisvių ir civilių. [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono centru. Po karo miestas planingai plėstas, ypač po 1963 m., kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose Alytaus medvilnės kombinatas (vėliau - Alytaus tekstilė), kuriame 1980 m. dirbo 6000 darbuotojų, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla (1972 m. čia dirbo 1900 darbuotojų), [[Alytaus eksperimentinis namų statybos kombinatas|eksperimentinis namų statybos kombinatas]], mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. 1989 m. čia veikė 12 vidurinių mokyklų. [[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|XIV a.|?|[[Trakų kunigaikštystė]]}} {{admr|[[1413]]–[[1565]] m.|[[Alytaus valsčius]] (1466 m.)|[[Trakų vaivadija]]}} {{admr|[[1565]]–[[1775]] m.|r2=6|[[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras (Alytus I), <br/> [[Alovės valsčius]] (Alytus II)|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras|}} {{admr|[[1795]]–[[1801]] m.|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|[[1801]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}} {{admr|[[1801]]–[[1915]] m.|[[Trakų apskritis]] (Alytus I), <br/> [[Kalvarijos apskritis]] (Alytus II)|[[Vilniaus gubernija]] (Alytus I), <br/> 1867–1915 m. [[Suvalkų gubernija]] (Alytus II)}} {{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras (Alytus II), <br/> [[Alytaus-Merkinės apskritis|Alytaus-Merkinės apskrities]] centras (Alytus I)}} {{admr|[[1917]]–[[1919]] m.|r2=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}} {{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|Alytaus miestas (valsčiaus statusas), [[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Alytaus apylinkė]]s centras|r3=2|[[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1977]] m.|}} {{admr|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Alytaus apylinkė]]s centras|respublikinio pavaldumo miestas, [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras}} {{admr|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Alytaus seniūnija|Alytaus seniūnijos]] centras|r3=2|[[Alytaus miesto savivaldybė]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}} {{admr|[[2009]]–|–}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=10|till=77000|inc=10000|incmin=2500 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. * ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. (Alytus II) |1823|600 |1827|289|p1827=<br /><small>(Alytus I)</small> |1867|554|r1867=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|619|Олита}}</ref> |1886|1769|p1886=<br /><small>926 (Alytus I) <br /> 843 (Alytus II)</small> |1896|822|r1896=**<ref name="ESBE"/> |1897|3445|p1897=<br /><small>1 435 (Alytus I) <br /> 2 010 (Alytus II)</small> |1923|6322|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|7124 |1939|9200|r1939=<ref>[[Elena Stankūnaitė]], [[Algirdas Stanaitis]]. Lietuvos miestų gyventojai.//Mokslas ir gyvenimas. 1971 m. Nr.1. P.6</ref> |1959|12300|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1964|15600|r1964= |1970|28165|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1976|47800|r1976=<ref name=naujienos>Metų pradžioje. Pgl. Saulė Pinkevičienė [https://www.alytausnaujienos.lt/aly-tus-me-tus-su-si-trau-ke-1-023-gy-ven-jais Alytus per metus susitraukė 1 023 gyventojais], Alytaus naujienos, Nr. 3 (13233), 2019 Sausis 8</ref> |1979|55509|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|64000|r1983= |1988|72400|r1988=<ref name=naujienos></ref> |1989|73100|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |1991|76500 |2001|71460|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2002|71261 |2003|71012 |2004|70053 |2005|68838 |2006|67443 |2007|66749 |2008|65856 |2009|64770 |2010|63630 |2011|60302|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|52727 }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[1923]] m. gyveno 6322 žmonės: * [[Lietuviai]] – 65,06% (4113) * [[Žydai]] – 27,13% (1715) * [[Lenkai]] – 4,41% (279) * [[Rusai]] – 1,61% (102) * [[Vokiečiai]] – 0,68% (43) * [[Baltarusiai]] – 0,49% (31) * Kiti – 0,62% (39) |valign=top| [[2001]] m. gyveno 71 491 žmonės: * [[Lietuviai]] – 97,06% (69 390) * [[Rusai]] – 1,17% (835) * [[Lenkai]] – 0,66% (470) * [[Totoriai]] – 0,27% (195) * [[Ukrainiečiai]] – 0,19% (139) * [[Baltarusiai]] – 0,17% (118) * Kiti – 0,48% (344) |valign=top| [[2011]] m. gyveno 59 964 žmonės: * [[Lietuviai]] – 96,86% (58 083) * [[Rusai]] – 1,21% (725) * [[Lenkai]] – 0,64% (384) * [[Totoriai]] – 0,34% (204) * [[Baltarusiai]] – 0,2% (119) * [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (98) * Kiti – 0,59% (351) |<ref>Lietuvos statistikos departamentas (2021). Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=58bdd9a5-b274-42c9-98d0-cd83c5724724#/</ref>[[2021 m.|2021]] m. gyveno 52 727 žmonės: * [[Lietuviai]] – 96,55% (50 908) * [[Rusai]] – 0,89% (467) * [[Lenkai]] – 0,77% (404) * [[Baltarusiai]] – 0,19% (98) * [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (83) * Kiti – 0,46% (243) * Nenurodyta – 1,01% (531) |} === Religinė sudėtis (2021 m.) <ref>Lietuvos statistikos departamentas (2021). Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė, savivaldybėse. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a19ff692-f3aa-4a3d-90c3-84c7880fa9fa#/</ref> === * [[Romos katalikai]] – 43 860 (83,18%) * [[Stačiatikiai]] – 435 (0,83%) * [[Sunitai|Musulmonai sunitai]] – 132 (0,25%) * [[Sentikiai]] – 80 (0,15%) * [[Evangelikai liuteronai]] – 78 (0,15%) * [[Evangelikai reformatai]] – 42 (0,08%) * [[Sekmininkai]] – 83 (0,16%) * [[Unitai]] – 10 (0,02%) * Kiti – 239 (0,45%) * Netikintys – 2 238 (4,24%) * Nenurodyta – 5 507 (10,44%) === Garbės piliečiai <ref>Alytaus miesto savivaldybė. Garbės piliečiai. Prieiga per internetą: https://alytus.lt/lt/apie-alytu/garbes-pilieciai-1</ref> === * 2000 m. [[Alfonsas Grigaitis]] * 2001 m. [[Elizabethe Kallemeyn]] * 2001 m. [[Valentinas Kirlys]] * 2001 m. [[Heide Reiß Bolland]] * 2002 m. [[Pranas Gavėnas]] * 2002 m. [[Vytautas Nedzinskas]] * 2003 m. [[Jurgis Kunčinas]] * 2004 m. [[Vytautas Zambacevičius]] * 2007 m. [[Adolfas Ramanauskas|Adolfas Ramanauskas-Vanagas]] * 2008 m. [[Pranciška Danutė Plytnikienė]] * 2008 m. [[Konstantinas Bajerčius|Konstantinas Bajerčius-Garibaldis]] * 2009 m. [[Antanas Juozapavičius]] * 2009 m. [[Stasys Taškūnas]] * 2011 m. [[Aldona Janina Karazijienė]] * 2012 m. [[Zenonas Bulgakovas]] * 2013 m. [[Dominykas Jėčys|Domininkas Jėčys]] * 2013 m. [[Juozas Daukšys]] * 2014 m. Antanas Strazdas * 2015 m. [[Vytautas Jarutis]] * 2015 m. [[Vytautas Remeika]] * 2016 m. [[Pranas Stepanovas]] * 2017 m. Vytautas Mockevičius * 2018 m. Jonas Januška * 2019 m. [[Semion Bondarev]] * 2020 m. [[Romas Vytautas Maksimavičius]] * 2021 m. [[Antanas Jonas Minkevičius]] * 2022 m. [[Rimas Antanas Česonis]] * 2023 m. [[Julius Antanas Žukas]] * 2025 m. [[Aldona Vilkelienė]] * 2026 m. [[Alvydas Gavelis]] === Žymūs žmonės === * [[Simonas Martynas Kozlovskis]] (1819-1899), dvasininkas, Biblijos tyrinėtojas. * [[Waclaw Szukiewicz]] (1896-1992), chemikas, inžinierius. * [[Zygmunt Ugiański]] (1906-1972), politikas, žurnalistas. * [[Antanas Jonynas]] (1923–1976), rašytojas. * [[Anzelmas Matutis]] (1923–1985), pedagogas, rašytojas. * [[Jonas Platūkis]] (1929–2024), chirurgas, pedagogas, partinis veikėjas. * [[Juozas Stepankevičius]] (1933–2021), inžinierius kelininkas, muziejininkas. * [[Feliksas Bajoras]] (1934–2026), kompozitorius. * [[Liudvikas Narcizas Rasimas]] (1938–2023), signataras, teisininkas ir visuomenininkas. * [[Dobilas Kirvelis]] (1940–2025), mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas. * [[Jurgis Kunčinas]] (1947–2002), rašytojas. * [[Vytautas Kolesnikovas]] (1948–2021), tapytojas, signataras. * [[Romas Kalanta]] (1953–1972), Lietuvos laisvės didvyris, [[disidentas]]. * [[Jurgita Štreimikytė-Virbickienė]] (g. 1972 m.), krepšininkė. == Ekonomika == Perdirbamosios [[Pramonė|pramonės]] centras, pagaminama 4,5 % Lietuvos pramonės produkcijos.<ref>{{cite web |title=Alytaus pramonės parkas (6 psl.) |url=https://alytus.lt/uploads/documents/files/LT/verslui/investuotojams/APP_LEIDINYS_A4_lt.pdf |date=2011 |access-date=2026-05-30 |website=alytus.lt }}</ref> Mieste daug pramonės: šaldytuvų ([[AB Snaigė|AB „Snaigė“]]) ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas. Išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – [[AB Snaigė|šaldytuvų gamykla]], „Alytaus gelžbetonis“, „[[Alkesta]]“ (kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė), [[Alytaus šilumos tinklai]], [[ESO|elektros tinklai]], „Lietuvos žaliava“, UAB „Lanksti linija“, UAB „Traidenis“, AB „[[Kauno grūdai]]“, UAB „Daisotra“, UAB „Lisiplast“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Graanul Invest“, UAB „Litalka Elektronik“, UAB „Koslita“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „[[Alita]]“, AB „Alytaus chemija“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“ ir „[[Alytaus tekstilė]]“. Veikia per 100 įmonių jungiantis VšĮ „Verslo kaimelis“, įkurtas per 50 ha ploto pramonės parkas, kuriame veiklą pradėjo du investuotojai – UAB „Premium oils“, UAB „Hansa Flex Hidraulinės Jungtys“, UAB „Saukesta“, UAB „GLASS LT“. Jau pasirašytos sutartys su žvėrienos, vaisvandenių gamintojais, ketinančiais čia investuoti. [[2019]] m. spalį [[Šiaurinis pramonės rajonas|Šiauriniame pramonės rajono]] padangų perdirbimo įmonėje [[Ekologistika]] kilo [[Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras|didelis gaisras]]. Mieste veikia keturi viešbučiai, vieni svečių namai ir motelis<ref>https://www.regionunaujienos.lt/viesbuciu-ir-restoranu-asociacija-ragina-atideti-2-euru-turizmo-rinkliava-alytuje/</ref>. == Susisiekimas == [[Vaizdas:AlytausViesojoTransportoSchema 2017 Pirma versija.png|alt=Alytaus viešojo transporto schema|miniatiūra|Alytaus viešojo transporto schema (2017 m.)]] [[Vaizdas:Lietuvos tukstantmecio tiltas Alytuje.JPG|thumb|Lietuvos tūkstantmečio tiltas]] Alytaus plėtrą lėmė Nemunas. Per jį, ties Alytumi, buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis [[Kaniūkų tiltas]] (1892 m.) ir [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] (pirmasis medinis tiltas šioje vietoje pastatytas 1909 m.). 2011 m. baigtas statyti trečiasis – [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]], kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapęs šiaurinio Alytaus aplinkelio dalimi. XIX a. pradžioje nutiestas kelias per [[Kruonis|Kruonį]] ir [[Rumšiškės|Rumšiškes]] iš Alytaus į Kauną. Caro valdymo metais jis turėjo strateginę-karinę reikšmę, tarpukario Lietuvoje suteiktas plento statusas. [[Dovainonys]]e ir [[Kapitoniškės]]e (Kaišiadorių raj.) išlikęs 1 km ilgio istorinis ruožas, kuris baigiasi prie [[Kauno marios|Kauno marių]] kranto.<ref>{{cite kvr|mc=16980|title=Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa}}</ref> XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su Suvalkais ir Varėna. Įkurta [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]]. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs [[Alytaus geležinkelio tiltas]], kurį [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, 1915 m. besitraukdama [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenė]] susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas (laikinas medinis), tačiau 1926 m. nugriautas, o visa geležinkelio vėžė nuo Alytaus iki [[Varėna|Varėnos]] demontuota. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių, kertančių miestą, skaičius. 1997 m. kovo 14 d. iš [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|senosios Alytaus geležinkelio stoties]] išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai per miestą buvo išardyti, o vakarinėje Alytaus dalyje dar 1984 m buvo atidaryta [[Alytaus geležinkelio stotis|naujoji geležinkelio stotis]].<ref>[http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis/ Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis, 2009-02-10] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090507085025/http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis |date=2009-05-07 }}</ref> Buvusio geležinkelio tilto vietoje panaudojant senąsias išlikusias mūrines atramas 2013 m. pradėtas ir 2015 m. pabaigtas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, kuriam vėliau, miesto gyventojų balsavimu, suteiktas Baltosios rožės pavadinimas ([[Baltosios rožės tiltas]]). Mieste ir apylinkėse išlikę keletas paminklinių išardyto geležinkelio [[infrastruktūra|infrastruktūros]] objektų: [[Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai|geležinkelio viadukai]] Naujojoje, Ūdrijos, Topolių ir Kepyklos gatvėse, Alytaus kaimo geležinkelio pralaida, [[Skernės upelio tunelis]], [[Poteronių viadukas]]. 1939 m. dešiniajame Nemuno krante įkurtas [[Alytaus aerodromas]]. Tarpukaryje Alytus turėjo susisiekimą tarpmiestiniais autobusais su Kaunu, Prienais, Varėna, Marijampole, Lazdijais. Tarybiniais metais buvo plėtojamas autobusų susisiekimas. Mieste keleivius imta vežti miesto autobusais. Miesto autobusų kursavimui smūgį sudavė chaotiška ir nevaldoma mikroautobusų plėtra 1998 m., autobusų vegetacija tęsėsi iki 2004 m. Dabar [[Alytaus viešasis transportas|viešąjį transportą]] sudaro miesto maršrutiniai mikroautobusai (nuo 2004 m.) bei priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai. === Keliai === Alytaus pagrindiniai keliai yra krašto keliai: * {{KK128}} * {{KK130}} * {{KK131}} * {{KK132}} * {{KK220}} Alytaus rytuose kelius {{KelionrKK|220}} su {{KelionrKK|128}} kerta kelias {{KK129}}. === Tiltai === * [[Alytaus geležinkelio viadukas]] virš Naujosios gatvės (kelio {{kelionrKK|130}}) * [[Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai]] Sveikatingumo take * [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] per Nemuną * [[Baltosios rožės tiltas]] per Nemuną * [[Jaunimo parko tiltas]] per daubą Jaunimo parke * [[Jurgio Kunčino tiltas]] per Mažosios Dailidės ežerą * [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]] per Nemuną == Kultūra == [[Vaizdas:Alytus ziema.jpg|thumb|Alytus žiemą]] [[Vaizdas:Alytaus arena.JPG|thumb|[[Alytaus arena]]]] [[Vaizdas:Baznycia12.jpg|thumb|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]] Miesto centre [[Alytaus miesto teatras|teatras]], A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas [[Antanas Juozapavičius|A. Juozapavičiui]]. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Šalia yra Tautos istorinės atminties muziejus, [[Antanas Jonynas|Antano Jonyno]] muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje [[cirkas]] – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, [[Naglis Nasvytis]], [[Kęstutis Musteikis]] ir kiti). Senamiesčio skvere pastatyta Voverytės su knyga skulptūra. Miesto garbei yra pavadintas vienas [[Alytus (Marso krateris)|krateris Marse]].<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/alytus/ ''Alytus'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-15.</ref> === Religinės paskirties pastatai === Alytuje yra keturios bažnyčios: * [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia|Šv. Angelų Sargų]] (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais. * [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „[[plytų stilius|plytų stiliaus]]“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota. * [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia|Šv. Liudviko]] (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), apie 1520 m. pirmoji medinė pastatyta, 1818 m. pastatyta dabartinė bažnyčia<ref>https://www.panoramas.lt/panoramata/005c1fa7a931de3b8fac</ref>. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas. * [[Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos]] (šalia [[Vidzgiris|Vidzgirio]] mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė. Mieste yra [[Alytaus Šv. Brunono koplyčia|Šv. Brunono koplyčia]], [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], priklausanti [[stačiatikiai|stačiatikiams]]. === Paminklai === * [[Antanas Juozapavičius|Antano Juozapavičiui]] atminti (1989 m.; autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius), prie [[Antano Juozapavičiaus tiltas|Antano Juozapavičiaus tilto]] * „Laisvės angelas“ (1928 m.; skulpt. [[Antanas Aleksandravičius]]). 1934 m. skulptūrą sudaužė [[perkūnija]], ji atstatyta, bet 1952 m. nugriauta tanku. Atstatyta 1991 m. (skulpt. [[Jonas Meškelevičius]]) * „Motina tremtinė“ (vietinis skulptorius [[Antanas Ambrulevičius]]) * [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] skulptūrų parkas, kurį sukūrė Alytaus dailės mokyklos mokiniai, padarę medines skulptūras, vaizduojančias A. Matučio kūrinių veikėjų gyvenimą === Muziejai === * [[Alytaus kraštotyros muziejus|Kraštotyros muziejus]] (įkurtas 1928 m.) (ir jo archeologinė ekspozicija) * Antano Jonyno memorialinis muziejus * [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] memorialinis muziejus * Julijos Baranauskienės keramikos muziejus * Kovų už laisvę ekspozicijoje „Mūsų tautos istorinė atmintis“ * Afganistano karo veteranų klubo muziejus * A. Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus ir sporto informacijos centras * Mūsų tautos istorinis atminties muziejus<ref>https://www.regionunaujienos.lt/kultura/muziejai/muziejai-alytaus-m-sav/</ref> == Sveikatos apsauga == * [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė]] * Alytaus miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros centrai == Švietimo ir ugdymo įstaigos == [[Vaizdas:Alytus, prof.centras 2.JPG|miniatiūra|right|Profesinio rengimo centras]] === Profesinės mokyklos ir kolegija === * [[Alytaus dailiųjų amatų mokykla|Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas]] * [[Alytaus profesinio rengimo centras]] * [[Alytaus kolegija]] === Gimnazijos === * [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija|A. Ramanausko-Vanago gimnazija]] * [[Alytaus Jotvingių gimnazija|Jotvingių gimnazija]] * [[Alytaus Putinų gimnazija|Putinų gimnazija]] * [[Alytaus Šv. Benedikto gimnazija|Šv. Benedikto gimnazija]] === Progimnazijos === * [[Alytaus Dainavos progimnazija|Dainavos progimnazija]] * [[Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla|Dzūkijos mokykla]] * [[Alytaus Likiškėlių progimnazija|Likiškėlių progimnazija]] * [[Alytaus Panemunės progimnazija|Panemunės progimnazija]] * [[Alytaus Piliakalnio progimnazija|Piliakalnio progimnazija]] * [[Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla|Šaltinių progimnazija]] * [[Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla|Vidzgirio progimnazija]] * [[Alytaus Volungės progimnazija|Volungės progimnazija]] === Kitos mokyklos ir bibliotekos=== * 2 pradinės mokyklos: „[[Sakalėlio pradinė mokykla|Sakalėlio]]“, [[Senamiesčio pradinė mokykla|Senamiesčio]] * 2 darželiai-mokyklos: „[[Darželis-mokykla Drevinukas|Drevinukas]]“, „[[Mokykla-darželis Viltis|Viltis]]“ * 15 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“ * [[Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka|J. Kunčino biblioteka]] * [[Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Rajono biblioteka]] == Sportas == Alytaus reprezentacinis futbolo klubas yra [[DFK Dainava]], šiuo metu žaidžiantis [[A lyga|TOPsport A lygoje]]. (taip pat žr. [[:Kategorija:Alytaus futbolas]]). [[Lietuvos rankinio lyga|Lietuvos rankinio lygoje (LRL)]] rungtyniauja [[Alytaus rankinio klubas „Varsa-Stronglasas“]]. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate (LVTČ) miestui atstovauja Alytaus tinklinio klubas “ULTRA”<ref>[https://www.facebook.com/share/175Fd4KrYU/?mibextid=wwXIfr]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Literatūra == * Alytaus miesto istorijos fragmentai / Audronė Jakunskienė. – Alytus: Alytaus sp., 2001. – 227 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-74-1 * Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija / Eugenijus Svetikas. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 443 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-112-4 * Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje / Regina Žepkaitė. – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9 * Panemunės sielininkai / Joana Vaikšnoraitė. – Alytus: Albagrafija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-00-8 * Alytaus sportas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1 * Alytaus šviesuolių portretai: konferencijos pranešimų medžiaga / [[Audronė Jakunskienė]]. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-49-9 * Alytaus krašto mokslininkai / Juozas Jakutis, Alfonsas Peckus ir kt. – Alytus: Alytaus naujienos, 2008. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-610-14-4 * Alytus. Sporto istorija / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2009. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-716-65-5 * Alytaus regiono keliai: istorija ir dabartis / Romualdas Snarskis. – Vilnius: Ex Arte, 2009. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8010-05-3 * Dingusio laiko atspindžiai: Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų katalogas, 1914–1918 / Virginija Buškevičiūtė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-109-7 * Alytaus švietimo arimuose: nuo užuomazgų iki 2010 m. / Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. – Alytus: Alytaus kolegija, 2010. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8020-11-3 == Nuorodos == * [http://www.alytus.lt/ Savivaldybė svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} * [http://www.alytus-industrial-park.eu/ Alytaus pramonės parkas] * [http://www.alytausgidas.lt/ Alytaus miesto naujienų svetainė] * [https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141224061017/https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost |date=2014-12-24 }} * {{ML|1|373|Alytus}} {{ALYMgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Alytus| ]] b4syghqimedvvzdtaorf5naw9w5yy0e 0 10386 7855987 7789576 2026-06-14T00:10:46Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855987 wikitext text/x-wiki {{Estijos istorija}} '''Estijos istorija''' – [[Estija|Estijos]] teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių [[istorija]] nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki dabartinių laikų. Estijos istorija prasideda IX tūkst. pr.m.e., kai atsitraukus ledynui čia pasirodė pirmieji klajojantys medžiotojai ir rinkėjai. Pagal vieną iš teorijų III tūkst. pr.m.e. šioje teritorijoje pasirodė finougrų gentys, iš kurių kilę dabartiniai estai.<ref name=vle>[https://www.vle.lt/straipsnis/estijos-istorija/ Estijos istorija], vle.lt Tikrinta 2020-12-29.</ref> XIII a. pradžioje dabartinės Estijos teritorijoje gyveno į ikivalstybinius politinius junginius susiorganizavusios estų gentys. Tuo metu jų užkariavimą ir krikštijimą pradėjo [[Kalavijuočių ordinas]], čia pradėjęs [[Kryžiaus žygiai į Pabaltijį|kryžiaus žygius]] (1200–1227 m.). Iki 1227 m. vokiečių riteriai ir danai užkariavo dabartinės Estijos teritoriją. Nuo 1418 iki 1562 m. visa Estija įėjo į Livonijos konfederaciją. Šioje valstybėje [[Baltvokiečiai|vokiečių atvykėlių mažuma]] sudarė politinį, karinį, religinį ir intelektualinį elitą, valdė prekybą ir žemę. Vietiniai gyventojai finougrai užėmė žemesnįjį visuomenės sluoksnį ir ši situacija išliko iki pat 1917 m. XVI a. pradžioje ši valstybė perėjo į [[Liuteronybė|liuteronybę]]. Netrukus ji tapo varžymosi tarp kaimyninių [[Rusija|Rusijos]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedija|Švedijos]] valstybių objektu. Po 1558–1583 m. [[Livonijos karas|Livonijos karo]] dabartinės Estijos teritoriją prisijungė Švedija. Iš pradžių Švedijos valdovai nekvestionavo baltvokiečių dominavimo. Politika pasikeitė valdant [[Karolis XI|Karoliui XI]], tačiau reformų pastangas nutraukė Švedijos pralaimėjimas Rusijai [[Šiaurės karas|Šiaurės kare]]. Nuo 1721 m. dviems šimtmečiams Estija tapo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] dalimi. Rusijos imperijos laikotarpiu baltvokiečiai turėjo ribotą autonomiją, vokiečių kalba buvo švietimo ir administravimo kalba. Vokiečių kilmingieji žemvaldžiai valdė vietinius finougrus kaip baudžiaunininkus. Baudžiava panaikinta XIX a., iš dalies spaudžiant Rusijos valdžiai, iš dalies dėl Švietimo idėjų paplitimo tarp vokiečių kilmingųjų. Dalis pastarųjų, vadinamųjų estofilų, domėjosi estų kalba, kultūra ir istorija. XIX a. viduryje prasidėjo Estijos atgimimo laikotarpis. Estijos viduriniosios klasės intelektualai ėmėsi rinkti folklorą, gryninti kalbą; tai lėmė pirmųjų periodinių leidinių ir grožinės literatūros atsiradimą estų kalba. XIX a. pabaigoje estų kalba, paskatinta rusifikacijos pastangų, ėmė išstumti vokiečių kalbą, kuri iki tol buvo vienintelė elito naudojama kalba. Tuo pačiu metu išaugo estų valstiečių, turinčių žemės, skaičius. XX a. pradžioje estų politinės partijos ėmė kelti ribotos autonomijos ir lygaus statuso su vokiškai kalbančiaisiais reikalavimus. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] (1914–1918 m.), kuris sukėlė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] subyrėjimą, Estija kaip ir kitos Baltijos šalys 1920 m. pasiekė nepriklausomybę po trumpo nepriklausomybės karo su [[Raudonoji Armija|Raudonąja Armija]] ir Baltijos vokiečių pajėgomis (Baltische Landeswehr). 1920 m. vasario mėn. sudaryta Tartu taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Žemės, kurios tebebuvo valdomos vokiečių kilmingųjų buvo perdalintos valstiečiams ir sukurta parlamentinė respublika. Pastaroji, dėl [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios depresijos]] gresiant [[populizmas|populistiniam]] judėjimui, nuo 1934 m. transformavosi į pusiauautoritarinį režimą. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pagal 1939 m. [[Molotovo-Ribentropo paktas|slaptuosius Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimus]] Estija pateko į sovietų įtakos sferą. Sovietų Sąjunga 1940 m. šalį okupavo<ref>Fried, Daniel (14 June 2007). [https://2001-2009.state.gov/p/eur/rls/rm/86539.htm „U.S.-Baltic Relations: Celebrating 85 Years of Friendship“]. U.S. State Department.</ref><ref>[http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+MOTION+B6-2007-0215+0+DOC+PDF+V0//EN „Motion for a resolution on the Situation in Estonia“]. European Parliament. 21 May 2007. Tikrinta 2009-09-19.</ref> ir aneksavo. Ilgus šimtmečius Estijoje dominavusi baltvokiečių mažuma repatrijavo į [[Trečiasis Reichas|Vokietiją]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Estiją 1941 m. okupavo Vokietija, Estija buvo įjungta į Ostlandą, kaip viena iš provincijų.<ref name=vle/> 1944 m. šalį vėl okupavo [[Sovietų Sąjunga]]. Dalis gyventojų pabėgo, bijodami sovietų okupantų keršto. Prieš sovietų valdžią veikė partizaninis judėjimas. Sovietai iš esmės pakeitė Estijos visuomenę ir ekonomiką. Vykdyta industrializacija ir žemės ūkio kolektyvizacija. Estijoje susiformavo didelė rusų mažuma. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Estija taikiai atgavo nepriklausomybę. Prasidėjo sparčios ekonomikos pertvarkos, naujų politinių ir ekonomikos institucijų kūrimas. Estija įstojo į [[NATO]] ir 2004 m. į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. == Priešistorė == === Mezolitas === [[Vaizdas:KundaCultureTools.jpg|thumb|[[Kundos kultūra|Kundos kultūros]] įrankiai, Estijos Istorijos muziejus]] Atsitraukus ledynui po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] apie 9 tūkst. m. pr. m. e. Estijoje pasirodė pirmieji žmonės. Tuo metu didelė dabartinės pakrantės dalis tebebuvo po vandeniu, tame tarpe Saremos sala, kuri pamažu iškilo per vėlesnius tūkstantmečius, kai nuo ledyno svorio išsilaisvinęs regionas pamažu pradėjo kilti. Seniausi žmonių pėdsakai Estijoje siejami su [[Kundos kultūra]]. Ši kultūra išskirta ir apibūdinta pagal radinius iš Lamasmiagio kalvos (Kunda-Lammasmagi) ir Kundos stovyklavietės Estijoje.<ref>Vygantas Juodagalvis. Mezolitas.//Lietuvos istorija T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. P.68-69. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Kundos kultūrai būdingi akmeniniai ir kauliniai artefaktai randami ir kitur [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], Šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]] ir Pietų [[Suomija|Suomijoje]]. === Neolitas === [[Neolitas|Neolito]] pradžią žymi Narvos kultūros keramikos paplitimas V tūkst. pr. m. e. Seniausi radiniai datuojami apie 4900 m. pr. m. e. Pirmieji keramikiniai dirbiniai pagaminti maišant molį su žvyru, kriauklelėmis ir augalais. Narvos tipo keramika randama visoje Estijos pakrantėje ir salose. To laikotarpio akmens ir kaulo dirbiniai panašūs į Kundos kultūros artefaktus. IV tūkst. pr. m. e. pradžioje į Estiją atvyko [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra]].<ref name="ReferenceA">Mäesalu, Ain; Lukas, Tõnis; Laur, Mati; Tannberg, Tõnu; Pajur, Ago (2004). History of Estonia. Tallinn, Estonia: Avita. ISBN 9985-2-0606-1.</ref> Iki XX a. devintojo dešimtmečio šios kultūros atsiradimas buvo siejamas su finų, suomių, estų ir lyvių protėvių, atvykimu prie Baltijos jūros.<ref>Minahan, James (1998). [https://books.google.com/books?id=RSxt-JB-PDkC&pg=PA153 Miniature Empires: A historical dictionary of the newly independent states]. Westport, Connecticut: Greenwood Press. p. 153. ISBN 0-313-30610-9.</ref> Dabar manoma, kad kultūrinių ir lingvistinių grupių sąsaja negali būti tvirtai įrodyta ir kad gyvenviečių pagausėjimas gali būti susijęs su klimato atšilimu. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Uralo kalbos Estijoje vartojamos nuo paskutinio ledynmečio.<ref name="the_cambridge_history_of_scandinavia">Helle, Knut (2003). [https://books.google.com/books?id=PFBtfXG6fXAC&pg=PA51 The Cambridge History of Scandinavia]. Cambridge, UK: Cambridge University Press. p. 51. ISBN 0-521-47299-7.</ref> Šukinės duobelinės keramikos kultūros žmonės į kapus įdėdavo gyvūnų paukščių, gyvačių ir žmonių figūrėles, pagamintas iš gintaro ar kaulo. Šukinės duobelinės kultūros pėdsakų randama nuo Šiaurės Suomijos iki Rytų Prūsijos. Vėlyvasis neolitas prasidėjo apie 2200 m. pr. m. e. Estijoje išplitus [[Virvelinės keramikos kultūra]]i, su jai būdinga keramikos puošyba ir dailiai nušlifuotais laiviniais kovos kirviais. Su šia kultūra pasirodžiusį žemės apdirbimą įrodo ant virvelinės keramikos kultūrai būdingos keramikos rasti kviečių pėdsakai Iru gyvenvietėje. Pagal randamų kaulų analizę galima spręsti, kad tuo metu bandyti prijaukinti laukiniai šernai.<ref>{{Harvnb|Subrenat|2004|p=}}</ref> Specifiniams laidojimo papročiams būdingas guldymas į kapą ant šono, prispaudus kelius prie krūtinės, viena ranka po galva. Kapuose randami daiktai, pagaminti iš naminių gyvūnų kaulų.<ref name="ReferenceA"/> === Bronzos amžius === [[Bronzos amžius]] Estijoje prasidėjo apie 1800 m. pr. m. e. Tuo metu ėmė formuotis ribos tarp finų ir baltų genčių. Tuo laikotarpiu atsiranda pirmosios įtvirtintos gyvenvietės – Asvos ir Ridalos Saremos saloje,Iru – Šiaurės Estijoje. Laivadirbystė padėjo išplisti bronzos dirbiniams. Iš germaniškų kraštų į Estiją atėjo naujos laidojimo tradicijos: laidojimas akmeninėse dėžėse, palaikų deginimas, taip pat randamas nedidelis kiekis laivo formos akmeninių kapų.<ref>Subrenat, Jean-Jacques (2004). Estonia: identity and independence. Rodopi. P.26. ISBN 90-420-0890-3. online edition</ref> Apie VII a. pr. m. e. didelis meteoritas išmušė [[Kalio krateris|Kalio kraterius]] Saremoje. Su Estija sieti Tacito minimi ''Aestii'', nors paprastai manoma, kad jais vadinti Baltijos jūros pakrantėse gyvenę baltai. [[Lennart-Georg Meri]] teigė, kad graikų tyrinėtojo [[Pitėjas|Pitėjo]] aprašyta Tulė yra Sarema.<ref name="Silverwhite">Meri, Lennart (1976). Hõbevalge: Reisikiri tuultest ja muinasluulest. Tallinn: Eesti Raamat.</ref> Su tuo nesutinka daugelis mokslininkų, nes Sarema yra labai toli į pietus nuo [[Šiaurės poliaratis|Šiaurės poliaračio]]. === Geležies amžius === Ikiromėninis [[geležies amžius]] Estijoje prasidėjo V. a. pr. m. e. ir truko iki I m. e. a. Seniausi geležies dirbiniai yra atvežtiniai, bet nuo I a. pradėta naudoti vietinė pelkių rūda. Gyvenvietės kurtos daugiausia ten, kur buvo papildoma natūrali apsauga. Statyti įtvirtinimai, bet jais naudotasi tik esant reikalui, t. y. negyventa ten nuolat. Laidojimuose atsirado aiškūs [[Visuomenės susisluoksniavimas|socialinės stratifikacijos]] ženklai. Romėniškuoju geležies amžiaus laikotarpiu nuo 50 m. e. m. iki 450 m. e. m. Estiją pasiekia [[Romos imperija|Romos imperijos]] poveikis. Materialinėje kultūroje tai pasireiškia nedideliu randamų romėniškų monetų, juvelyrikos dirbinių ir kitų romėniškų artefaktų kiekiu. Laikotarpio pabaigoje susiformuoja trys aiškios gentinės dialektinės sritys – Šiaurės Estija, Pietų Estija ir Vakarų Estija su salomis.<ref>Subrenat, Jean-Jacques (2004). [https://books.google.com/books?id=kBZlHdp7tdcC Estonia: identity and independence]. Rodopi. P. 28-31. ISBN 90-420-0890-3. [https://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 online edition] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100314231704/http://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 |date=2010-03-14 }}</ref> == Ankstyvieji viduramžiai == {{main|Estų žemės|Kryžiaus žygiai į Pabaltijį}} [[Vaizdas:Ancient Estonian counties.png|thumb|Estų žemės XIII a.]] IX a. skandinavų sagose padėti minėti estai.<ref>Marcantonio, Angela (2002). The Uralic Language Family: Facts, myths and statistics. Oxford, UK: Blackwell. pp. 21–23. ISBN 0-631-23170-6.</ref> Senosiose Rusios kronikose estai vadinami čudais.<ref>Abercromby, John (1898). The pre- and proto-historic Finns, both eastern and western: with the magic songs of the west Finns. London: D. Nutt. p. 141. ISBN 0-404-53592-5.</ref> XI a. Estijos žemės ėmė jausti Kijevo Rusios spaudimą. 1030 m. didysis Kijevo kunigaikštis [[Jaroslavas Išmintingasis]] įkūrė Jurjevo tvirtovę (dabartinis Tartu). XI a. skandinavai pradėjo dažnai kronikose minėti vikingus iš rytinės Baltijos jūros pakrantės. Tarp jų neabejotinai buvo saremiečiai. Estijoje palaipsniui vyko politinės valdžios konsolidacija, formavosi valsčiai (kihelkondai) ir jų junginiai – žemės (makondai).<ref name=vle/> Iki XIII a. Estijos teritorijoje susiformavo aštuoni tokie priešvalstybiniai politiniai dariniai: [[Sarema]], Lenema, Harju, Revala, Viruma, Jarvaa, [[Sakala]] ir [[Ugandi]].<ref>Raun, Toivo U. (2001). [https://books.google.com/books?id=YQ1NRJlUrwkC&pg=PA11 Estonia and the Estonians]. Stanford, California: Hoover Institution Press, Stanford University. p. 11. ISBN 0-8179-2852-9.</ref> Žemę sudarė keletas valsčių. Valsčius apėmė keletą gyvenviečių. Beveik visuose valsčiuose buvo bent po vieną tvirtovę. Valsčiaus gynybai vadovavo valsčiaus seniūnas. Nepaisant vykstančių politinės konsolidacijos procesų valstybė Estijoje nesusiformavo. Tam didelę įtaką turėjo normanų ir vokiečių ekspansija. [[Danija]] susidomėjo Estija dar švento Knuto (1040–1086) laikais. Vėliau iš Danijos į Estiją atvyko ir čia misionieriavo vienuolis Fulco. Yra žinoma, kad jam nelabai sekėsi ir apie 1172 m. jis grįžo iš Estijos į [[Lundas|Lundą]]. 1206 m. danai išsilaipino [[Sarema|Saremos saloje]], pastatė ten tvirtovę, tačiau ji buvo sugriauta. XII a. pabaigoje prasidėję Kryžiaus žygiai į Pabaltijį per keletą dešimtmečių visiškai pakeitė politinę situaciją rytinėje Baltijos jūros pakrantėje: vokiečių, danų ir švedų riteriai užkariavo ir pakrikštijo lyvius, paskui baltų gentis latgalius, žiemgalius, kuršius, estus, vėliau prūsus ir suomius. 1193 m. popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš rytinės Baltijos jūros pakrantės pagonis. Rygoje įsitvirtinęs Livonijos ordinas iš pradžių kovojo su aplinkinėmis baltų gentimis ir lyviais, o nuo [[1208]] m. pradėjo veržtis ir į Estijos teritoriją. Kalavijuočius palaikė tradiciniai estų priešai lyviai bei neseniai apkrikštyti latgaliai. Estai priešinosi antpuoliams iš Rygos ir rengė atsakomuosius žygius. [[1210]] m. įvykusį mūšį prie Jumeros upės laimėjo estai. Po metų kalavijuočiai apiplėšė Viljandį, bet buvo priversti sudaryti paliaubas 3 metams. Toliau kovos vyko gana permainingai. [[1217]] m. kelių Estijos žemių kariuomenė atsiėmė [[Otepė]]s tvirtovę, bet tais pat metais rugsėjo mėn. estai buvo visiškai sutriuškinti mušyje prie Viljandžio.<ref name=vle/> Šiame mūšyje žuvo vienas iš žymesnių estų seniūnų Lembitu, taip pat kalavijuočių pusėje kovojęs [[lyviai|lyvių]] seniūnas Kaupo. Bet šiaurinė Estija liko nepajungta. Rygos vyskupas Albertas [[1218]] m. pasirašė susitarimą su Danijos karaliumi, pagal kurį [[1219]] m. Šiaurės Estijoje Revalos žemėje išsilaipino Danijos kariuomenė ir permainingame [[Lindanisės mūšis|mūšyje prie Lindanisės]] nugalėjo estus. Šiaurinės Estijos žemės pateko į Danijos valdžią. Estų žemės imtos krikštyti ir iš pietų ir iš šiaurės. Į Danijos ir Livonijos ordino varžybas dėl pagonių estų krikšto bandė įsiterpti ir švedai. [[1220]] m. švedai išsilaipino Liane apskrityje ir įsitvirtino Lihulos tvirtovėje, bet greitai estai ją sudegino ir sunaikino visą švedų įgulą. Danijos ir ordino kryžininkai irgi neišvengė tarpusavio susidūrimų. [[1225]] m. iš teritorijų, dėl kurių priklausomybės vyko nesutarimai tarp Danijos ir ordino popiežiaus legatas Vilhelmas Modenietis sukūrė tiesiogiai popiežiui pavaldžią valstybėlę, kur valdžia buvo perduota estų seniūnams. Bet ši valstybėlė egzistavo vos kelerius metus. Sumušęs kelių popiežiaus legatų remiamą estų seniūnų valstybę Livonijos ordinas kuriam laikui užėmė ir Taliną, išvijęs iš jo danus. Danijai Talinas buvo grąžintas tik [[1238]] m., pasirašius karinės sąjungos sutartį tarp Danijos ir Ordino. [[1224]] m., nepaisant rusų kunigaikštysčių paramos, Livonijos ordinui turėjo pasiduoti Tartu. Po kiek laiko ([[1227]] m.) pasidavė ir Saremos sala. Taip buvo užkariauti visi estai. == Danijos ir Livonijos sudėtyje XIII–XVI a == {{main|Danijos Estija|Livonijos konfederacija}} [[Vaizdas:LIVONIAE NOVA DESCRIPTIO 1573-1578.jpg|thumb|XVI a. Livonijos žemėlapis]] Po Estijos užkariavimo, gyventojai buvo pakrikštyti ir pajungti užkariautojams. Užkariautojai žemių kontrolę palaikė per strategiškai išdėstytų pilių tinklą.<ref>Harrison, Dick (2005). Gud vill det! – Nordiska korsfarare under medeltid (švedų k.). Ordfront. p. 573. ISBN 978-91-7441-373-1.</ref> XIII a. buvo įkurti Estijos miestai, įėję į [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] sudėtį: [[Talinas]], [[Tartu]], [[Piarnu]], [[Viljandis]]. Talinas 1248 m. gavo [[Liubeko teisė|Liubeko miesto teises]]. Šiaurinę Estijos dalį – Harjumą ir Virumą (vok. Harrien ir Wierland) iki 1346 m. nominaliai valdė Danija. Likusi Estijos teritorija buvo padalinta tarp Vokiečių ordino [[Livonijos ordinas|Livonijos šakos]], [[dorpato vyskupija|Dorpato vyskupystės]] ir [[Ozelio-Vikos vyskupija|Ozelio-Viko vyskupystės]]. Danijos valdytose žemėse, kurios išlaikė Estijos vardą, buvo kurdinami Danijos karaliaus vasalai, kurie bene anksčiausiai Pabaltijyje ėmė kurti dvarus, vertė juose atlikinėti [[lažas|lažą]]. Manoma, kad tai buvo pagrindinė 1343–1345 m. Jurginių sukilimo priežastis Šiaurės Estijoje ir Saremos saloje. Iš pradžių stambi karinė estų sukilėlių sėkmė buvo įtvirtinto Padizės vienuolyno užėmimas [[1343]] m. Vienuolynas buvo sudegintas, vienuoliai išžudyti. Užėmę beveik visą Harju žemę sukilėliai susivienijo ir išrinko 4 vadovus. Apie 10 000 sukilėlių atžygiavo prie Talino. Kreiptasi pagalbos į Švediją, pažadant jai sėkmės atveju perleisti Taliną. Sukilimui slopinti buvo pasiųstos Livonijos ordino pajėgos. Siekdami išvengti ordino įsikišimo sukilėlių vadai sutiko dalyvauti Paidės pilyje surengtose derybose, kur jie buvo nužudyti. Estų sukilėliai netrukus po to pralaimėjo mūšį prie Talino. Bet sukilimas dar tęsėsi Saremos saloje. Sukilimo nuslopinimas buvo įmanomas tik įsikišus Livonijos ordinui. 1343 m. taikos derybų metu [[Paidė]]je buvo nužudyti keturi estų „karaliai“. Sukilimas buvo nuslopintas ir Saremoje, 1344 m. buvo pakartas Saremos sukilėlių vadas Vesse. Danijos karalius Valdemaras IV, turėdamas ir kitų bėdų, [[1346]] m. pardavė šiaurinę Estiją [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]] už 19 000 sidabro markių. Po metų didysis ordino magistras perdavė valdžią šiaurės Estijoje Livonijos ordinui. Taip kuriam laikui bene visos estų žemės atsidūrė Livonijos konfederacijoje ir buvo padalintos tarp Livonijos ordino, Dorpato vyskupo ir Ozelio-Vikos vyskupo. Nepaisant vietinio masto sukilimų ir Maskvos įsiveržimų 1481 m. ir 1558 m. Estiją valdė vietinė vokiškai kalbančiųjų žemvaldžių, miestiečių ir prekybininkų klasė. XV–XVI a. įsivyravo baudžiava.<ref name=vle/> 1517 m. su Martinu Liuteriu (1483–1546 m.) Europoje prasidėjusi protestantiškoji Reformacija Estiją pasiekė XVI a. trečiajame dešimtmetyje. 1524 m. kaip ir visa Livonija Estija perėjo į protestantizmą. Liuteronybė skatino raštingumo plitimą ir transformavo religinį meną, tačiau valstiečiai išliko tadicinių pažiūrų ir ilgai laikėsi katalikybės. Lotynų kalbą apeigose pakeitė vietinės kalbos, buvo išspausdinta primoji estiška knyga. == Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos sudėtyje XVI–XVIII a. pradžia == {{main|Infliantai|Švedijos Livonija|Švedijos Estija}} [[Vaizdas:Siege of Narva 1558.jpg|thumb|Narvos apgultis 1588 m.]] XV a. pab. – XVI a. pradžioje sustiprėjusi Maskvos Didžioji Kunigaikštystė ėmė siekti Livonijos užkariavimo ir taip pasiekti Baltijos jūrą. Čia ji susidūrė su Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos ir Danijos interesais. 1558 m. Maskvai bandant užkariauti Livoniją prasidėjo Livonijos karas. Ivano IV kariuomenė užėmė Dorpato vyskupiją ir Narvą teisindama tai senomis teisėmis į šį regioną. Vilniaus sutartimi [[1561]] m. Pietų Estijos teritorija su Tartu ir Piarnu miestais buvo atiduota Lietuvai (po Liublino unijos – ATR) mainais už Lietuvos paramą Livonijai kare su ją užpuolusia caro Ivano IV Maskva. Danija nusipirko [[Ozelio-Vikos vyskupija|Ozelio-Vikos vyskupiją]]. Nors iš pradžių Švedija stengėsi laikytis draugiškai Maskvos atžvilgiu [[1561]] m. ji užėmė Šiaurės Estiją su Talinu. Kaip rašė kroninkininkas Baltazaras Riusovas (''Balthasar Rüsow''), „kadangi Lenkijos karalius buvo toli nuo Talino miesto ir taliniečiai niekada negaudavo ir negalėjo gauti jokios paramos maisto produktais iš Lenkijos ar Lietuvos, tai jie nusprendė pasiduoti Švedijos karaliui, kuris buvo arčiau ir lengviau pasiekiamas.“ Rusai du kartus bandė užimti Taliną, tačiau miestas atsilaikė. Šiaurinėje Estijoje, remiantis dar daniška tradicija, [[švedai]] sukūrė Estijos kunigaikštystę. Švedijos veiksmai sukėlė [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų Šiaurės karą]] tarp Danijos ir Švedijos, jo metu Danija 1569 m. sėkmingai puolė Taliną. Pagal karo pabaigoje 1570 m. sudarytą Štetino taikos sutartį Švedija turėjo Vokietijos imperatoriui grąžinti užimtas žemes Šiaurės Estijoje, tačiau vėliau Švedija atsisakė vykdyti šį susitarimą. Pasibaigus Livonijos karui, pagal 1582 m. [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės taikos sutartį]] tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir Rusijos, pietinė Estija liko Abiejų Tautų Respublikai. Pietų Estijoje ėmė aktyviai reikštis [[jėzuitai]], kurie 1583 m. atidarė gimnaziją Tartu mieste. Kadangi Abiejų Tautų Respublika turėjo nedaug uostų, tas buvo į naudą Piarnu, kurio prekyba Abiejų Tautų Respublikos valdymo metais augo. Pietų Estijos žemės Abiejų Tautų Respublikoje buvo laikomos sudėtine Infliantų, padalintų į 4 [[vaivadija]]s, dalimi, Estijos vardas šioms žemėms apibūdinti nevartotas. Švedija valdė šiaurinę ir šiaurės rytų Estiją, o Danija Saremos salą. Po dvylikos metų karo su Abiejų Tautų Respublika 1629 m. Altmarko paliaubomis pietinė Estija taip pat atiteko Švedijai. Ji liko švedų Livonijos provincijos sudėtyje. Po karo su Danija 1643–1645 m. Švedijai atiteko ir danų valdyta Sarema. Gustavas II Adolfas siekė abi Švedijos valdomas provincijas integruoti į valstybę, sušvedinti, tačiau po jo mirties Švedijoje įsigalėjus [[aristokratija]]i, šių siekių atsisakyta, kadangi ir Švedijos bajorija buvo suinteresuota gauti valdyti dvarus Pabaltijyje išskirtinėmis teisėmis. Švedijos valdymo laikotarpiu Estijoje galutinai įsitvirtino liuteronybė. Siekdama plėsti religinį švietimą švedų valdžia ėmėsi mokyklų steigimo. Nors buvo leidžiami religiniai tekstai estų kalba, tačiau vyravo vokiškoji kultūra, kuri rėmėsi vokiečių kilmės žemvaldžiais, miestiečiai ir prekybininkais. Estija atsigavo ekonomiškai, svarbiais prekybiniais miestais tapo Talinas ir Narvą, per juos jūros ir sausumos keliais ėjo prekyba tarp Rusijos, Suomijos, Anglijos, Olandijos ir Ispanijos. [[Gustavas II Adolfas]] įkūrė Tartu universitetą, kuris dėl rusų grėsmės buvo perkeltas į Taliną, o 1699 m. į Pernu. Gustavo akademija turėjo panašią struktūrą kaip ir kitos to laikotarpio Europos akademijos. Čia mokėsi daugiausia kilmingieji iš Švedijos ir Suomijos, tačiau [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] metu iškilus sunkumams vietiniams vokiečių didikams studijuoti Vokietijoje jie taip pat ėmė mokytis šioje akademijoje. [[Karolis XI]] Švedijoje įvedė absoliutizmą. Siekiant susigrąžinti didikams išdalintas žemes pradėta vadinamoji redukcija, karūnos naudai buvo perimamos 5/6 didikų žemių ir išnuomojamos naujiems savininkams. Tai palietė ir vokiečių baronų valdas Estijoje. Nors Karolis XI ir skelbė siekiantis panaikinti baudžiavą, tačiau tai buvo įgyvendinta tik nedidele apimtimi. [[1695]]–[[1697]] m. Estijoje dėl nederlių buvo „Didžiojo bado“ laikmetis. Nuo bado mirė kas penktas gyventojas. Estų gyventojų skaičius sumažėjo iki 280 000. == Estija Rusijos imperijoje ir estų tautinis pabudimas == {{main|Estų tautinis atgimimas}} [[Vaizdas:Russian troops in tallin 1905.jpg|thumb|Rusų kariai Taline 1905 m.]] XVII a. pabaigoje susiformavo [[Švedija|Švedijos]] įtaka regione nepatenkintų Danijos, [[Rusijos imperija|Rusijos]], Abiejų Tautų Respublikos ir Saksonijos koalicija. vienas planuoto karo prieš Švediją tikslų buvo Švedijos valdų [[Livonija|Livonijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] „susigrąžinimas“. Didysis Šiaurės karas prasidėjo 1700 m. vasarį Danijos įsiveržimu į Švedijos valdas šiaurės Vokietijoje, saksų kariuomenei užpuolus Rygą, o rusams įsiveržus į Narvą. Švedijos karalius [[Karolis XII]] netrukus sumušė rusus prie [[Narva|Narvos]] ir patraukė į pietus prieš saksus ir Abiejų Tautų Respubliką. Tai leido rusams sugrįžti ir 1708 m. užimti Narvą ir [[Tartu]]. Iki 1709 m. švedai nugalėjo visus rusų koalicijos sąjungininkus ir surengė žygį į Rusiją. 1710 m. švedams [[Poltavos mūšis|pralaimėjus prie Poltavos]] susidarė sąlygos rusams užimti likusią Švedijos Livonijos ir Estijos dalį. Pagal 1721 m. [[Ništato taika|Ništato taikos sutartį]] Švedijos Livonija ir Estija atiteko Rusijos imperijai. Šiaurės karo metu Estija labai nukentėjo nuo priešininkų kariuomenių. Po [[Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] ([[1700]]–[[1721]]) estų liko ne daugiau kaip 100 000. Rusijos imperijoje Estijoje išliko luominė tvarka, vietiniai vokiečių, švedų ir rusų kilmės didikai turėjo ribotą automoniją. Estai sudarė žemesniąją visuomenės klasę. Kultūra buvo stipriai veikiama vokiškos įtakos, daug vietinių kilmingųjų studijavo Vokietijoje, Tartu universitete taip pat buvo dėstoma vokiečių kalba. 1819 m. Rusijos imperijos [[Pabaltijo gubernijos|Baltijos gubernijose]] buvo panaikinta [[baudžiava]], valstiečiai galėjo disponuoti žeme ir keltis į miestus. Tai prisidėjo prie estų tautinio judėjimo atsiradimo. [[Estų tautinis atgimimas|Estų tautinio pabudimo]] pradžia tradiciškai laikomi [[1857]] m., kai Johanas Jansenas Piarnu ėmė leisti laikraštį „Piarnu [[paštininkas]]“ (''Perno Postimees''). Antraštinis šio laikraščio puslapis prasidėjo eiliuotu pasveikinimu, kurio pradžia „sveika brangi estų tauta“ (''tere armas eesti rahvas''). Čia pirmąkart viešai su ryškiu prasminiu akcentu buvo pavartota sąvoka „estų [[tauta]]“. Iki tol apibūdinant vietinę liaudį vartotos sąvokos „krašto gyventojai“, „žemiečiai“ (''maarahvas'', ''talurahvas''). Jaunaesčių judėjimas galutinai susiformavo su Janseno Tartu mieste nuo [[1864]] m. leistu laikraščiu „Estijos paštininkas“ (''Eesti Postimees'') ir ypač su Karlo Roberto Jakobsono redaguotu prorusiškos orientacijos laikraščiu „Sakala“ ([[1878]]–[[1882]]), leistu Viljandyje. [[1865]] m. Tartu buvo sukurta draugija „Vanemuine“, kuri daug prisidėjo organizuojant pirmąją visuotinę estų [[dainų šventė|dainų šventę]] Tartu [[1869]] m. 1889 m. Rusijos imperija pradėjo Baltijos provincijų rusifikacijos kampaniją. Jos metu naikintos ar pertvarkytos Baltijos vokiečių institucijos, tarp jų ir Tartu universitetas. Siekta sumažinti vokiečių ir liuteronybės poveikį vietos gyventojams. [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucijos]] metu buvo reikalaujama [[spaudos laisvė|spaudos]] ir susirinkimų laisvės, rinkimų teisės ir nepriklausomybės. Nuosaikieji revoliucijos dalyviai reikalavo parlamentinės sistemos Rusijos imperijos sudėtyje, radikalieji – visiško atsiskyrimo nuo Rusijos. Pirmieji maištai kilo 1905 m. pavasarį ir vasarą, bet didžiausias sukilimas buvo spalio 16 d. Apie 3/4 darbininkų ir geležinkeliečių paskelbė streiką ir išėjo į gatves protestuoti prieš imperatoriaus valdžią. Kareiviams ėmus šaudyti Taline žuvo 94 ir sužeisti keli šimtai protestuotojų. Sukilimo malšinimui caro valdžia pasiuntė 19 000 kareivių. Revoliucija buvo numalšinta. Nors numalšinus revoliuciją daug nepasiekta, tačiau estų kultūrinis judėjimas įgavo daugiau politinio judėjimo bruožų. == Tarpukaris == : ''Pagrindinis straipsnis – [[Tartu sutartis (Rusija–Estija)|Tartu sutartis]]''. [[Vaizdas:Estonia1925physical.jpg|thumb|300px|left|Estija, 1920–1940 m.]] 1917 m. po Vasario revoliucijos Rusijos Laikinoji vyriausybė ėmėsi demokratinių institucijų kūrimo. Estijoje kūrėsi politinės partijos, jos paskyrė atstovą deryboms su Rusijos vyriausybe. Balandžio mėn. Laikinoji Vyriausybė suteikė Estijai autonomiją, į vieną darinį buvo sujungta visa Estija, iki tol priklausiusi atskiroms Estijos ir Livonijos gubernijoms. Rusijos pavyzdžiu greta oficialios valdžios kūrėsi komunistinių idėjų veikiamos darbininkų ir kareivių tarybos. Dalis politinių lyderių kalbėjo apie visiškos nepriklausomybės būtinybę, tačiau vyravo autonomijos Rusijos valstybėje siekiai. Buvo išrinktas nacionalinis susirinkimas (Maapäev), kuris dėl bolševikų spaudimo gyvavo gana neilgai. [[Vaizdas:BalticStatesBorders.svg|thumb|right|Teritorijos, prarastos 1940 m.]] [[Estijos nepriklausomybės deklaracija|Estija nepriklausomybę]] paskelbė [[1918]] m. [[vasario 24]] d., vieną dieną prieš Vokietijos įsiveržimą ir krašto prijungimą prie Oberosto. Vokiečiai nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. trukusios okupacijos metu trukdė kurti nepriklausomą respubliką. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. [[lapkričio 11]] d. ir vokiečių kariuomenės pasitraukimo, savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso. Netrukus į Estiją įsiveržė bolševikai ir prasidėjo [[Estijos nepriklausomybės karas]]. Iki 1919 m. vasario bolševikai buvo išstumti iš Estijos, o 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta [[Tartu sutartis (Rusija–Estija)|taikos sutartis su Sovietų Rusija]], kuria ji pripažino Estijos nepriklausomybę. [[1920]] m. [[gruodžio 21]] d. išrinktas [[Estijos valstybės vadovas]]. Tarptautinį pripažinimą Estija pasiekė 1920 m., o nuo 1921 m. tapo [[Tautų Lyga|Tautų Lygos]] nare. == Antrasis pasaulinis karas == === Pirmoji sovietinė okupacija === [[Vaizdas:Tallinn - 17 July 1940 - 0-54578.jpg|thumb|left|Sovietų organizuotas mitingas Taline 1940 m.]] [[1939]] m. [[rugsėjo 29]] d. Estija priėmė [[SSRS]] ultimatumą ir leido įvesti įkurti karines bazes ir įvesti 25 tūkst. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karių.<ref>{{harvnb|Smith|Pabriks|Purs|Lane|2002|p=24}}</ref>Antrojo pasaulinio karo pradžioje [[1940]] m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį SSRS susitarimą su [[Vokietija]], šalį okupavo Sovietų Sąjunga.<ref>{{Cite book | title = The World Book Encyclopedia | url = https://archive.org/details/worldbookencycl006worl | year = 2003 | publisher = [[World Book]] | location = Chicago, IL | isbn = 0-7166-0103-6 | page = }}</ref><ref>{{Cite book | last = O'Connor | first = Kevin J. | title = The History of the Baltic States | url = https://archive.org/details/historyofbaltics0000ocon | year = 2003 | publisher = [[Greenwood Press]] | location = Westport, Conn. | isbn = 0-313-32355-0 | pages = }}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.vm.ee/est/kat_533/7728.html |title=Molotovi–Ribbentropi pakt ja selle tagajärjed |date=22 August 2006 |publisher=Estonian Ministry of Foreign Affairs |language=et |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070707164549/http://www.vm.ee/est/kat_533/7728.html |archivedate=7 July 2007 |df=dmy-all }}</ref> Iš pradžių [[Baltijos laivynas|Baltijos laivynui]] buvo įsakyta vykdyti karinę Estijos blokadą [[birželio 12]] d. [[birželio 14]] d., kai pasaulio dėmesys buvo sutelktas į nacius, užimančius Paryžių, sovietai numušė suomių keleivinį lėktuvą ''Kaleva'', kuris gabeno diplomatinį amerikiečių paštą. Lėktuvui sudužus žuvo amerikiečių diplomatas Henry W. Antheil Jr.<ref>{{Cite web| url=http://www.afsa.org/fsj/may07/lastflight.pdf| first1=Eric A.| last1=Johnson| first2=Anna| last2=Hermann| title=The Last Flight from Tallinn| year=2007| publisher=American Foreign Service Association| accessdate=2009-09-20| archiveurl=https://web.archive.org/web/20090325013623/http://www.afsa.org/fsj/may07/lastflight.pdf| archivedate=25 March 2009| df=dmy-all}}</ref> [[Birželio 16]] d. SSRS pateikė ultimatumą ir įsiveržė į Estiją.<ref name="TM006241940">{{Cite journal| date=24 June 1940| title=Five Years of Dates| journal=Time| url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764071-2,00.html| accessdate=2009-09-20| archive-date=2013-08-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20130822072410/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764071-2,00.html| url-status=dead}}</ref> [[Viačeslavas Molotovas]] apkaltino Estiją sąmokslu prieš Tarybų Sąjungą. Estijos vyriausybė nusprendė nesipriešinti, nes šalyje ir prie sienos jau buvo daug sovietų karių. Estijos respublika ''de facto'' nustojo egzistuoti [[birželio 17]] d., kai Raudonosios armijos kariai iš savo bazių pradėjo šalies okupaciją. Kitą dieną į Estiją atvyko dar 90 tūkst. karių. Sovietų okupaciją „įteisino“ sovietų karių remiamas komunistų perversmas ir „parlamento rinkimai“, kuriuose negalėjo dalyvauti jokia partija išskyrus komunistų. [[Liepos 21]] d. buvo paskelbta Estijos Sovietų Socialistinė Respublika<ref name=vle/>, kurios parlamentas pareiškė norą stoti į Tarybų Sąjungą. Tuos, kurie nebalsavo už stojimą į Tarybų Sąjungą sušaudė sovietų tribunolai.<ref name="TM191940">{{Cite journal| date=19 August 1940| title=RUSSIA: Justice in the Baltic| journal=Time| url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764407,00.html| accessdate=2009-09-20| archive-date=2013-08-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20130822060054/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764407,00.html| url-status=dead}}</ref> 1940 m. [[rugpjūčio 6]] d. Estija formaliai prijungta prie Sovietų Sąjungos kaip [[Estijos TSR|Estijos Tarybų Socialistinė Respublika]].<ref>{{Cite book | last = Ilmjärv | first = Magnus | title = Hääletu alistumine: Eesti, Läti ja Leedu välispoliitilise orientatsiooni kujunemine ja iseseisvuse kaotus. 1920. aastate keskpaigast anneksioonini | year = 2004 | publisher = Argo | location = Tallinn | isbn = 9949-415-04-7 | language = et | pages = }}</ref> Vos tik įtvirtinę savo valdžią sovietai pradėjo terorą. 1940–1941 m. buvo suimta 8 tūkst. politinio ir karinio elito narių. 2,2 tūkst. iš jų buvo įvykdytos mirties bausmės Estijoje, o likusieji buvo išvežti į [[Gulagas|gulagus]] Rusijoje, iš kur retai kas grįžo gyvas. 1941 m. [[birželio 14]] d. į Sibirą ir kitas atkampias Tarybų Sąjungos vietas per pirmąjį masinį trėmimą buvo ištremta 10 tūkst. estų<ref name=vle/>, kur pusė jų žuvo. Iš 32 100 estų, kurie buvo „mobilizuoti“ naciams įsiveržus į Tarybų Sąjungą 40 procentų iš jų per metus žuvo „darbo bataliuonuose“ nuo bado, šalčio ir persidirbimo. 1940–1941 m. sovietai į Sibirą taip pat ištrėmė 500 žydų. Daugybė šalių, tarp jų JAV, nepripažino sovietinės okupacijos ir leido buvusių vyriausybių paskirtiems diplomatams toliau dirbti savo darbą. Šie senstantys diplomatai dirbo iki Estijos nepriklausomybės atkūrimo. [[Ernst Jaakson]] yra ilgiausiai Amerikoje diplomato pareigas ėjęs asmuo. Jis 1934 m. tapo vicekonsulu, 1965 m. konsulu ir juo išbuvo nepriklausomybės atkūrimo. Tik [[1991]] m. [[lapkričio 25]] d. jis pateikė įrodymus, kad atstovauja Estijai Amerikoje.<ref>{{Cite book | last1 = McHugh | first1 = James Frank | last2 = Pacy | first2 = James S. | title = Diplomats without a country: Baltic diplomacy, international law, and the Cold War | year = 2001 | publisher = Greenwood Press | location = Westport, Connecticut | isbn = 0-313-31878-6 | url = https://books.google.com/?id=wRbdAwtxVIAC&pg=PA | pages = }}</ref> === Nacių okupacija === [[Vaizdas:Tallinn Old Town after being bombed by the Soviet Air Forces in 1944.jpg|thumb|[[Talinas|Talino]] senamiestis po [[Raudonoji armija|Sovietų oro pajėgų]] bombardavimo 1944 m.]] Vokietijai pradėjus karą su Sovietų Sąjunga [[1941]] m. [[birželio 22]] d. Estiją [[Vermachtas]] pasiekė liepos 5 d., rugpjūčio 28 d. vokiečiai užėmė Taliną.<ref name=vle/> Daug estų pasitiko vokiečius džiaugsmingai, nes tikėjosi atkurti nepriklausomybę, tačiau Estija tapo pavaldi [[Ostlandas|Ostlando]] generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką. [[Sicherheitspolizei]] buvo įkurta vidiniam saugumui užtikrinti ir jai vadovavo [[Ain-Ervin Mere]]. Pirminis entuziazmas greitai išseko ir vokiečiams sunkiai sekėsi verbuoti estų savanorius. Šaukimas į armiją buvo įvestas 1942 m. ir 3400 estų pabėgo į Suomiją ir įstojo į jos armiją, kad nereikėtų kautis už vokiečius. [[200-asis pėstininkų pulkas (Suomija)|200-asis pėstininkų pulkas]] Suomijoje buvo sudarytas iš estų savanorių. Kai Vokietijos pralaimėjimas tapo neišvengiamas 1944 m. estai bandė sutrukdyti pakartotinei sovietų okupacijai iki Trečio reicho kapituliacijos. 1944 m. sausį frontas pasiekė buvusią Estijos sieną. Narva buvo evakuota. [[Jüri Uluots]], paskutinis teisėtas Estijos premjeras prieš sovetų okupaciją 1940 m., kreipėsi per radiją šaukdamas 1904–1923 metais gimusius į armiją. Į tai buvo greitai sureaguota ir pasirodė 38 tūkst. savanorių.<ref>{{Cite book | last1 = Lande | first1 = David A. | title = Resistance! Occupied Europe and Its Defiance of Hitler | year = 2000 | publisher = MBI | location = Osceola, WI | isbn = 0-7603-0745-8 | page = [https://archive.org/details/resistanceoccupi00land/page/200 200] | url = https://archive.org/details/resistanceoccupi00land/page/200 }}</ref> Keli tūkstančiai estų grįžo iš Suomijos armijos ir prisidėjo prie Teritorinės gynybos pajėgų, kurios turėjo priešintis sovietų puolimui. Buvo tikimasi, kad pasipriešinimu sovietams Estija patrauks Vakarų dėmesį ir jų paramą Estijos nepriklausomybei nuo SSRS.<ref>{{Cite book | last1 = Smith | first1 = Graham | title = The Baltic States: The national self-determination of Estonia, Latvia, and Lithuania | year = 1996 | publisher = [[St. Martin's Press]] | location = New York | isbn = 0-312-16192-1 | page = 91 }}</ref> 1944 m. [[rugsėjo 22]] d. iš Talino pasitraukė paskutiniai vokiečių daliniai ir sovietai įžengė į miestą.<ref name=vle/> Nauja Estijos vyriausybė pabėgo į [[Stokholmas|Stokholmą]] ir ten veikė [[1944]]–[[1992]] m. === Karo nuostoliai === Per [[IIPK|Antrąjį pasaulinį karą]] Estija patyrė daug nuostolių. 45% pramonės ir 40% geležinkelių buvo sunaikinta. Estija neteko penktadalio gyventojų, apie 200 tūkst.<ref>{{cite web |last1=Hiio |first1=Toomas |title=The Red Army invasion of Estonia in 1944 |url=http://www.estonica.org/en/History/1939-1945_Estonia_and_World_War_II/The_Red_Army_invasion_of_Estonia_in_1944/ |website=Estonica Encyclopedia About Estonia |publisher=Eesti Instituut |accessdate=3 December 2019 |archive-date=2019-10-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191022141918/http://www.estonica.org/en/History/1939-1945_Estonia_and_World_War_II/The_Red_Army_invasion_of_Estonia_in_1944/ |url-status=dead }}</ref> 10% gyventojų pabėgo į Vakarus 1940–1944 m. Daugiau nei 30 tūkst. žuvo kovose. 1944 m. antskrydžiai sugriovė [[Narva|Narvą]] ir trečdalį Talino gyvenamųjų namų. == Išnašos == {{reflist|2}} == Šaltiniai == * {{Cite book | last1 = Smith | first1 = David James | last2 = Pabriks | first2 = Artis | last3 = Purs | first3 = Aldis | last4 = Lane | first4 = Thomas | author2-link = Artis Pabriks | title = The Baltic states: Estonia, Latvia and Lithuania | year = 2002 | publisher = Routledge | location = London | isbn = 0-415-28580-1 | url = https://books.google.com/books?id=YaYbzQQN97EC&pg=PA24 | page = 24 }} * {{Cite book | last = Subrenat | first = Jean-Jacques | title = Estonia: identity and independence | url = https://books.google.com/books?id=kBZlHdp7tdcC | year = 2004 | publisher = Rodopi | isbn = 90-420-0890-3 }} [https://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 online edition] == Nuorodos == {{Commonscat|History of Estonia}} {{Europos istorijos}} [[Kategorija:Estijos istorija| ]] swodm95j9xj4t71l1jw69e7ptnejx4y 0 10777 7855831 7806337 2026-06-13T21:12:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855831 wikitext text/x-wiki {{Europos istorija}} '''Antika''' ({{pranc|antique}} ''<'' {{lot|antiquus}} – senovinis) – [[Senovės istorija|senovės istorijos]] laikotarpis, trukęs apytikriai nuo [[1250 m. pr. m. e.]] iki [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] žlugimo [[476 m.]] Geografiškai apima [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] kraštus: [[Senovės Graikija|senovės Graikiją]], [[Romos imperija|Romos imperiją]]. Šiuo laikotarpiu klestėjo graikų ir romėnų visuomenės, kurios darė didžiulę įtaką didžiojoje [[Europa|Europos]], [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]] ir [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] dalyje.<ref>{{Cite book |last=McLaughlin |first=Raoul |title=The Roman Empire and the Indian Ocean: The Ancient World Economy and the Kingdoms of Africa, Arabia and India |url=https://archive.org/details/romanempireindia0000mcla |publisher=Pen & Sword |date=2014-09-11 |isbn=9781473840959}}</ref><ref>{{Cite book |last=McLaughlin |first=Raoul |title=The Roman Empire and the Silk Routes: The Ancient World Economy & the Empires of Parthia, Central Asia & Han China |url=https://archive.org/details/romanempiresilkr0000mcla |publisher=Pen & Sword |date=2016-11-11|isbn=9781473889811}}</ref> Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko [[Platono akademija|Platono akademijos]] [[Atėnai|Atėnuose]] uždarymą [[529 m.]] Antikos terminą [[XVIII a.]] pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. [[Senieji laikai|Senovės]] [[Graikai|graikų]] [[kultūra]] kartu su kai kuriomis [[Senovės Artimieji Rytai|senovės Artimųjų Rytų]] įtakomis buvo Europos meno,<ref>{{Cite book |first=Helga von |last=Heintze |language=de |chapter=Römische Kunst (''Romėnų menas'') |editor-first=Walter-Herwig |editor-last=Schuchhardt |year=1960 |title=Bildende Kunst I (Archäologie) (''Vaizduojamieji menai I - archeologija'')}}</ref> filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikotarpio. Romėnai šią kultūrą išsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir [[Lotynų kalba|lotyniškai]].<ref>{{cite encyclopedia | encyclopedia=[[Brokhauzo enciklopedija]] |volume=1 |editor=Eberhard Brockhaus |location=Wiesbaden |year=1953 |page=315}}</ref><ref>{{cite book |first=Veit "last=Valentin |title=Weltgeschichte – Völker, Männer, Ideen (''Pasaulio istorija - tautos, žmonės, idėjos'') |language=de |location=Amsterdam |year=1939 |page=113}}</ref> Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtaką šiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, [[filosofija]]i, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti [[Renesansas|Renesansu]], o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] atgimimai. == Romos imperija (I a. pr. m. e.–V a.) == {{Pagr|Romos imperija}} [[Vaizdas:RomanEmpire 117.svg|thumb|upright=1.2|Romos imperijos dydis valdant Trajanui (117 m.)]] Šiuolaikiniai istorikai ginčijasi dėl tikslios [[Romos respublika|Romos respublikos]] pabaigos.{{Efn|Tikslus įvykis, kuris reiškė [[Romos respublika|Romos respublikos]] perėjimą į [[Romos imperija|Romos imperiją]], yra interpretacijos klausimas. Istorikai kaip lemiamus įvykius siūlo [[Gajus Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] paskyrimą amžinuoju diktatoriumi (44 m. pr. m. e.), [[Akcijaus mūšis|Akcijaus mūšį]] (31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d.) arba [[Romos senatas|Romos senato]] suteiktus ypatingus įgaliojimus [[Augustas|Oktavianui]] pagal [[Augustas#Principatas|pirmąjį susitarimą]] (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.).}} Tuometiniai Romos piliečiai nepripažino, kad Respublika nustojo egzistuoti. Ankstyvieji [[Julijų–Klaudijų dinastija|Julijų-Klaudijų]] [[Romos imperatorius|imperatoriai]] tvirtino, kad ''[[res publica]]'' vis dar egzistuoja, nors ir saugoma jų nepaprastųjų galių, ir galiausiai sugrįš į savo visiškai respublikonišką formą. Romos valstybė ir toliau vadinosi ''res publica'', kol joje kaip valstybinė kalba buvo vartojama lotynų kalba. Roma ''de facto'' tapo imperija 130 m. pr. m. e., kuomet užkariavo [[Cizalpinė Galija|Cizalpinę Galiją]], [[Ilyrija|Ilyriją]], [[Romėniškoji Graikija|Graikiją]] ir [[Romėniškoji Ispanija|Ispaniją]], o I a. pr. m. e. – [[Judėja (Romos provincija)|Judėją]], [[Azija (Romos provincija)|Mažąją Aziją]] ir [[Romėniškoji Galija|Galiją]]. Didžiausio imperijos išsiplėtimo metu, valdant [[Trajanas|Trajanui]] (117 m.), Roma kontroliavo visą [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]], taip pat Galiją, dalį [[Germanija|Germanijos]] ir [[Romos Britanija|Britanijos]], [[Balkanai|Balkanus]], [[Dakija|Dakiją]], Mažąją Aziją, [[Kaukazas|Kaukazą]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamiją]]. Romos imperija buvo gerokai [[Helenizacija|helenizuota]], tačiau joje taip pat klestėjo [[Sinkretizmas|sinkretinės]] „Rytų“ tradicijos, tokios kaip [[mitraizmas]], [[gnosticizmas]] ir ypač [[krikščionybė]]. [[III amžiaus krizė]]s metu imperija pradėjo nykti. Nors kartais lyginama su klasikine Graikija, klasikinės Romos šeimyninis gyvenimas labai skyrėsi. Tėvai turėjo didelę įtaką vaikams, o vyrai – žmonoms. Tiesą sakant, žodis „šeima“, lotyniškai ''familia'', iš tikrųjų reiškė tuos, kurie buvo pavaldūs vyriškos lyties šeimos galvai. Tai apėmė ir giminystės ryšiais nesusijusius narius, pavyzdžiui, vergus ir tarnus. Santuokoje tiek vyrai, tiek moterys buvo lojalūs vienas kitam ir dalijosi turtu. Pirmą kartą skyrybos buvo leistos nuo I a. pr. m. e. ir jas galėjo atlikti tiek vyras, tiek moteris.<ref>{{cite book |last1=Wiesner-Hanks |first1=Merry E. |title=Gender in History Global Perspectives |url=https://archive.org/details/genderinhistoryg0000wies |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-1-4051-8995-8 |edition=2nd |date=2010-07-06}}</ref> == Vėlyvoji antika (IV–VI a.) == [[Vaizdas:Roman Empires 476AD.svg|thumb|upright=1.2|[[Vakarų Romos imperija|Vakarų]] ir [[Bizantija|Rytų]] Romos imperijos iki 476 m.]] {{Main|Vėlyvoji antika|Didysis tautų kraustymasis|Vakarų Romos imperijos žlugimas}} [[Vėlyvoji antika|Vėlyvosios antikos]] metu, valdant [[Konstantinas I|Konstantinui I]], iškilo [[krikščionybė]], kuri 393 m. [[Teodosijus I Didysis|Teodosijaus]] dekretais galutinai išstūmė [[Romos imperijos kultas|Romos imperijos kultą]]. Nuoseklūs [[Germanai|germanų]] genčių įsiveržimai į Vakarų Romos imperiją V a. galutinai ją [[Vakarų Romos imperijos žlugimas|sužlugdė]]. Tuo tarpu [[Bizantija|Rytų Romos imperija]], jos piliečių vadinta Romos imperija, o vėlesnių istorikų – Bizantijos imperija, išliko per visus [[Viduramžiai|viduramžius]]. Helenistinę filosofiją pakeitė [[platonizmas]] ir [[epikūrizmas]], o neoplatonizmas ilgainiui padarė įtaką [[Bažnyčios tėvai|Bažnyčios tėvų]] [[Krikščioniškoji teologija|teologijai]]. Daugelis istorikų bandė nustatyti konkrečią simbolinę antikos „pabaigos“ datą. Dažniausiai yra minimos paskutiniojo [[Romos imperatorius|Vakarų Romos imperatoriaus]] nuvertimo data 476 m.,<ref>{{Cite book |last=Clare |first=I. S. |year=1906 |title=Library of universal history: containing a record of the human race from the earliest historical period to the present time; embracing a general survey of the progress of mankind in national and social life, civil government, religion, literature, science and art |url=https://archive.org/details/libraryuniversa09clargoog |location=New York |publisher=Union Book |page=1519}}</ref><ref>{{cite book |author=United Center for Research and Training in History |year=1973 |title=Bulgarian historical review |url=https://archive.org/details/adebateonchrist00mccagoog |location=Sofia |publisher=House of the Bulgarian Academy of Sciences |page=[https://archive.org/details/adebateonchrist00mccagoog/page/n46 43]}}</ref> [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Rytų Romos imperatoriaus]] [[Justinianas I|Justiniano I]] paskutinės [[Platono akademija|Platono akademijos]] Atėnuose uždarymo data 529 m.<ref>{{cite book |title=A History of Greek Literature |last=Hadas |first=Moses |year=1950 |publisher=Columbia University Press |isbn=0-231-01767-7 |page= 273 |url=https://books.google.com/books?id=dOht3609JOMC&q=%22end+of+antiquity%22&pg=PA273}}</ref> ir naujojo [[Islamas|musulmonų]] tikėjimo [[Arabų Šiaurės Afrikos užkariavimas|pergalė didžiojoje Viduržemio jūros regiono dalyje]] nuo 634 iki 718 m.<ref name=Pirenne>[[Henri Pirenne]] (1937). [https://archive.org/details/MohammedAndChalemagne ''Mohammed and Charlemagne''] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150408092705/https://archive.org/details/MohammedAndChalemagne |date=8 April 2015 }} į anglų k. išvertė [[Bernard Miall]], 1939 m. Šaltinis [[Internet Archive]]. Ši tezė pirmą kartą aptarta straipsnyje, publikuotame ''Revue Belge de Philologie et d'Histoire'' 1 (1922), pp. 77–86.</ref> Šie musulmonų užkariavimai: Sirija (637 m.), Egiptas (639 m.), Kipras (654 m.), Šiaurės Afrika (665 m.), Ispanija (718 m.), Pietų Galija (720 m.), Kreta (820 m.) ir Sicilija (827 m.), Malta (870 m.) (ir Rytų Romos sostinės apgultis, Pirmoji arabų [[Konstantinopolio apgultis (674–678 m.)]] ir Antroji arabų [[Konstantinopolio apgultis (717–718 m.)]]), nutraukė ekonominius, kultūrinius ir politinius ryšius, kurie tradiciškai vienijo klasikines kultūras aplink Viduržemio jūrą, ir taip užbaigė antiką.<ref name=Pirenne/> [[Vaizdas:Byzantiumby650AD.svg|thumb|upright=1.2|Bizantijos imperija 650 m., [[Ankstyvieji musulmonų užkariavimai|arabams užkariavus]] Sirijos ir Egipto provincijas. Tuo pat metu Balkanuose apsigyveno [[Ankstyvieji slavai|pirmieji slavai]].]] Pradinis Romos senatas dekretus skelbė ir VI a. pabaigoje, o paskutinis Rytų Romos imperatorius, Konstantinopolyje naudojęs [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]] kaip savo dvaro kalbą, buvo [[imperatorius Maurikijus]], valdęs iki 602 m. Maurikijaus nuvertimas, kurį įvykdė sukilusi Dunojaus kariuomenė, vadovaujama [[Imperatorius Fokas|Foko]], lėmė slavų invaziją į Balkanus ir Balkanų bei graikų miestų kultūros nuosmukį (tai lėmė Balkanuose lotyniškai kalbančių žmonių pabėgimą į kalnus), taip pat išprovokavo [[Bizantijos-Sasanijos karas 602–628 m.|602–628 m. Bizantijos-Sasanijos karą]], per kurį buvo prarasti visi didieji Rytų miestai, išskyrus Konstantinopolį. Kilusi sumaištis nesibaigė tol, kol VII a. musulmonų užkariavimai galutinai užbaigė negrįžtamą visų didžiųjų Rytų Romos imperijos miestų, išskyrus pačią sostinę, praradimą. Šiuo laikotarpiu [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]] iškilęs imperatorius [[Heraklėjas]] savo dvarui vadovavo graikų, o ne lotynų kalba, nors graikų kalba visada buvo administracinė Rytų Romos regionų kalba. Rytų ir Vakarų ryšiai susilpnėjo pasibaigus [[Bizantijos popiežystė|Bizantijos popiežystei]]. Rytų Romos imperijos sostinė [[Konstantinopolis]] liko vienintelis neužkariautas didelis miestų centras iš pirminės Romos imperijos ir didžiausias miestas Europoje. Tačiau daug klasikinių knygų, skulptūrų ir technologijų, kartu su klasikine romėnų virtuve ir mokslo tradicijomis ten išliko iki pat viduramžių, kai didžiąją jų dalį „iš naujo atrado“ atvykę Vakarų kryžiuočiai. Iš tiesų Konstantinopolio gyventojai ir toliau save vadino romėnais, kaip ir 1453 m. juos užkariavę [[Osmanų imperija|osmanai]]. Klasikinį mokslą ir kultūrą, kurie vis dar buvo išlikę Konstantinopolyje, išsivežė pabėgėliai, bėgę nuo jo 1453 m. užkariavimo, ir taip padėjo Europoje įžiebti [[Renesansas|Renesansą]]. Galiausiai tai buvo lėtas, sudėtingas ir laipsniškas socialinės ir ekonominės struktūros pokytis [[Europos istorija|Europos istorijoje]], lėmęs klasikinės antikos ir viduramžių visuomenės perėjimą, ir jokia konkreti data negali būti tikras to pavyzdys. == Antikos atstovai == Žymiausi atstovai: Senovės Graikija – [[Homeras]], [[Sokratas]], [[Aristotelis]], [[Aischilas]], [[Sofoklis]], [[Ezopas]], [[Hesiodas]], [[Euripidas]], [[Aristofanas]], [[Lukianas]]; Senovės Roma – [[Vergilijus]], [[Horacijus]], [[Ovidijus]], [[Titas Livijus]]. == Taip pat skaitykite == * [[Senovės istorija]] * [[Metrų reikšmė graikų lyrikoje]] * [[Senovės Graikijos istorija]] == Pastabos == {{Notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/44958.pdf Karatajienė D. Antika: grožis, menas, ugdymas (mokomasis metodinis leidinys), Vilnius, 2004] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070316034037/http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/44958.pdf |date=2007-03-16 }} {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Antika| ]] ssfxg9ujahhcn5lolc5z43cs5nfo45j 0 11030 7855935 6727538 2026-06-13T23:12:14Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855935 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Wiki-anilingus.png|thumb|]] '''Anilingas''' ({{la|anus}} – išangė + ''lingo'' – laižau) – tai seksualinė praktika, kuomet liežuviu ar lūpomis yra stimuliuojama partnerio [[išangė]], siekiant [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]]. Tai gali būti priskiriama tiek [[oralinis seksas|oraliniam]], tiek ir [[analinis seksas|analiniam]] seksui. Vienoms poroms tai yra labiau priimtina praktika, kitoms – ne. Anilingo metu [[orgazmas]] pasitaiko labai retai.<ref>{{cite book|title=The Contemporary Dictionary of Sexual Euphemisms|author=Jordan Tate|year=2007|publisher=DSt. Martin's Press|isbn=978-0-312-36298-0|pages=[https://archive.org/details/contemporarydict00tate/page/8 8–9, 106]|url=https://archive.org/details/contemporarydict00tate/page/8}}</ref><ref>{{cite book|title=Anal Pleasure & Health: A Guide for Men and Women|url=https://archive.org/details/analpleasureheal0000mori|author =Jack Morin|year=2000|publisher=Down There Press|isbn=0-940208-20-2|page=[https://archive.org/details/analpleasureheal0000mori/page/147 147]}}</ref> Naudojant anilingą, itin svarbu laikytis atitinkamos lytinės higienos (prausti [[lytiniai organai|lytinius organus]], [[tarpvietė|tarpvietę]], [[išangė|išangę]]), kadangi partneris, laižantis ar bučiuojantis išangę, gali užsikrėsti [[lytiškai plintančios ligos|lytiniu keliu plintančiomis ligomis]], taip pat gali turėti kenksmingų kontaktų su žarnyno parazitais ir išmatomis. Dažniausiai pasitaikančios infekcijos – [[giardiazė]] ir [[hepatitas A]], kartais galima nesunki [[diarėja]]. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lytiniai santykiai]] qhro52cpkcy99jrx5awlqg34r26v6l1 0 12925 7855804 7283553 2026-06-13T19:16:18Z EUPBR 191851 7855804 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:BitTorrent logo.svg|thumb|200px|Logotipas]] '''BitTorrent''' – kompiuterinė [[Programa (kompiuterio)|programa]] ir [[interneto protokolas|protokolas]], sukurtas failų perdavimams. Žinoma, jis yra [[P2P]], nes vartotojai susijungia vieni su kitais, siunčia ir gauna failų dalis. == Protokolas == [[Vaizdas:Torrentcomp_small.gif|thumb|200px|BitTorrent tinklo veikimo principas]] BitTorrent protokolas yra [[P2P]] kilmės, kai vartotojai gali tiesiogiai jungtis vienas su kitu, bei siųsti vieni kitiems duomenis. BitTorrent tinklo veikimas paremtas centrine stotimi (angl. tracker), kuri stebi ir koordinuoja visų vartotojų veiksmus. Centrinė stotis tvarko tik susijungimus, bet neturi jokio ryšio su siunčiama tarp vartotojų [[informacija]], tai leidžia efektyviau panaudoti [[Internetas|interneto]] pralaidumo resursus ir naudotis centrine stotimi dideliam vartotojų kiekiui. Esminis BitTorrent principas yra toks, kad vartotojai tuo pačiu metu, kai gauna duomenis, jau turimus duomenis gali duoti kitiems vartotojams. BitTorrent sukoncentruotas taip, jog didžiausia sparta pasiekiama kai daug vartotojų siunčiasi tą pačią informaciją. Dalinantis duomenimis BitTorrent tinkle, vartotojas turi sukurti failą .torrent plėtiniu, kuriame pateikiama informacija apie failų pavadinimus, dydžius, ''hash'' kodus kiekvienam failo segmentui, stebėtojo serverio adresas. Torrent failai pasiekiami iš interneto svetainių arba el. paštu. == Panaudojimas teisėtais tikslais == BitTorrent gali naudotis programų kūrėjai, siekiantys sumažinti savo serverių apkrovą. Jei programos kūrėjas siūlo atsisiųsti didelį programos failą, tai jo tinklo pralaidumas gali būti per menkas, kad failą galėtų atsisiųsti visi norintys. [[Democracy Now]], progresyvi žinių organizacija, šalia įprastinių transliacijos kanalų kabeliniais tinklais ir per palydovus, savo kasdienes televizijos ir radijo laidas platina naudodamiesi Bittorent technologija, kurią taip pat naudoja [[Podcasting|podcasting'ui]]. Kompanija [[Blizzard Entertainment]] naudoja BitTorrent protokolą platinti [[World of Warcraft]] žaidimo atnaujinimus. Keletas [[Anime]] kompanijų taip pat naudoja BitTorrent technologiją leisdami reklamines savo filmų ištraukas. == Terminai == * '''Leecher''' – klientas, turintis tik dalį failo ar failų grupės, parsisiuntęs failą jis tampa ''Seeder''. * '''Peer''' – klientas, dalyvaujantis p2p duomenų mainų procese. Peer'sas paprastai neturi pilno failo, nes tada jis būtų vadinamas seeder'iu (dalintoju). * '''Seeder''' – klientas, turintis pilną failo ar jų grupės kopiją ir leidžiantis kitiems ją iš jo siųstis. * '''Snubbed''' – duomenis išsiunčiantis klientas yra pažymimas kaip ''snubbed'', jei parsiunčiantis klientas negauna jokių duomenų per 60 sekundžių. * '''Swarm''' – visi klientai, besidalijantys vieno ''torrent'' failo duomenimis. * '''Torrent''' – gali reikšti <code>.torrent</code> failą su metaduomenimis apie dalinamus failus arba pačius ''torrent'' aprašomus failus. ''Torrent faile'' laikomi ''tracker'' adresai, failų pavadinimai, jų dydžiai ir ''hash''. * '''Tracker''' – [[serveris]] internete, veikiantis taip, kad kontroliuotų BitTorrent programų veiksmus, stebintis klientus ir jų tarpusavio ryšius. * '''Downloading''' – failų gavimas iš kito kompiuterio (Siuntėjai). * '''Uploading''' – failų siuntimas į kitą kompiuterį (Skleidėjai). * '''Hash''' – apibūdina matematinį veiksmą kai duomenys paverčiami į skaitinę reikšmę, kuri po to gali būti panaudojama duomenų atitikimui patikrinti. Tai reiškia kad duomenys paverčiami į nedidelę įvairių simbolių eilutę. Vėliau panaudojant privatų raktą gautoji duomenų eilutė užkoduojama ir gaunamas parašas. == Nuorodos == Klientai: * [http://www.bittorrent.com/ BitTorrent – originalus BitTorrent tinklo klientas, dar vadinamas „Mainline“] * [http://azureus.sourceforge.net/ Azureus] * [http://www.bitcomet.com BitComet] * [http://www.bittornado.com/ BitTornado] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050715011240/http://bittornado.com/ |date=2005-07-15 }} * [http://deluge-torrent.org/ Deluge] * [http://ktorrent.org/ KTorrent] * [http://www.transmissionbt.com/ Transmission] * [http://www.utorrent.com µTorrent] BitTorrent tinklo specifikacijos: * [http://www.bittorrent.org BitTorrent.org] * [http://wiki.theory.org/BitTorrentSpecification wiki.theory.org] {{Commons|Category:BitTorrent|no=T}} [[Kategorija:Interneto protokolai]] dvqhypddjf9aajzc0dsw4wy1dvyvyqi 0 13150 7855968 7217553 2026-06-13T23:47:13Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855968 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Nucleus ER.png|thumb|300px|Branduolys: 1. sienelė 2. [[ribosoma|ribosomos]] 3. poros 4. [[branduolėlis]] 5. [[chromatinas]] 6. '''branduolys''' 7. [[endoplazminis tinklas]] 8.]] '''Ląstelės branduolys''' – [[Ląstelė|ląstelės]] struktūrinė dalis, kuri saugo didžiąją dalį ląstelės [[genetika|genetinės]] informacijos ([[Chromosoma|chromosomose]]). Branduolio pagrindinės funkcijos – kontroliuoti chemines reakcijas [[Citoplazma|citoplazmoje]] ir saugoti informaciją, reikalingą ląstelių dalijimuisi. Pagrindinės struktūros, sudarančios branduolį yra [[branduolio apvalkalas]] – dviguba membrana, kuri apgaubia organelę ir izoliuoja jos turinį nuo [[citoplazma|citoplazmos]] ir [[branduolio matriksas]] (kuriame yra ir [[branduolio lamina]]) – tinklas branduolyje, kuris prideda mechaninę atramą, panašiai kaip ir ląstelės [[citoskeletas]]. == Istorija == [[Vaizdas:Leeuwenhoek1719RedBloodCells.jpg|thumb|left|upright=1.5|Seniausias žinomas ląstelių ir jų branduolių piešinys. Autorius [[Antonie van Leeuwenhoek]], 1719 m.]] Branduolys buvo pirmoji atrasta ląstelės organelė. Seniausi šios organelės piešiniai buvo [[Antonie van Leeuwenhoek|Antonijaus Levenhuko]] (1632–1723), kuris stebėjo [[lašiša|lašišų]] [[raudonasis kraujo kūnelis|raudonųjų kraujo kūnelių]] branduolius.<ref>Leeuwenhoek, A. van: Opera Omnia, seu Arcana Naturae ope exactissimorum Microscopiorum detecta, experimentis variis comprobata, Epistolis ad varios illustres viros. J. Arnold et Delphis, A. Beman, Lugdinum Batavorum 1719–1730. Cited after: Dieter Gerlach, Geschichte der Mikroskopie. [[Verlag Harri Deutsch]], Frankfurt am Main, Germany, 2009. ISBN 978-3-8171-1781-9.</ref> Branduolius taip pat aprašė [[Franz Bauer]], 1804 m.<ref name="Harris">{{Cite book|last = Harris|first = H|title = The Birth of the Cell|url = https://archive.org/details/birthofcell0000harr_m0o0|edition = |year = 1999|publisher = Yale University Press|location = New Haven|isbn = 0-300-07384-4}}</ref> ir, detaliau, 1831 m. škotų [[botanika]]s [[Robert Brown|Robertas Braunas]]. Braunas studijavo [[gegužraibiniai|gegužraibinius]] augalus ir po mikroskopu juose pamatė nepermatomą plotą, kurį pavadino „areola“ arba „nucleus“.<ref name="Robert Brown">{{Cite journal|last = Brown|first = Robert|title = On the Organs and Mode of Fecundation of Orchidex and Asclepiadea|journal = Miscellaneous Botanical Works I|volume = |pages = 511–514|year = 1866}}</ref> == Struktūros == Branduolys yra didžiausia ląstelinė [[organelė]] gyvūninėse ląstelėse.<ref name="Lodish">{{Cite book|last = Lodish|first = H|author2 = Berk A|author3 = Matsudaira P|author4 = Kaiser CA|author5 = Krieger M|author6 = Scott MP|author7 = Zipursky SL|author8 = Darnell J.|title = Molecular Cell Biology|url = https://archive.org/details/studentcompanion0000unse_r7k2|publisher = WH Freeman|edition = 5th|year = 2004|location = New York|isbn = 0-7167-2672-6}}</ref> [[žinduoliai|Žinduolių]] ląstelių branduolio diametras yra apie 6 [[mikrometras (vienetas)|mikrometrus]] (µm), tai sudaro 10% viso ląstelės tūrio.<ref name="MBoC">{{Cite book|year = 2002|title = Molecular Biology of the Cell, Chapter 4, pages 191–234|editor1 = Bruce Alberts|editor2 = Alexander Johnson|editor3 = Julian Lewis|editor4 = Martin Raff|editor5 = Keith Roberts|editor6 = Peter Walter|publisher = Garland Science|edition = 4th}}</ref> Branduolyje esantis klampus skystis yra vadinamas [[nukleoplazma]] (arba kariolimfa), jo sandara yra panaši į [[citozolis|citozolį]], randamą už branduolio ribų.<ref>{{Cite journal|author = Clegg JS|title = Properties and metabolism of the aqueous cytoplasm and its boundaries|journal = Am. J. Physiol.|volume = 246|issue = 2 Pt 2|pages = R133–51|date = February 1984|pmid = 6364846|url = https://www.physiology.org/doi/pdf/10.1152/ajpregu.1984.246.2.R133}}</ref> Ląstelės branduolys atrodo tanki, sferinė arba netaisyklinga organelė. „Sausasis“ branduolys yra sudarytas iš: 9% DNR, 1% RNR, 11% histoninių baltymų, 14% liekamųjų baltymų ir 65% rūgštingųjų baltymų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Cell nucleus}} {{ląstelės organoidai}} {{citol-stub}} [[Kategorija:Organoidai]] a4otqcmh78co5tm282xgtulhkf0qged 0 15978 7856215 7850265 2026-06-14T10:52:50Z Nestea 25298 /* Istorija */ 7856215 wikitext text/x-wiki {{Coord|56|00|55|N|23|25|0|E|display=t}} [[Vaizdas:Kryžių kalnas 2013.JPG|thumb|Kryžių kalnas [[Žiema|žiemą]]]] [[Vaizdas:Kryziu kalnas nakti 2014-12-25.jpg|mini|Kryžių kalnas naktį]] '''Jurgaičių (Domantų) piliakalnis''', dažniau vadinamas '''Kryžių kalnu''' – katalikų piligrimystės vieta Lietuvoje, [[Meškuičių seniūnija|Meškuičių seniūnijoje]] ([[Šiaulių rajonas]]), šalia [[Šiauliai|Šiaulių]]-[[Ryga|Rygos]] plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] ir 6 km į pietvakarius nuo [[Meškuičiai|Meškuičių]], [[Kulpė]]s kairiajame krante. Katalikiškos piligrimystės vieta [[Šiaulių vyskupija|Šiaulių vyskupijoje]].<ref>[http://www.piligrimai.lt/kryzi-kalnas/ Kryžių kalnas // piligrimai.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211207160250/http://www.piligrimai.lt/kryzi-kalnas/ |date=2021-12-07 }}</ref> [[Vaizdas:Kryziu kalno koplycia nakti_20150818.jpg|mini|[[Kryžių kalno koplyčia]] naktį]] Ant piliakalnio yra tūkstančiai [[kryžius|kryžių]], atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių: 53 įrašyti į Kultūros vertybių registrą (2013 m.).<ref>{{cite web |title=Nuo šiol Kryžių kalnas bus be elgetų ir garsios muzikos |last1=Jankauskienė |first1=Lidija |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |date=2013-05-16 |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nuo-siol-kryziu-kalnas-bus-be-elgetu-ir-garsios-muzikos-56-336250 |access-date=2024-06-11 |language=lt}}</ref> Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius [[Jonas Paulius II]]. == Istorija == Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 m.), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]]. [[Domantai|Domantų]] kaimo ribose kryžius imta statyti ant Jurgaičių piliakalnio po to, kai caro valdžia žiauriai susidorojo su 1831 m. ir [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviais. Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. XX a. pradžioje Kryžių kalnas tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, [[atlaidai]]. Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai, todėl 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti. Prasidėjo „buldozerinio ateizmo“ epocha, trukusi beveik 20 metų. Kalną saugojo kariuomenė ir [[KGB]], buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių, 1964–1984 m.) Kryžių kalnas vis atgimdavo, nors betoniniai kryžiai buvo suklojami į kelius, mediniai – deginami, o metaliniai išvežami į laužą. Be to, 1963 m. minint 1863 m. sukilimo metines ant kalno pastatytas paminklinis akmuo. === Atgimimo metai === 1988 m. Kryžių kalno reikšmingumas išaugo. 2007 m. duomenimis, čia buvo apie 200 000 įvairių kryžių,<ref>{{cite web|title=Kryžių kalnas. Svarbiausi faktai|url=https://kryziukalnas.lt/piligrimams/faktai/|publisher=kryziukalnas.lt|accessdate=2021-12-07}}</ref> taip pat Kryžių kalne yra [[Koplytstulpis|koplytstulpių]], [[šventasis|šventųjų]] statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją ir savo intenciją. Piliakalnį puošia kryžių [[ažūras]]. Paskutinį liepos sekmadienį nuo 1997 m. vyksta atlaidai. 2006 m. gruodžio 28–29 d. naktį Kryžių kalnas degė maždaug 50 m² plote. === Popiežiaus apsilankymas === {{plačiau|Kryžių kalno koplyčia}} Kryžių kalnas Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų laikomas tikėjimo paminklu. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|apsilankė popiežius Jonas Paulius II]]. Šiam tikslui kalno papėdėje buvo pastatyta koplyčia. „Lietuviškoje Golgotoje“ šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių dalyvavo [[Šv. Mišios]]e. Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą (buvo tiesioginės televizijos transliacijos). Po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai – [[Krucifiksas]]. Jono Pauliaus II raginimu greta kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas.<ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/kryziu-kalnas/473 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141210221940/http://www.lithuania.travel/lt/objektai/kryziu-kalnas/473 |date=2014-12-10 }}</ref> 2006 m. rugsėjį pastatytas taip pat ir popiežiaus [[Benediktas XVI|Benedikto XVI]] kryžius. [[Vaizdas:Kryžių kalnas (Góra Krzyży).JPG|600px|center|Kryžių kalno panorama]] == Piliakalnis == [[Vaizdas:Jurgaiciai.jpg|miniatiūra|3D modelis|kairėje]] [[Vaizdas:Berg der kreuze 01.JPG|thumb]]Piliakalnis (Pilies Kalnas, Kryžių Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje Kulpės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota R-V kryptimi, 17 m ilgio, 25 m pločio. Jos R gale supiltas 12,5 m ilgio, 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į papėdėje esantį 10 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas 19 m pločio, 2 m aukščio iš išorės pylimas. Aikštelės V gale supiltas 17 m ilgio, 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6–8 m aukščio. Piliakalnis apardytas nuo XIX a. vidurio jame statant ir tarybiniu laikotarpiu 1961, 1975 m. griaunant kryžius, kurių čia dabar yra daugiau kaip 100 tūkst. Ant R pylimo stovėjo koplyčia. Visas piliakalnio paviršius užstatytas kryžiais, išilgai per jį eina takas. Piliakalnis žinomas ir Domanto vardu. R, V ir Š papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990, 1991 ir 1993 m.). Joje aptiktas iki 1 m storio XIII–XIV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, sidabrine sege, geležiniais peiliais, kirstukais, strėlės antgaliu, stikliniu karoliu, akmeniniu galąstuvu, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, molio tinku. 200 m į PR yra IX–XII a. senkapis. 1999 m. piliakalnio R šlaite B. Salatkienė ištyrė 30 m² dydžio plotą, aptiko iki 10 cm storio kultūrinį sluoksnį be radinių. Piliakalnyje stovėjo 1348 m. minima Kulių pilis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Pasiekiamas iš Šiaulių-Joniškio plento (A12) pasukus plentu į dešinę (ŠR) Meškuičių link ir pavažiavus 1,8 km (yra 100 m į dešinę (PR)). [[Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is pietu puses.jpg|center|800px|Jurgaičių piliakalnis iš pietų pusės]] == Galerija == <center> <gallery perrow="4"> Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is siaures puses.jpg|Jurgaičių piliakalnis iš šiaurės pusės Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is vakaru puses.jpg |Jurgaičių piliakalnis iš vakarų pusės Vaizdas:Jurgaiciu piliakalnis is rytu puses.jpg |Jurgaičių piliakalnis iš rytų pusės Vaizdas:2007 07 13 Kryziukalnas2.jpg|Kryžių kalnas Vaizdas:2007 07 13 Kryziukalnas.jpg| Vaizdas:2007 07 13 Kryziukalnas1.jpg| Vaizdas:Gorakrzyz.jpg| Vaizdas:Kryžių kalnas (Šiauliai) - Hill of Crosses - panoramio (2).jpg|Kryžiai [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanams]] Vaizdas:Johannes Paulus II - Korskullen 7 sep 1993.jpg|[[Jonas Paulius II]], Kryžių kalnas 1993 m. Vaizdas:Johannes Paulus II 1993.jpg|[[Jonas Paulius II]], Kryžių kalnas 1993 m. </gallery> </center> {{ltunavigacija|3 |C= piliakalnis |Š= [[Kalnelio piliakalnis]] 27 km |ŠR= [[Peleniškių piliakalnis]] 31 km |R= [[Šimonių piliakalnis ]]56 km |PR= [[Raginėnų piliakalnis]] 37 km |P= [[Žuvininkų piliakalnis]] 10 km |PV= [[Sauginių piliakalnis]] 23 km |V= [[Luponių piliakalnis]] 14 km |ŠV= [[Žagarės piliakalnis]] 40 km <br> [[Žagarės II piliakalnis]] 40 km }} == Susiję straipsniai == * [[Klaipėdos kryžių kalnas]] == Literatūra == * Kryžių kalnas (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2004. – ISBN 9955-434-12-0 * [http://issuu.com/art_hela/docs/kryziu_kalnas Kryžių kalnas (fotoalbumas; sud. Antanas Varanka). – Vilnius: Anvara, 2009. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9437-7-8] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131202234945/http://issuu.com/art_hela/docs/kryziu_kalnas |date=2013-12-02 }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Hill of Crosses}} {{wikiquote}} * [[Sąrašas:Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Lietuvoje]] * [http://uzlietuva.lt/video/D76RYAXWDKRR/Kry%C5%BEi%C5%B3-kalnas--Hill-Of-Crosses- Australijos televizijos sukurtas filmas apie Kryžių Kalną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111023051129/http://uzlietuva.lt/video/D76RYAXWDKRR/Kry%C5%BEi%C5%B3-kalnas--Hill-Of-Crosses- |date=2011-10-23 }} * [http://www.lcn.lt/siauliai/kalnas/ Kryžių kalnas, Kančių ir tikėjimo simbolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060818223159/http://www.lcn.lt/siauliai/kalnas/ |date=2006-08-18 }} * [http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_1_4.htm Lietuvos Krikščionėjimo Vingiai, Kryžių kalnas] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=512 Piliakalniai.lt] * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Jurgaiciai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šiaulių rajone]] [[Kategorija:Katalikų piligrimystės vietos Lietuvoje]] 3ibdyn8oh86d2ctqmpdsanvjxe2xb18 0 17667 7856030 7830043 2026-06-14T05:43:58Z Kukmedis 169593 7856030 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |herbas = Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg |žemėlapis = Alytus city in Lithuania.svg |valstybė = Lietuva |valstRegionoVardas = Apskritis | valstRegionas = Alytaus apskritis |admCentras = Alytus |admVienetoVardas = Seniūnijų skaičius | admVienetoKiekis = 0 |įkurtas = 1995 m. |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 50477 |gyventojuRef = <ref>{{Lt adm-ter gyventojai}}</ref> |plotas = 39.45 |plotoRef = <ref>{{Lt adm-ter plotas}}</ref> |aukščiausia vieta = |vadovotitulas = Meras|vadovas = [[Nerijus Cesiulis]] |tinklalapis = http://alytus.lt/ Alytus.lt |vikiteka = Category:Alytus City Municipality }} '''Alytaus miesto savivaldybė''' – administracinis-teritorinis vienetas pietų [[Lietuva|Lietuvoje]], abipus [[Nemunas|Nemuno]], [[Dzūkija|Dzūkijos]] etnografiniame regione.<ref>{{Lt etno}}</ref> Sutampa su [[Alytus|Alytaus]] miesto ribomis. == Geografija == {{main|Alytus#Geografija}} Tai yra miesto savivaldybė, ji apima tik [[Alytus|Alytaus]] miesto teritoriją. Savivaldybė įsikūrusi pietinėje Lietuvoje, ją iš visų pusių supa [[Alytaus rajono savivaldybė]]. Automobilių kelių mazgas, yra [[Alytaus aerodromas]],<ref>[https://web.archive.org/web/20060113111027/http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&ItemId=28740 Alytaus miestas.] Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).</ref> neveikianti [[Alytaus geležinkelio stotis]]. Didžioji savivaldybės dalis yra kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, per kurį nutiesti 3 tiltai – [[Antano Juozapavičiaus tiltas]], [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]] ir [[Baltosios rožės tiltas]]. <gallery> Alytus, Baltosios rožės tiltas.JPG | [[Baltosios rožės tiltas]] Alytauspanorama.jpg | Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai Alytus Hillfort in Alytus, Lithuania in 2015.jpg | [[Alytaus piliakalnis]] Mažoji Dailidė, Alytus.JPG | Ežeras [[Mažoji Dailidė]] </gallery> == Istorija == {{ALYm sav-sar}} Sovietmečiu Alytus buvo apskrities, [[1950]]–[[1977]] m. rajono pavaldumo miestas. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. jis tapo [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miestu]] – administraciniu-teritoriniu vienetu, prilygstančiu rajonui. Nuo [[1995]] m. turi atskiros savivaldybės statusą [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrityje]]. [[2018]] m. įkurta 14 seniūnaitijų. {{sav-ist}} |- | [[1979]] || 20 || 55 509 || || 1 miestas ([[Alytus]]) |- | [[1983]] || 28 || 54 000 || || 1 miestas |- | [[1984]] || 32 || 63 500 || || 1 miestas |- | [[1989]] || 34 || 73 015 || || 1 miestas |- | [[2001]] m. {{sen-sur|2001|Alytaus miesto}} || 40 || 71 491 || || 1 miestas <ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |- | [[2009]] m. {{sen-sar|2009|Alytaus miesto}} || || || || 1 miestas <ref>[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė Registrų centras] (tikrinta 2009-09-01).</ref> |- | [[2011]] m. {{sen-sur|2011|Alytaus miesto}} || || 59 964 || || 1 miestas <ref>{{LGS 2011 ref}}</ref> |- | [[2016]] m. {{sen-sar|2016|Alytaus miesto}} || || || || 1 miestas <ref>[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė Registrų centras] (tikrinta 2016-08-13).</ref> |- | [[2020]] m. {{sav-sus|2020|Alytaus miesto}} || || || || 1 gyvenvietė (miestas, herbinė gyvenvietė) <ref>[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ RegistruCentras.lt] (tikrinta 2020-07-31).</ref> |- | [[2021]] m. {{sen-sur|2021|Alytaus miesto}} || || 52 727 || || 1 miestas <ref>{{LGS 2021 ref}}</ref> |} == Administracija == [[Vaizdas:La urbodomo de Alytus b.jpg|thumb|Savivaldybės administracija, Rotušės a. 4]] Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]], vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija. === Merai === Nuo 1990 m. iš viso buvo 10 Alytaus miesto merų:<ref>[https://alytus.lt/miesto-vadovai Miesto vadovai.] 2023-08-16, Alytus.lt (tikrinta 2025-07-21).</ref> * [[Valdas Macedulskas]], 1990–1994 m. * [[Onutė Suncovienė]], l.e.p. 1994 m. * [[Valdas Kuzabavičius]], 1994–1995 m. * [[Dobilas Kurtinaitis]], 1995–2000 m. * [[Vytautas Kirkliauskas]], 2000–2007 m. * [[Česlovas Daugėla]], 2007–2010 m. * [[Feliksas Džiautas]], 2010–2012 m. * [[Jurgis Krasnickas]], 2012–2015 m. * [[Vytautas Grigaravičius]], 2015–2019 m. * [[Nerijus Cesiulis]], nuo 2019 m. === Seniūnaitijos === Savivaldybėje seniūnijų nėra. [[2018]] m. [[balandžio 10]] d. mero potvarkiu Nr. M-10 teritorija suskirstyta į 14 seniūnaitijų: Alyčio, Piliakalnio, Kurorto, Dvaro, Senamiesčio, Ulonų, Dainavos, Kalvos, Likiškių, Panemunės, Putinų, Jurgiškių, Vidzgirio, Volungės.<ref>[https://alytus.lt/lt/seniunaitijos/ Seniūnaitijos.] Alytus.lt (tikrinta 2025-07-21).</ref> [[2018]] m. [[gruodžio 21]] d. atlikta potvarkio redakcija Nr. M-41.<ref>[https://alytus.lt/lt/seniunaitijos/seniunaitiju-teritorijos Alytaus miesto savivaldybės seniūnaitijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210819065431/https://alytus.lt/lt/seniunaitijos/seniunaitiju-teritorijos |date=2021-08-19 }} (tikrinta 2021-08-19).</ref> Seniūnaitijų ribos:<ref>https://va.alytus.lt/document/51219</ref> * '''Dainavos seniūnaitija''': Naujosios g. 2–52 porinė pusė, Tvirtovės g. 1A–27A neporinė pusė, Vilties, Vingio, Žiburio, Žuvinto g. 4–22 porinė pusė; * '''Dvaro seniūnaitija''': Aukštoji, Aviečių, Gilių, Kauno g. poriniai ir neporiniai namai iki 77, Liepų, Ligoninės, Medelyno, Mėtų, Nemuno, Parko, Seirijų, Simno, Skardžio, Smėlio, Sodų, Šilelio, S. Taškūno, Tilto, Tvirtovės g. porinė pusė, Upelio, Užuolankos, Vakaro, Vandens takas, Varnėnų, Žalioji g.; * '''Panemunės seniūnaitija''': Artojų, Bakšių, Dovainiškių, Fortų, A. Jonyno g. 10–12G porinė pusė, Giraitės, Kalnėnų, Kauno g. 98–100, Lankų, Obelų, Pašilio, Pievagalių, Pievų, Pušėnų, Putinų g. 18–82 porinė pusė, Putinų g. 5–33 neporinė pusė, Pramonės g. 2–18F porinė pusė, Rumbonių, Saulėnų, Sanatorijos, Sidabrio, Ūtos, Vardos, Voveraičių, Žaunieriškių, Žirgų g.; * '''Likiškių seniūnaitija''': Aukštakalnio g. 7–7A, Bitininkų, Girakalnio, Kalniškės, Kalvių, Kurpių g. 2–24 porinė pusė, Malūnininkų, Miklusėnų g. 1–17A neporinė pusė, Miklusėnų g. 2–16 porinė pusė, Medkirčių, Naujosios g. 7–41, Naujosios g. 114–158 porinė pusė, Obelytės, Pabalių, Punsko g. 1–37A, Putinų g. 1–3E, Pramonės g. 1–41 neporinė pusė, Puodžių, Raudonkalnio g. 5–27, Santaikos g. 60, Statybininkų g. 80–106D porinė pusė, Statybininkų g. 121–131 neporinė pusė, Stiklių, Šienpjovių, Ūdrijos g. 2–28A porinė pusė, 1–31A neporinė pusė, Zaidų g.; * '''Putinų seniūnaitija''': A. Jonyno g. neporinė pusė, Lauko, Miklusėnų g. 20–38A porinė pusė ir 21–43A neporinė pusė, Naujoji g. 54–112, Putinų g. 2–14, Šaltinių, Žuvinto g.; * '''Kalvos seniūnaitija''': Amatų, Balkūnų, Dailidžių, Gabijos, Gražinos, Gudalaukio, Jūratės g. porinė pusė, Kadugių, Kanklių, Kibirkšties, Krivulės, Medeinos, Punsko g. porinė pusė, Ramuvos, Smilgų, Snaigių, Sodžiaus, Stoties, Sūkurio, Turistų, Ūdrijos g. 33–53, Vaivorykštės, Vaivos, Vankiškių, Viesulo, Žemynos, Žiedo, Žirgupio, Žuvėdrų g.; * '''Jurgiškių seniūnaitija''': Aukštakalnio, Jurgiškių, Santaikos g. 36A–46, Kernavės, Statybininkų g. 63–109, Statybininkų g. 52–68A, Likiškėlių g. porinė pusė, Kurpių g. neporinė pusė, Radžiūnų, Poilsio g.; * '''Volungės seniūnaitija''': Jazminų, J. Matulaičio, Kovo 11-osios, Krikščionių Pagalbos, Likiškėlių g. 1–19, Raudonkalnio g. porinė pusė, Signatarų, Statybininkų g. 4–48, Volungės g.; * '''Vidzgirio seniūnaitija''': Kaštonų, Kepyklos g. neporinė pusė ir Kepyklos g. 2–10 porinė pusė, Jaunimo, Naujoji g. 1–5D, Santaikos g. 12–34G, Sudvajų, Statybininkų g. 7–61, Topolių g.; * '''Senamiesčio seniūnaitija''': Alyvų, Alyvų takas, Apynių, Aušros, Ąžuolų, Bažnyčios, Bijūnų, Birutės, S. Dariaus ir S. Girėno, Gardino, Geležinkelio, Jotvingių, Margio, A. Matučio, Pažangos, Pulko g. 1–51 neporinė pusė ir Pulko g. 4–100 porinė pusė, Rato, Rotušės a., Rugių, Rūtų, Savanorių, Senoji, Sporto, Suvalkų, Šarūno, Šviesos, Tulpių, Ugniagesių, Vilniaus, Vyšnių, Vytauto, Žalgirio g.; * '''Kurorto seniūnaitija''': I takas, II takas, A. Baranausko, J. Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio, Dzūkų, Lelijų, Kranto, V. Krėvės, V. Kudirkos, Kurorto, Maironio, Pliažo, Pušyno, Šilo, Užuovėjos, J. Tumo-Vaižganto, Žemaitės, A. Žmuidzinavičiaus g.; * '''Ulonų seniūnaitija''': Alovės, Birštono, Daugų, Dainavos, Draustinio, Eiguvos, Gamyklos, Girininkų, Lazdijų, Lazdynų, Liškiavos, Miško, Perlojos, Pulko g. 51A–75 neporinė pusė ir 110A–122 porinė pusė, A. Sakalausko, Santaikos g. neporinė pusė ir 2–10 porinė pusė, Seinų, Skalvos, Sūduvos, Ulonų, Varėnos, Vidzgirio g.; * '''Piliakalnio seniūnaitija''': Aušrinės, Barboros Radvilaitės, Darželio, Domantonių, Druskininkų g. 2–96, Ežerėlio, Gedimino, Gėlių, Goštauto, A. Juozapavičiaus g. 6–112 porinė pusė, Kalnų, Krėvos, Lakštingalų, Medininkų, Merkinės, Mindaugo, Naujakurių, Narcizų, Naugarduko, Paparčių, Pienių, Pilėnų, Piliakalnio, Ragainės, Ramunių, Ryto, Rugiagėlių, Saulės, Saulėtekio, Studentų, Šaltalankių, Šlaito, Technikų, Trakų, Veliuonos, Vytenio, Vėjo, Vorutos, Žygimanto Augusto g.; * '''Alyčio seniūnaitija''': Aerodromo, Ateities, Audros, Beržų, Draugystės, Genių, Gintaro, Gluosnių, Jiezno, A. Juozapavičiaus g. 3–59 neporinė pusė, Kelmučių, Klevų, Kreivoji, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų, Panemuninkėlių, Pavasario, Punios, Ramybės, Sakų, Šaltinėlio, Tiesos, Uosių, Vėtrungės, Vieversių, Žagarių g. === Tarptautinė partnerystė === Miestai ir regionai, su kuriais Alytus yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (2026 m.):<ref>[http://www.alytus.lt/miestai-partneriai Alytaus miestai partneriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180825110429/http://www.alytus.lt/miestai-partneriai |date=2018-08-25 }}</ref> {{col3}} # [[Opolė]], {{flagcountry|POL}}, 1993 m. # [[Suvalkai]], {{flagcountry|POL}}, 1996 m. # [[Mandalas]], {{flagcountry|NOR}}, 1996 m. # [[Bočyrka]], {{flagcountry|SWE}}, 2000 m. # [[Nestvedas]], {{flagcountry|DEN}}, 2002 m. # [[Ostrolenka]], {{flagcountry|POL}}, 2002 m. # [[Ruanas]], {{flagcountry|FRA}}, 2004 m. # [[Berdyčivas]], {{flagcountry|UKR}}, 2005 m. # [[Cheneral San Martinas]], {{flagcountry|ARG}}, 2006 m. # [[Amatos savivaldybė]], {{flagcountry|LAT}}, 2010 m. # [[Ročesteris]], {{flagcountry|USA}}, 2010 m. # [[Lėciaus apskritis]], {{flagcountry|POL}}, 2011 m. # [[Krolis]], {{flagcountry|GBR}}, 2012 m. # [[Velizi-Vilakublė]], {{flagcountry|FRA}}, 2013 m. # [[Lukas (Lenkija)|Lukas]], {{flagcountry|POL}}, 2014 m. # [[Ningbo]], {{flagcountry|CHN}}, 2014 m. # [[Seinai]], {{flagcountry|POL}}, 2016 m. # [[Hiracuka]], {{flagcountry|Japonija}}, 2017 m. # [[Kremenčukas]], {{flagcountry|UKR}}, 2017 m. # [[Monachanas]], {{flagcountry|IRL}}, 2018 m. # [[Cėsys]], {{flagcountry|LAT}}, 2023 m. # [[Fukujama]], {{flagcountry|Japonija}}, 2025 m. </div> Miestai, su kuriais anksčiau palaikyti partnerystės ryšiai:<ref>https://alytus.lt/lt/gyventojams/naujienos/alytus-nutrauke-bendradarbiavima-su-rusijos-federacijoje-ir-baltarusijoje-esanciais-miestais-partneriais {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230328175013/https://alytus.lt/lt/gyventojams/naujienos/alytus-nutrauke-bendradarbiavima-su-rusijos-federacijoje-ir-baltarusijoje-esanciais-miestais-partneriais |date=2023-03-28 }}</ref> {{col3}} # [[Gardinas]], {{flagcountry|Baltarusija}} # [[Lyda]], {{flagcountry|Baltarusija}} # [[Smurgainys]], {{flagcountry|Baltarusija}} # [[Petrozavodskas]], {{flagcountry|RUS}} </div> Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs [[Olborgas|Olborgo]] įsipareigojimus. == Švietimas ir ugdymas == Savivaldybėje yra 15 bendrojo lavinimo mokyklų (2026 m. gegužė):<ref>{{Aikos}}</ref> * 4 gimnazijos: [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija]], [[Alytaus Jotvingių gimnazija]], [[Alytaus Putinų gimnazija]], [[Alytaus šv. Benedikto gimnazija]]; * 2 pagrindinės mokyklos: [[Alytaus Dzūkijos mokykla]], [[Alytaus Vidzgirio mokykla]]; * 6 progimnazijos: [[Alytaus Dainavos progimnazija]], [[Alytaus Likiškėlių progimnazija]], [[Alytaus Panemunės progimnazija]], [[Alytaus Piliakalnio progimnazija]], [[Alytaus Šaltinių progimnazija]], [[Alytaus Volungės progimnazija]]; * 4 pradinės mokyklos: [[Alytaus Sakalėlio pradinė mokykla]], [[Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla]], [[Alytaus Vilties mokykla-darželis]]. Profesinės mokyklos: * [[Alytaus dailiųjų amatų mokykla]] * [[Alytaus profesinio rengimo centras]] * [[Alytaus kolegija]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.alytus.lt/ Savivaldybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} {{Lietuvos ATS}} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybė| ]] 7uvirwf3oubssjxyo6gpfzi0ad95jxl 4 21263 7855671 7848134 2026-06-13T13:07:37Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855671 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas '''būtiniausių matematikos srities straipsnių''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT DISTINCT ?item ?itemLabel ?enwiki ?linkcount WHERE { { ?item wdt:P2579 wd:Q395. } UNION { ?item wdt:P361 wd:Q395. } UNION { ?item wdt:P31 wd:Q24034552. } FILTER(?linkcount > 20 ) MINUS { ?item ((wdt:P31*)/(wdt:P279*)) wd:Q21199. } MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wikibase:sitelinks ?linkcount. ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?linkcount) |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,?linkcount:Skaičius kitose viki }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Angliškai ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q80918|Q80918]] | [[Stirling number]] | [[:en:Stirling number]] | 21 |- | [[:d:Q118084|Q118084]] | [[unit]] | [[:en:Unit (ring theory)]] | 21 |- | [[:d:Q534112|Q534112]] | [[martingale]] | [[:en:Martingale (probability theory)]] | 21 |- | [[:d:Q597663|Q597663]] | [[universe]] | [[:en:Universe (mathematics)]] | 21 |- | [[:d:Q674689|Q674689]] | [[Clifford algebra]] | [[:en:Clifford algebra]] | 21 |- | [[:d:Q773862|Q773862]] | [[circles of Apollonius]] | [[:en:Apollonian circles]] | 21 |- | [[:d:Q923233|Q923233]] | [[Brocard points]] | [[:en:Brocard points]] | 21 |- | [[:d:Q1145117|Q1145117]] | [[Poisson process]] | [[:en:Poisson point process]] | 21 |- | [[:d:Q1162676|Q1162676]] | [[Haar measure]] | [[:en:Haar measure]] | 21 |- | [[:d:Q1308570|Q1308570]] | [[stochastic calculus]] | [[:en:Stochastic calculus]] | 21 |- | [[:d:Q1328149|Q1328149]] | [[Gudermannian function]] | [[:en:Gudermannian function]] | 21 |- | [[:d:Q1333956|Q1333956]] | [[carry]] | [[:en:Carry (arithmetic)]] | 21 |- | [[:d:Q1334417|Q1334417]] | [[Lorentz group]] | [[:en:Lorentz group]] | 21 |- | [[:d:Q1334846|Q1334846]] | [[Mahalanobis distance]] | [[:en:Mahalanobis distance]] | 21 |- | [[:d:Q1725409|Q1725409]] | [[Peano kreivė]] | [[:en:Peano curve]] | 21 |- | [[:d:Q1936384|Q1936384]] | [[matematikos sritis]] | [[:en:Areas of mathematics]] | 21 |- | [[:d:Q2302892|Q2302892]] | [[Nagel point]] | [[:en:Nagel point]] | 21 |- | [[:d:Q3147827|Q3147827]] | [[Vandermonde's identity]] | [[:en:Vandermonde's identity]] | 21 |- | [[:d:Q573482|Q573482]] | [[Chebyshev distance]] | [[:en:Chebyshev distance]] | 22 |- | [[:d:Q838495|Q838495]] | [[Jordan normal form]] | [[:en:Jordan normal form]] | 22 |- | [[:d:Q980509|Q980509]] | [[embedding]] | [[:en:Embedding]] | 22 |- | [[:d:Q1052775|Q1052775]] | [[Poisson bracket]] | [[:en:Poisson bracket]] | 22 |- | [[:d:Q1190223|Q1190223]] | [[non-deterministic Turing machine]] | [[:en:Nondeterministic Turing machine]] | 22 |- | [[:d:Q1755697|Q1755697]] | [[Liouville number]] | [[:en:Liouville number]] | 22 |- | [[:d:Q1756793|Q1756793]] | [[Nyquist stability criterion]] | [[:en:Nyquist stability criterion]] | 22 |- | [[:d:Q2670846|Q2670846]] | [[computer algebra]] | [[:en:Computer algebra]] | 22 |- | [[:d:Q3044574|Q3044574]] | [[denominator]] | [[:en:Denominator]] | 22 |- | [[:d:Q176695|Q176695]] | [[Markov property]] | [[:en:Markov property]] | 23 |- | [[:d:Q262370|Q262370]] | [[Eisenstein integer]] | [[:en:Eisenstein integer]] | 23 |- | [[:d:Q604572|Q604572]] | [[Pauli equation]] | [[:en:Pauli equation]] | 23 |- | [[:d:Q826841|Q826841]] | [[Bernstein polynomial]] | [[:en:Bernstein polynomial]] | 23 |- | [[:d:Q851503|Q851503]] | [[Riccati equation]] | [[:en:Riccati equation]] | 23 |- | [[:d:Q1156903|Q1156903]] | [[Riemann sum]] | [[:en:Riemann sum]] | 23 |- | [[:d:Q1882442|Q1882442]] | [[MacLaurin series]] | [[:en:MacLaurin series]] | 23 |- | [[:d:Q1972803|Q1972803]] | [[perfect power]] | [[:en:Perfect power]] | 23 |- | [[:d:Q2221775|Q2221775]] | [[Markov process]] | [[:en:Markov process]] | 23 |- | [[:d:Q2319609|Q2319609]] | [[cevian]] | [[:en:Cevian]] | 23 |- | [[:d:Q124743|Q124743]] | [[Wronskian]] | [[:en:Wronskian]] | 24 |- | [[:d:Q782019|Q782019]] | [[lune of Hippocrates]] | [[:en:Lune of Hippocrates]] | 24 |- | [[:d:Q856215|Q856215]] | [[indexed family]] | [[:en:Indexed family]] | 24 |- | [[:d:Q908652|Q908652]] | [[Legendre transformation]] | [[:en:Legendre transformation]] | 24 |- | [[:d:Q241015|Q241015]] | [[Jacobi symbol]] | [[:en:Jacobi symbol]] | 25 |- | [[:d:Q629085|Q629085]] | [[daugiareikšmė funkcija]] | [[:en:Multivalued function]] | 25 |- | [[:d:Q653242|Q653242]] | [[QR decomposition]] | [[:en:QR decomposition]] | 25 |- | [[:d:Q835614|Q835614]] | [[Petersen graph]] | [[:en:Petersen graph]] | 25 |- | [[:d:Q901446|Q901446]] | [[Hasse diagram]] | [[:en:Hasse diagram]] | 25 |- | [[:d:Q911268|Q911268]] | [[d'Alembert operator]] | [[:en:D'Alembert operator]] | 25 |- | [[:d:Q1058681|Q1058681]] | [[differential operator]] | [[:en:Differential operator]] | 25 |- | [[:d:Q1060137|Q1060137]] | [[Hamilton–Jacobi equation]] | [[:en:Hamilton–Jacobi equation]] | 25 |- | [[:d:Q1071239|Q1071239]] | [[stochastiškumas]] | [[:en:Stochastic]] | 25 |- | [[:d:Q1153324|Q1153324]] | [[Laplace–Runge–Lenz vector]] | [[:en:Laplace–Runge–Lenz vector]] | 25 |- | [[:d:Q1352827|Q1352827]] | [[margin of error]] | [[:en:Margin of error]] | 25 |- | [[:d:Q1456811|Q1456811]] | [[Kolmogorov complexity]] | [[:en:Kolmogorov complexity]] | 25 |- | [[:d:Q1478274|Q1478274]] | [[Kaprekar number]] | [[:en:Kaprekar number]] | 25 |- | [[:d:Q1546924|Q1546924]] | [[Cayley table]] | [[:en:Cayley table]] | 25 |- | [[:d:Q579544|Q579544]] | [[Vandermonde matrix]] | [[:en:Vandermonde matrix]] | 26 |- | [[:d:Q619511|Q619511]] | [[Chebyshev polynomial]] | [[:en:Chebyshev polynomials]] | 26 |- | [[:d:Q652707|Q652707]] | [[Lipschitz function]] | [[:en:Lipschitz continuity]] | 26 |- | [[:d:Q753375|Q753375]] | [[residue]] | [[:en:Residue (complex analysis)]] | 26 |- | [[:d:Q942353|Q942353]] | [[Boolean function]] | [[:en:Boolean function]] | 26 |- | [[:d:Q1238125|Q1238125]] | [[Kronecker product]] | [[:en:Kronecker product]] | 26 |- | [[:d:Q1336170|Q1336170]] | [[Ramsey theory]] | [[:en:Ramsey theory]] | 26 |- | [[:d:Q2293126|Q2293126]] | [[Landau's problems]] | [[:en:Landau's problems]] | 26 |- | [[:d:Q2503280|Q2503280]] | [[Lucas number]] | [[:en:Lucas number]] | 26 |- | [[:d:Q3773677|Q3773677]] | [[congruence of integers]] | [[:en:Congruence (integers)]] | 26 |- | [[:d:Q517269|Q517269]] | [[witch of Agnesi]] | [[:en:Witch of Agnesi]] | 27 |- | [[:d:Q733697|Q733697]] | [[limaçon]] | [[:en:Limaçon]] | 27 |- | [[:d:Q860615|Q860615]] | [[Helmholtz equation]] | [[:en:Helmholtz equation]] | 27 |- | [[:d:Q874375|Q874375]] | [[St. Petersburg paradox]] | [[:en:St. Petersburg paradox]] | 27 |- | [[:d:Q878259|Q878259]] | [[quadratic residue]] | [[:en:Quadratic residue]] | 27 |- | [[:d:Q1455736|Q1455736]] | [[symmetry]] | [[:en:Symmetry (physics)]] | 27 |- | [[:d:Q176769|Q176769]] | [[hidden Markov model]] | [[:en:Hidden Markov model]] | 28 |- | [[:d:Q378435|Q378435]] | [[Green's function]] | [[:en:Green's function]] | 28 |- | [[:d:Q585688|Q585688]] | [[Penrose tiling]] | [[:en:Penrose tiling]] | 28 |- | [[:d:Q847816|Q847816]] | [[Christoffel symbol]] | [[:en:Christoffel symbols]] | 28 |- | [[:d:Q1799665|Q1799665]] | [[dalyba su liekana]] | [[:en:Modulo]] | 28 |- | [[:d:Q177144|Q177144]] | [[F-distribution]] | [[:en:F-distribution]] | 29 |- | [[:d:Q341835|Q341835]] | [[Ackermann function]] | [[:en:Ackermann function]] | 29 |- | [[:d:Q728699|Q728699]] | [[Cassini oval]] | [[:en:Cassini oval]] | 29 |- | [[:d:Q816063|Q816063]] | [[Bell number]] | [[:en:Bell number]] | 29 |- | [[:d:Q849775|Q849775]] | [[Kleene star]] | [[:en:Kleene star]] | 29 |- | [[:d:Q851333|Q851333]] | [[Dedekind cut]] | [[:en:Dedekind cut]] | 29 |- | [[:d:Q863349|Q863349]] | [[matematinis singuliarumas]] | [[:en:Singularity (mathematics)]] | 29 |- | [[:d:Q632814|Q632814]] | [[Riemannian manifold]] | [[:en:Riemannian manifold]] | 30 |- | [[:d:Q726441|Q726441]] | [[Cauchy distribution]] | [[:en:Cauchy distribution]] | 30 |- | [[:d:Q736896|Q736896]] | [[lemniscate of Bernoulli]] | [[:en:Lemniscate of Bernoulli]] | 30 |- | [[:d:Q793674|Q793674]] | [[Bernoulli differential equation]] | [[:en:Bernoulli differential equation]] | 30 |- | [[:d:Q816022|Q816022]] | [[Belmano–Fordo algoritmas]] | [[:en:Bellman–Ford algorithm]] | 30 |- | [[:d:Q827230|Q827230]] | [[Lebesgue measure]] | [[:en:Lebesgue measure]] | 30 |- | [[:d:Q848427|Q848427]] | [[Julia set]] | [[:en:Julia set]] | 30 |- | [[:d:Q1055058|Q1055058]] | [[fuzzy set]] | [[:en:Fuzzy set]] | 30 |- | [[:d:Q1410503|Q1410503]] | [[matematika laisvalaikiui]] | [[:en:Recreational mathematics]] | 30 |- | [[:d:Q620495|Q620495]] | [[Hessian matrix]] | [[:en:Hessian matrix]] | 31 |- | [[:d:Q735256|Q735256]] | [[spline]] | [[:en:Spline (mathematics)]] | 31 |- | [[:d:Q165638|Q165638]] | [[ratio test]] | [[:en:Ratio test]] | 32 |- | [[:d:Q197970|Q197970]] | [[Turing completeness]] | [[:en:Turing completeness]] | 32 |- | [[:d:Q240464|Q240464]] | [[minimum spanning tree]] | [[:en:Minimum spanning tree]] | 32 |- | [[:d:Q550593|Q550593]] | [[Klein four-group]] | [[:en:Klein four-group]] | 32 |- | [[:d:Q728662|Q728662]] | [[Bernoulli's inequality]] | [[:en:Bernoulli's inequality]] | 32 |- | [[:d:Q842172|Q842172]] | [[Ulam spiral]] | [[:en:Ulam spiral]] | 32 |- | [[:d:Q368988|Q368988]] | [[idempotencija]] | [[:en:Idempotence]] | 33 |- | [[:d:Q723694|Q723694]] | [[Gabriel's Horn]] | [[:en:Gabriel's horn]] | 33 |- | [[:d:Q753007|Q753007]] | [[D'Alembert's principle]] | [[:en:D'Alembert's principle]] | 33 |- | [[:d:Q4720939|Q4720939]] | [[closure]] | [[:en:Closure (mathematics)]] | 33 |- | [[:d:Q58914|Q58914]] | [[Penrose stairs]] | [[:en:Penrose stairs]] | 34 |- | [[:d:Q215405|Q215405]] | [[Legendre polynomial]] | [[:en:Legendre polynomials]] | 34 |- | [[:d:Q272172|Q272172]] | [[Hamingo atstumas]] | [[:en:Hamming distance]] | 34 |- | [[:d:Q506041|Q506041]] | [[Jacobian matrix]] | [[:en:Jacobian matrix and determinant]] | 34 |- | [[:d:Q664495|Q664495]] | [[Lie algebra]] | [[:en:Lie algebra]] | 34 |- | [[:d:Q741865|Q741865]] | [[uniform continuity]] | [[:en:Uniform continuity]] | 34 |- | [[:d:Q749773|Q749773]] | [[Mengerio kempinė]] | [[:en:Menger sponge]] | 34 |- | [[:d:Q1140046|Q1140046]] | [[matematinis žymėjimas]] | [[:en:Mathematical notation]] | 34 |- | [[:d:Q205243|Q205243]] | [[Möbius function]] | [[:en:Möbius function]] | 35 |- | [[:d:Q810431|Q810431]] | [[Basel problem]] | [[:en:Basel problem]] | 35 |- | [[:d:Q199006|Q199006]] | [[kodomenas]] | [[:en:Codomain]] | 38 |- | [[:d:Q205084|Q205084]] | [[kompiuterinio sudėtingumo teorija]] | [[:en:Computational complexity theory]] | 39 |- | [[:d:Q518730|Q518730]] | [[order of magnitude]] | [[:en:Order of magnitude]] | 39 |- | [[:d:Q12141|Q12141]] | [[Penrose triangle]] | [[:en:Penrose triangle]] | 40 |- | [[:d:Q246672|Q246672]] | [[matematinis objektas]] | [[:en:Mathematical object]] | 40 |- | [[:d:Q622679|Q622679]] | [[Lie group]] | [[:en:Lie group]] | 40 |- | [[:d:Q694114|Q694114]] | [[Bernoulli number]] | [[:en:Bernoulli number]] | 40 |- | [[:d:Q744069|Q744069]] | [[ekstrapoliacija]] | [[:en:Extrapolation]] | 40 |- | [[:d:Q901718|Q901718]] | [[produktas]] | [[:en:Product (mathematics)]] | 40 |- | [[:d:Q381060|Q381060]] | [[partition of a set]] | [[:en:Partition of a set]] | 41 |- | [[:d:Q1193832|Q1193832]] | [[ženklas (matematika)]] | [[:en:Sign (mathematics)]] | 41 |- | [[:d:Q214533|Q214533]] | [[nine-point circle]] | [[:en:Nine-point circle]] | 43 |- | [[:d:Q860623|Q860623]] | [[image]] | [[:en:Image (mathematics)]] | 43 |- | [[:d:Q194397|Q194397]] | [[Banacho erdvė]] | [[:en:Banach space]] | 44 |- | [[:d:Q27670|Q27670]] | [[linear independence]] | [[:en:Linear independence]] | 45 |- | [[:d:Q724944|Q724944]] | [[logarithmic spiral]] | [[:en:Logarithmic spiral]] | 45 |- | [[:d:Q28967|Q28967]] | [[Archimedean spiral]] | [[:en:Archimedean spiral]] | 48 |- | [[:d:Q176737|Q176737]] | [[stochastinis procesas]] | [[:en:Stochastic process]] | 49 |- | [[:d:Q339444|Q339444]] | [[Laplace's equation]] | [[:en:Laplace's equation]] | 50 |- | [[:d:Q319141|Q319141]] | [[prielaida]] | [[:en:Conjecture]] | 51 |- | [[:d:Q217847|Q217847]] | [[cauchy sequence]] | [[:en:Cauchy sequence]] | 52 |- | [[:d:Q257|Q257]] | [[Mandelbroto aibė]] | [[:en:Mandelbrot set]] | 54 |- | [[:d:Q192439|Q192439]] | [[apibrėžimo sritis]] | [[:en:Domain of a function]] | 55 |- | [[:d:Q218005|Q218005]] | [[suma]] | [[:en:Summation]] | 56 |- | [[:d:Q3884033|Q3884033]] | [[matematinė operacija]] | [[:en:Operation (mathematics)]] | 58 |- | [[:d:Q130998|Q130998]] | [[ekvivalentiškumo santykis]] | [[:en:Equivalence relation]] | 60 |- | [[:d:Q181296|Q181296]] | [[Abelio grupė]] | [[:en:Abelian group]] | 61 |- | [[:d:Q217255|Q217255]] | [[Lorentz transformation]] | [[:en:Lorentz transformation]] | 61 |- | [[:d:Q179899|Q179899]] | [[topologinė erdvė]] | [[:en:Topological space]] | 63 |- | [[:d:Q226843|Q226843]] | [[Möbijaus lapas]] | [[:en:Möbius strip]] | 68 |- | [[:d:Q47577|Q47577]] | [[Fibonačio skaičius]] | [[:en:Fibonacci number]] | 74 |- | [[:d:Q28113351|Q28113351]] | [[nelygybė]] | [[:en:Inequality (mathematics)]] | 74 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 41jgjb2o6ullnp8o875yavvfdbz685m 0 21744 7855879 7248583 2026-06-13T22:01:02Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855879 wikitext text/x-wiki '''Priesagų medis''' ({{en|suffix tree}}) – paieškos algoritmuose naudojama duomenų struktūra<ref> {{cite book | last = Gusfield | first = Dan | origyear = 1997 | year = 1999 | title = Algorithms on Strings, Trees and Sequences: Computer Science and Computational Biology | url = https://archive.org/details/algorithmsonstri0000gusf | publisher = Cambridge University Press | location = USA | isbn = 0-521-58519-8 }}</ref>. Priesagų medis gali būti sukurtas kiekvienai netuščiai simbolių eilutei (''T''). Jis turi vieną šaknį ir tiek lapų, kiek eilutėje yra simbolių. Lapai sunumeruoti nuo 0 iki n-1, lapo numeriui atitinkant vienos iš galimų priesagų pradžią eilutėje. Iš viso gali būti tiek priesagų, kiek eilutėje yra simbolių (visa eilutė irgi laikoma priesagos variantu). Kiekvienai šakai ar lapui ''i'' priskirta tokia simbolių seka, jog einant taku nuo lapo ''i'' iki šaknies, perskaitoma (atvirkščia tvarka) priesaga nuo eilutės simbolio ''T<sub>i</sub>'' iki eilutės pabaigos. Nė viena šaka neturi dviejų kitų šakų ar lapų, kurių žymė prasidėtų tuo pačiu simboliu. Priesagų medžio struktūra labai paranki įvairioms paieškoms eilutėje vykdyti. Tokie medžiai sėkmingai naudojami kuomet eilučių ilgis siekia daugelį milijonų simbolių (gyvųjų organizmų [[DNR]] sekos). Trivialūs algoritmai priesagų medžiui sukurti reikalauja ''O(n²)'' operacijų ir bent kiek ilgesnėms eilutėms netinka. Bent du žinomi algoritmai (Ukkonen'o ir Weiner'io) sukuria priesagų medį naudodami tik ''O(n)'' operacijų. Priesagų medžiai naudojami vienoje populiariausių bioinformatikos programų [[BLAST]]. [[Vaizdas:Priesagu_medis.png]] '''Pavydys:''' sekos ''NA <span style="color:gray;">NE</span>LABAI <span style="color:gray;">NE</span>GERAI'' priesagų medis, kuriame atlikta fragmento ''NE'' paieška (sklaustuose nurodyti anksčiau minėti lapų numeriai). Matyti, jog abiem šios eilutės pasirodymams surasti pakako vos trijų algoritmo žingsnių, per kuriuos paaiškėjo, jog fragmentas pasirodo dukart (padėtys 3 ir 11). '$' žymi eilutės pabaigą ir šiame pavyzdyje laikomas specialiu simboliu. Iš pavyzdžio galėtų atrodyti jog medžiui saugoti reikia daug daugiau atminties nei užėmė pradinis eilutės tekstas. Iš tiesų taip nėra, nes teskto fragmentai medyje kartojasi ir naudojant nuorodas juos galima įsiminti tik vienąkart. == Šaltiniai == {{Išn}} [[Kategorija:Duomenų struktūros]] qeo9k2r8ndlsjtoy2dy9iiaea8eleu4 0 21798 7856165 7743972 2026-06-14T08:13:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856165 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Negotiation of the peace of Karlowitz.jpg|thumb|Derybos dėl Karlovicų taikos]]'''Karlovicų sutartis''' sudaryta [[1699]] m. [[sausio 26]] d. Pagal šią sutartį [[Austrija]]i atiteko visa [[Vengrija]], išskyrus [[Banatas|Banatą]] ir [[Transilvanija|Transilvaniją]]. [[Venecijos Respublika|Venecijai]] grąžinta dar [[1529]] m. užimta Morėja (''Morea''), o [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] - nuo [[1672]] m. okupuota [[Podolė]]. === Priešistorė === Po to, kai turkai [[1529]] m. pirmąkart buvo apsiautę [[Viena|Vieną]], [[1683]] m. [[liepos 14]] d. turkai vadovaujami [[Didysis viziris|didžiojo vizirio]] [[Kara Mustafa]] antrą kartą priartėjo prie Vienos. Turkus pavyko atmušti Lotaringijos hercogui Karoliui V ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliui [[Jonas Sobieskis|Jonui Sobieskiui]] [[1683]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Kalenbergo mūšis|Kalenbergo mūšyje]]. Savojos princas [[1697]] m. [[rugsėjo 11]] d. [[Zentos mūšis|Zentos mūšyje]] nugalėjo sultoną [[Mustafa II|Mustafą II]]. [[Kategorija:Tarptautinės sutartys]] [[Kategorija:Habsburgų monarchija]] [[Kategorija:Vengrijos istorija]] [[Kategorija:ATR sutartys]] t2jhgbneamyqnnqo0taz2znrv3ou0g6 0 21853 7855964 6879002 2026-06-13T23:31:24Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855964 wikitext text/x-wiki [[Blogo simbolio taisyklė]] (arba ''Boyer-Moore'' algoritmas) – [[tekstas|teksto]] paieškos ilgoje eilutėje [[algoritmas]].<ref> {{cite book | last = Gusfield | first = Dan | origyear = 1997 | year = 1999 | title = Algorithms on Strings, Trees and Sequences: Computer Science and Computational Biology | url = https://archive.org/details/algorithmsonstri0000gusf | publisher = Cambridge University Press | location = USA | isbn = 0-521-58519-8 }}</ref> Algoritmas ieško palyginti trumpos eilutės kitoje (paprastai daug ilgesnėje) iš anksto nežinomoje eilutėje. Tuo jis skiriasi nuo [[Priesagų medis|priesagų medžius]] naudojančių algoritmų, kuriems ilgąja eilutę reikia žinoti iš anksto – medžiui sukurti. Klasikinis ''Boyer-Moore'' algoritmas remiasi trimis paprastomis taisyklėmis: # Trumpoji eilutė (kurios ieškoma) prieš paiešką analizuojama, sudarant lentelę. Kiekvienai eilutės padėčiai įsimenama, kiek toli ''į kairę'' nuo jos eilutėje yra ''kiekviena'' abėcėlei priklausanti [[raidė]]. Specialiu kodu pažymimi atvejai, kai tokios raidės į kairę nuo šios padėties ieškomoje eilutėje nėra. # Nors pati paieška vyksta iš kairės į dešinę, simboliai lyginami iš dešines į kairę („atbulai“). # Nustačius kad duotojoje padėtyje ieškomos eilutės nėra, pirmajame žingsnyje atliktos analizės rezultai panaudojami nustatyti, kur pradėti ieškoti iš naujo: * a) Jei nesutampančio ilgosios eilutės simbolio kairiojoje trumposios eilutės dalyje nėra, lyginimo rėmels patraukiamas tiek, kad šis simbolis į jį nebepatektų. * b) Jei šis simbolis trumpojoje eilutėje labiau į kairę yra, rėmelis patraukiamas tiek, kad šieji du simboliai atsidurtų vienas virš kito. == Pavyzdys == [[Vaizdas:blogo_simbolio_taisykle.png]] Blogo simbolio taisyklės taikymas ieškant žodžio LIULA frazėje LŪGNĖS LAPAI LIULA EŽERE. * a) Kažkuriame etape lyginant pastebima, kad U nesutampa su tarpu. Kadangi tarpo ieškomame žodyje nėra, rėmelis patraukiamas paliekant tarpą kairėje. * b) Patraukus nustatoma jog A nelygus I, tačiau I ieškomoje eilutėje sutinkamas už dviejų simbolių į kairę nuo lyginamos padėties. Rėmelis patraukiamas tris žingsius (vienu daugiau, kad simboliai atsidurtų vienas virš kito). * c) Ir vėl iš karto paaiškėja, jog I nelygus A. Pagal tą pačią informaciją patraukus rėmelį dar tris žingsnius… * d) …ieškoma eilutė randama. Taigi skirtingai nuo naiviojo algoritmo, kuris paieškos rėmelį kiekvieną kartą patraukia tik per vieną simbolį, ''Boyer-Moore'' algoritmas paprastai rėmelį patraukia gerokai daugiau ir todėl yra pastebimai greitesnis. Jis gerai tinka ieškant teksto fragmentų žmonių kalboje arba baltymų sekose ir sunkiau pritaikomas [[DNR]] sekoms, kur abėcėle apribota keturiais simboliais. == Šaltiniai == {{Išn}} [[Kategorija:Bioinformatika]] [[Kategorija:Algoritmai]] f3c0rk5sagyoybse4nv4e429xc5etdf 6 22914 7855795 116384 2026-06-13T19:02:43Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Saab.png]] versiją 116384 wikitext text/x-wiki Saab logo {{logo}} 0g5vez3x7oxddxae7h61akrxmq2hxer 0 22930 7856111 7743912 2026-06-14T07:49:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856111 wikitext text/x-wiki {{Infobox sutartis | konflikto_dalis = [[Antrasis Šiaurės karas]] | image = [[Vaizdas:Kedainiai Union.jpg|200px]] | caption = Kėdainių unijos originalas [[lotynų kalba]] | data = [[1655]] m. [[spalio 20]] d. | vieta = [[Kėdainiai]] | result = Formali LDK unija su Švedija<br>[[1656-1658 Švedijos-Maskvos karas]] | casus = Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Rusiją ir Švediją | territory = Visa LDK teritorija ''de jure'' tapo Švedijos protektoratu }} '''Kėdainių unija''' ([[Švedų kalba|šved.]] ''Kėdainiai förbund'') – dvišalė unija, pasirašyta [[Antrasis Šiaurės karas|Antrojo Šiaurės karo]] metu [[1655]] m. [[spalio 20]] d. tarp Lietuvos didikų, vadovaujamų [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiojo etmono]] [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], ir Švedijos karaliaus vietininko grafo Magnuso Gabrielio de la Garde.<ref name="A. Bumblauskas">[[Alfredas_Bumblauskas]]. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m., 307 psl. ISBN 9986-830-89-3</ref> Skirtingai nuo 1655 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytos [[Kėdainių sutartis|Kėdainių sutarties]], kurios nutarimu [[Švedijos imperija]] LDK užtikrino politinę apsaugą, Kėdainių unija ''de jure'' konstatavo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] gyvavimo pabaigą ir paskelbė apie Lietuvos–Švedijos unijos pradžią, o [[Karolis X Gustavas]] nominaliai tapo [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu]].<ref name=":0">Kontljarchuk, A. (2006). ''In the Shadows of Poland and Russia: The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European Crisis of the mid-17th Century.'' JSTOR. <nowiki>ISBN 91-89315-63-4</nowiki>.</ref> Realybėje LDK tapo Švedijos imperijos karūnos [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1655–1657)|protektoratu]], kuriuo ''de jure'' išliko ligi 1657 m.<ref name=":0" /> == Priežastys == [[1654]] m., kai dėl [[Chmelnickio sukilimas|Chmelnickio sukilimo]] ir Maskvos bei švedų invazijos, ATR karaliaus valdžia buvo beveik žlugusi, du įtakingiausi [[Radvilos|Radvilų]] giminės atstovai [[Jonušas Radvila]] (''Janusz Radziwiłł'') ir [[Boguslavas Radvila]] (''Bogusław Radziwiłł'') pradėjo derybas su švedais dėl [[LDK]] unijos su [[Lenkija]] nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo.<ref name="A. Bumblauskas"/> Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] buvo užimta svetimų kariuomenių (švedų iš šiaurės ir vakarų, rusų iš rytų) ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi.<ref name="A. Bumblauskas"/> == Unijos sąlygos == Unijoje nustatyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išeina iš [[Liublino unija|unijos su Lenkija]] ir įeina į unijinius santykius su Švedija (faktiškai protektorato teisėmis). Už tai Švedija pasižada grąžinti Lietuvai žemes, prarastas karuose su Rusija, ir išsaugoti bajorijos teises ir laisves. Iš [[LDK]] teritorijos taip pat buvo numatytos dvi kunigaikštystės, valdomos [[Radvilos|Radvilų]] giminės atstovų.<ref name="A. Bumblauskas"/> == Unijos pasekmės == [[Vaizdas:Švedų tvanas ATR.svg|miniatiūra|253x253px|Abiejų Tautų Respublika [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu]] Ši unija įgyvendinta tik iš dalies, nes švedai patyrė keletą pralaimėjimų Lenkijoje ([[Varkos mūšis]]), o Lietuvoje kilo prolenkiškų bajorų sukilimas prieš švedus bei [[Radvilos|Radvilas]]. Pagrindinis sutarties šalininkas Jonušas Radvila praėjus 2 mėnesiams po sutarties pasirašymo [[gruodžio 31]] d. mirė [[Tikocinas|Tikocino]] pilyje, apsiaustas Jonui Kazimierui Vazai lojalių bajorų. Netrukus po jo mirties pilį užėmė [[Povilas Jonas Sapiega]] (''Jan Paweł Sapieha''), kuris ir tapo [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiuoju etmonu]] vietoj J. Radvilos. Švedams pasitraukus iš didžiosios Abiejų Tautų respublikos dalies galutinai žlugo ir Boguslovo Radvilos planai. [[Prostkų mūšis|Prostkų mūšyje]] jis prarado savo kariuomenę ir mirė tremtyje [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] 1669 m. [[gruodžio 31]] d. Nepaisant tragiškų pasekmių sutarties iniciatoriams, ji padėjo iš dalies apsaugoti švedų užimtą LDK dalį, Maskvos armija nedrįso stoti į atvirą kovą prieš švedus. == Prieštaringi vertinimai == Amžininkai Lenkijoje ir Lietuvoje sutartį laikė išdavyste.<ref name="A. Bumblauskas"/> Vėlesni sutarties vertinimai išsiskyrė. Tautinio atgimimo [[Lietuva|Lietuvoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]] metu kai kurie autoriai (pavyzdžiui, [[Maironis]]) teigė, kad sutartis buvo pastanga sukurti nepriklausomą nuo Lenkijos Lietuvos valstybę.<ref name="A. Bumblauskas"/> Naujausi Lietuvos istorikų sutarties vertinimai atsižvelgia į tai, kad pagal sutartį Lietuvai numatytas žymiai prastesnis statusas unijoje su Švedija (praranda [[suverenitetas|suverenumą]] ir tampa tik privilegijuota Švedijos provincija), nei anskčiau sudarytoje unijoje su Lenkija.<ref name="A. Bumblauskas"/> == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] [[Kategorija:LDK sutartys]] 6dwnb4c2fvwzbcvewywfjb4gmjqbd6k 0 22935 7856134 7695150 2026-06-14T07:58:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856134 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Treaty of Oliwa.jpg|thumb|Olyvos taikos tekstas]] [[Vaizdas:Abbey of Oliva - Treaty of Oliva (3621).jpg|thumb|Kambarys Olyvos vienuolyne, kuriame buvo pasirašyta sutartis]] '''Olyvos taika''' (taip pat: ''Olyvos sutartis'') – taikos sutartis, sudaryta [[1660]] m. [[gegužės 3]] d. tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus [[Imperatorius Leopoldas I|Leopoldo I]], Brandenburgo [[kurfiurstas|kurfiursto]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kunigaikščio [[Frydrichas Vilhelmas|Frydricho Vilhelmo]], [[Švedija|Švedijos]] karaliaus [[Karolis XI|Karolio XI]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų respublikos]] karaliaus [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] Olyvoje, netoli [[Gdanskas|Gdansko]] (dab. [[Lenkija]]). Šia sutartimi karalius Jonas Kazimieras atsisakė savo pretenzijų į Švedijos sostą, kurį [[1599]] m. prarado jo tėvas [[Zigmantas Vaza]]. Taip pat jis pripažino Švedijos valdžią [[Livonija|Livonijoje]] ir [[Ryga|Rygoje]] bei [[Hohencolernai|Hohencolernams]] priklausiusios [[Rytprūsiai|Prūsijos hercogystės]] suverenitetą. [[Pomerelija]] atiteko ATR. Švedija sutiko grąžinti [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvai-Lenkijai]] [[Latgala|Latgalą]]. Tai, kad Švedijai buvo pripažinta jos užimta Livonijos dalis, tik patvirtino jau susiklosčiusį ''status quo'' [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione.<ref>{{VLE|17|||[https://www.vle.lt/straipsnis/olyvos-taika/ Olyvos taika]}}</ref><ref>{{Cite book|url=https://www.worldcat.org/oclc/43599122|title=The Columbia encyclopedia|date=2000|publisher=Columbia University Press|isbn=0-7876-5015-3|edition=6th|location=New York|oclc=43599122}}</ref><ref>[https://www.encyclopedia.com/reference/encyclopedias-almanacs-transcripts-and-maps/oliva-peace Peace of Oliva (www.encyclopedia.com)]</ref> Daugiausia tarpininkaujant Prancūzijai sudaryta sutartis užbaigė dar [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] laikais prasidėjusį konfliktą, kuris perėjo į keletą Švedijos – Abiejų Tautų Respublikos karų ([[1598]]–[[1599]], [[1600]]–[[1629]] ir [[1655]]–[[1660]]). Olyvos sutartis ir tais pačiais metais sudaryta [[Kopenhagos taika]] buvo Švedijos, kaip didžiosios valstybės klestėjimo aukščiausias taškas. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] naz5wizbbnv6ifj0jxh8tbcu1vqlmm1 0 23315 7856167 7806297 2026-06-14T08:14:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856167 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas | conflict =Narvos mūšis | image =[[Vaizdas:Narva (Gustaf Cederström) - Nationalmuseum - 18638.tif|300px]] | caption =Pergalė Narvoje, [[Gustavas Cedestriomas|Gustavo Cedestriomo]] 1910 m. paveikslas | date =1700 m. lapkričio 30 d. | place =prie [[Narva|Narvos]] | result =[[Švedai|Švedų]] pergalė |combatant1={{flagicon|Sweden}} [[Švedijos imperija]] |combatant2={{flagicon|Russia}} [[Rusijos carystė]] |commander1={{flagicon|Sweden}} [[Karolis XII]]<br> {{flagicon|Sweden}} [[Karlas Gustavas Renskioldas]] |commander2={{flagicon|Russia}} [[Šarlis Eženas de Krua]] }} '''Narvos mūšis''' – mūšis, vykęs 1700 m. lapkričio 30 d. (pagal [[Švedijos kalendorius|Švedijos kalendorių]] – lapkričio 20 d., pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]] – lapkričio 19 d.) pradinėje [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] stadijoje, kuriame [[Švedijos imperija|Švedijos]] karaliaus [[Karolis XII|Karolio XII]] armija nugalėjo [[Rusijos carystė|Rusijos]] caro [[Petras I|Petro I]] armiją. Tai buvo švedų [[Taktika|taktinė]] pergalė. Mūšis vyko prie [[Narva|Narvos]] (Livonija, dab. [[Estija]]). == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Battle of Narna plan.PNG|thumb|left|upright]] 1700 m. lapkričio 30 d. 8 140 žmonių kariuomenė, vadovaujama Karolio XII, užpuolė Rusijos armiją, apsupusią švedų (dabar Estijos) Narvos miestą. Pagrindinėms švedų pajėgoms padėjo apie 2 500 vyrų miesto viduje. Rusijos armija turėjo ryškų kareivių pranašumą – jų buvo 37 000. To meto švedų šaltiniai teigė, kad rusų buvo net 80 000–100 000; šis skaičius galėjo būti įmanomas, priskaičiuojant ir civilius, padėjusius rusams, kareivių žmonas ir šeimas.<ref>Великанов В.С. К вопросу об офицерском корпусе русской армии накануне и на начальном этапе Великой Северной войны. // Война и оружие: Новые исследования и материалы. Труды Пятой Международной научно-практической конференции, 14–16 мая 2014 года. СПб.: ВИМАИВиВС, 2014. pp. 338–354. ([http://rusmilhist.blogspot.ru/2014/05/russian-officer-corps-in-beginning-of.html santrauka anglų k].)</ref> Švedų armijai vadovavo pats karalius, padedamas generolo [[Karlas Gustavas Renskioldas|Karlo Gustavo Renskioldo]], o rusams vadovavo [[Šarlis Eženas de Krua]]. Caras Petras I buvo išvykęs prieš keletą dienų. Švedijos armija pradėjo puolimą vidurdienį, pasinaudodami pūga, kuri pūtė rusams tiesiai į akis, juos akindama. Švedai pralaužė Rusų armijos gynybą, įsiveržė į jų eiles, privertė visą Rusijos armiją panikuoti. Abiejų pusių netektys buvo gana didelės, tačiau tai buvo didžiulė Švedijos pergalė. Švedai prarado 667 vyrus (beveik 10 %), o rusų armija prarado net 15 000 kareivių, daugelis kurių pabėgę iš mūšio lauko tiesiog nuskendo [[Narva (upė)|Narvos]] upėje. Likę rusai kapituliavo, ir visi buvo apgyvendinti kareivinėse, atidavę savo ginkluotę švedams. Švedijos armijai atiteko 20 000 [[Muškieta|muškietų]].<ref>Frost, Robert I. (2000). ''[[:en:Battle_of_Narva_(1700)#CITEREFFrost2000|The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721]]''. p. 228.</ref> == Padariniai == Ironiška, tačiau šis mūšis puikiai iliustruoja patarlę „Gali pralaimėti mūšį, bet laimėti karą“. Šis pralaimėjimas paskatino Rusijos carą Petrą I reformuoti savo armiją. Jau po kelerių metų rusai buvo kur kas stipresnis priešininkas mūšio lauke. Kita vertus, šia pergale nepasinaudojo Švedijos karalius Karolis XII: nors generolai ir parlamentas jam patarė toliau persekioti rusus, jis nusprendė kovoti prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], kuri tada norėjo taikos.<ref>Великанов В.С. [http://rusmilhist.blogspot.ru/2017/01/1700-1701.html К вопросу о состоянии русской армии после нарвского поражения, зима 1700–1701 гг]. Archyvuota 2018-03-13, Wayback Machine // Война и оружие: Новые исследования и материалы. Труды Седьмой Международной научно-практической конференции, 18–20 мая 2016 года. СПб.: ВИМАИВиВС, 2016. Ч. 2. С. 26–42.</ref> Jau po kelerių metų ATR karalius [[Augustas II]] buvo priverstas atsisakyti karūnos, tačiau Petras I, galėjęs laisvai tvarkytis savo valstybėje, sukūrė stiprią armiją, kuri 1709 m. [[Poltavos mūšis|Poltavos mūšyje]] nugalėjo Švediją, dėl to baigėsi Švedijos imperijos dominavimas, ir iškilo [[Rusijos imperija]]. == Literatūra == {{Refbegin}} * {{cite book|last=Беспалов [Bespalov]|first=Александр [Aleksandr]|date=1998|title=Северная война. Карл XII и шведская армия. Путь от Копенгагена до Переволочной. 1700–1709.|trans-title=|url=https://royallib.com/book/bespalov_aleksandr/severnaya_voyna_karl_XII_i_shvedskaya_armiya_put_ot_kopengagena_do_perevolochnoy_1700_1709.html|language=ru|location=Moscow|publisher=Рейтар|isbn=5-8067-0002-X|access-date=2018-03-03|archive-date=2018-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20180303225716/https://royallib.com/book/bespalov_aleksandr/severnaya_voyna_karl_XII_i_shvedskaya_armiya_put_ot_kopengagena_do_perevolochnoy_1700_1709.html|url-status=live}} * {{cite book|last=Black|first=Jeremy|title=Warfare. Renaissance to revolution, 1492–1792|series=Cambridge Illustrated Atlases|volume=2|publisher=Cambridge University Press|year=1996|isbn=0-521-47033-1}} * {{cite book|title=Svenska slagfält|editor-last=Ericson|editor-first=Lars|year=2003|publisher=Wahlström & Widstrand|language=sv|isbn=91-46-21087-3}} * {{cite book|last=Frost|first=Robert I.|year=2000|title=The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721|publisher=Longman|isbn=978-0-582-06429-4}} * {{cite book|last=Kuvaja|first=Christer|date=2008|title=Karolinska krigare 1660–1721|trans-title=Karolinska Warrior 1660–1721|language=sv|publisher=Schildts Förlags AB|isbn=978-951-50-1823-6}} * {{cite book|last=Massie|first=Robert|date=1980|title=Peter the Great, His Life and World|url=https://books.google.com/books?id=ekdTC72st9QC|publisher=Ballantine Books|isbn=978-0-307-81723-5|access-date=2019-07-28|archive-date=2023-11-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20231130064352/https://books.google.com/books?id=ekdTC72st9QC|url-status=live}} * {{cite book|last=Петров [Petrov]|first=А. В. [A. V.]|date=1901|title=Город Нарва. Его прошлое и достопримечательности в связи с историей упрочения русского господства на Балтийском побережье. 1223–1900|language=ru|location=St. Petersburg|isbn=9785446084876}} * {{cite book|editor-last=Porfiriev|editor-first=I.E.|title=Peter I. Grundläggare av den ryska reguljära arméns och flottans krigskonst|year=1958|publisher=Hörsta förlag|language=sv}} * {{cite book|last=Shkvarov|first=Alexei|lang=ru|script-title=ru:Россия и Швеция. История военных конфликтов 1142-1809|trans-title=|place=Saint-Petersburg|publisher=RME Group Oy:Алетейя|date=2012|isbn=978-5-91419-754-1|title=}} * {{cite book|last=Ullgren|first=Peter|date=2008|title=Det stora nordiska kriget 1700–1721|trans-title=|language=sv|location=Stockholm|publisher=Prisma|isbn=978-91-518-5107-5}} {{Refend}}{{Commonscat|Battle of Narva (1700)}} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Šiaurės karo mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] b0hauiqipeb4xnzsmtwc5yvfzv44dy0 0 23380 7855926 6491120 2026-06-13T22:55:22Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855926 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:90Israhel_van_Meckenenem_Verkehrte_Welt.jpg|thumb|„Pasaulis aukštyn kojom“ (15 amžiaus piešinys). Moteris laiko skeptrą, vaikinas verpia.]] '''Apeliavimas į lytį''' – [[argumentacijos klaida]], kai vyrams arba moterims priskiriamos kažkokios savybės vien todėl, kad jie priklauso tai lyčiai. Ši klaida gana dažnai pasitaiko atrenkant žmones atsakingoms pareigoms užimti<ref>{{cite journal|last1=Gorman|first1=Elizabeth H.|title=Gender Stereotypes, Same-Gender Preferences, and Organizational Variation in the Hiring of Women: Evidence from Law Firms|url=https://archive.org/details/sim_american-sociological-review_2005-08_70_4/page/702|journal=American Sociological Review|date=2005 m. rugpjūčio mėn.|volume=70|issue=4|doi=10.1177/000312240507000408|pages=702–728}}</ref>, jos paminėjimai naudojami paaiškinti mažesnį tokias pareigas užimančių moterų procentą.<ref>{{cite journal|last1=Heilman|first1=Madeline E.|title=Description and Prescription: How Gender Stereotypes Prevent Women's Ascent Up the Organizational Ladder|url=https://archive.org/details/sim_journal-of-social-issues_winter-2001_57_4/page/657|journal=Journal of Social Issues|date=2001|volume=57|issue=4|doi=10.1111/0022-4537.00234|pages=657–674}}</ref><ref>{{cite journal|last1=Heilman|first1=Madeline E.|last2=Eagly|first2=Alice H.|title=Gender Stereotypes Are Alive, Well, and Busy Producing Workplace Discrimination|journal=Industrial and Organizational Psychology|date=2008|volume=1}}</ref> Klaida taip pat trukdo vienodai, objektyviai įvertinti darbo pasiekimus nepriklausomai nuo lyties.<ref>{{cite journal|last1=Taylor|first1=Shelley E.|last2=Fiske|first2=Susan T.|last3=Etcoff|first3=Nancy L.|last4=Ruderman|first4=Audrey J.|title=Categorical and Contextual Bases of Person Memory and Stereotyping|journal=Journal of Personality and Social Psychology|date=1978|volume=36|issue=7}}</ref> Požiūris į skirtingų lyčių galimybes ar joms prideramą vaidmenį labai skiriasi priklausomai nuo valstybės ir ne kartą keitėsi istorijos eigoje. Pavyzdžiui, Egipte 94,9 % apklaustųjų mano, jog esant kritiškam darbo vietų trūkumui turi būti ribojama moterų teisė dirbti. Islandijoje taip atrodo tik 3,6 % žmonių.<ref>{{cite journal | last1 = Fortin | first1 = Nicole | year = 2005 | title = Gender Role Attitudes and the Labour Market Outcomes of Women Across OECD Countries | url = | journal = Oxford Review of Economic Policy | volume = 21 | issue = | pages = 416–438 | doi=10.1093/oxrep/gri024}}</ref> Viduramžių Europoje buvo manoma, jog iš tiesų gerai gydyti sugeba tik moterys, tačiau prasidėjus [[Ragana|raganų medžioklei]] gydytojo darbas tapo vyriška profesija.<ref name="Ehrenreich">{{cite book|last=Ehrenreich|first=Barbara|title=Witches, Midwives and Nurses: A History of Women Healers|url=https://archive.org/details/witchesmidwivesn00ehrerich|year=2010|publisher=The Feminist Press|isbn=0-912670-13-4|pages=[https://archive.org/details/witchesmidwivesn00ehrerich/page/44 44]–87|edition=2nd|author2=Deirdre English}}</ref> [[Logika|Logikos]] požiūriu, kai kuriuose apeliavimo į lytį argumentuose naudojamos ir kitos klaidos – [[Išimtis (argumentacija)|išimtis]], [[non-sequitur (logika)|non-sequitur]] ir panašiai. Homoseksualams netolerantiškos visuomenės nuo šitos klaidos kenčia labiau.<ref name="Bullough">{{cite book|last=Bullough |first=Vern L.|title=Crossdressing, Sex, and Gender|url=https://archive.org/details/crossdressingsex0000bull |year=1993|publisher=University of Pennsylvania Press. 1993 |isbn=978-0-8122-1431-4|page=[https://archive.org/details/crossdressingsex0000bull/page/n403 390]|edition=1st|author2=Bonnie Bullough}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Argumentacijos klaidos]] aiwkyv0z9ln8pjemcamzwhaayn5zkt8 0 24310 7856068 7251689 2026-06-14T07:25:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856068 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1610| | }} '''1610''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * Didysis [[Vilnius|Vilniaus]] gaisras. Sudegė 4700 pastatų, 10 bažnyčių ir [[Žemutinė pilis]].<ref>Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 21</ref> <!-- '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis. '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' '''Nedatuoti''' --> === Gimtadieniai === * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]], [[Jėzuitai|SJ]], [[gydytojas]], [[teisininkas]], kanonistas, Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius, vienas pirmųjų [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] teisės profesorių (m. [[1659]] m.). * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Jonas Božimovskis (vyresnysis)|Jonas Božimovskis]], religinių raštų rengėjas, [[Biblija|Biblijos]] vertėjas (m. [[1673]] m.). '''Nedatuota''' * [[Andriejus Valavičius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] religinis veikėjas (m. [[1675]] m.). * [[Jonas Hurtelijus]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] raštijos darbuotojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, žodynininkas, kunigas (m. [[1666]] m.). * [[Juozas Narūnavičius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, [[pulkininkas]] (m. [[1678]] m.). * [[Mikalojus Tiškevičius Logoiskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1670]] m.). * [[Stanislovas Kristupas Naruševičius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] diplomatas, valstybės veikėjas (m. [[1650]] m.). === Mirtys === '''Nedatuota''' * [[Andrius Volanas|Andrius Andriejus Volanas]], evangelikų reformatų veikėjas ir ideologas, literatas, [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]], karalių [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]], [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]], [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] sekretorius (g. [[1530]] m.). == Pasaulyje == <!-- === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis. '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' '''Nedatuoti''' --> === Gimtadieniai === * '''[[Balandžio 22]]''' d. – [[Aleksandras VIII]], 242-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius (m. [[1691]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Jakob von Kettler|Jokūbas Ketleris]], Kuršo kunigaikštis, valdęs [[1641]]–[[1682]] (m. [[1682]] m.). === Mirtys === * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Henrikas IV Burbonas]], [[1572]]-[[1589]] m. [[Navaros karalius]] Henrikas III ir 1589-[[1610]] m. [[Prancūzijos karalius]] (g. [[1553]] m.). * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Michelangelo Merisi da Caravaggio|Karavadžo]], italų menininkas, [[Europa|Europos]] [[XVII a.]] dailės reformatorius, vienas stambiausių [[Barokas|baroko]] meistrų (g. [[1571]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1610|no=T}} [[Kategorija:XVII amžius|1610 m.]] 0v1ipun0n1krgwsn6wxduuzklhuh5bc 0 24618 7856043 7811344 2026-06-14T06:25:33Z Nomadbones 153116 /* NBA čempionai */ 7856043 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=National Basketball Association logo.svg |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Šiaurės Amerika]] |valstybė={{flag|JAV}}<br>{{flag|Kanada}} |įkurta=1946 m. |komandos=30 |čempionai=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]<br />(3-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]]<br />(18 titulų) |svetainė=[https://www.nba.com/ nba.com] |TV=[[ABC]], [[ESPN]], [[Turner Network Television|TNT]], [[NBA TV]] |pixels=120px|dabartinis_sezonas=2025–2026 m. NBA sezonas}} '''NBA''' ({{en|National Basketball Association}}, Nacionalinė krepšinio asociacija) – profesionali [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] krepšinio lyga, įkurta 1946 m.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/nba/ ''NBA'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-01-16.</ref> Lygoje žaidžia [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] klubai (Kanada turėjo du klubus, tačiau dabar turi vieną). NBA žaidėjai yra vieni iš labiausiai apmokamų sportininkų pagal metines algas visame pasaulyje.<ref>[http://www.sportingintelligence.com/2012/05/01/revealed-the-worlds-best-paid-teams-man-city-close-in-on-barca-and-real-madrid-010501/ REVEALED: The world’s best paid teams, Man City close in on Barca and Real Madrid]</ref> Dabartinėje NBA emblemoje vaizduojamas [[Jerry West|Džerio Vesto]], pravarde „Mr. Clutch“, siluetas. == Istorija == Lyga buvo įkurta 1946 m. birželio 6 d. [[Niujorkas|Niujorke]]. Iš pradžių ji vadinosi [[Amerikos krepšinio asociacija (1946–1949)|Amerikos krepšinio asociacija]] ({{en|Basketball Association of America}}).<ref>[http://www.nba.com/history/firstgame_feature.html The First Game]</ref> Dabartinį pavadinimą lyga gavo 1949 m. rugpjūčio 3 d., kuomet susijungė su pagrindine konkurente [[Nacionalinė krepšinio lyga (JAV)|Nacionaline krepšinio lyga]] ({{en|National Basketball League}}). Pačios pirmosios oficialios NBA rungtynės vyko [[Torontas|Toronte]] 1946 m. lapkričio 1 d. Jose susitiko „Toronto Huskies“ (dabar „Toronto Raptors“) ir „New York Knicks“ (tuo metu „New York Knickerbockers“).<ref>[http://www.nba.com/canada/History_of_Basketball_in_Canad-Canada_Generic_Article-18023.html History of Basketball in Canada]</ref> Susijungus su Nacionaline krepšinio lyga joje žaidė 17 klubų. Mažiausias klubų skaičius buvo pasiektas 1953 m., kai joje žaidė vos 8 klubai. 1979 m. lygoje buvo įtraukta naujovė – [[trijų taškų zona]]. Tais pačiais metais į lygą atėjo naujokai [[Larry Bird]] ir [[Magic Johnson]]. Jų žaidimas pritraukdavo didelį žiūrovų susidomėjimą ir taip prasidėjo lygos populiarėjimas visame pasaulyje. Dar didesnis lygos patrauklumas prasidėjo 1984 m., kai prie [[Chicago Bulls]] ekipos prisijungė [[Michael Jordan]]. Jis padėjo savo komandai tapti 6 kartus NBA čempionais. Krepšiniui populiarėjant prie lygos panoro prisijungti vis daugiau komandų. 1988 ir 1989 m. NBA jau turėjo 27 klubus. [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] pirmą kartą dalyvavo iš NBA profesionalių krepšininkų sudaryta [[JAV vyrų krepšinio rinktinė|JAV rinktinė]]. Ji nesunkiai nugalėjo visus varžovus ir tapo čempione. 1995 m. lyga išsiplėtė į Kanadą – NBA startavo du nauji klubai iš šios šalies, „Vancouver Grizzlies“ ir „Toronto Raptors“. 2011 m. pirmą kartą lygos istorijoje NBA žaidė oficialias rungtynes [[Europa|Europoje]]. [[Londonas|Londone]] stebint 20 000 žiūrovų [[O2 arena|O2 arenoje]] susitiko „New Jersey Nets“ ir „Toronto Raptors“ komandos. 2012 m. NBA pradėjo bausti žaidėjus už žaidėjų elgesį, kuomet jie stengiasi įrodyti nebūtas priešininkų pražangas ar kitus veiksmus (vaidybą).<ref>[http://sportsillustrated.cnn.com/2012/basketball/nba/10/03/nba-flopping-policy.ap/index.html NBA sets flopping penalties; repeat offenders will be fined] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121005221603/http://sportsillustrated.cnn.com/2012/basketball/nba/10/03/nba-flopping-policy.ap/index.html |date=2012-10-05 }}</ref> 2014 m. rugpjūčio 5 d. [[Becky Hammon]] buvo paskirta „[[San Antonio Spurs]]“ komandos trenere ir tapo pirmąja visateise vyriausiąja trenere NBA lygoje.<ref>[http://espn.go.com/wnba/story/_/id/11313239/wnba-san-antonio-stars-future-spurs-assistant-becky-hammon-was-born-coach Becky Hammon Was Born to Coach]</ref> 2015 m. gruodžio 11 d. „[[Golden State Warriors]]“ komanda pasiekė geriausio NBA sezono starto rezultatą, laimėję iš eilės 24 rungtynes [[2015–2016 m. NBA sezonas|2015–16 m. sezone]].<ref>(2015-12-12) [http://www.usatoday.com/story/sports/nba/2015/12/11/golden-state-warriors-boston-celtics-steph-curry-undefeated-winning-streak/77184862/ Warriors edge Celtics in 2OT to stretch record win streak to 24]. ''[[USA Today]]''.</ref> 2017 m. sausio 11 d. Londone vyko svarbiausios NBA reguliaraus sezono varžybos Europoje per visą senojo žemyno istoriją. Kova vyko tarp konkurencingų [[Philadelphia 76ers]] ir [[Boston Celtics]] komandų. Bilietai 20 000 žiūrovų talpinančioje O2 arenoje buvo išparduoti per valandą, krepšinio gerbėjai sugužėjo iš visos Europos. Tituluočiausia NBA komanda Boston Celtics varžybų eigoje prisivijo savo varžovus ir iškovojo pergalę rezultatu 114–103. Nors tokio pobūdžio varžybos Londone vyksta jau nuo 2011 m., bet iki tol čia žaidė ne itin pajėgios ar lygiavertės komandos.<ref>{{Cite web|url=https://www.ft.com/content/5921ff88-f631-11e7-88f7-5465a6ce1a00|title=NBA shoots for global growth with London showcase|website=[[Financial Times]]|access-date=2018-01-14}}</ref> 2023 m. lyga pristatė naują turnyrą, kuris vyksta reguliariojo sezono metu – [[NBA taurė|NBA taurę]].<ref>{{cite news|title=NBA In-Season Tournament to debut in 2023-24 season|url=https://www.nba.com/news/2023-in-season-tournament-debut-official-release|work=NBA.com|date=2023-07-08|access-date=2023-07-08}}</ref> == Struktūra == {{Location map+ |JAV|border = |caption = Komandų geografija |float = center |label = |width = 700 |places = {{Location map~|JAV |lat=42.366303|long=-71.062228 |position=right |label=[[Bostono Celtics|Celtics]]}} {{Location map~|JAV |lat=40.750556|long=-73.993611|position=left |label=[[New York Knicks|Knicks]]}} {{Location map~|JAV |lat=40.682661 |long= -73.975225|position=right |label=[[Brooklyn Nets|Nets]]}} {{Location map~|JAV |lat=39.901111 |long=-75.171944|position=left |label=[[Philadelphia 76ers|76ers]]}} {{Location map~|JAV |lat=38.898056|long=-77.020833|position=bottom |label=[[Washington Wizards|Wizards]]}} {{Location map~|JAV |lat=35.225 |long=-80.839167 |position=top |label=[[Charlotte Hornets|Hornets]]}} {{Location map~|JAV |lat=43.643333 |long=-79.379167 |position=top |label=[[Toronto Raptors|Raptors]]}} {{Location map~|JAV |lat=41.496389 |long=-81.688056|position=bottom |label=[[Cleveland Cavaliers|Cavaliers]]}} {{Location map~|JAV |lat=42.341111|long=-83.055|position=left |label=[[Detroit Pistons|Pistons]]}} {{Location map~|JAV |lat=39.763889|long=-86.155556|position=top |label=[[Indiana Pacers|Pacers]]}} {{Location map~|JAV |lat=33.757222|long=-84.396389|position=bottom |label=[[Atlanta Hawks|Hawks]]}} {{Location map~|JAV |lat=28.539167|long=-81.383611|position=right |label=[[Orlando Magic|Magic]]}} {{Location map~|JAV |lat=25.781389|long=-80.188056|position=left |label=[[Miami Heat|Heat]]}} {{Location map~|JAV |lat=29.948889|long=-90.081944|position=top |label=[[New Orleans Pelicans|Pelicans]]}} {{Location map~|JAV |lat=29.750833 |long=-95.362222|position=top |label=[[Houston Rockets|Rockets]]}} {{Location map~|JAV |lat=29.426944|long=-98.4375|position=bottom |label=[[San Antonio Spurs|Spurs]]}} {{Location map~|JAV |lat=32.790556|long=-96.810278|position=right |label=[[Dallas Mavericks|Mavericks]]}} {{Location map~|JAV |lat=35.138333|long=-90.050556|position=top |label=[[Memphis Grizzlies|Grizzlies]]}} {{Location map~|JAV |lat=35.463333|long=-97.515|position=right |label=[[Oklahoma City Thunder|Thunder]]}} {{Location map~|JAV |lat=41.880556|long=-87.674167|position=left |label=[[Chicago Bulls|Bulls]]}} {{Location map~|JAV |lat=43.045028|long=-87.918167|position=left |label=[[Milwaukee Bucks|Bucks]]}} {{Location map~|JAV |lat=44.979444|long=-93.276111|position=right |label=[[Minnesota Timberwolves|Timberwolves]]}} {{Location map~|JAV |lat=39.748611|long=-105.0075|position=right |label=[[Denver Nuggets|Nuggets]]}} {{Location map~|JAV |lat=40.768333|long=-111.901111|position=right |label=[[Utah Jazz|Jazz]]}} {{Location map~|JAV |lat=33.445833|long=-112.071389|position=right |label=[[Phoenix Suns|Suns]]}} {{Location map~|JAV |lat=34.043056|long=-118.267222|position=right |label=[[Los Angeles Lakers|Lakers]]}} {{Location map~|JAV |lat=34.043056|long=-118.267222|position=left |label=[[Los Angeles Clippers|Clippers]]}} {{Location map~|JAV |lat=37.768056|long=-122.3875|position=bottom |label=[[Golden State Warriors|Warriors]]}} {{Location map~|JAV |lat=38.580361|long=-121.499611|position=right |label=[[Sacramento Kings|Kings]]}} {{Location map~|JAV |lat=45.531667|long=-122.666667|position=right |label=[[Portland Trail Blazers|Trail Blazers]]}} }} NBA dabar yra 30 komandų, žaidžiančių 2 konferencijose, kurios suskirstytos į 6 pogrupius: {{Col-begin}} {{Col-2}} * [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]: ** [[Atlanto divizionas (NBA)|Atlanto pogrupis]]: *** [[Bostono Celtics]] *** [[Bruklino Nets]] *** [[Toronto Raptors]] *** [[Niujorko Knicks]] *** [[Filadelfijos 76ers]] ** [[Centrinis divizionas (NBA)|Vidurio pogrupis]]: *** [[Čikagos Bulls]] *** [[Klivlando Cavaliers]] *** [[Detroito Pistons]] *** [[Indianos Pacers]] *** [[Milvokio Bucks]] ** [[Pietryčių divizionas (NBA)|Pietryčių pogrupis]]: *** [[Atlantos Hawks]] *** [[Šarlotės Hornets]] *** [[Majamio Heat]] *** [[Orlando Magic]] *** [[Vašingtono Wizards]] {{Col-2}} * [[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]: ** [[Ramiojo vandenyno divizionas (NBA)|Ramiojo vandenyno pogrupis]]: *** [[Golden State Warriors]] *** [[Los Andželo Clippers]] *** [[Los Andželo Lakers]] *** [[Finikso Suns]] *** [[Sakramento Kings]] ** [[Šiaurės vakarų divizionas (NBA)|Šiaurės vakarų pogrupis]]: *** [[Denverio Nuggets]] *** [[Minesotos Timberwolves]] *** [[Portlendo Trail Blazers]] *** [[Oklahoma Sičio Thunder]] *** [[Jutos Jazz]] ** [[Pietvakarių divizionas (NBA)|Pietvakarių pogrupis]]: *** [[Dalaso Mavericks]] *** [[Hiustono Rockets]] *** [[Memfio Grizzlies]] *** [[Naujojo Orleano Pelicans]] *** [[San Antonijo Spurs]] {{Col-end}} == Komandų pasiekimai == Labiausiai pasižymėjusi yra Bostono Celtics komanda, kuri nuo 1957 iki 1969 metų laimėjo 11 iš 18 čempionų titulų. Kiti dominuojantys klubai buvo Mineapolio Lakers (vėliau – Los Andželo Lakers) 6-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje, Čikagos „Bulls“ 10-ajame dešimtmetyje. === NBA čempionai === NBA čempionais yra tapę:<ref name=VLE /> {{Col-begin}} {{Col-2}} * 1946–1947 m. – Filadelfijos Warriors * 1947–1948 m. – Baltimorės Bullets * 1948–1949 m. – Mineapolio Lakers * 1949–1950 m. – Mineapolio Lakers * 1950–1951 m. – Ročesterio Royals * 1951–1952 m. – Mineapolio Lakers * 1952–1953 m. – Mineapolio Lakers * 1953–1954 m. – Mineapolio Lakers * 1954–1955 m. – Sirakūzų Nationals * 1955–1956 m. – Filadelfijos Warriors * 1956–1957 m. – Bostono Celtics * 1957–1958 m. – Sent Luiso Hawks * 1958–1959 m. – Bostono Celtics * 1959–1960 m. – Bostono Celtics * 1960–1961 m. – Bostono Celtics * 1961–1962 m. – Bostono Celtics * 1962–1963 m. – Bostono Celtics * 1963–1964 m. – Bostono Celtics * 1964–1965 m. – Bostono Celtics * 1965–1966 m. – Bostono Celtics * 1966–1967 m. – Filadelfijos 76ers * 1967–1968 m. – Bostono Celtics * 1968–1969 m. – Bostono Celtics * 1969–1970 m. – Niujorko Knicks * 1970–1971 m. – Milvokio Bucks * 1971–1972 m. – Los Andželo Lakers * 1972–1973 m. – Niujorko Knicks * 1973–1974 m. – Bostono Celtics * 1974–1975 m. – Golden State Warriors * 1975–1976 m. – Bostono Celtics * 1976–1977 m. – Portlando Trail Blazers * 1977–1978 m. – Vašingtono Bullets * 1978–1979 m. – Sietlo SuperSonics * 1979–1980 m. – Los Andželo Lakers * 1980–1981 m. – Bostono Celtics * 1981–1982 m. – Los Andželo Lakers {{Col-2}} * 1982–1983 m. – Filadelfijos 76ers * 1983–1984 m. – Boston Celtics * 1984–1985 m. – Los Andželo Lakers * 1985–1986 m. – Bostono Celtics * 1986–1987 m. – Los Andželo Lakers * 1987–1988 m. – Los Andželo Lakers * 1988–1989 m. – Detroito Pistons * 1989–1990 m. – Detroito Pistons * 1990–1991 m. – Čikagos Bulls * 1991–1992 m. – Čikagos Bulls * 1992–1993 m. – Čikagos Bulls * 1993–1994 m. – Hiustono Rockets * 1994–1995 m. – Hiustono Rockets * 1995–1996 m. – Čikagos Bulls * 1996–1997 m. – Čikagos Bulls * 1997–1998 m. – Čikagos Bulls * 1998–1999 m. – San Antonijo Spurs * 1999–2000 m. – Los Andželo Lakers * 2000–2001 m. – Los Andželo Lakers * 2001–2002 m. – Los Andželo Lakers * 2002–2003 m. – San Antonijo Spurs * 2003–2004 m. – Detroito Pistons * 2004–2005 m. – San Antonijo Spurs * 2005–2006 m. – Majamio Heat * 2006–2007 m. – San Antonijo Spurs * 2007–2008 m. – Bostono Celtics * 2008–2009 m. – Los Andželo Lakers * 2009–2010 m. – Los Andželo Lakers * 2010–2011 m. – Dalaso Mavericks * 2011–2012 m. – Majamio Heat * 2012–2013 m. – Majamio Heat * 2013–2014 m. – San Antonijo Spurs * 2014–2015 m. – Golden State Warriors * 2015–2016 m. – Klivlando Cavaliers * 2016–2017 m. – Golden State Warriors * 2017–2018 m. – Golden State Warriors * 2018–2019 m. – Toronto Raptors * 2019–2020 m. – Los Andželo Lakers * 2020–2021 m. – Milvokio Bucks * 2021–2022 m. – Golden State Warriors * 2022–2023 m. – Denverio Nuggets * 2023–2024 m. – Bostono Celtics * 2024–2025 m. – Oklahoma Sičio Thunder * 2025–2026 m. – Niujorko Knicks{{Col-end}} == Lietuviai NBA == Pirmasis [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas NBA – [[Šarūnas Marčiulionis]], 1989 metais išvykęs žaisti į „[[Oklando Warriors|Golden State Warriors]]“. Jis pašauktas į NBA 1987 metų naujokų biržoje. Dar anksčiau į NBA pašauktas [[Arvydas Sabonis]], kurį [[Portlendo Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] pašaukė 1986 metų naujokų biržoje, tačiau A. Sabonis į [[Portlandas|Portlandą]] išvyko tik 1995 metais. Visi NBA žaidę lietuviai:<ref name=VLE /> * [[Šarūnas Marčiulionis]] (pakviestas 1987 m., žaidė 1989–1996 m.) * [[Arvydas Sabonis]] (pakviestas 1986 m., žaidė 1995–2001 ir 2002–2003 m.) * [[Žydrūnas Ilgauskas]] (pakviestas 1996 m., žaidė 1996–2011 m.) * [[Darius Songaila]] (pakviestas 2002 m., žaidė 2003–2011 m.) * [[Linas Kleiza]] (pakviestas 2005 m., žaidė 2005–2009 ir 2010–2013 m.) * [[Arvydas Macijauskas]] (žaidė 2005–2006 m.) * [[Šarūnas Jasikevičius]] (žaidė 2005–2007 m.) * [[Martynas Andriuškevičius]] (pakviestas 2005 m., žaidė 2005–2006 m.) * [[Jonas Valančiūnas]] (pakviestas 2011 m.) * [[Donatas Motiejūnas]] (pakviestas 2011 m., žaidė 2012–2017 m.) * [[Domantas Sabonis]] (pakviestas 2016 m.) * [[Mindaugas Kuzminskas]] (žaidė 2016–2017 m.) * [[Egidijus Mockevičius]] (žaidė 2016–2017 m.) * [[Arnoldas Kulboka]] (pakviestas 2018 m.) * [[Deividas Sirvydis]] (pakviestas 2020 m.) * [[Ignas Brazdeikis]] (pakviestas 2020 m.) * [[Matas Buzelis]] (pakviestas 2024 m.) NBA naujokų biržose pašaukti, bet NBA nežaidę krepšininkai: * [[Eurelijus Žukauskas]] (pakviestas 1995 m. naujokų biržoje) * [[Robertas Javtokas]] (pakviestas 2001 m.) * [[Virginijus Praškevičius]] (buvo pasirašęs sutartį su Minesotos Timberwolves, tačiau nežaidė nei vienose rungtynėse) * [[Renaldas Seibutis]] (pakviestas 2007 m.) * [[Artūras Gudaitis]] (pakviestas 2015 m.) * [[Rokas Jokubaitis]] (pakviestas 2021 m.) == Taip pat skaitykite == * [[NBA rekordai]] * [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės]] * [[NBA naujokų birža]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:NBA}} * [http://www.nba.com Oficiali NBA svetainė] (anglų k.) * [http://www.nbpa.com Nacionalinės krepšininkų asociacijos svetainė] (anglų k.) * [https://www.forbes.com/nba-valuations/list/#tab:overall The Business Of Basketball] {{NBA}} {{NBA sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:National Basketball Association| ]] ie834d8o9bk5w6tzrhllhfd3z58wd4i 4 25875 7855684 7852350 2026-06-13T14:17:59Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855684 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Čekiją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q213. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q37531|Q37531]] | [[.cz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q190271|Q190271]] | [[Prahos metro]] | [[Metropolitenas]] | 59 |- | [[:d:Q99172|Q99172]] | [[Prahos Vaclavo Havelo oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 54 |- | [[:d:Q682544|Q682544]] | [[Mikulovas]] | [[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 53 |- | [[:d:Q4373|Q4373]] | [[Battle of White Mountain]] | [[mūšis]] | 50 |- | [[:d:Q107529288|Q107529288]] | [[2021 m. potvyniai Europoje]] | [[Potvynis (stichinė nelaimė)|potvynis]]<br/>[[stichinė nelaimė]]<br/>[[katastrofa]] | 48 |- | [[:d:Q457453|Q457453]] | [[Vila Tugendhat]] | [[muziejaus pastatas]]<br/>[[vila]] | 47 |- | [[:d:Q523489|Q523489]] | [[Terezinas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[tvirtovė]] | 47 |- | [[:d:Q748211|Q748211]] | [[Prahos senamiestis]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]]<br/>[[miesto centras]]<br/>[[miesto zona]] | 47 |- | [[:d:Q729370|Q729370]] | [[Prahos astronominis laikrodis]] | [[astronominis laikrodis]]<br/>[[24 valandų analoginis ciferblatas]]<br/>[[Varpinė]]<br/>[[lankytina vieta]] | 46 |- | [[:d:Q756581|Q756581]] | [[Františkovy Lázně]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 45 |- | [[:d:Q763586|Q763586]] | [[Masaryko universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]]<br/>[[organizacija]] | 45 |- | [[:d:Q158257|Q158257]] | [[Hlučín]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 43 |- | [[:d:Q583910|Q583910]] | [[Aš (miestas)]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q159318|Q159318]] | [[Moravijos bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[misionierių draugija]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q753289|Q753289]] | [[Mala Strana]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]] | 42 |- | [[:d:Q188112|Q188112]] | [[Prahos nacionalinis muziejus]] | [[nacionalinis muziejus]]<br/>[[muziejus]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]] | 41 |- | [[:d:Q103219993|Q103219993]] | [[Czechoslovak koruna]] | [[valiuta]]<br/>[[Krona]] | 40 |- | [[:d:Q847514|Q847514]] | [[Alpių kalnų juosta]] | [[geomorfologinė sistema]]<br/>[[kalnai]]<br/>[[raukšlėtoji juosta]] | 40 |- | [[:d:Q847613|Q847613]] | [[Vaclovo aikštė]] | [[aikštė]] | 40 |- | [[:d:Q154942|Q154942]] | [[Battle of Königgrätz]] | [[mūšis]] | 39 |- | [[:d:Q160175|Q160175]] | [[Theresienstadt koncentracijos stovykla]] | [[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[getas nacių okupuotoje Europoje]] | 39 |- | [[:d:Q616334|Q616334]] | [[Vyšehrad]] | [[tvirtovė]]<br/>[[griuvėsiai]]<br/>[[piliakalnis]] | 39 |- | [[:d:Q986077|Q986077]] | [[Frýdlant]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 39 |- | [[:d:Q123952055|Q123952055]] | [[2023 Prague shooting]] | [[university shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[spree shooting]]<br/>[[patricide]] | 38 |- | [[:d:Q1419555|Q1419555]] | [[Prahos nacionalinė galerija]] | [[tyrimų institucija]]<br/>[[nacionalinis muziejus]]<br/>[[art institution]]<br/>[[organizacija]] | 38 |- | [[:d:Q331630|Q331630]] | [[Pilsner Urquell]] | [[prekės ženklas]]<br/>[[beer brand]] | 38 |- | [[:d:Q421678|Q421678]] | [[Prahos Senamiesčio aikštė]] | [[aikštė]] | 38 |- | [[:d:Q475683|Q475683]] | [[Čekijos žemių ir Slovakijos Stačiatikių Bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[autokefalinė Rytų ortodoksų bažnyčia]] | 38 |- | [[:d:Q552113|Q552113]] | [[Dolní Věstonice venera]] | [[skulptūra]]<br/>[[archeologinis radinys]]<br/>[[Paleolito Veneros]] | 38 |- | [[:d:Q638912|Q638912]] | [[E75]] | [[automagistralė]]<br/>[[kelias]] | 38 |- | [[:d:Q732697|Q732697]] | [[National Theatre]] | [[teatro trupė]]<br/>[[organizacija]] | 38 |- | [[:d:Q990988|Q990988]] | [[Broumov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 38 |- | [[:d:Q10728124|Q10728124]] | [[ANO 2011]] | [[politinė partija]] | 37 |- | [[:d:Q1453427|Q1453427]] | [[Dievo Motinos parapinė bažnyčia prieš Tyną]] | [[bažnyčia]] | 37 |- | [[:d:Q1819381|Q1819381]] | [[Čekijos prezidentas]] | [[pareigybė]] | 37 |- | [[:d:Q383850|Q383850]] | [[Litovel]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q744598|Q744598]] | [[Hradčany]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]]<br/>[[miestas/miestelis]] | 37 |- | [[:d:Q999916|Q999916]] | [[Vysoké Mýto]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q1008696|Q1008696]] | [[Rožnov pod Radhoštěm]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[leidykla]] | 36 |- | [[:d:Q158584|Q158584]] | [[Duchcov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 36 |- | [[:d:Q753292|Q753292]] | [[Josefov]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]] | 36 |- | [[:d:Q871595|Q871595]] | [[Čekijos virtuvė]] | [[nacionalinė virtuvė]] | 36 |- | [[:d:Q894440|Q894440]] | [[Boskovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q900636|Q900636]] | [[Central and Eastern Europe]] | [[regionas]] | 36 |- | [[:d:Q1009095|Q1009095]] | [[Otrokovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q1013909|Q1013909]] | [[Slaný]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q157728|Q157728]] | [[Fichtelio kalnagūbris]] | [[žema kalnų grandinė]]<br/>[[kalnagūbris]]<br/>[[Mezoreljefas]] | 35 |- | [[:d:Q158272|Q158272]] | [[Žamberk]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q161513|Q161513]] | [[Tišnov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q341056|Q341056]] | [[Česká Třebová]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q374696|Q374696]] | [[defenestrations of Prague]] | [[įvykis]]<br/>[[mirties bausmė]] | 35 |- | [[:d:Q744016|Q744016]] | [[Konopiště Castle]] | [[pilis]] | 35 |- | [[:d:Q828099|Q828099]] | [[Pilietinė demokratijos partija]] | [[politinė partija]] | 35 |- | [[:d:Q63855|Q63855]] | [[Roudnice nad Labem]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q1008686|Q1008686]] | [[Ivančice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q149108|Q149108]] | [[Jablunkovas]] | [[miestas/miestelis]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]] | 34 |- | [[:d:Q158268|Q158268]] | [[Klášterec nad Ohří]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q2347172|Q2347172]] | [[Čekijos Respublikos parlamentas]] | [[parlamentas]]<br/>[[Dvejų rūmų parlamentas|Dviejų rūmų parlamentas]] | 34 |- | [[:d:Q327749|Q327749]] | [[Železná Ruda]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[pasienio miestas]] | 34 |- | [[:d:Q386988|Q386988]] | [[Říčany]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q662194|Q662194]] | [[Velké Bílovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 34 |- | [[:d:Q830418|Q830418]] | [[Jáchymov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]] | 34 |- | [[:d:Q842323|Q842323]] | [[Khalkhas]] | [[etninė grupė]] | 34 |- | [[:d:Q933480|Q933480]] | [[Luhačovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q936145|Q936145]] | [[Loket]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q20492|Q20492]] | [[Bechyně]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q1000060|Q1000060]] | [[Humpolec]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q1001639|Q1001639]] | [[Světlá nad Sázavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q1008750|Q1008750]] | [[Stříbro]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q149103|Q149103]] | [[Rumburk]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q152662|Q152662]] | [[Saint Andrew's Day]] | [[šventė]]<br/>[[Slavic holiday]]<br/>[[Christian holy day]]<br/>[[religious holiday]] | 33 |- | [[:d:Q152965|Q152965]] | [[Silesian German]] | [[natūralioji kalba]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]]<br/>[[tarmė]]<br/>[[germanų kalbos]] | 33 |- | [[:d:Q158274|Q158274]] | [[Kadaň]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q1853488|Q1853488]] | [[Smartwings]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[verslas]]<br/>[[įmonė]] | 33 |- | [[:d:Q3409229|Q3409229]] | [[Prime Minister of the Czech Republic]] | [[pareigybė]] | 33 |- | [[:d:Q392429|Q392429]] | [[Šternberkas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q443107|Q443107]] | [[Senoji naujoji sinagoga]] | [[sinagoga]] | 33 |- | [[:d:Q603975|Q603975]] | [[UEFA supertaurė 2013 m.]] | [[sporto sezonas]] | 33 |- | [[:d:Q666778|Q666778]] | [[Prague Uprising]] | [[Sukilimas]] | 33 |- | [[:d:Q740915|Q740915]] | [[Fulnek]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 33 |- | [[:d:Q761439|Q761439]] | [[Moravský Krumlov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q898468|Q898468]] | [[Brandýs nad Labem-Stará Boleslav]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[konurbacija]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q961325|Q961325]] | [[Holešov]] | [[mažas miestas]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q969482|Q969482]] | [[Strahov Monastery]] | [[Vienuolynas]]<br/>[[convent]]<br/>[[collegiate church]] | 33 |- | [[:d:Q978707|Q978707]] | [[Hořovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q987496|Q987496]] | [[Kralupy nad Vltavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q1000078|Q1000078]] | [[Moravská Třebová]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q1010144|Q1010144]] | [[Hluboká nad Vltavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 32 |- | [[:d:Q1015409|Q1015409]] | [[Bílovec]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 32 |- | [[:d:Q1021080|Q1021080]] | [[Lipník nad Bečvou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 32 |- | [[:d:Q1021621|Q1021621]] | [[Nelahozeves]] | [[Čekijos savivaldybė]] | 32 |- | [[:d:Q105198|Q105198]] | [[Veselí nad Moravou]] | [[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q118006|Q118006]] | [[list of World Heritage Sites in the Czech Republic]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 32 |- | [[:d:Q1329478|Q1329478]] | [[Čekijos technikos universitetas Prahoje]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q158242|Q158242]] | [[Adamov]] | [[miestas]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 32 |- | [[:d:Q246837|Q246837]] | [[Zákupy]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 32 |- | [[:d:Q593629|Q593629]] | [[Krupka]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 32 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] avh589u2q9ijcb3r7ew01c46xwsw02q 0 26613 7855793 7452240 2026-06-13T19:01:11Z EUPBR 191851 /* Logotipų kūrimas */ 7855793 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} [[Vaizdas:Expo-2010 Lietuvos logo.png|thumb|180px|[[Gediminas Lašas|Gedimino Lašo]] sukurtas logotipas]] [[Vaizdas:EuroBasket 2011 Lithuania.jpg|thumb|180px|[[Kęstutis Koira|Kęstučio Koiros]] sukurtas logotipas]] '''Logotipas''' (dažnai vadinamas '''logo''') – [[grafika|grafinis]] ženklas, kurį gali sudaryti: * Specialiai parinktu [[šriftas|šriftu]] parašytas pavadinimas ar [[santrumpa]] (pvz., [[Google]], [[CNN]]); * Pavadinimas ar santrumpa, sudaranti visumą su grafiniu elementu ar [[simbolis|simboliu]] (pvz., [[Vikipedija]], [[UPS]]); * Tik grafinis elementas arba simbolis be teksto ar santrumpos (pvz., [[Apple]] obuolys). Logotipo kūrimo esmė – įkūnyti [[kompanija (įmonė)|kompanijos]] dvasią, išskirti ją iš konkurentų tarpo, būti lengvai suvokiamu bei atpažįstamu bei lengvai pritaikomu visuose [[media]] kanaluose (nuo [[spauda|spaudos]] iki [[internetas|interneto]]). Logotipai neretai derinami su kompanijų šūkiais (pvz., [[Nike]] „Just do it“). Logotipas ir firminis stilius – sudėtinė kompanijos, produkto ar institucijos komunikacijos ir [[rinkodara|rinkodaros]] dalis. == Logotipų kūrimas == Logotipų kūrimui dažniausiai naudojamos programos: [[Adobe Illustrator]], [[Corel Draw]], [[Adobe PhotoShop]].{{faktas}} Techniškai geras yra [[vektorinė grafika|vektorinis]] (''.ai'', ''.eps'', ''[[SVG|.svg]]'', ''.cdr'' formatų) logotipas. [[Rastrinė grafika|Rastriniai (pikseliniai)]] logotipai dažniausiai būna skirti ne spaudai, o, pvz., talpinimui internete. <gallery> |[[AB Stumbras]] Vaizdas:Sanitas logo.jpg|[[Sanitas]] Vaizdas:Klaipėdos nafta logo.jpg|[[Klaipėdos nafta]] Sąjūdis logo.png|[[Sąjūdis]] </gallery><gallery> File:Logo NIKE.svg|[[NIKE]] Apple logo black.svg|[[Apple]] File:Caterpillar logo.svg|[[Caterpillar]] File:Sony logo.svg|[[Sony]] </gallery> == Nuorodos == * [http://brandsoftheworld.com/ Vektorinių logotipų bazė internete (anglų k.)] * [http://www.logoorange.com/logodesign-A.php Logotipų dizaino istorija 1 (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080703174227/http://logoorange.com/logodesign-A.php |date=2008-07-03 }} * [http://www.dinesh.com/History_of_Logos/Miscellaneous_Logos_-_Design_and_History/Nike_Logo_-_Design_and_History/ Logotipų dizaino istorija 2 (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081219034533/http://www.dinesh.com/History_of_Logos/Miscellaneous_Logos_-_Design_and_History/Nike_Logo_-_Design_and_History/ |date=2008-12-19 }} * [http://www.neatorama.com/2008/02/07/the-evolution-of-tech-companies-logos/ Garsių logotipų evoliucija (anglų k.)] {{grafika-stub}} [[Kategorija:Grafinis dizainas]] [[Kategorija:Rinkodara]] f4wjylpkv7o73xfhml9wfqm2qhv9xpa 0 29649 7855898 7850562 2026-06-13T22:25:30Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855898 wikitext text/x-wiki {{reikšmės|Bundas}} {{Infolentelė politinė partija | name = Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga<br>{{Nobold|{{smaller|{{Script|Hebr|אַלגעמײנער ייִדישער אַרבעטער־בונד אין ליטע, פּױלן און רוסלאַנד}}}}}} | logo = [[Vaizdas:Bund logo.svg|140px]] | colorcode = Red | native_name = | founded = {{start date|1897|10|07}}; [[Vilnius]] | dissolved = {{end date|1921|04|19}} | successor = | merged = [[Sovietų Sąjungos komunistų partija|Rusijos komunistų partija (bolševikų)]] (dauguma narių RSFSR)<br>[[Lietuvos komunistų partija]] (Lietuvoje) | ideology = Bundizmas<br>[[Socializmas]]<br>[[Žydų autonomizmas]]<ref>{{cite book|author-first=Walter |author-last=Laqueur |title=The History of Zionism From the French Revolution to the Establishment of the State of Israel |url=https://www.academia.edu/74156935/Walter_Laqueur_A_History_of_Zionism_From_the_French_Revolution_to_the_Establishment_of_the_State_of |year=2003 |publisher=Tauris Parke Paperbacks |isbn=978-1-86064-932-5 |page=465}}</ref><br> [[Antisionizmas]]<ref>{{cite book|author-first=Walter |author-last=Laqueur |title=The History of Zionism From the French Revolution to the Establishment of the State of Israel |url=https://www.academia.edu/74156935/Walter_Laqueur_A_History_of_Zionism_From_the_French_Revolution_to_the_Establishment_of_the_State_of |year=2003 |publisher=Tauris Parke Paperbacks |isbn=978-1-86064-932-5 |page=143, 298-299, 329}}</ref><br>[[Antiklerikalizmas]]<ref>{{cite book|author-first=Walter |author-last=Laqueur |title=The History of Zionism From the French Revolution to the Establishment of the State of Israel |url=https://www.academia.edu/74156935/Walter_Laqueur_A_History_of_Zionism_From_the_French_Revolution_to_the_Establishment_of_the_State_of |year=2003 |publisher=Tauris Parke Paperbacks |isbn=978-1-86064-932-5 |page=298}}</ref> | membership = 100 000<ref>{{Cite web |last=Wiener |first=Jon |date=May 13, 2026 |title=Democrats After the Voting Rights Act—Plus, Jewish Anti-Zionism |url=https://www.thenation.com/podcast/politics/sms-051326/ |access-date= |website=The Nation |language=en-US}}</ref> | position = [[Politinė kairė|Kairė]] | flag = [[Vaizdas:Socialist red flag.svg|150px|border]] | newspaper = ''Der Yiddisher Arbeyter'' }} [[Vaizdas:Bundposter1918.jpg|thumb|200px|Bundo plakatas]] '''Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga''' ({{yi|אַלגעמײנער ייִדישער אַרבעטער־בונד אין ליטע, פּױלן און רוסלאַנד|Algemeyner Yidisher Arbeter-bund in Lite, Poyln un Rusland}}), arba '''Bundas''' ({{yi|דער בונד|Der Bund}} < {{de|Bund}} – ‘sąjunga, federacija’), – [[sekuliarizmas|pasaulietinė]] [[Žydai|žydų]] [[socializmas|socialistų]] partija, 1897–1920 m. veikusi [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] (vėliau [[Pirmoji Lietuvos Respublika|Lietuvoje]], [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijoje]] ir [[Sovietų Rusija|Sovietų Rusijoje]]). 1898–1903 m. priklausė [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija]]i, tačiau pasitraukė po antrojo jos suvažiavimo. == Istorija == {{šaltiniai-dalis}} Įkurtas 1897 m. spalio 7–9 d. [[Vilnius|Vilniuje]] žydų socialdemokratų grupių suvažiavime, kuriame dalyvavo 13 delegatų, iš jų 8 buvo amatininkai. Vienijo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos miestų ir miestelių smulkiosios pramonės ir amatų dirbtuvių savininkus. Bundas savo struktūra ir tikslais padėjo pamatus slaptai t.v. Baltijos masonijos organizacijai. Prie Bundo įkūrimo prisidėjo ir į Vilnių iš Peterburgo dvejiems metams ištremtas socialdemokratinių pažiūrų politikas – Martovas – [[Julijus Martovas|Julijus Cederbaumas]], vėliau tapęs menševikų lyderiu. 1898 m. Bundo vadovai – švenčioniškis [[Arkadi Kremer|Arkadijus Kremeris]], D. Kacas ir A. Mutnikas, inicijavo [[Minskas|Minske]] [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos]] (RSDDP) I suvažiavimą, Bundas tapo autonomine RSDDP dalimi. Kovojo prieš šovinizmą, antisemitizmą, žydų teises varžančius įstatymus, vykdė nacionalinio išskirtinumo politiką. XX a. pradžioje, praėjus pogromų bangai, Bundo įtaka žydų bendruomenėje išaugo, kūrėsi savigynos būriai, kurių veiklą koordinavo Bundo veikėjai. Į partiją pradėjo stoti ir pasiturintys žydai, įsikūrė organizacijos Pietų Rusijoje. 1903 m. partija turėjo apie 30 000 narių, iš jų apie 5000 Vilniuje. RSDDP II suvažiavime jie pareikalavo pertvarkyti partiją nacionalinio federalizmo pagrindais. Kai šis prašymas nebuvo patenkintas, išstojo iš RSDDP, bendradarbiavo su sionistine partija Poalei Cion. Leido laikraščius „''Arbeiterštime''“ (Darbininkų laikas, leistas 1896–1905 m.), „''Idišer arbeter''“ (Žydų darbininkas, 1896–1904 m. leistas užsienyje), informacinį lapelį „''Последние известия''“ (Paskutinės žinios, 1901–1906 m.). 1904 m. apie 4500 Bundo veikėjų buvo suimta ir ištremta. Per 1905–1907 m. įvykius laikėsi [[Reformizmas|reformistinių]] pažiūrų, reikalavo priimti konstituciją, kuri Rusijos tautoms suteiktų nacionalines teises. 1906 m. RSDDP IV suvažiavime po suėmimų ir tremčių nusilpęs Bundas grįžo į šią partiją, nors [[Nacionalinė autonomija|nacionalinės autonomijos]] idėjų neatsisakė. 1912 m. RSDDP galutinai suskilus į [[bolševikai|bolševikus]] ir [[menševikai|menševikus]], liko reformizmo pozicijose. Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] rėmė [[Vasario revoliucija#Laikinoji vyriausybė|Laikinąją vyriausybę]]. Tuo metu partijoje buvo per 40 000 narių. Partijos lyderiai M. Lyberis ir [[Reinas Rafaelis Abramovičius|R. Abramovičius]] rėmė menševikus. Po bolševikinio spalio perversmo dalis bundininkų emigravo, didelė dalis sukairėjo, ypač [[Ukraina|Ukrainoje]], kur pilietinį karą lydėjo kruvini žydų pogromai. 1920 m. balandžio mėn. [[Maskva|Maskvoje]] vykusioje Rusijos Bundo XII konferencijoje buvo atsisakyta opozicijos komunistams, o 1921 m. kovo mėn. [[Minskas|Minske]] vykusioje XIII konferencijoje nutarė įsijungti į [[Rusijos komunistų partija|RKP]]. Su tuo nesutinkantys reformistai įkūrė ''Socialdemokratinį bundą'', kurį sunaikino čekistai. [[Lenkija|Lenkijoje]] ir Lietuvoje 1917 m. Bundas legalizavosi, dalyvavo rinkimuose, turėjo mažą įtaką savivaldybėse, ypač Lietuvoje. Kairioji lenkiškojo Bundo dalis 1923 m. įsijungė į ''Lenkijos komunistų partiją'', kuri netrukus buvo uždrausta. Bundas Lenkijoje legaliai veikė iki [[Įsiveržimas į Lenkiją|1939 m. fašistų ir komunistų invazijos]]. 1941 m. Lenkijos Bundo vadovai V. Alteris ir H. Erlichas Rusijoje buvo apkaltinti šnipinėjimu ir sušaudyti. Lenkijoje Bundą atgaivinti buvo bandoma po karo, tačiau 1948 m. jo, kaip ir kitų, komunistams nepaklususių partijų veikla buvo nutraukta. Pasitraukusi į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]] Bundo vadovybė (Rafaelis Abramovičius, L. Feineris, B. Goldšteinas, Marekas Edelmanas) [[Paryžius|Paryžiuje]] atkūrė RSDDP veiklą, padėjo kitiems partiečiams isitvirtinti. 1947 m. [[Briuselis|Briuselyje]] įvyko I pasaulinė Bundo konferencija, surinkusi po daugelį kraštų išsibarsčiusius žydų socialdemokratų likučius. Šiuolaikinis Bundas, veikiantis daugiausia [[JAV]], [[Australija|Australijoje]], [[Kanada|Kanadoje]] ir [[JK|Didžiojoje Britanijoje]], palaiko pasaulio žydų vienybės koncepciją, tačiau, pasak jų, atmeta ypatingos [[Izraelis|Izraelio]] reikšmės doktriną. Nuo 1951 m. Bundas yra [[Socialistų Internacionalas|SI]] narys. 1999 m. pirmininkas Benjaminas Nadelis. == Ideologija ir tikslai == Nuo pat įkūrimo Bundas laikėsi griežtai [[antisionizmas|antisionistinės]] pozicijos, veikloje vadovavosi ''doikayt'' principu: žydai turėtų puoselėti savo kultūrą ten, kur gyvena, ir nepalaikyti, Bundo požiūriu, [[antisemitizmas|antisemitinės]] idėjos, jog jie yra svetimšaliai savo gyvenamosiose šalyse.<ref>{{Cite journal |last=Katz |first=Alfred |date=1965 |title=Bund: The Jewish Socialist Labor Party |url=https://www.jstor.org/stable/25776615 |journal=The Polish Review |volume=10 |issue=3 |pages=67–74 |issn=0032-2970}}</ref> Bundo priešiškumas [[sionizmas|sionizmui]] buvo įvairiapusis: Vladimiras Medemas sionizmą laikė ne tik neįgyvendinama vizija, bet ir žydiškuoju [[buržuazija|buržuazinio]] nacionalizmo atitikmeniu bei [[proletariatas|proletarinės]] kovos priešingybe.<ref>{{Cite journal |last=Pinson |first=Koppel S. |date=1945 |title=Arkady Kremer, Vladimir Medem, and the Ideology of the Jewish "Bund" |url=https://www.jstor.org/stable/4615234 |journal=Jewish Social Studies |volume=7 |issue=3 |pages=233–264 |issn=0021-6704}}</ref> Bundas siekė panaikinti [[antisemitizmas|žydų diskriminaciją]] ir pertvarkyti Rusijos imperiją pagal [[federalizmas|federalizmo]] principus, tačiau nebuvo [[separatizmas|separatizmo]] šalininkas.<ref name="vle"/> [[Žydų autonomizmas|Žydų autonomizmo]], arba diasporos „nacionalizmo“, pagrindu laikyta kultūra, o ne valstybė ar teritorija. Tautinės autonomijos sampratą Bundas perėmė iš [[austromarksizmas|austromarksizmo]] judėjimo, dėl to dar labiau nutolo nuo [[bolševikai|bolševikų]] ir [[Vladimiras Leninas|V. Lenino]] pozicijų. Bundas rėmė [[jidiš]] kaip žydų tautinę kalbą, iš esmės priešinosi sionistų siekiams atgaivinti [[hebrajų kalba|hebrajų kalbą]].<ref name="Fishman">{{cite book|author-first=David E. |author-last=Fishman |author-link=David Fishman |title=The Rise of Modern Yiddish Culture |url=https://books.google.com/books?id=ZB_MCB1dL4EC&pg=PA49 |year=2005 |publisher=University of Pittsburgh Press |isbn=978-0-8229-4272-6 |page=49}}</ref><ref name="Enc">{{cite book|author-last1=Schreiber |author-first1=Mordecai |author-last2=Schiff |author-first2=Alvin I. |author-last3=Klenicki |author-first3=Leon |title=The Shengold Jewish Encyclopedia |url=https://books.google.com/books?id=DK5K72JymAEC&pg=PA56 |year=2003 |publisher=Schreiber Pub. |isbn=978-1-887563-77-2 |page=56}}</ref> Bundo nariai daugiausia buvo žydų amatininkai, darbininkai ir augančios žydų [[inteligentija|inteligentijos]] atstovai. Bundas vadovavo savarankiškam [[profesinė sąjunga|profesinių sąjungų]] judėjimui. Drauge su „[[Poalei Cion]]“ (Siono darbininkai) ir kitomis organizacijomis įkūrė savigynos būrius žydų bendruomenėms saugoti nuo [[pogromas|pogromų]] ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s. Per [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|Rusijos 1905–1907 m. revoliuciją]] Bundas vadovavo revoliuciniam judėjimui miestuose, kuriuose gyveno gausios žydų bendruomenės, ypač [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir [[Ukraina|Ukrainoje]]. Bundas jidiš kalbą laikė tapatybės ženklu. Siekdamas išsaugoti [[austromarksizmas#Tautinė kultūrinė autonomija|tautinę kultūrinę autonomiją]], Bundas gynė Lenkijos žydų teisę vartoti savo kalbą ir išlaikyti kultūrines institucijas vietovėse, kuriose jie sudarė didelę gyventojų dalį.<ref name=":2">{{Cite journal|last=Brumberg|first=Abraham|date=1999|title=Anniversaries in Conflict: On the Centenary of the Jewish Socialist Labor Bund|url=http://dx.doi.org/10.1353/jss.1999.0002|journal=Jewish Social Studies|volume=5|issue=3|pages=196–217|doi=10.1353/jss.1999.0002|s2cid=143856851|issn=1527-2028|url-access=subscription}}</ref> Bundo ideologijoje jidiš, priklausydama [[germanų kalbos|germanų kalboms]], padėjo išlaikyti europietišką tapatybę. Tuo metu XX a. pradžios [[Palestina (regionas)|Palestinoje]] vykdyta hebrajų kalbos įtvirtinimo politika neretai buvo lydima jidiš kalbos vartojimo ribojimų: uždrausti laikraščiai jidiš kalba, pasitaikydavo smurtinių išpuolių prieš ją vartojusius asmenis.<ref name=":2" /> Bundas aktyviai prisidėjo prie jidiš kalbos ir [[žydų literatūra|literatūros]] puoselėjimo. Nuo 1896 m. leido laikraštį ''Der Yiddisher Arbeyter'' („Žydų darbininkas“). Tai buvo pirmasis [[carinė Rusija|carinėje Rusijoje]] žydų socialdemokratų įsteigtas periodinis leidinys jidiš kalba.<ref>{{Cite journal |last=Brumberg |first=Abraham |date=1999 |title=Anniversaries in Conflict: On the Centenary of the Jewish Socialist Labor Bund |url=https://www.jstor.org/stable/4467559 |journal=Jewish Social Studies |volume=5 |issue=3 |pages=196–217 |issn=0021-6704}}</ref> == Veikla == [[Vaizdas:Bundist demonstration.jpg|thumb|right|220px|Bundo mitingas 1917 m.]] Bundas stiprino narių bendrystę. Jo ištakos siejamos su [[kovos kasos|kovos kasomis]] – žydų darbininkų įkurtais [[savišalpos kasa|savišalpos fondais]],<ref>{{cite web |url=https://www.derspekter.org/bundism-today-part-1-bundist-organizing-principles/ |title=Bundism Today, Part 1: Bundist Organizing Principles |website=Der Spekter |date=2025-03-27 |access-date=2026-05-30}}</ref> iš kurių buvo remiami streikuojantys darbininkai.<ref name=":3">{{Cite book |last=Brossat |first=Alain |title=Revolutionary Yiddishland: a history of Jewish radicalism |url=https://archive.org/details/revolutionaryyid0000bros |last2=Klingberg |first2=Sylvia |date=2017 |publisher=Verso |isbn=978-1-78478-607-6 |edition= |location=London New York |translator-last=Fernbach |translator-first=David}}</ref> 1888 m. [[Vilnius|Vilniuje]] pirmąsias tokias kasas įsteigė kojinių mezgėjos.<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/bundas/ |title=Bundas |website=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Kiti panašūs fondai buvo kuriami [[milicija (kariuomenė)|milicijai]] remti. Milicininkui susižeidus ir ilgesnį laiką negalint dirbti, Bundas organizuodavo savišalpos kasą, į kurią nariai reguliariai mokėdavo įnašus. Išsekus jo asmeninėms lėšoms, buvo padengiamos būtinos išlaidos.<ref name=":4">{{Cite book |last=Goldstein |first=Bernard |url=https://www.jstor.org/stable/j.ctt16314x4 |title=Twenty Years with the Jewish Labor Bund: A Memoir of Interwar Poland |last2=Zuckerman |first2=Marvin S. |date=2016 |publisher=Purdue University Press |isbn=978-1-55753-749-2}}</ref> Taip siekta stiprinti narių tarpusavio solidarumą. Bundas siekė kelti narių ir žydų [[proletariatas|darbininkų klasės]] sąmoningumą. 1903–1904 m. surengė 429 mitingus, 45 demonstracijas ir 41 streiką, išplatino 305 [[atsišaukimas|atsišaukimus]].<ref name=":3" /> 1910 m. Bundas įkūrė jaunimo organizaciją „Tsukunft“, kuri leido dienraštį „Yugnt veker“.<ref>{{Cite book |last=Crabapple |first=Molly |title=Here Where We Live Is Our Country |date=2026 |publisher=One World |isbn=978-0-593-22946-0 |edition= |location=New York, NY}}</ref> Bundistų judėjimo moterys aktyviai dalyvavo kovose už [[gimstamumas|gimstamumo]] kontrolę ir nemokamą vaikų priežiūrą, rengė paskaitas, platino literatūrą ir dalijosi patirtimi. === Lietuvoje === Bundas susikūrė Vilniuje ir tapo viena svarbiausių žydų [[socializmas|socialistinių]] organizacijų. Organizavo žydų darbininkus, skleidė socializmo idėjas, jidiš kultūrą ir žydų tautinę kultūrinę autonomiją.<ref name="vle"/> Po [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės]] dauguma Bundo narių perėjo į komunistinį judėjimą; 1921 m. balandžio 18–19 d. [[Kaunas|Kaune]] vykusioje konferencijoje Bundas buvo likviduotas, o jo nariai raginti stoti į [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partiją]].<ref>{{cite book|title=Очерки истории Коммунистическоǐ партии Литуй: 1920-1940|url=https://books.google.com/books?id=Ey4IAQAAMAAJ|year=1980|publisher=Mintis|page=45}}</ref> Antikomunistinė partijos mažuma atsisakė Bundo idėjų.<ref>{{cite book|author=Bernard K. Johnpoll|title=The politics of futility: the General Jewish Workers Bund of Poland, 1917-1943|url=https://books.google.com/books?id=sbSyAAAAIAAJ|year=1967|publisher=Cornell University Press|page=135}}</ref> Tarpukariu veikė Bundo [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] organizacija, išlikusi reikšminga politine ir kultūrine jėga iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].<ref>{{cite web |url=https://www.lituanistika.lt/content/69801 |title=The Bund in Vilna, 1918-1939 |website=Duomenų bazė Lituanistika |access-date=2026-05-30}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://www.idc.nl/faid.php?id=282 Bundo archyvas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050822090932/http://www.idc.nl/faid.php?id=282 |date=2005-08-22 }} (anglų, rusų k.) [[Kategorija:Partijos]] [[Kategorija:Socialdemokratų organizacijos]] 2j8v3hzh4sz9lko31o0lvh328wb1vr0 10 31565 7856208 7825535 2026-06-14T10:19:29Z Mindaur 114083 7856208 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai |l1data= 1551 |l1= mirė [[Barbora Radvilaitė]], [[LDK]] didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] žmona, [[Lenkija|Lenkijos]] karalienė.| |l2data= 1569 |l2= Žemaičių matininkas [[Jokūbas Laskauskas]] pirmą kartą paminėjo [[Telšiai|Telšių]] miesto vardą.| |l3data= 1926 |l3= Paryžiuje [[Tautų Sąjunga]] pasirašė Konvenciją, pagal kurią [[Klaipėdos kraštas]] perduotas Lietuvai.| |p1data= 1713 |p1= [[Rusijos carystė]]s sostinė perkelta iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Peterburgas|Peterburgą]].| |p2data= 1886 |p2= JAV vaistininkas [[Jonas Pembertonas]] gydymo tikslais sukūrė „[[Coca-Cola]]“ gėrimą. |p3data= 1902 |p3= [[Martinika|Martinikoje]] Montan Pelė ugnikalnio išsiveržimo metu buvo sugriautas [[Sent Pjeras|Sent Pjero]] miestas, kuriame žuvo daugiau nei 30 000 žmonių. Katastrofą išgyveno tik keletas miesto gyventojų.| |p4data= 1945 |p4= [[Pergalės Europoje diena]]: Berlyne pasirašytas galutinis [[Vokietijos kapituliacijos aktas]], užbaigęs [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Europoje. }} <noinclude> [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> on9l18bdzqxksimzj0atpnh2nn9lxq6 4 32038 7855921 7852823 2026-06-13T22:48:30Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855921 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas būtiniausių straipsnių apie '''kompozitorius''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P106 wd:Q36834; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 50 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Kompozitorius,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Kompozitorius ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Vaizdas:Joan Baez at The Egg (Albany, NY), March 2016 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joan Baez]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 101 |- | [[:d:Q12237722|Q12237722]] | [[Vaizdas:Layal Abboud - Plaza Palace Ceremony - Beirut - July 2015 - Lebanon 15 (Cropped).jpg|center|128px]] | [[Layal Abboud]] | | data-sort-value="1982" | 1982-05-15 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[fitting model]]<br/>[[policininkas]]<br/>[[humanitarinis darbuotojas]] | [[Libanas]] | 101 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Vaizdas:Abelard.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Abelaras]] | | data-sort-value="1079" | 1079 | data-sort-value="1142" | 1142-04-21 | [[teologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[logikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[vienuolis]] | [[Prancūzijos karalystė]] | 102 |- | [[:d:Q180453|Q180453]] | [[Vaizdas:Young-Dolly-Parton.jpg|center|128px]] | [[Dolly Parton]] | | data-sort-value="1946" | 1946-01-19 | | [[gitaristas]]<br/>[[kantri dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[multiinstrumentalistas]]<br/>[[kantri muzikantas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[instrumentalistas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 105 |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Vaizdas:Dario Fo, Italian playwright.jpg|center|128px]] | [[Dario Fo]] | teatro režisierius iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1926" | 1926-03-24 | data-sort-value="2016" | 2016-10-13 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[satirist]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>''[[:d:Q1020593|Q1020593]]''<br/>[[Nobel Prize winner]]<br/>[[Theaterintendant]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 109 |- | [[:d:Q3048|Q3048]] | [[Vaizdas:Charles Maurras, photo Studio Harcourt, 1937.jpg|center|128px]] | [[Charles Maurras]] | | data-sort-value="1868" | 1868-04-20 | data-sort-value="1952" | 1952-11-16 | [[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q25378|Q25378]] | [[Vaizdas:Ville Valo & Agents 9 3 2019 (1).jpg|center|128px]] | [[Ville Valo]] | | data-sort-value="1976" | 1976-11-22 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Suomija]] | 51 |- | [[:d:Q57577|Q57577]] | [[Vaizdas:Ramin Djawadi.jpg|center|128px]] | [[Ramin Djawadi]] | | data-sort-value="1974" | 1974-07-19 | | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Vokietija]] | 51 |- | [[:d:Q188482|Q188482]] | [[Vaizdas:RobinGibb.jpg|center|128px]] | [[Robin Gibb]] | | data-sort-value="1949" | 1949-12-22 | data-sort-value="2012" | 2012-05-20 | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q208205|Q208205]] | [[Vaizdas:Bill Evans (1961 publicity photo by Steve Schapiro).jpg|center|128px]] | [[Bill Evans]] | | data-sort-value="1929" | 1929-08-16 | data-sort-value="1980" | 1980-09-15 | [[jazz pianist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q212890|Q212890]] | [[Vaizdas:Dinis-P.jpg|center|128px]] | [[Denis I of Portugal]] | | data-sort-value="1261" | 1261-10-09 | data-sort-value="1325" | 1325-01-07 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[monarchas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Kingdom of Portugal]] | 51 |- | [[:d:Q216179|Q216179]] | [[Vaizdas:Bryan ferry VieillesCharrues2007.JPG|center|128px]] | [[Bryan Ferry]] | | data-sort-value="1945" | 1945-09-26 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q229139|Q229139]] | [[Vaizdas:Peggy Lee 1950.JPG|center|128px]] | [[Peggy Lee]] | | data-sort-value="1920" | 1920-05-26 | data-sort-value="2002" | 2002-01-21 | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[jazz singer]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q273334|Q273334]] | [[Vaizdas:Liguori.jpg|center|128px]] | [[Alphonsus Maria de Liguori]] | | data-sort-value="1696" | 1696-09-27 | data-sort-value="1787" | 1787-08-01 | [[kompozitorius]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Neapolio karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q313362|Q313362]] | [[Vaizdas:AlexandreDesplat-gros-plan.jpg|center|128px]] | [[Alexandre Desplat]] | | data-sort-value="1961" | 1961-08-23 | | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q317026|Q317026]] | [[Vaizdas:Thomas Mitchell in High Barbaree trailer.jpg|center|128px]] | [[Thomas Mitchell]] | | data-sort-value="1892" | 1892-07-11 | data-sort-value="1962" | 1962-12-17 | [[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[character actor]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q345494|Q345494]] | [[Vaizdas:RyuichiSakamotoJI4.jpg|center|128px]] | [[Ryuichi Sakamoto]] | | data-sort-value="1952" | 1952-01-17 | data-sort-value="2023" | 2023-03-28 | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Japonija]] | 51 |- | [[:d:Q6024866|Q6024866]] | [[Vaizdas:Indila - EBBA 2015.jpg|center|128px]] | [[Indila]] | | data-sort-value="1984" | 1984-06-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q16236223|Q16236223]] | [[Vaizdas:J-Hope at W Korea Breast Cancer Campaign, 15 October 2025.png|center|128px]] | [[J-Hope]] | | data-sort-value="1994" | 1994-02-18 | | [[reperis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Pietų Korėja]] | 51 |- | [[:d:Q18222476|Q18222476]] | [[Vaizdas:Sofia Carson 2022.jpg|center|128px]] | [[Sofia Carson]] | | data-sort-value="1993" | 1993-04-10 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q24962|Q24962]] | [[Vaizdas:Graham Chapman on SNL Newsbreaks (cropped).jpg|center|128px]] | [[Graham Chapman]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-08 | data-sort-value="1989" | 1989-10-04 | [[komikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q202319|Q202319]] | [[Vaizdas:Bill Haley (1974).jpg|center|128px]] | [[Bill Haley]] | | data-sort-value="1925" | 1925-07-06 | data-sort-value="1981" | 1981-02-09 | [[dainininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[yodeler]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q231484|Q231484]] | [[Vaizdas:Roberta Flack 1976.jpg|center|128px]] | [[Roberta Flack]] | amerikiečių dainininkė | data-sort-value="1937" | 1937-02-10 | data-sort-value="2025" | 2025-02-24 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q231713|Q231713]] | [[Vaizdas:Christina Grimmie 2011.jpg|center|128px]] | [[Christina Grimmie]] | | data-sort-value="1994" | 1994-03-12 | data-sort-value="2016" | 2016-06-10 | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[YouTuber]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q243639|Q243639]] | [[Vaizdas:Jason Derulo 2018.png|center|128px]] | [[Jason Derulo]] | | data-sort-value="1989" | 1989-09-21 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vokalistas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q288525|Q288525]] | [[Vaizdas:Birdy-2450.jpg|center|128px]] | [[Birdy]] | | data-sort-value="1996" | 1996-05-15 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q298139|Q298139]] | [[Vaizdas:Sezen Aksu (Minik Serçe) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sezen Aksu]] | | data-sort-value="1954" | 1954-07-13 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Turkija]] | 52 |- | [[:d:Q312311|Q312311]] | [[Vaizdas:Pedro III de Aragón.jpg|center|128px]] | [[Peter III of Aragon]] | | data-sort-value="1240" | 1240 | data-sort-value="1285" | 1285-11-11 | [[trubadūras]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[riteris]] | [[Crown of Aragon]] | 52 |- | [[:d:Q313537|Q313537]] | [[Vaizdas:Alan Silvestri 2009.jpg|center|128px]] | [[Alan Silvestri]] | amerikiečių kompozitorius ir dirigentas | data-sort-value="1950" | 1950-03-26 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q317397|Q317397]] | [[Vaizdas:Üzeyir Hacıbəyov (1946).jpg|center|128px]] | [[Uzeyir Hajibeyov]] | | data-sort-value="1885" | 1885-09-18 | data-sort-value="1948" | 1948-11-23 | [[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[etnomuzikologas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[folkloristas]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Azerbaidžano Demokratinė Respublika]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 52 |- | [[:d:Q370560|Q370560]] | [[Vaizdas:CrosbyDavid1983 (cropped).jpg|center|128px]] | [[David Crosby]] | | data-sort-value="1941" | 1941-08-14 | data-sort-value="2023" | 2023-01-18 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q450429|Q450429]] | [[Vaizdas:Grace Jones at Carriageworks (Vivid) - 1st June 2015 08.jpg|center|128px]] | [[Grace Jones]] | | data-sort-value="1948" | 1948-05-19 | | [[aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Jamaika]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q496491|Q496491]] | [[Vaizdas:Kim Soo-hyun in August 2024 - 2.png|center|128px]] | [[Kim Soo-hyun]] | | data-sort-value="1988" | 1988-02-16 | | [[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]] | [[Pietų Korėja]] | 52 |- | [[:d:Q6187642|Q6187642]] | [[Vaizdas:Jessie Buckley at the Toronto International Film Festival 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Jessie Buckley]] | | data-sort-value="1989" | 1989-12-28 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Airija]] | 52 |- | [[:d:Q1790|Q1790]] | [[Vaizdas:Kim Wilde 2021 (328).jpg|center|128px]] | [[Kim Wilde]] | | data-sort-value="1960" | 1960-11-18 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[sodininkas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[speaker]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q11901|Q11901]] | [[Vaizdas:Oliver Mark - Beck, Hamburg 2000.jpg|center|128px]] | [[Beck]] | | data-sort-value="1970" | 1970-07-08 | | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q155412|Q155412]] | [[Vaizdas:Toni Braxton 2013.jpg|center|128px]] | [[Toni Braxton]] | | data-sort-value="1967" | 1967-10-07<br/>1966-10-07 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q156815|Q156815]] | [[Vaizdas:Mohammed Rafi 2016 postcard of India crop-flip.jpg|center|128px]] | [[Mohammed Rafi]] | | data-sort-value="1924" | 1924-12-24 | data-sort-value="1980" | 1980-07-31 | [[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[playback singer]] | [[Britų Indija]]<br/>[[Indija]]<br/>[[Indijos dominija]] | 53 |- | [[:d:Q162629|Q162629]] | [[Vaizdas:Simon Cowell in December 2011.jpg|center|128px]] | [[Simon Cowell]] | | data-sort-value="1959" | 1959-10-07 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[talentų vadybininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[talent manager]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[artist and repertoire]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q188401|Q188401]] | [[Vaizdas:Emily Osment - Los Angeles Comic Con 2025.jpg|center|128px]] | [[Emily Osment]] | | data-sort-value="1992" | 1992-03-10 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[filmų dubliuotojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q190243|Q190243]] | [[Vaizdas:John Paul Jones - 2010.jpg|center|128px]] | [[John Paul Jones]] | | data-sort-value="1946" | 1946-01-03 | | [[boso gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q192094|Q192094]] | [[Vaizdas:Iron Maiden @ Bluesfest July 6 2010 (2).jpg|center|128px]] | [[Steve Harris]] | | data-sort-value="1956" | 1956-03-12 | | [[bosininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q213647|Q213647]] | [[Vaizdas:Barry White, Bestanddeelnr 927-0098 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Barry White]] | | data-sort-value="1944" | 1944-09-12 | data-sort-value="2003" | 2003-07-04 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q272203|Q272203]] | [[Vaizdas:Van-Morrison.jpg|center|128px]] | [[Van Morrison]] | | data-sort-value="1945" | 1945-08-31 | | [[gitaristas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q477461|Q477461]] | [[Vaizdas:Amr Diab With World Music Awards.jpg|center|128px]] | [[Amr Diab]] | | data-sort-value="1961" | 1961-10-11 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[muzikantas]] | [[Egiptas]] | 53 |- | [[:d:Q686301|Q686301]] | [[Vaizdas:TylerPerry-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Tyler Perry]] | | data-sort-value="1969" | 1969-09-13 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q2274|Q2274]] | [[Vaizdas:ChetBaker-StudioHarcourt-1955.png|center|128px]] | [[Chet Baker]] | | data-sort-value="1929" | 1929-12-23 | data-sort-value="1988" | 1988-05-13 | [[dainininkas]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q44414|Q44414]] | [[Vaizdas:Trey Parker by Gage Skidmore.jpg|center|128px]] | [[Trey Parker]] | | data-sort-value="1969" | 1969-10-19 | | [[scenaristas]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[animatorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q57619|Q57619]] | [[Vaizdas:Frank Wedekind.jpg|center|128px]] | [[Frank Wedekind]] | | data-sort-value="1864" | 1864-07-24 | data-sort-value="1918" | 1918-03-09 | [[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Prūsijos karalystė]] | 54 |- | [[:d:Q76906|Q76906]] | [[Vaizdas:Dieter Bohlen - 2019278200504 2019-10-05 Dieter Bohlen - 0214 - AK8I5492.jpg|center|128px]] | [[Dieter Bohlen]] | | data-sort-value="1954" | 1954-02-07 | | [[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Vokietija]] | 54 |- | [[:d:Q77177|Q77177]] | [[Vaizdas:Georges Enesco 1930.jpg|center|128px]] | [[Džordžė Enesku]] | | data-sort-value="1881" | 1881-08-19 | data-sort-value="1955" | 1955-05-04 | [[kompozitorius]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[valstybės veikėjas]] | [[Rumunija]]<br/>[[Prancūzija]] | 54 |- | [[:d:Q108912|Q108912]] | [[Vaizdas:The Doors (1971) (cropped).png|center|128px]] | [[Ray Manzarek]] | | data-sort-value="1939" | 1939-02-12 | data-sort-value="2013" | 2013-05-20 | [[režisierius]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q124890|Q124890]] | [[Vaizdas:RICHTER Sviatoslav (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sviatoslav Richter]] | | data-sort-value="1915" | 1915-03-07 | data-sort-value="1997" | 1997-08-01 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dailininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]] | 54 |- | [[:d:Q208797|Q208797]] | [[Vaizdas:Ornette Coleman.jpg|center|128px]] | [[Ornette Coleman]] | | data-sort-value="1930" | 1930-03-09 | data-sort-value="2015" | 2015-06-11 | [[kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q212762|Q212762]] | [[Vaizdas:Burt Bacharach 1972.JPG|center|128px]] | [[Burt Bacharach]] | | data-sort-value="1928" | 1928-05-12 | data-sort-value="2023" | 2023-02-08 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q216608|Q216608]] | [[Vaizdas:Geldof, Bob (IMF 2009).jpg|center|128px]] | [[Bob Geldof]] | | data-sort-value="1951" | 1951-10-05 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Airija]] | 54 |- | [[:d:Q313868|Q313868]] | [[Vaizdas:Fela Kuti record.jpg|center|128px]] | [[Fela Kuti]] | | data-sort-value="1938" | 1938-10-15 | data-sort-value="1997" | 1997-08-02 | [[saksofonininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Nigerija]] | 54 |- | [[:d:Q331155|Q331155]] | [[Vaizdas:Shruti Haasan at the special screening of the short film Devi (32).jpg|center|128px]] | [[Shruti Haasan]] | | data-sort-value="1986" | 1986-01-28 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Indija]] | 54 |- | [[:d:Q381477|Q381477]] | [[Vaizdas:Kamal at 61st FF (cropped).jpg|center|128px]] | [[Kamal Haasan]] | | data-sort-value="1954" | 1954-11-07 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[autorius]] | [[Indija]] | 54 |- | [[:d:Q690974|Q690974]] | [[Vaizdas:Brandy Norwood 2019.png|center|128px]] | [[Brandy Norwood]] | | data-sort-value="1979" | 1979-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[socialite]]<br/>[[child actor]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q713286|Q713286]] | [[Vaizdas:Mike dirnt 14.jpg|center|128px]] | [[Mike Dirnt]] | | data-sort-value="1972" | 1972-05-04 | | [[bosininkas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q26933|Q26933]] | [[Vaizdas:Pete Townshend 3.jpg|center|128px]] | [[Pete Townshend]] | | data-sort-value="1945" | 1945-05-19 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q105349|Q105349]] | [[Vaizdas:Oscar Peterson.jpg|center|128px]] | [[Oscar Peterson]] | | data-sort-value="1925" | 1925-08-15 | data-sort-value="2007" | 2007-12-23 | [[jazz pianist]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]] | [[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q107467|Q107467]] | [[Vaizdas:Anna-Maria Ravnopolska-Dean.JPG|center|128px]] | [[Anna-Maria Ravnopolska-Dean]] | | data-sort-value="1960" | 1960-08-03 | | [[kompozitorius]]<br/>[[arfininkas]] | [[Bulgarija]] | 55 |- | [[:d:Q108555|Q108555]] | [[Vaizdas:Giuseppe Tartini (Tartini House).jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Tartini]] | | data-sort-value="1692" | 1692-04-08 | data-sort-value="1770" | 1770-02-26 | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[muzikos pedagogas]] | [[Venecijos respublika]] | 55 |- | [[:d:Q115962|Q115962]] | [[Vaizdas:Whitesnake San Antonio 2015 6 (Cropped).jpg|center|128px]] | [[David Coverdale]] | | data-sort-value="1951" | 1951-09-22 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q140619|Q140619]] | [[Vaizdas:Nadia Boulanger 1925 colorized.jpg|center|128px]] | [[Nadia Boulanger]] | | data-sort-value="1887" | 1887-09-16 | data-sort-value="1979" | 1979-10-22 | [[pianistas]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[edukologas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[woman conductor]] | [[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q156322|Q156322]] | [[Vaizdas:Katie Melua-1050903.jpg|center|128px]] | [[Katie Melua]] | | data-sort-value="1984" | 1984-09-16 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Gruzija|Sakartvelas]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q192359|Q192359]] | [[Vaizdas:João Gilberto.jpg|center|128px]] | [[João Gilberto]] | | data-sort-value="1931" | 1931-06-10 | data-sort-value="2019" | 2019-07-06 | [[dainininkas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Brazilija]] | 55 |- | [[:d:Q193283|Q193283]] | [[Vaizdas:Manuel de Falla con bastón (cropped).jpg|center|128px]] | [[Manuel de Falla]] | | data-sort-value="1876" | 1876-11-23 | data-sort-value="1946" | 1946-11-14 | [[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Ispanija]] | 55 |- | [[:d:Q202733|Q202733]] | [[Vaizdas:Tony-Iommi 2009-06-11 Chicago photoby Adam-Bielawski.jpg|center|128px]] | [[Tony Iommi]] | | data-sort-value="1948" | 1948-02-19 | | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q216924|Q216924]] | [[Vaizdas:Glenn Gould 1.jpg|center|128px]] | [[Glenn Gould]] | | data-sort-value="1932" | 1932-09-25 | data-sort-value="1982" | 1982-10-04 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[klavesinininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[music publicist]] | [[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q240802|Q240802]] | [[Vaizdas:Richard Clayderman.jpg|center|128px]] | [[Richard Clayderman]] | | data-sort-value="1953" | 1953-12-28 | | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q272591|Q272591]] | [[Vaizdas:Daddy Yankee - The Kingdom (Official Q & A).png|center|128px]] | [[Daddy Yankee]] | | data-sort-value="1976" | 1976-02-03 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q298209|Q298209]] | [[Vaizdas:Willow Smith Black Shield Maiden 2024.png|center|128px]] | [[Willow Smith]] | | data-sort-value="2000" | 2000-10-31 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q351670|Q351670]] | [[Vaizdas:Komitas.jpg|center|128px]] | [[Komitas]] | | data-sort-value="1869" | 1869-09-26 | data-sort-value="1935" | 1935-10-22 | [[kompozitorius]]<br/>[[etnomuzikologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[chorvedys]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[vardapet]]<br/>[[folkloristas]] | [[Osmanų imperija]]<br/>[[Rusijos imperija]]<br/>[[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q21063940|Q21063940]] | [[Vaizdas:Airat Ichmouratov with the London Symphony Orchestra during the recording session of his Piano Concerto.jpg|center|128px]] | [[Ayrat İşmoratof]] | | data-sort-value="1973" | 1973-06-28 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[klarnetininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q3008|Q3008]] | [[Vaizdas:Mike Oldfield NOTP 2006.jpg|center|128px]] | [[Mike Oldfield]] | | data-sort-value="1953" | 1953-05-15 | | [[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[žaidimų dizaineris]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 56 |- | [[:d:Q192183|Q192183]] | [[Vaizdas:Ritchie Blackmore's Rainbow headlining the Stone Free 2017 Festival at the O2 (34994158240).jpg|center|128px]] | [[Ritchie Blackmore]] | | data-sort-value="1945" | 1945-04-14 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 56 |- | [[:d:Q232333|Q232333]] | [[Vaizdas:KarenBlackDIFFApr10.jpg|center|128px]] | [[Karen Black]] | | data-sort-value="1939" | 1939-07-01 | data-sort-value="2013" | 2013-08-08 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q367094|Q367094]] | [[Vaizdas:Andy Dick 2012 Shankbone 2.JPG|center|128px]] | [[Andy Dick]] | | data-sort-value="1965" | 1965-12-21 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[speaker]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q454200|Q454200]] | [[Vaizdas:Publicity photo young Jackie Gleason.jpg|center|128px]] | [[Jackie Gleason]] | | data-sort-value="1916" | 1916-02-26 | data-sort-value="1987" | 1987-06-24 | [[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q1239933|Q1239933]] | [[Vaizdas:Donald Glover TIFF 2015.jpg|center|128px]] | [[Donald Glover]] | | data-sort-value="1983" | 1983-09-25 | | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[estrados komikas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[komikas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q1387726|Q1387726]] | [[Vaizdas:Luis Fonsi 2015 (cropped).JPG|center|128px]] | [[Luis Fonsi]] | | data-sort-value="1978" | 1978-04-15 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q4042|Q4042]] | [[Vaizdas:CeeLo Green by Gage Skidmore.jpg|center|128px]] | [[CeeLo Green]] | | data-sort-value="1975" | 1975-05-30 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q39574|Q39574]] | [[Vaizdas:Candice Accola by Gage Skidmore 2.jpg|center|128px]] | [[Candice King]] | | data-sort-value="1987" | 1987-05-13 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q107933|Q107933]] | [[Vaizdas:Jim Belushi Unveils Belushi Performance Hall at MAC Motown 2015.jpg|center|128px]] | [[Jim Belushi]] | | data-sort-value="1954" | 1954-06-15 | | [[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Albanija]] | 57 |- | [[:d:Q167850|Q167850]] | [[Vaizdas:Zaz en avril 2011 avant son tour de chant au cirque royal de Bruxelles.jpg|center|128px]] | [[Zaz]] | | data-sort-value="1980" | 1980-05-01 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chansonnier]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 57 |- | [[:d:Q191088|Q191088]] | [[Vaizdas:Joe Jonas Raleigh 928 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joe Jonas]] | | data-sort-value="1989" | 1989-08-15 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q191408|Q191408]] | [[Vaizdas:Francis Poulenc and Wanda Landowska (cropped).jpg|center|128px]] | [[Francis Poulenc]] | | data-sort-value="1899" | 1899-01-07 | data-sort-value="1963" | 1963-01-30 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos kritikas]] | [[Prancūzija]] | 57 |- | [[:d:Q192133|Q192133]] | [[Vaizdas:Robert Johnson grave, Little Zion Missionary Baptist Church Mississippi.jpg|center|128px]] | [[Robert Johnson]] | | data-sort-value="1911" | 1911-05-08 | data-sort-value="1938" | 1938-08-16 | [[gitaristas]]<br/>[[blues singer]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bliuzo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q215026|Q215026]] | [[Vaizdas:Debbie Harry - IFFR 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Debbie Harry]] | | data-sort-value="1945" | 1945-07-01 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q215120|Q215120]] | [[Vaizdas:Coleporter.jpg|center|128px]] | [[Cole Porter]] | | data-sort-value="1891" | 1891-06-09 | data-sort-value="1964" | 1964-10-15 | [[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q223769|Q223769]] | [[Vaizdas:DMX.rapper (cropped).jpg|center|128px]] | [[DMX]] | | data-sort-value="1970" | 1970-12-18 | data-sort-value="2021" | 2021-04-09 | [[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q230451|Q230451]] | [[Vaizdas:Cher-Lloyd-2020Lostshoot (cropped).jpg|center|128px]] | [[Cher Lloyd]] | | data-sort-value="1993" | 1993-07-28 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 57 |- | [[:d:Q231942|Q231942]] | [[Vaizdas:NATALIE COLE.jpg|center|128px]] | [[Natalie Cole]] | | data-sort-value="1950" | 1950-02-06 | data-sort-value="2015" | 2015-12-31 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q295593|Q295593]] | [[Vaizdas:Lionel Barrymore.jpg|center|128px]] | [[Lionel Barrymore]] | | data-sort-value="1878" | 1878-04-28 | data-sort-value="1954" | 1954-11-15 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q20812953|Q20812953]] | [[Vaizdas:Мария Захарова (28-11-2024) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Maria Zakharova]] | | data-sort-value="1975" | 1975-12-24 | | [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[funkcionierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[propagandistas]]<br/>[[press agent]]<br/>[[valstybės tarnautojas]] | [[Rusija]] | 57 |- | [[:d:Q28826885|Q28826885]] | [[Vaizdas:Tayanna.jpg|center|128px]] | [[Tayanna]] | | data-sort-value="1984" | 1984-09-29 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]] | [[Ukraina]] | 57 |- | [[:d:Q28843759|Q28843759]] | [[Vaizdas:2023-11-16 Gala de los Latin Grammy, 27 (cropped)02.jpg|center|128px]] | [[Rosalía]] | | data-sort-value="1992" | 1992-09-25 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Ispanija]] | 57 |- | [[:d:Q28480|Q28480]] | [[Vaizdas:Max Brod v roce 1914.jpg|center|128px]] | [[Max Brod]] | | data-sort-value="1884" | 1884-05-27 | data-sort-value="1968" | 1968-12-20 | [[kalbininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[poetas teisininkas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[teatro kritikas]]<br/>[[oficialus]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[beamter]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Izraelis]]<br/>[[Cisleitanija]] | 58 |- | [[:d:Q38393|Q38393]] | [[Vaizdas:Asha Bhosle - still 47160 crop (cropped).jpg|center|128px]] | [[Asha Bhosle]] | | data-sort-value="1933" | 1933-09-08 | data-sort-value="2026" | 2026-04-12 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[playback singer]]<br/>[[muzikantas]] | [[Britų Indija]]<br/>[[Indija]] | 58 |- | [[:d:Q44570|Q44570]] | [[Vaizdas:John Lee Hooker two.jpg|center|128px]] | [[John Lee Hooker]] | | data-sort-value="1917" | 1917-08-22 | data-sort-value="2001" | 2001-06-21 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[bliuzo muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q57236|Q57236]] | [[Vaizdas:Bettina von Arnim portrait.jpg|center|128px]] | [[Bettina von Arnim]] | | data-sort-value="1785" | 1785-04-04 | data-sort-value="1859" | 1859-01-20 | [[rašytojas]]<br/>[[salonnière]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dainininkas]] | [[Free City of Frankfurt]] | 58 |- | [[:d:Q87567|Q87567]] | [[Vaizdas:Anton Rubinstein by J Ganz.png|center|128px]] | [[Anton Rubinstein]] | | data-sort-value="1829" | 1829-11-16 | data-sort-value="1894" | 1894-11-08 | [[classical composer]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Rusijos imperija]] | 58 |- | [[:d:Q105237|Q105237]] | [[Vaizdas:Meyerbeer d'après P. Petit b 1865.jpg|center|128px]] | [[Giacomo Meyerbeer]] | | data-sort-value="1791" | 1791-09-05 | data-sort-value="1864" | 1864-05-02 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[pianistas]] | [[Prūsijos karalystė]] | 58 |- | [[:d:Q111074|Q111074]] | [[Vaizdas:John-barry-2006.jpg|center|128px]] | [[John Barry]] | | data-sort-value="1933" | 1933-11-03 | data-sort-value="2011" | 2011-01-30 | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q125133|Q125133]] | [[Vaizdas:Victor-Jara-in-Helsinki-1969 (cropped)2.jpg|center|128px]] | [[Víctor Jara]] | | data-sort-value="1932" | 1932-09-28 | data-sort-value="1973" | 1973-09-16<br/>1973-09-14 | [[politikas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[cultural manager]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[Liedermacher]] | [[Čilė]] | 58 |- | [[:d:Q185928|Q185928]] | [[Vaizdas:Henry Mancini.jpg|center|128px]] | [[Henry Mancini]] | | data-sort-value="1924" | 1924-04-16 | data-sort-value="1994" | 1994-06-14 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[fleitininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q206439|Q206439]] | [[Vaizdas:Issac Hayes 1971 press photo.jpg|center|128px]] | [[Isaac Hayes]] | | data-sort-value="1942" | 1942-08-20 | data-sort-value="2008" | 2008-08-10 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q217787|Q217787]] | [[Vaizdas:CaroleKingHWOFDec2012.jpg|center|128px]] | [[Carole King]] | Amerikiečių dainininkė | data-sort-value="1942" | 1942-02-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[Liedermacher]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q237324|Q237324]] | [[Vaizdas:Lisa Marie Presley at car race (cropped).jpg|center|128px]] | [[Lisa Marie Presley]] | | data-sort-value="1968" | 1968-02-01 | data-sort-value="2023" | 2023-01-12 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q319578|Q319578]] | [[Vaizdas:Sri-Chinmoy-meditate-2.jpg|center|128px]] | [[Chinmoy Kumar Ghose]] | | data-sort-value="1931" | 1931-08-27 | data-sort-value="2007" | 2007-10-11 | [[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[sunkumų kilnotojas]]<br/>[[humanitarinis darbuotojas]]<br/>[[spiritual teacher]]<br/>[[Guru]]<br/>[[ultramaratonininkas]]<br/>[[fleita]]<br/>[[kompozitorius]] | [[French India]]<br/>[[Britų Indija]] | 58 |- | [[:d:Q16185856|Q16185856]] | [[Vaizdas:Bebe Rexha - Untold 2023 - 53113724212 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Bebe Rexha]] | | data-sort-value="1989" | 1989-08-30 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q21573827|Q21573827]] | [[Vaizdas:M1 Music Awards 2019 166 Юлія Саніна.jpg|center|128px]] | [[Julia Sanina]] | | data-sort-value="1990" | 1990-10-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Ukraina]] | 58 |- | [[:d:Q18821|Q18821]] | [[Vaizdas:Wolfram47.jpg|center|128px]] | [[Wolfram von Eschenbach]] | | data-sort-value="1170" | 1170 | data-sort-value="1220" | 1220 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[minezingeris]]<br/>[[riteris]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Šventoji Romos imperija]] | 59 |- | [[:d:Q47284|Q47284]] | [[Vaizdas:Rodriguez, Robert (2007).jpg|center|128px]] | [[Robert Rodriguez]] | | data-sort-value="1968" | 1968-06-20 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[visual effects supervisor]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vyriausiasis filmo dailininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kameros operatorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q105875|Q105875]] | [[Vaizdas:Herbie Hancock.jpg|center|128px]] | [[Herbie Hancock]] | | data-sort-value="1940" | 1940-04-12 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q108597|Q108597]] | [[Vaizdas:DaveBrubeckbyPabloSecca2.png|center|128px]] | [[Dave Brubeck]] | | data-sort-value="1920" | 1920-12-06 | data-sort-value="2012" | 2012-12-05 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q192114|Q192114]] | [[Vaizdas:Jon2 sunflower 2007.JPG|center|128px]] | [[Jon Lord]] | | data-sort-value="1941" | 1941-06-09 | data-sort-value="2012" | 2012-07-16 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[electronic organ]]<br/>[[autorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q210741|Q210741]] | [[Vaizdas:Eric Idle 2014.jpg|center|128px]] | [[Eric Idle]] | | data-sort-value="1943" | 1943-03-29 | | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q216563|Q216563]] | [[Vaizdas:Paul Anka 1995.jpg|center|128px]] | [[Paul Anka]] | | data-sort-value="1941" | 1941-07-30 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kanada]] | 59 |- | [[:d:Q220707|Q220707]] | [[Vaizdas:Muddy Waters.jpg|center|128px]] | [[Muddy Waters]] | | data-sort-value="1913" | 1913-04-04 | data-sort-value="1983" | 1983-04-30 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bliuzo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q324998|Q324998]] | [[Vaizdas:Pierre-Jean de Béranger 1847.jpg|center|128px]] | [[Pjeras de Beranžė]] | Prancūzijos politikas | data-sort-value="1780" | 1780-08-19 | data-sort-value="1857" | 1857-07-16 | [[chansonnier]]<br/>[[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[musicographer]] | [[Prancūzija]] | 59 |- | [[:d:Q76738|Q76738]] | [[Vaizdas:Athanasius Kircher.jpg|center|128px]] | [[Athanasius Kircher]] | | data-sort-value="1602" | 1602-05-02 | data-sort-value="1680" | 1680-11-27<br/>1680-11-28 | [[kalbininkas]]<br/>[[matematikas]]<br/>[[egiptologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[mokslininkas universalas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[astronomas]]<br/>[[biologas]]<br/>[[archeologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[geologas]]<br/>[[vulkanologas]]<br/>[[muziejininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[gamtininkas]]<br/>[[orientalistas]]<br/>[[Catholic theologian]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[regular priest]] | [[Šventoji Romos imperija]] | 60 |- | [[:d:Q106662|Q106662]] | [[Vaizdas:John lydon live 27 10 2013 photo 13.JPG|center|128px]] | [[John Lydon]] | | data-sort-value="1956" | 1956-01-31 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Airija]] | 60 |- | [[:d:Q229613|Q229613]] | [[Vaizdas:Carlos gardel en su casa 1933.jpg|center|128px]] | [[Carlos Gardel]] | | data-sort-value="1890" | 1890-12-11 | data-sort-value="1935" | 1935-06-24 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Argentina]]<br/>[[Urugvajus]]<br/>[[Prancūzija]] | 60 |- | [[:d:Q294531|Q294531]] | [[Vaizdas:Neil Diamond 2.jpg|center|128px]] | [[Neil Diamond]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-24 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 60 |- | [[:d:Q1060796|Q1060796]] | [[Vaizdas:Portrait of John, Duke of Braganza c. 1630 (The Royal Castle in Warsaw).png|center|128px]] | [[John IV of Portugal]] | | data-sort-value="1604" | 1604-03-19 | data-sort-value="1656" | 1656-11-06 | [[kompozitorius]]<br/>[[sovereign]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]] | 60 |- | [[:d:Q3058202|Q3058202]] | [[Vaizdas:P Ramlee Dunia Film 15 May 1954 p20.jpg|center|128px]] | [[P. Ramleep]] | | data-sort-value="1929" | 1929-03-22 | data-sort-value="1973" | 1973-05-29 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Malaizija]] | 60 |- | [[:d:Q15001|Q15001]] | [[Vaizdas:Ivan Nikolayevich Kramskoi - Portrait of Alexander Sergeyevich Griboyedov, 1873.jpg|center|128px]] | [[Alexander Griboyedov]] | | data-sort-value="1795" | 1795-01-04 | data-sort-value="1829" | 1829-01-30 | [[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dvikovininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Rusijos imperija]] | 61 |- | [[:d:Q105487|Q105487]] | [[Vaizdas:Identite-MauriceJarre-1950-Sacem.png|center|128px]] | [[Maurice Jarre]] | | data-sort-value="1924" | 1924-09-13 | data-sort-value="2009" | 2009-03-28 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Prancūzija]] | 61 |- | [[:d:Q179682|Q179682]] | [[Vaizdas:Björn Ulvaeus 2023 (53338026438) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Björn Ulvaeus]] | | data-sort-value="1945" | 1945-04-25 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 61 |- | [[:d:Q185147|Q185147]] | [[Vaizdas:Gary Moore 2005.05.21 004.jpg|center|128px]] | [[Gary Moore]] | | data-sort-value="1952" | 1952-04-04 | data-sort-value="2011" | 2011-02-06 | [[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q187832|Q187832]] | [[Vaizdas:Mandy Moore at SXSW 2018 (25904503147) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Mandy Moore]] | | data-sort-value="1984" | 1984-04-10 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[mados dizaineris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[video game actor]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 61 |- | [[:d:Q192474|Q192474]] | [[Vaizdas:Jeff Beck.jpg|center|128px]] | [[Jeff Beck]] | | data-sort-value="1944" | 1944-06-24 | data-sort-value="2023" | 2023-01-10 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q202246|Q202246]] | [[Vaizdas:Morrissey crop tie.jpg|center|128px]] | [[Morrissey]] | | data-sort-value="1959" | 1959-05-22 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q262314|Q262314]] | [[Vaizdas:Chris Rea 01 AB.jpg|center|128px]] | [[Chris Rea]] | | data-sort-value="1951" | 1951-03-04 | data-sort-value="2025" | 2025-12-22 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q317126|Q317126]] | [[Vaizdas:Oscar Pereira da Silva - Retrato de Anchieta, Acervo do Museu Paulista da USP.jpg|center|128px]] | [[Joseph of Anchieta]] | | data-sort-value="1534" | 1534-03-19 | data-sort-value="1597" | 1597-06-09 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[misionierius]]<br/>[[Catholic theologian]] | [[Ispanija]] | 61 |- | [[:d:Q18388296|Q18388296]] | [[Vaizdas:V at W Korea Breast Cancer Campaign, 15 October 2025.png|center|128px]] | [[V]] | | data-sort-value="1995" | 1995-12-30 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Pietų Korėja]] | 61 |- | [[:d:Q110462|Q110462]] | [[Vaizdas:Julie Delpy (2019).jpg|center|128px]] | [[Julie Delpy]] | | data-sort-value="1969" | 1969-12-21 | | [[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q151976|Q151976]] | [[Vaizdas:Mikis Theodorakis Fabrik 070004.jpg|center|128px]] | [[Mikis Theodorakis]] | kino kompozitorius, Graikija | data-sort-value="1925" | 1925-07-29 | data-sort-value="2021" | 2021-09-02 | [[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Graikija]] | 62 |- | [[:d:Q204005|Q204005]] | [[Vaizdas:Debby Ryan 2, 2012.jpg|center|128px]] | [[Debby Ryan]] | | data-sort-value="1993" | 1993-05-13 | | [[dainininkas]]<br/>[[child actor]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[pop dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q214582|Q214582]] | [[Vaizdas:Benny Andersson 2012-09-24 001 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Benny Andersson]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-16 | | [[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[executive producer]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 62 |- | [[:d:Q228904|Q228904]] | [[Vaizdas:Studio publicity Hattie McDaniel.jpg|center|128px]] | [[Hattie McDaniel]] | | data-sort-value="1893" | 1893-06-10 | data-sort-value="1952" | 1952-10-26 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[fundraiser]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q262399|Q262399]] | [[Vaizdas:Les Paul, ca. Jan. 1947 (William P. Gottlieb 07001).jpg|center|128px]] | [[Les Paul]] | | data-sort-value="1915" | 1915-06-09 | data-sort-value="2009" | 2009-08-12<br/>2009-08-13<br/>2009-08-11 | [[gitaristas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[musical instrument maker]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q272012|Q272012]] | [[Vaizdas:Eddie Van Halen at the New Haven Coliseum.jpg|center|128px]] | [[Eddie Van Halen]] | | data-sort-value="1955" | 1955-01-26 | data-sort-value="2020" | 2020-10-06 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Nyderlandai]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q2938630|Q2938630]] | [[Vaizdas:LMFAO, 2011.jpg|center|128px]] | [[Redfoo]] | | data-sort-value="1975" | 1975-09-03 | | [[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[tenisininkas]]<br/>[[investuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q4061|Q4061]] | [[Vaizdas:Woody Guthrie.jpg|center|128px]] | [[Woody Guthrie]] | | data-sort-value="1912" | 1912-07-14 | data-sort-value="1967" | 1967-10-03 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[profsąjungos aktyvistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q16473|Q16473]] | [[Vaizdas:Steve Martin by David Shankbone.jpg|center|128px]] | [[Steve Martin]] | | data-sort-value="1945" | 1945-08-14 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q185465|Q185465]] | [[Vaizdas:Paula Abdul (53384817755) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Paula Abdul]] | | data-sort-value="1962" | 1962-06-19 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[baleto šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos žurnalistas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[video game actor]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q189415|Q189415]] | [[Vaizdas:25th Laureus World Sports Awards - Red Carpet - Andy García - 240422 184838-2 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Andy Garcia]] | | data-sort-value="1956" | 1956-04-12 | | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kuba]] | 63 |- | [[:d:Q194187|Q194187]] | [[Vaizdas:Sade Adu 1 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sade Adu]] | | data-sort-value="1959" | 1959-01-16 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 63 |- | [[:d:Q200768|Q200768]] | [[Vaizdas:Dennis Quaid 2020 by Glenn Francis.jpg|center|128px]] | [[Dennis Quaid]] | | data-sort-value="1954" | 1954-04-09 | | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[executive producer]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q202735|Q202735]] | [[Vaizdas:Billy Bob Thornton 2017 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Billy Bob Thornton]] | | data-sort-value="1955" | 1955-08-04 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q242454|Q242454]] | [[Vaizdas:Земфира на выступлении 1 апреля 2016 года в Олимпийском.jpg|center|128px]] | [[Zemfira]] | | data-sort-value="1976" | 1976-08-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Rusija]] | 63 |- | [[:d:Q313013|Q313013]] | [[Vaizdas:Brian Wilson of the Beach Boys in West Los Angeles 1990 photographed by Ithaka Darin Pappas.jpg|center|128px]] | [[Brian Wilson]] | | data-sort-value="1942" | 1942-06-20 | data-sort-value="2025" | 2025-06-11 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[boso gitaristas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[music executive]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[klavišininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q488353|Q488353]] | [[Vaizdas:Natalie Imbruglia 2011.jpg|center|128px]] | [[Natalie Imbruglia]] | | data-sort-value="1975" | 1975-02-04 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Australija]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 63 |- | [[:d:Q105460|Q105460]] | [[Vaizdas:John Denver 1975.JPG|center|128px]] | [[John Denver]] | | data-sort-value="1943" | 1943-12-31 | data-sort-value="1997" | 1997-10-12 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 64 |- | [[:d:Q151608|Q151608]] | [[Vaizdas:Claudio Abbado Senato.jpg|center|128px]] | [[Claudio Abbado]] | | data-sort-value="1933" | 1933-06-26 | data-sort-value="2014" | 2014-01-20 | [[dirigentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q193744|Q193744]] | [[Vaizdas:Tori Amos 12 01 2017 -35 (25495988058).jpg|center|128px]] | [[Tori Amos]] | | data-sort-value="1963" | 1963-08-22 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[klavesinininkas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 64 |- | [[:d:Q208537|Q208537]] | [[Vaizdas:Pablocasals (cropped 3x4).jpg|center|128px]] | [[Pablas Kazalsas]] | | data-sort-value="1876" | 1876-12-29 | data-sort-value="1973" | 1973-10-22 | [[violončelininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[docentas]] | [[Ispanija]] | 64 |- | [[:d:Q361642|Q361642]] | [[Vaizdas:Marek Grechuta.jpg|center|128px]] | [[Marek Grechuta]] | | data-sort-value="1945" | 1945-12-10 | data-sort-value="2006" | 2006-10-09 | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Lenkija]] | 64 |- | [[:d:Q46755|Q46755]] | [[Vaizdas:Benny Goodman 1942.jpg|center|128px]] | [[Benny Goodman]] | | data-sort-value="1909" | 1909-05-30 | data-sort-value="1986" | 1986-06-13 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[klarnetininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[orchestra leader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q48987|Q48987]] | [[Vaizdas:Jonathan Demme May 2015.jpg|center|128px]] | [[Jonathan Demme]] | | data-sort-value="1944" | 1944-02-22 | data-sort-value="2017" | 2017-04-26 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dokumentinių filmų kūrėjas]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenaristas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q194045|Q194045]] | [[Vaizdas:Steven Tyler by Gage Skidmore 3.jpg|center|128px]] | [[Steven Tyler]] | | data-sort-value="1948" | 1948-03-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[roko muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q2748803|Q2748803]] | [[Vaizdas:Iggy Azalea August 2015.jpg|center|128px]] | [[Iggy Azalea]] | | data-sort-value="1990" | 1990-06-07 | | [[reperis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Australija]] | 65 |- | [[:d:Q44122|Q44122]] | [[Vaizdas:DjangoReinhardt-1939-Harcourt.png|center|128px]] | [[Django Reinhardt]] | | data-sort-value="1910" | 1910-01-23 | data-sort-value="1953" | 1953-05-16 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]] | [[Prancūzija]] | 66 |- | [[:d:Q49575|Q49575]] | [[Vaizdas:Portrait of Dizzy Gillespie, Famous Door, New York, N.Y., ca. June 1946 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Dizzy Gillespie]] | | data-sort-value="1917" | 1917-10-21 | data-sort-value="1993" | 1993-01-06 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 66 |- | [[:d:Q108560|Q108560]] | [[Vaizdas:AR Rahman At The ‘Marvel Anthem’ Launch.jpg|center|128px]] | [[A. R. Rahman]] | | data-sort-value="1966" | 1966-01-06 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[multiinstrumentalistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Indija]] | 66 |- | [[:d:Q185040|Q185040]] | [[Vaizdas:Милий Балакирев.jpg|center|128px]] | [[Mily Balakirev]] | | data-sort-value="1836" | 1836-12-21 | data-sort-value="1910" | 1910-05-16 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[edukologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos pedagogas]] | [[Rusijos imperija]] | 66 |- | [[:d:Q298838|Q298838]] | [[Vaizdas:Billy Connolly Festival Cine Sidney.jpg|center|128px]] | [[Bilis Konolis]] | | data-sort-value="1942" | 1942-11-24 | | [[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[estrados komikas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 66 |- | [[:d:Q11885|Q11885]] | [[Vaizdas:Axl Rose 2018 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Axl Rose]] | | data-sort-value="1962" | 1962-02-06 | | [[vokalistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 67 |- | [[:d:Q106001|Q106001]] | [[Vaizdas:Maurice Chevalier 1959.JPG|center|128px]] | [[Maurice Chevalier]] | | data-sort-value="1888" | 1888-09-12 | data-sort-value="1972" | 1972-01-01 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[chansonnier]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[karys]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 67 |- | [[:d:Q153300|Q153300]] | [[Vaizdas:Paco de Lucia 1.jpg|center|128px]] | [[Paco de Lucía]] | | data-sort-value="1947" | 1947-12-21 | data-sort-value="2014" | 2014-02-25 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[klasikinis gitaristas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[recording artist]] | [[Ispanija]] | 67 |- | [[:d:Q201908|Q201908]] | [[Vaizdas:Anni-Frid Lyngstad May 6, 2013.jpg|center|128px]] | [[Anni-Frid Lyngstad]] | | data-sort-value="1945" | 1945-11-15 | | [[schlager singer]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[disco singer]]<br/>[[dansband singer]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 67 |- | [[:d:Q216582|Q216582]] | [[Vaizdas:Emilio Sommariva (1883 - 1956) Ritratto di Filippo Tommaso Marinetti, intellettuale futurista (1913).jpg|center|128px]] | [[Filippo Tommaso Marinetti]] | Italų ideologas, poetas, redaktorius ir futuristų judėjimo įkūrėjas | data-sort-value="1876" | 1876-12-22 | data-sort-value="1944" | 1944-12-02 | [[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[dizaineris]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 67 |- | [[:d:Q13003|Q13003]] | [[Vaizdas:Arturo Toscanini c1930.jpg|center|128px]] | [[Arturo Toscanini]] | | data-sort-value="1867" | 1867-03-25 | data-sort-value="1957" | 1957-01-16 | [[muzikantas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q2756349|Q2756349]] | [[Vaizdas:Liam Payne for UNICEF 2023.png|center|128px]] | [[Liam Payne]] | britų dainininkas (1993–2024) | data-sort-value="1993" | 1993-08-29 | data-sort-value="2024" | 2024-10-16 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 68 |- | [[:d:Q151231|Q151231]] | [[Vaizdas:Annie Lennox March 2023.jpg|center|128px]] | [[Annie Lennox]] | | data-sort-value="1954" | 1954-12-25 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[music video director]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[HIV/AIDS activist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 69 |- | [[:d:Q309926|Q309926]] | [[Vaizdas:Lemmy-02.jpg|center|128px]] | [[Lemmy]] | | data-sort-value="1945" | 1945-12-24 | data-sort-value="2015" | 2015-12-28 | [[roko muzikantas]]<br/>[[boso gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 69 |- | [[:d:Q193509|Q193509]] | [[Vaizdas:The Pretty Reckless Rockfest 2017 2.jpg|center|128px]] | [[Taylor Momsen]] | | data-sort-value="1993" | 1993-07-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 70 |- | [[:d:Q312829|Q312829]] | [[Vaizdas:SamuelErewhonButler.jpg|center|128px]] | [[Samjuelis Batleris]] | | data-sort-value="1835" | 1835-12-04 | data-sort-value="1902" | 1902-06-18 | [[rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[eruditas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė]] | 70 |- | [[:d:Q57258|Q57258]] | [[Vaizdas:16 obljetnica vojnoredarstvene operacije Oluja Ivo Josipovic 04082011 c 876.jpg|center|128px]] | [[Ivo Josipović]] | | data-sort-value="1957" | 1957-08-28 | | [[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Kroatija]] | 71 |- | [[:d:Q128746|Q128746]] | [[Vaizdas:Irving Berlin (1907 portrait, NPG.93.388.3 - crop).jpg|center|128px]] | [[Irving Berlin]] | | data-sort-value="1888" | 1888-05-11 | data-sort-value="1989" | 1989-09-22 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[miuziklų kompozitorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Rusijos imperija]] | 71 |- | [[:d:Q207660|Q207660]] | [[Vaizdas:Rouget de Lisle1.JPG|center|128px]] | [[Claude Joseph Rouget de Lisle]] | | data-sort-value="1760" | 1760-05-10 | data-sort-value="1836" | 1836-06-26 | [[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[inžinierius]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[karininkas]] | [[Prancūzija]] | 72 |- | [[:d:Q219631|Q219631]] | [[Vaizdas:AdamLevine2011.jpg|center|128px]] | [[Adam Levine]] | | data-sort-value="1979" | 1979-03-18 | | [[aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 72 |- | [[:d:Q51513|Q51513]] | [[Vaizdas:Hofmannsthal 1893.jpg|center|128px]] | [[Hugo von Hofmannsthal]] | | data-sort-value="1874" | 1874-02-01 | data-sort-value="1929" | 1929-07-15 | [[romanistas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[filologas]] | [[Austrija]]<br/>[[Cisleitanija]]<br/>[[Vokietija]] | 73 |- | [[:d:Q55215|Q55215]] | [[Vaizdas:MKr386800 Alejandro González Iñárritu (Amores Perros, Cannes 2025).jpg|center|128px]] | [[Alejandro González Iñárritu]] | | data-sort-value="1963" | 1963-08-15 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[režisierius]] | [[Meksika]]<br/>[[Ispanija]] | 73 |- | [[:d:Q183074|Q183074]] | [[Vaizdas:Sor Juana Inés de la Cruz, 1732 - Fray Miguel de Herrera.jpg|center|128px]] | [[Juana Inés de la Cruz]] | | data-sort-value="1651" | 1651-11-12 | data-sort-value="1695" | 1695-04-17 | [[poetas]]<br/>[[sesuo]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[matematikas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[cloistered nun]]<br/>[[vienuolė]] | [[Ispanijos imperija]]<br/>[[Meksika]]<br/>[[Naujoji Ispanija]] | 73 |- | [[:d:Q185151|Q185151]] | [[Vaizdas:Ronnie-James-Dio Heaven-N-Hell 2009-06-11 Chicago Photoby Adam-Bielawski.jpg|center|128px]] | [[Ronnie James Dio]] | | data-sort-value="1942" | 1942-07-10 | data-sort-value="2010" | 2010-05-16 | [[heavy metal singer]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 73 |- | [[:d:Q201656|Q201656]] | [[Vaizdas:Nick Jonas Cannes 2019 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Nick Jonas]] | | data-sort-value="1992" | 1992-09-16 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pop musician]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 73 |- | [[:d:Q1545|Q1545]] | [[Vaizdas:CyndiLauper2022.jpg|center|128px]] | [[Cyndi Lauper]] | | data-sort-value="1953" | 1953-06-22 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q151500|Q151500]] | [[Vaizdas:Sultan Abdulaziz.jpg|center|128px]] | [[Abdülaziz]] | | data-sort-value="1830" | 1830-02-08 | data-sort-value="1876" | 1876-06-04 | [[ruler]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[sultonas]] | [[Osmanų imperija]] | 74 |- | [[:d:Q205721|Q205721]] | [[Vaizdas:Joni Mitchell 2021 Kennedy Center Honors (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joni Mitchell]] | | data-sort-value="1943" | 1943-11-07 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Kanada]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q1275768|Q1275768]] | [[Vaizdas:Fred Rogers and Neighborhood Trolley.jpg|center|128px]] | [[Fred Rogers]] | | data-sort-value="1928" | 1928-03-20 | data-sort-value="2003" | 2003-02-27 | [[dvasininkas]]<br/>[[lėlių teatro aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[auklėtojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[teologas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[Fernsehschaffender]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q16472|Q16472]] | [[Vaizdas:Robert Mitchum 1949 (no signature).jpg|center|128px]] | [[Robert Mitchum]] | | data-sort-value="1917" | 1917-08-06 | data-sort-value="1997" | 1997-07-01 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[poetas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 75 |- | [[:d:Q214959|Q214959]] | [[Vaizdas:Harry Belafonte 2011 Shankbone.JPG|center|128px]] | [[Harry Belafonte]] | amerikiečių aktorius | data-sort-value="1927" | 1927-03-01 | data-sort-value="2023" | 2023-04-25 | [[dainininkas]]<br/>[[linksmuolis]]<br/>[[pilietinių teisių gynėjas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[executive producer]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[politinis aktyvistas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Jamaika]] | 75 |- | [[:d:Q557|Q557]] | [[Vaizdas:Patti Smith at the 81st Venice International Film Festival in 2024.jpg|center|128px]] | [[Patti Smith]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-30 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[žmogaus teisių gynėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[piešėjas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[performanso atlikėjas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 76 |- | [[:d:Q212015|Q212015]] | [[Vaizdas:Johnny Hallyday 2012 3.jpg|center|128px]] | [[Johnny Hallyday]] | | data-sort-value="1943" | 1943-06-15 | data-sort-value="2017" | 2017-12-05 | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[roko muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 76 |- | [[:d:Q103767|Q103767]] | [[Vaizdas:Portrait of Charlie Parker in 1947.jpg|center|128px]] | [[Charlie Parker]] | | data-sort-value="1920" | 1920-08-29 | data-sort-value="1955" | 1955-03-12 | [[saksofonininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 77 |- | [[:d:Q549981|Q549981]] | [[Vaizdas:NorahJones-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Norah Jones]] | | data-sort-value="1979" | 1979-03-30 | | [[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 77 |- | [[:d:Q633|Q633]] | [[Vaizdas:Neil Young Stavernfestivalen 2016 (220929).jpg|center|128px]] | [[Neil Young]] | | data-sort-value="1945" | 1945-11-12 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autorius]] | [[Kanada]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 78 |- | [[:d:Q104266|Q104266]] | [[Vaizdas:MelBrooksApr10.jpg|center|128px]] | [[Mel Brooks]] | | data-sort-value="1926" | 1926-06-28 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[theatrical producer]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[komikas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 79 |- | [[:d:Q189080|Q189080]] | [[Vaizdas:Lou Reed at the Hop Farm Music Festival.jpg|center|128px]] | [[Lou Reed]] | | data-sort-value="1942" | 1942-03-02 | data-sort-value="2013" | 2013-10-27 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[music executive]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 79 |- | [[:d:Q939|Q939]] | [[Vaizdas:DpedroI-brasil-full.jpg|center|128px]] | [[Pedro I of Brazil]] | | data-sort-value="1798" | 1798-10-12 | data-sort-value="1834" | 1834-09-24 | [[politikas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]]<br/>[[Brazilijos imperija]] | 82 |- | [[:d:Q49004|Q49004]] | [[Vaizdas:Patrick Swayze - 1990 Grammy Awards (cropped).jpg|center|128px]] | [[Patrick Swayze]] | | data-sort-value="1952" | 1952-08-18 | data-sort-value="2009" | 2009-09-14 | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aikidoka]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 82 |- | [[:d:Q189226|Q189226]] | [[Vaizdas:Amanda Seyfried at Berlinale 2026-1 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Amanda Seyfried]] | amerikiečių aktorė | data-sort-value="1985" | 1985-12-03 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 82 |- | [[:d:Q222071|Q222071]] | [[Vaizdas:Life Ball 2014 Courtney Love Crop.png|center|128px]] | [[Courtney Love]] | | data-sort-value="1964" | 1964-07-09 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 83 |- | [[:d:Q213512|Q213512]] | [[Vaizdas:The World Affairs Council and Girard College present Bill Cosby (6343666943) (cropped to Cosby).jpg|center|128px]] | [[Bill Cosby]] | | data-sort-value="1937" | 1937-07-12 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q244441|Q244441]] | [[Vaizdas:Pete Seeger NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Pete Seeger]] | | data-sort-value="1919" | 1919-05-03 | data-sort-value="2014" | 2014-01-27 | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[folk musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q342604|Q342604]] | [[Vaizdas:Idris Elba in 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Idris Elba]] | | data-sort-value="1972" | 1972-09-06 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Siera Leonė]] | 86 |- | [[:d:Q27655344|Q27655344]] | [[Vaizdas:Blackpink Rosé Rimowa 1.jpg|center|128px]] | [[Rosé]] | | data-sort-value="1997" | 1997-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Naujoji Zelandija]]<br/>[[Pietų Korėja]] | 86 |- | [[:d:Q134085|Q134085]] | [[Vaizdas:Jean Perrin 1926.jpg|center|128px]] | [[Jean-Baptiste Perrin]] | fizikas iš Prancūzija | data-sort-value="1870" | 1870-09-30 | data-sort-value="1942" | 1942-04-17 | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[fizikas teoretikas]] | [[Prancūzija]] | 87 |- | [[:d:Q51101|Q51101]] | [[Vaizdas:蔡依林出席王国大帝全球巡回赛现场 cropped (cropped).jpg|center|128px]] | [[Jolin Tsai]] | | data-sort-value="1980" | 1980-09-15 | | [[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]] | [[Taivanas]] | 88 |- | [[:d:Q160318|Q160318]] | [[Vaizdas:Norodom Sihanouk (c. 1952).jpg|center|128px]] | [[Norodom Sihanouk]] | dainininkas, Kambodža | data-sort-value="1922" | 1922-10-31 | data-sort-value="2012" | 2012-10-15 | [[politikas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[ruler]] | [[Kambodža]] | 91 |- | [[:d:Q146256|Q146256]] | [[Vaizdas:Miriam Makeba (1968).png|center|128px]] | [[Miriam Makeba]] | | data-sort-value="1932" | 1932-03-04 | data-sort-value="2008" | 2008-11-09<br/>2008-11-10 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Alžyras]]<br/>[[Pietų Afrikos Respublika]] | 97 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[Vaizdas:AudenVanVechten1939.jpg|center|128px]] | [[W. H. Auden]] | | data-sort-value="1907" | 1907-02-21 | data-sort-value="1973" | 1973-09-29 | [[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 97 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] hpa9fthwpvhkh5lmjg8jhxt891kxvxr 0 32885 7855928 7847431 2026-06-13T22:57:43Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855928 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Indoeuropiečių prokalbė |spalva=lawngreen|šalys=[[Kurganų hipotezė|Ponto regionas]] (?) |kilmė=[[Nostratinė kalba]]?<small><sup>([[hipotezė]])</sup></small><br />> '''Indoeuropiečių prokalbė'''<br />>> <small>Dukterinės kalbos:<br/>[[anatolų kalbos|anatolų]] [[Mirusi kalba|†]]<br/>[[Tocharų kalba|tocharų]] [[Mirusi kalba|†]]<br/>[[Italikų kalbos|italikų]] [[Mirusi kalba|†]]<br/>[[Romanų kalbos|romanų]]<br/>[[Keltų kalbos|keltų]]<br/>[[Germanų kalbos|germanų]]<br/>[[Baltų kalbos|baltų]]<br/>[[Slavų kalbos|slavų]]<br/>[[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]]<br/>[[Armėnų kalba|armėnų]]<br/>[[Graikų kalba|graikų]]<br/>[[Albanų kalba|albanų]]<br/>[[Paleobalkanų kalbos|paleobalkanų]] [[Mirusi kalba|†]]</small> }} [[Vaizdas:Indo-European migrations.gif|thumb|right|px=300|Indoeuropiečių migracija]] [[Vaizdas:Hittite Cuneiform Tablet- Cultic Festival Script.jpg|thumb|right|px=300|Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai ([[XVIII amžius pr. m. e.|XVIII a. pr. m. e.]]) yra parašyti [[hetitų kalba]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=67|isbn=}}</ref>]] '''Indoeuropiečių prokalbė''' ('''ide.''') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[indoeuropiečių kalbos]]. Nėra jokių indoeuropiečių [[prokalbė]]s rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama [[Neolitas|naujajame akmens amžiuje]] apytiksliai nuo [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|4 500]] iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2 500]] metų prieš mūsų erą.<ref>{{cite web|url=http://www.archaeology.org/exclusives/articles/1302-proto-indo-european-schleichers-fable|title=Telling Tales in Proto-Indo-European - Archaeology Magazine|last=Powell|first=Eric A.|website=www.archaeology.org|language=en-gb|access-date=2021-08-05|archive-date=2021-02-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20210212024010/https://www.archaeology.org/exclusives/articles/1302-proto-indo-european-schleichers-fable|url-status=dead}}</ref> Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių [[protėvynė]] buvusi [[Ponto stepė]]je. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.<ref>{{cite book|first=H.|last=[[Holger Pedersen|Pedersen]]|chapter=Linguistic affinities of the Indo-Europeans, home and civilisation|title=Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results|editor=Transl. from the Danish by John Webster Spargo|location=Cambridge, MA|year=1931|publisher=Harvard University Press|pages=338}}</ref> Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota [[fleksinė kalba|fleksija]], linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Gramatinė giminė|gimines]], buvo kaitomi aštuoniais [[Linksnis|linksniais]], trimis [[Gramatinis skaičius|skaičiais]], [[veiksmažodis]] taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius [[Gramatinis laikas|laikus]], dvi [[Rūšis (kalbotyra)|rūšis]] ir keturias pagrindines [[Nuosaka|nuosakas]]. Indoeuropiečių prokalbė buvo [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|vardininko – galininko]] sandaros kalba, nors esama [[hipotezė]]s ankstesniu laikotarpiu ją buvus [[Ergatyvas|ergatyvinės]] arba [[Aktyvinė kalba|aktyvinės]] sandaros. [[Žodžių tvarka]] sakinyje buvusi laisva, pagrindinė žodžių tvarka – SOV. Indoeuropiečių prokalbės tyrimai ir [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] ėmė plėtotis [[XIX a.]] pradžioje, nors ir anksčiau būta tam tikrų spėjimų, kad egzistuoja bendrą prokalbę turinti indoeuropiečių kalbų šeima. == Tyrimų istorija == [[XVIII a.]] pabaigoje – [[XIX a.]] pradžioje labai sparčiai plėtojosi [[Lyginamoji kalbotyra|istorinė lyginamoji kalbotyra]]. Giminingumas kalbų, kurios vėliau buvo pavadintos [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbomis]], tapo akivaizdus pradėjus nagrinėti [[Sanskritas|sanskritą]] – šventąją senovės [[Indija|Indijos]] kalbą.<ref>{{cite book|last=Алпатов|first=В. М.|title=История лингвистических учений|publisher=Языки славянской культуры|year=2005|location=М.|pages=54—55|isbn=}}</ref> [[William Jones|V. Džonsas]] ({{en|W. Jones}}) nustatė, kad sanskrito [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] ir jų formų struktūra turi aiškių, tolydžių atitikmenų [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senovės graikų]] ir [[Gotų kalba|gotų]] kalbose, o atitinkančių formų pernelyg gausu, kad jas būtų galima paaiškinti paprastu [[Skolinys|skolinimusi]]. Jo darbą tęsė F. Šlėgelis ({{de|F. von Schlegel}}), veikale „Apie indų išmintį ir kalbą“ (1808) jis lygino sanskritą, [[Persų kalba|persų]], graikų, [[Vokiečių kalba|vokiečių]] bei kitas kalbas ir pasiūlė patį terminą „lyginamoji gramatika“. F. Šlėgelis tobulino savo pirmtako teoriją ir kalbėjo apie būtinybę skirti didelį dėmesį veiksmažodžių asmenuotėms, pabrėžė [[morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] svarbą taikant „lyginamąją gramatiką“.<ref>''Топоров В. Н.''[http://tapemark.narod.ru/les/486a.html Сравнительно-историческое языкознание]</ref> Vis dėlto V. Džonsas ir F. Šlėgelis labiau išsakė teiginius indoeuropiečių kalbas esant giminingas, o ne jų giminingumą įrodė.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first= О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=19—20|isbn=5-354-00056-4}}</ref> [[Vaizdas:Franz Bopp (2).jpg|thumb|right|150px|[[Franz Bopp]] (1791–1867)]] [[Vaizdas:Sir William Jones.jpg|thumb|left|150px|[[William Jones]] (1746–1794)]] [[1816]] m. lyginamojoje gramatikoje „Apie sanskrito asmenavimo sistemos lyginimą su graikų, lotynų, persų ir germanų kalbų asmenavimo sistema, pridedant priedą su tiksliu eiliuotu „[[Ramajana|Ramajanos]]“ bei „[[Mahabharata|Mahabharatos]]“ epizodų iš originalo vertimu ir su kai kuriomis [[Vedos|vedų]] ištraukomis“ [[Franz Bopp|F. Bopas]] ({{de|F. Bopp}}) iš tiesų pagrindė indoeuropiečių kalbų tarpusavio giminingumą.<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|others=Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского|publisher=URSS/Издательство ЛКИ|year=2007|location=М.|pages=447—448|volume=Лингвистическое наследие XX века|isbn=978-5-382-00010-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Meier-Brügger|first=M.|title=Indo-European Linguistics|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European_Linguistics%20-%20Michael%20Meier-Brügger.pdf|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|location=Berlin — New York|pages=12|isbn=3-11-017433-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=12—21|isbn=5-354-00056-4}}</ref> Beveik tuo pačiu metu ir nepriklausomai nuo F. Bopo [[Rasmus Rask|R. Raskas]] ({{da|R. Rask}}) knygoje „Senõsios šiaurės kalbos paieškos“ ({{da|Undersögelse om det gamle Nordiske}}; parašyta [[1814]] m., išleista [[1818]] m.) įrodė [[Germanų kalbos|germanų kalbų]] giminingumą su graikų, lotynų, [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbomis.<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|others=Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского|publisher=URSS/Издательство ЛКИ|year=2007|location=М.|pages=451|volume=Лингвистическое наследие XX века|isbn=978-5-382-00010-7}}</ref> [[1832]] m. A. Potas ({{de|A. Pott}}) publikavo pagrindinių indoeuropiečių kalbų [[Fonetika|fonetikos]] atitikmenų lenteles.<ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание: Курс лекций: Учеб. пособие для студ. филол. и лингв, фак. высш. учеб. заведений|publisher=Издательский центр «Академия»|year=2004|location=М.|pages=33|volume=Высшее профессиональное образование|isbn=5-7695-0900-7}}</ref> [[1838]] m. F. Bopas įrodė [[Keltų kalbos|keltų kalbų]] indoeuropietiškumą.<ref name="Schmalstieg26">{{cite book|last=[[William Riegel Schmalstieg|Schmalstieg]]|first=W.|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|year=1998|location=London - New York|chapter=The Proto-Indo-European|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n53 26]|isbn=0-415-06449-X}}</ref> [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|right|150px|[[August Schleicher]] (1821–1868)]] [[Vaizdas:Rasmus Rask2.jpg|thumb|left|150px|[[Rasmus Rask]] (1787–1832)]] [[August Schleicher|A. Šleicheris]] buvo pirmasis, atlikęs plataus masto indoeuropiečių prokalbės rekonstrukciją. [[1861]] m. jis išleido veikalą „Indogermanų kalbų lyginamosios gramatikos kompendiumas. Trumpa indogermanų prokalbės, senosios indų, senosios iranėnų, senosios graikų, senosios italikų, senosios keltų, senosios slavų, lietuvių ir senosios vokiečių kalbų fonetikos ir morfologijos apybraiža“. Norėdamas parodyti prokalbės rekonstravimo laimėjimus, jis indoeuropiečių prokalbe sukūrė [[Pasakėčia|pasakėčią]]. Be to, A. Šleicheris buvo pirmasis mokslininkas, kuris į [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] apyvartą įvedė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] duomenis ([[1856]] m. buvo išleista jo sudaryta lietuvių kalbos gramatika).<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|others=Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского|publisher=URSS/Издательство ЛКИ|year=2007|location=М.|pages=454—455|volume=Лингвистическое наследие XX века|isbn=978-5-382-00010-7}}</ref> [[1868]] m. jau pasirodė pirmasis [[Etimologija|etimologinis]] indoeuropiečių prokalbės žodynas – „Lyginamasis indogermanų kalbų žodynas“ ({{de|Vergleichendes Wörterbuch der indogermanischen Sprachen}}). Jį sudarė A. Fikas ({{de|A. Fick}}).<ref>{{cite book|last=Мейе|first= А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|others=Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского|publisher=URSS/Издательство ЛКИ|year=2007|location=М.|pages=456|volume=Лингвистическое наследие XX века|isbn=978-5-382-00010-7}}</ref> [[1875]] m. H. Hiubšmanas ({{de|H. Hübschmann}}) įrodė, kad [[armėnų kalba]] priklauso atskirai indoeuropiečių kalbų grupei, o ne iranėnų kalboms, kaip buvo manoma iki tol.<ref name="Schmalstieg26"/> [[Vaizdas:Karl Brugmann.png|thumb|right|150px|[[Karl Brugmann]] (1849–1919)]] [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|left|150px|[[Augustas Leskynas|August Leskien]] (1840–1916)]] [[XIX amžiaus 8-as dešimtmetis|XIX a. 8-ame dešimtmetyje]] indoeuropeistikos srityje tapo svarbūs vadinamieji [[jaunagramatikiai]] ({{de|Junggrammatiker}}). Taip juos praminė priešininkai, bet vėliau šis vardas prarado neigiamą atspalvį ir įsitvirtino kaip šios krypties atstovų pavadinimas. Jaunagramatikiams priklauso [[Augustas Leskynas|A. Leskynas]] ({{de|A. Leskien}}), H. Osthofas ({{de| H. Osthoff}}), [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]] ({{de|K. Brugmann}}), H. Paulas ({{de|H. Paul}}) ir B. Delbriukas ({{de|B. Delbrück}}). Jaunagramatikių idėjos gimė [[Leipcigo universitetas|Leipcigo universitete]]. Jaunagramtikiai teigė, kad svarbu atsižvelgti ne tik į senųjų kalbų raštijos paminklus, bet ir nagrinėti dabartinių kalbų bei jų tarmių duomenis. Be to, jaunagramatikiai ragino telktis ne vien į prokalbės rekonstrukciją, bet ir daug dėmesio skirti kalbų istorijai apskritai. Svarbiu jaunagramatikių pasiekimu laikoma tai, kad jie įvedė sampratą griežto fonetinio dėsnio, kuriam netaikomos išimtys ir kuris galioja mechaniškai, o ne priklauso nuo kalbėtojo valios. Be to, jaunagramatikiai suformulavo pokyčių pagal analogiją sąvoką, kuri įgalina paaiškinti daugybę tariamų fonetinio dėsnio išimčių.<ref>{{cite book|last=Алпатов|first= В. М.|title=История лингвистических учений|edition=4-е, исправленное и дополненное|publisher=Языки славянской культуры|year=2005|location=М.|pages=92-98|isbn=5-9551-0077-6}}</ref> [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|right|150px|[[Ferdinand de Saussure]] (1857–1913)]] [[Vaizdas:Meillet Antoine.jpg|thumb|left|150px|[[Antoine Meillet]] (1866–1936)]] Svarbiu indoeuropeistikos plėtotės momentu tapo jauno [[Šveicarija|Šveicarijos]] mokslininko [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūro]] ({{fr|F. de Saussure}}) knyga „Pirminės indoeuropiečių kalbų balsių sistemos tyrimas“ ({{fr|Mémoire sur le système primitif des voyelles dans les langues indo-européennes}}), parašytas [[1878]] m. ir išleistas po vienerių metų. Taikydamas vidinės rekonstrukcijos metodą, F. de Sosiūras iškėlė teoriją, kad indoeuropiečių prokalbėje turėjo būti vartojamos dvi ypatingos [[Fonema|fonemos]], „[[Laringalai|sonantiniai koeficientai]]“, neišlikę dukterinėse kalbose ir galėję keisti gretimo balsio kokybę. Struktūralizmo braižą turintis F. de Sosiūro požiūris kontrastavo su jaunagramatikių susitelkimu į paskirus kalbų duomenis. Jaunagramatikiai nepripažino F. de Sosiūro [[hipotezė]]s, tačiau [[XX a.]] atrasta [[hetitų kalba]] J. Kurylovičiui ({{pl|[[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowicz]]}}) leido „sonantinius koeficientus“ susieti su hetitų [[Kalbos garsas|garsu]] ''ḫ'' ir patvirtino F. de Sosiūro išvadų teisingumą.<ref>{{cite book|last=Алпатов |first=В. М.|title=История лингвистических учений|edition=4-е, исправленное и дополненное|publisher=Языки славянской культуры|year=2005|location=М.|pages=131—132|isbn=5-9551-0077-6}}</ref> [[XX a.]] pradžioje indoeuropeiskos centras iš [[Vokietija|Vokietijos]] persikėlė [[Prancūzija|Prancūzijon]], o tai susiję su F. de Sosiūro mokinių [[Antoine Meillet|A. Mejė]] ({{fr|A. Meillet}}) ir [[Joseph Vendryes|Ž. Vandrieso]] ({{fr|J. Vendryes}}) veikla. A. Mejė darbai apibendrina XIX a. lyginamosios kalbotyros autorių tyrimus, taip pat A. Mejė į lyginamąją kalbotyrą įnešė nemažai naujovių. Jis atsisakė A. Šleicherio primityvaus prokalbės kaip nedalomos visumos supratimo ir pabrėžė, kad prokalbėje būta [[Dialektas|dialektų]]. Maža to, A. Mejė teigimu, prokalbės iki galo atkurti neįmanoma, istorinės gramatikos specialistui prokalbė visų pirma turi būti abstrakti sąvoka, reiškianti šio [[Taksonas|taksono]] kalbų atitikmenų sistemą.<ref>{{cite book|last=Алпатов|first=В. М.|title=История лингвистических учений|edition=4-е, исправленное и дополненное|publisher=Языки славянской культуры|year=2005|location=М.|pages=143-146|isbn=5-9551-0077-6}}</ref> Nuo [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. 3-iojo dešimtmečio]] į indoeuropeistikos apyvartą intensyviai įtraukiami [[Anatolų kalbos|anatolų kalbų]] duomenys, reikšmingai pakeitę mokslininkų suvokimą kokia buvo indoeuropiečių prokalbė. Be to, XX a. buvo iššifruotos [[Mikėnai|Mikėnų]] graikų ir [[Tocharų kalba|tocharų]] kalbos, kai kurie nauji duomenys buvo gauti išnagrinėjus vidurines indoiranėnų kalbas ir skurdžiai paliudytas [[Indoarijų superstratas Mitanyje|Mitanijos]], [[Ilyrų kalba|ilyrų]], jai artimą [[Mesapių kalba|mesapių]], [[Senoji venetų kalba|senąją venetų]], [[Trakų kalba|trakų]], [[Dakų kalba|dakų]], [[Frygų kalba|frygų]] ir [[Senoji makedonų kalba|senąją makedonų]] kalbas.<ref>{{cite journal|last=Георгиев |first=В. И.|year=1975|title=Индоевропейское языкознание сегодня|publisher=Вопросы языкознания|volume=5|pages=3-4}}</ref><ref>''Топоров В. Н.''[http://tapemark.narod.ru/les/182b.html Индоевропеистика]}}</ref> Naująjį indoeuropeistikos laikotarpį įprasmina [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kurylovičiaus]] ({{pl|J. Kuryłowicz}}) ir [[Émile Benveniste|E. Benvenisto]] ({{fr|É. Benveniste}}) darbai, šie kalbininkai žymiai daugiau už savo pirmtakus skyrė dėmesio vidinės rekonstrukcijos metodui.<ref>{{cite journal|last=Андреев|first= Н. Д.|year=1957|title=Периодизация истории индоевропейского праязыка|publisher=Вопросы языкознания|volume=2|pages=3-4}}</ref> XX a. [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|7-ajame]] – [[XX amžiaus 8-asis dešimtmetis|8-ajame]] dešimtmečiuose [[Vladislavas Illič-Svityčius|V. Illič-Svityčius]] padėjo [[Nostratinė kalba|nostratinės]] teorijos pagrindus, kai bandoma į vieną makrošeimą įtraukti indoeuropiečių, [[Altajaus kalbos|Altajaus]], [[Uralo kalbos|Uralo]], [[Dravidų kalbos|dravidų]], [[Kartvelų kalbos|kartvelų]] ir [[Semitų-chamitų kalbos|semitų-chamitų]] kalbas.<ref name="Шулежкова360">{{cite book|last=Шулежкова|first=С. Г.|title=История лингвистических учений|publisher=Флинта — Наука|year=2004|location=М.|pages=360}}</ref> Svarbus žingsnis indoeuropeistikos istorijoje – [[Tamaz Gamkrelidze|T. Gamkrelidzės]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] darbas „Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai“, jame pateikiama daug duomenų apie indoeuropiečių prokalbę, [[Indoeuropiečių protėvynė|protėvynę]], buitį bei kultūrą.<ref name="Шулежкова360"/> == Sąsajos su kitomis kalbomis == === Apžvalga === Nuo pat indoeuropeistikos, kaip mokslo, pradžios ne kartą bandyta indoeuropiečių kalbas gretinti su kitomis: [[Malajų-polineziečių kalbos|malajų-polineziečių]], [[Uralo kalbos|Uralo]], [[Semitų-chamitų kalbos|semitų-chamitų]], [[Kartvelų kalbos|kartvelų]], [[Eskimų-aleutų kalbos|eskimų-aleutų]], [[Ainų kalba|ainų]], [[Etruskų kalba|etruskų]] – ir kitomis kalbomis. Šiomis dienomis indoeuropeistai įvairiai vertina tiek vienokių ar kitokių makro[[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] hipotezių patikimumą, tiek patį makrokomparatyvizmą. Tad žvelgiant į tris šiuolaikinius indoeuropiečių kalbotyros žinynus, o kiekvieno iš jų pasirodymas vertinamas kaip svarbus šios mokslo srities įvykis, pirmojo darbo autorius [[Robert S. P. Beekes|R. Bekesas]] ({{nl|R. Beekes}}) teigia, kad indoeuropiečių ir Uralo kalbų šeimas laikyti giminingomis yra pagrįsta, o ateityje prie indouralo kalbų būtų galima prijungti [[Jukagyrų kalbos|jukagyrų]], [[Čiukčių-kamčiadalų kalbos|čiukčių-kamčiadalų]] ir [[Eskimų-aleutų kalbos|eskimų-aleutų]] kalbas; nesutikdamas su šiais teiginiais, kitos monografijos autorius M. Mejeris-Briugeris ({{de|M. Meier-Brügger}}) įsitikinęs, kad indoeuropiečių kalbų šeimos giminingumo su kitomis kalbų šeimomis neįmanoma nei nuneigti, nei įrodyti; savo ruožtu trečiojo veikalo autorius L. Hercenbergas ({{ru|Л. Герценберг}}) tvirtina, kad net indoeuropiečių ir Uralo kalbų atitikmenų nepakanka, idant būtų sudaryta visavertė lyginamoji [[gramatika]], o visi kiti makrokomparatyvizmo bandymai, jo manymu, apskritai tėra nevykusios fantastinės manipuliacijos.<ref>{{cite journal|author=Красухин К. Г.|title=Новые руководства по индоевропейскому языкознанию|publisher=Вопросы языкознания|year=2013|volume=6|pages=115, 132|issn=0373-658X}}</ref> === Makrokomparatyvistinės hipotezės === Danų kalbininko [[Holger Pedersen|H. Pederseno]] ({{da|H. Pedersen}})<ref>{{cite journal|last=Pedersen H.|year=1903|title=Türkische Lautgesetze|journal=Zeitschrift der Deutschen Morgenländischen Gesellschaft|url=http://menadoc.bibliothek.uni-halle.de/dmg/periodical/pageview/50012|issue=57|pages=560—561|access-date=2018-01-20|archive-date=2015-11-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20151117021325/http://menadoc.bibliothek.uni-halle.de/dmg/periodical/pageview/50012|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Pedersen|first= H.|title=Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results|url=https://archive.org/details/bwb_S0-DLS-820|editor=Transl. from the Danish by John Webster Spargo|publisher=Harvard University Press|year=1931|location=Cambridge, MA|pages=[https://archive.org/details/bwb_S0-DLS-820/page/n361 338]|chapter=Linguistic affinities of the Indo-Europeans, home and civilisation}}</ref><ref>{{cite book|last=Pedersen|first= H.|title=Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results|url=https://archive.org/stream/discoveryoflangu00pede#page/338/mode/2up|editor=Transl. from the Danish by John Webster Spargo|edition=paperback|year=1962|location=Bloomington, IN|publisher=Indiana University Press|pages=338|chapter=Linguistic affinities of the Indo-Europeans, home and civilisation|series=Discovery of language}}</ref> [[1903 m.]] pasiūlyta ir [[XX a.]] septintajame bei vėlesniuose dešimtmečiuose [[Rusija|Rusijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] mokslininkų [[Vladislavas Illič-Svityčius|V. Illič-Svityčiaus]], A. Dybo, [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] ir A. Dolgopolskio išplėtota [[Nostratinė kalba|nostratinė hipotezė]] jungia daugybę ankstesnių [[Hipotezė|hipotezių]] ir indoeuropiečių kalbas teigia esant giminingas Uralo, Altajaus, dravidų, [[Kartvelų kalbos|kartvelų]] (seniausiais laikais ir semitų-chamitų) kalboms, ir jos visos įtrauktinos į vieną didelę kalbų makrošeimą. Jei tiksliau, šios hipotezės šalininkų manymu, indoeuropiečių asmeninių, parodomųjų ir klausiamųjų [[Įvardis|įvardžių]] tikėtinas giminingumas su [[Altajaus kalbos|Altajaus]], [[Uralo kalbos|Uralo]], [[Dravidų kalbos|dravidų]] ir [[Semitų-chamitų kalbos|semitų-chamitų]] kalbų atitinkamais [[Įvardis|įvardžiais]] yra svarus įrodymas, kad egzistavo [[Nostratinė kalba|nostratinė makrošeima]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first=В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков|url=|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=5|isbn=5-354-00173-0}}</ref> Be to, nostratinės hipotezės šalininkai indoeuropiečių įvardžius yra bandę gretinti su atitinkamais [[Elamitų kalba|elamitų]], [[Jukagyrų kalbos|jukagyrų]], [[Nivchių kalba|nivchių]], [[Čiukčių-kamčiadalų kalbos|čiukčių-kamčiadalų]], [[Eskimų-aleutų kalbos|eskimų-aleutų]] kalbų įvardžiais.<ref>{{cite journal|last=Blažek|first=V|title=Indo-European Personal Pronouns (1st & and persons)|publisher=Dhumbadji!|year=1995|volume=2|issue=3|pages=11—14|issn=1328-9438}}</ref> Vis dėlto ši hipotezė sulaukė įvairių sričių specialistų kritikos, ji laikoma ganėtinai ginčytina ir su tokiomis išvadomis nesutinka dauguma indoeuropeistų bei [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] specialistų, į nostratinę teoriją, blogiausiu atveju, jie žvelgia kaip į visiškai klaidingą arba, geriausiu atveju, tiesiog kaip į neįtikinamą.<ref>{{cite web|author=George Starostin|title=Nostratic|url=http://www.oxfordbibliographies.com/view/document/obo-9780199772810/obo-9780199772810-0156.xml|date=2013-10-29|publisher=Oxford University Press|doi=10.1093/OBO/9780199772810-0156|archiveurl=https://www.webcitation.org/6bVUkl4XD?url=http://www.oxfordbibliographies.com/view/document/obo-9780199772810/obo-9780199772810-0156.xml|archivedate=2015-09-13|quote=Nevertheless, this evidence is also regarded by many specialists as insufficient to satisfy the criteria generally required for demonstrating genetic relationship, and the theory remains highly controversial among mainstream historical linguists, who tend to view it as, at worst, completely invalid or, at best, inconclusive.|access-date=2018-01-20|url-status=live}}</ref><ref>{{cite book|last=Нерознак|first=В. П.|title=Сравнительно-историческое изучение языков разных семей : Теория лингвистической реконструкции|url=http://www.philology.ru/linguistics1/neroznak-88.htm|editor=Н. З. Гаджиева|publisher=Наука|year=1988|location=М.|pages=36—38|chapter=Праязык: реконструкт или реальность?|chapter-url=http://www.philology.ru/linguistics1/neroznak-88.htmisbn=5-02-010869-3}}</ref><ref>{{cite book|last=Clackson|first=J.|title=Indo-European Linguistics : An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Linguistics%20-%20James%20Clackson.pdf|year=2007|location=Cambridge|publisher=Cambridge University Press|pages=20|series=Cambridge Textbooks in Linguistics|isbn=0-52-165367-3|access-date=2018-01-20|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304234050/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Linguistics%20-%20James%20Clackson.pdf|url-status=dead}} — „The frustration evident in many of the statements of Nostraticists is clear: they are using the same methods as IE linguists, yet their results are not accepted by most IE linguists for reasons which are seldom clearly articulated.”</ref> Pasak švedų kalbininko K. Viklundo ({{sv|K. Wiklund}}) [[1906]] m. pasiūlytos hipotezės, indoeuropiečių ir Uralo kalbos yra kilusios iš bendros indouralo prokalbės. [[1927]] m. šią hipotezę parėmė švedų kalbininkas H. Šioldas ({{sv|H. Sköld}}).<ref>{{cite journal|last=Казанцев|first=Д. Е.|title=Истоки финно-угорского родства|editor=И. С. Галкин|publisher=Мар. кн. изд-во|year=1979|location=Йошкар-Ола|pages=44}}</ref> [[1936]] m. H. Jensenas ({{de|H. Jensen}}) nustatė apie 30 leksinių atitikmenų, kurie indoeuropiečių ir Uralo kalbose žymi primityvias sąvokas, taip pat kūno dalis, medžių pavadinimus, giminystės terminus bei santykius nurodančius žodžius.<ref>{{cite book|last=Казанцев|first= Д. Е.|title=Истоки финно-угорского родства|editor=Под ред. И. С. Галкина|location=Йошкар-Ола|publisher=Мар. кн. изд-во|year=1979|pages=47}}</ref><ref>{{cite journal|last=Jensen|first=Н|year=1936|title=Indogermanisch und Uralisch|journal=Germanen und Indogermanen, 11 : volkstum, sprache, heimat, kultur; festschrift für Herman Hirt|volume=II (teil C)|pages=171—181}}</ref> J. Balažas ({{hu|J. Balazs}}) [[1965]] m. savo darbe tvirtino indoeuropiečių ir Uralo kalbas esant genetiškai giminingas remdamasis tuo, kad nustatė šių kalbų [[Fonetika|fonetinės]] struktūros, skambesio ir parodomųjų įvardžių derinimo su vardažodžiais panašumų. Tai jis laikė svarbiausiu įrodymu, nes, jo manymu, apie tikrą giminingumą galima kalbėti tik tuomet, jei aptinkama funkcinių sutapimų, o [[Fonetika|fonetinių]], [[Leksika|leksinių]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] atitikmenų gali atsirasti dėl [[Arealinė kalbotyra|arealinių kalbų kontaktų]] bei [[Skolinys|skolinimosi]].<ref>{{cite book|last=Казанцев|first=Д. Е.|title=Истоки финно-угорского родства|editor=Под ред. И. С. Галкина|publisher=Мар. кн. изд-во|year=1979|location=Йошкар-Ола|pages=48—49}}</ref><ref>Balazs J. Zur Frage der indo-uralischen Verwandscha ft. CSIFU. Helsinki, 1965</ref> Suomių kalbininkas J. Jokis ({{fi|J. Joki}}) savo fundamentaliame darbe „Uraliečiai ir indoeuropiečiai” pateikė 5 įvardžių, 10 [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] ir 9 [[Vardažodis|vardažodžių]] šaknis, turimas tik indoeuropiečių ir Uralo kalbose, kurios, jo manymu, gali būti kildinamos iš bendros prokalbės.<ref>Joki A. J. Uralier und Indogermanen: die älteren Berührungen zwischen den uralischen und indogermanischen Sprachen. Suomalais-ugrilaisen seuran toimituksia 151. Suomalais-ugrilainen seura, Helsinki 1973</ref><ref>{{cite book|last=Хелимский|first=Е. А.|others=Отв. ред.: А. С. Мыльников, АН СССР, Ин-т славяноведения и балканистики|title=Зарубежная историография славяноведения и балканистики|publisher=Наука|year=1986|location=М.|pages=268|chapter=Труды В. М. Иллич-Свитыча и развитие ностратических исследований за рубежом}}</ref> Iš dabartinių indouralo kalbų hipotezės šalininkų minėtinas olandų kalbininkas A. Klukhorstas ({{nl|A. Kloekhorst}}), kuris Uralo ir būtent indoeuropietiškų [[Anatolų kalbos|anatolų kalbų]] artumą vertina kaip pastarųjų kalbų archajiškumo įrodymą ir kaip indoeuropiečių bei Uralo kalbų bendros kilmės patvirtinimą.<ref>{{cite journal|last=Kloekhorst|first=A.|year=2008|title=Some Indo-Uralic Aspects of Hittite|journal=Journal of Indo-European Studies|volume=36|issue=1|pages=88—95|issn=0092-2323}}</ref> Vis dėlto dauguma kalbininkų mano, kad indouralo kalbų giminingumas nėra įrodytas arba į šią hipotezę žiūri gana atsargiai.<ref>{{cite book|last=Казанцев|first=Д. Е.|editor=Под ред. И. С. Галкина|title=Истоки финно-угорского родства|publisher=Мар. кн. изд-во|year=1979|location=Йошкар-Ола|pages=51}}</ref> B. Kolinderis ({{sv|B. Collinder}}) daugybėje 1934–1965 m. publikuotų monografijų sistemingai gynė indouralo prokalbės hipotezę, o vėliau, be Uralo kalbų, jis įrodinėjo indoeuropiečių kalbų giminingumą su [[Jukagyrų kalbos|jukagyrų]] ir [[Hipotezė|hipotetinėmis]] Altajaus kalbomis.<ref>{{cite book|last=Хелимский|first=Е. А.|others=Отв. ред.: А. С. Мыльников, АН СССР, Ин-т славяноведения и балканистики|title=Зарубежная историография славяноведения и балканистики|publisher=Наука|year=1986|location=М.|pages=236|chapter=Труды В. М. Иллич-Свитыча и развитие ностратических исследований за рубежом}}</ref><ref>{{cite book|last=Казанцев|first=Д. Е.|editor=Под ред. И. С. Галкина|title=Истоки финно-угорского родства|publisher=Мар. кн. изд-во|year=1979|location=Йошкар-Ола|pages=46}}</ref> Slovėnų kalbininkas B. Čopas ({{sl|B. Čop}}) ne vienoje publikacijoje palaikė indouralo prokalbės egzistavimą, o ji, drauge su hipotetine [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeima ir, anot jo, galbūt su kai kuriomis kitomis kalbų šeimomis ([[Semitų-chamitų kalbos|semitų-chamitų]] bei hipotetine alarodų kalbų šeima, apimančia [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos|šiaurės rytų Kaukazo]] ir [[Huritų-urartų kalbos|huritų-urartų]] kalbas), yra kilusi iš jo postuluojamos Eurazijos ([[Nostratinė kalba|nostratinės]]) prokalbės. Nagrinėdamas [[Morfema|morfemų]] kompleksus, B. Čopas indoeuropiečių ir Uralo kalbose yra nustatęs 500 bendrų [[Šaknis (kalbotyra)|šakninių]] ir daugiau kaip 150 bendrų [[Priesaga|priesaginių]] morfemų atitikmenų, 30 bendrų [[Skaitvardis|skaitvardžių]] ir linksnių [[Afiksas|afiksų]] etimologijų, taip pat jis pateikė indouraliečių vardažodžių linksniavimo sistemos rekonstrukciją, iš kurios vesdinamos abiejų dukterinių prokalbių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmos]].<ref>{{cite book|last=Хелимский|first= Е. А.|others=Отв. ред.: А. С. Мыльников, АН СССР, Ин-т славяноведения и балканистики|title=Зарубежная историография славяноведения и балканистики|publisher=Наука|year=1986|location=М.|pages=261—267|chapter=Труды В. М. Иллич-Свитыча и развитие ностратических исследований за рубежом}}</ref> Remdamasis savo atlikta rekonstrukcija, rusų kalbininkas [[Nikolajus Andrejevas (1920)|N. Andrejevas]] teigė buvus [[Borealinė kalba|borealinę kalbą]],<ref>{{cite book|last=Андреев|first=Н. Д.|editor=Отв. ред. Э. Г. Туманян|title=Раннеиндоевропейский праязык|publisher=Наука, Ленинградское отделение|year=1986|location=Л.|pages=3–4}}</ref> iš kurios kilo indoeuropiečių, Uralo ir Altajaus kalbų šeimos.<ref>{{cite journal|last=Мельничук|first=А. С|year=1991|title=О всеобщем родстве языков мира|journal=Вопросы языкознания|volume=2 (March–April)|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1991-2.pdf|pages=27|access-date=2018-01-20|archive-date=2017-10-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20171028084035/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1991-2.pdf|url-status=dead}}</ref> N. Andrejevo teorija kalbininkų buvo vertinama nevienareikšmiškai: A. Martinė ({{fr|A. Martinet}}) rusų kalbininko darbą laikė naujovišku;<ref>{{cite book|last=Martinet|first=A.|title=De las estepas a los océanos. El indoeuropeo y los „indoeuropeos”|publisher=Gredos|year=1997|location=Madrid|pages=26|isbn=84-249-1864-9}}</ref> rumunų kalbininko S. Paligos ({{ro|S. Paliga}}) manymu,<ref>Paliga S. N. D. Andreev’s Proto-Boreal Theory and Its Implications in Understanding the Central-East and Southeast European Ethnogenesis: Slavic, Baltic and Thracian // [http://www.romanoslavica.ro/revista/eRSL38.pdf Romanoslavica] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171026054207/http://www.romanoslavica.ro/revista/eRSL38.pdf |date=2017-10-26 }} : Referate şi comunicări prezentate la Cel de-al XIII-lea Congres Internaţional al Slaviştilor (Ljubljana, 15—21 august 2003) / Com. de red. Dorin Gămulescu (red. resp.)… [et al.]. – București : Editura Universităţii din Bucureşti, 2002. – Т. 38. – P. 93—104. – ISSN [https://www.worldcat.org/search?fq=x0:jrnl&q=n2:0557-272X 0557-272X]</ref> borealinė teorija naudinga [[Satemizacija|sateminės]] indoeuropiečių kalbų grupės priešistorei pažinti, ir daugybę šios teorijos teiginių galima sugretinti su [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] iškelta [[Kurganų hipotezė|kurganų hipoteze]];<ref>{{cite journal|last=Седов|first=В. В.|year=2004|title=XIII Международный конгресс славистов. Проблемы этногенеза, ранней истории и культуры славян (Любляна, Словения, 2003)|url=http://archaeolog.ru/media/books_sov_archaeology/2004_book03.pdf|journal=Российская археология|volume=3|pages=182|issn=0869-6063}}</ref> [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]] atkreipė dėmesį į formalios indoeuropiečių šaknies struktūros tyrimų pažangą ir kad N. Andrejevas atskleidė ankstyvąją indoeuropiečių prokalbės žodžių su dviem [[Priebalsis|priebalsiais]] būklę;<ref>''Трубачёв О. Н.'' Этногенез славян и индоевропейская проблема // [http://etymolog.ruslang.ru/6_etymology_full/etymology1988-1990.pdf Этимология. 1988–1990] : Сборник научных трудов / Российская Академия Наук. Институт русского языка; Ред. колл.: О. Н. Трубачев (отв. ред.) и др; науч. изд.. – М. : Наука, 1993. – С. 16—17. – ISBN 5-02-011040-X.V.</ref> Neroznakas borealinės kalbos teoriją pavadino „fantastine”.<ref>{{cite book|last=Нерознак|first=В. П.|editor=Отв. ред. Н. З. Гаджиева|title=Сравнительно-историческое изучение языков разных семей : Теория лингвистической реконструкции|publisher=Наука|year=1988|location=М.|pages=37—38|chapter=Праязык: реконструкт или реальность?|chapter-url=http://www.philology.ru/linguistics1/neroznak-88.htm|isbn=5-02-010869-3}}</ref> Amerikiečių kalbininkas [[Joseph Greenberg|Dž. Grinbergas]] ({{en|J. Greenberg}}) indoeuropiečių kalbų šeimą kaip bendrakilmę siejo su hipotetinėmis Uralo-jukagyrų, Altajaus, čiukčių-kamčiadalų ir eskimų-aleutų kalbų šeimomis, kurios, Dž. Grinbergo manymu, yra kilusios iš vienos [[Eurazija|Eurazijos]] prokalbės.<ref name="Stefan&Vovin">{{cite book|last=Stefan G. & Vovin A|first=|title=Review of Indo-European and Its Closest Relatives: The Eurasiatic language family. Volume 2: Lexicon|publisher=Diachronica|url=https://www.academia.edu/1781311/Review_of_Joseph_H._Greenberg_Indo-European_and_its_Closest_Relatives_The_Eurasiatic_language_family._Volume_2_Lexicon_Diachronica_22_1date=2005|location=|issn=0176-4225|pages=184—191|doi=10.1075/dia.22.1.09geo}}</ref> Makrokomparatyvinė Dž. Grinbergo [[metodologija]], grindžiama masiniu (daugiašaliu) lyginimu, ir jo siūlomi iš Eurazijos prokalbės kilusių kalbų genetinio giminingumo įrodymai buvo sukritikuoti ir atmesti daugelio kalbininkų.<ref>{{cite journal|last=Ringe|first= D|title=Reviewed «''Joseph H. Greenberg, Indo-European and its closest relatives: the Eurasiatic language family, vol. 1: Grammar. Stanford, CA: Stanford University Press, 2000. Pp. 326.''»|url=http://journals.cambridge.org/abstract_S0022226702241626|journal=Journal of Linguistics|date=2002 m. liepos mėn.|issue=2|volume=38|pages=397—439|issn=0022-2267|doi=10.1017/S0022226702241626}}</ref><ref name="Stefan&Vovin" /> Olandų kalbininkas [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] ({{ol|F. Kortlandt}}) indouralo ir [[Nivchių kalba|nivchių]] kalbas kildina iš hipotetinės [[Uralo kalnai|Uralo]]-[[Sibiras|Sibiro]] prokalbės, kuri, jo manymu, savo ruožtu yra kilusi iš D. Grinbergo teikiamos Eurazijos prokalbės.<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|title=Indo-Uralic and Altaic|url=http://www.kortlandt.nl/publications/art216e.pdf|publisher=Frederik Kortlandt: Other electronic publications|year=2006|location=Leiden University — www.kortlandt.nl|pages=1}} * {{cite book|last=Kortlandt|first=F.|title=Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic|url=https://archive.org/details/studiesgermanici00kort|chapter=Indo-Uralic and Altaic|year=2010|location=Amsterdam/New York|publisher=Rodopi (publisher)|series=Leiden Studies in Indo-European, 17|pages=[https://archive.org/details/studiesgermanici00kort/page/n388 415]|isbn=978-9-04-203135-7}}</ref> Kalbėdamas apie indouralo prokalbę, F. Kortlandtas pagrindžia šių kalbų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigminius]] skiemens struktūros atitikmenis ir rekonstruoja bendrą Uralo ir indoeuropiečių prokalbių veiksmažodžio [[Etimonas|pirminių formų]] paradigmą.<ref>Иванов, Вячеслав Всеволодович. К исследованию отношений между языками // Вестник РГГУ, 2009, № 5 / Вопросы языкового родства, 2009, № 1, стр. — 7</ref><ref>Kallio, Petri. Nugae Indo-Uralicae // Journal of Indo-European Studies 43(3-4):371</ref><ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|title=Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic|url=https://archive.org/details/studiesgermanici00kort|chapter=The Indo-Uralic verb|publisher=Rodopi|year=2010|location=Amsterdam/New York|series=Leiden Studies in Indo-European, 17|pages=[https://archive.org/details/studiesgermanici00kort/page/n365 391]|isbn=978-9-04-203135-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Kortlandt|first= F.|title=Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic|url=https://archive.org/details/studiesgermanici00kort|chapter=Indo-Uralic consonant gradation|publisher=Rodopi|year=2010|location=Amsterdam/New York|series=Leiden Studies in Indo-European, 17|pages=[https://archive.org/details/studiesgermanici00kort/page/n382 409]|isbn=978-9-04-203135-7}}</ref><ref>Kortlandt, Frederik. Balto-Slavic accentual mobility // Baltistica XLI (3) 2006, p. 362</ref> Amerikiečių kalbininkas Dž. Kolarusas ({{en|J. Colarusso}}), remdamasis jo aptiktais balsių sistemos atitikmenimis, [[Morfologija (kalbotyra)|morfologine]]-[[Fonologija|fonologine]] kaita [[Leksika|leksikos]] srityje, tvirtino esant genetiškai giminingas indoeuropiečių ir [[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos|šiaurės vakarų Kaukazo kalbas]], kurios, jo manymu, kilo iš [[Ponto stepė|Ponto]] prokalbės.<ref name=autogenerated7>Matasović, Ranko (2012) [http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1467-968X.2012.01309.x/abstract Areal typology of Proto-Indo-European: the case for Caucasian connections] // Transactions of the Philological Society 110(2): pp. — 284, 289.</ref><ref name=autogenerated6>Nichols J., Language dispersal from the Black Sea region / Yanko-Hombach V., Gilbert A.S., Panin N., Dolukhanov P.M. (Eds.), The Black Sea Flood Question: Changes in Coastline, Climate and Human Settlement // Springer (2007), pp. 790–791</ref><ref name=autogenerated2>Colarusso, John (1981) Typological Parallels between Proto-Indo-European and the Northwest Caucasian Languages. Bono Homini Donum: Essays in Historical Linguistics in Memory of J. Alexander Kerns, Y. Arbeitman and A. R. Bomhard (eds.), vol. 2, pp. 475–558. Amsterdam: John Benjamins.</ref><ref name=autogenerated4>Colarusso, John (1997). ‘Phyletic links between Proto-Indo-European and Proto-Northwest Caucasian’, The Journal of Indo-European Studies 25, 119-51.</ref><ref>Colarusso, John (2003). ‘Further etymologies between Indo-European and Northwest Caucasian’, in Dee Ann Holisky & Kevin Tuite (eds), Current Trends in Caucasian, East European and Inner Asian Linguistics, Papers in Honor of Howard Aronson, Amsterdam: Benjamins, 41-60.</ref> Dž. Kolaruso darbai nesulaukė didelio pripažinimo ir mokslinėje literatūroje apie juos neatsiliepta palankiai.<ref name=autogenerated7 /> Tad, sakykime, sutikdamas su tam tikrais sutapimais, Dž. Nikolsas ({{en|J. Nichols}}) vis dėlto atkreipia dėmesį, kad minėtųjų kalbų [[Morfema|morfemų]] struktūra ir morfosintaksės tipai šiaip jau labai skiriasi.<ref name=autogenerated6 /> Gana daug autorių Dž. Kolaruso pateiktus sutapimus laiko arba indoeuropiečių [[Skolinys|skoliniais]] iš šiaurės vakarų Kaukazo kalbų, arba nepriklausomos lygiagrečios raidos padariniais.<ref name=autogenerated5>Asya Pereltsvaig and Martin W. Lewis, The Indo-European controversy: facts and fallacies in historical linguistics. // Cambridge University Press (2015), pp. 197</ref> [[1934]] m. [[Šveicarai|šveicarų]] profesorius E. Foreras ({{de|E. Forrer}}) išsakė nuomonę, kad indoeuropiečių prokalbė susidarė kryžminantis dviem negiminingom kalbom.<ref>''Forrer Е.'' Neue Probleme zum Ursprung der indogermanichen Sprachen. «Mannus», B. 26, 1934.</ref> N. Trubeckojus, [[Christianus Cornelius Uhlenbeck|K. Ulenbekas]] ({{ol|Ch. Uhlenbeck}}), O. Širokovas ir B. Gornungas manė, kad toks kryžminimasis vyko tarp Uralo-Altajaus ir Kaukazo-semitų tipo kalbų.<ref>''Горнунг Б. В.'' К вопросу об образовании индоевропейской языковой общности. Доклад на VII международном конгрессе антропологических и этнографических наук. — Μ., 1964.</ref> Savo ruožtu Dž. Kernsas ({{en|J. C. Kerns}}), savo darbe apžvelgdamas įvardžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]] įvairiose kalbų šeimose, daro dvi išvadas: indoeuropiečių, Uralo ir hipotetinė Altajaus kalbos yra artimos kaip kilusios iš bendros prokalbės, o šios trys kalbų šeimos su visomis kitomis ištirtomis šeimomis, jei konkrečiai – su [[Dravidų kalbos|dravidų]] ir [[Semitų-chamitų kalbos|semitų-chamitų]], tokių sąsajų neturi.<ref name=autogenerated3>J. C. Kerns. Eurasiatic Pronouns and the Indo-Uralic Question. Fairborn, Ohio, 1967.</ref><ref name="Хелимский269">{{cite book|last=Хелимский|first=Е. А.|title=Зарубежная историография славяноведения и балканистики|others=Отв. ред.: А. С. Мыльников, АН СССР, Ин-т славяноведения и балканистики|chapter=Труды В. М. Иллич-Свитыча и развитие ностратических исследований за рубежом|publisher=Наука|year=1986|location=М.|pages=269}}</ref> == Protėvynė == [[Vaizdas:IE expansion.png|400px|mini|Indoeuropiečių migracijos žemėlapis nuo 4000 iki 1000 m. pr. m. e. ([[kurganų hipotezė]]). {{legend|#ff00dd|Protėvynė laikantis kurganų hipotezės}} {{legend|#ff0000|Indoeuropiečių kalbomis šnekančios tautos iki 2500 m. pr. m. e.}} {{legend|#ff7f50|Indoeuropiečių apgyvendintos teritorijos iki 1000 m. pr. m. e.}}]] [[Indoeuropiečiai|Indoeuropiečių]] protėvynės imta ieškoti jau tada, kai tik atsirado pati indoeuropeistika. Pirmieji indoeuropeistai teikė didelę reikšmę [[Sanskritas|sanskrito]] ir seniesiems [[Persų kalba|persų]] tekstams, ir tai darė didelę įtaką nustatant indoeuropiečių [[protėvynė]]s vietą. [[Velsas|Velso]] kalbininkas V. Džonsas ({{en|W. Jones}}) manė, kad [[indoeuropiečių protėvynė]] buvo [[Iranas|Irane]]. Kiti mokslininkai [[XIX a.]] pradžioje teigė ją buvus [[Himalajai|Himalajuose]] arba tiesiog [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinente]].<ref>{{cite book|last=Anthony|first= D. W.|title=The Horse, the Wheel and the Language|url=https://archive.org/details/horsewheellangua0000anth|publisher=Princeton University Press|year=2007|location=Princeton — Oxford|pages=[https://archive.org/details/horsewheellangua0000anth/page/9 9]—10|isbn=978-0-691-05887-0}}</ref> Anglų kalbininkas R. Latemas ({{en|R. Latem}}) [[1851]] m. kritikavo hipotezes dėl indoeuropiečių protėvynės [[Azija|Azijoje]], jis manė, kad [[indoiranėnai]] savo gyvenamosiose vietovėse pasklido vėlyvesniu laikotarpiu, o indoeuropiečių protėvynės ieškotina [[Europa|Europoje]].<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn|year=1997|location=London|pages=291|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Ilgainiui ši mintis pasidarė populiari ir buvo išplėtota [[Nacionalizmas|nacionalistiškai]] nusiteikusių, kalbos ir [[rasė]]s neatsiejančių mokslininkų, pavyzdžiui, [[Gustafas Kosina|G. Kosinos]] ({{de|G. Kossinna}}), kuris įrodinėjo [[Nacizmas|nacistinę]] „arijų” (iš tiesų save [[arijai]]s vadino tik [[Indoiranėnai|indoiranėnų tautos]]) kilmės iš šiaurės Europos (pietų [[Skandinavija|Skandinavijos]] ir šiaurės [[Vokietija|Vokietijos]]) teoriją.<ref>{{cite book|last=Anthony|first=D. W.|title=The Horse, the Wheel and the Language|url=https://archive.org/details/horsewheellangua0000anth|publisher=Princeton University Press|year=2007|location=Princeton — Oxford|pages=[https://archive.org/details/horsewheellangua0000anth/page/10 10]|isbn=978-0-691-05887-0}}</ref> [[1886]] m. vokiečių kalbininkas O. Šraderis ({{de|O. Schrader}}) pasiūlė indoeuropiečių protėvyne laikyti [[Stepė|stepių]] zoną prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. [[1956]] m. lietuvių kilmės amerikiečių mokslininkė [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]] iškėlė [[Kurganų hipotezė|kurganų hipotezę]], kuria teigiama, jog indoeuropiečių protėvynė buvusi stepėse prie [[Volga|Volgos]] bei Juodosios jūros. Nuo [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|4500]] iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2500]] metų prieš mūsų erą indoeuropiečių protėviai migravo keliomis bangomis, ir po pirmosios migracijos ėmė sklisti sparčiau, nes buvo prisijaukinę [[Arklys|arklius]].<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn|year=1997|location=London|pages=338—341|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Pasak [[Baltijos jūra|Baltijos]] – Juodosios jūros hipotezės, jau [[Mezolitas|mezolite]] (8500 – 5000 m. pr. m. e.) indoeuropiečių protėviai buvo apgyvendinę plačius kraštus nuo Baltijos iki Juodosios jūrų.<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn|year=1997|location=London|pages=297|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Anot Balkanų teorijos, indoeuropiečių protėvynė turėjusi būti [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalyje bei [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]] ir tapatinama su [[juostinės keramikos kultūra]].<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=298—299|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> [[Vaizdas:Neolithic expansion.svg|350px|thumb|VII—V tūkstantmečiuose pr. m. e., neolito laikais vykęs žmonių judėjimas, Anatolijos hipotezės šalininkų siejamas su indoeuropiečių išplitimu. {{legend|#32CD32|[[Tesalija|Tesalijos]] – Dunojaus šaka}} {{legend|#0000FF|Viduržemio jūros šaka}} {{legend|#FF00FF|Kitos grupės}} {{legend|#000000|Įtaka neabejotinai autochtoninėms kultūroms}} {{legend|#FF4500|Juodosios ir pilkosios keramikos atstovų veržimasis (~5000 m. pr. m. e.)}}]] Laikantis anglų archeologo K. Renfriu ({{en|K. Renfrew}}) iškeltos Anatolijos teorijos, indoeuropiečių prokalbė gyvavo anksčiau negu įprasta manyti, VII–VI tūkstantmetyje pr. m. e. [[Anatolija|Anatolijoje]] ([[Čatal Hiujukas]] laikomas indoeuropiečių gyventa vietove), o indoeuropiečių išplitimas Europoje siejamas su [[Žemdirbystė|žemdirbių]] atsikėlimu iš Anatolijos į [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europą]].<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=297—298|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Šią teoriją remia V. Ševoroškinas ir A. Dolgopolskis.<ref>{{cite journal|last=Shevoroshkin|first=V|title=Indo-European Homeland and Migrations|journal=Folia Linguistica Historica|year=1986|volume=VII|volume=2|pages=243}}</ref><ref>{{cite journal|last=Dolgopolsky|first=A|title=More about the Indo-European Homeland problem|journal=Mediterranean Language Review|date=1990–1993|volume=6-7|volume=|pages=230-248}}</ref> Pasak Armėnijos hipotezės, indoeuropiečių prokalbė susidarė [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]]. Ši hipotezė grindžiama akademikų [[Tamaz Gamkrelidze|T. Gamkrelidzės]] ([[Gruzija]]) ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] ([[Rusija]]) darbuose. Šiomis dienomis dėl indoeuropiečių protėvynės vietos varžosi šios pagrindinės hipotezės:<ref>''Клейн Л. С.'' Происхождение индоевропейцев и археология // [http://www.archeo.ru/izdaniya-1/vagnejshije-izdanija/pdf/Kultury_v2_2012.pdf Materials of the International conference] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129103835/http://www.archeo.ru/izdaniya-1/vagnejshije-izdanija/pdf/Kultury_v2_2012.pdf |date=2014-11-29 }} dedicated to the 110th birth anniversary of the outstanding Russian archaeologist Mikhail Petrovich Gryaznov. Cultures of the steppe zone of Eurasia and their interactio with ancient civilizations. – СПб.: ИИМК РАН, «Периферия», 2012. – С. 25—27. – ISBN 978-5-906168-01-6-2.</ref><ref>{{cite web|url=http://antropogenez.ru/single-news/article/462/|title=Где находилась прародина индоевропейцев? Новые данные генетики|last=А.К.|first=|quote=Pagrindinės besivaržančios hipotezės – Artimųjų Rytų (Gamkrelidzė, Ivanovas, 1984), Vakarų Anatolijos (Renfrew, 1987) ir Centrinės Europos (Djakonovas, 1982; Kleinas, 2010). V. Safronovo teorija (1989) derina Anatolijos ir Centrinės Europos hipotezių elementus, jai artimas vėlyvasis K. Renfriu teorijos variantas|date=2015-02-19|publisher=Антропогенез.РУ|accessdate=2017-10-15|archiveurl=|archivedate=}}</ref> * Šiaurės – Centrinės Europos (kalbininkai L. Geiger, [[Julius Pokorny|J. Pokorny]], H. Hirt, F. Specht, G. Decsy, ir J. Krueger 2000;<ref>{{cite book|last=Decsy G., Krueger J. R.|first=|title=The Linguistic Identity of Europe: in 2 Pt.|publisher=Eurolingua, ldidentity research series 4|year=2000|location=Bloomington, IN|pages=262 (Pt. 1) + 268–507 (Pt. 2)|isbn=0-931-92265-8, ISBN 0-931-92267-4}}</ref><ref>{{cite journal|year=2004|last=Осипова|first=О. А.|title=Рецензия на книгу: Decsy G., Krueger J. R. The Linguistic Identity of Europe. Eurolingua. Bloomington, Indiana, 2000. P. 1, 2. 507 p.|url=http://vestnik.tspu.edu.ru/files/vestnik/PDF/articles/osipova_o._a._90_94_1_38_2004.pdf|journal=Вестник Томского государственного педагогического университета|volume=1 (38)|issue=Серия: гуманитарные науки (филология)|pages=91|issn=1609-624X}}</ref> archeologai, antropologai ir istorikai K. Penka, M. Much 1902,<ref>{{cite book|last=Much|first=M.|title=Die Heimat der Indogermanen im Lichte der urgeschichtlichen Forschung|url=https://archive.org/stream/dieheimatderind01muchgoog|publisher=Verlag von Herman Costenoble|year=1902|location=Berlin|pages=311, [1]}}</ref> G. Kossinna, G. Schwantes, L. Klein 2010<ref>{{cite book|last=Клейн|first=Л. С.|title=Время кентавров: Степная прародина греков и ариев|publisher=Евразия|year=2010|location=СПб.|pages=496|isbn=978-5-8071-0367-3}}</ref><ref>{{cite book|last=Клейн|first=Л. С.|title=Культуры степной Евразии и их взаимодействие с древними цивилизациями. Кн. 2. Материалы международной научной конференции, посвященной 110-летию со дня рождения выдающегося российского археолога Михаила Петровича Грязнова|url=http://www.archeo.ru/izdaniya-1/vagnejshije-izdanija/pdf/Kultury_v2_2012.pdf|publisher=ИИМК РАН, «Периферия»|year=2012|location=СПб.|pages=25—34|chapter=Происхождение индоевропейцев и археология|isbn=((978-5-906168-01-6-2))|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-11-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20141129103835/http://www.archeo.ru/izdaniya-1/vagnejshije-izdanija/pdf/Kultury_v2_2012.pdf|url-status=dead}}</ref><ref name="Шер206">{{cite journal|last=Шер|first=Я. А.|year=2011|title=Кентавры, единороги, драконы и другие мифологические персонажи (о книге Л. С. Клейн. Время кентавров. Степная прародина греков и ариев. – СПб, Евразия, 2010. – 496 с., илл. цв. 32 с.).|url=http://vestnik.kemsu.ru/Content/documents/Bulletin_Kemsu_11_2.pdf|journal=Вестник Кемеровского государственного университета|volume=2 (46)|pages=206|issn=2078-8975|access-date=2018-01-20|archive-date=2015-11-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20151117015358/http://vestnik.kemsu.ru/Content/documents/Bulletin_Kemsu_11_2.pdf|url-status=dead}}</ref>) * Pietų – Centrinės Europos arba Balkanų (kalbininkai J. Devoto 1962,<ref>{{cite book|last=Devoto|first= G.|title=Origini indeuropee|publisher=Sansoni; Origines; Istituti italiano di preistoria e protostoria |year=1962|location=Firenze|pages=xii, 521}}</ref> [[Igoris Djakonovas|I. Djakonov]] 1982;<ref name="Дьяконов1982_3">{{cite journal|last=Дьяконов|first=И. М|year=1982|title=О прародине индоевропейских диалектов|journal=Вестник древней истории|volume=3 (161)|pages=3—30}}</ref><ref name="Дьяконов1982_4">{{cite journal|last=Дьяконов|year=1982|first=И. М|title=О прародине индоевропейских диалектов|journal=Вестник древней истории|volume=4 (162)|pages=11—25}}</ref><ref>{{cite journal|last=Diakonoff|first=I|year=1985|title=On the Original Home of the Speakers of Indo-European|journal=Journal of Indo-European Studies|volume=13|pages=92—174}}</ref> archeologai P. Bosch-Gimpera 1960,<ref>{{cite journal|last=Bosch-Gimpera|first=P|year=1960|title=El Problema Indoeuropeo|url=https://archive.org/details/elproblemaindoeu0000pbos|journal=Universidad Nacional. Autónoma. Publicaciones del Instituto de Historia; México|pages=xix, 385}}</ref> H. Henken, J. Makkay 1991<ref>{{cite book|last=Makkay|first=J.|title=Az Indoeurópai Népek Östörténete|publisher=Gondolat Könyvkiadó|year=1991|location=Budapest|pages=315|isbn=9-632-82418-0}}</ref><ref>{{cite journal|last=Makkay|first=J.|year=1992|title=A Neolithic Model of Indo-European Prehistory|journal=Journal of Indo-European Studies|volume=20|pages=193—238}}</ref>) * Rytų Europos arba [[Stepė|stepių]], [[Kurganų hipotezė|kurganų]] (kalbininkai [[August Schleicher|A. Schleicher]], O. Schrader 1890,<ref>{{cite book|last=Schrader|first=O.|others=Trans. by Frank Byron Jevons, From the 2d rev. & enl. German ed. with the sanction and co-operation of the author|title=Prehistoric antiquities of the Aryan peoples: a manual of comparative philology and the earliest culture|url=https://archive.org/details/cu31924029872532|publisher=Charles Griffin & Co.|year=1890|location=L.|pages=xv, 486}}</ref> T. Benfey, T. Sulimirski 1968;<ref>{{cite book|last=Sulimirski|first= T.|title=Corded Ware and Globular Amphorae North-East of the Carpathians|url=https://archive.org/details/cordedwareglobul0000suli|publisher=Athlone P.|year=1968|location=L.|pages=xxiii, 227}}</ref> archologai E. Waley, V. G. Childe 1926,<ref>{{cite book|last=Childe|first=V. G.|title=The Aryans: A Study of Indo-European Origins (series „History of civilization, Pre-history and antiquity”)|url=https://archive.org/details/TheAryansAStudyOfIndo-europeanOrigins|publisher=London: Kegan Paul, Trench, Trubner & Co. Ltd.; New York: Alfred A. Knopf, Inc.|year=1926|pages=xiii, 221}}</ref> [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]], J. P. Mallory 1989<ref>{{cite book|last=Mallory|first=J. P.|title=In Search of the Indo-Europeans: Language, Archaeology and Myth|url=https://archive.org/details/189942876InSearchOfTheIndoEuropeansJPMallory|publisher=Thames and Hudson|year=1989|location=L.|pages=143—184; 228|chapter=The Indo-European homeland problem|isbn=0-500-27616-1}}</ref>) * [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]], Vakarų [[Anatolija|Anatolijos]], Priešakinės [[Azija|Azijos]] arba [[Armėnija|Armėnijos]] (kalbininkai M. Müller, T. Gamkrelidzė ir V. Ivanov 1984;<ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе|first=Т. В.|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси}}</ref> archeologai C. Renfrew 1987,<ref>{{cite journal|last=Renfrew|first= C.|year=1989|title=The Origins of Indo-European Languages|journal=Scientific American|issue=10|pages=82—90}}</ref> P. Dolukchanov 1984,<ref>{{cite book|last=Долуханов|first=П. М.|title=Лингвистическая реконструкция и древнейшая история Востока. Тезисы и доклады конференции. Ч. 1|publisher=«Наука», Глав. ред. восточной лит-ры|year=1984|location=М.|pages=29—31|chapter=Неолитическая революция в Передней Азии: экологические, культурно-исторические и лингвистические аспекты}}</ref> M. Zvelebil 1988<ref>{{cite book|last=Zvelebil M., Zvelebil K.|first=|title=Antiquity (62). Agricultural Transition and Indo-European Dispersals|publisher=Institute of Archaeology|year=1988|location=Praha|pages=574—583}}</ref><ref>{{cite book|last=Zvelebil M., Zvelebil K.|editor=Ed. T. L. Markey, J. Greppia|title=When Worlds Collide: the Indo-Europeans and pre-Indo-Europeans: the Rockefeller Foundation's Bellagio Study and Conference Center, Lake Como, Italy, February 8—13, 1988|url=https://archive.org/details/whenworldscollid0000unse|publisher=Karoma|year=1990|location=Ann Arbor, MI|pages=[https://archive.org/details/whenworldscollid0000unse/page/237 237]—266|isbn=0-897-20090-X}}</ref><ref>{{cite book|last=Zvelebil|first=M.|title=Indo-European origins and the agricultural transition in Europe. Whither archaeology? Papers in honor of Evžen Neustupný|url=https://archive.org/details/isbn_8090193404|publisher=Institute of Archaeology|year=1995|location=Praha|pages=[https://archive.org/details/isbn_8090193404/page/172 173]—203|isbn=8-090-19340-4}}</ref>) * „plačiosios protėvynės” teorija – visa Europa arba didelė jos dalis (kalbininkai [[Nikolajus Trubeckojus|N. Trubeckoj]], H. Krahe, W. P. Schmid; archeologai ir istorikai H. Kühn, K. Jażdżewski, L. Killian 1983,<ref>{{cite book|last=Killian|first=L.|title=Zum Ursprung der Indogermanen|url=https://archive.org/details/isbn_8090193404|publisher=Habelt|year=1983|location=Bonn|pages=[https://archive.org/details/isbn_8090193404/page/248 248]|isbn=8-090-19340-4}}</ref> A. Häusler 1985,<ref>{{cite book|last=Häulser|first=A.|title=Kulturebeziehungen zwischen Ost- und Mitteleuropa im Neolithikum? Jahresschrift für mitteldeutsche Vorgeschichte|publisher=|year=1985|location=|volume=68|pages=21—74}}</ref> L. Zalizniak, S. Konča) * [[1989]] m. V. Safronovo teorija,<ref>{{cite book|last=Сафронов|first=В. А.|title=Индоевропейские прародины|url=http://istorya.ru/book/safronov/index.php|publisher=Волго-вятское книжное изд-во|year=1989|location=Горький|pages=398|isbn=5-7420-0266-1|access-date=2018-01-20|archive-date=2010-03-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20100324110715/http://www.istorya.ru/book/safronov/index.php|url-status=dead}}</ref> derinanti Šiaurės – Centrinės, Pietų – Centrinės, Rytų Europos ir iš dalies Vakarų Anatolijos hipotezių elementus<ref name="Шер206" /> * [[1987]] m. E. Černycho [[Ponto stepė|Ponto]] apylinkių židinio teorija,<ref>{{cite book|last=Черных|first=Е. Н.|editor=Отв. ред. Л. А. Гиндин|title=Античная балканистика|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1987_Antichnaja_balkanistika.pdf|publisher=Наука|year=1987|location=М.|pages=136–147|chapter=Протоиндоевропейцы в системе Циркумпонтийской провинции}}</ref><ref>{{cite book|last=Черных|first=Е. Н.|others=Под. ред. Г. М. Бонгард-Левина; Академия наук СССР; Институт востоковедения АН СССР|title=Древний Восток: этнокультурные связи|publisher=Главная редакция восточной литературы издательства «Наука»|year=1988|location=М.|pages=37—57|chapter=Циркумпонтийская провинция и древнейшие индоевропейцы|isbn=5-02-016792-4}}</ref> derinanti Rytų Europos ir Artimųjų Rytų hipotezes. Pagrindinis protėvynės paieškų metodas − lingvistinė paleontologija, kai atsižvelgiama tiek į turimus įvairias realijas įvardijančius žodžius, tiek į neįvardintas sąvokas (''argumentum a silentio''), pavyzdžiui: indoeuropiečių prokalbėje nebūta [[Kiparisas|kipariso]], [[Lauramedis|lauramedžio]], [[Alyvmedis|alyvmedžio]], [[Alyvuogių aliejus|alyvuogių aliejaus]], [[vynuogė]]s ir [[Asilas|asilo pavadinimų]], ir tai neleidžia indoeuropiečių protėvyne laikyti [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] baseino, arba [[beždžionė]]s, [[Dramblys|dramblio]], [[palmė]]s ir [[Papirusas|papiruso]] vardų, todėl protėvynės neišeina nukelti į [[Atogrąžos|atogrąžas]], arba [[Gintaras|gintaro]] pavadinimo, taigi tenka atmesti [[Baltijos jūra|Baltijos]] pajūrį. Ilgą laiką dėl indoeuropiečių kalbose turimų žodžių ''*loḱs'' '[[lašiša]]' ir ''*bʰeh₂ǵos'' '[[bukas]]' buvo teigiama, kad protėvynės ieškotina Šiaurės Europoje, tačiau vėliau buvo pareikšta nuomonė, kad šiais žodžiais indoeuropiečių protėviai galėjo vadinti ne [[Atlantinė lašiša|atlantinę lašišą]] (''Salmo salar'') ir [[Paprastasis bukas|paprastąjį buką]] (''Fagus sylvatica''), o [[Upėtakis|upėtakį]] (''Salmo trutta'', veisiasi [[Juodoji jūra|Juodojoje]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] jūrose bei į jas įtekančiose upėse) ir rytinį (''Fagus orientalis'', auga [[Kaukazas|Kaukaze]]) arba [[Krymas|kryminį]] (''Fagus taurica'') bukus, o vėliau, kai dalis indoeuropiečių išsikėlė į Europą, šiais senaisiais žodžiais imta vadinti naujas realijas. Šiuo metu indoeuropiečių protėvynei rasti svarbesniais laikomi prokalbėje turėti [[Naminė bitė|bitės]], [[Medus|medaus]], [[Midus|midaus]] ir ''*h₁eḱwos'' '[[arklys]]' pavadinimai. Medunešės bitės nebuvo paplitusios į rytus nuo [[Uralo kalnai|Uralo]], ir tai leidžia atmesti [[Sibiras|Sibirą]] ir [[Centrinė Azija|Centrinę Aziją]]. Hipotetinės prokalbės laikais indoeuropiečių protėviams įprasti ir didelę reikšmę turėję arkliai gyveno būtent [[Eurazija|Eurazijos]] stepėse, todėl protėvynė negalėjo būti [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Iranas|Irane]], [[Indostanas|Indostane]] ir [[Balkanai|Balkanuose]].<ref>{{cite book|last=Mallory|first=J. P.|title=In Search of the Indo-Europeans|url=https://archive.org/details/seachindoeuropea00mall|publisher=Thames and Hudson|year=1991|pages=[https://archive.org/details/seachindoeuropea00mall/page/n155 158]—162|isbn=0-500-27616-1}}</ref><ref>{{cite book|author=Anthony D. W.|first=|title=The Horse, the Wheel and the Language|url=https://archive.org/details/horsewheellangua0000anth|publisher=Princeton University Press|year=2007|location=Princeton — Oxford|pages=[https://archive.org/details/horsewheellangua0000anth/page/90 90]—91|isbn=978-0-691-05887-0}}</ref> == Skilimas ir dialektai == [[Vaizdas:IndoEuropeanTree.svg|thumb|right|400px|Genetinis indoeuropiečių kalbų skirstymas]] Vėliausias galimas indoeuropiečių prokalbės skilimo laikas nustatomas remiantis tuo, kad [[Anatolų kalbos|anatolų]] ir [[indoiranėnų kalbos]] apie 2000 m. pr. m. e. jau gyvavo kaip atskiros kalbų šakos, todėl indoeuropiečių prokalbė turėjo skilti ne vėliau kaip 2500 m. pr. m. e., o labiau tikėtina, kad ir žymiai anksčiau. Anksčiausias skilimo laikas siejamas su arklo, vežimo, jungo naudojimu, prijaukintais arkliais, avių [[Vilna|vilnai]] kirpti auginimu, o tai galėjo būti ne seniau kaip 5000 m. pr. m. e., bet tikriausiai ne anksčiau kaip 4500 m. pr. m. e.<ref>{{cite book|last=Mallory|first=J. P.|title=In Search of the Indo-Europeans|url=https://archive.org/details/seachindoeuropea00mall|publisher=Thames and Hudson|year=1991|pages=[https://archive.org/details/seachindoeuropea00mall/page/n155 158]—159|isbn=0-500-27616-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=859—861}}</ref> Kadangi indoeuropiečių gentys išsisklaidė, tam tikru metu vieninga indoeuropiečių prokalbė liovėsi egzistuoti ir virto atskirų kalbų grupių prokalbėmis. Pirmiausia atsiskyrė anatolų prokalbė. Atsižvelgdamas į šio atsiskyrimo senumą, E. Stertevantas ({{en|E. Sturtevant}}) siūlė pradėti vartoti naują terminą „indohetitų kalba”, įvardijant prokalbės istorijos laikotarpį iki anatolų protėvių atsiskyrimo, o, kalbant apie laikotarpį po to, vartoti terminą „indoeuropiečių prokalbė”. Šiuo metu indohetitų hipotezei pritaria dauguma mokslininkų. Pasak [[Kurganų hipotezė|kurganų teorijos]], anatolų prokalbės vartotojai iš protėvynės patraukė į vakarus, į [[Balkanai|Balkanus]] (Černavodos ir Usatovo kultūros). Anot [[Anatolija|Anatolijos]] hipotezės, kaip tik anatolai liko senosiose vietovėse – indoeuropiečių protėvynėje, o visų kitų indoeuropiečių protėviai išsikėlė į Balkanus.<ref>{{cite journal|last=Shevoroshkin|first=V.|year=1986|title=Indo-European Homeland and Migrations|journal=Folia Linguistica Historica|volume=2, t. VII|pages=227—228}}</ref> Indoeuropiečių prokalbės istoriją galima skirstyti į šiuos laikotarpius:<ref>{{cite book|last=Андреев|first=Н. Д.|year=1957|title=Периодизация истории индоевропейского праязыка|chapter=Вопросы языкознания|volume=2|pages=18}}</ref> # Ankstyvasis – kalbai būdinga [[Izoliacinė kalba|izoliacinė struktūra]], žodžiai sudaryti iš vieno skiemens ir vienos [[Morfema|morfemos]], [[Toninė kalba|daugiatoniai]], nekaitomi ir [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]] formaliai nesusiskirstę; # Senasis vidurinis – kalba pasižymi [[Agliutinacinė kalba|agliutinavimu]] ir dvimorfemiais žodžiais; # Naujasis vidurinis – pereita prie [[Fleksinė kalba|fleksinės struktūros]], atsiranda [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], išnyksta tonai, susidaro balsių kaita, atsiskiria vardažodis ir veiksmažodis, skiriamos bendroji ir bevardė vardažodžių [[Gramatinė giminė|giminės]] bei du [[Linksnis|linksniai]], veiksmažodžiai turi neatliktinį (infektą) ir atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) laikus; # Senasis vėlyvasis – [[Morfologija (kalbotyra)|morfologija]] darosi sudėtingesnė ir pereinama prie trimorfemių [[kamienas (kalbotyra)|kamienų]], susidaro vardažodžių [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnis ir jie įgyja [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] kategoriją, veiksmažodžio laikų sistemoje pradėti vartoti [[aoristas]] ir [[optatyvas]]; # Naujasis vėlyvasis – šaknys tematizuojamos, tema ima lietis su galūne, atsiranda [[konjunktyvas]], moteriškoji giminė, [[dviskaita]] ir turtinga linksnių sistema. [[Tamaz Gamkrelidze|T. Gamkrelidzė]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]] teikia tokius indoeuropiečių kalbų grupių (pradžioje – tik prokalbės dialektų) atsiskyrimo etapus:<ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=415}}</ref> # Kalbinės vienovės laikotarpis; # Indoeuropiečių prokalbė skyla į du dialektinius arealus: A (būsimų [[Anatolų kalbos|anatolų]], [[Tocharų kalba|tocharų]] ir [[Italikų kalbos|italikų]]-[[Keltų kalbos|keltų]]-[[Ilyrų kalbos|ilyrų]] prokalbės) ir B (būsimų [[Baltų prokalbė|baltų]]-[[Slavų prokalbė|slavų]]-[[Germanų prokalbė|germanų]] bei [[Senovės graikų kalba|graikų]]-[[Armėnų kalba|armėnų]]-[[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] prokalbės); # Atsiskiria anatolų prokalbė; # Padidėja A ir B arealų skirtumai; # Atsiskiria tocharų prokalbė ir B arealas skyla į dvi dalis: baltų–slavų–germanų ir graikų-armėnų-indoiranėnų; # Graikų, armėnų-indoiranėnų, [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]], germanų, italikų, keltų, tocharų ir anatolų prokalbių egzistavimo laikotarpis. Be to, tuo metu vyko kontaktai tarp šių prokalbių: graikų ir armėnų-indoiranėnų; armėnų-indoiranėnų ir [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]]; germanų, italikų ir keltų; # Atsiskiria armėnų prokalbė. == Dukterinių kalbų šeimos == Toliau nurodytame sąraše iš ide. kilusios prokalbės ir jų kalbų šeimos pateikiamos pagal teorinį [[Glotochronologija|glotochronologinį]] eiliškumą:<ref>{{cite web|url=http://www.phil.muni.cz/linguistica/art/blazek/bla-003.pdf|title=On the internal classification of Indo-European languages: survey|last1=[[Václav Blažek|Blažek]]|first1=Václav|accessdate=2018-02-23}}</ref><ref>{{cite journal|last1=Gray|last2=Atkinson|first1=Russell D|first2=Quentin D|title=Language-tree divergence times support the Anatolian theory of Indo-European origin|date=27 November 2003|url=http://language.psy.auckland.ac.nz/files/gray_and_atkinson2003/grayatkinson2003.pdf|journal=Nature|volume=426|issue=6965|pages=435–39|location=New Zealand|publisher=Auckland|format=PDF|doi=10.1038/nature02029|pmid=14647380|access-date=2018-01-20|archive-date=2011-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20110520041256/http://language.psy.auckland.ac.nz/files/gray_and_atkinson2003/grayatkinson2003.pdf|url-status=dead |issn = 0028-0836}}</ref> '''Vertinimas''' {{Color box|#ccddff|border=darkgray}} ''Nusistovėjęs grupavimas'' {{Color box|pink|border=darkgray}} ''Ginčytinas grupavimas'' {| class="wikitable" ! colspan="2" rowspan="2" |Dukterinė prokalbė ! rowspan="2" |Aprašas ! colspan="2" |Dabartinės palikuonės |- !Pogrupis<br /><small>Kalbų sk.</small> !Pagrindinės kalbos |- | colspan="2" bgcolor="#ccddff" align="center" |Anatolų prokalbė |Visos kalbos išnykusios ([[anatolų kalbos]]), geriausiai paliudyta [[hetitų kalba]]. Hetitų kalbai priklauso seniausi indoeuropiečių kalbų tekstai – iš [[XVIII amžius pr. m. e.|XVIII a. pr. m. e.]] | colspan="2" |Nėra |- | colspan="2" bgcolor="#ccddff" align="center" |Tocharų prokalbė |Išnykusių kalbų šeima, žinoma iš šiaurės vakarų [[Kinija|Kinijoje]] rastų [[VI amžius|VI]] – [[VIII amžius]] siekiančių rankraščių ([[tocharų kalbos]]). | colspan="2" |Nėra |- | rowspan="3" bgcolor="pink" align="center" |[[Italikų-keltų kalbos|Italikų-keltų prokalbė]] | bgcolor="pink" align="center" |Italikų prokalbė |Šiai prokalbei priklausė daug kalbų, tačiau išliko tik iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] kilusiųjų [[Romanų kalbos|romanų kalbų]]. Seniausi rašto paminklai – iš [[VI a. pr. m. e.]] |[[Romanų kalbos|Romanų]]<br /><small>per 40</small> |Daugausia vartotojų turi [[ispanų kalba|ispanų]], [[Portugalų kalba|portugalų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[italų kalba|italų]] kalbos |- | rowspan="2" bgcolor="pink" align="center" |Keltų prokalbė | rowspan="2" |Visų žinomų [[Keltų kalbos|keltų kalbų]] pirmtakė. Kažkada šiomis kalbomis šnekėta didelėse Europos teritorijose, o šiuolaikinėmis keltų kalbomis daugiausia kalbama šiaurės vakarų Europos pakraštyje. Seniausi rašto paminklai – iš [[VI a. pr. m. e.]] |[[Britų kalbos|Britų]]<br /><small>3</small> |[[Valų kalba]], [[bretonų kalba]], [[kornų kalba]] |- |[[Goidelų kalbos|Goidelų]]<br /><small>3</small> |[[Airių kalba]], [[škotų gėlų kalba]], [[meniečių kalba]] |- | colspan="2" rowspan="2" bgcolor="#ccddff" align="center" |[[Germanų prokalbė]] | rowspan="2" |Rekonstruojama germanų bendroji kalba. Ji skilo į tris šakas: [[Vakarų germanų kalbos|vakarų germanų]], [[Rytų germanų kalbos|rytų germanų]] (išnykusi) ir [[Šiaurės germanų kalbos|šiaurės germanų]]. Seniausi rašto paminklai – iš [[II a.]] |Vakarų germanų <small>5</small> |[[Anglų kalba]], [[vokiečių kalba]], [[afrikanų kalba]], [[olandų kalba]], [[fryzų kalba]] |- |Šiaurės germanų <small>5</small> |[[Norvegų kalba]], [[danų kalba]], [[švedų kalba]], [[islandų kalba]], [[farerų kalba]] |- | rowspan="4" bgcolor="pink" align="center" |[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]] | bgcolor="pink" align="center" |[[Baltų prokalbė]] |[[Baltų kalbos]] yra skirstomos į dvi šakas: [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] ir [[Baltų kalbos#Vakarų baltų kalbos|vakarų baltų]] (išnykusi). Seniausi baltų kalbų rašto paminklai – iš [[XIV a.]] |Rytų baltų <small>2</small> |[[Lietuvių kalba]], [[latvių kalba]] |- | rowspan="3" bgcolor="pink" align="center" |[[Slavų prokalbė]] | rowspan="3" |[[Slavų kalbos]] skilo į tris šakas: [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]], [[Vakarų slavų kalbos|vakarų slavų]] ir [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]. Seniausi slavų rašto paminklai siekia [[IX a.]] |Rytų slavų <small>4</small> |[[Rusų kalba]], [[ukrainiečių kalba]], [[rusinų kalba]], [[baltarusių kalba]] |- |Vakarų slavų <small>6</small> |[[Lenkų kalba]], [[kašubų kalba]], [[žemutinių sorbų kalba]], [[aukštutinių sorbų kalba]], [[čekų kalba]], [[slovakų kalba]] |- |Pietų slavų <small>4</small> |[[Serbų-kroatų kalba]], [[bulgarų kalba]], [[slovėnų kalba]], [[makedonų kalba]] |- | colspan="2" rowspan="3" bgcolor="#ccddff" align="center" |Indoiranėnų prokalbė | rowspan="3" |Skirstomos į [[Indoarijų kalbos|indoarijų]], [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] ir [[Nuristano kalbos|Nuristano]] kalbas. Seniausi rašto paminklai – iš [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkst. pr. m. e.]] |Indoarijų <small>per 200</small> |Daugiausia vartotojų turi [[Hindustano kalba|hindustano]] ir [[bengalų kalba|bengalų]] kalbos |- |Iranėnų <small>per 80</small> |Daugiausia vartotojų turi [[Persų kalba|persų]] ir [[puštūnų kalba|puštūnų]] kalbos |- |Nuristano <small>6</small> |Aškūnų kalba, kamkatavirų kalba, vasivarų kalba, tregamų kalba, vaigalų kalba, zemiakų kalba |- | colspan="2" bgcolor="#ccddff" align="center" |Armėnų prokalbė |Žinomos tik armėnų kalbos ar tarmės. Seniausi rašto paminklai – iš [[V a.]] | colspan="2" |[[Armėnų kalba]] |- | colspan="2" bgcolor="#ccddff" align="center" |Graikų prokalbė |Iš jos kilo senovės graikų achajų, eolų, jonėnų ir kitų genčių kalbos. Seniausi žinomi tekstai priklauso Mikėnų graikų kalbai. [[Senoji graikų kalba]] buvo grįsta Atikos tarme. Seniausi rašto paminklai – iš [[XIV a. pr. m. e.]] | colspan="2" |Šiuolaikinė [[graikų kalba]] |- | colspan="2" bgcolor="#ccddff" align="center" |Albanų prokalbė |[[Albanų kalba]] yra vienintelė šios šakos palikuonė.<ref>{{cite web|url=http://www.cs.rice.edu/~nakhleh/Papers/81.2nakhleh.pdf|title=Perfect Phylogenetic Networks: A New Methodology for Reconstructing the Evolutionary History of Natural Languages, pg. 396|format=PDF|date=|accessdate=2018-02-09|archiveurl=https://web.archive.org/web/20101105223804/http://www.cs.rice.edu/~nakhleh/Papers/81.2nakhleh.pdf|archivedate=2010-11-05|url-status=live}}</ref> Seniausi rašto paminklai – iš [[XVI a.]] | colspan="2" |[[Albanų kalba]] |} Menkai paliudytos žemyno keltų [[Galų kalba|galų]], lepontų, [[Keltiberai|keltiberų]] kalbos, žinomos iš [[Vietovardis|vietovardžių]], [[Asmenvardis|asmenvardžių]], trumpų įrašų ir [[Kalbinis sluoksnis|substrato]]. [[Balkanai|Balkanų pusiasalyje]] ir arti jo vartotos kalbos ([[Dakų kalba|dakų]], [[Frygų kalba|frygų]], [[Trakų kalba|trakų]], [[Ilyrų kalbos|ilyrų]]) neįtraukiamos nė į vieną indoeuropiečių kalbų šeimą, nes jos taip prastai paliudytos, kad patikimai klasifikuoti neįmanoma. Esama dar keleto šykščiai paliudytų kalbų: mizų, [[Mesapių kalba|mesapių]], [[Senoji makedonų kalba|senoji makedonų]], [[Senoji venetų kalba|senoji venetų]] ir kt.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=85-89|isbn=}}</ref> Šias kalbas teikiama vadinti [[Paleobalkanų kalbos|paleobalkanų]] (senosiomis [[Balkanai|Balkanų]]) kalbomis. Dalis kalbininkų albanų kalbą laiko tolima ilyrų kalbos palikuone, o armėnų kalbą – trakų-frygų.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=85-89|isbn=}}</ref> Savo ruožtu graikų kalba gali būti jungiama į hipotetinį graikų-frygų pogrupį,<ref>{{Cite book|last=Brixhe|first=Claude|title=Bilingualism in Ancient Society: Language Contact and the Written Text|year=2002|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-924506-2|editor-last=Adams|editor-first=J. N.|language=en|chapter=Interactions between Greek and Phrygian under the Roman Empire|editor-last2=Janse|editor-first2=M.|editor-last3=Swaine|editor-first3=S.|chapter-url=https://books.google.com/books?id=BSpfTD6CbjoC}}</ref> tokiu būdu suponuojant genetinį graikų-frygų-armėnų kalbų ryšį. Kitų kalbininkų, pavyzdžiui, Ronaldo I Kimo (''Ronald I Kim'') manymu, armėnų kalba artimesnė ne graikų, o indoiranėnų ir baltų-slavų kalboms.<ref>{{cite journal|url=https://www.academia.edu/37844906 |title=Greco-Armenian. The persistence of a myth |author=Kim Ronald I. |journal=Indogermanische Forschungen |year=2018|volume=123 |doi=10.1515/if-2018-0009 |accessdate=2022-08-08|pages=247—271 |issn=1613-0405}}</ref> Kita vertus, esama hipotezės, kad galėjusi egzistuoti graikų-armėnų-indoiranėnų dukterinė prokalbė, ir armėnų kalba užimanti tarpinę padėtį tarp graikų ir indoiranėnų kalbų.<ref>Renfrew, A. C., 1987, ''Archaeology and Language: The Puzzle of Indo-European Origins'', London: Pimlico. ISBN 0-7126-6612-5; T. V. Gamkrelidze and V. V. Ivanov, ''The Early History of Indo-European Languages'', Scientific American, March 1990; {{cite book|author=Renfrew, Colin|title=Languages in Prehistoric Europe|year=2003|chapter=Time Depth, Convergence Theory, and Innovation in Proto-Indo-European|isbn=3-8253-1449-9}}</ref><ref>{{cite journal|title=Kuro-Araxes Culture |journal=Encyclopedia of Indo-European Culture|pages=341—342 |publisher=Fitzroy Dearborn |author=Mallory, James P. |year=1997}}</ref><ref>A. Bammesberger in ''The Cambridge History of the English Language'', 1992, ISBN 978-0-521-26474-7, p. 32: the model „still remains the background of much creative work in Indo-European reconstruction“ even though it is „by no means uniformly accepted by all scholars“.</ref> == Transkripcijos variantai == Šiame straipsnyje pasitaiko formų užrašymo variantų, nes skirtingi autoriai linkę rinktis vieną iš keleto galimybių. Iš esmės skiriasi šiuodu žymėjimo atvejai: # '''Formos su laringalais arba be jų.''' [[Laringalų teorija|Laringalų teorijos]] šalininkai tam tikrais atvejais trumpuosius [[Balsis|balsius]] *''e'', *''a'', *''o'' kildina iš balsių junginių su laringalais, todėl pamatu ima balsį *''e'' ir šias tris [[fonema]]s perteikia kaip *''h₁e'', *''h₂e'', *''h₃e''. Vadinasi, variantai ''*'''h₁e'''smi'' – ''*'''e'''smi'' 'esu', *'''''h₂e'''ḱs-'' – *'''''a'''ḱs-'' 'ašis', *'''''h₃e'''ḱteh₃'' – *'''''o'''ḱtō'' 'aštuoni' yra lygiaverčiai. Atitinkamai ilgųjų balsių *''ē'', *''ā'', *''ō'' vietoje gali būti rekonstruojami junginiai *''eh₁'', *''eh₂'', *''eh₃''. Visi laringalai, išnykdami po trumpųjų balsių, juos pailgina. Iš to išplaukia variantai *''m'''eh₁''''' – *''m'''ē''''' 'ne', *''bʰr'''eh₂'''tēr'' – *''bʰr'''ā'''tēr'' 'brolis', *''gʷ'''eh₃'''us'' – *''gʷ'''ō'''ws'' 'karvė', *''gʷ'''ih₃'''wós'' – *''gʷ'''ī'''wós'' 'gyvas', *''s'''uH'''nus'' – *''s'''ū'''nus'' 'sūnus', *''bʰér'''oh₂''''' – *''bʰér'''ō''''' 'nešu', [[Aoristas|aoristo]] dviskaitos III a. galūnė *''-t'''eh₂'''m'' – *''-t'''ā'''m'' ir kita. Pažymėtina, kad ilgųjų balsių susidarymas ne visada aiškintinas laringalų poveikiu.<br /> # '''Pusbalsių *''w'' ir *''y'' žymėjimas.''' Abilūpinis pusbalsis *''w'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis *''y'' − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''): *''w'' niekada nežymi priebalsio ''v'', o *''y'' – niekada nenurodo ilgojo balsio ''y'', kaip lietuvių kalboje. Pusbalsiai *''w'' ir *''y'', būdami glaudžiai susiję su [[Balsis|balsiais]] *''u'' ir *''i'', gali būti vartojami žymint antrąjį [[Dvibalsis|dvibalsių]] dėmenį, pavyzdžiui, *''ow'', *''ey'' yra tapatu užrašymui *''ou'', *''ei''. Pusbalsiai *''w'' ir *''y'' [[Indoeuropeistika|indoeuropeistų]] dar žymimi kaip *''ṷ'', *''i̯'' arba, supaprastinant rašybą, kaip *''u'', *''i''. Todėl *''duoh₁'' 'du' tolygu užrašymui *''dwoh₁'' arba *''dṷoh₁'' ir nebus tariama su liet. dvibalsiu ''uo'' (jo ide. nebuvo), *''treies'' 'trys' atitinka užrašymą *''treyes'' arba *''trei̯es'' (netariant dvibalsio ''ie'', kurio ide. taip pat nėra), o *''(to)sio'' 'to' yra tapatu *''(to)syo'' arba *''(to)si̯o''. Tas pats pasakytina apie *''kʷetuōr'' 'keturi', *''teue'' 'tavęs', *''duidḱmti'' 'dvidešimt', *''h₁eios'' 'iš anų' ir kitas panašias formas. [[Akūtas|Akūtu]] (´) žymima kirčio vieta, tačiau ji nurodoma ne visada. Akūtas virš [[Priebalsis|priebalsių]] ''*ḱ'', ''*ǵ'', ''*ǵʰ'' žymi jų minkštumą. Lankelis virš balsio rodo jo trumpumą, [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]] – ilgumą. Pagal nutylėtą susitarimą, balsis be brūkšnelio yra trumpasis. Kai balsio ilgumas neaiškus, jis rašomas ir su lankeliu, ir su brūkšneliu, pavyzdžiui, *''n'''ō̆'''s'' 'mūsų; mums; mus'. [[Tuščia aibė|Tuščios aibės]] ženklas (''ø'') žymi [[Kalbos garsas|garso]] ar [[Morfema|morfemos]] nebuvimą. Visos rekonstruotos formos žymimos žvaigždute (*). == Fonetika ir fonologija == === Priebalsiai === ==== Uždarumos priebalsių eilių skaičius ir kokybė ==== Lyginamosios kalbotyros priešaušryje keturių sprogstamųjų priebalsių sistema, kaip ir visos kitos sistemos, buvo rekonstruojama dėl to, kad buvo teikiama pirmenybė sanskritui ir į prokalbę beveik mechaniškai perkeliama dauguma jo ypatybių.<ref>{{cite book|last=Kapović|first=M.|title=Uvod u indoeuropsku lingvistiku|url=https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo|publisher=Matica hrvatska|year=2008|location=Zagreb|pages=[https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo/page/145 145]|isbn=978-953-150-847-6}}</ref> Klasikinė keturių eilių rekonstrukcija atrodo taip: {|class="wikitable" ! ![[Duslieji priebalsiai|Duslieji]] !Duslieji [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ![[Skardieji priebalsiai|Skardieji]] !Skardieji aspiruotieji |- ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] |align=center|p |align=center|pʰ |align=center|b |align=center|bʰ |- ![[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] |align=center|t |align=center|tʰ |align=center|d |align=center|dʰ |- ![[Palatalizacija|Palataliniai]] gomuriniai |align=center|ḱ |align=center|ḱʰ |align=center|ǵ |align=center|ǵʰ |- !Paprastieji [[Gomuriniai priebalsiai|gomuriniai]] |align=center|k |align=center|kʰ |align=center|g |align=center|gʰ |- ![[Labioveliariniai priebalsiai|Lūpų gomuriniai]] |align=center|kʷ |align=center|kʷʰ |align=center|gʷ |align=center|gʷʰ |} Šios schemos laikėsi [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]] ({{de|K. Brugmann}}), [[Augustas Leskynas|A. Leskynas]] ({{de|A. Leskien}}), [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Antoine Meillet|A. Mejė]] ({{fr|A. Meillet}}), [[Osvaldas Semerenis|O. Semerenis]] ({{hu|O. Szemerényi}}), [[Thomas Burrow|T. Barou]] ({{en|T. Burrow}}).''<ref>{{cite book|last=Маслова|first=В. А.|title=Истоки праславянской фонологии|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|location=М.|pages=23—24|isbn=5-89826-201-6}}</ref> [[1891]] m. [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]] ({{fr|F. de Saussure}}) įrodė, kad duslieji [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] priebalsiai yra antriniai, mat jie susidarė susijungus paprastiems dusliesiems sprogstamiesiems priebalsiams su [[laringalai]]s.<ref>{{cite book|last=Майрхофер|first=М.|title=Новое в зарубежной лингвистике (XXI)|publisher=Прогресс|year=1988|location=М.|pages=122—123|chapter=Индоевропейская грамматика. Т.2. Фонетика}}</ref><ref>{{cite book|last=Маслова|first=В. А.|title=Истоки праславянской фонологии|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|location=М.|pages=23|isbn=5-89826-201-6}}</ref> Keturių eilių priebalsių kritikai pateikia tokius argumentus:<ref>{{cite book|last=Маслова|first=В. А.|title=Истоки праславянской фонологии|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|location=М.|pages=27|isbn=5-89826-201-6}}</ref> * tėra viena kita [[leksema]], kuriai būtų galima rekonstruoti dusliuosius aspiruotuosius priebalsius; * nėra jokios sanskrito dusliųjų aspiruotųjų ir kitų kalbų uždarumos priebalsių atitikmenų sistemos; * keturių eilių priebalsių sistema [[Fonologija|fonologiškai]] būtų buvusi ganėtinai patvari, vadinasi, būtų turėjusi išlikti daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|dukterinių kalbų]], o ne tiktai [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] šakoje. Kaip keturių eilių sistemos alternatyva, buvo pasiūlyta trijų priebalsių eilių rekonstrukcija − be dusliųjų aspiruotųjų:<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=51|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Watkins|first=C.|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|year=1998|location=London — New York|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n60 33]—34|chapter=Proto-Indo-European: Comparison and Reconstruction|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> {|class="wikitable" ! ![[Duslieji priebalsiai|Duslieji]] ![[Skardieji priebalsiai|Skardieji]] !Skardieji [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] |- ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] |align=center|p |align=center|b |align=center|bʰ |- ![[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] |align=center|t |align=center|d |align=center|dʰ |- ![[Palatalizacija|Palataliniai]] gomuriniai |align=center|ḱ |align=center|ǵ |align=center|ǵʰ |- !Paprastieji [[Gomuriniai priebalsiai|gomuriniai]] |align=center|k |align=center|g |align=center|gʰ |- ![[Labioveliariniai priebalsiai|Lūpų gomuriniai]] |align=center|kʷ |align=center|gʷ |align=center|gʷʰ |} Bet ir ši rekonstrukcija turėjo trūkumų:<ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе|first=Т.|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=5—12}}</ref> * Pirmasis trūkumas, į kurį atkreipė dėmesį R. Jakobsonas ({{en|R. Jakobson}}), yra tas, kad skardžiųjų aspiruotųjų eilės rekonstrukcija be dusliųjų aspiruotųjų eilės tipologiškai nepatikima. Kaip atsakas į šią kritiką paprastai pateikiama [[Borneo|Borneo salos]] kelabitų kalba, kurioje vartojami skardieji aspiruotieji priebalsiai, tačiau nėra dusliųjų aspirantų. * Kitas trūkumas, kurį pastebėjo [[Holger Pedersen|H. Pedersenas]] ({{da|H. Pedersen}}), yra toks, kad indoeuropiečių prokalbėje paprastas sprogstamasis *''b'' pasitaiko itin retai, jis beveik nevartojamas, nors, laikantis tokios tipologijos, labiau reikėtų tikėtis, jog nerasime dusliojo priebalsio *''p'', o ne skardžiojo *''b.'' Dėl tradicinės trijų eilių rekonstrukcijos spragų mokslininkai buvo priverti arba vėl atsigręžti į keturių eilių sistemą, arba ieškoti kitų galimų rekonstravimo sprendinių. [[1957]] m. N. Andrejevas iškėlė prielaidą, kad uždarumos priebalsiai indoeuropiečių prokalbėje skyrėsi ne skardumu – duslumu, o stiprumu – silpnumu, pavyzdžiui, kaip [[Korėjiečių kalba|korėjiečių kalboje]]. Todėl N. Andrejevas tradicinius dusliuosius priebalsius siūlė vertinti kaip dusliuosius stipriuosius, skardžiuosius – kaip dusliuosius silpnuosius, o skardžiuosius aspiruotuosius – kaip dusliuosius aspiruotuosius.<ref>{{cite journal|last=Андреев|first=Н|year=1957|title=Периодизация истории индоевропейского праязыка|journal=Вопросы языкознания|volume=2|pages=6-8}}</ref> Tokiu būdu L. Hercenbergo ({{ru| Л. Герценберг}}) hipotezė tapo vienos iš alternatyvių rekonstrukcijų pagrindu. Šios hipotezės esmė ta, kad indoeuropiečių prokalbei teikiamos tik dvi uždarumos priebalsių eilės – skardieji ir duslieji priebalsiai, o dėl prozodijos ypatybės („[[Laringalai|laringalinio tono]]”) skardieji aspirantai turėję susidaryti tik kai kuriuose indoeuropiečių dialektuose.<ref>{{cite book|last=Герценберг|first=Л. Г.|title=Вопросы реконструкции индоевропейской просодии|publisher=Наука|year=1981|location=Л.|pages=155}}</ref> [[1972]] m. [[Tamaz Gamkrelidze|T. Gamkrelidzės]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]], o nepriklausomai nuo jų – 1973 m. P. Hoperio ({{en|P. Hopper}}), iškelta glotalinė teorija atvedė į naują etapą ([[Glotalizacija|glotalizuoti]] garsai tariami užgniaužta [[Balsaskylė|balsaskyle]]). Ši schema buvo sudaryta, siekiant užpildyti ankstesniųjų sistemų spragas:<ref>{{cite book|last=Watkins C.|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|year=1998|location=London — New York|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n65 38]|chapter=Proto-Indo-European: Comparison and Reconstruction|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> {|class="wikitable" ! !Duslieji [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ![[Glotalizacija|Glotalizuotieji]] ![[Skardieji priebalsiai|Skardieji]] aspiruotieji |- ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] |align=center|p⁽ʰ⁾ | |align=center|b⁽ʰ⁾ |- ![[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] |align=center|t⁽ʰ⁾ |align=center|ț |align=center|d⁽ʰ⁾ |- !Gomuriniai [[Palatalizacija|palataliniai]] |align=center|ḱ⁽ʰ⁾ |align=center|ķ́ |align=center|ǵ⁽ʰ⁾ |- !Paprastieji [[Gomuriniai priebalsiai|gomuriniai]] |align=center|k⁽ʰ⁾ |align=center|ķ |align=center|g⁽ʰ⁾ |- ![[Labioveliariniai priebalsiai|Lūpų gomuriniai]] |align=center|kʷ⁽ʰ⁾ |align=center|ķʷ |align=center|gʷ⁽ʰ⁾ |} Ši teorija įgalino kitaip interpretuoti Grasmano ({{en|Grassmann's law}}) ir Bartolomė ({{en|Bartholomae's law}}) dėsnius, suteikė naujų prasmių ir [[Grimo dėsnis|Grimo]] ({{en|Grimm's law}}) dėsniui. Glotalinės teorijos priešininkai išsako abejones dėl galimybių glotalizuotus uždarumos priebalsius suskardinti, jie atkreipia dėmesį į tai, kad toks reiškinys tipologiškai retas. Be to, glotalizuotų uždarumos priebalsių suskardėjimas žodžio pradžioje apskritai nepaliudytas nė vienoje pasaulio kalboje. Glotalinės teorijos kritikai dar pažymi, kad skardžiųjų aspiruotųjų priebalsių eilė be dusliųjų aspiruotųjų eilės yra labai retas, tačiau pasaulio kalbose pasitaikantis reiškinys, taip pat atkreipia dėmesį, kad indoeuropiečių prokalbėje priebalsis ''*b'' pasitaiko retai, bet vis dėlto jis yra.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=54|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Esama nemaža kartvelų ir indoeuropiečių gretybių, kurios atskleidžia, kad karvelų prokalbės glotalizuotieji atitinka indoeuropiečių prokalbės dusliuosius priebalsius, o ide. „glotalizuotieji” – kartvelų prokalbės dusliuosius. Nesvarbu, ar šie žodžiai būtų laikomi skoliniais, ar bendrakilmiais, tokie atitikmenys verčia manyti, kad T. Gamkrelidzės ir V. Ivanovo rekonstruota glotalizuotųjų priebalsių eilė buvo tariama ne glotalizuotai, o kažkaip kitaip.<ref>{{cite book|last=Бурлак С. А., Старостин С. А.|first=|editor=Моск. гос. ун-т им. М. В. Ломоносова. Филол. фак. и др.|title=Новый лингвистический учебник. Введение в лингвистическую компаративистику |publisher=Эдиториал УРСС|year=2001|location=М.|pages=118|isbn=5-8360-0268-1}}</ref> ==== Gomurinių priebalsių skaičius ==== Laikantis tradicinės rekonstrukcijos, indoeuropiečių prokalbėje buvo trys gomurinių priebalsių eilės: [[Palatalizacija|palataliniai]] (suminkštintieji), paprastieji ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]]. Vienose indoeuropiečių kalbose paprastieji gomuriniai sutapo su palataliniais, kitose – palataliniai su lūpų gomuriniais ir virto [[Afrikata|afrikatomis]] arba pučiamaisiais priebalsiais. Pagal šią ypatybę indoeuropiečių kalbos skirstomos į [[Satemizacija|kentumines ir satemines]] (ide. ''*ḱṃtom'' 'šimtas' > {{la|centum}} ir {{ae|satəm}}). XIX a. buvo manoma, kad ''centum'' – ''satəm'' [[izoglosa]] indoeuropiečių dialektus geografiškai dalija į vakarinius (''centum'') ir rytinius (''satəm''). Rytiniame indoeuropiečių kalbų paplitimo areale atradus kentumines anatolų ir tocharų kalbas paaiškėjo, kad toks geografinis skirstymas neteisingas.<ref>{{cite book|last=Маслова|first=В. А.|title=Истоки праславянской фонологии|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|location=М.|pages=76—77|isbn=5-89826-201-6}}</ref> Daugybė mokslininkų abejojo, kad indoeuropiečių prokalbėje egzistavo tokia sudėtinga gomurinių priebalsių sistema. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad ji neišlaikyta nė vienoje dukterinėje kalboje.<ref name="Kapović161">{{cite book|last=Kapović|first=M.|title=Uvod u indoeuropsku lingvistiku|url=https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo|publisher=Matica hrvatska|year=2008|location=Zagreb|pages=[https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo/page/161 161]—162|isbn=978-953-150-847-6}}</ref> [[Hermann Hirt|H. Hirtas]] ({{de|H. Hirt}}), A. Mejė ({{fr|A. Meillet}}), A. Savčenka pirmine laikė kentuminių kalbų sistemą, turinčią paprastuosius ir lūpų gomurinius priebalsius. [[Ježis Kurylovičius|J. Kurylovičius]] ({{pl| J. Kuryłowicz}}) teigė priešingai, senesne laikė sateminių kalbų sistemą su paprastaisiais ir palataliniais gomuriniais. Galiausiai kalbininkai bulgaras S. Mladenovas ir lenkas [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]] ({{pl|J. Safarewicz}}) indoeuropiečių prokalbei rekonstravo tik vieną paprastųjų gomurinių eilę, skirtingai pakitusią kentuminėse ir sateminėse kalbose.<ref>{{cite book|last=Маслова|first=В. А.|title=Истоки праславянской фонологии|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|location=М.|pages=83—90|isbn=5-89826-201-6}}</ref> Luvių, armėnų ir albanų kalbų duomenys byloja tradicinės trijų gomurinių priebalsių eilių rekonstrukcijos naudai.<ref name="Kapović161"/> ==== Pučiamieji priebalsiai ==== Tradicinė nuomonė tokia, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo tik vienas pučiamasis priebalsis ''*s'' (nepaisant to, kad galbūt ir [[laringalai]] buvo pučiamieji priebalsiai), o jo variantas ([[alofonas]]) prieš skardžiuosius priebalsius buvo ''*z.''<ref>{{cite book|last=Маслова|first=В. А.|title=Истоки праславянской фонологии|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|location=М.|pages=93|isbn=5-89826-201-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Kapović|first=M.|title=Uvod u indoeuropsku lingvistiku|url=https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo|publisher=Matica hrvatska|year=2008|location=Zagreb|pages=[https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo/page/172 172]|isbn=978-953-150-847-6}}</ref> Kai kurie kalbininkai ne kartą yra bandę indoeuropiečių prokalbei rekonstruoti daugiau pučiamųjų priebalsių. Pirmasis tai padaryti mėgino K. Brugmanas ({{de|K. Brugmann}}), norėjęs rekonstruoti keturis tarpdantinius pučiamuosius priebalsius ''*Þ'', ''*Þʰ'', ''*ð'', ''*ðʰ''. Šiuo metu nustatyta, kad vietoj Brugmano pučiamųjų turėti ''TK'' tipo uždarumos priebalsių junginiai (kai ''T'' − bet koks dantinis uždarumos, o ''K'' – bet koks gomurinis uždarumos priebalsis).<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=64—65|isbn=5-354-00056-4}}</ref> Vėliau T. Gamkrelidzė ir V. Ivanovas, remdamiesi negausiais pavyzdžiais, be ''*s'', indoeuropiečių prokalbei teikė rekonstruoti dar du pučiamuosius priebalsius: ''*ś'' ir ''*śʷ.''<ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=119—125}}</ref> ==== Laringalų skaičius ==== Pradinė [[Laringalų teorija|laringalų teorijos]] versija darbe „Straipsnis apie pirminę indoeuropiečių kalbų balsių sistemą” [[1879]] m. buvo pasiūlyta [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūro]] ({{fr|F. de Saussure}}). Tam tikrą sanskrito priesagų balsių kaitą jis aiškino nė vienoje gyvojoje indoeuropiečių kalboje neišlikusio „sonantinio koeficiento” poveikiu.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/56 56]-57|isbn=}}</ref> Vėliau, kai buvo atrasta ir iššifruota [[hetitų kalba]], [[1927]] m. J. Kurylovičius ({{pl|J. Kuryłowicz}}) „sonantinį koeficientą” susiejo su šios kalbos laringaline (gerkline) [[fonema]], nes hetitų kalboje šis laringalas aptinkamas būtent tose padėtyse, kur, Sosiūro manymu, turėjo būti „sonantinis koeficientas”. Taip pat buvo nustatyta, kad išnykdami laringalai turėjo didelę įtaką gretimų balsių kiekybei ir kokybei. Vis dėlto iki šiol mokslininkų nuomonės skiriasi, kiek laringalų galėjo būti indoeuropiečių prokalbėje, laringalų apskaičiavimo skirtumai labai dideli – siūloma nuo vieno iki dešimt laringalų. Šiuo metu paprastai nurodomi trys laringalai, sutartinai jie žymimi arba ''*h₁, *h₂, *h₃'', arba ''*H₁, *H₂, *H₃'', arba ''*ǝ₁, *ǝ₂, *ǝ₃'' (apibendrintai – ''*H'').<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/57 57]|isbn=}}</ref> Tikrasis jų tarimas nežinomas. Pagal tai, kaip nuo laringalų pakinta balsio ''*e'' kokybė, jie gali būti vadinami: * '''*h₁''' – neutralusis laringalas (''*h₁e'' > ''*e'') * '''*h₂''' – ''a'' laringalas (''*h₂e'' > ''*a'') * '''*h₃''' – ''o'' laringalas (''*h₃e'' > ''*o'') Išnykdami po balsių, laringalai juos dar ir pailgino: *''eh₁'' > *''ē'', *''eh₂'' > *''ā'', *''eh₃'' > *''ō''; *''a'', *''i'', *''o'', *''u'' + *''h₁'', *''h₂'', *''h₃'' > *''ā'', *''ī'', *''ō'', *''ū''. ==== Sutartinė ide. priebalsių rekonstrukcija ==== Šiuo metu įprasčiausia tokia indoeuropiečių prokalbės priebalsių sistemos rekonstrukcija:<ref>{{cite book|last=Ringe |first=D.|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://archive.org/details/historyenglishvo00ring_053 |publisher=Oxford University Press|year=2006|location=New York|pages=[https://archive.org/details/historyenglishvo00ring_053/page/n16 6]—7|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Beekes|first= R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n143 119]|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref> {|class="wikitable" |+ '''Ide. priebalsiai''' |- !rowspan="2" colspan="2"| !rowspan="2"|[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] !rowspan="2"|[[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] !rowspan="2"|[[Palatalizacija|Palataliniai]] !colspan="3"|[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] !rowspan="2"|[[Laringalų teorija|Laringalai]] |- !<small>[[Palatalizacija|palataliniai]] gomuriniai</small> !<small>paprastieji [[Gomuriniai priebalsiai|gomuriniai]]</small> !<small>[[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]]</small> |- !colspan="2"|[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |align=center|{{unicode|m}} |align=center|{{unicode|n}} | | | | | |- !rowspan="3"|[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]||<small> [[Duslieji priebalsiai|duslieji]]</small> |align=center|{{unicode|p}} |align=center|{{unicode|t}} | |align=center|{{unicode|ḱ}} |align=center|{{unicode|k}} |align=center|{{unicode|kʷ}} | |- !<small>[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]</small> |align=center|{{unicode|b}} |align=center|{{unicode|d}} | |align=center|{{unicode|ǵ}} |align=center|{{unicode|g}} |align=center|{{unicode|gʷ}} | |- ! <small>[[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]]</small> |align=center|{{unicode|bʰ}}<small><sup>'''1'''</sup></small> |align=center|{{unicode|dʰ}} | |align=center|{{unicode|ǵʰ}} |align=center|{{unicode|gʰ}} |align=center|{{unicode|gʷʰ}} | |- !colspan="2"|[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | |align=center|{{unicode|s}} | | | | |align=center|{{unicode|h₁, h₂, h₃}} |- !colspan="2"|[[Sklandieji priebalsiai|Sklandieji]] | |align=center|{{unicode|r, l}} | | | | | |- !colspan="2"|[[Pusbalsiai]] |align=center|{{unicode|w}}<small><sup>'''2'''</sup></small> | |align=center|{{unicode|y}}<small><sup>'''2'''</sup></small> | | | | |} * '''''Pastabos''''': <small><sup>'''1'''</sup></small> Rekonstruotuose žodžiuose visi aspiruotieji priebalsiai gali būti žymimi ne pakeltąja maža ''h'' (''bʰ'', ''dʰ''), o įprastine mažąja (''bh, dh''). <small><sup>'''2'''</sup></small> ''w'', ''y'' indoeuropeistikoje gali būti žymimi ir kaip ''ṷ, i̯''. === Balsiai === Manydamas, kad sanskrito balsių sistema senoviškiausia, A. Šleicheris ({{de|A. Schleicher}}) indoeuropiečių prokalbei rekonstravo tik šešis balsius (''*u'', ''*i'' ir ''*a'' bei ilgąsias jų poras), o balsių *''e'' ir *''o'', turimų, pavyzdžiui, [[Lotynų kalba|lotynų]] ir [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų]] kalbose, į ide. sistemą neįtraukė.<ref>{{cite journal|last=Майрхофер|first=М.|title=Санскрит и языки древней Европы|journal=Новое в зарубежной лингвистике|volume=XXI|year=1998|pages=510}}</ref><ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание: Курс лекций: Учеб. пособие для студ. филол. и лингв, фак. высш. учеб. заведений|publisher=Издательский центр «Академия»|year=2004|location=М.|pages=35|isbn=5-7695-0900-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=48|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> XIX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje nustačius senosios indų kalbos palatalizacijos dėsnius, buvo įrodyta, kad sanskrito balsynas − antrinis, ir ide. egzistavo taip pat ir balsiai ''*e'' bei ''*o''.<ref>{{cite journal|last=Майрхофер|first= М.|title=Санскрит и языки древней Европы|journal=Новое в зарубежной лингвистике|volume=XXI|year=1998|pages=510—511}}</ref><ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание: Курс лекций: Учеб. пособие для студ. филол. и лингв, фак. высш. учеб. заведений|publisher=Издательский центр «Академия»|year=2004|location=М.|pages=62|isbn=5-7695-0900-7}}</ref> Vėliau buvo keliamas klausimas, ar galima į indoeuropiečių prokalbės balsių sistemą įtraukti balsius ''*u'' ir ''*i''. [[Miguel Villanueva Svensson|M. Viljanuevos Svensono]] ({{es|M. Villanueva Svensson}}) manymu, struktūriškai jie priklauso pusbalsiams ''*w'', ''*y'' (= ''*ṷ'', ''*i̯''), yra jų variantai, tačiau tradicinei ide. balsių rekonstrukcijai ''*u'', ''*i'' teikiami.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=78|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Kadangi balsis ''*a'' indoeuropiečių prokalbėje labai retas, buvo iškelta hipotezė, kad prokalbėje ''*a'' iš viso nebūta, ir iš junginio ''*h₂e'' šis [[Kalbos garsas|garsas]] atsirado jau atskirose kalbose. Vis dėlto esama atvejų, kai [[laringalų teorija]] jis nepaaiškinamas, tad ide. balsių sistemai rekonstruojamas.<ref>{{cite book|last=Beekes R.|first=|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=141—142|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] atkreipia dėmesį, kad balsius ''*a'', ''*o'', ''*ē'', ''*ā'', ''*ō'' kildinant iš balsio ''*e'' junginių su laringalais (žr. „[[#Laringalų skaičius|Laringalų skaičius]]“), o balsius ''*i'', ''*u'', kai kurių tyrėjų manymu, laikant dvibalsių kaitos ''*ey : *oy'', ''*ew : *ow'' silpnuoju laipsniu tektų daryti išvadą, kad ide. tebuvo vienintelis balsis ''*e'', tačiau, anot Z. Zinkevičiaus, pasaulyje lyg ir nėra vieną balsį teturinčių kalbų, todėl vargu ar ide. galėjo pasižymėti nė vienai kalbai nebūdinga ypatybe.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=30|isbn=}}</ref> M. Viljanueva Svensonas ({{es|M. Villanueva Svensson}}) teigia, kad jau indoeuropiečių prokalbėje junginiai ''*eh₂, *h₂e, *eh₃, *h₃e'' buvo virtę ''*ah₂, *h₂a, *oh₃, *h₃o'', tačiau šiuos junginius nuspręsta žymėti su balsiu ''*e'', nes taip yra taupiau ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] aiškiau.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=62|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Laringalų teorijos šalininkų teigimu, ilgieji balsiai atsirado dėl [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensacinio pailgėjimo]] išnykus laringalams arba susiliejus balsiams: sakykime, *''wiHrós'' (= *''ṷiHrós'') > ''*wīrós'' (= *''ṷīrós'') 'vyras'; *''wiHró-ey'' (= *''ṷiHró-ei'') > *''wīrōy'' (= *''ṷīrōi'') 'vyrui'. Tačiau bandymai rekonstruoti ide. sistemą be ilgųjų balsių buvo nesėkmingi, nors sutinkama, kad jie turėjo būti retoki.<ref>{{cite book|last=Beekes R.|first=|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=143|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref><ref name="villanueva77">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Remiantis tuo, kad kai kuriuose indoiranėnų žodžiuose ''i'' kitose indoeuropiečių kalbose atitinka ''a'', [[Jaunagramatikiai|jaunagramatikių]] buvo rekonstruotas ''schwa primum'', t. y. [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neapibrėžtos kokybės balsis „pirminis [[šva]]”, žymimas raide ''*ə''. Pirminis šva, anot laringalų teorijos, atsirado subalsinus laringalus, pvz., sanskrito ''p'''i'''tár-'' < ide. < *''pəh₂tér-'' < *''ph₂tér-'' 'tėvas'. Todėl, laikantis šios teorijos, pirminio šva rekonstrukcija nereikalinga ir yra pasenusi.<ref name="villanueva77"/> Jei ide. žodžio pradžioje pasitaikydavo dviejų sprogstamųjų ir [[Sklandieji priebalsiai|balsingojo priebalsio]] (sonanto, pusbalsio) samplaika, tai tarp sprogstamųjų priebalsių atsirasdavo įterptinis redukuotas balsis (vadinamasis ''schwa secundum'' – „antrinis šva”), žymimas raidėmis ''*<big>ₑ</big>'', ''*<big>ₔ</big>'' arba, kaip ir pirminis šva, – ''*ə'', pvz.: ide. *''kʷtwor-'' (= *''k<small><sup>u̯</sup></small>tu̯or-'') > *''kʷ<big>ₑ</big>twor-'' (= *''k<small><sup>u̯</sup></small><big>ₑ</big>tu̯or-'') 'keturi'.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=61—62|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref><ref name="villanueva77"/> Atsižvelgiant į visa tai, indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami penki trumpieji ir penki ilgieji balsiai. '''Pabrėžtina''', kad ilgieji balsiai ''*ī'', ''*ū'' (neretai ir ''*ā'') aiškinami kompensaciniu pailgėjimu išnykus [[Laringalai|laringalui]], yra antriniai, todėl pateikiami skliausteliuose. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Ide. balsiai ! rowspan="2" | &nbsp; ! colspan="2" | [[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ! colspan="2" | [[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ! <small>[[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpasis]]</small>!! <small>[[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgasis]]</small> ! <small>trumpasis</small> !! <small>ilgasis</small> |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] | i || (ī) | &nbsp;u |(ū) |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] | e || ē |&nbsp;o |ō |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | || |&nbsp;a |(ā) |} ==== Dvibalsiai ==== Balsiai ''*e'', ''*o'', ''*a'' su balsiais ''*u'', ''*i'' (arba su pusbalsiais ''*w'', ''*y'') sudarydavo šešis [[Dvibalsis|dvibalsius]] ''*ei, *oi,*ai, *eu, *ou, *au''. Indoeuropeistikoje jie taip pat gali būti žymimi ''*ei̯, *oi̯, *ai̯, *eṷ, *oṷ, *aṷ'' arba ''*ey, *oy, *ay, *ew, *ow, *aw''. Visi trys užrašymo variantai lygiaverčiai. Balsiai galėdavo sudaryti junginius ir su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=72|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Retokai, bet pasitaikydavo ir ilgųjų grynųjų bei mišriųjų dvibalsių su ilguoju pradžios dėmeniu (''*ē, *ō, (*ā)'' + ''*w, *y, *r, *l, *m, *n''). Ilgieji variantai dažniau sutinkami [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] ir [[Priesaga|priesagose]] (ide. [[Vienaskaita|vns]]. [[Vietininkas|viet.]] ''*suHnḗw ~ *suHnṓw'' 'sūnuje', [[Vienaskaita|vns.]] [[Naudininkas|naud.]] ''*wīrṓy'' < ''*wiHróey'' 'vyrui', [[Vienaskaita|vns]]. [[vardininkas|vard.]] ''*ph₂tḗr'' 'tėvas'). Dėl ilgųjų junginių žodžio gale taip pat žr. straipsnį „[[Semerenio dėsnis]]“. Ilgieji dvibalsiai turimi ir vadinamojo [[Narten esamasis laikas|Narten tipo esamajame laike]] bei sigmatiniame [[aoristas|aoriste]] (ide. es. l. ''*stḗuti'' '(jis) gìria', sig. aor. ''*h₂ḗisst'' '(jis) ieškojo').<ref>{{cite book|last=Fortson|first= W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/61 61]|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=73|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Tačiau dvibalsiais jie visi laikytini tik [[fonetika|fonetikos]] atžvilgiu, nes [[fonologija|fonologiškai]] sudarė [[Fonema|dvifonemius]] junginius.<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=Praha|pages=23|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Kadangi ilgasis ''*ā'' dažniausiai laikomas vėlesnių fonologinių pokyčių padaru, dvibalsiai su juo pateikiami skliausteliuose. Indoeuropiečių prokalbės dvibalsių eilė ir pakilimas pagal pirmąjį dėmenį: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Ide. dvibalsiai ! rowspan="2" | &nbsp; ! colspan="2" | Priešakinės eilės ! colspan="2" | Užpakalinės eilės |- ! <small>trumpasis</small>!! <small>ilgasis</small> ! <small>trumpasis</small> !! <small>ilgasis</small> |- !Aukštutinio pakilimo | || | &nbsp; | |- !Vidurinio pakilimo | ey, ew || ēy, ēw |oy, ow |ōy, ōw |- !Žemutinio pakilimo | || |&nbsp;ay, aw |(āy, āw) |} ==== Skiemeniniai sonantai ==== Tarp priebalsių [[Sklandieji priebalsiai|sonantai]] ''*r, *l, *m, *n'' indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojami kaip balsiai – sudarydavo skiemenį, pavyzdžiui, *''wĺ̥kʷos'' 'vilkas'. Tik skiemeninis (balsinis) ''ṛ'' išlikęs sanskrite, o ''*ḷ, *ṃ'' ir ''*ṇ'' yra rekonstruoti. Skiemeniniai sonantai buvo neskiemeninių variantai ([[Alofonas|alofonai]]).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=50; 58|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> === Morfonologija (žodžio sandara ir balsių kaita) === Ide. žodžio sandarą galima perteikti formule ''[[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]] (+ [[priesaga]]<sub>1</sub>…priesaga<sub>n</sub>) + [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]]''. Indoeuropiečių prokalbėje [[Priešdėlis|priešdėliai]] nebuvo vartojami.<ref name="Matasović1997">{{cite book|last=Matasović|first=R.|title=Kratka poredbenopovijesna gramatika latinskoga jezika|publisher=Matica hrvatska|year=1997|location=Zagreb|page=127|isbn=953-150-105-X}}</ref> Šakniai buvo būdinga ''CVC'' struktūra (kai ''C'' – bet kuris [[priebalsis]], o ''V'' – bet kuris [[balsis]]), taip pat galėjo būti ''CV'', ''CVCC'', ''CCVC'', ''CCVCC'' ir ''sCCVC'' bei ''sCCVCC'' struktūros šaknų. Vienoje šaknyje negalėjo būti vartojami dusliojo paprastojo ir aspiruoto skardžiojo sprogstamojo priebalsių deriniai (TeDʰ arba DʰeT), du skardieji sprogstamieji priebalsiai (DeD), du vienodi sprogstamieji priebalsiai (''*kek-'', ''*tet-'').<ref>{{cite book|last=Kapović M.|title=Uvod u indoeuropsku lingvistiku|url=https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo|publisher=Matica hrvatska|year=2008|location=Zagreb|pages=[https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo/page/262 262]—263|isbn=978-953-150-847-6}}</ref> Ide. egzistavo balsių kaita (ãbliautas, apofònija) – reguliari balsių kaitaliojimosi sistema. Balsių kaita gali būti kiekybinė ir kokybinė.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=98|isbn=5-354-00056-4}}</ref> Paprastai išskiriami trys pagrindiniai kiekybinės balsių kaitos laipsniai: nykstamasis (kitaip – nulinis; balsis išnyksta), pamatinis ir pailgintasis.<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n188 164]|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref><ref name="Семереньи97">{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=96|isbn=5-354-00056-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Савченко|first= А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=146|isbn=5-354-00503-5}}</ref> Vykstant kokybinei kaitai, *''e'' kaitaliojasi su *''o''. Šie balsiai ir jų ilgieji variantai kaitaliojasi ir sudarydami [[Dvibalsis|dvibalsius]] su sonantais ([[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]]) ''*l'', ''*m'', ''*n'', ''*r'' bei balsiais ar [[Pusbalsiai|pusbalsiais]] ''*i'' ''(*y)'', ''*u'' (''*w''). Vykstant tiek kiekybinei, tiek kokybinei kaitai, iš viso šaknis gali turėti penkis variantus:<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=97|isbn=5-354-00056-4}}</ref> {| class="wikitable" |- | Nykstamasis laipsnis | Pamatinis laipsnis | Pailgintasis laipsnis |- | rowspan="2" | ∅ | e | ē |- | o | ō |} Nors teoriškai kiekviena ide. žodžio šaknis arba sudėtingesnė priesaga gali turėti visus laipsnius, iš tikrųjų taip nutikdavo retai.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=74|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Jei junginiuose ''*e, *ē, *o, *ō'' + ''*l, *m, *n, *r, *i (*y), *u (*w)'' balsiai ''*e, *ē, *o, *ō'' iškrenta ir lieka tik kitas junginio dėmuo, sakoma, kad turimas silpnasis laipsnis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/89 89]-93|isbn=}}</ref> Ide. retkarčiais pasitaikydavo balsį ''*a'' pamatiniame laipsnyje turinčių šaknų. Galbūt tokiu atveju vyko ''*a ~ *Ø ~ *ā'' kaita.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=112|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> === Kirčiavimas === ==== Kirčio vieta ==== Dažniausiai kirčio vieta nustatoma remiantis [[Vedų kalba|vedų sanskrito]] ir [[Senoji graikų kalba|senosios graikų kalbos]] atitikmenimis, kartais atsižvelgiama į [[germanų kalbos|germanų]], retsykiais – į [[baltų kalbos|baltų]], [[slavų kalbos|slavų]]<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=94—95|isbn=}}</ref><ref name="Савченко153">{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=153|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|page=61|isbn=}}</ref> ir [[Anatolų kalbos|anatolų]] kalbų duomenis.<ref>{{cite journal|last=Иванов|first=Вяч. Вс.|title=Новый источник для установления индоевропейских акцентуационных парадигм (Клинописные написания с гласными)|journal=Балтославянские исследования. 1981|year=1982|volume=|pages=192}}</ref> {| class="wikitable" |- ! Ide. ! [[Sanskritas]] ! [[Senoji graikų kalba]] ! [[Gotų kalba]] |- | *ph₂tḗr 'tėvas' | pitā́ 'tėvas' | πᾰτήρ (patḗr) 'tėvas' | fadar 'tėvas' |- | *bhréh₂tēr 'brolis' | bhrā́tā 'brolis' | φράτηρ (phrátēr) 'brolis' | brōþar 'brolis' |} Nepaisant to, kroatų kalbininko M. Kapovičiaus ({{hr|M. Kapović}}) apskaičiavimais, maždaug ketvirtadalio graikų ir vedų sanskrito kalbų gretybių kirčio vieta nesutampa.<ref>{{cite book|last=Kapović|first=M.|title=Uvod u indoeuropsku lingvistiku|url=https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo|publisher=Matica hrvatska|year=2008|location=Zagreb|pages=[https://archive.org/details/uvoduindoeuropsk00kapo/page/272 272]|isbn=978-953-150-847-6}}</ref> Pavyzdžiui: * ἀγρός (agrós) – ájraḥ 'laukas'; * ἑκυρός (hekurós) – śváśuraḥ 'šẽšuras (vyro tėvas)'. Rekonstruojant kirčio kilnojimąsi daiktavardžio [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]], taip pat remiamasi vedų sanskrito ir senąja graikų kalbomis:<ref name="Erhart62">{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|page=62|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=157|isbn=}}</ref> {| class="wikitable" ! !Sanskritas !Senoji graikų kalba |- ! [[Vienaskaita|Vns.]] [[Vardininkas|vard.]] | pā́t 'koja' | πούς (poús) 'koja' |- ! Vns. [[Kilmininkas|kilm.]] | padáḥ | ποδός (podós) |- ! Vns. [[Galininkas|gal.]] | pā́dam | πόδα (póda) |- ! Vns. [[Vietininkas|viet.]] | padé | ποδί (podí) (naud.) |- ! [[Daugiskaita|Dgs.]] vard. | pā́daḥ | πόδες (pódes) |- ! Dgs. kilm. | padā́m | ποδῶν (podôn) |- ! Dgs. gal. | padáḥ | πόδας (pódas) |- ! Dgs. viet. | patsú | ποσσί (possí) ([[Homeras|Homero]] kalba) |- ! [[Dviskaita|Dvs.]] vard. | pā́dau | πόδε (póde) |} Senosios graikų kalbos ir vedų sanskrito duomenys indoeuropiečių prokalbei leidžia atkurti dvi [[Kirčiuotė|kirčiuotes]]: baritoninę (kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir kilnojamąją-oksitoninę ([[kirtis]] iš [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] šokinėja į šaknį ar [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first=В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=4—5|isbn=}}</ref> [[1926]] m. [[Holger Pedersen|H. Pedersenas]] ({{da|H. Pedersen}}) indoeuropiečių prokalbės [[Daiktavardis|daiktavardžius]] suskirstė į dvi kirčiavimo-balsių kaitos klases: stipriuosiuose linksniuose ([[Vardininkas|vardininke]], [[Galininkas|galininke]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininke]]) kirčiuojamus [[Priesaga|priesagose]], silpnuosiuose linksniuose – galūnėje (pagal dabartinę terminologiją – histerokinetinė klasė), ir stipriuosiuose linksniuose turinčius kirčiuotą šaknį, kituose linksniuose – [[Priesaga|priesagą]] (proterokinetinė klasė).<ref>{{cite book|last=Meier-Brügger|first=M.|title=Indo-European Linguistics|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|location=Berlin — New York|pages=201—202|isbn=}}</ref> D. Adamsas ({{en|D. Adams}}) ir Dž. Meloris ({{en|J. Mallory}}) dar išskiria akrostatinę (visada kirčiuota šaknis) bei amfikinetinę (stipriuosiuose linksniuose kirčiuota šaknis, silpnuosiuose – galūnė) klases.<ref>{{cite book|last=J. P. Mallory, Douglas Q. Adams.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/462 462]—463|isbn=9781884964985}}</ref> {| class="wikitable" ! ! proterokinetinė kl. ! amfikinetinė kl. ! histerokinetinė kl. ! akrostatinė kl. |- ! [[Vardininkas|V.]] | *h₁néh₃mṇ 'vardas' | *póntōh₂s 'kelias' | *ph₂tḗr 'tėvas' | *bhréh₂tēr 'brolis' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | *h₁nh₃méns 'vardo' | *pṇth₂ós 'kelio' | *ph₂trós 'tėvo' | *bhréh₂tṛs 'brolio' |} M. Mejeris-Briugeris ({{de|M. Meier-Brügger}}) išskiria tris nekilnojamojo kirčio klases – akrostatinę (kirtis šaknyje), mezostatinę (kirtis priesagoje) ir teleutostatinę (kirtis galūnėje) – ir keturias kilnojamojo kirčio klases: proterokinetinę (kirtis šaknyje ir priesagoje), histerokinetinę (kirtis priesagoje ir galūnėje), amfikinetinę (kirtis šaknyje ir galūnėje) bei holokinetinę, t. y. amfikinetinę daugiaskiemeniuose žodžiuose (kirtis šaknyje, priesagoje ir galūnėje).<ref>{{cite book|last=Meier-Brügger|first=M.|title=Indo-European Linguistics|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|location=Berlin — New York|pages=205—206|isbn=}}</ref> Tematiniams daiktavardžiams buvo būdingesnis pastovus kirtis, o atematiniams − kilnojamasis.<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=159|isbn=}}</ref> Rekonstruojant kirčio šokinėjimą [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] paradigmoje, daugiausia tenka remtis vien vedų sanskrito duomenimis (senojoje graikų kalboje galioja pirminę sistemą iškreipiantis trijų skiemenų dėsnis).<ref name="Erhart62"/> Hetitų kalbos ''-mi'' asmenuotei buvo būdingas kilnojamasis kirtis, o ''-ḫi'' asmenuotei – baritoninis (šakninis), ir tokį kirčiavimą V. Ivanovas teikia indoeuropiečių prokalbei.<ref>{{cite journal|last=Иванов|first=Вяч. Вс.|title=Новый источник для установления индоевропейских акцентуационных парадигм (Клинописные написания с гласными)|journal=Балтославянские исследования. 1981|year=1982|pages=201—204}}</ref> A. Lubockio manymu, indoeuropiečių prokalbėje kirčio vietą lėmė tai, kokiai prozodijos klasei priklausė žodžio [[Morfema|morfemos]] (tokiu būdu jis plėtoja V. Dybo koncepciją, kad [[Baltų-slavų kalbos|baltų ir slavų]] kalbose neišvestinių žodžių kirčiavimo paradigmos pasirinkimas yra nemotyvuotas, o išvestinių – motyvuotas). A. Lubockis nustato tokią sąsajos tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] struktūros ir kirčio vietos taisyklę: jei šaknyje nėra uždarumos [[Priebalsis|priebalsių]] ir jie su šaknimis nesiriboja, tai pamatinis (normalusis) šaknies laipsnis bus kirčiuotas, o nykstamasis (nulinis) – nekirčiuotas; jei šaknyje yra uždarumos priebalsis, šaknis bus kirčiuota tuomet, jei šis uždarumos priebalsis − duslusis, o žodžio šaknis baigiasi balsiu *''o'', arba jei uždarumos priebalsis – skardusis, o priesaga baigiasi balsiais *''i'' arba *''u''; jeigu žodžio sandara šių sąlygų neatitinka, šaknis nekirčiuojama.<ref>{{cite journal|last=Лубоцкий|first=А|title=Ведийская именная акцентуация и проблема праиндоевропейских тонов|journal=Вопросы языкознания|year=1991|volume=1|pages=20—48}}</ref> ==== Kirčio pobūdis ==== Dėl kirčio pobūdžio nesutariama. Viena vertus, [[Vedų kalba|vedų sanskrito]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]], [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenys rodytų kirtį buvus [[Priegaidė|muzikinį]] (toninį, melodinį). Kita vertus, balsių kaitos atsiradimas siejamas su balsių [[Redukcija (kalbotyra)|redukcija]], o ji dažniausiai būdinga dinaminį kirtį turinčioms kalboms. Esama tiek muzikinio (pavyzdžiui, A. Mejė ({{fr|A. Meillet}})<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Общеславянский язык|publisher=Издательство иностранной литературы|year=1951|location=М.|pages=127}}</ref> ir [[Robert S. P. Beekes|R. Bekesas]] ({{nl|R. Beekes}})<ref>{{cite book|last=Beekes R.|first=S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=159|isbn=}}</ref>), tiek dinaminio ide. kirčio šalininkų. Taip pat yra kompromisinių nuomonių, kad pirmiausiai kirtis buvęs dinaminis, o ide. egzistavimo pabaigoje jis tapęs muzikiniu<ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=194—195}}</ref><ref>{{cite book|last=|first=|title=Języki indoeuropejskie|publisher=PWN|year=1986|location=Warszawa|pages=24—25|isbn=}}</ref><ref name="Adams462">{{cite book|last=J. P. Mallory, Douglas Q. Adams.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/462 462]|isbn=9781884964985}}</ref> arba derinęs ir dinaminio, ir muzikinio kirčio ypatybes.<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=154|isbn=}}</ref> [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]] ({{fi|J. Mikkola}}) ir S. Ivšičius indoeuropiečių prokalbei rekonstruoja dvi [[Priegaidė|priegaides]] − [[Akūtas|akūtą]] (kylanti-krentanti intonacija) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] (krentanti-kylanti intonacija).<ref>{{cite book|last=Скляренко|first=В. Г.|title=Праслов’янська акцентологія|publisher=|year=1998|location=Київ|pages=9|isbn=966-02-0542-2}}</ref> D. Adamso ({{en|D. Adams}}), Dž. Melorio ({{en|G. Mallory}}) ir T. Olanderio ({{da|Th. Olander}}) manymu, kirčiuotas skiemuo buvo tariamas aukštu (ar aukštėjančiu) tonu, o nekirčiuotas – žemu (ar žemėjančiu) tonu.<ref name="Adams462"/><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n96 84]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Lenkų kalbininkas [[Ježis Kurylovičius|J. Kurylovičius]] ({{pl|J. Kuryłowicz}}) pasiūlė originalią hipotezę, kad senąją būklę išlaikė tik vedų sanskritas, senosios graikų kalbos kirčiavimo sistema yra priešistorinio balsių suliejimo padarinys, o baltų ir slavų sistema susidarė perkėlus kirtį iš senosios vietos. Be to, senosios graikų ir [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] kalbų kirčio vietos sutapimus Kurylovičius laiko atsitiktiniais ir iš indoeuropiečių prokalbės nekildintinais.<ref>{{cite book|last=Kuryłowicz|first=J.|title=L’accentuation des langues indo-européennes|publisher=Zakład imienia Ossolińskich - Wydawnictwo PAN|year=1958|location=Wrocław-Kraków|pages=411—412|isbn=}}</ref> Mokslo bendruomenė atmetė J. Kurylovičiaus hipotezę.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=92|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|page=63|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=156|isbn=}}</ref> L. Hercenbergas ({{ru|Л. Герценберг}}) pateikė hipotezę, kad ide. buvo keturios priegaidės (tonai), kurios turėjo du skiriamuosius požymius: aukštumą-stiprumą ir [[Laringalai|laringalizavimą]]-[[Faringaliniai priebalsiai|faringalizavimą]]. Be to, mokslininko manymu, šios priegaidės galėjo daryti įtaką priebalsiams.<ref>{{cite book|last=Герценберг|first=Л. Г.|title=Вопросы реконструкции индоевропейской просодии|publisher=Наука|year=1981|location=Л.|pages=157—163|isbn=}}</ref> == Morfologija == === Daiktavardis === ==== Gramatinės kategorijos ==== Indoeuropiečių prokalbėje daiktavardžiui buvo būdinga [[Gramatinė giminė|giminės]], [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] ir [[Linksnis|linksnio]] kategorija.<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=464—465|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref><ref name="Красухин110">{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание: Курс лекций: Учеб. пособие для студ. филол. и лингв, фак. высш. учеб. заведений|publisher=Издательский центр «Академия»|year=2004|location=М.|pages=110|isbn=5-7695-0900-7}}</ref> Tradiciškai ide. daiktavardžiui rekonstruojamos trys giminės: vyriškoji, moteriškoji ir bevardė. Pasak A. Mejė ({{fr| A. Meillet}}) hipotezės, pradžioje indoeuropiečių prokalbė buvo [[Aktyvinė kalba|aktyvinės-statyvinės]] (fientyvinės) sandaros kalba ir turėjo dvi gimines – [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvųjų]] dalykų ir negyvųjų, o, atsiskyrus [[Anatolų kalbos|anatolų kalboms]], gyvųjų giminė skilo į vyriškąją ir moteriškąją.<ref>{{cite book|last=Тронский|first=И. М.|title=Общеиндоевропейское языковое состояние|publisher=УРСС|year=2004|location=М.|pages=57|isbn=5-354-01025-X}}</ref><ref name="Красухин110"/>[[Miguel Villanueva Svensson| M. Viljanuevos Svensono]] ({{es|M. Villanueva Svensson}}) teigimu, pradžioje turėta bevardė ir bendroji giminės, vėliau bendroji giminė skilo į vyriškąją ir moteriškąją, ir, kaip pažymi M. Viljanueva Svensonas, šiuo metu dauguma mokslininkų mano, kad moteriškoji giminė yra po anatolų kalbų atsiskyrimo atsiradusi naujovė, tačiau moteriškosios giminės kilmė dar neišaiškinta.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Indoeuropiečių prokalbei atkuriami trys gramatiniai skaičiai: [[vienaskaita]], [[dviskaita]] ir [[daugiskaita]] – kaip [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[Tocharų kalbos|tocharų]], [[Slavų kalbos|slavų]], senosiose [[Airių kalba|airių]] ir [[Senoji graikų kalba|graikų]] kalbose, senojoje ir tarminėje [[Lietuvių kalba|lietuvių]] kalboje.<ref name="Fortson102"/><ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=168|isbn=}}</ref><ref name="Тронский66">{{cite book|last=Тронский|first=И. М.|title=Общеиндоевропейское языковое состояние|publisher=УРСС|year=2004|location=М.|pages=66|isbn=5-354-01025-X}}</ref><ref name="Beekes185"/> Ide. daiktavardžių sistemoje ypatinga vieta teko bevardės giminės daugiskaita reiškiamiems kuopiniams daiktavardžiams (kuopinė reikšmė vadinama ''kolektyvu''). Jie rodydavo ne daugybę atskirų dalykų, o jų visumą (kaip {{lt|augalas}} – ''augalija''). Su kuopiniais daiktavardžiais buvo vartojama veiksmažodžių vienaskaita, ne daugiskaita, pavyzdžiui: {{grc|πάντα ῥεῖ}} 'viskas teka' (pažodžiui 'visi tekąs'), {{la|pecunia non olet}} 'pinigai nekvepia' (pažodžiui 'pinigai nekvepiąs').<ref name="bičovský32">{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=Praha|pages=32—33|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Indoeuropiečių prokalbei rekonstruojama aštuonių linksnių sistema ([[vardininkas]], [[kilmininkas]], [[abliatyvas]], [[naudininkas]], [[galininkas]], [[įnagininkas]], [[vietininkas]], [[šauksmininkas]]), visus aštuonis linksnius buvo išsaugojusios tik senosios indoiranėnų kalbos, o kitos linksnių sistemą supaprastino: rytų [[baltų kalbos]] ir [[senoji bažnytinė slavų kalba|senoji slavų]] kalba turi 7 paveldėtus linksnius, [[lotynų kalba]] – 6, [[graikų kalba]] – 5, [[gotų kalba]] – 4. [[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|XX a. 6-ame]]–7-ame dešimtmečiuose kai kurie autoriai siūlydavo rekonstruoti alternatyvias indoeuropiečių linksnių sistemas su mažiau linksnių (4, 5 ar 6), tačiau dabar šis požiūris nebėra populiarus. Pastaraisias dešimtmečiais iš [[Senoji graikų kalba|Mikėnų tarmės]], žemyno [[Keltų kalbos|keltų]], mažųjų [[Anatolų kalbos|anatolų kalbų]] gauti duomenys patvirtina tradicine tapusią rekonstrukciją.<ref name="villanueva117"/> Tik retais atvejais dukterinėse kalbose buvo susikurta naujų linksnių; taip atsitiko, pavyzdžiui, [[tocharų kalba|tocharų]] ir rytų baltų kalbose (lietuvių kalbos [[aliatyvas]], [[adesyvas]], [[iliatyvas]] ir šių linksnių palaikai [[Latvių kalba|latvių kalboje]]). Kartais bandoma ide. rekonstruoti aliatyvą (arba direktyvą, t. y. iliatyvą) – kryptį nurodantį vietininką.<ref name="villanueva117">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=117|isbn=978-609-459-788-6}}</ref><ref name="Beekes185">{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n209 185]|isbn=}}</ref> Daiktavardžiai buvo tematiniai (tarp kamieno ir galūnės turintys jungiamąjį balsį ''*o'', kai kuriuose linksniuose besikaitaliojantį su *''e'') ir atematiniai (šio balsio tarp kamieno ir galūnės neturintys).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> ==== Galūnių rekonstrukcijos variantai ==== Toliau nurodomos keturių naujesniųjų laikų indoeuropeistų ide. galūnių rekonstrukcijos. Kai kurių linksnių galūnės įvairuoja, nes dukterinėse kalbose turimi skirtingi galūnių atspindžiai. Probleminiai atvejai aptariami kitame skyrelyje. [[Andrew Sihler|E. Sileris]] ({{en|A. Sihler}}) (1995)<ref>{{cite book |last=Sihler |first=A.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin |url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl |publisher=Oxford University Press |year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/248 248]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> rekonstruoja artimiausias turimiems duomenims galūnes ir pateikia įvairių formų, nes dukterinėse kalbose paliudytos galūnės skiriasi. [[Benjamin W. Fortson IV|B. V. Fortsono]] ({{en|B. W. Fortson}}) (2004)<ref>{{cite book |last=Fortson |first=W.|title=Indo-European Language and Culture|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe |publisher=Blackwell Publishing |year=2004 |pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/113 113]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> rekonstrukcija hipotetiškesnė, skirtingus galūnių atspindžius siekiama kildinti iš vienos pradinės formos. [[Miguel Villanueva Svensson|M. Viljanuevos Svensono]] ({{es|M. Villanueva Svensson}}) (2016)<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=123-132|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> ir [[Donald Ringe|D. Rindžo]] ({{en|D. Ringe}}) (2006)<ref name="Ringe41">{{cite book |last=Ringe |first=D.|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://archive.org/details/historyenglishvo00ring_053 |publisher=Oxford University Press |year=2006 |pages=[https://archive.org/details/historyenglishvo00ring_053/page/n51 41]|isbn=978-0-19-955229-0}}</ref> rekonstrukcijos šiais atžvilgiais užima tarpinę padėtį tarp E. Silerio ir B. V. Fortsono atspirties taškų. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! rowspan="2" colspan="2"| !! colspan="4" | Atematiniai!! colspan="4" | Tematiniai |- ! A. Sihler !! D. Ringe !! M. Villanueva Svensson!!B. W. Fortson ! A. Sihler !! D. Ringe !! M. Villanueva Svensson!!B. W. Fortson |- !rowspan=9|[[Vienaskaita]]!! [[Vardininkas]] | colspan="3"|*-s ~ *-Ø | *-s | colspan="4"|*-o-s |- ! Bev. g. [[Vardininkas|vard.]]-[[Galininkas|gal.]]-[[Šauksmininkas|šauksm.]] | colspan="4"|*-Ø | colspan="4"|*-o-m |- ![[Kilmininkas]] | rowspan="2" colspan="3" |*-s ~ *-os ~ *-es | rowspan="2"|*-s |*-ī, *-osyo |colspan=2|*-o-syo (?) |*-o-s (?) |- ![[Abliatyvas]] |*-ōt, *-āt |*-o-ad |*-ōd ~ *-ād (?) |*-o(h₂)at > *-ōt |- ! [[Naudininkas]] | colspan="4" |*-ey | *-ōy | colspan="3" |*-o-ey > *-ōy |- ![[Galininkas]] | colspan="2"|*-m |*-m ~ *-ṃ<small><sup>(po priebalsių)</sup></small> |*-m | colspan="4"|*-o-m |- ! [[Įnagininkas]] | *-bʰi ~ *-mi ~ *-(e)h₁ | colspan="2"|*-é-h₁ ~ *-h₁ | *-h₁ | *-o-h₁ ~ *-e-h₁ | colspan="3"|*-o-h₁ (> *-ō) |- ! [[Vietininkas]] | colspan="4"| *-Ø, *-i, |*-o-y ~ *-e-y |(**-e →) *-e-y |*-o-y ~ *-e-y |*-o-y |- ! [[Šauksmininkas]] | colspan=4|*-Ø | colspan=4|*-e |- !rowspan=5|[[Dviskaita]]!![[Vardininkas|Vard.]]-[[Galininkas|gal.]]-[[Šauksmininkas|šauksm.]] | *-h₁e ~ *-h₁ | *-h₁e |*-h₁e ~ *-h₁ | *-h₁ |*-o-h₁ ~ *-o-(h₁)e | colspan=3|*-o-h₁ (> *-ō) |- ! Bev. g. vard.-gal.-šauksm. | ? |colspan=3|*-ih₁ | *-oyh₁ | *-o-y(h₁) | *-o-ih₁ (> *-oyh₁) | *-oyh₁ |- ! Kilmininkas | ? | *-ows (?) | *-h₁oHs (?) | ? | *-eyows ~ *-oyows (?) | ? | *-o(y)-h₁oHs (?) | ? |- ! [[Naudininkas|Naud.]]-[[Įnagininkas|įnag.]]-[[Abliatyvas|abl.]] | colspan="2" |? |*-bʰoh₁ (?) ~ *-moh₁ (?) | ? | colspan="2" |? |*-o(y)-bʰoh₁ (?) ~ *-o(y)-moh₁ (?) |? |- ! Vietininkas | ? | = [[Kilmininkas|Kilm.]] |*-h₁u (?) |? | = [[Kilmininkas|Kilm.]] |? |*-o-h₁u (?) |? |- !rowspan=7|[[Daugiskaita]]!! [[Vardininkas|Vard.]]-[[Šauksmininkas|šauksm.]] | colspan=4|*-es |*-ōs | colspan=3|*-o-es (> *-ōs) |- ! Bev. g. vard.-[[Galininkas|gal.]]-šauksm. |*-h₂ |*-h₂ ~ *-Ø |*-h₂ ~ *-Ø (< *-ĒT-h₂) |*-h₂ | colspan=4|*-e-h₂ (> *-ā) |- ! Kilmininkas |*-om (?) |*-oHom |*-ōm (< *-oHom) ~ *-om (< *-Hom) |*-ōm- |*-o-oHom |*-o-oHom (> *-ōm) |*-o-oHom |*-ōm |- ! [[Naudininkas|Naud.]]-[[Abliatyvas|abl.]] |*-bʰos ~ *-mos |*-mos |*-bʰ(y)o(s) ~ *-mos (?) |*-bʰ- |*-o-bʰos ~ o-mos |*-o-mos (*-o-y-mos?) |*-o(y)-bʰ(y)os ~ o-mos (?) |*-o(i)bʰ- |- ! Galininkas |*-ms |*-ns |*-ns (< *-ms) ~ *-ṇs<small><sup>(po priebalsių)</sup></small> (< *-ṃs) |*-ns |*-o-ms |*-o-ns |*-o-ns (< *-o-ms) ~ *-ō-ns (< *-ō-ms) |*-o-ns |- ! Įnagininkas |*-bʰis ~ *-mis ~ *-mīs |*-bʰí |*-bʰí(s) (?) ~ *-mis (?) |*-bʰ- |*-ōys ~ *-o-mis (?) ~ *-o-mīs (?) |*-ōys |*-ōys (< *-o-eys ~ *-oy-is?) |*-o(i)bʰ- |- ! Vietininkas | colspan="4" | *-su |(*-o-su?) |*-o-y-su |*-oy-su |*-o-y-su |} ==== Probleminės linksnių formos ==== ===== Kilmininkas ===== Atematinių daiktavardžių vienaskaitos kilmininkas keblumų nekelia, galūnės ''*-s ~ *-os ~ *-es'' terodo balsių kaitą (''*e : *o'' – pamatinis laipsnis, ''Ø '' (''*-s'') – nykstamasis). Galūnės ''*-os ~ *-es'' įprastos priebalsiniuose kamienuose, ''*-s'' variantas retas, jis būdingas ''u'' ir ''i'' kamienams (*''suHn-ow-s, -ew-s'' 'sūnaus', *''h₂ow-ey-s,-oy-s'' 'avies'). Vienaskaitos tematinių daiktavardžių galūnė *''-osyo'' gali būti skaidoma kaip *''-os'' + santykinis įvardis *''-yo''. Ji paliudyta daugumoje indoeuropiečių kalbų.<ref name="Villanueva Svensson125">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=125; 130|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Manoma, kad ši tematinių daiktavardžių galūnė perimta iš įvardžių.<ref name = "Zinkevičius43"/> Sunkiau rekonstruoti daugiskaitos kilmininko galūnę. Dukterinėse kalbose paliudytos tiek formos *''-Hom'' > *''-om'', tiek *''-oHom'' > *''-ōm''. Tiksli galūnės rekonstrukcija neišspręsta, bet kalbų duomenys labiau remia ilgąjį variantą *''-oHom'' > *''-ōm''. Toliau jis ir bus teikiamas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=125; 130|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> ===== Abliatyvas ===== Tik tematiniai [[Vardažodis|vardažodžių]] kamienai turėjo atskirą vienaskaitos [[Abliatyvas|abliatyvo]] formą, kituose kamienuose vienaskaitoje jis sutapo su kilmininku, daugiskaitoje ir dviskaitoje, kaip ir tematinių, – su naudininku.<ref name="Villanueva Svensson131"/> Abliatyvo galūnės atspindžiai sunkiai suvedami į vieną [[Etimonas|pirminę formą]]: [[Lotynų kalba|lotynų]] ''-ō'' ir [[Keltiberai|keltiberų]] kalbų ''-uz'' leistų rekonstruoti ide *''-ōd'', [[Lietuvių kalba|lietuvių]] kilmininko galūnė ''-o'' < [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] ''*-ā'', [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įvardžiuotinių formų ''-ā'', kilusios iš abliatyvo, rodytų ide. galūnę *''-ād'', o [[Slavų kalbos|slavų]] taip pat iš abliatyvo kilusi kilmininko galūnė ''-a'', [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] abliatyvo ''-āt'' galėjo atsirasti ir iš *''-ōd'', ir iš *''-ād''.<ref name="Villanueva Svensson131">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Priebalsis *''-d'' žodžio pabaigoje galėjo suduslėti ir tapti *''-t''. Abliatyvo galūnė *''-ād'' gali būti kildinama iš *''-eh₂d''. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] abliatyvo galūnę *''-ōd'' skaido kaip teminį balsį *''-o-'' + *''-ed'' ~ *''-od'' (ilgasis balsis ''*ō'' susidarė dėl dviejų balsių suliejimo).<ref name = "Zinkevičius43">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=43|isbn=}}</ref> Tikėtina, kad šios galūnės yra [[Polinksnis|postpozicinės]] kilmės.<ref name="Villanueva Svensson131"/> Toliau bus pateikiama tematinių daiktavardžių galūnė *''-ōd''. ===== Naudininkas ir įnagininkas ===== Vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] galūnės *''-ey'' rekonstrukcija didesnių sunkumų nekelia. Tematiniame kamiene ji sutraukiama – *''-o-ey'' > *''-ōy'', o ''i'' kamiene galūnė dėl kamiengalio dvibalsio sudvigubėja (*-''ey-ey'').<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=204|isbn=}}</ref> Daugiskaitos naudininko ir [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnių rekonstrukcija yra probleminė ir dėl galūnių pradžios, ir dėl pabaigos priebalsių. Pagal daugiskaitos (ir dviskaitos) naudininko ir įnagininko galūnių pradžios priebalsį indoeuropiečių kalbos skyla į vadinamąsias „''m'' ir ''bʰ'' kalbas“: [[Baltų kalbos|baltų]], [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]] kalbos turėjo daugiskaitos naudininką *''-'''m'''os'', įnagininką *-'''''m'''is'', o visos kitos – atitinkamai *-'''''bʰ'''o(s)'' ir *-'''''bʰ'''i(s)''. Baltų, slavų ir germanų kalbos sudaro vieną [[Arealinė kalbotyra|arealinį]] vienetą, todėl galūnės su *''-m-'' galbūt yra šių kalbų naujovė.<ref name="Villanueva127">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=127|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Kaip arealinis variantas, toliau bus pateikiamos ir šiųdviejų linksnių galūnės su *''-m-''. Tikėtina, kad *''-bʰ-'' (turbūt ir *''-m-'') yra [[Polinksnis|postpozicinės]] kilmės. Tik [[anatolų kalbos]] turi daugiskaitos naudininko-[[Vietininkas|vietininko]] galūnę be *''-bʰ-'' ~ *''-m-'', kilusią iš ide. *''-os''. Tai gali būti šios kalbų šakos [[archaizmas]].<ref name="Villanueva127"/> [[Donald Ringe|D. Rindžas]] ({{en|D. Ringe}}) daugiskaitos naudininką rekonstruoja su *''-m-'', o įnagininką – su *''-bʰ-''.<ref name="Ringe41"/> Tačiau nėra mišrių ''m'' – ''bʰ'' kalbų: koks priebalsis turimas daugiskaitos naudininke, toks ir įnagininke, ir atvirkščiai,<ref name="Villanueva127"/> todėl ši D. Rindžo ir kai kurių kitų kalbininkų rekonstrukcija bus paliekama nuošalyje. Kai kuriose kalbose daugiskaitos naudininko ir įnagininko galūnės neturi pabaigos priebalsio ''*-s''.<ref name="Villanueva127"/> Vis dėlto *''-s'' yra daugiskaitos žymuo (plg. dgs. [[Vardininkas|vard.]] *''-es'', dgs. [[Galininkas|gal.]] *''-ns'' < *''-ms'', kuris skaidomas kaip galininkas *''-m'' + daugiskaitos rodiklis *''-s'',<ref name="villanueva126">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=126|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> dar plg. dgs. [[Vietininkas|viet.]] *''-su'' greta [[Dviskaita|dvs.]] viet. *''-h₁u''), todėl daugiskaitos naudininkas ir įnagininkas toliau bus pateikiami su galiniu ''*-s : *-bʰos ~ *-mos, *-bʰis ~ *-mis''. Kadangi daugiskaitos naudininko galūnę su pusbalsiu ''*-y-'' turi tik [[indoiranėnų kalbos]] (*''-bʰyos''),<ref name="Villanueva127"/> toliau į tai nebus atsižvelgiama – kaip ir į tik indoiranėnų kalboms būdingą, iš [[Įvardis|įvardžių]] paradigmos šiame linksnyje perimtą, tematinių daiktavardžių dvibalsį *''-oy-'' vietoj *''-o-'' (*''-oy-bʰyos'').<ref name="Villanueva Svensson132">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=132|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Tematinių daiktavardžių daugiskaitos įnagininkas turėjo, matyt, iš įvardžių perimtą galūnę *''- ōys'' (< *''-o-eys'', *''-oy-is''?). Vėliau pagal atematinių kamienų analogiją kai kurios kalbos ją pakeitė galūnėmis *''-o-bʰis'', *-''oy-bʰis'', *''-o-mis''. Toliau bus teikiama tematinė galūnė *''-ōys''.<ref name="Villanueva Svensson132"/> Vienaskaitos įnagininko galūnes su priebalsiais ''*-m-'' ~ ''*-bʰ'' įsivedė tik baltų (''-mi'', išskyrus tematinį ''o'' kamieną), slavų (''-mь < *-mi'', išskyrus ''ā'' kamieną), [[Armėnų kalba|armėnų]] (''-w/-b'') ir galbūt [[Dakų kalba|dakų]] (''-m'') kalbos.<ref name="Villanueva Svensson125"/><ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/165 166]|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Visos kitos kalbos šiais priebalsiais prasidedančias galūnes turi tik daugiskaitoje ir dviskaitoje,<ref name="Villanueva Svensson125"/> todėl toliau bus teikiamos vienaskaitos įnagininko galūnės *''-eh₁ ~ *-h₁''. ===== Vietininkas ===== Kaip ir daugiskaitos įnagininke, daugiskaitos [[Vietininkas|vietininke]] tematiniai daiktavardžiai turi dvibalsį *''-oy-'' iš [[Įvardis|įvardžių]] paradigmos – *''-oy-su''. (Rytų [[baltų kalbos]] turi variantą su kitu balsių kaitos laipsniu *''-ey-su'', plg. [[Lietuvių kalba|liet.]] [[tarmė|tarm.]] ''keturiesu'' < *''ketureysu'' 'keturiese (keturiuose)'.)<ref name="Villanueva Svensson132"/> Problemiškesnė vienaskaitos vietininko rekonstrukcija. Dukterinėse kalbose gerai paliudyta galūnė *''-i'', tačiau manoma, kad ji yra [[Polinksnis|postpozicinės]] kilmės ir vėlesnė. Senesnėmis laikomos formos be galūnės, kurioms buvo būdinga savita apofoninė (balsių kaitos) struktūra – vienaskaitos vietininkas turėjo vienu laipsniu aukštesnį už kitus silpnuosius linksnius kamiengalį, [[Priesaga|priesagą]] arba [[Šaknis (kalbotyra)|šaknį]] (šakniniuose priebalsiniuose [[Vardažodis|vardažodžiuose]]), pvz.: ''u'' kamieno vns. [[Kilmininkas|kilm.]] *''suHn-ew-s, -ow-s'' 'sūnaus' (kamiengalio dvibalsio *''-ew-, *-ow-'' pamatinis laipsnis + galūnė *''-s'') – vns. viet. *''suHn-ēw-ø, -ōw-ø'' 'sūnuje' (kamiengalio dvibalsio *''-ew-, *-ow-'' pailgintasis laipsnis *''-ēw, *-ōw''; galūnės nėra); vns. kilm. *''ph₂-tr-es'' 'tėvo' (priesagos *''-ter-'' nykstamasis laipsnis *''-tr-'' (be balsio *''-e-'') + galūnė *''-es'') – vns. viet. *''ph₂-ter-ø'' 'tėvè' (priesagos *''-ter-'' pamatinis laipsnis; galūnės nėra); vns. kilm. *''dem-s'' 'nãmo' (šaknies pamatinis laipsnis *''-e-'' + galūnė *''-s'') – vns. viet. *''dēm-ø'' 'namè' (šaknies balsio *''-e-'' pailgintasis laipsnis *''-ē-''; galūnės nėra). Vienaskaitos vietininkas be galūnės išlikęs kaip archaizmas, geriau išsaugotas tik ''u'' ir ''i'' kamienuose.<ref name="villanueva126"/> Toliau bus teikiamos formos ir su galūne *''-i'', ir be jos. Tematinių vardažodžių vienaskaitos vietininke teminis balsis su galūne *''-i'' sudarydavo dvibalsį, paliudytos formos su teminio balsio kaita – *''-oy'' ir *''-ey''.<ref name="Villanueva Svensson131"/> ===== Direktyvas ~ aliatyvas (?) ===== [[Aliatyvas|Aliatyvą]] (arba galbūt direktyvą, dar vadinamą [[Iliatyvas|iliatyvu]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/254 254]|isbn=}}</ref>) turėjo tik [[hetitų kalba]] (rytų [[baltų kalbos]] aliatyvą ir iliatyvą, [[tocharų kalbos]] aliatyvą pasidariusios naujai). Tam tikri [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] galėtų rodyti šį linksnį buvus ir kitose kalbose, pvz.: {{la|quō}} 'kur? kuria kryptimi?', ''eō'' 'ten, į tą pusę', ''porrō'' 'pirmyn', {{grc|ἄνω}} (ánō) 'aukštyn', ''κάτω'' (kátō) 'žemyn'. Šie prieveiksmiai ir hetitų kalbos aliatyvo (direktyvo) formos ''agnā'' 'į žemę', ''kišrā'' 'į ranką', ''parna'' 'namõ' galbūt leistų manyti ide. galūnę buvus *''-ō''. Tačiau dėl šio linksnio buvimo ide. ir galimybės jį rekonstruoti diskutuojama, tiek duomenų nepakanka.<ref name="villanueva126"/> ===== Dviskaitos linksniai ===== [[Dviskaita|Dviskaitos]] rodiklis yra [[Laringalai|laringalas]] ''*h₁''. Dviskaitos linksnius rekonstruoti sudėtinga, nes dalyje kalbų ji išnyko, o kitose kalbose linksnių galūnės galėjo būti lengvai perdirbtos pagal analogiją.<ref name="Villanueva Svensson128; 132">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128; 132|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Mažiausiai problemiškas dviskaitos [[vardininkas]]-[[galininkas]]–[[šauksmininkas]] (visų trijų linksnių galūnės buvo sutapusios): priebalsiniams vardažodžiams būdinga galūnė *''-h₁e'', bet ''i'', ''u'' ir ''o'' kamienams – sutrumpintas variantas *''-h₁'', bevardei visų kamienų giminei – galūnė *''-ih₁''.<ref name="Villanueva Svensson128; 132"/> Vienintelė iranėnų [[Avestos kalba]] turi skirtingas dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininko]] ir [[Vietininkas|vietininko]] galūnes – visose kitose kalbose turima vienoda kilmininko ir vietininko galūnė *''-ows''. Sprendžiant iš Avestos kalbos duomenų, galūnė *''-ows'' susidarė sumišus kilmininkui *''-h₁oHs'' ir vietininkui *''-h₁u''.<ref name="Villanueva Svensson128; 132"/> Toliau ir bus teikiamos skirtingos šiųdviejų linksnių galūnės. Vienodą linksnio formą turintis [[naudininkas]]–[[abliatyvas]]–[[įnagininkas]], matyt, baigėsi galūne *''-bʰoh₁'' ~ *''-moh₁'' (dėl pradžios [[Priebalsis|priebalsio]] žr. skyrelį „[[#Naudininkas ir įnagininkas|Naudininkas ir įnagininkas]]”), nors, lygia greta su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] galūnėmis, esama bandymų rekonstruoti naudininką–abliatyvą *''-bʰoh₁'' ~ *''-moh₁'', bet įnagininką – *''-bʰih₁'' ~ *''-mih₁''.<ref>{{cite book|last=Rosinas|first=A.|title=Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2009|pages=357|isbn=978-5-420-01656-5}}</ref> Indoiranėnų kalbose dviskaitos kilmininkas ir naudininkas–abliatyvas–įnagininkas turi kamiengalio [[Dvibalsis|dvibalsį]] *''-oy-'' (pvz., ''*-'''oy'''-bʰoh₁''). Šis dvibalsis įsivestas iš [[Įvardis|įvardžių]] ir daugumai kitų kalbų nebūdingas,<ref name="Villanueva Svensson128; 132"/> todėl toliau bus teikiamos tematinių daiktavardžių galūnės tik su reguliariu teminiu kamiengalio balsiu *''-o-'' (pvz., ''*-'''o'''-bʰoh₁''). ==== Kamienų galūnių rekonstrukcija ==== Bevardės giminės daiktavardžiai nuo to paties kamieno vyriškosios ir moteriškosios giminių skyrėsi tik vienodą formą turinčiais [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais. Atskira vyriškosios ir moteriškosios giminių šauksmininko forma turėta tik vienaskaitoje, o dviskaitoje ir daugiskaitoje šauksmininkas sutapo su vardininku. Skirtingą [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnę turėjo tik ''o'' kamieno daiktavardžių vienaskaita, kitų kamienų vienaskaitos abliatyvas sutapo su kilmininku. Dviskaitoje ir daugiskaitoje ''visų'' kamienų abliatyvas sutapo su naudininku.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=43|isbn=}}</ref> Ide. daiktavardžiai, tarp [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (ar [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) turintys balsį *''o'', besikaitaliojantį su *''e'', vadinami tematiniais. Šie daiktavardžiai daugiausia buvo vyriškosios ir bevardės [[Gramatinė giminė|giminių]] (moteriškosios – vienas kitas). Balsio *''o'' : *''e'' tarp šaknies ir galūnės neturintys daiktavardžiai vadinami atematiniais („betemiais“). Skirstant kitaip, visi tarp šaknies (ar kamieno) ir galūnės turėję jungiamąjį [[Balsis|balsį]] arba [[Dvibalsis|dvibalsį]] (pvz., *''-u-'', *''-i-'', *''-ow-'') daiktavardžiai vadinami balsiniais, o jo neturėję – priebalsiniais.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/93 94]-99|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Indoeuropiečių kalbų ''ā'' kamieno daiktavardžiai (pvz., sen. {{lt|ešva, ašva}} < [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] *e''šwā'' < ide. *''h₁éḱweh₂'' 'kumelė') ir kiti vardažodžiai yra kilę iš ''eh₂'' kamieno, tad baigėsi priebalsiu, priklausė atematiniams priebalsiniams kamienams. Visose indoeuropiečių kalbose, išskyrus [[Anatolų kalbos|anatolų]] šaką, šio kamieno vardažodžiai yra moteriškosios giminės ir sudaro poras su vyriškosios giminės tematiniais (''o'' kamieno) daiktavardžiais, pvz.: *''h₁éḱwos'' 'arklys' – *''h₁éḱweh₂'' > *''éḱwā'' 'kumelė (ašva)'. Išnykus [[Laringalai|laringalui]] ''*h₂'', vyko balsių kontrakcija (suliejimas), pvz., vns. [[Naudininkas|naud.]] *''h₁éḱw-eh₂-ey'' (> *-ah₂-ay > *-aay> *-āy) > ''*éḱw-āy'' 'kumelei (ašvai)' (kaip laringalai išnykdami keitė balsius, žr. skyrelį „[[#Laringalų skaičius|Laringalų skaičius]]”). Ide. buvo ir kita moteriškosios giminės priesaga *''-ih₂-'' ~ *''-yeh₂-'', abu moteriškosios giminės linksniavimo tipai veikė vienas kitą. Vienaskaitos vardininkas *''eh₂'' be galūnės *''-s'', [[Dviskaita|dviskaitos]] vardininko galūnė *''-ih₂'', būdinga bevardei giminei, tikriausiai rodo, kad moteriškoji giminė kilo iš kolektyvų (bevardės giminės kuopinių daiktavardžių, žr. „[[#Gramatinės kategorijos|Gramatinės kategorijos]]”).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=133-134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Be lentelėje nurodytų kamienų, ide. buvo ir besibaigiantys dvibalsiais ''ew'', ''aw'', ''ow'' (paligintasis laipsnis ''ēw'', ''āw'', ''ōw'') bei ''u'' ir ''i'' su laringalais (''uH'', ''iH'' > ''ū'', ''ī'') kamienai.<ref name = "Zinkevičius41"/> Dvibalsiniai pasižymėjo balsių kaita, pvz.: vns. [[Vardininkas|vard.]] *''gʷōw-s'' 'karvė', vns. [[Kilmininkas|kilm.]] *''gʷew-s'' 'karvės', vns. [[Naudininkas|naud.]] *''gʷew-ey'' 'karvei'. Dvibalsiniams, ''uH'', ''iH'' ir ''r'' (žr. žemiau) kamienams priklausė vyriškosios ir moteriškosios giminių daiktavardžiai, o kiti kamienai, išskyrus minėtąjį ''eh₂'' > ''ā'', galėjo būti visų trijų giminių.<ref name = "Zinkevičius41">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=41|isbn=}}</ref> Priebalsiniai daiktavardžiai skirstomi į priesaginius priebalsinius (turėjusius [[Priesaga|priesagą]]) ir šakninius priebalsinius (priesagos neturėjusius). Priebalsiniai priesaginiai daiktavardžiai skirstomi pagal jų priesagas, tokiu būdu išskiriant šiuos pagrindinius kamienus: ''r, n, s, l''.<ref name="Villanueva121-122">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=121-122|isbn=978-609-459-788-6}}</ref><ref name = "Zinkevičius41"/> Linksniuojant priesagose vykdavo balsių kaita (''*dʰugh₂tḗr'' 'duktė' – ''*dʰugtrés'' 'dukters'). Dalies priebalsinių daiktavardžių kamiengalis baigdavosi sprogstamaisiais priebalsiais (''*h₃dón'''t'''-s'' 'dantis'). Be šių, būta ir priebalsinių heteroklitinių bevardės giminės daiktavardžių, jų stipriuosiuose linksniuose ([[vardininkas|vardininke]], [[galininkas|galininke]], [[šauksmininkas|šauksmininke]]) vartotos priesagos *''-r-'', *''-l-'', o visuose kituose linksniuose – *''-n-'', pavyzdžiui: vns. vard. *''yēkʷṛ'' 'jeknos (kepenys)' – vns. kilm. *''yekʷṇs'' 'jeknų (kepenų)'; vns. vard. *''peh₂wṛ'' 'ugnis' – vns. kilm *''ph₂wens'' 'ugnies'; vns. vard. *''soh₂wḷ'' 'saulė' – vns. kilm. *''sh₂wens'' 'saulės'.<ref name="Villanueva121-122"/> Galūnių pokyčiai po balsių kontrakcijos (susiliejimo), [[Laringalai|laringalų]] išnykimo ir kai kurių kitų virsmų pateikiami už ženklo „daugiau kaip” (>). {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! colspan="2" rowspan="3" | ! colspan="2"|Tematiniai ! colspan="7"|Atematiniai |- ! colspan="2"| *-o- ! colspan="2"|Priebalsiniai ! *-eh₂- > *-ā- ! colspan="2"|*-i- !colspan="2" |*-u- |- ! vyr. g. (mot. g.) ! bev. g. ! vyr. g.-mot. g. ! bev. g. ! mot. g. ! vyr. g.-mot. g. ! bev. g. ! vyr. g.-mot. g. ! bev. g. |- !rowspan=8|[[Vienaskaita]]||[[Vardininkas|V.]] | *-o-'''s''' | *-o-'''m''' | *-'''s''', *-'''ø'''<sup><small>'''1'''</small></sup> | *-'''ø''' | *-eh₂-'''ø''' > *-ā-'''ø''' | *-i-'''s''' | *-i-'''ø''' | *-u-'''s''' | *-u-'''ø''' |- ![[Kilmininkas|K.]] |colspan="2"|*-o-'''s'''-yo |rowspan="2" colspan="2"|*-'''s''', *-'''es''', *-'''os''' |rowspan="2"| *-eh₂-'''es''' > *-ās |rowspan="2" colspan="2"|*-ey-'''s''', *-oy-'''s''' |rowspan="2" colspan="2"|*-ew-'''s''', *-ow-'''s''' |- ![[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=2|*-o-'''ed''' > *-ōd |- ![[Naudininkas|N.]] |colspan="2"|*-o-'''ey''' > *-ōy |colspan="2"|*-'''ey''' | *-eh₂-'''ey''' > *-āy |colspan="2"|*-ey-'''ey''' |colspan="2"|*-ew-'''ey''', *-ow-'''ey''' |- ![[Galininkas|G.]] | *-o-'''m''' | *-o-'''m''' | *-'''m̥''' | *-'''ø''' | *-eh₂-'''m''' > *-ām | *-i-'''m''' | *-i-'''ø''' | *-u-'''m''' | *-u-'''ø''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |colspan="2"| *-o-'''h₁''' > *-ō |colspan="2"|*-'''(e)h₁''' > *-ē, *-ø | *-eh₂-'''eh₁''' > *-ā |colspan="2"|*-i-'''h₁''' > *-ī |colspan="2"|*-u-'''h₁''' > *-ū |- ![[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*-o-'''i''' > *-oy,<br /> *-e-'''i''' > *-ey |colspan="2"|*-'''ø''', *-'''i''' | *-eh₂-'''i''' > *-āy |colspan="2"|*-ēy-'''ø''' |colspan="2"|*-ēw-'''ø''', *-ōw-'''ø''' |- ![[Šauksmininkas|Š.]] | *-e-'''ø''' | *-o-'''m''' |colspan="2"|*-'''ø''' | *-eh₂-'''ø''' > *-a-'''ø''' | *-ey-'''ø''' | *-i-'''ø''' | *-ew-'''ø''', *-ow-'''ø''' | *-u-'''ø''' |- !rowspan=4|[[Dviskaita]]||[[Vardininkas|V.]]-[[Galininkas|G.]]-[[Šauksmininkas|Š.]] | *-o-'''h₁''' > *-ō | *-o-'''ih₁''' > *-oy | *-'''h₁e''' ><br />*-e | *-'''ih₁''' > *-ī | *-eh₂-'''ih₁''' > *-āy | *-i-'''h₁''' > *-ī | *-y-'''ih₁''' > *-y-ī | *-u-'''h₁''' > *-ū | *-w-'''ih₁''' > *-w-ī |- ![[Kilmininkas|K.]] |colspan=2|*-o-'''h₁oHs''' ><br />*-o-ōs > *-ōs |colspan=2|*-'''h₁oHs''' > *-ōs | *-eh₂-'''h₁oHs''' (> *-ā-ōs > *-ōs?) |colspan=2| *-ey-'''h₁oHs''' ><br />*-ey-ōs |colspan=2|*-ew-'''h₁oHs''' > *-ew-ōs,<br />*-ow-'''h₁oHs''' > *-ow-ōs |- ![[Naudininkas|N.]]-[[Įnagininkas|Įn.]]-[[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=2|*-o-'''bʰoh₁''' > *-o-bʰō,<br /> *-o-'''moh₁''' > *-o-mō |colspan=2|*-'''bʰoh₁''' > *-bʰō,<br /> *-'''moh₁''' > *-mō ||*-eh₂-'''bʰoh₁''' > *-ā-bʰō,<br />*-eh₂-'''moh₁''' > *-ā-mō |colspan=2|*-i-'''bʰoh₁''' > *-i-bʰō,<br />*-i-'''moh₁''' > *-i-mō |colspan=2| -*u-'''bʰoh₁''' > *-u-bʰō,<br />*-u-'''moh₁''' > -*u-mō |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan=2|*-o-'''h₁u''' > *-ow | colspan=2|*-'''h₁u''' > *-u ||*-eh₂-'''h₁u''' > *-āw | colspan=2|*-ey-'''h₁u''' > *-ey-u | colspan=2|*-ew-'''h₁u''' > *-ew-u,<br />*-ow-'''h₁u''' > *-ow-u |- !rowspan=6|[[Daugiskaita]]||[[Vardininkas|V.]]-[[Šauksmininkas|Š.]] | *-o-'''es''' > *-ōs | *-e-'''h₂''' > *-ā | *-'''es''' | *-'''h₂'''<sup><small>'''2'''</small></sup> | *-eh₂-'''es''' > *-ās | *-ey-'''es''' | *-i-'''h₂''' > *-ī | *-ew-'''es''',<br />*-ow-'''es''' | *-u-'''h₂''' > *-ū |- ![[Kilmininkas|K.]] |colspan=2|*-o-'''oHom''' > *-ōm |colspan=2|*-'''oHom''' > *-ōm |*-eh₂-'''oHom''' > *-ām<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2001|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> ~ *-ōm<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=202|isbn=}}</ref> |colspan=2|*-y-'''oHom''' > *-y-ōm,<br /> *-ey-'''oHom''' > *-ey-ōm |colspan=2|*-w-'''oHom''' > *-w-ōm,<br /> *-ew-'''oHom''' > *-ew-ōm |- ![[Naudininkas|N.]]-[[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=2|*-o-'''bʰos''', *-o-'''mos''' |colspan=2|*-'''bʰos''', *-'''mos''' |*-eh₂-'''bʰos''' > *-ā-bʰos,<br />*-eh₂-'''mos''' > *-ā-mos |colspan=2|*-i-'''bʰos''', *-i-'''mos''' |colspan=2|*-u-'''bʰos''', *-u-'''mos''' |- ![[Galininkas|G.]] |*-o-'''ms''' > *-o-ns<br />(*-ō-'''ms''' > *-ō-ns?) |*-e-'''h₂''' > *-ā |*-'''m̥s''' > *-ṇs |*-'''h₂'''<sup><small>'''2'''</small></sup> |*-eh₂-'''ms''' > *-ā-ns |*-i-'''ms''' ><br />*-i-ns |*-i-'''h₂''' > *-ī |*-u-'''ms''' > *-u-ns |*-u-'''h₂''' > *-ū |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=2|*-oy-'''is''' (?) > *-ōys |colspan=2|*-'''bʰis''', *-'''mis''' |*-eh₂-'''bʰis''' > *-ā-bʰis,<br />*-eh₂-'''mis''' > *-ā-mis |colspan=2|*-i-'''bʰis''', *-i-'''mis''' |colspan=2|*-u-'''bʰis''', *-u-'''mis''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |colspan=2|*-oy-'''su''' |colspan=2|*-'''su''' |*-eh₂-'''su''' > *-ā-su |colspan=2|*-i-'''su''' |colspan=2|*-u-'''su''' |} '''''Pastabos''''': * <sup><small>'''1, 2'''</small></sup> Dėl vyriškosios ir moteriškosios giminių vns. vardininko ir bevardės giminės dgs. vardininko-galininko be galūnių žr. straipsnį „[[Semerenio dėsnis]]“. === Būdvardis === Ide. [[Būdvardis|būdvardžiai]] linksniuoti taip pat, kaip daiktavardžiai ir galėjo priklausyti tokiems pat kamienams (kai kurių kamienų būdvardžiai buvo labai reti). Iš esmės būdvardžiai nuo [[Daiktavardis|daiktavardžių]] skyrėsi tuo, kad buvo kaitomi giminėmis, jomis derinami su daiktavardžiais ir buvo laipsniuojami. Dažniausiai būdvardžiai turėdavo tematinį ''o'', atematinį ''u'' ir atematinį su priesaga ''nt'' kamienus. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškoji įgydavo ''eh₂'' > ''ā'' kamieną, o atematinių kamienų moteriškoji giminė turėdavo ''ih₂'' > ''ī'' ~ ''yeh₂'' > ''yā'' kamienus. Tačiau seniausių laikų indoeuropiečių būdvardžiai, kol nebuvo susiformavusi moteriškoji giminė, skyrė tik bendrąją ir bevardę gimines, pvz.: bendr. g. *''sh₂eldus'' 'saldus, saldi' : bev. g. *''sh₂eldu'' 'saldu'. Išskyrus ''eh₂'' kamieną, tokia tik dviejų [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] diferencijuotų giminės formų sistema būdinga ir visiems daiktavardžiams (žr. daiktavardžio galūnių lentelę).<ref name="Villanueva136-137"/> ==== Kalando būdvardžių sistema ==== Dalis būdvardžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknų]] priklauso Kalando sistemai, taip pavadintai pagal olandų [[Indologija|indologą]] Vilemą Kalandą ({{nl|Willem Caland}}), kuris pirmasis suformulavo šios sistemos principus. Iš šių šaknų išvestų būdvardžių daryba dukterinėse kalbose dažnai skiriasi, tačiau yra tam tikrų dėsningumų:<ref name="caland-handout">{{cite book| first=John J. |last=Lowe |title=Caland Adjectives and Participles in Sanskrit and Proto-Indo-European| url=http://users.ox.ac.uk/~shug1472/Caland_handout.pdf| year=2011}}</ref><ref name="Meier-Brügger">{{cite book| first1=Michael |last1=Meier-Brügger |first2=Matthias |last2=Fritz |first3=Manfred |last3=Mayrhofer |title=Indo-European Linguistics |year=2003 |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3-11-017433-2 |location=Berlin; New York|at=W 206}}</ref> * Būdvardžiai sudaromi su silpnojo arba nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknyje tematiniu ''ro'' (''o'' kamienas su priesaga *''-r-''), atematiniu ''u'' arba atematiniu su priesaga ''*-nt-'' kamienais: ide. *''h₁rudʰ-ro-'' (nykstamasis ide. šaknies *''h₁rewdʰ-'' laipsnis) > {{grc|eruthrós}} 'raudonas'; ide. *''h₂rǵ-ro-'' > *''argrós'' > {{grc|argós}} 'baltas, šviesus'. * Kartais būdvardžiai įgyja ''i'' kamieną, ypač eidami pirmuoju [[Dūrinys|dūrinio]] dėmeniu: {{grc|argi-kéraunos}} 'ryškiažaibis, su ryškiu žaibu'. * Šios būdvardžių šaknys dažnai turi ''eh₁'' kamieno būsenos veiksmažodžių atitikmenų: ide. *''h₁rudʰ-eh₁-'' > {{la|rubēo}} 'raudonuoju'. ==== Laipsniavimas ==== Esama prielaidos, kad ide. nebuvo aukštesniojo būdvardžių [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]]<ref name=Villanueva136-137>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=136|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> (pvz., kaip {{lt|didesnis, gražesnis}}), tačiau dukterinėse kalbose dvi [[Priesaga|priesagos]] turi aukštesniojo laipsnio reikšmę. Praindoeuropietiška šių priesagų išraiška būtų tokia:<ref name="Meier">Meier-Brügger, Michael; Fritz, Matthias; Mayrhofer, Manfred (2003). Indo-European Linguistics. Berlin; New York: Walter de Gruyter. p 325, ISBN 3-11-017433-2</ref><ref name="Fortson">Fortson, Benjamin W., IV (2004). Indo-European Language and Culture. Blackwell Publishing.p. 121, ISBN 1-4051-0316-7</ref> # amfikinetinio tipo (žr. skyrelį „[[#Kirčio vieta|Kirčio vieta”]]) priesaga *''-yos-'': vns. [[Vardininkas|vard.]] *''´-yōs'', [[Kilmininkas|kilm.]] *''-is-és'', [[Galininkas|gal.]] *''´-yos-ṃ'' ({{sa|náv-yān, -yas-as}}; {{lt|nauj-es-nis}}); # turinti kontrastinę reikšmę („vienas iš dviejų”) priesaga *''-(t)ero-'': {{grc|pó-tero-s }} 'kuris (iš dviejų)', [[tarmė|tarm.]] {{lt|ka-tara-s}} 'kuris (iš dviejų)'. Vėliau kai kuriose kalbose ši priesaga įgavo aukštesniojo laipsnio reikšmę, pvz., {{grc|sophṓteros}} 'išmintingesnis' (pirminė reikšmė 'protingasis (imant tuos du)'). Senesniuoju laikotarpiu aukščiausiasis laipsnis (kaip {{lt|didžiausias, gražiausias}}) ide., matyt, buvo reiškiamas prie paprasto būdvardžio pridedant daiktavardžio daugiskaitos kilmininką. Vadinasi, užuot sakius „didingiausias valdovas”, buvo sakoma „didingas valdovų”. Vis dėlto dukterinėse kalbose paliudytos dvi aukščiausiojo laipsnio priesagos:<ref name=Meier/><ref name=Fortson/> # *''-(t)-m̥mo-'' arba *''-m̥h₂o-'' ({{prg|auct-im-ien}} 'aukščiausią'; {{la|op-tim-us}} 'geriausias'); # *''-isto-'' arba *''-isth₂o-'' ({{sa|vás-iṣṭha-s}} 'geriausias'; {{got|bat-ist-s}} 'geriausias'). Ši priesaga sudaryta iš būdvardžio aukštesniojo laipsnio priesagos *''-yos-'' silpnojo kaitos laipsnio *''-is-'', pridėjus papildomą priesagą *''-t-'' ~ ''*-th₂-''. === Įvardis === ==== Asmeniniai įvardžiai ==== Indoeuropiečių prokalbėje turėti du asmeniniai [[Įvardis|įvardžiai]] – pirmojo ir antrojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]], o trečiajam asmeniui nurodyti vartoti parodomieji įvardžiai. Asmeniniai įvardžiai buvo kaitomi linksniais ir skaičiumi (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), bet ne [[Gramatinė giminė|giminėmis]]. Jų linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Daiktavardis|daiktavardžių]], vartotos [[Supletyvizmas|supletyvinės]] linksnių formos, ypač – pirmojo asmens vienaskaitoje, kur turimi du kamienai, pavyzdžiui, kaip lietuvių kalboje ''aš'' ir ''mane''. [[Kilmininkas]], [[naudininkas]] ir [[galininkas]] turėjo du variantus: kirčiuotąjį ir bekirtį [[Enklitikai|enklitinį]]. [[Dviskaita]] sunkiai rekonstruojama. Pasak [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]], asmeninių įvardžių linksnių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] susidarė vėliau ir ankstyvuoju ide. laikotarpiu turėtos tik dvi formos – [[Vardininkas|vardininko]] ir netiesioginio linksnio,<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=45|isbn=}}</ref> kuris vartotas visų kitų linksnių vietoje. Toliau pateikiama [[Robert S. P. Beekes|R. Bekeso]] ({{nl|R. Beekes}}) <ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European Linguistics: An Introduction|year=2011|pages=233|isbn=90-272-1185-X}}</ref> ir [[Andrew Sihler|E. Silerio]] ({{en|A. Sihler}})<ref name="Sihler389">{{cite book|last=Sihler|first=A.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> rekonstrukcijos variantai. {| class="wikitable" |+ Ide. asmeninių įvardžių rekonstrukcija (R. Beekes) |- ! rowspan="2" colspan="2"| ! colspan="2" | I asmuo (''aš'') ! colspan="2" | II asmuo (''tu'') |- ! [[Vienaskaita]] ! [[Daugiskaita]] ! Vienaskaita ! Daugiskiata |- ! colspan="2" | [[Vardininkas|V.]] | h₁eǵ(oH/Hom) | *uei | *tuH | *iuH |- ! rowspan="2" | [[Kilmininkas|K.]] ! kirčiuota | *h₁méne | *ns(er)o- | *teue | *ius(er)o- |- ! [[Enklitikai|nekirčiuota]] | *h₁moi | *nos | *toi | *uos |- ! colspan="2" | [[Abliatyvas|Abl.]] | *h₁med | *nsmed | *tued | *usmed |- ! rowspan="2" | [[Naudininkas|N.]] ! kirčiuota | *h₁méǵʰio | *nsmei | *tébʰio | *usmei |- ! nekirčiuota | *h₁moi | *ns | *toi | ? |- ! rowspan="2" | [[Galininkas|G.]] ! kirčiuota | *h₁mé | *nsmé | *tué | *usmé |- ! nekirčiuota | *h₁me | *nōs | *te | *uōs |- ! colspan="2" | [[Įnagininkas|Įn.]] | *h₁moí | ? | *toí | ? |- ! colspan="2" | [[Vietininkas|Vt.]] | *h₁moí | *nsmi | *toí | *usmi |} {| class="wikitable" |+ Ide. asmeninių įvardžių rekonstrukcija (A. Sihler) |- ! rowspan="2" colspan="2" | ! colspan="3" | I asmuo (''aš'') ! colspan="3" | II asmuo (''tu'') |- ! [[Vienaskaita]] ! [[Dviskaita]] ! [[Daugiskaita]] ! Vienaskaita ! Dviskaita ! Daugiskaita |- ! colspan="2" | [[Vardininkas|V.]] |*eǵoH |*weh₁ |*we-i |*tī̆ (*tū̆) |*yuh₁ (*yūh₁?) |*yūs (*yuHs?) |- ! rowspan="2"| [[Kilmininkas|K.]] ! kirčiuota |*mé-me | rowspan="5"|*nō̆h₁ |*n̥sóm |*té-we |rowspan="5"|*wō̆h₁ |*usóm |- ! [[Enklitikai|nekirčiuota]] | *mos (''savybinis'') | *nō̆s |*tos (''savybinis'') |*wō̆s |- ! colspan="2" | [[Abliatyvas|Abl.]] | *mm-ét (> *mét)<sup><small>'''1'''</small></sup> | *n̥sm-ét<sup><small>'''1'''</small></sup> |*tw-ét<sup><small>'''1'''</small></sup> |*usm-ét<sup><small>'''1'''</small></sup> |- ! rowspan="2" | [[Naudininkas|N.]] ! kirčiuota | *mébhi | *n̥sm-éy |*tébhi |*usm-éy |- ! nekirčiuota | *mey, *moy? | *nō̆s |*tey, *toy |*wō̆s |- ! rowspan="2" | [[Galininkas|G.]] ! kirčiuota | *m-mé (> *mé) | rowspan="2"|*n̥h₁-wé |*n̥smé |*twé |rowspan="2"|*uh₁-wé |*usmé |- ! nekirčiuota | *me |rowspan=6| *nō̆s |*te |*wō̆s |} '''''Pastabos''': * <sup><small>'''1'''</small></sup> Alternatyvi galūnė būtų *-éd (žr. skyrelį „[[#Abliatyvas|Abliatyvas]]“). Kitų kalbininkų (pavyzdžiui, [[Benjamin W. Fortson IV| B. V. Fortsono]]) rekonstrukcijos nuo [[Robert S. P. Beekes|R. Bekeso]] ir E. Silerio teikiamų formų paprastai skiriasi nežymiai.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European Language and Culture|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/127 127]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> ==== Parodomieji įvardžiai ==== Indoeuropiečių prokalbėje turėti du pagrindiniai parodomieji įvardžiai: artimojo rodymo *''so'' (mot. g. *''seh₂'', bev. g. *''tod'') 'tas' ir tolimojo rodymo *''is'' ~ *''h₁e'' (mot. g. *''(h₁)ih₂'', bev. g. *''(h₁)id'') 'anas'. Šie įvardžiai turėjo [[Supletyvizmas|supletyvines]] paradigmas, tai siejama su ankstesniu gyvųjų ir negyvųjų daiktų skyrimu (plg. bev. g. *''tod''). Daugiskaitoje dauguma linksnių turi kamieną su dvibalsiais *''-oy-'' (= *''-oi-'') ~ *''-ey-'' (= *''-ei-''). Vienaskaitoje [[abliatyvas]], [[naudininkas]] ir [[vietininkas]] turi intarpą *''-sm-''. Dėl jo kilmės daug ginčijamasi, linkstama sieti su ide. [[Skaitvardis|skaitvardžiu]] *''sems'' 'vienas', tad šis intarpas galėjo turėti pabrėžiamąją (emfatinę) paskirtį. Pasakytina, kad išnykdamas [[Laringalai|laringalas]] *''h₂'' pailgino ir pakeitė prieš jį buvusį balsį *''e'', todėl vėliau susidarė formos [[vardininkas|vard.]] *''seh₂'' > *''sā'' 'ta', [[Naudininkas|naud.]] *''h₁esieh₂ei'' (= *''h₁esyeh₂ei'') > *''esyāi'' 'anai; jai' ir t. t. Išnykdamas po kitų balsių, laringalas *''h₂'' juos pailgino, pvz., [[Vardininkas|vard.]] *''(h₁)ih₂'' > *''ī'' 'ana'.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=44|isbn=}}</ref> Dėl sunkumų nerekonstruodami [[Dviskaita|dviskaitos]], [[Robert S. P. Beekes|R. Bekesas]] ({{nl|R. Beekes}})<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European Linguistics: An Introduction|year=2011|pages=228-229|isbn=90-272-1185-X}}</ref> ir E. Sileris ({{en|A. Sihler}})<ref name="Sihler389"/> teikia tokią parodomųjų įvardžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]]: {| | {| class="wikitable" |- ! rowspan="3" | ! colspan="6" | Parodomieji įvardžiai (R. Beekes) |- ! colspan="3" | [[Vienaskaita]] ! colspan="3" | [[Daugiskaita]] |- ! Vyr. g. ! Bev. g. ! Mot. g. ! Vyr. g. ! Bev. g. ! Mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | *so | *tod | *seh₂ | *toi | *teh₂ | *seh₂i?? |- ! [[Kilmininkas|K.]] |colspan=2| *(to)sio | *(t)eseh₂s |colspan=2| *tesom? | {{PIE|*tesom? |- ! [[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=3| *tosmōd |colspan=3| *toios? |- ! [[Naudininkas|N.]] |colspan=2| *tosmōi | *tesieh₂ei |colspan=2| *toimus<sup><small>'''1'''</small></sup> | *teh₂mus?<sup><small>'''1'''</small></sup> |- ! [[Galininkas|G.]] | *tóm | *tod | *teh₂m | *tons | *teh₂ | *teh₂ns |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=3| *toi?<sup><small>'''2'''</small></sup> |colspan=2| *toibʰi<sup><small>'''3'''</small></sup> | *teh₂bʰi?<sup><small>'''3'''</small></sup> |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |colspan=2| *tosmi | *tesieh₂i |colspan=2| *toisu | *teh₂su? |- !colspan=7 | |- ! [[Vardininkas|V.]] | *h₁e | *(h₁)id | *(h₁)ih₂ | *h₁ei | *ih₂ | *ih₂es |- ! [[Kilmininkas|K.]] |colspan=2| *h₁éso | *h₁eseh₂s? |colspan=3| *h₁es(om) |- ! [[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=3| *h₁esmōd |colspan=3| *h₁eios? |- ! [[Naudininkas|N.]] |colspan=2| *h₁esmōi | *h₁esieh₂ei |colspan=3| *h₁eimus<sup><small>'''1'''</small></sup> |- ! [[Galininkas|G.]] | *im | *(h₁)id | *ih₂m | *ins | *ih₂ | *ih₂ns |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=3| *h₁ei? |colspan=3| *h₁eibʰi<sup><small>'''3'''</small></sup> |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |colspan=2| *h₁esmi | *h₁esieh₂i |colspan=3| *h₁eisu |} | {| class="wikitable" |- ! rowspan="3" | ! colspan="6" | Parodomieji įvardžiai (A. Sihler) |- ! colspan="3" | Vienaskaita ! colspan="3" | Daugiskaita |- ! Vyr. g. ! Bev. g. ! Mot. g. ! Vyr. g. ! Bev. g. ! Mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | *so | *tod | *seh₂, *sih₂ | *toy | *teh₂ | *teh₂s |- ! [[Kilmininkas|K.]] |colspan=2| *tosyo | *tosyeh₂s |colspan=2| *toysō̆m | *teh₂sō̆m |- ! [[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=2| *tosmōd | *tosyeh₂s |colspan=2 rowspan=2| *toybʰ- |colspan=2 rowspan=2| *teh₂bʰ- |- ! [[Naudininkas|N.]] |colspan=2| *tosmey | *tosyeh₂ey |- ! [[Galininkas|G.]] | *tom | *tod | *teh₂m | *toms | *teh₂ | *teh₂ms |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=2| ? | ? |colspan=2| *toybʰ- | *teh₂bʰ- |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |colspan=2| *tosmi | ? |colspan=2| *toysu | *teh₂su |- !colspan=7 | |- ! [[Vardininkas|V.]] | *is | *id | *ih₂ | *eyes | *ih₂ | *ih₂es |- ! [[Kilmininkas|K.]] |colspan=2| *esyo | *esyeh₂s |colspan=3| *eysom |- ! [[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=2| *esmōd | *esyeh₂s |colspan=3 rowspan=2| *eybʰ- |- ! [[Naudininkas|N.]] |colspan=2| *esmey | *esyeh₂ey |- ! [[Galininkas|G.]] | *im | *id | *ih₂m | *ims | *ih₂ | *ih₂ms |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=3| ? |colspan=3| *eybʰ- |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |colspan=2| *esmi | ? |colspan=3| *eysu |} |} '''''Pastabos''''': * <sup><small>'''1,''' </small></sup><sup><small>'''3'''</small></sup> Tokios rekonstrukcijos silpnoji pusė ta, kad indoeuropiečių kalbose daugiskaitos [[Naudininkas|naudininkas]] ir [[Įnagininkas|įnagininkas]] prasideda vienodais priebalsiais: arba *''-bʰ-'', arba *''-m-'' – nėra vienoje kalboje skirtingais priebalsiais prasidedančių šių dviejų linksnių galūnių (žr. „[[#Naudininkas ir įnagininkas|Naudininkas ir įnagininkas]]“). M. Viljanueva Svensonas ({{es|M. Villanueva Svensson}}) rekonstruoja dgs. vyr.-bev. g. [[Naudininkas|naud.]]-[[Abliatyvas|abl.]] *''toybʰos'', dgs. mot. g. naud.-abl. *''teh₂bʰos'', dgs. vyr.-bev. g. [[Įnagininkas|įnag.]] *''tōys'' (plg. {{lt|tais}}), dgs. mot. g. įnag. *''teh₂bʰis'' (arealiniai dgs. naud.-abl. ir mot. g. įnag. galūnių variantai būtų *''-mos'', *''-mis'').<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=130|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * </sup><sup><small>'''2'''</small></sup> M. Viljanueva Svensonas rekonstruoja vns. vyr.-bev. g. įnagininką *''toh₁'' (> *''tō''), mot. g. *''teh₂eh₁'' (> *''tā'').<ref name="Villanueva Svensson130;134">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=130; 134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> ==== Klausiamieji ir santykiniai įvardžiai ==== Indoeuropiečių prokalbėje klausiamieji ir santykiniai-nežymimieji įvardžiai buvo sudaromi iš šaknies *''kʷi-'' ~ *''kʷe-'' ~ *''kʷo-'': *''kʷis''? 'kas?' ir *''kʷos''? 'koks? kuris?'. Pastarasis įvardis buvo vartotas kaip nežymimasis (pvz., kaip {{lt|kažkoks}}), o [[Anatolų kalbos|anatolų]], [[Tocharų kalba|tocharų]], [[Italikų kalbos|italikų]], [[Keltų kalbos|keltų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Armėnų kalba|armėnų]], [[Albanų kalba|albanų]] ir [[Baltų prokalbė|baltų]] kalbose – ir kaip santykinis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=212|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=224|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Adams D. Q., Mallory J. P.|first=|title=The Oxford Introduction To Proto-Indo-European And Indo-European World|publisher=Oxford:University Press|year=2006|location=Oxford|pages=60-61}}</ref> Šie įvardžiai linksniuoti pagal tą pačią schemą, kaip ir parodomieji įvardžiai.<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=Praha|pages=50|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Vienaskaitos [[abliatyvas|abliatyve]], [[naudininkas|naudininke]] ir [[vietininkas|vietininke]] būta intarpo *''-sm-'' (žr. „[[#Parodomieji įvardžiai|Parodomieji įvardžiai]]“). Kitaip negu parodomiesiems įvardžiams, klausiamajam įvardžiui būdingos ne trys, o dvi giminės: vyriškoji-moteriškoji (bendroji) ir bevardė.<ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание|publisher=Академия|year=2004|location=М.|pages=152|isbn=5-7695-0900-7}}</ref> Dėl daugiskaitos naudininko (= abliatyvo) bei įnagininko galūnių žr. skyrelį „[[#Naudininkas ir įnagininkas|Naudininkas ir įnagininkas]]“. Toliau pateikiama [[Andrew Sihler|E. Silerio]] ({{en|A. Sihler}}) rekonstrukcija ([[Dviskaita|dviskaitos]] linksniai dėl atkūrimo sunkumų nenurodomi):<ref name="Sihler397-398">{{cite book|last=Sihler|first=A.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/397 397]-398|isbn=0-19-508345-8}}</ref> {| | {| class="wikitable" |- ! rowspan="3" | ! colspan="6" | Klausiamasis įvardis (A. Sihler) |- ! colspan="3" | [[Vienaskaita]] ! colspan="3" | [[Daugiskaita]] |- ! colspan=2|Vyr.-mot. g. ! Bev. g. ! colspan=2|Vyr.-mot. g. ! Bev. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | colspan=2|*kʷis | *kʷid | colspan=2|*kʷeyes | *kʷih₂ |- ! [[Kilmininkas|K.]] |colspan=3| *kʷesyo |colspan=3| *kʷeysom |- ! [[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=3| ?<sup><small>'''1'''</small></sup> |colspan="3" rowspan="2"|*kʷeybʰ- |- ! [[Naudininkas|N.]] |colspan=3| *kʷesmey |- ! [[Galininkas|G.]] |colspan=2|*kʷim | *kʷid |colspan=2|*kʷims | *kʷih₂ |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=3| ?<sup><small>'''2'''</small></sup> |colspan=3| *kʷeybʰ- |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |colspan=3| *kʷesmi |colspan=3| *kʷeysu |} | {| class="wikitable" |- ! rowspan="3" | ! colspan="6" | Santykinis-nežymimasis įvardis (A. Sihler) |- ! colspan="3" | Vienaskaita ! colspan="3" | Daugiskaita |- ! Vyr. g. ! Bev. g. ! Mot. g. ! Vyr. g. ! Bev. g. ! Mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | *kʷos | *kʷod | *kʷeh₂ | *kʷoy | *kʷeh₂ | *kʷeh₂(e)s |- ! [[Kilmininkas|K.]] |colspan=2| *kʷosyo | *kʷosyeh₂s |colspan=2| *kʷoysō̆m | *kʷeh₂sō̆m |- ! [[Abliatyvas|Abl.]] |colspan=2| *kʷosmōd | *kʷosyeh₂s |colspan=2 rowspan=2| *kʷoybʰ- | rowspan=2|*kʷeh₂bʰ- |- ! [[Naudininkas|N.]] |colspan=2| *kʷosmey | *kʷosyeh₂ey |- ! [[Galininkas|G.]] | *kʷom | *kʷod | *kʷeh₂m | *kʷoms | *kʷeh₂ | *kʷeh₂ms |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |colspan=2| ?<sup><small>'''3'''</small></sup> | ?<sup><small>'''4'''</small></sup> |colspan=2| *kʷoybʰ- | *kʷeh₂bʰ- |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |colspan=2| *kʷosmi | ?<sup><small>'''5'''</small></sup> |colspan=2| *kʷoysu | *kʷeh₂su |} |} '''''Pastabos''''': * <sup><small>'''1'''</small></sup> [[Osvaldas Semerenis|O. Semerenis]] ({{hu|O. Szemerényi}}) rekonstruoja vns. [[Abliatyvas|abliatyvą]] *''kʷed''.<ref name="Семереньи222">{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=222|isbn=}}</ref> * [[Robert S. P. Beekes|R. Bekeso]] ({{nl|R. Beekes}}) rekonstrukcija:<ref name="Beekes230">{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n254 230]|isbn=}}</ref> ** <sup><small>'''2'''</small></sup> Vyr.-mot. g. vns. [[Įnagininkas|įnag.]] *''kʷei'', bev. g. vns. įnag. *''kʷih₁'' ** <sup><small>'''3,'''</small></sup> <sup><small>'''4'''</small></sup> Vyr.-bev.-mot. g. vns. įnag. *''kʷoi'' ** <sup><small>'''5'''</small></sup> Mot. g. vns. [[Vietininkas|viet.]] *''kʷesieh₂i'' Įvardis ''*kʷos'' linksniuotas taip pat, kaip parodomasis ''*so'', ir, sekant M. Viljanueva Svensonu ({{es|M. Villanueva Svesson}}), vienaskaitos vyr.-bev. g. įnagininkas būtų *''kʷoh₁'' (> *''kʷō''), mot. g. – *''kʷeh₂eh₁'' (> *''kʷā'').<ref name="Villanueva Svensson130;134"/><br />Iš tos pačios šaknies buvo sudaryti tokie vediniai:<ref name="Beekes230"/><ref name="Adams420">{{cite book|last=Adams D. Q., Mallory J. P.|first=|title=The Oxford Introduction To Proto-Indo-European And Indo-European World|publisher=Oxford:University Press|year=2006|location=Oxford|pages=420}}</ref> * ''kʷóteros'' 'katras (iš dviejų)' * ''kʷom'' 'kada' * ''kʷodéh₂'' 'kada' * ''kʷor'' 'kur' * ''kʷoti'' ~ *''kʷeti'' 'kiek' Vėliau, galbūt jau indoeuropiečių prokalbei skylant, buvo įsivestas specialus santykinis įvardis *''yos'' (bev. g. *''yod'', mot. g. *''yeh₂'' > *''yā''), tikriausiai kilęs iš parodomojo įvardžio *''is''.<ref name="Zinkevičius45">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=45|isbn=}}</ref> Linksniuotas taip pat, kaip santykinis-nežymimasis įvardis *''kʷos''. ==== Sangrąžinis ir savybiniai įvardžiai ==== [[Sangrąžinis įvardis]] ėjo [[Papildinys|papildiniu]] ir reiškė, kad sakinio veiksmo objektas pats yra veiksmo subjektas.<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=242—243|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|pages=148|isbn=}}</ref> Šio įvardžio reikšmė tolygi {{lt|savęs}}. Indoiranėnų, baltų ir slavų kalbose sangrąžinis įvardis pasitelkiamas su visais trimis asmenimis, graikų, italikų ir germanų – tik su trečiuoju.<ref name="Erhart149">{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|pages=149|isbn=}}</ref> Sangrąžiniam įvardžiui būdinga tai, kad nėra [[Vardininkas|vardininko]] ir skaičiaus skirties (tos pačios formos vartojamos [[vienaskaita]]i, [[daugiskaita]]i ar [[dviskaita]]i).<ref name="Семереньи236">{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=236|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/131 131]|isbn=}}</ref> Linksniuojama panašiai, kaip įvardis *''tuH'' 'tu'.<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|location=М.|pages=342|isbn=}}</ref><ref name="Beekes234-235"/> Kaip ir pirmajam bei antrajam asmeniniams įvardžiams, sangrąžiniam nebūdinga [[gramatinė giminė]].<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=237|isbn=}}</ref> R. Bekeso ({{nl|R. Beekes}})<ref name="Beekes234-235">{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European Linguistics: An Introduction|year=2011|pages=234-235|isbn=90-272-1185-X}}</ref> ir E. Silerio ({{en|A. Sihler}}) rekonstrukcija:<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|publisher=Oxford University Press|year=1995|isbn=0-19-508345-8}}[https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Indo-European/sw%C3%A9#Declension *swé (Wiktionary)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Sangrąžinis įvardis ! !R. Beekes !A. Sihler |- ![[Kilmininkas|K.]] |*seue, *[[Enklitikai|sei]] |*séwe, *[[Enklitikai|sos]] |- ![[Abliatyvas|Abl.]] |? |*swét<sup><small>'''1'''</small></sup> |- ![[Naudininkas|N.]] |*sebʰio, *[[Enklitikai|soi]] |*sébʰi ~ *[[Enklitikai|sey]], *[[Enklitikai|soy]] |- ![[Galininkas|G.]] |*se |*swé, *se |} '''''Pastabos''''': * <sup><small>'''1'''</small></sup> Alternatyvi abliatyvo forma – *''swéd'' (žr. skyrelį „[[#Abliatyvas|Abliatyvas]]“). Indoeuropiečių prokalbėje iš asmeninių įvardžių buvo pasidaryti savybiniai *''(e)mos'' 'manas', *''t(w)os'' 'tavas', *''ṇsmos'' 'mūsiškis', *''usmos'' 'jūsiškis'. Jie buvo kaitomi giminėmis ir linksniuojami kaip kiti gimininiai įvardžiai (kaip santykinis-nežymimasis įvardis *''kʷos'').<ref name="Zinkevičius45"/> Iš [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio įvardžio]] išvestas savybinis įvardis *''s(w)os'' 'savas; savo' pasižymėjo tuo, kad galėjo būti vartojamas su visais asmenimis – kaip {{lt|aš einu į savo sodą, tu eini į savo sodą, jis eina į savo sodą}}, užuot sakius ''aš einu į mano sodą, tu eini į tavo sodą, jis eina į jo sodą''.<ref name="Zinkevičius45"/> ==== Būdvardiniai įvardžiai ==== Be tikrųjų įvardžių, indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami pagal gimininių (pvz., parodomųjų) įvardžių paradigmą kaityti du [[Būdvardis|būdvardiniai]] įvardžiai:<ref>{{cite book|last=Meier-Brügger|first=M.|title=Indo-European Linguistics|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|location=Berlin — New York|pages=231|isbn=}}</ref> * *''h₂elyos'' > *''alyos'' ir * *''h₂enyos'' > *''anyos''. Abu reiškė 'kitas'. ==== Įvardžių dviskaita ==== Be [[Andrew Sihler|E. Silerio]] ({{en|A. Sihler}}) nurodytos asmeninių įvardžių [[Dviskaita|dviskaitos]], gimininių (parodomųjų, santykinių-klausiamųjų) įvardžių dviskaita taip pat susiduria su dideliais rekonstrukcijos sunkumais. Gimininiai įvardžiai linksniuoti panašiai kaip atitinkamų kamienų daiktavardžiai, tačiau daugiskaitoje ir dviskaitoje turėjo dvibalsius *''-oy-'', *''-ey-''. [[Wolfram Euler|V. Oilerio]] ({{de|W. Euler}}) apžvalgoje atskleista, kad geriausiai tarpusavyje derinasi [[Baltų kalbos|baltų]], [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] įvardžių dviskaitos formos. Greta vyr.–bev. g. ''o'' kamieno, vienaskaitoje ir daugiskaitoje dėsningai turimas ''eh₂'' > ''ā'' kamienas, tačiau minėtose kalbose mot. g. dviskaitos vardininkas sutampa su ''o'' kamieno bevarde gimine, kiti linksniai bendri visoms trims giminėms ir taip pat yra ''o'' kamieno. Lieka atviras klausimas, kodėl greta vyr.–bev. g. ''o'' kamieno dviskaitoje nėra mot. g. ''eh₂'' > ''ā'' kamieno. (Lietuvių kalbos mot. g. dviskaita ''tomdviem'', šalia giminių neskiriančių [[Skaitvardis|skaitvardžių]] ir įvardžių ''dviem'', ''abiem'', laikoma antriniu dariniu). Toliau moteriškosios giminės ''eh₂'' kamieno formos pateikiamos skliausteliuose kaip hipotetinės:<ref>Euler W.„Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen". Studia Etymologica Cracoviensia, Jagiellonian University Press, Kraków, '''Nr. 15''', 91-95, (2010) ISBN 978-83-233-2919-0</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Įvardžio ''*so'' dviskaita |- ! !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]] |*toh₁ |*toyh₁ |*toyh₁ (*teh₂ih₁?) |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*toyh₁oHs |*toyh₁oHs (*teh₂h₁oHs?) |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]]–[[Abliatyvas|Abl.]] |colspan="2"|*toybʰoh₁, -moh₁ |*toybʰoh₁, -moh₁ (*teh₂bʰoh₁, -moh₁?) |- ![[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*toyh₁u |*toyh₁u (*teh₂h₁u?) |} Taip pat turėjo būti linksniuojamas ir įvardis ''*kʷos''. Dar sudėtingiau rekonstruoti ''i'' kamieno įvardžių *''kʷis'' ir *''is'' (*''h₁e'') dviskaitą. Šio kamieno [[Vardažodis|vardažodžių]] dviskaita, išskyrus vardininką-galininką-šauksmininką, giminėmis nediferencijuota. Galbūt vardininkas buvo vyr.-mot. g. *''kʷeh₁'' (''*kʷih₁''), bev. g. ''*kʷyih₁''; vyr. g. *''h₁eh₁'' (''*ih₁''), mot.–bev. g. *''yih₁''. Kiti šiųdviejų įvardžių visų giminių linksniai, matyt, buvo sudaromi iš kamienų *''kʷey-'', *''h₁ey-'' + dviskaitos galūnės.<ref>''Moszyński L., Wstęp do filologii słowiańskiej. — Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 2006. — S. 286–300</ref> === Skaitvardis === ==== Kiekiniai skaitvardžiai ==== Indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami tokie kiekiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]]: {| class="wikitable" |- !Skaitvardis !Rekonstrukcija (A. Sihler)<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/402 402]-424|isbn=0-19-508345-8}}</ref> !Rekonstrukcija (R. Beekes)<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European Linguistics: An Introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe0000beek|year=1995|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe0000beek/page/212 212]-216|isbn=1-55619-505-2}}</ref> |- |vienas |*Hoi-no- ~ *Hoi-wo- ~ *Hoi-k(ʷ)o-; *sem- |*Hoi(H)nos |- |du |*d(u)wo- |*duoh₁ |- |trys |*trei- ''(pamatinis laipsnis)'' ~ *tri- ''(silpnasis laipsnis)'' |*treies |- |keturi |*kʷetwor- ''(pamatinis laipsnis)'' ~ *kʷetur- ''(silpnasis laipsnis)'' |*kʷetuōr |- |penki |*penkʷe |*penkʷe |- |šeši |*s(w)eḱs; ''galbūt iš'' *weḱs |*(s)uéks |- |septyni |*septm̥ |*séptm |- |aštuoni |*oḱtō, *oḱtou ''arba'' *h₃eḱtō, *h₃eḱtou |*h₃eḱteh₃ |- |devyni |*(h₁)newn̥ |*(h₁)néun |- |dešimt |*deḱm̥(t) |*déḱmt |- |dvidešimt |*wīḱm̥t-; ''galbūt iš'' *widḱomt- |*duidḱmti |- |trisdešimt |*trīḱomt-; ''galbūt iš'' *tridḱomt- |*trih₂dḱomth₂ |- |keturiasdešimt |*kʷetwr̥̄ḱomt-; ''galbūt iš'' *kʷetwr̥dḱomt- |*kʷeturdḱomth₂ |- |penkiasdešimt |*penkʷēḱomt-; ''galbūt iš'' *penkʷedḱomt- |*penkʷedḱomth₂ |- |šešiasdešimt |*s(w)eḱsḱomt-; ''galbūt iš'' *weḱsdḱomt- |*ueksdḱomth₂ |- |septyniasdešimt |*septm̥̄ḱomt-; ''galbūt iš'' *septm̥dḱomt- |*septmdḱomth₂ |- |aštuoniasdešimt |*oḱtō(u)ḱomt-; ''galbūt iš'' *h₃eḱto(u)dḱomt- |*h₃eḱth₃dḱomth₂ |- |devyniasdešimt |*(h₁)newn̥̄ḱomt-; ''galbūt iš'' *h₁newn̥dḱomt- |*h₁neundḱomth₂ |- |šimtas |*ḱm̥tom; ''galbūt iš'' *dḱm̥tom |*dḱmtóm |- |tūkstantis |*ǵʰeslo-; *tusdḱomti (pirminė ''*tusdḱomti'' reikšmė – „stiprus, storas, drūtas šimtas“)<ref>Lietuvių kalbos etimologinio žodyno bazė: [http://etimologija.baltnexus.lt/?w=t%C5%ABkstantis tūkstantis], Rix 1991, 225–226; tikrinta 2018-01-06</ref> |*ǵʰes-l- |} Kitų kalbininkų rekonstrukcijos nuo R. Bekeso ({{nl|R. Beekes}}) ir E. Silerio ({{en|A.Sihler}}) teikiamųjų paprastai skiriasi nežymiai, pvz., K. Brugmanas ({{de|K. Brugmann}}) [[XIX a.]] rekonstravo formą *''tūsḱmtiə'' 'tūkstantis'.<ref>{{cite book|last=Brugmann|first=Karl|title=Grundriß der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen|volume=II/2|year=1892|pages=48}}</ref> Skaitvardžių '20–90' antrasis dėmuo *''-dḱomt-'' ir skaitvardžio '100' šaknis *''dḱm̥t-'' rekonstruojami darant prielaidą, kad šie skaitvardžiai išvesti iš ''*deḱm̥(t)'' 'dešimt'. V. Lėmano ({{de|W. Lehmann}}) manymu, didesni už dešimt skaitvardžiai buvo sudaryti jau atskiruose indoeuropiečių dialektuose, o ide. *''ḱm̥tóm'' pradžioje reiškęs 'didelis skaičius', o ne tiksliai 'šimtas'.<ref>{{cite book|last=Lehmann|first=Winfried P.|title=Theoretical Bases of Indo-European Linguistics|url=https://archive.org/details/theoreticalbases0000lehm|publisher=Routledge|location=London|year=1993|pages=[https://archive.org/details/theoreticalbases0000lehm/page/252 252]-255|isbn=0-415-08201-3}}</ref> Tradiciškai teigiama, kad skaitvardis *''ḱm̥tóm'' yra sutrumpinta iš *''dḱm̥t dḱm̥tóm'' 'dešimt dešimčių' (arba 'dešimta dešimtis').<ref >{{cite book|last=Adams D. Q., Mallory J. P.|first=|title=The Oxford Introduction To Proto-Indo-European And Indo-European World|publisher=Oxford:University Press|location=Oxford|year=2006|pages=316}}</ref> Skaitvardis *''Hoinos'' pradžioje reiškė ne 'vienas', o 'vienintelis'. Jis kilęs iš būdvardinio įvardžio. Tikrasis, senasis skaitvardžio '1' pavadinimas yra *''sem-''.<ref name="zinkevičius46">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=46|isbn=}}</ref> Tik skaitvardžiai '1–4' ir '100' turėjo gimines ir buvo linksniuojami: vyr.g. *''Hoinos'', bev. g. *''Hoinom'' (''o'' kamienas), mot. g. *''Hoineh₂'' (''eh₂'' > ''ā'' kamienas) '1'; vyr. g. *''d(u)woh₁'', bev.-mot. g. *''d(u)woih₁'' (''o'' kamieno dviskaita) '2'; vyr. g. *''treies'', bev. g. *''tríh₂'' (''i'' kamienas), mot. g. *''tisres'' ~ *''trisres'' (priebalsinis kamienas) '3'; vyr. g. *''kʷetwores'', bev. g. *''kʷetwṓr'', mot. g. *''kʷétesres'' (priebalsinis kamienas) '4'; bev. g. *''ḱm̥tom'' (''o'' kamienas) '100'.<ref name="zinkevičius46"/> Dėl linksnių galūnių žr. skyrelį „[[#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Skaitvardžiai '11-19', matyt, buvo nusakomi žodžių junginiais su vienetais ir dėmeniu ''*deḱm̥'' 'dešimt'. [[Slavų kalbos]]e vartojami junginiai su prielinksniu ''na'' 'ant' (pavyzdžiui, ''*edinъ na desęte'' 'vienuolika („vienas ant dešimt“)'), [[Germanų kalbos|germanų]] kalbose (tik '11' ir '12') ir [[lietuvių kalba|lietuvių]] kalboje šie skaitvardžiai sudaromi su šaknimi ''*leikʷ-'' 'lieka' ([[baltų prokalbė]]je tikriausiai buvo vartojamos frazės „vienas lieka po dešimties“ 'vienuolika', iš kurių lietuviai pasiliko dalį „lieka“ (''vienuo-lika''), o latviai – „po dešimties“, pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}).<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=63|isbn=}}</ref> Eidami dūrinių pirmaisiais dėmenimis (kaip {{lt|vienpusis, dvikojis, tridantis, keturlapis}}), kaitomieji skaitvardžiai '1–4' galėjo turėti tokias formas: {| class="wikitable" |- !Lietuviškai !Ide. skaitvardis kaip pirmasis dūrinio dėmuo (B. W. Fortson)<ref name="Fortson131-132">{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European Language and Culture|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/131 131]-132|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> |- |vien(a)- |*sm̥- |- |dvi- |*dwi- |- |tri- |*tri- |- |ketur- |*kʷ(e)tru- ''arba'' *kʷetwr̥- |} ==== Kelintiniai skaitvardžiai ==== Kelintinius skaitvardžius rekonstruoti sunkoka, nes jų daryba dukterinėse kalbose įvairuoja. Vis dėlto gali būti teikiamos tokios ide. formos:<ref name="Fortson131-132"/> * '''pirmas''' sudaromas iš šaknies *''pr̥h₃-'' (pradžioje reiškė 'priešakinis, priekinis', taip pat siejamas su dalelyte *''prō'' 'prieš, priešais') ir priesagų *''-mo-'', *''-wo-'' (plg. sen. {{En|for'''ma'''}}, {{lt|pir'''ma'''s}}, {{ru|per'''v'''yj}}); * '''antras''' dukterinėse kalbose turi labai įvairių pavadinimų. [[Baltų kalbos|Baltų]], [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] kalbos tam vartoja ide. *''h₂enteros'', kuris pradžioje reiškė 'kitas (iš dviejų)' (plg. {{lt|añtras}}, {{got|anþar}}, sen. {{is|annarr}}, {{chu|vĭtorŭ}}, dar plg. {{sa|''ántaraḥ''}} 'kitoks'). Tikriausiai *''h₂enteros'' išvestas iš šaknies *''h₂en-'' (plg. {{lt|anas}}) su [[priesaga]] *''-tero-''; * '''trečias''' – '''šeštas''' buvo sudaromi iš kiekinių skaitvardžių, pridedant priesagą *''-t(ó)-'', pvz., *''tr̥-t(ó)-'' ~ *''tri-t(ó)-'' 'trečias' ir t. t; * '''septintas''' − '''dešimtas''' buvo išvedami iš kiekinių skaitvardžių, prijungiant teminį balsį *''-ó-'', pvz., *''oḱtow-ó-'' 'aštuntas' ir t. t. Priesaga ''*-m̥o-'' besibaigiantis *''septm̥os'' 'septintas' padarė įtaką gretimam *''oḱtowos'' 'aštuntas' ir kai kuriose dukterinėse kalbose šis imtas sudaryti su ta pačia priesaga *''-mo-'', pvz., [[Vedų kalba|vedų skr.]] ''aṣṭa'''má'''-'', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''aš'''ma'''s'', {{ru|vosj'''mo'''j}} 'aštuntas', o *''newn̥os'' 'devintas' iš kitų kelintinių skaitvardžių gavo priesagą *''-t(ó)-'': {{lt|deviñ'''ta'''s}}, {{ru|devia'''t'''yj}}, {{en|nin'''th'''}} 'devintas'. Kelintiniai skaitvardžiai buvo kaitomi giminėmis ir linksniuojami kaip ''o'' (vyr. g. ir bev. g.) ir ''eh₂'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai (žr. „[[#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“). === Veiksmažodis === ==== Gramatinės kategorijos ==== Dukterinėse kalbose [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sistemos ir formos skiriasi labiau negu linksniuojamųjų kalbos dalių, todėl įvairių kalbininkų rekonstrukcijos gali gerokai skirtis. Sakykime, visų seniausiuose iš indoeuropiečių kalbų [[Hetitų kalba|hetitų]] tekstuose matyti gana nesudėtinga [[Gramatinis laikas|laikų]] ir [[Nuosaka|nuosakų]] galūnių sistema – kaip ir vėlai paliudytose, bet labai senoviškose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]].<ref name="Zinkevičius47">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=47|isbn=}}</ref> Veiksmažodžių, kaip ir linksniuojamųjų žodžių, sistemos rekonstrukcija tradiciškai labiausiai remiasi [[Sanskritas|sanskrito]], [[Senovės graikų kalba|senovės graikų]] ir kiek mažiau [[Germanų kalbos|germanų]] bei [[Lotynų|lotynų]] kalbų duomenimis. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvajam ide. laikotarpiui.<ref name="Zinkevičius47"/> '''Asmuo'''. Ide. veiksmažodis turėjo tris [[Asmuo (kalbotyra)|asmenis]]: pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį. Būta penketo galūnių: veikiamosios rūšies pirminės, veikiamosios rūšies antrinės, vidurinės rūšies pirminės, vidurinės rūšies antrinės, [[Perfektas|perfekto]] galūnės.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/83 83]—84|isbn=}}</ref> Žvelgiant kitaip, išskiriama ketvertas galūnių rinkinių: veikiamosios rūšies esamojo laiko-[[Aoristas|aoristo]], vidurinės rūšies esamojo laiko-aoristo, perfekto, liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=143|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Istorinės kalbotyros priešaušryje antrinėmis pavadintos galūnės iš tiesų yra senesnės, todėl dabar šis terminas vartojamas tik iš tradicijos.<ref name="Семереньи341">{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=341|isbn=}}</ref> Dėl to [[Osvaldas Semerenis|O. Semerenis]] ({{hu|O. Szemerényi}}) antrines galūnes teikia vadinti senovinėmis.<ref name="Семереньи341"/> Yra dvi veiksmažodžio asmenų galūnių atsiradimo teorijos: [[Agliutinacinė kalba|agliutinavimo]] (F. Bopp) – galūnės kilusios iš [[#Asmeniniai įvardžiai|asmeninių įvardžių]], ir pritaikymo – veiksmažodžių galūnės kilusios iš [[Vardažodis|vardažodžio]] galūnių.<ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Аспекты индоевропейской реконструкции|publisher=Языки славянской культуры|year=2004|location=М.|pages=39—40|isbn=5-94457-109-8}}</ref> Kaip ir linksniuojamieji žodžiai, veiksmažodžiai buvo tematiniai arba atematiniai. Tematiniams veiksmažodžiams po kamieno būdingas balsis *''o'' : *''e'', o atematiniai jo neturėjo, galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Veiksmažodžių [[Kaityba (kalbotyra)|kaityboje]] svarbus vaidmuo teko balsių kaitai.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=48|isbn=}}</ref> '''Skaičius'''. Ide. veiksmažodis turėjo tris skaičius: [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]. Dviskaitą rekonstruoti sunkiau, nes dalis kalbų jos seniai neteko, pavyzdžiui, [[Anatolų kalbos|anatolų]], [[Italikų kalbos|italikų]], salų [[Keltų kalbos|keltų]], [[Armėnų kalba|armėnų]]. Kitose kalbose dviskaita išnyko jų istoriniu laikotarpiu.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=139|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> '''Veikslas ir laikas'''. Manoma, kad pradžioje buvo svarbiau ne tiek [[gramatinis laikas|laikas]] ({{lt|skaitau}} : ''skaičiau''), kiek [[veikslas]] ({{lt|skaitau}} : ''perskaitau''),<ref name="Zinkevičius47"/> ir laiko kategorija išryškėdavo iš veikslo. Ide. rekonstruojami trys pagrindiniai veikslo reikšmę turintys laikai: esamasis, t. y. prezensas (tebetrunkantis veiksmas – eigos veikslas), [[aoristas]] (bet koks baigtas, netęstinis veiksmas – įvykio veikslas) ir [[perfektas]] (įvykęs veiksmas arba aiškios laiko kategorijos neturinti iš veiksmo rezultato kilusi būsena). Rečiau rekonstruojami [[imperfektas]] (nebaigtinis būtasis laikas) ir [[pliuskvamperfektas]].<ref>{{cite book|last=Kuryłowicz|first=J.|title=The inflectional categories of Indo-European|publisher=Carl Winter|year=1964|location=Heidelberg|pages=130|isbn=}}</ref> Visi laikai buvo vientisiniai. Ne visi veiksmažodžiai turėjo visus veikslus ar laikus, todėl būta trūkstamųjų (defektinių) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] – kai kuriems veiksmažodžiams buvo būdingi: tik prezensas be aoristo ar perfekto; prezensas ir aoristas be perfekto; aoristas ir perfektas be prezenso. Kiti veiksmažodžiai turėjo ne vieną esamojo laiko (prezenso) arba aoristo kamieną – pasižymėjo polimorfizmu.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=152|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Dalies veiksmažodžių veikslai ar laikai reikšti skirtingais kamienais – buvo [[Supletyvizmas|supletyvūs]].<ref name="Zinkevičius47"/> '''Nuosaka'''. Rekonstruojamos keturios [[Nuosaka|nuosakos]]: tiesioginė (indikatyvas), liepiamoji (imperatyvas), [[konjunktyvas]] ir [[optatyvas]]. Diskusijų objektu lieka [[injunktyvas]].<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/83 83]|isbn=}}</ref> Tiesioginė nuosaka nežymėta, kitos trys nuosakos turi žymenis. Visos nuosakos buvo sudaromos iš esamojo laiko, aoristo ir perfekto kamienų.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=272|isbn=}}</ref> Tikriausiai konjunktyvo ir optatyvo skirtumas buvo tas, kad konjunktyvu reikštas labiau tikėtinas veiksmas negu optatyvu:<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|location=М.|year=2003|pages=293|isbn=}}</ref> optatyvas reiškė kalbėtojo pageidavimą arba ketinimą, o konjunktyvas – jo valią arba siekį.<ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Введение в индоевропейское языкознание|publisher=Академия|year=2004|location=М.|pages=229|isbn=5-7695-0900-7}}</ref><ref name="Bičovský69">{{cite book|last=Bičovský|first= J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=М.|pages=69|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> '''Rūšis'''. Indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžiui buvo būdingos dvis [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji (aktyvas) – paprastas veiksmažodis (kaip {{lt|jis '''suka''' ratą}}), ir vidurinė (t. y. medijas, mediumas, mediopasyvas), reiškianti savaiminį veiksmą (liet. k. jį atitiktų [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai veiksmažodžiai]], pvz., ''ratas '''sukasi'''''). Neveikiamosios rūšies (kaip {{lt|ratas '''yra sukamas'''}}) nebuvo – ją atstodavo vidurinė rūšis. Veikiamoji rūšis specialaus žymens neturėjo.<ref name="Zinkevičius47"/> ==== Laikai ==== ===== Esamasis laikas ===== [[Esamasis laikas|Esamasis laikas]] reiškė nebaigtą (eigos, tęstinį) dabar vykstantį veiksmą. Esamajam laikui (prezensui) būdingos vadinamosios pirminės [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], kurios iš tiesų yra naujesnės už vadinamąsias antrines. Kai kurių senoviškų kalbų, pavyzdžiui, [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]], [[Baltų kalbos|baltų]], iš dalies [[Slavų kalbos|slavų]] (III asmuo) tematinių veiksmažodžių vienaskaitos II ir III asmenys turi galūnes *''-ei'', *''-e'', kurias sunku vesdinti iš ide. *''-si, *-ti'',<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> ir dalis kalbininkų, sakykime, R. Bekesas ({{nl|R. Beekes}}), jas nukelia į indoeuropiečių prokalbę. Toliau pateikiama keturių autorių esamojo laiko galūnių rekonstrukcija: {| class="wikitable" |+ Esamojo laiko galūnės ! colspan="2" | ! A. Sihler<ref name="Sihler1995">{{cite book| last=Sihler| first=A.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin| publisher=Oxford University Press| year=1995| isbn=0-19-508345-8}}</ref> ! R. Beekes<ref name="Beekes1995">{{cite book| last=Beekes| first=R.|title=Comparative Indo-European Linguistics| url=https://archive.org/details/comparativeindoe0000beek| location=Amsterdam| publisher=John Benjamins| year=1995| isbn=90-272-2150-2}}</ref> !B. W. Fortson<ref name="Fortson2004">{{cite book| last=Fortson | first=W.| title=Indo-European Language and Culture| publisher=Blackwell Publishing| year=2004| isbn=1-4051-0316-7}}</ref> !D. Ringe<ref name="Ringe2006">{{cite book| last=Ringe|first=D.|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|publisher=Oxford University Press|year=2006 |isbn=978-0-19-955229-0}}</ref> |- ! colspan="6" | (pirminės galūnės) |- ! rowspan="3" | [[Vienaskaita]] ! I asmuo | *-mi, *-oh₂ <small>(temat.)</small> | *-mi, *-oH <small>(temat.)</small> | *-mi, *-oh₂ <small>(temat.)</small> | *-mi, *-oh₂ <small>(temat.)</small> |- ! II asmuo | *-si | *-si, *-eh₁i <small>(temat.)</small> | *-si | *-si |- ! III asmuo | *-ti, *-i | *-ti, *-e <small>(temat.)</small> | *-ti | *-ti |- ! rowspan="3" | [[Dviskaita]] ! I asmuo | *-wos | *-wes | *-we- | *-wos |- ! II asmuo | *-th₁es | *-tHes/*-tHos | *-to- | *-tes |- ! III asmuo | *-tes | *-tes | *-to- | *-tes |- ! rowspan="3" | [[Daugiskaita]] ! I asmuo | *-mos | *-mes, *-omom | *-me- | *-mos |- ! II asmuo | *-te | *-th₁e | *-te(-) | *-te |- ! III asmuo | *-nti | *-nti, *-o <small>(temat.)</small> | *-nti | *-nti |} Esamojo laiko (prezenso) daryba buvo gana sudėtinga, vartotos tiek atematinės, tiek tematinės galūnės (po šaknies arba kamieno su balsiais *''o'' : *''e''). Esamojo laiko šaknys galėjo būti sudaromos šiais būdais:<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=282—297|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|pages=171-178|isbn=}}</ref> # Gryna šaknis (atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai); # Pailgintas arba pamatinis šaknies balsis (vadinamasis [[Narten esamasis laikas]]); # [[Reduplikacija|Reduplikuotos]] šaknys (atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai); # Su nosiniais priebalsiais ## su nosiniu [[Intarpas|intarpu]] *''-n-''; ## su [[Priesaga|priesagomis]] *''-ne-'' ir *''-neu-''; # Šaknys su priesaga *''-sk-'' ~ *''-sḱ-'' (tik tematiniai); # Šaknys su priesaga *''-yo-'' (tik tematiniai). Ši priesaga buvo vartojama veiksmažodžiams iš [[Vardažodis|vardažodžių]] ir kitų veiksmažodžių sudaryti. Atematinių veiksmažodžių vienaskaitoje buvo kirčiuojama šaknis, ji paprastai turėdavo pamatinį balsių kaitos laipsnį. Dviskaitoje ir daugiskaitoje atematiniai veiksmažodžiai įgydavo nykstamojo arba silpnojo laipsnių šaknis, tuomet jos būdavo bekirtės. Tematinių veiksmažodžių kamiengalis turėjo balsių *''e'': *''o'' kaitą.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=220-221|isbn=}}</ref> Veiksmažodžių *''h₁ésmi'' 'esu' ir *''bʰéroh₂'' 'nešu' ({{lt|beriu}}) asmenavimas, išryškinant minėtąsias ypatybes: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | |- ! Atematiniai ! Tematiniai |- ! rowspan=3 |Vienaskaita ! I asmuo | *h₁'''é'''smi | *bʰér'''o'''h₂ |- ! II asmuo | *h₁'''é'''(s)si | *bʰér'''e'''si |- ! III asmuo | *h₁'''é'''sti | *bʰér'''e'''ti |- ! rowspan=3 | Dviskaita ! I asmuo | *h₁swos | bʰér'''o'''wos |- ! II asmuo | *h₁sth₁és | *bʰér'''e'''th₁es |- ! III asmuo | *h₁stés | *bʰér'''e'''tes |- ! rowspan=3 |Daugiskaita ! I asmuo | *h₁smós | *bʰér'''o'''mos |- ! II asmuo | *h₁sté | *bʰér'''e'''te |- ! III asmuo | *h₁sénti | *bʰér'''o'''nti |} ===== Aoristas ===== [[Aoristas]] reiškė netęstinį, baigtinį veiksmą (įvykio [[Veikslas|veikslą]]). Tikėtina, kad aoristas būtojo laiko reikšmę įgavo ne iš karto, pradžioje jis reiškė veiksmą apskritai, veiksmą kaip faktą (skirtingai nuo esamojo laiko (prezenso), reiškusio tęstinį veiksmą).<ref>{{cite journal|last=Савченко|first=А. Н.|year=1955|title=Древнейшие грамматические категории глагола в индоевропейском языке|publisher=Вопросы языкознания|volume=4|pages=113}}</ref> Aoristas ir esamasis laikas kilę iš vienos formos – veiksmą reiškusio „primityvo“, kuris priešinamas su būseną žyminčiu [[Perfektas|perfektu]].<ref>{{cite book|last=Сафаревич|first=Я.|year=1964|title=Развитие формативов времени в индоевропейской глагольной системе|publisher=Проблемы индоевропейского языкознания|pages=13—14}}</ref> Buvo trys aoristo tipai: šakninis, tematinis ir sigamatinis.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=297|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n286 262]|isbn=}}</ref><ref name="Fortson92">{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/92 92]|isbn=}}</ref> Šakninis aoristas buvo sudaromas su vadinamosiomis antrinėmis prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] jungiamomis galūnėmis, vienaskaitoje šaknies balsis turėdavo pamatinį [[Balsis|balsio]] laipsnį, o kituose skaičiuose – nykstamąjį (kaip būdinga ir esamajam laikui; žr. aukščiau).<ref name="Fortson92"/> Tematinis aoristas skyrėsi tuo, kad tarp šaknies ir galūnės turėjo teminį balsį.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|pages=298|isbn=}}</ref> Sigmatinis aoristas buvo sudaromas iš aoristo kamieno su [[priesaga]] *''-s-'' ir antrinėmis galūnėmis. Sigmatinio aoristo daryba buvo dažna vėlyvuoju ide. laikotarpiu, senoviškesniais laikomi kiti darybos tipai.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first= О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=300|isbn=}}</ref> Aoristo šaknies balsio laipsnis neretai skirdavosi nuo esamojo laiko (prezenso), pavyzdžiui: es. l. *''ǵí-ǵṇh₁-e-ti'' ([[Reduplikacija|reduplikuota]]) 'gamina; gimdo' – aor. *''ǵénh₁-t'' 'pagamino; pagimdė'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=142|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Rekonstruojamos tokios aoristo galūnės: {| class="wikitable" |+Aoristo galūnės ! colspan="2" | ! A. Sihler<ref name="Sihler1995"/> ! R. Beekes<ref name="Beekes1995"/> !B. W. Fortson<ref name="Fortson2004"/> !D. Ringe<ref name="Ringe2006"/> |- ! colspan="6" | (antrinės galūnės) |- ! rowspan="3" | Vienaskaita ! I asmuo | *-m | *-m | *-m | *-m |- ! II asmuo | *-s | *-s | *-s | *-s |- ! III asmuo | *-t | *-t | *-t | *-t |- ! rowspan="3" | Dviskaita ! I asmuo | *-we | *-we | *-we- | *-we |- ! II asmuo | *-tom | *-tom | *-to- | *-tom |- ! III asmuo | *-tām | *-teh₂m | *-teh₂- | *-tām |- ! rowspan="3" | Daugiskaita ! I asmuo | *-me | *-mo/e | *-me- | *-me |- ! II asmuo | *-te | *-te | *-te(-) | *-te |- ! III asmuo | *-nt, *-(ē)r | *-nt | *-nt | *-nt |} ===== Perfektas ir pliuskvamperfektas ===== Ide. [[perfektas]] išliko [[Sanskritas|sanskrite]], [[Senovės graikų kalba|senojoje graikų]] kalboje, o [[germanų kalbos]]e – vadinamuosiuose esamojo-būtojo laikų veiksmažodžiuose. Iš dalies perfektas išsaugotas [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] perfekte, germanų kalbų stipriųjų veiksmažodžių [[Būtasis laikas|būtajame laike]] (preterite), [[Hetitų kalba|hetitų kalbos]] ''-ḫi'' asmenuotėje bei [[Senoji rusų kalba|senosios rytų slavų kalbos]] liktinėje formoje ''vĕdĕ'' 'žinau'.<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=280-282|isbn=}}</ref> Perfektas būdavo sudaromas iš jo paties kamieno ir jam buvo būdingos ypatingos galūnės – matyti, tai senųjų ide. asmenavimo laikų palaikas.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=307|isbn=}}</ref> Dauguma veiksmažodžių šaknų buvo dvigubinamos ([[reduplikacija|reduplikuojamos]]).<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=281|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n289 265]|isbn=}}</ref> Paliudytose kalbose [[perfektas]] reiškė aiškios laiko kategorijos neturinčią, iš veiksmo rezultato kilusią būseną (plg. {{grc|οἶδα}} (oîda) ir {{sa|वेद}} ({{IAST|véda}}) 'esu žinojęs', {{grc|βέβηκα}} (bébēka) 'esu atėjęs', {{sa|शशाद}} ({{IAST|śaśāda}}) 'esu atsisėdęs'), taip pat – veiksmo intensyvumą.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=313|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=283—284|isbn=}}</ref><ref>{{cite journal|last=Перельмутер|first=И. А.|year=1967|title=О первоначальной функции индоевропейского перфекта|publisher=Вопросы языкознания|volume=1|pages=93—102}}</ref><ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=296}}</ref> K. G. Krasuchino manymu, perfekto kamiene slypi iš veiksmažodinių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] kilusios statinės formos.<ref name="Красухин2005">{{cite journal|last=Красухин|first=К. Г.|year=2005|title=Аспекты и времена праиндоевропейского глагола (I dalis)|publisher=Вопросы языкознания|volume=6|pages=4}}</ref> Pradžioje buvo vartojamas tik veikiamosios rūšies perfektas ir tik vėliau galėjo būti pritaikytos vidurinės rūšies formos.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=308|isbn=}}</ref> Pasak M. Viljanuevos Svensono ({{es|M. Villanueva Svensson}}), perfekto galūnes turėjo tik perfekto tiesioginės nuosakos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=147|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Nėra visuotinai pripažinta, bet tikėtina, jog indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti vartojamas senesnę būseną negu perfektas reiškiantis laikas – [[pliuskvamperfektas]], pavyzdžiui: ide. *''h₁ge-h₁gór-e'' 'yra pabudęs' – *''h₁ge-h₁gór-t'' 'buvo pabudęs'. Tokia daryba būtų grįsta perfekto kamienu, prie jo jungiant vadinamąsias antrines galūnes.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=141|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Galimi perfekto galūnių rekonstrukcijos variantai: {| class="wikitable" |+Perfekto galūnės ! colspan="2" | !A. Sihler<ref name="Sihler1995"/> !R. Beekes<ref name="Beekes1995"/> !B. W. Fortson<ref name="Fortson2004"/> !D. Ringe<ref name="Ringe2006"/> |- ! rowspan=3 | [[Vienaskaita]] ! I asmuo | *-h₂e | *-h₂e | *-h₂e | *-h₂e |- ! II asmuo | *-th₂e | *-th₂e | *-th₂e | *-th₂e |- ! III asmuo | *-e | *-e | *-e | *-e |- ! rowspan=3 | [[Dviskaita]] ! I asmuo | ? | ? | ? | *-we |- ! II asmuo | ? | ? | ? | ? |- ! III asmuo | ? | ? | ? | ? |- ! rowspan=3 | [[Daugiskaita]] ! I asmuo | *-me- | *-me | *-me- | *-me |- ! II asmuo | *-e | *-(h₁)e | *-e | *-e |- ! III asmuo | *-ēr<sup><small>'''1'''</small></sup> | *-(ē)r | *-ēr, *-r̥s | *-ēr |} '''''Pastabos''''': * <sup><small>'''1'''</small></sup> Dėl šios galūnės žr. straipsnį „[[Semerenio dėsnis]]“: „Morfologinis poveikis“. ===== Imperfektas ===== [[Imperfektas]], būtasis nebaigtinis laikas, indoeuropiečių prokalbei teikiamas tik dalies kalbininkų. Jis galėjo būti sudaromas prie esamojo laiko kamieno jungiant vadinamąsias antrines galūnes ir [[Augmentas (kalbotyra)|augmentą]] ''*(h₁)e'', kuris galbūt buvo neprivalomas. Jei veiksmažodis prasideda balsiu, augmentas su juo susilieja ir susidaro ilgasis balsis (''*(h₁)e'' + ''*esṃ'' > ''*(h₁)ēsṃ'' 'buvau'). Imperfektas sutinkamas tik [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] ir [[Senovės graikų kalba|senojoje graikų]] kalbose, o kaip tiesiog būtasis laikas (preteritas) – [[Hetitų kalba|hetitų kalboje]]. [[Lotynų kalba|Lotynų]], [[Baltų kalbos|baltų]], [[Slavų kalbos|slavų]], [[Armėnų kalba|armėnų]] ir [[Keltų kalbos|keltų]] kalbų imperfektai – vėlyvi dariniai.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first= О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=317|isbn=}}</ref><ref name="Erhart178">{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|pages=178|isbn=}}</ref> [[Osvaldas Semerenis|O. Semerenis]] ({{hu|O. Szemerényi}}) teikia tokį imperfekto asmenavimą:<ref>{{cite book|last=Семереньи|first= О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=328|isbn=}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | |- ! Atematiniai ! Tematiniai |- ! rowspan=3 |Vienaskaita ! I asmuo | *ēsṃ | *(e)bʰerom |- ! II asmuo | *ēss | *(e)bʰeres |- ! III asmuo | *ēst | *(e)bʰeret |- ! rowspan=3 |Daugiskaita ! I asmuo | *ēsme | *(e)bʰerome |- ! II asmuo | *ēste | *(e)bʰerete |- ! III asmuo | *ēsent | *(e)bʰeront |} Laikantis imperfekto darybos principų (''augmentas'' + ''esamojo laiko kamienas'' + ''antrinės galūnės''), šių veiksmažodžių [[dviskaita]] turėtų tokias formas: I a. ''*ēswe'', ''*(e)bʰerowe'', II a. ''*ēstom'', ''*(e)bʰeretom'', III a. ''*ēstām'', ''*(e)bʰeretām''. ===== Būsimasis laikas ===== Tradiciškai teigiama, kad indoeuropiečių prokalbėje [[Būsimasis laikas|būsimojo laiko]] (futūro) dar nebuvo.<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n276 252]|isbn=}}</ref> Ne vienoje indoeuropiečių kalboje: [[graikų kalba|graikų]], [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[Keltų kalbos|keltų]], [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose – vartojamas sigmatinis būsimasis laikas, turintis [[Priesaga|priesagą]] *''-s-'' ({{grc|λῡ́'''σ'''ω (lū'''s'''ō)}} 'atsilaisvinsiu', {{la|faxō < *fak'''s'''ō}} 'padarysiu', sen. {{ga|bia'''s'''}} 'bus', {{lt|duo'''s'''iu}} < [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] *''dō'''s'''yō'', {{sa|dā́'''s'''yāmi}} 'duosiu'). Istorikai jo ištakomis laiko esamojo laiko [[Desideratyvas|dezideratyvą]] – veiksmažodžio formą, reiškiančią kalbėtojo norą atlikti veiksmą. Priesagos *''-s-'' kilmė ta pati, kaip ir sigmatinio [[Aoristas|aoristo]] (žr. aukščiau).<ref name="Сафаревич14">{{cite journal|last=Сафаревич|first=Я.|year=1964|title=Развитие формативов времени в индоевропейской глагольной системе|publisher=Проблемы индоевропейского языкознания|pages=14}}</ref><ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|location=М.|pages=230|isbn=}}</ref> A. Savčenkos manymu, [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]] reiškiančių formų virtimas būsimuoju laiku ide. dialektuose bus prasidėjęs dar iki prokalbės skilimo.<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А. Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=285—288|isbn=}}</ref> ==== Nuosakos ==== ===== Tiesioginė nuosaka ===== Visi aukščiau nurodyti veiksmažodžio laikai ir veikslai priklauso tiesioginei [[nuosaka]]i, kuri nurodo tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Žemiau pristatomos kitos indoeuropiečių prokalbės nuosakos. ===== Injunktyvas ===== [[Injunktyvas|Injunktyvo]] vieta indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio sistemoje neaiški: vieni mokslininkai jį laiko atskira [[nuosaka]], kiti – senųjų būtojo laiko formų liekana, kai jos dar neturėjo [[Augmentas (kalbotyra)|augmento]]. Injunktyvas buvo vartojamas [[indoiranėnų kalbos]]e, jo daryba atitiko [[Aoristas|aoristą]] ir imperfektą (žr. aukščiau) be augmento ir išreiškė kalbėtojo požiūrį į išsakomą dalyką (rodė [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]]).<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=279|isbn=}}</ref> Pasak K. Hofmano ({{de|K. Hoffmann}}), injunktyvas buvo neutralus laiko ir nuosakos kategorijų atžvilgiu, taigi jis reiškė tik veiksmažodžio veiksmą.<ref name="Villanueva139-140"/> R. Bekeso ({{nl|R. Beekes}}) manymu, pagrindiniame sakinyje injunktyvo reikšmė buvo artima [[Konjunktyvas|konjunktyvui]] ir liepiamajai nuosakai.<ref>{{cite book| last=Beekes| first=R.|title=Comparative Indo-European Linguistics| url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_698| location=Amsterdam| publisher=John Benjamins| year=1995| pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_698/page/n133 245]|isbn=90-272-2150-2}}</ref> ===== Optatyvas ===== [[Optatyvas]] – tai [[nuosaka]], reiškianti galimą veiksmą („galėtų daryti“). Optatyvas buvo sudaromas prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] jungiant [[Priesaga|priesagą]] *''-yeh₁-'' ~ *''-ih₁-'' (be [[Laringalai|laringalų]] tampa *''-yē-'' ~ *''-ī-''; žr. skyrelį „[[#Laringalų skaičius|Laringalų skaičius]]“).<ref name="Bičovský69"/><ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/96 96]|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Beekes|first= R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n299 275]|isbn=}}</ref> Optatyvo galūnės – antrinės (kaip [[Aoristas|aoristo]]), ir tai verčia manyti, jog šios formos nuosakos reikšmę įgavo vėliau, o pradžioje jomis reikštas būtasis laikas.<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=350|isbn=}}</ref> [[Ježis Kurylovičius|J. Kurylovičiaus]] ({{pl|J. Kuryłowicz}}) manymu, optatyvas kilo iš aoristo su priesaga *''-ē-'', o optatyvo priesaga *''-yē-'' atsirado iš naujo skaidant šaknį su [[Intarpas|įterptiniu]] *''-y-'' (= *''-i̯-''), įspraustu tarp ilguoju balsiu besibaigiančios šaknies ir priesagos *''-ē-'': *''pōy-ē-t'' 'gėrė' (šaknis *''pō-'') > *''pō-yē-t''. Vėliau ši priesaga tapo dari ir išplito į kitas šaknis. Atematinių veiksmažodžių šaknis visada nykstamojo laipsnio.<ref>{{cite book|last=Kuryłowicz|first= J.|title=The inflectional categories of Indo-European|publisher=Carl Winter|year=1964|location=Heidelberg|pages=140—141|isbn=}}</ref> Optatyvo galūnių rekonstrukcija:<ref name="Fortson2004"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Optatyvo galūnės ! colspan="2" rowspan="2" | |- ! Atematiniai ! Tematiniai |- ! rowspan=3 |Vienaskaita ! I asmuo | *-yeh₁m | *-oyh₁m̥ |- ! II asmuo | *-yeh₁s | *-oys |- ! III asmuo | *-yeh₁t | *-oyt |- ! rowspan=3 | Dviskaita ! I asmuo | *-ih₁we | *-oywe |- ! II asmuo | *-ih₁tom | *-oytom |- ! III asmuo | *-ih₁tām | *-oytām |- ! rowspan=3 |Daugiskaita ! I asmuo | *-ih₁me | *-oyme |- ! II asmuo | *-ih₁te | *-oyte |- ! III asmuo | *-ih₁ent | *-oyh₁n̥t |} ===== Konjunktyvas ===== [[Konjunktyvas]] – norą reiškianti [[nuosaka]] („noriu, kad darytų“), dažnai turinti ir būsimojo laiko reikšmę. Konjunktyvas buvo sudaromas prie šaknies jungiant teminį balsį *''-e-'' ~ *''-o-'' ir vadinamąsias pirmines galūnės. Susiliejus su tematinių veiksmažodžių kamiengaliu *''-e- ~ *-o-'', prieš galūnę susidarydavo ilgasis balsis (*''bʰérōh₂'' (su ilguoju *''-ō-''), *''bʰérēsi'', *''bʰérēti''), ir tuo konjunktyvo nuosakos galūnės skyrėsi nuo esamojo laiko galūnių. Atematiniai veiksmažodžiai asmenuoti kaip tematiniai esamajame laike: *''h₁ésoh₂'', *''h₁ésesi'', *''h₁éseti''.<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/95 95]|isbn=}}</ref> Visoms konjunktyvo formoms taikomas pamatinis šaknies laipsnis.<ref>{{cite book|last=Beekes R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=274|isbn=}}</ref> Konjunktyvo galūnės tikriausiai yra tos pačios kilmės kaip ir esamojo laiko. [[Ježis Kurylovičius|J. Kurylovičius]] ({{pl|J. Kuryłowicz}}) teigia, kad taip atsitiko senąsias esamojo laiko formas pakeitus naujomis: senosios tapo vadinamosiomis antrinėmis, o šių formų tematinis balsis buvo suvoktas kaip konjunktyvo priesaga.<ref>{{cite book|last=Kuryłowicz J.|title=The inflectional categories of Indo-European|publisher=Carl Winter|year=1964|location=Heidelberg|pages=137—139|isbn=}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Konjunktyvo galūnės ! colspan="2" rowspan="2" | |- ! Atematiniai ! Tematiniai |- ! rowspan=3 |Vienaskaita ! I asmuo | *-oh₂ | *-ōh₂ |- ! II asmuo | *-esi | *-ēsi |- ! III asmuo | *-eti | *-ēti |- ! rowspan=3 | Dviskaita ! I asmuo | *-owos | *-ōwos |- ! II asmuo | *-eth₁es | *-ēth₁es |- ! III asmuo | *-etes | *-ētes |- ! rowspan=3 |Daugiskaita ! I asmuo | *-omos | *-ōmos |- ! II asmuo | *-ete | *-ēte |- ! III asmuo | *-onti | *-ōnti |} ===== Liepiamoji nuosaka ===== Pasak [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]], ankstesniu ide. laikotarpiu liepiamoji [[nuosaka]] (liepinys) galūnių neturėjo, ji buvo reiškiama gryna [[Šaknis (kalbotyra)|šaknimi]] arba [[Kamienas (kalbotyra)|kamienu]], ir tik vėliau imta jungti įvairias [[Dalelytė|dalelytes]]. Be to, liepimui galėjo būti pasitelktos ir tiesioginės nuosakos formos.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=51|isbn=}}</ref> Antrajam asmeniui ir toliau galėjo būti vartojamas grynas veiksmažodžio kamienas (ø).<ref>{{cite book|last=Meier-Brügger|first=M.|title=Indo-European Linguistics|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|location=Berlin — New York|pages=181|isbn=}}</ref> Kiti asmenys įgaudavo ypatingų liepiamosios nuosakos (imperatyvo) [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]].<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=Praha|pages=68|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Pabrėžtina, kad buvo dvi liepiamosios nuosakos rūšys – esamoji ir būsimoji. M. Viljanueva Svensonas ({{es|M. Villanueva Svensson}}) jas iliustruoja tokiu pavyzdžiu: {{la|Tu epistulam hanc a me '''accipe''' atque illi '''dato'''}} 'Tu paimk šį laišką iš manęs [dabar – liep. n. '''''accipe'''''] ir atiduok jam [vėliau – būsimoji liep. n. '''''dato''''']'.<ref name="Villanueva139-140">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=139-140|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Būsimoji liepiamoji nuosaka su visais asmenimis ir abiem veiksmažodžio rūšim turėjo priesagą *''-tōd''. Pažymėtina, kad neigiamasis liepimas („nedaryk!“) buvo reiškiamas neiginiu *''méh₁'' + injunktyvo veiksmažodis (žr. „[[#Injunktyvas|Injunktyvas]]“).<ref name="Villanueva139-140"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamosios nuosakos galūnės |- ! rowspan=3 |Vienaskaita ! I asmuo | — |- ! II asmuo | *-dʰi <small>(atemat.)</small>, ø |- ! III asmuo | *-tu |- ! rowspan=3 | Dviskaita ! I asmuo | — |- ! II asmuo | *-tom |- ! III asmuo | *-tām |- ! rowspan=3 |Daugiskaita ! I asmuo | — |- ! II asmuo | *-te |- ! III asmuo | *-ntu |} ==== Rūšys ==== ===== Vidurinė rūšis ===== Be veikiamosios [[Rūšis (kalbotyra)|rūšies]] (žr. laikus ir nuosakas aukščiau), ide. veiksmažodžiai galėjo turėti ir vidurinę rūšį, dar vadinamą mediumu, mediju, mediopasyvu. Vidurinė rūšis reiškė savaime vykstantį arba į save nukreiptą veiksmą ir atitinka lietuvių kalbos [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinius veiksmažodžius]]: {{lt|debesys '''apniaukė''' dangų}} (veik. r.) – ''dangus '''apsiniaukė''''' (sangrąž. veiksm.). Atskiros neveikiamosios rūšies (kaip {{lt|dangus '''yra niaukiamas''' debesų}}) indoeuropiečių prokalbėje nebuvo – prireikus ją atstodavo vidurinė. Vidurinė rūšis išsaugota [[Anatolų kalbos|anatolų]], [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Tocharų kalba|tocharų]] kalbose, o [[Lotynų kalba|lotynų]], salų [[Keltų kalbos|keltų]] ir [[Gotų kalba|gotų]] kalbose vidurinės rūšies galūnės buvo pritaikytos neveikiamajai rūšiai sudaryti. [[Baltų kalbos|Baltų]], [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Armėnų kalba|armėnų]] kalbose vidurinė rūšis visai išnykusi.<ref name="Villanueva139-140"/> Ne visi veiksmažodžiai galėjo būti kaitomi vidurinėje rūšyje. M. Viljanueva Svensonas ({{es|M. Villanueva Svensson}}) išskiria tokias [[Semantika|semantines]] vidurinės rūšies veiksmažodžių klases: 1. judėjimo ({{gr|ἔρχομαι}} 'ateinu'); 2. fiziologinių procesų ({{sa|smáyate}} 'šypsosi'); 3. nusakančių emocinę būklę ({{gr|αἴδομαι}} 'gėdijuosi'); 4. suvokimo ({{sa|cáṣṭe}} 'žiūri', {{gr|δέρκεται}} 'mato'); 5. kalbėjimo ({{gr|εὔχομαι}} 'meldžiu') ir kt.<ref name="Villanueva139-140"/> Dukterinėse kalbose vidurinės rūšies galūnės gerokai skiriasi, jos sunkiai kildinamos iš vienos pradinės formos. Vadinamosios pirminės galūnės vartojamos esamajame laike ir konjunktyve, antrinės – aoriste ir optatyve, o liepiamosios nuosakos vidurinė rūšis turėjo savitesnių galūnių. Kaip matyti, vidurinės rūšies formos primena [[Perfektas|perfektą]] (laikas, veikslas):<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=146|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> {| class="wikitable" |+Vidurinės rūšies galūnės ! colspan="2" | ! A. Sihler<ref name="Sihler1995"/> ! colspan="2" | R. Beekes<ref name="Beekes1995"/> ! B. W. Fortson<ref name="Fortson2004"/> ! D. Ringe<ref name="Ringe2006"/> |- ! colspan="7" | Pirminės galūnės (esamasis l., [[konjunktyvas]]) |- ! rowspan="3" | [[Vienaskaita]] ! I asmuo |*-h₂or | colspan="2" | — | *-h₂er | *-h₂er |- ! II asmuo | *-th₂or | colspan="2" | — | *-th₂er | *-th₂er |- ! III asmuo | *-(t)or | colspan="2" | — | *-or | *-(t)or |- ! rowspan=3 | [[Dviskaita]] ! I asmuo | *-wosdʰh₂ | colspan="2" | — | ? | *-wosdʰh₂ |- ! II asmuo | *-Htoh₁? | colspan="2" | — | ? | ? |- ! III asmuo | *-Htē | colspan="2" | — | ? | ? |- ! rowspan=3 | [[Daugiskaita]] ! I asmuo | *-mosdʰh₂ | colspan="2" | — | *-medʰh₂? | *-mosdʰh₂ |- ! II asmuo | *-dʰh₂wo | colspan="2" | — | *-dʰh₂we-? | *-dʰh₂we |- ! III asmuo | *-(ē)ror, *-ntor | colspan="2" | — | *-ro(r?) | *-ror, *-ntor |- ! colspan="7" | Antrinės galūnės ([[aoristas]], [[optatyvas]]) |- ! colspan="3" | ! Negalininkiniai ! [[Galininkas|Galininkiniai]] ! colspan="2" | |- ! rowspan="3" | Vienaskaita ! I asmuo | *-h₂o | *-h₂|| *-m̥h₂ | *-h₂e | *-h₂e |- ! II asmuo | *-th₂o | *-th₂o ||*-sth₂o | *-th₂e | *-th₂e |- ! III asmuo | *-(t)o | *-o||*-to | *-o | *-(t)o |- ! rowspan="3" | Dviskaita ! I asmuo | *-wedʰh₂? | colspan="2" | *-wedʰh₂ | ? | *-wedʰh₂ |- ! II asmuo | *-teh₁? | colspan="2" | *-(e)Hth₁-? | ? | ? |- ! III asmuo | *-tē? | colspan="2" | *-(e)Hteh₂? | ? | ? |- ! rowspan="3" | Daugiskaita ! I asmuo | *-medʰh₂ | *-medʰh₂ || *-me(s)dʰh₂ | *-medʰh₂? | *-medʰh₂ |- ! II asmuo | *-dʰh₂wo | *-dʰh₂we || *-dʰh₂we | *-dʰh₂we-? | *-dʰh₂we |- ! III asmuo | *-(ē)ro, *-nto | *-ro || *-ntro | *-ro | *-ro, *-nto |- ! colspan="7" | Liepiamosios nuosakos vid. r. |- ! colspan="3" | ! Negalininkiniai ! Galininkiniai ! colspan="2" | |- ! rowspan=3 | Vienaskaita ! I asmuo | — | colspan="2" | — | — | — |- ! II asmuo | *-so | *-swe || — | ? | ? |- ! III asmuo | *-to | *-to? || *-o? | ? | ? |- ! rowspan="3" | Dviskaita ! I asmuo | — | colspan="2" | — | — | — |- ! II asmuo | ? | colspan="2" | ? | ? | ? |- ! III asmuo | ? | colspan="2" | ? | ? | ? |- ! rowspan="3" | Daugiskaita ! I asmuo | — | colspan="2" | — | — | — |- ! II asmuo | *-dʰwo | *-dʰwe || — | ? | *-dʰh₂we |- ! III asmuo | *-nto | *-nto? || *-ro? | ? | ? |} Vidurinės rūšies galūnės buvo jungiamos prie atitinkamų veikiamosios rūšies laikų ir nuosakų [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] (žr. aukščiau). Kaip minėta, perfektas bent ankstesniu laikotarpiu nevartotas su vidurine rūšimi. Toliau pateikiamas [[Donald Ringe|D. Rindžo]] ({{en|D. Ringe}}) nurodytas veiksmažodžio *''bʰér''- 'nešti' (plg. {{lt|berti}}) pagrindinių laikų ir nuosakų asmenavimas vidurinėje rūšyje:<ref>{{citation|last=Ringe |first=D.|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|publisher=Oxford University Press|year=2006 |isbn=978-0-19-955229-0}} ([https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Indo-European/b%CA%B0%C3%A9reti bʰéreti])</ref> {| class="wikitable" |+Asmenavimas vidurinės rūšies laikuose ir nuosakose |- ! ! ! Esamasis l. ! [[Aoristas]] ! [[Konjunktyvas]] ! [[Optatyvas]] ! Liepiamoji nuosaka |- !rowspan="3" | [[Vienaskaita]] ! I asmuo | *bʰéroh₂er | *bʰéroh₂e | *bʰérōh₂er | *bʰéroyh₂e | — |- ! II asmuo | *bʰéreth₂er | *bʰéreth₂e | *bʰérēth₂er | *bʰéroyth₂e | *bʰéreso |- ! III asmuo | *bʰéretor | *bʰéreto | *bʰérētor | *bʰéroyto, *bʰéroyh₁o | ? |- !rowspan="3" | [[Dviskaita]] ! I asmuo | *bʰérowosdʰh₂ | *bʰérowedʰh₂ | *bʰérōwosdʰh₂ | *bʰéroywedʰh₂ | — |- ! II asmuo | ? | ? | ? | ? | ? |- ! III asmuo | ? | ? | ? | ? | ? |- !rowspan="3" | [[Daugiskaita]] ! I asmuo | *bʰéromosdʰh₂ | *bʰéromedʰh₂ | *bʰérōmosdʰh₂ | *bʰéroymedʰh₂ | — |- ! II asmuo | *bʰéredʰh₂we | *bʰéredʰh₂we | *bʰérēdʰh₂we | *bʰéroydʰh₂we | *bʰéredʰh₂we |- ! III asmuo | *bʰéroror, *bʰérontor | *bʰéroro, *bʰéronto | *bʰérōror, *bʰérōntor | *bʰéroyro, *bʰéroyh₁n̥to | ? |} ==== Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos ==== Indoeuropiečių prokalbėje tikriausiai nebuvo [[Bendratis|bendraties]], bet jau turėti [[dalyvis (gramatika)|dalyviai]].<ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|year=2002|location=М.|pages=330-331|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Meier-Brügger M.|title=Indo-European Linguistics|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|pages=184|isbn=}}</ref> Be to, ide. galėjo būti sudaromi veiksmažodiniai daiktavardžiai, o iš įvairių jų formų dukterinėse kalbose susidarė bendratis,<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction.|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n304 280]|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Красухин К. Г.|title=Аспекты индоевропейской реконструкции|publisher=Языки славянской культуры|year=2004|location=М.|pages=298—299|isbn=5-94457-109-8}}</ref> sakykime, [[Baltų kalbos|baltų]] (*''-ti'', *''-tey'', *''-tēy''), [[Slavų kalbos|slavų]] (*''-ti'') ir [[Tocharų kalba|tocharų]] (*''-tsi'') kalbose bendratis tikriausiai kilusi iš veiksmažodinių daiktavardžių [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]]: [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] *''mir'''tey''''' 'mirčiai', *''mir'''tēy''''' 'mirtyje'. Daugumoje indoeuropiečių kalbų vartojamas [[siekinys]] su baigmenimi *''-tum'' kilęs iš veiksmažodinių daiktavardžių [[galininkas|galininko]], plg. balt. prok. *''ley'''tun''''' < ide. *''ley'''tum''''' 'lietų, lijimą'.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=162-164|isbn=}}</ref> Esamojo laiko ir [[Aoristas|aoristo]] veikiamosios rūšies dalyviai buvo sudaromi su [[priesaga]] *-''nt''-, jungiama prie atitinkamo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]: es. l. *''ǵíǵṇh₁ont-'' 'gaminąs', aor. *''ǵṇh₁ont-'' 'pagaminęs'. Veikiamosios rūšies [[Perfektas|perfekto]] dalyviai turėjo priesagą *''-wōs-'' ~ *''-wos-'' ~ *''-us-'': *''ǵeǵṇh₁wos-'' 'tas, kuris yra gaminęs'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=142|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Veikiamosios rūšies vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai, matyt, buvo linksniuojami kaip priebalsinio kamieno daiktavardžiai, moteriškosios – kaip ''ih₂ ~ yeh₂'' kamieno. Vidurinės rūšies dalyviai turėjo priesagą *''-mHno-'', kur vyr. ir bev. g. linksniuota pagal ''o'' kamieną, moteriškoji – pagal ''eh₂''. Kai kuriose kalbose veiksmažodiniai būdvardžiai tapo dalyviais, turinčiais priesagas *''-mo-'', *''-no-'' ir *''-to-''.<ref>{{cite book|last=Meier-Brügger M.|title=Indo-European Linguistics|publisher=Walter de Gruyter|year=2003|pages=185–186|isbn=}}</ref> Baltų kalbose veiksmažodinių būdvardžių priesagos *''-mo-'' ir *''-to-'' buvo pasitelktos neveikiamųjų dalyvių darybai, veikiamosios rūšies dalyvių priesagą *''-nt-'' tęsia esamojo ir būsimojo laikų veik. r. dalyviai, o perfekto dalyvių priesagą *''-us-'' – būtojo laiko veik. r. dalyviai (daugiau apie dalyvių kaitybą žr. straipsnyje „[[Baltų prokalbė#Dalyviai|Baltų prokalbė]]“). === Nekaitomosios kalbos dalys === Ne visi [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] buvo kaitomi, tačiau prie iš viso nekaitomų žodžių jie nepriskirtini. Indoeuropiečių prokalbėje tikriausiai nebuvo vieningo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] iš [[Būdvardis|būdvardžių]] ir [[Daiktavardis|daiktavardžių]] darybos būdo ir prieveiksmių paskirtį atlikdavo šių dviejų linksniuojamųjų kalbos dalių bei įvardžių linksnių formos, pavyzdžiui, vyr. g. įvardžio [[galininkas]] *''kʷom'' 'kada'.<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n269 245]|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=132—133|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Stabarėjančios linksniuojamųjų žodžių formos, atitinkančios dabartinių indoeuropiečių kalbų prieveiksmio reikšmę, galėjo eiti ir [[Jungtukas|jungtukais]], [[dalelytė]]mis bei kitais tarnybiniais žodžiais.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=53|isbn=}}</ref> Iš tų nedaugelio ide. nekaitomųjų žodžių galima rekonstruoti [[Jaustukas|jaustuką]] *''way'' 'vai' ({{lt|vai}}, {{La|vae}}, {{grc|οὐαί}} (ouaí), {{hy|վայ}} (vay), {{fa|وای‏}} (vây)), prieveiksmius *''nuH'', *''nū̆nóy'' 'dabar' ({{lt|nū, nūnai}}, {{ru|ны́не}} (nýne), {{de|nun}}, {{grc|νυν}} (nun), {{sa|नू }}(nū́), sen. {{ga|nu}}), *''h₁yow'' 'jau' ({{lt|jau}}, {{lv|jau}}, {{prg|iau}}, {{chu|(j)u-že}}, {{got|ju}}, sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''ju'') ir kt.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=166|isbn=}}</ref> == Žodžių daryba == Indoeuropiečių prokalbėje būta [[Dūrinys|dūrinių]], pavyzdžiui, kaip {{lt|kraujažolė}} – jie kilo iš žodžių junginių („kraujo žolė“). Buvo paplitę sudurtiniai [[Asmenvardis|asmenvardžiai]], plg. {{lt|Gintautas}} 'ginąs tautą', {{el|'Αρχέλαος}} (Archelaos) 'valdąs tautą', {{sa|Trasádasyus}} 'verčiąs priešus drebėti', {{ru|Бронислав}} (Bronislav) 'ginąs šlovę', {{de|Ludwig}} 'garsi kova'.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/125 125]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><br /> [[Priešdėlis|Priešdėlių]] prokalbėje iš viso nebuvo, taigi žodžių daryba grindžiama [[Priesaga|priesagomis]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1984|pages=38|isbn=}}</ref> Keletas iš jų:<ref>{{cite book|last=Watkins|first=C.|title=Indo-European and the Indo-Europeans|url=http://eridanus.cz/id32402/jazyk/mnohojazykove%281_fondy/_Indo-European/Indo-European%20and%20the%20Indo-Europeans_%20Dictionary%20of%20the%20English%20Language,%20Fourth%20Edition_%202000.htm|accessdate=2018-02-03|publisher=The American Heritage. Dictionary of the English Language|edition=4th|year=2000|location=|pages=§36–§42|archive-date=2018-02-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20180204070619/http://eridanus.cz/id32402/jazyk/mnohojazykove%281_fondy/_Indo-European/Indo-European%20and%20the%20Indo-Europeans_%20Dictionary%20of%20the%20English%20Language,%20Fourth%20Edition_%202000.htm|url-status=dead}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! style="width:6am"| Priesaga ! Reikšmė ! Pavyzdys |- | *-yo- || priklausymas (būdvardžiai) || {{la|pater}} 'tėvas'– ''patr'''iu'''s'' 'tėvinis (tėvo)' |- | *-ey-o- || medžiaga (būdvardžiai) || {{la|aurum}} 'auksas' – ''aur'''eu'''s'' 'auksinis' |- | *-tó-, *-nó- || veiksmažodiniai būdvardžiai | *''ǵerh₂-'' 'trinti' > *''ǵr̥h₂-'''nó'''-'' 'sutrintas' > {{la|grā'''nu'''m}} 'grūdas', {{cu|zrŭ'''no'''}} 't. p.', {{got|kaúr'''n'''}} 't. p.'; {{lt|žir'''n'''is}} |- | *-ih₂- | rowspan="2" | moteriškoji giminė || *''dei-w-ó-s'' > [[Vedų kalba|ved.]] ''devás'' 'dievas', *''dei-w-'''íh₂''''' > [[Vedų kalba|ved.]] ''dev'''ī́''''' 'deivė' |- |*-eh₂- || *''dei-w-ó-s'' > {{la|deus}} 'dievas‘, *''dei-w-'''éh₂''''' > {{la|de'''a'''}} 'deivė' |- | *-ḱo- |rowspan="2"| ypatybės turėjimas, mažumas|| *''h₂i̯u-h₁n̥-ó-'' 'jaunas' > ([[Vedų kalba|ved.]] ''yúvā'') > *''h₂i̯u-h₁n̥-'''ḱó'''s'' > [[Vedų kalba|ved.]] ''yuva'''śá'''ḥ'' 'jaunatviškas', {{la|iuven'''cu'''s}} 'jaunuolis' |- |*-lo- || *''dwé-no-s'' 'geras' > {{la|bonus}} 'geras' > *''dwé-ne'''-lo-'''s'' > {{la|be'''llu'''s}} 'gražus' |- | *-teh₂- || abstrakčios sąvokos || *''néwo-'''teh₂'''-t-s'' > {{la|novi'''tā'''s}} 'naujovė, naujumas' |- | *-tor- || veiksmo atlikėjai || ''*h₂er-'' 'sakyti' > {{la|orā'''tor'''}} 'kalbėtojas, oratorius' |- | *-h₂ter- || giminystės ryšiai || *''mé'''h₂tēr''''' 'motina' (plg. ''mo'''ter'''is''), *''p'''h₂tḗr''''' 'tėvas', *''bʰré'''h₂tēr''''' 'brolis' (plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''bro'''ter'''ystė'' 'brolystė'), *''dʰug'''h₂tḗr''''' 'duktė, -'''ter'''s' |- | *-tro- || įrankiai || *''h₂erh₃-'' 'arti' > *''h₂erh₃-'''tro-''''' 'arimo įrankis', {{grc|ἄρο'''τρο'''ν}} (''áro'''tro'''n''), {{la|arā'''tru'''m}}, {{hy|araw'''r'''}}, {{cy|ara'''dr'''}}, {{ga|ara'''thar'''}}, [[Senovės skandinavų kalba|sen. skand.]] ''ar'''ðr''''' 'plūgas' |} == Sintaksė == Nors dauguma [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] yra [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinės]] ir būtent nominatyvinė kalbos sandara rekonstruojama indoeuropiečių prokalbei, grįsdamasis tam tikrais kalbų duomenimis [[1901]] m. [[Christianus Cornelius Uhlenbeck|Ch. Ulenbekas]] ({{nl|Ch. Uhlenbeck}}) pateikė prielaidą, kad indoeuropiečių prokalbėje ankstesniu laikotarpiu vietoj nominatyvinių konstrukcijų buvo vartojamos [[Ergatyvas|ergatyvinės]].<ref>{{cite book|last=Савченко|first=А.Н.|title=Сравнительная грамматика индоевропейских языков|publisher=УРСС|year=2003|location=М.|pages=363-370|isbn=}}</ref> Pasak kitos [[hipotezė]]s, pasiūlytos G. Klimovo, iki nominatyvinės struktūros turėjusi būti [[Aktyvinė kalba|aktyvinė]].<ref>{{cite book|last=Климов|first= Г. А.|title=Типология языков активного строя|publisher=Наука|year=1977|location=М.|pages=209-216}}</ref><ref>{{cite book|last=Красухин|first=К. Г.|title=Очерки по реконструкции праиндоевропейского синтаксиса|publisher=Наука|year=2005|location=М.|pages=19|isbn=5-02-033914-8}}</ref> Žodžių tvarka sakinyje buvusi laisva, pagrindinis sakinio dalių eiliškumas – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]], kaip {{lt|vilkas grobio ieško}}).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=142|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=463|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Kaip rodo tipologiniai tyrimai, kalboms su tokia žodžių tvarka būdinga [[pažyminys]] prieš pažymimąjį žodį, dažnesnė [[Priesaga|priesaginė]], o ne [[Priešdėlis|priešdėlinė]] žodžių daryba, o vietoj [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]] – savybinės priesagos. Visi šie reiškiniai atsispindi ide.<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=Praha|pages=71|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Ide. galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], pasak kurio bekirtės [[dalelytė]]s ir kiti [[klitikai]] sakinyje atsidurdavo antroje vietoje.<ref>{{cite book|last=Erhart|first=A.|title=Indoevropské jazyky|publisher=Academia|year=1982|location=Praha|pages=227}}</ref> [[Būdvardis|Būdvardžiai]] buvo derinami su daiktavardžiais [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=139|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Buvo derinamas veiksnio ir tarinio skaičius bei [[Asmuo (kalbotyra)|asmuo]], tačiau kuopiniai daiktavardžiai (kolektyvai) eidavo su veiksmažodžio [[vienaskaita]].<ref>{{cite book|last=Fortson|first=W.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=143|isbn=978-1-4051-0315-2, ISBN 978-1-4051-0316-9|access-date=2018-01-20|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref><ref name="bičovský32"/> == Žodynas == Rekonstruotas indoeuropiečių prokalbės [[Leksika|žodyno]] sluoksnis teikia vertingų duomenų apie senųjų indoeuropiečių gyvenimą ir [[Religija|religiją]]. Įvairiais apskaičiavimais, indoeuropiečiai vartojo nuo 15–20 iki 40 tūkstančių žodžių. Šiuo metu rekonstruota apie 1200 (ne tiek patikimai – dar 500) indoeuropiečių prokalbės žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknų]].<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|location=Praha|pages=74-75|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Ide. turėta sudėtinga, išplėtota giminystės ryšių pavadinimų sistema. Be kitų, vartoti žodžiai: senelis (''*h₂euh₂os''), močiutė (''*Han-''), [[tėvas]] (''*ph₂tḗr''), tėtis (''*átta''), [[motina]] (''*méh₂tēr''), sūnus (''*suHnús''), duktė (''*dʰugh₂tḗr''), brolis (''*bʰréh₂tēr''), [[sesuo]] (''*swésōr''), vaikaitis, nepuotis (''*népōt''), sūnėnas, dėdė iš tėvo pusės (''*ptruᵘ̯io-''<ref>{{cite book|title=Етимологічний словник української мови: В 7 т.|url=http://litopys.org.ua/djvu/etymolog_slovnyk_tom5.djvu|editor=Редкол. О. С. Мельничук (голов. ред.) та ін.|publisher=Наукова думка|year=2006|location=К.|volume=5: Р — Т / Уклад.: Р. В. Болдирєв та ін.|pages=759-775|isbn=966-00-0785-X|access-date=2018-01-20|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304211915/http://litopys.org.ua/djvu/etymolog_slovnyk_tom5.djvu|url-status=dead}}</ref>), avynas (dėdė iš motinos pusės; ''*h₂ewh₂yos''). Vartoti ir kai kurie giminaičių iš vyro pusės pavadinimai: marti (''*snusós''), šẽšuras (vyro tėvas; ''*sweḱuros''), anyta (''*sweḱruH-''), dieveris (''*deh₂iwēr''), žentas (''*ǵ(e)mHōr''), vyro sesuo (''*ǵelh₂-ou''), jentė, -ers (vyro brolio žmona; ''*i(e)nh₂ter-''). Kadangi nežinoma giminystės ryšių iš žmonos pusės, manoma, kad po vedybų moterys apsigyvendavo vyro šeimoje, taip pat galėjęs būti nuotakų grobimo paprotys.<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n63 39]|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах|publisher=Издательство Тбилисского университета|year=1984|location=Тбилиси|pages=759-775}}</ref> Į indoeuropiečių valgiaraštį įėjo: mėsa (''*mē(m)s''), [[druska]] (''*séh₂-(e)l-''), [[pienas]] (''*h₂melǵ-'', plg. {{lt|melžti}}), iš jo gamino sviestą ir sūrį, [[medus]] (''*melit'') ir jo gėrimas [[midus]] (''*medʰu''), [[vynas]] (''*w(e)ih₁-on-'') ir tikriausiai [[gilė]]s (''*gʷlh₂-(e)n-''). Iš žuvų (''*dʰǵʰuH-'') jiems buvo žinomos [[Lašiša|lašišos]], [[Upėtakis|upėtakiai]], [[Karpis|karpiai]], upiniai [[Ungurys|unguriai]] ir galbūt [[Šamas|šamai]]. Indoeuropiečiai valgė obluolius (''*h₂ébl̥'', *''h₂ebōl'').<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=25-26, 271, 374-375, 381-383, 498|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n60 36]|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref> [[Vaizdas:Wheel Iran.jpg|thumb|right|Ratas su stipinais [[Iranas|Irano]] muziejuje [[Teheranas|Teherane]]. Priskiriama II tūkstantmečiui pr. m. e.]] Indoeuropiečiai laikė tokius naminius gyvūnus: [[Karvė|karves]] (''*gʷeh₃us''), [[Kiaulė|kiaules]] (''*suHs''), [[avis]] (''*h₂ówis''), [[Naminė ožka|ožka]]s (''*diks''), [[Arklys|arklius]] (''*h₁éḱwos''), [[žąsis]] (''*ǵʰans''), [[Šuo|šunis]] (''*ḱ(u)wṓn'').<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=168, 229-230, 235, 273-278, 425-428, 510-512|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Drabužiai buvo siuvami iš avių ir ožkų vilnos. Indoeuropiečiai nelaikė [[Višta|vištų]], [[Triušis|triušių]] ir [[Asilas|asilų]]. Naudotasi [[Arklas|arklu]] (''*h₂erh₃-trom'').<ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n60 36]—37|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref> Indoeuropiečiai turėjo išplėtotą vežimo ir jo dalių terminiją: ''*weǵʰnos'' '[[vežimas]]', ''*yugóm'' '[[jungas]]', ''*h₂eḱs-'' 'ašis'. Išlikę trys [[Ratas|rato]] pavadinimai: ''*kʷekʷlóm'' (plg. {{lt|kaklas}}), ''*Hwṛgi-'' ir ''*Hroth₂os''. Ratai buvo daromi iš trijų lenktų ir suriestų lentų. Sudėtiniai ratai su stipinais atsirado apie 2500–2000 m. pr. m. e., t. y. jau po indoeuropiečių prokalbės skilimo. Išliko laivo pavadinimas (''*néh₂us''), bet tikriausiai laiveliai ([[Valtis|valtys]]) buvo naudojama per upes ir ežerus persikelti.<ref>{{cite book|last=Adams D. Q., Mallory J. P.|first=|title=The Oxford Introduction To Proto-Indo-European And Indo-European World|publisher=Oxford:University Press|year=2006|location=Oxford|pages=247-249}}</ref><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|edition=2|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n62 38]|isbn=978-9-02-721186-6}}</ref> Turėti šie didesnių žvėrių pavadinimai: [[vilkas]] (''*wĺ̥kʷos''), [[lapė]] (''*wl(o)p-''), [[lokys]] (''*h₂ŕ̥tḱos''), [[lūšis]] (''*luḱ-''), [[bebras]] (''*bʰébʰrus''), [[ūdra]] (''*udros''), [[kiškis]] (''*ḱasos''), [[elnias]] (''*h₁elh₁ḗn''), [[briedis]] (''*h₁ólḱis'') ir [[tauras]] (''*touros'').<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams D. Q.|first=|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://psv4.vk.me/c537205/u152590325/docs/f3424e993744/Encyclopedia_of_Indo-European_Culture.pdf?extra=ol_O1dkLzHzK5aHp4EQV76DjarVnvgpIp_6r4M46FqjndLHGIBzsXMumy9FK_DQHrBI-mqAQn1DeA5v14LYX8GTrCuufyCQCWy-tMfjDQFIE9njQIlrbgQ2039beMUokOeiD-Vd8XcCvMD14|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|location=London|pages=55-57, 154-155, 177-178, 359-360, 411, 646-648|isbn=1-884964-98-2}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|last=Adams D. Q., Mallory J. P.|first=|title=The Oxford Introduction To Proto-Indo-European And Indo-European World|publisher=Oxford:University Press|year=2006|location=Oxford|pages=137—140}}</ref> Ide. rekonstruojami tokie medžių pavadinimai: [[beržas]] (''*bʰerHǵos''), [[klevas]] (''*h₂ēkṛ''), [[kukmedis]] (''*h₁eiwos'', plg. {{lt|[[ieva]]}}; ''*taksos''), [[alksnis]] (''*h₂eliso-''), [[gluosnis]] (''*weit-'', plg. {{lt|vytis}} '[[žilvitis]]; vytelė') ir kiti.<ref>{{cite book|last=Adams D. Q., Mallory J. P.|first=|title=The Oxford Introduction To Proto-Indo-European And Indo-European World|publisher=Oxford:University Press|year=2006|location=Oxford|pages=158—160}}</ref> Dėl kilmės diskutuojama, tačiau galėjo būti šiek tiek [[Skolinys|skolinių]] iš kitų kalbų, pavyzdžiui, ''*dʰoHnéh₂'' 'duona', ''*Handʰ'' 'maistinis augalas', ''*gʰeid'' 'ėriukas'.<ref>Дьяконов И. М. О прародине индоевропейских диалектов // Вестник древней истории. – 1982. – № 4 (162). – С. 11—25.</ref> == Indoeuropiečių prokalbė popkultūroje == [[2012]] m. fantastiniame filme „[[Prometėjas (2012 filmas)|Prometėjas]]“ [[androidas]] Deividas kosminėje kelionėje studijuoja senovines kalbas ir į aukštos nežemiškos [[Civilizacija|civilizacijos]] atstovą kreipiasi indoeuropiečių prokalbe.<ref>{{cite book|last=Quiles C., López-Menchero F.|first=|title=A Grammar Of Modern Indo-European: Language & Culture, Writing System & Phonology, Morphology And Syntax. Version 5.20 Prometheus (October 2012)|url=http://dl.dropboxusercontent.com/u/66898980/a-grammar-of-modern-indo-european-prometheus-edition.pdf|edition=Prometheus|publisher=Indo-European Language Association|year=2012|location=Badajoz/Sevilla|pages=9|isbn=1-4800-4976-X, ISBN 978-1-4800-4976-5|access-date=2018-01-20|archive-date=2016-05-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20160507073814/https://dl.dropboxusercontent.com/u/66898980/a-grammar-of-modern-indo-european-prometheus-edition.pdf|url-status=dead}}</ref><ref name="Language Log">{{cite web|url=http://languagelog.ldc.upenn.edu/nll/?p=4008|title=Proto-Indo-European in Prometheus?|last=Liberman|first=Mark|quote=In the recent Ridley Scott Alien-prequel Prometheus Proto-Indo-European plays a small but significant role. I won't go into too much detail in case you don't want it spoiled for you, but in an early scene one character is learning the language via a high-tech language tape, and recites part of Schleicher's fable.|date=2012-06-08|publisher=Language Log|accessdate=2015-02-06}}</ref> Be to, Deividui žiūrint vaizdinę paskaitą apie [[Indoeuropeistika|indoeuropeistiką]], skamba [[August Schleicher|A. Šleicherio]] ({{de|A. Schleicher}}) indoeuropiečių prokalbe sukurta [[pasakėčia]].<ref>{{cite web|url=http://thebioscopist.com/2012/06/20/the-linguistics-of-prometheus-what-david-says-to-the-engineer/|title=The Linguistics of Prometheus - What David Says to the Engineer|last=Holmes|first=Stu|quote=In the scene David is learning the building blocks of language and we see him taking a lesson in Proto-Indo-European (PIE) Linguistics, where a holographic professor, takes him through the ABC’s and recites Schleicher’s Fable. An artificial text composed in the reconstructed PIE, in 1868, to demonstrate the language’s use.|date=2012-06-20|publisher=THE BIOSCOPIST. thebioscopist.com|accessdate=2018-01-20|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141006163151/http://www.thebioscopist.com/2012/06/20/the-linguistics-of-prometheus-what-david-says-to-the-engineer/|archivedate=2014-10-06}}</ref><ref name="Language Log" /> Akompanuojant Londono Karališkajam filharmonijos orkestrui, indoeuropiečių prokalbe atliekama kompozicija „Vandens preliudija“ – pirmasis iš trijų albumo „Jūrą talpinęs lašas“ ({{en|The Drop That Contained the Sea}}) takelių. Šios kompozicijos premjera įvyko Karnegio koncertų rūmuose [[Niujorkas|Niujorke]] 2014 m. balandžio 13 d., kūrinio autorius – amerikiečių kompozitorius K. Tinas ({{en|Ch. Tin}}).<ref>{{cite web|url=https://www.carnegiehall.org/Calendar/2014/4/13/0830/PM/The-Drop-of-Dawn-The-Music-of-Christopher-Tin/|title=The Drop of Dawn. Music of Christopher Tin|date=2014-04-13|accessdate=2018-01-20|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170813183831/https://www.carnegiehall.org/Calendar/2014/4/13/0830/PM/The-Drop-of-Dawn-The-Music-of-Christopher-Tin/|archivedate=2017-08-13|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=Bassis|first=Barry|url=http://www.theepochtimes.com/n3/blog/christopher-tins-masterful-work-on-the-theme-of-water/|title=Christopher Tin’s Masterful Work on the Theme of Water|quote=“The Drop That Contained the Sea” starts with “Water Prelude,” variations on the word “water” in Proto-Indo-European (which according to the liner notes is “the earliest known reconstructed language, the root from which most modern languages are derived.”)|date=2014-08-19|accessdate=2018-01-20|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150206213356/http://www.theepochtimes.com/n3/blog/christopher-tins-masterful-work-on-the-theme-of-water/|archivedate=2015-02-06|url-status=dead}}</ref> [[2016]] m. vasario 23 d. išleistame kompiuteriniame žaidime „[[Far Cry Primal]]“, kur veiksmas rutuliojasi [[Akmens amžius|akmens amžiuje]], dialogai sukurti „primityvia kalba“, jos pagrindas – indoeuropiečių prokalbė.<ref>{{cite web|first=Zorine|last=Te|url=http://www.gamespot.com/articles/far-cry-primal-developers-talk-about-uncovering-hi/1100-6434103/|title=Far Cry Primal Developers Talk About Uncovering History. It's evolution, just evolution.|quote='''Is the language in Far Cry Primal a real language that was used?''' No, it's not. But it's based on a real language. The game actually has three languages. There's Wenja, which is what your tribe speaks. There's Udam, which is what the Udam tribes speaks, then there's Izila, again what the Izila tribe speaks. They're all variations, so they're all similar, but there's distinct differences. That's why it was important to go to these linguists and get them to help us craft a proper language. These guys know Proto-Indo-European, and that's considered one of the first languages. It's where all our language comes from. That's a language that linguists know existed. So what they did, they looked at that language and they based our story and our language on that.|publisher=[[GameSpot]]|date=2016-01-26|accessdate=2018-01-20|archiveurl=|archivedate=}}</ref> == Literatūra == * {{citation| last=[[Robert S. P. Beekes|Beekes, Robert S. P.]]|title=Comparative Indo-European Linguistics|url=https://archive.org/details/comparativeindoe0000beek| location=Amsterdam| publisher=John Benjamins| year=1995| isbn=90-272-2150-2}} * {{citation| last=[[Andrew Sihler|Sihler, Andrew]]| title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/sihler-andrew-new-comparative-grammar-of-greek-and-latin| publisher=Oxford University Press| year=1995| isbn=0-19-508345-8}} * {{citation| last=[[Benjamin W. Fortson IV|Fortson, Benjamin W., IV]] | title=Indo-European Language and Culture|url=https://archive.org/details/indo-european-language-and-culture-benjamin-w.-fortson-iv|publisher=Blackwell Publishing| year=2004| isbn=1-4051-0316-7}} * {{citation| last=[[Donald Ringe|Ringe, Donald]] |title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://archive.org/details/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic|publisher=Oxford University Press|year=2006 |isbn=978-0-19-955229-0}} * {{citation|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, Miguel]]|year=2016|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|ISBN=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Nuorodos == * [http://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm J. Pokornio indoeuropiečių etimologinis žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220511072751/http://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm |date=2022-05-11 }} * [https://web.archive.org/web/20160303190212/http://dnghu.org/en/proto-indo-european-language/ Dnghu asociacijos indoeuropiečių žodynai] * Indoeuropiečių prokalbe skaitoma [https://www.youtube.com/watch?v=P78SJf8NL2k „Karalius ir Dievas“] * Indoeuropiečių prokalbe atliekama Ch. Tino [https://www.youtube.com/watch?v=bAz6CZ6tYjk „Vandens preliudija“] == Išnašos == {{išnašos|2}} {{SavStr}} {{featured}} [[Kategorija:Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių kalbos]] lxqc46371ujj34ua5jyejtd460xub72 0 35005 7855923 7214039 2026-06-13T22:51:49Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855923 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Condylura cristata}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Condylura.jpg|260px|Žvaigždžiasnukis kurmis (''Condylura cristata'')]] | caption = Žvaigždžiasnukis kurmis<br />(''Condylura cristata'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Vabzdžiaėdžiai | taxon1 = Insectivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Kurminiai | taxon1 = Talpidae}} {{Taxobox_row | type=[[Gentis (biologija)|Gentis]] | name = '''Žvaigždžiasnukiai kurmiai''' | latin =Condylura }} {{Taxobox_rusis | taxon = Žvaigždžiasnukis kurmis | taxon1 =Condylura cristata}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Star-nosed Mole area.png|240px|Žvaigždžiasnukis kurmis (''Condylura cristata'')]] | caption = Paplitimas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Žvaigždžiasnukis kurmis'''<ref>''Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis'' / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002.</ref> (''Condylura cristata'') – [[Kurminiai|kurminių]] (''Talpidae'') šeimos [[vabzdžiaėdžiai|vabzdžiaėdžių]] žinduolių rūšis. Paplitęs [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. == Išvaizda == [[Vaizdas:Condylura cristata MHNT.INS.6.jpg|thumb|left|''Condylura cristata'']] Žvaigždžiasnukiams kurmiai pasižymi išskirtine išvaizda. Snukis ilgas ir prie šnervių baigiasi čiuptuvų žiedu. Čiuptuvai sudaro mažą žvaigždę, iš kurios kilo ir rūšies pavadinimas. Iš viso yra 22 minkšti čiuptuvai turintys gerai išvystytas jutimines ląsteles, kurios gyvūnas jaučia vandens judėjimą. Čiuptuvuose yra daugiau nei 25 000 Eimerio organo tipo receptorių, kurie reaguoja į [[Seisminė banga|seismines bangas]].<ref>{{Cite web |title=A Star Is Born {{! }} Natural History Magazine |author= |work=naturalhistorymag.com |date= |access-date=2024-02-29 |url= https://www.naturalhistorymag.com/picks-from-the-past/201397/a-star-is-born}}</ref> Savo kūno sandara panašūs į [[kurmis|kurmius]]. Sveria 40-85 g, kūno ilgis 18–19 cm, o uodegos ilgis 6–8 cm.<ref>{{cite book | last=Clutton-Brock | first=Juliet | title=Mammals | url=https://archive.org/details/mammals_202310 | publisher=DK Publishing (Dorling Kindersley) | date=2002 | isbn=0-7513-3374-3 | page=[https://archive.org/details/mammals_202310/page/82 82]}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Condylura cristata}} [[Kategorija:Kurminiai]] o0lfe62n45rbzemixatlfjauy89t5vz 0 37884 7856052 7763307 2026-06-14T06:47:16Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856052 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color2 = #004225 | color1 = purple | pavadinimas = Unicaja Málaga | nickname = | sezonas = | logotipas = CB Unicaja Logo.png | image_size = 100px | lygos = [[ACB lyga]]<br />[[FIBA Čempionų lyga]] | įkurta = [[1977]] m. | history = | arena = José María Martín Carpena sporto rūmai <br />(Talpa: 11 300) | vieta = [[Malaga]], [[Ispanija]] | spalvos =tamsiai [[žalia]], [[balta]], [[violetinė]], samaninė <br />{{color box|#004225}} {{color box|white}} {{color box|purple}} {{color box|#9ACD32}} | prezidentas = {{flagicon|ESP}} Eduardas Garsija Lopesas | treneris = | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[ACB lyga]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Koračo taurė]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Europos taurė]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[FIBA Čempionų lyga]]: 2<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ispanijos krepšinio supertaurė|Ispanijos supertaurė]]: 1<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ispanijos krepšinio taurė|Ispanijos taurė]]: 3 | svetainė = [http://www.unicajabaloncesto.com unicajabaloncesto.com] | h_body = 00864A | h_pattern_b = _basket_with_purple | h_shorts = 00864A | h_pattern_s = _purple_bottom | a_body = FFFFFF | a_pattern_b = _basket_with_purple | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = _purple_bottom }} '''Malagos „Unicaja“''' (''Unicaja Málaga''), oficialiai '''''Malagos krepšinio klubas''''' (''Club Baloncesto Málaga'') – [[Ispanija|Ispanijos]] krepšinio komanda, žaidžianti [[ACB]] lygoje. Klubas įsikūręs [[Andalūzija|Andalūzijos]] regione, [[Malaga|Malagoje]]. == Istorija == 1977 m. klubas įkurtas kaip „Caja de Ronda“.<ref>[https://www.unicajabaloncesto.com/club HISTORIA (in Spanish).]</ref> 1981 m. iškopė į aukščiausią [[ACB lyga|Ispanijos lygą]]. 1992 m. susijungė su kitu Malagos klubu – „CB Maristas de Málaga“ (įkurtas 1953 m.). 1995 m. debiutavo [[Eurolyga|Eurolygoje]], vėliau 5 sezonus varžėsi [[Koračo taurė]]je, kurioje užėmė antrą vietą (2000 m.), ir ją laimėjo (2001 m.). Po šios pergalės grįžo į Eurolygą, kurioje beveik visada iškopdavo į Top-16 etapą, o 2007 m. pateko netgi į finalo ketvertą ir užėmė 3 vietą (pusfinalyje nusileido [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos CSKA]]). Be to, „Unicaja“ 2004–05 m. sezone laimėjo Ispanijos taurę, o 2005–06 m. – ACB lygą. 2015 m. „Unicaja“ neteko Eurolygos licencijos ir varžėsi Europos taurėje. Šią laimėjo 2017 m., finale įveikusi „[[Valencia (krepšinio klubas)|Valensijos]]“ klubą.<ref>[https://www.euroleaguebasketball.net/eurocup/game-center/ "7DAYS EuroCup Finals, Game 3: Unicaja Malaga is the champion! ".] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220201001447/https://www.euroleaguebasketball.net/eurocup/game-center/ |date=2022-02-01 }}</ref> Grįžusi į Eurolygą, „Unicaja“ pasiekė 9 vietą ir į atkrintamąsias nepateko, o po dar 3 sezonų Europos taurėje iškrito į [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygą]]. 2023 m. „Unicaja“ sensacingai laimėjo Ispanijos taurę, eliminavusi tiek „Barselonos“, tiek Madrido „Realo“, tiek Tenerifės „Lenovo“ klubus.<ref>[https://www.krepsinis.net/naujiena/unicaja-pasaka-su-laiminga-pabaiga-laimejo-karaliaus-taure/325751 „Unicaja“ pasaka – su laiminga pabaiga: laimėjo Karaliaus taurę], ''krepsinis.net''</ref> 2024 ir 2025 m. laimėjo FIBA Čempionų lygą. == Pasiekimai == * [[Koračo taurė]]: 2001 m. * [[Europos taurė]]: 2017 m. * [[FIBA Čempionų lyga]]: 2024, 2025 m. * [[Ispanijos krepšinio taurė]]: 2005, 2023, 2025 m. * [[Ispanijos krepšinio supertaurė]]: 2024 m. * [[ACB lyga]]: 2005–06 m. * [[Eurolyga]]: 3 vieta – 2007 m. * II Ispanijos divizionas: 1981, 1987 m. == Žymūs žaidėjai == * [[Michael Ansley]] (1992–1993, 1994–1996 m.) * [[Carlos Jiménez]] (2006–2011 m.) * [[Daniel Santiago]] (2005–2008 m.) * [[Jorge Garbajosa]] (2004–2006, 2011–2012 m.) * [[Florent Piétrus]] (2004–2007 m.) * [[Jayson Granger]] (2013–2015 m.) * [[Nemanja Nedović]] (2015–2018 m.) * [[Alberto Díaz]] (2012– m.) === Lietuviai === * [[Gintaras Einikis]] (2004 m.) * [[Mindaugas Kuzminskas]] (2013–2016 m.) * [[Domantas Sabonis]] (2012–2014 m.) == Treneriai == <small> {{div col|3}} * {{flagicon|ESP}} Alfonso Queipo de Llano: 1977–79, 1985–86 m. * {{flagicon|ESP}} José María Martín Urbano: 1979–80, 1982, 1985, 1987, 1990–92 m. * {{flagicon|ESP}} Damián Caneda: 1980–81 m. * {{flagicon|ESP}} Ramón Guardiola: 1981–82 m. * {{flagicon|ESP}} Moncho Monsalve: 1982–84 m. * {{flagicon|ESP}} Ignacio Pinedo: 1984–85 m. * {{flagicon|ESP}} Arturo Ortega: 1986–87 m. * {{flagicon|YUG}} [[Zoran Slavnić]]: 1987–88 m. * {{flagicon|ESP}} Mario Pesquera: 1988–90 m. * {{flagicon|ESP}} Javier Imbroda: 1992–98 m. * {{flagicon|ESP}} Pedro Ramírez: 1998–99 m. * {{flagicon|SCG}} [[Božidar Maljković]]: 1999–03 m. * {{flagicon|ESP}} Paco Alonso: 2003 m. * {{flagicon|ESP}} Chechu Mulero: 2003 m. * {{flagicon|ITA}} [[Sergio Scariolo]]: 2003–08 m. * {{flagicon|ESP}} [[Aito Garcia Reneses]]: 2008–2011 m. * {{flagicon|ESP}} [[Chus Mateo]]: 2011–12 m. * {{flagicon|ESP}} [[Luis Casimiro]]: 2012, 2018–2021 m. * {{flagicon|CRO}} [[Jasmin Repeša]]: 2012–13 m. * {{flagicon|ESP}} [[Joan Plaza]]: 2013–2018 m. * {{flagicon|GRE}} [[Fotis Katsikaris]]: 2021–2022 m. * {{flagicon|ESP}} [[Ibon Navarro]]: 2022–2026 m. {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.euroleague.net/teams/teamCard.jsp?id=MAL Eurolygos puslapis apie Malagos Unicaja] * [http://www.unicajabaloncesto.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Ispanijos krepšinio klubai]] t63sh8s4e6aaffj1iiujvg5n8omv3ud 0 38036 7856204 6757552 2026-06-14T10:12:29Z ~2026-34842-17 219570 Mirė. https://www.facebook.com/share/1BpinZoPyj/?mibextid=wwXIfr 7856204 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Benediktas Jasiulionis | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1943|11|13|T}} | gimimo vieta = [[Šišniškė]]s k., [[Švenčionių rajonas]] | mirė = {{Mirė|2026|06|13|1943|11|13}} | mirties vieta = [[Ignalina]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Česlava | vaikai = Raimondas, Laima <!-- Veikla --> | veikla = [[muzika|muzikos]] mokytojas ir chorvedys, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1990]] m. [[Lietuvos krikščionių demokratų partija]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Benediktas Jasiulionis''' ([[1943]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Šišniškė]]s k., [[Švenčionių rajonas]] - [[2026]] m. birželio 13 d. [[Ignalina|Ignalinoje]]), [[muzika|muzikos]] mokytojas ir chorvedys, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. == Biografija == [[1959]]–[[1960]] m. mokėsi vienerių metų chorvedžių kursuose prie Švenčionių muzikos mokyklos (vadovas [[Jonas Čiulada]]). [[1960]]–[[1970]] m. su pertrauka, kai [[1963]]–[[1965]] m. tarnavo armijoje, neakivaizdiniu būdu Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] aukštesniojoje muzikos mokykloje mokėsi choro dirigavimo (dėstytojai [[Lionginas Abarius]] ir [[Juozas Talžūnas]]). [[1960]]–[[1969]] m. su pertrauka [[Ropiškė]]s (Švenčionių raj.) kaimo kultūros namų meno vadovas, [[1965]]–[[1969]] m. ir [[Vidutinė]]s aštuonmetės mokyklos muzikos mokytojas bei vaikų choro vadovas. Nuo [[1969]] m. [[Ignalina|Ignalinos]] vaikų muzikos mokyklos mokytojas, [[1988]]–[[2004]] m. direktorius, daugiametis jaunių choro vadovas. Chorą rengė Ignalinos rajono ir nuo [[1975]] m. – respublikinėms dainų šventėms bei [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1995]] m. mokykloje įkūrė chorinio dainavimo skyrių. Mokyklos chorai dalyvauja koncertuose ir gieda bažnyčiose. [[1990]] m. Lietuvos tautinei dainų šventei (kartu su [[Deimantė Zlatkauskienė|D. Zlatkauskiene]]) parengė Ignalinos kultūros namų mišrųjį chorą ir Statybos organizacijos liaudišką kapelą. Ignalinos rajono dainų švenčių dirigentas. == Visuomeninė ir politinė veikla == [[1990]] m. [[Lietuvos krikščionių demokratų partija|Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, Ignalinos skyriaus pirmininkas. [[Ignalinos rajono savivaldybės taryba 1995–1997 m.|1995–1997 m.]], [[Ignalinos rajono savivaldybės taryba 1997–2000 m.|1997–2000 m.]] ir nuo [[2007]] m. [[Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2007–2011 m.|Ignalinos rajono savivaldybės tarybos]] narys. Sutuoktinė Česlava, vaikai Raimondas, Laima. {{DEFAULTSORT:Jasiulionis, Benediktas}} [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]] [[Kategorija:Ignalinos politikai]] tmsvtyy8as87c0an6l5j4ku68ecqkdw 0 40238 7855742 7844184 2026-06-13T15:57:54Z Hugo.arg 1674 /* Klubo pasiekimai */ 7855742 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #FFFFFF | color2 = #2C4DAA | pavadinimas = Klaipėdos „Neptūnas“ | nickname = | logotipas = Neptūnas 2023.svg | imagesize = 200px | lygos =[[LKL]]<br>[[Europos taurė]] | įkurta = 1964 m. | arena = [[Švyturio arena]]<br /> (Talpa: 6 200) | vieta = [[Klaipėda]] | spalvos = [[mėlyna]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#2C4DAA}} {{spalvos langelis|white}} | vadovas = {{flagicon|LTU}} [[Martynas Mažeika]] | treneris = {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] | titulai = [[Vaizdas:Med 2.png]] [[LKL]]: 2 <br /> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[LKL]]: 3 | svetainė = [http://www.kkneptunas.lt/ kkneptunas.lt] | h_pattern_b = _nikelkl1516_whitesides | h_body = 0047AB | h_pattern_s = _nikelkl1516_whitesides | h_shorts = 0047AB | a_pattern_b = _nikelkl1516_white | a_body = 0047AB | a_pattern_s = _nikelkl1516_white | a_shorts = 0047AB }} '''Klaipėdos „Neptūnas“''' – [[Klaipėda|Klaipėdos]] [[krepšinis|krepšinio]] komanda, rungtyniaujanti [[LKL]]. Pavadinta [[romėnų mitologija|romėnų]] jūrų dievo [[Neptūnas (mitologija)|Neptūno]] vardu. [[Klaipėdos Neptūnas 2014–15 m. sezonas|2014–2015 m. sezone]] „Neptūnas“ rungtyniavo [[Eurolyga|Eurolygoje]], tapdama vos trečia Lietuvos krepšinio komanda, dalyvavusia šioje lygoje (po „[[BC Žalgiris|Žalgirio]]“ ir „[[BC Lietuvos rytas|Ryto]]“). Komanda žaidė [[Europos taurė|Europos taurėje]] ir [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] (2020 m. pasitraukė nepraėjusi atrankų etapo). 2025 m. grįžo į Europos taurę. == Istorija == [[Vaizdas:Neptunas nuo 2010.jpg|miniatiūra|Ankstesnis [[logo]]]] 1966 m. „Neptūnas“ laimėjo „Žalgirio“ draugijos krepšinio čempionatą, o kitais metais su tapačia sudėtimi užėmė antrą vietą. Nuo [[1970]] m. vyko nuolatinė komandos trenerių ir žaidėjų kaita, todėl komanda geresnių rezultatų nepasiekė. [[1975]] m. Klaipėdos bendruomenė nutarė pakeisti komandos sudėtį, į ją įtraukiant žaidėjus iš Klaipėdos ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] krašto, kurie dar taip pat buvo baigę mokslus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Kaunas|Kaune]]. Naujų jaunų žaidėjų dėka per dvejų metų laikotarpį buvo pasiekta aukštesnių rezultatų. Tarp jų trečia vieta Lietuvos „Spartakiadoje“ [[1981]] m., antra vieta laikraščio „Sportas“ turnyre [[1982]] m. bei pirma vieta Tarybų Sąjungos Profsąjungų čempionate. Tačiau [[1988]] m. sėkmė nuo komandos nusisuko ir ji iškrito iš Lietuvos krepšinio elito. Po dvejų metų įsteigus [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygą]], „Neptūnas“ buvo pakviestas dalyvauti turnyre kaip viena iš aštuonių geriausių šalies komandų. Pradžioje komanda nerodė įspūdingų rezultatų, bet su laiku žaidimo lygis ėmė gerėti. „Neptūnas“ buvo dažnas atkrintamųjų dalyvis LKL, bet retai kada komanda perkopdavo ketvirtfinalio barjerą. === 2012–13 m. sezonas: debiutas VTB vieningoje lygoje === [[2012]] m. komandai buvo įsimintini tuo, kad jie buvo pakviesti sudalyvauti [[VTB|VTB vieningoje lygoje]], nors praeitame [[LKL]] čempionate buvo užėmę 6 vietą.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-52298-paskutine-minute-i-vieningaja-lyga-priimtas-neptunas-varzysis-su-zalgiriu-ir-cska-video.html Paskutinę minutę į Vieningąją lygą priimtas „Neptūnas“ varžysis su „Žalgiriu“ ir CSKA].</ref> Klubo direktorius [[Osvaldas Kurauskas]] pasakė, kad komanda neketina būti grupės autsaideriais ir pažadėjo padidinti klubo biudžetą ateinančiam sezonui.<ref>[http://www.sportas.lt/straipsnis/neptuno-direktorius-o-kurauskas-tikrai-nesiruosiame-buti-grupes-autsaideriais-10278 „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas: „Tikrai nesiruošiame būti grupės autsaideriais“].</ref> „Neptūnas“ VTB lygoje debiutavo [[2012]] m. [[spalio 7]] d. rungtynėse su [[Maskvos CSKA|Maskvos „CSKA“]] komanda. „Neptūnas“ pirmavo rungtynių pradžioje (23:22, 14:13), tačiau to nepakako nugalėti itin stipraus varžovo, buvo pralaimėta 72:83.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-54216-neptunas-cska-krepsininkams-pademonstravo-kovinguma-komentarai.html „Neptūnas“ CSKA krepšininkams pademonstravo kovingumą].</ref> Pasibaigus sezonui, jie liko savo grupės turnyrinės lentelės apačioje, bet buvo pakviesti žaisti ateinančiame sezone. Nepaisant nekokio rezultato VTB lygoje, „Neptūnas“ atsigavo LKL, dėka solidaus lyderio [[Deividas Gailius|Deivido Gailiaus]] žaidimo, ir užėmė 3-ąją vietą, pelnydami bronzos medalius pirmą kartą klubo istorijoje, finalo serijoje prieš „[[Prienų Prienai|Prienus]]“ laimėdami rezultatu 3–2.<ref>{{cite web |title=Pirmą kartą istorijoje LKL bronzą iškovojo „Neptūnas“ |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2013-05-13 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/pirma-karta-istorijoje-lkl-bronza-iskovojo-neptunas-61376019 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> === 2013–14 m. sezonas: pirmą kartą LKL finalo dalyviai === [[Vaizdas:Martynas Mazeika (Neptunas, 2015).jpg|thumb|right|Komandos kapitonas [[Martynas Mažeika]] Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius apsivilko 2000 m.]] 2013–14 m. sezonas buvo nemažiau įsimintinas. Reguliariajame sezone „Neptūnas“ keliskart įveikė LKL čempionus [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]] rezultatu 81:73 [[Švyturio arena|„Švyturio“ arenoje]] ir rezultatu 79:88 [[Žalgirio arena|„Žalgirio“ arenoje]]. Reguliariajame sezone „Neptūnas“ užėmė trečią vietą ir susitiko su [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliais“]] ketvirtfinalyje. Įveikusi Šiaulius serijoje 2–1, komanda žengė į pusfinalį, kur susitiko su [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] komanda ir įveikė juos serijoje 2–0 bei pirmą kartą klubo istorijoje žengė į LKL finalą,<ref>[http://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/vel-tonybet-prazudes-m-mazeika-su-neptunu-lkl-finale.htm Vėl „TonyBet“ pražudęs M.Mažeika su „Neptūnu“ – LKL finale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140521023532/http://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/vel-tonybet-prazudes-m-mazeika-su-neptunu-lkl-finale.htm |date=2014-05-21 }}. [[Lietuvos rytas]].</ref> kur susitiko su reguliariajame sezone nurungtu „Žalgiriu“. Krepšinio ekspertai neprognozavo didelių šansų Klaipėdos komandai. Nepaisant to, kovingai atrodęs „Neptūnas“ laimėjo savo arenoje pirmąjį mačą rezultatu 71:59. Vėliau sekė trys nesėkmes iš eilės. Ketvirtose rungtynėse „Neptūnui“ pavyko sugrąžinti intrigą finalo serijoje po to, kai buvo laimėta 87:86, tačiau kitose rungtynėse „Žalgiris“ įrodė savo pranašumą rezultatu 90:70. Tarptautiniuose turnyruose „Neptūnui“ viskas nesiklostė taip gerai kaip LKL, [[Eurotaurė|Europos taurėje]] laimėtos vos ketverios rungtynės ir į antrąjį turą nepatekta. Tuo tarpu VTB lygoje laimėtos penkerios rungtynės ir užimta 10-a vieta. Po itin gero sezono LKL, [[2014]] m. [[birželio 25]] d. „Neptūnui“ buvo leista sudalyvauti [[Eurolyga|Eurolygoje]].<ref>{{cite web |title=Klaipėdos „Neptūnas“ priimtas į Eurolygą |last1=Matulevičius |first1=Paulius |website="Vakarų ekspresas" |publisher=[[Delfi]] |date=2014-06-25 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/klaipedos-neptunas-priimtas-i-eurolyga-65133637 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> === 2014–15 m. sezonas: debiutas Eurolygoje === [[Vaizdas:Mustafa Shakur Wizards 2.jpg|thumb|left|180px|[[Mustafa Shakur]] – vienas iš „Neptūno“ lyderių [[Klaipėdos Neptūnas 2014–15 m. sezonas|2014–15 m. sezone]].]] Eurolygoje „Neptūnas“ debiutavo 2014 m. spalio 15 d. rungtynėse su „[[Vitorijos Saski Baskonia|Laboral Kutxa]]“ komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 69:88, nors pirmus du kėlinius žaidė taškas į tašką.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-77298-debiutinese-eurolygos-rungtynese-neptunas-nerado-taikiklio-video-statistika.html Debiutinėse Eurolygos rungtynėse „Neptūnas“ nerado taikiklio]. basketnews.lt.</ref> [[Spalio 23]] d. „Neptūnas“ pasiekė pirmąją pergalę Eurolygoje klubo istorijoje rungtynėse su [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|KK „Crvena Zvezda“]] klubu rezultatu 83:81.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-77618-vasyliaus-metimas-atnese-istorine-pergale-neptunui-4-video-statistika-komentarai.html Vasyliaus metimas atnešė istorinę pergalę „Neptūnui“]. basketnews.lt.</ref> Tai buvo pirmosios Eurolygos rungtynės, vykusios „Neptūno“ namų arenoje. Nors turėjo realių šansų patekti į Top 16 etapą, reguliariajame sezone surinkęs 4 pergales ir 6 pralaimėjimus „Neptūnas“ savo grupėje užėmė 5-ąją vietą ir iškrito iš Eurolygos. Nuo [[2015]] m. [[sausio 6]] d. komanda žaidė [[Eurotaurė|ULEB Europos taurės]] „Last 32“ etape M grupėje.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-79889-aiskus-neptuno-varzovai-europos-taures-turnyre.html#.VJM6_MlyuPI Aiškūs „Neptūno“ varžovai Europos taurės turnyre]. www.basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2014-12-23.</ref> Ten komandai rungtynės klostėsi nekaip, komanda laimėjo vienerias rungtynes prieš Prancūzijos „[[Paris-Levallois (krepšinio klubas)|Paris-Levallois]]“ ekipą ir patyrusi penkis pralaimėjimus užėmė paskutiniąją vietą savo grupėje. [[Vasario 20|Vasario 20]]–[[vasario 22|22]] d. „Neptūnas“ varžėsi [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė]]je. Komanda netikėtai pralaimėjo ketvirtfinalio mačą „[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiauliams]]“ 71:73 ir turėjo baigti savo pasirodymą turnyre anksčiau laiko.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-82273-siauliai-sensacingai-zenge-i-lkf-taures-pusfinali-2-video-foto-komentarai-statistika.html „Šiauliai“ sensacingai žengė į LKF taurės pusfinalį (2 video, foto, komentarai, statistika)]</ref> „Neptūnas“ atsigavo LKL, išlaikydami labai stabilų žaidimą, porą kartų įveikdami „Žalgirį“. Komanda reguliariajame sezone užėmusi trečiąją vietą, ketvirtfinalio serijoje pergalingai įveikė [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkiją“]] rezultatu 3–1 ir pusfinalio serijoje susitiko su [[Vilniaus Lietuvos rytas|„Lietuvos rytu“]]. Po itin sunkios ir įtemptos serijos „Neptūnas“ turėjo pripažinti varžovų pranašumą, serija pralaimėta 1–3. Po to komanda patyrė didžiausią fiasko sezone. „Neptūnas“ pralaimėjo LKL bronzinio finalo seriją [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] komandai rezultatu 2–3, neatsilaikydami ir lemiamose rungtynėse namuose, kurios pasibaigė 69:84 „Juventus“ naudai.<ref>{{cite web|title=„Neptūnas“ liko be medalių – pirmą kartą istorijoje LKL bronzą iškovojo „Juventus“|url=http://www.delfi.lt/sportas/krepsinis/neptunas-liko-be-medaliu-pirma-karta-istorijoje-lkl-bronza-iskovojo-juventus.d?id=68210990|website=Delfi.lt|accessdate=2015-06-10}}</ref> === 2015–16 m. sezonas === Po pralaimėjimo LKL pusfinalio ir bronzinio finalo serijose 2014–2015 m. sezone, „Neptūnas“ iškart nepateko į [[ULEB Europos taurė|Europos taurės]] turnyrą. Tačiau [[2015]] m. [[birželio 29]] d. komandai buvo suteiktas pakvietimas.<ref>{{cite web|title=Proposed team list for the 2015-16 Turkish Airlines Euroleague and Eurocup|url=http://www.euroleague.net/news/i/6646qt66q7ni9j7i|website=Euroleague.net|accessdate=2015-06-29}}</ref> Pirmą kartą istorijoje trys Lietuvos krepšinio komandos buvo pakviestos varžytis antrame pagal pajėgumą Europos krepšinio lygyje. 2015 m. [[spalio 14]] d. naująjį Europos taurės sezoną „Neptūnas“ pradėjo pralaimėjimu stipriai [[Stambulo Galatasaray (krepšinio klubas)|„Galatasaray S.K.“]] komandai rezultatu 90:94 savo namų arenoje Klaipėdoje.<ref>{{cite web |title=Nepasivijo: „Neptūnas“ žygį per Europą pradėjo pralaimėjimu „Galatasaray“ |website=Krepsinis.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-10-14 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/nepasivijo-neptunas-zygi-per-europa-pradejo-pralaimejimu-galatasaray-69275376 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Antrąsias rungtynes su [[Jeruzalės Hapoel (krepšinio klubas)|Jeruzalės „Hapoel“]] klubu „Neptūnas“ taip pat pralaimėjo, rezultatu 74:59. Visgi po to komanda pradėjo rodyti solidų žaidimą ir laimėjo 6 iš 7 rungtynių, įskaitant įsimintinas tapusiomis prieš [[Žemutinio Naugardo Nižnij Novgorod|Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“]] (78:82) ir „Galatasaray S.K.“ (76:82), kurios abi [[Eurolygos 2014–2015 m. sezonas|praėjusiame sezone]] žaidė Eurolygos TOP16 etape. Turėjusi šansą užimti grupėje pirmą vietą, komanda liko antra. Nepaisant labai sėkmingo pirmojo etapo, „Last 32“ etapas buvo pradėtas beviltišku pralaimėjimu [[Salonikų Aris (krepšinio klubas)|Salonikų „Aris“]] ekipai rezultatu 84:58.<ref>{{cite web|title=Europos taurė: 5 taškus per kėlinį sukrapštęs „Neptūnas“ sutriuškintas Salonikuose|url=http://www.15min.lt/24sek/naujiena/europa/europos-taure-5-taskus-per-kelini-sukrapstes-neptunas-sutriuskintas-salonikuose-874-564155|website=24sek.lt|accessdate=2016-01-06}}</ref> Bet jau kitose rungtynėse Klaipėdos ekipa palaužė [[Berlyno ALBA|Berlyno „ALBA“]] rezultatu 73:65.<ref>{{cite web|title=Fiesta Klaipėdoje: „Neptūnas“ paguldė Berlyno „Alba“ komandą|url=http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/fiesta-klaipedoje-neptunas-pagulde-berlyno-alba-komanda.htm|website=lrytas.lt|accessdate=2016-03-06|archive-date=2016-03-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20160306121217/http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/fiesta-klaipedoje-neptunas-pagulde-berlyno-alba-komanda.htm|url-status=dead}}</ref> Vėliau sekė du pralaimėjimai [[Milano Olimpia|Milano „EA7 Emporio Armani“]] rezultatu 79:71 (Milane) ir 73:74 (Klaipėdoje).<ref>{{cite web|title=„Neptūnas“ gerokai patampė nervus italų milijonieriams|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptunas-gerokai-patampe-nervus-italu-milijonieriams.d?id=70157616|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-03-06}}</ref><ref>{{cite web|title=Italams pirtį užkūręs „Neptūnas“ vos neapkartino M. Kalniečio debiuto|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/italams-pirti-uzkures-neptunas-vos-neapkartino-m-kalniecio-debiuto.d?id=70228246|website=Krepsinis.lt|accessdate= 2016-03-06}}</ref> Paskesnis sėkmingas susitikimas su Salonikų „Aris“ rezultatu 72:68 paliko komandai vilčių patekti į atkrintamąsias, tačiau jos dingo po pralaimėjimo Berlyno „ALBA“ ekipai rezultatu 62:76; savo grupėje „Neptūnas“ užėmė paskutinę vietą.<ref>{{cite web|title=Stebuklingai išsigelbėjęs „Neptūnas“ išsaugojo viltį Europos taurėje|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/stebuklingai-issigelbejes-neptunas-issaugojo-vilti-europos-taureje.d?id=70306594|website=Krepsinis.lt|accessdate= 2016-03-06}}</ref><ref>{{cite web|title=„Neptūno“ europinė viltis Berlyne dužo į šipulius|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptuno-europine-viltis-berlyne-duzo-i-sipulius.d?id=70363382|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-03-06}}</ref> [[Vasario 19]]–[[vasario 21|21]] d. „Neptūnas“ dalyvavo naujai įsteigtame [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s turnyre. Komanda lengvai ketvirtfinalyje įveikė „[[BC Šiauliai|Šiaulius]]“ rezultatu 96:58, bet pusfinalyje neatsilaikė prieš galingai atrodžiusį [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytą“]] (97:79).<ref>{{cite web|title=Karaliaus Mindaugo taurė: „Neptūnas“ nepasigailėjo „Šiaulių“|url=http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/karaliaus-mindaugo-taure-neptunas-nepasigailejo-siauliu.htm|website=lrytas.lt|accessdate=2016-02-19|archive-date=2016-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20160220094042/http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/karaliaus-mindaugo-taure-neptunas-nepasigailejo-siauliu.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=„Lietuvos rytas“ į taurės finalą įsiveržė sutrypdamas „Neptūną“|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-rytas-i-taures-finala-isiverze-sutrypdamas-neptuna.d?id=70458890|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-02-20}}</ref> Visgi komanda atsigavo po pralaimėjimo ir, įveikę [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautą“]] rezultatu 88:51, pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo Lietuvos krepšinio taurės turnyro bronzos medalius.<ref>{{cite web|title=Karaliaus Mindaugo taurės turnyro bronza atiteko „Neptūnui“|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/karaliaus-mindaugo-taures-turnyro-bronza-atiteko-neptunui.d?id=70458964|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-02-21}}</ref> LKL lygos reguliarųjį sezoną Klaipėdos „Neptūnas“ baigė trečioje vietoje, pasiekęs 19–17 pergalių ir pralaimėjimų santykį. [[Švyturio arena|„Švyturio“ arena]] antrą sezoną iš eilės buvo pripažinta lankomiausia, vidutiniškai šį sezoną Klaipėdos arenoje rungtynių pasižiūrėti susirinkdavo 3474 žiūrovai.<ref>{{cite web|title=LKL reguliarusis sezonas: „Dzūkijos“ antirekordas, lankomiausia arena ir kategorijų lyderiai|url=http://www.krepsinis.net/naujiena/lkl-reguliarusis-sezonas-dzukijos-antirekordas-lankomiausia-arena-ir-kategoriju-lyderiai/261804|website=Krepsinis.net|accessdate=26 April 2016}}</ref> Lygos atkrintamosiose varžybose „Neptūnas“ ketvirtfinalyje 3–1 įveikė „Šiaulius“, o pusfinalyje po atkaklios serijos, pasibaigusios 3–2, – Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir antrą kartą klubo istorijoje pateko į finalą,<ref>[http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/to-dar-nebuvo-neptunas-eliminavo-lietuvos-ryta-ir-zenge-i-lkl-finala.d?id=71336142 To dar nebuvo: „Neptūnas“ eliminavo „Lietuvos rytą“ ir žengė į LKL finalą]. ''[[Delfi.lt]]''. Nuoroda tikrinta 2016-05-22.</ref> kur [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiriui“]] seriją pralaimėjo 4–1. == Pavadinimų kaita == * 1962 m. – ''Maistas'' * 1964 m. – ''Neptūnas'' == Klubo sudėtis == [[Vaizdas:ŠvyturioArenaKlp01.JPG|thumb|right|Nuo 2011 m. „Neptūnas“ žaidžia [[Švyturio arena|„Švyturio“ arenoje]].]] {{Klaipėdos Neptūno sudėtis}} == Klubo pasiekimai == {| class="wikitable" style="font-size:85%" !Sezonas !{{flagicon|Lietuva}} !Reguliarusis <br />sezonas !Atkrintamosios <br />varžybos !colspan=2|BBL/NEBL* !VTB lyga ![[Eurolyga]] <br />(1 diviz.) ![[Europos taurė]] <br />(2 diviz.) ![[FIBA Čempionų lyga]] <br />(3 diviz.) ![[FIBA Europos taurė]] <br />(4 diviz.) |- | align="center"|2025–26 | align="center"|[[LKL 2025–2026 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (B–8) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2024–25 | align="center"|[[LKL 2024–2025 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2023–24 | align="center"|[[LKL 2023–2024 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2022–23 | align="center"|[[LKL 2022–2023 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2021–22 | align="center"|[[LKL 2021–2022 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2020–21 | align="center"|[[LKL 2020–2021 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|kvalifikacija | align="center"|– |- | align="center"|2019–20 | align="center"|[[LKL 2019–2020 m. sezonas|LKL]] | colspan="2" align="center" |4 vieta* (sustabdant sezoną) | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (D-6) | align="center"|– |- | align="center"|2018–19 | align="center"|[[LKL 2018–2019 m. sezonas|LKL]] | align="center"|2 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2017–18 | align="center"|[[LKL 2017–2018 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2016–17 | align="center"|[[LKL 2016–2017 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2015–16 | align="center"|[[LKL 2015–2016 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|top 32 (J-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2014–15 | align="center"|[[LKL 2014–2015 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (D-5) | align="center"|top 32 (M-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2013–14 | align="center"|[[LKL 2013–2014 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|grupė (B-8) | align="center"|– | align="center"|grupė (H-5) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2012–13 | align="center"|[[LKL 2012–2013 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|grupė (B-10) | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2011–12 | align="center"|[[LKL 2011–2012 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VI | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2010–11 | align="center"|[[LKL 2010–2011 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#a3cca3;"|IV | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2009–10 | align="center"|[[LKL 2009–2010 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VIII | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2008–09 | align="center"|[[LKL 2008–2009 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VIII | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2007–08 | align="center"|[[LKL 2007–2008 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|X vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2006–07 | align="center"|[[LKL 2006–2007 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|XI vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2005–06 | align="center"|[[LKL 2005–2006 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|X vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2004–05 | align="center"|[[LKL 2004–2005 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#D0F0C0;"|V vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2003–04 | align="center"|[[LKL 2003–2004 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/16 |- | align="center"|2002–03 | align="center"|[[LKL 2002–2003 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2001–02 | align="center"|[[LKL 2001–2002 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2000–01 | align="center"|[[LKL 2000–2001 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1999–00 | align="center"|[[LKL 1999–2000 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (H-3) | align="center"|– |- | align="center"|1998–99 | align="center"|[[LKL 1998–1999 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/16 | align="center"|– |- | align="center"|1997–98 | align="center"|[[LKL 1997–1998 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1996–97 | align="center"|[[LKL 1996–1997 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1995–96 | align="center"|[[LKL 1995–1996 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1994–95 | align="center"|[[LKL 1994–1995 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1993–94 | align="center"|[[LKL 1993–1994 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|1992–93 | align="center"|LYGA | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1991–92 | align="center"|LYGA | align="center"|12 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1990–91 | align="center"|LYGA | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |} == Garsesni praeityje žaidę žaidėjai == [[Vaizdas:Tomas Delininkaitis by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|right|Dukart medalininkas su Lietuvos vyrų rinktine [[Tomas Delininkaitis]] savo karjerą pradėjo Klaipėdos „Neptūno“ klube.]] <div style="-moz-column-count:2; column-count:2;"> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Vanagas]] <small>1993–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Gintautas Bendžius <small>1993–1996, 1999–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Artūras Jakubauskas <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Aloyzas Vasiliūnas <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} [[Eurelijus Žukauskas]] <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Martynas Purlys <small>1995–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Svajūnas Airošius <small>1995–2000</small> * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Zavackas]] <small>1996–1998, 2003, 2006, 2014–2016</small> * {{flagicon|LTU}} [[Alvydas Pazdrazdis]] <small>1997–1999</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Macijauskas]] <small>1997–1999</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Mockus]] <small>1997–2004, 2006–2008</small> * {{flagicon|LTU}} Dainius Miliūnas <small>1998–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Rolandas Urkis <small>1998–2001</small> * {{flagicon|LTU}} [[Audrius Mineikis]] <small>1999–2005, 2005–2006</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gintautas Vileita]] <small>1999–2000, 2005–2006</small> * {{flagicon|LTU}} Petras Šalvis <small>2000–2005</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] <small>2000–2001</small> * {{flagicon|LTU}} Sigitas Kažukauskas <small>2000–2002</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Pridotkas]] <small>2000–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mantas Ruikis]] <small>2001–2005, 2010–2012</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Delininkaitis]] <small>2001–2002, 2017–2020</small> * {{flagicon|LTU}} [[Osvaldas Kurauskas]] <small>2005–2006, 2008–2010</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vitalijus Stanevičius]] <small>2005–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Pečiukas]] <small>2005–2006, 2007–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Marius Runkauskas]] <small>2007–2008, 2011–2014</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Eitutavičius]] <small>2008–2009, 2013–2014</small> * {{flagicon|LTU}} [[Valdas Vasylius]] <small>2008–2009, 2010–2011, 2013–2015</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Mažeika]] <small>2000–2004, 2008–2009, 2010–2017, 2019–2022</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Girdžiūnas]] 2009<small>–</small>2012, 2013<small>–</small>2017, 2022<small>–</small> * {{flagicon|LTU}} [[Giedrius Gustas]] <small>2012–2013</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Andriuškevičius]] <small>2012–2013</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vytautas Šarakauskas]] <small>2012–2017</small> * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Gailius]] <small>2012–2013, 2014–2015, 2018–2020, 2021-</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Butkevičius]] 2013<small>–2017</small> * {{flagicon|LTU}} [[Renaldas Seibutis]] 2017<small>–2018</small> * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Gailius|Ąžuolas Tubelis]] 2023–2024 * {{flagicon|USA}} Jeff Halloway <small>2000–2001</small> * {{flagicon|USA}} Kipp Christianson <small>2002–2003</small> * {{flagicon|USA}} [[Willie Mitchell]] <small>2003–2004</small> * {{flagicon|LAT}} [[Jānis Porziņģis]] <small>2003–2004</small> * {{flagicon|USA}} Antonio Grant <small>2004–2005, 2010</small> * {{flagicon|USA}} Sheiku Kabba <small>2004–2005</small> * {{flagicon|USA}} Jerome Coleman <small>2005–2006</small> * {{flagicon|USA}} Latece Williams <small>2005–2006</small> * {{flagicon|USA}} [[Ron Dorsey (basketball, born 1983)|Ron Dorsey]] <small>2006–2007</small> * {{flagicon|UKR}} {{flagicon|LTU}} [[Michailas Anisimovas]] <small>2007–2008, 2014</small> * {{flagicon|USA}} [[Arinze Onuaku]] <small>2011</small> * {{flagicon|USA}} [[Mustafa Shakur]] <small>2014–2015</small> * {{flagicon|USA}} [[Keith Benson]] <small>2014–2015</small> * {{flagicon|USA}} [[Daniel Ewing]] <small>2015–2016, 2017</small> * <small>{{flagicon|USA}} [[Lorenzo Williams]] 2017–2019</small> * {{flagicon|USA}} [[Austin Wiley]] <small>2022–2023</small> </div> == Buvę vyriausieji treneriai == <small> {{div col|4}} * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Usaris]] (1964–1968) * {{flagicon|LTU}} [[Antanas Kašiuba]] (1968–1974) * {{flagicon|LTU}} [[Saulius Vilkas]] (1974–1983) * {{flagicon|LTU}} [[Eugenijus Milkontas]] (1983–1993) * {{flagicon|LTU}} [[Stasys Kaupys]] (1993–1995) * {{flagicon|LTU}} [[Grigorijus Pancerovas]] (1995–1996) * {{flagicon|LTU}} [[Rimas Girskis]] (1996–1999) * {{flagicon|LTU}} [[Grigorijus Pancerovas]] (1994–2004) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2004–2005) * {{flagicon|USA}} [[Dean Murray]] (2005–2006) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2006–2007) * {{flagicon|LTU}} [[Aloyzas Rudys]] (2007–2008) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2008–2009) * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Juodis]] (2009–2010) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2010) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2010–2011) * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Juodis]] (2011–2012) * {{flagicon|LTU}} Osvaldas Kurauskas (2012) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2012–2015) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2015–2017) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2017–2019) * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Rinkevičius]] (2019–2020) * {{flagicon|CRO}} [[Jurica Žuža]] (2020) * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Gaidamavičius]] (2020–2021) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2021–2022) * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Brazys]] (2022–2024) * {{flagicon|GRE}} [[Georgios Vovoras]] (2024–2025) * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] (2025) * {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] (2025–) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kkneptunas.lt KKNEPTUNAS.LT – Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110716221451/http://www.kkneptunas.lt/ |date=2011-07-16 }} * [http://www.lkl.lt/neptunas/ LKL.LT – informacija apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110425035109/http://www.lkl.lt/neptunas/ |date=2011-04-25 }} {{Lietuvos krepšinio klubai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Klaipėdos sportas]] pfwne2jjnjhcvtmp3q0nzjq2df261vp 7855746 7855742 2026-06-13T16:01:19Z Hugo.arg 1674 7855746 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #FFFFFF | color2 = #2C4DAA | pavadinimas = Klaipėdos „Neptūnas“ | nickname = | logotipas = Neptūnas 2023.svg | imagesize = 200px | lygos =[[LKL]]<br>[[Europos taurė]] | įkurta = 1964 m. | arena = [[Švyturio arena]]<br /> (Talpa: 6 200) | vieta = [[Klaipėda]] | spalvos = [[mėlyna]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#2C4DAA}} {{spalvos langelis|white}} | vadovas = {{flagicon|LTU}} [[Martynas Mažeika]] | treneris = {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] | titulai = [[Vaizdas:Med 2.png]] [[LKL]]: 2 <br /> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[LKL]]: 3 | svetainė = [http://www.kkneptunas.lt/ kkneptunas.lt] | h_pattern_b = _nikelkl1516_whitesides | h_body = 0047AB | h_pattern_s = _nikelkl1516_whitesides | h_shorts = 0047AB | a_pattern_b = _nikelkl1516_white | a_body = 0047AB | a_pattern_s = _nikelkl1516_white | a_shorts = 0047AB }} '''Klaipėdos „Neptūnas“''' – [[Klaipėda|Klaipėdos]] [[krepšinis|krepšinio]] komanda, rungtyniaujanti [[LKL]]. Pavadinta [[romėnų mitologija|romėnų]] jūrų dievo [[Neptūnas (mitologija)|Neptūno]] vardu. [[Klaipėdos Neptūnas 2014–15 m. sezonas|2014–2015 m. sezone]] „Neptūnas“ rungtyniavo [[Eurolyga|Eurolygoje]], tapdama vos trečia Lietuvos krepšinio komanda, dalyvavusia šioje lygoje (po „[[BC Žalgiris|Žalgirio]]“ ir „[[BC Lietuvos rytas|Ryto]]“). Komanda žaidė [[Europos taurė|Europos taurėje]] ir [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] (2020 m. pasitraukė nepraėjusi atrankų etapo). 2025 m. grįžo į Europos taurę. == Istorija == [[Vaizdas:Neptunas nuo 2010.jpg|miniatiūra|Ankstesnis [[logo]]]] 1966 m. „Neptūnas“ laimėjo „Žalgirio“ draugijos krepšinio čempionatą, o kitais metais su tapačia sudėtimi užėmė antrą vietą. Nuo [[1970]] m. vyko nuolatinė komandos trenerių ir žaidėjų kaita, todėl komanda geresnių rezultatų nepasiekė. [[1975]] m. Klaipėdos bendruomenė nutarė pakeisti komandos sudėtį, į ją įtraukiant žaidėjus iš Klaipėdos ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] krašto, kurie dar taip pat buvo baigę mokslus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Kaunas|Kaune]]. Naujų jaunų žaidėjų dėka per dvejų metų laikotarpį buvo pasiekta aukštesnių rezultatų. Tarp jų trečia vieta Lietuvos „Spartakiadoje“ [[1981]] m., antra vieta laikraščio „Sportas“ turnyre [[1982]] m. bei pirma vieta Tarybų Sąjungos Profsąjungų čempionate. Tačiau [[1988]] m. sėkmė nuo komandos nusisuko ir ji iškrito iš Lietuvos krepšinio elito. Po dvejų metų įsteigus [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygą]], „Neptūnas“ buvo pakviestas dalyvauti turnyre kaip viena iš aštuonių geriausių šalies komandų. Pradžioje komanda nerodė įspūdingų rezultatų, bet su laiku žaidimo lygis ėmė gerėti. „Neptūnas“ buvo dažnas atkrintamųjų dalyvis LKL, bet retai kada komanda perkopdavo ketvirtfinalio barjerą. === 2012–13 m. sezonas: debiutas VTB vieningoje lygoje === [[2012]] m. komandai buvo įsimintini tuo, kad jie buvo pakviesti sudalyvauti [[VTB|VTB vieningoje lygoje]], nors praeitame [[LKL]] čempionate buvo užėmę 6 vietą.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-52298-paskutine-minute-i-vieningaja-lyga-priimtas-neptunas-varzysis-su-zalgiriu-ir-cska-video.html Paskutinę minutę į Vieningąją lygą priimtas „Neptūnas“ varžysis su „Žalgiriu“ ir CSKA].</ref> Klubo direktorius [[Osvaldas Kurauskas]] pasakė, kad komanda neketina būti grupės autsaideriais ir pažadėjo padidinti klubo biudžetą ateinančiam sezonui.<ref>[http://www.sportas.lt/straipsnis/neptuno-direktorius-o-kurauskas-tikrai-nesiruosiame-buti-grupes-autsaideriais-10278 „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas: „Tikrai nesiruošiame būti grupės autsaideriais“].</ref> „Neptūnas“ VTB lygoje debiutavo [[2012]] m. [[spalio 7]] d. rungtynėse su [[Maskvos CSKA|Maskvos „CSKA“]] komanda. „Neptūnas“ pirmavo rungtynių pradžioje (23:22, 14:13), tačiau to nepakako nugalėti itin stipraus varžovo, buvo pralaimėta 72:83.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-54216-neptunas-cska-krepsininkams-pademonstravo-kovinguma-komentarai.html „Neptūnas“ CSKA krepšininkams pademonstravo kovingumą].</ref> Pasibaigus sezonui, jie liko savo grupės turnyrinės lentelės apačioje, bet buvo pakviesti žaisti ateinančiame sezone. Nepaisant nekokio rezultato VTB lygoje, „Neptūnas“ atsigavo LKL, dėka solidaus lyderio [[Deividas Gailius|Deivido Gailiaus]] žaidimo, ir užėmė 3-ąją vietą, pelnydami bronzos medalius pirmą kartą klubo istorijoje, finalo serijoje prieš „[[Prienų Prienai|Prienus]]“ laimėdami rezultatu 3–2.<ref>{{cite web |title=Pirmą kartą istorijoje LKL bronzą iškovojo „Neptūnas“ |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2013-05-13 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/pirma-karta-istorijoje-lkl-bronza-iskovojo-neptunas-61376019 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> === 2013–14 m. sezonas: pirmą kartą LKL finalo dalyviai === [[Vaizdas:Martynas Mazeika (Neptunas, 2015).jpg|thumb|right|Komandos kapitonas [[Martynas Mažeika]] Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius apsivilko 2000 m.]] 2013–14 m. sezonas buvo nemažiau įsimintinas. Reguliariajame sezone „Neptūnas“ keliskart įveikė LKL čempionus [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]] rezultatu 81:73 [[Švyturio arena|„Švyturio“ arenoje]] ir rezultatu 79:88 [[Žalgirio arena|„Žalgirio“ arenoje]]. Reguliariajame sezone „Neptūnas“ užėmė trečią vietą ir susitiko su [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliais“]] ketvirtfinalyje. Įveikusi Šiaulius serijoje 2–1, komanda žengė į pusfinalį, kur susitiko su [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] komanda ir įveikė juos serijoje 2–0 bei pirmą kartą klubo istorijoje žengė į LKL finalą,<ref>[http://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/vel-tonybet-prazudes-m-mazeika-su-neptunu-lkl-finale.htm Vėl „TonyBet“ pražudęs M.Mažeika su „Neptūnu“ – LKL finale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140521023532/http://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/vel-tonybet-prazudes-m-mazeika-su-neptunu-lkl-finale.htm |date=2014-05-21 }}. [[Lietuvos rytas]].</ref> kur susitiko su reguliariajame sezone nurungtu „Žalgiriu“. Krepšinio ekspertai neprognozavo didelių šansų Klaipėdos komandai. Nepaisant to, kovingai atrodęs „Neptūnas“ laimėjo savo arenoje pirmąjį mačą rezultatu 71:59. Vėliau sekė trys nesėkmes iš eilės. Ketvirtose rungtynėse „Neptūnui“ pavyko sugrąžinti intrigą finalo serijoje po to, kai buvo laimėta 87:86, tačiau kitose rungtynėse „Žalgiris“ įrodė savo pranašumą rezultatu 90:70. Tarptautiniuose turnyruose „Neptūnui“ viskas nesiklostė taip gerai kaip LKL, [[Eurotaurė|Europos taurėje]] laimėtos vos ketverios rungtynės ir į antrąjį turą nepatekta. Tuo tarpu VTB lygoje laimėtos penkerios rungtynės ir užimta 10-a vieta. Po itin gero sezono LKL, [[2014]] m. [[birželio 25]] d. „Neptūnui“ buvo leista sudalyvauti [[Eurolyga|Eurolygoje]].<ref>{{cite web |title=Klaipėdos „Neptūnas“ priimtas į Eurolygą |last1=Matulevičius |first1=Paulius |website="Vakarų ekspresas" |publisher=[[Delfi]] |date=2014-06-25 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/klaipedos-neptunas-priimtas-i-eurolyga-65133637 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> === 2014–15 m. sezonas: debiutas Eurolygoje === [[Vaizdas:Mustafa Shakur Wizards 2.jpg|thumb|left|180px|[[Mustafa Shakur]] – vienas iš „Neptūno“ lyderių [[Klaipėdos Neptūnas 2014–15 m. sezonas|2014–15 m. sezone]].]] Eurolygoje „Neptūnas“ debiutavo 2014 m. spalio 15 d. rungtynėse su „[[Vitorijos Saski Baskonia|Laboral Kutxa]]“ komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 69:88, nors pirmus du kėlinius žaidė taškas į tašką.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-77298-debiutinese-eurolygos-rungtynese-neptunas-nerado-taikiklio-video-statistika.html Debiutinėse Eurolygos rungtynėse „Neptūnas“ nerado taikiklio]. basketnews.lt.</ref> [[Spalio 23]] d. „Neptūnas“ pasiekė pirmąją pergalę Eurolygoje klubo istorijoje rungtynėse su [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|KK „Crvena Zvezda“]] klubu rezultatu 83:81.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-77618-vasyliaus-metimas-atnese-istorine-pergale-neptunui-4-video-statistika-komentarai.html Vasyliaus metimas atnešė istorinę pergalę „Neptūnui“]. basketnews.lt.</ref> Tai buvo pirmosios Eurolygos rungtynės, vykusios „Neptūno“ namų arenoje. Nors turėjo realių šansų patekti į Top 16 etapą, reguliariajame sezone surinkęs 4 pergales ir 6 pralaimėjimus „Neptūnas“ savo grupėje užėmė 5-ąją vietą ir iškrito iš Eurolygos. Nuo [[2015]] m. [[sausio 6]] d. komanda žaidė [[Eurotaurė|ULEB Europos taurės]] „Last 32“ etape M grupėje.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-79889-aiskus-neptuno-varzovai-europos-taures-turnyre.html#.VJM6_MlyuPI Aiškūs „Neptūno“ varžovai Europos taurės turnyre]. www.basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2014-12-23.</ref> Ten komandai rungtynės klostėsi nekaip, komanda laimėjo vienerias rungtynes prieš Prancūzijos „[[Paris-Levallois (krepšinio klubas)|Paris-Levallois]]“ ekipą ir patyrusi penkis pralaimėjimus užėmė paskutiniąją vietą savo grupėje. [[Vasario 20|Vasario 20]]–[[vasario 22|22]] d. „Neptūnas“ varžėsi [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė]]je. Komanda netikėtai pralaimėjo ketvirtfinalio mačą „[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiauliams]]“ 71:73 ir turėjo baigti savo pasirodymą turnyre anksčiau laiko.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-82273-siauliai-sensacingai-zenge-i-lkf-taures-pusfinali-2-video-foto-komentarai-statistika.html „Šiauliai“ sensacingai žengė į LKF taurės pusfinalį (2 video, foto, komentarai, statistika)]</ref> „Neptūnas“ atsigavo LKL, išlaikydami labai stabilų žaidimą, porą kartų įveikdami „Žalgirį“. Komanda reguliariajame sezone užėmusi trečiąją vietą, ketvirtfinalio serijoje pergalingai įveikė [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkiją“]] rezultatu 3–1 ir pusfinalio serijoje susitiko su [[Vilniaus Lietuvos rytas|„Lietuvos rytu“]]. Po itin sunkios ir įtemptos serijos „Neptūnas“ turėjo pripažinti varžovų pranašumą, serija pralaimėta 1–3. Po to komanda patyrė didžiausią fiasko sezone. „Neptūnas“ pralaimėjo LKL bronzinio finalo seriją [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] komandai rezultatu 2–3, neatsilaikydami ir lemiamose rungtynėse namuose, kurios pasibaigė 69:84 „Juventus“ naudai.<ref>{{cite web|title=„Neptūnas“ liko be medalių – pirmą kartą istorijoje LKL bronzą iškovojo „Juventus“|url=http://www.delfi.lt/sportas/krepsinis/neptunas-liko-be-medaliu-pirma-karta-istorijoje-lkl-bronza-iskovojo-juventus.d?id=68210990|website=Delfi.lt|accessdate=2015-06-10}}</ref> === 2015–16 m. sezonas === Po pralaimėjimo LKL pusfinalio ir bronzinio finalo serijose 2014–2015 m. sezone, „Neptūnas“ iškart nepateko į [[ULEB Europos taurė|Europos taurės]] turnyrą. Tačiau [[2015]] m. [[birželio 29]] d. komandai buvo suteiktas pakvietimas.<ref>{{cite web|title=Proposed team list for the 2015-16 Turkish Airlines Euroleague and Eurocup|url=http://www.euroleague.net/news/i/6646qt66q7ni9j7i|website=Euroleague.net|accessdate=2015-06-29}}</ref> Pirmą kartą istorijoje trys Lietuvos krepšinio komandos buvo pakviestos varžytis antrame pagal pajėgumą Europos krepšinio lygyje. 2015 m. [[spalio 14]] d. naująjį Europos taurės sezoną „Neptūnas“ pradėjo pralaimėjimu stipriai [[Stambulo Galatasaray (krepšinio klubas)|„Galatasaray S.K.“]] komandai rezultatu 90:94 savo namų arenoje Klaipėdoje.<ref>{{cite web |title=Nepasivijo: „Neptūnas“ žygį per Europą pradėjo pralaimėjimu „Galatasaray“ |website=Krepsinis.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-10-14 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/nepasivijo-neptunas-zygi-per-europa-pradejo-pralaimejimu-galatasaray-69275376 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Antrąsias rungtynes su [[Jeruzalės Hapoel (krepšinio klubas)|Jeruzalės „Hapoel“]] klubu „Neptūnas“ taip pat pralaimėjo, rezultatu 74:59. Visgi po to komanda pradėjo rodyti solidų žaidimą ir laimėjo 6 iš 7 rungtynių, įskaitant įsimintinas tapusiomis prieš [[Žemutinio Naugardo Nižnij Novgorod|Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“]] (78:82) ir „Galatasaray S.K.“ (76:82), kurios abi [[Eurolygos 2014–2015 m. sezonas|praėjusiame sezone]] žaidė Eurolygos TOP16 etape. Turėjusi šansą užimti grupėje pirmą vietą, komanda liko antra. Nepaisant labai sėkmingo pirmojo etapo, „Last 32“ etapas buvo pradėtas beviltišku pralaimėjimu [[Salonikų Aris (krepšinio klubas)|Salonikų „Aris“]] ekipai rezultatu 84:58.<ref>{{cite web|title=Europos taurė: 5 taškus per kėlinį sukrapštęs „Neptūnas“ sutriuškintas Salonikuose|url=http://www.15min.lt/24sek/naujiena/europa/europos-taure-5-taskus-per-kelini-sukrapstes-neptunas-sutriuskintas-salonikuose-874-564155|website=24sek.lt|accessdate=2016-01-06}}</ref> Bet jau kitose rungtynėse Klaipėdos ekipa palaužė [[Berlyno ALBA|Berlyno „ALBA“]] rezultatu 73:65.<ref>{{cite web|title=Fiesta Klaipėdoje: „Neptūnas“ paguldė Berlyno „Alba“ komandą|url=http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/fiesta-klaipedoje-neptunas-pagulde-berlyno-alba-komanda.htm|website=lrytas.lt|accessdate=2016-03-06|archive-date=2016-03-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20160306121217/http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/fiesta-klaipedoje-neptunas-pagulde-berlyno-alba-komanda.htm|url-status=dead}}</ref> Vėliau sekė du pralaimėjimai [[Milano Olimpia|Milano „EA7 Emporio Armani“]] rezultatu 79:71 (Milane) ir 73:74 (Klaipėdoje).<ref>{{cite web|title=„Neptūnas“ gerokai patampė nervus italų milijonieriams|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptunas-gerokai-patampe-nervus-italu-milijonieriams.d?id=70157616|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-03-06}}</ref><ref>{{cite web|title=Italams pirtį užkūręs „Neptūnas“ vos neapkartino M. Kalniečio debiuto|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/italams-pirti-uzkures-neptunas-vos-neapkartino-m-kalniecio-debiuto.d?id=70228246|website=Krepsinis.lt|accessdate= 2016-03-06}}</ref> Paskesnis sėkmingas susitikimas su Salonikų „Aris“ rezultatu 72:68 paliko komandai vilčių patekti į atkrintamąsias, tačiau jos dingo po pralaimėjimo Berlyno „ALBA“ ekipai rezultatu 62:76; savo grupėje „Neptūnas“ užėmė paskutinę vietą.<ref>{{cite web|title=Stebuklingai išsigelbėjęs „Neptūnas“ išsaugojo viltį Europos taurėje|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/stebuklingai-issigelbejes-neptunas-issaugojo-vilti-europos-taureje.d?id=70306594|website=Krepsinis.lt|accessdate= 2016-03-06}}</ref><ref>{{cite web|title=„Neptūno“ europinė viltis Berlyne dužo į šipulius|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptuno-europine-viltis-berlyne-duzo-i-sipulius.d?id=70363382|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-03-06}}</ref> [[Vasario 19]]–[[vasario 21|21]] d. „Neptūnas“ dalyvavo naujai įsteigtame [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s turnyre. Komanda lengvai ketvirtfinalyje įveikė „[[BC Šiauliai|Šiaulius]]“ rezultatu 96:58, bet pusfinalyje neatsilaikė prieš galingai atrodžiusį [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytą“]] (97:79).<ref>{{cite web|title=Karaliaus Mindaugo taurė: „Neptūnas“ nepasigailėjo „Šiaulių“|url=http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/karaliaus-mindaugo-taure-neptunas-nepasigailejo-siauliu.htm|website=lrytas.lt|accessdate=2016-02-19|archive-date=2016-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20160220094042/http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/karaliaus-mindaugo-taure-neptunas-nepasigailejo-siauliu.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=„Lietuvos rytas“ į taurės finalą įsiveržė sutrypdamas „Neptūną“|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-rytas-i-taures-finala-isiverze-sutrypdamas-neptuna.d?id=70458890|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-02-20}}</ref> Visgi komanda atsigavo po pralaimėjimo ir, įveikę [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautą“]] rezultatu 88:51, pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo Lietuvos krepšinio taurės turnyro bronzos medalius.<ref>{{cite web|title=Karaliaus Mindaugo taurės turnyro bronza atiteko „Neptūnui“|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/karaliaus-mindaugo-taures-turnyro-bronza-atiteko-neptunui.d?id=70458964|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-02-21}}</ref> LKL lygos reguliarųjį sezoną Klaipėdos „Neptūnas“ baigė trečioje vietoje, pasiekęs 19–17 pergalių ir pralaimėjimų santykį. [[Švyturio arena|„Švyturio“ arena]] antrą sezoną iš eilės buvo pripažinta lankomiausia, vidutiniškai šį sezoną Klaipėdos arenoje rungtynių pasižiūrėti susirinkdavo 3474 žiūrovai.<ref>{{cite web|title=LKL reguliarusis sezonas: „Dzūkijos“ antirekordas, lankomiausia arena ir kategorijų lyderiai|url=http://www.krepsinis.net/naujiena/lkl-reguliarusis-sezonas-dzukijos-antirekordas-lankomiausia-arena-ir-kategoriju-lyderiai/261804|website=Krepsinis.net|accessdate=26 April 2016}}</ref> Lygos atkrintamosiose varžybose „Neptūnas“ ketvirtfinalyje 3–1 įveikė „Šiaulius“, o pusfinalyje po atkaklios serijos, pasibaigusios 3–2, – Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir antrą kartą klubo istorijoje pateko į finalą,<ref>[http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/to-dar-nebuvo-neptunas-eliminavo-lietuvos-ryta-ir-zenge-i-lkl-finala.d?id=71336142 To dar nebuvo: „Neptūnas“ eliminavo „Lietuvos rytą“ ir žengė į LKL finalą]. ''[[Delfi.lt]]''. Nuoroda tikrinta 2016-05-22.</ref> kur [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiriui“]] seriją pralaimėjo 4–1. == Pavadinimų kaita == * 1962 m. – ''Maistas'' * 1964 m. – ''Neptūnas'' == Klubo sudėtis == [[Vaizdas:ŠvyturioArenaKlp01.JPG|thumb|right|Nuo 2011 m. „Neptūnas“ žaidžia [[Švyturio arena|„Švyturio“ arenoje]].]] {{Klaipėdos Neptūno sudėtis}} == Klubo pasiekimai == {| class="wikitable" style="font-size:85%" !Sezonas !{{flagicon|Lietuva}} !Reguliarusis <br />sezonas !Atkrintamosios <br />varžybos !colspan=2|BBL/NEBL* !VTB lyga ![[Eurolyga]] <br />(1 diviz.) ![[Europos taurė]] <br />(2 diviz.) ![[FIBA Čempionų lyga]] <br />(3 diviz.) ![[FIBA Europos taurė]] <br />(4 diviz.) |- | align="center"|2025–26 | align="center"|[[LKL 2025–2026 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (A–8) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2024–25 | align="center"|[[LKL 2024–2025 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2023–24 | align="center"|[[LKL 2023–2024 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2022–23 | align="center"|[[LKL 2022–2023 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2021–22 | align="center"|[[LKL 2021–2022 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2020–21 | align="center"|[[LKL 2020–2021 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|kvalifikacija | align="center"|– |- | align="center"|2019–20 | align="center"|[[LKL 2019–2020 m. sezonas|LKL]] | colspan="2" align="center" |4 vieta* (sustabdant sezoną) | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (D-6) | align="center"|– |- | align="center"|2018–19 | align="center"|[[LKL 2018–2019 m. sezonas|LKL]] | align="center"|2 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2017–18 | align="center"|[[LKL 2017–2018 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2016–17 | align="center"|[[LKL 2016–2017 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2015–16 | align="center"|[[LKL 2015–2016 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|top 32 (J-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2014–15 | align="center"|[[LKL 2014–2015 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (D-5) | align="center"|top 32 (M-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2013–14 | align="center"|[[LKL 2013–2014 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|grupė (B-8) | align="center"|– | align="center"|grupė (H-5) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2012–13 | align="center"|[[LKL 2012–2013 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|grupė (B-10) | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2011–12 | align="center"|[[LKL 2011–2012 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VI | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2010–11 | align="center"|[[LKL 2010–2011 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#a3cca3;"|IV | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2009–10 | align="center"|[[LKL 2009–2010 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VIII | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2008–09 | align="center"|[[LKL 2008–2009 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VIII | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2007–08 | align="center"|[[LKL 2007–2008 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|X vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2006–07 | align="center"|[[LKL 2006–2007 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|XI vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2005–06 | align="center"|[[LKL 2005–2006 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|X vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2004–05 | align="center"|[[LKL 2004–2005 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#D0F0C0;"|V vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2003–04 | align="center"|[[LKL 2003–2004 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/16 |- | align="center"|2002–03 | align="center"|[[LKL 2002–2003 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2001–02 | align="center"|[[LKL 2001–2002 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2000–01 | align="center"|[[LKL 2000–2001 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1999–00 | align="center"|[[LKL 1999–2000 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (H-3) | align="center"|– |- | align="center"|1998–99 | align="center"|[[LKL 1998–1999 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/16 | align="center"|– |- | align="center"|1997–98 | align="center"|[[LKL 1997–1998 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1996–97 | align="center"|[[LKL 1996–1997 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1995–96 | align="center"|[[LKL 1995–1996 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1994–95 | align="center"|[[LKL 1994–1995 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1993–94 | align="center"|[[LKL 1993–1994 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|1992–93 | align="center"|LYGA | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1991–92 | align="center"|LYGA | align="center"|12 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1990–91 | align="center"|LYGA | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |} == Garsesni praeityje žaidę žaidėjai == [[Vaizdas:Tomas Delininkaitis by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|right|Dukart medalininkas su Lietuvos vyrų rinktine [[Tomas Delininkaitis]] savo karjerą pradėjo Klaipėdos „Neptūno“ klube.]] <div style="-moz-column-count:2; column-count:2;"> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Vanagas]] <small>1993–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Gintautas Bendžius <small>1993–1996, 1999–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Artūras Jakubauskas <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Aloyzas Vasiliūnas <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} [[Eurelijus Žukauskas]] <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Martynas Purlys <small>1995–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Svajūnas Airošius <small>1995–2000</small> * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Zavackas]] <small>1996–1998, 2003, 2006, 2014–2016</small> * {{flagicon|LTU}} [[Alvydas Pazdrazdis]] <small>1997–1999</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Macijauskas]] <small>1997–1999</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Mockus]] <small>1997–2004, 2006–2008</small> * {{flagicon|LTU}} Dainius Miliūnas <small>1998–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Rolandas Urkis <small>1998–2001</small> * {{flagicon|LTU}} [[Audrius Mineikis]] <small>1999–2005, 2005–2006</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gintautas Vileita]] <small>1999–2000, 2005–2006</small> * {{flagicon|LTU}} Petras Šalvis <small>2000–2005</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] <small>2000–2001</small> * {{flagicon|LTU}} Sigitas Kažukauskas <small>2000–2002</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Pridotkas]] <small>2000–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mantas Ruikis]] <small>2001–2005, 2010–2012</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Delininkaitis]] <small>2001–2002, 2017–2020</small> * {{flagicon|LTU}} [[Osvaldas Kurauskas]] <small>2005–2006, 2008–2010</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vitalijus Stanevičius]] <small>2005–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Pečiukas]] <small>2005–2006, 2007–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Marius Runkauskas]] <small>2007–2008, 2011–2014</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Eitutavičius]] <small>2008–2009, 2013–2014</small> * {{flagicon|LTU}} [[Valdas Vasylius]] <small>2008–2009, 2010–2011, 2013–2015</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Mažeika]] <small>2000–2004, 2008–2009, 2010–2017, 2019–2022</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Girdžiūnas]] 2009<small>–</small>2012, 2013<small>–</small>2017, 2022<small>–</small> * {{flagicon|LTU}} [[Giedrius Gustas]] <small>2012–2013</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Andriuškevičius]] <small>2012–2013</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vytautas Šarakauskas]] <small>2012–2017</small> * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Gailius]] <small>2012–2013, 2014–2015, 2018–2020, 2021-</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Butkevičius]] 2013<small>–2017</small> * {{flagicon|LTU}} [[Renaldas Seibutis]] 2017<small>–2018</small> * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Gailius|Ąžuolas Tubelis]] 2023–2024 * {{flagicon|USA}} Jeff Halloway <small>2000–2001</small> * {{flagicon|USA}} Kipp Christianson <small>2002–2003</small> * {{flagicon|USA}} [[Willie Mitchell]] <small>2003–2004</small> * {{flagicon|LAT}} [[Jānis Porziņģis]] <small>2003–2004</small> * {{flagicon|USA}} Antonio Grant <small>2004–2005, 2010</small> * {{flagicon|USA}} Sheiku Kabba <small>2004–2005</small> * {{flagicon|USA}} Jerome Coleman <small>2005–2006</small> * {{flagicon|USA}} Latece Williams <small>2005–2006</small> * {{flagicon|USA}} [[Ron Dorsey (basketball, born 1983)|Ron Dorsey]] <small>2006–2007</small> * {{flagicon|UKR}} {{flagicon|LTU}} [[Michailas Anisimovas]] <small>2007–2008, 2014</small> * {{flagicon|USA}} [[Arinze Onuaku]] <small>2011</small> * {{flagicon|USA}} [[Mustafa Shakur]] <small>2014–2015</small> * {{flagicon|USA}} [[Keith Benson]] <small>2014–2015</small> * {{flagicon|USA}} [[Daniel Ewing]] <small>2015–2016, 2017</small> * <small>{{flagicon|USA}} [[Lorenzo Williams]] 2017–2019</small> * {{flagicon|USA}} [[Austin Wiley]] <small>2022–2023</small> </div> == Buvę vyriausieji treneriai == <small> {{div col|4}} * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Usaris]] (1964–1968) * {{flagicon|LTU}} [[Antanas Kašiuba]] (1968–1974) * {{flagicon|LTU}} [[Saulius Vilkas]] (1974–1983) * {{flagicon|LTU}} [[Eugenijus Milkontas]] (1983–1993) * {{flagicon|LTU}} [[Stasys Kaupys]] (1993–1995) * {{flagicon|LTU}} [[Grigorijus Pancerovas]] (1995–1996) * {{flagicon|LTU}} [[Rimas Girskis]] (1996–1999) * {{flagicon|LTU}} [[Grigorijus Pancerovas]] (1994–2004) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2004–2005) * {{flagicon|USA}} [[Dean Murray]] (2005–2006) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2006–2007) * {{flagicon|LTU}} [[Aloyzas Rudys]] (2007–2008) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2008–2009) * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Juodis]] (2009–2010) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2010) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2010–2011) * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Juodis]] (2011–2012) * {{flagicon|LTU}} Osvaldas Kurauskas (2012) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2012–2015) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2015–2017) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2017–2019) * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Rinkevičius]] (2019–2020) * {{flagicon|CRO}} [[Jurica Žuža]] (2020) * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Gaidamavičius]] (2020–2021) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2021–2022) * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Brazys]] (2022–2024) * {{flagicon|GRE}} [[Georgios Vovoras]] (2024–2025) * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] (2025) * {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] (2025–) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kkneptunas.lt KKNEPTUNAS.LT – Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110716221451/http://www.kkneptunas.lt/ |date=2011-07-16 }} * [http://www.lkl.lt/neptunas/ LKL.LT – informacija apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110425035109/http://www.lkl.lt/neptunas/ |date=2011-04-25 }} {{Lietuvos krepšinio klubai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Klaipėdos sportas]] 3zq3z7nb2z6rdd1eyjli89l6raq5p79 7855766 7855746 2026-06-13T17:25:24Z ~2026-34855-79 219535 /* */ 7855766 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #FFFFFF | color2 = #2C4DAA | pavadinimas = Klaipėdos „Neptūnas“ | nickname = | logotipas = Neptūnas 2023.svg | imagesize = 200px | lygos =[[LKL]]<br>[[Europos taurė]] | įkurta = 1964 m. | arena = [[Švyturio arena]]<br /> (Talpa: 6 200) | vieta = [[Klaipėda]] | spalvos = [[mėlyna]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#2C4DAA}} {{spalvos langelis|white}} | vadovas = {{flagicon|LTU}} [[Martynas Mažeika]] | treneris = {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] | titulai = [[Vaizdas:Med 2.png]] [[LKL]]: 2 <br /> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[LKL]]: 4 | svetainė = [http://www.kkneptunas.lt/ kkneptunas.lt] | h_pattern_b = _nikelkl1516_whitesides | h_body = 0047AB | h_pattern_s = _nikelkl1516_whitesides | h_shorts = 0047AB | a_pattern_b = _nikelkl1516_white | a_body = 0047AB | a_pattern_s = _nikelkl1516_white | a_shorts = 0047AB }} '''Klaipėdos „Neptūnas“''' – [[Klaipėda|Klaipėdos]] [[krepšinis|krepšinio]] komanda, rungtyniaujanti [[LKL]]. Pavadinta [[romėnų mitologija|romėnų]] jūrų dievo [[Neptūnas (mitologija)|Neptūno]] vardu. [[Klaipėdos Neptūnas 2014–15 m. sezonas|2014–2015 m. sezone]] „Neptūnas“ rungtyniavo [[Eurolyga|Eurolygoje]], tapdama vos trečia Lietuvos krepšinio komanda, dalyvavusia šioje lygoje (po „[[BC Žalgiris|Žalgirio]]“ ir „[[BC Lietuvos rytas|Ryto]]“). Komanda žaidė [[Europos taurė|Europos taurėje]] ir [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]] (2020 m. pasitraukė nepraėjusi atrankų etapo). 2025 m. grįžo į Europos taurę. == Istorija == [[Vaizdas:Neptunas nuo 2010.jpg|miniatiūra|Ankstesnis [[logo]]]] 1966 m. „Neptūnas“ laimėjo „Žalgirio“ draugijos krepšinio čempionatą, o kitais metais su tapačia sudėtimi užėmė antrą vietą. Nuo [[1970]] m. vyko nuolatinė komandos trenerių ir žaidėjų kaita, todėl komanda geresnių rezultatų nepasiekė. [[1975]] m. Klaipėdos bendruomenė nutarė pakeisti komandos sudėtį, į ją įtraukiant žaidėjus iš Klaipėdos ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] krašto, kurie dar taip pat buvo baigę mokslus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Kaunas|Kaune]]. Naujų jaunų žaidėjų dėka per dvejų metų laikotarpį buvo pasiekta aukštesnių rezultatų. Tarp jų trečia vieta Lietuvos „Spartakiadoje“ [[1981]] m., antra vieta laikraščio „Sportas“ turnyre [[1982]] m. bei pirma vieta Tarybų Sąjungos Profsąjungų čempionate. Tačiau [[1988]] m. sėkmė nuo komandos nusisuko ir ji iškrito iš Lietuvos krepšinio elito. Po dvejų metų įsteigus [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygą]], „Neptūnas“ buvo pakviestas dalyvauti turnyre kaip viena iš aštuonių geriausių šalies komandų. Pradžioje komanda nerodė įspūdingų rezultatų, bet su laiku žaidimo lygis ėmė gerėti. „Neptūnas“ buvo dažnas atkrintamųjų dalyvis LKL, bet retai kada komanda perkopdavo ketvirtfinalio barjerą. === 2012–13 m. sezonas: debiutas VTB vieningoje lygoje === [[2012]] m. komandai buvo įsimintini tuo, kad jie buvo pakviesti sudalyvauti [[VTB|VTB vieningoje lygoje]], nors praeitame [[LKL]] čempionate buvo užėmę 6 vietą.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-52298-paskutine-minute-i-vieningaja-lyga-priimtas-neptunas-varzysis-su-zalgiriu-ir-cska-video.html Paskutinę minutę į Vieningąją lygą priimtas „Neptūnas“ varžysis su „Žalgiriu“ ir CSKA].</ref> Klubo direktorius [[Osvaldas Kurauskas]] pasakė, kad komanda neketina būti grupės autsaideriais ir pažadėjo padidinti klubo biudžetą ateinančiam sezonui.<ref>[http://www.sportas.lt/straipsnis/neptuno-direktorius-o-kurauskas-tikrai-nesiruosiame-buti-grupes-autsaideriais-10278 „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas: „Tikrai nesiruošiame būti grupės autsaideriais“].</ref> „Neptūnas“ VTB lygoje debiutavo [[2012]] m. [[spalio 7]] d. rungtynėse su [[Maskvos CSKA|Maskvos „CSKA“]] komanda. „Neptūnas“ pirmavo rungtynių pradžioje (23:22, 14:13), tačiau to nepakako nugalėti itin stipraus varžovo, buvo pralaimėta 72:83.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-54216-neptunas-cska-krepsininkams-pademonstravo-kovinguma-komentarai.html „Neptūnas“ CSKA krepšininkams pademonstravo kovingumą].</ref> Pasibaigus sezonui, jie liko savo grupės turnyrinės lentelės apačioje, bet buvo pakviesti žaisti ateinančiame sezone. Nepaisant nekokio rezultato VTB lygoje, „Neptūnas“ atsigavo LKL, dėka solidaus lyderio [[Deividas Gailius|Deivido Gailiaus]] žaidimo, ir užėmė 3-ąją vietą, pelnydami bronzos medalius pirmą kartą klubo istorijoje, finalo serijoje prieš „[[Prienų Prienai|Prienus]]“ laimėdami rezultatu 3–2.<ref>{{cite web |title=Pirmą kartą istorijoje LKL bronzą iškovojo „Neptūnas“ |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2013-05-13 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/pirma-karta-istorijoje-lkl-bronza-iskovojo-neptunas-61376019 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> === 2013–14 m. sezonas: pirmą kartą LKL finalo dalyviai === [[Vaizdas:Martynas Mazeika (Neptunas, 2015).jpg|thumb|right|Komandos kapitonas [[Martynas Mažeika]] Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius apsivilko 2000 m.]] 2013–14 m. sezonas buvo nemažiau įsimintinas. Reguliariajame sezone „Neptūnas“ keliskart įveikė LKL čempionus [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]] rezultatu 81:73 [[Švyturio arena|„Švyturio“ arenoje]] ir rezultatu 79:88 [[Žalgirio arena|„Žalgirio“ arenoje]]. Reguliariajame sezone „Neptūnas“ užėmė trečią vietą ir susitiko su [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliais“]] ketvirtfinalyje. Įveikusi Šiaulius serijoje 2–1, komanda žengė į pusfinalį, kur susitiko su [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] komanda ir įveikė juos serijoje 2–0 bei pirmą kartą klubo istorijoje žengė į LKL finalą,<ref>[http://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/vel-tonybet-prazudes-m-mazeika-su-neptunu-lkl-finale.htm Vėl „TonyBet“ pražudęs M.Mažeika su „Neptūnu“ – LKL finale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140521023532/http://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/vel-tonybet-prazudes-m-mazeika-su-neptunu-lkl-finale.htm |date=2014-05-21 }}. [[Lietuvos rytas]].</ref> kur susitiko su reguliariajame sezone nurungtu „Žalgiriu“. Krepšinio ekspertai neprognozavo didelių šansų Klaipėdos komandai. Nepaisant to, kovingai atrodęs „Neptūnas“ laimėjo savo arenoje pirmąjį mačą rezultatu 71:59. Vėliau sekė trys nesėkmes iš eilės. Ketvirtose rungtynėse „Neptūnui“ pavyko sugrąžinti intrigą finalo serijoje po to, kai buvo laimėta 87:86, tačiau kitose rungtynėse „Žalgiris“ įrodė savo pranašumą rezultatu 90:70. Tarptautiniuose turnyruose „Neptūnui“ viskas nesiklostė taip gerai kaip LKL, [[Eurotaurė|Europos taurėje]] laimėtos vos ketverios rungtynės ir į antrąjį turą nepatekta. Tuo tarpu VTB lygoje laimėtos penkerios rungtynės ir užimta 10-a vieta. Po itin gero sezono LKL, [[2014]] m. [[birželio 25]] d. „Neptūnui“ buvo leista sudalyvauti [[Eurolyga|Eurolygoje]].<ref>{{cite web |title=Klaipėdos „Neptūnas“ priimtas į Eurolygą |last1=Matulevičius |first1=Paulius |website="Vakarų ekspresas" |publisher=[[Delfi]] |date=2014-06-25 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/klaipedos-neptunas-priimtas-i-eurolyga-65133637 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> === 2014–15 m. sezonas: debiutas Eurolygoje === [[Vaizdas:Mustafa Shakur Wizards 2.jpg|thumb|left|180px|[[Mustafa Shakur]] – vienas iš „Neptūno“ lyderių [[Klaipėdos Neptūnas 2014–15 m. sezonas|2014–15 m. sezone]].]] Eurolygoje „Neptūnas“ debiutavo 2014 m. spalio 15 d. rungtynėse su „[[Vitorijos Saski Baskonia|Laboral Kutxa]]“ komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 69:88, nors pirmus du kėlinius žaidė taškas į tašką.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-77298-debiutinese-eurolygos-rungtynese-neptunas-nerado-taikiklio-video-statistika.html Debiutinėse Eurolygos rungtynėse „Neptūnas“ nerado taikiklio]. basketnews.lt.</ref> [[Spalio 23]] d. „Neptūnas“ pasiekė pirmąją pergalę Eurolygoje klubo istorijoje rungtynėse su [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|KK „Crvena Zvezda“]] klubu rezultatu 83:81.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-77618-vasyliaus-metimas-atnese-istorine-pergale-neptunui-4-video-statistika-komentarai.html Vasyliaus metimas atnešė istorinę pergalę „Neptūnui“]. basketnews.lt.</ref> Tai buvo pirmosios Eurolygos rungtynės, vykusios „Neptūno“ namų arenoje. Nors turėjo realių šansų patekti į Top 16 etapą, reguliariajame sezone surinkęs 4 pergales ir 6 pralaimėjimus „Neptūnas“ savo grupėje užėmė 5-ąją vietą ir iškrito iš Eurolygos. Nuo [[2015]] m. [[sausio 6]] d. komanda žaidė [[Eurotaurė|ULEB Europos taurės]] „Last 32“ etape M grupėje.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-79889-aiskus-neptuno-varzovai-europos-taures-turnyre.html#.VJM6_MlyuPI Aiškūs „Neptūno“ varžovai Europos taurės turnyre]. www.basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2014-12-23.</ref> Ten komandai rungtynės klostėsi nekaip, komanda laimėjo vienerias rungtynes prieš Prancūzijos „[[Paris-Levallois (krepšinio klubas)|Paris-Levallois]]“ ekipą ir patyrusi penkis pralaimėjimus užėmė paskutiniąją vietą savo grupėje. [[Vasario 20|Vasario 20]]–[[vasario 22|22]] d. „Neptūnas“ varžėsi [[Lietuvos krepšinio federacijos taurė]]je. Komanda netikėtai pralaimėjo ketvirtfinalio mačą „[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiauliams]]“ 71:73 ir turėjo baigti savo pasirodymą turnyre anksčiau laiko.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-82273-siauliai-sensacingai-zenge-i-lkf-taures-pusfinali-2-video-foto-komentarai-statistika.html „Šiauliai“ sensacingai žengė į LKF taurės pusfinalį (2 video, foto, komentarai, statistika)]</ref> „Neptūnas“ atsigavo LKL, išlaikydami labai stabilų žaidimą, porą kartų įveikdami „Žalgirį“. Komanda reguliariajame sezone užėmusi trečiąją vietą, ketvirtfinalio serijoje pergalingai įveikė [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkiją“]] rezultatu 3–1 ir pusfinalio serijoje susitiko su [[Vilniaus Lietuvos rytas|„Lietuvos rytu“]]. Po itin sunkios ir įtemptos serijos „Neptūnas“ turėjo pripažinti varžovų pranašumą, serija pralaimėta 1–3. Po to komanda patyrė didžiausią fiasko sezone. „Neptūnas“ pralaimėjo LKL bronzinio finalo seriją [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] komandai rezultatu 2–3, neatsilaikydami ir lemiamose rungtynėse namuose, kurios pasibaigė 69:84 „Juventus“ naudai.<ref>{{cite web|title=„Neptūnas“ liko be medalių – pirmą kartą istorijoje LKL bronzą iškovojo „Juventus“|url=http://www.delfi.lt/sportas/krepsinis/neptunas-liko-be-medaliu-pirma-karta-istorijoje-lkl-bronza-iskovojo-juventus.d?id=68210990|website=Delfi.lt|accessdate=2015-06-10}}</ref> === 2015–16 m. sezonas === Po pralaimėjimo LKL pusfinalio ir bronzinio finalo serijose 2014–2015 m. sezone, „Neptūnas“ iškart nepateko į [[ULEB Europos taurė|Europos taurės]] turnyrą. Tačiau [[2015]] m. [[birželio 29]] d. komandai buvo suteiktas pakvietimas.<ref>{{cite web|title=Proposed team list for the 2015-16 Turkish Airlines Euroleague and Eurocup|url=http://www.euroleague.net/news/i/6646qt66q7ni9j7i|website=Euroleague.net|accessdate=2015-06-29}}</ref> Pirmą kartą istorijoje trys Lietuvos krepšinio komandos buvo pakviestos varžytis antrame pagal pajėgumą Europos krepšinio lygyje. 2015 m. [[spalio 14]] d. naująjį Europos taurės sezoną „Neptūnas“ pradėjo pralaimėjimu stipriai [[Stambulo Galatasaray (krepšinio klubas)|„Galatasaray S.K.“]] komandai rezultatu 90:94 savo namų arenoje Klaipėdoje.<ref>{{cite web |title=Nepasivijo: „Neptūnas“ žygį per Europą pradėjo pralaimėjimu „Galatasaray“ |website=Krepsinis.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-10-14 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/nepasivijo-neptunas-zygi-per-europa-pradejo-pralaimejimu-galatasaray-69275376 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Antrąsias rungtynes su [[Jeruzalės Hapoel (krepšinio klubas)|Jeruzalės „Hapoel“]] klubu „Neptūnas“ taip pat pralaimėjo, rezultatu 74:59. Visgi po to komanda pradėjo rodyti solidų žaidimą ir laimėjo 6 iš 7 rungtynių, įskaitant įsimintinas tapusiomis prieš [[Žemutinio Naugardo Nižnij Novgorod|Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“]] (78:82) ir „Galatasaray S.K.“ (76:82), kurios abi [[Eurolygos 2014–2015 m. sezonas|praėjusiame sezone]] žaidė Eurolygos TOP16 etape. Turėjusi šansą užimti grupėje pirmą vietą, komanda liko antra. Nepaisant labai sėkmingo pirmojo etapo, „Last 32“ etapas buvo pradėtas beviltišku pralaimėjimu [[Salonikų Aris (krepšinio klubas)|Salonikų „Aris“]] ekipai rezultatu 84:58.<ref>{{cite web|title=Europos taurė: 5 taškus per kėlinį sukrapštęs „Neptūnas“ sutriuškintas Salonikuose|url=http://www.15min.lt/24sek/naujiena/europa/europos-taure-5-taskus-per-kelini-sukrapstes-neptunas-sutriuskintas-salonikuose-874-564155|website=24sek.lt|accessdate=2016-01-06}}</ref> Bet jau kitose rungtynėse Klaipėdos ekipa palaužė [[Berlyno ALBA|Berlyno „ALBA“]] rezultatu 73:65.<ref>{{cite web|title=Fiesta Klaipėdoje: „Neptūnas“ paguldė Berlyno „Alba“ komandą|url=http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/fiesta-klaipedoje-neptunas-pagulde-berlyno-alba-komanda.htm|website=lrytas.lt|accessdate=2016-03-06|archive-date=2016-03-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20160306121217/http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/fiesta-klaipedoje-neptunas-pagulde-berlyno-alba-komanda.htm|url-status=dead}}</ref> Vėliau sekė du pralaimėjimai [[Milano Olimpia|Milano „EA7 Emporio Armani“]] rezultatu 79:71 (Milane) ir 73:74 (Klaipėdoje).<ref>{{cite web|title=„Neptūnas“ gerokai patampė nervus italų milijonieriams|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptunas-gerokai-patampe-nervus-italu-milijonieriams.d?id=70157616|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-03-06}}</ref><ref>{{cite web|title=Italams pirtį užkūręs „Neptūnas“ vos neapkartino M. Kalniečio debiuto|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/italams-pirti-uzkures-neptunas-vos-neapkartino-m-kalniecio-debiuto.d?id=70228246|website=Krepsinis.lt|accessdate= 2016-03-06}}</ref> Paskesnis sėkmingas susitikimas su Salonikų „Aris“ rezultatu 72:68 paliko komandai vilčių patekti į atkrintamąsias, tačiau jos dingo po pralaimėjimo Berlyno „ALBA“ ekipai rezultatu 62:76; savo grupėje „Neptūnas“ užėmė paskutinę vietą.<ref>{{cite web|title=Stebuklingai išsigelbėjęs „Neptūnas“ išsaugojo viltį Europos taurėje|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/stebuklingai-issigelbejes-neptunas-issaugojo-vilti-europos-taureje.d?id=70306594|website=Krepsinis.lt|accessdate= 2016-03-06}}</ref><ref>{{cite web|title=„Neptūno“ europinė viltis Berlyne dužo į šipulius|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptuno-europine-viltis-berlyne-duzo-i-sipulius.d?id=70363382|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-03-06}}</ref> [[Vasario 19]]–[[vasario 21|21]] d. „Neptūnas“ dalyvavo naujai įsteigtame [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s turnyre. Komanda lengvai ketvirtfinalyje įveikė „[[BC Šiauliai|Šiaulius]]“ rezultatu 96:58, bet pusfinalyje neatsilaikė prieš galingai atrodžiusį [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytą“]] (97:79).<ref>{{cite web|title=Karaliaus Mindaugo taurė: „Neptūnas“ nepasigailėjo „Šiaulių“|url=http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/karaliaus-mindaugo-taure-neptunas-nepasigailejo-siauliu.htm|website=lrytas.lt|accessdate=2016-02-19|archive-date=2016-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20160220094042/http://sportas.lrytas.lt/krepsinis/karaliaus-mindaugo-taure-neptunas-nepasigailejo-siauliu.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=„Lietuvos rytas“ į taurės finalą įsiveržė sutrypdamas „Neptūną“|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-rytas-i-taures-finala-isiverze-sutrypdamas-neptuna.d?id=70458890|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-02-20}}</ref> Visgi komanda atsigavo po pralaimėjimo ir, įveikę [[Prienų Birštono Vytautas|Prienų–Birštono „Vytautą“]] rezultatu 88:51, pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo Lietuvos krepšinio taurės turnyro bronzos medalius.<ref>{{cite web|title=Karaliaus Mindaugo taurės turnyro bronza atiteko „Neptūnui“|url=http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/karaliaus-mindaugo-taures-turnyro-bronza-atiteko-neptunui.d?id=70458964|website=Krepsinis.lt|accessdate=2016-02-21}}</ref> LKL lygos reguliarųjį sezoną Klaipėdos „Neptūnas“ baigė trečioje vietoje, pasiekęs 19–17 pergalių ir pralaimėjimų santykį. [[Švyturio arena|„Švyturio“ arena]] antrą sezoną iš eilės buvo pripažinta lankomiausia, vidutiniškai šį sezoną Klaipėdos arenoje rungtynių pasižiūrėti susirinkdavo 3474 žiūrovai.<ref>{{cite web|title=LKL reguliarusis sezonas: „Dzūkijos“ antirekordas, lankomiausia arena ir kategorijų lyderiai|url=http://www.krepsinis.net/naujiena/lkl-reguliarusis-sezonas-dzukijos-antirekordas-lankomiausia-arena-ir-kategoriju-lyderiai/261804|website=Krepsinis.net|accessdate=26 April 2016}}</ref> Lygos atkrintamosiose varžybose „Neptūnas“ ketvirtfinalyje 3–1 įveikė „Šiaulius“, o pusfinalyje po atkaklios serijos, pasibaigusios 3–2, – Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir antrą kartą klubo istorijoje pateko į finalą,<ref>[http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/to-dar-nebuvo-neptunas-eliminavo-lietuvos-ryta-ir-zenge-i-lkl-finala.d?id=71336142 To dar nebuvo: „Neptūnas“ eliminavo „Lietuvos rytą“ ir žengė į LKL finalą]. ''[[Delfi.lt]]''. Nuoroda tikrinta 2016-05-22.</ref> kur [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiriui“]] seriją pralaimėjo 4–1. == Pavadinimų kaita == * 1962 m. – ''Maistas'' * 1964 m. – ''Neptūnas'' == Klubo sudėtis == [[Vaizdas:ŠvyturioArenaKlp01.JPG|thumb|right|Nuo 2011 m. „Neptūnas“ žaidžia [[Švyturio arena|„Švyturio“ arenoje]].]] {{Klaipėdos Neptūno sudėtis}} == Klubo pasiekimai == {| class="wikitable" style="font-size:85%" !Sezonas !{{flagicon|Lietuva}} !Reguliarusis <br />sezonas !Atkrintamosios <br />varžybos !colspan=2|BBL/NEBL* !VTB lyga ![[Eurolyga]] <br />(1 diviz.) ![[Europos taurė]] <br />(2 diviz.) ![[FIBA Čempionų lyga]] <br />(3 diviz.) ![[FIBA Europos taurė]] <br />(4 diviz.) |- | align="center"|2025–26 | align="center"|[[LKL 2025–2026 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (A–8) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2024–25 | align="center"|[[LKL 2024–2025 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2023–24 | align="center"|[[LKL 2023–2024 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2022–23 | align="center"|[[LKL 2022–2023 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2021–22 | align="center"|[[LKL 2021–2022 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2020–21 | align="center"|[[LKL 2020–2021 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|kvalifikacija | align="center"|– |- | align="center"|2019–20 | align="center"|[[LKL 2019–2020 m. sezonas|LKL]] | colspan="2" align="center" |4 vieta* (sustabdant sezoną) | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (D-6) | align="center"|– |- | align="center"|2018–19 | align="center"|[[LKL 2018–2019 m. sezonas|LKL]] | align="center"|2 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2017–18 | align="center"|[[LKL 2017–2018 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2016–17 | align="center"|[[LKL 2016–2017 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2015–16 | align="center"|[[LKL 2015–2016 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|top 32 (J-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2014–15 | align="center"|[[LKL 2014–2015 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (D-5) | align="center"|top 32 (M-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2013–14 | align="center"|[[LKL 2013–2014 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|grupė (B-8) | align="center"|– | align="center"|grupė (H-5) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2012–13 | align="center"|[[LKL 2012–2013 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|grupė (B-10) | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2011–12 | align="center"|[[LKL 2011–2012 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VI | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2010–11 | align="center"|[[LKL 2010–2011 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#a3cca3;"|IV | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2009–10 | align="center"|[[LKL 2009–2010 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VIII | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2008–09 | align="center"|[[LKL 2008–2009 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|VIII | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2007–08 | align="center"|[[LKL 2007–2008 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|X vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2006–07 | align="center"|[[LKL 2006–2007 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|XI vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2005–06 | align="center"|[[LKL 2005–2006 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|X vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2004–05 | align="center"|[[LKL 2004–2005 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#D0F0C0;"|V vieta || x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2003–04 | align="center"|[[LKL 2003–2004 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/16 |- | align="center"|2002–03 | align="center"|[[LKL 2002–2003 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2001–02 | align="center"|[[LKL 2001–2002 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2000–01 | align="center"|[[LKL 2000–2001 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1999–00 | align="center"|[[LKL 1999–2000 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (H-3) | align="center"|– |- | align="center"|1998–99 | align="center"|[[LKL 1998–1999 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/16 | align="center"|– |- | align="center"|1997–98 | align="center"|[[LKL 1997–1998 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1996–97 | align="center"|[[LKL 1996–1997 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1995–96 | align="center"|[[LKL 1995–1996 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1994–95 | align="center"|[[LKL 1994–1995 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1993–94 | align="center"|[[LKL 1993–1994 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|1992–93 | align="center"|LYGA | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1991–92 | align="center"|LYGA | align="center"|12 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1990–91 | align="center"|LYGA | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |} == Garsesni praeityje žaidę žaidėjai == [[Vaizdas:Tomas Delininkaitis by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|right|Dukart medalininkas su Lietuvos vyrų rinktine [[Tomas Delininkaitis]] savo karjerą pradėjo Klaipėdos „Neptūno“ klube.]] <div style="-moz-column-count:2; column-count:2;"> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Vanagas]] <small>1993–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Gintautas Bendžius <small>1993–1996, 1999–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Artūras Jakubauskas <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Aloyzas Vasiliūnas <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} [[Eurelijus Žukauskas]] <small>1994–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Martynas Purlys <small>1995–1997</small> * {{flagicon|LTU}} Svajūnas Airošius <small>1995–2000</small> * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Zavackas]] <small>1996–1998, 2003, 2006, 2014–2016</small> * {{flagicon|LTU}} [[Alvydas Pazdrazdis]] <small>1997–1999</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Macijauskas]] <small>1997–1999</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Mockus]] <small>1997–2004, 2006–2008</small> * {{flagicon|LTU}} Dainius Miliūnas <small>1998–2000</small> * {{flagicon|LTU}} Rolandas Urkis <small>1998–2001</small> * {{flagicon|LTU}} [[Audrius Mineikis]] <small>1999–2005, 2005–2006</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gintautas Vileita]] <small>1999–2000, 2005–2006</small> * {{flagicon|LTU}} Petras Šalvis <small>2000–2005</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] <small>2000–2001</small> * {{flagicon|LTU}} Sigitas Kažukauskas <small>2000–2002</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Pridotkas]] <small>2000–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mantas Ruikis]] <small>2001–2005, 2010–2012</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Delininkaitis]] <small>2001–2002, 2017–2020</small> * {{flagicon|LTU}} [[Osvaldas Kurauskas]] <small>2005–2006, 2008–2010</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vitalijus Stanevičius]] <small>2005–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Pečiukas]] <small>2005–2006, 2007–2008</small> * {{flagicon|LTU}} [[Marius Runkauskas]] <small>2007–2008, 2011–2014</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Eitutavičius]] <small>2008–2009, 2013–2014</small> * {{flagicon|LTU}} [[Valdas Vasylius]] <small>2008–2009, 2010–2011, 2013–2015</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Mažeika]] <small>2000–2004, 2008–2009, 2010–2017, 2019–2022</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Girdžiūnas]] 2009<small>–</small>2012, 2013<small>–</small>2017, 2022<small>–</small> * {{flagicon|LTU}} [[Giedrius Gustas]] <small>2012–2013</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Andriuškevičius]] <small>2012–2013</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vytautas Šarakauskas]] <small>2012–2017</small> * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Gailius]] <small>2012–2013, 2014–2015, 2018–2020, 2021-</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Butkevičius]] 2013<small>–2017</small> * {{flagicon|LTU}} [[Renaldas Seibutis]] 2017<small>–2018</small> * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Gailius|Ąžuolas Tubelis]] 2023–2024 * {{flagicon|USA}} Jeff Halloway <small>2000–2001</small> * {{flagicon|USA}} Kipp Christianson <small>2002–2003</small> * {{flagicon|USA}} [[Willie Mitchell]] <small>2003–2004</small> * {{flagicon|LAT}} [[Jānis Porziņģis]] <small>2003–2004</small> * {{flagicon|USA}} Antonio Grant <small>2004–2005, 2010</small> * {{flagicon|USA}} Sheiku Kabba <small>2004–2005</small> * {{flagicon|USA}} Jerome Coleman <small>2005–2006</small> * {{flagicon|USA}} Latece Williams <small>2005–2006</small> * {{flagicon|USA}} [[Ron Dorsey (basketball, born 1983)|Ron Dorsey]] <small>2006–2007</small> * {{flagicon|UKR}} {{flagicon|LTU}} [[Michailas Anisimovas]] <small>2007–2008, 2014</small> * {{flagicon|USA}} [[Arinze Onuaku]] <small>2011</small> * {{flagicon|USA}} [[Mustafa Shakur]] <small>2014–2015</small> * {{flagicon|USA}} [[Keith Benson]] <small>2014–2015</small> * {{flagicon|USA}} [[Daniel Ewing]] <small>2015–2016, 2017</small> * <small>{{flagicon|USA}} [[Lorenzo Williams]] 2017–2019</small> * {{flagicon|USA}} [[Austin Wiley]] <small>2022–2023</small> </div> == Buvę vyriausieji treneriai == <small> {{div col|4}} * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Usaris]] (1964–1968) * {{flagicon|LTU}} [[Antanas Kašiuba]] (1968–1974) * {{flagicon|LTU}} [[Saulius Vilkas]] (1974–1983) * {{flagicon|LTU}} [[Eugenijus Milkontas]] (1983–1993) * {{flagicon|LTU}} [[Stasys Kaupys]] (1993–1995) * {{flagicon|LTU}} [[Grigorijus Pancerovas]] (1995–1996) * {{flagicon|LTU}} [[Rimas Girskis]] (1996–1999) * {{flagicon|LTU}} [[Grigorijus Pancerovas]] (1994–2004) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2004–2005) * {{flagicon|USA}} [[Dean Murray]] (2005–2006) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2006–2007) * {{flagicon|LTU}} [[Aloyzas Rudys]] (2007–2008) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2008–2009) * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Juodis]] (2009–2010) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2010) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Kuncaitis]] (2010–2011) * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Juodis]] (2011–2012) * {{flagicon|LTU}} Osvaldas Kurauskas (2012) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2012–2015) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2015–2017) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2017–2019) * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Rinkevičius]] (2019–2020) * {{flagicon|CRO}} [[Jurica Žuža]] (2020) * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Gaidamavičius]] (2020–2021) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2021–2022) * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Brazys]] (2022–2024) * {{flagicon|GRE}} [[Georgios Vovoras]] (2024–2025) * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] (2025) * {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] (2025–) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kkneptunas.lt KKNEPTUNAS.LT – Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110716221451/http://www.kkneptunas.lt/ |date=2011-07-16 }} * [http://www.lkl.lt/neptunas/ LKL.LT – informacija apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110425035109/http://www.lkl.lt/neptunas/ |date=2011-04-25 }} {{Lietuvos krepšinio klubai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Klaipėdos sportas]] tpfipjxy0pu0tv5r8qh1z18ri8ksea7 0 41885 7855983 7252245 2026-06-14T00:06:55Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855983 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} [[Vaizdas:Bermuda Triangle (LT).svg|thumb|250px|Bermudos trikampio žemėlapyje.]] '''Bermudų trikampis''' – [[Šiuolaikinė sakmė|šiuolaikinis mitas]] apie šiaurės vakarų [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] vandenyno teritoriją, kurioje, kaip teigiama, paslaptingomis aplinkybėmis dingo daug lėktuvų ir laivų. Idėja, kad šioje teritorijoje vyksta dažni lėktuvų ar laivų dingimai kilo XX amžiaus viduryje, tačiau dauguma patikimų šaltinių atmeta teiginius, kad teritorijoje vyksta neįprasti reiškiniai.<ref>{{cite web|title=What is the Bermuda Triangle?|url=https://oceanservice.noaa.gov/facts/bermudatri.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20240326034751/https://oceanservice.noaa.gov/facts/bermudatri.html|archive-date=2024-03-26|date=2010-01-04|access-date=2024-04-06|website=National Ocean Service|publisher=National Oceanic and Atmospheric Administration|language=en|quote=There is no evidence that mysterious disappearances occur with any greater frequency in the Bermuda Triangle than in any other large, well-traveled area of the ocean.|trans-quote=Nėra įrodymų, kad paslaptingi dingimai Bermudų trikampyje vyksta dažniau nei bet kurioje kitoje didelėje vandenyno srityje, kurioje daug keliaujama.}}</ref><ref name="kusche"/> Regionas apima nuo 1,3 iki 3,9 mln. km² plotą.<ref>[https://web.archive.org/web/20161121111220/http://www.dod.mil/pubs/foi/Reading_Room/UFO/195.pdf „Frequently Asked Questions: Bermuda Triangle Fact Sheet“]. ''dod.mil''. Archyvuota iš [http://www.dod.mil/pubs/foi/Reading_Room/UFO/195.pdf originalo].</ref> Jo ribos brėžiamos nuo [[Bermudai|Bermudų]] salų šiaurėje, link pietų [[Florida|Floridos]], o iš ten į rytus per [[Bahamai|Bahamų]] salas, palei [[Puerto Rikas|Puerto Riką]] iki 40 laipsnių vakarų ilgumos ir atgal į Bermudus. == Istorija == Pirmasis apie „paslaptingus dingimus“ Bermudų trikampyje užsiminė „[[Associated Press]]“ korespondentas Edvardas Van Vinklis Džonas,<ref>Edward Van Winkle Jones (1950 m. rugsėjo 17 d.) [http://www.physics.smu.edu/pseudo/BermudaTriangle/evwjones.html „Sea's Puzzles Still Baffle Men In Pushbutton Age“]. ''physics.smu.edu''</ref> kuris [[1950]] m. šį regioną pavadino „velnio jūra“. [[1945]] m. [[gruodžio 5]] d. pakilo 5 bombonešiai „[[Grumman TBF Avenger]]“. Lėktuvo įgulas sudarė 3 žmonės, pakilus tankūs kamuoliniai debesys kabojo 2500 pėdų aukštyje, vėjo greitis buvo apie 35 m/s. Apie 16 val. gavus pranešimą, buvo galima suprasti, kad eskadrilė pametė kursą, o vadas nežino kaip grįžti į bazę. Dingus ryšiui nebebuvo jokių vilčių išvysti lėktuvus, nes kaip tik tuo metu turėjo baigtis jų kuro atsargos. Tą patį vakarą, surasti dingusią penkių lėktuvų eskadrilę, iš [[Florida|Floridos]] oro uosto pakilo patrulinis lėktuvas „[[Martin Mariner]]“, o jo lakūnai pastebėjo ore įvykusį sprogimą. Šio lėktuvo nuolaužų taip pat niekas nepastebėjo.<ref>(1996 m. gegužės 12 d.) [https://web.archive.org/web/19970709143048/https://www.history.navy.mil/faqs/faq15-1.htm „The Loss Of Flight 19“]. ''history.navy.mil''. Archyvuota iš [https://www.history.navy.mil/faqs/faq15-1.htm originalo].</ref> Dalis istorijų apie šiuos dingimus yra abejotino tikrumo. == Kritika == === Larry Kusche === [[Larry Kusche]], 1975 m. išleistos knygos „''The Bermuda Triangle Mystery: Solved“'' ([[Lietuvių kalba|liet.]] „Bermudų trikampio paslaptis: išspręsta“) autorius, teigė, kad daugelis Gaddis ir vėlesnių autorių teiginių buvo perdėti, abejotini arba nepatikrinami. Kusche tyrimas atskleidė daugybę netikslumų ir neatitikimų tarp Berlitz pasakojimų ir liudininkų, dalyvių bei kitų pirmųjų incidentų dalyvių pareiškimų. Kusche atkreipė dėmesį į atvejus, kai svarbi informacija nebuvo pateikta, pavyzdžiui, apie aplink pasaulį plaukusio buriuotojo Donald Crowhurst dingimą, kurį Berlitz pristatė kaip paslaptį, nors buvo aiškių priešingų įrodymų. Kitas pavyzdys – rūdų plukdytojas, apie kurį Berlitz pasakojo, kad jis dingo be pėdsakų po trijų dienų iš Atlanto uosto, nors jis buvo dingęs po trijų dienų iš to paties pavadinimo uosto [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Kusche taip pat teigė, kad didelė dalis incidentų, dėl kurių kilo įtarimų dėl paslaptingos trikampio įtakos, iš tikrųjų įvyko gerokai už jo ribų. Dažnai jo tyrimai būdavo paprasti: jis peržiūrėjo periodinius laikraščius, kuriuose buvo rašoma apie įvykių datas, ir rasdavo pranešimų apie galimai susijusius įvykius, pavyzdžiui, neįprastus orus, kurie niekada nebuvo minimi dingimo istorijose. Larry Kusche išvados:<ref name="kusche">{{Cite book|title=The Bermuda Triangle Mystery: Solved|url=https://archive.org/details/bermudatrianglem0000kusc|last=Kusche|first=Lawrence David|publisher=Prometheus Books|isbn=0879759712|date=1975}}</ref> * Laivų ir orlaivių, apie kurių dingimą pranešta šiame rajone, skaičius proporcingai nebuvo žymiai didesnis nei bet kurioje kitoje vandenyno dalyje. * Vietovėje, kurioje atogrąžų [[Ciklonas|ciklonai]] yra dažnas reiškinys, įvykusių dingimų skaičius dažniausiai nebuvo nei neįtikėtinas, nei paslaptingas. * Berlitz ir kiti autoriai dažnai neužsimindavo apie vykusias audras arba net pateikdavo dingimą kaip įvykusį ramiomis sąlygomis, nors meteorologiniai įrašai tai aiškiai paneigia. * Patys skaičiai buvo perdėti dėl aplaidaus tyrimo. Pavyzdžiui, buvo pranešama apie laivo dingimą, tačiau apie jo galutinį (nors ir pavėluotą) sugrįžimą į uostą galėjo būti nepranešama. * Kai kurie dingimai iš tiesų niekada nebuvo įvykę. Buvo teigiama, kad vienas lėktuvas sudužo 1937 m. netoli Deitonos paplūdimio Floridoje, stebint šimtams liudininkų. * Legenda apie Bermudų trikampį – išgalvota paslaptis, kurią įamžino rašytojai, tyčia ar nesąmoningai pasinaudoję klaidingais įsitikinimais, klaidingais samprotavimais ir sensacijomis. === Tyrimai === 2013 m. atliktame tyrime [[Pasaulio gamtos fondas]] nustatė 10 pavojingiausių pasaulio vandenų laivybai, tačiau Bermudų trikampio tarp jų nebuvo.<ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.co.uk/news/science-environment-22806362|title=Study finds shipwrecks threaten precious seas|last=McGrath|first=Matt|date=2013|publisher=BBC News/science|access-date=2023-04-10|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://skepdic.com/bermuda.html Skeptic’s dictionary: Bermuda triangle (ang.)] * [http://www.history.navy.mil/faqs/faq8-1.htm Naval Historical Centre: The Bermuda Triangle (ang.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20020802035846/http://www.history.navy.mil/faqs/faq8-1.htm |date=2002-08-02 }} [[Kategorija:Karibų jūros regionas]] [[Kategorija:Šiuolaikinės legendos]] ca0e1yfe4m741knl9n2d2xl7kaithi4 0 42019 7855704 7850699 2026-06-13T15:24:06Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855704 wikitext text/x-wiki {{Krikščionybė}} [[1517]] m. [[spalio 31]] d. [[Martynas Liuteris]], pasipiktinęs tuo metu paplitusiu Romos katalikų bažnyčios [[Indulgencija|indulgencijų]] pardavinėjimu, ant katalikų [[Bažnyčia|bažnyčios]] durų iškabino savo garsiąsias [[95 tezės|95 tezes]], nukreiptas ne tik prieš indulgencijas, bet kartu ir prieš katalikų tikėjimo dogmatiką ir bažnyčios organizacinės struktūros pagrindus. [[Vaizdas:95Thesen.jpg|thumb|left|95 tezės]] == Nuorodos == {{wikisource|95 tezės}} * [http://www.liuteronai.lt/Istorija-ir-teologija/Martyno-Liuterio-rastai/95-tezes 95 tezės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111026201642/http://www.liuteronai.lt/Istorija-ir-teologija/Martyno-Liuterio-rastai/95-tezes |date=2011-10-26 }} [[Kategorija:Reformacija]] 1n324r6n442slkijyi9ea303dwi2w57 0 42449 7855714 7850693 2026-06-13T15:26:54Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855714 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Francois_Dubois_001.jpg|thumb|260px|[[François Dubois]] paveikslas, [[XIX amžius|XIX]] amžius]] '''Šventojo Baltramiejaus naktis''' ({{fr|Massacre de la Saint-Barthélemy}}) – [[hugenotai|hugenotų]] skerdynės, kurias [[1572]] m., naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną, Paryžiuje surengė Prancūzijos karaliaus [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] (1560–1574) motina [[Kotryna Mediči]]. Tikslūs Baltramiejaus nakties įvykiai nėra žinomi. Tradiciškai manoma, kad skerdynes pradėti [[regentas|regentė]] Kotryna Mediči nurodė po to, kai 1572 m. [[rugpjūčio 21]] d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį [[Kalvinizmas|kalvinistą]] ''Gaspard de Coligny''. ''Coligny'' turėjo įtakos Karoliui IX ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių [[Pilypas II Habsburgas|Pilypą II]], sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos pasipriešinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą. Kotryna Mediči bijojo, kad per daug įsigalėjus hugenotams, ji gali netekti valdžios. Prieš Baltramiejaus nakties žudynes, rugpjūčio 18 d., įvyko protestanto [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] ir [[Margarita de Valua|Margaritos de Valua]] (Karolio IX sesers) vedybos, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/364625/Margaret-Of-Valois</ref> Skerdynės prasidėjo [[rugpjūčio 24]]-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą ''Gaspard de Coligny'' ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje, žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., [[Tulūza|Tulūzoje]], [[Bordo]], [[Lionas|Lione]], [[Orleanas|Orleane]].<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, bet suskaičiuojama, kad galėjo žūti nuo 10 000 iki 70 000 hugenotų.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/516821/Massacre-of-Saint-Bartholomews-Day</ref> Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis. Siekdamas nuslėpti tikruosius skerdynių tikslus, popiežiui ir užsienio valstybėms Karolis IX pranešė, kad hugenotai buvo surengę [[sąmokslas|sąmokslą]] prieš karalių ir katalikų tikėjimą ir buvo dėl to nubausti.<ref>http://www.massviolence.org/Massacres-during-the-Wars-of-Religion?cs=print</ref> Šios, nuo Baltramiejaus nakties prasidėjusios, žudynės naujai pakreipė [[Prancūzijos religiniai karai|Prancūzijos religinių karų]] eigą. Hugenotų politinis judėjimas, praradus gausybę aristokratų lyderių, buvo paralyžuotas, likusieji hugenotai tapo žymiai radikalesni. {{Commons|St. Bartholomew's Day massacre|no=T}} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Prancūzijos istorija]] [[Kategorija:Reformacija]] 5gdvf37lui3vnshdgnut7n8tycxc8vc 4 46573 7855781 7851243 2026-06-13T18:23:13Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855781 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie pasaulio ir Lietuvos muzikos/meno kolektyvus bei atlikėjus: == Lietuvos kolektyvai == *[[Kauno valstybinis choras]]; *[[Lietuvos kamerinis orkestras]]; == Lietuvos atlikėjai == <!--*[[Vytautas Juozapaitis]]; --> *[[Ieva Prudnikovaitė]]; *[[Laima Jonutytė]]; == Pasaulio kolektyvai == == Pasaulio atlikėjai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P106 ?occupation; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 80 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } MINUS { ?item wdt:P106/wdt:P279* wd:Q33999 } # Ignore actors ?occupation (wdt:P31/(wdt:P279*)) wd:Q66715801. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Atlikėjas,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Atlikėjas ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q140412|Q140412]] | [[Vaizdas:John Donne by Isaac Oliver.jpg|center|128px]] | [[Džonas Donas]] | | data-sort-value="1572" | 1572 | data-sort-value="1631" | 1631-03-31 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Anglican priest]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[cleric]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Anglijos karalystė]] | 100 |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Vaizdas:Joan Baez at The Egg (Albany, NY), March 2016 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joan Baez]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 101 |- | [[:d:Q222944|Q222944]] | [[Vaizdas:Patrick Modiano 6 dec 2014 - 23.jpg|center|128px]] | [[Patrick Modiano]] | scenaristas iš Prancūzija | data-sort-value="1945" | 1945-07-30 | | [[scenaristas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[eseistas]] | [[Prancūzija]] | 101 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Vaizdas:Abelard.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Abelaras]] | | data-sort-value="1079" | 1079 | data-sort-value="1142" | 1142-04-21 | [[teologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[logikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[vienuolis]] | [[Prancūzijos karalystė]] | 102 |- | [[:d:Q272855|Q272855]] | [[Vaizdas:MKr377543 Kazuo Ishiguro (A Pale View of Hills, Cannes 2025).jpg|center|128px]] | [[Kazuo Ishiguro]] | romanistas iš Jungtinė Karalystė | data-sort-value="1954" | 1954-11-08 | | [[romanistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Japonija]] | 117 |- | [[:d:Q939|Q939]] | [[Vaizdas:DpedroI-brasil-full.jpg|center|128px]] | [[Pedro I of Brazil]] | | data-sort-value="1798" | 1798-10-12 | data-sort-value="1834" | 1834-09-24 | [[politikas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]]<br/>[[Brazilijos imperija]] | 82 |- | [[:d:Q170726|Q170726]] | [[Vaizdas:Enrico Caruso tenor.jpg|center|128px]] | [[Enrico Caruso]] | | data-sort-value="1873" | 1873-02-24<br/>1873-02-25 | data-sort-value="1921" | 1921-08-02 | [[operos dainininkas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 82 |- | [[:d:Q180374|Q180374]] | [[Vaizdas:Frank Gehry, Viljo Revell Centenary reception, 2010 (S2311 fl2969 it0089) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Frank Gehry]] | | data-sort-value="1929" | 1929-02-28 | data-sort-value="2025" | 2025-12-05 | [[architektas]]<br/>[[baldų dizaineris]]<br/>[[dizaineris]]<br/>[[juvelyrinių dirbinių dizaineris]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[piešėjas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kanada]] | 83 |- | [[:d:Q51492|Q51492]] | [[Vaizdas:Frank Capra.jpg|center|128px]] | [[Frank Capra]] | | data-sort-value="1897" | 1897-05-18 | data-sort-value="1991" | 1991-09-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q166876|Q166876]] | [[Vaizdas:Isidore de Séville.jpg|center|128px]] | [[Isidore of Seville]] | | data-sort-value="560" | 560 | data-sort-value="636" | 636-04-04 | [[rašytojas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[mokslininkas universalas]]<br/>[[Catholic bishop]]<br/>[[eruditas]]<br/>[[arkivyskupas]] | [[Kingdom of Toledo]] | 84 |- | [[:d:Q28034971|Q28034971]] | [[Vaizdas:Zohran Mamdani 05.25.25 (b).jpg|center|128px]] | [[Zohran Mamdani]] | amerikiečių politikas | data-sort-value="1991" | 1991-10-18 | | [[politikas]]<br/>[[housing counselor]]<br/>[[reperis]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]] | [[Uganda]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 85 |- | [[:d:Q193608|Q193608]] | [[Vaizdas:Carl Sandburg NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Karlas Sandburgas]] | | data-sort-value="1878" | 1878-01-06 | data-sort-value="1967" | 1967-07-22 | [[poetas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[profsąjungos aktyvistas]]<br/>[[vaikų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q193982|Q193982]] | [[Vaizdas:Sinead O'Connor (14828633401) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sinéad O'Connor]] | airijos dainininkė, dainų autorė ir aktyvistė (1966–2023) | data-sort-value="1966" | 1966-12-08 | data-sort-value="2023" | 2023-07-26 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]] | [[Airija]] | 86 |- | [[:d:Q244441|Q244441]] | [[Vaizdas:Pete Seeger NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Pete Seeger]] | | data-sort-value="1919" | 1919-05-03 | data-sort-value="2014" | 2014-01-27 | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[folk musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q27655344|Q27655344]] | [[Vaizdas:Blackpink Rosé Rimowa 1.jpg|center|128px]] | [[Rosé]] | | data-sort-value="1997" | 1997-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Naujoji Zelandija]]<br/>[[Pietų Korėja]] | 86 |- | [[:d:Q134085|Q134085]] | [[Vaizdas:Jean Perrin 1926.jpg|center|128px]] | [[Jean-Baptiste Perrin]] | fizikas iš Prancūzija | data-sort-value="1870" | 1870-09-30 | data-sort-value="1942" | 1942-04-17 | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[fizikas teoretikas]] | [[Prancūzija]] | 87 |- | [[:d:Q70326|Q70326]] | [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] | | data-sort-value="1732" | 1732-01-24 | data-sort-value="1799" | 1799-05-18 | [[muzikantas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[finansininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[arms trader]]<br/>[[žvalgybininkas]]<br/>[[laikrodininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[politikas]] | [[Prancūzija]] | 95 |- | [[:d:Q213355|Q213355]] | [[Vaizdas:John Dryden (Richardson, c. 1730s).jpg|center|128px]] | [[John Dryden]] | | data-sort-value="1631" | 1631-08-09 | data-sort-value="1700" | 1700-05-01 | [[dramaturgas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[hymnwriter]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Anglijos karalystė]] | 96 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[Vaizdas:AudenVanVechten1939.jpg|center|128px]] | [[W. H. Auden]] | | data-sort-value="1907" | 1907-02-21 | data-sort-value="1973" | 1973-09-29 | [[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 97 |- | [[:d:Q114834007|Q114834007]] | [[Vaizdas:IShowSpeed at Chinatown (Portrait) 04.jpg|center|128px]] | [[IShowSpeed]] | | data-sort-value="2005" | 2005-01-21 | | [[YouTuber]]<br/>[[Twitch streamer]]<br/>[[online streamer]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 97 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 4x42wzye2473gna294nbex238kqqjph 0 46943 7856182 7798166 2026-06-14T09:20:01Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856182 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Vokietijos vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|200px]]| asociacija=[[Vokietijos futbolo federacija|''Deutscher Fußball-Bund'']]| reitingas= '''10''' (2026 m.)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Germany}} [[Julian Nagelsmann]]| rezultatyviausias=[[Miroslav Klose]] (71)| ilgiausiai=[[Lothar Matthäus]] (150)| 1rungtynės={{flagicon|Switzerland}} [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] 5:3 Vokietija [[Vaizdas:Flag of the German Empire.svg|20px]]| 1rungtyniųvieta=[[Bazelis]]| 1rungtyniųdata=[[1908]] m. [[balandžio 5]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of the German Empire.svg|20px]] Vokietija 16:0 [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusija]] {{flagicon|Russia}} | grungtyniųvieta=[[Stokholmas]]| grungtyniųdata=[[1912]] m. [[birželio 1]] d.| brungtynės={{flagicon|England}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 9:0 Vokietija [[Vaizdas:Flag of the German Empire.svg|20px]]| brungtyniųvieta=[[Oksfordas]]| brungtyniųdata=[[1909]] m. [[kovo 16]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=20| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]], [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]], [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]], [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=15| žčmetai=[[IV Europos futbolo čempionatas|1972]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[IV Europos futbolo čempionatas|1972]], [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]], [[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| pattern_la1 = _ger26h | pattern_b1 = _ger26h | pattern_ra1 = _ger26h | pattern_sh1 = _ger26h | pattern_so1 = _ger26hl | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 000000 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _ger26a | pattern_b2 = _ger26a | pattern_ra2 = _ger26a | pattern_sh2 = _ger26a | pattern_so2 = _ger26al | leftarm2 = DD42AA | body2 = DD42AA | rightarm2 = DD42AA | shorts2 = 241E76 | socks2 = 241E76 }} '''Vokietijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{de|Deutsche Fußballnationalmannschaft}} arba '''''Die Mannschaft''''') – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Vokietija]]i. Komandą kontroliuoja [[Vokietijos futbolo federacija]]. Komanda dalyvavo visuose pasaulio čempionatuose nuo 1934 metų (išskyrus 1950, kai komandai neleista dalyvauti atrankoje), 4 kartus iškovojusi pirmą vietą, keturis kartus – antrą. Taip pat komanda yra daugiausiai kartų laimėjusi Europos čempionatą – tris kartus. == Istorija == Pirmoji Vokietijos komanda suburta 1899 m., 1900 metais įkurta [[Vokietijos futbolo federacija]]. Pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės sužaistos 1908 metais [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. 1923 metais paskirtas pirmasis treneris – Otas Nercas, vadovavęs komandai iki 1936 metų, o 1934 metų pasaulio čempionate su komanda iškovojęs trečiąją vietą. 1938 metų pasaulio čempionate komanda vienintelį kartą nepateko į antrą varžybų etapą. Po Antrojo pasaulinio karo padalinus Vokietiją, iki 1990 metų Rytų Vokietijai ir Vakarų Vokietijai atstovavo skirtingos komandos. 1971 metais komandos kapitonu tapus Francui Bekenbaueriui komanda laimėjo 1972 metų Europos ir 1974 metų pasaulio čempionatus, o 1976 metų Europos čempionate užėmė antrąją vietą. Po nesėkmės 1984 metų Europos čempionate, kai Vakarų Vokietija nepateko į antrąjį etapą, [[Franz Beckenbauer|F. Bekenbaueris]] paskirtas komandos treneriu, su juo Vakarų Vokietija iškovojo antrąją vietą 1986 metų bei pirmąją vietą 1990 metų pasaulio čempionate. Po Vokietijos suvienijimo {{WorldCup|1994|1994 m.}} ir {{WorldCup|1998|1998 m.}} pasaulio čempionatuose rinktinė pralaimėjo ketvirtfinalyje, o {{WorldCup|2002|2002 m. pasaulio čempionate}} pateko į finalą, kur pralaimėjo {{Futb|Brazilijos}} komandai. {{WorldCup|2006|2006 m. čempionatas}} surengtas Vokietijoje, šiame čempionate [[Jürgen Klinsmann|Jurgeno Klinsmano]] vadovaujama vokiečių komanda įveikė visus varžovus grupėje, aštuntfinalyje 2:0 laimėjo prieš {{Futb|Švedijos}} komandą, ketvirtfinalyje 11 m. baudinių serijoje nugalėjo {{Futb|Argentinos}} rinktinę ir tapo pirmąja komanda, patekusia į 11 pasaulio čempionatų pusfinalius. Pusfinalyje žaidė su {{Futb|Italijos}} rinktine, šiose rungtynėse po [[Fabio Grosso|Fabijo Groso]] bei [[Alessandro Del Piero|Alesandro del Pjero]] įvarčių paskutinėmis antrojo pratęsimo minutėmis vokiečiai pralaimėjo 2:0. Rungtynėse dėl trečiosios vietos vokiečiai 3:1 nugalėjo {{Futb|Portugalijos}} rinktinę. 2010 m. pasaulio čempionate vokiečiai grupėje laimėjo prieš Australiją (4-0), Ganą (1-0) bei pralaimėjo Serbijai (0-1). Tačiau vokiečiai grupėje užėmė pirmąją vietą ir pateko į aštuntfinalį. Ten laukė daug metų jokio trofėjaus rankose neturėjusi Anglijos rinktinė, tačiau vokiečiai po Tomas Miuleris, Miroslavas Klozė (2) ir Lukas Podolskis įvarčių nugalėjo Anglijos rinktinę 4-1. Ketvirtfinalyje vokiečiai susitiko su Argentina, kuri norėjo revanšo po 2006 m. čempionato. Laimėta rezultatu 4:0. Pusfinalyje laukė pajėgi Ispanijos komanda, kuriai ir pralaimėjo vokiečiai 0:1. Rungtynėse dėl trečios vietos buvo kovojama prieš Urugvajaus futbolininkus. Tas varžybas laimėjo Vokietijos rinktinė ir iškovojo 3 vietą (3-2). 2014 m. vokiečiai grupėje nugalėjo portugalus (4-0), amerikiečius (1-0), ir sužaidė lygiomis su Ganos rinktine (2-2). Rungtynėse prieš Ganą pasižymėjo legenda Miroslavas Klozė, kuris įmušė 15 įvartį pasaulio čempionatuose (nuo 2002 m.) ir pasivijo Brazilijos legendą Ronaldo. Vokietija grupėje užėmė 1 vietą ir pateko į aštunfinalį, kuriame laukė kitas Afrikos atstovas Alžyras. Vokiečiai tik po pratęsimo nugalėjo afrikiečius ir pateko į ketvirfinalį. Jame susitiko su prancūzais, kuriuos nugalėjo rezultatu 1-0. Pusfinalyje laukė šeimininkė Brazilija, kurią vokiečiai įveikė net 7-1. Tose varžybose Miroslavas Klozė įmušė įvartį ir tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionato žaidėju. Finale laukė ta pati Argentina, kuri buvo įveikta per pratęsimą (1:0). [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionate]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] komanda sėkmingai nuėjo iki pusfinalio, kuriame 0-2 pralaimėjo šeimininkams. Ypač nesėkmingai susiklostė vokiečiams 2018 m. pasaulio čempionatas Rusijoje, kur buvo pralaimėta Meksikai, tik paskutinėmis sekundėmis nugalėta Švedija, o lemiamose varžybose su Pietų Korėja patirtas pralaimėjimas 0:2. Vokietija užėmė paskutinę vietą grupėje ir pirmą kartą po 1938 m. neįveikė pirmojo čempionato etapo. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio futbolo čempionatas === {{div col|2}} * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – {{gray i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – I etapas '''Vakarų Vokietija''': * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]] – {{gray i|nedalyvavo, nes asociacija nepriklausė FIFA}} * [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} * [[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]] – 4 vieta * [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]] – ketvirtfinalis * [[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} * [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]] – II etapas * [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} '''Vokietija''': * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – ketvirtfinalis * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] – ketvirtfinalis * [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} * [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]] – I etapas * [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – I etapas {{div col end}} === Europos čempionatas === '''Vakarų Vokietija''': * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – {{gray i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – {{gray i|nedalyvavo atrankoje}} * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – I etapas * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – pusfinalis '''Vokietija''': * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – I etapas * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – I etapas * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – pusfinalis * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – pusfinalis * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] – aštuntfinalis * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – ketvirtfinalis === [[FIFA konfederacijų taurė]] === * 1992–1997 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[1999 m. FIFA konfederacijų taurė|1999]] – I etapas * 2001–2003 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[2005 m. FIFA konfederacijų taurė|2005]] – 3 vieta * 2009–2013 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[2017 m. FIFA konfederacijų taurė|2017]] – '''1 vieta''' === [[UEFA Tautų lyga]] === * 2025 m. – 4 vieta == Žaidėjai == Žymiausi žaidėjai atstovavę ar atstovaujantys Vokietijai: {{div col|3}} * [[Michael Ballack]] (1999–2010) * [[Franz Beckenbauer]] (1965–1977) * [[Oliver Bierhoff]] (1996–2002) * [[Mario Götze]] (2010–) * [[Thomas Häßler]] (1988–2000) * [[Oliver Kahn]] (1995–2006) * [[Jürgen Klinsmann]] (1987–1998) * [[Miroslav Klose]] (2001–2014) * [[Jürgen Kohler]] (1986–1998) * [[Philipp Lahm]] (2004–2014) * [[Lothar Matthäus]] (1980–2000) * [[Andreas Möller]] (1988–1999) * [[Gerd Müller]] (1966–1974) * [[Thomas Müller]] (2010–) * [[Manuel Neuer]] (2009–) * [[Oliver Neuville]] (1998–2008) * [[Mesut Özil]] (2009–) * [[Lukas Podolski]] (2004–2017) * [[Helmut Rahn]] (1951–1960) * [[Karl-Heinz Rummenigge]] (1976–1986) * [[Bastian Schweinsteiger]] (2004–2016) * [[Hans Schäfer]] (1952–1962) * [[Uwe Seeler]] (1954–1970) * [[Berti Vogts]] (1967–1978) * [[Rudi Völler]] (1982–1994) * [[Fritz Walter]] (1940–1958) {{div col end}} == Treneriai == <small> * {{flagicon|GER}} [[Otto Nerz]] (1926–1936 m.) * {{flagicon|GER}} [[Sepp Herberger]] (1936–1942 m.) * {{flagicon|GER}} [[Helmut Schön]] (1964–1978 m.) * {{flagicon|GER}} [[Jupp Derwall]] (1978–1984 m.) * {{flagicon|GER}} [[Franz Beckenbauer]] (1984–1990 m.) * {{flagicon|GER}} [[Berti Vogts]] (1990–1998 m.) * {{flagicon|GER}} [[Erich Ribbeck]] (1998–2000 m.) * {{flagicon|GER}} [[Rudi Völler]] (2000–2004 m.) * {{flagicon|GER}} [[Jürgen Klinsmann]] (2004–2006 m.) * {{flagicon|GER}} [[Joachim Löw]] (2006–2021 m.) * {{flagicon|GER}} [[Hansi Flick]] (2021–2023 m.) * {{flagicon|GER}} [[Julian Nagelsmann]] (2023–) </small> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Vokietijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.dfb.de/ Vokietijos futbolo federacija] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=86 Germany national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesd/duit-intres.html (West) Germany – International Results] (Rsssf.org) {{Vokietijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Vokietijos futbolas]] [[Kategorija:Vokietijos sporto rinktinės]] syx2olxd7o761ye9owxtfqo1sk04ri2 0 47206 7856189 7798187 2026-06-14T09:32:05Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856189 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Nyderlandų vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|170px]]| asociacija=[[Nyderlandų futbolo asociacija|''Koninklijke Nederlandse Voetbalbond'']]| reitingas= '''8''' (2026 m.)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Netherlands}} [[Ronald Koeman]]| rezultatyviausias=[[Robin van Persie]] (50)| ilgiausiai=[[Wesley Sneijder]] (134)| 1rungtynės={{flagicon|Belgium}} [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgija]] 1:4 Nyderlandai {{flagicon|Netherlands}} | 1rungtyniųvieta=[[Antverpenas]]| 1rungtyniųdata=[[1905]] m. [[balandžio 30]] d.| grungtynės={{flagicon|Netherlands}} Nyderlandai 11:0 [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinas]] {{flagicon|San Marino}} | grungtyniųvieta=[[Eindhovenas]]| grungtyniųdata=[[2011]] m. [[rugsėjo 2]] d.| brungtynės={{flagicon|Netherlands}} Nyderlandai 2:12 [[Anglų mėgėjų futbolo rinktinė|Anglų Mėgėjai]] {{flagicon|England}} | brungtyniųvieta=[[Haga]]| brungtyniųdata=[[1907]] m. [[balandžio 1]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=11| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg= [[File:Silver medal world centered-2.svg|18px]] 2 vieta| pčgmetai=[[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]], [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]], [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=10| žčmetai=[[V Europos futbolo čempionatas|1976]]| žčg= [[File:Gold medal europe.svg|18px]] Čempionai| žčgmetai=[[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]]| | pattern_la1 = _ned26h | pattern_b1 = _ned26h | pattern_ra1 = _ned26h | pattern_sh1 = _ned26h | pattern_so1 = | leftarm1 = FF6600 | body1 = FF6600 | rightarm1 = FF6600 | shorts1 = 000000 | socks1 = FF6600 | pattern_la2 = _ned26a | pattern_b2 = _ned26a | pattern_ra2 = _ned26a | pattern_sh2 = _ned26a | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FF6600 | socks2 = FFFFFF }} '''Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė''' (arba '''''Olandijos vyrų futbolo rinktinė''''', {{nl|Het Nederlands Elftal}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Nyderlandai|Nyderlandų Karalystei]] yra kontroliuojama [[Nyderlandų futbolo asociacija|Nyderlandų futbolo asociacijos]] ([[olandų kalba|ol.]] – ''Koninklijke Nederlandse Voetbalbond''), dažniausiai tiesiog trumpai vadinama Olandijos rinktine. Ši komanda laimėjo 1988 m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionatą]] ir tris kartus (1974, 1978 ir 2010 m.) žaidė [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio futbolo čempionato]] finale, kuriuose pralaimėjo atitinkamai [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vakarų Vokietijos]], [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos]] ir [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos]] rinktinėms. Komanda pasižymi savitu žaidimo stiliumi: geru kamuolio valdymu, tiksliais perdavimais, atakuojančiu žaidimu, kuris tęsia aštuntame dešimtmetyje sukurto [[Totalinis futbolas|totalinio futbolo]] tradicijas. Dėl oranžinės marškinėlių spalvos, Olandijos futbolininkai yra vadinami „Oranžiniais“ ([[olandų kalba|ol.]] – ''Oranje''), o dėl daugybės tikslių perdavimų ir nuolatinio varžovų spaudimo komanda dar yra vadinama „Prisukamu apelsinu“ (ši pravardė buvo labai populiari 8-ajame dešimtmetyje), „Skrajojančiais olandais" arba „Oranžine audra". == Istorija == [[Vaizdas:Nederlands elftal 1905.jpg|thumb|200px|left|Olandijos rinktinė prieš pirmąsias tarptautines rungtynes]] Iki XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Olandijos rinktinė futbolo pasaulyje niekuo nepasižymėjo. Pirmąsias oficialias rungtynes olandai sužaidė 1905 m. su kaimynine Belgija (laimėjo rezultatu 4:1). Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] olandai sudalyvavo [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934 m.]] ir [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m.]] pasaulio futbolo čempionatuose, tačiau abu sykius iškrito jau po pirmųjų varžybų (tuo metu pasaulio futbolo čempionatai vyko atkrintamųjų varžybų sistema). Po Antrojo pasaulinio karo olandai kurį laiką net nebandė dalyvauti aukščiausio lygio futbolo turnyruose. Teigiamą impulsą Nyderlandų futbolui suteikė [[Eredivisie|profesionalios futbolo lygos]] įkūrimas 1956 m. – olandų rezultatai pradėjo gerėti tiek rinktinių, tiek ir klubinėse varžybose. Nepaisant to, iki pat 1974 m. Olandijos rinktinė nesugebėjo įveikti atrankos varžybų į jokį prestižinį turnyrą. === Totalinis futbolas (1974–1980) === Olandijos futbolas pakilo į pasaulio elitą 8-ajame dešimtmetyje, kai „oranžiniai“ du kartus paeiliui pateko į Pasaulio futbolo čempionato finalus. Pakilimas yra sietinas su trenerio Rinuso Michelso ir žaidėjo Johano Cruijffo vardais. Jie pakeitė olandų žaidimą ir „oranžinių“ propaguotas [[totalinis futbolas]] užkariavo futbolo aikštes ir žiūrovų širdis. [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974 m.]] J. Cruijffo vedami olandai, laimėjo kovas savo grupėje, antrajame grupių etape nugalėjo [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] ir Argentinos rinktines ir finale susitiko su Vakarų Vokietijos rinktine. Finalo rungtynėse „oranžinių“ jėgą pademonstravo jau pirma ataka: pradėję žaidimą iš aikštės vidurio, olandai atliko keliasdešimt tikslių perdavimų vienas kitam ir į baudos aikštelę įsiveržęs J. Cruijffas buvo pargriautas vokiečių gynėjo, 11 metrų baudinį realizavo Johanas Neeskensas ir 2 minutę olandai jau pirmavo, o pirmasis vokietis palietęs kamuolį šiose rungtynėse buvo vartininkas Seppas Maieris, kuris išėmė jį iš savo vartų tinklo. Visgi vėliau vokiečiai įmušė du įvarčius ir olandai pralaimėjo rezultatu 1:2. Nepaisant to, tai buvo naujas puslapis Nyderlandų futbolo istorijoje. [[Vaizdas:Johan Cruijff.jpg|thumb|100px|left|J. Cruijffas]] Didelės viltys Olandijoje buvo siejamos su [[V Europos futbolo čempionatas|1976 m. Europos čempionatu]]. Olandai įveikė atranką ir pateko į finalinį etapą Jugoslavijoje (jame tuo metu žaidė tik 4 komandos), tačiau jau pusfinalyje vidinių nesutarimų draskoma komanda pralaimėjo būsimiems čempionams čekoslovakams. Olandai vėl pasiekė pasaulio čempionato finalą [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978 m.]] Šiame čempionate jie rungtyniavo be J. Cruijffo, tačiau komandoje buvo tokie žaidėjai kaip J. Neeskensas, Ruudas Krolas, Robas Rensenbrinkas, Johnny Repas, broliai René ir Willy van de Kerkhofai. Šįkart olandai nelabai sėkmingai sužaidė grupės rungtynėse, kur liko tik antri, tačiau antrame etape nugalėjo austrus ir italus, bei sužaidė lygiosiomis su vokiečiais ir pateko į finalą. Jame „oranžiniai“ po dviejų per pratęsimą praleistų įvarčių 1:3 pralaimėjo Argentinai. [[VI Europos futbolo čempionatas|1980 m. Europos čempionatas]] buvo paskutinis elitinis turnyras, į kurį pavyko prasimušti totalinio futbolo kartai. Tais metais turnyre dalyvavo aštuonios komandos (2 grupės po 4 komandas, vėliau žaidžiami pusfinaliai ir finalai). Olandai savo grupėje nugalėjo graikus, sužaidė lygiosiomis su čekoslovakais ir pralaimėjo vokiečiams bei pasitraukė jau po grupės turnyro. Po šio turnyro iš rinktinės pasitraukė svarbiausi totalinio futbolo kartos žaidėjai, o deramos pamainos jiems neatsirado – Olandijos rinktinė nesugebėjo prasimušti į [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982 m.]] ir [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986 m.]] pasaulio čempionatus bei į [[VII Europos futbolo čempionatas|1984 m. Europos čempionatą]]. === „Skrajojančių olandų trio“ ir Europos čempionų titulas (1988–1992) === Prieš [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m. Europos čempionatą]] komandai vadovauti grįžo R. Michelsas, o „oranžinių“ pagrindą sudarė „skrajojančių olandų trio“ – [[Marco van Basten]]as, [[Ruudas Gullitas]] ir [[Frankas Rijkaardas]]. Po pralaimėjimo pirmajame mače prieš [[Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė|Sovietų Sąjungos]] komandą, olandai nugalėjo anglus bei airius ir pateko į pusfinalį. Jame „oranžiniai“ įveikė vokiečius ir atkeršijo jiems už 1974 m. pralaimėjimą. Šios rungtynės išsiskyrė emocijų gausa ir incidentu po rungtynių, kai [[Ronaldas Koemanas]] norėdamas paerzinti vokiečių sirgalius imitavo, jog šluostosi užpakalį su vokiečių rinktinės marškinėliais. Vėliau R. Koemanas atsiprašinėjo ir gailėjosi dėl šio savo poelgio. Finale „oranžiniai“ po R. Gullito ir M. van Basteno įvarčių 2:0 nugalėjo Sovietų Sąjungą ir pirmą kartą tapo Europos čempionais. Beje, M. van Basteno įvartis į Sovietų Sąjungos vartus daugelio futbolo ekspertų ir mėgėjų iki dabar vadinamas vienu gražiausiu iš visų Europos čempionatuose įmuštų įvarčių. Nors olandai tikėjosi, jog „skrajojančių olandų trio“ pradės pergalingą dinastiją, tačiau taip neatsitiko. [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990 m. pasaulio čempionate]] M. van Bastenas buvo prastos sportinės formos, o R. Gullitas neatsigavęs po traumos, komandą draskė vidiniai nesutarimai ir „oranžiniai“ jau aštuntfinalyje pralaimėjo savo amžiniems priešininkams vokiečiams ir pasitraukė iš turnyro. Mačas su vokiečiais vėlgi išsiskyrė nemaloniu incidentu, kuomet F. Rijkaardas apsispjaudė su vokiečių puolėju Rudi Voelleriu ir abu žaidėjai buvo pašalinti iš aikštės. [[IX Europos futbolo čempionatas|1992 m.]] olandai pasiekė Europos čempionato pusfinalį, tačiau jame po baudinių serijos nusileido čempionato atradimui – vėliau čempionais tapusiems [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danijos futbolininkams]]. Šis turnyras žymėjo kartų kaitą „oranžinių“ gretose: tai buvo paskutinis elitinis turnyras M. van Bastenui, R. Gullitui bei treneriui R. Michelsui ir pirmasis, kuriame rungtyniavo 10-ojo dešimtmečio „oranžinių“ žvaigždė – [[Dennis Bergkamp|Dennisas Bergkampas]]. === ''Ajax`95'' karta ir 10-ojo dešimtmečio Olandijos rinktinė (1994–2004) === [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio čempionate]] Olandijos rinktinė buvo gerokai pasikeitusi ir treniruojama [[Dick Advokaat|Dicko Advokaato]] bei vedama pirmyn D. Bergkampo, kuris šiame čempionate tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju (3 įvarčiai), pasiekė ketvirtfinalį. Šiame etape, įtemptame ir gražiame mače, kuris tapo pasaulio čempionatų klasika, olandai susikovė su brazilais: pastarieji pirmavo 2:0, bet olandai sugebėjo atsitiesti ir išlyginti rezultatą, visgi paskutinį žodį tarė brazilų veteranas Branco, kuris įmušė lemiamą baudos smūgį ir padovanojo Brazilijai pergalę 3:2. [[X Europos futbolo čempionatas|1996 m. Europos čempionatas]] galutinai užbaigė „skrajojančių olandų trio“ epochą, nes rinktinėje jau nebežaidė ir F. Rijkaardas. Atjaunėjusios „oranžinių“ komandos pagrindą sudarė žaidėjai, kurie [[1995]] m. su [[AFC Ajax|Amsterdamo ''Ajax'']] kiek netikėtai laimėjo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] turnyrą ([[Edwin van der Sar|Edwinas van der Saras]], broliai [[Frank de Boer|Frankas]] ir [[Ronald de Boer|Ronaldas de Boerai]], [[Edgar Davids|Edgaras Davidsas]], [[Patrick Kluivert|Patrickas Kluivertas]], [[Clarence Seedorf|Clarence’as Seedorfas]]) bei buvę šio klubo auklėtiniai D. Bergkampas, [[Aron Winter|Aronas Winteris]]. Dėl šios priežasties visa ši Olandijos rinktinės karta kartais yra vadinama ''Ajax`95'', nors, be abejonės, rinktinėje žaidė ir kitų klubų atstovai. Čempionate olandai pasirodė neįspūdingai ir ketvirtfinalyje po baudinių serijos buvo eliminuoti [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinės]]. [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998 m. pasaulio čempionate]] olandai turėjo nemažai žvaigždžių – „oranžinių“ gretose žibėjo tokie žaidėjai kaip broliai de Boerai, D. Bergkampas, P. Kluivertas, [[Phillip Cocu|Phillipas Cocu]], E. Davidsas, [[Marc Overmars|Marcas Overmarsas]], [[Jaap Stam|Jaapas Stamas]]. Olandai gana sunkiai įveikė grupės etapą, aštuntfinalyje tik po paskutinėmis minutėmis E. Davidso pelnyto įvarčio palaužė [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslaviją]] ir ketvirtfinalyje susigrūmė su Argentina. Šiame mače, esant lygiam rezultatui, 89 minutę D. Bergkampas įmušė vieną iš gražiausių ir reikšmingiausių olandų įvarčių pasaulio futbolo čempionatų istorijoje: jis vienu lietimu susistabdė ilgą (beveik 60 m.) F. de Boero perdavimą, antru lietimu suklaidino argentiniečių gynėją Roberto Ayalą ir trečiu lietimu pasiuntė neatremiamą smūgį į tolimąjį vartų kampą, taip atkeršydamas Argentinai už 1978 m. finalą ir pasiųsdamas visą Olandiją į ekstazę. Tačiau pusfinalyje vienas svarbiausių olandų žaidėjų M. Overmarsas negalėjo žaisti dėl traumos ir „oranžiniams“ kelia link pasaulio čempionų vardų kaip ir prieš ketverius metus užkirto Brazilija, šįkart įveikdama juos po baudinių serijos. Po šio pralaimėjimo neatsigavę olandai pralaimėjo [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatijai]] ir mačą dėl trečiosios vietos. Po šio turnyro atsistatydino rinktinės treneris [[Guus Hiddink|Guusas Hiddinkas]], kuris buvo pakeistas buvusiu ilgamečiu rinktinės žaidėju F. Rijkaardu. Šios olandų žaidėjų kartos „gulbės giesme“ turėjo tapti [[XI Europos futbolo čempionatas|2000 m. Europos čempionatas]], kuris vyko Olandijoje ir Belgijoje, taigi „oranžiniai“ žaidė namuose ir buvo laikomi vienais iš turnyro favoritų. Olandijos rinktinė galingai pradėjo čempionatą ir grupėje pasiekė visas tris pergales, tarp jų ir prieš tuometinius pasaulio čempionus prancūzus. Ketvirtfinalyje olandai tiesiog nepadoriai 6:1 sutriuškino Jugoslaviją, o P. Kluivertas pelnė hat-trick‘ą. Pusfinalyje „oranžiniai“ susikovė su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] ir neįveikė jos, nors jau pirmame kėlinyje vienas italas buvo pašalintas iš aikštės, o per rungtynes į italų vartus buvo skirti net du 11 m. baudiniai (nei F. de Boeras, nei P. Kluivertas pasižymėti nesugebėjo); per baudinių seriją ir toliau užtikrintai žaidė italų vartininkas Francesco Toldo ir „oranžiniai“ buvo priversti pripažinti varžovų pranašumą. Po šio turnyro iš komandos pasitraukė jos simbolis D. Bergkampas ir po skaudžios nesėkmės daug kritikos sulaukęs treneris F. Rijkaardas. Rinktinės treneriu tapo [[Louis van Gaal|Louisas van Gaalas]], kuris buvo čempioniškojo 1995 m. ''Ajax'' treneris ir puikiai pažinojo pagrindinius rinktinės žaidėjus, tačiau netikėtai olandai nesugebėjo prasimušti į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionatą]]. Komandos gelbėti grįžo D. Advokaatas ir jo vadovaujama rinktinė pateko į [[XII Europos futbolo čempionatas|2004 m. Europos čempionatą]], kuris daugeliui rinktinės veteranų tapo paskutiniu aukšto lygio turnyru. Jame „oranžiniai“ sužaidė neįspūdingai: pergalė prieš [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|latvius]], lygiosios su vokiečiais bei pralaimėjimas [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|Čekijai]] leido olandams išsikapstyti iš grupės. Ketvirtfinalyje po baudinių įveikę [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|švedus]], olandai pasiekė pusfinalį ir jame pralaimėjo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijai]]. === „Oranžinė revoliucija“ bei dabartinė Olandijos rinktinė (2006 m. –) === Po ''Euro 2004'' turnyro Olandijos rinktinėje įvyko dideli pokyčiai, kurie buvo pavadinti „Oranžine revoliucija“. Iš rinktinės pasitraukė arba į ją daugiau nebebuvo kviečiami beveik visi pagrindiniai ''Ajax`95'' kartos atstovai (broliai de Boerai, E. Davidsas, P. Kluivertas, M. Overmarsas, [[Michael Reiziger|Michaelis Reizigeris]], C. Seedorfas, J. Stamas). ''Oranje'' treneriu tapęs buvęs legendinis futbolininkas M. van Bastenas subūrė beveik visiškai naują ir jauną komandą, kurios pagrindą sudarė 1983–1984 m. gimę futbolininkai: prie kelių likusių veteranų ([[Giovanni van Bronckhorst]]o, P. Cocu, [[Ruud van Nistelrooy|Ruudo van Nistelrooyaus]], E. van der Saro) prisijungė [[John Heitinga|Johnas Heitinga]], [[Klaas-Jan Huntelaar|Klaas–Janas Huntelaaras]], [[Nigel de Jong|Nigelas de Jongas]], [[Dirk Kuyt|Dirkas Kuytas]], [[Robin van Persie|Robinas van Persie]], [[Arjen Robben|Arjenas Robbenas]], [[Wesley Sneijder]]is, [[Rafael van der Vaart|Rafaelis van der Vaartas]]. Taip pat M. van Bastenas ėmė keisti ir komandos žaidimą: jis pasirinko atsargesnę taktinę schemą 4-2-3-1 su vienu puolėju atakos smaigalyje ir trimis jam padedančiais atakuojančiais saugais bei ėmė diegti drausmingesnį ir labiau gynybą akcentuojantį futbolo stilių. Olandijos rinktinės žaidimas tapo ne toks gražus, kas nuvylė nemažai „totalinio futbolo“ gerbėjų, tačiau efektyvesnis – „oranžiniai“ užtikrintai įveikė atranką į [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio futbolo čempionatą]] per 12 rungtynių iškovodami 10 pergalių ir praleisdami tik 3 įvarčius į savo vartus. Pačiame turnyre jauna olandų komanda nugalėjo [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantą]] bei [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Serbiją ir Juodkalniją]], sužaidė lygiosiomis su Argentina ir pateko į aštuntfinalį. Jame po skandalingo mačo, kuriame teisėjas parodė net 16 geltonų kortelių ir pašalino iš aikštės po du abiejų komandų futbolininkus, olandai pralaimėjo portugalams. Nepaisant kritikos dėl žaidėjų pasirinkimo ir taktikos, M. van Bastenas liko treniruoti komandos iki [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos čempionato]]. Šįkart olandai nelabai įtikinamai, bet visgi įveikė atrankos varžybas (liko grupėje antri po [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos]] ir tik tašku aplenkė trečioje vietoje likusius [[Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė|bulgarus]]), o ištraukus čempionato burtus, papuolė į „mirtininkų grupę“ su tais pačiais rumunais bei 2006 m. pasaulio čempionato finalininkais italais ir prancūzais. Būtent grupės etape „oranžiniai“ pademonstravo savo jėgą ir iškovojo tris užtikrintas pergales: 3:0 sutriuškino italus, 4:1 – prancūzus ir 2:0 nugalėjo rumunus. Po galingos pradžios olandai buvo imti vadinti turnyro favoritais, tačiau ketvirtfinalyje jie po pratęsimo pralaimėjo [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos rinktinei]]. Ironiška, tačiau prie tėvynainių nesėkmės labai prisidėjo olandas – Rusijos rinktinę treniravęs [[Guus Hidink|Guusas Hidinkas]]. Po šio čempionato oranžinius marškinėlius visam laikui nusivilko E. van der Saras ir R. van Nistelrooyus, o iš trenerio pareigų pasitraukė M. van Bastenas. [[Vaizdas:Oranje 2011.jpg|thumb|right|300px|Nyderlandų rinktinė 2011 m.]] Komandos vairą perėmė buvęs Roterdamo „Feyenoord“ treneris Bertas van Marwijkas, kuris pratęsė M. van Basteno pradėtą „revoliuciją“. Jis nekeitė žaidimo taktikos, rėmėsi tais pačiais, per ketverius M. van Basteno darbo metus patirties įgavusiais ir tarpusavyje susižaidusiais, žaidėjais (didesni pasikeitimai buvo tik vartuose E. van der Sarą pakeitęs [[Maarten Stekelenburg|Maartenas Stekelenburgas]] ir dešiniojo gynėjo pozicijoje įsitvirtinęs ''Ajax'' auklėtinis [[Gregory van der Wiel]]as) ir tai atnešė sėkmę. Nyderlandai nepriekaištingai sužaidė atrankos į [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionatą]] ciklą, o pačiame čempionate iškovojo šešias pergales iš eilės (grupės varžybose 2:0 įveikti danai, 1:0 – [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|japonai]] ir 2:1 – [[Kamerūno vyrų futbolo rinktinė|Kamerūnas]]; aštuntfinalyje 2:1 įveikta [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakija]]; ketvirtfinalyje tokiu pačiu rezultatu nugalėti favoritai brazilai; pusfinalyje 3:2 palaužtas [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajus]]) ir pateko į čempionato finalą, kuriame susigrūmė su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos rinktine]]. Pagrindinis finalo rungtynių laikas baigėsi rezultatu 0:0, nors pergalę išplėšti galėjo abi komandos, o A. Robbenas neišnaudojo puikaus šanso, kuomet buvo iššokęs vienas prieš ispanų vartininką [[Iker Casillas|Ikerą Casillasą]], pratęsimo metu olandai liko dešimtyje, nes už antrą geltoną kortelę iš aikštės buvo pašalintas J. Heitinga, o 116-ą minutę taiklus [[Andrés Iniesta|Andreso Iniestos]] smūgis lėmė pergalę ispanams. Šis pralaimėjimas nutraukė ir įspūdingą Olandijos rinktinės 25 nepralaimėtų rungtynių (20 pergalių ir 5 lygiosios) seriją. Pasaulio čempionato finalas taip pat buvo paskutinės G. van Bronckhorsto rungtynės Nyderlandų rinktinėje. Po sėkmingo pasirodymo pasaulio čempionate (nepaisant kritikos dėl grubaus ir negražaus žaidimo finalo rungtynėse), Nyderlanduose buvo laukiama sėkmingo pasirodymo [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012 m. Europos čempionate]]. Olandai lengvai įveikė atrankos varžybas ir vieningai buvo laikomi vienais iš pagrindinių pretendentų į čempionų titulą, tačiau čempionatas „oranžiniams“ susiklostė tragiškai. Jau grupių etape olandai pralaimėjo visas trejas rungtynes ir iškrito iš turnyro nepelnę nė taško ir pasiekę patį blogiausią rezultatą per visą ''Oranje'' dalyvavimo Europos čempionatuose istoriją. Po šios nesėkmės iš savo posto atsistatydino treneris B. van Marvijkas. [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionatui]] Nyderlandų rinktinę ruošti buvo paskirtas L. van Gaalas, kuris ėmėsi permainų – reguliariais starto sudėties žaidėjais tapo [[Eredivisie|Nyderlandų čempionate]] žaidę jauni futbolininkai: [[Jasper Cillessen|Jasperas Cillessenas]], [[Daley Blind]]as, [[Stefan de Vrij|Stefanas de Vrijas]], [[Bruno Martins Indi|Bruno Martinsas Indi]], [[Georginio Wijnaldum]]as, [[Memphis Depay]]. Nepaisant lengvai įveiktos atrankos, iš atjaunėjusios olandų komandos čempionate nebuvo daug tikimasi, tačiau jau pirmose rungtynėse Oranje pateikė malonų netikėtumą ir skambiai – 5:1 – atkeršijo ispanams už pralaimėjimą 2010 m. pasaulio čempionato finale. Įsibėgėjusi Olandija buvo sustabdyta tik pusfinalyje, kai po baudinių serijos nusileido Argentinai, o čempionatą baigė dar viena gražia pergale – bronziniame finale 3:0 įveikė Braziliją. Šiame turnyre olandai užfiksavo ir keletą unikalių pasiekimų: ''Oranje'' pirmą kartą savo istorijoje baigė aukščiausio lygio turnyrą nė karto nepralaimėjusi (pralaimėjimas po baudinių oficialioje FIFA statistikoje yra laikomas lygiosiomis) bei tapo pirmąja komanda pasaulio čempionatų istorijoje per vieną turnyrą išleidusi į aikštę visus (23) čempionatui užregistruotus žaidėjus. Turnyrui pasibaigus iš trenerio pareigų pasitraukė daug pagyrų sulaukęs L. van Gaalas ir prie rinktinės vairo sugrįžo G. Hiddinkas. == Rinktinės apranga == [[Vaizdas:Netherlands fans - 2006 FIFA World Cup.jpg|thumb|300px|right|Nyderlandų rinktinės fanai, apsivilkę tradicinės oranžinės spalvos atributika 2006 m. Vokietijoje]] Nyderlandų rinktinės pagrindinė apranga – [[oranžinė]]s spalvos marškinėliai, baltos kelnaitės ir oranžinės [[kojinė]]s, nors kartais rinktinė rungtyniauja ir vien oranžinės spalvos uniforma (ir marškinėliai, ir kelnaitės, ir kojinės oranžinės spalvos). Oranžinė spalva yra išskirtinis Nyderlandų rinktinės bruožas – tokios spalvos aprangos neturi nė viena kita Europos rinktinė. Apskritai, oranžinė yra karališkosios Nyderlandų šeimos (Oraniečių dinastijos) spalva ir tuo pačiu nacionalinė Nyderlandų valstybės spalva, ji buvo ir senojoje [[Nyderlandų vėliava|Nyderlandų vėliavoje]] (jos spalvos buvo oranžinė-balta-žydra), kuri iki šiol yra populiari Nyderlanduose ir žmonių dažnai iškeliama per valstybines šventes ar kitomis progomis. Dabartinė Olandijos rinktinės išvykų apranga yra balti marškinėliai, baltos (arba kartais oranžinės) kelnaitės ir baltos kojinės. Olandijos rinktinės aprangos gamintojas nuo 1996 m. yra [[Nike]] koncernas. KNVB ir Nike partnerystės susitarimas numato, jog Nike gamins „oranžinių“ aprangas bent iki 2026 metų. == Komandos rezultatai aukščiausio lygio turnyruose == === FIFA Pasaulio čempionatai === {{div col|3}} * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – I etapas (galutinė 9 vieta) * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – I etapas (14 vieta) * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]] – [[Vaizdas:Med 2.png]] '''2 vieta''' * [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]] – [[Vaizdas:Med 2.png]] '''2 vieta''' * [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – aštuntfinalis (15 vieta) * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – ketvirtfinalis (7 vieta) * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] – 4 vieta * [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]] – {{Gray i|neįveikė atrankos}} * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – aštuntfinalis (11 vieta) * [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]] – [[Vaizdas:Med 2.png]] '''2 vieta''' * [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]] – [[Vaizdas:Med 3.png]] 3 vieta * [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – ketvirtfinalis {{div col end}} === UEFA Europos čempionatai === {{div col|3}} * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] – pusfinalis * [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – I etapas * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – [[Vaizdas:Med 1.png]] '''Čempionai''' * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – pusfinalis * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – ketvirtfinalis * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – pusfinalis * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – pusfinalis * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – ketvirtfinalis * [[Euro 2012|2012]] – I etapas * [[Euro 2016|2016]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[Euro 2020|2020]] – aštuntfinalis * [[Euro 2024|2024]] – pusfinalis {{div col end}} == Žaidėjai ir treneriai == === Daugiausiai kartų rinktinei atstovavę žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. {| class="wikitable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera !Sužaistos varžybos !Įvarčiai |- |1. |align="left"|[[Edwin van der Sar]] |1995–2008 |130 |0 |- |2. |align="left"| '''[[Wesley Sneijder]]''' |2003– |115 |28 |- |3. |align="left"|[[Frank de Boer]] |1990–2004 |112 |13 |- |4. |align="left"|'''[[Rafael van der Vaart]]''' |2001– |109 |25 |- |5. |align="left"|[[Giovanni van Bronckhorst]] |1996–2010 |106 |6 |- |6. |align="left"| '''[[Dirk Kuyt]]''' |2004–2014 |104 |24 |- |7. |align="left"|[[Philip Cocu]] |1996–2006 |101 |10 |- |8. |align="left"|'''[[Robin van Persie]]''' |2005– |98 |49 |- |rowspan=2|9. |align="left"|[[Clarence Seedorf]] |1994–2008 |87 |11 |- |align="left"|'''[[John Heitinga]]''' |2004–2013 |87 |6 |- |} === Rezultatyviausi visų laikų rinktinės žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. {| class="wikitable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera !Įvarčiai (Rungtynės) !Įv./rungt. |- |1. |style="text-align:left;"|'''[[Robin van Persie]]''' |2004– |49 (97) |0.53 |- |2. |style="text-align:left;"|'''[[Klaas-Jan Huntelaar]]''' |2006– |41 (72) |0.56 |- |3. |style="text-align:left;"| [[Patrick Kluivert]] |1994–2004 |40 (79) |0.51 |- |4. |style="text-align:left;"|[[Dennis Bergkamp]] |1990–2000 |37 (79) |0.47 |- |rowspan=2|5. |style="text-align:left;"|[[Faas Wilkes]] |1946–1961 |35 (38) |0.92 |- |style="text-align:left;"|[[Ruud van Nistelrooy]] |1998–2011 |35 (70) |0.50 |- |rowspan=2|7. |style="text-align:left;"|[[Abe Lenstra]] |1940–1959 |33 (47) |0.70 |- |style="text-align:left;"|[[Johan Cruijff]] |1966–1977 |33 (48) |0.69 |- |rowspan=3|9. |style="text-align:left;"|[[Bep Bakhuys]] |1928–1937 |28 (23) |1.22 |- |style="text-align:left;"|'''[[Arjen Robben]]''' |2003– |28 (86) |0.33 |- |style="text-align:left;"|'''[[Wesley Sneijder]]''' |2003– |28 (114) |0.26 |- |} {{col-end}} === Garsūs praeities žaidėjai === ''Sąrašas pagal tai, kada debiutavo Olandijos rinktinėje (skliaustuose debiuto metai):'' {{col-begin}} {{col-3}} * [[Bok de Korver]] (1905) * [[Jan van Breda Kolff (footballer)|Jan van Breda Kolff]] (1911) * [[Harry Dénis]] (1919) * [[Puck van Heel]] (1925) * [[Wim Anderiesen]] (1926) * [[Bep Bakhuys]] (1928) * [[Leen Vente]] (1933) * [[Kick Smit]] (1935) * [[Abe Lenstra]] (1940) * [[Kees Rijvers]] (1946) * [[Faas Wilkes]] (1946) * [[Roel Wiersma]] (1954) * [[Cor van der Hart]] (1955) * [[Coen Moulijn]] (1956) * [[Sjaak Swart]] (1960) * [[Jan Jongbloed]] (1962) * [[Piet Keizer]] (1962) * [[Rinus Israel]] (1964) * [[Johan Cruijff]] (1966) * [[Willy van der Kuijlen]] (1966) * [[Wim Suurbier]] (1966) * [[Jan van Beveren]] (1967) * [[Wim Jansen]] (1967) * [[Willem van Hanegem]] (1968) * [[Rob Rensenbrink]] (1968) * [[Ruud Krol]] (1969) * [[Johan Neeskens]] (1970) * [[Barry Hulshoff]] (1971) {{col-3}} * [[Piet Schrijvers]] (1971) * [[Arie Haan]] (1972) * [[René van de Kerkhof]] (1973) * [[Johnny Rep]] (1973) * [[Ruud Geels]] (1974) * [[Willy van de Kerkhof]] (1974) * [[Kees Kist]] (1975) * [[Ernie Brandts]] (1977) * [[Hugo Hovenkamp]] (1977) * [[Tscheu La Ling]] (1977) * [[John Metgod]] (1978) * [[Arnold Mühren]] (1978) * [[Dick Nanninga]] (1978) * [[Piet Wildschut]] (1978) * [[Michel van de Korput]] (1979) * [[Huub Stevens]] (1979) * [[Simon Tahamata]] (1979) * [[Bennie Wijnstekers]] (1979) * [[Hans van Breukelen]] (1980) * [[Ronald Spelbos]] (1980) * [[Ruud Gullit]] (1981) * [[Wim Kieft]] (1981) * [[Frank Rijkaard]] (1981) * [[René van der Gijp]] (1982) * [[Gerald Vanenburg]] (1982) * [[Jan Wouters]] (1982) * [[Marco van Basten]] (1983) * [[Erwin Koeman]] (1983) {{col-3}} * [[Ronald Koeman]] (1983) * [[Sonny Silooy]] (1983) * [[Adri van Tiggelen]] (1983) * [[Danny Blind]] (1986) * [[John Bosman]] (1986) * [[John van 't Schip]] (1986) * [[Berry van Aerle]] (1987) * [[Aron Winter]] (1987) * [[Bryan Roy]] (1989) * [[Rob Witschge]] (1989) * [[Dennis Bergkamp]] (1990) * [[Frank de Boer]] (1990) * [[Stan Valckx]] (1990) * [[Richard Witschge]] (1990) * [[Wim Jonk]] (1992) * [[Arthur Numan]] (1992) * [[Peter van Vossen]] (1992) * [[Ronald de Boer]] (1993) * [[Marc Overmars]] (1993) * [[Edgar Davids]] (1994) * [[Patrick Kluivert]] (1994) * [[Edwin van der Sar]] (1995) * [[Giovanni van Bronckhorst]] (1996) * [[Philip Cocu]] (1996) * [[Roy Makaay]] (1996) * [[Jaap Stam]] (1996) * [[Ruud van Nistelrooy]] (1998) {{col-end}} === Komandos treneriai === {{div col|3}} * {{flagicon|Netherlands}} [[Cees van Hasselt]] 1905–1908 * {{flagicon|England}} [[Edgar Chadwick]] 1908–1913 * {{flagicon|England}} [[Jimmy Hogan]] 1910 * {{flagicon|England}} [[Tom Bradshaw (football coach)|Tom Bradshaw]] 1913 * {{flagicon|Scotland}} [[Billy Hunter (football coach)|Billy Hunter]] 1914 * {{flagicon|England}} [[Jack Reynolds (footballer born 1881)|Jack Reynolds]] 1919 * {{flagicon|England}} [[Fred Warburton]] 1919–1923 * {{flagicon|England}} [[Jim Waites]] 1921 * {{flagicon|England}} [[Bob Glendenning]] 1923,1925–1940 * {{flagicon|England}} [[William Townley|Billy Townley]] 1924 * {{flagicon|England}} [[J. E. Bollington]] 1924 * {{flagicon|Germany}} [[Karel Kaufman]] 1946,1949,1954–1955 * {{flagicon|England}} [[Jesse Carver]] 1947–1948 * {{flagicon|England}} [[Tom Sneddon]] 1948 * {{flagicon|Netherlands}} [[Jaap van der Leck]] 1949–1954 * {{flagicon|Austria}} [[Friedrich Donenfeld]] 1955,1956–1957 * {{flagicon|Austria}} [[Max Merkel]] 1955–1956 * {{flagicon|Austria}} [[Heinrich Müller]] 1956 * {{flagicon|England}} [[George Hardwick]] 1957 * {{flagicon|Romania}} [[Elek Schwartz]] 1957–1964 * {{flagicon|England}} [[Denis Neville]] 1964–1966 * {{flagicon|Germany}} [[Georg Kessler]] 1966–1970 * {{flagicon|Czechoslovakia}} [[František Fadrhonc]] 1970–1974 * {{flagicon|Netherlands}} [[Rinus Michels]] 1974,1984–1985,1986–1988,1990–1992 * {{flagicon|Netherlands}} [[George Knobel]] 1974–1976 * {{flagicon|Netherlands}} [[Jan Zwartkruis]] 1976–1977,1978–1981 * {{flagicon|Austria}} [[Ernst Happel]] 1977–1978 * {{flagicon|Netherlands}} [[Rob Baan]] 1981 * {{flagicon|Netherlands}} [[Kees Rijvers]] 1981–1984 * {{flagicon|Netherlands}} [[Leo Beenhakker]] 1985–1986,1990 * {{flagicon|Netherlands}} [[Thijs Libregts]] 1988–1990 * {{flagicon|Netherlands}} [[Nol de Ruiter]] 1990 * {{flagicon|Netherlands}} [[Dick Advocaat]] 1992–1995,2002–2004, 2017 * {{flagicon|Netherlands}} [[Guus Hiddink]] 1995–1998, 2014–2015 * {{flagicon|Netherlands}} [[Jan Rab]] 1997 * {{flagicon|Netherlands}} [[Frank Rijkaard]] 1998–2000 * {{flagicon|Netherlands}} [[Louis van Gaal]] 2000–2002, 2012–2014, 2021–2023 * {{flagicon|Netherlands}} [[Marco van Basten]] 2004–2008 * {{flagicon|Netherlands}} [[Bert van Marwijk]] 2008–2012 * {{flagicon|Netherlands}} [[Danny Blind]] 2015–2017 * {{flagicon|Netherlands}} [[Ronald Koeman]] 2018–2020, 2023– * {{flagicon|Netherlands}} [[Frank de Boer]] 2020–2021 {{div col end}} == Rungtynės prieš Lietuvą == ---- ; FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka | date = {{Start date|2025|09|07|df=y}} | time = : | team1 = {{fut|LTU|1}} | team2 = {{fut|NED|1}} | score = 2–3 | report = [https://www.lff.lt/valingai-kovoje-lietuviai-nusileido-sveciams-is-nyderlandu/ Ataskaita] | goals1 = [[Gvidas Gineitis]] {{goal|26}} <br /> [[Edvinas Girdvainis]] {{goal|43}} | goals2 = {{goal|11}} [[Memphis Depay]] <br /> {{goal|33}} [[Quinten Timber]] <br /> {{goal|63}} [[Memphis Depay]] | stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] | attendance = 14 700 | referee = {{vlv|AZE}} Elchinas Masijevas (Azerbaidžanas) }} * '''Lietuvos rinktinės startinė sudėtis''': [[Edvinas Gertmonas]], [[Edvinas Girdvainis]], [[Artūr Dolžnikov]] (76 min. [[Vaidas Magdušauskas]]), [[Gratas Sirgėdas]] (67 min. [[Paulius Golubickas]]), [[Romualdas Jansonas]] (46 min. [[Gytis Paulauskas]]), [[Justas Lasickas]], [[Gvidas Gineitis]], [[Domantas Antanavičius]] (46 min. [[Modestas Vorobjovas]]), [[Vilius Armalas]], [[Klaudijus Upstas]] (50 min. [[Markas Beneta]]), [[Rokas Lekiatas]]. * Atsargoje: [[Tomas Švedkauskas]], [[Marius Adamonis]], [[Nojus Stankevičius]], [[Tomas Kalinauskas]], [[Nauris Petkevičius]], [[Eligijus Jankauskas]]. ; FIFA pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynėse varžovai palaužė Lietuvos rinktinę rezultatu 3-2.<ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044240--lithuania-vs-netherlands/ UEFA svetainė: rungtynių atsakaita]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526614/edgaras-jankauskas-zavejosi-sirgaliais-tai-vertingiau-nei-taskas-ar-net-trys Edgaras Jankauskas žavėjosi sirgaliais: „Tai vertingiau nei taškas ar net trys“]</ref> ----- {{footballbox | bg = #EBF5FF |date = {{data|2025|11|17}} |time = 20:45 CET |round = FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka |team1 = {{fut|NED|1}} |score = 4–0 |report = [https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044342/ Ataskaita] |team2 = {{fut|LTU|1}} |goals1 = [[Tijjani Reijnders|Reijnders]] {{goal|16}} <br /> [[Cody Gakpo|Gakpo]] {{goal|58|11m}} <br /> [[Xavi Simons|Simons]] {{goal|60}} <br /> [[Donyell Malen|Malen]] {{goal|62}} |goals2 = |stadium = [[Johan Cruyff Arena]], [[Amsterdamas]] |attendance = 46 913 |referee = {{vlv|POR}} Luis Godinho }} ; Nyderlandų rinktinė sutriuškino lietuvius rezultatu 4–0.<ref>[https://www.lff.lt/pasaulio-cempionato-atranka-uzbaigta-nesekme-nyderlanduose/ Pasaulio čempionato atranka užbaigta nesėkme Nyderlanduose]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/530518/lietuvos-rinktine-pasaulio-cempionato-atranka-uzbaige-triuskinamu-pralaimejimu Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atranką užbaigė triuškinamu pralaimėjimu]</ref> ---- == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Nederlands voetbalelftal}} * [http://www.onsoranje.nl/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=242 Netherlands national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesn/ned-intres.html Netherlands – List of International Matches] (Rsssf.org) * [http://www.rsssf.com/miscellaneous/ned-coach-triv.html RSSSF trenerių archyvas] {{Nyderlandų futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Nyderlandų futbolas|Vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Nyderlandų sporto rinktinės]] 0sjdfo8e8k097yvi7meah94letvyc8e 0 47455 7856187 7317163 2026-06-14T09:28:41Z Hugo.arg 1674 7856187 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Ecuador football association.gif|100px]]| asociacija=''Federación Ecuatoriana de Fútbol''| treneris={{Flagicon|ARG}} [[Sebastián Beccacece]]| rezultatyviausias=[[Enner Valencia|Eneras Valensija]] (41)| ilgiausiai=[[Iván Hurtado|Ivanas Hurtadas]] (168)| reitingas ='''23''' (2026 m.)<ref>[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men The FIFA/Coca-Cola World Ranking"]</ref>| 1rungtynės={{Flagicon|Bolivia}} [[Bolivijos vyrų futbolo rinktinė|Bolivija]] 1–1 Ekvadoras {{Flagicon|Ecuador}} | 1rungtyniųvieta=[[Bogota]], [[Kolumbija]]| 1rungtyniųdata=[[1938]] m. [[rugpjūčio 8]] d.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/bolivarianos.html Bolivarian Games: Soccer Tournaments]</ref>| grungtynės={{Flagicon|Ecuador}} Ekvadoras 6–0 [[Peru vyrų futbolo rinktinė|Peru]] {{Flagicon|Peru}} | grungtyniųvieta=[[Kitas]]| grungtyniųdata=[[1975]] m. [[birželio 22]] d.| brungtynės={{Flagicon|Argentina}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 12–0 Ekvadoras {{Flagicon|Ecuador}} | brungtyniųvieta=[[Montevidėjus]]| brungtyniųdata=[[1942]] m. [[sausio 22]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=4| pč1=XVII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2002|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai=[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]]| <!-- Regiono čempionatai (Pietų Amerikos) --> žemynoč=[[Copa América]]| žč=30| žčmetai=1939| žčg=4 vieta| žčgmetai=1959, 1993| | pattern_la1 = _ecu26h | pattern_b1 = _ecu26h | pattern_ra1 = _ecu26h | pattern_sh1 = _ecu25h | pattern_so1 = | leftarm1 = FFE80B | body1 = FFE80B | rightarm1 = FFE80B | shorts1 = 253167 | socks1 = ff0000 <!-- away kit --> | pattern_la2 = _ecu26a | pattern_b2 = _ecu26a | pattern_ra2 = _ecu26a | pattern_sh2 = _ecu25a | pattern_so2 = | leftarm2 = 0D183B | body2 = 0D183B | rightarm2 = 0D183B | shorts2 = FFffff | socks2 = 0D183B }} '''Ekvadoro vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Ekvadoras|Ekvadorą]]. Tai didžiausią pažangą padariusi Pietų Amerikos rinktinė per pastaruosius keletą metų, patekusi į 2002, 2006, 2014 ir 2022 metų pasaulio čempionatus, <!-- == Istorija == --> == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|atsisakė}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 2002=I etapas| 2006=aštuntfinalis| 2014=I etapas| 2022=I etapas |}} {{WorldCup|2006|2006 m. čempionato}} grupės varžybose komanda laimėjo prieš {{Futb|Lenkijos}} ir {{Futb|Kosta Rikos}} komandas, užėmė antrąją vietą grupėje ir pirmą kartą rinktinės istorijoje pateko į aštuntfinalį. Aštuntfinalyje pralaimėjo {{Futb|Anglijos}} komandai rezultatu 1–0. 2014 m. čempionato grupių etape ekvadoriečiai pralaimėjo [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijai]] 1–2, laimėjo prieš [[Hondūro vyrų futbolo rinktinė|Hondūrą]] 2-1, nulinėmis lygiosiomis sužaidė su [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] ir su keturiais taškais nepateko į pasaulio pirmenybių aštuntfinalį. Įdomus faktas yra tai, kad visus įvarčius į varžovų vartus įmušė [[Enner Valencia|Eneras Valensija]]. === Copa América === {{div col|3}} * [[1916 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1916]]–[[1937 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1937]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1939 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1939]] – 5 vieta * [[1941 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1941]] – 5 vieta * [[1942 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1942]] – 7 vieta * [[1945 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1945]] – 7 vieta * [[1946 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1946]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1947 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1947]] – 6 vieta * [[1949 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1949]] – 7 vieta * [[1953 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1953]] – 6 vieta * [[1955 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1955]] – 7 vieta * [[1956 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1956]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1957 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1957]] – 7 vieta * [[1959 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas (Argentina)|1959]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1959 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas (Ekvadoras)|1959]] – 4 vieta * [[1963 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1963]] – 6 vieta * [[1967 m. Pietų Amerikos futbolo čempionatas|1967]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1975 m. Copa América|1975]] – I etapas * [[1979 m. Copa América|1979]] – I etapas * [[1983 m. Copa América|1983]] – I etapas * [[1987 m. Copa América|1987]] – I etapas * [[1989 m. Copa América|1989]] – I etapas * [[1991 m. Copa América|1991]] – I etapas * [[1993 m. Copa América|1993]] – 4 vieta * [[1995 m. Copa América|1995]] – I etapas * [[1997 m. Copa América|1997]] – ketvirtfinalis * [[1999 m. Copa América|1999]] – I etapas * [[2001 m. Copa América|2001]] – I etapas * [[2004 m. Copa América|2004]] – I etapas * [[2007 m. Copa América|2007]] – I etapas * [[2011 m. Copa América|2011]] – I etapas * [[2015 m. Copa América|2015]] – I etapas * [[Copa_América_Centenario|2016]] – ketvirtfinalis * [[2019 m. Copa América|2019]] – I etapas * [[2021 m. Copa América|2021]] – ketvirtfinalis * [[2024 m. Copa América|2024]] – ketvirtfinalis {{div col end}} == Garsiausi žaidėjai == * [[Álex Aguinaga]] (1987–2004) * [[Agustín Delgado]] (1994–2006) * [[Eduardo Hurtado]] (1992–2002) * [[Iván Hurtado]] (1992–2014) * [[Alberto Spencer]] (1959–1972) * [[Antonio Valencia]] (2004–2020) * [[Enner Valencia]] (2012–) * [[Édison Méndez]] (2000–2014) * [[Christian Benítez]] (2005–2013) * [[Iván Kaviedes]] (1998–2013) * [[Ulises de la Cruz]] (1995–2010) == Treneriai == <small> {{div col|colwidth=20em}} * {{flagicon|CHI}} [[Enrique Lamas]] (1938) * {{flagicon|ECU}} [[Ramón Unamuno]] (1939, 1947) * {{flagicon|ARG}} [[Juan Parodi]] (1941–1942) * {{flagicon|ARG}} [[Rodolfo Orlandini]] (1945) * {{flagicon|ESP}} [[José Planas Artés]] (1949) * {{flagicon|ARG}} [[Iván Esperón]] (1953) * {{flagicon|ECU}} [[José María Díaz Granados|José María Díaz]] (1955) * {{flagicon|MEX}} [[Eduardo Spandre]] (1957) * {{flagicon|URU}} [[Juan López]] (1959–1960) * {{flagicon|ECU}} [[Fausto Montalván]] (1963, 1966) * {{flagicon|URU}} [[José María Rodríguez]] (1965) * {{flagicon|BRA}} [[José Gomes Nogueira]] (1969) * {{flagicon|ECU}} [[Ernesto Guerra]] (1970, 1977–1979, 1983) * {{flagicon|ECU}} [[Jorge Lazo]] (1972) * {{flagicon|ARG}} [[Roberto Resquín]] (1973) * {{flagicon|URU}} [[Roque Máspoli]] (1975–1977) * {{flagicon|ECU}} [[Héctor Morales]] (1979–1980) * {{flagicon|BRA}} [[Otto Vieira]] (1981) * {{flagicon|URU}} [[Juan Hohberg]] (1981–1982) * {{flagicon|BRA}} [[Antonio Ferreira]] (1984–1985) * {{flagicon|URU}} [[Luis Grimaldi]] (1986–1987) * {{flagicon|YUG}} [[Dušan Drašković]] (1988–1993) * {{flagicon|ECU}} [[Carlos Torres Garcés]] (1994) * {{flagicon|ECU}} [[Carlos Ron]] (1994) * {{flagicon|COL}} [[Francisco Maturana]] (1995–1997, 1997) * {{flagicon|COL}} [[Luis Fernando Suárez]] (1997, 2004–2007) * {{flagicon|ECU}} [[Polo Carrera]] (1998) * {{flagicon|ECU}} [[Carlos Sevilla]] (1999) * {{flagicon|COL}} [[Hernán Darío Gómez]] (1999–2004, 2018–2019) * {{flagicon|ECU}} [[Sixto Vizuete]] (2007–2010, 2014–2015) * {{flagicon|COL}} [[Reinaldo Rueda]] (2010–2014) * {{flagicon|BOL}} [[Gustavo Quinteros]] (2015–2017) * {{flagicon|ARG}} [[Jorge Célico]] (2017–2018, (2019–2020) * {{flagicon|NED}} [[Jordi Cruyff]] (2020) * {{flagicon|ARG}} [[Gustavo Alfaro]] (2020–2023) * {{flagicon|ESP}} [[Félix Sánchez]] (2023–2024) * {{flagicon|ARG}} [[Sebastián Beccacece]] (2024–) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{išn}} {{Commons|Category:Selección de fútbol de Ecuador}} {{PAFR}} [[Kategorija:Ekvadoro futbolas]] [[Kategorija:Pietų Amerikos vyrų futbolo rinktinės]] 0d74n30desmpt4u9t5spcfatnc93ds2 0 48005 7856202 7798205 2026-06-14T10:04:13Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856202 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Švedijos vyrų futbolo rinktinės emblema.svg|150px]]| asociacija=''[[Švedijos futbolo asociacija|Svenska Fotbollförbundet]]''| reitingas= '''38''' (2026 m.)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|ENG}} [[Graham Potter]]| rezultatyviausias=[[Zlatan Ibrahimović]] (62)| ilgiausiai=[[Anders Svensson]] (148)| 1rungtynės={{flagicon|Sweden}} Švedija 11:3 [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegija]] {{flagicon|Norway}} | 1rungtyniųvieta=[[Geteborgas]]| 1rungtyniųdata=[[1908]] m. [[liepos 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Sweden}} Švedija 12:0 [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]] {{flagicon|Latvia}} | grungtyniųvieta=[[Stokholmas]]| grungtyniųdata=[[1927]] m. [[gegužės 29]] d.| brungtynės={{flagicon|England}} [[Anglų mėgėjų futbolo rinktinė|Anglų Mėgėjai]] 12:1 Švedija {{flagicon|Sweden}} | brungtyniųvieta=[[Londonas]]| brungtyniųdata=[[1908]] m. [[spalio 20]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=12| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Silver medal world centered-2.svg|18px]] 2 vieta| pčgmetai=[[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=8| žčmetai=[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]| žčg=[[File:Bronze medal europe.svg|18px]] pusfinalis| žčgmetai=[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]| | pattern_la1 = _swe26h | pattern_b1 = _swe26hA | pattern_ra1 = _swe26h | pattern_sh1 = _swe26h | pattern_so1 = _swe26hl | leftarm1 = FFF200 | body1 = FFF200 | rightarm1 = FFF200 | shorts1 = 000040 | socks1 = FFF200 | pattern_la2 = _swe26a | pattern_b2 = _swe26a | pattern_ra2 = _swe26a | pattern_sh2 = _swe26a | pattern_so2 = _swe26al | leftarm2 = 000040 | body2 = 000040 | rightarm2 = 000040 | shorts2 = 000040 | socks2 = 000040 }} '''Švedijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{sv|svenska fotbollslandslaget}}) – [[Švedija]]i atstovaujanti [[futbolas|futbolo]] komanda, kurią kontroliuoja [[Švedijos futbolo asociacija]]. Rinktinės aukščiausi pasiekimai – aukso medalis 1948 metų olimpinėse žaidynėse, 2 vieta 1958 metais Švedijoje rengtame pasaulio čempionate, dviejuose pasaulio čempionatuose užimta trečia vieta. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=ketvirtfinalis| 1938=4 vieta| 1950=3 vieta| 1958=2 vieta| 1970=I etapas| 1974=aštuntfinalis| 1978=I etapas| 1990=I etapas| 1994=3 vieta| 2002=aštuntfinalis| 2006=aštuntfinalis| 2018=ketvirtfinalis| 2026=?| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1964=| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=pusfinalis| 1996=| 2000=I etapas| 2004=ketvirtfinalis| 2008=I etapas| 2012=I etapas| 2016=I etapas| 2021=aštuntfinalis| }} == Dalyvavimas [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]] == * 1900 – ''nedalyvavo'' * 1904 – ''nedalyvavo'' * 1908 – 4 vieta * 1912 – I etapas * 1920 – ketvirtfinalis * 1924 – '''bronza''' * 1928 – ''nedalyvavo'' * 1936 – I etapas * 1948 – '''nugalėtojai''' * 1952 – '''bronza''' * 1984 – ''nedalyvavo'' * 1988 – ketvirtfinalis * 1992 – ketvirtfinalis * 1996–2004 – ''neįveikė atrankos'' == Žymesni žaidėjai == {{div col|3}} * [[Kennet Andersson]] (1990–2000) * [[Patrik Andersson]] (1992–2002) * [[Tomas Brolin]] (1990–1995) * [[Martin Dahlin]] (1991–1997) * [[Gunnar Gren]] (1940–1958) * [[Glenn Hysén]] (1987–1990) * [[Zlatan Ibrahimović]] (2001–2023) * [[Andreas Isaksson]] (2002–2016) * [[Bo Larsson]] (1964–1978) * [[Henrik Larsson]] (1993–2009) * [[Fredrik Ljungberg]] (1998–2008) * [[Olof Mellberg]] (2000–2012) * [[Roland Nilsson]] (1986–2000) * [[Gunnar Nordahl]] (1942–1948) * [[Björn Nordqvist]] (1963–1978) * [[Thomas Ravelli]] (1981–1997) * [[Sven Rydell]] (1923–1932) * [[Anders Svensson]] (1999–2013) * [[Jonas Thern]] (1987–1997) {{div col end}} == Treneriai == {{div col|3}} * 1908 {{vlv|SWE}} [[Ludvig Kornerup]] * 1909–1911 {{vlv|SWE}} [[Wilhelm Friberg]] * 1912 {{vlv|SWE}} [[John Ohlson]] * 1912–1913 {{vlv|SWE}} [[Ruben Gelbord|Ruben „Massa“ Gelbord]] * 1914–1915 {{vlv|SWE}} [[Hugo Levin]] * 1916 {{vlv|SWE}} [[Frey Svenson]] * 1917–1920 {{vlv|SWE}} [[Anton Johanson]] * 1921–1936 {{vlv|SWE}} [[John Pettersson|John „Bill“ Pettersson]] * 1937 {{vlv|SWE}} [[Carl Linde|Carl „Ceve“ Linde]] * 1938–1942 {{vlv|SWE}} [[Gustaf Carlson|Gustaf „Gurra“ Carlson]] * 1942 ''Atrankos komitetas'' * 1943–1956 {{vlv|SWE}} [[Rudolf Kock|Rudolf „Putte“ Kock]] * 1957–1961 {{vlv|SWE}} [[Eric Person]] * 1962–1965 {{vlv|SWE}} [[Lennart Nyman]] * 1966–1970 {{vlv|SWE}} [[Orvar Bergmark]] * 1971–1979 {{vlv|SWE}} [[Georg Ericson|Georg „Åby“ Ericson]] * 1980–1985 {{vlv|SWE}} [[Lars Arnesson|Lars „Laban“ Arnesson]] * 1986–1990 {{vlv|SWE}} [[Olle Nordin]] * 1990 {{vlv|SWE}} [[Nils Andersson]] * 1991–1997 {{vlv|SWE}} [[Tommy Svensson]] * 1998–1999 {{vlv|SWE}} [[Tommy Söderberg]] * 2000–2004 {{vlv|SWE}} [[Tommy Söderberg|T. Söderberg]] ir {{vlv|SWE}} [[Lars Lagerbäck|L. Lagerbäck]] * 2004–2009 {{vlv|SWE}} [[Lars Lagerbäck]] * 2009–2016 {{vlv|SWE}} [[Erik Hamrén]] * 2016–2023 {{vlv|SWE}} [[Janne Andersson]] * 2024–2025 {{vlv|DEN}} [[Jon Dahl Tomasson]] * 2025– {{vlv|ENG}} [[Graham Potter]] {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Švedijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://svenskfotboll.se/ Oficiali asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=191 Sweden national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesz/zwed-intres.html Sweden – International Results] (Rsssf.org) {{Švedijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Švedijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Švedijos futbolas]] sq4lbxupgh5bra8v3j6cuj6j5oek6oy 0 48015 7856186 7738131 2026-06-14T09:25:51Z Hugo.arg 1674 7856186 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Cote dIvoire FA.gif|150px]]| asociacija=''Fédération Ivoirienne de Football''| treneris= {{flagicon|CIV}} [[Emerse Faé]]| rezultatyviausias=[[Didier Drogba]] (65)| ilgiausiai=[[Didier Zokora]] (123)| reitingas='''33''' (2026 m.)<ref>[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men]</ref>| 1rungtynės={{flagicon|FRA}} Dramblio Kaulo Krantas 3–7 [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Pranc. Togolandas]] {{flagicon|FRA}}| 1rungtyniųvieta=[[Prancūzijos Togolandas]]| 1rungtyniųdata=[[1954]] m.<ref>[https://www.eloratings.net/Ivory_Coast World Football Elo Ratings: Ivory Coast]</ref>| grungtynės={{flagicon|Dramblio Kaulo Krantas}} Dramblio Kaulo Krantas 11–0 [[Centrinės Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Centrinė Afrika]] {{flagicon|CAF}}| grungtyniųvieta=[[Abidžanas]]| grungtyniųdata=[[1961]] m. [[gruodžio 27]] d.| brungtynės={{flagicon|NED}} [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandai]] 5–0 Dramblio Kaulo Krantas {{flagicon|Dramblio Kaulo Krantas}}| brungtyniųvieta=[[Roterdamas]]| brungtyniųdata=[[2017]] m. [[birželio 4]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=3| pč1=XVIII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2006|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai=[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]], [[PAR 2010|2010]], [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]]| <!-- Regiono čempionatai (Afrikos) --> žemynoč=[[Afrikos Tautų Taurė]]| žč=25| žčmetai=1965| žčg=1 vieta| žčgmetai=1992, 2015, 2023| | pattern_la1 = _civ26h | pattern_b1 = _civ26h | pattern_ra1 = _civ26h | pattern_sh1 = _civ26h | pattern_so1 = | leftarm1 = EE6D13 | body1 = EE6D13 | rightarm1 = EE6D13 | shorts1 = EE6D13 | socks1 = EE6D13 | pattern_la2 = | pattern_b2 = _civ26a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _civ26a | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Krantui]]. Komandos pravardė – „drambliai“ ({{fr|Les Éléphants}}). Aukščiausias rinktinės pasiekimas – laimėta Afrikos Tautų Taurė 1992 metais, kai nugalėjo Ganą vienoje ilgiausiai tarptautinėse rungtynėse trukusių baudinių serijų (laimėjo 11:10) Istorija pasikartojo 2015 m., kai čempionato finale Dramblio Kaulo Kranto futbolininkai vėl po baudinių serijos (9:8) nugalėjo Ganą. 2006 metais rinktinė pirmą kartą pateko į pasaulio čempionatą, po to – dar du kartus iš eilės. Dramblio Kaulo Krantas 2024 m. laimėjo namie vykusį Afrikos čempionatą, nors vos įveikė grupės etapą. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo}}| 1982={{gray_i|nedalyvavo}}| 2006=I etapas| 2010= I etapas| 2014 = I etapas}} {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio čempionato}} finalinio etapo grupės varžybose pralaimėjo {{Futb|Argentinos}} ir {{Futb|Nyderlandų}} rinktinėms, iškovojo vieną pergalę prieš {{Futb|Serbijos ir Juodkalnijos}} rinktinę ir užėmusi trečią vietą grupėje, į aštuntfinalį nepateko. 2010 m. čempionate rinktinė vėl pateko į „mirtininkų grupę“, kur sužaidė lygiosiomis su Portugalija, pralaimėjo Brazilijai ir nugalėjo Šiaurės Korėją. To nepakako rinktinei patekti į kitą etapą. === Afrikos Tautų taurė === {{div col|2}} * 1957–1963 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[1965 m. Afrikos Tautų taurė|1965]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[1968 m. Afrikos Tautų taurė|1968]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[1970 m. Afrikos Tautų taurė|1970]] – 4 vieta * 1972 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[1974 m. Afrikos Tautų taurė|1974]] – I etapas * 1976 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * 1978 – {{gray i|pašalinta}} * [[1980 m. Afrikos Tautų taurė|1980]] – I etapas * 1982 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[1984 m. Afrikos Tautų taurė|1984]] – I etapas * [[1986 m. Afrikos Tautų taurė|1986]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[1990 m. Afrikos Tautų taurė|1990]] – I etapas * [[1992 m. Afrikos Tautų taurė|1992]] – {{medalis|1|Af}} '''nugalėtojai''' * [[1994 m. Afrikos Tautų taurė|1994]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[1996 m. Afrikos Tautų taurė|1996]] – I etapas * [[1998 m. Afrikos Tautų taurė|1998]] – ketvirtfinalis * [[2000 m. Afrikos Tautų taurė|2000]] – I etapas * [[2002 m. Afrikos Tautų taurė|2002]] – I etapas * 2004 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[2006 m. Afrikos Tautų taurė|2006]] – {{medalis|2|Af}} 2 vieta * [[2008 m. Afrikos Tautų taurė|2008]] – 4 vieta * [[2010 m. Afrikos Tautų taurė|2010]] – ketvirtfinalis * [[2012 m. Afrikos Tautų taurė|2012]] – {{medalis|2|Af}} 2 vieta * [[2013 m. Afrikos Tautų taurė|2013]] – ketvirtfinalis * [[2015 m. Afrikos Tautų taurė|2015]] – {{medalis|1|Af}} '''nugalėtojai''' * [[2017 m. Afrikos Tautų taurė|2017]] – I etapas * [[2019 m. Afrikos Tautų taurė|2019]] – ketvirtfinalis * [[2021 m. Afrikos Tautų taurė|2021]] – aštuntfinalis * [[2023 m. Afrikos Tautų taurė|2023]] – {{medalis|1|Af}} '''nugalėtojai''' * [[2025 m. Afrikos Tautų taurė|2025]] – ketvirtfinalis {{div col end}} === FIFA Konfederacijų taurė === * [[1992 m. Karaliaus Fahdo taurė|1992]] – 4 vieta * 1995–2017 – {{gray i|nepateko}} == Treneriai == {{div col|2}} * {{flagicon|FRA}} [[Robert Nouzaret]] * {{flagicon|FRA}} [[Philippe Troussier]] 1993 * {{flagicon|FRA}} [[Henri Michel]] 2004–2006 * {{flagicon|GER}} [[Uli Stielike]] 2006–2008 * {{flagicon|FRA}} [[Gérard Gili]] 2008 * {{flagicon|GER}} [[Uli Stielike]] 2008 * {{flagicon|BIH}} [[Vahid Halilhodžić]] 2008–2010 * {{flagicon|SWE}} [[Sven-Göran Eriksson]] 2010 * {{flagicon|CIV}} [[François Zahoui]] 2010–2012 * {{flagicon|FRA}} [[Sabri Lamouchi]] 2012–2014 * {{flagicon|FRA}} [[Hervé Renard]] 2014–2015 * {{flagicon|FRA}} [[Michel Dussuyer]] 2015–2017 * {{flagicon|BEL}} [[Marc Wilmots]] 2017 * {{flagicon|CIV}} Ibrahim Kamara 2018–2020 * {{flagicon|FRA}} [[Patrice Beaumelle]] 2020–2022 * {{flagicon|FRA}} [[Jean-Louis Gasset]] 2022–2024 * {{flagicon|CIV}} [[Emerse Faé]] 2024– {{div col end}} == Žymesni žaidėjai == * [[Didier Drogba]] (2002–2014) * [[Bonaventure Kalou]] (1998–2006) * [[Kolo Touré]] (2000–2015) * [[Emmanuel Eboué]] (2004–2013) * [[Didier Zokora]] (2000–2014) * [[Salomon Kalou]] (2007–2017) * [[Laurent Pokou]] (1967–1980) * [[Yousouf Falikou Fofana]] (1983–1992) * [[Alain Gouaméné]] (1987–2000) * [[Ibrahima Bakayoko]] (1996–2002) * [[Souleymane Bamba]] (2008–2014) * [[Yaya Touré]] (2004–2015) * [[Gervinho]] (2007–2021) * [[Sébastien Haller]] (2020–) * [[Aruna Dindane]] (2000–2010) == Šaltiniai == {{išn}} {{AfrikosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Afrikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Dramblio Kaulo Kranto futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Dramblio Kaulo Kranto sporto rinktinės]] 27ikxkjry32iv4i4moqtfxaohbvmssy 0 48142 7856190 7178814 2026-06-14T09:33:29Z Hugo.arg 1674 7856190 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Japonijos vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|160px]]| asociacija=Japonijos futbolo federacija| reitingas='''8''' (2026)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|JPN}} [[Hajime Moriyasu|Hadžimė Morijasu]]| rezultatyviausias=[[Kunišige Kamamoto]] (80)| ilgiausiai=[[Yasuhito Endō|Jasuhito Endo]] (152)| 1rungtynės={{flagicon|Japonija}} Japonija 0–5 [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinija]] {{flagicon|Kinija|1912}}| 1rungtyniųvieta=[[Tokijas]]| 1rungtyniųdata=[[1917]] m. [[gegužės 9]] d.| grungtynės={{flagicon|Japonija}} Japonija 15–0 [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinai]] {{flagicon|Filipinai}}| grungtyniųvieta=[[Tokijas]]| grungtyniųdata=[[1967]] m. [[rugsėjo 27]] d.| brungtynės={{flagicon|Japonija}} Japonija 2–15 [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinai]] {{flagicon|Filipinai}}| brungtyniųvieta=[[Tokijas]]| brungtyniųdata=[[1917]] m. [[rugsėjo 10]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=7| pč1=XVI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1998|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai=[[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]], [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]], [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022]]| <!-- Regiono čempionatai (Azijos) --> žemynoč=[[AFC Azijos taurė]]| žč=10| žčmetai=1988| žčg=[[File:Gold medal asia.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=1992, 2000, 2004, 2011| | pattern_la1 = _jap26h | pattern_b1 = _jap26hA | pattern_ra1 = _jap26h | pattern_sh1 = _jap26h | pattern_so1 = _jap26hl | leftarm1 = 001040 | body1 = 001040 | rightarm1 = 001040 | shorts1 = 001040 | socks1 = 001040 | pattern_la2 = _jap26a | pattern_b2 = _jap26aA | pattern_ra2 = _jap26a | pattern_sh2 = _jap26a | pattern_so2 = _jap26al | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Japonijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{ja|サッカー日本代表|Sakkā Nippon Daihyō}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Japonija]]i tarptautiniuose turnyruose. Tai viena galingiausių Azijos rinktinių – ji daugiausia kartų yra laimėjusi Azijos čempionatą (4 kartus). Taip pat dalyvavo 7 pasaulio čempionatuose, tiesa, aštuntfinalio barjero japonams nėra pavykę įveikti. <!--== Istorija ==--> == Dalyvavimas čempionatuose == === [[Pasaulio futbolo čempionatas]] === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|atsisakė}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1998=I etapas| 2002=aštuntfinalis| 2006=I etapas| 2010=aštuntfinalis| 2014=I etapas| 2018=aštuntfinalis| 2022=aštuntfinalis| }} {{WorldCup|2006|2006 metų pasaulio čempionate}} rinktinė pralaimėjo {{Futb|Australijos}} ir {{Futb|Brazilijos}} rinktinėms, su {{Futb|Kroatij|os|a}} sužaidė lygiosiomis ir užėmusi paskutinę vietą grupėje, į aštuntfinalį nepateko. === [[AFC Azijos taurė]] === * 1956–1964 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1968 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1972 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1976 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1980–1984 – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1988 m. AFC Azijos taurė|1988]] – I etapas * [[1992 m. AFC Azijos taurė|1992]] – {{medalis|1|Az}} '''1 vieta''' * [[1996 m. AFC Azijos taurė|1996]] – ketvirtfinalis * [[2000 m. AFC Azijos taurė|2000]] – {{medalis|1|Az}} '''1 vieta''' * [[2004 m. AFC Azijos taurė|2004]] – {{medalis|1|Az}} '''1 vieta''' * [[2007 m. AFC Azijos taurė|2007]] – 4 vieta * [[2011 m. AFC Azijos taurė|2011]] – {{medalis|1|Az}} '''1 vieta''' * [[2015 m. AFC Azijos taurė|2015]] – ketvirtfinalis * [[2019 m. AFC Azijos taurė|2019]] – {{medalis|2|Az}} 2 vieta * [[2023 m. AFC Azijos taurė|2023]] – ketvirtfinalis === [[FIFA Konfederacijų taurė]] === * 1992 – {{gray_i|nepateko}} * 1995 – I etapas * 1997 – {{gray_i|nepateko}} * 1999 – {{gray_i|nepateko}} * 2001 – {{medalis|2}} 2 vieta * 2003 – I etapas * 2005 – I etapas * 2009 – {{gray_i|nepateko}} * 2013 – I etapas * 2017 – {{gray_i|nepateko}} === [[Copa América]] čempionatas === 1999 ir 2019 m. Japonija pakviesta svečių teisėmis į Copa América čempionatą. * [[1999 m. Copa América|1999]] – I etapas * [[2019 m. Copa América|2019]] – I etapas === Pasiekimai Rytų Azijos čempionate === * 1 vieta: 1992, 1995, 1998, 2013 m. * 2 vieta: 2003, 2005, 2008, 2017 m. * 3 vieta: 2010 m. * 4 vieta: 1990, 2015 m. == Žymūs žaidėjai == * [[Kunišige Kamamoto]] (1964–1977) * [[Hidetoshi Nakata]] (1997–2006) * [[Keisuke Honda]] (2008–2018) * [[Yasuhito Endo]] (2002–2015) * [[Yoshikatsu Kawaguchi]] (1997–2010) * [[Shunsuke Nakamura]] (2000–2010) * [[Naohiro Takahara]] (2000–2008) * [[Shinji Kagawa]] (2008–2018) * [[Hiromi Hara]] (1978–1988) * [[Kazujoši Miura]] (1990–2000) * [[Shinji Ono]] (1998–2008) * [[Makoto Hasebe]] (2006–2018) * [[Juto Nagatomo]] (2008-) * [[Maja Jošida]] (2010-) * [[Gaku Šibasaki]] (2014-) == Treneriai == Žymesni treneriai: {{div col|2}} <small> * {{flagicon|JPN}} [[Šigemaru Takenokoši]] (1934, 1940, 1954–1956, 1958–1959 m.) * {{flagicon|JPN}} [[Ken Naganuma]] (1963–1969, 1972–1976 m.) * {{flagicon|JPN}} [[Takadži Mori]] (1981–1985 m.) * {{flagicon|NED}} [[Hans Ooft]] (1992–1993 m.) * {{flagicon|BRA}} [[Paulo Roberto Falcão]] (1994 m.) * {{flagicon|JPN}} [[Šu Kamo]] (1994–1997 m.) * {{flagicon|JPN}} [[Takeši Okada]] (1997–1998, 2007–2010 m.) * {{flagicon|FRA}} [[Philippe Troussier]] (1998–2002 m.) * {{flagicon|BRA}} [[Zico]] (2002–2006 m.) * {{flagicon|BIH}} [[Ivica Osim]] (2006–2007 m.) * {{flagicon|ITA}} [[Alberto Zaccheroni]] (2010–2014 m.) * {{flagicon|MEX}} [[Javier Aguirre]] (2014–2015 m.) * {{flagicon|BIH}} [[Vahid Halilhodžić]] (2015–2018 m.) * {{flagicon|JPN}} [[Hadžime Morijasu]] (2018– m.) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} {{Commons|Category:Japan national soccer team}} {{AzijosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Japonijos futbolas]] [[Kategorija:Japonijos sporto rinktinės]] 2wfp0jgz3mgko91vbrvjgdstnjdvav0 0 50996 7856023 7851274 2026-06-14T05:06:00Z Vilensija 40695 2026 7856023 wikitext text/x-wiki {{NBA komanda|pavadinimas=Niujorko „Knicks“|color2=#0069b4|color1=#f48422|logo=NYK_2011.png|konferencija=[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų]]|pogrupis=[[Atlanto pogrupis (NBA)|Atlanto]]|įkurta=1946|arena=Madison Square Garden|istorija='''Niujorko „Knicks“'''<br>1946–''dabar''|miestas=[[Niujorkas]]|spalvos=Mėlyna, oranžinė, sidabrinė, juoda, balta<br />{{color box|#1D428A}} {{color box|#F58426}} {{color box|#9EA2A2}} {{color box|#000000}} {{color box|#FFFFFF}}|savininkas=James L. Dolan|generalinis direktorius=Gersson Rosas|treneris=[[Mike Brown]]|dukterinė komanda=[[Vestčesterio Knicks|Vestčesterio „Knicks“]]|čempionų titulai='''3''' (1970, 1973, 2026)|konferencijos nugalėtojų titulai='''5''' (1972, 1973, 1994, 1999, 2026)|pogrupio nugalėtojų titulai='''8''' (1953, 1954, 1970, 1971, 1989, 1993, 1994, 2013)|įamžinti marškinėlių nr.='''9''' (10, 12, 15, 15, 19, 22, 24, 33, 613)|oficiali svetainė={{URL|https://www.nba.com/knicks}}}} '''Niujorko „Knicks“''' ({{en|New York Knicks}}) – [[NBA]] Rytų konferencijos Atlanto pogrupio [[krepšinis|krepšinio]] komanda iš [[Niujorkas|Niujorko]]. == Istorija == [[Vaizdas:NYKnicks.gif|100px|thumb|1995-2011]] ''Knicks'' kartu su [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] yra viena iš tų komandų vis dar esanti tame pačiame mieste nuo NBA lygos įkūrimo pradžios [[1949]] m., kai susijungė ''The Basketball Association of America'' su ''National Basketball League''. Jie yra tapę NBA čempionais tris kartus – 1970, 1973 ir 2026 m. [[2014]] m. [[kovo 18]] d. buvo paskelbta, kad legendinis NBA treneris [[Phil Jackson]] tapo klubo prezidentu.<ref>[http://knicksnow.com/posts/5430/phil-jackson-named-president-of-new-york-knicks#.Uyh-cfl_sdZ Phil Jackson Named President of New York Knicks] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140318210300/http://knicksnow.com/posts/5430/phil-jackson-named-president-of-new-york-knicks#.Uyh-cfl_sdZ |date=2014-03-18 }}</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" cellpadding=3 ! Sezonas !! Pogrupis !! Vieta !! Atkrintamosios varžybos !! Pergalės !! Pralaimėjimai |- | 2005/2006 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 23 || 59 |- | 2006/2007 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 33 || 49 |- | 2007/2008 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 14 vieta || Nepateko || 23 || 59 |- | 2008/2009 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 32 || 50 |- | 2009/2010 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 29 || 53 |- | 2010/2011 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 6 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 0–4 pralaimėjo [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] komandai || 42 || 40 |- | 2011/2012 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 7 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1–4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majami „Heat“]] komandai || 36 || 30 |- | 2012/2013 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinalyje 2–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai || 54 || 28 |- | 2013/2014 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 9 vieta || Nepateko || 37 || 45 |- | 2014/2015 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 17 || 65 |- | 2015/2016 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 13 vieta || Nepateko || 32 || 50 |- | 2016/2017 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 31 || 51 |- | 2017/2018 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 29 || 53 |- | 2018/2019 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 17 || 65 |- | 2019/2020 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 21 || 45 |- | 2020/2021 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 4 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1–4 pralaimėjo [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] komandai || 41 || 31 |- | 2021/2022 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 37 || 45 |- | 2022/2023 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 5 vieta || Konferencijos pusfinalyje 2–4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] komandai || 47 || 35 |- | 2023/2024 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinalyje 3–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai || 50 || 32 |- | 2024/2025 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 3 vieta || Konferencijos finale 2–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai|| 51 || 31 |} == Komandos sudėtis == {{Niujorko Knicks}} === Šlovės muziejaus nariai === * Red Holzman * Hubie Brown * [[Isiah Thomas]] (komandos prezidentas nuo [[2003]] m., įamžintas kaip [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] žaidėjas) * [[Lenny Wilkens]] * Larry Brown === Įamžinti marškinėliai === Klubas yra įamžinęs garsiausių savo krepšininkų marškinėlius. Numeriai marškinėlių, kuriuos jie nešiojo, daugiau niekada nebus naudojami komandoje. Į šį sąrašą įeina: * '''10''' – Walt Frazier, G, 1967-77; komentatorius * '''12''' – Dick Barnett, G, 1965-74 * '''15''' – Earl Monroe, G, 1972-80 * '''15''' – Dick McGuire, G, 1949-57; vyr. treneris, 1965-68 * '''19''' – Willis Reed, CP, 1964-74; vyr. treneris, 1977-78 * '''22''' – Dave DeBusschere, P, 1969-74 * '''24''' – [[Bill Bradley]], P, 1967-77 * '''613''' – Red Holzman, vyr. treneris, 1967-77 & 1978-82 (vadovavo 613 laimėtom rungtynėm) * '''33''' – [[Patrick Ewing]], CP, 1985–2000 === Lietuviai žaidę "Knicks" komandoje === * [[Mindaugas Kuzminskas]] – 2016–2017 m. * [[Ignas Brazdeikis]] – 2019–2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.nba.com/knicks Oficiali Niujorko „Knicks“ svetainė] {{NBA komandos}} {{Commons|Category:New York Knicks|no=T}} [[Kategorija:NBA klubai]] c5svo4ctebwqfoqwxv8blfsnvypf8nr 7856171 7856023 2026-06-14T08:21:12Z JB82 13739 Pridėtos nuorodos 7856171 wikitext text/x-wiki {{NBA komanda|pavadinimas=Niujorko „Knicks“|color2=#0069b4|color1=#f48422|logo=NYK_2011.png|konferencija=[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų]]|pogrupis=[[Atlanto pogrupis (NBA)|Atlanto]]|įkurta=1946|arena=Madison Square Garden|istorija='''Niujorko „Knicks“'''<br>1946–''dabar''|miestas=[[Niujorkas]]|spalvos=Mėlyna, oranžinė, sidabrinė, juoda, balta<br />{{color box|#1D428A}} {{color box|#F58426}} {{color box|#9EA2A2}} {{color box|#000000}} {{color box|#FFFFFF}}|savininkas=James L. Dolan|generalinis direktorius=Gersson Rosas|treneris=[[Mike Brown]]|dukterinė komanda=[[Vestčesterio Knicks|Vestčesterio „Knicks“]]|čempionų titulai='''3''' (1970, 1973, 2026)|konferencijos nugalėtojų titulai='''5''' (1972, 1973, 1994, 1999, 2026)|pogrupio nugalėtojų titulai='''8''' (1953, 1954, 1970, 1971, 1989, 1993, 1994, 2013)|įamžinti marškinėlių nr.='''9''' (10, 12, 15, 15, 19, 22, 24, 33, 613)|oficiali svetainė={{URL|https://www.nba.com/knicks}}}} '''Niujorko „Knicks“''' ({{en|New York Knicks}}) – [[NBA]] Rytų konferencijos Atlanto pogrupio [[krepšinis|krepšinio]] komanda iš [[Niujorkas|Niujorko]]. == Istorija == [[Vaizdas:NYKnicks.gif|100px|thumb|1995-2011]] ''Knicks'' kartu su [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] yra viena iš tų komandų vis dar esanti tame pačiame mieste nuo NBA lygos įkūrimo pradžios [[1949]] m., kai susijungė ''The Basketball Association of America'' su ''National Basketball League''. Jie yra tapę NBA čempionais tris kartus – 1970, 1973 ir 2026 m. [[2014]] m. [[kovo 18]] d. buvo paskelbta, kad legendinis NBA treneris [[Phil Jackson]] tapo klubo prezidentu.<ref>[http://knicksnow.com/posts/5430/phil-jackson-named-president-of-new-york-knicks#.Uyh-cfl_sdZ Phil Jackson Named President of New York Knicks] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140318210300/http://knicksnow.com/posts/5430/phil-jackson-named-president-of-new-york-knicks#.Uyh-cfl_sdZ |date=2014-03-18 }}</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" cellpadding=3 ! Sezonas !! Pogrupis !! Vieta !! Atkrintamosios varžybos !! Pergalės !! Pralaimėjimai |- | 2005/2006 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 23 || 59 |- | 2006/2007 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 33 || 49 |- | 2007/2008 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 14 vieta || Nepateko || 23 || 59 |- | 2008/2009 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 32 || 50 |- | 2009/2010 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 29 || 53 |- | 2010/2011 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 6 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 0–4 pralaimėjo [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] komandai || 42 || 40 |- | 2011/2012 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 7 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1–4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majami „Heat“]] komandai || 36 || 30 |- | 2012/2013 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinalyje 2–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai || 54 || 28 |- | 2013/2014 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 9 vieta || Nepateko || 37 || 45 |- | 2014/2015 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 17 || 65 |- | 2015/2016 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 13 vieta || Nepateko || 32 || 50 |- | 2016/2017 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 31 || 51 |- | 2017/2018 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 29 || 53 |- | 2018/2019 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 17 || 65 |- | 2019/2020 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 21 || 45 |- | 2020/2021 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 4 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1–4 pralaimėjo [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] komandai || 41 || 31 |- | 2021/2022 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 37 || 45 |- | 2022/2023 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 5 vieta || Konferencijos pusfinalyje 2–4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] komandai || 47 || 35 |- | 2023/2024 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinalyje 3–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai || 50 || 32 |- | 2024/2025 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 3 vieta || Konferencijos finale 2–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai|| 51 || 31 |- | 2025/2026 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 3 vieta || Taurės finale 4-1 pralaimėjo [[San Antonijo „Spurs“|San Antonijos „Spurs“]]|| 53 || 29 |} == Komandos sudėtis == {{Niujorko Knicks}} === Šlovės muziejaus nariai === * Red Holzman * Hubie Brown * [[Isiah Thomas]] (komandos prezidentas nuo [[2003]] m., įamžintas kaip [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] žaidėjas) * [[Lenny Wilkens]] * Larry Brown === Įamžinti marškinėliai === Klubas yra įamžinęs garsiausių savo krepšininkų marškinėlius. Numeriai marškinėlių, kuriuos jie nešiojo, daugiau niekada nebus naudojami komandoje. Į šį sąrašą įeina: * '''10''' – Walt Frazier, G, 1967-77; komentatorius * '''12''' – Dick Barnett, G, 1965-74 * '''15''' – Earl Monroe, G, 1972-80 * '''15''' – Dick McGuire, G, 1949-57; vyr. treneris, 1965-68 * '''19''' – Willis Reed, CP, 1964-74; vyr. treneris, 1977-78 * '''22''' – Dave DeBusschere, P, 1969-74 * '''24''' – [[Bill Bradley]], P, 1967-77 * '''613''' – Red Holzman, vyr. treneris, 1967-77 & 1978-82 (vadovavo 613 laimėtom rungtynėm) * '''33''' – [[Patrick Ewing]], CP, 1985–2000 === Lietuviai žaidę "Knicks" komandoje === * [[Mindaugas Kuzminskas]] – 2016–2017 m. * [[Ignas Brazdeikis]] – 2019–2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.nba.com/knicks Oficiali Niujorko „Knicks“ svetainė] {{NBA komandos}} {{Commons|Category:New York Knicks|no=T}} [[Kategorija:NBA klubai]] 2axqfk15jmdvaak36da89rx50zwn2vf 0 51520 7855986 6711689 2026-06-14T00:10:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855986 wikitext text/x-wiki {{otheruses|Lapė}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lapė}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Grey_Fox_(Urocyon_cinereoargenteus).jpg|260px|Pilkoji lapė (''Urocyon cinereoargenteus'')]] | caption = [[Pilkoji lapė]] (''Urocyon cinereoargenteus'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai | taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Šuniniai | taxon1 = Canidae}} {{Taxobox_row | type=Pošeimis | name = [[Caninae|Lapiniai]] | latin = Caninae }} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Lapė''' – [[šuniniai|šuninių]] šeimos visaėdžiai [[žinduoliai]]. Būdingi bruožai – kūnas mažo arba vidutinio dydžio, siauru pailgu [[snukis|snukiu]], trikampio formos ausimis, puria, paprastai ilga [[uodega]]. Lapėmis vadinamos įvairioms gentims priklausantys šuniniai gyvūnai. Iš jų didelė dalis – vadinamosios „tikrosios lapės“, arba ''[[Vulpes]]''. Dar 25 dabar gyvenančios ar išnykusios rūšys priklauso kitoms gentims. Šios lapės priklauso Pietų Amerikos lapių [[filogenezė|parafiletinei]] grupei ar kitoms, genetiškai tolimesnėms grupėms ([[didžiaausė lapė]], [[pilkoji lapė]] ir [[salinė lapė]].<ref>{{cite book|editor1-last=Macdonald|editor1-first=David W.|editor2-last=Sillero-Zubiri|editor2-first=Claudio|title=The biology and conservation of wild canids|date=2004|publisher=Oksfordo universiteto leidykla|location=Oxford|isbn=978-0198515562|page=49|edition=Nachdr. d. Ausg. 2004.}}</ref> Lapės paplitusios visuose žemynuose, išskyrus [[Antarktida|Antarktidą]]. Labiausiai paplitusi rūšis (sutinkama ir [[Lietuva|Lietuvoje]]) – [[rudoji lapė]] (''Vulpes vulpes''), išskiriama bent į 47 porūšius.<ref name=Lloyd1980>{{cite book|last1=Lloyd|first1=H.G.|title=The red fox|url=https://archive.org/details/bwb_O8-DDJ-939|date=1981|publisher=Batsford|location=London|isbn=978-0-7134-11904|page=[https://archive.org/details/bwb_O8-DDJ-939/page/7 21]|edition=2. impr.}}</ref> Lapių išplitimas ir vyraujanti gudraus gyvūno reputacija lėmė tai, kad šis žinduolis plačiai sutinkamas įvairių tautų [[folkloras|folklore]], yra dažnas personažas tiek pasakose, tiek populiariojoje kultūroje. Lapių [[medžioklė]], pasitelkiant medžioklinius šunis, buvo nereta pramoga tarp Europos, įskaitant [[LDK]], didikų. == Klasifikacija == Lapėmis vadinami šie gyvūnai: * Kai kurios [[šuniniai|šuninių]] tribos rūšys: ** {{extinct}}''[[Dusicyon cultridens]]'' ** ''[[Cerdocyon]]'' *** ''[[Cerdocyon thous]]'' ** ''[[Lycalopex]]'' *** ''[[Lycalopex culpaeus]]'' *** ''[[Lycalopex fulvipes]]'' *** ''[[Lycalopex griseus]]'' *** ''[[Lycalopex gymnocercus]]'' *** ''[[Lycalopex sechurae]]'' *** ''[[Lycalopex vetulus]]'' * Visos lapių tribos (''[[Vulpini]]'') rūšys: *** ''[[Vulpes lagopus]]'' *** ''[[Vulpes vulpes]]'' *** ''[[Vulpes velox]]'' *** ''[[Vulpes macrotis]]'' *** ''[[Vulpes corsac]]'' *** ''[[Vulpes chama]]'' *** ''[[Vulpes pallida]]'' *** ''[[Vulpes bengalensis]]'' *** ''[[Vulpes ferrilata]]'' *** ''[[Vulpes cana]]'' *** ''[[Vulpes rueppelli]]'' *** ''[[Vulpes zerda]]'' * Kai kurios primityvios šuninių rūšys: ** ''[[Urocyon]]'' *** ''[[Urocyon cinereoargenteus]]'' *** ''[[Urocyon littoralis]]'' *** ''[[Cozumel fox|Urocyon sp.]]'' ** ''[[Otocyon]]'' *** ''[[Otocyon megalotis]]'' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Lapės| ]] 4cjmc5deonjdd2219ra86drifg8ha5a 0 52782 7856172 7825632 2026-06-14T08:25:32Z AstrOtuba 140242 /* */ paleistas tarpas 7856172 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{Infolentelė politinė partija | pavadinimas_lt = Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) | logotipas = [[Vaizdas:TTS-logotipas.svg|200px]] | colorcode = #013861 | įkūrimas = [[2003]] m. [[birželio 1]] d. | ideologija = *[[Populizmas|Dešinysis populizmas]] *[[Socialinis konservatizmas]] *[[Nacionalizmas]] * [[Euroskepticizmas]] | būstinė = <small>Kaštonų g. 3–8</small> <br/> [[Vilnius]], {{flagcountry|Lietuva}} | narių = 3 977 (2020 m. balandžio 7 d.)<ref>http://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/Atnaujinta%20PP%20lentele%2004_07.pdf</ref> | svetainė = [http://www.tautateisingumas.lt Oficiali svetainė] | sutrumpinimas =TTS | spalva = {{Color box|#013861 |border=darkgray}} [[Mėlyna|Tamsiai mėlyna]]<br> {{Color box|#F8C315 |border=darkgray}} [[Auksinė]] | pozicija = [[Dešinė (politikoje)|Dešinė]] | vietos1 = {{Info politinė partija/vietos|1|141|#013861}} | vietos1_pavadinimas = Vietų skaičius [[Seimas|Seime]] | vietos2 = {{Info politinė partija/vietos|8|1461|#013861}} | vietos2_pavadinimas = Vietų skaičius [[Lietuva|Lietuvos]] savivaldybių tarybose | šūkis = „Kelkis, Lietuva!“ | vietos3 = {{Info politinė partija/vietos|1|11|#013861}} | vietos3_pavadinimas = Vietų skaičius [[Europos Parlamentas|Europos Parlamente]] | jaunimo_organizacija = [[Jaunieji centristai]] | pirmininkas = Rimas Jonas Jankūnas | įkūrėjas = [[Romualdas Ozolas]] }} '''Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)''' – [[Lietuva|Lietuvos]] politinė [[Lietuvos partijos|partija]], šiuo metu vadovaujama Rimo Jono Jankūno. Susidarė susijungus Centro partijai-tautininkams, [[Petras Gražulis|Petro Gražulio]] judėjimui „Už Lietuvą – vyrai!“ bei [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga]]i.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-tautos-ir-teisingumo-sajunga-susijunge-trys-politines-jegos-pirmininkas-p-grazulis-1028745 ''Į Tautos ir teisingumo sąjungą susijungė trys politinės jėgos: pirmininkas – P. Gražulis'']. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.</ref> == Istorija == Lietuvos centro partija susikūrė [[2003]] m. [[birželio 1]] d., kai dauguma senosios [[Lietuvos centro sąjunga|Lietuvos centro sąjungos]], veikusios 1993–2003 metais, narių, nesutikusių su LCS posūkiu į [[Liberalizmas|liberalizmą]] bei naujos [[Liberalų ir centro sąjunga|Liberalų ir centro sąjungos]] įkūrimu, įsteigė '''Nacionalinę centro partiją'''. [[2005]] m. [[gegužės 21]] d. Nacionalinė centro partija atgavo senąjį pavadinimą ir pasivadino '''Lietuvos centro partija'''. 2016 m. partijos pirmininku tapo [[Naglis Puteikis]]. [[2019]] m. [[spalio 26]] d. Kaune, įvykusiame neeiliniame Lietuvos centro partijos suvažiavime, buvo nuspręsta patobulinti politinės jėgos vardą partijai suteikiant pavadinimą '''Centro partija „Gerovės Lietuva“'''. [[2020]] m. liepą paskelbta apie planuojamą Centro partijos „Gerovės Lietuva“ ir [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos]] susijungimą. Ryšium su tuo partijos pavadinimas pakeistas į '''Centro partija-Tautininkai'''.<ref>{{cite web |title=Centro partija jungiasi su tautininkais, sąrašą į Seimo rinkimus ves Puteikis |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1201213/centro-partija-jungiasi-su-tautininkais-sarasa-i-seimo-rinkimus-ves-puteikis |last=Stankevičius,bns |first=Augustas |date=2020-07-27 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> [[2021]] m. Centro partija – tautininkai, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga ir [[Petras Gražulis|Petro Gražulio]] judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ paskelbė apie susijungimą į '''Tautos ir teisingumo sąjungą (centristai, tautininkai)'''. Jungimosi procesas buvo juridiškai užbaigtas [[2022]] m. [[balandžio 21]] d. Šios partijos pirmininku tapo [[Petras Gražulis]].<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_centro_partija/</ref> == Dalyvavimas rinkimuose == === Savivaldos rinkimai === [[2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose]] partija pelnė 11 634 rinkėjų balsus ir iškovojo 18 vietų savivaldybių tarybose (iš jų 13 vietų atiteko [[Varėnos rajono savivaldybės taryba|Varėnos rajono savivaldybės taryboje]], meras – centristas [[Vidas Mikalauskas]]), 2011 m. – 10 856 rinkėjų balsus ir laimėjo 19 vietų savivaldybių tarybose. [[2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose]] partija laimėjo 4 vietas: [[Adolfas Rinkūnas]] ([[Biržų rajono savivaldybė]]je), [[Alvydas Valeiša]] ([[Varėnos rajono savivaldybė]]je), [[Kristijonas Kameneckas]] ([[Elektrėnų savivaldybė]]je), [[Arūnas Gumuliauskas]] ([[Šiaulių miesto savivaldybė]]je). [[2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose]] partija pelnė 14 741 rinkėjų balsą, iškovodama 8 mandatus: tris – [[Klaipėdos miesto savivaldybė|Klaipėdos miesto savivaldybėje]] (kandidatė į meres – [[Nina Puteikienė]]), du – [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto savivaldybėje]] (kandidatė į meres – Laura Radzevičiūtė) bei tris – Varėnos rajono savivaldybėje (kandidatas į merus – Vidas Mikalauskas). === Parlamento rinkimai === 2012 m. Lietuvos centro partija dalyvavo nacionalinio susivienijimo „[[Už Lietuvą Lietuvoje]]“ veikloje. [[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] Lietuvos centro partija dalyvavo kaip Antikorupcinės [[Kristupas Krivickas|Kristupo Krivicko]] ir [[Naglis Puteikis|Naglio Puteikio]] koalicijos narė. Daugiamandatėje apygardoje koalicija surinko 6,06% visų rinkimuose dalyvavusiųjų – 77 114 – rinkėjų balsų, tačiau jų neužteko patekti į [[LR Seimas|Seimą]], nes patekimo riba politinėms partijoms yra 5, o koalicijoms – 7 procentai balsų. 2016 m. spalio 23 d. Seimo rinkimuose Naglis Puteikis, kaip Lietuvos centro partijos atstovas, vienmandatėje Danės apygardoje išrinktas Seimo nariu. [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimuose]] suskaičiavus balsus Centro partija-Tautininkai gavo 2,06 proc. palaikymą. Partija netapo parlamentine. N. Puteikis Danės vienmandatėje rinkimų apylinkėje metu liko trečias ir į Seimą nepateko. Į antrą turą rinkimuose pateko Telšių vienmadatininkas A. Bacevičius, tačiau sunkioje kovoje rinkėjai pasirinko jo konkurentą. Partija Seime turėjo savo atstovą – partijos pirmininką [[Petras Gražulis|Petrą Gražulį]]. === Prezidento rinkimai === 2017 m. vasario 12 d. Kaune, įvykusiame Lietuvos centro partijos suvažiavime, buvo nuspręsta, kad artėjančiuose šalies Prezidento rinkimuose partija kels savo kandidatą – juo sutiko tapti ir buvo vienbalsiai patvirtintas partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis. === Europos Parlamento rinkimai === 2019 m. kovo 9 d. tuometinis [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] narys [[Antanas Guoga]] pranešė, jog sieks dar vienos kadencijos ES Parlamente. Vėliau Kaune, įvykusiame neeiliniame Lietuvos centro partijos suvažiavime, Antanas Guoga buvo patvirtintas kandidatų sąrašo lyderiu – jam buvo patikėta vesti partiją artėjančiuose rinkimuose. == Vadovybė == 2017 m. sausio 15 d. Kaune į Lietuvos centro partiją oficialiai įstojo [[Kristupas Krivickas|Kristupas Krivickas]] ir tapo Politinės Tarybos nariu (nuo 2019 m. spalio 26 d. – Politinės Tarybos pirmininkas), vėliau pastarasis pradėjo eiti partijos pirmininko Naglio Puteikio pavaduotojo pareigas. 2018 m. birželį, Lietuvos centro partijos suvažiavime, pastarosios pirmininku antrajai kadencijai perrinktas Naglis Puteikis. Jo pavaduotojais tapo [[Albinas Stankus]], Kristupas Krivickas, Nijolė Giedraitienė. 2022 m. rugsėjo 17 d. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pirmininku išrinktas [[Petras Gražulis]]. 2026 m. kovo 7 d. žiniasklaidoje paskelbta, kad Tautos ir teisingumo partijos pirmininku išrinktas Rimas Jonas Jankūnas. <ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2860113/jankunas-tapo-tautos-ir-teisingumo-sajungos-pirmininku</ref> === Pirmininkai === Remiantis pateiktais ir [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos]] oficialiai paskelbtais duomenimis: {| class="wikitable" ! rowspan="2" |Nr. ! colspan="2" rowspan="2" |Pirmininkas ! colspan="2" |Laikotarpis |- !Nuo !Iki |- !1 |[[Vaizdas:2002 03Ozolas.jpg|frameless|117x117px]] |[[Romualdas Ozolas]] |2003 m. liepos 4 d. |2008 m. sausio 4 d. |- !2 |[[Vaizdas:Arūnas Grumadas.JPG|frameless|69x69px]] |[[Arūnas Grumadas]] |2008 m. sausio 4 d. |2012 m. sausio 6 d. |- !3 | |[[Eugenijus Skrupskelis]] |2012 m. sausio 6 d. |2013 m. spalio 25 d. |- !4 |[[Vaizdas:Albinas Stankus.jpg|frameless|100x100px]] |[[Albinas Stankus]] |2013 m. spalio 25 d. |2016 m. liepos 8 d. |- ! rowspan="2" |5 | rowspan="2" |[[Vaizdas:Seimo narys Naglis Puteikis (cropped).png|frameless|95x95px]] | rowspan="2" |[[Naglis Puteikis]] |2016 m. liepos 8 d. |2018 m. birželis |- |2018 m. birželis |2021 m. rugsėjo 29 d. |- ! rowspan="2" |6 | rowspan="2" |[[Vaizdas:1718797637986 20240618 GRAZULIS Petras LT 012.jpg|frameless|88x88px]] | rowspan="2" |[[Petras Gražulis]] |2021 m. rugsėjo 29 d. |2022 m. rugsėjo 17 d. |- |2022 m. rugsėjo 17 d. |2026 m. kovo 7 d. |- !7 | |[[Rimas Jonas Jankūnas]] |2026 m. kovo 7 d. | |} == Komitetai == 2017 m. lapkričio 11 d. Kaune, vykusiame Lietuvos centro partijos Tarybos posėdyje, pirmininko [[Naglis Puteikis|Naglio Puteikio]] pavaduotojui [[Albinas Stankus|Albinui Stankui]] pasiūlius, buvo naujai sudaryti 9 partijos komitetai (turintys savo vadovus), atsakingi už įvairias, skirtingas valstybės valdymo sritis, kuriose įgyvendinama partijos politika: * Švietimo ir kultūros komitetas * Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitetas * Aplinkosaugos ir žemės ūkio komitetas * Valstybės turto valdymo ir ūkio komitetas * Teisėtvarkos komitetas * Regioninių problemų komitetas * Užsienio reikalų komitetas * Nacionalinio saugumo komitetas * Audito komitetas == Narystė == Remiantis 2019 m. spalio 2 d. duomenimis, [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija]] paskelbė, jog Lietuvos centro partija yra 9 vietoje pagal dydį iš 25 Lietuvoje registruotų šalies politinių jėgų. Narių skaičius nuolatos kito: 2012 10 01. – 1157 nariai (0); 2013 10 01 – 1090 narių (-67); 2014 10 01  – 1059 nariai (-31); 2015 10 01 – 2083 nariai (+1 024); 2016 10 01 – 3479 nariai (+1 396); 2017 10 01 – 3972 nariai (+493); 2018 10 01 – 3919 narių (-53); 2019 10 01 – 3871 narys (-48); 2020 04 07 – 4024 nariai (+153); 2021 03 01 d. – 3991 nariai (- 33); 2021 10 01 d. – 3941 narys (-50); 2022 03 01 d. – 6970 nariai (+3029 – prisijungė tautininkai); 2021 10 01 d. – 6931 narys (-39). == Simbolika == Remiantis Lietuvos centro partijos Įstatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, simboliką sudaro: keturlapis žalios spalvos dobilas, apjuostas tautinių spalvų ovalu. Pats ženklas – baltame lauke su partijos pavadinimu. Nuo 2022 12 01 patvirtintas kitas ženklas: – geltona Tautos namų piktograma su tamsiai mėlynais Gediminaičių stulpais, apjuosta saulės spinduliais, tamsiai mėlyname fone, kurios viršuje geltonomis raidėmis įrašytas sąjungos pavadinimas, vėliavos dydis 162 x 100 cm. Kartu su šia ja kaip istorinė partijos vėliava naudojama ir Centro partijos vėliava su dobilo simboliu. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://tautateisingumas.lt/ Tautos ir Teisingumo sąjungos oficiali svetainė] * [http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/102/1/1304/rezultatai/lt/rezultataiDaugmVrt.html 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai] * [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/k-krivickas-istojo-i-partija.d?id=73459272 Kristupas Augustas Krivickas įstojo į partiją] * [https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/02/13/news/naglis-puteikis-uzsimojo-is-peties-sieks-tapti-lietuvos-prezidentu-648343/ Naglis Puteikis užsimojo iš peties: sieks tapti Lietuvos prezidentu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709154743/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/02/13/news/naglis-puteikis-uzsimojo-is-peties-sieks-tapti-lietuvos-prezidentu-648343/ |date=2018-07-09 }} * [https://www.vrk.lt/mandatu-skaicius-2019-sav Partijų, komitetų gautų balsų ir mandatų skaičius Lietuvoje] * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/03/09/news/a-guoga-kandidatuos-i-europos-parlamenta-su-centro-partija-9526972/ Antanas Guoga kandidatuos į Europos Parlamentą su Centro partija] * [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/n-puteikio-vadovaujama-centro-partija-keicia-pavadinima-pridurs-zodzius-geroves-lietuva-56-1222986 Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija keičia pavadinimą: pridurs žodžius „Gerovės Lietuva“] * {{Lietuvos politinės partijos}} [[Kategorija:Lietuvos partijos]] qjii7inmxj7knof8lhre4mktgj459hg 0 58424 7855673 6966833 2026-06-13T13:20:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855673 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Meikštai |foto = Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (2).jpg |plotis = 265px |fotoinfo = Įvažiavimas į Meikštus |lat = 55.448 |long = 26.498 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 74 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Meĩkštai|Meik̃štų|Meik̃štams|Meikštùs|Meĩkštais|Meĩkštuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Mejszty, Mejkszty}}, {{ru|Мейшты}} }} '''Meikštai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 9 km į pietryčius nuo [[Rimšė]]s, beveik 3 km nuo sienos su [[Baltarusija]]. Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, [[Meikštų koplyčia]] (joje pamaldos tebelaikomos tik lenkų kalba). Išlikusios [[Meikštų dvaras|Meikštų dvaro]] rūmų liekanos (nuo [[2001]] m. veikia priklausomybių reabilitacijos centras). Ties kaimu jungiasi keliai {{RK1401}} ir {{RK1420}}. == Etimologija == Meikštai – [[dvarininkinis vietovardis]], kilęs nuo vietos dvarininko Meištovičiaus pavardės,<ref>{{dvarai 2010|231}}</ref> kuris pastatydino į neogotikinę pilį panašius rūmus. Dar plg. pavardės ''Meikštas, Meištas''.<ref>{{LVGDB}}</ref><ref>{{PvŽ}}</ref> == Istorija == Nuo XVIII a. minimas [[Meikštų dvaras]]. Jis priklausė Naruševičiams, Vavžeckiams, vėliau Meištovičiams. Generolo Mykolo Meištovičiaus sūnus Simonas pastatė ištaigingus rūmus.<ref>{{SGKP|6|243|Mejkszty}}</ref> XIX a. pab. dvaras pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Vidžių valsčius|Vidžių valsčių]]. 1859 m. buvo spirito varykla.<ref>{{SGKP|6|244|Mejszty}}</ref> Tarpukariu priklausė Lenkijai, buvo Breslaujos apskrities Vidžių valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Šiūlėnų apylinkė (šiaurė)|Šiūlėnų apylinkei]]. Buvo kultūros namai. Veikė pradinė mokykla (nuo 1965 m.), paštas.<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=230|inc=50|incmin=25 |1902|47|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|100|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|44|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|113|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|224|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|163|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|152|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|42||Meikštai}}</ref> |1989|162|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|119|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|141 |2011|108|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|74|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (1).jpg|Dvaro statinių liekanos Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (8).jpg|Pastatas Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (7).jpg|Kelias pro Meikštus Palace of Simonas Meištavičius. Meikštai, 19th c..jpg|Meištų dvaras XIX a. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] okcjkr1wunxa35yqnik1dityh79v8e4 7855675 7855673 2026-06-13T13:28:00Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855675 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Meikštai |foto = Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (2).jpg |plotis = 265px |fotoinfo = Įvažiavimas į Meikštus |lat = 55.448 |long = 26.498 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 74 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Meĩkštai|Meik̃štų|Meik̃štams|Meikštùs|Meĩkštais|Meĩkštuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Mejszty, Mejkszty}}, {{ru|Мейшты}} }} '''Meikštai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 9 km į pietryčius nuo [[Rimšė]]s, beveik 3 km nuo sienos su [[Baltarusija]]. Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, [[Meikštų koplyčia]] (joje pamaldos tebelaikomos tik lenkų kalba). Išlikusios [[Meikštų dvaras|Meikštų dvaro]] rūmų liekanos (nuo [[2001]] m. veikia priklausomybių reabilitacijos centras). Ties kaimu jungiasi keliai {{RK1401}} ir {{RK1420}}. == Etimologija == Meikštai – [[dvarininkinis vietovardis]], kilęs nuo vietos dvarininko Meištovičiaus pavardės,<ref>{{dvarai 2010|231}}</ref> kuris pastatydino į neogotikinę pilį panašius rūmus. Dar plg. pavardės ''Meikštas, Meištas''.<ref>{{LVGDB}}</ref><ref>{{PvŽ}}</ref> == Istorija == Nuo XVIII a. minimas [[Meikštų dvaras]]. Jis priklausė Naruševičiams, Vavžeckiams, vėliau Meištovičiams. Generolo Mykolo Meištovičiaus sūnus Simonas pastatė ištaigingus rūmus.<ref>{{SGKP|6|243|Mejkszty}}</ref> XIX a. pab. dvaras pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Vidžių valsčius|Vidžių valsčių]]. 1859 m. buvo spirito varykla.<ref>{{SGKP|6|244|Mejszty}}</ref> Tarpukariu priklausė Lenkijai, buvo Breslaujos apskrities Vidžių valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Šiūlėnų apylinkė (šiaurė)|Šiūlėnų apylinkei]]. Buvo kultūros namai. Veikė pradinė mokykla (nuo 1965 m.), paštas.<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=230|inc=50|incmin=25 |1902|47|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|100|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|44|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|113|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|224|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|163|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|152|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|42||Meikštai}}</ref> |1989|162|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|119|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|141 |2011|108|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|74|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} ;Žymūs žmonės * [[Tomas Vavžeckis]] (1754–1816) – ATR karinis ir politinis veikėjas. == Galerija == <gallery> Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (1).jpg|Dvaro statinių liekanos Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (8).jpg|Pastatas Meikštai 30279, Lithuania - panoramio (7).jpg|Kelias pro Meikštus Palace of Simonas Meištavičius. Meikštai, 19th c..jpg|Meištų dvaras XIX a. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 4weba7atr8shj9en98gjxjw2ncq5qmj 0 67368 7855658 6874150 2026-06-13T12:08:32Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855658 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Magūnai}} {{Ltgyv |pavad = Magūnai |foto = Magūnai, Ignalinos r.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Kelias Magūnuose |lat = 55.554 |long = 26.445 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Magū́nai|Magū́nų|š=2016}} |istpav= {{pl|Maguny}}, {{ru|Магуны}} }} '''Magūnai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurę nuo [[Rimšė]]s, 3 km į pieryčius nuo [[Visaginas|Visagino]], [[Visagino savivaldybė]]s paribyje. Ties kaimu telkšo ežeras [[Kemsinis]]. Šiaurėje yra didesnioji [[Magūnai (Visaginas)|Magūnų kaimo dalis]] Visagino savivaldybėje. Senosiose kapinėse stovi [[Magūnų koplyčia]] (dab. [[Visagino savivaldybė]]je). == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Magūnas''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Yra žinių, kad XV a. šiame kaime buvo rengiamas raganų teismas, kuriam vadovavo Drūkšių seniūnas A. Godejevskis. Buvo Magūnų dvaras. Yra išlikęs 1694 m. balandžio 23 d. inventorius, kai dvaras buvo užstatomas V. K. Vavževskiui trejiems metams.<ref name=ign /> XIX a. pab. kaimas pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]], priklausė Smalvų dvarui (pradžioje Kelbovskiui, vėliau – Jonui Palašovskiui ir jo sūnui Jokūbui, paskui parduotas Vincentui Beganskiui). Kaimas dar vadintas Kuzmiškėmis, Kužmeriškėmis.<ref>{{SGKP|15b|290|Maguny}}</ref> Po I pasaulinio karo kaimas buvo labai nutautėjęs, nors [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skaitykla vis dėlto veikė. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono [[Magūnų apylinkė]]s centras, vėliau priklausė [[Rimšės apylinkė|Rimšės apylinkei]].<ref name=ign>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> 2003 m. didžioji Magūnų kaimo dalis priskirta Visagino savivaldybei. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=170|inc=20|incmin=10 |1902|163|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|156|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|155|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|92|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|79|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|47|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|20|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|20|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|13 |2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] etizjh9ovbm348iea4o3mod3si3n68c 7855661 7855658 2026-06-13T12:21:11Z Homo ergaster 10314 /* Istorija */ yra str. VLE "raganų procesai" 7855661 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Magūnai}} {{Ltgyv |pavad = Magūnai |foto = Magūnai, Ignalinos r.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Kelias Magūnuose |lat = 55.554 |long = 26.445 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Magū́nai|Magū́nų|š=2016}} |istpav= {{pl|Maguny}}, {{ru|Магуны}} }} '''Magūnai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurę nuo [[Rimšė]]s, 3 km į pieryčius nuo [[Visaginas|Visagino]], [[Visagino savivaldybė]]s paribyje. Ties kaimu telkšo ežeras [[Kemsinis]]. Šiaurėje yra didesnioji [[Magūnai (Visaginas)|Magūnų kaimo dalis]] Visagino savivaldybėje. Senosiose kapinėse stovi [[Magūnų koplyčia]] (dab. [[Visagino savivaldybė]]je). == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Magūnas''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Yra žinių, kad XV a. šiame kaime buvo rengiamas [[Raganų procesai|raganų teismas]], kuriam vadovavo Drūkšių seniūnas A. Godejevskis. Buvo Magūnų dvaras. Yra išlikęs 1694 m. balandžio 23 d. inventorius, kai dvaras buvo užstatomas V. K. Vavževskiui trejiems metams.<ref name=ign /> XIX a. pab. kaimas pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]], priklausė Smalvų dvarui (pradžioje Kelbovskiui, vėliau – Jonui Palašovskiui ir jo sūnui Jokūbui, paskui parduotas Vincentui Beganskiui). Kaimas dar vadintas Kuzmiškėmis, Kužmeriškėmis.<ref>{{SGKP|15b|290|Maguny}}</ref> Po I pasaulinio karo kaimas buvo labai nutautėjęs, nors [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skaitykla vis dėlto veikė. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono [[Magūnų apylinkė]]s centras, vėliau priklausė [[Rimšės apylinkė|Rimšės apylinkei]].<ref name=ign>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> 2003 m. didžioji Magūnų kaimo dalis priskirta Visagino savivaldybei. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=170|inc=20|incmin=10 |1902|163|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|156|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|155|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|92|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|79|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|47|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|20|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|20|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|13 |2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] itslcx9j5uwu3v7l77s0y0o0bc4ws38 0 67653 7855789 7666730 2026-06-13T18:56:19Z Nestea 25298 7855789 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Rainių žudynės. Kryžius.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Atminimo kryžius žudynių vietoje |herb = |žeml = |lat= 55.965974 |long= 22.29286 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Telšių rajono savivaldybė |sen = Viešvėnų seniūnija |aukštis = |plotas = 108 629 m² |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = u.k. 21867, 21881 / I2K1P }} '''Rainių žudynės''' – vienas iš [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] ir [[SSRS]] represinių institucijų nusikaltimų Lietuvos teritorijoje.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/rainiu-zudynes/ ''Rainių žudynės''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-06-11. Nuoroda tikrinta 2021-07-17.</ref> == Istorija == [[Rainiai|Rainių]] miškelyje netoli [[Telšiai|Telšių]] 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai – teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“, tarp kurių buvo [[Vladas Petronaitis]]. Užkastas aukas po keleto dienų rado praeivis. Vėliau sovietų valdžia, norėdama ištrinti šio įvykio prisiminimą, nugriovė Telšių miesto kapinėse pradėtą statyti koplyčią ir iškirto Rainių miškelį. Nepaisant to, vietos bendruomenė įvykių nepamiršo ir 1991 m., minint 50-ąsias politinių kalinių nužudymo metines, Rainiuose buvo pašventinta nauja koplyčia. Jos lubas puošia dailininko [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliausko]] freskos, kuriose nutapyti Rainių kankiniai. 1943 m. nacių propagandiniame leidinyje paskelbtas gydytojo Leonardo Plechavičiaus medicininis protokolas išvardina visų aukų kankinimo požymius, įskaitant lytinių organų sumušimus, sulaužytus kaulus, suskaldytas kaukoles be smegenų, ir išdurtas akis.<ref>[http://www.partizanai.org/failai/html/rainiai-1941-06-24-25.htm Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25, Vilnius, 2007. Sudarė ir parengė Agnė Šiušaitė, Jonas Urbanavičius, Vytautas Landsbergis.]</ref> == Kankinimai == [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis [[Ūkininko patarėjas]], 1941 m. liepos mėn. 25 d. aprašė tokius kankinimus:<blockquote>Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpjauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupjauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupjaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė.<ref>http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003947407?exId=357463&seqNr=3</ref></blockquote> == Kaltinamieji == Vienas kaltinamųjų baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-024-88 – [[Petras Raslanas]] po 1990 m. kovo 11 d. pasislėpė [[Rusija|Rusijoje]], kuri jį dangstė iki mirties. Kitu žudynių kaltininku yra laikomas NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus oper. įgaliotinis [[Nachmanas Dušanskis|Nachmanas Dušanskis]], kuris dalyvavo mažiausiai 13-os Rainių žudynių kankinių tardyme.<ref>https://www.partizanai.org/failai/html/rainiu-tragedija.htm</ref> Nuo 1989 m. apsigyveno Izraelyje. Dėl nusikalstamos veiklos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 1996 m. jam iškėlė baudžiamąją bylą,<ref>{{VLE|V|233||Nachmanas Dušanskis}}</ref> bet Izraelis atsisakė jį išduoti. == Įamžinimas == Aukų atminimui 1991 m. prie Rainių miškelio pastatyta [[Rainių koplyčia|Kančios koplyčia]] ir pasodintas Atminties ąžuolynas. Žudynių vietoje, miške, apie 300 m nuo koplyčios, įrengta aikštelė su rausvo granito paminklu „Trys kryžiai" (aut. skulp. [[Regimantas Midvikis]]).<ref>{{cite kvr|21867}}</ref> 1995 m. atminimo vieta su paminklu ir koplyčia paskelbti nacionalinės reikšmės istorijos ir memorialiniu paminklu.<ref>{{cite kvr|21854}}</ref> <gallery> Rainių koplyčia.jpg|Rainių koplyčia Rainių koplyčios altorius.jpg|Rainių koplyčios altorius Rainių koplyčios freskos (autorius A. Kmieliauskas).jpg|Rainių koplyčios freskos (autorius A. Kmieliauskas) BZN Rainiai chapel back board.jpg|Memorialinė lenta ant koplyčios sienos Rainių žudynės. Trys kryžiai.jpg|Trys metaliniai kryžiai Rainių miškelyje Atminimo lenta Rainių žudynių aukoms.jpg|Atminimo lenta žudynių aukoms </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Alsėdžių Rainių kankinių kapas]] == Literatūra == * Rainių tragedija. [[Arvydas Anušauskas]], Birutė Burauskaitė. == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:NKVD]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] d6vts3zlok0b7snceymm15ehzgogct0 0 70391 7855786 5901308 2026-06-13T18:52:23Z EUPBR 191851 7855786 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = ABB Group | gimtąja_kalba = <!-- Pavadinimas kompanijos šalies gimtąja kalba --> | komercinis_pav = ABB Ltd. | logotipas = [[Vaizdas:ABB_logo.svg|200px]] | antraštė = | forma = [[Akcinė bendrovė]] | simbolis = SWX:ABBN, NYSE:ABB, OMX:ABB, NSE:ABB, BSE:500002 | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = <!-- Miestas, Valstybė ({{Start date|YYYY|MM|DD}}) --> | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = | pramonė = | produktai = | produkcija = | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = <!-- [http://www.adresas.lt/ www.adresas.lt] --> | pastabos = }} '''ABB Group''' – tarptautinis elektrotechnikos koncernas, kurio pagrindinė būstinė yra [[Ciurichas|Ciuriche]].<ref>https://new.abb.com/locations/group-headquarters</ref> ABB veikia daugiau nei šimte šalių ir turi virš 104 tūkstančių darbuotojų. [[Fortune]] žurnalo „Fortune Global 500“ sąraše ji užimą 340-ą vietą (2020 m. rudenį)<ref name="fortune">https://fortune.com/company/abb/global500/</ref>, ir šiame sąraše yra nuo 1995 m.<ref name="fortune" /> ABB įsikūrė [[1988]] metais, susijungus [[Švedija|švedų]] įmonei ''Asea'' ir [[Šveicarija|šveicarų]] ''BBC''.<ref>https://apnews.com/article/9d699a81e7edcd99c39f324b1ce41a38</ref> == Nuorodos == * [http://www.abb.com Oficiali svetainė] {{en-icon}} * [http://www.abb.lt ABB Lietuva oficiali svetainė] === Išnašos === {{Išnašos}} {{org-stub}} {{Šablonas:SMI}} [[Kategorija:Pramonės įmonės]] fe05cbnvvqyzxvtvtrqghxt0hxh3e0t 0 70524 7855882 7640852 2026-06-13T22:04:40Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855882 wikitext text/x-wiki '''Senieji laikai''' – istorinis laikotarpis, apimantis kultūros ir politinių įvykių raidą nuo rašytinių šaltinių atsiradimo (III tūkst. pr. m. e.)<ref name=HW>{{cite book |title = The Oxford History of Historical Writing: Volume 1: Beginnings to C.E. 600 |url = https://archive.org/details/oxfordhistoryofh0001unse |editor1-last = Feldherr |editor1-first = Andrew |editor2-last = Hardy |editor2-first = Grant |date = February 17, 2011 |publisher = Oxford University Press |isbn = 978-0-19-921815-8 |doi = 10.1093/acprof:osobl/9780199218158.001.0001 |page = [https://archive.org/details/oxfordhistoryofh0001unse/page/5 5] }}</ref> iki [[Viduramžiai|Viduramžių]]. Aprėpia senųjų [[civilizacija|civilizacijų]] klestėjimo laikotarpį [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies]] amžiuje.<ref>{{cite book | last1 = Kipfer | first1 = Barbara Ann | author-link1 = | title = Encyclopedic Dictionary of Archaeology | date = 30 April 2000 | url = https://books.google.com/books?id=XneTstDbcC0C | location = New York | publisher = Springer Science & Business Media | publication-date = 2000 | page = 564 | isbn = 978-0-306-46158-3 | access-date = 29 January 2021 | quote = | archive-date = 10 May 2016 | archive-url = https://web.archive.org/web/20160510234320/https://books.google.com/books?id=XneTstDbcC0C | url-status = live }}</ref> Senovės istorija nuo maždaug [[776 m. pr. m. e.]] ([[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] istorijos pradžia) paprastai vadinama klasikine senove ([[Antika]]). Tai iš esmės sutampa su tradicine Romos įkūrimo data [[753 m. pr. m. e.]]{{faktas}} Nors dėl senovės istorijos pabaigos datos diskutuojama, šiuo metu dauguma Vakarų istorikų Europos senovės istorijos pabaiga laiko [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] žlugimo datą – [[476]] metus.<ref name="Davis">{{cite book |editor-last=Hart-Davis |editor-first=Adam |title=History: The Definitive Visual Guide |publisher=DK Publishing |location=New York |year=2012 |isbn=978-0-7566-7609-4 }}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{ist-stub}} {{Commons|Category:Ancient history|no=T}} [[Kategorija:Senovės istorija]] f703sixftrhg3i0ujtsxgv4cfytybal 0 72575 7855816 7777665 2026-06-13T19:54:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855816 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = white | color2 = green | pavadinimas = Atėnų „Panathīnaïkós“ | nickname = | sezonas = | logotipas = Panathīnaïkós logo.png | imagesize = 80px | lygos = [[Eurolyga]]<br>[[ESAKE]] | įkurta = [[1919]] m. | history = | arena = OAKA sporto halė<br />(Talpa: 19 250) | vieta = [[Atėnai]], [[Graikija]] | spalvos = [[žalia]] ir [[balta]]<br />{{color box|#007942}} {{color box|white}} | prezidentas = {{flagicon|GRE}} Panajotis Triantopulas | treneris = {{flagicon|TUR}} [[Ergin Ataman|Erginas Atamanas]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Eurolyga]]: 7<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Graikijos krepšinio taurė]]: 21<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[ESAKE]]: 40<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[FIBA Tarpžemyninė lyga]]: 1 | svetainė =[http://www.paobc.gr/ paobc.gr] | h_body = 005533 | h_pattern_b = _panathinaikosbc_EL2021h | h_shorts = 005533 | h_pattern_s = _panathinaikosbc_EL2021h | a_body = | a_pattern_b = _panathinaikosbc2021a | a_shorts = | a_pattern_s = _panathinaikosbc2021a }} '''Atėnų „Panathinaikos“''' ({{el|ΚΑΕ Παναθηναϊκός ΑΟ}}, dažnai vadinamas tiesiog '''PAO''' – {{el|ΠΑΟ}}) – Graikijos krepšinio klubas iš [[Atėnai|Atėnų]], „[[Panathinaikos|Panathinaïkós]]“ sporto klubo dalis. Tai tituluočiausias Graikijos klubas ir vienas pajėgiausių Europoje, 7 kartus laimėjęs „Eurolygą“. == Istorija == „Panathīnaïkós“ (t. y., „visaatėninis, visų Atėnų“) sporto klubas ({{el|Παναθηναϊκός Αθλητικός Όμιλος}}) įkurtas 1908 m. kaip futbolo klubas, o krepšinio komanda suburta 1922 metais. Pirmąją pergalę komanda pasiekė jau 1946 metais, kai laimėjo [[ESAKE|Graikijos pirmenybes]]. Komanda sėkmingai rungtyniavo Graikijoje, o 1961 m. debiutavo Europos čempionų taurėje (dab. „Eurolygoje“). 1968–1969 m., vedami Giorgo Kolokito, atėniečiai pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį, kuriame nusileido Tbilisio „Dinamo“. 1970–1984 m. Atėnų „Panathinaïkós“ iš 14 Graikijos pirmenybių laimėjo 10, o komandos lyderiu buvo Apostolas Kontas. 1971–1972 m. vėl pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį, bet jame pralaimėjo Varezės „Ignis“ iš Italijos. 1979 m. iškovota pirmoji Graikijos taurė. 1985–1992 m. klubas išgyveno nuosmukį – kasmet krito pozicijos Graikijos pirmenybėse (1992 m. – tik 8 vieta), nebedalyvavo europinėse varžybose. 1992 m. „Panathinaïkós“ atiteko Janakopulų dinastijai, prasidėjo klubo pertvarkos. Niko Galio vedami atėniečiai vėl laimėjo Graikijos taurę, o 1994 m. FIBA Europos lygoje pasiekė 3 vietą, o 1995 m. šį pasiekimą pakartojo. 1996 m. [[Panagiotis Giannakis|Panajotis Janakis]], [[Dominique Wilkins|Dominikas Vilkinsas]] ir [[Fragiskos Alvertis|Fragiskas Alvertis]] suvienijo jėgas ir užsitikrino pirmąjį Graikijos komandos „Eurolygos“ titulą (finale įveikę „Barseloną“). Taip pat PAO laimėjo ir Tarpžemyninę taurę. Po kelerių metų klubas pradėjo naują lygos čempionų titulų seriją. 2000 m. vyriausiojo trenerio [[Željko Obradović|Želko Obradovičiaus]] vadovaujamas „Panathinaikos“ [[Salonikai|Salonikuose]], nugalėjęs [[Tel Avivo Maccabi (krepšinio klubas)|Tel Avivo „Maccabi“]], į viršų kėlė savo antrąjį Eurolygos trofėjų. 2002 m. [[Dejan Bodiroga|Dejano Bodirogos]] ir [[İbrahim Kutluay|Ibrahimo Kutluajaus]] vedama komanda [[Bolonija|Bolonijoje]] vykusiame „Eurolygos“ finale nugalėjo vietos [[Bolonijos Virtus|„Virtus“]] ir trečią kartą tapo žemyno čempionais. [[Vaizdas:Pana2007-2008.jpg|thumb|left|400px|„Panathinaïkós“ 2007-2008 m. Eurolygoje]] Komanda atsinaujino (atėjo [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Dimitris Diamantidis]], [[Jaka Lakovič|Jaka Lakovičius]], [[Michael Batiste|Maikas Batistas]]) ir vėl siekė trofėjų tiek Graikijoje, tiek „Eurolygoje“. 2007 m. čempionato rungtynėse klubas 2 taškų skirtumu išplėšė pergalę iš čempionų titulą ginančio [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos CSKA]] – šios „Eurolygos“ finalo varžybos vyko Atėnuose. Po dvejų metų Berlyne PAO dar kartą nugalėjo CSKA 2 taškų skirtumu. 2010–2011 m. „Eurolygos“ naudingiausias žaidėjas ir finalinio ketverto etapo naudingiausias žaidėjas Dimitris Diamantidis buvo nesulaikomas, kai Žaliųjų komanda atkrintamosiose varžybose palaužė titulą ginantį čempioną [[Barcelona (krepšinio klubas)|„Barseloną“]], o tada [[Barselona|Barselonoje]] nugalėjo Tel Avivo „Maccabi“ ir iškovojo savo šeštą „Eurolygos“ čempionų titulą.<ref>[https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/atenu-panathinaikos-opap-14846 ATĖNŲ „PANATHINAIKOS OPAP“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210509175230/https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/atenu-panathinaikos-opap-14846 |date=2021-05-09 }}, ''[[15min.lt]]''</ref> 2012 m. baigėsi Želko Obradovičiaus era, ir „Panathinaïkós“ jau nebebuvo tokia viešpataujanti komanda Europoje. Jai pavykdavo patekti į atkrintamąsias varžybas, bet į finalinį ketvertuką – jau nebe. Dažnai keitėsi treneriai ir žaidėjai. Pagrindiniai šio laikotarpio lyderiai buvo [[Nick Calathes|Nikas Kalatis]], [[Miroslav Raduljica|Miroslavas Radulica]], vėliau [[Mike James|Maikas Džeimsas]], [[Ioannis Bourousis|Joanis Borusis]]. 2020 m. klubo savininkas Dimitris Janakopulas pardavė savo akcijas. Klubo biudžetas sumenko, daugelis žaidėjų išvyko. 2020–21 m. „Eurolygos“ sezone „Panathinaïkós“ laikėsi antroje turnyrinės lentelės pusėje ir nesukėlė rimtos konkurencijos varžovams dėl žemyno titulo. 2022 m. Dimitris Janakopulas vėl tapo klubo savininku. 2023 m. jis nusamdė treneriu dukart Eurolygos čempioną [[Ergin Ataman|Erginą Atamaną]], nupirko pajėgių žaidėjų – [[Kostas Sloukas|Kostą Sluką]], [[Mathias Lessort|Matijasą Lesorą]], [[Kendrick Nunn|Kendriką Naną]], [[Dinos Mitoglou|Diną Mitoglu]] ir kt. Ši komanda (kurios sudėtyje svarbų vaidmenį atliko ir [[Marius Grigonis]] bei iš Panevėžio „Lietkabelio“ perėjęs [[Panagiotis Kalaitzakis|Panajotis Kalaidzakis]]) po 13 metų petraukos grįžo į Eurolygos finalo ketvertą, kuriame iškovojo titulą. == Sudėtis == {{Basketball roster header | team=Panathinaikos | color1 =white| bg1 = green | color2 = white | bg2 = green}} <!-- list of players --> {{player3|num = 0 |nat = USA|first = T. J. |last = Shorts |pos = PG|m = 1.75|kgs = 73 |year = 1997|month = 10|date = 15|nat2 = MKD}} {{player3|num = 5 |nat = GRE|first = Panagiotis|last = Kalaitzakis |pos = GF|m = 2.00|kgs = 92 |year = 1999|month = 01|date = 02}} {{player3|num = 6 |nat = TUR|first = Cedi |last = Osman |pos = SF|m = 2.01|kgs = 104|year = 1995|month = 04|date = 08}} {{player3|num = 8 |nat = USA|first = Richaun |last = Holmes |pos = C |m = 2.06|kgs = 106|year = 1993|month = 10|date = 15}} {{player3|num = 10|nat = GRE|first = Kostas |last = Sloukas |pos = G |m = 1.90|kgs = 87 |year = 1990|month = 01|date = 15|note = kap.}} {{player3|num = 11|nat = USA|first = Nigel |last = Hayes-Davis |pos = F |m = 2.01|kgs = 115|year = 1994|month = 12|date = 16}} {{player3|num = 17|nat = GRE|first = Nikos |last = Rogkavopoulos|pos = SF|m = 2.03|kgs = 91 |year = 2001|month = 06|date = 27}} {{player3|num = 20|nat = GRE|first = Alexandros|last = Samodurov |pos = PF|m = 2.10|kgs = 95 |year = 2005|month = 04|date = 20}} {{player3|num = 22|nat = USA|first = Jerian |last = Grant |pos = G |m = 1.96|kgs = 90 |year = 1992|month = 10|date = 09}} {{player3|num = 25|nat = USA|first = Kendrick |last = Nunn |pos = SG|m = 1.91|kgs = 86 |year = 1995|month = 08|date = 03}} {{player3|num = 26|nat = FRA|first = Mathias |last = Lessort |pos = C |m = 2.06|kgs = 112|year = 1995|month = 09|date = 29}} {{player3|num = 27|nat = GRE|first = Vassilis |last = Toliopoulos |pos = G |m = 1.88|kgs = 86 |year = 1996|month = 06|date = 15}} {{player3|num = 35|nat = USA|first = Kenneth |last = Faried |pos = C |m = 2.03|kgs = 100|year = 1989|month = 11|date = 19}} {{player3|num = 40|nat = LIT|first = Marius |last = Grigonis |pos = GF|m = 1.98|kgs = 93 |year = 1994|month = 04|date = 26}} {{player3|num = 41|nat = ESP|first = Juancho |last = Hernangómez |pos = F |m = 2.06|kgs = 97 |year = 1995|month = 09|date = 28}} {{player3|num = 44|nat = GRE|first = Dinos |last = Mitoglou |pos = FC|m = 2.10|kgs = 116|year = 1996|month = 06|date = 11}} <!-- end list of players --> {{Basketball roster footer | head_coach = * {{player||TUR|[[Ergin Ataman]]}} | asst_coach = * {{player||GRE|Christos Serelis}} * {{player||TUR|Cenk Yıldırım}} * {{player||GRE|Vassilis Symtsak}} * {{player||GRE|Savvas Kamperidis}} | ath_train = * {{player||GRE|Dimitris Paspalas}} | otherlegend = | roster_url = https://www.paobc.gr/en/team | accessdate ={{data|2026|2|28}} }} == Pasiekimai == * [[ESAKE|Graikijos lyga]] (40 k.): 1945–46, 1946–47, 1949–50, 1950–51, 1953–54, 1960–61, 1961–62, 1966–67, 1968–69, 1970–71, 1971–72, 1972–73, 1973–74, 1974–75, 1976–77, 1979–80, 1980–81, 1981–82, 1983–84, 1997–98, 1998–99, 1999–00, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2004–05, 2005–06, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2009–10, 2010–11, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2023–24 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]] (21 k.): 1978–79, 1981–82, 1982–83, 1985–86, 1992–93, 1995–96, 2002–03, 2004–05, 2005–06, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2018–19, 2024–25, 2025–26 m. * [[Eurolyga]] (7 k.): 1996, 2000, 2002, 2007, 2009, 2011, 2024 m. * [[FIBA Tarpžemyninė taurė]]: 1996 m. * [[Gomelskio taurė]]: 2009 m. == Lietuviai == * [[Šarūnas Jasikevičius]] (2007–2010, 2011–2012 m.) * [[Robertas Javtokas]] (2006–2007 m.) * [[Ramūnas Šiškauskas]] (2006–2007 m.) * [[Jonas Mačiulis]] (2012–2014 m.) * [[Lukas Lekavičius]] (2017–2019 m.) * [[Artūras Gudaitis]] (2022–2023 m.) * [[Marius Grigonis]] (2022– m.) == Treneriai == Žymesni „Panathīnaïkós“ treneriai: {{Div col|colwidth=22em}} * {{flagicon|GRE}} Misas Pantazopulas <small>(1945–1951 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} Nikas Milas <small>(1960–1961, 1963–1965, 1975–1976 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} Kostas Muruzis <small>(1966–1974, 1986–1987 m.)</small> * {{flagicon|USA}} Ričardas Diukširas <small>(1974–1975 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} Michalis Kiricis <small>(1978, 1983–1986, 1988–1989, 1997)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Kostas Politis]] <small>(1978–1982, 1993–1994 m.)</small> * {{flagicon|HRV}} [[Željko Pavličević|Želko Pavličevičius]] <small>(1991–1993 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} Eftimis Kiumurcoglu <small>(1994–1995 m.)</small> * {{flagicon|SCG}} [[Božidar Maljković|Božidaras Malkovičius]] <small>(1995–1997 m.)</small> * {{flagicon|SVN}} [[Slobodan Subotić|Slobodanas Subotičius]] <small>(1997–1999 m.)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Željko Obradović|Želko Obradovičius]] <small>(1999–2012 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} Argiris Pedulakis <small>(2012–2014, 2016, 2019 m.)</small> * {{flagicon|MNE}} [[Duško Ivanović|Duško Ivanovičius]] <small>(2014–2015 m.)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Sasha Đjorđjević|Saša Džordževičius]] <small>(2015–2016 m.)</small> * {{flagicon|ESP}} [[Xavi Pascual|Chavis Paskualis]] <small>(2016–2018 m.)</small> * {{flagicon|USA}} [[Rick Pitino|Rikas Pitinas]] <small>(2018–2019, 2019–2020 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Georgios Vovoras|Jorgas Vovoras]] <small>(2020–2021 m.)</small> * {{flagicon|ISR}} [[Oded Kattash|Odedas Katašas]] <small>(2021 m.)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Dimitris Priftis]] <small>(2021–2022 m.)</small> * {{flagicon|MNE}} [[Dejan Radonjić|Dejanas Radonjičius]] <small>(2022–2023 m.)</small> * {{flagicon|TUR}} [[Ergin Ataman|Erginas Atamanas]] <small>(2023–)</small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == [http://www.paobc.gr/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210129175258/http://www.paobc.gr/ |date=2021-01-29 }} {{Commons|Category:Panathinaikos BC}} {{Eurolyga}} [[Kategorija:Graikijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Atėnų sportas]] 8sjq15yozgpz9ad6a8d4pas1gjrjt4v 0 75467 7855952 7414621 2026-06-13T23:23:50Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855952 wikitext text/x-wiki {{infolentelė chembox}} '''Serotoninas''' arba '''5-hidroksitriptaminas''' ('''5-HT''') – biologiškai aktyvi medžiaga, [[hormonas]] ir [[neurotransmiteris]], monoamininis [[neuromediatorius]], sintetinamas smegenyse iš triptofano. Serotoninas dažniausia randamas gyvūnų (taip pat ir žmonių) virškinimo trakte, kraujo plokštelėse (trombocituose) ir centrinėje nervų sistemoje. Apie 90% žmogaus viso serotonino yra enterochromafino ląstelėse virškinimo trakte, čia jis naudojamas reguliuoti virškinimo trakto judesius, peristaltiką. Šios medžiagos apykaitos modifikacija sinapsėse yra pagrindinis daugelio antidepresantų veikimo būdas. Serotoninas, sekretuojamas virškinimo trakto ląstelėse patenka per audinius į kraują. Ten neuromediatorių prisikabina trombocitų plokštelės, jose kaupiamos serotonino atsargos. Kai kraujo plokštelės dalyvauja krešėjime, jos išskiria serotoniną, kuris sutraukia kraujagysles ir kraujavimas tampa nebe toks intensyvus. Serotoninas taip pat skatina kai kurių ląstelių augimą, atsinaujinimą, todėl dalyvauja ir gyjant žaizdoms. Serotoninas randamas ir augaluose, [[grybai|grybuose]]. Serotoninas vabzdžių venose ir augalų spygliuose yra reikalingas sukelti skausmą, kuris yra serotonino injekcijos pasekmė. Serotoniną taip pat išskiria patogeninės amebos užkrėstame virškinimo trakte, dėl išskiriamos medžiagos pertekliaus sukeliama [[viduriavimas|diarėja]]. Serotonino daug vaisiuose ir jų sėklose, jis stimuliuoja gyvūnų virškinimo traktą taip, kad pasišalintų sveika, nepažeista vaisiaus sėkla. Yra daug serotonino receptorių. Serotoninas metabolizuojamas daugiausia kepenyse. Vieno tipo auglys, vadinamas karcinoidu, gali išskirti didelius kiekius serotonino į kraują, o tai gali sukelti įvairius simptomus bei šalutines ligas, taip pat ir odos raudonį. Per dideli serotonino koncentracijos organizme pokyčiai sukelia įvairių [[Neurologija|neurologinių]] ligų ar sutrikimų: [[depresija]], [[migrena]], [[nemiga]], [[schizofrenija]], [[nerimas|nerimo sutrikimai]]. Paskutinių tyrimų duomenimis, serotoninas siejamas su kepenų ląstelių regeneracija, veikia mitogeniškai – sukelia ląstelių dalijimąsi.<ref>{{cite book | vauthors = Rang HP |title=Pharmacology | url = https://archive.org/details/isbn_9788181479174 |publisher=Churchill Livingstone |location=Edinburgh |year=2003 |page=[https://archive.org/details/isbn_9788181479174/page/187 187] |isbn=978-0-443-07145-4}}</ref> == Išnašos == {{išnašos}} [[Kategorija:Hormonai]] [[Kategorija:Neuromediatoriai]] 44387silbpvn45d3tc7wxyw434vopxe 0 81558 7855751 7302147 2026-06-13T16:11:02Z ČarnaruskiVoin 165957 7855751 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Kim Čen Iras<br />김정일 | paveikslėlis =Kim Jong-il on 24 August 2011.jpg | paveikslėlio apibūdinimas =Kim Čen Iras | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1942|02|16}} | gimimo vieta = [[Viatskojė]] (buv. Viatka), [[Chabarovsko kraštas]], [[Sovietų Sąjunga]] {{Flagicon|URS}} | mirties data = {{Mirė|2011|12|17|1942|02|16}} | mirties vieta = {{flag|Šiaurės Korėja}} | pilietybė = [[Šiaurės Korėja|šiaurės korėjietis]] | partija = [[Korėjos darbo partija|KDP]] | sutuoktinė = Kim Jong-suk (m.1949),<br />Kim Song-ae | religija = ateistas | tėvas = [[Kim Ir Senas]] | motina = Kim Jong-suk |vikiteka= Category:Kim Jong-il }} '''Kim Čen Iras''' (gimė ''Jurijus Irsenovičius Kimas)'' ({{ko|김정일|Gim Jeong-il}}, [[1941]] m. [[vasario 16]] d. – [[2011]] m. [[gruodžio 17]] d.) buvo [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] vadovas nuo 1994 iki 2011 metų. Jis taip pat užėmė [[Korėjos darbo partija|Korėjos darbo partijos]] generalinio sekretoriaus, Šiaurės Korėjos liaudies armijos aukščiausio vadovo ir Gynybos komiteto pirmininko pareigas. Šiaurės Korėjos valdymą jis perėmė po savo tėvo „didžiojo vado“ [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] mirties. == Biografija == Oficiali KLDR propaganda nurodo, kad jis gimė [[Korėja|Korėjoje]], [[Pektusano kalnai|Pektusano kalnuose]], slaptame [[partizanas|partizanų]] lageryje (Kim Ir Seno ir Kim Čen Suk šeimoje, Samcžien rajone, Pektusano slaptame lageryje). Iš tarybinių ir korėjietiškų dokumentų aišku, kad jo gimimo vieta – [[Viatskojė]] (buv. Viatkos kaimas), esantis 70 km nuo [[Chabarovskas|Chabarovsko]]. Kim Čen Iras vaikystę praleido Viatkos kaime, kur bazavosi atskira 88 tarybinės armijos brigada, kurios vienam iš batalionų vadovavo jo tėvas, būsimas KLDR prezidentas. Kim Čen Iras [[1945]] m. lapkričio mėn. su šeima išvažiavo į [[Pchenjanas|Pchenjaną]] (Šiaurės Korėjos sostinę). Vykstant [[Korėjos karas|Korėjos karui]] ([[1950]]–[[1953]] m.) su šeima evakavosi į [[Kinijos Liaudies Respublika|Kiniją]]. Ten baigė Kinijos pradinę mokyklą. Nuo [[1960]] m. rugsėjo mėn. iki [[1964]] m. balandžio mėn. mokėsi Pchenjane, [[Kim Ir Seno universitetas|Kim Ir Seno universitete]], politinės ekonomikos katedroje. Ją baigęs, dirbo asmeninėje Kim Ir Seno apsaugoje. [[1961]] metais įstojo į Korėjos darbo partiją. Nuo 1964 m. liepos pradėjo dirbti Korėjos darbo partijos Centriniame komitete. Vadovaujamas savo dėdės, jis užėmė instruktoriaus, vedėjo pavaduotojo, o paskui ir Centrinio komiteto vadovo pareigas. [[1973]] m. rugsėjo mėn. jis išrinktas Centrinio komiteto sekretoriumi, o [[1974]] m. balandžio mėn. (pagal kitus duomenis vasario mėn.) – Korėjos darbo partijos Centrinio komiteto Politinio komiteto nariu ir partijos pirmininko Kim Ir Seno įgaliojimų perėmėju. [[1980]] m. spalio mėn. 6-ajame Korėjos darbo partijos suvažiavime, Kim Čen Iras išrinktas Centrinio komiteto Politinio biuro nariu, Centrinio komiteto sekretoriumi, Centrinio karinio komiteto nariu. Nuo [[1982]] m. vasario mėn. jis KLDR Aukščiausio liaudies susirinkimo deputatas. Nuo [[1991]] m. gruodžio mėn. Kim Čen Iras – Korėjos liaudies armijos aukščiausias vadovas, nepaisant to, kad šį postą turėtų užimti valstybės prezidentas. [[1992]] m. [[balandžio 20]] d. Kim Čen Irui suteiktas KLDR maršalo laipsnis. [[1993]] m. balandį Kim Čen Iras išrinktas KLDR gynybos komiteto pirmininku. [[1994]] m. liepos mėn. uždarame Korėjos darbo partijos Centrinio komiteto [[plenumas|plenume]] buvo nuspręsta visą valdžią perduoti Kim Čen Irui (1994 m. [[liepos 12]] d. mirus jo tėvui). 1994 m. [[spalio 6]] d. jam suteiktas „didžiojo vadovo“ titulas, jo tėvas vadintas „didžiuoju vadu“. Nuo 1994 metų po Kim Ir Seno, Kim Čen Iras faktiškai vadovauja valstybei, kuruoja ekonomiką, kultūrą ir nacionalinę gynybą, vadovauja valstybės atominei programai, nustato politiką ir elgesį su [[Pietų Korėja]]. [[1995]] m. [[gegužės 5]] d. aukščiausias karinių pajėgų vadovas apdovanotas [[Rusija|Rusijos]] „50 metų pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ medaliu. [[1997]] m. [[spalio 8]] d. buvo publikuotas Korėjos darbo partijos Centrinio komiteto ir Korėjos darbo partijos Centrinio aukščiausiojo komiteto specialus pranešimas, kuriame liaudžiai buvo paskelbta apie „didžiojo vadovo“ draugo Kim Čen Iro išrinkimą į Korėjos darbo partijos Generalinio sekretoriaus vietą. Šiaurės Korėjoje Kim Čen Iro asmenybė yra [[kultas|kulto]] objektas, kuris turi religinį charakterį. Jo portretai privalomai turi kabėti visuose gyvenamuose namuose ir tarnybinėse patalpose, laikraščiai pradeda publikacijas jo darbų citatomis ir net jo vardas renkamas pastorintu šriftu. [[1998]] m. [[rugsėjo 5]] d. Kin Čen Iras išrinktas KLDR gynybos komiteto pirmininku. Tai aukščiausias postas, numatantis vadovavimą ir komandavimą politinėmis, karinėmis ir ekonominėmis valstybės jėgomis. Kim Čen Iras buvo du kartus KLDR didvyris, tris kartus gavo [[Kim Ir Seno ordinas|Kim Ir Seno ordiną]], [[Kim Ir Seno premija|Kim Ir Seno premiją]], 89 kartus apdovanotas 29 valstybių ordinais ir medaliais. Be to, buvo keletą kartų vedęs, turėjo tris sūnus ir dvi dukteris.<ref>[http://www.atimes.com/atimes/Korea/FB14Dg04.html "Happy Birthday, Dear Leader – who’s next in line? "] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040213164807/http://www.atimes.com/atimes/Korea/FB14Dg04.html |date=2004-02-13 }}, Atimes.com. 14 February 2004. Nuoroda tikrinta 28 December 2011.</ref> Mirė 2011 m. gruodžio 17 d. nuo [[širdies smūgis|širdies smūgio]], keliaudamas traukiniu. Tokią informaciją pateikė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra gruodžio 19-tąją.<ref>[http://www.kcna.co.jp/item/2011/201112/news19/20111219-03ee.html Medical Analysis of Kim Jong Il’s Demise] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120109141527/http://www.kcna.co.jp/item/2011/201112/news19/20111219-03ee.html |date=2012-01-09 }}, Korea News Agency, 2011-12-19</ref> == Genealogija == {{Kim šeimos medis}} {{startbox}} {{successionbox|title=Korėjos darbininkų partijos generalinis sekretorius|years=1994 – |before=[[Kim Ir Senas]]|after=-}} {{successionbox|title=Korėjos liaudies armijos viršininkas|years=1994 – 2011|before=[[Kim Ir Senas]]|after=[[Kim Džongunas]]}} {{endbox}} == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaurės Korėjos asmenybės]] [[Kategorija:Šiaurės Korėjos istorija]] e9cnqojc23kjvhut9w194rvrbfm3rod 0 81716 7855857 7842574 2026-06-13T21:37:30Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855857 wikitext text/x-wiki {{Tvarkyti|nuo=2015 m. sausio|netvarkingas_nuo=2006 m. lapkričio}} [[Vaizdas:Virgen de Guadalupe.jpg|thumb|160px|right|Gvadalupės Mergelės paveikslas Gvadalupės Mergelės bazilikoje, [[Meksikas]]]] '''Gvadalupė''', '''Gvadalupės Mergelė''' ({{es|Virgen de Guadalupe}}) – tai [[XVI amžius|XVI amžiaus]] Marijos paveikslas, esantis Gvadalupės bazilikoje šiaurės [[Meksikas|Meksiko]] mieste. Tai pats populiariausias Meksikos katalikų atvaizdas, tapęs Meksikos religiniu ir kultūriniu simboliu.{{faktas}} Gvadalupės Mergelės bazilika yra lankomiausia pasaulyje katalikų šventovė ir trečia pagal lankomumą iš visų pasaulio šventų vietų (2012 m. duomenimis).<ref>[http://www.travelandleisure.com/articles/worlds-most-visited-sacred-sites "World's Most-Visited Sacred Sites", ''Travel and Leisure'', January 2012]</ref><ref>[http://www.ewtn.com/library/MARY/ZSHRINE.HTM "Shrine of Guadalupe Most Popular in the World", ''Zenit'', June 13, 1999] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160507205237/http://www.ewtn.com/library/MARY/ZSHRINE.HTM |date=2016-05-07 }}</ref> Visgi šis Marijos apsireiškimas ir paveikslas sulaukė daug prieštaringų nuomonių. Netgi daugelis dvasininkų tam tikru metu dėl įvairių priežasčių (daugiausia dėl įtarimo sinkretizmu bei kitų paveikslo kilmės versijų) priešinosi pamaldumui į Gvadalupės Mergelę Mariją. 1999 m. buvęs Gvadalupės bazilikos kuratorius monsinjoras Guillermo Schulemburg laiške Vatikano [[Šventųjų skelbimo kongregacija]]i abejojo Chuano Diego istoriškumu ir prieštaravo planams jį paskelbti [[šventasis|šventuoju]], pavadindamas jį veikiau "simboliu, o ne realybe" ir kad jo kanonizacija būtų "kulto pripažinimas, o ne fizinio, realaus asmens egzistavimo pripažinimas."<ref name="Daily Catholic">[http://www.dailycatholic.org/issue/archives/1999Dec/232dec7,vol.10,no.232txt/dec7nv4.htm ''Daily Catholic''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071016064856/http://dailycatholic.org/issue/archives/1999Dec/232dec7,vol.10,no.232txt/dec7nv4.htm |date=2007-10-16 }}, 7 December 1999</ref> 2002 m. liepos 31 d. Vatikanas po atlikto tyrimo pripažino Chuaną Diegą istorine asmenybe ir paskelbė jį [[šventasis|šventuoju]]. Pasak religinių pasakojimų 1531 m. tarp gruodžio 9 ir 12 d. Meksiko miesto pakraštyje indėnui Chuanui Diegui (Juan Diego) Cuauhtlatoatzin (1474–1548) keturis kartus pasirodė graži moteris, kuri prisistatė esanti „Marija, vienintelio tikro Dievo motina“. Ji įpareigojo Chuaną Diegą paprašyti vietos vyskupo, kad šio pasirodymo vietoje būtų pastatyta koplyčia. Tai vyskupui sukėlė abejonių ir jis pareikalavo ženklo. Tuomet indėnas atnešė savo apsiaustą su viduryje žiemos surinktomis žydinčiomis gėlėmis, ant kurio buvo atsiradęs Marijos paveikslas, teigdamas, kad tai ženklas, kurį Marija siunčia vyskupui, ir taip jį įtikino. Kitas ženklas buvo Chuano Diego sunkiai sirgusio dėdės pagijimas tuo metu, kai jis savo namuose matė jam pasirodžiusią Mergelę, kuri pasivadino Gvadalupės Marijos vardu.<ref>Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108165407/http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html |date=2015-01-08 }}</ref> Iš pradžių pasirodymo vietoje buvo pastatyta koplyčia, o 1709 m. bazilika, kuri vėliau perstatyta į muziejų. 1974 m. pašventinta nauja Gvadalupės Mergelės bazilika. [[Katalikų Bažnyčia]] švenčia Gvadalupės Mergelės Marijos šventę [[gruodžio 12]] d., o šv. Chuaną Diegą, kuriam Marija apsireiškė, mini gruodžio 9 d. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje Chuaną Diegą vadina Jonu Didaku („Diego“ kilo iš graikiško žodžio „[[Didachė]]“<ref>Didachė (gr. didache), „Dvylikos apaštalų mokymas” – vienas seniausių krikščionybės dokumentų, kuriame atsispindi pirmykštės bendruomenės gyvenimas, papročiai, liturgija ir teisinės normos. http://logos-lt.com/index.php/Didach%C4%97</ref>). == Istorinis kontekstas == 1521 m. ispanai užkariavo [[Actekai|actekų imperiją]]. Nors oficialiai actekų valstybinė religija, kuri apėmė ir kasdienes žmonių aukas, nebebuvo praktikuojama, tik nedidelė gyventojų dalis tapo krikščionimis, iš dalies dėl to, kad užkariautojų žiaurumas buvo siejamas ir su jų religija. Pranciškonų misionierius ir istorikas Toribio de Benavente laiške imperatoriui Karoliui V aprašo varganą actekų padėtį po užkariavimo: karo sukeltas nepriteklius, administratorių priespauda, aukšti mokesčiai, priverstinis darbas aukso kasyklose, Meksiko miesto statymo kaštai ant [[Tenočtitlanas|Tenočtitlano]] griuvėsių, įvairios vergystės formos ir iš atvykėlių patiriamas smurtas<ref>Testoni, M. Our Lady of Guadalupe: History and Meaning of the Apparitions. New York: Alba House. 2001. P.17.</ref>. Susiformavus Gvadalupės Mergelės kultui, iš dalies dėl sinkretizmo ir dėl to, kad ispanai vesdavo vietines merginas, krikščionių indėnų tarpe žymiai padaugėjo. Toribio de Benavente savo raštuose 1541 m. teigė, kad apie 9 milijonus actekų tapo krikščionimis.<ref>http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150701022117/http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf |date=2015-07-01 }}</ref><ref>Motolinia, Toribio de Benavente. History of the Indians of New Spain. Westport. Greenwood Press. 1977. P.133.</ref> == Pasakojimas pagal Nican Mopohua == Išsamiausiai Gvadalupės Marijos apsireiškimas Meksikoje aprašytas ''Nican Mopohua'' (tai reiškia "Čia pasakojama") rankraštyje [[nahuatlių kalba]], parašytame 1556 m., bet pirmą kartą išspausdintame tik 1649 m. Meksike. Pagal "Nican Mopohua" tekstą 1531 m. gruodžio 9 d. šeštadienio rytą, auštant, [[Indėnai|indėnas]] Chuanas Diegas keliavo pro Tepejako kalną. Jis pamatė skaisčioje šviesoje stovinčią jauną merginą, kuri jam tarė vietine actekų [[nahuatlių kalba]] kalba: ''„Žinok, tikrai žinok, mano brangiausias mažiausias sūnau, Chuanai Diegai, aš esu visuomet tobulai Mergelė Marija, vienintelio didžiojo tiesos Dievo, kuris teikia gyvybę, žmonių Kūrėjo, kuriam priklauso visa, kas yra aplink mus ir mus liečia, arba yra labai arti mūsų, dangaus ir žemės Viešpaties ir Savininko, Motina. Aš labai noriu, kad jie čia pastatytų mano mažą šventą namą, kuriame aš parodysiu Jį, išaukštinsiu Jį, padarysiu jį aiškiai matomą: aš duosiu Jį žmonėms visoje mano pačios meilėje, mano užjaučiančiame žvilgsnyje, mano pagalboje, mano išgelbėjime. Nes aš iš tiesų esu jūsų gailestingoji motina, tavo ir visų žmonių, kurie gyvena šiame krašte, bei visų kitų skirtingos kilmės žmonių, mane mylinčių, tų, kurie šaukiasi manęs, kurie ieško manęs, kurie manimi pasitiki. […] Kad pasiektume tai, eik į [[Meksikas|Meksiko]] vyskupo rezidenciją. Pasakyk jam, kad tave siunčiu, taip, kad galėtum jam atskleisti, kaip labai aš trokštu, kad jis pastatytų man čia namą, įkurtų šventovę man čia, lygumoje. Pasakysi jam viską: visa, ką matei ir kuo stebėjaisi, ir ką girdėjai. Ir būk tikras, kad aš tai labai vertinsiu ir atlyginsiu už tai, kad dėl to praturtinsiu tave ir pagerbsiu. […] Eik ir daryk visa, ką gali.“''<ref>Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108165407/http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html |date=2015-01-08 }}</ref> Nuėjęs pas vyskupą Juan de Zumárraga ir šiaip taip sulaukęs priėmimo Chuanas Diegas papasakojo jam apie įvykusį apsireiškimą. Tačiau vyskupas juo nepatikėjo ir išsiuntė lauk. Tą pačią dieną Chuanas sugrįžo prie kalno. Ten jam vėl pasirodė Mergelė Marija, kurios jis prašė siųsti vietoj jo ką nors kitą, kilmingesnį. Bet Marija jį antrą kartą siuntė pas vyskupą. Taigi kitą dieną Chuanas Diegas sugrįžo pas vyskupą, kuris ir vėl nepatikėjo, bet paprašė ženklo. Chuanas trečią kartą sugrįžo prie kalno. Mergelė Marija jam dar kartą pasirodė ir, paprašiusi sugrįžti sekančią dieną, pažadėjo ženklą. Visgi sekančią dieną, pirmadienį, Chuanas Diegas neatėjo į susitikimą su Mergele, nes vienas jo dėdė sunkiai susirgo. Gruodžio 12-tąją, antradienį, dar neišaušus Chuanas išėjo ieškoti kunigo, tačiau kelyje sutiko Mergelę Mariją, kuria jam nurodė užlipti ant kalno ir nuskinti gėlių, kaip ženklą vyskupui. Chuanas Diegas nunešė į savo apsiaustą įvyniotas gėles, kurios niekad neaugo ant Tepejako kalno vidury žiemos. Pagaliau priimtas pas vyskupą Chuanas Diegas papasakojo jam apie savo pokalbį su Mergele Marija ir atvėrė savo apsiaustą, kad parodytų gėles. Tą akimirką ant apsiausto medžiagos atsirado Mergelės Marijos paveikslas. Tuo tarpu Chuanas, atlikęs savo misiją, sugrįžo pas savo dėdę. Šis papasakojo, kad jam pasirodė ir jį pagydė toji, kuri liepė jam viską papasakoti vyskupui, kad jis teisingai pavadintų jos paveikslą: ''„Tobula mergelė, šventoji Gvadalupės Marija“''.<ref>Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108165407/http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html |date=2015-01-08 }}</ref> 1533 m. Mergelės Marijos prašymu pastatyta pirmoji šventovė. Chuanas Diegas visą likusį gyvenimą gyveno kaip atsiskyrėlis mažoje trobelėje šalia šventovės, kurioje buvo išstatytas stebuklingasis apsiaustas. Jis rūpinosi šventove ir sutikdavo piligrimus.<ref>http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/</ref><ref>{{cite web |title=Gvadalupės Marijos apsireiškimų istorija: ar žinome, kas iš tiesų įvyko? |last1=Jurkštas |first1=Sigitas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2014-12-12 |url=https://www.bernardinai.lt/2014-12-12-sigitas-jurkstas-gvadalupes-marijos-apsireiskimu-istorija-ar-zinome-kas-is-tiesu-ivyko/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Gvadalupės apsireiškimų istorinis pagrįstumas == ===Pirmieji rašytiniai šaltiniai=== [[Vaizdas:Codice1548 chico.jpg|thumb|250px|left|Eskalados kodeksas, 1548 m.]] [[Vaizdas:Nican-mopohua.jpeg|thumb|150px|right|Nican Mopohua pirmasis puslapis, 1556 m.]] [[Vaizdas:Huei-tlamahuicoltica.png|thumb|200px|right|''Huei tlamahuiçoltica'' pirmasis puslapis, 1649 m.]] 1888 m. garsus meksikiečių istorikas Joaquín Garcia lcazbalceta rašė, jog neturima šaltinių iš XVI a., kurie įrodytų Gvadalupės apsireiškimų istoriškumą<ref>L’Osservatore Romano. OUR LADY OF GUADALUPE: HISTORICAL SOURCES. http://www.ewtn.com/library/MARY/LADYGUAD.HTM {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071015235053/http://ewtn.com/library/MARY/LADYGUAD.HTM |date=2007-10-15 }}</ref>. Tačiau šiandien iš XVI amžiaus turima bent [http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Documentos_Historicos/Espanoles.html 19 dokumentų ispanų kalba], [http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Documentos_Historicos/Indigenas.html 21 actekų dokumentas], dauguma jų buvo parašyti [[nahuatlių kalba]], bei [http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Documentos_Historicos/Mestizos.html 8 dokumentus] iš maišytos rasės indėnų-europiečių šaltinių. Pats seniausias šaltinis – tai „''1548-ųjų (arba Escalada) Kodeksas''“, rastas 1995 m. vienoje privačioje kolekcijoje . Jame yra apsireiškimų ir Chuano Diego iliustracija, keletas įrašų [[nahuatlių kalba]], Chuano Diego indėniško vardo ir jo mirties datos 1548 m. paminėjimas. Šis dokumentas pasirašytas meksikiečių istoriko [[Antonio Valeriano]] (1520-1605) ir ispanų istoriko Bernardino de Sahagun OFM (1500-1590). Kai kurie autoriai abejoja šio dokumento autentiškumu.<ref name = “Deerskin”>{{cite web |author=Peralta, Alberto |year=2003 |title=El Códice 1548: Crítica a una supuesta fuente Guadalupana del Siglo XVI |url=http://www.proyectoguadalupe.com/apl_1548.html |work=Artículos |publisher=Proyecto Guadalupe |accessdate=2006-12-01 |language=es |archive-date=2007-02-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070209082837/http://www.proyectoguadalupe.com/apl_1548.html |url-status=dead }}, {{cite journal |author=Poole, Stafford |authorlink=Stafford Poole| date=July 2005 |title=History vs. Juan Diego |journal=The Americas |volume=62 |pages=1–16|doi=10.1353/tam.2005.0133 |issn=0003-1615 }}, {{cite book |author=Poole, Stafford |authorlink=Stafford Poole |year=2006 |title=The Guadalupan Controversies in Mexico |location=Stanford, California |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-5252-7|oclc=64427328}}</ref> Iki 1548-ųjų žinia apie apsireiškimą sklido žodžiu, kaip buvo įprasta actekų kultūroje. 1551–1556 m. Antonio Valeriano parašė „Nican Mopohua“ (tai reiškia „Čia pasakojama“) pasakojimą su išsamiomis Gvadalupės Marijos apsireiškimo Meksike 1531 m. gruodžio 9-12 d. detalėmis. 16 puslapių apimties [http://digitalcollections.nypl.org/items/ed672de0-934d-0131-b36b-58d385a7b928 Nican Mopohua rankraštis] saugomas New York Viešojoje bibliotekoje nuo 1880 m. Dauguma istorikų sutinka, kad jis parašytas 1556 m.<ref name="leon">{{Cite book|title=Tonantzin Guadalupe : pensamiento náhuatl y mensaje cristiano en el "Nicān mopōhua" |url=https://archive.org/details/tonantzinguadalu0000leon |first=Miguel |last=León-Portilla |author2=Antonio Valeriano |publisher=Colegio Nacional: Fondo de Cultura Económico |location=Mexico |year=2000 |language=es |isbn=968-16-6209-1 }}</ref><ref>{{Cite journal|title=The Oldest Copy of the Nican Mopohua |first=Ernest J. |last=Burrus S. J. |journal=Cara Studies in Popular Devotion |publisher=Center for Applied Research in the Apostolate (Georgetown University) |volume=II, Guadalupan Studies |issue=4 |location=Washington D.C. |year=1981 |oclc=9593292 }}</ref><ref>{{Cite book|title=Destierro de sombras : luz en el origen de la imagen y culto de Nuestra Señora de Guadalupe del Tepeyac|url=https://archive.org/details/destierrodesombr0000ogor_1986|first=Edmundo |last=O'Gorman |publisher=Universidad Nacional Autónoma de México |year=1991 |language=es |isbn=968-837-870-4 |location=Mexico}}</ref> Poetiniu ir literatūriniu požiūriu jis laikomas šedevru.<ref>http://campus.udayton.edu/mary/meditations/guadalupe.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150324012843/http://campus.udayton.edu/mary/meditations/guadalupe.html |date=2015-03-24 }}</ref> Jo autorius buvo išsilavinęs Amerikos indėnas, rašęs lotyniškais rašmenimis, bet actekų [[nahuatlių kalba|nahuatlių kalbos]] garsais.<ref>Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108165407/http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html |date=2015-01-08 }}</ref> "Nican Mopohua" tekstas buvo pirmą kartą publikuotas tik 1649 m. kaip Luis Laso de la Vega parašyto religinio traktato [[Huei tlamahuiçoltica]] (tai reiškia "Didysis įvykis") dalis. Metais anksčiau, 1648 m. Gvadalupės Marijos apsireiškimai ir paveikslas paminėti Europoje išleistame Miguel Sánchez veikale ispanų k. ''Imagen de la Virgen Maria, Madre de Dios de Guadalupe''. ===Ginčas dėl Chuano Diego istoriškumo=== Rengiantis Chuano Diego kanonizacijai, 1999 m. buvęs Gvadalupės bazilikos abatas William Schulenburg pavadino Chuaną Diegą „mitiniu personažu“. Tuomet Vatikane buvo sudaryta 30 mokslininkų iš įvairių šalių komisija, kuri patvirtino, kad Chuanas Diegas buvo istorinė asmenybė. Tarp jų naudotų šaltinių buvo 27 senovės indėnų dokumentai. Viename iš jų – Eskalados kodekse – buvo pateiktas Chuano Didako gimtasis vardas ir mirties liudijimas.<ref>http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/index.html </ref> ===Ginčas dėl sinkretizmo=== Po Actekų imperijos nukariavimo 1519-1521 m. ispanai sugriovė deivės motinos Tonantzin šventyklą ant Tepejako kalno už Meksiko miesto. Vėliau toje vietoje buvo pastatyta koplyčia, dedikuota Mergelei Marijai. Naujai atsivertę indėnai iš toli ateidavo į tą vietą melstis, dažnai kreipdamiesi į Mergelę Mariją Tonantzin vardu.<ref>[http://books.google.com.au/books?id=sCBtj0462_sC&dq=Brading,+D.+A.+%282001%29.+Mexican+Phoenix:&printsec=frontcover&source=bn&hl=en&ei=CGA4TPWMGM2HkAWsnI3AAw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=4&ved=0CCcQ6AEwAw#v=onepage&q&f=false D. A. Brading, ''Mexican Phoenix: Our Lady of Guadalupe''], (Cambridge University Press, 2001,) pp.1–2</ref> Actekų mitologijoje ir tarp šiuolaikinių Nahua indėnų "Tonantzin" reiškia "Mūsų garbingoji motina". Šis titulas buvo pridedamas kreipiantis į visas moteriškas dievybes, pavyzdžiui, Motiną Žemę.<ref>http://www.princeton.edu/~achaney/tmve/wiki100k/docs/Tonantzin.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150219212635/http://www.princeton.edu/~achaney/tmve/wiki100k/docs/Tonantzin.html |date=2015-02-19 }}</ref> Turimi rašytiniai šaltiniai leidžia numanyti, kad XVI a. Meksike katalikų dvasininkija buvo pasidalijusi kulto prie Gvadalupės Marijos paveikslo atžvilgiu: pranciškonai, kurie prižiūrėjo Tepejako šventovę, kurioje buvo Gvadalupės Marijos paveikslas, šiam kultui stipriai priešinosi, tuo tarpu domininkonai jį palaikė.<ref>Robert Ricard, The Spiritual Conquest of Mexico. Translated by Lesley Byrd Simpson. Berkeley: University of California Press 1966, p. 189.</ref> Pagrindinis kulto skatintojas buvo Meksiko arkivyskupo pranciškono Juan de Zumárraga įpėdinis domininkonas Alonso de Montúfar. 1556 m. pamoksle jis gyrė liaudies pamaldumą "Gvadalupės Mergelei", turėdamas minty paveikslą ant Chuano Diego tilmos, saugomos Tepejako Mergelės Marijos koplyčioje, kurioje, pasak jo, buvo įvykę stebuklų. Po kelių dienų pranciškonas Francisco de Bustamante, vietos pranciškonų vyresnysis, pasakė pamokslą, smerkiantį Gvadalupės Mergelės paveikslo kultą. Jis išreiškė susirūpinimą, kad vyskupas skatina prietaringą požiūrį į paveikslą: "Pamaldumas koplyčioje ... kuriam jie davė Gvadalupės vardą, buvo žalingas indėnams, nes jie tikėjo, kad pats paveikslas daro stebuklus, priešingai tam, ko mokė broliai pranciškonai. Ir daugelis (indėnų) nusivildavo, kada paveikslas nepadarydavo stebuklo."<ref>Poole, Stafford. Our Lady of Guadalupe: The Origins and Sources of a Mexican National Symbol, 1531-1797 (1995). P. 60.</ref> Dauguma šiuolaikinių katalikų autorių Gvadalupės Marijos paveiksle įžvelgia ne tiek sinkretizmo grėsmę, kiek tobulą įkultūrintos evangelizacijos pavyzdį.<ref>Testoni, M. Our Lady of Guadalupe: History and Meaning of the Apparitions. New York: Alba House. 2001. P. xix.</ref> ===Kitos Gvadalupės paveikslo kilmės teorijos=== ====Europinės kilmės teorija==== Šios teorijos šalininkai teigia, kad paveikslas negalėjo atsirasti Meksikoje, nes jis išliko pernelyg ilgai. Vietinių gyventojų drabužiai buvo gaminami iš kaktuso siūlų audinio, išsilaikydavusio ne ilgiau kaip dešimtmetį. Todėl audinys turėtų būti iš Europos lino arba medvilnės. Kai kurie šaltiniai mini prof. Chiment ir Jose Sol Rosales tyrimus, kurių duomenimis paveikslo audinys galėjo būti pagamintas iš kanapių pluošto, kuris yra vienas tvirčiausių audinių.<ref>Joe Nickell "Miraculous" image of Guadalupe http://www.csicop.org/sb/show/miraculous_image_of_guadalupe/</ref><ref>A Scientific Note about St. Juan Diego's Tilma http://campus.udayton.edu/mary/meditations/samaha7.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160317195300/http://campus.udayton.edu/mary/meditations/samaha7.html |date=2016-03-17 }}</ref> Tačiau tai prieštarauja kitiems Gvadalupės paveikslo audinio tyrimams: 1946 m. dr. Orozco ir 1975 m. Ernesto Sodi Pallares nustatė, kad audinys pagamintas iš agavos (konkrečiai ''Agave popotule Zacc'') siūlų.<ref>http://www.catholicnewsagency.com/news/our_lady_of_guadalupe_completely_beyond_scientific_explanation_says_researcher/</ref> ====Dvasininkų pasitelktas sinkretizmas actekams patraukti==== Pagal šią teoriją, katalikų dvasininkai sukūrė Gvadalupės Mergelės kultą sukrikščionindami actekų deivę Tonantzin, kuri anksčiau buvo garbinama ant Tepejako kalno, kur vėliau ir pastatyta Gvadalupės Marijos šventovė. Prancūzų istorikas Jacques Lafaye teigia: "... kaip krikščionys statė savo šventoves ant pagoniškų šventyklų griuvėsių ir kolonų, taip jie dažnai skolindavosi pagoniškus papročius savo kulto reikmėms."<ref>Quetzalcoatl and Guadalupe. The Formation of Mexican National Consciousness, Translated by Benjamin Keen, Chicago University Press (1976).</ref> == Gvadalupės vardo reikšmė == Gvadalupė – tai ispaniškas vardas, juo pradžioje vadinta Ispanijoje esanti upė. Šis žodis turbūt kilo iš arabų kalbos ir reiškia „upės vaga“, „upės kanalas“. Katalikų teologai aiškina šį vardą palygindami Marijos vaidmenį išganymo plane su upės vaga, kuri nukreipia gyvąjį vandenį, simbolizuojantį Dievo malonę, link žmonių, o žmones veda pas savo Sūnų – Gyvojo vandens šaltinį.<ref>http://www.truthsoftheimage.org/tr/en/claims/13word.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150219215038/http://www.truthsoftheimage.org/tr/en/claims/13word.html |date=2015-02-19 }}</ref> Su ta upe ir miesteliu Ispanijoje susijęs XIV a. Marijos apsireiškimas. Pasak vietinių legendų, kartą vieno piemens, vardu Gil Cordero, karvė išklydo iš bandos, tad jis leidosi jos ieškoti. Pagaliau po 3 dienų ją rado gulinčią miško laukymėje. Tuo metu jam pasirodė Švč. Mergelė Marija ir pasakė, kad toje vietoje, kur gulėjo jo karvė, buvo paslėpta šv. Luko Evangelisto padaryta jos medinė statulėlė. Ji prašė apie tai pasakyti miestelio kunigams ir kad jie pastatytų toje vietoje mažą šventovę, kurioje taip pat būtų rūpinamasi vargšais. Nuo tada Marija ten buvo žinoma kaip Gvadalupės Dievo Motina iš Ekstremadūros (Ispanijos regiono).{{faktas}} Ispanijos karalius Ferdinandas ir karalienė Izabelė buvo įpratę lankyti tą šventovę, netgi ten buvo pasistatę rezidenciją, iš kurios pasirašė dekretą finansuoti Kristupo Kolumbo kelionę, kurioje jis atrado Ameriką. Kadangi Meksikos Gvadalupės Marija paveiksle pasirodė kaip turinti maišytos rasės – actekų ir ispanų – veido bruožų<ref>http://www.virginmotherofguadalupe.com/our-lady-of-guadalupe-image/message-symbols {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150307144828/http://www.virginmotherofguadalupe.com/our-lady-of-guadalupe-image/message-symbols |date=2015-03-07 }}</ref>, tai ir jos pasivadinimas Gvadalupe galėjo reikšti, kad ji atėjo ne tik pas indėnus, bet taip pat pas ispanus. Indėnus ji skatino pasitikėti krikščionybe, o ispanus skatino gerbti indėnų orumą, kuriems ji atstovavo, paveiksle persiimdama ne tik jų veido bruožais, bet ir tos kultūros simboliais. Amerikoje ispanai elgėsi labai žiauriai, jie žudė, kankino ir įkalindavo vietinius indėnus. Toks jų elgesys buvo visiškai užkirtęs kelią to Naujojo Pasaulio evangelizacijai. == Paveikslo simbolika == Gvadalupės Mergelės paveikslas glaudžiai siejasi su Naujojo Testamento Apreiškimo knygos 12-tuoju skyriumi: ''„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia. […] Moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę“'' (Apr 12,1-2.14).<ref>Šventasis Raštas. Apreiškimas Jonui. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Apr%2012&doc=BiblijaRKK1998</ref> [[File:Guadalupe 1 eyes.jpg|thumb|left|Marijos akys]] 1970 m. Actekų civilizacijos ekspertas Mario Rojas atskleidė, jog Gvadalupės paveikslas taip pat yra Vidurio Amerikos kodas, pilnas simbolių iš Nahuatl kultūros; viskas jame turi prasmę:<ref>http://veritasliberabit.blogspot.com/</ref> '''Akys''', žvelgiančios žemyn, atskleidžia Marijos nuolankumą, tai, kad ji nėra deivė. Indėnų dievai niekad nežiūrėdavo žemyn, o tik tiesiai. [[File:Guadalupe 7 mantle.jpg|thumb|left|Mergelės apsiaustas]] '''Mergelės veidas ir plaukai''' tamsios spalvos, maišytos rasės žmonių veido bruožų, būdingų actekų moterų ir ispanų bendriems palikuonims.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/face.html</ref> [[File:Guadalupe 3 hands.jpg|thumb|Rankos sudėtos maldai]] [[File:Guadalupe 4 band.jpg|thumb|Juosta]] '''Tiesūs plaukai''' indėnams reiškia, kad Marija yra skaisti mergelė, nes ištekėjusių moterų plaukai būdavo supinti.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/hair.html</ref> '''Marijos rankos''' sudėtos maldai, tačiau indėnišku aukojimo būdu. Tai dar vienas patvirtinimas, kad ji nėra deivė.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/hands.html</ref> Jos '''apsiausto spalva''' (mėlynai žalia turkio arba žalsva nefrito, kuris buvo laikomas vertingesniu už auksą; šios spalvos buvo rezervuotos dievams ir karaliams) atskleidžia jos karališkumą. Ši spalva taip pat simbolizuoja dangų. '''Žvaigždės''' ant apsiausto simbolizavo naujos eros ir civilizacijos pradžią.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/mantle.html</ref> Tamsiai violetinę '''juostą''' aplink juosmenį actekų kultūroje moteris nešiodavo, kuomet būdavo nėščia.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/blackribbon.html</ref> '''Šviesiai rožinė Marijos tunikos spalva''' simbolizuoja aušrą, reiškiančią, kad Mergelė savo apsireiškimu skelbia jos sūnaus, kuris nugalės blogio tamsą, gimimą. Ši spalva taip pat simbolizuoja žemę. '''Auksu apsupta sagė''' su kryželiu ant tunikos po kaklu yra šventumo simbolis.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/amulet.html</ref> '''Keturlapis jazminas''', arba saulės gėlė, pavaizduota tik kartą ant Marijos tunikos virš įsčių, simbolizuoja Dievą Marijos įsčiose. Keturi žiedlapiai reiškia keturias pasaulio šalis ir kosmoso centrą. Meksikiečiams tai buvo pats svarbiausias dalykas, tarsi ji sakytų: aš nešu Dievą-vaikelį.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/4petalflower.html</ref> Ant tunikos yra dar devynios '''gėlės''', visos panašios, bet skirtingos. Vietiniai žmonės išreikšdavo tiesą kaip „gėlę ir giesmę“. Taigi šios gėlės simbolizuoja tikrą tiesą, kylančią iš dangaus, nes tų gėlių šaknys kyla iš Marijos apsiausto, nusagstyto žvaigždėmis. Gėlės žiedo forma primena hieroglifą, reiškiantį „kalnas“. Kalnas vietiniams žmonėms simbolizavo šventovę ir buvo aukščiausias taškas, kuriame žmogus susitinka su dievais. Apvertus šią gėlę ji tampa panaši į širdį su arterijomis, simbolizuojančią gyvybę. Dar daugiau, šios širdies viduje galima pastebėti veidą su akimis, nosimi ir burna. Veidas širdyje – tai išminties, sugebėjimo mylėti, simbolis. Be to, krikščionims tai primena Dievo pažadą išimti akmeninę ir duoti kūninę, jautrią širdį (plg. Ez 11,19-20)<ref>http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Ez%2011,19-20&doc=BiblijaRKK1998</ref> per tikėjimą į Jėzų Kristų.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/flowers.html</ref> Aplink Mergelę pavaizduotas '''debesis ir rūkas''' indėnams reiškė, kad ji ateina iš aukščiau ir yra ne iš šio pasaulio.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/clouds.html</ref> [[File:Guadalupe 6 rays.jpg|thumb|left|Saulės spinduliai]] [[File:Guadalupe 8 moon.jpg|thumb|Mėnulis po Marijos kojomis]] [[File:Guadalupe 9 angels.jpg|thumb|Angelas erelio sparnais]] '''Saulės spinduliai''' Marijai už nugaros reiškia ir tai, kad ji „apsisiautusi saule“ (plg. Apr 12,1), t. y. spinduliai sklinda iš Dievo jos įsčiose, ir tai, kad ji sukelia saulės užtemimą – esantysis joje yra galingesnis už saulės ir mėnulio dievus.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/sun.html</ref> '''Mėnulio centras''', ant kurio stovi Marija, simbolizuoja patį Meksiko miestą (etimologiškai „Mexico“ reiškia „mėnulio centre, bamboje“). Be to, Marija pamina po kojomis tamsaus mėnulio, nakties dievą.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/moon.html</ref><ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/index.html </ref> '''Angelas''' indėnų kultūroje buvo vaizduojamas su erelio sparnais ir laikomas kūriniu, galinčiu labiausiai priartėti prie dievų, tarpininku. Be to, jis suprantamas kaip atnešantis naująją erą. Šis angelas erelio sparnais gali simbolizuoti ir Chuaną Diegą, kurio gimtasis vardas ''Cuauhtlatoatzin'' reiškia ''kalbantis erelis''. Be to, jis buvo pakrikštytas Chuano - apaštalo Jono, parašiusio ir minėtą Apreiškimo knygą - vardu, kurio simbolis krikščioniškoje tradicijoje taip pat yra erelis.<ref>http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/angel.html</ref><ref>Badde, P. Gvadalupė: apsireiškimas, pakeitęs pasaulio istoriją. Vilnius, 2008. P. 129.</ref> == Šventovės pastatytos apsireiškimo vietoje == [[Vaizdas:Basilica_of_Our_Lady_of_Guadalupe_(new).JPG|thumb|Naujoji Gvadalupės Dievo Motinos Bazilika]] 1533 m. apsireiškimo vietoje buvo pastatyta pirmoji šventovė - "Indėnų koplyčia", kurioje buvo patalpintas Gvadalupės Mergelės paveikslas. Šalia šios koplyčios su vyskupo leidimu apsigyveno Chuanas Diegas, iki savo mirties rūpinęsis koplyčia ir priiminėjęs atvykstančius piligrimus. 1666 m. buvo pastatyta kolonijinė bažnyčia, pavadinta ''Cerrito'' (isp. "mažoji kalva"), kur, pasak Nican Mopohua pasakojimo, žiemą buvo išaugusios rožės. 1709 m. šalia Tepejako kalvos pastatyta daug didesnė barokinio stiliaus šventovė su trimis navomis, kupolu ir keturiais išoriniais bokštais. Šiuo metu ji perdaryta į muziejų. 1976 m. atidaryta dabartinė Gvadalupės bazilika, galinti sutaplinti 12 000 piligrimų, kurioje šiuo metu laikomas Gvadalupės Marijos paveikslas. Kasdien ją aplanko maždaug 20 000 lankytojų.<ref>Testoni, M. Our Lady of Guadalupe: History and Meaning of the Apparitions. New York: Alba House. 2001. P. xxi-xxii.</ref> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Our Lady of Guadalupe}} * [http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf/ Gvadalupės įvykių chronologinė lentelė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150701022117/http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf |date=2015-07-01 }} * [http://www.guadalupefestival.org/en/resources/historical_sources_en.pdf/ Gvadalupės įvykių istoriniai šaltiniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150701022218/http://www.guadalupefestival.org/en/resources/historical_sources_en.pdf |date=2015-07-01 }} * [http://www.truthsoftheimage.org/en/index.html/ Tiesos ir mitai apie paveikslą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150106213030/http://www.truthsoftheimage.org/en/index.html |date=2015-01-06 }} * [http://www.mariancongress.org/en/resources/chavez_en.pdf/ E-book: „The Woman Who Changed the Face of a Hemisphere“]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html/ „''Nican Mopohua''“ – apsireiškimą aprašantis dokumentas anglų k.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108165407/http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html |date=2015-01-08 }} * [http://www.miraclehunter.com/ www.miraclehunter.com – Marijos apsireiškimų žinynas Internete anglų k.] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-12-sigitas-jurkstas-gvadalupes-marijos-apsireiskimu-istorija-ar-zinome-kas-is-tiesu-ivyko/125323/ Straipsnis apie Gvadalupės Marijos apsireiškimus lietuvių k.] * [https://www.youtube.com/watch?v=xrtM-dczu5M/ Dokumentinis filmas „''Gvadalupė, gyvasis paveikslas''“ lietuvių k. sub.] * [http://www.kofc.org/en/videos/videolibrary.html#1032547051001/ 6 dalių dokumentinis filmas „The Eyes of the Virgin“ anglų k. apie Gvadalupės Marijos akių paveiksle tyrimus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150106180145/http://www.kofc.org/en/videos/videolibrary.html#1032547051001/ |date=2015-01-06 }} [[Kategorija:Katalikybės centrai]] [[Kategorija:Katalikų piligriminės vietos]] [[Kategorija:Ikonografija]] t77aibx4bahemrf8f8ma7aqwefh9jib 104 82633 7856034 7799283 2026-06-14T06:11:26Z Nomadbones 153116 7856034 wikitext text/x-wiki '''NBA finalo naudingiausias žaidėjas''' ({{angl|National Basketball Association Finals Most Valuable Player}}, '''NBA finalo MVP''') – kasmetinis apdovanojimas, išrenkant daugiausiai pasižymėjusį krepšininką NBA finalinės serijos metu. [[Michael Jordan|Maiklas Džordanas]] yra laimėjęs šešis kartus, pats jauniausias buvo [[Magic Johnson]], kuris laimėjo šį prizą būdamas 20 m. amžiaus. Dažniausiai prizas įteikiamas nugalėtojų komandos žaidėjui, nors būna ir išimčių. 1969 m. [[Jerry West]] išrenkamas finalo MVP, nors jo [[Los Angeles Lakers]] nusileido [[Boston Celtics]] klubui. {|width="40%" style="margin: 1em 1em 1em 0;" {{prettytable}} |- bgcolor="orange" |colspan="6" align="center" | '''NBA finalo naudingiausias žaidėjas''' |- bgcolor="#dddddd" |rowspan="1" align="center" | '''Finalai''' || rowspan="1" align="center" | '''Laimėtojas''', <small>'''Klubas'''</small> |- |align="center" | 2026 || [[Jalen Brunson]], <small>[[New York Knicks]]</small> |- |align="center" | 2025 || [[Shai Gilgeous-Alexander]], <small>[[Oklahoma City Thunder]]</small> |- |align="center" | 2024 || [[Jaylen Brown]], <small>[[Boston Celtics]]</small> |- |align="center" | 2023 || [[Nikola Jokić]], <small>[[Denver Nuggets]]</small> |- |align="center" | 2022 || [[Stephen Curry]], <small>[[Golden State Warriors]]</small> |- |align="center" | 2021 || [[Giannis Antetokounmpo]], <small>[[Milwaukee Bucks]]</small> |- |align="center" | 2020 || [[LeBron James]], <small>[[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]</small> |- |align="center" | 2019 || [[Kawhi Leonard]], <small>[[Toronto Raptors]]</small> |- |align="center" | 2018 || [[Kevin Durant]], <small>[[Oklando Warriors|Golden State Warriors]]</small> |- |align="center" | 2017 || [[Kevin Durant]], <small>[[Oklando Warriors|Golden State Warriors]]</small> |- |align="center" | 2016 || [[LeBron James]], <small>[[Cleveland Cavaliers|Cleveland Cavaliers]]</small> |- |align="center" | 2015 || [[Andre Iguodala]], <small>[[Oklando Warriors|Golden State Warriors]]</small> |- |align="center" | 2014 || [[Kawhi Leonard]], <small>[[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]</small> |- |align="center" | 2013 || [[LeBron James]], <small>[[Miami Heat]]</small> |- |align="center" | 2012 || [[LeBron James]], <small>[[Miami Heat]]</small> |- |align="center" | 2011 || [[Dirk Nowitzki]], <small>[[Dallas Mavericks]]</small> |- |align="center" | 2010 || [[Kobe Bryant]], <small>[[Los Angeles Lakers]]</small> |- |align="center" | 2009 || [[Kobe Bryant]], <small>[[Los Angeles Lakers]]</small> |- |align="center" | 2008 || [[Paul Pierce]], <small>[[Boston Celtics]]</small> |- |align="center" | 2007 || [[Tony Parker]], <small>[[San Antonio Spurs]]</small> |- |align="center" | 2006 || [[Dwyane Wade]], <small>[[Miami Heat]]</small> |- |align="center" | 2005 || [[Tim Duncan]], <small>[[San Antonio Spurs]]</small> |- |align="center" | 2004 || [[Chauncey Billups]], <small>[[Detroit Pistons]]</small> |- |align="center" | 2003 || Tim Duncan, <small>San Antonio Spurs</small> |- |align="center" | 2002 || [[Shaquille O'Neal]], <small>[[Los Angeles Lakers]]</small> |- |align="center" | 2001 || Shaquille O'Neal, <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 2000 || Shaquille O'Neal, <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1999 || Tim Duncan, <small>San Antonio Spurs</small> |- |align="center" | 1998 || [[Michael Jordan]], <small>[[Chicago Bulls]]</small> |- |align="center" | 1997 || Michael Jordan, <small>Chicago Bulls</small> |- |align="center" | 1996 || Michael Jordan, <small>Chicago Bulls</small> |- |align="center" | 1995 || [[Hakeem Olajuwon]], <small>[[Houston Rockets]]</small> |- |align="center" | 1994 || Hakeem Olajuwon, <small>Houston Rockets</small> |- |align="center" | 1993 || Michael Jordan, <small>Chicago Bulls</small> |- |align="center" | 1992 || Michael Jordan, <small>Chicago Bulls</small> |- |align="center" | 1991 || Michael Jordan, <small>Chicago Bulls</small> |- |align="center" | 1990 || [[Isiah Thomas]], <small>Detroit Pistons</small> |- |align="center" | 1989 || [[Joe Dumars]], <small>Detroit Pistons</small> |- |align="center" | 1988 || [[James Worthy]], <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1987 || [[Magic Johnson]], <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1986 || [[Larry Bird]], <small>[[Boston Celtics]]</small> |- |align="center" | 1985 || [[Kareem Abdul-Jabbar]], <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1984 || Larry Bird, <small>Boston Celtics</small> |- |align="center" | 1983 || [[Moses Malone]], <small>[[Philadelphia 76ers]]</small> |- |align="center" | 1982 || Magic Johnson, <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1981 || [[Cedric Maxwell]], <small>Boston Celtics</small> |- |align="center" | 1980 || Magic Johnson, <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1979 || [[Dennis Johnson]], <small>[[Seattle SuperSonics]]</small> |- |align="center" | 1978 || [[Wes Unseld]], <small>[[Washington Bullets]]</small> |- |align="center" | 1977 || [[Bill Walton]], <small>[[Portland Trail Blazers]]</small> |- |align="center" | 1976 || [[Jojo White]], <small>Boston Celtics</small> |- |align="center" | 1975 || [[Rick Barry]], <small>[[Oklando Warriors|Golden State Warriors]]</small> |- |align="center" | 1974 || [[John Havlicek]], <small>Boston Celtics</small> |- |align="center" | 1973 || [[Willis Reed]], <small>[[New York Knicks]]</small> |- |align="center" | 1972 || [[Wilt Chamberlain]], <small>Los Angeles Lakers</small> |- |align="center" | 1971 || [[Kareem Abdul-Jabbar|Lew Alcindor]], <small>[[Milwaukee Bucks]]</small> |- |align="center" | 1970 || Willis Reed, <small>New York Knicks</small> |- |align="center" | 1969 || [[Jerry West]], <small>Los Angeles Lakers</small> |} {{NBA finalo naudingiausi žaidėjai}} [[Kategorija:NBA sąrašai]] [[Kategorija:Krepšinio apdovanojimai]] jbf8m5feps7tkgauukwtkewooad0a5e 0 87892 7855759 6782704 2026-06-13T16:50:32Z Sommerwind18 113987 7855759 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Pitcairnia}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Pitcairnia grafii (TS) 1-00128.jpg|260px|Stypuolė (''Pitcairnia grafii'')]] | caption = Stypuolė (''Pitcairnia grafii'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Lelijainiai | taxon1 = Liliopsida}} {{Taxobox_eile | taxon = Migliečiai | taxon1 = Poales}} {{Taxobox_seima | taxon = Bromelijiniai | taxon1 = Bromeliaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Stypuolė | taxon1 = Pitcairnia}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} ''' Stypuolė''' (''Pitcairnia'') – [[Bromelijiniai|bromelijinių]] (''Bromeliaceae'') šeimos augalų gentis, kuri pavadinta anglų botaniko William Pitcairn ([[1711]]-[[1791]]) garbei. Tai dirvožemyje ir ant medžių augantys visžaliai augalai. Stypuolių pažiedės gana ryškiaspalvės, žiedai skaisčiai oranžiniai, geltoni, šviesiai raudoni ir kt. spalvų. Paplitusi [[centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] atogrąžų miškuose, o viena rūšis – [[Afrikinė stypuolė]] (''Pitcairnia feliciana'') auga [[Afrika|Afrikoje]]. Gentyje yra apie 300 rūšių, iš jų 22 įrašytos į [[Tarptautinė raudonoji knyga|Raudonąją knygą]]. ==Galerija== <gallery> Image:Pitcairnia maidifolia BotGardBln310505.jpg|''[[Pitcairnia maidifolia]]'' Image:Pitcairnia wendlandii BotGardBln1105PlantWithYoungInflorescence.jpg|''[[Pitcairnia wendlandii]]'' </gallery> {{commons|Pitcairnia}} [[Kategorija:Bromelijiniai]] g6h0tsfly88bg2fz3r99ko5spqt563q 0 87893 7855757 7694383 2026-06-13T16:48:40Z Sommerwind18 113987 7855757 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Puya}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Riesenbromelie carpa-Tal 2016 01.jpg|260px|Didžioji puja (''Puya raimondii'')]] | caption = [[Didžioji puja]] (''Puya raimondii'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Lelijainiai | taxon1 = Liliopsida}} {{Taxobox_eile | taxon = Migliečiai | taxon1 = Poales}} {{Taxobox_seima | taxon = Bromelijiniai | taxon1 = Bromeliaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Puja | taxon1 = Puya}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Puya | autorius = Juan Ignacio Molina | metai = 1782 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Puja''' (''Puya'') – [[Bromelijiniai|bromelijinių]] (''Bromeliaceae'') šeimos augalų gentis. Augalai paplitę [[Andai|Andų]] kalnuose. Auga iki 4000 m aukštyje virš jūros lygio; atsparūs šalčiui. Gentyje yra apie 160–180 rūšių. * [[Didžioji puja]] (''Puya raimondii'') ==Galerija== <gallery> Image:Puya alpestris 2.jpg|''[[Puya alpestris]]'' Image:Puya hofstenii HabitusInflorescence BotGardBln0906.jpg|''[[Puya hofstenii]]'' Image:Puya laxa 2.jpg|''[[Puya laxa]]'' </gallery> {{commons|Puya}} [[Kategorija:Bromelijiniai]] q0i779atx1k5bionrspxke6n96cfsf0 6 87909 7855787 467918 2026-06-13T18:53:07Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Berlinale logo small.png]] versiją 467918 wikitext text/x-wiki {{logo}} http://www.berlinale.de/ s4ovvd15ldi1q28tdxwmfxf9uaffhby 0 88135 7855838 7457917 2026-06-13T21:19:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855838 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Averonas | origpavadin = ''Aveyron'' | herbas = Blason comtes de Rodez.svg | vėliava = Flag of Rouergue.svg | žemėlapis =Aveyron-Position.svg | žemėlapio tekstas = | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Prancūzija | admCentras =Rodezas | admVienetoVardas =Kantonai | admVienetoKiekis =46 | kalbos = | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = 2016|gyventoju =278697 | plotas =8735 | iso 3166-2 = | tinklalapis = | vikiteka = Category:Aveyron }} '''Averonas (12)''' ({{fr|L’Aveyron}}, [[langedokų kalba|langedokiškai]] ''Avairon'') – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Prancūzijos departamentai|departamentas]] šalies pietuose, [[Vidurio Pirėnai|Vidurio Pirėnų]] [[regionas|regione]], pavadintas pagal to paties [[Averonas (upė)|pavadinimo]] [[upė|upę]], [[Tarnas (upė)|Tarno]] intaką. Administracinis centras – [[Rodezas]] (''Rodez''). Departamente 3 [[apskritis|apskritys]], 46 [[Prancūzijos kantonai|kantonai]], 35 municipaliniai susivienijimai ir 304 [[komuna|komunos]]. == Istorija == Įsteigtas [[1790]] m., padalijus Rueržo provinciją. == Geografija == Averono departamentas ribojasi su [[Tarnas (departamentas)|Tarno]], [[Tarnas ir Garona|Tarno ir Garonos]], [[Lo (departamentas)|Lo]], [[Heras (departamentas)|Hero]], [[Gardas (departamentas)|Gardo]], [[Lozeras (departamentas)|Lozero]], ir [[Kantalis (departamentas)|Kantalio]] departamentais. Aukščiausia departamento vieta – Mailhebiau kalnas, 1471 m. Gamta departamentą padalijo į keliolika mažų regionų. === Pagrindiniai miestai === * Rodezas (''Rodez'') – 23 707 gyventojai (1999 m.) * [[Mijo]] (''Millau'') – 21 339 gyventojai * [[Vilfranšas]] (''Villefranche – de-Rouergue'') – 11 919 gyventojai === Klimatas === Klimatą formuoja Centrinis masyvas, jaučiama ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] įtaka. Žemiausia temperatūra -17,5°[[C]], aukščiausia +37,5&nbsp;°C. Šalčiausia diena – [[1985]] m. [[sausio 16]] d., karščiausia – [[1987]] m. [[rugpjūčio 16]] d. [[1992]] m. [[rugsėjo 26]] d. per parą iškrito 115 mm kritulių. == Ekonomika == Pagrindinės ekonomikos šakos – [[žemės ūkis]], [[miškininkystė]], [[pirštinė|pirštininkystė]]. Gaminamas [[sūris]] [[Rokforas]] (''appellation d’origine contrôlée''). Industrijai atstovauja [[Bosch]]. Yra kelios [[logistika|logistikos]] įmonės. Krašto ekonomines galimybes pagerino 2 460 m ilgio ir 270 m (didžiausias – 343 m) aukščio Mijo viadukas. == Turizmas == Turistus traukia kalnai, daugiau, kaip 1000 [[dolmenas|dolmenų]] ir pilys. == Politika == Departamentui [[Prancūzijos senatas|Prancūzijos senate]] atstovauja Bernaras Seijė ir Žanas Puešas, Atstovų rūmuose – 8 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 46 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. === Apskritys === {| |'''Apskritis'''||'''Gyventojų'''||'''Plotas km²'''||'''Kantonų'''||'''Savivaldybių''' |-- |Mijo||67 612||3467||15||101 |-- |Rodezas||132 566||3974||23||139 |-- |Vilfranšas||63 630||1293||8||64 |-- |} === Žmonės === * [[Adolphe de Barrau]], dailininkas ([[1803]]–[[1884]]) * [[Hippolyte de Barrau]], istorikas ([[1794]]–[[1863]]) * [[Justin Bessou]], poetas ([[1845]]–[[1918]]) * [[Louis-Gabriel de Bonald]], filosofas ([[1754]]–[[1840]]) * [[Émile Borel]], matematikas ([[1871]]–[[1956]]), * [[Édouard de Castelnau]], generolas ([[1851]]–[[1944]]) * [[Jean-Henri Fabre]], rašytojas ([[1823]]–[[1915]]) * [[Amans-Alexis Monteil]], istorikas ([[1769]]–[[1850]]) * [[Guillaume-Thomas Raynal]], istorijos filosofas ([[1713]]–[[1796]]) * [[Eugène Viala]], poetas, dailininkas ([[1859]]–[[1913]]) * [[Richard Sainct]], motociklininkas ([[1970]]–[[2004]]) == Nuorodos == * [[Prancūzijos regionai ir departamentai]] * [http://www.Aveyron.pref.gouv.fr/ Prefektūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070320175724/http://www.aveyron.pref.gouv.fr/ |date=2007-03-20 }} * [http://www.cg12.fr/ Generalinė taryba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070312161749/http://www.cg12.fr/ |date=2007-03-12 }} * [http://turbolyne01.free.fr Fotografijos] * [http://www.tourisme-aveyron.com Turizmo portalas] * [http://perso.orange.fr/col.sacrecoeur/cadre_GHA.htm Žymūs averoniečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070227023134/http://perso.orange.fr/col.sacrecoeur/cadre_GHA.htm |date=2007-02-27 }} {{FRA-dep}} {{Prancūzijos regionai}} [[Kategorija:Prancūzijos departamentai]] 5038pocse7zww7ce207a1lfu066pkso 0 89208 7855752 7614122 2026-06-13T16:19:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855752 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Antanas Vaičius |fonas=rel | Foto = | vaizdas =Antanas Vaičius (1926).webp|thumb|Telšių vyskupas Antanas Vaičius | vaizdo plotis = 200 px | Herbas = | Herbo pavadinimas = | Giminė = | Gimė = {{gimė|1926|04|05}} | Gimimo vieta = [[Geidučiai]], [[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]], Lietuva | Mirė ={{mirė|2008|11|25|1926|04|05}} | Mirties vieta = [[Telšiai]], Lietuva | palaidotas = [[Telšių katedra|Telšių katedros]] šventoriuje | Tėvas = Antanas Vaičius | Motina = Juozapa Prialgauskaitė-Vaičienė <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Kauno kunigų seminarija]] (1951) }} '''Antanas Vaičius''' ([[1926]] m. [[balandžio 5]] d. [[Geidučiai|Geidučiuose]], [[Skuodo rajonas|Skuodo raj]]. – [[2008]] m. [[lapkričio 25]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] dvasinininkas, [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupas]].<ref>{{VLE|214|||[https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-vaicius/ Antanas Vaičius]}}</ref> == Biografija == [[Vaizdas:2020. Geidučiai, vyskupo Antano Vaičiaus gimtinė.JPG|miniatiūra|220px|left|Rūpintojėlis gimtinėje Geidučiuose (skulpt. [[Antanas Kmieliauskas]])<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/07/laikzmon_01.html Girdit, laikas eina...] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305035003/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/07/laikzmon_01.html |date=2016-03-05 }}. ''xxiamzius.lt''</ref> ]] 1934–1938 m. mokėsi [[Šatės|Šačių]], 1938–1940 m. – [[Mosėdis|Mosėdžio]] pradžios mokyklose. 1940–1943 m. mokslus tęsė [[Skuodo gimnazija|Skuodo gimnazijoje]]. 1943–1946 m. studijavo [[Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija|Telšių]], 1946–1951 m. – [[KKS|Kauno kunigų seminarijose]]. 1950 m. rugsėjo 24 d. įšventintas [[kunigas|kunigu]]. Dirbo vikaru Plungėje, Klaipėdoje, klebonavo Žygaičiuose, Salantuose, Lauko Sodoje, Akmenėje, Telšiuose. 1982 m. liepos 5 d. [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]] jį paskyrė [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijos]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] prelatūros apaštališkuoju administratoriumi ir buvo nominuotas [[vyskupas|vyskupu]]. Konsekravimo iškilmė įvyko 1982 m. liepos 25 d. [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedroje bazilikoje]]. 1986–1999 m. – Vatikano dvasininkijos kongregacijos narys. 1988–1993 metais buvo [[Lietuvos vyskupų konferencija|Lietuvos Vyskupų konferencijos]] pirmininko pavaduotojas. 1989–2001 m. – Telšių vyskupijos ordinaras. 1987 m. vyskupas Antanas Vaičius kaip vienintelis gavęs komunistų valdžios leidimą Lietuvos ganytojas dalyvavo birželio 28-ąją [[Roma|Romoje]] vykusiame [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] 600 metų jubiliejaus iškilmingame minėjime ir arkivyskupo [[Jurgis Matulaitis|Jurgio Matulaičio]] [[Beatifikacija|beatifikacijoje]]. [[Vaizdas:Antano Vaiciaus kapas.JPG|thumb|160px|right|Vyskupo kapas 2011 m.]] 2001 m., sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal kanonų teisės nuostatus įteikė popiežiui Jonui Pauliui II atsistatydinimo raštą. Tų pačių metų gegužės 13 d. popiežius priėmė atsistatydinimą ir paskyrė vyskupą Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. 2002 m. sausio 5 d. atleistas iš Telšių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigų. == Šaltiniai == {{ref}} {{start box}} {{s-rel|ca}} {{succession box | before=[[Juozapas Pletkus]] | title = [[Vaizdas:BishopCoA PioM.svg|left|30px]] [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupas]] |years=1975–2002 | after =[[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]]}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Vaičius, Antanas}} [[Kategorija:Telšių vyskupai]] a68nlxk6kj5pwbv8khgu83i1ugsf664 0 90912 7856000 7805010 2026-06-14T02:43:15Z Stephan1000000 132985 1166 7856000 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = One Piece | image = One Piece, Volume 1.jpg|thumb|<nowiki>240px]]</nowiki> | ja_name = ONE PIECE（ワンピース） | ja_name_trans = Wan Pīsu | žanras = [[Fantastika]], [[nuotykių filmas|nuotykių]], [[drama]], [[veiksmo filmas|veiksmo]], [[komedija]], [[shōnen]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Eiichirō Oda]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Shueisha|Jump Comics]] | serializuota = [[Weekly Shonen Jump]] | pradžia = [[1997]] m. [[liepos 19]] d. | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | αριθμός_επεισοδίων 114 |tomai_skaičius=105<ref>„[https://www.shueisha.co.jp/books/items/contents.html?isbn=978-4-08-883436-8 One Piece/105]“ – Shueisha (japonų k.)</ref>}} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | režisierius = Hiroaki Miyamoto | studija = [[Toei Animation]] | pradžia = [[1999]] m. [[spalio 20]] d. | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Animax]], [[Fuji TV]] | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | serijų_skaičius = 1166 + 15 Filmai }} {{Šablonas:Infobox_anime/Kita | antraštė = Susiję darbai | kita = * [[Sąrašas:One Piece filmai|Anime filmai, specialios TV serijos ir originalios video animacijos]] * [[Sąrašas:One Piece video žaidimai|Video žaidimai]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''One piece''' ({{ja|ワンピース|Wanpīsu}}) – Eičiro Odos [[manga|mangos]] ir [[anime|animė]] serijos. Tai istorija apie piratų įgulą, vadovaujamą kapitono Monkio Di Lufio (''Monkey D. Luffy''). Lufio didžiausia ambicija yra rasti garsiausią pasaulio lobį, vadinamą One Piece, ir tapti Piratų Karaliumi. Manga leidžiama nuo [[1997]] metų liepos 19 dienos, o „[[Toei Animation]]“ sukurtos anime serijos pasirodė [[1999]] metais. Eiichiro Oda planavo, kad „One Piece“ truks penkerius metus, bet istorija užsitęsė ilgiau nei jis tikėjosi dėl nepaprastai didelio populiarumo. „One Piece“ yra ketvirtoje vietoje pagal mangos pardavimus „[[Weekly Shonen Jump]]“ žurnalo istorijoje ir yra trečia visų laikų „Shōnen Jump“ manga pagal populiarumą. „One Piece“ mangos 24-as tomas buvo populiariausias romanas Japonijoje ir nukonkuravo net „[[Haris Poteris ir Netikras Princas|Harį Poterį ir Netikrąjį Princą]]“. Šiuo metu „One Piece“ manga leidžiama 21 kalba. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Commons|Category:One Piece}} [[Kategorija:Manga]] j5i73z4fn687hm7ori09ktcah0c8aef 0 91935 7855738 7727865 2026-06-13T15:44:55Z Stanislovas01 48706 7855738 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto =Mykolas Oginskis. 2007-06-12.jpg | Herbas =Herb Ogińskich.PNG | Herbo pavadinimas =Oginskių herbas | Giminė=Oginskiai | Gimė =[[1765]] m. [[rugsėjo 25]] d. | Gimimo vieta =[[Guzuvas]] arba [[Salantai|Salantų]] apylinkės,<ref>{{cite web |last1=Jašinskienė |first1=Aurelija |title=Istorinė sensacija: „Oginskio polonezo“ kūrėjas gimė ne Lenkijoje, o Lietuvoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/tikra-sensacija-irasas-salantu-baznycioje-atvere-nepazinta-oginskiu-seimos-fakta-582-2390680 |website=[[15min.lt]] |access-date=9 February 2025 |language=lt}}</ref> [[Abiejų Tautų Respublika]] | Mirė ={{mirė|1833|10|15|1765|09|25}} | Mirties vieta =[[Florencija]], [[Toskanos didžioji kunigaikštystė]] | Tėvas =[[Andrius Ignotas Oginskis]]|Motina=Paula Paulina Šembek | Žmonos =Izabelė Lasocka<br />Marija de Neri | Vaikai =Tadas<br />Pransiškus<br />[[Amelija Zaluska]]<br />Ema<br />Ida<br />[[Irenėjus Kleopas Oginskis|Irenėjus Kleopas]] | apdovanojimai =[[Vaizdas:POL Order Orła Białego BAR.svg|center|60px]] [[Vaizdas:POL Order Świętego Stanisława BAR.svg|60px|center|Šv. Stanislovo ordinas]] | vikiteka =Category:Michał Kleofas Ogiński }} '''Mykolas Kleopas Oginskis''' ({{pl|Michał Kleofas Ogiński}} [[1765]] m. [[rugsėjo 25]] d. – [[1833]] m. [[spalio 15]] d. [[Florencija|Florencijoje]]) – lietuvių kunigaikštis, diplomatas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] politinis veikėjas, vienas iš [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] vadų, 1802 m. [[VU|Vilniaus universiteto]] garbės narys, kompozitorius, populiarių Europoje [[polonezas|polonezų]], [[mazurka|mazurkų]] autorius. == Giminė == [[Vaizdas:Michał Kleafas Aginski. Міхал Клеафас Агінскі (XVIII) (2).jpg|thumb|left|150px|Mykolas Kleopas Oginskis jaunystėje]] [[Vaizdas:Portret Izabelli z Lasockich Ogińskiej.jpg|thumb|left|150px|Mykolo Kleopo Oginskio pirmoji žmona Izabelė Lasocka]] [[Vaizdas:Maryja Aginskaja (de Néri). Марыя Агінская (дэ Нэры).jpg|thumb|left|150px|Mykolo Kleopo Oginskio antroji žmona Marija de Neri]] [[Kunigaikštis]], kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikščių [[Oginskiai|Oginskių]] giminės. Tėvas [[Andrius Ignotas Oginskis]] (1739–1787), motina Paula Paulina Šembek (1750–1797) === Šeima === M. K. Oginskis pakrikštytas [[Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Salantų bažnyčioje]] 1765 m. rugsėjo 25 d.<ref>[https://sc.bns.lt/view/item/500279 Dėl surasto dokumento gali tekti perrašyti LDK ir ATR politinio veikėjo, garsiojo polonezo autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo faktus]</ref>, buvo vedęs du kartus. 1789 m. jo žmona tapo Izabelė Lasocka (1764–1852), su kuria jis turėjo du sūnus: Tadą (1798–1844) ir [[Pranciškus Oginskis|Pranciškų Ksaverą]] (1801–1837). 1802 m. santuoką su Izabele Lasocka nutraukė ir vedė [[Žemaitija|Žemaičių]] didiko [[Kajetonas Nagurskis|Kajetono Nagurskio]] iš [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] našlę, [[italai|italų]] kilmės dainininkę Mariją de Neri, kuri buvo kilusi iš [[Venecija|Venecijos]]. Su ja M. K. Oginskis susilaukė dukterų Amelijos (1803–1858), Emos (1810–1871), Idos (1813–?) ir sūnaus [[Irenėjus Kleopas Oginskis|Irenėjaus Kleopo]] (1808–1863). === Dvarai === Paveldėjo savo dėdės [[Pranciškus Ksaveras Oginskis|Pranciškaus Ksavero]] dvarą [[Užumedis|Užumedyje]] (Zalesėje), taip pat senelio [[Tadas Pranciškus Oginskis|Tado Pranciškaus]] dvarą [[Rietavas|Rietave]]. Nuosava Mykolo Kleopo Oginskio valda Rietavas tapo 1802 m., o 1814 m. už 277 600 [[Rusijos imperijos rublis|rublių]] iš valstybės jis nusipirko ir Rietavo seniūniją. Rietavas tapo visos Oginskių šeimos dvaru, o netrukus ir svarbiausia jų rezidencija. 1800 m. paveldėti [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolo Kazimiero Oginskio]] [[Sluškų rūmai]] [[Vilnius|Vilniuje]], kuriuose 1794 m. sukilimo metu veikė sukilėlių štabas, rūmų teritorijoje buvo įrengta sviedinių liejykla. Bet 1803 m. Sluškų rūmai atiteko Vilniaus miesto magistrato tarėjui Domininkui Zaikovskiui. == Biografija == Jau vaikystėje pasižymėjo lakia vaizduote, muzikiniu talentu, sumanumu. Jo pirmasis mokytojas buvo prancūzų pedagogas Žanas Rolis (''Jean Rolay''), muzikos pagrindų ir groti [[pianinas|pianinu]] mokė dvaro muzikas Juzefas Kozlovskis (1757–1831), groti smuiku mokė [[Džiovanis Batista Viotis]] (''Giovanni Battista Viotti'', 1755–1824), Jarnovičius bei kiti garsūs pedagogai ir muzikai. Muzikinės kompozicijos specialiai nesimokė, bet kūrė ir publikavo savo kūrybą visą gyvenimą. Didelę įtaką, pasirenkant gyvenimo kelią turėjo dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis, 1764–1768 m. [[Vilniaus vaivada]], 1768–1793 m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] (LDK) [[Didysis etmonas]]. === Politikas ir diplomatas === Anksti, 1786 m. pradėjo diplomatinę ir politinę karjerą. Aktyviai dalyvavo [[Gardino seimas|Ketverių metų seimo]] ([[1788]]–[[1792]] m.) veikloje. [[1789]]–[[1791]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] pasiuntinys [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Londonas|Londone]], po to vėl [[Haga|Hagoje]]. Jo aktyvumas buvo įvertintas – 1788 m. įteiktas [[Šv. Stanislovo ordinas]], o po poros metų ir [[Baltojo erelio ordinas]]. Prasidėjus susiskaldymui buvo prisidėjęs prie [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederacijos]], nes buvo grasinama nusavinti jo nuosavybę. [[1793]]–[[1794]] m. po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] – [[Lietuvos didysis iždininkas|LDK iždininkas]]. 1793 m. vasaros pradžioje jis tapo vienos iš politinių grupuočių, rengusių valstybės gelbėjimo planus, nariu. Dalyvavo 1793 m. birželio 17 d. darbą pradėjusiame Gardino seime. 1793 m. liepos pradžioje buvo įtrauktas į sutarties su Rusija rengimo deputaciją. Jos darbe nedalyvavo, o į seimą atvyko tik pasirašyti 1793 m. liepos 22 d. sudarytos, o rugpjūčio 19 d. seimo ratifikuotos antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo – dalies teritorijų atidavimo Rusijos imperijai – sutarties. Kaip Lietuvos didysis iždininkas M. K. Oginskis buvo įtrauktas ir į sutarties su Prūsija rengimo deputaciją. 1793 m. rugsėjo 25 d. Gardine buvo sudaryta antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (teritorijų atidavimo) sutartis su Prūsija, o spalio 16 d. seimas patvirtino Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos sąjungos sutartį. M. K. Oginskis, kaip ir dauguma seimo narių, savo parašu patvirtino Abiejų Tautų Respublikos teritorijų atidavimo sutartis ir su Rusija, ir su Prūsija. 1794 m. dalyvavo [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vadovaujamame [[1794 m. sukilimas|sukilime]], buvo Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys. Organizavo savo [[kavalerija|kavalerijos]] diviziją, buvo [[Ukmergė]]s, [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Breslauja|Breslaujos]] apskričių sukilėlių vadas. Po sukilimo ir [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo]] Lietuvai praradus nepriklausomybę, prisidengęs svetima pavarde pasitraukė iš Lietuvos. Spėjama, kad būtent tuo laiku, paliekant tėvynę, ir buvo sukurtas garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. === ATR atkūrimo planai === Gyvendamas užsienyje, [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]] ir [[Paryžius|Paryžiuje]] M. K. Oginskis laišku kreipėsi į [[Napoleonas|Napoleoną]], prašydamas padėti Lietuvai ir Lenkijai atgauti savarankiškumą, tačiau Napoleono nuomone, nors Lietuva neteisėtai atsidūrė Rusijos valdžioje, kaip ir bet kurios kitos tautos, atsidūrusios tokioje situacijoje, jos pačios savo teises turi atsikovoti ginklu. 1802 m. caras [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandras I]] dovanojo M. K. Oginskiui prasižengimus, leido sugrįžti į Lietuvą ir toliau valdyti [[Rietavas|Rietavo]] seniūniją. Dažniausiai gyvendavo savo rezidencijoje – Zaliesėje, prie [[Smurgainys|Smurgainių]]. [[1810]] m. tapo [[caras|caro]] slaptuoju patarėju. Prieš prasidedant Rusijos karui su Prancūzija, buvo sumanęs atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip autonominę Rusijos imperijos dalį. Caro pritarimas lyg ir buvo gautas, Oginskis paskirtas [[senatorius|senatoriumi]] nuo Lietuvos, tačiau, paaštrėjus tarptautinei padėčiai viso plano įgyvendinti nepavyko. === Gyvenimas === [[Vaizdas:Firenze Oginski.jpg|thumb|150px|right|Oginskio kapas [[Santa Croce (Florencija)|Santa Croce bazilikoje]], Florencijoje]] Po [[Vienos kongresas|1815 m. Tautų kongreso]], kai žlugo visos viltys atkurti Lietuvos valstybę, išvyko į [[Italija|Italiją]] ir atsidėjo kūrybai. Rašė prisiminimus, kūrė muziką, bendravo su daugeliu garsių to meto žmonių. 1822 m. savo dvarus užrašė žmonai bei vaikams. Nuo 1823 m. gyveno [[Florencija|Florencijoje]]. Mirė Florencijoje, buvo palaidotas šalia namų esančios [[Santa Maria Novella|Švč. Marijos Naujosiosios bazilikos]] kapinėse. Tačiau miesto visuomenė įvertino jo kūrybą bei darbus ir šiandien kunigaikščio palaikai ilsisi Italijos Panteone, [[Florencijos Šventojo Kryžiaus bazilika|Šventojo Kryžiaus bazilikoje]], greta [[Mikelandželas|Mikelandželo]], [[Galileo Galilėjus|Galilėjo Galilėjaus]] ir vėliau čia atgulusio [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]]. Jam pastatytas balto [[marmuras|marmuro]] paminklas. Ant namo, kuriame gyveno garsusis lietuvis, 2006 m. baltarusiai pakabino atminimo lentą. == Kūryba == 1799 m. sukūrė operą „Zelida ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire“, polonezų (1794 m. – „Atsisveikinimas su tėvyne“), [[valsas|valsų]], mazurkų, [[maršas|maršų]], dainų. Jam priskiriama ir [[Lenkijos himnas|Lenkijos himno]] muzika. [[Vaizdas:Polonezz.ogg|thumb|left|Oginskio polonezas]] 1826–1827 m. išleido 4 tomus atsiminimų (kurie 2007–2010 m. buvo išleisti lietuvių kalba), 1828 m. parašė knygą „Laiškai apie muziką“. == Galerija == <gallery mode="packed" heights="175"> Zaleśsie sučasny vyhlad 2014.jpg|Mykolo Kleopo Oginskio dvaras Užumedyje Michal Kleofas Oginski.jpg|Portretas. <br />Fransua Granje (1793–1867). <br />Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus Stamps of Lithuania, 2015-27.jpg|2015 m. pašto ženklas </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20120201100616/http://stylem.narod.ru/m/1cd10.mp3 Polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“ (garso įrašas)] {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Liudvikas Tiškevičius]] | title = [[Vaizdas:Podskarbi 1.PNG|left|30px]][[Lietuvos didysis iždininkas]] | years = [[1793]]–[[1796]] | after = -}} {{end box}} {{Vilniaus vaivados}} {{LDK didieji etmonai}} {{Lietuvos didieji iždininkai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Oginskis, Mykolas Kleopas}} [[Kategorija:Lenkijos kompozitoriai]] [[Kategorija:Lietuvos didieji ginklininkai]] [[Kategorija:Lietuvos referentai]] [[Kategorija:ATR pasaulietiniai senatoriai]] [[Kategorija:Lenkijos masonai]] [[Kategorija:Rusijos imperijos senatoriai]] [[Kategorija:Oginskiai|Mykolas Kleopas]] ijcd23onx1eb2tvm32uqa7o1u3tpy8r 0 92750 7855773 7843880 2026-06-13T18:02:46Z Hugo.arg 1674 7855773 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = white | color2 = red | pavadinimas =Pirėjo „Olympiakos“ | nickname = | sezonas = | logotipas = Olympiakos4.png | imagesize = 80px | lygos = [[Eurolyga]] | įkurta = [[1931]] m. | history = | arena = Taikos ir Draugystės arena<br />(Talpa: 12 000) | vieta = [[Pirėjas]], [[Graikija]] | spalvos = [[raudona]] ir [[balta]]<br />{{color box|#F20D2F}} {{color box|#FFFFFF}} | prezidentas = {{flagicon|GRE}} Panajotis Angelopulas | treneris = {{flagicon|GRE}} [[Georgios Bartzokas|Jorgas Bardzokas]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Eurolyga]]: 4<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Graikijos krepšinio taurė]]: 12<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[ESAKE]]: 16<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Graikijos krepšinio supertaurė]]: 4<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[FIBA Tarpžemyninė lyga]]: 1 | svetainė =[http://www.olympiacosbc.gr/ olympiacosbc.gr] | h_body = F20D2F | h_pattern_b = _olympiacosbc2021h | h_shorts = F20D2F | h_pattern_s = _olympiacosbc2021h | a_body = ffffff | a_pattern_b = _olympiacosbc2021a | a_shorts = ffffff | a_pattern_s = _olympiacosbc2021a | 3_title = Third | 3_body = 000000 | 3_pattern_b = _olympiacosbc2021t | 3_shorts = 000000 | 3_pattern_s = _olympiacosbc2021t }} '''Pirėjo „Olympiakos“''' ({{el|ΚΑΕ Ολυμπιακός Σ.Φ.Π.}}) – viena stipriausių [[Graikija|Graikijos]] krepšinio komandų žaidžianti „[[Eurolyga|Eurolygoje]]“. „Olympiakos“ klubas turi ne tik krepšinio, bet taip pat ir [[Olympiakos CFP|futbolo]] bei tinklinio komandas. Namų rungtynes žaidžia [[Pirėjas|Pirėjuje]], „Taikos ir Draugystės“ arenoje. == Istorija == Klubas įkurtas [[1931]] m. Komanda [[1949]] m. pirmą kartą tapo Graikijos čempione. Komandos aukso amžius prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai treneris Joanis Joanidis nuo 1993 m. iki 1996 m. atvedė „Olympiakos“ prie keturių Graikijos krepšinio lygos titulų bei „Eurolygos“ turnyro finalų.<ref name=15min>[https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2019/pirejo-olympiakos-4010 Pirėjo Olympiakos: klubo informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210129011635/https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2019/pirejo-olympiakos-4010 |date=2021-01-29 }}, ''[[15min.lt]]''</ref> [[1997]] m. buvo pasiekta įspūdingiausia pergalė – laimėta „[[Eurolyga]]“. Iš viso 1997 m. sezone Dušano Ivkovičiaus treniruojama „Olympiakos“ pasiekė trigubą pergalę: laimėta Graikijos krepšinio lyga, Graikijos taurė ir „Eurolyga“.<ref name=15min /> Vėliau klube prasidėjo nuosmukis ir pergalių „badas“. [[2004]] m. finansinių sunkumų kamuojamą „Olympiacos“ pradėjo treniruoti lietuvis [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]], bet ir jam pirmaisiais darbo metais nieko nepavyko padaryti – komanda Graikijoje liko tik aštunta, o „Eurolygoje“ iškrito jau po pirmojo etapo. [[2005]]–[[2006]] m. sezoną klubas smarkiai atjaunino sudėtį, ir komanda sugebėjo patekti tarp aštuonių geriausių „Eurolygos“ komandų, o Graikijoje užėmė antrąją vietą. 2009 ir 2010 m. trenerio Panajočio Janakio treniruojama komanda pasiekė „Eurolygos“ finalo ketvertą, o paskui du sezonus iš eilės laimėjo turnyrą: 2012 m. finale nugalėjo „[[Barselona (krepšinio klubas)|Barseloną]]“, o 2013 m. vienu tašku (61:62) įveikė [[Maskvos CSKA|Maskvos „CSKA“]]. Į pergales tuomet komandą vedė [[Vassilis Spanoulis|Vasilis Spanulis]], 2013 m. tapęs „Eurolygos“ MVP. Savo klesėjimo laikais, „Olympiakos“ dar du kartus pasiekė „Eurolygos“ finalą (2015 ir 2017 m.), bei laimėjo Graikijos lygą (2015, 2016 m.). 2017–2018 m. sezoną iš kelio į „Eurolygos“ finalo ketvertą graikus išstūmė Kauno „Žalgiris“.<ref name=15min /> 2018–2019 m. sezone „Olympiakos“ įsivėlė į konfliktą su [[Graikijos krepšinio federacija]] dėl, klubo manymu, tendencingo teisėjavimo [[derbis|derbių]] prieš „Panathinaikos“ metu. 2018–2019 m. „Olympiakos“ paliko aikštę per Graikijos taurės pusfinalio varžybas su „[[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Panathinaikos]]“, o vėliau pranešė, kad su šiuo klubu neberungtyniaus jokiose vietinės reikšmės varžybose, kol nebus paskirti nešališki teisėjai iš „Eurolygos“, taip pat jokiose varyžbose, kuriose teisėjaus „Olympiakos“ vadovybės šališkumu apkaltinti teisėjai. Vėliau komandai atsisakius žaisti prieš „Panathinaikos“ Graikijos lygos atkrintamosiose varžybose, „Olympiakos“ po ilgų ginčų ir skandalų buvo išmesta į Graikijos antrąjį divizioną.<ref>[https://www.eurohoops.net/en/heba/883109/olympiacos-officially-relegated-to-second-division/ Olympiacos officially relegated to Second Division], eurohoops.net, 2019-05-23</ref> 2019–2020 m. sezonui už „Olympiakos“ antrojoje lygoje pradėjo žaisti atskira dublerių komanda, o pagrindinė komanda rungtyniauja tik „Eurolygoje“. 2021–2022 m. klubas grįžo į elitinę Graikijos lygą. Į trenerio postą grįžus J. Barcokui, komanda pasiekė kelis „Eurolygos“ finalo ketvertus, bet titulo neiškovojo. == Sudėtis == {{Basketball roster header | team=Olympiakos | color1 =white| bg1 = red | color2 = white | bg2 = red}} <!-- list of players --> {{player3 | pos=PG | num= 0 | nat=USA | first=Thomas | last=Walkup | m=1.93 | kgs=92 | year=1992 | month=12 | date=30|nat2=GRE}} {{Player3 | pos=PG | num= 1 | nat=FRA | first=Frank | last=Ntilikina | m=1.93 | kgs=91 | year=1998 | month=7 | date=28}} {{Player3 | pos= G | num=2 | nat=USA | first=Keenan | last=Evans | m=1.91 | kgs=86 | year=1996 | month=08 | date=23|inj = yes}} {{Player3 | pos=SF | num= 3 | nat=USA | first=Tyson | last=Ward | m=1.98 | kgs=84 | year=1997 | month=07 | date=26}} {{player3 | pos=SG | num= 5 | nat=GRE | first=Giannoulis | last=Larentzakis | m=1.96 | kgs=95 | year=1993 | month=09 | date=22}} {{player3 | pos= C | num=10 | nat=FRA | first=Moustapha | last=Fall | m=2.18 | kgs=124| year=1992 | month=02 | date=23 |inj = yes}} {{Player3|pos = PG|num = 11|nat = USA|first = Monté |last = Morris |m = 1.88|kgs = 83|year = 1995|month = 06|date = 27}} {{player3 | pos=PF | num=14 | nat=BUL | first=Saša | last=Vezenkov | m=2.06 | kgs=102| year=1995 | month=08 | date=06}} {{player3 | pos=SF | num=16 | nat=GRE | first=Kostas | last=Papanikolaou | m=2.04 | kgs=107| year=1990 | month=07 | date=31 | note=kap.}} {{Player3 | pos=SG | num=21 | nat=GRE | first=Omiros | last=Netzipoglou | m=1.95 | kgs=80 | year=2002 | month=11 | date=18}} {{player3 | pos=SG | num=22 | nat=USA | first=Tyler | last=Dorsey | m=1.96 | kgs=83 | year=1996 | month=02 | date=18|nat2=GRE}} {{player3 | pos=PF | num=25 | nat=USA | first=Alec | last=Peters | m=2.06 | kgs=107| year=1995 | month=04 | date=13 }} {{player3 | pos= C | num=33 | nat=SRB | first=Nikola | last=Milutinov | m=2.13 | kgs=116| year=1994 | month=12 | date=30}} {{Player3 | pos= C | num=45 | nat=USA | first=Donta | last=Hall | m=2.08 | kgs=105| year=1997 | month=08 | date=07|nat2=AZE}} {{player3 | pos=SG | num=77 | nat=USA | first=Shaquielle | last=McKissic | m=1.96 | kgs=96 | year=1990 | month=08 | date=17 | nat2=AZE}} {{player3|pos = C |num = 88|nat = USA|first = Tyrique |last = Jones |m = 2.06|kgs = 108|year = 1997|month = 05|date = 03}} {{Player3 | pos=SG | num=94 | nat=FRA | first=Evan | last=Fournier | m=2.00 | kgs=93 | year=1992 |month=10 |date=29}} <!-- end list of players --> {{Basketball roster footer | head_coach = * {{player||GRE|[[Georgios Bartzokas]]}} | asst_coach = * {{player||GRE|Christos Pappas}} * {{player||GRE|George Bozikas}} * {{player||GRE|Stefanos Triantafyllos}} * {{player||GRE|Giannis Kalampokis}} | roster_url = https://www.olympiacosbc.gr/en/team-en/team-players-en.html | accessdate = {{data|2026|1|6}} }} == Pasiekimai == * [[ESAKE|Graikijos krepšinio lyga]] (16 kartų): 1948–49, 1959–60, 1975–76, 1977–78, 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 2011–12, 2014–15, 2015–16, 2021–22, 2022–23, 2024–25, 2025–26 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]] (12 kartų): 1975–76, 1976–77, 1977–78, 1979–80, 1993–94, 1996–97, 2001–02, 2009–10, 2010–11, 2021–22, 2022–23, 2023–24 m. * [[Graikijos krepšinio supertaurė]] (4): 2022, 2023, 2024, 2025 m. * [[Eurolyga]] (4 kartai): 1996–97, 2011–12, 2012–13, 2025–26 m. * [[FIBA Tarpžemyninė taurė]]: 2013 m. == Lietuviai == ; Žaidėjai * [[Artūras Karnišovas]] (1997–1998 m.) * [[Renaldas Seibutis]] (2005–2008 m.) * [[Eurelijus Žukauskas]] (2005–2006 m.) * [[Arvydas Macijauskas]] (2006–2009 m.) * [[Linas Kleiza]] (2009–2010 m.) * [[Martynas Gecevičius]] (2011–2013 m.) * [[Ignas Brazdeikis]] (2023–2024 m.) ; Treneriai * [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]] ir fiz. parengimo asistentas Alvydas Pazdrazdis (2004–2006 m.) * [[Kęstutis Kemzūra]] (2019–2020 m.) == Treneriai == * {{flagicon|GRE}} [[Ioannis Spanoudakis|Joanis Spanudakis]] <small>(1948–63 ir 1964–1967)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Faidon Matthaiou|Faidonas Mateu]] <small>(1967–76)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Kostas Mourouzis|Kostas Muruzis]] <small>(1976–79)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Michalis Kyritsis|Michalis Kiricis]] <small>(1989–91)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Giannis Ioannidis|Janis Joanidis]] <small>(1991–96 ir 1999–00)</small> * {{flagicon|FR Yugoslavia}} {{flagicon|SRB}} [[Dušan Ivković|Dušanas Ivkovičius]] <small>(1996–99 ir 2010–12)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]] <small>(2004–06)</small> * {{flagicon|ISR}} [[Pinhas Gershon|Pini Geršonas]] <small>(2006–08)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Panagiotis Giannakis|Panajotis Janakis]] <small>(2008–10)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Georgios Bartzokas|Jorgas Bardzokas]] <small>(2012–14, 2020–)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Ioannis Sfairopoulos|Joanis Sfairopulas]] <small>(2014–18)</small> * {{flagicon|USA}} {{flagicon|ISR}} [[David Blatt|Deividas Blatas]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Kęstutis Kemzūra]] <small>(2019–2020)</small> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Olympiacos BC}} * [https://www.olympiacosbc.gr/el/ Oficialus puslapis basketbola] {{Eurolyga}} [[Kategorija:Graikijos krepšinio klubai]] modh597yklmhnvypsttxhgrgzu006rd 0 94584 7855794 7455148 2026-06-13T19:01:55Z TaikusLT 186571 Pridėjau plotą ir įkėliau nuotrauką bei šaltinį 7855794 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Laborai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.063 |long = 23.860 |sav = Pakruojo rajono savivaldybė |sen = Linkuvos seniūnija |gyv = 51 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Labõrai|Labõrų|Labõrams|Laborùs|Labõrais|Labõruose|š=2002}} |istpav= {{pl|Łabary}}, {{ru|Лабары}} |plotas=9,54}} '''Laborai''' – kaimas [[Pakruojo rajono savivaldybė]]je, 7 km į pietvakarius nuo [[Linkuva|Linkuvos]]. Pro kaimą eina kelias {{RK2916}}, toliau – {{RK2905}}, piečiau prateka [[Mūša]]. Yra Laborų malūno liekanos,<ref>[http://www.malunai.lt/gallery.php?malunas_id=163&tipas=1 Laborai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240406083628/http://www.malunai.lt/gallery.php?malunas_id=163&tipas=1 |date=2024-04-06 }}, ''malunai.lt''</ref> neveikiančios kapinaitės,<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/ad3f44f0875811edbdcebd68a7a0df7e/ PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ SĄRAŠAS]</ref> buvusi mokykla.<ref>[https://pakruojokrastovietoves.lt/laboru-pradine-mokykla/ LABORŲ PRADINĖ MOKYKLA], ''pakruojokrastovietoves.lt''</ref> [[Vaizdas:Laborų mokykla.jpg|kairėje|miniatiūra|300x300px|'''Laborų pradinė mokykla''']] == Istorija == XIX a. pab. buvo Laborų kaimas ir dvaro valda Panevėžio apskrities [[Linkuvos valsčius|Linkuvos valsčiuje]] ir parapijoje. Stovėjo 1806 m. pastatyta medinė koplyčia (pastatydinta kaimo savininko Preikinto).<ref>{{SGKP|15b|252|Łabary}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=260|inc=50|incmin=25 |1902|257|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|202|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|213|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|276||Laborai}}</ref> |1970|229|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|162|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|98|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|107|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|70|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|51|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Petras Juozėnas (1902–1999), Lietuvos kariuomenės savanoris, partizanas * Juozas Grigaliūnas (1916), partizanas == Šaltiniai<ref>5. https://lietuvai.lt/wiki/Laborai Laborai</ref> == {{Išnašos}} [[Kategorija:Pakruojo rajono savivaldybės gyvenvietės]] <references group="15" /> m217njc4c5lo7qtne6bf018xqkx8kz5 7855812 7855794 2026-06-13T19:29:48Z Homo ergaster 10314 Atmestas TaikusLT pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7455148 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Laborai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.063 |long = 23.860 |sav = Pakruojo rajono savivaldybė |sen = Linkuvos seniūnija |gyv = 51 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Labõrai|Labõrų|Labõrams|Laborùs|Labõrais|Labõruose|š=2002}} |istpav= {{pl|Łabary}}, {{ru|Лабары}} }} '''Laborai''' – kaimas [[Pakruojo rajono savivaldybė]]je, 7 km į pietvakarius nuo [[Linkuva|Linkuvos]]. Pro kaimą eina kelias {{RK2916}}, toliau – {{RK2905}}, piečiau prateka [[Mūša]]. Yra Laborų malūno liekanos,<ref>[http://www.malunai.lt/gallery.php?malunas_id=163&tipas=1 Laborai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240406083628/http://www.malunai.lt/gallery.php?malunas_id=163&tipas=1 |date=2024-04-06 }}, ''malunai.lt''</ref> neveikiančios kapinaitės,<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/ad3f44f0875811edbdcebd68a7a0df7e/ PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ SĄRAŠAS]</ref> buvusi mokykla.<ref>[https://pakruojokrastovietoves.lt/laboru-pradine-mokykla/ LABORŲ PRADINĖ MOKYKLA], ''pakruojokrastovietoves.lt''</ref> == Istorija == XIX a. pab. buvo Laborų kaimas ir dvaro valda Panevėžio apskrities [[Linkuvos valsčius|Linkuvos valsčiuje]] ir parapijoje. Stovėjo 1806 m. pastatyta medinė koplyčia (pastatydinta kaimo savininko Preikinto).<ref>{{SGKP|15b|252|Łabary}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=260|inc=50|incmin=25 |1902|257|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|202|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|213|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|276||Laborai}}</ref> |1970|229|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|162|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|98|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|107|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|70|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|51|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Petras Juozėnas (1902–1999), Lietuvos kariuomenės savanoris, partizanas * Juozas Grigaliūnas (1916), partizanas == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Pakruojo rajono savivaldybės gyvenvietės]] <references group="15" /> sd2h61o6w3w7bb6ejfix84ryn3wsoal 0 95090 7855843 6258399 2026-06-13T21:23:38Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855843 wikitext text/x-wiki {{Japonijos istorija}} '''Nara laikotarpis''' (奈良時代 Nara-jidai?) – [[Japonijos istorija|Japonijos istorijos]] laikotarpis, buvęs nuo maždaug [[710]] iki [[784]] metų. Imperatorienė Genmei įkūrė sostinę Heijō-kyō (dabar vadinama [[Nara]]). Išskyrus 5 metus ([[740]]-[[745]] m.), kai sostinė buvo vėl laikinai perkelta, Nara buvo japonų civilizacijos centras, kol imperatorius Kamu įkūrė naują sostinę Nagaoka-kyō (長岡京) Nagaokoj [[784]] metais prieš perkeliant ją į Heian-kyō (平安京) ar [[Kiotas|Kiotą]] (京都) po dešimtmečio [[794]] metais. Dauguma Japonijos visuomenės tuo metu buvo kaimuose susitelkę žemdirbiai, praktikavę [[šintoizmas|šintoizmą]], paremtą gamtos ir protėvių dvasių (kami) garbinimu. Sostinė Naroje buvo paremta Čangano (長安, šiandienos Xian 西安), Tangų [[Kinija|Kinijos]] sostinės, modeliu. Tuomet Japonijos elitas perėmė daug Kinijos bruožų, įskaitant rašto sistemą (kandži, 漢字) ir [[budizmas|budizmą]]. == Nara laikotarpio literatūra == Nara laikotarpio Imperatoriškųjų rūmų didelės pastangos užrašyti rūmų istoriją sukūrė pirmuosius Japonijos literatūros pavyzdžius. Tokie darbai kaip [[Kodžiki]] (古事記) ir [[Nihon šoki]] (日本書紀) buvo iš esmės politiniai skirti užrašyti ir pateisinti imperatorių valdžios viršenybę visoj Japonijoj. Su rašytinės kalbos paplitimu, prasidėjo japonų poezija, Japonijoj žinoma kaip waka (和歌). Apie [[759]] metus iš privačių kolekcijų surinktas pirmas didelis japonų poezijos rinkinys, žinomas Man'yōshū (万葉集). Kinų simboliai buvo naudojami išreikšti japonų garsus iki kana išradimo. == Ekonominis, socialinis ir administracinis vystimasis == Prieš Taiho kodekso paskelbimą sostinė paprastai po imperatoriaus mirties būdavo perkeliama, dėl seno prietaro, kad mirties vieta yra užteršta. Reformos ir vyriausybės biuroratizavimas privedė prie nuolatinės imperijos sostinės įkūrimo Heijō-kyō (平城京), ar Naroje [[710]] metais. Reikia pažymėti, kad sostinė laikinai buvo perkelta (dėl to meto politinių priežasčių) tarp [[740]] ir [[745]] metų į Kunikyo (恭仁京, šiandien vadinamas Kamo), į Šigarakinomiją (紫香楽宮, dabar Šigaraki) [[744]] metais ir Naniwa-kyo (難波京, šių laikų Osaka) [[744]]-[[745]] metais, bet vėl sugražinta į Narą [[745]] metais. Sostinė, davusi laikotarpiui savo vardą, suprojektuota pagal didžios Tangų dinastijos (唐, 618–907) sostinę Čanganą. Nara buvo pirmasis tikras Japonijos miestas. Jame greitai atsirado 200 tūkstančių gyventojų (apie 4 % to meto valstybės gyventojų) ir apie 10 tūkstančių dirbo vyriausybei. Nara laikotarpiu padidėjo ekonominis ir administracinis aktyvumas. Keliai jungė Narą su provincijų centrais, mokesčiai buvo renkami efektyviau ir dažniau. Buvo kalamos monetos ir tikriausiai plačiai naudojamos. Už Naros apylinkių buvo mažai komercinio aktyvumo ir provincijose neprigijo sena Šotoku žemės reformos sistema. VIII a. vidury šoenai (荘園, daug žemės turintys dvarai) viena iš svarbiausių ekonominių institucijų viduramžių Japonijoje iškilo dėl labiau valdomos žemdirbystės formos paieškų. Vietinė administracija pamažu tavo vis savarankiškesnė, kai senos žemės padalijimo sistemos sunykimas ir mokesčių augimas privertė daugybę žmonių palikti ar prarasti žemę. Jie buvo vadinami „bangos žmonėmis“ ar roninais. Kai kurie iš „viešų žmonių“ privačiai įsidarbino dideliuose dvaruose ir „viešos žemės“ vis dažniau tapo šoenais. Grupuočių kova Imperatoriaus rūmuose vyko per visą Naros laikotarpį. Imperatoriškosios šeimos nariai, dominuojančios rūmų šeimos, tokios kaip Fudživara, ir budistai vienuoliai kovojo dėl įtakos. Laikotarpio pradžioje princas Nagaja paėmė valdžią rūmuose po Fuhito Fudživaros (Fujiwara no Fuhito) mirties. Fuhito turėjo keturis sūnus Muchimaro, Umakai, Fusasaki, and Maro. Jie padėjo imperatoriui Šomu, Fuhito anūkui atsisėsti į sostą. [[729]] metais jie suėmė Nagają ir atgavo valstybės kontrolę. Bet kai pirma raupų epidemiją pasklido iš Kyušu 735 metais, visi keturi broliai buvo nužudyti po dvejų metų ir laikinai Fudživara šeimos dominavimas sumažėjo. Nėra abejonės, kad imperatorius buvo labai šokiruotas raupų proveržio ir jis perkėlė rūmus tris karus per penkerius metus nuo 740 metų, kol jis galiausiai sugrįžo į Narą. Nara laikotarpio pabaigoje financiniai sunkumai užklupo valstybę ir rūmai atleido mebūtinus pareigūnus. [[792]] metais visuotinė karo prievolė buvo panaikinta ir provincijų vadams buvo leista sukurti privačias karines pajėgas vietiniam policijos darbui atlikti. Valdžios decentralizavimas įsivyravo nepaisant Nara laikotarpio reformų. Galiausiai norint sugrąžinti kontrolę į rūmų rankas, sostinė buvo perkelta 784 metais į Nagaoka-kyō (長岡京) ir [[794]] metais į Heian-kyō (平安京, Taikos ir Ramybės sostinė) apie 26 km į šiaurę nuo Naros. XI a. pabaigoje miestas liaudyje buvo vadinamas [[Kiotas|Kiotu]] (京都 Sostinės miestas) ir taip vadinamas iki šiol. == Kultūros plėtra ir budizmo įsitvirtinimas == [[Vaizdas:Narano daibutsu 1.jpg|thumb|250px|Didysis [[Buda]] Naroje Tōdai-dži, 752 metai]] Kai kurie Japonijos literatūros šedevrai parašyti Nara periodu, įskaitant Kodžiki(古事記) ir Nihon Šoki(日本書紀), pirmos nacionalinės istorijos, sudarytos atitinkamai [[712]] ir [[720]] metais. Man'yōshū (万葉集, dešimt tūkstančių lapų kolekcija), poemų antologija, Kaifūsō (懐風藻, Mėgstami poezijos prisiminimai), antologija parašyta kinų kalba Japonijos imperatorių ir princų, irgi sukurtos tuo laikotarpiu. Kitas svarbus kultūrinis įvykis buvo budizmo nuolatinis įsitvirtinimas. Su budizmu supažindino Baekje VI a., bet turėjo dviprasmišką padėtį iki Naros laikotarpio, kai jį mielai pripažino imperatorius Šomu(聖武天皇 Shōmu Tennō). Šomu ir jo žmona iš Fudživara šeimos buvo karšti budistai ir labai skatino budizmo plitimą, paversdami jį „valstybės sargybiniu“, stiprinančiu valstybės institucijas. Per Šomu valdymą, Todai-dži (東大寺, Didžioji Rytų šventykla) buvo pastatyta, o joje patalpintas Buda Dainichi (Didysis Saulės Buda), šešiolikos metrų aukščio paauksuota bronzinė statula. Buda buvo tapatinamassu Saulės Deive ir pamažu įvyko budizmo ir šintoizmo sinkretizmas. Šomu pasiskelbė budizmo „trijų brangenybių tarnu“: Budos, budizmo mokymo ir budistų bendruomenės. Centrinė valddžia provincijose įkūrė šventyklas, vadinamas kokubundži(国分寺). Todai-dži Jamato provincijos (dabar Nara provincija) kokubundži. Nors išnyko pastangos budizmą padaryti valstybine religija, Nara budizmas pakėlė imperatoriškosios šeimos statusą. Budizmo įtaka padidėjo dviejų Šomu dukterų valdymo metu. Imperatorienė Koken (孝謙天皇 Kōken Tennō, valdė [[749]]-[[758]] m.) priėmė daug budistų vienuolių į rūmus. Koken atsižadėjo sosto 758 metais patarta savo pusbrolio Nakamaro Fudživara (藤原 仲麻呂, Fujiwara no Nakamaro). Kai buvusi imperatorienė pamėgo budistą tikėjimo gydytoją, vadinamą Dokyo(道鏡). Nakamaro 764 metais sutelkė armiją, bet buvo greit sumuštas. Koken apkaltino valdantį imperatorių slapta bendravus su Nakamaro ir jį pašalino. Koken vėl sėdo į sostą kaip imperatorienė Šotoku (称徳天皇 Shōtoku Tennō, valdė 764–770). Imperatorienė užsakė vieno milijono maldos palaiminimų Hyakumanto dharani (百万塔陀羅尼), kurių daug pavyzdžių išliko, spausdinimą. Maži ritiniai, datuojami nuo 770 metų, yra tarp ankstyviausių spausdintų darbų pasaulyje. Šotoku juos liepė išspausdinti, norėdama nuteikti budizmo dvasininkus savo naudai. Ji galbūt net norėjo Dokyo padaryti imperatoriumi, bet mirė prieš to imdamasi. Jos veiksmai šokiravo Naros visuomenę ir tai lėmė, kad moterims buvo uždrausta sėsti į sostą, o iš budistų vienuolių buvo atimtas politinis autoritetas. Daug imperatorių Šomu ir Šotoko valdymą sukurtų meno kurinių ir importuotų brangenybių laikoma Todai-dži šventyklos Šosoine. Jie vadinami Šosoino brangenybėmis ir parodo kosmopolitinę kultūrą, dar vadinamą Tempyo kultūra. Importuotos brangenybės rodo Šilko kelio teritorijų įtaką, įskaitant Kiniją, [[Indija|Indiją]], Korėją ir [[Islamas|Islamo]] imperiją. Taip pat Šosoine laikoma daugiau nei 10 tūkstančių dokumentų, vadinamų Šosoino dokumentais (正倉院文書). Tai yra įrašai padaryti kitoj sutrų pusėje ar ant svarbių daiktų pakuočių ir išliko dėl oficialių dokumentų antro panaudojimo. Šosoino dokumentai parodo labai padeda tyrinėti Naros laikotarpio politinę ir socialinę sistemą ir netgi japonų rašto sistemų (tokių kaip [[katakana]]) raidą. == Tarptautiniai ryšiai == Nara rūmai agresyviai importavo kinų kultūrą<ref>{{cite book|last=Lockard|first=Craig A.|title=Societies Networks And Transitions: Volume B From 600 To 1750|url=https://archive.org/details/isbn_9781439085400|year=2009|publisher=Wadsworth|isbn=978-1-4390-8540-0|pages=[https://archive.org/details/isbn_9781439085400/page/290 290]–291}}</ref> siųsdami pasiuntinius į [[Tang dinastija|Tangų]] rūmus kas dvidešimt metų (tai vadinama Kentō-ši, 遣唐使). Daug japonų studentų, pasaulietinių ir budistų vienuolių, studijavo Čangane (長安) ir [[Luojangas|Luojange]] (洛陽). Vienas studentas vardu Nakamaro Abe (阿倍 仲麻呂 Abe no Nakamaro) išlaikė kinų viešuosius egzaminus, kad būtų paskirtas į vyriausybinį postą Kinijoje. Jis tarnavo gubernatorium-generolu Aname (安南) ar kinų [[Vietnamas|Vietname]] [[761]]-[[767]] metais. Daug į Japoniją sugrįžusių studentų, pvz.: Makibi Kibi (吉備 真備, Kibi no Makibi), gavo aukštus postus vyriausybėje. Tangų Kinija niekada nesiųntė oficialių pasiuntinių į Japoniją, o Japonijos karaliai, ar imperatoriai kaip jie save vadino, nesiekė titulų iš Kinijos. Kinijos žemutinio [[Jangdzė]]s slėnio vietinė valdžia pasiuntė misiją į Japoniją gražinti japonų pasiuntinius, kurie atvyko per [[Balhė|Balhę]] (渤海). Kinų misija negalėjo grįžti į Kiniją dėl [[An Lušano sukilimas|An LuŠano maišto]] ir buvo naturalizuota Japonijoje. Ryšiai su korėjiečių karalyste [[Šila (Korėja)|Šila]] iš pradžių buvo taikūs, su nuolatiniais diplomatiniais santykiais. Tačiau į šiaurę nuo Šilos iškilusi Balhės karalystė destabilizavo Japonijos-Silos santykius. Balhė pasiuntė pirmą misiją į Narą [[728]] metais, kur korėjiečių pasiuntiniai buvo pasveikinti kaip [[Kogūrija|Kogūrijos]] (高句麗), su kuria Japonija buvo sąjungininkėmis, kol Sila suvienijo tris Korėjos karalystes, įpėdiniai. Draugiški diplomatiniai ir ekonominiai santykiai su Balhe tęsėsi iki X a., kai ši korėjiečių valstybė buvo okupuota [[Kidaniai|kidanių]] (契丹, kitaip Liao Dinastijos, 遼). Su Šila santykiai pablogėjo, kai ši ypač suartėjo su [[Tang dinastija|Tangų]] Kinija. == Įvykiai == * [[710]] m. Japonijos sostinė iš Asukos perkeliama į Narą * [[712]] m. Pasakojimai surenkami į [[Kodžiki]] (Senovės Laikų Užrašai) * [[720]] m. Pasakojimai surenkami į Nihon šoki (Japonijos istorija) * [[743]] m. Imperatorius Šomu įkuria Todai-dži šventyklą su milžiniška Budos statula viduje * [[759]] m. Poemų antologija Man'yōshū (dešimt tūkstančių lapų kolekcija) * [[784]] m. Imperatorius perkelia sostinę į Nagaoką * [[788]] m. Budistų vienuolis Saicho įkuria vienuolyną ant Hiei kalno, netoli Kioto, kuri tapo milžinišku šventyklų ansambliu == Išnašos == {{reflist}} {{Commons|Category:Nara period|no=T}} [[Kategorija:Japonijos istorijos laikotarpiai]] m964wg4zmjx1g6f1awinpcby38ddmvt 6 96805 7855788 537764 2026-06-13T18:55:10Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Jeep logo.png]] versiją 537764 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 96872 7856053 7843878 2026-06-14T06:48:12Z Hugo.arg 1674 7856053 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = white | color2 = red | pavadinimas = Crvena Zvezda | nickname = | sezonas = | logotipas = Crvena Zvezda.jpg | imagesize = 50px | lygos = [[Serbijos krepšinio lyga]]<br />[[Adrijos lyga]]<br />[[Eurolyga]] | įkurta = [[1945]] m. | history = | arena = [[Pionir Hall|Aleksandro Nikoličiaus sporto halė]]<br />(Talpa: 8000) <br>[[Belgrado arena|Štark arena]]<br>(Talpa: 18 386) | vieta = [[Belgradas]], [[Serbija]] | spalvos = [[raudona]] ir [[balta]]<br />{{color box|#EC1C24}} {{color box|#FFFFFF}} | prezidentas = {{flagicon|SER}} Neboiša Čovičius | treneris = {{flagicon|ESP}} [[Ibon Navarro]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Serbijos krepšinio lyga|Serbijos lyga]]: 20<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Saportos taurė]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Adrijos lyga]]: 5<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] ABA lygos supertaurė: 4 <br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|Serbijos taurė]]: 15 | svetainė = [http://kkcrvenazvezda.rs/ kkcrvenazvezda.rs] | h_body = F20D2F | h_pattern_b = _3stripesonwhite | h_shorts = F20D2F | h_pattern_s = _blanksidesandhems | a_body = F20D2F | a_pattern_b = _3whitestripes | a_shorts = F20D2F | a_pattern_s = _whitesidesandhems | 3_body = 35469e | 3_pattern_b= _whitesides | 3_shorts = 35469e | 3_pattern_s= _whitesidesandhems }} '''Belgrado „Crvena Zvezda“''' ('Raudonoji žvaigždė') – [[Serbija|Serbijos]] krepšinio klubas iš [[Belgradas|Belgrado]], rungtyniaujantis Serbijos čempionate, [[Adrijos lyga|Adrijos lygoje]] bei „[[Eurolyga|Eurolygoje]]“. == Istorija == Krepšinio komanda įkurta [[1945]] m. kaip vienas iš daugelio „Crvena Zvezda“ sporto klubo padalinių. Tuoj po susikūrimo, komanda 10 kartų iš eilės laimėjo Jugoslavijos lygą. 1974 m. „Crvena zvezda“ laimėjo tuo metu prestižiškiausią Europos turnyrą – [[Saportos taurė|Saportos taurę]]. Kitais metais komanda Europos taurių taurėje užėmė 2 vietą, finale laimėti nepavyko ir 1984 m. [[Koračo taurė]]je. „Crvena Zvezda“ labai ilgą laiką negalėjo laimėti ir Jugoslavijos čempionato (šalies lygą vėl laimėjo tik 1993 m., kai po Jugoslavijos subyrėjimo pasitraukė lig tol dominavę Kroatijos ir Slovėnijos klubai). Į tarptautinius turnyrus Belgrado klubas grįžo už 2006 m., o „Eurolygoje“ vėl blykstelėjo 2014–2015 m., kai vedama [[Boban Marjanović|Bobano Marjanovičiaus]] pasiekė „Top 16“ etapą. Tą patį sezoną „Crvena zvezda“ iškovojo „Trigubą karūną“ – laimėjo Adrijos čempionate, Serbijos lygoje ir Serbijos taurėje.<ref>[https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/belgrado-crvena-zvezda-mts-14828 BELGRADO „CRVENA ZVEZDA MTS“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210926062131/https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/belgrado-crvena-zvezda-mts-14828 |date=2021-09-26 }}, ''[[15min.lt]]''</ref> == Komandos sudėtis == {{Eurolygos komandos sudėtis–antraštė|komanda=Belgrado „Crvena Zvezda“ |color1=#FFFFFF|bg1=#EC1C24|color2=#FFFFFF|bg2=#EC1C24}} <!-- žaidėjų sąrašas --> {{player3|num=0 |nat=BUL |first= Codi |last= Miller-McIntyre|pos=PG|m=1.91 |kgs=90 |year=1994 |month=06 |date=01}} {{player3|num=1 |nat=SRB |first= Uroš |last= Plavšić |pos=C |m=2.16 |kgs=120|year=1998 |month=12 |date=22|inj = yes}} {{player3|num=2 |nat=SRB |first= Stefan |last= Miljenović |pos=G |m=1.93 |kgs=88 |year=2001 |month=08 |date=21}} {{player3|num=3 |nat=USA |first= Isaiah |last= Canaan |pos=SG|m=1.83 |kgs=91 |year=1991 |month=05 |date=21|inj = yes}} {{player3|num=7 |nat=SRB |first= Dejan |last= Davidovac |pos=F |m=2.03 |kgs=95 |year=1995 |month=01 |date=17}} {{player3|num=11|nat=USA |first= Tyson |last= Carter |pos=G |m=1.93 |kgs=79 |year=1998 |month=01 |date=14|inj = yes}} {{player3|num=12|nat=SRB |first= Nikola |last= Kalinić |pos=F |m=2.03 |kgs=105|year=1991 |month=11 |date=08}} {{player3|num=13|nat=SRB |first= Ognjen |last= Dobrić |pos=GF|m=2.00 |kgs=93 |year=1994 |month=10 |date=27|note = kap.}} {{player3|num=14|nat=CUB |first= Jasiel |last= Rivero |pos=C |m=2.06 |kgs=110|year=1993 |month=10 |date=31|inj = yes}} {{player3|num=15|nat=NGA |first= Ebuka |last= Izundu |pos=C |m=2.08 |kgs=105|year=1996 |month=06 |date=28}} {{player3|num=17|nat=SRB |first= Lazar |last= Stojković |pos=FC|m=2.12 |kgs= |year=2007 |month=10 |date=22}} {{player3|num=20|nat=LTU |first= Donatas |last= Motiejūnas |pos=C |m=2.13 |kgs=117|year=1990 |month=09 |date=20}} {{player3|num=21|nat=RUS |first= Joel |last= Bolomboy |pos=C |m=2.06 |kgs=106|year=1994 |month=01 |date=28}} {{player3|num=33|nat=NGA |first= Jordan |last= Nwora |pos=GF|m=2.03 |kgs=102|year=1998 |month=09 |date=09}} {{player3|num=37|nat=NGA |first= Semi |last= Ojeleye |pos=F |m=1.98 |kgs=109|year=1994 |month=12 |date=05}} {{player3|num=44|nat=SRB |first= Ognjen |last= Radošić |pos=SG|m=1.97 |kgs=75 |year=2006 |month=05 |date=26}} {{player3|num=95|nat=NGA |first= Chima |last= Moneke |pos=PF|m=1.99 |kgs=101|year=1995 |month=12 |date=24}} {{player3|num=99|nat=BRA |first= Yago |last= dos Santos |pos=PG|m=1.75 |kgs=70 |year=1999 |month=03 |date=09}} {{player3|num= |nat=USA |first= Jared |last= Butler |pos=PG|m=1.91 |kgs=88 |year=2000 |month=08 |date=25}} <!-- žaidėjų sąrašo pabaiga --> {{Eurolygos komandos sudėtis–poraštė | vyr_treneris = {{player||SER|Saša Obradović}} | trenerio_asist = {{player||GRE|Vasileios Geragotellis}} {{player||SER|[[Tomislav Tomović]]}} {{player||SER|Đorđe Lazarević}} {{player||SER|Mladen Manojlović}} {{player||SER|Miloš Vuletić}} | fizinis_rengimas = {{player||SER|Vladan Radonjić}} {{player||SER|Igor Tomašević}} | sudėties_url = https://kkcrvenazvezda.rs/team | prieigos_data = {{data|2025|10|13}} }} == Pasiekimai == * [[Jugoslavijos krepšinio lyga]] – 1946, 1947, 1948, 1949, 1950, 1951, 1952, 1953, 1954, 1955, 1969, 1972, 1993, 1994, 1998 m. * [[Serbijos krepšinio lyga]] – 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2023–2024 m. * Jugoslavijos krepšinio taurė – 1970–71, 1972–73, 1974–75 m. * [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|Radivojaus Koračo taurė]]: 2003–04, 2005–06, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2016–17, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24, 2024–25, 2024–25 m. * [[Saportos taurė]] – 1974 m. * [[Adrijos lyga]] – 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2018–19, 2021–2022, 2023–2024 m. * [[Adrijos lygos supertaurė]] – 2018 m. <ref>[https://kkcrvenazvezda.rs/zvezdine-godine/ ZVEZDINE GODINE], kkcrvenazvezda.rs.</ref> == Lietuviai == * [[Rokas Giedraitis]] (2023–2025) * [[Donatas Motiejūnas]] (2025–) == Treneriai == Žymesni treneriai: {{Div col|colwidth=22em}} <small> * {{flagicon|YUG}} Neboiša Popovičius <small>(1946–1957)</small> * {{flagicon|YUG}} Milanas Bjegojevičius <small>(1960–1970)</small> * {{flagicon|YUG}} Bratislavas Džordževičius <small>(1971–1973, 1976–1979)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Aleksandar Nikolić|Aleksandras Nikoličius]] <small>(1973–1974)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Ranko Žeravica]] <small>(1979–1986, 1997)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Vlade Đurović|Vladė Džiurovičius]] <small>(1986–1988)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Zoran Slavnić|Zoranas Slaviničius]] <small>(1988–1991, 1994–1995)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]] <small>(1991–1992)</small> * {{flagicon|SCG}} [[Vladislav Lučić|Vladislavas Lučičius]] <small>(1992–1994, 1997–1998, 1999–2000)</small> * {{flagicon|SLO}} [[Zmago Sagadin|Zmago Sagadinas]] <small>(2003–2004)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Stevan Karadžić|Stevanas Karadžičius]] <small>(2000–2001; 2007–2008)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Aleksandar Trifunović|Aleksandras Trifunovičius]] <small>(2002–2003, 2004–2005, 2009–2010)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Svetislav Pešić|Svetislavas Pešičius]] <small>(2008–2009, 2011–2012)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Milan Tomić|Milanas Tomičius]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Dragan Šakota|Draganas Šakota]] <small>(2005–2007, 2019–2020)</small> * {{flagicon|MNE}} [[Dejan Radonjić|Dejanas Radonjičius]] <small>(2013–2017, 2020–2022)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Vladimir_Jovanović|Vladimiras Jovanovičius]] <small>(2022)</small> * {{flagicon|MNE}} [[Duško Ivanovičius]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Ioannis Sfairopuolos|Joanis Sfairopulas]] <small>(2023–2025)</small> * {{flagicon|SER}} [[Saša Obradović|Saša Obradovičius]] <small>(2025–2026)</small> {{flagicon|ESP}} [[Ibon Navarro|Ibonas Navaras]] <small>(2026–)</small> </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.kkcrvenazvezda.rs/ Oficialus puslapis] {{Eurolyga}} [[Kategorija:Serbijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Belgradas]] pwt913skc4surse4gawx7vs5h74il1o 7856054 7856053 2026-06-14T06:48:26Z Hugo.arg 1674 /* Treneriai */ 7856054 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = white | color2 = red | pavadinimas = Crvena Zvezda | nickname = | sezonas = | logotipas = Crvena Zvezda.jpg | imagesize = 50px | lygos = [[Serbijos krepšinio lyga]]<br />[[Adrijos lyga]]<br />[[Eurolyga]] | įkurta = [[1945]] m. | history = | arena = [[Pionir Hall|Aleksandro Nikoličiaus sporto halė]]<br />(Talpa: 8000) <br>[[Belgrado arena|Štark arena]]<br>(Talpa: 18 386) | vieta = [[Belgradas]], [[Serbija]] | spalvos = [[raudona]] ir [[balta]]<br />{{color box|#EC1C24}} {{color box|#FFFFFF}} | prezidentas = {{flagicon|SER}} Neboiša Čovičius | treneris = {{flagicon|ESP}} [[Ibon Navarro]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Serbijos krepšinio lyga|Serbijos lyga]]: 20<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Saportos taurė]]: 1<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Adrijos lyga]]: 5<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] ABA lygos supertaurė: 4 <br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|Serbijos taurė]]: 15 | svetainė = [http://kkcrvenazvezda.rs/ kkcrvenazvezda.rs] | h_body = F20D2F | h_pattern_b = _3stripesonwhite | h_shorts = F20D2F | h_pattern_s = _blanksidesandhems | a_body = F20D2F | a_pattern_b = _3whitestripes | a_shorts = F20D2F | a_pattern_s = _whitesidesandhems | 3_body = 35469e | 3_pattern_b= _whitesides | 3_shorts = 35469e | 3_pattern_s= _whitesidesandhems }} '''Belgrado „Crvena Zvezda“''' ('Raudonoji žvaigždė') – [[Serbija|Serbijos]] krepšinio klubas iš [[Belgradas|Belgrado]], rungtyniaujantis Serbijos čempionate, [[Adrijos lyga|Adrijos lygoje]] bei „[[Eurolyga|Eurolygoje]]“. == Istorija == Krepšinio komanda įkurta [[1945]] m. kaip vienas iš daugelio „Crvena Zvezda“ sporto klubo padalinių. Tuoj po susikūrimo, komanda 10 kartų iš eilės laimėjo Jugoslavijos lygą. 1974 m. „Crvena zvezda“ laimėjo tuo metu prestižiškiausią Europos turnyrą – [[Saportos taurė|Saportos taurę]]. Kitais metais komanda Europos taurių taurėje užėmė 2 vietą, finale laimėti nepavyko ir 1984 m. [[Koračo taurė]]je. „Crvena Zvezda“ labai ilgą laiką negalėjo laimėti ir Jugoslavijos čempionato (šalies lygą vėl laimėjo tik 1993 m., kai po Jugoslavijos subyrėjimo pasitraukė lig tol dominavę Kroatijos ir Slovėnijos klubai). Į tarptautinius turnyrus Belgrado klubas grįžo už 2006 m., o „Eurolygoje“ vėl blykstelėjo 2014–2015 m., kai vedama [[Boban Marjanović|Bobano Marjanovičiaus]] pasiekė „Top 16“ etapą. Tą patį sezoną „Crvena zvezda“ iškovojo „Trigubą karūną“ – laimėjo Adrijos čempionate, Serbijos lygoje ir Serbijos taurėje.<ref>[https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/belgrado-crvena-zvezda-mts-14828 BELGRADO „CRVENA ZVEZDA MTS“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210926062131/https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/belgrado-crvena-zvezda-mts-14828 |date=2021-09-26 }}, ''[[15min.lt]]''</ref> == Komandos sudėtis == {{Eurolygos komandos sudėtis–antraštė|komanda=Belgrado „Crvena Zvezda“ |color1=#FFFFFF|bg1=#EC1C24|color2=#FFFFFF|bg2=#EC1C24}} <!-- žaidėjų sąrašas --> {{player3|num=0 |nat=BUL |first= Codi |last= Miller-McIntyre|pos=PG|m=1.91 |kgs=90 |year=1994 |month=06 |date=01}} {{player3|num=1 |nat=SRB |first= Uroš |last= Plavšić |pos=C |m=2.16 |kgs=120|year=1998 |month=12 |date=22|inj = yes}} {{player3|num=2 |nat=SRB |first= Stefan |last= Miljenović |pos=G |m=1.93 |kgs=88 |year=2001 |month=08 |date=21}} {{player3|num=3 |nat=USA |first= Isaiah |last= Canaan |pos=SG|m=1.83 |kgs=91 |year=1991 |month=05 |date=21|inj = yes}} {{player3|num=7 |nat=SRB |first= Dejan |last= Davidovac |pos=F |m=2.03 |kgs=95 |year=1995 |month=01 |date=17}} {{player3|num=11|nat=USA |first= Tyson |last= Carter |pos=G |m=1.93 |kgs=79 |year=1998 |month=01 |date=14|inj = yes}} {{player3|num=12|nat=SRB |first= Nikola |last= Kalinić |pos=F |m=2.03 |kgs=105|year=1991 |month=11 |date=08}} {{player3|num=13|nat=SRB |first= Ognjen |last= Dobrić |pos=GF|m=2.00 |kgs=93 |year=1994 |month=10 |date=27|note = kap.}} {{player3|num=14|nat=CUB |first= Jasiel |last= Rivero |pos=C |m=2.06 |kgs=110|year=1993 |month=10 |date=31|inj = yes}} {{player3|num=15|nat=NGA |first= Ebuka |last= Izundu |pos=C |m=2.08 |kgs=105|year=1996 |month=06 |date=28}} {{player3|num=17|nat=SRB |first= Lazar |last= Stojković |pos=FC|m=2.12 |kgs= |year=2007 |month=10 |date=22}} {{player3|num=20|nat=LTU |first= Donatas |last= Motiejūnas |pos=C |m=2.13 |kgs=117|year=1990 |month=09 |date=20}} {{player3|num=21|nat=RUS |first= Joel |last= Bolomboy |pos=C |m=2.06 |kgs=106|year=1994 |month=01 |date=28}} {{player3|num=33|nat=NGA |first= Jordan |last= Nwora |pos=GF|m=2.03 |kgs=102|year=1998 |month=09 |date=09}} {{player3|num=37|nat=NGA |first= Semi |last= Ojeleye |pos=F |m=1.98 |kgs=109|year=1994 |month=12 |date=05}} {{player3|num=44|nat=SRB |first= Ognjen |last= Radošić |pos=SG|m=1.97 |kgs=75 |year=2006 |month=05 |date=26}} {{player3|num=95|nat=NGA |first= Chima |last= Moneke |pos=PF|m=1.99 |kgs=101|year=1995 |month=12 |date=24}} {{player3|num=99|nat=BRA |first= Yago |last= dos Santos |pos=PG|m=1.75 |kgs=70 |year=1999 |month=03 |date=09}} {{player3|num= |nat=USA |first= Jared |last= Butler |pos=PG|m=1.91 |kgs=88 |year=2000 |month=08 |date=25}} <!-- žaidėjų sąrašo pabaiga --> {{Eurolygos komandos sudėtis–poraštė | vyr_treneris = {{player||SER|Saša Obradović}} | trenerio_asist = {{player||GRE|Vasileios Geragotellis}} {{player||SER|[[Tomislav Tomović]]}} {{player||SER|Đorđe Lazarević}} {{player||SER|Mladen Manojlović}} {{player||SER|Miloš Vuletić}} | fizinis_rengimas = {{player||SER|Vladan Radonjić}} {{player||SER|Igor Tomašević}} | sudėties_url = https://kkcrvenazvezda.rs/team | prieigos_data = {{data|2025|10|13}} }} == Pasiekimai == * [[Jugoslavijos krepšinio lyga]] – 1946, 1947, 1948, 1949, 1950, 1951, 1952, 1953, 1954, 1955, 1969, 1972, 1993, 1994, 1998 m. * [[Serbijos krepšinio lyga]] – 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2023–2024 m. * Jugoslavijos krepšinio taurė – 1970–71, 1972–73, 1974–75 m. * [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|Radivojaus Koračo taurė]]: 2003–04, 2005–06, 2012–13, 2013–14, 2014–15, 2016–17, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24, 2024–25, 2024–25 m. * [[Saportos taurė]] – 1974 m. * [[Adrijos lyga]] – 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2018–19, 2021–2022, 2023–2024 m. * [[Adrijos lygos supertaurė]] – 2018 m. <ref>[https://kkcrvenazvezda.rs/zvezdine-godine/ ZVEZDINE GODINE], kkcrvenazvezda.rs.</ref> == Lietuviai == * [[Rokas Giedraitis]] (2023–2025) * [[Donatas Motiejūnas]] (2025–) == Treneriai == Žymesni treneriai: {{Div col|colwidth=22em}} <small> * {{flagicon|YUG}} Neboiša Popovičius <small>(1946–1957)</small> * {{flagicon|YUG}} Milanas Bjegojevičius <small>(1960–1970)</small> * {{flagicon|YUG}} Bratislavas Džordževičius <small>(1971–1973, 1976–1979)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Aleksandar Nikolić|Aleksandras Nikoličius]] <small>(1973–1974)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Ranko Žeravica]] <small>(1979–1986, 1997)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Vlade Đurović|Vladė Džiurovičius]] <small>(1986–1988)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Zoran Slavnić|Zoranas Slaviničius]] <small>(1988–1991, 1994–1995)</small> * {{flagicon|YUG}} [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]] <small>(1991–1992)</small> * {{flagicon|SCG}} [[Vladislav Lučić|Vladislavas Lučičius]] <small>(1992–1994, 1997–1998, 1999–2000)</small> * {{flagicon|SLO}} [[Zmago Sagadin|Zmago Sagadinas]] <small>(2003–2004)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Stevan Karadžić|Stevanas Karadžičius]] <small>(2000–2001; 2007–2008)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Aleksandar Trifunović|Aleksandras Trifunovičius]] <small>(2002–2003, 2004–2005, 2009–2010)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Svetislav Pešić|Svetislavas Pešičius]] <small>(2008–2009, 2011–2012)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Milan Tomić|Milanas Tomičius]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Dragan Šakota|Draganas Šakota]] <small>(2005–2007, 2019–2020)</small> * {{flagicon|MNE}} [[Dejan Radonjić|Dejanas Radonjičius]] <small>(2013–2017, 2020–2022)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Vladimir_Jovanović|Vladimiras Jovanovičius]] <small>(2022)</small> * {{flagicon|MNE}} [[Duško Ivanovičius]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|GRE}} [[Ioannis Sfairopuolos|Joanis Sfairopulas]] <small>(2023–2025)</small> * {{flagicon|SER}} [[Saša Obradović|Saša Obradovičius]] <small>(2025–2026)</small> * {{flagicon|ESP}} [[Ibon Navarro|Ibonas Navaras]] <small>(2026–)</small> </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.kkcrvenazvezda.rs/ Oficialus puslapis] {{Eurolyga}} [[Kategorija:Serbijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Belgradas]] b0yrbm6yldeawt1mouam6bgymi6g1oq 0 104470 7855902 7624856 2026-06-13T22:31:15Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855902 wikitext text/x-wiki {{įmonė | image = [[Vaizdas:Tesla Motors.svg|170px]] | name = Tesla, Inc. | forma = [[akcinė bendrovė]] | simbolis = TSLA | Įkurta = 2003 m. | Būstinė = [[Palo Altas]], [[Kalifornija]], [[JAV]] | Pramonė = [[Automobilių pramonė|Automobilių]]<br>[[Energetikos pramonė|Energetikos]] | Įkūrėjas = [[Martin Eberhard]],<br/>[[Marc Tarpenning]] | Produkcija = [[Elektromobilis|Elektrinės transporto priemonės]],<br/>[[Tesla Powerwall]] baterijos | Pajamos = 24,578 mlrd. [[JAV doleris|JAV dol.]] <small>(2024)</small><ref>Žilvinas Speteliūnas, [https://www.vz.lt/rinkos/2020/02/07/kas-pakeite-mano-poziuri-i-tesla ''Kas pakeitė mano požiūrį į „Teslą“''], Verslo žinios, 2020-02-07. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.</ref> | Darbuotojų = 48 016 <small>(2019)</small><ref>[https://www.forbes.com/companies/tesla/ ''Tesla (TSLA)''], Forbes. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.</ref> | Svetainė = [http://www.tesla.com/ www.tesla.com] }} '''Tesla, Inc.''' (anksčiau ''Tesla Motors, Inc.'') – [[JAV|amerikiečių]] [[Elektromobilis|elektrinių automobilių]] ir [[atsinaujinanti energija|atsinaujinančios energijos]] gamintojas, įsikūręs [[Palo Altas|Palo Alto]] mieste [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Kompaniją 2003 m. įkūrė inžinieriai [[Martin Eberhard]] ir [[Marc Tarpenning]]. Pirmąsias investicijas suteikė [[Elon Musk]], dabartinis „Tesla Inc.“ generalinis direktorius.<ref name="VLE">{{VLE|27|||[https://www.vle.lt/straipsnis/elon-musk/ Tesla]}}</ref> Kompanija gamina elektromobilius ir jų komponentus bei kroviklius.<ref>[http://www.latimes.com/business/autos/la-fi-hy-musk-computer-on-wheels-20150319-story.html Elon Musk: Model S not a car but a 'sophisticated computer on wheels']</ref> Kompanija turi kitokį, nei įprasti automobilių gamintojai, pardavimo modelį. Visi „Tesla“ automobiliai parduodami tiesiogiai iš kompanijos parduotuvių ar interneto svetainių. Iš viso „Tesla“ turi 200 parduotuvių, iš kurių 120 už JAV ribų.<ref>[https://gpwrite.wordpress.com/2016/03/31/number-of-tesla-stores/ Number of Tesla Stores]</ref> „Tesla“ bendradarbiauja su kitais automobilių gamintojais – „[[Daimler AG]]“ ir „[[Toyota]]“. „Tesla“ gamina elektros variklių dalis „[[Mercedes-Benz]]“ ir „[[Smart]]“ automobiliams. Nuo 2010 m. „Tesla“ gamina elektros variklių dalis bei sistemų aptarnavimą „Toyota“ automobiliams. == Istorija == „Tesla Motors“ [[2003]] m. [[liepos 1]] d. San Karloso mieste įkūrė Martin Eberhard ir Marc Tarpenning.<ref name=":0">{{Cite book|last=Vance|first=Ashlee |title=Elon Musk : Tesla, SpaceX, and the quest for a fantastic future|url=https://archive.org/details/bwb_W9-CSW-681|date=2015-05-19|publisher=|isbn=978-0-06-230123-9|edition=First|location=New York, NY|pages=[https://archive.org/details/bwb_W9-CSW-681/page/151 151]–155|oclc=881436803 }}</ref> [[2008]] m. pabaigoje „Tesla“ atsidūrė ties [[bankrotas|bankroto]] riba, bet paskutinę minutę ją išgelbėjo investuotojas „Dibalog“.<ref name="zeit-2013-12-20">{{Cite web|url=http://www.zeit.de/2013/52/rettung-elon-musk-tesla-spacex/seite-2 |title=Das war meine Rettung: „Wir hätten direkt nach Weihnachten Konkurs anmelden müssen“ |work=zeit.de |date=2013-12-20 |access-date=2014-12-07|language=de}}</ref> Nuo tada „Tesla“ išliko priklausoma nuo daugybės investuotojų, kurie tiki elektromobilių ar „Tesla“ gaminių technologijos ateitimi.<ref>{{cite web|url=https://www.heise.de/newsticker/meldung/Toyota-vergibt-Millionen-Auftrag-an-Tesla-Motors-1283389.html |title=Toyota vergibt Millionen-Auftrag an Tesla Motors |work=heise online |date=2011-07-21 |access-date=2015-04-18|language=de}}</ref> == Automobiliai == [[Vaizdas:TeslaRoadster-front.jpg|miniatiūra|kairėje|Pirmasis kompanijos automobilis – „[[Tesla Roadster]]“]] [[Vaizdas:Receiving Tesla Model X (VIN 2).jpg|miniatiūra|kairėje|Elon Musk pristato vieną iš šešių „[[Tesla Model X|Model X]]“ serijos modelių]] Kompanija didesnio dėmesio susilaukė [[2008]] m., kai pristatė pirmąjį elektra varomą sportinį automobilį [[Tesla Roadster]]. Pasak kompanijos, automobilis gali nukeliauti 320 km vienu įkrovimu, bei įsibėgėti nuo 0 iki 97 km/val per 3,9 sekundės. Pirmasis automobilio prototipas buvo pristatytas visuomenei [[2006]] m. liepą. Modelio gamyba prasidėjo [[2007]] m. pabaigoje, automobilis #1 kompanijos vadovui buvo pristatytas 2008 m. vasario 1 d. Iki 2009 m. gegužės pabaigos buvo pristatytas 500-asis automobilis. [[2009]] m. prekyboje pasirodė sportiškesnė automobilio versija – Roadster Sport, šis modelis nuo 0 iki 97 km/val įsibėgėja per 3,7 sekundės ir ketvirtį mylios įveikia per 12,6 sekundės. 2008 m. rugsėjį buvo paskelbta, kad automobilio ekonomiškumas prilygsta 2 litrams/100 km. [[2012]] m. pabaigoje debiutavo antrasis kompanijos automobilis, prabangus 4 durų [[Sedanas (automobilis)|sedanas]] [[Tesla Model S]]. Šio modelio pardavimai [[2015]] m. perkopė 100 000 visame pasaulyje.<ref>[http://www.hybridcars.com/tesla-model-s-crossed-100000-sales-milestone-this-month/ Tesla Model S Crossed 100,000 Sales Milestone This Month]</ref> Tais metais tai buvo labiausiai parduodamas elektra varomas automobilis pasaulyje. 2016 m. birželį tai buvo antras pagal populiarumą pasaulyje elektromobilis po [[Nissan Leaf]].<ref>[http://www.hybridcars.com/renault-zoe-and-bmw-i3-join-the-50000-sales-club/ Renault Zoe and BMW i3 Join The 50,000 Sales Club]</ref> Trečiasis kompanijos automobilis [[Tesla Model X]] buvo pristatytas [[2012]] m. Tai prabangus [[padidinto pravažumo automobilis]]. Šio modelio pardavimai pradėti [[2015]] m. rugsėjį.<ref>[http://www.cnbc.com/2015/09/03/tesla-signature-series-model-x-to-begin-delivery-september-29.html Tesla Signature series Model X to begin delivery September 29]</ref> Iki 2016 m. rugsėjo visame pasaulyje buvo parduota 16 024 šio modelio automobiliai. Didžioji dauguma jų (13 536) buvo parduoti JAV rinkoje.<ref>[http://www.hybridcars.com/october-2016-dashboard/ October 2016 dachboard]</ref> Model X 2016 m. rugsėjį tapo pačiu perkamiausiu automobiliu [[Norvegija|Norvegijoje]]. Ši šalis tapo pirmąja pasaulyje, kurioje naujų automobilių pardavimo viršūnėje buvo tik elektra varomi automobiliai.<ref>[http://www.hybridcars.com/almost-half-the-cars-bought-in-norway-last-month-were-electrified/ Almost Half The Cars Bought In Norway Last Month Were Electrifie]</ref> [[2016]] m. [[kovo 31]] d. kompanija pristatė modelį [[Tesla Model 3|Model 3]].<ref>[http://www.latimes.com/business/autos/la-fi-hy-tesla-model-3-20160331-htmlstory.html Tesla Model 3: Elon Musk unveils the Model 3 to huge fanfare]</ref> Vien elektra varomas automobilis gali nuvažiuoti mažiausiai 350 km. Pirmieji pardavimai JAV rinkoje prasidėjo 2017 m. pabaigoje, o visame pasaulyje – 2018 m.<ref>[http://www.csmonitor.com/Business/In-Gear/2015/0330/Tesla-pushes-investors-for-a-gigafactory-in-Japan Tesla pushes investors for a gigafactory in Japan]</ref> [[2019]] m. [[kovo 14]] d. buvo pristatytas [[Tesla Model Y|Model Y]].<ref name="Lambert">{{Cite web|url=https://electrek.co/2019/03/14/tesla-model-y-electric-suv-unveil/|title=Tesla unveils Model Y electric SUV with 300 miles range and 7-seats|last=Lambert|first=Fred|date=2019-03-15|website=Electrek|language=en-US|accessdate=2019-03-27}}</ref> Tų pačių metų [[lapkričio 21]] d. kompanija pristatė [[pikapas|pikapą]] [[Tesla Cybertruck|Cybertruck]].<ref>{{Cite web | url=https://www.theverge.com/2019/11/21/20975475/tesla-cybertruck-announcement-musk-electric-truck-pickup-features-range-price-release-date | title=Elon Musk just announced the new Tesla Cybertruck| date=2019-11-22}}</ref> == Baterijos == Baterijas automobiliams „Tesla“ gamina kartu su „[[Panasonic]]“ kompanija.<ref>[http://www.reuters.com/article/tesla-panasonic-idUSN0721766720100107 Tesla, Panasonic partner on electric car batteries]</ref> 2014 m. „Panasonic“ sutarė su „Tesla“ gaminti baterijas naujai statomoje gamykloje Gigafactory.<ref>[http://asia.nikkei.com/Business/Deals/Panasonic-Tesla-agree-to-partnership-for-US-car-battery-plant http://asia.nikkei.com/Business/Deals/Panasonic-Tesla-agree-to-partnership-for-US-car-battery-plant] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140731192257/http://asia.nikkei.com/Business/Deals/Panasonic-Tesla-agree-to-partnership-for-US-car-battery-plant |date=2014-07-31 }}</ref> 2015 m. balandį pradėjo gaminti individualiam ir pramoniniam vartojimui skirtas pakraunamas ličio jonų baterijas [[Tesla Powerwall]], kurių iš karto buvo užsakyta už 800 milijonus JAV dolerių.<ref>[http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-05-08/tesla-s-battery-grabbed-800-million-in-its-first-week#r=read Tesla’s Battery Grabbed $800 Million in Its First Week]</ref> Baterijos yra dviejų tipų – 7 [[kWh]] ir 10 kWh. Šių baterijų gamyba perkelta į [[Nevada|Nevadoje]] (JAV) naujai statomą gamyklą [[Gigafactory 1]].<ref>[http://www.teslamotors.com/sites/default/files/blog_attachments/gigafactory.pdf Gigafactory]</ref> Europoje numatoma pastatyti [[Gigafactory 2]]. == Elektromobilių įkrovimo tinklas == [[Vaizdas:TeslaSuperChargerStationsSmartCentreMarkhamWoodside5.jpg|miniatiūra|dešinėje|„Tesla“ automobilių įkrovikliai. [[Torontas]], Kanada]] Siekiant tinkamai aptarnauti automobilių parką, „Tesla“ įmonė 2012 m. pradėjo kurti elektromobilių greitų įkroviklių tinklą. 2016 m. lapkritį pasaulyje buvo 744 įkrovimo stotys, kuriose yra 4 703 įkrovimo vietos.<ref>[https://www.tesla.com/supercharger Superchargers]</ref> Šios stotelės tiekia automobiliui 120 [[kW]] energijos. Iki [[2017]] m. sausio 1 d. įsigiję „Tesla“ automobilius gali juos nemokamai krautis šiose stotelėse, o naujų automobilių savininkai (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nemokamai gaus 400 kWh elektros energijos per metus. Viršijus šį kiekį bus imamas mokestis.<ref>[https://www.tesla.com/blog/update-our-supercharging-program/ An Update to Our Supercharging Program]</ref> „Tesla“ savo Model S modeliui suteikia galimybę pasikeisti baterijas, vietoj jų krovimo, tačiau ši paslauga netapo populiaria. 2016 m. tik viena vieta JAV leidžia pasikeisti Model S baterijas.<ref>[http://www.businessinsider.com/teslas-battery-swapping-plan-isnt-working-out-2015-6?r=US&IR=T&IR=T http://www.businessinsider.com/teslas-battery-swapping-plan-isnt-working-out-2015-6?r=US&IR=T&IR=T]</ref> == Kontroversijos == === CO2 emisijos === [[Vaizdas:Tesla auto bots.jpg|miniatiūra|dešinėje|Automatizuota „Model S“ gamyba „Tesla“ gamykloje [[Fremontas|Fremonte]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]]]] 2017 m. Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kurio išvadose teigta, jog gaminant [[ličio jonų baterija|ličio jonų akumuliatorius]] automobiliams į aplinką potencialiai būtų išmetama maždaug nuo 150 iki 200 kg anglies dioksido ekvivalento per kilovatvalandę.<ref>Dahllöf & Romare: [http://www.ivl.se/sidor/publikationer/publikation.html?id=5407 The Life Cycle Energy Consumption and Greenhouse Gas Emissions from Lithium-Ion Batteries.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170729053056/http://www.ivl.se/sidor/publikationer/publikation.html?id=5407 |date=2017-07-29 }} No. C 243, 2017/05. Nuoroda tikrinta 2017-10-27.</ref> Pagal tai keletas žiniasklaidos priemonių išplatino prielaidą, jog iškastiniu kuru varomai transporto priemonei prireiktų aštuonerių metų eksploatacijos, kol ši padarytų tokį patį poveikį aplinkai kaip „[[Tesla Model S]]“ su 100 kWh akumuliatoriaus talpa. „Tesla“ generalinis direktorius [[Elon Musk|E. Musk]] šį teiginį paneigė pranešimu „[[Twitter]]“, kuriame teigė, kad [[Nevada|Nevadoje]] esantis „[[Gigafactory]]“ yra aprūpintas [[atsinaujinanti energija|atsinaujinančia energija]].<ref>Twitter: [https://twitter.com/elonmusk/status/877029802758201344 Elon Musk: ''Calling this cueless would be generous. Much less energy required for lithium-ion batteries & Gigafactory is powered by renewables anyway.''] 2017-06-19. Nuoroda tikrinta 2017-10-27.</ref> Žiniasklaidoje išplatintą hipotezę taip pat galima sukritikuoti dėl joje pateiktos nepilnos vidaus degimo variklių vertės grandinės.<ref>{{cite web |url=https://www.erneuerbareenergien.de/wie-schlecht-ist-die-co2-bilanz-von-batterien-wirklich/150/437/103174/ |title=archyvo kopija |access-date=2020-07-16 |archive-date=2017-10-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171009194630/https://www.erneuerbareenergien.de/wie-schlecht-ist-die-co2-bilanz-von-batterien-wirklich/150/437/103174/ |url-status=dead }} 2017-07-06. Nuoroda tikrinta 2017-10-27.</ref> Pavyzdžiui, vertinant vidaus degimo variklių vertės grandinę įtrauktas tik išmetamųjų dujų išskiriamas [[CO2]] kiekis. Kad būtų galima atlikti tinkamą palyginimą, į skaičiavimus turėtų būti įtraukta naftos žaliavų gavyba ir perdirbimas į degalus, taip pat papildomų vidaus degimo variklių komponentų ir susidėvėjusių dalių gamyba bei būtini alyvos pakeitimai ir ekonominė žala. Apskritai didžioji dalis žurnalistų pateiktos informacijos nebuvo paimta iš tyrimo ataskaitos, todėl tokia iškraipyta tyrimo reprezentacija buvo apibūdinta kaip neteisinga ir klaidinanti.<ref>[https://edison.media/erklaeren/elektroauto-akkus-so-entstand-der-mythos-von-17-tonnen-co2/23828936.html ''Elektroauto-Akkus: So entstand der Mythos von 17 Tonnen CO2'']. ''Edison'', 2019-01-11. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref><ref>[http://electrify-bw.de/electrify-bw-der-podcast-14-der-co2-rucksack-eines-elektroautos/ ''Electrify-BW – der Podcast #14: Der CO2-Rucksack eines Elektroautos.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200716234558/https://electrify-bw.de/electrify-bw-der-podcast-14-der-co2-rucksack-eines-elektroautos/ |date=2020-07-16 }} ''electrify-bw.de.''. Nuoroda tikrinta 2017-09-14.</ref><ref>[https://www.tagesspiegel.de/wirtschaft/sauberautos-oder-dreckschleudern-oekobilanz-von-alternativen-antrieben-ist-ueberraschend-eindeutig/24188830.html ''Ökobilanz von alternativen Antrieben ist überraschend eindeutig'']. ''[[Tagesspiegel]]'', 2019-04-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref><ref>[https://www.wiwo.de/technologie/mobilitaet/hajeks-high-voltage-1-nachgerechnet-wann-elektroautos-sauberer-sind-als-verbrenner/25218614-all.html ''Nachgerechnet: Wann Elektroautos sauberer sind als Verbrenner'']. ''Wirtschaftswoche'', 2019-11-12. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Net tyrimo autoriai pranešime spaudai teigė, kad žurnalistai klaidingai interpretavo tyrimo rezultatus. Tyrime buvo pateiktas apskaičiuotas vidurkis, kurį lengvai būtų galima sumažinti, pvz., padidinant atsinaujinančios energijos naudojimą akumuliatorių gamyboje. Palyginimai su automobiliais su vidaus degimo varikliu į tyrimą nebuvo įtraukti.<ref>[http://www.ivl.se/english/startpage/top-menu/pressroom/news/nyheter---arkiv/2017-07-03-ivl-comments-to-reactions-in-media-on-battery-study.html ''IVL comments to reactions in media on battery study.''] ''ivl.se.'' Nuoroda tikrinta 2017-09-14.</ref> 2019 m. tyrimo autoriai paskelbė atnaujintą tyrimo versiją, pagrįstą nauja literatūra. Buvo pakoreguota 2017 m. skelbta informacija, maždaug iki pusės pradinių verčių. Pagal naujus paskaičiavimus išmetamo CO2 kiekis siekia maždaug nuo 61 iki 106 kg CO2 ekvivalento.<ref>Erik Emilsson, Lisbeth Dahllöf: [https://www.ivl.se/download/18.14d7b12e16e3c5c36271070/1574923989017/C444.pdf ''Lithium-Ion Vehicle Battery Production'']. IVL. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Darbo sąlygos === 2016 m. darbuotojai pagal lytį buvo pasiskirstę taip: 80 % – vyrai, 20% – moterys, vidutinis darbuotojo amžius buvo 30 metų.<ref>{{cite magazine|title=Tesla and SpaceX standout in tech employee survey for the most stressful and lowest paying jobs, but also most meaningful |work=Electrek |date=2016-03-07 |url=https://electrek.co/2016/03/07/tesla-and-spacex-standout-in-tech-employee-survey-for-the-most-stressful-and-lowest-paying-jobs-but-also-most-meaningful/ |access-date=2017-11-18|language=de}}</ref> Darbo saugos vertinimais užsiimančios organizacijos „Worksafe“ 2016 m. duomenimis, darbo metu patirtų traumų procentinė dalis (sužeidimų skaičius per 200 000 darbo valandų) sudarė 8,1 ir 31 % buvo didesnė nei pramonės standartas.<ref>{{cite magazine|author=Julia Carrie Wong |title=Tesla workers were seriously hurt more than twice as often as industry average |work=The Guardian |date=2017-05-24 |ISSN=0261-3077 |url=http://www.theguardian.com/technology/2017/may/24/tesla-factory-workers-injuries-higher-than-industry-average |access-date=2017-11-18 |language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=https://worksafe.typepad.com/files/worksafe_tesla5_24.pdf |title=Analysis of Tesla Injury Rates: 2014 to 2017 |work=Worksafe |date=2017-05-24 |access-date=2017-11-18 |format=PDF |language=en}}</ref> Pati „Tesla“ teigė, kad 2017 m. pirmąjį ketvirtį įvedus trečiąją pamainą šį skaičių galima būtų sumažinti iki 4,6, o tai būtų 32 % geriau nei pramonės standartas 6,7.<ref>{{cite web|url=https://www.tesla.com/en_CA/blog/creating-the-safest-car-factory-in-the-world |title=Creating the Safest Car Factory in the World |access-date=2017-11-18|language=en}}</ref> Remiantis JAV automobilių sąjungos duomenimis, „Tesla“ gamyklų darbuotojų pradinis atlyginimas yra 18 JAV dol. per valandą, kai visos šalies vidutinis darbo užmokestis yra 25,58 JAV dol. per valandą.<ref>{{cite magazine|title=Tesla: Mitarbeiter klagen über niedrige Löhne und Arbeitsunfälle – manager magazin |work=Manager |url=http://www.manager-magazin.de/unternehmen/autoindustrie/tesla-mitarbeiter-klagen-ueber-niedrige-loehne-und-arbeitsunfaelle-a-1161183.html |access-date=2017-11-20 |language=de}}</ref> [[COVID-19 pandemija|2020 m. COVID-19 pandemijos]] metu Kalifornijos valdžios institucijos liepė sustabdyti gamyklų veiklą ir įvedė naktinius apribojimus iki 2020 m. gegužės mėn. pabaigos. E. Muskas aktyviai priešinosi šiems reikalavimams ir, nepaisydamas draudimo, gegužės 12 d. atnaujino „Tesla“ gamyklų veiklą Kalifornijoje.<ref>{{cite web|url=https://www.handelsblatt.com/unternehmen/industrie/elektroautobauer-elon-musk-laesst-tesla-produktion-in-kalifornien-trotz-verbots-wieder-anlaufen/25820998.html |title=Elektroautobauer: Elon Musk lässt Tesla-Produktion in Kalifornien trotz Verbots wieder anlaufen |access-date=2020-05-12 |language=de}}</ref> == Nuorodos == * [http://www.tesla.com Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{išn|3}} {{Tesla}} [[Kategorija:JAV automobilių gamintojai]] slqdkvzwi3k7ptz3gbuff9v5v3kt3v5 0 104803 7855978 7634671 2026-06-14T00:03:01Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855978 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Vln GMP by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Vilnius|Vilniaus]] greitosios pagalbos automobiliai]] [[Vaizdas:Ambulance NYC.jpg|thumb|Greitosios pagalbos automobilis [[Niujorkas|Niujorke]]]] '''Greitosios medicinos pagalbos automobilis''' – [[automobilis]], skirtas pervežti sergančius arba sužeistus žmones į [[ligoninė|ligoninę]] arba atvežti medicinos pagalbą. Turi įspėjamuosius signalus ir [[sirena|sireną]], suteikiančią pirmumo teisę automobilių spūstyse. Paprastai greitosios pagalbos transporto priemonės būna [[Mikroautobusas|mikroautobusai]], [[Universalas|universalai]] arba [[sunkvežimis|sunkvežimiai]], tačiau būna ir [[Autobusas|autobusai]], [[Sraigtasparnis|sraigtasparniai]], [[Lėktuvas|lėktuvai]] ir net [[laivas|laivai]]. == Istorija == Ligonių (pradžioje – dažniausiai karių) transportavimas siekia [[Antika|antikos]] laikus, tačiau pirmą kartą greitosios medicinos pagalbos transportą [[1792]] m. dideliu mastu panaudojo kariuomenės gydytojas ''Dominique-Jean Larrey''.<ref name=fly1>{{cite journal|journal=World Journal of Surgery|title="To afford the wounded speedy assistance": Dominique Jean Larrey and Napoleon|last=|year=2006|volume=30|issue=8|pages=9|pmid=16850154|doi=10.1007/s00268-005-0436-8 | issn = 0364-2313}}</ref><ref name=fly2>{{cite journal|url=http://napoleonic-literature.com/Flying_Ambulance.htm|title=The Revolutionary Flying Ambulance of Napoleon's Surgeon|last=Ortiz|first=Captain Jose M|year=1998|pages=17–25|volume=8|access-date=2012-02-20|archive-date=2008-05-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20080514091424/http://www.napoleonic-literature.com/Flying_Ambulance.htm|url-status=dead}}</ref> Jis su kitais [[chirurgas|chirurgais]] bei medicinos seselėmis gelbėdavo karius iš karo lauko naudodamas arklį ir vežimą. Iš pradžių greitosios buvo naudojamos tik [[Sausumos kariuomenė|armijoje]]. Viskas pasikeitė po [[raupai|raupų]] epidemijos [[1882]] m. ir [[cholera|choleros]] epidemijos [[1884]] m.<ref name=Ambulance>{{cite book | author=Katherine T. Barkley | year=1990 | title=The Ambulance | url=https://archive.org/details/ambulancestoryof0000bark | publisher=Exposition Press | isbn=0-682-48983-2 }}</ref> Tada arklio traukiamais vežimais pradėta pervežti ir civilius. Pirmą kartą greitosios medicinos pagalbos automobilis į gatves išvažiavo [[1899]] m. [[Čikaga|Čikagoje]],<ref name=Ambulance/> kai apie 500 miesto verslininkų susidėjo nupirko tinkamą automobilį.<ref>{{cite book |last=Craughwell |first=Thomas J. |translator=Jonas Vitkūnas |title=Išradimai, pakeitę pasaulį |year=2014 |publisher=Alma littera |p=134 |isbn= 9786090116470 }}</ref> == Tipai == Lietuvoje išskiriami 4 greitosios medicinos pagalbos automobilio tipai: * A₁ – skirtas pervežti vieną [[Pacientas|pacientą]]; * A₂ – skirtas pervežti kelis pacientus; * B – vidutinės komplektacijos transporto priemonė, skirta gyvybinių funkcijų atstatymui ir trumpalaikiam palaikymui; * C – reanimobilis. Skirtinguose automobiliuose dirba skirtingi specialistai, naudojama kitokia įranga<ref name=LRS>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=215477&p_query=&p_tr2=2 Privalomų medicinos prietaisų, vaistų, asmeninių apsaugos priemonių, gelbėjimo ir apsaugos bei ryšio priemonių greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse sąrašas]</ref> == Įranga == === Ryšio priemonės === * Portatyvinė [[radijo stotis]]; * [[Mobilusis telefonas|Mobiliojo ryšio telefonai]]; * Iškvietimų priėmimo gaviklis su [[spausdintuvas|spausdintuvu]].<ref name=LRS></ref> === Medicinos prietaisai === [[Vaizdas:Defibrillator Monitor.jpg||thumb|right|Defibliriatorius su monitoriumi]] [[Vaizdas:MS1 on stretcher.jpg||thumb|right|Sužeistasis gabenamas ant nėštuvų]] [[Vaizdas:Stifneck from Laerdal.jpg||thumb|right|Stuburo kaklo srities apykaklė]] {| class="wikitable" |- ! Pavadinimas !! Tipas A₁ !! Tipas A₂ !! Tipas B !! Tipas C |- | Defibriliatorius su monitoriumi, [[Elektrokardiografija|EKG]] užrašymo funkcija || || || X || |- | Defibriliatorius su monitoriumi, [[Elektrokardiografija|EKG]] užrašymo funkcija ir išoriniu širdies stimuliatoriumi || || || || X |- | Portatyvinis [[Elektrokardiografija|EKG]] aparatas || || || X ||X |- | Portatyvinis dirbtinio [[plautis|plaučių]] ventiliavimo aparatas || || || || X |- | [[Gleivės|Gleivių]] (skysčių) siurbtuvas || || || X || X |- | Gliukometras || || || X || X |- | Infuzinis švirkštas – pompa || || || X || X |- | Ambumaišas suaugusiesiems ir vaikams || X|| X|| X|| X |- | 2 l talpos [[deguonis|deguonies]] balionas su reduktoriumi ir kauke || X|| X|| X|| X |- | [[Trachėja|Trachėjos]] intubacijos rinkiniai (laringoskopai, intubaciniai vamzdeliai, pravedikliai) || || || X || X |- | Kombinuotas intubacijos vamzdelis || || || X || X |- | [[Trachėja|Trachėjos]] pradūrimo adata || || || X || X |- | 10 l talpos deguonies balionai || || || X || X |- | Portatyvinė paciento monitoravimo sistema: <br /> kardiomonitorius su neinvaziniu AKS matuokliu, [[Pulsoksimetras|pulsoksimetru]] (Sp O2) ir spausdintuvu || || || || X |- | Išskleidžiami keičiamų pozicijų neštuvai su ratukais || X|| X|| X|| X |- | Kaušiniai neštuvai (patyrusiems stuburo traumą nešti) <br /> Spinalinė lenta su galvos imobilizacijos priemonėmis || || || X || X |- | Minkštieji neštuvai || X|| X|| X|| X |- | Vakuuminiai ir paprasti imobilizacijos įtvarai || X|| X|| X|| X |- | Vakuuminiai neštuvai || || || X || X |- | Vilnonė antklodė || X|| X|| X|| X |- | Deguonies inhaliatorius su drėkintuvu ir kauke || || || X || X |- | Aerozolių inhaliatoriai || || || X || X |- | Tirpalų pašildymo krepšys || || || X || X |- | [[Kraujospūdis|Kraujospūdžio]] matavimo suaugusiesiems ir vaikams aparatas || X|| X|| X|| X |- | [[Stetofonendoskopas]] || X|| X|| X|| X |- | [[Termometras]] (28°–42 °C) || || || X || X |- | Gimdymo priėmimo rinkiniai || X|| X|| X|| X |- | Pagalbos nudegus, patyrus traumų rinkiniai || || || X || X |- | Stuburo kaklo srityje imobilizavimo priemonės (trijų dydžių apykaklės) || || || X || X |- | [[Skrandis|Skrandžio]] plovimo rinkinys || || || X || X |- | [[Šlapimo pūslė]]s kateterizavimo rinkinys || || || X || X |- | Infuzinės tirpalų sistemos || || || X || X |- | [[Krūtinė]]s drenavimo rinkinys || || || || X |- | Perikardo punkcijos rinkinys || || || || X |- | Švirkštai, tvarsliava, žnyplės svetimkūniams pašalinti, žirklės || X|| X|| X|| X |- | Intraveniniai kateteriai || || || X || X |- | Antelė, basonas || X|| X|| X|| X |- | Vėmimo maišas || X|| X|| X|| X |- | Sterilios ir nesterilios pirštinės || X|| X|| X|| X |} === Vaistai === A1 ir A2 tipo greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse turi būti šių vaistų: * [[Amoniakas|Amoniako tirp.]] 10% 40ml * Analginum amp. 50% 2ml * [[Aspirinas|Aspirinum tab.]] 500 mg * [[Nitroglicerinas|Glyceryli trinitras tab.]] 0,5 mg * Salbutamolum aeros. 100mcg 200 doz.<ref name=LRS></ref> <div style="-moz-column-count:2; column-count:2;"> B ir C tipo greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse turi būti šių vaistų: * [[Askorbo rūgštis|Ac. ascorbinicum amp.]] 5% 2ml * [[Adrenalinas|Adrenalinum amp.]] 1% 1ml * Amiodaronum amp. 150 mg/3ml * [[Amoniakas|Amoniako tirp.]] 10% 40ml * Ampicilino tab. 250 mg * Analginum amp. 50% 2ml * [[Aspirinas|Aspirinum tab.]] 500 mg * [[Atropinas|Atropini sulfas amp.]] 0,1% 1ml * Benzylpenicillinum Na 1 000 000 IU * Calcii chloridum amp.10% 5ml * Captoprilum tab. 25 mg * Clemastinum amp. 1 mg/1 ml * Clonidini hydrochloridum tab. 0,15 mg * Dexametasonum amp. 4 mg/1ml * Diazepamum tube 10 mg * Diazepamum amp. 0,5% 2ml * [[Diklofenakas|Diclofenacum natr. amp.]] 75 mg/2ml * Digoxinum 0,25 mg/1ml * Dimedrolum amp. 1% 1ml * Droperidolum amp. 5 mg/2ml * Drotaverinum amp. 40 mg/2ml * Elektrolyte (Ringeri) sol. 500ml * Eufilino amp. 2,4% 5ml * Fentanylum amp. 0,005% 2ml * Furosemidum amp. 1% 2ml * Furosemidum tab. 40 mg * [[Nitroglicerinas|Glyceryli trinitras amp.]] 5 mg /5ml * [[Nitroglicerinas|Glyceryli trinitras tab.]] 0,5 mg * [[Gliukozė]]s tirp. 5% 500ml * Haloperidolum amp. 5 mg/1ml * Heparinum amp. 5000 vv 5ml * [[Jodas|Jodo]] 5% sol. spirit. 10ml * [[Kalio chloridas|Kalii chloridum amp.]] 10% 100ml * Lidocainum amp. 2% 2ml * Metoclopramidum amp. 10 mg/2ml * Midazolamum 5 mg/1ml * [[Morfinas|Morfino hidrochlor. amp.]] 1% 1ml * [[Natrio chloridas|Natrii chloridum amp.]] 0,9% 5ml * [[Natrio chloridas|Natrii chloridum sol.]] 0,9% 500ml * Paracetamolum tab. 500 mg * Paracetamolum 125 supp. 125 mg * Paracetamolum 250 supp. 250 mg * Propranololum tab. 40 mg * Salbutamolum aeros. 100mcg 200 doz. * [[Etanolis|Spiritus aethylicus]] 96,6% * Sulfacetamidum natricum 20% 1,5ml * Tramadolum amp. 100 mg/2ml * [[Vandenilio peroksidas]] tirp. 3% 40ml * Verapamilum tab. 80 mg * Verapamilum amp. 5 mg/2ml<ref name=LRS></ref> </div> === Asmeninės apsaugos priemonės === B ir C tipo greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse turi būti šių apsaugos priemonių: * chirurginių ir paprastų kaukių; * panoraminių veido kaukių su universaliu (kombinuotu) filtru; * specialiųjų kostiumų su atšvaitais; * apsauginių pirštinių ir avalynės.<ref name=LRS></ref> === Gelbėjimo ir apsaugos priemonės === Visose greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse turi būti šių gelbėjimo ir * apsaugos priemonių: * rankų ir paviršių dezinfekavimo priemonių, vienkartinių nosinių, rankšluosčių; * prožektorius, žiebtuvėlis; * apsaugos diržo pjoviklis; * konteineris medicininėms atliekoms; * polietileno maišų (infekuotiems ir nešvariems drabužiams).<ref name=LRS></ref> == GMP automobilių parkas Lietuvoje == === Dabartinė situacija === Greitosios medicinos pagalbos automobilių parke iš viso yra 380 automobilių: 46 proc. – iki 5 metų senumo, 37 proc. – 5–10 metų senumo, 17 proc. automobilių yra senesni kaip 10 metų. Jų rida yra didelė – 300 tūkst. kilometrų yra nuvažiavę 241, 300–500 tūkst. kilometrų – 111 automobilių. 28 automobiliai yra didesnės nei pusės milijono kilometrų ridos. Mažai automobilių turi modernią ryšio įrangą.<ref name=LRS2> [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=412084 Greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo 2012–2014 metų programa]</ref> === Planuojamas atnaujinimas === 2012–2014 m. planuojama atnaujinti greitosios medicinos pagalbos automobilių parką, tam skirta ''Greitosios medicinos pagalbos automobilių atnaujinimo 2012–2014 metų programa''. Numatoma, kad po 2014 m. bus atnaujinta apie apie 36 procentai viso GMP automobilių parko.<ref name=LRS2></ref> == Ženklinimas == <center><gallery caption="Medicininiai simboliai, vaizduojami ant greitosios pagalbos transporto priemonių įvairiose šalyse"> Vaizdas:Star of life3.svg|[[Gyvenimo žvaigždė]] ({{en|Star of Life}}) Vaizdas:Esclapius stick.svg|[[Asklepijo lazda]] Vaizdas:Flag of the Red Cross.svg|[[Raudonasis Kryžius]] Vaizdas:Flag of the Red Crescent.svg|[[Raudonasis pusmėnulis]], vaizduojamas ant [[arabų šalys|arabų šalių]] greitosios pagalbos medicinos transporto priemonių Vaizdas:Red Star of David.svg|[[Raudonoji Dovydo žvaigždė]], vaizduojama ant [[Izraelis|Izraelio]] greitosios pagalbos medicinos transporto priemonių </gallery></center> [[Vaizdas:Reverse_ambulance_with_Star_of_Life.jpg‎|thumb|left|[[1963|1963 m.]] Atvirkštinis AMBULANCE užrašas]] Lietuvoje nuo 2005 m. sausio 1 d. visi greitosios pagalbos automobiliai ant kiekvienos GMP mašinos turi būti paženklintos užrašu AMBULANCE. Priekyje užrašas turi būti parašytas atvirkščiai. Taip daroma tam, kad priekyje važiuojantys vairuotojai žinotų, kad paskui juos važiuoja greitosios pagalbos automobilis, ir jį praleistų (priekyje važiuojantys vairuotojai mato iš paskos važiuojančias mašinas galinio vaizdo veidrodėliuose, todėl atvirkščiai užrašytas žodis matomas lyg būtų užrašytas normaliai). [[Vaizdas:Whelen.ogg|thumb|right| Vienas populiariausių greitosios pagalbos automobilio signalų]] Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, tarp jų ir greitosios pagalbos automobilių vairuotojai, gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir/arba raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir/arba specialiaisiais garso signalais. Tai daroma tik tada, kaip būtina gelbėti žmogaus gyvybę ar sveikatą. Švyturėliai turi būti matomi 360º kampu. Greitosios pagalbos mašinos gali nepaisyti kai kurių [[Kelių eismo taisyklės|Kelių eismo taisyklių]] reikalavimų.<ref name=KET>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=407724&p_query=&p_tr2=2 Kelių eismo taisyklės]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{SavStr}} {{Commons|Ambulance|no=T}} [[Kategorija:Automobiliai]] gshe3relj7v5h6dz77f0qt3idec7wcf 0 105739 7855946 7517533 2026-06-13T23:20:36Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855946 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Cameo_Athena_CdM_Babelon17.jpg|right|thumb|250px|[[Atėnė]], dėvinti [[Egida|egidą]]. Sardonikse raižyta kamėja, I a. pr. m. e.]] '''Gemà''' – ant akmens išraižytas mеno kūrinys. Gemos būna dviejų rūšių – '''kamėjos''' ir '''intalijos'''. Kamėja – iškilus akmens raižinys, [[intalija]] – įdubęs. Santykis tarp kamėjos ir intalijos toks pats kaip ir tarp bareljefo (virš fono iškilusi [[skulptūra]]) ir kontrreljefo (fone įgilinta skulptūra). Kamėjų ir intalijų raižymo menas vadinamas ''gliptika''. Kamėjos termino kilmė neaiški, bet šis nuo XIII amžiaus Vakarų Europoje vartojamas žodis (tuometinė [[Prancūzų kalba|prancūziška]] forma ''camaheu'', ''camaieul'') kilęs iš žodžio {{gr|κειμήλιον}} 'brangenybė', kurį iš [[Bizantija|Bizantijos]] atnešė [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygių]] dalyviai. Intalijos pavadinimo kilmė itališka ({{it|intaglio}} 'raižymas'). Meno kūriniai iš akmens raižyti jau gilioje senovėje, pavyzdžiui, aptinkamos IV a. pr. m. e. sukurtos skarabėjų figūrėlės, tačiau tik IV-III a. pr. m. e. pradėtos gaminti reljefinės daugiasluoksnės kamėjos. Daugiausia tam naudotas [[sardoniksas]], kurio įvairiaspalvių sluoksnių atidengimas suteikė daugiaspalvio piešinio efektą. Išskobdami baltus [[Agatas|agato]] sluoksnius taip, kad pro juos prasišviestų gilesnis tamsus sluoksnis, senovės meistrai sukurdavo šešėlių iliuziją. == Istorija == [[Vaizdas:Hellenistic_king_Ares_CdM.jpg|250px|right|thumb|Sardonikso kamėja, helenų valdovą vaizduojanti kaip [[Arėjas|Arėją]], II a. pr. m. e.]]Gemos iš pradžių buvo dedamos ant žiedų. Jos turėjo kiek kitokią paskirtį, nei tik papuošalų. Tai buvo seniausi spaudai.Šie maži spaudai žieduose buvo labai populiarūs. Pirmaisiais amžiais juos turėjo imperatorius, antspaudavo svarbius valstybinius dokumentus. Ilgainiui jų reikšmė mažėjo. Pradėjo nešioti pirkliai, nes buvo patogu nešiotis spaudą ant piršto, negu atskiroje dėžutėje ar pan., dar jie padėjo kontroliuoti prekybinius laiškus, kitas sutartis. Galiausiai gemos virto papuošalais. Kamėjų gimtine laikoma [[Aleksandrija]], kurioje sukurtos garsiausios kamėjos: „Ptolemėjas II ir Arsinoja“, „Farnezės taurė“, „Ptolemėjų taurė“. Po [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] žygių rinkoje atsirado naujų, iki tol neregėtų dailės akmenų, kurie sukėlė naują susidomėjimo kamėjomis bangą, ir jos tapo mėgstamu prabangos atributu, papuošdamos diademas, žiedus, vainikus. Raižytais akmenimis pradėta puošti brangius apyvokos daiktus, brangenybių dėžutes, baldus, muzikos instrumentus. Gliptikos meistrai tuo laikotarpiu buvo labai gerbiami, o jų kūriniai – kolekcionuojami. Tuo metu garsėjo Mitridato Eupatoro gemų kolekcija (daktilioteka), o Aleksandro Makedoniečio rūmuose darbavosi garsus gliptikos meistras Pirgotelis, kuriam vieninteliam buvo suteikta teisė graviruoti didžiojo karvedžio atvaizdus. Vėliau kamėjos išpopuliarėjo [[Senovės Roma|senovės Romoje]], jų menas suklestėjo respublikos epochos saulėlydyje. Daugumos gemų kūrėjų buvo graikai, tarp kurių labiausiai išgarsėjo [[Augustas|Augusto]] valdymo metais kūręs Dioskoridas. Tuo laikotarpiu sukurtos garsiosios „Gonzagų kamėja“ ([[oniksas]], saugoma [[Ermitažas|Ermitaže]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]), „Augusto gema“ (sardoniksas, Vienos imperatoriškoji kolekcija), „Tiberijaus kamėja“ ([[agatas]]), „Braunšveigo agatas“. Romoje paplito ir stiklinės garsiųjų kamėjų kopijos, kuriose dažniausiai kartojosi [[Tiberijus|Tiberijaus]], Germaniko, Druzo profiliai, taip pat kai kurie mitologiniai ar pusiau mitologiniai personažai – [[Medūza (mitologija)|Medūza]], Aleksandras Didysis ir kt. Žlugus Romos imperijai, gliptikos menas smuko. Religinio fanatizmo siautėjimo laikais, kai buvo griaunamos šventyklos ir niokojamos „pagoniškos“ skulptūros, senosios antikinės gemos netikėtai rado prieglaudą viduramžių bažnyčiose ir vienuolynuose: jomis buvo puošiamos naujojo kulto [[Relikvija|relikvijos]] ir liturginiai reikmenys. Antikiniai siužetai buvo pritaikomi krikščioniškoms reikmėms: pergalės deivės virsdavo angelais, [[Jupiteris (mitologija)|Jupiteris]] – evangelistu [[Apaštalas Jonas|Jonu]], [[Persėjas]] – [[Dovydas|Dovydu]]. Pavyzdžiui, Sankt Peterburgo gemų kolekcijoje saugoma kamėja su Antonijaus ir Druzo portretais ilgai buvo laikoma [[Juozapas|Juozapo]] ir [[Marija (Jėzaus motina)|Marijos]] vestuvinio žiedo papuošalu. Kartais, jeigu vien tik naujosios interpretacijos nepakakdavo, kad gema taptų ideologiškai „švari“, ją perdirbdavo. [[Bizantija|Bizantijoje]] buvo kuriamos antspaudams skirtos intalijos, kamėjomis puošiami liturginiai reikmenys, tačiau jų meninė vertė buvo daug menkesnė, lyginant su antikiniais meno kūriniais. [[Renesansas|Renesanso]] epocha atgaivino gerokai sunykusį gliptikos meną. Šiuo laikotarpiu buvo graviruojamos ne tiek alegorinės ir mitologinės temos, būdingos antikos gemoms, kiek amžininkų veidai. Tarp naujųjų gliptikos meistrų paminėtini Vitorio Pizano (1368-1448), [[Donatelas]] (1383-1466), iš vėlesniųjų – P. M. Da Pešija, M. Del-Nasaras (mirė 1547), Dž. Bernardis di Kastel-Bolonezė (1495-1555). XIX amžiuje gemų populiarumas sumenko ir tapo bemaž fabrikiniu amatu. == Gamybos technologija == [[Vaizdas:Intaille_en_am%C3%A9thyste.JPG|250px|thumb|right|Ametisto intalija su imperatoriaus [[Karakala|Karakalos]] profiliu, apie 210 m.]] Intalijų ir kamėjų gamybos technologijos skirtingos. Raižydamas intaliją, meistras išpjauna įgilintą raštą – veidrodinį sumanyto piešinio atvaizdą. Intalijos gamybai naudojamas akmuo gali būti vienspalvis (dažniausiai [[serdolikas]] ir [[chalcedonas]]), kadangi svarbiausia intalijos funkcija – įspausti piešinį pasirinktoje minkštoje medžiagoje ([[Molis|molyje]], [[Vaškas|vaške]], [[Antspaudas|antspaudo]] [[Lakas|lake]]). Intalijos paprastai būna miniatiūrinės (pavyzdžiui, žiedo akis), todėl darbas reikalauja ypatingo kruopštumo, negana to, meistras neturi pamiršti, kad vaizdas yra atvirkštinis. Kamėjų gamybos technologija kitokia – meistras apdoroja sluoksniuotą kelių spalvų mineralą, atidengdamas giliau slypintį kitos spalvos sluoksnį ir tokiu būdu sukurdamas polichrominį reljefą. Šis metodas panašus į sgrafito techniką, tik žymiai mažesnių mastų. Kamėjų gamyboje naudojamos medžiagos – [[oniksas]], [[agatas]], [[sardoniksas]], [[jaspis]], [[ametistas]], [[topazas]], [[rubinas]], [[lazuritas]], naujaisiais laikais – [[Perlamutras|perlamutrinės]] kriauklės. Kadangi senovėje gemų gamybai naudojami akmenys būdavo kietesni už tuomet naudotus metalinius įrankius, buvo naudojami abrazyvai – [[korundas|korundo]], [[deimantas|deimanto]] milteliai ir iš jų sumaišytos pastos. Meistras dirbdavo beveik aklai, kadangi abrazyvo milteliai, sumaišyti su vandeniu arba aliejumi, uždengdavo piešinį. Darbas buvo labai lėtas, todėl vienos gemos, ypač didelės kamėjos, kūrimas trukdavo mėnesius, o kartais daugiau kaip metus. Menininkai susidurdavo ir su kita technine problema: kamėjų gamybai naudoto populiaraus akmens – agato – sluoksniai ne visada išsidėstę lygiagrečiai, bet yra linkę keisti storį ir kaprizingai išlinkti. Todėl nereikalinga dėmė galėjo sugadinti atvaizdą. == Kamėjos == [[Vaizdas:Kunsthistorisches_Museum_Vienna_June_2006_031.png|thumb|300px|right|Augusto kamėja]] Kamėjų polichromizmas suteikė joms išskirtinę funkciją tarp kitų antikos menų – jos tapdavo tuometinių šedevrų spalvotomis reprodukcijomis, kadangi raižytojai kopijuodavo garsius antikos dailininkų kūrinius, suteikdami jiems naujas spalvas, taigi tuo pačiu ir savaip interpretuodami. Meno kolekcionieriai savo daktiliotekose sukaupdavo ištisas miniatiūrinių meno kūrinių kopijų galerijas. Daug originalių darbų – [[Freska|freskų]], skulptūrų, tapybos darbų – negrįžtamai pražuvo, tačiau jų kopijos išliko labai atspariose ir lengviau išsaugomose kamėjose. Ilgaamžės kamėjos, kaip ir senovinės [[Moneta|monetos]] su valdovų profiliais, tarsi leidžia pasitikrinti, ar vėlesnės meninės ar ideologinės interpretacijos neiškreipė, nemodifikavo valdovų ir įžymybių atvaizdų ir išsaugo juos tokius, kokius matė ar įsivaizdavo amžininkai. Kaip ir visi meno kūriniai, gemos nuo senų laikų yra kolekcionavimo objektas. Didžiausi ir meniškiausi gemų rinkiniai saugomi [[Roma|Romoje]], [[Neapolis|Neapolyje]], [[Viena|Vienoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Londonas|Londone]], [[Berlynas|Berlyne]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]. Garsi gemų kolekcionierė buvo [[Rusija|Rusijos]] imperatorė [[Jekaterina II]], XVIII a. pabaigoje įsigijusi garsias de Breteilio, Bairso, Sleido, Mengso, lordo Beverlio, hercogo Liudviko-Pilypo Orleaniečio, herocogo Sen-Moriso, [[Drezdenas|Drezdeno]] menų akademijos direktoriaus Kazanovos rinkinius. Savo kolekcija Jekaterina II labai didžiavosi ir, pasak jos pačios, demonstravo ją tik penkiems - šešiems žmonėms. Iš viso imperatorė sukaupė virš 10 000 gemų – bene didžiausią Europos kolekciją. == Garsios kamėjos == [[Vaizdas:GonzagaCameo.jpg|250px|thumb|right|Gonzagų kamėja]] '''Gonzagų kamėja''' pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1542 m. [[Mantuja|Mantujos]] didikų Gonzagų inventoriniuose sąrašuose. Per keturis šimtus metų ji septynis kartus keitė savininkus. 1630 m., kai Mantują užėmė austrų kariuomenė, kamėja buvo išvežta į [[Praha|Prahą]], į [[Habsburgai|Habsburgų]] lobyną. Vėliau ji tapo švedų karių grobiu ir pateko į [[Stokholmas|Stokholmą]]. Kai [[Švedija|Švedijos]] karalienė [[Kristina Vaza|Kristina]] atsisakė sosto, su savimi į [[Italija|Italiją]] ji pasiėmė ir šią kamėją. Po karalienės mirties kamėja pateko į hercogo Livijo Odeskalkio (Livio Odescalchi) rinkinius, 1794 m. ją įsigyja popiežius [[Pijus VI]], 1798 m. Gonzagų kamėja patenka į [[Prancūzija|Prancūziją]], kur saugoma iki 1814 metų, kai Žozefina Bogarnė ([[Napoleonas|Napoleono]] žmona) ją padovanoja [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandrui I]]. Šiuo metu Gonzagų kamėja saugoma Sankt Peterburge, Ermitaže. Gonzagų kamėją sukūrė nežinomas Aleksandrijos meistras III amžiuje pr. m. e. Kamėjoje Ptolemėjas II ir jo žmona Arsinoja pavaizduoti kaip graikų [[Panteonas|panteono]] dievai. Ant Ptolemėjo peties – [[Dzeusas|Dzeuso]] [[egida]], o šalmas daro jį panašų į karo dievą [[Arėjas|Arėją]]. Abiejų valdovų galvos puoštos [[Laurų vainikas|laurų vainikais]] – tai dieviškumo ženklas. Dailininkas pasinaudojo trimis sardonikso sluoksniais: baltu – Ptolemėjo profiliui, melsvoku – tolesniame plane išrėžtam Arsinojos veidui ir rudu, kuriame išraižyti šalmai, plaukais, egida. == Literatūra == * {{cite book | first=Anna | last=Miller | year=2003 | title=Cameos Old and New | url=https://archive.org/details/cameosoldnew0000mill | isbn=0-442-00278-5 }} * {{cite book | first=Martin | last=Henig | first=Dianna | last=Scarisbrick | year=2003 | title=Classical Gems: Ancient and Modern Intaglios and Cameos in the Fitzwilliam Museum, Cambridge|authorlink= | isbn=978-0-521-23901-1 }} * {{cite book | first=Martin | last=Henig | year=1990 | title=The Content Family Collection of Ancient Cameos-Ashmolean Museum | isbn=978-1-85444-004-4 }} * {{cite book | first=Anna | last=Fiorelli | year=1989 | title=Corals and Cameos – The treasures of Torre Del Greco | isbn= }} * {{cite book | first=H.B | last= Walters | year=1927 | title=Catalogue of the Engraved Gems and Cameos, Greek, Etruscan, and Roman in the British Museum | isbn= }} * {{cite book | first=O | last= Neverov | year=1971 | title=Antique Cameos in the Hermitage Collection | publisher= Aurora Art Publishers| isbn= }} == Nuorodos == * [http://www.metmuseum.org/special/cameo_appearances/cameo_images.asp Kamėjų paroda Metropoliteno meno muziejuje, 2004] * [http://www.khm.at/system2E.html?/staticE/page758.html Vienos Meno istorijos muziejaus kamėjų kolekcija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930181336/http://www.khm.at/system2E.html?%2FstaticE%2Fpage758.html |date=2007-09-30 }} * [http://ancientrome.ru/art/artworke/book/neverov/ac.htm Antikinės kamėjos Ermitažo kolekcijoje] <references/> * [http://www.extasia.com/retail-jewelry/cameos-and-intaglios.html Šiuolaikinės kamėjos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070405213243/http://www.extasia.com/retail-jewelry/cameos-and-intaglios.html |date=2007-04-05 }} * [http://www.vam.ac.uk/collections/sculpture/bayes/carved/precious/shell_cameos/index.html Kamėjos iš perlamutrinių kriauklių] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080621034254/http://www.vam.ac.uk/collections/sculpture/bayes/carved/precious/shell_cameos/index.html |date=2008-06-21 }} * [http://www.portraitsinstone.com/process.php Kamėjų gamybos technologija (su iliustracijomis)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071012041641/http://www.portraitsinstone.com/process.php |date=2007-10-12 }} {{Vikižodynas|Gema|no=T}} {{Commons|Category:Cameos|no=T}} [[Kategorija:Taikomoji dailė]] 021fnqixuw9luin6xf6tu781h6gt71y 0 105779 7855877 7836575 2026-06-13T21:57:19Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855877 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė |vietinis pavadinimas = |ilgas pavadinimas = {{smaller|Romos respublika}}<br>{{nobold|{{small|{{la|Res publica Romana}}}}}} |paprastas_pav = Roma |image_flag = Invis flag.gif |vėliavos_tipas = |vėliava = |image_coat = SPQRomani_stable.svg |simbolio_tipas = Herbas |simbolis = SPQR |image_map = Republica Romana.svg |image_map_caption = '''[[Romos provincijos]]''' prieš [[Julijaus Cezario nužudymas|Gajaus Julijaus Cezario nužudymą]], [[44 m. pr. m. e.]] |continent = |region = |era = [[Antika]] |valdymo_forma = [[Oligarchija]], [[Respublika]] |event_start = |year_start = 509 |year_end = 27 m. pr. m. e. |date_end = | |p1 = Romos karalystė |image_p1 = [[File:Capitoline she-wolf Musei Capitolini MC1181.jpg|25px]] |p2 = Etruskai |image_p2 = [[File:Chimera d'arezzo, fi, 09.JPG|25px]] |s1 = Romos imperija |image_s1 = [[File:Vexilloid of the Roman Empire.svg|25px]] |sostinė = [[Roma]] |valstybinės_kalbos = [[Lotynų kalba|Lotynų]] (oficiali),<br> [[Senovės graikų kalba|senovės graikų]], [[Hebrajų kalba|hebrajų]], [[Galų kalba|galų]], [[Berberų kalbos|berberų]] |religija = [[Senovės Romos religija]] |stat_year1 = 326 m. pr. m. e.<ref name="size">{{cite journal|journal=Social Science History |title=Size and Duration of Empires: Growth–Decline Curves, 600 BCE to 600 CE |first=Rein |last=Taagepera |volume=3 |issue=3/4 |year=1979 |quote-page=125 |doi=10.2307/1170959 |publisher=Social Science History, Vol. 3, No. 3/4 |jstor=1170959 |pages=115–138| issn=0145-5532 }}</ref> |stat_area1 = 10000 |stat_year2 = 200 m. pr. m. e.<ref name="size"/> |stat_area2 = 360000 |stat_year3 = 146 m. pr. m. e.<ref name="size"/> |stat_area3 = 800000 |stat_year4 = 100 m. pr. m. e.<ref name="size"/> |stat_area4 = 1200000 |stat_year5 = 50 m. pr. m. e.<ref name="size"/> |stat_area5 = 1950000 |valiuta = [[Senovės Romos pinigai]] }} '''Romos respublika''' ({{la|Res publica Romana}}) – [[Senovės Roma|Senovės Romos]] valstybės forma laikotarpyje nuo [[Romos karalystė|monarchijos]] nuvertimo apie [[509 m. pr. m. e.]] (paskutinio karaliaus [[Lucijus Tarkvinijus Išdidusis|Lucijaus Tarkvinijaus Išdidžiojo]] ištrėmimo) iki [[Principatas|principato]] sukūrimo [[27 m. pr. m. e.]], Romos Senatui suteikus [[Augustas|Oktavianui]] ypatingus įgaliojimus ([[27 m. pr. m. e.]] [[sausio 16]] d.). Respublikos laikotarpio valstybės formą galima apibūdinti kaip [[Aristokratija|aristokratinę]]-[[Oligarchija|oligarchinę]], kurioje aukščiausioji valdžia buvo [[Romos Senatas|Senato]] ir [[Konsulas|konsulų]] rankose. Ankstyvieji [[Julijų–Klaudijų dinastija|Julijų–Klaudijų dinastijos]] imperatoriai palaikė [[iliuzija|iliuziją]], kad respublika vis dar egzistuoja (nors saugoma asmenų, turinčių ypatingus įgaliojimus) ir galiausiai bus visiškai atkurta. Roma vadinosi respublika iki III a., kai reformomis buvo įvesta [[Dominatas|dominato]] sistema. == Istorija == {{Senovės Romos istorija}} === Respublikos ištakos === Seniausiais laikais Romos teritorija buvo labai nedidelė: „laukų brolijos“ (''fratres arvales'') žyniai kasmet iškilmingai apeidavo Romos laukus, o apėjimas greičiausiai sutapdavo su seniausiomis Romos sienomis. Ši teritorija buvo 5 Romos mylios (1000 žingsnių) dešiniajame [[Tibras|Tibro]] krante arba vakaruose, 6 mylios kairiajame krante, 5 mylios pietuose link [[Alba Longa|Alba Longos]] ir 2 mylios į šiaurę. Romai absorbavus keletą priemiesčio bendruomenių ir dar karalystės laikais užkariavus [[Gabijus|Gabijaus]] ir [[Fidenai|Fidenų]] miestus jos teritorija (''ager Romanus'') buvo maždaug 870 km². Pietuose romėnai rėmėsi bendragentine ir sąjungininkiška lotynų miestų federacija; šiaurėje prieš Romą stovėjo galingi, karalių valdomi [[Etruskai|etruskų]] miestai, tarpusavyje sudarę silpną federaciją; rytuose romėnai kovojo su giminingomis kalnų gentimis – [[sabinai]]s, [[volskai (Italija)|volskais]] ir [[ekvai]]s, kurie puldinėjo derlingą romėnų „Kampaniją“. Pirmoji 240 metų trukusios epochos (pasibaigusios visišku Italijos užkariavimu) dalis praėjo vykstant smulkiems susirėmimams. Šias dvi dalis žymi [[Vėjus|Vėjaus]] miesto užkariavimas (396 m. pr. m. e.). Vėliau Romos galią sukrėtė [[Galai|galų]] įsiveržimas ir Romos sudeginimas, tačiau po to miestas greitai atsigavo ir per vieną amžių sugebėjo sau pajungti visą Italiją, išskyrus Po slėnį ir priealpines sritis, kurios tuo metu laikytos Galijos dalimi. === Italijos užkariavimas === Roma tapo pernelyg galinga lotynų federacijos nare ir ėmė laikyti Lotynų sąjungą tik kaip savo politikos įrankį, o kiti lotynai siekė sau didesnio vaidmens. === Romos respublikos žlugimas === Broliams [[Grakchai|Grakchams]] nepasisekus reformuoti Romos respubliką, iniciatyvą perėmė legionų vadai. Buvo sudarytas [[triumviratas]]. Didžiausią įtaką įgijo [[Cezaris]]. Jis: * Užkariavo [[Galija|Galiją]] (dab. [[Prancūzija|Prancūziją]]) * Užgrobė valdžią Romoje * Tapo diktatoriumi iki gyvos galvos * Pasiliko imperatoriaus titulą, kuris anksčiau buvo suteikiamas itin pripažintiems karvedžiams * Atleido nuo skolų valstiečius * [[proletaras|Proletarams]] davė žemės * Vietoj [[mėnulio kalendorius|mėnulio kalendoriaus]] įvedė [[Saulės kalendorius|Saulės kalendorių]], vadinamą [[Julijaus kalendorius|Julijaus]], kuris galiojo iki [[16 a.]] * Įveda vieningą pinigą Romoje – [[denaras|denarą]] [[Cezaris]] buvo [[Julijaus Cezario nužudymas|nužudytas]] respublikos šalininkų [[Brutas|Bruto]] ir [[Kasijus|Kasijaus]]. Po jo mirties vėl prasidėjo pilietiniai karai. [[Markas Antonijus]] ir [[Oktavianas]] siekė atkeršyti Cezario žudikams ir sumušė Bruto bei Kasijaus kariuomenę, kuri atstovavo senatui. Markas Antonijus ėmė valdyti rytinę Romos respublikos dalį ir vedė [[Kleopatra VII|Kleopatrą]]. Oktavianas valdė vakarinę dalį su Romos miestu. Prasidėjus nesutarimams, kilo naujas pilietinis karas tarp Marko Antonijaus ir Oktaviano. [[Egiptas]] įjungtas į Romos sudėtį. Karą laimėjo Oktavianas. == Santvarka == [[Vaizdas:Organigramme république romaine.png|thumb|left|300px|Romos Respublikos valdymo III–II a. pr. m. e. diagrama]] Romos respublikoje valdžia buvo padalinta tarp [[Romos tautos susirinkimai|tautos susirinkimų]], [[Romos senatas|senato]] ir [[Magistratas (Roma)|magistratų]]. Senatą sudarė 300 kilmingų patricijų, vėliau jų skaičius išaugo iki 900. Jie tvirtino pareigūnų nutarimus, rengė įstatymus, tvarkė finansinius klausimus, rūpinosi religiniais reikalais. Kilus pavojui šešiems mėnesiams skirdavo [[Diktatorius|diktatorių]], kuriam visi privalėjo paklusti. Respublikos laikotarpiu senato nariai pareigybes ėjo iki gyvos galvos. === Romos respublikos valdymas === Tautos susirinkimas rinko aukščiausius pareigūnus, priimdavo arba atmesdavo siūlomus įstatymus, turėjo teisę skelbti karą ir sudaryti taiką, vieneriems metams rinkdavo du [[Konsulas (Roma)|konsulus]]. Vėliau šie konsulai tapdavo senatoriais iki mirties. Konsulai kviesdavo senatą, karo metu vadovaudavo kariuomenei. [[Magistratas (Roma)|Magistratai]] – aukšti valdžios pareigūnai. Jais galėjo būti tik turtingi, nes dirbo be atlyginimo. Magistratai rūpinosi mokesčių surinkimu, teismų darbu, prižiūrėjo organizuojamus renginius, kviesdavo tautos susirinkimą. Tautos komicijoms pirmininkavo pretoriai. Du cenzoriai surašydavo gyventojus, nustatydavo jų turtinę padėtį, tvarkydavo mokesčius. [[Edilas|Edilai]] rūpinosi miesto saugumu ir tvarka, vadovavo sargybai. Kvestoriai rūpinosi iždu, saugojo valstybės vėliavas ir archyvą. Įsigalėjus respublikiniam valdymui, suirutėms įveikti būdavo skiriami diktatoriai. Visuomenę sudarė: * [[patricijai]]: dalyvavo valstybės valdyme, rinko valdžios atstovus. Tik patricijai galėjo tapti [[Senatas (Roma)|senato]] nariais; * [[plebėjai]]: sudarė didumą kariuomenės, bet negalėjo užimti valstybinių pareigų; * [[moterys]] ir [[vergai]]: neturėjo jokių politinių teisių. == Plebėjų ir patricijų kovos == Plebėjai siekia įgyti tokių pat teisių, kokias turi patricijai, todėl tarp šių grupių vyksta kova. Plebėjai išsireikalauja rinkti jų interesus ginančius du [[Tribūnas|tribūnus]] (vėliau dešimt) ir teisę šaukti savo susirinkimus. Nuo šiol nutarimai įsigalioja, jei tik pritaria [[Liaudies tribūna|liaudies tribūnai]] (žymiausi tribūnai: Tiberijus Grakchas ir [[Gajus Grakchas]]). V a. pr. m. e. plebėjams reikalaujant išrinkta dešimties žmonių komisija parengia [[Dvylikos lentelių įstatymai|Dvylikos lentelių įstatymus]]. Šios teisės normos, iškaltos dvylikoje bronzinių plokščių, vienodai taikomos ir plebėjams, ir patricijams. Jos pakabinamos [[Forumas|forume]]. Vėliau teisynas buvo papildytas. Dvylikos lentelių įstatymai galiojo apie tūkstantį metų ir buvo visos Romos teisės pagrindas. Šie įstatymai darė įtaką ir Romos švietimui, nes jaunimas mokėsi iš jų skaityti. IV a. pr. m. e. vieną konsulą rinko iš plebėjų. Buvo draudžiama Romos pilietį paversti vergu už skolas. III a. pr. m. e. plebėjų teisės buvo sulygintos su patricijų teisėmis. == Pūnų karai == III a. pr. m. e. Roma pradėjo kariauti su [[Kartagina]]. Šie karai vadinami [[Pūnų karai]]s (kartaginiečiai vadinami pūnais). Karų priežastis – dviejų stipriausių valstybių kova dėl įtakos [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] baseine. * Pirmasis pūnų karas – kova dėl [[Sicilija|Sicilijos]] (264–241 m. pr. m. e.). Romos kariuomenė persikėlė į Siciliją ir užėmė Mesaną, nugalėjo Kartaginos laivyną prie Milų. Roma, pasinaudojusi Kartaginos silpnumu, užgrobė [[Sardinija|Sardiniją]] ir įsitvirtino [[Korsika|Korsikoje]]. * Antrasis pūnų karas (218–201 m. pr. m. e.). Kartaginiečiai laimėjo mūšį prie Kanų ir Kapujos (216 m. pr. m. e.). Kare įvyko persilaužimas – Roma užėmė [[Sirakūzai|Sirakūzus]] (gynybai vadovavo ir mūšyje žuvo matematikas [[Archimedas]]). 202 m. pr. m. e. romėnai pasiekė pergalę prie Zamos. Roma įsitvirtino vakarinės Viduržemio jūros pakrantėse. Kartagina neteko laivyno ir kariuomenės. * Trečiasis pūnų karas (149–146 m. pr. m. e.). Kartaginos valdos tapo [[Romos provincija]]. 146 m. pr. m. e. Kartaginos miestas sulyginamas su žeme, o gyventojai parduodami į vergiją. 146 m. pr. m. e. Roma pajungė Graikiją. === Karų padariniai === Roma išplėtė savo valstybės ribas ir tapo Viduržemio jūros valstybių valdove. Karas nuskurdino žemdirbius, dalis jų neteko žemės. Iškilo turtingi žemvaldžiai. Daugėjo vergų. Sutriko visuomenės pusiausvyra: vieni skendėjo prabangoje, kiti, nuskurdinti karo, buvo priversti parduoti savo žemę. Dėl visuomenės pusiausvyros sutrikimo Romos valstybėje prasidėjo [[Pilietinis karas|pilietiniai karai]]. == Reformos == * Brolių Grakchų reformos (133 m. pr. m. e.) Tiberijus Grakchas vykdo žemės įstatymų reformą. Jis siekia turtuolių žemes išdalyti nusigyvenusiems plebėjams, už tai nužudomas. Pradėtą žemes reformą prisiekia įgyvendinti Gajus Grakchas. Priimamas duonos įstatymas: kiekvieną mėnesį Romos varguomenė nemokamai arba už labai mažą kainą turi gauti grūdų. Organizuojami viešieji darbai. == Kultūra == === Apranga === [[File:L'Arringatore.jpg|thumb|upright=0.8|„Oratorius“ (apie 100 m. pr. m. e.) – etruskų-romėnų statula, vaizduojanti Respublikos laikų [[Romos senatas|senatorių]], dėvintį togą ''praetexta'' ir senatoriams būdingą [[kalcėjos|avalynę]]. Lyginant su didelės apimties, brangiomis ir nepraktiškomis Imperijos laikotarpio togomis, Respublikos eros drabužis pasižymi paprastumu ir yra „menkas“ (''exigua'').<ref>Ceccarelli, L., in Bell, S., and Carpino, A., A, (Editors) ''A Companion to the Etruscans'' (Blackwell Companions to the Ancient World), Blackwell Publishing, 2016, p. 33</ref>]] Pagrindinis romėnų drabužis buvo graikiško stiliaus [[tunika]], kurią vyrai ir berniukai dėvėjo iki kelių, trumpomis rankovėmis (arba be jų), o moterys ir mergaitės – iki kulnų bei ilgomis rankovėmis. [[Toga]] buvo išskirtinai romėniškas apdaras, tapęs vyrų pilietybės ženklu ir socialinio statuso išraiška.<ref name="Vout1996">{{cite journal |last=Vout |first=Caroline |author-link= |date=1996 |title=The Myth of the Toga: Understanding the History of Roman Dress |journal=Greece & Rome |volume=43 |issue=2 |pages= |doi=10.1093/gr/43.2.204 |doi-access=free}}</ref> Tradicijos taip pat griežtai reglamentavo [[kalcėjos|kalcėjų]] (lot. ''calceus'' – batas, pusbatis) tipą, spalvą bei stilių, atitinkantį kiekvieną vyrų pilietybės lygmenį. Balčiausias ir didžiausios apimties togas dėvėjo senatorių luomas. Aukšto rango magistratai, dvasininkai bei piliečių vaikai turėjo teisę ryšėti purpuru apsiūtą togą ''praetexta''. [[Romėnų triumfas|Triumfą]] švenčiantys karvedžiai dėvėjo vientisai purpurinę, auksu siuvinėtą togą ''picta'', kuri asocijavosi su [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] atvaizdu ir buvusiais [[Septyni Romos karaliai|Romos karaliais]] – tačiau tokia apranga buvo leidžiama tik vieną dieną. Respublikos laikų papročiai skatino konkurencingą prabangos demonstravimą ir tuo pačiu siekė jį pažaboti, kad būtų išlaikyta bent simbolinė lygybė tarp kolegų bei sumažinta galima luominio pavydo grėsmė.<ref>{{cite book |last=Flower |first=Harriet |title=Ancestor Masks and Aristocratic Power in Roman Culture |url=https://archive.org/details/ancestormasksari0000flow |date=1996 |publisher=Oxford University Press}}</ref> Dauguma Romos piliečių, ypač žemesniojo sluoksnio [[plebėjai]], rinkosi patogesnius ir praktiškesnius drabužius, pavyzdžiui, tunikas ir apsiaustus. Prabangi ir ryški apranga visada buvo prieinama tiems, kurie galėjo ją įsigyti, ypač pasiturinčio sluoksnio moterims. Egzistuoja materialūs įrodymai apie auksinį audinį (''[[lamé]]'').<ref>{{cite book |title=The World of Roman Costume |date=1994 |publisher=University of Wisconsin Press |isbn=978-0-299-13850-9 |editor-last=Sebesta |editor-first=Judith Lynn |series=Wisconsin Studies in Classics |editor-last2=Bonfante |editor-first2=Larissa}}</ref> Iš [[Hanų dinastija|Hanų dinastijos]] Kinijos buvo importuojami dideli kiekiai neapdoroto šilko.<ref>{{cite book |last=Gabucci |first=Ada |title=Dictionaries of Civilization: Rome |date=2005 |publisher=University of California Press}}</ref> [[Purpuras]] oficialiai buvo skirtas tik togos ''praetexta'' apvadams bei vientisai purpurinei togai ''picta''.<ref>{{cite book |last=Bradley |first=Mark |title=Colour and Meaning in Ancient Rome |date=2011 |publisher=Cambridge University Press |series=Cambridge Classical Studies}}</ref><ref name="Edmondson2008">{{cite book |url=http://swbplus.bsz-bw.de/bsz276882725inh.htm |title=Roman dress and the fabrics of Roman culture |date=2008 |publisher=University of Toronto Press |isbn=978-1-442-61079-8 |editor-last=Edmondson |editor-first=JC |doi=10.3138/9781442689039 |editor-last2=Keith |editor-first2=A.}}</ref> Daugumai romėnų net ir pigiausia [[Drobė|lininė]] ar [[Vilna|vilnonė]] apranga sudarė dideles išlaidas. Dėvėti drabužiai buvo perduodami žemesniems socialiniams sluoksniams, kol virsdavo skarmalais, kurie vėliau būdavo panaudojami lopymui.<ref name="Vout1996"/> Vilna ir linas buvo pagrindinės romėnų aprangos medžiagos, kurias moralistai idealizavo kaip paprastumo ir saikingumo simbolius.<ref name="Edmondson2008"/> Daugumai moterų vilnos apdirbimas ir audimas buvo kasdienės buities dalis, skirta šeimos poreikiams arba pardavimui. Tradicinių pažiūrų pasiturinčiuose namų ūkiuose šeimos verpstės ir staklės būdavo statomos pusiau viešoje priimamojo erdvėje ([[atriumas|atriume]]), kad šeimos motina ir jos šeimyna galėtų pademonstruoti savo darbštumą bei taupumą. Jų luomo atstovams ši veikla buvo labiau simbolinis ir moralinis aktas nei praktinė būtinybė.<ref>{{cite book |editor-last=Flower |editor-first=Harriet |title=The Cambridge Companion to the Roman Republic |date=2004 |publisher=Cambridge University Press |edition=1st}}</ref> Plečiantis prekybai, teritorijoms ir augant turtui, romėnų konservatoriai smerkė akivaizdų tradicinių, luominių aprangos skirtumų nykimą bei visuose sluoksniuose – įskaitant ir jų pačių – didėjantį potraukį prabangiems audiniams bei egzotiškiems svetimšalių stiliams. Respublikos pabaigoje ultra-tradicinių pažiūrų [[Katonas Jaunesnysis]] viešai protestavo prieš savo bendražygių nuolaidžiavimą sau ir respublikoniškų vyriškųjų dorybių praradimą, dėvėdamas tamsios vilnos togą be tunikos ir apavo.<ref>{{cite journal |last=Rothfus |first=M. A. |date=2010 |title=The Gens Togata: Changing Styles and Changing Identities |url=https://archive.org/details/sim_american-journal-of-philology_fall-2010_131_3/page/424 |journal=American Journal of Philology |volume=131 |issue=3 |pages=425–452 |doi=10.1353/ajp.2010.0009 |s2cid=55972174}}</ref> === Maistas === [[File:Scène de banquet, fresque, Herculanum.jpg|thumb|Puotos scena, [[freska]], [[Herkulanėjas]], [[Italija]], apie 50 m. pr. m. e.]] Šiuolaikiniams Respublikos laikotarpio mitybos įpročių tyrimams trukdo įvairūs veiksniai: išliko nedaug rašytinių šaltinių, o archeologiniai radiniai nėra visiškai patikimi, nes skirtingi maisto produktai išsilaiko nevienodai.<ref>{{cite journal |last=Witcher |first=Robert |date=2016|title=Agricultural production in Roman Italy |journal=0|url=http://dro.dur.ac.uk/20474/1/20474.pdf }}</ref> Ankstyvosios Respublikos laikais pagrindinį dienos valgį (''[[cena]]'') iš esmės sudarė tam tikra košė – ''[[puls]]''.<ref>{{cite book |last=Woolf |first=Greg |url=https://books.google.com/books?id=94NuSg3tlsgC&q=fish+sauce |title=Ancient civilizations: the illustrated guide to belief, mythology, and art |date=2007 |publisher=Barnes & Noble |isbn=978-1-435-10121-0}}</ref> Paprasčiausia jos atmaina buvo gaminama iš [[dvigrūdis kvietys|dvigrūdžių kviečių]], vandens, druskos ir riebalų. Turtingieji košę dažniausiai gardindavo [[Kiaušiniai (maistas)|kiaušiniais]], [[sūris|sūriu]] bei [[medus|medumi]], o progomis ji būdavo patiekiama su [[mėsa]] ar [[Žuvis (maistas)|žuvimi]]. Respublikos laikotarpiu ''cena'' evoliucionavo į dviejų patiekalų valgį: pagrindinį patiekalą ir [[desertas|desertą]] iš vaisių bei jūros gėrybių ([[Moliuskai|moliuskų]] ar [[krevetė|krevečių]]). Vėlyvosios Respublikos eroje tapo įprasta valgį skirstyti į tris dalis: užkandį (''gustatio''), pagrindinį patiekalą (''primae mensae'') ir desertą (''secundae mensae''). Viduriniuoju ir vėlyvuoju Respublikos laikotarpiu [[vynas]] vis dažniau buvo laikomas pirmo būtinumo preke, o ne prabangos objektu. Senovės Romoje vynas paprastai būdavo maišomas su vandeniu prieš pat vartojimą, kadangi fermentacijos procesas nebuvo kontroliuojamas, o gėrimo stiprumas – itin didelis. Rūgštus vynas, sumaišytas su vandeniu ir žolelėmis (''[[posca]]''), buvo populiarus žemesniųjų sluoksnių gėrimas bei pagrindinė Romos kario raciono dalis.<ref>{{cite book |last=Dalby |first=Andrew |title=Food in the Ancient World from A to Z |url=https://archive.org/details/foodinancientwor0000dalb |date=2003 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-23259-3 |chapter=Posca}}</ref> [[Alus]] (''cerevisia'') buvo žinomas, tačiau laikytas vulgariu ir asocijavosi su [[barbarai]]s.<ref>{{cite book |last=Stambaugh |first=John E. |title=The Ancient Roman City |url=https://archive.org/details/ancientromancity0000unse |date=1988 |publisher=Johns Hopkins University Press |isbn=978-0-801-83574-2}}</ref> Nuo 123 m. pr. m. e. Romos valstybė kas mėnesį iki 200000 asmenų dalydavo nemaltų kviečių davinį (siekiantį iki 33 kg), žinomą kaip ''frumentatio''.<ref>{{cite book |last=Garnsey |first=Peter |title=Cities, Peasants and Food in Classical Antiquity: Essays in Social and Economic History |url=https://archive.org/details/citiespeasantsfo0000garn |date=1998 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-59147-8 |editor-last=Scheidel |editor-first=Walter |doi=10.1017/cbo9780511585395}}</ref> === Švietimas === Romos respublikoje buvo kalbama [[lotynų kalba]]. Didžioji dalis išlikusios [[lotynų literatūra|lotynų literatūros]] yra parašyta klasikine lotynų kalba – itin stilizuota ir ištobulinta [[literatūrinė kalba|literatūrine kalba]], kuri nuo I a. pr. m. e. vystėsi iš ankstyvosios šnekamosios lotynų kalbos. Dauguma lotyniškai kalbančiųjų vartojo [[Liaudies lotynų kalba|liaudies lotynų kalbą]] (''sermo vulgaris''), kuri savo gramatika, žodynu, o galiausiai ir tarimu reikšmingai skyrėsi nuo klasikinės lotynų kalbos.<ref>{{cite book |last=Migliorini |first=Bruno |author-link= |title=Storia della lingua italiana |publisher=Bompiani |date=2007 |isbn=978-88-452-4961-7 |edition=XII |location=Milan |pages=12–13 |language=it}}</ref> Romėnai savo besiformuojančiai švietimo sistemai pritaikė daugybę graikų nuostatų.<ref>{{cite journal |last=Pascal |first=Nanette |date=1984 |title=The Legacy of Roman Education (in the Forum) |journal=The Classical Journal |volume=79 |issue=4}}</ref> Intensyvus ir drausmingas [[Lengvasis kultūrizmas|fizinis lavinimas]] padėjo rengti piliečių luomo berniukus būsimai pilietinei ir karinei karjerai. Mergaitės instruktažą paprastai gaudavo iš savo motinų, besimokydamos verpimo, audimo bei siuvimo meno.<ref>{{Cite book |editor-last=Hornblower |editor-first=Simon |editor-last2=Spawforth |editor-first2=Antony |date=1996 |title=The Oxford Classical Dictionary |url=https://archive.org/details/isbn_9780198661726 |edition=3rd |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-198-66172-6}}</ref> Formalus [[ugdymas]] pradėjo formuotis apie 200 m. pr. m. e. Mokslas prasidėdavo maždaug nuo šešerių metų; per kitus šešerius ar septynerius metus berniukai ir mergaitės turėjo išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Dvylikos metų sulaukę jaunuoliai mokydavosi lotynų ir [[graikų kalba|graikų]] kalbų, [[gramatika|gramatikos]] bei [[literatūra|literatūros]], o vėliau sekdavo [[oratorystė]]s menas. Veiksminga [[retorika]] ir taisyklinga lotynų kalba buvo itin vertinamos elito sluoksniuose bei laikomos būtinomis siekiant teisininko ar politiko karjeros.<ref>{{cite book |last=Farrell |first=Joseph |title=Latin Language and Latin Culture |date=2001 |publisher=Cambridge University Press}}</ref><ref>{{cite book |last=Bauman |first=Richard |title=Women and Politics in Ancient Rome |date=1994 |publisher=Routledge |orig-date=1992}}</ref> === Menas === Paimtas kaip karo grobis išpopuliarėjo graikų menas, ir daugelis romėnų namų buvo dekoruojami graikų menininkų tapytais peizažais.<ref>{{cite journal |last=Toynbee |first=J. M. C. |date=1971 |title=Roman Art |url=https://archive.org/details/sim_classical-review_1971-12_21_3/page/438 |journal=The Classical Review |volume=21 |issue=3 |pages=439–442 |doi=10.1017/S0009840X00221331 |jstor=708631 |s2cid=163488573}}</ref> Keičiantis urbanistiniams poreikiams, [[Senovės Romos architektūra|romėnų architektūra]] patyrė transformaciją, o [[civilinė inžinerija]] bei [[statyba|statybų]] technologijos buvo nuosekliai tobulinamos ir gryninamos. Tokie veiksniai kaip turtinė gerovė ir didelis gyventojų tankis miestuose paskatino senovės romėnus ieškoti naujų, savitų architektūrinių sprendimų. [[skliautas|Skliautų]] bei [[arka|arkų]] panaudojimas ir žinios apie statybines medžiagas leido pasiekti gerų rezultatų statant viešosios paskirties infrastruktūrą. Šie sprendimai mažesniu mastu buvo atkartojami svarbiausiuose Romos respublikos miestuose. Imperijos administracinė struktūra ir turimi ištekliai sudarė sąlygas įgyvendinti milžiniškus projektus net ir nuo pagrindinių centrų nutolusiose vietovėse.<ref>{{cite book |last=Smith |first=D. J. |url=https://archive.org/details/handbookofromana00mart |title=A Handbook of Roman Art |publisher=Phaidon |date=1983 |isbn=978-0-714-82214-3 |editor-last=Martin Henig |page=26 |chapter=Mosaics |chapter-url=https://archive.org/details/handbookofromana00mart |url-access=registration}}</ref> === Literatūra === [[File:M. Tullius Cicero, Capitoline Museum, Rome (cropped).jpg|thumb|upright=0.8|[[Markas Tulijus Ciceronas|Marko Tulijaus Cicerono]] marmurinis biustas, Musei Capitolini, [[Roma]]]] Ankstyvajai romėnų literatūrai didelę įtaką darė graikų autoriai. Nuo viduriniojo Respublikos laikotarpio romėnų rašytojai, remdamiesi graikų pavyzdžiais, kūrė dramas laisvosiomis ir surimuotomis eilėmis, [[Livius Andronicus]] rašė tragedijas ir komedijas. Ankstyviausi išlikę lotynų literatūros kūriniai yra [[Plautus|Plauto]] komedijos. Žinomų ir populiarių dramaturgų kūriniai kartais būdavo užsakomi atlikti religinių švenčių metu; daugelis jų buvo [[satyrų drama|satyrų dramos]], pagrįstos graikų modeliais ir mitais. Poetas [[Gnaeus Naevius]] laikomas pirmojo romėnų epinio eilėraščio autoriumi. [[Quintus Ennius]] buvo pirmasis, parašęs epą adaptuotu lotynišku [[Hegzametras|hegzametru]], išliko tik epo ''[[Annales]]'' fragmentai. Šie autoriai padarė didelę įtaką vėlesnei lotynų epikai, ypač [[Vergilijus|Vergilijaus]] epinei poemai „[[Eneida]]“. [[Titas Lukrecijus Karas|Lukrecijus]] veikale „[[Apie daiktų prigimtį]]“ (''De rerum natura'') išdėstė [[Epikūrizmas|epikūrizmo]] filosofijos principus. Politiko, poeto ir filosofo [[Markas Tulijus Ciceronas|Marko Cicerono]] literatūrinis palikimas buvo itin gausus ir padarė didelę įtaką to meto bei vėlesnei literatūrai, laikotarpis nuo 83 iki 43 m. pr. m. e. vadinamas „Cicerono amžiumi“. Jo oratorinis menas iki šiol daro įtaką šiuolaikiniams kalbėtojams, o filosofiniai veikalai – ypač graikų [[Platonas|Platono]] ir epikūrininkų darbų adaptacijos lotynų kalba – paveikė daugelį vėlesnių filosofų.<ref>{{cite book |last=Griffin |first=Miriam |title=The Oxford History of the Classical World |url=https://archive.org/details/oxfordhistoryofc00john |date=1986 |publisher=Oxford University Press |isbn=0-19285-236-1 |editor-last=Boardman |editor-first=John |chapter=Cicero and Rome |editor-last2=Griffin |editor-first2=Jasper |editor-last3=Murray |editor-first3=Oswyn}}</ref> Tarp kitų iškilių šio laikotarpio rašytojų paminėtini gramatikas bei religijos istorikas [[Varonas]], politikas, generolas ir karo metraštininkas [[Gajus Julijus Cezaris|Julijus Cezaris]], istorikas [[Gaius Sallustius Crispus|Saliustijus]] bei meilės lyrikas [[Gajus Valerijus Katulas|Gajus Katulas]]. === Sportas ir laisvalaikis === [[Marso laukas (Roma)|Marso laukas]] buvo pagrindinė Romos lengvosios atletikos ir žaidimų erdvė, kurioje jaunimas rinkdavosi sportuoti bei pramogauti; užsiėmimai buvo šuoliai, [[imtynės]], [[boksas]] ir [[bėgimas]].<ref>[[Strabonas]], ''Geographica'', V, 3,8.</ref> Tarp populiarių fizinio aktyvumo formų taip pat buvo [[jodinėjimas]], mėtymo rungtys ir [[plaukimas]].<ref>{{cite web |title=Sport e gioco al tempo dei Romani |url=https://edusport.loescher.it/news/sport-e-gioco-al-tempo-dei-romani-3645 |access-date= |language=it}}</ref> Kaimo vietovėse laisvalaikis būdavo leidžiamas [[Žūklė|žvejojant]] bei [[Medžioklė|medžiojant]].<ref>{{cite web |title=Sala LIV: La caccia, la pesca e l'alimentazione |url=https://www.museociviltaromana.it/it/percorso/sala-liv-la-caccia-la-pesca-e-lalimentazione |access-date= |language=it}}</ref> Romoje buvo žaidžiami stalo žaidimai, kauliukai (''tesserae''), romėniškieji šachmatai (''latrunculi''), [[šaškės]] (''calculi''), [[kryžiukai-nuliukai]] (''terni lapilli'') bei ''ludus duodecim scriptorum'' ir ''tabula'' – šiuolaikinio [[Nardai|nardų]] žaidimo pirmtakas.<ref>{{cite journal |last=Austin |first=Roland |date=1934 |title=Roman Board Games |url=https://archive.org/details/sim_greece-rome_1934-10_4_10/page/24 |journal=Greece & Rome |volume=4 |issue=10 |pages=24–34 |doi=10.1017/S0017383500002941 |issn=0017-3835 |s2cid=162861940}}</ref> Kitos pramogos buvo [[vežimų lenktynės]], [[koncertas|koncertai]] bei [[teatras|teatro]] pasirodymai.<ref>{{cite web |date= 2020 |title="Gladiatori, carri e navi. Gli spettacoli nell'antica Roma" di Patrizia Arena |url=https://www.letture.org/gladiatori-carri-e-navi-gli-spettacoli-nell-antica-roma-patrizia-arena |access-date= |language=it}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Romos respublikos konsulai|Romos respublikos konsulai]] {{Commons|Category:Ancient Rome|no=T}} {{Senovės Roma}} [[Kategorija:Romos respublika| ]] jtmvftxvjy5281sdbl86q5csazr6nrt 0 111850 7856021 7670023 2026-06-14T04:39:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856021 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas =Brandon Flowers | pav =Brandon Flowers by Sarah Junker.jpg | pav_dydis =260 | antraštė =Brandon Flowers by Sarah Junker | fonas =solo_dainininkas | pilnas_vardas =Brandon Richard Flowers | dar_žinomas = | gimė ={{Gimimo data|1981|06|21}} | kilmė =[[Las Vegas]], [[JAV]] | žanras = [[Alternative rock]], [[post-punk revival]], [[indie rock]], [[synthpop]], [[christian rock]], [[new wave]], [[heartland rock]] | užsiėmimas =Dainininkas, dainų kūrėjas | instrumentai =vokalas, klavišiniai, gitara | aktyvumo_metai =[[2001]]–dabar | įrašų_kompanija =[[Vertigo]], [[Island]] | veikla = | įtaka = | URL = http://www.brandonflowersmusic.com }} '''Brandon Flowers''' (g. [[1981]] m. [[birželio 21]] d.) – [[JAV]] [[rokas|roko]] grupės „[[The Killers]]“ vokalistas ir klavišininkas, paraleliai vystantis ir solinę karjerą. [[2010]] m. išleido debiutinį albumą „[[Flamingo]]“, [[2015]] m. – „The Desired Effect“. Kartu su grupės albumais 6 kartus pasiekė [[JK|Jungtinės Karalystės]] albumų topo 1-ą vietą.<ref>www.officialcharts.com [http://www.officialcharts.com/chart-news/brandon-flowers-album-has-the-desired-effect-on-the-official-albums-chart__9441/ Brandon Flowers' album has The Desired Effect on the Official Albums Chart]</ref><ref>www.gigwise.com [http://www.gigwise.com/news/100763/brandon-flowers-at-no1-in-uk-albums-chart-with-desired-effect BRANDON FLOWERS TOPS UK ALBUMS CHART WITH THE DESIRED EFFECT]</ref> == Biografija == Flowers gimė Hendersone ([[Nevada]]) škotų ir lietuvių kilmės amerikiečių šeimoje (jo senelė – emigrantė iš [[Lietuva|Lietuvos]]).<ref>www.europeanhitradio.lt [http://www.europeanhitradio.lt/naujienos/2006-11-18/killers-brandon-flowers-my-grandma-lithuania „THE KILLERS“: BRANDON FLOWERS: „MY GRANDMA IS FROM LITHUANIA!“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121231074417/http://www.europeanhitradio.lt/naujienos/2006-11-18/killers-brandon-flowers-my-grandma-lithuania |date=2012-12-31 }}</ref> Jis yra jauniausias iš šešių vaikų. Vėliau jo šeima persikėlė į Peisoną ([[Juta]]), tada – Nefį (Juta). Brandono tėvas dirbo prekiautoju, taip pat dengė marmuru vonios kambarius, vėliau dirbo „Gold Coast“ viešbučio administratoriumi. Brandono mama Jean Yvonne buvo namų šeimininkė, kuri [[2010]] m. vasario mėn. mirė nuo smegenų vėžio.<ref>www.music.lt [http://www.music.lt/Nuo-smegenu-vezio-mire-The-Killers-lyderio-motina-muzika-13495.html Nuo smegenų vėžio mirė „The Killers“ lyderio motina]</ref> Būdamas 17-os, Brandonas išsikraustė pas tetą į [[Las Vegas]]ą, kur [[1999]] m. baigė vidurinę mokyklą. [[2005]] m. [[rugpjūčio 5]] d. Brandonas vedė savo ilgametę draugę Tana Brooke Mundkowsky uždaroje ceremonijoje [[Havajai|Havajuose]]. Flowersas sutiko savo būsimą žmoną Las Vegase „Urban Outfitters“ parduotuvėje, kur ji dirbo. Dabar Tana yra pradinės mokyklos mokytoja. Su Brandonu augina 3 sūnus – Ammoną (g. [[2007]] liepos 14 d.), Gunnerį (g. [[2009]] birželio 28 d.) ir Henry (g. [[2011]] m. kovo 9 d.). Savo įkvėpėjais dainininkas įvardina [[The Beatles]], [[David Bowie]], [[The Cars]], [[Morrissey]],<ref>www.nme.com [http://www.nme.com/features/brandon-flowers-interview-on-stalking-morrissey-his-new-solo-record-and-the-future-of-the-killers Brandon Flowers Interview: On Stalking Morrissey, His New Solo Record And The Future Of The Killers]</ref> [[U2]], [[Depeche Mode]] (jų albumą „[[Songs of Faith and Devotion]]“ vadina „gyvenimą pakeitusiu albumu“) ir [[Pet Shop Boys]]. Su pastaraisiais jis kartu dainavo jų dainų popuri per 2009 m. [[Brit Awards|BRIT]] apdovanojimus ir vėliau įteikė jiems prizą kategorijoje „Už svarų indėlį į muziką“. B. Flowerso pasisakymą apie šią grupę galima išvysti ir 2006 m. „Pet Shop Boys“ dokumentiniame filme „A Life in Pop“. Pastarieji remiksavo [[The Killers]] kūrinį „Read My Mind“ (2007), taip pat kartu su jais ir [[Elton John]] įrašė kalėdinį singlą „Joseph, Better You Than Me“ (2008). == Solinė karjera == [[Vaizdas:Brandon_Flowers.jpeg|thumb|left|200px| Brandon Flowers 2010 m. albumo „[[Flamingo]]“ reklaminėje fotosesijoje.]] [[2010]] m. gegužės mėn. B. Flowers pranešė pradedantis solinę karjerą, bet paneigė gandus, kad šitai reiškia, jog jis palieka savo grupę „[[The Killers]]“.<ref>www.music.lt [http://www.music.lt/The-Killers-lyderis-Brandonas-Flowersas-patvirtino-debiutinio-solinio-albumo-planus-muzika-13882.html „The Killers“ lyderis Brandon Flowers patvirtino debiutinio solinio albumo planus]</ref> Debiutinis B. Flowerso singlas „Crossfire“, kurio vaizdo klipe suvaidino [[Holivudas|Holivudo]] aktorė, „[[Oskaras|Oskaro]]“ laureatė [[Charlize Theron]], pasirodė birželio mėn. Debiutinis albumas „[[Flamingo]]“ išleistas [[2010]] m. [[rugsėjo 3]] d. ir debiutavo iškart 1-oje [[JK|Jungtinės Karalystės]] albumų topo vietoje.<ref>www.music.lt [http://www.music.lt/Naujausi-britu-topai-The-Killers-vokalisto-Brandon-Flowers-debiutinis-solinis-albumas-tapo-Nr-1-muzika-14517.html Naujausi britų topai: „The Killers“ vokalisto Brandon Flowers debiutinis solinis albumas tapo Nr. 1]</ref> Flowers surengė ir albumą reklamuojantį turą „Flamingo Road Tour“ po Šiaurės Ameriką ir Europą. Jis vyko 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. Tuomet dainininkas pranešė ketinantis kelis mėnesius praleisti namuose su besilaukiančia žmona bei 2013 m. pavasarį gimusiu trečiuoju jų sūnumi. Vėliau tais metais Flowers pratęsė turą ir surengė dar 18 pasirodymų Š. Amerikoje bei Europoje. Dainininkas, pastebėjęs, kad be savo grupės narių scenoje jaučiasi gan keistai, išsireiškė, kad sprendimas pradėti solinę karjerą yra tolygus “[[The Killers]]” išdavystei. Solinę karjerą jis prilygino svetimoteriavimui, tarsi būtų neištikimas savo žmonai.<ref>www.gigwise.com [http://www.gigwise.com/news/57925/The-Killers-Brandon-Flowers-Solo-Career-Is-Like-Cheating-On-Wife The Killers Brandon Flowers: Solo Career Is Like 'Cheating On Wife']</ref> [[2014]] m. rugpjūtį, antrosios „The Killers“ karjeros pertraukos metu, pasibaigus daugiau nei 2 metus trukusiam pasauliniam koncertiniam turui, B. Flowers pranešė su prodiuseriu Ariel Rechtshaid besidarbuojąs prie naujų dainų. [[2015]] m. gegužės 18 d. išleistas antrasis jo solinis albumas „The Desired Effect“, kurį pristatė singlas „Can’t Deny My Love“, o jo vaizdo klipe nusifilmavo Holivudo aktorė [[Ewan Rachel Wood]].<ref>www.rollingstone.com [http://www.rollingstone.com/music/news/brandon-flowers-will-achieve-the-desired-effect-on-new-solo-album-20150224 Brandon Flowers Will Achieve 'The Desired Effect' on New Solo Album]</ref> Albumas įtakotas 9-ojo dešimt. muzikos, o prie jo kūrimo prisidėjo ir garsus to dešimtmečio atlikėjas [[Bruce Hornsby]]. Dainoje „I Can Change“ panaudotas grupės [[Bronski Beat]] 1984-ųjų hito „Smalltown Boy“ semplas, taip pat joje vieną eilutę įdainavo ir kitas garsus 9-ojo dešimtmečio muzikos atstovas – [[Neil Tennant]] iš „[[Pet Shop Boys]]“.<ref>www.billboard.com [http://www.billboard.com/articles/columns/pop-shop/6516501/brandon-flowers-desired-effect-interview Brandon Flowers Used a Voicemail Message from Pet Shop Boys' Neil Tennant on a New Song]</ref> Albumą labai palankiai įvertino kritikai, pavadinę „vienu iš geriausių ir įdomiausių pastarojo penkmečio pop albumų“.<ref>music-news.com [http://music-news.com/showreview.asp?H=Brandon-Flowers&nReviewID=11063 Brandon Flowers, The Desired Effect Review]</ref> Jis tapo ir radijo stoties „BBC Radio 2“ savaitės albumu, iš kurio kiekvieną dieną buvo grojami skirtingi kūriniai. „The Desired Effect“ tapo dar vienu B. Flowerso darbu, debiutavusiu 1-oje [[JK|Jungtinės Karalystės]] albumų topo vietoje. Reklamuodamas albumą, dainininkas pasirodė amerikiečių laidose „The Tonight Show Starring Jimmy Fallon“, „Jimmy Kimmel Live!“, „The Late Late Show with James Corden“, britų „The Graham Norton Show“ ir kt. 2015 m. gegužę jis rengs koncertinį turą po [[JK|Jungtinę Karalystę]], o liepos-spalio mėn. – po [[Šiaurės Amerika|Š. Ameriką]], pasirodydamas ir muzikos festivaliuose, trijuose iš kurių – kartu su „The Killers“. Turo pradžioje Londono „O2 Academy Brixton“ įvykusiame koncerte Flowers atliko dvi dainas kartu su garsios britų grupės „[[The Pretenders]]“ vokaliste [[Chrissie Hynde]],<ref>www.nme.com [http://www.nme.com/news/brandon-flowers/85607 Brandon Flowers joined by Chrissie Hynde of The Pretenders during London gig]</ref> o Mančesterio „Manchester Academy“ – su „[[New Order]]“ vokalistu Bernard Sumner.<ref>www.nme.com [http://www.nme.com/news/brandon-flowers/85678 Brandon Flowers performs 'Bizarre Love Triangle' live with New Order’s Bernard Sumner]</ref> Nepaisant sėkmingos solinės karjeros, B. Flowers teigia, jog jis mieliau ir toliau kurtų bei koncertuotų vien su savo grupės nariais. ''„Aš esu „The Killers“ vokalistas. Štai kas aš. Tai – didelė mano asmenybės dalis. Labai norėčiau, kad dabar čia būtume kartu kaip brolių grupė, vėl pasiruošusi užkariauti pasaulį.''<ref>www.bbc.com [http://www.bbc.com/news/entertainment-arts-32779300 Brandon Flowers interview: 'I have a knack for pop']</ref> ''Norėčiau, kad mano soliniai albumai būtų buvę išleisti kaip „The Killers“ albumai, dabar reklamuočiau jų įrašus ir visi didžiuotumės juos sukūrę. Nes kai dirbame kartu, vyksta tikrai kažkas galingo.“''<ref>www.standard.co.uk [http://www.standard.co.uk/goingout/music/going-out-with-brandon-flowers-i-dont-hear-any-identities-in-rock-bands-anymore-10242311.html Going Out with… Brandon Flowers: 'I don’t hear any identities in rock bands anymore']</ref> == Kontroversijos == B. Flowers yra [[Mormonai|mormonas]], o mormonų bažnyčia draudžia vartoti alkoholį, tabaką, narkotikus, kavą ir kitokias priklausomybę sukeliančias medžiagas. Praeityje dainininkas rūkė ir gėrė alkoholį, bet [[2005]] m. rugpjūtį, duodamas interviu žurnalui „[[Rolling Stone]]“, paminėjo, kad mėgina mesti žalingus įpročius. 2006-ųjų lapkritį B. Flowers metė rūkyti, naudodamas vokiečių gydytojo išrašytą ramunėlių mišinį, o [[2007]] m. – gerti ir tikina daugiau niekada prie to nebegrįšiąs. Mėgstamiausias dainininko gėrimas – „[[Coca-Cola]]“, kurią jis geria kiekvieną rytą. Brandonas pagarsėjo, pakurstęs nesantaiką tarp „[[The Killers]]“ ir tokių grupių kaip „[[The Bravery]]“, „[[Fall Out Boy]]“ ir „[[Panic! at the Disco]]“, pabrėždamas, kad „[[emo]] muzika yra pavojinga“. Tačiau 2006-ųjų liepą jis atsiprašė šių grupių, sakydamas: „Norėčiau atsiimti savo žodžius. Šie žmonės daro tai, ką nori – kaip ir aš. Iš tiesų aš geras žmogus ir myliu žmones. Tiesiog užsispyręs ir kartais pavydus. Tai nėra savybės, kuriomis didžiuojuosi.“ Sam Endicott („[[The Bravery]]“) ir Pete Wentz („[[Fall Out Boy]]“) priėmė atsiprašymą telefonu. Dėl kritiškų pastabų „[[Panic! at the Disco]]“ Flowers sakė: „Net nežinau, kokia jų muzika ir ar ji man patiktų… Tai mane privertė jaustis dar prasčiau, galvojant, kad jie galėjo būti mūsų gerbėjais, o aš įžeidžiau jų jausmus. Tai – kvaila.“ Flowers taip pat kritikavo „[[Green Day]]“ DVD „[[Bullet In A Bible]]“, kad grupė spekuliuoja anti–amerikonizmu [[JK|Did. Britanijoje]] (šiame DVD nufilmuotas [[2005]] m. Milton Keynes ([[Anglija]]) vykęs stambiausias „Green Day“ koncertas, kuriame apsilankiusi apie 130 tūkst. žiūrovų minia dainuoja kartu grupės politinės roko operos albumo „[[American Idiot]]“ kūrinius). Tačiau [[2013]] m. birželio mėn. 22 d. Londono [[Wembley stadionas|Vemblio stadione]] įvykusiame koncerte Flowers atsiprašė „Green Day“ specialiai sukurtos dainos „Wembley Song“ eilute: „…Green Day, apie kuriuos kažkada prišnekėjau nesąmonių – bet tai buvau senasis aš“.<ref>www.music.lt [http://www.music.lt/lt/muzika/The-Killers-Vemblio-stadione-pristate-jame-koncertavusius-atlikejus-pagerbianti-kurini-Wembley-Song-kuriame-atsiprase-ir-Green-Day-video-dainos-tekstas/20702/ „The Killers“ Vemblio stadione pristatė jame koncertavusius atlikėjus pagerbiantį kūrinį „Wembley Song“, kuriame atsiprašė ir „Green Day“]</ref> == Kiti faktai == Kartu su „The Killers“ nuo pat pat [[2004]]-ųjų daugybę kartų buvęs ant įvairių populiariosios kultūros žurnalų viršelių (pvz, „[[Rolling Stone]]“, „[[NME]]“, „[[Spin]]“, „[[Q Magazine]]“), [[2014]] m. gruodį ir 2015 m. gegužę B. Flowers pasirodė ant muzikos žurnalo „NME“ viršelio kaip solinis atlikėjas. Kanadiečių-amerikiečių dainininkas [[Rufus Wainwright]] parašė dainą apie B. Flowersą „Tulsa“, kuris įėjo į 5-ąjį albumą „Release the Stars“. Šį kūrinį įkvėpė Wainwrighto susitikimas su Flowersu bare Tulsoje ([[Oklahoma]], JAV).<ref>www.arjanwrites.com [http://www.arjanwrites.com/arjanwrites/2007/03/rufus_waingwrig.html Rufus Wainwright Sings About Brandon Flowers]</ref> [[Elton John]], rengęs dienraščio „The Independent“ specialiai pasaulinei [[AIDS]] dienai skirtą numerį, įtraukė Flowersą į savo didžiausių herojų 5-uką.<ref>www.independent.co.uk [http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/features/eltons-heroes-no-4--brandon-flowers-2147813.html Elton’s Heroes: No. 4 – Brandon Flowers]</ref> „[[U2]]“ vokalistas [[Bono]], duodamas interviu dienraščiui „The Globe and Mail“, gyrė B. Flowerso balsą: “Mums reikia, kad jį grotų radijoje… Tai bent balsas!”<ref>www.theglobeandmail.com [http://www.theglobeandmail.com/arts/music/achtung-where-does-u2-go-from-here/article554956/ Achtung! Where does U2 go from here?]</ref> == Diskografija == ''Taip pat žiūrėti:'' [[The Killers diskografija]] === Studijiniai albumai === <gallery> Vaizdas:BrandonFlowersFlamingo.jpg|<center>'''1.''' '''''[[Flamingo]] '''''<br /><center>2010<br /><center> Vaizdas:BrandonFlowersDesiredEffect.jpg|<center>'''2.''' '''''[[The Desired Effect]] '''''<br /><center>2015<br /><center> </gallery> == Apdovanojimai == [[Vaizdas:Brandon_Flowers_II.jpg|thumb|right|200px|Brandon Flowers – 2006 m. rugpjūčio 26 d. „[[The Killers]]“ koncerto metu „Empire Ballroom“ [[Las Vegas]]e, JAV.]] Be „[[The Killers]]“, B. Flowers yra laimėjęs ir asmeninių apdovanojimų. * 2005 m. – „NME Awards“ – Geriausias besirengiantis vyras * 2005 m. – „NME Awards“ – Seksualiausias vyras * 2008 m. – „GQ Awards“ – Stilingiausias vyras * 2011 m. – „NME Awards“ – Stilingiausias vyras * 2012 m. – „Q Awards“ – Metų dievaitis [[2011]] m. B. Flowers pateko į žurnalo „Esquire“ sąrašą „50 pačių stilingiausių muzikantų per pastaruosius 50 metų“. [[2012]] m. jis alternatyvaus radijo „Xfm“ „Visų laikų geriausių grupių lyderių“ tope buvo išrinktas į 6-ą vietą. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.brandonflowersmusic.com/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151231120754/http://www.brandonflowersmusic.com/ |date=2015-12-31 }} * [http://www.music.lt/lt/grupe/Brandon-Flowers/3706/ music.lt profilis] * [http://www.youtube.com/user/BrandonFlowersVEVO Oficialus VEVO vaizdo klipų kanalas] {{DEFAULTSORT:Flowers, Brandon}} [[Kategorija:JAV muzikai]] [[Kategorija:Lietuvių kilmės asmenybės]] frexhfqbsdyjnzjzsxkfuv5fgvd1cuk 0 116731 7855771 6751844 2026-06-13T17:54:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855771 wikitext text/x-wiki {{Ugnikalnis | Foto = Derivado de Volcan arenal desde el lago arenal de Andresqsz.jpg | Šalis = {{flagicon|Costa Rica}} [[Kosta Rika]] | map= Kosta Rika | relief = physical | lat_degrees =10 | lat_minutes =27| lat_seconds =48| lat_direction =N | long_degrees = 84| long_minutes = 42| long_seconds =12| long_direction =W |map_width =250 | Aukštis = 1670 | Tipas = Stratovulkanas | Amžius = - | Aktyvumas = veikiantis | Paskutinis išsiveržimas = 2006 }} '''Arenalis''' ({{es|Volcán Arenal}}) – aktyvus, andezitinio tipo [[stratovulkanas]] [[Kosta Rika|Kosta Rikoje]], [[Alachuelos provincija|Alachuelos provincijoje]], Arenalio ugnikalnio nacionaliniame parke, apie 90 km nuo [[San Chosė (Kosta Rika)|San Chosė]]. 1670 m aukščio. Taip pat buvo vadinamas tokiais pavadinimais kaip ''Costa Rica Rio Frio'', ''Canastos'', ''Cerro de los Guatusos''. Arenalis yra jauniausias ir aktyviausias Kosta Rikos [[ugnikalnis]], bent 4000 metų senumo. Pirmą kartą rimčiau ištirtas [[1937]] m. ekspedicijos į viršūnę. Buvo neaktyvus apie 400 metų, su [[augalija]] ant šlaitų, iki [[1968]] m. [[liepos 29]] d. [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimo]] sukelto išsiveržimo, besitęsusio kelias dienas, sunaikinusio Arenalio miestą (žuvusiųjų skaičius 87) ir viską gretimose apylinkėse, žalos patirta iki 232 km² ploto regione. Išsiveržimo metu taip pat susiformavo trys nauji aktyvūs [[krateris|krateriai]] ir ugnikalnis iki šiol labai aktyvus. [[Vaizdas:Arenallong.jpg|thumb|left|250px|Arenalio išsiveržimas 2006 m.]] Išsiveržimai dažni (kartais kas 5-10 min.), bet nestiprūs, Strombolio tipo, galimi stebėti iš saugaus atstumo, dėl ko Arenalis yra populiari turistų atrakcija, su ypatingai gražiu reginiu naktimis. Kalno viršūnė dažniausiai slepiasi debesyse, ugnikalnis šildo keletą karštųjų versmių, taip pat mėgiamų turistų. Paskutinis didesnis išsiveržimas įvyko 2006 m. == Nuorodos == * [http://www.costarica21.com/Arenal-Volcano.html Arenal Volcano, Costa Rica] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210222043214/http://www.costarica21.com/Arenal-Volcano.html |date=2021-02-22 }} (Anglų) * [https://www.arenal.net/eruption-photos Vėliausios Arenalio išsiveržimų nuotraukos] * [http://volcano.und.nodak.edu/vwdocs/volc_images/north_america/costa_rica/new_arenal.html Apie Arenalio ugnikalnį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070523055138/http://volcano.und.nodak.edu/vwdocs/volc_images/north_america/costa_rica/new_arenal.html |date=2007-05-23 }} {{Commons|Category:Arenal Volcano|no=T}} [[Kategorija:Kosta Rikos ugnikalniai]] pgk9xpn4py9jpvlzm2uo3aoq2w8tuvg 0 117025 7855729 7689895 2026-06-13T15:31:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855729 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict =Sekigaharos mūšis | image =[[Vaizdas:Sekigaharascreen.jpg|300px]] | caption =Sekigaharos mūšis ([[Edo periodas|Edo periodo]] piešinys) | date =[[1600]] m. [[spalio 21]] d. | place =[[Japonija|Japonijoje]], | result =rytinės sąjungos pergalė }} '''Sekigaharos mūšis''' ({{ja|關ヶ原の戰い}}) – mūšis, vykęs [[1600]] m. [[spalio 21]] d. [[Japonija|Japonijoje]], nulėmęs [[šiogūnas|šiogūnų]] [[Tokugava|Tokugavų]] dinastijos valdymą daugiau kaip 250 metų. Nors prireikė dar 3 metų visiškai įveikti [[Toyotomi klanas|Toyotomi klaną]], būtent Sekigaharos mūšis yra laikomas (neoficialiai) [[Tokugava|Tokugavos]] [[šiogūnas|šiogūnato]] pradžia. Mūšyje kovojo rytiniai Japonijos klanai, ištikimi [[Tokugawa Ieyasu|Tokugavai Iejasu]], ir vakariniai klanai, ištikimi [[Toyotomi Hideyori]] ([[Toyotomi Hideoshi]] sūnui). Rytinėms pajėgoms vadovavo pats Iejasu, o vakarinėms – [[Ishida Mitsunari]]. == Pajėgos == Jėgų santykis buvo beveik lygus. Tokugavos pusėje kovojo apie 89 tūkst. karių, o Hideyori pusėje apie 82 tūkst. Didelę įtaką mūšio baigčiai turėjo [[Kobayakawa Hideaki]], kuris vadovavo 15,6 tūkst. karių, išdavystė. Kobayakawa išdavė [[Ishida Mitsunari|Išidą]] ir perėjo kovoti į Tokugavos pusę. Vakarinė (Toyotomi klanui ištikima) pusė turėjo strateginę persvarą, tačiau Tokugavos (rytinė) turėjo žmonių persvarą ir [[Tokugawa Ieyasu|Tokugava Iejasu]] daugeliui vakarinių kunigaikščių buvo pažadėjęs žemių ir valdžios jose po mūšio, todėl jie tyčia stengėsi neįsijungti į kovą ir kitaip neakivaizdžiai padėti Tokugavai. == Baigtis == Sekigaharos mūšis baigėsi aiškia rytinės sąjungos pergale. Kai kurie vakarinės sąjungos vadai nusižudė, kiti (įskaitant ir vieną lyderių – Išidą) buvo paimti į nelaisvę. Iejasu dosniai atlygino visiems jam padėjusiems vakarinės sąjungos vadams. Nors pasipriešinimas nebuvo visiškai sunaikintas, Iejasu Tokugavą daugelis pripažino teisėtu Japonijos valdovu. {{Commons|Category:Battles of Sekigahara}} [[Kategorija:Japonijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Japonijos teritorijoje]] m98gbgh6y3vtc8x8u8rbwppnw9ecep2 0 118483 7856038 7763659 2026-06-14T06:19:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856038 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:800px-Burjalarab1.jpg|thumb|250px|Burdž al Arabo viešbutis]] '''Burdž al Arabas''' ({{ar|برج العرب}} 'Arabijos burė') – prašmatnus burės pavidalo viešbutis [[Dubajus|Dubajuje]], [[JAE]]. Jis yra saloje prie Džumeiros paplūdimio. Salą su miestu jungia tiltas. Tai vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių [[viešbutis]]. == Viešbučio bruožai == Šis jūrinės tematikos statinys primena burlaivį su 321 m aukščio stiebu, prie kurio yra armuoto stiklo ir [[teflonas|teflono]] burė. Dieną ji akina baltumu, o naktį yra apšviečiama visomis spalvomis. Įžengus pro duris matomas milžiniškas, beveik 183 m aukščio holas, kur kas pusvalandį ištrykšta 30,5 m aukščio [[fontanas]]. Viduje vyrauja nepaprasta prabanga. Viešbutis neturi kambarių – tik 202 [[apartamentas|apartamentus]], kurių plotas – nuo 170 m² iki 780 m². [[Interjeras]] įrengtas sušiuolaikintu [[ampyras|ampyro]] ir arabiškojo eklektizmo stiliumi. Viskas išpuošta brazilišku [[marmuras|marmuru]], [[šilkas|šilku]], o sienas dengia 22 [[karatas|karatų]] [[auksas|aukso]] lakštai. Kiekvienas architektūrinis statinio elementas skirtas stebinti ir prabanga ir puošnumu. == Nuorodos == {{Commons|برج العرب}} * [http://www.burj-al-arab.com/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071020045855/http://www.burj-al-arab.com/ |date=2007-10-20 }} * {{cite web |title=Nuotraukų galerija |url=http://thechive.com/2009/04/08/the-hotel-burj-al-arab-in-dubai-doesnt-suck-at-all-33-photos/ |archive-url=https://archive.ph/TRdqj |archive-date=2013-06-30}} {{projektaidubajuje}} [[Kategorija:Viešbučiai]] [[Kategorija:Jungtinių Arabų Emyratų statiniai]] [[Kategorija:Dubajus]] j3ca6gzwfa9ny3cvn4tv4s0nz3xz247 0 122512 7856099 7744006 2026-06-14T07:45:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856099 wikitext text/x-wiki [[File:Соборное уложение глава 2.jpg | thumb | 260px | right | Soboro teisynas]] '''1649 m. Soboro teisynas''', '''Soboro statutas''' ({{Ru|Собо́рное уложе́ние 1649 года}}) – Rusijos teisės sąvadas, [[XVII amžius|XVII a.]] teisės paminklas; pirmasis Rusijos teisės istorijoje teisynas, įtraukęs visų teisės šakų galiojančias normas, įskaitant ir vad. naujųjų įsakymų straipsnius (''новоуказные статьи''). [[1649]] m. priėmė Žemės soboras. Soboro teisynas galiojo iki [[1832]] m., kai buvo priimtas [[Rusijos imperijos įstatymų sąvadas]] (''Свод Законов Российской империи''). == Priėmimo aplinkybės == Po suirutės laikotarpio naujosios [[Romanovai|Romanovų]] dinastijos vyriausybė ėmėsi aktyvios teisėkūros. Po to, kai buvo priimtas 1550 m. teisynas, įsakymų (''указ'') skaičiaus augimo statistika buvo tokia: * 1550–1648 m. – 445 įsakymų: ** 1550–1600 m. – 80 ** 1601–1610 m. −17 * 1611–1648 m. – 348<ref>М. Ф. Владимирский-Буданов «Обзор истории русского права», Ростов-на-Дону, 1995 г., с. 235 </ref>: ** 1611–1620 m. – 97 ** 1621–1630 m. – 90 ** 1631–1640 m. – 98 ** 1641–1648 m. – 63. 1649 m. Rusijoje buvo šimtai teisės norminių aktų, kurie ne tik paseno, bet ir prieštaravo vienas kitam. Teisinę painiavą (kolizijas) kėlė ir stichiškumas įvairių žinybų aktų, leistų esant kokios nors srities prikazų (''Приказ'', valdymo institucija) poreikiams. Taip pat nebuvo teisės taikymo vieningumo, koordinacijos: dažnai apie įsakymų knygų įrašus žinojo tik konkrečio ''prikazo'' valdininkai. Be to ligtolinė teisės normų kazuistika buvo neveiksminga. Įstatymų leidėjas siekė reglamentuoti teisinius pagrindus, susisteminti. Soboro statuto teisyną priimti paskatino ir [[1648]] m. [[Maskva|Maskvoje]] įvykęs maištas (''Соляной бунт''); vienas iš maišto dalyvių reikalvimų buvo sukviesti Žemės Soborą ir parengti naują teisyną. Sukilimas buvo numalšintas, bet caras [[Aleksejus Michailovičius]] sušaukė Žemės soborą, tęsusį savo veiklą iki pat [[1649]] m. Soboro teisyno priėmimo. == Teisėkūra == Soboro teisyno nuostatomis siekta išdėstyti teisės normų sistemą pagal teisės šakas. Itin didelis dėmesys skirtas teisenos teisei. Teisyno projektą rengė speciali komisija, pirmininkas – [[kunigaikštis]] [[N. I. Odojevskis]] (''Н. И. Одоевский''). Kiti komisijos nariai – kunigaikštis [[S. V. Prozorovas]], [[F. F. Volkonskis]], Gavrila Leontjevas ir Fiodoras Gribodojevas. Praktinė Žemės soboro veikla pradėta [[rugsėjo 1]] d. Soboras turėjo peržiūrėti statuto projektą. Susirinkime buvo atstovaujama platiems visuomenės sluoksniams. Teisyno projekto skaitymai Sobore vyko 2 rūmuose: vienuose buvo caras, Bojarinų dūma ir Apšviestasis soboras, kituose – įvairių tarnybų atstovai. Teisynas buvo išplatintas visuose Maskvos prikazuose. Sudarant sąvadą, nesiekta sukurti kodekso, o norėta tik apibendrinti visus teisės norminius aktus, juos suderinus bei panaikinus pasenusias normas. Dvarininkijos deputatai turėjo didelės įtakos priimant daugelį Teisyno normų. Kai kurios nuostatos priimtos bendru delegatų, Dūmos ir caro sutarimu. [[1649]] m. [[sausio 29]] d. buvo pabaigta kurti bei redaguoti sąvadą. Jis buvo sudarytas iš 959 siaurų popierinių stulpelių. Pabaigoje – Žemės soboro narių parašai (315). Be to sudaryta knygos formos kopija, iš kurios 1649 m. teisynas buvo 2 kartus išspausdintas po 1200 egzempliorių. Teisynui saugoti Jekaterinos valdymo metais buvo sukurti sidabriniai apmatai. Teisės technikos stadijos (pagal [[V. O. Kliučevskį]]): # [[Kodifikacija]] (darbas su šaltiniais, redagavimas) – vykdė speciali komisija. # Susirinkimas – aptarimas Dūmoje. # [[Revizija]] – projekto peržiūra; atliko Dūma ir caras. # Teisėkūros sprendimai – bendru sutarimu sprendimų priėmimas kokiu nors Statutos klausimu. # Baigiamasis darbas – visų Soboro delegatų pasirašymas. == Teisės šaltiniai == [[Vaizdas:GDL_Statute.jpg|right|thumb|260px|[[Lietuvos statutas]] – vienas Soboro teisyno šaltinių]] Teisyno šaltiniai – Rusijos ir užsienio teisė. # Prikazų įsakymų knygos (''указные книги приказов'') – jose buvo fiksuojama aktuali teisėkūra konkrečiais klausimais nuo atitinkamų prikazų atsiradimo momento. # [[1497 m. teisynas]], 1550 m. [[Ivano IV teisynas]]. # [[1588]] m. [[Lietuvos statutas]] naudotas kaip teisinės technikos pavyzdys (formuluotės, sakinio konstrukcijos, rubrikacija). == Normos == === Valstybinė teisė === Soboro statutas įtvirtino valstybės vadovo – caro – teisinį statusą, paveldomąją monarchiją. Taip pat reguliavo svarbiausias valstybės valdymo sritis (baudžiavos teisė – valstiečių pririšimas prie žemės), išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, dvarų statusas. === [[Baudžiamoji teisė]] === Nusikaltimų sistema: # Nusikaltimai Bažnyčiai: [[blasfemija]], nuklydimas į kitą tikėjimą, liturgijos nutraukimas šventovėje ir kt. # Valstybiniai nusikaltimai: veiksmai, nukreipti prieš valdovo asmenį ar jo šeimą, maištas, suokalbis, išdavimas. Nustatyta kolektyvinė [[atsakomybė]]: ji užtraukiama ir šeimos nariams. # Nusikaltimai [[valdymo tvarka]]i: savavališkas išvykimas į užsienį, falsifikacinis sukčiavimas, melgagingų parodymų davimas, neteisingas apkaltinimas(''ябедничество''), išgėrimo vietų be atskiro leidimo vedimas ir kt. # Nusikaltimai pareigoms ([[tarnyba]]i): kyšininkavimas, neteisingumas vedant bylą (neteisingo sprendimo priėmimas), kariniai nusikaltimai ([[marodieriavimas]], pabėgimas iš kariuomenės dislokacijos vietos) ir kt. # Nusikaltimai asmeniui: nužudymas, mušimas, garbės įžeidimas. Užmušus vagį, sugautą nusikaltimo vietoje (baudž. teis. teorijoje – vad. ''[[in flagranti]]'') buvo atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės. # Nusikaltimai nuosavybei: grobimas (''татьба''), iždo grobimas (specialioji nusikaltimo sudėtis), daržovių iš daržo bei žuvies grobimas, [[sukčiavimas]], padegimas, svetimo turto gadinimas. # Nusikaltimai dorovei: vaikų nepaklusimas tėvams, sąvadimas, žmonos nuklydimas (''блуд жены'', „blūdas“), pono lytiniai ryšiai su baudžiauninku. Bausmių sistema: [[mirties bausmė]] (36 nusikaltimo sudėtyse), [[kūno bausmės]], uždarymas į [[kalėjimas|kalėjimą]], [[trėmimas]], garbės atėmimas, turto konfiskavimas, atleidimas iš pareigų, [[bauda]]. * Mirties bausmė – pa[[korimas]], galvos nukirtimas, ketvirčiavimas, sudeginimas (religinėse ir padegimų bylose), karštos geležies supylimas į gerklę (už padirbinėjimą). * Fizinės bausmės: kūno dalių žalojimas – rankos nukirtimas (už grobimą, vagystę), kleimavimas, nosies angų nurėžimas ir kt.); „skausmingosios bausmės“ (mušimas rykšte arba botagais). * Laisvės atėmimas (uždarymas į kalėjimą) – nuo 3 d. iki gyvos galvos. Kalėjimai – žemės, kaimo ir akmeniniai. Kaliniai maitinami giminaičių arba elgetų sąskaita. * Trėmimas – bausmė kilmingiesiems. * Garbės atėmimo bausmės – bausmės kilmingiesiems: titulų atėmimas arba pažeminimas pareigose. Tokio tipo švelni bausmė buvo „nuosprendžio“ paskelbimas esant teisės pažeidėjo aplinkos (soc. sluoksnio) atstovams. * Baudos – už nusikaltimus nuosavybei, kai kuriuos nusikaltimus žmogui (gyvybei ir sveikatai), už garbės atėmimą (''понесение бесчестья''); lupikavimą – kaip pagrindinė ir papildoma bausmė. * Turto konfiskavimas – pažeidėjo, kartais ir jo jo žmonos bei vyriausio sūnaus kilnojamo arba nekilnojamo turto atėmimas: už valstybinius nusikaltimus, lupikavimą, piktnaudžiavimą tarnyba. === Nubaudimo tikslai === # Įbauginimas. # Atpildas iš valstybės pusės. # Pažeidėjo atskyrimas (tremtis, laisvės ribojimas). # Pažeidėjo išskyrimas (pakeičiant išvaizdą), stigmatizavimas (nosies nurėžimas, ausies nupjovimas ir kt.). === [[Civilinė teisė]] === Civilinės teisės subjektais pripažinti tiek fiziniai, tiek ir kolektyviniai asmenys (baudžiauninkų bendrija). Civilinis [[veiksnumas]] įgyjamas 15-20 m.: 15 metų gali tvarkyti dvaro reikalus, prisiimti skolinius įsipareigojimus (asmens įkeitimas kaip prievolės įvykdymo garantija, ''кабальное обязательство''), 20 metų – liudyti teisme. Palyginus su iki tol galiojusiomis teisės normomis, išplėstas moters [[teisnumas]] (galėjimas įgyti teisių ir juridinių pareigų, jų apimtis) – pvz., našlė įgijo galių sudarant sandorius. Pagrindiniai daiktinių teisių įgijimo pagrindai (įskaitant žemę): * Žemės suteikimas – sudėtingas kompleksas teisinių veiksmų, įskaitant dovanojimo rašto išdavimą, duomenų apie apdovanojamąjį asmenį įrašas prikazų knygoje, perduodamos žemės neužėmimo fakto nustatymas, įvedimas į valdymą dalyvaujant pašaliniams (tretiesiems) asmenims. * Daikto įgijimas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį (žodžiu arba raštu). * [[Įgyjamoji senatis]]. Asmuo turi sąžiningai (nepažeidžiant kitų asmenų teisių)valdyti nuosavybę tam tikrą laikotarpį (40 m.), po kurio turtas pereina sąžiningo valdytojo nuosavybėn. * Daitko radybos (sąlyga – neradus šeimininko). [[Prievolių teisė]] XVII a. plėtojosi asmeninės atsakomybės (už skolas tampant baudžiauninku) už turtines prievoleslink. Žodinę sutarties formą vis dažniau keičia rašytinė. Tam tikriems sandoriams nustatyta valstybinė registracija (pirkimas – pardavimas ir nekilnojamo turto sandoriai). === Šeimos teisė === Santuokinis veiksnumas nustatomas papročių ir esamos praktikos (vyro – kaip ir civilinis veiksnumas- 15 m.). Asmeniui buvo leidžiama sudaryti ne daugiau kaip 3 santuokas per visą savo gyvenimą. Šeimos galva – [[vyras]]; jis turi valdžią žmonos ir vaikų atžvilgiu. Nustatyta faktinė bendroji nuosavybė, žmonos pareiga paklusti vyrui. Valdžią vaikams tėvas išlaiko iki pat savo mirties. Už vaiko nužudymą tėvui skiriamas laisvės atėmimas (kalėjime), tačiau ne mirties bausmė (skiriama už pašalinio asmens nužudymą). Žmonoms už vyro nužudymą skiriama mirties bausmė – užkasimas į žemę gyvos žmonos. [[Skyrybos]] leidžiamos su sąlyga: sutuoktinio pasitraukimas į [[vienuolynas|vienuolyną]], kaltinimai sutuoktiniui antivalstybine veikla, "žmonos nesugebėjimas turėti vaikų" (nevaisingumas). === Teisena === Teisyne detaliai reglamentuojama teismo veikla (tiek civilinė, tiek ir baudžiamoji teisena). # Skundo padavimas (''Вчинание''). # Atsakovo iškvietimas į teismą. # Teismo procesas, sprendimo skelbimas (''Судоговорение'') – žodinė teisena su privalomu teismo raštų (protokolo) vedimu. [[Įrodymai]] įvairūs: liudytojų parodymai (ne mažiau kaip 10 liudytojų), dokumentai, priesaika ant šventos knygos (''крестное целование''). [[Procesinės priemonės]] buvo skirtos įrodymų gavimui, užtikrinimui: # Paieška (''Обыск'') – gyventojų apklausimas dėl nusikaltimo aplinkybių arba dėl ieškomų asmenų. # ''Правёж'' – priemonių, taikytų dažniausiai nemokiems skolininkams. Pvz., už 100 rublių skolą mušė 1 mėn. Sumokėjus arba atsiradus laiduotojams, kūno bausmės buvo nutraukiamos. # Tyrimas (''Розыск'') – kompleksinės priemonės valdovo svarbos byloms arba kitiems itin sunkiems nusikaltimams. Leista įtariamąjį išbandyti (žr. plačiau – [[ordalijos]]), tačiau išbandymo priemones leista naudoti ne daugiau kaip 3 kartus ir taikyti tik su tam tikromis pertraukomis. == Teisyno papildymai == Po teisyno priėmimo buvo priimtos naujos normos (''новоуказные статьи''): * [[1669]] m. papildomi straipsniai veikos byloms (''по татебным делам'') dėl grobimų, vagysčių, plėšimo), kadangi padidėjo nusikalstamumo lygis. * [[1676]]–[[1667]] m. – dvarų teisinio statuso nuostatos. Keletas statutų, taip pat vad. „nakazų“ (''устав'', ''наказ''): * [[1649]] m. – ''Наказ о городском благочинии'' (dėl kovos su nusikalstamumu priemonių). * [[1667]] m. – ''Новоторговый устав'' (dėl vietos gamintojo ir pardavėjo apsaugos nuo užsienio konkurencijos). * [[1683]] m. – ''Писцовый наказ'' (dėl papildomų dvarų, miškų teisės taisyklių). == Reikšmė == Soboro statute apibendrintos pagrindinės rusų teisės [[XV amžius|XV]]–[[XVII amžius|XVII a.]] vystymosi tendencijos, įtvirtinant atitinkamas modernias normas, naujus institutus absoliutizmo dvasioje. Teisynu pirmą kartą sistematizuota Rusijos teisėkūra, ryškūs pirmieji bandymai išskirti teisės normas pagal teisės šakas. Soboro statutas – pirmasis spausdintas Rusijos teisės paminklas. Iki tiol teisė buvo viešinama balsu skaitant turgaus aikštėse bei šventovėse (tai buvo įtvirtinta pačiuose dokumentuose). Spausdinto įstatymo forma užkirto kelią galimiems piktnaudžiavimams (ypač tarnyba, teismais). Soboro teisynas – beprecedentinis teisės sąvadas Rusijos teisėkūroje. Pagal apimtį su juo lygintis gali nebent ''[[Стоглав]]'', tačiau pagal teisės materijos apimtį statutas lenkia keletą kartų. Vakarų valstybėse privatinė teisė buvo pradėta kodifikuoti keliais dešimtmečiais vėliau (''Danske Lov'', [[Danija]]) [[1683]] m., Sardinijos kodeksas [[1723]] m., [[Bavarijos civilinis kodeksas]] ([[1756]] m.), [[Visuotinis Prūsijos žemės teisynas]] ([[1794]] m.), 1804 m. Napoleono kodeksas (''[[Civil Code]]''), [[Austrijos civilinis kodeksas]] ([[1812]] m.). Soboro teisynas palyginti su kitais privatinės teisės sąvadais buvo parengtas ir įsigaliojai per trumpą laiko tarpą – per pusmetį (968 straipsniai); priėmimą pagreitino pilietiniai neramumai miestuose. Napoleono kodeksas rengtas 4 metus (2 281 straipsniai), [[Vokietijos civilinis kodeksas]] nuo rengimo iki įsigaliojimo praėjo 27 metus (1873-1900 m.). == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Ключевский В. О. Русская история. Полный курс лекций. М., 1993 [http://www.kulichki.com/inkwell/text/special/history/kluch/kluchlec.htm] * Исаев И.А. История государства и права России. М., 2006 [http://rushistory.stsland.ru/Books/Book_10.html] * Под ред. Титова Ю. П. История государства и права России, 2006 * Чистяков. История отечественного государства и права. 1996. * Григорий Котошихин. О России в царствование Алексея Михайловича. Стокгольм, 1667 [http://www.hist.msu.ru/ER/Etext/kotoshih.htm#101 www.hist.msu.ru] * А.Г. Маньков. "Уложение 1649 года – кодекс феодального права России". 1980. * Владимирский-Буданов М.Ф. "Обзор истории русского права", 6-е изд. СПб. Киев Изд. книгопродавца Н. Я. Оглоблина. 1909 [http://elibrary.karelia.ru/book.shtml?levelID=004002&id=2751&cType=2] * Ю.Л. Проценко "Сословно-представительская монархия в России (середина [[XVI]] – середина [[XVII]] века)", 6-е изд., Волгоград2003 [http://window.edu.ru/window_catalog/files/r25734/volsu310.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070313192235/http://window.edu.ru/window_catalog/files/r25734/volsu310.pdf |date=2007-03-13 }} == Nuorodos == * {{ru|[http://ru.wikisource.org/Соборное_уложение_1649_года Soboro teisyno tekstas]}} [[Kategorija:Istoriniai teisės šaltiniai]] [[Kategorija:Rusijos teisės šaltiniai]] [[Kategorija:Teisės kodeksai]] [[Kategorija:Rusijos teisės istorija]] [[Kategorija:Rusijos imperija]] [[Kategorija:Rusijos teisynai]] [[Kategorija:Maskvos didžioji kunigaikštystė]] 3nnrpsbb13wfqc2m3lt7uuf1c7xo4uz 104 122788 7855996 7833595 2026-06-14T01:32:12Z ~2026-28142-06 217208 7855996 wikitext text/x-wiki === Lietuvos [[spragšiai|spragšių]] gentys ir rūšys === Lietuvoje aptiktos 74 sprakšių rūšys<ref>{{cite web |url=http://www.pensoft.net/inc/journals/download.php?fileId=2600&fileTable=J_GALLEYS |format=[[PDF]] |work=Vytautas Tamutis, Brigita Tamutė, Romas Ferenca |title=A catalogue of Lithuanian beetles (Insecta, Coleoptera) }}</ref>: {{Iliustruotas sąrašas pradžia}} {{Iliustruotas_sąrašas_pošeimis | namelt = | namela = Agrypninae }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Agrypnus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 | namelt = Kanapėtasis sprakšis | namela = Agrypnus murinus | pav = Agrypnus.murinus.1.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Lacon }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst | metai = 1784 | namelt = | namela = Lacon querceus | pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Danosoma }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 | namelt = Auksaraištis sprakšis | namela = Danosoma fasciatum | pav = Danosoma.fasciata.-.calwer.25.10.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Gyllenhal| metai = 1808 | namelt = | namela = Danosoma conspersum | pav = Lacon conspersus = Danosoma conspersum.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_pošeimis | namelt = | namela = Lissominae }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Drapetes }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Host | metai = 1789 | namelt = | namela = Dvidėmis blusvabalis | pav = Drapetes.mordelloides.-.calwer.24.20.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_pošeimis | namelt = | namela = Dendrometrinae}} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Hemicrepidius }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst | metai = 1784 | namelt = Plaukuotasis laukasprakšis | namela = Hemicrepidius hirtus | pav = Hemicrepidius hirtus01.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 | namelt = | namela = Hemicrepidius niger | pav = Hemicrepidius_niger_06.JPG | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Crepidophorus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Rosenhauer | metai = 1847 | namelt = |namela = Crepidophorus mutilatus | pav = Crepidophorus mutilatus 01.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Athous }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1801 | namelt = Rusvapilvis laukasprakšis | namela = Athous haemorrhoidalis | pav = Athous haemorrhoidalis - top (aka).jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = O.F. Müller| metai = 1764 | namelt = | namela = Athous subfuscus | pav = Athous.subfuscus.-.lindsey.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1792 | namelt = | namela = Athous vittatus | pav = Athous vittatus (2007-06-22).jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Harminius }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = DeGeer | metai = 1774 | namelt = Skersadryžis sprakšis | namela = Harminius undulatus | pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Stenagostus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = DeGeer | metai = 1774 | namelt = Didysis sprakšis| namela = Stenagostus rufus | pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Denticollis }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 | namelt = Vagotasis sprakšis | namela = Denticollis linearis | pav = Denticollis.linearis.1.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = | autoriai = [[Piller]] & [[Mitterpacher]] | metai = 1783 | namelt = | namela = Denticollis rubens | pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Cidnopus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = DeGeer | metai = 1774 | namelt = | namela = Cidnopus aeruginosus | pav = Cidnopus.aeruginosus.-.calwer.26.11.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Leske | metai = 1785 | namelt = Pūkuotasis sprakšis| namela = Cidnopus pilosus | pav = Cidnopus.pilosus.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Limonius }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 | namelt = | namela = Limonius minuta | pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Hypnoidus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius | metai = 1792 | namelt = Krantinis sprakšis | namela = Hypnoidus riparius| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Ctenicera }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 | namelt = Šukaūsis pievasprakšis | namela = Ctenicera pectinicornis| pav = Ctenicera pectinicornis P4258661.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Liotrichus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Paykull | metai = 1800 | namelt = Brukninis sprakšis | namela = Liotrichus affinis| pav = Liotrichus affinis.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Orithales }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Paykull | metai = 1800 | namelt = | namela = Orithales serraticornis| pav = Orithales serraticornis.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Actenicerus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = O.F. Müller| metai = 1764 | namelt = | namela = Actenicerus sjaelandicus| pav = Actenicerus.sjaelandicus.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Prosternon }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Pilkasis sprakšis | namela = Prosternon tessellatum| pav = Prosternon tesselatum bl.JPG | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Anostirus }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Rudasis pievasprakšis | namela = Anostirus castaneus| pav = Anostirus castaneus.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Poda| metai = 1761 | namelt = Raudonasis pievasprakšis | namela = Anostirus purpureus| pav = Anostirus purpureus cross.JPG| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Paraphotistus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1792 | namelt = | namela = Paraphotistus impressus| pav = Paraphotistus.impressus.-.lindsey.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Panzer| metai = 1799 | namelt = | namela = Paraphotistus nigricornis| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = Rugiasprakšiai | namela = Selatosomus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Žaliasis rugiasprakšis | namela = Selatosomus aeneus| pav = Selatosomus aeneus bl.JPG| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Kryžiuotasis rugiasprakšis | namela = Selatosomus cruciatus| pav = Kryziuotasisrugiaspraksis.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Germar| metai = 1843 | namelt = | namela = Selatosomus gravidus| pav = Selatosomus.gravidus.-.calwer.26.17.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Calambus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1767 | namelt = Dvidėmis sprakšis | namela = Calambus bipustulatus| pav = Calambus.bipustulatus.-.calwer.25.16.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_pošeimis | namelt = | namela = Negastriinae }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Negastrius}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Boheman| metai = 1853 | namelt = | namela = Negastrius arenicola| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Šešiataškis smulkiasprakšis | namela = Negastrius pulchellus| pav =Negastrius pulchellus2.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Boheman| metai = 1853 | namelt = | namela = Negastrius sabulicola| pav = Negastrius sabulicola.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Zorochros}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst| metai = 1806 | namelt = | namela = Zorochros dermestoides| pav = Zorochros.dermestoides.-.calwer.26.02.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Oedostethus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1792 | namelt = Keturdėmis smulkiasprakšis | namela = Oedostethus quadripustulatus| pav = Oedostethus quadripustulatus (Fabricius, 1793) (25994755740).png | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Germar| metai = 1824 | namelt = | namela = Oedostethus tenuicornis| pav = Oedostethus tenuicornis.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_pošeimis | namelt = | namela = Elaterinae}} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Procraerus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Lacordaire| metai = 1835 | namelt = Kelminis sprakšis | namela = Procraerus tibialis| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Ampedus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt =Juodagalvis kelmasprakšis | namela = Ampedus balteatus| pav = Ampedus balteatus Reitter.JPG| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Eschscholtz| metai = 1829 | namelt = Raudonsparnis kelmasprakšis | namela = Ampedus cinnabarinus| pav = Ampedus cinnabarinus (2008-05-16) 02.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Schönherr| metai = 1817 | namelt = | namela = Ampedus elegantulus| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1787 | namelt = | namela = Ampedus elongatulus| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = O.F. Müller| metai = 1821 | namelt = Juodasis kelmasprakšis| namela = Ampedus erythrogonus| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Rye| metai = 1905 | namelt = | namela = Ampedus hjorti| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst| metai = 1784 | namelt = | namela = Ampedus nigrinus| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Goeze| metai = 1777 | namelt = | namela = Ampedus nigroflavus| pav = Ampedus nigroflavus - 10.5 mm. (2010-04-25) 02.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Stephens| metai = 1830 | namelt = | namela = Ampedus pomonae| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst| metai = 1784 | namelt = | namela = Ampedus pomorum| pav = Ampedus.pomorum.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1792 | namelt = | namela = Ampedus praeustus| pav = Ampedus.praeustus.-.calwer.25.24.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Pušinis kelmasprakšis | namela = Ampedus sanguineus| pav = Ampedus sanguineus.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Schrank| metai = 1776 | namelt = | namela = Ampedus sanguinolentus| pav = Ampedus.sanguinolentus.1.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = | namela = Ampedus tristis| pav = Ampedus tristis.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Elater}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = | namela = Elater ferrugineus| pav = Elater.ferrugineus.-.calwer.26.05.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Sericus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Rudasis sprakšis | namela = Sericus brunneus| pav = Sericus brunneus.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Melanotus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Paykull| metai = 1800 | namelt = | namela = Melanotus castanipes| pav =MelanotusCastanipes.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Erichson| metai = 1841 | namelt = | namela = Melanotus crassicollis| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Geoffroy| metai = 1785 | namelt = Raudonkojis sprakšis | namela = Melanotus villosus| pav = Melanotus.villosus.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Agriotes}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Stephens| metai = 1830 | namelt = | namela = Agriotes acuminatus| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1767 | namelt = Juostuotasis dirvasprakšis | namela = Agriotes lineatus| pav =Agriotes lineatus bl2.JPG | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = | namela = Agriotes obscurus| pav =Agriotes.obscurus.-.lindsey.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Pasėlinis dirvaspragšis | namela = Agriotes sputator| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Schaller| metai = 1783 | namelt = | namela = Agriotes ustulatus| pav = | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Ectinus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1761 | namelt = Miškinis dirvasprakšis | namela = Ectinus aterrimus| pav =Athous_niger_beentree.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Dalopius}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Raudonšonis sprakšis | namela = Dalopius marginatus| pav =Dalopius marginatus bl.JPG| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Adrastus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1777 | namelt = Juodasis samansprakšis| namela = Adrastus limbatus| pav =| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1792 | namelt = | namela = Adrastus pallens| pav =Adrastus.pallens.-.lindsey.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Geoffroy| metai = 1785 | namelt = | namela = Adrastus rachifer| pav =| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Synaptus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Fabricius| metai = 1781 | namelt = Siaurakūnis sprakšis | namela = Synaptus filiformis| pav =Synaptus.filiformis.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_pošeimis | namelt = | namela = Cardiophorinae }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Cardiophorus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Erichson| metai = 1840 | namelt = | namela = Cardiophorus asellus| pav = Cardiophorus asellus Erichson, 1840 (25517789821).png| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Germar| metai = 1824 | namelt = | namela = Cardiophorus ebeninus | pav = Cardiophorus ebeninus.jpg | aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Linnaeus| metai = 1758 | namelt = Melsvasparnis smulkiasprakšis | namela = Cardiophorus ruficollis| pav =Cardiophorus ruficollis1.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Dicronychus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst| metai = 1784 | namelt = Juodasis smulkiasprakšis | namela = Dicronychus cinereus| pav =Dicronychus.cinereus.-.lindsey.jpg| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Herbst| metai = 1784 | namelt = | namela = Dicronychus equiseti| pav =| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas_sąrašas_gentis | namelt = | namela = Paracardiophorus}} {{Iliustruotas_sąrašas_rūšis | autorius = Erichson| metai = 1840 | namelt = Pilkaplaukis smulkiasprakšis | namela = Paracardiophorus musculus| pav =| aprasas = | pilka = }} {{Iliustruotas sąrašas pabaiga}} {{Išnašos}} {{Lietuviški vardynai}} [[Kategorija:Lietuvos faunos sąrašai]] meg6zn1ys5wf5lf5ut0ke9155p4ih3y 0 123194 7855737 7848050 2026-06-13T15:44:52Z ~2026-34599-01 219526 /* Himnas */ 7855737 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Saulės gimnazija|}} {{Mokykla |lat = 55.1935 |long = 21.8249 |mokykla = Plungės „Saulės“ gimnazija |direktorė = Dalia Uščinienė |skaičius = 739 |data = |laidos =58 |darbuotojai = 61 |pav = 2.Plungė. Saulės gimnazija.JPG |vieta = Birutės g. 31, [[Plungė]] |emblema = Plungės Saulės gimnazija, logo.jpg }} [[Vaizdas:Plungė. Saulės gimnazija.JPG|miniatiūra|265px|right|Gimnazijos kieme]] '''Plungės „Saulės“ gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Plungė]]je, Birutės g. 31, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 191130264. == Istorija == [[1919]] m. dabartinėse gimnazijos patalpose [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ draugija]] atidarė keturių klasių „Saulės“ mokyklą. [[1921]] m. jai suteiktos vidurinės mokyklos teisės. [[1925]] m. ji išaugo į gimnaziją, kuri iš pradžių veikė [[Bogdanas Oginskis|Oginskio]] rūmuose, o vėliau persikėlė į Kapucinų mokyklą, nes Oginskio rūmuose įsikūrė vidurinė žemės ūkio mokykla. [[1929]] m. gimnazija tampa valstybine, nepriklausoma nuo „Saulės“ draugijos, bet Švietimo ministerija nutarė Plungės valstybinę gimnaziją uždaryti ir jos vietoje įsteigti mokytojų seminariją. Plungėje palikta tik keturių klasių [[progimnazija]]. [[1934]] m. uždarius mokytojų seminariją, Plungės visuomenė vėl susidūrė su sunkumais leidžiant vaikus mokytis. Nuo 1934 m. rudens Švietimo ministerija paliko Plungėje tik progimnaziją ir iki [[1936]] m. neleido atidaryti aukštesnių klasių. Tuo metu Plungėje dar veikė privati žydų progimnazija. [[1928]] m. iš [[Vokietija|Vokietijos]] į Plungę atvykę vienuoliai kapucinai už [[Babrungas|Babrungo]] upės ant kalno savo lėšomis pasistatė mokyklos rūmus, įsirengė bendrabutį, kuriame apgyvendino neturtingus mokinius ir mokė nemokamai, tikėdamiesi iš jų išauklėti vienuolius. Kitiems už mokslus reikėjo mokėti. 1936–[[1937]] m. ši mokykla prijungta prie Plungės valstybinės progimnazijos. Jungtinė progimnazija įsikūrė kapucinų vienuolyno patalpose. Ji buvo perorganizuota į gimnaziją ir veikė iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. [[1966]] m. mokykla gavo 3-osios vidurinės mokyklos vardą, [[1996]] m. pavadinta „Saulės“ vidurine mokykla, o [[1997]] m. vėl tapo „Saulės“ gimnazija. Gimnazijoje plėtojamas teatrinis sąjūdis, vyksta teatralizuotos tradicinės šventės. Aktyviai ir rezultatyviai dalyvaujama moksleivių olimpiadose bei konkursuose. Leidžiamas sienlaikraštis „Saulėtekis“. Be privalomų [[anglų kalba|angl]]ų ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] bei pasirenkamų [[rusų kalba|rusų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbų, dėstomos [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[italų kalba|italų]] kalbos. == Direktoriai == * 1919 m. Edvardas Gedgaudas * [[1927]] m. A. Simaitis * Juozas Milašius * [[2008]] m. [[Algimantas Budrys (1956)|Algimantas Budrys]] * 2023 m. Dalia Uščinienė == Žymūs mokytojai == * Birutė Kaveckienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui * Kristina Smilgevičiūtė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui == Žymūs mokiniai == * [[Juozas Bagdonas (1911)|Juozas Bagdonas]] (1911–2005) – dailininkas * [[Bronislovas Lubys]] (1938–2011)  – verslininkas, politikas * [[Ieva Žalimaitė]] (g. 1992 m.) – šachmatininkė == Himnas == ;Kai rugsėjy gervės krykščia, ;Į gimnaziją skubi. ;Amžina jaunystė trykšta ;Ir daina skambi skambi. Priedainis: :;Gimnazija, gimnazija, :;Kaip saulė mums švieti. :;Gimnazija, gimnazija, :;Į ateitį kvieti. ;Savo darbą, mintį, protą ;Kasdien Lietuvai nešu ;Ir girdžiu, kaip skamba žodis, ;Nuo kurio šviesu, šviesu. '''Pr. ...''' ;Mūs visų Tėvynė laukia, ;Ir jau šaukia ar girdi? ;Pasakyki, kokią auką ;Ant jos aukuro neši? ''Gimnazijos himno autorė Danutė Serapinienė.'' == Nuorodos == * [https://plungessaule.lt/ Gimnazijos svetainė] [[Kategorija:Plungė]] [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Plungės rajono savivaldybės mokyklos]] 1kyobiu4bn5orgsd1e953736c87ix6c 7855739 7855737 2026-06-13T15:47:25Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-34599-01 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-32189-48 keitimas) 7848050 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Saulės gimnazija|}} {{Mokykla |lat = 55.1935 |long = 21.8249 |mokykla = Plungės „Saulės“ gimnazija |direktorė = Dalia Uščinienė |skaičius = 739 |data = |laidos =58 |darbuotojai = 61 |pav = 2.Plungė. Saulės gimnazija.JPG |vieta = Birutės g. 31, [[Plungė]] |emblema = Plungės Saulės gimnazija, logo.jpg }} [[Vaizdas:Plungė. Saulės gimnazija.JPG|miniatiūra|265px|right|Gimnazijos kieme]] '''Plungės „Saulės“ gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Plungė]]je, Birutės g. 31, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 191130264. == Istorija == [[1919]] m. dabartinėse gimnazijos patalpose [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ draugija]] atidarė keturių klasių „Saulės“ mokyklą. [[1921]] m. jai suteiktos vidurinės mokyklos teisės. [[1925]] m. ji išaugo į gimnaziją, kuri iš pradžių veikė [[Bogdanas Oginskis|Oginskio]] rūmuose, o vėliau persikėlė į Kapucinų mokyklą, nes Oginskio rūmuose įsikūrė vidurinė žemės ūkio mokykla. [[1929]] m. gimnazija tampa valstybine, nepriklausoma nuo „Saulės“ draugijos, bet Švietimo ministerija nutarė Plungės valstybinę gimnaziją uždaryti ir jos vietoje įsteigti mokytojų seminariją. Plungėje palikta tik keturių klasių [[progimnazija]]. [[1934]] m. uždarius mokytojų seminariją, Plungės visuomenė vėl susidūrė su sunkumais leidžiant vaikus mokytis. Nuo 1934 m. rudens Švietimo ministerija paliko Plungėje tik progimnaziją ir iki [[1936]] m. neleido atidaryti aukštesnių klasių. Tuo metu Plungėje dar veikė privati žydų progimnazija. [[1928]] m. iš [[Vokietija|Vokietijos]] į Plungę atvykę vienuoliai kapucinai už [[Babrungas|Babrungo]] upės ant kalno savo lėšomis pasistatė mokyklos rūmus, įsirengė bendrabutį, kuriame apgyvendino neturtingus mokinius ir mokė nemokamai, tikėdamiesi iš jų išauklėti vienuolius. Kitiems už mokslus reikėjo mokėti. 1936–[[1937]] m. ši mokykla prijungta prie Plungės valstybinės progimnazijos. Jungtinė progimnazija įsikūrė kapucinų vienuolyno patalpose. Ji buvo perorganizuota į gimnaziją ir veikė iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. [[1966]] m. mokykla gavo 3-osios vidurinės mokyklos vardą, [[1996]] m. pavadinta „Saulės“ vidurine mokykla, o [[1997]] m. vėl tapo „Saulės“ gimnazija. Gimnazijoje plėtojamas teatrinis sąjūdis, vyksta teatralizuotos tradicinės šventės. Aktyviai ir rezultatyviai dalyvaujama moksleivių olimpiadose bei konkursuose. Leidžiamas sienlaikraštis „Saulėtekis“. Be privalomų [[anglų kalba|angl]]ų ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] bei pasirenkamų [[rusų kalba|rusų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbų, dėstomos [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[italų kalba|italų]] kalbos. == Direktoriai == * 1919 m. Edvardas Gedgaudas * [[1927]] m. A. Simaitis * Juozas Milašius * [[2008]] m. [[Algimantas Budrys (1956)|Algimantas Budrys]] * 2023 m. Dalia Uščinienė == Žymūs mokytojai == * Birutė Kaveckienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui * Kristina Smilgevičiūtė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui == Žymūs mokiniai == * [[Juozas Bagdonas (1911)|Juozas Bagdonas]] (1911–2005) – dailininkas * [[Bronislovas Lubys]] (1938–2011)  – verslininkas, politikas * [[Ieva Žalimaitė]] (g. 1992 m.) – šachmatininkė == Himnas == ;Kai rugsėjy gervės krykščia, ;Į gimnaziją tu vėl skubi. ;Amžina jaunystė trykšta ;Ir daina skambi skambi. Priedainis: :;Gimnazija, gimnazija, :;Kaip saulė mums švieti. :;Gimnazija, gimnazija, :;Į ateitį kvieti. ;Savo darbą, mintį, protą ;Lietuvai kasdien nešu ;Ir girdžiu, kaip skamba žodis, ;Nuo kurio šviesu, šviesu. ;Mūs visų Tėvynė laukia, ;Ir jau šaukia ar girdi? ;Pasakyki, kokią auką ;Ant jos aukuro neši? ''Gimnazijos himno autorė Danutė Serapinienė.'' == Nuorodos == * [https://plungessaule.lt/ Gimnazijos svetainė] [[Kategorija:Plungė]] [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Plungės rajono savivaldybės mokyklos]] 2a5mdob81wl0w1byl0l17kjn6qmeiw8 0 130062 7855670 7750501 2026-06-13T13:06:45Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855670 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Alvydas Nikžentaitis | paveikslėlis = Nikzentaitis02.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1961|10|18|T}} | gimimo vieta = [[Panemunė (Jurbarkas)|Panemunėje]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj]]. | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas | sritis = viduramžių Baltijos regiono istorija, atminties kultūra ir politika Vidurio ir Rytų Europoje | įstaigos = [[Lietuvos istorijos institutas]] | pareigos = vyriausiasis mokslo darbuotojas <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = [[Edvardas Gudavičius]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Alvydas Nikžentaitis }} '''Alvydas Nikžentaitis''' (g. [[1961]] m. [[spalio 18]] d. [[Panemunė (Jurbarkas)|Panemunėje]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj]].) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo [[2012]] m. – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas. == Biografija == [[1979]]–[[1984]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]]. Nuo 1984 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto [[LDK]] istorijos skyriaus moksliniu bendradarbiu. [[1992]] m. kartu su [[Vladas Žulkus|Vladu Žulkumi]] prie [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] įkūrė Vakarų Lietuvos ir [[Prūsija|Prūsijos]] istorijos centrą, tapo jo direktoriumi. [[1993]]–[[1998]] m. buvo Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas, [[1998]]–[[2004]] m. – [[BRIAI|Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro]] mokslinis bendradarbis (nuo 2000 m. nepagrindinėse pareigose). [[2000]] m. sugrįžo dirbti į Lietuvos istorijos institutą vyriausiuoju mokslo darbuotoju; [[2000]] m. rugsėjį – [[2008]] m. lapkritį buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius. Iki [[2009]] m. nepagrindinėse profesoriaus pareigose dėstė [[VPU|Vilniaus Pedagoginio universiteto]] Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedroje. [[1988]] m. Lietuvos istorijos institute apgynė istorijos mokslo kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš vokiečių feodalų agresiją XIV a. pirmojoje pusėje“, [[1992]] m. ji nostrifikuota. [[1999]] m. [[kovo 26]] d. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII–XIV a.“. Moksliniai interesai keitėsi: pirma daugiausia tyrinėjo [[LDK]] ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, tautinių ir politinių stereotipų bei įvaizdžių kaitą nuo viduramžių iki XIX–XX a., rašė LDK politinės tautos klausimais. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje. A. Nikžentaitis buvo Lietuvos istorijos instituto mokslo tarybos narys ([[1992]]–[[2008]] m.), Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto (''Nordost-Institut Lüneburg'') mokslo tarybos ([[1992]]–[[2001]] m.) narys, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje (''Deutsches Historisches Institut Warschau'') mokslo tarybos ([[1999]]–[[2008]] m.) narys, Tarptautinės komisijos Vokiečių ordino istorijai tirti (''Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens''), Vakarų ir Rytų Prūsijos istorijos komisijos (''Historische Kommission für ost- und westpreußischer Landesforschung'') narys, Baltijos istorikų komisijos (''Baltische Historische Kommission'') narys-korespondentas, ''21st Century Trust'' fondo narys, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas ([[1995]]–[[2000]] m.), Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas ([[2004]]–[[2013]] m.). Jis yra [[2005]] m. įsteigto Lietuvos–Vokietijos forumo ir [[2006]] m. įsteigto Vokietijos–Lietuvos forumo valdybų narys, kelių Lietuvos ir tarptautinių istorijos mokslo žurnalų (tarp jų ''Zeitschrift für Ostmitteleuropaforschung'' (Herderio institutas Marburge), ''Zapiski Historyczne'' (Torunes universitetas), ''Acta Historica Universitatis Klaipedensis'' (Klaipėdos universitetas), ''Lithuanian Historical Studies'' (Lietuvos istorijos institutas)) redaktorių kolegijų narys, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų istorijos krypties doktorantūros komitetų narys, Lietuvos ir tarptautinių mokslo projekto koordinatorius. [[1999]]–[[2000]] m. A. Nikžentaitis stažavosi Herderio institute, Marburge. Kelis kartus buvo [[Humbolto fondas|Alexandro von Humboldto fondo]] stipendininkas. A. Nikžentaitis buvo vienas iš [[2012]] m. birželio 30 d. [[Vilnius|Vilniuje]] steigiamajame suvažiavime Lietuvos intelektualų įkurto Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo iniciatorių ir nuo to laiko yra jo valdybos pirmininkas. Forumas veikia puoselėdamas [[Jurgis_Vladislovas_Giedraitis|J. Giedroyco]] idėjas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. 2019 m. liepos mėn. laimėjo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus konkursą.<ref>{{cite web |title=Naujasis istorijos instituto direktorius A.Nikžentaitis nori keisti istorikų supratimą apie jų funkcijas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujasis-istorijos-institutas-direktorius-a-nikzentaitis-nori-keisti-istoriku-supratima-apie-ju-funkcijas-56-1170064 |last=Grigaliūnaitė |first=Violeta |date=2019-07-05 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> == Bibliografija == === Svarbiausios publikacijos === * [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičius]], A. Nikžentaitis, „M. Stryjkovskis ir Pilėnų siejimas su Punia“, ''Lietuvos istorijos metraštis 1981'', Vilnius, 1982, p. 39–46. * A. Nikžentaitis, „1324 m. Lietuvos paliaubos su Vokiečių ordinu ir jų reikšmė“, ''Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A'', 1986, t. 2 (95), p. 61–71. * A. Nikžentaitis, „Lietuvos diplomatinė kova su Vokiečių ordinu 1337–1342 m.“, ''Lietuvos istorijos metraštis 1985'', Vilnius, 1986, p. 5–21. * A. Nikžentaitis, „Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių pilių gynybinę sistemą XIII a. pabaigoje–XIV a. pradžioje“, ''Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A'', 1986, t. 3 (96), p. 51–62. * A. Nikžentaitis, „Dar kartą apie tai „Kas žuvo prie Bajerburgo?““, ''Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A'', 1987, t. 1 (98), p. 31–43. * A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (1. Gedimino laiškai Hanzos miestams)“, ''Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A'', 1987, t. 4 (101), p. 92–99. * ''Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a.'', sud. [[Povilas Pakarklis|P. Pakarklis]], parengė, įvadą ir komentarus parašė [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičius]], A. Nikžentaitis, Vilnius, 1987. * [[Antanas Kučinskas|A. Kučinskas]], ''Kęstutis'', fotograf. leid., įvado autorius A. Nikžentaitis, Vilnius, 1988. * A. Nikžentaitis, „Dėl čekų feodalų vaidmens 1329 m. Vokiečių ordino žygyje į Lietuvą“, ''Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A'', 1988, t. 3 (104), p. 52–57. * A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (2. Gedimino laiškai popiežiui ir krikščionybės įvedimo Lietuvos klausimas 1323–1324 m.)“, ''Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A'', 1988, t. 2 (103), p. 66–76. * A. Nikžentaitis, ''Gediminas'', Vilnius, 1989. * A. Nikžentaitis, „Žalgirio mūšio vertinimas lietuvių visuomenėje XV–XVI a.“, ''Lietuvos istorijos metraštis, 1990'', Vilnius, 1991, p. 5–13. * A. Nikžentaitis, „Friedliche Zeit in der Beziehungen Litauens mit dem Deutschen Orden“, ''Jahrbücher für Geschichte Osteuropas'', 1993, Hf. 1, S. 1–23. * A. Nikžentaitis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pagrindinės užsienio politikos kryptys XIV a. vid. – XV a.“, ''Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai'' (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. I), sud. R. Čapaitė, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1993, p. 170–177. * A. Nikžentaitis, „Pasikeitimai lietuvių kariuomenės taktikoje ir organizacijoje“, ''Karo archyvas'', t. 13, Vilnius, 1993, p. 3–33. * A. Nikžentaitis, ''Pilėnų mįslė'', Vilnius, 1993. * ''Klaipėdos miesto ir regiono istorijos problemos'' (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II), sud. A. Nikžentaitis, [[Vladas Žulkus|V. Žulkus]], Klaipėda, 1994. * A. Nikžentaitis, „Bitwa pod Grunwaldem w ocenie spoleczenstwa litewskiego XV–XVI stuliecia“, ''Studia Grunwaldzkie'', 1994, t. 3, s. 7-15. * A. Nikžentaitis, „Changes in the organization and tactics of the Lithuanian army in the 13th, 14th and the first half of the 15 th century“, ''Fasciculi Archaeologiae Historicae'', Fasciculus VII, Łódź, 1994, p. 45–53. * [[Zenonas Ivinskis|Z. Ivinskis]], ''Lietuvos istorijos šaltiniai'' (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. III), sud. A. Nikžentaitis, [[Stephen Christopher Rowell|S. Chr. Rowell]], [[Vladas Žulkus|V. Žulkus]], Klaipėda, 1995. * A. Nikžentaitis, „Litauisch-preussische Beziehungen im Mittelalter. Der litauische Forschungsstand“, ''Deutschland und Litauen. Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung'', hrsg. von N. Angermann, J. Tauber, Lüneburg, 1995, S. 21-31. * A. Nikžentaitis, „1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiškai Vokietijos miestams ir dominikonų ir pranciškonų ordinų vienuoliams: ekonominiai ir politiniai laiškų parašymo motyvai“, ''Metraščiai ir kunigaikščių laiškai'' (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 4), ats. red. M. Vaicekauskas, Vilnius, 1996, p. 124–134. * A. Nikžentaitis, [http://www.annaberger-annalen.de/jahrbuch/1996/Annaberg%20Nr.4%20Kap12.pdf „Das Bild von Deutschland und der Deutschen“], ''Annaberger Annalen'', 1996, Nr. 4, S. 148–155. * A. Nikžentaitis, [http://www.jstor.org/stable/2639972 “Germany and the Memel Germans in the 1930s (on the basis of trials of Lithuanian agents before the Volksgerichthof, 1934-1945)“], ''The Historical Journal'', 1996, Vol. 39, No. 3, p. 771–783. * A. Nikžentaitis, ''Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai'' (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. V), Klaipėda, 1996. * A. Nikžentaitis, „Die wirtschaftliche und politische Motive in den Briefen des Großfürsten Gedimin an die norddeutschen Städte sowie an die Orden der Dominikaner und Franziskaner (26. Mai 1323)“, ''Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag'', hrsg. von O. Pelc, G. Pickhan, Lüneburg, 1996, S. 121–131. * [[Adomas Butrimas|A. Butrimas]], [[Vladas Žulkus|V. Žulkus]], A. Nikžentaitis, [[Vacys Vaivada|V. Vaivada]], [[Egidijus Aleksandravičius|E. Aleksandravičius]], ''Žemaitijos istorija'', sud. A. Nikžentaitis, Vilnius, 1997. * A. Nikžentaitis, „Belaisviai Lietuvoje ir Vokiečių ordino valstybėje (1283–1409)“, ''Lietuvos valstybė XII–XVIII a.'', Vilnius, 1997, p. 507–526. * A. Nikžentaitis, [http://www.ikgn.de/cms/jdownloads/Nordost-Archiv%20PDF%20Dateien/Band%20VI,%20%201997%20H.%201/abhandlung_nikzentaitis_alvydas_noa_band_6_1997-1_vytautaskult_in_litauen.pdf „Das Vytautaskult in Litauen (15.-20. Jahrhundert) und seine Widerspiegelung im Denkmal“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306051113/http://www.ikgn.de/cms/jdownloads/Nordost-Archiv%20PDF%20Dateien/Band%20VI,%20%201997%20H.%201/abhandlung_nikzentaitis_alvydas_noa_band_6_1997-1_vytautaskult_in_litauen.pdf |date=2016-03-06 }}, ''Das Denkmal im nördlichen Ostmitteleuropa im 20. Jahrhundert. Politischer Kontext und nationale Funktion'' (Nordost-Archiv, Bd. VI/1997, Hf. l), hrsg. von S. Ekdahl, Lüneburg, 1997, S. 131–145. * A. Nikžentaitis, „Das Bild der Deutschen und Deutschland in Litauen wahrend der Zwischenkriegzeit“, ''Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch - litauischen Verhaltnisses'', hrsg. von B. Meissner, S. Bamberger-Stemann, D. Henning, Hamburg, 1998, S. 237–253. * A. Nikžentaitis, „Das Deutschlandbild im heutigen Litauen“, ''„Der Fremde im Dorf“. Überlegungen zum Eigenen und zum Fremden in der Geschichte'', hrsg. von H.-J. Bömelburg, B. Eschment, Lüneburg, 1998, S. 105–123. * A. Nikžentaitis, „LDK kultūrinės tradicijos praradimas: Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje XIX–XX a.“, ''Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis'' (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 6), Vilnius, 1998, p. 324–334. * A. Nikžentaitis, „Die litauische Gesellschaft der vorchristlichen Zeit (13.–14. Jahrhundert) zwischen Rom und Byzanz“, ''Rom und Byzanz im Norden. Mission und Glaubenswechsel im Ostseeraum während des 8.–14. Jahrhunderts'', Bd. II, hrsg. von M. Müller-Wille, Stuttgart, 1998, S. 115–130. * M. Balčius, Z. Genienė, [[Zigmantas Kiaupa|Z. Kiaupa]], A. Nikžentaitis, [[Vygantas Vareikis|V. Vareikis]], [[Vladas Žulkus|V. Žulkus]], ''Palangos istorija'', sud. V. Žulkus, Klaipėda, 1999. * A. Nikžentaitis, „Prisoners of War in Lithuania and the Teutonic Order State (1283-1409)“, ''Der Deutsche Orden in der Zeit der Kalmarer Union, 1397–1521'' (Ordines militares. Colloquia Torunensia Historica, X), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 1999, S. 193–208. * A. Nikžentaitis, [http://www.annaberger-annalen.de/jahrbuch/1999/Annaberg%20Nr.7%20Kap2.pdf „Verloren und neu gefunden. Ein Blick auf die neue Heimat in Ostpreußen nach 1945: Einige einführende Bemerkungen über dieses Thema“], ''Annaberger Annalen'', 1999, Nr. 7, S. 13–28. * A. Nikžentaitis, „Das Bild Litauens in Darstellungen der deutschen Presse über nationale Minderheiten“, ''Das Preußenland als Forschungsaufgabe: eine europäische Region in ihren geschichtlichen Bezügen. Festschrift für Udo Arnold zum 60. Geburtstag'' (Einzelschriften der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, Bd. 20), hrsg. von B. Jähnig, G. Michels, Lüneburg, 2000, S. 191–207. * A. Nikžentaitis, ''Witold i Jagiełło: Polacy i Litwini we wzajemnej stereotypie'', Poznań, 2000. * A. Nikžentaitis, „Das Bild des Deutschen Ordens in der litauischen Geschichtsschreibung und Publizistik“, Vergangenheit und Gegenwart der Ritterorden: Die Rezeption der Idee und die Wirklichkeit (Ordines militares. Colloquia Torunensia historica, XI), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 2001, S. 115–131. * A. Nikžentaitis, „Rytprūsiai lietuvių istorinėje literatūroje“, ''Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos'' (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII), ats. red. A. Nikžentaitis, Klaipėda, 2001, p. 159–169. * A. Nikžentaitis, "Lithuanian Settlement in East Prussia as Reflected in Lithuanian Historiography", ''Historiographical approaches to medieval colonization of East Central Europe: A comparative analysis against the background of other european inter-ethnic colonisation procesess in the Middle Ages'' (East European monographs, No. 611), ed. by J. M. Piskorski, New York, 2002, p. 357–371. * A. Nikžentaitis, ''Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse'', Vilnius, 2002. * H. Boockmann, ''Vokiečių Ordinas. XII jo istorijos skyrių'', iš vokiečių k. vertė A. Nikžentaitis, Vilnius, 2003. * A. Nikžentaitis, „Auf der Suche nach der eigenen Geschichte: Litauen – Polen – Europa“, ''Auf der Suche nach einem Phantom? Widerspiegelungen Europas in der Geschichtswissenschaft'' (Schriften des Zentrum für Europäische Integrationsforschung, Bd. 42), hrsg. von G. Michels, Baden-Baden, 2003, S. 109–124. * A. Nikžentaitis, „Geschichtsschreibung in Litauen: 10 Jahre nach der Wende“, ''Klio ohne Fesseln?: Historiographie im östlichen Europa nach dem Zusammenbruch des Kommunismus'' (Österreichische Osthefte, 2002, 44. Jhg., Heft 1-2), hrsg. von A. Ivanis̆ević, A. Kappeler, W. Lukan, A. Suppan, Frankfurt am Main, Berlin, Bern, Bruxelles, New York, Oxford, Wien, 2003, S. 201–218. * A. Nikžentaitis, „Historische Tradition und Politik: Die Sowjetrepublik Litauen und das Kaliningrader Gebiet“, ''Die Zukunft Kaliningrads Konfliktschichten und Kooperationsfelder'' (Osteuropa, 2003, 53. Jhg., Heft 2-3), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, M. Breuer, Lindau, 2003, S. 229–243. * A. Nikžentaitis, „Klaipėdos problemos sprendimo galimybės Lenkijos Respublikos diplomatų akimis“, ''Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose'' (Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis, t. IX), sud. [[Silva Pocytė|S. Pocytė]], Klaipėda, 2003, p. 6–22. * A. Nikžentaitis, [http://www.lfpr.lt/uploads/File/2004-13%2014/Nikzentaitis.pdf „The „Imperial“ Diplomacy of Lithuania“]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''Lithuanian Foreign Policy Review'', 2004, No. 1–2 (13–14), p. 41–47. * A. Nikžentaitis, „Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje: istoriko ir atminties kūrėjo santykio problema“, ''Kultūros barai'', 2004, Nr. 10 (479), p. 15–19 (žr. [http://eurozine.com/pdf/2005-11-14-nikzentaitis-lt.pdf tekstą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120908004524/http://www.eurozine.com/pdf/2005-11-14-nikzentaitis-lt.pdf |date=2012-09-08 }} Europos kultūros žurnalų tinklo „Eurozine“ svetainėje). * [http://books.google.com/books?id=mdXRKbcyi5oC&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_v2_summary_r&cad=0#v=onepage&q=&f=false ''The Vanished World of Lithuanian Jews'' (On the Boundary of Two Worlds – Identity, Freedom and Moral Imagination in the Baltics, Vol. 1)], ed. by A. Nikžentaitis, S. Schreiner, [[Darius Staliūnas|D. Staliūnas]]. Amsterdam and New York, 2004. * A. Nikžentaitis, [http://www.perspectivia.net/content/publikationen/qus-warschau/loewener_bluete/nikzentaitis_litauen/at_download/document „Litauen unter den Grossfürsten Gedimin (1316-1341) und Olgerd (1345-1377)“]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''Die „Blüte“ der Staaten des östlichen Europa im 14. Jahrhundert'' (Deutsches Historisches Institut Warschau. Quellen und Studien, Bd. 14), hrsg. von M. Löwener, Wiesbaden, 2005, S. 65-76. * A. Nikžentaitis, „Žalgiris: Zur Bedeutung und Funktionsweise eines litauischen Nationalmythos“, ''Mare Balticum. Begegnungen zu Heimat, Geschichte, Kultur an der Ostsee'' (Colloquia Baltica, 1), hrsg. von D. Albrecht, M. Thoemmes, München, 2005, S. 98–110. * A. Nikžentaitis, „Gestürzte und neu errichtete Denkmäler: Geschichte im Transformationsprozess Litauens“, ''GegenErinnerung. Geschichte als politisches Argument im Transformationsprozeß Ost-, Ostmittel- und Südosteuropas'' (Schriften des Historischen Kollegs. Kolloquien; 61), hrsg. von H. Altrichter, München, 2006, S. 67-78. * A. Nikžentaitis, "Jak można podzielić wspólną jistorię? Dzieje Rzeczypospolitej Obojga Narodów w historiografii i świadomości Litwinó", ''”O nas bez nas”. Historia Polski w historiografiach obcojęzycznych'', moderatorzy sympozjum W. Molik, H. Żaliński, Poznań, 2007. s. 123–134. * A. Nikžentaitis, „Kampf um die Erinnerung: Memel/Klaipėda im 20. Jahrhundert“, ''Die Aneignung fremder Vergangenheiten in Nordosteuropa am Beispiel plurikultureller Städte (20. Jahrhundert)'' (Nordost-Archiv, Bd. XV/ 2006), Lüneburg, 2007, S. 148–159. * A. Nikžentatis, „Kryžiaus karų epocha Lietuvos kultūrinėje atmintyje“, ''Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje'', sud. R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis, Šiauliai, 2007, p. 236–249. * A. Nikžentaitis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos specifika ir santykis su moderniąja tauta“, ''Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui'', Vilnius, 2007, p. 135–154. * A. Nikžentaitis, „Die Epoche der Diktaturen Erinnerungskonkurrenz in Litauen“, ''Geschichtspolitik und Gegenerinnerung. Krieg, Gewalt und Trauma im Osten Europas'' (Osteuropa, 2008, 58. Jhg., Heft 6), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, Berlin, 2008, S. 159–166. * A. Nikžentaitis, "Historia i współczesne pojęcie narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego", ''Pamieć. Wyzwanie dla nowoczesnej Europy'', red. R. Traba, Olsztyn, 2008, s. 99-108. * A. Nikžentaitis, "Nauka historii na Litwie między tradycją a wyzwaniami nowoczesności", ''Zapiski historyczne'', 2008, T. LXXIII, zeszyt 2-3, s. 7-16. * А. Нікжэнтайціс, "Другая сусветная вайна ў культурнай памяці жыхароў Цэнтральна-усходняй Еўропы: дамінантная і дыскрымінаваная памяцi", [http://kamunikat.org/download.php?item=11226-1.pdf&pubref=11226 ''Homo Historicus 2008: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090407004155/http://kamunikat.org/download.php?item=11226-1.pdf&pubref=11226 |date=2009-04-07 }}, пад. рэд. А. Смаленчука з удзелам I. Дубянецкай, Вiльня, 2008, c. 361–369. * A. Nikžentaitis, [http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/acta/2009_9/nikzentaitis.pdf „Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostinių kultūrinės atmintys: lyginamosios analizės bandymas“], ''Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai'', 2009, t. 9: ''Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija'', p. 235–246. * A. Nikžentaitis, „Nuo Vytauto Didžiojo iki Molotovo-Ribbentropo: kultūrinės atminties politika Lietuvoje“, ''Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis/ Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamięć historyczna'', moksl. red. J. Volkonovski, R. Gaidis, Vilnius, 2009, p. 363–374. * A. Nikžentaitis, "Die Möglichkeiten der alternativen Geschichte. Das Alltagsleben im Baltikum des 13. und 14. Jahrhunderts", ''The Reception of Medieval Europe in the Baltic Sea Region'': papers of the XIIth Visby Symposium held at Gotland University, Visby (Acta Visbyensia, XII), ed. by J. Staecker, Visby 2009, p. 397–420. * А. Смаленчук, A. Нікжэнтайціс, "Вiльня як месца памяці многіх народаў (разважанні з нагоды даследчага праекту)", [http://pawet.net/files/gistaryiagrafia_haradou.pdf ''Гістарыяграфія і крыніцы па гісторыі гарадоў і працэсаў урбанізацыі ў Беларусі''], Гродна, 2009, с. 363–367. * [[Dangiras Mačiulis|D. Mačiulis]], A. Nikžentaitis, [[Vasilijus Safronovas|V. Safronovas]], "L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius", ''Villes baltiques. Une mémoire partagée'' (Revue Germanique Internationale, 11/2010), Paris, 2010, p. 41–60. * A. Нікжэнтайціс, "Нацыянальны сімвал у шматкультурным горадзе", [http://pawet.net/files/homo_historicus_2009.pdf ''Homo historicus 2009: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі''], пад. рэд. А.Ф. Смаленчука, Вiльня, 2010, с.306-320. * A. Nikžentaitis, „Znaczenie Unii Lubelskiej po 440 latach dla Europy XXI w.“, [https://web.archive.org/web/20131203004045/http://www.prawo.uwb.edu.pl/miscellanea/download/misce_historico_t9.pdf ''Miscellanea Historico-Iuridica'', T. 9], pod redakcją A. Lityńskiego, P. Fiedorczyka, Białystok, 2010, s. 9-14. * ''Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje'', sud. A. Nikžentaitis, Vilnius, 2011. * A. Nikžentaitis, I. Šutinienė, „Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia?“, ''Lietuvos istorijos metraštis 2010/1'', Vilnius, 2011, p. 71-84. == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [http://www.istorija.lt/html/anikzentaitis.html Alvydo Nikžentaičio biografija ir bibliografija] {{Webarchive|url=https://archive.today/20121209131318/http://www.istorija.lt/html/anikzentaitis.html |date=2012-12-09 }} [[Kategorija:Lietuvos istorikai|Nikžentaitis, Alvydas]] [[Kategorija:KU dėstytojai]] r1r6vyy5s5o9lay73xyzb03xgi4oixn 0 134531 7856024 7847912 2026-06-14T05:06:47Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ +{{Vilniaus mokyklos}} 7856024 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6913 |long = 25.2730 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Vytis Buivydavičius |skaičius = 480 |data = |laidos = |darbuotojai = |pav = |vieta = [[Vilnius]], Vasario 16-osios g. 1 |emblema = }} '''Viešoji įstaiga Šiuolaikinės mokyklos centras''' – privati dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo ir kvalifikacijos tobulinimo [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio, papildomo ir kryptingo ugdymo programas. Įstaigos kodas 302850897 (iki 2012 m. – 193083952). == Istorija == [[Vaizdas:Šiuolaikinės mokyklos centras.JPG|thumb|left|Pastatas Žygimanto g. 4]] 2012 m. išregistruotas (veikė adresu Žygimantų g. 4),<ref name="rekvizitai">{{cite web |title=Šiuolaikinės mokyklos centras, VšĮ |url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/siuolaikines_mokyklos_centras/juridinis-asmuo/ |website=rekvizitai.vz.lt |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> bet netrukus vėl įregistruotas, tik kitu įstaigos kodu ir adresu (Vasario 16-osios g. 1.).<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/viesoji_istaiga_siuolaikines_mokyklos_centras/juridinis-asmuo/ Vasario 16-osios g. 1 Šiuolaikinės mokyklos centras, VšĮ.] Vz.lt (tikrinta 2026-04-24).</ref> Pastatas pastatytas XIX–XX a. Per [[1931]] m. potvynį buvo aplietas pastato rūsys ir dalis pirmojo aukšto. Pastatas yra keturių aukštų. Rūsyje yra valgykla, šokių salė. == Direktoriai == * Vytis Buivydavičius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.atviramokykla.lt/ Mokyklos svetainė] {{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Vilniaus mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] l50y9zq0gh88l71mnliea0l9frtvjee 0 134725 7855920 6585961 2026-06-13T22:45:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855920 wikitext text/x-wiki {{otheruses|Baikalas}} '''Baikalas''' – nealkoholinis, stipriai [[Gazuotas gėrimas|gazuotas]], tonizuojantis [[gėrimas]], tamsiai rudos [[spalva|spalvos]]. Gėrimą sudaro [[vanduo]], [[Citrina|citrinos]] [[rūgštis]], [[angliarūgštė]] ir kt. == Ekstraktai ir gardikliai == Gerą [[skonis|skonį]] ir tonizuojančių gėrimo savybių suteikia [[ekstraktas|ekstraktai]] ir [[gardis#Gardikliai|gardikliai]]: * Vandens spiritinis [[jonažolė]]s ir [[Paprastasis saldymedis|paprastojo saldymedžio]] ekstraktas * Eleuterokoko (''Eleutherococcus'') ekstraktas. * [[Eukaliptas|Eukalipto]] [[eterinis aliejus]] * [[Citrina|Citinos]] eterinis aliejus * Kilniojo [[Lauras|lauro]] eterinis aliejus * [[Izobornilacetatas]] == Savininkas == Savininko [[teisė|teises]] į šio gėrimo [[koncentratas|koncentrato]] gamybos technologiją turi Rusijos [[valstybinė įmonė]] „Всероссийский НИИ пивоваренной, безалкогольной и винодельческой промышленности“. == Nuorodos == * Технологическая инструкция по производству концентрата для напитка «Байкал» ТИ 18-6-26-85. Упрпиво Минпищепрома СССР. 1985 г. * [http://www.vniinapitkov.ru Oficiali svetainė ГУ ВНИИ ПБ ir ВП] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200619220059/http://www.vniinapitkov.ru/ |date=2020-06-19 }} [[Kategorija:Rusiška virtuvė]] [[Kategorija:Gėrimai]] 8a0zoalf5ucfl33a01hppotvmdetmgo 0 135505 7855900 7806547 2026-06-13T22:27:53Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855900 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė aktorius | bgcolour = | Tikras vardas = Carlos Ray Norris | Foto = Chuck Norris May 2015.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Chuck Norris 2015 m. | Šalis = {{USAv}} | Gimė = {{Gimė|1940|3|10}}<br/>[[Rajanas (Oklahoma)|Rajanas]], [[Oklahoma]], [[JAV]]<ref name="Secret"/> | Mirė = {{Mirė|2026|03|19|1940|3|10}}<br/>[[Kauai]], JAV<ref name="nbcnews"/> | Žymesni vaidmenys = Kordelis Volkeris<br/>(„[[Volkeris, Teksaso reindžeris]]“)<br />Joshua McCord<br/>(„The President's Man“ ir „The President's Man 2: A Line in the Sand“) | Apdovanojimai = | spouse = }} '''Karlosas Rėjus „Čakas“ Norisas''' (''Carlos Ray „Chuck“ Norris''; [[1940]] m. [[kovo 10]] d.<ref name="Secret">{{cite book |last1=Norris |first1=Chuck |last2=Hyams |first2=Joe |title=The Secret of Inner Strength: My Story |edition=1st |year=1988 |publisher=Little, Brown and Co. |location=Boston |isbn=0-316-61191-3 |page=[https://archive.org/details/secretofinnerstr00norr/page/6 6] |chapter=1 |chapter-url=https://archive.org/details/secretofinnerstr00norr/page/6 }}</ref>  – [[2026]] m. [[kovo 19]] d.<ref name="nbcnews">{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref>) – [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius, geriausiai žinomas kaip pagrindinio vaidmens aktorius televizijos seriale „[[Volkeris, Teksaso reindžeris]]“. == Biografija == Gimė [[Rajanas (Oklahoma)|Rajano]] miestelyje, [[Oklahoma|Oklahomoje]].<ref name="Secret"/> Motina, Wilma Lee (merg. Scarberry; 1921–2024), buvo [[airiai|airių]] kilmės, o tėvas, Ray Dee Norris (1918–1971), turėjo [[vokiečiai|vokiečių]], [[britai|britų]] ir tolimų [[čerokiai|čerokių]] šaknų,<ref name=AgainstNorrisBio/><ref name="ADwCN">{{cite news |url=https://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9F0CE0DE103CF931A25756C0A965958260 |title=At Dinner with: Chuck Norris |newspaper=[[The New York Times]] |date=May 12, 1993 |first=Ira |last=Berkow |access-date=February 15, 2017 |archive-date=May 26, 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210526210415/https://www.nytimes.com/1993/05/12/garden/at-dinner-with-chuck-norris-when-that-97-pound-weakling-grows-up.html |url-status=live}}</ref> buvo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] veteranas, dirbo mechaniku<ref name=AgainstNorrisBio>{{cite book |title=Against All Odds: My Story |url=https://archive.org/details/againstalloddsmy0000norr |last=Norris |first=Chuck |author2=Ken Abraham |publisher=[[Broadman & Holman Publishers]] |year=2004 |isbn=0-8054-3161-6}}</ref> ir vairuotoju. Č. Norisas turėjo du jaunesnius brolius – Veilandą (miręs) ir [[Aaron Norris|Aaroną]] (Holivudo prodiuseris). Tėvai išsiskyrė, kai Č. Norisui buvo 16 metų,<ref name="CNSSP">{{cite news |title=Chuck Norris – Strong, Silent, Popular |newspaper=[[The New York Times]] |date=September 1, 1985}}</ref> jis su motina ir broliais persikėlė gyventi į Preiri Vilidžą [[Kanzasas|Kanzase]], vėliau į [[Toransas|Toransą]] [[Kalifornija|Kalifornijoje]].<ref name="ADwCN" /> Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į [[JAV KOP|JAV aviacijos pajėgas]] ir [[Korėjos karas|tarnavo Korėjoje]]. Kariuomenėje gavo ''Chuck'' pseudonimą. Korėjoje išmoko įvairių kovos metodų, treniravosi [[tangsudo]].<ref>{{cite news |title=Body Watch; Kicking Old Habits; Chuck Norris found he couldn't eat just anything after he hit his mid-30s. These days, TV's top ranger feasts on veggies, fowl and fish. And he tries to keep his distance from peanut clusters. |newspaper=[[Los Angeles Times]] |url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-1996-10-02-ls-49498-story.html |first=Candace A. |last=Wedlan |date=October 2, 1996 |access-date=February 20, 2020 |archive-date=September 19, 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180919193557/http://articles.latimes.com/1996-10-02/news/ls-49498_1_chuck-norris |url-status=live }}</ref> 1962 m., po tarnybos kariuomenėje, grįžo į Toransą, kur atidarė kovos menų studiją ir pradėjo dalyvauti turnyruose.<ref>{{Cite news|last=Boatner|first=Verne|date=May 2, 1975|title=If I can do it, you can do it|page=D-1|work=Arizona Republic}}</ref> 1968 m. Č. Norisas iškovojo profesionalų vidutinio svorio karatė čempiono titulą, kurį išlaikė šešerius metus iš eilės.<ref name="CNSSP"/> Norisas tapo populiarus vaidindamas [[Bruce Lee]] priešininką filme „[[Drakono sugrįžimas]]“, vėliau dėl vaidmens seriale „[[Volkeris, Teksaso reindžeris]]“, kuriame įkūnijo pagrindinį veikėją Kordelį Volkerį. Č. Norisas turėjo keturis vaikus, iš pirmos santuokos – sūnus Miką, Eriką, iš kitos – dvynukus: sūnų Dakotą Alaną ir dukterį Danielą Kely. == Kita veikla == Be aktorystės, Č. Norisas yra parašęs knygų apie kovos menus, fizinį pasirengimą, filosofiją, saviugdą. 1987 m. išleido [[autobiografija|autobiografiją]], pavadintą „The Secret of Inner Strength“ („Vidinės jėgos paslaptis“).<ref>{{cite book |title=The Secret of Inner Strength: My Story |url=https://archive.org/details/secretofinnerstr0000norr |first1=Chuck |last1=Norris |first2=Joe |last2=Hyams |date=February 1, 1989 |publisher=Diamond Books |isbn=1557731756}}</ref> Buvo [[JAV respublikonų partija|respublikonų]] partijos šalininkas ir atvirai reiškė [[konservatyvizmas|konservatyvias]] pažiūras.<ref>{{cite news |last1=Thomsen |first1=Jacqueline |title=Chuck Norris endorses ex-judge Moore in Alabama GOP Senate primary |url=https://thehill.com/blogs/in-the-know/345636-chuck-norris-endorses-moore-in-alabama-gop-senate-primary/ |access-date=May 22, 2019 |newspaper=The Hill |date=August 7, 2017 |archive-date=June 9, 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200609181644/https://thehill.com/blogs/in-the-know/345636-chuck-norris-endorses-moore-in-alabama-gop-senate-primary |url-status=live }}</ref><ref>{{cite news |title=And the latest Chuck Norris political endorsement goes to |url=https://www.washingtonpost.com/news/reliable-source/wp/2017/08/08/and-the-latest-chuck-norris-political-endorsement-goes-to/ |access-date=October 8, 2021 |newspaper=Washington Post |date=August 8, 2017}}</ref><ref>{{cite news |title=5 reasons Chuck Norris wants you to vote for Donald Trump |url=https://www.nj.com/opinion/2016/07/5_reasons_chuck_norris_wants_you_to_vote_for_donald_trump_the_auditor.html |access-date=October 8, 2021 |publisher=NJ.com/Advance Publications |date=January 16, 2019}}</ref> Reguliariai rašė skiltį [[kraštutiniai dešinieji|dešiniojo sparno]] interneto svetainei WorldNetDaily.<ref>{{Cite web |title=WorldNet Daily Continues to Pump Out Outrageous Propaganda |url=https://www.splcenter.org/fighting-hate/intelligence-report/2012/worldnet-daily-continues-pump-out-outrageous-propaganda |access-date=2022-05-25 |website=Southern Poverty Law Center |date=August 25, 2012 |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |last=Roth |first=Zachary |date=2015-05-15 |title=Chuck Norris: I never said Jade Helm aimed to take over Texas! |url=https://www.msnbc.com/msnbc/chuck-norris-i-never-said-jade-helm-aimed-take-over-texas-msna602846 |access-date=2022-05-25 |website=MSNBC |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2015-05-04 |title='Texas Ranger' Chuck Norris warns of government plot to take over state |url=http://www.theguardian.com/us-news/2015/may/04/chuck-norris-warns-government-conspiracy-take-over-texas |access-date=2022-05-25 |website=The Guardian |language=en}}</ref> Įsteigė United Fighting Arts Federation bei Kickstart Kids programas, skirtas ugdyti rizikos grupėje esančių vaikų savivertę ir padėti jiems per kovos menus išvengti narkotikų bei susikurti geresnę gyvenimo kryptį.<ref name="FOP">Jessica Lahm (2023) ''Chuck Norris''[https://www.facesofphilanthropy.com/chuck-norris/] Faces of Philanthropy</ref> 2005 m. tapo interneto memo „[[Faktai apie Čaką Norisą]]“,<ref>{{cite web|url=http://www.chucknorrisfacts.com|title=Chuck Norris Facts|access-date=2021-01-24|archive-date=2007-05-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20070512120301/http://www.chucknorrisfacts.com/|url-status=dead}}</ref> humoristiškai perdėtai pabrėžiančio jo gebėjimus, objektu. Šis reiškinys paskatino įvairių produktų, knygų, dviejų vaizdo žaidimų ir televizijos pokalbių laidų atsiradimą. == Filmografija == * The Wrecking Crew (1969) * Way of the Dragon (1972) * The Student Teachers (1973) * Slaughter in San Francisco (1974) * The Warrior Within (1976) (dokumentinis) * Bruce Lee, the Legend (1977) (dokumentinis) * Breaker! Breaker! (1977) * Good Guys Wear Black (1978) * A Force of One (1979) * The Octagon (1980) * An Eye for an Eye (1981) * Silent Rage (1982) * Forced Vengeance (1982) * Lone Wolf McQuade (1983) * Missing in Action (1984) * Missing in Action 2: The Beginning (1985) * Code of Silence (1985) * Invasion U.S.A. (1985) * The Delta Force (1986) * The Karate Kommandos (1986), animuotas šou vaikams. * Braddock: Missing in Action III (1988) * Hero and the Terror (1988) * Delta Force 2: The Colombian Connection (1990) * The Hitman (1991) * Sidekicks (1992) * Hellbound (1994) * Top Dog (1995) * Forest Warrior (1996) * The President’s Man (2000) * The President’s Man 2: A Line in the Sand (2002) * Bells of Innocence (2003) * Dodgeball: A True Underdog Story (2004) * The Contender (2005) * The Cutter (2005) * The Expendables 2 (2012) == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Chuck Norris}} * {{imdb vardas|id=0001569|name=Chuck Norris}} {{DEFAULTSORT:Norris, Chuck}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:JAV sportininkai]] [[Kategorija:Karatistai]] k97dab8tumx7z1ltfh4yawgqelqry7s 0 135908 7856032 7846008 2026-06-14T05:54:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856032 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. Eilę metų varžėsi pajėgiausioje šalies futbolo lygoje. 2022–2023 m. sezone tarp dvylikos [[Nemzeti Bajnokság I]] dalyvių liko vienuoliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023–2024 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] kp8m8aqxd562fjcp3k3n0pa21465p73 0 135939 7856033 7846016 2026-06-14T05:55:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856033 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto VSC <br /> BVSC-Zugló | image = [[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]] | fullname = Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló | founded = 1911 m. | defunct = 2001 m. | ground = ''Szőnyi úti Stadion'', [[Budapeštas]] | capacity = 12 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] (NBII) | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la2 = | pattern_ra2 = |pattern_la1= |pattern_b1=_shoulder_stripes_yellow_stripes |pattern_sh1=_yellow_stripes_adidas |pattern_ra1= |leftarm1=0000ff |body1=0000ff |rightarm1=0000ff |shorts1=0000ff |socks1=0000ff |body2=FFFF00 |leftarm2=FFFF00 |rightarm2=FFFF00 |shorts2=FFFF00 |socks2=FFFF00 |pattern_b2=_shoulder_stripes_blue_stripes |pattern_sh2=_blue_stripes_adidas |pattern_so1=_color_3_stripes_yellow |pattern_so2=_color_3_stripes_blue }} '''Budapešto BVSC''' arba '''BVSC-Zugló''' ({{hu|Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. Kitados rungtyniavo Vengrijos aukščiausioje futbolo lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]]. 1998–1999 m. sezone liko septyniolikti, buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2001 m. futbolo ekipos buvo išformuotos. === Atgimimas === 2012 m. liepos 18 d. BVSC po 10 metų pertraukos subūrė suaugusiųjų futbolo komandą, dalyvavusią Budapešto Labdarugó Szövetség IV varžybose. 2018–2019 m. sezone tapo Budapešto bajnokság II pirmenybių nugalėtojais. 2019–2020 m. rungtyniavo Budapešto bajnokság I pirmenybėse ir tapo nugalėtojais. Nuo 2020–2021 m. seono rungtyniavo Trečioje nacionalinėje lygoje (III pakopa). Dėl pandemijos grėsmių pirmenybės buvo sustabdytos, vėliau nutrauktos. 2020–2021 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság III]] sezone klubas užėmė antrąją vietą. 2022 m. birželio 22 d. naujuoju klubo vyr. treneriu buvo paskirtas Flóriánas Urbánas. 2022–2023 m. „BVSC-Zugló“ užėmė 1 vietą [[Nemzeti Bajnokság II|NB III]] Rytų grupėje. Dėl patekimo į [[Nemzeti Bajnokság II]] žaidė atkrintamąsias rungtynes. Jose bebdru dviejų rungtynių rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus. Nuo 2023–2024 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1911|Budapesti VSC|1914|Konzum|1946|Lokomotiv|1954|Budapesti TSE ''(prijungus [[Elore Budapest]] ir [[Postas Budapest]] klubus)|1956|Budapesti VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|1996 |0| |0| |2|1996, 1997 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1958 | 1999 | 10 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|III {{small|(Rytų grupė)}}|1|}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|13|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|9|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |'''BVSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _goldborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _goldborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowshoulders | pattern_b= _yellowshoulders | pattern_ra= _yellowshoulders | pattern_sh= _yellowbottom | pattern_so= _yellowtop | leftarm= 0000CD | body= 0000CD | rightarm= 0000CD | shorts= 0000CD | socks= 0000CD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueshoulders | pattern_b= _blueshoulders | pattern_ra= _blueshoulders | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _shoulder_stripes_yellow_stripes | pattern_ra= | pattern_sh= _yellow_stripes_adidas | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blue_stripes_adidas | pattern_b= _shoulder_stripes_blue_stripes | pattern_ra= _blue_stripes_adidas | pattern_sh= _blue_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_blue | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://bvsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/bvsczuglosportegyesulet facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapesti-vsc/startseite/verein/22516 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bvsc-zuglo/37846/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budapest Vsc]] bdzig2y0d6fxgpf2pn6y9yt3xklb0bk 0 143258 7856057 7370358 2026-06-14T07:06:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856057 wikitext text/x-wiki '''CST Thor''' buvo su [[Sinclair QL]] suderinamų [[Asmeninis kompiuteris|asmeninių kompiuterių]] serija, kurią projektavo ir gamino „Cambridge Systems Technology“ kompanija XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. == Thor PC == Pirmasis '''Thor PC''' (taip pat vadinamas '''Thor 1''', dar kartais retrospektyviai vadinamas '''Thor 8''') buvo išleistas [[1986]] metais. CST gamino QL periferiją, todėl tai buvo logiškas žingsnis po to, kai [[Sinclair Research Ltd]] nutraukė QL gamybą. Kompanija nupirko neišparduotas QL dalis iš Sinclair ir papildė standartinę QL [[motininė plokštė|motininę plokštę]] savo suprojektuota praplėtimo plokšte, kuri suteikė papildomus 512 kB [[Operatyvioji atmintis|operatyviosios atminties]], papildomos pastoviosios atminties, nekintamą realaus laiko laikrodį, „floppy“ diskelių skaitytuvą, [[SCSI]], Centronics lygiagrečią, [[IBM PC]] stiliaus klaviatūros ir pelės sąsajas. Viskas buvo sutalpinta į neaukštą metalinį korpusą su integruotu [[maitinimo blokas|maitinimo bloku]]. Atmintis susidėjo iš vieno (Thor 1F) arba dviejų (Thor 2F) 3,5 colio diskelių skaitytuvų arba iš vieno diskelių skaitytuvo ir vieno 20 MB Rodime RO652 SCSI [[Kietasis diskas|kietojo disko]] (Thor 2WF). Į ROM buvo įrašyta ''Eidersoft'' kompanijos ICE [[grafinė vartotojo aplinka]] ir keletas [[Sinclair QDOS|Qdos]] praplėtimų. Taip pat kartu su Thor buvo pridedama speciali [[Psion]] Xchange taikomųjų programų rinkinio versija (papildytas Psion programų rinkinys, kuris buvo parduodamas kartu su QL). Thor PC kainos be monitoriaus, pelės ir PVM mokesčio svyravo nuo [[Svaras sterlingų|£]]599 iki £1399. Taip pat buvo teikiama atnaujinimo paslauga esamiems QL kompiuteriams. Iš viso buvo parduota apie 1100 Thor PC kompiuterių. == Thor 20/21 == '''Thor 20''' ir '''Thor 21''' buvo Thor PC variantai, išleisti [[1987]] balandžio mėnesį, kuriuose vietoje pirminio procesoriaus buvo įstatyta pridėtinė plokštė su [[Motorola 68020]] procesoriumi. Naujas procesorius veikė 12,5 Mhz taktiniu dažniu. Už didesnę kainą buvo galima įsigyti ir 16,67 Mhz procesorių. Thor 21 kompiuteryje taip pat buvo įstatytas ir Motorola 68881 matematinis koprocesorius, veikiantis tokiu pačiu dažniu kaip ir pagrindinis procesorius. Veikimo sparta buvo gerokai didesnė už Thor 1, tačiau buvo ribojama 8 bitų sistemos operatyviosios atminties. Thor 20 ir 21 buvo prekiaujami kartu su 68020 makro [[Asembleris|asembleriu]] ir procesoriaus dokumentacija. Iš pradžių buvo ketinama juos naudoti kaip įrenginius programinės įrangos kūrimui planuojamam patobulintam 68020 modeliui, vėliau paleisti į prekybą. Thor 20 ir 21 buvo labai brangūs (12,5 Mhz Thor 21 kainavo daugmaž dvigubai daugiau nei Thor 1F) ir buvo daugiausia paskolinti programinės įrangos kūrėjų bendruomenei. == Thor XVI == '''Thor XVI''' buvo sukurtas kartu su Danijos kompanija ''DanSoft'' ir buvo pristatytas ''[[Personal Computer World]]'' renginyje [[1987]] metų rugsėjo mėnesį. Skirtingai nuo ankstesnių modelių, Thor XVI aparatinė įranga buvo sukonstruota iš naujo ir paremta Motorola 68000 8 Mhz procesoriumi bei 2 Mhz Motorola 68B02 koprocesoriumi audio ir įvedimo/išvedimo funkcijoms. Standartiškai buvo prieinama 512 kB operatyviosios atminties (plečiamos iki 2 MB, vėliau iki 6,5 MB). Video aparatinė įranga turėjo su QL suderinamus video režimus, taip pat ir naują 16 spalvų režimą. Buvo integruotos diskelių skaitytuvo, SCSI, Centronics, du RS-232, PC/AT klaviatūros, pelės, QL praplėtimo ir QLAN tinklo sąsajos. Atminties galimybės buvo panašios į ankstesnių Thor kompiuterių, plius 40 MB kietojo disko ir bediskinės tinklinės darbo stoties konfigūracijos. Thor XVI korpusas buvo panašus į ankstesnių Thor PC kompiuterių. Thor XVI ROM turėjo su Qdos suderinamą operacinę sistemą, kilusią iš Qdos 1.13 versijos ir pavadintą ''Argos''. Kaip ir ankstesni kompiuteriai, jis buvo parduodamas su Xchange programine įranga. Gamyba prasidėjo 1988 pradžioje ir apie 250 Thor XVI buvo pagaminti Jungtinėje Karalystėje. Kainos buvo kiek didesnės už Thor PC. Vėliau tais pačiais metais, siekiant padidinti pardavimus Europos rinkoje, buvo suformuota jungtinė CST/DanSoft rinkodaros kompanija – Thor International. Thor XVI aparatinė įranga buvo kiek atnaujinta ir gamyba perkelta į Brüel & Kjær gamyklą Danijoje. Buvo planų gaminti Thor kompiuterius pagal licenciją [[Rusija|Rusijoje]], bet šie planai taip ir liko neįgyvendinti. Kitais metais Thor International (ir CST) sužlugo su pykčiais ir buvo iškeltas ieškinys dėl neteisėtų partnerių veiksmų. == Nuorodos == * [http://www.binarydinosaurs.co.uk/Museum/cst/index.php Binary Dinosaurs tinklalapis apie CST Thor] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927185922/http://www.binarydinosaurs.co.uk/Museum/cst/index.php |date=2007-09-27 }} * [http://www.staff.uni-mainz.de/roklein/ql/Hardware Sinclair QL aparatinės įrangos DUK] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060504000555/http://www.staff.uni-mainz.de/roklein/ql/Hardware |date=2006-05-04 }} * [http://thgodef.nerim.net/qdos/QL.html#THOR Thor serijos aprašymas ''Thierry Godefroy'' Sinclair QL ir su QDOS suderinamų sistemų tinklalapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928041519/http://thgodef.nerim.net/qdos/QL.html#THOR |date=2007-09-28 }} == Šaltiniai == * [https://web.archive.org/web/20050219003525/http://web.telia.com/~u63104548/ ''Thor'', ''Sinclair QL World'', 1986 liepa] * ''Under the Hammer'', ''Sinclair QL World'', 1987 liepa * [http://simon.mooli.org.uk/QL/ThorXVI.html ''CST Thor – Euro-68000?'', ''Computer Shopper'', 1988 rugpjūtis] * ''QL Corner'', ''Computer Shopper'', 1989 rugsėjis * ''Thor saga labours on'', ''Computer Shopper'', 1989 spalis * [http://simon.mooli.org.uk/QL/ThorOS.html ''Valhalla Revisited'', ''Sinclair QL World'', 1991 kovas] [[Kategorija:Kompiuteriai]] f3tr62jg72k60fenwlt51jl10lt1va9 0 145163 7855791 7355483 2026-06-13T18:59:40Z Nestea 25298 7855791 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1947|01|05}} | gimimo vieta = [[Eidintai]], [[Tauragės rajonas]] | mirties data = {{Mirė|2015|06|12|1947|01|05}} | mirties vieta = | tėvas = | motina = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = skulptorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = 1971 m. [[LSSR dailės institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Regimantas Midvikis''' ([[1947]] m. [[sausio 5]] d. [[Eidintai|Eidintuose]], [[Tauragės rajonas]] – [[2015]] m. [[birželio 12]] d.) – Lietuvos dailininkas skulptorius. == Biografija == 1964 m. baigė [[Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija|Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą]]. 1965–1971 m. studijavo skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute (dab. [[Vilniaus dailės akademija]]). Iki 1975 m. dėstė [[Žemaitijos kolegijos Telšių fakultetas|Telšių taikomosios dailės technikume]]. 1975–1979 m. [[Klaipėda|Klaipėdos]] „Dailės“ kombinato dailininkas. Nuo 1969 m. dalyvavo parodose, nuo 1975 m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narys. Kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, portretus, paminklus.<ref>http://biblioteka.lt/galerija/lt/daile/skulptura/167-regimantas-midvikis</ref> 1994 m. kartu su kitais menininkais ir architektais ([[Ričardas Krištapavičius|Ričardu Krištapavičiumi]], [[Algirdas Žebrauskas|Algirdu Žebrausku]]) už [[Rainiai|Rainių]] ([[Telšių rajonas]]) [[Rainių koplyčia|kančių koplyčios]] sukūrimą tapo [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionalinės premijos]] laureatu.<ref>http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2006_4/Midvikis.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027152056/http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2006_4/Midvikis.htm |date=2007-10-27 }}</ref> Gyveno Tauragėje. Palaidotas [[Gaurė]]s kaimo kapinėse.<ref>{{cite web |title=Mirė skulptorius Regimantas Midvikis |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2015-06-15 |url=https://www.bernardinai.lt/2015-06-15-mire-skulptorius-regimantas-midvikis/ |access-date=2024-08-09 |language=lt}}</ref> == Kūryba == Žinomiausi kūriniai: * 1990 m. paminklas pirmajam lietuvių kapitonui [[Liudvikas Stulpinas|Liudvikui Stulpinui]] [[Smiltynė]]s kapinaitėse * 1993 m. paminklas [[Simonas Daukantas|Simonui Daukantui]] [[Lenkimai|Lenkimuose]] (archit. Adomas Skiezgelas) * 1997 m. paminklas pirmosios lietuviškos knygos autoriui [[Martynas Mažvydas|Martynui Mažvydui]] Klaipėdoje, naujai rekonstruotoje Lietuvininkų aikštėje (archit. Vytenis Mazurkevičius, aukštis – 3,7 m, kartu su šlifuotu pjedestalu – 6,5 m, [[granitas]]) * 2003 m. paminklas karaliui [[Mindaugas|Mindaugui]] Vilniuje, [[Gedimino kalnas|Gedimino kalno]] papėdėje (archit. [[Algimantas Nasvytis]], [[Ričardas Krištapavičius]], Inesa Alistratovaitė, aukštis – 5 m, granitas) * 2007 m. paminklas [[Juozas Miltinis|Juozui Miltiniui]] [[Panevėžys|Panevėžyje]] ([[bronza]]) * 2009 m. paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui Klaipėdoje (archit. Vytenis Mazurkevičius, konstr. Tautvydas Tubis) * 2009 m. paminklas Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje ([[granitas]]) Menininkas kūrė ir dekoratyvines skulptūras („Bėgikai“, 1976 m.; „Sudužimas“, 1979 m.; „Žemė kėlė“, 1980 m.; „Katinas“, 1982 m.), kamerines skulptūras („Žeme, nepalik mūsų“, 1979 m.), portretus ([[Domas Rocius|Domo Rociaus]], 1973 m.; „Birutė“, 1975 m.), smulkiosios skulptūros kūrinius ir kt. == Įvertinimas == * 1981 m. Lietuvos komjaunimo premija, už skulptūras „Žeme, nepalik mūsų“ ir Domo Rociaus portretą <ref>{{TLE|3|70|[[Giedrė Jankevičiūtė]]}}</ref> * 1994 m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Midvikis, Regimantas}} [[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]] [[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]] [[Kategorija:Tauragės garbės piliečiai]] 6lc7v30lbugvb00ido633goiitf84ui 0 145281 7855725 7850704 2026-06-13T15:30:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855725 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Edit de Nantes Avril 1598.jpg|thumb|Nanto ediktas]] '''Nanto ediktas''' − [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Henrikas IV|Henriko IV]] pasirašytas [[ediktas]] (įsakas) [[1598]] m. [[birželio 13]] d. [[Nantas|Nante]], pasibaigus [[Hugenotai|hugenotų]] karams. Šiuo ediktu hugenotai gavo tikėjimo laisvę ir politines teises, galėjo atlikinėti apeigas miestuose (išskyrus [[Paryžius|Paryžių]] ir kelis kitus miestus), savo pilyse, kai kuriuose kaimuose, bet dominuojanti religija liko [[katalikybė]]. Hugenotų bylas nagrinėjo ypatingieji rūmai, įsteigti prie Paryžiaus, [[Tulūza|Tulūzos]], [[Bordo]], [[Grenoblis|Grenoblio]] parlamentų. Pagal slaptus papildomus ''Nanto edikto'' straipsnius hugenotai gavo 100 tvirtovių su karinėmis įgulomis, teisę turėti kariuomenę. Tai sukėlė popiežiaus, katalikų dvasininkijos ir parlamentų priešiškumą. Po 1621 − 1629 m. karaliaus karo su hugenotais slaptieji straipsniai buvo panaikinti, o vėliau, [[1685]] m. [[spalio 18]] d. [[Liudvikas XIV]] [[Fontenblo ediktas|Fontenblo ediktu]] panaikino ''Nanto ediktą'', ir Prancūzijoje prasidėjo hugenotų persekiojimas. <gallery> Image:Henry IV of france by pourbous younger.jpg|Prancūzijos karalius Henrikas IV (''Frans Pourbus'' Jaunesniojo paveikslas) Image:Louis XIV of France.jpg|Prancūzijos karalius Liudvikas XIV </gallery> [[Kategorija:Prancūzijos istorija]] [[Kategorija:Reformacija]] [[Kategorija:Nantas]] owta6536z7qrbczeayirbo1o7pl6bha 0 145532 7856004 880722 2026-06-14T04:30:17Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2008 m. Afrikos tautų taurė]] 7856004 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2008 m. Afrikos tautų taurė]] 64iuhfxx5kdmebfovtiwxtics35h8xe 0 147427 7856051 7836011 2026-06-14T06:44:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856051 wikitext text/x-wiki : ''Nemaišytinas su [[Club Atlético Tucumán]].'' {{infobox Football club | | clubname = Tukumano „San Martín“ | image = [[Vaizdas:San martin tucuman.png|130px]] | fullname = Club Atlético San Martín de Tucumán | nickname = ''Los Cirujas, El Santo'' | founded = 1909 m. | ground = La Siudadelos stadionas,<br>{{flagicon|ARG}} [[Tukumanas]] | capacity = 30 500<ref>http://www.clubatleticosanmartin.com/Pagina/14/La_Ciudadela.aspx {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141106225200/http://www.clubatleticosanmartin.com/Pagina/14/La_Ciudadela.aspx |date=2014-11-06 }}</ref> | chairman = {{vlv|ARG}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|ARG}} Andrés Yllana | league = [[Primera B Nacional]] | season = 2025 | position = 6 vieta (zona A) |pattern_la1 =_bc1819h |pattern_b1 =_sanmartintuc2023h |pattern_ra1 =_bc1819h |pattern_sh1 =_sanmartintuc2023h |pattern_so1 = |leftarm1 =FF0000 |body1 =FF0000 |rightarm1 =FF0000 |shorts1 =FFFFFF |socks1 =FFFFFF |pattern_la2 =_redborder |pattern_b2 =_sanmartintuc2023a |pattern_ra2 =_redborder |pattern_sh2 =_sanmartintuc2023a |pattern_so2 = |leftarm2 =000000 |body2 =000000 |rightarm2 =000000 |shorts2 =000000 |socks2 =000000 }} '''Tukumano „San Martín“''' – [[Argentina|Argentinos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Tukumanas|Tukumane]]. == Istorija == 1909 metais klubas įkurtas [[Tukumanas|Tukumane]]. Nuo 1968 m. sezono varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione. Vėlesniais metais būta iškritimų į žemesnius divizionus. 1988 m. klubas iškovojo didžiausią ir įsimintiniausią pergalę, kai ''[[La Bombonera]]'' stadione 6-1 sutriuškino „[[Boca Juniors]]“ futbolininkus. 2007–2008 m. sezone tapo [[ Primera B Nacional]] (II) nugalėtojais. 2008–2009 m. sezone žaidė [[Primera División de Argentina]], vėliau vėl iškrito į [[Primera B Nacional]] (II). 2018–2019 m. sezone [[Primera División (Argentina)|Primera División]] galutinėje komandų rikiuotėje liko dvidešimt penktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[Primera B Nacional]] (II). == Laimėjimai == ; {{vlv|ARG}} '''[[Primera B Nacional]]:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2champ.html RSSSF duomenų bazė (Sezonai)]</ref> * '''Nugalėtojai (1):''' 2007–2008 m. ; {{vlv|ARG}} '''[[Torneo Argentino B]]:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2champ.html RSSSF duomenų bazė (Sezonai)]</ref> * '''Nugalėtojai (1):''' 2005 m. ; {{vlv|ARG}} '''[[Torneo Argentino C]]:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg3champ.html RSSSF duomenų bazė (Sezonai)]</ref> * '''Nugalėtojai (1):''' 1988 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Nacional]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' (zona A) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2025.html#second 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Nacional]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' (zona B) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2024.html#second 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Nacional]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' (zona A) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2023.html#second 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Nacional]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2022.html#second 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Nacional]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' (zona A) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2021.html#second 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Nacional]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' (zona B) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2021.html#second 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera B Nacional]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' (zona B) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2020.html#second 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Argentina)|Primera División]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''25.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2019.html#second 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera B Nacional]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2018.html#second 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera B Nacional]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2017.html#second 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Federal A''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/arg2016.html#second 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:white" width="150" height="50" |Club Atlético<br />'''San Martín''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |Club Atlético<br />'''San Martín''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:San martin tucuman.png|130px]]Club Atlético<br />'''San Martín''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:San martin tucuman.png|130px]]Club Atlético<br />'''San Martín''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blackborder | pattern_b= _sanmartintuc2021h | pattern_ra= _blackborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> namie }} |{{Football kit | | pattern_la= _sanmartintuc2021a | pattern_b= _sanmartintuc2021a | pattern_ra= _sanmartintuc2021a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> svetur }} |{{Football kit | | pattern_la= _smt2024h | pattern_b= _smt2024h | pattern_ra= _smt2024h | pattern_sh= _smt2024h | pattern_so= _smt2024h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2024 metai}} <br /> namie }} |{{Football kit | | pattern_la= _smt2024a | pattern_b= _smt2024a | pattern_ra= _smt2024a | pattern_sh= _smt2024a | pattern_so= | leftarm= 5F002F | body= 5F002F | rightarm= 5F002F | shorts= 5F002F | socks= 5F002F | title= {{small|2024 metai}} <br /> svetur }} |{{Football kit | | pattern_la= _smt2026h | pattern_b= _smt2026h | pattern_ra= _smt2026h | pattern_sh= _smt2026h | pattern_so= _smt2026h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2026 metai}} <br /> namie }} |{{Football kit | | pattern_la= _smt2026a | pattern_b= _smt2026a | pattern_ra= _smt2026a | pattern_sh= _smt2026a | pattern_so= _redtopl | leftarm= 5f5f5f | body= 5f5f5f | rightarm= 5f5f5f | shorts= 5f5f5f | socks= 5f5f5f | title= {{small|2026 metai}} <br /> svetur }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/4490/2026_2/San_Martin_Tucuman.html General Information for San Martin Tucumán]</ref> * {{vlv|ARG}} Ricardo Villa, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/26828/Ricardo_Villa.html General Information about the player Ricardo Villa]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} Jorge Anchén, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/11470/Jorge_Anchen.html General Information about the player Jorge Anchén]</ref> * {{vlv|Čilė}} Óscar Fabbiani, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/36750/-.html General Information about the player Óscar Fabbiani]</ref> * {{vlv|Paragvajus}} Carlos Morales Santos, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/12617/-.html General Information about the player Carlos Morales Santos]</ref> * {{vlv|Panama}} Armando Dely Valdés, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/43640/Armando_Dely_Valdes.html General Information about the player Armando Dely Valdés]</ref> == Treneriai == {{išplėsti}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * '''[https://twitter.com/CASMOficial Oficiali klubo svetainė]''' * [https://www.soccerway.com/team/san-martin-t/SY0xM9rR/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/san-martin-t/SY0xM9rR/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com.ar/ca-san-martin-tucuman-/startseite/verein/12709 Transfermarkt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251228033511/https://www.transfermarkt.com.ar/ca-san-martin-tucuman-/startseite/verein/12709 |date=2025-12-28 }} * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/ca-san-martin-de-tucuman/17446 Globalsportsarchive] {{Liga Profesional (Argentina)}} [[Kategorija:Argentinos futbolo klubai|San Martín de Tucumán]] jk2s0aln2lnc7g2sipsowlwvc1czarg 0 148326 7855701 7850550 2026-06-13T15:23:30Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855701 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Reikšmė|1514 m. Oršos apylinkėse įvykusį [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|1512–1522 m. LDK–Maskvos karo]] mūšį|1508 m. toje pačioje vietoje vykusį [[LDK–Maskvos karas (1507–1508)|1507–1508 m. LDK–Maskvos karo]] mūšį|[[Oršos mūšis (1508)]]}} {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Oršos mūšis | partof = [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)]] |image=[[Vaizdas:Autor nieznany (malarz z kręgu Lukasa Cranacha Starszego), Bitwa pod Orszą.jpg|300px|Oršos mūšis (paveikslas, XVI amžius)]] |caption=Oršos mūšis |date=[[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d. |place=[[Orša]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (dabar [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje) |result=[[LDK]] pergalė |combatant1=[[File:POL COA Pogoń Litewska Książęca.svg|18px]][[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]<br/>[[File:POL Przemysł II 1295 COA.svg|18px]][[Lenkijos Karalystė]] |combatant2=[[File:Coat_of_Arms_of_Russia_1577.png|18px]][[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]] |commander1=[[File:Herb_Ostrogski.jpg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]] |commander2=[[Ivanas Čeliadninas]] |strength1='''Skirtingais skaičiavimais''': * 12 000 karių;<ref>Лобин А. Н. К вопросу о численности и составе польско-литовской армии в битве под Оршей в 1514 г. // Праблемы інтэграцыі і iнкарпарацыі ў развіцці Цэнтральнай і Усходняй Еўропы ў перыяд ранняга Новага часу. Мінск, 2010. С. 18–42</ref> * 25 000 karių;<ref name="Podhorodecki">{{cite book |title=Sławne bitwy Polaków |publisher=MADA |author=Podhorodecki, Leszek |year=1997 |pages=105–106 |isbn=8386170247}}</ref> * 35 000 karių.<ref name="Spieralski">{{cite book | title=Wojskowość polska w okresie odrodzenia [w:] Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864, t. I, pod red. Janusza Sikorskiego | author=Spieralski, Zdzisław | year=1965 | page=331 }}</ref><ref name="Wojciechowski">{{cite book |title=Zygmunt Stary (1506–1548) |author=Wojciechowski, Zygmunt |year=1946 |page=50}}</ref><br />300 patrankų{{faktas}} |strength2='''Skirtingais skaičiavimais''': * 12 000 karių;<ref name="Lobin">Лобин А. Н. К вопросу о численности вооружённых сил Российского государства в XVI в.//Studia Slavica et Balcanica Petropolitana 2009 Nr 1–2. p. 66</ref> * 35 000–40 000 karių;<ref name="Podhorodecki"/> * 80 000 karių.<ref name="Spieralski"/><ref name="Wojciechowski"/> <br />140 iki 300 patrankų{{faktas}} |casualties1=Apie 500 nukautų{{faktas}} |casualties2=30 000 nukautų, 3000 belaisvių (1500 iš jų manytina bajorai){{faktas}} }}[[Vaizdas:Medal_Battle_of_Orsha.jpg|thumb|305px|Medalis „Oršos mūšiui – 500 metų. (1514–2014)“. Autorė: dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]] ]] '''Oršos mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d., tarp [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] kariuomenių, netoli [[Orša|Oršos]] (dabartinė [[Baltarusija]]). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama etmono [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]], sumušė [[Ivanas Čeliadninas|Ivano Čeliadnino]] vadovaujamą Maskvos kariuomenę. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Dėl maskvėnų kariuomenės dydžio nesutariama, spėjama kad ji galėjo siekti iki 80 tūkstančių. Lietuvių kariuomenei pavyko užimti maskvėnų stovyklą ir paimti daug belaisvių. Nepaisant taktinės pergalės strateginė mūšio reikšmė buvo nedidelė, nes lietuvių ir lenkų karo žygio tikslas – atsikovoti prieš mėnesį Maskvos užimtą [[Smolenskas|Smolenską]] – nebuvo pasiektas. Po šio mūšio [[imperatorius Maksimilijonas I]] vienašališkai nutraukė prieš Lenkiją sudarytą sąjungą su Maskva. == Mūšio priešistorė == Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos kuris laikas tęsėsi varžymasis, kuris pasireiškė daugybe nuo XV a. pabaigos vykusių konfliktų. Abi valstybės siekė valdyti rusiškąsias žemes. Lietuva siekė išlaikyti XIII–XV a. prisijungtas rusų kunigaikštystes, o Maskva savo tikslu paskelbė „rusų žemių rinkimą“.<ref>Peter Nitsche, Eckhard Hübner: ''Zwischen Christianisierung und Europäisierung'', Stuttgart 1998, S. 91</ref> XVI a. pradžioje sustiprėjusi Maskvos didžioji kunigaikštystė ėmė ieškoti pretekstų užpulti LDK, teigdama, kad joje vyksta tariamas stačiatikių diskriminavimas ir prievartinis katalikybės diegimas. Per tris XVI a. pradžios karus iš [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] priklausomybės išsivadavusi Maskva pasirodė pranašesnė. Po 1503 m. pralaimėjimo [[Vedrošos mūšis|Vedrošos mūšyje]] Lietuva faktiškai prarado trečdalį savo teritorijos. Stačiatikių didikai rytinėje [[Dniepras|Dniepro]] pusėje ėmė perbėginėti į Maskvos pusę ir prisiekinėti ištikimybę Maskvos didžiajam kunigaikščiui.<ref>В.В. Каргалов: ''Конец ордынского ига''. М.: Наука, 1980</ref> == 1512–1522 m. karo pradžia ir susidūrimai prieš mūšį == 1512 m. pabaigoje prasidėjo naujas [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maskvos karas]]. Karo dingstimi tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės [[Elena Maskvietė|Elenos]], kuri buvo [[Vasilijus III|Vasilijaus III]] sesuo ir laikyta Lietuvos stačiatikių globėja, suėmimas Vilniuje. Viena iš priežasčių buvo nauja Lietuvos ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] sutartis, pagal kurią Lietuva įsipareigojo mokėti Krymui už antpuolius prieš Maskvą.<ref>[[Nikolai Michailowitsch Karamsin|Nikolai Karamsin]]: Geschichte des russischen Staates, Band 7, Kapitel 11</ref> Prieš šimtą metų Vytauto užimta Smolensko tvirtovė buvo svarbiausias [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] forpostas rytuose. Smolenskas atlaikė pirmąją apgultį karo pradžioje 1512 m. ir 1513 m. apgultį, kuri nutraukta rudenį dėl blogų oro sąlygų<ref>Philipp Carl Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', Ausg. 3, 1832, P. 18</ref> 1514 m. Vasilijus III prieš Smolenską nusiuntė 42 000 karių kariuomenę<ref>Кром М. М. О численности русского войска в первой половине XVIв. // Российское государство в XIV–XVII вв.: Сборник статей, посвященный 75-летию со дня рождения Ю.Г. Алексеева. – СПб.: 2002. – С. 77.</ref>, turėjusią iki 300 patrankų,<ref>Pasak Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', Bd. 2, P. 377; Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91</ref> kuriai vadovavo [[Mykolas Glinskis]] ir [[Daniilas Ščenia]]. 1514 m. kovo 17 d.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 232: ''17. März 1514''</ref> maskvėnai apgulė miestą, o Smolensko apylinkes sudegino Naugardo valdytojo Vasilijaus Šuiskio ir Vasilijaus Morozovo vadovaujami būriai. Didysis kunigaikštis Vasilijus asmeniškai atvyko prie Smolensko liepos mėn. ir 29 d.<ref>Philipp Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', P. 19</ref> nurodė apšaudyti jį savo [[artilerija]]. Liepos 30 d., padedant išdavikui garnizono vadui Jurijui Solohubui<ref>Jerzy Hrycyk, Józef Buszko, Walter Leitsch, Stanisław Dzida: ''Österreich Polen'', P. 35, 1996; Sigmund von Herberstein, [[Wolfram von den Steinen]], Paul König, Walter Leitsch: ''Das alte Russland'', P. 185, 1984</ref>, maskvėnai užėmė [[Smolenskas|Smolenską]].<ref>Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91; Meyers Konversationslexikon: ''Glinski, Michael'', P. 435; Norman Davies: ''God’s Playground: The origins to 1795'', Oxford 2005, P. 114</ref> Kunigaikštis Glinskis, buvęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo pavaldinys, tebeturintis gerus kontaktus Lietuvoje, įkalbėjo Solohubą kapituliuoti. Karinės ir diplomatinės sėkmės prie Smolensko atveju Maskvos didysis kunigaikštis Glinskiui pažadėjo jam leisti valdyti miestą ir apylinkes su paveldėjimo teise.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233; po Smolensko užėmimo didysis kunigaikštis Vasilijus nemanė laikytis pažado</ref><ref>Solohubas, iš pradžių priešinosi skubiai kapituliacijai ir miestiečiams žadėjo Lenkijos karaliaus paramą [Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233]</ref> Kitą dieną didysis kunigaikštis iškilmingai įžengė į miestą, vietiniai kilmingieji buvo išsiųsti į Maskvos valstybės vidinius rajonus, o jų žemės aplink Smolenską atiteko Maskvos kilmingiesiems.<ref> Pagal Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', T. 2, P. 387.</ref> Kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. 15 tūkstančių karių LDK kariuomenė, papildyta 14 tūkstančių Lenkijoje pasamdytų raitelių ir 3 tūkst. samdytų pėstininkų, išžygiavo iš Vilniaus link [[Maskva|Maskvos]]. 1514 m. rugpjūčio mėn. įvyko [[Konstantinas Ostrogiškis|Ostrogiškio]] ir [[Ivanas Čeliadninas|Čeliadnino]] vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji susidūrimai. == Mūšis == [[Vaizdas:Iacobus Piso. Epistola Pisonis ad Joannem Coritium de conflictu Polonorum et Lituanorum cum Moscovitis. (title page).jpg|thumb|200px|Popiežiaus pasiuntinio [[Jokūbas Pizonas|Jokūbo Pizono]] literatūrinis laiškas, rašytas draugui Jonui Koricijui apie konflikto aplinkybes ir mūšį. Vienas detaliausių mūšio aplinkybių šaltinių.]] Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susidūrė [[rugsėjo 8]] d. rytą. Čeliadninas laukė kol pusė LDK kariuomenės persikėlė per [[Dniepras|Dnieprą]] ir neskubėjo atakuoti, motyvuodamas, kad „tegul visa kariuomenė persikelia, nes bus lengviau ją sumušti, o tada galima bus ir visą Lietuvą užimti“. Rugsėjo 8 d. rytą visa K. Ostrogiškio kariuomenė atsidūrė priešais Maskvos kariuomenę. Maskvėnai keletą kartų pabandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Manoma, kad lietuvių [[kavalerija]] panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, kuri lenkų ataką atrėmė. Iki vidurdienio abi pusės be didesnės sėkmės keitėsi atakomis. Maskvos kariuomenės vadovybė nusprendė pasinaudoti kiekybine persvara ir pasiuntė dalį karių iš užnugario apeiti LDK pajėgas. K. Ostrogiškis laiku suprato šį manevrą ir atmušė ataką, o netrukus įsakė pulti Maskvos raitelius. Maskvos kariuomenė šią ataką irgi atrėmė. Tuomet K. Ostrogiškis įsakė LDK raiteliams [[atsitraukimas (karyba)|trauktis]], o maskvėnai ėmė persekioti besitraukiančias LDK pajėgas. Tačiau lietuvių raiteliai, prijoję mišką staiga pakeitė jojimo kryptį: abu sparnai pasuko į šonus, centras prasiskyrė ir Maskvos kariuomenė atsidūrė priešais miško pakraštyje pastatytą lietuvių artileriją bei lankininkus. LDK daliniai apsupo maskvėnų [[flangas|flangus]]. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo panišką atsitraukimą. Netrukus į [[LDK kariuomenė]]s nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis [[Vasilijus III]] atsisakė juos išpirkti. Tikslus žuvusiujų skaičius nėra žinomas, tačiau to meto pačių rusų metraščiuose yra rašoma, kad „maskvėnų nuostoliai buvo siaubingi“.{{faktas}} == Po mūšio == {{Multiple image |direction=vertical |width=200 |image1=Битва під Оршею аверс.jpeg |image2=LT-2014-50litų-Oršos mūšis-b.png |caption2=Oršos mūšio paminėjimui skirtos Lietuvos ir Ukrainos proginės monetos }} Kitą dieną po mūšio K. Ostrogiškis su 6 tūkstančiais pėstininkų ir lengvąja artilerija išžygiavo atsiimti Smolensko. Sunkiosios artilerijos dėl blogo oro nebuvo galima patempti. Be sunkiųjų pabūklų, trūkstant karių miesto paimti nepavyko ir gruodžio 3 d. K. Ostrogiškis grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. == Mūšio pasekmės == Nors apie LDK ir jos sąjunginių pergalę buvo plačiai paskelbta [[Europa|Europoje]], daugelis rusų belaisvių buvo nuvežti parodyti į [[Buda (Vengrija)|Budą]] – tuometinę [[Vengrijos karalystė|Vengrijos]] sostinę, kad pasaulis pamatytų, kad krikščioniškam pasauliui ruošiantis karui su [[Osmanų imperija]], rytuose iškilo naujas, klastingas priešas. Pergalė Oršos mūšyje nebuvo išnaudota iki galo, nes Smolenskas liko Maskvai ir buvo atsiimtas tik 1611 m. Oršos mūšis sužlugdė karinį aljansą prieš Lietuvą ir Lenkiją. Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių. == Atminimo įamžinimas == Atminti mūšį 2014 m. Ukrainos bankas išleido [[proginė moneta|proginę monetą]], skirtą Oršos mūšio 500 metų sukakčiai.<ref>{{Cite web|url=https://tsn.ua/video/video-novini/novu-yuvileynu-monetu-prezentuvav-ukrayinskiy-nacbank.html|title=Нову ювілейну монету презентував український Нацбанк|trans-title=Ukrainos nacionalinis bankas pristatė naująją jubiliejinę monetą|date=2014-10-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20210530075743/https://tsn.ua/video/video-novini/novu-yuvileynu-monetu-prezentuvav-ukrayinskiy-nacbank.html |archive-date=2021-05-30|url-status=live|access-date=2021-05-30|language=uk|publisher=ТСН}}</ref> 2014 m. Lietuvoje paskelbti „Oršos mūšio“ metais. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banke]] taip pat nukalta proginė moneta.<ref>{{cite web |title=Pristatoma nauja kolekcinė 50 litų moneta, skirta Oršos mūšio sukakčiai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/62563/pristatoma-nauja-kolekcine-50-litu-moneta-skirta-orsos-musio-sukakciai |date=2015-09-08 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-13}}</ref> [[Rakatanskai|Rakatanskuose]] pastatytas monumentas skirtas Oršos mūšio atminimui. == Nuorodos == {{reflist}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK-Maskvos karas (1512–1522)]] 9daesdypfbhv5rzol87n2171sxcp36c 0 151349 7855906 5506821 2026-06-13T22:34:04Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855906 wikitext text/x-wiki '''PvP''' arba '''Player(s) versus player(s)''' ({{lt|Žaidėjas prieš žaidėją}}) – terminas, naudojamas [[internetinis žaidimas|internetiniuose žaidimuose]], pvz., [[MMORPG]] ir [[MUD]] arba kituose [[kompiuterinis vaidmenų žaidimas|kompiuteriniuose vaidmenų žaidimuose]] nusakyti žaidėjo kovai prieš kitus žaidėjus.<ref>{{Cite book | last = Bartle | first = Richard | title = Designing Virtual Worlds] | url = https://archive.org/details/designingvirtual0000bart | publisher = New Riders | year = 2003 | isbn = 0-13-101816-7 | pages = [https://archive.org/details/designingvirtual0000bart/page/407 407] | quote = ''Player(s) Versus Player(s)'' (PvP). Players are opposed by other players. In a combat situation, this means PCs can fight each other. }}</ref> Norint nusakyti žaidėjo kovą prieš kompiuterio valdomus oponentus (aplinką) naudojamas terminas [[PvE]]. Abu terminai dažnai yra naudojami tuose pačiuose žaidimuose,<ref>{{Cite book | last = Bartle | first = Richard | title = Designing Virtual Worlds | url = https://archive.org/details/designingvirtual0000bart | publisher = New Riders | year = 2003 | isbn = 0-13-101816-7 | pages = [https://archive.org/details/designingvirtual0000bart/page/407 407] | quote = PvP and GvG both assume PvE. }}</ref> ypač MMORPG, MUD ir kituose kompiuterinių vaidmenų žaidimuose. PvP terminas gali būti plačiai naudojamas visuose žaidimuose, kuriuose yra žaidėjų tarpusavio kova, varžymasis. PvP žaidimo režimas dažnai laikomas prieštaringu, kadangi jo metu patyrę žaidėjai gali lengvai nužudyti nepatyrusius.<ref name=":0">{{Cite book|title = The Ethics of Computer Games|last = Sicart|first = Michael|publisher = MIT Press|year = 2011|isbn = 9780262261531|location = |pages = 179–184}}</ref> Pakartotinai nuo žaidimo senbuvių nukenčiantys naujokai gali prarasti susidomėjimą tęsti žaidimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kompiuterinių žaidimų terminologija]] [[Kategorija:Vaidmenų žaidimų terminologija]] pj3poz6hn6x86rraturth9ist6hasif 0 151855 7855731 6774582 2026-06-13T15:32:15Z Mindaur 114083 Šaltinis + pervadinti (pagal LT šaltinius) 7855731 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{pervadinti|Operos fantomas}} '''Operos fantomas'''<ref>{{cite web|title=„Operos fantomas“ Vilniuje: 15 intriguojančių faktų apie garsiausią miuziklą pasaulyje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2932303/operos-fantomas-vilniuje-15-intriguojanciu-faktu-apie-garsiausia-miuzikla-pasaulyje|date=2026-05-18|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> ({{en|The Phantom of the Opera}}) – kompozitoriaus [[Andrew Lloyd Webber]] [[miuziklas]], sukurtas pagal prancūzų rašytojo [[Gaston Leroux]] to paties pavadinimo [[Novelė|novelę]], išleistą 1911 metais. Miuziklas pasakoja apie nuostabaus grožio dainininkę Kristiną Daė (Christine Daaé), kurią įsimyli baisusis muzikos genijus, vadinamas Operos fantomu, kuris terorizuoja Paryžiaus operos teatrą. Vienas pirmųjų reikšmingų bandymų adaptuoti istoriją - 1925 metų kino kompanijos Universal Pictures ekranizacija. Webber'io kūrinys didžiojoje Jos Didenybės teatro Londone scenoje debiutavo 1986 m. Pagrindinius vaidmenis atliko Michael Crawford (Operos Fantomas), Steve Barton (Raoulis) ir Sarah Brightman (Kristina Daė). Šis miuziklas yra ilgiausiai rodomas [[Brodvėjaus teatras|Brodvėjaus teatro]] spektaklis. 2004 metais miuziklas atnaujintas ir adaptuotas kinui. Aktoriai: Gerard Butler (Fantomas), Emmy Rossum (Kristina), Patrick Wilson (Roulis), Jennifer Ellison (Megė), Mirannda Richardson (ponia Giry), [[Minnie Driver]] (Karlota Guidičeli). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Operos]] b52ul94fzsslp1vtlqrl1pp58rjkgmm 7855733 7855731 2026-06-13T15:41:30Z Homo ergaster 10314 Homo ergaster perkėlė puslapį [[Operos vaiduoklis]] į [[Operos fantomas]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) 7855731 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{pervadinti|Operos fantomas}} '''Operos fantomas'''<ref>{{cite web|title=„Operos fantomas“ Vilniuje: 15 intriguojančių faktų apie garsiausią miuziklą pasaulyje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2932303/operos-fantomas-vilniuje-15-intriguojanciu-faktu-apie-garsiausia-miuzikla-pasaulyje|date=2026-05-18|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> ({{en|The Phantom of the Opera}}) – kompozitoriaus [[Andrew Lloyd Webber]] [[miuziklas]], sukurtas pagal prancūzų rašytojo [[Gaston Leroux]] to paties pavadinimo [[Novelė|novelę]], išleistą 1911 metais. Miuziklas pasakoja apie nuostabaus grožio dainininkę Kristiną Daė (Christine Daaé), kurią įsimyli baisusis muzikos genijus, vadinamas Operos fantomu, kuris terorizuoja Paryžiaus operos teatrą. Vienas pirmųjų reikšmingų bandymų adaptuoti istoriją - 1925 metų kino kompanijos Universal Pictures ekranizacija. Webber'io kūrinys didžiojoje Jos Didenybės teatro Londone scenoje debiutavo 1986 m. Pagrindinius vaidmenis atliko Michael Crawford (Operos Fantomas), Steve Barton (Raoulis) ir Sarah Brightman (Kristina Daė). Šis miuziklas yra ilgiausiai rodomas [[Brodvėjaus teatras|Brodvėjaus teatro]] spektaklis. 2004 metais miuziklas atnaujintas ir adaptuotas kinui. Aktoriai: Gerard Butler (Fantomas), Emmy Rossum (Kristina), Patrick Wilson (Roulis), Jennifer Ellison (Megė), Mirannda Richardson (ponia Giry), [[Minnie Driver]] (Karlota Guidičeli). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Operos]] b52ul94fzsslp1vtlqrl1pp58rjkgmm 7855736 7855733 2026-06-13T15:44:01Z Homo ergaster 10314 pervadinta 7855736 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Operos fantomas'''<ref>{{cite web|title=„Operos fantomas“ Vilniuje: 15 intriguojančių faktų apie garsiausią miuziklą pasaulyje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2932303/operos-fantomas-vilniuje-15-intriguojanciu-faktu-apie-garsiausia-miuzikla-pasaulyje|date=2026-05-18|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> ({{en|The Phantom of the Opera}}) – kompozitoriaus [[Andrew Lloyd Webber]] [[miuziklas]], sukurtas pagal prancūzų rašytojo [[Gaston Leroux]] to paties pavadinimo [[Novelė|novelę]], išleistą 1911 metais. Miuziklas pasakoja apie nuostabaus grožio dainininkę Kristiną Daė (Christine Daaé), kurią įsimyli baisusis muzikos genijus, vadinamas Operos fantomu, kuris terorizuoja Paryžiaus operos teatrą. Vienas pirmųjų reikšmingų bandymų adaptuoti istoriją - 1925 metų kino kompanijos Universal Pictures ekranizacija. Webber'io kūrinys didžiojoje Jos Didenybės teatro Londone scenoje debiutavo 1986 m. Pagrindinius vaidmenis atliko Michael Crawford (Operos Fantomas), Steve Barton (Raoulis) ir Sarah Brightman (Kristina Daė). Šis miuziklas yra ilgiausiai rodomas [[Brodvėjaus teatras|Brodvėjaus teatro]] spektaklis. 2004 metais miuziklas atnaujintas ir adaptuotas kinui. Aktoriai: Gerard Butler (Fantomas), Emmy Rossum (Kristina), Patrick Wilson (Roulis), Jennifer Ellison (Megė), Mirannda Richardson (ponia Giry), [[Minnie Driver]] (Karlota Guidičeli). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Operos]] ps8nmnjelz8mkw851vxfd00utuqp9td 0 154552 7856192 7396694 2026-06-14T09:34:40Z Mindaur 114083 7856192 wikitext text/x-wiki {{multiple image | align = right | direction = vertical | footer = Adaptacijų įvairovė [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] | width = 220 | image1 = Česlovo Milošo gimtinės nuoroda.JPG ‎ | image2 = Česlovo Milošo gatvė in Kėdainiai 3 (lentelė).JPG }} '''Adaptuotoji asmenvardžio forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – būdas užrašyti kitos kalbos [[asmenvardis|asmenvardžius]] lietuviškame rašte pateikiant pagal tarimą.<ref>http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150221181541/http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html |date=2015-02-21 }}</ref> Iš esmės tai yra sulietuvinta asmenvardžio forma, gaunama fonetiškai transkribuojant (perrašant) svetimos kalbos asmenvardį, pvz., [[James Cook]] transkribuojamas į {{Lt|Džeimsas Kukas}}. Pagal 1997 m. [[VLKK]] nutarimą, lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose).<ref> {{cite web |url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2= |title=VLKK nutarimas dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos |author=VLKK |date=1997-06-19 |work= |quote=5.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.5.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose). |publisher=lrs.lt |access-date=2013-03-20}}</ref> Pagal 2022 m. VLKK nutarimą, dalykiniuose tekstuose rašomos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos, be to, rišliame tekste autentiški kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai gramatinami; nusistovėjusioms formoms taikomos išimtys.<ref>{{cite web|title=Svetimvardžiai > Vartojimo principai |url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/vartojimo-principai|website=VLKK|access-date=2026-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20240314220433/https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/vartojimo-principai|archive-date=2024-03-14}}</ref> == Privalumas == Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., Dilthey = ''Diltėjus''), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., [[Michel Platini]] = ''Mišelis Platini''). == Trūkumai == Adaptuotoji asmenvardžio forma turi trūkumų. * Neįmanoma rasti autentiškos informacijos apie [[Wolfgang Amadeus Mozart]] naudojant užklausą ''Volfgangas Amadėjus Mocartas''. * Įpratus naudoti adaptuotas asmenvardžio formas būtini žinynai su pateiktomis originalo formomis: 1976–1985 m. leistoje [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje]] kiekvieno tomo gale buvo pateikiamos [[asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[vietovardis|vietovardžių]] originalo formos straipsniams esantiems tame tome. Paskutiniame, 12-ajame yra pateikti visuose tomuose naudoti originalūs asmenvardžiai ir vietovardžiai, visas skyrius pavadintas „Transkribuotų vardų originalo formos“ <ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 12: Vaislapėlis-Žvorūnė. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1984. P.581-635</ref>. * Adaptuotos formos netiksliai atspindi tikrąjį vardų tarimą, kuris kartais būna nelengvai išaiškinamas arba net nežinomas<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. P. 189</ref>. * Adaptavimo taisyklės kiekvienai kalbai yra skirtingos. Tas pats žmogus gali įgyti skirtingus asmenvardžius priklausomai nuo to, iš kurios kalbos perrašoma. Pavyzdžiui, Latvijos gyventojas [[Ivars Kalninš]] adaptuojamas į lietuvių kalbą kaip ''[[Ivaras Kalninis]]'' – perrašant iš latvių kalbos pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pvz., ''Bėrzinis'' (vietoj Bērziņš), ''Krūminis'' (vietoj Krūmiņš) <ref>{{cite web |url=http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |title=Valstybinė lietuvių kalbos komisija / Adaptavimas |author=Valstybinė lietuvių kalbos komisija |date= |work= |quote=4.4 punktas: Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš). |publisher= |access-date=8 February 2013 |archive-date=2014-02-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140209093019/http://vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |url-status=dead}}</ref>, tačiau to paties žmogaus vardas adaptuojant iš rusų kalbos jau užrašomas kitaip, pvz., Иварс Калныньш rašomas jau kaip ''Ivarsas Kalninšas'' <ref>{{cite web |url=http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |title=Į Lietuvą atvyksta legendinis aktorius Ivarsas Kalninšas |author= |date=2012-01-18 |work= |publisher= |access-date=8 February 2013 |archive-date=2015-10-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151016231305/http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |url-status=dead}}</ref> (vėlgi kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija). Tačiau to būtų galima išvengti, jei visuomet adaptuojama būtų tik iš originalaus (esančio pase, asmens tapatybės kortelėje) asmenvardžio. == Taip pat skaitykite == * [[Adaptuotoji vietovardžio forma]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Antroponimika]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] jhv8f6bawqjad06nzpec1ino5dg9trq 7856194 7856192 2026-06-14T09:38:42Z Mindaur 114083 Panašu į savus redaktoriaus(-ių) išvedžiojimus; iš esmės tvarkytinas (jei ne apskritai perrašytinas) straipsnis. 7856194 wikitext text/x-wiki {{Savi tyrimai}} {{Tvarkyti}} {{multiple image | align = right | direction = vertical | footer = Adaptacijų įvairovė [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] | width = 220 | image1 = Česlovo Milošo gimtinės nuoroda.JPG ‎ | image2 = Česlovo Milošo gatvė in Kėdainiai 3 (lentelė).JPG }} '''Adaptuotoji asmenvardžio forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – būdas užrašyti kitos kalbos [[asmenvardis|asmenvardžius]] lietuviškame rašte pateikiant pagal tarimą.<ref>http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150221181541/http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html |date=2015-02-21 }}</ref> Iš esmės tai yra sulietuvinta asmenvardžio forma, gaunama fonetiškai transkribuojant (perrašant) svetimos kalbos asmenvardį, pvz., [[James Cook]] transkribuojamas į {{Lt|Džeimsas Kukas}}. Pagal 1997 m. [[VLKK]] nutarimą, lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose).<ref> {{cite web |url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2= |title=VLKK nutarimas dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos |author=VLKK |date=1997-06-19 |work= |quote=5.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.5.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose). |publisher=lrs.lt |access-date=2013-03-20}}</ref> Pagal 2022 m. VLKK nutarimą, dalykiniuose tekstuose rašomos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos, be to, rišliame tekste autentiški kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai gramatinami; nusistovėjusioms formoms taikomos išimtys.<ref>{{cite web|title=Svetimvardžiai > Vartojimo principai |url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/vartojimo-principai|website=VLKK|access-date=2026-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20240314220433/https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/vartojimo-principai|archive-date=2024-03-14}}</ref> == Privalumas == Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., Dilthey = ''Diltėjus''), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., [[Michel Platini]] = ''Mišelis Platini''). == Trūkumai == Adaptuotoji asmenvardžio forma turi trūkumų. * Neįmanoma rasti autentiškos informacijos apie [[Wolfgang Amadeus Mozart]] naudojant užklausą ''Volfgangas Amadėjus Mocartas''. * Įpratus naudoti adaptuotas asmenvardžio formas būtini žinynai su pateiktomis originalo formomis: 1976–1985 m. leistoje [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje]] kiekvieno tomo gale buvo pateikiamos [[asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[vietovardis|vietovardžių]] originalo formos straipsniams esantiems tame tome. Paskutiniame, 12-ajame yra pateikti visuose tomuose naudoti originalūs asmenvardžiai ir vietovardžiai, visas skyrius pavadintas „Transkribuotų vardų originalo formos“ <ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 12: Vaislapėlis-Žvorūnė. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1984. P.581-635</ref>. * Adaptuotos formos netiksliai atspindi tikrąjį vardų tarimą, kuris kartais būna nelengvai išaiškinamas arba net nežinomas<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. P. 189</ref>. * Adaptavimo taisyklės kiekvienai kalbai yra skirtingos. Tas pats žmogus gali įgyti skirtingus asmenvardžius priklausomai nuo to, iš kurios kalbos perrašoma. Pavyzdžiui, Latvijos gyventojas [[Ivars Kalninš]] adaptuojamas į lietuvių kalbą kaip ''[[Ivaras Kalninis]]'' – perrašant iš latvių kalbos pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pvz., ''Bėrzinis'' (vietoj Bērziņš), ''Krūminis'' (vietoj Krūmiņš) <ref>{{cite web |url=http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |title=Valstybinė lietuvių kalbos komisija / Adaptavimas |author=Valstybinė lietuvių kalbos komisija |date= |work= |quote=4.4 punktas: Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš). |publisher= |access-date=8 February 2013 |archive-date=2014-02-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140209093019/http://vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |url-status=dead}}</ref>, tačiau to paties žmogaus vardas adaptuojant iš rusų kalbos jau užrašomas kitaip, pvz., Иварс Калныньш rašomas jau kaip ''Ivarsas Kalninšas'' <ref>{{cite web |url=http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |title=Į Lietuvą atvyksta legendinis aktorius Ivarsas Kalninšas |author= |date=2012-01-18 |work= |publisher= |access-date=8 February 2013 |archive-date=2015-10-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151016231305/http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |url-status=dead}}</ref> (vėlgi kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija). Tačiau to būtų galima išvengti, jei visuomet adaptuojama būtų tik iš originalaus (esančio pase, asmens tapatybės kortelėje) asmenvardžio. == Taip pat skaitykite == * [[Adaptuotoji vietovardžio forma]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Antroponimika]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] d6d82m2d23q82p1cdy1smm9tkds9gyi 7856200 7856194 2026-06-14T09:55:34Z Homo ergaster 10314 Privalumai / trūkumai, atrodo, vien savi išvedžiojimai, nebent išskyrus "Adaptuotos formos netiksliai atspindi tikrąjį vardų tarimą..." Sakyčiau, šita dalis naikintina. 7856200 wikitext text/x-wiki {{Savi tyrimai}} {{Tvarkyti}} {{multiple image | align = right | direction = vertical | footer = Adaptacijų įvairovė [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] | width = 220 | image1 = Česlovo Milošo gimtinės nuoroda.JPG ‎ | image2 = Česlovo Milošo gatvė in Kėdainiai 3 (lentelė).JPG }} '''Adaptuotoji asmenvardžio forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – būdas užrašyti kitos kalbos [[asmenvardis|asmenvardžius]] lietuviškame rašte pateikiant pagal tarimą.<ref>http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150221181541/http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/vartojimo-principai.html |date=2015-02-21 }}</ref> Iš esmės tai yra sulietuvinta asmenvardžio forma, gaunama fonetiškai transkribuojant (perrašant) svetimos kalbos asmenvardį, pvz., [[James Cook]] transkribuojamas į {{Lt|Džeimsas Kukas}}. Pagal 1997 m. [[VLKK]] nutarimą, lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose).<ref> {{cite web |url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2= |title=VLKK nutarimas dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos |author=VLKK |date=1997-06-19 |work= |quote=5.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.5.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose). |publisher=lrs.lt |access-date=2013-03-20}}</ref> Pagal 2022 m. VLKK nutarimą, dalykiniuose tekstuose rašomos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos, be to, rišliame tekste autentiški kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai gramatinami; nusistovėjusioms formoms taikomos išimtys.<ref>{{cite web|title=Svetimvardžiai > Vartojimo principai |url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/vartojimo-principai|website=VLKK|access-date=2026-06-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20240314220433/https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/vartojimo-principai|archive-date=2024-03-14}}</ref> == Privalumas == Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., Dilthey = ''Diltėjus''), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., [[Michel Platini]] = ''Mišelis Platini''). == Trūkumai == Adaptuotoji asmenvardžio forma turi trūkumų. * Neįmanoma rasti autentiškos informacijos apie [[Wolfgang Amadeus Mozart]], naudojant užklausą ''Volfgangas Amadėjus Mocartas''. * Įpratus naudoti adaptuotas asmenvardžio formas būtini žinynai su pateiktomis originalo formomis: 1976–1985 m. leistoje [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje]] kiekvieno tomo gale buvo pateikiamos [[asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[vietovardis|vietovardžių]] originalo formos straipsniams esantiems tame tome. Paskutiniame, 12-ajame yra pateikti visuose tomuose naudoti originalūs asmenvardžiai ir vietovardžiai, visas skyrius pavadintas „Transkribuotų vardų originalo formos“ <ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 12: Vaislapėlis-Žvorūnė. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1984. P.581-635</ref>. * Adaptuotos formos netiksliai atspindi tikrąjį vardų tarimą, kuris kartais būna nelengvai išaiškinamas arba net nežinomas<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. P. 189</ref>. * Adaptavimo taisyklės kiekvienai kalbai yra skirtingos. Tas pats žmogus gali įgyti skirtingus asmenvardžius priklausomai nuo to, iš kurios kalbos perrašoma. Pavyzdžiui, Latvijos gyventojas [[Ivars Kalninš]] adaptuojamas į lietuvių kalbą kaip ''[[Ivaras Kalninis]]'' – perrašant iš latvių kalbos pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pvz., ''Bėrzinis'' (vietoj Bērziņš), ''Krūminis'' (vietoj Krūmiņš) <ref>{{cite web |url=http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |title=Valstybinė lietuvių kalbos komisija / Adaptavimas |author=Valstybinė lietuvių kalbos komisija |date= |work= |quote=4.4 punktas: Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš). |publisher= |access-date=8 February 2013 |archive-date=2014-02-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140209093019/http://vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |url-status=dead}}</ref>, tačiau to paties žmogaus vardas adaptuojant iš rusų kalbos jau užrašomas kitaip, pvz., Иварс Калныньш rašomas jau kaip ''Ivarsas Kalninšas'' <ref>{{cite web |url=http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |title=Į Lietuvą atvyksta legendinis aktorius Ivarsas Kalninšas |author= |date=2012-01-18 |work= |publisher= |access-date=8 February 2013 |archive-date=2015-10-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151016231305/http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |url-status=dead}}</ref> (vėlgi kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija). Tačiau to būtų galima išvengti, jei visuomet adaptuojama būtų tik iš originalaus (esančio pase, asmens tapatybės kortelėje) asmenvardžio. == Taip pat skaitykite == * [[Adaptuotoji vietovardžio forma]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Antroponimika]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] 1k303e8h87sn0ezbd8n5s0pczceqtim 0 155619 7855982 7628311 2026-06-14T00:06:38Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855982 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Blond unbrowned omelet with mushrooms and herbs.jpg|thumb|200px|Omletas su pievagrybiais]] '''Omletas''' – [[kiaušinienė]], plakta su [[miltai]]s ir [[pienas|pienu]].<ref name=TŽŽ> Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1969.; [[LKŽ]]</ref> [[Patiekalas]] gali būti pagardintas įvairiais priedais ([[dešra]], [[kumpis|kumpiu]], rūkyta [[šoninė|šonine]], [[dešrelė]]mis, [[pomidoras|pomidorais]], žalumynais, [[kečupas|kečupu]]). Paprastai valgomas [[pusryčiai|pusryčiams]]. Paruošimas: žali kiaušiniai, pienas ir [[druska]] išplakami, mišinys supilamas į keptuvę su įkaitintu [[sviestas|sviestu]] ir kepamas ant didelės ugnies. Kai omletas pradeda tirštėti, jo kraštai [[peilis|peiliu]] iš dviejų pusių pakeliami ir ties viduriu suglaudžiami. Iškepęs omletas išverčiamas į [[lėkštė|lėkštę]], kad sudūrimas liktų apačioje, pašlakstomas sviestu ir tuojau pat patiekiamas. Tradicinis itališkas omletas su [[mėsa]], [[sūris|sūriu]] bei daržovėmis vadinamas fritata,<ref>{{cite book | author = Elizabeth David | title = Italian Food | url = https://archive.org/details/italianfood0000eliz_o0a7 | publisher = Barrie & Jenkins | year=1987 |orig-year=1954 | publication-date = April 5, 1990 | isbn = 978-0-7126-2000-0 }}</ref> o ispaniškas omletas su [[bulvės|bulvėmis]] – tortilija (nemaišytinas su meksikietišku paplotėliu, kuris gaminamas iš kukurūzų miltų.).<ref>{{Cite journal|first=Maria|last=Reyes Baztán|year=2021|title=Potatoes and nation-building: the case of the Spanish omelette|journal=Journal of Iberian and Latin American Studies|volume=27|issue=2|pages=151–170|doi=10.1080/14701847.2021.1939529|s2cid=235700520 }}</ref> <gallery> Frittata-2.png|Fritata Tortilladepatatas.jpg|Tortilija Veggie Omelette upside down.jpg|Omletas su daržovėmis </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} == Literatūra == * Omletai (iš anglų kalbos vertė Aneta Ručinskienė). - Vilnius: Aktėja, 2006. - 48 p.: iliustr. - ISBN 9955-21-059-1 {{commonscat|Omelettes}} [[Kategorija:Kiaušinių valgiai]] t2dr11l6i5fq868kqzrzj0m0yfg4woj 0 156345 7855749 7855080 2026-06-13T16:02:26Z Hugo.arg 1674 /* Klubo pasiekimai */ 7855749 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #ffffff | color2 = #ef0000 | pavadinimas = Utenos „Juventus“ | nickname = | logotipas = Juvenetus-logo-2025.png | imagesize = 150px | lygos = [[LKL]] | įkurta = [[1999]] m. | arena = [[Utenos arena]]<br />(talpa: 2500) | vieta = [[Utena]], [[Lietuva]] | spalvos = {{spalvos langelis|Red}} {{spalvos langelis|White}} | treneris = {{flagicon|LTU}} [[Laimonas Eglinskas]] | titulai = * [[BBL Iššūkio taurė]]: 1 vieta (2010–11 m.) * [[BBL]]: 3 vieta (2014–15 m.) * [[LKL]]: 3 vieta (2014–15 m.) * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 3 vieta (2016–17 m.) * [[LKL]]: 2 vieta (2025-26 m.) | svetainė = [http://www.utenosjuventus.lt Oficiali svetainė] | ret_nums = 8 | h_pattern_b = _nikelkl1516_white | h_pattern_s = _nikelkl1516_white | h_body = bf1414 | h_shorts = bf1414 | a_pattern_b = _nikelkl1516_whitesides | a_pattern_s = _nikelkl1516_whitesides | a_body = bf1414 | a_shorts = bf1414 }} '''Utenos „Juventus“''' – profesionalus [[Utena|Utenos]] miesto vyrų [[krepšinis|krepšinio]] klubas, įkurtas [[2000]] m. Nuo [[2009]] m. klubas dalyvauja [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygoje]] (LKL) ir yra vienas iš jos nuolatinių dalyvių. Anksčiau varžėsi ir [[Baltijos krepšinio lyga|BBL]] turnyre. == Istorija == === 2000–2007: Įkūrimas ir dalyvavimas RKL === „Juventus“ klubas buvo įkurtas 1999–2000 m. sandūroje. Pirmasis viešas pasirodymas įvyko Naujametiniame Utenos rajono mero taurės turnyre, kuriame komanda užėmė trečiąją vietą. Pradinę komandos sudėtį sudarė kitų sporto šakų atstovai – daugiausia futbolininkai ir vienas rankininkas. Komandą subūrė futbolininkas [[Nerijus Kuzmickas]], tuomet žaidęs Kauno „Inkaras“ ekipoje. Vėliau jis tapo vaikų ir jaunimo treneriu Šiaulių futbolo akademijoje. Kiti komandos nariai tuo metu buvo futbolininkai Egidijus Varnas (Panevėžio „Ekranas“), [[Tomas Keraitis]], [[Tomas Karvelis]] ir kiti. 2003–2004 m. sezone „Juventus“ klubas, treniruojamas Rimvydo Vaitkaus, debiutavo Lietuvos krepšinio B lygoje (LKBL) ir užėmė šeštąją vietą. Kitame sezone (2004–2005 m.) komandos vadžias perėmė [[Mindaugas Kildišius]], o klubas, tuomet vadintas „Juventus LKSK“, tapo LKBL čempionu ir įgijo teisę dalyvauti aukštesnėje lygoje – Lietuvos krepšinio A lygoje (LKAL). Visgi dėl biurokratinių kliūčių komanda negalėjo startuoti aukštesniame divizione. 2005–2006 m. sezone „Juventus LKSK“ RKL čempionate iškovojo trečiąją vietą. Kitais metais, 2006–2007 m. sezone, uteniškiai antrą kartą tapo [[RKL]] čempionais ir pereinamosiose rungtynėse dėl patekimo į [[NKL]] įveikė Kauno „LKKA-Atleto“ ekipą. Tame sezone „Juventus“ taip pat pasiekė trečiąjį [[Lietuvos krepšinio federacija|LKF]] Didžiosios taurės etapą, kur po dviejų atkaklių rungtynių nusileido Klaipėdos „Neptūnui“. Treneris Kildišius už pasiektus rezultatus 2007 m. buvo pripažintas geriausiu [[RKL]] čempionato treneriu. === 2007–2009: NKL === 2007–2008 m. sezone Utenos komanda debiutavo [[NKL]] pirmenybėse. Klubas laimėjo reguliarųjį sezoną (25 pergalės ir 7 pralaimėjimai), o galutinėje turnyro rikiuotėje užėmė ketvirtąją vietą. Tų pačių metų pabaigoje komandos puolėjas [[Raimondas Ambrulaitis]] buvo išrinktas „Metų atradimu Lietuvos krepšinyje“, o ekipos strategas [[Mindaugas Kildišius]] pripažintas geriausiu NKL sezono treneriu. 2008–2009 m. sezone klubas antrus metus iš eilės reguliariajame sezone užėmė pirmąją vietą, tačiau vėl nepateko į NKL finalą. Po šio sezono iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė ilgametis komandos strategas [[Mindaugas Kildišius]], o iki sezono pabaigos ekipai vadovavo jo asistentas [[Rolandas Urkis]]. 2009 m. [[birželio 15]] d. buvo nutarta klubą priimti į [[LKL]] pagal komercinį principą. „Juventus“ įsipareigojo sumokėti 250 tūkst. litų iki rugsėjo 1 d., o likusią 100 tūkst. litų dalį – iki kitų metų rugsėjo 1 d. === 2009–dabar: LKL === 2009 m. [[rugpjūčio 20]] d. komandos vyriausiuoju treneriu paskirtas [[Gintaras Kručkauskas]]. 2009–2010 m. sezonas buvo vienas sėkmingiausių klubo istorijoje – „Juventus“ iškovojo ketvirtąją vietą [[LKL]] čempionate. 2010 m. [[liepos 7]] d. trenerio pareigas perėmė [[Robertas Giedraitis]], vadovavęs ekipai 2010–2012 m. laikotarpiu. Jo vadovaujama komanda 2010–2011 m. sezone pakartojo ketvirtąją vietą LKL čempionate ir laimėjo [[BBL]] Iššūkio taurę. 2011 m. [[kovo 19]] d. Utenos „Juventus“ triumfavo [[Baltijos krepšinio lyga|BBL]] Iššūkio taurės turnyre. 2012 m. [[liepos 29]] d. vyriausiuoju treneriu tapo [[Rytis Vaišvila]], o 2013 m. [[birželio 26]] d. – [[Vitoldas Masalskis]]. Po kelių mėnesių, 2013 m. [[lapkričio 7]] d., komandai pradėjo vadovauti [[Virginijus Sirvydis]]. 2014 m. [[rugpjūčio 1]] d. trenerio pareigas perėmė [[Dainius Adomaitis]]. Tų pačių metų [[rugsėjo 30]] d. komanda pasiekė istorinę pergalę – 76:75 nugalėjo [[Kauno Žalgiris|„Žalgirį“]]. 2015 m. [[sausio 21]] d. Utenos „Juventus“ laimėjo [[BBL]] reguliarųjį sezoną. Tų metų [[balandžio 2]] d. komanda iškovojo [[BBL]] bronzos medalius, o [[birželio 10]] d. pirmą kartą istorijoje tapo [[LKL]] bronzos medalių laimėtoja. Kitą dieną klubas buvo pripažintas geriausia LKL sezono organizacija. 2015 m. [[liepos 22]] d. vyriausiuoju treneriu paskirtas [[Antanas Sireika]]. Jo vadovaujama komanda 2017 m. [[vasario 19]] d. iškovojo [[Karaliaus Mindaugo taurė|KMT]] bronzos medalius. 2017 m. [[birželio 29]] d. vyriausiuoju treneriu tapo [[Gediminas Petrauskas]], o vėliau jį pakeitė [[Žydrūnas Urbonas]], kuris klubui vadovavo nuo 2017 iki 2022 m. 2022 m. komandą trumpam treniravo [[Nedas Pacevičius]], o vėliau – [[Donaldas Kairys]] (2022–2023 m.). 2023–2024 m. sezonui ekipai vadovavo serbas [[Oliver Kostić]], o nuo 2024 m. treneriu paskirtas [[Vytautas Buzas]]. Netrukus jį pakeitė ilgametis rinktinės strategas [[Kęstutis Kemzūra]]. == Talismanas == Utenos „Juventus“ nuo [[2012]] m. turi talismaną vardu '''Juvis'''. Tai raudonos spalvos velniukas, avintis mėlynos spalvos sportbačius. Jis dažnai nešiojasi geltonas šakes, kurių forma primena pasagą – tai simbolinė aliuzija į Utenos miesto herbą. == Klubo pavadinimų kaita == * [[2000]]–[[2004]] m. – Utenos „Juventus“ * [[2004]]–[[2009]] m. – Utenos „Juventus LKSK“ * [[2009]]–[[2021]] m. – Utenos „Juventus“ * nuo [[2021]] m. – Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ * nuo 2025 m. – Utenos „Juventus“ == Dabartinė sudėtis == {{Utenos Juventus sudėtis}} == Klubo pasiekimai == {| class="wikitable" style="font-size:85%" !Sezonas !{{flagicon|Lietuva}} !Reguliarusis <br />sezonas !Atkrintamosios <br />varžybos !colspan=2|BBL/NEBL* !VTB lyga ![[Eurolyga]] <br />(1 diviz.) !ULEB [[Europos taurė]] <br />(2 diviz.) ![[FIBA Čempionų lyga]] <br />(3 diviz.) ![[FIBA Europos taurė]] <br />(4 diviz.) |- | align="center"|2025–26 | align="center"|[[LKL 2025–2026 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:silver" |II vieta | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2024–25 | align="center"|[[LKL 2024–2025 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2023–24 | align="center"|[[LKL 2023–2024 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"| 2022–23 | align="center"| [[LKL 2022–2023 m. sezonas|LKL]] | align="center"| 5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2021–22 | align="center"|[[LKL 2021–2022 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|kvalifikacija | align="center"|atsisakė |- | align="center"|2020–21 | align="center"|[[LKL 2020–2021 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2019–20 | align="center"|[[LKL 2019–2020 m. sezonas|LKL]] | colspan="2" align="center" |5 vieta* (sustabdant sezoną) | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2018–19 | align="center"|[[LKL 2018–2019 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2017–18 | align="center"|[[LKL 2017–2018 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (A-6) | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 |- | align="center"|2016–17 | align="center"|[[LKL 2016–2017 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|top 24 (1/16) | align="center"|– |- | align="center"|2015–16 | align="center"|[[LKL 2015–2016 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center" colspan=2|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2014–15 | align="center"|[[LKL 2014–2015 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|[[BBL 2014–2015 m. sezonas|III vieta]] || align="center" | – | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2013–14 | align="center"|[[LKL 2013–2014 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#E8FFD8;"|[[BBL 2013–2014 m. sezonas|1/8]] || align="center" | – | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2012–13 | align="center"|[[LKL 2012–2013 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#E8FFD8;"|[[BBL 2012–2013 m. sezonas|top 16 (H-3)]] || align="center" | – | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2011–12 | align="center"|[[LKL 2011–2012 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | align="center" style="background:#E8FFD8;"|XI vieta || align="center" | – | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2010–11 | align="center"|[[LKL 2010–2011 m. sezonas|LKL]] | align="center" |4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#FFCC00;"|I | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2009–10 | align="center"|[[LKL 2009–2010 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | align="center"|Iššūkio|| align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|2008–09 | align="center"|[[NKL 2008–2009 m. sezonas|NKL]] | align="center"|1 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2| | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2007–08 | align="center"|[[NKL 2007–2008 m. sezonas|NKL]] | align="center"|1 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2| | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|2006–07 | align="center"|[[RKL]] | align="center"| – | align="center" style="background:#FFCC00;"|I vieta | colspan=2| | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2005–06 | align="center"|[[RKL]] | align="center"| – | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2| | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|2004–05 | align="center"|[[LKBL]] | align="center"|1 vieta | align="center" style="background:#FFCC00;"|I vieta | colspan=2| | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2003–04 | align="center"|[[LKBL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2| | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |} == Įamžinti marškinėliai == Utenos „Juventus“ klubas yra įamžinęs žymiausių savo krepšininkų marškinėlius. Numeriai, kuriuos jie vilkėjo, daugiau nebenaudojami klubo rungtynėse: * Nr. 8 {{flagicon|LTU}} [[Žydrūnas Urbonas]] <small>(marškinėliai įamžinti [[2012]] m. [[rugsėjo 29]] d.)</small> == Vyriausieji treneriai == Šiame sąraše pateikiami visi Utenos „Juventus“ vyriausieji treneriai, dirbę aukščiausioje Lietuvos lygoje: * {{flagicon|LTU}} [[Gintaras Kručkauskas]] (2009–2010) * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Giedraitis]] (2010–2012) * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Vaišvila]] (2012–2013) * {{flagicon|LTU}} [[Vitoldas Masalskis]] (2013) * {{flagicon|LTU}} [[Virginijus Sirvydis]] (2013–2014) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2014–2015) * {{flagicon|LTU}} [[Antanas Sireika]] (2015–2017) * {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Petrauskas]] (2017) * {{flagicon|LTU}} [[Žydrūnas Urbonas]] (2017–2022) * {{flagicon|LTU}} [[Nedas Pacevičius]] (2022) * {{flagicon|LTU}} [[Donaldas Kairys]] (2022–2023) * {{flagicon|SRB}} [[Oliver Kostić]] (2023–2024) * {{flagicon|LTU}} [[Vytautas Buzas]] (2024) * {{flagicon|LTU}} [[Kęstutis Kemzūra]] (2024–2026) * {{flagicon|LTU}} [[Laimonas Eglinskas]] (2026–) == Garsesni praeityje žaidę žaidėjai == Šiame sąraše pateikiami visi garsesni, puikiais statistiniais rodikliais pasižymėję ar [[Lietuva|Lietuvos]] ar kitų šalių rinktinėse rungtyniavę žaidėjai, kurie praeityje vilkėjo Utenos „Juventus“ marškinėlius: * {{flagicon|LTU}} [[Virginijus Praškevičius]] <small>(2009–2010), rungtyniavo Lietuvos rinktinėje, tapo Europos čempionu.</small> * {{flagicon|LTU}} [[Aurimas Kieža]] <small>(2010–2011), tapo naudingiausiu reguliariojo [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] sezono krepšininku.</small> * {{flagicon|LTU}} [[Marius Prekevičius]] <small>(2010–2011), rungtyniavo Lietuvos rinktinėje.</small> * {{flagicon|LTU}} [[Žydrūnas Urbonas]] <small>(2009–2012), klubo žaidėjas, treneris, prezidentas.</small> * {{flagicon|LTU}} [[Nerijus Varnelis]] <small>(2012–2013), ilgametis [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] krepšininkas.</small> * {{flagicon|NGR}} [[Ejike Ugboaja]] <small>(2013), [[Nigerija|Nigerijos]] rinktinės krepšininkas.</small> * {{flagicon|USA}} [[Jeremy Hazell]] <small>(2013–2014), naudingiausias ir rezultatyviausias 2013–2014 m. sezono komandos krepšininkas.</small> * {{flagicon|USA}} [[Rashaun Broadus]] <small>(2014–2015), svarbus bronzinės 2014–2015 m. komandos krepšininkas.</small> * {{flagicon|USA}} [[Lee Humphrey|Lee Anthony Humphrey]] <small>(2014–2015), dukart NCAA čempionas, žaidęs Floridos universiteto komandoje.</small> * {{flagicon|LTU}} [[Rolandas Alijevas]] <small>(2015–2016), [[Lietuva|Lietuvos]] jaunimo rinktinių prizininkas, [[Baltijos krepšinio lyga|BBL]] čempionas.</small> * {{flagicon|USA}} [[Spencer Butterfield]] <small>(2015–2016), naudingiausias ir rezultatyviausias 2015–2016 m. sezono krepšininkas.</small> * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Šalenga]] <small>(2016–2017), rungtyniavo Lietuvos rinktinėje, tapo Europos čempionu, penkiskart [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] čempionas ir dukart vicečempionas. Triskart [[Baltijos krepšinio lyga|BBL]] čempionas.</small> * {{flagicon|Finland}} [[Carl Lindbom]] <small>(2017), [[Suomija|Suomijos]] rinktinės krepšininkas.</small> * {{flagicon|Ukraine}} [[Maksym Korniienko]] <small>(2017–2018), [[Ukraina|Ukrainos]] rinktinės krepšininkas.</small> * {{flagicon|Sweden}} [[Dino Pita]] <small>(2018), [[Švedija|Švedijos]] rinktinės krepšininkas.</small> == „Juventus“ krepšinio lyga == 2012 m. Utenos „Juventus“ klubo iniciatyva Utenos regione buvo įkurta moksleivių [[„Juventus“ krepšinio lyga]], kurioje dalyvauja 9–12 klasių mokinių komandos iš šešių Utenos regiono rajonų. [http://juventuslyga.lt/ Oficiali „Juventus“ krepšinio lygos svetainė] == Nuorodos == * [http://www.utenosjuventus.lt UTENOSJUVENTUS.LT – Oficiali klubo svetainė] * [http://www.lkl.lt/komanda/11203 LKL.LT – informacija apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160206113211/http://www.lkl.lt/komanda/11203/ |date=2016-02-06 }} {{Išnašos}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Utenos sportas]] drwjw5jyllcb2zkt1xn8v3e3m5jfoxy 0 157905 7855933 5848841 2026-06-13T23:11:09Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855933 wikitext text/x-wiki '''PvE''' arba '''Player versus Environment''' ({{lt|Žaidėjas prieš aplinką}}) – terminas, naudojamas [[internetinis žaidimas|internetiniuose žaidimuose]], pvz., [[MMORPG]] ir [[MUD]] arba kituose [[kompiuterinis vaidmenų žaidimas|kompiuteriniuose vaidmenų žaidimuose]] nusakyti žaidėjo kovai prieš kompiuterio valdomus padarus ([[NPC]]).<ref>{{Cite book | last = Bartle | first = Richard | title = Designing Virtual Worlds | url = https://archive.org/details/designingvirtual0000bart | publisher = New Riders | year = 2003 | isbn = 0-13-101816-7 | pages = [https://archive.org/details/designingvirtual0000bart/page/406 406] | quote = ''Player versus Environment'' (PvE). Players are opposed by the environment&mdash;that is, the virtual world. In a combat situation, this means player characters (PCs) fight monsters. }}</ref> Norint nusakyti žaidėjo kovą prieš kitą žaidėją naudojamas terminas [[PvP]]. Dažniausiai PvE režimu galima žaisti vienam, kartu su kitais žaidėjais arba su [[Dirbtinis intelektas|kompiuterio valdomais]] draugais. PvE režimas dažnai turi siužetą, kurio lydimas žaidėjas vykdo [[užduotis (kompiuteriniai žaidimai)|misijas (užduotis)]]. Misijos gali būti dažnai vykdomos bet kokia tvarka. Pavyzdžiui, „[[Guild Wars]]“ žaidimas pasakoja savo istoriją rodydamas [[vaizdo intarpas|vaizdo intarpus]] ir dialogus su [[ne žaidėjo personažas|ne žaidėjo personažais]] (NPC). Žaidėjai, žaidžiantys PvE režimu, dažnai yra apsaugoti nuo kitų žaidėjų nužudymo arba daiktų pavogimo. Kai kuriuose žaidimuose, pvz., „[[World of Warcraft]]“, žaidėjai gali pasirinkti, ar žaisti atvirame pasaulyje su PvP kovos elementais ar vykdyti misijas be PvP. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kompiuterinių žaidimų terminologija]] [[Kategorija:Vaidmenų žaidimų terminologija]] pajrrzg2yopus1akcso6mho53rse5b5 0 158033 7855960 7806545 2026-06-13T23:29:28Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855960 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= | vardas = Džonas fon Noimanas<br />{{en|John von Neumann}} | paveikslėlis = JohnvonNeumann-LosAlamos.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = fon Noimanas (1940-ieji) | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1903|12|28}} | gimimo vieta = [[Budapeštas]], [[Vengrija]] | mirties data = {{mirė|1957|02|08|1903|12|28}} | mirties vieta = [[Vašingtonas]], [[JAV]] | tautybė = [[žydai|žydas]] | pilietybė = [[Vengrija|vengras]]<br />[[JAV]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = | sritis = [[matematikas]], [[fizikas]], [[informatikas]] | įstaigos = [[Getingeno universitetas]]<br />[[Berlyno universitetas]]<br />[[Prinstono universitetas]]<br />[[Pažangiųjų tyrimų institutas]]<br />[[Los Alamoso nacionalinė laboratorija]]<br />[[Jungtinių Valstijų gynybos departamentas]] | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Budapešto universitetas]]<br />[[Berlyno universitetas]]<br />[[ETH Zurich]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = {{ubl|Donald B. Gillies|Israel Halperin{{#tag:ref|While Israel Halperin's thesis advisor is often listed as Salomon Bochner, this may be because "Professors at the university direct doctoral theses but those at the Institute do not. Unaware of this, in 1934 I asked von Neumann if he would direct my doctoral thesis. He replied Yes."<ref name=halperin1990>{{harvc |last1=Halperin |first1=Israel |year=1990 |chapter=The Extraordinary Inspiration of John von Neumann |in1=Glimm |in2=Impagliazzo |in3=Singer |page=16}}</ref>}}|Friederich Mautner<ref name=genealogy>{{MathGenealogy |id=53213}}. Retrieved 2015-03-17.</ref> }} | žinomas = [[Žaidimų teorija]]</br>Noimano algebra</br>[[Noimano architektūra]] | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Džonas fon Noimanas''' ({{en|John von Neumann}}; tikrasis vardas '''Janošas Lajošas Noimanas''' {{hu|Neumann János Lajos}}; [[1903]] m. [[gruodžio 28]] d. – [[1957]] m. [[vasario 8]] d.) – žydų kilmės vengrų ir amerikiečių matematikas.<ref>{{VLE|16|||[https://www.vle.lt/straipsnis/john-von-neumann/ John von Neumann]}}</ref> == Gyvenimas ir išsilavinimas == === Šeimyninė aplinka === Gimė 1903 m. gruodžio 28 d. [[Budapeštas|Budapešte]] (tuometinėje [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos imperijoje]])<ref>{{cite book |editor-last1=Doran |editor-first1=Robert S. |editor-first2=Richard V. |editor-last2=Kadison |title=Operator Algebras, Quantization, and Noncommutative Geometry: A Centennial Celebration Honoring John von Neumann and Marshall H. Stone |publisher=American Mathematical Society |location=Washington, D.C. |year=2004 |url=https://bookstore.ams.org/conm-365 |isbn=978-0-8218-3402-2 |page=1}}</ref><ref name= Time>{{cite news |last=Myhrvold |first=Nathan |date=March 21, 1999 |url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,21839,00.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20010211124237/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,21839,00.html |url-status=dead |archive-date=February 11, 2001 |title=John von Neumann |newspaper=[[Time (magazine)|Time]]}}</ref>{{sfn|Blair|1957|p=104}} teisininko Miksos Noimano ir Margit Kan [[žydai|žydų]] šeimoje. Buvo vyriausias iš trijų brolių, du jaunesni broliai buvo Mihajus (''Mihály'') ir Miklošas (''Miklós'').{{sfn|Dyson|1998|p=xxi}} Tėvas Miksa Noimanas ({{hu|Neumann Miksa}}, ''Max von Neumann'') buvo bankininkas ir įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1880-ųjų pabaigoje persikėlė į Budapeštą iš [[Pėčas|Pėčo]].{{sfn|Macrae|1992|pp=38–42}} Miksos tėvas ir senelis gimė Onde (dabar [[Serenčas|Serenčo]] dalis), Zemplėno apskrityje, šiaurinėje Vengrijoje. Džono motina buvo Margit Kan ({{hu|Kann Margit}}),{{sfn|Macrae|1992|pp=37–38}} jos tėvai Kann Jakab ir Meisels Katalin iš Meiselių šeimos.{{sfn|Macrae|1992|p=39}} Trys Kanų šeimos kartos gyveno erdviuose butuose virš Kann-Heller biurų Budapešte, fon Noimanų šeima apsigyveno 18 kambarių apartamentų viršutiniame aukšte.{{sfn|Macrae|1992|pp=44–45}} 1913 m. vasario 20 d. imperatorius [[Pranciškus Juozapas I]] suteikė Džono tėvui Vengrijos bajoro titulą už tarnybą Austrijos-Vengrijos imperijai.<ref name="archives.hungaricana.hu">{{cite web |title = Neumann de Margitta Miksa a Magyar Jelzálog-Hitelbank igazgatója n:Kann Margit gy:János-Lajos, Mihály-József, Miklós-Ágost {{!}} Libri Regii {{!}} Hungaricana |url = https://archives.hungaricana.hu/en/libriregii/hu_mnl_ol_a057_72_1096/?list=eyJxdWVyeSI6ICJuZXVtYW5uIn0 |access-date = 2022-08-08 |website = archives.hungaricana.hu |language = hu }}</ref> === Neeiliniai gabumai === Fon Noimanui anksti pasireiškė neeiliniai gabumai. Būdamas šešerių metu galėjo mintinai padalinti du aštuonženklius skaičius<ref>{{cite book |last=Henderson |first=Harry |title=Mathematics: Powerful Patterns Into Nature and Society |url=https://archive.org/details/mathematicspower0000hend |publisher=Chelsea House |location=New York |year=2007 |isbn=978-0-8160-5750-4|oclc=840438801 |page=[https://archive.org/details/mathematicspower0000hend/page/30 30] }}</ref>{{sfn|Schneider|Gersting|Brinkman|2015|p=28}} ir kalbėtis [[senovės graikų kalba]].<ref>{{cite book |last=Mitchell |first=Melanie |title=Complexity: A Guided Tour |url=https://archive.org/details/complexityguided0000mitc |publisher=Oxford University Press |year=2009 |isbn=978-0-19-512441-5 |oclc=216938473 |page=[https://archive.org/details/complexityguided0000mitc/page/124 124]}}</ref> Jį, jo brolius ir pusbrolius mokė guvernantės. Fon Noimano tėvas buvo įsitikinęs kitų kalbų negu gimtoji [[Vengrų kalba|vengrų]] mokėjimo svarbumu, todėl vaikai buvo mokomi [[Anglų kalba|anglų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ir [[Italų kalba|italų]] kalbomis.{{sfn|Macrae|1992|pp=46–47}} Būdamas aštuonerių fon Noimanas buvo susipažinęs su [[Integralinis ir diferencialinis skaičiavimas|diferencialiniu ir integraliniu skaičiavimu]], o sulaukęs dvylikos perskaitė Borelio knygą „La Théorie des Fonctions“.{{sfn|Halmos|1973|p=383}} Be to, domėjosi istorija, skaitė Wilhelmo Onckeno 46 tomų pasaulio istorijos seriją „Allgemeine Geschichte in Einzeldarstellungen“ (Bendroji istorija monografijose).{{sfn|Blair|1957|p=90}} Vienas iš buto kambarių buvo paverstas biblioteka ir skaitykla.{{sfn|Macrae|1992|p=52}} [[1914]] m. įstojo į Budapešto liuteronų gimnaziją.{{sfn|Aspray|1990}} [[Eugene Wigner|Judžinas Vigneris]] metais lenkė fon Noimaną mokykloje ir netrukus tapo jo draugu.{{sfn |Macrae |1992 |pp=70–71}} Nors fon Noimano tėvas ir primygtinai reikalavo, kad jis lankytų savo amžių atitinkančią mokyklą, sutiko samdyti privačius dėstytojus, kurie mokytų fon Noimaną. Būdamas 15 metų jis pradėjo mokytis sudėtingosios skaičiavimo matematikos pas analitiką Gábor Szegő.{{sfn|Macrae|1992|pp=70–71}} Iki 19 metų fon Noimanas paskelbė du pagrindinius matematinius straipsnius, antrasis iš jų pateikė šiuolaikinį eilinių skaičių apibrėžimą pakeitusį [[Georg Cantor|Georgo Kantoro]] apibrėžimą.<ref name=Nasar-p81>{{cite book |last=Nasar |first=Sylvia |year=2001 |title=A Beautiful Mind : a Biography of John Forbes Nash, Jr., Winner of the Nobel Prize in Economics, 1994 |location=London |publisher=Simon & Schuster |isbn=978-0-7432-2457-4 |url=https://archive.org/details/beautifulmindli00nasa |page=81}}</ref> Baigęs mokslus gimnazijoje, pretendavo į Eötvöso premiją, nacionalinį matematikos apdovanojimą, ir jį laimėjo.{{sfn|Macrae|1992|p=84}} === Studijos universitete === Pasak fon Noimano draugo [[Theodore von Kármán]], fon Noimano tėvas norėjo, kad Džonas eitu iš paskos į pramonę, ir paprašė von Kármán įtikinti sūnų nesiimti matematikos.<ref>von Kármán, T., & Edson, L. (1967). The wind and beyond. Little, Brown & Company.</ref> Fon Noimanas ir jo tėvas nusprendė, kad geriausias karjeros kelias – [[chemijos inžinerija]]. Kadangi apie tai fon Noimanas neturėjo daug žinių, susitarė išklausyti dvejų metų trukmės, laipsnio nesuteikiantį chemijos kursą [[Berlyno universitetas|Berlyno universitete]], po kurio laikė stojamąjį egzaminą į [[ETH Zurich]] universitetą{{sfn|Macrae|1992|pp=85–87}} ir 1923 m. rugsėjo mėn. išlaikė.{{sfn|Macrae|1992|p=97}} Tuo pačiu metu fon Noimanas įstojo į [[Budapešto Lorando Etvešo universitetas|Budapešto universitetą]]<ref name="NYT">{{cite news |last=Regis |first=Ed |title=Johnny Jiggles the Planet |url=https://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9E0CE7D91239F93BA35752C1A964958260 |work=The New York Times |date=November 8, 1992 |access-date=2008-02-04}}</ref> kaip matematikos mokslų kandidatas. Savo disertacijai parengė Kantoro aibių teorijos aksiomatizaciją.<ref name="Neumann1928">{{cite journal|last1=von Neumann|first1=J. |title=Die Axiomatisierung der Mengenlehre|journal=Mathematische Zeitschrift|volume=27|issue=1|year=1928|pages=669–752|issn=0025-5874|doi=10.1007/BF01171122|s2cid=123492324 |language=de}}</ref>{{sfn|Macrae|1992|pp=86–87}} 1926 m. ETH Ciuricho universitete gavo chemijos inžinieriaus diplomą ir tuo pat metu išlaikė baigiamuosius egzaminus su ''summa cum laude'' matematikos daktaro laipsniui gauti (kartu su neformaliosiomis eksperimentinės fizikos ir chemijos disciplinomis).<ref>{{cite book |last1=Wigner |first1=Eugene |year=2001 |chapter=John von Neumann (1903–1957) |editor-last1=Mehra |editor-first1=Jagdish |title=The Collected Works of Eugene Paul Wigner: Historical, Philosophical, and Socio-Political Papers. Historical and Biographical Reflections and Syntheses |publisher=Springer |location=Berlin |doi=10.1007/978-3-662-07791-7 |isbn=978-3-662-07791-7 |page=128}}</ref>{{sfn|Pais|2000|p=187}} Nors Sylvia Nasar knygoje „A Beautiful Mind“ teigiama, kad fon Noimanas buvo įstojęs į chemijos inžineriją [[Budapešto Lorando Etvešo universitetas|Budapešto universitete]], jau kai studijavo matematiką Berlyne.<ref name=Nasar-p81/> Vėliau, gavęs Rokfelerio fondo stipendiją, išvyko į [[Getingeno universitetas|Getingeno universitetą]] studijuoti matematikos pas [[Davidas Hilbertas|Davidą Hilbertą]].{{sfn|Macrae|1992|pp=98–99}} [[Hermann Weyl|Hermanas Veilas]] prisimena, kaip 1926–1927 m. žiemą fon Noimanas, [[Emmy Noether|Emi Nėter]] ir jis po paskaitų vaikščiodavo „šaltomis, šlapiomis, lietingomis Getingeno gatvėmis“, aptarinėdami hiperkompleksines skaičių sistemas ir jų atvaizdavimą.<ref>{{cite book |last1=Weyl |first1=Hermann |editor1-last=Pesic |editor1-first=Peter |title=Levels of Infinity: Selected Writings on Mathematics and Philosophy |url=https://archive.org/details/levelsofinfinity0000weyl |date=2012 |publisher=Dover Publications |isbn=978-0-486-48903-2 |page=[https://archive.org/details/levelsofinfinity0000weyl/page/54 55] |edition=1}}</ref> == Karjera ir asmeninis gyvenimas == 1927 m. gruodžio 13 d. fon Noimanui buvo suteiktas [[habilitacija|habilituoto]] daktaro mokslinis laipsnis ir 1928 m. kaip [[privatdocentas]] pradėjo dėstyti Berlyno universitete.<ref>{{cite journal |last=Hashagen |first=Ulf |title=Die Habilitation von John von Neumann an der Friedrich-Wilhelms-Universität in Berlin: Urteile über einen ungarisch-jüdischen Mathematiker in Deutschland im Jahr 1927 |journal=Historia Mathematica | volume=37 |issue=2 |pages=242–280 |date=2010 |doi=10.1016/j.hm.2009.04.002|doi-access=free}}</ref> Buvo jauniausias asmuo, išrinktas privatdocentu universiteto istorijoje.<ref>{{cite book |last1=Dimand |first1=Mary Ann |last2=Dimand |first2=Robert |title=A History of Game Theory: From the Beginnings to 1945 |date=2002 |publisher=Routledge |location=London |isbn=9781138006607 |url=https://www.routledge.com/The-History-Of-Game-Theory-Volume-1-From-the-Beginnings-to-1945/Dimand-Dimand/p/book/9781138006607 |page=129}}</ref> Pradėjo rašyti beveik vieną svarbų matematinį darbą per mėnesį.{{sfn |Macrae |1992 |p=145}} 1929 m. trumpam tapo privatdocentu [[Hamburgo universitetas|Hamburgo universitete]], kuriame perspektyvos tapti nuolatiniu profesoriumi buvo geresnės,{{sfn|Macrae|1992|pp=143–144}} o tų pačių metų spalį persikėlė į [[Prinstono universitetas|Prinstono universitetą]] kaip kviestinis [[matematinė fizika|matematinės fizikos]] dėstytojas.{{sfn|Macrae|1992|pp=155–157}} 1930 m. fon Noimanas buvo pakrikštytas kataliku.{{sfn|Bochner|1958|p=446}} Netrukus po to vedė Marietta Kövesi, kuri studijavo ekonomiką Budapešto universitete.{{sfn|Macrae|1992|pp=155–157}} 1935 m. fon Noimanas ir Marietta susilaukė dukters Marinos, vėliau tapusios profesore.<ref>{{cite web |url=http://fordschool.umich.edu/faculty/marina-whitman |title=Marina Whitman |publisher=The Gerald R. Ford School of Public Policy at the University of Michigan |access-date=January 5, 2015 |date=2014-07-18 }}</ref> Pora išsiskyrė 1937 m. lapkričio 2 d.<ref>"Princeton Professor Divorced by Wife Here". ''Nevada State Journal''. November 3, 1937.</ref> 1938 m. lapkričio 17 d. fon Noimanas vedė Klára Dán.{{sfn|Heims|1980|p=178}}{{sfn|Macrae|1992|pp=170–174}} 1933 m. fon Noimanas priėmė nuolatinę profesoriaus vietą [[Pažangiųjų tyrimų institutas|Pažangiųjų tyrimų institute]] Naujajame Džersyje, kai atrodė, kad institucijos planas paskirti [[Hermann Weyl|Hermaną Veilą]] žlugo.{{sfn|Macrae|1992|pp=167–168}} Jo motina, broliai ir uošviai 1939 m. persikėlė paskui fon Noimaną į JAV.{{sfn|Macrae|1992|pp=195–196}} Fon Noimanas savo vardą suanglino į Džoną, pasilikdamas vokiečių aristokratų pavardę fon Noimanas.{{sfn|Macrae|1992|pp=57–58}} 1937 m. tapo [[natūralizacija|natūralizuotu]] JAV piliečiu ir iškart pabandė tapti JAV armijos karininkų atsargos korpuso [[leitenantas|leitenantu]]. Išlaikė egzaminus, tačiau buvo atmestas dėl amžiaus.{{sfn|Macrae|1992|pp=190–195}} Klára ir Džonas fon Noimanas buvo socialiai aktyvūs vietinėje akademinėje bendruomenėje.{{sfn|Macrae|1992|pp=170–171}} Jo baltas dailylenčių namas Westcott Road gatvėje buvo viena didžiausių Prinstono privačių rezidencijų.<ref>{{cite book |last=Regis |first=Ed |year=1987 |title=Who Got Einstein's Office?: Eccentricity and Genius at the Institute for Advanced Study |publisher=Addison-Wesley |isbn=978-0-201-12065-3 |oclc=15548856 |location=Reading, Massachusetts |url=https://archive.org/details/whogoteinsteinso00regi |page=103}}</ref> Visada vilkėjo oficialius kostiumus.<ref name="whitman">{{cite web|url=http://256.com/gray/docs/misc/conversation_with_marina_whitman.shtml |title=Conversation with Marina Whitman |publisher=Gray Watson (256.com) |access-date=January 30, 2011 |ref=whiteman |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110428125353/http://256.com/gray/docs/misc/conversation_with_marina_whitman.shtml |archive-date=April 28, 2011 }}</ref> Patiko žydų ir vulgarus humoras.{{sfn|Halmos|1973|p=383}} Prinstone sulaukė skundų dėl itin garsaus vokiško maršo muzikos grojimo.{{sfn|Macrae|1992|p=48}} Fon Noimanas atliko geriausius savo darbus triukšmingoje, chaotiškoje aplinkoje.{{sfn|Blair|1957|p=94}} Anot Čerčilio Eizenharto (Churchill Eisenhart), fon Noimanas galėjo dalyvauti vakarėliuose iki ankstaus ryto, o tada 8:30 skaityti paskaitą.<ref>{{cite interview |last=Eisenhart |first=Churchill |interviewer=William Apsray |title=Interview Transcript #9 - Oral History Project |date=1984 |publisher=Princeton Mathematics Department |location=New Jersey |url=https://web.math.princeton.edu/oral-history/c9.pdf |access-date=3 April 2022 |page=7}}</ref> Buvo pagarsėjęs dėl to, kad visada kitiems mielai teikė įvairaus lygio mokslinius ir matematinius patarimus.{{r|halperin1990}}{{sfn|Goldstine|1985|p=7}}<ref>{{cite book |last1=DeGroot |first1=Morris H. |year=1989 |chapter=A Conversation with David Blackwell |editor-last1=Duren |editor-first1=Peter |title=A Century of Mathematics in America: Part III |publisher=American Mathematical Society |isbn=0-8218-0136-8 |page=592}}</ref> Vigneris rašė, kad galbūt jis vadovavo daugiau darbų (neformaliai) nei bet kuris kitas šiuolaikinis matematikas.{{sfn|Szanton|1992|p=227}} Jo dukra rašė, kad jam labai rūpi jo palikimas dviem aspektais: jos gyvenimu ir jo intelektualinio įnašo į pasaulį patvarumu.<ref>{{harvc |last1=von Neumann Whitman |first1=Marina |year=1990 |chapter=John von Neumann: A Personal View |in1=Glimm |in2=Impagliazzo |in3=Singer |page=2}}</ref> Daugelis pripažino Noimaną puikiu komitetų pirmininku, gana lengvai atsiribojančiu nuo asmeninių ar organizacinių reikalų, bet reikalaujančiu techninių. Herbertas Jorkas (Herbert York) daugelį „fon Noimano komitetų“, kuriuose dalyvavo, apibūdino kaip „nepaprastus stiliumi ir rezultatais“. Tai, kaip komitetai, kuriems vadovavo fon Noimanas, tiesiogiai ir glaudžiai bendradarbiavo su būtinomis karinėmis ar korporacinėmis įmonėmis, tapo visų [[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|JAV oro pajėgų]] tolimojo nuotolio raketų programų pavyzdžiu.{{sfn|York|1971|p=18}} Daugelis žmonių, pažinojusių fon Noimaną, buvo suglumę dėl jo santykių su kariuomene ir apskritai su jėgos struktūromis.{{sfn|Pais|2006|p=108}} [[Stanisław Ulam|Stanislovas Ulamas]] įtarė, kad jis slapčia žavisi žmonėmis ar organizacijomis, galinčiomis daryti įtaką kitų mintims ir sprendimų priėmimui.{{sfn|Ulam|1976|pp=231-232}} Be to, Noimanas išsaugojo jaunystėje išmoktų kalbų žinias. Laisvai mokėjo vengrų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas, išlaikė pokalbio lygį italų, jidiš, lotynų ir senovės graikų kalbomis. Jo ispanų kalba buvo ne tokia tobula.{{sfn|Ulam|1958|pp=5-6}} Turėjo aistrą senovės istorijos enciklopedinėms žinioms{{sfn|Szanton|1992|p=277}}{{sfn|Blair|1957|p=93}} ir mėgo skaityti [[Senovės Graikijos istorija|senovės graikų]] istorikus originalo graikų kalba. Ulamas įtarė, kad jie galėjo suformuoti jo požiūrį į tai, kaip gali klostytis įvykiai ateityje ir kaip apskritai veikė žmogaus prigimtis bei visuomenė.{{sfn|Ulam|1976|pp=97,102,244-245}} Artimiausias fon Noimano draugas [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] buvo matematikas [[Stanisław Ulam|Stanislovas Ulamas]].<ref>{{cite book |last=Rota |first=Gian-Carlo |editor-last=Cooper |editor-first=Necia Grant |editor2-last=Eckhardt |editor2-first=Roger |editor3-last=Shera |editor3-first=Nancy |year=1989 |contribution=The Lost Cafe |pages=23–32 |title=From Cardinals To Chaos: Reflections On The Life And Legacy Of Stanisław Ulam |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-36734-9 |oclc=18290810 }}</ref> Fon Noimanas tikėjo, kad didžioji dalis jo matematinių minčių kilo intuityviai, jis dažnai eidavo miegoti su neišspręstais uždaviniais ir žinodavo atsakymus pabudęs.{{sfn|Blair|1957|p=94}} Ulamas pažymėjo, kad fon Noimano mąstymo būdas gali būti ne vizualus, o labiau fonetinis.{{sfn|Macrae|1992|p=75}} Ulamas prisiminė: „Nepriklausomai nuo jo pomėgio abstrakčiam sąmojui, jis labai vertino (galima sakyti buvo išalkęs) žemiškesnio tipo komedijas ir humorą“.{{sfn|Ulam|1958|pp=4-6}} === Liga ir mirtis === [[Vaizdas:John von neumann tomb 2004.jpg|thumb|right|Fon Noimano antkapis]] 1955 m. prie fon Noimano raktikaulio buvo rastas darinys, kuris, kaip paaiškėjo, yra vėžys, kilęs iš [[kaulų vėžys|kaulų]], [[kasos vėžys|kasos]] ar [[prostatos vėžys|prostatos]]. (Nors bendrai sutariama, kad navikas [[Metastazė|metastazavo]], šaltiniai skiriasi dėl pirminio vėžio vietos.)<ref>While Macrae gives the origin as pancreatic, the ''Life'' magazine article says it was the prostate. Sheehan's book gives it as testicular.</ref><ref>{{cite web |title=The Unparalleled Genius of John von Neumann |first=Jørgen |last=Veisdal |url=https://medium.com/cantors-paradise/the-unparalleled-genius-of-john-von-neumann-791bb9f42a2d |date=November 11, 2019 |access-date=November 19, 2019 |publisher=Medium }}</ref> Piktybinis auglys galėjo atsirasti dėl [[Jonizuojančioji spinduliuotė|radiacijos]] poveikio [[Los Alamoso nacionalinė laboratorija|Los Alamoso nacionalinėje laboratorijoje]].{{sfn|Jacobsen|2015|p=62}} Tėvas Stritmateris (Strittmatter) prisiminė, kad net ir po [[ligonių patepimas|ligonio patepimo]] apeigų, fon Noimanas iš to negavo daug ramybės ar paguodos, kadangi bijojo mirties ir negalėjo susitaikyti su savo aplinkybėmis.<ref>{{cite book|last=Poundstone |first=William |title=Prisoner's Dilemma: John Von Neumann, Game Theory, and the Puzzle of the Bomb|year=1993|publisher=Random House Digital |isbn=978-0-385-41580-4 |page=194 |ref=none}}</ref>{{sfn|Halmos|1973|pp=383, 394}}{{sfn|Jacobsen|2015|p=63}}<ref>{{cite book |last=Read |first=Colin |title=The Portfolio Theorists: von Neumann, Savage, Arrow and Markowitz |series=Great Minds in Finance |url=https://books.google.com/books?id=YZd9DAAAQBAJ&pg=PA65 |access-date=September 29, 2017 |year=2012 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0230274143 |page=65 |quote=When von Neumann realised he was incurably ill his logic forced him to realise that he would cease to exist... [a] fate which appeared to him unavoidable but unacceptable.}}</ref> Žinoma, jog apie savo religines pažiūras fon Noimanas sakė: „Kol yra amžino pasmerkimo galimybė netikintiesiems, logiškiau galiausiai būti tikinčiu“, turėdamas omenyje [[Paskalio dilema|Paskalio dilemą]]. Jis prisipažino savo motinai: "Turbūt turi būti Dievas. Daug dalykų lengviau paaiškinti, jei yra, nei jei jo nėra."<ref>{{harvnb|Macrae|1992|page=379}}"</ref><ref>{{cite book |last=Ayoub |first=Raymond George |title=Musings Of The Masters: An Anthology Of Mathematical Reflections |url=https://archive.org/details/musingsofmasters0000unse |year=2004 |publisher=MAA |location=Washington, D.C. |isbn=978-0-88385-549-2 |oclc=56537093 |page=[https://archive.org/details/musingsofmasters0000unse/page/170 170]}}</ref> Mirė 1957 m. vasario 8 d. Valterio Rydo armijos medicinos ligoninėje ir buvo palaidotas Prinstono kapinėse.{{sfn|Macrae|1992|p=380}}<ref>{{Cite web|url=https://nassauchurch.org/about/princetoncemetery/|title = Nassau Presbyterian Church}}</ref> == Kompiuterių mokslas == Fon Noimanas buvo [[kompiuterija|kompiuterijos]] įkūrėjas,{{sfn|Goldstine|1980|pp=167–178}} reikšmingai prisidėjęs prie kompiuterių techninės įrangos projektavimo, teorinės informatikos, mokslinio skaičiavimo ir kompiuterių mokslo filosofijos. === Techninė įranga === Fon Noimanas konsultavosi su JAV armijos balistinių tyrimų laboratorija, ypač dėl [[ENIAC]] projekto,{{sfn|Macrae|1992|pp=279–283}} būdamas jos mokslinio patariamojo komiteto narys.<ref>{{cite web |title = BRL's Scientific Advisory Committee, 1940 |publisher = U.S. Army Research Laboratory |url = http://ftp.arl.army.mil/~mike/comphist/40sac/index.html |access-date = 2018-01-12 |archive-date = 2016-12-01 |archive-url = https://web.archive.org/web/20161201052108/http://ftp.arl.army.mil/~mike/comphist/40sac/index.html |url-status = dead }}</ref> Nors vienos atminties, saugomų programų architektūra paprastai vadinama [[Noimano architektūra]], architektūra buvo pagrįsta išradėjų Džono Ekerto (J. Presper Eckert) ir Džono Maklio (John Mauchly), ENIAC ir jos įpėdinio EDVAC, darbais. Konsultuodamas dėl EDVAC projekto [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]] fon Noimanas parašė nebaigtą ataskaitą „First Draft of a Report on the EDVAC“. Straipsnio, kurio išankstinis platinimas panaikino Ekerto ir Maklio patentinius reikalavimus, aprašytas kompiuteris, kuriame ir duomenys, ir programa buvo saugomi toje pačioje adresų erdvėje, skirtingai nei pirmieji kompiuteriai, kurie savo programas saugojo atskirai perfojuostoje arba kištukinėse plokštėse ({{en|plugboards}}). Ši architektūra tapo daugelio šiuolaikinių kompiuterių projektavimo pagrindu.<ref name="ENIAC museum">{{cite web |url=http://www.library.upenn.edu/exhibits/rbm/mauchly/jwm9.html |title=John W. Mauchly and the Development of the ENIAC Computer |publisher=University of Pennsylvania |access-date=January 27, 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070416112324/http://www.library.upenn.edu/exhibits/rbm/mauchly/jwm9.html |archive-date=April 16, 2007 |url-status=dead }}</ref> Po to fon Noimanas kūrė IAS kompiuterį Prinstono Pažangiųjų tyrimų institute, Naujajame Džersyje. Pasirūpino jo finansavimu, o komponentai buvo suprojektuoti ir pastatyti netoliese esančioje RCA tyrimų laboratorijoje. Fon Noimanas rekomendavo, kad IBM 701, pramintas „gynybos kompiuteriu“, turėtų magnetinį būgną. Tai buvo greitesnė IAS mašinos versija ir tapo komerciškai sėkmingo IBM 704 pagrindu.{{sfn|Rédei|2005|p=73}}{{sfn|Dyson|2012|pp=267–268, 287}} === Algoritmai === [[Vaizdas:Flow chart of Planning and coding of problems for an electronic computing instrument, 1947.jpg|thumb|[[Blokinė schema]] iš fon Noimano darbo „Planning and coding of problems for an electronic computing instrument“, išleisto 1947 m.]] 1945 m. fon Noimanas išrado [[Sąlajinis rikiavimas|sąlajinio rikiavimo]] algoritmą, pagal kurį pirmoji ir antroji masyvo pusės rūšiuojamos rekursyviai, o paskui sujungiamos.<ref>{{cite book|last=Knuth|first=Donald|year=1998|title=The Art of Computer Programming: Volume 3 Sorting and Searching|isbn=978-0-201-89685-5|publisher=Addison-Wesley|location=Boston |page=159}}</ref><ref name="Papers J. Neumann Computing Computer Theory. 1987, pp. 89-95"> {{cite book | last= Knuth | first= Donald E. | title= Papers of John von Neumann on computing and computer theory | editor1-last= Aspray | editor1-first= W. | editor2-last= Burks | editor2-first= A. | publisher= MIT Press | year= 1987 | location= Cambridge | isbn= 978-0-262-22030-9 | pages= [https://archive.org/details/papersofjohnvonn00vonn/page/89 89–95] | chapter= Von Neumann's First Computer Program | chapter-url= https://books.google.com/books?id=lvgmAAAAMAAJ | url= https://archive.org/details/papersofjohnvonn00vonn/page/89 }} </ref> Dirbdamas prie vandenilinės bombos projekto, jis ir Stanislovas Ulamas išvystė hidrodinaminių skaičiavimų modeliavimą. Taip pat prisidėjo kuriant [[Monte Karlo metodas|Monte Karlo metodą]], kuris naudojo atsitiktinius skaičius sudėtingų problemų apytiksliams sprendimams nustatyti.{{sfn|Macrae|1992|pp=334–335}} == Veikla == Per savo gyvenimą parašė apie 150 straipsnių: 50 iš matematikos, 20 – fizikos, 60 – taikomosios matematikos. Prieš mirtį kūrė žmogaus [[smegenys|smegenų]] sandaros teoriją. == Palikimas == [[File:Von Neumann crater 5103 h2 h3.jpg|thumb|right|Fon Noimano krateris esantis nematomoje Mėnulio pusėje]] Jo vardu pavadintas asteoidas nr. 22 824 ir krateris [[Mėnulis|Mėnulyje]], taip pat universitetas [[Kečkemėtas|Kečkemėte]] ([[Vengrija]]).<ref>{{vle|john-von-neumann|2024-09-07|John von Neumann}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == {{refbegin|30em}} * {{cite book |last=Aspray |first=William |year=1990 |title=John von Neumann and the Origins of Modern Computing |location=Cambridge, Massachusetts |publisher=MIT Press |url=https://mitpress.mit.edu/9780262518857/john-von-neumann-and-the-origins-of-modern-computing/ |isbn=978-0262518857|oclc=21524368 |bibcode=1990jvno.book.....A}} * {{cite magazine|last=Blair |first=Clay Jr. |url=https://books.google.com/books?id=rEEEAAAAMBAJ&pg=PA89 |title=Passing of a Great Mind|magazine=Life |pages=89–104 |date=February 25, 1957}} * {{cite web |last=Bochner |first=S. |title=John von Neumann 1903–1957: A Biographical Memoir |url=http://www.nasonline.org/publications/biographical-memoirs/memoir-pdfs/von-neumann-john.pdf |publisher=National Academy of Sciences |year=1958 |access-date=August 16, 2015}} * {{cite book |last=Dyson |first=George |title=Darwin among the machines the evolution of global intelligence |publisher=Perseus Books |year=1998 |location=Cambridge, Massachusetts |isbn=978-0-7382-0030-9 |oclc=757400572 |url=https://archive.org/details/darwinamongmachi00dyso }} * {{cite book |last=Dyson |first=George |year=2012 |title=Turing's Cathedral: the Origins of the Digital Universe |publisher=Pantheon Books |location=New York |isbn=978-0-375-42277-5 |oclc=745979775 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/turingscathedral0000dyso_n1l6|quote=“I am thinking of something much more important than bombs. I am thinking about computers”}} * {{cite book|editor-last1=Glimm |editor-first1=James |editor-last2=Impagliazzo |editor-first2=John |editor-last3=Singer |editor-first3=Isadore Manuel |title=The Legacy of John von Neumann |publisher=American Mathematical Society |year=1990 |url=https://bookstore.ams.org/pspum-50 |isbn=978-0-8218-4219-5}} * {{cite book|last=Goldstine |first=Herman |title=The Computer from Pascal to von Neumann|url=https://archive.org/details/computerfrompasc0000gold |publisher=Princeton University Press|year=1980|isbn=978-0-691-02367-0}} * {{cite interview |last=Goldstine |first=Herman |interviewer1=Albert Tucker|interviewer2=Frederik Nebeker|title=Interview Transcript #15 - Oral History Project |date=1985 |publisher=Princeton Mathematics Department |location=Maryland |url=https://web.math.princeton.edu/oral-history/c14.pdf |access-date=3 April 2022}} * {{cite journal |last=Halmos |first=Paul |title=The Legend of John Von Neumann |journal=The American Mathematical Monthly |date=1973 |volume=80 |issue=4 |pages=382–394 |doi=10.1080/00029890.1973.11993293 |url=https://www.tandfonline.com/toc/uamm20/80/4}} * {{cite book|last=Heims|first=Steve J.|title=John von Neumann and Norbert Wiener, from Mathematics to the Technologies of Life and Death|year=1980|publisher=MIT Press|location=Cambridge, Massachusetts|isbn=978-0-262-08105-4|url=https://archive.org/details/johnvonneumannno00heim}} * {{cite book |last=Jacobsen |first=Annie |year=2015 |title=The Pentagon's Brain: An Uncensored History Of DARPA, America's Top Secret Military Research Agency |publisher=Little, Brown and Company |isbn=978-0316371667 |oclc=1037806913 |url=https://www.littlebrown.com/titles/annie-jacobsen/the-pentagons-brain/9780316371650 }} * {{cite book |last=Macrae |first=Norman |title=John von Neumann: The Scientific Genius Who Pioneered the Modern Computer, Game Theory, Nuclear Deterrence, and Much More|url=https://archive.org/details/johnvonneumann0000macr |year=1992|publisher=Pantheon Press |isbn=978-0-679-41308-0}} [https://books.google.com/books?id=LfTup9S2suQC Description], [https://books.google.com/books?id=iF2mDwAAQBAJ contents, incl. arrow-scrollable preview], & [https://www.kirkusreviews.com/book-reviews/norman-macrae/john-von-neumann/ review]. * {{cite book |last1=Pais |first1=Abraham |title=The Genius of Science: A Portrait Gallery: A Portrait Gallery of Twentieth-Century Physicists |url=https://archive.org/details/geniusofsciencea00pais |date=2000 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0198506140}} * {{cite book |last=Pais |first=Abraham |title=J. Robert Oppenheimer: A Life |year=2006 |publisher=Oxford University Press |location=Oxford |isbn=978-0-19-516673-6 |oclc=475574884 |url=https://archive.org/details/jrobertoppenheim00pais_0 }} * {{cite book |editor-last=Rédei |editor-first=Miklós |year=2005 |title=John von Neumann: Selected Letters |publisher=American Mathematical Society |location=Providence, Rhode Island |series=History of Mathematics |volume=27 |isbn=978-0-8218-3776-4 |oclc=60651134 |url=https://bookstore.ams.org/hmath-27}} * {{cite book |last1=Schneider |first1=G. Michael |first2=Judith |last2=Gersting |first3=Bo |last3=Brinkman |title=Invitation to Computer Science |location=Boston |publisher=Cengage Learning |year=2015 |isbn=978-1-305-07577-1|oclc=889643614 }} * {{cite book |last1=Szanton |first1=Andrew |title=The Recollections of Eugene P. Wigner: as told to Andrew Szanton |date=1992 |publisher=Springer |edition=1 |isbn=978-1-4899-6313-0 |doi=10.1007/978-1-4899-6313-0 |url=https://link.springer.com/book/10.1007/978-1-4899-6313-0}} * {{cite journal |last1=Ulam |first1=Stanisław |author1-link=Stanisław Ulam |title=John von Neumann 1903–1957 |journal=Bull. Amer. Math. Soc. |date=1958 |volume=64 |issue=3 |pages=1–49 |doi=10.1090/S0002-9904-1958-10189-5 |url=https://www.ams.org/journals/bull/1958-64-03/S0002-9904-1958-10189-5/S0002-9904-1958-10189-5.pdf}} * {{cite book |last=Ulam |first=Stanisław |author-link=Stanislaw Ulam |title=Adventures of a Mathematician |url=https://archive.org/details/adventuresofmath0000ulam_v9h3 |location=New York |publisher=Charles Scribner's Sons |year=1976 |isbn=0-684-14391-7}} * {{cite book |last1=York |first1=Herbert |title=Race to Oblivion: A Participant's View of the Arms Race |date=1971 |publisher=Simon and Schuster |location=New York |isbn=978-0671209315 |url=https://archive.org/details/racetooblivionpa0000york}} {{refend}} == Nuorodos == {{Commonscat|János Lajos Neumann}} * [http://www.hot.lt/articles/neumann.htm Išsamus straipsnis apie John von Neumann] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071214071923/http://www.hot.lt/articles/neumann.htm |date=2007-12-14 }} {{DEFAULTSORT:Neumann, John}} [[Kategorija:JAV informatikai]] [[Kategorija:Vengrijos mokslininkai]] [[Kategorija:JAV nacionalinės mokslų akademijos nariai]] sxhoqhuxmjukvljsb3811uzljbloji3 0 163582 7856018 1023826 2026-06-14T04:32:37Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2008 m. Afrikos tautų taurė]] 7856018 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2008 m. Afrikos tautų taurė]] 64iuhfxx5kdmebfovtiwxtics35h8xe 0 164270 7856008 1029399 2026-06-14T04:30:57Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2008 m. Afrikos tautų taurė]] 7856008 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2008 m. Afrikos tautų taurė]] 64iuhfxx5kdmebfovtiwxtics35h8xe 0 165661 7856118 7743975 2026-06-14T07:52:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856118 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Laibau Schloss.jpg|thumb|250px]]'''Labguvos traktatas''' – sutartis, [[1656]] m. [[lapkričio 20]] d., per [[1655]]–[[1660]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], pasirašyta [[Labguvos pilis|Labguvos pilyje]]. Traktatą pasirašė [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos]] [[kunigaikštis]] bei [[Brandenburgas|Brandenburgo]] didysis [[kurfiurstas]] [[Fridrichas Vilhelmas]] ir Prūsijos užkariautojas [[Švedijos karalius]] [[Karolis X Gustavas]]. == Ištakos == 1656 m. [[sausio 17]] d. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] abu valdovai pasirašė susitarimą dėl sąjungos prieš [[Lenkiją]] ir jos karalių [[Jonas Kazimieras|Joną Kazimierą]], o 1656 m. [[birželio 26]] d. [[Marienburgo pilis|Marienburgo pilyje]] sudaryta karinė sąjunga. Sąjungininkų kariuomenei sumušus Lenkijos karalystės kariuomenę ir [[liepos 30]] d. užėmus sostinę [[Varšuva|Varšuvą]], pasinaudota Lenkijos susilpnėjimu. Traktatu Švedija pripažino Prūsijos kunigaikštystės suverenumą nuo Lenkijos karalystės. Iki tol ji buvo Lenkijos karaliaus lenas. Taip pat buvo sutarta, kad [[Varmė]], kuri buvo [[1466]] m. sudarytos Lenkijos autonominės srities [[Karališkoji Prūsija|Karališkosios Prūsijos]] dalis, grąžinama Prūsijai. Nors Labguvos traktatas nebuvo įgyvendintas, nes 1656 m. pabaigoje prie [[Gdanskas|Dancigo]] Švedijos ir Prūsijos kariuomenė buvo Lenkijos kariuomenės sumušta, juo remiantis [[1657]] m. sudarytas [[Vėluvos-Bydgoščiaus traktatas]], kuriuo pripažinta Prūsijos kunigaikštės nepriklausomybė.<ref>{{VLE|XI|396|[[Algirdas Matulevičius]]|Labguvos traktatas}}</ref> Galutinį tašką to laikotarpio konfliktuose padėjo 1660 m. [[gegužės 3]] d. [[Olivos taika]]. == Šaltiniai == {{Išn}} [[Kategorija:Tarptautinės sutartys]] [[Kategorija:Prūsijos sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] [[Kategorija:Šiaurės karas]] c13ypifo9rg2d89xottczsixfw8ljza 0 166118 7855758 6292172 2026-06-13T16:50:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855758 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], Antonino siena, [[Limes Germanicus]] |Image = [[Vaizdas:Antonine.Wall.Scotland.02.JPG|250px|Antonino siena, forto likučiai prie ''Twechar'']] |State Party = {{flag|UK}}, {{flag|Germany}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii, iii, iv |ID = 430 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1987 |Session = |Link = | vikiteka = Antonine Wall }} '''Antonino Siena''' – įtvirtinimų linija [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]]. Pastatyta senovės [[romėnai|romėnų]], 142–144 m. e. imperatoriaus [[Antoninas Pijus|Antonino Pijaus]] valdymo metais. Išliko tik nedideli sienos fragmentai. Tęsėsi per visą salą nuo ''[[Forto užutėkis|Firth of Forth]]'' įlankos rytuose iki ''[[Klaido užutėkis|Firth of Clyde]]'' įlankos vakaruose. Dabar tai tankiausiai gyvenama [[Škotija|Škotijos]] dalis. [[Vaizdas:Hadrians Wall map.png|thumb|200px|left|Adriano ir Antonino sienos]] Siena turėjo pakeisti ~160 km piečiau esančią [[Adriano siena|Adriano sieną]], bet romėnai prie jos išsilaikė tik 20 metų ir atsitraukė atgal iki Adriano sienos. Antonino siena buvo paprastesnė už Adriano sieną, ją sudarė ~4 m aukščio pylimas, griovys šiaurinėje pusėje ir kelias pietinėje. Sienos ilgis – 60 km (dukart trumpesnė už Adriano sieną). Prie sienos buvo 19 [[fortas|fortų]]. Geriausiai išsilaikė vienas iš mažiausių – ''Rough Castle Fort''. == Nuorodos == * http://www.roman-britain.co.uk/military/roman-frontier-systems/the-antonine-wall/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805103354/http://www.roman-britain.co.uk/military/roman-frontier-systems/the-antonine-wall/ |date=2021-08-05 }} {{UNESCOJK}} [[Kategorija:Romos imperija]] [[Kategorija:Fortifikacija]] [[Kategorija:Senovės Britanija]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės archeologinės vietos]] [[Kategorija:Škotijos kultūra]] 01cccfbln96dadrquw5xhqobcq5lrm7 0 166700 7855695 7850465 2026-06-13T15:21:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855695 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Glinski's Rebellion by V. Tsemoushev.tif|thumb|Glinskio maištas ir Maskvos-LDK karas [[1507]]-[[1508]] metais]] '''Glinskio maištas''' – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] kunigaikščio [[Mykolas Glinskis|Mykolo Glinskio]] [[1508]] m. sukilimas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Žygimantas Senasis|Žygimantą Senąjį]]. == Priežastis == Vyko per [[1507]]–[[1508]] m. [[LDK-Maskvos karas (1507-1508)|LDK ir Maskvos Didžiosios kunigaikštystės karą]]. Dėl staigaus Mykolo Glinskio iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Aleksandras|Aleksandrui]] kilo [[Ponų taryba|Ponų Tarybos]] narių opozicija, vadovaujama [[Trakų vaivada|Trakų vaivados]] [[Jonas Jurgaitis Zaberezinskis|Jono Zaberezinskio]]. Priešininkų apkaltintas ketinimu atimti iš Žygimanto Senojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostą ir nušalintas nuo vyriausybės – Ponų Tarybos nario pareigų, Mykolas Glinskis sukėlė maištą. Jis siekė bent atskirti nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės [[stačiatikiai|stačiatikių]] gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu. == Eiga == Maištas prasidėjo 1508 m. [[vasario 2]] d. Trakų vaivados Jono Zaberezinskio, Mykolo Glinskio svarbiausio politinio priešininko, nužudymu [[Gardinas|Gardine]]. Mykolas Glinskis su broliais [[Vasilijus Glinskis|Vasilijum]] ir [[Ivanas Glinskis|Ivanu]] bei kitais giminaičiais 1508 m. kovo mėn. pasidavė Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]] globai. Maištas vyko [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir dalyje [[Ukraina|Ukrainos]], bet vietos gyventojai Glinskio nerėmė. Jį parėmė [[Krymas|Krymo]] chanas [[Menglis Girėjus]] ir [[Moldavija|Moldavijos]] valdovas [[Bogdanas III]]. Maištininkai, 1508 m. gegužės pabaigoje neįstengę užimti [[Sluckas|Slucko]] ir [[Minskas|Minsko]], [[Orša|Oršoje]] susijungė su Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomene. Čia ją [[Oršos mūšis (1508)|liepos 13 d. sumuš]]<nowiki/>ė [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]], padedama lenkų samdinių, kuriai vadovavo [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Konstantinas Ostrogiškis]]. Glinskio maištą numalšinus, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskva [[spalio 8]] d. sudarė taiką. Mykolui Glinskiui su šalininkais leista išvykti į Maskvą.<ref>{{VLE|VI|759|[[Juozas Jurginis]]|Glinskio maištas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Maistas, Glinskio}} [[Kategorija:Glinskiai| ]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1507–1508)]] m91orylv3qbjxtxsmp1i9p4c8te7wpj 0 171609 7856036 7371094 2026-06-14T06:17:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856036 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Paršpėlis 3.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Burbiškių piliakalnis nuo papilio |herb = |žeml = |PL=55|PM=39|PS=05|IL=22|IM=16|IS=50 |sav = Šilalės rajonas |sen = [[Laukuvos seniūnija]] |aukštis = I - 12-15, II - |plotas = I - 100 x 40-50, II - 100 x 120 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio pabaiga -<br /> II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1955 |tirtas = 1955 }} '''Burbiškių piliakalniai''' (A700KP) – du [[piliakalnis|piliakalniai]] [[Šilalės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Burbiškiai (Šilalė)|Burbiškių]] kaimo, [[Varnių regioninis parkas|Varnių regioniniame parke]], prie šiaurės vakarinių [[Paršežeris|Paršežerio]] krantų. Burbiškių piliakalniai pasiekiami važiuojant keliu {{RK4118}}, [[Vaitkaičiai I|Vaitkaičiuose I]] pasukus į dešinę (pietryčius) ir pavažiavus 1 km (yra už sodybos dešinėje (pietvakariuose), priekyje). [[Vaizdas:Paršpėlis 1.JPG|thumb|left|250x250px|Šiaurinis piliakalnio šlaitas ir ženklas]] == Piliakalniai == Pirmasis piliakalnis, '''Pilies kalnas''', yra į vakarus nuo [[Paršežeris|Paršežerio]] ežero. Stačiašlaitę 15–20 m aukščio kalvą iš pietų ir šiaurės juosia pelkėta žemuma, šiaurės vakaruose yra žemesnė aukštuma. Aikštelė pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi 100 x 40–50 m dydžio su kiek įdubusiu viduriu. Ją ariant rasta akmeninių [[kirvis|kirvių]], įvairių metalinių dirbinių. Išorinių įtvirtinimų liekanos greičiausiai sunaikintos ariant. Aikštelės 2 m aukščio šiaurės vakarinis šlaitas leidžiasi į 20 m pločio terasą, kurios 2 m aukščio šiaurės vakarinis šlaitas vėl leidžiasi į kitą 6 m pločio terasą 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Paviršius dirvonuoja.<ref>{{cite kvr|23906}}</ref> [[Vaizdas:Borbėškiu II pėliekalnis.JPG|thumb|left|250x250px|Papilys (Burbiškių piliakalnis II) nuo piliakalnio]] Antrasis piliakalnis (tiksliau – papilys), '''Paršpilio kalnas''' yra į pietryčius nuo pirmojo, už Melnyčios upelio. Kalva žema, juosiama pelkių, su ovalia 100 x 120 m dydžio lygia aikštele. Kultūrinis sluoksnis ryškus. Rastas akmeninis [[galąstuvas]], žiestų puodų šukių, apdegusio molio tinko gabalų. Vakarinėje papėdėje, 8 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas.<ref>{{cite kvr|3324}}</ref> Papilio šlaitai vidutinio statumo, 8-12 m aukščio. Paviršius dirvonuoja. 400 m į vakarus nuo jų stūkso aukščiausia apylinkių kalva '''Sargakalnis'''. Jo kultūrinis sluoksnis neryškus. [[Vaizdas:BurbiškiųPLK.jpg|thumb|left|250x250px|Burbiškių piliakalnis XX a. pradžioje]] 600 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra V–XI a. senkapis ([[Burbiškių kapinynas]]). 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnių, tarp Pašežerio ir [[Lukštas|Lukšto ežero]] yra [[Sietuvos kūlgrinda]]. [[Vaizdas:Borbėškiu II pėliekalnis, 2.JPG|thumb|240px|Ženklas, žymintis Burbiškių piliakalnį II]] == Tyrimai == [[XX a.]] pradžioje piliakalnius žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]]. Piliakalnių kompleksinius žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1948]] m. ir [[1964]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]].<ref>{{VLE|III||[[Vytautas Daugudis]]|Burbiškių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. [[Vaizdas:Paršpėlis 2.JPG|thumb|left|250x250px|Pietrytinis piliakalnio šlaitas]] == Istorija == [[XIV a.]] [[VO|kryžiuočių]] [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|karo kelių aprašymuose]] (1385–1395 m.) minima žemaičių pilis ''Parsepil'', stovėjusi [[Varniai|Medininkų žemėje]]. Taip pat minima ir į šiaurę nuo piliakalnio buvusi Sietuvos kūlgrinda.<ref>{{TLE|3|307}}</ref> {{ltunavigacija|3 |C= Burbiškių piliakalniai |Š= [[Getautės piliakalnis]] 27 km |ŠR= [[Girgždūtė]] 15 km <br /> [[Moteraičio piliakalnis]] 20 km |R= [[Medvėgalis]] 9 km |PR= [[Bilionių piliakalnis]] 6 km <br /> [[Gedminiškės piliakalnis]] 12 km |P= [[Padievyčio piliakalnis]] 7 km <br /> [[Rūbaičių piliakalnis]] 12 km |PV= [[Treigių piliakalnis]] 5 km |V= |ŠV= [[Šiuraičių piliakalnis]] 8 km }} [[Vaizdas:Burbiskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 * Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=524 Burbiškių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305164353/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=524 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Burbiskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šilalės rajone]] dnj2kd2fniut4r7clt6edvvev7ln6vt 10 176716 7855994 7560448 2026-06-14T01:23:01Z Bruno Rosta 3896 International E road network map.svg 7855994 wikitext text/x-wiki {{navbox |title = [[Tarptautinis Europos kelių tinklas|<span style="color:#ffffff">Tarptautinis Europos kelių tinklas</span>]] |name = Europos Tinklo Keliai |image = [[File:International E road network map.svg|160px|Europos keliai]] | titlestyle = background:green | groupstyle = background:green |group1 = <span style="color:#ffffff">A-kategorijos</span> |list1 = <div> [[E1]] &#124; [[E3]] &#124; [[E4]] &#124; [[E5]] &#124; [[E6]] &#124; [[E7]] &#124; [[E8]] &#124; [[E9]] &#124; [[E10]] &#124; [[E11]] &#124; [[E12]] &#124; [[E13]] &#124; [[E14]] &#124; [[E15]] &#124; [[E16]] &#124; [[E17]] &#124; [[E18]] &#124; [[E19]] &#124; [[E20]] &#124; [[E21]] &#124; [[E22]] &#124; [[E23]] &#124; [[E24]] &#124; [[E25]] &#124; [[E26]] &#124; [[E27]] &#124; [[E28]] &#124; [[E29]] &#124; [[E30]] &#124; [[E31]] &#124; [[E32]] &#124; [[E33]] &#124; [[E34]] &#124; [[E35]] &#124; [[E36]] &#124; [[E37]] &#124; [[E38]] &#124; [[E39]] &#124; [[E40]] &#124; [[E41]] &#124; [[E42]] &#124; [[E43]] &#124; [[E44]] &#124; [[E45]] &#124; [[E46]] &#124; [[E47]] &#124; [[E48]] &#124; [[E49]] &#124; [[E50]] &#124; [[E51]] &#124; [[E52]] &#124; [[E53]] &#124; [[E54]] &#124; [[E55]] &#124; [[E56]] &#124; [[E57]] &#124; [[E58]] &#124; [[E59]] &#124; [[E60]] &#124; [[E61]] &#124; [[E62]] &#124; [[E63]] &#124; [[E64]] &#124; [[E65]] &#124; [[E66]] &#124; [[E67]] &#124; [[E68]] &#124; [[E69]] &#124; [[E70]] &#124; [[E71]] &#124; [[E72]] &#124; [[E73]] &#124; [[E74]] &#124; [[E75]] &#124; [[E76]] &#124; [[E77]] &#124; [[E78]] &#124; [[E79]] &#124; [[E80]] &#124; [[E81]] &#124; [[E82]] &#124; [[E83]] &#124; [[E84]] &#124; [[E85]] &#124; [[E86]] &#124; [[E87]] &#124; [[E88]] &#124; [[E89]] &#124; [[E90]] &#124; [[E91]] &#124; [[E92]] &#124; [[E93]] &#124; [[E94]] &#124; [[E95]] &#124; [[E96]] &#124; [[E97]] &#124; [[E98]] &#124; [[E99]] &#124; [[Kelias E101|E101]] &#124; [[E105]] &#124; [[E115]] &#124; [[E117]] &#124; [[E119]] &#124; [[Kelias E121|E121]] &#124; [[Kelias E123|E123]] &#124; [[Kelias E125|E125]] &#124; [[Kelias E127|E127]] </div> |group2 = <span style="color:#ffffff">B-kategorijos</span> |list2 =<div> [[E134]] &#124; [[E136]] &#124; [[Kelias E201|E201]] &#124; [[E231]] &#124; [[E232]] &#124; [[E233]] &#124; [[E234]] &#124; [[E251]] &#124; [[E261]] &#124; [[Kelias E262|E262]] &#124; [[E263]] &#124; [[E264]] &#124; [[E265]] &#124; [[M5 (Baltarusija)|E271]] &#124; [[E272]] &#124; [[E311]] &#124; [[E312]] &#124; [[E313]] &#124; [[E314]] &#124; [[E331]] &#124; [[E371]] &#124; [[E372]] &#124; [[E373]] &#124; [[E391]] &#124; [[E401]] &#124; [[E402]] &#124; [[E403]] &#124; [[E404]] &#124; [[E411]] &#124; [[E420]] &#124; [[E421]] &#124; [[Kelias E422|E422]] &#124; [[E429]] &#124; [[Kelias E441|E441]] &#124; [[E442]] &#124; [[E451]] &#124; [[E461]] &#124; [[E462]] &#124; [[E471]] &#124; [[E501]] &#124; [[E502]] &#124; [[E511]] &#124; [[E512]] &#124; [[E531]] &#124; [[E532]] &#124; [[E533]] &#124; [[E551]] &#124; [[E552]] &#124; [[E571]] &#124; [[E572]] &#124; [[E573]] &#124; [[E574]] &#124; [[E575]] &#124; [[E576]] &#124; [[E577]] &#124; [[E578]] &#124; [[E581]] &#124; [[E583]] &#124; [[E584]] &#124; [[E592]] &#124; [[E601]] &#124; [[E602]] &#124; [[E603]] &#124; [[E604]] &#124; [[E606]] &#124; [[E607]] &#124; [[E611]] &#124; [[E612]] &#124; [[E641]] &#124; [[E651]] &#124; [[E652]] &#124; [[E653]] &#124; [[E661]] &#124; [[E662]] &#124; [[E671]] &#124; [[E673]] &#124; [[E675]] &#124; [[E691]] &#124; [[E692]] &#124; [[E711]] &#124; [[E712]] &#124; [[E713]] &#124; [[E714]] &#124; [[E717]] &#124; [[E751]] &#124; [[E761]] &#124; [[E762]] &#124; [[E763]] &#124; [[E771]] &#124; [[E772]] &#124; [[E773]] &#124; [[E801]] &#124; [[E802]] &#124; [[E803]] &#124; [[E804]] &#124; [[E805]] &#124; [[E806]] &#124; [[E821]] &#124; [[E840]] &#124; [[E841]] &#124; [[E842]] &#124; [[E843]] &#124; [[E844]] &#124; [[E846]] &#124; [[E847]] &#124; [[E848]] &#124; [[E851]] &#124; [[E852]] &#124; [[E853]] &#124; [[E871]] &#124; [[E881]] &#124; [[E901]] &#124; [[E902]] &#124; [[E931]] &#124; [[E932]] &#124; [[E933]] &#124; [[Kelias E951|E951]] &#124; [[Kelias E952|E952]] &#124; [[Kelias E961|E961]] &#124; [[E962]] &#124; [[E001]] &#124; [[E002]] &#124; [[E003]] &#124; [[E004]] &#124; [[E005]] &#124; [[E006]] &#124; [[E007]] &#124; [[E008]] &#124; [[E009]] &#124; [[E010]] &#124; [[E011]] &#124; [[E012]] &#124; [[E013]] &#124; [[E014]] &#124; [[E015]] &#124; [[E016]] &#124; [[E017]] &#124; [[E018]] &#124; [[E019]] </div> }} cxcer2fhdw7xlpp5jxtn7n6t0bf2115 0 184715 7855690 7727655 2026-06-13T15:20:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855690 wikitext text/x-wiki <div class="thumb tright"> <div class="thumbinner" style="width: 262px;"> [[Vaizdas:Animexample3edit.png]] <div class="thumbcaption">Žemiau pavaizduota šokinėjančio kamuoliuko animacija susideda iš šių šešių kadrų.</div> [[Vaizdas:Animexample.gif]] <div class="thumbcaption">Kamuoliukas juda 10 kadrų per sekundę greičiu.</div> </div> </div> '''Animacija''' – spartus kintančių dvimačių ar trimačių iliustracijos ar modelių [[vaizdas|vaizdo]] epizodų rodymas, sukuriant judėjimo iliuziją. Tai [[optinė iliuzija|optinė]] judėjimo [[iliuzija]], sukuriama dėl vaizdo užsitęsimo, ir gali būti kuriama ir vaizduojama daugybe metodų. == Animacijos istorija == === Pirmykštis menas === Pirmieji bandymai judėjimo fenomenui užfiksuoti randami dar paleolito urvų piešiniuose: Pietų Prancūzijos [[Lasko urvas|Lasko urve]] bei [[Altamiros urvas|Altamiros urvuose]] Šiaurės Ispanijoje buvo rasta piešinių, kuriuose gyvūnai buvo vaizduojami su papildomomis poromis kojų bei keliais sluoksniais kūno kontūrų, perpiešiamų vieno ant kito, taip galimai mėginant perteikti judesį.<ref>http://www.bradshawfoundation.com/lascaux/index.php</ref> Taip pat vienoje Irano gyvenvietėje rastas 5200 metų senumo dubuo, ant kurio nutapyti devyni ožio paveikslėliai. Dubenį sukant ratu, iš atskirų paveikslėlių susidaro judantis pasakojimas, kaip ožys pašokęs į orą nuo medžio nusiraško kriaušę. Negana to, Egipto freskose, kurioms daugiau nei 4000 metų, vaizduojama dviejų imtynininkų veiksmų įvairovė: viename kūrinyje užfiksuota visa kova nuo pat pradžių iki galo. Taigi galima teigti, jog pačius primityviausius animacijos pagrindus padėjo pirmykštis menas. === Optiniai žaislai === [[Vaizdas:Lanature1882 praxinoscope projection reynaud.png|thumb|250px|Prancūzas Charles Émile Reynaud 1877 gruodžio mėn. užpatentavo [[praksinoskopas|praksinoskopą]] (praxinoscope) – sudėtingesnį sparčiai išpopuliarėjusio [[zoetropas|zoetropo]] variantą]] [[1800]]-ais išpopuliarėjo optiniai žaislai. [[1824]] m. sukurtas [[taumatropas]] (''thaumatrope'') – diskas arba kortelė, ant kurios abiejų pusių nupiešta po atskirą paveikslėlį. Diską sukant patraukus už dviejų susuktų virvelių, paveikslėliai susijungia. Jei vienoje pusėje buvo nupieštas paukštis, o kitoje tuščias narvelis, tai pasukus diską, matome paukštį narvelyje. Išvertus iš graikų kalbos ''thauma'' reiškia „nuostabus“, „stebuklingas“, o ''trope'' – tai kas sukasi. Beveik tuo pačiu metu [[1832]] m. [[Joseph Plateau]] (Belgija) ir Simon Ritter von Stampfer (Austrija) sukūrė [[fenakistiskopas|fenakistiskopą]] (''phenakistiscope'') ir [[stroboskopas|stroboskopą]] (''stroboscope''), kurių principas buvo toks pats. Ant disko ratu nupiešta paveikslėlių seka. Diską sukant paveikslėliai akyse susilieja ir matomas judesys. Šis aparatas dar buvo vadinamas fantaskopu, stebuklingu disku ir kaleidorama. [[1834]] m. [[William George Horner]] išrado [[zoetropas|zoetropą]], kurį pavadino ''Daedalum'' ('velnio ratas'). Šis optinis žaislas buvo pamirštas daugiau nei 30 metų. [[1867]] m. jį tuo pačiu metu atrado ir užpatentavo William F. Lincoln (JAV) ir Milton Bradley (Didžioji Britanija). Taip velnio ratas įgijo naują pavadinimą zoetropas, iš graikų kalbos išvertus – „gyvenimo ratas“. Šis žaislas buvo pagerinta fenakistiskopo kopija. Jis buvo konstruojamas būgne be viršutinės dalies. Į vidų aplink centrinę ašį įdedama ranka pieštų paveikslėlių seka. Būgno išorėje buvo išpjaunamos pailgos juostelės, pro kurias, pasukus būgną, buvo matoma judesio iliuzija. Zoetropas buvo tobulesnis už fenakistiskopą, nes vienu metu žiūrėti galėjo ne vienas žmogus. Prancūzas [[Charles Émile Reynaud]] [[1877]] m. gruodžio mėn. užpatentavo [[praksinoskopas|praksinoskopą]] (''praxinoscope'') – sudėtingesnį sparčiai išpopuliarėjusio zoetropo variantą. Reynaud įmontavo veidrodžius aplink būgno centrinę ašį, kurie atspindėjo paveikslėlius išdėliotus aplink. Praksinoskopas neturėjo išpjovų, kaip zoetropas, o veidrodžiuose atsispindėjęs vaizdas buvo daug aiškesnis, švaresnis. Metus tobulinęs savo išradimą Charles Émile Reynaud pristatė ''praksinoskopo teatrą'' (''Praxinoscope Theatre''), kuris leido keisti fono paveikslėlį atskirai nuo pagrindinių paveikslėlių sekos. [[1892]] m. [[spalio 28]] d. Reynaud pristatė pirmąjį viešą judančių paveikslėlių seansą ''Pauvre Pierrot'' savo įkurtame optiniame teatre (''Theatre Optique'') Paryžiuje. Vaizdas buvo sukuriamas praksinoskopo principu ir [[projektorius|projektuojamas]] ant sienos. Seansus, kurie trukdavo 12–15 minučių ir sudarydavo 500 paveikslėlių, vesdavo pats Charles Émile Reynaud. === Animaciniai filmai === [[Vaizdas:Humorous Phases of Funny Faces.ogg|thumb|250px|Pirmąjį animacinį filmą „Humorous Phases of Funny Faces“ 1906 m. sukūrė J. Stuart Blackton]] Pirmasis [[animacinis filmas]] pavadinimu „Linksmų veidų humoro fazės“(''Humorous Phases of Funny Faces'') buvo sukurtas [[J. Stuart Blackton]] [[1906]] m. ir vaizdavo karikatūristą, ant mokyklinės lentos kreida piešiantį žmonių veidus, kurie po to netikėtai atgyja. Kitas tradicinei animacijai svarbus darbas yra pirmas pilnametražis prancūzų režisieriaus [[Émile Cohl]] animacinis filmas „Fantasmagorija“, kurio premjera dienos šviesą išvydo [[1908]] m. Pirmasis [[lėlė|lėlių]] animacijos filmas „Elniaragių kova“ (''Lucanus Cervus'') sukurtas Lietuvoje [[Kaunas|Kaune]] gyvenusio rusų kilmės fotografo [[Vladislovas Starevičius|Vladislovo Starevičiaus]]. V. Starevičius būdamas aistringu vabzdžių kolekcininku, juos išdžiovindavo ir fotografuodamas po vieną per kadrą kūrė animaciją. Vieno kūrėjo idėjų buvo užfiksuoti didžiausių Lietuvoje vabalų–elniaragių kovą. Tačiau darbas su vabalais nebuvo lengvas, jie nepanoro filmuotis ir nesielgė natūraliai. Tada jis padarė elniaragių lėles, sukomponavo reikiamus judesius ir juos nufilmavo. Taip gimė žymus lėlių animacinis filmas „Elniaragių kova“.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/09/05/kult_02.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110901071520/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/09/05/kult_02.html |date=2011-09-01 }}</ref> V. Strarevičius buvo įvertintas ne vien kritikų, bet ir [[Voltas Disnėjus|Volto Disnėjaus]], kurio studijoje buvo kviečiamas dirbti, bet atsisakė, nes buvo autorinės animacijos šalininkas. Kitas animacijos pionierius – [[Winsor McCay]] – sėkmingas laikraščių [[karikatūra|karikatūristas]]. Jis pradėjo naują ''[[art nouveau]]'' etapą animacijos istorijoje, kuris reikalavo ypatingo kruopštumo, atidumo detalėms ir [[animatorius|animatorių]] komandos. Žymiausi Winsor McCay filmai: „Mažasis Nemo“ (''Little Nemo'', 1911) ir „Dinosauras Gertis“ (''Gertie the Dinosaur'', 1914). Pastarajam sukurti prireikė net 10 000 piešinių įskaitant ir aplinkos vaizdus.<ref>http://www.factmonster.com/biography/var/winsormccay.html</ref> Pirmas spalvotas animacinis filmas „Gėlės ir medžiai“ (''Flowers and Trees'') pasirodė [[1932]] m. Jį išleido „[[Walt Disney Productions]]“ kompanija, po kurio laiko animacinis filmas buvo kritikų įvertintas Akademijos apdovanojimu dar kitaip vadinamu [[Oskaras|Oskaru]]. [[1937]] m. „Disney“ kompanija išleido pilnametražį spalvotą, garsinį animacinį filmą „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (''Snow White and the Seven Dwarfs''). Šis filmas garsus ir tuo, kad jame pirmą kartą „Disney“ animavo žmones (prieš tai pagrindiniais animacinių filmų personažais buvo įvairūs gyvūnai). Stasys Ušinskas [[1938]] m. pasauliui pristatė pirmą garsinį trumpametražį lėlių filmą „Storulio sapnas“. [[1945]] m. pasauliui buvo pristatytas pirmasis japonų animacinis filmas „Motaro jūros kariai“ (''Momotaro’s Divine Sea Warriors''), kurį režisavo Mitsuyo Seo. Šis darbas buvo užsakytas jūrų reikalų ministerijos politinei propagandai skleisti. [[XX a.]] pab. [[tradicinė animacija|tradicinę animaciją]] ėmė keisti [[kompiuteriu sukurtas vaizdas|kompiuteriu sukurta]] (CGI). [[1995]] m. pasirodžiusi animacinė komedija „[[Žaislų istorija]]“ (''Toy Story'') – pirmas vien tik kompiuteriu sugeneruotas animacinis filmas. Jį išleido animacinių filmų studija „[[Pixar]]“. == Lietuvos animacijos istorija == [[Vaizdas:Vabzdžių dresuotojas-personažas.jpg|thumb|left|250px|Vienas iš filmo „[[Vabzdžių dresuotojas]]“ personažų]] Lietuvos animacijos pradininkas – [[Vladislovas Starevičius]], [[1910]] m. sukūręs pirmą animacinį filmą. Pagrindiniai filmo personažai buvo didžiuliai elniaragiai. V. Starevičius juos išdžiovindavo, įdėdavo mechanines kojas, sąnarius ir viską judindavo prieš kamerą. Taip gimė „Elniaragių kova“ – pirmasis pasaulyje lėlių animacijos filmas. Jis vaizdavo dviejų elniaragių kovą dėl patelės. Filmas buvo toks įtikinamas, kad režisierius buvo dažnai klausinėjamas, kaip jam pavyko taip puikiai išdresuoti vabalus. Po „Elniaragių kovos“ V. Starevičius sukūrė daugiau filmų: „Gražioji Lukanidė“ (1912), „Žiogas ir skruzdėlė“ (1913), „Lapinas Raneikis“ (1939), „Paparčio žiedas“ (1949). V. Starevičiaus atminimui pagerbti [[2008]] m. Lietuvoje sukurtas 53 min. trukmės pilnametražis meninės [[dokumentinis kinas|dokumentikos]] filmas „[[Vabzdžių dresuotojas]]“ (rež. [[Linas Augutis]], [[Donatas Ulvydas]]). 1938 m. [[Stasys Ušinskas]] pristatė pirmą garsinį trumpametražį lėlių filmą „Storulio sapnas“. [[Gražina Brašiškytė]] – pirmoji lietuvė, profesionali animatorė. Ji visą gyvenimą nenutraukė ryšių su Lietuva, kasmet joje lankydavosi, nors gyveno ir dirbo Rusijoje. [[1955]] m. ji debiutavo kaip dailininkė-statytoja filme „Užburtas berniukas“ (pagal S. Lagerlef pasaką „Nilso kelionės“). [[1959]] m. sukūrė animacinį filmą lietuviška tematika „Gintarinė pilis“. O [[1961]] m. jos filmas „Drakonas“ [[Indija|Indijoje]] tarptautiniame festivalyje buvo apdovanotas aukščiausiu – „Sidabrinio lotoso“ prizu. [[1963]] m. sukurtas filmas „Tarakonas“ buvo įvertintas „Geriausio metų filmo“ prizu. Kasmet išleisdama po filmą, G. Brašiškytė iš viso sukūrė 24 animacinius filmus. Sovietmečiu daugiausia profesionalių filmo kūrėjų dirbo Maskvoje. Tačiau atsirado vienas kitas entuziastas kūręs individualiai – [[1964]] metais [[Zenonas Tarakevičius]] nupiešė pirmąjį lietuvišką pieštos animacijos filmą – 8 min. trukmės „Vilką ir siuvėją“. [[1970]] m. Juozas Sakalauskas subūrė grupelę menininkų ir pradėjo piešti animacinius filmus priešgaisrinės apsaugos, autoinspekcijos užsakymu. Taip buvo sukurti animaciniai filmai „Ežio namas“ (1968), „Telesforas gatvėje“ (1970). [[1980]]-ais iš visų Sovietų Sąjungos respublikų tik Lietuvoje nebuvo profesionalios [[animacijos studija|animacijos studijos]]. Lietuvoje apsilankiusi Gražina Brašiškytė skaitė paskaitą apie animaciją, surengė susitikimą su žiūrovais. Paklausta, kokią svajonę norėtų įgyvendinti, ji atsakė: „Norėčiau kurti lietuvišką multiplikaciją…“. [[1982]] m. studijuoti animacinių filmų režisūros Maskvoje išvyko žinoma grafikė [[Nijolė Valadkevičiūtė]]. [[1983]] m. Lietuvos kino studijoje ji sukūrė pirmąjį lietuvišką profesionalų animacinį filmą „Medis“. „[[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]]“ animacinių filmų režisieriais pradėjo dirbti Zenonas Šteinys, Ilja Bereznickas, Henrikas Vaigauskas, Ieva Bunokaitė, [[Jūratė Leikaitė]], [[Aurika Selenienė]], [[Algirdas Selenis]] ir kt. Ilja Bereznickas debiutavo su filmu „Paskutinė dovana“ [[1985]] m. animacinių filmų vaikams ir jaunimui festivalyje Portugalijoje buvo apdovanotas pagrindiniu prizu. Per šį laikotarpį pasirodė apie 10 šio autoriaus animacinių filmų. [[1987]] m. Ilja Bereznickas sukūrė bene patį žinomiausią lietuvišką animacini filmą „Baubas“. Atgavus nepriklausomybę Lietuvoje pradėjo steigtis animacinių filmų studijos. Kasmet Lietuvoje sukuriama po 4–5 skirtingos stilistikos animacinius filmus. [[1998]] m. sukurtas pirmasis pilnametražis pieštinis [[animacinis filmas]] „Odisėjas“, kurį režisavo Valentas Aškinis. == Animacijos technologijos == Pasaulyje plačiausiai paplitusios trys animacijos technologijos rūšys. === Tradicinė animacija === {{Main|Tradicinė animacija}} [[Vaizdas:Horse_gif.gif‎|thumb|250px|Ši arklio animacija atlikta [[rotoskopas|rotoskopo]] technika pagal [[Eadweard Muybridge|E. Muybridge]] nuotraukas darytas XIX a.]] Tradicinė animacija (arba ranka piešta animacija) buvo daugelio naudojama [[XX a.|XX amžiaus]] animaciniuose filmuose. Judesio iliuzijai sukurti naudojamos piešinių fotografijos, kurių kiekviena šiek tiek skyrėsi nuo prieš ją esančios taip sukuriant judesio įspūdį. Animatoriaus piešiniai yra nuskenuojami rankiniu arba fotokopijavimo būdu ir perkeliami ant skaidrių celuloidinės plėvelės lapų, užpildytų atitinkamų spalvų tonais. Visgi šiais laikais animatorių brėžiniai yra arba nuskenuojami arba iškart kuriami kompiuterinių programų pagalba. Animaciniai filmai atlikti tradicinės animacijos būdu: „[[Pinokis]]” (''Pinocchio'', JAV, 1940), „Gyvūlių ferma” (''Animal Farm'', Didžioji Britanija, 1954), „[[Akira]]“ (Japonija, 1988). Tradicinė animacija dar skirstoma į pilną, ribotą ir rotoskopinę. * '''Pilna animacija''' – aukštos kokybės tradicinės animacijos filmai, kurie pasižymi detaliais piešiniais ir plastiška animacija. Pilnai animuoti filmai gali būti įvairios stilistikos, nes ''pilna animacija'' neturi apibrėžto stiliaus, taigi animuoti filmai gali būti ir itin realistiški ir turintys karikatūrinių elementų. Visgi ši technika yra ganėtinai pretenzinga ir reikalaujanti nemažai finansinių ir laiko resursų – tikroviškumui užtikrinti gali būti naudojami ir 24 kadrai per sekundę.<ref name="animationbrain">http://www.animationbrain.com/animation-techniques.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121030160307/http://www.animationbrain.com/animation-techniques.html |date=2012-10-30 }}</ref> * '''Ribota animacija''' turi mažiau detalių, yra labiau stilizuota ir dažniausiai grįsta pasakojimu, o ne judesiu. Tokios animacijos tikslas – pabrėžti emociją arba efektyvinti darbą. Didžioji dalis japoniškų animacinių filmų ([[anime]]) atlikti ribotos animacijos principu, norint pabrėžti ekspresiją. Taip pat šią technologiją taiko televizijos animacinių serialų kūrėjai, kuriems svarbiau padidinti našumą ir sumažinti išlaidas. * '''[[Rotoskopija|Rotoskopine animacija]]''' buvo siekiama sukurti ypatingai tikrovišką vaizdą, todėl personažai buvo pirmiau nufilmuojami [[video kamera]], o po to kiekvienas [[kadras]] užpiešiamas ant viršaus. Šią techniką [[1917]] m. užpatentavo [[Max Fleischer]] ir ji buvo itin sėkmingai naudojama V. Disnėjaus studijos, visų pirma 1937 metų animaciniam filmui Snieguolė ir septyni nykštukai (''Snow White and the Seven Dwarfs'') sukurti, o po to ir žmogaus bei gyvūnų judesio analizei ir stebėjimui atlikti. Ši animacija turi mažiau detalių, yra labiau stilizuota ir dažniausiai grįsta pasakojimu, o ne judesiu, jos tikslas – pabrėžti emociją. Didžioji dalis japoniškų animacinių filmų (anime) atlikti ribotos animacijos principu, norint pabrėžti ekspresiją. Taip pat šią technologiją taiko televizijos animacinių serialų kūrėjai, kuriems svarbiau padidinti našumą. Vieni ryškiausių rotoskopinės animacijos pavydžių yra [[Ralph Bakshi]] „Burtininkai“ (''Wizards'') (rotoskopinė technika buvo pasitelkta daugiausia dėl finansinių taupymo sumetimų) bei režisieriaus [[Richard Linklater]] animaciniai filmai „Bunda gyvenimas“ (''Waking Life'') ir „Neįžvelgiamas pasaulis“ (''A Scanner Darkly''). * '''Animacija vaidybiniuose filmuose''' (''Live-action/animation'') yra tokia technika, kuomet rankomis piešti veikėjai yra įkomponuojami į juostą tarp realių veiksmo kadrų. Tokio tipo animacijos pavydžių galime aptikti animacijoje „Klounas Koko“ (''Koko the Clown''), kuomet klounas buvo įpaišytas į gyvo veiksmo sceną. Kiti pavyzdžiai apimtų „Kas pakišo triušį Rodžerį“ (''Who Framed Roger Rabbit'', JAV, 1988), „Kosminis krepšinis“ (''Space Jam'', JAV, 1996) ir „Osmosas Džonas“ (''Osmosis Jones'', JAV, 2001). === Sustabdyto kadro animacija === {{Main|Sustabdytas kadras}} [[Vaizdas:Animacion-con-plastilina-y-clay-animation-pelicula-Kuzmich-153.jpg|thumb|250px|Plastilininė animacija]] Sustabdyto kadro animacijoje dažniausiai naudojami realūs daiktai, kurie yra fiksuojami ([[fotografija|fotografuojami]]) kadras po kadro ir ypač daug dėmesio skiriant objektų dydžiams ir skalei, stengiantis kuo tiksliau ir nuosekliau apskaičiuoti judesio bei pasirinktos distancijos santykį, eksperimentuojant su apšvietimu bei specialiaisiais šviesos efektais. Yra įvairių rūšių sustabdyto kadro animacijos. * '''Lėlių animacija''' – seniausia iš jų. Dirbdamas šiuo principu animatorius ne tik kontroliuoja judesį, bet ir pats gamina lėlę, stato aplinką. Žymiausi lėlių animacijos filmai: „Elniaragių kova“ (''Lucanus Cervus'', Lietuva, 1910) ir „Lapės pasaka“ (''The Tale of the Fox'', Prancūzija, 1937). Kaip vieną iš tradicinės animacijai lėlėmis atmainų galima įvardinti ''Puppettoon'' animaciją, išrastą vengrų kilmės amerikiečių režisieriaus [[George Pal]]. Šioje technikoje pagrindinį vaidmenį atlieka statiškos lėlės, kurios skirtinguose kadruose yra keičiamos identiškomis vietoj to, kad transformuotųsi pačios. Taigi ''puppetoon'' animacinei serijai sukurti reikia daug to paties tipo veikėjų įkūnijimų. * '''Plastilininė animacija'''. Taip pat labai populiari sustabdyto kadro animacijos rūšis yra ''molio'' arba ''plastilino animacija''. Figūros lipdomos iš molio arba kitos lengvai formuojamos medžiagos ir fotografuojamos taip pat kaip lėlių animacijoje. Nuo figūros dydžio ir sudėtingumo priklauso ar ji viduje turi metalinį karkasą ar ne. Plačiai molio animaciją naudojo čekų režisierius [[Jan Švankmajer]]. Garsiausi jo filmai „Dialogo dimensijos“ (''Dimensions of Dialogue'', Čekija, 1982) ir „Tamsa/Šviesa/Tamsa“ (''Darkness/Light/Darkness'', Čekija, 1989). Vieni garsiausių plastilino animacijos personažų – Volisas ir Gromitas (''Wallace ir Gromit'') sukurti animatoriaus [[Nick Park]] iš „[[Aardman Animations]]“ studijos. * '''Iškarpų animacija''' (''cut out'' animacija) – dar viena sustabdyto kadro animacijos rūšis. Iškirptoje animacijoje naudojami dvimačiai objektai dažniausiai iškirpti iš popieriaus ar medžiagos. Ryškiausi pavyzdžiai: „Sakmė apie pasakas“ (''Tale of Tales'', Rusija, 1979) ir amerikiečių televizijos serialas „[[Pietų Parkas]]“ (''South Park'', JAV, 1997). * '''Siluetinė animacija''' yra panaši į ''cut-out'' animaciją tuo, kad, pasitelkiant apšvietimo pagalbą, yra matomi tik veikėjų siluetai. Kaip pavyzdžius galima paminėti „Princo Ahmedo nuotykiai“ (''Adventures Prince Achmed'', Vokietija, 1926) ir „Princai ir princesės“ (''Princes et princeses'', Prancūzija, 2000). * '''Modelių animacija''' buvo sukurta taip, kad galėtų būti įkomponuojamą į realaus veiskmo kadrus. Scenų karpymas, specialieji matiniai efektai ir scenos pasidalijimas su gyvais veikėjais yra dažnai pasitelkiami metodai realybės iliuzijai tarp tikrų aktorių ir lėlių sukurti. Ko gero, vieni geriausiai atpažįstamų pavyzdžių – Willis H. O’Brien kūrinys „King Kongas“ (''King Kong'', JAV, 1933) bei „Žvaigždžių karai: epizodas V – imperija kontratakuoja“ (''Star Wars: Episode V – The Empire Strikes Back, JAV, 1980''). * '''Objekto animacija''' apima reguliarių negyvų objektų naudojimą vietoje specialiai sukurtųjų. Šioje technikoje dažniausiai pasitelkiamos nenupieštos grafinės priemonės – nuotraukos, laikraščių iškarpos, žurnalai – kuriomis kartais manipuliuojama judėjimo iliuzijai sukurti. Kartais pasirinktos grafinės priemonės išlieka stacionarios, o visą darbą atlieka judanti operatoriaus kamera. * '''Brickfilm''' žanras remiasi „lego" ar kitų panašių detalių naudojimusi stop-kadro animacijai kurti. Šiuo metu ne be „[[YouTube]]" pagalbos tokio tipo animacija sulaukė vis didėjančio susidomėjimo dėl savo prieinamumo plačiosioms masėms. * '''Pikseliacija''' (''pixilation'') – sustabdyto kadro animacija, kurioje pagrindiniai personažai – gyvi žmonės. Šis būdas leidžia sukurti daugybę siurrealistinių situacijų ir efektų, kurių pasigendama tikrame gyvenime. Žymiausias pikseliacijos principu atliktas animacinis filmas „Kaimynai“ (''Neighbours'', Kanada, 1952), kurį sukūrė režisierius [[Norman McLaren]]. === Kompiuterinė animacija === {{Main|Kompiuterinė animacija}} [[XXI a.]] sparčiai išpopuliarėjo kompiuterinė animacija, kuri leidžia greitai sukurti kokybišką dvimatį arba trimatį personažą ir jį lengvai animuoti. Kompiuterinė animacija pasižymi ypač švariomis linijomis ir tiksliu, apskaičiuotu judesiu. Kompiuterinė animacija skirstoma į dvimatę ir trimatę. ==== Dvimatė kompiuterinė animacija ==== Dvimatė kompiuterinė animacija panašiai kaip iškirpta animacija naudoja dvimačius objektus kompiuterinių programų būdu iškirptus ir sukomponuotus į vieną kadrą. Dvimatė (2D) animacija yra paremta kompiuterio pagalba generuojamais dvimačių modelių vaizdais (pvz.: 2D geometrinių modelių, teksto, ir skaitmeninių vaizdų), ir kuriama naudojantis 2D [[taškinė grafika|taškine]] arba [[vektorinė grafika|vektorine]] grafikomis. 2D kompiuterinė grafika daugiausia naudojama aplikacijoms, kurios buvo sukurtos tradicinėms leidybos ir piešimo technologijoms – spausdinimui, kartografijai, techniniams brėžiniams, reklamai ir pan.<ref>http://www.mixmagic.com/en/animation.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120724084310/http://www.mixmagic.com/en/animation.html |date=2012-07-24 }}</ref> Dvimatės kompiuterinės animacijos pagalba dažniausiai atskiriamos skirtingos personažų kūno dalys ir judinamos viena nepriklausomai nuo kitos. Dvimatei kompiuterinei animacijai taip pat priskiriama ir ''[[Flash animacija]]'', kuri sukuriama naudojantis [[Adobe Flash]] programa. Šia programa skirtingos personažo dalys paišomos ant skirtingų sluoksnių ir veliau atskirai judinamos. ==== Trimatė kompiuterinė animacija ==== Trimatė kompiuterinė animacija yra skaitmeniniu būdu modeliuojama animatoriaus, kuris pirmiausia sukuria išorinį [[trimatė grafika|3D]] tinklelį, kuriuo bus manipuliuojama siekiant norimai figūrai suteikti trimatį vaizdą. Tinklelis gali turėti daug ašių, prisidedančių prie vidinės skaitmeninio skeleto struktūros, vadinamos armatūra (''armature''). Taip pat galimas ir kitų metodų, pavyzdžiui, matematinių funkcijų (gravitacijaos, dalelių modeliavimo) pritaikymas. 3D animacija taip pat reikalauja didesnių kompiuterio resursų ir sudėtingesnių programų, nei dvimatė. Pirmasis trimatis kompiuterinis animacinis filmas „Žaislų istorija“ kainavo 30 milijonų JAV dolerių, o prie jo dirbo 110 animatorių, palyginimui, tradicinės animacijos būdu atliktas „[[Liūtas karalius]]“ (''The Lion King'') kainavo 45 milijonus JAV dolerių ir reikalavo 800 animatorių. Laikui bėgant kompiuteriai atpigo ir jais tapo paprasčiau kurti filmus, nei tradicinės, ranka pieštos animacijos būdu. Vieni geriausiai žinomų trimatės animacijos filmų: „[[Šrekas]]“ (''Shrek'', JAV, 2001), „[[Nerealieji]]“ (''The Incredibles'', JAV, 2004). Visgi kompiuterinė animacija ir šiais laikais išsaugo savo „tradicinę“ išvaizdą, dėl ko būtų galima spekuliuoti, jog personažų animatoriaus profesija iš esmės nesikeitė jau daugiau nei 70 metų. Kai kurie kūrėjai yra naudoję terminą ''traskaitmenė'' ({{en|tradigital}}) tradiciniam kūrimo procesui, pasitelkusiam kompiuterines technologijas vien iš praktinės pusės, apibūdinti.<ref name="animationbrain"/> === Kitos animacijos technologijos === [[Vaizdas:Norman McLaren drawing on film - 1944.jpg|thumb|250px|[[Norman McLaren]] piešia ant kino juostos]] * '''Smėlio animacija''' – ypatingo kruopštumo reikalaujanti animacijos rūšis. Ant lygaus paviršiaus po fotoaparatu formuojamas piešinys iš smėlio ir fotografuojama po kadrą. Norint sukurti ypatingą, efektingą įspūdį, smėlis animuojamas ant stiklo ir iš apačios apšviečiamas lempa. * '''Ant kino juostos piešta animacija''' kuriama dviem būdais: ant tuščios [[kino juosta|kino juostos]] arba ant juodos (išryškintos) kino juostos. Animatorius gali rinktis ne tik juostą, bet ir kaip ant jos piešti, raižyti, dažyti ar netgi klijuoti. Daugiausiai šia technika eksperimentavo režisierius [[Norman McLaren]]. Kiti filmai: Caroline Leaf „Seserys“ (''Two Sisters'', JAV, 1991), Ül Pikkov „Dialogas“ (Estija, 2008). * '''Cel-shaded animacija''' naudojama imituoti tradicinę animaciją, naudojant CG programinę įrangą, kuomet tonavimui naudojamas mažesnis spalvų kiekis. Pavyzdys – mokslinis trileris „Horizontas“ (''Skyland'', 2007, Prancūzija). * '''Machinima''' – fanimaciniai filmai, sukurti fiksuojant vaizdus iš virtualaus žaidimų (ir ne tik) pasaulio. * '''[[Judesių fiksavimas]]''' (''Motion capture'') naudojamas, kuomet gyvi aktoriai dėvi specialius kostiumus, leidžiančius kompiuteriams nukupijuoti jų judesius perduoti juos kompiuteriniams CG veikėjams. Pavyzdžiai apima „[[Poliarinis ekspresas]]“ (''Polar Express'', 2004, JAV), „Beovulfas“ (''Beowulf'', 2007, JAV), „[[Tintino nuotykiai: Vienaragio paslaptis]]“ (2011, JAV). * '''Dažų ant stiklo animacija''': animacinis filmas, kuriamas manipuliuoti lėtai ant stiklo džiūnančių aliejinių dažų pagalba. Vienas žymiausių šios technikos atstovų – Aleksandras Petrovas. * '''Fotorealistinė animacija''' – tai animavimo technika, kuria veikėjai ir aplinka atvaizduojama realistiškai. * '''Verčiama knyga''' (''Flip book'') susideda iš kiekviename puslapyje pateiktų šiek tiek besiskiriančių nuotraukų, kurios, greitai verčiant puslapius, sukuria veiksmo iliuziją. == Apdovanojimai == Animacija, kaip ir kitos medijos, taip pat turi savo apdovanojimus, teikiamus už meistriškumą šioje srityje. Pirmieji tokio tipo apdovanojimai įteikti 1932 m. JAV Kino meno ir mokslo akademijos surengtuose 5-uosiuose Oskaro apdovanojimuose, [[trumpametražis filmas|trumpametražių]] animacinių filmų kategorijoje. Pirmasis šį apdovanojimą pelnęs filmas buvo „[[Gėlės ir medžiai]]“ (''Flowers and Trees'').<ref>[http://www.freemayavideotutorials.com/what-is-new/flowers-and-trees-1932-ist-oscar-award-winner-3d-animation-movie.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019124411/http://www.freemayavideotutorials.com/what-is-new/flowers-and-trees-1932-ist-oscar-award-winner-3d-animation-movie.html |date=2013-10-19 }} Flowers And Trees [1932&#93; , Ist Oscar Award Winner 3D Animation Movie | Free Maya Video Tutorials<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019124411/http://www.freemayavideotutorials.com/what-is-new/flowers-and-trees-1932-ist-oscar-award-winner-3d-animation-movie.html |date=2013-10-19 }}</ref> „Geriausio pilnametražio animacinio filmo“ kategorija buvo įtraukta tik [[2001]] m., o „[[Šrekas]]“ tapo pirmuoju filmu, pelniusiu ši apdovanojimą,<ref>[http://www.imdb.com/title/tt0126029/awards Shrek (2001) – Awards<!-- Bot generated title -->]</ref> [[74-oji Oskarų teikimo ceremonija|74-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje]] 2002 m. Kai kuriose šalyse taip pat buvo įsteigti nacionaliniai apdovanojimai animacijos srityje, kaip, pvz., [[BAFTA]] „Geriausio animacinio filmo“ (nuo [[2006]] m.) ir Japonijos akademijos „Geriausio animacinio filmo“ (nuo [[2007]] m.) apdovanojimų kategorijos. [[2009]] m. [[Europos kino apdovanojimai|Europos kino apdovanojimuose]] taip pat buvo įtraukta ši kategorija. [[Annie Award|Annie apdovanojimas]] yra dar vienas apdovanojimas, teikiamas už pasižymėjimą šioje srityje. [[1992]] m. juose taip pat buvo pridėta geriausio animacinio filmo kategorija. == Taip pat skaitykite == * [[Anime]] * [[Moderni animacija Jungtinėse Amerikos Valstijose]] * [[Edukacinė animacija]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == * Griffin, George, ''Concrete Animation'', 2007, 2 tomas * Halas, John (1961), ''Present Trends And Changes In Animation Films'', Aslib Proceedings, 13 tomas, MCB UP Ltd. Iss: 2, 35–37 psl. == Nuorodos == {{Commonscat|Animations}} * [http://www.lfc.lt Lietuvių filmų centras] * [http://perso.wanadoo.fr/ls/tsommair.htm Tribute to Starewitch] – V. Starevičiaus anūkės palaikoma svetainė (anglų k.) * [http://www.ubu.com/film/starewicz.html V. Starevičius UbuWeb] – Informacija apie V. Starevičių ir jo filmai (anglų k.) * [http://www.animationarena.com/principles-of-animation.html 28 animacijos principai] (anglų k.) {{SavStr}} [[Kategorija:Animacija| ]] [[Kategorija:Vaikų pramogos]] mulbap6u516hmyi54pdi7tlualanjjy 0 186177 7855677 7133644 2026-06-13T13:33:29Z Fnyxo 166866 7855677 wikitext text/x-wiki {{City/JAV |pavadinimas = Arlingtonas |origpavadin = {{en|Arlington}} |paveikslėlis =Globe Life Park Final Game, Arlington, Texas (48849586952).jpg |paveikslėlio tekstas =Miesto reginys |herbas = |vėliava =Flag of Arlington, Texas.svg | UTC =-6 | UTCv=-5 |PL=32|PM=42|PS=18|IL=97|IM=07|IS=22 |valstija = Teksasas |apygarda =Taranto apygarda |įkurtas =1876 m. |vadovotitulas = Meras |vadovas = Jim Ross |gyventojumetai = 2020 m.|gyventoju = 394266 |plotas = 257.54 |altitudė =184 |pastokodas = |tinklalapis =https://www.arlingtontx.gov/ www.arlingtontx.gov |globėjas = |kirč = |vikiteka= Category:Arlington, Texas }} '''Arlingtonas''' ({{en|Arlington}}) – miestas [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Teksasas|Teksaso]] šiaurrytinėje dalyje, [[Dalaso–Fortvorto aglomeracija|Dalaso–Fortvorto aglomeracijoje]]. Pagal [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymą]], Arlingtonas yra 50-as pagal gyventojų skaičių JAV miestas (394 266 gyv.).<ref>[https://www.census.gov/quickfacts/fact/table/arlingtoncitytexas/PST045222 Arlington city, Texas]. www.census.gov. Nuoroda tikrinta 2023-12-22.</ref> Yra universitetas, [[Baptistai|baptistų]] koledžas, „[[Six Flags]]“ atrakcionų parkas. Miestas verčiasi automobilių ir aviacijos pramone. == Istorija == [[1843 m.|1843]] m. dabartinėje Arlingtono teritorijoje [[Teksaso respublika]] pasirašė taikos sutartį su devyniomis [[Indėnai|indėnų]] gentimis dėl konfliktų ir karo veiksmų užbaigimo tarp Teksaso teritorijoje gyvenančių indėnų ir baltųjų amerikiečių. Miestą [[1876 m.|1876]] m. įkūrė geležinkelininkai, pavadintas pagal generolo [[Robert E. Lee|Roberto Edvardo Li]] namus [[Virdžinija|Virdžinijoje]]. Miestas buvo žinomas dėl [[Medvilnė|medvilnės]] apdirbimo ir žemės ūkio produktų. Dabar Arlingtonas yra svarbus pramonės ir prekybos centras dėl po [[1950 m.|1950]] m. išsivysčiusių automobilių ir aviacijos pramonių ir spartaus gyventojų skaičiaus augimo.<ref>[https://www.britannica.com/place/Arlington-Texas Arlington, Texas]. www.britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-12-22.</ref> == Gyventojai == 2021 m. duomenimis, Arlingtone gyveno 37,6 % baltųjų, 22,4 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 6,58 % azijiečių, 2,7 % mišrios rasės, 0,37 % kitų rasių, 0,32 % Ramiojo vandenyno salų, 0,16 % indėnų ir 29,9 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]] kilmės gyventojų.<ref>[https://datausa.io/profile/geo/arlington-tx Arlington, TX]. datausa.io. Nuoroda tikrinta 2023-12-22.</ref> {{Dem|kolon=7|till=400000|inc=50000|incmin=12500|valst=us |1920|3013 |1930|3661 |1940|4240 |1950|7692 |1960|44775 |1970|90643 |1980|160113 |1990|261721 |2000|332969 |2010|365438 |2020|394266}} == Miestų partnerystė == Arlingtonas turi vieną miestą, su kuriuo sudaręs [[Miestų partnerystė|partnerystės ryšį]].<ref>[https://www.arlingtontx.gov/residents/about_arlington/our_sister_city Our sister city]. www.arlingtontx.gov. Nuoroda tikrinta 2023-12-22.</ref> * {{Flagicon|Germany}} [[Bad Kionigšofenas]], [[Vokietija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{JAV miestai}} [[Kategorija:Teksaso miestai]] 86nbkgumionl8xfhwin84n6bax84ck6 0 186297 7855824 7844972 2026-06-13T21:04:00Z Nestea 25298 panaikinta [[Kategorija:Rusijos aviacija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7855824 wikitext text/x-wiki {{Oro linijų bendrovė | pavadinimas = Aeroflot | logo = Aeroflotlogo.png | logo dydis = 200 | IATA = SU | ICAO = AFL | šaukinys = Aeroflot | įkurta = 1923 m. | pagrindinis = [[Šeremetjevo oro uostas]] | antriniai = <div> * [[Sankt Peterburgas]] * [[Vladivostokas]] * [[Irkutskas]] * [[Chabarovskas]] * [[Sočis]] * [[Jekaterinburgas]] </div> | keleivio programa = Aeroflot Bonus | aljansas = [[SkyTeam]] (narystė sustabdyta)<br />[[SkyTeam Cargo]] (narystė sustabdyta) | lėktuvų skaičius = 171 | maršrutai = 104 | priklauso = | šūkis = „Nuoširdžiai Jūsų, „Aeroflot“ <br /> (''„Искренне ваш, „Аэрофлот“'') | būstinė = [[Maskva]], [[Rusija]] {{Flagicon|RUS}} | vadovybė = Vitalijus Saveljevas (''Савельев Виталий Геннадьевич '') | tinklalapis = {{URL|https://www.aeroflot.ru}}<br>{{URL|https://www.aeroflot.com}} }} '''Aeroflot''' ({{ru|Аэрофлот-Российские авиалинии}}) – didžiausia [[Rusija|Rusijos]] [[oro linijų bendrovė]]. Ši bendrovė yra viena seniausių pasaulyje – jos istorija skaičiuojama nuo 1923 m. liepos 15 d. Keleiviai skraidinami į 102 miestus daugelyje pasaulio šalių. Kompanijos „Aeroflot“ būstinė yra įsikūrusi [[Maskva|Maskvoje]], Arbato gatvėje, o įmonės veiklos bazė – tarptautiniame Maskvos [[Šeremetjevo oro uostas|Šeremetjevo oro uoste]]. == Istorija == „Aeroflot“ buvo faktinis civilinių keleivių ir krovinių pervežimų monopolistas Sovietų Sąjungoje. 1956 m. rugsėjo 15 d. maršrute Maskva-[[Omskas]]-[[Irkutskas]] pradėjus eksploatuoti reaktyvinius [[Oro laineris|lainerius]] [[Tupolev Tu-104|Tu-104]], „Aeroflot“ tapo pirmąją nuolat reaktyvinius lėktuvus naudojančia aviakompanija. Aštuntame dešimtmetyje „„Aeroflot“ buvo viena iš nedaugelio aviakompanijų, eksploatavusių viršgarsinius lėktuvus ([[Tupolev Tu-144]], 1975–1978 m., daugiausiai maršrute Maskva-[[Almata]]). Aštuntame XX a. dešimtmetyje įmonė aptarnavo reisus į maždaug 3,6 tūkst. aerodromų visoje SSRS. „Aeroflot“ livrėja buvo dažomi ir SSRS karinių oro pajėgų transportiniai orlaiviai. [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] gyvavimo metu „Aeroflot“ buvo nacionalinės oro linijos ir buvo laikomos didžiausiomis linijomis pasaulyje.<ref>„World airline directory – Aeroflot“. ''Flight International'': [http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1981/1981%20-%201387.html 1389], 1390. 16 May 1981</ref> Daugybę kartų „Aeroflot“ kentėjo dėl [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] politikos. Tarp jų tris kartus nutraukti skrydžiai į JAV: dėl [[Sovietų intervencija į Afganistaną|1979 m. sovietų invazijos į Afganistaną]], [[Lenkija|Lenkijos]] įvykių 1981 m., [[Korėja|Korėjos]] „Boeing“ sunaikinimo 1983 m. Po [[Tarybų Sąjungos griūtis|Tarybų Sąjungos griūties]] 1994 m. „Aeroflot“ tapo pusiau privačia bendrove. Tačiau ji vis dar yra viena iš didžiausią pelną nešančių oro transporto kompanijų pasaulyje.<ref>[http://www.kommersant.com/p-11187/r_500/Aeroflot_top Russia’s Aeroflot Ranked Close to World Best Airlines] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121014005440/http://www.kommersant.com/p-11187/r_500/Aeroflot_top |date=2012-10-14 }}</ref> „Aeroflot“ ''de facto'' vadinama nacionalinėmis Rusijos oro linijomis. [[Vaizdas:Flag of the Aeroflot stamp.png|thumb|150px|left|„Aeroflot“ vėliava.]] [[Vaizdas:The Soviet Union 1949 CPA 1461 stamp (Air. Aerial views and map. Ilyushin Il-12 airliners and map of Russian air routes).jpg|thumb|150px|left|1949 m. SSRS pašto ženklas, kuriame vaizduojami „Aeroflot“ maršrutai.]] [[Vaizdas:Technik Museum Sinsheim, Tu-144.jpg|thumb|right|Viršgarsinis „Tu-144“.]] 2006 m. balandį „Aeroflot“ prisijungė prie „[[SkyTeam]]“ kompanijos tinklo. 2009 m. gruodžio 31 d. savo paskutinį skrydį per 40 metų atliko „[[Tupolev Tu-154]]“ lėktuvas. 2010 m. vasarį šalies vyriausybė pranešė, kad visos valstybinės nuosavybės oro linijos, kurios priklauso tinklui „[[Rostechnologii]]“, bus prijungtos prie „Aeroflot“. Taip norima padidinti įmonės pelną ir finansines galimybes.<ref>[http://en.rian.ru/business/20100202/157751083.html Russia to corporatize Rossiya air carrier, merge with Aeroflot] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110606045815/http://en.rian.ru/business/20100202/157751083.html |date=2011-06-06 }}</ref> 2010 m. liepą Rusijos premjeras [[Vladimiras Putinas]] viešai paskatino „Aeroflot“ savo reisams daugiau naudoti Rusijoje gaminamų lėktuvų.<ref>[http://www.flightglobal.com/articles/2010/07/10/344283/putin-pressures-aeroflot-to-take-russian-built-aircraft.html Putin pressures Aeroflot to take Russian-built aircraft]</ref> Kompanija paskelbė, kad iki 2020 m. turės 126 naujus Rusijoje pagamintus lėktuvus. 2011 m. kovo duomenimis, „Aeroflot“ kompanijos lėktuvai skraidė 97 kryptimis 49 šalyse. 2011 m. liepos duomenimis, kompanija turėjo 103 lėktuvus ir dar 169 buvo užsakyti.{{faktas}} „Aeroflot“ buvo oficialus [[2014 m. žiemos olimpinės žaidynės|2014 m. žiemos olimpinių žaidynių]] [[Sočis|Sočyje]] oro vežėjas.{{faktas}} === 2022 m. skrydžių draudimas ir sankcijos === [[Vaizdas:Tupolev Tu-134, Aeroflot JP10318.jpg|miniatiūra|Tu-134 su SSRS laikų livrėja]] 2022 m. vasarį-kovą, prasidėjus [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijai į Ukrainą]], „Aeroflot“ ir kitoms Rusijos aviakompanijoms buvo uždrausti skrydžiai į daugelį pasaulio šalių.<ref>{{cite news | url=https://www.bbc.co.uk/news/world-europe-60539303 | title=Ukraine invasion: More countries issue airspace ban on Russian planes | work=[[BBC News]] | date=2022-02-26}}</ref> [[ES|Europos Sąjunga]] įrašė visas Rusijos aviakompanijas prie kompanijų, kurioms draudžiami skrydžiai ES teritorijoje.<ref>{{cite press release | url=https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_2389 | title=Aviation safety: 20 Russian airlines added to EU Air Safety List | publisher=[[Europos Komisija|European Commission]] |date=11 April 2022}}</ref> Tuo tarpu [[JAV]] prekybos departamentas uždraudė aptarnauti visus Rusijoje esančius „[[Boeing]]“ orlaivius.<ref>{{cite news | title=US Broadens Restrictions on Belarus National Airline After Violations |url=https://www.voanews.com/a/us-broadens-restrictions-on-belarus-national-airline-after-violations-/6620206.html | work=[[Voice of America]] | date=2022-06-18}}</ref> [[JK]] futbolo klubas „[[Manchester United FC]]“ nutraukė sutartį su „Aeroflot“, kurios buvo pagrindinės komandos avialinijos nuo 2013 m.<ref>{{cite news | title=Ukraine crisis: Man Utd terminate Aeroflot deal | url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/60520927 |website=[[BBC News]]| date=2022-02-25 }}</ref> Tuo tarpu „Aeroflot“ pradėjo didelius naujojo Rusijos orlaivio [[Yakovlev MC-21]] užsakymus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo užsienietiškų lėktuvų.<ref>{{Cite news | url=https://www.ainonline.com/aviation-news/air-transport/2022-09-07/aeroflot-signs-339-russian-made-jets | title=Aeroflot Signs for 339 Russian-made Jets | first=VLADIMIR | last=KARNOZOV | work=[[Aviation International News]] | date=2022-09-07}}</ref> 2023 m. rugsėjį „Aeroflot“ sumokėjo 645 milijonus JAV dolerių už 17 orlaivių ir 5 atsarginius variklius, kurie buvo įstrigę šalyje, lizingo kompanijai „AerCap“.<ref>{{cite news | url=https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/aircraft-lessor-aercap-settles-russia-aeroflot-claim-645-million-2023-09-06/ | title=Lessor AerCap agrees settlement over Aeroflot jets stranded in Russia | first=Conor | last=Humphries | work=[[Reuters]] | date=2023-09-06}}</ref> == Flotilė == [[Vaizdas:Aeroflot Boeing 777 landing.jpg|thumb|„Boeing 777“ su 10 dešimtmečio pabaigos „Aeroflot“ livrėja]] [[Vaizdas:Airbus A310-308-ET, Aeroflot AN1625054.jpg|miniatiūra|„Airbus 310“ su 10-oji dešimtmečio pradžios „Aeroflot" livrėja]] 1992 m. įmonė pirmą kartą nuo šeštojo dešimtmečio pradėjo naudoti Vakaruose pagamintus lėktuvus. Pirmuoju tokiu tapo [[Airbus A310|Airbus A-310]]. Aerofloto [[orlaivis|orlaivių]] parkas turi daugiausiai [[NVS]] šalyse <ref>http://wwww.aeroflot.ru/templates/polet/plane_park.html</ref> keleivinių lėktuvų. 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis Aeroflotui priklausė: * 64 „[[Airbus A320]]“, * 30 „[[Airbus A321]]“, * 22 „[[Airbus A330]]“<ref>http://wwww.aeroflot.ru/templates/about/news_42999.html</ref>, * 22 „[[Boeing 737]]-800“, * 15 „[[Boeing 777]]-300ER“, * 3 „[[Iljušin Il-96|Iljušin Il-96-300]]“, (sandėliuojami) * 29 „[[Sukhoi Superjet 100|Sukhoj Superjet 100]]“ (pirmą kartą į orą pakilo 2011 m. sausio 31 d.) Visi orlaiviai „А320“, „A330“, „Boeing 767“ ir „Il-96“ turi savus pavadinimus, užrašytus ant [[fiuzeliažas|fiuzeliažų]]. Pvz., „[[Airbus]]“ markės lėktuvai yra pavadinti žymiausių [[rusai|rusų]] kompozitorių vardais („[[Čaikovskis]]“, „[[Sergejus Prokofjevas|Prokofjevas]]“), „Boeing“ – poetų ir rašytojų vardais („[[Tolstojus]]“, „[[Puškinas]]“, „[[Dostojevskis]]“), „[[Iljušin]]“ ir „[[Suchoj]]“ – lakūnų vardais („[[Čkalovas]]“).<ref>http://www.airliners.net/photo/0778565/L/</ref><ref>http://www.airliners.net/photo/0956498/L/</ref> Po 2014 m. įmonė pasirašė sutartis taip pat ir dėl [[Airbus A350 XWB|Airbus A 350]] įsigijimo, tačiau tik dalis šių užsakymų buvo įvykdyti iki sankcijų įvedimo. Įvedus Vakarų sankcijas Rusijos aviacijai, „Aeroflot“ gražino arba išpirko nuomojamas Vakarų gamybos orlaivius<ref>Humphries, Conor (2023 m. rugsėjo 6 d.). „[https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/aircraft-lessor-aercap-settles-russia-aeroflot-claim-645-million-2023-09-06/ Lessor AerCap agrees settlement over Aeroflot jets stranded in Russia]“. ''Reuters''.</ref> ir paskelbė apie planus pereiti tik prie Rusioje gaminamų lėktuvų, tokių kaip „Sukhoi Superjet 100“ <ref>[https://www.interfax.ru/aeroflot/628730 Аэрофлот» и ОАК подписали соглашение на поставку 100 российских самолётов Superjet 100]. ''Интерфакс''.</ref> [[Tupolev Tu-204|Tupolev Tu-214]]<ref>[https://www.ixbt.com/news/2022/08/26/323-210-mc-21-40-214.html Аэрофлот купит 323 отечественных самолёта. Из них – 210 MC-21 и 40 Ту-214]. ''iXBT.com''</ref> ar „[[Jakovlev MS-21]]“.<ref>Rains, Taylor (2022 m. rugsėjo 18 d.). „[https://www.businessinsider.com/see-russian-irkut-mc-21-single-aisle-jet-aerflot-ordered-2022-9 Aeroflot says it ordered more than 300 'fully Russified' airliners. Take a look at the Irkut MC-21 jet the airline says will be its new flagship]“. ''Business Insider''</ref><ref>[https://www.rbc.ru/business/07/09/2022/6317f6d49a7947f78d1fa48d Аэрофлот» подписал соглашение о закупке самолётов на рекордный ₽1 трлн]. ''РБК''. </ref> == Incidentai == Nuo 1953 iki 1992 m. su šios įmonės lėktuvais iš viso įvyko 127 avarijos ir katastrofos, kurių metu žuvo 6859 žmonės, iš jų 20 – aukos ant žemės. 1992–2020 m. įmonės lėktuvai pateko į 14 incidentų, po 1996 m. tik du incidentai baigėsi su žmonių aukomis.<ref>„[https://aviation-safety.net/database/dblist.php?sorteer=datekey_desc&kind=%25&cat=%25&page=1&field=Operatorkey&var=6824 ASN Aviation Safety Database]“. ''aviation-safety.net''.</ref> == Dukterinės kompanijos == [[Vaizdas:Inaugural flight Pobeda DP820 - Cologne Bonn - Moscow-Vnukovo 2016-7157.jpg|miniatiūra|„Pobeda" maršruto Maskva-[[Kelnas]] atidarymas 2016 m.]] [[Vaizdas:Aeroflot - Nord Boeing 737-505.jpg|miniatiūra|„Aeroflot-Nord" Boeing 737–505]] ==== Dabartinės (2024 m.) ==== * „Pobeda" (100 % akcijų) – žemų sąnaudų bendrovė * „Rossija" (75% – 1 akcija) – oro linijų bendrovė ==== Buvusios ==== * „Джеталлианс Восток“ (buvusi „Aeroflot Plius“): 100 % akcijų, užsakomieji, VIP pervežimai; * „Aeroflot-Cargo“: 100 % akcijų (bankrutavusi); * „Donavia" („Донавиа"): 100 % akcijų, veikla nutraukta; * „Aeroflot-Nord" („Аэрофлот-Норд"), 2009 m. lapkričio 27 d. pavadinimas pakeistas į „Nordavia", 2011 m. kovo 23 d. parduota įmonei „Norilskij Nikel'„; * „Orengurgskije avialinii“ („Оренбургские авиалинии"): 100 akcijų, veikla nutraukta; * „Saratovskije avialinii" („Саратовские авиалинии"): 51% akcijų, 2011 m. gruodžio 29 d. parduota; * „Dobrolet" („Добролёт"): 100% akcijų, 2014 m. likviduota; * „Vladivostok avia („Владивосток Авиа"): 52% akcijų, veikla nutraukta; * „Avrora" („Аврора"): 51% akcijų, parduota Sachalino srities vyriausybei už 1 rublį.. == Populiariojoje kultūroje == „Aeroflot“ figūruoja ne viename kino filme: „[[2001 m. kosminė odisėja]]“, „[[Bornas: absoliutus pranašumas]]“, taip pat „Brolis 2“ ({{ru|Брат 2}}), „Ekipažas“ (''Экипаж''), „Mimino“ (''Мимино'') ir kt. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.aeroflot.ru Oficiali svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (rusų k.) {{Commonscat|Aeroflot|no=T}} [[Kategorija:Rusijos oro linijų bendrovės]] omzw54mau1nrkjiqfskkj2tiwx891wr 0 186884 7855698 7743820 2026-06-13T15:22:30Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855698 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šablonas:Infobox Kariniai konfliktai |image = [[Vaizdas:Battle Spanish Otomies Metztitlan.jpg|300px]] |caption = Piešinys iš XVI a. Tlaksalos istorijos rankraščio, vaizduojantis ispanų sutriuškinimą Mectitlane |date=[[1512|1512 m.]] [[gegužės 26]] - [[rugpjūčio 13]] d. |place= [[Actekai|Actekų imperija]], [[Tenočtitlanas]] |result=Ispanų ir tlaksalanų pergalė, Actekų imperijos žlugimas |combatant1 = [[Vaizdas:Flag of New Spain.svg|22px]][[Ispanija]]<br />[[Tlaksala]] |combatant2 = [[Actekai|Actekų imperija]] |commander1 = [[Hernanas Kortesas]]<br />[[Pedras de Alvaradas]] |commander2 = [[Kuitlauasas]]<br />[[Kuautemokas]] |strength1= 86-96 kavalerijos<br />900-1 300 pėstininkų<br />16 ginklų<br />13 brigantinų<br />80 000 vietinių sąjungininkų |strength2= 100 000-300 000 karių |casualties1= 450-860 ispanų<br />20 000 vietinių sąjungininkų |casualties2= 100 000 karių<br />100 000 civilių gyventojų }} '''Tenočtitlano žlugimas''' – [[Actekai|actekų]] imperijos sostinės nukariavimas, įvykęs dėl įvairių [[Ispanai|ispanų]] [[Konkistadoras|konkistadoro]] [[Hernanas Kortesas|Hernano Korteso]] manipuliacijų actekais bei kitomis vietinėmis indėnų tautomis, pavergtomis actekų civilizacijos. Po daugybės mūšių tarp actekų ir ispanų armijos bei jų vietinių sąjungininkų, Tenočtitlano užėmimu buvo baigta pirmoji [[Meksikos užkariavimas|Meksikos užkariavimo]] dalis ir sužlugdyta savarankiška actekų civilizacija. == Ankstyvieji įvykiai == [[1519|1519 m.]] [[Balandis|balandį]], buvęs vyriausiasis [[Kubos Santjagas|Santjago]] [[Kuba|Kuboje]] teisėjas [[Hernanas Kortesas]], su maždaug 450 karių išsilaipino Meksikos pakrantės taške, kurį jis pavadino [[Verakrusas|Verakrusu]] (''Vera Cruz''). Korteso kelionę finansavo Kubos gubernatorius [[Diego Velázquez de Cuéllar|Diegas de Velaskesas]], jis nurodė Kortesui ištyrinėti Meksiką, kai po keleto ankstesnių ekspedicijų į Jukataną, ji sudomino ispanų kolonizatorius Kuboje. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, Velaskesas sustabdė Korteso ekspediciją ir pasiuntė [[Pánfilo de Narváez|Panfilą de Narvaesą]] jį suimti. Hernanas Kortesas vis dėlto išsisuko ir suspėjo išvykti, tačiau žinodamas, jog pagal Ispanijos teisinę sistemą vos sugrįžęs į ją bus persekiojamas, drąsiai pabėgęs konkistadoras nebeturėjo ko prarasti. Meksikos gilumoje Hernanas Kortesas susidūrė su daugybe vietinių indėnų genčių, kurios kentėjo nuo actekų priespaudos; Kortesas su keletu jų susikovė, pavyzdžiui, su Totonakais ir Tlaksalanais. [[Bernal Díaz del Castillo|Bernalis Diasas del Kastiljas]] rašė, jog ispanai galbūt nebūtų išgyvenę, jei ne Tlaksalos lyderis [[Ksikotenkatlas I|Ksikotenkatlas Senasis]], panoręs su atvykėliais sukurti sąjungą prieš actekus. == Taip pat skaitykite == * [[Meksikos istorija]] * [[Actekų istorija]] [[Kategorija:Actekų mūšiai]] [[Kategorija:Ispanijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Meksikos teritorijoje]] [[Kategorija:Meksikos užkariavimas]] 7ld4twg0ndk0tqiwi3le4txruh3cst3 0 189233 7856164 7744073 2026-06-14T08:12:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856164 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} '''Bachčisarajaus taika''' – 1681 m. [[sausio 3]] d. [[Bachčisarajus|Bachčisarajuje]] pasirašyta sutartis tarp [[Rusija|Rusijos]], [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]], kuria užbaigtas [[Rusijos - Turkijos karas (1676-1681)]]. Pagal šią taiką sutarta: * sudaryti paliaubas 20 metų; * nustatyti sieną Dniepro upe; * sumokėti Krymo chanams duoklę už 3 praėjusius metus ir vėliau kasmet; * Krymo chanas ir Turkijos sultonas pasižadėjo nesitarti su Rusijos priešais; * [[Kijevas]] pripažintas Rusijai. [[Kategorija:Ukrainos istorija]] [[Kategorija:Kazokų etmonatas]] [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:Rusijos - Turkijos karas (1676-1681)]] tknjl01b57oz73fsz55uh3jlxykrw5h 0 193583 7856086 7842377 2026-06-14T07:39:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856086 wikitext text/x-wiki '''Baldenmuižės paliaubos''' – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Švedija|Švedijos]] delegatų laikinos paliaubos, pasirašytos [[1627]] m. [[sausio 19]] d. [[Baldenmuižė]]je (dab. [[Latvija]]) dėl [[ATR-Švedijos karas (1600–1629)|1600–1629 m. karo prieš Švediją]] veiksmų [[Livonija|Livonijoje]] nutraukimo. == Prielaidos == Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paliaubas atstovai pasirašė be [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] bajorų sutikimo. Taip veikti vertė sunkios aplinkybės: [[1626]] m. pabaigoje [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] Livonijoje (vadas [[Aleksandras Korvinas Gosievskis]]) per žygį į [[Cėsys|Cėsius]] patyrė didelių nuostolių, dėl neišmokėtos algos ir kitų priežasčių kariuomenė ėmė krikti, ižde nebuvo pinigų, paramos iš Lenkijos nesitikėta. Į [[Vilnius|Vilniaus]] reliacinį seimelį susirinkę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės senatoriai po ilgo svarstymo nutarė sudaryti paliaubas, kad būtų galima vėl surinkti kariuomenę ir mokesčius. == Turinys == Pagal paliaubas pasikeista belaisviais, mainais už [[Laudona|Laudonos]] pilį [[švedai]] grąžino [[Biržai|Biržus]], leido laisvai prekiauti per [[Ryga|Rygos]] uostą. Paliaubos sukėlė didelį LLV valdovo ir Lenkijos bajorų nepasitenkinimą.<ref>{{VLE|II|490|[[Antanas Tyla]]|Baldenmuižės paliaubos}}</ref> Paliaubos galiojo iki 1627 m. [[birželio 11]] d. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karas (1600–1629)]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] fppz5faeff1bxtawvt6ouc3ig4umcc2 0 195596 7855679 7445902 2026-06-13T13:42:57Z Normantas Bataitis 145195 /* Generalgubernatorių sąrašas */ 7855679 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | origpavadin = Ви́ленское генера́л-губерна́торство | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Lithuanian Governorate-General.png | žemėlapio tekstas = Vilniaus generalgubernatorija | plotis = 250 | valstybė = Rusijos imperija | valstRegionoVardas = Generalgubernatorija| valstRegionas = Vilniaus generalgubernatorija | admCentras = [[Vilnius]] | admVienetoVardas = Gubernijos| admVienetoKiekis = 3 | admVienetoKiekisMet = 1842 | admVienetoKiekis1 = 6 | admVienetoKiekisMet1 = 1862 | admVienetoKiekis2 = | admVienetoKiekisMet2 = | kalbos = | įkūrimoMet = 1794 | panaikinimoMet = 1912 | p1 = LDK | vėliava_p1 = | s1 = | vėliava_s1 = | vadovotitulas = Generalgubernatorius |vadovas = [[Vilniaus generalgubernatorija#Generalgubernatorių_sąrašas|Vilniaus generalgubernatorius]] | vadovotitulas2 = |vadovas2 = | gyventojumetai = 1897 |gyventoju = 4754000 | gyventojuRef = | plotas = |plotoRef = }} '''Vilniaus generalgubernatorija''' (iki [[1830]] m. vadinosi '''''Lietuvos generalgubernatorija''''') – buvęs [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] administracinis-teritorinis vienetas [[1794]]–[[1912]] m. Centras – [[Vilnius]]. [[1867]] m. generalgubernatorijoje buvo 758 miestai ir miesteliai.<ref>{{Vilniaus PK 1868|133|141}}</ref> [[1897]] m. buvo 4,754 mln. gyventojų. == Istorija == * [[1795]]–[[1796]] m. generalgubernatoriją sudarė 2 gubernijos: ** [[Slanimo gubernija]] ** [[Vilniaus gubernija]] * [[1796]]–[[1801]] m.: ** [[Lietuvos gubernija]] * [[1801]]–[[1831]] m. ** [[Lietuvos Vilniaus gubernija]] ** [[Lietuvos Gardino gubernija]] [[1831]] m. prijungta [[Balstogė]]s sritis, [[1834]] m. – [[Minsko gubernija]] (priklausė iki [[1870]] m., su pertrauka [[1856]]–[[1862]] m.), [[1843]] m. – [[Kauno gubernija]] (sudaryta iš [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] 7 apskričių), [[1862]] m. – [[Vitebsko gubernija]] ir [[Mogiliavo gubernija]] (priklausė iki [[1869]] m.). [[1863]]–[[1864]] m. generalgubernatorijai priklausė [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] dalis: * [[Augustavo apskritis]] * [[Kalvarijos apskritis]] * [[Marijampolės apskritis]] * [[Seinų apskritis]] [[1912]] m. generalgubernatorija panaikinta, o jos teritorija atiteko [[Lietuvos-Baltarusijos kraštas|Lietuvos-Baltarusijos kraštui]]. == Generalgubernatorių sąrašas == {| class="wikitable" !# !Generalgubernatorius<ref>{{VLE|XXV||Leonas Mulevičius|[https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-generalgubernatorija/-29669 Vilniaus generalgubernija]}}</ref> !Nuo !Iki !Valdymo laikas |- |'''1''' |[[Nikolajus Repninas]] |1794 m. lapkričio 10 d. |1798 m. gruodžio 7 d. |4 metai, 27 dienos |- |'''2''' |Maurice de Lacy |1798 m. gruodžio 7 d. |1799 m. lapkričio 6 d. |334 dienos |- |'''3''' |Ivanas Goričas |1799 m. lapkričio 24 d. |1799 m. gruodžio 30 d. |36 dienos |- |'''4''' |[[Michailas Kutuzovas]] |1799 m. gruodžio 30 d. |1801 m. liepos 23 d. |1 metai, 205 dienos |- |'''5''' |[[Levinas Benigsenas]] |1801 m. liepos 23 d. |1806 m. spalio 2 d. |5 metai, 71 dienos |- |'''6''' |[[Aleksandras Rimskis-Korsakovas]] |1806 m. spalio 17 d. |1809 m. liepos 15 d. |2 metai, 271 dienos |- |'''7''' |Michailas Kutuzovas |1809 m. liepos 15 d. |1812 m. balandžio 29 d. |2 metai, 289 dienos |- |'''8''' |Aleksandras Rimskis-Korsakovas |1812 m. balandžio 29 d. |1831 m. sausio 5 d. |18 metai, 251 dienos |- |'''9''' |[[Matvejus Chrapoviсkis]] |1831 m. sausio 5 d. |1831 m. balandžio 4 d. |89 dienos |- |'''10''' |[[Nikolajus Dolgorukovas]] |1831 m. balandžio 4 d. |1840 m. kovo 30 d. |8 metai, 361 dienos |- |'''11''' |[[Fiodoras Mirkovičius]] |1840 m. balandžio 13 d. |1850 m. kovo 11 d. |9 metai, 332 dienos |- |'''12''' |[[Ilja Bibikovas]] |1850 m. kovo 27 d. |1855 m. gruodžio 22 d. |5 metai, 270 dienos |- |'''13''' |[[Vladimiras Nazimovas]] |1855 m. gruodžio 22 d. |1863 m. gegužės 13 d. |7 metai, 142 dienos |- |'''14''' |[[Michailas Muravjovas]] |1863 m. gegužės 13 d. |1865 m. balandžio 29 d. |1 metai, 351 dienos |- |'''15''' |[[Konstantinas fon Kaufmanas]] |1865 m. balandžio 29 d. |1866 m. spalio 21 d. |1 metai, 175 dienos |- |'''16''' |[[Eduardas fon Baranofas]] |1866 m. spalio 21 d. |1868 m. kovo 15 d. |1 metai, 146 dienos |- |'''17''' |[[Aleksandras Potapovas]] |1868 m. kovo 15 d. |1874 m. rugpjūčio 3 d. |6 metai, 141 dienos |- |'''18''' |[[Piotras Albedinskis]] |1874 m. rugpjūčio 3 d. |1880 m. gegužės 30 d. |5 metai, 301 dienos |- |'''19''' |[[Eduardas Totlebenas]] |1880 m. gegužės 30 d. |1884 m. liepos 1 d. |4 metai, 32 dienos |- |'''20''' |[[Ivanas Kachanovas]] |1884 m. rugsėjo 18 d. |1893 m. sausio 13 d. |8 metai, 117 dienos |- |'''21''' |Piotras Orževskis |1893 m. sausio 13 d. |1897 m. balandžio 12 d. |4 metai, 89 dienos |- |'''22''' |Vitalijus Trockis |1897 m. gruodžio 18 d. |1901 m. gegužės 22 d. |3 metai, 155 dienos |- |'''-''' |Nėra gubernatoriaus |1901 m. gegužės 23 d. |1902 m. rugsėjio 29 d. |1 metai, 129 dienos |- |'''23''' |[[Piotras Sviatopolkas-Mirskis]] |1902 m. rugsėjo 30 d. |1904 m. rugsėjo 8 d. |1 metai, 344 dienos |- |'''24''' |Aleksandras fon Frezė |1904 m. spalio 25 d. |1906 m. sausio 1 d. |1 metai, 68 dienos |- |'''25''' |Konstantinas Kršivickis |1906 m. sausio 1 d. |1909 m. kovo 26 d. |3 metai, 84 dienos |} == Šaltiniai == {{ref}} * {{TLE|4}} {{Vilniaus generalgubernatorija}} [[Kategorija:Lietuvos generalgubernatorija| ]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] rbqun3gquvq4b1xkjj60wqdwa08mhzk 0 195902 7855682 7707007 2026-06-13T14:08:20Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855682 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas:Karpov, Anatoly (Flickr).jpg|220px]] |tikrasvardas= Anatolijus Jevgenijevičius Karpovas |salis= {{flag|RUS}} |gime= {{Gimė|1951|05|23|T}} |titulas= [[didmeistris]] |pasauliocempionas= [[1975]]-[[1985]]<br />[[FIDE]] čempionas [[1993]]-[[1999]] |auksciausias= 2780 }} '''Anatolijus Jevgenijevičius Karpovas''' ({{ru|Анатолий Евгеньевич Карпов}}; g. [[1951]] m. [[gegužės 23]] d.) – [[Rusija|Rusijos]] [[šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]], dvyliktasis [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|pasaulio šachmatų čempionas]] nuo [[1975]]–[[1985]] m.<ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 431–433. ISBN 5-85270-005-3. </ref> ir pasaulio čempionas pagal [[FIDE]] versiją [[1993]]–[[1999]] m. Didžiausias Karpovo [[Elo reitingas]] buvo 2780. == Biografija == === Ankstyvieji metai === Karpovas gimė [[1951]] m. [[gegužės 23]] d. [[Rusijos Federacijos subjektai|Rusijos Federacijoje]] [[Čeliabinsko sritis|Čeliabinsko srities]] [[Zlatoustas|Zlatousto]] mieste. Tėvas – Karpov Evgenij Stepanovič – dirbo gamykloje darbininku, o po studijų [[Maskva|Maskvoje]] – inžinieriumi. Motina Karpova Nina Grigorjevna – namų šeimininkė. Turi vyresnę seserį Larisą. Šachmatais išmokė žaisti tėvas, kai Anatolijui buvo 5 metai. Vėliau užsiiminėjo šachmatais prie [[Zlatoustas|Zlatousto]] metalurgijos gamyklos sporto paviljone esančiame šachmatų klube<ref>{{cite web |url= http://lichnosti.net/people_1955.html |title= Anatolijaus Karpovo biografija |language= ru |accessdate= 2018 m. gegužės 20 d. |archive-date= 2012-10-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20121024102803/http://lichnosti.net/people_1955.html |url-status= dead }}</ref>. Devynerių metų įvykdė 1-ą atskyrį, o vienuolikos – kandidato į meistrus normą. Sulaukęs dvylikos metų, pateko į [[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] mokyklą. Bet M. Botvinikas buvo skeptiškas ir ataskaitoje rašė : „Berniukas neturi supratimo apie [[Šachmatai|šachmatus]] ir šioje srityje vargu ar turės ateitį“. Vėliau apsilankęs Zlatouste pas Karpovo tėvus, [[Michailas Botvinikas|M. Botvinikas]] pakeitė nuomonę. „Puiki šeima ir puikus berniukas“<ref name="Šalt29">Ботвинник М. М. Три матча Анатолия Карпова. Москва: Молодая гвардия, 1975 г., 6. стр.</ref> ir antroje [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|septintojo dešimtmečio]] pusėje jau prognozavo Anatolijui puikią ateitį. Karpovas pripažino, kad tuo metu jo supratimas apie šachmatų [[Debiutas (šachmatai)|debiutų]] teoriją buvo prastas. Bet namų darbai, kuriuos jam užduodavo M. Botvinikas padėjo, kadangi, norint juos atlikti, teko skaityti šachmatų knygų bei uoliai dirbti. [[Michailas Botvinikas|Botviniko]] prižiūrimas, Karpovas greitai gerino žaidimą. [[1966]] m., būdamas 15 metų, tapo jauniausiu Sovietų istorijoje [[TSRS šachmatų sporto meistro vardas|meistru]]. [[1965]] m. tėvas buvo paskirtas vyr. inžinieriumi [[Tula|Tulos]] gamykloje „Štamp“ ir šeima persikėlė į [[Tula | Tulą]].<ref name="Šalt2">Каспаров, Г. К. Мои великие предшественники. – М.: РИПОЛ Классик, 2006. – Т. 5. – 222–223 с. – ISBN 5-7905-4206-9</ref> Tuloje baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu. [[1968]] m. įstojo į [[Maskva|Maskvos]] universiteto matematikos fakultetą, bet vėliau perėjo į [[Leningrado universitetas|Leningrado universiteto]] ekonomikos fakultetą, kurį baigė 1978 m. Kaip prisimena Karpovas, buvo kelios tokio žingsnio priežastys: viena – jis manė, kad šachmatus ir matematiką sunku suderinti, antra – norėjo būti arčiau trenerio, didmeistrio Semiono Furmano, kuris gyveno Leningrade <ref name="Šalt30">Карпов А.E. Рошалъ А. Б. Девятая вертикаль. Москва: Мол. Гвардия, 1978. – стр. 22.</ref>. Minėtoje knygoje A. Karpovas mini, kad Furmanas jo pasiekimams šachmatuose turėjo didžiausią įtaką. === Karjeros pradžia === Pirmasis tarptautinis turnyras vyko 1967 m. [[Tršinecas|Tršinece]]. Turnyre Karpovas užėmė pirmąją vietą. [[1967]] m. laimėjo [[Europa|Europos]] jaunių čempionatą, vykusį [[Groningenas|Groningene]]. [[1969]] m. Karpovas laimėjo [[Pasaulio jaunimo šachmatų čempionatas|pasaulio jaunimo čempionatą]] [[Stokholmas | Stokholme]]. [[1970]] m. jis užėmė 4 vietą [[Karakasas|Karakase]] ir tapo didmeistriu. [[1971]] m. [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]] atminimo turnyre [[Maskva|Maskvoje]] surinkęs po 11 taškų su [[Leonidas Šteinas|Leonidu Šteinu]] pasidalijo pirmąja vieta.<ref>{{cite web|url= https://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=79436 |title= 1971 m. Aliochino atminimo turnyras Maskvoje|language = en |accessdate=2020 m. liepos 17 d.}}</ref> 1971 m., surinkęs 13 tšk. iš 19 galimų, užėmė ketvirtąją vietą [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos šachmatų]] čempionate<ref>{{cite web|url= http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=80177 | title= 1971 m. Sovietų Sąjungos čempionatas |language= en |accessdate=2018 m. gegužės 20 d.}}</ref><ref>{{cite web|url= http://al20102007.narod.ru/ch_urs/1971/ch_urs71.html | title= 39-asis Sovietų Sąjungos čempionatas 1971 m. Leningrade. |language= en |accessdate=2018 m. gegužės 20 d.}}</ref>. [[1973 m. Leningrado Tarpzoninis turnyras|1973 m. Leningrado tarpzoniniame turnyre]] surinkęs po 13½ taško su [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojumi]] užėmė antrąją vietą ir pateko į [[1974 m. Kandidatų mačai| 1974 m. Kandidatų mačus]]. Jo [[Elo reitingas]] nuo 2540 ([[1971]] m.) šoko iki 2660 ([[1973]] m.), kai laimėjo [[1974 m. Kandidatų mačai| į 1974 m. Kandidatų mačų]] varžybas ir tapo pretendentu žaisti mačą [[1975]] m. su pasaulio čempionu [[Robert James Fischer|Robertu Fišeriu]]. === Kandidatų turnyras === [[1974 m. Kandidatų mačai|1974 m. Kandidatų mačų]] 16-kos partijų ketvirtfinalyje su [[Levas Polugajevskis|Levu Polugajevskiu]] buvo žaidžiama iki 3 laimėtų partijų. Mačą A. Karpovas laimėjo rezultatu 5½:2½ (+3 =5) ir pateko į pusfinalį, kur susitiko su buvusiu pasaulio čempionu [[Borisas Spaskis|B. Spaskiu]]. Vėliau Karpovas rašė, jog jis manė, kad [[Borisas Spaskis | Spaskis]] lengvai prieš jį laimės, kaip ir finalinį kandidatų mačą bei susitiks su R. Fišeriu. O apie savo galimybes galvojo, kad, gal būt, galėtų laimėti sekantį [[Kandidatų mačai|Kandidatų ciklą]], vyksiantį [[1978]] m. Nors pusfinalyje (iki 4 laimėtų partijų) [[Borisas Spaskis|B. Spaskis]] geru stiliumi laimėjo pirmąją mačo partiją, tačiau atkaklus ir agresyvus Karpovo žaidimas padėjo jam pasiekti pergalę 7:4 (+4 −1 =6).<ref>{{cite web|url= https://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=84844 |title= 1974 m. Kandidatų mačai. Karpovas - Spaskis. |language = en |accessdate=2020 m. liepos 17 d.}}</ref> Finalinį mačą žaidė Maskvoje su V. Korčnojumi. Mačas – 24 partijų, tačiau mačo nugalėtojas galėjo paaiškėti ir anksčiau, jei vienas iš dalyvių iškovotų 5 pergales. Karpovas pirmavo nuo 2-os partijos, be to, po dar dviejų pergalių 6-je ir 17-je partijose pirmavo trimis taškais, bet po to V. Korčnojus laimėjo 19-tą partiją. Po dviejų lygiųjų Korčnojus laimėjo 21-ąją partiją. Persvara ištirpo – liko vienas taškas, bet A. Karpovas, baigęs lygiosiomis likusias tris partijas, laimėjo mačą 12½: 11½ (+3 −2 =19) ir išsikovojo teisę 1975 m. žaisti mačą su pasaulio čempionu R. Fišeriu. === Neįvykęs mačas su Fišeriu === Nors ir buvo tikėtasi surengti [[1975 m. pasaulio šachmatų čempionatas|mačą tarp R. Fišerio ir A. Karpovo]], tačiau mačas neįvyko. [[Robert James Fischer|Fišeris]] reikalavo, kad mačas būtų žaidžiamas iki 10 laimėtų partijų (lygiosios neskaičiuojamos) ir kad čempionas išlaikytų titulą esant laimėtų partijų santykiui 9-9. Tačiau [[FIDE]] su tuo nesutiko ir, kai [[Robertas Fišeris]] paskirtu laiku į pasaulio čempionato mačą neatvyko, A. Karpovą pripažino pasaulio čempionu. Vėliau Anatolijus Karpovas sakė, kad dėl mačo [[Tokijas|Tokijuje]] tarėsi su Fišeriu, tačiau nesėkmingai.<ref name="AK2">{{cite web |url= https://www.gordon.com.ua/tv/a-karpov/ |title= 2007 m. liepos 7 d. Svečiuose pas Gordoną. Anatolijaus Karpovo intervju. |language= ru |accessdate= 2020 m. liepos 17 d. |archive-date= 2020-07-17 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200717091314/https://www.gordon.com.ua/tv/a-karpov/ |url-status=unfit }}</ref> Pasaulyje buvo diskutuojama, kaip būtų pasibaigęs mačas, jei jis būtų buvęs žaidžiamas. [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] manė, kad Karpovas būtų turėjęs gerus šansus, nes jis laimėjo prieš B. Spaskį, demonstravo aukšto lygio žaidimą, o R. Fišeris paskutinius trejus metus buvo neaktyvus ir todėl – prastos formos.<ref name="Šalt9>Kasparov, My Great Predecessors, part IV: Fischer, p. 474</ref> B. Spaskio manymu, [[1975]] m. R. Fišeris pasaulio čempionato mačą būtų laimėjęs, tačiau Karpovas sekančiame pasaulio čempionato cikle būtų dar kartą tapęs pretendentu ir laimėjęs prieš R. Fišerį [[1978]] m. mačą.<ref name="Šalt10>Straipsnyje (PDF) 2004 m. spausdintame Chesscafe tinklalapyje, Susana Polgar rašė: " Aš kalbėjausi su B. Spaskiu šiuo klausimu: jis mano kad R. Fišeris būtų 1975 m. mačą laimėjęs, bet 1978 m. mačą - A. Karpovas. "</ref> === Pasaulio čempionas === Kitus 10 metų Karpovas dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose turnyruose: laimėjo 1975 m. stiprios sudėties turnyrą [[Milanas|Milane]], o [[1976]] m. pirmą kartą tapo [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] čempionu. 1978 m. Karpovui priklausė ilgiausias devynių iš eilės laimėtų turnyrų rekordas. ==== Pirmas mačas su Korčnojumi ==== Karpovas pirmą kartą gynė pasaulio čempiono titulą prieš [[Viktoras Korčnojus|Viktorą Korčnojų]] [[1978 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1978 m. pasaulio čempionato mače]]. Jis vyko [[Filipinai|Filipinuose]] [[Bagijas|Bagijo]] mieste ir be sportinio aspekto dar turėjo ir [[politika|politinę]] potekstę, nes [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]] [[1976]] m. po turnyro į Sovietų Sąjungą negrįžo ir paprašė [[prieglobstis|politinio prieglobsčio]] [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tuo metu buvo [[Šaltasis karas|šaltojo karo]] laikotarpis ir dėl minėtos priežasties šis mačas buvo plačiai nušviečiamas pasaulinėje žiniasklaidoje. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų]] valdžiai šis mačas turėjo politinę reikšmę.<ref name="AK2"/> Mačas buvo žaidžiamas iki 6 laimėtų partijų, lygiosios nebuvo skaičiuojamos. Mačas buvo nervingas: abiejų pusių stovyklos kaltino vieną kitą netinkamu elgesiu, o varžovai nuo 8 partijos nesisveikino. Karpovas pradėjo pirmauti po to, kai laimėjo aštuntąją partiją. Vienu metu Karpovas pirmavo 5:2 (+5 −2 =20), bet po to [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]] sugebėjo laimėti tris iš keturių žaistų partijų ir mačo rezultatas tapo lygus – 5:5. Tačiau Karpovas laimėjo sekančią partiją, mačo rezultatas tapo 6:5 (+6 −5 =21) ir jis dar trejiems metams liko pasaulio šachmatų čempionu. ==== Antras mačas su Korčnojumi ==== Po trejų metų, [[1981]] m., Karpovui dar kartą teko susitikti su V. Korčnojumi – po to, kai pastarasis dar kartą laimėjo atrankos ciklą, kandidatų finale nugalėjęs [[Robertas Hiubneris|Robertą Hiubnerį]]. [[1981 m. pasaulio šachmatų čempionatas|Pasaulio čempionato mačas]] vyko [[Italija|Italijoje]], [[Meranas|Merane]]. Šį kartą mačą nesunkiai laimėjo Karpovas (11:7, (+6 −2 =10). V. Korčnojui tuo metu jau buvo 50 metų, ir jo geriausi laikai jau buvo praėję, o Karpovui tik – 30 ir jis buvo pačiame jėgų žydėjime. ==== Turnyrai ==== Karpovo karjeros pikas buvo [[1979]] m., kai jis [[Monrealis|Monrealyje]], kartu su [[Michailas Talis|M. Taliu]] surinkęs po 12 taškų (+7 −1 =10) užėmė pirmąją vietą ir aplenkė daugelį stiprių didmeistrių: [[Janas Timanas|Janą Timaną]], Liubomirą Liubojevičių, [[Borisas Spaskis|Borisą Spaskį]], [[Vlastimiras Hortas|Vlastimirą Hortą]], [[Lajošas Portišas|Lajošą Portišą]], [[Robertas Hiubneris|Robertą Hiubnerį]], [[Bentas Larsenas|Bentą Larseną]] ir Lubomirą Kavaleką. Dominavo ir [[1977]] m. [[Las Palmas]]e, surinkęs 13½ taško iš 15 galimų. Be to, laimėjo [[1978]] m. ir [[1980]] m. [[Bugoinas|Bugoino]] turnyrus, o 1981 m. (kartu su Larry Christiansenu) ir [[1994]] m. – [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso šachmatų turnyrą]], taip pat [[Tilburgas|Tilburgo]] turnyrus [[1977]], [[1980]], [[1983]]. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] čempionatus Karpovas laimėjo [[1976]], [[1983]], ir [[1988]] m. ==== Du mačai su Kasparovu ==== Kai [[Garis Kasparovas]] tapo pretendentu į šachmatų karūną, Karpovas jau buvo įgijęs stiprausiojo pasaulyje žaidėjo reputaciją. Jų [[1984 m. pasaulio šachmatų čempionatas|pirmasis mačas dėl pasaulio čempiono titulo]] įvyko [[1984]] m. [[Maskva|Maskvoje.]] Mačas turėjo būti žaidžiamas tol, kol vienas iš dalyvių laimės 6 partijas. Partijų skaičius nebuvo ribojamas, o lygiosios – neskaičiuojamos. Mačo pradžia Karpovui buvo sėkminga: jis pirmavo 4-0. Po to sekė 17 lygiųjų – iki 27 partijos, kurią Karpovas laimėjo ir tuo metu jau turėjo 5 pergales. Kad laimėtų mačą, Karpovui trūko vienos pergalės. 31-oje partijoje Karpovas turėjo laimėtiną padėtį, tačiau nesugebėjo pasinaudoti persvara, ir partija baigėsi lygiosiomis. Po to pralaimėjo sekančią partiją, po kurios sekė 14 lygiųjų. 41-oje partijoje turėjo laimėtiną padėtį, bet grubiai suklydo, ir partija baigėsi lygiosiomis. 47-ąją ir 48-ąją partijas laimėjus G. Kasparovui, rezultatas tapo 5-3, tačiau vis dar Karpovo naudai. Po to [[FIDE]] prezidentas [[Florencio Campomanes|Florencio Kampomanesas]] vienašališkai nusprendė mačą nutraukti „dėl pavojaus žaidėjų sveikatai“. Pagal tokį jo sprendimą buvo numatyta, kad mačas bus nutraukiamas ir jo rezultatai anuliuojami, o po keturių mėnesių skelbiamas naujas mačas, kuris prasideda nuo nulinio rezultato. G. Kasparovas, nors ir pralaimėdamas 3:5, mačo, kuris tęsėsi jau 5 mėnesius, nutraukti nenorėjo. Prieš mačo nutraukimą spaudos konferencijoje pasisakė ir Karpovas. Mače buvo sužaista 48 partijos, iš kurių penkias laimėjo Karpovas, tris G. Kasparovas ir 40 baigėsi lygiosiomis. [[1985 m. pasaulio šachmatų čempionatas|Naujas mačas su Gariu Kasparovu]], taip pat Maskvoje, vyko [[1985]] m. Mačo sąlygas [[FIDE]] pakeitė: buvo grįžta į anksčiau naudotas taisykles, t. y. žaidžiamos 24 partijos, o jei mačas baigtųsi lygiosiomis 12-12, pasaulio čempionu liktų Karpovas. Mačas buvo atkaklus: kad išsaugotų čempiono titulą, Karpovui reikėjo laimėti 24-ąją partiją. Tačiau ją jis pralaimėjo, o rezultatui tapus 11–13 (+3 −5 =16), jis pralaimėjo ir mačą, taigi, neteko pasaulio čempiono titulo. === Vėlesnės kovos su Kasparovu === Praradęs titulą Karpovas su G. Kasparovu [[1986 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1986 m. žaidė revanšo mačą]] ([[Londonas|Londone]] ir [[Sankt Peterburgas|Leningrade]]) ir pralaimėjo 11½ – 12½ (+4 −5 =15). Jis ir toliau iki 1990-tųjų pradžios liko pastovus [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] varžovas dėl karūnos. Du kartus laimėjęs [[Kandidatų mačai|Kandidatų atrankos mačus]], kovojo su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]] dėl pasaulio čempiono titulo: 1987 m. [[1987 m. pasaulio šachmatų čempionatas|pasaulio čempionato mačą]] žaidė [[Sevilija|Sevilijoje]], kuris baigėsi lygiosiomis 12 – 12 (+4 −4 =16), ir [[1990 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1990 m. pasaulio čempionato mačą]] žaidė [[Niujorkas|Niujorke]] bei [[Lionas|Lione]], kur pralaimėjo nedideliu skirtumu: 11½ : 12½ (+3 −4 =17). Visuose mačuose Karpovas turėjo galimybių laimėti, ypač, kai [[1987]] m. [[Sevilija|Sevilijoje]] vykusiame mače 23-ioje partijoje [[garis Kasparovas|G. Kasparovas]] padarė grubią klaidą. Kad atsikovotų titulą, Karpovui paskutinėje partijoje pakako lygiųjų, tačiau būdamas ceitnote, jis nepastebėjo į lygiąsias vedusio varianto, o tai leido G. Kasparovui atidėti partiją, turint pėstininku daugiau. Žaidžiant atidėtą partiją Karpovas padarė dar vieną klaidą ir 64 ėjime pasidavė. Tai leido G. Kasparovui likti pasaulio čempionu. Per sužaistus penkis pasaulio čempionato mačus su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]] jis laimėjo 19 partijų, 21 partiją pralaimėjo ir 104 baigė lygiosiomis. === FIDE čempionas === [[1991/93 m. Kandidatų mačai|1991/93 m. Kandidatų mačų]] pusfinalyje Karpovas pralaimėjo [[Naidželas Šortas|Naidželui Šortui]] (4 : 6).<ref>{{cite web|url= http://www.365chess.com/tournaments/Candidates_sf1_1992/17881 | title= 1992 m. Šorto - Karpovo kandidatų pusfinalio mačas Linarese |language= en | accessdate=2016 m. rugpjūčio 2 d.}}</ref> [[1993]] m. šachmatų pasaulyje vyko skilimas: [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] ir [[1991/93 m. Kandidatų mačai|1993 m. Kandidatų finalo]] nugalėtojas [[Naidželas Šortas | Šortas]] atsiskyrė nuo [[FIDE]], o ši atėmė iš G. Kasparovo pasaulio čempiono titulą. [[1993]] m. [[FIDE]] surengė [[1993 m. pasaulio šachmatų čempionatas|mačą dėl pasaulio čempiono titulo]] tarp [[1992]] m. [[1991/93 m. Kandidatų mačai|Kandidatų mačų pusfinalyje]] pralaimėjusio Karpovo ir finale pralaimėjusio [[Janas Timanas|Timano]]. Mačas turėjo vykti iš 24 partijų, o lygiųjų atveju būtų žaidžiami 4 papildomi dviejų partijų mini mačai. Mačas vyko keturiuose miestuose: 1-3 partijos vyko [[Zvolė]]je, 4-6 partijos – [[Arnhemas|Arnheme]], 7-12 partijos – [[Amsterdamas|Amsterdame]] ir 13-21 partijos – [[Džakarta|Džakartoje]] ([[Indonezija]]). Mačas prasidėjo rezultatyviai: pirmąją partiją laimėjo Karpovas, o antrąją – [[Jan Timman|Janas Timanas]], tačiau Karpovas, laimėjęs 6-ją partiją, toliau didino savo pranašumą ir mačą laimėjo 12½ – 8½ (+6 −2 =13), tapdamas [[FIDE]] čempionu.<ref>{{cite web |url= https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1993-fide-world-championship-timman---karpov |title= 1993 m. FIDE pasaulio čempionatas |language= en |accessdate= 2018 m. gegužės 20 d. |archive-date= 2016-10-05 |archive-url= https://web.archive.org/web/20161005220042/https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1993-fide-world-championship-timman---karpov |url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Anatoly Karpov in 1993 (cropped).jpg|220px|left|thumb|Karpovas, 1993]] Sekantis Karpovo geras pasirodymas buvo [[1994]] m. [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso šachmatų turnyre]]. Dalyvių sudėtis buvo stipri: vidutinis turnyro [[Elo reitingas]] 2685. Tuo metu tai buvo aukščiausio lygio turnyras ir Karpovas jame pasiekė geriausią visų laikų rezultatą žaidžiant turnyruose.<ref>{{cite web|url= https://en.chessbase.com/post/facts-and-figures-magnus-carlsen-s-performance-in-nanjing |title= Jeff Sonas. Faktai ir skaičiai. Visų laikų aukščiausi pasirodymai turnyruose |language = en |accessdate=2018 m. gegužės 20 d.}}</ref> Galutinė turnyro rikiuotė sekanti: Karpovas, [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], [[Aleksejus Širovas|A. Širovas]], Bareevas, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], Lautieras, [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]], [[Gata Kamskis | Kamskis]], [[Veselinas Topalovas | Topalovas]], [[Vasilijus Ivančiukas|V. Ivančiukas]], [[Borisas Gelfandas|B. Gelfandas]], Illescas, Judita Polgár ir [[Aleksandras Beliavskis|A. Beliavskis]]. Karpovas sužaidė geriausią savo gyvenimo turnyrą: niekam nepralaimėjęs, surinko 11 taškų iš 13 galimų, 2½ taško aplenkė antrąją vietą užėmusį G. Kasparovą ir A. Širovą. Daugelis jo partijų buvo įspūdingos ypač prieš [[Veselinas Topalovas|V. Topalovą]], kuri bene pati gražiausia Karpovo karjeroje. A. Karpovas žaidė [[1994/95 m. Kandidatų mačai|1994/95 m. Kandidatų mačuose]] nuo pusfinalio ir patekęs į finalą, [[1996 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas|1996 m. mače]] su [[Gata Kamskis|Gata Kamskiu]] apgynė [[FIDE]] čempiono titulą (+6 −3 =9). Tačiau [[1998]] m. [[FIDE]] panaikino [[Kandidatų mačai|Kandidatų mačus]] ir vietoj jų įvedė trumpų mačų su iškritimais varžybas, kuriose turėjo dalyvauti ir pasaulio šachmatų čempionas. [[1998 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas|1998 m. FIDE pasaulio čempionate]] Karpovas iš karto, be žaidimo, buvo įtrauktas tiesiai į finalą, kur susitiko trumpame 6 partijų mače [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]]. Mačas baigėsi lygiosiomis (+2 −2 =2), bet Karpovas laimėjo [[Greitieji šachmatai|greitųjų partijų]] mačą 2-0 ir išliko [[FIDE]] pasaulio čempionu. Sekančiame čempionato cikle taisyklės dar kartą buvo pakeistos, Pagal jas pasaulio čempionas atrankos mačuose turėjo žaisti jau nuo antrojo rato. Karpovas žaisti tokiomis sąlygomis atsisakė<ref>{{cite web |url= https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1999-fide-world-championship |title= 1999 m. FIDE pasaulio čempionatas |language= en |accessdate= 2018 m. gegužės 20 d. |archive-date= 2013-12-10 |archive-url= https://web.archive.org/web/20131210122237/https://sites.google.com/site/caroluschess/world-championship-match/1999-fide-world-championship |url-status=dead}}</ref> ir po [[1999]] m. [[FIDE]] pasaulio čempionato neteko titulo. === Komandinės varžybos === Karpovas atstovavo Sovietų Sąjungą šešiose [[Šachmatų olimpiada | šachmatų olimpiadose]], kuriose Sovietų komanda laimėjo komandinius aukso medalius • [[Skopjė]] [[1972]], 1 atsarginis, 13 iš 15, komandinis auksas, ats. lentos auksas; • [[Nica]] [[1974]], 1 lenta, 12 iš 14, komandinis auksas, lentos auksas; • [[Valeta]] [[1980]] , 1 lenta, 9 iš 12, komandinis auksas • [[Liucerna]] [[1982]] , 1 lenta, 6½ iš 8, komandinis auksas • [[Dubajus]] [[1986]] , 2 lenta, 6 iš 9, komandinis auksas • [[Salonikai]] 1988, 2 lenta, 6 iš 9, komandinis auksas, lentos auksas, sidabras pagal individualų pasirodymą olimpiadoje. Žaisdamas olimpiadose, surinko 54½ taško iš 68 žaistų partijų, (+43-2=23), kas sudaro 80.1%. Laimėjo 6 komandinius ir 3 individualius aukso medalius bei vieną individualų sidabro medalį pagal pasiektą [[Elo reitingas | Elo reitingą]] turnyre.<ref>{{cite web |url= http://www.olimpbase.org/players/r93brrbf.html |title= Anatolijus Karpovas šachmatų olimpiadose |language= en |accessdate= 2017 m. rugpjūčio 8 d. |archive-date= 2021-03-04 |archive-url= https://web.archive.org/web/20210304073556/http://www.olimpbase.org/players/r93brrbf.html |url-status=dead}}</ref> === Karjeros pabaiga === Nuo [[1995]] m. stipriuose turnyruose dalyvavo rečiau, nes tuomet jis įsitraukė į [[politika|politiką]]. Be to jis keletą kartų ginčijosi su [[FIDE]] ir tai kėlė nusivylimą šachmatais. [[2009]] m. rugsėjį pagal [[Elo reitingas|Elo reitingą]] jis nebepateko į pirmąjį šimtuką. Jis pradėjo apsiriboti parodomosiomis varžybomis, pradėjo žaisti greituosius šachmatus. 2002 m laimėjo greitųjų šachmatų mačą prieš Kasparovą 2½–1½. 2006 m. ruppjūčio mėn [[Ciurichas|Ciuriche]] „Šachmatų legendų žaibo turnyre“ surinkęs su su G. Kasparovu po 4,5 taško užėmė antrąją vietą, aplenkdamas Juditą Polgar ir [[Viktoras Korčnojus| Korčnojų]].<ref>{{cite web|url= http://en.chessbase.com/post/the-credit-suie-blitz-in-pictures | title= Žaibo turnyras Šveicarijos kredito banke | language= en |accessdate=2020 m. spalio 10 d.}}</ref> [[2009]] m. rugsėjo mėn. Karpovas su G. Kasparovų [[Valensija|Valencijoje]], pažymėdami jų pirmo mačo [[1984]] m. 25 metų sukaktį, žaidė 12 partijų mišrų mačą, kurio pirmos keturios partijos buvo žaidžiamos [[Greitieji šachmatai|paprastaisiais greitaisiais šachmatais]], o likusios 8 – [[Greitieji šachmatai|žaibo partijos]]. Karpovas pralaimėjo šį mačą 3-9.<ref>{{cite web|url= https://en.chessbase.com/post/valencia-kasparov-s-blitz-win-final-score-9-0-3-0| title= Valencija: Kasparovas laimi "Žaibą". Galutinis rezultatas 9-3 | language= en |accessdate=2020 m. spalio 10 d.}}</ref> == Šachmatų kūryba == === Žaidimo stilius === Karpovo žaidimo stilius griežtai pozicinis. Jis nerizikuoja, bet ir nepraleidžia mažiausios varžovo klaidelės. Pagal tai jį dažnai lygina su jo mėgstamu Kapablanka. Pats Karpovas apie savo stilių sako: „Partija gali vykti dviem būdais: vienas jų – gražūs taktiniai smūgiai, kurių metu iškyla variantų, kuriuos reikia tiksliai apskaičiuoti, antras – aiškus pozicinis spaudimas, kas veda į pabaigą su mikroskopinėmis galimybėmis laimėti…. Daug negalvodamas aš renkuosi antrąjį būdą. Jei varžovas siūlo aštrų žaidimą, aš neprieštarauju, bet jei tokiu atveju laimiu, aš jaučiu mažesnį pasitenkinimą, nei būčiau laimėjęs griežtai prisilaikydamas strategijos taisyklių“. === Vertinimai === [[Max Euwe|M. Euvė]]: „Pagal žaidimo stiliu jį galima lyginti su genialiuoju Kapablanka, nors yra vienas svarbus skirtumas. Kai nagrinėji Kapablankos partijas, pradedi galvoti: oi kaip viskas paprasta, ir aš taip galėčiau. Tuo tarpu Karpovo partijos pradžioje stebina iš pirmo žvilgsnio nelogiškumu, bet viskas greitai paaiškėja, kad tai logiškiausia…. Kaip ir kubietis jis ypatyngai atkaklus ginant sunkias padėtis….jo nuostabiai stabilūs pasiekimai, subalansuotas žaidimas, nuostabus žaidimas – kiek jame subrendusio didmeistrio sumanymų, kiek blaivaus, ramaus pasitikėjimo savimi, savo jėgomis“. [[Michailas Botvinikas |M. Botvinikas]]: „Jis demonstruoja puikų pozicinių principų supratimą ir jam nėra lygių harmoningai išdėstant figūras. Paprastai jo figūros saugios, o varžovo figūros yra pastoviai spaudžiamos. Tuo Karpovo stilius žymiai geresnis už Petrosiano, kuris pasiekęs absoliučiai saugią poziciją laukia varžovo klaidos. Karpovas nelaukia: jis žaidžia aktyviai“. [[Vasilijus Smyslovas|V. Smyslovas]]: „ Karpovo žaidime mane visada stebino jo nuostabus gebėjimas šaltakraujiškai ir absoliučiai tiksliai įvertinti atsiradusią lentoje poziciją. Įvertinti greitai, nenaudojant daug laiko jos analizei. Tai, dėka įgimto talento, fantastinė šachmatų intuicija. O teisingas pozicijos ir savo galimybių vertinimas – sėkmingo žaidimo pagrindas. Būtent tuo Karpovas ir išsiskiria tarp vedančiųjų pasaulio didmeistrių“. [[Michailas Talis|M. Talis]]: „ Karpovas fantastiškai siekia tikslo. Tai – tankas, kurio niekaip neatitrauksi nuo numatytojo tikslo. Geležinis atkaklumas – kančia silpnesnių nervų varžovams. […] Karpovas puikiai realizuoja persvarą, ko aš taip ir neišmokau daryti… Kritinėmis kovos minutėmis geba kontroliuoti savo emocijas…. Anatolijus stebino mane mokėjimu gintis, kaip sakoma prie bedugnės krašto, ten, kur daugelis būtų nuleidę rankas.“ [[Tigranas Petrosianas|T. Petrosianas]]: „ Karpovas savo žaidimu rodo, kad jis labai atkakliai tikslo siekianti asmenybė. Jo požiūris į šachmatus tiksliai apibrėžtas – tai labai svarbu. […] Tiesa, Karpovo stilius evoliucinuoja. Galvoju, kad jis bus universalus daugiaplanis šachmatininkas.“ [[Borisas Spaskis|B. Spaskis]]: Karpovas – šachmatų genijus – idėjiškai jis artimas Botvinikui. Karpovas siekdamas asmeninio tikslo naudojosi partinėmis burėmis. […] Tačiau reikia pripažinti, kad jis iš tikro didis šachmatininkas.“ [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]]: „ Anatolijus Karpovas vienas iš didžiausiųjų XX a. šachmatininkų ir jo indėlis į senovinio žaidimo supratimą iš tikro milžiniškas.“<ref name="Šalt3">Каспаров, Г. К. Мои великие предшественники. – М.: РИПОЛ Классик, 2006. – Т. 5. – 516–517 с. – ISBN 5-7905-4206-9 </ref> [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]]: „ Jis universalus šachmatininkas, geras taktikas, kuris puikiai skaičiuoja variantus, labai stiprus pozicinėje kovoje. Jis taip pat skiriasi nuo kitų tuo, kad efektyviai paneiginėja Šteinico teiginį: „ jei turite persvarą, turite atakuoti, nes kitu arveju jus ją prarasite“. Kai Karpovas turi pranašumą, ir neskubant atakuoti, jo pranašumas toliau auga. Aš nežinau kito tokio šachmatininko, kuris galėtų tai daryti. Tai neįtikėtina, tai mane žavėjo ir stebino. Kai atrodo, kad pats laikas lemiamai atakai, Karpovas žaisdavo a3, h3, ir varžovo pozicija griūdavo.<ref>{{cite web |url= http://www.kramnik.com/eng/interviews/getinterview.aspx?id=61 |title= Vladimir Barsky (2005.05.15). V. Kramniko interviu: nuo Šteinico iki Kasparovo |language= en |accessdate= 2020 m. spalio 10 d. |archive-date= 2006-09-04 |archive-url= https://web.archive.org/web/20060904151005/http://www.kramnik.com/eng/interviews/getinterview.aspx?id=61 |url-status=unfit }}</ref> == Kita veikla == === Asmeninis gyvenimas === Du kart vedęs: Pirmoji žmona Irina Kuimova. Sūnus Anatolijus (gim 1979 m.) Antroji Bulanova Natalja Vladimirovna. Duktė – Sofija (gim 1999 m.) === Darbinė veikla === Nuo [[1978]] m. dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu [[institutas|institute]] prie [[Leningrado universitetas|Leningrado universiteto]], o nuo [[1980]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] [[klasikinė politinė ekonomija|politekonomijos]] katedroje [[Mokslo darbuotojas | jaunesniuoju mokslo darbuotoju]], o vėliau ir [[Mokslo darbuotojas | vyresniuoju mokslo darbuotoju]]. Nuo [[1982]] m. iki [[1992]] m. Sovietų Taikos fondo prezidentas. Nuo [[1999]]–[[2003]] m. Federalinio gamybinio banko Direktorių tarybos pirmininkas. Nuo [[2004]] Prezidento kultūros tarybos narys. Nuo [[2006]] m. [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugos]] ir [[ekologija|ekologinės]] saugos vsuomeninės komisijos pirmininką. === Visuomeninė veikla === • Nuo [[2007]] m. [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijos]] visuomeninės tarybos prie Ginybos ministerijos narys. Nuo [[2007]] m. [[Rusija|Rusijos]] [[ekologija|ekologinio]] Fondo TECHEKO prezidentas. • Organizacinio komiteto pirmininkas ir [[Rusija|Rusijos]] varžybų „Baltasis bokštas“ prezidentas. • Tarybos pirmininkas – tarpregioninio visuomeninio fondo „[[Michailas Botvinikas]]“ prezidentas. • Tarptautinės federacijos Rusijos šachmatai vice-prezidentas. • Pasaulio vaikų šachmatų Olimpiadų organizacinio komiteto pirmininkas. • Šachmatų mokyklos „[[Černobylis|Černobylio]] vaikai“ Tarybos pirmininkas. • Tarptautinio festivalio Šachmatai mokyklose organizacinio komiteto pirmininkas.<ref>{{cite web |url= http://aekarpov.com/%D0%B1%D0%B8%D0%BE%D0%B3%D1%80%D0%B0%D1%84%D0%B8%D1%8F/ |title= Anatolijus Karpovas |language= ru |accessdate= 2018 m. gegužės 20 d. |archive-date= 2018-05-22 |archive-url= https://web.archive.org/web/20180522042151/http://aekarpov.com/%D0%B1%D0%B8%D0%BE%D0%B3%D1%80%D0%B0%D1%84%D0%B8%D1%8F/ |url-status=dead}}</ref> === Kandidatas į FIDE prezidentus === 2010 m. Karpovas kandidatavo į [[FIDE]] prezidentus.<ref>{{cite web |url= http://theweekinchess.com/chessnews/politics/fide-presidential-elections-2010/karpov-to-stand-as-fide-president |title= Karpovas kandidatuoja į FIDE pezidentus. |language= en |accessdate= 2020 m. rugsėjo 4 d. |archive-date= 2013-06-02 |archive-url= https://web.archive.org/web/20130602053147/http://theweekinchess.com/chessnews/politics/fide-presidential-elections-2010/karpov-to-stand-as-fide-president |url-status=unfit }}</ref> Rinkimai vyko [[2010]] m. rugsėjo mėn per XXXIX [[Šachmatų olimpiada|šachmatų olimpiadą]]. [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], [[Magnus Carlsen|Magnusas Karlsenas]], [[Naidželas Šortas]] rėmė Karpovo kandidatūrą.<ref>{{cite web|url= http://en.chessbase.com/post/big-karpov-fund-raiser-in-new-york | title= Karpovo fondo įkūrimo vakarėlis Niujorke | language= en |accessdate=2020 m. spalio 10 d.}}</ref> Bet to nepakako, rugsėjo 29 d. Prezidentu buvo perrinktas [[Kirsanas Iliumžinovas]]. Balsavimo rezultatai: už K. Iliumžinovą 95 balsai, prieš 55.<ref>{{cite web |url= http://reports.chessdom.com/news-2010/fide-elections-2010-ilyumzhinov-karpov |title= Kirsanas Iliumžinovas dar kartą perrinktas FIDE prezidentu. |language= en |accessdate= 2020 m. rugsėjo 4 d. |archive-date= 2010-10-02 |archive-url= https://web.archive.org/web/20101002103318/http://reports.chessdom.com/news-2010/fide-elections-2010-ilyumzhinov-karpov |url-status=unfit }}</ref> === Politinė veikla === • 1989–1991 m. [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausios Tarybos]] deputatas; • [[1974]] m. [[Komjaunimas|VLKSM CK]] narys; • [[1979]] m. [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|Komunistų partijos]] narys; • [[1996]] m. prezidento rinkimuose palaikė [[Borisas Jelcinas|B. Jelciną]]; • [[2007]] m parlamento rinkimuose palaikė [[Rusijos Federacijos Komunistų partija|KPRF]]; • [[1997]] m. Balotiravosi [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Rusijos Valstybės Dūmos]] rinkimuose nuo [[Tula|Tulos]]; • [[2011]] m. nuo partijos „[[Vieningoji Rusija]]“. išrinktas [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Rusijos Dūmos]] 6-tojo šaukimo deputatu.<ref>{{cite web|url= https://rg.ru/2011/12/10/duma-itogi-dok.html |title= Šeštojo šaukimo išrinktųjų Rusijos federacijos Dūmos deputatų sąrašas |language = ru |accessdate=2018 m. gegužės 21 d.}}</ref> Dūmos komiteto „ [[Gamtiniai ištekliai]], jų panaudojimas ir [[ekologija]]“ narys. === Hobi === Karpovas yra entuziastingas kolekcionierius – pagrindinės [[kolekcionavimas|kolekcionavimo]] kryptys:[[filatelija]], [[filumenija]], [[faleristika]]. Pagrindinės pašto ženklų kolekcionavimo kryptys: olimpinė [[filatelija]], [[Tarybų Sąjunga|Sovietų]] pašto ženklai, šachmatai, dalis [[Dailė | dailės]]. Turi sukaupęs didelę [[Belgija|Belgijos]] ir [[Belgijos Kongas|Belgų Kongo]] ([[1742]]–[[1980]]) pašto ženklų kolekciją.<ref>{{cite web |url= https://philatelie.ru/154/kollekciya-marok-anatoliya-karpova.html |title= Anatolijaus Karpovo pašto ženklų kolekcija |language= ru |accessdate= 2020 m. spalio 10 d. |archive-date= 2009-11-08 |archive-url= https://web.archive.org/web/20091108111649/https://philatelie.ru/154/kollekciya-marok-anatoliya-karpova.html |url-status=unfit }}</ref><ref>{{cite web|url= https://www.gazeta.ru/news/sport/2009/09/21/n_1405812.shtml |title= Anatolijaus Karpovo pašto ženklų kolekcijos vertė ne mažiau 13 milijono eurų. |language = ru |accessdate=2018 m. gegužės 21 d.}}</ref>, kurią [[2011]] m. gruodį pateikė Deivido Fieldmano [[Aukcionas|aukcione]]. == Apdovanojimai == • [[Darbo Raudonosios Vėliavos ordinas]] (1978). • [[Lenino ordinas]] (1981). • [[Ordinas]] „ Už ypatingus pasiekimus sporte“ (Kuba) • Šventojo ištikimojo kunigaikščio Danilos Maskviečio II laipsnio [[ordinas]] ([[1996]]); • Švenčiausiojo Sergejaus Radonežskio II laipsnio [[ordinas]] ([[2001]]) • III laipsnio [[Ordinas Už nuopelnus Tėvynei|ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“]] – už didelį indėlį realizuojant labdaros programas ir taikos bei draugystės tarp tautų stiprinimą (2001) • II laipsnio [[ordinas]] „Už nuopelnus“ ([[Ukraina]]) – už indėlį organizuojant pagalbą nukentėjusiems nuo „[[Černobilis | Černobilio]] karastrofos“.<ref>{{cite web|url= http://zakon5.rada.gov.ua/laws/show/955/2006 |title= II laipsnio Ukrainos ordinas "Už nuopelnus", likviduojant Černobilio katastrofą. |language = uk |accessdate=2018 m. gegužės 20 d.}}</ref> • [[Draugystės ordinas (Rusija)]] (už didelį indėlį į taikos, draugystės tarp tautų stiprinimą ir vaisingą visuomeninę veiklą) ([[2011]]). • Rusijos kosmonautikos Federacijos [[Konstantinas Ciolkovskis | K. Ciolkovskio]] vardo [[medalis]]. • I ir II laipsnio [[medalis]] „Už bausmių už kriminalinius nusikaltimus sistemos stiprinimą“ • [[Rusijos Federacija | Rusijos federacijos]] Vidaus reikalų ministerijos I laipsnio ženklas. • [[Medalis]] „ Už žymų indėlį į kolekcionavimo vystymą [[Rusija | Rusijoje]]“. • 9 kartus buvo pripažintas geriausiuoju metų šachmatininku ir apdovanotas šachmatų „Oskaro“ prizais.<ref>{{cite web |url= http://www.chessmaniac.com/tag/chess-oscar/ |title= Šachmatų Oskaras |language= en |accessdate= 2016 m. liepos 10 d. |archive-date= 2016-08-26 |archive-url= https://web.archive.org/web/20160826114906/http://www.chessmaniac.com/tag/chess-oscar/ |url-status= dead }}</ref> == Knygos == Karpovas – Rusijos žurnalistų Sąjungos narys. Turi parašęs 59 (iš jų apie šachmatus – 56) knygas, rinkinius, vadovėlius, kurių dalis išversta į užsienio kalbas. Dalis knygų išleistos „Šachmatų universitetas“ serijoje. Karpovas 1990 m. išleisto „Enciklopedinio šachmatų žodyno“ – vyr. redaktorius. Du kart per mėnesį leidžiamo šachmatų žurnalo „ 64 – Šachmatnoje obozrenije“ vyr. redaktorius ([[1980]]–[[1992]]).<ref>{{cite web |url= http://www.zarubezhexpo.ru/karpov/ |title= Anatolijus Karpovas |language= ru |accessdate= 2020 m. spalio 10 d. |archive-date= 2005-12-11 |archive-url= https://web.archive.org/web/20051211001015/http://www.zarubezhexpo.ru/karpov/ |url-status=unfit }}</ref> Be to, daugelio straipsnių žurnaluose ir laikraščiuose politine, ekonomine ir socialine tematika autorius.<ref>{{cite web|url= https://lenta.ru/lib/14160203/full/ |title= Anatolijus Karpovas. Buvęs pasaulio šachmatų čempionas. |language = ru |accessdate=2018 m. gegužės 21 d.}}</ref> == Šaltiniai == {{Ref |2}} ==Išorinės nuorodos== {{Commons|Anatoly Karpov|no=T}} * [https://ria.ru/spravka/20160523/1436611057.html Anatolijaus Karpovo biografija (ru)] * [http://chesswood.ru/biography/anatoly-karpov.html Anatolijus Karpovas - dvyliktasis pasaulio šachmatų čempionas] {{start box}} {{s-sports}} {{succession box | before= [[Robert James Fischer]] | title= [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|Pasaulio šachmatų čempionas]] | years= 1975–1985 | after= [[Garis Kasparovas]] }} {{succession box | before= - | title= [[FIDE]] [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|pasaulio šachmatų čempionas]] | years= 1993–1999 | after= [[Aleksandras Chalifmanas]] }} {{end box}} {{commonscat|Anatoly_Karpov}} {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Karpovas, Anatolijus}} [[Kategorija:Rusijos šachmatininkai]] [[Kategorija:Šachmatų didmeistriai]] 66ta3mr7fs04sfhxc6e43ujrftv3amg 0 196848 7855993 7369223 2026-06-14T01:14:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855993 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Beižionių piliakalnis.JPG |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=54|PM=40|PS=29.03|IL=24|IM=28|IS=23.08 |sav = Elektrėnų savivaldybė |sen = [[Beižionių seniūnija]] |aukštis = |plotas = |priešpilis = |naudotas = I tūkst. – II tūkst. pradžia |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A1162KP }} [[Vaizdas:Beižionių piliakalnis2.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] '''Beižionių piliakalnis''' (arba '''''Birutės kalnas''''') − piliakalnis [[Elektrėnų savivaldybė]]je, į vakarus nuo [[Beižionys|Beižionių]] gyvenvietės. Piliakalnis yra 12 m aukščio, kurio 25 m skersmens aikštelę supa pylimas, šiaurės vakariniame pakraštyje siekiąs iki 3 m aukščio, o kitur − apie 1 m. Prie piliakalnio buvo rasta lipdytinės I tūkstantmečio [[Keramika|keramikos]] su lygiu ir grublėtu paviršiumi. Šalia piliakalnio, iš pietinės pusės, buvo apie 60 pilkapių su akmenų vainikais ir degintiniais kapais. Manoma, kad piliakalnis naudotas VI–VIII a. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Beižionių piliakalnis. Viršuje.JPG|Ant piliakalnio Vaizdas:Beižionių pil.JPG|Piliakalnis iš toliau </gallery> == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=65 Beižionių piliakalnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305223725/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=65 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Beizionys/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Elektrėnų savivaldybėje]] [[Kategorija:Beižionys]] jkklqofjnswkbbbq1o1s36gq5agzeox 0 199909 7856037 7170960 2026-06-14T06:18:34Z ~2026-34819-97 219561 /* */ La Historia del Español, The story of Spanish, by Jean Benoit and Julie Barlow. 7856037 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Torquemada.jpg|thumb|180px|Tomas de Torkemada]] '''Tomas de Torkemada''' (''Tomás de Torquemada'', g. [[1420]] m. [[Valjadolidas|Valjadolide]] – m. [[1498]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Avila|Aviloje]]) – [[Ispanija|Ispanijos]] [[dominikonai|dominikonų]] ordino vienuolis, karalienės [[Izabelė I|Izabelės]] nuodėmklausys, pirmasis ir žymiausias Ispanijos [[generalinis inkvizitorius]].<ref>{{VLE|XXIV|42||de Torquemada Tomas (Tomasas de Torkemada)}}</ref> == Biografija == Tiksli gimimo vieta nėra žinoma. Laikoma, kad gimė Valjadolide ar šalia šio miesto esančiame Torkemados kaimelyje dominikonų ordino tarnautojo šeimoje. Labai jauname amžiuje tapo dominikonų vienuoliu, įgijo bažnytinį išsilavinimą. Nuo 1459 m. tapo dominikonų vienuolyno Santa Cruz la Real prioru. Maždaug šiuo metu susipažino su būsimąja Ispanijos karaliene Izabele, padėjo sudaryti jos ir [[Aragonas|Aragono]] karaliaus Ferdinando II santuokos. Tapo karalienės nuodėmklausiu, taip pat artimiausiu jos sąjungininku ir patarėju. 1483 m. [[popiežius]] [[Sikstas IV]] T. de Torkemadą paskyrė [[Kastilija|Kastilijos]] ir Aragono, o nuo 1486 m. [[Valensijos provincija|Valensijos]] ir Katalonijos generaliniu inkvizitoriumi. Siekdamas Ispanijos politinės ir religinės vienybės plėtė inkvizicijos veiklą. Suformavo inkvizicijos kodeksą, organizacinę struktūrą, inkvizicijos teismo eigą. Kiekvienas krikščionis nuo 12 (mergaitės) ir 14 (berniukai) metų buvo tinkamas patraukti inkvizicijos teisman. Persekiojo musulmonus, 1492 m. iš Ispanijos išvarė [[žydai|žydus]]. Torkemada pasižymėjo [[fanatizmas|fanatizmu]] ir neperkalbamumu, buvo itin [[askezė|asketiškas]], nepaperkamas, nekreipė dėmesio į autoritetus. Per savo valdymo laikotarpį Torkemada taikant inkviziciją sudegino ant laužo per 2000 žmonių. Daugelis kitų buvo „apklausinėjami“, kakinami, prievarta priversti atgailauti viešai, pvz., nešant sunkius kryžius. Po mirties Tomas de Torkemada tapo inkvizicijos ir krikščioniškojo fanatizmo simboliu. Sebastiano de Olmedo kronikoje aprašomas kaip „eretikų kūjis, Ispanijos šviesa, savo šalies išganytojas ir ordino garbė“. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ispanijos dvasininkai|Torquemada]] [[Kategorija:Dominikonai|Torquemada]] iqpvww1h9ipj707c2meisiw5ukjdu93 0 202399 7855957 7833881 2026-06-13T23:26:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855957 wikitext text/x-wiki [[File:Areopagus hill.jpg|thumb|Areopagas, matomas iš [[Akropolis|Akropolio]].]] [[File:Ariospagos.jpg|thumb|Graviruota plokštė su [[Apaštalas Paulius|apaštalo Pauliaus]] ''Aeropago pamokslu''.]] '''Areopagas''' ([[senovės graikų kalba|gr.]] ''Areios pagos'' – Arėjo kalva) – [[Atėnai|Atėnų]] aukščiausiasis politinės valdžios organas. Posėdžiavo Atėnuose ant karo dievo [[Arėjas|Arėjo]] kalvos, iš čia ir kilo pavadinimas.<ref>[https://www.britannica.com/topic/Areopagus-Greek-council Areopagus]. Britannica Online Encyclopaedia.</ref> Anot mito, ant šios kalvos Arėją teisė dievai už [[Poseidonas|Poseidono]] sūnaus [[Halirotijas|Halirotijo]] nužudymą.<ref name="LTE"/> Iš pradžių šis valdžios organas buvo sudarytas iš seniūnų tarybos narių, o nuo VII a. pr. m. e. jį sudarė buvę [[archontas|archontai]]. Areopagas kontroliavo kitus valstybinius organus, saugojo aristokratijai naudingus papročius. Plečiantis vergovinei demokratijai, palaipsniui prarado politinę reikšmę. Po [[Efialtas|Efialto]] reformos, įvykdytos [[462 m. pr. m. e.]], Areopagui liko tik kriminalinių ir religinių bylų nagrinėjimo funkcijos.<ref name="LTE">{{LTE|I}}</ref><ref>{{Cite book|title=The law in classical Athens|url=https://archive.org/details/lawinclassicalat0000doug|last=MacDowell|first=Douglas M.|publisher=Cornell University Press|year=1978|isbn=9780801493652|location=Ithaca, N.Y.|pages=[https://archive.org/details/lawinclassicalat0000doug/page/27 27]|oclc=20663324}}</ref> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Senovės Atėnai]] o2q91ssrh3l0svf61bic7olsr6zzlxk 0 221074 7855963 7516939 2026-06-13T23:31:06Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855963 wikitext text/x-wiki {{otheruse|imperialistinę Japoniją|dabartinę Japoniją|[[Japonija]].}} {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = {{smaller|Japonijos imperija}}<br>{{nobold|{{small|{{ja|大日本帝國}}<br>''Dai Nippon Teikoku''}}}} |ilgas pavadinimas = |paprastas_pav = Japonija |žemynas = Azija |kilm = |regionas = |šalis = |statusas = |imperija = |statuso_tekstas = |era = {{nowrap|[[Meidži laikotarpis|Meidži]] {{*}}[[Taišio laikotarpis|Taišo]] {{*}}[[Šiova laikotarpis|Šiova]]}} |valdymo_forma = [[Unitarinė valstybė|Unitarinė]] [[parlamentinis valdymas|parlamentinė]] pusiau [[konstitucinė monarchija]] |parlamentas = |year_start = 1868 |year_end = 1947 |year_exile_start = |date_start = sausio 3 |date_end = gegužės 3 |event1 = [[Meidži Konstitucija]] |date_event1 = 1889 m. vasario 11 d. |event2 = [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]] |date_event2 = 1937 m. liepos 7 d. |event3 = [[Perl Harboro užpuolimas]] |date_event3 = 1941 m. gruodžio 7 d. |event4 = [[Japonijos kapituliacija|Kapituliacija]] |date_event4 = 1945 m. rugsėjo 2 d. |event_start = [[Meidži restauracija]] |event_end = [[Japonijos Konstitucija|Nauja konstitucija]] |p1 = Tokugavos šiogūnatas |vėliava_p1 = Flag_of_the_Tokugawa_Shogunate.svg |p2 = Riukiu karalystė |vėliava_p2 = Merchant_flag_of_the_Ryukyu_Kingdom.svg |p3 = Edzo respublika |vėliava_p3 = Seal_of_Ezo.svg |p4 = Čingų dinastija |vėliava_p4 = Flag_of_China_(1889–1912).svg |p5 = Rusijos imperija |vėliava_p5 = Flag of Russia.svg |p6 = Vokietijos Naujoji Gvinėja |vėliava_p6 = Reichskolonialflagge.svg |s1 = Okupuota Japonija |vėliava_s1 = Flag_of_Allied_Occupied_Japan.svg |s2 = JAV Riukiu salų administracija |vėliava_s2 = Flag_of_the_United_States_(1912-1959).svg |s3 = Sovietų Sąjunga |vėliava_s3 = Flag of the Soviet Union (1936 – 1955).svg |s4 = Šiaurės Korėja |vėliava_s4 = Flag of North Korea.svg |s5 = Pietų Korėja |vėliava_s5 = Flag of South Korea.svg |s6 = Kinijos Respublika (1912–1949){{!}}Kinijos Respublika |vėliava_s6 = Flag of the Republic of China.svg |s7 = Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija |vėliava_s7 = Flag_of_the_United_States_(1912-1959).svg |image_coat = Imperial Seal of Japan.svg |simbolio_tipas = [[Japonijos herbas|Herbas]] |herbas = Japonijos herbas |coa_size = 85px |image_flag = Flag of Japan (1870–1999).svg |vėliavos_tipas = Vėliava |vėliava = Japonijos vėliava |image_map = Japanese Empire (orthographic projection).svg |image_map_caption = Japonijos imperija didžiausio išsiplėtimo metu (1942 m.): {{plainlist | style = padding-center: 0.6em; text-align: left; | *{{legend|#145A37|[[Japonija]]}} *{{legend|#148237|Kolonijos ([[Japonijos okupacija Korėjoje|Korėja]], [[Japonijos okupacija Taivane|Taivanas]], Karafutas) / [[Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas|mandatai]]}} *{{legend|#5FAF5F|[[Marionetinė valstybė|Marionetinės valstybės]] / [[protektoratas|protektoratai]] / okupuotos teritorijos}} }} |nacionalinis_devizas = |valstybinis_himnas = ''[[Japonijos himnas|Kimigayo]]''<br>„Imperiškoji valdžia“ |sostinė = [[Kiotas]] {{smaller|(1868–1869)}}<br>[[Tokijas]] {{smaller|(1869–1947)}} |sostinė_tremtyje = |valstybinės_kalbos = [[Japonų kalba|Japonų]] |valiuta = [[Jena]] |valdovo_titulas = [[Japonijos imperatorius|Imperatorius]] |valdymo_metai1 = 1868–1912 |valdovas1 = [[Imperatorius Meidži|Meidži]] |valdymo_metai2 = 1912–1926 |valdovas2 = [[Imperatorius Taišio|Taišo]] |valdymo_metai3 = 1926–1947 |valdovas3 = [[Imperatorius Šiova|Šiova]] |atstovo_titulas = [[Japonijos ministras pirmininkas|Ministras pirmininkas]] |atstovavimo_metai1 = 1885–1888 {{small|(pirmas)}} |atstovas1 = [[Ito Hirobumi]] |atstovavimo_metai2 = 1946–1947 {{small|(paskutinis)}} |atstovas2 = [[Shigeru Yoshida]] }} '''Japonijos imperija''' ({{ja|大日本帝国|Dai Nippon Teikoku}}) – valstybė, gyvavusi nuo [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]] 1868 m. iki [[Japonijos Konstitucija|naujos konstitucijos]] priėmimo 1947 m. Imperija buvo dabartinės [[Japonija|Japonijos]] pirmtakė. Šalies sparti [[industrializacija]] ir [[militarizacija]] lėmė Japonijos virtimą galinga imperija, II pasaulinio karo metais įstojusią į [[Ašis (sąjunga)|Ašies]] sąjungą ir užkariavusią didžiąją Pietryčių Azijos dalį. Nors kariaujant [[Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne|Ramiajame vandenyne]] Japonijai sekėsi, karui besibaigiant patyrusi daugybę sutriuškinimų, o galų gale [[JAV]] [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|bombardavus Hirošimą ir Nagasakį]], Japonija [[1945]] m. [[rugsėjo 2]] d. kapituliavo. [[Okupuota Japonija|JAV okupavus Japoniją]], panaikinta imperija ir, spaudžiant amerikiečiams, paskelbta [[Japonijos konstitucija|nauja konstitucija]]. Šalis išbuvo okupuota iki [[1952]] m. Imperialistinės Japonijos egzistavimo laikotarpiu šalį valdžiusių imperatorių [[pomirtinis vardas|pomirtiniais vardais]] ([[Imperatorius Meidži|Meidži]], [[Imperatorius Taišio|Taišio]], [[Imperatorius Šiova|Šiova]]) pavadinti ir laikotarpiai, kurių metu viešpatavo šie imperatoriai. == Istorija == Du šimtmečius [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]] šiogūnų vykdyta valstybės izoliavimo politika, dar vadinama Sakoku, [[Kanagavos konvencija]] panaikinta [[1854]] m. Nuo to laiko buvo atnaujinta Japonijos prekyba su užsienio šalimis, pasirašyta daug prekybos sutarčių tarp [[Tokugavos šiogūnatas|Tokugavos šiogūnato]] ir Vakarų valstybių. Dėl tokių šiogūnato veiksmų kilo vidinis nepasitenkinimas, peraugęs į radikalų, [[ksenofobija|ksenofobišką]] judėjimą, vadinamą ''[[sonnō jōi]]'' („gerbkime imperatorių, šalin barbarus“).<ref>Hagiwara, p. 34.</ref> [[1863]] m. kovą buvo išleistas „įsakas išvyti barbarus“ ([[japonų kalba|jap.]] 攘夷勅命 arba 攘夷実行の勅命; ''jōi chokumei'' arba ''jōi jikkō no chokumei''). Nors šiogūnatas nesistengė priversti įsakymą vykdyti, tas sukėlė atakas prieš šalyje gyvenančius užsieniečius ir patį šiogūnatą. 1862 m. per [[Namamugi incidentas|Namamugi incidentą]] samurajų būrys iš [[Sacumos žemė|Sacumos]] nužudė anglą [[Charles Lennox Richardson|Čarlzą L. Ričardsoną]], tuo užrūstindami [[Britų imperija|Britų imperiją]], kuri pareikalavo reparacijų, o 1863 m. bombardavo [[Kagošima (miestas)|Kagošimos uostą]], galop privertusi Tokugavų valdžią sumokėti kompensaciją.<ref>Jansen, pp. 314–5.</ref> Užsieninių laivų apšaudymas Šimonosekyje ir atakos prieš užsieniečių nuosavybę privertė ne vien britus imtis griežtų priemonių – Didžioji Britanija, kartu su [[Nyderlandai|Nyderlandais]], [[Prancūzija]] ir [[JAV]] ne kartą [[Šimonosekio susišaudymas|atakavo Šimonosekį]].<ref>Hagiwara, p. 35.</ref> Čiošiū klano nariai taip pat buvo surengę nepavykusį [[Hamaguri maištas|Hamaguri maištą]]. 1866 m. Sacumos ir Čiošiū klanai sudarė aljansą, kurio pagrindinis tikslas buvo bendromis jėgomis nuversti Tokugavų bakufu. 1867 m. pradžioje, nuo raupų mirus [[Imperatorius Komei|imperatoriui Komei]], sostą užėmė jo sūnus Mutsuhito (Meiji). Tų pačių metų [[lapkričio 9]] d. [[Tokugava Jošinobu]] užleido savo pareigas ir valdžią imperatoriui, sutikdamas būti „įrankiu, vykdančiu imperatoriaus nurodymus“.<ref> Satow, p. 282.</ref> Taip baigėsi Tokugavos šiogūnato viešpatavimas.<ref>Keene, p. 116., taip pat skaitykite Jansen, pp. 310–1.</ref> Tačiau jis vis dar išliko valstybės galva, o tuo buvo nepatenkinti imperialistai. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite book |last=Hagiwara |first=Kōichi |year=2004 |script-title=ja:図説 西郷隆盛と大久保利通 |trans-title=Illustrated life of [[Saigō Takamori]] and [[Ōkubo Toshimichi]] |isbn=4-309-76041-4 |language=ja |publisher=Kawade Shobō Shinsha}} *{{cite book |last=Jansen |first=Marius B. |author-link=Marius Jansen |title=The Making of Modern Japan |publisher=Harvard University Press |year=2002 |location=Cambridge, Mass |isbn=0-674-00334-9 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/makingofmodernja00jans}} [http://www.worldcat.org/title/making-of-modern-japan/oclc/44090600&referer=brief_results OCLC 44090600] {{Webarchive |url=https://web.archive.org/web/20200403172057/https://www.worldcat.org/title/making-of-modern-japan/oclc/44090600%26referer%3Dbrief_results |date=2020-04-03 }} *{{cite book |last=Keene |first=Donald |author-link=Donald Keene |title=Emperor of Japan: Meiji and His World, 1852–1912 |url=https://archive.org/details/emperorofjapanme00keen |url-access=registration |year=2002 |location=New York |publisher=Columbia University Press |isbn=0-231-12341-8}} [http://www.worldcat.org/wcpa/oclc/46731178 OCLC 46731178] {{Webarchive |url=https://wayback.archive-it.org/all/20171010092101/http://www.worldcat.org/wcpa/oclc/46731178 |date=October 10, 2017 }} *{{cite book |last=Satow |first=Ernest Mason |author-link=Ernest Mason Satow |title=A Diplomat in Japan |url=https://archive.org/details/in.ernet.dli.2015.174127 |year=1921 |location=London |isbn=4-925080-28-8}} {{Kolonializmas}} [[Kategorija:Japonijos imperija| ]] 7y1pu62grnvfnnar41lypkgmn951mko 0 222900 7856071 7694723 2026-06-14T07:26:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856071 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas | conflict =Klušino mūšis | image =[[Vaizdas:Battle of Klushino 1610.PNG|300px]] | caption =Klušino mūšis (Simono Bogušovičiaus paveikslas) | date =[[1610]] m. [[liepos 4]] d. | place =[[Klušinas|Klušino]] į rytus nuo [[Viazma|Viazmos]] | result =[[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] pergalė |combatant1={{flagicon image|Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg}} [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2={{plainlist| * {{Flagicon image|Flag of Oryol ship (variant).svg}} [[Rusijos carystė]] * {{flagicon|Sweden}} [[Švedija]]}}|commander1={{plainlist| * [[File:Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg|22px]] [[Stanislovas Žolkievskis]] }}|commander2={{plainlist| * {{Flagicon image|Flag of Oryol ship (variant).svg}} [[Dmitrijus Šuiskis]] * {{flagicon|Sweden}} [[Jakob de la Gardie]] }}|strength1=7000<ref name="The Northern Wars">Robert I. Frost. ''The Northern Wars: War, State and Society in Northeastern Europe, 1558 - 1721'' Routledge; 1st edition (8 Aug. 2000), SBN-13 : 978-0582064294,</ref><br>2 patrankos<ref name="The Northern Wars"/>|strength2=30000 rusų<ref name="The Northern Wars"/><br>5000–7000 švedų<ref name="The Northern Wars"/>}} '''Klušino mūšis''' – [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusija|Rusijos]] kariuomenių mūšis, vykęs [[1610]] m. [[liepos 4]] d. prie [[Klušinas|Klušino]] į rytus nuo [[Viazma|Viazmos]] (dab. [[Smolensko sritis]]) vienas [[ATR-Maskvos karas (1605–1618)|1605–1618 m. ATR-Maskvos karo]] susirėmimų. 1609 m. rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]], įsiveržė į Rusiją ir apgulė [[Smolenskas|Smolenską]]. Rusijos caras [[Vasilijus Šuiskis]] Smolenskui gelbėti suorganizavo dideles pajėgas (apie 30 tūkst. karių), kuriose taip pat buvo švedų generolo Jakobo de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5 tūkst. -7 tūkst. karių). ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7 tūkst. karių, vadovaujamų [[Stanislovas Žolkievskis|Stanislovo Žolkievskio]]. [[1610]] m. [[birželio 4]] d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą. == Mūšis == [[Vaizdas:Muscovian banner of tsar Vasili IV Shuisky, captured by the Polish and Lithuanian troops during the Battle of Klushino in 1610.jpg|thumb|left|Mūšio metu perimta maskvėnų vėliava, priklausiusi caro Vasilijaus Šuiskio pajėgoms]] [[Vaizdas:POL Kłuszyn 1610.jpg|thumb|Klušino mūšis – XVII a. graviūra]] Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė, su 6556 raiteliais (iš jų 5556 [[husarai]]), vadovaujant [[Lenkijos lauko etmonas|Lenkijos lauko etmonui]] Stanislovui Žolkievskiui po naktinio žygio, prieš pat aušrą pasiekė Maskvos-švedų stovyklą. Maskvos kariuomenę sudarė apie 30 000 žmonių. Jai vadovavo [[Dmitrijus Šuiskis]]. Švedijos kariuomenė, vadovaujama Jakobo de la Gardie, turėjo apie 5000-7000 žmonių. S. Žolkievskis negalėjo pilnai išnaudoti netikėtumo faktoriaus. Kad pasiektų priešo stovyklą dar turėjo įveikti jų kelyje buvusį [[Palisadas|palisadą]] ir nedidelį kaimą. Švintant, kol S. Žolkievskio vyrai išmušė tarpus palisade ir padegė kaimą, Maskvos ir švedų pajėgos pradėjo rikiuotis į kovos rikiuotę. Pirmiausia buvo atakuoti Maskvos raiteliai dešiniajame flange. Atlikti puolimo iš šono nebuvo galimybės. Buvo atakuojama tiesiog iš priekio. Kai kurie daliniai puolė net 8 ar 10 kartų. Palisadas buvo tik dalinai išardytas, kas labai trukdė husarų puolimui. Pro tarpus glaudžioje rikiuotėje tilpo tik 10 žirgų, dėl ko husarai negalėjo pulti jiems įprastoje plačioje formuotėje. Švedų pėstininkai su šautuvais, buvo apsaugoti palisado ir jų puolimas pareikalavo daug nuostolių. Nepaisant to Maskvos raiteliai pradėjo krikti. D. Šuiskis įsakė pulti Jakobo de la Gardie kavalerijai. Tačiau raitelių taktika prijojus iššauti ir apsisukus vietoje atsitraukti naujam užsitaisymui baigėsi katastrofa. Lenkų husarai sutriuškino junginį puldami ietimis jų atsitraukimo momentu.<ref name="The Northern Wars"/> Maskvos kavalerija pradėjo bėgti. Kaip tik tuo metu į mūšį atvyko kelyje užtrukęs nedidelis S. Žolkievskio pėstininkų būrys ir jų dvi patrankos. Patrankų ugnis išmušė tarpus palisade ir patyrus nuostolių privertė atsitraukti ten įsitvirtinusius švedų samdinius pėstininkus. Švedų kavalerijai kartu su vadais pabėgus iš mūšio lauko, pėstininkai atsitraukė į įtvirtintą stovyklą. Apleisti savo vadų ir Maskvos, pavieniui ar grupėmis, švedų samdiniai pradėjo perbėginėti į ATR pusę. Kai švedų vadai grįžo, buvo jau per vėlu. Jie buvo priversti derėtis dėl pasidavimo.<ref name="The Northern Wars" /> Pergalė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei atvėrė kelią į [[Maskva|Maskvą]]. Jau [[rugpjūčio 27]] d. S. Žolkievskis susitarė su Rusijos [[bojarinai]]s, vadinamąja Septynių bojarinų vyriausybe, kad Rusijos caru taps Abiejų Tautų Respublikos valdovo sūnus [[Vladislovas Vaza]].<ref name="Klušino mūšis">{{VLE|X|296||Klušino mūšis}}</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Battle of Klushino 1610}} [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] 9xggphwyi4bvb0cdrh035ns629e93bu 0 226175 7855925 6582620 2026-06-13T22:54:14Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855925 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Cušimos mūšis |partof=[[Rusijos–Japonijos karas]] |image=[[Vaizdas:Mikasa-Bridge-Painting-by-Tojo-Shotaro.png|300px|Admiral Togo on the bridge of ''Mikasa'']] |caption=[[Heihachiro Togo|Admirolas Togo]] ant „Mikasos“ tilto, Cušimos mūšio pradžioje. Pakeliama signalinė vėliava su raide „Z“, turėjusia tam tikrą reikšmę flotilės įgulai. |date=1905 m. gegužės 27–28 d. |place=[[Cušimos sąsiauris]]<br />({{coord|34|33.977|N|130|9.056|E|display=inline, title}}) |result=Lemiama Japonijos pergalė |combatant1=<center>[[Vaizdas:Naval Ensign of Japan.svg|75px|border|Japonijos imperijos karinio laivyno vėliava]] <div style="padding-top:3px; line-height:12pt">[[Imperatoriškoji Japonijos armija]]</div> |combatant2=<center>[[Vaizdas:Naval ensign of Russia.svg|75px|border|Rusijos imperijos karinio laivyno vėliava]] <div style="padding-top:3px; line-height:12pt">[[Imperatoriškasis Rusijos laivynas]]</div> |commander1=[[Heihachiro Togo]]<br />[[Kamimura Hikonojō]]<br />[[Dewa Shigetō]] |commander2=[[Zinovis Rožestvenskis]]^{[[nelaisvė|#]]}<br />[[Nikolajus Nebogatovas]]<small>[[nelaisvė|#]]</small><br />[[Oskaras Enkvistas]] |strength1=4 šarvuotlaiviai<br />27 kreiseriai<br /> 21 naikintojas<br />37 torpedinės valtys, kanonierės ir pagalbiniai laivai |strength2=8 šarvuotlaiviai<br />3 pakrantės šarvuotlaiviai<br />8 kreiseriai<br />9 naikintojai |casualties1=117 mirė<br />583 sužeista<br />3 torpedinės valtys nuskendo |casualties2=4 380 mirė<br />5 917 paimta į nelaisvę<br />21 laivas (7 šarvuotlaiviai) nuskendo<br />7 užgrobti<br />6 nuginkluoti }} '''Cušimos mūšis''' ({{ja|対馬海戦|tsushima-kaisen}}, {{ru|Цусимское сражение}}, „Cušimos sąsiaurio mūšis“) – paskutinis ir lemtingiausias [[Rusijos-Japonijos karas|Rusijos–Japonijos karo]] jūrų mūšis, vykęs [[1905]] m. [[gegužės 27]]–[[gegužės 28|28]] dienomis (gegužės 14–15 d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]). Mūšyje Japonijos laivynas, vadovaujamas admirolo [[Heihachiro Togo]] sunaikino du trečdalius Rusijos laivyno, vadovaujamo admirolo [[Zinovijus Roždestvenskis|Zinovijaus Roždestvenskio]], kuris nuplaukė 33 000 km, kad pasiektų [[Tolimieji Rytai|Tolimuosius Rytus]]. Istorikas Edmund Morris mūšį pavadino didžiausiu jūros mūšiu po [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro]] laikų.<ref>{{cite book|last=Morris|first=Edmund|title=Theodore Rex|url=https://archive.org/details/theodorerex0000morr|isbn=0-394-55509-0|year=2001}}</ref> == Priešistorė ir mūšio aplinkybių apžvalga == 1904 m. [[vasario 8]] d. [[Japonijos imperatoriškasis laivynas|Japonijos imperatoriškojo laivyno]] [[eskadrinis minininkas|eskadriniai minininkai]] netikėtai užpuolė Rusijos Tolimųjų Rytų laivyną [[Port Artūras|Port Artūre]]; užpuolimo metu buvo išvesti iš rikiuotės trys laivai – du [[linkoras|linkorai]] ir [[kreiseris]]. Prasidėjo Rusijos–Japonijos karas. [[Japonija|Japonijos]] pagrindinis tikslas buvo apsaugoti savo komunikacijų ir tiekimo linijas į Azijos žemyninę dalį ir taip užsitikrinti galimybes kovoti su rusais [[Mandžiūrija|Mandžiūrijoje]]. Tuo tikslu Japonijai reikėjo neutralizuoti Rusijos karines jūrų pajėgas Tolimuosiuose Rytuose. Iš pradžių Rusijos laivynas nesiėmė jokių veiksmų ir Japonija perkėlė savo pajėgas į [[Korėja|Korėją]] nesutikusi pasipriešinimo, tačiau vadovaujant atvykusiam admirolui [[Stepanas Makarovas|Stepanui Makarovui]] rusų laivynas suaktyvėjo ir pasiekė tam tikrų laimėjimų prieš japonus. Tačiau admirolo Makarovo linkoras „[[Petropavlovskas (laivas)|Petropavlovskas]]“ užplaukė ant minos. Įvykio metu žuvo pats admirolas, o jį pakeitę vadai nesugebėjo pasipriešinti Japonijos laivynui. Dėl to Rusijos laivynas faktiškai buvo užblokuotas Port Artūre. Gegužės mėnesį japonai išsilaipino [[Liaodunio pusiasalis|Liaodunio pusiasalyje]] ir pradėjo [[Port Artūro apsiaustis|Port Artūro apsiaustį]]. Rusija uždraudė Japonijai eksploatuoti [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] išteklius, todėl admirolo Heihachiro Togo vadovaujamas Japonijos laivynas pradėjo Rusijos–Japonijos karą, [[artilerija|artilerijos]] ugnimi ir [[torpeda|torpedomis]] neutralizavęs Rusijos Ramiojo vandenyno flotilę Port Artūro ir [[Čemulpas|Čemulpo]] (Korėjoje) uostuose. Įsiutęs caras Nikolajus II pasiuntė admirolo Zinovijaus Roždestvenskio vadovaujamą laivų iš [[Baltijos eskadra|Baltijos eskadrą]] aplink pasaulį atkeršyti už puolimus. Jo aštuonių šarvuotlaivių, aštuonių kreiserių ir devynių eskadrinių minininkų flotilė stojo prieš keturis Togo šarvuotlaivius, aštuonis kreiserius, dvidešimt vieną eskadrinį minininką ir šešiasdešimt torpedinių katerių – visi buvo daug naujesni už Rusijos laivus. Togo rusus užpuolė iš [[pasala|pasalos]] tarp Honšiu ir Cušimos salų. Per valandą jis išvedė iš rikiuotės rusų flagmaną „Suvorovą“ ir sužeidė Roždestvenskį. Dar trys rusų šarvuotlaiviai nuskendo ir japonai torpedomis pradėjo apšaudyti likusius laivus. Žuvo apie 10 000 rusų jūreivių. Išliko tik vienas jų kreiseris ir du eskadriniai minininkai. Japonų pusėje nuskendo trys torpediniai kateriai, žuvo 1000 žmonių. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:1905 metai]] [[Kategorija:Japonijos mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos imperijos mūšiai]] ejfyvw6pnemt1zalpbs2r5iqgzyjx7o 0 231976 7855808 7164738 2026-06-13T19:23:41Z EUPBR 191851 7855808 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="float:right; margin:0 0 0.5em 1em;" !colspan="2"|Australia open |- |colspan="2"|[[Vaizdas:Australian_Open_Logo_2017.svg|center]] |- style="vertical-align:top;" |- style="vertical-align:top;" |'''Vieta''' |[[Melburnas]] |- style="vertical-align:top;" | |[[Australija]] |- style="vertical-align:top;" |'''Varžybų vieta''' |Melburno parkas |- style="vertical-align:top;" |'''Kortų danga''' |Plexicushion |- style="vertical-align:top;" |'''Vyrų padavimai''' |128S / 128Q / 64D |- style="vertical-align:top;" |'''Moterų padavimai''' |128S / 96Q / 64D |- style="vertical-align:top;" |'''Piniginis prizas''' | [[Australijos doleris|$]] 23 140 000 |- style="vertical-align:top;" !colspan="2" style="background: #ddd;"|Didžiojo kirčio turnyrai |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|AUS}} '''Australian Open''' |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|FRA}} [[French Open]] (Roland Garros) |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|UK}} [[Vimbldonas|Wimbledon]] |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|JAV}} [[US Open]] |} '''Australijos atvirasis teniso čempionatas''' (toliau - '''AATČ'''), {{en|Australian Open}} – vienas iš keturių [[Didysis kirtis (tenisas)|Didžiojo kirčio]] turnyrų. AATČ vyksta kiekvienais metais [[sausio]] mėnesį [[Melburnas|Melburno parke]] (nuo [[1988]] m. ant kietųjų kortų [[Melburnas|Melburno]] parke). AATČ yra pirmasis Didžiojo kirčio [[tenisas|teniso]] sezono turnyras. Pirmą kartą turnyras įvyko [[1905]] m. == Varžybos == Kaip ir visuose Didžiojo kirčio turnyruose, AATČ vyksta vyrų ir moterų varžybos, taip pat yra mišriųjų dvejetų ir jaunių varžybos. AATČ yra labai didelio žiūrovų lankomumo turnyras: [[2009 m.]] AATČ pasiekė visus Didžiojo kirčio turnyro lankomumumo rekordus, į varžybas atėjo 66 018 žmonių. Šis renginys [[Australija|Australijos]] ekonomikai atnešė 38 milijonus [[svaras|svarų]]. Tarp turnyro laimėtojų [[Mats Wilander|Matsas Vilanderis]] yra vienintelis žaidėjas, laimėjęs turnyrą ir žolės, ir kietos dangos kortuose. [[2011 m.]] Australian Open laimėtojai yra [[Novak Djokovic]] ir [[Kim Clijsters]]. == Kortai == Turnyre žaidžiama dviejuose pagrindiniuose kortuose - Rod Laver ir Hisense arenose. Jose įrengti įtraukiami stogai, naudojami lyjant lietui ar esant dideliam karščiui. Tai vienintelis Didžiojo kirčio turnyras kuriame žaidžiama uždarose patalpose, kol [[2009 m.]] įtraukiamieji stogai buvo įrengti [[Vimbldono čempionatas|Vimbldono]] kortų centre. Turnyro metu Australijoje būna vasara, todėl yra labai karšta. Jei oro temperatūra pasiekia nustatytą kritinį lygį, varžybos gali būti atidėtos vėlesniam laikui. Turnyro metu nuo [[1988]] m. naudota speciali aikštelių danga - atšokimo ({{en|ace}}) paviršius, kuris [[2008 m.]] buvo pakeistas minkštu akrilo paviršiumi ({{en|Plexicushion}}). Naujos dangos privalumai - geresnis nuoseklumas ir mažesnis karščio išsisaugojimas (nes yra plonesnis viršutinis sluoksnis). Šia danga buvo pakeisti visi AATČ kortai. Ši danga vertinama prieštaringai dėl naujo paviršiaus panašumo į ''DecoTurf''. Danga jau naudojama ir U.S Open. AATČ rezultatai buvo ginčijami dėl žolės kortų nuo pat [[1905]] iki [[1987]] m. [[Vaizdas:Federer 2009 Australian Open.jpg|thumb|300px|Rodžeris Federeris. Australian Open 2009.]] == Nuorodos == * [http://www.australianopen.com/ Oficialus Australijos atvirojo teniso čempionato tinklalapis] {{Commons|Category:Australian Open (tennis)|no=T}} [[Kategorija:Australijos tenisas]] [[Kategorija:Teniso čempionatai]] [[Kategorija:Australijos sporto varžybos]] 64vli7gxf6x071gmigxdnoffelyz3kd 7855809 7855808 2026-06-13T19:23:52Z EUPBR 191851 7855809 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="float:right; margin:0 0 0.5em 1em;" !colspan="2"|Australia open |- |colspan="2"|[[Vaizdas:Australian_Open_Logo_2017.svg|center|250px]] |- style="vertical-align:top;" |- style="vertical-align:top;" |'''Vieta''' |[[Melburnas]] |- style="vertical-align:top;" | |[[Australija]] |- style="vertical-align:top;" |'''Varžybų vieta''' |Melburno parkas |- style="vertical-align:top;" |'''Kortų danga''' |Plexicushion |- style="vertical-align:top;" |'''Vyrų padavimai''' |128S / 128Q / 64D |- style="vertical-align:top;" |'''Moterų padavimai''' |128S / 96Q / 64D |- style="vertical-align:top;" |'''Piniginis prizas''' | [[Australijos doleris|$]] 23 140 000 |- style="vertical-align:top;" !colspan="2" style="background: #ddd;"|Didžiojo kirčio turnyrai |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|AUS}} '''Australian Open''' |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|FRA}} [[French Open]] (Roland Garros) |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|UK}} [[Vimbldonas|Wimbledon]] |- style="vertical-align:top;" |{{flagicon|JAV}} [[US Open]] |} '''Australijos atvirasis teniso čempionatas''' (toliau - '''AATČ'''), {{en|Australian Open}} – vienas iš keturių [[Didysis kirtis (tenisas)|Didžiojo kirčio]] turnyrų. AATČ vyksta kiekvienais metais [[sausio]] mėnesį [[Melburnas|Melburno parke]] (nuo [[1988]] m. ant kietųjų kortų [[Melburnas|Melburno]] parke). AATČ yra pirmasis Didžiojo kirčio [[tenisas|teniso]] sezono turnyras. Pirmą kartą turnyras įvyko [[1905]] m. == Varžybos == Kaip ir visuose Didžiojo kirčio turnyruose, AATČ vyksta vyrų ir moterų varžybos, taip pat yra mišriųjų dvejetų ir jaunių varžybos. AATČ yra labai didelio žiūrovų lankomumo turnyras: [[2009 m.]] AATČ pasiekė visus Didžiojo kirčio turnyro lankomumumo rekordus, į varžybas atėjo 66 018 žmonių. Šis renginys [[Australija|Australijos]] ekonomikai atnešė 38 milijonus [[svaras|svarų]]. Tarp turnyro laimėtojų [[Mats Wilander|Matsas Vilanderis]] yra vienintelis žaidėjas, laimėjęs turnyrą ir žolės, ir kietos dangos kortuose. [[2011 m.]] Australian Open laimėtojai yra [[Novak Djokovic]] ir [[Kim Clijsters]]. == Kortai == Turnyre žaidžiama dviejuose pagrindiniuose kortuose - Rod Laver ir Hisense arenose. Jose įrengti įtraukiami stogai, naudojami lyjant lietui ar esant dideliam karščiui. Tai vienintelis Didžiojo kirčio turnyras kuriame žaidžiama uždarose patalpose, kol [[2009 m.]] įtraukiamieji stogai buvo įrengti [[Vimbldono čempionatas|Vimbldono]] kortų centre. Turnyro metu Australijoje būna vasara, todėl yra labai karšta. Jei oro temperatūra pasiekia nustatytą kritinį lygį, varžybos gali būti atidėtos vėlesniam laikui. Turnyro metu nuo [[1988]] m. naudota speciali aikštelių danga - atšokimo ({{en|ace}}) paviršius, kuris [[2008 m.]] buvo pakeistas minkštu akrilo paviršiumi ({{en|Plexicushion}}). Naujos dangos privalumai - geresnis nuoseklumas ir mažesnis karščio išsisaugojimas (nes yra plonesnis viršutinis sluoksnis). Šia danga buvo pakeisti visi AATČ kortai. Ši danga vertinama prieštaringai dėl naujo paviršiaus panašumo į ''DecoTurf''. Danga jau naudojama ir U.S Open. AATČ rezultatai buvo ginčijami dėl žolės kortų nuo pat [[1905]] iki [[1987]] m. [[Vaizdas:Federer 2009 Australian Open.jpg|thumb|300px|Rodžeris Federeris. Australian Open 2009.]] == Nuorodos == * [http://www.australianopen.com/ Oficialus Australijos atvirojo teniso čempionato tinklalapis] {{Commons|Category:Australian Open (tennis)|no=T}} [[Kategorija:Australijos tenisas]] [[Kategorija:Teniso čempionatai]] [[Kategorija:Australijos sporto varžybos]] rpkgu511uhw8oi0o3uadkfiusnz9aj0 0 240349 7856098 7694227 2026-06-14T07:44:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856098 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Geltonųjų Vandenų mūšis | partof = [[Chmelnickio sukilimas]] | image = [[Vaizdas:Death of Stefan Potocki at the Battle of Zhovti Vody 1648.PNG|300px]] | caption = Stepono Potockio žūtis mūšyje |combatant1 = Kazokai<br/>[[Krymo chanatas]] |combatant2 = [[Vaizdas:Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg|20px]] [[ATR]] |commander1= [[Bogdanas Chmelnickis]] |commander2= [[Steponas Potockis (1624)|Steponas Potockis]]<br/>[[Stefanas Čarneckis]] | date = [[1648]] m. [[gegužės 15]]-16 d | place = [[Geltonieji Vandenys]], [[Dnepropetrovsko sritis]] | result = [[kazokai|Kazokų]] pergalė }} [[Vaizdas:Bytwa pid Zhovtymy Vodamy.png|thumb|300px]] '''Geltonųjų Vandenų mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1648]] m. [[gegužės 15]]-16 d. tarp [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] [[kazokai|kazokų]] kariuomenių prie Geltonųjų vandenų ({{uk|Жовтi Води}}, dab. [[Dniepropetrovsko sritis]]). == Istorija == Geltonųjų Vandenų mūšis įvyko per [[1648]]–[[1654]] m. [[Chmelnickio sukilimas|ukrainiečių sukilimą]]. Kazokai (8-10 tūkst. žmonių, vadas [[Bogdanas Chmelnickis]]), padedami [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] (4-5 tūkst. žmonių, vadas [[Tuhaibėjus]]), sunaikino apsuptą Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės avangardą, (apie 1200 žmonių ir 8 patrankos, vadas Steponas Potockis).<ref>{{VLE|VI|516||Geltonųjų Vandenų mūšis}}</ref> Sužinojęs, kad pagrindines Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės pajėgas sudarę samdiniai kazokai perėjo pas sukilėlius, [[Steponas Potockis (1624)|S. Potockis]] su B. Chmelnickiu sudarė paliaubas ir už patrankas iškeitė į kazokų nelaisvę patekusius pulkininkus M. Krysą ir M. Krivonosą. Tačiau kazokai grįžtančią ATR kariuomenę pasitiko pasala ir ją sumušė. Ši pirmoji kazokų pergalė paskatino jų tolesnę kovą prieš Abiejų Tautų Respublikos valdžią. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:Chmelnickio sukilimas]] [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai]] 27yx9jri76z66sz8kryobxdaufqojgo 0 248073 7855702 7196036 2026-06-13T15:23:33Z ~2026-34857-72 219525 /* */ 7855702 wikitext text/x-wiki '''Valdas Antanas Gurskis''' ([[1936]] m. [[spalio 12]] d. [[Kloviniai|Kloviniuose]], [[Utenos apskritis]] - 2026 m. birželio 13d. Vilniuje) – [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. == Biografija == [[1956]] m. baigė Kauno dailės mokyklą.<ref name="utenosseniunija">{{Cite web | title = Žymūs kraštiečiai | work = utenosseniunija.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://utenosseniunija.lt/zymus-krastieciai | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160406073518/http://www.utenosseniunija.lt/zymus-krastieciai | archivedate = 2016-04-06 | url-status=live }}</ref> [[1962]] m. baigė monumentaliąją tapybą [[LDI|Lietuvos dailės institute]]. Nutapė peizažų, portretų, figūrinių kompozicijų, jose vaizdavo žmones, architektūrą („Pilka diena prie jūros“ [[1979]] m., „Valerijono Jucio portretas“ [[1980]] m., „Rūkas“ [[1982]] m., „Fatališkas peizažas“ [[1986]] m.), tapybos kūrinių ciklus („Bažnytėlių Lietuva“ [[2001]] m., „Žvilgsnis į istoriją“ [[2004]] m.). Sukūrė monumentalių kūrinių (pano Lietuvių liaudies pasakų temomis [[1963]] m., [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka|Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos]] Vaikų skaitykloje, pano [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilniaus geležinkelio stoties]] restorane [[1964]]–[[1965]] m., reljefas „Improvizacija saulės tema“ [[1970]] m., [[Tauragnai|Tauragnų]] kultūros namuose, freska [[Duokiškis|Duokiškio]] kultūros namuose, [[1973]] m.), apie 200 metalo plastikos kūrinių. Dekoratyviniai kūriniai pasižymi tapybinės ir erdvinės plastikos sinteze. Nuo 1962 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: [[Maskva]] [[1969]] m., [[1976]] m., [[Nagasakis]] 1973 m., Helsinkis [[1989]] m. Individualios parodos surengtos Lietuvoje nuo [[1975]] m. – 27, Maskvoje 1989 m. Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]], užsienio ([[Bulgarija|Bulgarijos]], [[Rusija|Rusijos]]) muziejai.<ref>{{VLE|VII|293|[[Irena Dobrovolskaitė]]|Valdas Antanas Gurskis}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Gurskis Valdas Antanas }} [[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] 8w3ukk9xt0rr1lnf4u49t0wpa1usc8j 0 248447 7855873 7555070 2026-06-13T21:54:14Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855873 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = Streep san sebastian 2008 2.jpg | Tikras vardas = Mary Louise Streep | Šalis = {{USAv}} | Gimė = {{Gimė|1949|06|22|T}},<br> [[Samitas (Naujasis Džersis)|Samitas]], [[Naujasis Džersis]], JAV | Partneris = [[John Cazale]]<br/>(1976–1978; iki jo mirties) | Sutuoktinis = Don Gummer<br/>(nuo 1978) | Vaikai = | Išsilavinimas = | Aktyvumo metai = 1969–dabar | Užsiėmimas = aktorė | Žymesni vaidmenys = Joanna Kramer<br />(„[[Kramer prieš Kramerį]]“, 1979 m.)<br />Sofija Zawistowska<br />(„[[Sofijos pasirinkimas]]“, 1982 m.)<br />Francesca Johnson<br />(„[[Medisono grafystės tiltai]]“, 1995 m.) <br />Miranda Priestly,<br />(„[[Ir velnias dėvi Prada]]“, 2006 m.)<br />Donna Sheridan<br />(„[[Mamma Mia!]]“, 2008 m.) | Apdovanojimai = [[Oskaras]] – geriausia antro plano aktorė<br />1980, „Kramer prieš Kramerį“<br />[[Oskaras]] – geriausia aktorė<br />1983, „Sofijos pasirinkimas“<br />[[Oskaras]] – geriausia aktorė<br />2012, „Geležinė ledi“ }} '''Meril Stryp''' ({{en|Mary Louise Streep}}; g. [[1949]] m. [[birželio 22]] d. [[Niudžersis|Niudžersyje]], [[JAV]]) – amerikiečių aktorė. Daugelio kino kritikų laikoma geriausia šių laikų aktore.<ref>{{cite book |last=Santas |first=Constantine |title=Responding to Film |url=https://archive.org/details/respondingtofilm0000sant |year=2002 |publisher=Rowman & Littlefield‏|isbn=0830415807 |page=[https://archive.org/details/respondingtofilm0000sant/page/187 187]}}</ref><ref>{{cite book |last=Hollinger |first=Karen |title=The Actress: Hollywood Acting and the Female Star |year=2006 |publisher=CRS Press |isbn=0415977924 |pages=94–95}}</ref><ref>{{cite book |title=The Middle East |year=2005 |publisher=Library Information and Research Service |page=204}}</ref> Vieni žinomesnių jos vaidmenų filmuose „[[Kramer prieš Kramerį]]“, „[[Ir velnias dėvi Prada]]“, „[[Mamma Mia!]]“, „[[Sofijos pasirinkimas]]“, „[[Adaptacija.]]“, „[[Medisono grafystės tiltai]]“. Yra laimėjusi 3 [[Oskaras|Oskarus]]. Vieną kaip geriausia antro plano aktorė filme „Kramer prieš Kramerį“, kitus du kaip geriausia aktorė filmuose „Sofijos pasirinkimas“ ir „Geležinė ledi“. Taip pat buvo nominuota 17 Oskaro nominacijų, 26 [[Auksinis Gaublys|Auksiniams gaubliams]], iš kurių laimėjo 8. == Biografija == Meryl Streep gimė 1949 m. birželio 22 d. [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]], [[JAV]]. Aktorės tėvas Harry William Streep buvo farmacininkas, mama Mary V. Streep buvo aktorė. M. Streep mama buvo šveicarų, airių ir anglų kilmės, o tėvas – danų kilmės. M. Streep buvo auklėjama [[Presbiterionai|presbiterioniškai]]. Ji turi du jaunesnius brolius Dana ir Harry. M. Streep užaugo Bernardsvilio miestelyje, [[Niudžersis|Niudžersyje]], kur mokėsi Bernards vidurinėje mokykloje. [[1971]] m. Vassar koledže apsigynė dramos bakalaurą. Vėliau Yale dramos mokykloje – magistro laipsnį. Meryl Streep buvo susižadėjusi su aktoriumi [[John Cazale]], tačiau jis mirė [[1978]] m. nuo [[kaulų vėžys|kaulų vėžio]]. Tais pačiais metais Meryl Streep ištekėjo už skulptoriaus Don Gummer. Jie kartu turi keturis vaikus: Henry Gummer (g. 1979), Mary Willa Gummer (Mamie Gummer) (g. 1983), Grace Jane Gummer (g. 1986), Louisa Jacobson Gummer (g. 1991). Henry yra muzikantas, o Mamie ir Grace – aktorės. Mamie kartu su Meryl suvaidino filme „[[Evening]]“. == Karjera == === Ankstyvoji karjera === M. Streep pasirodė keliuose teatro pastatymuose [[Niujorkas|Niujorke]], kuomet pabaigė Yale dramos mokyklą, įskaitant New York Shakespeare Festival pastatymus „Henry V“, „The Taming of the Shrew“, „Measure for Measure“, kuriame vaidino su John Cazale. Ji vaidino [[Brodvėjus|Brodvėjuje]] Brecht/Weill miuzikle „Happy End“, ir laimėjo Obie apdovanojimą už pasirodymą „Alice at the Palace“. [[Vaizdas:Meryl Streep by Jack Mitchell.jpg|thumb|200px|left|Meryl Streep XX a. 8-ajame deš.]] M. Streep pradėjo bandyti vaidinti filmuose ir vėliau prisiminė nesėkmingą bandymą vaidinti Dino De Laurentiis filme „King Kongas“. De Laurentiis pakomentavo savo sūnui italų kalba „Ji bjauri. Kam tu man ją atvedei?“ (''She’s ugly. Why did you bring me this thing?'') ir buvo šokiruotas, kuomet ši atsakė jam sklandžia [[italų kalba]].{{faktas}} Meryl pirmasis pilnametražis filmas buvo „Julia“ (1976), kuriame ji suvaidino mažą, bet lemiamą rolę. Tuo metu M. Streep gyveno Niujorke su savo sužadėtiniu, aktoriumi [[John Cazale]], kuriam buvo diagnozuotas kaulų vėžys. Jis vaidino filme „[[Elnių medžiotojas]]“ (1978) ir M. Streep buvo patenkinta, kad gavo mažą rolę, nes tai leido jai būti su J. Cazale filmavimo metu. Ji nebuvo ypatingai susidomėjusi vaidmeniu, komentuodama: „Jiems reikėjo merginos, įsiterpusios tarp dviejų vyrų ir aš tokia buvau“. (''They needed a girl between the two guys and I was it.''){{faktas}} Ji suvaidino pagrindinį vaidmenį televizijos seriale „Holocaust“ (1978) – arijų moterį, ištekėjusią už žydų menininko [[Nacizmas|nacių]] valdomoje [[Vokietija|Vokietijoje]]. Vėliau ji paaiškino, kad ėmėsi vaidmens, nes jai reikėjo pinigų. M. Streep filmuotis keliavo į Vokietiją ir [[Austrija|Austriją]], tuo tarpu J. Cazale pasiliko Niujorke. Grįžusi M. Streep pamatė, jog Cazale liga progresavo ir slaugė jį iki jo mirties [[1978]] m. [[kovo 12]] d. Ji pasakojo apie savo sielvartą ir ir viltį, jog darbas padės jai užsimiršti; ji priėmė vaidmenį filme „[[The Seduction of Joe Tynan]]“ (1979) su Alan Alda, apie kurį vėliau pasakojo, jog dirbo „autopilotu“. Vaidino Katę [[Šekspyras|Šekspyro]] pjesėje „The Taming of the Shrew“. Serialas „Holocaust“ sulaukė 109 milijonų žiūrovų auditorijos ir atnešė Meryl viešą pripažinimą. Ji laimėjo [[Primetime Emmy|Primetime Emmy apdovanojimą]] už šį savo pasirodymą.{{faktas}} „Elnių medžiotojas“ (1978) buvo išleistas mėnesiu vėliau, kuomet M. Streep buvo nominuota [[Oskaras|Oskarui]] kaip geriausia antro plano aktorė už šį pasirodymą. [[1978]] m. rugsėjo mėn. Meryl ištekėjo už skulptoriaus Don Gummer. [[1979]] m. M. Streep suvaidino antro plano vaidmenį [[Woody Allen]] filme [[Manhatanas (filmas)|Manhatanas]]. Kalbėdama apie šį filmą ji prisipažino, jog iki šiol dar nebuvo mačiusi visiškai užbaigto scenarijaus, nors jos scenos užėmė tik šešis puslapius. Paprašyta pakomentuoti filmo „[[Kramer prieš Kramerį]]“ (1979) scenarijų susitikime su prodiuseriu Stan Jaffee, režisieriumi Robert Benton ir aktoriumi [[Dustin Hoffman]], M. Streep tvirtino, jog moters vaidmuo neatstovavo daugeliui moterų, kurios patyrė santuokos žlugimą ir kovą dėl vaiko globos ir parašytas „per daug piktai“.{{faktas}} Jaffee, Benton ir Hoffman sutiko su M. Streep ir scenarijus buvo peržiūrėtas. Benton leido Meryl parašyti dialogus dviem savo scenoms, nepaisant kelių Hoffman’o prieštaravimų. Jaffee ir Hoffman pasakojo apie Streep nenuilstamumą: „Ji nepaprastai daug dirba, tokiu mastu, jog ji tiesiog apsėsta. Manau, jog ji mąsto vien apie tai, ką daro.“{{faktas}} M. Streep sulaukė kritikų pripažinimo už visus 1979 m. pasirodymus, romantinę komediją „Manhattan“, politinę dramą „[[The Seduction of Joe Tynan]]“ ir teisminę dramą „Kramer prieš Kramerį“. Kaip geriausia antro plano aktorė ji buvo apdovanota Los Angeles Film Critics Association apdovanojimu, National Board of Review apdovanojimu, ir National Society of Film Critics apdovanojimu už visus tris tų metų filmus. Taip pat už „Kramer prieš Kramerį“ ji laimėjo Oskarą ir [[Auksinis Gaublys|Auksinį gaublį]]. === 9-asis XX a. dešimtmetis === [[Vaizdas:Meryl Streep (2071470089) (cropped).jpg|thumb|upright|Oskaro ceremonijoje 1988 m.]] Po dviejų sėkmingų antro plano vaidmenų sėkmingiausiuose 8-ojo dešimtmečio filmuose „Elnių medžiotojas“ ir „Kramer prieš Kramerį“ ir liaupsinama už įvairiapusiškus antro plano vaidmenis, M. Streep perėjo prie pagrindinių vaidmenų. Pirmasis buvo „[[Prancūzų leitenanto moteris]]“ (1981), drama, kurioje Meryl vaidino su [[Jeremy Irons]]. Jie atliko dvigubus vaidmenis šiuolaikinėje ir [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] istorijoje. „[[New York Magazine]]“ viename straipsnyje rašė, jog nors daugelis praeities aktorių turėdavo savotišką identiškumą, Meryl tuo tarpu buvo „chameleonė“, pasiruošusi suvaidinti bet kokią rolę.{{faktas}} Už šį savo darbą M. Streep buvo apdovanota pirmuoju [[BAFTA]] apdovanojimu. Kitame filme, psichologiniame trileryje „[[Still of the Night]]“ (1982), Meryl bendradarbiavo su Robert Benton, „Kramer prieš Kramerį“ režisieriumi, ir vienais iš pagrindinių aktorių Roy Scheider ir Jessica Tandy. Filme „[[Sofijos pasirinkimas]]“ (1982) ji vaidino [[Lenkai|lenkę]], išgyvenusią [[Holokaustas|holokaustą]]. M. Streep pasirodymas ir aiškus meistriškumas, pamėgdžiojant lenkišką akcentą, iki šiol liaupsinamas.{{faktas}} William Styron, kuris parašė romaną, norėjo, kad Sophie vaidintų Ursula Andress, tačiau M. Streep buvo pasiryžusi gauti šį vaidmenį. Ji įsigijo piratinę scenarijaus kopiją, nuėjo pas Alan J. Pakula ir atsiklaupusi prašė duoti jai vaidmenį. Streep filmavosi „pasirinkimo“ scenoje tik kartą ir atsisakė ją kartoti, nes scena jai buvo nepaprastai skausminga ir emociškai sekinanti.<ref>{{cite web |url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,924815-8,00.html |title=What Makes Meryl Magic |accessdate=2009-06-15 |date=1981-09-07 |work=[[Time (magazine)|Time]] |archive-date=2009-09-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090904040813/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,924815-8,00.html |url-status=dead }}</ref> Tarp kelių įžymių apdovanojimų, M. Streep laimėjo [[Oskaras|Oskarą]] kaip geriausia aktorė. Savo sėkmę ji toliau tęsė biografiniame filme „[[Silkwood]]“ (1983), kuriame ji pirmą kartą vaidino realią asmenybę, Karen Silkwood. Interviu su [[Roger Ebert]], Meryl pasakojo apie ruošimąsi šiam vaidmeniui ir sakė, jog ji susitiko su žmonėmis, kurie pažinojo K. Silkwood, kad galėtų daugiau apie ją sužinoti, ir pastebėjo, kad kiekvienas žmogus matė skirtingą Karen pusę.<ref name="ebert">{{cite book |url=http://books.google.com/books?id=YIU1jlgPjr8C&pg=PA64&dq=Meryl+Streep#PPA64,M1 |title=Awake in the dark: the best of Roger Ebert: forty years of reviews, essays, and interviews |first=Roger |last=Ebert |author2=David Bordwell |publisher=University of Chicago Press |year=2006 |ISBN=0226182002 |page=64}}</ref> Dėl to, M. Streep koncentravosi į K. Silkwood gyvenimo įvykius ir galiausiai padarė išvadą: „Aš nesistengiau įsikūnyti į Karen. Aš tiesiog stengiausi žiūrėti į tai, ką ji padarė. Aš surinkau visą informaciją, kurią tik galėjau rasti… Ir galiausiai aš peržiūrėjau jos gyvenimo įvykius ir pasistengiau suprasti ją.“<ref name="ebert"/> Kiti jos filmai buvo romantinė komedija „[[Falling in Love]]“ (1984), kurioje ji vaidino su [[Robert De Niro]], ir britų drama „Plenty“ (1985). Roger Ebert apibūdino M. Streep pasirodymą filme „Plenty“, teigdamas, kad ji perteikė „didžiulį subtilumą; sunku vaidinti nesubalansuotą, neurotišką, pražūtingą sau moterį, ir suvaidinti ją su tokiu švelnumu ir žavesiu…“<ref>{{cite news |last=Ebert |first=Roger |title='Plenty' review |publisher=Roger Ebert.com |date=1982-11-19 |url=http://rogerebert.suntimes.com/apps/pbcs.dll/article?AID=/19850920/REVIEWS/509200303/1023 |accessdate=2009-06-06 |archive-date=2010-06-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100616153759/http://rogerebert.suntimes.com/apps/pbcs.dll/article?AID=%2F19850920%2FREVIEWS%2F509200303%2F1023 |url-status=dead }}</ref> Filme „[[Out of Africa]]“ (1985) Meryl suvaidino danų rašytoją Karen Blixen. Filme taip pat vaidino Robert Redford. Filmas sulaukė kritikų pripažinimo.<ref>{{cite web |title=Out of Africa (1985) |url=http://www.rottentomatoes.com/m/out_of_africa/ |publisher=[[Rotten Tomatoes]] |accessdate=2009-06-06}}</ref> Sekančiuose dviejuose filmuose, „[[Heartburn]]“ (1986) ir „[[Ironweed]]“ (1987), M. Streep vaidino su [[Jack Nicholson]]. Filme „[[A Cry in the Dark]]“ (1988) ji vaidino tikrą asmenybę, Lindy Chamberlain, australę, kuri buvo kaltinama savo mažametės dukros nužudymu sensacingoje byloje, kurioje ši tvirtino, kad jos kūdikį pagrobė [[dingas]]. Už šį filmą M. Streep laimėjo Australian Film Institute apdovanojimą, [[Kanų filmų festivalis|Kanų filmų festivalyje]] laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą, New York Film Critics Circle apdovanojimą ir buvo nominuota dar keliems apdovanojimams. Filme „[[She-Devil]]“ (1989) M. Streep suvaidino savo pirmąjį komedijinį vaidmenį kartu su Roseanne Barr. === 10-asis XX a. ir 1-asis XXI a. dešimtmečiai === Nuo [[1984]] m. iki [[1990]] m. M. Streep laimėjo šešis [[People’s Choice Awards|People’s Choice apdovanojimus]] kaip mėgstamiausia kino filmo aktorė ir 1990 m. buvo įvardinta mėgstamiausia pasaulio aktore (World Favorite). 10-jame XX a. dešimtmetyje M. Streep suvaidino daug įvairių vaidmenų, įskaitant ir apdujusią aktorę filme „[[Postcards from the Edge]]“, kuris pastatytas pagal Carrie Fisher romaną. Filme taip pat vaidina Dennis Quaid ir Shirley MacLaine. M. Streep ir [[Goldie Hawn]] norėjo kartu suvaidinti filme. Apsvarstę daug įvairių projektų, jos pasirinko filmą „Thelma and Louise“, tačiau M. Streep nėštumas sutapo su filmavimu, todėl prodiuseriai nusprendė dirbti su [[Susan Sarandon]] ir Geena Davis.<ref>{{cite web |title=Information, Considered & Delayed Projects |publisher=SimplyStreep.com |url=http://www.simplystreep.com/droppedprojects.htm |accessdate=2009-06-07 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vėliau jos nusifilmavo juodojo humoro komedijoje „[[Death Becomes Her]]“ su [[Bruce Willis]]. M. Streep kartu su Glenn Close pasirodė filme „[[The House of the Spirits]]“, su [[Clint Eastwood]] filme „[[The Bridges of Madison County]]“, vėliau sekė filmai „[[The River Wild]]“, „[[Marvin's Room]]“ (su [[Diane Keaton]] ir [[Leonardo DiCaprio]]), „[[Tai, kas svarbiausia]]“ ir „[[Music of the Heart]]“ (ruošdamasi šiam vaidmeniui ji išmoko groti smuiku.) M. Streep žinoma už savo sugebėjimą pamėgdžioti akcentus. Filme „[[The Bridges of Madison County]]“, ji vaidino moterį, kilusią iš [[Baris (Italija)|Bario]] Italijoje. Filme „[[Sophie's Choice]]“ ji vaidino moterį iš Lenkijos. Ji įgarsino personažus filmuose „[[The Simpsons]]“, „[[King of the Hill]]“, „A. I. Artificial Intelligence“. [[2002]] m. Meryl kartu su [[Nicolas Cage]] vaidino Spike’o Jonze filme „[[Adaptation.]]“. Ji vaidino rašytoją Susan Orlean. Kartu su [[Nicole Kidman]] ir [[Julianne Moore]] pasirodė filme „[[The Hours]]“. Su [[Al Pacino]] ir Emma Thompson pasirodė miniseriale „Angels in America“, kuriame suvaidino keturis vaidmenis. Už šį filmą ji gavo savo antrąjį [[Emmy|Emmy apdovanojimą]]. Ji suvaidino tetą Josephine filme „Lemony Snicket’s A Series of Unfortunate Events“ kartu su [[Jim Carrey]]. [[Vaizdas:Meryl Streep in St-Petersburg.jpg|thumb|right|upright|2004 m. Sankt Peterburge]] Be to, ji pasirodė Jonathan’o Demme perdirbtame filme „[[The Manchurian Candidate]]“, kuriame vaidino su [[Denzel Washington]]. Nuo 2002 m. M. Streep šeimininkauja kasmetiniame renginyje Poetry & the Creative Mind, taip pat paramos koncerte, norint paremti „National Poetry Month“ ir Academy of American Poets programoje. Kartu su [[Liam Neeson]] M. Streep šeimininkavo [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] koncerte [[Oslas|Osle]], [[Norvegija|Norvegijoje]] [[2001]] m. [[2004]] m. M. Streep buvo apdovanota AFI Life Achievement apdovanojimu už gyvenimo indėlį praturtinant Amerikos kiną ir televiziją. 2005 m. Meryl suvaidino filme „[[Mano geriausias meilužis]]“. 2006 m. Robert’o Altman filme „A Prairie Home Companion“, kuriame vaidino su [[Lindsay Lohan]] ir Lily Tomlin; taip pat didelio pasisekimo filme „[[The Devil Wears Prada (filmas)|The Devil Wears Prada]]“, kartu su [[Anne Hathaway]]. Šis filmas M. Streep pelnė [[Auksinis Gaublys|Auksinį gaublį]] ir [[Oskaras|Oskaro]] nominaciją. 2008 m. Meryl suvaidino Donną filme „[[Mamma Mia!]]“. Už šį vaidmenį ji laimėjo National Movie apdovanojimą, Auksinio gaublio nominaciją. M. Streep suvaidino seserį Aloysius 2008 m. filme „[[Abejonė (filmas)|Doubt]]“. Už šį filmą ji pelnė Oskaro ir Auksinio gaublio nominaciją. Su Anne Hathaway ji dalijasi Broadcast Film Critics Association apdovanojimu, taip pat laimėjo [[SAG Award|Screen Actors Guild apdovanojimą]].<ref>{{cite web|first=Adam|last=Hetrick |title=Winners of the 2009 Critics' Choice Awards, announced|url=http://www.playbill.com/news/article/125025.html|work=Playbill|date=2009-01-09 |accessdate=2009-01-14}}</ref> Filme „[[Julie ir Julia]]“ Meryl vaidino amerikiečių virėją [[Julia Child]]. Romantinėje komedijoje „[[It's Complicated]]“ kartu su [[Alec Baldwin]] ir [[Steve Martin]] vaidino Nancy Meyers.<ref>{{cite web |url=http://popcritics.com/2008/08/alec-baldwin-and-meryl-streep-eying-romantic-comedy |title=Alec Baldwin and Meryl Streep Eying Romantic Comedy |publisher=Pop Critics |date=2008-08-18 |accessdate=2008-09-29 |archive-date=2009-01-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090107125158/http://popcritics.com/2008/08/alec-baldwin-and-meryl-streep-eying-romantic-comedy |url-status=dead }}</ref> === Teatras === [[Niujorkas|Niujorke]] [[1976]] m. ji pasirodė [[Brodvėjus|Brodvėjaus]] dviejų dalių programoje: Tennessee Williams „27 Wagons Full of Cotton“ ir Arthur’o Miller’io „A Memory of Two Mondays“. Už pirmąjį Meryl gavo [[Tony apdovanojimas|„Tony“ apdovanojimo]] nominaciją kaip geriausia pjesės aktorė. Ji taip pat vaidino Anton Chekhov’o „The Cherry Orchard“ ir Bertolt’o Brecht-Kurt’o Weill miuzikle „Happy End“. Už šiuos pastatymus M. Streep gavo Drama Desk apdovanojimų nominacijas. Pradėjusi karjerą kine, vaidybą teatre apleido. [[2001]] m. liepos mėn. M. Streep grįžo į teatro sceną po daugiau nei 20 metų ir suvaidino Arkadiną Anton Chekhov’o „The Seagull“. Pastatymą režisavo Mike Nichols. Pastatyme taip pat vaidino Kevin Kline, [[Natalie Portman]], Philip Seymour Hoffman, Christopher Walken, Marcia Gay Harden ir John Goodman. [[2006]] m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ji suvaidino pastatyme „Mother Courage and Her Children“<ref>{{cite news |url=http://theater2.nytimes.com/2006/08/22/theater/reviews/22moth.html |title=Mother Courage and Her Children |work=New York Times |date=2006-08-22 |accessdate=2009-01-15}}</ref> Taip pat ji suvaidino dramaturgo Tony Kushner pjesėje ''Angels in America'', kuriai dainas parašė kompozitorė Jeanine Tesori; pastatymą režisavo George C. Wolfe. Trijų su puse valandos trukmės pjesėje M. Streep vaidino kartu su Kevin Kline ir Austin Pendleton. Scenoje M. Meryl sudainavo keletą dainų ir vaidino beveik visose pjesės scenose. === Muzika === [[Vaizdas:ABBA 2008 Av Daniel Åhs.jpg|right|thumb|M. Streep (ketvirta iš kairės) „[[Mamma Mia!]]“ premjeroje]] Po pasirodymo miuzikle „[[Mamma Mia!]]“ M. Streep atlikta daina „Mamma Mia“ Portugalijos muzikos topuose pakilo iki 8 vietos.<ref>{{cite web |title=Portuguese Music Charts|url=http://acharts.us/portugal_singles_top_50/2009/04}}}</ref> 35-uosiuose People’s Choice apdovanojimuose jos dainos „Mamma Mia“ versija laimėjo „Mėgstamiausios dainos iš garso takelio“ apdovanojimą.<ref>{{cite web |title=People Choice Awards Results |url=http://www.pcavote.com/pca/history.jsp}}</ref> [[2008]] m. M. Streep buvo nominuota [[Grammy apdovanojimas|Grammy apdovanojimui]] už dainos „Mamma Mia!“ garso takelį. == Darbai == === Filmografija === {|class="wikitable" style="font-size: 90%;" border="2" cellpadding="4" background: #f9f9f9; |- align="center" ! style="background:#B0C4DE;" | Metai ! style="background:#B0C4DE;" | Filmas ! style="background:#B0C4DE;" | Vaidmuo ! style="background:#B0C4DE;" | Pasiekimai |- | [[1977]] | ''Julia'' | Anne Marie | |- | [[1972]] | ''[[The Deer Hunter]]'' | Linda | National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia kino filmo antro plano aktorė |- |rowspan="3"| [[1979]] | ''[[Manhattan]] | Jill | Los Angeles Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small> taip pat už ''The Seduction of Joe Tynan'' ir ''Kramer vs. Kramer''</small><br />National Board of Review apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small> taip pat už ''The Seduction of Joe Tynan'' ir ''Kramer vs. Kramer''</small><br /> National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''Manhattan'' ir ''Kramer vs. Kramer''</small><br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė |- | ''[[The Seduction of Joe Tynan]]'' | Karen Traynor | Los Angeles Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''Manhattan'' ir ''Kramer vs. Kramer''</small><br />National Board of Review apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''Manhattan'' ir ''Kramer vs. Kramer''</small><br />National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''Manhattan'' ir ''Kramer vs. Kramer''</small><br />New York Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''Kramer vs. Kramer''</small> |- | ''[[Kramer vs. Kramer]]'' | Joanna Kramer | [[Oskaras]] – Geriausia antro plano aktorė <br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia kino filmo antro plano aktorė <br /> Kansas City Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <br /> Los Angeles Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''The Seduction of Joe Tynan'' ir ''Manhattan''</small><br />National Board of Review apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''The Seduction of Joe Tynan'' ir ''Manhattan''</small><br /> National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''The Seduction of Joe Tynan'' ir ''Manhattan''</small><br />New York Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small>taip pat už ''The Seduction of Joe Tynan''</small><br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė |- | [[1981]] | ''[[The French Lieutenant's Woman]]'' | Sarah/Anna | BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė <br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė <br /> Los Angeles Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė <br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė |- |rowspan="2" | [[1982]] | ''[[Still of the Night]]'' | Brooke Reynolds | |- | ''[[Sophie's Choice]]'' | Sophie Zawistowski | [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Boston Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Kansas City Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė <small>dalinasi su [[Julie Andrews]] už ''Victor Victoria''</small><br />Los Angeles Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />NYFCC apdovanojimas<br />National Board of Review apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />New York Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė |- | [[1983]] | ''[[Silkwood]]'' | Karen Silkwood | Kansas City Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė |- | [[1984]] | ''[[Falling in Love]]'' | Molly Gilmore | David di Donatello apdovanojimas – Geriausia užsienio aktorė |- |rowspan="2" | [[1985]] | ''[[Plenty]]'' | Susan Traherne | |- | ''[[Out of Africa]]'' | Karen Blixen | David di Donatello apdovanojimas – Geriausia užsienio aktorė<br />Kansas City Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Los Angeles Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė |- | [[1986]] | ''[[Heartburn]]'' | Rachel Samstat | |- | [[1987]] | ''[[Ironweed]]'' | Helen Archer | Nominacija— [[Oskaras]] – Geriausia aktorė |- | [[1988]] | ''[[A Cry in the Dark]]'' | Lindy Chamberlain | Australian Film Institute apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Geriausios aktorės apdovanojimas ([[Kanų filmų festivalis]])<br />New York Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė |- | [[1989]] | ''[[She-Devil]]'' | Mary Fisher | Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė |- | [[1990]] | ''[[Postcards from the Edge]]'' | Suzanne Vale |Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė |- | [[1991]] | ''Defending Your Life'' | Julia | |- | [[1992]] | ''[[Death Becomes Her]]'' | Madeline Ashton | Nominacija – [[Auksinis Gaublys]]- Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė |- | [[1993]] | ''[[The House of the Spirits]]'' | Clara del Valle Trueba | |- | [[1994]] | ''[[The River Wild]]'' | Gail Hartman | Nominacija— [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Female Actor in a Leading Role |- | [[1995]] | ''[[The Bridges of Madison County]]'' | Francesca Johnson | Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Female Actor in a Leading Role |- |rowspan="2"| [[1996]] | ''[[Before and After]]'' | Dr. Carolyn Ryan | |- | ''[[Marvin's Room]]'' | Lee | Nominacija – Chlotrudis apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Cast in a Motion Picture |- |rowspan="2" | [[1998]] | ''[[Dancing at Lughnasa]]'' | Kate 'Kit' Mundy | Nominacija – Irish Film and Television apdovanojimai – Geriausia aktorė |- | ''[[Tai, kas svarbiausia]]'' | Kate Gulden | Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Female Actor in a Leading Role |- |rowspan="2" | [[1999]] | ''Chrysanthemum'' | Narrator | |- | ''[[Music of the Heart]]'' | Roberta Guaspari | Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Female Actor in a Leading Role |- | [[2001]] | ''A. I. Artificial Intelligence'' | Blue Fairy | (balsas) |- |rowspan="2" | [[2002]] | ''[[Adaptation.]]'' <!--The period is part of the title, don’t remove. Thanks.--> | Susan Orlean | Chicago Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Florida Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia kino filmo antro plano aktorė<br />Southeastern Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimai – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – Broadcast Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – London Film Critics Circle Film apdovanojimas – Metų aktorė<br />Nominacija – Online Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – Phoenix Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – Phoenix Film Critics Society apdovanojimas – Best Cast<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia kino filmo antro plano aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Cast in a Motion Picture |- | ''[[The Hours]]'' | Clarissa Vaughan | Sidabrinis lokys – Geriausia aktorė<small> dalijasi su [[Julianne Moore]] and [[Nicole Kidman]]</small><br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Las Vegas Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – Phoenix Film Critics Society apdovanojimas – Best Cast<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Cast in a Motion Picture |- | [[2003]] | ''Stuck on You'' | save | |- |rowspan="2" | [[2004]] | ''[[The Manchurian Candidate]]'' | Eleanor Shaw | Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia kino filmo antro plano aktorė |- | ''Lemony Snicket’s A Series of Unfortunate Events'' | Aunt Josephine | | |- | [[2005]] | ''[[Mano geriausias meilužis]]'' | Lisa Metzger, psichiatrė | |- |rowspan="4" | [[2006]] | ''A Prairie Home Companion'' | Yolanda Johnson | National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė <small> taip pat už ''The Devil Wears Prada''</small><br />Nominacija – Gotham apdovanojimai – Best Ensemble Cast |- | ''The Music of Regret'' | The Woman | (trumpas miuziklas) |- | ''[[The Devil Wears Prada (filmas)]]'' | Miranda Priestly, vyriausioji redaktorė | [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė<br />London Film Critics Circle Film apdovanojimas – Metų aktorė<br />National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia antro plano aktorė<small> taip pat už ''A Prairie Home Companion''</small><br />Satellite apdovanojimas – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Broadcast Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Chicago Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Online Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Female Actor in a Leading Role<br />Nominacija – MTV Movie Award – Geriausias piktadarys |- | ''The Ant Bully'' | Queen Ant | (balsas) |- |rowspan="4"| [[2007]] | ''Dark Matter'' | Joanna Silver | |- | ''[[Evening]]'' | Lila Wittenborn Ross | |- | ''[[Rendition]]'' | Corrine Whitman, CŽV pareigūnė | |- | ''[[Lions for Lambs]]'' | Janine Roth | |- |rowspan="2" | [[2008]] | ''[[Mamma Mia!]]'' | Donna Sheridan | Rembrandt apdovanojimas (NL) – Geriausia tarptautinė aktorė<br />National Movie apdovanojimas (UK) – Geriausias moters pasirodymas<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė |- | ''[[Abejonė (filmas)|Doubt]]'' | Sister Aloysius Beauvier |Broadcast Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Iowa Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Kansas City Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />North Texas Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Phoenix Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Screen Actors Guild apdovanojimas – Žymus pagrindinės aktorės pasirodymas<br />Washington D. C. Area Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė <br />Nominacija – Chicago Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – London Film Critics Circle Film apdovanojimas – Metų aktorė<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Performance by a Cast in a Motion Picture |- |rowspan=3|[[2009]] | ''[[Julie ir Julia]]'' | [[Julia Child]] | Boston Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė<br />New York Film Critics Online apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />New York Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<small> taip pat už ''The Fantastic Mr. Fox''</small><br />Phoenix Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />San Francisco Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Southeastern Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Oklahoma Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Satellite apdovanojimas – Geriausia muzikinio arba komedijinio kino filmo aktorė<br />Kansas City Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />North Texas Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Broadcast Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė <small>(dalijasi su [[Sandra Bullock]])<br />Nominacija – [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Alliance of Woman Journalists apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominated – BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Broadcast Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Alliance of Woman Journalists apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Detroit Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Žymus pagrindinės aktorės pasirodymas<br />Nominacija – San Diego Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Houston Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Toronto Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – St Louis Gateway Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Washington D. C. Area Film Critics Association – Geriausia aktorė |- | ''Fantastic Mr. Fox'' | Mrs. Fox | (balsas) New York Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<small> taip pat už ''[[Julie ir Julia]]'' |- | ''[[It's Complicated]]'' | Jane |Irish Film and Television apdovanojimas – Geriausia tarptautinė aktorė – Žmonių pasirinkimas<br />National Board of Review apdovanojimas – Geriausia aktorių grupė<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia aktorė – Muzikinis arba komedijinis kino filmas |- | 2010 | ''Higglety Pigglety Pop! or There Must Be More to Life'' | Jennie | (balsas) |- | 2011 | ''[[The Iron Lady]]'' | [[Margaret Thatcher]] | [[Oskaras]] – Geriausia aktorė<br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia draminio kino filmo aktorė<br />BAFTA apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />AACTA Tarptautinis apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Denver Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />New York Film Critics Circle apdovanojias – Geriausia aktorė<br />New York Film Critics Online apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />London Film Critics Circle apdovanojimas – Metų aktorė<br />Southeastern Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />UK’s Annual Regional Film apdovanojimai – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Alliance of Women Film Journalists apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Alliance of Women Film Journalists apdovanojimas – Aktorė, ignoruojanti amžių ir pagyvenusių žmonių diskriminaciją<br />Nominacija – Alliance of Women Film Journalists apdovanojimas – Moters ikonos apdovanojimas<br />Nominacija – Boston Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė(runner-up)<br />Nominacija – Broadcast Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Chicago Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktrė<br />Nominacija – Dallas-Fort Worth Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Detroit Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Houston Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Iowa Film Critics apdovanojimai – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Irish Film & Television apdovanojimas – Geriausia tarptautinė aktorė<br />Nominacija – National Society of Film Critics apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Online Film Critics Society apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Toronto Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia kino filmo aktorė<br />Nominacija – St. Louis Gateway Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Vancouver Film Critics Circle apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Washington D.C. Area Film Critics Association apdovanojimas – Geriausia aktorė<br />Nominacija – Screen Actors Guild apdovanojimas – Žymus pagrindinės aktorės pasirodymas |- | 2013 |''[[Hope Springs]]'' |Kate |Nominacija- The 85th Academy Awards Geriausia aktorė |- | 2014 | ''[[Namų vyras (filmas)|Namų vyras]]'' | Altha | |- |} === Televizija === {|class="wikitable" style="font-size: 90%;" border="2" cellpadding="4" background: #f9f9f9; |- align="center" ! style="background:#B0C4DE;" | Metai ! style="background:#B0C4DE;" | Pavadinimas ! style="background:#B0C4DE;" | Vaidmuo ! style="background:#B0C4DE;" | Pasiekimai |- | [[1978]] | ''Holocaust'' | Inga Helms Weiss | Primetime Emmy apdovanojimas – Outstanding Lead Actress – Miniserialas arba filmas |- | [[1994]] |''The Simpsons'' | Jessica Lovejoy |Epizodas: „Barto mergina“ |- | [[1999]] | ''King of the Hill'' | Aunt Esme Dauterive |Epizodas: „A Beer Can Named Desire“ |- | [[1997]] | ''…First Do No Harm'' | Lori Reimuller | Nominacija – Emmy apdovanojimas – Outstanding Lead Actress – Televizijos filmas<br />Nominacija – [[Auksinis Gaublys]] – Geriausia televizijos filmo aktorė<br />Nominacija – Satellite apdovanojimas – Geriausia televizijos filmo aktorė |- | [[2003]] | ''Angels in America'' | Ethel Rosenberg<br />The Rabbi<br />Hannah Pitt<br />Angel Australia | Emmy apdovanojimas – Outstanding Lead Actress – Miniserialas<br />[[Auksinis Gaublys]] – Geriausia miniserialo aktorė<br />Gracie Allen apdovanojimas – Outstanding Female Lead – Drama Special<br />Satellite apdovaniojimas – Geriausia miniserialo aktorė<br />Screen Actors Guild apdovanojimas – Outstanding Female Actor – Miniserialas |} === Teatras === {|class="wikitable" style="font-size: 90%;" border="2" cellpadding="4" background: #f9f9f9; |- align="center" ! style="background:#B0C4DE;" | Metai ! style="background:#B0C4DE;" | Pastatymas ! style="background:#B0C4DE;" | Vaidmuo ! style="background:#B0C4DE;" | Pasiekimai |- |1975 |''Trelawny of the Wells'' |Miss Imogen Parrott | |- |rowspan=5|1976 |''27 Wagons Full of Cotton'' |Flora Meighan |Theatre World apdovanojimas – Debiutas, Broadway/Off-Broadway<br />Nominacija – Drama Desk Award – Outstanding Actress in a Play<br /> Nominacija – „Tony“ apdovanojimas – Best Performance by a Featured Actress in a Play |- |''A Memory of Two Mondays'' |Patricia |- |''Secret Service'' |Edith Varney | |- |''Henry V'' |Katherine | |- |''Measure for Measure'' |Isabella | |- |rowspan=2|1977 |''Happy End'' |Lieutenant Lillian Holiday | |- |''The Cherry Orchard'' |Dunyasha | |- |rowspan=2|1978 |''Alice at the Palace'' |Alice | |- |''The Taming of the Shrew'' |Kate | |- |1979 |''Taken in Marriage'' |Andrea | |- |1980-81 |''Alice at the Palace'' |Alice | |- |2001 |''The Seagull'' |Irina Nikolayevna |Nominacija – Drama Desk apdovanojimas – Outstanding Actress in a Play |- |2006 |''Mother Courage and Her Children'' |Mother Courage |Drama League apdovanojimas – Distinguished Performance Award<br />Nominacija – Drama Desk apdovanojimas – Outstanding Actress in a Play |} == Apdovanojimai ir nominacijos == {{main|Sąrašas:Meryl Streep apdovanojimai ir nominacijos}} [[Vaizdas:meryl streep harvard commencement 2010.JPG|thumb|upright|Streep atsiima savo garbės laipsnį Harvardo universitete 2010 m. gegužės 27 d.]] Meryl Streep yra nominuota [[Oskaras|Oskarui]] 17 kartų, daugiau nei bet kuris aktorius ar aktorė kino istorijoje, pradedant pirmąją nominacija 1979 m. už filmą „[[Elnių medžiotojas]]“. Iš viso ji nominuota 14 kartų kaip geriausia aktorė ir 3 kartus kaip geriausia antro plano aktorė. Meryl taip pat rekordiškai daug kartų nominuota [[Auksinis gaublys|Auksiniui gaubliui]] (26 nominacijos ir 8 laimėjimai). [[1998]] m. [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]] buvo atidengta M. Streep vardo žvaigždė. [[2003]] m. [[Cezario apdovanojimas|César apdovanojimuose]] Prancūzijoje Meryl Streep gavo ''Honorary César''. [[2004]] m. Maskvos tarptautiniame filmų festivalyje Meryl Streep gavo Stanislavskio apdovanojimą už iškilius pasiekimus vaidyboje ir atsidavimą Stanislavskio mokyklos principams. [[2004]] m. M. Streep įteiktas AFI apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. [[2009]] m. Meryl suteiktas Prinstono universiteto garbės laipsnis. [[2010]] m. ji buvo priimta į Meno ir literatūros akademiją. Taip pat jai suteiktas garbės daktaro laipsnis [[Harvardo universitetas|Harvardo universitete]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Meryl Streep|no=T}} * [http://www.merylstreeponline.net/ Oficiali Meryl Streep svetainė]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120225093555/http://www.merylstreeponline.net/ |date=2012-02-25 }} * [http://simplystreep.com/ Meryl Streep fanų tinklalapis] * [http://www.imdb.com/name/nm0000658/ Meryl Streep] svetainėje [[Internet Movie Database]] * [http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=527 Meryl Streep] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090620204220/http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=527 |date=2009-06-20 }} svetainėje Obuolys.lt {{Oskaras geriausiai aktorei}} {{DEFAULTSORT:Streep, Meryl}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] 7omxw7w50k7h8lasjo7x1qeny63mh3d 0 248549 7855965 7806391 2026-06-13T23:33:20Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855965 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = Eastwoodtux2.jpg | Tikras vardas = Clinton Eastwood, Jr. | Šalis = {{flagicon|JAV}} [[JAV]] | Gimė = {{Gimė|1930|5|31|T}} [[San Fransiskas]], [[Kalifornija]] | Mirė = | Tautybė = amerikietis | Išsilavinimas = | Partneris = [[Sondra Locke]]<br/>(1975–1989)<br/>[[Frances Fisher]]<br/>(1990–1995) | Sutuoktinis = Maggie Johnson<br/>(1953–1984)<br/>Dina Ruiz<br/>(1996–2014) | Vaikai = 8 | Užsiėmimas = aktorius {{·}} režisierius {{·}} prodiuseris {{·}} kompozitorius {{·}} verslininkas {{·}} politikas | Žymesni vaidmenys = Haris Kalahanas,<br />„[[Purvinasis Haris (1971)|Purvinasis Haris]]“, 1971 m.<br />Viljamas Menis<br />„[[Menantis pikta]]“, 1992 m. | Apdovanojimai = 4 [[Oskaras|Oskarai]]<br/>4 [[Auksinis gaublys|Auksiniai gaubliai]] }} '''Klintonas „Klintas“ Istvudas ''' ({{en|Clinton „Clint“ Eastwood}}; g. [[1930]] m. [[gegužės 31]] d.) – amerikiečių [[aktorius]], kino [[režisierius]], [[prodiuseris]] ir [[kompozitorius]]. Labiausiai jis žinomas dėl „kietų“, antiherojiškų personažų kūrimo veiksmo filmuose, ypač septintajame, aštuntajame ir devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Jo vaidmenys tokiuose filmuose kaip lakoniškasis „Žmogus be vardo“ (''Man with No Name'') [[Sergio Leone]] trilogijoje „Dollars“ arba inspektoriaus Hario Kalahano personažas penkiuose „Bjauriojo Hario“ (''Dirty Harry'') filmuose pavertė jį vyriškumo simboliu.<ref>[http://books.google.co.uk/books?id=vh9mI7dnJGsC&pg=PA43&lpg=PA43&dq=eastwood+icon+of+masculinity&source=web&ots=OcYTVMW6iL&sig=9LFFWFy-9F6ANOKI_0VLq-hzyOg&hl=en&sa=X&oi=book_result&resnum=2&ct=result#PPA43,M1 Eastwood veiksmo filmų isterija], p.43, Routledge, ISBN 0-415-27893-7</ref> Jis laimėjo po keturis [[Oskaras|Oskarus]] ir [[Auksinis gaublys|Auksinius gaublius]], [[Kino aktorių gildijos apdovanojimas|Kino aktorių gildijos apdovanojimą]] ir penkis Publikos apdovanojimus – įskaitant vieną mėgstamiausios visų laikų kino žvaigždės kategorijoje.<ref> [http://www.imdb.com/name/nm0000142/awards Eastwood apdovanojimai internetinėje filmų duomenų bazėje (IMDB)]</ref> Už savo darbus filmuose „[[Menantis pikta]]“ (1992 m.) ir „[[Mergina verta milijono]]“ (''Million Dollar Baby'', 2004 m.), Istvudas laimėjo Oskarus už geriausią režisierių, geriausio vaizdo kūrėją ir buvo nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje. Šie filmai, kaip ir kiti, pavyzdžiui, „Pagrok man miglą“ (''Play Misty for Me'', 1971 m.), „Atstumtasis Džosis Veilsas“ (''The Outlaw Josey Wales'', 1976 m.), „Pabėgimas iš Alkatraso“ (''Escape from Alcatraz'', 1979 m.), „Ugnies linijoje“ (''In the Line of Fire'', 1993 m.) ir „[[Gran Torino (filmas)|Gran Torino]]“ (2008 m.) pelnė didžiulį kritikų pripažinimą ir sulaukė komercinės sėkmės. Istvudas režisavo daugelį savo filmų, bet sėkmingi buvo ir kiti, kuriuose jis pats nevaidino, pavyzdžiui, „Paslaptinga upė“ (''Mystic River'', 2003 m.). Jis – vienintelis žmogus, vaidinęs stulbinančio populiarumo pasiekusiuose filmuose ištisus penkis dešimtmečius, taip tapdamas ilgiausiai vaidinančia visų laikų filmų žvaigžde.<Ref> [http://www.getthebigpicture.net/blog/2009/1/14/is-clint-eastwood-the-longest-running-movie-star-ever.html Eastwood – visų laikų ilgiausiai vaidinanti kino žvaigždė? ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090429122243/http://www.getthebigpicture.net/blog/2009/1/14/is-clint-eastwood-the-longest-running-movie-star-ever.html |date=2009-04-29 }} </ref><ref> [http://www.imdb.com/news/ni0648246/ IMDB žinios apie Eastwood]</ref> Istvudas taip pat domisi [[politika]], [[1986]]–[[1988]] m. jis buvo [[Karmelis|Karmelio]], Kalifornijos miesto, meras. == Ankstyvasis gyvenimas == Istvudas gimė [[San Fransiskas|San Fransiske]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Jo tėvas buvo Klintas Istvudas vyresnysis (''Clint Eastwood Senior''), plieno [[liejimas|liejikas]] ir migruojantis darbininkas, o motina – Margareta Rut Istvud (''Margaret Ruth Eastwood'', mergautinė pavardė ''Runner''), gamyklos darbininkė. Gimęs Klintas svėrė net 5 kilogramus<ref>[http://www.guardian.co.uk/film/2008/nov/02/clint-eastwood-drama Švelnusis vyras Clint]</ref>. Istvudas turi [[anglai|angliškų]], [[škotai|škotiškų]], [[olandai|olandiškų]] ir [[airiai|airiškų]] šaknų.<ref name="bookref1">{{cite book|last=Smith|first=Paul|authorlink=|title=Clint Eastwood kultūrinė produkcija|publisher=|date=1993|location=Minesota|pages=|url=|isbn=0816619581}}</ref> Jis buvo užaugintas „vidutiniosios klasės [[protestantai|protestantų]] namuose“<ref>[http://www.adherents.com/people/pe/Clint_Eastwood.html Religinė aktoriaus ir režisieriaus Clint Eastwood narystė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100129172756/http://www.adherents.com/people/pe/Clint_Eastwood.html |date=2010-01-29 }}</ref> ir dažnai kraustėsi, nes jo tėvas dirbo daugybėje darbų visoje vakarinėje pakrantėje.<ref>[http://www.cbsnews.com/stories/2005/02/03/Sunday/main671541.shtml CBS vakaro žinių interviu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130725201237/http://www.cbsnews.com/stories/2005/02/03/sunday/main671541.shtml |date=2013-07-25 }}</ref> Šeima įsikūrė Pidmonte, Kalifornijoje, Istvudo paauglystėje, ir [[1949]] m. jis baigė Ouklendo Technikos vidurinę mokyklą. Kai jam buvo 18 ar 19, vaikinas dirbo medienos fabrike [[Springfildas (Oregonas)|Springfilde]], [[Oregonas|Oregono]] valstijoje. Vėliau Istvudas dirbo degalinėje ugniagesiu ir grojo pianinu Ouklendo bare.<ref name="Karjera">[http://www.vault.com/nr/main_article_detail.jsp?article_id=19109&cat_id=0&ht_type=2 Karjera] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181215171837/http://www.vault.com/nr/main_article_detail.jsp?article_id=19109&cat_id=0&ht_type=2 |date=2018-12-15 }}</ref> [[1950]] m. [[Korėjos karas|Korėjos karo]] metu Istvudas buvo paimtas į [[JAV armija|JAV kariuomenę]] ir dalyvavo kariniame skrydyje, kurio metu lėktuvas sudužo virš Ramiojo vandenyno, į šiaurę nuo San Francisko. Jis išvengė rimtų sužalojimų, bet turėjo pasilikti liudyti nagrinėjant sudužimo priežastis. Tai jį sulaikė nuo išsiuntimo į Korėją kartu su savo daliniu.<ref name=>[http://sammonsays.com/artman/publish/clint-eastwood-column.shtml John Sammon interviu su Clint Eastwood] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090307165119/http://sammonsays.com/artman/publish/clint-eastwood-column.shtml |date=2009-03-07 }}</ref> Atlikdamas karinę tarnybą Itsvudas susidraugavo su kitais kareiviais ir būsimais aktoriais Martin Milner ir David Janssen. == Karjera kine == [[Vaizdas:Clint Eastwood-Rawhide publicity.JPG|thumb|left|185px|Clint Eastwood seriale „Rawhide“, 1961 m.]] Klintas Istvudas vaidinti pradėjo XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, trumpai pasirodydamas tokiuose filmuose kaip „Padaro kerštas“ (''Revenge of the Creature''), „Tarantulas“ (''Tarantula'') ir „Frensis kariniame jūrų laivyne“ (''Francis in the Navy''). Jis sublizgėjo, gavęs Rowdy Yates vaidmenį TV seriale „Rawhide“, kurį rodė [[1959]]–[[1966]] m. Visose Jungtinėse Valstijose jis tapo žinomas kaip Rowdy Yates (kurį Istvudas neoficialiai vadino „visišku idiotu“<ref>[http://www.readersdigest.com.au/content/rd-face-to-face-clint-eastwood/ Akis į akį: Clint Eastwood] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080726000000/http://www.readersdigest.com.au/content/rd-face-to-face-clint-eastwood/ |date=2008-07-26 }}</ref>). Kol filmavosi seriale, Istvudas suvaidino keliuose filmuose, įskaitant „Ambush at Cimarron Pass“, kurį jis atmetė kaip „tikriausiai bjauriausią kada nors rodytą vesterną“. Jis nesifilmavo kituose kino filmuose, kol [[1964]] m. su juo susisiekė [[Sergio Leone]]. Jis svečio teisėmis pasirodė komiškame seriale-vesterne „Maverick“, kuriame kovėsi su James Garner „Saulėlydžio dvikovos“ epizode. == Pastaroji veikla == [[2000]] m. Istvudas režisavo ir vaidino filme „Kosmoso kaubojai“ (''Space Cowboys''). Šiame filme jis vaidina Frank Corvin, į pensiją išėjusį [[NASA]] inžinierių, iškviestą apsaugoti griūnantį rusų palydovą. „Space Cowboys“ buvo labiausiai komercine prasme pasisekęs Istvudo filmas per septynerius metus, į jį kinuose parduota bilietų už 130 milijonų [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>[http://the-numbers.com/movies/2000/SPCOW.php 2000 m. filmo pajamų statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090516062818/http://www.the-numbers.com/movies/2000/SPCOW.php |date=2009-05-16 }}</ref> [[2002]] m. Istvudas vaidino buvusį [[FTB]] agentą, ieškantį sadistiško žudiko filme „Kruvinas darbas“ (''Blood Work''), kuris buvo pastatytas pagal Michael Connelly knygą. [[2003]] m. jis režisavo Bostono kriminalinę dramą „Paslaptinga upė“ (''Mystic River'') apie žudymą, linčiavimą ir seksualinę prievartą. Filmas buvo finansiškai sėkmingas ir laimėjo du Oskaro apdovanojimus bei buvo nominuotas geriausio režisieriaus ir geriausio vaizdo apdovanojimams. [[2005]] m. Istvuas sulaukė kritikų liaupsių ir pelno, režisuodamas, prodiusuodamas, kurdamas muziką ir vaidindamas bokso dramoje „[[Mergina, verta milijono]]“ (''Million Dollar Baby''). Istvudas vaidino bjaurų trenerį, pajuntantį ryšį su boksininke (akt. [[Hilary Swank]]), kurią nenoriai treniruoja, tik kai jį įtikina jo senas draugas (akt. [[Morgan Freeman]]). Filmas laimėjo Oskaro apdovanojimą už geriausią vaizdą, Istvudas buvo nominuotas geriausio aktoriaus apdovanojimui ir laimėjo geriausio režisieriaus titulą. Swank ir Freeman taip pat laimėjo Oskarus už savo vaidybą, o visa trijulė buvo nominuoti [[Kino aktorių gildijos apdovanojimas|Kino aktorių gildijos apdovanojimui]] už nuostabią aktorių vaidybą kino filme. Istvudas taip pat gavo [[Grammy]] nominaciją už muziką, kurią jis sukūrė šiam filmui. Bilietų kasose surinkęs daugiau nei 216 mln. JAV dol., tuo metu „Mergina, verta milijono“ buvo pelningiausias filmas jo karjeroje.<ref>[http://the-numbers.com/movies/2004/MDBAB.php 2004 m. filmo pajamų statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090414122707/http://www.the-numbers.com/movies/2004/MDBAB.php |date=2009-04-14 }}</ref> [[2006]] m. Istvudas režisavo du filmus apie [[Ivo Džimos mūšis|Ivo Džimos mūšį]], vykusį [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu. Pirmasis, „Mūsų tėvų vėliavos“ (''Flags of Our Fathers'') koncentravosi ties žmonėmis, kurie iškėlė Amerikos vėliavą Suribači kalno viršūnėje [[Ivo Džima|Ivo Džimos]] saloje. Antrasis, „[[Laiškai iš Ivo Džimos]]“ (''Letters from Iwo Jima'') vaizdavo japonų karių taktiką saloje ir laiškus, kuriuos jie siuntė savo šeimos nariams. Abu filmai įgijo didžiulį pasisekimą tarp kritikų ir buvo nominuoti keletui Oskarų, įskaitant geriausio režisieriaus ir geriausio vaizdo apdovanojimams. [[Vaizdas:Eastwood1981.jpg|thumb|right|185px|Clint Eastwood 1981 m.]] [[2008]] m. Istvudas režisavo Oskarui nominuotą dramą „[[Laumės vaikas]]“ (''Changeling''), kuriame vaidino [[Angelina Jolie]]. Tais pačiais metais Istvudas nutraukė savo „paties paskirtą vaidinimo pertrauką“<ref>[http://www.latimes.com/entertainment/news/reviews/la-et-torino12-2008dec12,0,2314630.story Gran Torino apžvalga]</ref>, suvadindamas „[[Gran Torino (filmas)|Gran Torino]]“. Istvudas režisavo, vaidino, prisiėmė prodiuserio pareigas ir bendradarbiavo kuriant [[garso takelis|garso takelį]] filmui.<ref>[http://www.metacritic.com/film/titles/grantorino?q=gran%20torino Gran Torino pristatymas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Filmas per savo premjerinį savaitgalį susišlavė beveik 30 milijonų dolerių, o Istvudas tapo seniausiu vadovaujančiu asmeniu, pasiekusiu pirmąją vietą pagal nupirktų bilietų skaičių.<ref>[http://www.boxofficemojo.com/movies/?id=grantorino.htm Gran Torino pajamos]</ref> Tai – daugiausiai uždirbęs Istvudo filmas per ligšiolinę jo karjerą. == Asmeninis gyvenimas == [[1953]] m. [[gruodžio 19]] d. Istvudas vedė modelį ir koledžo bendramokslę Maggie Johnson, jie susilaukė dviejų dukterų. Pora išsiskyrė, kai žmona sužinojo apie ilgalaikę Klinto neištikimybę. Vėliau paaiškėjo, kad Istvudas turėjo dar tris nesantuokinius vaikus, todėl jis įgijo donžuano etiketę. [[1993]] m. Istvudas sutiko savo dabartinę 35 metais jaunesnę žmoną Diną, kai ji ėmė iš jo interviu. Jiedu susituokė [[1996]] m. [[Las Vegasas|Las Vegase]], [[Nevada|Nevados]] valstijoje, ir susilaukė dukters. Būdamas 78-erių Istvudas turi du anūkus. Istvudui priklauso išskirtinis „Tehàma“ golfo klubas, jis taip pat pasaulyje žinomo „Pebble Beach Golf Links“ investuotojas.<ref>[http://travel.latimes.com/articles/la-trw-pebblebeach14jun14 Kalifornija atmeta Clint Eastwood Monterey golfo kursą]</ref> Jam priklauso ir „Hog’s Breath Inn“ bei „The Mission Ranch Hotel and Restaurant“. Jis – patyręs [[pilotas]] ir kartais į studiją skrenda nuosavu sraigtasparniu, kad išvengtų spūsčių. Istvudas mėgsta muziką, ypač [[džiazas|džiazą]]. Aktorius yra išreiškęs kritiką medžiotojams: „Aš nemedžioju. Tiesiog nemėgstu žudyti gyvų būtybių. Nebent jos bandytų nužudyti mane – tuomet tai būtų suprantama“.<ref>[http://www.latimes.com/entertainment/news/movies/la-ca-clint1-video-2008jun01,0,4638311.story Clint Eastwood kratosi Purvinojo Hario įvaizdžio]</ref> == Apdovanojimai == Istvudas – vienas iš dviejų žmonių, kurie buvo dukart nominuoti geriausio aktoriaus ir geriausio režisieriaus apdovanojimams už tą patį filmą („[[Menantis pikta]]“ ir „Mergina, verta milijono“), kitas – [[Warren Beatty]]. Jis taip pat vienas iš trijų dar gyvų režisierių (kartu su [[Miloš Forman]] ir [[Francis Ford Coppola]]), kurie režisavo du filmus – geriausio vaizdo laimėtojus. Istvudas gavo ir daugybę kitų apdovanojimų, pavyzdžiui, America Now TV, vieną iš 2000 m. Kennedy Center Honors, Jack Valenti Humanitarian Award, geriausio aktoriaus apdovanojimą iš National Board of Review of Motion Pictures už vaidybą „Gran Torino“ ir kt. 2006 m. jis gavo garbės daktaro laipsnį iš Ramiojo vandenyno universiteto, o [[2007]] m. iš Pietų Kalifornijos universiteto, tais pat metais – muzikos daktaro laipsnį iš Berklio muzikos koledžo. === Oskarų nominacijos === {| class="wikitable" border="1" |- ! Apdovanojimas ! Metai ! Filmas ! Laimėta |- |Geriausias vaizdas |rowspan=3| 1992 |rowspan=3| [[Menantis pikta (filmas)|Menantis pikta]] |{{yes}} |- |Geriausias režisierius |{{yes}} |- |Geriausias aktorius |Al Pacino – [[Moters kvapas (filmas)|Moters kvapas]] |- | Irving G. Thalberg atminimo apdovanojimas | 1995 | Garbės apdovanojimas |{{yes}} |- |Geriausias vaizdas |rowspan=2| 2003 |rowspan=2| [[Mistinė upė (filmas)|Mistinė upė]] |Barrie M. Osborne, Peter Jackson, Fran Walsh – [[Žiedų Valdovas: Karaliaus sugrįžimas (2003 filmas)|Žiedų valdovas: karaliaus sugrįžimas]] |- |Geriausias režisierius |Peter Jackson – [[Žiedų Valdovas: Karaliaus sugrįžimas (2003 filmas)|Žiedų valdovas: karaliaus sugrįžimas]] |- |Academy Award for Best Picture |rowspan=3| 2004 |rowspan=3| [[Mergina, verta milijono]] |{{yes}} |- |Geriausias režisierius |{{yes}} |- |Geriausias aktorius |[[Jamie Foxx]] – [[Rėjus (filmas)|Rėjus]] |- |Geriausias vaizdas |rowspan=2| 2006 |rowspan=2| [[Laiškai iš Ivo Džimos]] |Graham King – [[Infiltruoti]] |- |Geriausias režisierius |[[Martin Scorsese]] – [[Infiltruoti]] |- |} === Auksinio gaublio nominacijos === * '''1971 – Henrietta Award''' * '''1988 – Cecil B. DeMille Award''' * '''1989 – Geriausias režisierius – Bird''' * '''1993 – Geriausias režisierius – Unforgiven''' * 1993 – Geriausia drama – Unforgiven * 1996 – Geriausia drama – The Bridges of Madison County * 2004 – Geriausias režisierius – Mystic River * 2004 – Geriausia drama – Mystic River * 2005 – Geriausias garso takelis – Million Dollar Baby * '''2005 – Geriausias režisierius – Million Dollar Baby''' * 2007 – Geriausias režisierius – Flags of Our Fathers * 2007 – Geriausias režisierius – Letters from Iwo Jima * 2008 – Geriausias garso takelis – Grace Is Gone * 2008 – Geriausias garso takelis – Grace Is Gone * 2008 – Geriausias garso takelis – Gran Torino == Diskografija == Istvudas – dar ir muzikantas, pianistas bei kompozitorius. Jis sukūrė muziką 2007 m. filmui „Grace Is Gone“ ir originalias pianino kompozicijas filmui „In the Line of Fire“. === Albumai === {| class="wikitable" ! Metai ! Albumas |- | 1963 | ''Rawhide’s Clint Eastwood Sings Cowboy Favorites'' |} === Singlai === {| class="wikitable" ! rowspan="2"| Metai ! rowspan="2"| Singlas ! colspan="2"| Vieta ! rowspan="2"| Albumas |- ! width="50"| <small>JAV periferija</small> ! width="50"| <small>[[JAV]]</small> |- | 1961 | „Unknown Girl“ | | | rowspan="3"| tik singlai |- | rowspan="2"| 1962 | „Rowdy“ | | |- | „For You, For Me, For Evermore“ | | |- | rowspan="2"| 1980 | „Bar Room Buddies“ <small>(su Merle Haggard)</small> | align="center"| 1 | | ''Bronco Billy Soundtrack'' |- | „Beers to You“ <small>(su Ray Charles)</small> | align="center"| 55 | | rowspan="2"| tik singlai |- | 1981 | „Cowboy in a Three Piece Suit“ | | |- | 1984 | „Make My Day“ <small>(su T. G. Sheppard)</small> | align="center"| 12 | align="center"| 62 | ''Slow Burn'' <small>(T. G. Sheppard albumas)</small> |- | 2009 | „Gran Torino“ <small>(Walt Kowalski su Jamie Cullum)</small> | | | tik singlas |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Papildomam skaitymui == * {{cite book |last= Engel |first= Leonard |title= Clint Eastwood, aktorius ir režisierius: naujos perspektyvos|url= https://archive.org/details/clinteastwoodact0000unse |publisher= |year= 2007 |isbn= 9780874809008 }} * {{cite book |last= Johnstone |first= Iain |title= Žmogus be vardo: Clint Eastwood biografija|publisher=|year= 2007 |isbn= 9780859653879 }} * {{cite book |last= McGilligan |first= Patrick |title= Clint: gyvenimas ir legenda|publisher=|year= 2001 |isbn= 9780786708437 }} * {{cite book |last= Schickel |first= Richard |title= Clint Eastwood: biografija|url= https://archive.org/details/clinteastwoodbio0000schi |publisher= |year= 1996 |isbn= 9780679429746 }} * {{cite book |last= Thompson |first= Douglas |title= Clint Eastwood: Milijardo vertas žmogus|url= https://archive.org/details/clinteastwoodbil0000thom |publisher= John Blake |year= 2005 |isbn= 978-1-85782-572-5 }} == Nuorodos == {{Commons|Clint Eastwood}} * [http://www.imdb.com/name/nm0000142/ Cllint Eastwood IMDB] * [http://www.clint-eastwood.fr/ Clint Eastwood fanų svetainė Prancūzijoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090401205358/http://www.clint-eastwood.fr/ |date=2009-04-01 }} * [http://blogs.amctv.com/amc_hollywood_icon_clint_eastwood/ Clint Eastwood foto galerija AMCTV.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091002004453/http://blogs.amctv.com/amc_hollywood_icon_clint_eastwood/ |date=2009-10-02 }} * [http://www.eastwood.stopklatka.pl Clint Eastwood lenkiška svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180123094502/http://www.eastwood.stopklatka.pl/ |date=2018-01-23 }} * [http://eastwoodclint.free.fr Clint Eastwood prancūziška svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081111141440/http://eastwoodclint.free.fr/ |date=2008-11-11 }} * [http://www.charlierose.com/shows/2006/12/19/1/an-hour-with-academy-award-winning-filmmaker-clint-eastwood Charlie Rose Show: valanda su Clint Eastwood] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080605183345/http://www.charlierose.com/shows/2006/12/19/1/an-hour-with-academy-award-winning-filmmaker-clint-eastwood |date=2008-06-05 }} * [http://observer.guardian.co.uk/review/story/0,,2020602,00.html 2007 m. „The Observer“ išsamus interviu su Clint Eastwood] * [http://www.ew.com/ew/gallery/0,,1547569,00.html „Entertainment Weekly“ foto galerija: Clint Eastwood] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071014210555/http://www.ew.com/ew/gallery/0,,1547569,00.html |date=2007-10-14 }} * [http://www.sensesofcinema.com/2003/great-directors/eastwood/ Iškilių režisierių kritikos duomenų bazė] * [http://www.clinteastwood.org/forums Clint Eastwood forumai] * [http://www.clinteastwood.net Clint Eastwood. NET] * [http://festivalpreviewjazz.blogspot.com/2007/09/berklee-makes-eastwoods-day-at-mjf.html Eastwood Monterėjaus džiazo festivalyje] * [https://web.archive.org/web/20021208125408/http://www.theadvocates.org/celebrities/clint-eastwood.html Clint Eastwood – liberalas] {{DEFAULTSORT:Eastwood, Clint}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:JAV kino režisieriai]] [[Kategorija:JAV dainininkai]] ol54rwjuwu8zviqptt889ox5jc5z83h 0 251802 7855756 7768378 2026-06-13T16:38:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855756 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=46|PS=27.7|IL=21|IM=25|IS=07.9 |sav = Klaipėdos rajonas |sen = [[Dauparų-Kvietinių seniūnija]] |aukštis = 30 |plotas = 44 x 30 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis - [[XIII a.]] |žvalgytas = 1906, 1963 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A403KP / 23769 / AR460 }} '''Antkalnio piliakalnis su gyvenviete''', ''Gribžinių piliakalnis, Pilalė'' – [[piliakalnis]] [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Antkalnis|Antkalnio]] kaimo, [[Dauparų-Kvietinių seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Gargždai]] – [[Jokūbavas]] (216) [[Gribžiniai|Gribžiniuose]] pavažiavus 2,4 km Antkalnio link į rytus iki kelio galo, pasukus į kairę šiaurės kryptimi, už 330 m, yra dešinėje, už sodybos į šiaurę 50 m matyti beržynėlis. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Antkalnis.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas [[Minija|Minijos]] dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 44 m ilgio, 30 m pločio pietvakariniame gale. Čia supiltas 26 m ilgio, 3,5 m aukščio, 28 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į kiek išlenktą 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Pylime randama stambių degėsių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a. Aikštelė ir pylimas apardyti apkasų, lapių urvų. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Į pietvakarius nuo piliakalnio 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė. == Tyrimai == [[XX a.]] pradžioje, kaip teigia [[Liudvikas Kšivickis]], <ref> L. Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.</ref> piliakalnį bandė kasinėti baronas Renė, tačiau šių tyrimų rezultatai nežinomi. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1963]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]].<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 30-31 (30)</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Nausodžio piliakalnis]] 10 km<br /> [[Kačaičių piliakalnis]] 8 km |ŠR= [[Gandingos piliakalnis]] 31 km <br /> [[Vieštovėnų piliakalnis]] 19 km |R= [[Stalgėnų piliakalnis]] 27 km <br /> [[Žvaginių piliakalnis]] 17 km |PR= [[Norgėlų piliakalnis]] 24 km |P= [[Gargždų piliakalnis]] 7 km <br /> [[Gerduvėnų piliakalnis]] 4 km |PV= [[Dovilų piliakalnis]] 11 km <br /> [[Laistų piliakalnis]] 18 km |V= [[Eketės piliakalnis]] 15 km <br /> [[Jakų piliakalnis]] 13 km |ŠV= [[Andulių piliakalnis]] 14 km <br /> [[Valėnų piliakalnis]] 14 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.132 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.59 * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=582 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174432/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=582 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Antkalnis/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Klaipėdos rajone]] i1t3l6ysxsb7ycc1ka69t15mni8e87u 0 252013 7855825 7768496 2026-06-13T21:04:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855825 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Švenčionių sen., Lithuania - panoramio (48).jpg |plotis = 280px |fotoinfo = Piliakalnis nuo kelio |herb = |žeml = |PL=55|PM=12|PS=07.6|IL=26|IM=13|IS=37.5 |sav = Švenčionių rajonas |sen = [[Švenčionių seniūnija]] |aukštis = 9 |plotas = skersmuo 16 |priešpilis = gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = 1958, 1971 |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A1061P / 3416 / AR1139 }} '''Aučynų piliakalnis''' – [[piliakalnis]] [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Aučynos|Aučynų]] kaimo, [[Švenčionių seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Raudonė (Švenčionys)|Raudonė]]-[[Ceikiniai]] Aučynose pro kapines pasukus į dešinę pietryčių kryptimi ir pavažiavus 300 m link [[Gražuliai|Gražulių]], yra dešinėje, į pietus nuo kelio. == Piliakalnis == Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje aukštumos krašte. Aikštelė apskrita, 16 m skersmens, iki 1,5 m iškiliu viduriu, žemesniais pietiniu ir rytiniu kraštais. Šlaitai statūs, iki 9 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs [[pušis|pušimis]]. Piliakalnį [[1958]] m. ir [[1971]] m. žvalgė [[LII|Istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia. Vakarinėje papėdėje yra 0,2 ha ploto papėdės gyvenvietė.<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 32 (38)</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Mažulonių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Rakštelių piliakalnis]] 4 km |ŠR= [[Kačėniškės piliakalnis]] 3,5 km |R= [[Stajėtiškio piliakalnis]] 19 km |PR= [[Diaugūnų piliakalnis]] 19 km |P= [[Cirkliškio piliakalnis]] 10 km <br /> [[Stūglių piliakalnis]] 2 km |PV= [[Nevieriškės piliakalnis]] 6 km |V= [[Budrių piliakalnis]] 27 km <br /> [[Rusališkės piliakalnis]] 5 km |ŠV= [[Reškutėnų piliakalnis]] 10 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184. * Lietuvos kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. * Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.309-310. * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 62-63. == Nuorodos == * [http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm Lietuvos piliakalnių atlasas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090418173252/http://www.kam.lt/piliakalniai/index.htm |date=2009-04-18 }} * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=582 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174432/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=582 |date=2016-03-05 }} [[Kategorija:Piliakalniai Švenčionių rajone]] g76buafll5v1cgodwgsrgpvy71tfc6m 0 253836 7855833 7803868 2026-06-13T21:13:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855833 wikitext text/x-wiki {{Prūsijos istorija}} '''Kryžiaus žygiai į Prūsiją''' tai [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygių]] kampanija, vykdyta [[XIII a.]] daugiausia [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]], siekiant atversti į [[krikščionybė|krikščionybę]] ir užkariauti [[prūsai|senuosius prūsus]]. Teutonai žygius prieš [[baltai|baltus]] pradėjo [[1230]] m., pakviesti po nesėkmingų lenkų bandymų. Amžiaus gale įvyko keletas prūsų sukilimų, tačiau ilgainiui kraštas buvo kolonizuotas, o vietiniai gyventojai asimiliuoti. == Pirmosios misijos ir konfliktai == [[Vaizdas:Baltų gentys 12-as amžius.svg|thumb|left|275px|Baltų gentys apie 1200 m.]] Anglosaksų karaliaus [[Alfredas Didysis|Alfredo Didžiojo]] keliautojas [[Vulfstanas]] prūsus mini kaip stiprią ir nepriklausomą tautą, užsiimančia jūreivyste ir gyvulių auginimu.<ref>Christiansen, p. 38</ref> Vakarų polianų karalius [[Meška I]] bandė išplėsti savo karalystę nuo [[Oderis|Oderio]] žiočių iki Prūsijos.<ref>Gieysztor, p. 50</ref> Kitas lenkų karalius [[Boleslovas Narsusis]] [[997]] m. išsiuntė Prahos vyskupą [[Adalbertas Prahiškis|Adalbertą]] skleisti krikščionybę į prūsų žemes, bet buvo pagonių nužudytas. Toks pats likimas [[1009]] m. ištiko ir vyskupą [[Brunonas|Brunoną]]<ref>Wyatt, pp. 22-23</ref> [[Lenkai]] kariavo su kaimynėmis tautomis – [[prūsai]]s, [[jotvingiai]]s, [[vendai]]s du amžius.<ref>Wyatt, p. 24</ref><ref>Gieysztor, p. 77</ref><ref>[http://eprints.infodiv.unimelb.edu.au/archive/00001942/01/Upload_Recent_Issues_in_Polish_Historiography_of_the_Crusades.pdf Recent Issues in Polish Historiography of the Crusades] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071128125327/http://eprints.infodiv.unimelb.edu.au/archive/00001942/01/Upload_Recent_Issues_in_Polish_Historiography_of_the_Crusades.pdf |date=2007-11-28 }} Darius von Güttner Sporzyński. 2005</ref> Kuomet lenkai pradėjo prūsų „atvertinėjimą“ į krikščionybę ir jų žemių kontroliavimą, prūsai atsakė grobiamaisiais reidais į [[Mazovija|Mazoviją]] ir [[Kulmo žemė|Kulmo žemę]].<ref>Urban, p. 50</ref> Daug prūsų oficialiai priėmė krikštą tačiau priešams pasitraukus grįždavo prie savo tikrojo tikėjimo. [[1166]] m. kovodamas su prūsais žuvo Sandomiežo kunigaikštis Henrikas.<ref>Gieysztor, p. 69</ref> [[Boleslavas IV Garbanius]] ir [[Kazimieras II Teisingasis]] savo valdymo metais vedė dideles kariaunas į Prūsiją: Boleslovo pajėgos buvo sumuštos, o Kazimierui iki savo mirties [[1194]] m. pavyko išlaikyti taiką.<ref>Wyatt, p. 29</ref> Danijos karalius [[Valdemaras II Užkariautojas]] rėmė danų ekspedicijas į [[Semba|Sembos]] žemę. [[1206]] m. [[Cisteriečiai|cisteriečių]] vyskupas [[Kristijonas Olyvietis]], remiamas danų ir lenkų kunigaikščių, atvyko į Kulmo žemę, kur rado geras sąlygas savo veiklai. Romoje gavęs pastiprinimą, [[1215]] m. grįžo į Kulmą ir pradėjo misionierišką veiklą, tačiau prūsai aktyviai priešinosi<ref>Wyatt, p. 47</ref> bijodami lenkų ekspansijos.<ref>Urban, p. 51</ref> Pagoniškieji prūsai įsiveržė į Kulmo žemę, Mazoviją ir Rytų [[Pamarys|Pamarį]],<ref name="G94">Gieysztor, p. 94</ref> apgulė [[Kulmas|Kulmą]] ir [[Liubava|Liubavą]] ir privertė pakrikštytus prūsus grįžti į savo tikrąjį tikėjimą.<ref>Wyatt, p. 32</ref> Dėl padažnėjusių prūsų antpuolių<ref>Gieysztor, p. 93</ref> popiežius [[Honorijus III]] [[1217]] m. kovą išleido [[popiežiaus bulė|bulę]], leidžiančią rengti kryžiaus žygį prieš prūsus. Kitais metais pagonys vėl nusiaubė Kulmą ir Mazoviją, sugriovė apie 300 katedrų ir bažnyčių.<ref name="W33">Wyatt, p. 33</ref> == 1222–1223 m. kryžiaus žygis == [[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png|thumb|left|275px|Prūsų žemės XIII a.]] Honorijus III kyžiaus žygio vadu paskyrė Kristijoną Olyvietį, o popiežiaus legatu – [[Gnieznas|Gniezno]] arkivyskupą Vincentą I Nialeką.<ref name="W33"/> Vokiečių ir lenkų kryžiuočiai pradėjo rinktis Mazovijoje [[1219]] m., bet tikras žygio planavimas prasidėjo [[1222]] m., kai atvyko Silezijos kunigaikštis [[Henrikas II]], Braslavos arkivyskupas Laurentijus bei Lebuso arkivyskupas Laurentijus. Atvykę riteriai padėjo atstatyti nusiaubtas tvirtoves, įrengti įtvirtinimus.<ref>Wyatt, p. 34</ref> 1223 m. didžiajai daliai karių išvykus, prūsai vėl užpuolė Kulmą ir Mazoviją, Mazovijos kunigaikštį Konradą privertė pabėgti į [[Plockas|Plocką]]. Baltų kariai pasiekė net [[Dancigas|Dancigą]] ir Pamarį.<ref>Wyatt, p. 39</ref> [[1225]] m.<ref name="M720">McClintock, p. 720</ref> ar 1228 m.<ref>Perlbach, p. 61</ref> keturiolika šiaurės Vokietijos kunigaikščių buvo paskirti [[Konradas Mazovietis|Konrado]] ir Kristijono, kad suformuotų karinį ordiną. Pradžioje jam buvo paskirta [[Kujavija|Kujavijos]] žemė, bet pastačius pilį persikėlė į Dobrynę, todėl ordinas buvo vadinamas [[Dobrynės ordinas|Dobrynės ordinu]].<ref>Wyatt, p. 36</ref> Pradžioje Dobrynės kunigaikščiai sėkmingai išvijo prūsus iš Kulmo žemes, bet vėliau šie kontratakavo ir pražudė didžiąją dalį ordino karių. Išsigelbėję gavo prieglobstį Pamaryje, pas kunigaikštį [[Svantopelkas II|Svantopelką II]]. Netoli Dancigo įkurtas [[Kalatravos ordinas]] taip pat negalėjo susidoroti su prūsais.<ref name="G94"/> == Teutonų kunigaikščių pakvietimas == [[Vaizdas:Hermann von Salza Painting.jpg|thumb|right|[[Hermanas Salza]], didysis Teutonų magistras]] Būdamas [[Roma|Romoje]] Kristijonas Olyvietis užmezgė pažintį su Teutonų ordino magistru [[Hermanas Salza|Hermanu Salza]]. Gavęs [[kunigaikštis|kunigaikščio]] Konrado ir Mazovijos didikų leidimą vyskupas [[1226]] m. paprašė Teutonų ordino pagalbos kovoje su prūsais. Stabilumas su prūsais Konradui leistų siekti [[Lenkija|Lenkijos]] didžiojo kunigaikščio titulo.<ref>Christiansen, p. 82</ref> Nors Hermanas Salza buvo suinteresuotas lenkų pasiūlymu, tačiau daugiau dėmesio skyrė Šv. Romos imperatoriaus [[Frydrichas II|Frydricho II]] rengiamam penktajam kryžiaus žygiui į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]]. Be to, teutonai neseniai Vengrijos karaliaus buvo išvyti iš Burzenlando ir siekė didesnės autonomijos. Hermanas susitikęs su Frydrichu II [[Riminis|Riminyje]] pasiūlė pajungti prūsus, kas būtų leidę [[Šv. Romos imperija]]i lengviau apsiginti nuo įsibrovėlių.<ref>Wyatt, p. 81</ref> 1226 m. Šv. Romos imperatorius Auksine Riminio bule Teutonų ordinui suteikė teises į Kulmo žemę ir tolesnes užkariautas teritorijas. Pagonių krikštijimas paliktas Kristijono Olyviečio žinioje.<ref>Christiansen, p. 83</ref> Prieš pradedant kampaniją, [[1234]] m. [[birželio 16]] d. teutonai ir lenkai sudarė [[Krušvicos sutartis|Krušvicos sutartį]], kuri, panašiai kaip ir Auksinė Riminio bulė suteikė kryžiuočiams teises į Kulmo žemę. Ši sutartis kvestionuojama lenkų istorikų, mat jos originalas neišliko ir abejojama jos autentiškumu, taip pat ir vėlesnėmis vokiečių pretenzijomis į Kulmą. Hermanas Salza pasiekė autonominę ordino padėtį. Ordinas liko lojalus Šv. Sostui ir Šv. Romos imperijai<ref>Halecki, p. 35</ref>. 1234 m. popiežiaus [[Grigalijus IX|Grigalijaus IX]] išleista Auksinė Riečio bulė užtvirtino ordino kontrolę užimtose žemėse bei paskelbė ordiną pavaldų tik Šv. Sostui. XIV a. kronikininkas [[Petras Dusburgietis]] mini 11 gentinių žemių Prūsijoje: [[Barta]], [[Kulmo žemė]] (seniau valdyta lenkų), [[Galinda]], [[Nadruva]], [[Notanga]], [[Pagudė]], [[Pamedė]], [[Semba]], [[Skalva]], [[Sūduva]] ir [[Varmė]]. Dusburgietis apskaičiavo, kad dauguma genčių gali sutelkti apie 2000 karių kavaleriją, tačiau Semba gali sutelkti 4000 karių kavaleriją ir 40 000 pėstininkų, o Sūduva – 6000 karių kavaleriją ir nesuskaičiuojamą kiekį pėstininkų.<ref name="U43">Urban, p. 43</ref> Priešingai nei kitos prūsų gentys, Kulmo prūsai turėję mažesnes pajėgas. Galinda, miškinga laukinė ežerų ir upių žemė, taip pat turėjo negausias pajėgas. Dabartiniai apskaičiavimai rodo, kad Prūsijoje iš viso galėję gyventi 170 tūkst. žmonių, tad Petro Dusburgiečio paskaičiavimai buvo perdėti.<ref name="U43"/> == Teutonų kampanijos pradžia == Gavę teises į Kulmo žemę, teutonai atvyko [[1230]] m. (nors Petras Dusburgietis mini [[1226]] m., bet manoma, jog tai perrašymo klaida). Hermanas Salza išsiuntė 7 kryžiuočių bei 70-100 paprastų karių avangardą į Mazoviją<ref>Fahne, p. 50</ref> kaip jo pasiuntinius<ref>Töppen, p. 276</ref> <ref name="U52">Urban, p. 52</ref>. Jie užėmė Mazovijos kunigaikščio Konrado pastatytą Fogelsango pilį (priešais dabartinę [[Torūnė|Torūnę]]);<ref name="U52"/>, kiti šaltiniai tuo tarpu teigia, kad du kryžiuočiai riteriai įkūrė Fogelsangą [[1229]] m., bet buvo netrukus nužudyti prūsų.<ref name="S101">Seward, p. 101</ref> Tas regionas į pietus nuo [[Vysla|Vyslos]] buvo pakankamai saugus, jame gyveno tiek krikščionys, tiek pagonys, todėl Konradas fon Landsbergas nurodė surengti nedidelį reidą prieš pagonis palei Vyslą.<ref name="U52"/> 20-ties kryžiuočių ir apie 200 seržantų pastiprinimas, vadovaujamas Hermano Balko į Fogelsangą atvyko 1230 m.<ref name="S101"/> Hermanas Salza negalėjo skirti didesnių pajėgų, nes tuo metu buvo susitelkęs ties kampanijomis [[Armėnija|Armėnijoje]] ir [[Outremeras|Outremere]]. Jei lenkai savo ankstesnėse ekspedicijose žygiuodavo tiesiai į rytus, į laukines Prūsijos žemes, tai ordinas susitelkė ties regiono vakarais ir pradėjo steigti tvirtoves palei Vyslos upę. Jie rengdavo kampanijas kasmet, kai tik atvykdavo kryžiuočiai iš vakarų. Pirmųjų kampanijų dalyviai buvo daugiausia lenkai, vokiečiai ir [[pamarėnai]], taip pat šiek tiek prūsų samdinių. Lenkų ir pamarėnų kariai buvo svarbūs pagalbininkai ordinui, nes tiekė maisto atsargas ir karius. Kryžiuočiai palaipsniui plėtėsi į rytus, kurdami medines pilis, daliai kryžiuočių pasauliečių suteiktos teisės į užimtas žemes, todėl pradėjo keltis kolonistai iš Šv. Romos imperijos.<ref>Urban, p. 57</ref> Kryžiuočiai pradėjo kampaniją prieš kaimynystėje gyvenančius [[pamedė]]nus, vadovaujamus Pipino. [[Hermanas Balkas]] su Konrado Mazoviečio pagalba užėmė dabartinės Torūnės žemes ir patraukė link pagonių valdomos Raguvos. Vietinis prūsų kunigaikštis buvo priverstas palikti pilį kryžiuočiams, kurie taip pat sugriovė prūsų fortus Kverce ir Gurske. Pamedėnų vadas Pipinas buvo kryžiuočių sučiuptas, o prūsų pasipriešinimas regione nutrauktas.<ref>Wyatt, pp. 92-93</ref> [[1232]] m. riteriai įkūrė ar atstatė Kulmo ir Torno pilis. Popiežius Grigalijus IX paskyrė pastiprinimą, kurį sudarė 5000 veteranų, vadovaujamų Magdeburgo [[burggrafas|burggrafo]].<ref>Wyatt, p. 95</ref> [[1233]] m. vasarą kryžiuočių armiją sudarė 10 tūkst. karių<ref name="U56">Urban, p. 56</ref>, kurie įkūrė [[Kvidzynas|Kvidzyno]] tvirtovę Pamedėje. Pamarėnų kunigaikščiai [[Svantopelkas II]] ir [[Samboras II]] sudarė mažesnę armiją, su kuria 1233–1234 m. žiemą veržėsi į [[Pagudė|Pagudę]]. Po artimo mūšio pagonys pagudėnai buvo sumušti prie užšalusios Sirgūnės upės<ref name="U56"/> 1234 m. pastatyta Redeno tvirtovė leido stabilizuoti Kulmo žemės rytus.<ref>Christiansen, p. 105</ref> Prūsijos vyskupas Kristijonas Olyvietis du trečdalius užimtų teritorijų paskelbė bažnyčios nuosavybe, o trečdalį – ordino. Popiežiaus legatas Viljamas Modenietis tarpininkavo tarp abiejų pusių ir pasiekė, kad du trečdaliai žemių tektų kryžiuočiams, o už tai vyskupui suteikta papildomų įgaliojimų. Teutonai taip pat siekė į savo sudėtį inkorporuoti Dobrynės ordiną, tačiau tam pasipriešino Konradas Mazovietis ir atsisakė toliau remti Teutonų ordiną<ref>Wyatt, p. 101</ref>[[1235]] m. [[balandžio 19]] d. gavus popiežiaus ir Plocko vyskupo leidimą, kryžiuočiai prisijungė Dobrynės ordiną ir jo žemes.<ref name="M720"/> 1237 m. teutonai taip pat susijungė su [[Kalavijuočiai|Kalavijuočių ordinu]], praradusiu savo galią po lietuviams pralaimėto [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]]. Su Meiseno burggrafo Henriko III pagalba [[1236]] m. kryžiuočiai įsiveržė palei Vyslą į šiaurę ir privertė atsitraukti pamedėnus. Nors Henrikas II nedalyvavo 1237 m. kampanijoje prieš Pagudės prūsus, tačiau jis perdavė dvi upines valtis, kuriomis kryžiuočiai sėkmingai kovojo prieš prūsų plaustus. Kolonistai iš [[Liubekas|Liubeko]] netoli prūsų miesto [[Trusas|Truso]] įkūrė [[Elblagas|Elblagą]]. Nuo 1238–1240 m. teutonai pradėjo kampanijas prieš [[bartai|bartus]], [[notangai|notangus]] ir [[varmiai|varmius]]. Negausios kryžiuočių pajėgos buvo sumuštos ties varmių fortu [[Honeida]],<ref>Wyatt, p. 143</ref> tuomet vadovaujantis maršalas Dytrichas fon Berheimas grįžo su didesne armija. Kuomet varmių vadas Kodrūnas pasiūlė pagonims pasiduoti ir priimti krikščionybę, pilies įgula jį nužudė, tačiau kryžiuočiai vis vien užėmė pilį.<ref>Wyatt, p. 151</ref> Šis fortas prie [[Aistmarės|Aistmarių]] buvo pervadintas į [[Balga|Balgą]] ir 1239 m. atstatytas, kad būtų ginamos ordino žemės Varmėje. Prūsai nesėkmingai bandė atgauti fortą, jų vadas Piopsas kovoje žuvo.<ref name="W152">Wyatt, p. 152</ref> Braunšveigo-Liunrburgo kunigaikščio Oto I sezoniniai pastiprinimai<ref name="W152"/> konsolidavo teutonų kontrolę Notangoje ir Bartoje. [[1243]] m. [[spalio 1]] d. bule popiežius [[Inocentas IV]] padalino Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupijas. Tiesa, paskutinioji tertorija dar nebuvo užkariauta. == Pirmasis prūsų sukilimas == [[Vaizdas:Teutonic state 1250.png|thumb|right|Teritorija, kontroliuota Teutonų ordino apie 1250 m.]] Teutonų riterių veržimasis į Prūsiją buvo pristabdytas [[1242]] m. prasidėjusio [[Pirmasis prūsų sukilimas|pirmojo prūsų sukilimo]]. Krikščionys, išsigandę greitos ordino plėtros į savo žemes, pamarėnai, vadovaujami Svantopelko II, parėmė prūsus jų kovoje su kryžiuočiais. Be to, ordinas nebegavo tokios paramos kaip anksčiau iš Vokietijos, o lenkų kunigaikščiai tarpusavyje nuolat konfliktavo. Kryžiuočių kavalerija ir arbaletų artilerija buvo kur kas pranašesnė nei prūsų ginkluotė, tačiau prūsai buvo puikiai prisitaikę kovoti miškingose, pelkėtose vietovėse. Nors prūsai ir pamarėnai užėmė daugumą Ordino pilių ir nugalėjo kryžiuočius [[1244]] m. Renseno mūšyje, jiems pritrūko apgulties pajėgų, kad galutinai sutriuškintų Ordiną. Vokiečiai pradėjo naudoti politinį ir diplomatinį spaudimą, bandydami išskirti prūsų ir pamarėnų sąjungą. [[Vatikanas]] taip pat siekė, kad krikščionys suvienytų pajėgas kovoje prieš pagonis, o ne kovotų tarpusavyje. [[1248]] m. Svantopelkas nutraukė paramą prūsams. [[1249]] m. vasarį pasirašyta [[Christburgo taika]], pagal kurią prūsai įpareigoti priimti krikščionybę, už ką jiems būsiančios suteiktos įvairios teisės. Nors dauguma genčių priėmė sutartį, kovos tarp prūsų ir Ordino nesiliovė iki pat [[1253]] m. Notangai 1249 m. lapkritį netgi nugalėjo ordiną [[Kriukeno mūšis|Kriukeno mūšyje]]. == Semba == Kai po [[1250]] m. pasiekta taika su vakariniais prūsais, Teutonų riteriai pratęsė kampanijas į rytus ir šiaurę, kur susidūrė su [[sembai]]s. Komtūras Henrikas Stangas Christburgietis 1252 m. vedė armiją per Aistmares su siekiu užpulti prūsų šventovę [[Romovė|Romuvą]]. Tačiau sembai nugalėjo riterius ir nužudė Henriką Stangą.<ref>Wyatt, pp. 203–204</ref> Naujasis ordino magistras [[Popomas Osternachas]] pradėjo rengtis kryžiaus žygiui į Sembą. [[1253]] m. buvo numalšinti maištingi [[galindai]], tačiau Ordinas bijojo pernelyg spausti užkariautus prūsus, kad šie nesusijungtų su Lenkija.<ref>Wyatt, pp. 209–210</ref> Numalšinus maištingas gentis popiežius [[Inocentas IV]] nurodė dominikonų vienuoliams rengti naują kryžiaus žygį. Buvo išsiųsti kvietimai riteriams į Vengriją, [[Bohemija|Bohemiją]], Šv. Romos imperiją. Kol Ordinas laukė atvykstant riterių, [[Livonijos ordinas]] Kuršių marių pakrantėje įkūrė [[Memelis|Memelį]] (Klaipėdą), taip siekdamas užkirsti kelią galimai [[žemaičiai|žemaičių]] pagalbai sembams. Buvo surinkta galinga 60-ies tūkstančių karių armija iš bohemiečių ir austrų, vadovaujamų [[Otokaras II|Otokaro II]], [[moravai|moravų]], vadovaujamų vyskupo Bruno iš Olomouco, saksonų, vadovaujamų burggrafo Oto III bei kontingento, vadovaujamo Rudolfo I<ref>Wyatt, pp. 212–213</ref> Sembai buvo nugalėti Rudau mūšyje, pilies įgula priversta pasiduoti ir pakrikštyta. Kryžiuočiai netrukus užėmė Kedėnus, Valdau, Kaimenus, [[Tepliava|Tepliavą]]. Pakrikštyti sembai buvo neliečiami, tačiau besipriešinantys buvo sunaikinti. Semba buvo užkariauta [[1255]] m. sausį, kampanijos, netrukusios net mėnesio, metu.<ref>Wyatt, pp. 214–216</ref> Netoli prūsų gyvenvietės [[Tvangstė]]s teutonai įkūrė [[Karaliaučius|Karaliaučių]] (Kionegsbergą), kurį pavadino Bohemijos karaliaus garbei. Taip pat netoliese įkurtas [[Braunsbergas]], pavadintas Bruno iš Olomouco garbei. Ties [[Alna (upė)|Alnos]] ir [[Prieglius|Priegliaus]] santaka riteriai įkūrė [[Vėluva|Vėluvos]] fortą, kad apgintų Sambos žemes nuo galimų [[jotvingiai|jotvingių]], [[nadruviai|nadruvių]] ar [[skalviai|skalvių]] atakų. Fortas patikėtas krikščionių sembų vadui Tirskui ir jo sūnui Maidelui.<ref name="Wyatt, pp. 216–217">Wyatt, pp. 216–217</ref> Su sembų rekrūtų pagalba kryžiuočiai veržėsi tolyn į Notangą, užėmė Kapostetės ir Oktolitės tvirtoves. Notangų vadas Godeckas su dviem jo sūnumis buvo nužudyti.<ref name="Wyatt, pp. 216–217"/> == Didysis prūsų sukilimas (1260–1274 m.) == {{main|Didysis prūsų sukilimas}} Livonijos ordinas rengė kampanijas į šiaurės rytuose nuo Prūsijos esančią [[Žemaitija|Žemaitiją]]. Nors buvo pasiektos paliaubos, žemaičiai atsisakė priimti krikščionybę. [[1259]] m. įvyko [[Skuodo mūšis]], kurio metu žemaičiai nugalėjo ordiną<ref name="U59">Urban, p. 59</ref> [[1260]] m. Livonijos ordinas dar kartą nugalėtas [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]]. Šios baltų pergalės paskatino prūsus sukilti dar kartą. 1260 m. prasidėjo [[didysis prūsų sukilimas]].<ref>Urban p.59</ref> Nepaisant teritorinių laimėjimų Prūsijoje, Teutonų ordinas vis dar buvo susitelkęs ties [[Šventoji Žemė|Šventąja Žeme]], todėl tik nedidelis pastiprinimas galėjo būti skirtas Baltijos regionui. Po pergalių vokiečių riteriai buvo išsiskirstę po regioną. 1261 m. pagonys nugalėjo kryžiuočius [[Pokarvio mūšis|Pokarvio mūšyje]]. Didelė dalis vokiečių pilių Prūsijoje buvo sugriautos. Be to, baltai rengė žygius ir sukilimus Livonijoje, Lenkijoje, [[Voluinė]]je. [[1265]] m. kryžiuočiai, vadovaujami [[Albertas I|Alberto I]] ir [[Henrikas III|Henriko III]], sutelkė pajėgas, skirtas numalšinti sukilimą. Pastiprinimą suteikė Branderburgo burggrafai Otas III ir Johanas I. 1267–1268 m. į Prūsiją grįžo Bohemijos karalius Otokaras II, bet buvo sulaikytas prasto oro. Meiseno burggrafas Dytrichas II [[1272]] m. su Ordinu taip pat surengė kampaniją.<ref name="Christiansen, p. 108">Christiansen, p. 108</ref> Kryžiuočiai palaipsniui išžudė ar privertė pasiduoti visas sukilusias gentis ir jų vadus. Dėl sukilimo prūsai prarado dalį teisių, garantuotų Christburgo taikos sutartimi, ir palaipsniui pateko į vergovę. Nemažai prūsų pasitraukė į [[LDK|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]] ir [[Sūduva|Sūduvą]], kiti buvo perkelti kryžiuočių. Likę prūsų genčių vadai tapo Teutonų vasalais ir padėjo atstatinėti jų pilis. == Vėlesnės kampanijos == Nors Teutonų ordino puolamoji galia didžiojo prūsų sukilimo metu susilpninta, kryžiuočiai ir toliau rengė žygius prieš pagonis rytų kryptimi. Bartai, notangai ir varmiai buvo „atversti“ į krikščionybę, tuo tarpu pagonys jotvingiai ir lietuviai kovojo su Ordinu dėl sienų. Didžiojo sukilimo metu [[jotvingiai]], vadovaujami [[Skalmantas|Skalmanto]], įsiveržė į Bartą ir užpuolė [[Barštynas|Barštyno]] pilį, kuri buvo pagrindinis pasienio postas. Krikščionys notangai ir bartai padėjo Ordinui kovoti prieš jotvingius. [[1274]] m. notangai nužudė 2000 jotvingių grobikų, o Ordino magistras [[Anas fon Zangershauzenas]] pasiuntė rekrutus iš [[Tiuringija|Tiuringijos]] ir [[Meisenas|Meiseno]] įtvirtinti Teutonų valdžią Notangoje.<ref>Urban, p. 63</ref> Naujas magistras [[Hartmanas Helderungenas]] nurodė Prūsijos krašto magistrui Konradui Terbergui Vyresniajam pulti žemes palei Prieglių į rytus nuo Karaliaučiaus ir atskirti [[nadruviai|nadruvius]] nuo jotvingių. Sembos fogtas Teodorikas su kariauna nusiaubė du paupio fortus ir prisiplėšė turtų. Vėliau jis su riteriais surengė dar vieną žygį prieš nadruvių fortą. Nors jo kariai pasidavė, tačiau užėmus pilį kryžiuočiai daugumą karių išžudė, o paliktus gyvus iškeldino. Konradas su armija įveikė ir pagrindinę nadruvių tvirtovę Kaminisvikę, ginamą 200 karių.<ref>Urban, pp. 64-65</ref> Tuomet kryžiuočiai Nadruvą ir Mėmelį naudojo kaip pagrindines bazes užimant [[Skalva|Skalvą]] ir [[Nemunas|Nemuno]] žemupį. Skalva buvo svarbus kryžiuočių tikslas – iš jos būtų galima atakuoti Žemaitiją, neleidusią susijungti Livonijos ir Prūsijos žemėms. Dėl tokio iškilusio pavojaus skalvius parėmė lietuviai. Kadangi pagonys buvo stiprūs laukinėse žemėse, Teutonai susitelkė ties Nemunu, kurio pakrantėje siekė užimti [[Ragainė]]s fortą. Teodorikas išsiuntė į puolimą 1000 karių. Artilerija privertė pylimo gynėjus atsitraukti. Tuomet kopėčiomis kryžiuočiai pateko į pilį ir išžudė daugumą pagonių. Teodorikas taip pat užėmė ir kitame Nemuno krante buvusį Romigės fortą. Skalviai atsakė nusiaubdami Labėnų fortą prie Karaliaučiaus. Tuomet Konradas Terbergas surengė didelę kampaniją į Skalvą kurios metu masiškai žudė ir grobė skalvius. Kai skalvių kariai pradėjo vytis grobikus, Konradas surengė pasalą ir nužudė skalvių vadą Steinegelę. Netrukus skalvių didikai buvo priversti pasiduoti.<ref>Urban, p. 67</ref> Teutonai, nugalėję skalvius, tikėjosi veržtis į Žemaitiją, tačiau jotvingių įsiveržimas šiuos planus sutrukdė. [[1276]]–[[1277]] m. jotvingiai ir lietuviai įsiveržė į Kulmo žemę ir sudegino gyvenvietes aplink Rehdeno, Marianverderio, Zantiro, Christburgo pilis. Teodorikui pavyko įkalbėti sembus, notgangus ir varmius nesukilti.<ref>Urban, p. 70</ref> Konradas Terbergas su 1500 vyrų armija 1277 m. vasarą patraukė į Kimenau, kur šalia Vinsės miško įveikė 3000 jotvingių armiją.<ref>Wyatt, p. 259</ref> Daug pagudėnų pabėgo į Lietuvą ir apsigyveno prie [[Gardinas|Gardino]], o pasilikę Prūsijoje kryžiuočių buvo iškraustyti prie [[Marienburgas|Marienburgo]]. Šio miesto pilis pakeitė Zantiro pilį ir tapo vienas svarbiausių postų (drauge su Elbingu ir Christburgu) prieš galimus naujus sukilimus.<ref name="Christiansen, p. 108"/> Kryžiuočiai ir jotvingiai įsitraukė į partizaninį karą, kuris buvo gan palankus pagonims. Tačiau jiems trūko pajėgų atsilaikyti prieš vokiečius, lenkus ir volynėnus, todėl jotvingių vadai vienas po kito pasidavė. Maršalas Konradas Terbergas surengė reidą į Pokimą, kur prisiplėšė galvijų, arklių ir vergų. Surengę pasalą kryžiuočiai įveikė 3000 jotvingių armiją, patys netekę tik 6 karių.<ref>Urban, p. 71</ref> [[1280]] m. jotvingiai ir lietuviai įsiveržė į Sembą, bet Ordinas buvo tam pasiruošęs ir atrėmė antpuolį. Kol pagonys dar buvo Semboje, komtūras Ulrichas Bajeris iš Tapiau surengė naikinantį reidą į Sūduvą.<ref>Wyatt, p. 262</ref> Lenkų kunigaikštis [[Lešekas Juodasis]] pasiekė dvi svarbias pergales prieš pagonis, taip užtvirtindamas Lenkijos sienas ir priversdamas Skalmantą atsitraukti į Lietuvą. [[1283]] m. vasarą [[Konradas von Tirbergas Jaunesnysis]] buvo paskirtas Prūsijos krašto magistru. Jis netrukus su didele armija išvyko į Sūduvą, kur nesutiko didesnio pasipriešinimo. Riteris Liudvikas Lybencelas, kuris seniau buvo pagrobtas jotvingių, tarpininkavo su 1600 pasidavusių jotvingių ir jų vadu Katingerdu ir pasiekė, kad jie būtų perkelti į Sembą. Dauguma kitų jotvingių buvo perkelti į Pagudę ir Sembą, Skalmantas gavo leidimą apsigyventi Balgoje. Sūduva liko negyvenama [[dykra]], skiriančia Prūsijos, Mozūrijos ir [[Voluinė]]s žemes nuo Lietuvos.<ref>Urban, p. 78</ref> Prūsai [[1286]] ir [[1295]] m. buvo surengę trumpalaikius sukilimus, tačiau kryžiuočiai jau tvirtai kontroliavo regioną ir sukilimus greitai numalšino. Prūsai išlaikė daugumą savo gyvenimo būdo tradicijų, ypač po Kristburgo taikos garantavusios teises apsikrikštijusiems. Sukilimai kryžiuočiams leido šias teises taikyti tik stipriausiems atsivertėliams, tačiau krikšto procesas sulėtėjo. Kai prūsai buvo kariniu būdu nugalėti XIII a. antrojoje pusėje jie palaipsniui pakrikštyti ir kultūriškai asimiliuoti bei tapo monastinės Teutonų ordino valstybės dalimi. Žlugus [[Akra (Artimieji Rytai)|Akrai]] ir Outremero kolonijoms Ordinas perkėlė visas pajėgas į Pabaltijį, kur tęsė kovas su pagoniškąja Lietuva ir krikščioniškuoju Pamariu, skyrusiu Ordino žemes nuo Šv. Romos imperijos. == Išnašos == {{Išnašos|4}} == Šaltiniai == * {{cite book|last=Christiansen|first=Erik|title=The Northern Crusades|url=https://archive.org/details/northerncrusades00eric|year=1997|publisher=Penguin Books|location=London|pages=[https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287 287]|isbn=0-14-026653-4}} * {{cite book|last=Fahne|first=Anton|title=Livland: Ein Beitrag zur Kirchen- und Sitten-Geschichte|year=1875|publisher=Schaub'sche Buchhandlung|location=Düsseldorf|pages=240|isbn=}} *{{cite book|last=Gieysztor|first=Aleksander|author2=Stefan Kieniewicz |author3=Emanuel Rostworowski |author4=Janusz Tazbir |author5=Henryk Wereszycki |title=History of Poland|url=https://archive.org/details/isbn_831003928|year=1979|publisher=PWN|location=Warsaw|page=[https://archive.org/details/isbn_831003928/page/668 668]|isbn=83-01-00392-8}} * {{cite book|last=Halecki|first=Oskar|title=A History of Poland|url=https://archive.org/details/historyofpoland0000hale_q7z4|year=1970|publisher=Roy Publishers|location=New York|pages=366|isbn=0-679-51087-7}} *{{cite book|last=McClintock|first=John|author2=James Strong |title=Cyclopædia of Biblical, Theological, and Ecclesiastical Literature: Vol. VIII: PET-RE|year=1883|publisher=Harper & Brothers|location=New York|page=1086}} * {{cite book|last=Perlbach|first=Max|title=Preussisch-Polnische Studien zur Geschichte des Mittelalters|url=https://archive.org/details/preussischpolni00perlgoog|year=1886|publisher=Max Niemeyer|location=Halle|pages=[https://archive.org/details/preussischpolni00perlgoog/page/n144 128]|isbn=}} * {{cite book|last=Seward|first=Desmond|title=The Monks of War: The Military Religious Orders|url=https://archive.org/details/monksofwarmilita0000sewa|year=1995|publisher=Penguin Books|location=London|pages=[https://archive.org/details/monksofwarmilita0000sewa/page/416 416]|isbn=0-14-019501-7}} * {{cite book|last=Töppen|first=Max|title=Geschichte der Preussischen Historiographie von P. v. Dusburg bis aus auf K. Schütz|year=1853|publisher=Verlag von Wilhelm Hertz|location=Berlin|pages=290|isbn=}} * {{cite book|last=Urban|first=William|title=The Teutonic Knights: A Military History|year=2003|publisher=Greenhill Books|location=London|pages=290|isbn=1-85367-535-0}} * {{cite book|last=Wyatt|first=Walter James|title=The History of Prussia, Volume 1|year=1876|publisher=Longmans, Green and Co.|location=London|pages=506}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kryžiaus žygiai į Prūsiją| ]] rayzhgyn0qv1tm90t7rfe3ix6frnzvx 0 255942 7855676 7095560 2026-06-13T13:32:09Z ~2026-34787-23 219520 7855676 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = rel | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Jonas Trinkunas.2009-08-22.jpg | vaizdo dydis = 170px | antraštė = | gimė = {{Gimė|1939|02|28}} | gimimo vieta = [[Klaipėda]] | mirė = {{Mirė|2014|01|20|1939|02|28}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidojimo vieta = [[Rokantiškių kapinės]]e | gyv_vieta = | tautybė = | tėvai = | sutuoktinė = [[Inija Trinkūnienė]] | vaikai = Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė, Žemyna | religija = [[lietuvių religija|senasis baltų tikėjimas]] | titulas0 = Lietuvos vyriausiasis krivis | fonas0 = rel | kelintas0 = | nuo0 = 2002 | iki0 = 2014 | pirmtakas0 = | įpėdinis0 = | veikla = [[folkloristika]], [[religijotyra]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1965]] m. [[Vilniaus universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Jonas Trinkūnas''', dvasinis vardas '''Jaunius''' ([[1939]] m. [[vasario 28]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2014]] m. [[sausio 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „[[Romuva]]“ vyriausiasis [[krivis]]. == Biografija == [[1957]] m. baigė [[Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija|Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą]]. [[1965]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė [[filologija|filologijos]] studijas, įgijo filologo specialybę. [[1969]]–[[1973]] m. VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1969 m. įkūrė [[kraštotyra|kraštotyros]] sąjūdį „Ramuva“, pradėjo rengti senovės baltų apeigas. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų „ramuvos“ kūrėjų. 1973 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas. Kilus [[Sąjūdis|Sąjūdžiui]] vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. [[1990]]–[[1993]] m. LR kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo [[1994]] m. [[Filosofijos ir sociologijos institutas|Filosofijos ir sociologijos instituto]] Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. [[VPU]] dėstė etninę kultūrą.<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm Utenos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080325191620/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm |date=2008-03-25 }}</ref> [[2002]] m. išrinktas „Romuvos“ vyriausiuoju kriviu. Dalyvavo tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė staipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas. Apeiginio folkloro kolektyvo [[Kūlgrinda (grupė)|„Kūlgrinda“]] narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, [[Mažosios Lietuvos reikalų taryba|Mažosios Lietuvos reikalų tarybos]], „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ir narys. 2014 m. nusifilmavo dokumentiniame filme „Semme“. Žmona [[Inija Trinkūnienė|Inija]] (g. 1951 m.), folkloristė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė, psichologė, [[Vilniaus teisės ir verslo kolegija|Vilniaus teisės ir verslo kolegijos]] dėstytoja, po vyro mirties 2014 m. išrinkta vyriausia krive.<ref>{{cite web | url=http://alkas.lt/2014/11/23/lietuvos-romuvos-krive-isrinkta-inija-trinkuniene/ | title=Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos) | publisher=alkas.lt | date=2014-11-23 | accessdate=2015-04-08}}</ref> Dukros Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė (iš pirmos santuokos – Žemyna). Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e.<ref>[http://alkas.lt/2014/01/20/mire-lietuvos-romuvos-krivis-etnokulturinio-judejimo-pradininkas-jonas-trinkunas-video/ Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas, 2014-01-20]</ref> == Bibliografija == * ''Of Gods & holidays: the Baltic heritage''. – Vilnius: Tvermė, 1999. – 214 p.: iliustr. – ISBN 9986-476-27-5 * Baltų tikėjimas: lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2000. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-079-9 * Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-114-0 * Lietuvių senosios religijos kelias. – Vilnius: Asveja, 2009. – 265 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-738-22-0 * Žodžiai mūsų Dievams ir Deivėms: maldos, giesmės ir eilės / dail. Gintarė Markevičienė. – Vilnius: Romuva, 2010. – 56 p.: iliustr. * Baltų religija šiandien / sud. Jonas Trinkūnas, parengė Inija Trinkūnienė, [[Jonas Vaiškūnas]], Žemyna Trinkūnaitė. – Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 41 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95278-0-2 * ''Baltic religion today''. – Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 41 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95278-1-9 </small> == Įvertinimas == * [[1997]] m. [[Jono Basanavičiaus premija]] * [[2013]] m. [[LDK Gedimino ordino Riterio kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453224</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=BZmG33s5N4c „Protėvių pasaulėjauta ir dabartis“] Jono Trinkūno pokalbis su [[Jonas Vaiškūnas|Jonu Vaiškūnu]] apie „[[Romuva|Romuvos]]“ istoriją. {{DEFAULTSORT:Trinkūnas, Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos etnologai]] [[Kategorija:Lietuvos folkloro atlikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos folkloristai]] [[Kategorija:Lietuvos religijotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dvasininkai]] 40qnk4atfkz820p8b9inyz1v6rap33q 7855687 7855676 2026-06-13T14:42:37Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-34787-23 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.63.244.206 keitimas) 7095560 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = rel | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Jonas Trinkunas.2009-08-22.jpg | vaizdo dydis = 170px | antraštė = | gimė = {{Gimė|1939|02|28}} | gimimo vieta = [[Klaipėda]] | mirė = {{Mirė|2014|01|20|1939|02|28}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidojimo vieta = [[Rokantiškių kapinės]]e | gyv_vieta = | tautybė = | tėvai = | sutuoktinė = [[Inija Trinkūnienė]] | vaikai = Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė, Žemyna | religija = [[lietuvių religija|senasis baltų tikėjimas]] | titulas0 = Lietuvos vyriausiasis krivis | fonas0 = rel | kelintas0 = | nuo0 = 2002 | iki0 = 2014 | pirmtakas0 = | įpėdinis0 = | veikla = [[folkloristika]], [[religijotyra]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1965]] m. [[Vilniaus universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Jonas Trinkūnas''', dvasinis vardas '''Jaunius''' ([[1939]] m. [[vasario 28]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2014]] m. [[sausio 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „[[Romuva]]“ vyriausiasis [[krivis]]. == Biografija == [[1957]] m. baigė [[Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija|Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą]]. [[1965]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė [[filologija|filologijos]] studijas, įgijo filologo specialybę. [[1969]]–[[1973]] m. VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1969 m. įkūrė [[kraštotyra|kraštotyros]] sąjūdį „Ramuva“, pradėjo rengti senovės baltų apeigas. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų „ramuvos“ kūrėjų. 1973 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas. Kilus [[Sąjūdis|Sąjūdžiui]] vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. [[1990]]–[[1993]] m. LR kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo [[1994]] m. [[Filosofijos ir sociologijos institutas|Filosofijos ir sociologijos instituto]] Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. [[VPU]] dėstė etninę kultūrą.<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm Utenos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080325191620/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm |date=2008-03-25 }}</ref> [[2002]] m. išrinktas „Romuvos“ vyriausiuoju kriviu. Dalyvavo tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė staipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas. Apeiginio folkloro kolektyvo [[Kūlgrinda (grupė)|„Kūlgrinda“]] narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, [[Mažosios Lietuvos reikalų taryba|Mažosios Lietuvos reikalų tarybos]], „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ir narys. 2014 m. nusifilmavo dokumentiniame filme „Semme“. Žmona [[Inija Trinkūnienė|Inija]] (g. 1951 m.), folkloristė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė, psichologė, [[Vilniaus teisės ir verslo kolegija|Vilniaus teisės ir verslo kolegijos]] dėstytoja, po vyro mirties 2014 m. išrinkta vyriausia krive.<ref>{{cite web | url=http://alkas.lt/2014/11/23/lietuvos-romuvos-krive-isrinkta-inija-trinkuniene/ | title=Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos) | publisher=alkas.lt | date=2014-11-23 | accessdate=2015-04-08}}</ref> Dukros Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė (iš pirmos santuokos – Žemyna). Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e.<ref>[http://alkas.lt/2014/01/20/mire-lietuvos-romuvos-krivis-etnokulturinio-judejimo-pradininkas-jonas-trinkunas-video/ Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas, 2014-01-20]</ref> == Bibliografija == <small> * ''Of Gods & holidays: the Baltic heritage''. – Vilnius: Tvermė, 1999. – 214 p.: iliustr. – ISBN 9986-476-27-5 * Baltų tikėjimas: lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2000. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-079-9 * Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-114-0 * Lietuvių senosios religijos kelias. – Vilnius: Asveja, 2009. – 265 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-738-22-0 * Žodžiai mūsų Dievams ir Deivėms: maldos, giesmės ir eilės / dail. Gintarė Markevičienė. – Vilnius: Romuva, 2010. – 56 p.: iliustr. * Baltų religija šiandien / sud. Jonas Trinkūnas, parengė Inija Trinkūnienė, [[Jonas Vaiškūnas]], Žemyna Trinkūnaitė. – Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 41 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95278-0-2 * ''Baltic religion today''. – Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 41 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95278-1-9 </small> == Įvertinimas == * [[1997]] m. [[Jono Basanavičiaus premija]] * [[2013]] m. [[LDK Gedimino ordino Riterio kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453224</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=BZmG33s5N4c „Protėvių pasaulėjauta ir dabartis“] Jono Trinkūno pokalbis su [[Jonas Vaiškūnas|Jonu Vaiškūnu]] apie „[[Romuva|Romuvos]]“ istoriją. {{DEFAULTSORT:Trinkūnas, Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos etnologai]] [[Kategorija:Lietuvos folkloro atlikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos folkloristai]] [[Kategorija:Lietuvos religijotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dvasininkai]] el0t5sj5v74z619idxf1afpetqre89t 0 256613 7856109 6590379 2026-06-14T07:49:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856109 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė |ilgas pavadinimas = Centrinė Tibeto administracija |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = |žemynas = Azija |paprastas_pav = Tibetas |kilm = Tibeto |image_flag = Flag of Tibet.svg |image_coat = Emblem of Tibet.svg |simbolio_tipas = emblema |simbolis = Tibeto emblema |vėliava = Tibeto vėliava |valstybinis_himnas = [[Gyallu|Gielu]] |image_map = |kalbos = [[tibetiečių kalba]] |demonimas = tibetiečiai |sostinė = [[McLeod Ganj]], [[Dharamsala]], [[Indija]] |area_km2 = |year_start = 1959 |year_end = dabar |valdymo_forma = [[Konstitucinė monarchija]] ([[teokratija]]) |valdovo_titulas = [[Dalai lama]] |valdovas1 = [[Tenzinas Giatso|Tenzinas Giatso, 14-as Dalai Lama]] |atstovo_titulas = [[Sikyong|Sikiong]] (prezidentas) |atstovas1 = [[Lobsangas Sangėjus]] |titulas3 = Parlamento pirmininkas |pavardė3 = [[Pema Jungney|Pema Džiungnėjus]] |statusas = [[Vyriausybė tremtyje]] |statuso_tekstas = tremtyje |year_exile_start = [[1959]] m. [[balandžio 28]] d. |event_start = Ištremta |}} '''Centrinė Tibeto administracija''' (CTA), oficialiai '''Centrinė Jo Šventenybės Dalai Lamos centrinė administracija''', dar žinoma kaip '''Tibeto vyriausybė tremtyje''' – [[vyriausybė tremtyje]], vadovaujama [[Lobsang Sangey|Lobsango Sangėjaus]]. Nuo 1959 m. iki 2011 m. administracijos vadovas buvo [[Tenzin Gyatso|Tenzinas Giatso]], 14-asis [[Dalai Lama|Dalai Lamos]], tvirtinęs šią vyriausybę esant teisėta [[Tibetas|Tibeto]] vyriausybe.<ref>[http://www.tibetjustice.org/reports/sovereignty/independent/d/index.html TIBET IS RIGHTFULLY AN INDEPENDENT STATE ]</ref> [[2011]] m. [[kovo 10]] d. Dalai Lama pasiūlė pakeitimus vyriausybės tremtyje chartijoje, pagal kuriuos jis administracijoje netenka politinės galios. Pakeitimai ratifikuoti [[2011]] m. [[gegužės 29]] d., nuo to laiko prezidentas ([[sikyong|sikiongas]]) tapo administracijos galva. == Statusas == CTA nėra pripažinta jokios valstybės ar vyriausybės, bet susilaukia finansinės paramos iš vyriausybių ir tarptautinių organizacijų. Nuo 1991 m. yra [[Pasaulinė valstybingumo siekiančių tautų organizacija|Pasaulinės valstybingumo siekiančių tautų organizacijos]] narė (narė steigėja). == Ministrų kabinetas == Administraciją sudaro rinkimuose renkamas prezidentas ([[sikiongas]]) ir skiriami ministrai (kalonai). Iš viso yra septynios ministerijos. * [[Lobsang Sangay|Lobsangas Sangėjus]] – CTA prezidentas, [[Sikyong|sikiongas]] * [[Ven Yuthok Karma Gelek|Ven Jutok Karma Gelekas]] – Religijos ir kultūros ministras * [[Khorlatsang Sonam Topgyal|Khorlacangas Sonamas Togjelas]] – Vidaus reikalų ministras * [[Karma Yeshi|Karma Ješis]] – Finansų ministras * [[Pema Yangchen|Pema Jangčen]] – Švietimo ministrė * [[Phagpa Tsering|Phagpa Ceringas]] – Saugumo ministras * [[Choekyong Wangchuk|Čiokjongas Vangčiukas]] – Sveikatos ministras * [[Lobsang Sangay|Lobsangas Sangėjus]] – Informacijos ir tarptautinių santykių ministras == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.tibet.net/ Oficiali Centrinės Tibeto administracijos svetainė] * [http://www.tibet.com/ Oficiali Tibeto vyriausybės tremtyje, Londono skyriaus svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090927004056/http://www.tibet.com/ |date=2009-09-27 }} * [http://www.tibetoffice.org/en Tibeto vyriausybės tremtyje, Niujorko skyriaus svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061207212323/http://tibetoffice.org/en/ |date=2006-12-07 }} * [http://www.officeoftibet.com/ Oficiali Tibeto vyriausybės tremtyje, Pretorijos, Pietų Afrikos skyriaus svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090308033051/http://officeoftibet.com/ |date=2009-03-08 }} * [http://www.archive.org/download/tibet_gnn/tibet_bb.mov ''Tikėjimas tremtyje'' Guerrilla News Network trumpametražis filmas] [[Kategorija:Tibetas]] pvf10wr97ke03ccjkj7dxw3shp4357w 6 258863 7855796 1876343 2026-06-13T19:04:33Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:TÜ logo.png]] versiją 1876343 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 6 262100 7855805 1992149 2026-06-13T19:20:40Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Aeroflotlogo.png]] versiją 1992149 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 7855806 7855805 2026-06-13T19:21:29Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Aeroflotlogo.png]] versiją 1992149 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 264102 7856217 7456015 2026-06-14T11:11:42Z LukasTankas 195284 papildymas 7856217 wikitext text/x-wiki '''Milionas''' (arba [[tūkstantis]] tūkstančių) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10⁶ arba 1 000 000, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 6 [[0 (skaičius)|nuliais]]. [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis – „[[mega-]]“, [[SI (sistema)|SI]] raidė – M.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/million</ref> [[Skaitvardis|Skaitvardžio]] trumpinys [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – ''mln.''<ref>[http://www.vlkk.lt/konsultacijos/1788-milijonas-mln Kaip trumpinti skaitvardį „milijonas“?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201022120845/http://www.vlkk.lt/konsultacijos/1788-milijonas-mln |date=2020-10-22 }}, VLKK</ref> [[Anglų kalba|Anglų kalboje]] – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]] ir rašymo stiliaus, gali būti ''M'', ''MM'', ''m'' arba ''mill.''<ref>[https://writingexplained.org/english-abbreviations/million What is the Abbreviation for Million?], Writing Explained</ref> Terminas „milijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[XIV amžius|XIV a.]] (apibūdinant „pirmojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/million</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 * [[Romėniški skaičiai|Romėniškai]]: {{overline|M}} * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 11110100001001000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 3641100 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 402854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: f4240 * Standartinė sistema: 1e6 * [[Programavimo kalba|Programavimo kalboje]]: 10^6 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10⁶ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2⁶ × 5⁶ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{12}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{18}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{6n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tg([[pi|π]]/2 − 10^-6) * [[Trigonometrija|Kotangentas]]: ct(10^-6) * [[Logaritmas]]: log_n(n^10⁶) == Veiksmai su milijonu == * Kvadratas: (10⁶)^² = 10¹² * Kubas: (10⁶)^³ = 10¹⁸ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10⁶)^ⁿ = 10⁶ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10⁶ ≈ 10^{4,3429448 × 10⁵} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{6}} = 10^{3}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{6}} = 100</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{6}} = 10^{\frac{6}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10⁶) ≈ -0,349994 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10⁶) ≈ 0,936752 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tg(10⁶) ≈ -0,373624 * [[Trigonometrija|Kotangentas]]: ct(10⁶) ≈ -2,676484 * [[Natūrinis logaritmas]]: ln(10⁶) ≈ 13,815511 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10⁶) = 6 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias milijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{1415}{2} = 1,000405 \times 10^{6}</math> Taip pat milijonui artimą skaičių galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>10! = 3,6288 \times 10^{6}</math> == Taip pat skaitykite == * [[Tūkstantis]] (viena tūkstantoji milijono) * [[Milijardas]] (tūkstantis milijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] bxpozkl29if4zt75dli9gum776ofblj 0 265168 7855691 7689796 2026-06-13T15:20:54Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855691 wikitext text/x-wiki '''Melniko aktas''' – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės]] ir [[Lenkijos karalystė]]s susitarimas, sudarytas [[1501]] m. [[spalio 3]] d. [[Petrakavas|Petrakavo]] (į pietvakarius nuo [[Varšuva|Varšuvos]]) seime ir [[spalio 23]] d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] ir keliolikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės [[Ponų Taryba|Ponų Tarybos]] narių atskirai patvirtintas [[Melnikas|Palenkės Melnike]]. == Sutartis == Skelbiama, kad Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė susijungia į vieną politinį vienetą (nedalomą kūną), turės bendrus pasitarimus (seimus), bendras valdovas turės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą. Per vainikavimą kartu būsią tvirtinamos abiejų valstybių [[bajorai|bajorų]] teisės, visais atvejais jos teiks viena kitai pagalbą, abiejose valstybėse bus naudojami tokios pat vertės pinigai. Akte nurodyta, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Ponų Tarybos nariai, kiti didikai, žymesni bajorai turį tą naują uniją patvirtinti priesaikomis ir raštais tiek kartų, kiek bus reikalinga. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tvirtindamas susitarimo nuostatus, pasižadėjo pasirūpinti, kad visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ponai juos priimtų ir savo antspaudais patvirtintų. Aktas iš esmės naikino [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] tėvonines teises į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštytę. Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė norėjo Lenkijos paramos [[1499]] m. prasidėjusiame nesėkmingame kare su puolančia [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiąja kunigaikštyste]], o Lenkija siekė sau pajungti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštytę. [[1501]] m. mirus Lenkijos karaliui [[Jonas Albrechtas|Jonui Albrechtui]], juo pagal Aktą [[spalio 4]] d. tapo Aleksandras, bet Lenkijos karinė pagalba Lietuvos Didžiajai Kunigaikštytei buvo labai maža. Dėl Akto Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje kilo įtakingų didikų ([[Radvilos]], [[Goštautai]], [[Mykolas Glinskis]]) opozicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Seimas [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastoje]] [[1505]] m. atmetė Aktą kaip susitarimą, kuris siaurina šalies savarankiškumą ir kuriam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės atstovai neturėję Seimo įgaliojimų. Aktyviausi Akto šalininkai [[Vilniaus vyskupas]] [[Albertas I Taboras]], [[Trakų vaivada]], žemės maršalka [[Jonas Jurgaitis Zaberezinskis]] ir [[Žemaitijos seniūnas]] [[Stanislovas Kęsgaila]] buvo pašalinti iš Ponų Tarybos.<ref>{{VLE|XV|48|[[Bronius Dundulis]]|Melniko aktas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:LDK-Lenkijos sutartys]] [[Kategorija:Melnikas]] mu70d78e7it75ap3dhqzpv6ibfwst6b 0 266306 7855995 7566177 2026-06-14T01:23:32Z Bruno Rosta 3896 International E road network map.svg 7855995 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Tabliczka E40.svg|thumb|100px|Europos kelių tinklo žymėjimo pavyzdys]] [[Vaizdas:International E road network map.svg|thumb|Tarptautinis Europos kelių tinklas]] [[Vaizdas:Lithuania-roads-(E) v2.png|thumb|Lietuvą kertančios magistralės.]] '''Tarptautinis Europos kelių tinklas''' – kelių numeravimo sistema, kuri apima visą Europą. Tinklą vysto [[Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija]] (UNECE). Tinklas taip pat siekia [[Centrinė Azija|Centrinę Aziją]], nes Azijos valstybės yra UNECE narės. Daugumoje šalių, nacionaliniai keliai būna kartu su Europos kelių tinklo maršrutu. Bet šalys, tokios kaip [[Belgija]], [[Danija]], [[Norvegija]] ir [[Švedija]], yra integravusios maršrutus į savo autostradų tinklus. [[Autostrada|Autostradų]] tinklai neturi savo vietinių numerių. Visas kelių tinklas žymimas raide E ir eilės numeriu. Europos kelių maršrutai visiškai nežymimi [[JK|Jungtinėje Karalystėje]]. [[Airija]] žymėti maršrutus pradėjo labai neseniai. Kiti [[Žemynas|žemynai]] turi panašias tarptautines sistemas: pvz., [[Panamerikos plentas]]; [[Trans-Afrikos greitkelių sistema]] ir [[Azijos greitkelių sistema]]. == Istorija == UNECE buvo įkurta [[1947]] m., o pirmasis svarbus jų aktas, skirtas transportui gerinti, buvo bendra JT deklaracija Nr. 1264 – Deklaracija dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų statybos.<ref>{{cite web|url=http://www.ehu.es/ceinik/tratados/25TRATADOSDETRANSPORTEYCOMUNICACIONES/252Traficoporcarretera/TTC2527ING.pdf|title=Declaration on the Construction of Main International Traffic Arteries, signed at Geneva|work=United Nations - Treaty Series|date=1950-09-16|access-date=2010-12-27|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20140812133003/http://www.ehu.es/ceinik/tratados/25TRATADOSDETRANSPORTEYCOMUNICACIONES/252Traficoporcarretera/TTC2527ING.pdf|archive-date=2014-08-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://treaties.un.org/doc/treaties/1951/07/19510701%2000-06%20am/ch_xi_b_07p.pdf|title=Declaration on the Construction of Main International Traffic Arteries, signed at Geneva|work=United Nations - Treaty Series|date=1950-09-16|access-date=2012-07-01}}</ref> Ši deklaracija pasirašyta [[Ženeva|Ženevoje]] [[1950]] m. [[rugsėjo 16]] d. Deklaracija keista kelis kartus iki [[1975]] m. [[lapkričio 15]] d., kuomet buvo pasirašyta Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų. Šiame susitarime buvo patvirtinta maršrutų numeravimo sistema ir patobulinti sąraše esančių kelių standartai. == Kelių numeravimas == Kelių sistema žymima tokia tvarka:<ref>[https://unece.org/fileadmin/DAM/trans/conventn/ECE-TRANS-SC1-384e.pdf EUROPEAN AGREMENT ON MAIN INTERNATIONAL TRAFFIC ARTERIES]</ref> * Pagrindiniai sistemos keliai, vadinami A klasės keliais, turi numerius nuo 1 iki 129. * Atšakos, jungiamieji ir jungiamieji keliai, vadinami B klasės keliais, turi triženklius numerius, didesnius nei 130. * Pagrindiniai keliai yra keliai, kurių numeriai yra nuo 5 iki 95 ir kurie baigiasi 0 arba 5, arba kurių numeriai yra nelyginiai nuo 101 iki 129. Paprastai jie driekiasi per Europą ir yra kelių tūkstančių kilometrų ilgio. * Tarpiniai keliai yra nuo 1 iki 99 sunumeruoti keliai, kurie nėra pagrindiniai keliai. Paprastai jie yra gerokai trumpesni nei pagrindiniai keliai. * B klasės keliai turi triženklius numerius: pirmasis skaitmuo nurodo artimiausią šiaurėje esantį pagrindinį kelią, antrasis skaitmuo – artimiausią vakaruose esantį pagrindinį kelią, o trečiasis skaitmuo yra serijos numeris. * Į rytus nuo E99 kelio esantys šiaurės–pietų krypčių A klasės keliai turi triženklius nelyginius numerius nuo 101 iki 129. Šiems keliams taikomos kitos aukščiau nurodytos A klasės kelių taisyklės. * B klasės keliai, esantys į rytus nuo E101, turi triženklius numerius, prasidedančius 0, nuo 001 iki 099. == Kelių įrengimo standartai == Šie projektavimo standartai turėtų būti taikomi Europos kelių sistemai, nebent būtų išimtinių aplinkybių (pvz., kalnų perėjos ir pan.):<ref>[https://unece.org/fileadmin/DAM/trans/conventn/ECE-TRANS-SC1-384e.pdf EUROPEAN AGREMENT ON MAIN INTERNATIONAL TRAFFIC ARTERIES]</ref> * Apgyvendintos teritorijos turi būti aplenkiamos, jei jos trukdo eismui arba kelia pavojų. * Pageidautina, kad keliai būtų [[automagistralė]]s arba [[Greitkelis|greitkeliai]]. * Jie turėtų būti vienodi ir suprojektuoti bent 80 km/val greičiui. Automagistralėse greitis turėtų būti bent 100 km/val. * Keliuose, skirtuose 80 km/val greičiui, nuolydis neturėtų viršyti 8 %, o keliuose, skirtuose 120 km/val greičiui, jis turėtų sumažėti iki 4 %. * Kelio vingiuotų ruožų spindulys keliuose, skirtuose 60 km/val greičiui, turėtų būti ne mažesnis kaip 120 m, o keliuose, skirtuose 140 km/val greičiui – iki 1000 m. * „Stabdymo kelio matomumas“ keliuose, skirtuose 60 km/val greičiui, turėtų būti bent 70 m, o keliuose, skirtuose 140 km/val greičiui – iki 300 m. * Rekomenduojama, kad kelkraštis paprastuose keliuose būtų bent 2,5 m, o automagistralėse – 3,25 m pločio. * Skiriamosios juostos turėtų būti bent 3 m pločio, nebent tarp dviejų važiuojamųjų dalių būtų užtvara. * Viršutinė prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 4,5 m. * [[Geležinkelis|Geležinkelio]] sankryžos turėtų būti skirtinguose lygiuose. == Šaltiniai == {{reflist}} {{Europos Tinklo Keliai}} [[Kategorija:Europos keliai| ]] somc1tzmrrr1tp650qu771j0203e94g 0 268751 7855876 7606715 2026-06-13T21:56:33Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855876 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Apfelwein Geripptes Bembel.jpg|thumb|250px|Naminis obuolių vynas]] '''Vaisių ir uogų vynas''' ('''Vaisvynis''') – [[fermentuotas alkoholinis gėrimas]], pagamintas iš [[augalas|augalinės]] žaliavos produktų: [[vaisius|vaisių]], [[uogos|uogų]], [[sėkla|sėklų]], [[lapas|lapų]], [[žiedas|žiedų]] sulčių ar kai kurių medžių [[sula|sulos]]. Vaisių vynas paprastai vadinamas pagal pagrindinį [[komponentas|komponentą]] iš kurio jis yra gaminamas (pvz., [[slyvų vynas]] – iš [[slyva|slyvų]] sulčių, atitinkamai – [[obuolių vynas]], raudonųjų [[serbentų vynas]], [[vyšnių vynas]] ir pan.). [[Alkoholinis gėrimas]] iš [[vynuogė|vynuogių]] sulčių vadinamas tiesiog [[vynas|vynu]]. Daugelyje šalių tai reglamentuoja [[teisės aktas|teisės aktai]].<ref name="Wine Label decoder">{{cite book |last=George |first=Rosemary |title=The Simon & Schuster Pocket Wine Label Decoder |url=https://archive.org/details/simonschusterpoc00unse_0 |year=1991 |publisher=Fireside |isbn=978-0671728977}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] vienas žodis ''vynas'', vartojamas be vaisiaus pavadinimo, reiškia tik tikrą vynuogių vyną.<ref name="Miscellany"/> Vaisių vynas tradiciškai populiarus vėsaus klimato kraštuose, ir tuose pietiniuose rajonuose, kur mažai arba visai neauginama vynuogių. (pvz., [[Šiaurės Amerika]], [[Skandinavija]]). Dėl istorinių priežasčių<ref name="Oxford pg 768"> J. Robinson (ed) ''„The Oxford Companion to Wine“'' Third Edition pg 768 Oxford University Press 2006 ISBN 0-19-860990-6 </ref> tradiciškai vynu nelaikomi [[fermentacija|fermentuoti]] gėrimai: * [[alus]] * [[midus]] * [[sidras]], [[peris]] ''Country wine'' – angliškas terminas, reiškiantis ''šalies vynas, krašto vynas''. [[JK|D. Britanijoje]] ir [[JAV]] dažnai reiškia vaisių, tik ne vynuogių vyną ir nėra sinonimas [[prancūziškas vynas|prancūziškam]] terminui ''Vin de pays'' 'krašto vynas'. D. Britanijos teisės aktuose naudojamas terminas ''Made-wine''.<ref>{{Citation |date=1979-02-22 |title=Alcoholic Liquor Duties Act 1979 |periodical=Acts of the United Kingdom Parliament |volume=1979 |issue=4 |pages=1(5) |url=http://www.statutelaw.gov.uk/documents/1979/4/ukpga/c4 }}</ref> Vaisių vynas, kaip ir daugelis įprastinių [[baltasis vynas|baltųjų vynų]], laikomas sensta, todėl rekomenduojama išgerti pilstymo metais.<ref name="Oxford pg 291"> J. Robinson (ed) ''„The Oxford Companion to Wine“'' Third Edition pg 291 Oxford University Press 2006 ISBN 0-19-860990-6 </ref> == Vaisių vyno skirstymas == Vaisių ir uogų vynas gali būti skirstomas pagal stiprumą, saldumą, spalvą, žaliavą, iš kurios pagamintas. * '''Stalo vynas''' – iki 10 % [[alkoholis|alkoholio]] ir 0,7 % [[rūgštis|rūgščių]]. Baltasis dažniausiai gaminamas iš [[obuolys|obuolių]], [[kriaušė|kriaušių]], [[baltieji serbentai|baltųjų serbentų]], raudonasis – iš [[agrastas|agrastų]], nudažant jį kitu ryškios spalvos vynu. * '''Stiprus vynas''' – 16-18 % alkoholio, 0,6-0,7 % rūgščių ir 7-10 % cukraus. Baltasis ir raudonasis gaminamas iš obuolių, kriaušių, [[bruknė|bruknių]], [[mėlynė|mėlynių]], [[šermukšnis|šermukšnių]], [[spanguolė|spanguolių]]. * '''Saldus vynas''' – 16 % alkoholio, 0,6-0,8 % rūgščių, 10-16 % cukraus. Baltasis ir raudonasis gaminamas iš obuolių, [[serbentas|serbentų]], [[vyšnia|vyšnių]], [[avietė|aviečių]]. * '''Aromatinis vynas''' – 16-18 % alkoholio, 0,6-0,7 % rūgščių ir 10-16 % cukraus. Gaminamas dažniausiai iš obuolių. Dėl [[aromatas|aromato]] pridedama [[vermutas|vermuto]] [[skonis|skonį]] duodančių džiovintų maltų žolių. * '''Medaus vynas''' – 14-16 % alkoholio, 0,6 % rugščių, 20-30 % cukraus. Gaminamas obuolių sultis rauginant iki 14-16 % alkoholio, vėliau saldinant [[medus|medumi]]. Gaminant vienos vaisių ar uogų rūšies vyną, prie tos rūšies sulčių galima pridėti 20 % kitų vaisių ar uogų sulčių arba vyno. Jei kitų vaisių ar uogų sulčių primaišoma daugiau kaip 20 %, vynas vadinamas [[vaisių mišinių vynas|vaisių mišinių vynu]]. == Gamyba == Vaisių vynas – tai [[alkoholinis gėrimas]], kuriame [[alkoholis|alkoholinio]] [[rūgimas|rūgimo]] metu [[angliavandenis|angliavandeniai]] virsta į [[etanolis|etanolį]]. Vaisių vynas gaminamas iš bet kurių pakankamai saldžių, cukringų augalinės žaliavos produktų arba į juos papildomai pridėjus [[cukrus|cukraus]] ar [[medus|medaus]]: [[obuolys|obuolių]], [[šeivamedis|šeivamedžio]] uogų, krakmolingų [[grūdas|grūdų]] ([[ryžiai|ryžių]]), [[daržovė|daržovių]] ([[morka|morkų]], [[žirnis|žirnių]] ankščių), [[žiedas|žiedų]] ir [[lapas|lapų]] ([[kiaulpienė|kiaulpienių]] ar [[šeivamedis|šeivamedžio]] žiedų).<ref name="Miscellany">G. Harding ''„A Wine Miscellany“'' pg 5-9, Clarkson Potter Publishing, New York 2005 ISBN 0-307-34635-8 </ref> Daugelis [[vaisius|vaisių]] ir [[uoga|uogų]] potencialiai tinka vyno gamybai. Ne visi vaisiai turi reikiamus kiekius [[cukrus|cukrų]], [[rūgštis|rūgščių]], [[taninas|taninų]], [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], kad [[mielės]] galėtų efektyviai [[rauginimas|rauginti]] jų [[sultys|sultis]] ir gautųsi stabilus, skanus [[vynas]]. Tokiais atvejais rauginimui ruošiamos sultys būna papildomos priedais: * [[cukrus]] – reikalingas, kai natūraliose sultyse jo yra per mažai. Nepridėjus cukraus, baigusiame rūgti vyne būtų per mažai [[etanolis|etanolio]]. Cukraus įdėjimas angliškai vadinamas ''chaptalization''. * [[mineralinės medžiagos]] – daugelyje vaisių stinga mielėms reikalingų mineralinių druskų, todėl vyndariai į sultis deda priedų, padidinančių [[azotas|azoto]], [[fosforas|fosforo]], [[kalis|kalio]] kiekį. Tokie priedai komerciškai pardavinėjami kaip mielių maisto medžiagos. * [[vanduo]] – juo skiedžiamos sultys, kuriose yra pernelyg daug cukraus. Vanduo pilamas paprastas ar kiek parūgštintas. [[Lietuva|Lietuvoje]] ir kituose dažniau šiauriniuose kraštuose, labiau mėgstamas saldus ir stiprus vynas. Pagaminti saldų vyną, paskutinį kartą nupylus, 1 l vyno pridedama 100–200 g cukraus. Po to vynas dar apie 6 mėnesius laikomas inde, kol galutinai surūgsta ir skonis, dėl vykstančių cheminių pakitimu, pasidaro maloniai saldus. === Žaliava === [[Vaizdas:Passion fruit wine at Morad Winery in Israel.jpg|thumb|right|200px|[[pasiflora|Pasiflorų]] vyno buteliai vyno parduotuvėje [[Izraelis|Izraelyje]]]] [[Vaizdas:2007-12-28Pflaumenwein01.jpg|thumb|right|200px|Slyvų vynas taurėse kinų restorane]] Vaisvyniams gaminti tinka [[agrastas|agrastai]], [[avietė]]s, [[bruknė]]s, [[kriaušė]]s, [[mėlynė]]s, [[obuolys|obuoliai]], [[serbentas|serbentai]], [[spanguolė]]s, [[šermukšnis|šermukšniai]], [[vyšnia|vyšnios]], [[žemuogė]]s ir nemaža kitų vaisių bei uogų. Jų sultyse yra [[baltymas|baltymų]], [[cukrus|cukraus]], [[enzimas|enzimų]], [[mielės|mielių]], [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], [[pektinas|pektino]], [[rūgštis|rūgščių]], [[taninas|tanino]], [[vitaminas|vitaminų]], [[skonis|skonio]] ir [[kvapas|kvapiųjų]] medžiagų. Iš vaisių patekusios ar pridėtos [[vyno mielės]] [[rūgimas|rūgimo]] metu iš cukraus gamina [[spiritas|spiritą]] ir [[angliarūgštė|angliarūgštę]]. Angliarūgštė, kaip [[dujos]], išgaruoja, o spiritas lieka sultyse ir apsaugo vyną nuo gedimo. Nuo to, kiek yra cukraus, priklauso vyno stiprumas ir išsilaikymas. Iš kilogramo cukraus pasigamina 0,6 l spirito. Geras stiprus vynas turi turėti apie 14 % [[alkoholis|alkoholio]], o jam pagaminti sultyse turi būti apie 30 % cukraus. Rūgštys taip pat saugo sultis ir silpnesnius vynus nuo gedimo, suteikia jiems malonų, gaivinantį skonį. Per didelis rūgštumas yra nemalonus ir kenkia virškinimo organams. Vaisių vynai esti apie 0,6-0,8 % rūgštumo. Cukrų ir rūgštis reikia reguliuoti, gaminant vyną. Mūsų krašto vaisių sultys yra nelabai cukringos, gana rūgščios, todėl reikia papildomai pridėti cukraus arba kiek parūgusius vynus spirituoti. Namų sąlygomis dažniausiai gaminamas natūralus nespirituotas vynas. Sulčių rūgštumas sumažinamas atskiedžiant [[vanduo|vandeniu]], tačiau tuo atveju, išskiedžiamos ir kitos maisto medžiagos, vynas tampa skystas ir blogesnio skonio. To išvengiama rūgščių vaisių sultis maišant su mažiau rūgščiomis. Augalai ir jų dalys, iš kurių gaminamas vaisių vynas: ==== Vaisiai ir uogos ==== {{col-begin}} {{col-break}} * [[abrikosas]] * [[agrastas]] * [[ananasas]] * [[arbūzas]] * [[aronija]] * [[avietė]] * [[baltasis serbentas]] * [[bananas]] * [[bruknė]] * [[cidonija]] * [[erškėtis]] * [[garcinija]] {{col-break}} * [[gervuogė]] * [[granatmedis]]<ref>[http://www.rimonwinery.com Rimon Winery], [http://liliwinery.com/index.php?type=large_pic_by_cat&pic_id=45588&limitcount=0&page_name=7829&cat=3702&cookie_lang=en&the_session_id=d277abeb4fea2c42830a8504a7f311a6 Lili Winery] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110713205324/http://liliwinery.com/index.php?type=large_pic_by_cat&pic_id=45588&limitcount=0&page_name=7829&cat=3702&cookie_lang=en&the_session_id=d277abeb4fea2c42830a8504a7f311a6 |date=2011-07-13 }} – producers of pomegranate wines in Israel</ref> * [[juodasis serbentas]] * [[kivis (vaisius)|kivis]] * [[kriaušė]] * [[mangas]] * [[mėlynė]] * [[obuolys]] * [[ožerškis]] * [[persikas]] * [[persimonas]] * [[pomidoras]] {{col-break}} * [[raudonasis serbentas]] * [[slyva]] * [[spanguolė]] * [[šaltalankis]] * [[šeivamedis]] * [[šermukšnis]] * [[šilauogė]] * [[tekšė]] * [[uolabruknė]] * [[varnauogė]] * [[vyšnia]] * [[žemuogė]] {{col-end}} === Žiedai === * [[kiaulpienė]] * [[kinrožė]] * [[šeivamedis]] === Kitos augalo dalys === * [[bulvė]] * [[pastarnokas]] * [[rabarbaras]] === Sula === * [[klevas]] * kai kurių rūšių [[palmė]]s ==== Agrastai ==== [[agrastas|Agrastų]] uogos yra labai tinkamos vyno gaminimui. Ypač gero skonio vynas gaunamas iš mūsų krašte auginamų kalnų agrastų. ==== Avietės ir gervuogės ==== [[avietė|Aviečių]] sultys turi labai stiprų ir savotišką aromatą, todėl iš jų grynas vynas retai gaminamas, dažniau vartojama pridėti prie kitų ne tokių aromatingų uogų sulčių (baltųjų ar raudonųjų serbentų). Į sultis pakliuvusios uogų [[sėkla|sėklelės]] suteikia vynui kartų skonį. [[Gervuogė]]s savo sudėtimi ir savybėmis artimos avietėms. Iš jų gaunamas silpnesnio aromato gana skanus vynas. ==== Bruknės ir spanguolės ==== [[Bruknė]]s ir [[spanguolė]]s gerai tinka silpnam, gaivinančio skonio vynui gaminti. Jų sultyse esančios konservuojančios medžiagos net ir silpnus vynus (6 % alkoholio) apsaugo nuo gedimo. Iš šių uogų pagaminti stiprų vyną nelengva, nes jis labai silpnai rūgsta. ==== Kriaušės ==== Iš [[kriaušė|kriaušių]] vynas gaminamas retai. Labiau tinka rūgštesnės kriaušės. Saldžių kriaušių sultis geriausia maišyti su rūgštesnių obuolių sultimis. ==== Mėlynės ==== Iš [[mėlynė|mėlynių]] gaunamas sveikatą stiprinantis vynas. Medicininių požiūriu mėlynių vynas prilyginamas [[raudonasis vynas|raudoniesiems]] vynuogių vynams. Mėlynių, sultys sunkiai rūgsta, nes jose yra mažai mielėms reikalingų baltymų, todėl į 10 l mėlynių sulčių reikia pridėti 4 g [[amonio chloridas|amonio chlorido]] ar rūgštaus [[amonio fosfatas|amonio fosfato]]. Uogos turi būti labai sveikos ir šviežios, nes kitu atveju mėlynių vynas greitai sugenda. ==== Obuoliai ==== [[obuolys|Obuoliai]] dažniausiai naudojami vynui gaminti. Geriausiai tinka rūgštesni rudeninių ir žieminių veislių obuoliai: ''Ananasiniai'', ''Antaniniai'', ''Avietiniai'', ''Lietuvos pepinai'', ''Pilkieji'', ''Rudens dryžuotieji'' ir kt. Beveik visų jų sultys nelabai rūgščios, tik ''Antaninių'' obuolių kiek rūgštesnes – 1,5 % rūgščių. Vien iš saldžių obuolių pagamintas vynas nėra skanus, sunkiai skaidrėja, juoduoja ir nelabai patvarus, todėl maišoma su ''Antaninių'', ''Pepinų'' sultimis. Geras obuolių vynas gaunamas iš tikslaus įvairių veislių obuolių sulčių mišinio. ==== Serbentai ==== Iš [[raudonieji serbentai|raudonųjų]] ir [[baltieji serbentai|baltųjų]] [[serbentas|serbentų]] gaminamas gana geras stiprus ir saldus vynas, kurių sudėtis artima vynuogių vynui. Jų sultys rūgščios, todėl reikia gerokai atskiesti. [[Juodieji serbentai]] dėl stipraus ypatingo prieskonio platesniu mastu gryniems vynams gaminti netinka. Jie vartojami daugiau kaip priedas kitų rūšių vynų spalvai ir skoniui sustiprinti. ==== Slyvos ==== Iš aromatingesnių [[slyva|slyvų]] rūšių gaunamas neblogo skonio vynas. Sultys neskiedžiamos. ==== Šermukšniai ==== Dėl kartumo [[šermukšnis|šermukšniai]] vynui gaminti gana retai vartojami. Aitrumui pašalinti šermuksnių uogos 2-3 kartus užplikomos verdančiu vandeniu, ir kas kartą palaikomos jame po 20-30 minučių. Dar geriau, kai šermuksniai skinami po stiprių šalnų. Šviežias šermukšnių vynas esti astraus skonio ir todėl tinkamas naudoti tik po 2-3 metų. ==== Vyšnios ==== [[vyšnia|Vyšnios]], ypač rūgščiosios, labai tinka vynui gaminti. Jų vynas esti skanus, aromatingas. Saldžiųjų vyšnių (pvz., ''[[žagarvyšnė|Žagarvyšnių]]'') vynas ne toks aromatingas, todėl sultis geriau maišyti su kitų aromatingesnių uogų sultimis. Vyšnios dažnai dedamos kaip priedas kitų vaisių ar uogų vynui pagerinti. ==== Žemuogės ==== [[Žemuogė]]s tinka stipriam, saldžiam ir aromatingam vynui gaminti. Jų sulčių nereikia skiesti vandeniu. Į sultis pakliuvusios uogų sėklelės suteikia vynui kartų skonį. === Vaisių sultys === ==== Vaisių paruošimas ==== Vynui naudojami sveiki, visiškai prinokę [[vaisiai]] bei [[uogos]]. Tada jų [[sultys]] turi daugiausia [[cukrus|cukraus]], esti ne tokios rūgščios ir yra geresnės cheminės sudėties. Tik nuskynus vaisius, jie tuoj pat perdirbami. Vasarinių veislių obuoliai ir kriaušės skinami ne visiškai prinokę, rudeniniai obuoliai imami visiškai prinokę, žieminių veislių vaisiai baigiami prinokinti krūvose (laikomi 1-2 savaites ir ilgiau) gerai vėdinamoje ir nuo šalčio apsaugotoje vietoje. [[kenkėjas|Kenkėjų]] sužalotas ar supuvusias vietas prieš perdirbant reikia pašalinti. Uogas vynui gaminti geriausia skinti visiškai išsirpusias, saulėtą dieną, nukritus [[rasa]]i. Nuskintas uogas galima palaikyti [[rūsys|rūsyje]] [[krepšys|krepšiuose]] ne ilgiau kaip 1-2 dienas. Serbentus galima skinti ir perdirbti su koteliais. Iš neišsirpusių ar su koteliais nuskintų agrastų vynas įgauna nemalonų [[žolė]]s skonį. Nešvarumai pašalinami plaunant, tik gležnoms uogoms tai daryti reikia labai atsargiai. Neplauti galima tik labai švariai surinktas žemuoges ir avietes. ==== Sulčių gavimas ==== [[Vaizdas:Wine_press_from_16th_century.jpg|thumb|right200px||XVI amžiaus presas]] Kad sultys geriau atsiskirtų, nuplauti vaisiai susmulkinami, tik negalima traiškyti vyšnių ir slyvų kauliukų, nes tada vynas įgaus aitrų skonį. Prietaisas, kuriuo smulkinami vaisiai, turi būti emaliuota arba iš nerūdijančio plieno, nes, jungdamosis su metalu, sultys įgauna tamsią spalvą. Iš sutraiškytų vaisių masės, kuri vadinama vaisių [[misa]], reikia kuo greičiau išskirti sultis. Iš maltų agrastų, žemuogių, juodųjų serbentų, spanguolių ir bruknių sultys iš karto sunkiai išsiskiria, todėl susmulkintas uogas, pridėjus vyno mielių, reikia 2-3 dienas parauginti atviruose [[kubilas|kubiluose]] su visomis [[išspaudos|išspaudomis]], gerai prispaudus skylėtu dangčiu, kad išspaudos neiškiltų į paviršių ir nepradėtų gesti. Kad sultys geriau išsiskirtų, kiekvienam vaisių kilogramui galima įpilti po 0,4 l vandens, pašildyti iki 50-60° ir 10 minučių pakaitinti. Šildant misą, reikia dažnai maišyti, kad neprisviltų. Masei kiek atvėsus, sultys išspaudžiamos. Rauginant su išspaudomis, misoje labai greitai įsimeta [[acto rūgštis]] ir sugadina vyno kokybę. Todėl, kai rauginti su išspaudomis neišvengiama, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 15-17° ir dar pridedama apie trečdalį beveik išrūgusio vyno. Iš sumaltos ar paraugintos vaisių misos sultys spaudžiamos per retą, tvirtą [[audeklas|audeklą]] rankomis arba specialiais [[presas|presais]]. Iš pradžių reikia leisti sultims nubėgti savaime ar iš lengvo paspausti ir tik tada spausti smarkiau. Nustojus sultims bėgti, išspaudos pamaišomos ir spaudžiamos antrą kartą. Abiejų spaudimų sultys sumaišomos. Iš 1 kg vaisių gaunama apie 0,5-0,6 l sulčių. Po to 10 kg išspaudų galima užpilti 3-4 l vandens ir, palaikius keletą valandų, išspausti. Su vandeniu gautos sultys panaudojamos rūgščioms sultims atskiesti. ==== Sulčių skiedimas ==== Rūgštumui sumažinti daugelio vaisių ir uogų sultys atskiedžiamos vandeniu arba maišomos su nelabai rūgščiomis kitų vaisių sultimis. Rūgščių vaisių sultis galima atskiesti vasarinių obuolių, kriaušių ir iš dalies žemuogių sultimis. Vynai esti apie 0,6-0,8 % rūgštumo, o stiprūs ir saldūs – apie 1 %. Vynui bręstant, rūgštumas kiek sumažėja, todėl sultyse rūgščių gali būti 0,2 % daugiau kaip subrendusiame vyne. ==== Sulčių saldinimas ==== Norint gauti nesaldų ir negendantį vyną, į atskiestas vaisių sultis kiekvienam 10 l pridedama 2-3 kg, o saldžiam vynui – iki 4 kg cukraus. Kiek mažiau cukraus reikia obuolių sultims. Mielės geriausiai dauginasi, kai sultyse cukraus esti 15-16 %. Kad nepasidarytų didesnė [[koncentracija]], cukrus dedamas per 2-3 kartus. Rauginant su kultūrinėmis vyno mielėmis, išspaudus sultis, įdedama trečdalis cukraus, o likęs – po 5-6 dienų, kai [[mielės]] pasidaugina ir pradeda cukrų stipriai skaldyti. Smulkų cukrų mažuose rauginimo [[indas|induose]] galima pilti tiesiog į sultis ir maišant ištirpinti. Į dideles [[statinė|statines]] cukrus dedamas ištirpintas karštame vandenyje, kuris priskaitomas prie skiedžiamojo vandens. ==== Sulčių užraugimas ==== Rauginimui geriausiai tinka 50-60 l ar mažesnės talpos stikliniai, švarūs indai. Indai nuo [[benzinas|benzino]], [[žibalas|žibalo]], [[Augalinis aliejus|aliejaus]], [[gira|giros]] ar [[alus|alaus]] vynui gaminti netinka. Ąžuolinės [[statinė]]s vartojamos rečiau. Jas reikia specialiai paruošti. Į naujas ąžuolines statines pripilama 10-15 % skalbiamosios sodos tirpalo ir mirkomos 3-4 dienas. Paskiau du kartus pripilamos vandens, kuris laikomas po 2-3 dienas. Senos vyno statinės mirkomos 1-2 dienas, pripilant į jas karšto 3-4 % skalbiamosios [[soda|sodos]] tirpalo. Po to 2-3 kartus pilamas šaltas vanduo ir laikoma po 1-2 dienas. Išpylus vandenį, statinė išrūkoma sieros dujomis: ant vielos įleidžiami skardinėje uždegti [[siera|sieros]] milteliai, statinė uždengiama ir, sierai sudegus, keletą valandų palaikoma, po to statinė perplaunama vandeniu. Sultis užraugus, po kelių dienų pasigamina daug putų, kurioms pakilti 1/10-1/5 indo paliekama nepripildyta. Kad mielės geriau veiktų, kiekvienam litrui sulčių pridedama 0,3 g [[amonio chloridas|amonio chlorido]]. === Vyno mielės === [[Vaizdas:Wine grapes07.jpg|thumb|left|200px|Vynuogių mielės matomos kaip balkšvas sluoksnis ant uogų]] Vaisių sultims rauginti vartojamos [[kultūrinės mielės|kultūrinės]] [[vyno mielės]], išvestos atrankos būdu iš ant vynuogių ar kitų atitinkamų vaisių [[natūralios mielės|natūralių]] [[mielės|mielių]]. Ant vaisių ir uogų [[luobelė|luobelių]] paviršiaus yra įvairių laukinių vyno mielių, kurios [[sultys]]e skaido [[cukrus|cukrų]] ir gamina [[alkoholis|alkoholį]]. Dėl to vynas gali pradėti rūgti ir be kultūrinių mielių. Tačiau, vartojant kultūrines mieles, sultys greičiau ima rūgti, vynas greičiau ir geriau skaidrėja, esti pastovesnis ir geresnio skonio. Nuo mielių labai priklauso vyno, ypač šviežesnio, skonis ir aromatas, nes jos pagamina tam tikrų malonaus [[aromatas|aromato]] ir [[skonis|skonio]] medžiagų. Vaisių vynui natūralesnį skonį duoda iš tų pačių vaisių laukinių mielių išvestos kultūrinės vyno mielės. Sultys su laukinėmis vyno mielėmis (savaiminis rūgimas) rūgsta silpniau, gaunama kai kurių šalutinių rūgimo produktų, todėl vynas gali sugesti, su jomis negalima gauti stipraus vyno. Šviežias sultis taip pat galima užraugti pridedant jau gerai rūgstančio vyno, ypač jei jis buvo užraugtas su kultūrinėmis mielėmis. Kultūrines mieles bent prieš 5 dienas, reikia padauginti tų pačių vaisių sultyse. Iki dauginimo jos laikomos sausoje ir vėsioje vietoje. Mielėms dauginti sultys atskiedžiamos tiek pat, kaip vynui gaminti. Į 5 l atskiestų sulčių pridedama apie 0,5-0,75 kg cukraus (iki 16 % cukringumo) ir [[sterilizacija|sterilizuojama]] (virinama) apie 30 min. maišant, kad neprisviltų. Sterilizuotos sultys supilamos į švarų stiklinį butelį užkemšamos ir atvėsinamos iki 25°. Tada mielių buteliukas atsargiai atkemšamas, kad mielės neišbėgtų ir supilamos į sterilizuotas sultis. Mielės dauginamos 3-5 dienas 18-20° šilumos patalpoje. Padaugintos vyno mielės sausoje, vėsioje patalpoje išsilaiko 14 dienų. 100 l sulčių reikia 1-2 l vyno mielių. Jei bus daugiau – sultys pradės smarkiai rūgti, per stipriai putos ir gausis alkoholio nuostolis. === Kamščiai === Rauginant sultis reikia apsaugoti, kad prie jų laisvai neprieitų [[oras|oro]]. Jei indas paliekamas atviras, laisvai prieina oras, pasigamina [[acto rūgštis]] ir vynas genda. Aklinai užkimšti taip pat negalima, nes rūgimo metu pasigaminusios [[anglies dvideginis|anglies dvideginio]] [[dujos]] turi išeiti, kad nesuplėšytų indo. Rauginimo [[indas]] užkemšamas tokiu [[kamštis|kamščiu]], pro kurį negali įeiti oras, bet laisvai išeina dujos. Tai daroma paprastame kamštyje išgręžus ar išdeginus skylę, į kurią įstatomas dvigubu kampu sulenktas stiklinis vamzdelis arba guminė žarnelė. Antras vamzdelio galas įleidžiamas į vandens pripiltą buteliuką, kad pasinertų vandenyje. Yra specialūs hidrauliniai kamščiai, kurie įstatomi į kamščio skylę ir pripilami vandens. Užkimšus indą, kamščo pakraščiai ir visas viršus apliejamas [[vaškas|vašku]] ar [[parafinas|parafinu]]. === Vyno rauginimas === Rauginimo patalpoje turi būti 15-18° šilumos, o sulčių temperatūra negali pakilti aukščiau kaip 25°. Jei patalpa šalta, indai statomi toliau nuo sienų ir uždengiami. Jei sultys sušyla virš 25°, jos atvėsinamos, įstatant indą į šaltą vandenį arba vynas plona srovele perpilamas į kitą indą. Vyno raugime skiriamos šios stadijos: pagrindinis – audringasis rūgimas ir lėtasis rūgimas bei vyno brendimas. ==== Audringasis rūgimas ==== Pagrindinis vyno rūgimas normaliai užsitęsia 10-20 dienų. Prasideda lėtai, vėliau išsiskiria daug dujų, sultys putoja, nuo besidauginančių mielių jos tampa drumstos, pakyla temperatūra. Kuo greičiau pagrindinis rūgimas praeina, tuo geresnis vynas gaunamas. Nededant kultūrinių vyno mielių, kartais sultys sunkiai rūgsta, o sulčių paviršiuje atsiranda [[pelėsis]]. Priežastis dažnai būna ta, kad mielėms pasidauginti trūksta deguonies ar maisto medžiagų. Tuomet sultis reikia pravėdinti – per guminę žarnelę plona srove perpilti į kitą indą taip, kad sultys tekėtų antrojo indo sienele ir gautų reikiamą kiekį deguonies. Mielėms maisto galima pridėti amonio chlorido, jei anksčiau nebuvo dėta. Po tokios procedūros sultys dažniausiai ima rūgti normaliai. ==== Lėtasis rūgimas ==== Praėjus audringajam rūgimui, prasideda lėtasis vyno rūgimas, kuris trunka 3-4 mėnesius ar ilgiau. Putos išnyksta, palaipsniui pradeda nusėsti mielės, kai kurios koloidinės sulčių medžiagos, ir vynas vis labiau ima skaidrėti, jo skonis gerėti. Tuomet laikas vyną nupilti nuo drumzlių. Per ilgai neatskirtos nuo vyno, nusėdusios mielės vyną apkartina. Jis taip pat gali įgyti ir kitų ydų. Pirmą kartą nupiltas vynas laikomas 15° šilumos patalpoje, kurioje negali būti jokių stiprų kvapą skleidžiančių medžiagų. Lėtojo rūgimo metu indai užkemšami tais pačiais rauginimo kamščiais. Vynas greičiau subręsta ir nuskaidrėja, jei lėtojo rūgimo metu kartkartėmis vėdinamas. Jis nupilamas kas 15-30 dienų, o jei rauginamas statinėje – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Kartais [[brendimas|bręsdamas]] vynas sunkiai skaidrėja ar lieka drumstas net baigiantis lėtajam brendimui. Tada galima pridėti kitų vaisių vyno arba sulčių, pvz., prie obuolių vyno tinka šviežių spanguolių sultys. ==== Vyno brendimas ==== Skirtingo vyno galutinio subrendimo laikas nevienodas. Stiprūs ir saldūs vynai bręsta daug ilgiau nei silpni, statinėje – greičiau nei stikliniame inde, nes per medžio poras pamažu prieina reikalingas brendimui oras. Ilgesnis brendimo laikas nepadidina alkoholio, bet pagerėja vyno skonis ir kvapas, todėl nuskaidrėjusį paskutinį kartą nupiltą vyną verta ilgesnį laiką palaikyti dideliame inde, kad jis galutinai subęstų. Laikant ilgiau, indas pripildomas pilnas. Statinėje dalis vyno nugaruoja, todėl kartkartėm reikia papildyti tos pačios rūšies vynu. Vynui bręsti geriausia temperatura – 10-12°, saldiems ir stipriems – 20° šilumos, nes jie bręsta lėčiau. Patalpos temperatūra neturi kaitaliotis. Stiprūs ir saldūs vynai ([[agrastų vynas|agrastų]], [[serbentų vynas|serbentų]], [[vyšnių vynas|vyšnių]]) laikomi 1-2 metus, kol įgauna gerą skonį. Per anksti juos supylus į mažus butelius, atsiranda nuosėdų. == Vyno priežiūra == === Vyno nupylimas === Nuo mielių ir nuosėdų vynas nupilamas po 7-10 dienų, kai pasibaigia audringasis rūgimas. Indas su vynu pakeliamas per metrą nuo žemės, o tuščias – statomas ant žemės. Abu indai sujungiami gumine žarnele, kuri į vyną įleidžiama tiek, kad nesiektų nusėdusių ant dugno drumzlių, tam galima jos galą pririšti prie lazdelės atitinkamu aukštumu. Tada vynas iš viršutinio indo perpilamas į žemutinį. Kad vynas išsivėdintų, jį geriau nupilti į atvirą indą. Po to vynas supilamas į tuos pačius ar mažesnius indus, kad jie būtų beveik pilni, ir vėl užkemšamas tais pačiais kamščiais, kaip ir rauginimo metu. Perpylus, vynas gauna deguonies, ir likusios vyne mielės pradeda veikti iš naujo. === Vyno vėdinimas === Kad vyno mielės geriau veiktų ir daugintųsi, kartkartėmis į rūgstantį vyną naudinga įleisti oro. Paprasčiausias būdas vėdinti – vyną pamaišyti rauginimo inde. Smarkiai rūgstančiame vyne mielės plauko ir taip jis savaime maišosi. Rūgimui susilpnėjus, mielės sėda ant dugno ir tampa neveiklios. Ypač greitai mielės nusėda, kai jos sunaudoja sultyse esantį cukrų. Kad rūgimas nesusilpnėtų, kas 3-5 dienas vyną naudinga sudrumsti: atkimšti indą ir išmaišyti vyną lazdele. Dar geriau sumaišoma ir pravėdinama, kai iki dugno įleidžiama guminė žarnelė ir pro ją pučiamas oras. Vynas taip pat prasivėdina, dažniau nupilant jį. === Papildomas vyno saldinimas === Gaminant stipresnį vyną, cukrus dedamas per kelis kartus. Pirmą kartą geriausiai cukraus papildomai įdėti vėdinant, kai pasibaigia audringasis rūgimas, po 5-7 dienų rūgimui susilpnėjus, sudedamas likęs cukrus. Smulkų cukrų mažuose induose galima supilti tiesiog į vyną ir pamaišyti, kad greičiau ištirptų. Dideliuose induose sunku išmaišyti, todėl dalis vyno nupilama, jame ištirpinamas cukrus, tirpalas supilamas atgal į vyną ir užkemšamas. === Vyno supilstymas === Subrendęs vynas supilstomas į 1/2-1 litro talpos [[butelis|butelius]]. Norint patikrinti ar jis pilnai subrendęs, 2-3 permatomo stiklo buteliai pripilami vyno, užkemšami išvirintais kamščiais ir pastatomi šiltame kambaryje. Jei per 10 dienų buteliuose vynas nesusidrumsčia ir neatsiranda jokių nuosėdų, jis yra visiškai subrendęs ir galima supilstyti į butelius. Prieš pilstant, reiktų perkošti per filtruojamąjį [[popierius|popierių]] ar specialų [[filtras|filtrą]]. Buteliai turi būti išplauti karštu skalbiamosios [[soda|sodos]] tirpalu ir po to kelis kartus perplauti švariu vandeniu. Buteliai pripilami tiek, kad vynas nuo kamščio būtų per 1-2 centimetrus ir užkemšami vandenyje išvirintais kamščiais, kuriuos galima [[lakas|užlakuoti]] ar aplieti [[vaškas|vašku]]. Supilstytas į butelius vynas laikomas sausame [[rūsys|rūsyje]] 6-8° šilumoje. Stiprų vyną galima laikyti ir šilčiau, net kambaryje. Buteliai laikomi gulsčiai, kad neišdžiūtų kamščiai. == Vynų ligos ir trūkumai == Vynai gali turėti įvairių trūkumų, dažnai todėl, kad gaminant nesilaikoma pagrindinių taisyklių ir reikalavimų: gaminamas vynas iš netinkamos žaliavos, nesilaikant švaros, ar jau pačios sultys būna apkrėstos įvairiais [[mikroorganizmas|mikroorganizmais]], taip sudarant netinkamas rūgimo sąlygas. Dažniau genda nelabai rūgštūs ir silpnesni vynai, todėl jų gaminimui reikia vartoti kuo sveikesnius vaisius. Kai kurias vyno ligas ir trūkumus galima pašalinti ar jų išvengti tinkamai tvarkant rūgimą. === Drumstas vynas === Drumstumas atsiranda ne visiškai išrūgus vynui arba blogai nusėdus drumstumą teikiančioms dalelėms. Tai lengvai pašalinamas trūkumas. Ne visiškai išrūgusį vyną reikia baigti rauginti, pridedant kitokių vaisių sulčių ar vyno, dažniau nupilant ir vėdinant. === Acto rūgšties rūgimas === Jį sukelia [[acto rūgšties bakterijos]], kurios į sultis pakliuva nuo [[vaisiai|vaisių]] paviršiaus, [[indas|indų]], [[patalpa|patalpų]] [[siena|sienų]]. Dalį [[alkoholis|alkoholio]] jos paverčia [[acto rūgštis|acto rūgštimi]]. Daugiau acto rūgšties pasigamina silpname vyne, mažiau – stipriame. Acto rūgšties visiškai išvengti negalima, nes sultys esti apkrėstos šiomis [[bakterija|bakterijomis]]. Jei acto rūgšties daugiau kaip 0,1 %, tokio vyno pataisyti nebegalima, ir geriausia jį paversti [[vyno actas|vyno actu]]. Kad acto rūgšties vyne gamintųsi kuo mažiau, reikia naudoti tik sveikus vaisius, užraugti geromis [[vyno mielės|vyno mielėmis]], rauginti švariuose, gerais rauginimo kamščiais užkimštuose induose. Po pagrindinio rūgimo indus reikia pripildyti beveik ligi pat kamščio, kad kuo mažiau liktų oro, kuris reikalingas acto rūgšties bakterijoms daugintis. === Pieno rūgšties rūgimas === Kartu su alkoholiniu, gali vykti ir pieno rūgšties rūgimas. Jį sukelia [[pieno rūgšties bakterijos]], kurios, skaldydamos [[cukrus|cukrų]], gamina [[pieno rūgštis|pieno rūgštį]]. Tai būdinga mažai rūgščių turinčioms sultims, o kartais ir jau pagamintam vynui. Sugedusio vyno pataisyti negalima. Šios ligos išvengiama, kai vynas rauginamas švarioje, nelabai šiltoje patalpoje, laiku nupilamas nuo mielių. === Pelėsių prieskonis === Pats [[pelėsis]] ir jo skonis vyne atsiranda, kai gaminimui vartojami apkrėsti vaisiai, pripeliję indai arba indai pripilami nepilni. Ligai plečiantis, vyno paviršius apsitraukia balkšva ar nešvariai geltona plėvele. Stipresniuose vynuose pelėsis nesivysto. Skonį sunku pašalinti. Kol skonis silpnas, reikia vyną nupilti ir išvėdinti, įdedant cukraus ir naujai užraugiant geromis vyno mielėmis arba pastiprinant jį, pridėjus spirito. „Pelių“ prieskonis atsiranda, kai vynas per vėlai nupilamas nuo mielių ir šios pradeda pūti, ypač šiltai rauginant. Šis prieskonis sunkiai panaikinamas. Geriausiai vyną pravėdinti, po to pasaldinti ir užraugti geromis vyno mielėmis. === Sieros vandenilio kvapas === [[sieros vandenilis|Sieros vandenilio]] (supuvusių kiaušinių) kvapą, vynas įgauna veikiant kai kurioms [[puvimo bakterijos|puvimo bakterijoms]] tada, kai vynas ilgai nenupilamas nuo mielių. Dažniausiai tas kvapas atsiranda rūgimo metu, jeigu į indą pakliuva [[siera|sieros]]. Šį kvapą galima pašalinti vyną vėdinant ir kelis kartus jį nupilant. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:Fruit wines}} [[Kategorija:Vaisių vynas]] 6zsnau4ypawqcwkvsatef8sml0gku90 0 272895 7856075 7842386 2026-06-14T07:28:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856075 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict= Mintaujos paliaubos |partof=[[ATR-Švedijos karas (1600-1629)]] |image= |caption= |date= [[1622]] m. [[rugpjūčio 10]] d. |place= prie [[Mintauja|Mintaujos]] |casus= |territory= |result= Paliaubos iki [[1623]] m. [[gegužės 1]] d. |combatant1 = [[Vaizdas:Coat of arms of Sweden.svg|15px]] [[Švedija]] |combatant2 = [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] |commander1= maršalas [[Jokūbas de la Gardie]] |commander2= [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Kristupas Radvila Jaunasis]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= |casualties3= |notes= }} '''Mintaujos paliaubos''' ({{De|Waffenstillstand von Mitau}}, {{Pl|Rozejm w Mitawie}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] ir [[Švedija|Švedijos]] [[1622]]–[[1623]] m. paliaubos per [[1600]]–[[1629]] m. Lietuvos ir [[Lenkija|Lenkijos]] karą su Švedija. Jas [[1622]] m. [[rugpjūčio 10]] d. prie [[Mintauja|Mintaujos]] pasirašė Švedijos karaliaus [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] įgaliotas maršalas [[Jakobas de la Gardie]] ir [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas Radvila]]. Švedija, siekdama įsitvirtinti visoje [[Abiejų Tautų Respublika]]i priklausančioje [[Livonija|Livonijoje]], [[XVII a.]] antrame dešimtmetyje atnaujino karinius veiksmus, nutraukė su Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl paliaubų (jos baigėsi [[1621]] m. [[birželio 28]] m.). [[1621]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukęs prie [[Ryga|Rygos]] ją apgulė. [[Rugsėjo 25]] d. Rygos įgula (Lietuvos ir Lenkijos daliniai) pasidavė. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo [[Lietuvos lauko etmonas|LDK lauko etmonas]] [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas Radvila Jaunesnysis]]. Tuo metu Livonijos pilių įgulose ir lauko kariuomenėje tebuvo apie 2200 karių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės svarbiausios jėgos, kurioms vadovavo [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]], buvo sutelktos karui su [[Turkija]]. [[Spalio 15]] d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. K. Radvila pasitraukė į [[Bauskė|Bauskę]], bet [[1622]] m. [[liepos 5]] d. jis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti. iš Švedijos su sustiprinta kariuomene grįžęs Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos, čia jam kelią pastojo K. Radvila. Po susirėmimo m. [[liepos 17]] d. prasidėjo derybos dėl paliaubų. K. Radvila pareikalavo grąžinti Rygą ir nenorėjo tituluoti Gustavo II Adolfo Švedijos karaliumi. Derybos nutrūko, [[liepos 26]] d. buvo atnaujintos, bet nerezultatyvios. Rygos miestiečiams tarpininkaujant K. Radvila ir J. De la Gardie [[rugpjūčio 10]] d. pasirašė Mintaujos paliaubas iki [[1623]] m. [[gegužės 1]] d. Sutarta pasikeisti karo belaisviais, dėl laisvosios prekybos ir kitko, toliau derėtis rudenį, kai susitiks šalių delegacijos. Mintaujos paliaubos pasirašytos be valdovo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] sutikimo. Istoriografijoje vertinamos kaip savarankiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės tarptautinio politikos žingsnis.<ref>{{VLE|XV|189|[[Antanas Tyla]]|Mintaujos paliaubos}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karas (1600–1629)]] pnyumw13yr28neer9damsl2t4oo2v0o 0 281493 7855768 6224714 2026-06-13T17:48:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855768 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Crete archaeological sites-fr.svg|thumb|250px|[[Kreta|Kretos]] archeologinių vietų žemėlapis]] [[Vaizdas:East europe 5-6cc.png|thumb|250px|Rytų Europos archeologinių kultūrų žemėlapis]] '''Archeologinis žemėlapis''' – specialus istorinis [[žemėlapis]], [[archeologinis radinys|archeologinių radinių]], [[Archeologinė vieta|archeologinių vietų]] ar [[Archeologinė kultūra|archeologinių kultūrų]] [[dokumentavimas|dokumentavimo]] būdas. Nuo [[archeologinis planas|archeologinio plano]] jis skiriasi masteliu. == Žemėlapių tipai == Archeologiniai žemėlapiai yra [[mastelis|masteliniai]] arba [[eskizas|eskiziniai]], regionų ar kraštų su atitinkamais tekstiniais paaiškinimais (vietovių sąrašais) ir objektų ar [[archeologinis dirbinys|dirbinių]] išsidėstymo vietomis. Būna universalūs, kai žymimos visos archeologinės vertybės, ir specializuoti, kai nurodomos tam tikros jų rūšys. [[XIX a.]] viduryje pradėta sudarinėti universalius, [[XX a.]] – specializuotus archeologinius žemėlapius. == Lietuvos žemėlapiai == Lietuvoje pirmuosius archeologinius žemėlapius parengė [[Fiodoras Pokrovskis]] [[1893]] m. – [[Vilniaus gubernija]]i, [[1895]] m. – [[Gardino gubernija]]i, [[1899]] m. – [[Kauno gubernija]]i. [[Volodimiras Antonovičius]] [[1895]] m. sudarė archeologinius žemėlapius [[Kijevo gubernija]]i, [[1902]] m. – [[Voluinės gubernija]]i. [[Prūsija|Rytprūsių]] [[Archeologinė vieta|archeologinių vietų]] žemėlapius [[1908]] m. sudarė [[Emilis Holakas]], [[Užnemunė]]s [[piliakalnis|piliakalnių]] – [[1909]] m. [[Juozapas Radziukynas]]. XX a. 3-4 dešimtmečio reikšmingiausias Lietuvos archeologinis žemėlapis yra [[Petras Tarasenka|Petro Tarasenkos]] knygoje „Lietuvos archeologijos medžiaga“ (1928 m.). Nuo šeštojo dešimtmečio dažniausiai rengiami specialūs archeologiniai žemėlapiai; juose pažymėtos tam tikros archeologinių paminklų ar dirbinių rūšys. Didžiausias archeologinių žemėlapių rinkinys – „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“. [[1968]] m. archeologinių paminklų teritorijas pradėta kartografuoti žemėnaudos planuose (mastelis 1:10 000).<ref>{{VLE|I|719|[[Gintautas Zabiela]]|Archeologinis žemėlapis}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Black, Jeremy: Maps and history – constructing images of the past. Yale Univ. Press, New Haven [u.a.] 1997, 267 S., ISBN 0-300-06976-6 * Johannes Dörflinger: Geschichtskarte. In: Ingrid Kretschmer u. a. (Bearb.): Lexikon zur Geschichte der Kartographie. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Band C. Die Kartographie und ihre Randgebiete. Deuticke, Wien 1986, ISBN ISBN 3-7005-4562-2, * Paul Kläui: Die Karte als Hilfsmittel der historischen Forschung, in: Zeitschrift für schweizerische Geschichte, Band 30 (1950), S. 244ff. * Goffart, Walter A.: Historical atlases – the first three hundred years, 1570–1870. Univ. of Chicago Press, Chicago [u.a.] 2003, XXIII, 603 S., ISBN 0-226-30071-4 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/index.php Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100227042611/http://www.piliakalniai.lt/index.php |date=2010-02-27 }} *[http://kpbc.umk.pl/dlibra/docmetadata?id=2010&from=publication& Vorgeschichtliche Übersichtskarte von Ostpreußen. Im Auftrage des ostpreusisschen Provinzial-Verbandes entworfen und gezeichnet von Emil Hollack.] (1908, Maßstab 1:300 000) Emilio Holako Prūsijos archeologinis žemėlapis. Biblioteka Uniwersytecka w Toruniu [[Kategorija:Archeologijos teorija|Zemelapis]] [[Kategorija:Kartografija]] gghqv6bxs3izk44hsl49lhrlnzp5d3f 0 281557 7855911 7343377 2026-06-13T22:38:39Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855911 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas | pavadinimas = Santo Domingo generalkapitonija | origpavadin = Capitanía General de Santo Domingo | herbas = | vėliava = | žemėlapis = LocationHispaniola.svg | žemėlapio tekstas = Generalkapitonijos centrinė teritorija | plotis = 250 | valstybė = Ispanijos imperija | valstRegionoVardas = [[Audiencija]]| valstRegionas = Santo Domingo audiencija | admCentras = [[Santo Domingas]] | admVienetoVardas = Provincijos | admVienetoKiekis = ? | admVienetoKiekisMet = | admVienetoKiekis1 = | admVienetoKiekisMet1 = | kalbos = [[ispanų kalba|ispanų]] | įkūrimoMet = 1526 | panaikinimoMet = 1821 | p1 = Indijų vicekaralystė | vėliava_p1 = | s1 = Ispanijos Haitis | vėliava_s1 = Flag of Spanish Haiti.svg | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = |gyventoju = | gyventoju1metai = |gyventoju1 = | gyventojuRef = | plotas = |plotasmetai = | plotas1 = |plotas1metai = | vikiteka = }} '''Santo Domingo generalkapitonija''' ({{es|Capitanía General de Santo Domingo}}) – [[Ispanijos imperija|Ispanijos imperijos]] administracinis vienetas [[Naujasis Pasaulis|Naujajame Pasaulyje]], su pertrūkiais egzistavęs 1526–1821 m., kurios dalis vėliau tapo [[Dominikos Respublika]]. Suformuota [[Indijų vicekaralystė|Indijų vicekaralystę]] pavertus [[generalkapitonija]] ir priskyrus didesnę valdžią turinčiai [[Santo Domingo audiencija]]i (kartu su [[Kubos generalkapitonija]]). Generalkapitonijai be pagrindinės (Espanjolos) salos priklausė Venesuelos pakrantės ([[Naujoji Andalūzija (Venesuela)|Naujoji Andalūzija]]), [[Puerto Rikas]] (iki atskiros administracijos įkūrimo) ir smulkesnės salos Karibų jūroje. == Raida == Generalkapitonijoje nuolat didėjo socialiniai prieštaravimai tarp turtingų oligarchų, nuskurdusiųjų kolonistų ir įvežtinių juodaodžių vergų. Cukraus fabrikų savininkai sudarė vietinį kolonijinį elitą ir įtikino Ispanijos karalių leisti jiems iš saviškių tarpo rinkti generalkapitonijos vadovus (kurie buvo ir Santa Domingo karališkosios audiencijos prezidentai). Skurdieji kolonistai vertėsi tuo, kad medžiojo saloje beklaidžiojusius sulaukėjusius galvijus ir pardavinėjo jų odas. Cukranendrių auginimas itin padidino Ispanijos pajamas saloje, bet daug vergų pabėgdavo į salos gilumą, kur sunkiai praeinamuose kalnuose sudarė didėjančias [[maronai|maronų]] ({{es|cimarrónes}} pažodžiui 'sulaukėję, gyvenantys kalnų viršūnėse') bendruomenes. Apie 1540 m. maronų gaujos buvo tokios gausios, kad kaimo vietovėse tarp plantacijų ispanai galėjo keliauti tik didelėmis ginkluotomis grupėmis. === Nykimas === [[Vaizdas:Hispaniola Vinckeboons4.jpg|300px|thumb|Ankstyvas Ispanjolos (Haičio) ir Puerto Riko žemėlapis (apie 1639 m.)]] Nuo maždaug 1540 m. Karibų jūrą užplūdo anglų, prancūzų ir olandų kilmės [[piratai]]. 1541 m. imta statyti Santo Domingo gynybinę sieną, o jūrų kelionės imtos organizuoti gausiais, gerai ginkluotais karavanais. Gretimos Kubos generalkapitonijos uostas [[Havana]], kuri buvo strategiškai patogesnėje vietoje, buvo pasirinkta kaip prekybinių laivų vilkstinių bazė. Tai sumenkino Santo Domingo kolonijos reikšmę. Be to, 1564 m. žemės drebėjimas sugriovė du pagrindinius salos gilumos miestus ''Santiago de los Caballeros'' ir ''Concepción de la Vega''. Užkariavus Amerikos žemyno žemes Ispanjolos reikšmė ėmė sparčiai menkti. Daug ispanų kolonistų išvyko į Meksikos ir Peru sidabro kasyklas, o nauji kolonistai iš Ispanijos ėmė aplenkti salą. Žemės ūkis ėmė silpti, naujų vergų importas ėmė mažėti. Baltieji kolonistai, laisvieji negrai ir vergai ėmė gyventi panašiame skurde, todėl rasinė hierarchija ėmė silpti, skirtingos grupės vis labiau asimiliavosi, tad susidarė mišrios tainų, ispanų ir afrikiečių kilmės gyventojų populiacija. Išskyrus Santo Domingo miestą, iš kurio dar vyko legalus eksportas, kiti uostai buvo priversti gyventi [[kontrabanda]]. Gyvulininkystė ir kontrabanda darėsi vieninteliu salos gyventojų pragyvenimo šaltiniu. 1586 m. [[Fransis Dreikas|Fransio Dreiko]] piratų pajėgos užėmė Santo Domingo miestą ir paėmė išpirką už jo grąžinimą ispanų valdžion. 1605 m. Ispanija, nepatenkinta kad Santo Domingas tarpininkauja tarp kitų ispanų kolonijų ir kitų Europos valstybių, atakavo kolonijos šiaurinius ir vakarinius regionus ir privertė jų gyventojus persikraustyti arčiau prie Santo Domingo miesto.<ref>{{cite book |title=The Caribbean: The Genesis of a Fragmented Nationalism |url=https://archive.org/details/caribbeangenesis0002knig |edition=2nd |last=Knight |first=Franklin W. |authorlink= |year=1990 |publisher=Oxford University Press |location=New York |isbn=0195054407 |pages=[https://archive.org/details/caribbeangenesis0002knig/page/54 54]}}</ref> Ši operacija, vadinama ''devastaciones'', pasirodė tikra katastrofa. Daugiau kaip pusė perkeldintų kolonistų mirė nuo bado ar ligų.<ref>{{cite book |title=The Rough Guide to the Dominican Republic |url=https://archive.org/details/roughguidetodo00sean |last=Harvey |first=Sean |edition=3rd |authorlink= |year=2006 |publisher=Rough Guides |location=New York |isbn=1843534975 |pages=[https://archive.org/details/roughguidetodo00sean/page/352 352] }}</ref> Prancūzų ir anglų [[bukanieriai]] pasinaudojo tuo, kad ispanų kolonistai pasitraukė į vieną salos kampą ir [[1629]] m. apgyvendino generalkapitonijai priklausiusią [[Tortuga|Tortugą]]. [[1640]] m. šią salą ėmė tiesiogiai valdyti Prancūzija, reorganizavo ją į oficialią Prancūzijos koloniją ir savo valdžią išplėtė į šiaurinę Haičio salos dalį. Pagal [[1697]] m. ''Ryswick'' sutartį Ispanija vakarinę salos dalį užleido Prancūzijai. 1655 m. [[Oliveris Kromvelis]] atsiuntė admirolo Viljamo Peno (''William Penn'') vadovaujamą laivyną Santo Domingo kolonijai užkariauti. Balandžio 30 d. pralaimėję Santo Domingo apgultyje anglai pasitraukė, bet užtai užėmė [[Jamaika|Jamaiką]]. Tokiu būdu (kadangi kaip atskiras administracinis vienetas buvo atskirtas [[Puerto Riko generalkapitonija|Puerto Rikas]]), XVIII a. pradžioje kadaise klestinti kolonija tebevaldė tik rytinę Espanjolą ir Venesuelos pakrantes. Pastarosios atskirtos 1717 m., prijungiant jas prie [[Naujosios Granados vicekaralystė]]s. === Atgaivinimas === 1700 m. Ispaniją ėmė valdyti nebe [[Habsburgai]], o [[Burbonai]]. Jie pradėjo ekonomines reformas, kurios ėmė atgaivinti prekybą Santo Dominge. Karūna ėmė vis labiau laisvinti kietą valdymą ir prekybos tarp Ispanijos ir kolonijų bei tarp pačių kolonijų suvaržymus. Paskutinis lobių laivynas išplaukė 1737 m. Netrukus buvo panaikinta uostų monopolijos sistema. Šimtmečio viduryje kolonijos gyventojų skaičių kilstelėjo imigracija iš [[Kanarų salos|Kanarų salų]]. Vėl buvo apgyvendinta šiaurinė salos dalis, ''Cibao'' slėnyje imta auginti [[tabakas|tabaką]]. Atsinaujino vergų importas. Santo Domingo gyventojų skaičius pakilo nuo 6 tūkst. 1737 m. iki maždaug 125 tūkst. 1790 m. Iš jų apie 40 tūkst. buvo baltieji žemės savininkai, apie 25 tūkst. išlaisvinti negrai ar mulatai, apie 60 tūkst. – vergai. Tačiau ispanų kolonija saloje liko skurdi ir pamiršta, ypač palyginus su kaimyniniu prancūzų San-Domingu, kuris tapo turtingiausia Naujojo Pasaulio kolonija.<ref>{{cite web |url=http://countrystudies.us/dominican-republic/3.htm |title=Dominican Republic—Thr First Colony |accessdate=2008-07-15 |work=U.S. Library of Congress |publisher= |date= }}</ref> Mažėjant kolonijinės prekybos suvaržymams San-Domingo elitas pasiūlė rinką Sant Domingo jautienos, odų, juodmedžio ir tabako eksportui. === Kovos su Haičiu === Gretimame [[Prancūzijos Haitis|Prancūzijos Haityje]] prasidėjus [[Haičio revoliucija]]i turtingos miestiečių šeimos, susijusios su kolonijine biurokratija, paliko salą, o dauguma kaimo vietovių haterosų ({{es|hateros}} 'galvijų rančininkai') pasiliko, nors jie prarado savo pagrindinę rinką. Ispanija šiuos neramumus matė kaip progą atsiimti visą ar bent dalį vakarinio salos trečdalio pasiremiant sąjunga su britais bei sukilusiais vergais. Ispanus sumušė juodaodžio jakobino ''[[Toussaint L'Ouverture]]'' pajėgos, ir 1795 m. pagal Bazelio taikos sutartį Prancūzija užvaldė visą salą. 1801 m. '' L’Ouverture'' atvyko į Santo Domingą ir Prancūzijos Respublikos vardu paskelbė vergijos uždraudimą. Tokiu būdu generalkapitonija devyneriems metams tapo Prancūzų Haičio gubernija. Netrukus po to [[Napoleonas]] pasiuntė armiją numalšinti sukilimo. Net pralaimėję haitiečiams, buvusioje Ispanijos kolonijoje prancūzai paliko nedidelę įgulą. Vergija vėl buvo atkurta, ir ėmė grįžti daug emigravusių ispanų kolonistų. 1805 m., karūnavęs save imperatoriumi, ''[[Jean-Jacques Dessalines]]'' įsiveržė ir pasiekė Santa Domingą, bet pasitraukė susidūręs su Prancūzijos karo eskadra. Traukdamiesi per Cibao, haitiečiai nusiaubė ''Santiago de los Caballeros'' ir ''Moca'' miestus, išžudė didžiąją dalį jų gyventojų, dėl ko prasidėjo du šimtus metų trukęs priešiškumas tarp dviejų šalių. Prancūzai laikėsi rytinėje salos dalyje kol juos Palo Hincado mūšyje 1808 m. lapkričio 7 d. sumušė ispaniškieji salos gyventojai, ir kol jie 1809 m. liepos 11 d. buvo priversti kapituliuoti po 8 mėn. trukusios Santo Domingo apgulties. Taip generalkapitonija buvo atkurta. Tačiau Ispanijos valdžia mažai domėjosi atgauta kolonija, todėl tolesnis laikotarpis dažnai žinomas kaip [[Kvailos Ispanijos era]] ({{es|La España Boba}}). Pietryčiuose valdyti ėmė didžiosios gyvulių augintojų šeimos. Ispanas leitenantgubernatorius ''José Núñez de Cáceres'' 1821 m. gruodžio 1 d. paskelbė Santo Domingo koloniją nepriklausoma [[Ispanų Haitis|Ispanų Haičio]] valstybe ({{es|Haiti Español}}) ir pareikalavo priimti į [[Didžioji Kolumbija|Didžiosios Kolumbijos]] respubliką, bet devyniomis savaitėmis vėliau ''[[Jean-Pierre Boyer]]'' vadovaujamos Haičio pajėgos okupavo visą Ispanų Haičio teritoriją. Dar vienas Ispanijos bandymas atkurti generalkapitoniją buvo 1861–1865 m., Ispanijos karūnai vėl paėmus valdžią šalyje. Tačiau netrukus teritorija antrą kartą paskelbė nepriklausomybę kaip [[Dominikos Respublika]]. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Kolonijos Amerikoje}} [[Kategorija:Ispanijos kolonijos Amerikoje]] [[Kategorija:Dominikos Respublikos istorija]] 10kczda78w6zjk2sgij19k728woss7a 0 292212 7855890 7200145 2026-06-13T22:11:43Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855890 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 101I-305-0652-17, Italien, Panzer IV.jpg|thumb|right|16-osios tankų divizijos tankai Italijoje]] [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 101I-297-1740-19A, Frankreich, SS-Division "Hitlerjugend", Panzer IV.jpg|thumb|right|12-osios SS tankų divizijos „Hitlerjungend“ tankai]] '''Vermachto tankų divizija''' ({{de|Panzerdivision}}) – [[nacistinė Vokietija|nacistinės Vokietijos]] sausumos kariuomenės ([[vermachtas|vermachto]]) [[divizija|divizijų]] rūšis, sudaryta iš kelių rūšių kariuomenės dalinių, kurios pagrindinė smogiamoji jėga buvo [[tankai]]. Vermachto tankų diviziją sudarydavo vienas tankų ir du pėstininkų ([[panzergrenadieriai|panzergrenadierių]]) [[pulkas|pulkai]], lauko ir priešlėktuvinės artilerijos, ryšių ir kiti paramos daliniai, įeidavę į visų to meto Vokietijos divizijų sudėtį. Tankų divizijos sudėtis ir ginkluotė keitėsi einant laikui. [[Heincas Guderianas|H. Guderianas]] buvo pasiūlęs formuoti karinius [[junginys (karyba)|junginius]] (karinius vienetus, stambesnius už pulką), bet šią idėją atmetė motorizuotųjų pajėgų inspektorius ''Otto von Stuelpnagel''<ref>p.7, Mitcham</ref>. Inspektoriumi tapus Osvaldui Lucui (''Oswald Lutz'') idėja kariuomenėje sulaukė paramos, ją palaikė ir [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]]. <br />1935 m. spalio 15 d. buvo suformuotos pirmosios trys tankų divizijos.<ref>p.9, Mitcham</ref>: * 1-oji tankų divizija (vadas ''Maximilian von Weichs'') buvo suformuota [[Veimaras|Veimare]] * 2-oji tankų divizija (vadas ''[[Heinz Guderian]]''), suformuota [[Viurcburgas|Viurcburge]] (''Wurzburg'') * 3-oji tankų divizija (vadas ''Ernst Feßmann''), suformuota [[Berlynas|Berlyne]]. == Tankų divizijos Antrajame pasauliniame kare == Vokietijos tankų divizijos buvo viena svarbiausių priemonių, užtikrinusių Vokietijos pergales Antrojo pasaulinio karo pradžioje vykusiame [[blickrygas|blickryge]]. Tankų divizijos buvo taip organizuotos, kad galėtų veikti santykinai nepriklausomai nuo kitų [[karinis vienetas|karinių vienetų]]. Skirtingai negu kitų šalių pagrindiniai tankų kariuomenės vienetai tankų [[brigada (karyba)|brigados]] (kurias reikėdavo paremti papildomais pėstininkų ir artilerijos daliniais), tankų divizijos turėjo savo paramos vienetus. Tai susiję su kitokia karine doktrina – ne tankai kitų dalinių paramai, o tankai kaip pagrindinė smogiamoji jėga (kuriuos remia kiti, ne tankų daliniai). Tankų skaičius tankų divizijoje buvo palyginus nedidelis, bet kiti divizijos daliniai buvo motorizuoti (sunkvežimiai, pusiau vikšriniai visureigiai, specialios kovos mašinos), tad galėjo judėti tokiu pačiu greičiu kaip ir tankai. <br />Tankų diviziją paprastai sudarydavo: * vienas tankų pulkas, * du motorizuotųjų pėstininkų (panzergrenadierių) pulkai (vienas batalionas šiuose dviejuose pulkuose būdavo mechanizuotas), * motorizuotasis artilerijos pulkas su [[haubica|haubicomis]] (kartais šį pulką pakeisdavo savaeigių pulkas), * keli paramos batalionai: ** žvalgybos batalionas, ** prieštankinis batalionas, ** priešlėktuvinis batalionas, ** pionierių batalionas, ** motociklininkų batalionas ** ryšių batalionas ** atsarginis batalionas Visiškai suformuota tankų divizija turėdavo apie 16 tūkst. kareivių, 135–209 tankus (artėjant karo pabaigai tankų skaičius tankų divizijoje mažėjo). Tankų divizijos buvo ne tik vermachte, bet ir [[SS kariuomenė]]je. Vermachtas ir SS kariuomenė turėjo atskiras divizijų numeravimo sistemas, todėl egzistavo vermachto ir SS divizijos su vienodais numeriais – pvz., 9-oji tankų divizija (vermachtas) ir 9-oji SS tankų divizija „''Hohenstaufen''“. Po karo paplito nuomonė, kad SS tankų divizijos gaudavo daugiau tankų, negu vermachto tankų divizijos, bet tai netiesa. Karui einant į pabaigą koviniai nuostoliai vis didėjo ir juos ėmė kompensuoti nebe 100 %. Taip „sutaupytą“ techniką ir kareivius naudojo naujoms divizijoms formuoti, todėl karo pabaigoje daugelis tankų divizijų buvo gerokai „liesesnės“, negu turėjo būti pagal oficialią struktūrą. == Nuorodos == {{Išnašos}} * {{cite book | author=Davies, W.J.K. | title=German Army Handbook 1939-1945 | url=https://archive.org/details/germanarmyhandbo0000davi_r1e0 | edition=Second U.S. | year=1977 | location=New York | publisher=Arco Publishing | origyear=1973 | isbn=0-668-04291-5}} * {{cite book | first=Heinz | last=Guderian | authorlink=Heinz Guderian | title=Panzer Leader | edition=Da Capo Press reissue | year=2001 | location=New York | publisher=Da Capo Press | origyear=1952 | isbn=0-306-81101-4}} * {{cite book | author=von Mellenthin, Major General F. W. | title=Panzer Battles: A Study of the Employment of Armor in the Second World War | url=https://archive.org/details/panzerbattlesstu0000mell_i3p0 | edition=First Ballantine Books | year=1956 | location=New York | publisher=Ballantine Books | isbn=0-345-24440-0}} * {{cite book | last = Mitcham | first = Samuel | title = The Panzer Legions: A Guide to the German Army Tank Divisions of World War II and Their Commanders | publisher = Greenwood Press | location = Westport | year = 2001 | isbn = 9780313316401 }} * Parada, George (2004). [https://web.archive.org/web/20060117105829/http://www.achtungpanzer.com/pzdiv2.htm „Panzer Divisions 1940–1945“], achtungpanzer.com [[Kategorija:Vermachtas]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho kariniai vienetai]] lyrookbn9tptjsvvwn42hpc4eazc0jx 0 294521 7855716 7743933 2026-06-13T15:27:30Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855716 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Pacta Conventa.jpg|thumb]] '''Henriko artikulai''' – [[1573]] m. [[gegužės 20]] d. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] bajorijos ir išrinktojo karaliaus [[Henrikas Valua|Henriko Valua]] sudarytas [[pacta conventa]]. Pagal šią sutartį nustatyta: # Karalius visuomet bus renkamas. # Užtikrinama tikybos laisvė. # Karalius nesiųs atstovų į svetimas valstybes ir iš ten nekvies, nepriiminės ir nerinks kareivių, o jei tai darys asmeniniais tikslais, tai tik su Tarybos žinia. # Karalius be [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimo]] pritarimo nepradės karo. Seimui nutarus galima šaukti visuotinį bajorijos šaukimą tiktai valstybės viduje. Kariauti galima ir užsienyje, bet karius laikyti galima tik 3 mėn., karalius pats turi sumokėti samdiniams algas. Kariuomenės negalima dalyti karo vienetais. Apsaugą apmoka karalius. # Valstybės sienas gina karalius savo lėšomis. # Karalius prie savęs turi turėti iš Senato 16 žmonių, 4 iš jų nuolat. # Seimai bus renkami kas dveji metai, nepaprastieji gali būti renkami prireikus, ne ilgiau kaip 6 savaites, o prieš tai susirenka pavietų seimeliai. Didžiojoje Lenkijoje, Mažojoje Lenkijoje ir Lietuvoje turi vykti po vieną seimą. # Respublikos reikmėms karalius naudos tik valstybinius antspaudus, kurie yra kanclerių ir pakanclerių žinioje. # Valstybinių ir karaliaus tarnautojų skaičiaus karalius nemažins, o į šias vietas skirs vietinius, o ne svetimšalius. [[Kategorija:Laisva elekcija]] [[Kategorija:Istoriniai Lietuvos teisės šaltiniai]] [[Kategorija:LDK teisė]] jsqfxq4wiwo547oe980haluthgqkb2k 0 294560 7856017 2434309 2026-06-14T04:32:27Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2010 m. Afrikos tautų taurė]] 7856017 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2010 m. Afrikos tautų taurė]] 2vbcw65jxxjd3a4omj2s0k0x2pyfgr7 0 294567 7856006 2434477 2026-06-14T04:30:37Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2010 m. Afrikos tautų taurė]] 7856006 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2010 m. Afrikos tautų taurė]] 2vbcw65jxxjd3a4omj2s0k0x2pyfgr7 0 294568 7856007 2434485 2026-06-14T04:30:47Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2010 m. Afrikos tautų taurė]] 7856007 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2010 m. Afrikos tautų taurė]] 2vbcw65jxxjd3a4omj2s0k0x2pyfgr7 0 294662 7856019 2435549 2026-06-14T04:32:47Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2006 m. Afrikos tautų taurė]] 7856019 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2006 m. Afrikos tautų taurė]] 5yvo6gmq3e7kpwegkx8xq256tt0hksn 0 294663 7856015 2435552 2026-06-14T04:32:07Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2004 m. Afrikos tautų taurė]] 7856015 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2004 m. Afrikos tautų taurė]] 8tt0a49dly9q20e4gz62ubkodzzstky 0 294674 7856014 2435595 2026-06-14T04:31:57Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2002 m. Afrikos tautų taurė]] 7856014 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2002 m. Afrikos tautų taurė]] go4pqgo6f7f8hpq7qa2eq2i6xylskvk 0 295055 7855823 7674490 2026-06-13T20:25:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855823 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Aukuro kalnas 2025.jpg |plotis = 270 |fotoinfo = Aukuro kalnas nuo Kernavės II piliakalnio |herb = |žeml = |PL=54|PM=52|PS=55.6|IL=24|IM=51|IS=4.4 |sav = Širvintų rajonas |sen = [[Kernavės seniūnija]] |aukštis = 13-18 |plotas = 53x26 |priešpilis = |naudotas = [[I a.]] – [[XV a.]] pradžia |žvalgytas = [[1970]] |tirtas = [[1857]], [[1985]], [[1992]]-[[1993]] |altitudė = |registro Nr. = AR1133 / 3410 / A1469P }} '''Kernavės Aukuro kalnas''', ''Barščių kalnas, Šventas kalnas, Kernavė'' – [[piliakalnis]], vienas iš [[Kernavės piliakalniai|Kernavės piliakalnių]] [[Širvintų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kernavė]]s pietinėje pakraštyje, [[Neris|Neries]] slėnio dešiniajame šlaite, [[Kernavės seniūnija]]. Anksčiau buvo spėjama, kad ant šio kalno buvo deginamas [[aukuras]], kurį prižiūrėjo vaidilutės. Dabar labiau tikima, kad ant šio kalno buvo įsikūręs kunigaikščio [[Traidenis|Traidenio]] dvaras. == Kernavės kultūrinis rezervatas == Kernavės archeologinė vietovė – [[valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas]], įkurtas [[1989]] m., nuo [[2004]] m. liepos mėn. yra [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldas|Pasaulio paveldo]] sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – [[Mindaugo sostas]] ir [[Lizdeikos kalnas]], papilys – [[Įgulos kalnas]], (piliakalniams vardai sugalvoti [[XIX a.]]), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis [[Kriveikiškio piliakalnis]], taip pat [[Kernavės kapinynas]], [[Kernavės pilkapynas]] ir [[Kernavės gyvenvietės]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Aukuro kalnas.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Neries dešiniojo kranto slėnio pakraštyje. Jo aikštelė 9-17 m žemesnė už viršutinę Neries terasą. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 53x26 m dydžio. Šlaitai statūs, 13-18 m aukščio. Šiaurės rytų papėdėje skersai griovio buvo 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas (sunaikintas [[1985]] m.). Iš šiaurės vakarų ir rytų pusių prieigos prie piliakalnio nuo aukštumų pusės sutvirtintos čia įrengiant du priešpilius į šiaurę ir rytus bei papilį į šiaurės vakarus. Piliakalnis datuojamas [[I a.]] – [[XV a.]] pradžia. Piliakalnis apardytas [[XIX a.]] skersai jo perkasus griovį, pietinėje dalyje iškasant kelias duobes. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1999-12-23; Nr. 1465. Paminklo teritorijos plotas 13000 m². == Tyrimai == [[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|250x250px|Mindaugo pilys|kairėje]] [[1857]] m. piliakalnį bandė kasinėti [[Vladislovas Sirokomlė]] (L. Kondratovičius), rado degėsių. [[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 83-84 (Nr. 309–312)</ref> [[1985]], [[1992]]–[[1993]] m. [[Aleksiejus Luchtanas]] aikštelėje ir [[1985]] m. šiaurinėje papėdėje ištyrė 209 m² plotą, rado iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais [[I a.]] – [[XIV a.]] radiniais. Piliakalnis buvo apgyventas I a. pr. m. e. – I a. Tuo metu aikštelės pakraščiuose stovėjo ilgas 4 m pločio stulpinės konstrukcijos pastatas. Tyrinėtoje vietoje aptiktas jo viduje buvęs akmenimis apkrautas [[židinys]] bei iš aikštelės pusės buvęs 0,9 m pločio įėjimas. Kultūriniame sluoksnyje rasta [[žalvaris|žalvarinių]] apyrankių, tūtelių, įvijinių žiedų, [[geležis|geležinių]] peilių, [[yla|ylų]], peilis-pjautuvėlis, lazdelinis smeigtukas, strėlės antgalis, molinių [[Djakovo kultūra|Djakovo tipo]] svorelių nuo audimo staklių, molinių liejimo formų dalių plokštiniams antsmilkiniams gaminti, kauliniai [[adiklis|adikliai]], strėlių ar ietigalių dalys, [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos keramikos]], gyvulių kaulų. Pastatas sudegė. Apie [[IV a.]] piliakalnyje medinis įtvirtinimas vėl buvo atstatytas, iš pietvakarių link piliakalnio per Pajautos slėnio pelkę nutiesta tiesi 2,3-2,7 m pločio pušinių rąstelių [[medgrinda]]. Šio laiko kultūriniame sluoksnyje aptikta [[grublėtoji keramika|grublėtos keramikos]]. [[V a.]] viduryje įtvirtinimas buvo užpultas iš pietų atklydusių klajoklių genčių, nuo slėnio ir aukštumos pusės apšaudytas iš lankų (rasta geležinių tribriaunių strėlių antgalių) ir sudegintas. Gaisravietėje rasta žmonių kaulų, geležinis ietigalis, kovos peilio fragmentas, grūdų, gyvulių kaulų. Po užpuolimo įtvirtinimai buvo atstatyti. To meto kultūriniame sluoksnyje rasta molinių verpstukų, geležinių peilių, ylų, [[pjautuvas]], žalvarinių storagalių apyrankių, grublėtos keramikos. [[XIII a.]] – [[XIV a.]] piliakalnyje stovėjo medinė pilis, kurios priešpiliai buvo Mindaugo Sosto ir Lizdeikos Kalno piliakalniuose. Aikštelę pakraščiuose juosė medinė siena, prilaikoma stulpų. Sienos išorinėje pusėje dar buvo įkasta į išorę nukreiptų nusmailintų kuolų eilė. To laiko kultūriniame sluoksnyje rasti du geležiniai ietigaliai, grandininių šarvų fragmentas, [[kalavijas|kalavijo]] skersinio dalis, [[sidabras|sidabrinio]] lietuviško lydinio gabalėlis, kito tokio pat lydinio falsifikatas (padarytas iš [[varis|vario]] ir padengtas sidabru), sveika gotikinė plyta, kauliniai verpstukai, lošimo kauliukas, stiklinių [[apyrankė|apyrankių]] fragmentai, [[karoliai]], šiferiniai verpstukai, švininės plombos, importinė geltonai ir žaliai glazūruota balto molio [[keramika]], [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytose]] gamintų stiklinių taurių fragmentai. Atvežtiniai dirbiniai rodo čia buvus kunigaikščio pilį. [[1365]] m. pilis buvo užimta prieš tai ją iš slėnio pusės apšaudžius iš [[arbaletas|arbaletų]] ir lankų – rasta apie 30 strėlių antgalių. [[1985]] m. nustatyta, kad piliakalnį nuo Mindaugo Sosto priešpilio skyrė 3 m gylio griovys, kurio rytinėje dalyje buvo supiltas 2 m aukščio molinis pylimas, atstojęs užtvanką. Griovys buvęs užpildytas vandeniu. Jame aptikta daug [[XIII a.]] – [[XIV a.]] dirbinių, į jį patekusių nuo piliakalnio aikštelės: geležinė cilindrinė [[spyna]], diržo [[sagtis]], žalvarinės apyrankės fragmentai, stiklinės apyrankės fragmentas, iš Artimųjų Rytų importuotų stiklinių indų šukių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų. == Istorija == Piliakalnyje stovėjo Kernavės pilis. Kernavės apylinkes [[1279]] m. puolė [[Livonijos ordinas]]. [[1365]] m. rugpjūčio antroje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus [[Butautas]]. [[1386]]–[[1392]] m. Kernavės kunigaikštis buvo [[Jogaila|Jogailos]] brolis [[Vygandas]] (Aleksandras). [[1390]] m. Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tuomet kariavo ir [[Vytautas]]. Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta. Vytauto dvaras įsikūrė greičiausiai Pilies Kalne – jis minimas [[1398]], [[1409]], [[1429]] ir [[1432]] m.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3410 Kernavės piliakalnis, vad. Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu kalnu]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Galerija == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Vaizdas nuo Kernavės I piliakalnio (Aukuro kalno).jpg|Vaizdas nuo piliakalnio į [[Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios]] pusę Vaizdas:Vaizdas nuo Kernavės I piliakalnio į Kriveikiškio piliakalnio pusę.jpg|Vaizdas nuo piliakalnio į [[Kriveikiškio piliakalnis|Kriveikiškio piliakalnio]] pusę Vaizdas:Piliakalniai.jpg|Pajautos slėnio panorama: Mindaugo sostas, už jo Lizdeikos kalnas ir dešinėje Aukuro kalnas 2005 m. Vaizdas:Kernavės piliakalniai 4.jpg|Aukuro kalnas - centre 2012 m. </gallery>{{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Šeimyniškėlių piliakalnis]] 74 km <br /> [[Bartkūnų piliakalnis]] 27 km <br />[[Dainių piliakalnis]] 17 km |ŠR= [[Šeimyniškių piliakalnis]] 97 km <br />[[Laužiškio piliakalnis]] 26 km <br /> [[Sadūniškių piliakalnis]] 14 km |R= [[Bernotų piliakalnis]] 29 km <br /> [[Veršiobalio piliakalnis]] 10 km |PR= [[Kriveikiškio piliakalnis]] 0,4 km <br /> [[Bielazariškių piliakalnis]] 7 km <br /> [[Gedimino pilis]] 35 km |P= [[Paalkių piliakalnis]] 3,5 km <br />[[Bražuolės piliakalnis]] 21 km <br /> [[Trakų salos pilis]] 25 km |PV= [[Latvių piliakalnis]] 3 km <br /> [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] 18 km |V= [[Žaslių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Mančiūnų piliakalnis]] 16 km |ŠV= [[Janionių piliakalnis]] 13 km <br />[[Paparčių piliakalnis]] 7 km }} Pastaba: <br /> <small>Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną</small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} <small> * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184 * Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43. * [[Tomas Baranauskas]]. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 66, 82. * [[Romas Jarockis]]. Kaulinių – raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1992. T. 9, p. 168–182. * [[Romas Jarockis]]. XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai – raginiai dirbiniai // Lituanistica. 1996. Nr. 4, p. 11–24. * [[Gintautas Karnatka]]. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 236–238. * [[Vytautas Kazakevičius (1951)|Vytautas Kazakevičius]]. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 28, 35, 37-38, 43. * [[Pranas Kulikauskas]], [[Aleksiejus Luchtanas]]. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 35–38. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 28–31. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 34–35. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Tyrinėjimai Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 137–142. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 27–29. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 103–107. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 50–53. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. „Aukuro kalno“ piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija. Vilnius, 1994. p. 11–13. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 158–160. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavė, Kernavė… // Liaudies kultūra. Vilnius. 1995. Nr. 5, p. 1–9. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, 1995. p. 42–44. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 254–255. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 115–117. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 82–86. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, 1998. p. 22–23. * [[Aleksiejus Luchtanas]]. Kernavė – litewska Troja // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 11–33. * [[Aleksiejus Luchtanas]], [[Gintautas Vėlius]]. Katalog // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 95–201. * [[Aleksiejus Luchtanas]], [[Gintautas Vėlius]]. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, 2005. p. 43–51. * [[Aleksiejus Luchtanas]], [[Manvydas Vitkūnas]]. Kernavės gynybinis kompleksas // Karo archyvas. Vilnius, 2004. T. XIX, p. 30–83. * Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1987. T. XXVIII, p. 3–21. * Лухтан А. Клад из Кернаве // Coветская археология. Москва. 1988. № 2, c. 251–256. * Лухтан А, Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. Псков, 1989. c. 36–38. * [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 73. * [[Gintautas Rackevičius]]. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius. 2002, p. 93, 100–101, 149–150, 167–169. * [[Petras Tarasenka]]. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 580. * [[Petras Tarasenka]]. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 1956, p. 65-66. * [[Adolfas Tautavičius]]. Iš seniausių laikų // Kernavė. Vilnius, 1972. p. 26–44. * [[Dalia Vaičiūnienė]]. Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 131–134. * [[Dalia Vaičiūnienė]]. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 40–41. * [[Dalia Vaičiūnienė]]. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 59–60. * [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]]. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 28–31. * [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]]. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 35–38. * [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]]. Kernavės „Pilies kalno“ tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 38–40. * [[Regina Volkaitė-Kulikauskienė]]. 1984. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 12–14. </small> == Nuorodos == * [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] * [http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/kernaves_piliakalniai.htm Krenavės piliakalnių kompleksas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.unesco.lt/r/paveldas/kernave/ UNESCO Kernavės archeologinė vietovė] * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/pilys/kernave.htm Lietuvos pilys ir piliakalniai: Kernavės piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091224032335/http://www.archyvai.lt/exhibitions/pilys/kernave.htm |date=2009-12-24 }} * [http://www.versme.lt/musninkai_isl.htm Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“] * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=570 Lietuvos piliakalniai. Kernavė I] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924073411/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=570 |date=2015-09-24 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Aukuro_kalnas/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Kernavės piliakalniai]] az8xyy44m190l78z4ycgt0ahd1kuml9 0 305823 7855837 4933136 2026-06-13T21:19:36Z Xocolatl 29994 ([[c:GR|GR]]) [[c:COM:FR|File renamed]]: [[File:Region Nordtjylland locator map.svg]] → [[File:Region Nordjylland locator map.svg]] [[c:COM:FR#FR3|Criterion 3]] (obvious error) 7855837 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Šiaurės Jutlandijos regionas | origpavadin = {{da|Region Nordjylland}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Region Nordjylland locator map.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Danija | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Olborgas | admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 11 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Ulla Astman | gyventojumetai = 2009 |gyventoju = 579628 | plotas = 7933 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = http://www.rn.dk www.rn.dk | vikiteka = Category:Region Nordjylland }} '''Šiaurės Jutlandijos regionas''' ({{da|Region Nordjylland}}) − vienas iš 5 [[Danijos regionai|Danijos regionų]], apima šiaurės rytinę Šiaurės Jutlandijos dalį, taip pat [[Vensiusel Ti|Vendsyssel-Thy]], [[Morsas (sala)|Morso]] ir [[Lesė (sala)|Læsø]] salas. Įkurtas [[2007]] m. [[sausio 1]] d. Danijos savivaldybių reformos metu. Jos metu [[Danijos apskritys|14 apskričių]] (''amter'') buvo perskirstytos į 5 regionus. Zelandijos regionas sudarytas iš 3 buvusių apskričių ar jų dalių: Šiaurės Jutlandijos, Viborgo ir Orhuso. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Danijos regionai}} {{coord|57|N|10|E|type:adm1st_region:DK|display=title}} [[Kategorija:Danijos regionai]] 5zd2rgv5cpuqr8jzd8x7rlkdbokjvir 0 314812 7856028 7839289 2026-06-14T05:31:15Z CD 677 7856028 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = -25.7533 |long = 28.2228 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vieta = {{vlv|RSA}} [[Pretorija]], [[PAR]] |Vaizdas = [[Vaizdas:Loftus Versfeld Stadium.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2009 m. |Atidarytas = 1923 m. |Nuomininkai = [[Mamelodi Sundowns]] |Talpa = 51 762 žiūrovai }} '''Loftus Versfeld stadionas''' ({{en|Loftus Versfeld Stadium}}) – stadionas [[Pretorija|Pretorijos]] mieste ([[PAR]]), Arkadijos priemiestyje. Pavadintas PAR regbio žaidėjo [[Robert Loftus Owen Versfeld]] (1862–1932) garbei. Stadione telpa 51 762 žiūrovai. Daugiausia naudojamas regbio ir futbolo reikmėms.<ref>[https://portfoliocollection.com/activities/south-africa/pretoria/loftus-versfeld-stadium/ About Loftus Versfeld Stadium.] Portfoliocollection.com (tikrinta 2026-06-14).</ref> Stadione yra koncertavę [[Robbie Williams]], [[Celine Dion]], „[[U2]]“, [[Bon Jovi]] ir kiti atlikėjai.<ref>[https://pretoria.co.za/article/the-history-of-loftus-versfeld-stadium-more-than-just-a-rugby-venue The History of Loftus Versfeld Stadium: More Than Just a Rugby Venue.] Pretoria.co.za (tikrinta 2026-06-14).</ref> == Istorija == Pradėtas statyti 1905 m., atidarytas [[1923]] m. Renovuotas 1928, 1977, 1984, 2008, 2010 m.<ref>[https://stadiumdb.com/stadiums/rsa/loftus_versfeld_stadium Loftus Versfeld Stadium.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-06-14).</ref> Čia vyko 1995 m. pasaulio regbio čempionatas, [[2009 m. FIFA konfederacijų taurė]] (3 rungtynės), [[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (6 rungtynės). == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[2009 m. FIFA konfederacijų taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2009-06-15|B grupė|USA|ITA|1–3|34341}} {{rinktinių eilutė|2009-06-18|B grupė|USA|BRA|0–3|39617}} {{rinktinių eilutė|2009-06-21|B grupė|ITA|BRA|0–3|41195}} {{rinktinių turnyras|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2010-06-13|D grupė|SRB|GHA|0–1|38833}} {{rinktinių eilutė|2010-06-16|A grupė|RSA|URU|0–3|42658}} {{rinktinių eilutė|2010-06-19|E grupė|CMR|DEN|1–2|38074}} {{rinktinių eilutė|2010-06-23|C grupė|USA|ALG|1–0|35827}} {{rinktinių eilutė|2010-06-25|H grupė|CHI|ESP|1–2|41958}} {{rinktinių eilutė|2010-06-29|Aštuntfinalis|PAR|JPN|0–0 (baud. 5–3)|36742}} |} == Šaltiniai == {{ref}} {{FIFA 2010 pasaulio futbolo čempionato stadionai}} [[Kategorija:Pietų Afrikos Respublikos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] onnp8iz30psx5qflckx2sxw22zh5qob 0 314813 7856031 7839283 2026-06-14T05:50:01Z CD 677 7856031 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = -33.9378 |long = 25.5989 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vieta = {{vlv|RSA}} [[Port Elizabetas]], [[PAR]] |Vaizdas = [[Vaizdas:Nelson Mandela Stadium in Port Elizabeth (cropped).jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2009 m. |Atidarytas = 2009 m. |Savininkas = Nelson Mandela Bėjaus savivaldybė |Operatorius = Access Facilities and Leisure Management (Pty) Limited |Statybos_kaina = 2,05 milijardo [[Randas (Pietų Afrika)|randų]] |Architektas = Architectural Design Associates(Pty)Ltd & Dominic Bonnesse Architects cc |Nuomininkai = [[Southern Kings]] (regbis), <br> [[Bay United FC]] (futbolas) |Talpa = 48 459 žiūrovai }} '''Nelson Mandela Bėjaus stadionas''' ({{en|Nelson Mandela Bay Stadium}}) – daugiafunkcis stadionas [[Port Elizabetas|Port Elizabeto]] miesto ([[PAR]]) centrinėje dalyje, Nelson Mandel Bėjaus savivaldybėje prie ežero, netoli vandenyno.<ref>[http://www.nmbstadium.com Nelson Mandela Bay stadiono svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100612165325/http://www.nmbstadium.com/|date=2010-06-12}}</ref> Stadione žaidžiamos [[Regbis|regbio]] ir [[Futbolas|furbolo]] rungtynės, rengiami koncertai. Stadione telpa 48 459 žiūrovai. Vakarinė tribūna yra 6 aukštų, šiaurinė, rytinė ir pietinė tribūnos – 5 aukštų.<ref>[https://www.nmbt.co.za/listing/nelson_mandela_bay_stadium1.html Nelson Mandela Bay Stadium.] Nmbt.co.za (tikrinta 2026-06-14).</ref> == Istorija == Pastatytas 2007–2009 m., atidarytas [[2009]] m. [[birželio 7]] d. Tai buvo pirmasis pasaulinio lygio stadionas Rytų Kyšulio provincijoje.<ref>[https://stadiumdb.com/stadiums/rsa/nelson_mandela_bay_stadium Nelson Mandela Bay Stadium.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-06-14).</ref> Jame vyko [[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (8 rungtynės), [[2013 m. Afrikos tautų taurė]] (8 rungtynės). == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2010-06-12|B grupė|KOR|GRE|2–0|31513}} {{rinktinių eilutė|2010-06-15|G grupė|CIV|POR|0–0|37034}} {{rinktinių eilutė|2010-06-18|D grupė|GER|SRB|0–1|38294}} {{rinktinių eilutė|2010-06-21|H grupė|CHI|SUI|1–0|34872}} {{rinktinių eilutė|2010-06-23|C grupė|SLO|ENG|0–1|36893}} {{rinktinių eilutė|2010-06-26|Aštuntfinalis|URU|KOR|2–1|30597}} {{rinktinių eilutė|2010-07-02|Ketvirtfinalis|NED|BRA|2–1|40186}} {{rinktinių eilutė|2010-07-07|Dėl 3-osios vietos|URU|GER|2–3|36254}} {{rinktinių turnyras|[[2013 m. Afrikos Tautų taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2013-01-20|B grupė|GHA|COD|2–2|7000}} {{rinktinių eilutė|2013-01-20|B grupė|MLI|NIG|1–0|20000}} {{rinktinių eilutė|2013-01-24|B grupė|GHA|MLI|1–0|8000}} {{rinktinių eilutė|2013-01-24|B grupė|NIG|COD|0–0|12000}} {{rinktinių eilutė|2013-01-27|A grupė|CPV|ANG|2–1|20000}} {{rinktinių eilutė|2013-01-28|B grupė|NIG|GHA|0–3|10000}} {{rinktinių eilutė|2013-02-03|Ketvirtfinalis|GHA|CPV|2–0|8000}} {{rinktinių eilutė|2013-02-08|Dėl 3-osios vietos|MLI|GHA|3–1|6000}} |} == Šaltiniai == {{ref}} {{FIFA 2010 pasaulio futbolo čempionato stadionai}} [[Kategorija:Pietų Afrikos Respublikos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] rj4p9lea15noqqn5vgkrehiqpgvbtg4 0 318574 7855922 7339153 2026-06-13T22:48:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855922 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Polen und Litauen 1125 bis zu ihrer Vereinigung 1386.jpg|thumb|right|165px|Dr. Karl von Spruner’io 1854 m. žemėlapyje pažymėtas Šventaragio slėnis (''Swintoroha'')]] '''Šventaragio slėnis''' – slėnis [[Vilnius|Vilniuje]] prie [[Neris|Neries]] ir [[Vilnia|Vilnios]] santakos. Pagal [[Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis|Lietuvos metraštį]] toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas [[Šventaragis]], kurio palaikai sudeginti [[XIII a.]] Po senosios Vilniaus katedros liekanomis rasta XI–XIII a. aukojimo vietų. Nors su Šventaragio slėniu susijusios legendos istorikų atmetamos kaip prasimanymai, jas iš lietuvių mitologijos perspektyvos tyrė [[Vladimiras Toporovas]], [[Gintaras Beresnevičius]], [[Norbertas Vėlius]], [[Vykintas Vaitkevičius]] ir kiti.<ref name=vaitk>{{cite journal |last1=Vaitkevičius |first1=Vykintas |title=Senosios Vilniaus šventvietės (2) |url=http://www.baltai.lt/?p=3394 |journal=Šiaurės Atėnai |volume= 677 |date=2011-04-10 |accessdate=2018-03-08}}</ref><ref name=paula>{{cite encyclopedia |first=Teresė |last=Paulauskytė |date=2013-06-03 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/sventaragis-93312 |title=Šventaragis |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |accessdate=2018-04-01}}</ref> == Legenda == Kunigaikštis Šventaragis (priklausęs legendinei [[Palemono dinastija]]i) pasirinko gražią vietą slėnyje, Neries ir Vilnios santakoje ir nurodė savo sūnui Skirmantui pastatyti ten šventyklą, kurioje jis po mirties turėsiąs būti sudegintas.<ref name=beres>{{cite book |first=Gintaras |last=Beresnevičius |title=Baltų religinės reformos |url=https://archive.org/details/beresnevicius-baltu.religines.reformos.-1995.-lt |year=1995| isbn=9986-514-02-9 |pages=[https://archive.org/details/beresnevicius-baltu.religines.reformos.-1995.-lt/page/135 135]–137}}</ref> Jis taip pat nurodė čia deginti Lietuvos kunigaikščių ir didikų palaikus. Po daugelio metų didysis kunigaikštis Gediminas medžiojo ir sustojo slėnyje. Čia jam prisisapnavo staugiantis Geležinis Vilkas, o žynys [[Lizdeika]] sapną paaiškino kaip ženklą, kad čia Gediminas pastatys Lietuvos sostinę. Taip Gediminas tapo Vilniaus įkūrėju.<ref name=beres>{{cite book |first=Gintaras |last=Beresnevičius |title=Baltų religinės reformos |url=https://archive.org/details/beresnevicius-baltu.religines.reformos.-1995.-lt |year=1995| isbn=9986-514-02-9 |pages=[https://archive.org/details/beresnevicius-baltu.religines.reformos.-1995.-lt/page/135 135]–137}}</ref> == Istoriografija == Šventaragio slėnio legendos buvo perpasakojamos vėlesnių istorikų, tarp jų Motiejaus Stryjkovskio ir [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]], ir tapo labai populiariomis. 1582 m. išleistame darbe M.Stryjkovskis pridėjo, kad slėnyje buvo Perkūno šventykla, buvo deginama [[amžinoji ugnis]], o toje vietoje vėliau pastatyta [[Vilniaus katedra]].<ref name=kitka>{{cite book |first=Napaleonas |last=Kitkauskas |title=Vilniaus pilys |edition=2nd |year=2012 |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |isbn=978-5-420-01716-6 |pages=179, 189–190, 206}}</ref> T. Narbutas, remdamasis abejotina Rivijaus kronika, net pateikė šventyklos išmatavimų ir joje atliekamų ritualų aprašymą.<ref name=narbu>{{cite book |first=Teodor |last=Narbutt |title=Dzieje starożytne narodu litewskiego |year=1835 |url=http://pawet.net/library/history/bel_history/narbutt/01/DZIEJE_STAROŻYTNE_NARODU_LITEWSKIEGO._Tom_pierwszy.html |volume=I |language=pl |pages=227–231}}</ref> Iš tų aprašymų daryta išvada, kad Šventaragio slėnis pagoniškoje Lietuvoje buvęs svarbus kulto centras – čia stovėjusi [[šventykla]] Perkūnui, degė [[amžinoji ugnis]], buvo atliekamos įvairios [[apeigos]]<ref>{{TLE|4|236}}</ref>. Akademinė diskusija apie tai, ar legendos susijusios su realia Vilniuje buvusia pagonių šventykla, tebesitęsia. Pagonių šventykla, kuri buvo sugriauta ir vietoje jos pastatyta katalikų bažnyčia, minima 1388 m. [[Urbonas VI|popiežiaus Urbono VI]] bulėje. Visgi bulė nėra labai konkreti ir joje aprašyti karaliaus Jogailos veiksmai yra panašūs į aprašytus [[Pakartoto Įstatymo knyga|Pakartoto Įstatymo knygoje]] (12:3–4). == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus geografija]] [[Kategorija:Baltų religija]] [[Kategorija:Lietuvos slėniai]] hlj7ideps3gtf0aanzmoteu9b964ho0 0 321301 7855660 6753901 2026-06-13T12:13:34Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855660 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Magunkos |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.550 |long = 26.466 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 1 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Magùnkos|Magùnkų|š=2016}} |istpav= {{pl|Magunki, Magunka}}, {{ru|Магунка}} }} '''Magunkos''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 3,5 km į šiaurės rytus nuo [[Rimšė]]s, 1,5 km į pietryčius nuo [[Magūnai (Visaginas)|Magūnų]], tarp miškelių ir raistų. == Etimologija == Priesagos ''-kos'' vedinys iš kaimo vardo ''Magū́nai''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. Magunkų [[užusienis]] pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]].<ref>{{SGKP|15b|290|Magunki, zaścianek}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai ([[Breslaujos apskritis]], Rimšės valsčius). Sovietmečiu priklausė [[Rimšės apylinkė|Rimšės apylinkei]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=30|inc=10|incmin=2 |1902|27|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|21|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|20|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|15|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|12|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|8|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|2|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|1|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 72g2h0jerchd5vt6bih6xzifuw54jen 0 321380 7855666 6753902 2026-06-13T12:40:43Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855666 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Makaravas |foto = Makaravas2.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.561 |long = 26.474 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 1 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Makarãvas|Makarãvo|š=2016}} |istpav= {{pl|Makarowo}}, {{ru|Макарево}} }} '''Makaravas''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurę nuo [[Rimšė]]s, 1 km į rytus nuo [[Magūnai (Visaginas)|Magūnų]], Gūrių miške. [[Makaravas (Visaginas)|Šiaurinė kaimo dalis]] už geležinkelio yra Visagino savivaldybėje. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Makaras'',<ref>{{LVGDB}}</ref> {{pl|Makary}}, {{ru|Макаpий}}. == Istorija == XX a. pr. Makaravo [[užusienis]] pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]]. Sovietmečiu priklausė [[Rimšės apylinkė|Rimšės apylinkei]]. 2003 m. šiaurinė kaimo dalis priskirta [[Visagino savivaldybė|Visagino savivaldybei]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=100|inc=20|incmin=10 |1905|91|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1921|11|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|11|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|6|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|7|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|5|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|4|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|2|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|1|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 697tc071rxpaboajo6s9mr15ay0mmpt 0 321655 7855668 6753903 2026-06-13T12:51:21Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855668 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Marijonavas |foto = Rimšės_sen.,_Lithuania_-_panoramio_(15).jpg |plotis = 265px |fotoinfo = Statinio liekanos Marijonave |lat = 55.583 |long = 26.573 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Marijonãvas|Marijonãvo|š=2016}} |istpav= {{ru|Марьяново}}, {{pl|Marianowo}} }} '''Marijonavas''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 3 km į šiaurės rytus nuo [[Gaidė]]s, 2 km į pietus nuo [[Ignalinos AE]]. Už 1 km rytuose telkšo [[Drūkšiai]]. Praeina kelias {{RK1411}}. Kaimas sunykęs. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Marijonas'',<ref>{{LVGDB}}</ref> {{pl|Marian}}. == Istorija == XX a. pr. Marijonavo [[užusienis]] pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Drūkšių valsčius|Drūkšių valsčių]]. Sovietmečiu priklausė [[Gaidės apylinkė|Gaidės apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=25|inc=5|incmin=1 |1902|2|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|8|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|25|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|1|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|5|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|5|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] j34l7bp0p0ngrnkg4cvbp0jhdazjj9o 0 321765 7855669 6753904 2026-06-13T12:56:57Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855669 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mateikiškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.411 |long = 26.484 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 3 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Mateĩkiškė|Mateĩkiškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Matejkiszki}}, {{ru|Матейкишки}} }} '''Mateikiškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietus nuo [[Meikštai|Meikštų]], 4 km nuo sienos su [[Baltarusija]]. Ties kaimu kertasi keliai į [[Kajotai|Kajotus]], [[Lisiškė II|Lisiškę II]], [[Pociūnai (Ignalina)|Pociūnus]]. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Mateĩkis, Matéika, Mateikà''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. kaimas įėjo į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], Vidžių valsčių. Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai ([[Breslaujos apskritis]], [[Vidžių valsčius]]).<ref>Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 14.''</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=70|inc=20|incmin=5 |1902|66|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|55|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|52|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|57|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|19|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|5|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|6|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|3|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 0zbzmgtamsgwchnx82l389sc6hitwmv 0 322042 7855672 6753905 2026-06-13T13:09:40Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855672 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mažviliškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.507 |long = 26.516 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 2 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Mažvìliškė|Mažvìliškės|š=2016}} |istpav= {{pl|Możwieliszki, Mażwiliszki, Mozwieliszki}}, {{ru|Мозвилишки}} }} '''Mažviliškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 5 km į pietryčius nuo [[Rimšė]]s, saloje tarp pelkių prie [[Apvardai|Apvardų]] ežero pietinio kranto, šalia sienos su [[Baltarusija]]. Pasiekiamas keliuku iš [[Rudžiai (Ignalina)|Rudžių]] per [[Vilkuočiai|Vilkuočius]]. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Mažvilà, Mažvìlas, Mažvìlis''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XIX a. pab. Mažviliškės [[užusienis]] pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]].<ref>{{SGKP|15b|359|Mozwieliszki}}</ref> Tarpukariu priklausė Lenkijai. 1921 m. 13 gyventojų užsirašė lietuviais, 3 – lenkais. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=20|inc=10|incmin=2 |1902|16|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|16|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|15|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|4|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|8|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|7|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|2|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|4|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=l-m enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] dxh86fbhb41ejw35drbhcrw0nuecodx 0 323502 7855868 6191238 2026-06-13T21:45:59Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855868 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Marine sniper ghillie suit.JPG|thumb|right|200px|[[Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas|JAV jūrų pėstininkų]] [[snaiperis]] su giliu]] [[Vaizdas:SLA SF ghillie suit.JPG|thumb|right|200px|Šri Lankos kariuomenės specialiųjų pajėgų snaiperis demonstruoja gilio galimybes]] '''Gilis''' ({{en|ghillie suit, yowie suit}}) – maskuojamojo kostiumo rūšis, primenanti lapiją ar neaiškių šiukšlių krūvą. Gilius vilki [[snaiperis|snaiperiai]] <ref>[http://www.tradoc.army.mil/PAO/training_closeup/sniperschool.htm ''„Sniper students make the grade“''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111109194613/http://www.tradoc.army.mil/PAO/training_closeup/sniperschool.htm |date=2011-11-09 }}</ref> ir medžiotojai, kai reikia visiškai susilieti su aplinka ir pasislėpti nuo priešininko ar medžiojamo gyvūno. Gilį sudaro kostiumas (paprastai [[striukė]] su gobtuvu ir [[kelnės]], gali būti [[apsiaustas]]) iš tinklo, prie kurio priraišiotos vienos ar kelių dengiamųjų spalvų virvutės, siūlai arba [[audinys|audinio]] juostelės ar skiautės, sudarantys „gauruotą“ paviršių. Papildomai gali būti priraišiojami tai vietovei būdingų augalų [[lapas|lapai]] ar šakelės, augalinės šiukšlės. Gilis maskuoja savo [[slepiamoji spalva|slepiama spalva]], kontūrų skaidymu (kai panaudotos kelios spalvos) ir kontūrų deformavimu (kai kostiumas gilis laisvas, o pririšti „gaurai“ netvarkingai styro į šonus). Gerai pagaminto gilio „gaurai“ [[vėjas|vėjyje]] juda taip pat kaip aplinkinė augalija. == Etimologija == Žodžiai {{en|gillie, gilly, ghillie}} 'tarnas' kilę iš {{gd|gille}} ir ''airių gėlų kalbos'' žodžio ''giolla'' 'berniukas'. Kostiumai pavadinti pagal tarnus, kurie medžiotojams padėdavo tykoti [[elniai|elnių]] ar kitų žvėrių. Australijos armijos snaiperių giliai vadinami {{en|yowies}}, nes išvaizda jie primena [[jetis|ječius]], kurie, esą, gyvena [[Australija|Australijos]] dykrose.<ref name="Advertiser">1989 Bruce Hogben Advertiser (Adelaide, Australia) (June 17)</ref> == Istorija == Gilius išrado [[Škotija|Škotijos]] žvėrių sargai, kuriems reikėjo geros maskuotės. Škotijos kalniečių [[pulkas]] ''Lovat Scouts'', suformuotas britų kariuomenėje po Antrojo būrų karo, yra pirmasis karinis [[dalinys]], naudojęs gilius.<ref name="mpegler">{{cite book |author=Dakota Vannes and ty steinke |title=Out of Nowhere: A History of the Military Sniper |url=https://archive.org/details/ultimatesniperad0000plas |publisher=Osprey Publishing |year=2004 |isbn=0-87364-704-1}}</ref> 1916 m. ''Lovat Scouts'' tapo pirmuoju snaiperių daliniu D. Britanijoje.<ref name="sniper">{{cite book |author=John Plaster |title=The Ultimate Sniper: An Advanced Training Manual For Military And Police Snipers |url=https://archive.org/details/ultimatesniperad00plas |publisher=Paladin Press |year=2006 |pages=[https://archive.org/details/ultimatesniperad00plas/page/n5 5] |isbn=0-87364-704-1}}</ref> == Gamyba == [[Vaizdas:VECTOR.JPG|thumb|right|200px|Medžiotojas su fabrikinės gamybos giliu]] Aukštos kokybės giliai gaminami rankomis. Kariniai snaiperiai sau gilius paprastai daro patys. Didinant maskuojamąjį efektyvumą fabrikiniai giliai papildomai apsiuvami veikimo vietovės augalų fragmentais. Savadarbio gilio gamyba reikalauja daug darbo. Dažniausias gilių variantas – [[pončas]] su pritvirtintais maskuojamaisiais elementais ([[burlapas|burlapo]] skiautės ar [[džiutas|džiutinės]] virvelės). JAV kariuomenėje giliai dažnai daromi apsiuvant BDU tipo lauko uniformą ({{en|battle dress uniform, BDU}}), lakūnų [[skraidymo kostiumas|skraidymo kostiumą]] ar kokį vientisą [[kombinezonas|kombinezono]] tipo drabužį. Gilio darymo eiga: * Parenkamas drabužis gilio pagrindas. * Prie tokio drabužio pridygsniuojamas tinklas mažomis akimis, * Prie tinklo tvirtinami maskuojamieji elementai: ** Prie tinklo virvelių rišamos džiuto ar panašios virvelės kuokštais po 5-6, tarp jų paliekamos tuščios zonos, kuriose po to priraišoma kitos maskuojamos spalvos virvelių ar vėliau, jau veikimo vietovėje, priraišomi vietinių augalų fragmentai. ** Prie tinklo virvelių ar prie pamatinio drabužio gali būti siuvamos burlapo ar panašaus audeklo skiautės. Siuvama tvirtais maskuojamos spalvos siūlais ar plonu žvejybiniu valu, dygsnio vieta gali būti sutvirtinama lašeliu tinkamų klijų. * Gilis „brandinamas“ – voliojamas purve, mirkomas purviname vandenyje, džiovinamas saulėje, vėl mirkomas ir tai kartojama daug kartų. Taip gilis įgyja „natūralią laukinę“ išvaizdą. * Veikimo vietoje gilis papildomas augalų fragmentais. Naudojant žalius lapus, šakeles ar žolių stiebus juos gali tekti dažnai atnaujinti, nes jie vysta ir taip keičia išvaizdą. == Saugumas == Gerai paruošti giliai labai efektyviai maskuoja, tačiau dažnai nepraktiški – dažnai jie yra gana sunkūs ir juos vilkint [[vasara|vasarą]] būna karšta. Net vidutinio klimato juostoje vilkint gilį jo viduje gali būti 50 °C šilumos. Paprastas burlapas ar džiutinės virvelės yra degūs (nors juos galima apdoroti [[ugnies lėtiklis|ugnies lėtikliu]], tad gali užsidegti, pvz., nuo [[dūminė granata|dūminės]] ar [[padegamoji granata|padegamosios granatos]]. <br />Didinant kareivių saugumą JAV buvo sukurtas ugniai atsparus gilių audeklas, turintis pakeisti burlapą ir džiutą. Darant gilį šio audinio nereikia apdoroti ugnies lėtikliu, nes jis juo apdorotas ji gaminant. Ši medžiaga buvo išbandyta 2007 m. antroje pusėje Fort Beningo (JAV) snaiperių mokykloje ir nuo 2008 m. birželio naudojama [[JAV kariuomenė]]je kaip standartinė. {{Commons|Category:Ghillie suits}} == Nuorodos == {{Išnašos}} * [http://www.youtube.com/results?search_query=ghillie+suit+making&aq=0 Youtube video klipai apie gilių darymą] [[Kategorija:Karyba]] [[Kategorija:Medžioklės inventorius]] [[Kategorija:Speciali apranga]] kt8wet8q24709ddpvge18h4lgo1cgqa 0 323805 7856213 6753906 2026-06-14T10:46:24Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856213 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Nagėnai |foto = Rimšės sen., Lithuania - panoramio (17).jpg |plotis = |fotoinfo = Nagėnų kryžius |lat = 55.509 |long = 26.466 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 11 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Nagė́nai|Nagė́nų|š=2016}} |istpav= {{pl|Nagiany}}, {{ru|Нагяны}} }} '''Nagėnai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 2 km į pietryčius nuo [[Rimšė]]s, [[Žilmas|Žilmo]] ir [[Žilmaitis|Žilmaičio]] ežerų pakrantėje, vakaruose siekia [[Alksnas (Ignalinos r., Rimšės sen.)|Alksno]] ežerą, prie kelio {{RK1401}}. Yra kapinės. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio ''*Nagėnas'', plg. pavardės ''Nãgas, Nãgis, Nagỹs, Nagẽvičius''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Daugėliškio parapijos metrikose Nagėnai minimi nuo 1707 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. pateko į [[Novoaleksandrovsko_apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Rimšės_valsčius|Rimšės valsčių]].<ref>{{SGKP|15b|367|Nagiany, wieś, pow. nowoaleksandrowski, gm. Rymszany}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai ([[Breslaujos_apskritis|Breslaujos apskritis]], Rimšės valsčius). Sovietmečiu priklausė [[Rimšės apylinkė|Rimšės apylinkei]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=110|inc=20|incmin=10 |1902|101|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|66|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|67|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|36|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|32|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|33|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|18|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|15|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151814/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=n-o enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|10|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|11|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 0y2gjgfryqtk864hr702hcdhkgi4ufp 0 324976 7856214 6753907 2026-06-14T10:51:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856214 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Novina |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.444 |long = 26.469 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Novinà|Novìnos|š=2016}} |istpav= {{pl|Nowiny}}, {{ru|Новины}} }} '''Novina''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 2 km į vakarus nuo [[Meikštai|Meikštų]], Meikštų miške, netoli Burbulio upelio. Yra išlikusi sodyba. == Etimologija == Pavadinimas kilęs iš {{pl|nowina}} 'plėšinys, naujiena (naujai išarta žemė)'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. Novinų [[užusienis]] įėjo į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], Vidžių valsčių. Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai ([[Breslaujos apskritis]], [[Vidžių valsčius]]).<ref>Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 15.''</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=30|inc=10|incmin=2 |1902|19|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|26|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|28|r1931=<ref> {{1931sur}}</ref> |1959|13|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|6|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|2|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] cf4154pyo373gqeqx2jdpscx7c5pl16 0 327397 7856222 6837042 2026-06-14T11:48:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856222 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pečiūniškės |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.519 |long = 26.416 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv =9 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Pečiūnìškės|Pečiūnìškių|š=2016}} |istpav= {{pl|Pieciuniszki, Pieczuniszki, Pieczyniszki}}, {{ru|Печунишки}} }} '''Pečiūniškės''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 2 km į vakarus nuo [[Rimšė]]s, šalia kelio {{RK1401}}. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Pečiūnas''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pradžioje Pečiūniškių kaimas pateko į [[Novoaleksandrovsko_apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]] (anksčiau – [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčių]]), buvo Magūnėlių dvaro valda.<ref>{{SGKP|8|73|Pieczuniszki}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai ([[Breslaujos apskritis]], Rimšės valsčius).<ref> ''''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 12.</ref> Sovietmečiu priklausė [[Rimšės apylinkė|Rimšės apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151749/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=60|inc=20|incmin=5 |1902|40|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|51|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|59|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|38|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|22|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|15|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|9|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|11|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|10|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|9|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] n3ryqturcvwbt2kms3iay4dxef5aqcw 0 327967 7856224 6837044 2026-06-14T11:57:47Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856224 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pociūnai |foto = Pociūnai_30281,_Lithuania_-_panoramio.jpg |plotis = |fotoinfo = Pociūnų kryžius |lat = 55.434 |long = 26.518 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Rimšės seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Pociū́nai|Pociū́nų|š=2016}} |istpav = {{pl|Paciuny}}, {{ru|Поцюны}} }} '''Pociūnai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 2 km į pietryčius nuo [[Meikštai|Meikštų]], 1,5 km nuo sienos su [[Baltarusija]]. Pietuose teka [[Raukėta (upė)|Raukėtos upelis]], rytuose telkšo ežeras [[Gulbinis (Ignalinos r., Rimšės sen., Pociūnų km.)|Gulbinis]]. Pro kaimą eina kelias {{RK1401}}. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''[[Pociūnas]]''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. įėjo į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčių]]. Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai ([[Breslaujos apskritis]], [[Vidžių valsčius]]).<ref>Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 15.''</ref> Sovietmečiu priklausė [[Šiūlėnų apylinkė (šiaurė)|Šiūlėnų apylinkei]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=95|inc=20|incmin=5 |1902|52|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|76|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|91|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|51|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|56|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|46|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|21|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|19|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|25|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20110722151749/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|11|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 56fn6pey8zhdts27ra5m5k88rznhd0g 0 336847 7855697 7700270 2026-06-13T15:22:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855697 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Lopušnos mūšis | partof = [[LDK-Krymo chanato karas]] | image = [[Vaizdas:Lopuszno Kroniki 4.jpg|300px]] | caption = | date = [[1512]] m. [[balandžio 28]] d. | place = prie Višnioveco pilies, už keliolikos km nuo [[Lopušnos]] | result = LDK ir Lenkijos pergalė | combatant1 = [[Vaizdas:Herb Pogon Litewska.jpg|23px]] [[LDK]] <br /> [[Lenkijos karalystė]] | combatant2 = [[Krymo chanatas]] | commander1 = [[Vaizdas:Herb_Ostrogski.jpg|23px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]], LDK etmonas<br />[[Vaizdas:POL_COA_Pilawa.svg|23px]][[Mikalojus Kamienieckis]], Lenkijos didysis etmonas | commander2 = nežinoma | strength1 = 6 000 | strength2 = 20 000 | casualties1 = nežinoma | casualties2 = iki 5 000 }} '''Lopušnos mūšis''' (Višnioveco mūšis) – mūšis, įvykęs [[1512]] m. [[balandžio 28]] d. tarp [[LDK]], [[Lenkija|Lenkijos]] vadovaujamų [[Mikalojus Kamienieckis|Mikalojaus Kamieneckio]] ir [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] iš vienos pusės ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] kariuomenių iš kitos pusės netoli Višnioveco (dabar. [[Ternopilio sritis]], [[Ukraina]]) pasibaigęs totorių pralaimėjimu. == Priešistorė == [[1512]] m., prieš prasidedant [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maksvos kariui]], dvidešimt tūkstantinė totorių kariuomenė vedama trijų jaunesniųjų [[Girėjai|Girėjų]] giminės atstovų (istoriniuose šaltiniuose jų vardai nepaminėti) įsiveržė į [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusios vaivadija|Rusios vaivadijos]] teritorijas be chano [[Menglis Girėjus|Menglio Girėjaus]] žinios. Tų pačių metų kovo mėn. sužinota, kad totorių kariuomenė žiemoja prie Juodojo miško netoli [[Inhulas|Inhulo]] intako. Juos stebėjo Jano Tvorovskio 585 raitelių būrys, kuris buvo įsikūręs netoli [[Podolės Kamenecas|Kameneco]] ir saugojo kelią vedantį į [[Podolė|Podolę]]. Kelio saugumą užtikrino ir nemažai [[Podolės vaivaidija|Podolės vaivaidijos]] pilių. [[Ostrohas|Ostrohe]] tuo metu buvo etmonas [[Konstantinas Ostrogiškis]], kuris vadovavo [[bajorai|bajorų]] iš [[Voluinė]]s šauktinių kariuomenei. Kovo pabaigoje totoriai kirto sieną ties taip vadinamu Juoduoju keliu vedančiu į [[Voluinė|Voluinę]]. Šio kelio nesaugojo joks karinis dalinys, o ir pilių palei jį buvo nedaug ([[Kremenčukas|Kremenčuko]], [[Višniovecas|Višnioveco]] ir [[Zbaražas|Zbaražo]]). Pirmąją stovyklą totoriai įkūrė prie Kuzminsko, antrąją prie [[Buskas|Busko]], kur atvyko balandžio 7 d. Iš čia pagrindinė dalis totorių kariuomenės patraukė į [[Lvovas|Lvovą]], [[Peremislis|Peremislį]], [[Krasnystavas|Krasnystavą]] ir net pasiekė [[Liublinas|Liubliną]] ir [[Chelmas|Chelmą]]. Kita dalis patraukė į pietus už [[Dniestras|Dniestro]] ir pasiekė Kolymę. Totorių įsiveržimas prasidėjo kai lenkų ir lietuvių kariuomenių šaukimas dar nebuvo pasibaigęs. Nepaisant to, kai kurie lenkų būriai pasipriešino nedideliems totorių būriams: [[rotmistras]] Krčonovskis su 60-ia raitelių sumušė apie 100-o totorių būrį, rotmistrai Fredro ir Cherburtas vedini 150 kardų sumušė apie 400 karių totorių būrį, o Lanckoronskis sumušė 700 totorių. Po šių susirėmimų buvo išlaisvinti totorių paimti belaisviai. Kraštą gynė tik šie nedideli būriai, ryšio su Tvorovskio kariauna nebuvo, o [[Lvovas|Lvove]] imta telkti lenkų kariuomenė. Balandžio 22 d. į miestą atvyko karališkasis etmonas [[Mikalojus Kamienieckis]]. Tuo metu mieste jau buvo 2 tūkst. samdinių kavaleristų, 300 pėstininkų kuopa, nedidelis artilerijos būrys su dviem patrankom ir Voiceko Sampolincsio [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliava]]. Į Lvovą taip pat atvyko ir nedidelis rusų bajorų būrys. Stovykloje susirinko apie 4 tūkst. kareivių. Tuo metu totorių būriai pradėjo grįžinėti į savo stovyklą prie Busko. Lenkai nutarė nelaukti Tvorovskio būrio ir žygiuoti tiesiai prieš totorius. Tuo metu, kai lenkai balandžio 24-ą dieną iš Lvovo patraukė į Višniovecką, Krymo chanato armija pradėjo atsitraukimą iš Buskos. Balandžio 27 d. netoli Višniovecko lenkų būriai susitiko su lietuvių rinktine iš Volynės vadovaujamos [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]]. Po susijungimo sąjungininkų kariuomenėje buvo apie 6 tūkst. žmonių. Buvo nuspręsta atlikti naktinį žygį norint užkirsti totoriams kelią, kol šie neišsiskyrė prie Kučmanslio ir Juodojo kelių. Žvalgyba išsiaiškino, kad totoriai įkūrė stovyklą nakčiai netoli Lopušnos kaimo. 1512 m. balandžio 28 d., auštant, kai totoriai jau buvo pradėję judėti iš savo stovyklos, lenkų ir lietuvių kariuomenė pasiekė Lopušną. == Mūšis == Etmono [[Konstantinas Ostrogiškis|Ostrogiškio]] lenkų - lietuvių raitelių būriai stovėjo kairiame flange, dešiniame stovėjo lenkų kariuomenė, kurią taip pat daugiausia sudarė raiteliai, bet buvo ir nedidelis pėstininkų būrys bei dvi patrankos. Pėstininkus ir patrankas pastatė pirmoje linijoje, priešais lenkų kavaleriją, kad jų ugnis sustabdytų totorių ataką. Totoriai išsidėstė priešais lenkų - lietuvių armiją dvejomis linijomis savimi pridengdami gurguolę su prisiplėštomis gėrybėmis ir belaisviais. Sąjungininkų kariuomenės flangai rėmėsi į mišką, todėl totoriai negalėjo panaudoti savo pamėgtos taktikos - apeiti priešininką iš flangų. Krymo chanato kariuomenė pabandė stipriu smūgiu perskirsti lenkų - lietuvių armiją į dvi dalis. Netrukus po to, kai priešininkai susirėmė, totoriams pavyko įsiterpti tarp lenkų ir lietuvių sparnų ir mažiau skaitlingus lietuvių būrius priremti prie miško. Etmonas [[Mikalojus Kameneckis|Kameneckis]] lietuviams į pagalbą pasiuntė vieną kavaleristų [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], stengdamasis pagrindines jėgas pasaugoti lemiamam smūgiui. Tik visiems totoriams stojus į mūšį Kameneckis atakavo su rezerviniais būriais ir sumušė priešininką, priversdamas į bėgti ir palikti gurguolę. Sąjungininkų armija išlaisvino daug belaisvių, tačiau nesugebėjo pilnai sutriuškinti priešo, kuris, patyręs didžiulius nuostolius, sugebėjo pasitraukti į [[Krymo pusiasalis|Krymą]]. == Pasekmės == Senasis chanas [[Menglis Girėjus]], sužinojęs apie kariuomenės sutriuškinimą, nutarė pasirašyti su [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalyste]] ir [[LDK|Lietuvos didžiąja kunigaikštyste]] taikos sutartį. Jis pareikalavo, kad karalius ir didysis kunigaikštis [[Žygimantas Senasis]] išduotų gyvą ar įsakytų įvykdyti mirties nuosprendį chanui Šach-Achmedui, kuris po pralaimėjimo Girėjui [[1502]] m., pabėgo į Lietuvą bei pažadėjo karui su Maskva atsiųsti 30 tūkst. raitelių už kasmetinį 15 tūkst. dukatų mokestį. Prisiekė [[Koranas|Koranu]] ir išsiuntė karaliui du įkaitus - savo anūką Džaladiną ir kunigaikščio Divlet-bachtijaus sūnų su svita ir tarnais. Menglis Girėjus savo priesaikos pilnai neištesėjo, nes karius karui su maskviečiais pasiuntė tik kitais, [[1513]] m., tačiau nebepuldinėjo lenkų ir lietuvių valdomų žemių. == Šaltiniai == * ''Borawski, Piotr.'' Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej. – Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986. ISBN 83-205-3747-9. – S. 80-83. * ''Podhorodecki, Leszek.'' Chanat Krymski i jego stosunki z Polską w XV–XVIII w. – Warszawa, 1987. ISBN 83-05-11618-2. – S. 85-86. [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] lef2vvy3of5juv7mm5567mmzc2gv3rs 0 341612 7855814 7169549 2026-06-13T19:31:58Z Nestea 25298 7855814 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Meisteris}} '''Meisteris''' – savaitraščio „[[Ūkininko patarėjas]]“ priedas, einantis nuo 1991 m. rugsėjo mėn. [[Kaunas|Kaune]]. == Istorija == Iš pradžių dvisavaitis leidinys, vėliau mėnesinis [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]]. Spausdina meistrystės, technikos remonto, namų ūkio tvarkymo patarimus. [[Tiražas]] 1991 m. – 50 000 egz., 1997 m. – 20 000 egz.<ref>{{ŽE|321}}</ref> Redaktoriai [[Stasys Zienius]], [[Vytenis Neverdauskas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Kauno spauda]] l7318p6qgm610h7r57b2ltwf1h3pak1 0 343384 7855894 7343322 2026-06-13T22:18:21Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855894 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Asian Financial Crisis EN vector.svg|thumb|right|250px|Labiausiai Azijos finansų krizės paveiktos šalys.]] '''Azijos finansų krizė''' – [[finansų krizė]], prasidėjusi 1997 m. vasarą [[Tailandas|Tailande]] ir greitai išplitusi po kitas [[Azija|Azijos]] (ypač [[Pietryčių Azija|pietryčių]]) valstybes. Ji tuomet sukėlė ir pasaulinio [[Recesija|ekonominio nuosmukio]] būgštavimus. Šis laikotarpis taip pat dažnai vadinamas '''Rytų Azijos valiutų krize'''. == Priežastys == Iki 1997 metų Azija pritraukė kone pusę kapitalo srautų į besivystančias šalis. Pietryčių Azijos ekonomikos palaikė aukštas palūkanų normas, patrauklias užsienio investuotojams, ieškantiems didelės grąžos. Todėl į regiono šalių ekonomiką įplaukė dideli pinigų srautai, o nekilnojamojo turto kainos labai išaugo. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo pradžioje Tailando, Malaizijos, Indonezijos, Filipinų, Singapūro ir Pietų Korėjos ekonomika sparčiai vystėsi, [[BVP]] augimas siekė 8–12%. Tai buvo ir finansinių institucijų – [[TVF]] ir [[pasaulio bankas|Pasaulio banko]] nuopelnas. Tas laikmetis dar žinomas kaip [[Azijos tigrai|Azijos ekonominis stebuklas]]. 1994 m. garsus ekonomistas [[Paul Krugman|Paulas Krugmanas]] paskelbė straipsnį, kuriame išdėstė abejones dėl Azijos ekonominio stebuklo. Jis teigė, kad Rytų Azijos ekonominį augimą lėmė vien išorinės investicijos. Tačiau bendras gamybos veiksnių produktyvumas išaugo tik nedaug arba neišaugo visai. Krugmanas teigė, kad tik bendro gamybos veiksnių produktyvumo augimas gali garantuoti ilgalaikį klestėjimą. Finansinei krizei įsisiūbavus, Krugmano nuomonę daug kas laikė pranašiška, nors jis pats pareiškė, kad nebuvo numatęs krizės ar jos masto.<ref>[http://web.mit.edu/krugman/www/myth.html The Myth of Asia’s Miracle] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080726013847/http://web.mit.edu/krugman/www/myth.html |date=2008-07-26 }} A Cautionary Fable by Paul Krugman.</ref> Azijos stebuklo žlugimo priežasčių daug ir dėl daugelio jų ginčijamasi iki šiol. Tailando ekonomikos burbulas išsipūtė dėl vadinamųjų „karštų pinigų“. Burbului pučiantis, jų reikėjo vis daugiau. Tokia pat padėtis susidarė Malaizijoje, nors ten politiškai valdoma buvo neblogao, ir Indonezijoje, kur padėtį papildomai sunkino vadinamasis „laukinis kapitalizmas“.<ref>Hughes, Helen. [http://www.cis.org.au/POLICY/Spr99/polspr99-1.htm Crony Capitalism and the East Asian Currency Financial 'Crises'] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080720142814/http://www.cis.org.au/Policy/Spr99/polspr99-1.htm |date=2008-07-20 }}. ''Policy''. Spring 1999.</ref> Plėtrai skirtos lėšos dažniausiai buvo panaudojamos be kontrolės, ne pačiu tinkamiausiu ar veiksmingiausiu būdu, jos patekdavo tik į tam tikrų asmenų, paprastai artimiausių valdžios struktūroms, rankas.<ref>Blustein: p. 73</ref> Dešimtmečio viduryje Tailandas, Indonezija ir Pietų Korėja turėjo didelį [[einamoji sąskaita|einamųjų sąskaitų]] [[deficitas|deficitą]], o palaikomas fiksuotas keitimo kursas skatino skolinimąsi iš užsienio. Dėl to kilo didelis pavojus finansų ir įmonių sektoriuose. Tačiau maždaug tuo metu ekonominė aplinka pradėjo keistis. JAV ekonomikai atsigavus po [[recesija|recesijos]], dešimtmečio pradžioje JAV [[FED|Federalinis rezervų bankas]], vadovaujamas [[Alan Greenspan|Alano Greenspano]], pradėjo kelti JAV palūkanų normas, kovodamas su [[infliacija]]. Taip JAV greta Pietryčių Azijos tapo patrauklios investuotojams, pritraukdamos spekuliacinį kapitalą. JAV doleris pradėjo stiprėti kitų valiutų atžvilgiu, o kadangi su juo buvo susietos daugelio Pietryčių Azijos šalių nacionalinės valiutos, jų [[eksportas]] tapo ne toks konkurencingas. 1996 metais Pietryčių Azijos eksporto augimas labai sulėtėjo, o tai neigiamai paveikė ir jų einamosios sąskaitos situaciją. Kai kurie ekonomistai kaltino ir Kiniją, esą ji labai prisidėjo prie Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ([[ASEAN]]) šalių eksporto augimo sulėtėjimo. Tie patys ekonomistai taip pat teigė, kad pagrindinė krizės priežastis buvo pernelyg didelis spekuliacijos nekilnojamuoju turtu mastas.<ref>[http://www.newschool.edu/cepa/publications/workingpapers/archive/cepa0318.pdf The Three Routes to Financial Crises: The Need for Capital Controls] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080625100211/http://www.newschool.edu/cepa/publications/workingpapers/archive/cepa0318.pdf |date=2008-06-25 }}. Gabriel Palma (Cambridge University). Center for Economic Policy Analysis. November 2000.</ref> Nors Kinija ir pradėjo veiksmingai konkuruoti su kitais Azijos eksportuotojais, įgyvendinusi keletą į eksportą orientuotų reformų, svarbiausia priežastis tai, kad Tailando ir Indonezijos valiutos buvo artimai susietos su JAV doleriu, kurio vertė 10-ajame dešimtmetyje kilo. Vakarų importuotojai ieškojo pigesnių gamintojų ir juos rado Kinijoje. Kiti ekonomistai nepritaria šiam teiginiui, aiškindami, kad tiek ASEAN, tiek Kinija vienu metu patyrė greitą eksporto augimą.<ref>{{cite book |title=The Asia-Pacific Profile |author=Bernard Eccleston, Michael Dawson, Deborah J. McNamara |year=1998 |publisher=Routledge (UK) |url=http://books.google.com/books?visbn=0415172799&id=l07ak-yd6DAC&pg=RA1-PA311&lpg=RA1-PA311&ots=XgqmmGV3CC&dq=%22Bangkok+Declaration%22+ASEAN&ie=ISO-8859-1&output=html&sig=u2ddDhzn-yVhEn5Fwu3d8iih0OA|isbn=0415172799 }}</ref> == Eiga ir mastas == Azijos finansų krizė prasidėjo Tailande po to, kai žlugo [[Tailando batas|tajų valiuta batas]], šalies vyriausybei jį atsiejus nuo [[JAV doleris|JAV dolerio]]. Tai padaryta po ilgų ir varginančių, bet nesėkmingų pastangų išvengti tokio sprendimo. Didžiulės finansinės įtampos židinys tuomet buvo nekilnojamojo turto sektorius ir šalį slegianti [[užsienio skola]], dėl kurios Tailandas faktiškai [[bankrotas|bankrutavo]] dar prieš žlungant jos [[valiuta]]i. Po priverstinės [[devalvacija|devalvacijos]] drastiškai sumažėjusios pajamos iš [[importas|importo]] jau nebeleido greitai ar net per vidutinės trukmės laikotarpį atsigauti be energingos tarptautinės intervencijos. Krizei plečiantis, didžiojoje [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] dalyje ir [[Japonija|Japonijoje]] [[forex|valiutų kursai]] ėmė kristi, [[akcijų rinka|akcijų rinkos]] ir turto kainos nuvertėjo, o vartotojų skolos staiga išaugo.<ref>Kaufman: pp. 195–6</ref> Nors buvo bendras sutarimas dėl krizės ir jos padarinių, krizės priežastys, jų apimtis ir sprendimo būdai nebuvo tokie aiškūs. Labiausiai krizė apėmė [[Indonezija|Indoneziją]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]] ir [[Tailandas|Tailandą]]. Nuosmukis gerokai paveikė ir [[Honkongas|Honkongą]], [[Malaizija|Malaiziją]], [[Laosas|Laosą]] ir [[Filipinai|Filipinus]]. Palyginti mažai paveikta buvo pagrindinė [[Kinija|Kinijos]] dalis, [[Indija]], [[Taivanas]], [[Singapūras]] ir [[Vietnamas]]. Krizė nelabai paveikė ir [[Japonija|Japoniją]], tačiau ji turėjo savų ilgalaikių ekonominių sunkumų. Vis dėlto visų šių šalių valiutų kursai gerokai krito JAV dolerio atžvilgiu, labiau nukentėjusios šalys susidūrė su ilgalaikiais valiutiniais nuostoliais. == Poveikis == [[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) buvo priverstas inicijuoti 40 mlrd. JAV dolerių programą stabilizuoti Pietų Korėjos, Tailando ir Indonezijos valiutas, nes šių šalių ekonomikos buvo labiausiai pažeistos krizės. Neefektyvi Japonijos bankų sistema skendo kalnuose blogų paskolų, nes iki tol pro pirštus žiūrėta į ten vyravusią bankininkystės praktiką slėpti pagrindinių klientų nuostolius. [[JAV|Jungtinės Valstijos]] įsikišo siekdamos sustabdyti skubotą [[jena|jenos]] vertės kritimą, sutikdamos pirkti Japonijos valiutos už maždaug 2 mlrd. JAV dolerių. Tokiu veiksmu JAV vylėsi stabilizuoti jenos kursą, kuris buvo kritęs iki žemiausio taško per pastaruosius aštuonerius metus.<ref>Pempel: pp 118–143</ref> Tačiau pastangos pristabdyti įsisiūbavusią ekonominę krizę mažai prisidėjo prie padėties stabilizavimo Indonezijoje. Po 30-ties valdymo metų, 1998-ųjų gegužę buvo priverstas atsistatydinti prezidentas [[Suharto]], prieš prasidedant [[riaušės|riaušėms]], kilusiomis po staigaus kainų šuolio dėl drastiško [[rupija|rupijos]] nuvertinimo. Krizės poveikis buvo juntamas visus 1998 metus. Filipinų ekonomikos augimas 1998 metais praktiškai nukrito iki nulio. Tik Singapūras ir Taivanas liko santykinai izoliuoti nuo sukrėtimo, bet abu patyrė rimtų sukrėtimų. Pirmieji ryškesni Azijos ekonomikos atsigavimo ženklai buvo pastebėti 1999 m.<ref>http://www.adb.org/Documents/Books/Key_Indicators/2003/pdf/rt29.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080625100211/http://www.adb.org/Documents/Books/Key_Indicators/2003/pdf/rt29.pdf |date=2008-06-25 }}</ref> == Diskusija == Daugelis ekonomistų tiki, kad Azijos krizę sukūrė ne rinkos psichologija ar technologija, bet politika, iškreipusi skolintojų ir besiskolinančiųjų santykius. Rinkoje susidarė dideli kiekiai siūlomų kreditų, o nekilnojamojo turto kainos buvo pastūmėtos link aukštumų, kurių nebebuvo įmanoma išlaikyti.<ref>[http://web.mit.edu/krugman/www/FIRESALE.htm FIRE-SALE FDI] by [[Paul Krugman]].</ref> Galiausiai nekilnojamojo turto kainos ėmė smukti, o privatūs asmenys ir verslas tapo nebepajėgūs vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Tarp skolintojų kilusi panika paskatino iš krizės apimtų šalių atitraukti didelius kreditų kiekius, o tai savo ruožtu sukėlė kreditų krizę ir tolesnius bankrotus. Be to, investuotojams stengiantis atsiimti savo pinigus, valiutų rinką užtvindė valiutos iš krizių apimtų šalių, todėl jų kursas ėmė kristi. Siekdamos išvengti valiutų vertės nykimo, šių šalių vyriausybės buvo priverstos kelti palūkanų normas šalių viduje iki tikrai aukštų dydžių ir įsikišti į [[forex|valiutų keitimo rinką]] superkant bet kokią perteklinę vietinę valiutą pagal fiksuotą keitimo kursą iš užsienio rezervų. Nė vienos iš šių politinių priemonių nepavyko išlaikyti ilgiau. Itin aukštos palūkanų normos, kurios gali būti labai kenksmingos net palyginti sveikai ekonomikai, nusiaubė jau ir taip trapias ekonomikas, o [[centrinis bankas|centriniai bankai]] sekino užsienio rezervus, kurių jie turėjo ne tiek jau ir daug. Kai tapo aišku, jog iš šių šalių plūstančio kapitalo bangos sustabdyti neįmanoma, valdžia liovėsi ginti savo fiksuotus keitimo kursus, ir atsiejo valiutas. Tad nuvertėjusios šalių valiutos reiškė, kad paskolos, paimtos užsienio šalių valiutomis labai išaugs, perskaičiavus į vidaus valiutas, dėl to kils dar daugiau bankrotų, o krizė dar labiau gilės. Kiti ekonomistai, tarp jų [[Joseph Stiglitz|Josephas Stiglitzas]] ir [[Jeffrey Sachs]]as, neskyrė daug reikšmės realios ekonomikos vaidmeniui vykstant krizei, palyginti su [[finansų rinka|finansinėmis rinkomis]] dėl krizės greičio. Greitis, kuriuo krizė plito, kaip teigė Sachsas ir kiti, buvo lyginamas su klasikiniais paniškais indėlių atsiiminėjimais iš bankų. O [[Frederic Mishkin| Fredericas Mishkinas]] nurodė asimetrinės informacijos vaidmenį finansinėse rinkose, dėl kurio tarp investuotojų susidarė „bandos mentalitetas“ ir dėl kurio buvo padidinta palyginti nedidelė rizika realioje ekonomikoje. Tuo krizė patraukė [[elgsenos ekonomika|elgsenos ekonomistų]], besidominčių rinkos psichologija, dėmesį.<ref>Stiglitz: pp. 12–16</ref> Kita galima staigios krizės priežastis gali būti Honkongo suvereniteto perdavimas 1997 metų liepos 1 dieną. Netikrumas dėl Honkongo ateities paskatino investuotojus atitolti nuo Azijos, o tai pablogino ekonomines sąlygas regione ir vėliau paskatino Tailando bato devalvaciją 1997 metų liepos 2 dieną. Daugelis regiono politikų krizę vertino kaip nesėkmę laiku sukaupti išteklius, kad būtų išvengta valiutų manipuliacijų. Tačiau šią hipotezę nelabai palaikė ekonomistai, kurie teigė, kad nė vienas investuotojas neturėjo pakankamai įtakos rinkai, kad galėtų sėkmingai manipuliuoti valiutų vertėmis. Be to, organizavimo lygis, reikalingas koordinuoti masinius investuotojų atsitraukimus iš Pietryčių Azijos valiutų, siekiant manipuliuoti jų vertėmis, daro tokią galimybę mažai tikėtiną.<ref>http://www.telegraph.co.uk/comment/telegraph-view/3597972/Mahathirs-dark-side.html</ref> == Išnašos == ;Knygos * Kaufman, GG., Krueger, TH., Hunter, WC. (1999) ''The Asian Financial Crisis: Origins, Implications and Solutions''. Springer. ISBN 0792384725 * {{Cite book | last =Pettis | first =Michael | authorlink = | title =The Volatility Machine: Emerging Economies and the Threat of Financial Collapse | publisher =Oxford University Press |year=2001 | location = | pages = | url =https://archive.org/details/volatilitymachin0000pett| doi = | id = | isbn =0-19-514330-2 }} * {{Cite book | last =Blustein | first =Paul | authorlink = | title =The Chastening: Inside the Crisis that Rocked the Global Financial System and Humbled the IMF | publisher =PublicAffairs |year=2001 | location = | pages = | url =https://archive.org/details/chasteninginside00blus| doi = | id = | isbn =1-891620-81-9 }} * Noland, Markus, Li-gang Liu, Sherman Robinson, and Zhi Wang. (1998) ''Global Economic Effects of the Asian Currency Devaluations''. Policy Analyses in International Economics, no. 56. Washington, DC: Institute for International Economics. * Pempel, T. J. (1999) ''The Politics of the Asian Economic Crisis''. Ithaca, NY: Cornell University Press. * Ries, Philippe. (2000) ''The Asian Storm: Asia’s Economic Crisis Examined''. * Tecson, Marcelo L. (2005) ''Puzzlers: Economic Sting'' (The Case Against IMF, Central Banks, and IMF-Prescribed High Interest Rates) Makati City, Philippines: Raiders of the Lost Gold Publication * Muchhala, Bhumika, ed. (2007) ''[http://www.cepr.net/documents/publications/tenyearsafter_2007_11.pdf Ten Years After: Revisiting the Asian Financial Crisis]''. Washington, DC: Woodrow Wilson International Center for Scholars Asia Program. * {{Cite book |author=Ito, Takatoshi and Andrew K. Rose |title=financial sector development in the Pacific Rim |url=https://archive.org/details/financialsectord0000nber |publisher=University of Chicago Press |year=2006 |pages= |isbn=9780226386843}} ;Lankstinukai * Ngian Kee Jin (March 2000). [http://www.iseas.edu.sg/vr82000.pdf ''Coping with the Asian Financial Crisis: The Singapore Experience''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050223070039/http://www.iseas.edu.sg/vr82000.pdf |date=2005-02-23 }}. Institute of Southeast Asian Studies. ISSN 0219-3582 * Tiwari, Rajnish (2003). [http://www.global-innovation.net/team/tiwari/PDF/exchange-rate.pdf ''Post-crisis Exchange Rate Regimes in Southeast Asia''], Seminar Paper, University of Hamburg. * Kilgour, Andrea (1999). [http://www.geogr.uni-goettingen.de/kus/apsa/pn/pn12/vietnam.html ''The changing economic situation in Vietnam: A product of the Asian crisis?''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080817000329/http://www.geogr.uni-goettingen.de/kus/apsa/pn/pn12/vietnam.html |date=2008-08-17 }} * S. Radelet, J.D. Sachs, R.N. Cooper, B.P. Bosworth (1998). [http://www.jstor.org/view/00072303/di009478/00p0029t/0/ ''The East Asian Financial Crisis: Diagnosis, Remedies, Prospects'']. Brookings Papers on Economic Activity. * [[Joseph Stiglitz|Stiglitz, Joseph]] (1996). [http://wbro.oxfordjournals.org/content/11/2/151.short ''Some Lessons From The East Asian Miracle'']. The World Bank Research Observer. * [[Mark Weisbrot|Weisbrot, Mark]] (August 2007). [http://www.cepr.net/documents/publications/asia_crisis_2007_08.pdf ''Ten Years After: The Lasting Impact of the Asian Financial Crisis'']. Center for Economic and Policy Research. * Tecson, Marcelo L. (2009), ''„IMF Must Renounce Its Weapon of Mass Destruction: High Interest Rates“'' (4-part paper on ''high-interest-rate fallacies and alternatives'', emailed to IMF and others on 27 January 2009) ;Kiti šaltiniai * [http://photojourn.wordpress.com/1999/03/01/ Is Thailand on the road to recovery] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110103001117/http://photojourn.wordpress.com/1999/03/01/ |date=2011-01-03 }}, article by Australian photo-journalist John Le Fevre that looks at the effects of the Asian Economic Crisis on Thailand’s construction industry * [https://web.archive.org/web/20080926033846/http://photojourn.wordpress.com/category/1999-posts/ Women bear brunt of crisis], article by Australian photo-journalist John Le Fevre examining the effects of the Asian Economic Crisis on Asia’s female workforce * [http://www.pbs.org/wgbh/pages/frontline/shows/crash/ The Crash] (transcript only), from the PBS series Frontline {{Išnašos|colwidth=30em}} == Nuorodos == * [http://finansai.eversus.lt/naujienos/547 Versus – Azijos krizė: priežastys ir analogijos.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131011104322/http://finansai.eversus.lt/naujienos/547 |date=2013-10-11 }} * [http://www.fas.org/man/crs/crs-asia2.htm Congressional Research Service report for US Congress.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080429195516/http://www.fas.org/man/crs/crs-asia2.htm |date=2008-04-29 }} [[Kategorija:Finansų krizės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos ekonomika]] b6aejojtlib8yx55wyu4yd1dxnkzgpl 0 343461 7855815 7171564 2026-06-13T19:33:48Z Nestea 25298 7855815 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Šeimininkė1990 05.jpg|thumb|220px|„Šeimininkė“ 1990 m. Nr. 2]] '''Šeimininkė''' – visų [[Lietuva|Lietuvos]] moterų laikraštis, ėjęs kaip [[Ūkininko patarėjas|„Ūkininko patarėjo“]] priedas 1937–1940 m. ir nuo 1990 m. [[Kaunas|Kaune]]. == Istorija == 1937–1940 m. du kartus per mėnesį leido [[Žemės ūkio rūmai]]. Rašė sveikatos, šeimos, švietimo, auklėjimo klausimais, spausdino įvairius praktinius patarimus. Išėjo 99 numeriai. Lietuvos moterų savaitinis laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. balandžio mėn. Kaune, kaip atkurtas 1937–1940 m. ėjęs to paties pavadinimo leidinys. Iki 1992 m. ėjo kaip savaitraščio „[[Ūkininko patarėjas]]“ priedas, vėliau savarankiškas, nuo 2011 m. – žurnalas. Rašo namų ūkio, buities ir šeimos klausimais. [[Tiražas]] 1990 m. – 67 000 egz., 1997 m. – 50 800 egz., 2010 m. – 20 000 egz. == Redaktorės == * [[Dalia Juškienė]] – 1990–1993 m. ir nuo 2010 m. * [[Danutė Junevičienė]] – 1993–2010 m.<ref>{{ŽE|485}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=3020 „Šeimininkė“. E-paveldas.lt] * [http://www.up.lt/up/seimininke/ „Šeimininkė“ (Ūkininko patarėjas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101104064731/http://www.up.lt/up/seimininke/ |date=2010-11-04 }} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Lietuvos laikraščiai]] [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Kauno spauda]] rggai9xqpxg9hmdys8t32lt73qaajim 0 344064 7855813 7772932 2026-06-13T19:31:10Z Nestea 25298 7855813 wikitext text/x-wiki {{Infobox_Newspaper | name = Ūkininko patarėjas| image = [[Vaizdas:Ukininkopatarėjas1997 09 10.jpg|220px]]| caption = „Ūkininko patarėjas“ 1997 m.| type = [[Mėnraštis]]| format = | foundation = 1925 m.<br/> 1989 m.| ceased publication = | price = | owners = | publisher = | chiefeditor = [[Vytenis Neverdauskas]]| language = | political = | circulation = 17 500 egz. <small>(2013)</small><ref>https://www.vle.lt/straipsnis/ukininko-patarejas-1/</ref>| headquarters = Gedimino g. 27, [[Kaunas]],<br/>LT-44319, Lietuva| ISSN = | website = [https://ukininkopatarejas.lt ukininkopatarejas.lt] | }} '''Ūkininko patarėjas''' – Žemės ūkio ministerijos leidžiamas ūkininkams mėnesinis laikraštis, tautininkų orientacijos ūkininkų laikraštis, leistas 1925–1944 m. ir iliustruotas laikraštis ūkininkams, leidžiamas nuo 1989 m. [[Kaunas|Kaune]]. == Istorija == === 1925–1944 m. === Leido Žemės ūkio ministerija, nuo 1927 m. – [[Žemės ūkio rūmai]], 1944 m. – Žemės ūkio valdyba. Ėjo kartą per mėnesį, nuo 1929 m. – kas savaitę, 1925–1931 m. – kaip žurnalas. 1940 m. buvo sovietinės valdžios uždarytas, 1941 m. atkurtas. Spausdino [[Raidės spaustuvė]], [[Spindulio spaustuvė]], [[Vilties spaustuvė]] [[Kaunas|Kaune]]. Leido priedus „Audimas“, „Darbai sodyboje“, [[Jaunasis ūkininkas (laikraštis)|„Jaunasis ūkininkas“]], „Namų pramonė“, „Sodas ir daržas“, [[Šeimininkė (Ūkininko patarėjas)|„Šeimininkė“]].<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/ukininko-patarejas/</ref> Išėjo 621 numeris. Bendradarbiavo [[Konradas Aleksa]], [[Pranas Alšėnas]], [[Petras Babickas]], S. Butkevičius, K. Grybauskas, D. Gudavičius, P. Janulaitis, [[Kazimieras Ječius]], P. Karvelis, [[Jonas Kriščiūnas]], [[Jonas Martinaitis]], [[Simas Miglinas]], [[Juozas Mockaitis]], A. Musteikis, [[Augustinas Povilaitis]], [[Pranas Rimkus]], J. Survila, P. Valas, [[Petras Vasinauskas]], [[Mykolas Žilinskas]] ir kt. === Nuo 1989 m. === Naujam gyvenimui „Ūkininko patarėjas“ atgimė kartu su visa Lietuva. Pirmuosius savo žingsnius naujai atsikūręs „Ūkininko patarėjas“ žengė dar 1989 m. prieš pat Kalėdas. Atkūrimo iniciatyvos pradininku tapo Vytenis Neverdauskas. 1989 m. Kaune atkurtas 1925–1944 m. ėjęs to paties pavadinimo leidinys. 1990–1991 m. vadinosi „Lietuvos ūkininko patarėjas“. Steigėja ir leidėja – UAB „Ūkininko patarėjas“. 1989–1990 m. ėjo kas dvi savaites, 1991 m. – kas savaitę, o nuo 1992 m. – 2 kartus per savaitę. [[Tiražas]] 1989 m. – 20 000 egz., 1997 m. – 25 100 egz. Nuo 1991 m. buvo leidžiami priedai „Jaunasis ūkininkas“, o nuo 1994 m. ėjo kaip „ŪP“ priedas. 1990 m. buvo atnaujinta [[Šeimininkė (Ūkininko patarėjas)|„Šeimininkė“]], ji ėjo kaip mėnesinis „Ūkininko patarėjo“ priedas. Nuo 1992 m. „Šeimininkė“ išeina kas antrą savaitę ir jau yra pripažįstamas kaip atskiras UAB „Ūkininko patarėjas“ leidinys. 1993 m. šis leidinys pradėtas leisti kas savaitę. Nuo 1996 m. „Šeimininkė“ – spalvotas didelio formato laikraštis, o nuo 2011 m. tampa penktadieniais išeinančiu spalvotu savaitiniu žurnalu, skirtu šeimai, moterims ir kiekvienam, norinčiam tapti savo paties gyvenimo šeimininku. 1997 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas leisti dvisavaitis laikraštis „Rasos“. Sodininkams, daržininkams ir gėlininkams skirtas leidinys netruko suburti didžiulę skaitytojų auditoriją, kuri „Rasose“ rasdavo atsakymus į visus savo klausimus. 2008 m. lapkričio 19 d. sėkmingai ėjęs laikraštis virto dvisavaičiu 52 puslapių žurnalu.  Nuo 1991 m. – leidžiamas žurnalas „[[Meisteris]]“. 1997 m. „Meisteris“ tampa žurnalu apie būstą, statybą, remontą, aplinkos tvarkymą ir vyriškus pomėgius. 2008 m. leidinio akiratis buvo praplėstas temomis ne tik vyrams, bet ir moterims. Tad ir pavadinimas galiausiai buvo pakeistas į „Meisteris ir Margarita“. Paskutinį savo numerį šis žurnalas išleido 2010 m. gruodį. 2004 m. redakcija pradėjo leisti savaitraštį kaimui, pavadinimu „Valstietis“. Ši idėja buvo puikiai išplėtota, leidinys surado savo nuolatinius skaitytojus, tad nuo 2009 m. jis tapo „Kaimo laikraščiu“. Nuo 1993 m. – „Azartas“, kurie vėliau tapo atskirais leidiniais. 1993 m. pradėta leisti vidiniai priedai bitininkams „Bitutė ratuota“ (redaktorius V. Salinka), moterims „Moterų ūkis“ (redaktorė A. Pilvelienė), 1995 m. – „Mūsų sodyba“ (redaktorius R. Klusas). Nuo 1991 m. laikraščio redakcija leidžia ir knygas įvairiais žemės ūkio klausimais. 1997–2010 metais buvo leidžiamas laikraštis „Kraitė“ – tai buvo laikraštis apie įdomią buitį ir rankdarbius; 1997–1998 metais leistas laikraštis brandaus amžiaus moterims „Saulėgrąža“, 1997–1998 metais – laikraštis, skirtas merginoms „Vėjavaikė“, kuris 1998–1999 metais buvo pervadintas į „Dražė“. Su leidinio pavadinimu keitėsi ir jo tematika – šis buvo skirtas visam jaunimui. Nuo 1992 m. buvo pradėta praktinio pobūdžio knygų leidyba. Kasmet bendrovė išleidžia iki 18 įvairių knygų ir kalendorių. 1998 m. knyga-kalendorius „Mano metai“ buvo pripažintas geriausiu kalendoriumi šalyje ir pelnė L. Ivinskio premiją. 1999 m. šis premija buvo apdovanotas „Ūkiškas kalendorius“. Nuo 2006-ųjų kiekvienų metų gale „Rasos“ savo skaitytojus dar pradžiugina ir „Sėjos pagal Mėnulį kalendoriumi“. Nuo 2014 m. kovo 3 d. „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams pateikiama internetinė svetainė ''ukininkopatarejas.lt''. Rašo apie kaimo žmonių gyvenimą ir darbą, spausdina patarimus ūkininkavimo klausimais. Redakcijoje dirbo ar dirba [[Albinas Anužis]], [[Dalia Juškienė]], A. Kretavičiūtė, Gintautas Kniukšta, A. Naujokaitis, [[Pranas Šarpnickis|P. Šarpnickis]], B. Vilkaitytė, V. Babarskas, V. Karsokas, R. Klusas, R. Lukaševičienė, A. Okmanienė, A. Pilvelienė, V. Rudžianskas, V. Salinka, L. Smolskienė, J. Sučylaitė, S. Zienius. == Redaktoriai == * Justinas Naujokas – 1925–1926 m. * [[Antanas Bružas]] – 1927 m. * [[Justas Strazdas]] – 1927–1940 m. * [[Michalina Meškauskienė]] – 1940 m. * [[Antanas Rimydis]] – 1941–1944 m. * [[Vytenis Neverdauskas]] – nuo 1989<ref>{{ŽE|530-531}}</ref> m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=119591 „Ūkininko patarėjas“. E-paveldas.lt] [[Kategorija:Lietuvos laikraščiai]] [[Kategorija:Lietuvos žemės ūkio spauda]] [[Kategorija:Kauno spauda]] [[Kategorija:Nacių okupuotos Lietuvos spauda]] c2fboautahfveztv5oorn1ph48x7nao 0 344186 7855693 7854385 2026-06-13T15:21:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855693 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Cesis Burgruine1.jpg|thumb|thumb|right|[[Cėsys|Vendeno (Cėsių) pilis]]]] '''Vendeno sutartis''' − [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Aleksandras|Aleksandro]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] didžiojo magistro Valterio fon Pletenbergo (''Wolter von Plettenberg'') sutartis, pasirašyta 1501 m. birželio 21 d. [[Cėsys|Vendene]] (dabar Cėsys), o dėl jos sąlygų sutarta t. p. metų kovo 3 d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Ši sutartis LDK buvo reikalinga, norint atitraukti dalį [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] pajėgų iš rytinių LDK teritorijų, vykstant [[LDK-Maskvos karas (1500-1503)|1500–1503 metų karui]].<ref>Базилевич К. В. Внешняя политика русского централизованного государства (вторая половина XVI в.). М., 1952, с. 497, 520–521.</ref> Tą patį pavasarį LDK analogišką susitarimą sudarė su [[Didžioji Orda|Didžiąja Orda]], tačiau ši nedavė apčiuopiamos naudos, kai 1502 m. Didžioji Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą ir praktiškai nustojo egzistavusi. Vendeno sutartis tapo pretekstu [[Livonijos konfederacija]]i pradėti aktyvius veiksmus prieš MDK. [[Vaizdas:Russo–Lithuanian Wars-1500 campaign-rus0.2.svg|thumb|left|Karinė kampanija 1500 metais]] Vendeno sutartis nedavė didesnės naudos. LDK nesisekė kariauti su Maskva, kurią rėmė nemažai slaviškų LDK regionų valdovų, nenorėjusių pereiti į katalikybę. Po keleto nesėkmių 1503 m. kovo 25 d. Aleksandras pasirašė [[Blagoveščensko paliaubos (1503)|Blagoveščensko paliaubas]] su Maskva 6 metų laikotarpiui.<ref>[http://www.encyclopaedia-russia.ru/view_post.php?id=96 Энциклопедия истории России. Русско-литовская война (1500–1503)]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Pasibaigus paliaubų terminui kovos veiksmai neatsinaujino iki pat [[Livonijos karas|Livonijos karo]] 1558 m., manoma, kad prie to prisidėjo tiek prisiminimas apie Lietuvos nesėkmes, tiek Maskvos pralaimėjimas 1502 m. rugsėjo 13 d. [[Smolino ežero mūšis|Smolino ežero mūšyje]]<ref>Baranov, A. (2021). Contra Multitudinem Ruthenorum Armatorum: The Russian-Livonian Battle of Lake Smolino (1502) Reconsidered. In M. EISENBERG & R. KHAMISY (Eds.), The Art of Siege Warfare and Military Architecture from the Classical World to the Middle Ages (pp. 227–232). Oxbow Books. <nowiki>https://doi.org/10.2307/j.ctv13nb9q8.28</nowiki></ref> LDK sąjungininkės – Livonijos – pajėgoms. == Išnašos == {{Išn}} {{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:LDK-Livonijos sutartys]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1500–1503)]] 4lh6ech8ymtpfabtef9qwlpnch6ip0p 0 355021 7856121 7776525 2026-06-14T07:53:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856121 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict= Pilypavo mūšis |partof= |image= [[Vaizdas:Battle of Filipow 1656 (7948751).jpg|300px]] |caption= Pilypavo mūšio paveikslas nutapytas [[Erikas Dalbergas|Eriko Dalbergo]] |date= [[1656]] m. [[spalio 22]] d. |place= [[Europa]], [[Abiejų Tautų Respublika]], [[Pilypavo valsčius]] |casus= |territory= |result= Švedų kariuomenės pergalė |combatant1= [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|25px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2= [[Vaizdas:Coat of arms of Sweden.svg|25px]] [[Švedija]]<br /> [[Vaizdas:Wappen Mark Brandenburg.png|25px]] [[Brandenburgas]] <br /> [[Vaizdas:POL Prusy książęce COA.svg|25px]] [[Brandenburgas-Prūsija]] |commander1 = [[Vaizdas:Slepowron.svg|25px]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|Vincentas Gosievskis]] |commander2 = [[Gustaw Otto Stenbock]] |strength1=8500 |strength2=9000 |casualties1= |casualties2= }} '''Pilypavo mūšis''' ([[Švedų kalba|šved.]] ''Slaget vid Filippovo'', {{pl|Bitwa pod Filipowem}}) – taip pat žinomas kaip ''Mėrūniškių Pilypavo mūšis'' ({{pl|Mieruniszkami-Filipowem}}), mūšis įvyko [[1656]] m. [[spalio 22]] d. [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu tarp [[Švedija|Švedijos]]-[[Brandenburgas|Brandenburgo]] kariuomenių ir [[Abiejų Tautų respublikos kariuomenė]]s. Po pergalės prieš Švedų-Brandenburgo kariuomenę ties Prostkais, lietuvių-totorių kariuomenė įžengė į atkovotas žemes, tačiau dalis totorių pasitraukė ir kariuomenėje liko apie 8500 kareivių. Antroje spalio mėnesio pusėje kariuomenės susitiko netoli Pilypavo kaimo. Švedų-Brandenburgo kariuomenei vadovavo generolai [[Gustaw Otto Stenbock]] ir [[Georg Friedrich|Jurgis Frydrikas]]. Lietuvos kariuomenei vadovavo [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis]]. Karinės jėgos santykis buvo apylygis Švedų-Brandenburgo kariuomenėje buvo apie 9000 kareivių, o Lietuvos kariuomenėje 8500 kareivių. Lietuvos kariuomenė buvo sutelkta netoli [[Pilypavas|Pilypavo]] kaimo, tačiau Švedų-Brandenburgo kariuomenė netikėtai puolė iš vakarų ties [[Mėrūniškiai|Mėrūniškių]] kaimu. Lietuvos kariuomenė neįstengė atlaikyti šio puolimo ir nusprendė trauktis į šiaurės rytus. Pralaimėjimas buvo skausmingas, bet dėka Vincento Gosievskio laiku duoto nurodymo pasitraukti, kariuomenė patyrė nedaug nuostolių. Buvo prarasta daug technikos įrenginių ir nemažai kareivių paimti į nelaisvę. Po mūšio Vincentas Gosievskis sudarė paliaubas su priešininkais, tačiau neilgai trukus Švedų-Brandenburgo kariuomenė toliau pradėjo puldinėti link Vyslos upės. == Nuorodos == * http://filipow.free.ngo.pl/historia.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101103204711/http://filipow.free.ngo.pl/historia.htm |date=2010-11-03 }}. [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Pilypavo valsčius]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Brandenburgo istorija]] esbhmcj588g71srii5zf2o6iinjbbm9 0 356832 7855745 7833991 2026-06-13T16:00:36Z Hugo.arg 1674 /* Klubo pasiekimai */ 7855745 wikitext text/x-wiki {{otheruse|sporto klubą|pramonės įmonę|[[Lietkabelis]]}} {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #FFFFFF | color2 = #73243D | color3 = #B6A269 | pavadinimas = Panevėžio „Lietkabelis“ | nickname = | logotipas =BC Lietkabelis logo.svg | imagesize = 150px | lygos =[[LKL]]<br />[[ULEB Europos taurė|Europos taurė]] | įkurta = [[1964]] m. | arena = [[Kalnapilio arena]]<br /> (Talpa: 5950) | vieta = [[Panevėžys]], [[Lietuva]] | spalvos = [[Raudona|Tamsiai raudona]] ir [[Balta]]<br>{{spalvos langelis|#73243D}} {{spalvos langelis|white}} | prezidentas = {{flagicon|LTU}} [[Alvydas Bieliauskas]] | vadovas = {{flagicon|LTU}} [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]] | treneris = {{flagicon|SER}} [[Nenad Čanak]] | titulai = [[Vaizdas:Med 2.png]] [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]]: 2 <br> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]]: 4 <br> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[Baltijos krepšinio lyga|BBL]]: 1 <br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Baltijos krepšinio lyga|BBL iššūkio taurė]]: 2 <br> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[Baltijos krepšinio lyga|BBL iššūkio taurė]]: 2 <br> | svetainė = [http://www.kklietkabelis.lt/ kklietkabelis.lt] | h_body = 73243D | h_pattern_b = _bclietkabelis2223_h | h_shorts = 73243D | h_pattern_s = | a_body = C3C3C3 | a_pattern_b = _bclietkabelis2223_a | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = }} '''BC Panevėžio „Lietkabelis“''' – [[Panevėžys|Panevėžio]] miesto vyrų [[Krepšinis|krepšinio]] klubas, dalyvaujantis [[LKL]] lygoje. Klubas įkurtas 1964 metais,<ref>[https://www.basketnews.lt/news-152515-padetas-taskas-lietkabelio-byloje-klubas-tures-sumoketi-teismo-islaidas.html „Padėtas taškas „Lietkabelio“ byloje: klubas turės sumokėti teismo išlaidas“]. Basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.</ref> ir dukart, iki įkuriant LKL, tapęs Lietuvos čempionu, taip pat yra vienas iš aštuonių [[LKL]] steigėjų.<ref>https://lkl.lt/straipsniai/588/panevezio-lietkabelis-pasiryzes-perrasyti-klubo-istorijos-metrascius</ref> == Istorija == Panevėžio „Lietkabelio“ ištakos siekia [[1964]] m. Prieš įkuriant LKL, „Lietkabelis“ dusyk tapo Lietuvos čempionu ([[1985]] ir [[1988]] m.), 4 kartus laimėjo bronzą ([[1983]], [[1984]], [[1990]], [[1991]] m.). Septynis sezonus komanda rungtyniavo aukščiausioje TSRS lygoje. LKL debiutavo [[1993]] m.,<ref name="basketnews">[https://www.basketnews.lt/news-46565-panevezio-komanda-susigrazino-istorini-lietkabelio-pavadinima.html „Panevėžio komanda susigrąžino istorinį „Lietkabelio“ pavadinimą“]. Basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.</ref> įkūrus šią lygą. [[2007]] m. iširus [[Panevėžio Panevėžys|Panevėžio „Panevėžiui“]], buvo įkurtas naujas klubas Panevėžio „Techasas“.<ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/treneris-gleonavicius-tarp-techaso-ir-nevezio.d?id=35186773 „Treneris G.Leonavičius – tarp „Techaso“ ir „Nevėžio“]. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.</ref><ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/panevezi-bandys-gelbeti-amerikos-lietuvis.d?id=14177779 „Panevėžį“ bandys gelbėti Amerikos lietuvis]. Delfi.lt, „Amerikos lietuvis“, Krepsinis.net, 2007-08-25. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.</ref> [[2011]] m. naujaisiais savininkais tapo [[Algirdas Kriščiūnas]], [[Antanas Kazys Liorentas]] ir [[Kazimieras Antanynas]] (tuometinis [[Panevėžys|Panevėžio]] „[[Ūkio bankas|Ūkio banko]]“ filialo direktorius).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-43215-techasas-turi-naujus-savininkus-vienas-ju-ukio-banko-vadovas.html „Techasas“ turi naujus savininkus, vienas jų – „Ūkio banko“ vadovas“]. Basketnews.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.</ref> [[2012]] m. sausį pakeistas pavadinimas, sugrąžintas senasis – „Lietkabelio“.<ref name="basketnews"/> 2021–2022 m. „Lietkabelis“ sužaidė ypač sėkmingą sezoną: [[Nenad Čanak|Nenado Čanako]] komada Europos taurėje iškopė į aštuntfinalį, kur pralošė būsimiems čempionams [[Bolonijos Virtus|Bolonijos „Virtus“]], KMT taurėje užėmė 2-ą vietą finale, o LKL pusfinalyje sensacingai nugalėjo Kauno „Žalgirį“, tačiau finalo serijoje pralaimėjo Vilniaus „Rytui“.<ref>Lukas Katilius. [https://www.basketnews.lt/news-173251-kodel-sis-lietkabelis-geriausias-istorijoje.html Kodėl šis „Lietkabelis“ – geriausias istorijoje], ''basketnews.lt''</ref> 2024 m. lapkritį ilgametį klubo direktorių [[Martynas Purlys|Martyną Purlį]], išėjusį į [[Londono Lions|Londono „Lions“]], pakeitė [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-214970-maciulis-tapo-lietkabelio-direktoriumi-pasirinkome-rimta-persona.html Mačiulis tapo „Lietkabelio“ direktoriumi: „Pasirinkome rimtą personą“], ''basketnews.lt''</ref> === Komandos pavadinimo kaita === * 1964–1996 m. Panevėžio „Lietkabelis“ * 1996–1999 m. Panevėžio „Kalnapilis“ * 1999–2000 m. Panevėžio „Sema“ * 2000–2001 m. Panevėžio „Panevėžys“ * 2001–2003 m. Panevėžio „Malsena“ * 2003–2004 m. Panevėžio „Aukštaitija“ * 2004–2007 m. Panevėžio „Panevėžys“ * 2007–2012 m. Panevėžio „Techasas“ * 2012–2022 m. Panevėžio „Lietkabelis“ * 2022–2025 m. Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ * 2025– Panevėžio „Lietkabelis“ == Klubo sudėtis == {{Panevėžio Lietkabelio sudėtis}} == Klubo pasiekimai == {| class="wikitable" style="font-size:85%" !Sezonas !{{flagicon|Lietuva}} !Reguliarusis <br />sezonas !Atkrintamosios <br />varžybos !colspan=2|BBL/NEBL* !VTB-Lyga ![[Eurolyga]] <br />(I diviz.) ![[Europos taurė]] <br />(II diviz.) !Čempionų lyga <br />(III diviz.) !FIBA Europos taurė <br />(IV diviz.) |- | align="center"|2025–26 | align="center"|[[LKL 2025–2026 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (B-9) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2024–25 | align="center"|[[LKL 2024–2025 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (B-9) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2023–24 | align="center"|[[LKL 2023–2024 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (B-9) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2022–23 | align="center"|[[LKL 2022–2023 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 (A-4) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2021–22 | align="center"|[[LKL 2021–2022 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 (A-5) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2020–21 | align="center"|[[LKL 2020–2021 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (C-5) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2019–20 | align="center"|[[LKL 2019–2020 m. sezonas|LKL]] | colspan="2" align="center" |3 vieta* (sustabdant sezoną) | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 | align="center"|– |- | align="center"|2018–19 | align="center"|[[LKL 2018–2019 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (C-5) | align="center"|''atsisakė'' |- | align="center"|2017–18 | align="center"|[[LKL 2017–2018 m. sezonas|LKL]] | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (B-5) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2016–17 | align="center"|[[LKL 2016–2017 m. sezonas|LKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:silver"|II vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center" style="background:#E8FFD8;"|top 16 (F-3) | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2015–16 | align="center"|[[LKL 2014–2015 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta ||x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2014–15 | align="center"|[[LKL 2014–2015 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 ||x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2013–14 | align="center"|[[LKL 2013–2014 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 ||x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2012–13 | align="center"|[[LKL 2012–2013 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | align="center" style="background:#E8FFD8;"|[[BBL 2012–2013 m. sezonas|top 16 (E-4)]] ||x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2011–12 | align="center"|[[LKL 2011–2012 m. sezonas|LKL]] | align="center"|11 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#FFCC00;"|I | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2010–11 | align="center"|[[LKL 2010–2011 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#CD7F32;"|III | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2009–10 | align="center"|[[LKL 2009–2010 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2008–09 | align="center"|[[LKL 2008–2009 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#E8FFD8;"|IX | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2007–08 | align="center"|[[LKL 2007–2008 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#CD7F32;"|III | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2006–07 | align="center"|[[LKL 2006–2007 m. sezonas|LKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#E8FFD8;"|XII vieta ||x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2005–06 | align="center"|[[LKL 2005–2006 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center" style="background:#E8FFD8;"|XI vieta ||x | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2004–05 | align="center"|[[LKL 2004–2005 m. sezonas|LKL]] | align="center"|8 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | align="center"|Iššūkio|| align=center style="background:#FFCC00;"|I | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2003–04 | align="center"|[[LKL 2003–2004 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2002–03 | align="center"|[[LKL 2002–2003 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2001–02 | align="center"|[[LKL 2001–2002 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|2000–01 | align="center"|[[LKL 2000–2001 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1999–00 | align="center"|[[LKL 1999–2000 m. sezonas|LKL]] | align="center"|6 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|grupė (L-4) | align="center"|– |- | align="center"|1998–99 | align="center"|[[LKL 1998–1999 m. sezonas|LKL]] | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1997–98 | align="center"|[[LKL 1997–1998 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1996–97 | align="center"|[[LKL 1996–1997 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1995–96 | align="center"|[[LKL 1995–1996 m. sezonas|LKL]] | align="center"|10 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1994–95 | align="center"|[[LKL 1994–1995 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1993–94 | align="center"|[[LKL 1993–1994 m. sezonas|LKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | |- | align="center"|1992–93 | align="center"|LYGA | align="center"|7 vieta | align="center" style="background:#D0F0C0;"|1/4 | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1991–92 | align="center"|LYGA | align="center"|4 vieta | align="center" style="background:#a3cca3;"|IV vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |- | align="center"|1990–91 | align="center"|LYGA | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta | colspan=2 align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– | align="center"|– |} == Garsūs krepšininkai == Komandoje žaidę žinomi krepšininkai: {{div col|5}} <small> * {{flagicon|LTU}} [[Žydrūnas Urbonas]] <small>(1993–1994, 1995–1998 2007-2008)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mantas Ignatavičius]] <small>(1995–1997, 2002)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Lukauskis]] <small>(1995–2000, 2016–2017)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gintaras Kadžiulis]] <small>(1996–1999)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Purlys]] <small>(2000–2001)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Erikas Kučiauskas]] <small>(2000–2002)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Balčiūnas]] <small>(2000–2002)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Stankevičius]] <small>(2001–2003)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gintaras Leonavičius]] <small>(2001–2002, 2010–2011, 2016–2018)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Rytis Streikus]] <small>(1996–2000, 2001–2005, 2009–2012)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Purlys]] <small>(2000–2001)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Staškūnas]] <small>(2003–2004, 2006–2009)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Gaidamavičius]] <small>(2004–2007)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Virginijus Sirvydis]] <small>(2006–2007)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Budzinauskas]] <small>(2007–2008)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Staškūnas]] <small>(2003–2004, 2006–2009)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Darius Griškėnas]] <small>(2007–2010)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Rinkevičius]] <small>(2010–2011)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Šarūnas Vasiliauskas]] <small>(2011–2012)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidas Čepukaitis]] <small>(2011–2012, 2017–2018)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Lukas Aukštikalnis]] <small>(2012–2018)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Butkevičius]] <small>(2012–2013)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Kupšas]] <small>(2012–2013, 2018–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tauras Jogėla]] <small>(2012–2013)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vidas Ginevičius]] <small>(2012–2013)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Andriukaitis]] <small>(2012–2013)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Edgaras Ulanovas]] <small>(2013)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Jokūbas Gintvainis]] <small>(2013–2014, 2020)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Žalalis]] <small>(2013–2015)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vytenis Čižauskas]] <small>(2014)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tautvydas Lydeka]] <small>(2014)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Šalenga]] <small>(2014–2015)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Egidijus Dimša]] <small>(2015)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vaidas Kariniauskas]] <small>(2013–2014, 2018–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Žygimantas Janavičius]] <small>(2014, 2015–2017)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Labuckas]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Artūras Valeika]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Simas Buterlevičius]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Julius Kazakauskas]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Valdas Vasylius]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Labuckas]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Simas Galdikas]] <small>(2016–2017)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Žygimantas Skučas]] <small>(2016–2018)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Tarolis]] <small>(2016–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Darjuš Lavrinovič]] <small>(2016–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Kšyštof Lavrinovič]] <small>(2016–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Adas Juškevičius]] <small>(2017–2018)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Simas Jasaitis]] <small>(2017–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] <small>(2018)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Saulius Kulvietis]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Vytenis Lipkevičius]] <small>(2018, 2019-)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Valinskas]] <small>(2018–2019, 2019–2021, 2023–)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Marius Valinskas]] <small>(2019–2021)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Tomas Lekūnas]] <small>(2019–2020)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Martynas Sajus]] <small>(2019–2020)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Margiris Normantas]] <small>(2019–2021)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gabrielius Maldūnas]] <small>(2019-)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] <small>(2020–2021)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Kristupas Žemaitis]] <small>(2021–2022)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Gediminas Orelik]] <small>(2021–2022)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Dovydas Giedraitis]] <small>(2021–2022)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Benas Griciūnas]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Mantas Rubštavičius]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Paulius Murauskas]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|LTU}} [[Benas Griciūnas]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|USA}} [[Christopher Hill]] <small>(2007–2009)</small> * {{flagicon|LVA}} [[Kaspars Vecvagars]] <small>(2012–2013)</small> * {{flagicon|USA}} [[Ryan Olander]] <small>(2013–2014)</small> * {{flagicon|RUS}} [[Ivan Neliubov]] <small>(2013–2015)</small> * {{flagicon|HRV}} [[Jurica Žuža]] <small>(2014–2016)</small> * {{flagicon|USA}} [[Jermaine Love]] <small>(2015–2016)</small> * {{flagicon|USA}} [[Ben Madgen]] <small>(2016–2017)</small> * {{flagicon|USA}} [[Lorenzo Williams]] <small>(2016–2018)</small> * {{flagicon|LVA}} [[Žanis Peiners]] <small>(2017–2018)</small> * {{flagicon|HRV}} [[Dominik Mavra]] <small>(2018)</small> * {{flagicon|USA}}{{flagicon|NIG}} [[Ikenna Iroegbu]] <small>(2019)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Stefan Sinovec]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Marko Čakarević]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|SLO}} [[Žiga Dimec]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|USA}}{{flagicon|FIN}} [[Jamar Wilson]] <small>(2018–2019)</small> * {{flagicon|USA}} [[Kendrick Brown]] <small>(2019)</small> * {{flagicon|HRV}} [[Žejko Šakić]] <small>(2019–2020, 2022–2023)</small> * {{flagicon|USA}} [[Femi Olujobi]] <small>(2019–2020)</small> * {{flagicon|LVA}} [[Rihards Kuksiks]] <small>(2019–2020)</small> * {{flagicon|HRV}} [[Marin Marić]] <small>(2020)</small> * {{flagicon|USA}} [[Kyle Vinales]] <small>(2020–2021)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Đorđe Gagić]] <small>(2020–2022, 2024-)</small> * {{flagicon|GRC}} [[Panagiotis Kalaitzakis]] <small>(2021–2022)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Nikola Radičević]] <small>(2021–2022)</small> * {{flagicon|LVA}} [[Kaspars Bērziņš]] <small>(2021–2022)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Stefan Peno]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|USA}} [[Jamel Morris]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|HUN}} [[Gyorgy Goloman]] <small>(2022–2023)</small> * {{flagicon|SRB}} [[Nikola Popović]] <small>(2023–2024)</small> * {{flagicon|EST}} [[Kristian Kullamäe]] <small>(2022–2023)</small> </small> {{div col end}} == Treneriai == * {{flagicon|LTU}} [[Raimundas Sargūnas]] (1991–1994 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Gintaras Leonavičius (1957)|Gintaras Leonavičius]] (1997–2004, 2009–2011, 2012 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Aurimas Matulevičius]] (2007–2009 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Gintaras Kadžiulis]] (2014–2015, 2018 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2015–2017 m.) * {{flagicon|LVA}} [[Artūrs Štālbergs]] (2017 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Ramūnas Butautas]] (2017–2018 m.) * {{flagicon|SER}} [[Nenad Čanak]] (2018–2023, 2023–) * {{flagicon|LVA}} [[Roberts Štelmahers]] (2023 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kklietkabelis.lt KKLIETKABELIS.LT – Oficiali klubo svetainė] * [http://www.lkl.lt/techasas/ LKL.LT – informacija apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110222191749/http://www.lkl.lt/techasas/ |date=2011-02-22 }} {{Lietuvos krepšinio klubai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Panevėžio sportas]] g6gukzuba0xju9ft71y0arhz5kgjj2v 0 359970 7855930 7835141 2026-06-13T23:04:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 9 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855930 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Žemutinių sorbų kalba<br/>''Dolnoserbska rěc'' |šalys = [[Vokietija]] ([[Žemutinė Lužica]]) |kalbančiųjų = 6860 (2007 m.)<ref name="Ethnologue 2015">{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/dsb/18|title=Sorbian, Lower. A language of Germany|year=2015|editor=Lewis, M. Paul, Gary F. Simons, Charles D. Fennig|work=Ethnologue: Languages of the World (18th Edition)|pages=|location=Dallas|publisher=SIL International|lang=en|archiveurl=|archivedate=}}''Tikrinta 2020-09-04''</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Slavų kalbos]] **[[Vakarų slavų kalbos]] ***[[Sorbų kalbos]] ****'''Žemutinių sorbų kalba''' |raštas = |oficiali = {{flagicon|Vokietija}} [[Vokietija]] ([[Brandenburgas]]) |institucijos = Delnjoserbska rěčna komisija |iso639-1 = |iso639-2 = dsb |iso639-3 = dsb |sil = WEE |paveikslėlis = |kodas = dsb |vikižodynas = Žemutinių sorbų kalba }} [[Vaizdas:Cottbus zweisprachige Strassenbezeichnung zugeschnitten.jpg|250px|thumb|Dvikalbis užrašas [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Kotbusas|Kotbuse]]]] '''Žemutinių sorbų kalba''' (arba ''žemutinių vendų kalba'', ''žemutinių lužitėnų kalba'', ''lužitėnų žemaičių kalba'', ''sorbų žemaičių kalba'', ''Žemutinės Lužicos serbų kalba''; savivardis: ''dolnoserbska rěc'', ''dolnoserbšćina'') – viena iš dviejų bendrinių [[Sorbai|sorbų]], arba [[Lužica|Lužicos]] serbų, kalbų, vartojama istorinėje [[Žemutinė Lužica|Žemutinės Lužicos]] srityje [[Brandenburgas|Brandenburgo]] žemėje Rytų [[Vokietija|Vokietijoje]]. Priklauso [[Vakarų slavų kalbos|vakarų slavų]] kalbų [[Sorbų kalbos|sorbų pogrupiui]].<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И., Недолужко А. Ю.|chapter=Западнославянские языки. Серболужицкий язык|title=Языки мира. Славянские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2005|pages=309—310|isbn=5-87444-216-2}}</ref><ref name="Языкознание. Западнославянские языки">''Широкова А. Г.''[http://tapemark.narod.ru/les/164a.html Западнославянские языки]</ref> Žemutinių sorbų kalbos vartotojų yra apie 6860 ([[2007]] m.).<ref name="Ethnologue 2015"/> Žemutinių sorbų kalba pasižymi bendromis su [[Aukštutinių sorbų kalba|aukštutinių sorbų kalba]] ypatybėmis, taip pat šiai kalbai būdingi visi vakarų slavų kalbų bruožai. Be to, viena ypatybių dalis žemutinių sorbų kalbą jungia su [[Lechitų kalbos|lechitų kalbomis]], kita – su [[Čekų-slovakų kalbos|čekų-slovakų pogrupiu]].<ref>{{cite book|last=Енч Г., Недолужко А. Ю., Скорвид С. С.|title=Серболужицкий язык|url=http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf|pages=1—2|isbn=|ref=|access-date=2020-09-19|archive-date=2013-12-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20131224114403/http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-08-23''</ref> Žemutinių sorbų kalba nuo aukštutinių sorbų kalbos skiriasi visuose lingvistinės sistemos lygmenyse: [[Fonetika|fonetikoje]] (sprogstamojo [[Priebalsis|priebalsio]] ''g'' vartojimas; [[Afrikata|afrikatos]] ''č'' sutapimas su sukietėjusia švilpiamąja ''c''; kietojo ''r'' po ''p'', ''t'', ''k'' virtimas kietuoju ''š''; ''ć'', ''ʒ́'' virtimas pučiamaisiais minkštaisiais šnypščiamaisiais ''ś'', ''ź''), [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijoje]] (turimas [[siekinys]]; [[tarmė]]se nevartojamas [[aoristas]] ir [[imperfektas]]) ir [[Leksika|leksikoje]] (''bom'' 'medis', ''twarc'' 'dailidė', ''gluka'' 'laimė' ir kt., plg. su atitinkamais aukštutinių sorbų žodžiais ''štom'', ''ćěsla'', ''zbožo'').<ref name="Языкознание Лужицкий язык">''Трофимович К. К.'' [http://tapemark.narod.ru/les/277b.html Лужицкий язык]</ref> Žemutinių sorbų [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] susidarymui didelę įtaką padarė aukštutinių sorbų kalba, tačiau, skirtingai nuo pastarosios, žemutinių sorbų kalba yra ne tiek sunorminta ir ne taip griežtai kodifikuota, pasižymi svyravimais ir didesniu varijavimu.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=«Наука»|year=1994|pages=164|isbn=5-02-011187-2|ref=}}''Tikrinta 2020-08-23''</ref> Kalbos vartotojų nuolatos mąžta, ja kaip [[Gimtoji kalba|gimtąja]] (šios kalbos tarmėmis) iš esmės šneka vyresniosios kartos [[Kotbusas|Kotbuso]] apylinkių sorbai, jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės išmokę tik bendrinę kalbą, jų gimtoji kalba yra [[Vokiečių kalba|vokiečių]].<ref name="Ethnologue 2015"/><ref>{{cite book|last=Скорвид С. С.|chapter=Серболужицкий (серболужицкие) и русинский (русинские) языки: к проблеме их сравнительно-исторической и синхронной общности|title=Исследование славянских языков в русле традиций сравнительно-исторического и сопоставительного языкознания. Информационные материалы и тезисы докладов международной конференции|url=http://www.philol.msu.ru/~slavphil/books/30_10_2001.pdf|location=М.|publisher=Издательство Московского университета|year=2001|pages=112|isbn=5-211-04448-7|ref =}}''Tkrinta 2020-08-23''</ref> Žemutinėje Lužicoje [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliacija]] pasiekė tokį mastą, kad galima kalbėti apie grėsmę šiai kalbai išnykti.<ref name="Особенности немецко-серболужицкой интерференции 183">{{cite journal|last=Ермакова М. И.|title=Особенности немецко-серболужицкой интерференции в серболужицких говорах|journal=Исследования по славянской диалектологии. Славянские диалекты в ситуации языкового контакта (в прошлом и настоящем)|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=2008|volume=13|pages=183|isbn=978-5-7576-0217-2|archivedate=}}</ref> Išskiriamos tokios žemutinių sorbų kalbos tarmės: rytų [[Kotbusas|Kotbuso]], rytų [[Peicas|Peico]], rytų [[Šprembergas|Šprembergo]], vakarų Kotbuso, vakarų Peico, vakarų Šprembergo, [[Gubinas|Gubino]], [[Šprėvaldas|Šprėvaldo]] ir kitos.<ref name="Schaarschmidt G. 13">{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/13 13]|isbn=3-8253-0417-5|ref=}}</ref><ref name="Калнынь Л. Э 13—14">{{cite book|last=Калнынь Л. Э.|title=Типология звуковых диалектных различий в нижнелужицком языке|editor=Ответственный редактор член-корр. АН СССР Р. И. Аванесов|location=М.|publisher=Наука|year=1967|pages=13—14|isbn=|ref=}}</ref> Raštas [[lotynų abėcėlė]]s pagrindu buvo sudarytas [[XVI a.]]<ref name="Языкознание Лужицкий язык"/> Pirmąją gramatiką kalbos istorijoje [[1650]] m. parašė [[Liuteronybė|liuteronų]] kunigas [[Jan Chojnan|J. Choinanas]].<ref>{{cite book|last=Енч Г., Недолужко А. Ю., Скорвид С. С.|title=Серболужицкий язык|url=http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf|pages=9|access-date=2020-09-19|archive-date=2013-12-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20131224114403/http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-08-23''</ref> Bendrinės kalbos tvarkyba rūpinasi Žemutinių sorbų kalbos komisija, šiuo metu veikianti prie sorbų kultūrinės-šviečiamosios draugijos „Sorbų ištakos“ („Maśica Serbska“).<ref>{{cite web|url=https://www.domowina.de/hsb/clonstwo/sobustawske-zupy-a-towarstwa/macica-serbska-zt/sekcije-komisije-wuberki/delnjoserbska-recna-komisija-dsrk/|title=Delnjoserbska rěčna komisija|date=|editor=|work=|pages=|location=|publisher=Maśica Serbska|lang=dsb|archiveurl=|archivedate=|accessdate=2020-08-23}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Kalbos pavadinimas == Bendrasis [[Sorbų kalbos|Lužicos serbų (sorbų) kalbos]] pavadinimas – ''serbšćina'', ''serbski'' 'serbų kalba' – yra išvestas iš [[Sorbai|Lužicos serbų]] savivardžio ''Serbja'' / ''Serby'' 'serbai' (vyr. g. vienaskaita ''Serb''). Norint atskirti Lužicos serbų kalbas, tikslinama jų teritorinė padėtis viena kitos atžvilgiu: „žemutinė“ (''dolnoserbšćina'', ''dolnoserbska rěc'' 'Žemutinės Lužicos serbų kalba') ir „aukštutinė“ (''hornjoserbšćina'', ''hornjoserbska rěč'' 'Aukštutinės Lužicos serbų kalba'). Žemutinės Lužicos serbų kalbos pavadinimo variantai kitose kalbose (su vokiška forma {{de|Sorben}}): {{en|Lower Sorbian}}, {{de|Niedersorbisch}}, {{fr|le bas-sorabe}}; tokia kalbos pavadinimo forma – ''žemutinių sorbų kalba'' – vartojama ir šiame straipsnyje. Lietuvių literatūroje dažnai pasitaiko šios kalbos pavadinimas, susietas su regiono vardu [[Lužica]] – ''lužitėnų kalba''. Panašūs pavadinimo variantai vartojami ir kitose kalbose: {{en|Lusitian}}, {{de|Lausitzisch}}. Taip pat žinomas anksčiau populiarus pavadinimas ''vendų kalba'': {{de|Wendisch}}, {{fr|le wende}}.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И., Недолужко А. Ю.|chapter=Западнославянские языки. Серболужицкий язык|title=Языки мира. Славянские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2005|pages=309—310|isbn=5-87444-216-2|ref=}}</ref> Šiomis dienomis vokiškas pavadinimas ''Wendisch'' 'vendų kalba', sinonimiškas kalbos pavadinimui ''Sorbisch'' 'sorbų kalba', vis dažniau vartojamas norint atskirti žemutinių ir aukštutinių sorbų kalbas. Turėdami vienodą savivardį (''serbski''), žemutinių ir aukštutinių sorbų kalbų vartotojai atskiria savo kalbas pasitelkdami vokiškus pavadinimus: dabar terminas ''Wendisch'' vartojamas daugiausia žemutinių sorbų kalbai įvardyti, o ''Sorbisch'' – aukštutinių sorbų. Paprastai būtent žemutiniai sorbai reikalauja vartoti kalbos pavadinimą ''Wendisch''.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 13">{{cite book|last=Богомолова Т. С.|url=http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|chapter=Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации|title=Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)|editor=Отв. редактор Н. А. Слепокурова|location=СПб.|publisher=Филологический факультет СПбГУ|year=2011|pages=13|isbn=|ref=|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-08-24''</ref> Pirmą kartą žodis ''serbski'' užfiksuotas [[1548]] m. [[Mikławš Jakubica|M. Jakubicos]] žemutinių sorbų „[[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]]“.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/18 18]|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> == Klasifikacija == Dėl [[Sorbų kalbos|sorbų kalbų]] vietos tarp kitų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] skirtingais laikotarpiais [[Slavų kalbos|slavistai]] buvo išsakę tris požiūrius.<ref>{{cite journal|last=Taszycki W.|title=Stanowisko języka łużyckiego|publisher=Symbolae grammaticae in honorem J. Rozwadowski|year=1928|volume=II|pages=127}}</ref> Sorbų kalbos įtraukiamos į [[Čekų-slovakų kalbos|čekų-slovakų pogrupį]], gretinamos su [[Lechitų kalbos|lechitų kalbomis]] arba išskiriamos į savarankišką [[Vakarų slavų kalbos|vakarų slavų kalbų]] pogrupį. Pirmąjį požiūrį išsakė [[August Schleicher|A. Šleicheris]], antrąjį – [[Stefan Ramułt|S. Ramultas]], vėliau jį palaikė [[Friedrich Lorentz|F. Lorencas]], trečiojo požiūrio šalininkas buvo [[Arnošt Muka|A. Muka]], sorbų kalbas pavadinęs tiltu tarp [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[Čekų kalba|čekų]] kalbų. Lenkų kalbai artimesnė žemutinių sorbų kalba, o čekų kalbai – [[Aukštutinių sorbų kalba|aukštutinių sorbų]].<ref name="Язык лужицких сербов и его место в семье славянских языков 70">{{cite book|last=Шустер-Шевц Г.|chapter=Язык лужицких сербов и его место в семье славянских языков|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1976-6.pdf|title=«Вопросы языкознания», № 6|location=М.|publisher=«Наука»|year=1976|pages=70|isbn=|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-05-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20180508142952/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1976-6.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-08-24''</ref> Apie ypatingą artumą lechitų kalboms pirmą kartą užsiminė [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]], su šia nuomone sutinka [[Witold Taszycki|V. Tašyckis]], [[Zdzisław Stieber|Z. Štyberis]], [[Jerzy Nalepa|J. Nalepa]]. Kaip šio požiūrio argumentai pateikiami iš esmės tapatūs [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiųjų priebalsių]] metatezės rezultatai lechitų ir sorbų kalbose, vienoda grupių ''*TṛT'' raida, ''*e'' > ''*o'', ''*ṛ’'' > ''*ṛ'', ''*ḷ’'' > ''*ḷ'' virsmai prieš dantinius [[Priebalsis|priebalsius]], stipri priebalsių [[palatalizacija]] (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]].<ref>{{cite journal|last=Taszycki W.|title=Stanowisko języka łużyckiego|journal=Symbolae grammaticae in honorem J. Rozwadowski|year=1928|volume=II|pages=128—135}}</ref> Z. Štyberis žemutinių sorbų kalbą laiko iš esmės lechitų kalba<ref name="Язык лужицких сербов и его место в семье славянских языков 70"/> ir nurodo tokias žemutinių sorbų ir lenkų kalbas jungiančias ypatybes:<ref>{{cite journal|last=Stieber Z.|title=Stosunki pokrewieństwa języków łużyckich|journal=Biblioteka Ludu Słowiańskiego|year=1934|volume=1|pages=91}}</ref> * sklandžiųjų priebalsių [[metatezė]]s rezultatai; * sklandžiųjų skiemeninių priebalsių likimas; * [[Kirtis|kirčio]] atitraukimas į pirmąjį [[Skiemuo|skiemenį]] (kirčiavimas priešpaskutiniame skiemenyje lenkų kalboje antrinis); * balsio ''*o'' likimas; * [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotųjų]] balsių likimas; * junginio ''*xy'' išsaugojimas esant pokyčiui ''*ky'' > ''ki'', ''*gy'' > ''gi''; * šnypščiamųjų priebalsių ''š'' ir ''ž'' sukietėjimas; * vienoda minkštųjų priebalsių sistema; * balsių ilgumo išsaugojimas tik naujojo [[Akūtas|akūto]] padėtyje. Lenkų kalbininko E. Nalepos manymu, sorbų ir lechitų kalbos pradžioje priklausė šiaurės vakarų slavų kalbų grupei, ir tuo aiškinamas jų artumas. Kalbininko teigimu, didesnis lenkų kalbos artumas žemutinių sorbų kalbai negu aukštutinių sąlygotas to, kad [[Aukštutinė Lužica]], kitaip negu [[Žemutinė Lužica|Žemutinė]], ilgą laiką buvo veikiama čekų kalbos.<ref>{{cite book|last=Nalepa J.|title=Słowiańszczyzna północno-zachodnia|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Poznań|year=1968|pages=272—273}}</ref> Šiuo metu labiausiai paplitęs požiūris į sorbų kalbas kaip į atskirą vakarų slavų kalbų pogrupį.<ref name="Языкознание. Западнославянские языки"/> Žemutinių sorbų kalba gali būti laikoma tiek savarankiška vakarų slavų kalba, tiek ir vieningos bendrinės sorbų kalbos variantu. Abiejų sorbų kalbų savarankiškumą labiausiai remia [[Heinz Schuster-Šewc|H. Šusteris-Ševcas]]: jo publikacijose tvirtinama, kad žemutinių ir aukštutinių sorbų kalbos yra skirtingos, nors iš seno palyginti artimos – nuo gentinių tarmių formavimosi laikų; šios kalbos toliau lieka atskiros, turėdamos dabartines bendrinių kalbų formas, ir šiomis dienomis.<ref name="Язык лужицких сербов и его место в семье славянских языков 70"/> [[ Helmut Faska|H. Faska]] ir dauguma kitų sorbų kalbininkų pripažįsta esant vieningą sorbų kalbą, sudarančią nenutrūkstamą tarmių tąsą su žemutinių sorbų, aukštutinių sorbų bei pereinamosiomis tarp jų tarmėmis ir reprezentuojamą dviem bendrinėm kalbom.<ref name="Функционирование серболужицкого языка 151">{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=«Наука»|year=1994|pages=151|isbn=5-02-011187-2|ref=}}''Tikrinta 2020-08-24''</ref><ref>{{cite book|last=Скорвид С. С.|chapter=Серболужицкий (серболужицкие) и русинский (русинские) языки: к проблеме их сравнительно-исторической и синхронной общности|title=Исследование славянских языков в русле традиций сравнительно-исторического и сопоставительного языкознания. Информационные материалы и тезисы докладов международной конференции|url=http://www.philol.msu.ru/~slavphil/books/30_10_2001.pdf|location=М.|publisher=Издательство Московского университета|year=2001|pages=111|isbn=5-211-04448-7|ref =}}''Tikrinta 2020-08-23''</ref> Tiesiogiai su sorbų kalbų arealo vienovės klausimu susijusi sorbų [[prokalbė]]s egzistavimo problema. Kai kurie slavų kalbų tyrėjai, pavyzdžiui, Z. Štyberis, [[Levas Ščerba|L. Ščerba]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]] teigia, kad abi sorbų kalbos gyvavo nepriklausomai viena nuo kitos dar iki šių kalbų vartotojams apgyvendinant dabartinį arealą, kuriame žemutinių ir aukštutinių sorbų protėvių tarminės sritys buvo atskirtos pelkių ir miškų.<ref>{{cite journal|last=Трубачёв О. Н.|title=О праславянских лексических диалектизмах сербо-лужицких языков|publisher=Сербо-лужицкий лингвистический сборник|year=1963|pages=172}}</ref> Kiti slavistai, sakykime, [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]], remdamiesi gausybe abi sorbų kalbas aprėpiančių inovacijų, tvirtina, kad sorbų prokalbė tikriausiai bus egzistavusi.<ref>{{cite journal|last=Popowska-Taborska H.|title=Wczesne dzieje języków łużyckich w świetle leksyki|publisher=Z językowych dziejów Słowiańszczyzny|year=2004|pages=168—169}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Лужицкие сербы на карте Германии.svg|right|thumb|150px|Sorbų kalbų arealas Vokietijoje]] Žemutinių sorbų kalba šnekama istorinėje [[Žemutinė Lužica|Žemutinės Lužicos]] srityje ir nedidelėje rytų Vokietijos teritorijoje aplink [[Kotbusas|Kotbuso]] miestą. Pagal dabartinį administracinį teritorinį Vokietijos suskirstymą, žemutinių sorbų kalbos vartotojų gyvenamos apskritys išsidėsčiusios [[Brandenburgas|Brandenburgo]] federalinės žemės pietryčiuose. Pasak [[1994]] m. [[liepos 7]] d. „Įstatymo dėl sorbų / vendų teisių Brandenburge“, į [[Sorbų gyvenamoji sritis|Brandenburgo sorbų gyvenamąją sritį]], kurioje iki šiol išsaugotas sorbų kultūros bei kalbos tęstinumas ir laiduojamos žemutinių sorbų kalbos teisės, įeina:<ref name="Gesetz über die Ausgestaltung der Rechte der Sorben/Wenden">{{cite web|url=http://bravors.brandenburg.de/gesetze/swg_2014#14|title=Gesetz über die Ausgestaltung der Rechte der Sorben/Wenden im Land Brandenburg (Sorben/Wenden-Gesetz — SWG)|author=|authorlink=|year=2015|editor=|format=|work=|pages=|location=|publisher=Landesregierung Brandenburg|accessdate=|lang=de|ref=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20151001091559/http://bravors.brandenburg.de/gesetze/swg_2014#14|archivedate=2015-10-01|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-09-05''</ref> * [[Nepriklausomas miestas (Vokietija)|nepriklausomas]] Kotbuso (''[[Kotbusas|Cottbus'' / ''Chóśebuz]]'') miestas; taip pat daug [[Komuna (Vokietija)|komunų]] trijose [[Apskritis (Vokietija)|apskričių]] teritorijose: * [[Šprė-Neisės apskritis]] (22 iš 30 komunų): [[Bryzenas (Šprėvaldas)|Bryzenas]] (''Briesen'' / ''Brjazyna''), [[Burgas (Šprėvaldas)|Burgas]] (''Burg'' / ''Bórkowy''), [[Disenas-Štryzovas]] (''Dissen-Striesow'' / ''Dešno-Strjažow''), [[Drachhauzenas]] (''Drachhausen'' / ''Hochoza''), [[Drebkau]] (''Drebkau'' / ''Drjowk''), [[Drėnovas (Vokietija)|Drėnovas]] (''Drehnow'' / ''Drjenow''), [[Felikszė]] (''Felixsee'' / ''Feliksowy jazor'') – tik Bloišdorfo gyvenvietė (''Bloischdorf'' / ''Błobošojce''), [[Forstas (Lužica)|Forstas]] (''Forst'' / ''Baršć'') – tik Horno gyvenvietė (''Horno'' / ''Rogow''), [[Gūrovas (komuna)|Gūrovas]] (''Guhrow'' / ''Góry''), [[Heinersbriukas]] (''Heinersbrück'' / ''Móst''), [[Hornovas-Vadelsdorfas]] (''Hornow-Wadelsdorf'' / ''Lěšće-Zakrjejc''), [[Jėnšvaldė]] (''Jänschwalde'' / ''Janšojce''), [[Kolkvicas]] (''Kolkwitz'' / ''Gołkojce''), [[Peicas]] (''Peitz'' / ''Picnjo''), [[Šmogrovas-Fėrovas]] (''Schmogrow-Fehrow'' / ''Smogorjow-Prjawoz''), [[Šprembergas]] (''Spremberg'' / ''Grodk''), [[Taueris (Vokietijos kaimas)|Taueris]] (''Tauer'' / ''Turjej''), [[Teichlandas]] (''Teichland'' / ''Gatojce''), [[Turnovas-Preilakas]] (''Turnow-Preilack'' / ''Turnow-Pśiłuk''), [[Velcovas]] (''Welzow'' / ''Wjelcej'') – tik Prošimo gyvenvietė (''Proschim'' / ''Prožym''), [[Verbenas (Šprėvaldas)|Verbenas]] (''Werben'' / ''Wjerbno'') ir [[Vyzengrundas]] (Wiesengrund / Łukojce) – tik Matendorfo gyvenvietė (''Mattendorf'' / ''Matyjojce''); * [[Damės-Šprėvaldo apskritis]] (3 iš 37 komunų): [[Bylegūrė-Bylenas]] (''Byhleguhre-Byhlen'' / ''Běła Góra-Bělin''), [[Naujoji Cauchė]] (''Neu Zauche'' / ''Nowa Niwa'') ir [[Štraupicas]] (''Straupitz'' / ''Tšupc''); * [[Aukštutinio Šprėvaldo-Lužicos apskritis]] (2 iš 25 komunų): [[Liubenau (Šprėvaldas)|Liubenau]] (''Lübbenau'' / ''Lubnjow'') ir [[Fečau (Šprėvaldas)|Fečau]] (''Vetschau'' / ''Wětošow''). Pasak įvairiuose šaltiniuose pateikiamų skirtingų apskaičiavimų, žemutinių sorbų kalbos vartotojų yra 6,4–8 tūkstančiai, aktyviai vartojančių kalbą – dar mažiau. ''Ethnologue'' duomenimis, [[2007]] m. buvo 6 860 šios kalbos vartotojų.<ref name="Ethnologue 2015"/> [[Sorbų institutas|Sorbų instituto]] 2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, [[Žemutinė Lužica|Žemutinėje Lužicoje]] būta 6 400–7 000 kalbos vartotojų.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 10">{{cite book|last=Богомолова Т. С.|url=http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|chapter=Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации|title=Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)|editor=Отв. редактор Н. А. Слепокурова|location=СПб.|publisher=Филологический факультет СПбГУ|year=2011|pages=10|isbn=|ref=|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-09-05''</ref> [[2005]] m. leidinyje „Pasaulio kalbos. Slavų kalbos“ pažymima, kad mokančiųjų žemutinių sorbų kalbą yra ne daugiau kaip 8000, iš jų tik trims tūkstančiams (daugiausia vyresniems negu 70 metų žmonėms) ši kalba [[Tarmė|tarmine]] forma yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И., НедолужкоА. Ю.|chapter=Западнославянские языки. Серболужицкий язык|title=Языки мира. Славянские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2005|pages=310|isbn=5-87444-216-2|ref=}}</ref> === Sociolingvistiniai duomenys === Kaip sorbų kalbų arealo dalis, žemutinių sorbų kalba Vokietijoje pripažinta autochtoninės mažumos kalba ir turi teisę į valstybės paramą. Žemutinių sorbų teisė vartoti gimtąją kalbą ir plėtoti savo kultūrą fiksuojama 35–ajame Vokietijos suvienijimo sutarties straipsnyje ir 14–ojoje pataisoje, papildomai – įteisinant žemutinių sorbų kalbą konstitucijoje ir Brandenburgo federalinės žemės „Įstatyme dėl sorbų teisių“.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 10"/> [[1994]] m. [[liepos 7]] d. „Įstatymo dėl sorbų / vendų teisių Brandenburge“ 8–ajame paragrafe sakoma:<ref name="Gesetz über die Ausgestaltung der Rechte der Sorben/Wenden"/> {{Citata| (1) Žemė pripažįsta sorbų kalbas, o būtent – žemutinių sorbų, kaip savo dvasinio bei kultūrinio turto apraišką ir sveikina šios kalbos vartojimą. Jos vartojimas – laisvas. Jos žodinis ir rašytinis vartojimas visuomeniniame gyvenime bus ginamas ir skatinamas.<br> (2) Autochtoninėje gyvenamojoje srityje kiekviena gyventoja ir kiekvienas gyventojas turi teisę vartoti žemutinių sorbų kalbą žemės valdžios institucijose, žemės valdomuose susivienijimuose, įstaigose ir viešosios teisės fonduose, taip pat ir bendruomenių administracijose ir bendruomenių sąjungose. Jos arba jo šios teisės įgyvendinimas turi tuos pačius padarinius, kaip ir vartojant vokiečių kalbą. Atsakymai į kreipimusis, pateiktus žemutinių sorbų kalba, ir sprendimai dėl jų gali būti duodami žemutinių sorbų kalba. Gyventoja arba gyventojas dėl to neturi patirti išlaidų arba kitokių nuostolių.<ref>Tekstas originalo kalba: (1) Das Land erkennt die sorbischen/wendischen Sprachen, insbesondere das Niedersorbische, als Ausdruck des geistigen und kulturellen Reichtums des Landes an und ermutigt zu ihrem Gebrauch. Ihr Gebrauch ist frei. Ihre Anwendung in Wort und Schrift im öffentlichen Leben wird geschützt und gefördert.<br> ''(2) Im angestammten Siedlungsgebiet hat jede Einwohnerin und jeder Einwohner das Recht, sich bei Behörden des Landes, den seiner Aufsicht unterstehenden Körperschaften, Anstalten und Stiftungen des öffentlichen Rechts sowie vor Verwaltungen der Gemeinden und Gemeindeverbände der niedersorbischen Sprache zu bedienen. Macht sie oder er von diesem Recht Gebrauch, hat dies dieselben Wirkungen, als würde sie oder er sich der deutschen Sprache bedienen. In niedersorbischer Sprache vorgetragene Anliegen können in niedersorbischer Sprache beantwortet und entschieden werden. Kostenbelastungen oder sonstige Nachteile dürfen der Einwohnerin oder dem Einwohner hieraus nicht entstehen.</ref>|}} Įstatymas skelbia laisvą, lygų su [[vokiečių kalba]] žemutinių sorbų kalbos vartojimą, laiduoja Brandenburgo valdžios palaikymą atliekant mokslinius žemutinių sorbų kalbos tyrimus, garantuoja [[Sorbų gyvenamoji sritis|Sorbų srityje]] gyvenantiems vaikams teisę ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose mokytis gimtosios kalbos. Pasak įstatymo, valdžia rūpinasi žemutinių sorbų kalbos dėstytojų ruošimu ir jų kvalifikacijos kėlimu, pateikia dvikalbes iškabas administracinių, visuomeninių įstaigų ir organizacijų pastatuose, gatvių, kelių, aikščių, tiltų ir gyvenamųjų vietovių rodyklėse, palaiko [[Žiniasklaida|žiniasklaidą]] žemutinių sorbų kalba.<ref name="Gesetz über die Ausgestaltung der Rechte der Sorben/Wenden"/> Žemutinių sorbų kalbos vartojimo padėtis daug kuo panaši į padėtį [[Aukštutinių sorbų kalba|aukštutinių sorbų kalbos]] areale: ją lemia istoriškai susiklosčiusi [[Lužica|Lužicos]] sorbų ir [[Vokiečiai|vokiečių]] sąveikos stiprėjimo ir kontaktų glaudėjimo tendencija. Sorbų kalbų teritorijoje dėl dviejų tautų kalbų kontaktų sorbai jau [[XX a.]] pradžioje buvo tapę dvikalbiais. Esant visiškai vokiečių – sorbų dvikalbystei XX a. laikotarpiu sorbų kalba palaipsniui buvo išstumiama vokiečių kalbos, prie šios buvo pereinama, ir tokių procesų padariniai stipriau jaučiami [[Žemutinė Lužica|Žemutinėje Lužicoje]], kurioje pramaišiui gyvena vokiečiai ir sorbai. Visose bendravimo srityse viešpataujant vokiečių kalbai žemutinių sorbų kalba vyresniosios kartos jaunesniajai iš esmės nebeperduodama.<ref name="Функционирование серболужицкого языка 151"/><ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 10"/><ref>{{cite journal|last=Ермакова М. И.|title=Особенности немецко-серболужицкой интерференции в серболужицких говорах|journal=Исследования по славянской диалектологии. Славянские диалекты в ситуации языкового контакта (в прошлом и настоящем)|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=2008|volume=13|pages=181|isbn=978-5-7576-0217-2}}</ref> {{quote box |align=right |width = 35% |quote = ''„Mokykloje manęs nemokė sorbų kalbos, bet mano protėviai iš tėvo pusės – sorbai, taigi, vadinasi, aš iš Šprėvaldo, ten su manimi močiutė ir senelis kalbėjo sorbiškai, tačiau aš kalbą priėmiau tik pasyviai. Norėjau geriau pažinti savo kalbos šaknis iš tos pusės“''.<br/><br/>Mokantis žemutinių sorbų kalbos vėlyvame amžiuje būdinga ją suvokti kaip protėvių kalbą: arba kaip buvusiąją savo šeimos kalbą, arba kaip savo regiono kalbą.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 11">{{cite book|last=Богомолова Т. С.|url=http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|chapter=Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации|title=Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)|editor=Отв. редактор Н. А. Слепокурова|location=СПб.|publisher=Филологический факультет СПбГУ|year=2011|pages=11|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> |source = — '''1970 m. gimęs informantas iš Žemutinės Lužicos'''}} {{quote box |width = 35% |align=right |quote = ''„Apie tuos paprastus, valstiečio gyvenime svarbius dalykus galbūt geriau papasakosiu žemutinių sorbų kalba, nes juos šia kalba pažinau. Bet apie ekologiją arba matematiką vis dėlto paprasčiau kalbėti vokiškai“''.<br/><br/>Kadangi (šiuo atveju) Lužica įsivaizduojama kaip valstietiškas slaviškas kraštas, žemutinių sorbų kalbai priskiriama ypatybė tobulai aprašyti gamtą ir kaimo gyvenimą.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 11"/> |source = — '''1968 m. gimęs informantas iš Žemutinės Lužicos'''}} Katalikiškose [[Aukštutinė Lužica|Aukštutinės Lužicos]] apskrityse sorbų kalba šneka visų sorbų kartų atstovai ir, be to, sorbų kalbą moka (pasyviai arba net aktyviai) vietiniai vokiečiai, o Žemutinėje Lužicoje ir [[Protestantai|protestantiškose]] Aukštutinės Lužicos [[Apskritis (Vokietija)|apskrityse]] sorbų kalbos vartotojai sudaro mažumą, ir pagrindinė bendravimo kalba yra vokiečių, valstybinė Vokietijos kalba, tad vokiečiai sorbų kalba nešneka. Vyresnioji ir vidurinė sorbų karta šiose apskrityse laisvai kalba tiek sorbiškai, tiek ir vokiškai (be sorbiško akcento). Vokiečių kalbos įtaka sorbų kalboje reiškiasi visuose kalbos sistemos lygmenyse. Jaunoji karta sorbų kalbos nemoka visai arba moka menkai, taip pat ir pasyviai.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 10"/><ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=160—161|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-09''</ref> Prieiga prie spaudos Žemutinės Lužicos sorbams ribota, sorbų literatūra iš esmės nežinoma, darbe vartojama vokiečių kalba arba pakaitomis vokiečių ir žemutinių sorbų, nedaug kas sugeba skaityti žemutinių sorbų kalba, ilgą laiką šia kalba nevyksta pamaldos. Pagrindiniai žemutinių sorbų kalbos vartotojai – kaimo gyventojai, kurie daugiausia kalba žemutinių sorbų [[tarmė]]mis. [[Bendrinė kalba|Bendrinę kalbą]] vartoja mokykloje jos išmokę negausūs miesto arba kaimo inteligentijos atstovai. Matyti, kaip vokiečių kalba vis labiau užgožia žemutinių sorbų kalbą.<ref>{{cite journal|last=Ермакова М. И.|title=Особенности немецко-серболужицкой интерференции в серболужицких говорах|journal=Исследования по славянской диалектологии. Славянские диалекты в ситуации языкового контакта (в прошлом и настоящем)|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=2008|volume=13|pages=180—182|isbn=978-5-7576-0217-2}}</ref> Šiuo metu pagrindinė žemutinės sorbų kalbos pritaikymo sritis – kasdienis bendravimas šeimoje, su draugais ir pažįstamais, šeimos šventėse, kartais (drauge su vokiečių kalba) darbo aplinkoje, esant oficialiesiems ir dalykiniams kontaktams (dažniausiai sorbų organizacijų renginiuose), bažnyčioje. Visose kitose bendravimo srityse sorbai vartoja vokiečių kalbą, ją moka visų stilių lygmenimis (tiek bendrinę vokiečių kalbą, tiek ir jos vietines tarmes).<ref>{{cite book|author=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=161|isbn=5-02-011187-2|ref=}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> [[Vaizdas:Žemutinių sorbų kalba švietimo įstaigose, 2012.png|thumb|270px|Ikimokyklinis ir mokyklinis ugdymas žemutinių sorbų kalba arba šios kalbos, kaip atskiro dalyko, mokymas įvairaus lygio [[Brandenburgas|Brandenurgo]] mokyklose (2012–2013 m. mokslo metų duomenys).]] Žemutinių sorbų kalba turi keletą formų: bendrinės kalbos rašytinę, bendrinės kalbos žodinę, šnekamąją tarpregioninę, kuri yra artima tarmėms ir vartojama taip pat ir privačiame bendravime, ir vietinių tarmių formą. Bendrine kalba daugiausia kalba sorbų inteligentijos atstovai, dauguma kitų žemutinių sorbų kalbos vartotojų šneka tarmėmis. Dėl istorinių aplinkybių bendrinė kalba neatlieka žemutinių sorbų tarmes vienijančio vaidmens. Ji niekada neturėjo oficialiojo statuso, buvo retai vartojama švietime, visada priimama ribotai, be to, bendrinė kalba yra konservatyvaus pobūdžio, dėl [[Purizmas (kalbotyra)|puristinių]] tendencijų ir buvusių pastangų atslavinti ji gerokai skiriasi nuo tarmių, be to, bendrinė žemutinių sorbų kalba buvo paveikta [[Aukštutinių sorbų kalba|aukštutinių sorbų kalbos]]. Pokario metais vykęs bendrinės žemutinių sorbų kalbos vartojimo srities plėtimas ir tokiu būdu keliamas jos prestižas žymiau nepakeitė kalbinės padėties. Daugiausia bendrinės kalbos vartotojų gyvena [[Kotbusas|Kotbuse]] – Žemutinės Lužicos kultūros centre, o žemutinių sorbų inteligentijos dalis moka ir aukštutinių sorbų kalbą. Aktyvų bendrinės kalbos (rašytinės ir žodinės) vartojimą Kotbuse skatina jos funkcionavimas miesto sorbų politinėse, mokslo ir kultūros organizacijose, [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] – oficialūs pasisakymai, mokslinių leidinių, laikraščių, žurnalų leidyba, radijo ir televizijos laidų transliavimas. Žodinę ir rašytinę bendrinę kalbą moka visų kartų inteligentija. Neretai jaunoji karta mokosi žemutinių sorbų bendrinės kalbos kaip antrosios (tokiu atveju vokiečių kalba būna jų gimtoji). Šnekamosios kalbos plėtotė sąlygojama būtinybės įvairių regioninių tarmių atstovams bendrauti neoficialiai, tokia kalba yra žodinė spontaninė, pasižyminti skirtingu tarminių elementų kiekiu. Kaimuose paprastai šnekama tarmėmis, jas moka daugiausia vyresnioji sorbų karta. Tarmės patiria didelę vokiečių kalbos įtaką, nes jos vartojamos išimtinai žodine forma, neturi griežtai nustatytų normų ir visada funkcionuoja greta prestižiškesnės ir stilistiškai labiau išplėtotos vokiečių kalbos. Tarmės palyginti sparčiai nyksta, ypač rytinėse Žemutinės Lužicos apskrityse, nes jaunoji sorbų karta tarmių nebeperima.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=161—164|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> {{quote box |align=right |width = 35% |quote = ''„Tai du skirtingi domenai – mes šnekame žemutinių sorbų kalba (Niedersorbisch), ir yra viena bendradarbė, jai 63 metai, su ja kalbame vokiškai, gatvėje vokiškai, kaimuose, su senais žmonėmis – sorbiškai (Sorbisch), su žmonėmis, kuriuos pažįsti iš organizacijų – su jais taip pat sorbiškai (Sorbisch)“''.<br/><br/>Šiuo metų sorbų kalbos, taip pat ir žemutinių sorbų, pradedamos suvokti kaip kalbos, aptarnaujančios sorbų kultūros funkcionavimo srities „aukštąją“ apraišką (vartojamos mokslo ir ugdymo įstaigose, profesionaliajame mene), taip pat pasitelkiamos žemesniuoju lygmeniu (folkloriniuose dainų ir šokių ansambliuose, liaudies švenčių renginiuose).<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 11"/> |source = — ''' 1970 m. gimęs informantas iš Žemutinės Lužicos'''}} Siekiant atgaivinti žemutinių sorbų kalbą kai kuriuose Lužicos vaikų darželiuose veikia programa „Witaj“. Pagrindinis šios programos įgyvendinimo metodas – vaikus apgobti žemutinių sorbų kalbos skraiste. Žemutinių sorbų kalba nemokoma, kai kuriose mokyklose įvestas mišrus mokymas vokiečių ir sorbų kalbomis, dažniau žemutinių sorbų kalbos mokyklose mokoma kaip dalyko. Šiuo metu dauguma tyrėjų pažymi, kad žemutinių sorbų kalba atsidūrusi prie išnykimo ribos, tai rodo [[Demografija|demografiniai]] duomenys, pasak kurių dauguma aktyviųjų žemutinių sorbų kalbos vartotojų – vyresniosios kartos žmonės.<ref name="Особенности немецко-серболужицкой интерференции 183"/> Žemutinių sorbų kalbą vartojančių žmonių mažėjimo tendencija lieka nepakitusi, tad [[UNESCO]] abi [[Sorbų kalbos|sorbų kalbas]] įtraukė į „Nykstančių kalbų atlasą“.<ref name="UNESCO">{{cite web|url=http://www.unesco.org/culture/languages-atlas/index.php|title=Media Services. UNESCO Atlas of the World’s Languages in Danger|date=1995–2010|editor=|work=|pages=|location=|publisher=[[UNESCO]]|lang=en|archiveurl=|archivedate=}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> Žemutinių sorbų kalba neretai suvokiama kaip kalba, „įgaliota“ skambėti specialiųjų sorbų institucijų ribose (Sorbų namai ir muziejus Kotbuse, spausdinta ir elektroninė sorbų žiniasklaida, mokyklos, kalbos centras „Witaj“, bažnyčia). Ji vis rečiau atlieka šnekamosios, buitinės, neoficialiosios kasdienio bendravimo kalbos paskirtį.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 10"/> Drauge patys Žemutinėje Lužicoje gyvenantys sorbai galimybę išsaugoti žemutinių sorbų kalbą laiko mažai tikėtina.<ref name="Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации 13"/> Tarp vietinių Lužicos gyventojų, dažniausiai tarp vokiečių, paplitusi nuomonė, kad sorbų kalba ir kultūra išlieka tik dėl ženklios finansinės paramos. Pavyzdžiui, tėvai savo vaikus leidžia į dvikalbius vaikų darželius ir mokyklas, kurie paprastai geriau įrengti arba teikia didesnį galimybių pasirinkimą negu vokiškieji.<ref>{{cite book|last=Богомолова Т. С.|url=http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|chapter=Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации|title=Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)|editor=Отв. редактор Н. А. Слепокурова|location=СПб.|publisher=Филологический факультет СПбГУ|year=2011|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> Apskritai sorbai pažymi, kad aukštutinių ir žemutinių sorbų kalbų skirtumai šių kalbų vartotojams sunkina bendravimą, tačiau mintis sukurti vieną sorbų kalbą šiuo etapu laikoma dirbtine. Kaip nešališka trukdanti sorbų tautos vienybei ir vienos kalbos sukūrimui priežastis nurodomas administracinis teritorinis Žemutinės ir Aukštutinės Lužicų atskirtumas. Sorbų kalbos bei kultūros plėtotės reikalai patikėti Brandenburgo ir Saksonijos žemių valdžioms, kurios kreipia dėmesį tik į savo teritorijų sorbus. Sakykime, „Įstatyme dėl sorbų / vendų teisių Brandenburge“ pabrėžiama, kad kalbama apie „sorbų kalbą, o būtent – žemutinių sorbų“. Orientuojamasi visų pirma į savo žemę ir sorbų žiniasklaidą. Patys sorbai dviejų bendrinių kalbų formų egzistavimo faktą laiko natūraliu ir objektyviu. Kiekviena iš dviejų kalbų – kultūros turtas, kurį sugebėjo išsaugoti nedidelės [[Slavai|slavų]] tautos atstovai. Būtent todėl sorbai teigia, kad būtina palaikyti abi kalbas. Kuriant ir vykdant žemutinių sorbų kalbos tyrimų bei populiarinimo projektus dažnai dalyvauja aukštutinių sorbų aktyvistai.<ref>{{cite book|last=Богомолова Т. С.|url=http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|chapter=Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации|title=Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)|editor=Отв. редактор Н. А. Слепокурова|location=СПб.|publisher=Филологический факультет СПбГУ|year=2011|pages=12—13|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|url-status=dead}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> <gallery> Vaizdas:Bilinguale Straßenbeschilderung Cottbus.jpg|Dvikalbės gatvių rodyklės Kotbuse Vaizdas:Cottbus - Am Spreeufer.jpg|Dvikalbė krantinės rodyklė Kotbuse Vaizdas:Nsg-cottbus.jpg|Žemutinių sorbų gimnazijos pastatas Kotbuse Vaizdas:Lubin (Błóta) Dwurěčna tafla.JPG|Dvikalbė iškaba ant administracinės įstaigos Liubene Vaizdas:Nowy CASNIK logo.gif|Žemutinių sorbų kalba leidžiamo laikraščio „Nowy Casnik“ pavadinimo apipavidalinimas </gallery> === Tarmės === [[Vaizdas:Sorbų kalbų tarmės.png|right|thumb|220px|Sorbų tarmės<ref name="Gramatika hornjoserbskeje rěče">{{cite book|last=[[Heinz Schuster-Šewc]]|title=Gramatika hornjoserbskeje rěče|location=Budyšin|publisher=Ludowe nakładnistwo Domowina|year=1968|pages=248—250}}</ref>]] Laikantis [[Arnošt Muka|A. Mukos]] teikiamo sorbų tarmių skirstymo, žemutinių sorbų kalbos sritis daloma į šias tarmes:<ref name="Калнынь Л. Э 13—14"/><ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Фонетика, отраженная в графике ранних памятников серболужицкой письменности|title=Исследования по славянской диалектологии. 14: Фонетический аспект изучения славянских диалектов|editor=Калнынь Л. Э|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=2009|pages=224|isbn=5-7576-0201-5}}</ref> * rytų [[Kotbusas|Kotbuso]]; * rytų [[Peicas|Peico]]; * rytų [[Šprembergas|Šprembergo]]; * vakarų Kotbuso; * vakarų Peico; * vakarų Šprembergo; * [[Gubinas|Gubino]]; * [[Žarai (Lenkija)|Žarų]]; * [[Bėskovo-Štorkovo apskritis|Bėskovo-Štorkovo]]; * [[Šprėvaldas|Šprėvaldo]]. Pasak [[Heinz Schuster-Šewc|H. Šusterio-Ševco]] knygoje pateikto sorbų tarmių žemėlapio, į žemutinių sorbų kalbos sritį įeina trys tarmės:<ref name="Gramatika hornjoserbskeje rěče"/> * [[Fečau (Šprėvaldas)|Fečau]] tarmė (žem. sorb. ''wětošojska narěc'', {{de|Vetschauer Dialekt}}); * rytų Kotbuso tarmė (žem. sorb. ''pódzajtšna chóśebuska narěc'', {{de|Östlicher Cottbuser Dialekt}}) * vakarų Kotbuso tarmė (žem. sorb. ''pódwjacorna chóśebuska narěc'', {{de|Westlicher Cottbuser Dialekt}}); == Rašyba == Dabartinę žemutinių sorbų kalbos [[Abėcėlė|abėcėlę]] sudaro 36 raidės:<ref>{{cite book|last=Stone G.|chapter=Sorbian|title=The Slavonic Languages|editor=[[Bernard Comrie|Comrie B.]], [[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=604—605}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! A a | a | [ a ] |- | 2 ! B b | bej | [ b ] |- | 3 ! C c | cej | [ t͡s ] |- | 4 ! Č č | čej | [ t͡ʃ ] |- | 5 ! Ć ć | ćej | [ t͡ɕ ] |- | 6 ! D d | dej | [ d ] |- | 7 ! Dź dź | dźej | [ d͡ʑ ] |- | 8 ! E e | ej | [ ɛ ] |- | 9 ! Ě ě | ět | [ e ] |- | 10 ! F f | ef | [ f ] |- | 11 ! G g | gej | [ g ] |- | 12 ! H h | ha | [ ɦ ] |- | 13 ! Ch ch | cha | [ x ] |- | 14 ! I i | i | [ i ] |- | 15 ! J j | jot | [ j ] |- | 16 ! K k | ka | [ k ] |- | 17 ! Ł ł | eł | [ u̯ ] |- | 18 ! L l | el | [ l ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė!! pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]]) |- |- | 19 ! M m | em | [ m ] |- | 20 ! N n | en | [ n ] |- | 21 ! Ń ń | ejn | [ ɲ ] |- | 22 ! O o | o | [ ɔ ] |- | 23 ! Ó ó | ó | [ o ] |- | 24 ! P p | pej | [ p ] |- | 25 ! R r | er | [ r ] |- | 26 ! Ŕ ŕ | ejŕ | [ rʲ ] |- | 27 ! S s | es | [ s ] |- | 28 ! Š š | eš | [ ʃ ] |- | 29 ! Ś ś | śej | [ ɕ ] |- | 30 ! T t | tej | [ t ] |- | 31 ! U u | u | [ u ] |- | 32 ! W w | wej | [ u̯ ] |- | 33 ! Y y | y | [ ɨ ] |- | 34 ! Z z | zet | [ z ] |- | 35 ! Ž ž | žet | [ ʒ ] |- | 36 ! Ź ź | źej | [ ʑ ] |} |} Raidės ''Qq'', ''Vv'', ''Xx'' vartojamos tiktai tikriniuose užsienietiškuose žodžiuose.<ref>{{cite book|last=Stone G.|chapter=Sorbian|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G.|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=601}}</ref> Siekiant perteikti žemutinių sorbų kalbos garsų tarimą vartojamos raidės su [[Diakritinis ženklas|diakritiniais ženklais]] (''ŕ, ź, ś, ž, š, ě'') ir dviraidžiai junginiai (''dź'' ir ''ch''). Jei po priebalsių eina raidės ''ě'' ir ''i'', rašte priebalsių minkštumas nežymimas, prieš visus kitus [[Balsis|balsius]] minkštumas žymimas raide ''j'' (''mjod'' 'medus', ''pjas'' 'šuo'), kitose padėtyse – [[Akūtas|akūto]] ženklu (´).<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Prha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=22|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Raidė ''ó'' [[1952]] m. iš žemutinių sorbų kalbos abėcėlės buvo pašalinta, tačiau [[2007]] m. ji grąžinta.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=30|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> == Kalbos istorija == === Ikirašytinis laikotarpis === [[Vaizdas:Lužicos serbų gentys.png|thumb|240px|Sorbų genčių sąjunga VIII–X a.<ref>{{cite web|url=http://bse.sci-lib.com/a_pictures/17/16/259353153.jpg|title=Карта из статьи «Полабские славяне». Полабские славяне в 8—10 веках|author=|authorlink=|date=|editor=|format=|work=|pages=|location=|publisher=Большая Советская Энциклопедия|accessdate=|lang=|ref=|archiveurl=https://www.webcitation.org/687tDk8YA?url=http://bse.sci-lib.com/a_pictures/17/16/259353153.jpg|archivedate=2012-06-02|url-status=live}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref><ref>{{cite book|chapter=Полабские славяне|url=http://bse.sci-lib.com/article090655.html|title=Большая советская энциклопедия|editor=Гл. ред. А. М. Прохоров|edition=3-е изд|location=М.|publisher=Советская Энциклопедия|year=1969–1978}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref><ref>{{cite web|url=http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ed/Heiliges_R%C3%B6misches_Reich_1000.PNG|title=Heiliges Römisches Reich 1000|author=|authorlink=|date=|editor=|format=|work=|pages=|location=|publisher=Commons.wikimedia.org|accessdate=|lang=|ref=|archiveurl=https://www.webcitation.org/6Az6moi1o?url=http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ed/Heiliges_R%C3%B6misches_Reich_1000.PNG|archivedate=2020-09-11|url-status=live}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref>]] Šiuolaikinės žemutinių sorbų kalbos [[tarmė]]s susidarė [[Slavų prokalbė|praslaviškų dialektų]] pagrindu, kurių vartotojai [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII a.]] buvo apgyvendinę plačias teritorijas slavų kalbų arealo vakariniuose pakraščiuose – [[Elbė]]s vidurupyje nuo [[Oderis|Oderio]] rytuose iki [[Zalė]]s vakaruose.<ref name="Языкознание. Западнославянские языки"/> Dėl ankstyvo [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] plitimo žymioje senojo sorbų arealo dalyje slavų tarmės buvo asimiliuotos. Iki šių dienų išliko tik nedidelė senovės sorbų tarmių paplitimo srities dalis: lužitėnų genties apgyvendintoje teritorijoje – žemutinių sorbų tarmės, o [[Milčanai|milčanų]] genties apgyvendintoje teritorijoje – aukštutinių sorbų tarmės.<ref name="Язык лужицких сербов и его место в семье славянских языков 70"/> Sorbai niekada neturėjo savo valstybės. Ilgą laiką sorbų genčių sąjunga apsigindavo nuo [[Vokiečiai|vokiečių]] antpuolių ir netgi pati juos užpuldavo, įsiverždama į [[Frankai|frankų]] žemes ir jas siaubdama. Vis dėlto [[X a.]] sorbų genčių sąjunga buvo galutinai suardyta, o gyventojai [[slavai]] pateko vokiečių valdžion.<ref>{{cite book|last=Седов В. В.|title=Славяне в раннем средневековье|url=https://archive.org/details/isbn_5870590213|location=М.|publisher=«Фонд археологии»|year=1995|pages=[https://archive.org/details/isbn_5870590213/page/n136 144]|isbn=5-87059-021-3}}</ref> Nuo X a. pabaigos visą tūkstantmetį sorbų kalbų arealas priklausė vienoms ar kitoms vokiečių valstybėms arba įvairiems administraciniams teritoriniams vienetams. Sorbai pamažu [[Germanizacija|vokietėjo]] labiausiai dėl šių aplinkybių. [[Lužica|Lužicoje]] vokietėjimas skirtingu laikotarpiu buvo nevienodai stiprus, kartais vykdavo natūraliai, kartais – priverstinai. Dėl vokietėjimo sorbų tarmių vartojimo sritis iš esmės susiaurėjo iki žodinio buitinio bendravimo, vokiečių kalba pamažu išstūmė sorbų kalbą iš miestų į kaimo vietoves, sorbų arealas sumažėjo tiek, kad šiuo metu yra beveik išnykęs.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=151—152|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> [[XIII a.|XIII]]–[[XV a.]] tautiniame kalbiniame sorbų teritorijos žemėlapyje vidinio kolonizavimo laikotarpis sąlygojo žymius pokyčius. Vokiečiai kolonistai kūrė [[nausėdija]]s, sorbai tarp gausesnių vokiškai kalbančių gyventojų tapdavo mažuma ir pamažu netekdavo savo kalbos, išmokdami vokiškai. Sorbų kalbų sritis ženkliai mažėjo, dauguma slaviškų teritorijų, taip pat ir ne viena [[Žemutinė Lužica|Žemutinės Lužicos]] pakraščio sritis, tapo vokietakalbės. Vokiškai kalbėjo miestų gyventojai, sorbų tarmėmis daugiausia šnekėta kaimuose. Tuo pat metu dėl gyventojų skaičiaus augimo ir naujų gyvenviečių kūrimosi, ypač XIII amžiuje, Žemutinėje ir Aukštutinėje Lužicose susidarė sorbų kalbų vartotojų glaudžiai gyvenama sritis.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=152|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> Iki [[XVI a.]] Žemutinės Lužicos kaimuose gyveno iš esmės vien tik sorbai, tik po [[Reformacija|Reformacijos]] jų skaičius po truputį mažėjo ir ėmė daugėti vokiečių. Žemutinėje Lužicoje vokiečių – sorbų [[dvikalbystė]] įvairiose srityse, miestuose ir kaimuose plito nevienodai. Procesas buvo spartesnis pakraščio srityse, lėtesnis – [[Kotbusas|Kotbuso]] apylinkėse. Be to, sorbai greitai vokietėjo miestuose, šiek tiek lėčiau – miestų apylinkėse, dar lėčiau – kaimuose. Iki [[XVIII a.]] pabaigos sorbų tarmės buvo pagrindinė valstiečių bendravimo priemonė, vokiečių kalba kaimuose buvo tik antroji. Iki XVI a. vidurio sorbų tarmių funkcijos apsiribojo žodiniu bendravimu daugiausia šeimos aplinkoje, tarmės buvo ribotai vartojamos teismuose (duodant parodymus, tačiau jie būdavo užrašomi vokiškai), bažnytinėse pamaldose (verčiant žodžiu iš vokiečių kalbos į sorbų) ir valdžios kreipimuose į gyventojus.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=152—153|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> === Rašytinis laikotarpis === Pirmieji žemutinių sorbų kalbos raštai atsirado [[XVI a.]], [[Reformacija|Reformacijos]] laikais. Reformuotajai bažnyčiai prireikė išversti [[Liturgija|liturgines]] knygas parapijiečiams suprantama kalba. Pirmieji vertimai vietinių bažnyčių reikmėms įvairiuose sorbų regionuose buvo atlikti vietinėmis sorbų tarmėmis. Dėl vokiečių kalbos viešpatavimo visose miesto gyvenimo srityse, bendrojo kaimų gyventojų neraštingumo abiejose [[Lužica|Lužicose]] ir tarminio susiskaidymo (viena ar kita sorbų tarme versto teksto nepriimdavo kitomis [[tarmė]]mis rašantys autoriai) šie tekstai plačiau nepaplito. Dėl istorinių aplinkybių susidarę įvairių sorbų kalbos tarmių, vienos ar kitos sorbų srities ekonominiai ir politiniai, įvairių vokiečių feodalinių administracijos vienetų požiūrio į sorbų kalbą skirtumai, vieno sorbų kultūros centro, vienos pasaulietinės ir bažnytinės valdžios, vienos mokyklinio švietimo sistemos nebuvimas, miestuose vokiečių įsigalėjimas ir kitos priežastys trukdė tautai ir kalbai vienytis. Taigi todėl, kad ikirašytiniu laikotarpiu (nuo XVI a. iki antrosios [[XVII a.]] pusės) nebuvo tarpregionės kalbos formų, bažnytinė raštija [[Žemutinė Lužica|Žemutinėje]] ir [[Aukštutinė Lužica|Aukštutinėje Lužicose]] ėmė vystytis nepriklausomai. Žemutinių sorbų rašytinės kalbos plėtotės ypatybė ta, kad pirmieji tekstai žemutinių sorbų kalba atsirado ne Žemutinės Lužicos centre, o jos pakraštyje. Žemutinės Lužicos šiaurėje kuriami vertimai pasirodydavo ir 1650–1660 m. – po [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] sukeltos pertraukos. Tačiau Brandenburgo [[Kurfiurstas|kurfiursto]] įsakymu visi rankraščiai žemutinių sorbų kalba buvo arba konfiskuoti, arba sunaikinti. Buvo uždraustos pamaldos sorbų kalba. Drauge Žemutinės Lužicos šiaurėje besusidarąs sorbų kultūros centras liovėsi egzistuoti, pradinės žemutinių sorbų [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] užgimimo sąlygos šiaurinėse Žemutinės Lužicos srityse buvo sužlugdytos.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=153—155|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> Paskutiniais XVII a. dešimtmečiais prasidėjo naujas žemutinių sorbų raštijos ir bendrinės kalbos kūrimosi etapas, susijęs su žemutinių sorbų srityje, [[Kotbusas|Kotbuso]] apylinkėje besiformuojančiu kultūros centru (vokiečiai šioje apylinkėje sudarė tik 10–15 % visų gyventojų). Apylinkėje (visų pirma kaimo gyventojams) sorbų kalba buvo pagrindinė žodinio bendravimo priemonė, ji jau buvo vartojama liturgijoje, o [[XVIII a.]] ja pradėta dėstyti kaimo mokyklose. XVII a. pabaigoje ir visą XVIII a. Kotbuse ir jo apylinkėse vietinių kunigų, tiek sorbų, tiek ir vokiečių, pastangomis į žemutinių sorbų kalbą buvo išversta bažnytinių tekstų. Po truputį Kotbuso tarmė visiems kitiems žemutinių sorbų regionams tapo pavyzdžiu. Drauge laikysena žemutinių sorbų kalbos atžvilgiu tuo laikotarpiu įvairiuose Žemutinės Lužicos regionuose buvo skirtinga: Kotbuso apylinkėse sorbų kalba nebuvo persekiojama, o likusioje Žemutinės Lužicos markgrafystės teritorijos dalyje buvo nuosekliai vykdoma jos išgyvendinimo politika.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=155|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-11''</ref> [[Vaizdas:Lausitz map 18thC.jpg|thumb|left|330px|Žemutinės ir Aukštutinės Lužicų XVIII a. žemėlapis. Žemutinė Lužica pažymėta žaliai.]] Žemutinių sorbų bendrinės kalbos normos pradžia įprasta laikyti [[Liuteronybė|liuteronų]] kunigo [[Johann Gottlieb Fabricius|J. Fabricijaus]] iniciatyva išleistus [[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] katekizmo ([[1706]]) ir „[[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]]“ ([[1709]]) vertimus. Šie vertimai buvo atlikti remiantis Kotbuso tarme. [[1796]] m. J. B. Fricas į šią tarmę išvertė „[[Senasis Testamentas|Senąjį Testamentą]]“. Ir XVII a. Kotbuso regione bandyta sukurti raštiją, sakykime, [[Jan Chojnan|J. Choinanas]] 1650 m. sudarė pirmąją (rankraštinę) žemutinių sorbų kalbos [[Gramatika|gramatiką]]. Tačiau, kaip ir kitose Žemutinės Lužicos srityse, – ne tik [[Brandenburgas|Brandenburgo]], bet ir [[Saksonija|Saksonijos]], – valdžios įsakymu sorbų rankraščiai buvo sunaikinti. Dalis išlikusių ankstyvųjų tekstų buvo publikuota [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] Dėl pakartotinių J. Fabricijaus „Naujojo Testamento“ leidimų Kotbuso tarmė, vertimo autoriaus bendrinei kalbai vadinta tinkamiausia („dailiausia ir tiksliausia“), plito likusioje Žemutinės Lužicos teritorijoje.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Развитие норм серболужицких литературных языков в связи со спецификой языковой ситуации|title=Проблемы славянской диахронической социолингвистики. Динамика литературно-языковой нормы|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf|editor=Ответственный редактор Е. И. Дёмина|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=1999|pages=113|isbn=5-7576-0088-8}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> Pirmajame rašytinės žemutinių sorbų kalbos gyvavimo etape jos [[Leksika|žodynas]] daugiausia atspindėjo bažnytinę [[Terminologija|terminologiją]] (pasaulietinės literatūros nebuvo), žemutinių sorbų kalba pasižymėjo gausiais vokiečių kalbos [[Skolinys|skoliniais]] ir [[Vertinys|vertiniais]], hibridinėmis vokiečių ir sorbų kalbų [[Morfema|morfemas]] įtraukiančiomis žodžių darybos formomis, nebuvo kitų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] įtakos, buvo būdingas rašybos, atskirų formų bei kalbos reiškinių fiksavimo nepastovumas.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Развитие норм серболужицких литературных языков в связи со спецификой языковой ситуации|title=Проблемы славянской диахронической социолингвистики. Динамика литературно-языковой нормы|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf|editor=Ответственный редактор Е. И. Дёмина|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=1999|pages=109|isbn=5-7576-0088-8}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> Nuo [[1815]] m. [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] nutarimu Žemutinė Lužica įėjo į [[Prūsija|Prūsijos]] Brandenburgo provincijos [[Frankfurtas|Frankfurto]] apskritį. Žemutiniams sorbams susiklostė ne tokia palanki padėtis kaip aukštutiniams, nes Prūsijos valdžia buvo slavų [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliacijos]] šalininkė, kitaip negu Saksonijos, kuriai ėmė priklausyti Aukštutinė Lužica. XIX a. pagrindinė žemutinių sorbų rašytinės kalbos vartojimo sritis buvo sorbų bendruomenės bažnytinis gyvenimas, iš dalies mokykla ir buitis, aktyviai žemutinių sorbų bendrinę kalbą vartojo tik nedidelė vietinės inteligentijos dalis. Ribota vartojimo sritis, nepasitelkimas pasaulietinėje literatūroje, taip pat sorbų daugumos neraštingumas sąlygojo vis didėjantį rašytinės ir šnekamosios liaudies kalbos atotrūkį. Jį skatino ir tai, kad sorbai dažnai (bendraudami ne šeimoje ir bažnyčioje) vartojo vokiečių kalbą.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=156|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-12''</ref> XIX a. viduryje prasidėjusiu [[Tautinis atgimimas|tautinio atgimimo]] laikotarpiu Lužicoje matomi kalbų padėties pokyčiai. Besiformuojantis tautinis sąjūdis iškėlė tikslą išsaugoti sorbų tautą, išplėsti sorbų kalbos vartojimą, ją vystyti, tobulinti, jai suteikti lygias su vokiečių kalba teises. Sorbai kūrė įvairias kultūros ir mokslo draugijas, taip pat ir iki šiol veikiančią draugiją „Sorbų ištakos“ („Maśica Serbska“), gimtąja kalba leido laikraščius ir knygas, prisidėjo prie liaudies švietimo plėtros. Viena vertus, dėl tautinio sąjūdžio pakilimo ir sorbų visuomenės aktyvumo sustiprėjo sorbų kalbos prestižas ir išsiplėtė vartojimo sritys, kita vertus, [[Germanizacija|vokietinimo]] sąlygomis, kai sorbai buvo priversti mokytis vokiečių kalbos (mokyklose, kariuomenėje, [[Protestantizmas|protestantų]] parapijose), labai sparčiai plito [[dvikalbystė]] ir nuolatos mažėjo sorbų kalbos vartotojų, visų pirma protestantiškose Žemutinės ir Aukštutinės Lužicų apskrityse (vieningesnė katalikiškoji sorbų bendruomenė gimtąją kalbą tvirtai saugojo). Tačiau greta palyginti aktyviai besivystančios aukštutinių sorbų kalbos žemutinių sorbų bendrinė kalba ir toliau liko iš esmės bažnytinės literatūros kalba. Pasaulietinę literatūrą daugiausia sudarė aukštutinių sorbų autorių kūrinių vertimai, pasirodę [[XIX amžiaus 7-as dešimtmetis|XIX a. 7-ajame dešimtmetyje]]. Prūsijos politika tautinių mažumų atžvilgiu privedė prie to, kad knygų leidyba Žemutinėje Lužicoje, galima sakyti, liovėsi plėtotis, žemutinių sorbų kalbos vartojimas bažnytiniame gyvenime buvo ribojamas, o nuo [[XIX amžiaus 5-as dešimtmetis|XIX a. 5-ojo dešimtmečio]] ši kalba sorbų mokyklose buvo uždrausta. Sorbai neturėjo vienos administracinės ir bažnytinės valdžios, vienos mokyklinio švietimo sistemos, ankstyvaisiais laikais buvo susidarę tarminių skirtumų ir buvo kitų veiksnių, tad sorbai negalėjo suvienyti žemutinių ir aukštutinių sorbų bendrinių kalbų normų. Todėl jau XIX a. dauguma sorbų tautinio sąjūdžio veikėjų suprato, jog vargu ar įmanoma suvienyti abi kalbas.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=156—159|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-13''</ref> [[1937]]–[[1945]] m. sorbų kalba Vokietijoje buvo uždrausta, buvo uždarytos visos sorbų organizacijos ir jų leidyklos bei tipografijos, sorbų inteligentijos atstovai buvo persekiojami. Buvo bandoma sorbų kalbą visiškai išstumti vokiečių kalba – net bendraujant namuose. Stipriausiai draudimas reiškėsi protestantiškose sorbų teritorijos srityse, taip pat ir Žemutinėje Lužicoje, kuri yra visiškai protestantiška.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=159—160|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-13''</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vokiečių kalbos padėtis vėl stiprėjo, nes į sorbų žemes kėlėsi vokiečiai iš rytinių teritorijų – [[Lenkija|Lenkijos]], [[Čekija|Čekijos]] ir kitų šalių. Būdami [[VDR]] sudėtyje sorbai negavo [[Autonomija|autonomijos]], dar daugiau – jų gyvenamoji sritis atsidūrė skirtinguose naujosios valstybės [[Administracija|administravimo]] vienetuose. Drauge sorbų kalbos buvo pripažintos lygiomis vokiečių kalbai, jos imtos aktyviau vartoti visuomeniniame gyvenime ir netgi ribotu mastu administracijos veikloje. Sorbams buvo suteikta kultūrinė autonomija, įkurtos mokyklos su dėstomąja sorbų kalba, pedagogikos institutas, teatras, folkloro ansambliai, organizuojami liaudies kultūros festivaliai, išsiplėtė leidyba. Nepaisant to, sorbų kalbos vartotojų skaičius ir toliau mažėjo – ir VDR laikais, ir suvienytojoje Vokietijoje. Sorbai perimdavo ir dabar perima vokiečių kalbą – visiškai įsivyravusią [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]], visuomeniniame gyvenime, švietime; dėl darbo migracijos, [[Industrija|industrijos]] plėtros, mišrių santuokų vokiečių kalba tampa pagrindine. Šiomis aplinkybėmis, taip pat ir Žemutinėje Lužicoje, susidarė mišrūs sorbų ir vokiečių gyvenami kaimai. Kartu daugumoje Žemutinės Lužicos sričių sorbų kalba šiuo metu yra išnykusi arba prie išnykimo ribos.<ref>{{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=160|isbn=5-02-011187-2}}''Tikrinta 2020-09-13''</ref> Nuo [[1992]] m. žemutinių sorbų kalba leidžiama kasmėnesinė televizijos laida „Łužyca“. 1992–[[2003]] m. ją transliavo Brandenburgo žemės visuomeninė televizijos ir radijo kompanija ORB, o nuo 2003 m. – studija RBB.<ref>[https://www.rbb-online.de/luzyca/ Łužyca. Sorbisches aus der Lausitz. RBB.]</ref> Taip pat studija RBB Kotbuse žemutinių sorbų kalba rengia ne vieną radijo laidą.<ref>[https://www.rbb-online.de/radio/sorbisches_programm/sorbisches_programm.html Sorbisches Programm. RBB Radio.]</ref> === Istorinė fonetika === Kaip ir [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[Čekų kalba|čekų]] kalbose, abu [[Slavų prokalbė|praslaviški]] redukuotieji garsai [[Havliko dėsnis|stipriojoje padėtyje]] sorbų kalbose virto ''e''.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/59 59]|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Sveikieji balsiai [[Skiemuo|skiemenyje]] prieš silpnojoje padėtyje esantį redukuotąjį [[Balsis|balsį]], išnykus šiems [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotiesiems]], buvo ilginami.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/57 57]|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Ilgainiui trumpųjų ir ilgųjų balsių priešprieša buvo prarasta, o [[kirtis]] įsitvirtino pirmajame skiemenyje ([[slavų prokalbė]]je kirtis buvęs laisvas).<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/87 87]—88|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Sorbų kalbose [[Nazalizacija|nosiniai balsiai]] išnyko antrojoje [[XII a.]] pusėje, [[Jerzy Nalepa|J. Nalepos]] manymu, dėl čekų kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Nalepa J.|title=Słowiańszczyzna północno-zachodnia|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Poznań|year=1968|pages=48}}</ref><ref>{{cite book|last=Nalepa J.|title=Słowiańszczyzna północno-zachodnia|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Poznań|year=1968|pages=257}}</ref> [[Afrikata]] ''dź'', kaip ir daugumoje kitų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]], supaprastėjo, virto ''z'': ''mjeza'' ({{pl|miedza}}) 'ežia; riba'.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/79 79]—80|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Kaip lenkų ir pradžioje [[Kašubų kalba|kašubų]], sorbų kalbose minkštieji dantiniai priebalsiai ''ť'' ir ''ď'' atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''ć'' ir ''dź''.<ref>{{cite book|last=Nalepa J.|title=Słowiańszczyzna północno-zachodnia|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Poznań|year=1968|pages=229—230}}</ref> Šių virsmų [[Fonologija|fonologizacija]] vyko jau [[XIII a.]]<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/98 98]|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Vėliau žemutinių sorbų kalboje šios afrikatos neteko trankiojo priebalsio dėmens: ''ć'' > ''ś'', ''dź'' > ''ź'', išskyrus padėtį po dantinių pučiamųjų priebalsių, – ''rjeśaz'' 'grandinė', ''daś'' 'duoti', ''kosć'' 'duoti', ''źiwy'' 'laukinis', ''měź'' 'varis', ''pozdźej'' 'vėliau' (greta {{hsb|rjećaz}}, ''dać'', ''kosć'', ''dźiwi'', ''mjedź'', ''pozdźe''). Šis pokytis vyko [[XVI a.]] viduryje vakarų tarmėse ir 100 metų vėliau rytų tarmėse, nepaliesdamas pereinamųjų centrinių ir [[Bad Muskau]] bei [[Šleifė]]s tarmių.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/118 118]—120|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Minkštieji priebalsiai ''c’'', ''z’'', ''s’'' sorbų kalbose sukietėjo. Jei po jų eina balsis ''i'', jis virsta ''y'': ''ducy'' 'einąs', ''syła'' 'jėga', ''zyma'' 'žiema' (greta {{cs|jdoucí}}, ''síla'', ''zima''). Šis pokytis įvyko turbūt [[XV a.]] pradžioje. Tapatus pokytis (žemutinių, bet ne aukštutinių sorbų kalboje) XVI a. pradžioje įvyko su minkštaisiais priebalsiais ''č’'', ''ž’'', ''š’'': ''cysty'' 'švarus', ''šyja'' 'kaklas', ''žywy'' 'gyvas' (greta {{hsb|čisty}}, ''šija'', ''žiwy'').<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|url=https://archive.org/details/historicalphonol0000scha|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=[https://archive.org/details/historicalphonol0000scha/page/112 112]—114|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Maždaug XVI a. viduryje ''č'' virto ''c'': ''cas'' 'laikas', ''pcoła'' 'bitė' ({{hsb|čas}}, ''pčoła''). Šis pokytis galioja visais atvejais, išskyrus [[Priesaga|priesagą]] ''-učki'' ir padėtį po pučiamųjų priebalsių. Be to, ''č'' sutinkamas [[Skolinys|skoliniuose]] ir [[Onomastika|onomastikos]] leksikoje.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=115|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Sorbų kalbose garsai ''r'' ir ''r’'' po priebalsių ''p'', ''t'', ''k'' virto ''ř'' ir ''ř’''.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=105—109|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Po to žemutinių sorbų kalboje ''ř'' virto ''š'', o ''ř’'' – ''ć'' (galiausiai ''ś''): ''pšawy'' 'teisingas', ''tśi'' 'trys'.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=117|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Kaip ir lenkų, žemutinių sorbų kalboje kietasis ''ł'' virto abilūpiu garsu ''w'' (pirmieji rašytiniai duomenys sutinkami nuo [[XVII a.]]), o minkštasis ''ľ'' prieš priešakinius balsius įgijo „europietišką“ alveolinę tartį (kaip [[Vokiečių kalba|vokiečių kalboje]]).<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=124—126|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Sorbų kalbose garsas ''w'' iškrito žodžio pradžios junginiuose ''gw-'' ir ''xw-'' ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*gvozdь'' > ''gozd'' 'sausas miškas', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*xvoščь'' > ''chošć'' '[[asiūklis]]'), žodžio pradžioje prieš priebalsius, taip pat – po priebalsių prieš ''u''. Šie procesai vyko tikriausiai dar iki XIII a., o baigėsi XVI a.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=129—131|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Minkštasis ''w’'' žodžio viduryje tarp balsių ir prieš priebalsius, taip pat žodžio gale virto ''j'': ''rukajca'' 'pirštinė' ({{pl|rękawica}}), ''mužoju'' / ''mužeju'' 'vyrui' ({{pl|mężowi}}), ''kšej'' 'kraujas' ({{pl|krew}}).<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=133|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> Garsas ''e'' po minkštųjų priebalsių ir prieš kietuosius virto ''a'': ''brjaza'' 'beržas', ''kolaso'' 'ratas', ''pjac'' 'krosnis', ''lažaś'' 'gulėti', ''pjas'' 'šuo' ({{hsb|brěza}}, ''koleso'', ''pjec'', ''ležeć''', ''pos''). Šis pokytis įvyko maždaug XVII a. viduryje ir nepalietė Bad Muskau bei Šleifės tarmių.<ref>{{cite book|last=Schaarschmidt G.|title=A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages|location=Heidelberg|publisher=Universitätsverlag C. Winter|year=1997|pages=134—135|isbn=3-8253-0417-5}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Žemutinių sorbų kalboje vartojami 7 [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=12|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ! [[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]] ! [[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ! align="left" | [[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] | align="center" | {{IPA|i}} | | align="center" | {{IPA|u}} |- ! align="left" | [[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurio]] aukštutinio pakilimo | align="center" | {{IPA|e}} | | align="center" | {{IPA|o}} |- ! align="left" | Vidurio žemutinio pakilimo | align="center" | {{IPA|ɛ}} | | align="center" | {{IPA|ɔ}} |- ! align="left" | [[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | | align="center" | {{IPA|a}} | |} Balsis [ɨ] (rašoma ''y'') yra padėtinis [[Fonema|fonemos]] /i/ variantas po kietųjų [[Priebalsis|priebalsių]] (išskyrus ''k'' ir ''g'').<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=15|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Žemutinių sorbų bendrinėje kalboje fonema [o] po truputį traukiasi iš vartosenos, ją išstumia fonema [ɔ].<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=13|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> === Priebalsiai === Žemutinių sorbų kalbos [[Priebalsis|priebalsiai]] (skliausteliuose pateikti fakultatyvūs fonemų variantai):<ref name="Stone605">{{cite book|last=Stone G.|chapter=Sorbian|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=605}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; font-size: x-small; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] minkštieji ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Minkštieji]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] ! style="width: 4em;" | [[Glotalizacija|Glotaliniai]] |- |- style="font-size: 120%;" ! style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]''' | class="nounderlines" | {{IPA|p}} {{IPA|b}}<br />{{IPA|pʲ}} {{IPA|bʲ}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|k}} {{IPA|g}} | class="nounderlines" | |- |- style="font-size: 120%;" | style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]''' | class="nounderlines" | {{IPA|m}} {{IPA|mʲ}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|n}} {{IPA|nʲ}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ({{IPA|ŋ}}) | class="nounderlines" | |- |- style="font-size: 120%;" | style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]''' | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- style="font-size: 120%;" | style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Afrikata|Afrikatos]]''' | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|t͡s}} ({{IPA|d͡z}}) | class="nounderlines" | {{IPA|t͡ʃ}} ({{IPA|d͡ʒ}}) | class="nounderlines" | {{IPA|t͡ɕ}} ({{IPA|d͡ʑ}}) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- style="font-size: 120%;" | style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]''' | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|f}} ({{IPA|fʲ}})<br />({{IPA|v}}) ({{IPA|vʲ}}) | class="nounderlines" | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | class="nounderlines" | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | class="nounderlines" | {{IPA|ɕ}} {{IPA|ʑ}} | class="nounderlines" | ({{IPA|ç}}) | class="nounderlines" | {{IPA|x}} | class="nounderlines" | {{IPA|ɦ}} |- |- style="font-size: 120%;" | style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Pusbalsiai]]''' | class="nounderlines" | {{IPA|u̯}} {{IPA|u̯ʲ}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|j}} | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- style="font-size: 120%;" | style="font-size: x-small; text-align:left" | '''[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]''' | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | {{IPA|l}} ({{IPA|lʲ}}) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Dėl [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] įtakos jaunimo kalboje liežuvio priešakinis [r] gali būti keičiamas liežuvėliniu [R]. Kaip ir vokiečių kalboje, [x] vietoje po priešakinės eilės balsių [i] ir [e] tariamas [[Kalbos garsas|garsas]] [ç] ({{de|ich-Laut}}). Liežuvio užpakalinis [ŋ] yra fonemos /n/ [[alofonas]] prieš gomurinius priebalsius ''k'' ir ''g''.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=25|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Garsas [d͡ʑ] yra fonemos /ʑ/ alofonas po skardžiųjų pučiamųjų priebalsių [z] ir [ʒ].<ref name="Stone605"/><ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=11|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Atitinkamai [d͡z] yra /z/ alofonas, sutinkamas po skardžiųjų pučiamųjų priebalsių bei atskiruose žodžiuose (pavyzdžiui, ''łdza'' 'ašara').<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=26|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Fonema /d͡ʒ/ yra periferinė ir vartojama tik keliuose žodžiuose (pavyzdžiui, ''łdža'' 'melas')<ref>.{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=29|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Fonema /lʲ/ vartojama keliose [[tarmė]]se.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=19|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> === Prozodija === [[Kirtis]] žemutinių sorbų kalboje yra ekspiracinis (pagrįstas iškvėpimo sustiprinimu) ir paprastai krenta į pirmąjį [[Skiemuo|skiemenį]]. Keturskiemeniuose ir dar ilgesniuose žodžiuose priešpaskutiniame skiemenyje tariamas papildomas kirtis (''<nowiki>ˈ</nowiki>spiwa<nowiki>ˌ</nowiki>jucy'' 'dainuojąs'). [[Dūrinys|Dūriniuose]] papildomas kirtis tariamas antrojo dėmens pirmajame skiemenyje (''<nowiki>ˈ</nowiki>dolno<nowiki>ˌ</nowiki>serbski'' 'žemutinių sorbų'). Kai kuriuose [[Skolinys|skoliniuose]] kirčiuojamas tas pats skiemuo, kaip ir kalboje, iš kurios buvo pasiskolinta (''sep<nowiki>ˈ</nowiki>tember'' 'rugsėjis', ''pre<nowiki>ˈ</nowiki>zidium'' 'prezidiumas').<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=34—35|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> == Morfologija == === Daiktavardis === Žemutinių sorbų kalboje [[daiktavardis]] turi [[Gramatinė giminė|giminės]] (vyriškoji, moteriškoji, bevardė), [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), [[Linksnis|linksnio]] ir [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumo]] kategorijas.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=39|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Daiktavardžiai linksniuojami šešiais [[Linksnis|linksniais]]: [[Vardininkas|vardininku]], [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Naudininkas|naudininku]], [[Galininkas|galininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]] ir [[Vietininkas|vietininku]], taip pat vartojamas [[šauksmininkas]],<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=43|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> bet kadangi jis ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]] nenurodo, linksniu galėtų būti laikomas tik iš tradicijos.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Gyvumo – negyvumo kategorija pasižymi tik vyriškosios giminės žodžiai. Gyvųjų daiktavardžių galininkas sutampa su kilmininku ([[Vienaskaita|vienaskaitoje]] ir [[Dviskaita|dviskaitoje]] visada, o [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] – tik po [[Skaitvardis|skaitvardžių]] ir [[Įvardis|įvardžių]] ''my'', ''wy'').<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=44|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Išskiriamos trys moteriškosios giminės daiktavardžių linksniuotės: I–ajai priklauso kietojo [[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalio]] daiktavardžiai, vardininke turintys [[Galūnė (kalbotyra)|galūnę]] ''-a'', II–ajai – minkštąjį arba sukietėjusįjį (istoriškai minkštąjį – ''c'', ''s'', ''z'', ''š'', ''ž'') priebalsį kamiengalyje turintys daiktavardžiai, kurie vardininke baigiasi galūne ''-a'', III–ajai linksniuotei priklauso vardininke besibaigią priebalsiais daiktavardžiai.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=45-47|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Išskiriamos dvi pagrindinės bevardės giminės daiktavardžių linksniuotės: I–osios linksniuotės daiktavardžiai turi kietuoju priebalsiu besibaigiantį kamiengalį, II–osios – liežuvio užpakaliniu (''k'', ''g'', ''ch''), minkštuoju arba sukietėjusiuoju (istoriškai minkštuoju) priebalsiu. Atskirai vertinami netiesioginiuose linksniuose priebalsiais ''-t-/-ś-'' ir ''-n-'' pasipildantys bevardės giminės daiktavardžiai.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=49-50|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Vyriškosios giminės daiktavardžiai yra dviejų linksniuočių: į I–ąją įeina turintieji kietuoju priebalsiu besibaigiantį kamiengalį, II–ajai linksniuotei priklauso daiktavardžiai, kamiengalyje turintys liežuvio užpakalinį (''k'', ''g'', ''ch''), minkštąjį arba sukietėjusįjį (istoriškai minkštąjį) priebalsį.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=47-49|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Moteriškosios ir bevardės giminių daiktavardžių ''głowa'' 'galva', ''droga'' 'kelias', ''zemja'' 'žemė', ''duša'' 'dvasia', ''kosć'' 'kaulas', ''rěc'' 'kalba', ''słowo'' 'žodis', ''słyńco'' 'saulė', ''śele'' 'veršelis', ''mě'' 'vardas' linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=54-72|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Moteriškoji g. ! colspan="4" |Bevardė g. |- ! colspan="2" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė ! colspan="2" | III linksniuotė !I linksniuotė !II linksniuotė ! ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |głowa |droga |zemja |duša |kosć |rěc |słowo |słyńco |śele |mě |- ![[Kilmininkas|K.]] |głowy |drogi |zemje |duše |kosći |rěcy |słowa |słyńca |śeleśa |mjenja |- ![[Naudininkas|N.]] |głowje |droze |zemi |dušy |kosći |rěcy |słowu / słowoju |słyńcu / słyńcoju |śeleśu / śeleśoju |mjenju / mjenjoju |- ![[Galininkas|G.]] |głowu |drogu |zemju |dušu |kosć |rěc |słowo |słyńco |śele |mě |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |głowu |drogu |zemju |dušu |kosću |rěcu |słowom |słyńcom |śeleśim |mjenim |- ![[Vietininkas|Vt.]] |głowje |droze |zemi |dušy |kosći |rěcy |słowje |słyńcu |śeleśu |mjenju |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] |głowje |droze |zemi | dušy | kosći |rěcy |słowje |słyńcy |śeleśi |mjeni |- ![[Kilmininkas|K.]] |głowowu |drogowu |zemjowu |dušowu |kosćowu |rěcowu |słowowu |słyńcowu |śeleśowu |mjenjowu |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |głowoma |drogoma |zemjoma |dušoma |kosćoma |rěcoma |słowoma |słyńcoma |śeleśoma |mjenjoma |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |głowy |drogi |zemje |duše |kosći |rěcy |słowa |słyńca |śeleśa |mjenja |- ![[Kilmininkas|K.]] |głowow |drogow |zemjow |dušow |kosćow, kosći |rěcow |słowow, słow |słyńcow |śeleśow |mjenjow |- ![[Naudininkas|N.]] |głowam |drogam |zemjam |dušam |kosćam |rěcam |słowam |słyńcam |śeleśam |mjenjam |- ![[Galininkas|G.]] |głowy |drogi |zemje |duše |kosći |rěcy |słowa |słyńca |śeleśa |mjenja |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |głowami |drogami |zemjami |dušami |kosćami |rěcami |słowami |słyńcami |śeleśami |mjenjami |- ![[Vietininkas|Vt.]] |głowach |drogach |zemjach |dušach |kosćach |rěcach |słowach |słyńcach |śeleśach |mjenjach |} Vyriškosios giminės daiktavardžių ''klěb'' 'duona', ''kóńc'' 'galas', ''brjuch'' 'pilvas', ''kowal'' 'kalvis' linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=57-78|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |Vyriškoji g. |- ! colspan="1" | I linksniuotė ! colspan="3" | II linksniuotė |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |klěb |kóńc |brjuch |kowal |- ![[Kilmininkas|K.]] |klěba |kóńca |brjucha |kowala |- ![[Naudininkas|N.]] |klěboju |kóńcoju |brjuchoju |kowaleju |- ![[Galininkas|G.]] |klěb |kóńc |brjuch |kowala |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |klěbom |kóńcom |brjuchom |kowalom |- ![[Vietininkas|Vt.]] |klěbje |kóńcu |brjuše / brjuchu |kowalu |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] |klěba |kóńca |brjucha | [[Vardininkas|V.]] kowala, [[Galininkas|G.]] kowalowu |- ![[Kilmininkas|K.]] |klěbowu |kóńcowu |brjuchowu |kowalowu |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |klěboma |kóńcoma |brjuchoma |kowaloma |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |klěby |końce |brjuchy |kowale |- ![[Kilmininkas|K.]] |klěbow |kóńcow |brjuchow |kowalow |- ![[Naudininkas|N.]] |klěbam |kóńcam |brjucham |kowalam |- ![[Galininkas|G.]] |klěby |kóńce |brjuchy |kowale, kowalow |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |klěbami |kóńcami |brjuchami |kowalami |- ![[Vietininkas|Vt.]] |klěbach |kóńcach |brjuchach |kowalach |} === Būdvardis === [[Būdvardis|Būdvardžiai]] skirstomi į keturis skyrius:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=79-80|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> * santykiniai – kokybiniai, nurodantys subjektyvią ypatybę: ''dobry'' 'geras', ''stary'' 'senas', ''niski'' 'žemas'; * absoliutiniai – kokybiniai, nurodantys objektyvią ypatybę: ''běły'' 'baltas', ''bosy'' 'basas', ''chory'' 'nesveikas'; * santykiniai, nurodantys objekto kokybę per kitą objektą: ''drjewjany'' 'medinis', ''słomjany'' 'šiaudinis', ''swinjecy'' 'kiaulinis'; * savybiniai, reiškiantys priklausymą: ''nanowy'' 'tėvo („tėvinis“)', ''sotśiny'' 'sesers („seserinis“)'. Išskiriamos dvi būdvardžių linksniuotės: minkštoji (jai priklauso būdvardžiai, kurių kamiengalis baigiasi minkštuoju priebalsiu arba ''k'', ''g'') ir kietoji (jai priklauso visi kiti būdvardžiai).<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=80-81|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Kietojo tipo būdvardžio ''dobry'' 'geras' linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=80|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" colspan="2" | ! colspan="3" |[[Vienaskaita]] ! style="width:170px" rowspan="2" |[[Dviskaita]] ! style="width:170px" rowspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |Vyriškoji g. ! style="width:100px" |Bevardė g. ! style="width:100px" |Moteriškoji g. |- ! colspan="2" |[[Vardininkas|V.]] | ''dobry'' | ''dobre'' | ''dobra'' | ''dobrej'' | ''dobre'' |- ! colspan="2" |[[Kilmininkas|K.]] | ''dobrego'' | ''dobrego'' | ''dobreje'' | ''dobreju'' | ''dobrych'' |- ! colspan="2" |[[Naudininkas|N.]] | ''dobremu'' | ''dobremu'' | ''dobrej'' | ''dobryma'' | ''dobrym'' |- ! rowspan="2" |[[Galininkas|G.]] | [[Gyvumas (kalbotyra)|negyv.]] | ''dobry'' | rowspan="2" |''dobre'' | rowspan="2" |''dobru'' | ''dobrej'' | ''dobre'', ''dobrych'' |- | [[Gyvumas (kalbotyra)|gyv.]] | ''dobrego'' | ''dobreju'' | ''dobrych'' |- ! colspan="2" |[[Įnagininkas|Įn.]] | ''dobrym'' | ''dobrym'' | ''dobreju'' | ''dobryma'' | ''dobrymi'' |- ! colspan="2" |[[Vietininkas|Vt.]] | ''dobrem'' | ''dobrem'' | ''dobrej'' | ''dobryma'' | ''dobrych'' |} Minkštojo tipo būdvardžio ''drogi'' 'brangus' linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=81|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" colspan="2" | ! colspan="3" |[[Vienaskaita]] ! style="width:170px" rowspan="2" |[[Dviskaita]] ! style="width:170px" rowspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |Vyriškoji g. ! style="width:100px" |Bevardė g. ! style="width:100px" |Moteriškoji g. |- ! colspan="2" |[[Vardininkas|V.]] | ''drogi'' | ''droge'' | ''droga'' | ''drogej'' | ''droge'' |- ! colspan="2" |[[Kilmininkas|K.]] | ''drogego'' | ''drogego'' | ''drogeje'' | ''drogeju'' | ''drogich'' |- ! colspan="2" |[[Naudininkas|N.]] | ''drogemu'' | ''drogemu'' | ''drogej'' | ''drogima'' | ''drogim'' |- ! rowspan="2" |[[Galininkas|G.]] | [[Gyvumas (kalbotyra)|negyv.]] | ''drogi'' | rowspan="2" |''droge'' | rowspan="2" |''drogu'' | ''drogej'' | ''droge'' |- | [[Gyvumas (kalbotyra)|gyv.]] | ''drogego'' | ''drogeju'' | ''droge'', ''drogich'' |- ! colspan="2" |[[Įnagininkas|Įn.]] | ''drogim'' | ''drogim'' | ''drogeju'' | ''drogima'' | ''drogimi'' |- ! colspan="2" |[[Vietininkas|Vt.]] | ''drogem'' | ''drogem'' | ''drogej'' | ''drogima'' | ''drogich'' |} Šnekamojoje kalboje ir literatūroje gali nukristi kai kurių galūnių balsiai: ''-eg'' vietoj ''-ego'' (vyriškosios ir bevardės giminių kilmininkas), ''-ej'' vietoj ''-eje'' (moteriškosios giminės kilmininkas), ''-em'' vietoj ''-emu'' (vyriškosios ir bevardės giminių naudininkas), ''-ej'' vietoj ''-eju'' (moteriškosios giminės įnagininkas).<ref name="Janaš82">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=82|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Tarmėse ir senuosiuose raštuose vyriškosios ir bevardės giminių vienaskaitos vietininko galūnė ''-em'' išstumiama įnagininko galūnės ''-ym''/''-im''.<ref name="Janaš82"/> Aukštesnįjį ir aukščiausiąjį [[Laipsnis (gramatika)|laipsnį]] gali turėti tik santykiniai – kokybiniai būdvardžiai. Aukštesnysis laipsnis sudaromas su [[Priesaga|priesagomis]] ''-šy'' (jei kamienas baigiasi vienu priebalsiu) ir ''-(j)ejšy'' (jei kamienas baigiasi dviem ir daugiau priebalsių): ''młody'' –''młodšy'', ''nowy'' – ''nowšy'', ''mocny'' – ''mocnjejšy'', ''śopły'' – ''śoplejšy''. Aukštesniajame laipsnyje priesagos ''-ki'' ir ''-oki'' iškrenta, o kamiene neretai vyksta priebalsių kaita: ''daloki'' 'tolimas' – ''dalšy'', ''bliski'' 'artimas' – ''blišy'', ''śěžki'' 'sunkus' – ''śěšy'', ''drogi'' 'brangus' – ''drošy''. Kai kurios aukštesniojo laipsnio formos sudaromos [[Supletyvizmas|supletyviai]]: ''wjeliki'' 'didelis' – ''wětšy'', ''mały'' 'mažas' – ''mjeńšy'', ''dobry'' 'geras' – ''lěpšy'', ''zły'' 'blogas' – ''goršy'', ''dłujki'' 'ilgas' – ''dlejšy''. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo laipsnio formos pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''nej-''/''nejž-''. Be vientisinių būdvardžio laipsnių, vartojami ir sudėtiniai, tuomet prie nelyginamojo laipsnio pridedami [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''wěcej'' 'labiau' ir ''nejwěcej'' 'labiausiai'.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=82—85|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> === Skaitvardis === [[Skaitvardis|Skaitvardžiai]] nuo vieno iki dvidešimt vieno:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=97-114|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" ! style="width:75px" rowspan="2" | ! colspan="2" |Kiekiniai ! style="width:140px" rowspan="2" |Kelintiniai ! style="width:140px" rowspan="2" |Kuopiniai |- ! style="width:230px" |Su [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvaisiais]] ! style="width:140px"|Su negyvaisiais |- !1 |jaden (vyr. g.), jedna (mot. g.), jedno (bev. g.) | |prědny | |- !2 |dwa (vyr. g.), dwě (mot. g., bev. g.) | |drugi |dwoji |- !3 |tśi |tśo |tśeśi |tšoji |- !4 |styri |styrjo |stworty |stwory |- !5 |pěś |pěśo |pěty |pěśory |- !6 |šesć |šesćo |šesty |šesćory |- !7 |sedym |sedymjo |sydymy |sedymory |- !8 |wosym |wosymjo |wosymy |wosymory |- !9 |źewjeś |źewjeśo |źewjety |źewjeśory |- !10 |źaseś |źaseśo |źasety |źaseśory |- !11 |colspan="2"|jadnasćo |jadnasty |jadnasćory |- !12 |colspan="2"|dwanasćo |dwanasty | |- !13 |colspan="2"|tśinasćo |tśinasty | |- !14 |colspan="2"|styrnasćo |styrnasty | |- !15 |colspan="2"|pěśnasćo |pěśnasty | |- !16 |colspan="2"|šesnasćo |šesnaty | |- !17 |colspan="2"|sedymnasćo |sedymnasty | |- !18 |colspan="2"|wosymnasćo |wosymnasty | |- !19 |colspan="2"|źewjeśnasćo |źewjeśnasty | |- !20 |colspan="2"|dwaźasća |dwaźasty | |- !21 |colspan="2"|jadenadwaźasća |jadenadwaźasty | |- |} Nors šiuolaikinėje žemutinių sorbų kalboje skaitvardžiai nuo 21 iki 99 sudaromi [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] pavyzdžiu (''jadenadwaźasća'' kaip {{de|einundzwanzig}}, pažodžiui 'vienas ir dvidešimt'), rašytiniuose šaltiniuose ir tarmėse išlikę autentiškų [[Slavų kalbos|slaviškų]] formų, pavyzdžiui, kaip ''dwaźasća a jaden'' 'dvidešimt ir vienas'.<ref name="Janaš99">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=99|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=98, 113-114|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" ! ! Kiekiniai ! Kelintiniai |- !30 |tśiźasća |tśiźasty |- !40 |styrźasća |styrźasty |- !50 |pěśźaset |pěśźasety |- !60 |šesćźaset |šesćźasety |- !70 |sedymźaset |sedymźasety |- !80 |wosymźaset |wosymźasety |- !90 |źewjeśźaset |źewjeśźasety |- !100 |sto |stoty |- !101 |sto a jeden |sto a prěni |- !200 |dwě sćě |dwě stoty |- !300 |tśi sta |tśi stoty |- !400 |styri sta |styri stoty |- !500 |pěś stow |pěś stoty |- !600 |šesć stow |šesć stoty |- !700 |sedym stow |sedym stoty |- !800 |wosym stow |wosym stoty |- !900 |źewjeś stow |źewjeś stoty |- !1000 |tysac |tysacny |- !2000 |dwa tysaca |dwě tysacny |- !3000 |tśi tysace |tśi tysacny |- !4000 |styri tysace |styri tysacny |- !5000 |pěś tysac |pěś tysacny |- !1 000 000 |milion |milionty |- !2 000 000 |dwa miliona | |- !1 000 000 000 |miliarda |miliardny |- |} Šnekamojoje kalboje savųjų skaitvardžių ''sto'' ir ''tysac'' vietoje vartojami [[Germanizmas|germanizmai]] ''hundert'' (< {{de|hundert}} 'šimtas') ir ''towzynt'' (< {{de|tausend}} 'tūkstantis').<ref name="Janaš99"/> Skaitvardžio 'vienas' linksniavimas:<ref name="Janaš100">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=100|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" colspan="2" | ! colspan="3" |[[Vienaskaita]] ! rowspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |Vyriškoji g. ! style="width:100px" |Bevardė g. ! style="width:100px" |Moteriškoji g. |- ! colspan="2" | [[Vardininkas|V.]] | jaden | jadno | jadna | jadne |- ! colspan="2" | [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | jadnogo | jadneje | jadnych |- ! colspan="2" | [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | jadnomu | jadnej | jadnym |- ! rowspan="2"| [[Galininkas|G.]] | [[Gyvumas (kalbotyra)|negyv.]] | jaden | rowspan="2" | jadno | rowspan="2" | jadnu | rowspan="2" | jadne |- | [[Gyvumas (kalbotyra)|gyv]]. | jadnogo |- ! colspan="2" | [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" | jadnym | jadneju | jadnymi |- ! colspan="2" | [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" | jednom | jadnej | jadnych |} Skaitvardžių 'du', 'trys', 'keturi' linksniavimas:<ref name="Janaš100"/> {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" colspan="2" | ! colspan="2" |Du ! colspan="2" |Trys ! colspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyriškoji g. ! style="width:100px" |Bevardė ir moteriškoji g. ! style="width:100px" |Vyriškoji g. ([[Gyvumas (kalbotyra)|gyv.]]) ! style="width:100px" |Vyriškoji g. ([[Gyvumas (kalbotyra)|negyv.]]), bevardė ir moteriškoji g. ! style="width:100px" |Vyriškoji g. (gyv.) ! style="width:100px" |Vyriškoji g. (negyv.), bevardė ir moteriškoji g. |- ! colspan="2" | [[Vardininkas|V.]] | dwa | dwě | tśo | tśi | styrjo | styri |- ! colspan="2" | [[Kilmininkas|K.]] | dwejoch | dweju | tśoch | tśich | styrjoch | styrich |- ! colspan="2" | [[Naudininkas|N.]] | dwejom | dwěma | tśom | tśim | styrjom | styrim |- ! rowspan="2"| [[Galininkas|G.]] | [[Gyvumas (kalbotyra)|negyv.]] | dwa | rowspan="2" | dwě | rowspan="2" | tśoch | rowspan="2" | tśi | rowspan="2" | styrjoch | rowspan="2" | styri |- | [[Gyvumas (kalbotyra)|gyv.]] | dweju |- ! colspan="2" | [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" | dwěma | tśomi | tśimi | styrjomi | styrimi |- ! colspan="2" | [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" | dwěma | tśoch | tśich | styrjoch | styrich |} === Įvardis === Pirmojo ir antrojo asmeninių [[Įvardis|įvardžių]] linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=120|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | ! colspan="4" |I asmuo ! colspan="4" |II asmuo |- ! style="width:100px" colspan="2" |Aš ! style="width:100px" |Mes ! style="width:100px" |Mudu ! style="width:100px" colspan="2" |Tu ! style="width:100px" |Jūs ! style="width:100px" |Judu |- | | be prielinksnio | po prielinksnio | | | be prielinksnio | po prielinksnio | | |- ! [[Vardininkas|V.]] | ja | | my | mej | ty | | wy | wej |- ! [[Kilmininkas|K.]] | mje | mnjo / mnje | nas | naju | śi, tebje | tebje | was | waju |- ! [[Naudininkas|N.]] | mě | mnjo / mnje | nam | nama | śi, tebje | tebje | wam | wama |- ! [[Galininkas|G.]] | mě | mnjo / mnje | nas | naju | śi, tebje | tebje | was | waju |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | | mnu | nami | nama | | tobu / tebu | wami | wama |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | | mnjo / mnje | nas | nama | | tebje | was | wama |} Trečiojo asmens įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=121|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="3" colspan="2" | ! colspan="6" |[[Vienaskaita]] ! rowspan="2" colspan="2" |[[Dviskaita]] ! rowspan="2" colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" colspan="2" |Vyriškoji g. ! style="width:100px" colspan="2" |Bevardė g. ! style="width:100px" colspan="2" |Moteriškoji g. |- | be prielinksnio | po prielinksnio | be prielinksnio | po prielinksnio | be prielinksnio | po prielinksnio | be prielinksnio | po prielinksnio | be prielinksnio | po prielinksnio |- ! colspan="2" | [[Vardininkas|V.]] | won | | wono | | wona | | wonej | | woni | |- ! colspan="2" | [[Kilmininkas|K.]] | jogo | njogo | jogo | njogo | jeje | njeje | jeju | njeju | jich | nich |- ! colspan="2" | [[Naudininkas|N.]] | jomu | njomu | jomu | njomu | jej | njej | jima | nima | jim | nim |- ! rowspan="2"| [[Galininkas|G.]] | [[Gyvumas (kalbotyra)|negyv.]] | jen | njen | rowspan="2" | jo | rowspan="2" | njo | rowspan="2" | ju | rowspan="2" | nju | jej | njej | je | nje |- | [[Gyvumas (kalbotyra)|gyv.]] | jogo | njogo | jeju | njeju | jich | nich |- ! colspan="2" | [[Įnagininkas|Įn.]] | | nim | | nim | | njeju | | nima | | nimi |- ! colspan="2" | [[Vietininkas|Vt.]] | | njom | | njom | | njej | | nima | | nich |} === Veiksmažodis === Žemutinių sorbų kalboje [[veiksmažodis]] turi tokias kategorijas: [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Nuosaka|nuosaką]], [[Veikslas|veikslą]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]] ir [[Gramatinė giminė|giminę]].<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=218|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> ==== Laikai ==== Žemutinių sorbų [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] laikų sistemą sudaro esamasis ir būsimasis laikai, [[perfektas]], [[pliuskvamperfektas]], [[aoristas]] ir [[imperfektas]]. Vis dėlto jau [[XIX a.]] aoristas, imperfektas ir pliuskvamperfektas gyvojoje kalboje ėmė nykti, o šiomis dienomis traukiasi ir iš bendrinės kalbos vartosenos.<ref name="Janaš275">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=275|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Esamajame laike skiriamos keturios asmenuotės (''-o-''/''-jo-'', ''-i-'', ''-a-'' ir ''-j-''), turinčios 13 potipių.<ref name="Janaš233">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=233|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> ''-o-''/''-jo-'' veiksmažodžių asmenavimas, pavyzdžiu imant žodžius ''studowaś'' 'mokytis', ''wuknuś'' 'mokyti', ''piś'' 'gerti', ''chromjeś'' 'šlubuoti', ''braś'' 'imti', ''sypaś'' 'berti', ''njasć'' 'nešti':<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=235—236|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="1" | !I tipas !II tipas !III tipas !IV tipas !V tipas !VI tipas !VII tipas |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I asmuo |studuju / studujom |wuknu / wuknjom |piju / pijom |chromjeju / chromjejom |bjeru / bjerjom |sypju / sypjom |njasu / njasom |- !II asmuo |studujoš |wuknjoš |pijoš |chromjejoš |bjerjoš |sypjoš |njasoš |- !III asmuo |studujo |wuknjo |pijo |chromjejo |bjerjo |sypjo |njaso |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !I asmuo |studujomej |wuknjomej |pijomej | chromjejomej | bjerjomej |sypjomej |njasomej |- !II asmuo |studujotej |wuknjotej |pijotej |chromjejotej |bjerjotej |sypjotej |njasotej |- !III asmuo |studujotej |wuknjotej |pijotej |chromjejotej |bjerjotej |sypjotej |njasotej |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I asmuo |studujomy |wuknjomy |pijomy |chromjejomy |bjerjomy |sypjomy |njasomy |- !II asmuo |studujośo |wuknjośo |pijośo |chromjejośo |bjerjośo |sypjośo |njasośo |- !III asmuo |studuju |wuknu |piju |chromjeju |bjeru |sypju |njasu |} I tipui priklauso [[Bendratis|bendratyje]] priesagą ''-owa-'' turintys veiksmažodžiai (esamajame laike pakinta į ''-uj-''), II tipui – [[Priesaga|priesagą]] ''-nu-''. III tipui priklauso bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] balsiu besibaigiantys vienskiemeniai veiksmažodžiai, IV tipui – bendraties kamiene turintys priesagą ''-(j)e-'' daugiaskiemeniai veiksmažodžiai, V – dviskiemeniai su bendraties kamieno balsiu ''-a-''. Į VI tipą įeina veiksmažodžiai, turintys vienskiemenį kamieną su ''-a-'' arba ''-ě-'' , į VII tipą – turintys vienskiemenį priebalsiu besibaigiantį kamieną.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=239—245|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Vienaskaitos pirmojo asmens [[Galūnė (kalbotyra)|galūnė]] ''-om'' įsigalėjusi rytinėse ir [[Fečau (Šprėvaldas)|Fečau]] tarmėse, tačiau ji sparčiai skverbiasi ir į žemutinių sorbų bendrinę kalbą.<ref name="Janaš233"/> Veiksmažodžių su ''-i-'', ''-a-'' ir ''-j-'' asmenavimas, pavyzdžiu imant žodžius ''sejźeś'' 'sėdėti', ''licyś'' 'skaičiuoti', ''źěłaś'' 'daryti', ''stojaś'' 'stovėti':<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=237—238|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="1" | !colspan = „2“|-i- !-a- !-j- |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I asmuo |sejźim |licym |źěłam |stojm |- !II asmuo |sejźiš |licyš |źěłaš |stojš |- !III asmuo |sejźi |licy |źěła |stoj |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !I asmuo |sejźimej |licymej |źěłamej |stojmej |- !II asmuo |sejźitej |licytej |źěłatej |stojtej |- !III asmuo |sejźitej |licytej |źěłatej |stojtej |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I asmuo |sejźimy |licymy |źěłamy |stojmy |- !II asmuo |sejźiśo |licyśo |źěłaśo |stojśo |- !III asmuo |sejźe |lice |źěłaju |stoje |} Išskiriami trys ''-i-'' asmenuotės tipai: bendratys baigiasi ''-iś''/''-yś'', ''-aś'' ir ''-eś''. ''-j-'' asmenuotė skirstoma į du tipus: pirmajam priklauso vienskiemeniai veiksmažodžiai, bendraties ir esamojo laiko kamienuose besibaigią ''-j-'', o antrajam tipui – dviskiemeniai veiksmažodžiai su ''-a-'' priesaga bendratyje ir ''-j-'' esamajame laike.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=245—247|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Netaisyklingųjų veiksmažodžių ''byś'' 'būti', ''wěźeś'' 'žinoti', ''jěsć'' 'valgyti', ''měś'' 'turėti', ''kśěś'' 'norėti', ''jěś'' 'važiuoti', ''hyś'' 'eiti' asmenavimas:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=247—249|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="1" | !byś !wěźeś !jěsć !měś !kśěś !jěś !hyś |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I asmuo | som | wěm | jěm | mam | cu / com | jědu / jěźom | du / źom |- !II asmuo | sy | wěš | jěš | maš | coš | jěźoš | źoš |- !III asmuo | jo | wě | jě | ma | co | jěźo | źo |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !I asmuo | smej | wěmej | jěmej | mamej | comej | jěźomej | źomej |- !II asmuo | stej | wěstej | jěstej | matej | cotej | jěźotej | źotej |- !III asmuo | stej | wěstej | jěstej | matej | cotej | jěźotej | źotej |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I asmuo | smy | wěmy | jěmy | mamy | comy | jěźomy | źomy |- !II asmuo | sćo | wěsćo | jěsćo | maśo | cośo | jěźośo | źośo |- !III asmuo | su | wěźe | jěźe | maju | kśě / coju | jědu | du |} [[Perfektas]] yra sudėtinis: jo formos sudarytos iš vadinamojo ''ł'' [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]] ir pagalbinio veiksmažodžio ''byś'' 'būti' esamojo laiko. Veiksmažodžio ''piś'' 'gerti' asmenavimas perfekte:<ref name="Janaš275"/> {|class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2"| ! colspan="3"| [[Vienaskaita]] ! style="width:140px" rowspan="2"| [[Dviskaita]] ! style="width:140px" rowspan="2"| [[Daugiskaita]] |- ! style="width:140px" |Vyriškoji g. ! style="width:140px" |Moteriškoji g. ! style="width:140px" |Bevardė g. |- !I asmuo ||''som pił''|| ''som piła'' || ''*som piło'' || ''smej piłej'' || ''smy pili'' |- !II asmuo ||''sy pił''|| ''sy piła'' || ''*sy piło'' || ''stej piłej'' || ''sćo pili'' |- !III asmuo ||''jo pił''|| ''jo piła'' || ''jo piło'' || ''stej piłej'' || ''su pili'' |} [[Pliuskvamperfektas]] sudaromas kaip ir perfektas, tik veiksmažodis ''byś'' asmenuojamas [[Imperfektas|imperfekte]].<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=274|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Žemutinių sorbų bendrinėje kalboje [[aoristas]] sudaromas su įvykio [[Veikslas|veikslo]] veiksmažodžiais, o imperfektas – su eigos veikslo veiksmažodžiais.<ref name="Janaš275"/> Veiksmažodžių ''kupowaś'' 'pirkti', ''biś'' 'mušti', ''braś'' 'imti', ''byś'' 'būti' asmenavimas imperfekte:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=278—281|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="1" | !kupowaś !biś !braś !byś |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I asmuo | kupowach | bijach | bjerjech | běch |- !II asmuo | kupowašo | bijašo | bjerješo | běšo |- !III asmuo | kupowašo | bijašo | bjerješo | běšo |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !I asmuo | kupowachmej | bijachmej | bjerjechmej | běchmej |- !II asmuo | kupowaštej | bijaštej | bjerještej | běštej |- !III asmuo | kupowaštej | bijaštej | bjerještej | běštej |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I asmuo | kupowachmy | bijachmy | bjerjechmy | běchmy |- !II asmuo | kupowašćo | bijašćo | bjerješćo | běšćo |- !III asmuo | kupowachu | bijachu | bjerjechu | běchu |} Veiksmažodžių ''rozbiś'' 'sudaužyti', ''wubraś'' 'išimti' asmenavimas [[Aoristas|aoriste]]:<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=279|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="1" | !rozbiś !wubraś |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I asmuo | rozbich | wubrach |- !II asmuo | rozbi | wubra |- !III asmuo | rozbi | wubra |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !I asmuo | rozbichmej | wubrachmej |- !II asmuo | rozbištej | wubraštej |- !III asmuo | rozbištej | wubraštej |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I asmuo | rozbichmy | wubrachmy |- !II asmuo | rozbišćo | wubrašćo |- !III asmuo | rozbichu | wubrachu |} Būsimasis laikas sudaromas iš abiejų [[Veikslas|veikslų]] veiksmažodžių derinant ypatingas veiksmažodžio ''byś'' 'būti' formas ir prasminio veiksmažodžio bendratį. Esamojo laiko įvykio veikslo veiksmažodžiai gali būti vartojami ir būsimojo laiko reikšme. Judėjimą erdvėje reiškiančių veiksmažodžių būsimasis laikas gali būti sudaromas pasitelkiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''po-'', o veiksmažodis ''měś'' 'turėti' šiam tikslui įgyja priešdėlį ''z-''.<ref name="Janaš281—282">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=281—282|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Veiksmažodžių ''pisaś'' 'rašyti', ''hyś'' 'eiti' ir ''měś'' 'turėti' asmenavimas būsimajame laike:<ref name="Janaš281—282"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" ! colspan="2" rowspan="1" | !pisaś !hyś !měś |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !I asmuo | budu / buźom pisaś | pojdu / pojźom | změju / změjom |- !II asmuo | buźoš pisaś | pojźoš | změjoš |- !III asmuo | buźo pisaś | pojźo | změjo |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !I asmuo | buźomej pisaś | pojźomej | změjomej |- !II asmuo | buźotej pisaś | pojźotej | změjotej |- !III asmuo | buźotej pisaś | pojźotej | změjotej |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !I asmuo | buźomy pisaś | pojźomy | změjomy |- !II asmuo | buźośo pisaś | pojźośo | změjośo |- !III asmuo | budu pisaś | pojdu | změju |} Tarmėse, šnekamojoje žemutinių sorbų kalboje ir kartais literatūros kūriniuose būsimojo laiko veiksmažodžio ''byś'' formose iškrenta ''-u-'': ''bdu'' / ''bźom'' 'būsiu', ''bźoš'' 'būsi', ''bźo'' '(jis) bus', ''bźomej'' 'mudu būsime', ''bźotej'' 'judu būsite', ''bźotej'' 'juodu bus', ''bźomy'' 'būsime', ''bźośo'' 'būsite', ''bdu'' '(jie) bus'.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=249|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> ==== Nuosakos ==== Žemutinių sorbų kalboje yra trys [[Nuosaka|nuosakos]]: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=287|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Tariamosios nuosakos formos sudaromos iš ''ł'' dalyvio ir [[dalelytė]]s ''by'': ''jěł by'' 'važiuočiau / važiuotumei / važiuotų (vyr. g., vns.)', ''pśišeł by'' 'ateičiau / ateitumei / ateitų (vyr. g., vns.)'.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=289|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Liepiamosios nuosakos antrojo [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmens formos sudaromos iš esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]], pridedant [[Galūnė (kalbotyra)|galūnę]] ''-i'' arba suminkštinant kamiengalio [[Priebalsiai|priebalsį]] (dėl to neretai pasitaiko priebalsių kaita): ''bjeru'' '(jie) ima' – ''bjeŕ'' 'imk', ''pjaku'' '(jie) kepa' – ''pjac'' 'kepk', ''gnu'' '(jie) lenkia' – ''gni'' 'lenk'. Visos kitos formos sudaromos iš antrojo vienaskaitos asmens, pridedant galūnes ''-mej'' (I [[Dviskaita|dviskaitos]] asmuo), ''-tej'' (II dviskaitos asmuo), ''-my'' (I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo), ''-śo / -ćo'' (II daugiskaitos asmuo).<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=291—295|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> ==== Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos ==== [[Bendratis]] sudaroma su [[Priesaga|priesagomis]] ''-ś'' (dauguma veiksmažodžių), ''-ć'' (po pučiamųjų [[Priebalsis|priebalsių]]: ''njasć'' 'nešti', ''lězć'' 'lįsti') ir ''-c'' (jei [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]] baigiasi ''k'' ir ''g'': ''pjac'' 'kepti', ''wlac'' 'vilkti', ''moc'' 'galėti').<ref name="Janaš296">{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=296|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> [[Siekinys|Siekinio]] žymuo yra priesaga ''-t'': ''Źinsa wjacor pójźomy rejtowat'' 'Šiandien vakare eisime šokti'.<ref name="Janaš296"/><ref>{{cite book|last=Ермакова М. И., Недолужко А. Ю.|chapter=Западнославянские языки. Серболужицкий язык|title=Языки мира. Славянские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2005|pages=332|isbn=5-87444-216-2}}</ref> Veikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyvis]] sudaromas iš esamojo laiko kamieno su priesagomis ''-uc-'' ir ''-ec-'', prie kurių jungiamos [[Gramatinė giminė|giminių]] galūnės: ''piju'' '(jie) geria' > ''pijucy'' 'geriąs', ''pijuca'' 'gerianti', ''pijuce'' 'gerią (bev. g.)'; ''lice'' '(jie) skaičiuoja' > ''licecy'' 'skaičiuojąs', ''liceca'' 'skaičiuojanti', ''licece'' 'skaičiuoją (bev. g.)'. Vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko forma vartojama ir kaip [[padalyvis]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] tam tikrais atvejais verčiama [[Pusdalyvis|pusdalyviu]]): ''Stupjecy do domu, wiźešo wona, až se pali'' 'Eidama į namą ji pamatė, kad jis dega'.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=297—300|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Neveikiamosios [[Rūšis (kalbotyra)|rūšies]] dalyvis sudaromas iš bendraties kamieno su priesagomis ''-t-'' (dauguma veiksmažodžių) ir ''-n-'', prie kurių jungiamos giminių galūnės: ''biś'' 'mušti' > ''bity'' 'muštas', ''bita'' 'muštà', ''bite'' 'mùšta'; ''pisaś'' 'rašyti' > ''pisany'' 'rašytas', ''pisana'' 'rašyta (mot. g.)', ''pisane'' 'rašyta (bev. g.)'.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=302—303|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> === Prieveiksmis === Iš būdvardžių [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su priesagomis ''-e'' (prieš ''-e'' einąs priebalsis sumikštėja), ''-o'' ir ''-ski'': ''głupy'' 'kvailas' > ''głupje'', ''kšuty'' 'kietas, ankštas' > ''kšuśe'', ''drogi'' 'brangus' > ''drogo'', ''suchy'' 'sausas' > ''sucho'', ''serbski'' 'sorbų, sorbiškas' > ''serbski'', ''nimski'' 'vokiečių, vokiškas' > ''nimski''. Iš kai kurių būdvardžių gali būti sudaromos dvejopos formos: ''twardy'' 'tvirtas' > ''twarźe'', ''twardo'', ''gładki'' 'glotnus' > ''gładce'', ''gładko''.<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=88—89|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> Aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga ''-ej'', jungiama prie kamieno (neretai vyksta prieš šią priesagą einančio priebalsio kaita): ''głupje'' 'kvailai' > ''głupjej'', ''sucho'' 'sausai' > ''sušej'', ''drogo'' 'brangiai' > ''drošej''. Priesagos ''-oki'' ir ''-ki'' aukštesniajame prieveiksmių laipsnyje iškrenta: ''daloko'' 'toli' > ''dalej'', ''gładko'' 'glotniai' > ''gładšej''. Prieveiksmių ''derje'' 'gerai' ir ''zlě'' 'blogai' aukštesnysis laipsnis sudaromas [[Supletyvizmas|supletyviai]]: ''lěpjej'' ir ''gorjej'' (rečiau ''zlej''). Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo pridedant priešdėlį ''nej-'' (kartais ''nejž-'').<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=90—91|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai nesisieja su kitomis [[Kalbos dalys|kalbos dalimis]]. Naujybiniai prielinksniai yra kilę iš kitų kalbos dalių. Prielinksniai vartojami su visais [[Linksnis|linksniais]], išskyrus [[Vardininkas|vardininką]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininką]], o dažniausiai – su [[Kilmininkas|kilmininku]].<ref>{{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|pages=175|isbn=978-80-246-1762-6}}</ref> == Sintaksė == [[Žodžių tvarka]] – laisva, pagrindinis žodžių eiliškumas sakinyje yra SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]], kaip [[Lietuvių kalba|liet. k.]] sakinyje ''Šuo namus saugo''). Vartojamos vadinamosios rėminės konstrukcijos, tačiau jos ne tokios dažnos kaip [[Aukštutinių sorbų kalba|aukštutinių sorbų kalboje]].<ref>{{cite book|last=Stone G.|chapter=Sorbiana|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=655—656}}</ref> == Žodynas == Dėl ilgalaikių (daugiau kaip 1000 m.) kontaktų su [[vokiečių kalba]] į žemutinių sorbų kalbą yra patekę daug [[Germanizmas|germanizmų]], ir [[tarmė]]se jų yra daugiau negu [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]]. Drauge daugumą žodyno sudaro [[Slavų kalbos|slaviški]] žemutinių sorbų kalbos veldiniai. Žemutinių sorbų bendrinė kalba germanizmams pakantesnė už aukštutinių sorbų bendrinę kalbą. Be germanizmų, bendrinėje kalboje yra šiek tiek [[Skolinys|skolinių]] iš kitų slavų kalbų, daugiausia – iš [[Čekų kalba|čekų kalbos]].<ref>{{cite book|last=Stone G.|chapter=Sorbian|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=674}}</ref> == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:Arnost Muka.jpg|150px|thumb|right|[[Arnošt Muka|Arnoštas Muka]] (1854–1932)]] Žemutinių sorbų kalbos tarmės pradėtos tirti [[XIX a.]] Pirmasis žemutinių sorbų kalbą ėmė klasifikuoti [[Arnošt Muka|A. Muka]], žemutinių sorbų kalbos areale jis išskyrė 8 [[Tarmė|tarmes]] ir 5 patarmes.<ref>{{cite book|last=Калнынь Л. Э.|title=Типология звуковых диалектных различий в нижнелужицком языке|editor=Ответственный редактор член-корр. АН СССР Р. И. Аванесов|location=М.|publisher=Наука|year=1967|pages=4|isbn=}}</ref> Vėliau tarmėtyrą, taip pat ir žemutinių sorbų arealo kalbinę geografiją, [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. 4-ajame dešimtmetyje]] nagrinėjo [[Pawoł Wirt|P. Virtas]], [[Zdzisław Stieber|Z. Štyberis]] ir kiti tyrėjai. Žemutinių sorbų kalbos tarmės nuodugniai tyrinėtos ruošiant ir sudarant [[Sorbų kalbos|sorbų kalbų]] atlasą, kuris buvo baigtas [[1966]] m.<ref name="Михалк 22">{{cite book|last= Михалк С.|chapter= Исследовательская работа по сербо-лужицкой диалектологии |url = ftp://istorichka.ru/Periodika/Voprosy_Jazykoznanija/1968/1968_4.pdf |title = Вопросы языкознания |location = М. |publisher= Наука |year=1968|pages= 21 |isbn =}}</ref> Istorinės tarmėtyros darbus, konkrečiai – žemutinių sorbų kalbos paminklų tarminių ypatybių analizę publikavo [[Michał Hórnik|M. Hornikas]], A. Muka, [[August Leskien|A. Leskynas]], Z. Štyberis, [[Heinz Schuster-Šewc|H. Šusteris-Ševcas]], M. Radlovskis.<ref>{{cite journal|last=Ермакова М. И.|title=Серболужицкие памятники письменности и историческая диалектология серболужицкого языка|editor=Отв. ред. Г. П. Клепикова|journal=Исследования по славянской диалектологии. Dialectologia Slavica. Сборник к 85-летию С. Б. Бернштейна|location=М.|publisher=Индрик|year=1995|volume=4|pages=88—89|isbn=5-85759-028-0}}</ref> Vienas pirmųjų reikšmingų veikalų apie žemutinių sorbų kalbos istoriją – [[1891]] m. pasirodęs A. Mukos tyrimas ''Historische und vergleichende Laut- und Formenlehre der niedersorbischen Sprache''. Žemutinių sorbų kalbos [[Fonetika|fonetiką]] ir [[Gramatika|gramatiką]] tyrė [[Pětš Janaš|P. Janašas]], [[Maija Jermakova|M. Jermakova]] ir kiti mokslininkai. == Teksto pavyzdys == [[Mato Kosyk|Matas Kosykas]] „W cuzej zemi“ („Svetimoje šalyje“) {| ! width="200" |'''Originalas''' ! width="200" |'''Vertimas''' |- | <poem> : Ako mějach kšute spodki : skońcnje pod nogoma raz : a pon zwignuch swoje lodki, : ab kraj pśedrogował zas, : zacuwach bźez wědobnja, : až how njejo domizna: : běch źe w cuzej zemi. : Ak běch pytnuł rězne zuki : pijanego yankeea : grozecego z rjagom ruki : wšomu, což se pśibliža, : zacuwach bźez wědobnja, : až how njejo domizna: : źěch po cuzej zemi. : Ak mě dachu noclěg prědny : w napołnjonej gospoźe, : źož mnjo pśimje carnak bědny : z naźeju na pjenjeze, : zacuwach bźez wědobnja, : až how njejo domizna: : budu źe w cuzej zemi. : Lěc se zemja cuza zdawa : kenž mě kšuśe powita, : glichlan wěm, až buźo pšawa : moja nowa fryjota. : zacuwach bźez wědobnja, : lichy se wot spinanja : how w tej cuzej zemi </poem> | valign="top" | <poem> : Žemės tvirtuma po kojom : Atsidūrė pagaliau. : Ir, surinkęs savo mantą, : Vėl į kelią išėjau, : Pamažu pajusdamas: : Ne tėvynė čia manoji, : Aš dabar šaly svečiojoj. : Ir išgirdęs burbant : Jankį girtutėlį, : Kumščiais begrūmojantį : Čia atvykusiems žmonėms, : Širdimi aš pajutau: : Ne tėvynė čia mana, : Aš ėjau žeme svečia. : Ir kai man nakvynę davė : Smuklėje pilnut pilnoj : Šalimais varguolio negro, : Kurs apie turtus svajoja, : Širdimi aš pajutau: : Ne tėvyne čia mana, : Būsiu aš šaly svetimoje. : Ir nors svetima atrodo : Ta šalis, kur taip sutinka : Svečią, bus tikra : Naujoji mano laisvė. : Širdimi aš pajutau: : Čia man žąslų neįspraus, : Čia, šaly svečiojoj. </poem> |} == Išnašos == {{išnašos|4}} == Literatūra == * {{cite book|last=Janaš P.|title=Dolnosrbská mluvnice|location=Praha|publisher=Karolinum|year=2011|isbn=978-80-246-1762-6}} * ''Schaarschmidt G.'' A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. — Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter, 1997. — 175 P. * ''Stone G.'' Sorbian // The Slavonic Languages. — London, New York: Routledge, 1993. — P. 593–685. * {{cite book|last=Богомолова Т. С.|url=http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|chapter=Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации|title=Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)|editor=Отв. редактор Н. А. Слепокурова|location=СПб.|publisher=Филологический факультет СПбГУ|year=2011|pages=9—15|isbn=|ref=|access-date=2020-09-19|archive-date=2018-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf|url-status=dead}} * {{cite book|last=Енч Г., Недолужко А. Ю., Скорвид С. С.|title=Серболужицкий язык|url=http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf|pages=1—2|access-date=2020-09-19|archive-date=2013-12-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20131224114403/http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf|url-status=dead}} * {{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Функционирование серболужицкого языка|title=Язык. Этнос. Культура|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf|location=М.|publisher=Наука|year=1994|pages=151—165|isbn=5-02-011187-2}} * {{cite book|last=Ермакова М. И.|chapter=Развитие норм серболужицких литературных языков в связи со спецификой языковой ситуации|title=Проблемы славянской диахронической социолингвистики. Динамика литературно-языковой нормы|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf|editor=Ответственный редактор Е. И. Дёмина|location=М.|publisher=Институт славяноведения РАН|year=1999|pages=106—142|isbn=5-7576-0088-8}} * {{cite book|last=Ермакова М. И., Недолужко А. Ю.|chapter=Западнославянские языки. Серболужицкий язык|title=Языки мира. Славянские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2005|pages=309—347|isbn=5-87444-216-2}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20161004132431/http://slovnik.vancl.eu/indexDLS2.php Slovník DolnoLužická Srbština ↔ Čeština (Žemutinių sorbų kalbos žodynas)] * [http://slovnik.vancl.eu/Serbscina/zaklady_dolnoserbskeje_recy_2004.pdf Zakłady dolnoserbskeje rěcy / Podstawy języka dolnołużyckiego], Lenkiškas žemutinių sorbų kalbos vadovas * [http://www.dolnoserbski.de/korpus/ Žemutinių sorbų kalbos tekstynas] * [http://www.dolnoserbski.de/ndw/ Žemutinių sorbų–vokiečių žodynas] * [http://www.dolnoserbski.de/dnw/ Vokiečių–žemutinių sorbų žodynas] * [http://www.nowycasnik.de/ leidinys žemutinių sorbų kalba „Nowy Casnik“] * [http://www.language-archives.org/language/dsb OLAC resources in and about the Lower Sorbian language] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200716211321/http://www.language-archives.org/language/dsb |date=2020-07-16 }} * [https://www.youtube.com/watch?v=_uSq2xmun8I Klausytis: žemutinių sorbų kalba šnekama su vaikais] {{slavų kalbos}} {{Featured}} [[Kategorija:Slavų kalbos]] [[Kategorija:Nykstančios kalbos]] 2rprstrdqce3ahz6wdsf1mv1pukvvvn 0 362080 7855908 7703053 2026-06-13T22:35:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855908 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = ''Agrostis canina''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Agrostis canina Habitus 2010-4-02 SierraMadrona.jpg|260px| ]] | caption = Šuninė smilga (''Agrostis canina'')}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = lightgreen | status = lc | ref = <ref name="IUCN"> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/167861/42382326 | title=IUCN Red List - Agrostis canina| publisher=IUCN Red list}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Lelijainiai | taxon1 = Liliopsida}} {{Taxobox_eile | taxon = Migliečiai | taxon1 = Poales}} {{Taxobox_seima | taxon = Migliniai | taxon1 = Poaceae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Pooideae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Smilga | taxon1 = Agrostis}} {{Taxobox_rusis | taxon = Šuninė smilga| taxon1 = Agrostis canina}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Agrostis canina | autorius = L. | metai = }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Šuninė smilga''' (''Agrostis canina'') – [[Migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos žolinių augalų rūšis. Natūraliai auga [[Eurazija|Eurazijoje]], tačiau dabar paplitusi daugelyje pasaulio vietų. Augalas daugiametis, 20-60 cm aukščio. [[šakniastiebis|Šakniastiebiai]] trumpi. [[Lapai]] linijiški, 2-15 cm ilgio, 1-3 mm pločio, su 4 mm ilgio [[lapkotis|lapkočiais]]. Žydi gegužės-liepos mėnesiais 3-16 cm ilgio [[šluotelė]]mis. Auga pelkių, vandens telkinių pakrantėse, pelkėtose, drėgnose [[pieva|pievose]]. Lengvai dauginasi vegetatyviškai, suformuoja tankų [[velėna|velėnos]] sluoksnį. Svarbus pašarinis augalas, labai dažnai sėjama kaip [[veja|vejos]] žolė.<ref name="Hubbard">{{cite book |author=C. E. Hubbard |year=1984 |edition=3rd |title=Grasses: a Guide to their Structure, Identification, Uses and Distribution in the British Isles |url=https://archive.org/details/grassespenguinpr0000cehu |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-013227-4 |chapter=Velvet bent – ''Agrostis canina'' L. subsp. ''canina'' |pages=[https://archive.org/details/grassespenguinpr0000cehu/page/294 294]–295}}</ref> [[Vaizdas:Agrostis.canina.jpg|thumb|left|200px|Žiedynas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Pašariniai augalai]] [[Kategorija:Migliniai]] j23a0qvfld4hinqr34jv3u7olcgdh49 0 366611 7855862 7358112 2026-06-13T21:43:06Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855862 wikitext text/x-wiki [[Image:Achaemenid_coin_daric_420BC_front.jpg|thumb|Achemenidų darikas (apie 490 m. pr. m. e.). IIIb tipas. ]] [[Image:AchaemenidDaric4thCenturyBCE.jpg|thumb|Achemenidų darikas (IV a. pr. m. e.)]] '''Darikas''' (sen.persų ''*darayaka-'') – [[aukso moneta|auksinė moneta]], naudota [[Achemenidų imperija|Persijos imperijoje]]. Darikai buvo kaldinami iš labai gryno [[auksas|aukso]] (95,83%).<ref>{{cite book |author=Charles Anthon, L.L.D.|title=A Classical Dictionary|url=https://archive.org/details/aclassicaldicti00anthgoog|year=1841|publisher=Harper & Brothers |location=New York }}</ref> Masė – apie 8,4 g. Ant monetos atvaizduotas Persijos karalius arba karūnuotas karys, ginkluotas [[lankas (ginklas)|lanku]] ir [[strėlė|strėle]]. Reverse matyti grubus stačiakampis (manoma, kad tai smūgio kalant monetą žymė). Užrašų darikų montos neturėjo. Spėjama, kad monetoje gali būti atvaizduotas Persijos valdovas [[Darijus I]], įvedęs monetas tarp 522 ir 486 m. pr. m. e. Juos naudoti nustojo 330 m. pr. m. e., įsiveržus [[Aleksandras Didysis|Aleksandrui Makedoniečiui]]. Užkariavus Persiją darikai buvo perlydyti ir nukaldintos jau Aleksandro monetos. Manoma, kad dėl to darikai dabar yra reti, nors savo laiku buvo plačiai naudojami.<ref>{{cite book |author=Charles Anthon, L.L.D.|title=A Classical Dictionary|url=https://archive.org/details/aclassicaldicti00anthgoog|year=1841|publisher=Harper & Brothers |location=New York }}</ref> V a. pr. m. e. gale [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]] persų [[satrapai]] nutarė kaldinti savo monetas. Darijus nutarė, kad toks pasikėsinimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas [[mirties bausmė|mirties bausme]], nes monetų kaldinimo teisė buvo laikoma išimtinai karališka. Darikai kelis kartus paminėti [[Senasis Testamentas|Senajame Testamente]], nes izraelitai su jais susidūrė, kai jų užkariautojus [[Babilonija|babiloniečius]] užkariavo persai. „[[Metraščių knygos]]e“ rašoma, kad karalius [[Dovydas]] paprašė susirinkusius žmones paaukoti šventyklos statybai. Ir žmonės dosniai paaukojo „Dievo namams penkis tūkstančius [[Talentas (matas)|talentų]] ir dešimt tūkstančių darikų aukso, dešimt tūkstančių talentų [[sidabras|sidabro]], aštuoniolika tūkstančių talentų [[bronza|bronzos]] ir šimtą tūkstančių talentų [[geležis|geležies]]“.<ref>[http://bible.oremus.org/?passage=1+chronicles+29:7-29:7&version=nrsvae Chronicles 29:7] (New Revised Standard Version)</ref> Dovydas karaliavo, kaip manoma, tarp 1048 ir 1007 m. pr. m. e. Taigi, įrašas Senajame Testamente yra arba [[anachronizmas]], arba rašytojas konvertavo aukso kiekį į savo laikų piniginius vienetus.<ref>{{cite book |author=Ralph W. Klein |editor=Wayne A. Meeks |title=The HarperCollins Study Bible |url=https://archive.org/details/harpercollinsstu00wayn |year=1993 |publisher=HarperCollins |location=New York, NY |isbn=0-06-065580-1 |pages=[https://archive.org/details/harpercollinsstu00wayn/page/605 605]–646 |chapter=1 Chronicles }}</ref><ref>{{cite book |author=John H. Walton |author2=Victor H. Matthews and Mark W. Chavalas |title=The IVP Bible Background Commentary: Old Testament |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AHO-399 |year=2000 |publisher=InterVarsity Press |location=Downers Grove, IL |isbn=0-8308-1419-1 }}</ref> Senovėje darikus vadindavo „lankininkais“. Pavyzdžiui, Agesilajus rašė, kad jį iš Azijos išvarė trisdešimt tūkstančių lankininkų, taip jis apibūdino kyšius, kuriuos išdalino persų karalius.<ref>{{cite book |author=Charles Anthon, L.L.D.|title=A Classical Dictionary|url=https://archive.org/details/aclassicaldicti00anthgoog|year=1841|publisher=Harper & Brothers |location=New York }}</ref> Egzistavo ir dvigubi darikai, kuriuos kaldino arba Darijus III, arba Aleksandras apie 350 - 330 m. pr. m. e. Apie šias monetas mažai kas žinoma. Dalis žmonių, kaip ir senovės graikai, mano, kad monetos pavadinimas kilo iš Darijaus vardo. Bet, iš tikrųjų, manoma, pavadinimas kilo iš vid. {{Fa|zariq}} 'auksas'. 1 darikas sudarė 1/3000 persų talento, kuris buvo lygus 25,92 kg. Achemenidų dinastijos laikais kelis kartus keitėsi aukso ir sidabro verčių santykis. Santykių keitimo datos nėra žinomos. * Pirmas tarpsnis: santykis 1:13⅓, darikas (turintis 8,19 g aukso) = 20 siglų (po 5,46 g sidabro); * Antras tarpsnis: santykis 1:13, darikas (turintis 8,4 g aukso) = 20 siglų (po 5,46 g sidabro); * Trečias tarpsnis: santykis 1:13⅓, darikas (turintis 8,4 g aukso) = 20 siglų (po 5,6 g sidabro); * Ketvirtas tarpsnis: santykis 1:13, darikas (turintis 8,6 g aukso) = 20 siglų (po 5,6 g sidabro). ==Nuorodos== <references/> [[Kategorija:Auksinės monetos]] [[Kategorija:Senovės Persija]] ikhn6hveh6erxag34dz3mlasoa2nlhd 0 366954 7855974 7742816 2026-06-13T23:58:09Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855974 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Maria Montessori | nuotrauka = Maria Montessori.jpg | gimė = {{gimė|1870|8|31}} | gimimo vieta =[[Kiaravalė]], [[Ankonos provincija]], [[Italija]] | mirė = {{mirė|1952|5|6|1870|8|31}} | mirties vieta = [[Nordveikas]], [[Olandija]] | tautybė = [[Italija|italė]] | pilietybė = Italijos | sritis = [[medicina]], [[pedagogika]] | įstaigos = | alma_mater = [[La Sapienza]], [[Roma]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = pedagoginio [[Montesori metodas|Montesori metodo]] atradėja | apdovanojimai = | parašas = }} '''Marija Montesori''' (''Maria Montessori'', [[1870]] m. [[rugpjūčio 31]] d. – [[1952]] m. [[gegužės 6]] d.) – psichologė ir pedagogė iš [[Italija|Italijos]]. Montessori atrado pedagoginį [[Montesori metodas|Montessori metodą]], kuris yra iki šiol naudojamas viso pasaulio privačiose ir valstybinėse mokyklose. == Biografija == Montessori gimė 1870 m. netoli [[Ankona|Ankonos]] miesto. Būdama 13 metų ji pradėjo eiti į berniukų technikos mokyklą, norėdama įgyvendinti savo svajonę tapti inžiniere. Montessori tapo pirmąja moterimi baigusia Romos [[La Sapienza]] medicinos mokyklą. Taip pat ji tapo viena pirmųjų medikių Italijoje. 1896 m. edukacijos kongrese [[Turinas|Turine]] Montessori skaitė paskaitą apie darbą su neįgaliaisiais. Italijos mokslo ministras dalyvavo šioje paskaitoje ir liko ja sužavėtas. Po to keleriems metams jis paskyrė Montessori vadovauti institucijai, kuri dirbo su neįgaliaisiais.<ref name="Jones">{{Cite web |last=Jones |first=Stacy |title=Computers and Technology in Montessori Schools |url=https://montessorifortoday.com/computers-and-technology-in-montessori-schools/ |access-date=2022-06-29 |website=Montessori For Today |language=en-us}}</ref><ref name="intro-to-montessori">{{cite web|title=Introduction to Montessori Method|publisher=American Montessori Society|url=https://amshq.org/Montessori-Education/Introduction-to-Montessori|access-date=2017-08-29|archive-date=2019-02-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20190210043323/https://amshq.org/Montessori-Education/Introduction-to-Montessori|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |last1=Meinke |first1=Hannah |title=Exploring the Pros and Cons of Montessori Education |url=https://www.rasmussen.edu/degrees/education/blog/pros_cons_montessori_education/ |access-date=2020-10-24 |date=2019-04-11 |archive-date=2015-02-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150216011219/https://www.rasmussen.edu/degrees/education/blog/pros_cons_montessori_education/ |url-status=live }}</ref> Vėliau dirbant su neįgaliais vaikais Motessori lydėjo sėkmė, ji sukūrė vadinamąjį [[Montesori metodas|Montesori metodą]]. 1907 m. sausio 6 d. Montessori įkūrė vaikų namus ({{it|Casa dei Bambini}}) [[Roma|Romoje]]. Juose Montessori mokė vaikus lavinti įvairius savo įgūdžius. Vėliau tokių namų metodai sudomino ir kitas šalis, kaip [[JAV]] ir pan. [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu [[Benito Mussolini]] norėjo visus vaikus paversti kariais, o tam pasipriešinusi Montessori buvo deportuota iš šalies. Iki 1936 m. ji gyveno [[Ispanija|Ispanijoje]], o prasidėjus [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniam karui]] 1939 m. Montessori persikėlė į [[Olandija|Olandiją]]. Tais metais ji buvo pakviesta apsilankyti [[Indija|Indijoje]]. Joje Montessori lankėsi kartu su vieninteliu savo sūnumi Mario Montessori Sr. Kartu sėkmingai jie vystė savo edukacines teorijas Indijoje. Dėl karo ji buvo priversta palikti šią šalį, tačiau Indijoje paliko daug savo veiklos skyrių. Likusį savo gyvenimą iki 1952 m. Montessori praleido Olandijoje. Ji visame pasaulyje laikoma viena geriausių darbo su vaikais specialisčių.{{sfnm|Kramer|1976|1pp=360–367|Trabalzini|2011|2pp=170–172}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == *{{cite book|last=Kramer|first=Rita|title=Maria Montessori|url=https://archive.org/details/mariamontessorib0000kram_t7p1|year=1976|publisher=University of Chicago Press|location=Chicago|isbn=0-201-09227-1}} *{{cite journal|last=Trabalzini|first=Paola|title=Maria Montessori Through the Seasons of the Method|journal=The NAMTA Journal|date=2011|volume=36|issue=2}} {{DEFAULTSORT:Montessori, Maria}} [[Kategorija:Italijos pedagogai]] 40zvsd385cr6xjce6y64ibyoo15fwq8 4 368462 7855819 7852798 2026-06-13T20:01:01Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855819 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti|terminus, straipsnius versti į lietuvių kalbą}} '''Reikalingi straipsniai''' yra 300 straipsnių, kurių nėra lietuviškoje Vikipedijoje, tačiau sukurta daugelyje kitų, sąrašas. {{Wikidata list |sparql= SELECT ?item ?itemLabel ?sitelinks WITH { SELECT ?item ?sitelinks WHERE { ?item wikibase:sitelinks ?sitelinks. hint:Prior hint:rangeSafe true. FILTER (?sitelinks > 80 ) MINUS { ?item wdt:P31/wdt:P279* wd:Q17379835. } MINUS { ?article schema:about ?item. ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. } } } AS %sub WHERE { INCLUDE %sub SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "lt". } } ORDER BY DESC(?sitelinks) LIMIT 300 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?sitelinks:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q4617|Q4617]] | [[Corbin Bleu]] | [[žmogus]] | 225 |- | [[:d:Q5208|Q5208]] | [[Huang Sianfan]] | [[žmogus]] | 172 |- | [[:d:Q49757|Q49757]] | [[poetas]] | [[profesija]]<br/>[[užsiėmimas]] | 172 |- | [[:d:Q104750296|Q104750296]] | [[Go, Dog. Go!]] | [[animacinis serialas]] | 163 |- | [[:d:Q82955|Q82955]] | [[politikas]] | [[profesija]] | 152 |- | [[:d:Q6105|Q6105]] | [[Hebe Camargo]] | [[žmogus]] | 150 |- | [[:d:Q1362169|Q1362169]] | [[Agnez Mo]] | [[žmogus]] | 147 |- | [[:d:Q1930187|Q1930187]] | [[žurnalistas]] | [[profesija]]<br/>[[užsiėmimas]]<br/>[[occupation group according to ISCO-08]]<br/>[[pareigybė]] | 145 |- | [[:d:Q131333|Q131333]] | [[Džordžas Eliotas]] | [[žmogus]] | 137 |- | [[:d:Q23852|Q23852]] | [[kūnas]] | [[taksono kūno tipas]] | 135 |- | [[:d:Q205707|Q205707]] | [[Bradley Cooper]] | [[žmogus]] | 135 |- | [[:d:Q183266|Q183266]] | [[Samuelis Džonsonas]] | [[žmogus]] | 134 |- | [[:d:Q828224|Q828224]] | [[kilometras]] | [[ilgio vienetas]]<br/>[[SI išvestinis vienetas]]<br/>[[decimal multiple of a unit]]<br/>[[metric unit]] | 131 |- | [[:d:Q168728|Q168728]] | [[Robertas Frostas]] | [[žmogus]] | 127 |- | [[:d:Q165308|Q165308]] | [[Moliūgas]] | [[maisto ingridientas]]<br/>[[daržovės]] | 127 |- | [[:d:Q16869|Q16869]] | [[Constantinople]] | [[miestas]]<br/>[[administracinis vienetas]]<br/>[[ancient city]] | 126 |- | [[:d:Q41104|Q41104]] | [[.tr]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 125 |- | [[:d:Q16538|Q16538]] | [[Pietų Parkas]] | [[animacinis serialas]] | 125 |- | [[:d:Q133500|Q133500]] | [[mokymasis]] | [[elgesys]]<br/>[[proceso tipas]] | 125 |- | [[:d:Q46795|Q46795]] | [[Wangari Muta Maathai]] | [[žmogus]] | 125 |- | [[:d:Q83003|Q83003]] | [[Antonio Gramsci]] | [[žmogus]] | 124 |- | [[:d:Q32046|Q32046]] | [[284 m.]] | [[metai]] | 123 |- | [[:d:Q11406|Q11406]] | [[electromagnetism]] | [[fizikos šaka]] | 123 |- | [[:d:Q3318231|Q3318231]] | [[Joko Widodo]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q102124|Q102124]] | [[Sigourney Weaver]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q82248|Q82248]] | [[Džonas Golsvortis]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q41142|Q41142]] | [[Jane Fonda]] | [[žmogus]] | 120 |- | [[:d:Q33533|Q33533]] | [[281 m.]] | [[metai]] | 120 |- | [[:d:Q82409|Q82409]] | [[Samuelis Teiloras Kolridžas]] | [[žmogus]] | 120 |- | [[:d:Q4340209|Q4340209]] | [[depresija]] | [[ligų klasė]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | 118 |- | [[:d:Q190507|Q190507]] | [[Viltis]] | [[positive emotion]] | 118 |- | [[:d:Q151403|Q151403]] | [[Tomas Karlailis]] | [[žmogus]] | 118 |- | [[:d:Q48282|Q48282]] | [[mokinys]] | [[užsiėmimas]]<br/>[[žmonių grupė]]<br/>[[socialinė grupė]] | 118 |- | [[:d:Q49170|Q49170]] | [[279 m.]] | [[metai]] | 118 |- | [[:d:Q23466|Q23466]] | [[Chris Pine]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q755|Q755]] | [[Paul Verlaine]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q584601|Q584601]] | [[Baskin-Robbins]] | [[ledainių tinklas]]<br/>[[įmonė]]<br/>[[verslas]]<br/>[[food manufacturing]] | 117 |- | [[:d:Q534495|Q534495]] | [[2020s]] | [[dešimtmetis]] | 117 |- | [[:d:Q272855|Q272855]] | [[Kazuo Ishiguro]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q190135|Q190135]] | [[Mažoji undinėlė]] | [[animacinis filmas]] | 116 |- | [[:d:Q173869|Q173869]] | [[Alfredas Tenisonas]] | [[žmogus]] | 116 |- | [[:d:Q152513|Q152513]] | [[Henris Vodsvertas Longfelou]] | [[žmogus]] | 116 |- | [[:d:Q41914|Q41914]] | [[Manmohan Singh]] | [[žmogus]] | 115 |- | [[:d:Q23359|Q23359]] | [[Taylor Lautner]] | [[žmogus]] | 115 |- | [[:d:Q3839081|Q3839081]] | [[katastrofa]] | | 115 |- | [[:d:Q52946|Q52946]] | [[šneka]] | [[action]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]] | 114 |- | [[:d:Q42817|Q42817]] | [[30]] | [[positive integer]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[sphenic number]]<br/>[[harshad number]]<br/>[[Giuga number]]<br/>[[kvadratinis piramidinis skaičius]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[pronic number]]<br/>[[šešiakampis skaičius]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 113 |- | [[:d:Q7474|Q7474]] | [[Rosalind Franklin]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q457786|Q457786]] | [[Rodrigo Duterte]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q88870|Q88870]] | [[Polandball]] | [[webcomic]]<br/>[[internet meme]] | 113 |- | [[:d:Q52183|Q52183]] | [[Sheikh Hasina]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q3962|Q3962]] | [[nešiojamasis kompiuteris]] | [[form factor]]<br/>[[kompiuterių klasė]]<br/>[[išradimas]] | 112 |- | [[:d:Q3314483|Q3314483]] | [[vaisius]] | [[food group]] | 112 |- | [[:d:Q235311|Q235311]] | [[Doraemon]] | [[manga series]] | 112 |- | [[:d:Q177232|Q177232]] | [[sūnus]] | [[giminystė]] | 112 |- | [[:d:Q131152|Q131152]] | [[Shirin Ebadi]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q57464|Q57464]] | [[Abdullah II of Jordan]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q83359|Q83359]] | [[Džeimsas Dynas]] | [[žmogus]] | 111 |- | [[:d:Q42973|Q42973]] | [[architektas]] | [[profesija]]<br/>[[corporate title]]<br/>[[užsiėmimas]]<br/>[[certified professional]]<br/>[[occupation group according to ISCO-08]] | 110 |- | [[:d:Q234|Q234]] | [[Flandrija]] | [[ethnic territory]] | 110 |- | [[:d:Q19081|Q19081]] | [[Prokariotinė ląstelė]] | [[obsolete taxon]] | 110 |- | [[:d:Q13276|Q13276]] | [[pyragas]] | | 110 |- | [[:d:Q4964182|Q4964182]] | [[filosofas]] | [[užsiėmimas]] | 110 |- | [[:d:Q1375057|Q1375057]] | [[Kendall Jenner]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q559838|Q559838]] | [[Dani Rodrik]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q284636|Q284636]] | [[Jason Bateman]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q273535|Q273535]] | [[HEC Paris]] | [[verslo vadybos mokykla]] | 110 |- | [[:d:Q128560|Q128560]] | [[Greihamas Grinas]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q83163|Q83163]] | [[Srinivasa Ramanujan]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q41871|Q41871]] | [[Paul Newman]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q12130|Q12130]] | [[Bretanė]] | [[Prancūzijos regionai]] | 109 |- | [[:d:Q8998|Q8998]] | [[Mo Yan]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q1180|Q1180]] | [[Džamu ir Kašmyras]] | [[state of India]]<br/>[[former administrative territorial entity]] | 109 |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Dario Fo]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q327195|Q327195]] | [[Edgar de Wahl]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q183492|Q183492]] | [[Margaret Atwood]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q181667|Q181667]] | [[Washington Irving]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q133346|Q133346]] | [[siena]] | | 109 |- | [[:d:Q108941|Q108941]] | [[Carrie Fisher]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q37893|Q37893]] | [[.gr]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 108 |- | [[:d:Q29999|Q29999]] | [[Nyderlandai]] | [[suvereni valstybė]]<br/>[[kingdom]]<br/>[[colonial power]]<br/>[[realm]]<br/>[[šalis]] | 108 |- | [[:d:Q25161|Q25161]] | [[Roald Dahl]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q3957|Q3957]] | [[mažas miestas]] | [[classification of human settlements]] | 108 |- | [[:d:Q605076|Q605076]] | [[Receptai]] | [[literatūros žanras]]<br/>[[book form]] | 108 |- | [[:d:Q201788|Q201788]] | [[istorikas]] | [[profesija]] | 108 |- | [[:d:Q164359|Q164359]] | [[patirtis]] | [[quality]]<br/>[[psychology concept]] | 108 |- | [[:d:Q158957|Q158957]] | [[Priyanka Chopra]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q43874|Q43874]] | [[Eddie Murphy]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q57074|Q57074]] | [[Nelly Sachs]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q57298|Q57298]] | [[Abdullah of Saudi Arabia]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q33547|Q33547]] | [[ISO 639]] | [[ISO standartas]] | 107 |- | [[:d:Q16494556|Q16494556]] | [[As Aventuras de Gui & Estopa]] | [[animacinis serialas]] | 107 |- | [[:d:Q3606816|Q3606816]] | [[Jacinda Ardern]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q228546|Q228546]] | [[Alphonse Daudet]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q180081|Q180081]] | [[Markas Porcijus Katonas]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q169150|Q169150]] | [[Aleksandras Diuma]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q168551|Q168551]] | [[Caselle Landi]] | [[komuna Italijoje]] | 107 |- | [[:d:Q163872|Q163872]] | [[Tamsos riteris]] | [[filmas]] | 107 |- | [[:d:Q133855|Q133855]] | [[Guillaume Apollinaire]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q80405|Q80405]] | [[Julianne Moore]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q71206|Q71206]] | [[Bette Davis]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q44520|Q44520]] | [[Anne Brontë]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q18391|Q18391]] | [[Elie Wiesel]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q7787|Q7787]] | [[Europos istorija]] | [[history of a geographic region]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 106 |- | [[:d:Q7197090|Q7197090]] | [[Piotrovicai]] | [[kaimas Lenkijoje]] | 106 |- | [[:d:Q849751|Q849751]] | [[York University]] | [[universitetas]]<br/>[[charitable organization]] | 106 |- | [[:d:Q712519|Q712519]] | [[50]] | [[positive integer]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[hexagonal pyramidal number]]<br/>[[magic number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[harshad number]] | 106 |- | [[:d:Q338430|Q338430]] | [[Wonder Woman]] | [[Amazonės]]<br/>[[komiksų veikėjas]]<br/>[[animacinis veikėjas]]<br/>[[televizijos veikėjas]]<br/>[[filmo veikėjas]]<br/>[[demigod or quasi-deity in a work of fiction]] | 106 |- | [[:d:Q238464|Q238464]] | [[Simon Pegg]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q170800|Q170800]] | [[Pedro Calderón de la Barca]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q132489|Q132489]] | [[Amartya Sen]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q132140|Q132140]] | [[Federal University of Minas Gerais]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 106 |- | [[:d:Q103459|Q103459]] | [[galvijai]] | [[animal type]] | 106 |- | [[:d:Q46335|Q46335]] | [[rašymo mašinėlė]] | | 106 |- | [[:d:Q188697|Q188697]] | [[Alfonsas Lamartinas]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q180453|Q180453]] | [[Dolly Parton]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q178166|Q178166]] | [[Vin Diesel]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q127635|Q127635]] | [[Hanshin Tigers]] | [[beisbolo komanda]] | 105 |- | [[:d:Q106039|Q106039]] | [[krikščionis]] | [[religious identity]]<br/>[[religious group]] | 105 |- | [[:d:Q47099|Q47099]] | [[Grupo Televisa]] | [[verslas]]<br/>[[akcinė bendrovė]]<br/>[[media conglomerate]]<br/>[[internet service provider]]<br/>[[įmonė]] | 105 |- | [[:d:Q42317|Q42317]] | [[40]] | [[positive integer]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[octagonal number]]<br/>[[pentagonal pyramidal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[Zumkeller number]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[harshad number]] | 104 |- | [[:d:Q38674|Q38674]] | [[XIX amžiaus 9-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 104 |- | [[:d:Q9543|Q9543]] | [[Salman Khan]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q7141|Q7141]] | [[citologija]] | [[branch of biology]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 104 |- | [[:d:Q219675|Q219675]] | [[Al-Baqarah]] | [[Sura]] | 104 |- | [[:d:Q191753|Q191753]] | [[Pelenė]] | [[animacinis filmas]] | 104 |- | [[:d:Q190523|Q190523]] | [[Christopher Plummer]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q161841|Q161841]] | [[Edvardas Gibonas]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q159102|Q159102]] | [[Federal University of Bahia]] | [[federal university]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 104 |- | [[:d:Q131318|Q131318]] | [[Juan Ramón Jiménez]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q124378|Q124378]] | [[sliekai]] | [[taksonas]] | 104 |- | [[:d:Q102870|Q102870]] | [[Harriet Tubman]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q83492|Q83492]] | [[Gary Oldman]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q72533|Q72533]] | [[Garfildas]] | [[comic strip series]] | 104 |- | [[:d:Q47160|Q47160]] | [[Titas Makcijus Plautas]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q57282|Q57282]] | [[Jacob Zuma]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q57553|Q57553]] | [[Mohammed VI of Morocco]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q38971|Q38971]] | [[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 103 |- | [[:d:Q38324|Q38324]] | [[XIX amžiaus 5-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 103 |- | [[:d:Q9557|Q9557]] | [[Aamir Khan]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q288933|Q288933]] | [[Marjorie Estiano]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q159106|Q159106]] | [[Federal Center of Technological Education of Minas Gerais]] | [[švietimo įstaiga]]<br/>[[aukštoji mokykla]]<br/>[[public educational institution]] | 103 |- | [[:d:Q156406|Q156406]] | [[State University of Feira de Santana]] | [[state universities of Bahia]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 103 |- | [[:d:Q102857|Q102857]] | [[Apis]] | [[taksonas]] | 103 |- | [[:d:Q44003|Q44003]] | [[Theodor Herzl]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Pjeras Abelaras]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q2495760|Q2495760]] | [[State University of Minas Gerais]] | [[universitetas]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 102 |- | [[:d:Q2344210|Q2344210]] | [[Louise Glück]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q756916|Q756916]] | [[Federal Center of Technological Education Celso Suckow da Fonseca]] | [[švietimo įstaiga]]<br/>[[aukštoji mokykla]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 102 |- | [[:d:Q485298|Q485298]] | [[Gillian Anderson]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q482980|Q482980]] | [[autorius]] | [[užsiėmimas]] | 102 |- | [[:d:Q396412|Q396412]] | [[Indian Premier League]] | [[sporto lyga]] | 102 |- | [[:d:Q285536|Q285536]] | [[Imelda Marcos]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q123480|Q123480]] | [[landlocked country]] | | 102 |- | [[:d:Q103876|Q103876]] | [[Peter O'Toole]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q81219|Q81219]] | [[Šandoras Petefis]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q44659|Q44659]] | [[XIX amžiaus 3-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 102 |- | [[:d:Q39889|Q39889]] | [[.br]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q39847|Q39847]] | [[XIX amžiaus 8-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 101 |- | [[:d:Q39484|Q39484]] | [[XIX amžiaus 4-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 101 |- | [[:d:Q37861|Q37861]] | [[.us]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q37420|Q37420]] | [[.au]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q28975|Q28975]] | [[Kristoferis Marlou]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q12237722|Q12237722]] | [[Layal Abboud]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q6070218|Q6070218]] | [[Pedro Sánchez]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q3257809|Q3257809]] | [[purpurinė]] | [[spalva]]<br/>[[HTML4 named color]] | 101 |- | [[:d:Q484275|Q484275]] | [[lyderystė]] | [[mokslumas]]<br/>[[personality trait]] | 101 |- | [[:d:Q222944|Q222944]] | [[Patrick Modiano]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q134262|Q134262]] | [[Tennessee Williams]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q131761|Q131761]] | [[Humphry Davy]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Joan Baez]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q104027|Q104027]] | [[Kirk Douglas]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q42253|Q42253]] | [[URL]] | [[Standartas|techninis standartas]] | 100 |- | [[:d:Q41774|Q41774]] | [[.ir]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q39582|Q39582]] | [[.ca]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q38300|Q38300]] | [[.ar]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q196|Q196]] | [[vyšnia]] | [[type of fruit]] | 100 |- | [[:d:Q484|Q484]] | [[tinginystė]] | [[yda]]<br/>[[veikla]] | 100 |- | [[:d:Q6545811|Q6545811]] | [[jealousy]] | [[negative emotion]] | 100 |- | [[:d:Q4842556|Q4842556]] | [[Instituto Federal da Bahia]] | [[Brazilian Federal Institutes of Education, Science and Technology]] | 100 |- | [[:d:Q308194|Q308194]] | [[dukra]] | [[giminystė]] | 100 |- | [[:d:Q254032|Q254032]] | [[Olga Tokarczuk]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q217238|Q217238]] | [[Jimmie Johnson]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q200184|Q200184]] | [[Ūdra]] | [[taksonas]] | 100 |- | [[:d:Q193800|Q193800]] | [[Juvenalis]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q179680|Q179680]] | [[Alfredas de Miusė]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q170509|Q170509]] | [[Henry James]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q155164|Q155164]] | [[Imran Khan]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q140412|Q140412]] | [[Džonas Donas]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q123078|Q123078]] | [[Robertas Heinleinas]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q104109|Q104109]] | [[Mary Pickford]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q104049|Q104049]] | [[Sidney Poitier]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q74363|Q74363]] | [[Hippocampus]] | [[taksonas]] | 100 |- | [[:d:Q40927|Q40927]] | [[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 99 |- | [[:d:Q40619|Q40619]] | [[.kz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q39661|Q39661]] | [[.ba]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q39132|Q39132]] | [[.jp]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q38768|Q38768]] | [[Richterio skalė]] | [[moment magnitude scale]]<br/>[[logarithmic scale]]<br/>[[matavimo skalė]] | 99 |- | [[:d:Q34316|Q34316]] | [[Daktaras Kas]] | [[Serialas|televizijos serialas]] | 99 |- | [[:d:Q19155|Q19155]] | [[Henry Fonda]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q108493269|Q108493269]] | [[Torsten Haß]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q1639825|Q1639825]] | [[kalvis]] | [[skilled trade]]<br/>[[historical profession]]<br/>[[užsiėmimas]] | 99 |- | [[:d:Q1148669|Q1148669]] | [[Cyril Ramaphosa]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q587465|Q587465]] | [[28]] | [[positive integer]]<br/>[[tobulasis skaičius]]<br/>[[triangular number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[centered nonagonal number]]<br/>[[hexagonal number]]<br/>[[magic number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 99 |- | [[:d:Q215072|Q215072]] | [[John Goodman]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q191050|Q191050]] | [[Ambrozas Birsas]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q183372|Q183372]] | [[Alfredas Nortas Vaithedas]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q171730|Q171730]] | [[Georges Clemenceau]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q155833|Q155833]] | [[Nerium oleander]] | [[taksonas]] | 99 |- | [[:d:Q83566|Q83566]] | [[Izabelė Aljendė]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q80079|Q80079]] | [[Aloe vera]] | [[taksonas]] | 99 |- | [[:d:Q41670|Q41670]] | [[lotynų abėcėlė]] | [[natural writing system]] | 98 |- | [[:d:Q40656|Q40656]] | [[.ua]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q40467|Q40467]] | [[.il]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q40196|Q40196]] | [[XIX amžiaus 2-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 98 |- | [[:d:Q37883|Q37883]] | [[.es]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q37715|Q37715]] | [[.at]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q11359|Q11359]] | [[Aryabhata]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q10791|Q10791]] | [[nuogumas]] | | 98 |- | [[:d:Q1986139|Q1986139]] | [[Aršakidų dinastija]] | [[istorinė valstybė]] | 98 |- | [[:d:Q862089|Q862089]] | [[giraffe]] | [[taksonas]] | 98 |- | [[:d:Q273708|Q273708]] | [[Fransua de Larošfuko]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q233265|Q233265]] | [[Robertas Brauningas]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q230762|Q230762]] | [[Deilas Karnegis]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q172678|Q172678]] | [[Samuel Leroy Jackson]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q81796|Q81796]] | [[Džeimsas Metjus Beris]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q79988|Q79988]] | [[24]] | [[positive integer]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[nonagonal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[harshad number]] | 98 |- | [[:d:Q43034|Q43034]] | [[Kastel Gofreras]] | [[komuna Italijoje]] | 97 |- | [[:d:Q41851|Q41851]] | [[.sg]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q41016|Q41016]] | [[.aq]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q40442|Q40442]] | [[.se]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q39773|Q39773]] | [[.be]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q39144|Q39144]] | [[.bd]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q38900|Q38900]] | [[.cn]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37913|Q37913]] | [[.uk]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37531|Q37531]] | [[.cz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37164|Q37164]] | [[.fi]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q26224|Q26224]] | [[3 tūkstantmetis]] | [[tūkstantmetis]] | 97 |- | [[:d:Q25315|Q25315]] | [[Fanthjetas]] | [[provincial city of Vietnam]]<br/>[[didmiestis]] | 97 |- | [[:d:Q11859|Q11859]] | [[Undinėlė (pasaka)]] | [[literatūros kūrinys]]<br/>[[pasaka]] | 97 |- | [[:d:Q10225|Q10225]] | [[Indijos nacionalinis kongresas]] | [[politinė partija]] | 97 |- | [[:d:Q114834007|Q114834007]] | [[IShowSpeed]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q485446|Q485446]] | [[pozityvus mąstymas]] | [[advanced emotion]] | 97 |- | [[:d:Q189489|Q189489]] | [[Zendaya]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q189125|Q189125]] | [[translytis]] | | 97 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[W. H. Auden]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q170494|Q170494]] | [[kūnas]] | [[anatomical entity class type]] | 97 |- | [[:d:Q160460|Q160460]] | [[Alfarabijus]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q146256|Q146256]] | [[Miriam Makeba]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q133156|Q133156]] | [[kolonija]] | | 97 |- | [[:d:Q103949|Q103949]] | [[Buster Keaton]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q53001|Q53001]] | [[Jean-Luc Godard]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q54545|Q54545]] | [[Martina Navratilova]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q59215|Q59215]] | [[Robert Redford]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q42695|Q42695]] | [[.ke]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q42634|Q42634]] | [[.jo]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q42286|Q42286]] | [[.zw]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41433|Q41433]] | [[.sa]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41102|Q41102]] | [[.id]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41060|Q41060]] | [[.no]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41039|Q41039]] | [[.dz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q40622|Q40622]] | [[.hu]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39993|Q39993]] | [[.bh]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39885|Q39885]] | [[.cl]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39870|Q39870]] | [[.by]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39382|Q39382]] | [[.ie]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q37907|Q37907]] | [[.pl]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q34394|Q34394]] | [[belief]] | | 96 |- | [[:d:Q28054|Q28054]] | [[Judi Dench]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q12172|Q12172]] | [[Baselstadas]] | [[Šveicarijos kantonai]]<br/>[[Miestas-valstybė]]<br/>[[Valstija]]<br/>[[half-canton]] | 96 |- | [[:d:Q20514253|Q20514253]] | [[blockchain]] | [[sąvoka]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]]<br/>[[pramonė]]<br/>[[darbo sritis]] | 96 |- | [[:d:Q18677875|Q18677875]] | [[Normandy]] | [[Prancūzijos regionai]] | 96 |- | [[:d:Q10304508|Q10304508]] | [[erkės]] | [[taksonas]] | 96 |- | [[:d:Q8563753|Q8563753]] | [[:Help:Page history|Page history]] | | 96 |- | [[:d:Q6614109|Q6614109]] | [[Universidade Federal do Recôncavo da Bahia]] | [[federal university]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 96 |- | [[:d:Q923610|Q923610]] | [[Pontifícia Universidade Católica de Minas Gerais]] | [[universitetas]]<br/>[[pontifical university]]<br/>[[privati švietimo įstaiga]]<br/>[[private not-for-profit educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 96 |- | [[:d:Q433353|Q433353]] | [[27]] | [[positive integer]]<br/>[[deficient number]]<br/>[[odd number]]<br/>[[skaičiaus kubas]]<br/>[[decagonal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[power of three]]<br/>[[harshad number]] | 96 |- | [[:d:Q213355|Q213355]] | [[John Dryden]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q208195|Q208195]] | [[malonumas]] | [[positive emotion]] | 96 |- | [[:d:Q184197|Q184197]] | [[Rūdys]] | | 96 |- | [[:d:Q179282|Q179282]] | [[Steven Weinberg]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q177626|Q177626]] | [[žmonių migracija]] | | 96 |- | [[:d:Q172048|Q172048]] | [[Terencijus]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q171091|Q171091]] | [[Philip K. Dick]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q133042|Q133042]] | [[Shmuel Yosef Agnon]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q119158|Q119158]] | [[Federalinė sritis]] | [[federal district of Brazil]]<br/>[[capital district or territory]]<br/>[[Brazilijos regionai ir valstijos]] | 96 |- | [[:d:Q103784|Q103784]] | [[Donald Sutherland]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q102786|Q102786]] | [[abbreviation]] | [[linguistic phenomenon]] | 96 |- | [[:d:Q95026|Q95026]] | [[Shirley MacLaine]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q93957|Q93957]] | [[Gary Cooper]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q77888|Q77888]] | [[Vilhelmas Humboltas]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q76179|Q76179]] | [[Megawati Soekarnoputri]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q57068|Q57068]] | [[Wilhelm Wien]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q58251|Q58251]] | [[Azerbaijani Wikipedia]] | [[Wikipedia language edition]] | 96 |- | [[:d:Q43132|Q43132]] | [[.om]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q43135|Q43135]] | [[Kevin Rudd]] | [[žmogus]] | 95 |- | [[:d:Q42504|Q42504]] | [[Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[religious organization]] | 95 |- | [[:d:Q41840|Q41840]] | [[.ph]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q41842|Q41842]] | [[.zm]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q41835|Q41835]] | [[.lb]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Pageidaujami straipsniai]] c42wfdcznbgt26alc4wwxds4paiv9th 0 368727 7855754 7854409 2026-06-13T16:26:11Z Àncilu 210837 [[Specialus:LintErrors/bogus-image-options]] 7855754 wikitext text/x-wiki '''Verslo vadybos mokykla''' – [[universitetas|aukštojo išsilavinimo mokykla]], suteikianti [[Verslo administravimas|verslo administravimo]] laipsnį. Tokio pobūdžio universitetas siūlo [[sąskaityba|sąskaitybos]], [[vadyba|vadybos]], [[ekonomika|ekonomikos]], [[finansai|finansų]], [[rinkodara|rinkodaros]], [[žmogiškųjų išteklių vadyba|žmogiškųjų išteklių vadybos]], [[Organizacinė elgsena|organizacinės elgsenos]], [[Ryšiai su visuomene|ryšių su visuomene vadybos]], [[strategijos valdymas|strategijos valdymo]], [[informacinių sistemų vadyba|informacinės sistemų vadybos]] ir [[kiekybinė analizė|kiekybinės analizės]] studijų programas. „[[ESCP Europe]]“ 1819 metais įkūrė ekonomikos mokslininkų ir verslininkų grupė, į kurią įėjo ekonomistas Jean-Baptiste Say ir prekybininkas Vital Roux. „ESCP Europe“ buvo pirma verslo mokykla pasaulyje.<ref>{{Cite web |url=http://www.generation-europe.eu/assets/resources/youth_centre/career_development_and_employment/career_guidance/FocusOn2012-09Business-SchoolUK.pdf |title=Focus On - Generation Europe Foundation - Business schools and career opportunities |access-date=2013-09-20 |archive-date=2013-09-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130921053937/http://www.generation-europe.eu/assets/resources/youth_centre/career_development_and_employment/career_guidance/FocusOn2012-09Business-SchoolUK.pdf |url-status=dead }}</ref> <ref>[[Andreas Kaplan|Kaplan, Andreas]] (2014) European management and European business schools: Insights from the history of business schools, European Management Journal, http://dx.doi.org/10.1016/j.emj.2014.03.006</ref> == Paskirtis == [[Vaizdas:London Business School facade.jpg|thumb|220px|[[Londono verslo mokykla]] išrinkta geriausia Pasaulyje, vertinant [[MBA|verslo vadybos magistro]] studijų programą.<ref>[http://rankings.ft.com/businessschoolrankings/global-mba-rankings-2011 Financial Times' Global MBA Rankings 2011] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111208023101/http://rankings.ft.com/businessschoolrankings/global-mba-rankings-2011 |date=2011-12-08 }}</ref>]] [[Vaizdas:Stanford 32 aerial.jpg|thumb|220px| Baigusieji [[Stanfordo verslo mokykla]] vidutiniškai uždirba daugiausiai – 183 260 USD per metus.<ref>[http://rankings.ft.com/businessschoolrankings/global-mba-rankings-2011 Financial Times' Global MBA Rankings 2011] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111208023101/http://rankings.ft.com/businessschoolrankings/global-mba-rankings-2011 |date=2011-12-08 }}</ref>]] Verslo mokyklos XIX amžiaus pabaigoje imtos kurti politikų ir verslininkų iniciatyva. Jie suprato, kad verslininku negali tapti bet kuris arba kiekvienas turtą paveldėjęs žmogus. Norint sėkmingai valdyti verslą reikia sisteminių žinių ir praktikos, o vadovas turi turėti specialių įrankių ir metodiką. Todėl ir imta sisteminti bei mokymui pritaikyti praktines žinias – jos buvo perduodamos pirmiesiems tikriems mokslus išėjusiems verslo vadovams. Ilgainiui mokymo programos evoliucionavo: verslo mokyklos tuo pačiu metu ir skatino verslą vystytis, ir pačios naudojosi jo praktika, kurią paversdavo teorinėmis žiniomis.<ref name="Versus">[http://komunikacija.eversus.lt/naujienos/602 Versus: Verslo mokykloms – globalūs iššūkiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100612042121/http://komunikacija.eversus.lt/naujienos/602 |date=2010-06-12 }}</ref> == Dėstomi dalykai == Verslo vadybos mokyklose dėstomos įvairios studijų programos, dažniausiai pritaikytos vadovams. Prestižinė [[Sloan draugijos programa|„Sloan“ draugijos]] ({{en|Sloan Fellowship}}) programa dėstoma tik [[MIT Sloan vadybos mokykla|MIT Sloan vadybos mokykloje]] bei [[Stanfordo verslo mokykla|Stanfordo]] ir [[Londono verslo mokykla|Londono verslo mokyklose]]. === Kvalifikaciniai laipsniai === Verslo vadybos mokykloje galima įgyti šiuos laipsnius: * [[Verslo administravimo bakalauras|Verslo vadybos bakalauro]] ({{en|Bachelor of Business Administration, BBA}}); * [[Verslo administravimo magistras|Verslo vadybos magistro]] ({{en|Master of Business Administration, MBA}}); * [[Verslo administravimo daktaras|Verslo vadybos daktaro]] ({{en|Doctor of Business Administration, DBA)}}. == Lietuvoje == Lietuvoje pagrindinės yra trys verslo mokyklos. Tai [[VU TVM|Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla]] (VU TVM), [[ISM|ISM Vadybos bei ekonomikos universitetas]] ir [[Baltijos vadybos institutas]], labiau žinomas kaip BMI. Vadybos mokslų rinkoje vieni pritraukia tik vadovus, kiti – perspektyviausius samdomus darbuotojus, kuriems vadybos žinių trūksta kopiant karjeros laiptais. Verslo vadovus pritraukti siekia visos mokyklos.<ref>[http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=194658 Verslo Žinios – Kompetencijos ženklų konkurencija]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. balandžio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://komunikacija.eversus.lt/naujienos/165 Versus – Geriausios verslo mokyklos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100903144706/http://komunikacija.eversus.lt/naujienos/165 |date=2010-09-03 }} * [http://archyvas.vz.lt/news.php?id=479807&strid=1050&rs=0&ss=&y=2006%2008%2031 Verslo Klasė – Geriausios Europos verslo mokyklos]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Ekonominis švietimas]] [[Kategorija:Verslo mokyklos| ]] ib35q7g18mjrmstf4v8d0maxawptzcs 0 371788 7856016 3515333 2026-06-14T04:32:17Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[2012 m. Afrikos tautų taurė]] 7856016 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[2012 m. Afrikos tautų taurė]] cmcippsygfuf4si6q9bobtge6ewnow0 0 371891 7856183 7721405 2026-06-14T09:23:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856183 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= [[Vaizdas:Curacao_Football_Federation.svg|60px]]| asociacija= Federashon Futbol Korsou| treneris= {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]]| rezultatyviausias=[[Rangelo Janga]] (21) | ilgiausiai=[[Leandro Bacuna]] (72)| reitingas = '''82''' (2023 m.)<ref>[https://inside.fifa.com/fifa-world-ranking/men "The FIFA/Coca-Cola Men's World Ranking"]. FIFA.</ref>| 1rungtynės={{Flagicon|Netherlands}} [[Arubos vyrų futbolo rinktinė|Aruba]] 0–4 Kiurasao {{Flagicon|Netherlands}}| 1rungtyniųvieta=[[Aruba]]| 1rungtyniųdata= [[1924]] m. [[balandžio 6]] d.)<br> {{Fut|Dominikos Respublika|1}} 1–0 Kiurasao {{Flagicon|CUW}}<br> ([[Dominikos Respublika]];<br> [[2011]] m. [[rugpjūčio 18]] d.| grungtynės={{Flagicon|CUW}} Kiurasao 10–0 [[Grenados vyrų futbolo rinktinė|Grenada]] {{Flagicon|Grenada}}| grungtyniųvieta=[[Kiurasao]]| grungtyniųdata=[[2018]] m. [[rugsėjo 10]] d.| brungtynės={{Flagicon|ARG}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 7–0 Kiurasao {{Flagicon|CUW}}| brungtyniųvieta=[[Santjago del Esteras]], [[Argentina]]| brungtyniųdata=[[2023]] m. [[kovo 28]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Amerikos) --> žemynoč=[[CONCACAF Aukso taurė]]| žč=3| žčmetai=2017| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=2019| | pattern_la1 = _cur26h | pattern_b1 = _cur26hA | pattern_ra1 = _cur26h | pattern_sh1 = _cur26h | pattern_so1 = _cur26hl | leftarm1 = 344fc0 | body1 = 344fc0 | rightarm1 = 344fc0 | shorts1 = 344fc0 | socks1 = 344fc0 | pattern_la2 = _cur26a | pattern_b2 = _cur26aA | pattern_ra2 = _cur26a | pattern_sh2 = _cur26a | pattern_so2 = _cur26al | leftarm2 = f2efd4 | body2 = f2efd4 | rightarm2 = f2efd4 | shorts2 = f2efd4 | socks2 = f2efd4 }} '''Kiurasao vyrų futbolo rinktinė''' – [[Kiurasao]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja Kiurasao futbolo federacija. Kiurasao rinktinė pradėjo rungtyniauti nuo 1924 m., bet vėliau buvo įjungta į [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinę]]. [[2011]] m. išskaidžius [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilus]], Kiurasao vėl sudarė savo nacionalinę rinktinę, kuri laikoma istorine Nyderlandų Antilų pasekėja. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio čempionatas === ;kaip Kiurasao * 1930–1954 – {{gray_i|nedalyvavo}} ;kaip Nyderlandų Antilai * 1958–2010 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} ;kaip Kiurasao * 2014–2022 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026]] – ? === CONCACAF Aukso taurė === * 1963–2011 – žr. [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė]] * 2013–2015 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[2017 m. CONCACAF Aukso taurė|2017]] – I etapas * [[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|2019]] – ketvirtfinalis * 2021–2023 – {{gray_i|pasitraukė/neįveikė atrankos}} * [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] – I etapas === [[Karibų taurė]] === * 1963–2011 – žr. [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė]] * 2012 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2014 – I etapas * 2017 – '''1 vieta''' == Žymiausi žaidėjai == Po 2011: * [[Eloy Room]] * [[Cuco Martina]] * [[Gevaro Nepomuceno]] * [[Felitciano Zschusschen]] * [[Leandro Bacuna]] == Treneriai == {{div col|2}} * {{flagicon|Argentina}} [[Manuel Bilches]] (2011–12)<ref name="alberto/pieternella"/> * {{flagicon|Curaçao}} [[Ludwig Alberto]] (2012–14)<ref name="alberto/pieternella">{{cite news |url=http://www.curacaosport.com/bilches-moet-curacao-naar-wk-leiden/ |title=Bilches moet Curaçao naar WK leiden |date=8 August 2011 |publisher=Curaçao Sport |access-date=8 November 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141021181824/http://curacaosport.com/bilches-moet-curacao-naar-wk-leiden/ |archive-date=21 October 2014 }}</ref> * {{flagicon|Curaçao}} ''[[Igemar Pieternella]]'' (2014)<ref name = "alberto/pieternella"/> * {{flagicon|Curaçao}} [[Etienne Siliee]] (2014–15)<ref>{{cite news |url=http://jamaica-gleaner.com/gleaner/20141112/sports/sports32.html |title=Soca Warriors Win Caribbean Cup Opener |date=12 November 2014 |publisher=Jamaica Gleamer |access-date=15 November 2014 |archive-date=15 November 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141115052642/http://jamaica-gleaner.com/gleaner/20141112/sports/sports32.html |url-status=live }}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} [[Patrick Kluivert]] (2015–16)<ref>{{cite news |url=http://www.metronieuws.nl/sport/2015/03/internationals-curacao-dolblij-met-komst-kluivert |title=Internationals Curaçao dolblij met komst Kluivert |date=5 March 2015 |publisher=Metro Nieuws |access-date=24 March 2015 |archive-date=13 September 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160913235112/http://www.metronieuws.nl/sport/2015/03/internationals-curacao-dolblij-met-komst-kluivert |url-status=live }}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} [[Remko Bicentini]] (2016–20)<ref>{{cite web|url=http://www.deporteawe.com/2016/08/24/remko-bicentini-rihairo-meulens-partido-di-fogeo-pa-selekshon-di-futbol-di-korsou/|title=Remko Bicentini, Rihairo Meulens i Partido di Fogeo pa Selekshon di Futbol di Korsou|date=24 August 2016|work=deporteawe.com|access-date=22 March 2017|archive-date=18 January 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170118042544/http://www.deporteawe.com/2016/08/24/remko-bicentini-rihairo-meulens-partido-di-fogeo-pa-selekshon-di-futbol-di-korsou/|url-status=live}}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} [[Guus Hiddink]] (2020–21)<ref>{{cite web|url=https://www.foxsports.nl/nieuws/artikel/3252569/guus-hiddink-nieuwe-bondscoach-curacao|title=Guus Hiddink nieuwe bondscoach Curaçao|author=FOX Sports|date=21 August 2020|work=foxsports.nl|access-date=21 August 2020|archive-date=24 August 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200824112404/https://www.foxsports.nl/nieuws/artikel/3252569/guus-hiddink-nieuwe-bondscoach-curacao|url-status=live}}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} ''[[Patrick Kluivert]]'' (2021) * {{flagicon|NED}} [[Art Langeler]] (2022) * {{flagicon|NED}} [[Remko Bicentini]] (2022–2023) * {{flagicon|SUR}} ''[[Dean Gorré]]'' (2023) * {{flagicon|NED}} [[Fred Rutten]] (2026) * {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]] (2024–2026, 2026–) {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} {{AmerikosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Šiaurės Amerikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Kiurasao futbolas|Rinktinė]] ay0a63pzpb6ha9gbnvhhmtm7ouh83qu 7856185 7856183 2026-06-14T09:24:34Z Hugo.arg 1674 7856185 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= [[Vaizdas:Curacao_Football_Federation.svg|100px]]| asociacija= Federashon Futbol Korsou| treneris= {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]]| rezultatyviausias=[[Rangelo Janga]] (21) | ilgiausiai=[[Leandro Bacuna]] (72)| reitingas = '''82''' (2023 m.)<ref>[https://inside.fifa.com/fifa-world-ranking/men "The FIFA/Coca-Cola Men's World Ranking"]. FIFA.</ref>| 1rungtynės={{Flagicon|Netherlands}} [[Arubos vyrų futbolo rinktinė|Aruba]] 0–4 Kiurasao {{Flagicon|Netherlands}}| 1rungtyniųvieta=[[Aruba]]| 1rungtyniųdata= [[1924]] m. [[balandžio 6]] d.)<br> {{Fut|Dominikos Respublika|1}} 1–0 Kiurasao {{Flagicon|CUW}}<br> ([[Dominikos Respublika]];<br> [[2011]] m. [[rugpjūčio 18]] d.| grungtynės={{Flagicon|CUW}} Kiurasao 10–0 [[Grenados vyrų futbolo rinktinė|Grenada]] {{Flagicon|Grenada}}| grungtyniųvieta=[[Kiurasao]]| grungtyniųdata=[[2018]] m. [[rugsėjo 10]] d.| brungtynės={{Flagicon|ARG}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 7–0 Kiurasao {{Flagicon|CUW}}| brungtyniųvieta=[[Santjago del Esteras]], [[Argentina]]| brungtyniųdata=[[2023]] m. [[kovo 28]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Amerikos) --> žemynoč=[[CONCACAF Aukso taurė]]| žč=3| žčmetai=2017| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=2019| | pattern_la1 = _cur26h | pattern_b1 = _cur26hA | pattern_ra1 = _cur26h | pattern_sh1 = _cur26h | pattern_so1 = _cur26hl | leftarm1 = 344fc0 | body1 = 344fc0 | rightarm1 = 344fc0 | shorts1 = 344fc0 | socks1 = 344fc0 | pattern_la2 = _cur26a | pattern_b2 = _cur26aA | pattern_ra2 = _cur26a | pattern_sh2 = _cur26a | pattern_so2 = _cur26al | leftarm2 = f2efd4 | body2 = f2efd4 | rightarm2 = f2efd4 | shorts2 = f2efd4 | socks2 = f2efd4 }} '''Kiurasao vyrų futbolo rinktinė''' – [[Kiurasao]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja Kiurasao futbolo federacija. Kiurasao rinktinė pradėjo rungtyniauti nuo 1924 m., bet vėliau buvo įjungta į [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinę]]. [[2011]] m. išskaidžius [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilus]], Kiurasao vėl sudarė savo nacionalinę rinktinę, kuri laikoma istorine Nyderlandų Antilų pasekėja. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio čempionatas === ;kaip Kiurasao * 1930–1954 – {{gray_i|nedalyvavo}} ;kaip Nyderlandų Antilai * 1958–2010 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} ;kaip Kiurasao * 2014–2022 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026]] – ? === CONCACAF Aukso taurė === * 1963–2011 – žr. [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė]] * 2013–2015 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[2017 m. CONCACAF Aukso taurė|2017]] – I etapas * [[2019 m. CONCACAF Aukso taurė|2019]] – ketvirtfinalis * 2021–2023 – {{gray_i|pasitraukė/neįveikė atrankos}} * [[2025 m. CONCACAF Aukso taurė|2025]] – I etapas === [[Karibų taurė]] === * 1963–2011 – žr. [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė]] * 2012 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2014 – I etapas * 2017 – '''1 vieta''' == Žymiausi žaidėjai == Po 2011: * [[Eloy Room]] * [[Cuco Martina]] * [[Gevaro Nepomuceno]] * [[Felitciano Zschusschen]] * [[Leandro Bacuna]] == Treneriai == {{div col|2}} * {{flagicon|Argentina}} [[Manuel Bilches]] (2011–12)<ref name="alberto/pieternella"/> * {{flagicon|Curaçao}} [[Ludwig Alberto]] (2012–14)<ref name="alberto/pieternella">{{cite news |url=http://www.curacaosport.com/bilches-moet-curacao-naar-wk-leiden/ |title=Bilches moet Curaçao naar WK leiden |date=8 August 2011 |publisher=Curaçao Sport |access-date=8 November 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141021181824/http://curacaosport.com/bilches-moet-curacao-naar-wk-leiden/ |archive-date=21 October 2014 }}</ref> * {{flagicon|Curaçao}} ''[[Igemar Pieternella]]'' (2014)<ref name = "alberto/pieternella"/> * {{flagicon|Curaçao}} [[Etienne Siliee]] (2014–15)<ref>{{cite news |url=http://jamaica-gleaner.com/gleaner/20141112/sports/sports32.html |title=Soca Warriors Win Caribbean Cup Opener |date=12 November 2014 |publisher=Jamaica Gleamer |access-date=15 November 2014 |archive-date=15 November 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141115052642/http://jamaica-gleaner.com/gleaner/20141112/sports/sports32.html |url-status=live }}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} [[Patrick Kluivert]] (2015–16)<ref>{{cite news |url=http://www.metronieuws.nl/sport/2015/03/internationals-curacao-dolblij-met-komst-kluivert |title=Internationals Curaçao dolblij met komst Kluivert |date=5 March 2015 |publisher=Metro Nieuws |access-date=24 March 2015 |archive-date=13 September 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160913235112/http://www.metronieuws.nl/sport/2015/03/internationals-curacao-dolblij-met-komst-kluivert |url-status=live }}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} [[Remko Bicentini]] (2016–20)<ref>{{cite web|url=http://www.deporteawe.com/2016/08/24/remko-bicentini-rihairo-meulens-partido-di-fogeo-pa-selekshon-di-futbol-di-korsou/|title=Remko Bicentini, Rihairo Meulens i Partido di Fogeo pa Selekshon di Futbol di Korsou|date=24 August 2016|work=deporteawe.com|access-date=22 March 2017|archive-date=18 January 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170118042544/http://www.deporteawe.com/2016/08/24/remko-bicentini-rihairo-meulens-partido-di-fogeo-pa-selekshon-di-futbol-di-korsou/|url-status=live}}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} [[Guus Hiddink]] (2020–21)<ref>{{cite web|url=https://www.foxsports.nl/nieuws/artikel/3252569/guus-hiddink-nieuwe-bondscoach-curacao|title=Guus Hiddink nieuwe bondscoach Curaçao|author=FOX Sports|date=21 August 2020|work=foxsports.nl|access-date=21 August 2020|archive-date=24 August 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200824112404/https://www.foxsports.nl/nieuws/artikel/3252569/guus-hiddink-nieuwe-bondscoach-curacao|url-status=live}}</ref> * {{flagicon|Netherlands}} ''[[Patrick Kluivert]]'' (2021) * {{flagicon|NED}} [[Art Langeler]] (2022) * {{flagicon|NED}} [[Remko Bicentini]] (2022–2023) * {{flagicon|SUR}} ''[[Dean Gorré]]'' (2023) * {{flagicon|NED}} [[Fred Rutten]] (2026) * {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]] (2024–2026, 2026–) {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} {{AmerikosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Šiaurės Amerikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Kiurasao futbolas|Rinktinė]] 6v4qwky8uuqi205n7ly5u4knbnkuj86 0 372267 7855828 6468696 2026-06-13T21:10:55Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855828 wikitext text/x-wiki '''Kodžiki''' (古事記, „Senovės reikalų užrašai“) – seniausia ištisa [[Japonija|Japonijos]] kronika, datuojama VIII a. ([[711]]–[[712]] m.). Ją sudarė [[Ō no Jasumaro]] [[Imperatorė Gemei|imperatorės Gemei]] įsakymu<ref>{{cite book | last = Habersetzer | first = Gabrielle & Roland | title = Encyclopédie technique, historique, biographique et culturelle des arts martiaux de l'Extrême-Orient | publisher = Amphora | year = 2004 | isbn = 2-85 180-660-2 | page=380}}</ref>. Kodžiki yra [[mitologija|mitų]] apie dievus ([[Kami]]) ir keturių Japonijos salų atsiradimą rinkinys. Kartu su [[Nihon Šoki]] mitais jis įkvėpė šinto praktikas, įskaitant misogi apsivalymo ritualą<ref>{{cite book | last = Reader | first = Ian | title = Simple Guides: Shinto | url = https://archive.org/details/shinto0000read | publisher = Kuperard | year = 2008 | isbn = 1857334337 | page=[https://archive.org/details/shinto0000read/page/33 33],60}}</ref>. == Struktūra == [[Vaizdas:Motoori Norinaga self portrait.jpg|thumb|200px|right|Motoori Norinagos autoportretas]] Kodžiki sudarytas iš įvairių dainų ir poemų. Nors istoriniai įrašai ir mitai užrašyti [[kinų kalba]] su daugybe japoniškų elementų, dainų atveju [[kinų raštas]] naudojamas tik japoniškiems garsams užrašyti ([[Manjogana]]). Dainos užrašytos [[Jamatas|Jamato]] dialektu VII–VIII a. Šis dialektas vadinamas senovės japonų kalba ({{Ja|Jōdai Nihongo}}). Kodžiki padalintas į tris dalis: Kamicumaki („Viršutinis ritinys“), Nakacumaki („Vidurinis ritinys“) ir Šimocumaki („Žemutinis ritinys“). Kamicumaki sudaro įžanga ir pasakojimai apie kūrimo dievus, įvairių dievų gimimą. Nakacumaki prasideda su [[Imperatorius Džimu|imperatoriumi Džimu]] ir pasakojimu kaip jis užkariavo Japoniją ir tapo pirmuoju [[Japonijos imperatorius|Japonijos imperatoriumi]], o baigiasi su penkioliktuoju [[Imperatorius Odžinas|imperatorius Odžinu]]. Dauguma pasakojimų yra mitiniai ir abejojama jų istorine verte. Dėl nežinomų priežasčių paminėti 2-9 imperatoriai, bet jų pasiekimai praleisti. Dabar manoma, kad jie buvo sugalvoti nustumti pirmojo imperatoriaus valdymą į [[660 m. pr. m. e.]] Šimocumaki pasakoja apie 16-33-ą imperatorių ir retai minimi santykiai su dievais. Tačiau trūksta daug informacijos apie 24-33-ą imperatorių. == Istorijoje == [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]] [[Motoori Norinaga]] intensyviai studijavo Kodžiki ir išleido ''Kojiki-den'' („Kodžiki komentarai“). Jis pirmasis pareiškė, kad Kodžiki padirbta ir parašyta vėliau nei teigia. Pirmasis į anglų kalbą Kodžiki išvertė japanologas Bazilis Halas Čemberlenas. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šintoizmas]] [[Kategorija:Japonijos istorija]] dv9iyqo9a6chtimn5vumbyuo6hgj1uw 0 373060 7855910 7731156 2026-06-13T22:37:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855910 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =Dorseto ir Rytų Devono krantas |Image = [[Vaizdas:070329jad ukdor 01.jpg|250px|Juros periodo kranto dalis]] |State Party = {{flag|UK}} |Type = Kultūrinis |Criteria = viii |ID = 1029 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2001 |Session = |Link = | locmap = Anglija <!-- |long=|lat=--> |PL=50|PM=36|PS=23|NS=N|IL=3|IM=23|IS=03|ES=W | vikiteka = }} '''Juros periodo krantas''' ({{en|Jurassic Coast}}), dar vadinamas '''Dorseto ir Rytų Devono krantu''' ({{en|Dorset and East Devon Coast}}), – [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo objektas]] pietinėje Anglijos pakrantėje, prie [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]]. Jis tęsiasi apie 154 km – nuo [[Eksmutas|Eksmuto]] Rytų [[Devonas (grafystė)|Devone]] iki [[Stadlendas|Stadlendo]] įlankos [[Dorsetas|Dorsete]]. 2001 m. ši teritorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.<ref>{{cite web |url=https://whc.unesco.org/en/news/143/ |title=World Heritage Committee Inscribes 31 New Sites on the World Heritage List |publisher=UNESCO |language=en |date=2001-12-14 |access-date=2025-09-16}}</ref> Pakrantėje atsiveria beveik nenutrūkstama uolienų seka, apimanti maždaug 185 mln. metų geologinės istorijos – nuo [[Triasas|triaso]] iki [[Kreida (periodas)|kreidos]] periodo. Čia susiformavo įvairūs geologiniai dariniai: [[Natūrali arka|gamtinės arkos]], smailės, izoliuotos uolos, [[Užutėkis|įlankos]] ir [[Česilo paplūdimys|sąnašinė nerija]], jungianti [[Portlando sala|Portlando salą]] su žemynu. Dažnos [[Nuošliauža|nuošliaužos]] atidengia [[fosilija]]s, liudijančias šio regiono augalijos ir gyvūnijos evoliuciją. [[Lalvorto užutėkis|Lalvorto užutėkyje]] aptiktas suakmenėjęs miškas, o [[Laim Ridžisas|Laim Ridžise]] išskiriama daugiau kaip 70 uolienų sluoksnių,{{sfn|Turnbull|2015|page=31}} kuriuose randama įvairių [[Amonitai|amonitų]] rūšių. Čia gyvenusi fosilijų rinkėja [[Mary Anning|Meri Ening]] atrado pirmuosius jūrų [[Ropliai|roplių]] skeletus ir reikšmingai prisidėjo prie [[Paleontologija|paleontologijos]] mokslo raidos. Geologinę ir gamtinę informaciją lankytojams teikia Čarmuto paveldo pakrantės centras. Visa teritorija pasiekiama einant Pietvakarių pakrantės pėsčiųjų taku ({{en|South West Coast Path}}). == Pasaulio paveldo objektas == Juros periodo krantas tęsiasi nuo Orkombo kyšulio prie [[Eksmutas|Eksmuto]] iki [[Senojo Hario uolos|Senojo Hario uolų]] netoli [[Svonidžas|Svonidžo]]. Jo bendras ilgis siekia apie 154 km. 2001 m. jis tapo pirmuoju Jungtinėje Karalystėje į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu visiškai natūraliu objektu.<ref>{{cite web |year=2001 |url=https://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&id_site=1029 |title=Dorset and East Devon Coast |publisher=UNESCO World Heritage Centre |access-date=2025-09-16}}</ref> Vakarinę ribą žymi 2002 m. pastatyta skulptūra „Geoneedle“, sukurta iš vietinių uolienų.{{sfn|Harris|2014|page=1}} Pakrantę sudaro aštuonios saugomos atkarpos, apimančios svarbiausias geologines vietoves<ref>{{cite report |date=2000 |title=Nomination of the Dorset and East Devon Coast for Inclusion in the World Heritage List |publisher=Dorset County Council |page=8}}</ref> – nuo Eksmuto ir [[Sidmutas|Sidmuto]] iki [[Laim Ridžisas|Laim Ridžiso]], [[Portlando sala|Portlando]], [[Česilo paplūdimys|Česilo paplūdimio]], Flito lagūnos ir Svonidžo. Šiose teritorijose natūralūs erozijos procesai atidengia nuoseklų nuosėdinių uolienų sluoksnių kompleksą, leidžiantį tyrinėti 185 mln. metų trukusią Žemės [[Geologija|geologinę]] raidą.<ref>{{cite web |url=http://jurassiccoast.org/about/what-is-the-jurassic-coast/ |title=What is the Jurassic Coast? |year=2016 |publisher=Jurassic Coast World Heritage Site |archive-date=2016-07-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160722163445/http://jurassiccoast.org/about/what-is-the-jurassic-coast/}}</ref> [[Lalvorto užutėkis|Lalvorto užutėkyje]] išlikęs suakmenėjęs miškas, kuriame aptinkama [[Pušūnai|pušūnų]], [[Mediniai paparčiai|paparčių]] ir [[Cikūnai|cikūnų]] liekanų.<ref>{{cite web |url=http://jurassiccoast.org/about/all-about-fossils/fossils-of-the-jurassic-coast/ |title=Fossils of the Jurassic Coast |year=2016 |publisher=Jurassic Coast World Heritage Site |archive-date=2016-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160827002552/http://jurassiccoast.org/about/all-about-fossils/fossils-of-the-jurassic-coast/}}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Durdle Door Overview.jpg|thumb|[[Dardl Doras]]]] [[Vaizdas:PortlandCoast.JPG|thumb|right|Juros periodo klintys [[Portlando sala|Portlando saloje]], eksploatuotos karjeruose]] Pakrantę sudaro [[Triasas|triaso]], [[Jura|juros]] ir [[Kreida (periodas)|kreidos]] periodų uolienos, atspindinčios visą [[Mezozojus|mezozojaus]] erą.<ref>{{cite web |url=http://jurassiccoast.org/walkthroughtime/highlight-the-coast-from-the-sea/ |title=Highlight: The Coast from the Sea |year=2016 |publisher=Jurassic Coast World Heritage Site |archive-date=2016-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160827012559/http://jurassiccoast.org/walkthroughtime/highlight-the-coast-from-the-sea/}}</ref> Rytų Devone vyrauja raudonojo smiltainio triaso uolos,<ref>{{cite web |url=https://jurassiccoast.org/what-is-the-jurassic-coast/all-about-fossils/fossil-finder/fossil-finder-database/733-budleigh-salterton-pebbles/ |title=Budleigh Pebbles |publisher=Jurassic Coast Trust |archive-date=2021-11-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211123203900/https://jurassiccoast.org/what-is-the-jurassic-coast/all-about-fossils/fossil-finder/fossil-finder-database/733-budleigh-salterton-pebbles/}}</ref> kurios Ladramo įlankoje suformavo įspūdingus [[Kekuras|stulpų]] pavidalo darinius. [[Laim Ridžisas|Laim Ridžise]] ir [[Čarmutas|Čarmute]] paplitę juros periodo moliai bei skalūnai, todėl šiose vietovėse dažnos nuošliaužos. [[Česilo paplūdimys]] yra tipiškas [[Sekluma|barjerinio paplūdimio]] pavyzdys – jis atskiria Flito lagūną, svarbią saugomą gamtinę teritoriją. [[Lalvorto užutėkis|Lalvorto užutėkyje]] bangų ardomos uolienos suformavo pasagos formos [[Užutėkis|įlanką]], o netoliese yra natūrali [[Dardl Doras|Dardl Doro]] arka. Kreidos klintys sudaro [[Senojo Hario uolos|Senojo Hario uolas]] prie Hendfasto kyšulio.<ref name=RGS>{{cite web |url=http://www.rgs.org/OurWork/Schools/School+Members+Area/Ask+the+experts/Jurassic+Coast.htm |title=Dr Anjana K. Ford answers questions on the Jurassic Coast |author=Ford, Anjana K. |date=2011-06-01 |publisher=Royal Geographical Society |archive-date=2016-08-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160826005258/http://www.rgs.org/OurWork/Schools/School+Members+Area/Ask+the+experts/Jurassic+Coast.htm |url-status=dead}}</ref> Aukščiausias pakrantės taškas – Golden Kapas (191 m), iškilęs tarp [[Bridportas|Bridporto]] ir Čarmuto.{{sfn|Turnbull|2015|page=115}} Pakrantėje aptinkama gausybė reljefo formų: sąsmaukos, [[Natūrali arka|gamtinės arkos]], uolų [[Klostė (geologija)|raukšlės]] ir ryškiai kontrastuojančios pakrantės atkarpos. Ši įvairovė paverčia regioną tarptautinės reikšmės geologinių [[Lauko tyrimas|tyrimų]] objektu.<ref>{{cite book |author=Edwards, Richard Anthony |title=Geology of the Jurassic Coast: The Red Coast Revealed: Exmouth to Lyme Regis |url=https://books.google.com/books?id=4NtOAQAAIAAJ |year=2008 |publisher=Coastal Pub. |isbn=978-0-9544845-4-5}}</ref> == Istorija == XVIII a. pabaigoje prancūzų gamtininkas [[Georges Cuvier|Žoržas Kiuvjė]] nustatė, kad dalis fosilijų neturi gyvų atitikmenų. Tai tapo svariu argumentu, pagrindusiu rūšių [[Išnykimas|išnykimo]] galimybę ir paskatinusiu [[Paleontologija|paleontologijos]] mokslo raidą.<ref>{{Cite book |last=McGowan |first=Christopher |title=The Dragon Seekers |pages=[https://archive.org/details/dragonseekershow00mcgo_0/page/3 3–4] |publisher=Persus Publishing |date=2001 |isbn=0-7382-0282-7 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/dragonseekershow00mcgo_0/page/3}}</ref> Rytų Devono ir Vakarų Dorseto pakrantėse fosilijos ilgą laiką buvo renkamos kaip suvenyrai ar pramogai. [[Laim Ridžisas|Laim Ridžise]] gyvenusi [[Mary Anning|Meri Ening]] (1799–1847 m.) išgarsėjo kaip išskirtinė fosilijų rinkėja. Ji pirmoji atrado pilną [[Ichtiozaurai|ichtiozauro]] skeletą, vėliau – [[Pleziozaurai|pleziozaurų]], [[Pterozaurai|pterozaurų]] ir kitų priešistorinių gyvūnų liekanas.<ref>{{cite book |last=Cadbury |first=Deborah |title=The Dinosaur Hunters: A True Story of Scientific Rivalry and the Discovery of the Prehistoric World |url=https://archive.org/details/dinosaurhunterss0000cadb |publisher=Fourth Estate |year=2000 |isbn=978-1-85702-963-5 |pages=[https://archive.org/details/dinosaurhunterss0000cadb/page/4 4]–5}}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais dalis pakrantės buvo perduota [[Karo ministerija (Jungtinė Karalystė)|Karo ministerijai]] kariniams tikslams, todėl kai kuriose vietovėse – pavyzdžiui, [[Lalvorto užutėkis|Lalvorto užutėkyje]] ar [[Kimeridžas|Kimeridže]] – prieiga iki šiol išlieka ribota.{{sfn|Harris|2014|page=86}} Pakrantė, ypač aplink Portlandą, nuo seno laikoma pavojinga laivybai. 2007 m. [[Branskombas|Branskombe]] sudužęs krovininis laivas ''MSC Napoli'' sukėlė didžiausią aplinkosauginį incidentą šioje teritorijoje.<ref>{{cite web |website=BBC News |year=2007 |url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/england/devon/6283455.stm |title=Stricken cargo ship run aground |archive-url=https://web.archive.org/web/20070227170728/http://news.bbc.co.uk/1/hi/england/devon/6283455.stm |archive-date=2007-02-27}}</ref> == Priežiūra ir lankymas == Pakrantė nuolat veikiama audrų ir intensyvios erozijos. Tvarkymo politika siekia suderinti natūralius gamtos procesus ir žmonių saugumą:<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-dorset-19814685 |title=Jurassic Coast: Safeguarding Dorset's eroding coastline |publisher=[[BBC]] |date=2012-10-06 |author=Sue Paz |access-date=2025-09-18}}</ref> gyvenamųjų vietovių (Čarmuto ar [[Veimutas|Veimuto]]) pakrantės tvirtinamos inžinerinėmis priemonėmis, o atokesniuose ruožuose leidžiama erozijai vykti natūraliai.<ref name=RGS/> Čarmuto paveldo centras supažindina lankytojus su regiono geologija ir biologine įvairove, eksponuoja fosilijų kolekcijas bei organizuoja edukacines programas.<ref>{{cite web |url=http://www.charmouth.org/ |title=Charmouth – Gateway to the Jurassic Coast |work=Charmouth Portal |archive-date=2016-08-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160812192005/http://www.charmouth.org/}}</ref> Visa pakrantė pasiekiama Pietvakarių pakrantės pėsčiųjų taku ({{en|South West Coast Path}}),<ref>{{cite web |year=2004 |url=http://www.southwestcoastpath.com/ |title=The Official Guide to the SWCP |work=South West Coast Path |publisher=SWCP Team |archive-date=2015-09-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150908194159/http://www.southwestcoastpath.com/}}</ref> tačiau dėl [[Nuošliauža|nuošliaužų]] ir uolienų griūčių kai kuriose vietose vaikščiojimas gali būti pavojingas.<ref>{{cite web |website=BBC News |year=2008 |url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/england/dorset/7386923.stm |title=Landslip is 'worst in 100 years'}}</ref><ref>{{Cite news |date=2012-12-18 |title=Cliff landslip death: Charlotte Blackman '10ft from safety' |url=https://www.bbc.com/news/uk-england-20756703 |access-date=2025-09-18 |work=BBC News |language=en-GB}}</ref><ref>{{cite news |title=Large rockfall at West Bay on Jurassic Coast |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2016/aug/17/large-rock-fall-jurassic-coast-west-bay-dorset |newspaper=The Guardian |date=2016-08-17 |access-date=2025-09-18}}</ref><ref>{{cite news |work=BBC News |title=Jurassic Coast cliff fall: Warnings after cliff collapse at Hive Beach |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-dorset-53958154 |date=2020-08-29 |access-date=2025-09-18}}</ref><ref>{{Cite news |date=2021-04-15 |title=Jurassic Coast cliff collapses in biggest UK rockfall for 60 years |url=http://www.theguardian.com/environment/2021/apr/15/jurassic-coast-cliff-collapses-in-biggest-uk-rockfall-for-60-years |access-date=2025-09-18 |work=The Guardian |language=en}}</ref> == Literatūra == {{refbegin}} * {{cite book |last=Harris |first=Paul |title=The Jurassic Coast: Britain's Heritage Coast |year=2014 |publisher=Amberley Publishing Limited |isbn=978-1-4456-1922-4}} * {{cite book |last=Turnbull |first=Ronald |title=Walking the Jurassic Coast: Dorset and East Devon |year=2015 |publisher=Cicerone Press |isbn=978-1-78362-218-4}} {{refend}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOJK}} {{Coord|50|36|23|N|3|23|3|W||display=title}} [[Kategorija:Anglijos geografija]] cjmxrm9n8p65os5lx3q54qb0173osjz 0 373318 7855988 7779228 2026-06-14T00:11:26Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855988 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:PortlandBillAndChesilBeach(Landsat).jpg|thumb|Palydovinis Česilo paplūdimio vaizdas – tiesus ruožas nuo Ebotsberio iki Portlando, matomas įstrižai iš šiaurės vakarų į pietryčius.]] '''Česilo paplūdimys''' ({{en|Chesil Beach}}) – žvyro [[paplūdimys]] [[Dorsetas|Dorsete]], pietų [[Anglija|Anglijoje]],<ref name="carr">{{cite journal |first1=A. P. |last1=Carr |first2=M. W. L. |last2=Blackley |title=Investigations Bearing on the Age and Development of Chesil Beach, Dorset, and the Associated Area |journal=Transactions of the Institute of British Geographers |volume=58 (1973/03) |pages=99–111}}</ref> sudarantis dalį [[Juros periodo krantas|Juros periodo kranto]], įtraukto į UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Už paplūdimio plyti sekli Flito lagūna. Paplūdimys tęsiasi apie 29 km nuo Vest Bėjaus iki [[Portlando sala|Portlando]], vietomis siekia iki 15 m aukščio ir 200 m pločio. Jis sudarytas beveik vien iš akmenukų, kurių dydis palaipsniui kinta nuo didesnių pietuose iki smulkių šiaurėje. Nors kartais vadinamas [[Tombolas|tombolu]], iš tiesų yra [[Sekluma|barjerinio paplūdimio]] pavyzdys. Česilo paplūdimys ir Flito lagūna priklauso saugomoms teritorijoms, įskaitant Ramsaro vietoves bei specialiąsias apsaugos zonas. Kraštovaizdžio panorama nuo [[Ebotsberis|Ebotsberio]] iki Portlando kyšulio įtraukta į gražiausių Anglijos vaizdų sąrašus.<ref>{{Cite web |url=https://www.telegraph.co.uk/news/earth/countryside/10341432/Our-glorious-land-in-peril.html |title=Our glorious land in peril |website=The Telegraph |date=2013-09-28 |access-date=2025-09-19}}</ref> Pavadinimas ''Chesil'' kildinamas iš [[Senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] žodžio ''ceosel'' arba ''cisel'', reiškiančio „žvyrą“ ar „akmenukus“. Rytiniame gale, ties Čisvelu, paplūdimys sudaro Česilo įlanką, kuri saugo pakrantę nuo audrų ir potvynių. Dėl sudėtingų navigacijos sąlygų čia įvyko daug laivų katastrofų; rašytojas [[Thomas Hardy|Tomas Hardis]] šią vietą yra pavadinęs „Negyvėlių įlanka“. == Kilmė == Dėl Česilo paplūdimio kilmės ilgą laiką vyko diskusijos<ref>{{cite book |last=Arkell |first=W. J. |title=The Geology of the Country around Weymouth, Swanage, Corfe and Lulworth |publisher=Memoirs of the Geological Survey of Great Britain |year=1947}}</ref><ref name="carr"/> – jis dažnai laikytas [[Tombolas|tombolu]]. Anksčiau manyta, kad paplūdimį sudarančios nuosėdos susidarė iš [[Badli Soltertonas|Badli Soltertono]] akmenukų klodų arba buvo perneštos iš Portlando. Geomorfologiniai tyrimai parodė, jog tai [[Sekluma|barjerinis paplūdimys]], slinkdamas sujungęs žemyną su Portlando sala ir įgijęs tombolui būdingą formą.<ref>{{cite web |url=http://www.jurassiccoast.com/380/the-coast-uncovered-30/geo-highlights-226/chesil-beach-finest-barrier-beach-in-europe-616.html |title=Chesil Beach – Finest barrier beach in Europe |archive-url=https://web.archive.org/web/20091231080825/http://www.jurassiccoast.com/380/the-coast-uncovered-30/geo-highlights-226/chesil-beach-finest-barrier-beach-in-europe-616.html |archive-date=2009-12-31}}</ref><ref>{{cite book |last1=Goudie |first1=Andrew |title=The Landforms of England and Wales |url=https://archive.org/details/landformsofengla0000goud |date=1990 |publisher=Basil Blackwell Ltd |location=Oxford |isbn=0631173064 |page=[https://archive.org/details/landformsofengla0000goud/page/264 264]}}</ref> Skirtumus tarp akmenukų ir artimiausių jų šaltinių aiškina Flandrijos tarpledynmečiu vykęs [[Glacioizostazija|izostatinis jūros lygio kilimas]]. == Istorija == [[Vaizdas:Anti-tank defences Chesil beach - geograph.org.uk - 985842.jpg|thumb|Prieš­tankinė gynyba Ebotsberio vietovėje.]] Česilo paplūdimys per šimtmečius buvo daugybės [[Laivo nuolaužos|laivų katastrofų]] vieta, ypač [[Burlaivių epocha|burlaivių epochoje]]. Dėl pietvakarių audrų jis sudarė pavojingą ruožą [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiauryje]], o laivai, neaplenkę Portlando iškyšulio, dažnai būdavo nubloškiami į Laimo įlanką.<ref name="ReferenceC">{{cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_ST.html |title=Chesil and Fleet A to Z; S to T |website=www.chesilbeach.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080512081609/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_ST.html |archive-date=2008-05-12}}</ref> XIX a. pakrantėje veikė tankus pakrančių apsaugos postų tinklas, tačiau šiandien nuolatinės tarnybos nebeliko – stebėseną atlieka Nacionalinis pakrančių stebėsenos institutas. Portlando žvejai šiai pakrantei pritaikė specialų laivą – ''lerret'': atvirą, abiejuose galuose smailėjančią, apie 5 m ilgio valtį, naudotą [[Tinklas|tinklinei]] žvejybai.<ref name="chesilbeach.org">{{cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_IN.html |title=Chesil & Fleet A to Z; I to N |website=www.chesilbeach.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080512082127/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_IN.html |archive-date=2008-05-12}}</ref> 1824 m. didžioji audra nuniokojo Flito ir Čisvelo gyvenvietes;<ref name="ReferenceB">{{cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_EH.html |title=Chesil A to Z; E to H |website=www.chesilbeach.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080705152714/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_EH.html |archive-date=2008-07-05}}</ref> pastaroji patyrė nuostolių, nuo kurių visiškai neatsigavo. Vėliau kaimą apsaugoti pastatyta jūros sienų ir promenadų sistema, užbaigta 1965 m.<ref name="ReferenceB"/> XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje palei paplūdimį veikė geležinkelio linijos: [[Veimutas|Veimuto]]–Portlando (1865–1965 m.) bei trumpesnės atkarpos link Ebotsberio ir [[Bridportas|Bridporto]], tačiau didesni plėtros planai liko neįgyvendinti.<ref name="ReferenceA">{{cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_OR.html |title=Chesil A to Z; O to R |website=www.chesilbeach.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100705223046/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_OR.html |archive-date=2010-07-05}}</ref> XX a. pradžioje netoli Ferio tilto buvo įrengta šaudykla, kurios liekanos matomos iki šiol.<ref name="ReferenceA"/> Po Antrojo pasaulinio karo [[Karališkosios jūrų pajėgos|Karališkasis jūrų laivynas]] ilgą laiką naudojo Beksingtono apylinkes minų tralavimo bandymams; ši bazė buvo uždaryta XX a. devintajame dešimtmetyje.<ref name="chesilbeach.org"/> === Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai === [[Vaizdas:Highball Bouncing Bomb at Abbotsbury Swannery Dorset UK.JPG|thumb|Eksperimentinis „Highball“ atšokančios bombos prototipas, šiuo metu eksponuojamas Ebotsberio gulbių veisykloje.]] Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu [[Royal Air Force|Karališkosios oro pajėgos]] Flito lagūną ir Česilo paplūdimį naudojo kaip bombardavimo bandymų poligoną. Čia vyko kulkosvaidžių šaudymo pratybos ir buvo bandoma „Highball“ [[atšokanti bomba]]. Netoli Ebotsberio, kur prasideda Flito lagūna, paplūdimį dalijo dviguba prieš­tankinių blokų eilė. Dalis jų jūros pusėje buvo sunaikinta, tačiau sausumos pusėje išliko gerai išsilaikiusių. Toje pačioje vietoje stovi du 1940 m. pastatyti 26 tipo gynėjų ugnies taškai (DOT). Už Česilo paplūdimio buvo įrengtas prieš­tankinis griovys, o Flito sausumos pusėje iki šiol stovi stebėjimo postas. Vakarinėje paplūdimio dalyje buvo sutelkta daugiau įtvirtinimų: „Admiraliteto“ konstrukcijų užtvarai, prieš­tankiniai grioviai, minų laukai ir degiųjų mišinių užtaisai. Rytinėje dalyje pasyviųjų įtvirtinimų nebuvo.<ref>{{cite book |last1=Foot |first1=William |title=Beaches, fields, streets, and hills ... the anti-invasion landscapes of England |date=2006 |publisher=Council for British Archaeology |pages=56–63 |isbn=1902771532}}</ref> == Flito lagūna == [[Vaizdas:Chesil Beach and the Fleet Lagoon.jpg|thumb|Česilo paplūdimys ir Flitas]] Nuo Vest Bėjaus iki Klif Endo Česilo paplūdimys tęsiasi palei pakrantės uolas. Už Klif Endo susidaro įduba, kur ties Ebotsberiu prasideda Flito lagūna – iki 3 m gylio [[Druskingumas|druskingas]] vandens telkinys.<ref name="carr"/> Flitas yra svarbi vandens paukščių buveinė, čia įsikūrusi Ebotsberio gulbių kolonija. [[Lagūna|Lagūnoje]] randama [[Fosilija|fosilijų]], o jos pietinį galą su Portlando uostu jungia Ferio tiltas, pirmą kartą pastatytas 1839 m. ir vėliau kelis kartus atnaujintas (dabartinis betoninis tiltas – nuo 1985 m.).<ref name="ReferenceB"/> [[Vaizdas:IOW & Dorset-70.jpg|thumb|Vakarų Flitas, Česilo paplūdimys]] Česilo paplūdimys ir Flito lagūna yra paskelbtos [[Ypatingo mokslinio domėjimosi vieta|specialios mokslinės reikšmės teritorijomis]]. Ebotsberyje veikia seniausia Anglijoje išlikusi „ančių gaudyklė“, šiandien naudojama paukščių žiedavimui.<ref>{{Cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_CD.html |title=Chesil & Fleet a to Z; Cto D |archive-url=https://web.archive.org/web/20140913181459/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_CD.html |archive-date=2014-09-13 |url-status=dead}}</ref> Greta suformuota dirbtinė Žuvėdrų sala, skirta šių paukščių perėjimui.<ref name="beach_AB">{{cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_AB.html |title=Chesil & Fleet A to Z; A to B |website=www.chesilbeach.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080512082816/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_AB.html |archive-date=2008-05-12}}</ref> Lagūna yra jūrinių ešerių veisimosi vieta, todėl žvejyba ribojama – leidžiama tik apatinėje jos dalyje, nuo Nerouso iki Ferio tilto, ir tik nuo kranto.<ref name="beach_AB"/> Turistams siūlomi pasiplaukiojimai stiklinio dugno valtimi „Fleet Observer“, leidžiančia stebėti povandeninę gyvūniją.<ref name="ReferenceB"/> Šiaurinėje žemutinio Flito pakrantėje veikia [[Ramiojo vandenyno austrė|Ramiojo vandenyno austrių]] ūkis.<ref name="ReferenceA"/> Vidurinėje dalyje, prie 68 m aukščio Siberno kalvos, išlikę nenaudojamo karinio objekto – sraigtasparnių aikštelės ir kontrolės bokšto – liekanos, taip pat Antrojo pasaulinio karo priešlėktuvinės baterijos fragmentai.<ref name="ReferenceC"/> Flito šiaurinėje pakrantėje ir sausumos pusėje palei Česilo paplūdimį gausu fosilijų. Svarbiausia jų radimvietė yra Berton Bredstoke.<ref name="ReferenceB"/> == Akmenukų dydžių gradacija == [[Vaizdas:FMIB 37986 Gradation of Stones from Burton Bradstock to Chesilton.jpeg|thumb|upright|„Akmenukų gradacija nuo [[Berton Bredstokas|Berton Bredstoko]] iki Čisvelo“, 1910 m.]] Česilo paplūdimyje akmenukai pasižymi aiškia dydžių kaita: pietrytiniame, Čisvelo gale, jų ilgis siekia apie 5 cm, o šiaurės vakaruose, ties Vest Bėjumi, jie sumažėja iki žirnio dydžio.<ref name="wessexcoastgeology">{{cite web |last1=West |first1=Ian |title=The Chesil Beach — General Introduction |url=https://wessexcoastgeology.soton.ac.uk/chesil.htm |publisher=Southampton University |access-date=2025-09-19}}</ref> Manoma, kad pagal akmenukų dydį išsilaipinę žvejai ar kontrabandininkai<ref>{{cite web |title=Chesil Beach |url=https://visitringstead.com/home-ringstead/things-to-do-in-dorset/jurassic-coast/landforms/chesil-beach/ |website=Visit Ringstead |archive-date=2022-11-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221130132710/https://visitringstead.com/home-ringstead/things-to-do-in-dorset/jurassic-coast/landforms/chesil-beach/}}</ref> galėdavo orientuotis vietovėje.<ref name="wessexcoastgeology"/> Gradaciją lemia bangų aukščio ir krypties skirtumai išilgai pakrantės.<ref name="carrgleasonking">{{cite journal |last1=Carr |first1=A. P. |last2=Gleason |first2=R. |last3=King |first3=A. |title=Significance of pebble size and shape in sorting by waves |journal=Sedimentary Geology |date=1970 |volume=4 |issue=1–2 |pages=89–101 |doi=10.1016/0037-0738(70)90005-9 |bibcode=1970SedG....4...89C}}</ref> Šie procesai vyksta natūraliai, nes paplūdimys neturi jūros gynybos įrenginių, o naujų akmenų beveik neprinešama ir neišplaunama.<ref name="carrgleasonking"/> <gallery class="center" widths="140px"> Vaizdas:Chesil Beach - geograph.org.uk - 4526457.jpg|[[Bangos lūžis|Bangų lūžio]] poveikis žvyro pernašai Vaizdas:Shingle on Chesil Beach at Chesil Cove.jpg|Stambūs akmenukai Česilo įlankoje (pietrytinė dalis) Vaizdas:Shingle towards the northern end of Chesil Beach, Dorset.jpg|Šiaurės vakarų gale akmenukai tampa smulkesni </gallery> == Ekologija ir apsauga == [[Vaizdas:Flora of Chesil Beach.jpg|thumb|Česilo paplūdimio augalija]] Česilo paplūdimys ir Flito lagūna yra [[Ypatingo mokslinio domėjimosi vieta|specialios mokslinės reikšmės teritorija]], taip pat priskirta Europos Bendrijos [[Specialioji saugoma teritorija|specialiajai saugomai teritorijai]], [[Specialioji paukščių apsaugai skirta teritorija|paukščių apsaugos teritorijai]] ir [[Ramsaro teritorija|Ramsaro vietovei]].<ref>{{Cite web |title=SSSI detail |url=https://designatedsites.naturalengland.org.uk/SiteDetail.aspx?SiteCode=S1002654&SiteName=Chesil&countyCode=&responsiblePerson=&SeaArea=&IFCAArea= |access-date=2025-09-19 |website=designatedsites.naturalengland.org.uk}}</ref> Saugomą žemę valdo [[Karūnos valdos]], [[Gynybos ministerija (Jungtinė Karalystė)|Gynybos ministerija]] ir organizacija „[[National Trust]]“.<ref>{{Cite web |date=2020-10-06 |title=Mapping the habitats of England's ten largest institutional landowners |url=https://whoownsengland.org/2020/10/06/mapping-the-habitats-of-englands-ten-largest-institutional-landowners/ |access-date=2025-09-19 |website=Who owns England?}}</ref> Nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio pabaigos, per paukščių perėjimo laikotarpį, draudžiamas lankymasis paplūdimyje tarp Portlando ir Ebotsberio. Nuolat ribojamas priėjimas ir prie Flito pusės šlaito nuo Vaiko iki Ebotsberio, siekiant apsaugoti jautrias ekosistemas.<ref name="beach_AB"/> Lagūnoje gyvena įvairios saugomos rūšys. Čia dažnai stebimas [[mažasis baltasis garnys]],<ref name="chesilbeach.org"/> o Česilo paplūdimys yra viena iš vos kelių vietų Jungtinėje Karalystėje, kur aptinkamas retas vabzdys – žvynuotasis svirplys.<ref name="ReferenceC"/> Flite auga dvi jūržolių rūšys – [[jūrinis andras]] ir [[mažasis andras]], kurių vytimas vyksta ankstyvą rudenį.<ref>{{cite web |url=http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_UZ.html |title=Chesil & Fleet A to Z; U to Z |website=www.chesilbeach.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080705152538/http://www.chesilbeach.org/cfatoz/cfatoz_UZ.html |archive-date=2008-07-05}}</ref> Česilo paplūdimys populiarus tarp meškeriotojų, ypač ties Čisvelu, Ferio tiltu, Ebotsberiu, Kogdenu, Berton Bredstoku ir Vest Bėjumi. Komercinė žvejyba, anksčiau buvusi aktyvi, dabar beveik išnykusi. Lagūnoje išlikusi tik nedidelė ungurių žvejyba gaudyklėmis,<ref name="ReferenceB"/> o didžiagalvės kefalės čia aptinkamos gausiai visame jos ilgyje. 1971 m. į Didžiąją Britaniją pateko invazinė rudadumblė jūržolė, kuri greitai išplito ir pasiekė Flitą. Vėliau jos paplitimas sumažėjo, tačiau išlieka nepastovus, priklausomai nuo gamtinių sąlygų.<ref name="chesilbeach.org"/> Paplūdimyje po pietvakarių audrų susidaro šiukšlių sankaupos, todėl čia reguliariai rengiamos savanorių talkos.<ref name="chesilbeach.org"/> Ties Ferio tiltu įrengtas užtvaras, saugantis Flitą nuo galimos naftos taršos iš Portlando uosto.<ref name="ReferenceA"/> {{Panorama|ChesilBeachPanorama.jpg|800px|Česilo paplūdimys, Flitas ir Portlandas, vaizdas iš šiaurės vakarų virš Ebotsberio|100%|center}} == Populiariojoje kultūroje == [[Thomas Hardy|Tomo Hardžio]] romane „Mylimoji“ Česilo paplūdimys vadinamas „Numirėlių įlanka“.<ref>{{Cite web |author=wreckwatch |date=2013-05-29 |title=Golden Grapes and Ghosts of Chesil Beach |url=https://wreckwatch.org/2013/05/29/golden-grapes-and-ghosts-of-chesil-beach/ |access-date=2025-09-19 |website=The Undertow |language=en}}</ref> Česilo paplūdimys ir Flitas taip pat minimi Dž. M. Folknerio romane „Munflitas“ (1898 m.), kuriame išgalvotas kaimas paremtas tikruoju [[Flitas|Flito]] kaimu.<ref>{{Cite web |title=Weymouth, Dorset, England – Fleet lagoon and village history |url=https://www.weymouth-dorset.co.uk/fleet.html |access-date=2025-09-19 |website=www.weymouth-dorset.co.uk}}</ref> Nors romanas buvo ekranizuotas 1954 m. filme „[[Munflitas]]“, šis buvo nufilmuotas ne Anglijoje, o [[Holivudas|Holivude]] (JAV).<ref>{{cite web |title=Moonfleet (1955) – Filming & Production |url=https://www.imdb.com/title/tt0048387/locations/?ref_=tt_dt_loc |website=IMDb |access-date=2025-09-19}}</ref> [[Ian McEwan|Jano Makjueno]] romane „[[Česilo pakrantėje]]“, nominuotame [[Bukerio premija]]i, veiksmas daugiausia vyksta viešbutyje su vaizdu į paplūdimį, o vėlesnėse dalyse persikelia tiesiai į jį.<ref>{{Cite book |last=McEwan |first=Ian |title=On Chesil Beach: a novel |url=https://archive.org/details/liang.2979.onchesilbeach0000ianm |date=2008 |isbn=978-0-307-38617-5 |edition=First Anchor books |location=New York |oclc=176950165 |publisher=Vintage}}</ref> 2017 m. romanas ekranizuotas [[Česilo pakrantėje (filmas)|tokiu pačiu pavadinimu]]. Grupės „Martha and the Muffins“ 1980 m. Jungtinėje Karalystėje išleisto singlo „Echo Beach“ viršelis sukurtas pagal Česilo paplūdimio vaizdą. Džudit Stinton knyga „Česilo paplūdimys: žmonių apgyvendinta vienatvė“ (2021 m.) aprašo nefikcinę paplūdimio istoriją.<ref>{{Cite web |last=Stinton |first=Judith |title=Chesil Beach: a peopled solitude – Dorset History Centre blog |date=2021-09-10 |url=https://news.dorsetcouncil.gov.uk/dorset-history-centre-blog/2021/09/10/chesil-beach-a-peopled-solitude/ |access-date=2025-09-19 |language=en-US}}</ref> Česilo paplūdimyje ir Flite buvo filmuoti filmai: „Mažas galinis kambariukas“ (1949 m.), „[[Užtvankų griovėjai]]“ (1955 m.), „[[Prakeiktieji]]“ (1963 m.), „Česilo pakrantėje“ (2017 m.) ir „Praėjusių vasarų smėlis“ (2017 m.).<ref>{{Cite web |title=Filming Location Matching "Chesil Beach, Dorset, England, UK" (Sorted by Popularity Ascending) |url=http://www.imdb.com/search/title/?locations=Chesil+Beach,+Dorset,+England,+UK |access-date=2025-09-19 |website=IMDb}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Coord|50|36|14.4|N|2|30|57.6|W||display=title}} [[Kategorija:Paplūdimiai]] [[Kategorija:Anglijos geografija]] n85aydmcycttmrmmjr1jmz6elfil4m2 0 375966 7855710 7766808 2026-06-13T15:25:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855710 wikitext text/x-wiki {{coord|54.898|29.155|display=t}} {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Ulos mūšis |partof=[[Livonijos karas]] |image= [[File:Битва под Чашниками 1564.png|300px]] |caption=Ulos mūšis |date=[[1564]] m. prasidėjo sausio 26 d., pasibaigė 27 d. naktį|place= Prie Ulos upės netoli [[Čašnikai|Čašnikų]] miestelio |result=[[LDK]] pergalė |combatant1=[[Vaizdas:Herb Lytwa (Alex K).svg|left|20px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] |combatant2=[[File:Imperial Coat of arms of Russia (17th century).svg|20px]] [[Rusijos carystė]] |commander1=Didysis etmonas <br />[[Mikalojus Radvila Rudasis]]<br />Lauko etmonas<br />[[Grigalius Chodkevičius]] |commander2=[[Petras Šuiskis]] |strength1=~6 000 arba 9 000 karių |strength2=24 000-30 000 karių |casualties1=~20 žuvusių, ~700 sužeistų |casualties2=8000 žuvusių }} '''Ulos mūšis''' – [[1564]] m. [[sausio 26]]–27 d. vykęs [[Livonijos karas|Livonijos karo]] mūšis prie [[Ula (Dauguva)|Ulos]] upės (Dauguvos baseinas), į šiaurę nuo [[Čašnikai|Čašnikų]] miesto (dabartinė šiaurės [[Baltarusija]]). Lietuvos didžiojo etmono [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] ([[Barbora Radvilaitė|Barboros Radvilaitės]] brolio) vadovaujama [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] sumušė apie 5 kartus didesnę [[Rusijos carystė|Rusijos]] kariuomenę ir sulaikė jos skverbimąsi į Lietuvą. == Priešistorė == Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Ivanas Rūstusis|Ivano Rūsčiojo]] kariuomenė [[1563]] m. buvo užėmusi svarbų LDK žemių forpostą – [[Polockas|Polocką]]. Iš ten [[Petras Šuiskis]] vedė savo karius [[Orša|Oršos]] link, kur turėjo susijungti su panašaus dydžio [[Bazilius Serebrianas|Baziliaus Serebriano]] grupuote, traukusia iš [[Viazma|Viazmos]]. Susijungę Maskvos daliniai turėjo pasukti [[Vilnius|Vilniaus]] link. LDK vadai užbėgti šiam planui už akių ir neleido maskvėnams susijungti. == Mūšio eiga == [[Sausio 26]] d. LDK raiteliai užklupo Šuiskį prie [[Ula (Dauguva)|Ulos]] upės, netoli nuo Čašnikų, dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Vitebsko sritis|Vitebsko srityje]]. Maskvos kariuomenė beveik nespėjo žygio rikiuotės pakeisti į mūšio, tuo pasinaudojusi Lietuvos kariuomenė išnaudojo staigumo veiksnį. Negausiam avangardui susvyravus, Radvila spėjo paremti jį reikiamoje vietoje, ir maskvėnai neatlaikė lietuvių kavalerijos smūgio. Mūšis virto skerdynėmis; priešas buvo persekiojamas ir naktį. Lietuvos kariuomenei atiteko 5000 vežimų gurguolė, Šuiskis žuvo, jo kariai buvo sunaikinti. Po kelių dienų prie [[Orša|Oršos]] buvo užkluptas ir Bazilius Serebrianas, o panikos apimta jo grupuotė pabėgo. Tarp paimtų į nelaisvę maskvėnų buvo ir kunigaikštis Ivanas Petrovičius Ochliabininas, pravarde Zalupa. Kautynės baigėsi bėgančių priešų persekiojimu [[sausio 27]] d. naktį. Po mūšio LDK pajėgos apsautė Polocką, tačiau per tris savaites trukusią apsiaustį nesugebėjo jo paimti.<ref name=":1">Cynarski, Stanisław (2007). ''Žygimantas Augustas''. Versus aureus. pp. 222–223</ref><ref name=":0">Filyushkin, Alexander (2015). <bdi>[http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Filychkin_03.pdf Русско-литовская война 1561–1570 и датско-шведская война 1563–1570 гг].</bdi> (PDF). ''История военного дела: исследования и источники''. Специальный выпуск II. Лекции по военной истории XVI–XIX вв. – Ч. II.: 259–265. ISSN 2308-4286.</ref> [[Vaizdas:Mikałaj Radzivił Rudy. Мікалай Радзівіл Руды (XVIII).jpg|thumb|LDK kariumėnės vadas Mikalojus Radvila Rudasis]] == Pasekmės == === Propagandinė kampanija Europoje === Mikalojų Radvilą Rudajį kautynės prie Ulos upės išgarsino [[Europa|Europoje]]. Kartu su [[Lietuvos lauko etmonas|Lietuvos lauko etmonu]] [[Grigalius Chodkevičius|Grigaliumi Chodkevičiumi]] jie vadovavo 6000<ref>Gudavičius, Edvardas (1985–1988). „Ulos mūšis“. In Zinkus, Jonas; et al. (eds.). Tarybų Lietuvos enciklopedija T. 4. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. p. 374</ref> (kituose šaltiniuose – 9000<ref name=":0" />) vyrų kariuomenei, tačiau sugebėjo įveikti 24-30 tūkst. dydžio<ref>Zimin, Aleksandr (2001). [https://www.litmir.me/br/?b=215977&p=25 Опричнина] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230126193217/https://www.litmir.me/br/?b=215977&p=25 |date=2023-01-26 }}. Россия на пороге Нового времени. Vol. 5. Moscow: Территория. p. 79.</ref> Maskvos valstybės kariuomenę, vadovaujamą Petro Šuiskio. M. Radvila tapo pagrindiniu veikėju [[1592]] m. [[Jonas Radvanas|Jono Radvano]] [[Lotynų kalba|lotyniškai]] išleistoje herojinėje poemoje „[[Radviliada]]“. === Atidėta LDK-Lenkijos unija === Pergalė prie Ulos pakeitė karinę ir politinę situaciją. Lietuva atgavo pusiausvyrą rytų fronte. Kur kas tvirčiau pasijuto ir Lietuvos delegacija Varšuvos seime,<ref>Dembkowski, Harry E. (1982). ''The Union of Lublin. Polish Federalism in the Golden Age''. Easy European Monographs. Vol. CXVI. Columbia University Press. pp. 91–92</ref> kur [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] palaikomi lenkai spaudė lietuvius priimti jų aneksinius reikalavimus. Sustiprėjusi lietuvių pozicija nulėmė tai, kad unijos klausimas kol kas liko atviras ir atidėtas tolesnėms deryboms. Tolesnėse derybose su lenkais iki pat [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] Mikalojus Radvila Rudasis griežtai gynė Lietuvos savarankiškumą. Lenkams įrodinėjant, kad Jogaila dovanojęs Lietuvą Lenkijos karūnai, viename posėdyje Ulos mūšio didvyris atkirto: ''Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės. Lenkams Lietuva dovanodavo šunų skalikų, žirgelių žemaitukų, bet ne mus, laisvus ir garbingus žmones… Kiekvieną, kuris norėtų mus pavergti, laikysiu tironu, o ne savo viešpačiu''. === Silpstančios caro rėmėjų gretos === Susvyravus Maskvos pozicijoms po Ulos mūšio, drąsiau pasijuto ir caro represuojami rusinų didbajoriai. Teiama, kad pralaimėjimas prie Ulos paskatino caro Ivano Rūsčiojo psichinės būklės prastėjimą, padidino paranoją, ko išdavoje 1565 m. buvo įsteigta [[opričnina]].<ref>Madariaga, Isabel De (2006). ''Ivan the Terrible''. Yale: Yale University Press. pp. 158–159</ref><ref name=":1" /> [[1564]] m. [[balandžio 30]] d. į lietuvių pusę perbėgo žymus karvedys, kunigaikštis [[Andrėjus Michailovičius Kurbskis]]. Lietuva išsikovojo atokvėpį, kurį galėjo išnaudoti vidaus pertvarkymams, kad galėtų labiau suvienyti valdantįjį luomą. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Livonijos karo mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] 68oon39nc3799d9lf2ivn6104ra4rbl 0 376179 7855939 7824419 2026-06-13T23:15:43Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855939 wikitext text/x-wiki {{Saugoma teritorija | name = Pik Distrikto nacionalinis parkas | iucn_category = II | image = Winnats Pass, Castleton.jpg | caption = Vinatso perėja | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|Jungtinė Karalystė}} ([[Anglija]]) | nearest_city = | lat_degrees = 53 | lat_minutes = 21 | lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees = 1 | long_minutes =50 | long_seconds =0 | long_direction = W | map = Anglija | map_width = 200 | area =1438 km² | established = 1951 m. | visitation_num = 13 mln.<ref name=Facts/> | visitation_year = 2021 | governing_body = National park authority | vikiteka = Category:Peak_District }} '''Pik Distrikto nacionalinis parkas''' ({{en|The Peak District National Park}}; ''peak'' – smailė, ''district'' – sritis) – kalnuota vietovė centrinėje ir šiaurės [[Anglija|Anglijoje]], didesne dalimi esanti šiaurės [[Derbišyras|Derbišyre]], bet taip pat apima dalį [[Češyras|Češyro]], [[Didysis Mančesteris|Didžiojo Mančesterio]], [[Stafordšyras|Stafordšyro]], ir [[Šiaurės Jorkšyras|Šiaurės]] bei [[Vakarų Jorkšyras|Vakarų Jorkšyro]]. Nacionalinis parkas įkurtas 1951 m., tai pirmasis [[nacionalinis parkas]] Britų salose. Srities reljefas labai įvairus, šiaurėje yra vadinamasis ''Dark Peak'', kuriame vyrauja viržynai, o pietuose ''White Peak'', kuriame reljefas žemas. Parką kasmet aplanko apie 13 milijonų žmonių. Pik Distriktas yra antras pagal lankomumą nacionalinis parkas pasaulyje (po [[Fudžio-Hakonės-Idzu nacionalinis parkas|Fudžijamos nacionalinio parko]] [[Japonija|Japonijoje]]). Pik Distrikto pietuose didesnė dalis yra aukštesnė nei 300 m, o aukščiausias taškas yra [[Kinder Skautas]], kurio aukštis 636 m. Nepaisant parko pavadinimo, kraštovaizdžiui nebūdingos smailios viršūnės. Nacionalinis parkas užima 1438 km² plotą.<ref name=Facts/> == Toponimija == Pik Distrikto aukštumos, kurių centras yra Derbišyre, istoriniuose šaltiniuose minimos kaip ''Peakland'' arba ''The Peak''. [[Anglosaksų kronikos]]e, datuojamose 924 m., regionas vadinamas ''Peaclond'', kas [[Senoji anglų kalba|senąja anglų kalba]] reiškia „kalvota žemė“. Šis kraštas buvo peksetų genties tėvynė. [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu žymūs autoriai, tarp jų [[Thomas Hobbes|Tomas Hobsas]], [[Daniel Defoe|Danielis Defo]] ir [[Samuel Pepys|Semiuelis Pipsas]], vietovę vadino tiesiog „The Peak“.<ref>{{Cite book |last=Smith |first=Roland |title=The Peak National Park |url=https://archive.org/details/peaknationalpark0000smit |publisher=Webb & Bower |year=1987 |isbn=9780863501357 |page=[https://archive.org/details/peaknationalpark0000smit/page/n16 17]}}</ref><ref>{{Cite book |title=The Peak District (Red Guide) |publisher=Ward, Lock & Co. |year=1958 |page=5}}</ref> == Geografija == Pik Distriktas yra pietinė [[Peninai|Peninų]] kalnų grandinės dalis,<ref>{{Cite web |title=Location and overview of the Peak District |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/microsites/sopr/overview/location-and-overview-of-the-peak-district |website=Peak District National Park |publisher=Peak District National Park |archive-url=https://web.archive.org/web/20180805233640/http://www.peakdistrict.gov.uk/microsites/sopr/overview/location-and-overview-of-the-peak-district |archive-date=2018-08-05 |url-status=dead}}</ref> kurios didžioji teritorijos dalis iškilusi daugiau nei 300 m virš jūros lygio. Aukščiausias taškas – [[Kinder Skautas]] (636 m).<ref>{{Cite book |title=The Mountains of England & Wales – Volume 2: England |last1=Nuttall |first1=J. |last2=Nuttall|first2=A. |year=1990 |publisher=Cicerone |location=Milnthorpe |isbn=1-85284-037-4 |url=http://www.nuttalls.com/mountains/england.htm |access-date=2025-03-13}}</ref> Nepaisant pavadinimo, kraštovaizdį sudaro ne aštrios viršūnės, o apvalios kalvos, [[plynaukštė]]s, slėniai ir klintiniai [[Kanjonas| tarpekliai]].<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/microsites/sopr/landscape |title=Landscape |publisher=Peak District National Park State of the Park |access-date=2025-03-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170914172129/http://www.peakdistrict.gov.uk/microsites/sopr/landscape |archive-date=2017-09-14 |url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrictonline.co.uk/peak-district-gritstone-edges-c101334.html |title=Gritstone Edges |publisher=Peak District Online |access-date=2025-03-16}}</ref> Tai daugiausia kaimiškas kraštas, apsuptas didelių miestų – [[Mančesteris|Mančesterio]], [[Šefildas|Šefildo]] ir [[Derbis|Derbio]]. [[Nacionalinis parkas]] apima 1438 km² teritoriją,<ref name=Facts/> kurios didžioji dalis driekiasi per Derbišyrą, Stafordšyrą, Češyrą bei Jorkšyro dalis. Parko ribos nustatytos taip, kad išskirtų urbanizuotas ir pramonines zonas – pavyzdžiui, Bakstonas liko už parko ribų, nors yra apsuptas jo iš trijų pusių. Geografiškai regionas skirstomas į dvi pagrindines dalis. ''Dark Peak'' daugiausia sudaro [[Viržynas|viržynų]] plynaukštės ir smiltainio skardžiai – tai retai apgyvendintos vietovės, besidriekiančios šiaurinėje ir vakarinėje parko dalyse. Tuo tarpu ''White Peak'' apima centrinę ir pietinę sritį, kur įsikūrusios dauguma gyvenviečių, o kraštovaizdį formuoja klintiniai tarpekliai ir dirbama žemė.<ref>{{Cite web |title=Accommodation in Derbyshire and the Peak National Park |url=http://www.derbyshire-peakdistrict.co.uk/accommodation.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20050305084254/http://www.derbyshire-peakdistrict.co.uk/accommodation.htm |url-status=dead |archive-date=2005-03-05 |website=Discover Derbyshire and the Peak District |publisher=Discover Derbyshire and the Peak District |access-date=2025-03-16}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/about-the-national-park/character-areas |publisher=Peak District.gov |title=Character areas |access-date=2025-03-16 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20170914125324/http://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/about-the-national-park/character-areas |archive-date=2017-09-14}}</ref> Apie 12 % parko teritorijos valdo „[[National Trust]]“, sauganti ekologiškai svarbias vietoves, įskaitant Kinder Skautą, Mam Torą, Dovdeilį ir Vinatso perėją.<ref>{{Cite web |url=http://www.nationaltrust.org.uk/main/w-vh/w-visits/w-findaplace/w-highpeakestate.htm |title=High Peak Estate |publisher=[[National Trust]] |year=2009 |access-date=2025-03-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090426230500/http://nationaltrust.org.uk/main/w-vh/w-visits/w-findaplace/w-highpeakestate.htm |archive-date=2009-04-26 |url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.nationaltrust.org.uk/main/w-ilampark |title=Ilam Park and South Peak Estate |publisher=[[National Trust]] |year=2010 |access-date=2025-03-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100715195938/http://www.nationaltrust.org.uk/main/w-ilampark |archive-date=2010-07-15 |url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.nationaltrust.org.uk/main/w-vh/w-visits/w-findaplace/w-longshawestate.htm |title=Longshaw Estate |publisher=[[National Trust]] |year=2009 |access-date=2025-03-16 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090510093420/http://www.nationaltrust.org.uk/main/w-vh/w-visits/w-findaplace/w-longshawestate.htm |archive-date=2009-05-10}}</ref> Parko administracija valdo apie 5 % teritorijos, o likusi žemė priklauso privatiems savininkams ir vandens tiekimo bendrovėms.<ref name="Landuse">{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/secondary-resources/factsheets |title=Peak District National Park Authority factsheets |publisher=Peak District National Park Authority |year=2012 |access-date=2025-03-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140630152742/http://peakdistrict.gov.uk/learning-about/secondary-resources/factsheets |archive-date=2014-06-30 |url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Near the High Peak - pano.jpg|800px|thumb|center|Pik Distrikto aukštumų panorama tarp [[Heifildas|Heifildo]] ir Činlio.]] === Gyvenvietės === [[Vaizdas:Towns of the Peak District.png|thumb|Pik Distrikto nacionalinį parką supantys miestai]] Didžiausia Pik Distrikto nacionalinio parko gyvenvietė ir vienintelis miestas – [[Beikvelis]], kuriame įsikūrusi parko administracija. Mieste stovi XIII a. pastatytas penkių arkų tiltas per Vajaus upę.<ref>{{Cite web |url=http://www.places-to-go.org.uk/Bakewell.htm |title=Bakewell |publisher=Places-to-go.org.uk |year=2003 |access-date=2025-03-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150224022217/http://www.places-to-go.org.uk/Bakewell.htm |archive-date=2015-02-24 |url-status=dead}}</ref> Kastltonas garsėja pusbrangio mineralo „Blue John“ gavyba, o Imo kaimas – savanoriška izoliacija per [[Juodoji mirtis Anglijoje|Didįjį marą]].<ref>{{Cite web |url=https://www.pbs.org/wnet/secrets/case_plague/index.html |title=Mystery of the Black Death |publisher=Secrets of the Dead |access-date=2025-03-17 |archive-date=2009-03-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090315090710/http://www.pbs.org/wnet/secrets/case_plague/index.html |url-status=dead}}</ref> [[Ideilas]] žinomas kaip pietinis 431 km ilgio „Pennine Way“ pėsčiųjų maršruto pradžios taškas. Parke yra aukščiausiai Jungtinėje Karalystėje esantis kaimas – Flešas (463 m virš jūros lygio).<ref>{{Cite news |title=The UK's highest mountain? It's not what you think |url=https://www.telegraph.co.uk/travel/destinations/europe/united-kingdom/articles/uk-highest-places/ |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220112/https://www.telegraph.co.uk/travel/destinations/europe/united-kingdom/articles/uk-highest-places/ |archive-date=2022-01-12 |url-access=subscription |url-status=live |website=The Telegraph |date=2017-10-09 |access-date=2025-03-17 |last1=Smith |first1=Oliver}}</ref> Prie parko ribų įsikūrę [[Glosopas]], [[Čapel en le Fritas]], [[Bakstonas]], [[Maklsfildas]], [[Likas (Anglija)|Likas]], [[Ašbornas (Anglija)|Ašbornas]], [[Matlokas]] ir [[Česterfildas]]. Bakstonas XVIII a. tapo prabangia [[Kurortas|sveikatingumo vietove]], vystoma [[Devonšyro hercogas|Devonšyro hercogų]],<ref name="Visit Buxton">{{Cite web |url=http://www.visitbuxton.co.uk/ |title=Visit Buxton |publisher=VisitBuxton.co.uk |year=2007 |access-date=2025-03-17}}</ref> o [[Matlok Batas|Matlok Bato]] [[SPA]] centras, išpopuliarėjo Viktorijos laikotarpiu. [[Heifildas]] yra prie pat Kinder Skauto, aukščiausio regiono taško. Kiti miestai ir kaimai, esantys prie parko ribų: [[Veili Bridžas]], [[Hadfildas]], [[Tintvistlas]], [[Darli Deilas]], [[Verksvertas]], [[Stoksbridžas]], [[Marsdenas]] ir [[Holmfertas]]. === Upės, rezervuarai ir kanalai === [[Vaizdas:Rivers of the Peak District.png|alt=|thumb|left|Pik Distrikto apylinkių upės]] Pik Distrikto upės prasideda ''Dark Peak'' viržynuose ir ''White Peak'' aukštumose. Daugelis jų buvo užtvenktos, siekiant aprūpinti geriamuoju vandeniu aplinkinius regionus. Longdendeilio rezervuarų grandinė, baigta 1877 m., užtikrino nuolatinį vandens tiekimą vietos pramonei ir Mančesteriui.<ref>{{Cite book |last=Quayle |first=Tom |title=Manchester's Water: The Reservoirs in the Hills |url=https://archive.org/details/manchesterswater0000tqua |year=2006 |publisher=Tempus Publishing |location=Stroud |isbn=0-7524-3198-6 |page=[https://archive.org/details/manchesterswater0000tqua/page/15 15]}}</ref> Vakarinę parko dalį drenuoja Iterou, [[Goitas]] ir [[Teimas]] – [[Mersis|Mersio]] upės intakai. Šiaurės rytuose teka [[Donas (Anglija)|Dono]] baseino upės, o pietuose ir rytuose – [[Trentas (upė)|Trento]] intakai, iš kurių svarbiausia yra [[Derventas|Dervento]] upė. Ji prasideda Bliklou aukštumose ir teka per Aukštutinio Dervento slėnį, kur suformuoti Haudeno, Dervento ir Leidibauerio rezervuarai.<ref>{{Cite book |last=Bevan |first=Bill |title=The Upper Derwent: 10,000 Years in a Peak District Valley |year=2004 |publisher=Tempus Publishing |location=Stroud |isbn=0-7524-2903-5 |pages=141–159}}</ref> Pik Distrikte kanalų nėra, tačiau Standedžo tuneliai po žeme kerta šiauriausią parko dalį. Anksčiau vietos vandens keliai maitino Maklsfildo, Aštono ir Hadersfildo kanalus. Pik Foresto kanalas buvo naudojamas [[Kalkės|kalkių]] transportavimui, o Kromfordo kanalas – švino kasykloms ir pramonei aptarnauti. === Klimatas === Dėl aukštumos reljefo ir geografinės padėties Pik Distrikte iškrenta gana daug kritulių – vidutiniškai apie 1 025 mm per metus. ''Dark Peak'' dėl didesnio aukščio paprastai yra drėgnesnis nei ''White Peak'', tačiau vidutinė metinė temperatūra visame regione siekia apie 10,3 °C, panašiai kaip likusioje Anglijos dalyje.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict-nationalpark.info/place/rivers/climate.html |title=Peak District Climate |publisher=Peak District National Park |year=2003 |access-date=2025-03-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120523234641/http://www.peakdistrict-nationalpark.info/place/rivers/climate.html |archive-date=2012-05-23 |url-status=dead}}</ref> Anksčiau ''Dark Peak'' aukštumose sniegas išsilaikydavo daugiau nei 70 dienų per metus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ši trukmė sumažėjo. Vis dėlto kai kuriais metais sniegas išlieka ilgiau – pavyzdžiui, 2009 m. gruodį iškritęs sniegas ant kai kurių viršukalnių laikėsi iki 2010 m. gegužės.<ref>{{Cite web |url=http://www.thepeakdistrict.info/fast/html/peak_district_general_informat.html |title=About the Peak District... |publisher=ThePeakDistrict.info |year=2007 |access-date=2025-03-17 |archive-date=2009-04-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090426010916/http://www.thepeakdistrict.info/fast/html/peak_district_general_informat.html |url-status=dead}}</ref> 2008 m. pradėta iniciatyva „Moorland Indicators of Climate Change“ tiria [[Klimato kaita|klimato kaitos]] poveikį vietos ekosistemai, ypač [[Durpės|durpynams]], kurie yra svarbūs anglies dvideginio [[Anglies sankaupa|kaupėjai]]. Tyrimuose analizuojama, kaip žmogaus veikla ir aplinkos pokyčiai veikia šių teritorijų būklę.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/learning-projects/climatechangeproject |title=Moorland Indicators of Climate Change Initiative 2012 |publisher=Peak District |year=2012 |access-date=2025-03-17 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120122183958/http://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/learning-projects/climatechangeproject |archive-date=2012-01-22}}</ref> == Geologija == [[Vaizdas:Thor's cave.jpg|thumb|right|upright|Toro urvas, matomas nuo Manifoldo kelio]] Pik Distriktas susiformavo kaip [[Karbonas|karbono]] periodo [[Nuosėdinė uoliena|nuosėdinių uolienų]] [[Kupolas (geologija)|kupolas]]: centrinėje dalyje vyrauja karbonatinis kalkakmenis, o pakraščiuose – [[Grublėtasis smiltainis|smiltainis]], anglingieji sluoksniai ir retos [[Magminė uoliena|magminės uolienos]].<ref>{{cite book |first=Paul |last=Gannon |title=Rock Trails Peak District: A Hillwalker's Guide to the Geology and Scenery |publisher=Pesda Press |year=2011 |isbn=978-1-906095-24-6}}</ref> Pietuose karbono sluoksnius dengia plonas [[Triasas|triaso]] [[Smiltainis|smiltainių]] sluoksnis. Vėlesni tektoniniai procesai pakėlė regioną kupolo forma,<ref name="Geology_explained">{{Cite book |title=Geology Explained in the Peak District |url=https://archive.org/details/geologyexplained0000cope |last=Cope |first=F.&nbsp;W. |year=1976 |isbn=0-7153-6945-8 |publisher=David & Charles}}</ref> o erozija atidengė skirtingus uolienų sluoksnius. ''White Peak'' regione paviršiuje atsiveriantis kalkakmenis sudaro sąlygas urvų formavimuisi ir tarpekliais išraižytiems slėniams,<ref name="NCA Profile 52">{{Cite web |title=NCA Profile: 52 White Peak (NE534) |url=http://publications.naturalengland.org.uk/publication/6364771410509824 |website=Natural England |publisher=Natural England |access-date=2025-03-17}}</ref> tuo tarpu ''Dark Peak'' vyrauja smiltainio atodangos bei viržynų plynaukštės.<ref name="NCA Profile 51">{{Cite web |title=NCA Profile: 51 Dark Peak (NE378) |url=http://publications.naturalengland.org.uk/publication/3684793 |website=Natural England |publisher=Natural England |access-date=2025-03-17}}</ref><ref>{{Cite web |title=South West Peak |url=http://www.snh.org.uk/wwo/sharinggoodpractice/cci/cci/eastmidlands/053b.htm |website=Scottish Natural Heritage |publisher=Scottish Natural Heritage |access-date=12 May 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180513081158/http://www.snh.org.uk/wwo/sharinggoodpractice/cci/cci/eastmidlands/053b.htm |archive-date=13 May 2018 |url-status=dead}}</ref> Kalkakmenyje susiformavusiose mineralinėse gyslose nuo [[Senovės Roma|romėnų laikų]] buvo kasama švino rūda.<ref name="Geology">{{Cite web |url=http://www.cressbrook.co.uk/features/geology.php |title=The Peak District is a very interesting area geologically |work=Peak District Information |publisher=Cressbrook Multimedia |year=2008 |access-date=2025-03-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120415104420/http://www.peakdistrictinformation.com/features/geology.php |archive-date=2012-04-15 |url-status=dead}}</ref> Per paskutinius du milijonus metų regioną bent kartą dengė [[Ledynmetis|ledynai]], tačiau per [[Paskutinis ledynmetis|paskutinį ledynmetį]] jis nebuvo visiškai apledėjęs. Tirpstantys ledynai suformavo kanalų sistemas<ref>N. Aitkenhead, et al., ''British Regional Geology: the Pennines and adjacent areas'' (4th ed., 2002), BGS, Nottingham.</ref> ir prisidėjo prie kalkakmenio urvų plėtros.<ref>{{Cite book |title=The Geology of Britain |last=Macdougall |first=D. |year=2006 |isbn=0-520-24824-4 |publisher=University of California Press |url-access=registration |url=https://archive.org/details/frozenearthoncef00macd}}</ref> Kai kuriuose jų rasta laukinių gyvūnų liekanų, rodančių, kad čia klajojo gyvulių bandos.<ref name="Geology"/> Regiono kraštovaizdis lemia skirtingas ekologines zonas:<ref>{{Cite book |title=The Geology of Britain |url=https://archive.org/details/geologyofbritain0000togh |last=Toghill |first=P. |year=2002 |isbn=1-84037-404-7 |publisher=Crowood Press}}</ref> [[Klintis|klintys]] formuoja požemines upes ir urvus, smiltainis – vandeniui pralaidžias plynaukštes, o trapūs [[Molio skalūnas|skalūnai]] kai kuriose vietose, pavyzdžiui, prie Mam Toro, sukelia nuošliaužas.<ref name="Geology_explained"/> == Ekologija == ''Dark Peak'' smiltainiai ir skalūnai sudaro palankias sąlygas [[Erikiniai|viržynams]] ir durpynams, o pagrindinė žemės naudojimo paskirtis čia – avių ganyklos ir [[Tetervininiai|tetervinų]] medžioklės plotai.<ref name="NCA Profile 51"/> Kai kuriose vietovėse, ypač pietvakariuose, vykdoma ir žemdirbystė.<ref>{{Cite web |title=NCA Profile: 53 South West Peak (NE453) |url=http://publications.naturalengland.org.uk/publication/12392045 |website=Natural England |publisher=Natural England |access-date=2025-03-17}}</ref> ''White Peak'' kalkakmenio plynaukštėse žemės ūkis intensyvesnis – čia vyrauja pienininkystė, o ganyklos yra gerai prižiūrimos ir derlingos.<ref name="NCA Profile 52"/> Miškai sudaro apie 8 % nacionalinio parko teritorijos.<ref name="Landuse"/> Natūralūs plačialapiai miškai daugiausia auga ''White Peak'' slėniuose ir ''Dark Peak'' aukštumose, o aplink rezervuarus įveisti spygliuočių miškai. === Flora === ''White Peak'' būdingos kalkingos pievos, uosynai ir uolienų atodangos, kuriose auga kalkes mėgstantys augalai:<ref name="Flora">{{Cite book |last1=Willmott |first1=Alan |last2=Moyes |first2=Nick |title=The Flora of Derbyshire |year=2015 |publisher=Pisces Publication |isbn=978-1-874357-65-0}}</ref> [[vyriškoji gegužraibė]] (''Orchis mascula''), [[tamsialapis skiautalūpis]] (''Epipactis atrorubens''), [[musinis ofris]] (''Ophrys insectifera''), [[paprastasis saulenis]] (''Helianthemum nummularium'') ir [[pelkinė mandrauninkė]] (''Parnassia''). Unikali šio regiono buveinė – švino kasyklų šlaitai, kur aptinkami metalams atsparūs augalai – [[smiltinukė]] (''Minuartia verna''), [[melsvoji čiužutė]] (''Thlaspi caerulescens'') ir [[geltonoji našlaitė]] (''Viola lutea'').<ref name="Lead">{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/lead |title=Biodiversity Action Plan – The Lead Legacy |publisher=Peak District |year=2004 |access-date=2025-03-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110720112405/http://www.peakdistrict.gov.uk/lead |archive-date=2011-07-20}}</ref> Pik Distrikte auga dvi retos, tik čia aptinkamos augalų rūšys: Derbišyro vanagė (''Hieracium naviense''), randama Vinatso perėjoje,<ref name="Flora"/> ir porų spalvos vanagė (''Hieracium subprasinifolium''), kuri ilgai laikyta išnykusia, kol 2017 m. buvo vėl atrasta.<ref>{{Cite web |title=Extinct plant rediscovered in the Peak District National Park |url=https://www.thestar.co.uk/news/extinct-plant-rediscovered-in-the-peak-district-national-park-1-8739153 |website=The Star |access-date=2025-03-18}}</ref> Taip pat čia auga [[Endemizmas|endeminės]] Derbišyro plunksninės samanos (''Thamnobryum angustifolium''), kurių nedidelė populiacija išlikusi viename saugomame slėnyje.<ref>{{Cite web |url=http://www.slu.se/Global/externwebben/centrumbildningar-projekt/bryoconservation/Pdf%20ArtFaktablad/Faktablad/Thamnobryum_angustifolium.PDF |title=''Thamnobryum angustifolium'': Derbyshire feather-moss |archive-url=https://web.archive.org/web/20151210213710/http://www.slu.se/Global/externwebben/centrumbildningar-projekt/bryoconservation/Pdf%20ArtFaktablad/Faktablad/Thamnobryum_angustifolium.PDF |publisher=Joint Nature Conservation Committee |first=Nick&nbsp;G. |last=Hodgketts |archive-date=2015-12-10 |access-date=2025-03-18}}</ref> Nuo 2002 m. Derbišyro grafystės gėle laikomas [[mėlynasis palemonas]] (''Polemonium caeruleum''), būdingas ''White Peak'' slėniams.<ref name="Flora"/> Jis aptinkamas pievose, miškuose, skardžiuose ir prie upių, tačiau kaip laukinė rūšis natūraliai auga tik ''White Peak'' ir [[Jorkšyro Deilzai|Jorkšyro Deilzuose]].<ref>{{Cite web |title=Polemonium caeruleum |url=https://secure.derby.gov.uk/flora/?SpeciesID=1326 |website=Derby City Council |publisher=Derby City Council |access-date=2025-03-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180426012039/https://secure.derby.gov.uk/flora/?SpeciesID=1326 |archive-date=2018-04-26 |url-status=dead}}</ref> ''Dark Peak'' vyrauja rūgščių dirvų augalai: [[šilinis viržis]] (''Calluna vulgaris''), [[juodoji varnauogė]] (''Empetrum nigrum''), [[mėlynė]]s (''Vaccinium myrtillus'') ir [[kupstinis švylys]] (''Eriophorum vaginatum'').<ref name="Flora"/> Po taršos sukeltų nuostolių į regiono pelkes pamažu sugrįžta kimininės samanos, ypač [[smailiašakis kiminas]]. === Fauna === ==== Žinduoliai ==== Dauguma Pik Distrikto žinduolių yra plačiai paplitę visoje Jungtinėje Karalystėje, tačiau ''Dark Peak'' viržynuose gyvenantys [[Baltasis kiškis|baltieji kiškiai]] sudaro vienintelę laukinę šios rūšies populiaciją Anglijoje. Jie buvo įveisti Viktorijos laikais medžioklei.<ref>{{Cite web |url=https://www.derbyshiremammalgroup.org.uk/species_status/mountain_hare.html |title=Mountain Hare ''Lepus timidus'' |publisher=Derbyshire Mammal Group |archive-url=https://web.archive.org/web/20241211202513/https://www.derbyshiremammalgroup.org.uk/species_status/mountain_hare.html |archive-date=2024-12-11}}</ref> [[Taurusis elnias|Tauriųjų elnių]] bandos, pabėgusios iš dvarų parkų, įsitvirtino [[Goitas|Goito]] slėnio aukštupiuose ir Baslovo apylinkėse.<ref>{{Cite web |url=https://www.derbyshiremammalgroup.org.uk/species_status/red_deer.html |title=Red Deer Cervus elaphus |publisher=Derbyshire Mammal Group |archive-url=https://web.archive.org/web/20241211185931/https://www.derbyshiremammalgroup.org.uk/species_status/red_deer.html |archive-date=2024-12-11}}</ref><ref>{{Cite news |title=The Red Deer of the Peak District – photograph special |url=http://www.derbyshirelife.co.uk/out-about/wildlife/the-red-deer-of-the-peak-district-photograph-special-1-4307436 |newspaper=Derbyshire Life |first=Paul |last=Hobson |date=2015-11-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201129131928/http://www.derbyshirelife.co.uk/out-about/wildlife/the-red-deer-of-the-peak-district-photograph-special-1-4307436 |archive-date=2020-11-29}}</ref> Pik Distrikte taip pat aptinkami [[Pilkasis kiškis|pilkieji]] ir baltieji kiškiai, [[Rudasis ausylis|rudieji ausyliai]], [[Lazdyninė miegapelė|lazdyninės miegapelės]], [[Rudakrūtis ežys|ežiai]], [[Paprastoji ūdra|ūdros]], [[Tamsusis šeškas|šeškai]], [[nakvišos]], bei šikšnosparniai.<ref name="Biodiversity">{{Cite web |title=Biodiversity Action Plan Species Found in the Peak District |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0003/610716/PDNPA-BAP-Species-Table-240815.pdf |website=Peak District National Park |publisher=Peak District National Park |access-date=2025-03-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171122101834/http://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0003/610716/PDNPA-BAP-Species-Table-240815.pdf |archive-date=2017-11-22 |url-status=dead}}</ref> [[Miškinė kiaunė|Miškinės kiaunės]] populiacija regione neaiški – nors pastebėjimų būta, rūšis čia nėra dažna.<ref>{{Cite web |url=https://www.derbyshiremammalgroup.org.uk/species_status/pine_marten.html |title=PINE MARTEN Martes martes |publisher=Derbyshire Mammal Group |archive-url=https://web.archive.org/web/20241212053623/https://www.derbyshiremammalgroup.org.uk/species_status/pine_marten.html |archive-date=2024-12-12}}</ref> 2018 m. kelyje tarp [[Riplis|Riplio]] ir [[Belperis|Belperio]] rastas žuvęs individas, spėjama, kilęs iš įveistos Velso populiacijos.<ref>{{Cite web |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-derbyshire-45331872 |title=Mystery of pine marten found dead '100 miles from home' |publisher=BBC |date=2018-08-28 |access-date=2025-03-18}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.derbyshirewildlifetrust.org.uk/news/rare-pine-marten-discovered-derbyshire |title=Rare pine marten discovered in Derbyshire |publisher=Derbyshire Wildlife Trust |date=2018-08-24 |access-date=2025-03-18}}</ref> ==== Paukščiai ==== Pik Distrikte aptinkamos daugelio Jungtinėje Karalystėje paplitusių paukščių rūšys. ''Dark Peak'' viržynuose peri kai kurios retesnės rūšys, įskaitant [[Geltonsnapis čivylis|geltonsnapį čivylį]],<ref name="pdnp">{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/looking-after/biodiversity/peak-district-biodiversity/peak-district-species/moorland-species |title=Moorland Species |publisher=Peak District National Park |access-date=2025-03-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180425032053/http://www.peakdistrict.gov.uk/looking-after/biodiversity/peak-district-biodiversity/peak-district-species/moorland-species |archive-date=2018-04-25 |url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite journal |url=https://britishbirds.co.uk/article/notes-neglected-colony-twite-central-england/ |title=Notes on a neglected colony of Twite in central England |journal=British Birds |date=2016-06-15 |first1=Jamie |last1=Dunning |first2=Roy |last2=Frost |first3=Steve |last3=Christmas |first4=Mick |last4=Pearson |access-date=2025-03-19 |archive-date=2018-04-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180425114632/https://britishbirds.co.uk/article/notes-neglected-colony-twite-central-england/ |url-status=dead}}</ref> [[Balinė pelėda|balinę pelėdą]],<ref name="pdnp"/><ref>{{Cite web |url=https://www.derbyshirewildlifetrust.org.uk/species/short-eared-owl |title=Short-eared Owl ''Asio flammeus'' |publisher=Derbyshire Wildlife Trust |access-date=2025-03-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180425114846/https://www.derbyshirewildlifetrust.org.uk/species/short-eared-owl |archive-date=2018-04-25 |url-status=dead}}</ref> [[Dirvinis sėjikas|dirvinį sėjiką]],<ref name="pdnp"/> [[Baltagurklis strazdas|baltagurklį strazdą]],<ref name="pdnp"/> [[Kūltupis|kūltupį]]<ref name="Birds">{{Cite web |url=http://ww2.rspb.org.uk/Images/peakdistrictbirds_tcm9-132780.pdf |title=Where to find birds in the Peak District |publisher=Peak Birds Project |access-date=2025-03-19 |archive-date=2018-04-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180425032401/http://ww2.rspb.org.uk/Images/peakdistrictbirds_tcm9-132780.pdf |url-status=dead}}</ref> ir [[Paprastasis startsakalis|paprastąjį startsakalį]].<ref name="pdnp"/> Šis regionas yra piečiausia geltonsnapio čivylio ir dirvinio sėjiko perėjimo vieta Anglijoje.<ref>{{cite book |first1=D.&nbsp;E. |last1=Balmer |first2=S. |last2=Gillings |first3=B.&nbsp;J. |last3=Caffrey |first4=R.&nbsp;L. |last4=Swann |first5=I.&nbsp;S. |last5=Downie |first6=R.&nbsp;J. |last6=Fuller |title=Bird Atlas 2007–11: the breeding and wintering birds of Britain and Ireland |publisher=BTO Books |date=2013 |location=Thetford |isbn=978-1-908581-28-0}}</ref> Pik Distrikto viržynai įtraukti į Europos Sąjungos Specialiai Saugomų Teritorijų tinklą dėl ten perinčių plėšriųjų paukščių.<ref name="pdnp"/> Komercinė tetervinų medžioklė ''Dark Peak'' regione lemia jų populiacijos palaikymą.<ref name="marsland">{{Cite journal |title=Birds of the Peak District |first=Michael |last=Marsland |journal=Bird Study |date=1974 |volume=21 |issue=2 |pages=135–140 |doi=10.1080/00063657409476409}}</ref><ref name="malp">{{Cite web |url=http://ww2.rspb.org.uk/Images/PeakMalpractice_tcm9-132666.pdf |title=Peak Malpractice: What's happening to wildlife in the Peak District National Park? |publisher=RSPB |date=2006 |access-date=2025-03-19 |archive-date=2018-04-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180425032302/http://ww2.rspb.org.uk/Images/PeakMalpractice_tcm9-132666.pdf |url-status=dead}}</ref> [[Sakalas keleivis|Sakalai keleiviai]] ir [[Paprastasis kranklys|paprastieji krankliai]] peri uolų atodangose, o jų populiacijos pastaraisiais metais auga. Nepaisant to, nelegali plėšriųjų paukščių medžioklė vis dar riboja retų rūšių, įskaitant [[Paprastasis vištvanagis|vištvanagius]] ar [[Javinė lingė|javines linges]], skaičių.<ref name="malp"/> Reaguodama į šią problemą, 2011 m. buvo įkurta Pik Distrikto „Plėšriųjų paukščių iniciatyva“, tačiau dėl nesutarimų ji nesulaukė laukiamo efekto.<ref>{{Cite web |url=https://www.rspb.org.uk/about-the-rspb/about-us/media-centre/press-releases/rspb-ends-involvement-in-failed-peak-district-bird-of-prey-initiative/ |title=RSPB ends involvement in failed Peak District Bird of Prey Initiative |publisher=RSPB |date=2018-01-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230430012129/https://www.rspb.org.uk/about-the-rspb/about-us/media-centre/press-releases/rspb-ends-involvement-in-failed-peak-district-bird-of-prey-initiative/ |archive-date=2023-04-30}}</ref> Greitai tekantys regiono upeliai pritraukia [[Kalninė kielė|kalnines kieles]],<ref name="marsland"/> [[Vandeninis strazdas|vandeninius strazdus]],<ref name="lgre">{{Cite book |first=Lee&nbsp;G.&nbsp;R. |last=Evans |title=The Ultimate Site Guide to Scarcer British Birds |publisher=BirdGuides |date=2009 |isbn=978-1898110491}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.moorsforthefuture.org.uk/sites/default/files/documents/MFF%20RN01%202004%20Breeding%20bird%20survey%20of%20the%20Peak%20District%20moorlands.pdf |title=Breeding Bird Survey of the Peak District Moorlands: Moors for the Future Research Note No 1 |publisher=Moors for the Future |date=2005 |access-date=2025-03-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180425032246/http://www.moorsforthefuture.org.uk/sites/default/files/documents/MFF%20RN01%202004%20Breeding%20bird%20survey%20of%20the%20Peak%20District%20moorlands.pdf |archive-date=2018-04-25 |url-status=dead}}</ref> [[Krantinis tilvikas|krantinius tilvikus]],<ref name="marsland"/> [[Didysis dančiasnapis|didžiuosius dančiasnapius]].<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0005/817772/State-of-Nature-in-the-Peak-District-Report-by-Penny-Anderson-for-Nature-Peak-District.pdf |title=State of Nature in the Peak District |publisher=Nature Peak District |year=2016 |first=Penny |last=Anderson |at=Section 5.22 |access-date=2025-03-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170610161929/http://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0005/817772/State-of-Nature-in-the-Peak-District-Report-by-Penny-Anderson-for-Nature-Peak-District.pdf |archive-date=2017-06-10 |url-status=dead}}</ref> Miškų ​​ir plantacijų gyventojai – [[Paprastoji raudonuodegė|paprastosios raudonuodegės]],<ref name="Birds"/> [[Margasparnė musinukė|margasparnės musinukės]],<ref name="Birds"/> [[Žalioji pečialinda|žaliosios pečialindos]]<ref name="Birds"/> bei [[Eurazinis alksninukas|alksninukai]].<ref name="lgre"/> [[Ekstremofilai|Oligotrofiniai]] ''Dark Peak'' vandens telkiniai nėra palankūs paukščiams, tačiau Karsingtono ežeras ir Ogstono rezervuaras tampa laikina stotele migruojantiems tilvikams, žuvėdroms ir [[Trumpasnapė žąsis|žąsims]]. Paleontologiniai radiniai rodo, kad praeityje šiame regione gyveno ir dabar Britanijoje neaptinkamos rūšys, įskaitant [[Baltapilvis alpinis čiurlys|baltapilvį alpinį čiurlį]] ir [[Stepinis suopis|stepinį suopį]]. Žmogaus veiklos nulemti praradimai apima [[Paprastoji jerubė|paprastosios jerubės]], [[Vakarinis kurtinys|vakarinio kurtinio]] ir [[Kilnusis erelis|kilniojo erelio]] išnykimą.<ref>{{Cite web |url=https://www.derbyshirewildlifetrust.org.uk/blog/envisioning-brighter-future-birds-dark-peak |title=Envisioning a brighter future for the birds of the Dark Peak |first=Lees |last=Alexander |publisher=Derbyshire Wildlife Trust |access-date=2025-03-19}}</ref> ==== Kiti taksonai ==== Pik Distrikte gyvena įvairūs varliagyviai ir ropliai: [[Gyvavedis driežas|gyvavedžiai driežai]], [[Geltonskruostis žaltys|geltonskruosčiai žalčiai]], [[Skiauterėtasis tritonas|skiauterėtieji tritonai]] ir [[Trapusis gluodenas|trapieji gluodenai]].<ref name="Biodiversity"/> Rytiniuose viržynuose gausu [[Paprastoji angis|paprastųjų angių]].<ref>{{Cite book |url=http://www.sorby.org.uk/v2/wp-content/uploads/2015/02/SS11_1997_Reptiles_Amphibians_OCRc.pdf |title=Reptiles and Amphibians of the Sheffield Area and North Derbyshire |publisher=Sorby Natural History Society |location=Sheffield |year=1997 |first=Derek |last=Whiteley |access-date=2025-03-19}}</ref> Vietinės žuvų rūšys apima [[Atlantinė lašiša|atlantines lašišas]], [[Upėtakis|upėtakius]], [[Europinis upinis ungurys|europinius ungurius]],<ref name="Biodiversity"/> [[Paprastasis kūjagalvis|kūjagalvius]], [[Mažoji nėgė|mažąsias nėges]] ir [[Kiršlys|kiršlius]].<ref>{{Cite web |title=Rivers and Streams |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0003/158646/Rivers-and-Streams.pdf |website=Peak District National Park |publisher=Peak District National Park |access-date=2025-03-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130625005756/http://www.peakdistrict.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0003/158646/Rivers-and-Streams.pdf |archive-date=2013-06-25 |url-status=dead}}</ref> Derbišyro Vajaus upėje išlikusi unikali laukinė [[Vaivorykštinis upėtakis|vaivorykštinių upėtakių]] populiacija.<ref>{{Cite web |url=http://theriverbeat.blogspot.com/2012/07/wild-rainbows-of-river-wye-derbyshire.html |title=Wild Rainbows of the River Wye, Derbyshire |publisher=The River Beat |type=blog |date=2012-07-03 |access-date=2025-03-20}}</ref> Iš drugių čia aptinkami [[Juodoji hesperija|juodosios hesperijos]], [[Geltontaškis melsvys|geltontaškiai]] ir [[Mažasis melsvys|mažieji]] melsviai, [[Guobinis uodeguotis|guobiniai uodeguočiai]]. Tarp naktinių drugių – įvairūs [[pelėdgalviai]] bei [[Gelsvoji meškutė|gelsvosios meškutės]]. Taip pat gyvena [[kalnų kamanė]]s, [[Violetinis gegužvabalis|violetiniai gegužvabaliai]] ir [[Ilgakojis vėžys|ilgakojai vėžiai]].<ref name="Biodiversity"/> == Nacionalinis parkas == Pik Distrikto nacionalinis parkas – pirmasis nacionalinis parkas Jungtinėje Karalystėje, įsteigtas 1951 m. balandžio 17 d. Jis užima 1438 km² plotą ir kasmet sulaukia apie 13 mln. lankytojų.<ref name=Facts>{{cite web |title=Peak District facts |url=https://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/news/70-years-of-the-peak-district-national-park/peak-district-facts |access-date=2025-03-20 |website=Peak District National Park |archive-date=2023-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230612111710/https://www.peakdistrict.gov.uk/learning-about/news/70-years-of-the-peak-district-national-park/peak-district-facts |url-status=dead }}</ref> Dauguma teritorijos yra privačioje nuosavybėje, o didžiausias žemvaldys – organizacija „[[National Trust]]“, valdanti 12 % parko.<ref>{{cite web |date=2011-02-15 |title=Peak District National Park, England – National Geographic |url=https://www.nationalgeographic.com/travel/article/peak-district-england |archive-url=https://web.archive.org/web/20220820032032/https://www.nationalgeographic.com/travel/article/peak-district-england |url-status=dead |archive-date=2022-08-20 |access-date=2025-03-20 |website=National Geographic}}</ref> Parką administruoja Pik Distrikto nacionalinio parko valdyba, sudaryta iš 30 narių. Keturiolika jų skiria Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorius, o likusius – vietos valdžios institucijos, kurių teritorijose yra parko dalys.<ref>{{Cite web |title=The National Park Authorities (England) Order 2015, schedule 1 |url=https://www.legislation.gov.uk/uksi/2015/770/schedule/1 |access-date=2025-03-20 |website=legislation.gov.uk}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Kinder plateau.jpg|thumb|right|upright|Vaizdas į [[Ideilas|Ideilo]] slėnį nuo Mam Toro viršukalnės]] Pik Distriktas buvo apgyvendintas nuo seniausių laikų, kaip rodo [[Mezolitas|mezolito]] titnago dirbiniai ir [[Archeologija|archeologiniai]] radiniai Dovdeilio urvuose. [[Neolitas|Neolito]] laikotarpiu čia atsirado monumentalūs žemės pylimai ir [[Pilkapis|pilkapiai]], pavyzdžiui, Mardžeri Hilis.<ref>{{Cite web |url=http://www.eng-h.gov.uk/ArchRev/rev94_5/margery.htm |title=Margery Hill, South Yorkshire |publisher=[[English Heritage]] |year=1994 |access-date=2025-03-20 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20081012232222/http://www.eng-h.gov.uk/ArchRev/rev94_5/margery.htm |archive-date=2008-10-12}}</ref> [[Bronzos amžius|Bronzos amžiuje]] regionas buvo tankiai gyvenamas, statyti akmenų ratai, pavyzdžiui, Arbor Lou ir Devynių Damų ratas.<ref>{{Cite book |last=Bevan |first=Bill |title=Ancient Peakland |year=2007 |publisher=Halsgrove |location=Wellington |isbn=978-1-84114-593-8}}</ref> [[Geležies amžius|Geležies amžiuje]] atsirado piliakalnių tvirtovės, tarp jų – Mam Toro įtvirtinimai. [[Britanija (Romos provincija)|Romėnai]] išnaudojo krašto mineralų išteklius, ypač šviną, kurį eksportavo per gerai išvystytą kelių tinklą. Bakstonas tuo metu buvo žinomas kaip ''Aquae Arnemetiae'' dėl savo mineralinių šaltinių.<ref>{{Cite web |url=http://www.roman-britain.org/places/aquae_arnemetiae.htm |title=Aquae Arnemetiae |publisher=RomanBritain.org |year=2005 |access-date=2025-03-20 |archive-date=2009-06-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090617031809/http://www.roman-britain.org/places/aquae_arnemetiae.htm |url-status=dead}}</ref> VI a. šiaurinę regiono dalį užėmė [[Anglosaksai|anglosaksų]] gentis peksetai (Piko gyventojai), priklausę [[Mersija|Mersijos]] karalystei.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakscan.freeuk.com/peak_district_history_.htm |title=Peak District history: Anglo Saxons to Present |publisher=Peakscan |access-date=2025-03-20}}</ref><ref>{{Cite book |title=A History of Derbyshire, Volume 1 |last=Turbutt |first=G. |year=1999 |publisher=Merton Priory |location=Cardiff |isbn=1-898937-34-6}}</ref> Iš šio laikotarpio išlikę pilkapiai, tarp jų Benti Greindžas, kuriame rastas to paties pavadinimo [[Benti Greindžo šalmas|šalmas]].<ref>{{cite web |url=https://historicengland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1013767 |title=Benty Grange hlaew (1013767) |author=Historic England |access-date=2025-03-20}}</ref> === Kasyba ir karjerai === Viduramžiais Pik Distriktas buvo daugiausia žemės ūkio regionas, tačiau nuo XVI a. vis svarbesnė tapo kasyba. Be švino, čia buvo išgaunama anglis, [[Fluoritas|fluoritai]], varis, [[cinkas]], [[Geležies rūda|geležis]], [[manganas]] ir sidabras. Anglies kasyba daugiausia vyko vakaruose ir rytuose, didžiausią mastą pasiekė XVIII–XIX a. ir tęsėsi iki XX a. pradžios. Rytinėje dalyje anglis buvo naudojama švino lydymui, vakarinėje – kalkių deginimui.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict-nationalpark.info/time/industry/coalmining.html |title=Peak District Coal Mining |publisher=Peak District National Park |year=2003 |access-date=2025-03-20 |archive-url=https://archive.today/20100809072725/http://www.peakdistrict-nationalpark.info/time/industry/coalmining.html |archive-date=2010-08-09}}</ref> Švino gavyba klestėjo XVII–XVIII a., bet XIX a. viduryje pradėjo smukti, o paskutinė didelė kasykla užsidarė 1939 m.<ref name="Lead"/> Dabar švinas išgaunamas tik kaip fluorito, barito ir kalcito gavybos šalutinis produktas. Unikalus regiono mineralas – „Blue John“ fluoritas, išsiskiriantis mėlynai geltona spalva. Jis retai kasamas dekoratyviniams tikslams, o Kastltone esantis „Blue John“ urvas yra populiari turistinė vieta.<ref>{{Cite web |url=http://www.bluejohnstone.co.uk/ |title=Blue John Stone |publisher=BlueJohnStone.co.uk |year=2007 |access-date=2025-03-20}}</ref> Pramoninė kalkakmenio gavyba prasidėjo XIX a. pabaigoje ir išliko svarbi iki šių dienų. Šiuo metu regione veikia dvylika didelių kalkakmenio karjerų, tarp jų Tunstedo – vienas didžiausių Europoje.<ref>{{Cite web |url=http://www.bgs.ac.uk/foundation-web/GenericInd.html |title=Peak District industry |publisher=[[British Geological Survey]] |access-date=2025-03-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090417040016/http://www.bgs.ac.uk/foundation-web/GenericInd.html |archive-date=2009-04-17}}</ref> === Tekstilės pramonė === Tekstilės gaminiai iš Pik Distrikto buvo eksportuojami šimtus metų. XIV a. pagrindinė prekė buvo neapdorota vilna,<ref>{{Cite web |url=http://www.peaklandheritage.org.uk/index.asp?peakkey=30800521 |title=Textiles |publisher=Peakland Heritage |access-date=2025-03-20 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20071211134344/http://www.peaklandheritage.org.uk/index.asp?peakkey=30800521 |archive-date=2007-12-11}}</ref> o vietos verpėjai ir audėjai garsėjo savo įgūdžiais. XVIII a. [[Richard Arkwright|Ričardas Arkraitas]] sukūrė mechanizuotus audimo įrenginius, kurie paspartino gamybą. Jo [[Medvilnės fabrikas|fabrikai]] buvo nedideli, su natūraliu apšvietimu, o mašinos buvo varomos [[Vandens ratas|vandens ratais]] – dėl to regionas, turintis gausias upes ir drėgną klimatą, tapo tekstilės centru.<ref>{{Cite book |title=Cotton Mills of Greater Manchester |last=Williams |first=M. |year=1992 |isbn=0-948789-89-1 |page=49 |publisher=Carnegie Publishing}}</ref> Dėl darbo jėgos trūkumo kai kuriuose fabrikuose, pavyzdžiui, „Litton Mill“ ir „Cressbrook Mill“, dirbo [[Vaikų prieglauda|vaikų prieglaudų]] auklėtiniai.<ref>{{Cite web |url=http://www.cottontimes.co.uk/childreno1.htm |title=Children of the Revolution |work=Cotton Times |access-date=2025-03-20 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090430143222/http://www.cottontimes.co.uk/childreno1.htm |archive-date=2009-04-30}}</ref> Vystantis technologijoms, siauri slėniai tapo netinkami dideliems garo varomiems fabrikams, tačiau regiono tekstilės pramonė išliko, specializuodamasi apdailos ir nišiniuose gaminiuose. Glosopas ypač klestėjo – iki Pirmojo pasaulinio karo čia veikė didžiausia pasaulyje [[Kalikas|tekstilės]] marginimo įmonė. Tačiau po 1929 m. [[Didžioji ekonominė krizė|ekonomikos krizės]] pramonė ėmė smukti.<ref>{{Cite book |title=Small-Town Politics: A Study of Political Life in Glossop |chapter-url=https://archive.org/details/smalltownpolitic0000birc |chapter-url-access=registration |last=Birch |first=A.&nbsp;H. |year=1959 |isbn=0-273-70161-4 |pages=[https://archive.org/details/smalltownpolitic0000birc/page/8 8–38] |chapter=2 |publisher=[[Oxford University Press]]}}</ref> === Šiuolaikinė istorija === 1932 m. „Kinder Trespass“ protestas tapo lūžiu kovoje už visuomenės teisę lankytis Britanijos viržynuose. Iki tol šios teritorijos priklausė žemvaldžiams ir buvo neprieinamos visuomenei.<ref>{{Cite web |last=Renton |first=D. |title=Kinder Trespass: Context in 1932 |url=http://kindertrespass.com/index.asp?ID=36 |publisher=The Kinder Trespass 75 organising committee |date=2007-02-23 |access-date=2025-03-21 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090221190036/http://kindertrespass.com/index.asp?ID=36 |archive-date=2009-02-21}}</ref> Šis įvykis prisidėjo prie [[Nacionalinis parkas|nacionalinių parkų]] steigimo, o 1951 m. Pik Distriktas tapo pirmuoju nacionaliniu parku Jungtinėje Karalystėje.<ref>{{Cite web |url=http://www.nationalparks.gov.uk/press/history.htm |title=National Parks Listed in Chronological Order of Date Designated |date=2005-06-27 |publisher=National Parks |access-date=2025-03-21 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130421112821/http://www.nationalparks.gov.uk/press/history.htm |archive-date=2013-04-21}}</ref> Svarbų vaidmenį jo įkūrime suvaidino aplinkosaugos aktyvistė Etelė Heitorntveit.<ref>{{cite web |title=Our history |url=https://www.cprepdsy.org.uk/about-us/our-history/ |access-date=2025-03-21 |website=CPRE Peak District and South Yorkshire}}</ref> 1965 m. čia atidarytas pirmasis ilgo nuotolio pėsčiųjų takas šalyje – „Pennine Way“, prasidedantis „Nags Head“ užeigoje, [[Ideilas|Ideilo]] vietovėje.<ref>{{cite web |title=Pennine Way – Ramblers |url=https://www.ramblers.org.uk/go-walking/routes-and-places-to-walk/paths-index/national-trail/pennine-way.aspx |access-date=2025-03-21 |website=www.ramblers.org.uk |archive-url=https://web.archive.org/web/20220325054450/https://www.ramblers.org.uk/go-walking/routes-and-places-to-walk/paths-index/national-trail/pennine-way.aspx |archive-date=2022-03-25}}</ref> Dar anksčiau, 1894 m., įkurta „Peak & Northern Footpaths Society“ (PNFS) siekė išsaugoti ir prižiūrėti pėsčiųjų takų tinklą. Ši draugija veikia iki šiol.<ref>{{Cite web |title=PNFS: Welcome to the PNFS |url=https://pnfs.org.uk/ |access-date=2025-03-21 |website=pnfs.org.uk}}</ref> XX a. 7–ajame dešimtmetyje Sedlvort Mūro ir Vesendeno vietovės liūdnai išgarsėjo dėl vadinamųjų [[Durpynų žmogžudystės|Durpynų žmogžudysčių]] ({{en|Moors Murders}}).<ref>{{cite web |title=Moors Murders: Search for Keith Bennett ends with no evidence found |url=https://www.bbc.com/news/uk-england-manchester-63173146 |website=BBC News |date=2022-10-07}}</ref><ref>{{cite web |title=In Memory of my Keith |url=https://www.examinerlive.co.uk/news/west-yorkshire-news/in-memory-of-my-keith-5089037 |website=Examiner Live |publisher=Yorkshire Live |access-date=2025-03-21}}</ref> == Ekonomika == [[Vaizdas:Tunstead Quarry - geograph.org.uk - 865006.jpg|right|thumb|Tunstedo karjeras]] Žemės ūkis išlieka svarbia Pik Distrikto nacionalinio parko ekonomikos dalimi – daugiau nei 87 % jo teritorijos naudojama ūkininkavimui.<ref>{{cite web |url=https://reports.peakdistrict.gov.uk/sotpr/docs/settlement-&-communities/local-rural-economy.html |title=State of Park Report |date=2020-05-01 |work=Peak District Government |access-date=2025-03-21}}</ref> Šiame sektoriuje dirba apie 3500 žmonių (18,5 % visų darbo vietų parke).<ref>{{cite web |url=https://www.peakdistrict.org/peak-district-economy-sustainable-yet-dynamic/ |title=Peak District Economy, Sustainable Yet Dynamic |date=2023-07-23 |work=Peak District |access-date=2025-03-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231214211620/https://www.peakdistrict.org/peak-district-economy-sustainable-yet-dynamic/ |archive-date=2023-12-14}}</ref> Be to, bent trečdalis vietinių įmonių veikia žemės ūkio, miškininkystės ar žvejybos srityse.<ref>{{cite web |url=https://reports.peakdistrict.gov.uk/sotpr/docs/settlement-&-communities/business-jobs.html/local-rural-economy.html |title=Business and jobs |date=2020-05-01 |work=Peak District Government |access-date=2025-03-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231215052325/https://reports.peakdistrict.gov.uk/sotpr/docs/settlement-&-communities/business-jobs.html/local-rural-economy.html |archive-date=2023-12-15}}</ref> Turizmas taip pat yra svarbi regiono ekonomikos dalis. Nors sektorius patyrė nuosmukį per pandemiją,<ref>{{cite web |url=https://visitpeakdistrict.com/industry/research-insights/plans-and-strategy-documents |title=Peak District & Derbyshire Sustainable Tourism Action Plan |date=2023-03-11 |access-date=2025-03-21}}</ref> 2022 m. duomenimis, Pik Distriktą kasmet aplanko apie 13 mln. turistų, sukuriama 2,5 mlrd. svarų sterlingų ekonominė vertė, o turizmo industrijoje dirba apie 31 000 žmonių.<ref>{{cite web |url=https://www.local.gov.uk/case-studies/peak-district-and-derbyshire-hospitality-sector |title=Peak District and Derbyshire Hospitality Sector |date=2022-09-01 |work=Local Government Association |access-date=2025-03-21}}</ref> Kiti reikšmingi sektoriai – gamyba ir kasyba.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/index/living-in.htm |title=A place called home |publisher=Peak District |year=2009 |access-date=2025-03-21 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090519001312/http://www.peakdistrict.gov.uk/index/living-in.htm |archive-date=2009-05-19}}</ref> Didžiausias darbdavys yra Houpo cemento gamykla,<ref name="Mineral_factsheet">{{Cite web |url=http://www.peakdistrict-nationalpark.info/studyArea/factsheets/11.html#4 |title=Peak District National Park: Study Area |publisher=Peak District National Park |year=2003 |access-date=2025-03-20 |url-status=dead |archive-url=https://archive.today/20050620074557/http://www.peakdistrict-nationalpark.info/studyArea/factsheets/11.html |archive-date=2005-06-20}}</ref> o svarbiausia kasama žaliava – kalkakmenis, naudojamas kelių tiesybai ir cemento gamybai. Taip pat išgaunamas [[fluoritas]], [[baritas]] ir [[kalcitas]], o Kastltone nedideliais kiekiais kasamas dekoratyvinis „Blue John“ mineralas. Bakstono ir Ašborno šaltiniai naudojami [[Mineralinis vanduo|mineralinio vandens]] gamybai, o miškų [[Plantacija|plantacijos]] – [[Rąstas|medienos]] gavybai. Tarp kitų gamybos šakų išsiskiria „David Mellor“ [[Stalo įrankiai|stalo įrankių]] fabrikas [[Hadersidžas|Hadersidže]], „Ferodo“ stabdžių kaladėlių gamykla [[Čapel en le Fritas|Čapel en le Frite]] ir [[Elektronika|elektronikos]] gamykla Kastltone. == Turizmas == Pik Distrikto gamtos grožis buvo aprašytas jau 1636 m. [[Thomas Hobbes|Tomo Hobso]] veikale „De Mirabilibus Pecci“ („Septyni Pik Distrikto stebuklai“).<ref>{{Cite web |url=http://www.bl.uk/learning/langlit/texts/tourists/de/darbyshire.html |title=1678 – De Mirabilibus Pecci – Being the Wonders of the Peak in Darby-shire |publisher=[[Britų biblioteka]] |access-date=2025-03-21 |archive-date=2019-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190922134759/http://www.bl.uk/learning/langlit/texts/tourists/de/darbyshire.html |url-status=dead}}</ref> Tačiau ne visi keliautojai žavėjosi šiuo kraštu – pavyzdžiui, [[Daniel Defoe|Danielis Defo]] apibūdino Čatsvorto apylinkių dykynes kaip „tuščią ir staugiantį tyrlaukį“, o Piko urvą prie Kastltono paniekinamai pavadino „velnio užpakaliu“.<ref>{{Cite book |title=A tour thro' the whole island of Great Britain, divided into circuits or journies |last=Defoe |first=D. |author-link=Daniel Defoe |year=1927 |publisher=J. M. Dent |location=London |url=http://www.visionofbritain.org.uk/text/chap_page.jsp?t_id=Defoe&c_id=30 |access-date=2025-03-21}}</ref> Turizmas pradėjo augti XIX a. [[Viktorijos epocha|Viktorijos laikotarpiu]], kai geležinkeliai suteikė geresnę prieigą prie regiono, o [[Romantizmas|romantizmo]] epocha skatino domėjimąsi gamta. Leidiniai, pavyzdžiui, [[John Mawe|Džono Meivo]] „Derbišyro mineralogija“ (1802 m.) ir Viljamo Adamo „Piko brangakmenis“ (1843 m.),<ref>{{Cite book |title=Gem of the Peak or Matlock Bath and its vicinity |last=Adam |first=W. |year=1843 |publisher=[[Longman]] |location=London |url=https://books.google.com/books?id=qAEHAAAAQAAJ&q=Matlock+Bath+and+its+Vicinity |access-date=2025-03-21}}</ref> išpopuliarino unikalią vietovės geologiją. Pik Distriktas tapo viena pagrindinių laisvalaikio praleidimo vietų Mančesterio ir Šefildo miestų gyventojams, o ši tendencija išliko ir šiais laikais. 2005 m. atliktos apklausos duomenimis, 85 % lankytojų pagrindiniu traukos veiksniu įvardijo kraštovaizdį ir gamtos grožį.<ref>{{cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/microsites/sopr/landscape/landscape-character |title=Landscape Character |archive-url=https://web.archive.org/web/20130911185336/http://www.peakdistrict.gov.uk/microsites/sopr/landscape/landscape-character |archive-date=2013-09-11 |website=Peak District National Park |access-date=2025-03-21}}</ref> === Bakstonas === [[Vaizdas:Buxtoncres1.jpg|thumb|left|Bakstono „Crescent“ ir Šv. Onos šaltinis]] Bakstonas – kurortinis miestas Derbišyro grafystėje, garsėjantis geoterminiu šaltiniu, kurio vanduo trykšta 28 °C temperatūros. Romėnai jį įkūrė apie 78 m. e. m. ir pavadino ''Aquae Arnemetiae'', siejant su girios deive. XVI a. Bakstonas tapo aristokratų gydykla – čia lankėsi Škotijos karalienė [[Marija Stiuart]] ir kiti žymūs asmenys.<ref name="Buxton06">{{Cite web |url=http://quest.bris.ac.uk/workshops/annual06/Buxton.pdf |title=Things to do in Buxton |publisher=Quantifying and Understanding the Earth System |access-date=2025-03-21 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110825112931/http://quest.bris.ac.uk/workshops/annual06/Buxton.pdf |archive-date=2011-08-25}}</ref> Miestas išaugo XVIII a. pabaigoje, kai [[William Cavendish|penktasis Devonšyro hercogas]] jį plėtojo pagal [[Batas (Anglija)|Bato]] miesto pavyzdį. Svarbiausi architektūros objektai: „The Crescent“ (1780–1784 m.), „Pump Room“, Paviljono sodai<ref name="Buxton06"/> ir 1903 m. atidarytas operos teatras, išlikęs vienu pagrindinių kultūrinių traukos centrų. 1863 m. nutiestas geležinkelis dar labiau padidino miesto patrauklumą.<ref>{{Cite book |title=Railways of the Peak District |url=https://archive.org/details/railwaysofpeakdi0000blak |last1=Blakemore |first1=B. |last2=Mosley|first2=D. |year=2003 |isbn=1-902827-09-0 |publisher=Great Northern Books}}</ref> === Istoriniai pastatai === Pik Distrikto nacionaliniame parke gausu istorinių pastatų. Tarp reikšmingiausių – [[Čatsvorto rūmai]], Devonšyro hercogų rezidencija, laikoma vienu puošniausių Anglijos dvarų. Taip pat išsiskiria viduramžių Hadono dvaras, priklausęs [[Ratlendo hercogas|Ratlendo hercogams]], ir [[Laimo parkas]], Elžbietos epochos dvaras su vėliau pridėtu [[Italizuotas architektūros stilius|itališku]] fasadu. Kiti istoriniai objektai: Imo, Ilamo ir Tisingtono dvarai.<ref>{{Cite web |title=Halls in the Peak District |url=http://www.peakdistrictonline.co.uk/peak-district-halls-c101023.html |publisher=Peak District Online |access-date=2025-03-21}}</ref> Daugelyje kaimų ir miestelių stovi senos parapinės bažnyčios, tarp jų – XIV a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia [[Taidsvelas|Taidsvele]], vadinama „Piko katedra“, ir XII a. Šv. Mikalojaus bažnyčia Hai Bradfilde. [[Hadersidžas|Hadersidžo]] miestelio bažnyčios šventoriuje esanti kapavietė siejama su legendiniu Robino Hudo bendražygiu [[Mažasis Jonas|Mažuoju Jonu]]. Virš Kastltono stūksanti [[Peverilo pilis]], pastatyta [[Normanai|normanų]] laikotarpiu, išlieka vienu svarbiausių regiono istorinių paminklų.<ref name="Attractions">{{Cite web |url=http://www.peakdistrictonline.co.uk/peak-district-attractions-c1736.html |title=Peak District Attractions |publisher=Peak District Online |access-date=2025-03-21}}</ref> === Muziejai ir lankytinos vietos === Pik Distrikto nacionaliniame parke veikia Imo muziejus, pasakojantis apie [[Juodoji mirtis Anglijoje|Juodosios mirties]] epidemiją.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrictinformation.com/visits/eyammus.php |title=Eyam Museum and Plague Village |publisher=Peak District Information |access-date=2025-03-21 |archive-date=2017-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170915023122/http://www.peakdistrictinformation.com/visits/eyammus.php |url-status=dead}}</ref> Kastltonas garsėja keturiais lankomais urvais: Piko, „Blue John“, Trik Klifo ir Spidvelio. Pramonės paveldas atsispindi Matlok Bato kasybos muziejuje ir Templo švino kasykloje, transporto istoriją iliustruoja Nacionalinis tramvajų muziejus [[Kričas|Kriče]] bei istorinės geležinkelio linijos. Tarp kitų lankytinų vietų – „Heights of Abraham“ urvai su lynų keltuvu,<ref name="Attractions"/> Pūlso urvas Bakstone<ref name="Visit Buxton"/> bei „Peak Wildlife Park“ zoologijos sodas. Netoliese įsikūręs populiarus „[[Alton Towers]]“ pramogų parkas.<ref name="Attractions"/> === Tradicijos ir festivaliai === [[Vaizdas:Welldressing Hayfield.jpg|thumb|200px|Šulinio puošybos tradicija Heifilde]] Vasarą daugelyje kaimų vyksta šulinio puošybos ceremonijos, laikomos senovine padėkos už vandenį tradicija.<ref>{{Cite web |url=http://www.welldressing.com/extra.php |title=More about Well Dressings |publisher=WellDressing.com |access-date=2025-03-21 |archive-date=2020-05-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200513210101/http://welldressing.com/extra.php |url-status=dead }}</ref> Kiti žymūs renginiai – Kastltono girliandų diena bei Ašborno karališkasis Šrovtaido futbolas, žaidžiamas nuo XII a. Bakstone organizuojami operos festivaliai, o visame regione vyksta literatūros ir kultūriniai renginiai. Regiono virtuvė garsėja Beikvelio pudingu, kuris skiriasi nuo plačiau žinomo [[Beikvelio pyragas|Beikvelio pyrago]], bei vietiniais sūriais, tarp jų – [[Stiltonas]], gaminamas Hartingtono kaime.<ref>{{Cite web |title=Hartington Creamery {{!}} Award Winning Stiltons and Cheeses |url=http://www.hartingtoncreamery.co.uk/hartingtoncreamery-ourstory.php |access-date=2025-03-21 |website=hartingtoncreamery.co.uk |archive-date=2020-06-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200603164245/http://www.hartingtoncreamery.co.uk/hartingtoncreamery-ourstory.php |url-status=dead}}</ref> === Aktyvios veiklos === Pik Distrikto nacionaliniame parke yra daugiau nei 2900 km pėsčiųjų takų,<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict-nationalpark.info/studyArea/factsheets/02.html#whoVisits |title=Tourism in the Peak District National Park |publisher=Peak District National Park |year=2003 |access-date=2025-03-24 |url-status=dead |archive-url=https://archive.today/20050331060949/http://www.peakdistrict-nationalpark.info/studyArea/factsheets/02.html |archive-date=31 March 2005}}</ref> tarp jų – garsusis „Pennine Way“. Buvusios Monsalio ir Tisingtono geležinkelio linijos buvo pertvarkytos į takus pėstiesiems, dviratininkams ir raiteliams.<ref name="Tissington_Trail">{{Cite web |url=http://www.derbyshire-peakdistrict.co.uk/tissingtontrail.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20060630023934/http://derbyshire-peakdistrict.co.uk/tissingtontrail.htm |url-status=dead |archive-date=2006-06-30 |title=Tissington Trail |publisher=Discover Derbyshire and the Peak District |access-date=2025-03-21}}</ref> Keliose vietose veikia dviračių nuomos centrai, o takai pritaikyti ir riboto judumo lankytojams.<ref name="Tissington_Trail"/><ref>{{Cite web |url=http://www.roachescottages.co.uk/activities.htm |title=Local Activities in & around the Peak District National Park |publisher=Roaches Holiday Cottages |access-date=2025-03-24}}</ref> Parkas garsėja [[Laipiojimas uolomis|uolų laipiojimo]] vietomis, ypač Stenidžo atodangos ir Ročeso smiltainio uolomis,<ref name="Trekking">{{Cite web |url=http://www.trekking-world.com/regional/england/peak-district |title=Peak District |publisher=Trekking World |access-date=2025-03-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131113201122/http://www.trekking-world.com/regional/england/peak-district |archive-date=2013-11-13 |url-status=dead}}</ref> taip pat [[Urvų tyrinėjimas|speleologų]] tyrinėjamomis urvų sistemomis, pavyzdžiui, Piko ir Spidvelio urvai. Vandens sporto mėgėjams galimos buriavimo, žvejybos ir [[Baidarė|baidarių]] pramogos rezervuaruose, o skraidymo entuziastams – [[Parasparnis|parasparnių]] ir [[Sklandytuvas|sklandytuvų]] sportas. Taip pat populiarus kalnų bėgimas, [[paukščių stebėjimas]] ir [[Orientavimosi sportas|orientacinis sportas]].<ref name="Trekking"/> == Transportas == [[Vaizdas:Peak District National Park tunnels.svg|thumb|upright|Žemėlapis, rodantis tunelius po Pik Distrikto nacionaliniu parku]] === Keliai === [[Britanija (Romos provincija)|Romėnai]] nutiesė pirmuosius kelius per Pik Distriktą, jungdami Bakstoną (''Aquae Arnemetiae''), Glosopą (''Ardotalia'') ir Brafą (''Navio'').<ref>{{Cite web |url=http://www.roman-britain.org/maps/settlement_intro.htm |title=The Romano-British Settlements |publisher=RomanBritain.org |date=2010-09-10 |access-date=2025-03-24 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100928060305/http://www.roman-britain.org/maps/settlement_intro.htm |archive-date=2010-09-28}}</ref> Manoma, kad dabartiniai A515 ir A53 keliai iš dalies atkartoja romėniškus maršrutus. Viduramžiais per regioną driekėsi keliai, kuriais keliavo raiteliai ar vežimai – kai kurie jų, pavyzdžiui, „Long Causeway“ ties Stenidžo atodanga, išliko iki šių dienų. XVIII a. pradėti tiesti mokami keliai ({{en|turnpike roads}}) pagerino susisiekimą,<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict-education.gov.uk/Fact%20Sheets/fz21lgd1.htm |title=Longendale in the Peak National Park |publisher=PDNP Education |year=2000 |access-date=2025-03-24 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20060104204530/http://www.peakdistrict-education.gov.uk/Fact%20Sheets/fz21lgd1.htm |archive-date=2006-01-04}}</ref> nors iki XIX a. pradžios kelionės tarp Šefildo ir Mančesterio vis dar truko iki 16 valandų. Svarbiausi keliai, kertantys nacionalinį parką: * A57 („Snake Pass“) tarp Šefildo ir Mančesterio; * A628 („Woodhead Pass“) tarp [[Barnslis|Barnslio]] ir Mančesterio; * A6 iš Derbio į Mančesterį per Bakstoną; * „Cat and Fiddle Road“ tarp Maklsfildo ir Bakstono; Vasarą keliai dažnai tampa perkrauti, o automobilių statymas miesteliuose kelia iššūkių. 2005 m. buvo svarstoma įvesti spūsčių mokestį, tačiau šios idėjos atsisakyta.<ref>{{cite news |last=Giannangeli |first=M. |title=Peak District may be first national park to impose a congestion charge. |url=https://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1504735/Peak-District-may-be-first-national-park-to-impose-a-congestion-charge.html |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220112/https://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1504735/Peak-District-may-be-first-national-park-to-impose-a-congestion-charge.html |archive-date=2022-01-12 |url-access=subscription |url-status=live |work=The Daily Telegraph |date=2005-12-05 |access-date=2025-03-24}}</ref> === Vandens keliai === Kromfordo kanalas, atidarytas 1794 m., buvo naudojamas anglies, švino ir geležies rūdos transportui.<ref>{{Cite web |url=http://www.derbyshire-peakdistrict.co.uk/cromfordcanal.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20041025065224/http://www.derbyshire-peakdistrict.co.uk/cromfordcanal.htm |url-status=dead |archive-date=2004-10-25 |title=Cromford Canal |publisher=Discover Derbyshire and the Peak District |access-date=2025-03-24}}</ref> Tačiau XIX a. geležinkelių plėtra sumažino jo svarbą, o 1944 m. kanalas buvo uždarytas.<ref>{{Cite book |title=The Peak: Past and Present |url=https://archive.org/details/peakpastpresent0000stai |last=Stainforth |first=G. |year=1998 |isbn=0-09-475420-9 |publisher=Constable}}</ref> === Geležinkeliai === [[Vaizdas:Totley Tunnel western portal.jpg|thumb|right|upright|Totlio tunelis yra Mančesterio–Šefildo Houpo slėnio geležinkelio linijos dalis. Tai vienas ilgiausių geležinkelio tunelių Didžiojoje Britanijoje.]] Pirmoji geležinkelio linija regione – Kromfordo ir Hai Piko geležinkelis – buvo atidaryta pramoniniam transportui. Vėliau atsirado keleivinės linijos, pavyzdžiui, Vudhedo linija (Šefildas–Mančesteris per Longdendeilio slėnį) ir Mančesterio–Bakstono–Matloko linija. Daug geležinkelių buvo uždaryta 1960–aisiais vykdant [[Bičingo reformos|Bičingo reformas]], įskaitant Vudhedo liniją, kurios keleivinis transportas nutrauktas anksčiau, o krovininiai pervežimai – 1981 m. Dalį maršruto dabar užima „Trans Pennine“ pėsčiųjų ir dviračių takas. Šiuo metu regione keleiviniai traukiniai važiuoja šiomis linijomis: * Houpo slėnio linija – jungia Šefildą ir Mančesterį, sustojant Hadersidže, Houpe ir Ideile; * Dervento slėnio linija – jungia [[Derbio geležinkelio stotis|Derbį]] su [[Matlokas|Matloku]]; * Bakstono linija – jungia Mančesterį ir Bakstoną per Stokportą; * Glosopo linija – jungia Glosopą ir Hadfildą su Mančesteriu, naudodama buvusią Vudhedo linijos atkarpą; * Hadersfildo linija – jungia Mančesterį ir [[Hadersfildas|Hadersfildą]] per Marsdeną.<ref name="Public Transport">{{Cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/visiting/publictransport |title=Public Transport – Peak District National Park Authority |publisher=Peak District |year=2012 |access-date=2025-03-24 |archive-date=2020-05-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200506032217/https://www.peakdistrict.gov.uk/visiting/publictransport |url-status=dead}}</ref> === Autobusai ir tarpmiestiniai maršrutai === Tarpmiestiniai autobusai jungia Matloką, Beikvelį ir Bakstoną su Derbiu, [[Notingamas|Notingamu]] ir Mančesteriu. Šias paslaugas teikia „TransPeak“ ir „National Express“ autobusų įmonės. Reguliarūs autobusai kursuoja tarp Pik Distrikto nacionalinio parko ir Šefildo, Glosopo, Stoko, [[Likas (Anglija)|Liko]] bei Česterfildo. Mažesni miesteliai ir kaimai sujungti vietiniais maršrutiniais mikroautobusais. === Oro susisiekimas === Artimiausi oro uostai – [[Mančesterio tarptautinis oro uostas|Mančesterio]] ir [[Rytų Midlandso oro uostas|Rytų Midlandso]], iš kurių vykdomi vidiniai ir tarptautiniai skrydžiai.<ref name="Public Transport"/><ref>{{Cite web |url=http://www.essentialtravelguide.com/regional-guides/midlands/peak-district-travel-guide/peak-district-facts/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20170915161438/http://www.essentialtravelguide.com/regional-guides/midlands/peak-district-travel-guide/peak-district-facts/ |url-status=dead |archive-date=2017-09-15 |title=Peak District Quick Facts & Figures |publisher=Essential Travel Guide |access-date=2025-03-24}}</ref> === Dviračių transportas === „Cycle England“ investavo 1,25 mln. svarų į dviračių maršrutų plėtrą Pik Distrikto nacionaliniame parke, siekdama skatinti jų naudojimą tiek laisvalaikiui, tiek kasdienėms kelionėms.<ref>{{cite web |url=http://www.peakdistrict.gov.uk/index/news/news-display-page.htm?id=20324 |title=Pedal power to help residents and visitors lead more active lifestyles – Peak District National Park Authority |publisher=Peak District |date=2009-10-07 |access-date=2025-03-24 |archive-date=2011-07-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110707225811/http://www.peakdistrict.gov.uk/index/news/news-display-page.htm?id=20324}}</ref> == Gamtosaugos problemos == [[Vaizdas:Derwent walkers.jpg|thumb|right|Žygeiviai virš Dervento rezervuaro]] Pik Distriktas susiduria su iššūkiais dėl artumo didmiesčiams – maždaug 20 mln. žmonių gyvena vos valandos kelio atstumu. Parko administracija ir „National Trust“ siekia suderinti lankytojų srautus su gamtos apsauga, tačiau didelis turistų kiekis, [[Intensyvusis žemės ūkis|intensyvaus ūkininkavimas]] ir [[erozija]] kelia grėsmę kraštovaizdžiui. Populiariausi maršrutai, ypač [[Durpės|durpynuose]], kenčia nuo išmindymo, todėl kai kurie takai buvo perkelti arba sutvirtinti akmenimis.<ref>{{Cite web |url=http://www.peakdistrict-nationalpark.info/studyArea/factsheets/14.html#7 |title=Peak District National Park: Study Area – Footpath Erosion |publisher=Peak District National Park |access-date=2025-03-24 |url-status=dead |archive-url=https://archive.today/20050901152656/http://www.peakdistrict-nationalpark.info/studyArea/factsheets/14.html |archive-date=2005-09-01}}</ref> Didelio masto kalkakmenio gavyba taip pat išlieka kontroversiška – kai kurie karjerai buvo uždaryti, tačiau kiti vis dar veikia pagal senas licencijas.<ref name="Mineral_factsheet"/> Viržynų deginimas tetervinų medžioklei ir plėšriųjų paukščių persekiojimas kelia aplinkosauginių organizacijų kritiką.<ref>{{Cite journal |url=https://britishbirds.co.uk/wp-content/uploads/2018/08/BB-Raptor-persecution.pdf |title=Raptor persecution in the Peak District National Park |journal=British Birds |date=2018 |volume=111 |pages=275–290 |access-date=2025-03-25 |archive-date=2020-08-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200815153254/https://britishbirds.co.uk/wp-content/uploads/2018/08/BB-Raptor-persecution.pdf |url-status=dead}}</ref> Intensyvus ūkininkavimas ''White Peak'' regione sunaikino dalį natūralių pievų, o Pietų Peninų aukštumos patyrė didelę ekologinę degradaciją dėl pramoninės taršos ir gaisrų. Vis dėlto, pastaraisiais metais pradėti atkūrimo darbai.<ref>{{Cite web |title=Moors for the Future |url=https://www.moorsforthefuture.org.uk/ |access-date=2025-03-25}}</ref> == Literatūroje ir mene == Pik Distrikto kraštovaizdis įkvėpė daugelį rašytojų. XIV a. poema „[[Seras Gaveinas ir Žaliasis Riteris]]“ siejama su šio regiono vietovėmis,<ref>{{Cite book |title=A Companion to the Gawain-Poet |last1=Elliott |first1=R.&nbsp;W.&nbsp;V. |last2=Brewer |first2=Derek |last3=Gibson |first3=J. |chapter=Landscape and Geography |year=1999 |isbn=0-85991-529-8 |pages=[https://archive.org/details/companiontogawai0000unse/page/105 105–117] |publisher=Brewer D. S |chapter-url=https://archive.org/details/companiontogawai0000unse/page/105}}</ref> o [[Jane Austen|Džeinė Ostin]] romane „[[Puikybė ir prietarai]]“ vaizdavo scenas Pik Distrikte.<ref>{{Cite book |url=https://www.gutenberg.org/ebooks/1342 |title=Pride and Prejudice by Jane Austen |publisher=Project Gutenberg |year=2003 |access-date=2025-03-25}}</ref> [[Walter Scott|Valterio Skoto]] romanas „Peverilas iš Piko“ pavadintas pagal Peverilo pilį,<ref>{{cite web |url=https://www.heritagegateway.org.uk/Gateway/Results_Single.aspx?uid=309632&resourceID=19191 |title=Peveril Castle |author=Heritage Gateway |access-date=2025-03-25}}</ref><ref>{{Cite book |title=The Cambridge Guide to Literature in English |last=Ousby |first=I. |editor=Ousby I |year=1993 |edition=2nd |isbn=0-521-44086-6 |page=[https://archive.org/details/cambridgeguideto00iano_0/page/734 734] |publisher=[[Cambridge University Press]] |url=https://archive.org/details/cambridgeguideto00iano_0/page/734}}</ref> o [[Charlotte Brontë|Šarlotės Brontės]] „[[Džeinė Eir]]“ buvo paremta Hadersidžo apylinkėmis ir Nort Liso dvaru.<ref>{{Cite book |title=Jane Eyre |last=Brontë |first=C. |author-link=Charlotte Brontë |year=1996 |isbn=0-14-043400-3 |page=[https://archive.org/details/janeeyre00bron_1/page/526 526] |publisher=[[Penguin Books]] |url=https://archive.org/details/janeeyre00bron_1/page/526}}</ref><ref>{{Cite book |title=The Brontës |url=https://archive.org/details/brontes0000bark |last=Barker |first=J. |year=1995 |isbn=1-85799-069-2 |pages=[https://archive.org/details/brontes0000bark/page/n15 451]–453 |publisher=Weidenfeld & Nicolson}}</ref> Pik Distriktas vaizduojamas siaubo ir kriminaliniuose romanuose. [[Arthur Conan Doyle|Artūras Konanas Doilis]] veiksmo vieta pasirinko šį regioną apsakymuose apie [[Šerlokas Holmsas|Šerloką Holmsą]],<ref>{{Cite web |url=http://www.ignisart.com/camdenhouse/canon/prio.htm |title=The Adventure of the Priory School |publisher=Camden House – The Complete Sherlock Holmes |year=1998 |access-date=2025-03-25}}</ref> o Stiveno Buto knygose vaizduojamos realios ir fiktyvios vietovės.<ref>{{Cite web |url=http://www.stephen-booth.com/New%20books.htm |title=Stephen Booth – New Books |publisher=StephenBooth.com |access-date=2025-03-25}}</ref> Šis kraštas taip pat dažnai filmuojamas kine ir televizijoje. „[[Užtvankų griovėjai]]“ (1955 m.) nufilmuotas prie Aukštutinio Dervento rezervuarų.<ref>{{cite web |url=https://www.imdb.com/title/tt0046889/locations/ |title=The Dam Busters (1955): Filming Locations |website=IMDb |access-date=2025-03-25}}</ref> Čatsvorto rūmai ir Laimo parkas tapo Pemberliu „Puikybės ir prietarų“ ekranizacijose.<ref>{{Cite web |url=https://www.imdb.com/title/tt0112130/locations |title=Filming locations for Pride and Prejudice (1995) |publisher=[[The Internet Movie Database]] |year=1995 |access-date=2025-03-25}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.imdb.com/title/tt0414387/locations |title=Filming locations for Pride and Prejudice (2005) |publisher=[[The Internet Movie Database]] |year=2005 |access-date=2025-03-25}}</ref> Hadono dvaras pasirodė „Džeinės Eir“ ekranizacijose, bei filmuose „[[Elžbieta (filmas)|Elžbieta]]“ ir „[[Karalienės sesuo]]“.<ref>{{Cite web |url=http://www.haddonhall.co.uk/film.htm |title=Film & Photoshoots |publisher=Haddon Hall |access-date=2025-03-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120302025645/http://www.haddonhall.co.uk/film.htm |archive-date=2012-03-02 |url-status=dead}}</ref> Medicinos drama „Peak Practice“ buvo filmuojama Matloke ir [[Kričas|Kriče]],<ref>{{Cite web |url=https://www.imdb.com/title/tt0106097/locations |title=Filming locations for Peak Practice |publisher=[[The Internet Movie Database]] |year=1993 |access-date=2025-03-25}}</ref> o „[[Paskutinė vasaros taurė]]“ – [[Holmfertas|Holmferto]] regione.<ref>{{Cite news |title=Last of the Summer Wine country, Holmfirth, West Yorkshire |url=https://www.theguardian.com/travel/2009/jun/07/summer-wine-walking-guide-holmfirth |newspaper=The Guardian |date=2009-06-07 |access-date=2025-03-25}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Anglijos geografija]] tpvxpww3nysb9tdglgclv9z07y9wzdo 0 376392 7855959 7393314 2026-06-13T23:28:32Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855959 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{fr|Jean-Marie Gustave Le Clézio }} | paveikslėlis = Jean-Marie Gustave Le Clézio-press conference Dec 06th, 2008-2.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1940|04|13|T}} | gimimo vieta = [[Nica]], [[Prancūzija]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[prancūzas]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = rašytojas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[2008]] m. [[Nobelio literatūros premija]] | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Jean-Marie Gustave Le Clézio }} '''Jean-Marie Gustave Le Clézio''' (dažnai vadinamas tik '''J. M. G. Le Clézio''', g. [[1940]] m. [[balandžio 13]] d.) – prancūzų rašytojas ir profesorius. Jis parašė daugiau nei 40 knygų, [[1963]] m. gavo [[Prix Renaudot]] už romaną „Tardymas“ (''Le Procès-Verbal''). [[2008]] m. jis apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]] kaip „naujų išvykimų, poetinių nuotykių ir kūniškų ekstazių autorius, žmonijos, esančios už valdančios civilizacijos ribų ir po valdančia civilizacija, tyrinėtojas“. == Biografija == Le Clézio motina gimė [[Nica|Nicoje]], o tėvas – [[Mauricijus|Mauricijuje]] (kurį tuo metu valdė britai, bet jis buvo prancūzas). Abiejų tėvų protėviai buvo kilę iš [[Morbihanas|Morbihano]] pietų [[Bretanė]]je<ref name=geo>{{cite news |url = http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/the_tls/article709674.ece |title = A Frenchman and a geographer |accessdate = 9 December 2008 |work = 5th paragraph |publisher = review is taken from the TLS |date = April 21, 2006 |quote = "Le Clézio's family were originally from Morbihan on the west coast of Brittany. At the time of the Revolution, one of his ancestors, who had refused to enlist in the Revolutionary Army because they had insisted he cut his long hair, fled France with the intention of reaching India, but disembarked on Mauritius, and stayed there |location = London |first = Adrian |last = Tahourdin |archive-date = 2011-09-04 |archive-url = https://web.archive.org/web/20110904134610/http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/the_tls/article709674.ece |url-status = dead }}</ref>. Jo protėvis iš tėvo pusės François Alexis Le Clézio pabėgo iš Prancūzijos [[1798]] m. ir su žmona įsikūrė Mauricijuje, kuris tuo metu buvo Prancūzijos kolonija, bet greitai atsidūrė britų rankose. Prancūzams buvo leista išlaikyti kalbą ir papročius. Nors pats Le Clézio niekada negyveno Mauricijuje ilgiau nei kelis mėnesius, jis save laikė prancūzu ir mauricijiečiu<ref>{{cite news |url = http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/the_tls/article709674.ece |title = A Frenchman and a geographer |accessdate = 11 December 2008 |work = Adrian Tahourdin |publisher = The Times Literary Supplement |date = 2006-04-21 |quote = "Le Clezio regards himself as Franco-Mauritian |location = London |archive-date = 2011-09-04 |archive-url = https://web.archive.org/web/20110904134610/http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/the_tls/article709674.ece |url-status = dead }}</ref>. Jis turi dvigubą pilietybę (Mauricijus tapo nepriklausomu [[1968]] m.) ir salą vadina savo „mažąja tėvyne“.<ref name="guardian">{{cite news|url=http://www.guardian.co.uk/books/2008/oct/10/nobelprize-france |title=Nobel award restores French literary pride |publisher=[[The Guardian]] |author=Angelique Chrisafis |date=2008-10-10 |quote="He has joint Mauritian citizenship and calls the island his "little fatherland" | location=London}}</ref><ref name="times">{{cite news | title = Jean-Marie Gustave Le Clezio wins the 2008 Nobel Literature Prize | publisher = Times Online | date = 2008-10-09 | url = http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/books/article4913765.ece | accessdate = 2008-10-09 | quote = Le Clézio, who was born in Nice and has lived in England, New Mexico and South Korea, said that he was touched by the honour. He mentioned his British father, a surgeon, and his childhood in Mauritius and Nigeria. „I was born of a mix, like many people currently in Europe,“ he said. | location = London | first = Charles | last = Bremner | archive-date = 2011-06-16 | archive-url = https://web.archive.org/web/20110616183321/http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/books/article4913765.ece | url-status = dead }}</ref> Pats Le Clézio gimė Nicoje per Antrąjį pasaulinį karą, kai jo tėvas tarnavo britų armijoje [[Nigerija|Nigerijoje]]<ref> {{cite book |title=Multicultural Writers Since 1945 |url=https://archive.org/details/multiculturalwri0000unse_y6f1 |last= della Fazia Amoia|first=Alba |author2= Alba Amoia, Bettina Liebowitz |year= 2009 |publisher=Greenwood Publishing Group |location= Westport, Connecticut |isbn=9780313306884 |pages=[https://archive.org/details/multiculturalwri0000unse_y6f1/page/313 313]–318 }}</ref>. Jis buvo auginamas Roquebillière kaime šalia Nicos iki [[1948]] m., kai jis su motina ir broliu išvyko pas tėvą į Nigeriją. Jo [[1991]] m. romanas ''Onitsha'' yra pusiau autobiografinis. [[2004]] m. jis parašė esė apie santykius su tėvais ir vaikystę Nigerijoje. Pastudijavęs Bristolio universitete Anglijoje [[1958]]–[[1959]] m.<ref>{{cite web | title = Jean-Marie Gustave Le Clézio wins Nobel Prize | publisher = University of Bristol | date = 2008-10-10 | url = http://www.bris.ac.uk/news/2008/5946.html | accessdate =2008-11-07 }}</ref>, Le Clézio baigė Nicos literatūros institutą.<ref>[http://www.mba-unice.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=70 MBA-unice.edu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090808051711/http://www.mba-unice.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=70 |date=2009-08-08 }}</ref> [[1964]] m. jis gavo magistro laipsnį Provanco universitete, diplominio darbo tema – [[Henri Michaux]]<ref>Marshall, Bill; Cristina Johnston. ''France and the Americas''. ABC-CLIO, 2005. ISBN 1851094113. p.697</ref> . Po kelerių metų Bristolyje ir [[Londonas|Londone]] jis išvyko į [[JAV]] dirbti mokytoju. [[1967]] m. Le Clézio tarnavo prancūzų daliniuose [[Tailandas|Tailande]], bet buvo greitai išvytas iš šalies, nes protestavo prieš nepilnamečių prostituciją. Likusį tarnybos laiką jis praleido [[Meksika|Meksikoje]]. 1970–1974 m. Le Clézio gyveno su Embera-Wounaan gentimi [[Panama|Panamoje]]. [[1975]] m. jis vedė marokietę Jémia ir turi tris dukteris (vieną iš pirmos santuokos). Nuo XX a. dešimto dešimtmečio jie gyvena [[Albukerkė]]je, Nicoje ar Mauricijuje<ref>{{cite news | last =Pollard | first =Niklas |author2=Estelle Shirbon | title =Nomadic writer wins Nobel prize | publisher =International Herald Tribune | date =2008-10-09 | url =http://www.iht.com/articles/reuters/2008/10/09/europe/OUKWD-UK-NOBEL-LITERATURE.php | accessdate =2008-10-09 | archiveurl =https://web.archive.org/web/20081012075000/http://www.iht.com/articles/reuters/2008/10/09/europe/OUKWD-UK-NOBEL-LITERATURE.php | archivedate =2008-10-12 | url-status=live }}</ref> . [[1983]] m. Perpinjano universitete Le Clézio apsigynė daktaro laipsnį iš Meksikos kolonijinės istorijos, būtent [[Taraskanai|taraskanų]], gyvenančių [[Mičoakanas|Mičoakano]] provincijoje, užkariavimo. Jo darbas buvo leistas prancūzų žurnale ir išverstas į ispanų kalbą [[1985]] m.<ref>Le Clézio, ''La Conquista divina de Michoacán''. Fondo de Cultura Económica</ref> Jis mokė daugelyje universitetų. Kadangi dažnai lankėsi [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[2007]] m. dėstė prancūzų kalbą Ewha moterų universitete [[Seulas|Seule]].<ref>{{cite news|url=http://joongangdaily.joins.com/article/view.asp?aid=2884578 |title=Acclaimed French author praises Korean literature |publisher=[[JoongAng Daily]] |date=2008-01-02 |author=Lee Esther }}</ref><ref>{{cite news |url=http://www.donga.com/fbin/output?f=total&n=200810090575 |title=한국과 각별한 인연 가진 르클레지오 |publisher=[[Dong-a Ilbo]] |language=ko |author=[[Yonhap News]] |date=2008-10-09 |access-date=2011-10-21 |archive-date=2008-12-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20081211165923/http://www.donga.com/fbin/output?f=total&n=200810090575 |url-status=dead }}</ref> [[2013]] m. jis tapo garbės profesoriumi Nankino universitete Kinijoje.<ref>{{cite web |url=http://www.xinhuanet.com/english/2019-05/14/c_138057557.htm |title=Chinese literature full of creativity, vitality: Nobel laureate Le Clezio |date=2019-05-14 |access-date=2020-05-10 |archive-date=2020-08-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200810210907/http://www.xinhuanet.com/english/2019-05/14/c_138057557.htm |url-status=dead }}, Tikrinta 2020-05-10.</ref> == Romanai == * ''Le Procès-Verbal'' (Tardymas) * ''Le Jour où Beaumont fit connaissance avec sa douleur'' * ''Le Livre des fuites'' (Skrydžių knyga: Nuotykio istorija) * ''Le déluge'' (Potvynis) * ''Terra amata'' * ''La Guerre'' (Karas) * ''Voyages de l’autre côté'' * ''Désert'' (Dykuma) * ''Le Chercheur d’or'' * ''Étoile errante'' (Klajojanti žvaigždė) * ''Onitsha'' * ''La Quarantaine'' * ''Poisson d’or'' * ''Hasard suivi de Angoli Mala'' * ''Fantômes dans la rue'' * ''Révolutions'' * ''Ourania'' * ''Ritournelle de la faim'' == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Nobelio literatūros premija}} {{DEFAULTSORT:Le Clézio}} [[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]] [[Kategorija:Nobelio literatūros premijos laureatai]] ave1afzhtyv144kpt1kepj3unxsmgfs 0 377019 7856169 7693549 2026-06-14T08:14:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856169 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Valkininkų mūšis |Pilietinis karas |image=[[Vaizdas:Brandt Józef Pospolite ruszenie u brodu.jpg|300px]] |caption= |date=[[1700]] m. [[lapkričio 18]] d. |place=laukai tarp [[Valkininkai|Valkininkų]] ir [[Lieponys|Lieponių]] karčemos |result=konfederatų pergalė |combatant1=[[Sapiegos]] |combatant2=[[Valkininkų konfederacija]] |commander1=[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Mykolas Pranciškus Sapiega]] |commander2=[[Vaizdas:Herb_Korybut.jpg|18px]] [[Mykolas Servacijus Višnioveckis]]</br>[[Vaizdas:Herb_Ogińskich.PNG|18px]] [[Grigalius Antanas Oginskis]] |strength1=2 000 karių</br>patrankos |strength2=4 000 bajorų</br>patrankos |casualties1=tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių |casualties2=tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių }} '''Valkininkų mūšis''' įvyko [[1700]] m. [[lapkričio 18]] d. tarp [[Sapiegos|Sapiegų]] giminės ir [[Valkininkų konfederacija|Valkininkų konfederaciją]] sudariusių LDK bajorų, laukuose tarp [[Valkininkai|Valkininkų]] ir [[Lieponys|Lieponių]] karčemos. == Priežastys == [[Vaizdas:Kazimierz Jan Paweł Sapieha.PNG|thumb|left|200px|Vienas pagrindinių konflikto veikėjų – [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didysis etmonas]] [[Kazimieras Jonas Sapiega]]]] 1694-97 metais prasidėję atviri nesutarimai tarp LDK didikų Sapiegų ir bajoriškos opozicijos apogėjų pasiekė [[1697]] m., kada buvo priimtas „teisių sulyginimo“ (koekvacijos) įstatymas, juo buvo susiaurintos Sapiegų turėtų [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiojo etmono]] ir [[Lietuvos didysis iždininkas|iždininko]] urėdų teisės. Situaciją dar labiau komplikavo ir naujojo išrinkto ATR valdovo opozicija Sapiegoms. Sąlygos kariniam konfliktui susiformavo, kai Sapiegos atsisakė patenkinti [[Valkininkų konfederacija|Valkininkų konfederacijos]] reikalavimus, suformuluotus [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupo]] [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis|Konstantino Kazimiero Bžostovskio]]. == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Konstanty Kazimierz Brzostowski.PNG|thumb|right|200px|Idėjinis konfederatų vadas – [[Vilniaus vyskupas]] [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]]]] Valkininkuose paskelbus konfederaciją, kariuomenei vadovavo generalinis pulkininkas (naujai sukurta pareigybė) kunigaikštis [[Mykolas Servacijus Višnioveckis]] ir [[Žemaičių seniūnas]] [[Grigalius Antanas Oginskis]]. Ją sudarė apie 4 tūkst. karių. Sapiegų pajėgos, atsiųstos iš Vilniaus, buvo ženkliai mažesnės, tik apie 2 tūkst. kareivių. Joms vadovavo [[LDK didysis žirgininkas]] [[Mykolas Pranciškus Sapiega]], [[Vilniaus vaivada|Vilniaus vaivados]] ir [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiojo etmono]] [[Kazimieras Jonas Sapiega|Kazimiero Jono Sapiegos]] sūnus. Mūšis truko kelias valandas, buvo panaudotos patrankos, abiejų pusių nuostoliai siekė kelis šimtus žmonių, bajorų ir kareivių. Tarp sužeistųjų buvo [[Lietuvos didysis iždininkas|LDK didysis iždininkas]] [[Povilas Benediktas Sapiega]]. Po mūšio [[Mykolas Pranciškus Sapiega]] buvo paimtas į nelaisvę, vėliau [[Valkininkų pranciškonų vienuolynas|Valkininkų pranciškonų vienuolyne]] nužudytas. == Pasekmės == [[Valkininkų konfederacija|Valkininkų konfederacijos]] aktu iki tol LDK valdyme dominavę [[Sapiegos]] buvo paskelbti bešloviais (žr. [[infamija]]), o jų giminei priklausę dvarai konfiskuoti. Lapkričio 24 d. Vilniuje buvo paskelbtas greičiausiai paties karaliaus Augusto II inspiruotas [[Vilniaus nutarimas]], kuriuo karalius buvo paragintas įvesti absoliučią valdžią, tačiau jis nepaskatino tolimesnių reformų .<ref>Šapoka, Mindaugas, [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-vilniaus-nutarimas-po-valkininku-musio-tarp-klastotes-ir-autentiskumo-582-397882 LDK istorija: Vilniaus nutarimas po Valkininkų mūšio – tarp klastotės ir autentiškumo], 15min.lt, 2014 01 11</ref> == Literatūrinis požiūris == [[Balys Sruoga]] yra parašęs istorinę dramą „Kazimieras Sapiega“, joje Sapiegų giminę jis vaizdavo kaip kovotojus už LDK savarankiškumą, tačiau istoriniu požiūriu, ši kūrinio interpretacija nėra tiksli. == Šaltiniai == * [http://www.voruta.lt/1700-m-musis-prie-lieponiu/ 1700 m. mūšis prie Lieponių] * [http://www.delfi.lt/news/daily/history/1700-11-18-ivyko-valkininku-musis.d?id=25565951 1700 11 18 įvyko Valkininkų mūšis] * G.Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690–1697 metais, Vilnius, 2000. * [http://www.kpd.lt/Sapiegu-ansamblis/index.php?option=com_content&view=article&id=7&Itemid=8 Sapiegų baroko ansamblis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140813035026/http://www.kpd.lt/Sapiegu-ansamblis/index.php?option=com_content&view=article&id=7&Itemid=8 |date=2014-08-13 }} * {{SGKP|7|484|Olkieniki}} [[Kategorija:Lietuvos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Sapiegos| ]] [[Kategorija:Valkininkų konfederacija]] oaf8czoluh3bbewr25vf1z8va27q0tu 0 377269 7856168 7693541 2026-06-14T08:14:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856168 wikitext text/x-wiki {{Infobox sutartis | konflikto_dalis = Pilietiniai ATR karai | image = [[Vaizdas:Valkininkų vienuolynas.jpg|250px]] | caption = Valkininkų pranciškonų vienuolynas, kuriame po mūšio buvo nužudyti Sapiegos | data = [[1700]] m. spalio mėn. | vieta = [[Valkininkai]] | result = Sapiegų rolės sumažėjimas valstybės valdyme | casus = LDK didikų tarpusavio kova dėl įtakos | territory = LDK }} '''Valkininkų konfederacija''' – LDK bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta [[1700]] m. spalio mėn. pabaigoje [[Valkininkai|Valkininkuose]]. Jos tikslas buvo kovoti prieš [[Sapiegos|Sapiegų]] hegemoniją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. == Valkininkų konfederacijos priežastys ir aktas == [[XVII a.]] pabaigoje LDK dominavo [[Sapiegos|Sapiegų]] giminė, su kuria kovojo kiti didikai – [[Oginskiai]], [[Radvilos]] ir kt. Dėl elekciniame Seime Sapiegų paramos konkurentui [[de Conti]] naujasis karalius [[Augustas II]] buvo nusistatęs prieš Sapiegas. Augustas II nesikišo į LDK vidaus kovas, karo žygius ir dvarų plėšimus, tikėdamasis, kad bekovojančios pusės išvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdžiai. Valkininkų konfederacijoje dalyvavo: * [[Mykolas Servacijus Višnioveckis]] (išrinktas generaliniu pulkininku - nauja pareigybė, taip pat paskirtas karo vadu - regimentorium) * [[Žemaitijos seniūnas]] [[Grigalius Antanas Oginskis]] * [[Vilniaus vyskupas]] [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] * [[Lietuvos didysis sargybininkas]] [[Liudvikas Pociejus]] * [[Boguslavas Korvinas Gosievskis]] * [[Mykolas Kazimieras Katilas]] (išrinktas konfederacijos maršalka) * Žemaitijos vėliavininkas [[Kazimieras Garbauskis]] * [[Lietuvos didysis kancleris]] [[Karolis Stanislovas Radvila]] Valkininkų konfederacijos aktu Sapiegos buvo paskelbti bešloviais, o jų dvarai konfiskuoti. Karo vadu konfederatai išrinko Mykolą Servacą Višnioveckį, maršalka – M. K. Katilą. Visos veiklos metu konfederacija savo sąjungininke matė Maskvą ir [[Petras I|Petrą I]], tačiau šis vengė atskiro susitarimo su LDK. == Valkininkų mūšis == [[1700]] m. [[lapkričio 18]] d. įvyko pagrindinis [[Valkininkų mūšis]] tarp reguliariosios LDK kariuomenės, vadovaujamos Sapiegų ir konfederacijos bajorų. Sapiegų pajėgoms vadovavęs LDK didžiojo etmono [[Kazimieras Jonas Sapiega|Kazimiero Jono Sapiegos]] sūnus [[Mykolas Pranciškus Sapiega]] po mūšio buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau [[Valkininkų vienuolynas|Valkininkų vienuolyne]] bajorų minios užkapotas kardais. Daugelis likusių Sapiegų pabėgo į Lenkiją. Konfederatai paskelbė Sapiegas krašto išdavikais, konfiskavo jų dvarus ir turtus, pašalino iš valstybinių pareigų. Mūšį laimėję konfederacijos vadai Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Grigalius Antanas Oginskis pradėjo kontroliuoti situaciją, tapo neoficialiais naujojo karaliaus Augusto II atstovais. == Tolesnė konfrontacija == Lietuvos bajorų tarpusavio kovos suteikė Augustui II pretekstą atsiųsti [[Saksonija|Saksonijos]] kariuomenę, kuri savo ruožtu niokojo kraštą. Dalis Valkininkų mūšį laimėjusių bajorų ir didikų vadinamuoju [[Vilniaus nutarimas|Vilniaus nutarimu]] kreipėsi į Augustą II prašydami juos apginti nuo vidaus priešų.<ref>Šapoka, Mindaugas, [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-vilniaus-nutarimas-po-valkininku-musio-tarp-klastotes-ir-autentiskumo-582-397882 LDK istorija: Vilniaus nutarimas po Valkininkų mūšio – tarp klastotės ir autentiškumo], 15min.lt, 2014 01 11</ref> Už tai jam žadėjo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves, sutikti su paveldimąja monarchija, karalių rinkimų ir ''liberum veto'' panaikinimu, ragino atskirti Lietuvą nuo Lenkijos. [[1700]] m. prasidėjus [[Šiaurės karas|Šiaurės karui]] prie LDK sienų stovėjo priešiška švedų kariuomenė, į LDK teritoriją įžengė ir Augusto II sąjungininko Rusijos caro kariuomenė. Lenkija, LDK partneris Respublikoje, bijodama Augusto II sustiprėjimo ir nesutardama dėl sąjungos su Rusija sąlygų, vengė karo. [[1701]] m. vasarą Sapiegos paprašė [[Karolis XII|Karolio XII]] apsaugos savo dvarams Žemaitijoje. Švedai įžengė į LDK ir [[1701]] m. [[liepos 24]] d. užėmė [[Biržų pilis|Biržų pilį]], o per 1701–1702 m. - vakarinę LDK dalį. Konfederatai ėmė plėsti partizaninį karą prieš švedus ir Sapiegas. Mykolo Servaco Višnioveckio, Grigaliaus Antano Oginskio, Liudviko Pociejaus, K. Zarankos būriai užpuldinėjo švedų įgulas ir nedidelius būrius, vyko permaininga kova, šalis buvo niokojama – pavyzdžiui, Biržų pilis 3 kartus ėjo iš rankų į rankas ir [[1704]] m. buvo susprogdinta. [[1702]] m. pavasarį Karolis XII iš Žemaitijos pradėjo žygį į Lenkiją ir iki rudens ją užėmė. Lenkija buvo traukiama į karą. == LDK generalinė konfederacija == Konfederatai vis labiau linko sudaryti sąjungą su Maskva. [[1702]] m. [[balandžio 3]] d. LDK ir Maskva sudarė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš švedus. [[1703]] m. pavasarį Valkininkų konfederacija su Augusto II pritarimu persitvarkė į [[LDK generalinę konfederacija|LDK generalinę konfederaciją]]. Ji turėjo ginti teisėtą valdovą, katalikybę, bajorų laisves ir teises. Karoliui XII veikiant Lenkijoje, [[Petras I]] [[1703]] m. [[liepos 9]] d. sudarė sutartį tarp LDK ir Maskvos. LDK įsipareigojo už pagalbą prieš švedus kariauti, net jei Lenkija nekariaus, Rusijos pusėje. [[1703]] m. [[gruodžio 13]] d. kaip Saksonijos kunigaikštis prie sutarties prisijungė Augustas II. Buvo sudaryta trišalė – LDK, Saksonijos ir Rusijos sutartis. == Nuorodos == * [http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/index.php?id=891 Zigmantas Kiaupa, Užsienio politikos nesėkmės – Šiaurės karas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.voruta.lt/1700-m-musis-prie-lieponiu/ 1700 m. mūšis prie Lieponių] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1569-1795 m.)]] [[Kategorija:Valkininkų konfederacija]] nh7ujsioa269lr9ewqs4djb03w4yoj5 0 378456 7856083 7842376 2026-06-14T07:37:46Z Homo ergaster 10314 panaikinta [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1632-1634)]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7856083 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Polianovkos taika |partof=[[ATR-Maskvos karas (1632–1634)]] |image= [[Vaizdas:Polish-Lithuanian_Commonwealth_1635.png|300px]] |caption= ATR teritorija [[1635]] m. |date= [[1634]] m. [[gegužės 17]] d. |place= [[Semlevo]] ({{ru|Семлево}}) kaimas šalia [[Polianovka|Polianovkos]] ({{ru|Поляновка}}) upės |casus= |territory= |result= Įtvirtinti ankstesni ATR pasiekimai |combatant1 = [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė]] |combatant2 = [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] |commander1= [[Fiodoras Ivanovičius Šeremetjevas]]</br>[[Aleksėjus Michailovičius Lvovas]]</br>[[Steponas Matvejevičius Projestevas]]</br>[[Grigorijus Nečajevas]]</br>[[Vasilijus Prokopjevas]] |commander2= J.Zadzik</br>[[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas Radvila Jaunesnysis]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= |casualties3= |notes= }} '''Polianovkos taika''' – taikos sutartis tarp [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[ATR]], sudaryta [[1634]] m. [[gegužės 17]] ([[gegužės 27]]) d. – [[birželio 4]] ([[birželio 14]]) d. [[Semlevo]] ({{ru|Семлево}}) kaime šalia [[Polianovka|Polianovkos]] ({{ru|Поляновка}}) upės tarp [[Viazma|Viazmos]] ir [[Dorogobužas|Dorogobužo]], kuria užbaigtas [[ATR-Maskvos karas (1632–1634)|1632-1634 m. ATR-Maskvos karas]]. Sutartį abi šalis ratifikavo [[1635]] m. == Šalių atstovai == MDK derybose atstovavo bojarinas Fiodoras Ivanovičius Šeremetjevas ({{ru|Шереметев Фёдор Иванович}}), [[okolničis]] kunigaikštis Aleksėjus Michailovičius Lvovas ({{ru|Львов Алексей Михайлович}}), dvarininkas Steponas Matvejevičius Projestevas ({{ru|Проестев Степан Матвеевич}}), djakai Grigorijus Nečajevas ({{ru|Нечаев Григорий}}) ir Vasilijus Prokopjevas ({{ru|Прокофьев Василий}}).<ref>Львова Д. Л. Русские дипломатические миссии на переговорах с Речью Посполитой в 1634–1635 гг. [http://nature.web.ru/db/msg.html?mid=1154124&s=121306000] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140323015353/http://nature.web.ru/db/msg.html?mid=1154124&s=121306000|date=2014-03-23}}</ref> ATR atstovavo Lenkijos vyskupas J.Zadzik ir [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas Radvila Jaunesnysis]]. == Sutarties sąlygos == * Patvirtinti [[Deulino paliaubos|Deulino paliaubuose]] sutarti teritoriniai pasikeitimai – Lenkijos karalystei liko Černigovas ir Novgorodas-Severskas, o LDK – Smolenskas, Trubačevskas, Roslavlis ir kiti (išskyrus Serpeiską) * ATR įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš MDK teritorijos * Lenkijos karalius [[Vladislovas IV]] atsisakė pretencijų į MDK sostą * MDK įsipareigojo sumokėti ATR 20 tūkst. rublių * Nedelsiant pasikeičiama belaisviais be išpirkų ir sulaikymo * Sienų žymėjimas (1635–1648 metais vykdė 5 komisijos) Lenkijos pusės siūlytos, tačiau nepatvirtintos sąlygos: * teisė statyti katalikiškas bažnyčias, įsigyti votčinas (žemę, {{ru|вотчина}}) MDK (kaip ir rusams), laisvai sudarinėti santuokas abiejų valstybių gyventojams * Maskvos valdovo titule naudoti „''царь своей Руси''“, o ne „''царь всея Руси''“ * siūlymas dėl bendrų pastangų Baltijos jūroje, kad «''король польский и великий государь московский должны вместе стараться, чтоб был у них наряд пушечный, корабли и люди воинские на море Ливонском (Балтийском) и на море Великом (Черном) для расширения границ''»<ref>С. Соловьев. История России, т. IX, стр. 12–13.</ref>. Nors sutartis iš esmės nebuvo naudinga MDK, tačiau sprendė dinastinę problemą ir sustiprino [[Romanovai|Romanovų]] autoritetą.<ref>Поляновский мир (по материалам Советской военной энциклопедии в 8-ми томах, том 5). [http://www.hrono.info/dokum/1600dok/1634polyan.html]</ref> Kita vertus, MDK teritoriniai nuostoliai buvo riboti ir iš esmės nepadidėjo, o ATR atiteko tik tai, kas jau buvo kontroliuota iki Smolensko karo pradžios.<ref>Геллер М. Я. История Российской империи, Глава 4. Россия Московская, [http://www.krotov.info/history/11/geller/gell_17.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125150448/http://krotov.info/history/11/geller/gell_17.html|date=2012-01-25}}</ref> Sutartis nepanaikino pagrindų tolimesniems valstybių konfliktams. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Rusijos sutartys]] [[Kategorija:LDK-Rusijos santykiai]] [[Kategorija:1634 metai]] dj7lnjjuxtl1fk18z0h750x31vj1txu 7856084 7856083 2026-06-14T07:37:53Z Homo ergaster 10314 panaikinta [[Kategorija:1634 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7856084 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Polianovkos taika |partof=[[ATR-Maskvos karas (1632–1634)]] |image= [[Vaizdas:Polish-Lithuanian_Commonwealth_1635.png|300px]] |caption= ATR teritorija [[1635]] m. |date= [[1634]] m. [[gegužės 17]] d. |place= [[Semlevo]] ({{ru|Семлево}}) kaimas šalia [[Polianovka|Polianovkos]] ({{ru|Поляновка}}) upės |casus= |territory= |result= Įtvirtinti ankstesni ATR pasiekimai |combatant1 = [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė]] |combatant2 = [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] |commander1= [[Fiodoras Ivanovičius Šeremetjevas]]</br>[[Aleksėjus Michailovičius Lvovas]]</br>[[Steponas Matvejevičius Projestevas]]</br>[[Grigorijus Nečajevas]]</br>[[Vasilijus Prokopjevas]] |commander2= J.Zadzik</br>[[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas Radvila Jaunesnysis]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= |casualties3= |notes= }} '''Polianovkos taika''' – taikos sutartis tarp [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[ATR]], sudaryta [[1634]] m. [[gegužės 17]] ([[gegužės 27]]) d. – [[birželio 4]] ([[birželio 14]]) d. [[Semlevo]] ({{ru|Семлево}}) kaime šalia [[Polianovka|Polianovkos]] ({{ru|Поляновка}}) upės tarp [[Viazma|Viazmos]] ir [[Dorogobužas|Dorogobužo]], kuria užbaigtas [[ATR-Maskvos karas (1632–1634)|1632-1634 m. ATR-Maskvos karas]]. Sutartį abi šalis ratifikavo [[1635]] m. == Šalių atstovai == MDK derybose atstovavo bojarinas Fiodoras Ivanovičius Šeremetjevas ({{ru|Шереметев Фёдор Иванович}}), [[okolničis]] kunigaikštis Aleksėjus Michailovičius Lvovas ({{ru|Львов Алексей Михайлович}}), dvarininkas Steponas Matvejevičius Projestevas ({{ru|Проестев Степан Матвеевич}}), djakai Grigorijus Nečajevas ({{ru|Нечаев Григорий}}) ir Vasilijus Prokopjevas ({{ru|Прокофьев Василий}}).<ref>Львова Д. Л. Русские дипломатические миссии на переговорах с Речью Посполитой в 1634–1635 гг. [http://nature.web.ru/db/msg.html?mid=1154124&s=121306000] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140323015353/http://nature.web.ru/db/msg.html?mid=1154124&s=121306000|date=2014-03-23}}</ref> ATR atstovavo Lenkijos vyskupas J.Zadzik ir [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas Radvila Jaunesnysis]]. == Sutarties sąlygos == * Patvirtinti [[Deulino paliaubos|Deulino paliaubuose]] sutarti teritoriniai pasikeitimai – Lenkijos karalystei liko Černigovas ir Novgorodas-Severskas, o LDK – Smolenskas, Trubačevskas, Roslavlis ir kiti (išskyrus Serpeiską) * ATR įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš MDK teritorijos * Lenkijos karalius [[Vladislovas IV]] atsisakė pretencijų į MDK sostą * MDK įsipareigojo sumokėti ATR 20 tūkst. rublių * Nedelsiant pasikeičiama belaisviais be išpirkų ir sulaikymo * Sienų žymėjimas (1635–1648 metais vykdė 5 komisijos) Lenkijos pusės siūlytos, tačiau nepatvirtintos sąlygos: * teisė statyti katalikiškas bažnyčias, įsigyti votčinas (žemę, {{ru|вотчина}}) MDK (kaip ir rusams), laisvai sudarinėti santuokas abiejų valstybių gyventojams * Maskvos valdovo titule naudoti „''царь своей Руси''“, o ne „''царь всея Руси''“ * siūlymas dėl bendrų pastangų Baltijos jūroje, kad «''король польский и великий государь московский должны вместе стараться, чтоб был у них наряд пушечный, корабли и люди воинские на море Ливонском (Балтийском) и на море Великом (Черном) для расширения границ''»<ref>С. Соловьев. История России, т. IX, стр. 12–13.</ref>. Nors sutartis iš esmės nebuvo naudinga MDK, tačiau sprendė dinastinę problemą ir sustiprino [[Romanovai|Romanovų]] autoritetą.<ref>Поляновский мир (по материалам Советской военной энциклопедии в 8-ми томах, том 5). [http://www.hrono.info/dokum/1600dok/1634polyan.html]</ref> Kita vertus, MDK teritoriniai nuostoliai buvo riboti ir iš esmės nepadidėjo, o ATR atiteko tik tai, kas jau buvo kontroliuota iki Smolensko karo pradžios.<ref>Геллер М. Я. История Российской империи, Глава 4. Россия Московская, [http://www.krotov.info/history/11/geller/gell_17.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125150448/http://krotov.info/history/11/geller/gell_17.html|date=2012-01-25}}</ref> Sutartis nepanaikino pagrindų tolimesniems valstybių konfliktams. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Rusijos sutartys]] [[Kategorija:LDK-Rusijos santykiai]] 34vhiqj03y5i1z32ls87tha8k6x709v 0 378534 7856088 7695145 2026-06-14T07:40:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856088 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Altmarko paliaubos |partof=[[ATR-Švedijos karas (1600-1629)]] |image= [[Vaizdas:Rozejm polsko-szwedzki.jpg|300px]] |caption= Paminklinis akmuo Altmarke (dabar – Stary Targ) |date= [[1629]] m. [[rugsėjo 25]] d. |place= [[Altmarkas]], netoli [[Gdanskas|Gdansko]] |casus= |territory= |result= Faktiškai užbaigtas karas |combatant1 = [[Vaizdas:Coat of arms of Sweden.svg|15px]] [[Švedija]] |combatant2 = [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] |commander1= [[Gustavas II Adolfas]] |commander2= [[Zigmantas Vaza]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= |casualties3= |notes= }} '''Altmarko paliaubos''' – sutartis, sudaryta [[1629]] m. [[rugsėjo 25]] d. [[Altmarkas|Altmarke]], netoli [[Gdanskas|Gdansko]], tarp [[ATR]] ir [[Švedija|Švedijos]]. Sutartis praktiškai užbaigė [[ATR-Švedijos karas (1600-1629)|ATR-Švedijos karą (1600-1629)]]. == Priežastys == Paliaubų sudarymą lėmė Švedijos pralaimėtas [[Tričianos mūšis]], kuriame [[Šventosios Romos imperija]] vos nepaėmė belaisviu paties karaliaus [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]]. ATR Seimas nesutiko rinkti naujų mokesčių imperijos armijai finansuoti, todėl Lenkijos karalius irgi sutiko dėl paliaubų. == Paliaubų sąlygos == Švedija išlaikė [[Livonija|Livonijos]] (iš šiaurę nuo [[Dauguva|Dauguvos]] upės - [[Vidžemė|Vidžemę]]) ir [[Vistulė]]s upės žiočių kontrolę. ATR atiteko [[Latgalija]]. Švedija turėjo pasitraukti iš didžiosios [[Prūsijos kunigaikštystė]]s dalies, tačiau išlaikė pajūrio miestus. ATR taip pat atgavo kitas švedų nuo [[1625]] m. užimtas teritorijas. Švedija šešeriems metams gavo teisę į 2/3 visų muitų prekybos laivais per ATR ir [[Prūsijos kunigaikštystė]]s uostus kaip kad [[Danzigas]], [[Elbingas]]. Šias pajamas Švedija naudojo finansuodama savo dalyvavimą [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų kare]]. == Tolesni įvykiai == Paliaubų terminui pasibaigus [[1635]] m. [[rugsėjo 12]] d. buvo sudaryta [[Štumsko taika|Štumsko taikos sutartis]]. == Šaltiniai ir nuorodos == * Skanuota sutartis [http://www.ieg-mainz.de/likecms/index.php?site=site.htm&dir=&nav=&siteid=133&treaty=107&lastsiteid=77&searchquery=%26is_fts%3D1%26filter_select%3D%26filter_wt%3D%26filter_id%3D%26filter_l%3D%26filter_p%3D%26searchlang%3Dde%26searchstring%3D1655%26date%3D%26year_from%3D%26year_till%3D%26location%3D Scan of the treaty at IEG Mainz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719045350/http://www.ieg-mainz.de/likecms/index.php?site=site.htm&dir=&nav=&siteid=133&treaty=107&lastsiteid=77&searchquery=&is_fts=1&filter_select=&filter_wt=&filter_id=&filter_l=&filter_p=&searchlang=de&searchstring=1655&date=&year_from=&year_till=&location= |date=2011-07-19 }}, [http://www.ieg-mainz.de/likecms/index.php?site=comment.htm&dir=&treaty=107&comment=251&notrans=1 Annotated edition of the treaty at IEG Mainz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719045500/http://www.ieg-mainz.de/likecms/index.php?site=comment.htm&dir=&treaty=107&comment=251&notrans=1 |date=2011-07-19 }} * [http://www.islandnet.com/~kpolsson/swedhis/swed1600.htm Chronology of Sweden] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060821094535/http://www.islandnet.com/~kpolsson/swedhis/swed1600.htm |date=2006-08-21 }} * [http://www.latvia-usa.org/hisoflatbrie.html History of Latvia: A Brief Synopsis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061004211843/http://www.latvia-usa.org/hisoflatbrie.html |date=2006-10-04 }} [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karas (1600–1629)]] 21z83vkabrl33dmx575si4cvh6ulgnq 0 379560 7855940 6923488 2026-06-13T23:16:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855940 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Koenigssee Obersee1.jpg|thumb|Šiaurinių Alpių ežeras]] '''Šiaurinės Alpės''' ({{de|Nördliche Kalkalpen}}) – [[Rytinės Alpės|Rytinių Alpių]] [[Kalnagūbris|masyvas]], [[Centrinės Alpės|Centrinių Alpių]] šiaurėje. Yra [[Austrija|Austrijoje]], netoli [[Bavarija|Bavarijos]] žemės, pietryčių [[Vokietija|Vokietijoje]]. Skirtingai nuo Centrinių Alpių, Šiaurinės Alpės yra kitokios sudėties. == Geografija == Šiaurinės Alpės prasideda netoli [[Reinas|Reino]] slėnio, nusidriekia per [[Bregenzervaldas|Bregenzervaldą]] [[Forarlbergas|Forarlberge]], Austrijoje, palei sieną tarp Bavarijos federalinės žemės ir Austrijos [[Tirolis (žemė)|Tirolio]], eina pro [[Zalcburgas|Zalcburgą]], [[Aukštutinė Austrija|Aukštutinę Austriją]], [[Štirija|Štiriją]] ir [[Žemutinė Austrija|Žemutinę Austriją]] kol galiausiai baigiasi prie [[Vienos Miškas|Vienos Miško]], netoli [[Viena|Vienos]] miesto ribų, rytuose. Aukščiausi taškai Šiaurinėse Alpėse yra [[Parzejeršpicė]] (3036 m) [[Lechtalio Alpės]]e<ref>{{cite book |last=Reynolds |first=Kev |year=2010 |title=Walking in the Alps |url=https://archive.org/details/walkinginalps0000reyn_e6w0 |publisher=Cicerone |ISBN=978-1-85284-476-9}}</ref> ir [[Aukštasis Dachšteinas]] (2996 m). Kitas žinomas taškas Šiaurinėse Alpėse yra [[Cugšpicė]] (2962 m), kuris yra Vokietijos-Austrijos pasienyje ir žinomas kaip aukščiausias taškas Vokietijoje. == Masyvai == Šiaurinių Alpių masyvai (iš rytų į vakarus): [[Vaizdas:Northern Limestone Alps.png|thumb|Šiaurinių Alpių masyvas (violetinė spalva vaizduoja [[Austrijos žemės|Austrijos žemių]] ribas]] * [[Vienos Miškas]] (1) * Gutenšteino Alpės (2) * [[Raksas]] ir [[Šnibergas]] (3) * Miurštago Alpės (4) * Tiurnitso Alpės (5) * [[Ybštalo Alpės]] (6) * [[Hokšvabas]] (7) * [[Enštalo Alpės]] (įskaitant [[Gesiauzės nacionalinis parkas|Gesiauzę]]) (8) * [[Aukštutinės Austrijos prieškalnė]] (9) * [[Totso Gebirgas]] (10) * [[Aukštasis Dachšteinas]] (11) * [[Zalckamergutas]] (12) * [[Teneno kalnai]] (13) * [[Berchtesgadeno Alpės]] (14) * [[Lofererio Štainbergas]] ir [[Leogangerio Štainbergas]] (15) * [[Čiemgo Alpės]] (16) * [[Kaisergebirgas]] (17) * [[Rofangebirgas]], [[Brandenbergo Alpės]] (18) * [[Bavarijos Prealpės]] (19) * [[Karvendelas]] (20) * [[Veteršteinas]] (21) * [[Amergau Alpės]] (22) * [[Algo Alpės]] (23) * [[Lechtalio Alpės]] (24) * [[Lechkelengebirgas]] (25) * [[Bregenzervaldas]] (26) == Taip pat skaitykite == * [[Klintinės Alpės]] * [[Pietinės Klintinės Alpės]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Alpės]] ml49h3itrgl0bca4pj62psu1c5ydyk9 0 381034 7855678 7356129 2026-06-13T13:35:05Z Niegodzisie 124584 /* Solinė diskografija */ 7855678 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Jack White | pav = Jack White Photo 2021.jpg | antraštė = White 2021 m. | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = John Anthony Gillis | gimimo_data = {{Gimimo data|1975|07|09}} | gimimo_vieta = [[Detroitas]], [[Mičiganas]], [[JAV]] | žanras = {{hlist|[[Bliuzrokas]]|[[garažinis rokas]]|[[alternatyvusis rokas]]|[[folkrokas]]|[[kantri]]|[[eksperimentinis rokas]]}} | užsiėmimas = {{hlist|Muzikantas|dainininkas|dainų autorius|įrašų prodiuseris}} | instrumentai = {{hlist|Vokalas|gitara|bosinė gitara|klavišiniai|būgnai}} | aktyvumo_metai = [[1994]]–dabar | įrašų_kompanija = {{hlist|Third Man|XL|[[Columbia Records|Columbia]]}} | susijusi_veikla = {{hlist|[[The White Stripes]]|[[The Raconteurs]]|The Dead Weather|The Upholsterers|The Go|Goober & the Peas|Two-Star Tabernacle}} | URL = {{URL|jackwhiteiii.com/}} }} '''Džekas Vaitas''' (angl. '''Jack White''', dar žinomas kaip '''Jack White III''') – amerikiečių gitaristas, būgnininkas, dainų kūrėjas, įrašų prodiuseris, aktorius. Geriausiai žinomas kaip roko grupės „[[The White Stripes]]“ vokalistas. 2024 m. duomenimis, atlikėjas yra išleidęs šešis studijinius albumus, iš kurių naujausiasis, „No Name“, išleistas 2024 m. liepą.<ref>{{Cite web |last=DeVito |first=Lee |date=July 19, 2024 |title=Jack White surprise drops new LP at Third Man Records |url=https://www.metrotimes.com/music/jack-white-surprise-drops-new-lp-at-third-man-records-36840380 |access-date=2024-07-21 |website=Detroit Metro Times}}</ref> == Biografija == Gimė Mičigano valstijoje ([[Detroite]]), JAV. Augo dešimties vaikų šeimoje (šeši broliai ir trys seserys), buvo jauniausias. Gyvenu pietvakarių Detroite. Džekas nuo mažens mėgo klasikinę muziką. Pirmuoju savo instrumentu (būgnu) pradėjo groti būdamas šešerių. Būdamas vyresnis pradėjo klausytis bliuzo, jo mėgstamiausi atlikėjai buvo Son House ir Blind Willie McTell. Su savo vaikystės draugu Dominic Suchyta Džeko palėpėje savaitgaliais klausydavo dainų bei bandė jas atlikti. Bėgant laikui Džekas buvo pramintas „Vaikis su trumpais plaukais ir kabėmis“. Filme „60 minučių“ Vaitas pasakė, kad jo gyvenimas turėjo būti visai kitoks. „Aš turėjau vykti į seminarą Viskonsine ir tapti kunigu, tačiau paskutinę sekundę pagalvojau „Aš tiesiog baigsiu aukštąją mokyklą. Be to, nemanau, kad man leis su savimi pasiimti savo muzikos instrumentus“. Džekas įkūrė pirmąją savo grupę „The Upholsterers“ būdamas devyniolikos, kartu su draugu Brajanu Meldonu. Vaitas grojo gitara ir pianinu, o Brajanas – būgnais. == The White Stripes == 1997 metais Džekas kartu su savo žmona [[Meg White]] įkūrė grupę [[The White Stripes]]. Pirmasis jų koncertas vyko Detroito bare „Gold Dollar“, rugpjūčio 14-ąją. Tąkart White Stripes grojo tik 10 dainų. Jų pirmasis singlas – „Let’s shake hands“ buvo išleistas 1997 m. Pirmasis albumas „The White Stripes“ išleistas 1999. Po metų pasirodė ir antrasis albumas – „De Stijl“ (olandiškai – stilius). Trečiasis albumas „White Blood Cells“ (2001) atnešė jiems pasaulinę šlovę. Ketvirtą albumą „Elephant“ (2003) kritikai paskelbė geriausiu grupės albumu, o dainą „Seven Nation Army“ – geriausia alternatyvaus roko daina. „Get Behind Me Satan“ – penktasis albumas buvo įrašytas Vaito namuose. Jame grupė eksperimentavo su marimba, timpanais ir įvairiais gitaros riffais. Perkamiausias White Stripes albumas buvo „Icky Thump“ (2007). Jame vyravo punk ir garage rock atgarsiai. Taip pat White Stripes turėjo planų išleisti septintąjį albumą 2009 m. vasarą, tačiau albumas taip ir liko neišleistas. Taip pat buvo sukurti trys dokumentiniai filmai apie The White Stripes – „The White Stripes – Candy Colored Blues“, „The White Stripes Under Blackpool Lights“ (2004), „The White Stripes Under Great White Northern Lights“. 2011 m. vasario 2 d. grupė savo oficialiame tinklalapyje pranešė, kad Jack ir Meg pasuko skirtingais keliais. == Solinė diskografija == * ''[[Blunderbuss]]'' (2012) * ''[[Lazaretto]]'' (2014) * ''[[Boarding House Reach]]'' (2018) * ''Fear of the Dawn'' (2022) * ''Entering Heaven Alive'' (2022) * ''No Name'' (2024) * ''Frozen Charlotte'' (2026) == Išnašos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:White, Jack}} {{biograf-cleanup}} {{Atlikėjai-stub}} [[Kategorija:JAV atlikėjai]] f8blilhd7i3v3lk5azczjmwnd5a8aq8 0 384597 7855811 7684935 2026-06-13T19:29:35Z Yuri937 178448 7855811 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Drezina Anykščiouse.jpg|thumb|right|Velodrezina Anykščių stotyje (Lietuva, 2024 m.)]] [[Vaizdas:Draisine-templin.jpg|thumb|right|Velodrezina linijoje tarp Templino ir Fiurstenbergo (Vokietija, 2004 m.)]] '''Drezina''' ({{de|Draisine}}) – savaeigis [[geležinkelis|geležinkelio]] vežimėlis ar važiuoklė, skirtas važiuoti [[bėgiai]]s ir pervežti žmones (paprastai geležinkelio darbininkus), apžiūrėti bėgius ar kitiems tarnybiniams reikalams. Paprastai būna 4 ratų.<ref>{{vle|drezina|2025-09-30}}</ref> Anksčiau drezinos neturėjo sukabinimo įtaisų ar galėjo tik buksyruoti specialios konstrukcijos [[priekaba]]s. Dabar sunkiosios drezinos paprastai turi sukabinimo įrangą ir tolimais nuotoliais gali būti pervežtos prikabintos prie [[Traukinys|traukinio]]. Drezinos pavadintos girininko, barono Karlo Draizo (1785–1851), 1817 m. išradusio dviejų [[ratas|ratų]] dviračio tipo sėdimąjį paspirtą (didelį [[paspirtukas|paspirtuką]]), kuris buvo šiuolaikinio [[dviratis|dviračio]] pirmtakas, garbei.<ref>{{ŽTE|125|Дрезина}}</ref> Pradžioje drezinomis vadino tokius paspirtus, o vėliau šiuo pavadinimu ėmė vadinti ir geležinkelio drezinas.<ref>[https://ltg.lt/naujienos/2019/pasiektas-lietuvos-drezinu-greicio-rekordas/ Pasiektas Lietuvos drezinų greičio rekordas.]{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} 2019-07-27, Ltg.lt (tikrinta 2025-09-30).</ref> Priklausomai nuo naudojamos energijos ir važiavimo būdo, išskiriamos autodrezinos, motodrezinos, velodrezinos. Lietuvos pramoginius pasivažinėjimus drezina rengia „[[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]]“.<ref>[https://siaurukas.eu/trumpieji-reisai-ir-pasivazinejimas-drezina/ Trumpieji reisai ir pasivažinėjimas drezina.] 2023-07-25, Siaurukas.eu (tikrinta 2025-09-30).</ref> == Raumenų darbu varomos drezinos == Klasikinės dabartinio tipo drezinos geležinkeliuose pasirodė 1839 m. Tokias drezinas sudarė ant keturių ratų su [[antbriaunis|antbriauniais]] (rebordomis) įtvirtintas lengvas rėmas. Drezinos priekiniame gale įtvirtintas suolelis su pakojomis, ant kurio gali sėdėti 2-3 žmonės. Užpakalinėje dalyje vieta darbininkams, kurių du suka rankenas ir taip varo dreziną pirmyn. Kiti du darbininkai yra pamaina. Gerai sukonstruota drezina, sveriant apie 650 kg, varoma dviejų darbininkų jėgos, 1:2000 įkalnėje pasiekia 25 – iki 30 km/val. Sukurtos drezinos su [[garo variklis|garo varikliais]] galėjo važinėti nuo 50 iki 70 km/val. greičiu. == Velodrezinos == Buvo sukonstruotos ir velodrezinos, kurias buvo lengva varyti minant [[pedalas|pedalus]], nes riedėjimo [[Trinties jėga|trintis]] bėgiais labai maža. Pirma keturratė velodrezina buvo išbandyta Prancūzijos Rytų geležinkelyje. Tokia velodrezina paveždavo du žmones, vienas žmogus galėdavo nukelti ją nuo bėgių. Tai buvo svarbu, nes dreziną dažnai tekdavo nukelti nuo bėgių artėjant traukiniui. Šiais laikais velodrezinos naudojamos kai kuriose uždarytose geležinkelio linijose turistų pramogoms. Beveik visose JAV geležinkelio linijose (Europoje – tik kaip išimtis) naudojamos triračio tipo svirtinės velodrezinos. Jas sudaro ant dviejų ratų virš vieno bėgio stovintis suolelis, ant kurio sėdi vienas ar du važiuojantieji. Ant antrojo bėgio remiasi trečias mažas ratas. Pirmasis sėdintysis rankomis pirmyn atgal stumdo svirtį, kurios judesys dantračių sistemos transformuojamas į priekinio rato sukimą. Tokias drezinas naudoja kelio meistrai ir sargai. == Galerija == <gallery> Prokudin-Gorskii-02.jpg|Drezina [[Onegos ežeras|Onegos ežero]] pakrantėje (1916 m., S. Prokudino-Gorskio nuotrauka) Narrow gauge Quadricycle 1940.jpg|Dviračio tipo [[siaurukas|siauruko]] velodrezina (1940 m.) Three-wheel draisine.jpg|Triratė svirtinė drezina </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Riedmenys]] 4l5o3klniwost4sj2lgye7mmj037b3f 0 386344 7855949 7754356 2026-06-13T23:22:31Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855949 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė | _noautocat = yes | vietinis pavadinimas = {{smaller|Toskanos didžioji kunigaikštystė}}<br>{{nobold|{{small|{{it|Granducato di Toscana}}}}}}<br>{{nobold|{{small|{{la|Magnus Ducatus Etruriae}}}}}} | ilgas pavadinimas = | paprastas_pav = | žemynas = Europa | kilm = | regionas = Viduržemio jūros | šalis = Italija | statusas = | imperija = | statuso_tekstas = | era = [[Naujieji laikai]] | valdymo_forma = [[Absoliutinė monarchija]] | parlamentas = | year_start = 1569 | year_end = 1860 | year_exile_start = | date_start = | date_end = | event_start = | event_end = | p1 = Florencijos kunigaikštystė | vėliava_p1 = Flag of the Grand Duchy of Tuscany (Medici period).svg | p2 = Sienos respublika | vėliava_p2 = Flag of Siena.svg | vėliava_p3 = Etrurian Kingdom and War Flag with Great Royal Coat of Arms.svg | p3 = Etrurijos karalystė | vėliava_p4 = Flag of France (1794–1815, 1830–1958).svg | p4 = Pirmoji Prancūzijos imperija | vėliava_p5 = Flag_of_the_Principality_of_Lucca_(1805-1809).svg | p5 = Lukos ir Pjombino kunigaikštystė | vėliava_p6 = Third_Flag_of_the_Duchy_of_Lucca.svg | p6 = Lukos hercogystė | vėliava_p7 = Bandiera Elba.svg | p7 = Elbos kunigaikštystė | s1 = Etrurijos karalystė | vėliava_s1 = Etrurian Kingdom and War Flag with Great Royal Coat of Arms.svg | s2 = Jungtinės Centrinės Italijos provincijos | vėliava_s2 = Flag of Italy.svg | s3 = | vėliava_s3 = | image_coat = Coat of Arms of the Grand duchy of Tuscany.svg | coa_size = 85px | symbol_type = Herbas valdant Medičiams (1532–1737) | herbas = | image_flag = Flag of the Grand Duchy of Tuscany (Medici period).svg | vėliavos_tipas = Vėliava valdant Medičiams (1532–1737) | vėliava = | image_map = Granduchy of Tuscany 1815 (location).png | nacionalinis_devizas = ''Sotto una Fede et Legge un Signor solo''<br><small>„Pagal vieną tikėjimą ir įstatymą Viešpatis tik vienas“</small> | valstybinis_himnas = ''La Leopolda'' | sostinė = [[Florencija]] | sostinė_tremtyje = | valstybinės_kalbos = [[Italų kalba|Italų]] | valiuta = Toskanos lira {{smaller|(iki 1826 m.)}}<br>Toskanos florinas {{smaller|(1826–1859 m.)}} | valdovo_titulas = Didysis kunigaikštis | valdymo_metai1 = 1569–1574 {{smaller|(pirmas)}} | valdovas1 = Kozimas I de Medičis | valdymo_metai2 = 1824–1859 {{smaller|(paskutinis)}} | valdovas2 = [[Leopoldas II (Toskana)|Leopoldas II]] | atstovo_titulas = | atstovavimo_metai1 = | atstovas1 = | atstovavimo_metai2 = | atstovas2 = | religija = [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikybė]] {{smaller|(oficiali)}} }} '''Toskanos didžioji kunigaikštystė''' ({{it|Granducato di Toscana}}, {{La|Magnus Ducatus Etruriae}}) – buvusi Centrinės [[Italija|Italijos]] monarchija, [[Florencijos kunigaikštystė]]s įpėdinė.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://www.heraldica.org/topics/royalty/tuscany.htm|publisher=Heraldica|first=François|last=Velde|title=The Grand-Duchy of Tuscany|access-date=2023-01-05}}</ref> Kunigaikštystę valdė [[Medičiai]], kol išnyko 1737 m. Nors Toskana neturėjo Florencijos respublikos tarptautinio pripažinimo, ji vis tiek Medičių valdoma klestėjo. Tai ypač pasireiškė valdant Kozimui I ir jo sūnums, bet nuo Ferdinando II laikų kunigaikštystė patyrė didelį ekonominį nuosmūkį, kurio žemiausias taškas buvo Kozimo III valdymas.<ref name=":0" /> Didžiausias Medičių valdymo metų nuopelnas buvo iškilimas į [[Didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] rangą, už kurį [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatoriui]] Kozimas I sumokėjo 100&nbsp;000 [[Dukatas|dukatų]].<ref>{{Cite book|title=The Twilight Of A Military Tradition: Italian Aristocrats And European Conflicts, 1560–1800|url=https://archive.org/details/twilightofmilita0000hanl|first=Gregory|last=Hanlon|year=1998|page=[https://archive.org/details/twilightofmilita0000hanl/page/81 81]|isbn=978-1857287042}}</ref> [[Vaizdas:Richter, Franz Ferdinand - Official portrait of Gian Gastone de' Medici in grand ducal robes.jpg|kairėje|miniatiūra|231x231px|Jonas de Medičis, 1737 m. (Francas Ferdinandas Richteris)]] Mirus Jonui de Medičiui ir išnykus pagrindinei Medičių šakai, po sutarties su kitomis didžiosiomis Europos valstybėmis, sostas kaip kompensacija atiteko [[Lotaringijos kunigaikštystė|Lotaringijos kunigaikštystę]] po [[ATR įpėdinystės karas|ATR įpėdinystės karo]] praradusiam [[Marija Teresė|Marijos Teresės]] vyrui [[Imperatorius Pranciškus I|Pranciškui Steponui]] iš [[Habsburgai Lotaringai|Habsburgų Lotaringų]] dinastijos, tolimam Medičių giminaičiui.<ref>{{Cite web|url=https://www.habsburger.net/en/chapter/tuscany-habsburg-secundogeniture|title=Tuscany as a Habsburg secundogeniture|publisher=The World of the Habsburgs|access-date=2023-01-05|first=Martin|last=Mutschlechner}}</ref><ref name=":0" /> Jo valdymo metu Toskaną kontroliavo jo vietininkas Markas de Bovo-Kraonas. Pranciškaus palikuonys gyveno ir valdė Toskaną iki 1859 m., išskyrus trumpą laikotarpį, kai [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]] buvo ją atidavęs Parmos [[Burbonai|Burbonams]]. Žlugus Napoleono santvarkai 1814 m., kunigaikštystė buvo atkurta. 1859 m. Toskaną prijungė [[Jungtinės Centrinės Italijos Provincijos]], [[Sardinijos karalystė]]s [[satelitinė valstybė]]. Toskana buvo formaliai aneksuota po 1860 m. vykusio [[Referendumas|referendumą]], kuriame 95&nbsp;% balsavo už.<ref name=":0" /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Taip pat skaitykite == * [[Toskana]] * [[Toskanos salos]] [[Kategorija:Italijos istorinės valstybės]] awhewep2h3cwh1xkzabartxlr1n6ptt 0 387822 7855905 7203487 2026-06-13T22:33:13Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855905 wikitext text/x-wiki [[File:Lupara.jpg|right|thumb|350px|Savadarbė lupara]] '''Lupara''' ({{it|lupara }} 'vilkams') – [[nupjautavamzdis]] šratinis perlaužiamas [[šautuvas]]. Paprastai asocijuojasi su [[mafija]]. Luparas tradiciškai naudojo Sicilijoje [[kraujo kerštas|kraujo kerštui]], savigynai ir [[medžioklė|medžioklei]]. Pvz., luparas naudojo gindamiesi nuo [[Benitas Musolinis|Musolinio]] įvestos kariuomenės, kai [[dučė]] nutarė suskaldyti Sicilijos nusikaltėlių organizaciją.<ref>{{cite book |last=Chalker |first=Dennis| title=One Perfect Op : an Insider’s Account of the Navy Seal Special Warfare Teams |url=https://archive.org/details/realteam00rich |author2=Dockery | year= 2002|publisher= Morrow|location=New York |isbn=0-671-02465-5| page=[https://archive.org/details/realteam00rich/page/259 251] }}</ref> Patrumpinti luparų [[ginklo vamzdis|vamzdžiai]] leidžia jas patogiau naudoti tarp medžių ar patalpose, jos lengviau paslepiamos tiek patalpose, tiek po ilgais drabužiais. Nupjaunant vamzdį šis praranda [[čokas (vamzdis)|čoką]], todėl šaunant [[Šratai (medžioklė)|šratai]] pasklinda plačiau. Žodis {{it|lupara}} reiškia '[[vilkas|vilkams]]' nes tradiciškai jos būdavo skirtos vilkų medžioklei. Žodis paplito po [[Mario Puzo]] romano bestselerio „[[Krikštatėvis (romanas)|Krikštatėvis]]“, kur aprašyta, kaip plačiai mafija luparas naudojo Sicilijoje.<ref name="GF">{{cite book |last=Puzo |first=Mario |authorlink=Mario Puzo| title=The Godfather |year= 2002|publisher= NAL|location=New York |isbn=978-0451205766 |pages=192, 203, 329, 335, 337, 349}}</ref> == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šautuvai]] [[Kategorija:Mafija]] tvhw2h6emm0ku3dm1auvp0ojmnxmlt9 0 390916 7855724 7743922 2026-06-13T15:29:55Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855724 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Jan Matejko-Batory pod Pskowem.jpg|thumb|right|200px|[[Steponas Batoras]] prie [[Pskovas|Pskovo]], [[Jan Matejko]], [[1872]] m.]] '''Jam Zapolės taikos sutartis''' arba '''Zapolskij Jamo paliaubos'''<ref name="vle">{{cite web |title=Zapolskij Jamo paliaubos |url=https://www.vle.lt/straipsnis/zapolskij-jamo-paliaubos/ |author=[[MELC]] |editor=Jurgita Mockienė |date=2020-01-06 |orig-date=2014-06-26 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-09-30}}</ref> − [[ATR]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] sutartis, pasirašyta [[1582]] m. [[sausio 15]] d. už 15 varstų nuo Jam Zapolės (netoli Pskovo) ir užbaigusi [[Livonijos karas|Livonijos karą]]. == Sutarties sąlygos == Numatyta: * Rusija atsisakė šių miestų su jų valsčiais: [[Alūksnė]], [[Berzaunė]], [[Viljandis]], [[Valmiera]], [[Adzelis]], [[Daugpilis]], [[Derptas]], Karslavas, Kaulecas, [[Kirpne]], [[Koknesė]], [[Konguta]], [[Krustpilis]], [[Lausė]], [[Liaudona]], [[Lielvardė]], [[Kiarkna]], [[Vastselijna]], [[Paidė]], [[Pernu]] (naujasis), [[Piarnu]] (senasis), [[Piltsama]], [[Randek]], [[Rinholmas]], [[Rauna]], [[Saločiai]], [[Aiskraulė]], [[Tarvastu]], [[Trikata]], [[Cesvainė]]. * Rusija neteko [[Polockas|Polocko]] ir [[Veližas|Veližo]] miestu senose ribose. * Rusijai grįžo Stepono Batoro užimti miestai su valsčiais: [[Velikije Luki]], [[Talinas|Nevelis]], [[Zavolčė]], [[Cholmas]]. Taip pat Pskovo priemiesčiai. * 10 metų laikotarpiui sustabdyti kariniai veiksmai iš abiejų pusių. * Iš sutarties teksto išbraukti tų Livonijos miestų pavadinimai, kuriuos valdė Švedija (įskaitant Narvą), tačiau ATR pasiuntiniai specialia pastaba paminėjo ATR pretenzijas į Švedijos užimtas teritorijas Livonijoje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Livonijos karas]] [[Kategorija:Rusijos sutartys]] 59dpu5n4vq33kxs8ezh3c0jnctwfakz 0 391001 7855863 7774362 2026-06-13T21:43:28Z Rue323 194615 /* */ 7855863 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Ford de Sebha 1946.jpg|right|thumb|[[1946 m.|1946]] m. prancūzų teritorijos Fesano ir Gadameso pašto ženklas.]] [[Vaizdas:Libyaourcountry.jpg|right|thumb|[[1956 m.|1956]] m. suvienitos [[Libija|Libijos]] pašto ženklas]] [[Vaizdas:Ottoman Provinces Of Present day Libyapng.png|right|thumb|Kirenaikas, Tripolitanija ir Fesanas.]] '''[[Fesanas|Fesano]] ir [[Gadamesas|Gadameso]] pašto ir pašto ženklų istorijos''' išskirtinis periodas yra [[1943]]–[[1951]] m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacija. Iki [[1948]] m. ši karinė teritorija vadinosi „Fesanas-Gadamesas“ su centru [[Sebha|Sebu]], o iki 1951 m. buvo padalintas į dvi atskiras karinės teritorijas – „Fesanas“ ir „Gadamesas“. [[Libija]]i iškovojus nepriklausomybę ši teritorija tapo Libijos Jungtinės karalystės Fesano-Gadameso provincija.<ref>{{cite web |title=Филгеография. Указатель стран. Ливия. |url=http://www.colonies.ru/books/geografia/livia.html |archive-url=https://archive.ph/LItV |archive-date=2012-07-29|language=ru}}</ref> Visą okupacijos laikotarpį buvo vykdoma pašto ženklų emisija. == Fesanas == Prancūzų armija Fesaną užėmė 1943 m. ir iki 1946 m. apyvartoje buvo naudojami [[Alžyras|Alžyro]] pašto ženklai.<ref name="Lib">Stuart Rossiter & John Flower. ''The Stamp Atlas''. [[Londonas|London]]: Macdonald, [[1986]], 275 psl. ISBN 0356108627</ref> == Gadamesas == Gadamesas pirmuosius savo pašto ženklus išleido [[1949]] m.<ref name=Lib/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Libijos istorija]] jw6gml9vcebyzzpa7h9qu6746jtsrwh 0 391070 7856151 7694232 2026-06-14T08:06:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856151 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Truce of Andrusovo 1667.PNG|thumb|right|300px|Teritorijos, kurių ATR neteko pasirašiusi sutartį]] '''Andrusovo paliaubų sutartis''' − [[ATR]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] sutartis, pasirašyta [[1667]] m. [[sausio 30]] d. [[Andrusovas|Andrusovo]] kaime netoli [[Smolenskas|Smolensko]]. Ši ir [[Amžinosios taikos sutartis (1686)|Amžinosios taikos sutartis 1686 m.]] užbaigė [[ATR-Maskvos karas (1654-1667)|1654-1667 metų ATR-Rusijos karą]]. == Derybos == [[1666]] m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Sutartį pasirašė iš ATR pusės – [[Jurgis Hlebavičius]], iš Rusijos – [[Afanasijus Ordin-Naščiokinas]]. == Sutarties sąlygos == Numatyta: * 13,5 metų trukmės paliaubos, kurių metu šalys turi sutarti „Amžinosios taikos“ sąlygas; * ATR oficialiai Maskvai perdavė [[Smolenskas|Smolenską]], [[Černigovo vaivadija|Černigovo vaivadiją]], [[Starodubo pavietas|Starodubo pavietą]], [[Severskas|Seversko žemę]], taip pat pripažino prijungimą prie MDK kairiakrantės Ukrainos; * Maskva atsisakė užkariavimų LDK teritorijoje; * dešniakrantė Ukraina ir šiandienos Baltarusijos teritorija liko ATR; * [[Kijevas]] perduotas Maskvai dvejų metų laikotarpiui (nors ši jį išlaikė ir įtvirtino kaip savą [[Amžinosios taikos sutartis (1686)|1686 m. Amžinosios taikos sutartimi]], mainais sumokėdama 146 tūkst. rublių); * [[Zaporožės kazokai]] perėjo į bendrą valdymą ir bendrą tarnavimą prieš žengiančias basurmanų pajėgas; * šalys sutarė padėti kazokams, jeigu ukrainiečių žemės (valdomas MDK ar ATR) pultų [[Krymo totoriai]]; * specialiuose straipsniuose nustatyta tvarka dėl kalinių sugrąžinimo, religinio turto ir žemių atribojimo; * garantuota prekybos laisvė tarp Maskvos ir ATR, taip pat pasiuntinių diplomatinis imunitetas. [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Rusijos sutartys]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] 5e4e4h19hgn8203k6zbl2qwabgg575v 0 393145 7856123 7700249 2026-06-14T07:54:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856123 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas |conflict= Tykocino mūšis |partof= |image= |caption= |date= [[1656]] m. [[liepos 13]] d. |place= [[Europa]], [[Abiejų Tautų Respublika]], [[Tykocinas]] |casus= |territory= |result= Švedų ir Brandenburgo kariuomenių pergalė |combatant1= [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|25px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2= [[Vaizdas:Coat of arms of Sweden.svg|25px]] [[Švedija]]<br /> [[Vaizdas:Wappen Mark Brandenburg.png|25px]] [[Brandenburgas]] <br /> [[Vaizdas:POL Prusy książęce COA.svg|25px]] [[Brandenburgas-Prūsija]] |commander1 = [[Vaizdas:POL COA Oskierka.svg|25px]] [[Samuel Oskierko]] |commander2 = [[Vaizdas:POL COA Trąby.svg|25px]] [[Boguslavas Radvila]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= }} '''Tykocino mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Tykocinem}}) – mūšis įvyko [[1656]] m. [[liepos 13]] d. [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu tarp [[Švedija|Švedijos]]-[[Brandenburgas|Brandenburgo]] kariuomenių ir [[Abiejų Tautų respublikos kariuomenė]]s. == Istorija == [[1656]] m. [[liepos 8]] d. iš [[Švedija|Švedijos]] atvykęs karalius [[Karolis X Gustavas]] nuvyko pas savo brolį [[Adolfas Johanas I|Adolfą Johaną I]] į [[Mazovijos Novy Dvuras|Mazovijos Novy Dvuro]] tvirtovę, ten sužinojęs, kad svarbiame kelyje esantis [[Tykocinas|Tykocino]] miestas yra vis dar neužimtas liepė kuo greičiau šį miestą užimti. Užėmus šį miestą būtų atlaisvintas susisiekimas su [[Žemaitija]] ir [[Infliantai]]s. Didelių problemų kėlė ir nevaržoma [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|LDK]] [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|Vėliavos]] pagalba [[Varšuva]]i, kuri vyko per Tykocino miestą. Su 10000 kareivių prie Varšuvos stovėjęs Švedijos karalius nusprendė nelaukti paramos iš [[Frydrichas Vilhelmas|Frydricho Vilhelmo]] ir patikėjo [[Boguslavas Radvila|Boguslavui Radvilai]] užimti miestą. [[Liepos 10]] d. Boguslavas Radvila su savo kariuomene pajudėjo link Tykocino. Šis sprendimas ATR kariuomenei buvo netikėtas ir jau [[liepos 13]] d. švedų kariuomenei pasiekus miestą prasidėjo kautynės. Nesitikėję puolimo ir tam nepasiruošę kareiviai kovėsi tik vieną dieną, kol galiausiai Boguslavas Radvila su savo kariuomene įžengė į miestą. Pabuvęs porą dienų mieste [[liepos 17]] d. pradėjo kelionę atgal į [[Mazovijos Novy Dvuras|Mazovijos Novy Dvurą]], kuriame buvo [[liepos 22]] dieną. Laimėję šį mūšį švedai susigrąžino [[Palenkė]]s kelių kontrolę ir galėjo laisvai judėti į Žemaitiją ir Livoniją, kur toliau vyko kovos su [[Rusijos imperija]]. == Literatūra == * Mirosław Nagielski, Warszawa 1656, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 1990, ISBN 83-11-07786-X, str. 100–102 [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Tykocinas]] [[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]] cysbi6r1xci0o76xgu3np3jmo0m2uh6 0 393624 7855961 5925156 2026-06-13T23:29:57Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855961 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė chembox | pavadinimas = Kalcio permanganatas | paveikslėlis = [[Vaizdas:Calcium permanganate.png|250px]][[Vaizdas:CalciumPermanganate.jpg|250px]] | IUPAC = | sinpav = | sinonimai = | identifikacija = taip | CAS = 10118-76-0 | PubChem = 24959 | RTECS = EW3860000 | EINECS = | DrugBank = | ChemSpider = 23333 | UNII = | EC numeris = 233-322-7 | UN numeris = | KEGG = | ChEBI = | InChI = | cheminė informacija = taip | cheminė formulė = Ca(MnO4)2 | molinė masė = 277,9493 g/mol | SMILES = | rūgštingumas = | bazingumas = | valentingumas = | fizinė informacija = taip | tankis = 2,49 g/cm3 | išvaizda = violetiniai kristalai, virstantys skysčiu | lydymosi temp = 140 °C | virimo temp = | lužio rodiklis = | klampumas = | tirpumas = ''tetrahidratas'':<br />331 g/100 ml (14 °C)<br />338 g/100 ml (25 °C) | siluminis laidumas = | atsiskyrimo koeficientas = | garavimo slegis = | Henrio desnis = | kritinis santykinis drėgnumas = | farmakokinetine informacija = | biotinkamumas = | metabolizmas = | pusamžis = | pavojus = | pavojai = | ES klasifikacija = | NFPA = | žybsnio temp = | savaiminio uzsiliepsnojimo temp = | r-frazės = | s-frazės = | LD50 = | struktūra = | kristalinė struktūra = | molekulinė forma = | dipolio momentas = | simetrijos grupė = | termochemija = | standartine susidarymo entalpija = | giminingi junginiai = | grupė = [[grupė]] | giminingi = | giminingi2 = | giminingos grupės = }} '''Kalcio permanganatas''' – cheminis junginys, sudarytas iš [[kalcis|kalcio]] metalo ir dviejų [[permanganatas|permanganato]] jonų. Cheminė formulė – Ca(MnO₄)₂. Gaunamas cheminės reakcijos būdu sumaišius [[kalio permanganatas|kalio permanganatą]] su [[kalcio chloridas|kalcio chloridu]] ar aliuminio permanganatą su [[kalcio oksidas|kalcio oksidu]].<ref name="perry">{{Cite book|last=Perry|first=Dale L.|url=https://archive.org/details/handbookofinorga0000perr|title=Handbook of Inorganic Compounds|publisher=Taylor & Francis|year=2011|isbn=978-1-4398-1461-1|edition=2nd|location=Boca Raton|pages=[https://archive.org/details/handbookofinorga0000perr/page/94 94]-95}}</ref> == Savybės == Nėra degus, tačiau sumaišytas su degiąja medžiaga, gali paspartinti jos degimą. Smulkiai susmulkinus degiąją medžiagą, iš mišinio galima gauti [[sprogstamoji medžiaga|sprogstamąją medžiagą]]. Sumaišius su skysta degia medžiaga gali įsiliepsnoti. Taip pat dėl sąlyčio su [[sieros rūgštis|sieros rūgštimi]] gali užsiliepsnoti, sukelti sprogimus. Mišiniai su [[acto rūgštis|acto rūgštimi]] ar acto anhidridu gali sprogti, jei nėra laikomi šaltai. Kalcio permanganato ir sieros rūgšties mišinį sumaišius su [[benzinas|benzinu]], [[anglies disulfidas|anglies disulfidu]], [[dietileteris|dietileteriu]], [[etanolis|etanoliu]], [[nafta]] ar kita organine medžiaga galima sukelti sprogimus. == Panaudojimas == Manoma, kad padeda balinti dantis.<ref>[https://patents.google.com/patent/EP1786352A1/en EP 1786352A1], "Permanganate containing whitening compositions and methods of their use", 2005-08-23.</ref> Gali būti panaudotas kaip [[oksidatorius]], nors dažniausiai naudojamas [[kalio permanganatas]]. Taip pat naudojamas: * tekstilės gaminių gamyboje;<ref name="perry"/> * popieriaus balinimui; * vandens [[sterilizacija|sterilizavimui]] dantų procedūrose;<ref name="perry"/> * kaip [[katalizatorius]] [[raketinis kuras|raketiniame kure]]; * metalurgijoje, kaip [[fliusas]] virinamo metalo elektrodams; * medicinoje, kaip antiseptikas dezinfekuojant kenksmingas medžiagas; * kaip [[dezodorantas]].<ref name="perry"/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Neorganiniai junginiai]] hf2jc4qg9f4tcvarbhi4wvaqn049nxf 0 393693 7855948 7756357 2026-06-13T23:22:00Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855948 wikitext text/x-wiki '''1836 Komarov''' (1971 OT) – [[Asteroidų žiedas|Asteroidų žiedo]] [[asteroidas]], žymimas numeriu 1836. 1971 m. liepos 26 d. [[Krymo astrofizikos observatorija|Krymo astrofizikos observatorijoje]] jį atrado rusų astronomas [[Nikolajus Černychas]].<ref name="MPC-Komarov">{{cite web|title = 1836 Komarov (1971 OT)|work = Minor Planet Center|url = https://www.minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=1836|access-date = 14 December 2016}}</ref> [[Absoliutinis ryškis]] – 11,3. Vidutinis atstumas nuo [[Saulė]]s – 2,7855 astronominio vieneto. Asteroido vidutinis orbitinis greitis lygus 17,85845203 km/s, [[ekscentricitetas]] – 0,1914, o žvaigždinis periodas per kurį jis apskrieja kitą kūną lygus 1698 dienoms (4,65 metų). 1836 Komarov posvyris siekia 7,0195° laipsnio.<ref name="jpldata">{{cite web|type = 2016-05-17 last obs.|title = JPL Small-Body Database Browser: 1836 Komarov (1971 OT)|url = https://ssd.jpl.nasa.gov/sbdb.cgi?sstr=2001836|publisher = [[Jet Propulsion Laboratory]]|access-date = 14 December 2016}}</ref> Asteroidas pavadintas [[TSRS]] kosmonauto [[Vladimiras Komarovas (1927)|Vladimiro Komarovo]] garbei.<ref name="MPC-Komarov"/><ref name="springer">{{cite book|last = Schmadel | first = Lutz D.|title = Dictionary of Minor Planet Names |url = https://archive.org/details/dictionaryofmino0000schm_k0v7 |publisher = [[Springer Berlin Heidelberg]]|page = [https://archive.org/details/dictionaryofmino0000schm_k0v7/page/147 147]|date = 2007|isbn = 978-3-540-00238-3|doi = 10.1007/978-3-540-29925-7_1837 |chapter = (1836) Komarov }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Asteroidų žiedo asteroidai]] qdetyecv64x6kmwrppakk7j6z0el0j8 6 395467 7855790 3882128 2026-06-13T18:58:35Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Orlen lietuva logo.jpg.png]] versiją 3882128 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 397115 7855936 7206886 2026-06-13T23:13:06Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855936 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Al-idrisi world map.jpg|thumb|Al-Idrisio pasaulio žemėlapis]] '''Viduramžių islamo šalių mokslu''', '''islamo mokslu''' arba '''arabų mokslu''' vadinamas mokslas praktikuotas [[Islamo pasaulis|islamo pasaulyje]] islamo aukso amžiuje (apie 750-1258 m.). Šiuo metu į arabų kalba buvo verčiami Indijos, Irano ir ypač graikų mokslo darbai. Šie vertimai islamo civilizacijos viduramžių mokslininkams tapo savų mokslinių pasiekimų katalizatoriumi. Islamo civilizacijos mokslininkai buvo skirtingos etninės kilmės. Daugelis buvo [[persai]],<ref>William Bayne Fisher, et al, The Cambridge History of Iran 4, Cambridge University Press, 1975, p. 396</ref><ref>Shaikh M. Ghazanfar, Medieval Islamic economic thought: filling the "great gap" in European economics, Psychology Press, 2003 (p. 114-115)</ref><ref name=Franz>[[Ibn Khaldun]], Franz Rosenthal, N. J. Dawood (1967), ''The Muqaddimah: An Introduction to History'', p. 430, [[Princeton University Press]], ISBN 0-691-01754-9.</ref><ref>Joseph A. Schumpeter, Historian of Economics: Selected Papers from the History of Economics Society Conference, 1994, y Laurence S. Moss, Joseph Alois Schumpeter, History of Economics Society. Conference, Published by Routledge, 1996, ISBN 0-415-13353-X, p.64.</ref> nemažai [[arabai|arabų]],<ref name=Franz/> [[asirai|asirų]] ir [[egiptiečiai|egiptiečių]]. Daugelis jų buvo musulmonai, <ref name=Turner>Howard R. Turner (1997), ''Science in Medieval Islam'', p. 270 (book cover, last page), [[University of Texas Press]], ISBN 0-292-78149-0</ref><ref>Hogendijk, Jan P. (January 1999), [http://www.math.uu.nl/people/hogend/Islamath.html ''Bibliography of Mathematics in Medieval Islamic Civilization''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100418154748/http://www.math.uu.nl/people/hogend/Islamath.html |date=2010-04-18 }}</ref><ref>{{Cite book|author=[[A. I. Sabra]] |contribution=Greek Science in Medieval Islam |editor1-last=Ragep |editor1-first=F. J. |editor2-last=Ragep |editor2-first=Sally P. |editor3-last=Livesey |editor3-first=Steven John |year=1996 |title=Tradition, Transmission, Transformation: Proceedings of Two Conferences on Pre-modern Science held at the University of Oklahoma |url=https://archive.org/details/loptiquedeclaude0000ptol |publisher=[[Brill Publishers]] |isbn=90-04-09126-2 |pages=[https://archive.org/details/loptiquedeclaude0000ptol/page/188 20]|postscript=<!--None-->}}</ref> tačiau tarp islamo pasaulio mokslininkų buvo ir krikščionių<ref name="Lewis">Bernard Lewis, The Jews of Islam, 1987, p.6</ref> [[žydai|žydų]]<ref name="Lewis" /><ref>Salah Zaimeche (2003), Introduction to Muslim Science.</blockquote></ref> ir [[nereligingumas|nereligingų]].<ref>Hogendijk 1989</ref><ref>[[Bernard Lewis]], ''[[What Went Wrong]]? Western Impact and Middle Eastern Response''</ref> == Nuorodos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Artimųjų Rytų istorija]] 1ielijeb73d9wox8i8898tmojksysno 0 397668 7855950 5828679 2026-06-13T23:23:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855950 wikitext text/x-wiki {| class="infobox" style="float:right; clear:right; margin-left:1em; width:280px; text-align:left; font-size:90%; background:#f6fbfc;" |- <!--*****Pavadinimas*****--> ! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" | <big>{{{pavadinimas|{{PAGENAME}}}}}</big> <!--Linija--> |<tr><td colspan="2" style="border-bottom: 1px solid #aaa; text-align:center;"></td></tr> |- <!--*****Herbas, žemėlapis*****--> |colspan=2 | [[Vaizdas:4027 orthodox May 2019 in Bialystok.jpg|center|250px]] |- |<tr><td text-align:center;"></td></tr> |- <!--*****Valstybė*****--> ! Valstybė | [[Lenkija]] |- <!--*****Administracijos centras*****--> ! Gyvenvietė | [[Balstogė]] |- <!--*****Religinė bendruomenė*****--> ! Religinė bendruomenė | [[Stačiatikybė|Stačiatikių]] |- <!--*****Vyskupija*****--> ! Vyskupija | [[Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija]] |- <!--*****Dekanatas*****--> ! Dekanatas | [[Balstogės stačiatikių dekanatas]] |- <!--*****Pastorius*****--> ! Pastorius | Marek Wawreniuk |- |} '''Balstogės Šv. Apaštalo Jono parapija''' ({{pl|Parafia św. Apostoła Jana Teologa w Białymstoku}}) – viena iš [[Balstogės stačiatikių dekanatas|Balstogės stačiatikių dekanato]] [[parapija|parapijų]], [[Balstogė]]s mieste. Parapija įkurta [[2007]] m. [[gegužės 29]] dieną. Parapijai priklauso [[Balstogės Šv. Apaštalo Jono cerkvė]]. == Nuorodos == * [http://www.bacieczki.cerkiew.pl/ Parapijos tinklalapis (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120622185606/http://www.bacieczki.cerkiew.pl/ |date=2012-06-22 }}. == Literatūra == * Kalendarz prawosławny na 2008 rok, Wydanie Warszawskiej Metropolii Prawosławnej, ISSN 1425–2171 [[Kategorija:Balstogės stačiatikių parapijos]] 4txxlm0b5cm3idvx8cgdm8xy1cqew89 0 398285 7855991 6618554 2026-06-14T00:17:33Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855991 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė televizijos serialas | Pavadinimas = Todd McFarlane's Spawn | Spalva = yellow | Paveikslėlis = [[Vaizdas:Spawn series.jpg|250px]] | Užrašas = | Žanras = [[Animacija|Animacinis]] | Kūrėjas = [[Todd McFarlane]] | Kompozitorius = [[Shirley Walker]] | Šalis = {{USAv}} | Sezonai = 3 | Epizodai = 18 | Trukmė = 30 min. | Kanalas = [[HBO]]<ref name="nytimes1999"/> | Pirmą kartą = 1997 m. gegužės 16 d. | Paskutinį kartą = 1999 m. gegužės 28 d. | imdb_id = 0118475 }} '''Todd McFarlane's Spawn''' – JAV [[animacinis serialas|animacinis]] televizijos serialas, kuris eteryje [[HBO]] kanalu buvo rodomas nuo [[1997]] m. [[gegužės 16]] d. iki [[1999]] m. [[gegužės 28]] d.<ref>{{cite book |last1=Erickson |first1=Hal |title=Television Cartoon Shows: An Illustrated Encyclopedia, 1949 Through 2003 |url=https://archive.org/details/televisioncartoo0001eric |date=2005 |edition=2nd |publisher=McFarland & Co |isbn=978-1476665993 |pages=857-858}}</ref> Autorius – [[Todd McFarlane]]. Serialas paremtas [[Spawn (komiksas)|„Spawn“ komikso serija]] iš „[[Image Comics]]“. Buvo nominuotas ir laimėjo [[Emmy]] 1999 m.<ref name="nytimes1999">{{cite news|title= HBO and David Kelley Win Top Early Emmys|publisher= The New York Times|date=1999-08-30|url= http://select.nytimes.com/gst/abstract.html?res=F10E13FA3B5F0C738FDDA10894D1494D81|access-date=2010-12-14}}</ref> == Siužetas == {{spoil}} Serialas pristato buvusį [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] [[komandosas|komandosą]], Elą Simonsą ({{en|Al Simmons}}). Elas buvo išduotas ir nužudytas žmogaus, kurį laikė savo artimiausiu draugu (Čapelis ({{en|Chapel}}) sudegino jį gyvą su ugniasvaidžiu). Po mirties Simonsas pasižadėjo atkeršyti Čapeliui ir tikėjo, kad vieną dieną jis grįš pas savo mylimą žmoną Vandą ({{en|Wanda}}). Kad galėtų įvykdyti savo įžadus, jis sudaro sutartį su Malboldžija ({{en|Malebolgia}}). Sutartis buvo paprasta: Simonsas tampa Malboldžijos armijos kareiviu (žinomu kaip „Hellspawn“ ({{lt|Pragaro išpera}})), kad galėtų būti gyvas. Tačiau Simonsas buvo apgautas ir jo kūnas nebuvo atiduotas. Simonsas gavo kitą kūną, kuris pūliavo, buvo panašus į lavoną, iš jo lipo lervos, kūną dengė raudonas apsiaustas su gobtuvu. Jo naujo kūno galva buvo kurį laiką supuvusi ir buvo toliau skilo, dėl to jis nešiojo kaukę. {{endspoil}} == Serijos == === Pirmas sezonas: 1997 === {| class="wikitable" border="1" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Pavadinimas !! ! width=160px {{!}} Išleidimo data !! ! width=50px {{!}} Nr. || Trumpas aprašymas |- |rowspan=„0“| „'''Burning Visions'''“ ({{lt|Degančios vizijos}}) || 1997 m. gegužės 16 d. || 1 || Elas Simonsas grįžta iš savo kapo, pasiklydęs ir sumišęs dėl to, kad jo žmona Vanda dabar ištekėjo Terio Ficgeraldo. Elą seka Klounas, kuris atskleidžia jam, kad jis yra miręs jau penkerius metus ir yra Pragaro išpera. Tuo tarpu Džeisonas Vynas ir Tonis Tvistas bando išsiaiškinti kaip išvežti jų nelegalius ginklus. |- |rowspan=„0“| „'''Evil Intent'''“ ({{lt|Piktas kėslas}}) || 1997 m. gegužės 23 d. || 2 || Kankinamas savo minčių, kad jis negali būti su savo žmona, Išpera taip pat yra erzinamas Klouno – jis verčia jį tapti žiauriu ir piktu. Jis įsivelia į peštynes su Klouno demoniškuoju antruoju aš, Prievartautoju. |- |rowspan=„0“| „'''No Rest, No Peace'''“ ({{lt|Jokio poilsio, jokios taikos}}) || 1997 m. gegužės 30 d. || 3 || Kai Tonio Tvisto samdomas kiborgas žudikas, Overtkilas, žlunga eliminuodamas Išperą, Vynas pasiunčia Džesą Čapelį atlikti darbo. |- |rowspan=„0“| „'''Dominoes'''“ ({{lt|Domino}}) || 1997 m. birželio 6 d. || 4 || Policijos detektyvas Semas Burkas ir Tvičas Viljamsas pradeda sekti vaikų žudiką Bilą Kinkeidą. Vanda gauna naujų įrodymų, kurie padės jos klientui išvengti kaltinimų. |- |rowspan=„0“| „'''Souls in the Balance'''“ ({{lt|Sielų pusiausvyra}}) || 1997 m. birželio 16 d. || 5 || Išpera privalo susitarti su išprotėjusiu žyniu. Tuo tarpu Klounas perduoda Kinkeidui Sijanos, Vandos ir Terio dukros, buvimo vietą. |- |rowspan=„0“| „'''Endgame'''“ ({{lt|Paskutinis žaidimas}})|| 1997 m. birželio 30 d. || 6 || Išpera išgelbėja Sijaną iš Kinkeido ir sugrąžina ją jos tėvams, kartu su sužadėtuvių žiedu, kurį turėjo Elo lavonas. Susierzinęs kad Išpera nenužudė Kinkeido, Klounas tai atlieka pats ir pažada toliau persekioti Pragaro išperą. |} === Antras sezonas: 1998 === {| class="wikitable" border="1" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Pavadinimas !! ! width=160px {{!}} Išleidimo data !! ! width=50px {{!}} Nr. || Trumpas aprašymas |- |rowspan=„0“| „'''Home, Bitter Home'''“ ({{lt|Namai, kartūs namai}}) || 1998 m. gegužės 15 d. || 7 || Čapelis įžengia į Išperos teritoriją ir jie du suremia taip, kad sudrebina visą skersgatvį. |- |rowspan=„0“| „'''Access Denied'''“ ({{lt|Prieigos nėra}}) || 1998 m. gegužės 22 d. || 8 || Po to, kai Teris randa daugiau negu turėtų apie gabenimo neatitikimus, Vynas įsako sudrebinti jo gyvenimą. Išpera sutrukdo, pats norėdamas užmušti Terį, tačiau po to, kai sužino, kad jis nepavogė Vandos iš jo, Išpera kaunasi su Terio užpuolikais. |- |rowspan=„0“| „'''Colors of Blood'''“ ({{lt|Kraujo spalvos}}) || 1998 m. gegužės 29 d. || 9 || Nebegalėdamas nustatyti, kur yra Teris, po savo samdomo žudiko nesėkmės, Vynas atsisuka į Vandą. Išpera pasirūpina vietiniais narkotikų prekeiviais, kurie žudo benamius. |- |rowspan=„0“| „'''Send in the KKKlowns'''“ ({{lt|Siuntimas KKKlounams}}) || 1998 m. birželio 5 d. || 10 || Žmogus, kuris teigia darąs „Viešpaties darbą“ – žudo juoduosius, o radęs, jog pagavo Teris Ficgeraldą, jis galės mainytis. Išpera bando susitikti Vandą, bet jis ją tik išgąsdina. |- |rowspan=„0“| „'''Deathblow'''“ ({{lt|Mirties dvelksmas}}) || 1998 m. birželio 12 d. || 11 || Liza Vu pradeda ieškoti nesenų Žiurkių miesto skersgatvio žudikų, o Išpera aplanko Vandą namie. |- |rowspan=„0“| „'''Hellzapoppin'''“ || 1998 m. birželio 19 d. || 12 || Supratęs, jog Vynas nusiuntė vyrus nužudyti Sijaną ir Vandą, Išpera pagrasina nužudyti Vyną, jeigu jis nesustos. |} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:JAV televizijos serialai]] [[Kategorija:Animaciniai serialai]] ezgmhof4czu68jow2yn1zvqmr645636 0 398567 7855919 5107310 2026-06-13T22:44:26Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855919 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= mil | vardas = Hugo Borchardt | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1844|6|6}} | gimimo vieta = {{flag|Vokietijos imperija}}, [[Magdeburgas]] | mirties data = {{mirė|1924|5|8|1844|6|6}} | mirties vieta = {{flag|Vokietija}}, [[Berlynas]] | tautybė = vokietis | sutuoktinis = Aranka Herczog | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = inžinierius, išradėjas, konstruktorius | sritis = šaunamieji ginklai, pramoninė technika | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Hugas Borchardtas''', ''Hugo Borchardt'' (1844 m. birželio 6 d. – 1924 m. gegužės 8 d.) – vokiečių inžinierius, [[šaulių ginklai|šaulių ginklų]] konstruktorius, sukūręs [[savitaisis pistoletas|savitaisį pistoletą]] ''[[Borchardt C-93]]'' ir [[šautuvas|šautuvą]] ''[[Sharps-Borchardt Model 1878]]''. F. Borchardtas gimė 1844 m. birželio 6 d. [[Magdeburgas|Magdeburge]] (Vokietija). 1860 m. jis emigravo į JAV, ir 1872 m. jis dirbo kompanijoje ''Pioneer Breech-Loading Arms Co.'' (''Trenton'', [[Masačusetsas]]) darbų superintendantu ({{en|Superintendent of Works}}). 1874 m. jis tapo meistru siuvimo mašinų gamybos kompanijoje ''[[Singer corporation|Singer Sewing Machine Co.]]'', po to įsidarbino ''[[Colt's Manufacturing Company|Colt’s Patent Firearms Manufacturing Co.]]'', vėliau perėjo į ''[[Winchester Repeating Arms Company|Winchester Repeating Arms Co.]]''. 1876 m. birželio 1 d. tapo kompanijos ''[[Sharps Rifle Co.]]'' superintendantu ir iždininku.<ref>{{cite book|title=The Gun Digest Book of Classic Combat Handguns|first=Dan|last=Shideler|publisher=Krause Publications|page=79|year=2011 |ISBN=978-1-4402-2384-6}}</ref> 1881 m. kompanija ''Sharps Rifle Co.;'' suiro, ir Borchardtas grįžo į Europą. Ėmė dirbti [[Budapeštas|Budapešte]] (tuo metu [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] miestas) kompanijoje ''[[Fegyver k és Gépgyár|Fegyver és Gépgyár Részvénytársaság]]'' kompanijoje ir 1890 m. tapo vienu iš direktorių. Gyvendamas Vengrijoje vedė Aranką Hercog (''Aranka Herczog''). 1890–1892 m. dirbo konsultantu JAV, kompanijoje ''[[Remington Arms]]'', kur buvo kuriamas ''Lee'' šautuvas JAV armijos bandymams.<ref name=ds/> 1893 m. H. Borchardtas bendradarbiavo su pramonės įrankių gamybos kompanija ''[[Ludwig Loewe & Company]]'' (Berlynas) ruošdamas gamybai savo konstrukcijos savitaisį pistoletą C-93, paremtą kai kuriomis [[Maksimo kulkosvaidis|Maksimo kulkosvaidžio]] idėjomis. Specialiai pistoletui buvo sukurtas ir šovinys ''[[7,65×25 mm Borchardt]]''. <gallery> File:Sharps Borchardt Mod 1878.JPG|Šautuvas ''[[Sharps-Borchardt Model 1878]]'' File:Borchardt C93.jpg|Savitaisis pistoletas ''[[Borchardt C-93]]'' File:7.65mm Borchardt & 7.63mm Mauser.JPG|Kairėje – ''[[7,65×25 mm Borchardt]]'', dešinėje – ''[[7,63×25 mm Mauser]]'' </gallery> Hugas Borchardtas turėjo daug patentų ne šaunamiesiems ginklams: uolų grąžto, marškinių apykaklių formuotuvo, dujinės degyklės, rutulinių guolių, vielos tiesintuvo, kai kurių elektrinių prietaisų.<ref name=ds>{{cite book|title=The Greatest Guns of Gun Digest|url=https://archive.org/details/greatestgunsofgu0000shid|first=Dan|last=Shideler|publisher= Krause Publications|page=[https://archive.org/details/greatestgunsofgu0000shid/page/21 21]|year=2010|ISBN=978-1-4402-1414-1}}</ref> Borchardtas mirė nuo plaučių uždegimo 1924 m. Šarlotenburge (Berlyno dalis). == Šaunamųjų ginklų patentai == JAV: * #185 721 – 1876 m. rugsėjo 26 d. * #206 217 – 1878 m. liepos 23 d. * #273 448 – 1883 m. kovo 6 d. * #571 260 – 1896 m. * #987 543 – 1911 m. kovo 21 d. Vokietija * #75 837 – 1893 m. rugsėjo 9 d. * #77 748 – 1894 m. kovo 18 d. * #91 998 – 1896 m. spalio 10 d. * #227 078 – 1909 m. vasario 27 d. D. Britanija * #18 774 – 1893 m. lapkričio 1 d. * #29 622 – 1909 m. vasario 20 d. {{Commons|Hugo Borchardt}} == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vokietijos ginklų konstruktoriai|Borchardt ]] [[Kategorija:Vokietijos išradėjai|Borchardt]] 1yu0z7fkv2l6an8q0h3qf9ec6papl5w 0 412671 7855694 7396070 2026-06-13T15:21:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855694 wikitext text/x-wiki '''Animacijos studija''' – [[įmonė]], kurianti [[animacija|animacinę]] produkciją. Didžiausios tokios kompanijos turi savo fizinę įrangą, darbuotojus dirbančius su ja, bei turi lemiamą balsą nuomojant ar parduodant pagamintą produktą. Jos taip pat turi platinimo teises ir kūrybines teises į personažus sukurtus/priklausančius kompanijai (panašiai kaip autoriai turi [[autorinės teisės|autorines teises]]). Kai kuriais ankstyvaisiais atvejais, jos taip pat turėjo [[patentas|patentus]] animacijos metodams naudotiems kai kuriose studijose našumui padidinti. Apskritai, teisiniu požiūriu, šios kompanijos yra verslo subjektai ir gali veikti atitinkamai. Šiuo metu, yra apie 200 aktyvių animacijos studijų, kurios kuria ir platina animacinius filmus. Tai gali būti studijos pačios kuriančios animaciją arba korporacijos. == JAV studijos == [[Vaizdas:Raoul Barré.jpg|thumb|left|150px|Raoul Barré]] [[Winsor McCay]] buvo plačiai pripažįstamas kaip animacinio filmo tėvas. Jis perdarė savo komiksų seriją „[[Little Nemo|Mažylis Nemo]]“ (''Little Nemo'') į 10 minučių trukmės filmą, iš kurių 2 minutės buvo animuotos. Filmas buvo režisuotas kartu su [[J. Stuart Blackton]] ir išleistas [[1911]] m.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0565560 Winsor McCay – IMDb<!-- Bot generated title -->]</ref> [[balandžio 8]] d. Tačiau, pirmos animacijos studijos titulas priklauso „Barré Studio“, kurią [[1914]] m. įkūrė [[Raoul Barré]] kartu su Bill Nolan nedaug aplenkdami „Bray Productions“, įkurtą J.R. Bray 1914 m. gruodį.<ref>[http://www.digitalmediafx.com/Features/animationhistory.html Animation History, Winsor McCay, Max Fleischer<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110821045040/http://www.digitalmediafx.com/Features/animationhistory.html |date=2011-08-21 }}</ref> Nors Bray studija negavo „pirmosios“ titulo, tačiau jos darbuotojas Earl Hurd sukūrė patentus masinei studijos produkcijos gamybai. Kadangi, Hurd šių patentų neįregistravo savo vardu, o perdavė juos Bray, vėliau jie įkūrė „Bray-Hurd Patent Company“ ir pardavinėjo šias technologijas kitoms tuometinėms animacijos studijoms. Šiai kompanijai priklausė tokie patentai kaip: animacijos sistemos naudojančios piešimą ant permatomų [[celiuliozė]]s lakštų ir stabilius vaizdus išlaikanti registravimo sistema. Bray taip pat sukūrė paprastą darbų pasidalinimo sistemą, kuri animacijos studijų yra naudojama ir dabar (animatoriai, padėjėjai, projektų kūrėjai ir t. t.).<ref>[http://www.awn.com/mag/issue4.10/4.10pages/cohenmilestones.php3 Milestones Of The Animation Industry In The 20th Century<!-- Bot generated title -->]</ref> [[Vaizdas:Walt disney portrait.jpg|thumb|right|150px|Walt Disney]] Šiuo ankstyvuoju laikotarpiu, žinomiausia animacijos studija buvo „Disney Brothers Animation Studio“ (dabar žinoma kaip „[[Walt Disney Animation Studios]]“), įkurta [[1923]] m. [[spalio 16]] d. brolių [[Walt Disney|Walt]] ir [[Roy O. Disney]]. Studija sukūrė savo pirmą trumpą animacinį filmą „[[Garlaivis Vilis]]“ (''Steamboat Willie'') [[1928]] m., kuris sulaukė didelio kritikų pripažinimo<ref>[http://www.awn.com/mag/issue4.10/4.10pages/cohenmilestones2.php3 Milestones Of The Animation Industry In The 20th Century<!-- Bot generated title -->]</ref>, tačiau tikrasis pripažinimas atėjo [[1937]] m., sukūrus pilnametražinį animacinį filmą „[[Snieguolė ir septyni nykštukai (1937)|Snieguolė ir septyni nykštukai]]“ (''Snow White and the Seven Dwarfs''), kuris davė pradžią kitų studijų mėginimams sukurti pilnametražinius filmus<ref name=autogenerated2>[http://www.awn.com/mag/issue4.10/4.10pages/cohenmilestones3.php3 Milestones Of The Animation Industry In The 20th Century<!-- Bot generated title -->]</ref>. [[1932]] m., „[[Gėlės ir medžiai]]“ (''Flowers and Trees''), bendrovių „[[Walt Disney Productions]]“ ir „[[United Artists]]“ bendras kūrinys, laimėjo pirmą „[[Oskaras|Oskaro]]“ apdovanojimą „Už geriausią trumpą animacinį filmą“.<ref>[http://www.freemayavideotutorials.com/what-is-new/flowers-and-trees-1932-ist-oscar-award-winner-3d-animation-movie.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019124411/http://www.freemayavideotutorials.com/what-is-new/flowers-and-trees-1932-ist-oscar-award-winner-3d-animation-movie.html |date=2013-10-19 }} Flowers And Trees [1932&#93; , Ist Oscar Award Winner 3D Animation Movie | Free Maya Video Tutorials<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019124411/http://www.freemayavideotutorials.com/what-is-new/flowers-and-trees-1932-ist-oscar-award-winner-3d-animation-movie.html |date=2013-10-19 }}</ref> Šis laikotarpis tarp trečiojo ir šeštojo dešimtmečių arba, kartais, nuo 1911 m. iki Walt Disney mirties [[1966]] m. yra žinomas kaip Auksinis JAV animacijos amžius, kadangi jis apima „Disney“ augimą bei „[[Warner Bros]].“ ir „[[MGM]]“ tapimą garsiomis animacijos studijomis.<ref>{{cite book|last=Barrier|first=Michael|title=Hollywood Cartoons: American Animation in Its Golden Age|url=https://archive.org/details/hollywoodcartoon00barr|year=1999|publisher=Oxford University Press|location=New York, New York|isbn=0-19-503759-6}}</ref> [[1941]] m., [[Otto Messmer]] sukūrė pirmus reklaminius animacinius siužetus skirtus „Botany Tie“ skelbimams/orų prognozėms. Jie buvo rodomi per „[[NBC]]-TV“ Niujorke iki [[1949]] m.<ref name=autogenerated2 /> Tai buvo pirmi mėginimai animaciją perkelti į mažesnius ekranus. Toliau sekė pirmos animacinės serijos sukurtos specialiai televizijai „Triušis kryžiuotis“ (''Crusader Rabbit''), kurios buvo išleistos [[1948]] m.<ref>[http://www.imdb.com/title/tt0042097/ Crusader Rabbit (TV Series 1949–1957) – IMDb<!-- Bot generated title -->]</ref> Serijų kūrėjas Alex Anderson turėjo sukurti studiją „Television Arts Productions“ specialiai šių serijų kūrimui, kadangi jo senoji studija „Terrytoons“ atsisakė kurti serijas televizijai. Tačiau, po „Triušio kryžiuočio“, daug studijų laikė tai pelningu verslu ir nuo to laiko daugelis įžengė į televizinę rinką. [[Bill Hanna]] su savo animacinėmis serijomis „[[Rufas ir Redis]]“ (''Ruff and Reddy'') ištobulino televizinės animacijos kūrimo procesą. Pirmosios pusės valandos trukmės animacinės serijos „[[The Huckleberry Hound Show|Haklberio šuns šou]]“ (''The Huckleberry Hound Show'') pasirodė [[1958]] m. Šios serijos, kartu su anksčiau sėkmės sulaukusiais „[[Tom and Jerry|Tomu ir Džeriu]]“ (''Tom and Jerry''), [[XX a.]] antroje pusėje, iškėlė Hanna animacijos studiją „[[Hanna-Barbera|Hanna-Barbera Productions]]“ į dominuojančią padėtį Šiaurės Amerikos televizinės animacijos rinkoje.<ref>{{cite news| url=http://articles.latimes.com/1985-03-08/business/fi-32498_1_hanna-and-barbera | work=Los Angeles Times | first=Ellen | last=Farley | title=Saturday Morning Turf Now Being Invaded : Hanna, Barbera Turned Firing Into Triumph | date=1985-03-08}}</ref> [[2002]] metais, „[[Šrekas]]“ (''Shrek'')<ref>[http://www.imdb.com/title/tt0126029/awards Shrek (2001) – Awards<!-- Bot generated title -->]</ref>, sukurtas „[[DreamWorks]]“ ir „Pacific Data Images“ laimėjo pirmą „Oskaro“ apdovanojimą „Už geriausią pilnametražį animacinį filmą“. Nuo tada, „Disney“/„[[Pixar]]“ sukūrė daugiausiai filmų laimėjusių ar nominuotų šiam apdovanojimui. === „Tiesiai į video“ rinka === „Tiesiai į video“ animacijos koncepcija išgyvena pakilimą Vakarų rinkose. Kartu su daugeliu komiksų personažų sulaukusių savo [[OVA]] (''original video animation'') tęsinių, naudojant vakarietišką pavadinimą „tiesiai į video“ animacija“ (''direct-to-video animation''), OVA rinka pasiekė JAV animacijos studijas. Nors terminas „tiesiai į video“ turi neigiamą atspalvį Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose, tokios animacijos populiarumas paskatino studijas šiuo formatu išleisti daugelį komiksų personažų tokių kaip „[[Pragaro vaikis]]“ (''Hellboy''), „Žaliasis žibintas. Pirmas skrydis“ (''Green Lantern: First Flight''), „Visagaliai keršytojai“ (''Ultimate Avengers''), taip pat ir televizijos serialus tokius kaip „[[Šeimos bičas]]“ ir „[[Futurama]]“. „[[DC Comics]]“ netgi pristatė savo „tiesiai į video“ animacijos studiją, pavadintą „DC Universe Animated Original Movies“, kuri kuria tik šiai rinkai skirtus animacinius filmus. Augant nerimui dėl piratavimo, „tiesiai į video“ animacija gali tapti dar populiaresne ateityje.<ref>[http://www.screened.com/news/how-tower-heist-could-have-changed-the-way-you-watch-movies-but-wont/3014/ How Tower Heist Could Have Changed The Way You Watch Movies (But Won’t) – Screened<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120725071807/http://www.screened.com/news/how-tower-heist-could-have-changed-the-way-you-watch-movies-but-wont/3014/ |date=2012-07-25 }}</ref> == Japonijos studijos == [[Vaizdas:Hayao Miyazaki.jpg|thumb|right|200|Hayao Miyazaki]] Pirmas žinomas japoniškosios animacijos, dar žinomos [[anime]] vardu, pavyzdys atsirado apie [[1907]] m.<ref>[http://www.gojapango.com/culture/anime_history.html Anime History<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160423094012/http://www.gojapango.com/culture/anime_history.html |date=2016-04-23 }}</ref> Tačiau, tik [[1956]] m. Japonijos animacijos industrija sėkmingai pritaikė studijų formatą naudojamą Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir tik [[1961]] m. šių studijų kūriniai pasiekė JAV. Iki pirmos svarbios japoniškosios animacijos studijos „[[Toei Animation]]“ įkūrimo 1956 m., [[animatorius|animatoriai]] buvo nepriklausomi anime kūrėjai, nors ir dabar tokių dar yra. Po „Toei Animation Co. Ltd.“ įkūrimo 1956 m., Japonijos studijų produkciją sudarė ne itin kokybiški animacijos kūriniai. Tačiau, 1958 m. spalį<ref>[http://www.enotes.com/topic/The_Tale_of_the_White_Serpent The Tale of the White Serpent – eNotes.com Reference<!-- Bot generated title -->]</ref> „Toei“ išleidus savo pirmą kino teatrams skirtą pilnametražį animacinį filmą „Pasaka apie Baltąją gyvatę“ (''The Tale of the White Serpent''), Japonijos animacijos industrija sulaukė plačiosios visuomenės pripažinimo. Savo pirmuose pilnametražiuose animaciniuose filmuose „Toei“ naudojo „Disney“ formulę: dažniausiai perpasakojama [[pasaka|liaudies pasaka]], sukuriamas ir išleidžiamas tik vienas filmas per metus, herojus lydi bendražygiai gyvūnėliai. Atsižvelgiant į mažą populiarumą Amerikos rinkoje, japoniškoji kino salėms skirta animacija pasiekė Ameriką tik po beveik dviejų dešimtmečių. Tačiau, „Didžiojo Alakazamo“ (''Alakazam the Great'') sėkmė, išgarsino [[Osamu Tezuka]], kuris vėliau taps Japonijos [[manga]] tėvu su jam būdingomis greitu veiksmu ir fantazija trykštančios istorijomis. Įtakotas vėlyvojo šeštojo dešimtmečio „Hanna-Barbera“ produkcijos, jis įkūrė pirmą televizinės animacijos studiją „[[Mushi Productions]]“ Japonijoje. [[1963]] metais, pirmosios studijos sukurtos animacinės serijos „[[Astro Boy|Kosmoso berniukas]]“ (''Astro Boy'', japoniškas pavadinimas – „Galingasis Atomas“) sulaukė tokio milžiniško populiarumo, kad tais pačiais metais buvo įkurtos dar trys televizinės animacijos studijos, o „Toei“ atidarė televizinės animacijos padalinį. Didžiausias skirtumas tarp Šiaurės Amerikos ir Japonijos animacijos studijų buvo suaugusiems skirtas turinys japoniškoje produkcijoje. Tezuka manė, kad animacija neturi apsiriboti tik vaikais. Ši jo idėja patraukė daugelį studijų, kurios vėliau kurs suaugusiems skirtas versijas tokių klasikinių istorijų kaip „[[Heidi, Girl of the Alps|Heidi, mergaitė iš Alpių]]“ (''Heidi, Girl of the Alps''), „[[Tūkstantis ir viena naktis]]“, „[[Jaunos mergaitės dienoraštis]]“ ir kt. XX a. 9-ajame dešimtmetyje animacijos studijos sugrįžo prie savo kino šaknų. To priežastis – sėkmingas [[Hayao Miyazaki]] filmas „[[Nausicaä of the Valley of the Wind|Nausika iš Vėjų slėnio]]“ (''Nausicaä of the Valley of the Wind''). Ši sėkmė lėmė tai, kad „[[Tokuma Shoten]]“ leidykla finansavo naują animacijos studiją „[[Studio Ghibli]]“, kuri buvo naudojama asmeniniams Miyazaki ir jo artimo draugo [[Isao Takahata]] darbams. Daugelis „Ghibli“ studijos darbų (gyvo veiksmo ar animacijos forma) tapo vienais pelningiausių kino filmų Japonijoje. === OAV/OVA rinka === [[OAV]] rinka atsirado [[1984]] m. Šis formatas daugiausiai buvo skirtas namų video rinkai, aplenkiant televiziją ir kino teatrus. „OAV“ terminas apima „tiesiai į video“ formatu išleistus filmus, neskirtus kino teatrams. Sutrumpinimas „OAV“ buvo pakeistas į „OVA“, siekiant išvengti painiojimo su suaugusiems skirtais video filmais (''Adult Video''). OVA trukmė gali svyruoti nuo pusės valandos iki gerokai daugiau nei dviejų valandų. Filmo ištakos ar istorija turi būti originalios, nors kartais siužetas remiasi ilgiau leidžiama manga ar animacinėmis serijomis. Kadangi, OAV rinka nėra priklausoma nuo griežtų taisyklių skirtų televizinei animacijai ir kino filmams, šioje produkcijoje yra pakankamai daug smurtinio ir/arba pornografinio turinio. Kai kurie OAV žanro atstovai sulaukė tokio didelio pripažinimo, kad buvo perkurti kaip televizinės [[anime]] serijos arba kino filmai. Kadangi, dauguma naujų OVA yra kilę iš kitos animacinės produkcijos, daugelis animacijos studijų, anksčiau dirbusių prie animacinių serijų ar filmų ir Japonijos manga adaptacijų, įžengė į OVA rinką siekdamos išnaudoti savo flagmanų populiarumą. Tarp jų tokios studijos kaip „[[Production I.G]].“ ir „[[Studio Deen]]“. Ši rinka daugiausiai skirta 25–40 metų žmonėms<ref>{{cite news |title=&#91; 女性向けアニメションDVDを連続発売 &#93; バンダイビジュアル株式会社 |url=http://www.bandaivisual.co.jp/press/2004/press040922.html |publisher=Bandai Visual |date=2004-09-22 |accessdate=2007-01-16 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20061006045102/http://www.bandaivisual.co.jp/press/2004/press040922.html |archivedate=2006-10-06 |url-status=live }}</ref> gyvenantiems Japonijoje. == Nuosavybės tendencijos == Augant animacijos industrijai, studijų nuosavybės tendencijos laikui bėgant kito. Dabartinės studijos, tokios kaip „Warner Bros.“ ir ankstyvosios, tokios kaip „Fleischer Studios“, pradėjo savo gyvenimą kaip mažos, nepriklausomos studijos vadovaujamos labai mažos grupės žmonių. Kai jos buvo nupirktos ar parduotos kitoms kompanijoms, jos susijungė su kitomis studijomis ir padidėjo. Tokio scenarijaus trūkumas buvo tas, kad atsirado stipri tendencija siekti pelno ir kūrybiškumą slopinanti studijų vadovybė. Deja, tai vyksta ir dabar.<ref>{{cite news| url=http://www.foxnews.com/entertainment/2011/07/15/is-hollywood-ruining-childrens-movies-with-political-and-adult-content/ | work=Fox News | title=Is Hollywood Ruining Children's Movies With Adult-Focused Content? | date=2011-07-15}}</ref> Dabartinės nepriklausomos animacijos studijos, siekdamos išlaikyti kūrybinę laisvę, pasirašo kontraktus su didelėmis animacijos studijomis, leidžiančius joms (didžiosioms) licenzijuoti filmus tokiu būdu išvengiant didžiųjų studijų valdymo (kitaip sakant, išsiperka sau laisvę). Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai: „[[DreamWorks]]“ ir „[[Paramount Pictures]]“, „[[Blue Sky Studios]]“ ir „[[20th Century Fox]]“. == Animatorių kontraktai == Nors studijose yra pastovių/pilno darbo laiko pozicijų, tačiau dauguma animatorių dirba pagal kontraktus. Kai kurie animatoriai yra laikomi pagrindinės studijos grupės dalimi, kas reiškia, kad jie dirbo studijoje nuo jos įkūrimo arba yra talentingi darbuotojai atvilioti iš kitų animacijos studijų. Tai yra „saugiausios“ pozicijos animacijos studijoje, nors studija gali turėti taisykles reguliuojančias tokių pareigų trukmę. Kadangi, dabar studijos gali pasamdyti animatorius „nuomojamo darbo“ ({{en|work for hire}}) pagrindu, tai reiškia, kad daugelis kūrėjų neturi teisės į savo kūrinius, skirtingai nuo kai kurių ankstyvųjų animatorių. Autorinių teisių apimtis yra reguliuojama vietiniais [[intelektinė nuosavybė|intelektinės nuosavybės]] įstatymais. Animatorius taip pat turi žinoti apie [[sutarčių teisė|sutarčių teisę]] ir [[darbo įstatymai|darbo įstatymus]] toje vietoje, kurios jurisdikcijai priklauso animacijos studija. Buvo daugybė teisminių ginčų dėl autorinių teisių į tokius žinomus kūrinius kaip „[[Kung Fu Panda]]“<ref>[http://www.law.com/jsp/tal/PubArticleTAL.jsp?id=1202495384731&slreturn=1 Copyright Suits Can’t Keep Potential Blockbusters Out of Theaters – The American Lawyer<!-- Bot generated title -->]</ref> ir „[[Kempiniukas Plačiakelnis]]“. To priežastis buvo autorių teisių sutartyse esanti išlyga, teigianti, kad idėja negali būti apsaugota; apsaugotas gali būti tik konkretus darbas. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog animatoriai galimai iškėlė šias naujas personažų ar scenarijaus idėjas studijoje, tačiau, kadangi pačios idėjos negali būti apsaugotos, vadinasi studija gali legaliai pasipelnyti panaudodama individualaus animatoriaus idėjas. Tačiau, tai nesustabdė daugelio nepriklausomų menininkų pradėtų teismo procesų siekiant pripažinti jų autorines teises į personažus sukurtus skirtingose studijose. == Animacijos specializacijos == [[Vaizdas:Animhorse.gif|thumb|right|250px|Tradicinės animacijos pavyzdys. [[Eadweard Muybridge|E. Muybridge]] [[rotoskopas|rotoskopu]] animuotas arklys, XIX a.]] Kai kurios animacijos studijos gali specializuotis tam tikrose animacijos srityse. Studija gali specializuotis (tačiau nėra apribota) tokiose srityse<ref name=autogenerated1>[http://www.aidb.com/ AWN’s Animation Industry Database<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110831004939/http://aidb.com/ |date=2011-08-31 }}</ref>: * [[Tradicinė animacija]] – judančių paveikslėlių kūrimo metodas 2D aplinkoje. Judėjimas sukuriamas pasinaudojant paveikslėlių seka rodoma 24 [[kadrai per sekundę|kadrų per sekundę]] greičiu<ref>[http://animation.about.com/od/glossaryofterms/g/2danim_def.htm Glossary: 2D Animation<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120111052511/http://animation.about.com/od/glossaryofterms/g/2danim_def.htm |date=2012-01-11 }}</ref>. * [[2D kompiuterinė animacija]] – judančių paveikslėlių kūrimas 2D aplinkoje naudojantis specialiomis kompiuterinėmis programomis. Šis terminas taip pat gali būti naudojamas pavadinti informatikos sritį, įgalinančią sukurti programinę įrangą šiai technikai ar joje naudojamus modelius. * [[3D kompiuterinė animacija]] – objektų animacija trimatėje erdvėje. Jų judėjimas gali būti pakeistas taip, kad atkartotų judėjimą realiame pasaulyje<ref>[http://www.cvc.sunysb.edu/334/3D/3D.htm 3D Animation<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120505025659/http://www.cvc.sunysb.edu/334/3d/3d.htm |date=2012-05-05 }}</ref>. * [[Animuotas objektas|Animuoti objektai]] – [[sustabdytas kadras|sustabdyto kadro]] animacijos forma, kuri apima visų ne pieštų objektų animuotą judėjimą. Tokie objektai yra žaislai, lėlės, blokai ir t. t., kurie nėra lengvai formuojami (kaip pvz.: vaškas ar molis) ir nėra sukurti atrodyti kaip atpažįstami žmonių ar gyvūnų personažai.<ref>[http://dictionary.reference.com/browse/animated Animated | Define Animated at Dictionary.com<!-- Bot generated title -->]</ref>[[Vaizdas:Animacion-con-plastilina-y-clay-animation-pelicula-Kuzmich-153.jpg|thumb|250px|Plastilininė animacija]] * Molis – dar vadinama ''molmacija'' (''claymation''), yra sustabdyto kadro animacijos dalis naudojanti molines figūrėles ir objektus. * Iškarpymas (''Cut-Out'') * [[Skaitmeninis efektas|Skaitmeniniai efektai]] * Įamžinimas filme (''Engraving on Film'') * Rašalas ant popieriaus (''Ink on Paper'') – dar žinoma kaip tradicinė ''celių animacija'', naudojanti permatomų medžiagų lakštus (celė) tam, kad nupiešti objekto kontūrus (vienoje lakšto pusėje) ir nuspalvinti objektą (kitoje pusėje), kuris vėliau bus animuotas ant įvairių kitų lakštų, taip suteikiant sluoksniuotumo jausmą animacijai. * [[Flash animacija|Flash/internetinė animacija]] – animuoti kūriniai, sukurti naudojant „[[Adobe Flash]]” programinę įrangą, kuri leidžia sukurti [[vektorinė grafika|vektorine grafika]] paremtas animacijos programas. * Gyvo veiksmo (''Live Action'') – filmas ar medija, kurie sujungia neanimuotus aktorius ar objektus ir animuotus elementus. * [[Judesių fiksavimas]] (''Motion Capture''). Ši technika apima objekto pozicijos ir orientacijos fizinėje erdvėje matavimą ir gautų duomenų užrašymą kompiuteriui suprantama forma. Tarp tokių objektų gali būti: žmonių ir ne žmonių kūnai, veido išraiškos, kameros ar šviesos pozicijos ir kiti scenos elementai.<ref>[http://web.mit.edu/comm-forum/papers/furniss.html Motion Capture<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160821022556/http://web.mit.edu/comm-forum/papers/furniss.html |date=2016-08-21 }}</ref> * Dažais ant stiklo * Pieštuku ant popieriaus * Pastelė ant popieriaus * Nuotraukos * Fotokopijos * Pikseliacija (''Pixilation'') * [[Lėlė|Lėlių]] animacija – lėlių valdymo procesas panaudojant lazdelę, esančią viduje lėlės, siekiant sklandaus judesio. Ši technika buvo plačiai naudota populiariame ne pelno siekiančiame amerikietiškame televizijos šou „Sezamo gatvė“ (''Sesame Street''). * [[Rotoskopas|Rotoscoping]] – sukama sekos projekcija, kuri paprastai yra sudaryta iš nufotografuotų veiksmo vaizdo kadrų tam, kad kūrėjas galėtų peržiūrėti kadrą po kadro ar sukurti vaizdą, kurį uždėtų ant rodomo kadro. Tai gali būti suprantama kaip „tapymas ant filmo" (''painting on movies'').<ref>[http://searchcio-midmarket.techtarget.com/definition/rotoscoping What is rotoscoping? – Definition from Whatis.com<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140121115123/http://searchcio-midmarket.techtarget.com/definition/rotoscoping |date=2014-01-21 }}</ref> * Smėlis * Lentos animacija (''Whiteboard Animation''), dar žinoma kaip „video raižymas“ (''video scribing''), yra kūrybiškas būdas aktyviai perteikti informaciją įrašant gyvai vykstantį dirbančio menininko piešimą ant lentos. == Projektai == Remiantis darbu, kuriam animatoriai ir studijos turi kontraktus, yra įvairūs projektai, kuriuos studijos gali būti paprašytos atlikti. Tokiais projektais gali būti (tačiau neapsiriboja):<ref name=autogenerated1 />: * Animuoti personažai * Animuota interneto grafika * Reklamos * Mokomasis/industrinis filmas * Pilnametražis filmas * Intarpai/logotipai/anonsai * Žaidimai * Multimedija/naujoji medija (interaktyvi, demokratiškai kuriama) * Muzikiniai video * Simuliatoriai * [[Trumpieji filmai]] * Televizijos serialas * Specialios televizinės programos * Kūrinio pristatymas * Žiniatinklio serijos * Internetinė svetainė Daugelis aukščiau paminėtų projektų yra atliekami sudarius kontraktus su kitais dalyviais, dėl to, pačios studijos negali jų parduoti, platinti ir t. t. == Socialinė atsakomybė == Mėgindamos išlaikyti savo kaip linksmų, draugiškų šeimoms subjektų įvaizdį, daugelis animacijos studijų šiuo metu ruošiasi veiksmams susijusiems su vadinamąja „korporacine socialine atsakomybe“. Nors, daugelis studijų dar tik pradeda pastebėti šių iniciatyvų svarbą, „Walt Disney Company” jau yra paruošusi daug programų su tikslu įtvirtinti savo, kaip socialiai atsakingos kompanijos, įvaizdį. Tarp daugelio „Disney" pradėtų programų yra kasmetinė aplinkosaugos ataskaita „Enviroports”, kurią „Disney” dabar kasmet publikuoja informuodama savo akcininkus apie tai, kaip kompanija mėgina mažinti savo veiklos daromą žalą aplinkai atkreipdama dėmesį į tokias sritis, kaip atliekų mažinimas, iškastinio kuro naudojimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, pagerinta aplinkosaugos sistema.<ref>[http://corporate.disney.go.com/environmentality/enviroport/2007/index.html Disney Environmentality – Enviroport 2007<!-- Bot generated title -->]</ref> Tai įvertino daugelis trečiųjų šalių, tokių kaip „Boston College Center for Corporate Citizenship” ir „Reputation Institute”, kurio Korporacijų socialinės atsakomybės indekso reitinge „Disney” užima antrą vietą, su 81,33 taškų (2010 m.)<ref>[http://www.environmentalleader.com/2010/10/13/jj-walt-disney-krafts-foods-top-csr-ranking J&J, Walt Disney, Kraft Foods Top CSR Ranking · Environmental Management & Energy News · Environmental Leader<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160527053714/http://www.environmentalleader.com/2010/10/13/jj-walt-disney-krafts-foods-top-csr-ranking/ |date=2016-05-27 }}</ref>. Ataskaita taip pat parodo, kad kiekvienais metais „Disney” pagerina savo rodiklius ir užima antrą vietą dviejose iš trijų kategorijų naudojamų matavimuose. == Išnašos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Animacija]] naoms4oe3ciypvmi6uuz6ngtmd72sdy 0 417189 7855992 7792305 2026-06-14T00:17:57Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855992 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Helena Blavatskaja |fonas= rel |vaizdas=Blavatsky.020.jpg |vaizdo dydis= |antraštė= Blavatskaja ~1878 m. |visas vardas= Helena Petrovna Blavatsky |gimimo vardas= Helena von Hahn |gimė= {{gimė|1831|8|12}} |gimimo vieta= [[Dnepropetrovskas]], [[Rusijos Imperija]] |mirė= {{mirė|1891|5|8|1831|8|12}} |mirties vieta= [[Londonas]], [[Jungtinė Karalystė]] |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė= |pilietybė= |sutuoktinis= |tėvai= Peter Alekseevich Hahn, Helena Andreevna von Hahn |vaikai= |religija= [[teosofija]] |veikla= filosofė, mokslininkė, mistikė |sritis= [[okultizmas]], [[panteizmas]] |įstaigos= Teosofų draugija |pareigos= pirmininkė |išsilavinimas= |alma_mater= |parašas= |pastabos= |vikiteka=Category:Helena Blavatsky }} '''Helena P. Blavatskaja''' ({{ru|Елена Петровна Блаватская}}, {{en|H. P. Blavatsky}}; g. [[1831]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – m. [[1891]] m. [[gegužės 8]] d.) – iš [[Rusija|Rusijos]] kilusi mokslininkė, religijos filosofė, orientalistė, [[teosofija|teosofijos]] judėjimo pradininkė. Plačiai domėjosi [[okultizmas|okultizmu]], [[spiritualizmas|spiritualizmu]], laikoma viena svarbiausių asmenybių, įvedusių [[Theravada|Theravados budizmą]] į Vakarų pasaulį, bei viena [[Naujasis Amžius|Naujojo Amžiaus]] sąjūdžio įkvėpėjų.<ref>https://www.encyclopedia.com/women/encyclopedias-almanacs-transcripts-and-maps/blavatsky-helena-1831-1891</ref> Gimė [[Dnepropetrovskas|Dnepropetrovske]], vokiečių kilmės didikų von Hahn šeimoje. Kadangi tėvas buvo karininkas, daug keliavo. Nuo mažumės skaitė daug knygų, susidomėjo okultizmu. [[1849]] m. ištekėjo už [[Jerevanas|Jerevano]] vicegubernatoriaus Nikiforo Blavatskio. Tačiau Helena netrukus pabėgo nuo vyro, išvyko į [[Odesa|Odesą]], vėliau į [[Stambulas|Stambulą]], keliavo po [[Egiptas|Egiptą]], Europą, vėliau – po [[Meksika|Meksiką]], [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]], [[1852]] m. pirmą kartą lankėsi [[Indija|Indijoje]]. Gyveno Anglijoje, Prancūzijoje, JAV. Tvirtino keletą metų praleidusi [[Tibetas|Tibete]].<ref>{{cite book |last= Jones |first= Lindsay |date=2005 |title= Encyclopedia of religion |publisher= Macmillan Reference USA |pages=977-978 |chapter=Blavatsky, H.P. |url= https://archive.org/details/ed.-l.-jones-encyclopedia-of-religion-15-volume-set-2004 |isbn=978-0-02-865733-2 }}</ref><ref>{{Cite web|title=Helena Blavatsky|url=https://www.britannica.com/biography/Helena-Blavatsky |work=Britannica|archive-url=|accessdate=|archive-date= |language=en}}</ref> [[1873]] m. Blavatskaja susipažino su [[Henry Steel Olcott|Henriu Olkotu]], o [[1875]] m. su juo ir [[William Quan Judge|Viljamu Džadžu]] įkūrė [[Teosofų draugija|Teosofų draugiją]], kurios paskirtis buvo skleisti teosofiją – intelektualinį, panteistinį pasaulio pažinimą, ezoterinį religijų tyrinėjimą, pasaulio tautų ir kultūrų bendrystės supratimą. [[1878]] m. Blavatskaja draugijos būstinę perkėlė iš [[Niujorkas|Niujorko]] į [[Bombėjus|Bombėjų]]. Indijoje platino šalies nepriklausomybės idėją, skatino budizmo, vedinio hinduizmo atgimimą. 1879 metais Blavatskaja ir Henris Olkotas išvyko į Indiją. Po trejų metų jie įkūrė Teosofų draugijos būstinę Adjaro mieste, netoli Madraso, ir pradėjo leisti žurnalą „Teosofistas“. Blavatskaja buvo žurnalo redaktore nuo 1879 iki 1888 m. Draugija greitai įgijo didelį sekėjų ratą Indijoje.<ref>{{cite book |last= Lewis |first= James R. |author-link= |date=2005 |title= Controversial New Religions |publisher= Oxford University Press |edition= |pages=259—260 |chapter=The Theosophical Society |url= https://archive.org/details/controversialnew0000unse/mode/2up |isbn=9780195156829 }}</ref> Mirė 1891 m., susirgusi [[gripas|gripu]]. Kūnas kremuotas.<ref>{{cite book |last=Melton |first=J. Gordon |author-link= |date= |title=Encyclopedia of Occultism and Parapsychology |publisher=Gale Group, Inc |edition= |pages=196 |chapter=Blavatsky, Helena Petrovna |isbn=0-8103-8570-8 }}</ref> Svarbiausias veikalas – ''The Secret Doctrine, the Synthesis of Science, Religion and Philosophy'' ([[1888]] m.).<ref>{{cite book |last= Melton |first= J. Gordon |author-link= |date= 2002 |title= Religions of the world : a comprehensive encyclopedia of beliefs and practices |url= https://archive.org/details/religionsofworld0000unse_x2k3 |publisher= ABC-CLIO |edition= |pages= 1273 |chapter= Theosophical Society (America) |isbn= 1-57607-761-6 }}</ref> == Išnašos == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Blavatskaja}} [[Kategorija:Teosofai]] [[Kategorija:Mistikai]] [[Kategorija:Religijotyrininkai]] 7lraprwffwod1l7n3vuogglhw2wt4u3 0 417563 7855741 7748745 2026-06-13T15:56:33Z ~2026-34705-60 219528 /* Pasiekimai */ 7855741 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė treneris |coachname={{PAGENAME}} |image=[[Vaizdas:Gediminas Petrauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]]<br />2015 m. |dateofbirth={{Gimė|1985|04|03|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |currentclub=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |careeryears=2010 – |years=2010–2011<br />2011–2012<br />2012–2016<br />2016–2017<br />2017<br />2017–2021<br />2021–2025<br>2025– |clubs=[[Palangos Palanga|Palangos „Naglis“]]<ref>{{cite web |title=Palangos „Nagliui“ skirta apginti ir Žemaitijos garbę |url=https://pajurionaujienos.com/?sid=5924&act=exp |last=Puišienė |first=Audronė |date=2010-11-16 |website=pajurionaujienos.lt |publisher=[[Pajūrio naujienos]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Nevėžis (krepšinio komanda)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]]<ref>{{cite web |title=„Šiauliams“ vadovaus Gediminas Petrauskas |url=https://www.skrastas.lt/aktualijos/siauliams-vadovaus-gediminas-petrauskas |last=Kavaliauskaitė |first=Živilė |date=2012-06-26 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2026-02-11}}</ref><ref>http://www.tritaskis.lt/straipsnis/siauliu-treneriu-tapo-g-petrauskas-10179</ref><br />Pakšo „Atomeromu“ ([[Vengrija]])<br />[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>https://etaplius.lt/naujiena/g-petrauskas-atsistatydino-is-juventus-vyriausiojo-trenerio-pareigu</ref><br />[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<ref>{{cite web |title=Palangos „Nagliui“ skirta apginti ir Žemaitijos garbę |url=https://pajurionaujienos.com/?sid=5924&act=exp |last=Puišienė |first=Audronė |date=2010-11-16 |website=pajurionaujienos.lt |publisher=[[Pajūrio naujienos]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Nevėžis (krepšinio komanda)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] }} '''Gediminas Petrauskas''' (g. [[1985]] m. [[balandžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[Krepšinis|krepšinio]] [[treneris]]. == Biografija == Mokėsi [[Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija|Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje]]. === Šeima === Tėvas – Zigmas Petrauskas, „Klaipėdos terminalo grupės“ savininkas.<ref>https://www.basketnews.lt/news-139725-atsiveres-gediminas-petrauskas-apie-tevo-indeli-karjeroje-ir-tenkanti-negatyva.html</ref><ref>https://www.tv3.lt/turtingiausiuju-top50/zigmas-petrauskas</ref> 2019 m. rugpjūčio 7 d. susituokė su Alvyda Navickaite.<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/krepsinio-treneris-gediminas-petrauskas-palangoje-vede-isrinktaja-vos-susilaikiau-neverkes-1050-1186258</ref> == Pasiekimai == * 2012 m., 2016 m. [[LKF taurė]]s trečiosios vietos laimėtojas * 2014, 2015 m., 2016 m. [[BBL]] čempionas.<ref>https://www.basketnews.lt/personalas/147-gediminas-petrauskas.html</ref> * 2025-2026m. sezono LKL bronzos (3vt) laimėtojas, užimdamas vyr. trenerio pareigas BC ,,Neptūnas” == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{DEFAULTSORT:Petrauskas, Gediminas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] byjkqr34lpabv6q37iw4n73oedgsnac 7855743 7855741 2026-06-13T15:58:31Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855743 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė treneris |coachname={{PAGENAME}} |image=[[Vaizdas:Gediminas Petrauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]]<br />2015 m. |dateofbirth={{Gimė|1985|04|03|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |currentclub=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |careeryears=2010 – |years=2010–2011<br />2011–2012<br />2012–2016<br />2016–2017<br />2017<br />2017–2021<br />2021–2025<br>2025– |clubs=[[Palangos Palanga|Palangos „Naglis“]]<ref>{{cite web |title=Palangos „Nagliui“ skirta apginti ir Žemaitijos garbę |url=https://pajurionaujienos.com/?sid=5924&act=exp |last=Puišienė |first=Audronė |date=2010-11-16 |website=pajurionaujienos.lt |publisher=[[Pajūrio naujienos]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Nevėžis (krepšinio komanda)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]]<ref>{{cite web |title=„Šiauliams“ vadovaus Gediminas Petrauskas |url=https://www.skrastas.lt/aktualijos/siauliams-vadovaus-gediminas-petrauskas |last=Kavaliauskaitė |first=Živilė |date=2012-06-26 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2026-02-11}}</ref><ref>http://www.tritaskis.lt/straipsnis/siauliu-treneriu-tapo-g-petrauskas-10179</ref><br />Pakšo „Atomeromu“ ([[Vengrija]])<br />[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>https://etaplius.lt/naujiena/g-petrauskas-atsistatydino-is-juventus-vyriausiojo-trenerio-pareigu</ref><br />[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<ref>{{cite web |title=Palangos „Nagliui“ skirta apginti ir Žemaitijos garbę |url=https://pajurionaujienos.com/?sid=5924&act=exp |last=Puišienė |first=Audronė |date=2010-11-16 |website=pajurionaujienos.lt |publisher=[[Pajūrio naujienos]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Nevėžis (krepšinio komanda)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] }} '''Gediminas Petrauskas''' (g. [[1985]] m. [[balandžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[Krepšinis|krepšinio]] [[treneris]]. == Biografija == Mokėsi [[Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija|Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje]]. === Šeima === Tėvas – Zigmas Petrauskas, „Klaipėdos terminalo grupės“ savininkas.<ref>https://www.basketnews.lt/news-139725-atsiveres-gediminas-petrauskas-apie-tevo-indeli-karjeroje-ir-tenkanti-negatyva.html</ref><ref>https://www.tv3.lt/turtingiausiuju-top50/zigmas-petrauskas</ref> 2019 m. rugpjūčio 7 d. susituokė su Alvyda Navickaite.<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/krepsinio-treneris-gediminas-petrauskas-palangoje-vede-isrinktaja-vos-susilaikiau-neverkes-1050-1186258</ref> == Pasiekimai == * 2012 m., 2016 m. [[LKF taurė]]s trečiosios vietos laimėtojas * 2026 m. [[LKL]] trečiosios vietos laimėtojas * 2014, 2015 m., 2016 m. [[BBL]] čempionas.<ref>https://www.basketnews.lt/personalas/147-gediminas-petrauskas.html</ref> * 2025-2026 m. sezono LKL bronzos (3vt) laimėtojas, užimdamas vyr. trenerio pareigas BC ,,Neptūnas” == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{DEFAULTSORT:Petrauskas, Gediminas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] hpvqwzy0v28rbmhcqjzifnoich7bcm1 7855744 7855743 2026-06-13T15:58:46Z Hugo.arg 1674 7855744 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė treneris |coachname={{PAGENAME}} |image=[[Vaizdas:Gediminas Petrauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]]<br />2015 m. |dateofbirth={{Gimė|1985|04|03|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth= |currentclub=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |careeryears=2010 – |years=2010–2011<br />2011–2012<br />2012–2016<br />2016–2017<br />2017<br />2017–2021<br />2021–2025<br>2025– |clubs=[[Palangos Palanga|Palangos „Naglis“]]<ref>{{cite web |title=Palangos „Nagliui“ skirta apginti ir Žemaitijos garbę |url=https://pajurionaujienos.com/?sid=5924&act=exp |last=Puišienė |first=Audronė |date=2010-11-16 |website=pajurionaujienos.lt |publisher=[[Pajūrio naujienos]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Nevėžis (krepšinio komanda)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]]<ref>{{cite web |title=„Šiauliams“ vadovaus Gediminas Petrauskas |url=https://www.skrastas.lt/aktualijos/siauliams-vadovaus-gediminas-petrauskas |last=Kavaliauskaitė |first=Živilė |date=2012-06-26 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2026-02-11}}</ref><ref>http://www.tritaskis.lt/straipsnis/siauliu-treneriu-tapo-g-petrauskas-10179</ref><br />Pakšo „Atomeromu“ ([[Vengrija]])<br />[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>https://etaplius.lt/naujiena/g-petrauskas-atsistatydino-is-juventus-vyriausiojo-trenerio-pareigu</ref><br />[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<ref>{{cite web |title=Palangos „Nagliui“ skirta apginti ir Žemaitijos garbę |url=https://pajurionaujienos.com/?sid=5924&act=exp |last=Puišienė |first=Audronė |date=2010-11-16 |website=pajurionaujienos.lt |publisher=[[Pajūrio naujienos]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Nevėžis (krepšinio komanda)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] }} '''Gediminas Petrauskas''' (g. [[1985]] m. [[balandžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[Krepšinis|krepšinio]] [[treneris]]. == Biografija == Mokėsi [[Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija|Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje]]. === Šeima === Tėvas – Zigmas Petrauskas, „Klaipėdos terminalo grupės“ savininkas.<ref>https://www.basketnews.lt/news-139725-atsiveres-gediminas-petrauskas-apie-tevo-indeli-karjeroje-ir-tenkanti-negatyva.html</ref><ref>https://www.tv3.lt/turtingiausiuju-top50/zigmas-petrauskas</ref> 2019 m. rugpjūčio 7 d. susituokė su Alvyda Navickaite.<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/krepsinio-treneris-gediminas-petrauskas-palangoje-vede-isrinktaja-vos-susilaikiau-neverkes-1050-1186258</ref> == Pasiekimai == * 2012 m., 2016 m. [[LKF taurė]]s trečiosios vietos laimėtojas * 2026 m. [[LKL]] trečiosios vietos laimėtojas * 2014, 2015 m., 2016 m. [[BBL]] čempionas.<ref>https://www.basketnews.lt/personalas/147-gediminas-petrauskas.html</ref> * 2025-2026 m. sezono LKL bronzos (3vt) laimėtojas, užimdamas vyr. trenerio pareigas BC ,,Neptūnas” == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{DEFAULTSORT:Petrauskas, Gediminas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] ce1xoa2ivpip9765oq74icyeezm8dhn 0 418391 7856116 7842371 2026-06-14T07:51:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856116 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} '''Virbalio konfederacija''' ({{pl|Konfederacja w Wierzbołowie}}) - karinė [[konfederacija]] įkurta [[Virbalis|Virbalyje]] [[1655]] m. [[rugpjūčio 23]] dieną. Konfederaciją įkūrė [[Švedijos karalystė]] ir [[Jonušas Radvila]] siekdami išlaikyti karalių [[Jonas Kazimieras Vaza|Jona Kazimierą Vazą]] savo soste ir bendrai kovoti prieš LDK puolančius rusus. Konfederacijos sudarymas buvo vienas iš pirmųjų Jonušo Radvilos bandymų gelbėti LDK suartėjant su švedais ir nutraukiant ryšius su Lenkija. Radvilos bandymų suartėti su Švedija pasekoje [[1655]] m. [[spalio 20]] d. buvo pasirašyta [[Kėdainių sutartis]]. ==Literatūra== * Tomasz Krzywicki: Litwa: przewodnik. Pruszków: Oficyna Wydawnicza "Rewasz", 2005, s. 59. ISBN 83-89188-40-6. {{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] [[Kategorija:ATR konfederacijos]] jtc1mv5967eej51ffcsj0vaeg5k5rko 0 419355 7855912 7602353 2026-06-13T22:39:04Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855912 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Book_the_illusion_of_life.jpg|250px|right|thumb|Knygos „Gyvenimo iliuzija: Disnėjaus animacija“ viršelis]] '''12 animacijos principų''' – tai [[animacija|animacijos]] principų rinkinys, kitaip dar vadinamas „Animacijos biblija“. [[1981]] m. pasirodžiusioje [[animatorius|animatorių]] [[Ollie Johnston]] ir [[Frank Thomas]] (abu dirbo „[[Walt Disney Animation Studios]]“ kompanijoje) knygoje „Gyvenimo iliuzija: Disnėjaus animacija“ ({{en|The Illusion of Life: Disney Animation}}){{Ref_label|A|a|none}}<ref name="IoL">{{cite book|last=Thomas|first=Frank|author2=Ollie Johnston|title=The Illusion of Life: Disney Animation|url=https://archive.org/details/illusionoflifedi0000thom|publisher=Hyperion|orig-year=1981|year=1997|pages=[https://archive.org/details/illusionoflifedi0000thom/page/47 47]–69|isbn=978-0-7868-6070-8}}</ref> buvo pristatyti minėtieji dvylika pagrindinių animacijos kūrimo principų. Šie du kūrėjai, rengdami knygą, rėmėsi savo patirtimi, dirbant su nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio metų pirmaujančiais animacijos srityje asmenimis, žinoma, atsižvelgta ir į pastangas kurti kur kas realistiškesnę animaciją. Ollie Johnston ir Frank Thomas įžvelgė esminį šių principų tikslą – sukurti veikėjų iliuziją, laikantis pagrindinių [[fizika|fizikos]] dėsnių, nors autoriai nagrinėjo ir kur kas abstraktesnes, retkarčiais sunkiai suvokiamas problemas, tokias kaip veikėjų patrauklumas bei emocinis laikas ({{en|emotional timing}}). Knyga, pristačiusi pagrindinius animacijos principus, buvo palankiai įvertinta bei imta laikyti „Animacijos biblija“,<ref>{{cite web|last=Allan|first=Robin|title=Walt Disney's Nine Old Men & The Art Of Animation|url=http://www.awn.com/articles/reviews/walt-disneys-nine-old-men-art-animation/page/2%2C1|publisher=Animation World Network|accessdate=2011-10-21|archive-date=2013-11-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20131102024027/http://www.awn.com/articles/reviews/walt-disneys-nine-old-men-art-animation/page/2%2C1|url-status=dead}}</ref> o [[1999]] m. internetinėje apklausoje<ref>{{cite web|title=List of Best Animation Books|url=http://news.awn.com/index.php?&newsitem_no=1454|publisher=Animation World Network|accessdate=2011-10-21|archive-date=2009-09-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20090903005632/http://news.awn.com/index.php?&newsitem_no=1454|url-status=dead}}</ref> pripažinta geriausia visų laikų animacijos knyga. Nors leidinys „Gyvenimo iliuzija: Disnėjaus animacija“ apeliavo į [[Tradicinė animacija|tradicinę]], ranka pieštą animaciją, tačiau, net ir įsivyravus [[Kompiuterinė animacija|kompiuterinei animacijai]], išdėstyti principai yra vis dar tinkami bei aktualūs. == 12 animacijos principų == === Spaudimas ir tempimas === [[Vaizdas:Squash and Stretch.svg|thumb|right|300px|„Spaudimo ir tempimo“ iliustracijos principas:<br /> '''A''' pavyzdyje šokinėjantis kamuolys juda kietai ir nedinamiškai. '''B''' pavyzdyje krentantis kamuolys nuo smūgio „susispaudžia“, o atsimušdamas „išsitempia“. Taip pat krisdamas kamuolys juda greičiau, o sulėtėja aukščiausiame pakilimo taške.]] [[Vaizdas:Muybridge race horse animated.gif|frame|Animuotas šuoliuojančio lenktyninio žirgo epizodas. Žirgo kūno raumenys demonstruoja realų „spaudimo ir tempimo“ principą. Nuotraukų autorius [[Eadweard Muybridge|Edvardas Meibridžas]].]] „Spaudimas ir tempimas“ ({{en|squash and stretch}})<ref name="Johnston">Johnston & Thomas (1981), p. 47.</ref> – svarbiausias animacijos principas, kurio tikslas yra suteikti pieštiems objektams svorio ir lankstumo jausmą. Šis principas gali būti taikomas paprastiems objektams, tokiems kaip šokinėjantis kamuolys arba sudėtingesnės konstrukcijos objektams, tokiems kaip žmogaus [[Mimikos raumenys|veido raumenys]].<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 47–51.</ref><ref>{{cite web|url=http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/squash.html|title=Squash and stretch|last=De Stefano|first=Ralph A|publisher=Electronic Visualization Laboratory, University of Illinois at Chicago|accessdate=2008-06-27|archive-date=2015-11-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20151126164301/https://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/squash.html|url-status=dead}}</ref> Suėmus figūrą už tolimiausio jos taško ir per daug ją suspaudus arba ištempus ji gali įgauti keistą, juokingą efektą.<ref>{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Squash_and_Stretch|title=Squash and Stretch|last=Willian|date=2006 m. liepos 5 d.|publisher=Blender|accessdate=2008-06-27|archive-date=2009-02-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20090216225029/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Squash_and_Stretch|url-status=dead}}</ref> Vis dėlto realistinėje animacijoje svarbiausias šio principo aspektas yra tas, kad objekto [[tūris]], spaudžiant ar tempiant, nesikeičia. Pavyzdžiui, jei kamuolio ilgis ištempiamas vertikaliai, jo plotis (trijų dimensijų plotmėje, įskaitant jo gylį) turi atitinkamai susitraukti horizontaliai.<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 49.</ref> === Numatymas === Numatymas ({{en|anticipation}}) reikalingas tam, kad auditorija būtų pasiruošusi veiksmui ir kad tas veiksmas atrodytų kuo realistiškesnis.<ref>{{cite web|url=http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/anticipa.html|title=Anticipation|last=De Stefano|first=Ralph A|publisher=Electronic Visualization Laboratory, University of Illinois at Chicago|accessdate=2008-06-27|archive-date=2015-10-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20151002013500/https://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/anticipa.html|url-status=dead}}</ref> Pavyzdžiui, šokėjas pirmiausia turi sulenkti savo kelius prieš pašokdamas nuo grindų; [[golfas|golfo]] žaidėjas, prieš užsimodamas, pirmiau turi pasukti savo klubą atgal. Ši technika gali būti naudojama ir mažiau fiziniuose veiksmuose, tokiuose kaip iškalbingas personažo žvilgsnis numatantis kažkieno atvykimą už ekrano ar dėmesio fokusavimas į objektą, kurį personažas ruošiasi pakelti.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 51–2.</ref> [[Vaizdas:Baseball pitching motion 2004.jpg|thumb|300px|Numatymas: beisbolo žaidėjas metimo veiksmui pasiruošia pajudindamas savo ranką atgal.]] Naudojant [[specialieji efektai|specialiuosius efektus]], numatymas gali būti praleistas ten, kur auditorija jo tikisi. Tuomet išgautas atslūgstančios įtampos jausmas sukelia žiūrovams netikėtumo jausmą, o tai scenai gali pridėti komiškumo.<ref>{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Anticipation|title=Anticipation|last=Willian|date=2006 m. birželio 29 d.|publisher=Blender|accessdate=2008-06-27|archive-date=2009-02-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20090216225445/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Anticipation|url-status=dead}}</ref> Tai dažnai apibūdinama kaip „netikėta išdaiga“ ({{en|surprise gag}}).<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 52.</ref> === Pastatymas/režisūra === Pastatymo/režisūros ({{en|staging}}) principas artimas pastatymams bei režisūrai scenoje, žinomas [[Teatras|teatre]] ir [[Filmas|filmuose]].<ref name="J&T53">Johnston & Thomas (1981), p. 53.</ref> Priežastis – atkreipti auditorijos dėmesį ir paaiškinti, kas yra scenoje svarbiausia, kas atsitinka ir kas nutiks.<ref name="AT"/> Johnston ir Thomas tai apibrėžė kaip „bet kokios idėjos pristatymą ir tai visiškai neklystamai aišku“ – kas bebūtų ar idėja, ar veiksmas, asmuo, išraiška, ar nuotaika.<ref name="J&T53" /> Tai gali būti apibūdinama įvairiomis reikšmėmis – tokiomis kaip charakterio įrėminimas, šviesos ir šešėlių panaudojimas ar [[kamera|kameros]] kampo padėtis.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 53, 56.</ref> Šio principo esmė yra susikoncentruoti į tai, kas svarbu, aplenkiant nebūtinas detales.<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 56.</ref><ref name="IPA S">{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Staging|title=Staging|last=Willian|date=2006-07-05|publisher=Blender|accessdate=2008-06-28|archive-date=2009-02-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20090216225035/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Staging|url-status=dead}}</ref> === Improvizacija ir planavimas === [[Braižyba|Piešimo/braižymo]] procese vyrauja dvi skirtingos technikos. Improvizacija ({{en|straight ahead action}}) – suteikia galimybę piešti iš scenos rėmų nuo pradžios iki pabaigos kol planavimas ({{en|pose to pose}}) leis nupiešti kelis pagrindinius [[kadras|kadrus]] ir vėliau jais užpildyti intervalus.<ref name="AT"/> Improvizacija sukuria stabilią/sklandžią, dinaminę judesio [[iliuzija|iliuziją]] ir tai geriau naudoti kuriant realistines nuoseklias sekas. Kita vertus, labai sunku pasiekti proporcijas ir sukurti būtent tas, įtikinamas pozas. Planavimas veiksmingesnis dramatinėse ir jausmingesnėse scenose, kur kompozicija ir santykis su aplinka yra svarbiausi dalykai.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 56–8.</ref> Planuotų veiksmų animacija lengviau kuriama remiantis pagalbine medžiaga, t. y. pozų (veiksmo) [[Kreivė|kreivėmis]], [[rotoskopija]] ir [[Sustabdytas kadras|stop kadrais]]. Šių dviejų technikų kombinacija dažniausiai ir yra naudojama.<ref name="IPA SAA&PtP">{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Straight_Ahead_Action_and_Pose_to_Pose|title=Straight Ahead Action and Pose to Pose|last=Willian|date=2006 m. liepos 5 d.|publisher=Blender|accessdate=2008-06-28|archive-date=2007-05-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20070504053536/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Straight_Ahead_Action_and_Pose_to_Pose|url-status=dead}}</ref> Kompiuterinė animacija panaikina proporcijų problemas susijusias su improvizacija. Kaip bebūtų planavimas vis dar naudojamas kompiuterinėje animacijoje, nes šios technikos privalumai matomi visoje [[Kompozicija|kompozicijoje]].<ref>{{cite web|url=http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/straight.html|title=Straight Ahead Action and Pose-To-Pose Action|last=De Stefano|first=Ralph A|publisher=Electronic Visualization Laboratory, University of Illinois at Chicago|accessdate=2008-06-28|archive-date=2015-12-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20151208214511/https://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/straight.html|url-status=dead}}</ref> Šis metodas kuriamas naudojant [[kompiuteris|kompiuterius]]. Kompiuteriai automatiškai gali užpildyti trūkstamą [[Seka|seką]]. Kaip bebūtų, naudojant šį procesą vis tik labai svarbu numatyti ir pritaikyti kitus apsvarstytus principus.<ref name="IPA SAA&PtP"/> === Sekantis ir persidengiantis veiksmas === Sekantis ({{en|follow through}}) ir persidengiantis veiksmas ({{en|overlapping action}}) – dviejų glaudžiai susijusių technikų junginys, kuris perteikia realistišką judėjimą ir kuria įspūdį, jog personažai juda pagal [[Animacinė fizika|fizikos dėsnius]]. „Sekantis veiksmas“ – kai atskiros kūno dalys juda toliau net [[personažas|personažui]] sustojus. „Persidengiantis veiksmas“ – tendencija, kai kūno dalys juda skirtingais [[dažnis|dažniais]] (ranka juda kitaip nei galva ir t. t.). Trečioji technika yra vadinama „vilkimu“. Ji pasižymi tuo, kad personažas pradeda judėti, o jo kitų dalių judėjimas atsilieka keletu kadrų.<ref name="AT"/> Šios dalys gali būti negyvi objektai, tokie kaip [[drabužiai]], automobilio [[antena]], arba tokios kūno dalys kaip rankos ir [[plaukai]]. Žmogaus liemuo yra centras, pagal kurį juda rankos bei kojos. Kūno dalys, kurias sudaro daugiau audinio (didelis pilvas, krūtys, nutįsusi šuns oda) gali judėti pakankamai savarankiškai palyginus su kaulėtomis kūno dalimis.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 59–62.</ref> Visgi, perdėtas šių technikų naudojimas gali sukelti neigiamą ir net gi komišką efektą, kai, tuo tarpu, animacija turi būti tiksli norint pasiekti įtikinamą rezultatą.<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 60.</ref> Thomas ir Johnston taip pat sukūrė „judančio išlaikymo“ ({{en|moving hold}}) principą. Personažas, kuris nejuda gali būti pavaizduotas visiškai ramus – dažniausiai tai naudojama, kai norima sutelkti žiūrovo dėmesį į pagrindinį veiksmą. Pagal Thomas ir Johnston, tai sukuria niūrų, nuobodų ir negyvybingą vaizdą, todėl patariama šio principo vengti. Net jeigu personažai ramiai sėdi, jie gali perteikti šiokį tokį judesį, pavyzdžiui, liemens judėjimas pirmyn atgal, kai personažas kvėpuoja.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 61–2.</ref> === Įsibėgėjimo ir sulėtėjimo principas === Žmogaus kūno judėjimui ir daugeliui kitų objektų reikia laiko įsibėgėti ({{en|slow-in}}) ir sulėtėti ({{en|slow-out}}). Dėl šios priežasties, animacija atrodo kur kas realistiškesnė, kai turi daugiau [[Grafika|grafinių]] elementų veiksmo pradžioje ir pabaigoje, kurie pabrėžia ypatingas pozas, ir mažiau elementų veiksmo sūkuryje.<ref name="AT"/> Šis principas naudojamas tada, kai gyvi personažai juda tarp dviejų svarbių pozų, tokių kaip sėdimasis ir stojimasis, taip pat, naudojamas su negyvais objektais, tokiais kaip, šokinėjantis kamuolys.<ref name="IPA SI&SO">{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Slow_In_and_Slow_Out|title=Slow In and Slow Out|last=Willian|date=2006 m. liepos 5 d.|publisher=Blender|accessdate=2008-06-28|archive-date=2009-02-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20090216173559/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Slow_In_and_Slow_Out|url-status=dead}}</ref> === Judėjimas lanku === Pats paprasčiausias veiksmas yra linkęs laikytis lenktos [[trajektorija|trajektorijos]], todėl animacija turėtų laikytis šio principo, sekdama numanomais „lankais“ ({{en|arcs}}) didesniam realizmui perteikti. Šitai galima pritaikyti galūnei, judančiai greta besisukančios sujungimo vietos, arba suktam objektui, judančiam palei [[parabolė|parabolinę]] trajektoriją. Išimtis yra [[mechaninis judėjimas]], kuris paprastai juda tiesiomis linijomis.<ref> Jonhston & Thomas (1981), pp. 62-3.</ref> Kylant objekto greičiui ir impulsui, „lankai“, judantys į priekį, yra linkę skristi horizontaliai ir išsiplėsti paeiliui. [[beisbolas|Beisbole]], „greitasis metimas“ ({{en|fastball}}) yra linkęs judėti tiesesne trajektorija nei kiti metimai; kai [[dailusis čiuožimas|dailiojo čiuožimo]] atstovas juda didžiausiu greičiu, jis negali pasukti taip staigiai, kaip tai padarytų lėtesnis čiuožėjas, ir jam reikėtų apimti daugiau ledo, kad užbaigti posūkį. Judantis objektas, kuris išslenka iš savo „lanko“ be jokios akivaizdžios priežasties, pasirodys net labiau nepastovus nei [[skystis]]. Dėl to, animuojant, pavyzdžiui, rodomąjį pirštą, [[animatorius]] turi būti tikras, kad visuose piešiniuose tarp dviejų kraštutinių pozų, piršto galiukas nuosekliai laikosi „lanko“ nuo vieno krašto iki kito. Tradiciniai animatoriai yra linkę „lanką“ ant lapo piešti švelniai, tarsi [[eskizas|eskizą]], kad vėliau būtų galima ištrinti. [[Vaizdas:Animhorse.gif|thumb|right|200px|Sekantis ir persidengiantis veiksmas: kai arklys bėga, jo [[karčiai]] ir [[uodega]] seka viso kūno judėjimą.]] === Antraeilis veiksmas === Antraeilių veiksmų pridėjimas pagrindiniam veiksmui, suteikia vaizdui daugiau gyvybės, ir gali padėti sustiprinti pagrindinį veiksmą. Einantis žmogus, tuo pačiu metu gali mojuoti rankomis arba laikyti jas kišenėse, jis gali kalbėti ar švilpauti, arba gali išreikšti savo emocijas per veido išraiškas.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 63–4.</ref> Taip pat svarbu, yra tai, kad jie sustiprina, o ne atitraukia dėmesį nuo pagrindinio veiksmo. Jei pastarasis egzistuoja, geriau yra tuos veiksmus išmesti.<ref name="PoA SA">{{cite web|url=http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/secondar.html|title=Secondary Action|last=De Stefano|first=Ralph A|publisher=Electronic Visualization Laboratory, University of Illinois at Chicago|accessdate=2008-06-28|archive-date=2016-03-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20160309214942/https://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/secondar.html|url-status=dead}}</ref> Dramatiško vyksmo metu veido išraiškos dažnai lieka nepastebėtos. Dėl šios priežasties, geriau jas įtraukti veiksmo pradžioje arba pabaigoje, negu per patį veiksmą.<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 64.</ref> === Laikas === Laikas nurodo paveikslėlių ar [[kadras|kadrų]] skaičių konkrečiu laiko momentu, kuris daro įtaką veiksmo greičiui filme.<ref name="AT"/> Grynai fiziniu lygmeniu – teisingas laikas priverčia objektus pasirodyti tvirtai laikantis fizikos dėsnių, pavyzdžiui, objekto svoris apsprendžia kaip jis reaguos į [[impulsas|impulsą]], tokį kaip stūmimas.<ref name="PoA T">{{cite web|url=http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/timing.html|title=Timing|last=De Stefano|first=Ralph A|publisher=Electronic Visualization Laboratory, University of Illinois at Chicago|accessdate=2008-06-28|archive-date=2013-07-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20130729111951/http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/timing.html|url-status=dead}}</ref> Laikas yra labai svarbus nustatant veikėjo nuotaiką, [[emocija]]s ir reakcijas.<ref name="AT"/> Jis taip pat gali būti priemone nustatant [[herojus|herojaus]] asmenybės bendravimo aspektus.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 64–5.</ref> === Hiperbolizavimas === [[Hiperbolizavimas]] ({{en|exaggeration}}) ypač naudingas animacijoje, jis gali atrodyti kaip tobula realybės [[imitacija]] pateikta vietoj statiškos ir nuobodžios imitacijos.<ref name="AT"/> Hiperbolizavimo lygis priklauso nuo to ar siekiama vien tik realistiškumo ar tam tikro, ypatingo stiliaus ir menininko stiliaus/braižo. „Disney“ klasikinis hiperbolizavimo tikslas buvo išlikti arti realybės, tik tai pristatyti labiau laukine, daugiau ekstremalia forma.<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 65-6.</ref> Kitos hiperbolizavimo formos gali apimti antgamtinius ar [[Siurrealizmas|siurrealistinius]] pakitimus charakterio fizikinėse savybėse arba paties siužeto elementuose.<ref>{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Exaggeration|title=Exaggeration|last=Willian|date=2006 m. birželio 29 d.|publisher=Blender|accessdate=2008-06-28|archive-date=2009-02-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090207202658/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Exaggeration|url-status=dead}}</ref> Kai naudojamas hiperbolizavimas yra svarbu panaudoti tam tikrą suvaržymo lygį; jei sceną sudaro keli elementai, ten turėtų būti pusiausvyra, kaip šie elementai yra perdėti vienas kito atžvilgiu, išvengiant žiūrovo klaidinimo ir įbauginimo.<ref name="PoA E">{{cite web|url=http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/exaggeration.html|title=Exaggeration|last=De Stefano|first=Ralph A|publisher=Electronic Visualization Laboratory, University of Illinois at Chicago|accessdate=2008-06-28|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110720084647/http://www.evl.uic.edu/ralph/508S99/exaggeration.html|archivedate=2011-07-20|url-status=dead}}</ref> === Geri piešimo įgūdžiai === Geri piešimo įgūdžiai ({{en|solid drawing}}) reikalingi tam, kad atsižvelgiant į tam tikro daikto formas jas būtų galima perkelti į [[trimatė erdvė|trimatę erdvę]] suteikiant [[garsas|garsą]] ir svorį.<ref name="AT"/> Animatoriui reikia būti geru braižytoju, piešėju, jis turi suprasti pagrindines trimates formas, jų [[Anatomija|anatomiją]], svorį, [[Pusiausvyra|pusiausvyrą]], šviesas, [[Šešėliai|šešėlius]], [[estetika|estetiką]] ir t. t.<ref>Johnston & Thomas (1981), pp. 66–7.</ref> Klasikinis animatorius patrauklus, nes jis tiesiog meniškai pateikia eskizus iš gyvenimo.<ref name="IPA SD">{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Solid_Drawing&oldid=116790|title=Solid Drawing|last=Willian|date=2006 m. liepos 5 d.|publisher=Blender|accessdate=2010-06-15|archive-date=2011-07-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20110719173249/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Solid_Drawing%26oldid%3D116790|url-status=dead}}</ref> Verta paminėti įvykį, kai Johnston ir Thomas pasisakė prieš „dvynių“ ({{en|twins}}) t. y., veikėjų kūrimą, kurių kairioji ir dešinioji pusės atspindėdavo viena kitą, nes jie atrodė negyvai.<ref>Johnston & Thomas (1981), p. 67.</ref> Šiuolaikiniai kompiuterių animatoriai piešia mažiau dėl to, kad jų darbą perima kompiuteriai, tačiau kolkas pastarųjų darbo priedai bei nauda labai skiriasi nuo pagrindinio animacijos principų supratimo.<ref name="IPA SD"/> === Patrauklumas === Kaip [[charizma]] ar vidinis užtaisas yra būtini aktoriui,<ref name="J&T68">Johnston & Thomas (1981), p. 68.</ref> taip animaciniam personažui taikomas paskutinis principas – patrauklumas. Tačiau patrauklus veikėjas nebūtinai turėtų būti suvokiamas kaip tas, kuriam reikia užuojautos ar kuris yra nuskriaustas, piktadariai, pabaisos bei siaubūnai lygiai taip gali pasižymėti šiuo bruožu.<ref name="J&T68"/> Svarbiausia, jog žiūrovas pajustų vaizduojamą herojų esant tikrą, įdomų ir sustabdantį kvėpavimą. Esti keletas triukų, kaip užmegzti ryšį tarp personažo ir žiūrovų: norint, kad auditorija pamėgtų animacinę figūrą, vertėtų naudoti simetriškumą arba vaikiško tipo veidą, kuris prikausto dėmesį ir kelia emocijas, yra efektyvus.<ref>{{cite web|url=http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Appeal|title=Appeal|last=Willian|date=2006 m. birželio 29 d.|publisher=Blender|accessdate=2008-06-28|archive-date=2008-12-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20081201043650/http://wiki.blender.org/index.php/BSoD/Introduction_to_the_Principles_of_Animation/Principles/Appeal|url-status=dead}}</ref> Akivaizdu, jog personažui stigs patrauklumo, jei jo išorę (o ypač veidą) bus sudėtinga suvokti, todėl, komponuojant veikėjo vizualumą, jo pozą, svarbu suteikti šarmo, grožio bei išskirtinio pranašumo, priverčiančio patikėti matomu vaizdu. == 12 animacijos principų Lietuvoje == Minėtieji principai, pristatyti [[1981]]-aisiais metais, galioja visame pasaulyje. Tai, kas tapo įvardijama kaip „Animacijos biblija“, negali kisti priklausomai nuo [[Šalis|šalies]] ar [[Regionas|regiono]]. Žymiausi lietuviški animaciniai filmai: [[Vladislovas Starevičius|Vladislovo Starevičiaus]] „Elniaragių kova“ ([[1910]] m.), „Gražioji Lukanidė“ ([[1912]] m.), „Žiogas ir skruzdėlė“ ([[1913]] m.), [[Stasys Ušinskas|Stasio Ušinsko]] „Storulio sapnas“ ([[1938]] m.), [[Antanas Janauskas|Antano Janausko]] „Kviečiantis pavyzdys“ ([[1988]] m.), „Palankios aplinkybės“ ([[1991]] m.), [[Zenonas Šteinys|Zenono Šteinio]] „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ ([[1987]] m.), „Dosnumas“ (1988 m.), [[Ilja Bereznickas|Ilja Bereznicko]] „Baubas“ ([[1988]] m.), „Bermudų žiedas“ ([[1989]] m.), [[Nijolė Valadkevičiūtė|Nijolės Valadkevičiūtės]] „Mįslė“ ([[1983]] m.), „Medis“ ([[1984]] m.). Išvardintųjų lietuvių animatorių kūriniuose pastebimi pagrindiniai animacijos principai, kurie naudojami ne tik sekant instrukcijomis, bet ir instinktyviai jaučiant bei suvokiant, kokia animacija yra efektyvi ir įtraukianti į kuriamą pasaulį. Lietuvoje, [[KTU]], Informatikos fakultete, Multimedijos inžinerijos katedroje, Lekt. dr. [[Kęstutis Jankauskas]] ir Lekt. dr. [[Algirdas Noreika]] supažindina studentus su šiais 12 pagrindinių animacijos principų. Jie dėsto trimatės grafikos [[trimatis modeliavimas|modeliavimo]], [[Vizualizacija|vizualizacijos]] ir animacijos [[paskaita]]s. Dėstytojai pateikia tiek minėtuosius animacijos principus, tiek iliustracijomis paremtą informaciją siekdami kuo efektyviau perteikti studentams sukauptas žinias. == Pastabos == <div class="references-small">'''a.''' {{Note_label|A|a|none}} Šiuos dvylika principų perfrazavo ir sutrumpino Nataha Lightfoot (specialiai „Animation Toolworks“.)<ref name="AT">{{cite web|url=http://www.animationtoolworks.com/library/article9.html|title=12 Principles|last=Lightfoot|first=Nataha|publisher=Animation Toolworks|accessdate=2008-06-27|archive-date=2016-06-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20160609091550/http://www.animationtoolworks.com/library/article9.html|url-status=dead}}</ref> Johnston ir Thomas nusprendė, jog ši versija tokia puiki, kad ją galima kelti į jų pačių puslapį.<ref>{{cite web|url=http://frankandollie.com/PhysicalAnimation.html|title=Animation Tips: Principles of Physical Animation|author1=Frank Thomas|author2=Ollie Johnston|year=2002|publisher=Frank and Ollie|accessdate=July 4, 2008|archive-date=2013-09-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20130919012257/http://frankandollie.com/PhysicalAnimation.html|url-status=dead}}</ref></div> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Papildomam skaitymui == * {{cite book |last=Bancroft|first=Tom|author2=Glen Keane|title=Creating Characters with Personality: For Film, TV, Animation, Video Games, and Graphic Novels|url=https://archive.org/details/creatingcharacte0000banc|publisher=Watson-Guptill|year=2006|isbn=978-0-8230-2349-3}} * {{cite journal|last=Lasseter|first=John|date=July 1987|title=Principles of Traditional Animation applied to 3D Computer Animation|journal=ACM Computer Graphics|volume=21|issue=4|pages=35–44|url=http://www.siggraph.org/education/materials/HyperGraph/animation/character_animation/principles/prin_trad_anim.htm|doi=10.1145/37402.37407|access-date=2013-03-13|archive-date=2011-11-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20111128172526/http://www.siggraph.org/education/materials/HyperGraph/animation/character_animation/principles/prin_trad_anim.htm|url-status=dead}} * {{cite book |last=Mattesi|first=Mike|title=Force: Dynamic Life Drawing for Animators, Second Edition|publisher=Focal Press|year=2002|isbn=978-0-240-80845-1|url=https://www.amazon.com/gp/reader/0240808452/ref=sib_dp_pt#reader-link}} * {{cite book |last=Osipa|first=Jason|title=Stop Staring: Facial Modeling and Animation Done Right|publisher=John Wiley & Sons|year=2005|edition=2nd|isbn=978-0-471-78920-8|url=https://www.amazon.co.uk/gp/reader/0471789208/ref=sib_dp_pt#reader-link}} * {{cite book |last=Whitaker|first=Harold|author2=John Halas|title=Timing for Animation|publisher=Focal Press|year=2002|isbn=978-0-240-51714-8|url=https://www.amazon.com/gp/reader/0240517148/ref=sib_dp_pt#reader-link}} * {{cite book |last=White|first=Tony|title=The Animator's Workbook: Step-By-Step Techniques of Drawn Animation|publisher=Watson-Guptill|year=1998|isbn=978-0-8230-0229-0|url=https://archive.org/details/animatorsworkboo00whit|url-access=registration}} * Taip pat [http://news.awn.com/index.php?&newsitem_no=1454 geriausių animacijos knygų sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090903005632/http://news.awn.com/index.php?&newsitem_no=1454 |date=2009-09-03 }} tinklalapyje Animation World Network (anglų k.) [[Kategorija:Animacija]] s9c11lpusc9bslia9q9x2mwpb1wwfpt 6 419540 7855799 4403836 2026-06-13T19:09:07Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Rumunijos nac. bankas.jpg]] versiją 4403836 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 420114 7855865 7602879 2026-06-13T21:44:43Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855865 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = Akira | image = Akira movie poster.jpg | ja_name = アキラ | ja_name_trans = Akira | žanras = [[Kiberpankas]], [[mokslinė fantastika]], [[trileris]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Katsuhiro Otomo]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Kodansha]]<br />{{flagicon|USA}} Epic Comics, [[Dark Horse Comics]], [[Random House]] | serializuota = Young Magazine | pradžia = 1982 m. gruodžio 20 d. | pabaiga = <br />1990 m. birželio 25 d. | tomai_skaičius = 6 }} {{Šablonas:Infobox anime/Filmas | režisierius = Katsuhiro Otomo | studija = [[Tatsunoko Production]], [[TMS Entertainment]] | išleidimo_data = 1988 m. liepos 16 d. | trukmė = 125 min. }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''Akira''' ({{ja|アキラ}}, romanizuojama kaip '''AKIRA''') – japonų [[manga]] komiksai ir [[anime|animė]] filmas, kurį sukūrė [[Katsuhiro Otomo|Kacuhiro Otomo]]. Veiksmas vyksta postapokaliptiniame Neo-[[Tokijas|Tokijuje]], visuotiniam sąmyšiui pavaizduoti buvo pasitelktos [[kiberpankas|kiberpanko]] žanro detalės.<ref name="MD">{{cite book |last=Amano |first=Masanao |author2=Julius Wiedemann |title=Manga Design |url=https://archive.org/details/mangadesign0000aman |publisher=Taschen |year=2004 |page=[https://archive.org/details/mangadesign0000aman/page/138 138] |isbn=3-8228-2591-3}}</ref> Kūriniai apima socialinės izoliacijos, visuomenės spaudimo, korupcijos, galios troškimo ir kitokias temas.<ref name="EGWC" /> Leidykla „[[Kodansha]]“ surinko [[1982]]–[[1990]] m. laikotarpiu žurnale „Young Magazine“ publikuotus komiksus į šešis tomus.<ref>{{cite book |last=Gresh |first=Lois H. |author2=Robert Weinberg |title=The Science of Anime |url=https://archive.org/details/scienceofanimeme0000gres |publisher=Thunder's Mouth Press |year=2005 |pages=[https://archive.org/details/scienceofanimeme0000gres/page/168 168] |isbn=1-56025-768-7}}</ref> [[1988]] m. manga komiksai buvo adaptuoti į anime filmą, kuris daugiausia remiasi antrąja manga siužeto linijos dalimi.<ref name="WJPC">{{cite book |last=Martinez |first=Dolores P. |title=The Worlds of Japanese Popular Culture |publisher=Cambridge University Press |year=1998 |isbn=0-521-63729-5}}</ref> Manga veiksmas vyksta žymiai platesniu laikotarpiu negu filme, apima didesnę veikėjų įvairovę ir antraeiles siužetines linijas. Filmas pasakoja apie du protagonistus: paauglį baikerį Tecuo Šimą (akt. Nozomu Sasaki), turintį [[parapsichologija|parapsichologinių galių]], ir baikerių gaujos vadeivą Šotaro Kanedą (akt. Mitsuo Iwata). Kaneda bando užkirsti kelią Tecuo prikelti įkalintą, neaprėpiamą galią turintį berniuką, vardu Akira. „Akira“ tapo [[kultinis filmas|kultiniu filmu]] ir yra plačiai pripažįstamas kaip vienas geriausių Japonijos animacijos kūrinių. == Apžvalga == Otomo sukurti komiksus įkvėpė „[[Žvaigždžių karai|Žvaigždžių karų]]“ saga ir „[[Tetsujin 28-go]]“ manga. „Akiros“ siužeto pagrindas buvo tuomet dar tik kylantis kiberpanko žanras.<ref>{{cite book |last=Schilling |first=Mark |title=The Encyclopedia of Japanese Pop Culture |url=https://archive.org/details/encyclopediaofja00schi |publisher=Weatherhill |year=1997 |pages=[https://archive.org/details/encyclopediaofja00schi/page/174 174] |isbn=0-8348-0380-1}}</ref><ref name="CCGN">{{cite book |last=Sabin |first=Roger |title=Comics, Comix and Graphic Novels: a History of Comic Art |url=https://archive.org/details/comicscomixgraph00sabi |publisher=Phaidon |year=1996 |pages=[https://archive.org/details/comicscomixgraph00sabi/page/230 230]–1 |isbn=0-7148-3993-0}}</ref> 1988 m. „[[Marvel]]“ padalinys „Epic Comics“ išleido manga komiksus JAV. Tai buvo pirmieji kompiuteriu spalvinti komiksai. Šis spalvinimas buvo daug subtilesnis nei kituose ankstesniuose komiksuose, o pati technologija buvo daug toliau pažengusi nei to meto Japonijos animacijos technologijų galimybės. Tai nulėmė „Akiros“ komercinę sėkmę Vakarų rinkose ir iš pagrindų pakeitė komiksų spalvinimo principus.<ref>{{cite journal |last=Kôsei |first=Ono |year=1996 |title=Manga Publishing: Trends in the United States |journal=Japanese Book News |publisher=The Japan Foundation |volume=1 |issue=16 |pages=6–7 |issn=0918-9580}}</ref> Paskutinis šios spalvotos versijos skyrius išėjo [[1995]] m. Dar dirbdamas prie manga, Kacuhiro Otomo sutiko komiksus adaptuoti į filmą, tačiau su sąlyga, kad jo kūrimo laisvė nebus ribojama. Tokį primygtinį reikalavimą jis iškėlė remdamasis savo patirtimi dirbant prie anime filmo „Harmagedon“. Keletas Japonijos pramogų industrijos bendrovių sudarė partnerystę ir surinko apie 1,1 mlrd. [[jena|jenų]] biudžetą, siekdamos sukurti tokio paties meistriškumo lygio siužetą kaip daugiau nei 2000 puslapių turinčioje manga. Buvo sukurta daugiau kaip 160 000 skaidrių.<ref name="AK3">Production insights, Akira #3 (Epic Comics, 1988).</ref> Filmo anonsas pasirodė [[1987]] m. Filmas buvo užbaigtas ir išleistas 1988 m., dvejais metais anksčiau nei oficialiai pasibaigė manga. Otomo atskleidė, kad filmo projektas buvo pradėtas scenarijaus pabaigos rašymu tam, kad būtų galima tinkamai per daug neišsiplečiant perteikti natūralią filmo siužeto eigos ir veikėjų vystymosi pabaigą, bei tam, kad jis žinotų, kurie manga elementai pateks į filmo siužetą, o kurie ne. == Filmo siužetas == {{spoil}} Neo-Tokijas, 2019 m. Šotaro Kanedos vedama baikerių gauja, vadinamosios Kapsulės (''Capsules''), miesto greitkeliuose grumiasi su konkuruojančia gauja, Klounais (''Clowns''). Kanedos geriausias draugas Tecuo Šima susižeidžia, kai vos nepartrenkia [[telekinezė|telekinetinių]] galių turinčio berniuko, vardu Takašis (akt. Tatsuhiko Nakamura), kurį iš slaptos vyriausybės laboratorijos išgabeno pogrindyje veikianti revoliucinė organizacija. Takašį sučiumpa ginkluoti kareiviai, o Tecuo atsiduria ligoninėje. Kanedos ir jo gaujos apklausos metu jis susiduria su Kei (akt. Mami Koyama), revoliucinės grupuotės nare, ir susitaria dėl jos paleidimo kartu su jo gauja. Tuo tarpu pulkininkas Šikišima (akt. Taro Ishida) ir dr. Onišis (akt. Mizuho Suzuki) išsiaiškina, jog Tecuo turi parapsichologinių sugebėjimų, panašių į Akiros, berniuko, kuris prieš 31 metus sugriovė Tokijo miestą. Kijoko (akt. Fukue Ito), mergaitė pasižyminti panašiais sugebėjimais, regi Neo-Tokijo griūties vaizdus, o pulkininkas įsako Onišiui nužudyti Tecuo, jei pasirodys, kad jo galia nekontroliuojama. Tecuo išsmunka iš ligoninės ir susitinka su savo mergina Kaori (akt. Yuriko Fuchizaki). Jiedu nugvelbia Kanedos motociklą. Kai Tecuo ir Kaori užpuola Klounų gauja, Kaneda ir kiti spėja juos išgelbėti. Tecuo ima kankinti itin stiprūs galvos skausmai, todėl dr. Onišis nugabena jį į ligoninę. Išgelbėjęs Kei nuo sulaikymo po partizaninio puolimo, Kaneda su ja nusigauna iki maištininkų būstinės ir, sužinojęs, kad jie ketina pagrobti Tecuo, sutinka bendradarbiauti. Tuo tarpu Takašis, Kijoko ir Masaru (akt. Kazuhiro Kamafuji) nesėkmingai pabando nužudyti Tecuo. Tačiau, tai tik paskatina Tecuo įniršti ir jis ima viską niokoti, o sužinojęs, kad Akira yra saugomas [[krionika|užšaldytas]] požeminėje saugykloje po olimpiniu stadionu, išskrenda. Kei ir Kaneda sulaikomi, bet Kijoko, įsiskverbdama į Kei sąmonę, išaiškina, kad Tecuo privalo būti sulaikytas, ir palengvina jų pabėgimą. Beviltiškai siekdamas sulaikyti Tecuo, pulkininkas mieste įveda karinę padėtį. Tecuo nužudo vieną iš savo gaujos narių, Jamagatą (akt. Masaaki Okura). Vykdamas link stadiono jis brutaliai išžudo visus kareivius, siekiančius užkirsti jam kelią. Sužinojęs apie draugo žūtį, Kaneda nutaria keršyti. Atvykęs Tecuo randa tik stiklinius konteinerius su Akiros palaikais; jo kūnas buvo naudotas daugelyje mokslinių tyrimų. Kaneda susigrumia su Tecuo ir nesėkmingai pabando jį nukauti [[lazeris|lazeriniu]] šautuvu, tuo tarpu pulkininkas panaudoja orbitinį lazerį Tecuo dešiniajai rankai nutraukti. Tecuo trūkteli orbitinį ginklą į atmosferą ir iš nuolaužų susirenka dirbtinę ranką. Atvykus Kaori, Tecuo telekinetinės galios jam ima kelti neaprėpiamą skausmą. Pulkininkas paaiškina, kad Tecuo duoti migreną suvaržantys vaistai buvo skirti pristabdyti nekontroliuojamų jėgų evoliuciją. Nepaisydamas pulkininko prašymo sugrįžti į ligoninę, Tecuo vos jo nenužudo. Tecuo nebesugebant suvaldyti jėgų proveržio, jo kūnas virsta milžiniška mase, kuri įtraukia Kanedą ir mirtinai sutraiško Kaori. Vaikai prikelia Akirą, kuris pasinaudodamas savo parapsichologinėmis galiomis apgaubia miestą šviesos kamuoliu, kuris įtraukia Tecuo ir Kanedą. Siekdami išgelbėti Kanedą, vaikai pasineria į šviesos kamuolį ir suvokia, kad jiems gali ir nebepavykti sugrįžti. Kaneda regi Tecuo ir Akiros vaikystės prisiminimus, kaip Tecuo visuomet pasikliaudavo Kanedos draugyste ir kaip vaikų sugebėjimai buvo tiriami dar prieš Tokijo sunaikinimą. Vaikai sugrąžina Kanedą ir pasako, kad Akira nugabens Tecuo į saugią vietą; Kijoko priduria, kad Kei ima ugdyti savo parapsichologines galias, ir tai patvirtinama, kuomet Kei [[telepatija|telepatiškai]] susisiekia su Kaneda. Sprogimas nuniokoja didžiąją dalį miesto, palikdamas tuštumą, kurią užlieja vandenyno srovės. Daktaras Onišis žūva sugriuvus jo laboratorijai. Pulkininkas likęs gyvas lieka stebėti virš miesto kylančio saulėtekio. Tecuo visiškai suvaldo savo galias iššaukdamas [[didysis sprogimas|didįjį sprogimą]] kitoje dimensijoje ir ištaria: „Aš esu Tecuo“. {{endspoil}} == Veikėjai == * '''Šotaro Kaneda''' (金田 正太郎 ''Kaneda Shōtarō'') – neatsakingas baikerių gaujos vadeiva, turintis savadarbį motociklą. Jis ir Tecuo vienas kitą laiko gerais draugais nuo pat vaikystės. Jis yra arogantiškas ir mėgsta paerzinti Tecuo, nors prijaučia jam kaip jaunesniajam broliui. Pagelbėjęs Kei, Kaneda įsitraukia į jos anti-vyriausybinės grupuotės veiklą siekdamas surasti Tecuo. * '''Tecuo Šima''' (島 鉄雄 ''Shima Tetsuo'') – geriausias Kanedos draugas ir vienas pagrindinių istorijos veikėjų. Jis jaučiasi kaip juoda avis gaujoje ir tyliai kenčia nuo jį sukausčiusio nepilnavertiškumo komplekso. Tecuo žavisi Kaneda, bet tuo pačiu piktinasi per didele savo priklausomybe nuo jo. Pasireiškus jo telekinetiniams sugebėjimams, išauga jo neapykanta Kanedai; jis trokšta pasisavinti Kanedos motociklą (valdžios ir galios simbolį) ir siekia įrodyti esąs nepaprastai galingas ir galintis pats savimi pasirūpinti. Galiausiai, jo nevaržomas galios troškimas atsigręžia prieš jį patį. * '''Kei''' (ケイ) – jauna revoliucionierė, su kuria Kaneda atsitiktinai susipažįsta, o beieškodamas Tecuo ją pamilsta. Iš pradžių ji neturi jokių antgamtinių sugebėjimų, bet kitiems ja manipuliuojant, ji taip pat įgyja galių. * '''Pulkininkas Šikišima''' (敷島大佐 Shikishima-taisa) arba tiesiog '''pulkininkas''' – dabartinis besitęsiančio vyriausybės projekto, atsakingo už prieš 31 metus per neapsižiūrėjimą sukeltą Akiros jėgų proveržį, vadovas. Nors atrodo rūstus ir nerūpestingas, jis visgi suvokia nevaržomo Tecuo jėgų augimo keliamą pavojų ir baiminasi dėl trijų vaikų gyvybių. Tarp kitų filme vaizduojamų vyriausybės figūrų jis išsiskiria savo principingumu, susilaikymu nuo Neo-Tokijuje vyraujančios korupcijos ir hedonizmo bei tvirtu kareivio garbės kodekso laikymusi. * Telekinetinių sugebėjimų turintys vaikai, '''Masaru''' (マサル, kodinis pavadinimas #27), '''Takašis''' (タカシ, kodinis pavadinimas #26) ir '''Kijoko''' (キヨコ, kodinis pavadinimas #25) – vaikai, kurie kartu su Akira buvo tiriami kaip potencialiai turintys antgamtinių sugebėjimų. Jie pasižymi įvairiomis paranormaliomis galiomis, kuriomis naudojasi įtakoti įvykių eigą pagal savo išgales. Atskirai kiekvieno iš jų galios yra silpnesnės nei Akiros ar Tecuo, tačiau filmo kulminacijoje suvienytos jų pastangos tampa lemiamomis. Fiziškai jie primena vaikus susiraukšlėjusiais veidais, žilais plaukais ir žalsvai pamėlusia oda. * '''Akira''' (アキラ, kodinis pavadinimas #28) buvo jaunas berniukas, kuris XX a. 9-ajame dešimtmetyje slaptų vyriausybės vykdytų eksperimentų metu išugdė nepaprastus parapsichologinius sugebėjimus. Galiausiai, 1988 m., jis nebesuvaldė savo jėgų ir dėl to įvykęs didžiulis sprogimas nušlavė Tokijo miestą. Po apokaliptinio įvykio Akiros palaikai buvo surinkti ir panaudoti daugelyje mokslinių tyrimų, tačiau paslapties ištirti nepavyko. Jo palaikai buvo užšaldyti ir patalpinti po olimpiniu stadionu esančioje saugykloje. * '''Nedzu''' (根津) – pasipriešinimo judėjimo šnipas vyriausybėje, Neo-Tokijo parlamentinės vykdomosios tarybos narys. Atsakingas už Takašio pagrobimą ir informacijos tiekimą pogrindinei organizacijai. Jis visgi yra neprincipingas ir lengvai paperkamas, tad greitai išduoda savo buvusius sąjungininkus po to, kai po pulkininko perversmo jį apninka paranoja. * '''Jamagata''' (山形) – vienas iš Kanedos gaujos narių. Jis dažnai draugiškai pabaria Tecuo, kas vėliau, išaugus Tecuo galioms, pasibaigia jo mirtimi. * '''Kai''' (甲斐) – kitas gaujos narys. Kai suvaidina nedidelį pagalbinį vaidmenį lemiamoje kovoje prieš Tecuo. Jis su Jamagata yra geri draugai, ir gaujai iširus jiedu lieka drauge. Jis taip pat yra vienas iš nedaugelio gaujos narių, išgyvenusių katastrofą. * '''Kaori''' (カオリ) – Tecuo mergina. Ji visad būna greta, nors jis ją užgaulioja prie draugų, kad atrodytų kietesnis. == Muzika == [[Vaizdas:Akira moto.jpg|thumb|right|225px|Realaus dydžio Kanedos motociklo kopija]] Filmo garso takelį įrašė Geinō Yamashirogumi (芸能山城組). Muziką parašė Shoji Yamashiro. Muzika pasižymi [[eksperimentinė muzika|eksperimentinės]] ir [[psichodelija|psichodelinės]] muzikos žanrų deriniu, taip pat skamba įvairūs tradicinių muzikų, kaip [[gamelan]] bei [[no]], akordai. Albumas, kurį sudaro 10 dainų, buvo įrašytas 1988 m., o išleistas [[1990]] m. Jo trukmė 69 min. 36 sek. Taip pat vėliau buvo išleisti dar du papildomi garso takelių rinkiniai. {{tracklist | collapsed = yes | headline = AKIRA: Original Soundtrack | total_length = 69:36 | title1 = Kaneda | length1 = 3:10 | title2 = Battle Against Clown | length2 = 3:36 | title3 = Winds Over Neo-Tokyo | length3 = 2:48 | title4 = Tetsuo | length4 = 10:18 | title5 = Doll's Polyphony | length5 = 2:55 | title6 = Shohmyoh | length6 = 10:10 | title7 = Mutation | length7 = 4:50 | title8 = Exodus From the Underground Fortress | length8 = 3:18 | title9 = Illusion | length9 = 13:56 | title10 = Requiem | length10 = 14:20 }} == Atsiliepimai == Manga komiksai susilaukė didžiulio pripažinimo. [[1984]] m. pelnė „Kodansha“ teikiamą apdovanojimą už geriausią manga seriją.<ref name="KodanshaHahn">{{cite web |url=http://www.hahnlibrary.net/comics/awards/kodansha.shtml |author=Joel Hahn |title=Kodansha Manga Awards |work=Comic Book Awards Almanac |access-date=2007-08-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070816031310/http://www.hahnlibrary.net/comics/awards/kodansha.shtml |archive-date=2007-08-16 |url-status=dead}}</ref> „Akiros“ vaizdiniai kartu su filmu „[[Bėgantis skustuvo ašmenimis]]“ suformavo pagrindą panašiems vėlyvojo XX a. 9-ojo dešimtmečio antiutopinio pobūdžio Japonijos kūriniams. Pavyzdžiais būtų „[[Ghost in the Shell]]“ ir „[[Armitage III]]“.<ref name="TAMG">{{cite book |last=Beck |first=Jerry |title=The Animated Movie Guide |url=https://archive.org/details/animatedmoviegui0000beck |publisher=Chicago Review Press |year=2005 |pages=[https://archive.org/details/animatedmoviegui0000beck/page/7 7] |isbn=1-55652-591-5}}</ref> Filmo biudžetas siekė 11 mln. JAV dol., o uždirbo 80 mln. JAV dol. pajamų pasauliniu mastu, iš kurių 63<ref>http://www.imdb.com/title/tt0094625/business</ref> mln. JAV dol. vien Japonijoje. Filmas ženkliai prisidėjo prie [[anime]] populiarumo augimo [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]].<ref name="EGWC">{{cite book |last=Brooks |first=Brad |author2=Tim Pilcher |title=The Essential Guide to World Comics |url=https://archive.org/details/essentialguideto0000pilc |publisher=Collins & Brown |location=London |year=2005 |pages=[https://archive.org/details/essentialguideto0000pilc/page/103 103] |isbn=1-84340-300-5}}</ref> Viena priežasčių buvo labai pažengusi animacijos kokybė. Tuo metu, daugumoje anime buvo ribojami judesiai, pvz., judėdavo tik veikėjų lūpos, o veidas išlikdavo statiškas. „Akira“ nutraukė šią tendenciją kruopščiu detalizuotų scenų vaizdavimu – [[lūpų sinchronizacija|lūpų judesiai]] tiksliai atitikdavo dialogo frazes – ko iki tol nebuvo jokiame kitame anime filme (veikėjų balsai buvo įrašyti dar prieš animacijos proceso užbaigimą, o ne atvirkščiai), filmas taip pat pasižymėjo ir itin sklandžiais veikėjų judesiais. 2013 m. kovo mėn. duomenimis, filmas tinklalapyje „[[Rotten Tomatoes]]“ įvertinas 7,6 balo iš 10.<ref>http://www.rottentomatoes.com/m/akira/</ref> „[[Metacritic]]“ filmą įvertino 76 proc. iš 100.<ref>http://www.metacritic.com/movie/akira {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120422160140/http://www.metacritic.com/movie/akira |date=2012-04-22 }}</ref> Žurnalas „[[Empire (žurnalas)|Empire]]“ savo geriausių visų laikų filmų 500-tuke filmui skyrė 440 vietą.<ref>{{cite web |url=http://www.empireonline.com/500/12.asp |title=Empire: Features |publisher=Empireonline.com |date= |access-date=2009-03-13}}</ref> [[IGN]] visų laikų geriausių animacinių filmų sąraše „Akirai“ tenka 14 vieta iš 25.<ref>http://www.ign.com/articles/2010/06/25/top-25-animated-movies-of-all-time?page=3</ref> Britų filmų žurnalų „Time Out“ ir „Total Film“ animacinių filmų 50-tukuose filmui atitinkamai atiteko 16<ref>{{cite web |url=http://www.timeout.com/film/features/show-feature/8839/ |title=Time Out's 50 Greatest Animated Films – Part 4 - Time Out Film - Time Out London |publisher=Timeout.com |date= |access-date=2011-03-16 |archive-date=2013-01-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130106221843/http://www.timeout.com/film/features/show-feature/8839/ |url-status=dead}}</ref> ir 5 vietos.<ref>[http://www.totalfilm.com/features/50-greatest-animated-movies 50 Greatest Animated Movies]</ref> „Akira“ padarė pastebimą įtaką tokiems vaidybiniams filmams, kaip „[[Matrica (1999 filmas)|Matrica]]“<ref name="gaeta-empire">{{cite journal |date=2006 m. vasario mėn. |title=200 Things That Rocked Our World: Bullet Time |journal=[[Empire (magazine)|Empire]] |issue=200 |page=136 |publisher=EMAP}}</ref> ir „[[Vaizdo dienoraštis]]“.<ref>{{cite web |last=Woerner |first=Meredith |title=Chronicle captures every teen’s fantasy of fighting back, say film’s creators |url=http://io9.com/5881852/chronicle-is-a-movie-about-every-teens-fantasy-of-fighting-back |publisher=io9 |access-date=2012-05-25 |date=2012-02-02 |archive-date=2014-02-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140226195315/http://io9.com/5881852/chronicle-is-a-movie-about-every-teens-fantasy-of-fighting-back |url-status=dead }}</ref> == Kitos medijos == 1988 m. „[[Taito]]“ Japonijoje išleido kompiuterinį žaidimą-grafinį romaną „Akira“ „[[Nintendo Entertainment System|FamiCom]]“ žaidimų konsolei. Buvo kuriamas dar vienas žaidimas konsolei „[[Super Nintendo Entertainment System]]“, bet projektas nutrauktas. [[1994]] m. „International Computer Entertainment“ išleido žaidimą, skirtą „[[Amiga]]“ kompiuteriui ir „[[Amiga CD32]]“ konsolei. [[2002]] m. „[[Warner Bros.]]“ įsigijo teises pastatyti „Akira“ komiksų serijos ir filmo motyvais paremtą vaidybinį filmą. [[2012]] m. [[sausio 6]] d. duomenimis, projektas buvo nutrauktas jau ketvirtą kartą.<ref>{{cite news |url=http://www.hollywoodreporter.com/heat-vision/akira-production-shut-down-budget-warner-bros-278729 |title='Akira' Production Offices Shut Down As Warner Bros. Scrutinizes Budget (Exclusive) |date=2012-01-05 |first=Borys |last=Kit |work=[[The Hollywood Reporter]]}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Akira (manga)}} * [http://www.bandaivisual.co.jp/akira/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080405073923/http://www.bandaivisual.co.jp/akira/ |date=2008-04-05 }} (japonų k.) * {{Imdb title|0094625|„Akira“}} * [http://www.rottentomatoes.com/m/akira/ „Akira“] svetainėje [[Rotten Tomatoes]] * [http://www.akira2019.com/ Fanų bendruomenės tinklalapis] {{SavStr}} [[Kategorija:1988 filmai]] [[Kategorija:Animė filmai]] [[Kategorija:Manga]] i11d6qu4u3gpvntq5jc9es0cysxdy2b 0 423700 7855753 7800696 2026-06-13T16:24:46Z ~2026-34790-16 219530 7855753 wikitext text/x-wiki {{kiti|Nacionalinis stadionas|}} {{current}} {{Stadionas |lat = 54.7083 |long = 25.2578 |Pavadinimas = Nacionalinis stadionas |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Šeškinė]], [[Vilnius]] |Vaizdas = https://citify.eu/lt/daugiafunkcis-sveikatinimo-ugdymo-svietimo-kulturos-ir-uzimtumo-kompleksas-1-etapas-stadionas/ |Pradėtas statyti = 1987 m., 2008 m., 2022 m. |Atidarytas = ''numatyta 2028 m.'' |Savininkas = [[Vilniaus miesto savivaldybė]] |Operatorius = „Vilniaus daugiafunkcinis centras“ |Statybos_kaina = 157 mln. eurų |Rangovas = Hanner |Architektas = <!--UAB "Cloud architektai"; Populous --> |Nuomininkai = |Talpa = 15 000<ref name="lrytas">[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2020/03/02/news/kliuciu-neliko-nacionalinio-stadiono-statybu-sutartis-bus-pasirasyta-po-dvieju-savaiciu-13853147/ „Kliūčių neliko: nacionalinio stadiono statybų sutartis bus pasirašyta po dviejų savaičių“]. Lrytas.lt, 2020-03-02. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> - 19 000 }} '''Nacionalinis stadionas''' – pradėtas [[1985]] m. ir nebaigtas statyti futbolo stadionas [[Šeškinė]]je, [[Vilnius|Vilniuje]]. Po to, kai [[2006]] m. Nacionalinis stadionas su sporto kompleksu pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu,<ref name="vilnius"/> statybos darbai valstybės lėšomis buvo trumpam pratęsti [[2008]] m. Atnaujintas daugiafunkcinio komplekso projektas buvo pristatytas [[2019]] m., tačiau, kilus abejonėms ir ginčams dėl projekto kainos, projekto pradžia buvo uždelsta. 2022 m. pradžioje buvo nugriautos senosios konstrukcijos. == Istorija == Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985 m. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. pasirašyta sutartis naujam stadionui statyti. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas [[Algimantas Nasvytis]]. [[1987]] m. [[vasario 13]] d. patvirtintas projektas.<ref name="vilnius"/> Stadiono statybos Šeškinės kalvose pradėtos 1988 m.<ref>{{Kalinauskas 2020|1005}}</ref> Iki [[1991]] m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. [[1993]] m. statybos darbai nutraukti.<ref name="vž">[https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/05/22/paminklas-utopijai-ant-seskines-kalvu „Paminklas utopijai ant Šeškinės kalvų“]. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> [[2007]] m. [[balandžio 4]] d. [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s tarybos sprendimu Nr. 1-1621 patvirtintas Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Ukmergės gatvėje projektas.<ref name="vilnius">[https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/investiciju-projektai/tes/]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210504105332/https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/investiciju-projektai/tes/|date=2021-05-04}}</ref> Pagal projektą<ref name="vilnius"/> numatyta pastatyti universalios paskirties, visus tarptautinius standartus atitinkantį, dengtas tribūnas ir treniruočių aikštę su natūralia bei dirbtine danga turintį stadioną, kuris būtų naudojamas sporto varžyboms, kultūriniams renginiams, miesto šventėms, lengvosios atletikos varžyboms. Futbolo aikštės matmenys būtų 105 x 68 m. Statybos darbai pradėti 2008 m., bet po kurio laiko darbai nutrūko dėl lėšų stygiaus. Iš viso buvo investuota 33,6 mln. eurų<ref name="vž"/> [[Vaizdas:Lietuvos nacionalinis stadionas2013.JPG|thumb|center|500px|Stadionas 2013 m.]] === Daugiafunkcinis kompleksas === [[2019]] m. [[gruodžio 18]] d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Daugiafunkcio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo komplekso koncesijai.<ref name=vž2"/> Konkursą statyti daugiafunkcį centrą laimėjo koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“. Su šia įmone bei projekto finansuotoju „BaltCap“ Vilniaus miesto savivaldybė sutartį ketino pasirašyti 2020 m. kovą.<ref name="15min"/> Kompleksą turėjo sudaryti 15 000 vietų stadionas bei kiti objektai: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, krepšinio, bokso salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, Sporto muziejus, 300 vietų darželis. Šio komplekso statyba, kaip teigiama, turėjo kainuoti apie 93 mln. eurų. Visgi, mokėjimus išskirsčius per 25 m. laikotarpį, „BaltCap“ fondui būtų sumokėta beveik 156 mln. eurų siekianti suma.<ref name="15min">[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/buti-ar-nebuti-nacionaliniam-stadionui-vilniuje-teismas-sprendima-atidejo-dar-menesiui-56-1461604 „Būti ar nebūti nacionaliniam stadionui Vilniuje: teismas bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės“]. 15min.lt, 2021-02-25. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> Vyriausybės dalis siekė apytikriai 54,5 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Be to, sutarties projekte buvo numatyta galimybė išsimokėti anksčiau.<ref name="lrytas"/> [[2020]] m. [[gegužės 21]] d. Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą dėl padidėjusios projekto kainos. Prokuratūra ėmėsi tyrimo ar kainos pokytis yra pagrįstas ir teisėtas, projektas buvo neribotam laikui sustabdytas.<ref name=vž2">[https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/05/21/vpt-ipareigojo-nutraukti-nacionalinio-stadiono-konkursa „Nacionalinio stadiono komplekso projektas žlugo“]. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> [[2021]] m. [[balandžio 27]] d. [[Lietuvos apeliacinis teismas]] priėmė sprendimą, kuriame pripažino neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą; šis teismo sprendimas Vilniaus miesto savivaldybei atvėrė kelią pasirašyti nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“, laimėjusia konkursą, ir projekto finansuotoja „Baltcap“.<ref>[https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/leista-testi-nacionalinio-stadiono-koncesijos-konkursa-svarstoma-kad-gali-iskilti-per-3-metus.d?id=87046281 „Leista tęsti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą: svarstoma, kad gali iškilti per 3 metus“]. Delfi, 2021-04-27. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> 2021 m. rugpjūčio mėn. koncernas „Icor“ pasitraukė iš projekto, jo vietą perėmė investicijų bendrovei „BaltCap“. 2021 m. spalio 8 dieną [[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija]], [[Vilniaus miesto savivaldybė]] ir „BaltCap“ priklausanti bendrovė „Vilniaus daugiafunkcinis centras“ pasirašė Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, kurios pagrindu koncesininkas „BaltCap“ bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą. Po pastatyto objekto pridavimo, koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.<ref>[https://jp.lt/baltcap-imonei-perduotas-sklypas-vilniuje-nacionalinio-stadiono-statyboms/ „BaltCap“ įmonei perduotas sklypas Vilniuje nacionalinio stadiono statyboms.] 2021-10-27, Jp.lt (tikrinta 2024-07-13).</ref> 2021 m. spalio mėn. „BaltCap“ pasirašė komplekso projektavimo sutartį su JAV architektūros įmone „Populous“ ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Komplekso statyba planuojama užbaigti 2025 metų pradžioje.<ref>{{cite web |title=Sudėti parašai ant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties |url=https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/10/08/sudeti-parasai-ant-nacionalinio-stadiono-koncesijos-sutarties |last=Blekaitis |first=Lukas |date=2021-10-08 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2025-09-28 |language=lt}}</ref> 2022 m. sausio 4 d. prasidėjo senųjų konstrukcijų griovimas.<ref>{{Cite web |title=Prasidėjo griovimo darbai Nacionalinio stadiono teritorijoje |work=vilniausfutbolas.lt |date=2022-01-04 |access-date=2025-09-28 |url= http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Prasidejo-griovimo-darbai-Nacionalinio-stadiono-teritorijoje/5523 }}</ref> [[2023]] m. prasidėjo stadiono statybos darbai. Iki rugpjūčio mėnesio buvo įrengti 14 bandomųjų polių.<ref>{{cite web |last1= |first1= |title= Nacionalinio stadiono darbai prasidėjo: pamatus tikimasi įrengti iki metų pabaigos |url= https://madeinvilnius.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nacionalinio-stadiono-darbai-prasidejo-pamatus-tikimasi-irengti-iki-metu-pabaigos/ |website= madeinvilnius.lt |publisher= |language= lt |date= 2023 m. liepos 20 d. |access-date= 2023 m. liepos 21 d. }}</ref> 2023 m. gruodžio 13 d. statybos laikinai sustabdytos dėl kainų indeksavimo derybų tarp įmonės „BaltCap“ ir Vilniaus savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000310233/nacionalinio-stadiono-statyba-sustabdyta-su-savivaldybe-ir-smsm-deramasi-del-kainos-indeksavimo]</ref> 2024 m. sausio 31 d. pranešta, kad „BaltCap“ Nacionalinio stadiono projektui ieško investuotojo.<ref>[https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2024/01/31/baltcap-nacionalinio-stadiono-projektui-iesko-investuotojo-ji-toliau-galetu-statyti-kiti-zmones ''„BaltCap“ Nacionalinio stadiono projektui ieško investuotojo: jį toliau galėtų kiti žmonės'']. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2024-02-01.</ref> 2024 m. vasario 2 d. paskelbta, jog „BaltCap“ traukiasi iš projekto, ją keičia [[Arvydas Avulis|Arvydo Avulio]] vadovaujama statybų bendrovė „[[Hanner]]“.<ref>{{cite web |title=Naujas posūkis Nacionalinio stadiono istorijoje: projekto gelbėti imsis Avulis |last1=Mykolaitytė |first1=Kornelija |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2024-02-02 |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/naujas-posukis-nacionalinio-stadiono-istorijoje-projekto-gelbeti-imsis-avulis-95782469 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Taip pat buvo numatyti projekto pakeitimai, sėdimų vietų skaičius padidintas iki 18 000, statybos užbaigimo data perkelta į 2028 m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2455997/prognoze-svarbiausi-lietuvos-verslo-projektai-2025-aisiais Prognozė: svarbiausi Lietuvos verslo projektai 2025-aisiais.] 2025-01-09, Lrt.lt (tikrinta 2026-04-08).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.worldstadiums.com/stadium_menu/past_future/pictures/future_stadiums/vilnius_national.shtml Stadiono dizainas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130615082344/http://www.worldstadiums.com/stadium_menu/past_future/pictures/future_stadiums/vilnius_national.shtml |date=2013-06-15 }} [[Kategorija:Vilniaus stadionai]] 8cisi31gu2jazvd1mcha1emtng28b52 7855755 7855753 2026-06-13T16:26:44Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-34790-16 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CD keitimas) 7800696 wikitext text/x-wiki {{kiti|Nacionalinis stadionas|}} {{current}} {{Stadionas |lat = 54.7083 |long = 25.2578 |Pavadinimas = Nacionalinis stadionas |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Šeškinė]], [[Vilnius]] |Vaizdas = [[Vaizdas:Nacionalinis stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|300px]] |Pradėtas statyti = 1987 m., 2008 m., 2022 m. |Atidarytas = ''numatyta 2028 m.'' |Savininkas = [[Vilniaus miesto savivaldybė]] |Operatorius = „Vilniaus daugiafunkcinis centras“ |Statybos_kaina = 157 mln. eurų |Rangovas = Hanner |Architektas = <!--UAB "Cloud architektai"; Populous --> |Nuomininkai = |Talpa = 15 000<ref name="lrytas">[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2020/03/02/news/kliuciu-neliko-nacionalinio-stadiono-statybu-sutartis-bus-pasirasyta-po-dvieju-savaiciu-13853147/ „Kliūčių neliko: nacionalinio stadiono statybų sutartis bus pasirašyta po dviejų savaičių“]. Lrytas.lt, 2020-03-02. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> - 19 000 }} '''Nacionalinis stadionas''' – pradėtas [[1985]] m. ir nebaigtas statyti futbolo stadionas [[Šeškinė]]je, [[Vilnius|Vilniuje]]. Po to, kai [[2006]] m. Nacionalinis stadionas su sporto kompleksu pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu,<ref name="vilnius"/> statybos darbai valstybės lėšomis buvo trumpam pratęsti [[2008]] m. Atnaujintas daugiafunkcinio komplekso projektas buvo pristatytas [[2019]] m., tačiau, kilus abejonėms ir ginčams dėl projekto kainos, projekto pradžia buvo uždelsta. 2022 m. pradžioje buvo nugriautos senosios konstrukcijos. == Istorija == Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985 m. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. pasirašyta sutartis naujam stadionui statyti. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas [[Algimantas Nasvytis]]. [[1987]] m. [[vasario 13]] d. patvirtintas projektas.<ref name="vilnius"/> Stadiono statybos Šeškinės kalvose pradėtos 1988 m.<ref>{{Kalinauskas 2020|1005}}</ref> Iki [[1991]] m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. [[1993]] m. statybos darbai nutraukti.<ref name="vž">[https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/05/22/paminklas-utopijai-ant-seskines-kalvu „Paminklas utopijai ant Šeškinės kalvų“]. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> [[2007]] m. [[balandžio 4]] d. [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s tarybos sprendimu Nr. 1-1621 patvirtintas Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Ukmergės gatvėje projektas.<ref name="vilnius">[https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/investiciju-projektai/tes/]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210504105332/https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/investiciju-projektai/tes/|date=2021-05-04}}</ref> Pagal projektą<ref name="vilnius"/> numatyta pastatyti universalios paskirties, visus tarptautinius standartus atitinkantį, dengtas tribūnas ir treniruočių aikštę su natūralia bei dirbtine danga turintį stadioną, kuris būtų naudojamas sporto varžyboms, kultūriniams renginiams, miesto šventėms, lengvosios atletikos varžyboms. Futbolo aikštės matmenys būtų 105 x 68 m. Statybos darbai pradėti 2008 m., bet po kurio laiko darbai nutrūko dėl lėšų stygiaus. Iš viso buvo investuota 33,6 mln. eurų<ref name="vž"/> [[Vaizdas:Lietuvos nacionalinis stadionas2013.JPG|thumb|center|500px|Stadionas 2013 m.]] === Daugiafunkcinis kompleksas === [[2019]] m. [[gruodžio 18]] d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Daugiafunkcio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo komplekso koncesijai.<ref name=vž2"/> Konkursą statyti daugiafunkcį centrą laimėjo koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“. Su šia įmone bei projekto finansuotoju „BaltCap“ Vilniaus miesto savivaldybė sutartį ketino pasirašyti 2020 m. kovą.<ref name="15min"/> Kompleksą turėjo sudaryti 15 000 vietų stadionas bei kiti objektai: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, krepšinio, bokso salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, Sporto muziejus, 300 vietų darželis. Šio komplekso statyba, kaip teigiama, turėjo kainuoti apie 93 mln. eurų. Visgi, mokėjimus išskirsčius per 25 m. laikotarpį, „BaltCap“ fondui būtų sumokėta beveik 156 mln. eurų siekianti suma.<ref name="15min">[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/buti-ar-nebuti-nacionaliniam-stadionui-vilniuje-teismas-sprendima-atidejo-dar-menesiui-56-1461604 „Būti ar nebūti nacionaliniam stadionui Vilniuje: teismas bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės“]. 15min.lt, 2021-02-25. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> Vyriausybės dalis siekė apytikriai 54,5 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Be to, sutarties projekte buvo numatyta galimybė išsimokėti anksčiau.<ref name="lrytas"/> [[2020]] m. [[gegužės 21]] d. Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą dėl padidėjusios projekto kainos. Prokuratūra ėmėsi tyrimo ar kainos pokytis yra pagrįstas ir teisėtas, projektas buvo neribotam laikui sustabdytas.<ref name=vž2">[https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/05/21/vpt-ipareigojo-nutraukti-nacionalinio-stadiono-konkursa „Nacionalinio stadiono komplekso projektas žlugo“]. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> [[2021]] m. [[balandžio 27]] d. [[Lietuvos apeliacinis teismas]] priėmė sprendimą, kuriame pripažino neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą; šis teismo sprendimas Vilniaus miesto savivaldybei atvėrė kelią pasirašyti nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“, laimėjusia konkursą, ir projekto finansuotoja „Baltcap“.<ref>[https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/leista-testi-nacionalinio-stadiono-koncesijos-konkursa-svarstoma-kad-gali-iskilti-per-3-metus.d?id=87046281 „Leista tęsti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą: svarstoma, kad gali iškilti per 3 metus“]. Delfi, 2021-04-27. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.</ref> 2021 m. rugpjūčio mėn. koncernas „Icor“ pasitraukė iš projekto, jo vietą perėmė investicijų bendrovei „BaltCap“. 2021 m. spalio 8 dieną [[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija]], [[Vilniaus miesto savivaldybė]] ir „BaltCap“ priklausanti bendrovė „Vilniaus daugiafunkcinis centras“ pasirašė Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, kurios pagrindu koncesininkas „BaltCap“ bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą. Po pastatyto objekto pridavimo, koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.<ref>[https://jp.lt/baltcap-imonei-perduotas-sklypas-vilniuje-nacionalinio-stadiono-statyboms/ „BaltCap“ įmonei perduotas sklypas Vilniuje nacionalinio stadiono statyboms.] 2021-10-27, Jp.lt (tikrinta 2024-07-13).</ref> 2021 m. spalio mėn. „BaltCap“ pasirašė komplekso projektavimo sutartį su JAV architektūros įmone „Populous“ ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Komplekso statyba planuojama užbaigti 2025 metų pradžioje.<ref>{{cite web |title=Sudėti parašai ant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties |url=https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/10/08/sudeti-parasai-ant-nacionalinio-stadiono-koncesijos-sutarties |last=Blekaitis |first=Lukas |date=2021-10-08 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2025-09-28 |language=lt}}</ref> 2022 m. sausio 4 d. prasidėjo senųjų konstrukcijų griovimas.<ref>{{Cite web |title=Prasidėjo griovimo darbai Nacionalinio stadiono teritorijoje |work=vilniausfutbolas.lt |date=2022-01-04 |access-date=2025-09-28 |url= http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Prasidejo-griovimo-darbai-Nacionalinio-stadiono-teritorijoje/5523 }}</ref> [[2023]] m. prasidėjo stadiono statybos darbai. Iki rugpjūčio mėnesio buvo įrengti 14 bandomųjų polių.<ref>{{cite web |last1= |first1= |title= Nacionalinio stadiono darbai prasidėjo: pamatus tikimasi įrengti iki metų pabaigos |url= https://madeinvilnius.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nacionalinio-stadiono-darbai-prasidejo-pamatus-tikimasi-irengti-iki-metu-pabaigos/ |website= madeinvilnius.lt |publisher= |language= lt |date= 2023 m. liepos 20 d. |access-date= 2023 m. liepos 21 d. }}</ref> 2023 m. gruodžio 13 d. statybos laikinai sustabdytos dėl kainų indeksavimo derybų tarp įmonės „BaltCap“ ir Vilniaus savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000310233/nacionalinio-stadiono-statyba-sustabdyta-su-savivaldybe-ir-smsm-deramasi-del-kainos-indeksavimo]</ref> 2024 m. sausio 31 d. pranešta, kad „BaltCap“ Nacionalinio stadiono projektui ieško investuotojo.<ref>[https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2024/01/31/baltcap-nacionalinio-stadiono-projektui-iesko-investuotojo-ji-toliau-galetu-statyti-kiti-zmones ''„BaltCap“ Nacionalinio stadiono projektui ieško investuotojo: jį toliau galėtų kiti žmonės'']. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2024-02-01.</ref> 2024 m. vasario 2 d. paskelbta, jog „BaltCap“ traukiasi iš projekto, ją keičia [[Arvydas Avulis|Arvydo Avulio]] vadovaujama statybų bendrovė „[[Hanner]]“.<ref>{{cite web |title=Naujas posūkis Nacionalinio stadiono istorijoje: projekto gelbėti imsis Avulis |last1=Mykolaitytė |first1=Kornelija |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2024-02-02 |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/naujas-posukis-nacionalinio-stadiono-istorijoje-projekto-gelbeti-imsis-avulis-95782469 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Taip pat buvo numatyti projekto pakeitimai, sėdimų vietų skaičius padidintas iki 18 000, statybos užbaigimo data perkelta į 2028 m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2455997/prognoze-svarbiausi-lietuvos-verslo-projektai-2025-aisiais Prognozė: svarbiausi Lietuvos verslo projektai 2025-aisiais.] 2025-01-09, Lrt.lt (tikrinta 2026-04-08).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.worldstadiums.com/stadium_menu/past_future/pictures/future_stadiums/vilnius_national.shtml Stadiono dizainas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130615082344/http://www.worldstadiums.com/stadium_menu/past_future/pictures/future_stadiums/vilnius_national.shtml |date=2013-06-15 }} [[Kategorija:Vilniaus stadionai]] r0uxivu7h0nmwxvn4fe3xrbtp7wrxe3 0 423863 7855852 7570982 2026-06-13T21:32:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855852 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:1995cinema admissions.png|thumb|300px|right|Kino išplitimas 1995 m.]] '''Kino pramonė''' susideda iš technologinių ir komercinių kino gamybos institucijų: t. y. filmų gamybos bendrovių, [[kino studija|kino studijų]], [[kinematografija|kinematografijos]], filmų gamybos, scenarijų rašymo, iki gamybinių, po gamybinių procesų, [[kino festivalis|kino festivalių]], platinimo, [[aktorius|aktorių]], kino režisierių ir kito kūrybinės grupės personalo. Nors išlaidos, išleistos statant [[filmas|filmus]], beveik iš karto leidžia filmų gamybai susikoncentruoti po autoritetingų gamybos kompanijų globa, prieinamos filmų gamybos įrangos pažanga, ir plėsti galimybes įgyti investicinį kapitalą ne iš kino pramonės, leido vystytis [[nepriklausomas filmas|nepriklausomai filmų]] gamybai. == Šiuolaikinė kino industrija == Pagrindiniai filmų gamybos verslo centrai yra įsikūrę [[Jungtinės Valstijos|Jungtinėse Valstijose]], [[Indija|Indijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]] ir [[Honkongas|Honkonge]]. Europoje, [[Prancūzija]], [[Italija]], [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Vokietija]] yra tos šalys, kurios pirmauja filmų gamyboje.<ref name="EUROAVCOUNCIL-20090511">{{Cite journal |title= European Audiovisual Council |url= http://www.obs.coe.int/about/oea/pr/mif2009_cinema_pdf.pdf.en |format= PDF |accessdate= 2009-05-11 |publisher= European Audiovisual Council, Council of Europe. |postscript= |archiveurl= https://web.archive.org/web/20120130113541/http://www.obs.coe.int/about/oea/pr/mif2009_cinema_pdf.pdf.en |archivedate= 2012-01-30 |url-status=live }}</ref> Filmai neretai filmuojami vietovėse, esančiose tolimiau nuo pagrindinių gamybos centrų. Dėl darbo bei infrastruktūros išlaidų, dauguma filmų gaminami kitose šalyse nei toje, kurioje yra įsikūrusi įmonė, mokanti už filmą. Pavyzdžiui, dauguma Amerikos ir Indijos filmų yra filmuojami [[Kanada|Kanadoje]], Jungtinėje Karalystėje, [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]] arba [[Rytų Europa|Rytų Europos]] šalyse. === Jungtinės Amerikos Valstijos === {{Main|JAV kinas}} Jungtinės Valstijos yra viena iš seniausių šalių kino pramonėje (ir didžiausia pagal gaunamas pajamas), o [[Holivudas]] yra svarbiausias JAV kino pramonės centras. Tačiau keturios iš šešių didžiųjų kino studijų priklauso Rytų pakrantės kompanijoms. Tik „[[The Walt Disney Company]]“, kuriai priklauso „[[Walt Disney Pictures]]“, „[[Touchstone Pictures]]“, „Hollywood Pictures“, „[[Lucasfilm|Lucasfilm Limited]]“, „[[Pixar Animation Studios]]“ ir Marvel Studios, įsikūrusi [[Pietų Kalifornija|Pietų Kalifornijoje]].<ref>{{cite web|last=Donckels|first=William|title=Disney Raises SoCal Annual Pass Prices 30% - to Keep Locals "Out"|url=http://technorati.com/business/article/disney-raises-socal-annual-pass-prices/|publisher=Technorati.com|accessdate=2012-11-28|archive-date=2012-09-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20120915103753/http://technorati.com/business/article/disney-raises-socal-annual-pass-prices/|url-status=dead}}</ref> Tuo tarpu „[[Sony Pictures Entertainment]]“ yra įsikūrusi Kalver Sityje, [[Kalifornija|Kalifornijoje]], jos pagrindinė bendrovė, „[[Sony Corporation]]“, įsikūrusi [[Tokijas|Tokijuje]], [[Japonija|Japonijoje]]. [[Niujorkas]], [[Luiziana]], [[Džordžija]], [[Šiaurės Karolina]], [[Florida]] ir [[Kalifornija]] laikomi produktyviausiais kino pramonės regionais. === Indija === {{Main|Indijos kinas}} [[Vaizdas:Raja Harishchandra.jpg|thumb|right|Scena iš „''[[Raja Harishchandra]]''“ (1913 m.) – laikomas pirmuoju ilgametražiu Indijos kino filmu.]] [[Indija]] yra didžiausia filmų gamintoja pasaulyje.<ref name="eb-watson">Watson (2009)</ref><ref name="Khanna2-140">Khanna, „The Business of Hindi Films“, 140</ref> 2009 m. Indijoje viso buvo pagaminta 2961 filmas ant celiulioidinės juostos, iš jų net 1288 buvo pilnametražiai filmai.<ref name="CBFC-ANR2009">{{Cite journal |title= Annual report 2010 |url= http://cbfcindia.gov.in/html/uniquepage.aspx?unique_page_id=30 |format= PDF |accessdate= 2010-07-16 |publisher= Central Board of Film Certification, Ministry of Information and Broadcasting, GOVERNMENT OF INDIA. |postscript= }}</ref> Indijos kino industrija yra daugiakalbė ir didžiausia pasaulyje pagal bilietų pardavimus ir pagamintų filmų skaičių bei antra pagal dydį, pagal gautas pajamas. Industriją daugiausia remia milžiniška filmus mėgstanti Indijos publika, taip pat Indijos filmai įgauna vis didesnį populiarumą visame pasaulyje, ypač šalyse, kuriose didelis skaičius indų emigrantų. Didžiausia kino pramonė Indijoje yra [[Bolivudas|hindi kino pramonė]], daugiausia sutelkta [[Mumbajus|Mumbajuje]]<ref>{{cite web|last=Raja|first=Aditi|title=Film industry threatens it might have to move out of 'unsafe' Mumbai|url=http://www.dailymail.co.uk/indiahome/indianews/article-2181689/Film-industry-threatens-unsafe-Mumbai.html|publisher=Mail Online India|accessdate=2012-11-28}}</ref>, ir paprastai įvardijama kaip „Bolivudas“, žodžių Bombėjus ir Holivudas mišinys, kuris pagamina apie 20 % Indijos filmų. Kitos didžiausios kino pramonės šakos yra [[telugu]] kinas, tamilų kinas ir malajalių kinas<ref name="SpiderKerala">{{cite web|url=http://www.spiderkerala.net/resources/9875-Top-10-upcoming-most-anticipated-malayalam-movies-2012.aspx|title=Top 10 upcoming most anticipated malayalam movies in 2012|publisher=SpiderKerala|accessdate=2013-02-26}}</ref>, kurie yra įsikūrę [[Čenajus|Čenajuje]], [[Haidarabadas (Indija)|Haidarabade]], [[Bengalūras|Bengalūre]] ir [[Kočis (Indija)|Kočyje]], paprastai vadinamos kaip „Tollywood“, „Kollywood“ ir „Mollywood“.<ref name="SpiderKerala"/> Likusi didžioji dalis yra išsibarsčiusi šiaurės, vakarų ir pietų Indijoje ([[Karnataka]], [[Pandžabas]], [[Bengalija]], [[Maharaštra]], [[Orisa]]). Tačiau yra keletas mažesnių regioninių centrų Indijos kino pramonėje, išdėstytų pagal regionines kalbas valstijose, kuriose tomis kalbomis yra kalbama. Indijos filmai pripildyti miuziklais, veiksmu, romantika, komedija ir vis daugiau specialiaisiais efektais. === Honkongas === {{Main|Honkongo kinas|Kinijos kinas}} [[Vaizdas:LaiMan-Wai.jpg|thumb|right|200px|„Zhuangzi shi qi“ (莊子試妻) (1913 m.) laikomas pirmuoju Honkongo vaidybiniu filmu]] [[Honkongas]] yra kino gamybos centras kinų kalba kalbančiame pasaulyje (įskaitant kinų diasporą visame pasaulyje) ir [[Rytų Azija|Rytų Aziją]]. Ištisus dešimtmečius Honkongas buvo trečia pagal dydį kino industrija pasaulyje (po Indijos ir Holivudo) ir antras pagal dydį filmų eksportuotojas.<ref>{{cite web|last=Gorman|first=Patrick J.|title=Hong Kong to Hollywood: A "ridiculous amount of interest" in Hong Kong cinema is redefining Tinseltown|url=http://www.moviemaker.com/directing/article/hong_kong_to_hollywood_3279/|publisher=Moviemaker.com|accessdate=2012-11-28}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Nepaisant pramonės krizės, prasidėjusios XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje ir Honkongo grįžimo Kinijos valdžion 1997 metų liepą, Honkongo filmai išlaikė daug skiriamosios tapatybės ir toliau vaidino svarbų vaidmenį pasaulio kino tarpsnyje. Skirtingai nei daugelis kino pramonių, Honkongo kinas beveik negaudavo tiesioginės paramos iš vyriausybės, tik per subsidijas ar iš importo kvotų surinktų pajamų. Honkongo kinas visada buvo visiškai komercinis, sutelkiantis dėmesį į miniai malonius [[kino žanras|žanrus]], pavyzdžiui, komedijos ir veiksmo, ir labai priklausomas nuo formulių, tęsinių ir perdirbinių. Kaip būdinga komerciniams kinams, jo centre vyrauja išvystyta žvaigždžių sistema, kuri šiuo atveju taip pat yra labai susieta su [[Cantopop|pop muzikos industrija]]. === Indonezija === Didžiausios kino studijos [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]] buvo tyliai atidarytos 2011 metų lapkričio 5 dieną, 10 hektarų žemės plote Nongsoje, [[Batamas|Batamo]] saloje, [[Indonezija|Indonezijoje]]. „Infinite Frameworks“ (IFW) yra [[Singapūras|Singapūre]] įsikūrusi bendrovė (netoli Batamo salos), į kurią tarptautiniams klientams nesunku kreiptis dėl sandorio, valdoma konsorciumo, kurio 90 procentų akcijų priklauso Indonezijos verslininkui ir filmų gamintojui Mike Wiluan.<ref>{{cite web |url=http://www.thejakartaglobe.com/home/indonesia-now-home-to-southeast-asias-biggest-movie-studios/478340 |title=Indonesia Now Home to Southeast Asia’s Biggest Movie Studios |date=2011-11-14}}</ref> === Egiptas === [[Egiptas|Egipto]] kinas klesti [[Vidurinieji Rytai|Vidurio Rytuose]], kur yra dažnai laikomas „Rytų Holivudu“. Nuo 1976 m. [[Kairas|Kaire]] vyksta kasmetinis [[Kairo tarptautinis kino festivalis]] (CIFF), kurį akredituoja Tarptautinė filmų kūrėjų asociacijos federacija. Dauguma šiandienos Egipto filmų ir televizijos serialų yra gaminami Egyptian Media Production City komplekse, kuriame yra įrengta naujausia įranga filmavimui, lauko ir vidaus studijose.<ref>{{cite web|last=Kandil|first=Heba|title=The Media Free Zone: An Egyptian Media Production City Finesse|url=http://www.tbsjournal.com/Archives/Fall00/Kandil.htm|publisher=TBS|accessdate=2012-11-29|archive-date=2013-03-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20130328201943/http://www.tbsjournal.com/Archives/Fall00/Kandil.htm|url-status=dead}}</ref> Jis apima apie 64 aukštųjų technologijų studijas. Cenzūra, kuri anksčiau buvo kliūtis į saviraiškos laisvę, sumažėjo pastebimai. Egipto kinas patyrė nepaprastą pasikeitimą tabu atžvilgiu. Jis pradėjo drąsiai spręsti klausimus, pradedant nuo seksualinių klausimų<ref>{{cite web|last=Krajeski|first=Jenna|title=Acclaimed Movie "678" Shows the Ubiquity of Sexual Harassment in Egypt|url=http://www.slate.com/blogs/xx_factor/2011/03/21/sexual_harassment_in_egypt_678_shows_how_pervasive_a_problem_it_is.html|publisher=Slate.com|accessdate=2012-11-29}}</ref> iki gausios valdžios kritikos.<ref>{{cite web|last=El Deeb|first=Sarah|title=Egypt court sentences 8 to death over prophet film|url=http://www.google.com/hostednews/ap/article/ALeqM5gMzWdRJfXai5r2qFA_p0ca1jRD3Q?docId=65ef5fb853054f0caa56ca36f963feba|publisher=Associated Press|accessdate=2012-11-29|archiveurl=https://web.archive.org/web/20121129141950/http://www.google.com/hostednews/ap/article/ALeqM5gMzWdRJfXai5r2qFA_p0ca1jRD3Q?docId=65ef5fb853054f0caa56ca36f963feba|archivedate=2012-11-29|url-status=live}}</ref> === Nigerija === [[Nigerija|Nigeriją]] į šiuolaikinio kino filmų gamybą atvedė filmas, žinomas kaip „Gyvenimas vergovėje“ (''Living in Bondage''), kuriame vaidino Kenneth Okonwo, Kanayo O. Kanayo, BOB Manuel Udokwu, Francis Agu Ngozi Nwosu, Nnena Nwabueze ir t. t. Šis filmas, kuris pateko į rinką 1992 metais, buvo labai svarbus posūkis Nigerijos kino pramonėje ir pranašaujantis šiuolaikinių filmų gamybos tendenciją Nigerijoje.<ref>{{cite web|title=Nigeria Entertainment Industry in Perspective|url=http://allafrica.com/stories/201211090280.html|publisher=Vanguard|accessdate=2012-11-29}}</ref> Šalies kino sostinė buvo [[Lagosas]]. Tačiau bėgant metams, įvyko perėjimas iš Lagoso prie [[Enugu]], rytinėje šalies dalyje. Sakoma, kad šis pokytis yra iškovotas Pete Edochie, ryšių pramonės veterano, kuris pasuko link aktoriaus karjeros ir tapo vienu iš sėkmingiausių aktorių Nigerijoje. === Lietuva === Kinas [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo rodomas nuo XIX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios. Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m., kai [[Vilnius|Vilniuje]] įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m. Daugiausia rodomi užsienio komerciniai filmai, tačiau vis populiarėja nekomercinis kinas. Daug žiūrovų sulaukia festivaliai „[[Kino pavasaris]]“, „Tinklai“. Lietuvišką kiną pastaraisiais metais populiarino festivalis „Trispalvis kinas“. 2005 metais rengiamas pirmasis komercinio lietuviško kino festivalis – konkursas „[[AXX]]“. Lietuvos kino istoriją galimą sąlyginai padalyti į tris nelygius laikotarpius: pirmąjį (1896–1941 m.), sovietinį (1941–1989 m.) ir naujausią (nuo 1990 m.) Pirmąjį laikotarpį ženklina nacionaliniam kinui nepalankios istorinės sąlygos ir naivūs entuziastų bandymai žengti pirmuosius žingsnius. Antrasis laikotarpis – profesionalaus nacionalinio kino pamatų kūrimas ir tolesnė raida suvaržytos laisvės sąlygomis. Pagaliau trečiasis, kol kas pats trumpiausias, bet daugiausia vilčių teikiantis laikotarpis – tai filmų kūrėjų bandymas tapti pasaulinio kino konteksto dalimi neprarandant savojo identiteto. Pirmasis garsinis filmas buvo [[Henrikas Kačinskas|Henriko Kačinsko]] režisuotas „Storulio sapnas“ (1938 m.) Šio marionečių filmo premjera įvyko 1938 m. lapkričio 24 d. „Metropolitene“ (lėles pagamino [[Stasys Ušinskas]]). Lietuvoje filmas sutiktas entuziastingai, o JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“ ne tik nupirko „Storulio sapną“, bet ir užsakė S. Ušinskiui naują filmą pagal [[Hansas Kristianas Andersenas|Hanso Kristiano Anderseno]] pasaką „Lakštingala“. Šį darbą atlikti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia. Tik 1957 m. pasirodė pirmasis pilnametražis filmas, sukurtas Lietuvos kino studijos pajėgomis. Tai [[Vytautas Mikalauskas (1921)|Vytauto Mikalausko]] „[[Žydrasis horizontas]]“. Išeivijoje išgarsėjo lietuvis [[Jonas Mekas]], vienas garsiausių eksperimentinio [[avangardas (kultūra)|avangardinio]] kino kūrėjų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Kai kurie kino kūrėjai, įpratę būti finansuojami iš Maskvos, sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų – valstybė smarkiai sumažino filmų finansavimą. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Tačiau atsirado įvairių smulkesnių kino studijų, nauja gabių kino kūrėjų karta. == Istorija == [[Vaizdas:Story-of-the-kelly-gang-capture-1906.jpg|thumb|right|240px|Vaizdas iš filmo „''The Story of the Kelly Gang''“]] Pirmasis kada nors sukurtas vaidybinis filmas buvo „The Story of the Kelly Gang“, Australijos kino filmas, remiantis liūdnai pagarsėjusia Ned Kelly gaujos istorija. 1906 metais Dan Barry ir Charles Tait iš Melburno prodiusavo ir režisavo Kelly Gang gaujos istoriją, tylų, kvapą gniaužiantį filmą, kuris tęsėsi nepertraukiamai 80 minučių.<ref>{{cite web|title=The Story of the Kelly Gang|url=http://aso.gov.au/titles/features/story-kelly-gang/notes/|publisher=Australian Screen, National Film and Sound Archive|accessdate=2012-11-29}}</ref> Tai tęsėsi net iki 1911, kai šalys, išskyrus Australiją, pradėjo kurti vaidybinius filmus. Iki šio laiko Australija sukūrė 16 pilnametražių vaidybinių filmų. XX a. 2-ojo dešimtmečio pradžioje kino pramonė buvo visiškai pavergta D.W. Griffith filmo „[[Tautos gimimas (1915 m. filmas)|Tautos gimimas]]“ (''The Birth of a Nation''). Be to, XX a. pradžioje kino gamybos kompanijos iš Niujorko ir [[Naujasis Džersis|Naujojo Džersio]] pradėjo judėti į Kaliforniją, dėl gero oro ir ilgesnių dienų. Nors tuo metu egzistavo elektros lemputės, tačiau nei viena nebuvo pakankamai galinga, kad tinkamai atskleistų filmą, tad geriausias apšvietimo šaltinis filmo gamybai buvo natūrali saulės šviesa. Be vidutinio sunkumo ir sauso klimato, taip pat buvo atsižvelgiama į valstiją dėl atvirų erdvių ir labai skirtingų gamtos peizažų. Kita priežastis buvo Pietų Kalifornijos atstumas nuo Naujojo Džersio, kuris dar labiau pasunkino [[Tomas Edisonas|Tomui Edisonui]] užtikrinti savo filmuotos medžiagos patentus. Tuo metu Edisonui priklausė beveik visi patentai, priskiriami vaidybinių filmų gamybai, ir Rytuose filmų prodiuseriai veikė nepriklausomai nuo „Edison’s Motion Picture Patents Company“ kompanijos ir buvo dažnai paduodami į teismą arba jiems įsakinėdavo Edisonas bei jo agentai. Taigi filmų kūrėjai, dirbantys vakarinėje pakrantėje, galėjo dirbti nepriklausomai nuo Edisono kontrolės. Jei jis pasiųsdavo agentus į Kaliforniją, žodis paprastai pasiekdavo [[Los Andželas|Los Andželą]] prieš atvykstant agentams ir filmo kūrėjai galėjo pabėgti į netoliese esančią Meksiką.{{faktas}} === Holivudas === Pirmoji kino studija Holivudo apylinkėje, „Nestor Studios“, buvo įkurta 1911 metais Al Christie ir David Horsley, sename pastate šiauriausiame vakarų kampe ''Sunset Boulevard'' ir ''Gower'' gatvių sankirtoje. Tais pačiais metais dar penkiolika nepriklausomų kino studijų įsikūrė Holivude. Holivudas tapo taip stipriai susijęs su kino pramone, kad žodis „Holivudas“ yra naudojamas šnekamojoje kalboje kalbant apie visą pramonę. 1913 metais [[Cecil B. DeMille]], kartu su [[Jesse Lasky]], nuomojosi palėpę su studijos įrenginiais, pietrytiniame ''Selma'' ir ''Vine'' gatvių kampe, kur buvo įsteigta „Burns and Revier“ studija ir laboratorija. Tuo metu DeMille pradėjo prodiusuoti „The Squaw Man“ (1914 m.). Studija tapo žinomas kaip „Lasky-DeMille Barn“, o šiuo metu tai yra Holivudo paveldo muziejaus vieta. [[Charlie Chaplin]] studija šiauriniame ''La Brea'' ir ''DE Longpre'' aveniu kampe, tik į pietus nuo ''Sunset'' bulvaro, buvo pastatyta 1917 metais. Studija turėjo daug savininkų po 1953 m., įskaitant „Kling Studios“, kurios sukūrė televizijos serialo „Supermeną“, kur pagrindinį vaidmenį atliko [[George Reeves]]; Red Skelton, kuris naudojo garso sales savo [[CBS]] televizijos estradiniams pasirodymams; ir CBS, kuri šioje studijoje filmavo televizijos serialus, tokius kaip „Perry Mason“ (vaidino Raymond Burr). Taip pat studija priklausė Herb Alpert „[[A&M Records]]“ ir „Tijuana Brass Enterprises“. Šiuo metu studija priklauso „The [[Jim Henson]] Company“ kompanijai, joje filmuojamas serialas „Muppets“. 1969 m. Los Andželo Kultūros paveldo taryba įvardijo studiją istoriniu kultūros paminklu. Garsus Holivudo ženklas iš pradžių skambėjo „Hollywoodland“. Jis buvo pastatytas 1923 m. reklamuoti naujų būstų plėtrą minėtuose Holivudo kalvose. Keletui metų ženklas buvo paliktas irti. 1949 m. Holivudo prekybos rūmai įsikišo ir pasiūlė pašalinti paskutines keturias raides ir suremontuoti likusias. Ženklas, esantis Lee kalno viršuje, dabar yra registruotas prekinis ženklas ir negali būti naudojamas be Holivudo prekybos rūmų sutikimo, kurie taip pat valdo garbingą [[Holivudo šlovės alėja|Šlovės alėją]]. [[Vaizdas:hollywood.jpg|170px|right|thumb| [[Holivudo ženklas]] šiandieną]] Pirmųjų [[Oskaras|Akademijos apdovanojimų]] pristatymo ceremonija įvyko 1929 metų gegužės 16d., per pokylį, vykusį ''Blossom'' salėje, „Hollywood Roosevelt“ viešbutyje, Holivudo bulvare. Bilietai kainavo [[USD]] $10,00, dalyvavo 250 žmonių. Nuo maždaug 4-ojo dešimtmečio penkioms pagrindinėms Holivudo kino studijoms iš viso Los Andželo rajono, „[[Paramount Pictures|Paramount]]“, „[[RKO Pictures]]“, „[[20th Century Fox]]“, „[[Metro-Goldwyn-Mayer]]“ ir „[[Warner Bros]]“, priklausė dideli, grandioziniai kino teatrai visoje šalyje, kurie rodė jų studijų filmų peržiūras. Tarp 1927 m. (veiksminga nebyliojo kino eros pabaiga) ir 1948 m. laikotarpis yra laikomas Holivudo studijos sistemos amžiumi, arba, bendresne kalba, Holivudo aukso amžiumi. Įžymi data – 1948 m., teismo sprendimu, Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad kino studijos nebegalėjo valdyti kino teatrų ir galėjo rodyti tik jų studijoms priklausančius filmus bei kino žvaigždes, todėl Holivudo istorijos era neoficialiai baigėsi. Iki 6-ojo dešimtmečio vidurio, kai televizija buvo pelningas sumanymas, kuris buvo linkęs įsitvirtinti ilgam, kino studijos taip pat pradėjo būti naudojamos programavimo gamybos terpėje, kuri vis dar yra norma šiandien. === [[Bolivudas]] === [[Vaizdas:A scene from film, Raja Harishchandra, 1913.jpg|thumb|Vaizdas iš Indijos kino industrijos.]] Bolivudas yra neformalus terminas populiariai naudojamas [[hindi]] kalboje, apibūdinantis filmų industriją, įsikūrusią [[Mumbajus|Mumbajuje]] (formaliai žinomas kaip [[Bombėjus]]), [[Maharaštra|Maharaštroje]], Indijoje. Terminas dažnai neteisingai vartojamas, nes nukreipia į Indijos kino visumą, tačiau tai tik bendra visos Indijos kino pramonės dalis, apimanti ir kitus gamybos centrus, gaminančius filmus įvairiomis kalbomis.<ref>{{cite news|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,985129,00.html?internalid=atm100|title=Hooray for Bollywood!|author=Richard Corliss|publisher=[[Time (magazine)|Time Magazine]]|date=1999-09-16|access-date=2013-06-20|archive-date=2013-05-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20130523095209/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,985129,00.html?internalid=atm100|url-status=dead}}</ref> Bolivudas yra didžiausias filmų gamintojas Indijoje ir vienas iš didžiausių filmų gamybos centrų pasaulyje.<ref>{{cite book|author=Pippa de Bruyn; Niloufer Venkatraman; Keith Bain|title=Frommer's India|year=2006|publisher=Frommer's|isbn=0-471-79434-1|page=579}}</ref><ref>{{cite book|author=Wasko, Janet|title=How Hollywood works|url=https://archive.org/details/howhollywoodwork0000wask|year=2003|publisher=SAGE|isbn=0-7619-6814-8|page=[https://archive.org/details/howhollywoodwork0000wask/page/185 185]}}</ref><ref>{{cite book|author=K. Jha; Subhash|title=The Essential Guide to Bollywood|url=https://archive.org/details/essentialguideto00jhas|year=2005|publisher=Roli Books|isbn=81-7436-378-5|page=1970}}</ref> Bolivudas yra oficialiai vadinamas Hindi kinu.<ref name="britannica">{{cite book|author=Gulzar; Nihalani, Govind; Chatterji, Saibal|title=Encyclopaedia of Hindi Cinema|year=2003|publisher= Encyclopaedia Britannica (India) Pvt Ltd.|isbn=81-7991-066-0|url=http://books.google.com/books?id=8y8vN9A14nkC|pages=10–18}}</ref> Čia įsivyravo Indijos anglų kalbos dialogai, taip pat dainos. Indijoje yra įprasta matyti filmus, kuriuose rodomi dialogai su angliškais žodžiais (taip pat žinomas kaip ''Hinglish''), frazėmis arba net visais sakiniais.<ref>{{cite news|title=English is recast in Indian films|url=http://www.guardian.co.uk/education/2008/oct/17/bollywood-english|author=Ramesh, Randeep|publisher=The Guardian|date=24 October 2008|accessdate=2008-11-18 | location=London}}</ref> Režisieriaus Dadasaheb Phalke „Raja Harishchandra“ (1913 m.) buvo pirmasis nebylus filmas, pagamintas Indijoje. Iki 4-ojo dešimtmečio pramonė gamino daugiau nei 200 filmų per metus.<ref name="britannica2">{{cite book|author=Gulzar; Nihalani, Govind; Chatterji, Saibal|title=Encyclopaedia of Hindi Cinema|year=2003|publisher= Encyclopaedia Britannica (India) Pvt Ltd.|isbn=81-7991-066-0|url=http://books.google.com/books?id=8y8vN9A14nkC|pages=136–137}}</ref> Pirmasis Indijos garsinis filmas, „Ardeshir Irani’s Alam Ara“ (1931 m.), susilaukė didžiulės komercinės sėkmės.<ref>[http://www.tribuneindia.com/2006/20060326/spectrum/main1.htm Talking Images, 75 Years of Cinema] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110717102107/http://www.tribuneindia.com/2006/20060326/spectrum/main1.htm |date=2011-07-17 }}</ref> Buvo aiškiai matyti, kad Indijoje yra didžiulė rinka garsiniams filmams bei miuziklams; Bolivudas ir visa regioninė kino pramonė greitai perėjo prie garsinio filmavimo. Ketvirtasis ir 5-ajame dešimtmečiai buvo audringas laikotarpis: Indija nukentėjo nuo [[Didžioji depresija|Didžiosios depresijos]], II pasaulinio karo, Indijos nepriklausomybės judėjimo ir šalies [[Indijos padalijimas|padalijimo]]. Dauguma Bolivudo filmų buvo padedantys užmiršti kasdienybę, bet ten taip pat buvo ir režisierių, kurie stengėsi paliesti sudėtingus socialinius klausimus, arba naudojo Indijos kovą už nepriklausomybę kaip foną, jų kūrybinei erdvei.<ref name="britannica2"/> 1937 m. režisierius Ardeshir Irani (po filmo „Alam Ara“ šlovės) pastatė pirmąjį spalvotą filmą hindi kalba – „Kisan Kanya“. Kitais metais jis pastatė kitą spalvotą filmą, „Mother India“ versiją. Tačiau spalva netapo populiari ypatybė iki vėlyvojo 6-ojo dešimtmečio. Tuo metu išlaidūs, romantiški [[miuziklas|miuziklai]] ir melodramos buvo pagrindinė produkcija kino teatruose. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20050312081915/http://www.mp3newswire.net/stories/2002/taiwan.html Online Movies, Taiwanese Law, and the American Film Industry] (anglų k.) == Šaltiniai == <references /> [[Kategorija:Kino industrija| ]] khx1g1nnks0sh7gexlsa5hr1qylo1i1 0 426413 7855981 7339334 2026-06-14T00:06:10Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855981 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Enrikilijas | paveiksliukas = Lago Enriquillo1.jpg | vieta = {{flag|Dominikos Respublika}} | plotas = 375 | kilme =tektoninė | vidgylis = | didgylis = 52 | turis = | krantas = | iteka = [[Jakė del Suras]] | isteka = | vikiteka = Category:Lake Enriquillo | map=Dominikos Respublika | lat_degrees =18| lat_minutes =30|lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees =71| long_minutes =35| long_seconds = 0| long_direction =W |map_width =250 }} '''Enrikilijo ežeras''' ({{es|Lago Enriquillo}}) – [[ežeras]] [[Dominikos Respublika|Dominikos Respublikoje]], netoli [[valstybės siena|valstybės sienos]] su [[Haitis|Haičiu]]. Tai didžiausias ežeras [[Karibų jūros regionas|Karibuose]] ir taip pat žemiausia regiono vieta; ežeras telkšo -45 m žemiau [[Altitudė|jūros lygio]].<ref name=Enriquillo1>{{cite web|url=http://dspace.library.cornell.edu/bitstream/1813/23555/2/MENGReport-Poteau-RomeroLuna.pdf|title=Water Level Fluctuations of Lake Enriquillo and Lake Saumatre in Response to Environmental Changes|format=[[Portable Document Format|PDF]]|author=Eva Joelisa Romero Luna|author2=Dina Poteau|publisher=Cornell University|date=2011 m. rugpjūčio mėn.|accessdate=2012-12-04}}</ref> [[Tainai]] ežerą vadino ''Hagueygagon'' pavadinimu, kolonijiniais laikais ežeras vadintas ''Lago Jaragua'' pavadinimu.<ref>{{cite book| last = Las Casas| first = Bartolomé de | title = Historia de las Indias| url = https://archive.org/details/historiadelasind0002casa| publisher = Fondo de Cultura Económica| date = 1965| location = Mexico| language=es}}</ref> Ežeras išsidėstęs [[riftinis slėnis|riftiniame slėnyje]], kuris susidarė [[Sprūdis|sprūdžių]] zonoje, besidriekiančioje 127 km nuo [[Port o Prensas|Port o Prenso]] miesto Haičio vakaruose iki Neibos įlankos Dominikos Respublikos rytuose. Ežeras pavadintas Enrikilijo, tainų [[kasikas|kasiko]], kuris sukilo prieš ispanus ankstyvajame [[XVI a.]] ir pasislėpė kalnuose, į šiaurę nuo šio ežero, garbei. Enrikilijo ežeras yra vienas iš nedaugelio [[jūros vanduo|sūriavandenių]] [[ežeras|ežerų]] pasaulyje, kuriame veisiasi [[krokodilai]]. Jo vandens lygis kinta priklausomai nuo iškrentančių kritulių kiekio ir nuo regiono garingumo, druskingumas svyruoja nuo 33 iki 100 promilių ir daugiau. Į ežerą įteka [[Jakė del Suras]], ištakų jis neturi. Yra Kabritoso sala, anksčiau taip pat buvo Barbaritos ir La Islitos salos, bet jas užliejo vanduo. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaurės Amerikos ežerai]] [[Kategorija:Dominikos Respublikos geografija]] h10p03mhs2pttbdk0c64fkog3taxe5j 0 426586 7855762 6757687 2026-06-13T16:54:02Z Sommerwind18 113987 /* Istorija */ 7855762 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{city/Benino miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Bohicon |paveikslėlis = BohiconMosque.jpg |paveikslėlio tekstas = Bohikono mečetė |herbas = |vėliava = |PL=7|PM=12|PS=0|IL=2|IM=04|IS=0 |departamentas =Zu departamentas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2006|gyventoju =74070 |plotas = |altitudė = 167 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Bohicon |kirč = }} '''Bohikonas''' ({{fr|Bohicon}}) – miestas pietiniame [[Beninas|Benine]], [[Zu departamentas|Zu departamente]], 10 km į rytus nuo [[Abomėjus|Abomėjaus]]. Keliai į [[Kotonu]], [[Abeokuta|Abeokutą]], [[Paraku]], Abomėjų, stotis prie Kotonu–Paraku geležinkelio linijos. Svarbus transporto mazgas ir prekybos centras (prekiaujama [[medvilnė|medvilne]], [[kukurūzai]]s, [[sorgai]]s, [[žemės riešutai]]s, [[jamsai|jamsu]], naminiais gyvuliais, tekstilės gaminiais). Maisto pramonė. Yra mečetė, Agongointo archeologinis parkas, technikos licėjus. == Istorija == Bohikonas įkurtas [[XX a.]], nutiesus geležinkelį. ==Galerija== <gallery> File:Bohiconroad.jpg|Kelias per miestą File:Entrance to the Parc Archeologique d'Agongointo.jpg|Archeologinis parkas File:Bohicontrainstation.jpg|Geležinkelio stotis File:Bohicon1.jpg|Prekyba </gallery> [[Kategorija:Benino miestai]] 7b4eioihq8ie69013126a2216uqmaqx 6 429196 7855802 4506760 2026-06-13T19:10:39Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:Msf logo.png]] versiją 4506760 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 429748 7855975 7354175 2026-06-13T23:59:42Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855975 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Camelus dromedarius × Lama glama}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = | caption = [[Kama]] }} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Porakanopiai | taxon1 = Artiodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = Kupranugariniai | taxon1 = Camelidae}} {{Taxobox_rusis | taxon = Kama | taxon1 = Camelus dromedarius × Lama glama}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Kama''' – [[Vienkupris kupranugaris|vienkuprio kupranugario]] patino ir [[Lama|lamos]] patelės [[hibridas]], gautas [[dirbtinis apvaisinimas|dirbtinio apvaisinimo]] būdu [[Dubajus|Dubajaus]] Kupranugarių veisimo centre ({{en|Camel Reproduction Centre}}).<ref name="autogenerated1">{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/49301.stm |title=Meet Rama the cama ... BBC |publisher=BBC News |date=1998-01-21 |accessdate=2012-08-10}}</ref> Pirmasis kama gimė 1998 m. sausio 14 d. Kryžminant buvo siekiama gauti gyvūną, kuris duotų daugiau vilnos negu lama, būtų kupranugario dydžio ir stiprumo, sutartų su žmonėmis.<ref name=Guardian>Duncan Campbell (2002-07-15). „[http://www.theguardian.com/world/2002/jul/15/highereducation.science Bad karma for cross llama without a hump]“. The Guardian</ref> == Kryžminimas == Suaugęs vienkupris sveria 6 kartus daugiau negu lama, todėl [[kryžminimas]] atliekamas dirbtinai. Kryžminimas buvo sėkmingas tik [[Apsėklinimas|apsėklinant]] patelę lamą vienkuprio patino [[sperma]]. Kryžminimai apvaisinant vienkuprio pateles lamos patino sperma buvo nesėkmingi, gyvybingų jauniklių nebuvo sulaukta.<ref>{{cite web|title='Cama' camel/llama hybrids born in UAE research centre|url=http://www.royalsociety.org.nz/2002/03/21/emirates-cama/|first=Miral|last=Fahmy|date=21 March 2002|accessdate=28 November 2012|work=Science in the News|publisher=The Royal Society of New Zealand|archive-date=2013-09-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20130927105152/http://www.royalsociety.org.nz/2002/03/21/emirates-cama/|url-status=dead}}</ref><ref name="xanadu">{{cite web |url=http://www.xanadufarms.com/Stories/the_cama.htm |title=Xanadu Farms |publisher=Xanadu Farms |date=2002-02-27 |accessdate=2012-08-10 |archive-date=2011-07-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110718124919/http://www.xanadufarms.com/Stories/the_cama.htm |url-status=dead }}</ref> Manoma, kad kamos yra sterilūs kaip ir [[Mulas|mulai]].{{Citation needed|date=2013 m. balandžio mėn.}} Pirmas kamos patinas gimė 1998 m. sausio 14 d. (pavadintas ''Rama''), pirma kama patelė – 2002 m. vasario 27 d. (pavadinta ''Kamilah''). 2008 m. balandį iš viso buvo gimę 4 kamų individai.<ref>{{cite web |url=http://www.impactlab.net/2008/04/08/world%e2%80%99s-first-camel-and-llama-cross-now-has-friends/ |title=World’s First Camel And Llama Cross Now Has Friends |publisher=Impactlab.net |date=2008 m. balandžio 8 d |accessdate=2012-08-10 |archive-date=2017-11-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171117065457/http://www.impactlab.net/2008/04/08/world%E2%80%99s-first-camel-and-llama-cross-now-has-friends/ |url-status=dead }}</ref> == Biologija == ''Kamilah'' gimė po 343 d. [[Nėštumas|nėštumo]], ši trukmė atitinka lamų nėštumą (335–360 d.) ir gerokai trumpesnė nei vienkuprių (385–395 d.). Gimimo metu svėrė tik 5 kg, t. y., mažiau nei naujagimės lamos (apie 10 kg) ir žymiai mažiau nei naujagimiai vienkupriai (apie 30 kg). Šis pavyzdys rodo, kad motinos organizmo masė reguliuoja naujagimio masę, o tėvo masės įtaka menka. ''Kamilah'' dydžiu yra tarpinė tarp savo 85 kg motinos ir 500 kg tėvo. Pirmo kamos (jis – patinas) [[lytinė branda]] prasidėjo ketvirtais gyvenimo metais, tuomet jis parodė norą poruotis su su [[Guanakas|guanakų]] ir lamų patelėmis. Pirmasis kamos patinas ''Rama'' elgsenos požiūriu buvo nesėkmė, nes pasižymi blogu temperamentu. <br />Hibridų elgsena labiau lamiška, o balsas – labiau kupranugariškas.<ref name="xanadu" /> Kamos yra bekupriai, jų [[kailis]] ilgas, gauruoras kaip ir lamų. Ausys ilgiu yra tarpinės tarp kupranugarių ir lamų. Kojos stiprios, kaip ir kupranugarių. Kamos minta krūmokšniais ir kitokiais augalai, Vienu metu gali išgerti daug vandens, o tada ilgai išbūti mažai gerdamos ar visai negerdamos. === Kupranugarinių (kamelidų) palyginimas === [[Kupranugariniai|Kupranugarinių]] šeimą sudaro: * Senojo Pasaulio kupranugariniai ([[triba]] ''[[Camelini]]'') – [[vienkupris kupranugaris]] (''dromedaras''), [[dvikupris kupranugaris]] (''baktrianas'', ''Camelus bactrianus'') ir laukinis dvikupris (''Camelus ferus''); * Naujojo Pasaulio kupranugariniai (triba ''[[Lamini]]'') – lama, [[vikunija]], [[alpaka]] ir [[guanakas]]. Tribų viduje kupranugariniai sėkmingai kryžminasi, jų palikuonys vaisingi. Tuo tarpu kamos yra pirmieji tarptribiniai hibridai. Žemiau lentelėje palyginti dabartiniai kupranugariniai:<ref name="autogenerated1"/><ref>{{cite book|title=World Book Encyclopedia|url=https://archive.org/details/worldbookencyclo08worl_0|year=1998|publisher=World Book|isbn=978-0-7166-0098-5}}</ref><ref>{{cite book|title=Great Book of the Animal Kingdom|year=1993|publisher=Crescent Books|location=New York|isbn=978-0-517-08801-2|pages=328–330}}</ref><ref>{{cite book|title=Camels and Relatives, Animal The Definitive Visual Guide to the World’s Wildlife|url=https://archive.org/details/animaldefinitive00unse|first=Dorling|last=Kindersley|year=2005|isbn= 0-7894-7764-5|pages=236–237}}</ref> {| class="wikitable" |- ! Pavadinimas ! Lot. pavadinimas ! Gyvenimo<br />trukmė (m.) ! Suaugusio<br />masė (kg) ! Aukštis per<br />pečius (cm) ! Kailio<br />ilgis (cm) ! Pernešamas<br />krovinys (kg) |- | [[Vienkupris kupranugaris]] | ''Camelus dromedarius'' | 40-50 | 450–540 | 180–210 | 7,5–10,0 | 150–230 |- | [[Dvikupris kupranugaris]] | ''Camelus bactrianus'' | 40-50 | 450–680 | 180–210 | 25 | 150–270 |- | [[Lama]] | ''Lama glama'' | 20-30 | 130–200 | 90-120 | 8–25 | 30-50 |- | [[Vikunija]] | ''Vicugna vicugna'' | 20-25 | 35-65 | 70–90 | 1–4 | 10-15 |- | [[Alpaka]] | ''Vicugna pacos'' | 15-20 | 46-84 | 90–120 | 20-40 | 10-20 |- | [[Guanakas]] | ''Lama guanicoe'' | 20-25 | 70–90 | 105–120 | 5 | 15-20 |- | Kama | ''Camelus dromedarius'' × ''Lama glama'' | | | | | |} == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kupranugariniai]] [[Kategorija:Tarprūšiniai gyvūnų hibridai]] 3pqdwnp2wd60rs0qtpbgh24aaqflv92 0 432278 7856059 7745645 2026-06-14T07:21:49Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856059 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Cėsių mūšis | partof = [[ATR-Švedijos karas (1600–1629)]] | image = | caption = | date = [[1601]] m. [[sausio 7]] d. | place = šalia [[Cėsys|Cėsių]] | result = ATR pergalė | combatant1 = [[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|23px]] ATR | combatant2 = [[Vaizdas:Shield of arms of Sweden.svg|23px]] [[Švedijos karalystė]] | commander1 = [[Motiejus Dembinskis]]<br>[[Jurgis Farensbachas]] | commander2 = [[Hans Bengtsson]] | strength1 = 700 (iš jų 350 husarai) | strength2 = daugiau, nei 3000 | casualties1 = 10 žuvusių<br />60 sužeistų | casualties2 = 300-1900 žuvusių ir sužeistų</br>100 paimta į nelaisvę</br>perimta 13 vėliavų }} '''Cėsių mūšis''' (kartais vadinamas ''Vendeno mūšiu'') vyko [[1601]] m. [[sausio 7]] d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių. Mūšyje švedų kariuomenė pirmą kartą susidūrė su ''sparnuotaisiais husarais''. == Priešistorė == Kampanija prasidėjo 1599-ųjų pabaigoje. Švedų pajėgos užėmė [[Narva|Narvą]] Estijoje, o vėliau, padidėjusios iki 10 tūkstančių ir vadovaujamos [[Karolis IX|Karolio IX]], [[Pernu]], Felliną ([[Viljandis|Viljandį]]). [[1601]] m. [[sausio 6]] d. švedai užėmė [[Tartu]] (tuomet – Dorpatą) ir kitą dieną bandė netikėtai užpulti prie Cėsių įsikūrusias ATR pajėgas. === Mūšio eiga === [[Vaizdas:Jürgen von Fahrensbach.jpg|thumb|left|[[Vendeno vaivada]] Jurgis Farensbachas]] Vadovaujami pulkininko (o nuo 1602 m. ir Vendeno vaivados) Motiejaus Dembinskio ({{pl|Maciej Dębiński}}) ATR daliniai sugebėjo pasiruošti netikėtam puolimui. Į pagalbą atvykus [[Vendeno vaivada|Vendeno vaivados]] Jurgio Farensbacho pajėgoms ({{de|Jürgen von Farensbach}}) ATR pajėgos sudarė apie 700 karių. Švedų kavalerija bandė naudoti ''karakol'' taktiką, tačiau pirmą kartą susidūrė su ATR ''sparnuotaisiais husarais''. Kova truko neilgai ir švedai pradėjo atsitraukinėti. Kavalerijai jojant per [[Gauja|Gaujos]] upę ledas lūžo ir dar labiau padidino švedų netektis. Švedų pėstininkai nepasidavė ir tai dar labiau didino didžiulius švedų nuostolius. Nuo 300 iki 1900 žuvo ar buvo sužeisti, 100 paimta į nelaisvę. ATR pusėje žuvusių tebuvo 10, apie 60 sužeistų. == Pasekmės == Nors mūšį laimėjo ATR pajėgos, tačiau ilgą laiką negaudami atlyginimo pradėjo apylinkių plėšimą. 1601-ųjų žiemą Karolio IX pajėgos užėmė [[Valmiera|Valmierą]] ir pasiekė Dauguvos upę. Kitas karo etapas buvo Koknesės pilies apgultis ir mūšis. [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] tt69gb21ymwod5ie2gktqzn5bb0dpr8 0 432776 7855841 7404739 2026-06-13T21:21:43Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855841 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Mičijo Kaku<br />{{ja|加来 道雄}} | fonas = | paveikslėlis = Michio Kaku in 2012.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1947|1|24|T}} | gimimo vieta = [[San Chosė]], [[Kalifornija]], [[JAV]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | pilietybė = amerikietis | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = | sritis = [[Teorinė fizika]] | įstaigos = [[Niujorko miesto universitetas]]<br />[[Niujorko universitetas]]<br />[[Pažangiųjų tyrimų institutas]] | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Harvardo universitetas]] (A.B., 1968 m.)<br />[[Kalifornijos universitetas Berklyje]] (Ph.D., 1972 m.) | doktorantūros_vadovas = Stanley Mandelstam | studentai = | žinomas = [[Stygų lauko teorija]], mokslo populiarinimas | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= | vikiteka = Category:Michio Kaku }} '''Mičijo Kaku''' ({{jp|加来 道雄|Kaku Michio}}; g. [[1947]] m. [[sausio 24]] d.) – japonų kilmės JAV [[teorinė fizika|fizikas teoretikas]], teorinės fizikos profesorius Niujorko miesto koledže, futuristas ir mokslo populiarintojas. Jis parašė keletą knygų fizikos ir susijusiomis temomis, dažnai dalyvauja radijo laidose, televizijoje, filmuose, rašo tinklaraščius ir straipsnius internete. Mičijo Kaku parašė tokius „[[New York Times]]“ bestselerius kaip „Physics of the Impossible“ (2008 m.) ir „Physics of the Future“ (2011 m.). Kaku taip pat vedė keletą specialų televizijos laidų kanalams [[BBC]], [[Discovery Channel]], [[History Channel]] ir [[Science Channel]]. == Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas == Kaku gimė [[San Chosė]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]], [[japonai|japonų]] imigrantų (turinčių ir [[tibetiečiai|tibetietiškų]] šaknų) šeimoje.<ref>Michio Kaku – Time: 3 – Earthtime, BBC MMIV</ref><!--nonsensical without quote Reflecting on his childhood, he said:<ref>Skyward Interview: „Michio Kaku, String Symphonies“ by Owen Pye, in [http://www.jal.co.jp/en/inflight/skyward/ JAL Skyward Magazine (February 2010):]</ref> --> Jo tėvas gimė Kalifornijoje, bet išsilavinimą įgijo [[Japonija|Japonijoje]] ir mažai kalbėjo angliškai. Po karo abu Kaku tėvai trumpam buvo apgyvendinti ''Tule Lake War Relocation Center'', kur jie viens kitą sutiko. Ten pat gimė Kaku brolis. Mokydamasis Kuberlėjaus vidurinėje mokykloje [[Palo Alto]] mieste, Kaku savo tėvų garaže sukonstravo [[dalelių greitintuvas|dalelių greitintuvą]], kuris buvo skirtas mokslo mugės projektui. Pasak paties Kaku, jo tikslas buvo sugeneruoti tokio stiprumo [[gama spinduliai|gama spindulių]] pluoštą, kuris sukurtų [[antimedžiaga|antimedžiagą]].<ref>{{cite web|last=Kaku|first=Michio|title=Physics of the Impossible|url=http://books.google.com/books?id=ube-MQcFFZQC&pg=PR11&lpg=PR11&dq#v=onepage&q&f=false|work=p. xi|publisher=[[Doubleday]]|accessdate=2011-07-09}}</ref> Nacionalinės mokslo mugės [[Albukerkė]]je ([[Naujoji Meksika]]) metu Kaku patraukė fiziko [[Edvardas Teleris|Edvardo Telerio]] dėmesį. Šis apsiėmė globoti Kaku, padėjo jam gauti Herco inžinerijos stipendiją ir įstoti į [[Harvardo universitetas|Harvardo universitetą]]. Kaku [[1968]] m. baigė studijas Harvardo universitete su pagyrimu ir buvo pirmūnas savam fizikos kurse. Vėliau jis įstojo į [[Lorenso Berklio nacionalinė laboratorija|Berklio radiacijos laboratoriją]] [[Kalifornijos universitetas Berklyje|Kalifornijos universitete Berklyje]] ir [[1972]] m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Paskiau tais pačiais metais skaitė paskaitas [[Prinstono universitetas|Prinstono universitete]]. [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metais Kaku baigė [[JAV armija|JAV armijos]] pagrindinio apmokymo kursus Fort Beninge, [[Džordžija|Džordžijoje]], ir išplėstinę pėstininkų apmokymo programą Fort Luise, [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono valstijoje]].<ref>{{cite book|last=Kaku|first=Michio|title=Hyperspace: a scientific odyssey through parallel universes, time warps, and the tenth dimension|publisher=Oxford University Press US|year=1994|isbn=0-19-508514-0|url=http://books.google.com/?id=_HBtAHuG6dwC&pg=PA164&dq=%22michio+kaku%22+%22fort+benning%22#v=onepage&q=|pages=146}}</ref> Tačiau karas pasibaigė dar prieš jo išsiuntimą į frontą. == Akademinė karjera == Mičijo Kaku buvo svečias ir narys (1973 ir 1990 m.) [[Pažangiųjų tyrimų institutas|Pažangių tyrimų institute]] [[Prinstonas|Prinstone]]<ref>{{cite web|title=Previous People|url=http://www.sns.ias.edu/previous?group=physics|work=Institute for Advanced Study|access-date=2013-12-28|archive-date=2015-11-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20151121161251/http://www.sns.ias.edu/previous?group=physics|url-status=dead}}</ref> ir [[Niujorko universitetas|Niujorko universitete]].<ref>{{cite journal|last=Hua|first=Long|author2=Michio Kaku|title=Non-polynomial closed string field theory|journal=Thesis (Ph.D.)|year=1994|volume=New York University|pages=107 p.|url=http://aleph.library.nyu.edu/F/FPCJXNMBBKHEUMTJ8C6HUB6JHPLVVQQF1ACVTACEPTM9P18S2N-00900?func=direct&doc_number=003142571&format=999|access-date=2013-12-28|archive-date=2013-07-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20130723193435/http://aleph.library.nyu.edu/F/FPCJXNMBBKHEUMTJ8C6HUB6JHPLVVQQF1ACVTACEPTM9P18S2N-00900?func=direct&doc_number=003142571&format=999|url-status=dead}}</ref> Šiuo metu jis eina Niujorko miesto koledžo Teorinės fizikos katedros vedėjo ir profesoriaus pareigas.<ref>{{cite web|title=Physics Department|url=http://www1.ccny.cuny.edu/prospective/science/profiles/Kaku-Profile.cfm|publisher=The City College of New York|access-date=2013-12-28|archive-date=2014-02-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20140217215430/http://www1.ccny.cuny.edu/prospective/science/profiles/Kaku-Profile.cfm|url-status=dead}}</ref> Tokiuose fizikos mokslo žurnaluose kaip „[[Physical Review]]“ išspausdinta per 70 Kaku straipsnių [[superstygų teorija|superstygų teorijos]], [[supergravitacija|supergravitacijos]], [[supersimetrija|supersimetrijos]] ir [[hadronas|hadronų]] fizikos temomis.<ref>{{cite web|url=http://publish.aps.org/search/query?&offset=0&q%5Bclauses%5D%5B%5D%5Bvalue%5D=kaku+michio&q%5Bclauses%5D%5B%5D%5Boperator%5D=AND&q%5Bclauses%5D%5B%5D%5Bfield%5D=author&q%5Bper_page%5D=25|title=List of research papers in American Physical Society Journals}}</ref> [[1974]] m. kartu su [[Osakos universitetas|Osakos universiteto]] profesoriumi Keidži Kikava (''Keiji Kikkawa'') parašė pirmąjį mokslinį straipsnį [[stygų lauko teorija|stygų lauko teorijos]] tema.<ref>{{cite journal|author2=Michio Kaku and K. Kikkawa|title=Field theory of relativistic strings. I. Trees|journal=Physical Review D|date=15 August 1974|volume=10|issue=4|doi=10.1103/PhysRevD.10.1110|url=http://prd.aps.org/abstract/PRD/v10/i4/p1110_1|last1=Kaku|first1=Michio|pages=1110–1133|bibcode = 1974PhRvD..10.1110K }}</ref><ref>{{cite journal|author2=Michio Kaku and K. Kikkawa|title=Field theory of relativistic strings. II. Loops and Pomerons|journal=Phys. Rev. D|year=1974|volume=10|series=1110|issue=6|doi=10.1103/PhysRevD.10.1823|url=http://prd.aps.org/abstract/PRD/v10/i6/p1823_1|last1=Kaku|first1=Michio|pages=1823–1843|bibcode = 1974PhRvD..10.1823K }}</ref> Kaku yra keleto knygų apie [[stygų teorija|stygų teoriją]] ir [[kvantinė lauko teorija|kvantinę lauko teoriją]] autorius. == Asmeninis gyvenimas == Kaku vedęs, žmona Šidzuė Kaku (''Shizue''). Turi dvi dukras.<ref>Physics of the Future: How Science Will Shape Human Destiny and Our Daily Lives by the Year 2100. Michio Kaku. Knopf Doubleday Publishing Group, 2011</ref><ref>http://radaris.com/~Michio-Kaku/211377214</ref> == Bibliografija == * {{Cite book | editor1-last=Kaku | editor1-first=Michio | editor2-first=Jennifer |editor2-last=Trainer | title=Nuclear Power: Both Sides | url=https://archive.org/details/isbn_9780393016314 | year=1982 | location=New York | publisher=W. W. Norton| ISBN=0-393-01631-5}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio |author2=Daniel Axelrod | title=To Win a Nuclear War: The Pentagon's Secret War Plans | url=https://archive.org/details/towinnuclearwarp0000kaku | year=1987 | location=Boston | publisher=South End Press | isbn=0-89608-321-7}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Quantum Field Theory: A Modern Introduction | url=https://archive.org/details/quantumfieldtheo0000kaku | year=1993 | location=New York | publisher=Oxford University Press | isbn=0-19-507652-4}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Hyperspace: A Scientific Odyssey Through Parallel Universes, Time Warps, and the Tenth Dimension | year=1994 | location=Oxford | publisher=Oxford University Press | isbn=0-19-286189-1}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio |author2=Jennifer Trainer Thompson | title=Beyond Einstein: Superstrings and the Quest for the Final Theory | url=https://archive.org/details/beyondeinsteinsu0000kaku | year=1995 | location=Oxford | publisher=Oxford University Press | isbn=0-19-286196-4}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Visions: How Science Will Revolutionize the 21st century and Beyond | url=https://archive.org/details/visionshowscienc0000kaku_t2e6 | year=1998 | location=New York | publisher=Oxford University Press | isbn=0-19-288018-7}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Introduction to Superstrings and M-Theory | url=https://archive.org/details/introductiontosu0000kaku_o7p4 | year=1999 | location=New York | publisher=Springer | isbn=0-387-98589-1}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Strings, Conformal Fields, and M-Theory | year=1999 | location=New York | publisher=Springer | isbn=0-387-98892-0}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Einstein's Cosmos: How Albert Einstein's Vision Transformed Our Understanding of Space and Time | url=https://archive.org/details/einsteinscosmosh0000kaku_v1h7 | year=2004 | location=London | publisher=Weidenfeld & Nicolson | isbn=0-297-84755-4}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Parallel Worlds: The Science of Alternative Universes and Our Future in the Cosmos | url=https://archive.org/details/parallelworldsbe0000kaku | year=2004 | location=London | publisher=Allen Lane | isbn=0-7139-9728-1}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title="M-Theory: The Mother of All Superstrings" in Riffing on Strings: Creative Writing Inspired by String Theory | year=2008 | location=New York | publisher=Scriblerus | isbn=978-0-9802114-0-5}} * {{Cite book | last=Kaku | first=Michio | title=Physics of the Impossible | url=https://archive.org/details/physicsofimpossi00kaku | location=New York | publisher=Doubleday | year=2008 | isbn=978-0-385-52069-0 }} * {{cite book |last=Kaku |first=Michio |title=Physics of the Future: How Science will Shape Human Destiny and our Daily Lives by the Year 2100 |url=https://archive.org/details/physicsoffutureh0000kaku |year=2011 |publisher=Doubleday |location=New York |isbn= |lccn=2010026569}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://mkaku.org/home/ Oficiali svetainė] {{DEFAULTSORT:Kaku, Michio}} [[Kategorija:JAV fizikai]] [[Kategorija:Mokslo populiarintojai]] 3umrvckssx3wtddq715zze76hjllmr1 0 435690 7855826 6100616 2026-06-13T21:07:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855826 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1963|12|12|T}} | gimimo vieta = [[Naujalaukis (Trakai)|Naujalaukis]], [[Trakų rajonas|Trakų raj.]] | mirties data = {{Mirė|||||1963|09|05}} | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = irkluotoja | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | žinomas = olimpietė | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Aušra Gudeliūnaitė''' (g. [[1963]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Naujalaukis (Trakai)|Naujalaukyje]], [[Trakų rajonas|Trakų raj.]]) – Lietuvos irkluotoja, dalyvavusi [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Seulas|Seule]] ([[Pietų Korėja]]), kur [[SSRS]] rinktinės sudėtyje su aštuonviete 2000 m distancijoje parodė laiką 6:22.35 ir užėmė 4-tą vietą (tarp 16 įgulų). == Sporto pasiekimai == [[Trakų internatinė sporto mokykla|Trakų internatinės sporto mokyklos]] auklėtinė. [[SSRS]] sporto meistrė ([[1982]]). Treneriai Adomas Baublys ([[1978]]–[[1989]]), [[Jonas Čižauskas (1960)|Jonas Čižauskas]] (1989–[[1991]]). SSRS jaunimo irklavimo 5 kartus čempionė ([[1979]]–[[1982]], su Lietuvos aštuonviete, [[1981]], su Lietuvos paviene keturviete su vairininku). Pasaulio jaunimo čempionatuose laimėjo 2 kartus sidabro medalį ([[1979]], [[Maskva]] ir [[1980]], [[Vilenbrukas]], [[Belgija]], su SSRS aštuonviete). Daugkartinė Lietuvos čempionė (su aštuonviete, paviene keturviete su vairininku, su porine keturviete su vairininku), 3 kartus SSRS ([[1987]], su SSRS aštuonviete ir 1987, [[1988]], su SSRS paviene keturviete su vairininku) moterų čempionė. Pabaltijo šalių irklavimo mačų laimėtoja ([[1982]]–[[1990]]). Pasaulio moterų čempionato ([[1987]], [[Kopenhaga]], su SSRS paviene keturviete su vairininku) ir XXIV olimpinių žaidynių (1988, Seulas, su SSRS aštuonviete) 4 vietos laimėtoja. == Nuorodos == * [http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/gu/ausra-gudeliunaite-1.html Aušra Gudeliūnaitė (''sports-reference.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113033500/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/gu/ausra-gudeliunaite-1.html |date=2012-11-13 }} * [http://www.lse.lt/index.php?1991880389 Aušra Gudeliūnaitė ''Lietuvos sporto enciklopedijoje''] * [http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ Lietuvos irkluotojai olimpiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222013653/http://lif.lt/irklavimas/olimpieciai/ |date=2014-02-22 }} {{DEFAULTSORT:Gudeliūnaitė, Aušra}} [[Kategorija:Lietuvos irkluotojai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] h5xuamh97kb8uwizwke1efk8uasypvy 0 436330 7856177 7274307 2026-06-14T08:55:40Z ~2026-34858-74 219566 /* */ 7856177 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= sports | vardas = Raimundas Udrakis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1965|03|30|T}} | gimimo vieta = [[Žagarė]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | veikla = Raitelis | sritis = Konkūrai | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Raimundas Udrakis''' (g. [[1965]] m. [[kovo 30]] d.) – lietuvių sportinio jojimo (konkūrų) raitelis, ilgametis (1983-1990 m.) Lietuvos konkūrų rinktinės narys, pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seulo olimpiadoje jis varžėsi asmeninėje ir komandinėje rungtyse. Nuo 2013 m. dirba jojimo treneriu. Lietuvos veterinarijos akademijos absolventas (1996 m.). [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuvių sportinio jojimo raiteliu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/12882 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 16 d.}}</ref> == Biografija == Raimundas Udrakis jojimo treniruotes Žagarės miesto žirgyne pradėjo lankyti 1976 m. Jau po 4 metų (1980 m.) tapo Lietuvos jaunių čempionu, vėliau iškovojo nemažai pergalių ir prizinių vietų Lietuvos ir tuometinės TSRS čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Tapo Lietuvos jaunimo konkūrų (1984 m.) ir Lietuvos spartakiados (1985 m.) čempionu, Europos jaunimo čempionato individualių konkūrų varžybų (1986 m.) bronzos medalininku, TSRS čempionu (1987 ir 1988 m.). 1987 m. Raimundas Udrakis buvo išrinktas į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką (užėmė 9 vietą). 1988 m. startavo Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse. Raimundo Udrakio treneriais buvo R. Šalkauskas, S. Paknys, A. Samoška, E. Civinskas. Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Nusivylęs Lietuvos žirginio sporto funkcionierių neveiklumu, Raimundas Udrakis išvyko į Seppenrade klubą, kai jį pakvietė vienas iš klubo vadovų Alfred Helmig. Jojimo meno mokėsi pas žinomus Europos žirginio sporto specialistus. 2006 m. baigė Warendorf valstybinę jojimo mokyklą (Vokietija). Nuo 1991 m. iki 2011 m. aktyviai sportavo, įvairiose varžybose (nuo A iki S*** klasės) iškovojo daugiau kaip 1300 prizinių vietų, jodamas su 83 žirgais. Baigęs sportinę karjerą, pradėjo dirbti treneriu (nuo 2013 m.). Žymiausi auklėtiniai – Benas Gutkauskas, Egor Shchibrik. 2023 m. už sportinius pasiekimus Vokietijoje įteiktas Auksinis Raitelio ženklas. '''Olimpinės žaidynės:''' 1988 m. Seulo olimpiadoje su žirgu Dekoracija – 71 vieta atrankos varžybose, 15 vieta – komandinėse varžybose. '''Lietuvos varžybos:''' Lietuvos jaunių (1980, žirgas Valdivija), jaunimo čempionas (1984, žirgas Grimas); Lietuvos jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1985, žirgas Grimas); Lietuvos spartakiados čempionas (1985, žirgas Bezmenas); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1990, žirgas Miražas). '''TSRS varžybos:''' TSRS jaunimo čempionas (1983, žirgas Grimas); TSRS uždarų patalpų jaunų žirgų taurės nugalėtojas (1984, žirgas Dekoracija); TSRS komandų čempionas (1984, 1985, žirgas Grimas; 1986, 1988, žirgas Dekoracija); TSRS jaunimo žaidynių komandų čempionas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS Tautų spartakiados vicečempionas ir komandinių varžybų čempionas (1986, žirgas Dekoracija); TSRS čempionas (1987, 1988, žirgas Dekoracija). '''Tarptautinės varžybos:''' Pabaltijo žiemos taurės varžybų prizininkas (1983, žirgas Formatas); Europos jaunimo čempionato Prancūzijoje Didžiojo prizo rungties trečiosios vietos laimėtojas ir bronzos medalio absoliučioje įskaitoje laimėtojas (1986, žirgas Dekoracija); Vakarų Europos lygos Pasaulio taurės varžybose Suomijoje – 10-oji vieta (1986 m., žirgas Dekoracija) ir Nyderlanduose – 8-oji vieta (1987, žirgas Dekoracija); tarptautiniame turnyre Ochtrupe (Vokietija) Didžiojo prizo rungtyje – 5-oji vieta (1988, žirgas Dekoracija); tarptautiniame Herborno turnyre (Vokietija) – 3-ioji vieta (1988, žirgas Dekoracija).  <br /> == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Udrakis, Raimundas}} [[Kategorija:Lietuvos sportinio jojimo raiteliai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] {{biografija-stub}} 3kffulo45kti6sxwx79mlq4hqho3hwz 7856178 7856177 2026-06-14T08:57:24Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-34858-74 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7223333 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= sports | vardas = Raimundas Udrakis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1965|03|30|T}} | gimimo vieta = [[Žagarė]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | veikla = Raitelis | sritis = Konkūrai | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Raimundas Udrakis''' (g. [[1965]] m. [[kovo 30]] d.) – lietuvių sportinio jojimo (konkūrų) raitelis, ilgametis (1983-1990 m.) Lietuvos konkūrų rinktinės narys, pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seulo olimpiadoje jis varžėsi asmeninėje ir komandinėje rungtyse. Nuo 2013 m. dirba jojimo treneriu. Lietuvos veterinarijos akademijos absolventas (1996 m.). [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuvių sportinio jojimo raiteliu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/12882 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 16 d.}}</ref> == Biografija == Raimundas Udrakis jojimo treniruotes Žagarės miesto žirgyne pradėjo lankyti 1976 m. Jau po 4 metų (1980 m.) tapo Lietuvos jaunių čempionu, vėliau iškovojo nemažai pergalių ir prizinių vietų Lietuvos ir tuometinės TSRS čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Tapo Lietuvos jaunimo konkūrų (1984 m.) ir Lietuvos spartakiados (1985 m.) čempionu, Europos jaunimo čempionato individualių konkūrų varžybų (1986 m.) bronzos medalininku, TSRS čempionu (1987 ir 1988 m.). 1987 m. Raimundas Udrakis buvo išrinktas į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką (užėmė 9 vietą). 1988 m. startavo Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse. Raimundo Udrakio treneriais buvo R. Šalkauskas, S. Paknys, A. Samoška, E. Civinskas. Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Nusivylęs Lietuvos žirginio sporto funkcionierių neveiklumu, Raimundas Udrakis išvyko į Seppenrade klubą, kai jį pakvietė vienas iš klubo vadovų Alfred Helmig. Jojimo meno mokėsi pas žinomus Europos žirginio sporto specialistus. 2006 m. baigė Warendorf valstybinę jojimo mokyklą (Vokietija). Nuo 1991 m. iki 2011 m. aktyviai sportavo, įvairiose varžybose (nuo A iki S*** klasės) iškovojo daugiau kaip 1300 prizinių vietų, jodamas su 83 žirgais. Baigęs sportinę karjerą, pradėjo dirbti treneriu (nuo 2013 m.). Žymiausi auklėtiniai – Benas Gutkauskas, Egor Shchibrik. == Pasiekimai == '''Olimpinės žaidynės:''' 1988 m. Seulo olimpiadoje su žirgu Dekoracija – 71 vieta atrankos varžybose, 15 vieta – komandinėse varžybose. '''Lietuvos varžybos:''' Lietuvos jaunių (1980, žirgas Valdivija), jaunimo čempionas (1984, žirgas Grimas); Lietuvos jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1985, žirgas Grimas); Lietuvos spartakiados čempionas (1985, žirgas Bezmenas); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1990, žirgas Miražas). '''TSRS varžybos:''' TSRS jaunimo čempionas (1983, žirgas Grimas); TSRS uždarų patalpų jaunų žirgų taurės nugalėtojas (1984, žirgas Dekoracija); TSRS komandų čempionas (1984, 1985, žirgas Grimas; 1986, 1988, žirgas Dekoracija); TSRS jaunimo žaidynių komandų čempionas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS Tautų spartakiados vicečempionas ir komandinių varžybų čempionas (1986, žirgas Dekoracija); TSRS čempionas (1987, 1988, žirgas Dekoracija). '''Tarptautinės varžybos:''' Pabaltijo žiemos taurės varžybų prizininkas (1983, žirgas Formatas); Europos jaunimo čempionato Prancūzijoje Didžiojo prizo rungties trečiosios vietos laimėtojas ir bronzos medalio absoliučioje įskaitoje laimėtojas (1986, žirgas Dekoracija); Vakarų Europos lygos Pasaulio taurės varžybose Suomijoje – 10-oji vieta (1986 m., žirgas Dekoracija) ir Nyderlanduose – 8-oji vieta (1987, žirgas Dekoracija); tarptautiniame turnyre Ochtrupe (Vokietija) Didžiojo prizo rungtyje – 5-oji vieta (1988, žirgas Dekoracija); tarptautiniame Herborno turnyre (Vokietija) – 3-ioji vieta (1988, žirgas Dekoracija).  <br /> == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Udrakis, Raimundas}} [[Kategorija:Lietuvos sportinio jojimo raiteliai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] {{biografija-stub}} 0ayht7dpmvnu7hyg4losy4dq0ig4257 7856180 7856178 2026-06-14T09:14:32Z Raimundas Udrakis 219567 /* */ paskelbiau asmeninę informaciją 7856180 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= sports | vardas = Raimundas Udrakis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1965|03|30|T}} | gimimo vieta = [[Žagarė]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | veikla = Raitelis | sritis = Konkūrai | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Raimundas Udrakis''' (g. [[1965]] m. [[kovo 30]] d.) – lietuvių sportinio jojimo (konkūrų) raitelis, ilgametis (1983-1990 m.) Lietuvos konkūrų rinktinės narys, pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seulo olimpiadoje jis varžėsi asmeninėje ir komandinėje rungtyse. Nuo 2013 m. dirba jojimo treneriu. Lietuvos veterinarijos akademijos absolventas (1996 m.). [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuvių sportinio jojimo raiteliu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/12882 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 16 d.}}</ref> == Biografija == Raimundas Udrakis jojimo treniruotes Žagarės miesto žirgyne pradėjo lankyti 1976 m. Jau po 4 metų (1980 m.) tapo Lietuvos jaunių čempionu, vėliau iškovojo nemažai pergalių ir prizinių vietų Lietuvos ir tuometinės TSRS čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Tapo Lietuvos jaunimo konkūrų (1984 m.) ir Lietuvos spartakiados (1985 m.) čempionu, Europos jaunimo čempionato individualių konkūrų varžybų (1986 m.) bronzos medalininku, TSRS čempionu (1987 ir 1988 m.). 1987 m. Raimundas Udrakis buvo išrinktas į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką (užėmė 9 vietą). 1988 m. startavo Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse. Raimundo Udrakio treneriais buvo R. Šalkauskas, S. Paknys, A. Samoška, E. Civinskas. Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Nusivylęs Lietuvos žirginio sporto funkcionierių neveiklumu, Raimundas Udrakis išvyko į Seppenrade klubą, kai jį pakvietė vienas iš klubo vadovų Alfred Helmig. Jojimo meno mokėsi pas žinomus Europos žirginio sporto specialistus. 2006 m. baigė Warendorf valstybinę jojimo mokyklą (Vokietija). Nuo 1991 m. iki 2011 m. aktyviai sportavo, įvairiose varžybose (nuo A iki S*** klasės) iškovojo daugiau kaip 1300 prizinių vietų, jodamas su 83 žirgais. Baigęs sportinę karjerą, pradėjo dirbti treneriu (nuo 2013 m.). Žymiausi auklėtiniai – Benas Gutkauskas, Egor Shchibrik. 2023 m. už sportinius pasiekimus Vokietijoje įteiktas Auksinis Raitelio ženklas. == Pasiekimai == '''Olimpinės žaidynės:''' 1988 m. Seulo olimpiadoje su žirgu Dekoracija – 71 vieta atrankos varžybose, 15 vieta – komandinėse varžybose. '''Lietuvos varžybos:''' Lietuvos jaunių (1980, žirgas Valdivija), jaunimo čempionas (1984, žirgas Grimas); Lietuvos jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1985, žirgas Grimas); Lietuvos spartakiados čempionas (1985, žirgas Bezmenas); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1990, žirgas Miražas). '''TSRS varžybos:''' TSRS jaunimo čempionas (1983, žirgas Grimas); TSRS uždarų patalpų jaunų žirgų taurės nugalėtojas (1984, žirgas Dekoracija); TSRS komandų čempionas (1984, 1985, žirgas Grimas; 1986, 1988, žirgas Dekoracija); TSRS jaunimo žaidynių komandų čempionas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS Tautų spartakiados vicečempionas ir komandinių varžybų čempionas (1986, žirgas Dekoracija); TSRS čempionas (1987, 1988, žirgas Dekoracija). '''Tarptautinės varžybos:''' Pabaltijo žiemos taurės varžybų prizininkas (1983, žirgas Formatas); Europos jaunimo čempionato Prancūzijoje Didžiojo prizo rungties trečiosios vietos laimėtojas ir bronzos medalio absoliučioje įskaitoje laimėtojas (1986, žirgas Dekoracija); Vakarų Europos lygos Pasaulio taurės varžybose Suomijoje – 10-oji vieta (1986 m., žirgas Dekoracija) ir Nyderlanduose – 8-oji vieta (1987, žirgas Dekoracija); tarptautiniame turnyre Ochtrupe (Vokietija) Didžiojo prizo rungtyje – 5-oji vieta (1988, žirgas Dekoracija); tarptautiniame Herborno turnyre (Vokietija) – 3-ioji vieta (1988, žirgas Dekoracija).  <br /> == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Udrakis, Raimundas}} [[Kategorija:Lietuvos sportinio jojimo raiteliai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] {{biografija-stub}} 91hfdg7rylgk4rlhaqk8df9ony56pnq 7856188 7856180 2026-06-14T09:29:57Z Homo ergaster 10314 +skydeliai 7856188 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}}{{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas= sports | vardas = Raimundas Udrakis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1965|03|30|T}} | gimimo vieta = [[Žagarė]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | veikla = Raitelis | sritis = Konkūrai | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Raimundas Udrakis''' (g. [[1965]] m. [[kovo 30]] d.) – lietuvių sportinio jojimo (konkūrų) raitelis, ilgametis (1983-1990 m.) Lietuvos konkūrų rinktinės narys, pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seulo olimpiadoje jis varžėsi asmeninėje ir komandinėje rungtyse. Nuo 2013 m. dirba jojimo treneriu. Lietuvos veterinarijos akademijos absolventas (1996 m.). [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuvių sportinio jojimo raiteliu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/12882 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 16 d.}}</ref> == Biografija == Raimundas Udrakis jojimo treniruotes Žagarės miesto žirgyne pradėjo lankyti 1976 m. Jau po 4 metų (1980 m.) tapo Lietuvos jaunių čempionu, vėliau iškovojo nemažai pergalių ir prizinių vietų Lietuvos ir tuometinės TSRS čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Tapo Lietuvos jaunimo konkūrų (1984 m.) ir Lietuvos spartakiados (1985 m.) čempionu, Europos jaunimo čempionato individualių konkūrų varžybų (1986 m.) bronzos medalininku, TSRS čempionu (1987 ir 1988 m.). 1987 m. Raimundas Udrakis buvo išrinktas į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką (užėmė 9 vietą). 1988 m. startavo Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse. Raimundo Udrakio treneriais buvo R. Šalkauskas, S. Paknys, A. Samoška, E. Civinskas. Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Nusivylęs Lietuvos žirginio sporto funkcionierių neveiklumu, Raimundas Udrakis išvyko į Seppenrade klubą, kai jį pakvietė vienas iš klubo vadovų Alfred Helmig. Jojimo meno mokėsi pas žinomus Europos žirginio sporto specialistus. 2006 m. baigė Warendorf valstybinę jojimo mokyklą (Vokietija). Nuo 1991 m. iki 2011 m. aktyviai sportavo, įvairiose varžybose (nuo A iki S*** klasės) iškovojo daugiau kaip 1300 prizinių vietų, jodamas su 83 žirgais. Baigęs sportinę karjerą, pradėjo dirbti treneriu (nuo 2013 m.). Žymiausi auklėtiniai – Benas Gutkauskas, Egor Shchibrik. 2023 m. už sportinius pasiekimus Vokietijoje įteiktas Auksinis Raitelio ženklas. == Pasiekimai == '''Olimpinės žaidynės:''' 1988 m. Seulo olimpiadoje su žirgu Dekoracija – 71 vieta atrankos varžybose, 15 vieta – komandinėse varžybose. '''Lietuvos varžybos:''' Lietuvos jaunių (1980, žirgas Valdivija), jaunimo čempionas (1984, žirgas Grimas); Lietuvos jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1985, žirgas Grimas); Lietuvos spartakiados čempionas (1985, žirgas Bezmenas); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1990, žirgas Miražas). '''TSRS varžybos:''' TSRS jaunimo čempionas (1983, žirgas Grimas); TSRS uždarų patalpų jaunų žirgų taurės nugalėtojas (1984, žirgas Dekoracija); TSRS komandų čempionas (1984, 1985, žirgas Grimas; 1986, 1988, žirgas Dekoracija); TSRS jaunimo žaidynių komandų čempionas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS Tautų spartakiados vicečempionas ir komandinių varžybų čempionas (1986, žirgas Dekoracija); TSRS čempionas (1987, 1988, žirgas Dekoracija). '''Tarptautinės varžybos:''' Pabaltijo žiemos taurės varžybų prizininkas (1983, žirgas Formatas); Europos jaunimo čempionato Prancūzijoje Didžiojo prizo rungties trečiosios vietos laimėtojas ir bronzos medalio absoliučioje įskaitoje laimėtojas (1986, žirgas Dekoracija); Vakarų Europos lygos Pasaulio taurės varžybose Suomijoje – 10-oji vieta (1986 m., žirgas Dekoracija) ir Nyderlanduose – 8-oji vieta (1987, žirgas Dekoracija); tarptautiniame turnyre Ochtrupe (Vokietija) Didžiojo prizo rungtyje – 5-oji vieta (1988, žirgas Dekoracija); tarptautiniame Herborno turnyre (Vokietija) – 3-ioji vieta (1988, žirgas Dekoracija).  <br /> == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Udrakis, Raimundas}} [[Kategorija:Lietuvos sportinio jojimo raiteliai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] {{biografija-stub}} rknapolldzpzyh3dklkqgukx2ec4z39 7856191 7856188 2026-06-14T09:33:44Z Homo ergaster 10314 /* Biografija */ lse 7856191 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}}{{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas= sports | vardas = Raimundas Udrakis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1965|03|30|T}} | gimimo vieta = [[Žagarė]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | veikla = Raitelis | sritis = Konkūrai | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Raimundas Udrakis''' (g. [[1965]] m. [[kovo 30]] d.) – lietuvių sportinio jojimo (konkūrų) raitelis, ilgametis (1983-1990 m.) Lietuvos konkūrų rinktinės narys, pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seulo olimpiadoje jis varžėsi asmeninėje ir komandinėje rungtyse. Nuo 2013 m. dirba jojimo treneriu. Lietuvos veterinarijos akademijos absolventas (1996 m.). [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuvių sportinio jojimo raiteliu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/12882 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 16 d.}}</ref> == Biografija == Raimundas Udrakis jojimo treniruotes Žagarės miesto žirgyne pradėjo lankyti 1976 m. Jau po 4 metų (1980 m.) tapo Lietuvos jaunių čempionu, vėliau iškovojo nemažai pergalių ir prizinių vietų Lietuvos ir tuometinės TSRS čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Tapo Lietuvos jaunimo konkūrų (1984 m.) ir Lietuvos spartakiados (1985 m.) čempionu, Europos jaunimo čempionato individualių konkūrų varžybų (1986 m.) bronzos medalininku, TSRS čempionu (1987 ir 1988 m.). 1987 m. Raimundas Udrakis buvo išrinktas į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką (užėmė 9 vietą). 1988 m. startavo Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse. Raimundo Udrakio treneriais buvo R. Šalkauskas, S. Paknys, A. Samoška, E. Civinskas. Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Nusivylęs Lietuvos žirginio sporto funkcionierių neveiklumu, Raimundas Udrakis išvyko į Seppenrade klubą, kai jį pakvietė vienas iš klubo vadovų Alfred Helmig. Jojimo meno mokėsi pas žinomus Europos žirginio sporto specialistus. 2006 m. baigė Warendorf valstybinę jojimo mokyklą (Vokietija). Nuo 1991 m. iki 2011 m. aktyviai sportavo, įvairiose varžybose (nuo A iki S*** klasės) iškovojo daugiau kaip 1300 prizinių vietų, jodamas su 83 žirgais. Baigęs sportinę karjerą, pradėjo dirbti treneriu (nuo 2013 m.). Žymiausi auklėtiniai – Benas Gutkauskas, Egor Shchibrik. 2023 m. už sportinius pasiekimus Vokietijoje įteiktas Auksinis jojimo ženklelis ({{de|Goldene Reitabzeichen erhält}}).<ref name="Lse">„[https://www.lse.lt/biografija/raimundas-udrakis/ Raimundas Udrakis]“. Lietuvos sporto enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2026-06-14.</ref> == Pasiekimai == '''Olimpinės žaidynės:''' 1988 m. Seulo olimpiadoje su žirgu Dekoracija – 71 vieta atrankos varžybose, 15 vieta – komandinėse varžybose. '''Lietuvos varžybos:''' Lietuvos jaunių (1980, žirgas Valdivija), jaunimo čempionas (1984, žirgas Grimas); Lietuvos jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1985, žirgas Grimas); Lietuvos spartakiados čempionas (1985, žirgas Bezmenas); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1990, žirgas Miražas). '''TSRS varžybos:''' TSRS jaunimo čempionas (1983, žirgas Grimas); TSRS uždarų patalpų jaunų žirgų taurės nugalėtojas (1984, žirgas Dekoracija); TSRS komandų čempionas (1984, 1985, žirgas Grimas; 1986, 1988, žirgas Dekoracija); TSRS jaunimo žaidynių komandų čempionas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS Tautų spartakiados vicečempionas ir komandinių varžybų čempionas (1986, žirgas Dekoracija); TSRS čempionas (1987, 1988, žirgas Dekoracija). '''Tarptautinės varžybos:''' Pabaltijo žiemos taurės varžybų prizininkas (1983, žirgas Formatas); Europos jaunimo čempionato Prancūzijoje Didžiojo prizo rungties trečiosios vietos laimėtojas ir bronzos medalio absoliučioje įskaitoje laimėtojas (1986, žirgas Dekoracija); Vakarų Europos lygos Pasaulio taurės varžybose Suomijoje – 10-oji vieta (1986 m., žirgas Dekoracija) ir Nyderlanduose – 8-oji vieta (1987, žirgas Dekoracija); tarptautiniame turnyre Ochtrupe (Vokietija) Didžiojo prizo rungtyje – 5-oji vieta (1988, žirgas Dekoracija); tarptautiniame Herborno turnyre (Vokietija) – 3-ioji vieta (1988, žirgas Dekoracija).  <br /> == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Udrakis, Raimundas}} [[Kategorija:Lietuvos sportinio jojimo raiteliai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] {{biografija-stub}} 1l35thko0meecz371xdkauf22w87ov2 7856193 7856191 2026-06-14T09:38:22Z Homo ergaster 10314 7856193 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}}{{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas= sports | vardas = Raimundas Udrakis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1965|03|30|T}} | gimimo vieta = [[Žagarė]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | veikla = Raitelis | sritis = Konkūrai | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Raimundas Udrakis''' (g. [[1965]] m. [[kovo 30]] d.) – lietuvių sportinio jojimo (konkūrų) raitelis, ilgametis (1983-1990 m.) Lietuvos konkūrų rinktinės narys, pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 m. Seulo olimpiadoje jis varžėsi asmeninėje ir komandinėje rungtyse. Nuo 2013 m. dirba jojimo treneriu.<ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/kazkam-zirgas-kazkam-tik-kamanos-rinktines-trenerio-konkursas-iziebe-astria-diskusija-89765343 Kažkam žirgas, kažkam tik kamanos: rinktinės trenerio konkursas įžiebė aštrią diskusiją]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-06-14.</ref> Lietuvos veterinarijos akademijos absolventas (1996 m.). [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuvių sportinio jojimo raiteliu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/12882 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 16 d.}}</ref> == Biografija == Raimundas Udrakis jojimo treniruotes Žagarės miesto žirgyne pradėjo lankyti 1976 m. Jau po 4 metų (1980 m.) tapo Lietuvos jaunių čempionu, vėliau iškovojo nemažai pergalių ir prizinių vietų Lietuvos ir tuometinės TSRS čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Tapo Lietuvos jaunimo konkūrų (1984 m.) ir Lietuvos spartakiados (1985 m.) čempionu, Europos jaunimo čempionato individualių konkūrų varžybų (1986 m.) bronzos medalininku, TSRS čempionu (1987 ir 1988 m.). 1987 m. Raimundas Udrakis buvo išrinktas į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką (užėmė 9 vietą). 1988 m. startavo Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse. Raimundo Udrakio treneriais buvo R. Šalkauskas, S. Paknys, A. Samoška, E. Civinskas. Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Nusivylęs Lietuvos žirginio sporto funkcionierių neveiklumu, Raimundas Udrakis išvyko į Seppenrade klubą, kai jį pakvietė vienas iš klubo vadovų Alfred Helmig. Jojimo meno mokėsi pas žinomus Europos žirginio sporto specialistus. 2006 m. baigė Warendorf valstybinę jojimo mokyklą (Vokietija). Nuo 1991 m. iki 2011 m. aktyviai sportavo, įvairiose varžybose (nuo A iki S*** klasės) iškovojo daugiau kaip 1300 prizinių vietų, jodamas su 83 žirgais. Baigęs sportinę karjerą, pradėjo dirbti treneriu (nuo 2013 m.). Žymiausi auklėtiniai – Benas Gutkauskas, Egor Shchibrik. 2023 m. už sportinius pasiekimus Vokietijoje įteiktas Auksinis jojimo ženklelis ({{de|Goldene Reitabzeichen erhält}}).<ref name="Lse">„[https://www.lse.lt/biografija/raimundas-udrakis/ Raimundas Udrakis]“. Lietuvos sporto enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2026-06-14.</ref> == Pasiekimai == '''Olimpinės žaidynės:''' 1988 m. Seulo olimpiadoje su žirgu Dekoracija – 71 vieta atrankos varžybose, 15 vieta – komandinėse varžybose. '''Lietuvos varžybos:''' Lietuvos jaunių (1980, žirgas Valdivija), jaunimo čempionas (1984, žirgas Grimas); Lietuvos jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1985, žirgas Grimas); Lietuvos spartakiados čempionas (1985, žirgas Bezmenas); Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1990, žirgas Miražas). '''TSRS varžybos:''' TSRS jaunimo čempionas (1983, žirgas Grimas); TSRS uždarų patalpų jaunų žirgų taurės nugalėtojas (1984, žirgas Dekoracija); TSRS komandų čempionas (1984, 1985, žirgas Grimas; 1986, 1988, žirgas Dekoracija); TSRS jaunimo žaidynių komandų čempionas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS jaunų žirgų čempionato nugalėtojas (1985, žirgas Dekoracija); TSRS Tautų spartakiados vicečempionas ir komandinių varžybų čempionas (1986, žirgas Dekoracija); TSRS čempionas (1987, 1988, žirgas Dekoracija). '''Tarptautinės varžybos:''' Pabaltijo žiemos taurės varžybų prizininkas (1983, žirgas Formatas); Europos jaunimo čempionato Prancūzijoje Didžiojo prizo rungties trečiosios vietos laimėtojas ir bronzos medalio absoliučioje įskaitoje laimėtojas (1986, žirgas Dekoracija); Vakarų Europos lygos Pasaulio taurės varžybose Suomijoje – 10-oji vieta (1986 m., žirgas Dekoracija) ir Nyderlanduose – 8-oji vieta (1987, žirgas Dekoracija); tarptautiniame turnyre Ochtrupe (Vokietija) Didžiojo prizo rungtyje – 5-oji vieta (1988, žirgas Dekoracija); tarptautiniame Herborno turnyre (Vokietija) – 3-ioji vieta (1988, žirgas Dekoracija).  <br /> == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Udrakis, Raimundas}} [[Kategorija:Lietuvos sportinio jojimo raiteliai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] {{biografija-stub}} sfcg6dvdzzxec63xwkt6arerfwexiuo 0 437958 7855727 7694720 2026-06-13T15:30:55Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855727 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Bukovo mūšis | partof = [[Moldavijos magnato karai]] | image = | caption = | date = 1600 m. spalio 20 d. | place = [[Bukovas]], [[Prahovos apskritis]], [[Rumunija]] | result = ATR pergalė | combatant1=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|16px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] [[File:Coat of arms of Moldavia.svg|16px]] [[Moldavijos kunigaikštystė]] | combatant2 = [[File:Stema TR.png|15px]] [[Valachija|Valachijos kunigaikštystė]] | commander1 = [[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|16px]] [[Janas Zamoiskis]] [[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|16px]] [[Stanislovas Žolkievskis]] [[File:Coat of arms of Moldavia.svg|16px]] [[Jeremijas Piliakalnis]] | commander2 = [[File:Stema TR.png|15px]] [[Maiklas Drąsusis]] [[File:Stema TR.png|15px]] [[Starina Novak]] | units1 = | units2 = | strength1 = 15 000–17 000 karių<br />10 artilerijos vienetų | strength2 = 15 000–16 000 karių | casualties1 = Nežinoma | casualties2 = 1000 žuvo }} '''Bukovo mūšis''', vykęs [[Moldavijos magnato karai|Moldavijos magnato karų]] metu. Jame [[ATR]] valstybė ir [[Moldavijos kunigaikštystė]] kovojo prieš [[Valachija|Valachijos kunigaikštystę]]. Mūšyje ATR valstybė sutelkė 15 000–17 000 karių pajėgas ir 10 artilerijos vienetų, o [[Valachija]] sutelkė 15 000–16 000 karių, iš kurių žuvo apie 1000. Mūšis vyko dabartinės [[Rumunija|Rumunijos]] apskrityje, [[Bukovas|Bukovo]] regione, kuris tuo metu buvo Valachijos teritorija. == Literatūra == * Dariusz Skorupa, Bitwa pod Bukowem 20 października 1600 r. Staropolska sztuka wojenna XVI–XVII wieku- „Fasciculi Historici Novi“, Tom V, 2002 [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Rumunijos istorija]] [[Kategorija:Mūšiai Rumunijos teritorijoje]] 38mh1ksduk1fao2oq0guidfs8fdez4g 0 437988 7856120 7700287 2026-06-14T07:53:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856120 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Nisko mūšis | partof = [[Švedų tvanas]], II Šiaurės karas | image = | caption = | date = [[1656]] m. [[kovo 28]] d. | place = [[Niskas]], [[Lenkija]] | result = švedų pergalė |combatant1=|combatant1={{flagicon|Sweden}} [[Švedijos imperija]] |combatant2=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|22px]] [[ATR]] |commander1={{flagicon|Sweden}} [[Karolis X Gustavas]] |commander2=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|22px]] [[Stefanas Čarneckis]] | units1 = | units2 = |strength1=nežinoma |strength2=nežinoma |casualties1=200-300 žuvusių ir paimtų į nelaisvę<ref name="Carlblom">J. Levin Carlblom. Karl X Gustafs Polska Krig och Öfvergången till det 2ndra Sundskriget. Göteborg, Centraltryckeriet, Oscar Ericson. p. 34</ref> |casualties2=1 200 žuvusių<ref name="Carlblom"/> }} '''Nisko mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Niskiem}}) įvyko [[1656]] m. [[kovo 28]] d. [[Niskas|Niske]] (dab. [[Pakarpatės vaivadija]], [[Lenkija]]). Tai buvo [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] periodo (ATR istorijos laikmečio tarp [[1655]] ir [[1660]] m.) kautynės, kurias laimėjo [[švedai|švedų]] pajėgos, vadovaujamos karaliaus [[Karolis X Gustavas|Karolio X Gustavo]]. Mūšis įvyko per švedų žygį pietinėje [[Lenkijos karalystės karūna|Lenkijos karalystės karūnos]] dalyje, kur Karolis X Gustavas pabandė galutinai sumušti lenkų pajėgas, pavaldžias karaliui [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonui Kazimierui Vazai]]. Blogai parengta švedų karinė [[Kampanija (karyba)|kampanija]] buvo nutraukta po [[Jaroslavo mūšis|Jaroslavo mūšio]] ([[1656]] m. [[kovo 15]] d.), kuomet Švedijos karalius įsakė trauktis į Lenkijos centrinę dalį. Pasak švedų kronikininko Samuelio Pufendorfo, atsitraukdami iš [[Jaroslavas|Jaroslavo]] švedai patyrė daugiausiai nuostolių per karą Lenkijoje. Tuo pačiu metu Lenkijos pajėgos, kurios buvo sutelktos prie [[Lvovas|Lvovo]], ėmė rengti [[Partizaninis karas|partizaninius išpuolius]] prieš švedų kariuomenę. Jos traukimąsi labai apsunkino ir nepalankus oras, todėl švedų nuostoliai buvo dideli. 1656 m. kovo 28 d. švedų kariuomenė įsirengė stovyklavietę prie [[Niskas|Nisko]]. Išbadėję kareiviai ėmė šukuoti apylinkes ieškodami maisto, gerai saugomoje stovykloje palikę sužeistuosius ir ligonius. Tuo nutarė pasinaudoti [[Stefanas Čarneckis]], pasiųsdamas čia savo kavaleriją. Švedų būgnininkai ėmė mušti pavojaus signalus, todėl išsisklaidę po apylinkes kareiviai ėmė grįžti į stovyklą. Lenkai buvo suplanavę, kad pulkininko [[Aleksandras Hilaris Palubinskis|Aleksandro Hilario Palubinskio]] dalinys atakuos švedų stovyklą iš užnugario, tačiau per nesusipratimą Palubinskis neatvyko į Niską, todėl po kurio laiko atskiras lenkų būrys turėjo atsilaikyti prieš švedų kariuomenę. Čarneckio pajėgos buvo priverstos bėgti, o priešas vos nepaėmė į nelaisvę paties [[Etmonas|etmono]]. Lenkų planas žlugo, o švedų kareiviai tuo tarpu dar kartą pademonstravo kovinį profesionalumą. Tačiau po susirėmimo likusios lenkų [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavos]], buvusios pavaldžios Karoliui X Gustavui, perėjo į Jono Kazimiero Vazos pusę. Po kelių dienų lenkų ir lietuvių pajėgos užblokavo švedus [[Vysla|Vyslos]] ir [[Sanas|Sano]] upių santakoje. == Literatūra == * Miroslaw Nagielski, Warszawa 1656, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 1990, ISBN 83-11-07786-X * Leszek Podhorodecki, Rapier i koncerz, Warszawa 1985, ISBN 83-05-11452-X == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]] mxmmkmcfxqi2e23pvvfbwzrrnr5b8om 0 437990 7856117 7678447 2026-06-14T07:52:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856117 wikitext text/x-wiki {{coord|50.016667|22.666667|format=dms|display=title|type:event}} {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Jaroslavo mūšis | partof = [[Švedų tvanas]], II Šiaurės karas | image = | caption = | date = [[1656]] m. [[kovo 15]] d. | place = [[Jaroslavas]], [[Lenkija]] | result = ATR pergalė |combatant1 =[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|23px]] [[ATR]] |combatant2 ={{flagicon|Sweden}} [[Švedijos imperija]] |commander1 =[[File:POL COA Łodzia.svg|23px]] [[Stefanas Čarneckis]] |commander2 ={{flagicon|Sweden}} [[Karolis X Gustavas]] | units1 = | units2 = |strength1= |strength2= | casualties1 = nežymūs | casualties2 = dideli }} '''Jaroslavo mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Jarosławiem}}, {{Sv|Slaget vid Jarosław}}) – mūšis, įvykęs [[1656]] m. [[kovo 15]] d. [[Jaroslavas|Jaroslave]] (dab. [[Pakarpatės vaivadija]], [[Lenkija]]). Tai buvo [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] periodo (ATR istorijos laikmečio tarp [[1655]] ir [[1660]] m.) kautynės, kurias [[švedai|švedų]] pajėgos, vadovaujamos [[Švedijos karalius|karaliaus]] [[Karolis X Gustavas|Karolio Gustavo]], pralaimėjo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Karūnos lauko etmonas|Karūnos lauko etmono]] [[Stefanas Čarneckis|Stefano Čarneckio]] vadovaujamai kariuomenei.<ref name="marek">[[Marek Kuchciński]]. [https://marekkuchcinski.pl/en/wazne-daty/bitwa-pod-jaroslawiem/ Bitwa pod Jarosławiem] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210112083449/https://marekkuchcinski.pl/en/wazne-daty/bitwa-pod-jaroslawiem/}}</ref> Lenkų pajėgos telkėsi prie [[Lvovas|Lvovo]], kur buvo apsistojęs ir karalius [[Jonas Kazimieras Vaza]]. 1656 m. kovo mėn. pradžioje Karolis Gustavas gavo žinių, kad [[Raudonoji Rusia|Raudonojoje Rusioje]] buvo sutraukta beveik 20 000 ATR kareivių. Švedijos karalius suprato, kad jėgos buvo nelygios, be to, švedai turėjo atremti ir lenkų partizaninius išpuolius, todėl davė įsakymą savo pajėgoms atsitraukti link [[Sanas|Sano]] upės. [[Kovo 11]] d. švedai pasiekė Jaroslavą, kur jie sumušė etmono [[Jerzy Sebastian Lubomirski|Ježio Sebastiano Liubomirskio]] pulką, saugojusį upės prieigas. Netrukus čia pasirodė Stefano Čarneckio dalinys, nustebinęs švedus, kurie manė jį nugalėję [[Golombo mūšis|Golombo mūšyje]] ({{pl|Bitwa pod Gołębiem}}) vasario mėn. Kautynės įvyko prie ''Wielkie Oczy'' kaimo, kur Čarneckis sumušė apie 1000 [[Reiteriai|reiterių]] turėjusį dalinį, vadovaujamą pulkininko Peter Hammerskjold. Po to jis surengė sėkmingą ataką prieš Skones ({{Sv|Skänninge}}) grafo [[Robert Douglas|Roberto Duglaso]] pajėgas, atskubėjusias gelbėti reiterių. Švedai pralaimėjo, ir Duglasas su savo kareiviais pasitraukė link Jaroslavo. Netrukus Čarneckis puolė ir šį miestą, susidurdamas su švedų daliniais, dirbusiais prie miesto įtvirtinimų statybos. Prieš Čarneckį Karolis Gustavas pasiuntė švedų dalinius, dislokuotus kaimyniniuose kaimuose. Pasirodžiusios pagrindinės švedų kariuomenės pajėgos privertė lenkus atsitraukti į miškus. Eilė susirėmimų padarė didelį poveikį lenkų pajėgoms, kurios dar buvo pavaldžios Karoliui X Gustavui. Po mūšio keli tokie lenkų pulkai paliko švedus, o Karolis Gustavas nutarė, kad tolesnis jo kariuomenės veržimasis į Lenkijos pietryčius bus bevaisis. Buvo suorganizuotas taktinis atsitraukimas link [[Sandomieras|Sandomiero]], tačiau netrukus švedų kariuomenė buvo apsupta prie [[Sanas|Sano]] ir [[Vysla|Vyslos]] upių santakos.<ref name="marek" /> == Literatūra == * Leszek Podhorodecki: Rapier i koncerz. Warszawa: 1985. ISBN 83-05-11452-X * Tadeusz M. Nowak, Jan Wimmer: Historia oręża polskiego 963-1795. Warszawa: Wiedza Powszechna, 1981. ISBN 83-214-0133-3 == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] p91saabiquxf9fh55r6980e1m77ssox 0 438018 7856081 7694203 2026-06-14T07:36:57Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856081 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Sėlpilio mūšis | partof = Lenkijos–Švedijos karas (1626–1629) | image = | caption = | date = 1626 m. rugsėjo 30 d. | place = [[Sėlpilis]], [[Latvija]] | result = švedų pergalė | combatant1=[[Image:Naval Ensign of Sweden.svg|23px]] [[Švedijos imperija]] | combatant2=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] | commander1=[[Jakob Pontusson De la Gardie|Jakobas Delagardis]]<br>[[Gustaf Horn|Gustavas Hornas]] | commander2=[[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandras Gosievskis]]<br>[[Stefan Pac|Stefanas Pacas]] | units1 = | units2 = | strength1=Sėlpilis: nežinomas<br>Vendenas: 2500 | strength2=Sėlpilis: apie 2000<br>Vendenas: 600–700 | casualties1 = | casualties2 = }} '''Sėlpilio mūšis''' – mūšis, vykęs [[1626]] m. rugsėjo mėn. tarp [[Švedija|Švedijos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] per [[Lenkija|Lenkijos]]–Švedijos karą (1626–1629). Lenkijos kariuomenei, vadovaujamai [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandro Gosievskio]], pavyko 1626 m. pradžioje iš švedų atsiimti [[Sėlpilis|Sėlpilį]] (buv. ''Selburg, Zelbork'') ir įsikurti pilyje. Atsakydamas švedų generolas [[Jakob Pontusson De la Gardie|Jakobas Delagardis]] sutelkė savo pajėgas atkovoti buvusias pozicijas.<ref name="Vägen till Stormakt1">Isacson (2006). ''Vägen till stormakt''. p.417</ref><ref name="Vägen till Stormakt">Isacson (2006). ''Vägen till stormakt''. p.426</ref> == Priešistorė == [[1625]] m. Švedijos karaliaus [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] kariuomenė perėjo visą [[Livonija|Livoniją]], užimdama strateginius miestus ir įgydama atramos punktus prieš artėjančias paliaubas, kurios užbaigė Lenkijos–Švedijos karą (1626–1629). Vieni iš tokių buvo [[Koknesė]] ir Sėlpilis. Po to Gustavas [[1626]] m. įžengė į [[Prūsija|Prūsiją]], bandydamas pasiekti lemiamą pergalę prieš [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] lenkų kariuomenę. Tačiau Livonija išliko [[karo teatras|karo teatru]], ir Švedijos karalius paliko Jakobą Delagardį pirmuoju vadu, o [[Gustaf Horn|Gustavą Horną]] – antruoju, kad išsaugoti pasiektus iškovojimus. 1626 m. Aleksandro Gosievskio pajėgos apsupo Sėlpilį ir tik po kelių dienų jį užėmė. Vandens trūkumas buvo vienas iš faktorių, lėmusių kapituliaciją. Delagardis numatė atsiimti miestą, turėjusį didelę strateginę reikšmę, buvusį raktu į Koknesės gynybą ir toliau į [[Dauguva|Dauguvos]] aukštupį. == Mūšiai prie Sėlpilio ir Vendeno == Švedijos generolo Delagardžio kavalerija sėkmingai puolė Lenkijos kariuomenę, įsitvirtinsią prie Sėlpilio. Tai kėlė generolo pasitikėjimą savo pajėgomis, kurios, kaip jis manė, pranoko ATR kavaleriją, Lenkijos–Švedijos kare (1600–1611) laikytą nenugalima. Delagardis norėjo kirsti Dauguvą, kad užmegzti kontaktus su Lenkijos kariuomenės dalimi. Jis pasiuntė Gustavą Horną ir [[reiteriai|reiterių]] dalinį per upę tolyn į vakarus pridengti jo flangą, o su savo pajėgomis atakavo priešo placdarmą. Ten buvo nukreipta 600 muškietininkų susikauti su dviem [[haidukai|haidukų]] ir trijomis vokiečių [[Samdinys|samdinių]] [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavomis]], įsikūrusiomis gretimose kalvose. Po nuožmios kovos pastarųjų nuostoliai siekė 70 nukautų, 60 paimtų į nelaisvą ir dvi vėliavas.<ref name="Vägen till Stormakt"/><ref name="Cronholm536">[http://books.google.se/books?id=yqcCAAAAYAAJ&pg=PA532&dq=gustaf+horn+wolmar+1626&hl=sv&sa=X&ei=2KOiUNTwI6en4gT_o4GADw&ved=0CDQQ6AEwAg#v=onepage&q&f=false Cronholm. ''Sveriges historia. p.536]</ref> Tada Delagardis pradėjo iš dviejų patrankų šaudyti į lenkų apkasus prie Sėlpilio. Apie 2000 lenkų kareivių buvo užpulti netikėtai, jų stovyklavietėje kilo sumaištis. Galiausiai sekantį rytą lenkai atidengė atsakomąją ugnį iš savo patrankų, bet buvo per vėlu – šaudymas rimčiau nepakenkė švedams, o susidariusi kritinė situacija vertė pažeidžiamas lenkų pajėgas prašyti nutraukti ugnį. Bet Delagardis atsisakė. Lenkai sugriovė Sėlpilio miesto sieną ir pasitraukė link [[Bauskė]]s, netekdami mūšyje apie 300 vyrų (švedų duomenimis, gautais iš lenkų belaisvių ir dezertyrų).<ref name="Vägen till Stormakt"/><ref name="Cronholm537">[http://books.google.se/books?id=yqcCAAAAYAAJ&pg=PA532&dq=gustaf+horn+wolmar+1626&hl=sv&sa=X&ei=2KOiUNTwI6en4gT_o4GADw&ved=0CDQQ6AEwAg#v=onepage&q&f=false Cronholm. ''Sveriges historia. p.537]</ref> Tuo pačiu metu, [[rugsėjo 30]] d., švedų generolas Gustavas Hornas netoliese, į rytus nuo Vendeno (dab. [[Cėsys]]), kovojo su savo 2500 kareivių dar viename susirėmime prieš menkesnes [[Stefan Pac|Stefano Paco]] pajėgas, teturėjusias 600–700 kareivių. Kaip ir Gosievskis su mažiau kareivių, Pacas buvo priverstas trauktis. Vėliau tais pačiais metais, [[gruodžio 3]] d., įvyko [[Vendeno mūšis]]. == Pasekmės == Švedų pergalė Sėlpilyje buvo dar vienas miesto užėmimas. Tačiau dėl kariuomenės aprūpinimo ir tiekimo problemų Delagardis negalėjo persekioti atsitraukiančių lenkų pajėgų. Vietoje to švedai tvarkė apgriautus įtvirtinimus, pastatė tiltą per Dauguvą prie Koknesės. Po kurio laiko tiekimo problemos privertė Delagardį atsitraukti link lenkų kontroliuojamo Dunaburgo (dab. [[Daugpilis]]), kur jis atvyko [[spalio 4]] d. Vėliau [[spalio 9]] d. jis įsakė šturmuoti tvirtovę. Ataka buvo pakankamai sėkminga – žuvo penki, sužeisti šeši kareiviai. Lenkų nuostoliai buvo apie 230 žuvusių ir 250 belaisvių.<ref name="Vägen till Stormakt"/><ref name="Cronholm540">[http://books.google.se/books?id=yqcCAAAAYAAJ&pg=PA532&dq=gustaf+horn+wolmar+1626&hl=sv&sa=X&ei=2KOiUNTwI6en4gT_o4GADw&ved=0CDQQ6AEwAg#v=onepage&q&f=false Cronholm. ''Sveriges historia. p.540]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *{{cite book |title=Vägen till Stormakt |editor-last=Isacson |editor-first=Claes-Göran |year=2006 |publisher=Norstedts |location=Stockholm |language=sv |isbn=91-1-301502-8 }} * [http://books.google.se/books?id=yqcCAAAAYAAJ&pg=PA532&dq=gustaf+horn+wolmar+1626&hl=sv&sa=X&ei=2KOiUNTwI6en4gT_o4GADw&ved=0CDQQ6AEwAg#v=onepage&q&f=false Sveriges historia under Gustaf II Adolphs regering, Volym 2, Abraham Cronholm] * ''Sveriges Krig 1611-1632'', staff historians. * ''Wojna inflancka 1625-1629'', Henryk Wisner. [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] 7vjc9f7riz02r157jo246a4xldqya2j 0 438102 7855722 7688071 2026-06-13T15:29:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855722 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Toropeco mūšis | partof = Lenkijos–Rusijos karas (1577–1582) | image = | caption = | date = | place = [[Toropecas]] (dab. [[Tverės sritis|Tverės sr.]], [[Rusija]]) | result = |combatant1=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] |combatant2=[[Image:Coat_of_Arms_of_Russia_1577.png|19px]] [[Rusijos carystė]] |commander1=[[Janusz Zbaraski|Jonušas Zbaražskis]] |commander2=[[Dimitrijus Čeremisovas]]<br>[[Grigorijus Naščiokinas]] | units1 = | units2 = |strength1=2 600<ref name="Plewczyński179">Marek Plewczyński (2013). p. 179</ref> |strength2=4 000<ref name="Plewczyński180">Marek Plewczyński (2013). p. 180</ref> | casualties1 = nežymūs | casualties2 = 300-500 žuvusių<br>200 belaisvių<ref name="Plewczyński182">Marek Plewczyński (2013). p. 182</ref> }} '''Toropeco mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Toropcem}}) – mūšis, vykęs [[Toropece]], [[Smolenskas|Smolensko]] kunigaikštystėje (dab. [[Tverės sritis|Tverės sr.]], [[Rusija]]) [[1580]] m. [[rugsėjo 20]] d. Lenkijos–Rusijos karo [[1577]]-[[1582]] m. metu tarp [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusijos carystė]]s kariuomenių. Mūšio priežastis – ginčas dėl [[Livonija|Livonijos]] ir ''dominium Maris Baltici''. Laimėjo ATR pajėgos. == Kariaujančios pusės == Mūšyje ATR kariuomenė turėjo apie 2600 vyrų, vadu buvo [[Braclavas|Braclavo]] vaivada [[Janusz Zbaraski|Jonušas Zbaražskis]]. Šios pajėgos nugalėjo Rusijos kariuomenę, atžygiavusią su 4000 vyrų, jai vadovavo kunigaikščiai [[Dimitrijus Čeremisovas]] ir [[Grigorijus Naščiokinas]]. Rusų gretose 300-500 žuvo ir 200 pateko į nelaisvę. Tarp pastarųjų – ir abu vadai. == Literatūra == * Dariusz Kupisz, Psków 1581-1582, Warszawa 2006. ISBN 83-11-10567-7. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] 0lx86in9z8w39tjjdm7629fcodwgd5l 0 438186 7856063 7683251 2026-06-14T07:23:29Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856063 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Revalės mūšis | partof = [[Lenkijos-Švedijos karas (1600–1611)]] | image = | caption = | date = [[1602]] m. [[birželio 30]] d. | place = [[Revelis]], dab. [[Estija]] | result = [[ATR]] pergalė |combatant1={{flagicon|Sweden}} [[Švedija]] |combatant2=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|15px]] [[ATR]] |commander1=[[Reinhold Arnep|Reinholdas Arnepas]] |commander2=[[Vaizdas:POL_COA_Lubicz.svg|18px]] [[Stanislovas Žolkievskis]] | units1 = | units2 = |strength1= nežinoma |strength2= nežinoma |casualties1=200 žuvusių |casualties2= }} '''Revalės (Revelio) mūšis''' – mūšis, vykęs [[1602]] m. [[birželio 30]] d. netoli [[Revelis|Revelio]], dab. [[Talinas|Talino]], tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] (vad. [[Stanislovas Žolkievskis|Stanislavas Žolkevskis]]) ir švedų (vad. [[Reinhold Arnep|Reinholdas Arnepas]]) kariuomenės, vienas [[Lenkijos-Švedijos karas (1600–1611)|Lenkijos-Švedijos karo (1600–1611)]] mūšių. Mūšį laimėjo ATR karinės pajėgos. == Mūšio eiga == Didysis lauko etmonas Stanislavas Žolkevskis su lenkų pajėgomis buvo pasiųstas prieš Reinholdo Arnepo vedamus švedus, susitelkusius ties Reveliu, kur stovėjo [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiojo etmono]] [[Janas Zamoiskis|Jano Zamoiskio]] pajėgos. Žolkevskis nesėkmingai atakavo su dviem lenkų husarų eskadronais. Švedai nuo priešo kavalerijos gynėsi pastatydami specialias užtvaras prieš žirgus ({{fr|'''Cheval de frise'''}}). Tačiau Žolkevskio lengvoji kavalerija užbėgo švedams iš užnugario, susijungdama su likusiais husarais. Švedai galiausiai buvo sumušti, patyrė nuostolių – 200 žuvusių.<ref name="twcenter">[http://www.twcenter.net/forums/showthread.php?278935-List-of-Polish-Swedish-conflicts-and-battles Total war center. List of Polish-Swedish conflicts and battles] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210114155029/http://www.twcenter.net/forums/showthread.php?278935-List-of-Polish-Swedish-conflicts-and-battles}}</ref> == Literatūra == * Leszek Podhorodecki, „''Stanisław Żółkiewski''”, Warszawa 1988, ISBN 83-205-4082-8 == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] qt4qwu5jtci5epa1pakiw6ucqlgzzja 0 438289 7855726 7746960 2026-06-13T15:30:31Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855726 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Stegeborgo mūšis | partof = Lenkijos-Švedijos karai, karas prieš [[Zigmantas Vaza|Zigmantą Vazą]] | image = [[Vaizdas:Suecia 3-014 ; Stegeborgs slott.jpg|300px]] | caption = Dailininko atkurtas numanomas Stegeborgo pilies atvaizdas iš likusių jos griuvėsių | date = [[1598]] m. [[rugsėjo 18]] d. | place = Prie Stegeborgo pilies, dab. [[Esterjotlando lėnas|Esterjotlandas]], [[Švedija]] | result = Lenkijos–Švedijos sąjungos pergalė |combatant1=[[File:Polish House of Vasa Coa.svg|18px]] Lenkijos–Švedijos sąjunga |combatant2=[[File:Flag of Sweden (1562–1650).svg|22px]] Grafo [[Karolis IX|Karolio]] [[Švedija|švedų]] rėmėjai<br>(Sukilimas prieš karalių [[Zigmantas Vaza|Zigmantą Vazą]]) |commander1=Karalius [[Zigmantas Vaza]] |commander2=Grafas [[Karolis IX|Karolis]] | units1 = | units2 = |strength1=4000 |strength2=7100 |casualties1=30-40 žuvusių |casualties2=300 žuvusių }} '''Stegeborgo mūšis''' ({{sv|Slaget vid Stegeborg}}) – karo prieš [[Zigmantas Vaza|Zigmantą Vazą]] mūšis, vykęs [[1598]] m. [[rugsėjo 18]] d. prie Stegeborgo pilies, (dab. [[Esterjotlando lėnas|Esterjotlandas]], [[Švedija]]) ATR-Švedijos karų laikotarpiu. Lenkijos ir Švedijos karalius Zigmantas Vaza stengėsi numalšinti grafo [[Karolis IX|Karolio]] (vėliau tapusio Švedijos karaliumi) maištą. 1598 m. rugpjūčio mėn. grafo Karolio kariuomenei pavyko apsupti karaliaus Zigmanto Vazos sąjungines lenkų–švedų pajėgas ir užkirsti jiems tiekimo kelius. Rugsėjo mėn. grafo pajėgų apetitas augo, griežtėjo jo pozicija derybose tarp šalių. Tai reiškė, kad Zigmantas Vaza buvo priverstas griebtis ginklo, kad išeiti iš pažeidžiamos padėties. Zigmanto Vazos ir princo Karolio kariuomenės susitiko prie Stegeborgo. Tačiau rugsėjo 8 d. vykusiame mūšyje aiškią persvarą turėjo Zigmantas Vaza – jau po kelių valandų kovos blogai parengtų švedų maištininkų nuostoliai siekė 300 žuvusių, kai tuo tarpų sąjungininkų – apie 30-40 žuvusių. Karolio pajėgos buvo priverstos atsitraukti į savo pozicijas prie Memo pilies. Tai buvo didelis smūgis grafo prestižui, jis net buvo nusprendęs su šeima palikti šalį. Tačiau kai kurie aukšti vadai įkalbėjo pasilikti ir tęsti kovą. Priešingai nei norėjo [[Janas Zamoiskis]], karalius nusprendė nebetęsti mūšio, leisdamas švedų kariuomenei atsitraukti. Karaliaus tikslas buvo valdyti Švedijos karūną, o ne ją sunaikinti. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo jo klaida, kadangi maištininkai atgavo iniciatyvą ir [[rugsėjo 25]] d. sumušė Zigmantą Vazą [[Stangebero mūšis|Stangebero mūšyje]]. Tai privedė prie Lenkijos–Švedijos sąjungos žlugimo. == Literatūra == * Isacson, Claes-Göran (ed) (2006). Vägen till Stormakt. Stockholm: Norstedts. sid. 294. ISBN 91-1-301502-8 == Nuorodos == * [http://www.dumnizpolski.pl/index.php?option=com_content&task=view&id=85&Itemid=36 Lenkijos–Švedijos karas ()lenkų k.] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130503191127/http://www.dumnizpolski.pl/index.php?option=com_content&task=view&id=85&Itemid=36 |date=2013-05-03 }} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos istorija]] 7sl5wzwezjliuopsb75cqa5s2gvfpkl 0 439477 7855874 7122703 2026-06-13T21:55:19Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855874 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:1910WeddingDress.JPG|150px|miniatiūra|dešinėje|1910 m. vestuvinė suknelė, kurią siuvant panaudoti šilkiniai satinas, žoržetas ir muslinas]] '''Žoržetas''', ''krepžoržetas'' ({{fr|crêpe Georgette}}; {{en|crêpe georgette; georgette; georgette crêpe}}) – [[krepas]], išaustas drobiniu pynimu iš krepinių S ir Z sukrumo metmenų ir ataudų, paeiliui poromis. Pasižymi [[Skaidrumas|pusskaidrumu]]. Audžiami [[Šilkas|šilko]], cheminių pluoštų, [[Medvilnė|medvilniniai]] ir [[Vilna|vilnoniai]] žoržetai. Vartojami moteriškiems viršutiniams drabužiams. Audeklas pavadintas žymios XX a. pradžios moteriškų drabužių siuvėjos prancūzės ''Georgette de la Plante'' vardu.<ref name=mbp>{{cite book|last=Picken|first=Mary Brooks|title=A Dictionary of Costume and Fashion: Historic and Modern|url=https://archive.org/details/dictionaryofcost0000pick|year=1957|publisher=Courier Corporation|isbn=9780486402949|pages=[https://archive.org/details/dictionaryofcost0000pick/page/88 88]|authorlink=Mary Brooks Picken}}</ref><ref>Oksfordo žodyne (''Oxford English Dictionary'') pirmą kartą žodis ''georgette'' paminėtas 1915 m.</ref> Pradžioje žoržetai buvo audžiami iš šilko. Žoržetų audime naudojami labai sukrūs [[verpalas|verpalai]]. Būdingą žoržetų paviršiaus raukšlėtumą duoda specifinis pakaitinis priešingo sukrumo verpalų naudojimas metmenyse ir atauduose.<ref name="mbp" /><ref name=kadolph>{{cite book|last=Kadolph|first=Sara J.|title=Textiles|url=https://archive.org/details/textiles0010kado|year=2007|publisher=Prentice Hall|isbn=9780131187696|edition=10|pages=[https://archive.org/details/textiles0010kado/page/230 230], 472}}</ref> Vienspalviai ir raštuoti žoržetai naudojami [[palaidinė]]ms, [[suknelė]]ms, [[Vakarinė suknelė|vakarinėms suknelėms]]s ir drabužių aplikacijoms.<ref name="mbp" /> Žoržetas yra stangresnis ir mažiau blizgus negu jam giminingas [[šifonas]].<ref name="kadolph" /> <gallery> Vaizdas:Jackie Saunders 2 - Feb 1920 Shadowland.jpg|Suknelė šokiams iš satino ir žoržeto (1920 m.) Vaizdas:KLÄNNING Syrenlila sidenklänning med cape och underklänning. Tillhört Ebba von Eckermann, f - Hallwylska museet - 89129.tif|Suknelė iš žoržeto (~1930 m.) Vaizdas:Till boken - utställningen Kunglig Vintage - Livrustkammaren - 87552.tif|Suknelė iš žalio žoržeto </gallery> ==Nuorodos== {{Išnašos}} [[Kategorija:Tekstilės medžiagos]] [[Kategorija:Šilkas]] dhx1uc87emtlckuv2so1qirf52iat89 0 442642 7855836 6791679 2026-06-13T21:19:27Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855836 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė chembox | pavadinimas = Askorbilo stearatas | paveikslėlis = [[Vaizdas:Ascorbyl stearate.svg|200px|]] | IUPAC = [(2S)-2-[(2R)-4,5-dihidroksi-3-okso-2-furil]-2-hidroksi-etil] oktadekanoatas | kiti pavadinimai = E305 | cheminė formulė = C₂₄H₄₂O₇ | SMILES = | molinė masė = 442,586 g/mol | išvaizda = | CAS = [10605-09-1] | PubChem = {{PubChem|10343784}} | tankis ir būsena = | tirpumas = | lydymosi temp = | virimo temp = | rūgštingumas = | valentingumas = | klampumas = | struktūra = | molekulinė forma = | dipolio momentas = | simetrijos grupė = | pavojus = | pavojai = | ES klasifikacija = | NFPA = | žybsnio temp = | r-frazės = | s-frazės = | RTECS = | giminingi junginiai = | grupė = [[esteris]] | giminingi = | giminingi2 = | giminingos grupės = }} '''Askorbilo stearatas''' ({{en|ascorbyl stearate}}), ''E305'' – [[Askorbo rūgštis|askorbo rūgšties]] ir [[stearino rūgštis|stearino rūgšties]] [[esteris]], (C₂₄H₄₂O₇). Dedamas į [[margarinas|margariną]] kaip [[vitaminas C|vitamino C]] šaltinis ir kaip [[maisto priedas]] [[antioksidantas]]. JAV Žemės ūkio departamentas jo kiekį maiste leidžia ne didesnį kaip 0,02% (vieną, arba ,jei yra kitų antioksidantų, kartu su kitais). == Taip pat skaitykite == *[[Askorbilo palmitatas]] ==Nuorodos== *{{cite book | last = Burdock | first = George A | title = Encyclopedia of Food & Color Additives | url = https://archive.org/details/encyclopediaoffo0002burd | year = 1996 | publisher = CRC Press | isbn = 0-8493-9412-0 | page = 213}} *{{cite book | last = Lewis | first = Richard J | title = Food Additives Handbook | url = https://archive.org/details/foodadditiveshan0000lewi | year = 1989 | publisher = Springer | isbn = 0-442-20508-2 | page = [https://archive.org/details/foodadditiveshan0000lewi/page/70 70]}} [[Kategorija:Maisto priedai]] [[Kategorija:Esteriai]] 9dn2zsmqpxvlg27gfp84zcjkhvczrd3 0 442927 7855955 7790840 2026-06-13T23:25:16Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855955 wikitext text/x-wiki '''MUD''' (pradžioje – '''Multi-User Dungeon''', vėliau – '''Multi-User Dimension''' ir '''Multi-User Domain''')<ref name="bartle-acronym">{{cite book | last = Bartle | first = Richard | title = Designing Virtual Worlds | url = https://archive.org/details/designingvirtual0000bart | publisher = New Riders | year = 2003 | isbn = 0-13-101816-7 | pages = [https://archive.org/details/designingvirtual0000bart/page/9 9]–10, 741 | quote = [pp. 9-10] ''TinyMUD'' sąmoningai buvo atskirtas nuo plačiai paplitusio hack-and-slay ''AberMUD'' stiliaus, o „D“ raidė pavadinime atstojo žodį „Dimension“ (arba retkarčiais – „Domain“), o ne „Dungeon“; tai viena didžiausių priežasčių dėl ko vėlesniais metais radosi MUD/MU* skirtumas. [pp. 741] Raidė „D“ termine MUD reiškia „Dungeon“ [...] nes ZORK versija, kurią žaidė Roy, buvo Fortran portas, pavadintas DUNGEN. }}</ref><ref name="hahn-acronym">{{cite book | last = Hahn | first = Harley | title = The Internet Complete Reference | url = https://archive.org/details/harleyhahnsinter00hahn | edition = 2nd | publisher = Osborne McGraw-Hill | year = 1996 | isbn = 0-07-882138-X | pages = [https://archive.org/details/harleyhahnsinter00hahn/page/553 553] | quote = [...] MUD žaidimai taip smarkiai evoliucionavo, kad originalus pavadinimas tapo per daug ribojantis. Žmonės ėmė sakyti, kad „MUD“ buvo terminų „Multi-User Dimension“ ir „Multi-User Domain“ akronimas. }}</ref> – [[kelių žaidėjų žaidimas|daugelio žaidėjų]] realaus laiko [[virtualus pasaulis]], paprastai [[tekstiniai žaidimai|tekstinio tipo]]. MUD apjungia [[vaidmenų žaidimai|vaidmenų žaidimų]], [[hack and slash]], [[player versus player]], interaktyvios grožinės literatūros ir [[internetiniai pokalbiai|internetinių pokalbių]] elementus. Žaidėjai gali skaityti kambarių, objektų, kitų žaidėjų, [[ne žaidėjo veikėjas|ne žaidėjų veikėjų]] ir virtualiame pasaulyje atliktų veiksmų aprašymus. Paprastai žaidėjai sąveikauja vieni su kitais ir su žaidimo pasauliu klaviatūra rinkdami komandas, kurios primena natūralią kalbą. Tradiciniai MUD buvo [[kompiuteriniai vaidmenų žaidimai]], kurių veiksmas vykdavo [[fantastika|fantastiniame]] pasaulyje, apgyvendintame fiktyvių rasių ir monstrų, ir kuriuose žaidėjai rinkdavosi [[veikėjo klasė|klases]], norėdami įgauti konkrečių įgūdžių ar galių. Tokio tipo žaidimo tikslas yra išžudyti monstrus, ištyrinėti fantastinį pasaulį, įvykdyti [[užduotis (kompiuterinis žaidimas)|užduotis]], patirti nuotykius, sukurti istoriją žaidžiant vaidmenimis ir vystyti susikurtą veikėją. Dauguma MUD žaidimų buvo sukurti remiantis „[[Dungeons & Dragons]]“ kauliukų ridenimo taisyklėmis. Be fantastikos, žaidimų vyksmo vieta galėjo būti pagrįsta populiarių knygų, filmų, animacijos, istorijos laikotarpių, antropomorfiniais gyvūnais apgyvendintų pasaulių motyvais ir t. t. Ne visi MUD yra žaidimai; kai kurie jų skirti edukaciniams tikslams, kiti tėra virtualios pokalbių aplinkos. Lankstus daugelio MUD serverių pobūdis lemia tai, kad MUD gali būti naudojami įvairiose srityse nuo [[informatika|informatikos]] mokslinių tyrimų iki [[geoinformatika|geoinformatikos]] iki [[sveikatos informatika|medicininės informatikos]] iki [[analitinė chemija|analitinės chemijos]].<ref>Hansen, Geir Harald (2002-07-31). [http://geir-hansen.com/distributedworld.pdf ''A Distributed Persistent World Server using Dworkin’s Generic Driver''] (Cand. Scient. thesis). University of Oslo. Nuoroda tikrinta 2010-04-14.</ref><ref>Boring, Erich (1993-12-03). ''PangaeaMud: An Online, Object-oriented Multiple User Interactive Geologic Database Tool'' (Master’s thesis). Miami University. Nuoroda tikrinta 2010-05-03.</ref><ref>Cruickshank, Don; De Roure, David (2004). [http://eprints.soton.ac.uk/259975/ „A Portal for Interacting with Context-aware Ubiquitous Systems“]. ''Proceedings of First International Workshop on Advanced Context Modelling, Reasoning and Management'': 96–100. Nuoroda tikrinta 2010-10-14.</ref><ref>Schaefer, Dominik; Mardare, Cezarina; Savan, Alan; Sanchez, Miguel D.; Mei, Bastian; Xia, Wei; Muhler, Martin; Ludwig, Alfred; Schuhmann, Wolfgang (2011-02-17). „High-Throughput Characterization of Pt Supported on Thin Film Oxide Material Libraries Applied in the Oxygen Reduction Reaction“. ''Analytical Chemistry'' (American Chemical Society) 83 (6): 1916–1923. [[Digital object identifier|doi]]: [http://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/ac102303u 10.1021/ac102303u].</ref> MUD pritraukė daugumos sričių, tokių kaip [[komunikacija]], [[sociologija]], [[teisė]] ir [[ekonomika]], mokslininkų dėmesį.<ref>Turkle, Sherry (1997-09-04). ''Life on the Screen: Identity in the Age of the Internet'' (pbk. ed.). Simon & Schuster. ISBN 0-684-83348-4.</ref><ref>Grimmelmann, James (2004-12-08). „Virtual Worlds as Comparative Law“. ''New York Law School Law Review'' (New York Law School) (49): 147–184. Nuoroda tikrinta 2010-05-06.</ref><ref name="Castronova">Castronova, Edward (2006). ''Synthetic Worlds: The Business and Culture of Online Games''. University Of Chicago Press. pp. 10, 291. ISBN 0-226-09627-0. „[pp. 10] MMORPG pirmtakai buvo tekstiniai daugelio naudotojų domenai (MUD) […] [pp. 291] Iš tiesų, turbūt MUD pagimdė galimai vienintelį istorinį ryšį tarp žaidimo tipo virtualaus pasaulio ir tradicinės programos […]“</ref> Dauguma MUD yra mėgėjiški projektai ir yra nemokami; vienuose priimami aukojimai ir leidžiama įsigyti virtualių daiktų, kituose už narystę reikia susimokėti mėnesinį mokestį. Prie MUD galima prisijungti standartiniu [[telnet]] klientu arba specializuotais MUD klientais, kurie pagerina naudotojo aptarnavimo kokybę. Tokių [[MMORPG|daugelio žaidėjų internetinių žaidimų vaidmenimis]] (MMORPG), kaip „[[EverQuest]]“ ir „[[Ultima Online]]“, ir susijusių virtualaus pasaulio žanrų, tokių kaip socialinių virtualių pasaulių, pvz., „[[Second Life]]“, istorijos šaknys siekia MUD žanrą.<ref name="Castronova"/><ref> Shefski, William J. (1995). ''Interactive Internet: The Insider’s Guide to MUDs, MOOs, and IRC''. Prima Publishing. p. 41. ISBN 1-55958-748-2.</ref> Iš tiesų, prieš termino MMORPG atsiradimą, tokio stiliaus žaidimai paprasčiausiai buvo vadinami grafiniais MUD žaidimais. == Žaidimo stilius == Įprastiniame MUD žaidime žaidėjas yra supažindinamas su „patalpa“, kurioje stovi jo [[žaidėjo veikėjas|veikėjas]], patalpoje esančiais objektais, kitų žaidėjų veikėjais ir [[ne žaidėjo veikėjas|kompiuterio valdomais veikėjais]] (NPC) bei su visais išėjimais. Norėdamas įvykdyti užduotį, žaidėjas įveda tekstinę komandą, pvz., '''take apple''' ('paimti obuolį') arba '''attack dragon''' ('atakuoti drakoną'). Judėjimas žaidimo aplinka paprastai vykdomas suvedant kryptį (arba jos sutrumpinimą), kuria žaidėjas nori judėti. Pavyzdžiui, suvedant '''north''' ('šiaurė') arba tiesiog '''n''' palieptų žaidėjo veikėjui išeiti iš esamos patalpos kryptimi į šiaurę.<ref name="movement">Basic movement commands: [http://evermore.de/index.php?id=87 The Lands of Evermore Manual] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130420225439/http://evermore.de/index.php?id=87 |date=2013-04-20 }}</ref> MUD klientai paprastai turi funkcijas, kurios leidžia kai kurias užduotis įvykdyti nesunkiai. Pavyzdžiui, komandų mygtukai, kuriuos žaidėjas gali paspausti, norėdamas pajudėti tam tikra kryptimi arba paimti daiktą. Taip pat yra įrankių, kurie prideda greitųjų klavišų funkciją, t. y. makrokomandų, kurios leidžia žaidėjui, kad ir, pavyzdžiui, judėti aplinkui naudojantis rodyklių klavišais savo klaviatūroje.<ref name="mud-assistant">Tools to simplify the playing of MUD games: [http://mudassist.wyesoft.com/ WyeSoft MUD Assistant] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140714180453/http://mudassist.wyesoft.com/ |date=2014-07-14 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Kompiuterinių žaidimų žanrai}} [[Kategorija:Žaidimų žanrai]] nfzu3ku8sigciqwgyocfqsb2mmah2oy 0 444216 7855932 7207040 2026-06-13T23:09:31Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855932 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | titulas=[[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | vardas = Helmutas fon Moltkė<br />{{vok|Helmuth von Moltke}} | paveikslėlis = Helmuth Johannes Ludwig von Moltke 1914.jpg | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1848|05|23}} | gimimo vieta = [[Bendorfas]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė]] | mirties data = {{flagicon|German Empire}}{{Mirė|1916|06|18|1848|05|23}} | mirties vieta = [[Berlynas]], [[Vokietijos imperija]] |vadovavo0= {{Pradžia|1906|}} – {{Pabaiga|1914|09|14|1906||}} |ankstesnis0=[[Alfred von Schlieffen]] |vėlesnis0=[[Erich von Falkenhayn]] | vikiteka =Category:Helmuth Johannes Ludwig von Moltke }} '''Helmutas fon Moltkė''' ([[1848]] m. [[gegužės 23]] d. – [[1916]] m. [[birželio 16]] d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo [[Helmuth von Moltke (vyresnysis)|Moltkės Vyresniojo]] sūnėnas ir tarnavo kaip [[Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinis štabas|Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo]] viršininkas nuo [[1906]] iki [[1914]] m. == Biografija == Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės garbei. Per [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karą]] Moltkė Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo [[1875]] iki [[1878]] m. jis lankė Karo Akademiją ir [[1880]] m. prisijungė prie Generalinio štabo. [[1882]] m. jis tapo asmeniniu savo dėdės [[Adjutantas|adjutantu]]. [[1891]] m., po savo dėdės mirties, jis tapo [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo [[XIX amžius|XIX a.]] dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai [[1902]] m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.<ref name="Mombauer2001">{{cite book |last=Mombauer |first=Annika |title=Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War |publisher=[[Cambridge University Press]] |location=Cambridge / New York |year=2001 |isbn=978-0-521-79101-4}}</ref> [[1904]] m. Moltkei buvo suteiktos [[Generolas kvartirmeisteris|generolo kvartirmeisterio]] pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. [[1906]] m., po [[Alfred von Schlieffen|Šlifeno]] pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo [[Hans Hartwig von Beseler|Hansas Hartvigas fon Beseleris]], [[Karl von Bülow|Karlas fon Biulovas]] ir [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]].<ref name="Mombauer2001" /> Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su [[kaizeris|kaizeriu]]. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.<ref name="Mombauer2001" /> === Pirmasis Marnos mūšis === Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[Britų imperija|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta [[Prancūzija]]. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos [[Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronte]], perkelti į [[Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare|Rytų frontą]] kovoti prieš [[Rusijos imperija|Rusiją]]. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymu, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą būtų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas [[Hermann von Staab|Hermanas fon Štabas]] piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.<ref name="Tuchman62">{{cite book |last=Tuchman |first=Barbara |author-link=Barbara W. Tuchman |title=The Guns of August |url=https://archive.org/details/isbn_B0013SLIHW |publisher=Ballantine Press |year=1962}}</ref> Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,<ref name="Tuchman62" /> o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas [[1914]] m. [[spalio 25]] d. užėmė [[Erich von Falkenhayn|Erikas fon Falkenhajenas]]. Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susilpninti [[Šlifeno planas|Šlifeno planą]]. Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų.<ref>{{cite book |last=Crowley |first=Robert |editor-first=Robert |editor-last=Crowley |title=What If? |url=https://archive.org/details/whatifworldsfore00cowl |publisher=Penguin Group |date=2001 m. rugsėjo 1 d |pages=[https://archive.org/details/whatifworldsfore00cowl/page/275 275] |chapter=The What Ifs of 1914 |isbn=9780425176429 |accessdate=8 August 2013}}</ref> Vėliau, Marnos mūšio metu, daugybė karių buvo perkelta iš gyvybiškai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenės dešiniojo sparno, buvusio [[Elzasas|Elzase]] ir [[Lotaringija|Lotaringijoje]]. Prieštaringiausiai vertinamas Moltkės sprendimas pasiųsti du kariuomenės korpusus ir [[kavalerija|kavalerijos]] [[Divizija|diviziją]] [[Paul von Hindenburg|Hindenburgo]] ir [[Erich Ludendorff|Luderdorfo]] pajėgų sustiprinimui prieš pat užtikrintą pergalę [[Tanenbergo mūšis|Tanenbergo mūšyje]] 1914 m. Ši veiksmų seka, kai kurių istorikų manymu, buvo strateginė Šlifeno plano įgyvendinimo klaida. Didelė dalis istorikų, įskaitant Zuber ir S.L.A. Marshall, teigia, jog [[Alexander von Kluck|Aleksandro fon Kliuko]] pirmosios armijos nesugebėjimas išlaikyti tvirtą poziciją kartu su Karlo fon Biulovo antrąja armija, taip sukuriant tarpą tarp šių dviejų armijų netoli [[Paryžius|Paryžiaus]], buvo daug didesnė klaida nei bet kuri Moltkės planavimo spraga. Tam tikri istorikai prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad Moltkė prarado savo armijų kontrolę jau [[Rugpjūtis|rugpjūtį]] ir dėl to negalėjo tinkamai reaguoti, kai staiga prasidėjo Pirmasis Marnos mūšis. Dar kiti istorikai teigia, jog strateginių alternatyvų gausa mūšio metu ir galimas Rusijos įsiveržimas į [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsiją]] apsunkino Moltkės sprendimus.<ref>{{cite web | url=http://www.firstworldwar.com/bio/moltke.htm | title=Who's Who - Helmuth von Moltke | accessdate=2007-01-02 | work=Firstworldwar.com}}</ref> === Vėlesnė veikla ir mirtis === [[Vaizdas:Invalidenfriedhof, Grab von Moltke.jpg|thumb|Helmuto fon Moltkės kapas [[Berlynas|Berlyne]].]] Pakeistas Falkenhajeno, Moltkė gavo pakaitinių Generaliniam štabui ofiso viršininko ({{vok|Der stellvertretende Generalstab}}) pareigas. Jo pagrindinės užduotys buvo organizuoti ir siųsti kariuomenės rezervą į reikiamas vietas bei kontroliuoti teritorinius armijos korpusus, atsižvelgiant į padėtį tų karinių dalinių, kurie yra fronte. Moltkės sveikata toliau prastėjo ir jis mirė [[Maršalas|maršalo]] [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaro fon der Golco]] laidotuvių metu [[1916]] m. [[birželio 18]] d. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vokietijos karininkai]] r2hwgef5ygtrp10hh0wron66jzykaxy 0 444567 7855792 7120213 2026-06-13T19:00:00Z EUPBR 191851 /* Palestinos išsivadavimo organizacijos herbas */ 7855792 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė Herbas |pavadininmas =Palestinos valstybės herbas |paveikslėlis =Coat of arms of Palestine.svg |paveikslėlio_dydis =200 |middle = |middle_width = |middle_caption = |lesser = |lesser_width = |lesser_caption = |image2 = |image2_width = |image2_caption = |image3 = |image3_width = |image3_caption = |savininkas = |priimtas = |grįžtė = |šalmas = |šalmo_papuošalas = |skydas = |skydininkai = [[Erelis (heraldika)|Saladino erelis]] |pagrindas = |devizas = {{nastaliq|فلسطين}} (Palestina) |ordinai = |kitos_detalės = |pirmtakai = |naudojamas = }} '''Palestinos herbas''' ({{ar|شعار فلسطين|Shiʿār Filasṭīn}}) – vienas oficialių [[Palestinos valstybė|Palestinos]] valstybinių simbolių. Palestinos herbu galima laikyti emblemą, naudojamą [[Palestinos valstybė]]s ir [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijos]], arba [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] naudojamą emblemą. == Palestinos valstybės ir autonomijos herbas == Emblema, naudojama [[Palestinos valstybė]]s ir naudota Palestinos autonomijos, sudaryta iš panarabiškų spalvų, esančių [[Palestinos vėliava|Palestinos vėliavoje]], pavaizduotų ant skydo, kurį laiko Saladino erelis. Apačioje arabiškas užrašas „فلسطين“, (Palestina). Palestinos autonomijos atveju naudotas užrašas „السلطة الفلسطينية“; (Palestinos autonomija). Šios versijos naudojimas buvo nutrauktas po to, kai kai Palestinos valstybė gavo ne narės šalies statusą [[Jungtinės tautos|Jungtinėse Tautose]] 2012 m. [[lapkričio 29]] d., o Palestinos autonomijos pavadinimas prezidento dekretu buvo pakeistas į „Palestinos valstybė“ 2013 m. sausio mėn. == Palestinos išsivadavimo organizacijos herbas == Palestinos išsivadavimo organizacijos herbą sudaro Palestinos vėliava virš [[Palestinos mandatas|Palestinos mandato]] (dabartinė Izraelio, Vakarų Kranto ir Gazos teritorija). <gallery> File:Coat of arms of the Palestinian National Authority.svg|Palestinos autonomijos naudota versija. File:Coat of arms of Palestine (Official).svg|Versija, naudojama Palestinos valstybės vidaus reikalų ministerijos ir užsienio reikalų ministerijos svetainėse. File:Flag of Palestine (state).svg|Herbas, pavaizduotas [[Palestinos vėliava|Palestinos vėliavos]] kampe. File:Emblem_of_the_PLO_Vector_Graphic.svg|Palestinos išsivadavimo organizacijos emblema </gallery> [[Kategorija:Valstybiniai herbai]] [[Kategorija:Palestinos atributika]] id7s0m97ujprqj82w1pzvkx730xzkz4 0 444781 7856119 7769934 2026-06-14T07:52:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856119 wikitext text/x-wiki {{Infobox sutartis | konflikto_dalis = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = [[Vaizdas:The occupation of the Polish–Lithuanian Commonwealth (union state of the Crown of the Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania) during The Deluge and Chmielnicki's Uprising.png|300px]] | caption = Maskvos ir Švedijos armijų kontroliuotos ATR teritorijos dalys Tvano metu [[1655]] m. | data = [[1656]] m. [[lapkričio 3]] d. | vieta = [[Nemėžis]] | result = poros metų petrauka (iki [[1658]] m. atsinaujinimo [[Verkių mūšis|Verkių mūšyje]]) tarpusavio kare | casus = Švedijos-Rusijos karas ir pasirašiusiųjų šalių noras uždaryti vieną iš karo frontų, jėgas atitraukiant karams prieš Švediją | territory = }} '''Nemėžio sutartis''' – karinė sutartis, pasirašyta [[1656]] m. [[lapkričio 3]] d. [[Nemėžis|Nemėžyje]] tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] siekiant bendrai kovoti prieš [[Švedijos karalystė|Švedijos karalystę]]. == Istorija == Į [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR-Maskvos karą]] pamažu įsitraukė kitos Europos valstybės. Pirmoji savo karius į Respublikos teritoriją [[1655]] m. liepą įvedė Švedija. Tačiau, nepaisant [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] [[1655]] m. spalį su švedais sudarytos sąjungos, Lietuvoje ir Lenkijoje išsilaikė neilgai. [[1655]] m. pabaigoje Lenkijoje, o sekančių metų pradžioje ir LDK prasidėjo prieš švedus nukreiptas partizaninis judėjimas. Švedai iki vasaros buvo išvyti iš Respublikos teritorijos, o [[1656]] m. vasarą kilo Rusijos ir Švedijos karas. Viena Rusijos kariuomenės dalis puolė [[Dauguva|Dauguvos]]-[[Ryga|Rygos]] kryptimi, o kita – [[Tartu]] kryptimi ir miestą užėmė. Visa tai pagreitino Respublikos derybas su Rusija, todėl [[1656]] m. [[lapkričio 3]] d. Nemėžyje buvo pasirašytos Respublikos ir Rusijos paliaubos ir sutartis nukreipta prie Švediją, kėlusią abiem šalims didelę grėsmę. Dviejų valstybių suartėjimo iniciatoriumi buvo Rusijos caras [[Aleksejus Michailovičius]]. Derybose tarpininkavo ir [[Habsburgų monarchija|Habsburgų imperijos]] diplomatai. Į Respublikos delegacijos sudėtį įėjo LDK didysis maršalka [[Jonas Karolis Daugėla Zaviša|Kristupas Zaviša]], LDK referendorius [[Kiprijonas Povilas Bžostovskis]] ir kiti paskirti komisarai. Rusija siekė užsitikrinti jos užimtų žemių pripažinimą, todėl pradžioje bandė papirkti delegacijos narius, taip pat caras pageidavo save matyti Respublikos soste. Po dvi savaites trukusių derybų pavyko pasiekti kompromisą. Pagal pasirašytą sutartį abi valstybės nutraukė tarpusavio kovas ir sudarė antišvedišką bloką: draudžiama sudarinėti separatistines sutartis ir įsipareigota bendrai kariauti su priešiška puse. Respublikos atstovai, tarp kurių būta nemažai promaskvietiškos partijos atstovų, sutiko artimiausiame seime iškelti caro [[Aleksejus Michailovičius|Aleksejaus Michailovičiaus]] kandidatūrą, tačiau jo elekcija turėjo vykti tik po Lenkijos karaliaus [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] mirties. == Pasekmės == Nemėžio sutartis tapo svarbiu diplomatiniu abiejų šalių laimėjimu, ja pasinaudota tolesnėje karo eigoje. Tačiau sudaryta antišvediška koalicija nebuvo tvirta, abi pusės ir toliau, nepaisydamos įsipareigojimų, ieškojo naujų sąjungininkų ir geresnių sprendimų. ATR karalius Jonas Kazimieras Vaza neskubėjo šaukti seimo ir svarstyti Maskvos caro kandidatūros išrinkimo būsimu karaliumi. Tačiau, vykdant sutartį ir siekiant apsisaugoti nuo naujų rusų puolimų, [[1658]] m. vasarą paskubomis, kaip pareiškė LDK kancleris [[Kristupas Zigmantas Pacas|Kristupas Pacas]], „dėl ramybės su Maskvos caru seimas [[liepos 10]] d. sušauktas“. Jame priimta instrukcija nenumatė Maskvai jokių teritorinių nuolaidų, o sutikimas su caro kandidatūra buvo apsunkintas papildomomis sąlygomis. Taigi tuo Nemėžio sutartis nustojo galioti, prasidėjo naujos derybos su rusais.<ref>[http://www.delfi.lt/archive/1656-11-03-nemezyje-prie-vilniaus-abieju-tautu-respublika-pasirase-paliaubas-su-rusija.d?id=25227271 1656 11 03 Nemėžyje prie Vilniaus Abiejų Tautų Respublika pasirašė paliaubas su Rusija]</ref> == Literatūra == * Robert I. Frost, After the deluge: Poland-Lithuania and the Second Northern War, 1655–1660, Cambridge University Press, 2004, ISBN 0-521-54402-5, * Zbigniew Wojcik, Russian Endeavors for the Polish Crown in the Seventeenth Century', Slavic Review, Vol. 41, No. 1 (Spring, 1982), pp. 59-72 == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybė]] [[Kategorija:LDK sutartys]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] 1pq304ulq6uiv2tonvwtjvys0j9ovr2 0 460046 7855891 7742542 2026-06-13T22:16:02Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855891 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Martinas Vaisas<br />{{de|Martin Weiss}} | paveikslėlis = Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{gimė|1903|02|21}} | gimimo vieta = [[Karlsrūjė]], [[Vokietijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|9|30|1903|02|21}} | mirties vieta = Karlsrūjė, [[VFR]] | tautybė = [[vokietis]] <!-- Veikla --> | veikla = [[Holokaustas|Holokausto]] vykdytojas | sritis = masinės žudynės | įstaigos = [[SS]], [[SD]], [[Sicherheitspolizei|SiPo]], [[Einsatzgruppen]] | pareigos = karininkas | partija = [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija]] }} '''Martinas Vaisas''' ({{de|Martin Weiss}}; [[1903]] m. [[vasario 21]] d. [[Karlsrūjė]], [[Vokietijos imperija]] – [[1984]] m. [[rugsėjo 30]] d. ten pat, [[VFR]]<ref>https://www.gedenkorte-europa.eu/de_de/article-martin-wei-szlig-1903-ndash-1984.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200806100116/https://gedenkorte-europa.eu/de_de/article-martin-wei-szlig-1903-ndash-1984.html |date=2020-08-06 }}</ref>) – nacių pareigūnas ir faktiškas [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] valdytojas, taip pat nacių pareigūnų įsteigto Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]], kuriam tenka didžiausia atsakomybė už [[Panerių žudynės|Panerių žudynes]], vadas. == Ankstyvasis gyvenimas == Martinas Vaisas gimė protestantų šeimoje [[Karlsrūjė|Karlsrūjėje]]. Vaisas sekė tėvo pėdomis ir įgijo santechniko ir šildymo sistemų specialisto išsilavinimą, dirbo pameistriu tėvo įmonėje. [[1923]]–[[1927]] m. gyveno Pietų Amerikoje, ten padėjo broliui įkurti fermą. Po tėvo mirties susilaukė trijų vaikų. == Karjera nacių struktūrose == Vaisas ne itin domėjosi politika. [[1934]] m. jis įstojo į raitąją SS, [[SS]] padalinį, labiausiai orientuotą į jojimo meną ir žirgų priežiūrą. 1934 m. taip pat jis įstojo į [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|Vokietijos nacionalsocialistinę darbininkų partiją]]. [[1939]] m. rugsėjį [[Trečiasis Reichas|nacių Vokietijai]] įsiveržus į [[Lenkija|Lenkiją]], Vaisas pašauktas į [[Vermachtas|Vermachtą]]. Dėl narystės SS buvo perkeltas į [[Waffen-SS]] mašinų aptarnavimo skyrių ir pasiųstas į [[Mūšis dėl Prancūzijos|mūšį dėl Prancūzijos]]. 1940 m. rugpjūtį grįžo namo ir tęsė šeimos verslą. [[1941]] m. pavasarį Vaisas vėl mobilizuotas, paskirtas į trečią operatyvinę komandą ''Einsatzkommando 3'', [[Einsatzgruppen|operatyvinės grupės]] dalį, dislokuotą [[Bad Diubenas|Bad Diubene]]. 1941 m. spalį paskirtas dirbti Vokietijos valstybės saugumo tarnybos ({{de|[[Sicherheitsdienst]]}}, [[SD]]) ir Trečiojo Reicho saugumo policijos ({{de|[[Sicherheitspolizei]]}}; SiPo) vado biure [[Vilnius|Vilniuje]], [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariate]]. Vaisas šiose pareigose išdirbo iki [[1944]] m. liepos. Jis visiškai atsakingas už represijas prieš Vilniaus žydų populiaciją, prieš [[Holokaustas|Holokaustą]] sudariusią apie 50 000 žmonių. Nepaisant žemo rango, Vaisas buvo atsakingas už [[Vilniaus getas|Vilniaus getą]] ir netoliese esantį [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimą]]. Jis taip pat atrinkdavo aukas ekzekucijoms [[Paneriai|Paneriuose]] ir pranešdavo savo viršininkams jų skaičių. Vaisas pagarsėjo žiauriu elgesiu su geto kaliniais ir jų dažnu mušimu. Sykį jis vietoje nušovė žmogų, už tai, jog per geto vartus bandė įsinešti penkias bulves ir šiek tiek žuvies. Kiti vokiečių sargybiniai būtų linkę pasigailėti žydų, tačiau bijojo Vaiso nepritarimo. Dėl žiaurumo ir užgaidaus elgesio siunčiant žmones iš Vilniaus geto į ekzekucijų vietą Paneriuose, buvo pramintas „''juoduoju Vaisu''“, ''„Weiss, das Schwarz“'' (žodžių žaismas, vok. ''weiss'' 'baltas').<ref>{{cite book | author = Schoschana Rabinovici | title = Thanks to My Mother | url = https://archive.org/details/thankstomymother00rabi_0 | publisher = Puffin Books, Penguin Books | ISBN = 0-14-130596-7 | pages = 001–246 | year = 1998}}</ref> == Teismas už karo nusikaltimus == [[1950]] m. vasarį [[Viurcburgas|Viurcburgo]] teismas pripažino Vaisą kaltu dėl [[karo nusikaltimai|karo nusikaltimų]] ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book | title=Hitler's Death Squads: The Logic of Mass Murder |url=http://books.google.com/books?id=hRufKvqUkaAC&pg=PA66&sig=ACfU3U0ZowcA7ZgzO_7n-J_hDUoRWYM6tg |first=Helmut |last=Langerbein |publisher=Texas A&M University Press |year=2003 |pages=66–68 |isbn=1-58544-285-2}} * {{cite book | author =[[Arūnas Bubnys]] | title =Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (German and Lithuanian security police: 1941-1944)| year =2004 | publisher =[[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]] | location =Vilnius | url =http://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm | accessdate =2006-06-09 |language=lt}}--> {{DEFAULTSORT:Weiss, Martin}} [[Kategorija:SS karininkai]] h030p6ogb3oxmwyswmwf2py5en9fbhg 0 460196 7856124 7796410 2026-06-14T07:54:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856124 wikitext text/x-wiki {{Reikšmė|[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] mūšį dėl Kauno - nesėkmingą lietuvių bandymą atsiimti rusų užimtą Kauną|Vokietijos ir Rusijos kariuomenių mūšį Pirmojo pasaulinio karo metu|[[Kauno apgultis (1915)]]}}{{Infobox karinis konfliktas |conflict= Kauno apgultis |partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]] |image=[[Vaizdas:Kauno graviūra, 1686.jpg|300px]] |caption=Kauno graviūra, 1686. Jacob Koppmayer knygoje Theatrum cosmograhico historicum tertium... |date= [[1658]] m. [[lapkričio 8]] d. – [[1659]] m. [[vasario 20]] d. |place= [[Europa]], [[Abiejų Tautų Respublika]], [[Kaunas]] |casus= |territory= |result= Rusų kariuomenės pergalė |combatant1= [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|20px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2= [[Vaizdas:Herb Moskovia-1 (Alex K).svg|20px]] [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]] |commander1 = [[Vaizdas:POL_COA_Leliwa.svg|18px]] [[Jurgis Glebavičius]] |commander2 = [[Afanasijus Jurjevas]] |strength1= |strength2= |casualties1=iki 900 |casualties2=7 }} '''Kauno apgultis''' – [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo]] metu, nuo [[1658]] m. [[lapkričio 8]] d. iki [[1659]] m. [[vasario 20]] dienos, vykusi [[Kaunas|Kauno]] miesto apgultis, kurio metu lietuvių daliniai nesėkmingai bandė atsiimti Kauno miesto kontrolę iš [[Rusija|Rusijos kariuomenės]]. == Priešistorė == [[1655]] m. [[rugpjūčio 16]] d. Rusijos karo vado, kunigaikščio [[Piotras Čerkaskis|Piotro Čerkaskio]] vadovaujama kariuomenė be mūšio užėmė Kauną. Nors lietuviai puikiai suprato Kauno strateginę reikšmę, bet miestas buvo silpnai įtvirtintas, turėjo nedidelę įgulą, o po pralaimėto [[Vilniaus mūšis (1655)|Vilniaus mūšio]] į vakarus pasitraukusi lietuvių kariuomenės dalis nenorėjo rizikuoti ir kovoti su daug galingesniu priešu dviejų upių santakoje (tai blogino atsitraukimo galimybę), todėl nuspręsta miestą atiduoti. Užėmę Kauną rusai toliau į [[Žemaitija|Žemaitiją]] nesiveržė, bet iš miesto didesni ir mažesni jų daliniai nuolat siautėjo po apylinkes, bandė priversti gyventojus prisiekti carui ir ieškojo maisto. Tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą ir susidūrimus su miesto apylinkėse šmirinėjančiais lietuvių daliniais. == Apgulties eiga == [[1658]] m. rudenį nutrūkus [[Vilniaus paliaubos|ATR ir Rusijos paliauboms]] ir atsinaujinus karo veiksmams, Kaunas iš karto tapo lietuvių atakų objektu. Kaip rašo rusų šaltiniai, visi keliai iš miesto buvo užblokuoti. 1658 m. [[lapkričio 7]] d. carui prisiekusi ir neprisiekusi [[šlėkta]] bei [[Kauno pavietas|Kauno pavieto]] reguliarios kariuomenės daliniai apsupo miestą.<ref name=":0" /> Jie turėjo lengvų [[Patranka|patrankų]] ir [[Granata|granatų]], kuriomis apšaudė miestą ir jo bokštus. Lapkričio, gruodžio mėnesiais ir [[1659]] m. sausį penkis kartus buvo nesėkmingai šturmuota, kastasi po miesto siena, vienas tunelis susprogdintas paraku, padegtos medinės miesto sienos ir bokštai. Per įvykusius 5 šturmus, kaip nurodoma rusiškuose šaltiniuose, žuvo apie devyni šimtai puolančiųjų, neskaitant sužeistųjų, o rusų žuvę tik 7.<ref name=":0">''Прудовский П. И.'' Не только пером: Отписка царского дипломата об обороне Ковна от польско-литовских войск в конце 1658 — начале 1659 г.// Единорог. Материалы по военной истории Восточной Европы эпохи Средних веков и Раннего Нового времени. — Выпуск 2. — М.: Квадрига, 2011. — С. 342—347.</ref> Nuo apsiausties jie išlaisvinti [[vasario 20]] d., kai iš rusų užimto [[Vilnius|Vilniaus]] buvo atsiųsta virš tūkstančio karių, o lietuviai nedrįso stoti į mūšį ir pasitraukė.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/istorija/ldk-istorija-kauno-okupacija-tvano-metu-582-338756 LDK istorija: Kauno okupacija Tvano metu]</ref> == Literatūra == * (LT) [http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/istorija/ldk-istorija-kauno-okupacija-tvano-metu-582-338756 LDK istorija: Kauno okupacija Tvano metu] * (RU) Прудовский П. И. Не только пером: Отписка царского дипломата об обороне Ковна от польско-литовских войск в конце 1658 – начале 1659 г.// Единорог. Материалы по военной истории Восточной Европы эпохи Средних веков и Раннего Нового времени. – Выпуск 2. – М.: Квадрига, 2011. – p. 342–347. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Kauno istorija]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:1659 metai]] mhhe6ta1qt56efsbe0clun5nib9i8ms 7856129 7856124 2026-06-14T07:56:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856129 wikitext text/x-wiki {{Reikšmė|[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] mūšį dėl Kauno - nesėkmingą lietuvių bandymą atsiimti rusų užimtą Kauną|Vokietijos ir Rusijos kariuomenių mūšį Pirmojo pasaulinio karo metu|[[Kauno apgultis (1915)]]}}{{Infobox karinis konfliktas |conflict= Kauno apgultis |partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]] |image=[[Vaizdas:Kauno graviūra, 1686.jpg|300px]] |caption=Kauno graviūra, 1686. Jacob Koppmayer knygoje Theatrum cosmograhico historicum tertium... |date= [[1658]] m. [[lapkričio 8]] d. – [[1659]] m. [[vasario 20]] d. |place= [[Europa]], [[Abiejų Tautų Respublika]], [[Kaunas]] |casus= |territory= |result= Rusų kariuomenės pergalė |combatant1= [[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|20px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2= [[Vaizdas:Herb Moskovia-1 (Alex K).svg|20px]] [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]] |commander1 = [[Vaizdas:POL_COA_Leliwa.svg|18px]] [[Jurgis Glebavičius]] |commander2 = [[Afanasijus Jurjevas]] |strength1= |strength2= |casualties1=iki 900 |casualties2=7 }} '''Kauno apgultis''' – [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo]] metu, nuo [[1658]] m. [[lapkričio 8]] d. iki [[1659]] m. [[vasario 20]] dienos, vykusi [[Kaunas|Kauno]] miesto apgultis, kurio metu lietuvių daliniai nesėkmingai bandė atsiimti Kauno miesto kontrolę iš [[Rusija|Rusijos kariuomenės]]. == Priešistorė == [[1655]] m. [[rugpjūčio 16]] d. Rusijos karo vado, kunigaikščio [[Piotras Čerkaskis|Piotro Čerkaskio]] vadovaujama kariuomenė be mūšio užėmė Kauną. Nors lietuviai puikiai suprato Kauno strateginę reikšmę, bet miestas buvo silpnai įtvirtintas, turėjo nedidelę įgulą, o po pralaimėto [[Vilniaus mūšis (1655)|Vilniaus mūšio]] į vakarus pasitraukusi lietuvių kariuomenės dalis nenorėjo rizikuoti ir kovoti su daug galingesniu priešu dviejų upių santakoje (tai blogino atsitraukimo galimybę), todėl nuspręsta miestą atiduoti. Užėmę Kauną rusai toliau į [[Žemaitija|Žemaitiją]] nesiveržė, bet iš miesto didesni ir mažesni jų daliniai nuolat siautėjo po apylinkes, bandė priversti gyventojus prisiekti carui ir ieškojo maisto. Tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą ir susidūrimus su miesto apylinkėse šmirinėjančiais lietuvių daliniais. == Apgulties eiga == [[1658]] m. rudenį nutrūkus [[Vilniaus paliaubos|ATR ir Rusijos paliauboms]] ir atsinaujinus karo veiksmams, Kaunas iš karto tapo lietuvių atakų objektu. Kaip rašo rusų šaltiniai, visi keliai iš miesto buvo užblokuoti. 1658 m. [[lapkričio 7]] d. carui prisiekusi ir neprisiekusi [[šlėkta]] bei [[Kauno pavietas|Kauno pavieto]] reguliarios kariuomenės daliniai apsupo miestą.<ref name=":0" /> Jie turėjo lengvų [[Patranka|patrankų]] ir [[Granata|granatų]], kuriomis apšaudė miestą ir jo bokštus. Lapkričio, gruodžio mėnesiais ir [[1659]] m. sausį penkis kartus buvo nesėkmingai šturmuota, kastasi po miesto siena, vienas tunelis susprogdintas paraku, padegtos medinės miesto sienos ir bokštai. Per įvykusius 5 šturmus, kaip nurodoma rusiškuose šaltiniuose, žuvo apie devyni šimtai puolančiųjų, neskaitant sužeistųjų, o rusų žuvę tik 7.<ref name=":0">''Прудовский П. И.'' Не только пером: Отписка царского дипломата об обороне Ковна от польско-литовских войск в конце 1658 — начале 1659 г.// Единорог. Материалы по военной истории Восточной Европы эпохи Средних веков и Раннего Нового времени. — Выпуск 2. — М.: Квадрига, 2011. — С. 342—347.</ref> Nuo apsiausties jie išlaisvinti [[vasario 20]] d., kai iš rusų užimto [[Vilnius|Vilniaus]] buvo atsiųsta virš tūkstančio karių, o lietuviai nedrįso stoti į mūšį ir pasitraukė.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/istorija/ldk-istorija-kauno-okupacija-tvano-metu-582-338756 LDK istorija: Kauno okupacija Tvano metu]</ref> == Literatūra == * (LT) [http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/istorija/ldk-istorija-kauno-okupacija-tvano-metu-582-338756 LDK istorija: Kauno okupacija Tvano metu] * (RU) Прудовский П. И. Не только пером: Отписка царского дипломата об обороне Ковна от польско-литовских войск в конце 1658 – начале 1659 г.// Единорог. Материалы по военной истории Восточной Европы эпохи Средних веков и Раннего Нового времени. – Выпуск 2. – М.: Квадрига, 2011. – p. 342–347. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Kauno istorija]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] jh03ndimxoqlvuzebehkk63ani4wrlk 0 461986 7856108 7690111 2026-06-14T07:48:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856108 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Šklovo mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = | caption = | date = [[1654]] m. [[rugpjūčio 12]] d. | place = [[Šklovas]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]], dabar [[Baltarusija]] | result = taktinė [[LDK]] pergalė (laimėta laiko) | combatant1 = [[LDK]] ([[ATR]]) | combatant2 = [[Rusijos carystė]] | commander1 = [[Jonušas Radvila]] | commander2 = [[Jakovas Čerkaskis]]</br>[[Jurijus Bariatinskis]] | strength1 = 8 000 | strength2 = 80 000 | casualties1 = 700 | casualties2 = 100-200 }} '''Šklovo mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1654]] m. [[rugpjūčio 12]] d., tarp [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusijos carystė]]s pajėgų, netoli [[Šklovas|Šklovo]]. {{mūš-stub}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] q0a26r3gi292zgrjm88hg6v5wby9yq1 0 462083 7855772 7689159 2026-06-13T18:01:20Z Hugo.arg 1674 7855772 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas=Graikijos krepšinio lyga |ateinantis_sezonas= |logo= |logo_size=160 |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas= [[Europa]] |valstybė={{flagicon|Graikija}} [[Graikija]] |įkurta=1927 m. |komandos=12 |generalinis_direktorius= |prezidentas= |čempionai=[[Olympiacos BC|Pirėjo „Olympiakos“]] <br>(16-asis titulas) |daugiausiai_titulų=Atėnų „Panathinaikos“ <br>(40 titulų) |svetainė=[http://www.esake.gr/en esake.gr] |TV= }} '''ESAKE''' (''ΕΣΑΚΕ'') – [[Graikija|Graikijos]] krepšinio klubų asociacija ({{el|Ελληνικός Σύνδεσμος Ανωνύμων Καλαθοσφαιρικών Εταιρειών}}) – asociacija, kuri vykdo Graikijos krepšinio čempionatą, kurį sudaro dvi lygos. Stipriausia lyga vadinasi A1, o antroji Graikijos lyga – A2. Pirmojoje lygoje dalyvauja 12 komandų, antrojoje – 16. Kasmet du praščiausius rezultatus reguliariajame sezone pademonstravę klubai iškrenta į žemesnę lygą, iš kurios į A1 divizioną pakyla jos čempionai bei vicečempionai. Nors lyga įkurta [[1927]] metais, vos 9 klubai iki šiol yra laimėję čempionų žiedus. Daugiausiai kartų (net 40) tai yra pavykę padaryti [[Atėnų Panathinaikos|Atėnų „Panathinaikos“]] ekipai. == Čempionai pagal sezonus == <ref>[http://www.esake.gr/el/86F1A302 ESAKE Official website Greek League Champions]</ref> {{div col|3}} * 1927–28: [[Vaizdas:Azzurro e Bianco con H.png|25px]] [[Iraklis BC|Iraklis]] * 1928–29: [[Vaizdas:Flag of Panellinios-Greek Sports Club.svg|25px]] [[Panellinios BC|Panellinios]] * 1929–30: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1930–34: ''nevyko'' * 1934–35: [[Vaizdas:Azzurro e Bianco con H.png|25px]] [[Iraklis BC|Iraklis]] * 1935–36: [[Vaizdas:600px Bianco e Rosso diagonale con stella Rossa.png|25px]] [[Near East BC|Near East]] * 1936–37: [[National and Kapodistrian University of Athens|Athens University]] * 1937–38: ''nevyko'' * 1938–39: [[Vaizdas:Flag of Panellinios-Greek Sports Club.svg|25px]] [[Panellinios BC|Panellinios]] * 1939–40: [[Vaizdas:Flag of Panellinios-Greek Sports Club.svg|25px]] [[Panellinios BC|Panellinios]] * 1940–45: ''nevyko'' * 1945–46: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1946–47: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1947–48: ''nevyko'' * 1948–49: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1949–50: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1950–51: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1951–52: ''nevyko'' * 1952–53: [[Vaizdas:Flag of Panellinios-Greek Sports Club.svg|25px]] [[Panellinios BC|Panellinios]] * 1953–54: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1954–55: [[Vaizdas:Flag of Panellinios-Greek Sports Club.svg|25px]] [[Panellinios BC|Panellinios]] * 1955–56: ''nevyko'' * 1956–57: [[Vaizdas:Flag of Panellinios-Greek Sports Club.svg|25px]] [[Panellinios BC|Panellinios]] * 1957–58: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1958–59: [[Vaizdas:600px Bianco con aquila bicefala nera.png|25px]] [[PAOK BC|PAOK]] * 1959–60: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1960–61: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1961–62: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1962–63: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1963–64: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1964–65: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1965–66: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1966–67: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1967–68: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1968–69: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1969–70: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 1970–71: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1971–72: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1972–73: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1973–74: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1974–75: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1975–76: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1976–77: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1977–78: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1978–79: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1979–80: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1980–81: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1981–82: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1982–83: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1983–84: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1984–85: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1985–86: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1986–87: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1987–88: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1988–89: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1989–90: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1990–91: [[Vaizdas:Giallo e Nero Aris.JPG|25px]] [[Aris BC|Aris]] * 1991–92: [[Vaizdas:600px Bianco con aquila bicefala nera.png|25px]] [[PAOK BC|PAOK]] * 1992–93: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1993–94: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1994–95: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1995–96: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1996–97: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 1997–98: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1998–99: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 1999–00: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2000–01: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2001–02: [[Vaizdas:600px Giallo con aquila bicefala nera2 svg.png|25px]] [[AEK BC|AEK]] * 2002–03: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2003–04: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2004–05: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2005–06: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2006–07: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2007–08: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2008–09: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2009–10: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2010–11: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2011–12: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 2012–13: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2013–14: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2014–15: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 2015–16: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 2016–17: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2017–18: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2018–19: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2019–20: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]]<ref>{{cite web |author1=George Georgakopoulos |title=Panathinaikos crowned champion, Aris and PAOK stay up |url=https://www.ekathimerini.com/252934/article/ekathimerini/sports/panathinaikos-crowned-champion-aris-and-paok-stay-up |website=ekathimerini.com |access-date=5 June 2020 |location=Online}}</ref> * 2020–21: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2021–22: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 2022–23: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 2023–24: [[Vaizdas:Verde con trifoglio Verde su cerchio Bianco.svg|25px]] [[Panathinaikos BC|Panathinaikos]] * 2024–25: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] * 2025–26: [[Vaizdas:630px_seven_vertical_stripes_HEX-ED1C24_and_White.svg|25px]] [[Olympiacos BC|Olympiakos]] {{div col end}} == Lygos čempionai pagal titulus == * 40 kartų: [[Atėnų Panathinaikos|Atėnų „Panathinaikos“]] * 16 kartų: [[Pirėjo Olympiacos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] * 10 kartų: [[Salonikų Aris|Salonikų „Aris“]] * 8 kartus: [[Atėnų AEK]] * 6 kartus: [[Atėnų Panellinios|Atėnų „Panellinios“]] * po 2 kartus: [[Salonikų PAOK (krepšinio klubas)|Salonikų PAOK]], [[Salonikų Iraklis|Salonikų „Iraklis“]] * po 1 kartą: [[Atėnai|Atėnų]] Universitetas, „Near East“ == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.esake.gr Oficiali svetainė] {{Klygos}} [[Kategorija:Krepšinio lygos]] [[Kategorija:Graikijos krepšinis]] enqft26m9qsrje0oze7fu0um2udzup5 0 462614 7856107 7690115 2026-06-14T07:48:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856107 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Šepelevičių mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Rusijos karas (1654–1667)]] | image = [[Vaizdas:Battle of Shepeleviche.jpg|300px]] | caption = | date = [[1654]] m. [[rugpjūčio 24]] d. | place = [[Šepelevičiai]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]], dabar [[Baltarusija]] | result = taktinė [[LDK]] pergalė (laimėta laiko) (pralaimejimas) | combatant1 = [[LDK]], [[ATR]] | combatant2 = [[Rusijos carystė]] | commander1 = [[Jonušas Radvila]] | commander2 = [[Aleksejus Trubeckojus]] | strength1 = 6 000 | strength2 = 15 000 | casualties1 = ne mažiau 1 000 žuvusių</br>270 belaisvių (iš jų 12 pulkininkų) | casualties2 = 9 žuvę</br>97 sužeisti }} '''Šepelevičių mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1654]] m. [[rugpjūčio 12]] d., tarp [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusijos carystė]]s pajėgų, netoli [[Šepelevičiai|Šepelevičių]]. {{mūš-stub}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] 7xusiusyd9v1ammshfl51cirem3cb7m 0 462932 7856138 7694235 2026-06-14T08:00:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856138 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Kušlikų kalvų mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = | caption = | date = [[1661]] m. spalio mėn. | place = [[Kušlikų kalvos]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]], dabar [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Polockas|Polocko]] rajonas | result = [[ATR]] pergalė | combatant1 = [[ATR]] | combatant2 = [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]] | commander1 = [[Stefanas Čarneckis]]</br>[[Kazimieras Žeromskis]] | commander2 = [[Ivanas Chovanskis]]</br>[[Afanasijus Ordin-Naščiokinas]] | strength1 = 24 000 | strength2 = 12 000 | casualties1 = nežinoma | casualties2 = 1500 žuvusių, 400 belaisvių, 18 patrankų }} '''Kušlikų kalvų mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1661]] m. spalio mėn., tarp [[ATR]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] pajėgų, prie [[Kušlikų kalvos|Kušlikų kalvų]] kaimo. {{mūš-stub}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] 1k9yoeatxdhlzf7n7phqen9a2frji3w 0 462958 7856135 7690118 2026-06-14T07:59:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856135 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Palankos mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = | caption = | date = [[1660]] m. [[birželio 28]] d. | place = [[Palanka]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]], dabar [[Baltarusija]] | result = [[ATR]] pergalė | combatant1 = [[ATR]] | combatant2 = [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]] | commander1 = [[Stefanas Čarneckis]]</br>[[Povilas Jonas Sapiega]] | commander2 = [[Ivanas Chovanskis]] | strength1 = 13 000</br>7 patrankos | strength2 = 24 000</br>60 patrankų | casualties1 = 1 000 - 2 000 žuvusių | casualties2 = 13 000 - 16 000 žuvusių</br>visos patrankos }} '''Palankos mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1660]] m. [[birželio 28]] d., tarp [[ATR]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] pajėgų, netoli [[Palanka|Palankos]] kaimo. [[Vaizdas:Osada Liahovich 1660.jpg|thumb|left|Liachovičių apgultis 1660 m.]] Sutriuškinus Maskvos pajėgas ATR pajėgos pradėjo [[Liachovičiai|Liachovičių]] apgultį. {{mūš-stub}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] juzewn92rm69jhiyte28yziv6irrbjw 0 462963 7856130 7732536 2026-06-14T07:57:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856130 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Basios mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = | caption = | date = [[1660]] m. [[spalio 8]] d. | place = [[Basia (upė)|Basios upės]] apylinkės netoli [[Mogiliovas|Mogiliovo]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]], dabar [[Baltarusija]] | result = lygiosios | combatant1 = [[ATR]] | combatant2 = [[Rusijos carystė]] | commander1 = [[Stefanas Čarneckis]]</br>[[Povilas Jonas Sapiega]]</br>[[Mykolas Kazimieras Pacas]]</br>[[Aleksandras Hilaris Palubinskis]] | commander2 = [[Jurijus Dolgorukovas]]</br>[[Jokūbas Čerkaskis]] | strength1 = 15 100 | strength2 = 20 000 | casualties1 = 1 000 žuvusių | casualties2 = 3 000 - 4 000 žuvusių }} '''Basios mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1660]] m. [[spalio 8]] d., tarp [[ATR]] ir [[Rusijos carystė]]s pajėgų, [[Basia (upė)|Basios upės]] apylinkėse netoli [[Mogiliovas|Mogiliovo]]. {{mūš-stub}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] opptu4dtchctpxmuz8yyd1eo0e0f2ph 0 463035 7856127 7525862 2026-06-14T07:55:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856127 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Verkių mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = | caption = | date = [[1658]] m. [[spalio 21]] d. | place = [[Verkiai]] | result = Rusijos pergalė | combatant1 = [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_Polish-Lithuanian_Commonwealth.svg|20px]] [[ATR]] | combatant2 = [[Vaizdas:Royal_Coat_of_arms_of_Russia_(17th_century).svg|20px]] [[Rusijos carystė]] | commander1 = [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis]] | commander2 = [[Jurijus Dolgorukovas]] | strength1 = 1 200 - 1 500 | strength2 = nežinoma | casualties1 = 100 žuvusių | casualties2 = nežinoma }} '''Verkių mūšis''' – [[1658]] m. [[spalio 21]] d. šalia [[Verkiai|Verkių]] (prie Vilniaus) įvykusios kautynės tarp [[ATR]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] karinių pajėgų. 1658 m. rugsėjo 26 d. – spalio 19 d. prie okupuoto Vilniaus vyko [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir Rusijos delegacijų derybos dėl taikos sutarties. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei derybose atstovavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo pasiųsti komisarai: [[Vilniaus vaivada]], [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Povilas Sapiega|P. J. Sapiega]] ir [[Lietuvos lauko etmonas]], [[Lietuvos didysis iždininkas]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|V. A. Gosievskis]]. Rusijos delegacijai vadovavo N. Odojevskis. Abu Lietuvos etmonai į derybas atvyko lydimi karinių dalinių. Spalio 11 d. nuo [[Upninkai|Upninkų]] atvykęs V. A. Gosievskis savo stovyklą įrengė prie Verkių, P. J. Sapiega – priešingoje Vilniaus pusėje, ties [[Rudamina (Vilnius)|Rudamina]]. Vilniuje buvo sutelkta okupacinė J. Dolgorukio vadovaujama Rusijos kariuomenė ir pilies įgula. Derybų eigoje Rusijos pajėgos spalio 21 d. netikėtai užpuolė prie Verkių įrengtą V. A. Gosievskio karo stovyklą (apie 1500 raitelių). Mūšio metu į nelaisvę pateko V. A. Gosievskis. Jo dalinys neteko apie 200 karininkų ir karių (pateko į nelaisvę, žuvo mūšyje arba traukdamiesi). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės nesėkmę nulėmė nelauktas Rusijos kariuomenės puolimas ir V. A. Gosievskio dalinio suformavimas vien iš raitelių, kurie negalėjo atremti rusų pėstininkų atakos. Didžiausia nesėkmė – aukšto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno V. A. Gosievskio netektis (rusai išvežė į Maskvą; grįžo [[1662 m.|1662]] m. balandžio mėn.). Išlaisvinti jį reikalavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskričių seimeliai, [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimas]], Abiejų Tautų Respublikos valdovas [[Jonas Kazimieras Vaza]]. Verkių mūšiu Rusija nutraukė nuo 1656 m. galiojusias [[Nemėžio sutartis|Nemėžio paliaubas]] ir vykusias derybas taikai sudaryti. Mūšis žymi karinių veiksmų pradžią po [[Nemėžio sutartis|Nemėžio paliaubų]] [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos 1654-1667 metų kare]]. == Šaltiniai == * (LT) Tyla, Antanas, [https://www.vle.lt/straipsnis/verkiu-musis/ Verkių mūšis], Visuotinė lietuvių enciklopedoija * (LT) Tyla, A., ''Verkių mūšis (1658 10 21)'' / ''Lituanistica'' 2007 t. 67 Nr. 1. {{mūš-stub}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] 0cvt1f37qxjc0zokgajtdum57amn5z3 0 463083 7856133 7689924 2026-06-14T07:58:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856133 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Liubaro mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = | caption = | date = [[1660]] m. [[rugsėjo 24]]-[[rugsėjo 27|27]] d. | place = [[Liubaras]], dabar [[Ukraina]] | result = lygiosios | combatant1 = [[ATR]]</br>[[Vaizdas:Flag of the Crimean Tatar people.svg|border|22px]] [[Krymo chanatas]] | combatant2 = [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]]</br>[[Zaporožės kazokai]] | commander1 = [[Stanislovas Ravera Potockis]]</br>[[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis]]</br>[[Ivanas Vygovskis]]</br>[[Murad-Girėjus]]</br>[[Safa-Girėjus]] | commander2 = [[Vasilijus Šeremetjevas]]</br>[[Timofėjus Tetura]] | strength1 = apie 27 tūkst. ATR karių</br> 1,5-2 tūkst. kazokų</br>apie 15 tūkst. totorių | strength2 = apie 14 tūkst. maskvėnų</br>apie 20 tūkst. kazokų | casualties1 = nežinoma | casualties2 = nežinoma }} '''Liubaro mūšis''' – karinių susirėmimų seka, vykusi [[1660]] m. nuo [[rugsėjo 24]] iki [[rugsėjo 27|27]] d., tarp [[ATR]], Vygovskio kazokų, Krymo totorių ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] bei Zaporožės kazokų, [[Liubaras|Liubaro]] apylinkėse šiandienos [[Ukraina|Ukrainoje]]. {{mūš-stub}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] 43r29pom5kx45gcls3ew8lgax03p1kh 0 463088 7856131 7689920 2026-06-14T07:57:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856131 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Čiudnovo mūšis | partof = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] | image = [[Vaizdas:Chudhov 1660.JPG|300px]] | caption = ATR pajėgos apsupa Maskvos pajėgas, vadovaujamas Vasilijaus Šeremetevo ir Timofėjaus Teturos (italų iliustracija) | date = [[1660]] m. [[rugsėjo 27]]-[[lapkričio 4]] d. | place = [[Čiudnovas]], dabar [[Ukraina]] | result = ATR pergalė | combatant1 = [[ATR]]</br>[[Vaizdas:Flag of the Crimean Tatar people.svg|border|22px]] [[Krymo chanatas]] | combatant2 = [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]]</br>[[Zaporožės kazokai]] | commander1 = [[Stanislovas Ravera Potockis]]</br>[[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis]]</br>[[Ivanas Vygovskis]]</br>[[Murad-Girėjus]]</br>[[Safa-Girėjus]] | commander2 = [[Vasilijus Šeremetjevas]]</br>[[Timofėjus Tetura]] | strength1 = apie 28 tūkst. ATR karių</br>apie 12-15 tūkst. totorių | strength2 = apie 15 tūkst. maskvėnų</br>apie 15-20 tūkst. kazokų | casualties1 = žuvusių 2700 (ATR), 400 (totorių)</br>sužeistų 2500 (ATR), 600 (totorių) | casualties2 = žuvusių 2300 (maskvėnų), 1900 (kazokų)</br>sužeistų 2000 (maskvėnų), 2000 (kazokų)</br>paimta į nelaisvę 12500 (maskvėnų), 8000 (kazokų) }} '''Čiudnovo mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Cudnowem}}) – mūšis, įvykęs [[1660]] m. [[rugsėjo 27]]-[[lapkričio 4]] d., tarp [[ATR]], Vygovskio kazokų, Krymo totorių ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] bei Zaporožės kazokų, [[Čiudnovas|Čiudnovo]] apylinkėse dabartinėje [[Ukraina|Ukrainoje]]. Mūšis baigėsi triuškinama lenkų pergale ir Čiudnovo paliaubomis. Visa Maskvos armija, įskaitant jos vadą, totorių buvo paimta į nelaisvę. Mūšis buvo didžiausia lenkų pergalė prieš rusų pajėgas iki [[Varšuvos mūšis|1920 m. Varšuvos mūšio]].<ref>Łukasz Ossoliński, "Kampania na Ukrainie 1660 roku"; daktaro disertacija ([[Varšuvos universitetas]]), 1995, [https://web.archive.org/web/20040611013227/http://www.historia.icenter.pl/pdf/Kampania_na_Ukrainie.pdf tekstas]</ref> 1660 m. Rusijos caras [[Aleksejus Michailovičius|Aleksejus I]] nurodė Vasilijui Šeremetjevui atnaujinti [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karo veiksmus]] ir nustumti lenkus toliau į vakarus, užimti [[Lvovas|Lvovą]] ir taip užsitikrinti ginčijamų teritorijų [[Ukraina|Ukrainoje]] kontrolę. 1660 m. rugsėjį, Rusijos kariuomenės vadas Šeremetjevas vadovaudamasis klaidinga informacija pagal kurią Lenkijos kariuomenė buvo vertinama kaip žymiai mažesnė nusprendė surasti ir sunaikinti lenkų pajėgas su savo armija, kurią jis laikė žymiai didesne (15 000 rusų karių ir 15000-35000 sąjungininkų kazokų). Jis tikėjosi susidurti su 10 000 didžiojo etmono [[Stanislovas Ravera Potockis|Stanislovo Potockio]] karių ir nežinojo, kad prie jų netrukus prisijungė apie 12 000 [[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis|Jurgio Sebastijono Liubomirskio]] karių, kurie neseniai nugalėjo rusų kariuomenę Lietuvoje. Lenkų vadai etmonai Potockis ir Liubomirskis turėjo žymiai geresnius žvalgybos duomenis (jiems talkino ir Ivano Vygovskio šnipų tinklas) ir greitai suprato Šeremetjevo klaidą. Rugsėjo 27 d. lenkų ir totorių pajėgos apsupo įtvirtintą Šeremetjevo stovyklą ir lapkričio 4 d. privertė kapituliuoti. == Pasekmės == Lenkai sunaikino didžiąją dalį rusų pajėgų, susilpnino kazokus ir išlaikė savo sąjungą su Krymo totoriais. Lenkija, nepaisant pergalės masto ja menkai pasinaudojo; lenkų kariuomenė atsitraukė neorganizuotai (mažai padėta sužeistiesiems, dėl to šimtai mirė jau po mūšio). Be to didžiajai armijos daliai nebuvo išmokėti atlyginimai, o tai sukėlė 1661 m. maištus. Dėl to Lenkija negalėjo perimti iniciatyvos ir leido Maskvai atkurti savo kariuomenę. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{mūš-stub}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] dwa6m254nhhx9j8q5b8hukefw7z7loz 0 464896 7855765 7855396 2026-06-13T17:09:23Z Nestea 25298 7855765 wikitext text/x-wiki {{otheruse|organizaciją, siekusią koordinuoti Lietuvos partizanus|organizaciją, siekusią tapti pogrindine Lietuvos vyriausybe,|[[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas]]}} '''Lietuvos išlaisvinimo komitetas''' ('''LIK''') – 1945 m. antroje pusėje [[Lietuva|Lietuvoje]] veikusi pasipriešinimo [[TSRS]] okupacijai organizacija, siekusi apjungti [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanus]] į vieningą judėjimą, išvaduoti Lietuvą bei atkurti nepriklausomybę. == Istorija == Steigiamasis LIK posėdis įvyko 1945 m. rugsėjo 16 d. [[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupių kaimo]] klebonijoje. Nustatyta komiteto sudėtis: pirmininkas [[Liudvikas Butkevičius]], pavaduotojai [[Leonas Taunys-Kovas]] ir [[Antanas Ylius]], nariai – [[Vytautas Bacevičius-Vygandas]], [[Jonas Pileckis-Brokas]], [[Vytautas Radzevičius|Vytautas Radzevičius-Vaidila]]. Nustatyti 6 partizanų apygardų veikimo plotai. 1945 m. spalio 21 d. Skardupiuose įvyko paskutinis LIK posėdis, spalio 22 d. [[Marijampolė|Marijampolėje]] areštuota 17 LIK ir [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] pareigūnų, LIK veikla paralyžiuota. Arešto išvengė J. Pileckis-Brokas, [[Albinas Ratkelis|Albinas Ratkelis-Oželis]] ir majoras [[Zigmas Drunga|Zigmas Drunga-Šernas]]. L. Taunys-Kovas ir V. Bacevičius-Vygandas 1946 m. liepos 20–22 d. [[LTSR]] Karo tribunolo pripažinti kaltais ir nuteisti sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1946 m. lapkričio 26 d. (arba 28 d.).<ref>{{cite web | url=http://www.plienosparnai.lt/page.php?1175 | title= Atsargos kapitonas Leonas Taunys | first=V. | last=Ašmenskas | publisher=Lietuvos Sparnai | accessdate=2015-02-07}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{istorija-stub}} [[Kategorija:Rezistencija Lietuvoje]] 8dvj8v96lcgu17clssy97pucipt6riq 0 470263 7855797 7436685 2026-06-13T19:06:56Z Nestea 25298 7855797 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Alsėdžių Rainių kankinių kapas 2014 (1).JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Rainių kankinių kapas Alsėdžių senosiose kapinėse (1941 m.), priešais [[Alsėdžių kapinių koplyčia|kapinių koplyčią]] |herb = |žeml = |long=22.043913|lat=56.025273 |PL=56|PM=1|PS=30.98|IL=22|IM=2|IS=38.09 |sav = Plungės rajono savivaldybė |sen = Alsėdžių seniūnija |aukštis = 1,67 |plotas = 2,11 x 1,18 m |priešpilis = |naudotas = Pastatytas 1941 m. |žvalgytas = |tirtas = |registro Nr. = }} '''Rainių kankinių Jono Miliaus, Leono Kusos ir Stepono Bubelės kapas''' – kapas šiaurės rytinėje [[Plungės rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]] ([[Alsėdžių seniūnija]]), Pušyno gatvės dešinėje pusėje, senųjų civilinių kapinių šiauriniame pakraštyje. == Kapas == Kapą žymi [[betonas|betoninis]], monolitinis, gulsčio stačiakampio pavidalo, šiaurės – pietų kryptimi pailgas antkapinis [[paminklas]], pastatytas ant platesnio betoninio [[cokolis|cokolio]]. Ties rytinio, vakarinio ir pietinio fasado viduriu įmontuota po betoninį kryžmišką [[krikščionių kryžius|kryžių]], iškylantį virš paminklo. [[Vaizdas: Alsėdžių Rainių kankinių kapas 2014 (2).JPG|left|thumb|Antkapinio paminklo šoninis fasadas]] Priekinio (šiaurinio) fasado sienoje metaliniais laikikliais įtvirtinta statmeno stačiakampio formato juodo šlifuoto akmens memorialinė lenta. Jos viršutinėje dalyje iškaltos trys rankos, laikančios už koto iškeltą [[Lietuvos vėliava|trispalvę vėliavą]]. Žemiau iškaltas [[epitafija]]: „A†A / 1941 M. BIRŽELIO 24•25 D. / ŽVĖRIŠKAI NUKANKINTI / RAINIŲ MIŠKELYJE UŽ / TAUTINĖS VĖLIAVOS IŠKĖLIMĄ / ALSĖDŽIUOSE 1941 M. VASARIO 16 D. / JONAS MILIUS, LEONAS KUSA, / STEPONAS BUBELĖ“. Matmenys: antkapinio paminklo aukštis – 1,67 m, plotis – 1,18 m, ilgis – 2,11 m. == Istorija == Per 1940–1941 m. [[Lietuvos okupacija (1940)|sovietų okupaciją]] [[Alsėdžių valsčius|Alsėdžių valsčiaus]] ir [[Alsėdžiai|miestelio]] gyventojai buvo persekiojami sovietų valdžios. Už 1941 m. vasario 16 d. Alsėdžiuose iškeltą [[Lietuvos vėliava|Lietuvos tautinę vėliavą]] buvo suimti buvęs [[policininkas]] Leonas Kusa, [[batsiuvystė|batsiuvys]] Jonas Milius ir [[valstietis|ūkininkas]] Steponas Bubelė. Jie įkalinti [[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] [[kalėjimas|kalėjime]], o prasidėjus [[SSRS-Vokietijos karas|Sovietų Sąjungos–Vokietijos karui]], 1941 m. birželio 24–25 d. naktį [[sadizmas|sadistiškai]] nužudyti [[Rainių žudynės|Rainių miškelyje]] netoli [[Telšiai|Telšių]]. Nužudytųjų kalinių palaikus 1941 m. birželio 28 d. [[ekshumacija|ekshumavus]], visų trijų alsėdiškių kankinių kūnai buvo atpažinti, parvežti į Alsėdžius ir liepos 1 d. palaidoti bendrame kape parapijos [[kapinės]]e. Ant kapo pastatytas monumentalus betoninis paminklas su trimis kryžiais. == Palaidoti asmenys == * '''Steponas Bubelė''' (g. 1920 m. [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]]). Ūkininkas, lietuvių katalikų jaunimo federacijos „[[pavasarininkai|Pavasaris]]“ narys. Suimtas 1941 m. vasario 19 d. įtarus, kad kartu su kitais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Alsėdžiuose iškėlė [[Lietuvos vėliava|tautinę vėliavą]]. Tardė [[NKVD]]-[[NKGB]] Telšių apskrities skyriaus viršininkas [[Petras Raslanas]], jo pavaduotojai Kovaliovas ir jaun. leitenantas Piotras Morozovas, operatyviniai įgaliotiniai [[Nachmanas Dušanskis]] ir Kazys Repšas. [[Raudonoji armija|SSRS 8-osios armijos]] ir [[NKGB]] Telšių apskrities skyriaus atstovo specialiosios komisijos 1941 m. birželio 25 d. nutarimu pagal [[Rusijos TFSR|RTFSR]] [[baudžiamasis kodeksas|BK]] 58-10 straipsnį nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta tą pačią dieną [[Rainių žudynės|Rainių miškelyje]]. Nužudytas smūgiu į pakaušį. * '''Leonas Kusa''' (g. 1909 m. liepos 30 d. [[Paplinkšė]]s k., [[Sedos valsčius|Sedos vls]]., [[Mažeikių apskritis|Mažeikių aps]]). Vertėsi odininko amatu, po tarnybos [[Lietuvos kariuomenė]]je įstojo į [[policija|policiją]], buvo paskirtas Telšių apskrities policijos Alsėdžių nuovados policininku. [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulių sąjungos]] narys. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš tarnybos atleistas, enkavedistų persekiotas ir tardytas. 1941 m. vasario 16-tąją ketino su draugais iškelti Lietuvos trispalvę, bet susirgo ir keliant vėliavą nedalyvavo. Suimtas 1941 m. vasario 23 d. savo bute. Kaltintas, kad nuo 1940 m. lapkričio 5 d. organizavo antisovietinę grupelę, kurios nariai 1941 m. vasario 16-ajai paruošė atsišaukimus ir iškabino Lietuvos trispalves [[Plungė]]je ir [[Telšiai|Telšiuose]]. Telšių kalėjime jį tardė NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas jaun. leitenantas Piotras Morozovas, operatyviniai įgaliotiniai Nachmanas Dušanskis ir Kazys Repšas. 1941 m. birželio 25 d. karo lauko teismo nutarimu pagal nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta tą pačią dieną Rainių miškelyje. Nužudytas smūgiu į pakaušį. * '''Jonas Milius''' (g. 1903 m. balandžio 22 d. [[Plungė]]je). Batsiuvys, [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] narys. Suimtas 1941 m. vasario 17 d., apkaltintas tautinės vėliavos iškėlimu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Kalintas Telšių kalėjime. Tardė NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojai Kovaliovas ir jaun. leitenantas Piotras Morozovas, operatyviniai įgaliotiniai Nachmanas Dušanskis ir Kazys Repšas. 1941 m. birželio 25 d. nuteistas mirties bausme, kuri tą pačią dieną įvykdyta [[Rainių žudynės|Rainių miškelyje]]. Nužudytas smūgiu į pakaušį. == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [[Arvydas Anušauskas]]. [http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/I%20Soviet%20okupac%20Nusikalt%20aneksav/Zudynes/A.Anusausko%20darbo%20priedas%20Nr.5.pdf Telšių kalėjimo kaliniai, nužudyti Rainiuose 1941 m. birželio 25 d.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Aukojęsi už Tėvynę. – [[XXI amžius (laikraštis)|XXI amžius]]“ – 2011 m. liepos 8 d. – Nr. 51 * Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius: [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]] (LGGRTC), 1999. – T. 1 (A–Ž). – P. 175, 471, 570 * Rainių tragedija; 1941 m. birželio 24–25 d. – Vilnius: [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]], 2000. * Žemaičių kankiniai. Rainių miškelio tragedija 1941.VI.24–25. Trečioji laida. – Vilnius: Lietuvos knygos draugija, 1991. – P. 7, 26–27, 28, 34, 44, 55, 58 == Nuorodos == * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/07/08/atmi_01.html Aukojęsi už Tėvynę. – XXI amžius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305033416/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/07/08/atmi_01.html |date=2016-03-05 }} [[Kategorija:Plungės rajono paveldas]] [[Kategorija:Alsėdžiai]] c4c368cuay3pe42fdo9sp4mev1zstkg 0 473028 7855889 7787477 2026-06-13T22:11:28Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855889 wikitext text/x-wiki '''Koši–Rymano sąlygos''' tai dviejų [[Diferencialinė lygtis|diferencialinių lygčių]] dalinėmis [[išvestinė]]mis sistema, apibrėžianti [[Kompleksinis skaičius|kompleksinio]] kintamojo [[Holomorfinė funkcija|holomorfinę]] (arba kitais žodžiais - [[Analizinė funkcija|analizinę]]) funkciją. Šią lygčių sistemą pirmą kartą užrašė [[Žanas Leronas Dalamberas]] [[1752]] metais. Kiek vėliau, [[1797]] metais, [[Leonardas Oileris]] susiejo šią sistemą su [[analizinė funkcija|analizinėmis funkcijomis]]. [[1814]] metais [[Koši]] panaudojo jas konstruodamas savo funkcijų teoriją. [[1851]] metais šios lygtys buvo panaudotos ir [[Rymanas|Rymano]] disertacijoje vystant funkcijų teorijos pagrindus. Koši-Rymano sąlygos tai yra dviejų diferencialinių lygčių sistema susiejanti kompleksinės funkcijos {{nowrap|1=''f''(''x'' + i''y'') = ''u''(''x'',''y'') + i''v''(''x'',''y'')}} realiąją ''u''(''x'',''y'') ir menamąją ''v''(''x'',''y'') dalis: {| |- |(1a){{spaces|4}}||<math>\dfrac{ \partial u }{ \partial x } = \dfrac{ \partial v }{ \partial y }</math> |- |(1b){{spaces|4}}||<math>\dfrac{ \partial u }{ \partial y } = -\dfrac{ \partial v }{ \partial x }</math> |} === Geometrinė Koši-Rymano sąlygų prasmė === Tarus, kad ''u''(''x'',''y'') ir ''v''(''x'',''y'') yra tam tikros kreivių šeimos, Koši-Rymano sąlygos atitinka konforminio atvaizdo apibrėžimui ([[Konforminė funkcija|konforminės funkcijos]] tai yra tokios funkcijos, kurios nekeičia [[Kampas|kampų]] tarp kreivių ''u'' ir ''v''). === Kompleksinis diferencijavimas === Tarkime, kad : <math> f(z) = u(z) + i \cdot v(z) </math> yra kompleksinio kintamojo ''z'' funkcija. Tuomet funkcijos ''f'' išvestinę taške ''z''₀ apibrėšime kaip ribą: : <math>\lim_{\underset{h\in\mathbf{C}}{h\to 0}} \frac{f(z_0+h)-f(z_0)}{h} = f'(z_0)</math> Jei ši riba egzistuoja, ją galime skaičiuoti išilgai realiosios arba išilgai menamosios ašies. Abiem atvejais tikėtumėmės kad jos turi sutapti. Taigi, artėdami prie jos išilgai realiosios ašies gausime: :<math>\lim_{\underset{h\in\mathbf{R}}{h\to 0}} \frac{f(z_0+h)-f(z_0)}{h} = \frac{\partial f}{\partial x}(z_0).</math> O artėdami prie jos išilgai menamosios ašies gauname: :<math>\lim_{\underset{h\in \mathbf{R}}{h\to 0}} \frac{f(z_0+ih)-f(z_0)}{ih} =\frac{1}{i}\frac{\partial f}{\partial y}(z_0).</math> ''f'' išvestinių lygybė išilgai abiejų ašių duoda mums kitokią Koši-Rymano sąlygų formuluotę: :<math>i\frac{\partial f}{\partial x}(z_0)=\frac{\partial f}{\partial y}(z_0),</math> === Fizikinė interpretacija === Tarkime, kad ''u'' ir ''v'' tenkina Koši-Rymano sąlygas ir gali būti užrašytos kaip [[vektorius]] :<math>\bar{f} = \begin{bmatrix}u\\ -v\end{bmatrix}</math> Tuomet Koši-Rymano sąlyga (1b) teigia, kad <math>\bar{f}</math> yra besūkurinis laukas (jo [[Rotorius (matematika)|rotorius]] lygus 0): :<math>\frac{\partial (-v)}{\partial x} - \frac{\partial u}{\partial y} = 0.</math> Koši-Rymano sąlyga (1a) teigia, kad <math>\bar{f}</math> yra solenoidinis laukas (jo [[divergencija]] lygi 0): :<math>\frac{\partial u}{\partial x} + \frac{\partial (-v)}{\partial y}=0.</math> Kitais žodiais tariant, toks laukas yra be sūkurių, šaltinių ir sankaupų. === Trigonometrinė forma === Užrašant kompleksinę funkciją trigonometrinėje formoje {{nowrap|''z'' {{=}} ''r''&thinsp;''e''^iθ}}, Koši-Rymano sąlygos bus :<math>{ \partial u \over \partial r } = {1 \over r}{ \partial v \over \partial \theta},\quad{ \partial v \over \partial r } = -{1 \over r}{ \partial u \over \partial \theta}.</math> Arba tai gali būti pateikiama viena lygtimi dėl ''f'' išvestinės: :<math>{\partial f \over \partial r} = {1 \over i r}{\partial f \over \partial \theta}.</math> == Šaltiniai == *{{cite book |last=Ahlfors |first=Lars |date=1953 |publication-date=1979 |title=Complex analysis |url=https://archive.org/details/complexanalysisi0000ahlf_v7n1 |edition=3rd |publisher=McGraw Hill |isbn=0-07-000657-1}} *{{citation|first=J.|last=d'Alembert|authorlink=Jean le Rond d'Alembert|title=Essai d'une nouvelle théorie de la résistance des fluides|url=https://archive.ph/sPFpt|publication-place=Paris|year=1752}} *{{citation|first=A.L.|last=Cauchy|authorlink=Augustin Cauchy|title=Mémoire sur les intégrales définies, |series=Oeuvres complètes Ser. 1|volume=1|publication-place=Paris|year=1814|publication-date=1882|pages=319–506}} * {{citation|url=http://espace.library.uq.edu.au/view/UQ:119883|last=Chanson|first=H.|year=2007|title=Le Potentiel de Vitesse pour les Ecoulements de Fluides Réels: la Contribution de Joseph-Louis Lagrange." ('Velocity Potential in Real Fluid Flows: Joseph-Louis Lagrange's Contribution.')|journal=Journal La Houille Blanche|volume=5|pages=127&ndash;131|doi=10.1051/lhb:2007072|issn=0018-6368}}. * {{citation|last=Dieudonné|first=Jean Alexander|authorlink=Jean Dieudonné|title=Foundations of modern analysis|publisher=Academic Press|year=1969}}. *{{citation|first=L.|last=Euler|authorlink=Leonhard Euler|journal=Nova Acta Acad. Sci. Petrop.|volume=10|year=1797|pages=3–19}} *{{citation|title=When is a Function that Satisfies the Cauchy&ndash;Riemann Equations Analytic?|first1=J. D.|last1=Gray|first2=S. A.|last2=Morris|journal=The American Mathematical Monthly|volume=85|number=4|year=1978|publication-date=April 1978|pages=246&ndash;256|jstor=2321164}}. *{{citation|first=H.|last=Looman|title=Über die Cauchy&ndash;Riemannschen Differeitalgleichungen|journal=Göttinger Nachrichten|year=1923|pages=97&ndash;108}}. * {{citation|last1=Pólya|first1=George|authorlink1=George Pólya|last2=Szegő|first2=Gábor|title=Problems and theorems in analysis I|publisher=Springer|year=1978|isbn=3-540-63640-4}} *{{citation|last=Riemann|first=B.|authorlink=Bernhard Riemann|contribution=Grundlagen für eine allgemeine Theorie der Funktionen einer veränderlichen komplexen Grösse|editor=H. Weber|title=Riemann's gesammelte math. Werke|publisher=Dover|publication-date=1953|pages=3–48|year=1851}} * {{citation|last=Rudin|first=Walter|authorlink=Walter Rudin|title=Real and complex analysis|year=1966|publisher=McGraw Hill|publication-date=1987|edition=3rd|isbn=0-07-054234-1}}. * {{springer|last=Solomentsev|first=E.D.|title=Cauchy–Riemann conditions|id=c/c020970|year=2001}} * {{citation|last1=Stewart|first1=Ian|last2=Tall|first2=David|authorlink=Ian Stewart (mathematician)|title=Complex Analysis|year=1983|publisher=CUP|publication-date=1984|edition=1st|isbn=0-521-28763-4}}. == Nuorodos == * [http://math.fullerton.edu/mathews/c2003/CauchyRiemannMod.html Cauchy–Riemann Equations Module by John H. Mathews] [[Kategorija:Kompleksinė analizė]] 6orgtnqpg7qss0jctnrx76sxb1z9gvg 0 475847 7855810 7683983 2026-06-13T19:24:27Z EUPBR 191851 7855810 wikitext text/x-wiki {{Oro linijų bendrovė | pavadinimas = Belavia<br/>Белавиа | logo = Belavia_logo.svg | logo dydis = 250 | IATA = B2 | ICAO = BRU | šaukinys = BELARUS AVIA | įkurta = [[1996]] m. [[kovo 5]] d. | pagrindinis = [[Nacionalinis Minsko oro uostas]] | antriniai = | keleivio programa = Belavia Leader | aljansas = | lėktuvų skaičius = 25 | maršrutai = 50 | priklauso = Baltarusijos vyriausybė | šūkis = | būstinė = [[Minskas]], [[Baltarusija]] | vadovybė = Anatolij Nikolaevič Gusarov | tinklalapis = [http://en.belavia.by/home/ en.belavia.by] }} [[File:Belavia logo.png|thumb|Pirmasis kompanijos logotipas]] '''Belavia''' ({{be|ААТ «Авіякампанія «Белавія»}}, [[Rusų kalba|rus]]''. ОАО «Авиакомпания «Белавиа»'') – pagrindinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[oro linijų bendrovė|avia linijos]], priklausančios šalies vyriausybei. Kompanija įkurta [[1996]] m. [[kovo 5]] d. ir vykdo skrydžius po [[Europa|Europos]], [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|NVS]] ir [[Vidurinieji Rytai|Viduriniųjų Rytų]] valstybes. Pagrindinis šios aviakompanijos oro uostas ir bazė yra šalies sostinės [[Nacionalinis Minsko oro uostas|Minsko]] [[Nacionalinis Minsko oro uostas|Nacionalis oro uostas (taip pat vadinamas Minsk-2)]]. [[2015|2016]] m. bendrovė valdė 28 orlaivius.<ref>[http://belavia.by/company/air_fleet Парк воздушных судов] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160818012402/http://belavia.by/company/air_fleet |date=2016-08-18 }}</ref> Tais pačiais metais ji tapo paskutine oro linijų bendrove pasaulyje iš savo flotilės pašalinusia [[Tupolev Tu-154]] lėktuvus.<ref>[http://www.aerotelegraph.com/der-letzte-flug-der-tupolew-tu-154 Der letzte Flug der Tupolew Tu-154]</ref> Nuo 2013 m. gruodžio mėn. aviakompanija lėktuvais Canadair CRJ 100/200 vykdė kasdienius reisus iš Minsko į [[Vilnius|Vilnių]], 2016 m. pradėti sezoniniai skrydžiai savaitgaliais iš MInsko į [[Palanga|Palangą]],<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/minska-palangos-galesime-pasiekti-lektuvu-729136 Minską iš Palangos galėsime pasiekti lėktuvu], Kauno diena, 2016-01-13 </ref> kurie pasirodė labai populiarūs.<ref>[https://www.vz.lt/sektoriai/transportas-logistika/2016/02/05/belavia-naujas-skrydis-i-palangapopuliaresnis-nei-tikejomes#ixzz87wTghc2M „Belavia“: naujas skrydis į Palangą populiaresnis nei tikėjomės]. Verslo žinios, 2016-02-05</ref> Po incidento su [[Ryanair skrydis 4978|Ryanair reisu 4978]] Baltarusijai įvestos sankcijos apėmė ir draudimą šioje šalyje registruotoms aviakompnaijoms skraidyti į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] šalis bei per šių šalių oro erdvę. Įvedus šias sankcijas tapo neįmanomi ir iki tol "Belavia" vykdyti skrydžiai ir į ES nepriklausančias [[Moldavija|Moldovą]], [[Serbija|Serbiją]], skrydžiai į [[Karaliaučius|Kaliningradą]] pradėti vykdyti per [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]] ir nuo kiek daugiau nei valandos pailgėjo iki beveik dvejų su puse valandų, skrydžiai į [[Stambulas|Stambulą]] - pradėti vykdyti aplenkiant [[Ukraina|Ukrainą]] ir nuo dvejų valandų pailgėjo iki penkių. ==Flotilė== [[Vaizdas:Belavia Tupolev Tu-154B-2 Aragao-1.jpg|miniatiūra|Tu-154 su pirmąja Belavia livrėja]] [[Vaizdas:Belavia, EW-366PA, Boeing 737-31S (39200361412).jpg|miniatiūra|Boeing 737 su 2017 m. pradėta naudoti "[[Rugiagėlė|rugiagėlių]]" livrėja]] <center> {| class="wikitable" border="1" cellpadding="3" style="border-collapse:collapse" |+Belavia flotilė (2022 m. lapkritis) |- bgcolor="blue" ! rowspan="2" | Orlaivis ! rowspan="2" | Naudojami ! rowspan="2" | Užsakyti ! colspan="3" | Keleivių sk. ! rowspan="2" | Pastabos |- ! style="width:25px;" | <abbr title="Business class">C</abbr> ! style="width:25px;" | <abbr title="Economy class">Y</abbr> ! Viso |- ||[[Boeing 737|Boeing 737-300]]<ref name=":0">"[https://www.aerotelegraph.com/eu-beendet-leasingvertraege-fuer-flugzeuge-der-belarussischen-belavia EU beendet Leasingverträge für Flugzeuge der belarussischen Belavia]". ''aeroTELEGRAPH''. 16 November 2021</ref> | align="center" |8 | align="center" |&mdash; | align="center" |&mdash; | align="center" |148 | align="center" |148 | |- ||[[Boeing 737|Boeing 737-800]]<ref name=":0" /> | align="center" |5 | align="center" |1<ref>[http://www.boeing.com/commercial/#/orders-deliveries boeing.com - Orders and deliveries] retrieved 4 June 2015</ref> | align="center" |&mdash; | align="center" |189 | align="center" |189 |Visi su nauja livrėja |- |[[Boeing 737 MAX|Boeing 737 Max 8]]<ref name=":0" /> |1 | |12 |162 |174 | |- |[[Embraer E serija|Embraer 175]] | align="center" |2 | align="center" |&mdash; | align="center" |12 | align="center" |64 | align="center" |76<ref name="Belavia achieves leasing agreement on Embraer 175">{{cite web|url=http://www.aviaport.ru/news/2011/12/07/226301.html |title=Aviaport news for 07 December 2011 |language=ru |publisher=Aviaport.ru |date=2011-12-07 |accessdate=2013-02-04}}</ref> | |- |[[Embraer E serija|Embraer 195]] | align="center" |2 | align="center" |&mdash; | align="center" |11 | align="center" |96 | align="center" |107<ref>http://en.belavia.by/company/air_fleet/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210318172633/https://en.belavia.by/company/air_fleet/ |date=2021-03-18 }}</ref> | |- !Viso !25 !1 ! colspan="3" | ! |} </center> Anksčiau įmonė eksploatavo įvairius sovietinės gamybos orlaivius, paveldėtus iš [[SSRS]] aviakompanijos "[[Aeroflot]]" Minsko padalinio; XXI a. pirmame dešimtmetyje pradėta naudoti Vakarų gamybos orlaivius. Nors ir spaudžiama Rusijos valdžios, įmonė atisisakė įsigyti naujus Rusijos gamybos lėktuvus. Įvairiais laikotarpiais bendrovės parke buvo šie orlaiviai: [[Antonov An-10]], [[Antonov An-24]] (perimti 1998 m. iš prijungtos bvendrovės [[MinskAvia]]), [[Antonov An-26]] (perimti 1998 m. iš prijungtos bvendrovės MinskAvia), [[Boeing 737|Boeing 737-500]] (iki 2021 m.),<ref name=":1">[https://www.planespotters.net/airline/Belavia planespotters.net - Belavia] </ref> [[Bombardier CRJ200|Bombardier CRJ-100ER]] (iki 2018 m.),<ref name=":1" /> [[Bombardier CRJ200|Bombardier CRJ-200ER]] (iki 2020 m.),<ref name=":1" /> [[Embraer E-Jet E2|Embraer 195-E2]] (2022 m. dėl sankcijų gražintas nuomotojui),<ref name=":1" /> [[Iljušin Il-86|Ilyushin Il-86]] (naudotas užsakomiesiems skrydžiams į [[Kinijos Liaudies Respublika|Kiniją]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], Nr. EW-86062), [[Tupolev Tu-124]], [[Tupolev Tu-134|Tupolev Tu-134A]], [[Tupolev Tu-154|Tupolev Tu-154B]], [[Tupolev Tu-154|Tupolev Tu-154B1]], [[Tupolev Tu-154|Tupolev Tu-154B2]], [[Jakovlev Jak-40]] (perimti 1998 m. iš prijungtos bvendrovės MinskAvia). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Baltarusijos transportas]] [[Kategorija:Baltarusijos įmonės]] [[Kategorija:Oro linijų bendrovės]] p05grsxwogtb43zaox4wkayshoowe6m 0 476374 7855798 7698138 2026-06-13T19:08:41Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855798 wikitext text/x-wiki {{coord|55.964236|22.29481|type:landmark|display=title}} {{ltbaz|Rainiai, koplyčia.JPG|Telšių|Telšių|Telšių rajonas|Rainiai||mūras|1991 m.|}} [[Vaizdas:Rainiai, kryžius prie koplyčios.JPG|miniatiūra|250px|right|„Daugiakamienis“ kryžius prie koplyčios]] '''Rainių kančios koplyčia''' – [[koplyčia]], stovinti [[Rainiai|Rainių]] kaime, [[Telšių rajonas|Telšių rajone]], apie 5 km į pietryčius nuo [[Telšiai|Telšių]], prie kelio {{KK160}}. Pastatyta atminti garsiausiai Lietuvoje sovietinių žudynių vietai. Koplyčia atidaroma sekmadienių rytais, tada čia vyksta pamaldos, į kurias susirenka Rainių, [[Viešvėnai|Viešvėnų]] kaimų žmonės, atvažiuoja tikinčiųjų ir iš Telšių. Žmonių čia atvyksta ir per [[Rainių žudynės|Rainių žudynių]] metines, kurios sutampa su [[Joninės|Joninėmis]]. Priklauso [[Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčia|Viešvėnų Švč. Trejybės]] parapijai. Vyskupijos raštuose ji vadinama Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia. 1994 m. architektui [[Algirdas Žebrauskas|A. Žebrauskui]], dailininkui A. Kmieliauskui, vitražistui A. Dovydėnui, skulptoriui [[Regimantas Midvikis|R. Midvikiui]] už Rainių memorialo kūrimą suteikta [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]. 1995 m. Kančios koplyčia buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=21881|title=Kančios koplyčia}}</ref> Prie Rainių, gretimuose [[Stulpinai|Stulpinuose]] stovi [[Stulpinų koplyčia|Veidrodžių koplyčia]] (1786 m.). == Istorija == [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją [[bolševikas|bolševikai]] į Rainių miškelį išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai pradėta statyti koplyčia buvo nugriauta, Rainių miškelis iškirstas. Siekta, kad žmonės pamirštų baisiąją tragediją ir jos kaltininkus. Tačiau Rainių aukų kančios neišblėso žmonių atmintyje. 1988 m. įsikūrusi [[Žemaičių kultūros draugija]] vienu iš savo veiklos tikslų numatė sugrįžti prie 1942 m. nerealizuotos architekto [[Jonas Virakas|Jono Virako]] koplyčios pastatymo idėjos. Pagal J. Virako eskizus koplyčios projektą padarė Telšių rajono vyr. architektas [[Algirdas Žebrauskas]]. A. Žebrauskui pavyko įgyvendinti kolegos architekto J. Virako dar karo metų svajonę. Remiantis jo paliktais eskizais ir brėžiniais, už kuriuos šį garsų Lietuvos architektą sovietai buvo ištrėmę į lagerius, ir buvo suprojektuota Kančios koplyčia. Koplyčia pradėta statyti 1990 m. vasario 7 d., pašventinta 1991 m. birželio 23 d., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. Ji įamžino ir visų sovietinio teroro aukų atminimą. Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas skulptoriaus [[Regimantas Midvikis|Regimanto Midvikio]] iškaltas akmeninis kryžius. Dar trys kryžiai, tik mediniai ir nudažyti tautinės vėliavos spalvomis, stūkso pakeliui. Pastaruosius vietos žmonės ištašė ir pastatė čia netrukus po žudynių. Po karo stribai juos paskandino [[Viešvėnų tvenkinys|Viešvėnų tvenkinyje]]. Tik neseniai, nuleidus tvenkinio vandenį, kryžiai buvo rasti, nudažyti ir atstatyti. 2016 m. Rainių tragedijos 75-ųjų metinių proga koplyčia suremontuota.<ref>[http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/vaizdas-praverus-sios-koplycios-duris-nustebins-ir-netikinti.htm Rainių koplyčios remontas 2016 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160626070328/http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/vaizdas-praverus-sios-koplycios-duris-nustebins-ir-netikinti.htm |date=2016-06-26 }}</ref> == Interjeras == Koplyčios lubose nutapytos [[freska|freskos]] (aut. [[Antanas Kmieliauskas]]), kuriose pavaizduoti Rainių kankiniai. Langus puošia [[vitražas|vitražai]], vaizduojantys kančią (aut. [[Algirdas Dovydėnas]]). Koplyčios rūsyje įrengta ekspozicija, kurioje pasakojama apie šią skaudžią tragediją. Ekskursijoms teikiamos gido paslaugos.<ref>[http://www.muziejusalka.lt/lt/muziejaus-veikla/ekspozicijos/rainiu-kancios-koplycia/#.VaASWOGKmBs Rainių kančios koplyčia] ''muziejusalka.lt''</ref>. == Galerija == <gallery> 1- Rainių koplyčia.JPG|Po remonto, 2018 m. kovą Rainių koplyčia, interjeras.JPG|Interjeras 2-Rainių koplyčia, rūsys.JPG|Ekspozicija koplyčios rūsyje Rainių koplyčia, rūsys.JPG|Nuotraukų galerija </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Chapel in Rainiai}} * [http://www.muziejusalka.lt/lt/muziejaus-veikla/ekspozicijos/rainiu-kancios-koplycia/#.VYcdnuGKmBs Rainių kančios koplyčia] ''muziejusalka.lt'' * [http://www.telsiaitic.lt/1413/lankytinos-vietos/maldos-namai.html Kančios koplyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140904001916/http://www.telsiaitic.lt/1413/lankytinos-vietos/maldos-namai.html |date=2014-09-04 }} * [http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/uzmarstis-grauzia-zemaiciu-kancios-simboli/137056 Užmarštis graužia žemaičių kančios simbolį]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Telšių rajono koplyčios]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentų atminimo įamžinimas]] rv1k4td84ybcxr3hf7v1om0zm4egbhk 0 476380 7855801 7698127 2026-06-13T19:09:55Z Nestea 25298 7855801 wikitext text/x-wiki {{coord|55.974568|22.320674|type:landmark|display=title}} {{ltbaz|Stulpinai, Veidrodžių koplyčia 2.JPG|Telšių|Telšių|Telšių rajonas|Stulpinai||medis|~1786 m.|}} '''Stulpinų Šv. Dvasios Atsiuntimo koplyčia''', taip pat '''Veidrodžių koplyčia''' – [[koplyčia]], esanti [[Stulpinai|Stulpinų]] kaime, [[Viešvėnų seniūnija|Viešvėnų seniūnijoje]], [[Telšių rajonas|Telšių rajone]], apie 5 km į pietryčius nuo [[Telšiai|Telšių]]. Pasiekiama iš kelio {{KK160}} per [[Rainiai|Rainius]] pasukus 2 km į šiaurės rytus. Ji stūkso bene aukščiausioje Stulpinų kaimo apylinkių vietoje. Koplyčioje prikabinta nemažai [[veidrodis|veidrodžių]], veidrodėlių, nuo senumo suskilusių ir nublukusių, kuriuos sunešė čia apsilankę tikintieji. Gretimuose Rainiuose yra Veidrodžių gatvė. 2017 m. koplyčia kaip regioninės reikšmės paminklas įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą. (unik. kodas {{kvrmc|41936}}).<ref>{{cite kvr | mc=41936 | title=Koplyčia | accessdate=2018-11-02}}</ref> [[Vaizdas:Stulpinai, Veidrodžių koplyčia.JPG|miniatiūra|240px|left|Aplink koplyčią stovi atnaujinti kryžiai ir koplytėlės, 2015 m.]] [[Vaizdas:Veidrodžių koplyčia.JPG|miniatiūra|240px|left|Perdažyta koplyčia, 2016 m. spalio mėn.]] == Istorija == Medinė koplyčia stovi nuo XVIII a. II pusės: įvairiuose šaltiniuose pateikiami skirtingi statybos metai – 1783 m., 1786 m., 1796 m. Koplyčia pastatyta ant žemės pasiturinčio dvarininko Fabricijaus, kuris buvo [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] mokytojas Telšių gimnazijoje. Koplyčios statybą fundavo ir vėliau ja rūpinosi dvarininkas Važinskas. 2003 m. avarinės būklės koplyčiai seniūnijos pastangomis atliktas kapitalinis remontas: rąstų sienos apkaltos lentomis, sutvirtinti pamatai, perdengtas stogas, sutvarkyti želdiniai, įrengta tvora. Anksčiau stogo bokštelyje kabojęs varpas apie 2001 m. buvo pavogtas. 2015 m. atlikti dažymo darbai. == Atlaidai == Priklauso [[Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčia|Viešvėnų Švč. Trejybės]] parapijai. Vyskupijos raštuose ji vadinama Stulpinų Šventosios dvasios atsiuntimo koplyčia.<ref>[http://tzinios.lt/sekmines-stulpinu-koplycioje/ Sekminės Stulpinų koplyčioje]</ref> Garsėja švenčiamais [[Sekminės|Sekminių]] atlaidais.<ref>[http://www.telsiai.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY2xlX3ByaW50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=5992 Stulpinų Veidrodžių koplyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150711155019/http://www.telsiai.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY2xlX3ByaW50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=5992 |date=2015-07-11 }}</ref> Giedodami ir melsdamiesi maldininkai ateina (dabar – atvažiuoja) iš Telšių. Keliaujantys į [[atlaidai|atlaidus]] tiki, kad čia esą galima išmelsti sveikatos, o labiausiai – akių šviesos. Koplyčia, kaip pasakoja seni žmonės, esanti pastatyta vietoje, kurioje stebuklingai praregėjo aklasis. Kadaise įvykusiu stebuklu tebealsuoja kirviu tašyti rąstai, išblukę, suskilinėję veidrodžiai, [[šventasis|šventųjų]] paveikslėliai, languose išlikę mozaikos gabalėliai.<ref>[https://lt-lt.facebook.com/viesvenai/posts/745894838865444 Nuotraukos iš koplytėlės (''facebook.com'')]</ref> 2015 m. gegužės 24 d. šv. Mišias koplyčioje aukojo vyskupas [[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]]. == Architektūra == Koplyčia stačiakampio plano, nedidelio tūrio, salinė, pietryčių gale užsibaigianti trisiene [[apsidė (architektūra)|apside]]. Prie apsidės rytinės sienelės pristatytas priestatas – [[zakristija]]. Įrengtas akmenų mūro pamatas, rąstų sienos. Statinio stogo forma – dvišlaitė, virš apsidės – trišlaitė, stogas dengtas skarda. Stogo šiaurės vakariniame gale įrengtas keturkampio plano, daugiašlaitės [[piramidė]]s apskardintu stogeliu bokštelis, kaltos geležies kryžius. Sienų angos – stačiakampės durų ir langų angos. Langai turi vidines [[langinės|langines]]. Koplyčioje yra didysis Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės [[altorius]] su paveikslu „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, [[mensa]] su [[antepedijus|antepedijumi]], medinė Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra, [[presbiterija|presbiterijos]] medinė tvorelė su [[Baliustrada|baliustromis]]. Kabo zakristijos [[varpas|varpelis]]. Šventoriuje stovi paminklinis medinis [[koplytstulpis]].<ref>{{cite kvr|14298}}</ref> Jis sudarytas iš stačiakampio plano, keturšonės, su trejomis įstiklintomis sienelėmis, koplytėlės ant stulpo. Statytas XX a. pradžioje, restauruotas 1980 m. Koplytstulpyje buvusi skulptūra „[[Pieta]]“ dingusi 1986 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Chapel in Stulpinai}} * [https://lt-lt.facebook.com/media/set/?set=a.1566639990296379.1073741856.100008511789362&type=3 Stulpinų koplyčioj Sekminių šventė 2016 (''facebook.com'')] [[Kategorija:Telšių rajono koplyčios]] bx2hjbmufjhshi5wwxo88ulc2m6h16e 0 477893 7856067 7744131 2026-06-14T07:25:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856067 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Salio jūros mūšis | partof = [[ATR-Švedijos karas (1600–1629)]] | image = | caption = | date = [[1609]] m. [[kovo 23]]–[[kovo 24|24]] d. | place = [[Salacgryva]], dab. [[Latvija]] | result = [[ATR]] pergalė |combatant1={{flagicon|Sweden}} [[Švedija]] |combatant2=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|16px]] [[ATR]] |commander1=Joachim Friedrich Graf von Mansfeld zu Vorderort |commander2=[[Jonas Karolis Chodkevičius]] | units1 = | units2 = |strength1= nežinoma |strength2= du (arba keturi) branderiai,</br>du prekybiniai laivai,</br>keletas barkų |casualties1= sudegė ir nuskendo du karo laivai |casualties2= be nuostolių }} '''Salio jūros mūšis''' – mūšis, vykęs [[1609]] m. [[kovo 23]]–[[kovo 24|24]] d. [[Salacgryva|Salacgryvos]] uoste, dab. [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje. == Priežastys == Salacgryva buvo vienas iš atraminių Švedijos armijos tiekimo punktų kare dėl Infliantų. [[1609]] m. [[vasario 28]]–[[kovo 2]] d. [[Jonas Karolis Chodkevičius]] dabartinės Estijos pietvakarinėje dalyje sėkmingai atsiėmė [[Pernu]], kur iš švedų perėmė du prekybinius laivus ir keletą mažesnių [[Barkas|barkų]] (tristiebių burlaivių). == Mūšio eiga == [[Vaizdas:De Velde, Battle Of Solebay.jpg|thumb|left|Olandų branderiai padega britų flagmaną Solebay mūšyje 1672 m.]] Palikęs 200 karių įgulą saugoti [[Pernu]], LDK didysis etmonas iš užgrobtų laivų suformavo flotilę, kurią apginklavo Pernu tvirtovės patrankomis ir laivais pėstininkus išplukdė link Salacgryvos. Uosto prieigose buvo parengti du (kituose šaltiniuose – keturi) [[Branderis|branderiai]] (padegamieji laivai). Kovo 23 d. naktį branderiai, pasinaudoję palankiu vėju nuo jūros, įplaukė į Salacgryvos įlanką. Juos vairavo etmono pasamdyti vietiniai Livonijos jūreiviai tiesiai į reide susispietusius švedų laivus, saugomus nieko nesitikinčios sargybos. Tuo metu dreife laukė etmono sudarytos flotilės kariniai laivai ir barkai. Pirmieji turėjo pasitikti priešus ugnimi, o iš barkų etmono pėstininkai turėjo abordažu užgrobti bandančius prasiveržti priešo laivus. Du švedų karo laivai buvo sėkmingai padegti ir paskendo čia pat, o likę sugebėjo prasiveržti į jūrą. == Pasekmės == Salacgryvos uosto ir tvirtovės atsargos, įskaitant ginklus, amuniciją ir proviziją, atiteko LDK didžiajam etmonui. Rygos miesto, iki kurio buvo likę dar apie 100 km, blokada buvo sėkmingai nutraukta. Nuostolių didysis etmonas nepatyrė. Šis mūšis - pirmas dokumentuotas atvejis, kai Baltijos jūroje panaudoti branderiai. == Nuorodos == * [https://nauticalis.wordpress.com/2008/03/23/juros-salaspilis/ „Jūros Salaspilio“ mūšis – pamiršta lietuvių laivyno pergalė] * [http://www.forumas.ostmarina.info/viewthread.php?tid=108 Lietuvos karinio jūrų laivyno istorija ir Salacgryvos mūšis 1609] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306204331/http://www.forumas.ostmarina.info/viewthread.php?tid=108 |date=2016-03-06 }} * [http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2009_metai/ziniu_archyvas_2009_-_03/salacgryvos_juriniam_musiui_ndash_400_metu.html?pbck=20 Salacgryvos jūriniam mūšiui – 400 metų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305015145/http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2009_metai/ziniu_archyvas_2009_-_03/salacgryvos_juriniam_musiui_ndash_400_metu.html?pbck=20 |date=2016-03-05 }} [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] rosfx3h55m3fvxyv13v0yxkwxuja8u3 0 478083 7856060 7678759 2026-06-14T07:22:09Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856060 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = Kuoknesės mūšis | partof = [[ATR-Švedijos karas (1600–1629)]] | image = [[Vaizdas:Bitwa pod Kokenhausen1.png|300px]] | caption = Pajėgų išsidėstymas prieš mūšį | date = [[1601]] m. [[birželio 23]] d. | place = [[Kuoknesė]], dab. [[Latvija]] | result = [[ATR]] pergalė |combatant1={{flagicon|Sweden}} [[Švedija]] |combatant2=[[File:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|16px]] [[ATR]] |commander1 = [[:sv:Carl Carlsson Gyllenhielm|Karolis Gylenhelmas]] |commander2 = [[Kristupas Radvila Perkūnas]] | units1 = | units2 = | strength1 = 5 000</br>17 pabūklų | strength2 = 3 000</br>9 pabūklai | casualties1 = 2 000 žuvusiųjų | casualties2 = 100-200 žuvusiųjų }} '''Kuoknešės mūšis''' ([[Latvių kalba|latv]]. ''Kokneses kauja'', [[Lenkų kalba|lenk]]. ''Bitwa pod Kokenhausen'', [[Švedų kalba|šved]]. ''Slaget vid Kokenhusen'') – [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] ir [[Švedijos karalystė|Švedijos]] kariuomenių mūšis mūšis, įvykęs [[1601]] m. [[birželio 23]] d. netoli [[Kuoknesė]]s, dab. [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje. == Priežastys == Kuoknesė buvo viena iš trijų tvirtovių, trukdžiusių švedams brautis gilyn į [[Uždauguvio kunigaikštystė|Uždauguvio kunigaikštystę]] ([[Infliantai|Infliantus]]). 1600 m. švedų kariuomenė, vadovaujama karaliaus [[Karolis IX|Karolio IX]], užėmė visą Livonijos kunigaikštystės teritoriją, išskyrus pagrindinius įtvirtinimus palei [[Dauguva|Dauguvos upę]] – [[Daugavgryvos tvirtovė|Daugavgyvos]], [[Rygos pilis|Rygos]] ir Kuoknesės tvirtoves. Dar [[1601]] m. [[balandžio 1]] d. apie 2600 karių dydžio švedų pajėgos, vadovaujamos [[Siodermanlandas|Siodermanlando]] (šved. ''Södermanland'') kunigaikščio Karlo sūnaus Karlo Gyllenhielmo, po keturių šturmų užėmė Kuoknenės miestą, o įgula įsitvirtino pilyje. Prasidėjo apgultis. Kita vertus, Lietuvos karo vado Jono Sičinskio pajęgos apsupo Koknesės miestelyje įsitvirtinusią Švedijos kariuomenę ir nutraukė maisto tiekimą. Birželio 8 d. į Koknes atvyko Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila, su maždaug 4000 karių dydžio kariuomene bei 16 pabūklų. == Mūšio eiga == 1601 m. birželio 23 d. į Kuoknesę atvyko 5000 karių dydžio švedų pajėgos, kuris atnaujimo Kuoknesės šturmą. LDK didysis etmonas [[Kristupas Radvila Perkūnas]] paliko Oto Dionhofo (vok. ''Otto Dönhoff'') vadovaujamas 500 pėstininkų pajėgas blokuoti švedų garnizoną Kuoknesės mieste, o likusias pajėgas (apie 3000 žmonių su 9 pabūklais, tarp kurių 400 pėstininkų ir 1 000 [[Sparnuotieji husarai|sparnuotųjų husarų]]) padalino į keturias dalis: * pagrindinės pajėgos (1 000 kavaleristų), vadovaujamos [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Karolio Chodkevičiaus]], atsidūrė centre * dešiniajame sparne – [[Kristupas Dorogostaiskis]] su husarais * kairiajame sparne – [[Petras Stabrovskis]] * rezerve už pagrindinių pajėgų – pats didysis etmonas Tuo metu švedai pėstininkus išdėstė centre, už jų paslėpę 17 pabūklų ir tikėdamiesi kavalerijos atakas šios tarsi neapgintos grupės link. Kavalerija per pusę padalinta į abi puses. Kairėje – suomių reitarai, o dešinėje – švedų Livonijos pulkai.<ref>Isacson, Claes-Göran, ''Vägen till stormakt - Vasaättens krig'' (2006)</ref> [[Vaizdas:Bitwa pod kokenhausen2.png|thumb|Koknesės mūšio schema lygumoje tarp miško (tamsios spalvos) ir Dauguvos slėnio stataus kranto (Dzwina) prie kelio Koknesė-Daugpilis.]] Mūšis vyko nedidelėje lygumoje tarp miško ir stataus Dauguvos slėnio kranto į šiaurės rytus nuo Kuoknesės senamiesčio (prie dabartinės Kuoknesės liuteronų bažnyčios). Lauko plotis buvo apie 600 metrų, todėl jėgų manevrai pagal fronto liniją buvo neįmanomi. Pirmi lietuvius puolė suomių raiteliai, bet buvo atmušti. Kiek vėliau į mūšį įsitraukė Vidzemės gvardija, kuri flange buvusius lietuvius privertė trauktis. Į pagalbą Radvila pasiuntė atsarginį pulką, kuris privertė vidzemiečius atsitraukti į mišką. Sparnuotieji husarai puolė švedų pėstininkus mūšio lauko centre, tačiau jie taip pat nesugebėjo įveikti įtvirtinimų juostos. Atsitraukus kavalerijai prasidėjo lietuvių artilerijos ugnis, kuri padėjo husarams įveikti įtvirtinimus ir nugalėti švedų pėstininkus. Tą pačią dieną pasidavė mieste apsupti apie 1,8 tūkst. švedų karių. ATR kariai švedus persekiojo iki pat [[Rauna|Raunos pilies]]. Raunos mūšyje lietuviai patyrė sunkų pralaimėjimą ir buvo priversti traktis į Rygą, tačiau nebuvo įleisti už miesto gynybinių sienų. Juos persekiojanti švedų kariuomenė, vadovaujama karaliaus Karlo IX, užpuolė Rygą iš Daugavgryvos apylinkių dabartiniame Vecmīlgravyje, tačiau jos užimti nepavyko.<ref>Edgars Dunsdorfs. ''Latvijas vēsture 1600 – 1710''. Upsāla: Daugava, 1962. - 25 lpp.</ref> == Pasekmės == LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą ties Kuoknese Dauguvos dešiniajame krante ir išvadavo Cėsių (Vendeno) pilį. Apie 1 800 švedų, apgulusių tvirtovę, pasidavė. Taktiniu požiūriu – tai viena garsiausių ATR sparnuotųjų husarų pergalių. Tų pačių merų rudenį gausi ATR kariuomenė, vadovaujama karaliaus [[Zigmantas Vaza|Zigmanto III Vazos]], prie Kuoknesės persikėlė per Dauguvą ir išstūmė švedus iš visos Vidžemės ir Pietų Estijos. Tačiau 1605 m. švedų kariuomenė vėl pradėjo puolimą ir 4000 švedų karių, vadovaujamų grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo, išlipo į krantą Daugavgryvoje ir apgulė tvirtovę, pradėdami ruoštis Rygos apgulčiai. Abi kariuomenės [[Salaspilio mūšis|susikovė prie Salaspilio]], kuriame lemiamą pergalę iškovojo Abiejų Tautų Respublikos kariai. == Šaltiniai == * (LV) Dunsdorfs, Edgars, ''Latvijas vēsture 1600 – 1710''. Upsāla: Daugava, 1962. * (SE) Isacson, Claes-Göran, ''Vägen till stormakt - Vasaättens krig'' (2006), Stockholm, Norstedts. ISBN 91-1-301502-8 * == Išnašos == [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] <references /> cbd7ldbqsrfclbw7042p107kdga5nun 0 482808 7855674 7761951 2026-06-13T13:27:19Z Hugo.arg 1674 7855674 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto =Tomasz Wawrzecki 1.PNG | Herbas =Rola herb.svg | Herbo pavadinimas =Herbas „Rola“ | Giminė =Vavžeckiai | Gimė ={{gimė|1759|03|07|}} | Gimimo vieta =[[Meikštai]] | Mirė ={{mirė|1816|08|05|1759|03|07}} | Mirties vieta = | Tėvas =Tomas Vavžeckis | Motina =Barbora Tyzenhauzaitė | Žmonos = | Vaikai = | vikiteka =Category:Tomasz Wawrzecki |apdovanojimai=[[Vaizdas:POL Order Orła Białego BAR.svg|center|60px|Baltojo Erelio ordinas]] [[Vaizdas:DE-BY Orden des Heiligen Hubertus BAR.svg|center|60px|Šv. Huberto ordinas (Bavarija)]] }} [[Vaizdas:Vidzy Łaŭčynskija, Vaŭžecki. Відзы Лаўчынскія, Ваўжэцкі (1915-18).jpg|250px|thumb|Vavžeckių dvaras Vidzy Laučinskija kaime]] '''Tomas Vavžeckis''' ({{pl|Tomasz Antoni Wawrzecki}}, [[1759]] m. [[kovo 7]] d. – [[1816]] m. [[rugpjūčio 5]] d.) – Lietuvos ir ATR karinis ir politinis veikėjas, Kauno pakamaris (nuo 1784), [[Lietuvos didysis vėliavininkas]] (1791). Vienas iš [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] vadovų, [[generolas leitenantas]]. == Biografija == Gimė ir augo žinomoje Breslaujos [[Vaiskis|vaiskio]] Tado Aleksandro Vavžeckio ir Barboros Tyzenhauzaitės penkių vaikų šeimoje. Broliai Tomas ir Juozapas tapo generolais, o Benediktas – Breslaujos maršalka.<ref>[http://www.sejm-wielki.pl/b/dw.16943 Tomasz Wawrzecki z Skrzetuszewa h. Rola]</ref> Tomas mokėsi [[Vidžiai|Vidžių]] jėzuitų mokykloje, buvo vienas iš [[Gegužės 3 konstitucija|Gegužės 3 konstitucijos]] rėmėjų susivienijimo narių. 1787 m. vedė Juzėfą Pacaitę, apsigyveno jos kraitiniame [[Kalviai (Kaišiadorys)|Kalvių dvare]]. Šeimos lėšomis pastatyta [[Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia|Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią]].<ref>[http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Vav%C5%BEeckis_Tomas Vavžeckis Tomas – Kaišiadorių enciklopedija]</ref> Reformų šalininkas, 1788 m. buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo [[Breslaujos apskritis|Breslaujos pavieto]] į [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seimą]] (1788–1792). 1791 m. sausį [[ATR]] valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] suteikė Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę. 1791 m. buvo siūloma tapti Lietuvos dvaro paiždininkiu, bet jis atsisakė šio paskyrimo norėdamas tapti [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederacijos]] nariu. 1792 m. dalyvavo [[1792 m. ATR–Rusijos karas|ATR–Rusijos kare]]. Prasidėjus [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimui]] materialiai rėmė kariuomenę, tapo [[Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba|Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos]] nariu. Vėliau pats kovojo sukilėlių gretose: pirmiau Breslaujos apskrityje, vėliau [[Kuršas|Kurše]] (pasižymėjo šturmojant [[Liepoja|Liepojos]] miestą). Sukilėliams pralaimėjus [[Macejovicų mūšis|Macejovicų mūšį]], jų vadas [[Tadas Kosciuška]] Rusijos caro pareigūnų buvo suimtas. Vietoje jo 1794 m. spalio 10 d. – lapkričio 16 d. sukilėlių ginklotojų pajėgų vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Tomas Vavžeckis. 1794 m. spalio 16 d. jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis, Dalyvavo [[Varšuva|Varšuvos]] gynime, prie [[Radošicai|Radošicų]] pateko į nelaisvę. Buvo kalinamas [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[Petropavlovsko tvirtovė|Petropavlovsko tvirtovėje]]. 1796 m. sutiko prisiekti ištikimybei Rusijos imperatoriui [[Pavelas I|Pavelui I]], už tai buvo išlaisvintas kartu su 12 tūkstančių kalintų sukilėlių. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą. Vėliau bendradarbiavo su carine administracija, gyveno [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]. Caras [[Aleksandras I]] jį buvo paskyręs [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] teisingumo ministru.<ref>[http://wars175x.narod.ru/bgr_wrz.html Биография Томаша Вавжецкого]</ref> Nuo 1813 m. Laikinosios tarybos, valdžiusios [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]], narys. Palaidotas [[Baltarusija|Baltarusijoje]]: [[Vitebsko sritis|Vitebsko srities]] [[Breslaujos rajonas|Breslaujos rajono]] [[Vidžiai|Vidžiuose]]. Vidzy Laučinskija kaime yra išlikusi XVIII a. T. Vavžeckio statyta sodyba su dviejų šimtų metų senumo parku.<ref>[http://kp.ru/daily/23963.3/145954/ KP.RU – Беларусь]</ref>. == Įvertinimas == 1786 m. tapo [[Šv.Stanislovo ordinas|Švento Stanislovo]], 1791 m. – [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordinų]] kavalieriumi. == Atminimo įamžinimas == * [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedroje]] pastatytas T.Vavžeckios biustas ir pritvirtinta plokštė su memorialiniu įrašu (skulpt. [[Kazimieras Jelskis]])<ref>[http://www.katedra.lt/epitafijos/11/ Tomo Vavžeckio epitafija]</ref> * [[Niurkoniai|Niurkonių kaime]] brolio Juozapo lėšomis pastatyta [[Niurkonių šv. Aloyzo koplyčia]] Tomo Vavžeckio atminimui (arch. [[Julijus Grosas]])<ref> [http://www.pasvalia.lt/object.php?id=51&m=12&ms=13 Niurkonių koplyčia]</ref> * 1994 m. buvo išleistas Baltarusijos pašto ženklas, skirtas T.Vavžeckiui. <gallery> File:Tomasz Wawrzecki's Grave.jpg|Tomo Vavžeckio kapas File:Katedra w Wilnie tablica Tomasz Wawrzecki.png|Biustas Vilniaus katedroje File:Niurkonių koplyčia.JPG|Niurkonių koplyčia File:Tomaš Vaŭžecki stamp.jpg|Baltarusijos pašto ženklas, 1994 m. </gallery> == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * [http://wars175x.narod.ru/bgr_wrz.html Биография Томаша Вавжецкого] {{Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba}} {{Lietuvos dvaro paiždininkiai}} {{DEFAULTSORT:Vavžeckis, Tomas}} [[Kategorija:Lietuvos bajorai]] [[Kategorija:Lietuvos dvaro paiždininkiai]] [[Kategorija:Lietuvos didieji vėliavininkai]] [[Kategorija:Žemietijos pakamariai]] [[Kategorija:ATR Seimo atstovai]] [[Kategorija:ATR generolai leitenantai]] [[Kategorija:1794 m. sukilimo generolai]] j26p8fpswtl39boazyx9d71bhpjyz29 0 488659 7855945 7238765 2026-06-13T23:20:25Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855945 wikitext text/x-wiki [[File:2010 European Cross Country Championships.jpg|thumb|180px|Bėgikai, dalyvaujantys [[Europos kroso bėgimo čempionatas|Europos kroso bėgimo čempionate.]]]] '''Kroso bėgimas''' – [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] [[bėgimas|bėgimo]] [[sportas|sporto]] šaka, kurios metu bėgama gamtiniu reljefu. Rungtynės dažniausiai būna 4 km, 8 km ir 12 km ilgio. Kaip ir kitose lengvosios atletikos rungtynėse, bėgikai bėga ratais, kol nubėga nustatytą ilgio atkarpą. Varžybos gali būti tiek komandinės, tiek individualios. [[Tarptautinė lengvosios atletikos federacija]] nuo 1973 m. rengia [[Pasaulio kroso bėgimo čempionatas|Pasaulio kroso bėgimo čempionatą]].<ref name=":0">[http://www.iaaf.org/community/athletics/crosscountry/index.html Cross country – Introduction] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110227014746/http://www.iaaf.org/community/athletics/crosscountry/index.html |date=27 February 2011 }}. [[IAAF]]. Retrieved 14 February 2011.</ref> Nuo 1928 m. [[Olimpiada|Olimpinėse žaidynėse]] ši sporto šaka įeina tik kaip viena iš [[Šiuolaikinė penkiakovė|penkiakovės]] šakų. 1912 m., 1920 m. ir 1924 m. buvo [[Vasaros olimpinės žaidynės|vasaros žaidynių]] programos dalis. Tačiau paskutiniais metais vykusių varžybų metu [[kaitra]] neleido daugeliui įveikti finišo tiesiosios. Tik 15 iš 38 dalyvių peržengė ją, nes nemažai dalyvių nualpo arba prarado sąmonę, todėl Olimpiados rengėjai nusprendė uždrausti šias varžybas.<ref>{{cite web | first=Simon | last=Burnton | url=https://www.theguardian.com/sport/blog/2012/may/18/50-stunning-olympic-moments-paavo-nurmi | title=50 stunning Olympic moments No31: Paavo Nurmi wins 5,000m in 1924 | date=18 May 2012 | work=[[The Guardian]] | access-date=23 September 2012}}</ref><ref name="Lovesey">{{cite book | last=Lovesey | first=Peter | year=1968 | title=The Kings of Distance: A Study of Five Great Runners | url=https://archive.org/details/dictionaryofmino0000schm_k0v7 | publisher=Taylor & Francis | pages=[https://archive.org/details/dictionaryofmino0000schm_k0v7/page/111 111]–112 | isbn=978-3540002383}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Atletikos rungtys}} [[Kategorija:Lengvoji atletika]] [[Kategorija:Bėgimas]] 9cnebothn97kh2okfl0dl1rf71jvojp 0 493824 7855834 7188946 2026-06-13T21:17:15Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855834 wikitext text/x-wiki '''Ann Rae Rule''' (mergautinė pavardė – '''Stackhouse'''; [[1931]] m. [[spalio 22]] d. – [[2015]] m. [[liepos 26]] d.) – [[JAV]] kriminalinės dokumentikos žanro rašytoja, knygos apie serijinį žudiką ir Rule bendradarbį Ted Bundy „Artimasis, kurio nepažįstu“ (angl. ''The Stranger Beside Me'') autorė. Rule taip pat žinoma kaip parašiusi knygą „Mažosios aukos“ (angl. ''Small Sacrifices'') apie vaikų žudikę iš [[Oregonas|Oregono]] Diane Downs. Daugumoje savo knygų Rule rašo apie [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] šiaurės vakaruose ir [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono]] valstijoje, kurioje autorė gyveno, įvykusias žmogžudystes.<ref>{{cite news|title=Biography: Ann Rule, A Taste For Crime Investigation|url=http://www.cbsnews.com/stories/2001/07/20/48hours/murder/main302562.shtml|publisher=[[CBS News]]|accessdate=2008-03-05|date=2001-07-20|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080106194052/http://www.cbsnews.com/stories/2001/07/20/48hours/murder/main302562.shtml|archivedate=2008-01-06|url-status=dead}}</ref> == Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai == Ann Rae Stackhouse gimė 1931 m. spalio 22 d. Lowell mieste, [[Mičiganas|Mičigano]] valstijoje.<ref name="nyt">{{cite news|url=http://www.nytimes.com/2015/07/29/arts/ann-rule-best-selling-author-of-true-crime-books-dies-at-83.html|title=Ann Rule, 83, Dies: Wrote About Ted Bundy (a Friend) and Other Killers|last=Grimes|first=William|date=2015-07-28|newspaper=[[The New York Times]]|accessdate=2015-07-30}}</ref><ref>[http://www.latimes.com/local/obituaries/la-me-ann-rule-dies-20150727-story.html "Ann Rule dies at 83; true-crime writer penned account of Ted Bundy, " by Christine Mai-Duc, ''The Los Angeles Times'']</ref> Jos mama buvo mokytoja, besispecializuojanti sutrikusio vystymosi vaikų ugdyme, o tėvas – sporto treneris.<ref name="officialannbio">{{cite web|title=Ann's Biography (Official Site)|url=http://www.authorannrule.com/Ann_Rule_Bio.html|accessdate=2009-11-21|archive-date=2012-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20120520044301/http://authorannrule.com/Ann_Rule_Bio.html|url-status=dead}}</ref> Rule šeimos nariai, kaip ir pati autorė jaunystėje, dirbo teisėsaugoje. Rule senelis ir dėdė buvo šerifai Mičigano valstijoje, kitas dėdė dirbo medicinos ekspertu, o pusbrolis buvo prokuroras. Rule leisdavo vasaras pas savo senelius savanoriaudama vietiniame kalėjime.<ref name="officialannbio"/> Rule baigė Koutsvilio vidurinę mokyklą (angl. ''Coatesville High School'') [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijoje, o vėliau apsigynė mokslinį laipsnį ''Highline'' bendruomenės kolegijoje (angl. ''community college'') De Moino mieste, [[Vašingtono valstija|Vašingtono]] valstijoje. Rule taip pat studijavo kūrybinį rašymą, kriminologiją ir psichologiją [[Vašingtono universitetas|Vašingtono universitete]].<ref name="officialannbio" /><ref name="wapo">{{cite web | url=http://www.washingtonpost.com/national/ann-rule-doyenne-of-true-crime-writers-and-profiler-of-ted-bundy-dies-at-83/2015/07/28/b12b3b66-34a7-11e5-adf6-7227f3b7b338_story.html | title=Ann Rule, doyenne of true-crime writers and profiler of Ted Bundy, dies at 83 | publisher=Washington Post | date=2015-07-28 | accessdate=2015-07-31 | author=Emily Langer}}</ref><ref name="CNNChat">{{cite web | url=http://www.cnn.com/COMMUNITY/transcripts/ann_rule_chat.html | title=Ann Rule | publisher=CNN | work=Chat Books Interview Transcript | date=1999-01-12 | accessdate= 2015-07-27 | author=CNN - various contributors}}</ref> == Karjera == Savo karjeros metais Rule dirbo teisėsaugos pareigūne Sietlo policijos departamente, ir netgi rašė moterims skirtus straipsnius. [[1969]] m. ji, pasivadinusi slapyvardžiu „Andy Stack“, pradėjo rašyti žurnale „True Detective“.<ref name="officialannbio" /><ref>[http://www.trutv.com/library/crime/serial_killers/notorious/ann_rule/1.html TruTV Crime Library, „Ann Rule: Revealing the Strangers Beside Us“]</ref> [[1971]] m. [[Sietlas|Sietle]], savanoriaudama savižudybių prevencijos ir psichologinės pagalbos telefonu centre, Rule susipažino su [[Ted Bundy]], dirbančiu studentu. Tik po kelerių metų Rule sužinojo, kad Bundy įvykdė žmogžudysčių seriją. Dirbdama su Bundy, Rule nepastebėjo jokių nerimą keliančių ženklų. Rule jis atrodė „švelnus, rūpestingas ir empatiškas“.<ref>{{cite web|url=http://www.washingtonpost.com/news/morning-mix/wp/2015/07/28/crime-writer-ann-rule-and-killer-ted-bundy-were-friends-before-they-were-famous/|title=The twisted friendship of crime writer Ann Rule and serial killer Ted Bundy|author=Justin Wm. Moyer|date=2015-07-28|work=Washington Post}}</ref><ref>{{cite book |last = Rule |first = Ann |title = The Stranger Beside Me |url = https://archive.org/details/strangerbesideme00rule |year = 2000 |publisher = Signet |location = New York |edition = Paperback; updated 20th anniversary |isbn = 978-0-451-20326-7 |pages=[https://archive.org/details/strangerbesideme00rule/page/22 22]–23 }}</ref> Pirmoji autorės knyga „The Stranger Beside Me“ laikoma viena iš išsamiausių Bundy biografijų. Pastebėtina, kad šią knygą autorė pasirašė tikruoju savo vardu, o ne anksčiau naudotu slapyvardžiu. Kitos trys Rule knygos („The Lust Killer“ apie Jerry Brudos; „The Want-Ad Killer“ apie Harvey Carignan ir „The I-5 Killer“ apie Randall Woodfield) buvo pasirašytos slapyvardžiu, bet knygai apie Bundy susilaukus sėkmės, jos buvo pakartotinai išleistos nurodant tikrąjį autorės vardą. 2012 m. balandžio mėn. TV seriale „48 Hours Mystery“ buvo apžvelgtos sėkmingos Rule pastangos, kai ji padėjo moteriai įrodyti, kad jos dukra 1998 m. buvo nužudyta. == Bibliografija == <div style="-moz-column-count:2; column-count:2;"> === Kriminalinė dokumentika === * ''The Stranger Beside Me'' (1980) * ''Lust Killer'' (1983) * ''The Want-Ad Killer'' (1983) * ''The I-5 Killer'' (1984) * ''Small Sacrifices'' (1987) * ''If You Really Loved Me'' (1991) * ''Everything She Ever Wanted'' (1992) * ''A Rose for Her Grave and Other True Cases: Crime Files Vol. 1 ''(1993) * ''You Belong to Me and Other True Cases: Crime Files Vol. 2'' (1994) * ''Dead by Sunset'' (1995) * ''A Fever in the Heart and Other True Cases: Crime Files Vol. 3'' (1996) * ''Bitter Harvest'' (1997) * ''In the Name of Love and Other True Cases: Crime Files Vol. 4'' (1998) * ''The End of the Dream: The Golden Boy Who Never Grew Up: Crime Files Vol. 5'' (1998) * ''A Rage to Kill and Other True Cases: Crime Files Vol. 6'' (1999) * ''And Never Let Her Go'' (1999) * ''Empty Promises: Crime Files Vol. 7'' (2001) * ''Every Breath You Take'' (2001) * ''Heart Full of Lies'' (2001) * ''Last Dance, Last Chance and Other True Cases: Crime Files Vol. 8'' (2003) * ''Without Pity: Ann Rule’s Most Dangerous Killers: Crime Files Updates'' (2003) * ''Green River, Running Red'' (2004) * ''Kiss Me, Kill Me and Other True Cases: Crime Files Vol. 9'' (2004) * ''Worth More Dead and Other True Cases: Crime Files Vol. 10'' (2005) * ''No Regrets and Other True Cases: Crime Files Vol. 11'' (2006) * ''Smoke, Mirrors, and Murder and Other True Cases: Crime Files Vol. 12'' (2007) * ''Too Late to Say Goodbye'' (2007) * ''Mortal Danger and Other True Cases: Crime Files Vol. 13'' (2008) * ''But I Trusted You and Other True Cases: Crime Files Vol. 14'' (2009) * ''In the Still of the Night'' (2010) * ''Don’t Look Behind You and Other True Cases: Crime Files Vol. 15'' (2011) * ''Fatal Friends, Deadly Neighbors and Other True Cases: Crime Files Vol. 16'' (2012) * ''Danger in the Dorm'' (re-released 2013) * ''Practice to Deceive'' (2013) * ''Lying in Wait'' (2014) </div> === Kriminaliniai romanai === * <span>Apsėdimas</span>'' (angl. ''Possession'') (1983) == Asmeninis gyvenimas == Rule gyveno Vašingtono valstijoje ir turėjo 4 suaugusius vaikus (vienas iš jų – rašytojas Leslie Rule). Rule šeimoje taip pat buvo netikras sūnus ir penki anūkai.<ref name=wapo /><ref>{{cite web|url=http://www.coasttocoastam.com/guest/rule-leslie/6091|title=Leslie Rule|author=|date=|work=coasttocoastam.com}}</ref><ref>{{cite web|url=https://books.google.com/books?id=7KQbELr6MTcC&pg=PR12&lpg=PR12&dq=laura,+leslie,+andy,+mike+and+bruce+ann+rule&source=bl&ots=8h_T_fIbf9&sig=ACWRb3DKAvWEtnkNRBu0v6XHDgA&hl=en&sa=X&ei=iQs4VdudB4PksASTjYDICA&ved=0CCUQ6AEwAg#v=onepage&q=laura%2C%20leslie%2C%20andy%2C%20mike%20and%20bruce%20ann%20rule&f=false|title=No Regrets|author=|date=|work=google.com}}</ref> Ji buvo ištekėjusi už Bill Rule, su kuriuo išsiskyrė 1972 m.<ref name="nyt" /> === Mirtis === 2015 m. liepos 27 d. Rule šeima ir leidyklos „[[Simon & Schuster]]“ atstovai pranešė, kad 2015 m. liepos 26 d. autorė mirė dėl [[stazinis širdies nepakankamumas|stazinio širdies nepakankamumo]]. Prieš tai ji, patyrusi širdies smūgį, pateko į ligoninės priimamąjį. Dieną prieš mirtį Rule buvo perkelta į slaugos palatą.<ref name="wapo" /><ref name="KIRO7death">{{cite web | url=http://www.kirotv.com/news/news/ann-rule-dead/nm7S3/ | title=Beloved crime novels writer Ann Rule dies | publisher=KIRO | date=2015-07-27 | accessdate=2015-07-27 | author=KIRO 7 STAFF | quote=Daughter, Leslie Rule, wrote on Facebook that her mother died peacefully on Sunday night. | archive-date=2015-07-28 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150728170134/http://www.kirotv.com/news/news/ann-rule-dead/nm7S3/ | url-status=dead}}</ref><ref name="king5death">{{cite web | url=http://www.king5.com/story/news/local/seattle/2015/07/27/seattle-true-crime-writer-ann-rule-dies/30744985/ | title=Seattle true crime writer Ann Rule dies | publisher=King 5 News | date=2015-07-27 | accessdate=2015-07-27 | archive-date=2015-07-27 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150727221910/http://www.king5.com/story/news/local/seattle/2015/07/27/seattle-true-crime-writer-ann-rule-dies/30744985/ | url-status=dead}}</ref><ref name="Q13death">{{cite web | url=http://q13fox.com/2015/07/27/ann-rule-prolific-author-of-true-crime-novels-dies/ | title=Ann Rule, prolific author of true crime novels, dies | publisher=KCPQ | date=2015-07-27 | accessdate=2015-07-27 | author=Q13 FOX NEWS STAFF}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.authorannrule.com/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422052039/http://www.authorannrule.com/ |date=2021-04-22 }} * [[imdbname:0750008|Ann Rule]] svetainėje [[The Internet Movie Database|Internet Movie Database]] * [http://www.worldcat.org/search?qt=worldcat_org_bks&q=Ann+Rule&fq=dt%3Abks WorldCat bibliografija] * [http://www.fantasticfiction.co.uk/authors/Ann_Rule.htm Ann Rule bibliografija Fantastic Fiction] {{DEFAULTSORT:Rule, Ann}} [[Kategorija:JAV rašytojai]] kpah7asysdouide36axu9dde9m5hjzc 0 495706 7856205 7557922 2026-06-14T10:14:48Z Mindaur 114083 7856205 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Victory Day Parade 2005-36.jpg|miniatiūra|Pergalės diena 2005 m. gegužės 9 d. Maskvoje, Rusijoje.]] [[Vaizdas:9th May. Day of the German surrender. Gorky 1.jpg|miniatiūra|1945 m. gegužės 9 d. [[Žemutinis Naugardas|Gorkio]] mieste.]] '''Pergalės diena''' ({{ru|День Победы}}) – [[Rusija|Rusijoje]] ir kai kuriose kitose buvusiose [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] šalyse švenčiama pergalė prieš [[Nacistinė Vokietija|nacistinę Vokietiją]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] pasirašytas 1945 m. gegužės 8 dienos vakare, prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Ši diena SSRS respublikose buvo nedarbo diena 1945–1947 metais, o 1965 m. surengtas pirmasis karinis paradas [[Maskva|Maskvoje]], [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]].{{faktas}} Tais metais „Pergalės diena“ tapo nacionaline švente visoje Sovietų Sąjungoje. Po [[SSRS žlugimas|Sovietų Sąjungos griūties]], [[Rusija|Rusijos Federacija]] oficialiai „Pergalės dieną“ pripažino 1991 m. gegužės 9 d.<ref name="officeholidays">https://www.officeholidays.com/holidays/victory-day</ref> Šalyje ši šventė yra paskelbta nedarbo diena, įskaitant ir atvejus, kai gegužės 9 d. būna savaitgalio diena – tokiu atveju nedarbo diena tampa pirmadienis. Pergalės diena taip pat švenčiama kai kuriose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Dauguma Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą bei kitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]], gegužės 8 d. mini [[Pergalės Europoje diena]]. === Rytų Vokietijoje === [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] gegužės 8 d. tapo žinoma kaip „Išvadavimo diena“ nuo 1955 iki 1966 m. ir buvo paminėta darkart 40-ųjų metinių proga 1985 m.{{faktas}} 1967 m. ši šventė irgi traktuota kaip „Pergalės diena“ ir paminėta gegužės 9 d. Nuo 2002 m. Vokietijos [[Meklenburgas-Pomeranija]] pradėjo minėti „Išvadavimo nuo nacionalsocializmo ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną“.<ref>[https://web.archive.org/web/20120620161048/http://mv.juris.de/mv/FTG_MV_P2.htm <nowiki>„Gesetz über Sonn- und Feiertage des Landes Mecklenburg-Vorpommern [Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos valstijos sekmadienių ir valstybinių švenčių įstatymas]“</nowiki>]. Mv.juris.de. ''Originalas archyvuotas 2012-06-20. Nuoroda tikrinta 2012-07-15.''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šventės]] 4yw54003h1kw134jbpet5i5r6lihz0u 7856206 7856205 2026-06-14T10:15:54Z Mindaur 114083 7856206 wikitext text/x-wiki {{Nemaišytina|[[Pergalės Europoje diena]]}} [[Vaizdas:Victory Day Parade 2005-36.jpg|miniatiūra|Pergalės diena 2005 m. gegužės 9 d. Maskvoje, Rusijoje.]] [[Vaizdas:9th May. Day of the German surrender. Gorky 1.jpg|miniatiūra|1945 m. gegužės 9 d. [[Žemutinis Naugardas|Gorkio]] mieste.]] '''Pergalės diena''' ({{ru|День Победы}}) – [[Rusija|Rusijoje]] ir kai kuriose kitose buvusiose [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] šalyse švenčiama pergalė prieš [[Nacistinė Vokietija|nacistinę Vokietiją]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] pasirašytas 1945 m. gegužės 8 dienos vakare, prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Ši diena SSRS respublikose buvo nedarbo diena 1945–1947 metais, o 1965 m. surengtas pirmasis karinis paradas [[Maskva|Maskvoje]], [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]].{{faktas}} Tais metais „Pergalės diena“ tapo nacionaline švente visoje Sovietų Sąjungoje. Po [[SSRS žlugimas|Sovietų Sąjungos griūties]], [[Rusija|Rusijos Federacija]] oficialiai „Pergalės dieną“ pripažino 1991 m. gegužės 9 d.<ref name="officeholidays">https://www.officeholidays.com/holidays/victory-day</ref> Šalyje ši šventė yra paskelbta nedarbo diena, įskaitant ir atvejus, kai gegužės 9 d. būna savaitgalio diena – tokiu atveju nedarbo diena tampa pirmadienis. Pergalės diena taip pat švenčiama kai kuriose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Dauguma Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą bei kitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]], gegužės 8 d. mini [[Pergalės Europoje diena]]. === Rytų Vokietijoje === [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] gegužės 8 d. tapo žinoma kaip „Išvadavimo diena“ nuo 1955 iki 1966 m. ir buvo paminėta darkart 40-ųjų metinių proga 1985 m.{{faktas}} 1967 m. ši šventė irgi traktuota kaip „Pergalės diena“ ir paminėta gegužės 9 d. Nuo 2002 m. Vokietijos [[Meklenburgas-Pomeranija]] pradėjo minėti „Išvadavimo nuo nacionalsocializmo ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną“.<ref>[https://web.archive.org/web/20120620161048/http://mv.juris.de/mv/FTG_MV_P2.htm <nowiki>„Gesetz über Sonn- und Feiertage des Landes Mecklenburg-Vorpommern [Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos valstijos sekmadienių ir valstybinių švenčių įstatymas]“</nowiki>]. Mv.juris.de. ''Originalas archyvuotas 2012-06-20. Nuoroda tikrinta 2012-07-15.''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šventės]] qi6xiffvaj8x0n78by6wkmezrrg0hqg 7856209 7856206 2026-06-14T10:22:55Z Mindaur 114083 /* Rytų Vokietijoje */ Tai, kad šaltinyje įrašyta gegužės 8 d. 7856209 wikitext text/x-wiki {{Nemaišytina|[[Pergalės Europoje diena]]}} [[Vaizdas:Victory Day Parade 2005-36.jpg|miniatiūra|Pergalės diena 2005 m. gegužės 9 d. Maskvoje, Rusijoje.]] [[Vaizdas:9th May. Day of the German surrender. Gorky 1.jpg|miniatiūra|1945 m. gegužės 9 d. [[Žemutinis Naugardas|Gorkio]] mieste.]] '''Pergalės diena''' ({{ru|День Победы}}) – [[Rusija|Rusijoje]] ir kai kuriose kitose buvusiose [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] šalyse švenčiama pergalė prieš [[Nacistinė Vokietija|nacistinę Vokietiją]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] pasirašytas 1945 m. gegužės 8 dienos vakare, prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Ši diena SSRS respublikose buvo nedarbo diena 1945–1947 metais, o 1965 m. surengtas pirmasis karinis paradas [[Maskva|Maskvoje]], [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]].{{faktas}} Tais metais „Pergalės diena“ tapo nacionaline švente visoje Sovietų Sąjungoje. Po [[SSRS žlugimas|Sovietų Sąjungos griūties]], [[Rusija|Rusijos Federacija]] oficialiai „Pergalės dieną“ pripažino 1991 m. gegužės 9 d.<ref name="officeholidays">https://www.officeholidays.com/holidays/victory-day</ref> Šalyje ši šventė yra paskelbta nedarbo diena, įskaitant ir atvejus, kai gegužės 9 d. būna savaitgalio diena – tokiu atveju nedarbo diena tampa pirmadienis. Pergalės diena taip pat švenčiama kai kuriose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Dauguma Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą bei kitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]], gegužės 8 d. mini [[Pergalės Europoje diena]]. === Rytų Vokietijoje === [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] gegužės 8 d. tapo žinoma kaip „Išvadavimo diena“ nuo 1955 iki 1966 m. ir buvo paminėta darkart 40-ųjų metinių proga 1985 m.{{faktas}} 1967 m. ši šventė irgi traktuota kaip „Pergalės diena“ ir paminėta gegužės 9 d. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šventės]] 7l7hjyxbgkaj0avpg5tq0qdq3irgxi4 7856210 7856209 2026-06-14T10:23:22Z Mindaur 114083 /* Rytų Vokietijoje */ 7856210 wikitext text/x-wiki {{Nemaišytina|[[Pergalės Europoje diena]]}} [[Vaizdas:Victory Day Parade 2005-36.jpg|miniatiūra|Pergalės diena 2005 m. gegužės 9 d. Maskvoje, Rusijoje.]] [[Vaizdas:9th May. Day of the German surrender. Gorky 1.jpg|miniatiūra|1945 m. gegužės 9 d. [[Žemutinis Naugardas|Gorkio]] mieste.]] '''Pergalės diena''' ({{ru|День Победы}}) – [[Rusija|Rusijoje]] ir kai kuriose kitose buvusiose [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] šalyse švenčiama pergalė prieš [[Nacistinė Vokietija|nacistinę Vokietiją]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] pasirašytas 1945 m. gegužės 8 dienos vakare, prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Ši diena SSRS respublikose buvo nedarbo diena 1945–1947 metais, o 1965 m. surengtas pirmasis karinis paradas [[Maskva|Maskvoje]], [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]].{{faktas}} Tais metais „Pergalės diena“ tapo nacionaline švente visoje Sovietų Sąjungoje. Po [[SSRS žlugimas|Sovietų Sąjungos griūties]], [[Rusija|Rusijos Federacija]] oficialiai „Pergalės dieną“ pripažino 1991 m. gegužės 9 d.<ref name="officeholidays">https://www.officeholidays.com/holidays/victory-day</ref> Šalyje ši šventė yra paskelbta nedarbo diena, įskaitant ir atvejus, kai gegužės 9 d. būna savaitgalio diena – tokiu atveju nedarbo diena tampa pirmadienis. Pergalės diena taip pat švenčiama kai kuriose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Dauguma Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą bei kitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]], gegužės 8 d. mini [[Pergalės Europoje diena]]. === Rytų Vokietijoje === {{Šaltiniai}} [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] gegužės 8 d. tapo žinoma kaip „Išvadavimo diena“ nuo 1955 iki 1966 m. ir buvo paminėta darkart 40-ųjų metinių proga 1985 m. 1967 m. ši šventė irgi traktuota kaip „Pergalės diena“ ir paminėta gegužės 9 d. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šventės]] mq4g0wigbbv265odu3jjurepuf64o6t 7856216 7856210 2026-06-14T11:08:55Z Nestea 25298 7856216 wikitext text/x-wiki {{Nemaišytina|[[Pergalės Europoje diena]]}} [[Vaizdas:Victory Day Parade 2005-36.jpg|miniatiūra|Pergalės diena 2005 m. gegužės 9 d. Maskvoje, Rusijoje.]] [[Vaizdas:9th May. Day of the German surrender. Gorky 1.jpg|miniatiūra|1945 m. gegužės 9 d. [[Žemutinis Naugardas|Gorkio]] mieste.]] '''Pergalės diena''' ({{ru|День Победы}}) – [[Rusija|Rusijoje]] ir kai kuriose kitose buvusiose [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] šalyse švenčiama pergalė prieš [[Nacistinė Vokietija|nacistinę Vokietiją]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] pasirašytas 1945 m. gegužės 8 dienos vakare, prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Ši diena SSRS respublikose buvo nedarbo diena 1945–1947 metais, o 1965 m. surengtas pirmasis karinis paradas [[Maskva|Maskvoje]], [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]].{{faktas}} Tais metais „Pergalės diena“ tapo nacionaline švente visoje Sovietų Sąjungoje. Po [[SSRS žlugimas|Sovietų Sąjungos griūties]], [[Rusija|Rusijos Federacija]] oficialiai „Pergalės dieną“ pripažino 1991 m. gegužės 9 d.<ref name="officeholidays">https://www.officeholidays.com/holidays/victory-day</ref> Šalyje ši šventė yra paskelbta nedarbo diena, įskaitant ir atvejus, kai gegužės 9 d. būna savaitgalio diena – tokiu atveju nedarbo diena tampa pirmadienis. Pergalės diena taip pat švenčiama kai kuriose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Dauguma Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą bei kitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]], gegužės 8 d. mini [[Pergalės Europoje diena|Pergalės Europoje dieną]]. == Rytų Vokietijoje == {{Šaltiniai-dalis}} [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] gegužės 8 d. tapo žinoma kaip „Išvadavimo diena“ nuo 1955 iki 1966 m. ir buvo paminėta darkart 40-ųjų metinių proga 1985 m. 1967 m. ši šventė irgi traktuota kaip „Pergalės diena“ ir paminėta gegužės 9 d. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šventės]] k7u3koz90ng7luhcd17f8dpewbxyurx 0 495978 7855685 7704051 2026-06-13T14:39:37Z ~2026-34907-02 219523 7855685 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.5828 |long = 25.2598 |foto = Juodšiliai, bažnyčia.JPG |fotoinfo = |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Naujosios Vilnios |savivaldybė = Vilniaus rajono |gyvenvietė = Juodšiliai |adresas = Šv. Uršulės g. 25 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 2016 m. |stilius = |klebonas = nėra |aptarnauja = kun. Andžej Šuškevič }} '''Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia''' – neparapinė katalikų bažnyčia [[Juodšiliai|Juodšiliuose]] ([[Vilniaus rajonas]]), priklausanti [[Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia|Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapijai]].<ref>[http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/50/ Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160531113952/http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/50/ |date=2016-05-31 }}</ref> Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. == Istorija == Juodšilių bažnyčios konsekracijai pasirinktą dieną prieš 41 metus mirė Dievo gailestingumo apaštalas palaimintasis kunigas M. Sopočka. Jis buvo [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijos]] kunigas, tuometinio [[Vilniaus universitetas|Stepono Batoro universiteto]] profesorius, kariuomenės kapelionas, šventosios [[Faustina Kovalska|Marijos Faustinos Kovalskos]] nuodėmklausys. Kunigas, prisidengęs staliaus Vaclovo vardu, slapstėsi nuo vokiečių okupacinės valdžios Juodšilių miestelyje [[1942]]–[[1944]] m. Juodšilių bažnyčia pradėta statyti [[1936]] m. seserų [[uršulietės|uršuliečių]] rūpesčiu, tačiau dėl karo ir okupacijų nebuvo užbaigta ir virto vaikų namais, vėliau ligonine ir poliklinika. Po [[1991]] m. kilusio gaisro pastatas buvo smarkiai apgadintas. Juodšilių ir aplinkinių gyvenviečių tikintieji nusprendė grąžinti pastatui pirmykštę paskirtį, surinko lėšų ir [[2003]] m. pradėjo statybos darbus. [[2016]] m. [[vasario 15]] d. bažnyčią pašventino Vilniaus arkivyskupas [[Gintaras Grušas]], jai suteiktas palaimintojo [[Mykolas Sopočka|Mykolo Sopočkos]] titulas.<ref>{{Cite web | title = Juodšiliuose pašventinta pirmoji pasaulyje bažnyčia palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu | work = l24.lt | date = 2016-02-16 | accessdate = 2016-09-09 | url = http://l24.lt/lt/religija/item/114258-juodsiliuose-pasventinta-pirmoji-pasaulyje-baznycia-palaimintojo-mykolo-sopockos-vardu | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160909095302/http://l24.lt/lt/religija/item/114258-juodsiliuose-pasventinta-pirmoji-pasaulyje-baznycia-palaimintojo-mykolo-sopockos-vardu | archivedate = 2016-09-09 | url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web | title = Šventosios nuodėmklausį Juodšiliai mena kaip stalių: nuo šiol jo vardu vadinsis bažnyčia | work = delfi | date = 2016-02-15 | accessdate = 2016-09-09 | url = http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sventosios-nuodemklausi-juodsiliai-mena-kaip-staliu-nuo-siol-jo-vardu-vadinsis-baznycia.d?id=70418824 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160816011329/http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sventosios-nuodemklausi-juodsiliai-mena-kaip-staliu-nuo-siol-jo-vardu-vadinsis-baznycia.d?id=70418824 | archivedate = 2016-08-16 | url-status=live }}</ref> ''[[2023 m.|2023]]'' m. [[kovo 4]] d. bažnyčioje pašventinti 10 registrų [[vargonai]] iš [[Olandijos Ost Indijos bendrovė|Olandijos]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Blessed Michał Sopoćko church in Juodšiliai}} * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/pal-mykolo-sopockos-baznycia-juodsiliuose/ Vyskupijos informacija] * [https://www.facebook.com/PalMykolo-Sopo%C4%8Dkos-parapija-b%C5%82-Micha%C5%82a-Sopo%C4%87ki-parafia-121733474594722/ Pal. Mykolo Sopočkos parapijos ''Facebook'' puslapis] [[Kategorija:Juodšiliai|Bažn]] [[Kategorija:Vilniaus rajono bažnyčios]] akk55a5udjgy4l9vbnicel3005rnjq1 7855686 7855685 2026-06-13T14:40:57Z ~2026-34907-02 219523 7855686 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.5828 |long = 25.2598 |foto = Juodšiliai, bažnyčia.JPG |fotoinfo = |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Naujosios Vilnios |savivaldybė = Vilniaus rajono |gyvenvietė = Juodšiliai |adresas = Šv. Uršulės g. 25 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 2016 m. |stilius = |klebonas = nėra |aptarnauja = kun. Andžej Šuškevič }} '''Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia''' – neparapinė katalikų bažnyčia [[Juodšiliai|Juodšiliuose]] ([[Vilniaus rajonas]]), priklausanti [[Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia|Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapijai]].<ref>[http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/50/ Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160531113952/http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/50/ |date=2016-05-31 }}</ref> Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. == Istorija == Juodšilių bažnyčios konsekracijai pasirinktą dieną prieš 41 metus mirė Dievo gailestingumo apaštalas palaimintasis kunigas M. Sopočka. Jis buvo [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijos]] kunigas, tuometinio [[Vilniaus universitetas|Stepono Batoro universiteto]] profesorius, kariuomenės kapelionas, šventosios [[Faustina Kovalska|Marijos Faustinos Kovalskos]] nuodėmklausys. Kunigas, prisidengęs staliaus Vaclovo vardu, slapstėsi nuo vokiečių okupacinės valdžios Juodšilių miestelyje [[1942]]–[[1944]] m. Juodšilių bažnyčia pradėta statyti [[1936]] m. seserų [[uršulietės|uršuliečių]] rūpesčiu, tačiau dėl karo ir okupacijų nebuvo užbaigta ir virto vaikų namais, vėliau ligonine ir poliklinika. Po [[1991]] m. kilusio gaisro pastatas buvo smarkiai apgadintas. Juodšilių ir aplinkinių gyvenviečių tikintieji nusprendė grąžinti pastatui pirmykštę paskirtį, surinko lėšų ir [[2003]] m. pradėjo statybos darbus. [[2016]] m. [[vasario 15]] d. bažnyčią pašventino Vilniaus arkivyskupas [[Gintaras Grušas]], jai suteiktas palaimintojo [[Mykolas Sopočka|Mykolo Sopočkos]] titulas.<ref>{{Cite web | title = Juodšiliuose pašventinta pirmoji pasaulyje bažnyčia palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu | work = l24.lt | date = 2016-02-16 | accessdate = 2016-09-09 | url = http://l24.lt/lt/religija/item/114258-juodsiliuose-pasventinta-pirmoji-pasaulyje-baznycia-palaimintojo-mykolo-sopockos-vardu | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160909095302/http://l24.lt/lt/religija/item/114258-juodsiliuose-pasventinta-pirmoji-pasaulyje-baznycia-palaimintojo-mykolo-sopockos-vardu | archivedate = 2016-09-09 | url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web | title = Šventosios nuodėmklausį Juodšiliai mena kaip stalių: nuo šiol jo vardu vadinsis bažnyčia | work = delfi | date = 2016-02-15 | accessdate = 2016-09-09 | url = http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sventosios-nuodemklausi-juodsiliai-mena-kaip-staliu-nuo-siol-jo-vardu-vadinsis-baznycia.d?id=70418824 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160816011329/http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sventosios-nuodemklausi-juodsiliai-mena-kaip-staliu-nuo-siol-jo-vardu-vadinsis-baznycia.d?id=70418824 | archivedate = 2016-08-16 | url-status=live }}</ref> ''[[2023 m.|2023]]'' m. [[kovo 4]] d. bažnyčioje pašventinti 10 registrų [[vargonai]] iš [[Olandijos Ost Indijos bendrovė|Olandijos]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Blessed Michał Sopoćko church in Juodšiliai}} * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/pal-mykolo-sopockos-baznycia-juodsiliuose/ Vyskupijos informacija] * [https://www.facebook.com/PalMykolo-Sopo%C4%8Dkos-parapija-b%C5%82-Micha%C5%82a-Sopo%C4%87ki-parafia-121733474594722/ Pal. Mykolo Sopočkos parapijos ''Facebook'' puslapis] * https://www.orgelsite.nl/eerde-kerk-van-de-h-antonius-abt/ [[Kategorija:Juodšiliai|Bažn]] [[Kategorija:Vilniaus rajono bažnyčios]] bsglh8f66fz1907m6cow1kng7vw37a0 7855688 7855686 2026-06-13T14:54:26Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-34907-02 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CD keitimas) 7704051 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.5828 |long = 25.2598 |foto = Juodšiliai, bažnyčia.JPG |fotoinfo = |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Naujosios Vilnios |savivaldybė = Vilniaus rajono |gyvenvietė = Juodšiliai |adresas = Šv. Uršulės g. 25 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 2016 m. |stilius = |klebonas = nėra |aptarnauja = kun. Andžej Šuškevič }} '''Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia''' – neparapinė katalikų bažnyčia [[Juodšiliai|Juodšiliuose]] ([[Vilniaus rajonas]]), priklausanti [[Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia|Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapijai]].<ref>[http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/50/ Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160531113952/http://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/50/ |date=2016-05-31 }}</ref> Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. == Istorija == Juodšilių bažnyčios konsekracijai pasirinktą dieną prieš 41 metus mirė Dievo gailestingumo apaštalas palaimintasis kunigas M. Sopočka. Jis buvo [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijos]] kunigas, tuometinio [[Vilniaus universitetas|Stepono Batoro universiteto]] profesorius, kariuomenės kapelionas, šventosios [[Faustina Kovalska|Marijos Faustinos Kovalskos]] nuodėmklausys. Kunigas, prisidengęs staliaus Vaclovo vardu, slapstėsi nuo vokiečių okupacinės valdžios Juodšilių miestelyje [[1942]]–[[1944]] m. Juodšilių bažnyčia pradėta statyti [[1936]] m. seserų [[uršulietės|uršuliečių]] rūpesčiu, tačiau dėl karo ir okupacijų nebuvo užbaigta ir virto vaikų namais, vėliau ligonine ir poliklinika. Po [[1991]] m. kilusio gaisro pastatas buvo smarkiai apgadintas. Juodšilių ir aplinkinių gyvenviečių tikintieji nusprendė grąžinti pastatui pirmykštę paskirtį, surinko lėšų ir [[2003]] m. pradėjo statybos darbus. [[2016]] m. [[vasario 15]] d. bažnyčią pašventino Vilniaus arkivyskupas [[Gintaras Grušas]], jai suteiktas palaimintojo [[Mykolas Sopočka|Mykolo Sopočkos]] titulas.<ref>{{Cite web | title = Juodšiliuose pašventinta pirmoji pasaulyje bažnyčia palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu | work = l24.lt | date = 2016-02-16 | accessdate = 2016-09-09 | url = http://l24.lt/lt/religija/item/114258-juodsiliuose-pasventinta-pirmoji-pasaulyje-baznycia-palaimintojo-mykolo-sopockos-vardu | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160909095302/http://l24.lt/lt/religija/item/114258-juodsiliuose-pasventinta-pirmoji-pasaulyje-baznycia-palaimintojo-mykolo-sopockos-vardu | archivedate = 2016-09-09 | url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web | title = Šventosios nuodėmklausį Juodšiliai mena kaip stalių: nuo šiol jo vardu vadinsis bažnyčia | work = delfi | date = 2016-02-15 | accessdate = 2016-09-09 | url = http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sventosios-nuodemklausi-juodsiliai-mena-kaip-staliu-nuo-siol-jo-vardu-vadinsis-baznycia.d?id=70418824 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160816011329/http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sventosios-nuodemklausi-juodsiliai-mena-kaip-staliu-nuo-siol-jo-vardu-vadinsis-baznycia.d?id=70418824 | archivedate = 2016-08-16 | url-status=live }}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Blessed Michał Sopoćko church in Juodšiliai}} * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/pal-mykolo-sopockos-baznycia-juodsiliuose/ Vyskupijos informacija] * [https://www.facebook.com/PalMykolo-Sopo%C4%8Dkos-parapija-b%C5%82-Micha%C5%82a-Sopo%C4%87ki-parafia-121733474594722/ Pal. Mykolo Sopočkos parapijos ''Facebook'' puslapis] [[Kategorija:Juodšiliai|Bažn]] [[Kategorija:Vilniaus rajono bažnyčios]] qstjo69v2lbcpp92nbsmr00l189lwfp 0 499783 7855990 7836468 2026-06-14T00:15:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855990 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose – šalia slavų, o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]] teigė, kad baltų protėviai priklausė [[Virvelinės keramikos kultūra|laivinių kovos kirvių kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]] – [[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad laivinių kovos kirvių kultūros atstovai buvo prabaltai (taip pat ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Laikantis [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių protėvynė buvusi [[Ponto stepė]]je,<ref>{{cite book|last=Mallory|first=J. P.|title=In Search of the Indo-Europeans: Language, Archaeology and Myth|url=https://archive.org/details/189942876InSearchOfTheIndoEuropeansJPMallory|publisher=Thames and Hudson|year=1989|location=L.|pages=143—184; 228|chapter=The Indo-European homeland problem|isbn=0-500-27616-1}}</ref> ir iš visų baltų žemių Aukštutinio Dniepro baseinas nuo jos nutolęs mažiausiai. Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]]).]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1290/0|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], S. Youngo, T. Olanderio) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Taip pat greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai.]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta.<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]]).]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[Lietuvių kalba#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[Lietuvių kalba#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami veikiamosios rūšies dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]]).]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]]).]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso veikiamosios [[Rūšis (gramatinė)|rūšies]] tiesioginei [[Nuosaka|nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują tariamąją nuosaką, pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== Tariamoji nuosaka (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== Liepiamoji nuosaka buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės vidurinę rūšį (žr. straipsnį „[[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|Indoeuropiečių prokalbė: Vidurinė rūšis“]]). Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Neveikiamoji [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esei mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. Asmenį, skaičių, tiesioginėje nuosakoje ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę giminę. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esei mīlētas |*esei mīlēta(n) |*esei mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsei mīlētas |*būsei mīlēta(n) |*būsei mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|laivinių kovos kirvių kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]]).]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2245/2215|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]', ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages, Pietro U. Dini] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 3mjktkh7tn9omt8yl1qydj5sjukdl4s 0 503159 7855854 6895692 2026-06-13T21:34:14Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855854 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = Great Teacher Onizuka | image = GTO cover.jpg | ja_name = グレート・ティーチャー・オニヅカ | ja_name_trans = Gurēto Tīchā Onizuka | žanras = Komedinė drama, mokyklinis, [[slice of life]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = Tooru Fujisawa | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Kodansha]]<br />{{flagicon|Canada}}{{flagicon|USA}} [[Tokyopop]] | serializuota = [[Weekly Shōnen Magazine]] | pradžia = 1997 m. gegužės 16 d. | pabaiga = <br />2002 m. balandžio 17 d. | tomai_skaičius = 25 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | režisierius = Noriyuki Abe<ref name=Animeency>{{cite book |title=The Anime Encyclopedia: A Guide to Japanese Animation Since 1917 |url=https://archive.org/details/animeencyclopedi00clem_0 |last1=Clements |first1=Jonathan |author1-link=Jonathan Clements |last2=McCarthy|first2=Helen |author2-link=Helen McCarthy |year=2006 |pages=[https://archive.org/details/animeencyclopedi00clem_0/page/254 253]–254 |isbn=1-933330-10-4|edition=Revised and Expanded }}</ref> | studija = Studio Pierrot | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Fuji Television]], [[Animax]] | pradžia = 1999 m. birželio 30 d. | pabaiga = <br />2000 m. rugsėjo 24 d. | serijų_skaičius = 43 }} {{Šablonas:Infobox_anime/Kita | antraštė = Susiję | kita = * ''Great Teacher Onizuka'' (filmas) * ''Great Teacher Onizuka'' (TV) * ''GTO In Taiwan'' (TV) * ''GTO 2014'' (TV) * ''GTO Shonan 14 Days'' (manga) * ''GTO: Paradise Lost'' (manga) }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''Great Teacher Onizuka''' ({{ja|グレート・ティーチャー・オニヅカ|Gurēto Tīchā Onizuka}}), oficialiai trumpinama '''GTO''', – japonų ''shōnen'' [[manga]] komiksai, parašyti ir iliustruoti Tooru Fudžisavos. Manga [[1997]]–[[2002]] m. laikotarpiu buvo publikuojama leidyklos „[[Kodansha]]“ leidžiamame žurnale „Weekly Shōnen Magazine“.<ref name=MangaGuide>{{cite book | last=Thompson | first=Jason |title=Manga: The Complete Guide | url=https://archive.org/details/mangacompletegui0000thom_l3e2 | date=2007-10-09 | publisher=Del Rey | location=New York, New York |isbn=978-0-345-48590-8 | oclc=85833345 | page=[https://archive.org/details/mangacompletegui0000thom_l3e2/page/132 132]}}</ref> Šiaurės Amerikoje mangą platino bendrovė „[[Tokyopop]]“; „GTO“ buvo viena pirmųjų JAV pasirodžiusių mangų originaliu formatu.<ref name=":0">{{cite web|author= |url=https://www.animenewsnetwork.com/news/2002-08-01/tokyopop-manga-sells-out |title=Tokyopop Manga sells out |work= |publisher=Anime News Network |date=2002-08-01 |accessdate=2017-12-04 |language=en}}</ref> Pasakojama apie 22-ejų metų buvusį ''bōsōzoku'' (baikerių) gaujos narį Eikičį Onidzuką, kuris patampa mokytoju vienoje iš Tokijo prestižinių privačių mokyklų. 2007 m. lapkričio mėn. duomenimis, mangos vienetų parduota per 50 mln.<ref>{{cite web | url=http://book.asahi.com/clip/TKY200711120219.html | script-title=ja:「金田一少年」、「神の雫」の原作者が株と家族の小説 | date=2007-11-16 | work=Asahi Shimbun Digital | access-date=2013-11-29 | language=ja | url-status=dead | archive-url=https://web.archive.org/web/20140221224844/http://book.asahi.com/clip/TKY200711120219.html | archive-date=2014-02-21}}</ref> [[1998]] m. kūrinys buvo apdovanotas „Kodansha“ manga apdovanojimu ''[[shōnen]]'' kategorijoje.<ref name="KodanshaHahn">{{cite web | url=http://www.hahnlibrary.net/comics/awards/kodansha.php | author=Joel Hahn | title=Kodansha Manga Awards | work=Comic Book Awards Almanac | access-date=2013-01-06| archive-url=https://archive.today/20120630033000/http://www.hahnlibrary.net/comics/awards/kodansha.php|archive-date=2012-06-30}}</ref> Didelio populiarumo susilaukę manga komiksai buvo adaptuoti į kitas medijų formas: 12 serijų televizijos draminį serialą, rodytą 1998 m.; pilnametražį vaidybinį filmą, pasirodžiusį 1999 m.; 43 serijų anime serialą, rodytą 1999–2000 m. Vėliau buvo sukurta tęsinių komiksams ir televizijos serialui. == Siužetas == {{spoil}} Eikičis Onidzuka yra 22-ejų metų buvęs ''bōsōzoku'' gaujos narys ir skaistuolis.<ref>Gilles Poitras: ''Below the Surface''. In: Newtype USA, June 2003, Volume 2 Number 6, p. 59.</ref> Vieną popietę Onidzukai benužiūrinėjant merginas su trumpas sijonais viename iš vietinių prekybos centrų jis susipažįsta su mergina, kuri sutinka su juo nueiti į [[pasimatymas|pasimatymą]]. Onidzukos planas permiegoti su ja žlunga, kai pasirodo jos „vaikinas“, besantis jos mokytoju, ir paprašo jos sugrįžti pas jį. Nors mokytojas – senis ir nepatrauklus, tačiau jo, kaip mokytojo, padėtis daro merginai stiprią įtaką, tad ši nieko nemąsčiusi sugrįžta jam glėbin. Po tokio reginio Onidzuka nusprendžia siekti mokytojo karjeros. Tačiau jam vos pavyksta įgyti mokytojo laipsnį, ir tai tik antrarūšiame koledže. Besiekdamas savo siekių jis suvokia du svarbius dalykus: jis turi sąžinės ir moralės jausmą. O tai reiškia, kad susitikinėjimas su moksleivėmis yra tabu, visgi jų neįprastai patrauklios mamos yra jau visai kitas reikalas. Jis mėgaujasi mokytojo darbu, dažniausiai mokydamas paauglius gyvenimiškų pamokų vietoje įprastų akademinių dalykų. Jis neapkenčia tradicinio švietimo sistemos, nes ja smukdomas mokinių išprusimas ir jiems pataikaujama. Vadovaudamasis tokiu supratimu jis nutaria tapti didžiu mokytoju, savo mokymo metoduose pasitelkdamas savo paties [[filosofija|filosofiją]] ir sugebėjimus itin įtemptoje situacijoje atlikti beveik bet ką. Onidzuka paskiriamas problematiškos klasės, kuri vieną mokytoją privedė prie mįslingos [[savižudybė]]s ir dar du atitinkamai privertė palūžti psichologiškai bei įstoti į kultą, auklėtoju. Jis prisiima misiją pažinti patį save ir pagelbėti savo mokiniams susidoroti su jų gyvenimiškomis problemomis bei išmokyti juos nuoširdžiai mėgautis gyvenimu. Šiam tikslui įgyvendinti jis pasitelkia mokymo metodus, kurie iš vienos pažiūros atrodytų neortodoksalūs, prieštaraujantys įstatymams, taip pat ir keliantys pavojų gyvybei, tačiau kažkokiu būdų jam pavyksta sėkmingai priversti mokinius atsiverti ir įveikti savas problemas. {{endspoil}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * {{Ann|manga|1557}} * [http://www.imdb.com/title/tt0315008/ Great Teacher Onizuka] svetainėje [[Internet Movie Database]] [[Kategorija:Manga]] [[Kategorija:Anime]] 2ujlqcasjgqx4fim2ct1yikuc2ro5yu 0 505396 7856125 7695141 2026-06-14T07:55:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856125 wikitext text/x-wiki '''Roskildės taika''' – taikos sutartis tarp [[Danija|Danijos]] ir [[Švedija|Švedijos]], sudaryta [[1658]] m. [[kovo 8]] d. [[Roskildė]]je, kuria buvo užbaigtas 1657–1658 m. vykęs Danijos ir Švedijos karas.<ref>{{VLE|XX|314||Roskildės taika (Roskilės taika)}}</ref> == Sutarties sąlygos == Pagal Roskildės taikos sutartį, Švedija gavo Danijos provincijas, buvusias pietinėje [[Skandinavijos pusiasalis|Skandinavijos pusiasalio]] dalyje, [[Bornholmas|Bornholmo]] salą, [[Trondheimas|Trondheimo]] ir Bohuso rajonus [[Norvegija|Norvegijoje]]. Karą pralaimėjusi Danija sutiko nedalyvauti sąjungose, nukreiptose prieš Švediją, taip pat nepraleisti pro Danijos sąsiaurius į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] Švedijai priešiškų šalių laivų. Švedija nebeprivalėjo mokėti [[Sundos sąsiauris|Zundo sąsiaurio]] muitų. Sutarties sąlygas šiek tiek pakeitė 1660 m. pasirašyta [[Kopenhagos taika]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:Danijos istorija]] [[Kategorija:Švedijos istorija]] rzt4mhs4u1hm4ilamng2838p3vjygf5 0 505691 7856132 7695134 2026-06-14T07:58:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856132 wikitext text/x-wiki '''Kopenhagos taika''' – [[taikos sutartis]] tarp [[Danija|Danijos]] ir [[Švedija|Švedijos]], sudaryta [[1660]] m. [[birželio 6]] d. [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], kuria buvo užbaigtas 1658–1660 m. vykęs Danijos ir Švedijos karas.<ref>{{VLE|X|565-566||Kopenhagos taika}}</ref> == Sutarties sąlygos == Pagal Kopenhagos taikos sutartį didele apimtimi buvo patvirtintоs 1658 m. sudarytos [[Roskildės taika|Roskildės taikos]] sąlygos. Didžiausių problemų sudarant naują taikos sutartį kilo dėl [[Bornholmas|Bornholmo]] salos, kurios gyventojai 1658 m. buvo sukilę prieš Švedijos valdymą. Po derybų Bornholmas buvo grąžintas Danijai, o [[Trondheimas|Trondheimo]] rajonas – [[Norvegija]]i. Buvo atšauktas Roskildės taikos draudimas nepraleisti pro Danijos sąsiaurius į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] Švedijai priešiškų šalių laivų. Faktiškai Kopenhagos taikos sutartimi buvo nustatytos dabartinės Švedijos, Danijos ir Norvegijos [[valstybės siena|valstybių sienos]]. Kopenhagos sutartimi buvo dar kartą patvirtintos Danijos ir Švedijos anksčiau sudarytos sutartys. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Taikos sutartys]] [[Kategorija:Danijos istorija]] [[Kategorija:Švedijos istorija]] m2a1fhagebi94rrl1ej43nodum94kw0 0 506880 7856072 7750888 2026-06-14T07:27:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856072 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|1621 m. mūšį|1673 m. mūšį|[[Chotyno mūšis (1673)]]}} {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Chotyno mūšis |partof=Osmanų karas |image=[[Vaizdas:Józef Brandt, Bitwa pod Chocimiem.jpg|300px]] |caption=[[Józef Brandt]], „Chotyno mūšis“ |date=[[1621]] m. [[rugsėjo 2]] d. – [[spalio 9]] d. |place=[[Chotynas]], [[ATR]] |casus= |territory= |result=[[ATR]] pergalė |combatant1=[[ATR]] |combatant2=[[Osmanų imperija]] |commander1=[[Jonas Karolis Chodkevičius]]<br />[[Stanislavas Liubomirskis]] nuo [[1621]] m. [[rugsėjo 24]] d. |commander2=[[Osmanas II]] |strength1=70 000, iš kurių 35 000 Zaporožės kazokai |strength2=220 000 |casualties1= |casualties2= |casualties3= |notes= }} '''Chotyno mūšis''' – [[1621]] m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje prie [[Chotynas|Chotyno]] ant [[Dniestras|Dniestro]] kranto ([[Podolė]], [[Ukraina]]) 70 tūkstančių [[Abiejų Tautų Respublika|Lenkijos ir Lietuvos valstybės]] karių, iš kurių pusę – apie 35 tūkstančius – sudarė [[Zaporožė|Zaporožės]] [[kazokai]], sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių [[Osmanų imperijos kariuomenė|Osmanų imperijos kariuomenės]] puolimą. [[Osmanų imperijos kariuomenė|Turkijos kariuomenei]] vadovavo sultonas [[Osmanas II]], o [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenei – [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]]. Istorikų vertinimu Chotynės mūšyje sprendėsi [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] likimas. Kautynėse sutriuškintai [[Osmanų imperijos kariuomenė|Osmanų imperijos kariuomenei]] teko atsitraukti ir bent kuriam laikui atsisakyti planų užimti [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]].<ref>{{cite web |title=1621 m. Chotyno mūšis – mūšis dėl Vidurio Europos |url=https://www.bernardinai.lt/2012-01-27-1621-m-chotyno-musis-musis-del-vidurio-europos/ |last=Ruzgys |first=Juozas |date=2012-01-27 |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |access-date=2026-02-13}}</ref> [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] šiame mūšyje neteko apie 14 tūkstančių karių, [[Osmanų imperijos kariuomenė|Osmanų imperija]] – 42 tūkstančių. [[Vaizdas:Battle of Khotyn 1621 (90955640).jpg|miniatiūra|kairėje|225px|Chotyno mūšis. 1624 m. raižinys.]] [[Vaizdas:Jury Rudamina. Юры Рудаміна (L. Edwarmay, 1850).jpg|miniatiūra|kairėje|225px|[[Jonas Rudamina-Dusiackis (1543–1621)|Dusetiškių]] antkapis Chotyno mūšyje žuvusiems bajorams [[Naugardukas|Naugarduko]] parapijos (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje. 1643 m.]] 1621 m. rugsėjo 24 d. [[Osmanų imperijos kariuomenė|Osmanų kariuomenės]] apsiaustoje [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovėje]] mirė [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jonas Karolis Chodkevičius]]. Vadovavimą Chotyno mūšiui iš jo perėmė [[Stanislavas Liubomirskis]]. == Įamžinimas == [[Vaizdas:Iacobo Bennet. Virtus dexterae domini in virtute Polonorum Lituanorumque ostensa atque illustrissimo domino d. Michaeli Casimiro Pac, title page, 1674, Vilnius.tif|thumb|Lietuvos škotų kilmės didiko [[Jokūbas Benetas|Jokūbo Beneto]] parašyta poema Chotino mūšio nugalėtojams atminti - ''Virtus dexterae domini ...'' (''Viešpaties dešiniosios rankos galybė ...''), išleista 1674, Vilniuje]] 2001 m. Chotyno mūšio vietoje Ukrainos iniciatyva ir lėšomis iškilo šiam įvykiui paminėti skirtas paminklas. Pirmajame paminklo plane vaizduojamas vienas iš Chotyno mūšio didvyrių – [[Zaporožė|Zaporožės]] kazokų etmonas Piotras Konaševičius-Sahajdačnis, kuris nuo mūšyje patirtų žaizdų 1622 m. mirė [[Kijevas|Kijeve]]<ref>http://chrontime.com/event/hotinskaya-bitva {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161124024913/http://chrontime.com/event/hotinskaya-bitva |date=2016-11-24 }}</ref>. [[Lietuvos bankas]] 2013 m. į apyvartą išleido apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] – tarp jų ir 1621 m. Chotyno mūšiui, atminti<ref>http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/naujos-monetos-zymi-svarbiausias-ldk-pergales-36625.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161123205424/http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/naujos-monetos-zymi-svarbiausias-ldk-pergales-36625.html |date=2016-11-23 }}</ref>. 2021 m. Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos paštai išleido bendrą pašto blokų komplektą, skirtą Chotyno mūšio 400-osioms metinėms. Blokuose pavaizduotas lenkų dailininko Juzefo Branto (Józef Brandt, 1841–1915) paveikslo „Chotyno mūšis“ fragmentas.<ref>[https://alkas.lt/2021/09/03/pirma-karta-lietuvos-lenkijos-ir-ukrainos-pastai-isleidzia-bendra-pasto-zenkla/ „Pirmą kartą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos paštai išleidžia bendrą pašto ženklą“]. Alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.</ref> == Literatūra == * Stanisław Lubomirski: ''Dziennik wyprawy chocimskiej r. 1621'' [w:] Żegota Pauli: ''Pamiętniki o wyprawie chocimskiej r. 1621'', Kraków 1853. * Jakub Sobieski: ''Commentariorum chotinensis belli libri tres'' [w:] Żegota Pauli: ''Pamiętniki o wyprawie chocimskiej r. 1621'', Kraków 1853. * Leszek Podhorodecki: ''Chocim 1621'', seria: „Historyczne bitwy“, MON, 1988. * ''Василенко Г. А.'' Хотинська війна (З історії боротьби українського народу проти турецько-татарської агресії кінця ХVІ і початку ХVІІ ст.). – К.: Радянська школа, 1960. – 99 с. * ''Підгородецький Л., Рашба Н.'' Розгром тур.-тат. полчищ (1621 p.) // Український історичний журнал. 1971. № 9. * ''Мицик Ю.А., Плохій С.М., Стороженко І.С.'' Як козаки воювали. – Днепропетровск: Промінь, 1990. (2-е изд. – Дніпроптеровськ: Січ, 1991. 302 с. Серия: Давно се діялось колись) – научно-популярный иллюстрированный очерк. * ''Чухліб Т.В.'' Козаки та Яничари. Україна у християнсько-османських війнах 1500–1700 рр. – К., 2010. – 446 с. * ''Sas P., Kirkienė G., Bumblauskas A.'' Chotyno mūšis 1621 – mūšis dėl Vidurio Europos. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Osmanų imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] 9vuj3oj597mbfe7c76jb740yjaz78kn 0 506941 7856156 7716814 2026-06-14T08:08:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856156 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Chotyno mūšis |partof=[[ATR–Turkijos karas (1672–1676)]] |image=[[Vaizdas:John III Sobieski in battle of Khotyn 1673.PNG|250px]] |caption=[[Jonas Sobieskis]] mūšio metu |date=[[1673]] m. [[lapkričio]] 10–11 d. |place=[[Chotynas]], [[ATR]] |casus= |territory= |result=[[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] pergalė |combatant1=[[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] |combatant2=[[Osmanų imperija]] |commander1=[[Vaizdas:Herb_Janina.jpg|18px]] [[Jonas Sobieskis]] |commander2=[[Huseinas Paša]] |strength1=29 052–30 000<ref name="Marek Wagner p 376">Marek Wagner, Wojna polsko-turecka w latach 1672-1676 t.1, Infort Editions, Zabrze 2009, p 376, {{ISBN|978-83-89943-34-7}}</ref> |strength2=35 000<ref name="Marek Wagner p 374">Marek Wagner, Wojna polsko-turecka w latach 1672-1676 t.1, Infort Editions, Zabrze 2009, p 374, {{ISBN|978-83-89943-34-7}}</ref> |casualties1=2 000 užmuštų ir sužeistų<ref name="Marek Wagner p 392">Marek Wagner, Wojna polsko-turecka w latach 1672-1676 t.1, Infort Editions, Zabrze 2009, p 392, {{ISBN|978-83-89943-34-7}}</ref> |casualties2=20 000–30 000 užmuštų ir paimtų į nelaisvę<ref name=" Marek Wagner p 392"/> |casualties3= |notes= }} '''Chotyno mūšis''' – mūšis įvykęs [[1673]] m. [[lapkričio 11]] d., [[ATR–Turkijos karas (1672–1676)|ATR–Turkijos karo (1672–1676)]] metu. Jungtinė [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] armija, vadovaujama [[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] [[Didysis etmonas|didžiojo etmono]] [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] sutriuškino turkų armiją, vadovaujamą [[Huseinas Paša|Huseino Pašos]] (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusią senoje lenkų stovykloje, likusioje nuo pirmojo [[Chotyno mūšis|Chotyno mūšio]] laikų. == Prieš mūšį == [[Vaizdas:MWP husaria detale c.1673.jpg|thumb|left|200px|Husarų šarvai 1673 m.]] [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama [[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] didžiojo etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] apgulė [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovę]] 1673 metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta [[Dniestras|Dniestro]] vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje [[Chotyno mūšis|pirmojo Chotyno mūšio]] metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo lapkričio 10 d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Jonas Sobieskis sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos. == Mūšis == Po to, kai [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant lapkričio 11 d. Jonas Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono [[Stanislovas Jablonovskis|Stanislovo Jablonovskio]] husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, [[Huseinas Paša]] davė įsakymą atsitraukti į kitą [[Dniestras|Dniestro]] krantą, bet vienintelis tiltas [[Chotynas|Chotyne]] buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų iš 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į [[Podolės Kamenecas|Podolės Kamenecą]]. Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų ir lietuvių nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad galiausiai buvo paimta stipriai sustiprinta [[Chotyno tvirtovė]] (pasidavė lapkričio 13 d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis). == Pasekmės == Chotyno mūšis baigėsi lenkų pergale, nors neprivedė prie lūžio kare ar [[Podolės Kamenecas|Kameneco]] paėmimo. Bet pergalė pakėlė etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] prestižą, suteikė jam „Chotyno liūto“ pravardę ir padėjo rinkimuose į [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] karaliaus sostą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Damian Orłowski — Chocim 1673., seria: «Historyczne bitwy», Bellona, Warszawa 2007, 2008. [[Kategorija:Osmanų imperijos mūšiai]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] omfo4u97591j1xxkduqpojupxc6lm5h 0 508848 7855835 7567678 2026-06-13T21:17:58Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855835 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:An Illustration of The Allegory of the Cave, from Plato’s Republic.jpg|miniatiūra|450px|Olos alegorija]] [[Vaizdas:Platon_Cave_Sanraedam_1604.jpg|miniatiūra|280x280px|Platono Olos alegorija, Jan Saenredam, pagal [[Cornelis van Haarlem]], 1604, [[Albertina (muziejus)|Albertina]], Viena]] '''Olos alegorija''' – pateikta [[Senovės Graikijos istorija|graikų]] filosofo [[Platonas|Platono]] veikale „Valstybė“ tam, kad būtų galima perteikti „švietimo poveikį ir jo trūkumą mūsų aplinkoje". Ji parašyta kaip dialogas tarp Platono brolio [[Glaucon|Glaukono]] ir jo mentoriaus [[Sokratas|Sokrato]], pasakojamas pastarojo. Ši alegorija yra pateikiama po saulės [[analogija|analogijos]] ir padalintos linijos analogijos. Visos trys yra apibūdinamos kaip susiję su VII ir VIII knygų pabaigoje esančia [[dialektika]]. Dialogo metu [[Sokratas]] apibūdina grupę žmonių, kurie visą savo gyvenimą buvo grandinėmis prirakinti prie urvo sienos. Žmonės žiūrėjo į  šešėlius, projektuojamus ant tuščios sienos, objektų, einančių priešais ugnį, esančią už jų, ir duodavo šešėliams vardus. Šešėliai buvo visa kalinių realybė. Sokratas aiškina, jog filosofas yra kaip kalinys, kuris yra išlaisvintas iš urvo ir pradeda suprasti, kad šešėliai ant sienos yra visai ne realybė, jis gali suvokti tikrąją, o ne dirbtinę, kalinių matytą šešėlių realybę. Oloje likę kaliniai nenori ištrūkti iš šio kalėjimo, nes jie nežino kitokio gyvenimo. Sokratas pastebi, kad ši alegorija gali būti suporuota su ankstesnėmis saulės ir padalintos linijos analogijomis. == Terminologija == Olos alegorija taip pat vadinama ''olos analogija'', ''olos mitu'', ''olos metafora'', ''olos palyginimu'' ar ''Platono Ola''.<ref>The various English names of this allegory were often traditionally capitalized as if they were the names of a chapter in Plato’s text, which is not correct, or according to an older style that capitalized all (famous) allegories and theories and even concepts.</ref> == Santrauka == === Įkalinimas urve === Platonas pradeda Sokrato prašymu Glaukonui įsivaizduoti urvą, kuriame žmonės buvo įkalinti nuo gimimo. Šie kaliniai yra prirakinti taip, kad jų kojoms ir kaklui nėra leidžiama judėti. Tokiu būdu jie yra verčiami žiūrėti į sieną priešais save, o ne žvalgytis po urvą, vieni į kitus ar save.<ref name="The Republic">{{cite book|last1=Plato|editor1-last=Rouse|editor1-first=W.H.D.|title=The Republic Book VII|publisher=Penguin Group Inc|pages=365–401}}</ref> Už kalinių yra ugnis, o tarp ugnies ir kalinių yra paaukštintas takas su žema siena, už kurios vaikštantys žmonės nešioja žmonių ar kitų daiktų lėles.<ref name="The Republic" /> Žmonės vaikšto už sienos taip, kad jų kūnai nesudaro kaliniams matomų šešėlių, bet objektai, kuriuos jie neša, sudaro (kaip lėlių teatre).<ref name="The Republic" /> Kaliniai negali matyti kas vyksta už jų, jie gali matyti tik šešėlius, susidarančius ant olos sienos priešais juos. Žmonių, vaikštančių už sienos skleidžiami garsų aidas atsimuša nuo sienų, ir kaliniai tiki, kad šie garsai yra skleidžiami šešėlių.<ref name="The Republic" /> Sokratas teigia, kad šešėliai yra kalinių realybė, nes jie niekada nieko kito nėra matę; jie nesuvokia, kad tai, ką jie mato, yra objektų priešais ugnį šešėliai, tuo labiau, kad šie objektai yra įkvėpti realių dalykų už urvo sienų.<ref name="The Republic" /> === Išsilaisvinimas iš urvo === Tuomet Platonas taria, kad vienas kalinys yra paleidžiamas. Kalinys apsižvalgytų ir pamatytų ugnį. Šviesa pažeistų jo akis ir jam būtų sunku pamatyti šešėlius sukeliančius objektus. Jei jam būtų pasakyta, kad tai, ką jis mato, yra „tikra", o ne kita realybės versija, kurią jis mato ant sienos, jis negalėtų patikėti. Kęsdamas skausmą, tęsia Platonas, išlaisvintas kalinys nusigręžtų atgal ir grįžtų atgal prie to, prie ko jis yra įpratęs (t. y. prie judinamų objektų sukurtų šešėlių). Jis rašo: „…tai pakenktų jo akims, ir jis gelbėtųsi atsigręždamas į dalykus, į kuriuos jis galėjo pažvelgti, ir kuriuos manė esančius aiškesniais nei tie, kurie jam buvo parodyti.“<ref name="The Republic" /> Platonas tęsia: „Tarkime… kad kažkas jį vilktų… panaudodamas jėgą, stačiu gruoblėtu šlaitu, ir nesustotų tol, kol išvilktų jį į saulės šviesą.“ <ref name="The Republic" /> Kalinys būtų piktas ir kentėtų skausmą, ir tai tik pablogintų situaciją, kai ryški saulės šviesa užgožtų jo akis ir jį apakintų.<ref name="The Republic" /> „Lėtai, jo akys prisitaikytų prie saulės šviesos. Pirma, jis galėtų matyti tik šešėlius. Palaipsniui jis galėtų įžiūrėti daiktų ir žmonių atspindžius vandens paviršiuje, o vėliau pamatyti ir pačius žmones bei daiktus. Vėliau, jis galėtų pažvelgti į žvaigždes ir mėnulį naktį, kol pagaliau jis galėtų žiūrėti į saulę.“<ref name="The Republic" /> Tik po to, kai jis galėtų žiūrėti tiesiai į saulę, „jis galėtų mąstyti apie tai“, ir kas tai yra.<ref name="The Republic" /> === Grįžimas į urvą === Platonas tęsia sakydamas, kad išlaisvintas kalinys galvotų, jog išorinis pasaulis yra geresnis nei tas, kurį jis patyrė įkalintas oloje; „jis jaustųsi palaimintas dėl pokyčio, ir gailėtųsi, [kitų kalinių]“ bei norėtų išlaisvinti savo kolegas iš olos į dienos šviesą. Grįžtantis kalinys, kurio akys jau priprato prie saulės šviesos, būtų aklas, kai jis vėl patektų į urvą, lygiai taip, kaip jis buvo aklas pirmąsyk išvydęs saulės šviesą.<ref name="The Republic" /> Kaliniai, anot Platono, iš grįžtančio žmogaus aklumo manytų, kad kelionė iš olos jį sužalojo ir kad jie neturėtų daryti to paties. Sokratas daro išvadą, kad kaliniai, jei galėtų, nužudytų kiekvieną, kuris bandytų juos išvilkti iš olos. (Taip pat žiūrėkite [https://www.youtube.com/watch?v=1RWOpQXTltA Aleksas Gendler Ted-Švietimo] video esė apie Platono Olos alegoriją).<ref name="The Republic" /> == Alegorijos tematika kituose Platono veikaluose == [[Vaizdas:Allegory_of_the_Cave_blank.png|miniatiūra|Urvo alegorija. Kairė (Iš viršaus į apačią): Saulė; Natūralūs dalykai; Natūralių dalykų šešėliai; Ugnis; Dirbtiniai objektai; Dirbtinių objektų šešėliai; Alegorinis lygmuo. Dešinė (iš viršaus į apačią): „Gera“ idėja; Idėjos, Matematiniai objektai; Šviesa; Būtybės ir Daiktai, Vaizdai, Saulės analogija ir Padalintos Linijos analogija]] Alegorija galimai yra susijusi su Platono Formų teorija, pagal kurią „Formos“ (arba „[[Idėja|Idėjos]]"), o ne materialus pasaulis, kurį mes pažįstame per pojūčius, yra didžiausias ir tikriausias realybės variantas. Tik Formų išmanymas sudaro tikrąjį žinojimą arba tą, ką Sokratas teigia esant „gėriu".<ref>{{Citation | first=Stephen | last=Watt | contribution=Introduction: The Theory of Forms (Books 5–7) | title=Plato: Republic | year=1997 | pages=xiv–xvi | place=London | publisher=Wordsworth Editions | isbn=1-85326-483-0}}</ref> Sokratas informuoja Glaukoną, jog tobuliausi žmonės turi siekti aukščiausio išmanymo, kuris yra gebėjimas regėti Gėrį. Tie, kurie pasiekė ši aukščiausią lygmenį, neturi likti jame. Jie turi grįžti į olą ir gyventi joje su kitais kaliniais bei dalintis su jais darbais ir nuopelnais. Viename žinomiausių Platono dialogų „[[Phaedo]]“ galima rasti panašių i Olos alegoriją detalių; filosofas pripažįsta, jog prieš filosofiją, jo siela buvo „tikra kalinė jo kūne… o vietoj to, kad gilintųsi į pačią tikrovę, yra priversta brautis pro kalėjimo grotas.“<ref>{{cite journal|last=Elliott|first=R. K.|title=Socrates and Plato's Cave|journal=Kant-Studien|year=1967|volume=58|issue=2|page=138}}</ref> == Mokslinės diskusijos == Mokslininkai nesutaria dėl galimų Olos alegorijos interpretacijų, tiek žiūrint į jį iš [[Epistemologija|epistemologinės pusės]] – tyrimas pagrįstas tuo, kaip Platonas mano mes sužinome dalykus – tiek per politinį objektyvą. Didžiąją dalį visų tyrinėjimų galima priskirti šioms dviem atšakoms, o likę tyrimai nesusiję nei su vienu, nei su kitu požiūrio tašku. [[Epistemologija|Epistemologinis]] ir politinis vaizdas, pradėtas plėtoti atitinkamai Richard Lewis Nettleship ir A. S. Ferguson, yra aptarinėjami dažniausiai. Nettleship interpretuoja Olos alegoriją kaip pristatančią mūsų įgimtą intelekto nepakankamumą, siekiant parodyti kontrastą tarp mūsų žemesnio išmanymo ir filosofo, taip pat, kaip metaforą apie žmones, kurie negali ar nenori ieškoti tiesos ir išminties.<ref>Hall, Dale. „INTERPRETING PLATO’S CAVE AS AN ALLEGORY OF THE HUMAN CONDITION.“ ''Apeiron: A Journal for Ancient Philosophy and Science'' 14, no. 2 (1980): 74-86. <nowiki>http://www.jstor.org/stable/40913453</nowiki>.</ref> Kita vertus, Ferguson, grindžia savo alegorijos interpretaciją teiginiu, jog urvas yra žmogaus prigimties metafora ir kad ji simbolizuoja skirtumą tarp filosofo ir korumpuotos vyraujančios politinės situacijos. Tarp šių dviejų minčių stovyklų atsirado takoskyra. Dauguma šiuolaikiniu mokslininkų diskusijų dėl alegorijos atsirado dėl [[Martin Heidegger|Martino Heideggerio]] alegorijos ir filosofijos visumos tyrinėjimų, žvelgiant pro žmogaus laisvės objektyvą jo knygoje „Žmogaus laisvės esmė: įvadas į filosofiją ir tiesos esmę: ant Platono Olos alegorijos ir Theaetetus“.<ref>McNiell, William. "Notre Dame Philosophical Reviews. "The Essence of Human Freedom: An Introduction to Philosophy and The Essence of Truth: On Plato’s Cave Allegory and Theaetetus // Reviews // Notre Dame Philosophical Reviews // University of Notre Dame. Accessed December 09, 2016. <nowiki>http://ndpr.nd.edu/news/23227/</nowiki>.</ref> Reaguodama į tai, [[Hannah Arendt]], alegorijos politinės interpretacijos atstovė, siūlo versiją, jog Platonas „norėjo pritaikyti savo teorijų idėjas politikoje“.<ref name=":0">Abensour, Miguel. ''Against the Sovereignty of Philosophy over Politics: Arendt’s Reading of Plato’s Cave Allegory Social Research''; Winter 2007; 74, 4; ProQuest Social Sciences Premium Collection pg. 955</ref> Priešingai, Heideggeris teigia, tiesos esmė yra būdas, o ne objektas.<ref>Powell, Sally. "Discovering the Unhidden: Heidegger’s Interpretation of Plato’s Allegory of the Cave and Its Implications for Psychotherapy. " ''Existential Analysis'' 22, no. 1 (January 2011). Accessed December 8, 2016.</ref> Arendt kritikavo Heideggerio alegorijos interpretaciją, pažymėdama, kad Heideggeris…klysta naudodamas olos pavyzdį interpretuoti ir kritikuoti Platono „Idėjų“ teoriją. ".<ref name=":0" /> == Literatūra == Sąrašas mokslinės literatūros, analizuojančios Olos alegoriją iš skirtingų požiūrio taškų ([[Epistemologija|epistemologijos]], politikos, alternatyvių, nepriklausomų): * [http://philpapers.org/rec/ZAMTPS Gabriel Zamosc: Platono Olos alegorijos politinė reikšmė] * [http://kernos.revues.org/815 Dimitra Mitta: Platoniškų mitų skaitymas ritualiniu požiūriu: Gyges Žiedas ir Olos alegorija] * [http://ndpr.nd.edu/news/23227/?id=1160 William McNiell: Žmogaus laisvės esmė: įvadas į filosofiją ir tiesos esmė: ant Platono Olos alegorijos ir Thaetetus] * [http://philpapers.org/archive/ECKCSI.pdf Maureen Eckert: kino speleologija Platono olos viduje] * [http://link.springer.com/article/10.1007%2Fs11217-013-9364-5 Boaz Tsabar: „Skurdas ir Išradingumas“: Eros svarbos formavimas švietimo praktikoje] * [https://www.cambridge.org/core/journals/classical-quarterly/article/div-classtitlethe-cave-revisiteddiv/2894969A96C4EB6D9ECC277958C773AC J. Malcolm: Patikslinta Ola] * [https://www.cambridge.org/core/journals/classical-quarterly/article/div-classtitlethe-simile-of-light-in-platoandaposs-span-classitalicrepublicspandiv/18494EFE2416341D449E691F95499192 N. R. Murphy: Šviesos pavyzdys Platono „Valstybėje“<br /> ] == Įtaka == Olos alegorijos idėją galima rasti daugelyje Vakarų Europos kultūros ir mokslo veikalų. Keletas pavyzdžių: * Evoliucijos biologo Jeremy Griffith knygoje „Rūšių Neigimas“ yra skyrius Platono Olos alegorijos iššifravimas.<ref>{{cite book|last=Griffith|first=Jeremy|title=A Species In Denial|year=2003|publisher=WTM Publishing & Communications|location=Sydney|isbn=1-74129-000-7|page=83|url=http://www.worldtransformation.com/asid-deciphering-platos-cave-allegory/}}</ref> * Filmai „Tamsos miestas“ ir „Žarijų miestas“ modeliuoja Olos alegoriją. Filme „[[Matrica (1999 filmas)|Matrica]]“ žmonių matomas pasaulis vaizduojamas kaip ola, o Neo įkūnija Platono veikale aprašytą išlaisvintą kalinį. To neslepia ir patys filmo kūrėjai.<ref>''The Matrix and Philosophy: Welcome to the Desert of the Real'' By William Irwin. </ref> * [[José Saramago]] filmo Urvas kulminacijoje po Centru atrandama Platono ola.<ref>{{cite news|last1=Keates|first1=Jonathan|title=Shadows on the Wall|url=http://www.nytimes.com/2002/11/24/books/shadows-on-the-wall.html?pagewanted=all|accessdate=24 November 2002|agency=[[New York Times]]}}</ref> * Emma Donoghue buvo įkvėpta Olos alegorijos ir sukurė novelę „Kambarys“.<ref>{{Cite web|title=Q & A with Emma Donoghue – Spoiler-friendly Discussion of Room (showing 1–50 of 55)|url=https://www.goodreads.com/topic/show/504548-spoiler-friendly-discussion-of-room|website=www.goodreads.com|access-date=2016-01-30}}</ref> * [[Ray Bradbury]] romane „[[451 Farenheito|Fahrenheit 451]]“ nagrinėjamos realybės ir apgaulės temos, kurios minimos ir Olos alegorijoje. Pats autorius romane netgi palieka nuorodas į Platono veikalą.<ref>{{Cite web|url=http://www.freewebs.com/hanakiri/WritingPortfolio/essays/Parallels%20between%20Ray%20Bradburys%20Fahrenheit%20451%20and%20Platos%20Allegory%20of%20the%20Cave.htm|title=Parallels between Ray Bradbury's Fahrenheit 451 and Plato's 'Allegory of the Cave'|last=|first=|date=|website=|publisher=|access-date=|archive-date=2019-06-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20190606174327/https://www.freewebs.com/hanakiri/WritingPortfolio/essays/Parallels%20between%20Ray%20Bradburys%20Fahrenheit%20451%20and%20Platos%20Allegory%20of%20the%20Cave.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite book|title=Fahrenheit 451|url=https://archive.org/details/fahrenheit4510000unse|last=Bradbury|first=Ray|publisher=The Random House Publishing Group|year=1953|isbn=978-0-758-77616-7|location=|pages=151}}</ref> * [[José Carlos Somoza]] romane „[[The Athenian Murders|Atėnų Žmogžudystės]]“ yra aprašoma nužudymo paslaptis, tačiau yra nemažai nuorodų į Platono filosofiją įskaitant ir olos metaforą.<ref>{{Cite book|title=The Athenian Murders|url=https://archive.org/details/athenianmurders00josc|last=Somoza|first=Jose Carlos|publisher=ABACUS|year=2003|isbn=978-0349116181|location=|pages=|quote=|via=}}</ref> * 2016 m. vaizdo žaidime „Furi“ yra komentaras apie Olos alegorijos idėją išlaisvinti save iš kalėjimo dėl asmeninių ar nesavanaudiškų priežasčių.<ref>The Game Bakers, ''Furi.'' ed. </ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=1RWOpQXTltA Ted-ed: Platono Olos alegorija] * [http://platosallegory.com/ Animacinė Platono Olos alegorijos interpretacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081121085506/http://www.platosallegory.com/ |date=2008-11-21 }} * [[gutenberg:1497|Platonas: Valstybė]] [[Gutenbergo projektas|Gutenbergo Projekte]] * [http://faculty.washington.edu/smcohen/320/cave.htm Platonas: Olos Alegorija, iš „Valstybės“] * [http://webspace.ship.edu/cgboer/platoscave.html Platonas: Knyga VII iš „Valstybės“, Olos alegorija] [[Kategorija:Alegoriniai paveikslai]] jtz3e4wkahh6kp1pwar88pi4jfodjqt 3 513599 7855732 7690312 2026-06-13T15:40:42Z Homo ergaster 10314 /* Kategorijos */ 7855732 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 19:32, 20 kovo 2017 (EET)}} == Sveiki. == Sveiki, prašau prieš išleidžiant straipsnius, juos apžvelgti, peržiūrėti ar nėra gram. klaidų, ar terminai teisingi. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 10:47, 10 balandžio 2020 (EEST) :Patariu nesinaudoti tuo Vikimedijos peršamu vertėju - matote, kad šablonai persikelia su klaidomis, be to, mažiau pagundų versti pažodžiui. Geriau trumpesnis, bet tvarkingesnis straipsnis. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:53, 15 balandžio 2020 (EEST) :Na, tikrai reikėtų pabandyti apsieiti be to vertėjo. Versti kuo puikiausiai galima ir be papildomų įrankių, jei kas neaišku, tam yra žodynai. Užtruktų kiek ilgiau, bet rezultatas būtų geresnis. Manyčiau, apskritai tas vertėjas pagal nutylėjimą turėtų būti išjungtas. Čia kaip ir skatinama aklai versti kitų vikipedijų straipsnius. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:49, 16 balandžio 2020 (EEST) == Perteklinės kategorijos == Prikūrėte krūvai straipsnių perteklinių [[Pagalba:Kategorijos|kategorijų]], ypač su kat. „Lietuvos transportas“, nekreipdamas dėmesio į smulkesnes subkategorijas. Nemažas Jūsų indėlis. Pasigilinkite: [[Vikipedija:Straipsnių kategorizavimo taisyklės]].--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 06:42, 15 vasario 2021 (EET) : Galiu atnaujinti pastabą dėl perteklinių kategorijų, šį kartą orlaivių straipsniuose... --[[Naudotojas:Italas|Italas]] ([[Naudotojo aptarimas:Italas|aptarimas]]) 10:22, 1 lapkričio 2022 (EET) == Šablonai == Sveiki. Niekas nepasikeis, jeigu kaip nors pakeisite šablono skiltį "Naudojimas" (tai tik paruoštukas patogesniam naudojimui), reikia redaguoti patį šabloną, esantį aukščiau, bet patarčiau to nedaryti, nes galite visai sugadinti.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 23:15, 6 balandžio 2021 (EEST) :O jei matau, kad šabloną reikia papildyti? {{anon|ArunasG}} ::Galite, pvz., nusikopijuoti tą šabloną į [[Naudotojas:ArunasG/juodraštis|juodraštį]] ir ten pasipraktikuoti. Jeigu viskas bus gerai, galima bus įkelti. Be to, aptarimų paprastai netriname. Ir dar, nepamirškite pasirašyti po savo komentaru, padėjęs <nowiki>~~~~</nowiki>. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:36, 8 balandžio 2021 (EEST) == Nuorodos == Sveiki. Čia bus pavyzdys, kaip pateikti tvarkingas nuorodas į internetinius puslapius (tik be „nowiki“): <nowiki><ref>Autorius (jei nurodytas), [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kariniu-oro-pajegu-ir-klaipedos-universiteto-mokslininkai-ezere-ieskos-istorinio-lektuvo-56-906552?copied ''Karinių oro pajėgų ir Klaipėdos universiteto mokslininkai ežere ieškos istorinio lėktuvo''], 15min, 2018-01-05. Nuoroda tikrinta 2021-04-28.</ref></nowiki> --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 14:13, 28 balandžio 2021 (EEST) Būtų tiesiog nuostabu, jei atsižvelgtumėt į Jums pateiktas pastabas. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 14:31, 24 birželio 2021 (EEST) == Išnašos == Sveiki. Nedėkite į išnašas nuorodų į kitas vikipedijas. Vikipedijos pačios nėra patikimas šaltinis, juk čia rašyti gali bet kas. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:17, 28 balandžio 2021 (EEST) Sveiki. Būtų gerai, kad pridėdamas įvykį nepamirštumėte ir išnašos. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:43, 22 birželio 2021 (EEST) Būtų labai gerai, jei atsižvelgtum į aukščiau pateiktą pastabą.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:58, 30 gruodžio 2021 (EET) :Gerai [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 11:08, 31 gruodžio 2021 (EET) == Metrų santrumpa == Sveiki. Metrų santrumpa rašoma be taško, tad ne „atakuodami iš 30 m. aukščio“, o „atakuodami iš 30 m aukščio“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:32, 8 gegužės 2021 (EEST) == Your feedback is needed - Improving the Content Translation tool == Hello Friend, Apologies as this message is not in your native language. The WMF language team is reaching out to you based on your valuable contributions to the Lithuanian Wikipedia as an editor who frequently uses the [[:lt:Special:ContentTranslation|Content Translation tool]]. We appreciate the great work you are doing in Lithuanian Wikipedia to increase content to ensure that knowledge is available in your Wikipedia and understand that it is annoying to encounter difficulties while translating articles or deleted content afterwards. Therefore, the WMF Language team will like to understand from your experience, the issues you encounter when using the tool to translate content. '''Our observations'''<br> We noticed that the Content Translation tool is not used frequently and sometimes the articles created are deleted. We say this because, from our statistics, 6813 articles were added to Lithuanian Wikipedia in 2020; out of the above figure, only 67 of them were translated using the Content Translation tool and 67% (45 articles) were deleted. While the tool has been frequently used with low deletion ratios on many wikis, the deletion rate and the tool's low usage signals a problem or deficiencies peculiar to Lithuanian Wikipedia. As the Content Translation tool can increase content creation in your Wikipedia and is a proven excellent way to efficiently Introduce newcomers to adding content and expand on existing ones. '''Our request'''<br> So, we are reaching out to you because we want you to participate in a survey. The survey will help us understand your challenges with the tool, the aspect of the tool you think needs improvement that will enable your community to use it more and reduce the rate of content deletion. Please follow this link to the Survey:<br> [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScvRH9a4WeBDcoaYvitdrXKFpN2J6Kbg8qVbDKID9t8qPfYSg/viewform?usp=sf_link '''Take the Survey'''] <br> To know how the information collected from the survey will be used, please [[foundation:Content_Translation_Feedback_Privacy_Statement|read the Privacy Statement]]. <br> If you are not comfortable with taking the survey, that is fine. You can still provide us with feedback via [mailto:uozurumba@wikimedia.org email] on the following questions: *What is the most challenging part of translating an article using the Content Translation tool? Example (adding the references, the infobox, templates, publishing, etc. *Why is the above the most challenging part of translating articles in your Wikipedia? *In your opinion, what changes can be made to the tool that can make more people in your community use the tool more frequently? *Why do you think some translated articles are being deleted? So please, feel free to give us feedback in any way that is most convenient for you. Thank you so much, as we look forward to your response. [[m:User:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[m:User talk:UOzurumba (WMF)|talk]]) 12:40, 21 birželio 2021 (EEST) On behalf of the WMF Language team. <!-- Message sent by User:UOzurumba (WMF)@metawiki using the list at https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:UOzurumba_(WMF)/sandbox_1&oldid=21613539 --> == '''Reminder''': Your feedback is needed - Improving the Content Translation tool == Hello Friend! The WMF language team earlier reached out to you to participate in a survey to give us insight into the challenges you are having using the [[mw:Content_translation|Content Translation tool]] towards improving the tool for you and your community. We are reaching out to you again as a reminder to <u>[https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScvRH9a4WeBDcoaYvitdrXKFpN2J6Kbg8qVbDKID9t8qPfYSg/viewform?usp=sf_link '''Take the Survey''']</u> as the '''survey will close on 9th July 2021 (23:59 UTC)'''. The survey will only take you between 10 to 15 minutes. Please [[foundation:Content_Translation_Feedback_Privacy_Statement|read the Privacy Statement]] to know how the information collected from the survey will be used. If you already took the survey- thank you! '''You don't need to retake it'''. Thank you, as we look forward to your response. [[User:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] 22:11, 6 liepos 2021 (EEST) On behalf of the WMF Language team. <!-- Message sent by User:UOzurumba (WMF)@metawiki using the list at https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:UOzurumba_(WMF)/sandbox_1&oldid=21702264 --> == Kategorijos == Sveiki. Nepatingėkite savo kuriamų straipsnių priskirti kategorijoms (žr. [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_Karo_aviacijos_%C5%A0e%C5%A1toji_eskadril%C4%97&type=revision&diff=6468257&oldid=6468256]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:41, 20 sausio 2022 (EET) :Nerandu kaip [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 22:33, 20 sausio 2022 (EET) ::Gal bus aiškiau, jei paspausite mygtuką „Keisti vikitekstą“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:35, 20 sausio 2022 (EET) Prie to paties: netinka straipsnį vienu metu priskirti kategorijai ir jos pakategorijai (pvz., „Orlaiviai“ ir „Fokker orlaiviai“), kadangi kategorija „Fokker orlaiviai“ pati savaime jau patenka į kategoriją „Orlaiviai“. Plačiau – [[Vikipedija:Kategorizavimo taisyklės]]. Taip pat netikslinga straipsnį kaip kad [[Halberstädter Flugzeugwerke]] priskirti kategorijai „Halberstadt orlaiviai“, nes straipsnis apie įmonę, ne orlaivį. Tokia jau tvarka. Galima daryti dar bendresnę kategoriją „Halberstädter Flugzeugwerke“ ir į ją tuomet įdėti kategoriją „Halberstadt orlaiviai“ ir patį straipsnį apie įmonę, kitus straipsnius, kaip antai apie konstruktorius ar dar kažką. Ir dar... netinka prie straipsnių apie orlaivius dėti tokias kategorijas kaip „Lietuvos aviacija“, nes Lietuvos kontekstas nėra čia kažkuo išskirtinis, o ir pagal tas pačias kategorizavimo taisykles straipsnis neturėtų būti priskiriamas labai dideliam kiekiui kategorijų, todėl nėra reikalo priskirti ir kitus naudotojus. Tai tiek.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:28, 27 sausio 2022 (EET) :Dar pamiršau paminėti, kad pagal tas pačias taisykles, „kategorijoje turi būti mažiausiai du straipsniai“.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:33, 27 sausio 2022 (EET) ::Būtų gerai, kad atsižvelgtum į pastabas... Ir gali dar pasakyti kiek straipsnių turės tokia kategorija kaip „Shijiazhuang orlaiviai“?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:37, 27 sausio 2022 (EET) :::Maždaug tiek: :::* [[:en:Shijiazhuang_Y-5|Shijiazhuang Y-5]] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_LE-500_Little_Eagle&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang LE-500 Little Eagle] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_LE-800&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang LE-800] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_HO300_Seagull&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang HO300 Seagull] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_Qingting_5&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang Qingting 5] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_Qingting_5A&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang Qingting 5A] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_Qingting_5B&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang Qingting 5B] :::* [https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Shijiazhuang_Qingting_6&action=edit&redlink=1 Shijiazhuang Qingting 6] :::O ką? :::Vertinu žmones, kurie geriau už mane žino tai, ką ketinu padaryti. [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 19:42, 27 sausio 2022 (EET) :Šiaip Lietuvos kontekstas yra labai išskirtinis - bent jau lietuviams. :Manau, nesunku sutikti su tuo, kad turėti vieną vietą, kurioje galima pasižiūrėti kokie lėktuvai buvo naudojami Lietuvoje, yra nuostabi idėja. Bent jau tiems, kas domisi aviacija daugiau nei vien kartoja legendą apie "vieną stipriausių tarpukario aviacijų Europoje". Kas dabar yra padaryta su kategorijomis "Lietuvos orlaiviai" ar pan. - yra visiška kvailystė, nes supaniotos sąvokos "lietuviška konstrukcija" (Dobi, Anbo, Bro, LAK ir pan) su "Lietuvos aviacija" - t.y. viskuo, kuo skraidoma Lietuvoje. Imkime vokišką (pvz. Ikarus ar Extra), ukrainietišką (Aeroprakt), amerikietišką (Cessna, Pipper) ar čekišką (Bristell, Blanik) lėktuvą su lietuviška registracija (pats su tokiais skraidau Lietuvoje) - tai ką - jie nėra Lietuvos aviacijos dalis? [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 11:39, 28 sausio 2022 (EET) ::„''Šiaip Lietuvos kontekstas yra labai išskirtinis - bent jau lietuviams.''“ – aha, o prie ko čia lietuviai? ::„''<> ...turėti vieną vietą, kurioje galima pasižiūrėti kokie lėktuvai buvo naudojami Lietuvoje, yra nuostabi idėja.''“ – galima būtų padaryti [[Vikipedija:Sąrašai|sąrašą]]. Kategorijos turėtų būti kuriamos saikingai, atsižvelgiant į reikšmingumą, t. y. kaip teigiama tose taisyklėse: „Kategorija gali būti kuriama tik tada, kai priklausymo jai požymis nusako esminę straipsnio objekto savybę“. Kilmės šalis – jau visai kas kita, todėl, pvz., jau galima būtų sukurti <nowiki>[[Kategorija:Vokietijos kariniai orlaiviai]]</nowiki> ir pakeisti straipsniuose vietoje <nowiki>[[Kategorija:Vokietijos ginkluotosios pajėgos]]</nowiki>.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 12:20, 28 sausio 2022 (EET) :::Jūs turbūt sutiksit, kad straipsnis [[LVG C.VI]] patenka į kategorijas "Lietuvos civilinė aviacija" (nes buvo naudojamas pašto pervežimui), "Lietuvos karo aviacija" (nes buvo naudojamas karinėse pajėgose" ir "Vokietijos ginkluotosios pajėgos" (nes buvo naudojamas Vokietijos kariuomenėje), "Vokietios kariniai orlaiviai" (nes buvo sukurtas Vokietijoje), nebalbant jau apie kategorijas "Biplanai", "Žvagybiniai lėktuvai", "Bombonešiai", "LVG lėktuvai". Kuri iš šių kategorijų yra ta, "priklausymo kuriai požymis nenusako esminės straipsnio objekto savybės"? (Maža detalė - "Lietuvoje sukurti orlaiviai" ir "Lietuvoje naudoti orlaiviai" yra persidengiančios, bet netapačios, todėl jų pakeisti viena kita negalima. tas pats ir apie Vokietiją ar bet kurią šios planetos šalį. [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 14:58, 13 balandžio 2023 (EEST) == Infolentelės == Šablonų infolentelės sukurtos ir pateiktos vertikaliu stulpeliu (pvz. [https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ablonas:Infolentel%C4%97_orlaivio_variklis]), o ne eilute, kaip Jūsų kai kuriuose straipsniuose ([[Quikkit Glass Goose]], [[Anzani 3 cilindrų varikliai]]). Gal reikėtų laikytis tos tvarkos, patogiau redaguoti ir pan. [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 13:02, 5 balandžio 2023 (EEST) :{{reply to|ArunasG}} Pakartosiu tą patį, nes nereaguojate. Pakeičiau str. [[Pitts Special]] infolentelę „eilute“ <nowiki>{{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Pitts Special S-1 / S-2|Foto=Pitts_Specials_‘G-SWON’_&_‘G-STUI’_(51547688785).jpg|Tipas=Akrobatinis biplanas|Statytojas=Aviat Aircraft Inc., <br> {{flag|USA}}|Kūrėjas=Curtis Pitts|Pirmas skrydis=1944 m.|Gamybos metai=1944 - dabar}}</nowiki> į infolentelę „stulpeliu“, kaip rekomenduojama šablono naudojime: <div style="width: 80%;"><pre> {{Infolentelė orlaivis | pavadinimas = | foto = | antraštė = | tipas = | NATO kodas = | statytojas = | kūrėjas = | gamybos metai = | pirmas skrydis = | pradėtas naudoti = | baigtas naudoti = | būsena = | naudoja = | pastatyta_vnt = | programos kaina = | kaina = | variantai = | prototipas = }} </pre></div> Taip pat laikas jau būtų pereiti nuo mėgėjiško užsienio k. rašymo <nowiki>''([[Anglų kalba|angl]]. ''Curtis Pitts'')''</nowiki> prie <nowiki>({{en|Curtis Pitts}})</nowiki>. Dėl šių ir panašių smulkmenų Jūsų išsamiai surašyti straipsniai nepateks į „Savaitės straipsnius“, kurie šiaip turėtų būti pavyzdžiu kitiems. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 10:32, 13 balandžio 2023 (EEST) :Jei atvirai - nieko nesupratau. :Infolentelę paėmiau tokią, kokią siūlė sistema. Jokių eilučių/stulpelių ten nematau. :Apie kažkokius kalbos formato rašymus apskritai skaitau pirmą kartą. :Beje, pats šitos infolentelės šablonas nusipelno performatavimo ir pertvarkymo. Gal kada reiks užsiimti. :Taip, kad pasikartosiu - nieko jūsų pastaboje nesupratau nieko išskyrus dalį apie "savaitės straipsnius", kurie tikrai nėra priežastis kodėl laisvesniu laiku parašau vieną kitą tekstą. [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 14:51, 13 balandžio 2023 (EEST) == Bendri šaltiniai == Sveiki. Bendrų šaltinių skirsnį geriau įvardyti būtent „Šaltiniai“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:03, 13 balandžio 2023 (EEST) :OK [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 14:58, 13 balandžio 2023 (EEST) == Dėl parašo == Sveiki. Atkreipiu dėmesį į tai, kad [[Vikipedija:Aptarimai]] rašoma: „Kadangi parašas turi palengvinti diskusijos skaitymą ir supratimą, jis '''turi nurodyti naudotojo vardą''' ir pasisakymo laiką“. „FlightOfTheBeaver“ naudotojo vardo nenurodo, tad prašyčiau pasikeisti į „ArunasG“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:55, 30 balandžio 2023 (EEST) == Cėsys == Sveiki. Vis pasikartoja ta pati klaida, tai atkreipiu dėmesį, kad Cėsys – moteriškos giminės daugiskaita, ne vyriškos vienaskaita. Taigi, kilmininkas (ko?) – „Cėsių”, ne „Cėsio”. Atitinkamai ir kiti linksniai (žr. [https://www.vle.lt/straipsnis/cesys/ VLE straipsnį]). --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 11:26, 3 gegužės 2024 (EEST) == Klaidos == Sveiki. Puiku, kad rašote istorinėmis temomis, bet būtų gerai, jei nepamirštumėte parašęs ir atidžiai perskaityti – pasitaiko daug smulkių (žioplų) klaidų, beveik visuose straipsniuose po keletą; o kai taip produktyviai dirbate, tai kitiems atima nemažai laiko jas taisyti. Ypač atkreipkite dėmesį į tokias klaidas, kurios keičia teksto prasmę: laimėjo-pralaimėjo, Livonijos-lyvių ir pan. Sėkmės! --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:53, 9 birželio 2024 (EEST) :Kiek daugiau atidumo reikėtų, gal praverstų naršyklėje įsijungti rašybos tikrinimą. Taip pat kai kuriuose straipsniuose reikėtų patikslinti, kas tie leidiniai, nurodyti skiltyje „Bibliografija“ (pvz., [[Vaiškų mūšis]]): galbūt tai šaltinis (tokiu atveju nurodyti išnašomis), o gal „papildomam skaitymui“ (aišku, šitas leidinys ne taip lengvai prieinamas...). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:09, 10 birželio 2024 (EEST) :Na, nejaugi neperskaitote, įkėlęs naują tekstą? Kad ir šis sakinys trumpame [[Salaspilio apgultis (1206)|Salaspilio apgulties]] straipsnelyje: ''Žygyje taip pat dalyvavo ir Turaidos lyviai bei žemgaliai, tačiau kilus konfliktui su Polocko kunigaikščiui raginimui kažkuriuo metu pasitraukė ioš kovos.''? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:07, 22 birželio 2024 (EEST) == Dėl kalbų šaltinių sąraše == Sveiki. Galbūt nereikėtų šaltinių sąraše nurodyti, kokia kalba parašytas šaltinis (''LT, PL, EN''), ypač ne priekyje. Nepatogu greitai peržvelgti šaltinius, nors ir reikalingumas abejotinas. Jeigu manote, kad to reikia, siūlyčiau gale rašyti ''lietuvių, lenkų, anglų'', kaip būna šablonuose. Vienaip ar kitaip – gale. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 10:31, 18 liepos 2024 (EEST) :Nereikėtų. Vietoje to, kalbą derėtų nurodyti naudojant CS1 šablonus (pvz. <code>language=pl</code>, žr. [[VP:IŠN]]). -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 14:48, 18 liepos 2024 (EEST) == Lutskaya zemlia == Matau, kad domitės istorija. gal kaip išmanantis, galite pasakyti, kur ta Lutskaya zemlya / Luckaja zemlia būdavo? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:44, 18 liepos 2024 (EEST) :@[[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] - o kur jūs tokį terminą radote? :Čia gali būti ir Luckas (Ukraina) ir dar keletas kitų variantų. [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 11:03, 18 liepos 2024 (EEST) ::Mėgstu skaityti žemėlapius. Juose daug ką randu. Tikrai ne Luckas Ukrainoje. :) Beje, pagal LT_wiki taisykles, tamsta pasirašote kitu vardu/niku aka FlightOfTheBeaver.. taigi, kad '''ArunasG''' visur Arūnas. Būsite su šiuo punktu nesusipažinęs. :) -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:09, 18 liepos 2024 (EEST) :::- mea culpa dėl vardo - nemoku susitvarkyti. :::O dėl Lutskaya zaemlya - parodykit šaltiius - gal kažką ir padėsiu [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 11:12, 18 liepos 2024 (EEST) ::::[[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]], šiaip, jau būta atveju, kai vienas žmogus pasirašinėja įv. nikais ir net balsavome, kad to nebūtų. Per daug sumaišties. // Realiai, tos pagalbos, kaip ir nereikia. paprastai klausinėju tada, kai žinau atsakymus. Ten Didieji Lukai, Velijije Luki; teritorija Černo kuntwa. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:27, 18 liepos 2024 (EEST) :::::@[[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]], turėtumėte būti atidesnis rašydamas, net aptarimo puslapiuose jūsų negalima suprasti. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) [[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 09:56, 19 liepos 2024 (EEST) == Dėl kalbų šaltinių sąraše (2) == Sveiki. Dar kartą raginu literatūros sąraše nerašyti ''PL'', ''EN ''ir t. t. Paklausykite @[[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] patarimo. Taip pat nereikia straipsnio pradžioje (skiriant nuo kitų įvykių, įvardijamų tuo pačiu pavadinimu) skliausteliuose nurodyti įvykio metų. To tereikia antraštėje, pavyzdžiui, straipsnyje ''[[Rovinų mūšis (1282)]]'' pradžioje užtenka parašyti „'''Rovinų mūšis''' – mūšis, vykęs...“ –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) [[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 15:09, 11 rugpjūčio 2024 (EEST) :@[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] - jūs be abejo žinote, kas būna kai mėginama sukurti kelis straipsnius tuo pačiu pavadinimu? O Rovinų mūšiai buvo keli. ArunasG [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 23:23, 1 rugsėjo 2024 (EEST) ::Taip, todėl ir sakiau, kad to tereikia antraštėje. Straipsnio tekste ir taip aišku. Vis vien smagu, kad rašote apie istoriją. Tik pasistenkit daryti mažiau rašybos klaidų. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 01:06, 2 rugsėjo 2024 (EEST) == <nowiki>{{išn}}</nowiki> == Sveiki. Tiesiog noriu priminti, kad į antraštę su šaltiniais reiktų dar pridėti šabloną <nowiki>{{išn}}</nowiki>. Pastaruoju laikotarpiu pamirštate tai padaryti. --[[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 10:13, 10 lapkričio 2024 (EET) Atkreipsiu dėmesį ir į lietuviškojoje Vikipedijoje galiojančią taisyklę, kad straipsnis priskiriamas ne daugiau kaip penkioms, o geriausia – ne daugiau kaip trims kategorijoms (žr. [[Vikipedija:Kategorizavimo taisyklės]]). --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 10 lapkričio 2024 (EET) :Dėl kategorijų pastabų jau būta, tikrai laikas atkreipti dėmesį į taisykles. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:38, 10 lapkričio 2024 (EET) Ir vėl tas pats. --[[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 12:07, 2 vasario 2025 (EET) :Ar jums pavyktų suformuluoti savo pretenziją? [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 12:17, 2 vasario 2025 (EET) ::Nėra kažkoks didelis trūkumas (palyginus mažmožis), bet būtų gerai, kad pridėtumėte pats. Gal bus aiškiau, pasižiūrėjus į [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Poltavos_m%C5%AB%C5%A1is_(1633)&diff=prev&oldid=7486330]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:44, 2 vasario 2025 (EET) == Obóz jeniecki w Putywlu == Cześć. W tym artykule Tu https://pl.wikipedia.org/wiki/Ob%C3%B3z_jeniecki_NKWD_w_Putywlu jest na końcu art napisane o jeńcach z Litwy, Łotwy i Estonii. Coś wiesz o tym? To może być taki Wasz Katyń. Pozdrawiam [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 11 vasario 2025 (EET) == Mūšių straipsniai == Sveikas. Ačiū, kad kuri Lietuvos istorinių mūšių straipsnius. Tačiau pavadinimus lietuviškai reikėtų rašyti 19XX m. Y mūšis, o ne Y mūšis (19XX). [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:58, 3 kovo 2025 (EET) :<nowiki>::Griežtai nesutinku. Pirmas argumentas - su skliaustais po pavadinimo jau rašomi žmonių gimimo metai (pvz. Antanas Gustaitis (1898)). Antras argumentas - indeksavimas atrodys klaikiai ~~~~</nowiki> [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 21:42, 5 kovo 2025 (EET) Kol kas dėl to dar vyksta diskusija. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:37, 3 kovo 2025 (EET) == Kategorijos == Prašau nepersistengti su pustuščių kategorijų, juolab, labai seniems metams kūrimu: pagal [[Vikipedija:Straipsnių kategorizavimo taisyklės]] ''Straipsnis neturėtų priklausyti daugiau nei 5 kategorijoms, o geriausia – ne daugiau 3;'' ir ''Kategorijoje turi būti mažiausiai du straipsniai. Jei naujai sukurtoje kategorijoje ilgiau nei savaitę tėra tik vienas straipsnis, kategorija gali būti ištrinta, straipsnius perkeliant į tėvinę kategoriją.'' [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:05, 31 spalio 2025 (EET) Nepaisote nei pastabų, nei taisyklių ir vis kuriate vieno straipsnio kategorijas. Praėjus savaitei nepatingėsiu ir pažymėsiu tokias trynimui – taip, kaip numatyta taisyklėse. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:04, 10 lapkričio 2025 (EET) :Negerai. Pastabų per keletą metų būta ne vienos, o bėdos vis kartojasi. Ar taip jau sunku pasiskaityti tas kategorizavimo taisykles? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:27, 10 lapkričio 2025 (EET) ::Gal galit suformuluoti savo pretenzijų turinį? ::Tai, kad sukūriau naujas kategorijas, į kurias po truputį sudedu iki tol savo kategorijų beveik neturėjusius straipsnius, turbūt yra baisus nusikaltimas? ::Dėl max 5 kategorijų straipsnius - manau ši taisyklė yra nelogiška. Jei argumentai apie tai, kad Anbo IV buvo ir aukštasparnis, ir žvalgybinis, ir bombonešis, ir Lietuvos karo lėktuvas ir A. Gustaičio lėktuvas, ir vienmotoris, ir su tradicine važiuokle ir dar t.t. jums nepakankami - pasižiūrėkit vokišką ar anglišką wikipediją - kaip ten kategorizuojami straipsniai. [[Naudotojas:ArunasG|FlightOfTheBeaver]] ([[Naudotojo aptarimas:ArunasG|aptarimas]]) 15:53, 10 lapkričio 2025 (EET) :::Na, pas mus tokia kategorizavimo tvarka jau ne vienerius metus. Ji priimta ne šiaip vieno kokio naudotojo, o daugumos – dėl jos diskutuota, už ją balsuota. Jei manote, kad ji netinkama, pasenusi ir t. t., galite pateikti siūlymą taisyklėms keisti ir tikėtis, kad dauguma už jį nubalsuos. O kol galioja dabartinės taisyklės, jų (o ne kitų Vikipedijų) reiktų ir laikytis. Kas dėl pretenzijų turinio suformulavimo – tiesiog perskaitykite taisykles, atkreipkite dėmesį į trečią, penktą ir septintą punktą, gal bus aiškiau. Kad straipsnius į naujas kategorijas sudedate po truputį, joks nusikaltimas. Tokie atvejai taisyklėse numatyti – tam skirta savaitė laiko. Aišku, niekas į laikrodį nežiūrės ir palauks ilgiau. Svarbiausia, nekurkite pustuščių kategorijų, jei neturite planų artimiausiu laiku jų papildyti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 16:52, 10 lapkričio 2025 (EET) Sveiki. Žinot, labai jau įsismarkavot su tom metų kategorijom. Kaip jau rašyta, lietuviškoje wiki jau seniai yra susiklosčiusi saikingo kategorizavimo politika, besiskirianti nuo kitų wiki. Pvz., jei kai kuriose wiki kategorizuojama pagal gimimo metus, tai lt wiki tas nepriimtina, nes 7 punktas nurodo: "Kategorija gali būti kuriama tik tada, kai priklausymo jai požymis nusako '''esminę straipsnio objekto savybę'''". Tas pats ir su metų kategorijomis. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:40, 13 birželio 2026 (EEST) gshaeii1cq3gf79crgcriafdvotp5p9 6 519042 7855807 5200228 2026-06-13T19:22:41Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:AliExpress Logo.png]] versiją 5200228 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 520680 7855883 7771167 2026-06-13T22:05:21Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855883 wikitext text/x-wiki '''Domestikacija''' (lot. ''domesticus''; naminis) – laukinių [[gyvūnai|gyvūnų]], [[paukščiai|paukščių]], [[žuvys|žuvų]] prijaukinimas, naujų veislių išvedimas bei jų dirbtinis perkilnojimas į kitas ekosistemas, kurių rūšinėje sudėtyje jų anksčiau nebuvo. Domestikacijos apibrėžimas taip pat apima [[augalai|augalų]], [[vabzdžiai|vabzdžių]] domestikaciją. lol [[Vaizdas:Zemaitukai080822.jpg|thumb|250px|[[Žemaitukai]] – viena seniausių [[Naminis arklys|naminių arklių]] (''Equus ferus caballus'') [[Veislė|veislių]] [[Europa|Europoje]], žinoma jau nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII amžiaus]]<ref>mokslolietuva.lt / [http://mokslolietuva.lt/2016/07/lietuviu-zirgai-suoliuojantys-tautos-istorijoje/ Lietuvių žirgai, šuoliuojantys tautos istorijoje], 2016 liepos 7</ref>, išvesta [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje.]] Didžioji dauguma [[gyvūnas|gyvūnų]], kurie buvo tinkami [[maistas|maistui]] ([[mėsa|mėsai]], [[pienas|pienui]], [[kiaušiniai|kiaušiniams]]), [[oda|odai]], kelionėms, darbui (traukiamieji ir [[Nešulinis gyvulys|nešuliniai gyvuliai]]) ar turėjo kitos reikšmės žmogui buvo prijaukinti [[Azija|Azijoje]]. [[Šuo]], pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas, buvo prijaukintas prieš 15 tūkst. m., [[kiaulė]], [[avis]], [[ožka]], [[karvė]], [[katė]] – prieš 10 tūkst. m., [[višta]] – prieš 8 tūkst. m., [[arklys]], [[vienkupris kupranugaris]], [[azijinis buivolas]] – prieš 5 tūkst. m. Kiek vėliau – [[dvikupris kupranugaris]], [[jakas]]. [[Afrika|Afrikoje]] prieš 4,5 tūkst. m. prijaukinti [[asilas|asilai]]. [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] prieš 6 tūkst. metų prijaukintos [[lama|lamos]] ir [[alpaka|alpakos]], o [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] prieš 3,7 tūkst. m. – [[kalakutas|kalakutai]]. Tiek jakas, tiek [[indijinis dramblys]], tiek medžiokliniai ir kt. paukščiai yra santykinai nepažaboti – [[afrikinis strutis|afrikinis]] ir [[amerikinis strutis|amerikinis]] stručiai, daugelis medžioklėje panaudojamų dieninių plėšriųjų paukščių ([[vanagai]], [[sakalai]], [[ereliai]]), padedančių žvejoti [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] regiono žvejams ([[kormoranas|kormoranai]]). [[Lietuva|Lietuvoje]] yra išvestos kelios naminių gyvulių veislės pripažintos nacionaliniu materialiosios kultūros paveldu. Tarp jų [[Žemaitukai]] ir [[Stambieji žemaitukai]]. == Augalai == Žmonės laukinius [[javai|javus]], [[sėkla]]s ir [[riešutas|riešutus]] rinko tūkstančius metų iki jų domestikavimo; laukiniai kviečiai ir miežiai [[Levantas|Levante]] buvo renkami prieš 23 000 metų.<ref>Weiss, E., Kislev, M.E., Simchoni, O. & Nadel, D. Small-grained wild grasses as staple food at the 23000-year-old site of Ohalo II ''Economic Botany'' 58:s125-s134.</ref> Vakarų Azijos [[Neolitas|neolito]] bendruomenės augalus pradėjo kultivuoti maždaug prieš 11 000 – 13 000 metų.<ref name="Purugganan Fuller 2009">{{cite journal |last1=Purugganan |first1=Michael D. |last2=Fuller |first2=Dorian Q. |title=The nature of selection during plant domestication |journal=[[Nature (journal)|Nature]] |volume=457 |issue=7231 |date=February 1, 2009 |doi=10.1038/nature07895 |url=https://www.researchgate.net/profile/Dorian-Fuller/publication/24003450_Purugganan_MD_Fuller_DQ_The_nature_of_selection_during_plant_domestication_Nature_457_843-848/links/0912f508156a26ca22000000/Purugganan-MD-Fuller-DQ-The-nature-of-selection-during-plant-domestication-Nature-457-843-848.pdf<!--NOT redundant to DOI--> |pages=843–848 |pmid=19212403 |bibcode=2009Natur.457..843P |s2cid=205216444 }}</ref> Pagrindinius Vakarų Azijos neolito bendruomenių kultūrinius augalus sudarė javai ([[dvigrūdis kvietys|dvigrūdžiai]] ir [[vienagrūdis kvietys|vienagrūdžiai kviečiai]], [[Paprastasis miežis|miežiai]]), [[ankštiniai augalai]] ([[Valgomasis lęšis|lešiai]], [[Sėjamasis žirnis|žirniai]], [[Sėjamasis avinžirnis|avinžirniai]], [[lęšinis vikis|lęšiniai vikiai]]) bei [[Sėjamasis linas|linai]].<ref>{{cite book |last1=Zohary |first1=Daniel |author1-link= |last2=Hopf |first2=Maria |last3=Weiss |first3=Ehud |date=2012 |title=Domestication of Plants in the Old World |edition=4 |place=Oxford |publisher=[[Oxford University Press]] |doi=10.1093/acprof:osobl/9780199549061.001.0001 |isbn=978-0-19-954906-1}}</ref><ref>{{cite encyclopedia |last=Banning |first=Edward B. |date=2002 |title=Aceramic Neolithic |encyclopedia=Encyclopedia of Prehistory, Volume 8: South and Southwest Asia |publisher=Kluwer Academic/Plenum Publishers |editor-last1=Peregrine |editor-first1=Peter N. |editor-last2=Ember |editor-first2=Melvin}}</ref> Augalai buvo domestikuoti atskiruose židiniuose, 13-oje [[kultūrinių augalų kilmės centrai|kultūrinių augalų kilmės centrų]] (suskirstytų į 24 sritis) Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.<ref>{{cite book |last=Harris |first=David R. |title=The Origin and Spread of Agriculture and Pastoralism in Eurasia |location=London |publisher=University College London Press |date=1996 |pages=142–158 |isbn=978-1-85728-537-6}}</ref> [[Ryžis|Ryžiai]] pradėti kultivuoti Rytų Azijoje.<ref name="Normile">{{cite journal |last=Normile |first=Dennis |date=1997 |title=Yangtze seen as earliest rice site |url=https://archive.org/details/sim_science_1997-01-17_275_5298/page/308 |journal=Science |volume=275 |issue=5298 |pages=309–310 |doi=10.1126/science.275.5298.309 |s2cid=140691699}}</ref><ref>"New Archaeobotanic Data for the Study of the Origins of Agriculture in China", Zhijun Zhao, Current Anthropology Vol. 52, No. S4, (2011), pp. S295-S306</ref> [[Dvispalvis sorgas|Sorgai]] buvo plačiai auginami [[Užsachario Afrika|Užsachario Afrikoje]],<ref>{{Cite book |last=Carney |first=Judith |title=In the Shadow of Slavery |url=https://archive.org/details/inshadowofslaver0000judi |publisher=University of California Press |date=2009 |isbn=978-0-520-26996-5 |location=Berkeley and Los Angeles, California |pages=[https://archive.org/details/inshadowofslaver0000judi/page/16 16]}}</ref> o [[Valgomasis arachis|žemės riešutai]], [[medvilnė]],<ref name="Dillehay Rossen Andres Williams 2007">{{cite journal |last1=Dillehay |first1=Tom D. |last2=Rossen |first2=Jack |last3=Andres |first3=Thomas C. |last4=Williams |first4=David E. |title=Preceramic Adoption of Peanut, Squash, and Cotton in Northern Peru |url=https://archive.org/details/sim_science_2007-06-29_316_5833/page/1890 |journal=Science |publisher=American Association for the Advancement of Science (AAAS) |volume=316 |issue=5833 |date=2007 |doi=10.1126/science.1141395 |pages=1890–1893|pmid=17600214 |bibcode=2007Sci...316.1890D |s2cid=43033764 }}</ref> [[Moliūgas|moliūgai]],<ref name="smith2006">{{cite journal |last=Smith |first=Bruce D. |date= 2006 |title=Eastern North America as an Independent Center of Plant Domestication |journal=Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America |volume=103 |issue=33 |pages=12223–12228 |bibcode=2006PNAS..10312223S |doi=10.1073/pnas.0604335103 |pmc=1567861 |pmid=16894156 |doi-access=free}}</ref> [[Paprastasis kukurūzas|kukurūzai]],<ref>{{cite journal |last1=Piperno |first1=Dolores R. |title=The Origins of Plant Cultivation and Domestication in the New World Tropics: Patterns, Process, and New Developments |journal=Current Anthropology |date=2011 |volume=52 |issue=S4 |pages=S453–S470 |doi=10.1086/659998 |s2cid=83061925 |quote=}}</ref> [[Valgomoji bulvė|bulvės]]<ref name="Spooner 2005 14694–99">{{cite journal |last1=Spooner |first1=David M. |last2=McLean |first2=Karen |last3=Ramsay |first3=Gavin |last4=Waugh |first4=Robbie |last5=Bryan |first5=Glenn J. |date=2005 |title=A single domestication for potato based on multilocus amplified fragment length polymorphism genotyping |journal=Proceedings of the National Academy of Sciences |pmid=16203994 |volume=102 |issue=41 |pmc=1253605 |pages=14694–14699 |doi=10.1073/pnas.0507400102 |bibcode=2005PNAS..10214694S |doi-access=free }}</ref> ir [[Valgomasis maniokas|manijokai]]<ref name="Olsen Schaal 1999">{{cite journal |last1=Olsen |first1=Kenneth M. |last2=Schaal |first2=Barbara A. |title=Evidence on the origin of cassava: Phylogeography of Manihot esculenta |journal=Proceedings of the National Academy of Sciences |volume=96 |issue=10 |date=1999 |doi=10.1073/pnas.96.10.5586 |pages=5586–5591 |pmid=10318928 |pmc=21904 |bibcode=1999PNAS...96.5586O |doi-access=free}}</ref> buvo domestikuoti Amerikoje. Remiantis archeologiniais ir genetiniais duomenimis, tolimesnė domestikacija vyko nuosekliai ir plačiai pasklido – ji susidėjo iš daugybės smulkių etapų ir apėmė plačias teritorijas.<ref name="Gross Olsen 2010">{{cite journal |last1=Gross |first1=Briana L. |last2=Olsen |first2=Kenneth M. |title=Genetic perspectives on crop domestication |journal=Trends in Plant Science |volume=15 |issue=9 |date=2010 |doi=10.1016/j.tplants.2010.05.008 |pages=529–537 |pmid=20541451 |pmc=2939243 |bibcode=2010TPS....15..529G }}</ref> Tai buvo pertrūkių turintis bandymų ir klaidų procesas, dažnai lėmęs išsiskiriančių požymių ir savybių atsiradimą.<ref name="Hughes Oliveira 2019">{{cite journal |last1=Hughes |first1=Aoife |last2=Oliveira |first2=H. R. |last3=Fradgley |first3=N. |last4=Corke |first4=F. |last5=Cockram |first5=J. |last6=Doonan |first6=J. H. |last7=Nibau |first7=C. |date=March 14, 2019 |title=μCT trait analysis reveals morphometric differences between domesticated temperate small grain cereals and their wild relatives |journal=The Plant Journal |volume=99 |issue=1 |pages=98–111 |doi=10.1111/tpj.14312 |pmc=6618119 |pmid=30868647}}</ref> Jei gyvūnų domestikacija labiausiai paveikė elgseną kontroliuojančius genus, tai augalų sukultūrinimas didžiausią įtaką turėjo genams, atsakingiems už [[augalų morfologija|morfologiją]] (sėklų dydį, augalo struktūrą, sėklų sklaidos mechanizmus) bei [[Augalų fiziologija|fiziologiją]] (dygimo ar nokimo laiką).<ref name="zeder2012">{{cite journal |last=Zeder |first=Melinda A. |author-link=Melinda A. Zeder |date=2012 |title=The domestication of animals |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-anthropological-research_summer-2012_68_2/page/160 |journal=Journal of Anthropological Research |volume=68 |issue=2 |pages=161–190 |doi=10.3998/jar.0521004.0068.201 |s2cid=85348232}}</ref> == Taip pat skaityti == * [[Naminiai gyvūnai]] * [[Gyvūnų globa]] * [[Sąrašas:Naminiai gyvūnai|Naminių gyvūnų sąrašas]] * [[Sąrašas:Naminių gyvūnų lietuviškos veislės|Naminių gyvūnų lietuviškos veislės]] == Literatūra == * Sinkevičius S., Globalioji ekologija, Vilnius, 2012 m., [[Vilniaus universitetas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Naminiai gyvūnai]] [[Kategorija:Ekologija]] d05w449opho1mgk8q0e0ejfm7bwipen 0 525753 7855764 7655116 2026-06-13T16:58:56Z Sommerwind18 113987 7855764 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = Papahanaumokuakea jūrinis nacionalinis paminklas | iucn_category = V | image = Albatross colony (6778224517).jpg | image_caption = [[albatrosai|Albatrosų]] kolonija Midvėjaus atole | location = {{flag|JAV}} <small>({{flag|Havajai}}, [[Midvėjaus atolas]])</small> | nearest_city = [[Honolulu]] | lat_degrees = 25 | lat_minutes = 42 | lat_seconds = 0 | lat_direction = N | long_degrees = 171 | long_minutes = 44 | long_seconds = 0 | long_direction = W | map = | map_width = | area = 1 510 000 km² | established = 2006 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija, Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba, Havajų žemės ir gamtos išteklių departamentas | vikiteka = Category:Papahānaumokuākea Marine National Monument | UNESCO id = 1326 }} '''Papahanaumokuakea jūrinis nacionalinis paminklas''' ({{en|Papahānaumokuākea Marine National Monument}}) – [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] nacionalinis paminklas ir [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas (nuo 2010 m.), esantis [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], aplink Havajų [[Pavėjinės salos (Havajai)|Pavėjines salas]]. Priklauso JAV [[Havajai|Havajų valstijai]] ir neinkorporuotam [[Midvėjaus atolas|Midvėjaus atolui]]. Saugoma teritorija aprėpia 1,51 mln. km² ir yra viena didžiausių pasaulyje. Jūrinis nacionalinis paminklas įsteigtas [[2006]] m. ir pradžioje apėmė 360 tūkst. km², bet 2016 m. išplėstas iki dabartinio ploto. 2011 m. teritorijoje uždrausta prekybinė žvejyba. Papahanaumokuakea teritorijoje saugoma būdinga jūrinė biologinė įvairovė: į jos plotą patenka tiek [[koraliniai rifai]], tiek [[atolas|atolai]], uolingos salos, tiek vandenyno gelmės. Čia sutinkami reti jūriniai vėžliai [[bisa|bisos]], [[žaliasis vėžlys|žalieji vėžliai]], [[havajinis ruonis vienuolis|havajiniai ruoniai vienuoliai]], ''Telespiza cantans'' ir ''Telespiza ultima'' [[Havajų gėlinukės]], [[Leisano antis|Leisano antys]], [[Leisano albatrosas|Leisano albatrosai]], dėl žvejybos smarkiai nunykusi [[omarai|omarų]] populiacija. Papahanaumokuakea [[havajiečiai|havajiečių]] pasaulėvaizdyje – dvasių gimimo ir pomirtinio gyvenimo vieta. [[Nihoa]] ir [[Nekerio sala|Nekerio salose]] rasta ikikolonijinio laikotarpio archeologinių radinių. ==Galerija== <gallery> Map PMNM 2016.jpg|2016 m. teritorija žemėlapyje Sanc1404 - Flickr - NOAA Photo Library.jpg|Saulėlydis virš vandenyno Sanc1323 - Flickr - NOAA Photo Library.jpg|Koralų rifai ir jų žuvys Seabird colony.JPG|Paukščių kolonija [[Prancūzų fregatų sekluma|Prancūzų fregatų seklumoje]] </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Palau}} [[Čelbačebo salos|Uolų salų pietinė lagūna]] (2012) * {{flag|Prancūzija}} [[Markizo salos]] (2024) {{UNESCOJAV}} [[Kategorija:Havajai]] [[Kategorija:JAV saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Okeanijoje]] bgmstm2tqyiqexyijbjdygvl7jzun5h 0 532961 7855839 5319569 2026-06-13T21:20:49Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855839 wikitext text/x-wiki [[Meteorologija|Meteorologijoje]], '''matomumas''' – [[atstumas]], kuriame įmanoma aiškiai suvokti objektą ar šviesą. Jis išmatuojamas ir paskelbiamas faktinių orų stebėjimų metu ir [[METAR]] kodu. Matomumas yra peteikiamas [[Metras|metrais]] arba statutine [[mylia]]. Matomumas susijęs su visų transporto rūšių eismu – kelių, jūrų, aviacijos. Meteorologinis matomumas parodo oro skaidrumą: tamsoje, meteorologinis matomumas yra toks pats kaip ir dieną, esant tam pačiam orui. == Apibrėžimas == [[Vaizdas:Plane_flying_into_clouds.jpg|dešinėje|miniatiūra|202x202px|Komercinis orlaivis skrendantis į debesis virš Los Andželo]] [[Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija|ICAO]] 3 priede „Tarptautinės oro navigacijos meteorologinės tarnybos“ pateikiami šie apibrėžimai ir pastaba: a) didžiausias atstumas, kai tinkamų matmenų juodas objektas, esantis netoli žemės paviršiaus, gali būti matomas ir atpažįstamas ryškiame fone;<div>b) didžiausias atstumas, per kurį galima pamatyti ir identifikuoti 1000 [[kandela|kandelų]] šviesą neapšviestame fone.</div><div>Pastaba.– du atstumai turi skirtingas vertes ore, esant tam tikram išnykimo koeficientui, o pastarieji b) priklauso nuo fono apšvietimo. Buvusi a) atstovauja meteorologinį optinį diapazoną (MOR).</div> 3 priede taip pat apibrėžiama [[Kilimo ir tūpimo tako regėjimo diapazonas|KTT regėjimo diapazonas]] (RVR) kaip: Diapazonas, per kurį orlaivio pilotas [[Kilimo ir tūpimo takas|KTT]] vidurio linijoje gali matyti kilimo ir tūpimo tako paviršiaus ženklus arba žibintus, apibrėžiančius kilimo ir tūpimo takus, arba identifikuoti jo vidurio liniją. [[Vaizdas:Foggy_morning_road_-_visibility_at_200_ft.jpg|miniatiūra|250x250px|[[Rūkas|Ūkanotas]] kelias ryte]] [[Vaizdas:Tel_Aviv_Carmel_Panorama.jpg|miniatiūra|240x240px|Giedromis dienomis, Tel Avivo panorama yra matoma iš Karmelo kalnų, 80 km į šiaurę]] Itin vaiskus oras būna Arktyje arba kalnuotuose vietovėse, kai matomumas gali viršyti 160 km ir daugiau, ir kaip atskaitos taškus galima matyti kalnus arba dideles keteras. Tačiau, matomumas gali būti sutrikdytas [[Oro tarša|oro taršos]] arba didelės [[drėgmė]]s. Įvairios [[meteorologinė stotis|meteorologinės stotys]] pažymi šiuos reiškinius kaip [[Migla|miglą]] (drėgnos arba sausos prigimties). [[Rūkas]] arba [[smogas]] gali sumažinti matomumą iki beveik nulio ir tai padaro [[vairavimas|vairavimo]] sąlygas itin pavojingomis. Tas pats gali atsitikti, kai kyla [[smėlio audra]] dykumose arba prie jų, taip pat esant [[Miško gaisras|miškų gaisrams]]. [[Liūtis|Smarkus lietus]] (toks koks būna, pavyzdžiui, [[perkūnija|perkūnijų]] metu) ne tik sumažina matomumą, bet dėl [[akvaplanas|akvaplano]] žymiai padidėja stabdymo kelias. [[Pūga|Pūgos]] ir pažemio pūgos taip pat yra žemo matomumo priežastys. == Išvedimas == Apibrežiant matomumą, [[Absoliučiai juodas kūnas|absoliučiai juodas objektas]] yra priešpastatomas prieš tobulai baltą foną. [[Spalvų kontrastas|Vizualus kontrastas]], CV(x), atstumu x nuo juodo objekto yra apibrėžiamas kaip santykinis skirtumas tarp šviesos intensyvumo fone ir objekto <math>C_\text{V}(x) = \frac{F_\text{B}(x) - F(x)}{F_\text{B}(x)}</math> kur ''F''_B(x) ir ''F''(x) yra atitinkamai fono ir objekto intensyvumai. Kadangi objektas yra laikomas absoliučiai juodu, jis turi absorbuoti visą į jį sklindančią šviesą. Kai ''x''=0 (objekte), ''F''(0) = 0 ir ''C_V''(0) = 1. == Rūkas, migla ir silpna lijundra == Pagal tarptautinį apibrėžimą, rūkas būna, kai matomumas būna mažesnis nei 1 kilometras. Migla būna, kai matomumas yra tarp 1 km ir 2 km ir rūkana, kai matomumas būna tarp 2 km ir 5 km. Rūkas ir migla yra sudaryti daugiausia iš nedidelių vandens lašų. Rūkana ir smogas iš mažesnių kietųjų dalelių. Kartu su rūku, gali pasirodyti silpna lijundra arba sniegas. Tai paprastai nutinka, kai temperatūros nukrenta žemiau 0 °C. Tada iškyla [[Plikledis|plikledžio]] pavojus: iškyla pavojus beeinant paslysti arba nesuvaldyti automobilio. == Labai mažas matomumas == Matomumas mažesnis nei 100 metrų yra laikomas nuliniu matomumu. Tokiomis sąlygomis, keliai gali būti uždaryti, kintamos informacijos ženklai automatiškai įjungia perspėjimus vairuotojams. Šie įrenginiai yra įrengiami vietovėse, kur dažnai pasikartoja panašios oro sąlygos. Labai žemas matomumas gali sukelti [[Eismo įvykis|transporto priemonių susidūrimus]]. == Perspėjimai dėl mažo matomumo == Kintamos informacijos ženklai, esant rūkui, gali pranešti vairuotojams, kada ir kokiam laiko tarpui reikėtų susilaikyti nuo kelionės. Taip pat gali būti nutraukti orlaivių skrydžiai dėl kilimo tūpimo tako mažo matomumo. == Matomumas ir oro tarša == Vienas ryškiausių oro taršos požymių – sumažėjęs matomumas. Kietosios dalelės ir dujos išsklaido šviesą atmosferoje. == Šaltiniai == * {{Cite book|last=Seinfeld|year=2006|first=John H.|title=Atmospheric Chemistry and Physics - From Air Pollution to Climate Change|url=https://archive.org/details/atmosphericchemi0000sein_l3k3|edition=2nd|publisher=John Wiley and Sons, Inc.|isbn=0-471-82857-2}} [[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]] l0odux9dntnegk0qf6ynl1dn2u84n1b 0 534365 7855989 5773473 2026-06-14T00:14:46Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855989 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:211000 - Athletics wheelchair racing 10km heat John Maclean action 2 - 3b - 2000 Sydney race photo.jpg|miniatiūra|250px|right|Vežimėlių lenktynės 10 km trasoje parolimpinėse žaidynėse Sidnėjuje (2000 m.)]] '''Neįgaliųjų vežimėlių lenktynės''' – fizinę [[Negalia|negalią]] turinčių sportininkų lenktynės, vykdomos su pritaikytais sportiniais [[Neįgaliųjų vežimėlis|neįgaliųjų vežimėliais]]. Varžomasi sporto stadionų takeliuose ir įprastuose keliuose. Šiose lenktynėse gali dalyvauti įvairias kvalifikacines neįgalumo kategorijas atitinkantys sportininkai: su [[amputacija|amputuotomis]] galūnėmis, [[stuburas|stuburo]] pažeidimais, [[Cerebrinis paralyžius|cerebriniu paralyžiumi]], daline [[rega]] (kombinuojama su kita negalios forma). Pagrindinės neįgaliųjų vežimėlių lenktynės vyksta [[Vasaros parolimpinės žaidynės|vasaros parolimpinėse žaidynėse]] nuo [[1960]] m. Sportininkai lenktyniauja su specialios konstrukcijos vežimėliais, su kuriais išvysto 30 km/h ir didesnį greitį.<ref name="Wheelchair Racing">{{cite web | url = http://www.paralympicsontario.ca/Wheelchair%20Racing.pdf.| title = Wheelchair Racing| accessdate = 2008-03-13 | publisher = Paralympics |archiveurl = https://web.archive.org/web/20080411171741/http://www.paralympicsontario.ca/Wheelchair+Racing.pdf <!-- Bot retrieved archive --> |archivedate = 2008-04-11}}</ref> Tai viena iš populiariausių parolimpinės atletikos rungčių. == Rungtys == Neįgaliųjų vežimėlių lenktynės organizuojamos įvairiose distancijose: sprinto (100, 200 ir 400 m), vidutiniųjų nuotolių (800 ir 1500 m), ilgųjų nuotolių (5000 ir 10 000 m) ir [[estafetė]]je (4 × 100 m bei 4 × 400 m). Taip pat bendro naudojimo keliuose vyksta vežimėlių [[maratonas|maratono]] varžybos. Jos yra įtraukiamos ir į žymių [[Bostonas|Bostono]], [[Niujorkas|Niujorko]], [[Londonas|Londono]] bėgikų maratonų programas. Lietuvoje populiariose [[1000 kilometrų lenktynės]]e organizuojamos vežimėlių slalomo varžybos, kurių metu savo jėgas gali išmėginti ir negalią turintys žmonės su sportiniais neįgaliųjų vežimėliais.<ref>[https://www.facebook.com/events/845956772165386/ „ENEOS 1000 km“ lenktynės – speciali programa neįgaliesiems]</ref> == Lenktynių vežimėliai == [[Tarptautinis parolimpinis komitetas|Tarptautinio parolimpinio komiteto]] lengvosios atletikos rungčių taisyklės apibrėžia vežimėlių naudojimą neįgalių sportininkų lenktynėms bei [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] rungtims. Jie paprastai būna lengvų konstrukcijų, su pneumatiniais ratais.<ref>{{cite web | url =http://www.popularmechanics.com/outdoors/sports/technology/wheelchair-racing-boston-marathon | title = The Fastest Man at the Boston Marathon | publisher = [[Popular Mechanics]] | author = Allen St. John | date = 2010-04-16 | accessdate = 2010-06-16}}</ref> <ref name="Paciorek & Jones">{{cite book | last = Paciorek | first = Michael J | last2 = Jones | first2 = Jeffery A | title = Disability Sport and Recreation Resources| url = https://archive.org/details/disabilitysportr0000paci | date= 2008-03-14 | publisher = Cooper Publishing| isbn = 1-884125-75-1 | pages = [https://archive.org/details/disabilitysportr0000paci/page/229 229]–244}}</ref> Leidžiama naudoti tik rankomis varomus ir vairuojamus vežimėlius. Jų neleidžiama varyti įvairiais mechaniniais svertais, išskyrus sukamą rankinį būgną. Privaloma, kad vežimėlis turėtų mažiausiai du didelius ir vieną mažą ratą. Didžiojo rato skersmuo su pripūsta padanga neturi viršyti 70 cm, mažojo – 50 cm. Taikomas apribojimas vežimėlio aukščiui – jo konstrukcija negali būti aukštesnė nei 50 cm nuo žemės. == Galerija == <gallery> 2013 IPC Athletics World Championships - 26072013 - Catherine Debrunner of Switzerland during the Women's 400M - T53 second semifinal.jpg|Vežimėlis lenktynių starte Wheelchair Racing Parapan 2007.jpg|Brazilų lektynininkas Wendel Silva Soares 400 m lektynėse (2007 m.) Women's wheelchair, London Marathon 2011.jpg|Moterys Londono maratone, 2011 m. 71 ACPS Atlanta 1996 Track Paul Wiggins.jpg|Parolimpinėse žaidynėse Atlantoje, 1996 m. 2013 IPC Athletics World Championships - 200m.jpg|Pasaulio čempionatas, 2013 m. Defense.gov photo essay 100514-F-1830P-475.jpg|JAV karinių pajėgų varžybose </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Wheelchair races}} * [https://www.paralympic.org/sites/default/files/document/160126174701371_2016_01_26+IPC+Athletics+Rules+and+Regulations_A4_Final.pdf Tarptautinis parolimpinis komitetas. Lengvosios atletikos rungčių taisyklės 2016–2017 m.] [[Kategorija:Lengvoji atletika]] [[Kategorija:Neįgaliųjų sportas]] muzctslwl3he9c07vyo797mwgqt3tma 0 535868 7856195 7846014 2026-06-14T09:43:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856195 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Csákvári TK | image = [[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]] | fullname = Csákvári Torna Klub | founded = [[1947]] m. | ground = „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadionas,<br />[[Čakvaras]], [[Vengrija]] | capacity = 2 020 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = _jakostrike1920yrb |pattern_b1 = _jakostrike1920yrb |pattern_ra1 = _jakostrike1920yrb |pattern_sh1 = _jakostrike1920rby |pattern_so1 = _jakolazio19rby |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFEE00 |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = _jakostrike1920wb |pattern_b2 = _jakostrike1920wb |pattern_ra2 = _jakostrike1920wb |pattern_sh2 = _jakostrike1920bw |pattern_so2 = _jakolazio19wb |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _jakostrike1920nw |pattern_b3 = _jakostrike1920nw |pattern_ra3 = _jakostrike1920nw |pattern_sh3 = _jakostrike1920nw |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 000060 |socks3 = 000060 }} '''Csákvári TK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čakvaras|Čakvaro]]. Namų rungtynes žaidžia „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadione ([[Čakvaras]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/1071</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 1947 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pateko į [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] užėmė ketvirtą vietą. 2022–2023 m. sezone liko penkioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluesides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920on |pattern_b = _jakostrike1920on |pattern_ra = _jakostrike1920on |pattern_sh = _jakostrike1920no |pattern_so = _jakolazio19no |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakocelticmelange22wsg |pattern_b = _jakocelticmelange22wsg |pattern_ra = _jakocelticmelange22wsg |pattern_sh = _jakoturin1819sgw |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920nw |pattern_b = _jakostrike1920nw |pattern_ra = _jakostrike1920nw |pattern_sh = _jakostrike1920nw |pattern_so = _jakolazio19wb |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' |} == Emblema == Nuo 2017–2018 m. sezono „Aqvital“ emblema naudojama.<ref>http://adatbank.mlsz.hu/club/46/0/17262/9/164001.html</ref> <gallery> Vaizdas:Csákvári TK logo.jpg|Csákvári TK Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|Csákvári TK („Aqvital“) </gallery> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://aqvitalfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/Cs%C3%A1kv%C3%A1ri-Torna-Klub-174067859308191/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/csakvari/6Bcf5DcH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/aqvital-fc-csakvar/startseite/verein/33524/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/aqvital-fc-csakvar/24021/ Globalsportsarchive] * [http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/1511 Magyarfuball svetainė] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Csákvári TK]] 1imctkvbhbp6ksn13orm7rm7sllvvpc 0 536245 7855830 7007378 2026-06-13T21:11:35Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855830 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Mustela altaica}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mountain Weasel (Mustela altaica).jpg|230px|Altajinė žebenkštis (''Mustela altaica'')]] | caption = Altajinė žebenkštis (''Mustela altaica'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai | taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Kiauniniai | taxon1 = Mustelidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Šeškai | taxon1 = Mustela}} {{Taxobox_rusis | taxon = Žebenkštis | taxon1 = Mustela altaica}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Mustela altaica | autorius = Pallas | metai = 1811 }} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mountain_Weasel_area.png|240px|]] | caption = Paplitimo erdvė}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Altajinė žebenkštis''' (''Mustela altaica'') – plėšrusis žinduolis, gyvenantis aukštikalnėse ir uolėtose [[tundra|tundrose]].<ref name=Allen1938>{{Cite journal|author = Allen,G.M.|year = 1938|title = Mammals of China and Mongolia|journal = American Museum of Natural History|volume = 1}}</ref> Šios žebenkštys aptinkamos uolų plyšiuose, medžių kamienuose ir apleistuose kitų gyvūnų [[urvas (biologija)|urvuose]]. Geografiškai rūšis yra išplitusi [[Azija|Azijoje]] – nuo [[Kazachstanas|Kazachstano]], [[Tibetas|Tibeto]] ir [[Himalajai|Himalajų]] iki [[Mongolija|Mongolijos]], šiaurės rytų [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos]], pietų [[Sibiras|Sibiro]]. Dažniausiai aptinkama [[Ladakas|Ladake]] ([[Indija]]). == Aprašymas == [[Lytinis dimorfizmas]] – nežymus.<ref name=King1989>{{Cite book|author = King, Carolyn|year = 1989|title = The Natural History of Weasels and Stoats|url = https://archive.org/details/naturalhistoryof0000king|publisher = Cornell University Press}}</ref> Patinų kūno ilgis nuo galvos iki uodegos 220–280 mm, uodegos ilgis 100–150 mm. Patinai sveria nuo 230 iki 340 g.<ref name="King1989"/> Patelės šiek tiek smulkesnės, kūno ilgis 220–250 mm, uodegos 89-127 mm, sveria 110–230 g. == Elgesys == Altajinė žebenkštis geba laipioti, bėgioti ir plaukti.<ref name="King1989"/> Dėl savo ilgų kūnų ir trumpų kojų pasižymi lankstumu. Tai paprastai naktiniai gyvūnai, tačiau gali medžioti ir dienos metu. Nors laikosi pavieniui, tarpusavyje bendrauja vaizdiškai ir garsiškai. Pasižymi labai geru regėjimu. Gresiant pavojui skleidžia šaižų garsą ir išskiria aštrų kvapą iš savo analinių liaukų.<ref name=Stroganov1969>{{Cite journal|author = Stroganov, S.|year = 1969|title = Carnivorous Mammals of Siberia|journal = IPST Press}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kiauniniai]] 6wuyfyr86z879wo34rpuquu4q3dq1zf 0 536702 7855842 7611539 2026-06-13T21:22:56Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855842 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Saksu savanoriai.jpg|alt=Saksų savanoriai Lietuvoje 1919 m. sausį|miniatiūra|Saksų savanoriai Lietuvoje]] [[Vaizdas:Ukmergė, saksų paminklas.jpeg|180px|miniatiūra|Obeliskas Ukmergėje (aut. [[Ričardas Širvelis|R. Širvelis]])]] '''Saksų savanoriai''' – kariai iš [[Vokietija|Vokietijos]], daugiausia [[Saksonija|Saksonijos]], savu noru dalyvavę [[Lietuvos nepriklausomybės kovos]]e [[1919]] m.<ref name=vle>{{VLE|20|||[https://www.vle.lt/straipsnis/saksu-savanoriu-daliniai/ Saksų savanorių daliniai]}}</ref> == Istorija == [[1918]] m. atkurta nepriklausoma Lietuva savos kariuomenės neturėjo. Pirmaisiais nepriklausomybės mėnesiais vyravo nuomonė, jog šalį apginti nuo bolševikų yra Vokietijos pareiga, be to, kitų šalių agresijos grėsmės buvo nepakankamai rimtai vertinamos. [[Augustinas Voldemaras]] pasisakė už elitinės kariuomenės kūrimą, kurioje tarnautų tik seniūnų rekomenduoti asmenys. Gruodį ministras pirmininkas [[Mykolas Sleževičius]] paskelbė atsišaukimą į savanorius ir visuotinę mobilizaciją. Per dvi savaites [[Kaunas|Kaune]] susirinko 3 000 savanorių, kuriuos dar reikėjo apmokyti ir aprūpinti.<ref>{{cite web|url=https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/saksu-savanoriai-pamirsti-lietuvos-gelbetojai/259384|title=Saksų savanoriai – pamiršti Lietuvos gelbėtojai|first=Aidanas|last=Praleika|date=2018-02-06|publisher=lzinios.lt|accessdate=2018-03-22|archive-date=2018-03-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20180322143058/https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/saksu-savanoriai-pamirsti-lietuvos-gelbetojai/259384|url-status=dead}}</ref> [[1919]] m. pradžioje [[Berlynas|Berlyne]] [[Antanas Smetona]] ir [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]] susitarė dėl 100 milijonų Vokietijos markių paramos,<ref name=truska52>{{cite book| first=Liudas |last=Truska | title=Lietuvos Respublikos prezidentai |editor-first=Antanas |editor-last=Drilinga |publisher=Valstybės leidybos centras |location=Vilnius |year=1995 | isbn=9986-09-055-5|language=lt|pages=52}}</ref> kuri turėjo būti skirta kariuomenės steigimui ir išlaikymui. Taip pat buvo bandoma derėtis dėl tiesioginės [[Reichsveras|Vokietijos imperijos kariuomenės]] paramos vykstančiame Lietuvos–[[TSRS|Sovietų Rusijos]] kare. Pagal [[Kompjenės paliaubos|Kompjenės paliaubų]] susitarimus Vokietija turėjo saugoti Lietuvą nuo galimų Sovietų Rusijos puolimų,<ref>{{citation | first=Thomas |last=Lane | url=https://books.google.com/?id=fecMC0LXU-sC&pg=PA7 |title=Lithuania: Stepping Westward |publisher=Routledge |year=2001 |isbn=0-415-26731-5|language=lt|pages=6–7}}</ref> be to, Vokietija siekė palaikyti savo įtaką regione bei silpninti Rusiją.<ref>{{cite book|first=Pranas |last= Čepėnas |authorlink= Pranas Čepėnas | title=Naujųjų laikų Lietuvos istorija |volume= II |year= 1986 |publisher= Dr. Griniaus fondas | location= Chicago |isbn= 5-89957-012-1 |language=lt|pages=317}}</ref> Iš pradžių savanorių dalinius mėginta organizuoti iš besitraukiančių 10-osios armijos karių, vadovaujamų generolo [[Erich von Falkenhayn]], tačiau kariai buvo pavargę, demoralizuoti ir troško kuo greičiau grįžti į namus.<ref>{{cite book| first=James D. |last=White| title=National Communism and World Revolution: The Political Consequences of German Military Withdrawal from the Baltic Area in 1918–19 |journal=Europe–Asia Studies |issue=46 |volume=8 |year=1994 |issn=0966-8136|pages=1359–1360}}</ref> Savanorių paieška tęsėsi Vokietijoje, ypatingai Saksonijoje. Savanoriams buvo mokama 30 markių už mėnesį bei 5 markės už dieną, mažiausia tarnavimo trukmė buvo trys mėnesiai.<ref name=l40>{{cite book |first=Vytautas |last=Lesčius |url=http://www.lka.lt/download/7665/lietuvos_kariuomene_1.pdf |title=Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920 |year=2004 |location=Vilnius |publisher=[[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]] |series=Lietuvos kariuomenės istorija |isbn=9955-423-23-4 |language=lt |pages=40 |access-date=2018-03-21 |archive-date=2015-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150102043921/http://www.lka.lt/download/7665/lietuvos_kariuomene_1.pdf |url-status=dead }}</ref> Pirmieji saksų savanoriai atvyko į [[Kaunas|Kauną]] [[1919]] m. sausio pradžioje, iš kur nemažai jų buvo išsiųsta atgal kaip netinkantys tarnybai. Mėnesio pabaigoje atvykusių savanorių skaičius Lietuvoje jau siekė 4 000. Saksų savanoriai buvo dislokuoti Kaune ir aplink jį: [[Alytus|Alytuje]], [[Jonava|Jonavoje]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Baisogala|Baisogaloje]]. Atvykę kariai nebuvo labai patikimi, kadangi nemažai jų simpatizavo „[[Spartako sąjunga|Spartako sąjungos]]“ bei tarybinėms idėjoms. Savanoriai kelis kartus mėgino nuversti Lietuvos valdžią.<ref name=l40/> Iš pradžių kariai organizuoti į [[46-oji saksų savanorių divizija|46-tąją saksų savanorių diviziją]].<ref name=l40/> [[Vasario 22]] d. leitenantas-generolas [[Walter von Eberhardt]] tapo divizijos vadu. Balandžio–gegužės mėnesiais savanorių pajėgos reorganizuotos į [[Pietų Lietuvos savanorių brigada|Pietų Lietuvos savanorių brigadą]], sudėtą iš 18-tojo, 19-tojo, 20-tojo pulkų ir bataliono [[Raseiniai|Raseiniuose]].<ref name=rasti>{{cite book| first=Stasys |last=Raštikis| url=http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=843&Itemid=124 |authorlink=Stasys Raštikis |title=Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1919 |date=1973 m. vasario mėn. |volume=2 |journal=[[Aidai]] |issn=0002-208X|language=lt|pages=88–91}}</ref> 18-tasis pulkas kovėsi kartu su lietuviais. 19-tasis pulkas saugojo Kauną ir kovos veiksmuose nedalyvavo. 20-tasis pulkas buvo dislokuotas [[Gardinas|Gardine]], vėliau Kėdainiuose. Raseinių batalionas prisijungė prie [[Bermontininkai|bermontininkų]].<ref name=l40/> [[Baltijos landesveras]], vadovaujamas generolo [[Rüdiger von der Goltz]], nuvertė [[Latvija|Latvijos]] valdžią ir užėmė [[Ryga|Rygą]]. Reaguodama į įvykius [[Paryžiaus taikos konferencija]] pareikalavo Vokietijos išvesti savo karius iš Lietuvos ir Latvijos kai tik šių šalių pajėgos bus pajėgios apsiginti pačios.<ref>{{cite book| first=Georg von |last=Rauch | title=The Baltic States: The Years of Independence | url=https://archive.org/details/balticstatesyear0000rauc |year=1970 |publisher=University of California Press| isbn=0-520-02600-4|pages=[https://archive.org/details/balticstatesyear0000rauc/page/62 62]–63}}</ref> Paskutiniai saksų savanoriai paliko Lietuvą 1919 m. liepos viduryje.<ref>{{cite book|title=Lietuvos istorija 11–12 klasėms |first1=Rūstis |last1=Kamuntavičius |first2=Vaida |last2=Kamuntavičienė |first3=Remigijus |last3=Civinskas |first4=Kastytis |last4=Antanaitis |authorlink=Rūstis Kamuntavičius| year=2001 |publisher=Vaga |location=Vilnius |isbn=5-415-01502-7|language=lt|pages=354}}</ref> == Atminimas == * Saksų karių ir [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|Pirmojo pėstininkų pulko]] skveras [[Alytus|Alytuje]] (2019).<ref>[https://dzukijosveidas.lt/2019/05/16/alytuje-atsiras-saksu-kariu-ir-lietuvos-kariuomenes-skveras/ Alytuje atsiras Saksų karių ir Lietuvos kariuomenės skveras] ''dzukijosveidas.lt'' 2019-05-16</ref> * Memorialinis obeliskas saksų savanoriams [[Ukmergė]]je (2019).<ref>[https://www.ukmergeskulturospuslapiai.lt/index.php/kronika/1571-memorialinis-obeliskas-saksu-savanoriams Memorialinis obeliskas saksų savanoriams] ''ukmergeskulturospuslapiai.lt'' 2019-10-03</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenė]] hf4rs0gvd8mcylrxms0juuk0w2s9aao 0 537237 7855846 7450869 2026-06-13T21:25:58Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855846 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lynx lynx balcanicus }} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lynx lynx2.jpg|260px|Lūšis (''Lynx lynx balcanicus'')]] | caption = Balkanų lūšis (''Lynx lynx balcanicus'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai| taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Katiniai| taxon1 = Felidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Mažosios katės| taxon1 = Felinae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Lūšys| taxon1 = Lynx}} {{Taxobox_rusis | taxon = Paprastoji lūšis| taxon1 = Lynx lynx}} {{Taxobox_porusis | taxon = Balkanų lūšis| taxon1 = Lynx lynx balcanicus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Lynx lynx balcanicus | autorius = Bures | metai = 1941 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Balkanų lūšis''' (''Lynx lynx balcanicus'') – [[Paprastoji lūšis|paprastosios lūšies]] [[porūšis]].<ref name=r1>[http://www.organismnames.com/details.htm?lsid=1604531 Lynx lynx martinoi]. ION: Index to Organism Names. Organismnames.com. Nuoroda tikrinta on 2012-12-31.</ref><ref name=r2>[http://www.ubio.org/browser/details.php?namebankID=5610260 Lynx lynx martinoi]. Ubio.org (2005-12-09). Nuoroda tikrinta on 2012-12-31.</ref> Aptinkama rytų [[Albanija|Albanijoje]] ir vakarų [[Makedonija|Makedonijoje]], taip pat mažesnėmis populiacijomis yra sutinkama [[Kosovas|Kosove]] ir [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]].<ref name=Population>{{Cite web|title = IUCN/SSC - Cat Specialist Group - Balkan Lynx Compendium|url = http://www.catsg.org/balkanlynx/20_blx-compendium/home/index_en.htm|accessdate = 2014-05-10|quote = A fragmented population of probably less than 50 individuals remains in western Macedonia and eastern Albania.|archive-date = 2017-09-30|archive-url = https://web.archive.org/web/20170930181543/http://www.catsg.org/balkanlynx/20_blx-compendium/home/index_en.htm|url-status = dead}}</ref><ref>{{Cite web|title = Balkan Lynx Recovery Programme 2006-2009|url = http://www.euronatur.org/Balkan-Lynx-Recovery-Programme-2.649.0.html|accessdate = 2014-05-28|quote = The present population of the Balkan lynx - described as an own subspecies Lynx lynx balcanicus - is estimated to be less than 100 individuals which are distributed in Macedonia, Albania, Montenegro and Kosovo.|archive-date = 2015-11-27|archive-url = https://web.archive.org/web/20151127054013/http://www.euronatur.org/Balkan-Lynx-Recovery-Programme-2.649.0.html|url-status=dead}}</ref> Gyvūnas yra nacionalinis [[Makedonija|Makedonijos]] simbolis<ref name="BBC">{{Cite news|url = http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/6114962.stm|title = Action urged to save Balkan lynx|date = 3 November 2006|publisher = BBC News|accessdate = 10 May 2014}}</ref> ir yra atvaizduotas ant Makedonijos penkių [[Makedonijos denaras|denarų]] monetos.<ref>{{Cite book|last = Evans|first = Thammy|title = Macedonia|url = https://archive.org/details/isbn_9781841623955|year = 2004|publisher = Bradt Travel Guides|location = Chalfont St. Peter|isbn = 9781841623955|page = [https://archive.org/details/isbn_9781841623955/page/10 10]|edition = 4th}}</ref> Manoma, jog Makedonijoje yra likusios 35-40 Balkanų lūšys.<ref>[http://www.kurir.mk/republika/skopje/164918-Promocija-na-balkanskiot-ris---simbol-na-divinata-vo-Makedonija Promocija na balkanskiot ris] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141108164052/http://www.kurir.mk/republika/skopje/164918-Promocija-na-balkanskiot-ris---simbol-na-divinata-vo-Makedonija |date=2014-11-08 }} in Macedonian</ref> Balkanuose gyvūnas yra didžiausias kačių šeimos atstovas. 2011 ir 2012 m. buvo pastebėtas [[Albanija|Albanijos]] šiaurės rytų kalnuose.<ref>{{Cite web|title = IUCN/SSC - Cat Specialist Group - Balkan Lynx Compendium|url = http://www.catsg.org/balkanlynx/20_blx-compendium/home/index_en.htm|accessdate = 10 May 2014|quote = The Association for the Protection and Preservation of Natural Environment in Albania (PPNEA) is pleased to inform you that on April 21st, 2012, the field researchers Aleksandёr Trajçe and Bledi Hoxha, got the second photo of a Balkan lynx (Lynx lynx balcanicus) living in the wild in Albania. The picture was taken by means of camera-trapping devices, on March 28th 2012, at 08:33 AM, in the northern mountainous region of Albania.|archive-date = 2017-09-30|archive-url = https://web.archive.org/web/20170930181543/http://www.catsg.org/balkanlynx/20_blx-compendium/home/index_en.htm|url-status = dead}}</ref> Albanijoje gyvūnas nuo 1969 m. yra saugomas įstatymų, tačiau nepaisant to vyksta neteisėtas [[brakonieriavimas]] ir likusioms Balkanų lūšių populiacijoms Albanijoje ir Makedonijoje gresia jų buveinių sunaikinimas.<ref>{{Cite web|title = The second Balkan lynx picture in Albania|url = http://www.catsg.org/balkanlynx/01_recovery-programme/1_0_news/20120424_Balkan_Lynx_press_release.pdf|accessdate = 2014-05-10|quote = The species is classified in the Albanian Red List (Decree no. 146 / 2007, Ministry of Environment, Forestry and Water Administration) with the status CR (critically endangered).|archive-date = 2016-03-04|archive-url = https://web.archive.org/web/20160304194528/http://www.catsg.org/balkanlynx/01_recovery-programme/1_0_news/20120424_Balkan_Lynx_press_release.pdf|url-status = dead}}</ref> Albanijoje yra likę 15-20 šių gyvūnų.<ref>{{Cite web|title = sociation for the Protection and Preservation of Natural Environment in Albania|url = http://www.catsg.org/balkanlynx/01_recovery-programme/1_0_news/lynx-picture-AL/20110502_Press_release_lynx_in_Albania.pdf|accessdate = 2014-05-10|quote = Recent expert based estimates indicate that the lynx population in Albania is no more than 15 - 20 remaining individuals.|archive-date = 2015-09-23|archive-url = https://web.archive.org/web/20150923200914/http://www.catsg.org/balkanlynx/01_recovery-programme/1_0_news/lynx-picture-AL/20110502_Press_release_lynx_in_Albania.pdf|url-status = dead}}</ref> == Arealas ir populiacija == Balkanų lūšis gyvena pietvakarių Balkanuose, Albanijoje, Makedonijoje ir taip pat Kosove, Juodkalnijoje bei Graikijoje.<ref name="ICUN">(Melovski, D., Breitenmoser, U., von Arx, M., Breitenmoser-Würsten, C. & Lanz, T. ''Lynx lynx ssp. balcanicus (Balkan Lynx)''. (2017). ''Iucnredlist.org''. Nuoroda tikrinta 24 March 2017, from http://www.iucnredlist.org/details/68986842/0)</ref> Šiame 5000 km² plote gyvena 30 suaugusių individų.<ref name="BL2013">Melovski, D., Ivanov, Gj., Stojanov, A., Avukatov, V., Trajçe, A., Hoxha, B., von Arx, M., Breitenmoser- Würsten, Ch., Hristovski, S., Shumka, S., Breitenmoser, U. (2013). Distribution and conservation status of the Bal-kan lynx (Lynx lynx balcanicus Bureš, 1941). ''DISTRIBUTION AND CONSERVATION STATUS OF THE BALKAN LYNX''. (2017). Nuoroda tikrinta 24 March 2017, from https://www.researchgate.net/publication/261097662_Distribution_and_conservation_status_of_the_Balkan_lynx_Lynx_lynx_balcanicus_Bures_1941</ref> Gyvūnai gyvena lapuočių, visžalių, ir mišrių augalų miškuose. Medžioja stirnas ir ruduosius kiškius.<ref name="ICUN" /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Katiniai]] erlkzv16r0000ipfxooobbhfu2vpesf 0 537725 7855747 7566521 2026-06-13T16:02:00Z Manager816 193182 /* Rezultatai */ 7855747 wikitext text/x-wiki '''Copa América Femenina''' (''Moterų Amerikos taurė'') – pagrindinės [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] moterų futbolo konfederacijos ([[CONMEBOL]]) varžybos, rengiamos kas ketverius metus. == Dalyvės == ; Turnyre dalyvauja 10 Pietų Amerikos valstybių: * {{Fut|BRA|3}} * {{Fut|ARG|3}} * {{Fut|URU|3}} * {{Fut|PAR|3}} * {{Fut|CHI|3}} * {{Fut|PER|3}} * {{Fut|ECU|3}} * {{Fut|BOL|3}} * {{Fut|COL|3}} * {{Fut|VEN|3}} == Istorija == [[1991]] m. [[Brazilija|Brazilijoje]] įvyko pirmasis Copa América Femenina čempionatas, kurį laimėjo Brazilijos rinktinė. Čempionatas taip pat naudojamas kaip Pietų Amerikos žemyno atranka į olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus. == Rezultatai == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center;" |- !rowspan="2" width="5%"|Metai !rowspan="2" width="10%"|Šeimininkai !width="1%" rowspan="48"| !colspan="4"|Prizininkai |- !width="15%"|Laimėtojas !width="15%"|2 vieta !width="15%"|3 vieta !width="15%"|4 vieta |- |1991<br />''[[1991 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|BRA}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|CHI|3}} |{{Fut|VEN|3}} | |-style="background: #D0E6FF;" |1995<br />''[[1995 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|BRA}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|ARG|3}} |{{Fut|CHI|3}} |{{Fut|ECU|3}} |- |1998<br />''[[1998 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|ARG}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|ARG|3}} |{{Fut|PER|3}} |{{Fut|ECU|3}} |-style="background: #D0E6FF;" |2003<br />''[[2003 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|PER}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|ARG|3}} |{{Fut|COL|3}} |{{Fut|PER|3}} |- |2006<br />''[[2006 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|ARG}} |'''{{Fut|ARG|3}}''' |{{Fut|BRA|3}} |{{Fut|URU|3}} |{{Fut|PAR|3}} |-style="background: #D0E6FF;" |2010<br />''[[2010 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|ECU}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|COL|3}} |{{Fut|CHI|3}} |{{Fut|ARG|3}} |- |2014<br />''[[2014 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|ECU}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|COL|3}} |{{Fut|ECU|3}} |{{Fut|ARG|3}} |-style="background: #D0E6FF;" |2018<br />''[[2018 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|CHI}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|CHI|3}} |{{Fut|ARG|3}} |{{Fut|COL|3}} |- |2022<br />''[[2022 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|COL}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|COL|3}} |{{Fut|ARG|3}} |{{Fut|PAR|3}} |-style="background: #D0E6FF;" |2025<br />''[[2025 m. Copa América Femenina|plačiau]]'' |{{flag|ECU}} |'''{{Fut|BRA|3}}''' |{{Fut|COL|3}} |{{Fut|ARG|3}} |{{Fut|URU|3}} |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|http://www.conmebol.com/es/futbol-femenino/copa-america-femenina}} [[Kategorija:Pietų Amerikos futbolo čempionatai]] lqg6d6gxqew9kq7m0qb2uwrvy296jql 4 538192 7855998 7835458 2026-06-14T02:37:59Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855998 wikitext text/x-wiki == Mineralai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?itemLabel ?enwiki ?sl WHERE { ?item (wdt:P279*) wd:Q7946. OPTIONAL { ?item wikibase:sitelinks ?sl. } ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item; schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. }) SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?sl) LIMIT 10 |sort=p585 |columns=?item:Straipsnia,?enwiki:Angliškai,P274:Cheminė formulė,?sl:Skaičius kitose viki |links=red }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnia ! Angliškai ! Cheminė formulė ! Skaičius kitose viki |- | [[adamitas]] | [[:en:Adamite]] | Zn₂AsO₄(OH) | 42 |- | [[jade]] | [[:en:Jade]] | | 73 |- | [[kriolitas]] | [[:en:Cryolite]] | Na₃AlF₆ | 49 |- | [[vermikulitas]] | [[:en:Vermiculite]] | Mg₀.₇(Mg,Fe,Al)₆(Si,Al)₈O₂₀(OH)₄ * 8H₂O | 43 |- | [[lazuritas]] | [[:en:Lapis lazuli]] | | 79 |- | [[serpentinas]] | [[:en:Serpentine subgroup]] | | 43 |- | [[rodochrozitas]] | [[:en:Rhodochrosite]] | MnCO₃ | 43 |- | [[monazitas]] | [[:en:Monazite]] | | 50 |- | [[montmorilonitas]] | [[:en:Montmorillonite]] | (Na,Ca)₀.₃₃(Al,Mg)₂(Si₄O₁₀)(OH)₂ * nH₂O | 44 |- | [[volframitas]] | [[:en:Wolframite]] | | 46 |} {{Wikidata list end}} == Žemės drebėjimai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?itemLabel ?enwiki ?sl WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q7944. OPTIONAL { ?item wikibase:sitelinks ?sl. } ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item; schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. }) SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?sl) LIMIT 5 |sort=p585 |columns=?item:Straipsnia,?enwiki:Angliškai,p585:Data,p131:Vieta,?sl:Skaičius kitose viki |links=red }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnia ! Angliškai ! Data ! Vieta ! Skaičius kitose viki |- | [[1556 m. žemės drebėjimas Šaansi]] | [[:en:1556 Shaanxi earthquake]] | data-sort-value="1556" | 1556-01-23 | [[Šaansi]] | 61 |- | [[1906 m. žemės drebėjimas San Franciske]] | [[:en:1906 San Francisco earthquake]] | data-sort-value="1906" | 1906-04-18 | [[Kalifornija]] | 50 |- | [[1960 m. žemės drebėjimas Valdivijoje]] | [[:en:1960 Valdivia earthquake]] | data-sort-value="1960" | 1960-05-21 | | 53 |- | [[1976 Tangshan earthquake]] | [[:en:1976 Tangshan earthquake]] | data-sort-value="1976" | 1976-07-28 | [[Hebėjus|Hebei]] | 52 |- | [[2005 m. žemės drebėjimas Kašmyre]] | [[:en:2005 Kashmir earthquake]] | data-sort-value="2005" | 2005-10-08 | [[Laisvasis Kašmyras]] | 52 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] nxnr1hzj2j8us08wquogqlhrq7k6mil 3 538495 7855979 5363937 2026-06-14T00:04:40Z Neriah 151039 Neriah pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Politheory1983]] į [[Naudotojo aptarimas:Politheory]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Politheory1983|Politheory1983]]“ į „[[Special:CentralAuth/Politheory|Politheory]]“ 5363937 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 11:33, 12 balandžio 2018 (EEST)}} jbdhpzhvml0hkbd1rk66i3n0fpi40k5 0 538671 7855840 7206872 2026-06-13T21:21:21Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855840 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Fulmarus glacialis}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Fulmarus Glacialis.jpg|260px|Šiaurinis fulmaras (''Fulmarus glacialis'')]] | caption = Šiaurinis fulmaras (''Fulmarus glacialis'')}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = LC | ref = <ref name="IUCN"> {{cite web | url= http://www.iucnredlist.org/details/22697866/0| title=IUCN Red List - Fulmarus glacialis| publisher=IUCN Red list | accessdate=2016-10-01}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vamzdžianosiai paukščiai | taxon1 = Procellariiformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Petreliniai | taxon1 = Procellariidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Fulmarai| taxon1 = Fulmarus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Šiaurinis fulmaras| taxon1 = Fulmarus glacialis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Fulmarus glacialis| autorius = Linnaeus | metai = 1761}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:FULMAR.gif|260px|]] | caption = Šiaurinio fulmaro paplitimo arealas:{{legend|blue|žiemojimo zona}}{{legend|yellow|perimvietės}}}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Šiaurinis fulmaras''' (''Fulmarus glacialis'') – [[petreliniai|petrelinių]] (''Procellariidae'') šeimai priklausanti [[jūriniai paukščiai|jūrinių paukščių]] rūšis, gausiai paplitusi subarktiniuose šiaurės [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] regionuose. [[Vaizdas:A proud Fulmar Petrel of St Kilda - geograph.org.uk - 720013.jpg|miniatiūra|220px|left|Paukščio snapas su [[šnervė]]mis viršutinėje dalyje]] [[Vaizdas:Northern Fulmar (Fulmarus glacialis) (W1CDR0001409 BD2).ogg|thumb|right|Paukščio balsas]] == Biologija == Šiaurinis fulmaras dydžiu panašus į [[Sidabrinis kiras|sidabrinį kirą]], sparnų mostas siekia apie 1 m. Skiriamos [[morfa|morfos]] pagal plunksnų apdarą: šviesi (balta galva, kaklas, apatinė kūno dalis, pilkšva viršutinė sparnų dalis, nugara ir uodega) ir tamsi (tamsiai pilkos ar rusvos plunksnos, sparnų galai kartais beveik juodi). Sutinkamos ir pereinamosios formos. Tamsesni paukščiai daugiausiai veisiasi [[Kurilų salos|Kurilų]] ir [[Komandoro salos|Komandoro]], [[Jonos sala|Jonos]] salų, [[Prano Juozapo Žemė]]s kolonijose, šviesesni – [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūros]] šiaurėje, [[Čiukčių pusiasalis|Čiukčių pusiasalyje]], [[Naujoji Žemė|Naujojoje Žemėje]]. Šiaurinis fulmaras žiemoja pakrančių ir atviruose vandenyse Atlante ir Ramiajame vandenyne, taip pat neužšąlančiose Arkties [[akvatorija|akvatorijose]], gali būti sutinkamas [[Barenco jūra|Barenco]], [[Japonų jūra|Japonų]] ir [[Beringo jūra|Beringo jūrose]]. Peri ant stačių pakrančių uolų didelėse [[paukščių kolonija|kolonijose]], kurias gali sudaryti šimtai tūkstančių paukščių. Padeda vieną baltą kiaušinį. Jauniklis išsirita po 50–54 dienų, kurį maitina iki 75 dienų. Perėjimo metu paukštis aktyvus naktį, kitu laiku – dieną. Kelionių metu sutinkamas [[Atviroji jūra|atviroje jūroje]], pakrantėse, prie uostų. Neretai dideliais būriais, kartu su kirais, seka paskui žūklaujančius [[Žvejybinis laivas|žvejybinius laivus]]. Maitinasi žuvimis, [[vėžiagyviai]]s, [[kalmarai]]s, [[planktonas|planktonu]], prie progos – gaišenomis. Grobį gali pasiekti panerdamas apie pusę metro. Paukščio [[skrandis|skrandžio]] liaukos gamina aliejų, sudarytą iš vaško esterių ir trigliceridų. Jis gali būti išpurškiamas per gerklę kaip priemonė apsiginti nuo plėšrūnų, nes suteršia jų plunksnas. Aliejus yra energijos turtingas maisto šaltinis ilguose skrydžiuose ar maitinant jauniklius. Taip pat prie [[snapas|snapo]] turi druskos liauką, išskiriančią perteklinės druskos tirpalą, susikaupiantį gyvenant druskinguose vandenyse. Paukščio balsas – žemo tono kranksėjimas, daugiausiai girdimas kolonijose. Suerzintas demonstruoja šaižų riksmą. Nepaisant populiacijos skaitlingumo, rūšiai pavojų kelia jūrų užterštumas plastiko šiukšlėmis, naftos dėmės šiaurės rytų Atlante, išlikusios medžiojimo tradicijos Aliaskoje, [[Grenlandija|Grenlandijoje]], [[Islandija|Islandijoje]], [[Svalbardas|Svalbarde]] ir [[Farerų salos]]e. Daug paukščių žūva žvejybiniuose [[tinklas|tinkluose]], kai kuriose kolonijose paukščių gyvenimą trikdo invaziniai žinduoliai ([[lapės]], [[žiurkės]], [[pelės]]). == Taksonomija == Šiaurinį fulmarą [[1761]] m. pirmasis aprašė biologas [[Karlas Linėjus]] pagal pavyzdį nuo [[Šiaurės poliaratis|Šiaurės poliaračio]], [[Špicbergenas|Špicbergeno]]. Mokslinio vardo ''Fulmarus glacialis'' dalis sudaryta iš [[Senovės skandinavų kalba|senovės skandinavų]] ''full'' – „bjaurus“ ir ''mar'' – „kiras“, reiškianti paukščio skrandžio aliejines išskyras ir jo panašumą su [[kiriniai|kirais]]; [[Lotynų kalba|lotynų]] ''glacialis'' – „ledyninis“ reiškia paplitimą tolimojoje šiaurėje.<ref>{{cite book |last1=Gotch |first1=A.F. |title=Latin Names Explained A Guide to the Scientific Classifications of Reptiles, Birds & Mammals |url=https://archive.org/details/latinnamesexplai0000gotc_v6a1 |year=1995 |origyear=1979 |publisher=Facts on File |location=New York, NY |isbn=0-8160-3377-3 |pages=[https://archive.org/details/latinnamesexplai0000gotc_v6a1/page/191 191]–192 |chapter=Albatrosses, Fulmars, Shearwaters, and Petrels }}</ref> Skiriami 3 [[porūšis|porūšiai]]: * ''F. g. glacialis'' (Linnaeus, 1761): aukštutinė [[Arktis]] ir šiaurės Atlantas * ''F. g. auduboni'' (Bonaparte, 1857): žemutinė Arktis ir [[borealinė zona|borealinė]] šiaurės Atlanto zona * ''F. g. rodgersii'' (Cassin, 1862): [[Rytų Sibiras]] ir [[Aliaskos pusiasalis]] <gallery> Múkki (3480650839).jpg|Ant vandens Fulmarus glacialis -Sandwick, Shetland, Scotland -nest-8.jpg|Lizde Fulmarus glacialis chick.jpg|Jauniklis Fulmar (Fulmarus glacialis) - geograph.org.uk - 786910.jpg|Skrydis </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Fulmarus glacialis}} {{Wikispecies|Fulmarus glacialis}} {{ref}} {{SavStr}} [[Kategorija:Vamzdžianosiai paukščiai]] o4rnyh1o0f7fjebhiyghn9pxycvfag1 0 541648 7856174 7849673 2026-06-14T08:38:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856174 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Chrobry Głogów | image = [[vaizdas:Chrobry Głogów logotipas.PNG|150px]] | fullname = Miejski Klub Sportowy Chrobry Głogów | founded = 1946 m. | ground = GOS stadionas | capacity = 2 817 | chairman = ? | manager = ? | league = '''[[I liga]]''' | season = 2025–2026 | position = 4 vieta | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes| | leftarm1=D2691E|body1=D2691E|rightarm1=D2691E|shorts1=000000|socks1=D2691E| | pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| | leftarm2=D2691E|body2=D2691E|rightarm2=D2691E|shorts2=D2691E|socks2=D2691E| }} '''MKS Chrobry Głogów''' - [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Gloguvas|Gloguvo]]. == Istorija == Įkurtas 1946 metais. Nuo 2014–2015 m. sezono varžėsi [[I liga]] – Pirmoje lygoje (II). 2017–2018 m. sezone pasiekė Lenkijos futbolo taurės ketvirtfinalį. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:black" width="150" height="50" |'''MKS Chrobry Głogów''' | style="background:black;color:Orange" width="150" height="50" |'''MKS Chrobry Głogów''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:black" width="150" height="50" |[[vaizdas:Chrobry Głogów logotipas.PNG|150px]]'''MKS Chrobry Głogów''' | style="background:black;color:Orange" width="150" height="50" |[[vaizdas:Chrobry Głogów logotipas.PNG|150px]]'''MKS Chrobry Głogów''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _black_stripes | pattern_b = _blackstripes | pattern_ra = _black_stripes | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = D2691E | body = D2691E | rightarm = D2691E | shorts = 000000 | socks = D2691E | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _chrobry2223h | pattern_b = _chrobry2223h | pattern_ra = _chrobry2223h | pattern_sh = _kappacastolo19b | pattern_so = | leftarm = ff6600 | body = ff6600 | rightarm = ff6600 | shorts = 000000 | socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macronalioth22ob | pattern_b= _chrobry2425h | pattern_ra= _macronalioth22ob | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF6600 | body= FF6600 | rightarm= FF6600 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.chrobry-glogow.pl Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/chrobry-glogow/vo6umLPj/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/chrobry-glogow/vo6umLPj/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/chrobry-glogow/startseite/verein/8377/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/chrobry-glogow/18912/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Chrobry Głogów]] 6ah7pcyt1etz5sgea0fhaoezd1feyuz 0 542236 7855827 7855448 2026-06-13T21:09:07Z Hugo.arg 1674 /* B grupė */ 7855827 wikitext text/x-wiki {{Current-football}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = pasaulio futbolo čempionatas |year = 2026 m. |other_titles = {{en|FIFA World Cup 26}} <br/> {{es|Copa Mundial de la FIFA 2026}} <br/> {{fr|Coupe du Monde FIFA 2026}} |image = 2026 FIFA World Cup Logotipas.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA}} <br/> {{flag|CAN}} <br/> {{flag|MEX}} |dates = 2026 m. birželio 11 – liepos 19 d. |num_teams = 48 |confederations = 6 |venues = 16 |cities = 16 |champion = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |goalkeeper = |young_player = |prevseason = [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m.]] |nextseason = [[XXIV pasaulio futbolo čempionatas|2030 m.]] }} '''XXIII [[pasaulio futbolo čempionatas]]''' – 23 kartą vyksiantis [[FIFA pasaulio čempionatas]], aukščiausio lygio [[Futbolas|futbolo]] čempionatas pasaulyje. Jis vyks [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Meksika|Meksikoje]] [[2026]] m. [[birželio 11]]–[[liepos 19]] dienomis.<ref>{{cite web |url=https://www.fifa.com/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/media-releases/fifa-world-cup-26-tm-final-to-be-held-in-new-york-new-jersey-mexico-city-to |title=FIFA World Cup 26 final to be held in New York New Jersey, Mexico City to host historic opening match as schedule revealed |publisher=FIFA |language=en|date=2024-02-04 |access-date=2024-02-04 |archive-date=2024-02-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240207073146/https://www.fifa.com/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/media-releases/fifa-world-cup-26-tm-final-to-be-held-in-new-york-new-jersey-mexico-city-to |url-status=live }}</ref> Pirmą kartą vietoje 32 rinktinių dalyvaus 48 rinktinės.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/39448474</ref> == Čempionato rengėjai == [[2018]] m. birželio 13 d. [[Maskva|Maskvoje]] vykusiame [[FIFA]] kongrese nuspręsta 2026 m. [[FIFA pasaulio čempionatas|pasaulio čempionatą]] rengti JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Šiaurės Amerikos atstovės žadėjo, kad jei čempionatas vyks šiose šalyse, FIFA uždirbs 11 milijardų dolerių. Be pastarųjų susivienijusių kandidatų dar buvo svarstoma [[Marokas|Maroko]] kandidatūra.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/paskelbta-kur-vyks-2026-uju-pasaulio-futbolo-cempionatas-24-986170|title=Paskelbta, kur vyks 2026-ųjų pasaulio futbolo čempionatas|website=[[15min]]|access-date=2018-06-16}}</ref> == Atrankos varžybos == Nuo 2006 m. pasaulio čempionate dalyvaudavo 32 rinktinės. Šiame čempionate pirmą kartą dalyvaus 48 rinktinės. Iš viso atrankoje dalyvaus 212 šalių komandos, į čempionatą pateks 48.<ref>https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/media-releases/bureau-of-the-council-recommends-slot-allocation-for-the-2026-fifa-wor-2878254</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! Konfederacija ! Dalyvaus atrankoje ! Pateks į 2026 m. čempionatą ! Pateko į 2022 m.čempionatą |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Afrika|CAF – Afrika]] || 47 || 9 (+1) || 5 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Azija|AFC – Azija]] || 54 || 8 (+1) || 5 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|UEFA – Europa]] || 55 || 16 || 13 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Okeanija|OFC – Okeanija]] || 11 || 1 (+1) || 1  |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Pietų Amerika|CONMEBOL – P. Amerika]] || 10 || 6 (+1) || 4 |- | style="text-align:left;" | {{nowrap|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Šiaurės Amerika|CONCACAF – Š. Amerika]]}} || 35 || 6 (+2) || 4 |- |'''Viso||'''212||'''46+2||'''32 |} * Pastaba: Dėl dviejų vietų čempionate vyks tarpžemyninė atranka, dalyvių skaičius nurodytas skliausteliuose. Atrankos etapą įveikė šios komandos (eiliškumas pagal kvalifikacijos datą): {{div col|3}} * {{fut|USA|1}} <small>(šeimininkai, 12 kartas)</small> * {{fut|CAN|1}} <small>(šeimininkai, 3 kartas)</small> * {{fut|MEX|1}} <small>(šeimininkai, 18 kartas)</small> * {{fut|JPN|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|NZL|1}} <small>(3 kartas)</small> * {{fut|IRN|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|UZB|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|JOR|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|KOR|1}} <small>(12 kartas)</small> * {{fut|AUS|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|BRA|1}} <small>(23 kartas)</small> * {{fut|ARG|1}} <small>(19 kartas)</small> * {{fut|ECU|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|URU|1}} <small>(15 kartas)</small> * {{fut|COL|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|PAR|1}} <small>(9 kartas)</small> * {{fut|EGY|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|TUN|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|MAR|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|ALG|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|GHA|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|CPV|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|QAT|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|RSA|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|KSA|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|ENG|1}} <small>(16 kartas)</small> * {{fut|SEN|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|CIV|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|FRA|1}} <small>(16 kartas)</small> * {{fut|POR|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|CRO|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|NOR|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|GER|1}} <small>(21 kartas)</small> * {{fut|NED|1}} <small>(12 kartas)</small> * {{fut|SUI|1}} <small>(13 kartas)</small> * {{fut|SCO|1}} <small>(9 kartas)</small> * {{fut|ESP|1}} <small>(17 kartas)</small> * {{fut|AUT|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|BEL|1}} <small>(15 kartas)</small> * {{fut|PAN|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|CUW|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|HTI|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|TUR|1}} <small>(3 kartas)</small> * {{fut|SWE|1}} <small>(13 kartas)</small> * {{fut|CZE|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|BIH|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|COD|1|name=Kongo DR}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|IRQ|1}} <small>(2 kartas)</small> {{div col end}} {{main|Sąrašas:XXIII pasaulio futbolo čempionato sudėtys}} == Stadionai == Finalinio turnyro rungtynės vyks 16 stadionų – 11 JAV, 3 Meksikoje ir 2 Kanadoje, kurie talpina 45–94 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://stadiumdb.com/tournaments/world_cup/2026 World Cup 2026 Stadiums: Canada, Mexico and United States.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-05-24).</ref> {| class="wikitable sortable" |- ! Nuotrauka || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[File:Cowboys stadium inside view 4.JPG|70px]] || {{vlv|USA}} [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas]] <br> ([[Dalasas|Dalaso]] aglomeracija) || [[AT&T stadionas]] || 94 000 |- | [[File:Soccer game at the Azteca Stadium.JPG|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Meksikas]] || [[Actekos stadionas]] || 83 000 |- | [[File:Copa America game between Columbia vs Peru at the MetLife Stadium.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Ist Raterfordas]] <br> ([[Niujorkas|Niujorko]] aglomeracija) || [[MetLife stadionas]] || 82 500 |- | [[File:2017 Orlando City at Atlanta United MLS Game.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Atlanta]] || [[Mercedes-Benz stadionas]] || 75 000 |- | [[File:25 July 2010 Kansas City Wizards vs Manchester United friendly.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Kanzas Sitis (Misūris)|Kanzas Sitis]] || [[Arrowhead stadionas]] || 73 000 |- | [[File:NRG Stadium, LEAGUES CUP 2024 TIGRES INTER MIAMI.jnp.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Hiustonas]] || [[NRG stadionas]] || 72 000 |- | [[File:Entering Levi's Stadium.JPG|70px]] || {{vlv|USA}} [[Santa Klara (Kalifornija)|Santa Klara]] <br> ([[San Fransiskas|San Fransisko]] aglomeracija) || [[Levi stadionas]] || 71 000 |- | [[File:SoFi Stadium 23rd March 2025.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Inglvudas]] <br> ([[Los Andželas|Los Andželo]] aglomeracija) || [[SoFi stadionas]] || 70 000 |- | [[File:United States v Paraguay, Copa América Centenario (cropped).jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Filadelfija]] || [[Lincoln Financial Field]] || 69 000 |- | [[File:2025 FIFA Club World Cup - Seattle Sounders FC vs. Botafogo - 03.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Siatlas]] || [[Lumen Field]] || 69 000 |- | [[File:New England Revolution vs Liga Deportivo Alajuense 2024-03-06 53571677017.jpg|70px|Gillette Stadium]] || {{vlv|USA}} [[Foksboras]] <br> ([[Bostonas|Bostono]] aglomeracija) || [[Gillette stadionas]] || 65 000 |- | [[File:Hard Rock Stadium Club World Cup.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Majami Gardensas]] <br> ([[Majamis|Majamio]] aglomeracija) || [[Hard Rock stadionas]] || 65 000 |- | [[File:BC Place 2015 Women's FIFA World Cup.jpg|70px]] || {{vlv|CAN}} [[Vankuveris]] || [[BC Place]] || 54 000 |- | [[File:Estadio BBVA Bancomer - Diciembre 2017.jpg|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Gvadalupė (Nuevo Leonas)|Gvadalupė]] <br> ([[Monterėjus|Monterėjaus]] aglomeracija) || [[BBVA stadionas]] || 53 500 |- | [[File:Estadio Akron 02-07-2022 cabecera sur lado derecho (3).jpg|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Sapopanas]] <br> ([[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalacharos]] aglomeracija) || [[Akron stadionas]] || 48 000 |- | [[File:Bmo Field 2016 East Stand.jpg|70px]] || {{vlv|CAN}} [[Torontas]] || [[BMO Field]] || 45 000 |} == Čempionato grupių etapas == Organizatoriai svarstė kelis galimus varžybų formatus. Buvo svarstoma, ar varžybas rengti 16 grupių po tris komandas, ar 12 grupių po 4 komandas.<ref>https://www.espn.com/soccer/fifa-world-cup/story/4825387/fifa-could-abandon-three-team-groups-for-2026-world-cup</ref> Galutinis sprendimas priimtas 2023 m. kovo 14 d. – komandos bus paskirstytos į 12 grupių po 4 komandas. Į šešioliktfinalį pateks pirmąsias ir antrąsias vietas grupėse užėmusios komandos bei 8 geriausiai pasirodžiusios trečiąsias vietas užėmusios komandos. Bendras čempionato rungtynių skaičius padidės nuo 64 iki 104, o pasiekti finalą prireiks nebe 6, o 7 rungtynių.<ref>http://edition.cnn.com/2016/12/15/football/eca-world-cup-fifa-expansion-plan/</ref> Sprendimą kritikavo didžiosios UEFA šalių lygos, kad neatsižvelgiama į poveikį nacionaliniams čempionatams, klubams ir žaidėjams, kurie bus dar labiau apkraunami ir taip perkrautu tvarkaraščiu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/473719/la-liga-vadovu-kirtis-fifa-jie-nekreipia-jokio-demesio-i-zala-kuria-padaro-nacionaliniems-cempionatams</ref> === A grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|MEX|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||0||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOR|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||1||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''0'''||1||0||0||1||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RSA|1|name=PAR}} |'''0'''||1||0||0||1||0||2||-2 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|11}} |time=13:00 |team1={{fut|MEX|2}} |score= 2–0 |team2={{fut|RSA|1}} |goals1=[[Julián Quiñones|Quiñones]] {{goal|9}}<br>[[Raúl Jiménez|Jiménez]] {{goal|67}} |goals2= |stadium=[[Actekos stadionas]], [[Meksikas]] |attendance= 80 824 |referee= {{vlv|BRA}} [[Wilton Sampaio]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021443 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|11}} |time=20:00 |team1={{fut|KOR|2}} |score= 2–1 |team2={{fut|CZE|1}} |goals1=[[Hwang In-beom]] {{goal|67}}<br>[[Oh Hyeon-gyu]] {{goal|80}} |goals2=[[Ladislav Krejčí (1999)|Krejčí]] {{goal|59}} |stadium=[[Akron stadionas]], [[Sapopanas]] |attendance=44 985 |referee= {{vlv|EGY}} Amin Mohamed Omar |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021441 Ataskaita] }} === B grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=175|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|CAN|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|QAT|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|12}} |time= 15:00 |team1={{fut|CAN|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|BIH|1}} |goals1=[[Cyle Larin|Larin]] {{goal|78}} |goals2=[[Jovo Lukić|Lukić]] {{goal|21}} |stadium=[[BMO Field]], [[Torontas]] |attendance=43 002 |referee= {{vlv|ARG}} [[Facundo Tello]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021449 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=12:00 |team1={{fut|QAT|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|SUI|1}} |goals1= [[Boualem Khoukhi|Khoukhi]] {{goal|90+5}} |goals2= [[Breel Embolo|Embolo]] {{goal|17|11 m}} |stadium=[[Levi's stadionas]], [[Santa Klara]] |attendance= 67 966 |referee={{vlv|HON}} Saíd Martínez |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021447 Ataskaita] }} === C grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MAR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|HTI|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === D grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|USA|1|name=JAV}} |'''3'''||1||1||0||0||4||1||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUS|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAR|1}} |'''0'''||1||0||0||1||1||4||-3 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|12}} |time=18:00 |team1={{fut|USA|2}} |score= 4–1 |team2={{fut|PAR|1}} |goals1=[[Damián Bobadilla|Bobadilla]] {{goal|7|į s.v.}}<br>[[Folarin Balogun|Balogun]] {{goal|31}}, {{goal|45+5}}<br>[[Giovanni Reyna|Reyna]] {{goal|90+8}} |goals2=[[Maurício (2001)|Maurício]] {{goal|73}} |stadium=[[SoFi stadionas]], [[Inglvudas]] |attendance=70 492 |referee={{vlv|NED}} [[Danny Makkelie]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021458 Ataskaita] }} === E grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CIV|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ECU|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CUW|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === F grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JPN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TUN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === G grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|EGY|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === H grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|URU|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KSA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CPV|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === I grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SEN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRQ|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === J grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ARG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === K grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|COL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|COD|1|name=Kongo DR}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|UZB|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === L grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GHA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026 Oficiali svetainė] {{futbolas}} {{Tarptautinis futbolas}} [[Kategorija:2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] r38n7hlwz7i72eltsiz4zrr7qh3ou5n 7856022 7855827 2026-06-14T04:57:19Z Hugo.arg 1674 /* C grupė */ 7856022 wikitext text/x-wiki {{Current-football}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = pasaulio futbolo čempionatas |year = 2026 m. |other_titles = {{en|FIFA World Cup 26}} <br/> {{es|Copa Mundial de la FIFA 2026}} <br/> {{fr|Coupe du Monde FIFA 2026}} |image = 2026 FIFA World Cup Logotipas.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA}} <br/> {{flag|CAN}} <br/> {{flag|MEX}} |dates = 2026 m. birželio 11 – liepos 19 d. |num_teams = 48 |confederations = 6 |venues = 16 |cities = 16 |champion = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |goalkeeper = |young_player = |prevseason = [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m.]] |nextseason = [[XXIV pasaulio futbolo čempionatas|2030 m.]] }} '''XXIII [[pasaulio futbolo čempionatas]]''' – 23 kartą vyksiantis [[FIFA pasaulio čempionatas]], aukščiausio lygio [[Futbolas|futbolo]] čempionatas pasaulyje. Jis vyks [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Meksika|Meksikoje]] [[2026]] m. [[birželio 11]]–[[liepos 19]] dienomis.<ref>{{cite web |url=https://www.fifa.com/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/media-releases/fifa-world-cup-26-tm-final-to-be-held-in-new-york-new-jersey-mexico-city-to |title=FIFA World Cup 26 final to be held in New York New Jersey, Mexico City to host historic opening match as schedule revealed |publisher=FIFA |language=en|date=2024-02-04 |access-date=2024-02-04 |archive-date=2024-02-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240207073146/https://www.fifa.com/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/media-releases/fifa-world-cup-26-tm-final-to-be-held-in-new-york-new-jersey-mexico-city-to |url-status=live }}</ref> Pirmą kartą vietoje 32 rinktinių dalyvaus 48 rinktinės.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/39448474</ref> == Čempionato rengėjai == [[2018]] m. birželio 13 d. [[Maskva|Maskvoje]] vykusiame [[FIFA]] kongrese nuspręsta 2026 m. [[FIFA pasaulio čempionatas|pasaulio čempionatą]] rengti JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Šiaurės Amerikos atstovės žadėjo, kad jei čempionatas vyks šiose šalyse, FIFA uždirbs 11 milijardų dolerių. Be pastarųjų susivienijusių kandidatų dar buvo svarstoma [[Marokas|Maroko]] kandidatūra.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/paskelbta-kur-vyks-2026-uju-pasaulio-futbolo-cempionatas-24-986170|title=Paskelbta, kur vyks 2026-ųjų pasaulio futbolo čempionatas|website=[[15min]]|access-date=2018-06-16}}</ref> == Atrankos varžybos == Nuo 2006 m. pasaulio čempionate dalyvaudavo 32 rinktinės. Šiame čempionate pirmą kartą dalyvaus 48 rinktinės. Iš viso atrankoje dalyvaus 212 šalių komandos, į čempionatą pateks 48.<ref>https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/media-releases/bureau-of-the-council-recommends-slot-allocation-for-the-2026-fifa-wor-2878254</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! Konfederacija ! Dalyvaus atrankoje ! Pateks į 2026 m. čempionatą ! Pateko į 2022 m.čempionatą |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Afrika|CAF – Afrika]] || 47 || 9 (+1) || 5 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Azija|AFC – Azija]] || 54 || 8 (+1) || 5 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|UEFA – Europa]] || 55 || 16 || 13 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Okeanija|OFC – Okeanija]] || 11 || 1 (+1) || 1  |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Pietų Amerika|CONMEBOL – P. Amerika]] || 10 || 6 (+1) || 4 |- | style="text-align:left;" | {{nowrap|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Šiaurės Amerika|CONCACAF – Š. Amerika]]}} || 35 || 6 (+2) || 4 |- |'''Viso||'''212||'''46+2||'''32 |} * Pastaba: Dėl dviejų vietų čempionate vyks tarpžemyninė atranka, dalyvių skaičius nurodytas skliausteliuose. Atrankos etapą įveikė šios komandos (eiliškumas pagal kvalifikacijos datą): {{div col|3}} * {{fut|USA|1}} <small>(šeimininkai, 12 kartas)</small> * {{fut|CAN|1}} <small>(šeimininkai, 3 kartas)</small> * {{fut|MEX|1}} <small>(šeimininkai, 18 kartas)</small> * {{fut|JPN|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|NZL|1}} <small>(3 kartas)</small> * {{fut|IRN|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|UZB|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|JOR|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|KOR|1}} <small>(12 kartas)</small> * {{fut|AUS|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|BRA|1}} <small>(23 kartas)</small> * {{fut|ARG|1}} <small>(19 kartas)</small> * {{fut|ECU|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|URU|1}} <small>(15 kartas)</small> * {{fut|COL|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|PAR|1}} <small>(9 kartas)</small> * {{fut|EGY|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|TUN|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|MAR|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|ALG|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|GHA|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|CPV|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|QAT|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|RSA|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|KSA|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|ENG|1}} <small>(16 kartas)</small> * {{fut|SEN|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|CIV|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|FRA|1}} <small>(16 kartas)</small> * {{fut|POR|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|CRO|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|NOR|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|GER|1}} <small>(21 kartas)</small> * {{fut|NED|1}} <small>(12 kartas)</small> * {{fut|SUI|1}} <small>(13 kartas)</small> * {{fut|SCO|1}} <small>(9 kartas)</small> * {{fut|ESP|1}} <small>(17 kartas)</small> * {{fut|AUT|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|BEL|1}} <small>(15 kartas)</small> * {{fut|PAN|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|CUW|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|HTI|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|TUR|1}} <small>(3 kartas)</small> * {{fut|SWE|1}} <small>(13 kartas)</small> * {{fut|CZE|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|BIH|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|COD|1|name=Kongo DR}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|IRQ|1}} <small>(2 kartas)</small> {{div col end}} {{main|Sąrašas:XXIII pasaulio futbolo čempionato sudėtys}} == Stadionai == Finalinio turnyro rungtynės vyks 16 stadionų – 11 JAV, 3 Meksikoje ir 2 Kanadoje, kurie talpina 45–94 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://stadiumdb.com/tournaments/world_cup/2026 World Cup 2026 Stadiums: Canada, Mexico and United States.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-05-24).</ref> {| class="wikitable sortable" |- ! Nuotrauka || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[File:Cowboys stadium inside view 4.JPG|70px]] || {{vlv|USA}} [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas]] <br> ([[Dalasas|Dalaso]] aglomeracija) || [[AT&T stadionas]] || 94 000 |- | [[File:Soccer game at the Azteca Stadium.JPG|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Meksikas]] || [[Actekos stadionas]] || 83 000 |- | [[File:Copa America game between Columbia vs Peru at the MetLife Stadium.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Ist Raterfordas]] <br> ([[Niujorkas|Niujorko]] aglomeracija) || [[MetLife stadionas]] || 82 500 |- | [[File:2017 Orlando City at Atlanta United MLS Game.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Atlanta]] || [[Mercedes-Benz stadionas]] || 75 000 |- | [[File:25 July 2010 Kansas City Wizards vs Manchester United friendly.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Kanzas Sitis (Misūris)|Kanzas Sitis]] || [[Arrowhead stadionas]] || 73 000 |- | [[File:NRG Stadium, LEAGUES CUP 2024 TIGRES INTER MIAMI.jnp.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Hiustonas]] || [[NRG stadionas]] || 72 000 |- | [[File:Entering Levi's Stadium.JPG|70px]] || {{vlv|USA}} [[Santa Klara (Kalifornija)|Santa Klara]] <br> ([[San Fransiskas|San Fransisko]] aglomeracija) || [[Levi stadionas]] || 71 000 |- | [[File:SoFi Stadium 23rd March 2025.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Inglvudas]] <br> ([[Los Andželas|Los Andželo]] aglomeracija) || [[SoFi stadionas]] || 70 000 |- | [[File:United States v Paraguay, Copa América Centenario (cropped).jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Filadelfija]] || [[Lincoln Financial Field]] || 69 000 |- | [[File:2025 FIFA Club World Cup - Seattle Sounders FC vs. Botafogo - 03.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Siatlas]] || [[Lumen Field]] || 69 000 |- | [[File:New England Revolution vs Liga Deportivo Alajuense 2024-03-06 53571677017.jpg|70px|Gillette Stadium]] || {{vlv|USA}} [[Foksboras]] <br> ([[Bostonas|Bostono]] aglomeracija) || [[Gillette stadionas]] || 65 000 |- | [[File:Hard Rock Stadium Club World Cup.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Majami Gardensas]] <br> ([[Majamis|Majamio]] aglomeracija) || [[Hard Rock stadionas]] || 65 000 |- | [[File:BC Place 2015 Women's FIFA World Cup.jpg|70px]] || {{vlv|CAN}} [[Vankuveris]] || [[BC Place]] || 54 000 |- | [[File:Estadio BBVA Bancomer - Diciembre 2017.jpg|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Gvadalupė (Nuevo Leonas)|Gvadalupė]] <br> ([[Monterėjus|Monterėjaus]] aglomeracija) || [[BBVA stadionas]] || 53 500 |- | [[File:Estadio Akron 02-07-2022 cabecera sur lado derecho (3).jpg|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Sapopanas]] <br> ([[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalacharos]] aglomeracija) || [[Akron stadionas]] || 48 000 |- | [[File:Bmo Field 2016 East Stand.jpg|70px]] || {{vlv|CAN}} [[Torontas]] || [[BMO Field]] || 45 000 |} == Čempionato grupių etapas == Organizatoriai svarstė kelis galimus varžybų formatus. Buvo svarstoma, ar varžybas rengti 16 grupių po tris komandas, ar 12 grupių po 4 komandas.<ref>https://www.espn.com/soccer/fifa-world-cup/story/4825387/fifa-could-abandon-three-team-groups-for-2026-world-cup</ref> Galutinis sprendimas priimtas 2023 m. kovo 14 d. – komandos bus paskirstytos į 12 grupių po 4 komandas. Į šešioliktfinalį pateks pirmąsias ir antrąsias vietas grupėse užėmusios komandos bei 8 geriausiai pasirodžiusios trečiąsias vietas užėmusios komandos. Bendras čempionato rungtynių skaičius padidės nuo 64 iki 104, o pasiekti finalą prireiks nebe 6, o 7 rungtynių.<ref>http://edition.cnn.com/2016/12/15/football/eca-world-cup-fifa-expansion-plan/</ref> Sprendimą kritikavo didžiosios UEFA šalių lygos, kad neatsižvelgiama į poveikį nacionaliniams čempionatams, klubams ir žaidėjams, kurie bus dar labiau apkraunami ir taip perkrautu tvarkaraščiu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/473719/la-liga-vadovu-kirtis-fifa-jie-nekreipia-jokio-demesio-i-zala-kuria-padaro-nacionaliniems-cempionatams</ref> === A grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|MEX|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||0||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOR|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||1||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''0'''||1||0||0||1||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RSA|1|name=PAR}} |'''0'''||1||0||0||1||0||2||-2 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|11}} |time=13:00 |team1={{fut|MEX|2}} |score= 2–0 |team2={{fut|RSA|1}} |goals1=[[Julián Quiñones|Quiñones]] {{goal|9}}<br>[[Raúl Jiménez|Jiménez]] {{goal|67}} |goals2= |stadium=[[Actekos stadionas]], [[Meksikas]] |attendance= 80 824 |referee= {{vlv|BRA}} [[Wilton Sampaio]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021443 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|11}} |time=20:00 |team1={{fut|KOR|2}} |score= 2–1 |team2={{fut|CZE|1}} |goals1=[[Hwang In-beom]] {{goal|67}}<br>[[Oh Hyeon-gyu]] {{goal|80}} |goals2=[[Ladislav Krejčí (1999)|Krejčí]] {{goal|59}} |stadium=[[Akron stadionas]], [[Sapopanas]] |attendance=44 985 |referee= {{vlv|EGY}} Amin Mohamed Omar |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021441 Ataskaita] }} === B grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=175|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|CAN|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|QAT|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|12}} |time= 15:00 |team1={{fut|CAN|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|BIH|1}} |goals1=[[Cyle Larin|Larin]] {{goal|78}} |goals2=[[Jovo Lukić|Lukić]] {{goal|21}} |stadium=[[BMO Field]], [[Torontas]] |attendance=43 002 |referee= {{vlv|ARG}} [[Facundo Tello]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021449 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=12:00 |team1={{fut|QAT|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|SUI|1}} |goals1= [[Boualem Khoukhi|Khoukhi]] {{goal|90+5}} |goals2= [[Breel Embolo|Embolo]] {{goal|17|11 m}} |stadium=[[Levi's stadionas]], [[Santa Klara]] |attendance= 67 966 |referee={{vlv|HON}} Saíd Martínez |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021447 Ataskaita] }} === C grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''3'''||1||1||0||0||1||0||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MAR|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|HTI|1}} |'''0'''||1||0||0||1||0||1||-1 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=18:00 |team1={{fut|BRA|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|MAR|1}} |goals1=[[Vinícius Júnior|Vinícius]] {{goal|32}} |goals2=[[Ismael Saibari|Saibari]] {{goal|21}} |stadium=[[MetLife stadionas]], [[Ist Raderfordas]] |attendance= 80 663 |referee={{vlv|SLO}} Slavko Vinčić |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021456 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=21:00 |team1={{fut|HAI|2}} |score= 0–1 |team2={{fut|SCO|1}} |goals1= |goals2=[[John McGinn|McGinn]] {{goal|28}} |stadium=[[Gillette stadionas]], [[Foksboras]] |attendance=64 146 |referee={{vlv|ALG}} Mustapha Ghorbal |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021453 Ataskaita] }} === D grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|USA|1|name=JAV}} |'''3'''||1||1||0||0||4||1||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUS|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAR|1}} |'''0'''||1||0||0||1||1||4||-3 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|12}} |time=18:00 |team1={{fut|USA|2}} |score= 4–1 |team2={{fut|PAR|1}} |goals1=[[Damián Bobadilla|Bobadilla]] {{goal|7|į s.v.}}<br>[[Folarin Balogun|Balogun]] {{goal|31}}, {{goal|45+5}}<br>[[Giovanni Reyna|Reyna]] {{goal|90+8}} |goals2=[[Maurício (2001)|Maurício]] {{goal|73}} |stadium=[[SoFi stadionas]], [[Inglvudas]] |attendance=70 492 |referee={{vlv|NED}} [[Danny Makkelie]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021458 Ataskaita] }} === E grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CIV|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ECU|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CUW|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === F grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JPN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TUN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === G grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|EGY|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === H grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|URU|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KSA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CPV|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === I grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SEN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRQ|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === J grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ARG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === K grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|COL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|COD|1|name=Kongo DR}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|UZB|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === L grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GHA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026 Oficiali svetainė] {{futbolas}} {{Tarptautinis futbolas}} [[Kategorija:2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] p6qkxn6i5stg95tt6b7y92yuses1z9e 7856044 7856022 2026-06-14T06:33:58Z Hugo.arg 1674 /* D grupė */ 7856044 wikitext text/x-wiki {{Current-football}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = pasaulio futbolo čempionatas |year = 2026 m. |other_titles = {{en|FIFA World Cup 26}} <br/> {{es|Copa Mundial de la FIFA 2026}} <br/> {{fr|Coupe du Monde FIFA 2026}} |image = 2026 FIFA World Cup Logotipas.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA}} <br/> {{flag|CAN}} <br/> {{flag|MEX}} |dates = 2026 m. birželio 11 – liepos 19 d. |num_teams = 48 |confederations = 6 |venues = 16 |cities = 16 |champion = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |goalkeeper = |young_player = |prevseason = [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m.]] |nextseason = [[XXIV pasaulio futbolo čempionatas|2030 m.]] }} '''XXIII [[pasaulio futbolo čempionatas]]''' – 23 kartą vyksiantis [[FIFA pasaulio čempionatas]], aukščiausio lygio [[Futbolas|futbolo]] čempionatas pasaulyje. Jis vyks [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Meksika|Meksikoje]] [[2026]] m. [[birželio 11]]–[[liepos 19]] dienomis.<ref>{{cite web |url=https://www.fifa.com/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/media-releases/fifa-world-cup-26-tm-final-to-be-held-in-new-york-new-jersey-mexico-city-to |title=FIFA World Cup 26 final to be held in New York New Jersey, Mexico City to host historic opening match as schedule revealed |publisher=FIFA |language=en|date=2024-02-04 |access-date=2024-02-04 |archive-date=2024-02-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240207073146/https://www.fifa.com/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/media-releases/fifa-world-cup-26-tm-final-to-be-held-in-new-york-new-jersey-mexico-city-to |url-status=live }}</ref> Pirmą kartą vietoje 32 rinktinių dalyvaus 48 rinktinės.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/39448474</ref> == Čempionato rengėjai == [[2018]] m. birželio 13 d. [[Maskva|Maskvoje]] vykusiame [[FIFA]] kongrese nuspręsta 2026 m. [[FIFA pasaulio čempionatas|pasaulio čempionatą]] rengti JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Šiaurės Amerikos atstovės žadėjo, kad jei čempionatas vyks šiose šalyse, FIFA uždirbs 11 milijardų dolerių. Be pastarųjų susivienijusių kandidatų dar buvo svarstoma [[Marokas|Maroko]] kandidatūra.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/paskelbta-kur-vyks-2026-uju-pasaulio-futbolo-cempionatas-24-986170|title=Paskelbta, kur vyks 2026-ųjų pasaulio futbolo čempionatas|website=[[15min]]|access-date=2018-06-16}}</ref> == Atrankos varžybos == Nuo 2006 m. pasaulio čempionate dalyvaudavo 32 rinktinės. Šiame čempionate pirmą kartą dalyvaus 48 rinktinės. Iš viso atrankoje dalyvaus 212 šalių komandos, į čempionatą pateks 48.<ref>https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/media-releases/bureau-of-the-council-recommends-slot-allocation-for-the-2026-fifa-wor-2878254</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! Konfederacija ! Dalyvaus atrankoje ! Pateks į 2026 m. čempionatą ! Pateko į 2022 m.čempionatą |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Afrika|CAF – Afrika]] || 47 || 9 (+1) || 5 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Azija|AFC – Azija]] || 54 || 8 (+1) || 5 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|UEFA – Europa]] || 55 || 16 || 13 |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Okeanija|OFC – Okeanija]] || 11 || 1 (+1) || 1  |- | style="text-align:left;" | [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Pietų Amerika|CONMEBOL – P. Amerika]] || 10 || 6 (+1) || 4 |- | style="text-align:left;" | {{nowrap|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Šiaurės Amerika|CONCACAF – Š. Amerika]]}} || 35 || 6 (+2) || 4 |- |'''Viso||'''212||'''46+2||'''32 |} * Pastaba: Dėl dviejų vietų čempionate vyks tarpžemyninė atranka, dalyvių skaičius nurodytas skliausteliuose. Atrankos etapą įveikė šios komandos (eiliškumas pagal kvalifikacijos datą): {{div col|3}} * {{fut|USA|1}} <small>(šeimininkai, 12 kartas)</small> * {{fut|CAN|1}} <small>(šeimininkai, 3 kartas)</small> * {{fut|MEX|1}} <small>(šeimininkai, 18 kartas)</small> * {{fut|JPN|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|NZL|1}} <small>(3 kartas)</small> * {{fut|IRN|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|UZB|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|JOR|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|KOR|1}} <small>(12 kartas)</small> * {{fut|AUS|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|BRA|1}} <small>(23 kartas)</small> * {{fut|ARG|1}} <small>(19 kartas)</small> * {{fut|ECU|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|URU|1}} <small>(15 kartas)</small> * {{fut|COL|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|PAR|1}} <small>(9 kartas)</small> * {{fut|EGY|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|TUN|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|MAR|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|ALG|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|GHA|1}} <small>(5 kartas)</small> * {{fut|CPV|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|QAT|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|RSA|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|KSA|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|ENG|1}} <small>(16 kartas)</small> * {{fut|SEN|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|CIV|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|FRA|1}} <small>(16 kartas)</small> * {{fut|POR|1}} <small>(7 kartas)</small> * {{fut|CRO|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|NOR|1}} <small>(4 kartas)</small> * {{fut|GER|1}} <small>(21 kartas)</small> * {{fut|NED|1}} <small>(12 kartas)</small> * {{fut|SUI|1}} <small>(13 kartas)</small> * {{fut|SCO|1}} <small>(9 kartas)</small> * {{fut|ESP|1}} <small>(17 kartas)</small> * {{fut|AUT|1}} <small>(8 kartas)</small> * {{fut|BEL|1}} <small>(15 kartas)</small> * {{fut|PAN|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|CUW|1}} <small>(1 kartas)</small> * {{fut|HTI|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|TUR|1}} <small>(3 kartas)</small> * {{fut|SWE|1}} <small>(13 kartas)</small> * {{fut|CZE|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|BIH|1}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|COD|1|name=Kongo DR}} <small>(2 kartas)</small> * {{fut|IRQ|1}} <small>(2 kartas)</small> {{div col end}} {{main|Sąrašas:XXIII pasaulio futbolo čempionato sudėtys}} == Stadionai == Finalinio turnyro rungtynės vyks 16 stadionų – 11 JAV, 3 Meksikoje ir 2 Kanadoje, kurie talpina 45–94 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://stadiumdb.com/tournaments/world_cup/2026 World Cup 2026 Stadiums: Canada, Mexico and United States.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-05-24).</ref> {| class="wikitable sortable" |- ! Nuotrauka || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[File:Cowboys stadium inside view 4.JPG|70px]] || {{vlv|USA}} [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas]] <br> ([[Dalasas|Dalaso]] aglomeracija) || [[AT&T stadionas]] || 94 000 |- | [[File:Soccer game at the Azteca Stadium.JPG|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Meksikas]] || [[Actekos stadionas]] || 83 000 |- | [[File:Copa America game between Columbia vs Peru at the MetLife Stadium.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Ist Raterfordas]] <br> ([[Niujorkas|Niujorko]] aglomeracija) || [[MetLife stadionas]] || 82 500 |- | [[File:2017 Orlando City at Atlanta United MLS Game.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Atlanta]] || [[Mercedes-Benz stadionas]] || 75 000 |- | [[File:25 July 2010 Kansas City Wizards vs Manchester United friendly.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Kanzas Sitis (Misūris)|Kanzas Sitis]] || [[Arrowhead stadionas]] || 73 000 |- | [[File:NRG Stadium, LEAGUES CUP 2024 TIGRES INTER MIAMI.jnp.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Hiustonas]] || [[NRG stadionas]] || 72 000 |- | [[File:Entering Levi's Stadium.JPG|70px]] || {{vlv|USA}} [[Santa Klara (Kalifornija)|Santa Klara]] <br> ([[San Fransiskas|San Fransisko]] aglomeracija) || [[Levi stadionas]] || 71 000 |- | [[File:SoFi Stadium 23rd March 2025.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Inglvudas]] <br> ([[Los Andželas|Los Andželo]] aglomeracija) || [[SoFi stadionas]] || 70 000 |- | [[File:United States v Paraguay, Copa América Centenario (cropped).jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Filadelfija]] || [[Lincoln Financial Field]] || 69 000 |- | [[File:2025 FIFA Club World Cup - Seattle Sounders FC vs. Botafogo - 03.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Siatlas]] || [[Lumen Field]] || 69 000 |- | [[File:New England Revolution vs Liga Deportivo Alajuense 2024-03-06 53571677017.jpg|70px|Gillette Stadium]] || {{vlv|USA}} [[Foksboras]] <br> ([[Bostonas|Bostono]] aglomeracija) || [[Gillette stadionas]] || 65 000 |- | [[File:Hard Rock Stadium Club World Cup.jpg|70px]] || {{vlv|USA}} [[Majami Gardensas]] <br> ([[Majamis|Majamio]] aglomeracija) || [[Hard Rock stadionas]] || 65 000 |- | [[File:BC Place 2015 Women's FIFA World Cup.jpg|70px]] || {{vlv|CAN}} [[Vankuveris]] || [[BC Place]] || 54 000 |- | [[File:Estadio BBVA Bancomer - Diciembre 2017.jpg|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Gvadalupė (Nuevo Leonas)|Gvadalupė]] <br> ([[Monterėjus|Monterėjaus]] aglomeracija) || [[BBVA stadionas]] || 53 500 |- | [[File:Estadio Akron 02-07-2022 cabecera sur lado derecho (3).jpg|70px]] || {{vlv|MEX}} [[Sapopanas]] <br> ([[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalacharos]] aglomeracija) || [[Akron stadionas]] || 48 000 |- | [[File:Bmo Field 2016 East Stand.jpg|70px]] || {{vlv|CAN}} [[Torontas]] || [[BMO Field]] || 45 000 |} == Čempionato grupių etapas == Organizatoriai svarstė kelis galimus varžybų formatus. Buvo svarstoma, ar varžybas rengti 16 grupių po tris komandas, ar 12 grupių po 4 komandas.<ref>https://www.espn.com/soccer/fifa-world-cup/story/4825387/fifa-could-abandon-three-team-groups-for-2026-world-cup</ref> Galutinis sprendimas priimtas 2023 m. kovo 14 d. – komandos bus paskirstytos į 12 grupių po 4 komandas. Į šešioliktfinalį pateks pirmąsias ir antrąsias vietas grupėse užėmusios komandos bei 8 geriausiai pasirodžiusios trečiąsias vietas užėmusios komandos. Bendras čempionato rungtynių skaičius padidės nuo 64 iki 104, o pasiekti finalą prireiks nebe 6, o 7 rungtynių.<ref>http://edition.cnn.com/2016/12/15/football/eca-world-cup-fifa-expansion-plan/</ref> Sprendimą kritikavo didžiosios UEFA šalių lygos, kad neatsižvelgiama į poveikį nacionaliniams čempionatams, klubams ir žaidėjams, kurie bus dar labiau apkraunami ir taip perkrautu tvarkaraščiu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/473719/la-liga-vadovu-kirtis-fifa-jie-nekreipia-jokio-demesio-i-zala-kuria-padaro-nacionaliniems-cempionatams</ref> === A grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|MEX|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||0||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOR|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||1||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''0'''||1||0||0||1||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RSA|1|name=PAR}} |'''0'''||1||0||0||1||0||2||-2 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|11}} |time=13:00 |team1={{fut|MEX|2}} |score= 2–0 |team2={{fut|RSA|1}} |goals1=[[Julián Quiñones|Quiñones]] {{goal|9}}<br>[[Raúl Jiménez|Jiménez]] {{goal|67}} |goals2= |stadium=[[Actekos stadionas]], [[Meksikas]] |attendance= 80 824 |referee= {{vlv|BRA}} [[Wilton Sampaio]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021443 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|11}} |time=20:00 |team1={{fut|KOR|2}} |score= 2–1 |team2={{fut|CZE|1}} |goals1=[[Hwang In-beom]] {{goal|67}}<br>[[Oh Hyeon-gyu]] {{goal|80}} |goals2=[[Ladislav Krejčí (1999)|Krejčí]] {{goal|59}} |stadium=[[Akron stadionas]], [[Sapopanas]] |attendance=44 985 |referee= {{vlv|EGY}} Amin Mohamed Omar |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021441 Ataskaita] }} === B grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=175|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|CAN|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|QAT|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|12}} |time= 15:00 |team1={{fut|CAN|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|BIH|1}} |goals1=[[Cyle Larin|Larin]] {{goal|78}} |goals2=[[Jovo Lukić|Lukić]] {{goal|21}} |stadium=[[BMO Field]], [[Torontas]] |attendance=43 002 |referee= {{vlv|ARG}} [[Facundo Tello]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021449 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=12:00 |team1={{fut|QAT|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|SUI|1}} |goals1= [[Boualem Khoukhi|Khoukhi]] {{goal|90+5}} |goals2= [[Breel Embolo|Embolo]] {{goal|17|11 m}} |stadium=[[Levi's stadionas]], [[Santa Klara]] |attendance= 67 966 |referee={{vlv|HON}} Saíd Martínez |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021447 Ataskaita] }} === C grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''3'''||1||1||0||0||1||0||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MAR|1}} |'''1'''||1||0||1||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|HTI|1}} |'''0'''||1||0||0||1||0||1||-1 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=18:00 |team1={{fut|BRA|2}} |score= 1–1 |team2={{fut|MAR|1}} |goals1=[[Vinícius Júnior|Vinícius]] {{goal|32}} |goals2=[[Ismael Saibari|Saibari]] {{goal|21}} |stadium=[[MetLife stadionas]], [[Ist Raderfordas]] |attendance= 80 663 |referee={{vlv|SLO}} Slavko Vinčić |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021456 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=21:00 |team1={{fut|HAI|2}} |score= 0–1 |team2={{fut|SCO|1}} |goals1= |goals2=[[John McGinn|McGinn]] {{goal|28}} |stadium=[[Gillette stadionas]], [[Foksboras]] |attendance=64 146 |referee={{vlv|ALG}} Mustapha Ghorbal |report= [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021453 Ataskaita] }} === D grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|USA|1|name=JAV}} |'''3'''||1||1||0||0||4||1||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUS|1}} |'''3'''||1||1||0||0||2||0||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''0'''||1||0||0||1||0||2||-2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAR|1}} |'''0'''||1||0||0||1||1||4||-3 |- |} {{football box |date={{Start date|2026|6|12}} |time=18:00 |team1={{fut|USA|2}} |score= 4–1 |team2={{fut|PAR|1}} |goals1=[[Damián Bobadilla|Bobadilla]] {{goal|7|į s.v.}}<br>[[Folarin Balogun|Balogun]] {{goal|31}}, {{goal|45+5}}<br>[[Giovanni Reyna|Reyna]] {{goal|90+8}} |goals2=[[Maurício (2001)|Maurício]] {{goal|73}} |stadium=[[SoFi stadionas]], [[Inglvudas]] |attendance=70 492 |referee={{vlv|NED}} [[Danny Makkelie]] |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021458 Ataskaita] }} {{football box |date={{Start date|2026|6|13}} |time=21:00 |team1={{fut|AUS|2}} |score=2–0 |team2={{fut|TUR|1}} |goals1=[[Nestory Irankunda|Irankunda]] {{goal|27}}<br>[[Connor Metcalfe|Metcalfe]] {{goal|75}} |goals2= |stadium=[[BC Place]], [[Vankuveris]] |attendance= 52 497 |referee={{vlv|VEN}} Jesús Valenzuela |report=[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/17/285023/289273/400021463 Ataskaita] }} === E grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CIV|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ECU|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CUW|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === F grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JPN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TUN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === G grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|EGY|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === H grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|URU|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KSA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CPV|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === I grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SEN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRQ|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === J grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ARG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === K grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|COL|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|COD|1|name=Kongo DR}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|UZB|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} === L grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GHA|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAN|1}} |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026 Oficiali svetainė] {{futbolas}} {{Tarptautinis futbolas}} [[Kategorija:2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] sdsbqmsepkn3czu3w2s79csnq7amk3y 0 542991 7855800 6158459 2026-06-13T19:09:51Z Rotondus 62938 tolesnis likimas 7855800 wikitext text/x-wiki '''Ana Duševskaja''' ({{be|Ганна Душэўская}}, [[1893]] m. [[gruodžio 1|gruodžio 1 (13)]] d. [[Glubokas]], [[Dysnos apskritis]], [[Vilniaus gubernija]] – [[1971]] m. [[balandžio 8]] d. [[Kaunas]]) – kalbininkė ir muzikė; žinomo Lietuvos architekto [[Klaudijus Dušauskas-Duž|Klaudijaus Dušausko-Duž]] sesuo. == Biografija == Gimė nuskurdusio bajoro šeimoje, kurioje be Anos augo dar keturios seserys ir brolis. Ana mokėsi [[Vilniaus mergaičių gimnazija|Vilniaus mergaičių gimnazijoje]], vėliau įstojo studijuoti [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo universiteto]] Istorijos-filologijos fakultetan. Šioje aukštojoje mokykloje jos studijos tęsėsi dvejus metus. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajo pasaulinio karo]] metu [[Vilnius|Vilniuje]] dalyvavo sudarant ''Septynkalbį vokiečių-lenkų-rusų-baltarusių-lietuvių-lotynų-jidiš kalbų žodyną''. Šis žodynas („Sieben-Sprachen-Wörterbuch: Deutsch, Polnisch, Russisch, Weissruthenisch, Litauisch, Lettisch, Jiddisch“ – Lepzig: Presseabteilung des Oberbefehlshabers Ost, 1918) buvo ruošiamas [[Oberostas|Oberosto]] administracijos įsaku ir turėjo tenkinti vokiečių okupacinės valdžios poreikius. Įžangoje minima sunkumai rašant jo lietuviškąjį skyrių: skirtumai tarp [[Mažoji Lietuva|Prūsų Lietuvoje]] ir rusiškose gubernijose vartotų reikšmių, norminės kalbos nebuvimo ir kt. Vilniuje A.Duševskaja kurį laiką dėstė lenkų kalbą [[Vilniaus baltarusių gimnazija|Baltarusių gimnazijoje]], vaidino Baltarusių dramos būrelio spektakliuose. Vėliau persikėlė gyventi į [[Kaunas|Kauną]], pas savo brolį Klaudijų. Tuometinėje „Lietuvos laikinojoje sostinėje“ dalyvavo baltarusiškų organizacijų veikloje, buvo viena iš iniciatorių kuriant tautiečių moterų ratelį. Po kiek laiko išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]] ir [[Berlyno konservatorija|Berlyno konservatorijoje]] studijavo vokalą. Į baltarusių kalbą vertė populiarias dainas ir operų tekstus, planavo suburti tautiečių chorus Vilniuje ir [[Minskas|Minske]], bet tuometinių [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Baltarusijos TSR]] valdžia tam leidimų duoti nesiruošė. [[1925]]–[[1927]] m. Ana Duševskaja gyveno [[Talinas|Taline]] pas savo sesrį Jadvygą, vėliau grįžo į Kauną ir dirbo muzikos mokytoja. Ilgą laiką buvo manoma, kad po to jos pėdsakai išnyko, tačiau tyrėjai atrado, kad XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje ji tęsė savo kūrybinę veiklą. Visų pirma, 1931 m., minint Baltarusijos Liaudies Respublikos 13-ąsias metines Vilniuje, Ana atliko baltarusių liaudies dainas ir ariją iš operos „Hugenotai“, o 1932 m. ji pasirodė [[Tarasas Ševčenka|Taraso Ševčenkos]] atminimo vakare, kurį surengė Vilnijaus ukrainiečių kolonija<ref name="nn_dushauskaya">{{cite web|url=https://nashaniva.com/396733|title=Як выглядала акцёрка Ганна Душэўская, сястра стваральніка бел-чырвона-белага сцяга, чый твар быў схаваны пад нікабам|author=Ф. Раўбіч|publisher=[[Naša Niva]]|language=be}}</ref>. Ana Duševskaja išgyveno sovietų okupaciją ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. Remiantis Klaudijaus Duž-Duševskio tardymo protokolu, datuotu 1952 m. kovo 8 d., Ana tuo metu buvo netekėjusi, gyveno Kaune ir ją išlaikė brolis. Ji mirė 1971 m. balandžio 8 d. Palaidota [[Petrašiūnų kapinės|Petrašunio kapinėse]] Kaune kartu su broliu Klaudijumi, seserimi Jadvyga ir dukterėčia Aloizija-Marija<ref name="nn_dushauskaya"/>. == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.westki.info/artykuly/21837/kim-byla-syastra-klaudziya-duzh-dusheuskaga Кім была сястра Клаўдзія Дуж-Душэўскага? // Westki.info] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170306094649/http://www.westki.info/artykuly/21837/kim-byla-syastra-klaudziya-duzh-dusheuskaga |date=2017-03-06 }} * [https://archive.org/details/siebensprachenw00prusuoft Sieben-Sprachen-Wörterbuch: Deutsch, Polnisch, Russisch, Weissruthenisch, Litauisch, Lettisch, Jiddisch] {{DEFAULTSORT:Duševskaja, Ana}} [[Kategorija:Lietuvos baltarusiai]] [[Kategorija:Leksikografija]] [[Kategorija:Kalbininkai]] s0pnr0ms7qz5lzsny2mm6kg0qc2ssfh 0 545852 7856046 7266593 2026-06-14T06:42:14Z Officer781 53285 /* Skiriamieji ženklai */ better image 7856046 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Admirolas|}} '''Admirolas''' ({{nl|admiraal}}, kilęs iš {{ar|أمير البحر}}, ''[[Emyras|amīr]] al-baḥr'', 'jūrų valdovas', taip pat susijęs su {{la|admirabilis}}<ref name="etymonline.com">{{cite web |url = http://www.etymonline.com/index.php?allowed_in_frame=0&search=Admiral&searchmode=none |title = Online Etymology Dictionary |website = etymonline.com |accessdate = 2015-05-04 }}</ref>) – [[karinis laipsnis]], suteikiamas aukščiausio rango [[karininkas|karininkams]], tarnaujantiems [[Karo laivynas|karo laivyne]].<ref>[http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=admirolas&lns=-1&les=-1 Admirolas (''lkz.lt'')]</ref> [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] šalyse ir [[JAV]] admirolo laipsnis atitinka [[generolas|generolą]] kariuomenėje. [[NATO]] admirolai turi rango kodą OF-9 ir skiriamąjį ženklą – keturias [[Žvaigždutė (laipsnio ženklas)|žvaigždes]]. Admirolo laipsnis yra viršesnis už [[viceadmirolas|viceadmirolą]] (trijų žvaigždžių admirolą) ir žemesnis už [[Laivyno admirolas|laivyno admirolą]]. Nepriklausomoje Lietuvoje suteikiamas aukščiausias [[Flotilės admirolas|flotilės admirolo]] laipsnis ([[Raimundas Saulius Baltuška|R. S. Baltuška]], [[Kęstutis Macijauskas|K. Macijauskas]]). == Istorija == Praeityje skyrėsi admirolų hierarchija. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą admirolas buvo trečias aukščiausias karo laivyno laipsnis po [[Generolas admirolas|generolo admirolo]] ir [[Grosadmirolas|grosadmirolo]]. Admirolo laipsnis taip pat buvo skirstomas į įvairius lygius, iš kurių keletas yra istoriškai išnykę, o dauguma kitų dabartiniuose karo laivynuose lieka naudojami. [[Karališkasis laivynas]] iki [[1864]] m. admirolų rangui atskirti naudojo spalvas (raudonos, baltos ir mėlynos spalvos, mažėjančia tvarka). Pavyzdžiui, [[Horacijus Nelsonas|Horacijaus Nelsono]] turėtas aukščiausias laipsnis buvo „baltos spalvos“ viceadmirolas. Kariuomenės generolo laipsnius atitinkantį karo laivyno rangą turintis karininkas vadinamas [[Flagmanas|flagmanu]]. Kai kurios jūrų pajėgos taip pat naudojo kariuomenėje priimtus pavadinimus, pvz., [[Oliver Cromwell|Kromvelio]] laikų „generolas jūroje“. == Skiriamieji ženklai == Admirolo laipsnio skiriamieji ženklai dažnai apima keturias žvaigždes ar panašius į jas ženklus ir/arba 3 siauras juosteles šalia plačios. Tačiau daugelio šalių admirolų žvaigždes [[antpetis|antpečiuose]], rankovių antsiuvuose ar kitose [[uniforma|uniformų]] dalyse atstoja kitokie simboliai. <gallery> AL-ARA.png|''Almirante'' (Argentina) Australia-Navy-OF-9-collected.svg|''Admiral'' (Australija) Admiral BD Navy Insignia.gif|''Admiral'' (Bangladešas) AlmirantedeEsquadra MB.png|''Almirante-de-Esquadra'' (Brazilija) Arlmirante armada chile.jpeg|''Almirante'' (Čilė) Generic-Navy-O11.svg|''Admiral'' (Didžioji Britanija) EgyptianNavyInsignia-Admiral-shoulderboard.svg|فريق أول (Egiptas) Almirante_EC.jpg|''Almirante'' (Ekvadoras) Mereväeadmiral.png|''Admiral'' (Estija) PN ADM WhtDr.svg|''Admiral'' (Filipinai) Greek-Admiral.jpg|''Navarchos'' (Graikija) Indian_Admiral.jpg|''Admiral'' (Indija) Pdu laksamanatni komando.png|''Laksamana'' (Indonezija) 21-Daryabod.png|''Daryabod'' ({{fa|دریابد}}) (Iranas) Almirante (Armada Española).png|''Almirante'' (Ispanija) IT-Navy-OF-10.png|''Ammiraglio'' (Italija) IDF Navy Rav Aluf Prediction.png|''Rav aluf'' ({{he|רב-אלוף}}) (Izraelis) JMSDF Admiral insignia (b).svg|''Kaishō'' (Japonija) British Royal Navy OF-9.svg|''Admiral'' (JAV) US Navy O10 insignia.svg|''Admiral'' (JAV) Can-Admiral.jpg|''Admiral'' (Kanada) PLANF-0720-GEN.png|海军上将 (Kinija) Rukav zimske odore admirala HRM.svg|''Admiral'' (Kroatija) POL PMW pagon1 admirał.svg|''Admirał'' (Lenkija) Laksamana insignia of Royal Malaysian Navy.png|''Laksamana'' (Malaizija) Almirante_hombrera_SEMAR.png|''Almirante'' (Meksika) NOR_NavyOF9.png|''Admiral'' (Norvegija) Admiral_Pakistan_Navy_Insignia.JPG|''Admiral'' (Pakistanas) POR-Navy-OF9.svg|''Almirante'' (Portugalija) Amiral France.png|''Amiral'' (Prancūzija) RO-Navy-OF-10s.png|''Amiral'' (Rumunija) 1904mor-20.png|''Адмиралъ'' (Rusija, carinė, 1904—1917) RAF N F8-Admiral 2010–.png|''Адмирал'' (Rusija po 2010) Amiraali olkalaatta.svg|''Amiraali'' (Suomija) SWE-NavyOF9.svg|''Amiral'' (Švedija) RTN OF-9 (Admiral).svg|พลเรือเอก (Tailandas) Generic-Navy-O11.svg|''Oramiral'' (Turkija) Ukraine Admiral shoulderboard.svg|''Адмірал'' (Ukraina) </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Admirals}} * [[Sąrašas:Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai]] [[Kategorija:Admirolai]] 72dkt53dx7zgifxxkdo9ocxv6jsh689 0 548994 7855767 7835755 2026-06-13T17:36:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855767 wikitext text/x-wiki {{otheruse|platesnį konfliktą tarp Izraelio ir arabų valstybių|labiau regioninį konfliktą|[[Izraelio–Palestinos konfliktas]]}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Arabų–Izraelio konfliktas | partof = | image = [[Vaizdas:Arab-Israeli_Conflict_Key_Players.svg|300px]] | caption = Konfliktuojančios pusės arabų–Izraelio konflikte {{plainlist | style = padding-center: 0.6em; text-align: left; |{{Col-begin}}{{col-2}}{{legend|#0066ff|Izraelis}}{{legend|#061a01|Vakarų Krantas}}{{legend|#488420|Egiptas}}{{legend|#72c934|Jordanija}}{{col-2}}{{legend|#b4e54d|Libanas}}{{legend|#22440a|Sirija}}{{legend|#315d12|Irakas}}{{col-end}} }} | date = 1948 m. gegužės 15 d. – dabar<br>'''Pagrindinė fazė: 1948–1982 m.''' | place = [[Artimieji Rytai]] | result = Nebaigtiniai rezultatai (nuo seniausio):<br>[[Egipto–Izraelio taikos sutartis]] 1979 m.,<br> [[Oslo susitarimai]] 1993 m.,<br> [[Izraelio–Jordanijos taikos sutartis]] 1994 m.<br> [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija nr. 1701|Izraelio-Libano paliaubų sutartis]] 2006 m.<br> Persijos įlankos valstybių dalinis suartėjimas su Izraeliu dėl bendros pozicijos prieš [[Iranas|Iraną]] XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje | territory = {{Bulleted list |Izraelio ir [[Gazos protektoratas|Gazos protektorato]] įkūrimas (1948); [[Jordanijos įvykdyta Gazos ruožo aneksija]]; |Gazos protektorato vyriausybės išformavimas ir [[Egipto įvykdyta Gazos ruožo okupacija]] |Izraelio 1967–82 m. įvykdyta [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalio]], [[Vakarų krantas|Vakarų kranto]], [[Gazos ruožas|Gazos ruožo]], [[Golano aukštumos|Golano aukštumų]] okupacija |[[Egipto–Izraelio taikos sutartis]] ir [[Izraelio civilinė administracija|Izraelio civilinės administracijos]] suformavimas (1982 m.) |[[Oslo susitarimai]] ir [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijos]] įsteigimas A, B zonose Vakarų krante bei Gazoje 1994 m. |[[Izraelio–Jordanijos taikos sutartis]] 1994 m.}} | combatant1 = {{ublist|{{flag|Izraelis}} |{{flag|Jungtinė Karalystė}} <br> {{smaller|([[Sueco krizė]])}} |{{flag|Prancūzija}} <br> {{smaller|([[Sueco krizė]])}} |{{flagicon image|Former Flag of the Lebanese Army.svg}} [[Laisvoji Libano valstybė]] {{smaller|(1978–1984)}} |{{flagicon image|Logo of Kataeb Party.svg}} [[Pietų Libano armija]] {{smaller|(1984–2000)}}}} '''Parama:'''<br> {{flag|JAV|name=JAV}} {{smaller|(nuo 1967)}} | combatant2 = {{flag|Arabų lyga}}{{bulleted list |{{flag|Egiptas|1972}} {{smaller|(1948–1978)}} |{{flag|Jordanija}} {{small|(1948–1994)}} |{{flag|Libanas}} {{smaller|(nuo 1948)}} |{{flag|Irakas}} {{smaller|(nuo 1948)}} |{{flag|Sudanas}} {{smaller|(1948–2020)}} |{{flag|Sirija}} {{smaller|(nuo 1948)}} |{{flagicon|Palestina}} [[Palestinos išsivadavimo organizacija|PIO]] {{smaller|(1964–1993)}} |{{flagicon|Palestina}} [[Palestinos autonomija]] {{smaller|([[antroji intifada]])}}}} '''Parama:'''<br> {{flag|Soviet Union}} {{smaller|(1967–1991)}}<ref name=Pollack>Pollack, Kenneth, M. (2002), ''Arabs at War: Military Effectiveness'', University of Nebraska Press, pp. 93–94, 96.</ref> ---- {{flagicon image|Flag of al-Qassam Brigades.svg}} [[Gazos Ruožas]] {{small|(nuo 2006)}}<br> '''Parama:'''<br> {{flag|Iran}} {{smaller|(2006–2012)}} | commander1 = {{flagicon|Izraelis}} [[Davidas Ben Gurionas]] (1948–63 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Igaelis Jadinas]] (1948–52 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Jakovas Doris]] (1948–49 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Ichakas Rabinas]] (1948–95)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Arielis Šaronas]] (1948–2005 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Ehudas Barakas]] (1948–2013 m.)<br>[[Mošė Dajanas]] (1948–79 m.)<br>[[Saadas Hadadas]] (1978–84 m.)<br>[[Antuanas Lahadas]] (1984–2000 m.)<br>[[File:Logo of Kataeb Party.svg|20px]] [[Baširas Žmaelis]] (1978–82 m.) | commander2 = {{flagicon|Jordanija}} [[Džonas Bagotas Glubas]] (1948–86)<br>{{flagicon|Jordanija}} [[Habis al-Madžali]] (1948–2001)<br>{{nowrap|[[File:Flag of Hejaz (1917).svg|22px|border]] [[Abd al-Kadir al-Husaini]]{{KIA}}}}<br>[[File:Flag of Hejaz (1917).svg|22px|border]] [[Hasan Salama]]{{KIA}}<br>[[File:Arab Liberation Army (bw).svg|22px|border]] [[Favzi Al-Kavukdži]] (1948–77 m.)<br>{{flagicon|Egypt|1922}} [[Ahmedas Ali al-Muavi]] (1948–1979)<br>[[File:Flag of Hejaz (1917).svg|22px|border]] [[Hadž Amin Al-Huseini]] (1948–74)<br>{{flagicon|Egypt|1922}} [[Karalius Farukas I]] (1948–65)<br>{{flagicon|Egypt|1922}} [[Ahmadas Ali al-Muavi]] (1948–79 m.)<br>{{flagicon|Egiptas|1922}} [[Muhamedas Naguibas]] (1948–84)<br>{{Flagicon|Egypt|1972}} [[Saad El Šazli]] (1948–2011) | strength1 = | strength2 = | casualties1 = 22 570 karinio personalo žūčių<ref name="HaaretzStatistika">[http://www.haaretz.com/print-edition/news/memorial-day-24-293-fallen-soldiers-terror-victims-since-israel-was-born-1.274877 Memorial Day / 24,293 fallen soldiers, terror victims since Israel was born] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924224725/http://www.haaretz.com/print-edition/news/memorial-day-24-293-fallen-soldiers-terror-victims-since-israel-was-born-1.274877 |date=2015-09-24 }}. ''[[Haaretz]]''. Tikrinta 2018 m. spalio 5 d.</ref> ≈1723 civilių žūtys<ref name=HaaretzStatistika/> ≈1050 Pietų Libano armijos kovotojų žūtys<ref>{{cite web|url=https://books.google.com/books?id=HNyv0N8cVE0C&printsec=frontcover&dq=in%20the%20path%20of%20hezbollah&hl=no&sa=X&ei=NS2cVfnHHYG2-QHdjbWQAw&ved=0CB0Q6AEwAA#v=onepage&q=in%20the%20path%20of%20hezbollah&f=false|title=In The Path Of Hizbullah|first=Ahmad Nizar|last=Hamzeh|date=2004 m. sausio 1 d.|publisher=Syracuse University Press|via=Google Books}}</ref> | casualties2 = Iš viso 91 105 žuvusių arabų<ref>[https://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/History/casualtiestotal.html Total Casualties, Arab-Israeli Conflict]. Jewish Virtual Library.</ref> | casualties3 = '''Abi pusės:'''<br />74 000 karinio personalo žūčių<br />18 000 civilių žūčių<br />(1945–1995 m.) }} '''Arabų–Izraelio konfliktas''', arba '''Artimųjų Rytų konfliktas''' – konfliktas dėl [[Palestinos regionas|Palestinos regiono]], prasidėjęs XX a. pražioje tarp [[arabai|arabų]] ir [[žydai|žydų]]. Konflikto metu tarp 1948 m. gegužės 14 d. įkurto [[Izraelis|Izraelio]] ir keleto kaimyninių šalių kilo aštuoni karai taip pat daugybė ginkluotų susidūrimų tarp Izraelio ir palestiniečių ([[Izraelio–Palestinos konfliktas]]). Arabų šalių–Izraelio konfliktu priežastimi įvardinamas [[sionizmas|sionizmo]] ir [[arabų nacionalizmas|arabiško nacionalizmo]] iškilimas pradedant [[XIX a.]] pab. Prie konflikto prisideda ir teritoriniai ginčai. Žydų laikoma protėvių žeme, [[panarabizmas|panarabiškų]] judėjimų atitinkama teritorija laikoma tiek istoriškai, tiek dabartiniu metu priklausanti [[Palestina|palestiniečiams]],<ref>{{cite web |url=http://www.mfa.gov.il/MFA/Peace+Process/Guide+to+the+Peace+Process/The+Palestinian+National+Charter.htm |title=The Palestinian National Charter – Article 6 |publisher=Mfa.gov.il |accessdate=2018 m. spalio 5 d.}}</ref> o bendrame panislamiškame kontekste – kaip musulmonų žemės. Sektarinio pobūdžio konfliktas tarp Palestinos žydų ir arabų ėmė vystytis [[XX a.]] pr., kol [[1947]] m. peraugo į pilno masto pilietinį karą, o galop – į pirmąjį [[Izraelio nepriklausomybės karas|arabų valstybių ir Izraelio karą]] [[1948]] m. gegužę, iškart po Izraelio nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo. Didelio masto kariniai veiksmai beveik liovėsi paliaubomis po [[1973]] m. [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro karo]]. [[1979]] m. pasirašytos taikos sutartys tarp Izraelio ir [[Egiptas|Egipto]]. Izraelis pasitraukė iš [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalio]] ir panaikino karinę administraciją [[Vakarų krantas|Vakarų krante]] ir [[Gazos ruožas|Gazos ruože]], vietoj jų įsteigdamas Izraelio civilinę administraciją ir vienašališkai užimdamas [[Golano aukštumos|Golano aukštumas]] ir [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]]. Metams bėgant konflikto pobūdis iš didelio masto Arabų šalių ir Izraelio konflikto pakito į labiau regioninį [[Izraelio–Palestinos konfliktas|žydų ir palestiniečių konfliktą]], kuris apogėjų buvo pasiekęs [[1982]] m. Libano karo metu. Užsibaigus [[Pirmoji intifada|pirmajai palestiniečių intifadai]] buvo pasirašyti [[Oslo susitarimai]], kuriais remiantis siekiant taikos tarp Izraelio ir Palestinos [[1994]] m. buvo įkurta [[Palestinos autonomija]]. Tais pačiais metais taikos sutartis buvo pasirašyta ir tarp Izraelio ir [[Libanas|Libano]]. Nuo [[2006]] m. laikomasi paliaubų tarp Izraelio ir [[Bašaras al-Asadas|Bašaro al-Asado]] valdomos [[Sirija|Sirijos]]. Nepaisant taikos susitarimų su Egiptu ir [[Jordanija]], laikinųjų taikos susitarimų su Palestinos autonomija ir bendrai įsigaliojusiu ugnies nutraukimu, [[Arabų lyga|Arabų lygos]] ir [[Izraelis|Izraelio]] požiūriai išlieka kardinaliai skirtingi daugeliu klausimų. Išsivysčius [[Sirijos pilietinis karas|pilietiniam karui Sirijoje]] situacija šalia Izraelio šiaurinės sienos tapo labai įtempta. Konfliktas tarp Izraelio ir [[Hamas]] organizacijos valdomos [[Gaza|Gazos]], tarp kurių [[2014]] m. nutraukta ugnis, įprastai taip pat laikomas žydų ir palestiniečių konflikto dalimi. Tuo tarpu 2006–[[2012]] m. fazė taip pat priskiriama regioniniam [[Irano-Izraelio konfliktas|Irano-Izraelio konfliktui]], kadangi Siriją ir ''[[Hezbollah]]'' remia [[Iranas]]). Po 2012 m. Iranas nutraukė ryšius su [[sunitai|sunitų]] [[islamizmas|islamistiniu]] ''[[Hamas]]'' judėjimu dėl pastarojo paramos Sirijos opozicijai per Sirijos pilietinį karą. == Bendras kontekstas == === Religinės konflikto pusės === Kai kurios grupės besipriešindamos taikos procesui savo bekompromisinę poziciją grindžia religiniais argumentais.<ref>{{cite web|last=Weinberger |first=Peter E. |title=Incorporating religion into israeli-palestinian peacemaking: recommendations for policymakers |publisher=Center for World Religions, Diplomacy, and Conflict Resolution, Institute for Conflict Analysis and Resolution, George Mason University |date=2004 m. gegužės mėn. |url=http://crdc.gmu.edu/docs/recommendations.pdf |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110627002349/http://crdc.gmu.edu/docs/recommendations.pdf |archivedate=27 June 2011 }}</ref> Pastaraisiais laikais konfliktas tarp arabų ir Izraelio yra įgavęs aiškų religinį pobūdį – įvairios grupės savo politiką grindžia tikėjimu.<ref>Avi Beker, The Chosen: The History of an Idea and the Anatomy of an Obsession, New York: Palgrave Mcmillan, 2008</ref> Remiantis hebrajų biblija, [[Kanaanas|Kanaano]] kraštas (Izraelio žemė) buvo Dievo pažadėtoji žemė [[Izraelitai|Izraelio vaikams]]. Tai taip pat paminėta Korane.<ref>Sura 17, „The Night Journey“, verse 103</ref> [[Teodoras Herclas]] savo 1896 m. manifeste ''Žydų valstybė'' kelis kartus pamini Pažadėtosios žemės motyvą. [[Likud]] partija šiuo metu yra žinomiausia politinė partija Izraelyje, savo programoje naudojanti biblinį terminą [[Izraelio žemė]].<ref>{{cite web| title=Likud – Platform| publisher=Knesset.gov.il| url=https://www.knesset.gov.il/elections/knesset15/elikud_m.htm| accessdate =4 September 2008| archiveurl= https://web.archive.org/web/20081006145128/https://www.knesset.gov.il/elections/knesset15/elikud_m.htm| archivedate=2008 m. spalio 6 d. | url-status=live}}</ref> Musulmonai tuo tarpu taip pat reiškia pretenzijas į žemę remdamiesi [[Koranas|Koranu]].<ref name=JQ>'Jerusalem in the Qur’an', Masjid Dar al-Qur’an, Long Island, New York. 2002</ref> Skirtingai nei žydai, teigiantys, kad Pažadėtoji žemė priklauso tik [[Abraomas|Abraomo]] anūko [[Jokūbas|Jokūbo]] (''Izraelio'') palikuonims,<ref>Ginzberg, Louis (1909). ''[[Legends of the Jews]] [http://www.swartzentrover.com/cotor/e-books/misc/Legends/Legends%20of%20the%20Jews.pdf Vol II : Esau’s Campaign Against Jacob]'' (Vertė Henrietta Szold) Filadelfija: ''Jewish Publication Society''.</ref> musulmonai teigia, jog Kanaano žemė pažadėta [[Izmaelis|Izmaeliui]], vyriausiajam Abraomo sūnui, iš kurio [[arabai]] kildina patys save.<ref name=JQ/><ref>[https://web.archive.org/web/20090224002549/http://wesley.nnu.edu/biblical_studies/noncanon/ot/pseudo/jubilee.htm Book of Jubilees 20:13]</ref> Musulmonai taip pat šventomis laiko daug bibliniams izraelitams šventų vietų, tokių kaip [[Patriarchų uola]] ar [[Kalno šventykla]]. Per pastaruosius 1400 metų musulmonai istorinėse izraelitų vietose pasistatė reikšmingų religinių statinių, tokių kaip [[Uolos kupolo šventykla|Uolos Kupolas]] ir [[Al Aksos mečetė]], pastatyta ant [[Šventyklos kalnas|Šventyklos kalno]]. Tai tapo priežastis kivirčams dėl to, kam turi priklausyti [[Jeruzalė]]. Pasak musulmonų tikėjimo, [[Mahometas]] pakilo į dangų nuo Šventyklos kalno. Gazos ruožą valdanti grupuotė ''[[Hamas]]'' teigia, kad visa Palestinos žemė, šiuo metu priklausanti Izraeliui ir Palestinos valstybei) yra islamiška ''[[vakuf]]'', kurią privalo valdyti musulmonai.<ref>{{cite web|url=http://avalon.law.yale.edu/20th_century/hamas.asp |title=The Avalon Project : Hamas Covenant 1988 |publisher=Avalon.law.yale.edu |date=18 August 1988 |accessdate=4 May 2012}}</ref> [[Krikščioniškas sionizmas|Krikščionys sionistai]] dažniausiai palaiko Izraelio valstybės idėją dėl žydų protėvių teisę į Šventąją Žemę, apie kurią rašo [[Apaštalas Paulius]] savo laiške romiečiams (11 skyrius). Krikščioniškas sionizmas moko, jog žydų sugrįžimas į Izraelį yra būtina sąlyga [[Antrasis Kristaus atėjimas|Antrajam Kristaus atėjimui]].<ref>{{cite web|url=http://gracethrufaith.com/ikvot-hamashiach/seven-major-prophetic-signs-of-the-second-coming |title=Seven Major Prophetic Signs Of The Second Coming |publisher=Gracethrufaith.com |date=2011 m. gruodžio 31 d.}}</ref><ref>[http://jcpa.org/article/sarah-schmidt-on-on-the-road-to-armageddon-how-evangelicals-became-israel%E2%80%99s-best-friend/ Review of ''On the Road to Armageddon: How Evangelicals Became Israel’s Best Friend'']</ref> === Nacionaliniai judėjimai === Dabartinio arabų ir žydų konflikto šaknys glūdi sionizmo iškilime, kas savo ruožtu paskatino arabiško nacionalizmo vystymąsi XIX a. pab. Žydų istorine tėvyne laikoma teritorija panarabiško judėjimo priskiriama Palestinos arabams tiek istoriniame, tiek dabartinių laikų kontekste. Keturis šimtus metų iki pirmojo pasaulinio karo Artimieji Rytai, tame tarpe ir [[Palestina]], vėliau tapusi [[Britų Palestinos mandatas|Britų Palestinos mandatu]], priklausė [[Osmanų imperija]]i. Paskutiniais imperijos gyvenimo metais osmanai ėmė vis daugiau pabrėžti savo turkišką tapatybę, teigti, jog valstybė priklauso turkams, o tai sudarė prielaidas imperijoje gyvenančių arabų diskriminacijai<ref>Fraser, T.G. ''The Middle East: 1914–1979''. St. Martin's Press, New York. (1980) Pg. 2</ref> Daug žydų ir arabų palaikė [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkus]], šiems pažadėjus išvaduoti arabus nuo osmanų valdžios. Tai labai paskatino [[arabų nacionalizmas|arabiško nacionalizmo]] iškilimą, taip pat – ir [[sionizmas|sionizmo]] vystymąsi. Abiejų šių judėjimų ištakos glūdi Europoje (Sionistų kongresas [[1897]] m. surengtas [[Bazelis|Bazelyje]], tuo tarpu „Arabų klubas“ įsteigtas [[1906]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]]). Pačioje XIX a. pab. Europos ir Artimųjų Rytų žydai ėmė vis spartesniais tempais imigruoti į Palestiną (procesai, vadinami ''[[alijah]]''), ten įsigydami žemės iš vietinių osmanų žemvaldžių. Vėlyvajame XIX a. Palestinoje gyveno 600 000 gyventojų – be absoliučios musulmonų arabų daugumos taip pat gyveno nemažas skaičius žydų, krikščionių, drūzų bei šiek tiek [[samariečiai|samariečių]] su [[bahajai]]s. Tuo laikotarpiu Jeruzalės ribos ėjo ties siena, mieste gyveno vos keliolika tūkstančių gyventojų. Naujakuriai įsteigė kolektyvinius ūkius, [[kibucas|kibucus]], įkurtas pirmasis moderniųjų laikų istorijoje žydiškas miestas, [[Tel Avivas]]. 1915–16 m., kai dar vyko pasaulinis karas, britų aukštasis komisaras Egipte seras [[Henry McMahon|Henris MakMahonas]] slapta susirašinėjo su Mekos šerifu [[Huseinas bin Ali, Mekos šerifas|Huseinu bin Ali]], Hašemitų šeimos patriarchu ir osmanų gubernatoriumi Mekoje ir Medinoje. MakMahonas skatino Huseiną organizuoti arabų sukilimą prieš Osmanų imperiją, kuri tuo metu kariavo Vokietijos pusėje prieš [[Prancūzija|Prancūziją]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]]. MakMahonas pažadėjo, jog arabams parėmus Britaniją kare, Britanijos vyriausybė rems nepriklausomos arabų valstybės, valdomos Hašemitų, įkūrimą Osmanų imperijai priklaususiose arabiškose provincijose, įskaitant Palestiną. [[Thomas Edward Lawrence|Tomo Edvardo Lorenso]] ir Huseino sūnaus Faisalio organizuotas arabų sukilimas buvo sėkmingas – osmanai buvo įveikti, o Britanija užėmė ir ėmė kontroliuoti didžiąją šios teritorijos dalį. === Religinio konflikto kilimas britų valdomoje Palestinoje === [[1917]] m. Palestiną nukariavo britų pajėgos (jų tarpe ir [[Žydų legionas]]). Britų vyriausybė paskelbė [[1917 m. Balfūro deklaracija|Balfūro deklaraciją]], kurioje teigė, kad vyriausybė „palankiai žiūri į žydų tautos nacionalinių židinių atsiradimą Palestinoje“ ir kad „savo veiksmais nepakenks pilietinėms ir religinėms egzistuojančioms Palestinoje ne žydų bendruomenėms teisėms ir politiniam statusui“. Deklaracija paskelbta svarbiausiesiems vyriausybės nariams, tame tarpe premjerui [[David Lloyd George|Deividui Loidui Džordžui]] įsitikinus, kad žydų parama būtina karui laimėti. Kita vertus, tokia deklaracija sukėlė daug erzelio arabiškame pasaulyje.<ref>Segev, Tom (2000): ''One Palestine, Complete'', pp. 48–49, Abacus, {{ISBN|0-349-11286-X}}.</ref> Po karo žemės tapo pavaldžios Britanijai kaip [[Britų Palestinos mandatas]]. Į šias žemes [[1923]] m. įėjo šių dienų Izraelis, [[Vakarų krantas]] ir [[Gazos ruožas]]. Užjordanė buvo įjungta į atskirą Britanijos protektoratą – Užjordanės emyratą, kuriam [[1928]] m. suteiktas autonomijos statusas, o [[1946]] m. – visiška nepriklausomybė, [[Jungtinės Tautos|Jungtinėms Tautoms]] pritarus Britų mandato atšaukimui. Didelę krizę sukėlė nenusisekusios arabų nacionalistų pastangos įkurti [[Sirijos arabų karalystė|Sirijos arabų karalystę]] [[1920]] m. Po tragiškai pasibaigusio Prancūzijos–Sirijos karo neseniai paskelbtoji Hašemitų karalystė su sostine Damaske buvo sutriuškinta ir Hašemitų dinastijos valdovas pasiprašė prieglobsčio Britų Irako mandate. Be kita ko [[1920]] m. kovą įvyko pirmoji karinė konfrontacija tarp arabų nacionalistų ir žydų pajėgų [[Tel Hai mūšis|Tel Hai mūšyje]], tuo tarpu panarabiškosios karalystės žlugimas lėmė palestinietiškojo arabų nacionalizmo susiformavimą. [[Aminas al Huseini]] iš Damasko į Jeruzalę grįžo [[1920]] m. pabaigoje. Šiuo laikotarpiu tęsėsi [[Alijah|žydų kėlimasis]] į britų valdomą Palestiną. Taip pat nors nepalikusi pakankamai dokumentinių įrodymų, greičiausiai vyko panašaus pobūdžio arabų migracija, pvz., keliantis darbininkams iš Sirijos ir kitų kaimyninių vietų. Palestinos arabai šį spartų žydų migrantų augimą vertino kaip grėsmę jų gimtajam kraštui ir tautos identitetui. Be to, Palestinos arabams pyktį galėjo sukelti žydų politika supirkti žemes ir neleisti arabams dirbti žydų valdomose kompanijose ir ūkiuose. Jau XX a. trečiajame dešimtmetyje kilo demonstracijos, kuriose arabai protestavo prieš jų manymų kolonijinės britų administracijos prielankumą žydų imigrantų atžvilgiu. Paskatintos A. Huseinio Jeruzalėje kilo riaušės. [[Vinstonas Čerčilis|Vinstonas Čerčilis]] [[1922]] m. išleistoje [[Vinstono Čerčilio baltoji knyga|Baltojoje knygoje]] bandė patikinti arabus, kad taip nėra, neigdamas kaltinimus, jog [[Balfūro deklaracija]] siekė sukurti žydų valstybę. [[1929 m. riaušės Palestinoje|1929]] m. didelio masto riaušės Jeruzalėje įsiplieskė po [[Vladimiras Jabotinskis|Vladimiro Jabotinskio]] sionistinės politinės organizacijos ''[[Betar]]'' demonstracijos prie [[Raudų siena|Raudų sienos]]. Riaušėms plečiantis į kitus Palestinos mandato miestus arabai nužudė 67 žydus [[Hebronas|Hebrono]] mieste. Šis įvykis buvo pavadintas [[1929 m. Hebrono žudynės|1929 m. Hebrono žudynėmis]]. Per visą savaitę riaušių metu žuvo bent 116 arabų ir 133 žydai,<ref>''San Francisco Chronicle'', 9 August 2005, "A Time of Change; Israelis, Palestinians and the Disengagement"</ref> dar 339 – sužeisti.<ref>NA 59/8/353/84/867n, 404 Wailing Wall/279 and 280, Archdale Diary and Palestinian Police records.</ref> {{Tvarkyti|Stilius - kiek nesuderinti sakiniai, pvz., "naciai perėmė valdžią Vokietijoje ir jų populiacija čia išaugo dvigubai" - skamba lyg Vokietijoje būtų išaugusia nacių populiacija|nuo=2019 m. rugsėjo|netvarkingas_nuo=2018 m. spalio}} Iki [[1931]] m. 17 procentų Palestinos mandato gyventojų sudarė žydai, šešiais procentais daugiau nei [[1922]] m.<ref>Lesch, Ann M. and Tschirgi, Dan. ''Origins and Development of the Arab-Israeli Conflict''. Greenwood Press: West Port, Connecticut. (1998). Pg. 47</ref> Žydų imigracija pasiekė piką po to kai [[Nacizmas|naciai]] perėmė valdžią [[Vokietija|Vokietijoje]] ir jų populiacija Palestinoje išaugo dvigubai.<ref>Smith, Charles D. ''Palestine and the Arab Israeli Conflict: A History With Documents''. Bedford/St. Martin's: Boston. (2004). Pg. 129</ref> Ketvirtojo dešimtmečio viduryje [[Izz ad-Din al-Qassam|Izz al-Din Kasamas]] atvyko iš Sirijos ir įkūrė antisionistinę ir antibritišką [[Juodoji ranka (Palestina)|Juodosios rankos]] sukarintą organizaciją. Jis kariais ėmė valstiečius ir apmokydavo karybos. Iki 1935 m. jis taip patraukė 200-800 vyrų. Kuopelės būdavo apginkluojamos bombomis ir šaunamaisiais ginklais, kurie savo ruožtu būdavo panaudojami vietos žydų naujakuriams žudyti, taip pat vandalizmo aktams žydų nausėdžių plantacijose.<ref name=segev>{{cite book |last=Segev |first=Tom |authorlink=Tom Segev |title=One Palestine, Complete |year=1999 |publisher=Metropolitan Books |isbn=0-8050-4848-0 |pages=360–362}}</ref> Iki 1936 m. įtampa peraugo į [[1936–1939 m. arabų sukilimas Palestinoje|arabų sukilimą Palestinoje]].<ref>Lesch, Ann M. and Tschirgi, Dan. ''Origins and Development of the Arab-Israeli Conflict''. Greenwood Press: West Port, Connecticut. (1998). Pg.</ref> Spaudžiant arabams<ref>{{cite news|url=http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-53356391/struggle-against-jewish-immigration.html |title=The Struggle against Jewish Immigration to Palestine |accessdate=20 April 2010 |work=Middle Eastern Studies |date=1 July 1998 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120112113617/http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-53356391/struggle-against-jewish-immigration.html |archivedate=12 January 2012 }}</ref> britų mandato administracija smarkiai sumažino į Palestiną migravusių žydų kvotas. Šie apribojimai išliko iki pat mandato egzistavimo pabaigos ir sutapo su [[Holokaustas|Holokausto]] ir masinio žydų bėgimo iš Europos laikotarpiu. Dėl tokios politikos dauguma žydų atvykėlių į Palestiną buvo laikomi nelegalais, o tai tik dar labiau paskatino įtampas regione. Po keleto nesėkmingų bandymų problemą išspręsti diplomatiškai Britanijos vadovybė paprašė naujai suformuotos [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų Organizacijos]] pagalbos. Dėl to [[1947]] m. [[gegužės 15]] d. Generalinė Asamblėja paskyrė [[Jungtinių Tautų specialusis komitetas Palestinos klausimu|JT specialųjį komitetą Palestinos klausimu]], sudarytą iš vienuolikos valstybių.<ref>[https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F5A49E57095C35B685256BCF0075D9C2 A/RES/106 (S-1)] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120806072438/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F5A49E57095C35B685256BCF0075D9C2 |date=6 August 2012 }} of 15 May 1947 General Assembly Resolution 106 Constituting the UNSCOP: Nuoroda tikrinta 12 May 2012</ref> Siekiant kuo didesnio neutralumo į komitetą neįėjo nė viena iš pasaulio galingųjų valstybių.<ref>Smith, Charles D. ''Palestine and the Arab Israeli Conflict: A History With Documents''. Bedford/St. Martin's: Boston. (2004). Pg. 186</ref> [[1947]] m. [[rugsėjo 3]] d. komitetas pranešė apie savo sprendimą Generalinei Asamblėjai.<ref>{{cite web|url=http://domino.un.org/unispal.nsf/9a798adbf322aff38525617b006d88d7/07175de9fa2de563852568d3006e10f3?OpenDocument |title=UNITED NATIONS: General Assembly: A/364: 3 September 1947: Nuoroda tikrinta 10 May 2012 |publisher=United Nations |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120603150222/http://domino.un.org/unispal.nsf/9a798adbf322aff38525617b006d88d7/07175de9fa2de563852568d3006e10f3?OpenDocument |archivedate=3 June 2012 |df= }}</ref> Pranešime buvo daugumos ir mažumos planai. Daugumos planas siūlė ''Padalinimo su ekonominės sąjungos įkūrimo planą'', mažuma – ''Nepriklausomą Palestinos valstybę''. JT Generalinės Asamblėjos rekomenduotas priimti ir patvirtinti ''Padalinimo su ekonomine sąjunga įkūrimo planas'' su nežymiomis pataisomis ([[1947]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliucija 181|Rezoliucija 181 (II)]]).<ref>{{cite web|url=http://domino.un.org/unispal.nsf/0/7f0af2bd897689b785256c330061d253 |title=A/RES/181(II) of 29 November 1947 |publisher=Jungtinės Tautos |year=1947 |accessdate=12 May 2012 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120524094913/http://domino.un.org/unispal.nsf/0/7f0af2bd897689b785256c330061d253 |archivedate=24 May 2012 |df= }}</ref> Rezoliucija buvo priimta 33 balsavus už, 13 prieš ir 10 susilaikius. Visos šešios arabų valstybės, priklausiusios [[JTO]], balsavo prieš rezoliuciją. Arabams ir žydams Palestinoje kovojant dėl strateginių pozicijų kontrolės regione įvyko smurto protrūkių, pareikalavusių aukų abiejose pusėse. ===Pilietinio karo įsiplieskimas Britų Palestinos mandate=== [[File:1947-UN-Partition-Plan-1949-Armistice-Comparison.svg|thumb|upright|alt=Žemėlapis, nurodantis numatytas žemių ribas po [[1947]] m. teritorinio padalinimo ir po paliaubų [[1949]] m.|{{Partition Plan-Armistice Lines comparison map legend}}]] Paskutinėmis mandato egzistavimo savaitėmis ''[[Haganah]]'' įvykdė daugybę karinių operacijų per kurias perėmė visų Žydų valstybei Jungtinių Tautų paskirtų žemių kontrolę. Dėl šių operacijų daug gyventojų tapo pabėgėliais, buvo užimti tokie miestai kaip [[Tiberijas]], [[Haifa]], [[Safadas]], [[Beisanas]] ir [[Jafa]]. 1948 m. pradžioje [[Jungtinė Karalystė]] paskelbė apsisprendusi nutraukti savo mandatą Palestinoje [[gegužės 14]] d. Į tai atsakydamas [[JAV]] prezidentas [[Haris Trumanas]] kovo 25 d. pareiškė pareiškimą, kuriame ragino įgyvendinti globojamų administruojamų teritorijų sistemą, o ne padalinimus, teigdamas „deja, darosi aišku, jog padalinimo planas šiuo laiku taikiomis priemonėmis negali būti įgyvendintas...jei nebus imtasi skubių veiksmų, iki numatytos datos Palestinoje nebus valdžios institucijos, galinčios užtikrinti įstatymų laikymąsi ir tvarką. Ant Šventosios Žemės nusileis smurtas ir liesis kraujas. Neišvengiamu rezultatu bus didžiulio masto kovos tarp tos šalies gyventojų.<ref>{{cite web |url=http://www.mideastweb.org/trusteeship.htm |title=United States Proposal for Temporary United Nations Trusteeship for Palestine Source: Department of State Bulletin, vol. 18, No. 457, April 4, 1948, p. 451 |publisher=Mideastweb.org |access-date=2018-10-26 |archive-date=2013-03-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130309041551/http://www.mideastweb.org/trusteeship.htm |url-status=dead }}</ref> ==Istorija== ===Eiga 1948–1974 m.=== 1948 m. gegužės 14 d., baigus galioti Britų Palestinos mandatui [[Žydų nacionalinis komitetas]] susirinko Tel Avivo muziejuje ir patvirtino [[Izraеlio nepriklausomybės deklaracija|Izraelio nepriklausomybės deklaraciją]], t. y., žydų valstybės įkūrimą [[Izraelio žemė]]je (konkrečios teritorinės ribos minimos nebuvo). Deklaraciją paskelbė [[Davidas Ben Gurionas]], [[Pasaulinė sionistų organizacija|Pasaulinės sionistų organizacijos]] vykdomasis vadovas. Jau kitą dieną [[Egipto karalystė|Egiptas]], Libanas, Sirija, Jordanas ir [[Irako karalystė|Irakas]] užpuolė teritoriją, kuri ką tik buvo liovusi egzistuoti kaip Britų mandatas, taip pradėdami 1948-ųjų metų karą tarp Izrаelio ir arabų, geriau žinomą kaip Izraelio nepriklausomybės karą. Ką tik įkurtos [[Izraelio ginkluotosios pajėgos]] išstumė arabų valstybes iš dalies okupuotų teritorijų, taip praplėsdamos sienas, nustatytas Jungtinių Tautų Ypatingojo komiteto padalinimo plane. Taip 1948 m. gruodį Izraelis kontroliavo didžiąją dalį į vakarus nuo [[Jordano upė]]s esančios teritorijos. Prieš konfliktą ir jo metu savo žemes paliko 713 000 pabėgėlių, vėliau vadinsimų [[palestiniečių pabėgėliai]]s. Daug palestiniečių paliko teritorijas, kurios dabar priklauso Izraeliui, bėgdami nuo žudynių, kurias buvo įvykdžiusios sukarintos žydų organizacijos, tokios kaip [[Irgun]] ar [[Lehi]]. Karo įkarštyje žudynių būta iš abiejų konfliktuojančių pusių. Karas liovėsi 1949 m. pasirašius paliaubų susitarimus tarp Izraelio ir kiekvienos Izraelio kaimynės. Tuo tarpu karo metu reikšmingai suprastėjo žydų padėtis arabų valstybėse, daug kur, pvz., [[Alepas|Alepe]], įsiplieskė riaušės, buvo atvejų, kai žydams atimama pilietybė (pvz., Libijoje), žydų mažuma vejama iš valstybės, ([[Egiptas|Egipto]] atveju po Sueco karo 1956 m.) Per 20 metų nuo karo pradžios maždaug 850 000 žydų imigravo iš arabų valstybių į Izraelį ar kitur.<ref>{{cite news |title=Group seeks justice for 'forgotten' Jews |first=Warren |last=Hoge |url=https://www.nytimes.com/2007/11/04/world/americas/04iht-nations.4.8182206.html |newspaper=[[The New York Times]] |date=2007 m. lapkričio 5 d. |accessdate=7 June 2015}}</ref> 1956 m. Egiptas uždarė [[Tirano sąsiauris|Tirano sąsiaurį]], nepraleisdamas Izraelio laivų ir pažeisdamas [[1888 m. Konstantinopolio konvencija|Konstantinopolio konvenciją]] blokavo [[Akabos įlanka|Akabos įlanką]]. Šis Egipto veiksmas taip pat galėjo prieštarauti 1949 m. ugnies nutraukimo sutarties sąlygoms. Egiptui nacionalizavus Sueco kanalo kompaniją, Izraelis, remiamas britų ir prancūzų, užėmė Sinajaus pusiasalį. Kilo [[Sueco krizė]], per kurį Izraelis be Sinajaus pusiasalio užėmė ir [[Gazos ruožas|Gazos ruožą]]. Spaudžiant JAV ir JTO, Izraelis atsitraukė iš Egipto teritorijos, o Egiptas sutiko demilitarizuoti Sinajaus pusiasalį bei leisti laivybą. Siekiant stebėti demilitarizacijos eigą buvo suburtas Jungtinių Tautų ypatingosios paskirties būrys, tačiau jo stebėtojų į savo teritoriją neįsileido Izraelis. 1967 m. gegužės 19 d. stebėtojus išvijo ir Egipto pusė. 1964 m. buvo įkurta [[Palestinos išsivadavimo organizacija]], kurios įstatuose nurodytas vienas iš tikslų – „išvaduoti Palestiną, sunaikinsiančią sionistus ir imperialistus...“. 1967 m. tarp Egipto ir Izraelio vėl įsiplieskė karas. Prieš tai Egiptas vėl uždarė Tirano sąsiaurį nuo Izraelio laivų, o Sinajaus pusiasalyje, po JTO ypatingosios paskirties būrio stebėtojų išvijimo, dislokavo 100 000 karių. 1967 m. gegužės 30 d. Jordanas su Egiptu pasirašė abipusio gynimo paktą. Netrukus Egiptas sutelkė savo karius prie pietinės Izraelio sienos. Birželio 5 d. Izraelis Egiptui sudavė karinį smūgį. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karo]] metu kovojo Egiptas, Jordanas, Irakas ir Sirija prieš Izraelį. Netikėto karinio smūgio dėka karas greitai baigėsi Izraelio pergale, Izraelis perėmė Sinajaus pusiasalio, Gazos ruožo, Vakarų kranto, Šebos, Golano aukštumų kontrolę, o karo rezultatai iki šiol daro įtaką regiono geopolitikai. 1967 m. rugpjūčio pabaigoje įvyko arabų šalių lyderių [[Chartumo rezoliucija|susitikimas Chartume]], kurio metu pasiektas vadinamasis „trijų ne“ konsensusas Izraelio valstybės atžvilgiu: jokio pripažinimo, jokios taikos ir jokių derybų. [[1969]] m. Egiptas pradėjo [[Naikinamasis karas|Naikinamąjį karą]] su tikslu išsekinti Izraelio pajėgas ir priversti atiduoti Sinajaus pusiasalį.<ref name="Britannica: The War of Attrition">{{cite web| url=http://www.britannica.com/eb/article-219430/Israel| title=Israel: The War of Attrition| accessdate=3 March 2007| work=Encyclopædia Britannica| archiveurl=https://web.archive.org/web/20070222164659/http://www.britannica.com/eb/article-219430/Israel| archivedate=22 February 2007 | url-status=live}}</ref> Karas baigėsi po [[Gamalis Abdelas Naseras|Gamalio Abdelo Nasero]] mirties 1970 m. Jo įpėdinis [[Muhammad Anwar al-Sadat|M.A. al Sadatas]] siekė pagerinti santykius su [[JAV]] ir bandė perorientuoti šalies kursą iš prosovietinio į provakarietišką, vildamasis, kad JAV galėtų spausti Izraelį atiduoti žemes. 1972 m. iš Egipto buvo išsiųsti kariniai patarėjai iš [[SSRS]]. [[1973]] m. [[spalio 6]] d. Sirija ir Egiptas netikėtai užpuolė Izraelį per [[Jom Kipuras|Jom Kipurą]], svarbiausią žydų religinę šventę. Izraelio kariuomenė buvo užklupta nepasiruošusi, tad visiška mobilizacija užtruko tris dienas. Tai paskatino kitas arabų šalis siųsti pajėgas egiptiečių ir sirų pajėgoms pastiprinti. Be to, šios arabų valstybės sutiko paskelbti naftos embargą Vakarų šalims, tarp jų JAV, Japonijai ir Vakarų Europos valstybėms, dėl ko naftos kaina pakilo keturiskart. [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro karo]] metu išryškėjo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] konfrontacija tarp dviejų tuomečių supervalstybių. Karo eigai tapus palankiai Izraeliui, [[SSRS]] pagrasino karine intervencija, dėl ko baimindamasi branduolinio konflikto [[JAV]] užtikrino ugnies nutraukimą [[spalio 25]] d. ===Pirmosios paliaubos tarp Izraelio ir arabų valstybių 1974–2000 m. laikotarpiu=== ====Egiptas==== Po [[Kemp Deivido susitarimai|Kemp Deivido susitarimų]], įvykusių vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje, 1979 m. kovą tarp Egipto ir Izraelio buvo pasirašyta taikos sutartis. Egiptas tapo anksčiausiai su Izraeliu taikos susitarimą pasirašiusia ir Izraelį pripažinusia arabų valstybe. Pagal sutarties sąlygas [[Sinajaus pusiasalis]] buvo grąžintas Egiptui, o Izraeliui paliktas valdyti Gazos ruožas ateityje turėjo būti prijungtas prie [[Palestinos valstybė]]s. Sutartis taip pat leido nevaržomą Izraelio laivų judėjimą Sueco kanalu, o Tirano sąsmauką ir [[Akabos įlanka]] pripažino tarptautiniais vidaus vandens keliais. ====Jordanija==== Izraelis su Jordanija taikos sutartį pasirašė 1994 m. spalio mėn. Pagal ją nustatytas abipusis bendradarbiavimas, karinių veiksmų nutraukimas, Izraelio–Jordanijos sienos klausimų sprendimas ir rezoliucija kitoms problemoms. Konfliktas abiem šalims atsiėjo daugmaž 18,3 mlrd. dolerių. Sutartimi taip pat tikėtasi įtvirtinti taiką tarp [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomiją]] atstovavusios [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] ir Izraelio. Sutartis pasirašyta prie pietinės sienos. ====Irakas==== Izraelio ir Irako santykiai buvo nesutaikomai priešiški nuo pat 1948 m. Irakas siuntė savo pajėgas kovai prieš Izraelį 1948 m. arabų–Izraelio kare, o vėliau kovojo Egipto ir Sirijos pusėje Šešių dienų kare 1967 m. bei Jom Kipuro kare 1973 m. 1981 m. birželį Izraelis įvykdė ''Operaciją Opera'' prieš Iraką, kurios metu sunaikino naujai pastatytą branduolinį objektą Irake. Per [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]] karą 1991 m. Irakas į Izraelį paleido 39 ''[[Scud]]'' raketas, tikėdamasis suvienyti arabų valstybes prieš koaliciją, siekusią išvaduoti [[Kuveitas|Kuveitą]]. [[JAV]] įkalbėjo Izraelį į ataką neatsakyti tam, kad tai neišsivystytų į dar didesnį karą. Irakas ligi šiol nepripažįsta Izraelio, santykiai išlieka įtempti. ====Libanas==== 1970 m. po užsitęsusio [[Juodasis rugsėjis Jordane|pilietinio karo]] karalius Huseinas iš Jordano išvijo [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizaciją]] (PIO). Tų metų rugsėjo mėnesį Jordano Hašemitų karalius Huseinas panaikino palestiniečių organizacijų autonomiją ir šalyje atkūrė savo monarchinį valdymą.<ref>Shlaim. Avi. ''Lion of Jordan; The life of King Hussein in War in Peace'', 2007, pg. 301.</ref> Per smurtinius susidūrimus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, kurių absoliuti dauguma buvo palestiniečiai<ref>Massad, Joseph Andoni. "Colonial Effects: The Making of National Identity in Jordan", pg. 342.</ref> Ginkluotas konfliktas tęsėsi iki 1971 m. liepos, kol į Libaną buvo išvyta Palestinos išsivadavimo organizacija su palestiniečių kovotojais. Persikėlusi į Libaną PIO iš ten ėmė rengti reidus į Izraelį. Į tai atsakydamas Izraelis 1978 m. įvykdė [[Litani operacija|Litani operaciją]] per kurią kartu su [[Pietų Libano armija]] privertė PIO atsitraukti į šiaurę nuo Litanio upės. 1981 m. kilo kitas konfliktas tarp Izraelio ir PIO. Jis pasibaigė ugnies nutraukimu, tačiau konflikto esmė liko neišspręsta. 1982 m. birželį [[1982 m. Libano karas|Izraelis užėmė Libaną]]. Po dviejų mėnesių PIO sutiko pasitraukti iš ten. 1983 m. kovą Izraelis ir Libanas pasirašė paliaubų susitarimą. Tačiau spaudžiant Sirijai prezidentas [[Amine Gemayel|Aminas Gemajelis]] paliaubas nutraukė 1984 m, kovo mėnesį. 1985 m. Izraelio pajėgos pasitraukė į 15 km pločio pietinį Libano ruožą; nuo tada konfliktas tapo mažiau intensyvus, su santykinai mažesniu aukų skaičiumi abiejose pusėse. 1993 ir 1996 m. Izraelis pradėjo didelio masto operaciją prieš šiitų kovotojus ''[[Hezbollah]]'', kurie buvo tapę rimta grėsme. 2000 m. naujai išrinkta [[Ehud Barak|Ehudo Barako]] vyriausybė laikydamasi priešrinkiminių pažadų išvedė pajėgas iš pietinės Libano dalies anksčiau laiko. Skubotas išvedimas buvo pragaištingas [[Pietų Libano armija]]i. Didelė dalis jos narių buvo suimti arba pabėgo į Izraelį. ====Palestiniečiai==== Aštuntasis dešimtmetis pasižymėjo su palestiniečių organizacijomis susijusiomis didelio masto tarptautinėmis teroristinėmis atakomis prieš žydus. 1987 m. gruodį prasidėjo [[Pirmoji intifada]], kurios metu palestiniečiai sukilo prieš Izraelio valdžią [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijoje]]. Maištas prasidėjo Džabalios pabėgėlių stovykloje ir greitai išplito į visą Gazos ruožą bei Vakarų Krantą. Protestuotojai ėmėsi įvairių strategijų: nuo pilietinio nepaklusnumo iki smurto. Be streikų, Izraelio produkcijos boikoto, grafičių ir barikadų, tarp palestiniečių demonstrantų taip pat buvo akmenis į Izraelio gynybines pajėgas mėtančių jaunuolių; tai patraukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Izraelio armijos griežtas atsakas prieš protestuotojus panaudojant ginklus, demonstrantus mušant bei masiškai areštuojant sulaukė tarptautinio pasmerikimo. PIO, kurios iki tol kaip palestiniečių lyderių nepripažino Izraelis, kitais metais buvo pakviesta taikos deryboms, po to, kai minėta organizacija atsisakė terorizmo ir pripažino Izraelį. [[File:Bill Clinton, Yitzhak Rabin, Yasser Arafat at the White House 1993-09-13.jpg|right|thumb|[[Ichakas Rabinas]], [[Bill Clinton|Bilas Klintonas]] ir [[Jesiras Arafatas]] Oslo susitarimų pasirašymo ceremonijoje 1993 m. rugsėjo 13 d.]] 1993 m. Izraelio ir palestiniečių atstovai [[Oslas|Osle]] susitiko taikos deryboms. Susitikimo kulminacija buvo 1993 m. rugsėjį tarp Izraelio ir PIO pasirašyti [[Oslo susitarimai]]. Jais Izraelis pripažino PIO teisėtu palestiniečių atstovu, tuo tarpu PIO pripažino teisę egzistuoti Izraelio valstybei, išsižadėjo terorizmo, smurto ir siekio sunaikinti Izraelį. Oslo antrasis susitarimas buvo pasirašytas 1995 m., juo įkurtos A, B ir C zonos Vakarų krante. A zona tapo visiškai pavaldi civilinei palestiniečių valdžiai, vidaus saugumas buvo patikėtas taip pat palestiniečiams. Oslo susitarimai išlieka svarbiu dokumentu santykiuose tarp Izraelio ir Palestinos. ===Eiga nuo 2000 m.=== [[Antroji intifada]] paskatino Izraelį persvarstyti savo santykius ir politiką palestiniečių atžvilgiu. Po daugybės mirtininkų sprogdinimųsi Izraelio armija įvykdė karinę operaciją pavadinimu „Gynybinis skydas“, didžiausią nuo Šešių dienų karo laikų.<ref>{{cite book|publisher=Yedioth Aharonoth Books and Chemed Books and it had a very big conflict|isbn =978-965-511-767-7|last=Harel|first=Amos|author2=Avi Isacharoff|title=The Seventh War|pages=274–275|location=Tel Avivas|year=2004}}</ref> Smurtui tarp Izraelio armijos ir palestiniečių kovotojų darantis vis intensyvesniam, Izraelis perėmė daug A zonos teritorijų Vakarų krante, taip pat siekdamas išvengti smurto ir apsaugoti izraeliečių gyvenvietes įrengė daug patikros punktų, kelio blokadų aplink didžiąsias palestiniečių apgyvendintas teritorijas. Kai kur nuo 2008 m. Izraelio saugumo pajėgos laipsniškai valdžią perdavė palestiniečių saugumo pajėgoms. Tuometis Izraelio premjeras [[Arielis Šaronas]] [[2003]] m. pradėjo izraeliečių išvedimo iš Gazos ruožo politiką. Ši politika visiškai įgyvendinta 2005 m. rugpjūtį.<ref name="Special Update: Disengagement – August 2005">"[http://www.mfa.gov.il/MFA/History/Modern+History/Historic+Events/Disengagement+-+August+2005.htm Special Update: Disengagement – August 2005]", Izraelio užsienio reikalų ministerija.</ref> Šis premjero sprendimas susilaukė daug kritikos tiek iš politinės kairės, tiek iš dešinės. Tai, kad evakuojamos septyniolika nausėdijų Gazoje ir keturios Vakarų krante reiškė didelį posūkį nausėdijų politikoje nuo 1968 m. Šis sprendimas supriešino premjero partiją – sprendimą palaikę Prekybos ir pramonės ministras [[Ehudas Olmertas]] ir Imigracijos ir integracijos ministras [[Tzipi Livni]]. Kita vertus, tokį sprendimą griežtai pasmerkė užsienio reikalų ministras Silvanas Šalomas ir finansų ministras [[Benjaminas Netanjahu]]. Taip pat nebuvo aišku, ar tai tik didesnio masto evakuacijos pradžia.<ref>Shindler, Colin. ''A History of Modern Israel'', Cambridge University Press, Cambridge, 2008, pg. 314</ref> 2006 m. birželį [[Hamas]] kovotojai pagrobė Izraelio pusėje prie sienos su Gazos ruožu budėjusį izraeliečių karį Giladą Šalitą. Užpuolimo metu žuvo du Izraelio gynybos pajėgų kariai, o Šalitas sužeistas. Po trijų dienų Izraelis pradėjo [[Operacija Vasaros lietūs|Operaciją Vasaros lietūs]] siekdamas išlaisvinti pagrobtąjį karį.<ref>{{cite web |last=Ravid |first=Barak |url=http://www.haaretz.com/news/diplomacy-defense/gilad-shalit-to-be-returned-to-israel-within-a-week-1.389655 |title=Gilad Shalit to be returned to Israel within a week – Israel News &#124; Haaretz Daily Newspaper |work=Haaretz |date=2011 m. spalio 12 d. |accessdate=2013 m. sausio 19 d. |archive-date=2013-02-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130202220410/http://www.haaretz.com/news/diplomacy-defense/gilad-shalit-to-be-returned-to-israel-within-a-week-1.389655 |url-status=dead }}</ref> Karys [[Hamas]] kovotojų buvo laikomas įkaitu, neprileidžiant [[Raudonasis kryžius|Raudonojo kryžiaus]] medikų, iki 2011 m. spalio 18 d., kol šis buvo iškeistas į 1027 palestiniečių kalinius.<ref>{{cite web|url=http://www.haaretz.com/news/who-are-the-deadly-terrorists-israel-refuses-to-release-for-shalit-1.272300|title=Who are the deadly terrorists Israel refuses to release for Shalit?|publisher=|access-date=2018-10-28|archive-date=2014-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20140227052930/http://www.haaretz.com/news/who-are-the-deadly-terrorists-israel-refuses-to-release-for-shalit-1.272300|url-status=dead}}</ref> 2006 m. liepą [[Hezbollah]] kovotojai kirto Libano-Izraelio sieną, užpuolė ir nužudė aštuonis Izraelio karius, o kitus du paėmė įkaitais, taip sukeldami [[2006 m. Libano karas|Libano karą]], padariusį daug žalos Libano infrastruktūrai ir pareikalavusio virš 1000 libaniečių ir 150 izraeliečių gyvybių. Dar milijonas libaniečių ir 300 000–500 000 izraeliečių tapo pabėgėliais, nors dauguma vėliau galėjo grįžti į savo namus. JTO pastangomis paliaubos įsigaliojo 2006 m. rugpjūčio 14 d. ir taip šis konfliktas buvo užbaigtas. Po paliaubų kai kurios [[Pietų Libanas|Pietų Libano sritys]] liko negyvenamos dėl nesprogusių kasetinių bombų.<ref>{{cite news | url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/5382192.stm| title='Million bomblets' in S Lebanon|publisher=BBC News| date=2006 m. rugsėjo 26 d.| accessdate =13 July 2008}}</ref> Po to, kai po [[2007 m. Gazos mūšis|Gazos mūšio]] Hamas smurtiniu būdu perėmė valdžią Gazos ruože iš priešininkės [[Fatah]], Izraelis baigė ekonominį bendradarbiavimą su Palestinos vadovybe šioje dalyje. Izraelis kartu su Egiptu 2007 m. įvedė [[Gazos ruožo blokada|Gazos ruožo blokadą]]. Izraelis tęsia blokadą motyvuodamas savo saugumu – siekdamas apsisaugoti nuo raketinių atakų iš Gazos pusės ir Hamas ginklų kontrabandos.<ref name="BBCProfile">{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-19395651 |title= Profile: Rachel; Corrie: | work=BBC News |date=28 August 2012}}</ref> 2007 m. rugsėjo 6 d. įvykdytos operacijos metu Izraelis bombardavo rytinę Sirijos dalį, kur tariamai buvo branduolinis reaktorius, pastatytas su [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] pagalba.<ref>{{cite news|title=Statement by the Press Secretary |url=http://www.whitehouse.gov/news/releases/2008/04/20080424-14.html |publisher=The White House |date=24 April 2008 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080517105419/http://www.whitehouse.gov/news/releases/2008/04/20080424-14.html |archivedate=17 May 2008 }}</ref> Izraelis Siriją bombardavo ir 2003 m., taikydamas į tariamą kovotojų bazę. 2008 m. balandį Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas buvo užsiminęs apie svarstomą galimybę pasirašyti taikos sutartį tarp Sirijos, Turkijos ir Izraelio vieneriems metams. Šiuos planus patvirtino tuometis Izraelio premjeras. Vis dėlto tiesioginės derybos neįvyko, nes prezidentas Asadas pareiškė, jog „tiesioginių derybų nebus tol, kol naujasis JAV prezidentas pradės eiti savo pareigas.“<ref>{{cite news |first=Peter|last=Walker|author2=News Agencies|title=Olmert confirms peace talks with Syria|url=https://www.theguardian.com/world/2008/may/21/israelandthepalestinians.syria |work=The Guardian |date=21 May 2008|accessdate=21 May 2008| quote=Israel and Syria are holding indirect peace talks, with Turkey acting as a mediator... | location=London| archiveurl= https://web.archive.org/web/20080521213948/http://www.guardian.co.uk/world/2008/may/21/israelandthepalestinians.syria| archivedate= 21 May 2008 | url-status=live}}</ref> Sakydama kalbą 2008 m. rugsėjo 26 d. tuometė valstybės sekretorė [[Condoleezza Rice]] kritikavo Izraelio paspartėjusį nausėdijų plėtimą Vakarų krante kaip žalingą taikos procesui.<ref>{{cite news |title =Rice calls for Israel to stop building in West Bank |url=https://www.independent.co.uk/news/world/middle-east/rice-calls-for-israel-to-stop-building-in-west-bank-909669.html |work=The Independent | location=London | first=Kim | last=Sengupta | date=27 August 2008 | accessdate=7 April 2010}}</ref> Trapios [[2008]] m. paliaubos tarp Izraelio ir Hamas baigėsi tų metų gruodžio 19 d.,<ref>{{cite news|title=TIMELINE – Israeli-Hamas violence since truce ended|url=http://uk.reuters.com/article/topNews/idUKTRE50423320090105|agency=Reuters|date=5 January 2009|access-date=2018-10-28|archive-date=2009-01-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20090118161927/http://uk.reuters.com/article/topNews/idUKTRE50423320090105|url-status=dead}}</ref> o pastangos jas pratęsti žlugo abiem pusėms kaltinant viena kitą paliaubų laužymu.<ref>{{cite news| url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/7797144.stm |publisher=BBC | title=Hamas 'might renew' truce in Gaza | date=23 December 2008 | accessdate=1 January 2010}}</ref> Iškart paliauboms pasibaigus, Izraelis surengė reidą tunelyje, kurį įtarė buvus naudojamą Izraelio kariams grobti. Reido metu žuvo keli Hamas kovotojai.<ref>{{cite web|last=Derfner |first=Larry |url=https://www.usnews.com/articles/news/world/2008/12/30/why-the-gaza-war-between-israel-and-hamas-broke-out-now.html |title=Larry Derfner (US News): Why the Gaza War Between Israel and Hamas Broke Out Now |work=U.S. News & World Report |date=30 December 2008}}</ref> Po šio incidento Hamas vėl pradėjo raketų ir mirtininkų atakas Izraelio miestuose. Gruodžio 24 d. iššauta 60 raketų. Po trijų dienų Izraelis surengė operaciją prieš Hamas. Daug žmogaus teisių organizacijų apkaltino Izraelį ir Hamas vykdant [[karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]].<ref>"Demands grow for Gaza war crimes investigation" UK ''Guardian'', 2009 m. sausio 13 d.</ref> 2009 m. Izraelis įšaldė nausėdijų plėtrą Vakarų krante. Tuometė JAV valstybės sekretorė [[Hillary Clinton]] pagyrė užšaldymą kaip „beprecedentį“ gestą, kuris gali „atnaujinti taikos derybas Artimuosiuose Rytuose“.<ref>{{cite web|last=Rozen |first=Laura |url=http://www.politico.com/blogs/laurarozen/1109/Mitchell_brief_as_Netanyahu_to_announce_partial_settlement_freeze.html |title=Clinton praises Netanyahu West Bank settlement moratorium (UPDATED) – Laura Rozen |publisher=Politico.Com |date=2009 m. lapkričio 25 d. |accessdate=4 May 2012}}</ref><ref>{{cite news| url=http://edition.cnn.com/2009/WORLD/meast/11/01/mideast.talks.clinton/index.html | publisher=CNN | title=Palestinians blast Clinton for Israel praise | date=2009 m. lapkričio 1 d.}}</ref> 2010 m. gegužę [[Izraelio karinis laivynas]] surengė reidą šešiuose Gazos Laisvės flotile pavadintuose laivuose po to, kai šie atsisakė prisišvartuoti prie [[Ašdodo uostas|Ašdodo uosto]]. Viename laivų, kuris priklausė [[Turkija]]i, susidūrimas tarp Izraelio karių ir įgulos buvo smurtingas, devyni aktyvistai žuvo nuo Izraelio specialiųjų pajėgų rankos. Tai sukėlė didelio masto tarptautinį pasmerkimą, santykiai tarp Izraelio ir Turkijos pasidarė įtempti. Galop Izraelis susilpnino Gazos ruožo blokadą. Daug įgulos narių ir septyni Izraelio kariai buvo sužeisti. Po paskutinio derybų, tarp Izraelio ir Palestinos Autonomijos, rato 2010–2011 m. 13 palestiniečių karinių grupuočių, vadovaujamos [[Hamas]], pradėjo terorizmo kampaniją siekdamos sutrukdyti ir nutraukti taikos derybas.<ref>{{cite web|url=http://www.csmonitor.com/World/Middle-East/2010/0831/Hamas-targets-Israeli-Palestinian-talks-by-killing-four-Israelis |title=Hamas targets Israeli-Palestinian talks by killing four Israelis |work=The Christian Science Monitor}}</ref> Atakos suintensyvėjo 2010 m. rugpjūtį, aukomis dažniausiai tapdavo civiliai, taip pat padažnėjo raketų atakos iš palestiniečių pusės. Pavyzdžiui, rugpjūčio 2 d. įvykdytos atakos metu nužudytas vienas Jordano civilis, o keturi sužeisti.<ref>{{cite news|last=Blomfield |first=Adrian |url=https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/middleeast/jordan/7922624/Jordanian-national-killed-in-multiple-militant-rocket-strike.html |title=Jordanian national killed in multiple militant rocket strike |work=The Daily Telegraph |date=2 August 2010 |location=London}}</ref> Nuo to laiko iki 2011 m. vyko kovos, be atvangos tęsėsi Izraelio puldinėjimas raketomis – jų per metus iššauta 680.<ref name=Rockets2011-1>{{cite web|url=http://www.idf.il/1283-14436-en/Dover.aspx |title=IDF Spokesperson |publisher=Idf.il |accessdate=19 January 2013}}</ref> 2012 m. lapkričio 14 d. Izraelis operacijos metu nukovė Hamas kovotojų vadą [[Ahmedas Džabaris|Ahmedą Džabarį]].<ref name="telegraph jabari">{{cite news| location=UK|url=https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/middleeast/palestinianauthority/9677782/Hamas-military-chief-killed-in-Gaza-air-strike.html|date=2012 m. lapkričio 14 d.|newspaper=The Daily Telegraph|first=Barney|last=Henderson|title=Hamas military chief killed in Gaza air strike}}</ref> Neilgai trukus Hamas ir Izraelis sutiko derėtis dėl ugnies nutraukimo, tarpininkaujant Egiptui.<ref name="wp ceasefire">{{cite news|title=Full text: Terms of Israel-Palestinian cease-fire|url=https://www.washingtonpost.com/blogs/worldviews/wp/2012/11/21/full-text-terms-of-israel-palestinian-cease-fire/|work=The Washington Post|accessdate=22 November 2012}}</ref> Dėl tariamai neproporcingo jėgos panaudojimo Izraelis sulaukė daug kritikos. Kai kurių JAV universitetų studentų miesteliuose vyko protestai prieš Izraelio veiksmus. Tokio pobūdžio protestai kilo ir prie Izraelio konsulato Niujorke, taip pat Artimuosiuose Rytuose, kai kuriose Europos ir Pietų Amerikos šalyse. Kita vertus, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Australijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos ir Nyderlandų vyriausybės išreiškė paramą Izraelio teisei apsiginti save ir pasmerkė Hamas vykdytas raketų atakas į Izraelio teritoriją.<ref name=ashton>{{Cite news|last=Lazaroff|first=Tovah|url=http://www.jpost.com/DiplomacyAndPolitics/Article.aspx?id=292162|title=Ashton, Merkel say Israel has right to defend itself|newspaper=The Jerusalem Post|date=16 November 2012}}</ref><ref name=us>{{cite press release|title=Gaza Rocket Attacks| location=US|publisher=Department of State|date=14 November 2012| url=https://www.state.gov/r/pa/prs/ps/2012/11/200551.htm|accessdate=14 November 2012}}</ref><ref name=uk>{{cite web|title=Foreign Secretary statement on Gaza and southern Israel| location=UK|url=http://www.fco.gov.uk/en/news/latest-news/?view=News&id=835485682|publisher=Foreign & Commonwealth Office| accessdate=15 November 2012}}</ref><ref name=france>{{cite news|url=https://www.reuters.com/article/2012/11/15/palestinians-israel-idUSL5E8MF10320121115|title=UPDATE 8-Rockets hits near Tel Aviv as Gaza death toll rises|agency=Reuters|date=14 November 2012|accessdate=18 November 2012|first=Nidal|last=al-Mughrabi|archive-date=2015-09-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20150924172029/http://www.reuters.com/article/2012/11/15/palestinians-israel-idUSL5E8MF10320121115|url-status=dead}}</ref><ref name=australia>{{cite press release|title=Gillard condemns attacks on Israel|location=Australia|date=16 November 2012| first=Bianca|last=Hall|url=http://www.theage.com.au/opinion/political-news/gillard-condemns-attacks-on-israel-20121116-29fx8.html|accessdate=16 November 2012}}</ref><ref name=belgium>{{Cite journal|url=http://m.euractiv.com/details.php?aid=516096 |language=fr |title=Les ministres européens mettent en garde Israël quant à l'escalade de la violence à Gaza |trans-title=European ministers warn Israel about escalade of violence in Gaza |publisher=EurActiv |date=16 November 2012 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130606104652/http://m.euractiv.com/details.php?aid=516096 |archivedate=6 June 2013 }}</ref><ref name=bulgaria>{{cite web|url=http://www.mfa.government.bg/en/events/73/4/539/index.html|title=Foreign minister Nikolay Mladenov commenting on the situation in southern Israel and the Gaza Strip|publisher=[[Bulgarijos užsienio reikalų ministerija]]|date=15 November 2012|accessdate=16 November 2012|archive-date=2012-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20121227113145/http://www.mfa.government.bg/en/events/73/4/539/index.html|url-status=dead}}</ref><ref name=canada>{{cite press release|title=Canada Condemns Hamas and Stands with Israel|publisher=Foreign Affairs and International Trade|location=Canada|date=14 November 2012|url=http://www.international.gc.ca/media/aff/news-communiques/2012/11/14a.aspx?lang=eng&view=d|accessdate=15 November 2012}}</ref><ref name=czech>[http://www.mzv.cz/jnp/en/issues_and_press/statements/x2012_11_15_prohlaseni_mzv_cr_k_aktualnimu_vyvoji_situace_v_izraeli_a_pasmu_gazy.html Statement of MFA on Israel and the Gaza Strip], Ministry of Foreign Affairs of the Czech Republic 15 November 2012 {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20130523074243/http://www.mzv.cz/jnp/en/issues_and_press/statements/x2012_11_15_prohlaseni_mzv_cr_k_aktualnimu_vyvoji_situace_v_izraeli_a_pasmu_gazy.html |date=23 May 2013 }}</ref><ref name=netherlands>[http://www.government.nl/news/2012/11/13/timmermans-condemns-rocket-attacks-on-israel-from-gaza.html Timmermans condemns rocket attacks on Israel from Gaza] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150720212004/http://www.government.nl/news/2012/11/13/timmermans-condemns-rocket-attacks-on-israel-from-gaza.html |date=2015-07-20 }}, Government of the Netherlands 13 November 2012</ref><ref>{{cite web|location=Lebanon|url=http://www.dailystar.com.lb/News/Middle-East/2012/Nov-15/195155-russia-condemns-disproportionate-strikes-on-gaza.ashx#axzz2CJLCPknc|title=Russia condemns 'disproportionate' strikes on Gaza|work=The Daily Star|date=15 November 2012|accessdate=15 November 2012}}</ref> Lietuvoje Izraeliui paramą viešai išreiškė [[Lietuvos žydų bendruomenė]].<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-zydu-bendruomene-isreiske-parama-izraeliui-del-konflikto-gazoje-56-281253 Lietuvos žydų bendruomenė išreiškė paramą Izraeliui dėl konflikto Gazoje, [[15min.lt]]].</ref> Po Hamas raketų antpuolių eskalacijos 2014 m. liepos 8 d. Izraelis ėmėsi karinės operacijos „Apsaugos skydas“. Operacija išaugo į [[2014 m. Izraelio–Gazos konfliktas|karinį konfliktą]]. Konfliktas tęsėsi septynias savaites ir pareikalavo 67 karių ir 6 civilių gyvybių izraeliečių pusėje ir daugiau nei 2000 gyvybių palestiniečių pusėje, daugiausiai civilių (Izraelis nurodęs 36%). Dar 23 palestiniečiams Hamas įvykdė egzekucijas.<ref>{{cite web|url=https://www.amnesty.org/en/latest/news/2015/05/gaza-palestinians-tortured-summarily-killed-by-hamas-forces-during-2014-conflict/|title=Gaza: Palestinians tortured, summarily killed by Hamas forces during 2014 conflict|publisher=}}</ref> Izraelio karinis vaidmuo kilusiame [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniame kare]] apsiribojo raketų smūgiais,<ref>{{cite web|url=https://www.timesofisrael.com/idf-official-confirms-attack-in-syria-first-strike-on-live-iranian-targets/|title=IDF official said to confirm attack in Syria: ‘First strike on Iranian targets’|publisher=}}</ref> kurie iki 2017 m. nebuvo oficialiai pripažinti. Nors Izraelis teigia šiame konflikte užimąs neutralią poziciją, Izraelis yra prieš Irano veikimą Sirijoje. Izraelis iki 2018 m. rugsėjo yra suteikęs humanitarinės paramos Sirijos karo aukoms, gydęs dalį sužeistųjų savo ligoninėse. Ši paramos programa vadinosi ''[[Operacija Geras kaimynas]]'' ir vykdyta Izraelio karinių pajėgų. Yra daug sričių, kur Izraelis gina savo nacionalinius interesus, praktiškai nebūdamas neutralus Sirijos kare. Vienas jų – rūpestis, kad Iranas gali įgyti pernelyg daug regioninės įtakos. Irano remiamos grupuotės, tokios kaip [[Hezbollah]], yra įtariamos atakų prieš Izraelio pozicijas prie Sirijos ir Libano sienų organizavimu, o Izraelis įtariamas rengiantis oro antskrydžius prieš konvojus, vežančius ginklus šioms organizacijoms. 2017 m. gruodžio 9 d. JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] paskelbė, jog JAV pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostinę, į ją perkeldamas JAV ambasadą. Šis žingsnis buvo pasmerktas pasaulio lyderių ir sukėlė kruvinų protestų bangą prie Gazos pasienio iškart po ambasados atidarymo. Ambasada buvo atidaryta 2018 m. gegužės 14 d. Lietuvos prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] pozicija JAV ambasados perkėlimo klausimu buvo viena švelnesnių tarp ES narių.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/grybauskaite-trumpo-sprendimo-del-jeruzales-nei-kritikuoja-nei-remia.d?id=76577633 Grybauskaitė Trumpo sprendimo dėl Jeruzalės nei kritikuoja, nei remia]</ref> == Reikšmingi kariniai įvykiai, susiję su konfliktu == {| class="wikitable sortable" ! Laikas ! Pavadinimas |- | rowspan="1"| 1948–1949 m. | [[Izraelio nepriklausomybės karas|1948 m. Arabų-Izraelio konfliktas]] |- | 1951–1955 m. | [[Atsakomosios karinės operacijos]] |- | 1956 m. | [[Sueco krizė|Sueco karas]] |- | 1967 m. | [[Šešių dienų karas]] |- | 1967–1970 m. | [[Naikinamasis karas]] |- | 1971–1982 m. | [[Palestiniečių maištas Pietų Libane]] |- | 1973 m. | [[Jom Kipuro karas]] |- | 1978 m. | [[1978 m. Pietų Libano konfliktas|Pirmasis Pietų Libano konfliktas]] |- | 1982 m. | [[1982 m. Libano karas|Pirmasis Libano karas]] |- | 1985–2000 m. | [[Pietų Libano konfliktas (1985–2000 m.)|Antrasis Pietų Libano konfliktas]] |- | 1987–1993 m. | [[Pirmoji intifada]] |- | 2000–2004 m. | [[Antroji intifada]] |- | rowspan="2"| 2006 m. | [[Operacija Vasaros lietūs]] |- | [[2006 m. Izraelio ir Libano karas|Antrasis Libano karas]] |- | 2008–2009 m. | [[Karas Gazoje (2008–09 m.)|Gazos karas]] |- | 2012 m. | [[Operacija Debesies stulpas]] |- | 2014 m. | [[2014 m. Izraelio-Gazos konfliktas]] |- | 2021 m. | [[2021 m. Izraelio–Palestinos krizė]] |- | 2023 m. | [[2023 m. Izraelio užpuolimas|2023 m. Izraelio–Hamas karas]] |} == Konflikto kaina == Indų [[idėjų kalvė]]s ''[[Strategic Foresight Group]]'' skaičiavimais, 1991–2010 m. konflikto [[alternatyviosios sąnaudos]] sudaro 12 trilijonų JAV dolerių. Tokią sumą lėšų nuo [[BVP]], ataskaitos duomenimis, dėl ginkluoto konflikto prarado [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] šalys. Izraelio dalis sudaro beveik 1 trilijoną, [[Irakas|Irako]] ir [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] – atitinkamai 2,2 ir 4,5 trilijono JAV dolerių. Kitaip tariant, taikos tarp [[Arabų Lyga|Arabų Lygos]] ir Izraelio nuo pat [[1991]] m. atveju, statistinis Izraelio pilietis per metus gautų 44 000 JAV dolerių pajamų vietoje 23 000, gautų [[2010]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.strategicforesight.com/Cost%20of%20Conflict%20-%206%20pager.pdf |title=''Cost of Conflict in the Middle East'', Strategic Foresight Group |format=PDF |url=https://www.files.ethz.ch/isn/96272/cost%20of%20conflict.pdf}}</ref> Iš žmogiškojo kapitalo perspektyvos, skaičiuojama, jog ginkluotas konfliktas pareikalavo 92 000 gyvybių (74 000 karinio personalo ir 18 000 civilių, skaičiuojant nuo [[1945]] m. iki [[1995]] m.).<ref name="buzan">{{cite book| last=Buzan | first=Barry | title=Regions and powers | publisher=Kembridžo universiteto leidykla | year=2003 | url=https://books.google.com/?id=N3LfkrrNM4QC&pg=PA215&dq=arab-israeli+fatalities | accessdate=2018 m. spalio 16 d.| isbn=978-0-521-89111-0}}</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Arabų–Izraelio konfliktas| ]] 7vxvb7ccpxelcw26hlb923vggm0tods 7855985 7855767 2026-06-14T00:09:16Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855985 wikitext text/x-wiki {{otheruse|platesnį konfliktą tarp Izraelio ir arabų valstybių|labiau regioninį konfliktą|[[Izraelio–Palestinos konfliktas]]}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Arabų–Izraelio konfliktas | partof = | image = [[Vaizdas:Arab-Israeli_Conflict_Key_Players.svg|300px]] | caption = Konfliktuojančios pusės arabų–Izraelio konflikte {{plainlist | style = padding-center: 0.6em; text-align: left; |{{Col-begin}}{{col-2}}{{legend|#0066ff|Izraelis}}{{legend|#061a01|Vakarų Krantas}}{{legend|#488420|Egiptas}}{{legend|#72c934|Jordanija}}{{col-2}}{{legend|#b4e54d|Libanas}}{{legend|#22440a|Sirija}}{{legend|#315d12|Irakas}}{{col-end}} }} | date = 1948 m. gegužės 15 d. – dabar<br>'''Pagrindinė fazė: 1948–1982 m.''' | place = [[Artimieji Rytai]] | result = Nebaigtiniai rezultatai (nuo seniausio):<br>[[Egipto–Izraelio taikos sutartis]] 1979 m.,<br> [[Oslo susitarimai]] 1993 m.,<br> [[Izraelio–Jordanijos taikos sutartis]] 1994 m.<br> [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija nr. 1701|Izraelio-Libano paliaubų sutartis]] 2006 m.<br> Persijos įlankos valstybių dalinis suartėjimas su Izraeliu dėl bendros pozicijos prieš [[Iranas|Iraną]] XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje | territory = {{Bulleted list |Izraelio ir [[Gazos protektoratas|Gazos protektorato]] įkūrimas (1948); [[Jordanijos įvykdyta Gazos ruožo aneksija]]; |Gazos protektorato vyriausybės išformavimas ir [[Egipto įvykdyta Gazos ruožo okupacija]] |Izraelio 1967–82 m. įvykdyta [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalio]], [[Vakarų krantas|Vakarų kranto]], [[Gazos ruožas|Gazos ruožo]], [[Golano aukštumos|Golano aukštumų]] okupacija |[[Egipto–Izraelio taikos sutartis]] ir [[Izraelio civilinė administracija|Izraelio civilinės administracijos]] suformavimas (1982 m.) |[[Oslo susitarimai]] ir [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijos]] įsteigimas A, B zonose Vakarų krante bei Gazoje 1994 m. |[[Izraelio–Jordanijos taikos sutartis]] 1994 m.}} | combatant1 = {{ublist|{{flag|Izraelis}} |{{flag|Jungtinė Karalystė}} <br> {{smaller|([[Sueco krizė]])}} |{{flag|Prancūzija}} <br> {{smaller|([[Sueco krizė]])}} |{{flagicon image|Former Flag of the Lebanese Army.svg}} [[Laisvoji Libano valstybė]] {{smaller|(1978–1984)}} |{{flagicon image|Logo of Kataeb Party.svg}} [[Pietų Libano armija]] {{smaller|(1984–2000)}}}} '''Parama:'''<br> {{flag|JAV|name=JAV}} {{smaller|(nuo 1967)}} | combatant2 = {{flag|Arabų lyga}}{{bulleted list |{{flag|Egiptas|1972}} {{smaller|(1948–1978)}} |{{flag|Jordanija}} {{small|(1948–1994)}} |{{flag|Libanas}} {{smaller|(nuo 1948)}} |{{flag|Irakas}} {{smaller|(nuo 1948)}} |{{flag|Sudanas}} {{smaller|(1948–2020)}} |{{flag|Sirija}} {{smaller|(nuo 1948)}} |{{flagicon|Palestina}} [[Palestinos išsivadavimo organizacija|PIO]] {{smaller|(1964–1993)}} |{{flagicon|Palestina}} [[Palestinos autonomija]] {{smaller|([[antroji intifada]])}}}} '''Parama:'''<br> {{flag|Soviet Union}} {{smaller|(1967–1991)}}<ref name=Pollack>Pollack, Kenneth, M. (2002), ''Arabs at War: Military Effectiveness'', University of Nebraska Press, pp. 93–94, 96.</ref> ---- {{flagicon image|Flag of al-Qassam Brigades.svg}} [[Gazos Ruožas]] {{small|(nuo 2006)}}<br> '''Parama:'''<br> {{flag|Iran}} {{smaller|(2006–2012)}} | commander1 = {{flagicon|Izraelis}} [[Davidas Ben Gurionas]] (1948–63 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Igaelis Jadinas]] (1948–52 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Jakovas Doris]] (1948–49 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Ichakas Rabinas]] (1948–95)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Arielis Šaronas]] (1948–2005 m.)<br>{{flagicon|Izraelis}} [[Ehudas Barakas]] (1948–2013 m.)<br>[[Mošė Dajanas]] (1948–79 m.)<br>[[Saadas Hadadas]] (1978–84 m.)<br>[[Antuanas Lahadas]] (1984–2000 m.)<br>[[File:Logo of Kataeb Party.svg|20px]] [[Baširas Žmaelis]] (1978–82 m.) | commander2 = {{flagicon|Jordanija}} [[Džonas Bagotas Glubas]] (1948–86)<br>{{flagicon|Jordanija}} [[Habis al-Madžali]] (1948–2001)<br>{{nowrap|[[File:Flag of Hejaz (1917).svg|22px|border]] [[Abd al-Kadir al-Husaini]]{{KIA}}}}<br>[[File:Flag of Hejaz (1917).svg|22px|border]] [[Hasan Salama]]{{KIA}}<br>[[File:Arab Liberation Army (bw).svg|22px|border]] [[Favzi Al-Kavukdži]] (1948–77 m.)<br>{{flagicon|Egypt|1922}} [[Ahmedas Ali al-Muavi]] (1948–1979)<br>[[File:Flag of Hejaz (1917).svg|22px|border]] [[Hadž Amin Al-Huseini]] (1948–74)<br>{{flagicon|Egypt|1922}} [[Karalius Farukas I]] (1948–65)<br>{{flagicon|Egypt|1922}} [[Ahmadas Ali al-Muavi]] (1948–79 m.)<br>{{flagicon|Egiptas|1922}} [[Muhamedas Naguibas]] (1948–84)<br>{{Flagicon|Egypt|1972}} [[Saad El Šazli]] (1948–2011) | strength1 = | strength2 = | casualties1 = 22 570 karinio personalo žūčių<ref name="HaaretzStatistika">[http://www.haaretz.com/print-edition/news/memorial-day-24-293-fallen-soldiers-terror-victims-since-israel-was-born-1.274877 Memorial Day / 24,293 fallen soldiers, terror victims since Israel was born] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924224725/http://www.haaretz.com/print-edition/news/memorial-day-24-293-fallen-soldiers-terror-victims-since-israel-was-born-1.274877 |date=2015-09-24 }}. ''[[Haaretz]]''. Tikrinta 2018 m. spalio 5 d.</ref> ≈1723 civilių žūtys<ref name=HaaretzStatistika/> ≈1050 Pietų Libano armijos kovotojų žūtys<ref>{{cite web|url=https://books.google.com/books?id=HNyv0N8cVE0C&printsec=frontcover&dq=in%20the%20path%20of%20hezbollah&hl=no&sa=X&ei=NS2cVfnHHYG2-QHdjbWQAw&ved=0CB0Q6AEwAA#v=onepage&q=in%20the%20path%20of%20hezbollah&f=false|title=In The Path Of Hizbullah|first=Ahmad Nizar|last=Hamzeh|date=2004 m. sausio 1 d.|publisher=Syracuse University Press|via=Google Books}}</ref> | casualties2 = Iš viso 91 105 žuvusių arabų<ref>[https://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/History/casualtiestotal.html Total Casualties, Arab-Israeli Conflict]. Jewish Virtual Library.</ref> | casualties3 = '''Abi pusės:'''<br />74 000 karinio personalo žūčių<br />18 000 civilių žūčių<br />(1945–1995 m.) }} '''Arabų–Izraelio konfliktas''', arba '''Artimųjų Rytų konfliktas''' – konfliktas dėl [[Palestinos regionas|Palestinos regiono]], prasidėjęs XX a. pražioje tarp [[arabai|arabų]] ir [[žydai|žydų]]. Konflikto metu tarp 1948 m. gegužės 14 d. įkurto [[Izraelis|Izraelio]] ir keleto kaimyninių šalių kilo aštuoni karai taip pat daugybė ginkluotų susidūrimų tarp Izraelio ir palestiniečių ([[Izraelio–Palestinos konfliktas]]). Arabų šalių–Izraelio konfliktu priežastimi įvardinamas [[sionizmas|sionizmo]] ir [[arabų nacionalizmas|arabiško nacionalizmo]] iškilimas pradedant [[XIX a.]] pab. Prie konflikto prisideda ir teritoriniai ginčai. Žydų laikoma protėvių žeme, [[panarabizmas|panarabiškų]] judėjimų atitinkama teritorija laikoma tiek istoriškai, tiek dabartiniu metu priklausanti [[Palestina|palestiniečiams]],<ref>{{cite web |url=http://www.mfa.gov.il/MFA/Peace+Process/Guide+to+the+Peace+Process/The+Palestinian+National+Charter.htm |title=The Palestinian National Charter – Article 6 |publisher=Mfa.gov.il |accessdate=2018 m. spalio 5 d.}}</ref> o bendrame panislamiškame kontekste – kaip musulmonų žemės. Sektarinio pobūdžio konfliktas tarp Palestinos žydų ir arabų ėmė vystytis [[XX a.]] pr., kol [[1947]] m. peraugo į pilno masto pilietinį karą, o galop – į pirmąjį [[Izraelio nepriklausomybės karas|arabų valstybių ir Izraelio karą]] [[1948]] m. gegužę, iškart po Izraelio nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo. Didelio masto kariniai veiksmai beveik liovėsi paliaubomis po [[1973]] m. [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro karo]]. [[1979]] m. pasirašytos taikos sutartys tarp Izraelio ir [[Egiptas|Egipto]]. Izraelis pasitraukė iš [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalio]] ir panaikino karinę administraciją [[Vakarų krantas|Vakarų krante]] ir [[Gazos ruožas|Gazos ruože]], vietoj jų įsteigdamas Izraelio civilinę administraciją ir vienašališkai užimdamas [[Golano aukštumos|Golano aukštumas]] ir [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]]. Metams bėgant konflikto pobūdis iš didelio masto Arabų šalių ir Izraelio konflikto pakito į labiau regioninį [[Izraelio–Palestinos konfliktas|žydų ir palestiniečių konfliktą]], kuris apogėjų buvo pasiekęs [[1982]] m. Libano karo metu. Užsibaigus [[Pirmoji intifada|pirmajai palestiniečių intifadai]] buvo pasirašyti [[Oslo susitarimai]], kuriais remiantis siekiant taikos tarp Izraelio ir Palestinos [[1994]] m. buvo įkurta [[Palestinos autonomija]]. Tais pačiais metais taikos sutartis buvo pasirašyta ir tarp Izraelio ir [[Libanas|Libano]]. Nuo [[2006]] m. laikomasi paliaubų tarp Izraelio ir [[Bašaras al-Asadas|Bašaro al-Asado]] valdomos [[Sirija|Sirijos]]. Nepaisant taikos susitarimų su Egiptu ir [[Jordanija]], laikinųjų taikos susitarimų su Palestinos autonomija ir bendrai įsigaliojusiu ugnies nutraukimu, [[Arabų lyga|Arabų lygos]] ir [[Izraelis|Izraelio]] požiūriai išlieka kardinaliai skirtingi daugeliu klausimų. Išsivysčius [[Sirijos pilietinis karas|pilietiniam karui Sirijoje]] situacija šalia Izraelio šiaurinės sienos tapo labai įtempta. Konfliktas tarp Izraelio ir [[Hamas]] organizacijos valdomos [[Gaza|Gazos]], tarp kurių [[2014]] m. nutraukta ugnis, įprastai taip pat laikomas žydų ir palestiniečių konflikto dalimi. Tuo tarpu 2006–[[2012]] m. fazė taip pat priskiriama regioniniam [[Irano-Izraelio konfliktas|Irano-Izraelio konfliktui]], kadangi Siriją ir ''[[Hezbollah]]'' remia [[Iranas]]). Po 2012 m. Iranas nutraukė ryšius su [[sunitai|sunitų]] [[islamizmas|islamistiniu]] ''[[Hamas]]'' judėjimu dėl pastarojo paramos Sirijos opozicijai per Sirijos pilietinį karą. == Bendras kontekstas == === Religinės konflikto pusės === Kai kurios grupės besipriešindamos taikos procesui savo bekompromisinę poziciją grindžia religiniais argumentais.<ref>{{cite web|last=Weinberger |first=Peter E. |title=Incorporating religion into israeli-palestinian peacemaking: recommendations for policymakers |publisher=Center for World Religions, Diplomacy, and Conflict Resolution, Institute for Conflict Analysis and Resolution, George Mason University |date=2004 m. gegužės mėn. |url=http://crdc.gmu.edu/docs/recommendations.pdf |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110627002349/http://crdc.gmu.edu/docs/recommendations.pdf |archivedate=27 June 2011 }}</ref> Pastaraisiais laikais konfliktas tarp arabų ir Izraelio yra įgavęs aiškų religinį pobūdį – įvairios grupės savo politiką grindžia tikėjimu.<ref>Avi Beker, The Chosen: The History of an Idea and the Anatomy of an Obsession, New York: Palgrave Mcmillan, 2008</ref> Remiantis hebrajų biblija, [[Kanaanas|Kanaano]] kraštas (Izraelio žemė) buvo Dievo pažadėtoji žemė [[Izraelitai|Izraelio vaikams]]. Tai taip pat paminėta Korane.<ref>Sura 17, „The Night Journey“, verse 103</ref> [[Teodoras Herclas]] savo 1896 m. manifeste ''Žydų valstybė'' kelis kartus pamini Pažadėtosios žemės motyvą. [[Likud]] partija šiuo metu yra žinomiausia politinė partija Izraelyje, savo programoje naudojanti biblinį terminą [[Izraelio žemė]].<ref>{{cite web| title=Likud – Platform| publisher=Knesset.gov.il| url=https://www.knesset.gov.il/elections/knesset15/elikud_m.htm| accessdate =4 September 2008| archiveurl= https://web.archive.org/web/20081006145128/https://www.knesset.gov.il/elections/knesset15/elikud_m.htm| archivedate=2008 m. spalio 6 d. | url-status=live}}</ref> Musulmonai tuo tarpu taip pat reiškia pretenzijas į žemę remdamiesi [[Koranas|Koranu]].<ref name=JQ>'Jerusalem in the Qur’an', Masjid Dar al-Qur’an, Long Island, New York. 2002</ref> Skirtingai nei žydai, teigiantys, kad Pažadėtoji žemė priklauso tik [[Abraomas|Abraomo]] anūko [[Jokūbas|Jokūbo]] (''Izraelio'') palikuonims,<ref>Ginzberg, Louis (1909). ''[[Legends of the Jews]] [http://www.swartzentrover.com/cotor/e-books/misc/Legends/Legends%20of%20the%20Jews.pdf Vol II : Esau’s Campaign Against Jacob]'' (Vertė Henrietta Szold) Filadelfija: ''Jewish Publication Society''.</ref> musulmonai teigia, jog Kanaano žemė pažadėta [[Izmaelis|Izmaeliui]], vyriausiajam Abraomo sūnui, iš kurio [[arabai]] kildina patys save.<ref name=JQ/><ref>[https://web.archive.org/web/20090224002549/http://wesley.nnu.edu/biblical_studies/noncanon/ot/pseudo/jubilee.htm Book of Jubilees 20:13]</ref> Musulmonai taip pat šventomis laiko daug bibliniams izraelitams šventų vietų, tokių kaip [[Patriarchų uola]] ar [[Kalno šventykla]]. Per pastaruosius 1400 metų musulmonai istorinėse izraelitų vietose pasistatė reikšmingų religinių statinių, tokių kaip [[Uolos kupolo šventykla|Uolos Kupolas]] ir [[Al Aksos mečetė]], pastatyta ant [[Šventyklos kalnas|Šventyklos kalno]]. Tai tapo priežastis kivirčams dėl to, kam turi priklausyti [[Jeruzalė]]. Pasak musulmonų tikėjimo, [[Mahometas]] pakilo į dangų nuo Šventyklos kalno. Gazos ruožą valdanti grupuotė ''[[Hamas]]'' teigia, kad visa Palestinos žemė, šiuo metu priklausanti Izraeliui ir Palestinos valstybei) yra islamiška ''[[vakuf]]'', kurią privalo valdyti musulmonai.<ref>{{cite web|url=http://avalon.law.yale.edu/20th_century/hamas.asp |title=The Avalon Project : Hamas Covenant 1988 |publisher=Avalon.law.yale.edu |date=18 August 1988 |accessdate=4 May 2012}}</ref> [[Krikščioniškas sionizmas|Krikščionys sionistai]] dažniausiai palaiko Izraelio valstybės idėją dėl žydų protėvių teisę į Šventąją Žemę, apie kurią rašo [[Apaštalas Paulius]] savo laiške romiečiams (11 skyrius). Krikščioniškas sionizmas moko, jog žydų sugrįžimas į Izraelį yra būtina sąlyga [[Antrasis Kristaus atėjimas|Antrajam Kristaus atėjimui]].<ref>{{cite web|url=http://gracethrufaith.com/ikvot-hamashiach/seven-major-prophetic-signs-of-the-second-coming |title=Seven Major Prophetic Signs Of The Second Coming |publisher=Gracethrufaith.com |date=2011 m. gruodžio 31 d.}}</ref><ref>[http://jcpa.org/article/sarah-schmidt-on-on-the-road-to-armageddon-how-evangelicals-became-israel%E2%80%99s-best-friend/ Review of ''On the Road to Armageddon: How Evangelicals Became Israel’s Best Friend'']</ref> === Nacionaliniai judėjimai === Dabartinio arabų ir žydų konflikto šaknys glūdi sionizmo iškilime, kas savo ruožtu paskatino arabiško nacionalizmo vystymąsi XIX a. pab. Žydų istorine tėvyne laikoma teritorija panarabiško judėjimo priskiriama Palestinos arabams tiek istoriniame, tiek dabartinių laikų kontekste. Keturis šimtus metų iki pirmojo pasaulinio karo Artimieji Rytai, tame tarpe ir [[Palestina]], vėliau tapusi [[Britų Palestinos mandatas|Britų Palestinos mandatu]], priklausė [[Osmanų imperija]]i. Paskutiniais imperijos gyvenimo metais osmanai ėmė vis daugiau pabrėžti savo turkišką tapatybę, teigti, jog valstybė priklauso turkams, o tai sudarė prielaidas imperijoje gyvenančių arabų diskriminacijai<ref>Fraser, T.G. ''The Middle East: 1914–1979''. St. Martin's Press, New York. (1980) Pg. 2</ref> Daug žydų ir arabų palaikė [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkus]], šiems pažadėjus išvaduoti arabus nuo osmanų valdžios. Tai labai paskatino [[arabų nacionalizmas|arabiško nacionalizmo]] iškilimą, taip pat – ir [[sionizmas|sionizmo]] vystymąsi. Abiejų šių judėjimų ištakos glūdi Europoje (Sionistų kongresas [[1897]] m. surengtas [[Bazelis|Bazelyje]], tuo tarpu „Arabų klubas“ įsteigtas [[1906]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]]). Pačioje XIX a. pab. Europos ir Artimųjų Rytų žydai ėmė vis spartesniais tempais imigruoti į Palestiną (procesai, vadinami ''[[alijah]]''), ten įsigydami žemės iš vietinių osmanų žemvaldžių. Vėlyvajame XIX a. Palestinoje gyveno 600 000 gyventojų – be absoliučios musulmonų arabų daugumos taip pat gyveno nemažas skaičius žydų, krikščionių, drūzų bei šiek tiek [[samariečiai|samariečių]] su [[bahajai]]s. Tuo laikotarpiu Jeruzalės ribos ėjo ties siena, mieste gyveno vos keliolika tūkstančių gyventojų. Naujakuriai įsteigė kolektyvinius ūkius, [[kibucas|kibucus]], įkurtas pirmasis moderniųjų laikų istorijoje žydiškas miestas, [[Tel Avivas]]. 1915–16 m., kai dar vyko pasaulinis karas, britų aukštasis komisaras Egipte seras [[Henry McMahon|Henris MakMahonas]] slapta susirašinėjo su Mekos šerifu [[Huseinas bin Ali, Mekos šerifas|Huseinu bin Ali]], Hašemitų šeimos patriarchu ir osmanų gubernatoriumi Mekoje ir Medinoje. MakMahonas skatino Huseiną organizuoti arabų sukilimą prieš Osmanų imperiją, kuri tuo metu kariavo Vokietijos pusėje prieš [[Prancūzija|Prancūziją]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]]. MakMahonas pažadėjo, jog arabams parėmus Britaniją kare, Britanijos vyriausybė rems nepriklausomos arabų valstybės, valdomos Hašemitų, įkūrimą Osmanų imperijai priklaususiose arabiškose provincijose, įskaitant Palestiną. [[Thomas Edward Lawrence|Tomo Edvardo Lorenso]] ir Huseino sūnaus Faisalio organizuotas arabų sukilimas buvo sėkmingas – osmanai buvo įveikti, o Britanija užėmė ir ėmė kontroliuoti didžiąją šios teritorijos dalį. === Religinio konflikto kilimas britų valdomoje Palestinoje === [[1917]] m. Palestiną nukariavo britų pajėgos (jų tarpe ir [[Žydų legionas]]). Britų vyriausybė paskelbė [[1917 m. Balfūro deklaracija|Balfūro deklaraciją]], kurioje teigė, kad vyriausybė „palankiai žiūri į žydų tautos nacionalinių židinių atsiradimą Palestinoje“ ir kad „savo veiksmais nepakenks pilietinėms ir religinėms egzistuojančioms Palestinoje ne žydų bendruomenėms teisėms ir politiniam statusui“. Deklaracija paskelbta svarbiausiesiems vyriausybės nariams, tame tarpe premjerui [[David Lloyd George|Deividui Loidui Džordžui]] įsitikinus, kad žydų parama būtina karui laimėti. Kita vertus, tokia deklaracija sukėlė daug erzelio arabiškame pasaulyje.<ref>Segev, Tom (2000): ''One Palestine, Complete'', pp. 48–49, Abacus, {{ISBN|0-349-11286-X}}.</ref> Po karo žemės tapo pavaldžios Britanijai kaip [[Britų Palestinos mandatas]]. Į šias žemes [[1923]] m. įėjo šių dienų Izraelis, [[Vakarų krantas]] ir [[Gazos ruožas]]. Užjordanė buvo įjungta į atskirą Britanijos protektoratą – Užjordanės emyratą, kuriam [[1928]] m. suteiktas autonomijos statusas, o [[1946]] m. – visiška nepriklausomybė, [[Jungtinės Tautos|Jungtinėms Tautoms]] pritarus Britų mandato atšaukimui. Didelę krizę sukėlė nenusisekusios arabų nacionalistų pastangos įkurti [[Sirijos arabų karalystė|Sirijos arabų karalystę]] [[1920]] m. Po tragiškai pasibaigusio Prancūzijos–Sirijos karo neseniai paskelbtoji Hašemitų karalystė su sostine Damaske buvo sutriuškinta ir Hašemitų dinastijos valdovas pasiprašė prieglobsčio Britų Irako mandate. Be kita ko [[1920]] m. kovą įvyko pirmoji karinė konfrontacija tarp arabų nacionalistų ir žydų pajėgų [[Tel Hai mūšis|Tel Hai mūšyje]], tuo tarpu panarabiškosios karalystės žlugimas lėmė palestinietiškojo arabų nacionalizmo susiformavimą. [[Aminas al Huseini]] iš Damasko į Jeruzalę grįžo [[1920]] m. pabaigoje. Šiuo laikotarpiu tęsėsi [[Alijah|žydų kėlimasis]] į britų valdomą Palestiną. Taip pat nors nepalikusi pakankamai dokumentinių įrodymų, greičiausiai vyko panašaus pobūdžio arabų migracija, pvz., keliantis darbininkams iš Sirijos ir kitų kaimyninių vietų. Palestinos arabai šį spartų žydų migrantų augimą vertino kaip grėsmę jų gimtajam kraštui ir tautos identitetui. Be to, Palestinos arabams pyktį galėjo sukelti žydų politika supirkti žemes ir neleisti arabams dirbti žydų valdomose kompanijose ir ūkiuose. Jau XX a. trečiajame dešimtmetyje kilo demonstracijos, kuriose arabai protestavo prieš jų manymų kolonijinės britų administracijos prielankumą žydų imigrantų atžvilgiu. Paskatintos A. Huseinio Jeruzalėje kilo riaušės. [[Vinstonas Čerčilis|Vinstonas Čerčilis]] [[1922]] m. išleistoje [[Vinstono Čerčilio baltoji knyga|Baltojoje knygoje]] bandė patikinti arabus, kad taip nėra, neigdamas kaltinimus, jog [[Balfūro deklaracija]] siekė sukurti žydų valstybę. [[1929 m. riaušės Palestinoje|1929]] m. didelio masto riaušės Jeruzalėje įsiplieskė po [[Vladimiras Jabotinskis|Vladimiro Jabotinskio]] sionistinės politinės organizacijos ''[[Betar]]'' demonstracijos prie [[Raudų siena|Raudų sienos]]. Riaušėms plečiantis į kitus Palestinos mandato miestus arabai nužudė 67 žydus [[Hebronas|Hebrono]] mieste. Šis įvykis buvo pavadintas [[1929 m. Hebrono žudynės|1929 m. Hebrono žudynėmis]]. Per visą savaitę riaušių metu žuvo bent 116 arabų ir 133 žydai,<ref>''San Francisco Chronicle'', 9 August 2005, "A Time of Change; Israelis, Palestinians and the Disengagement"</ref> dar 339 – sužeisti.<ref>NA 59/8/353/84/867n, 404 Wailing Wall/279 and 280, Archdale Diary and Palestinian Police records.</ref> {{Tvarkyti|Stilius - kiek nesuderinti sakiniai, pvz., "naciai perėmė valdžią Vokietijoje ir jų populiacija čia išaugo dvigubai" - skamba lyg Vokietijoje būtų išaugusia nacių populiacija|nuo=2019 m. rugsėjo|netvarkingas_nuo=2018 m. spalio}} Iki [[1931]] m. 17 procentų Palestinos mandato gyventojų sudarė žydai, šešiais procentais daugiau nei [[1922]] m.<ref>Lesch, Ann M. and Tschirgi, Dan. ''Origins and Development of the Arab-Israeli Conflict''. Greenwood Press: West Port, Connecticut. (1998). Pg. 47</ref> Žydų imigracija pasiekė piką po to kai [[Nacizmas|naciai]] perėmė valdžią [[Vokietija|Vokietijoje]] ir jų populiacija Palestinoje išaugo dvigubai.<ref>Smith, Charles D. ''Palestine and the Arab Israeli Conflict: A History With Documents''. Bedford/St. Martin's: Boston. (2004). Pg. 129</ref> Ketvirtojo dešimtmečio viduryje [[Izz ad-Din al-Qassam|Izz al-Din Kasamas]] atvyko iš Sirijos ir įkūrė antisionistinę ir antibritišką [[Juodoji ranka (Palestina)|Juodosios rankos]] sukarintą organizaciją. Jis kariais ėmė valstiečius ir apmokydavo karybos. Iki 1935 m. jis taip patraukė 200-800 vyrų. Kuopelės būdavo apginkluojamos bombomis ir šaunamaisiais ginklais, kurie savo ruožtu būdavo panaudojami vietos žydų naujakuriams žudyti, taip pat vandalizmo aktams žydų nausėdžių plantacijose.<ref name=segev>{{cite book |last=Segev |first=Tom |authorlink=Tom Segev |title=One Palestine, Complete |url=https://archive.org/details/onepalestinecomp0000sege |year=1999 |publisher=Metropolitan Books |isbn=0-8050-4848-0 |pages=[https://archive.org/details/onepalestinecomp0000sege/page/360 360]–362}}</ref> Iki 1936 m. įtampa peraugo į [[1936–1939 m. arabų sukilimas Palestinoje|arabų sukilimą Palestinoje]].<ref>Lesch, Ann M. and Tschirgi, Dan. ''Origins and Development of the Arab-Israeli Conflict''. Greenwood Press: West Port, Connecticut. (1998). Pg.</ref> Spaudžiant arabams<ref>{{cite news|url=http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-53356391/struggle-against-jewish-immigration.html |title=The Struggle against Jewish Immigration to Palestine |accessdate=20 April 2010 |work=Middle Eastern Studies |date=1 July 1998 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120112113617/http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-53356391/struggle-against-jewish-immigration.html |archivedate=12 January 2012 }}</ref> britų mandato administracija smarkiai sumažino į Palestiną migravusių žydų kvotas. Šie apribojimai išliko iki pat mandato egzistavimo pabaigos ir sutapo su [[Holokaustas|Holokausto]] ir masinio žydų bėgimo iš Europos laikotarpiu. Dėl tokios politikos dauguma žydų atvykėlių į Palestiną buvo laikomi nelegalais, o tai tik dar labiau paskatino įtampas regione. Po keleto nesėkmingų bandymų problemą išspręsti diplomatiškai Britanijos vadovybė paprašė naujai suformuotos [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų Organizacijos]] pagalbos. Dėl to [[1947]] m. [[gegužės 15]] d. Generalinė Asamblėja paskyrė [[Jungtinių Tautų specialusis komitetas Palestinos klausimu|JT specialųjį komitetą Palestinos klausimu]], sudarytą iš vienuolikos valstybių.<ref>[https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F5A49E57095C35B685256BCF0075D9C2 A/RES/106 (S-1)] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120806072438/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F5A49E57095C35B685256BCF0075D9C2 |date=6 August 2012 }} of 15 May 1947 General Assembly Resolution 106 Constituting the UNSCOP: Nuoroda tikrinta 12 May 2012</ref> Siekiant kuo didesnio neutralumo į komitetą neįėjo nė viena iš pasaulio galingųjų valstybių.<ref>Smith, Charles D. ''Palestine and the Arab Israeli Conflict: A History With Documents''. Bedford/St. Martin's: Boston. (2004). Pg. 186</ref> [[1947]] m. [[rugsėjo 3]] d. komitetas pranešė apie savo sprendimą Generalinei Asamblėjai.<ref>{{cite web|url=http://domino.un.org/unispal.nsf/9a798adbf322aff38525617b006d88d7/07175de9fa2de563852568d3006e10f3?OpenDocument |title=UNITED NATIONS: General Assembly: A/364: 3 September 1947: Nuoroda tikrinta 10 May 2012 |publisher=United Nations |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120603150222/http://domino.un.org/unispal.nsf/9a798adbf322aff38525617b006d88d7/07175de9fa2de563852568d3006e10f3?OpenDocument |archivedate=3 June 2012 |df= }}</ref> Pranešime buvo daugumos ir mažumos planai. Daugumos planas siūlė ''Padalinimo su ekonominės sąjungos įkūrimo planą'', mažuma – ''Nepriklausomą Palestinos valstybę''. JT Generalinės Asamblėjos rekomenduotas priimti ir patvirtinti ''Padalinimo su ekonomine sąjunga įkūrimo planas'' su nežymiomis pataisomis ([[1947]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliucija 181|Rezoliucija 181 (II)]]).<ref>{{cite web|url=http://domino.un.org/unispal.nsf/0/7f0af2bd897689b785256c330061d253 |title=A/RES/181(II) of 29 November 1947 |publisher=Jungtinės Tautos |year=1947 |accessdate=12 May 2012 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120524094913/http://domino.un.org/unispal.nsf/0/7f0af2bd897689b785256c330061d253 |archivedate=24 May 2012 |df= }}</ref> Rezoliucija buvo priimta 33 balsavus už, 13 prieš ir 10 susilaikius. Visos šešios arabų valstybės, priklausiusios [[JTO]], balsavo prieš rezoliuciją. Arabams ir žydams Palestinoje kovojant dėl strateginių pozicijų kontrolės regione įvyko smurto protrūkių, pareikalavusių aukų abiejose pusėse. ===Pilietinio karo įsiplieskimas Britų Palestinos mandate=== [[File:1947-UN-Partition-Plan-1949-Armistice-Comparison.svg|thumb|upright|alt=Žemėlapis, nurodantis numatytas žemių ribas po [[1947]] m. teritorinio padalinimo ir po paliaubų [[1949]] m.|{{Partition Plan-Armistice Lines comparison map legend}}]] Paskutinėmis mandato egzistavimo savaitėmis ''[[Haganah]]'' įvykdė daugybę karinių operacijų per kurias perėmė visų Žydų valstybei Jungtinių Tautų paskirtų žemių kontrolę. Dėl šių operacijų daug gyventojų tapo pabėgėliais, buvo užimti tokie miestai kaip [[Tiberijas]], [[Haifa]], [[Safadas]], [[Beisanas]] ir [[Jafa]]. 1948 m. pradžioje [[Jungtinė Karalystė]] paskelbė apsisprendusi nutraukti savo mandatą Palestinoje [[gegužės 14]] d. Į tai atsakydamas [[JAV]] prezidentas [[Haris Trumanas]] kovo 25 d. pareiškė pareiškimą, kuriame ragino įgyvendinti globojamų administruojamų teritorijų sistemą, o ne padalinimus, teigdamas „deja, darosi aišku, jog padalinimo planas šiuo laiku taikiomis priemonėmis negali būti įgyvendintas...jei nebus imtasi skubių veiksmų, iki numatytos datos Palestinoje nebus valdžios institucijos, galinčios užtikrinti įstatymų laikymąsi ir tvarką. Ant Šventosios Žemės nusileis smurtas ir liesis kraujas. Neišvengiamu rezultatu bus didžiulio masto kovos tarp tos šalies gyventojų.<ref>{{cite web |url=http://www.mideastweb.org/trusteeship.htm |title=United States Proposal for Temporary United Nations Trusteeship for Palestine Source: Department of State Bulletin, vol. 18, No. 457, April 4, 1948, p. 451 |publisher=Mideastweb.org |access-date=2018-10-26 |archive-date=2013-03-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130309041551/http://www.mideastweb.org/trusteeship.htm |url-status=dead }}</ref> ==Istorija== ===Eiga 1948–1974 m.=== 1948 m. gegužės 14 d., baigus galioti Britų Palestinos mandatui [[Žydų nacionalinis komitetas]] susirinko Tel Avivo muziejuje ir patvirtino [[Izraеlio nepriklausomybės deklaracija|Izraelio nepriklausomybės deklaraciją]], t. y., žydų valstybės įkūrimą [[Izraelio žemė]]je (konkrečios teritorinės ribos minimos nebuvo). Deklaraciją paskelbė [[Davidas Ben Gurionas]], [[Pasaulinė sionistų organizacija|Pasaulinės sionistų organizacijos]] vykdomasis vadovas. Jau kitą dieną [[Egipto karalystė|Egiptas]], Libanas, Sirija, Jordanas ir [[Irako karalystė|Irakas]] užpuolė teritoriją, kuri ką tik buvo liovusi egzistuoti kaip Britų mandatas, taip pradėdami 1948-ųjų metų karą tarp Izrаelio ir arabų, geriau žinomą kaip Izraelio nepriklausomybės karą. Ką tik įkurtos [[Izraelio ginkluotosios pajėgos]] išstumė arabų valstybes iš dalies okupuotų teritorijų, taip praplėsdamos sienas, nustatytas Jungtinių Tautų Ypatingojo komiteto padalinimo plane. Taip 1948 m. gruodį Izraelis kontroliavo didžiąją dalį į vakarus nuo [[Jordano upė]]s esančios teritorijos. Prieš konfliktą ir jo metu savo žemes paliko 713 000 pabėgėlių, vėliau vadinsimų [[palestiniečių pabėgėliai]]s. Daug palestiniečių paliko teritorijas, kurios dabar priklauso Izraeliui, bėgdami nuo žudynių, kurias buvo įvykdžiusios sukarintos žydų organizacijos, tokios kaip [[Irgun]] ar [[Lehi]]. Karo įkarštyje žudynių būta iš abiejų konfliktuojančių pusių. Karas liovėsi 1949 m. pasirašius paliaubų susitarimus tarp Izraelio ir kiekvienos Izraelio kaimynės. Tuo tarpu karo metu reikšmingai suprastėjo žydų padėtis arabų valstybėse, daug kur, pvz., [[Alepas|Alepe]], įsiplieskė riaušės, buvo atvejų, kai žydams atimama pilietybė (pvz., Libijoje), žydų mažuma vejama iš valstybės, ([[Egiptas|Egipto]] atveju po Sueco karo 1956 m.) Per 20 metų nuo karo pradžios maždaug 850 000 žydų imigravo iš arabų valstybių į Izraelį ar kitur.<ref>{{cite news |title=Group seeks justice for 'forgotten' Jews |first=Warren |last=Hoge |url=https://www.nytimes.com/2007/11/04/world/americas/04iht-nations.4.8182206.html |newspaper=[[The New York Times]] |date=2007 m. lapkričio 5 d. |accessdate=7 June 2015}}</ref> 1956 m. Egiptas uždarė [[Tirano sąsiauris|Tirano sąsiaurį]], nepraleisdamas Izraelio laivų ir pažeisdamas [[1888 m. Konstantinopolio konvencija|Konstantinopolio konvenciją]] blokavo [[Akabos įlanka|Akabos įlanką]]. Šis Egipto veiksmas taip pat galėjo prieštarauti 1949 m. ugnies nutraukimo sutarties sąlygoms. Egiptui nacionalizavus Sueco kanalo kompaniją, Izraelis, remiamas britų ir prancūzų, užėmė Sinajaus pusiasalį. Kilo [[Sueco krizė]], per kurį Izraelis be Sinajaus pusiasalio užėmė ir [[Gazos ruožas|Gazos ruožą]]. Spaudžiant JAV ir JTO, Izraelis atsitraukė iš Egipto teritorijos, o Egiptas sutiko demilitarizuoti Sinajaus pusiasalį bei leisti laivybą. Siekiant stebėti demilitarizacijos eigą buvo suburtas Jungtinių Tautų ypatingosios paskirties būrys, tačiau jo stebėtojų į savo teritoriją neįsileido Izraelis. 1967 m. gegužės 19 d. stebėtojus išvijo ir Egipto pusė. 1964 m. buvo įkurta [[Palestinos išsivadavimo organizacija]], kurios įstatuose nurodytas vienas iš tikslų – „išvaduoti Palestiną, sunaikinsiančią sionistus ir imperialistus...“. 1967 m. tarp Egipto ir Izraelio vėl įsiplieskė karas. Prieš tai Egiptas vėl uždarė Tirano sąsiaurį nuo Izraelio laivų, o Sinajaus pusiasalyje, po JTO ypatingosios paskirties būrio stebėtojų išvijimo, dislokavo 100 000 karių. 1967 m. gegužės 30 d. Jordanas su Egiptu pasirašė abipusio gynimo paktą. Netrukus Egiptas sutelkė savo karius prie pietinės Izraelio sienos. Birželio 5 d. Izraelis Egiptui sudavė karinį smūgį. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karo]] metu kovojo Egiptas, Jordanas, Irakas ir Sirija prieš Izraelį. Netikėto karinio smūgio dėka karas greitai baigėsi Izraelio pergale, Izraelis perėmė Sinajaus pusiasalio, Gazos ruožo, Vakarų kranto, Šebos, Golano aukštumų kontrolę, o karo rezultatai iki šiol daro įtaką regiono geopolitikai. 1967 m. rugpjūčio pabaigoje įvyko arabų šalių lyderių [[Chartumo rezoliucija|susitikimas Chartume]], kurio metu pasiektas vadinamasis „trijų ne“ konsensusas Izraelio valstybės atžvilgiu: jokio pripažinimo, jokios taikos ir jokių derybų. [[1969]] m. Egiptas pradėjo [[Naikinamasis karas|Naikinamąjį karą]] su tikslu išsekinti Izraelio pajėgas ir priversti atiduoti Sinajaus pusiasalį.<ref name="Britannica: The War of Attrition">{{cite web| url=http://www.britannica.com/eb/article-219430/Israel| title=Israel: The War of Attrition| accessdate=3 March 2007| work=Encyclopædia Britannica| archiveurl=https://web.archive.org/web/20070222164659/http://www.britannica.com/eb/article-219430/Israel| archivedate=22 February 2007 | url-status=live}}</ref> Karas baigėsi po [[Gamalis Abdelas Naseras|Gamalio Abdelo Nasero]] mirties 1970 m. Jo įpėdinis [[Muhammad Anwar al-Sadat|M.A. al Sadatas]] siekė pagerinti santykius su [[JAV]] ir bandė perorientuoti šalies kursą iš prosovietinio į provakarietišką, vildamasis, kad JAV galėtų spausti Izraelį atiduoti žemes. 1972 m. iš Egipto buvo išsiųsti kariniai patarėjai iš [[SSRS]]. [[1973]] m. [[spalio 6]] d. Sirija ir Egiptas netikėtai užpuolė Izraelį per [[Jom Kipuras|Jom Kipurą]], svarbiausią žydų religinę šventę. Izraelio kariuomenė buvo užklupta nepasiruošusi, tad visiška mobilizacija užtruko tris dienas. Tai paskatino kitas arabų šalis siųsti pajėgas egiptiečių ir sirų pajėgoms pastiprinti. Be to, šios arabų valstybės sutiko paskelbti naftos embargą Vakarų šalims, tarp jų JAV, Japonijai ir Vakarų Europos valstybėms, dėl ko naftos kaina pakilo keturiskart. [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro karo]] metu išryškėjo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] konfrontacija tarp dviejų tuomečių supervalstybių. Karo eigai tapus palankiai Izraeliui, [[SSRS]] pagrasino karine intervencija, dėl ko baimindamasi branduolinio konflikto [[JAV]] užtikrino ugnies nutraukimą [[spalio 25]] d. ===Pirmosios paliaubos tarp Izraelio ir arabų valstybių 1974–2000 m. laikotarpiu=== ====Egiptas==== Po [[Kemp Deivido susitarimai|Kemp Deivido susitarimų]], įvykusių vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje, 1979 m. kovą tarp Egipto ir Izraelio buvo pasirašyta taikos sutartis. Egiptas tapo anksčiausiai su Izraeliu taikos susitarimą pasirašiusia ir Izraelį pripažinusia arabų valstybe. Pagal sutarties sąlygas [[Sinajaus pusiasalis]] buvo grąžintas Egiptui, o Izraeliui paliktas valdyti Gazos ruožas ateityje turėjo būti prijungtas prie [[Palestinos valstybė]]s. Sutartis taip pat leido nevaržomą Izraelio laivų judėjimą Sueco kanalu, o Tirano sąsmauką ir [[Akabos įlanka]] pripažino tarptautiniais vidaus vandens keliais. ====Jordanija==== Izraelis su Jordanija taikos sutartį pasirašė 1994 m. spalio mėn. Pagal ją nustatytas abipusis bendradarbiavimas, karinių veiksmų nutraukimas, Izraelio–Jordanijos sienos klausimų sprendimas ir rezoliucija kitoms problemoms. Konfliktas abiem šalims atsiėjo daugmaž 18,3 mlrd. dolerių. Sutartimi taip pat tikėtasi įtvirtinti taiką tarp [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomiją]] atstovavusios [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] ir Izraelio. Sutartis pasirašyta prie pietinės sienos. ====Irakas==== Izraelio ir Irako santykiai buvo nesutaikomai priešiški nuo pat 1948 m. Irakas siuntė savo pajėgas kovai prieš Izraelį 1948 m. arabų–Izraelio kare, o vėliau kovojo Egipto ir Sirijos pusėje Šešių dienų kare 1967 m. bei Jom Kipuro kare 1973 m. 1981 m. birželį Izraelis įvykdė ''Operaciją Opera'' prieš Iraką, kurios metu sunaikino naujai pastatytą branduolinį objektą Irake. Per [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]] karą 1991 m. Irakas į Izraelį paleido 39 ''[[Scud]]'' raketas, tikėdamasis suvienyti arabų valstybes prieš koaliciją, siekusią išvaduoti [[Kuveitas|Kuveitą]]. [[JAV]] įkalbėjo Izraelį į ataką neatsakyti tam, kad tai neišsivystytų į dar didesnį karą. Irakas ligi šiol nepripažįsta Izraelio, santykiai išlieka įtempti. ====Libanas==== 1970 m. po užsitęsusio [[Juodasis rugsėjis Jordane|pilietinio karo]] karalius Huseinas iš Jordano išvijo [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizaciją]] (PIO). Tų metų rugsėjo mėnesį Jordano Hašemitų karalius Huseinas panaikino palestiniečių organizacijų autonomiją ir šalyje atkūrė savo monarchinį valdymą.<ref>Shlaim. Avi. ''Lion of Jordan; The life of King Hussein in War in Peace'', 2007, pg. 301.</ref> Per smurtinius susidūrimus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, kurių absoliuti dauguma buvo palestiniečiai<ref>Massad, Joseph Andoni. "Colonial Effects: The Making of National Identity in Jordan", pg. 342.</ref> Ginkluotas konfliktas tęsėsi iki 1971 m. liepos, kol į Libaną buvo išvyta Palestinos išsivadavimo organizacija su palestiniečių kovotojais. Persikėlusi į Libaną PIO iš ten ėmė rengti reidus į Izraelį. Į tai atsakydamas Izraelis 1978 m. įvykdė [[Litani operacija|Litani operaciją]] per kurią kartu su [[Pietų Libano armija]] privertė PIO atsitraukti į šiaurę nuo Litanio upės. 1981 m. kilo kitas konfliktas tarp Izraelio ir PIO. Jis pasibaigė ugnies nutraukimu, tačiau konflikto esmė liko neišspręsta. 1982 m. birželį [[1982 m. Libano karas|Izraelis užėmė Libaną]]. Po dviejų mėnesių PIO sutiko pasitraukti iš ten. 1983 m. kovą Izraelis ir Libanas pasirašė paliaubų susitarimą. Tačiau spaudžiant Sirijai prezidentas [[Amine Gemayel|Aminas Gemajelis]] paliaubas nutraukė 1984 m, kovo mėnesį. 1985 m. Izraelio pajėgos pasitraukė į 15 km pločio pietinį Libano ruožą; nuo tada konfliktas tapo mažiau intensyvus, su santykinai mažesniu aukų skaičiumi abiejose pusėse. 1993 ir 1996 m. Izraelis pradėjo didelio masto operaciją prieš šiitų kovotojus ''[[Hezbollah]]'', kurie buvo tapę rimta grėsme. 2000 m. naujai išrinkta [[Ehud Barak|Ehudo Barako]] vyriausybė laikydamasi priešrinkiminių pažadų išvedė pajėgas iš pietinės Libano dalies anksčiau laiko. Skubotas išvedimas buvo pragaištingas [[Pietų Libano armija]]i. Didelė dalis jos narių buvo suimti arba pabėgo į Izraelį. ====Palestiniečiai==== Aštuntasis dešimtmetis pasižymėjo su palestiniečių organizacijomis susijusiomis didelio masto tarptautinėmis teroristinėmis atakomis prieš žydus. 1987 m. gruodį prasidėjo [[Pirmoji intifada]], kurios metu palestiniečiai sukilo prieš Izraelio valdžią [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijoje]]. Maištas prasidėjo Džabalios pabėgėlių stovykloje ir greitai išplito į visą Gazos ruožą bei Vakarų Krantą. Protestuotojai ėmėsi įvairių strategijų: nuo pilietinio nepaklusnumo iki smurto. Be streikų, Izraelio produkcijos boikoto, grafičių ir barikadų, tarp palestiniečių demonstrantų taip pat buvo akmenis į Izraelio gynybines pajėgas mėtančių jaunuolių; tai patraukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Izraelio armijos griežtas atsakas prieš protestuotojus panaudojant ginklus, demonstrantus mušant bei masiškai areštuojant sulaukė tarptautinio pasmerikimo. PIO, kurios iki tol kaip palestiniečių lyderių nepripažino Izraelis, kitais metais buvo pakviesta taikos deryboms, po to, kai minėta organizacija atsisakė terorizmo ir pripažino Izraelį. [[File:Bill Clinton, Yitzhak Rabin, Yasser Arafat at the White House 1993-09-13.jpg|right|thumb|[[Ichakas Rabinas]], [[Bill Clinton|Bilas Klintonas]] ir [[Jesiras Arafatas]] Oslo susitarimų pasirašymo ceremonijoje 1993 m. rugsėjo 13 d.]] 1993 m. Izraelio ir palestiniečių atstovai [[Oslas|Osle]] susitiko taikos deryboms. Susitikimo kulminacija buvo 1993 m. rugsėjį tarp Izraelio ir PIO pasirašyti [[Oslo susitarimai]]. Jais Izraelis pripažino PIO teisėtu palestiniečių atstovu, tuo tarpu PIO pripažino teisę egzistuoti Izraelio valstybei, išsižadėjo terorizmo, smurto ir siekio sunaikinti Izraelį. Oslo antrasis susitarimas buvo pasirašytas 1995 m., juo įkurtos A, B ir C zonos Vakarų krante. A zona tapo visiškai pavaldi civilinei palestiniečių valdžiai, vidaus saugumas buvo patikėtas taip pat palestiniečiams. Oslo susitarimai išlieka svarbiu dokumentu santykiuose tarp Izraelio ir Palestinos. ===Eiga nuo 2000 m.=== [[Antroji intifada]] paskatino Izraelį persvarstyti savo santykius ir politiką palestiniečių atžvilgiu. Po daugybės mirtininkų sprogdinimųsi Izraelio armija įvykdė karinę operaciją pavadinimu „Gynybinis skydas“, didžiausią nuo Šešių dienų karo laikų.<ref>{{cite book|publisher=Yedioth Aharonoth Books and Chemed Books and it had a very big conflict|isbn =978-965-511-767-7|last=Harel|first=Amos|author2=Avi Isacharoff|title=The Seventh War|pages=274–275|location=Tel Avivas|year=2004}}</ref> Smurtui tarp Izraelio armijos ir palestiniečių kovotojų darantis vis intensyvesniam, Izraelis perėmė daug A zonos teritorijų Vakarų krante, taip pat siekdamas išvengti smurto ir apsaugoti izraeliečių gyvenvietes įrengė daug patikros punktų, kelio blokadų aplink didžiąsias palestiniečių apgyvendintas teritorijas. Kai kur nuo 2008 m. Izraelio saugumo pajėgos laipsniškai valdžią perdavė palestiniečių saugumo pajėgoms. Tuometis Izraelio premjeras [[Arielis Šaronas]] [[2003]] m. pradėjo izraeliečių išvedimo iš Gazos ruožo politiką. Ši politika visiškai įgyvendinta 2005 m. rugpjūtį.<ref name="Special Update: Disengagement – August 2005">"[http://www.mfa.gov.il/MFA/History/Modern+History/Historic+Events/Disengagement+-+August+2005.htm Special Update: Disengagement – August 2005]", Izraelio užsienio reikalų ministerija.</ref> Šis premjero sprendimas susilaukė daug kritikos tiek iš politinės kairės, tiek iš dešinės. Tai, kad evakuojamos septyniolika nausėdijų Gazoje ir keturios Vakarų krante reiškė didelį posūkį nausėdijų politikoje nuo 1968 m. Šis sprendimas supriešino premjero partiją – sprendimą palaikę Prekybos ir pramonės ministras [[Ehudas Olmertas]] ir Imigracijos ir integracijos ministras [[Tzipi Livni]]. Kita vertus, tokį sprendimą griežtai pasmerkė užsienio reikalų ministras Silvanas Šalomas ir finansų ministras [[Benjaminas Netanjahu]]. Taip pat nebuvo aišku, ar tai tik didesnio masto evakuacijos pradžia.<ref>Shindler, Colin. ''A History of Modern Israel'', Cambridge University Press, Cambridge, 2008, pg. 314</ref> 2006 m. birželį [[Hamas]] kovotojai pagrobė Izraelio pusėje prie sienos su Gazos ruožu budėjusį izraeliečių karį Giladą Šalitą. Užpuolimo metu žuvo du Izraelio gynybos pajėgų kariai, o Šalitas sužeistas. Po trijų dienų Izraelis pradėjo [[Operacija Vasaros lietūs|Operaciją Vasaros lietūs]] siekdamas išlaisvinti pagrobtąjį karį.<ref>{{cite web |last=Ravid |first=Barak |url=http://www.haaretz.com/news/diplomacy-defense/gilad-shalit-to-be-returned-to-israel-within-a-week-1.389655 |title=Gilad Shalit to be returned to Israel within a week – Israel News &#124; Haaretz Daily Newspaper |work=Haaretz |date=2011 m. spalio 12 d. |accessdate=2013 m. sausio 19 d. |archive-date=2013-02-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130202220410/http://www.haaretz.com/news/diplomacy-defense/gilad-shalit-to-be-returned-to-israel-within-a-week-1.389655 |url-status=dead }}</ref> Karys [[Hamas]] kovotojų buvo laikomas įkaitu, neprileidžiant [[Raudonasis kryžius|Raudonojo kryžiaus]] medikų, iki 2011 m. spalio 18 d., kol šis buvo iškeistas į 1027 palestiniečių kalinius.<ref>{{cite web|url=http://www.haaretz.com/news/who-are-the-deadly-terrorists-israel-refuses-to-release-for-shalit-1.272300|title=Who are the deadly terrorists Israel refuses to release for Shalit?|publisher=|access-date=2018-10-28|archive-date=2014-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20140227052930/http://www.haaretz.com/news/who-are-the-deadly-terrorists-israel-refuses-to-release-for-shalit-1.272300|url-status=dead}}</ref> 2006 m. liepą [[Hezbollah]] kovotojai kirto Libano-Izraelio sieną, užpuolė ir nužudė aštuonis Izraelio karius, o kitus du paėmė įkaitais, taip sukeldami [[2006 m. Libano karas|Libano karą]], padariusį daug žalos Libano infrastruktūrai ir pareikalavusio virš 1000 libaniečių ir 150 izraeliečių gyvybių. Dar milijonas libaniečių ir 300 000–500 000 izraeliečių tapo pabėgėliais, nors dauguma vėliau galėjo grįžti į savo namus. JTO pastangomis paliaubos įsigaliojo 2006 m. rugpjūčio 14 d. ir taip šis konfliktas buvo užbaigtas. Po paliaubų kai kurios [[Pietų Libanas|Pietų Libano sritys]] liko negyvenamos dėl nesprogusių kasetinių bombų.<ref>{{cite news | url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/5382192.stm| title='Million bomblets' in S Lebanon|publisher=BBC News| date=2006 m. rugsėjo 26 d.| accessdate =13 July 2008}}</ref> Po to, kai po [[2007 m. Gazos mūšis|Gazos mūšio]] Hamas smurtiniu būdu perėmė valdžią Gazos ruože iš priešininkės [[Fatah]], Izraelis baigė ekonominį bendradarbiavimą su Palestinos vadovybe šioje dalyje. Izraelis kartu su Egiptu 2007 m. įvedė [[Gazos ruožo blokada|Gazos ruožo blokadą]]. Izraelis tęsia blokadą motyvuodamas savo saugumu – siekdamas apsisaugoti nuo raketinių atakų iš Gazos pusės ir Hamas ginklų kontrabandos.<ref name="BBCProfile">{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-19395651 |title= Profile: Rachel; Corrie: | work=BBC News |date=28 August 2012}}</ref> 2007 m. rugsėjo 6 d. įvykdytos operacijos metu Izraelis bombardavo rytinę Sirijos dalį, kur tariamai buvo branduolinis reaktorius, pastatytas su [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] pagalba.<ref>{{cite news|title=Statement by the Press Secretary |url=http://www.whitehouse.gov/news/releases/2008/04/20080424-14.html |publisher=The White House |date=24 April 2008 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080517105419/http://www.whitehouse.gov/news/releases/2008/04/20080424-14.html |archivedate=17 May 2008 }}</ref> Izraelis Siriją bombardavo ir 2003 m., taikydamas į tariamą kovotojų bazę. 2008 m. balandį Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas buvo užsiminęs apie svarstomą galimybę pasirašyti taikos sutartį tarp Sirijos, Turkijos ir Izraelio vieneriems metams. Šiuos planus patvirtino tuometis Izraelio premjeras. Vis dėlto tiesioginės derybos neįvyko, nes prezidentas Asadas pareiškė, jog „tiesioginių derybų nebus tol, kol naujasis JAV prezidentas pradės eiti savo pareigas.“<ref>{{cite news |first=Peter|last=Walker|author2=News Agencies|title=Olmert confirms peace talks with Syria|url=https://www.theguardian.com/world/2008/may/21/israelandthepalestinians.syria |work=The Guardian |date=21 May 2008|accessdate=21 May 2008| quote=Israel and Syria are holding indirect peace talks, with Turkey acting as a mediator... | location=London| archiveurl= https://web.archive.org/web/20080521213948/http://www.guardian.co.uk/world/2008/may/21/israelandthepalestinians.syria| archivedate= 21 May 2008 | url-status=live}}</ref> Sakydama kalbą 2008 m. rugsėjo 26 d. tuometė valstybės sekretorė [[Condoleezza Rice]] kritikavo Izraelio paspartėjusį nausėdijų plėtimą Vakarų krante kaip žalingą taikos procesui.<ref>{{cite news |title =Rice calls for Israel to stop building in West Bank |url=https://www.independent.co.uk/news/world/middle-east/rice-calls-for-israel-to-stop-building-in-west-bank-909669.html |work=The Independent | location=London | first=Kim | last=Sengupta | date=27 August 2008 | accessdate=7 April 2010}}</ref> Trapios [[2008]] m. paliaubos tarp Izraelio ir Hamas baigėsi tų metų gruodžio 19 d.,<ref>{{cite news|title=TIMELINE – Israeli-Hamas violence since truce ended|url=http://uk.reuters.com/article/topNews/idUKTRE50423320090105|agency=Reuters|date=5 January 2009|access-date=2018-10-28|archive-date=2009-01-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20090118161927/http://uk.reuters.com/article/topNews/idUKTRE50423320090105|url-status=dead}}</ref> o pastangos jas pratęsti žlugo abiem pusėms kaltinant viena kitą paliaubų laužymu.<ref>{{cite news| url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/7797144.stm |publisher=BBC | title=Hamas 'might renew' truce in Gaza | date=23 December 2008 | accessdate=1 January 2010}}</ref> Iškart paliauboms pasibaigus, Izraelis surengė reidą tunelyje, kurį įtarė buvus naudojamą Izraelio kariams grobti. Reido metu žuvo keli Hamas kovotojai.<ref>{{cite web|last=Derfner |first=Larry |url=https://www.usnews.com/articles/news/world/2008/12/30/why-the-gaza-war-between-israel-and-hamas-broke-out-now.html |title=Larry Derfner (US News): Why the Gaza War Between Israel and Hamas Broke Out Now |work=U.S. News & World Report |date=30 December 2008}}</ref> Po šio incidento Hamas vėl pradėjo raketų ir mirtininkų atakas Izraelio miestuose. Gruodžio 24 d. iššauta 60 raketų. Po trijų dienų Izraelis surengė operaciją prieš Hamas. Daug žmogaus teisių organizacijų apkaltino Izraelį ir Hamas vykdant [[karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]].<ref>"Demands grow for Gaza war crimes investigation" UK ''Guardian'', 2009 m. sausio 13 d.</ref> 2009 m. Izraelis įšaldė nausėdijų plėtrą Vakarų krante. Tuometė JAV valstybės sekretorė [[Hillary Clinton]] pagyrė užšaldymą kaip „beprecedentį“ gestą, kuris gali „atnaujinti taikos derybas Artimuosiuose Rytuose“.<ref>{{cite web|last=Rozen |first=Laura |url=http://www.politico.com/blogs/laurarozen/1109/Mitchell_brief_as_Netanyahu_to_announce_partial_settlement_freeze.html |title=Clinton praises Netanyahu West Bank settlement moratorium (UPDATED) – Laura Rozen |publisher=Politico.Com |date=2009 m. lapkričio 25 d. |accessdate=4 May 2012}}</ref><ref>{{cite news| url=http://edition.cnn.com/2009/WORLD/meast/11/01/mideast.talks.clinton/index.html | publisher=CNN | title=Palestinians blast Clinton for Israel praise | date=2009 m. lapkričio 1 d.}}</ref> 2010 m. gegužę [[Izraelio karinis laivynas]] surengė reidą šešiuose Gazos Laisvės flotile pavadintuose laivuose po to, kai šie atsisakė prisišvartuoti prie [[Ašdodo uostas|Ašdodo uosto]]. Viename laivų, kuris priklausė [[Turkija]]i, susidūrimas tarp Izraelio karių ir įgulos buvo smurtingas, devyni aktyvistai žuvo nuo Izraelio specialiųjų pajėgų rankos. Tai sukėlė didelio masto tarptautinį pasmerkimą, santykiai tarp Izraelio ir Turkijos pasidarė įtempti. Galop Izraelis susilpnino Gazos ruožo blokadą. Daug įgulos narių ir septyni Izraelio kariai buvo sužeisti. Po paskutinio derybų, tarp Izraelio ir Palestinos Autonomijos, rato 2010–2011 m. 13 palestiniečių karinių grupuočių, vadovaujamos [[Hamas]], pradėjo terorizmo kampaniją siekdamos sutrukdyti ir nutraukti taikos derybas.<ref>{{cite web|url=http://www.csmonitor.com/World/Middle-East/2010/0831/Hamas-targets-Israeli-Palestinian-talks-by-killing-four-Israelis |title=Hamas targets Israeli-Palestinian talks by killing four Israelis |work=The Christian Science Monitor}}</ref> Atakos suintensyvėjo 2010 m. rugpjūtį, aukomis dažniausiai tapdavo civiliai, taip pat padažnėjo raketų atakos iš palestiniečių pusės. Pavyzdžiui, rugpjūčio 2 d. įvykdytos atakos metu nužudytas vienas Jordano civilis, o keturi sužeisti.<ref>{{cite news|last=Blomfield |first=Adrian |url=https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/middleeast/jordan/7922624/Jordanian-national-killed-in-multiple-militant-rocket-strike.html |title=Jordanian national killed in multiple militant rocket strike |work=The Daily Telegraph |date=2 August 2010 |location=London}}</ref> Nuo to laiko iki 2011 m. vyko kovos, be atvangos tęsėsi Izraelio puldinėjimas raketomis – jų per metus iššauta 680.<ref name=Rockets2011-1>{{cite web|url=http://www.idf.il/1283-14436-en/Dover.aspx |title=IDF Spokesperson |publisher=Idf.il |accessdate=19 January 2013}}</ref> 2012 m. lapkričio 14 d. Izraelis operacijos metu nukovė Hamas kovotojų vadą [[Ahmedas Džabaris|Ahmedą Džabarį]].<ref name="telegraph jabari">{{cite news| location=UK|url=https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/middleeast/palestinianauthority/9677782/Hamas-military-chief-killed-in-Gaza-air-strike.html|date=2012 m. lapkričio 14 d.|newspaper=The Daily Telegraph|first=Barney|last=Henderson|title=Hamas military chief killed in Gaza air strike}}</ref> Neilgai trukus Hamas ir Izraelis sutiko derėtis dėl ugnies nutraukimo, tarpininkaujant Egiptui.<ref name="wp ceasefire">{{cite news|title=Full text: Terms of Israel-Palestinian cease-fire|url=https://www.washingtonpost.com/blogs/worldviews/wp/2012/11/21/full-text-terms-of-israel-palestinian-cease-fire/|work=The Washington Post|accessdate=22 November 2012}}</ref> Dėl tariamai neproporcingo jėgos panaudojimo Izraelis sulaukė daug kritikos. Kai kurių JAV universitetų studentų miesteliuose vyko protestai prieš Izraelio veiksmus. Tokio pobūdžio protestai kilo ir prie Izraelio konsulato Niujorke, taip pat Artimuosiuose Rytuose, kai kuriose Europos ir Pietų Amerikos šalyse. Kita vertus, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Australijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos ir Nyderlandų vyriausybės išreiškė paramą Izraelio teisei apsiginti save ir pasmerkė Hamas vykdytas raketų atakas į Izraelio teritoriją.<ref name=ashton>{{Cite news|last=Lazaroff|first=Tovah|url=http://www.jpost.com/DiplomacyAndPolitics/Article.aspx?id=292162|title=Ashton, Merkel say Israel has right to defend itself|newspaper=The Jerusalem Post|date=16 November 2012}}</ref><ref name=us>{{cite press release|title=Gaza Rocket Attacks| location=US|publisher=Department of State|date=14 November 2012| url=https://www.state.gov/r/pa/prs/ps/2012/11/200551.htm|accessdate=14 November 2012}}</ref><ref name=uk>{{cite web|title=Foreign Secretary statement on Gaza and southern Israel| location=UK|url=http://www.fco.gov.uk/en/news/latest-news/?view=News&id=835485682|publisher=Foreign & Commonwealth Office| accessdate=15 November 2012}}</ref><ref name=france>{{cite news|url=https://www.reuters.com/article/2012/11/15/palestinians-israel-idUSL5E8MF10320121115|title=UPDATE 8-Rockets hits near Tel Aviv as Gaza death toll rises|agency=Reuters|date=14 November 2012|accessdate=18 November 2012|first=Nidal|last=al-Mughrabi|archive-date=2015-09-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20150924172029/http://www.reuters.com/article/2012/11/15/palestinians-israel-idUSL5E8MF10320121115|url-status=dead}}</ref><ref name=australia>{{cite press release|title=Gillard condemns attacks on Israel|location=Australia|date=16 November 2012| first=Bianca|last=Hall|url=http://www.theage.com.au/opinion/political-news/gillard-condemns-attacks-on-israel-20121116-29fx8.html|accessdate=16 November 2012}}</ref><ref name=belgium>{{Cite journal|url=http://m.euractiv.com/details.php?aid=516096 |language=fr |title=Les ministres européens mettent en garde Israël quant à l'escalade de la violence à Gaza |trans-title=European ministers warn Israel about escalade of violence in Gaza |publisher=EurActiv |date=16 November 2012 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20130606104652/http://m.euractiv.com/details.php?aid=516096 |archivedate=6 June 2013 }}</ref><ref name=bulgaria>{{cite web|url=http://www.mfa.government.bg/en/events/73/4/539/index.html|title=Foreign minister Nikolay Mladenov commenting on the situation in southern Israel and the Gaza Strip|publisher=[[Bulgarijos užsienio reikalų ministerija]]|date=15 November 2012|accessdate=16 November 2012|archive-date=2012-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20121227113145/http://www.mfa.government.bg/en/events/73/4/539/index.html|url-status=dead}}</ref><ref name=canada>{{cite press release|title=Canada Condemns Hamas and Stands with Israel|publisher=Foreign Affairs and International Trade|location=Canada|date=14 November 2012|url=http://www.international.gc.ca/media/aff/news-communiques/2012/11/14a.aspx?lang=eng&view=d|accessdate=15 November 2012}}</ref><ref name=czech>[http://www.mzv.cz/jnp/en/issues_and_press/statements/x2012_11_15_prohlaseni_mzv_cr_k_aktualnimu_vyvoji_situace_v_izraeli_a_pasmu_gazy.html Statement of MFA on Israel and the Gaza Strip], Ministry of Foreign Affairs of the Czech Republic 15 November 2012 {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20130523074243/http://www.mzv.cz/jnp/en/issues_and_press/statements/x2012_11_15_prohlaseni_mzv_cr_k_aktualnimu_vyvoji_situace_v_izraeli_a_pasmu_gazy.html |date=23 May 2013 }}</ref><ref name=netherlands>[http://www.government.nl/news/2012/11/13/timmermans-condemns-rocket-attacks-on-israel-from-gaza.html Timmermans condemns rocket attacks on Israel from Gaza] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150720212004/http://www.government.nl/news/2012/11/13/timmermans-condemns-rocket-attacks-on-israel-from-gaza.html |date=2015-07-20 }}, Government of the Netherlands 13 November 2012</ref><ref>{{cite web|location=Lebanon|url=http://www.dailystar.com.lb/News/Middle-East/2012/Nov-15/195155-russia-condemns-disproportionate-strikes-on-gaza.ashx#axzz2CJLCPknc|title=Russia condemns 'disproportionate' strikes on Gaza|work=The Daily Star|date=15 November 2012|accessdate=15 November 2012}}</ref> Lietuvoje Izraeliui paramą viešai išreiškė [[Lietuvos žydų bendruomenė]].<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-zydu-bendruomene-isreiske-parama-izraeliui-del-konflikto-gazoje-56-281253 Lietuvos žydų bendruomenė išreiškė paramą Izraeliui dėl konflikto Gazoje, [[15min.lt]]].</ref> Po Hamas raketų antpuolių eskalacijos 2014 m. liepos 8 d. Izraelis ėmėsi karinės operacijos „Apsaugos skydas“. Operacija išaugo į [[2014 m. Izraelio–Gazos konfliktas|karinį konfliktą]]. Konfliktas tęsėsi septynias savaites ir pareikalavo 67 karių ir 6 civilių gyvybių izraeliečių pusėje ir daugiau nei 2000 gyvybių palestiniečių pusėje, daugiausiai civilių (Izraelis nurodęs 36%). Dar 23 palestiniečiams Hamas įvykdė egzekucijas.<ref>{{cite web|url=https://www.amnesty.org/en/latest/news/2015/05/gaza-palestinians-tortured-summarily-killed-by-hamas-forces-during-2014-conflict/|title=Gaza: Palestinians tortured, summarily killed by Hamas forces during 2014 conflict|publisher=}}</ref> Izraelio karinis vaidmuo kilusiame [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniame kare]] apsiribojo raketų smūgiais,<ref>{{cite web|url=https://www.timesofisrael.com/idf-official-confirms-attack-in-syria-first-strike-on-live-iranian-targets/|title=IDF official said to confirm attack in Syria: ‘First strike on Iranian targets’|publisher=}}</ref> kurie iki 2017 m. nebuvo oficialiai pripažinti. Nors Izraelis teigia šiame konflikte užimąs neutralią poziciją, Izraelis yra prieš Irano veikimą Sirijoje. Izraelis iki 2018 m. rugsėjo yra suteikęs humanitarinės paramos Sirijos karo aukoms, gydęs dalį sužeistųjų savo ligoninėse. Ši paramos programa vadinosi ''[[Operacija Geras kaimynas]]'' ir vykdyta Izraelio karinių pajėgų. Yra daug sričių, kur Izraelis gina savo nacionalinius interesus, praktiškai nebūdamas neutralus Sirijos kare. Vienas jų – rūpestis, kad Iranas gali įgyti pernelyg daug regioninės įtakos. Irano remiamos grupuotės, tokios kaip [[Hezbollah]], yra įtariamos atakų prieš Izraelio pozicijas prie Sirijos ir Libano sienų organizavimu, o Izraelis įtariamas rengiantis oro antskrydžius prieš konvojus, vežančius ginklus šioms organizacijoms. 2017 m. gruodžio 9 d. JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] paskelbė, jog JAV pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostinę, į ją perkeldamas JAV ambasadą. Šis žingsnis buvo pasmerktas pasaulio lyderių ir sukėlė kruvinų protestų bangą prie Gazos pasienio iškart po ambasados atidarymo. Ambasada buvo atidaryta 2018 m. gegužės 14 d. Lietuvos prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] pozicija JAV ambasados perkėlimo klausimu buvo viena švelnesnių tarp ES narių.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/grybauskaite-trumpo-sprendimo-del-jeruzales-nei-kritikuoja-nei-remia.d?id=76577633 Grybauskaitė Trumpo sprendimo dėl Jeruzalės nei kritikuoja, nei remia]</ref> == Reikšmingi kariniai įvykiai, susiję su konfliktu == {| class="wikitable sortable" ! Laikas ! Pavadinimas |- | rowspan="1"| 1948–1949 m. | [[Izraelio nepriklausomybės karas|1948 m. Arabų-Izraelio konfliktas]] |- | 1951–1955 m. | [[Atsakomosios karinės operacijos]] |- | 1956 m. | [[Sueco krizė|Sueco karas]] |- | 1967 m. | [[Šešių dienų karas]] |- | 1967–1970 m. | [[Naikinamasis karas]] |- | 1971–1982 m. | [[Palestiniečių maištas Pietų Libane]] |- | 1973 m. | [[Jom Kipuro karas]] |- | 1978 m. | [[1978 m. Pietų Libano konfliktas|Pirmasis Pietų Libano konfliktas]] |- | 1982 m. | [[1982 m. Libano karas|Pirmasis Libano karas]] |- | 1985–2000 m. | [[Pietų Libano konfliktas (1985–2000 m.)|Antrasis Pietų Libano konfliktas]] |- | 1987–1993 m. | [[Pirmoji intifada]] |- | 2000–2004 m. | [[Antroji intifada]] |- | rowspan="2"| 2006 m. | [[Operacija Vasaros lietūs]] |- | [[2006 m. Izraelio ir Libano karas|Antrasis Libano karas]] |- | 2008–2009 m. | [[Karas Gazoje (2008–09 m.)|Gazos karas]] |- | 2012 m. | [[Operacija Debesies stulpas]] |- | 2014 m. | [[2014 m. Izraelio-Gazos konfliktas]] |- | 2021 m. | [[2021 m. Izraelio–Palestinos krizė]] |- | 2023 m. | [[2023 m. Izraelio užpuolimas|2023 m. Izraelio–Hamas karas]] |} == Konflikto kaina == Indų [[idėjų kalvė]]s ''[[Strategic Foresight Group]]'' skaičiavimais, 1991–2010 m. konflikto [[alternatyviosios sąnaudos]] sudaro 12 trilijonų JAV dolerių. Tokią sumą lėšų nuo [[BVP]], ataskaitos duomenimis, dėl ginkluoto konflikto prarado [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] šalys. Izraelio dalis sudaro beveik 1 trilijoną, [[Irakas|Irako]] ir [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] – atitinkamai 2,2 ir 4,5 trilijono JAV dolerių. Kitaip tariant, taikos tarp [[Arabų Lyga|Arabų Lygos]] ir Izraelio nuo pat [[1991]] m. atveju, statistinis Izraelio pilietis per metus gautų 44 000 JAV dolerių pajamų vietoje 23 000, gautų [[2010]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.strategicforesight.com/Cost%20of%20Conflict%20-%206%20pager.pdf |title=''Cost of Conflict in the Middle East'', Strategic Foresight Group |format=PDF |url=https://www.files.ethz.ch/isn/96272/cost%20of%20conflict.pdf}}</ref> Iš žmogiškojo kapitalo perspektyvos, skaičiuojama, jog ginkluotas konfliktas pareikalavo 92 000 gyvybių (74 000 karinio personalo ir 18 000 civilių, skaičiuojant nuo [[1945]] m. iki [[1995]] m.).<ref name="buzan">{{cite book| last=Buzan | first=Barry | title=Regions and powers | publisher=Kembridžo universiteto leidykla | year=2003 | url=https://books.google.com/?id=N3LfkrrNM4QC&pg=PA215&dq=arab-israeli+fatalities | accessdate=2018 m. spalio 16 d.| isbn=978-0-521-89111-0}}</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Arabų–Izraelio konfliktas| ]] pmpiwvkl23s73nh01qx1chid1r9t9pv 0 552642 7855997 7844973 2026-06-14T02:30:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855997 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bhayangkara FC | image = [[Vaizdas:Bhayangkara FC.png|180px]] | fullname = Bhayangkara Football Club | nickname = | founded = 2010 m. | ground = Pahoman stadionas, [[Lampungas]] | capacity = 15 000 | chairman = {{vlv|IDN}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|NIR}} Paul Munster | league = '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 5 vieta |pattern_la1 =_thinblackborder |pattern_ra1 =_thinblackborder |pattern_b1 =_rovers1112a |pattern_so1= |leftarm1 =Ffd700 |rightarm1 = Ffd700 |body1 = Ffff00 |shorts1 = Ffd700 |socks1 = Ffd700 |pattern_la2 =12211B |pattern_ra2 =12212F |pattern_b2 = _greenhoops |leftarm2 = 00FF00 |rightarm2 = 00FF00 |body2 = 00FF00 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = ffffFf }} '''Bhayangkara Presisi Lampung FC''' arba '''Bhayangkara Presisi Indonesia FC''', o ankstesniais metais vadinosi '''„Bhayangkara Football Club“''' – [[Indonezija|Indonezijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lampungas]]. Namų rungtynes žaidžia Pahoman stadione. == Istorija == Klubas įkurtas 2010 m. Šalies čempionais tapo 2017 m. ; Bhayangkara Presisi Lampung FC Nuo 2024 m. žinomas kaip '''Bhayangkara Presisi Indonesia FC'''. == Pasiekimai == ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] / Liga 1:'''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF - Indonesia - List of Champions]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (1):''' [[2017 m. Liga 1 (Indonezija)|2017]] m. * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (2):''' 2018, 2021–2022 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF.com - Indonesia - List of Champions]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Super League (Indonezija)|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2027.html#liga1 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Super League (Indonezija)|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2026.html#liga1 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Liga 2''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2025.html#liga1 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2024.html#liga1 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. BRI Liga 1|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2023.html#liga1 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2022.html#liga1 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2020.html#liga1 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2019.html#liga1 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Liga 1 (Indonezija)|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2018.html#liga1 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Liga 1 (Indonezija)|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2017.html#liga1 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:#FFC000;color:Black" width="150" height="50" |'''BHAYANGKARA''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |'''BHAYANGKARA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:#FFC000;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bhayangkara FC.png|150px]]'''BHAYANGKARA''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bhayangkara FC.png|150px]]'''BHAYANGKARA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _bhayangkarafc2324h | pattern_b= _bhayangkarafc2324h | pattern_ra= _bhayangkarafc2324h | pattern_sh= _bhayangkarafc2324h | pattern_so= | leftarm= FFC000 | body= FFC000 | rightarm= FFC000 | shorts= FFC000 | socks= FFC000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2025|08|18}}<ref>{{cite web|title=Squad Bhayangkara|url=https://ileague.id/clubs/single/BRI_SUPER_LEAGUE_2025-26/BHAYANGKARA_PRESISI_LAMPUNG_FC|website=ligaindonesiabaru.com|access-date=18 August 2021}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=IDN|pos=GK|name=[[Aqil Savik]]}} {{Fs player|no=2|nat=IDN|pos=DF|name=[[Putu Gede]]}} {{Fs player|no=3|nat=BRA|pos=DF|name=Léo Silva}} {{Fs player|no=4|nat=MKD|pos=DF|name=[[Nehar Sadiki]]}} {{Fs player|no=5|nat=BRA|pos=MF|name=[[Moisés Gaúcho]]}} {{Fs player|no=6|nat=IDN|pos=MF|name=[[Reza Kusuma]]}} {{Fs player|no=7|nat=IDN|pos=FW|name=[[Muhammad Ragil]]|other=}} {{Fs player|no=8|nat=IDN|pos=FW|name=[[Ginanjar Wahyu]]}} {{Fs player|no=9|nat=IDN|pos=FW|name=[[Ilija Spasojević]]|other=}} {{Fs player|no=10|nat=CAM|pos=MF|name=[[Andrés Nieto]]}} {{Fs player|no=11|nat=IDN|pos=DF|name=[[Firza Andika]]}} {{Fs player|no=12|nat=IDN|pos=GK|name=[[Awan Setho Raharjo|Awan Setho]]||other=kapitonas]}} {{Fs player|no=13|nat=IDN|pos=DF|name=[[Ardi Idrus]]}} {{Fs player|no=14|nat=IDN|pos=MF|name=[[Ji Da-bin]]}} {{Fs player|no=15|nat=MNE|pos=DF|name=[[Slavko Damjanović]]}} {{Fs player|no=16|nat=AFG|pos=FW|name=[[Fareed Sadat]]|other=}} {{Fs player|no=17|nat=IDN|pos=FW|name=Raheem Nugraha}} {{Fs player|no=18|nat=IDN|pos=MF|name=Hanif Ramadhan}} {{Fs player|no=19|nat=IDN|pos=MF|name=[[Teuku Ichsan]]}} {{Fs player|no=20|nat=IDN|pos=DF|name=[[Sani Rizki Fauzi|Sani Rizki]]}} {{Fs player|no=21|nat=IDN|pos=FW|name=[[Titan Agung]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=22|nat=IDN|pos=FW|name=[[Dendy Sulistyawan]]||other=}} {{Fs player|no=23|nat=IDN|pos=MF|name=[[Wahyu Subo Seto]]}} {{Fs player|no=24|nat=IDN|pos=FW|name=Fadly Alberto}} {{Fs player|no=25|nat=IDN|pos=MF|name=Evandra Florasta}} {{Fs player|no=26|nat=IDN|pos=DF|name=Ferre Murari}} {{Fs player|no=28|nat=IDN|pos=DF|name=[[Arif Satria]]}} {{Fs player|no=29|nat=IDN|pos=GK|name=[[Rakasurya Handika]]}} {{Fs player|no=30|nat=CRO|pos=MF|name=[[Christian Ilić]]}} {{Fs player|no=31|nat=CRO|pos=FW|name=[[Stjepan Plazonja]]}} {{Fs player|no=41|nat=IDN|pos=DF|name=[[Muhammad Ferarri]]}} {{Fs player|no=45|nat=IDN|pos=DF|name=Rahmat Syawal}} {{Fs player|no=49|nat=HAI|pos=FW|name=[[Shanyder Borgelin]]}} {{Fs player|no=58|nat=IDN|pos=DF|name=[[Frengky Missa]]|other=}} {{Fs player|no=66|nat=IDN|pos=MF|name=[[David Maulana]]}} {{Fs player|no=74|nat=IDN|pos=FW|name=Mufdi Iskandar|other=}} {{Fs player|no=77|nat=IDN|pos=MF|name=Danish Arkha|other=}} {{Fs player|no=79|nat=IDN|pos=DF|name=Fandi Bagus}} {{Fs player|no=88|nat=MNE|pos=FW|name=[[Dejan Račić]]}} {{Fs player|no=90|nat=IDN|pos=GK|name=Iqbal Septian}} {{Fs player|no=96|nat=IDN|pos=MF|name=[[Ryan Kurnia]]}} {{Fs end}} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos]] komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/leagues/87/2025_1/Indonesia.html Leagues of Indonesia]</ref> * {{vlv|IDN}} Awan Setho, vartininkas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/69478/Awan_Setho.html General Information about the player Awan Setho]</ref> * {{vlv|IDN}} Muhammad Ferarri, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/88864/Muhammad_Ferarri.html General Information about the player Muhammad Ferarri]</ref> * {{vlv|IDN}} Putu Gede, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/67453/Putu_Gede.html General Information about the player Putu Gede]</ref> * {{vlv|IDN}} Dendy Sulistyawan, puolįjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/88785/Dendy_Sulistyawan.html General Information about the player Dendy Sulistyawan]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Haitis}} Shanyder Borgelin, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/83598/Shanyder_Borgelin.html General Information about the player Shanyder Borgelin]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/fc-bhayangkara/6gEuDIDT/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fc-bhayangkara/6gEuDIDT/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bhayangkara-fc/startseite/verein/53944 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bhayangkara-fc/29653/ Globalsportsarchive] {{Super League (Indonezija)}} [[Kategorija:Indonezijos futbolo klubai]] m94uqs9bskiwgasgvn0huigr7qulqzk 0 552646 7856003 7844991 2026-06-14T04:25:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856003 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Borneo FC | image = [[Vaizdas:Borneo FC.png|180px]] | fullname = Borneo Football Club | nickname = ''Pesut Etam'' (Mūsų delfinai) | founded = 2014 m. | ground = „Segiri Samarinda“ stadionas, [[Samarinda]] | capacity = 16 000 | chairman = Nabil Husein Said Amin | manager = {{vlv|BRA}} Fábio Lefundes | league = '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_b1 = _dundee0910h | pattern_la1 = _dundee0910h | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b2 = _01fcstel1314 | pattern_b3 = _academica1213h | pattern_ra1 = _dundee0910h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | pattern_sh1 =_nikeblack | pattern_sh2 = _nikeblack | pattern_sh3 = _cac01 | pattern_so1 = _nikeblack | pattern_so2 = _nikeblack | pattern_so3 = _nikewhite | leftarm1 =F63 | leftarm2 = FFFFff | leftarm3 = 000000 | body1 = fc4e01 | body2 = 000000 | body3 = FFFFFF | rightarm1 = f63 | rightarm2 = ffffff | rightarm3 = 000000 | shorts1 = f63 | shorts2 = f63 | shorts3 = 000000 | socks1 = f63 | socks2 = ffffff | socks3 = 000000 }} '''„Borneo Football Club“''' – [[Indonezija|Indonezijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Samarinda|Samarindos]]. Namų rungtynes žaidžia „Segiri Samarinda“ stadione. == Istorija == Klubas įkurtas 2014 m. Pateko į stipriausią šalies futbolo divizioną. 2019 m. italas [[Fabio Lopez]] tapo vyr. treneriu. == Pasiekimai == ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] / Liga 1:'''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF - Indonesia - List of Champions]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0):''' * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' [[2025–2026 m. Super League (Indonezija)|2025–2026]] m. * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (1):''' [[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]] m. ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Championship (Indonezija)|Championship]] / Liga 2:''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] Nugalėtojai (): == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF.com - Indonesia - List of Champions]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Super League (Indonezija)|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2027.html#liga1 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Super League (Indonezija)|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2026.html#liga1 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. BRI Liga 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2025.html#liga1 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2024.html#liga1 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. BRI Liga 1|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2023.html#liga1 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2022.html#liga1 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2020.html#liga1 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2019.html#liga1 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Liga 1 (Indonezija)|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2018.html#liga1 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Liga 1 (Indonezija)|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2017.html#liga1 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:White" width="150" height="50" |'''BORNEO''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |'''BORNEO''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Borneo FC.png|150px]]'''BORNEO''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Borneo FC.png|150px]]'''BORNEO''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _redborder | pattern_b= _maroon_stripes | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF4500 | body= FF4500 | rightarm= FF4500 | shorts= FF4500 | socks= FF4500 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _redborder | pattern_b= _vneck | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF4500 | body= FF4500 | rightarm= FF4500 | shorts= FF4500 | socks= FF4500 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteshoulders | pattern_b= _whiteshoulders | pattern_ra= _whiteshoulders | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF4500 | body= FF4500 | rightarm= FF4500 | shorts= FF4500 | socks= FF4500 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Aprangos gamintojai == {| class="wikitable" |- !Gamintojas !Metai !Nuorodos |- |{{flagicon|IDN}} Town |2014–2015 |<ref>{{cite web|title=Apparel ISL 2015, Pesut Etam Gandeng Salvo|url=http://www.pusamaniafc.com/news.php?id=528|access-date=25 December 2014|language=id|archive-url=https://web.archive.org/web/20141226001251/http://www.pusamaniafc.com/news.php?id=528|archive-date=26 December 2014|url-status=usurped}}</ref> |- |{{flagicon|IDN}} Salvo |2015–2017 |<ref>{{cite web|title=Salvo resmi Sponsori Pusamania Borneo FC|url=http://korankaltim.com/salvo-resmi-sponsori-aparel-pbfc/|access-date=25 December 2014|language=id|archive-url=https://web.archive.org/web/20141225091547/http://www.korankaltim.com/salvo-resmi-sponsori-aparel-pbfc/|archive-date=25 December 2014|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagicon|USA}} [[Nike]] |2018 |<ref>{{cite news|url=https://www.goal.com/id/berita/nike-sponsori-borneo-fc-untuk-liga-1-2018/1j1h2pf0smcnc19fdlu7l33pql|title=Nike Sponsori Borneo FC Untuk Liga 1 2018|language=id|date=12 February 2018|access-date=27 November 2023}}</ref> |- |{{flagicon|IDN}} NH Project |2019 |<ref>{{cite web |title=Jersey Baru Sudah Diperkenalkan, Borneo FC Tetap Pakai yang Lama |url=https://www.jawapos.com/sepak-bola-indonesia/28/01/2019/jersey-baru-sudah-diperkenalkan-borneo-fc-tetap-pakai-yang-lama |website=jawapos.com |date=28 January 2019 |access-date=2 February 2019 |language=id |archive-url=https://web.archive.org/web/20190202095824/https://www.jawapos.com/sepak-bola-indonesia/28/01/2019/jersey-baru-sudah-diperkenalkan-borneo-fc-tetap-pakai-yang-lama |archive-date=2 February 2019 |url-status=live }}</ref> |- |{{flagicon|IDN}} RIORS |2020 |<ref>{{cite news|url=https://www.borneofc.id/news/read/riors-jadi-official-apparel-borneo-fc-samarinda-musim-ini|title=Riors Jadi Official Apparel Borneo FC Samarinda Musim Ini|language=id|website=borneofc.id|date=1 December 2020|access-date=27 November 2023|archive-date=2025-04-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20250426075300/https://borneofc.id/news/read/riors-jadi-official-apparel-borneo-fc-samarinda-musim-ini|url-status=dead}}</ref> |- |{{flagicon|IDN}} Etams |2021–2024 |<ref>{{cite web|title=Borneo FC Bakal Pakai ETAMS, Apparel Lokal Samarinda|url=https://kaltim.suara.com/read/2021/02/26/190746/borneo-fc-bakal-pakai-etams-apparel-lokal-samarinda|language=id|date=26 February 2021|access-date=27 November 2023}}</ref> |- |{{flagicon|IDN}} [[SPECS Sport|SPECS]] |2024– | |} == Vyr. treneriai == {|class="toccolours" !bgcolor=orange|Metai !bgcolor=orange|Treneriai |- |2014 |{{flagicon|IDN}} Nus Yadera |- |2014 |{{flagicon|IDN}} [[Iwan Setiawan]] |- |2014–2015 |{{flagicon|MDA}} [[Arcan Iurie]] |- |2015 |{{flagicon|IDN}} [[Iwan Setiawan]] |- |2016–2017 |{{flagicon|MNE}} [[Dragan Đukanović]] |- |2017 |{{flagicon|IDN}} Ricky Nelson |- |2017–2018 |{{Flagicon|IDN}} [[Iwan Setiawan]] |- |2018–2019 |{{flagicon|SRB}} [[Dejan Antonić]] |- |2019 |{{flagicon|ITA}} [[Fabio Lopez]] |- |2019 |{{flagicon|ARG}} [[Roberto Carlos Mario Gómez|Mario Gómez]] |- |2020 |{{flagicon|BRA}} [[Edson Tavares]] |- |2020–2021 |{{flagicon|ARG}} [[Mario Gómez (footballer, born 1957)|Mario Gómez]] |- |2021–2022 |{{flagicon|BIH}} [[Risto Vidaković]] |- |2022 |{{flagicon|IDN}} [[Fakhri Husaini]] |- |2022 |{{flagicon|BIH}} [[Milomir Šešlija]] |- |2022–2023 |{{flagicon|BRA}} [[André (footballer, born 1972)|André Gaspar]] |- |2023–2025 |{{flagicon|NED}} [[Pieter Huistra]] |- |2025 |{{flagicon|ESP}} [[Joaquín Gómez (football manager)|Joaquín Gómez]] |- |2025– |{{flagicon|BRA}} [[Fábio Lefundes]] |} == Sudėtis == ; pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujintra {{data|2025|08|18}}<ref>{{cite web|title=Squad Borneo Samarinda Liga 1|url=https://ileague.id/clubs/single/BRI_SUPER_LEAGUE_2025-26/BORNEO_FC_SAMARINDA|website=ligaindonesiabaru.com|access-date=18 August 2021}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=IDN|pos=GK|name=[[Nadeo Argawinata]]}} {{Fs player|no=3|nat=IDN|pos=DF|name=[[Haykal Alhafiz]]}} {{Fs player|no=6|nat=IDN|pos=MF|name=[[Ikhsan Zikrak]]}} {{Fs player|no=7|nat=BRA|pos=MF|name=[[Maicon Souza]]}} {{Fs player|no=8|nat=JPN|pos=MF|name=[[Kei Hirose]]}} {{Fs player|no=9|nat=BRA|pos=FW|name=[[Joel Vinícius]]}} {{Fs player|no=10|nat=ARG|pos=MF|name=[[Mariano Peralta]]}} {{Fs player|no=11|nat=IDN|pos=MF|name=[[Aan Redzuan]]}} {{Fs player|no=12|nat=IDN|pos=DF|name=[[Rayhan Utina]]}} {{Fs player|no=14|nat=IDN|pos=DF|name=[[Fajar Fathur Rahman]]|other=}} {{Fs player|no=15|nat=IDN|pos=MF|name=[[Faris Adit]]}} {{Fs player|no=16|nat=IDN|pos=MF|name=[[Komang Teguh]]}} {{Fs player|no=19|nat=IDN|pos=FW|name=[[Ousmane Maiket]]}} {{Fs player|no=20|nat=COL|pos=MF|name=[[Juan Villa]]}} {{Fs player|no=22|nat=BDI|pos=DF|name=[[Christophe Nduwarugira]]}} {{Fs player|no=23|nat=BRA|pos=DF|name=[[Caxambu (footballer)|Caxambu]]}} {{Fs player|no=24|nat=IDN|pos=DF|name=[[Diego Michiels]]|other=kapitonas}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=26|nat=IDN|pos=DF|name=[[Rizdjar Nurviat]]}} {{Fs player|no=27|nat=IDN|pos=GK|name=[[Andhika Setiawan]]}} {{Fs player|no=30|nat=IDN|pos=GK|name=[[Syahrul Trisna]]}} {{Fs player|no=32|nat=BRA|pos=FW|name=[[Douglas Coutinho]]}} {{Fs player|no=50|nat=IDN|pos=MF|name=[[Rivaldo Pakpahan]]}} {{Fs player|no=52|nat=IDN|pos=MF|name=[[Ahmad Agung]]}} {{Fs player|no=54|nat=IDN|pos=DF|name=[[Alfharezzi Buffon]]}} {{Fs player|no=55|nat=LBN|pos=DF|name=[[Mohamad Baker El Housseini|Mohamad El Housseini]]}} {{Fs player|no=63|nat=IDN|pos=GK|name=[[Daffa Fasya]]}} {{Fs player|no=66|nat=IDN|pos=MF|name=[[Dwiky Hardiansyah]]}} {{Fs player|no=68|nat=IDN|pos=FW|name=[[Habibi Jusuf]]}} {{Fs player|no=77|nat=IDN|pos=MF|name=[[Asgal Habib]]}} {{Fs player|no=88|nat=IDN|pos=DF|name=[[Dika Kuswardani]]}} {{Fs player|no=99|nat=IDN|pos=MF|name=[[Muhammad Sihran]]}} {{Fs player|no=|nat=COL|pos=DF|name=[[Aldair Simanca]]}} {{Fs player|no=|nat=IDN|pos=FW|name=[[Fajar Akhmad]]}} {{Fs end}} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos]] komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/17241/2025_1/Borneo_Fc.html General Information for Borneo FC]</ref> * {{vlv|IDN}} Nadeo Argawinta, vartininkas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/82581/Nadeo_Argawinta.html General Information about the player Nadeo Argawinta]</ref> * {{vlv|IDN}} [[Stefano Lilipaly]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/53447/Stefano_Lilipaly.html General Information about the player Stefano Lilipaly]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Burundis}} [[Christophe Nduwarugira]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/49914/Christophe_Nduwarugira.html General Information about the player Christophe Nduwarugira]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/BorneoFootballClub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/borneo/nwyOlpIL/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/borneo/nwyOlpIL/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/borneo-fc-samarinda/startseite/verein/50276 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/borneo-fc-samarinda/22159/ Globalsportsarchive] {{Super League (Indonezija)}} [[Kategorija:Indonezijos futbolo klubai]] fpr4r439mw136um3sy9wwz8b84cw0oy 0 552653 7855770 7844955 2026-06-13T17:54:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855770 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Arema FC | image = [[Vaizdas:Arema FC.png|180px]] | fullname = Arek Malang Football Club | nickname = | founded = 1987 m. | ground = „Kanjuruhan“ stadionas, [[Malangas]] | capacity = 42 000 | chairman = Rendra Kresna | manager = {{vlv|BRA}} Marcos Vinícius dos Santos Gonçalves | league = '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | pattern_la1 = _bate17r | pattern_la2 = _chelsea1993h | pattern_la3 =_thinredborder | pattern_b1 =_whitecollar | pattern_b2 = _bluecollar | pattern_b3 = _whitecollar | pattern_ra1 = _bate17r | pattern_ra2 =_chelsea1993h | pattern_ra3 = _thinredborder | pattern_sh1 = | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _andria1516 | pattern_so2 = _1bluestripe | pattern_so3 = | leftarm1 = 0000cd | leftarm2 = FF0000 | leftarm3 = FFFFFF | body1 = 0000cd | body2 = FFFFFF | body3 = FF0000 | rightarm1 = 0000cd | rightarm2 = FF0000 | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = 0000cd | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = FF0000 | socks1 = 0000cd | socks2 = Ffffff | socks3 = FF0000 }} '''„Arema Football Club“''', o trumpiau '''„Arema“''' ({{id|Arek Malang Football Club}}) – [[Indonezija|Indonezijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Malangas|Malango]]. Namų rungtynes žaidžia „Kanjuruhan“ stadione. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1987 m. Šalies čempionais tapo 2009–2010 m. sezone == Pasiekimai == ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] / Liga 1:'''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF - Indonesia - List of Champions]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0):''' * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (0):''' ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Championship (Indonezija)|Championship]] / Liga 2:''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai ():''' == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF.com - Indonesia - List of Champions]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Super League (Indonezija)|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2027.html#liga1 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Super League (Indonezija)|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2026.html#liga1 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. BRI Liga 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2025.html#liga1 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2024.html#liga1 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. BRI Liga 1|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2023.html#liga1 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2022.html#liga1 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2020.html#liga1 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2019.html#liga1 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Liga 1 (Indonezija)|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2018.html#liga1 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Liga 1 (Indonezija)|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2017.html#liga1 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''AREMA''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |'''AREMA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Arema FC.png|150px]]'''AREMA''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Arema FC.png|150px]]'''AREMA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _vneckred | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _thinredsides | pattern_so= | leftarm= 191970 | body= 191970 | rightarm= 191970 | shorts= 191970 | socks= 191970 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _whitecollar | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= _whitetop | leftarm= 0C3484 | body= 0C3484 | rightarm= 0C3484 | shorts= 0C3484 | socks= 0C3484 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _aremafc2324h | pattern_b= _aremafc2324h | pattern_ra= _aremafc2324h | pattern_sh= _aremafc2324h | pattern_so= _aremafc2324h | leftarm= 0C3484 | body= 0C3484 | rightarm= 0C3484 | shorts= 0C3484 | socks= CC0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinat: {{data|2025|08|18}}<ref>{{cite web|title=Squad Arema Liga 1|url=https://ligaindonesiabaru.com/clubs/single/BRI_LIGA_1_2024-25/AREMA_FC#squad|website=ligaindonesiabaru.com|access-date=18 August 2021|archive-date=6 November 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211106100915/https://ligaindonesiabaru.com/clubs/single/bri_liga_1_2021-2022/arema_fc#squad|url-status=live}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=2|nat=IDN|pos=DF|name=[[Achmad Figo]]}} {{Fs player|no=3|nat=IDN|pos=DF|name=[[Bayu Aji]]}} {{Fs player|no=4|nat=BRA|pos=DF|name=[[Odivan Koerich]]}} {{Fs player|no=5|nat=BRA|pos=DF|name=[[Yann Motta]]}} {{Fs player|no=6|nat=COL|pos=MF|name=[[Julián Guevara]]}} {{Fs player|no=7|nat=IDN|pos=FW|name=[[Hamzah Titofani]]}} {{Fs player|no=8|nat=IDN|pos=MF|name=[[Arkhan Fikri]]}} {{Fs player|no=9|nat=BRA|pos=FW|name=[[Paulinho Moccelin]]}} {{Fs player|no=10|nat=BRA|pos=MF|name=[[Valdeci]]}} {{Fs player|no=11|nat=IDN|pos=FW|name=[[Salim Tuharea]]}} {{Fs player|no=12|nat=IDN|pos=DF|name=[[Rifad Marasabessy]]}} {{Fs player|no=13|nat=IDN|pos=MF|name=[[Samuel Balinsa]]}} {{Fs player|no=14|nat=IDN|pos=MF|name=[[Jayus Hariono]]}} {{Fs player|no=15|nat=IDN|pos=FW|name=[[Fikri Arjidan]]}} {{Fs player|no=17|nat=IDN|pos=FW|name=[[Dwiki Mardiyanto]]}} {{Fs player|no=18|nat=IDN|pos=DF|name=[[Brandon Scheunemann]]}} {{Fs player|no=19|nat=IDN|pos=DF|name=[[Achmad Maulana]]}} {{Fs player|no=20|nat=IDN|pos=FW|name=[[Razzaa Fachrezi]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=21|nat=ARG|pos=FW|name=[[Ian Puleio]]}} {{Fs player|no=22|nat=IDN|pos=MF|name=Aswin}} {{Fs player|no=23|nat=IDN|pos=DF|name=[[Anwar Rifai]]}} {{Fs player|no=24|nat=IDN|pos=FW|name=[[Muhammad Rafli]]}} {{Fs player|no=25|nat=BRA|pos=MF|name=[[Matheus Blade]]}} {{Fs player|no=26|nat=BRA|pos=DF|name=Luiz Gustavo}} {{Fs player|no=27|nat=IDN|pos=FW|name=[[Dedik Setiawan]]}} {{Fs player|no=28|nat=BRA|pos=MF|name=[[Betinho]]}} {{Fs player|no=30|nat=IDN|pos=GK|name=[[Adi Satryo]]}} {{Fs player|no=31|nat=BRA|pos=GK|name=[[Lucas Frigeri]]}} {{Fs player|no=41|nat=IDN|pos=FW|name=[[Dendi Santoso]]}} {{Fs player|no=67|nat=IDN|pos=MF|name=[[Sulthon Fajar]]}} {{Fs player|no=70|nat=IDN|pos=FW|name=[[Dimas Aryaguna]]}} {{Fs player|no=72|nat=IDN|pos=DF|name=[[Bayu Setiawan]]}} {{Fs player|no=87|nat=IDN|pos=DF|name=[[Johan Alfarizi]]|other=kapitonas}} {{Fs player|no=94|nat=BRA|pos=FW|name=[[Dalberto]]}} {{Fs player|no=95|nat=IDN|pos=GK|name=[[Andrian Casvari]]}} {{Fs player|no=96|nat=IDN|pos=DF|name=[[Iksan Lestaluhu]]}} {{Fs end}} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos]] komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/1217/2025_1/Arema_Malang.html General Information for Arema Malang]</ref> * {{vlv|IDN}} Muhammad Rafli, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/82623/Muhammad_Rafli.html General Information about the player Muhammad Rafli]</ref> * {{vlv|IDN}} Dedik Setiawan, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71980/Dedik_Setiawan.html General Information about the player Dedik Setiawan]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Singapūras}} [[Noh Alam Shah]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/5949/Noh_Alam_Shah.html General Information about the player Noh Alam Shah]</ref> == Vyr. treneriai == * {{vlv|BRA}} Marcos Vinícius dos Santos Gonçalves, nuo {{data|2025|06|25}}<ref>{{Cite web |url=https://www.instagram.com/p/DLW4GqfBI2i/?hl=en |title=𝐏𝐥𝐞𝐚𝐬𝐞 𝐖𝐞𝐥𝐜𝐨𝐦𝐞, 𝐎𝐮𝐫 𝐇𝐞𝐚𝐝 𝐂𝐨𝐚𝐜𝐡🦁 Mr. Marcos Santos Selamat bertugas Coach 🫡💙 |website=Instagram |date=26 June 2025 |access-date=26 June 2025 |language=id}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.aremafc.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/arema-fc/dpH3oK85/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/arema-fc/dpH3oK85/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/arema-fc/startseite/verein/12971 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/arema-fc/53188/ Globalsportsarchive] {{Super League (Indonezija)}} [[Kategorija:Indonezijos futbolo klubai]] h1ivmhv5r3310t60a6le29k9qplcep7 0 552659 7855931 7844960 2026-06-13T23:07:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855931 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bali United FC | image = [[Vaizdas:Bali United FC.png|180px]] | fullname = Bali United Football Club | nickname = | founded = 1932 m. | ground = „Kapten I Wayan Dipta“ stadionas, Blahbatuhas, [[Balis]] | capacity = 23 000 | chairman = Pieter Tanuri | manager = {{vlv|NED}} Johnny Jansen | league = '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1= _blackcuffpiping | pattern_b1= _vneckblack | pattern_ra1= _blackcuffpiping | pattern_sh1= _redsides | pattern_so1= _whitetop | leftarm1=FF0000 | body1=FF0000 | rightarm1=FF0000 | shorts1=ffffff | socks1=FF0000 | pattern_la2= _blackcuffpiping | pattern_b2 = _vneckblack | pattern_ra2= _blackcuffpiping | pattern_sh2= _redsides | pattern_so2= _blacktop | leftarm2=ffffff | body2=ffffff | rightarm2=ffffff | shorts2=000000 | socks2=ffffff | pattern_la3= _redcuffpiping | pattern_b3 = _vneckred | pattern_ra3= _redcuffpiping | pattern_sh3= _redsides | pattern_so3= _redtop | leftarm3=000000 | body3=000000 | rightarm3=000000 | shorts3=000000 | socks3=000000 }} '''„Bali United Football Club“'''– [[Indonezija|Indonezijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Balis|Balio salos]] (Blahbatuho gyvenvietės). Namų rungtynes žaidžia „Kapten I Wayan Dipta“ stadione. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1989 m. == Pasiekimai == ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Super League (Indonezija)|Super League]] / Liga 1:'''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF - Indonesia - List of Champions]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0):''' * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (0):''' ; {{vlv|Indonezija}} '''[[Championship (Indonezija)|Championship]] / Liga 2:''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] Nugalėtojai (): == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tablesi/indochamp.html RSSSF.com - Indonesia - List of Champions]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Super League (Indonezija)|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2027.html#liga1 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Super League (Indonezija)|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Super League (Indonezija)|Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2026.html#liga1 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. BRI Liga 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2025.html#liga1 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. BRI Liga 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2024.html#liga1 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. BRI Liga 1|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2023.html#liga1 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. BRI Liga 1|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2022.html#liga1 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2020.html#liga1 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Liga 1 (Indonezija)|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2019.html#liga1 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Liga 1 (Indonezija)|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2018.html#liga1 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Liga 1 (Indonezija)|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Indonezijos Liga 1|Liga 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/indo2017.html#liga1 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''BALI UNITED''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |'''BALI UNITED''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bali United FC.png|150px]]'''BALI UNITED''' | style="background:White;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bali United FC.png|150px]]'''BALI UNITED''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _vneck | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blackcuffpiping | pattern_b= _vneckblack | pattern_ra= _blackcuffpiping | pattern_sh= _redsides | pattern_so= _whitetop | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blackborder | pattern_b= _vneckblack | pattern_ra= _blackborder | pattern_sh= _blacksides | pattern_so= _blacktop | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _baliutd2324h | pattern_ra= | pattern_sh= _baliutd2324h | pattern_so= | leftarm= 820A12 | body= 820A12 | rightarm= 820A12 | shorts= E2E2E2 | socks= 820A12 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _vneckwhite | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= _redsides | pattern_so= | leftarm= ee1a05 | body= da0a08 | rightarm= ee1a05 | shorts= FFFFFF | socks= da0a08 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Aprangos gamintojai == Bali United's eilę metų patys gaminosi aprangas.<ref>{{cite web |title=Mengapa Bali United Belum Mau Kerjasama dengan Apparel? |url=https://bolalob.com/read/79234/mengapa-bali-united-belum-mau-kerjasama-dengan-apparel |website=bolalob.com |access-date=12 February 2020 |archive-date=12 December 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191212091524/https://bolalob.com/read/79234/mengapa-bali-united-belum-mau-kerjasama-dengan-apparel |url-status=dead }}</ref> 2021 m. ėmė bendradarbiauti su Mills.<ref name="2021jersey">{{cite web |title=MILLS Official Apparel Bali United FC |url=https://www.instagram.com/p/CPIl8ernjTn/ |archive-url=https://ghostarchive.org/iarchive/s/instagram/CPIl8ernjTn |archive-date=2021-12-23 |url-access=subscription|website=www.instagram.com |access-date=21 May 2021}}{{cbignore}}</ref> Nuo 2022 m. dėvėjo [[SPECS Sport|SPECS]] aprangas. * Aprangą visada papildo keletos rėmėjų pavadinimai.<ref>{{cite web |title=Mirip Jersey Balap, Seragam Tempur Bali United Penuh Sponsor |url=https://www.viva.co.id/bola/liga-indonesia/1010592-mirip-jersey-balap-seragam-tempur-bali-united-penuh-sponsor |website=viva.co.id |date=25 February 2018 |access-date=12 February 2020 |archive-date=12 December 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191212091525/https://www.viva.co.id/bola/liga-indonesia/1010592-mirip-jersey-balap-seragam-tempur-bali-united-penuh-sponsor |url-status=live }}</ref> [[Multistrada Arah Sarana]] (Corsa ir Achilles padangos), [[Indofood]], YCAB Foundation žinomiausi klubo rėmėjai. * Indofood 2018 m. buvo vieninteliu rėmėju ant klubo aprangos AFC turnyro metu.<ref>{{cite web |title=TERBARU! INDOMIE JADI SPONSOR TUNGGAL BALI UNITED DI KOMPETISI ASIA |url=http://www.baliutd.com/news/media-news/terbaru-indomie-jadi-sponsor-tunggal-bali-united-di-kompetisi-asia/ |website=www.baliutd.com |access-date=12 February 2020 |archive-date=12 December 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191212091526/http://www.baliutd.com/news/media-news/terbaru-indomie-jadi-sponsor-tunggal-bali-united-di-kompetisi-asia/ |url-status=live }}</ref> {| class="wikitable" |- ! Metai ! Gamintojai |- | 2015–2020 | Klubo gamybos |- | 2021–2022 | {{flagicon|Indonesia}} [[Mills (sports brand)|Mills]]<ref>{{cite web |title=PENUNJANG TIM, INILAH DERETAN SPONSOR YANG MENDUKUNG BALI UNITED DI LIGA 1 2021/2022 |url=https://www.baliutd.com/news/media-news/penunjang-tim-inilah-deretan-sponsor-yang-mendukung-bali-united-di-liga-1-2021-2022/ |website=Bali United Official Website |access-date=26 August 2021}}</ref> |- | 2022– | {{flagicon|Indonesia}} [[SPECS Sport|SPECS]]<ref>{{cite web |title=SAMBUT MUSIM BARU, BALI UNITED GANDENG SPECS SEBAGAI APPAREL RESMI MUSIM 2022/2023 |url=https://www.baliutd.com/news/media-news/sambut-musim-baru-bali-united-gandeng-specs-sebagai-apparel-resmi-musim-2022-2023/ |website=Bali United Official Website |access-date=21 July 2022}}</ref> |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2025|08|18}}<ref>[https://www.baliutd.com/team Oficiali klubo svetainė pristato sudėtį (pagal baliutd.com)]</ref> {{Football squad start}} {{Football squad player|no=1|nat=Netherlands|pos=GK|name=[[Mike Hauptmeijer]]}} {{Football squad player|no=2|nat=Brazil|pos=DF|name=[[João Ferrari]]}} {{Football squad player|no=4|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Kadek Arel]]}} {{Football squad player|no=5|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Bagas Adi Nugroho]]}} {{Football squad player|no=6|nat=Australia|pos=MF|name=[[Brandon Wilson]]}} {{Football squad player|no=7|nat=Netherlands|pos=MF|name=[[Thijmen Goppel]]}} {{Football squad player|no=9|nat=Montenegro|pos=FW|name=[[Boris Kopitović]]}} {{Football squad player|no=10|nat=Luxembourg|pos=MF|name=[[Mirza Mustafić]]}} {{Football squad player|no=11|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Yabes Roni]]}} {{Football squad player|no=14|nat=Netherlands|pos=MF|name=[[Tim Receveur]]}} {{Football squad player|no=15|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Nathan Ari]]}} {{Football squad player|no=16|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Rizky Dwi Febrianto]]}} {{Football squad player|no=18|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Kadek Agung]]}} {{Football squad player|no=19|nat=Indonesia|pos=FW|name=[[Jens Raven]]}} {{Football squad player|no=21|nat=Indonesia|pos=GK|name=[[Wayan Arta]]}} {{Football squad player|no=24|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Ricky Fajrin]]|other=kapitonas}} {{Football squad player|no=28|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Gede Sunu]]}} {{Football squad mid}} {{Football squad player|no=31|nat=Indonesia|pos=GK|name=[[Dikri Yusron]]}} {{Football squad player|no=32|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Komang Tri]]}} {{Football squad player|no=33|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Made Andhika]]}} {{Football squad player|no=41|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Irfan Jaya]]}} {{Football squad player|no=42|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Maouri Simon]]}} {{Football squad player|no=44|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Putu Panji]]}} {{Football squad player|no=47|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Rahmat Arjuna]]}} {{Football squad player|no=55|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Made Tito]]}} {{Football squad player|no=76|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Kadek Lanang]]}} {{Football squad player|no=78|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Komang Ananta]]}} {{Football squad player|no=87|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Komang Dedi]]}} {{Football squad player|no=91|nat=Indonesia|pos=MF|name=Rahmat}} {{Football squad player|no=92|nat=Indonesia|pos=MF|name=[[Reyner Barusu]]}} {{Football squad player|no=93|nat=Indonesia|pos=DF|name=[[Gede Agus]]}} {{Football squad player|no=95|nat=Indonesia|pos=GK|name=[[Fitrul Dwi Rustapa]]}} {{Football squad player|no= |nat=Netherlands|pos=MF|name=[[Jordy Bruijn]]}} {{Football squad end}} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei Indonezijos]] komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/18027/2025_1/Bali_United.html General Information for Bali United ]</ref> * {{vlv|IDN}} Ricky Fajrin, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/67457/Ricky_Fajrin.html General Information about the player Ricky Fajrin]</ref> * {{vlv|IDN}} Kadek Agung, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/82587/Kadek_Agung.html General Information about the player Kadek Agung]</ref> * {{vlv|IDN}} Irfan Jaya, saugas (''„vingeris“''):<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71978/Irfan_Jaya.html General Information about the player Irfan Jaya]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Tailandas}}{{vlv|Švedija}} Elias Dolah, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75789/Elias_Dolah.html General Information about the player Elias Dolah]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/bali-united/W82OaQl9/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bali-united/W82OaQl9/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bali-united-fc/startseite/verein/49425 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bali-united-fc/13147/ Globalsportsarchive] {{Super League (Indonezija)}} [[Kategorija:Indonezijos futbolo klubai]] 8ik4djjhhgcf4cn6vbn9og300wlef33 0 558816 7855856 7346612 2026-06-13T21:35:49Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855856 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė | _noautocat = yes | vietinis pavadinimas = ''Qarabağ xanlığı'' | ilgas pavadinimas = Karabacho chanatas | paprastas_pav = | žemynas = Europa | kilm = | regionas = [[Užkaukazė]] | šalis = | image_map = Khanate_of_Karabakh_in_1809-1817.JPG | image_map_caption = Šušos (Karabacho) chanato žemėlapis | statusas = | era = | valdymo_forma = Monarchija | year_start = 1748 | year_end = 1822 | year_exile_start = | date_start = | date_end = | event_start = Įkūrimas | event_end = Aneksuota Rusijos | p1 = Safavidų imperija | vėliava_p1 = Safavid_Flag.svg | s1 = Rusijos Imperija | vėliava_s1 = Flag of Russia.svg | image_coat = |simbolio_tipas | herbas = | image_flag = | vėliavos_tipas = | vėliava = | nacionalinis_devizas = | valstybinis_himnas = | sostinė = [[Šuša]] | sostinė_tremtyje = |valstybinės_kalbos = [[persų kalba|persų]] (oficiali)<ref>{{cite book|last1=Swietochowski|first1=Tadeusz|authorlink = Tadeusz Swietochowski|title=Russian Azerbaijan, 1905-1920: The Shaping of a National Identity in a Muslim Community|date=2004|publisher=Cambridge University Press|location=Cambridge|isbn=978-0521522458|page=12}}</ref><ref>{{cite book|last1=Pavlovich|first1=Petrushevsky Ilya|title=Essays on the history of feudal relations in Armenia and Azerbaijan in XVI - the beginning of XIX centuries|date=1949|publisher=LSU them. Zhdanov|page=7}}</ref><br/>[[azerbaidžaniečių kalba|azerbaidžaniečių]], [[armėnų kalba|armėnų]] | valiuta = | valdovo_titulas = [[chanas]] | valdymo_metai1 = | valdovas1 = | valdymo_metai2 = | valdovas2 = }} '''Karabacho chanatas''' ({{az|Qarabağ xanlığı}}) – buvusi pusiau savarankiška [[tiurkai|tiurkų]] valstybė, kurios teritorija apėmė šiuolaikinės [[Armėnija|Armėnijos]] ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] teritorijas. Šis chanatas įkurtas maždaug [[1748]]<ref>[http://www.britannica.com/eb/article-129462/Azerbaijan Encyclopædia Britannica Online: History of Azerbaijan]</ref> m. ir gyvavo iki [[1806]]<ref name="gammer6">{{cite book |last=Gammer |first=Moshe |authorlink= |editor= |others= |title=Muslim resistance to the tsar |origyear= |url=https://archive.org/details/muslimresistance0000gamm|format= |accessdate= |edition= |series= |date= |year=1992 |publisher=Routledge |location= |language= |isbn=0-7146-3431-X |oclc= |doi= |id= |pages=[https://archive.org/details/muslimresistance0000gamm/page/6 6] |chapter= |quote=In 1805 the khans of Qarabagh, Shirvan and Sheki swore allegiance to Russia.}}</ref> m., kai jį užėmė [[Rusijos imperija]].<ref>{{cite book |last=Swietochowski |first=Tadeusz |editor= |others= |title=Russia and Azerbaijan: A Borderland in Transition |origyear= |url=https://archive.org/details/russiaazerbaijan0000swie|format= |accessdate= |edition= |series= |date= |year=1995 |publisher=Columbia University Press |location= |language= |isbn=0-231-07068-3 |oclc= |doi= |id= |chapter= |quote=The brief and successful Russian campaign of 1812 was concluded with the Treaty of Gulistan, which was signed on October 12 of the following year. The treaty provided for the incorporation into the Russian Empire of vast tracts of Iranian territory, including Daghestan, Georgia with the Sheragel province, Imeretia, Guria, Mingrelia, and Abkhazia, as well as the khanates of Karabagh, Ganja, Sheki, Shirvan, Derbent, Kuba, Baku, and Talysh,|page=[https://archive.org/details/russiaazerbaijan0000swie/page/5 5]}}</ref> Karabacho aneksija nebuvo oficialiai įteisinta iki [[1813]] m. [[Gulistano sutartis|Gulistano sutarties]], kai po [[Rusijos–Persijos karas (1804–1813 m.)|Rusijos ir Persijos karo (1804–13 m.)]] Fath Ali Šachas oficialiai Karabachą perdavė Rusijos carui [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandrui I]].<ref name="potier1">{{cite book | last = Potier | first = Tim | title = Conflict in Nagorno-Karabakh, Abkhazia and South Ossetia: A Legal Appraisal | publisher = Martinus Nijhoff Publishers | year = 2001 | location = | pages = 1: ''"Panah Ali-Khan founded the Karabakh Khanate in the mid 18th century. To defend it, in the 1750s, he built Panakhabad fortress (subsequently renamed Shusha, after a nearby village) which became the capital of the Khanate. It was not until 1805 that the Russian empire gained control over the Karabakh Khanate, from Persia."'' | isbn = 90-411-1477-7}}</ref><ref>{{cite book | last = Croissant | first = Michael | title = The Armenia-Azerbaijan Conflict: Causes and Implications | url = https://archive.org/details/armeniaazerbaija00croi | publisher = Praeger/Greenwood | year = 1998 | location = | isbn = 0-275-96241-5 | page = [https://archive.org/details/armeniaazerbaija00croi/page/12 12]}}</ref> Chanatas galutinai buvo panaikintas [[1822]] m., o po kelerių metų Rusijos imperija suformavo provinciją su karine administracija.<ref name="potier1" /> [[1805]] m. [[gegužės 14]] d. vykstant Rusijos ir Persijos karui (1804–1813 m.) Ibrahimas Halilas Chanas ir Rusijos generolas Pavelas Cicianovas pasirašė susitarimą, per kurį Karabacho chanatas buvo perduotas Rusijos valdžiai. Tačiau šis susitarimas buvo bevertis, nes sienos nuolat keitėsi iki pat karo pabaigos [[1813]] m. == Istorija == Karabacho chanato pirmtakas, Karabacho provincija, buvo viena iš provincijų, kurios buvo įkurtos šiaurinėje [[Safavidų dinastija|Safavidų imperijos]] dalyje.<ref>Rahmani A. A. Azerbaijan in the late 16th and 17 th centuries (1590–1700). Baku,1981, pp.87–89</ref> Iš pradžių provincija apėmė Karabacho žemupio dalį („Karabacho stepė“). Vėliau Karabacho provincija plėtėsi ir apėmė didžiulę teritoriją – nuo Gruzijos sienos iki Arazo upės.<ref>Mirza Adigozal-bey, Karabakh-nameh,Baku, 1950, p.47</ref> Žlugus Safavidų imperijai, po [[Naderas Šah Afšaras|Nadero Šah Afšaro]] mirties [[1747]] m., valda skilo į kelis chanatus su įvairiomis autonomijos formomis. [[Karabachas|Karabacho]] valdytojas Panah-Ali chanas įsteigė ''[[de facto]]'' nepriklausomą chanatą ir pajungė savo valdžiai penkis armėnų [[melikas|kunigaikštukus]]. Chanato sostinė [[1748]] m. buvo Bajato pilis Karabacho stepėje, po to, [[1750]]–[[1752]] m., naujai pastatytas [[Šuša|Panahabado]] miestas. Panah-Ali Chano sūnaus Ibrahimo Halilo chano valdymo metu Panahabadas tapo dideliu miestu ir buvo pervadintas į [[Šuša|Šušą]]. Vėliau Panah Ali chanas išplėtė Karabacho chanato teritoriją prijungdamas Karabacho, [[Megris|Megrio]], Tatevo, [[Sisianas|Karakilisės]], [[Kapanas|Kafano]] [[Siuniko sritis|Zangezure]] ir [[Nachičevanės chanatas|Nachičevanės]] valdas. {{Azerbaidžano istorija}} Mohamadas Hasanas Chanas, kovojantis dėl Persijos sosto, apgulė Panahabadą, tačiau netrukus turėjo atsitraukti dėl to, kad vienas iš jo pagrindinių varžovų kovoje dėl sosto Karimas Hanas Zandas užpuolė savo priešininką. Mohamado Hasano atsitraukimas buvo toks skubotas, kad kariauna paliko savo patrankas po Šušos tvirtovės sienomis. [[1759]] m. Karabacho chanatas patyrė naują Urmijos valdovo Fath-Ali Chano Afšaro išpuolį. Su savo 30 000 karių armija Fatali chanas dar sugebėjo gauti paramą iš Jraberdo ir Talyšo (Gulistano) meliksų (feodalinių vasalų), tačiau Varandos kunigaikštis Šahnazarianas toliau palaikė Panah Ali Chaną. Šušos apgultis truko šešis mėnesius, o Fatali chanas galiausiai turėjo pasitraukti. [[1795]] m. Aga Mohamadas Chanas Kadžaras apgulė Šušą su savo 80 000 kareivių armija. Ibrahimas Chalilas chanas pasiruošė ilgalaikei gynybai. Miesto gynėjų skaičius pasiekė 15 000, o moterys kovojo kartu su vyrais. Karabacho armėnai taip pat aktyviai dalyvavo šioje kovoje su užpuolikais ir kovojo kartu su musulmonais, kurie organizavo pasipriešinimą kalnuose ir miškuose. Apgultis truko 33 dienas. Nepavykus užimti Šušos, Agha Mohamadas Chanas nutraukė apgultį ir nuvyko į Tiflisą (dabartinį [[Tbilisis|Tbilisį]]). Miesto apylinkes nusiaubė, o ir pats Tiflisas labai nukentėjo nuo užpuolikų žiaurumų. [[1797]] m. Aga Mohamadas Chanas Kadžaras nusprendė atlikti dar vieną išpuolį prieš Karabachą. Per naują apgultį jis nuniokojo aplinkinius kaimus netoli Šušos. Priešas pridarė didelių nuostolių miesto gynėjams. Galiausiai Aga Mohamadui Chanui pavyko užgrobti Šušą, o Ibrahimas Halilas Chanas buvo priverstas bėgti į Dagestaną. Tačiau praėjus kelioms dienoms po Šušos užėmimo, Aga Mohamadas Chanas buvo nužudytas mįslingomis aplinkybėmis. Ibrahimas Halilas Chanas sugrąžino Aga Mohamado kūną į Teheraną, o naujasis karalius Fath-Ali Šachas Kadžaras (1797–1834) paskyrė jį Karabacho gubernatoriumi. Ibrahimo-Halilo Chano valdžioje Karabacho chanatas išaugo ir užmezgė ryšius su kitais kaimynais. [[1805]] m. buvo sudarytas susitarimas tarp Karabacho ir [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. Pagal šį susitarimą Karabacho chanas pripažino Rusijos imperijos viršenybę ir dominavimą,<ref name="Karabakh Khanate">Gammer, Moshe (1992). Muslim resistance to the tsar. Routledge, 6. {{ISBN|0-7146-3431-X}}. “In 1805 the khans of Qarabagh, Shirvan and Sheki swore allegiance to Russia.”</ref> atsisakė savo teisės vykdyti nepriklausomą užsienio politiką ir įsipareigojo sumokėti 8000 aukso rublių per metus. Savo ruožtu caro vyriausybė įsipareigojo nepažeisti teisėtų Karabacho chano įpėdinių teisių administruoti savo nuosavybės. Tačiau tais pačiais metais rusai atsisakė susitarimo, akivaizdžiai įtardami, kad Ibrahimas-Halilas Panahas Chanas gali būti išdavikas. Jis buvo nužudytas netoli Šušos kartu su kai kuriais jo šeimos nariais. Šią baudžiamąją akciją buvo pavesta atlikti majorui Lisanevičiui. Rusijos imperijai Karabachas atiteko, kai buvo pasirašyta [[Gulistano sutartis]] (1813 m.), o vėliau ir [[Turkmenčiajaus taika|Turkmenčiajaus sutartis]] (1828 m.). Rusija, nugalėjusi Iraną rusų-persų karuose, galėjo diktuoti savo sąlygas persams. [[1822]] m. Rusijos imperija panaikino chanatą. Vietoje buvo sukurta Karabacho provincija, kurią administravo Rusijos pareigūnai. Panah Chano palikuonys vėliau išsibarstė visame Irane, kai kurie liko gimtinėje. Abdulas Vakilas Panah Chanas tapo [[Chorasanas|Didžiojo Chorasano]] emyru. == Kariuomenė == Karabacho chanatas niekada neturėjo nuolatinės kariuomenės, tačiau kai buvo būtina, vyrai buvo pakviečiami į karo tarnystę. Karo atveju dažnai buvo pasikviečiami talkininkai iš Dagestano. == Valdovai == Iš viso buvo trys chanato valdovai, visi Džavanširo klano nariai: * 1747–1761 Panah Ali Chanas * 1761–1806 Ibrahim Chalilas Chanas * 1806–1822 Mahdikoli Chanas Džavanširas 1822 m. Karabacho chanatas buvo panaikintas. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Abbasqulu Bakihanov, Gulistan-i-Iram, 1841 (Baku, Elm, 1991) * Mirza Karabaghi, Karabakh-name * {{cite book | last1 = Fisher | first1 = William Bayne | last2 = Avery | first2= P. | last3 = Hambly | first3 = G. R. G | last4 = Melville | first4 = C. | title = The Cambridge History of Iran | volume = 7 | url = https://books.google.nl/books?id=H20Xt157iYUC&dq=agha+muhammad+khan+invade+georgia&hl=nl&source=gbs_navlinks_s | publisher = [[Cambridge University Press]] | location = Cambridge | year = 1991 | isbn = 0521200954}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20091018201014/http://geocities.com/Vienna/7124/treaty-intro.html Kurekchay Treaty between the Karabakh khanate and the Russian Empire] {{SavStr}} [[Kategorija:Armėnijos istorinės valstybės]] [[Kategorija:Azerbaidžano istorinės valstybės]] [[Kategorija:Kalnų Karabacho istorija]] hy5pqhbn4wcskix63m5h3ycuo0m6g6i 0 559547 7855916 7728006 2026-06-13T22:41:33Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855916 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Venecija (reikšmės)|}} {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = Klein-Venedig |ilgas pavadinimas = Mažoji Venecija |paprastas_pav = |žemynas = Pietų Amerika |kilm = |regionas = |šalis = Venesuela, Kolumbija, Gajana |statusas = nebėra |imperija = |statuso_tekstas = |era = Imperializmas |valdymo_forma = kolonija |year_start = [[1528]] |year_end = [[1546]] |year_exile_start = |date_start = |date_end = |event_start = Įkūrimas |event_end = Atiteko Ispanijos kolonijai |p1 = |vėliava_p1 = |s1 = |vėliava_s1 = |image_flag = |vėliava = |image_coat = Coat of arms of Welser family.svg |simbolio_tipas = |simbolis = |image_map = Locationklein-venedig.png |sostinė = [[Santa Ana de Koras]] |valstybinės kalbos = Vokiečių |valdovo_titulas = |valdymo_metai1 = |valdovas1 = |valdymo_metai2 = |valdovas2 = |valiuta = }} '''Mažoji Venecija''' ({{de|Klein-Venedig}}) buvo viena svarbiausių [[Vokietijos kolonijos|vokiečių kolonijų]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], gyvavusi nuo [[1528]] iki [[1546]] m., patekusi daugiausia į šiuolaikinės [[Venesuela|Venesuelos]] teritoriją. Ją įkūrė vokiečių bankininkų [[Welser|Velzerių]] šeima iš [[Laisvasis imperijos miestas|laisvojo imperijos miesto]] [[Augsburgas|Augsburgo]]. Velzeriams kolonijines teises [[Venesuelos provincija|Venesuelos provincijoje]] suteikė jų bankui prasiskolinęs [[Sąrašas:Šventosios Romos imperijos imperatoriai|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Karolis V]], kuris taip pat buvo ir Ispanijos karalius. Didele motyvacija kurtis užjūryje buvo legendinio, turtingo auksu [[Eldoradas|Eldorado]] paieška. == Istorija == [[1519]] m. prieš [[Šventoji Romos imperija|Šventoji Romos imperijos]] imperatoriaus rinkimus imperatorius Karolis I (vėliau gavęs Karolio V vardą) iš Velzerių ir [[Fugger|Fugerių]], įvairiais vertinimais, pasiskolino nuo 143 iki 159 tūkstančių talerių. Rinkimuose Karolis V nugalėjo Prancūzijos karalių, tačiau grąžinti bent dalies skolos jis negalėjo. Kaip užstatatą, pagal [[1528]] m. [[kovo 27]] d. [[Madridas|Madride]] pasirašytą Venesuelos sutartį, Velzeriai gavo valdymo teises [[Ispanijos kolonijos Amerikoje|Ispanijos kolonijoje]] Venesueloje, pavadintoje Mažąja Venecija. Velzeriams buvo suteikta teisė skirti ir šalinti įgytos teritorijos [[gubernatorius]] bei valdininkus, jie buvo atleisti nuo muito ir uosto rinkliavų [[Sevilija|Sevilijoje]], tuomet turėjusioje prekybos su Venesuela monopolį. Velzeriai gavo teisę į 4 % viso kompanijos pelno, o taip pat 90 % (vėliau 80 %) visų randamų brangiųjų metalų, o jų atsiųstiems persikėlėliams turėjo būti suteikiama žemės dalis. Iš savo pusės, Velzeriai įsipareigojo pastatyti ir apgyvendinti du miestus ir tris tvirtoves.{{sfn|Graichen|Gründer|2007|p=14}}{{sfn|Pelizaeus|2008|p=79}} [[1529]] m. pirmasis gubernatorius Ambrozijus Eingeris su 281 kolonistu atvyko į Venesuelos sostinę Naująjį Augsburgą (dab. [[Santa Ana de Koras|Koras]]). Tais pačiais metais pradėta statyti Naująjį Niurnbergą (dab. [[Marakaibas]]). Iš pradžių planuota gauti pelną iš prekybos [[druska]], [[auksas|auksu]] ir [[vergas|vergais]]. Velzeriai buvo atsigabenę vokiečių kalnakasių darbui aukso kasyklose ir 4000 [[Afrika|Afrikos]] vergų darbui [[cukranendrė|cukranendrių]] plantacijose. Daugelis kolonistų mirė nuo tropinių ligų, kurioms jie neturėjo [[imunitetas|imuniteto]], be to, juos puldavo [[indėnai]], sutikę savo žemėse aukso ieškotojus. Vėliau paaiškėjo, kad pelningiausias verslas buvo prekyba vergais. Vokiečių kolonistų veikla kėlė didelį nepasitenkinimą iš čia gyvenusių ispanų pusės, tam priešinosi vietiniai indėnai. Karaliui plaukė skundai apie kolonistų vykdytus žiaurumus ir kitus nusikaltimus prieš vietinius gyventojus. [[1536]] m. Koro arkivyskupo prašymu buvo sukurta tyrimo komisija patikrinti kaltinimus, tačiau nei gubernatoriui Georgui Hohermutui, kuris surengė ekspediciją ieškoti Eldorado, nei jo pavaduotojui Nikolausui Federmanui, kuris taip pat išvyko į ekspediciją [[1537]] m., teisingumo klausimai nerūpėjo.{{sfn|Graichen|Gründer|2007|pp=15—17}} [[1546]] m. Karolis V anuliavo Venesuelos sutartį, nes Velzerių kolonijinė politika nepasiteisino: gubernatoriai rūpinosi vien asmenine gerove, maistas, arkliai ir ginklai ir toliau buvo pristatomi iš [[Antilai|Karibų jūros salų]], Marakaibas priminė griuvėsius, Koras nustojo vykdęs sostinės funkcijas, o vietiniai indėnai, kaip ir anksčiau, nebuvo atversti į krikščionybę. Iki [[1556]] m. Bartolomėjas Velzeris dar bandė atgauti savo teises į šią koloniją, bet galiausiai jis prarado Venesuelą, taip pat ir Nikolauso Federmano krovinius [[Kolumbija|Kolumbijos]] sandėliuose.{{sfn|Graichen|Gründer|2007|p=18}}{{sfn|Pelizaeus|2008|p=79}} == Išnašos == {{Venesuelos istorija}} {{commonscat|Klein-Venedig (Venezuela)}} {{ref}} == Šaltiniai == * {{cite book|first1=Gisela |last1=Graichen |first2=Horst |last2=Gründer|title=Deutsche Kolonien: Traum und Trauma|url=https://archive.org/details/deutschekolonien0000geor |edition=1|location=Berlin|publisher=Ullstein |year=2007|pages=486|isbn=978-3-548-36940-2}} * {{cite book|first=Ludolf |last=Pelizaeus|title=Der Kolonialismus|edition=1|location=Wiesbaden|publisher=Marixverlag|year=2008|series=marixwissen|pages=256|isbn=978-3865399410}} {{Šablonas:Kolonijos Amerikoje}} [[Kategorija:Vokietijos kolonijinė imperija]] [[Kategorija:Venesuelos istorija]] 59j85uskdtpfycsj3678m8yzdtf83eo 0 560927 7856096 7782990 2026-06-14T07:43:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856096 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Sulymos sukilimas |image=[[Vaizdas:Kodak (1635).PNG|240px]] |caption= Kudako tvirtovės žemėlapis (1635 m.) |date=[[1635]] m. |place=[[Ukraina]] |casus= |territory= |result=[[ATR]] pergalė |combatant1=[[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2= [[Zaporožė|Zaporožės]] [[Kazokai|kazokai]] |commander1=[[Vaizdas:Herb_Pobog_barokowy.svg|18px]] [[Stanislavas Konecpolskis]] |commander2=[[Vaizdas:Sulyma_coa.png|18px]] [[Ivanas Sulyma]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= |casualties3= |notes= }} '''Sulymos sukilimas''' – [[1635]] m. įvykęs [[Zaporožė|Zaporožės]] [[Kazokai|kazokų]] sukilimas, nukreiptas prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]]. Sukilimui vadovavo [[etmonas]] [[Ivanas Sulyma]]. == Priežastys == [[1635 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] išleido naują potvarkį, kuris apribojo [[Kazokai|kazokų]] laisvę ir sumažino [[Kazokai|kazokų]] skaičių [[Abiejų Tautų Respublika|Žečpospolitos]] kariuomenės registre. Taip pat [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seime]] buvo priimtas sprendimas statyti dešiniajame [[Dniepras|Dniepro]] krante [[Kudakas (tvirtovė)|Kudako tvirtovę]], kurios dėka būtų galima sustiprinti kontrolę tarp [[Ukraina|Ukrainos]] žemių ir [[Zaporožė|Zaporožės]]. == Sukilimo eiga == 1635 m. rugpjūčio 3 d. naktį grįždamas iš žygio prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] Ivano Sulymos vadovauajmas [[Kazokai|kazokų]] būrys užpuolė statomą Kudako tvirtovę, įveikė ją saugantį sargybos [[Įgula (fortifikacija)|garnizoną]], su [[Prancūzai|prancūzų]] [[Komendantas|komendantu]] Žanu Marijonu priešakyje. Tvirtovė buvo sugriauta. Duodama atsaką [[Abiejų Tautų Respublika|Žečpospolita]] išsiuntė į [[Ukraina|Ukrainą]] kariuomenę, vadovaujamą [[Stanislavas Konecpolskis|Stanislavo Konecpolskio]]. Ją sudarė [[Lenkai|lenkų]] bajorai ir kariuomenės registre apskaityti asmenys. Mūšio metu Ivanas Sulyma buvo sugautas išdavikų ir išduotas priešininkams. I. Sulyma buvo nugabentas į [[Varšuva|Varšuvą]], kur gruodžio 12 d. jam buvo įvykdytas mirties nuosprendis, jis buvo pasodintas ant kuolo. == Literatūra == * Віталій Щербак. Іван Сулима // Володарі гетьманської булави: Історичні портрети / Автор передмови В. А. Смолій. – К.: Варта, 1994.— 560 с.— С. 141–151. ISBN 5-203-01639-9 (ukr.). * Władysław Serczyk, Na dalekiej Ukrainie: Dzieje Kozaczyzny do 1648 roku, Kraków 1984, Wydawnictwo Literackie, ISBN 83-08-01214-0 (lenk.). [[Kategorija:Ukrainos sukilimai]] [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublika]] [[Kategorija:Kazokai]] qra60g5lxlizo0ly5kzevxdye0f5ygp 0 560989 7855892 7522121 2026-06-13T22:16:50Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855892 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Scary Monsters (and Super Creeps) | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[David Bowie]] | Viršelis = DavidBowieScaryMonstersCover.jpg | Išleistas = [[1980]] m. [[rugsėjo 12]] d. | Įrašytas = [[1980]] m. vasarį–balandį | Žanras = [[Art rock]], [[new wave]], [[post-punk]] | Trukmė = 45:37 | Leidėjas = [[RCA Records|RCA]] | Prodiuseris = David Bowie, [[Tony Visconti]] | Apžvalgos = * ''[[Allmusic]]'' {{Rating|5|5}} [http://www.allmusic.com/album/scary-monsters-mw0000251983] * ''[[Rolling Stone]]'' {{Rating|4|5}} [https://www.newspapers.com/image/623616627/] | Ankstesnis albumas = „[[Lodger]]“<br>(1979) | Šis albumas = '''"Scary Monsters (and Super Creeps)"'''<br>(1980) | Kitas albumas = „[[Let's Dance (albumas)|Let's Dance]]“<br>(1983) }} '''„Scary Monsters (and Super Creeps)“''' – keturioliktas studijinis britų atlikėjo [[David Bowie]] albumas, išleistas [[1980]] m. rugsėjo 12 d. Tai paskutinis Bouvio albumas, kurį išleido „[[RCA]]“{{sfn|Sandford|1997|p=81}}, taip pat pirmasis albumas po [[Berlynas|Berlyno]] trilogijos. Nors ankstesnieji trys albumai laikomi svarbiu tašku atlikėjo karjeroje, jie nepasiekė tokios komercinės sėkmės kaip „Scary Monsters“.<ref>David Buckley (1999). ''Strange Fascination – David Bowie: The Definitive Story'': p.302</ref> Pasak biografo David Buckley, Bowie šiuo albumu atrado idealų balansą kūryboje bei sėkmėje.<ref>David Buckley (1999). pp.363–375</ref> Kritikai taipogi negailėjo liaupsių, albumas pasiekė pirmą vietą [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] pardavimuose ir tapo platininiu – šitaip atlikėjas grįžo į senosios sėkmės vėžes.<ref>Nicholas Pegg (2000). ''The Complete David Bowie'': p.314</ref> Fanai daugiausiai dėmesio atkreipė į singlą „Ashes to Ashes“, kuris labiausiai pasižymėjo albume<ref>{{cite news |last=Roswell |first=Clint |title=Rock discs from Santa and punk platters too |newspaper=Daily News |date=14 December 1980 |url=https://www.newspapers.com/image/485807425/ |page=572 |access-date=30 December 2021 |via=Newspapers.com}}</ref>. Jis buvo išleistas vienu mėnesiu anksčiau ir jau sugebėjo užkopti į 1-ą vietą Jungtinėje Karalystėje. Dainoje Bouvis vėl trumpam sugrįžta prie savo seniau sugalvoto personažo Major Tom (prieš tai minėto dainoje „Space Oddity“){{sfn|O'Leary|2019|loc=chap. 4}}. == Dainų sąrašas == Visas dainas parašė [[David Bowie]], išskyrus kur pažymėta. === Pirmoji pusė === # „It's No Game (No. 1)“ <small>(Bowie, Hisahi Miura)</small> – 4:20 # „Up the Hill Backwards“ – 3:15 # „Scary Monsters (And Super Creeps)“ – 5:12 # „Ashes to Ashes“ – 4:25 # „Fashion“ – 4:49 === Antroji pusė === # „Teenage Wildlife“ – 6:56 # „Scream Like a Baby“ – 3:35 # „Kingdom Come“ <small>(Tom Verlaine)</small> – 3:45 # „Because You're Young“ – 4:54 # „It's No Game (No. 2)“ – 4:22 [[CD]] leidime dainos suskirstytos nuo 1 iki 10. == Kūrybinė grupė == * [[David Bowie]] – vokalas, sintezatoriai, klavišiniai, pianinas, garso efektai, pritariamieji vokalai, saksofonas * Dennis Davis – būgnai * George Murray – bosinė gitara * Carlos Alomar – solinė ir ritminė gitara * Chuck Hammer – sintezatorinė gitara {{small|(„Ashes to Ashes“ ir „Teenage Wildlife“)}} * [[Robert Fripp]] – gitara {{small|(„Fashion“, „It's No Game“, „Scary Monsters (And Super Creeps)“, „Kingdom Come“, „Up the Hill Backwards“, „Teenage Wildlife“)}} * Roy Bittan – pianinas {{small|(„Ashes to Ashes“, „Teenage Wildlife“, „Up the Hill Backwards“)}} * Andy Clark – sintezatoriai {{small|(„Fashion“, „Scream Like a Baby“, „Ashes to Ashes“, „Because You're Young“)}} * [[Pete Townshend]] – gitara {{small|(„Because You're Young“)}} * [[Tony Visconti]] – akustinė gitara {{small|(„Scary Monsters (And Super Creeps)“ ir „Up the Hill Backwards“)}}, pritariamieji vokalai * Lynn Maitland – pritariamieji vokalai * Chris Porter – pritariamieji vokalai * Michi Hirota – balsas {{small|(„It's No Game (No.&nbsp;1)“)}} '''Techninis personalas''' * David Bowie, Tony Visconti – prodiusavimas ir garso inžinerija * Larry Alexander, Jeff Hendrickson – papildoma garso inžinerija * Peter Mew, Nigel Reeve – garso dizainas == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite book|last=Buckley|first=David|title=Strange Fascination – David Bowie: The Definitive Story|url=https://archive.org/details/strangefascinati0000davi|publisher=Virgin Books|location=London|year=1999|isbn=978-1-85227-784-0}} * {{cite book| last=O'Leary| first=Chris| year=2019| title=Ashes to Ashes: The Songs of David Bowie 1976–2016| url=https://archive.org/details/ashestoashessong0000olea| location=London |publisher=Repeater| isbn=978-1-912248-30-8 }} * {{cite book|last=Pegg|first=Nicholas|title=The Complete David Bowie|url=https://books.google.com/books?id=LqFkDQAAQBAJ|publisher=Titan Books|location=London|edition=revised and updated|year=2016|isbn=978-1-78565-365-0}} * {{cite book|last=Sandford|first=Christopher|title=Bowie: Loving the Alien|publisher=Da Capo Press|location=London|year=1997|orig-year=1996|isbn=0-306-80854-4|url=https://archive.org/details/bowielovingalien00sand}} {{David Bowie}} [[Kategorija:1980 albumai]] [[Kategorija:David Bowie albumai]] 40gpu4p24eb3l0psz8ozkp0xcse8i0e 0 569664 7855878 7626932 2026-06-13T21:59:10Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855878 wikitext text/x-wiki '''Harabo mitas''' arba '''Dunu teogonija''', '''Dunu dinastija''' – [[Babilonija|babiloniečių]] mitas, pasakojantis apie Dunu vietovės įkūrimą ir šios vietovės dievų kilmę. Manoma, kad Harabo mitas greičiausiai susiklostė [[II tūkst. pr. m. e.]] pradžioje. Visas mito tekstas nėra išlikęs.<ref name="Leick">Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 78–79. ISBN 9781134641024.</ref> Esama tik vienos Harabo mito kopijos.<ref name=hallo2>{{ cite book | title = La fundación de la ciudad: mitos y ritos en el mundo antiguo | chapter = Founding Myths of Cities in the Ancient Near East: Mesopotamia and Israel | author = William W. Hallo |editor1=Pedro Azara |editor2=Ricardo Mar |editor3=Eduard Riu |editor4=Eva Subías | publisher = Centre de Cultura Contemporània de Barcelona | year = 2000 | pages = 31–32 }}</ref> Ją, kasinėdamas senovinio [[Siparas|Siparo]] miesto vietoje, [[XIX a.]] aptiko [[Hormuzd Rassam]].<ref>[[Britų muziejus|Britų muziejaus]] BM 74329 lentelė.</ref> Harabo mite pasakojama apie dievų [[Kraujomaiša|kraujomaišą]] bei tėvažudystes,<ref name="Leick"/> skirtingų dievų kartų priešpriešą. Dievai, minimi mite, įkūnija dangų, žemę, jūrą, upę, arklą, laukinius ir prijaukintus gyvūnus, piemenį, ganyklas, vaismedį, vyną.<ref>{{ cite book | title = I Studied Inscriptions from Before the Flood: Ancient Near Eastern, Literary, and Linguistic Approaches to Genesis 1-11 | url = https://archive.org/details/istudiedinscript0004unse | chapter = Eridu, Dunno and Babel: A Study in Comparative Mythology | author = Patrick D. Miller, Jr. |editor1=Richard S. Hess |editor2=David Toshio Tsumura | publisher = Eisenbrauns | year = 1994 | page = [https://archive.org/details/istudiedinscript0004unse/page/152 152] }}</ref><ref name=hallo2/> Kaip teigiama, įvairūs mito įvykiai siejami su metų laikų kaita.<ref name="Leick"/> Būta ne vienos vietovės, pavadintos Dunu (arba Dunumu). Viena jų buvo netoliese [[Isinas|Isino]] miesto,<ref name="hallo">William W. Hallo (2010). The world’s oldest literature: studies in Sumerian belles-lettres. Koninklijke Brill N.V. p. 427.</ref> kita buvo išsidėsčiusi dešiniajame [[Eufratas|Eufrato]] krante (dabar šiaurinė Sirija).<ref>{{ cite book | title = Eblaitica: essays on the Ebla archives and Eblaite language, Volume 3 | chapter = History of Ebla | author = Michael C. Astour |editor1=Cyrus Herzl Gordon |editor2=Gary Rendsburg |editor3=Nathan H. Winter | publisher = Eisenbrauns | date = June 1, 1992 | page = 36 }}</ref> Nors ''dunnu'' reiškia įtvirtintą gyvenvietę, šis žodis gali būti verčiamas ir kaip „jėga“, „smurtas“.<ref>{{ cite book | title = The Assyrian Dictionary |volume=3, D |editor= I. J. Gelb |editor2=T. Jacobsen |editor3=B. Landsberger |editor4=A. Leo Oppenheim | publisher = Oriental Institute of the University of Chicago | year = 1959 | pages = 184–185 }}</ref> == Mitas == Pasakojama, kad pirmoji dievų pora buvo Harabas („arklas“) ir [[Ki (mitologija)|Ki]] (Žemė). Jie dirbo žemę, įkūrė Dunu miestą. Harabui ir Ki gimė [[Šakanas]] – galvijų dievas. Ki užsigeidus savo sūnaus, Harabas buvo nužudytas, tuomet Ki ir Šakanas susituokė. Harabą Šakanas palaidojo Dunu vietovėje. Po to Šakanas vedė savo seserį [[Tiamat]], o pastaroji nužudė judviejų motiną Ki. Tiamat ir Šakanas susilaukė palikuonių, pastarieji tuokėsi vienas su kitu. Galiausiai jie nužudė motiną Tiamat. Šakano ir Tiamat palikuonys savo ruožtu susilaukė dievų Gaju, Laharės (pastarieji du vardai nėra iki galo aiškūs) bei upės deivės. Ši dievų karta užmušė abu tėvus ir palaidojo juos Dunu. Šiems dievams gimė ganyklų dievas ir deivė. Jiedu pasirūpino, kad ganyklos taptų derlingesnės. Ganyklų dievas įsteigė kažkokį kultą, užmušė tėvus ir tapo krašto viešpačiu. Ganyklų dievo ir deivės vaikai – Harhanumas ir [[Belet-seri]]. Harhanumas vedė savo seserį Belet-seri, o abu tėvai buvo užmušti ir palaidoti. Harhanumo ir Belet-seri sūnus Hajašumas Naujųjų metų dieną vedė savo seserį. Kitaip nei ankstesnių kartų dievai, Hajašumas, perėmęs valdžią, savo tėvo neužmušė, o tik įkalino.<ref name="Leick"/> Tolesnis mito tekstas labai fragmentiškas. Fragmentuose minimi dievai [[Nusku]], [[Ninurta]] bei [[Enlilis]].<ref name="Leick"/> Nurodoma, kad Enlilis ir jo dvyniai sūnūs Nusku ir Ninurta draugiškai dalijosi valdžia.<ref>Frank Moore Cross (1997). Canaanite myth and Hebrew epic: essays in the history of the religion of Israel. Harvard University Press. p. 41.</ref> == Įtaka == Teigiama, kad Harabo mito įtaka juntama ugaritų [[Baalas|Baalo]] ir [[Jamas (dievas)|Jamo]] mite, įeinančiame į [[Baalo ciklas|Baalo ciklą]] (apie 1600–1200 m. pr. m. e.),<ref name=jacobsen>{{ cite book | title = The treasures of darkness: a history of Mesopotamian religion | author = Thorkild Jacobsen | publisher = Yale University Press | year = 1978 | pages = 167–168, 231 }}</ref> hetitų [[Kumarbis|Kumarbio]] giesmėje (XIV a. arba XIII a. pr. m. e.),<ref name=wasilewska>{{ cite book | title = Creation stories of the Middle East | author = Ewa Wasilewska | publisher = Jessica Kingsley Pub | year = 2001 | page = 90 }}</ref> graikų poeto [[Hesiodas|Hesiodo]] „[[Teogonija|Teogonijoje]]“ (apie 800–700 m. pr. m. e.).<ref>{{ cite journal | title = A New Babylonian Theogony and Hesiod |author1=W. G. Lambert |author2=Peter Walcot |name-list-style = amp| journal = Kadmos | volume = 4 | issue = 1 | year = 1965 | pages = 64–72 | doi=10.1515/kadm.1965.4.1.64}}</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} {{Mesopotamijos mitologija}} [[Kategorija:Mesopotamijos mitologija]] earmwnmj89ioqw76ynfor547evjvcsq 0 569967 7855775 7843889 2026-06-13T18:03:31Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7855775 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Thomas Walkup |image= [[File:2022-03-10 ALBA Berlin gegen Olympiacos Piraeus (EuroLeague 2021-22) by Sandro Halank–028.jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1992|12|30}} |cityofbirth=[[Pasadena]], [[Teksasas]] |countryofbirth=[[JAV]] |currentclub=[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |height=1,93 m |weight=92 kg |position=[[Įžaidėjas]] |years=2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2021<br>2021– |clubs=[[Windy City Bulls|„Windy City Bulls“]]<br />[[Riesen Ludwigsburg|Liudviksburgo „Riesen“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|GRE|1}} |nationalyears=2023– |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |fullname=Thomas Ryan Walkup|clubnumber=0}} '''Tomas Rajanas Volkapas''' ({{en|Thomas Ryan Walkup}}, {{el|Τόμας Γουόκαπ}}; g. [[1992]] m. [[gruodžio 30]] d.) – [[JAV]]-[[Graikija|Graikijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėju. Baigė Dir Parko aukštąją mokyklą [[Teksasas|Teksase]], rungtyniavo jos krepšinio komandoje. [[2012]]–[[2016]] m. rungtyniavo Stephen F. Austin valstijos universiteto „Lumberjacks“ komandoje. [[2016 m. NBA naujokų birža|2016 m. NBA naujokų biržoje]] nebuvo pašauktas, sudarė sutartį su [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]], bet sužaidė tik priešsezoninėse rungtynėse ir buvo perkeltas į dublerių komandą [[NBA G lyga|NBA G lygoje]] [[Windy City Bulls|„Windy City Bulls“]]. [[2017]] m. Volkapas išvyko į Europą ir sužaidė sezoną už Liudviksburgo „Riesen“. [[2018]] m. perėjo į [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]].<ref>[http://zalgiris.lt/news/bc-zalgiris/73876/ Prasideda naujojo sezono darbai – į Kauną atvyks universalus gynėjas T.Walkupas]</ref> 2019 m. sutartis su krepšininku pratęsta iki 2020–2021 m. sezono pabaigos.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-135053-zalgiris-pratese-kontrakta-su-walkupu.html „Žalgiris“ pratęsė kontraktą su Walkupu]</ref> 2021 m. perėjo į [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] klubą, su kuriuo sudarė 2+1 metų trukmės sutartį.<ref>[https://basketnews.lt/news-152414-apsisprende-zalgiri-paliekantis-walkupas-su-olympiakos-sutare-del-ilgalaikio-kontrakto.html Apsisprendė: „Žalgirį“ paliekantis Walkupas su „Olympiakos“ sutarė dėl ilgalaikio kontrakto], ''basketnews.lt''</ref> 2023 m. T. Volkapui suteikta [[Graikija|Graikijos]] pilietybė.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-188316-walkupui-oficialiai-suteikta-graikijos-pilietybe.html Walkupui oficialiai suteikta Graikijos pilietybė], ''basketnews.lt''</ref> Jis atstovavo Graikijos vyrų krepšinio rinktinei [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]. == Pasiekimai == * Geriausiai besiginantis LKL žaidėjas: 2019 * LKL finalo serijos MVP: 2021 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2020, 2021 m. * [[LKL]]: 2019, 2020, 2021 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]]: 2022, 2023, 2024 m. * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2023, 2025, 2026 m. * [[Eurolyga]]: 2026 m. * Vokietijos BBL sezono rinktinė: 2018 m. * ''Southland'' konferencijos metų žaidėjas: 2015, 2016 m. * ''Southland'' turnyro MVP: 2014–2016 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Walkup}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] [[Kategorija:Graikijos krepšininkai]] [[Kategorija:Graikijos olimpiečiai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] ipsqshb3jgrj0w84xuxzfk2fige3n60 0 574866 7855962 7832524 2026-06-13T23:30:40Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855962 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Palestine_recognition_only.svg|alt=|miniatiūra|350px| {{Legend|#111B11|Palestinos valstybė}} {{Legend|#007f24|Valstybės, pripažįstančios Palestiną}} {{Legend striped|#007f24|#b9b9b9|up=yes|Valstybės, kurių pripažinimas yra ginčijamas}} {{Legend|#b9b9b9|Valstybės, nepripažįstančios Palestinos}} ]] 2025 m. duomenimis, [[Palestinos valstybė|Palestinos valstybę]] yra [[valstybės pripažinimas|pripažinusios]] 158 iš 193, arba 81 %, [[Jungtinių Tautų valstybės narės|Jungtinių Tautų valstybių narių]].<ref>{{Cite web |title=UN experts urge all States to recognise State of Palestine |url=https://www.ohchr.org/en/press-releases/2024/06/un-experts-urge-all-states-recognise-state-palestine |website=OHCHR}}</ref><ref>{{Cite web |date=2024-05-28 |title=146 countries now recognise a Palestinian state |url=https://www.france24.com/en/live-news/20240528-145-countries-now-recognise-a-palestinian-state |access-date=2024-09-16 |website=France 24 |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |author=AJLabs |date=22 May 2024 |title=Mapping which countries recognise Palestine in 2024 |url=https://www.aljazeera.com/news/2024/5/22/mapping-which-countries-recognise-palestine-in-2024 |access-date=16 September 2024 |website=Al Jazeera |language=en}}</ref> 2012 m. jai suteiktas stebėtojos statusas [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje]].<ref>[https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/67/L.28 United Nations A/67/L.28 General Assembly] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121201102703/http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A%2F67%2FL.28|date=1 December 2012}}. 26 November 2012.</ref><ref>{{cite news |date=29 November 2012 |title=Palestinians win implicit U.N. recognition of sovereign state |url=https://www.reuters.com/article/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129 |access-date=29 November 2012 |work=[[Reuters]]|archive-date=19 November 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231119154441/https://www.reuters.com/article/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129/ |url-status=live }}</ref> Ribotą statusą daugiausia lemia tai, kad [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] – [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinė]] [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|JT Saugumo Tarybos]] narė, turinti [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisę]] – nuolat ja naudojasi arba grasina pasinaudoti, siekdamos užkirsti kelią visateisei Palestinos narystei [[Jungtinės Tautos|Jungtinėse Tautose]].<ref>{{Cite web |date=18 April 2024 |title=Security Council Fails to Recommend Full United Nations Membership for State of Palestine, Owing to Veto Cast by United States |url=https://press.un.org/en/2024/sc15670.doc.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20240423110923/https://press.un.org/en/2024/sc15670.doc.htm |archive-date=23 April 2024 |access-date=2024-06-30 |publisher=[[United Nations]]}}</ref><ref>{{Cite web |date=2024-05-10 |title=UN assembly approves resolution granting Palestine new rights and reviving its UN membership bid |url=https://apnews.com/article/un-resolution-palestinians-membership-rights-us-assembly-875560e897f27d6600090420f36404e4 |access-date=2024-06-30 |work=[[Associated Press News]]}}</ref> Palestinos valstybę 1988 m. lapkričio 15 d. oficialiai paskelbė [[Palestinos išsivadavimo organizacija]], pareikšdama [[suverenitetas|suverenitetą]] tarptautiniu mastu pripažintose [[Palestinos teritorijos|palestiniečių teritorijose]] – [[Vakarų Krantas|Vakarų Krante]] (įskaitant [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]]) ir [[Gazos Ruožas|Gazos Ruože]]. Iki 1988 m. pabaigos Palestinos valstybę pripažino 78 šalys.<ref name="unesco" /><ref>{{cite book |author=Tessler |first=Mark |url=https://archive.org/details/historyofisraeli00tess_0/page/722 |title=A History of the Israeli–Palestinian conflict |publisher=Indiana University Press |year=1994 |isbn=978-0-253-20873-6 |edition=2nd, illustrated |page=[https://archive.org/details/historyofisraeli00tess_0/page/722 722] }}</ref> Siekdami išspręsti dešimtmečius trunkantį [[Izraelio–Palestinos konfliktas|Izraelio ir palestiniečių konfliktą]], 1993 ir 1995 m. [[Izraelis]] ir Palestinos išsivadavimo organizacija pasirašė [[Oslo susitarimai|Oslo susitarimus]], kuriais įkurta [[Palestinos autonomija]] – savivaldi laikina valdžia Gazos Ruože ir dalyje (apie 40 %) Vakarų Kranto teritorijos.<ref>{{Cite web|title=Declaration of Principles on Interim Self-Government Arrangements (Oslo Accords) {{!}} UN Peacemaker|url=https://peacemaker.un.org/israelopt-osloaccord93|access-date=2021-01-22|publisher=United Nations|archive-date=2022-07-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20220717202645/https://peacemaker.un.org/israelopt-osloaccord93|url-status=live}}</ref> Nužudžius Izraelio premjerą [[Icchakas Rabinas|Icchaką Rabiną]] ir į valdžią atėjus [[Benjamin Netanyahu|Benjaminui Netanjahu]], Izraelio ir Palestinos autonomijos derybos įstrigo, todėl [[palestiniečiai]] ėmė siekti tarptautinio Palestinos pripažinimo be Izraelio sutikimo. 2011 m. Palestinos valstybė priimta į [[UNESCO]]; 2012 m., jai suteikus stebėtojos statusą [[JTGA|JT Generalinėje Asamblėjoje]], Palestinos autonomija ėmė oficialiai vartoti „Palestinos valstybės“ pavadinimą. 2014 m. gruodį [[Tarptautinis baudžiamasis teismas]] pripažino Palestiną „valstybe“, nepažeisdamas jokių būsimų teisinių sprendimų šiuo klausimu.<ref>{{Cite book |url=https://asp.icc-cpi.int/sites/asp/files/asp_docs/ASP13/OR/ICC-ASP-13-20-Add1-ENG.pdf |title=Assembly of States Parties to the Rome Statute of the International Criminal Court. Resumed 13th session |date=12 October 2015 |publisher=[[International Criminal Court]] |isbn=978-92-9227-308-8 |location=The Hague |pages=12, 14 |access-date=10 April 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230607045845/https://asp.icc-cpi.int/sites/asp/files/asp_docs/ASP13/OR/ICC-ASP-13-20-Add1-ENG.pdf |archive-date=7 June 2023 |url-status=live}}</ref><ref>{{Cite web |date=9 December 2014 |title=Hague-based ICC accepts Palestine's status |url=http://www.aljazeera.com/news/americas/2014/12/hague-based-icc-upgrades-palestine-status-201412819334914439.html |access-date=29 December 2014 |publisher=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]]}}</ref> Keturiolika [[G20]] narių ([[Argentina]], [[Australija]], [[Brazilija]], [[Kanada]], [[Kinija]], [[Indija]], [[Indonezija]], [[Prancūzija]], [[Meksika]], [[Rusija]], [[Saudo Arabija]], [[PAR|Pietų Afrika]], [[Turkija]] ir [[Jungtinė Karalystė]], taip pat nuolat kviečiama [[Ispanija]]) yra pripažinusios Palestinos valstybingumą,{{efn|Indonezija ir Saudo Arabija pripažįsta Palestiną, bet ne Izraelį.}} penkios ([[Vokietija]], [[Italija]], [[Japonija]], [[Pietų Korėja]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]) – ne.{{efn|20-oji G20 narė – [[Europos Sąjunga]] – nepalaiko savarankiškų diplomatinių santykių.}} Nors šios šalys iš esmės pritaria dviejų valstybių sprendimui, jos laikosi pozicijos, kad Palestinos valstybės pripažinimas priklauso nuo tiesioginių Izraelio ir Palestinos autonomijos derybų. == Istorija == === Aplinkybės === [[Vaizdas:President Ali Khamenei in Eighth Summit of the Non-Aligned Movement (10).jpg|thumb|right|[[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] vadovas [[Jesiras Arafatas]] [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungusiųjų šalių]] konferencijoje [[Hararė]]je, 1986 m.]] 1974 m. lapkričio 22 d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] priėmė rezoliuciją Nr. 3236, kuria pripažinta [[palestiniečiai|palestiniečių tautos]] teisė į [[tautų apsisprendimo teisė|apsisprendimą]], [[nepriklausomybė|nepriklausomybę]] ir [[suverenitetas|suverenitetą]] [[Palestina (regionas)|Palestinoje]].<ref>UNGA, 22 November 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 ''Resolution 3237 (XXIX). Observer status for the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr. A/RES/3237 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20121227085215/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 |date=27 December 2012}}</ref> Rezoliucija taip pat pripažino [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizaciją]] (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose.<ref>UNGA, 14 October 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 ''Resolution 3210 (XXIX). Invitation to the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr.A/RES/3210 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110103082509/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 |date=2011-01-03}}</ref><ref>[[s:United Nations General Assembly Resolution 3236|United Nations General Assembly Resolution 3236]]</ref> 1988 m. lapkričio 15 d. [[Alžyras (miestas)|Alžyre]] Palestinos nacionalinė taryba priėmė Palestinos nepriklausomybės deklaraciją. 1988 m. gruodžio 15 d. JT Generalinė Asamblėja pripažino deklaraciją ir vietoje pavadinimo „Palestinos išsivadavimo organizacija“ ėmė vartoti „Palestina“, tačiau paskelbtoji valstybė vis dar neturi oficialaus statuso [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų sistemoje]].<ref>UNGA, 15 December 1988; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 ''Resolution 43/177. Question of Palestine''] (doc.nr. A/RES/43/177) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111101093630/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 |date=1 November 2011}}</ref> Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo Palestinos valstybę pripažino daugelis [[besivystanti šalis|besivystančių]] Afrikos ir Azijos šalių, taip pat komunistinės ir [[Neprisijungimo judėjimas|neprisijungusiosios]] šalys.<ref name="hillier">{{cite book |author=Hillier |first=Tim |url=https://books.google.com/books?id=ukWq9mMUeesC |title=Sourcebook on Public International Law |publisher=[[Routledge]] |year=1998 |isbn=978-1-85941-050-9 |pages=128, 218}}</ref><ref name="BBC">{{cite news |title=Q&A: Palestinian bid for full membership at the UN |publisher=[[BBC News]] |date=30 November 2012 |url=https://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-13701636 |access-date=20 June 2018 |archive-date=13 April 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190413210422/https://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-13701636 |url-status=live }}</ref> Tuo metu [[Jungtinės Amerikos Valstijos]], remdamosi Užsienio pagalbos įstatymu ({{en|Foreign Assistance Act}}) ir kitomis priemonėmis, siekė atgrasyti kitas valstybes ir tarptautines organizacijas nuo Palestinos pripažinimo.<ref>{{cite book |author=Sabasteanski |first=Anna |title=Patterns of Global Terrorism 1985–2005: U.S. Department of State Reports with Supplementary Documents and Statistics |year=2005 |isbn=0-9743091-3-3 |volume=1 |publisher=Berkshire Publishing Group|location=Berkshire |page=47}}</ref> Nors daugeliu atvejų šios pastangos buvo sėkmingos,<ref name="boyle2009">{{cite book |author=Boyle, Francis A. |title=Palestine, Palestinians and International Law |url=https://archive.org/details/palestinepalesti0000boyl |publisher=Clarity Press |date=1 September 2009 |isbn=978-0-932863-37-9 |page=[https://archive.org/details/palestinepalesti0000boyl/page/19 19]}} "As I had predicted to the PLO, the creation of [a] Palestinian State was an instantaneous success. Palestine would eventually achieve ''de jure'' diplomatic recognition from about 130 states. The only regional hold-out was Europe and this was because of massive political pressure applied by the United States Government."</ref> [[Arabų lyga]] ir [[Islamo konferencijos organizacija]] (OIC) nedelsdamos paskelbė pareiškimus, kuriais pripažino Palestiną, išreiškė paramą ir solidarumą bei priėmė ją į abi organizacijas.<ref>{{cite web |author=Shashaa, Esam |title=The state of Palestine |work=Palestine History |url=http://www.palestinehistory.com/history/palstate/palstate.htm |access-date=28 December 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101127173414/http://palestinehistory.com/history/palstate/palstate.htm |archive-date=27 November 2010}}</ref><ref>Charter of the League of Arab States (22 March 1945): Annex regarding Palestine; available at [http://www.ehu.es/ceinik/tratados/1TRATADOSSOBREORGANIZACIONESINTERNACIONALES/16TratadosdeOrganizacionesInternacionalesRegionales/OI161.pdf University of the Basque Country]. Nuoroda tikrinta 2011-01-21. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20120314172256/http://www.ehu.es/ceinik/tratados/1TRATADOSSOBREORGANIZACIONESINTERNACIONALES/16TratadosdeOrganizacionesInternacionalesRegionales/OI161.pdf |date=2012-03-14}}</ref><ref>See the following: * {{cite web |author=Organisation of the Islamic Conference |title=Resolutions on Political, Legal and Information Affairs |work=The Eighteenth Islamic Conference of Foreign Ministers (Session of Islamic Fraternity and Solidarity) |url=http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-political-en.htm |date=1989 m. kovo 13–16 d |access-date= 2010 m. lapkričio 29 d |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20150924055432/http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-political-en.htm |archive-date=2015-09-24 }} * {{cite web |author=Organisation of the Islamic Conference |title=Final Communique |work=The Eighteenth Islamic Conference of Foreign Ministers (Session of Islamic Fraternity and Solidarity) |url=http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-final-en.htm |date=13–16 March 1989 |access-date=29 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090220123931/http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-final-en.htm |archive-date=20 February 2009 }} * {{cite web |author=Organisation of the Islamic Conference |title=Resolutions on Palestine Affairs |work=The Thirtieth Session of the Islamic Conference of Foreign Ministers (Session of Unity and Dignity) |url=https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F4782251985E8A5D85256D58004D9D54 |publisher=United Nations Information System on the Question of Palestine |date=28–30 May 2003 |access-date=29 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110728142935/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F4782251985E8A5D85256D58004D9D54 |archive-date=28 July 2011}}</ref> 1989 m. vasarį [[JTST|Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje]] PIO atstovas pareiškė, kad naująją Palestinos valstybę pripažino 94 valstybės.<ref name="undpsca">{{cite book |author=United Nations Security Council |author2=United Nations Department of Political and Security Council Affairs |title=Repertoire of the practice of the Security Council |publisher=United Nations Publications |year=2008 |page=759 |isbn=9789211370300 |url=https://books.google.com/books?id=C0FR2aSR1SoC}}</ref><ref name="reuti">{{cite web |author=Reut Institute |title=Act of Recognition of Statehood |work=Structure of the Political Process |date=14 August 2004 |url=http://www.reut-institute.org/en/Publication.aspx?PublicationId=373 |access-date=16 November 2010 |archive-date=1 October 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221001114047/http://www.reut-institute.org/en/Publication.aspx?PublicationId=373 |url-status=dead }}</ref> Vėliau PIO siekė prisijungti prie kelių [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų]], tačiau šias pastangas apsunkino JAV grasinimai sustabdyti finansavimą bet kuriai organizacijai, priėmusiai Palestiną.<ref>{{cite book |author=Quigley, John |year=1990 |title=Palestine and Israel: A Challenge to Justice |url=https://archive.org/details/palestineisrael00john |url-access=registration |publisher=Duke University Press |page=[https://archive.org/details/palestineisrael00john/page/230/mode/2up 230–231]}}</ref> 1989 m. balandį PIO pateikė paraišką dėl narystės [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijoje]], tačiau ji nebuvo patenkinta, nes JAV pranešė organizacijai nutrauksiančios finansavimą, jei Palestina bus priimta.<ref name="quigley2009">{{cite journal |last=Quigley |first=John |title=The Palestine Declaration to the International Criminal Court: The Statehood Issue |journal=Rutgers Law Record |volume=35 |year=2009 |url=http://www.lawrecord.com/files/35-rutgers-l-rec-1.pdf |publisher=Rutgers School of Law |location=Newark |access-date=21 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110713191718/http://www.lawrecord.com/files/35-rutgers-l-rec-1.pdf |archive-date=13 July 2011}}</ref> Gegužę grupė OIC narių [[UNESCO]] pateikė paraišką dėl Palestinos narystės ir išvardijo 91 valstybę, pripažinusią Palestinos valstybingumą.<ref name="unesco">{{cite web |author1=United Nations Educational, Scientific |author2=Cultural Organization, Executive Board |date=12 May 1989 |title=Hundred and thirty-first Session: Item 9.4 of the provisional agenda, Request for the Admission of the State of Palestine to UNESCO as a Member State |url=http://unesdoc.unesco.org/images/0008/000827/082711eo.pdf |access-date=15 November 2010 |publisher=United Nations |pages=18, Annex II |archive-date=28 July 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110728145954/http://unesdoc.unesco.org/images/0008/000827/082711eo.pdf |url-status=live }} The list contains 92 entries, including a number of states which no longer exist.</ref> 1989 m. birželį PIO pateikė [[Šveicarija|Šveicarijos]] vyriausybei raštus dėl prisijungimo prie 1949 m. [[Ženevos konvencijos|Ženevos konvencijų]]. Tačiau Šveicarija, kaip konvencijų depozitaras, pareiškė, kad, kadangi Palestinos valstybingumo klausimas [[tarptautinė bendruomenė|tarptautinėje bendruomenėje]] nėra išspręstas, ji negali nuspręsti, ar šis raštas laikytinas galiojančiu prisijungimo dokumentu.<ref name="quigley2009"/> 1989 m. lapkritį [[Arabų lyga]] pasiūlė JT Generalinei Asamblėjai rezoliuciją, kuria PIO būtų oficialiai pripažinta nepriklausomos Palestinos valstybės vyriausybe. Tačiau rezoliucijos projektas buvo atsiimtas, kai JAV dar kartą pagrasino nutraukti finansavimą Jungtinėms Tautoms, jei balsavimas įvyks. [[Arabų šalys]] sutiko atsitraukti nuo rezoliucijos, bet pareikalavo, kad JAV įsipareigotų nebesiimti grasinimų finansinėmis sankcijomis Jungtinėms Tautoms.<ref>{{cite news |author=Lewis, Paul |title=Arabs at U.N. Relax Stand on P.L.O. |url=https://www.nytimes.com/1989/12/06/world/arabs-at-un-relax-stand-on-plo.html |newspaper=The New York Times |date=6 December 1989 |access-date=21 November 2010 |archive-date=19 September 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110919063722/http://www.nytimes.com/1989/12/06/world/arabs-at-un-relax-stand-on-plo.html |url-status=live }}</ref> 2012 m. lapkričio 29 d. JT Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai valstybės stebėtojos statusą.<ref>{{Cite web |title=A/RES/67/19 |url=https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&Language=E&DeviceType=Mobile&LangRequested=False |access-date=22 May 2024 |publisher=United Nations |archive-date=22 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240522181759/https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&Language=E&DeviceType=Mobile&LangRequested=False |url-status=live }}</ref> 2024 m. gegužės 10 d. Palestinos valstybė Jungtinėse Tautose įgijo papildomų teisių, pvz., teisę posėdžiauti kartu su [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybėmis narėmis]], teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus, dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.<ref>{{cite web|url=https://digitallibrary.un.org/record/4046991|title=Admission of new Members to the United Nations : resolution / adopted by the General Assembly|date=10 May 2024|access-date=12 May 2024|publisher=[[United Nations]]|archive-date=12 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240512124118/https://digitallibrary.un.org/record/4046991|url-status=live}}</ref> === Izraelio pozicija === [[Vaizdas:Bill Clinton, Yitzhak Rabin, Yasser Arafat at the White House 1993-09-13.jpg|thumb|240px|JAV prezidentas [[Bilas Klintonas]] (viduryje) tarpininkavo pasirašant [[Oslo susitarimai|Oslo I sutartį]] ([[Baltieji rūmai]], 1993 m.); kairėje – Izraelio premjeras I. Rabinas, dešinėje – PIO vadovas J. Arafatas.]] Nuo [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karo]] iki [[Oslo susitarimai|Oslo susitarimų]] nė viena Izraelio vyriausybė nekėlė Palestinos valstybės klausimo. 1996–1999 m. kadencijos metu premjeras [[Benjaminas Netanjahu]] apkaltino dvi ankstesnes – [[Icchakas Rabinas|Icchako Rabino]] ir [[Šimonas Peresas|Šimono Pereso]] – vyriausybes priartinus prie Palestinos valstybės „pavojaus“ ir pareiškė, kad jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog [[Palestinos autonomija]] netaptų niekuo daugiau.<ref>{{cite news|url=https://www.haaretz.com/.premium-fight-the-rightist-revisionists-rabin-wanted-a-palestinian-state-1.5462291|title=Fight the Right-wingers Rewriting History: Rabin Wanted a Palestinian State|last=Ziv|first=Guy|date=2 November 2017|work=Haaretz|access-date=7 September 2021|archive-date=7 September 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210907232606/https://www.haaretz.com/.premium-fight-the-rightist-revisionists-rabin-wanted-a-palestinian-state-1.5462291|url-status=live}}</ref> 2003 m. birželį [[Arielis Šaronas]] tapo pirmuoju Izraelio ministru pirmininku, pareiškusiu, jog Palestinos valstybės sukūrimas yra įmanomas. Jis svarstė apie „galimybę įkurti Palestinos valstybę su laikinomis sienomis“ ir teigė, kad tokia valstybė turėtų būti „visiškai [[demilitarizuota zona|demilitarizuota]], taptų palestiniečių diasporos namais, o palestiniečių pabėgėliai nebūtų įleidžiami į Izraelio teritoriją“.<ref>{{cite news |url=https://www.theguardian.com/world/2003/jun/04/israel.usa |access-date=18 January 2024 |work=The Guardian |date=4 June 2003 |title=Sharon statement boosts road map for peace }}</ref> Ehudo Olmerto vyriausybė pakartojo tą patį tikslą. 2009 m. sudarius naująją Netanjahu vyriausybę, ji vėl pareiškė, kad Palestinos valstybė kelia pavojų Izraeliui.<ref>{{cite news |url=http://www.thedailybeast.com/newsweek/2010/08/28/can-netanyahu-make-peace-with-the-palestinians.html |title=Can Netanyahu Make Peace With the Palestinians? |date=28 August 2010 |author=Chen, Joanna |newspaper=The Daily Beast |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130322131920/http://www.thedailybeast.com/newsweek/2010/08/28/can-netanyahu-make-peace-with-the-palestinians.html |archive-date=22 March 2013}}</ref> Vis dėlto, po [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] [[Barack Obama|Barako Obamos]] spaudimo, 2009 m. birželio 14 d. Netanjahu pirmą kartą parėmė demilitarizuotos ir teritoriškai sumažintos Palestinos valstybės idėją.<ref>{{cite news |author=McCarthy |first=Rory |date=14 June 2009 |title=Netanyahu backs an independent Palestinian state for first time |url=https://www.theguardian.com/world/2009/jun/14/binyamin-netanyahu-israel-palestinian-state |newspaper=The Guardian}}</ref> Ši pozicija sulaukė kritikos dėl nepakankamo įsipareigojimo aiškiai nurodyti teritorijas, kurios ateityje turėtų būti perduotos Palestinos valstybei. Izraelis atsisako pripažinti 1967 m. sienas (nustatytas 1949 m. paliaubų susitarimais), kurias Izraelio karo ekspertai laiko strategiškai neapginamomis.<ref>{{cite news |author=Pearce |first=David D. |date=12 February 1978 |title=Mideast Stakes Touch All Parts of the Globe |url=https://news.google.com/newspapers?id=WlwaAAAAIBAJ&pg=6684,1014642 |newspaper=The Milwaukee Journal}}{{Dead link|date=July 2022|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}</ref> Jis taip pat prieštarauja palestiniečių kreipimuisi į [[JTGA|JT Generalinę Asamblėją]] siekiant valstybingumo, teigdamas, kad tai pažeidžia Oslo susitarimus, kuriais abi šalys įsipareigojo nesiimti vienašališkų veiksmų.<ref>{{cite web |author=Prusher |first=Ilene R. |date=15 November 2009 |title=Israel rejects Palestinian statehood bid via the UN |url=http://www.csmonitor.com/World/Middle-East/2009/1115/p01s01-wome.html/%28page%29/2 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20130315024644/http://www.csmonitor.com/World/Middle-East/2009/1115/p01s01-wome.html/%28page%29/2 |archive-date=15 March 2013 |access-date=31 December 2012 |work=The Christian Science Monitor}}</ref> == Palestina ir Jungtinės Tautos == [[Vaizdas:Un1981-343.jpg|thumb|200px|1981 m. Jungtinių Tautų pašto ženklas „Neatimamos palestiniečių tautos teisės“.]] * 1974 m. spalio 14 d. [[JT Generalinė Asamblėja]] pripažino [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizaciją]] (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai teisę dalyvauti Generalinės Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, kai svarstomi Palestinos klausimai.<ref>UNGA, 14 October 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 ''Resolution 3210 (XXIX). Invitation to the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr.A/RES/3210 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110103082509/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 |date=3 January 2011}}</ref><ref>[[s:United Nations General Assembly Resolution 3236|United Nations General Assembly Resolution 3236]]</ref> * 1974 m. lapkričio 22 d. PIO suteiktas stebėtojos statusas, leidžiantis dalyvauti visose Asamblėjos sesijose ir kitose JT platformose.<ref>UNGA, 22 November 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 ''Resolution 3237 (XXIX). Observer status for the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr. A/RES/3237 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20121227085215/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 |date=27 December 2012}}</ref> * 1988 m. gruodžio 15 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 43/177, kuria pripažino Palestinos nepriklausomybės deklaraciją ir [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų sistemoje]] pavadinimą „Palestinos išsivadavimo organizacija“ pakeitė į „Palestina“.<ref>UNGA, 15 December 1988; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 ''Resolution 43/177. Question of Palestine''] (doc.nr. A/RES/43/177) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111101093630/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 |date=1 November 2011}}</ref> * 2011 m. rugsėjo 23 d. Palestinos prezidentas [[Machmudas Abasas]] pateikė paraišką dėl Palestinos narystės Jungtinėse Tautose. * 2012 m. lapkričio 29 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 67/19, suteikdama Palestinai stebėtojos statusą.<ref>{{Cite web |title=A/RES/67/19 |url=https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&Language=E&DeviceType=Mobile&LangRequested=False |access-date=22 May 2024 |publisher=United Nations |archive-date=22 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240522181759/https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&Language=E&DeviceType=Mobile&LangRequested=False |url-status=live }}</ref> * 2012 m. gruodžio 17 d. JT protokolo vadovas nusprendė, kad [[Jungtinių Tautų sekretoriatas|Sekretoriatas]] visuose oficialiuose Jungtinių Tautų dokumentuose turi vartoti konstitucinį pavadinimą „Palestinos Valstybė“.<ref name="Gharib">{{cite web |url=http://www.thedailybeast.com/articles/2012/12/20/u-n-adds-new-name-state-of-palestine.html |title=U.N. Adds New Name: "State of Palestine" |last=Gharib |first=Ali |date=20 December 2012 |access-date=10 January 2013 |work=[[The Daily Beast]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20130101145115/http://www.thedailybeast.com/articles/2012/12/20/u-n-adds-new-name-state-of-palestine.html |archive-date=1 January 2013 |url-status=dead }}</ref> * 2024 m. gegužės 10 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. ES-10/23, pažyminčią, kad Palestina atitinka JT narystės reikalavimus, ir paprašė Saugumo Tarybos persvarstyti jos priėmimo klausimą. Rezoliucija taip pat suteikė Palestinai papildomų teisių Jungtinėse Tautose – teisę posėdžiauti kartu su valstybėmis narėmis, teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus bei dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.<ref name=UNnewrights>{{cite web|url=https://news.un.org/en/story/2024/05/1149596|title=UN General Assembly presses Security Council to give 'favourable consideration' to full Palestinian membership|date=10 May 2024|access-date=12 May 2024|publisher=[[United Nations]]|archive-date=13 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240513002155/https://news.un.org/en/story/2024/05/1149596|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.theguardian.com/world/live/2024/may/10/israel-gaza-war-live-rafah-offensive-hamas-unga-new-palestinian-vote|title=Israel-Gaza war live: UN passed resolution for security council to reconsider and support Palestine membership|last1=Oladipo|first1=Gloria|last2=Ambrose|first2=Tom|last3=Clinton|first3=Jane|date=10 May 2024|work=[[The Guardian]]|archive-url=https://web.archive.org/web/20240510155702/https://www.theguardian.com/world/live/2024/may/10/israel-gaza-war-live-rafah-offensive-hamas-unga-new-palestinian-vote|archive-date=10 May 2024|url-status=live|access-date=10 May 2024}}</ref> == Valstybingumą pripažinusios šalys == === JT valstybės narės === [[Palestinos valstybė|Palestinos valstybę]] yra pripažinusios 158 iš 193 [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybių narių]].<ref name="documents.un.org">{{Cite web|title=Identical letters dated 2 April 2024 from the Permanent Representatives of Mauritania, Saudi Arabia and Uganda to the United Nations addressed to the Secretary-General, the President of the General Assembly and the President of the Security Council|url=https://undocs.org/en/A/78/846|date=9 April 2024|access-date=5 May 2024|publisher=[[United Nations]]|archive-date=5 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240505115728/https://undocs.org/en/A/78/846|url-status=live}}</ref><ref name=Friedman.2024> {{citation |last=Friedman |first=Thomas |title=Western Europe Is Starting to Send a Vital Warning to Israel |date=2024-05-22 |journal=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2024/05/22/opinion/europe-palestine-recognized-israel.html |access-date=2024-05-22 }}. In this OpEd article, Friedman wrote: "More than [https://www.mofa.pna.ps/ar-jo/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86%D9%81%D9%8A%D8%A7%D9%84%D9%85%D9%86%D8%B8%D9%88%D9%85%D8%A9%D8%A7%D9%84%D8%AF%D9%88%D9%84%D9%8A%D8%A9/%d8%a7%d9%84%d8%af%d9%88%d9%84-%d8%a7%d9%84%d8%aa%d9%8a-%d8%a7%d8%b9%d8%aa%d8%b1%d9%81%d8%aa-%d8%a8%d8%af%d9%88%d9%84%d8%a9-%d9%81%d9%84%d8%b3%d8%b7%d9%8a%d9%86 140 countries and the Holy See] ([https://archive.today/20250105200613/https://www.mofa.pna.ps/ar-jo/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86%D9%81%D9%8A%D8%A7%D9%84%D9%85%D9%86%D8%B8%D9%88%D9%85%D8%A9%D8%A7%D9%84%D8%AF%D9%88%D9%84%D9%8A%D8%A9/%D8%A7%D9%84%D8%AF%D9%88%D9%84-%D8%A7%D9%84%D8%AA%D9%8A-%D8%A7%D8%B9%D8%AA%D8%B1%D9%81%D8%AA-%D8%A8%D8%AF%D9%88%D9%84%D8%A9-%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86 Archive.is 2025.01.05]) have recognized the right of Palestinians to have a state in the West Bank, Gaza and East Jerusalem." </ref> {{static row numbers}}{{sticky header}} {| class="wikitable sortable static-row-numbers sticky-header col1left" |- ! Valstybė ! Pripažinimo data ! Diplomatiniai santykiai ! class="unsortable" | Svarbios narystės |- | {{flag|Algeria}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Algeria |title=Algerie-Palestine-Diplomatie |url=http://www.mae.dz/ma_fr/stories.php?story=10/12/27/5462212 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |language=fr |date=28 December 2010 |access-date=2011-02-01 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=2012-01-18}} "Ambassadeur extraordinaire et plénipotentiaire de l'État de Palestine".</ref>}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga]] (AU), [[OIC]] |- | {{flag|Bahrain}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Bahrain |title=Bilateral Relations |url=http://www.mofa.gov.bh/Default.aspx?tabid=73&language=en-US |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=1 February 2011 |archive-date=22 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180922112431/https://www.mofa.gov.bh/Default.aspx?tabid=73&language=en-US |url-status=live }}</ref>}} || [[Arabų lyga]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]] |- | {{flag|Indonesia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" /> || {{Yes}}<ref name="indonesia1">{{Cite web |title=Kerja Sama Bilateral |url=https://www.kemlu.go.id/kebijakan/kerja-sama-bilateral |access-date=2024-11-07 |quote=...pada 19 Oktober 1989 di Jakarta telah ditandatangani "Komunike Bersama Pembukaan Hubungan Diplomatik Indonesia-Palestina"... |language=id }}</ref> || [[ASEAN]], [[BRICS]], [[G20]], [[OIC]] |- | {{flag|Iraq}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]] |- | {{flag|Kuwait}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Kuwait |title=The nature of the work of the Department of the Arab world |url=http://www.mofa.gov.kw/MOFA/index.php/2009-06-04-08-52-32/36-2009-06-04-06-41-35/1123-2009-06-10-07-53-49 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 February 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110623070039/http://www.mofa.gov.kw/MOFA/index.php/2009-06-04-08-52-32/36-2009-06-04-06-41-35/1123-2009-06-10-07-53-49 |archive-date=23 June 2011}} "دولة فلسطين".</ref>}} || [[Arabų lyga]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]]<ref>{{cite web |author=Government of Kuwait |title=The Arab Economic Summit 2009 |url=http://www.da.gov.kw/eng/articles/palestine.php |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110721090111/http://www.da.gov.kw/eng/articles/palestine.php |archive-date=21 July 2011 |access-date=18 March 2011 |website=Al-Diwan Al-Amiri |publisher=State of Kuwait |quote=Mr. Mahmoud Abbas is the President of the Palestinian National Authority (PNA) and the President of the State of Palestine.}}</ref> |- | {{flag|Libya}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Malaysia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ASEAN]], [[OIC]] |- | {{flag|Mauritania}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Morocco}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]<ref>{{cite web |author=Government of Morocco |title=Conventions, Treaties, Agreements and Protocols |url=http://www.maec.gov.ma/EN/conventions.asp?PAYS=333 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722165523/http://www.maec.gov.ma/EN/conventions.asp?PAYS=333 |archive-date=22 July 2011 |access-date=20 February 2011 |quote=État de Palestine. |trans-quote=State of Palestine.}}</ref><ref>{{cite web |author=Government of Morocco |title=Protocole de coopération entre le Ministère des Affaires Culturelles du Maroc et le Ministère de la Culture et de l'Information de l'Etat Palestinien |trans-title=Cooperation protocol between the Ministry of Cultural Affairs of Morocco and the Ministry of Culture and Information of the Palestinian State |url=http://www.maec.gov.ma/EN/fiche.asp?num=659 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722165530/http://www.maec.gov.ma/EN/fiche.asp?num=659 |archive-date=22 July 2011 |access-date=20 February 2011 |language=fr}}</ref> |- | {{flag|Somalia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Tunisia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Tunisia |title=Les Relations Tuniso–Palestiniennes |url=http://www.diplomatie.gov.tn/site/index.php?a=article&id=446 |access-date=20 February 2011}}{{dead link|date=February 2016|fix-attempted=yes}} "Les deux pays ont établi des relations diplomatiques en 1994. chacune des deux parties étant représentée par un bureau de liaison."</ref>}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Turkey}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Turkey |title=Turkey´s Political Relations with the Palestinian National Authority |url=http://www.mfa.gov.tr/turkey_s-political-relations-with-the-palestinian-national-authority.en.mfa |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=2011-01-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170906085951/http://www.mfa.gov.tr/turkey_s-political-relations-with-the-palestinian-national-authority.en.mfa |archive-date=2017-09-06 |url-status=dead }} "Turkey established official relations with the Palestine Liberation Organization (PLO) in 1975 and was one of the first countries that recognized the Palestinian State established in exile on 15 November 1988."</ref>}} || [[G20]], [[NATO]], [[OIC]], [[Tiurkų valstybių organizacija|OTS]] |- | {{flag|Yemen}} || 1988 m. lapkričio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]] |- | {{flag|Afghanistan|2013}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Afghanistan |title=Afghan Diplomatic Missions |url=http://www.afghanembassy.net/coms.php |publisher=Embassy of the Islamic Republic of Afghanistan, Canberra |access-date=5 August 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110723004653/http://www.afghanembassy.net/coms.php |archive-date=23 July 2011 }} "Embassy of Afghanistan in Damascus ... non-resident envoy to: Jordan, Lebanon and Palestine".</ref>}} || [[OIC]], [[SAARC]] |- | {{flag|Bangladesh}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[OIC]], [[SAARC]] |- | {{flag|Cuba}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || — |- | {{flag|Jordan}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]] |- | {{flag|Madagascar}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Nicaragua}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || — |- | {{flag|Pakistan}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[OIC]], [[SAARC]] |- | {{flag|Qatar}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[G20]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]] |- | {{flag|United Arab Emirates|name=JAE}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[BRICS]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]] |- | {{flag|Serbia}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Serbia |url=http://www.mfa.gov.rs/Policy/Bilaterala/Palestine/index_e.html |title=Bilateral political relations Serbia-Palestine |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=5 December 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110519072259/http://mfa.gov.rs/Policy/Bilaterala/Palestine/index_e.html |archive-date=19 May 2011}}</ref>}} || — |- | {{flag|Zambia}} || 1988 m. lapkričio 16 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Albania}} || 1988 m. lapkričio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Albania |title=Diplomatic list |url=http://www.mfa.gov.al/dokumenta/diplomatic_list_2011.pdf |date=2011 m. sausio mėn. |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=6 August 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110725042626/http://www.mfa.gov.al/dokumenta/diplomatic_list_2011.pdf |archive-date=25 July 2011 |url-status=dead }} "Embassy of the State of Palestina".</ref>}} || [[NATO]], [[OIC]] |- | {{flag|Brunei}}|| 1988 m. lapkričio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ASEAN]], [[OIC]]<ref>{{cite web |author=Government of Brunei Darusalam |date=23 October 2007 |title=Minister of Foreign Affairs and Trade Welcomes the Palestinian President |url=http://www.mofat.gov.bn/news/20071023a.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=2012-01-18 |access-date=2011-03-10 |publisher=Ministry of Foreign Affairs & Trade |quote=His Excellency Mahmoud Abbas, President of the State of the Palestine.}}</ref> |- | {{flag|Djibouti}} || 1988 m. lapkričio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Mauritius}} || 1988 m. lapkričio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Sudan}} || 1988 m. lapkričio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]<ref>{{cite web |author=President of Sudan |title=Speech elected President Omar al-Bashir during his inauguration ceremony in Parliament |url=http://www.sudan.gov.sd/ar/index.php?option=com_content&view=article&id=773:large-font-&catid=44:2008-06-06-15-25-58&Itemid=104 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110526124353/http://www.sudan.gov.sd/ar/index.php?option=com_content&view=article&id=773%3Alarge-font-&catid=44%3A2008-06-06-15-25-58&Itemid=104 |url-status=dead |archive-date=26 May 2011 |access-date=10 March 2011 }} "... representative of His Excellency the President of the State of Palestine".</ref> |- | {{flag|Cyprus}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]] |- | {{flag|Czech Republic}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Slovakia}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Egypt}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[BRICS]], [[OIC]] |- | {{flag|The Gambia}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|India}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="mea-in">{{cite web |title=India-Palestine Relations |publisher=Ministry of External Affairs – India |url=http://meaindia.nic.in/meaxpsite/foreignrelation/palestine.pdf |access-date=7 December 2010 |archive-url=https://web.archive.org/web/20101126020231/http://meaindia.nic.in/meaxpsite/foreignrelation/palestine.pdf |archive-date=26 November 2010 |url-status=dead }} "In 1947, India voted against the partition of Palestine at the UN GA. India was first Non-Arab State to recognize PLO ... in 1974. India was one of the first countries to recognize the State of Palestine in 1988. In 1996, India opened its Representative Office to the Palestine Authority in Gaza, which later was shifted to Ramamllah in 2003".</ref>}} || [[BRICS]], [[G20]], [[SAARC]] |- | {{flag|Nigeria}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Seychelles}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Sri Lanka}} || 1988 m. lapkričio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[SAARC]] |- | {{flag|Namibia}} || 1988 m. lapkričio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Russia}} || 1988 m. lapkričio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |url=http://www.palestine.ru/Russian/embassy/theembassy.html |script-title=ru:Посольство |publisher=Palestine.ru |language=ru |access-date=22 January 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100616082343/http://www.palestine.ru/Russian/embassy/theembassy.html |archive-date=16 June 2010}} "Первое представительство ООП (Организации Освобождения Палестины) в Москве было открыто в 1974 г., и первым Главой Представительства стал Бригадный Генерал Мухаммад Аль-Шаер. В 1981г. Представительство было преобразовано в дипломатическую миссию. А 18 ноября 1988 г. СССР официально признал Палестинское Государство. В январе 1990г. Представительство было преобразовано в Посольство Государство Палестина."</ref>}} || [[BRICS]], [[KSSO]], [[G20]], [[JTST]] ([[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinė]]) |- | {{flag|Belarus}} || 1988 m. lapkričio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[KSSO]] |- | {{flag|Ukraine}} || 1988 m. lapkričio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || — |- | {{flag|Vietnam}} || 1988 m. lapkričio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |title=Vietnam-Palestine Relations |publisher=Ministry of Foreign Affairs – Vietnam |url=http://www.mofa.gov.vn/en/cn_vakv/nr040830134623/nr040830134911/ns070925152224 |access-date=18 July 2009 |archive-date=3 August 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190803103347/http://www.mofa.gov.vn/en/cn_vakv/nr040830134623/nr040830134911/ns070925152224 |url-status=live }} "1968: Viet Nam established ties with the Palestine Liberation Organization (PLO)... 19 November 1988: Viet Nam recognized the State of Palestine and officially transformed the PLO's resident Representative Office into the Embassy of the State of Palestine."</ref>}} || [[ASEAN]] |- | {{flag|China}} || 1988 m. lapkričio 20 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[BRICS]], [[G20]], [[JTST]] (nuolatinė) |- | {{flag|Burkina Faso}} || 1988 m. lapkričio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Comoros}} || 1988 m. lapkričio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Guinea}} || 1988 m. lapkričio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Guinea-Bissau}} || 1988 m. lapkričio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Cambodia}} || 1988 m. lapkričio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ASEAN]] |- | {{flag|Mali}} || 1988 m. lapkričio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Mongolia}} || 1988 m. lapkričio 22 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Mongolia |title=List of states with diplomatic relations |url=http://www.mfat.gov.mn/index.php?option=com_content&view=article&id=70&Itemid=83&lang=en |publisher=Ministry of Foreign Affairs and Trade |access-date=10 March 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722215952/http://www.mfat.gov.mn/index.php?option=com_content&view=article&id=70&Itemid=83&lang=en |archive-date=22 July 2011}} "State of Palestine". Relations established with the PLO prior to the 1988 declaration of independence.</ref>}} || — |- | {{flag|Senegal}} || 1988 m. lapkričio 22 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Hungary}} || 1988 m. lapkričio 23 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Cape Verde}} || 1988 m. lapkričio 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite news |date=2009-12-04 |title=لقاء السفير عبد الرحيم الفرا برئيس جمهورية الرأس الأخضر..شاهد الصور |url=https://www.alwatanvoice.com/arabic/news/2009/12/04/144446.html |access-date=2024-01-23 |language=ar |archive-date=2024-01-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240123214017/https://www.alwatanvoice.com/arabic/news/2009/12/04/144446.html |url-status=live }}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|North Korea}} || 1988 m. lapkričio 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || — |- | {{flag|Niger}} || 1988 m. lapkričio 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Romania}} || 1988 m. lapkričio 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Tanzania}} || 1988 m. lapkričio 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Bulgaria}} || 1988 m. lapkričio 25 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Maldives}} || 1988 m. lapkričio 28 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[OIC]], [[SAARC]] |- | {{flag|Ghana}} || 1988 m. lapkričio 29 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Togo}} || 1988 m. lapkričio 29 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite web |title=سفارة دولة فلسطين – جمهورية توغو |url=http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14590 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20180805234134/http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14590 |archive-date=5 August 2018 |access-date=23 January 2024 |language=ar}}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Zimbabwe}} || 1988 m. lapkričio 29 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Chad}} || 1988 m. gruodžio 1 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Laos}} || 1988 m. gruodžio 2 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="laoshanoi">{{cite web |author=Government of Lao DPR |title=List of states whom Lao D.P.R. has established diplomatic relation since 1950 |url=http://www.embalaohanoi.gov.la/list%20of%20states%20with%20whom%20lao%20has%20set%20up%20diplomatic%20relation%20since%201950/LIST%20OF%20STATES%20WITH%20WHOM%20LAO%20PDR%20.htm |publisher=Lao Embassy in Hanoi |access-date=31 December 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=18 January 2012}} "Palestine".</ref>}} || [[ASEAN]] |- | {{flag|Sierra Leone}} || 1988 m. gruodžio 3 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite web |date=6 January 2022 |title=السفير أبوبكر يلتقي وزير الخارجية السيراليون |url=http://www.mofa.pna.ps/es-es/oficinademedios/declaracionpolitica/%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%81%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D8%A8%D9%88%D8%A8%D9%83%D8%B1-%D9%8A%D9%84%D8%AA%D9%82%D9%8A-%D9%88%D8%B2%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D9%84%D8%AE%D8%A7%D8%B1%D8%AC%D9%8A%D8%A9-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%8A%D8%B1%D8%A7%D9%84%D9%8A%D9%88%D9%86 |access-date=23 January 2024 |language=ar |archive-date=23 January 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240123213727/http://www.mofa.pna.ps/es-es/oficinademedios/declaracionpolitica/%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%81%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D8%A8%D9%88%D8%A8%D9%83%D8%B1-%D9%8A%D9%84%D8%AA%D9%82%D9%8A-%D9%88%D8%B2%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D9%84%D8%AE%D8%A7%D8%B1%D8%AC%D9%8A%D8%A9-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%8A%D8%B1%D8%A7%D9%84%D9%8A%D9%88%D9%86 |url-status=live }}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Uganda}} || 1988 m. gruodžio 3 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Republic of the Congo}} || 1988 m. gruodžio 5 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Angola}} || 1988 m. gruodžio 6 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="UNPLOlist">{{cite web |author=Permanent Observer Mission of Palestine to the United Nations |title=Palestine Embassies, Missions, Delegations Abroad |url=http://www.un.int/wcm/content/site/palestine/cache/offonce/pid/11548;jsessionid=28CDCCFCCADD2376963B0ED42BD194DB |date=10 December 2010 |publisher=United Nations |access-date=1 January 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110225003457/http://www.un.int/wcm/content/site/palestine/cache/offonce/pid/11548%3Bjsessionid%3D28CDCCFCCADD2376963B0ED42BD194DB |archive-date=25 February 2011 }}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Mozambique}} || 1988 m. gruodžio 8 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|São Tomé and Príncipe}} || 1988 m. gruodžio 10 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Gabon}} || 1988 m. gruodžio 12 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Oman}} || 1988 m. gruodžio 13 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], GCC, [[OIC]] |- | {{flag|Poland}} || 1988 m. gruodžio 14 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Democratic Republic of the Congo|name=Kongo DR}} || 1988 m. gruodžio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Botswana}} || 1988 m. gruodžio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL">{{Cite web |title=Diplomatic relations between State of Palestine and ... |url=https://digitallibrary.un.org/search?ln=en&as=1&m1=p&p1=Diplomatic+relations+between+State+of+Palestine+and+...&f1=series&op1=a&m2=a&p2=&f2=&op2=a&m3=a&p3=&f3=&dt=&d1d=&d1m=&d1y=&d2d=&d2m=&d2y=&rm=&action_search=Search&sf=year&so=a&rg=50&c=United+Nations+Digital+Library+System&of=hb&fti=0&fti=0 |access-date=3 February 2024 |publisher=United Nations Digital Library}}</ref> || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Nepal}} || 1988 m. gruodžio 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[SAARC]] |- | {{flag|Burundi}} || 1988 m. gruodžio 22 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Central African Republic}} || 1988 m. gruodžio 23 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Bhutan}} || 1988 m. gruodžio 25 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[SAARC]] |- | {{flag|Rwanda}} || 1989 m. sausio 2 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Ethiopia}} || 1989 m. vasario 4 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[BRICS]] |- | {{flag|Iran}} || 1989 m. vasario 4 d.<ref name="documents.un.org" /> || {{Yes}} || [[BRICS]], [[OIC]] |- | {{flag|Benin}} || 1989 m. gegužės 12 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Kenya}} || 1989 m. gegužės 12 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Equatorial Guinea}} || 1989 m. gegužė<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite news |date=11 July 2008 |title=السفير الطميزي يقدم أوراق اعتماده لرئيس غينيا |url=https://www.alwatanvoice.com/arabic/news/2008/07/11/130030.html |access-date=13 May 2024 |language=ar}}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Vanuatu}} || 1989 m. rugpjūčio 21 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || MSG, [[PIF]] |- | {{flag|Philippines}} || 1989 m. rugsėjo 4 d.<ref name="documents.un.org" /> || {{Yes|Taip<ref name="PhilippineBook">{{cite book |title=Embassies & consulates in the Philippines |publisher=Best of the Philippines |year=1995 |url=https://books.google.com/books?id=CEqPAAAAMAAJ |isbn=9789719151609}}, p219: "The State of Palestine is recognized by over one hundred states including the Republic of the Philippines. In September 1989, diplomatic relations were established between the two governments leading to the opening of the Embassy of the State of Palestine in Manila, May 1990."</ref><ref name="phamman">{{cite web |author=Embassy of the Philippines in Amman |title=Amb. Julius D. Torres presents credentials to Palestinian president |publisher=Government of the Philippines |date=6 December 2009 |url=http://www.philembassy-amman.net/2009/12/06/amb-julius-d-torres-presents-credentials-to-palestinian-president/ |access-date=16 November 2010 |archive-date=7 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171107111950/https://www.philembassy-amman.net/2009/12/06/amb-julius-d-torres-presents-credentials-to-palestinian-president/ |url-status=dead }} "...as non-resident Ambassador to Palestine to Palestinian National Authority President Mahmoud Abbas".</ref><ref>{{cite web |author=Department of Budget and Management |title=Embassies and Diplomatic Missions |publisher=Government of the Philippines |url=http://www.dbm.gov.ph/08%20dir/diplomatic/embassies.pdf |access-date=15 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110718234720/http://www.dbm.gov.ph/08%20dir/diplomatic/embassies.pdf |archive-date=18 July 2011}} "Consulate General of the State of Palestine".</ref><ref>{{cite news |author=Budianto, Lilian |title=Palestine issue still low on ASEAN agenda |newspaper=The Jakarta Post |publisher=PT Bina Media Tenggara |date=8 December 2010 |url=http://www.thejakartapost.com/news/2010/12/08/palestine-issue-still-low-asean-agenda.html |access-date=11 December 2010 |archive-date=9 August 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809184233/http://www.thejakartapost.com/news/2010/12/08/palestine-issue-still-low-asean-agenda.html |url-status=live }}</ref>}} || [[ASEAN]] |- | {{flag|Eswatini}} || 1991 m. liepos 1 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite news |author=Palestinian National Authority |script-title=ar:السفير عبد الجواد يقدم نسخة من أوراق اعتماده لوزير خارجية مملكة سوازيلاند |url=http://www.mofa.pna.ps/ar/index.php?p=main&id=862 |language=ar |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=17 August 2011 |archive-url=https://archive.today/20120804143753/http://www.mofa.pna.ps/ar/index.php?p=main&id=862 |archive-date=4 August 2012 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news |script-title=ar:السفير عبد الجواد يقدم نسخة من أوراق اعتماده لوزير خارجية مملكة سوازيلاند |url=http://www.pnn.ps/index.php?option=com_content&task=view&id=94139 |date=3 November 2010 |publisher=Palestine News Network |access-date=29 August 2011 |language=ar |title=PNN |archive-date=29 September 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110929215430/http://www.pnn.ps/index.php?option=com_content&task=view&id=94139 |url-status=live }}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Kazakhstan}} || 1992 m. balandžio 6 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="Kazakhstan">{{cite web |author=Government of Kazakhstan |title=Cooperation of the Republic of Kazakhstan with the State of Palestine |url=http://portal.mfa.kz/portal/page/portal/mfa/en/content/policy/cooperation/asia_africa/16 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722142503/http://portal.mfa.kz/portal/page/portal/mfa/en/content/policy/cooperation/asia_africa/16 |archive-date=22 July 2011}} Relations established on 6 April 1992. Palestinian Embassy in Kazakhstan was opened in 1993.</ref>}} || [[KSSO]], [[OIC]], OTS |- | {{flag|Azerbaijan}} || 1992 m. balandžio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="Azerbaijan">{{cite web |author=Government of Azerbaijan |title=Politics |url=http://mfa.gov.az/files/file/Azerbaijan%20-%20Palestine.pdf |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=30 October 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130903192935/http://mfa.gov.az/files/file/Azerbaijan%20-%20Palestine.pdf |archive-date=3 September 2013 |url-status=dead }} "The Republic of Azerbaijan has diplomatic relations with Palestine since 15.04.1992".</ref>}} || [[OIC]], OTS |- | {{flag|Turkmenistan}} || 1992 m. balandžio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |url=http://www.turkmenistan.ru/en/articles/16102.html |title=Palestinian Ambassador accredited in Turkmenistan |work=Turkmenistan.ru |date=6 April 2012 |access-date=6 May 2012 |archive-date=5 October 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131005011841/http://www.turkmenistan.ru/en/articles/16102.html |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news |url=http://www.turkmenistan.gov.tm/_eng/?id=651 |title=Ambassador of Palestine accredited to Turkmenistan |newspaper=Turkmenistan: The Golden Age |agency=State News Agency of Turkmenistan |date=6 April 2012 |access-date=6 May 2012 |archive-date=24 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180924121139/http://www.turkmenistan.gov.tm/_eng/?id=651 |url-status=dead }}</ref>}} || [[OIC]]<ref name="Turkmenistan">{{cite web |title=Niyazov offers condolences to leadership and people of Palestine over demise of Yasser Arafat |url=http://www.turkmenistan.ru/en/node/1968 |date=11 November 2004 |publisher=Turkmenistan.ru |access-date=29 August 2011 |archive-date=23 March 2012 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120323161229/http://www.turkmenistan.ru/en/node/1968 |url-status=dead }} "Niyazov sent a message of condolences to the government of the State of Palestine".</ref> |- | {{sort|Sakartvelas|{{flag|Georgia|name=Sakartvelas}}}} || 1992 m. balandžio 25 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Georgia |title=Bilateral Relations between Georgia and Palestine |url=http://www.mfa.gov.ge/index.php?sec_id=346&lang_id=ENG |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101218172600/http://mfa.gov.ge/index.php?lang_id=ENG&sec_id=346 |archive-date=18 December 2010}} Relations established 25 April 1992.</ref>}} || — |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || 1992 m. gegužės 27 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="Bozheg">{{cite web |author=Government of Bosnia and Herzegovina |title=Dates of Recognition and Establishment of Diplomatic Relations |url=http://www.mfa.ba/vanjska_politika_bih/bilateralni_odnosi/datumi_priznanja_i_uspostave_diplomatskih_odnosa/default.aspx?id=6 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110706131415/http://www.mfa.ba/vanjska_politika_bih/bilateralni_odnosi/datumi_priznanja_i_uspostave_diplomatskih_odnosa/default.aspx?id=6 |archive-date=6 July 2011 }} "Lista zemalja koje su priznale Bosnu i Hercegovinu i datumi uspostavljanja diplomatskih odnosa – Palestine – 27.05.1992, 30.10.1992".</ref>}} || — |- | {{flag|Tajikistan}} || 1994 m. balandžio 2 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="Tajikistan">{{cite journal |script-title=ru:ДИПЛОМАТИЯ ТАДЖИКИСТАНА |year=1994 |url=http://mfa.tj/mid/documents/Diplomatiya_Tajikistana.pdf |access-date=21 December 2011 |author=Ministry of Foreign Affairs of Tajikistan |page=25 |location=Dushanbe |language=ru |archive-url=https://web.archive.org/web/20110821213006/http://mfa.tj/mid/documents/Diplomatiya_Tajikistana.pdf |archive-date=21 August 2011 |url-status=dead }}</ref><ref>{{Cite web |url=http://mfa.tj/files/kitobkhona/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_1/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_en.pdf |title=page 166 -COUNTRIES, THAT ESTABLISHED DIPLOMATIC RELATIONS WITH THE REPUBLIC OF TAJIKISTAN |access-date=19 March 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160305231414/http://mfa.tj/files/kitobkhona/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_1/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_en.pdf |archive-date=5 March 2016 |url-status=dead }}</ref>}} || [[KSSO]], [[OIC]] |- | {{flag|Uzbekistan}} || 1994 m. rugsėjo 25 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="Uzbekistan">{{cite web |author=Government of Uzbekistan |title=List of States with which the Republic of Uzbekistan established diplomatic relations |url=http://mfa.uz/eng/inter_cooper/dipl_relat/ |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101031024556/http://mfa.uz/eng/inter_cooper/dipl_relat/ |archive-date=31 October 2010}} "Diplomatic relations established with the State of Palestine 25 September 1994".</ref>}} || [[OIC]], OTS |- | {{flag|Papua New Guinea}} || 1994 m. spalio 4 d.<ref name="png">Government of Papua New Guina (4 October 2004). [[:commons:File:PNG statement Recognising Palestine.jpg|PNG establishes formal diplomatic relations with Palestine]]. Press release. Office of the Prime Minister. Retrieved 30 May 2011.</ref>|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /><ref name="png" /> || MSG, [[PIF]] |- | {{flag|South Africa|name=Pietų Afrika}} || 1995 m. vasario 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of South Africa |title=Palestine (The State of) |url=http://www.dfa.gov.za/foreign/bilateral/palestine.html |publisher=Department of International Relations and Cooperation |access-date=5 December 2010 |archive-date=3 March 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160303191143/http://www.dfa.gov.za/foreign/bilateral/palestine.html |url-status=live }} "The establishment of full diplomatic relations with the State of Palestine was announced on 15 February 1995. ... South African Representation in Palestine – The South African Representative to the Palestinian National Authority ... State of Palestine Representation in South Africa – Embassy of the State of Palestine".</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[BRICS]], [[G20]] |- | {{flag|Kyrgyzstan}} || 1995 m. lapkritis<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite web |url=http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/98 |title=List of countries with which the KR established diplomatic relations |access-date=19 March 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809123728/http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/98 |archive-date=9 August 2018 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |author=Government of Kyrgyzstan |title=List of countries with which the KR established diplomatic relations |url=http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/141l |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=6 November 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160204123024/http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/141l |archive-date=4 February 2016 |url-status=dead }}</ref>}} || [[KSSO]], [[OIC]], OTS |- | {{flag|Malawi}} || 1998 m. spalio 23 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Malawi |title=Malawi Embassies Abroad |url=http://www.foreignaffairs.gov.mw/index.php?option=com_content&view=article&id=55 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |date=19 April 2011 |access-date=25 June 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130102115850/http://www.foreignaffairs.gov.mw/index.php?option=com_content&view=article&id=55 |archive-date=2 January 2013 }}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Timor-Leste}} || 2004 m. kovo 1 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="pacdel">{{cite web |author=General Delegation of Palestine to Australia, New Zealand and the Pacific |title=Profiles |url=http://www.palestine-australia.com/ |publisher=Palestinian National Authority |access-date=20 November 2010 |archive-date=28 December 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181228214830/http://www.palestine-australia.com/ |url-status=live }} "The Head of the General Delegation of Palestine to Australia and New Zealand and Ambassador to East Timor, Papua New Guinea and Vanuatu."</ref><ref name="timor">Government of Timor-Leste (1 March 2004). [[:commons:File:East Timor, Protocol of Diplomatic Relations.jpg|Protocol on the Establishment of Diplomatic Relations between the State of Palestine and the Democratic Republic of Timor-Leste]]. Ministry of Foreign Affairs and Co-operation. Retrieved 30 May 2011.</ref>}} || — |- | {{flag|Paraguay}} || 2005 m. kovo 25 d.<ref name="paraguay">{{Cite press release |title=Reconocimiento del Estado de Palestina |date=28 January 2011 |publisher=Ministry of Foreign Affairs, Government of Paraguay |url=http://www.mre.gov.py/dependencias/prensa/comunicados/listado.asp?codigo=381&dondeIr=main.asp |quote=estableció relaciones diplomáticas con Palestina el 25 de marzo de 2005 mediante el intercambio de Notas Reversales, acto que implicó su reconocimiento. ... Por esta declaración la República del Paraguay reitera expresamente el reconocimiento de ese Estado como libre e independiente con las fronteras del 4 de junio de 1967. [English: established diplomatic relations with Palestine on March 25, 2005 through the exchange of Reversal Notes, an act that implied its recognition. ... By this declaration, the Republic of Paraguay expressly reiterates its recognition of that State as free and independent with the borders of June 4, 1967.] |language=es |access-date=29 January 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120314182644/http://www.mre.gov.py/dependencias/prensa/comunicados/listado.asp?codigo=381&dondeIr=main.asp |archive-date=14 March 2012 |trans-title=Recognition of the State of Palestine }}</ref>|| {{Yes|Taip<ref name="paraguay" />}} || [[Mercosur]], [[Amerikos Valstybių organizacija|OAS]] |- | {{flag|Montenegro}} || 2006 m. liepos 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="Montenegro">{{cite web |author=Government of Montenegro |title=Dates of Recognition and Establishment of Diplomatic Relations |url=http://www.mip.gov.me/en/index.php/Bilateral/dates-of-recognition-and-establishment-of-diplomatic-relations.html |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100417153150/http://www.mip.gov.me/en/index.php/Bilateral/dates-of-recognition-and-establishment-of-diplomatic-relations.html |archive-date=17 April 2010}} "Palestine, State of Palestine – Date of Recognition 24 July 2006; Date of Establishment of Diplomatic Relations 1 August 2006."</ref>}} || [[NATO]] |- | {{flag|Costa Rica}} || 2008 m. vasario 5 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || OAS |- | {{flag|Lebanon}} || 2008 m. lapkričio 30 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite news |title=Abbas in Lebanon to rally support for UN bid |url=http://www.maannews.com/Content.aspx?id=413645 |agency=Ma'an News Agency |date=16 August 2011 |access-date=6 October 2017 |archive-date=10 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180910061018/http://www.maannews.com/Content.aspx?id=413645 |url-status=live }}</ref>}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]] |- | {{flag|Ivory Coast}} || 2008 m. gruodžio 1 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]] |- | {{flag|Venezuela}} || 2009 m. balandžio 27 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || — |- | {{flag|Dominican Republic}} || 2009 m. liepos 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || OAS |- | {{flag|Brazil}} || 2010 m. gruodžio 1 d.<ref>{{cite web |archive-url=https://web.archive.org/web/20110131231925/http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967|archive-date=31 January 2011 |url=http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967 |title=Reconhecimento do Estado Palestino nas Fronteiras de 1967 / Recognition of the Palestinian State along the 1967 Borders / Reconnaissance de l'Etat de Palestine dans les frontières de 1967 |date=3 December 2010 |access-date=16 October 2013 |publisher=Minister of Foreign Affairs of Brazil |quote=In a letter sent by President Luiz Inácio Lula da Silva to the President of the Palestinian National Authority, Mahmoud Abbas, on 1 December 2010, the Brazilian Government has recognized the Palestinian State based on the existing borders in 1967.}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.aljazeera.com/news/middleeast/2010/12/201012504256198565.html |title=Brazil recognises Palestine |date=5 December 2010 |access-date=16 October 2013 |publisher=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]] |archive-date=31 May 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190531114522/https://www.aljazeera.com/news/middleeast/2010/12/201012504256198565.html |url-status=live }}</ref>|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Brazil |title=Reconhecimento do Estado Palestino nas Fronteiras de 1967 |url=http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967 |publisher=Ministry of Exterior Relations |access-date=3 December 2010 |language=pt |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110131231925/http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967 |archive-date=31 January 2011 }}</ref>}} || [[BRICS]], [[G20]], [[Mercosur]], OAS |- | {{flag|Argentina}} || 2010 m. gruodžio 6 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Gobernio de la provincia de Salta |title=Almuerzo países Árabes |url=http://www.casadesalta.gov.ar/eventos/arabes.html |publisher=Delegación de la Casa Salta |date=30 September 2009 |access-date=22 March 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101014041032/http://www.casadesalta.gov.ar/eventos/arabes.html |archive-date=14 October 2010}} "Embajador Estado de Palestina".</ref><ref>{{cite web |author=Gobierno de la Provincia del Neuquén |title=La Vicegobernadora recibió al embajador del Estado de Palestina |url=http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&view=article&id=599:la-vicegobernadora-recibio-al-embajador-del-estado-de-palestina&catid=2:noticias&Itemid=39 |publisher=Sitio Oficial |date=30 August 2010 |access-date=22 March 2011 |archive-date=9 August 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809185634/http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&view=article&id=599:la-vicegobernadora-recibio-al-embajador-del-estado-de-palestina&catid=2:noticias&Itemid=39 |url-status=live }}</ref><ref>{{cite web |author=Gobierno de la Provincia del Neuquén |title=Avizoran posibilidades de intercambio económico y cultural con Palestina |url=http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&view=article&id=609:avizoran-posibilidades-de-intercambio-economico-y-cultural-con-palestina&catid=2:noticias&Itemid=39 |publisher=Sitio Oficial |date=1 September 2010 |access-date=22 March 2011 |archive-date=9 August 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809185406/http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&view=article&id=609:avizoran-posibilidades-de-intercambio-economico-y-cultural-con-palestina&catid=2:noticias&Itemid=39 |url-status=live }} "...embajador del Estado de Palestina en Argentina".</ref>}} || [[G20]], [[Mercosur]], OAS |- | {{flag|Bolivia}} || 2010 m. gruodžio 17 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || OAS |- | {{flag|Ecuador}} || 2010 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite web |author=Government of Ecuador |date=24 December 2010 |title=Ecuador Reconoce al Estado Palestino |trans-title=Ecuador Recognizes the Palestinian State |url=http://www.mmrree.gob.ec/2010/bol992.asp |archive-url=https://web.archive.org/web/20130117110432/http://www.mmrree.gob.ec/2010/bol992.asp |archive-date=17 January 2013 |access-date=24 December 2010 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |language=es}}</ref>|| {{Yes|Taip<ref name="south-america" />}} || OAS |- | {{flag|Chile}} || 2011 m. sausio 7 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="chileemb">{{cite web |url=http://www.embajadapalestina.cl/embajadores.html |title=Ex Embajadores de Palestina acreditados ante la República de Chile |author=Embassy of Palestine in Chile |language=es |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20160213021548/http://embajadapalestina.cl/embajadores.html |archive-date=13 February 2016 }}</ref>}} || OAS |- | {{flag|Guyana}} || 2011 m. sausio 13 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || [[CARICOM]], OAS, [[OIC]]<ref name="south-america">{{Cite news |agency=Associated Press |title=Palestinians seek global recognition through South America |url=https://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2011/02/16/AR2011021602232.html |newspaper=The Washington Post|date=17 February 2011 |access-date=10 October 2017 |archive-date=16 December 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181216033752/http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2011/02/16/AR2011021602232.html |url-status=live }}</ref> |- | {{flag|Peru}} || 2011 m. sausio 24 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref name="south-america" />}} || OAS |- | {{flag|Suriname}} || 2011 m. sausio 26 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[CARICOM]], OAS, [[OIC]] |- | {{flag|Uruguay}} || 2011 m. kovo 15 d.<ref name="uruguay2011">{{cite web |author=Government of Uruguay |date=15 March 2011 |title=El Gobierno uruguayo reconoció al Estado Palestino |trans-title=The Uruguayan Government recognized the Palestinian State |url=http://www.mrree.gub.uy/gxpsites/hgxpp001?7,1,778,O,S,0,PAG;CONC;45;5;D;7663;1;PAG;, |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120315121309/http://www.mrree.gub.uy/gxpsites/hgxpp001?7%2C1%2C778%2CO%2CS%2C0%2CPAG%3BCONC%3B45%3B5%3BD%3B7663%3B1%3BPAG%3B%2C |archive-date=15 March 2012 |access-date=16 March 2011 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |language=es}}</ref>|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || [[Mercosur]], OAS |- | {{flag|Lesotho}} || 2011 m. gegužės 3 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref>{{Cite news |date=23 November 2017 |title=السفير الدجاني يثمن دور مملكة ليسوتو في التضامن مع شعبنا الفلسطيني |url=https://nn.najah.edu/news/Palestine/2017/11/23/71321/ |access-date=13 May 2024 |language=ar}}</ref> || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|South Sudan}} || 2011 m. liepos 14 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |url=http://samanews.ps/ar/post/100140/%D8%A7%D9%84%D8%A7%D8%AA%D9%81%D8%A7%D9%82-%D8%B9%D9%84%D9%89-%D8%A5%D9%82%D8%A7%D9%85%D8%A9-%D8%B9%D9%84%D8%A7%D9%82%D8%A7%D8%AA-%D8%AF%D8%A8%D9%84%D9%88%D9%85%D8%A7%D8%B3%D9%8A%D8%A9-%D8%A8%D9%8A%D9%86-%D8%AF%D9%88%D9%84%D8%AA%D9%8A-%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86-%D9%88%D8%AC%D9%86%D9%88%D8%A8-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%88%D8%AF%D8%A7%D9%86 |title=الاتفاق على إقامة علاقات دبلوماسية بين دولتي فلسطين وجنوب السودان |first=سما |last=الإخبارية |access-date=5 May 2024 |archive-date=17 August 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190817210303/https://samanews.ps/ar/post/100140/%D8%A7%D9%84%D8%A7%D8%AA%D9%81%D8%A7%D9%82-%D8%B9%D9%84%D9%89-%D8%A5%D9%82%D8%A7%D9%85%D8%A9-%D8%B9%D9%84%D8%A7%D9%82%D8%A7%D8%AA-%D8%AF%D8%A8%D9%84%D9%88%D9%85%D8%A7%D8%B3%D9%8A%D8%A9-%D8%A8%D9%8A%D9%86-%D8%AF%D9%88%D9%84%D8%AA%D9%8A-%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86-%D9%88%D8%AC%D9%86%D9%88%D8%A8-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%88%D8%AF%D8%A7%D9%86 |url-status=live }}</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Syria}} || 2011 m. liepos 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |author=Government of Syria |title=Syrian Embassies |url=http://www.syriatourism.org/index.php?module=subjects&func=listpages&subid=228&newlang=eng |publisher=Ministry of Tourism |access-date=20 November 2010 |archive-date=15 March 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160315032632/http://syriatourism.org/index.php?module=subjects&func=listpages&subid=228&newlang=eng |url-status=dead }}</ref>}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]] |- | {{flag|Liberia}} || 2011 m. liepos 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|El Salvador}} || 2011 m. rugpjūčio 25 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite news |title=El Salvador establishes diplomatic relations with Palestine Authority |url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/americas/130510/el-salvador-establishes-diplomatic-relations-palestine-authori#9 |access-date=10 May 2013 |newspaper=Globalpost |date=10 May 2013 |archive-date=5 April 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160405081147/http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/americas/130510/el-salvador-establishes-diplomatic-relations-palestine-authori#9 |url-status=live }}</ref>}} || OAS |- | {{flag|Honduras}} || 2011 m. rugpjūčio 26 d.<ref name="documents.un.org" /> || {{Yes|Taip<ref>{{cite news |title=Honduras, El Salvador establish diplomatic ties with Palestine |last=Palencia |first=Gustavo |url=http://english.wafa.ps/index.php?action=detail&id=22340 |access-date=4 June 2013 |newspaper=Palestine News and Info Agency |date=11 May 2013 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130927174730/http://english.wafa.ps/index.php?action=detail&id=22340 |archive-date=27 September 2013}}</ref><ref>{{cite news |title=Honduras recognizes Palestine as independent state |url=https://www.reuters.com/article/us-honduras-palestine/honduras-recognizes-palestine-as-independent-state-idUSTRE77P7AX20110826 |work=Reuters|date=26 August 2011 |access-date=10 October 2017 |archive-date=5 February 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190205053322/https://www.reuters.com/article/us-honduras-palestine/honduras-recognizes-palestine-as-independent-state-idUSTRE77P7AX20110826 |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite news | last=Peña |first=Billy |title=Honduras Communiqué Recognizing Palestine |url=http://hondurasweekly.com/honduras-communiqu%C3%A9-recognizing-palestine-201108264055/ |date=26 August 2011 |newspaper=Honduras Weekly |access-date=27 August 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20111014012803/http://hondurasweekly.com/honduras-communiqu%C3%A9-recognizing-palestine-201108264055/ |archive-date=14 October 2011}}</ref>}} || OAS |- | {{flag|Saint Vincent and the Grenadines}} || 2011 m. rugpjūčio 29 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || CARICOM, OAS |- | {{flag|Belize}} || 2011 m. rugsėjo 9 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || CARICOM, OAS<ref>{{cite web |author=Government of Belize |title=Non-Resident Embassies & Consulates: Palestine |url=http://www.belize.gov.bz/ct.asp?xItem=1755&ctNode=23&mp=26 |archive-url=https://archive.today/20120723121721/http://www.belize.gov.bz/ct.asp?xItem=1755&ctNode=23&mp=26 |url-status=dead |archive-date=23 July 2012 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=31 December 2010 }}</ref> |- | {{flag|Dominica}} || 2011 m. rugsėjo 19 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{Cite web |url=http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14474 |title=دولة فلسطين ودومينيكا توقعان على إقامة علاقات دبلوماسية |access-date=30 July 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180730234952/http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14474 |archive-date=30 July 2018 |url-status=dead }}</ref>}} || CARICOM, OAS<ref name="alba">{{cite web |author=Bolivarian Alliance for the Peoples of Our America |title=Comunicado especial sobre Palestina |url=http://www.alianzabolivariana.org/modules.php?name=News&file=article&sid=7911 |language=es |date=10 September 2011 |access-date=17 September 2011 |url-status=usurped |archive-url=https://web.archive.org/web/20120321143206/http://www.alianzabolivariana.org/modules.php?name=News&file=article&sid=7911 |archive-date=21 March 2012}}</ref> |- | {{flag|Antigua and Barbuda}} || 2011 m. rugsėjo 22 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || CARICOM, OAS |- | {{flag|Grenada}} || 2011 m. rugsėjo 25 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || CARICOM, OAS |- | {{flag|Iceland}} || 2011 m. gruodžio 15 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ELPA]], [[NATO]] |- | {{flag|Thailand}} || 2012 m. sausio 18 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite web |url=http://english.wafa.ps/index.php?action=detail&id=20376 |title=Palestine News & Info Agency – WAFA – Palestine, Thailand Launch Diplomatic Relations |access-date=25 August 2013 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=18 January 2012}}</ref>}} || [[ASEAN]] |- | {{flag|Guatemala}} || 2013 m. balandžio 9 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Ne1}} || OAS |- | {{flag|Haiti}} || 2013 m. rugsėjo 27 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || CARICOM, OAS |- | {{flag|Sweden}} || 2014 m. spalio 30 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Saint Lucia}} || 2015 m. rugsėjo 14 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || CARICOM, OAS |- | {{flag|Colombia}} || 2018 m. rugpjūčio 3 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes}} || OAS |- | {{flag|Saint Kitts and Nevis}} || 2019 m. liepos 29 d.<ref name="documents.un.org" />|| {{Yes|Taip<ref>{{cite news |title=St Kitts – Nevis and The State of Palestine establish diplomatic relations |url=https://www.caribbeannewsnow.com/2019/07/31/st-kitts-nevis-and-the-state-of-palestine-establish-diplomatic-relations/ |access-date=1 August 2019 |work=Caribbean News Now |date=31 July 2019 |archive-date=1 August 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190801022450/https://www.caribbeannewsnow.com/2019/07/31/st-kitts-nevis-and-the-state-of-palestine-establish-diplomatic-relations/ |url-status=dead }}</ref>}} || CARICOM, OAS |- | {{flag|Barbados}} || 2024 m. balandžio 19 d.<ref name="caribbeannewsglobal.com">{{Cite web |date=9 May 2024 |title=After 13 years CARICOM aligns in unified stand for Palestine and peace |url=https://caribbeannewsglobal.com/after-13-years-caricom-aligns-in-unified-stand-for-palestine-and-peace/ |website=Caribbean News Global |access-date=20 April 2024 |archive-date=13 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240513074224/https://caribbeannewsglobal.com/after-13-years-caricom-aligns-in-unified-stand-for-palestine-and-peace/ |url-status=live }}</ref> || {{Yes}}<ref name="UNDL" /> || CARICOM, OAS |- | {{flag|Jamaica}} || 2024 m. balandžio 22 d.<ref name="caribbeannewsglobal.com" /> || {{Ne1}} || CARICOM, OAS |- | {{Flag|Trinidad and Tobago}}|| 2024 m. gegužės 2 d.<ref name="caribbeannewsglobal.com" /> || {{Yes}}<ref>{{Cite news |date=23 September 2024 |title=T&T formally establishes diplomatic relations with Palestine |url=https://www.guardian.co.tt/news/tt-formally-establishes-diplomatic-relations-with-palestine-6.2.2115693.ea293d01ce |access-date=23 September 2024}}</ref> || CARICOM, OAS |- | {{Flag|The Bahamas}}|| 2024 m. gegužės 7 d.<ref name="caribbeannewsglobal.com" /> || {{Ne1}} || CARICOM, OAS |- | {{flag|Ireland}} || 2024 m. gegužės 28 d.<ref name="apnews.com">{{Cite web|title=Spain, Norway and Ireland formally recognize a Palestinian state as EU rift with Israel widens|url=https://apnews.com/article/eu-palestinian-state-spain-israel-gaza-6efe351e53761befc2c539c535bbcc0c|access-date=28 May 2024|work=Associated Press News|date=28 May 2024 |archive-date=28 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240528064245/https://apnews.com/article/eu-palestinian-state-spain-israel-gaza-6efe351e53761befc2c539c535bbcc0c|url-status=live}}</ref>|| {{Yes}}<ref>{{Cite news |date=5 November 2024 |title=Appointment of first full ambassador from Palestine approved by Government |url=https://www.irishtimes.com/politics/2024/11/05/appointment-of-first-full-ambassador-from-palestine-approved-by-government/ |work=The Irish Times |access-date=6 November 2024}}</ref> || [[ES]] |- | {{flag|Norway}} || 2024 m. gegužės 28 d.<ref name="apnews.com" />|| {{Yes}}<ref>{{Cite web |title=Land Norge har diplomatiske forbindelser med | date=28 August 2023 |url=https://www.regjeringen.no/no/dep/ud/dep/forbindelser/norske-utenriksstasjoner/id2991088/?expand=2992128 |access-date=6 June 2024 |language=no}}</ref> || [[ELPA]], [[NATO]] |- | {{flag|Spain}} || 2024 m. gegužės 28 d.<ref name="apnews.com" />|| {{Yes}}<ref>{{Cite news |date=16 September 2024 |title=First Palestinian ambassador to Spain submits credentials |url=https://www.arabnews.com/node/2571614/middle-east |work=[[Arab News]] |access-date=16 September 2024}}</ref> || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Slovenia}} || 2024 m. birželio 4 d.<ref name="gov.si">{{Cite web |date=5 June 2024 |title=Republic of Slovenia and State of Palestine establish diplomatic relations |url=https://www.gov.si/en/news/2024-06-05-republika-slovenija-in-drzava-palestina-vzpostavili-diplomatske-odnose/ |website=Portal GOV.SI |access-date=12 June 2024}}</ref> || {{Yes}}<ref name="gov.si" /> || [[ES]], [[NATO]] |- | {{flag|Armenia}} || 2024 m. birželio 21 d.<ref name="armenia">{{Cite web|title=Palestine - Bilateral Relations |url=https://www.mfa.am/en/bilateral-relations/ps |website=Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Armenia |access-date=13 July 2024}}</ref>|| {{Yes}}<ref name="armenia" /> || [[KSSO]] |- | {{flag|Mexico}} || 2025 m. vasario 5 d.<ref>{{Cite AV media |url=https://cnnespanol.cnn.com/2025/02/05/mexico/video/sheinbaum-palestina-israel-estados-conflicto-orix-perspectivas-mexico-tv |title=Sheinbaum ratifica que México reconoce a Palestina e Israel como Estados y pide una salida pacífica del conflicto |date=2025-02-05 |last=Ledesma |first=Araceli |language=es |publisher=CNN en Español |access-date=2025-03-21 |via=cnnespanol.cnn.com}}</ref>|| {{Yes}}<ref>{{Cite web |date=2025-03-20 |title=Histórico: reconoce México al Estado de Palestina |url=https://elheraldoslp.com.mx/new/2025/03/20/historico-reconoce-mexico-al-estado-de-palestina/ |access-date=2025-03-22 |website=El Heraldo |language=es}}</ref> || G20, OAS |- | {{flag|Canada}} || {{start date|2025|9|21}}<ref name="ascanuk">{{Cite news |date=21 September 2025 |last=Clayton |first=Freddie |title=U.K, Canada and Australia formally recognize a Palestinian state, breaking with the U.S. |url=https://www.nbcnews.com/world/middle-east/uk-canada-australia-formally-recognize-palestine-state-rcna232588 |work=[[NBC|NBC News]] |access-date=21 September 2025}}</ref> || {{Ne1}}<ref>{{Cite news |date=21 September 2025 |title=Canada, Britain and Australia recognize state of Palestine |url=https://www.theglobeandmail.com/politics/article-canada-recognizes-palestinian-statehood/ |access-date=21 September 2025 |work=The Globe and Mail}}</ref> || [[G7]], G20, NATO, OAS |- | {{flag|Australia}} || {{start date|2025|9|21}}<ref name="ascanuk" /> || {{Ne1}}<ref>{{Cite news |date=21 September 2025 |title=Australia recognises the State of Palestine |url=https://www.foreignminister.gov.au/minister/penny-wong/media-release/australia-recognises-state-palestine |access-date=21 September 2025}}</ref> || G20, PIF |- | {{flag|United Kingdom}} || {{start date|2025|9|21}}<ref name="ascanuk" /> || {{Yes}}<ref>{{Cite web |date=6 January 2026 |title=Minister for the Middle East statement: Regional update |url=https://www.gov.uk/government/speeches/minister-for-the-middle-east-statement-regional-update |website=GOV.UK |access-date=22 January 2026}}</ref> || G7, G20, NATO, [[JTST]] ([[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinė]]) |- | {{flag|Portugal}} || {{start date|2025|9|21}}<ref>{{Cite news |date=21 September 2025 |title=Governo oficializa reconhecimento português do Estado palestiniano |url=https://www.rtp.pt/noticias/mundo/governo-oficializa-reconhecimento-portugues-do-estado-palestiniano_e1685138 |access-date=21 September 2025 |work=Rádio e Televisão de Portugal |language=pt}}</ref> || {{Ne1}} || ES, NATO |- | {{flag|France}} || {{start date|2025|9|22}}<ref>{{Cite news |date=22 September 2025 |title=Le discours d’Emmanuel Macron sur la reconnaissance de l’Etat de Palestine par la France |url=https://www.lemonde.fr/international/article/2025/09/22/le-discours-d-emmanuel-macron-sur-la-reconnaissance-de-l-etat-de-palestine-par-la-france_6642473_3210.html |work=[[Le Monde]] |access-date=23 September 2025 |lang=fr}}</ref> || {{Yes}}<ref>{{cite news |date=2026-03-25 |title=La représentation palestinienne en France obtient le rang d’ambassade |url=https://www.lemonde.fr/international/article/2026/03/25/la-representation-palestinienne-en-france-obtient-le-rang-d-ambassade_6674280_3210.html |work=[[Le Monde]] |access-date=2026-03-28}}</ref> || ES, G7, G20, NATO, JTST (nuolatinė) |- | {{flag|Monaco}} || {{start date|2025|9|22}}<ref>{{Cite news |date=23 September 2025 |title=Monaco reconnaît l’État de Palestine |url=https://radio-monaco.com/politique-monaco-reconnait-letat-de-palestine/ |access-date=23 September 2025 |work=Radio Monaco |language=fr}}</ref> || {{Ne1}} || — |- | {{flag|Luxembourg}} || {{start date|2025|9|22}}<ref>{{Cite web |date=22 September 2025 |title=Speech by Prime Minister Luc Frieden at the High-level Event on the Two-State Solution |url=https://gouvernement.lu/en/actualites/toutes_actualites/discours/2025/09-septembre/22-speech-frieden-palestine.html |access-date=23 September 2025 |website=gouvernement.lu}}</ref> || {{Yes}}<ref>{{Cite web |date=January 2026 |title=Corps diplomatique accrédité à Luxembourg |url=https://mae.gouvernement.lu/dam-assets/missions-diplomatiques/annuaire-corps-diplomatique-accrdit-luxembourg.pdf |access-date=22 January 2026 |page=10 |language=fr}}</ref> || ES, NATO |- | {{flag|Malta}} || {{start date|2025|9|22}}<ref>{{Cite news |date=22 September 2025 |last=Farrugia |first=Matthew |title=Malta recognises Palestine as a state |url=https://www.maltatoday.com.mt/news/national/137175/malta_recognises_palestine_as_a_state |access-date=23 September 2025 |work=Malta Today}}</ref> || {{Yes}}<ref>{{Cite web |title=Representative Office of Malta in the State of Palestine |url=https://missions.foreign.gov.mt/representative-office/palestine/ |access-date=2026-01-15 |website=missions.foreign.gov.mt}}</ref> || ES |- | {{flag|Andorra}} || {{start date|2025|9|22}}<ref>{{Cite tweet |number=1970460821051322720 |user=XavierEspot |title=Andorra ha reconegut Palestina. Un reconeixement que no serà amb plens efectes diplomàtics fins que no es faci efectiu l’alliberament dels ostatges, la desmilitarització de Hamàs i la creació d’un govern palestí al marge de Hamàs. |date=23 September 2025 |access-date=23 September 2025}}</ref> || {{Ne1}} || — |- | {{flag|Belgium}} || {{start date|2025|9|22}}<ref>{{Cite web |title=Plusieurs pays dont la France et la Belgique doivent reconnaître l’État de Palestine ce lundi à l’ONU |url=https://www.rtbf.be/article/plusieurs-pays-dont-la-france-doivent-reconnaitre-l-etat-de-palestine-ce-lundi-a-l-onu-11604784 |website=rtbf.be |date=22 September 2025 |access-date=23 September 2025}}</ref> || {{Ne1}} || ES, NATO |- | {{flag|San Marino}} || {{start date|2025|9|23}}<ref>{{Cite news |date=23 September 2025 |title=San Marino riconosce ufficialmente lo Stato di Palestina |url=https://www.sanmarinortv.sm/news/politica-c2/san-marino-riconosce-ufficialmente-lo-stato-di-palestina-a280680 |work=[[San Marino RTV]] |access-date=23 September 2025 |lang=it |archive-date=2025-10-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20251029024117/https://www.sanmarinortv.sm/news/politica-c2/san-marino-riconosce-ufficialmente-lo-stato-di-palestina-a280680 |url-status=dead }}</ref> || {{Yes}}<ref>{{Cite web |title=Stabilimento delle relazioni diplomatiche con lo Stato di Palestina |url=https://www.consigliograndeegenerale.sm/on-line/home/streaming-video-consiglio/scheda17192258.html |website=Didžioji Generalinė Taryba |access-date=22 January 2026 |language=it}}</ref> || — |} === Ne JT narės === {{static row numbers}} {| class="wikitable static-row-numbers col1left" |- ! Valstybė ! Pripažinimo data ! Diplomatiniai santykiai ! Svarbios narystės |- | {{flag|Sahrawi Arab Democratic Republic}} || 1988 m. lapkričio 15 d. || {{Ne1|Ne<ref>{{cite journal |author=Shelley, Toby |title=Spotlight on Morocco |journal=West Africa |year=1988 |location=London |issue=3712–3723: 5–31 December |publisher=West Africa Publishing Company Ltd |page=2282}} "...the SADR was one of the first countries to recognise the state of Palestine ... on November 15."</ref>}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]] |- | {{flag|Vatican City}} || 2013 m. vasaris<ref>{{cite web |url=http://www.i24news.tv/en/news/israel/politics/71034-150513-netanyahu-government-says-wants-peace-with-palestinians |title=Vatican upgrades recognition of 'Palestinian state' in new treaty |date=13 May 2015 |publisher=i24news |url-status=dead |archive-url=https://archive.today/20150801162137/http://www.i24news.tv/en/news/israel/politics/71034-150513-netanyahu-government-says-wants-peace-with-palestinians |archive-date=1 August 2015 }}</ref> || {{Yes|Taip<ref>{{cite news |title=Vatican to sign State of Palestine accord |author=Agencies in Vatican City |location=Vatican City |work=The Guardian |date=13 May 2015 |url=https://www.theguardian.com/world/2015/may/13/vatican-to-sign-state-of-palestine-accord |access-date=14 December 2016 |archive-date=18 January 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170118072514/https://www.theguardian.com/world/2015/may/13/vatican-to-sign-state-of-palestine-accord |url-status=live }}</ref>}} || — |} == Valstybingumo nepripažįstančios šalys == {{col-begin}} {{col-2}} === JT valstybės narės === {{static row numbers}} {| class="wikitable sortable static-row-numbers sticky-header col1left" |- ! Valstybė ! Santykiai |- | {{flag|Austria}} | {{yes}}<ref>{{cite web |date=1 September 1980 |title=Die Anerkennung der PLO durch Österreich |trans-title=Recognition of the PLO by Austria |url=http://www.zaoerv.de/40_1980/40_1980_4_b_841_857.pdf |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304041458/http://www.zaoerv.de/40_1980/40_1980_4_b_841_857.pdf |archive-date=4 March 2016 |access-date=7 May 2011 |language=de}}</ref> |- | {{flag|Cameroon}} | {{yes}}<ref name="cameroon-info">{{cite news |author=Noah Awana |first=Alain |date=3 November 2011 |title=La Palestine admise à l'UNESCO: Le Cameroun refuse de se prononcer |trans-title=Palestine admitted to UNESCO: Cameroon refuses to comment |url=http://www.cameroon-info.net/article/la-palestine-admise-a-lunesco-le-cameroun-refuse-de-se-prononcer-134868.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20171014034928/http://www.cameroon-info.net/article/la-palestine-admise-a-lunesco-le-cameroun-refuse-de-se-prononcer-134868.html |archive-date=14 October 2017 |access-date=13 October 2017 |publisher=Cameroon-Info |language=fr}}</ref> |- | {{flag|Croatia}} | {{yes}} |- | {{flag|Denmark}} | {{yes}} |- | {{flag|Eritrea}} | {{yes}}<ref>{{cite web |url=https://www.tesfanews.net/palestinian-un-bid-for-independence-and-eritrea/ |title=Palestinian UN Bid for Independence and Eritrea |date=22 September 2011 |access-date=16 October 2017 |archive-date=8 March 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210308215513/https://tesfanews.net/palestinian-un-bid-for-independence-and-eritrea/ |url-status=live }}</ref> |- | {{flag|Estonia}} | {{yes}}<ref name="Estonia">{{cite web |author=Government of Estonia |title=Diplomatic relations |url=http://www.vm.ee/?q=en/node/9975 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110102005156/http://www.vm.ee/?q=en%2Fnode%2F9975 |archive-date=2 January 2011 }}</ref> |- | {{flag|Fiji}} | {{ne1}} |- | {{flag|Finland}} | {{yes}} |- | {{flag|Germany}} | {{yes}} |- | {{flag|Greece}} | {{yes}} |- | {{flag|Israel}} | {{yes}} |- | {{flag|Italy}} | {{yes}} |- | {{flag|Japan}} | {{yes}} |- | {{flag|Kiribati}} | {{ne1}} |- | {{flag|Latvia}} | {{yes}} |- | {{flag|Liechtenstein}} | {{ne1}} |- | {{flag|Lithuania}} | {{yes|[[Lietuvos ir Palestinos santykiai|Taip]]}} |- | {{flag|Marshall Islands}} | {{ne1}} |- | {{flag|Micronesia|name=Mikronezija}} | {{ne1}} |- | {{flag|Moldova}} | {{yes}} |- | {{flag|Myanmar}} | {{ne1}} |- | {{flag|Nauru}} | {{ne1}} |- | {{flag|Netherlands}} | {{yes}} |- | {{flag|New Zealand}} | {{yes}} |- | {{flag|North Macedonia}} | {{ne1}} |- | {{flag|Palau}} | {{ne1}} |- | {{flag|Panama}} | {{ne1}} |- | {{flag|Samoa}} | {{ne1}} |- | {{flag|Singapore}} | {{yes}}<ref>{{Cite web |date=20 March 2024 |title=Vivian Balakrishnan meets Palestinian leaders, expresses S'pore's deep concern about dire situation in Gaza |url=https://www.straitstimes.com/singapore/vivian-meets-palestinian-leaders-expresses-s-pore-s-deep-concern-about-dire-situation-in-gaza |website=The Straits Times |access-date=14 May 2024 |quote=Noting Singapore’s "good and strong" relationship with the Palestinian Authority,...}}</ref> |- | {{flag|Solomon Islands}} | {{ne1}} |- | {{flag|South Korea}} | {{yes}} |- | {{flag|Switzerland}} | {{yes}} |- | {{flag|Tonga}} | {{ne1}} |- | {{flag|Tuvalu}} | {{ne1}} |- | {{flag|US|name=JAV}} | {{yes}} |} {{col-break}} === Ne JT narės === {{static row numbers}} {| class="wikitable sortable static-row-numbers sticky-header col1left" |- ! Valstybė ! Santykiai |- | {{flag|Kosovo}} | {{ne1}}<ref>{{cite news |date=7 July 2014 |title=Kosova pjesë e Serbisë/ Ambasadori Palestinez: Arabët mbështesin Serbinë dhe asnjëherë pavarësinë e Kosovës |trans-title=Kosovo is part of Serbia/ Palestinian Ambassador: Arabs support Serbia and never the independence of Kosovo |url=http://botasot.info/kosova/314599/kosova-pjese-e-serbise-ambasadori-palestinez-arabet-mbeshtesin-serbine-dhe-asnjehere-pavaresine-e-kosoves/ |work=Bota Sot |language=sq}}</ref> |- | {{flag|Suverenus Maltos karinis ordinas|name=Maltos ordinas}} | {{yes}}<ref>{{cite web |title=THE GRAND MASTER OF THE ORDER OF MALTA GREETS THE ACCREDITED DIPLOMATIC CORPS |url=http://www.orderofmalta.int/news/57915/the-grand-master-of-the-order-of-malta-receives-the-accredited-diplomatic-corps/?lang=en |publisher=Sovereign Order of Malta – official site |date=11 January 2012 |access-date=31 January 2012 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120926005434/http://www.orderofmalta.int/news/57915/the-grand-master-of-the-order-of-malta-receives-the-accredited-diplomatic-corps/?lang=en |archive-date=26 September 2012}} "Last September, we have opened relations with the Palestinian Authorities".</ref><ref>{{cite web |title=Bilateral relations |url=http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en# |publisher=Sovereign Order of Malta – official site |access-date=31 January 2012 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=18 January 2012}} "The Order of Malta has relations at Ambassador level with: Palestinian Authority".</ref> |- | {{flag|Taiwan}} | {{ne1}}<ref>{{Cite web |date=15 January 2024 |title=MOFA response to false statements made by some West Asian and African countries following Taiwan's elections |url=https://en.mofa.gov.tw/News_Content.aspx?n=1328&sms=273&s=116435 |website=Ministry of Foreign Affairs Republic of China (Taiwan) |access-date=4 July 2024}}</ref> |} {{col-end}} == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos|21em}} [[Kategorija:Palestinos valstybė]] [[Kategorija:Tarptautiniai santykiai]] 3pdjp0aqnvbt3tquckbq68vug3lpoa0 0 576440 7855953 7822947 2026-06-13T23:24:15Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855953 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= rel | vardas = Marie Laveau | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1801|09|10}} | gimimo vieta = [[Naujasis Orleanas]], [[JAV]] | mirties data = {{mirė|1881|06|15|1801|09|10}} | mirties vieta = [[Naujasis Orleanas]], [[JAV]] | tautybė = amerikietė | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = [[Vudu]] dvasininkė | sritis = | įstaigos = | pareigos = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Marie Laveau''' ([[1801]] m. [[rugsėjo 10]] d. - [[1881]] m. [[birželio 15]] d.) – [[Luizianos vudu]] dvasininkė, tituluojama Naujojo Orleano vudu karaliene.<ref name=allthatsinteresting>[https://allthatsinteresting.com/marie-laveau The Real Story Of Marie Laveau, New Orleans’ Witchy Voodoo Queen]</ref> == Šeima == Marie Laveau gimė [[1801]] m. istoriniame [[Prancūzų kvartalas|prancūzų kvartalo]] (''French Quarter'') rajone [[Naujasis Orleanas|Naujajame Orleane]]. Marie motina buvo išlaisvinta vergė, o tėvas [[Mulatai|mulatų]] kilmės verslininkas.<ref name = "allthatsinteresting" /> [[1819]] m. [[rugpjūčio 4]] d. ištekėjo už baltaodžio prancūzų bėglio Jacques Paris iš Prancūzų Haičio, kuris atvyko į JAV [[Haičio revoliucija|Haičio revoliucijos]] metu.<ref>{{Cite web|url=http://archive.randi.org/site/index.php/swift-blog/1572-the-marie-laveau-phenomenon.html|title=The Marie Laveau Phenomenon|last=Vitelli|first=Dr. Romeo|website=archive.randi.org|language=en-gb|access-date=2018-07-06}}</ref> Laveau ir Paris vedybų dokumentai saugomi [[Sent Luiso katedra|Sent Luiso katedroje]].<ref name=":0">{{Cite news|url=http://www.womenhistoryblog.com/2012/07/marie-laveau.html|title=Marie Laveau {{!}} History of American Women|date=2012-07-01|work=History of American Women|access-date=2018-07-06|language=en}}</ref> Susilaukė dviejų dukrų. [[1820]] m. Jacques Paris mirė. Vėliau gyveno su prancūzų didikų kraujo turinčiu Christophe Dominick Duminy de Glapion su kuriuo susilaukė 15-os vaikų.<ref>{{Cite web|url=http://archive.randi.org/site/index.php/swift-blog/1572-the-marie-laveau-phenomenon.html|title=The Marie Laveau Phenomenon|last=Vitelli|first=Dr. Romeo|website=archive.randi.org|language=en-gb|access-date=2018-07-08}}</ref> Pora negalėjo tuoktis dėl tuometinių skirtingas rases diskriminuojančių įstatymų.<ref name = "allthatsinteresting" /> Istoriniuose įrašuose išlikusi informacija apie septynis Laveau laikytus vergus.<ref>Carolyn Morrow Long: A New Orleans Voudou Priestess: The Legend and Reality of Marie Laveau, 2018</ref> == Karjera == Marie Laveau buvo žymi Vudu dvasininkė ir žolininkė. Laveau, o vėliau ir jos dukra Marie Leveau jaunesnioji, rengė masines [[vudu]] ceremonijas Naujojo Orleano gatvėse.<ref name= "Tallant, Robert 1946">{{cite book | last = Tallant | first = Robert | year = 1946 | title = Voodoo in New Orleans (1984 reprint) | url = https://archive.org/details/voodooinneworlea0000tall_c7d1 | publisher = Macmillan Company - reprint Pelican Publishing | place = New York | isbn = 978-0-88289-336-5}}</ref> Savo ceremonijose Laveau naudojo [[Okultizmas|okultizmo]] tradicijas ir praktikas iš Vakarų Afrikos spiritizmo, [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikybės]] ir besiformavusio [[Luizianos vudu]]. Ekstravagantiškos ir teatrališkos viešosios ceremonijos sulaukė daug vietinių ir žiniasklaidos dėmesio.<ref name = "allthatsinteresting" /><ref>[https://www.learnreligions.com/marie-laveau-4584917 Marie Laveau, Mysterious Voodoo Queen of New Orleans]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Kapavietė == [[Vaizdas:MarieLaveauMausoleum.jpg|thumb|Marie Laveau [[mauzoliejus]].]] [[1881]] m. [[birželio 15]] d. Laveau mirė. Palaidota mauzoliejuje žymiosiose [[Sent Luiso kapinės]]e. [[1982]] m. JAV roko grupės [[The Misfits]] nariai suimti dėl bandymo iškasti Laveau palaikus iš jai skirto mauzoliejaus.<ref>{{cite web|url=http://www.nola.com/haunted/index.ssf/2013/10/when_the_misfits_got_arrested.html|title=When the Misfits got arrested in a New Orleans cemetery: a 1982 story from our crypt|publisher=|accessdate=22 January 2017}}</ref> Nuo [[2015]] m. [[kovo 1]] d. viešas priėjimas prie Laveau kapavietės uždraustas dėl besitęsiančio [[vandalizmas|vandalizmo]] ir antkapių naikinimų. == Populiarioje kultūroje == Marie Laveau atvaizduota [[Marvel Comics]] leidžiamuose komiksuose. Pirmasis leidimas - [[1973]] m. ''Dracula Lives'' #2.<ref>{{citation | url = http://marvel.com/universe/Laveau,_Marie | title =Laveau, Marie – Marvel Universe Wiki: The definitive online source for Marvel super hero bios}}</ref> [[1999]] m. pastatytas miuziklas ''[[Marie Christine]]'' paremtas Laveau gyvenimo istorija. Nuo [[2013]] m. Marie Laveau (vaidino [[Angela Bassett]]) buvo reguliari veikėja seriale ''[[Amerikietiška siaubo istorija]]: sąskrydis'' ir ''Amerikietiška siaubo istorija: apokalipsė''.<ref>{{cite web|url=http://www.nola.com/tv/index.ssf/2013/08/fxs_john_landgraf_on_american.html|title=FX's John Landgraf on 'American Horror Story: Coven:' 'It's really funny this year'|publisher=|accessdate=22 January 2017}}</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Laveau, Marie}} [[Kategorija:Dvasininkai]] [[Kategorija:JAV asmenybės]] [[Kategorija:Vudu]] 9ek391ij11cu0jvjwchp7wfzqd97qhz 0 576726 7855875 7541046 2026-06-13T21:56:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855875 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Wheat-haHula-ISRAEL2.JPG|miniatiūra|Kviečių laukas Hulos slėnyje. Fone matomas [[Hermono kalnas]]]] [[Vaizdas:AgricultureInHaholaValley.jpg|miniatiūra|Hulos slėnio dirbamoji žemė]] '''Hulos slėnis''' ({{He|עמק החולה}}, ''Emek Ha-Hula'') – [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] regionas [[Izraelis|Izraelyje]], kuriame gausu gėlo vandens. Slėnis yra sustojimo vieta paukščiams, migruojantiems palei [[Didysis Lūžių slėnis|Didįjį Lūžių slėnį]] tarp [[Afrika|Afrikos]], [[Europa|Europos]] ir [[Azija|Azijos]]. Apskaičiuota, jog maždaug 500 milijonų migruojančių paukščių kasmet praskrenda Hulos slėnį.<ref>{{cite web|url=https://www.timesofisrael.com/why-israel-is-a-pilgrimage-site-for-birds-and-birdwatchers/|title=Why Israel is a pilgrimage site for birds — and bird-watchers|last=Sales|first=Ben|date=2016-02-26|website=The Times of Israel|access-date=2020-06-07}}</ref> Prieš tai šioje vietoje buvo '''Hulos ežeras'''. Hulos ežere ir jį supančiose pelkėse veisėsi [[Maliarija|maliariją]] pernešantys uodai. Dėl tos priežasties XX a. šeštame dešimtmetyje ežeras buvo nusausintas. Nedidelė slėnio dalis vėliau vėl buvo užtvindyta, bandant atgaivinti beveik išnykusią [[Ekosistema|ekosistemą]]. == Etimologija == Hulos ežeras istoriškai turėjo ne vieną pavadinimą. XIV a. prieš mūsų erą egiptiečiai ežerą vadino ''Samchuna'',<ref>{{cite book|last=Smith|first=G. A.|date=1973|title=The historical geography of the Holy Land|url=https://archive.org/details/historicalgeogra0000sirg|location=London|publisher=Collins|page=[https://archive.org/details/historicalgeogra0000sirg/page/512 512]}}</ref> o [[Tanachas|Tanache]] jis minimas ''Merom'' vardu. Pirmajame mūsų eros amžiuje romėnų žydų istorikas [[Juozapas Flavijus]] pavadino jį ''Semechonitis'' ({{gr|Σημεχωνίτις}}), o XVII a. anglų mokslininkas [[John Lightfoot|Džonas Laitfutas]] savo rašto darbuose jį minėjo kaip ''Samochonitis''.<ref>John Lightfoot, ''From the Talmud and Hebraica,'' Vol. 1, p. 139</ref> Tuo tarpu [[Talmudas|Talmude]] jis vadinamas ''Yam Sumchi'' – Sumchi jūra. Šiuo metu ežeras [[Arabų kalba|arabų kalboje]] yra vadinamas ''Buheirat el Huleh'', o [[Hebrajų kalba|hebrajų kalboje]] – ''Agam ha-Hula''. Terminas kilo iš [[Aramėjų kalba|aramėjų kalbos]] žodžio ''Hulata'' arba ''Ulata''. Mokslinėje literatūroje ežeras kartais būdavo vadinamas „Meromo vandenimis“, nors šis terminas konkrečiai reiškia [[Versmė|šaltinius]], tekančius vakarinėje slėnio pusėje. == Geografija ir klimatas == [[Vaizdas:Hulah_Valley,_Israel,_Buffalo.jpg|miniatiūra|Hulos slėnyje besiganantys [[Azijinis buivolas|azijiniai buivolai]]]] Hulos slėnis yra šiaurinėje [[Didysis Lūžių slėnis|Didžiojo Lūžių slėnio]] dalyje, maždaug 70 m aukštyje virš jūros lygio ir užima 177 km&#xB2; plotą. Slėnį supa statūs šlaitai. Rytų pusėje yra [[Golano aukštumos]], o į vakarus Aukštutinės [[Galilėja|Galilėjos]] Naftalio kalnai, kurių viršūnės siekia nuo 400 iki 900 m [[Altitudė|virš jūros lygio]]. Pietinėje slėnio pusėje yra neaukštos, maždaug 200 m virš jūros lygio, [[Bazaltas|bazaltinės]] kalvos, kurios skiria slėnį nuo [[Tiberiados ežeras|Tiberiados ežero]]. Hulos slėniu teka [[Jordanas]]. Hulos slėnyje vyrauja [[Viduržemio jūros klimatas]], kuriam būdingos karštos, sausos vasaros ir vėsios, lietingos žiemos. Vis dėlto, dėl aplinkinių kalnų įtakos slėnyje juntami didesni sezoniniai ir dieniniai temperatūros svyravimai nei šalia esančiuose pakrantės regionuose. Metinis [[Lietus|kritulių]] kiekis skirtingose slėnio dalyse labai skiriasi. Pietinėje dalyje iškrenta maždaug 400 mm per metus, tuo tarpu šiaurinėje – iki 800 mm. [[Hermono kalnas|Hermono kalnų grandinėje]], esančioje vos keli kilometrai į šiaurę nuo Hulos slėnio, kasmet iškrenta daugiau nei 1 500 mm kritulių, daugiausiai sniego pavidalu. Tirpstantis sniegas maitina požeminius šaltinius, įskaitant Jordano upės šaltinius, kurie vėliau teka per slėnį. == Istorija == [[Vaizdas:Salheih.jpg|kairėje|miniatiūra|Moteris, audžianti papiruso kilimėlį, 1936 m.]] Prieš nusausinant ežerą XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje, jis buvo 5,3 km ilgio ir 4,4 km pločio. Jo plotas buvo maždaug 12-14 km&#xB2;. Hulos ežeras buvo maždaug 1,5 m gylio vasarą ir 3 m gylio žiemą. Į pelkes panašų ežerą maitino daugybė nuolatinių šaltinių.<ref>William McClure Thomson, ''The land and the Book; or, Biblical illustrations drawn from the manners and customs, scenes and scenery of the Holy Land'', Volume 1, New York 1859, 320 psl.</ref> Žmonės ežero apylinkėse ėmė kurtis dar [[Priešistorė|priešistorės]] laikais. Pietinėje slėnio pusėje buvo rasti [[Paleolitas|paleolitiniai]] [[Archeologija|archeologiniai]] radiniai. Pirmoji nuolatinė gyvenvietė manoma įsikūrė prieš 9 000-10 000 metų. Hulos slėnis buvo pagrindinė prekybinių kelių, kurie jungė [[Damaskas|Damaską]] su rytiniais [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regionais bei [[Egiptas|Egiptu]], sandūra. [[Bronzos amžius|Bronzos amžiuje]] netoli šių prekybinių kelių buvo įkurti [[Tel Hazoras|Hazoro]] ir [[Danas (senovės miestas)|Laišo]] miestai. Tam tikru metu teritoriją ėmė kontroliuoti [[izraelitai]]. Kiek vėliau ją užėmė [[Asirijos imperija|Asirijos imperijos]] armija, kuriai vadovavo [[Tiglatas-Pileseris III]] (karaliavęs 745-727 pr. m. e.), o jos tuometiniai gyventojai išvyti. [[Biblija|Biblijoje]] Meromo vandenys, slėnyje esantis ežeras, yra paminėti kaip [[Jozuė|Jozuės]] pergalės prieš [[Kanaanas|kanaaniečius]] vieta.<ref>Jozuės knyga 11:5-7</ref> Žmonės Hulos slėnyje gyveno ir [[Helenizmas|helenizmo]], [[Senovės Roma|romėniškuoju]], [[Bizantija|bizantiškuoju]] bei ankstyvuoju arabų periodais (nuo IV iki VIII a. prieš mūsų erą). [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperijos]] metu ežero pakrantėje įsikūrė ''Seleukela'' helenistinė kolonija. Jau helenizmo laikotarpiu tradiciniai slėnio pasėliai buvo [[Ryžis|ryžiai]]. Kiek vėliau, po [[Arabai|arabų]] užkariavimo 636 m., slėnyje pradėtos auginti ir [[medvilnė]] bei [[Cukranendrė|cukranendrės]]. Dar vėliau čia pradėti auginti [[Sorgas|sorgai]] ir [[Paprastasis kukurūzas|kukurūzai]], kurie buvo atvežti atradus Amerikos žemyną.<ref name="auto">[http://www.migal-life.co.il/history.htm History of the Hula Valley] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120425092448/http://www.migal-life.co.il/history.htm|date=2012-04-25}}</ref> VIII a. slėnyje pradėti auginti [[Azijinis buivolas|azijiniai buivolai]], kurie aprūpino gyvenvietes [[Pienas|pienu]] ir tarnavo kaip nešuliniai gyvuliai.<ref>{{cite journal|last=Karmon|first=Y.|date=1960|title=The drainage of the Hula swamps|url=https://archive.org/details/sim_geographical-review_1960-04_50_2/page/169|journal=Geographical Review|volume=50|pages=169-193|access-date=2020-06-08}}</ref> XIX a. slėnyje, kuriame tuo metu buvo daugiausiai pelkėta žemė ir negilus ežeras, apsigyveno [[Beduinai|beduinų]] bendruomenės,<ref>William McClure Thomson (1872) ''The Land and the Book; or Biblical Illistrations drawn from the manners and customs, the scenes and scenery of The Holy Land.'' T. Nelson & son. 253 psl.</ref> kurios audė audinius iš čia augančio [[Papirusinė viksvuolė|papiruso]]. Vėliau dailūs kilimėliai buvo naudojami iškloti namų vidui, o ilgesni ir šiurkštesni buvo naudojami namelių statybai.<ref>{{cite journal|journal=Palestine Exploration Fund Quarterly Statement|date=1936 m. spalio mėn.|pages=225–229|title=A Visit to the Mat Makers of Huleh|first=Theodore|last=Larsson}}</ref> Europiečiai apie ežerą sužinojo, kai [[Viktorijos era|Viktorijos laikų]] nuotykių ieškotojas Džonas Makgregoras beduinų, gyvenančių Hulos slėnio pelkėse, buvo paimtas į nelaisvę. Jis buvo pirmasis žmogus, sudaręs ežero ir jį supančių pelkių žemėlapius.<ref name="auto" /> 1882 m. keliautojas Viljamas Tompsonas rašė, jog šis regionas yra „tarp geriausių medžioklės plotų Sirijoje“, kuriame gyvena „panteros, leopardai, lokiai, šernai, vilkai, lapės, šakalai, hienos, gazelės ir ūdros.“<ref>{{cite book|last=Thompson|first=William M.|date=1882|title=The Land and the Book. Vol. 2 Central Palestine and Phoenicia|location=New York|publisher=Harper & Brothers}}</ref> Antrojo pasaulinio karo metu britų armijos karininkai rašė apie slėnyje medžiojamus paukščius.<ref name="auto" /> Pirmoji šiuolaikinė žydų gyvenvietė Hulos slėnyje, vakariniame ežero krante buvo įkurta 1883 m., pirmosios žydų [[Alija|alijos]] metu. 1948 m. Hulos slėnyje buvo 35 kaimai, iš kurių 12 buvo žydų, o 23 – arabų.<ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=YAd8efHdVzIC&pg=PA458|last=Tucker|first=Spencer|year=2008|title=The Encyclopaedia of the Arab-Israeli conflict: A Political, Social, and Military History|volume=One, A–H|publisher=ABC-CLIO|isbn=978-1851098415|page=458}}</ref> 1908 m. Osmanų valdžia vienai prancūzų firmai suteikė leidimą nusausinti slėnio pelkes. Įmonė leidimą pardavė Libano verslininkams. 1933 m., [[Palestinos mandatas|Palestinos mandato]] metu, britų valdžia suteikė šį leidimą [[Sionizmas|sionistinei]] „Izraelio žemės plėtros bendrovei“, kuri parengė slėnio nusausinimo ir drėkinimo planus. Planų dėka slėnyje prasidėjo mokslinės ekspedicijos.<ref>[http://www.migal-life.co.il/drain.htm Draining the Hula] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111122025157/http://www.migal-life.co.il/drain.htm|date=2011-11-22}}</ref> == Pelkių nusausinimas == [[Vaizdas:KeremNaftali_View2HulaNationalReserve.jpg|miniatiūra|Vaizdas į Hulos draustinį nuo ''Keren Naftali'' apžvalgos aikštelės]] Nusausinimo darbai, kuriuos vykdė [[Žydų nacionalinis fondas]], buvo pradėti 1951 m. ir buvo baigti iki 1958 m. Nusausinimas vyko dviem etapais: iš pradžių gilinant ir plečiant Jordano upę, o vėliau iškasant du periferinius kanalus, nukreipiant Jordaną į slėnio šiaurę. Ežero išsausinimas lėmė, kad išnyko unikali [[Endemizmas|endeminė]] ežero fauna, įskaitant [[Karpinės|karpines]] žuvis ''Acanthobrama hulensis''<ref>{{cite web|url=https://www.iucnredlist.org/details/73/0|title=Acanthobrama hulensis|last=Crevelli|first=A.J.|date=2006|accessdate=2020-06-09}}</ref> ir [[Daugiaspalvės ešeržuvės|ešeržuves]] ''Tristramella intermedia''.<ref>{{cite web|url=https://www.iucnredlist.org/details/60792/0|title=Tristramella intermedia|last=Goren|first=M.|date=2006|accessdate=2020-06-09}}</ref> Nors tuo metu buvo manoma, kad pelkės nusausinimas yra Izraelio nacionalinis pasiekimas, atsiradus įvairiems ekologiniams judėjimams tapo akivaizdu, kad pelkės pavertimas dirbama žeme turėjo įtakos ekosistemai, apie kurią trūko žinių XX a. pirmoje pusėje. Tuo metu didžiausią susirūpinimą kėlė maliariją sukeliančių uodų mažinimas ir ekonominio našumo didinimas. 1963 m. nedidelė (3,5 km&#xB2;) teritorija slėnio pietvakariuose buvo paskirta atkurti pelkei, kurioje augo papirusas. Teritorija taip pat buvo paskelbta pirmuoju šalies [[Draustinis|draustiniu]]. Nerimaujant dėl Hulos nusausinimo, buvo įkurta „Izraelio gamtos apsaugos draugija“.<ref>{{cite book|last=Tal|first=Alon|year=2002|title=Pollution in a Promised Land: An Environmental History of Israel|url=https://archive.org/details/pollutioninpromi0000tala|location=Berkeley, CA|publisher=University of California Press|isbn=978-0-520-23428-4|page=[https://archive.org/details/pollutioninpromi0000tala/page/n136 115]}}</ref> == Hulos draustinis == [[Vaizdas:Feeding_Common_crane_in_Agamon_Hula_Nature_reserve_,_Israel.jpg|kairėje|miniatiūra|Besimaitinančios migruojančios [[Pilkoji gervė|pilkosios gervės]] Agamon Hulos draustinyje]] Daugybės mokslininkų ir gamtos mylėtojų dėka buvo išsaugota nedidelė Hulos [[Šlapynė|šlapynės]] dalis. 1964 m. buvo atidarytas Hulos draustinis.<ref>Official webpage of the Hula Nature Reserve at the Israel National Parks Authority website {{cite web|url=http://www.parks.org.il/parks/ParksAndReserves/hula/Pages/default.aspx|title=Archived copy|accessdate=2020-06-09|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160617001035/http://www.parks.org.il/parks/ParksAndReserves/hula/Pages/default.aspx|archivedate=2016-06-17}}</ref> Hulos draustinis yra įtrauktas į [[Ramsaro konvencija|Ramsaro konvencijos]] šlapynių sąrašą kaip tarptautinės svarbos pelkė.<ref>{{cite web|url=https://www.ramsar.org/sites/default/files/documents/library/sitelist.pdf|title=The List of Wetlands of International Importance|date=2020-06-04|publisher=Ramsar|access-date=2020-06-09}}</ref> == Hulos ežero parkas == [[Vaizdas:PikiWiki_Israel_10062_Hula_lake.jpg|miniatiūra|Migruojančių paukščių pulkai]] Hulos ežero parkas, hebrajiškai žinomas kaip ''Agmon HaHula'' ({{He|אגמון החולה}}), yra pietinėje Hulos slėnio dalyje, į šiaurę nuo draustinio. Parkas buvo įsteigtas kaip Žydų nacionalinio fondo reabilitacijos projekto dalis.<ref>{{cite web|url=https://www.kkl-jnf.org/people-and-environment/sustainable-parks/hula-lake-park/|title=Hula Lake Park|website=Keren Kayemeth LeIsrael. Jewish National Fund|access-date=2020-06-09}}</ref> XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje dėl stiprių liūčių dalis slėnio buvo užtvindyta. Buvo nuspręsta palikti užtvindytą teritoriją nepaliestą. Naujoji vieta tapo antraisiais namais tūkstančiams paukščių, migruojančių rudenį ir pavasarį.<ref>{{cite web|url=http://www.haaretz.com/travel/the-hula-valley-bird-watching-site-1.242508|title=The Hula Valley – Bird Watching Site|date=2008-03-25|publisher=Haaretz}}</ref> Tai taip pat yra [[Paukščių migracijos|migruojančių paukščių]], skrendančių iš Europos į Afriką ir atgal, pagrindinė sustojimo vieta, kuri šiuo metu yra populiari tarp [[Paukščių stebėjimas|paukščių stebėtojų]]. 2011 m. Izraelio ornitologai patvirtino, kad Hulos ežeras yra dešimčių tūkstančių gervių, kiekvieną žiemą migruojančių iš Suomijos į Etiopiją, sustojimo vieta.<ref>{{cite web|url=https://www.haaretz.com/1.5135925|title=Israeli Ornithologists Confirm Flight Pathof Migrating Cranes|last=Rinat|first=Zafrir|date=2011-03-13|website=Haaretz|access-date=2020-06-09}}</ref> Apylinkių ūkininkai paukščiams paruošia maisto, kad jie nelestų pasėlių, pasėtų prie ežero.<ref>{{cite web|url=https://www.haaretz.com/israel-news/.premium-with-their-food-taken-away-cranes-invade-farms-in-israel-s-north-1.8562082|title=With Their Food Taken Away, Cranes Invade Farms in Israel’s North|last=Shpigel|first=Noa|date=2020-02-20|website=Haaretz|access-date=2020-06-09}}</ref> Ežeras užima vieno kvadratinio kilometro plotą. Jame gausu salų, kuriose paukščiai suka lizdus. == Spalvotosios Hulos varlės sugrįžimas == [[Vaizdas:Israel_painted_frog.JPG|kairėje|miniatiūra|[[Apsaugos būklė|Grėsmingai nykstančios]] [[Spalvotoji Hulos varlė|spalvotosios Hulos varlės]] patelė]] 2011 m. spalio mėnesį parko patruliai pastebėjo [[Spalvotoji Hulos varlė|spalvotąją Hulos varlę]], kurią [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija]] (IUCN) dėl pelkės nusausinimo nuo 1996 m. laikė išnykusia. Varlės atsiradimą patvirtino Izraelio gamtos ir parkų administracija. Vėliau buvo pastebėta dar mažiausiai dešimt egzempliorių – visi toje pačioje srityje. IUCN rūšį perkvalifikavo kaip [[Apsaugos būklė|grėsmingai nykstančią]] rūšį.<ref>{{cite web|url=https://www.iucnredlist.org/species/6715/13339841|title=Latonia nigriventer|date=2012|website=IUCN Red List|access-date=2020-06-09}}</ref> == Archeologija == 2009 m. archeologiniai radiniai parodė, kad regione gyvenę [[hominidai]] maitinosi Hulos ežero žuvimis. ''Gesher Benot Ya‘agov'' archeologinėje vietoje rastos žuvų liekanos parodė, kad hominidai maitinosi įvairiomis žuvimis, pavyzdžiui, šamais, tilapijomis ir karpiais. Kai kurie karpiai buvo daugiau nei metro ilgio.<ref>{{cite journal|last1=Alperson-Afil|first9=Ella|doi=10.1126/science.1180695|pages=1677–1680|issue=5960|volume=326|journal=Science|title=Spatial Organization of Hominin Activities at Gesher Benot Ya'aqov, Israel|url=https://archive.org/details/sim_science_2009-12-18_326_5960/page/1677|date=18 December 2009|first12=Naama|last12=Goren-Inbar|first11=Craig|last11=Feibel|first10=Gideon|last10=Hartman|last9=Werker|first1=Nira|first8=Rebecca|last8=Biton|first7=Rivka|last7=Rabinovich|first6=Shosh|last6=Ashkenazi|first5=Irit|last5=Zohar|first4=Yoel|last4=Melamed|first3=Mordechai|last3=Kislev|first2=Gonen|last2=Sharon|pmid=20019284}}</ref> Vietovėje taip pat buvo rasti įrankiai užsikurti laužui ir atidaryti riešutams.<ref>{{cite journal|last1=Goren-Inbar|last7=Werker|doi=10.1126/science.1095443|pages=725–727|issue=5671|volume=304|journal=Science|title=Evidence of Hominin Control of Fire at Gesher Benot Ya'aqov, Israel|url=https://archive.org/details/sim_science_2004-04-30_304_5671/page/725|date=30 April 2004|first7=Ella|first6=Adi|first1=Naama|last6=Ben-Nun|first5=Yoel|last5=Melamed|first4=Orit|last4=Simchoni|first3=Mordechai E.|last3=Kislev|first2=Nira|last2=Alperson|pmid=15118160}}</ref> == Slėnio vaizdavimas == 2007 m. gruodžio mėnesį Izraelis išleido trijų pašto ženklų rinkinį, kuriuose buvo vaizduojamas Hulos draustinis.<ref>{{cite web|url=http://www.israelphilately.org.il/series/content/he/001044|title=Hula Reserve series|publisher=israelphilately.org.il|language=he|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110723191608/http://www.israelphilately.org.il/series/content/he/001044|archivedate=2011-07-23}}</ref> {{Wide image|Hula panorama south.jpg|1200px|Hulos slėnis}} == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{coord|33|6|12|N|35|36|33|E|source:hewiki_region:IL_type:city|display=title}} [[Kategorija:Azijos slėniai]] [[Kategorija:Izraelio geografija]] hsl0kwp4seayt98w238nvit1va7ms14 2 577478 7855817 7839636 2026-06-13T19:58:22Z Sommerwind18 113987 7855817 wikitext text/x-wiki {| align="center" cellpadding="10" cellspacing="10" style="background: white;" |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[Vaizdas:Forms of Water - panoramio.jpg|100px|center|]] |style="color: white; -moz-border-radius-topright: 20px; -moz-border-radius-topleft: 20px;" width="600px" align="center" bgcolor="blue" |'''<font size="3">SLAVA UKRAINI</font>''' |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[File:Flag of Ukraine.svg|100px|center|]] |} <table style="float:left; border: solid 1px pink;"> <tr><td>{{user lt}}</td></tr> <tr><td>{{user fr-1}}</td></tr> <tr><td>{{user en-4}}</td></tr> <tr><td>{{user es-4}}</td></tr> <tr><td>{{user cs-2}}</td></tr> <tr><td>{{user pt-2}}</td></tr> <tr><td>{{user el-2}}</td></tr> {|cellpadding="10" cellspacing="10" align="center" width="90%" style="background:white;"| |- |align="center" style="background:blue; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;"| {| align="center" |{{User contrib|800}} |{{user astronomija}} |{{User biochemija}} |{{User geografija}} |- |{{User no-smoke}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Tauragė1915.jpg|55px]]|Šiam {emėlapiai}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Anubiscarf.jpg|55px]]|Šis naudotojas domisi egiptologijs}} |{User gamta}} |{{User biologija}} |} [[en:user:Sommerwind18]] File:Anubisscarf.jpg qhn40iccfueexacxoyjpk3uq3qsomwk 7855818 7855817 2026-06-13T19:59:00Z Sommerwind18 113987 7855818 wikitext text/x-wiki {| align="center" cellpadding="10" cellspacing="10" style="background: white;" |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[Vaizdas:Forms of Water - panoramio.jpg|100px|center|]] |style="color: white; -moz-border-radius-topright: 20px; -moz-border-radius-topleft: 20px;" width="600px" align="center" bgcolor="blue" |'''<font size="3">SLAVA UKRAINI</font>''' |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[File:Flag of Ukraine.svg|100px|center|]] |} <table style="float:left; border: solid 1px pink;"> <tr><td>{{user lt}}</td></tr> <tr><td>{{user fr-1}}</td></tr> <tr><td>{{user en-4}}</td></tr> <tr><td>{{user es-4}}</td></tr> <tr><td>{{user cs-2}}</td></tr> <tr><td>{{user pt-2}}</td></tr> <tr><td>{{user el-2}}</td></tr> {|cellpadding="10" cellspacing="10" align="center" width="90%" style="background:white;"| |- |align="center" style="background:blue; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;"| {| align="center" |{{User contrib|800}} |{{user astronomija}} |{{User biochemija}} |{{User geografija}} |- |{{User no-smoke}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Tauragė1915.jpg|55px]]|Šiam {emėlapiai}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Anubiscarf.jpg|55px]]|Šis naudotojas domisi egiptologijs}} |{User gamta}} |{{User biologija}} |} [[en:user:Sommerwind18]] its3ffym2axcusewpcuyw4poid1dv68 7855820 7855818 2026-06-13T20:02:49Z Sommerwind18 113987 7855820 wikitext text/x-wiki {| align="center" cellpadding="10" cellspacing="10" style="background: white;" |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[Vaizdas:Forms of Water - panoramio.jpg|100px|center|]] |style="color: white; -moz-border-radius-topright: 20px; -moz-border-radius-topleft: 20px;" width="600px" align="center" bgcolor="blue" |'''<font size="3">SLAVA UKRAINI</font>''' |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[File:Flag of Ukraine.svg|100px|center|]] |} <table style="float:left; border: solid 1px pink;"> <tr><td>{{user lt}}</td></tr> <tr><td>{{user fr-1}}</td></tr> <tr><td>{{user en-4}}</td></tr> <tr><td>{{user es-4}}</td></tr> <tr><td>{{user cs-2}}</td></tr> <tr><td>{{user pt-2}}</td></tr> <tr><td>{{user el-2}}</td></tr> {|cellpadding="10" cellspacing="10" align="center" width="90%" style="background:white;"| |- |align="center" style="background:blue; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;"| {| align="center" |{{User contrib|800}} |{{user astronomija}} |{{User biochemija}} |{{User geografija}} |- |{{User no-smoke}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Tauragė1915.jpg|55px]]|Šiam {emėlapiai}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Anubis standing.svg|55px]]|Šis naudotojas domisi egiptologijs}} |{User gamta}} |{{User biologija}} |} [[en:user:Sommerwind18]] n93doghg9qk59s4qn78fbiwlwienxpx 7855821 7855820 2026-06-13T20:12:10Z Sommerwind18 113987 7855821 wikitext text/x-wiki {| align="center" cellpadding="10" cellspacing="10" style="background: white;" |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[Vaizdas:Forms of Water - panoramio.jpg|100px|center|]] |style="color: white; -moz-border-radius-topright: 20px; -moz-border-radius-topleft: 20px;" width="600px" align="center" bgcolor="blue" |'''<font size="3">SLAVA UKRAINI</font>''' |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[File:Flag of Ukraine.svg|100px|center|]] |} <table style="float:left; border: solid 1px pink;"> <tr><td>{{user lt}}</td></tr> <tr><td>{{user fr-1}}</td></tr> <tr><td>{{user en-4}}</td></tr> <tr><td>{{user es-4}}</td></tr> <tr><td>{{user cs-2}}</td></tr> <tr><td>{{user pt-2}}</td></tr> <tr><td>{{user el-2}}</td></tr> {|cellpadding="10" cellspacing="10" align="center" width="90%" style="background:white;"| |- |align="center" style="background:blue; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;"| {| align="center" |{{User contrib|800}} |{{user astronomija}} |{{User biochemija}} |{{User geografija}} |- |{{User no-smoke}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Tauragė1915.jpg|55px]]|Šiam naudotojui patinka žemėlapiai}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Anubis standing.svg|55px]]|Šis naudotojas domisi egiptologijs}} |{User gamta}} |{{User biologija}} |} [[en:user:Sommerwind18]] rikvk71a9mbengvyzei08y4k6v20l43 7855822 7855821 2026-06-13T20:13:34Z Sommerwind18 113987 7855822 wikitext text/x-wiki {| align="center" cellpadding="10" cellspacing="10" style="background: white;" |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[Vaizdas:Forms of Water - panoramio.jpg|100px|center|]] |style="color: white; -moz-border-radius-topright: 20px; -moz-border-radius-topleft: 20px;" width="600px" align="center" bgcolor="blue" |'''<font size="3">SLAVA UKRAINI</font>''' |style="background: gray; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;" width="8%" rowspan="2"|[[File:Flag of Ukraine.svg|100px|center|]] |} <table style="float:left; border: solid 1px pink;"> <tr><td>{{user lt}}</td></tr> <tr><td>{{user fr-1}}</td></tr> <tr><td>{{user en-4}}</td></tr> <tr><td>{{user es-4}}</td></tr> <tr><td>{{user cs-2}}</td></tr> <tr><td>{{user pt-2}}</td></tr> <tr><td>{{user el-2}}</td></tr> {|cellpadding="10" cellspacing="10" align="center" width="90%" style="background:white;"| |- |align="center" style="background:blue; border:2px solid blue; -moz-border-radius: 20px;"| {| align="center" |{{User contrib|800}} |{{user astronomija}} |{{User biochemija}} |{{User geografija}} |- |{{User no-smoke}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Tauragė1915.jpg|55px]]|Šiam naudotojui patinka žemėlapiai}} |{{userbox|black|gray|[[Vaizdas:Anubis standing.svg|55px]]|Šis naudotojas domisi egiptologijs}} |{{User gamta}} |{{User biologija}} |} [[en:user:Sommerwind18]] bx2bugmfnyl05nihxjhw89qyxhapxdu 0 577874 7855869 5827979 2026-06-13T21:46:38Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855869 wikitext text/x-wiki '''Aisojimstan''' (''Aisoyimstan'', „kuriantis šaltį“) – dievas [[Montana|Montanos]] indėnų [[Juodakojai|juodakojų]] mitologijoje; siejamas su žiema ir sniegu. Tikėta, kad Aisojimstan atneša sniegą, šaltį, sukelia vėtrą<ref name="Coleman2007">{{cite book|last=Coleman|first=J. A.|title=The Dictionary of Mythology: An A-Z of Themes, Legends and Heroes|url=https://archive.org/details/dictionaryofmyth0000jaco_v4a9|year=2007|publisher=Arcturus Publishing|isbn=978-0-572-03222-7|page=[https://archive.org/details/dictionaryofmyth0000jaco_v4a9/page/40 40]}}</ref><ref name="Grinnell2001"/>, sušaldo žemę ir apkloja ją sniegu. Įsivaizduotas kaip baltas vyras su baltais plaukais, apsirengęs baltais rūbais ir jojantis ant balto žirgo.<ref name="Grinnell2001">{{cite book|last=Grinnell|first=George B.|authorlink=George Bird Grinnell|title=Blackfoot Lodge Tales|url=https://books.google.com/books?id=OWkqyvSLgZYC|date=2001|publisher=Digital Scanning Inc|location=Scituate, MA|isbn=978-1-58218-506-4|page=260}}</ref><ref name="Oxford">{{cite web |url=https://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803100354889 |title=Punotsihyo- Oxford Reference |website=[[Oxford Reference]]|publisher=[[Oxford University Press]]|accessdate=2020-07-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20200709034927/https://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803100354889|archive-date=2020-07-09}}</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} [[Kategorija:Amerikos tautų mitologija]] 89eij0upq3mstki55b004yci12v4z7f 0 580944 7856005 5892977 2026-06-14T04:30:27Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Sąrašas:2008 m. Afrikos tautų taurės komandų sudėtys]] 7856005 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Sąrašas:2008 m. Afrikos tautų taurės komandų sudėtys]] 7x1s49da9efwjk91j1e1vel9dx7idep 0 581314 7856010 5896635 2026-06-14T04:31:17Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Rwanda Premier League]] 7856010 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Rwanda Premier League]] qk60nlwd9qc2msk9z0snvotbt90o6yz 0 581379 7856009 5897132 2026-06-14T04:31:07Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Rwanda Premier League]] 7856009 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Rwanda Premier League]] qk60nlwd9qc2msk9z0snvotbt90o6yz 0 582063 7855853 7655176 2026-06-13T21:32:56Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855853 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas= Bhimrao Ramdžis Ambedkaras |fonas= off |vaizdas=Dr. Bhimrao Ambedkar.jpg |vaizdo dydis=200px |antraštė= Bhimrao Ramdžis Ambedkaras |gimimo vardas= |gimė= {{gimė|1891|04|14}} |gimimo vieta= ''Mhow'', [[Britų Indija]] |mirė= {{mirė|1956|12|6|1891|04|14}} |mirties vieta= [[Naujasis Delis]], [[Indija]] |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė= |pilietybė= |sutuoktinis= |tėvai= |vaikai= |religija= |titulas0= Indijos teisingumo ministras |fonas0= off |kelintas0= 1 |nuo0= [[1947]] m. [[rugpjūčio 15]] d. |iki0= [[1951]] m. [[spalio 6]] d. |ankstesnis0= ''postas sukurtas'' |vėlesnis0= [[Čaru Čandra Bisvas]] |veikla= |sritis= |įstaigos= |pareigos= |išsilavinimas= teisininkas, ekonomistas |alma_mater= [[Bombėjaus universitetas]], [[Kolumbijos universitetas]], [[Londono universitetas]] |doktorantūros_vadovas= |studentai= |žinomas= |apdovanojimai= |parašas= Dr. Babasaheb Ambedkar Signature.svg |pastabos= |vikiteka= }} '''Bhimrao Ramdžis Ambedkaras''' ([[1891]] m. [[balandžio 14]] d. – [[1956]] m. [[gruodžio 6]] d.)<ref>[https://www.britannica.com/biography/Bhimrao-Ramji-Ambedkar Bhimrao Ramji Ambedkar | Biography, Books, & Facts | Britannica]</ref> – [[Indija|Indijos]] teisininkas, ekonomistas, politikas ir socialinis reformatorius, [[Neliečiamieji|neliečiamųjų]] kastos vadovas, [[Neliečiamųjų budistų judėjimas|Neliečiamųjų budistų judėjimo]] pradininkas. Kovojo prieš neliečiamųjų socialinę diskriminaciją, palaikė moterų teises ir darbininkų judėjimą. Buvo pirmasis nepriklausomos Indijos teisingumo ministras, Indijos 1950 m. konstitucijos, kuri įtvirtino neliečiamųjų lygiateisiškumą, pagrindinis autorius. Suvokęs, kad konstitucijos nuostatos neįgyvendinamos, atsistatydino.<ref>{{VLE|3|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Bhimrao-Ramdzi-Ambedkar-73304 Bhimrao Ramdži Ambedkar]}}</ref><ref>[https://c250.columbia.edu/c250_celebrates/remarkable_columbians/bhimrao_ambedkar.html Bhimrao Ambedkar]</ref><ref>{{Cite book |title=Princeton Dictionary of Buddhism |url=https://archive.org/details/isbn_9780691157863 |date=2013 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-0691157863 |editor-last=Buswell |editor-first=Robert Jr |location=Princeton, NJ |page=[https://archive.org/details/isbn_9780691157863/page/34 34] |editor-last2=Lopez |editor-first2=Donald S. Jr. }}</ref> 1956 m. perėjo į [[Budizmas|budizmą]], jo pavyzdžiu pasekė beveik 4 milijonai neliečiamųjų.<ref>Ananya Vajpeyi, [https://www.thehindu.com/opinion/op-ed/comment-article-from-ananya-vajpeyi-owning-ambedkar-sans-his-views/article7583272.ece ''Owning Ambedkar sans his views''], The Hindu, 2015-08-27. Nuoroda tikrinta 2020-11-09.</ref><ref>[https://indianexpress.com/article/parenting/learning/ambedkar-jayanti-2019-facts-babasaheb-for-kids-5672744/ Ambedkar Jayanti 2019: Facts on Babasaheb to share with kids | Parenting News,The Indian Express]</ref><ref>[https://www.bloombergquint.com/opinion/in-india-dalits-show-power-of-building-statues How India’s Most Downtrodden Embraced the Power of Statues] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201026043029/https://www.bloombergquint.com/opinion/in-india-dalits-show-power-of-building-statues |date=2020-10-26 }}</ref> == Bibliografija == * Indijos kastos (''Castes in India''), 1924 m., * Kastų panaikinimas (''The Annihilation of Castes''), 1937 m, * Neliečiamieji (''The Untouchables''), 1945 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Politikas-stub}} {{DEFAULTSORT:Ambedkar, Bhimrao}} [[Kategorija:Indijos politikai]] [[Kategorija:Indijos filosofai]] ol9y0nnrgv92tmaw12n2fvwn0zwdfrd 0 583266 7855944 7624463 2026-06-13T23:19:30Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855944 wikitext text/x-wiki '''Statistinė mechanika''' – [[fizika|fizikos]] šaka, aprašanti makroskopinių stebėjimų (pvz., [[temperatūra|temperatūros]] ir [[slėgis|slėgio]]) sąryšius su mikroskopiniais parametrais, kurie svyruoja apie vidurkį; tirianti dujų, skysčių ir kietųjų kūnų makroskopinių savybių sąryšį su juos sudarančių mikrodalelių savybėmis. Statistinė mechanika yra būtina norint atlikti bet kurios fizinės sistemos, turinčios daug [[laisvės laipsnis|laisvės laipsnių]], fundamentalų tyrimą. Metodas pagrįstas [[Statistika (mokslas)|statistikos]] metodais, [[tikimybių teorija]] ir [[Mikroskopinė skalė| mikroskopinės]] fizikos dėsniais.<ref name=gibbs>{{cite book |last=Gibbs |first=Josiah Willard |author-link=Josiah Willard Gibbs |title=Elementary Principles in Statistical Mechanics [Pagrindiniai statistinės mechanikos principai] |location=New York |publisher=[[Charles Scribner's Sons]] |year=1902 |title-link=Elementary Principles in Statistical Mechanics }}</ref><ref name=tolman>{{cite book | last=Tolman |first=Richard C. | author-link = Richard C. Tolman | year=1938 | title = The Principles of Statistical Mechanics [Statistinės mechanikos principai] | url=https://archive.org/details/principlesofstat0000tolm | publisher=[[Dover Publications]] | isbn = 9780486638966 }}</ref><ref name=balescu>{{cite book | isbn = 9780471046004 | title = Equilibrium and Non-Equilibrium Statistical Mechanics [Pusiausvyrinė ir nepusiausvyrinė statistinė mechanika] |last = Balescu |first = Radu | author-link = Radu Balescu | year = 1975 | publisher = John Wiley & Sons }}</ref> {{efn|Terminu ''statistinė mechanika'' kartais vadinama tiktai ''statistinė termodinamika''. Šiame straipsnyje kalbama ne vien apie ''statistinę termodinamiką'', bet terminas traktuojamas platesne prasme. Pagal kai kuriuos apibrėžimus, ''statistinė fizika'' laikoma dar platesne sistema, aprašančia bet kokią fizikinę sistemą, tačiau dažnai ''statistinė mechanika'' laikoma pastarojo termino sinonimu.}} Naudojant statistinę mechaniką galima paaiškinti didelių sistemų [[Termodinamika|termodinaminę]] elgseną. Ši statistinės mechanikos šaka, kuri apima ir pratęsia klasikinę [[Termodinamika|termodinamiką]], yra žinoma kaip „statistinė termodinamika“ arba „pusiausvyrinė statistinė mechanika“. Statistinė mechanika taip pat gali būti naudojama tiriant sistemas, kurios nėra pusiausvyros būsenose. Svarbi statistinės mechanikos sritis, žinoma kaip „nepusiausvyrinė statistinė mechanika“ (kartais vadinama „statistine dinamika“), nagrinėja [[negrįžtamas procesas|negrįžtamų procesų]] greičių mikroskopinį modeliavimą. Tokių procesų pavyzdžiai yra [[cheminė reakcija]] arba dalelių ir šilumos srautai. [[Svyravimo-išsklaidymo teorema]] yra gauta taikant nepusiausvyrinę statistinę mechaniką tiriant paprasčiausią nepusiausvyrąją būseną, kai pastovios būsenos srovė teka daugelio dalelių sistemoje. == Principai: mechanika ir ansambliai == {{main|Mechanika|Matematinė fizika|l2=Statistinis ansamblis}} Fizikoje žinomi du mechanikos tipai: [[klasikinė mechanika]] ir [[kvantinė mechanika]]. Abiems mechanikos tipams matematiniai metodai aprašo du aspektus: # Visa mechaninės sistemos būsena tam tikru laiku, matematiškai aprašyta kaip [[fazinė erdvė|fazinis taškas]] (klasikinėje mechanikoje) arba grynasis [[kvantinės būsenos vektorius]] (kvantinėje mechanikoje). # Judesio lygtis, kuri perneša būseną į priekį laike: [[Hamiltono mechanika | Hamiltono lygtys]] (klasikinėje mechanikoje) arba [[Šriodingerio lygtis]] (kvantinėje mechanikoje). Naudojant šias dvi sampratas, iš esmės galima apskaičiuoti sistemos būseną bet kuriuo laiko momentu: praeityje, dabartyje ar ateityje. Vis dėlto, šie dėsniai būtų sunkiai pritaikomi realybėje, nes, nors ir būtina, teoriškai neįmanoma mikroskopiniu lygmeniu tiksliai žinoti kiekvienos molekulės vienalaikės padėties ir greičio vykdant procesus, pavyzdžiui, vykdant cheminę reakciją. Būtent pasitelkiant statistinę mechaniką yra užpildomos nežinomų faktų spragos, pridedant tam tikrą neapibrėžtumą, kokioje būsenoje yra sistema. Įprastoje mechanikoje tiriamas tik vienos būsenos elgesys, o statistinėje mechanikoje įvedamas [[Matematinė fizika | statistinis ansamblis]] – didelis virtualių nepriklausomų sistemos kopijų, esančių įvairiose būsenose, rinkinys. Taigi, statistinis ansamblis yra tikimybės pasiskirstymas visose įmanomose sistemos būsenose. Klasikinėje statistinėje mechanikoje ansamblis suprantamas kaip tikimybės pasiskirstymas faziniuose taškuose (pakeičiama vietoj vieno fazinio taško įprastinėje mechanikoje), dažniausiai apibūdinamas kaip pasiskirstymas fazinėje erdvėje kanoninėmis koordinatėmis. Kvantinėje statistinėje mechanikoje ansamblis yra tikimybės pasiskirstymas grynose būsenose {{efn|Kvantinės statistinės mechanikos tikimybių nereikėtų painioti su [[kvantine superpozicija]]. Nors kvantiniame ansamblyje gali būti būsenų su kvantinėmis superpozicijomis, vienos kvantinės būsenos negalima naudoti vaizduojant ansamblį.}} ir gali būti kompaktiškai apibendrintas kaip tankio matrica. Kaip yra įprasta tikimybėms, ansamblis gali būti interpretuojamas skirtingai<ref name=gibbs/>: * gali būti imamas ansamblis, kuris atstovauja įvairioms galimoms būsenoms, kokiose sistema egzistuoja ([[episteminė tikimybė]], žinių forma), arba * ansamblio nariai gali būti suprantami kaip sistemų būsenos eksperimento metu, kuris kartojamas nepriklausomose sistemose panašiomis, bet ne visiškai kontroliuojamomis sąlygomis ([[empirinė tikimybė]]) begalybę kartų. Šios dvi reikšmės yra lygiavertės daugeliu atveju ir šiame straipsnyje bus naudojamos pakaitomis. Nesvarbu, kaip interpretuojama tikimybė, kiekviena ansamblio būsena kinta bėgant laikui pagal judėjimo lygtį. Todėl pats ansamblis (tikimybės pasiskirstymas tarp būsenų) taip pat kinta, virtualiai sistemai ansamblyje nuolat paliekant vieną būseną ir pereinant į kitą. Ansamblio raida aprašoma [[Liuvilio teorema | Liuvilio (Liouville) lygtimi]] klasikinėje mechanikoje ir [[Von Niumano lygtis|Von Niumano lygtimi]] kvantinėje mechanikoje. Šios lygtys yra mechaninės judėjimo lygties taikymo kiekvienai virtualiai sistemai ansamblyje atskirai rezultatai. Viena ypatinga grupė ansamblių nekinta bėgant laikui, tokie ansambliai vadinami ''pusiausvyriniais ansambliais'', o jų buvimo sąlyga vadinama ''statistine pusiausvyra''{{efn|Statistinė pusiausvyra neturėtų būti painiojama su ''mechanine pusiausvyra''. Pastaroji įvyksta, kai mechaninė sistema visiškai nustoja vystytis net mikroskopiniu mastu dėl to, kad yra būsenoje, kurioje puikiai subalansuotos jėgos. Statistinė pusiausvyra paprastai apima būsenas, kurios yra labai toli nuo mechaninės pusiausvyros.}}. Statistinė pusiausvyra egzistuoja, jei kiekvienai ansamblio būsenai galioja teiginys, kad visų buvusių ir būsimų būsenų tikimybė lygi dabartinės būsenos tikimybei. Izoliuotų sistemų pusiausvyrinių ansamblių tyrinėjimai yra statistinės termodinamikos tikslas. Nepusiausvyrinė statistinė mechanika koncentruojasi į bendresnį kintančių laiko atžvilgiu ansamblių atvejį, kai ansamblių sistemos neįzoliuotos. == Statistinė termodinamika == Pirminis statistinės termodinamikos, dar žinomos kaip pusiausvyrinės statistinės mechanikos, tikslas yra paaiškinti medžiagų [[Termodinamika|klasikinę termodinamiką]] atsižvelgiant į jas sudarančias daleles ir šių tarpusavio sąveiką. Kitaip tariant, statistinė termodinamika pateikia sąryšį tarp makroskopinių medžiagos savybių šiai esant [[Termodinamika|termodinaminėje pusiausvyroje]] ir mikroskopinių elgesio bei judėjimo medžiagos viduje. Jei statistinė mechanika į savo metodus įtraukia dinamiką, tai statistinėje termodinamikoje dėmesys sutelktas į statistinę pusiausvyrą, kitaip – ramybės būseną. Statistinė pusiausvyra nereiškia, kad dalelės nustojo judėti ( tai būtų mechaninė pusiausvyra), bet teigia, kad ansamblis nebekinta. === Pagrindinis postulatas === Statistinės pusiausvyros izoliuotoje sistemoje pakankama (bet nebūtina) sąlyga: tikimybės pasiskirstymas yra konservatyvių ypatybių, tokių kaip pilnutinė energija ar pilnutinis dalelių kiekis, funkcija.<ref name=gibbs/> Yra daugybė skirtingų pasiausvyrinių ansamblių, bet tik kai kurie iš jų tinka termodinamikoje.<ref name=gibbs/> Norint pagrįsti, kodėl tam tikros sistemos ansamblis turėtų turėti vieną ar kitą formą, reikia papildomų postulatų. Daugelyje vadovėlių įprastai naudojamas „vienodų a priori tikimybių postulatas“.<Ref name = tolman/> Šis postulatas teigia, kad : ''Izoliuotai sistemai, kurios energija ir sudėtis tiksliai žinomos, gali būti rasta sistema, kurios tikimybė bet kokioje mikrobūsenoje, atitinkančioje tas žinias, tokia pat.'' Vienodų a priori tikimybių postulatas aprašo toliau apibūdintą mikrokanoninį ansamblį. Yra įvairių argumentų vienodų a priori tikimybių postulatui: * [[Ergodinė hipotezė]]: ergodinė sistema yra besivystanti laiko atžvilgiu visose įmanomose vienodos energijos ir vienodos sudėties būsenose. Ergodinėje sistemoje mikrokanoniniai ansambliai yra vieninteliai įmanomi fiksuotos energijos pusiausvyriniai ansambliai. Šis metodas yra ribotai pritaikomas, nes dauguma sistemų nėra ergodiškos. * [[Indiferentiškumo principas]]: jei nėra jokios papildomos informacijos, kiekvienai lyginamai situacijai galima priskirti tik vienodas tikimybes. * Didžiausia informacijos entropija: išsamesnė indiferentiškumo principo versija, teigianti, kad teisingas ansamblis yra tas ansamblis, kuris atitinka su žinoma informacija ir kuris turi didžiausią [[Gibso entropija|Gibso entropiją]] ([[Informacijos entropija|informacijos entropiją]]).<ref>{{cite journal | last = Jaynes | first = E.| author-link = Edwin Thompson Jaynes | title = Information Theory and Statistical Mechanics [Informacijos teorija ir statistinė mechanika] | doi = 10.1103/PhysRev.106.620 | journal = Physical Review [Fizikos apžvalga] | volume = 106 | issue = 4 | pages = 620–630 | year = 1957 |bibcode = 1957PhRv..106..620J }}</ref> Yra pasiūlyta ir kitų statistinės mechanikos postulatų.<ref name="uffink">J. Uffink, "[http://philsci-archive.pitt.edu/2691/1/UffinkFinal.pdf Compendium of the foundations of classical statistical physics.] [Klasikinės statistinės fizikos pagrindų sąvadas]" (2006)</ref> ===Trys termodinaminiai ansambliai=== {{main|Mikrokanoninis ansamblis|Kanoninis ansamblis|Didysis kanoninis ansamblis}} Egzistuoja trys pusiausvyriniai paprastos formos ansambliai, galintys apibrėžti bet kokią galutinio tūrio apribotą izoliuotą sistemą.<ref name=gibbs/> Tai dažniausiai aptariami statistinės termodinamikos ansambliai. Makroskopinėse ribose jie visi atitinka klasikinės termodinamikos taisykles. ; Mikrokanoninis ansamblis : Apibūdina sistemą, kurios tiksli energija ir fiksuota sudėtis (tikslus dalelių skaičius) yra duoti parametrai. Mikrokanoninis ansamblis kiekvienai įmanomai, atitinkančiai energijos ir sudėties parametrus būsenai skiria vienodą tikimybę. ; Kanoninis ansamblis : Apibūdina fiksuotos sudėties sistemą, kuri yra terminėje pusiausvyroje{{efn| Čia naudojama šiluminė pusiausvyra ("X yra šiluminėje pusiausvyroje su Y") reiškia, kad pirmosios sistemos ansamblis netrikdomas, kai pirmajai sistemai leidžiama silpnai sąveikauti su antrąja sistema.}}. su tikslios temperatūros terminiu rezervuaru. Kanoninis ansamblis taikomas identiškos sudėties, bet skirtingų energijų būsenoms. Skirtingoms ansamblio būsenoms priskiriamos skirtingos tikimybės, priklausomai nuo jų pilnutinės energijos. ; Didysis kanoninis ansamblis : Apibūdina neapibrėžtos sudėties sistemą, kurios dalelių skaičius nėra tiksliai žinomas ir kuri yra terminėje bei cheminėje pusiausvyroje su termodinaminiu rezervuaru. Rezervuaras turi tikslią temperatūrą ir konkretų cheminį potencialą skirtingiems dalelių tipams. Didysis kanoninis ansamblis aprašo kintančios energijos ir kintančio dalelių skaičiaus būsenas. Skirtingoms būsenoms ansamblyje priskiriamos skirtingos tikimybės, priklausomai nuo pilnutinės energijos ir pilnutinio dalelių skaičiaus. Jei sistemos talpina daug dalelių ([[Termodinaminė sistema|termodinaminė riba]]), visi trys aukščiau aprašyti ansambliai duoda vienodą rezultatą. Tokiu atveju naudojamo ansamblio pasirinkimas priklauso nuo matematinio patogumo.<ref name=Reif>{{cite book | last = Reif | first = F. | title = Fundamentals of Statistical and Thermal Physics [Statistinės ir šiluminės fizikos pagrindai] | publisher = McGraw–Hill | year = 1965 | isbn = 9780070518001 | page = [https://archive.org/details/fundamentalsofst00fred/page/227 227] | url-access = registration | url = https://archive.org/details/fundamentalsofst00fred/page/227 }}</ref> Gibso teorema apie ansamblių lygiavertiškumą<ref>{{cite journal |doi=10.1007/s10955-015-1212-2|title=Equivalence and Nonequivalence of Ensembles: Thermodynamic, Macrostate, and Measure Levels [Ansamblių lygiavertiškumas ir nelygiavertiškumas: termodinaminis, makrobūsenos ir matavimo lygis]|journal=Journal of Statistical Physics [Statistinės fizikos žurnalas]|volume=159|issue=5|pages=987–1016|year=2015|last1=Touchette|first1=Hugo|arxiv=1403.6608|bibcode=2015JSP...159..987T|s2cid=118534661}}</ref> buvo išvystyta į matavimo koncentracijos reiškinio teoriją<ref>{{cite book |doi=10.1090/surv/089|title=The Concentration of Measure Phenomenon [Matavimo koncentracijos reiškinys]|volume=89|series=Mathematical Surveys and Monographs|year=2005|isbn=9780821837924|last=Ledoux|first=Michel}}.</ref>, kuri pritaikoma daugelyje mokslo sričių: nuo funkcinės analizės iki dirbtinio intelekto metodų bei didžiųjų duomenų technologijų<ref>{{cite journal |doi=10.1098/rsta.2017.0237|pmc=5869543|title=Blessing of dimensionality: Mathematical foundations of the statistical physics of data [Matmenų palaiminimas: statistinės duomenų fizikos matematiniai pagrindai]|journal=Philosophical Transactions of the Royal Society A: Mathematical, Physical and Engineering Sciences [Karališkosios draugijos filosofiniai sandoriai A: matematiniai, fiziniai ir inžineriniai mokslai]|volume=376|issue=2118|pages=20170237|year=2018|last1=Gorban|first1=A. N.|last2=Tyukin|first2=I. Y.|pmid=29555807|arxiv=1801.03421|bibcode=2018RSPTA.37670237G}}</ref>. Svarbūs atvejai, kai termodinaminiai ansambliai neduoda vienodų rezultatų: * Mikroskopinės sistemos. * Didelės sistemos fazių virsmo metu. * Didelės sistemos su ilgo nuotolio sąveika. Šiais atvejais turi būti pasirinktas tinkamas termodinaminis ansamblis, mat tarp ansamblių yra pastebimų skirtumų: ne tik jų svyravimų dydžio, bet ir vidutinių kiekių skirtumų, tokių kaip dalelių pasiskirstymo. Teisingai pasirinktas ansamblis atitinka sistemos paruošimą ir charakterizavimą – kitaip tariant, ansamblis atspindi žinias apie sistemą.<ref name=tolman /> :{| class="wikitable sortable" |+ |- ! rowspan="2"| ! colspan="3"| Termodinaminiai ansambliai<ref name="gibbs" /> |- ! Mikrokanoninis ! Kanoninis ! Didysis kanoninis |- ! Fiksuoti kintamieji | <center> <math>E, N, V</math> </center> | <center> <math>T, N, V</math> </center> | <center> <math>T, \mu, V</math> </center> |- ! Mikroskopinės savybės | <div class="plainlist"> *<center> Mikrobūsenų skaičius </center> *<center> <math>W</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> Kanoninio skaidinio funkcija </center> *<center> <math>Z = \sum_k e^{- E_k / k_B T}</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> Didžiojo skaidinio funkcija </center> *<center> <math>\mathcal Z = \sum_k e^{ -(E_k - \mu N_k) /k_B T}</math> </center> </div> |- ! Makroskopinė funkcija | <div class="plainlist"> *<center> [[Bolcmano entropijos formulė|Bolcmano entropija]] </center> *<center> <math>S = k_B \log W</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> [[Helmholco laisvoji energija]] </center> *<center> <math>F = - k_B T \log Z</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> [[Didysis potencialas]] </center> *<center> <math>\Omega =- k_B T \log \mathcal Z </math> </center> </div> |- |} === Skaičiavimo metodai === Sistema laikoma išspręsta, kai iš charakteristinės būsenos funkcijos galima išreikšti makroskopinius kintamuosius, o tam savo ruožtu reikia apskaičiuoti charakteristinę būsenos funkciją duotajam ansambliui. Kadangi reikia įvertinti kiekvieną įmanomą būsenos padėtį, termodinaminio ansamblio charakteristinės būsenos funkcijos apskaičiavimas nėra lengva užduotis. Nors kai kurios hipotetinės sistemos yra išspręstos, pats bendriausias ir realistiškiausias atvejis yra per sudėtingas gauti konkretų sprendinį. Egzistuoja įvairūs būdai apytiksliai įvertinti tikrąjį ansamblį ir apskaičiuoti vidutinius kiekius. ====Tikslus skaičiavimas==== Yra atvejų, kuriais galima rasti tikslius sprendimus. * Labai mažose mikroskopinėse sistemose ansamblius galima tiesiogiai apskaičiuoti paprasčiausiai išvardijant visas galimas sistemos būsenas. Tam tikslui naudojamas diagonalizavimas (kvantinėje mechanikoje) arba visą fazinę erdvę apimantis integralas (klasikinėje mechanikoje). * Kai kurios didelės sistemos susideda iš daug atskiriamų mikroskopinių sistemų ir kiekvieną posistemį galima analizuoti atskirai. Pavyzdžiui, tokia savybė būdinga idealiosioms dujoms, kurių molekulės tarpusavyje nesąveikauja, ir ši savybė leidžia išvesti tikslias Maksvelo-Bolcmano, Fermi-Dirako ir Bose-Einšteino statistikų išraiškas.<Ref name = tolman/> * Yra išspręstos kelios didelės sąveikaujančių dalelių sistemos. Naudojant subtilius matematinius metodus, buvo rasti tikslūs kelių supaprastintų modelių (iš kurių pašalinta daug detalių, kad būtų galima glaustai paaiškinti) sprendimai.<ref>{{cite book | last=Baxter | first=Rodney J. | title=Exactly solved models in statistical mechanics [Tiksliai išspręsti statistinės mechanikos modeliai] | url=http://physics.anu.edu.au/theophys/_files/Exactly.pdf | publisher=Academic Press Inc. [Harcourt Brace Jovanovich Publishers] | location=London | isbn=978-0-12-083180-7 | mr=690578 | zbl=0538.60093 | year=1982 | access-date=2020-12-10 | archive-date=2021-04-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210414063635/https://physics.anu.edu.au/theophys/_files/Exactly.pdf | url-status=dead }}</ref> ====Monte Karlo metodas==== {{main|Monte Karlo metodas}} Monte Karlo metodas yra apytikslis metodas, ypač tinkamas kompiuteriams. Ši metodika tiria vos kelias iš galimų sistemos būsenų, kurios parenkamos atsitiktinai. Kol šios būsenos sudaro reprezentatyvų visos sistemos būsenų rinkinį, gaunama apytikslė charakteristikos funkcija. Kuo daugiau atsitiktinių imčių įtraukiama, tuo labiau mažinamos paklaidos. * Metropolio-Hastingso algoritmas (Metropolis–Hastings algorithm) yra klasikinis Monte Karlo metodas, pačioje pradžioje naudotas kanoninis atrenkti kanoninius ansamblius. * Kelio integralo Monte Karlo metodas (Path integral Monte Carlo), taip pat naudotas tiriant kanoninius ansamblius. ==== Kiti ==== * Praretintoms, ne idealiosioms dujoms aprašyti taikomuose metoduose, tokiuose kaip klasterio išplėtimo metodas, naudojama [[perturbacijų teorija]], kad būtų įskaičiuotas silpnosios sąveikos poveikis, lemiantis virialinį išsiplėtimą.<Ref name = balescu /> * Tankių skysčių atveju naudojamas kitas apytikslis metodas, pagrįstas sumažintomis pasiskirstymo funkcijomis, ypač [[Radialinė pasiskirstymo funkcija|radialine pasiskirstymo funkcija]].<Ref name = balescu /> * [[Molekulinė dinamika|Molekulinėje dinamikoje]] kompiuterinės simuliacijos gali būti naudojamos apskaičiuoti mikrokanoninio ansamblio vidurkius ergodinėse sistemose. Įtraukus jungtį su stochastiniu{{efn| stochãstinis (gr. stochasis — nuspėjimas), matematikoje atsitiktinis, tikimybinis, pvz., stochastinis procesas yra tas, kurio kitimas priklauso nuo atsitiktinumo.}} termodinaminiu rezervuaru, taip pat galima modeliuoti kanoninių ir didžiųjų kanoninių ansamblių būsenas. * Gali būti naudingi mišrūs metodai, įtraukiantys nepusiausvyrinės statistinės mechanikos rezultatus. == Nepusiausvyrinė statistinė mechanika == Yra daugybė fizikinių reiškinių, kurie apima pusiau termodinaminius procesus ne pusiausvyros būsenoje, pavyzdžiui: * [[Šiluminis laidumas | šilumos perdavimas vidiniais judesiais medžiagoje]], kurį lemia temperatūros disbalansas, * [[Elektrinis laidumas | elektros srovės, kurias lemia krūvių judėjimas laidininke]], kurias lemia įtampos disbalansas * spontaniškos [[Cheminė reakcija|cheminės reakcijos]], kurias lemia laisvosios energijos sumažėjimas, * [[trintis]], [[Termodinamis išsisklaidymas|išsisklaidymas]], [[Dekoherencija|kvantinė dekoherencija]], * sistemos, kurias pumpuoja išorinės jėgos ([[optinis siurbimas]] ir kt.), * ir apskritai negrįžtamieji procesai. Visi šie procesai laikui bėgant vyksta kintant būdingiems rodikliams ir šie rodikliai yra svarbūs inžinerijai. Nepusiausvyrinės statistinės mechanikos sritis siekia suprasti šiuos nepusiausvyrinius procesus mikroskopiniame lygmenyje. (Statistinę termodinamiką gali būti panaudota tik galutiniam rezultatui apskaičiuoti, pašalinus išorinį disbalansą ir ansamblyje nusistovėjus pusiausvyrai.) Iš esmės, nepusiausvyrinė statistinė mechanika gali būti matematiškai tiksli: izoliuotos sistemos ansambliai laikui bėgant vystosi pagal deterministines lygtis, tokias kaip [[Liuvilio teorema | Liuvilio lygtį]] arba jos kvantinį atitikmenį, von Niumano ([[John von Neumann]]) lygtį. Šios lygtys yra mechaninių judėjimo lygčių taikymo kiekvienai ansamblio būsenai nepriklausomai rezultatas. Deja, šios ansamblio kitimo lygtys paveldi didžiąją dalį pagrindinio mechaninio judėjimo sudėtingumo, todėl yra labai sunku gauti tikslius sprendimus. Be to, ansamblio kitimo lygtys yra visiškai grįžtamos ir nesunaikina informacijos (ansamblio [[Gibso entropija]] išsaugoma). Norint padaryti pažangą negrįžtamų procesų modeliavimo srityje, reikia atsižvelgti, be tikimybės ir grįžtamosios mechanikos, ir į papildomus veiksnius. Nepusiausvyrinė mechanika yra aktyvi teorinių tyrimų sritis, nes dar reikia ieškoti šių papildomų prielaidų pagrįstumo plačiame diapazone. Keli metodai aprašyti tolesniuose poskyriuose. === Stochastinis metodas === Viena iš nepusiausvyrinės statistinės mechanikos metodikų yra stochastinio (atsitiktinio) elgesio įtraukimas į sistemą. Stochastiškas elgesys sunaikina ansamblyje esančią informaciją. Nors tai yra techniškai netikslu (išskyrus [[Juodosios skylės informacijos paradoksas | hipotetines situacijas, susijusias su juodosiomis skylėmis]], sistema savaime negali sukelti informacijos praradimo), atsitiktinumas pridedamas siekiant atspindėti, kad dominanti informacija laikui bėgant virsta subtilia koreliacija pačioje sistemoje arba koreliacija tarp sistemos ir aplinkos. Šios koreliacijos daro [[Chaoso teorija | chaotišką]] arba pseudoatsitiktinę įtaka dominantiems kintamiesiems. Pakeitus šias koreliacijas tinkamais atsitiktinumais, galima daug lengviau atlikti skaičiavimus. * '' [[Bolcmano transporto lygtis]] '': Ankstyvoji stochastinės mechanikos forma pasirodė dar prieš sukuriant „statistinės mechanikos“ terminą, [[Kinetinė dujų teorija | kinetinės teorijos]] tyrimuose. [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] pademonstravo, kad molekulių susidūrimai sukelia chaotišką judėjimą dujų viduje. [[Liudvigas Bolcmanas]] vėliau parodė, kad, laikant šį [[Molekulinio chaoso hipotezė|molekulinį chaosą]] visiškai atsitiktinių imčių atranka, dalelių judėjimas dujose vyks pagal paprastą [[Bolcmano transporto lygtis|Bolcmano transporto lygtį]], ir šis judėjimas skirtas greitai sugrąžinti dujas į pusiausvyros būseną (žr. [[H teorema]]). Bolcmano transporto lygtis ir su ja susiję metodai yra svarbūs nepusiausvyrinės statistinės mechanikos įrankiai dėl savo ypatingo paprastumo. Šios aproksimacijos gerai veikia sistemose, kuriose dominanti informacija iškart (vos po vieno susidūrimo) suskaidoma į subtilias koreliacijas, kas iš esmės apriboja sistemas iki praretų dujų apibrėžimo. Buvo nustatyta, kad Boltzmanno transporto lygtis yra labai naudinga imituojant elektronų pernešimą lengvai legiruotuose [[Puslaidininkiai|puslaidininkiuose]] ([[Tranzistorius|tranzistoriuose]]), kur elektronai iš tikrųjų yra analogiški praretintoms dujoms. Kvantinė technika, susijusi su aptariama tema, yra [[Atsitiktinės fazės aproksimacija|atsitiktinės fazės aproksimacija]]. * ''[[BBGKY hierarchija]]'': Skysčiuose ir tankiose dujose negalima atmesti koreliacijų tarp dalelių po vieno susidūrimo. [[BBGKY hierarchija]] (Bogoliubov – Born – Green – Kirkwood – Yvon hierarchija) pateikia metodą, kaip išvesti Bolcmano tipo lygtis, bet taip pat pritaikyti jas plačiau nei vien praskiestų dujų atveju, įtraukiant koreliacijas po kelių susidūrimų. * '' [[Keldyšo formalizmas]] '' (dar žinomas kaip NEGF (non-equilibrium Green functions) - nepusiausvyrinės Green'o funkcijos): Kvantinis požiūris į stochastinės dinamikos įtraukimą randamas Keldyšo formalizme. Šis metodas dažnai naudojamas atliekant elektroninius kvantinio transporto skaičiavimus. * Stochastiška [[Liuvilio teorema | Liuvilio lygtis]]. === Kvazipusiausvyriniai metodai === Ši svarbi nepusiausvyrinių statistinių mechaninių modelių klasė aprašo labai nežymiai sutrikdytos pusiausvyros sistemas. Esant labai mažiems sutrikdymams, atsaką galima analizuoti naudojantis [[tiesinio atsako teorija]]. [[Svyravimo–išsklaidymo teorema|Svyravimo–išsklaidymo teoremos]] pagalba suformuluojama išvada, kad sistemos atsakas esant kvazipusiausvyrai yra tiksliai susijęs su [[Statistiniai svyravimai | svyravimais]], atsirandančiais esant sisteminei pusiausvyrai. Iš esmės, sistema, kuri yra šiek tiek nutolusi nuo pusiausvyros - nesvarbu, ar ją sukuria išorinės jėgos, ar svyravimai, - artėja link pusiausvyros tuo pačiu keliu, mat sistema negali pasakyti skirtumo ar „žinoti“, kokiu būdu nutolo nuo pusiausvyros būsenos.<ref name = balescu /> Tai suteikia netiesioginį būdą gauti tokius skaičius kaip [[Omo dėsnis | ominį laidumą]] ir [[Šilumos laidumas|šilumos laidumą]], išreiškiant juos naudojant pusiausvyrinę statistinę mechaniką. Kadangi pusiausvyrinė statistinė mechanika yra gerai matematiškai apibrėžta ir kai kuriais atvejais lengviau pritaikoma skaičiavimams, svyravimų ir sklaidos ryšys gali būti patogus skaičiavimo sutrumpinimas kvazipusiausvyrinėje statistinėje mechanikoje. Keletas teorinių priemonių panaudoti šio ryšio privalumus skaičiavimuose: * [[Svyravimo–išsklaidymo teorema]] * [[Onsagerio abipusiai sąryšiai]] * [[Green-Kubo sąryšiai]] * [[Landauer–Büttiker formalizmas]] * [[Mori–Zwanzig formalizmas]] === Hibridiniai metodai === Pažangūs metodai naudoja stochastinių metodų ir tiesinio atsako teorijos derinį. Pavyzdžiui, vienas būdas apskaičiuoti kvantinės koherencijos efektus ([[Silpna lokalizacija|silpna lokalizacija]], [[Universalūs laidumo svyravimai|laidumo svyravimai]]) elektroninės sistemos laidumui yra Green-Kubo sąryšių naudojimas, įtraukiama stochastinė sąveika tarp įvairių elektronų naudojant Keldysh metodą.<ref>{{Cite journal | last1 = Altshuler | first1 = B. L. | last2 = Aronov | first2 = A. G. | last3 = Khmelnitsky | first3 = D. E. | doi = 10.1088/0022-3719/15/36/018 | title = Effects of electron-electron collisions with small energy transfers on quantum localisation [Elektrono-elektrono susidūrimų esant mažiems energijos perdavimams poveikis kvantinei lokalizacijai] | journal = Journal of Physics C: Solid State Physics [Fizikos žurnalas C: kietojo kūno fizika] | volume = 15 | issue = 36 | pages = 7367 | year = 1982 |bibcode = 1982JPhC...15.7367A }}</ref><ref>{{Cite journal | last1 = Aleiner | first1 = I. | last2 = Blanter | first2 = Y. | doi = 10.1103/PhysRevB.65.115317 | title = Inelastic scattering time for conductance fluctuations [Laidumo svyravimų netampriosios sklaidos laikas]| journal = Physical Review B [Fizinė apžvalga B]| volume = 65 | issue = 11 | pages = 115317 | year = 2002 |arxiv = cond-mat/0105436 |bibcode = 2002PhRvB..65k5317A | s2cid = 67801325 | url = http://resolver.tudelft.nl/uuid:e7736134-6c36-47f4-803f-0fdee5074b5a }}</ref> == Taikymas ne termodinamikoje == Ansamblio formalizmas taip pat gali būti naudojamas išanalizuoti bendrąsias mechanines sistemas, nežinant apie sistemos būseną. Ansambliai taip pat naudojami šiais atvejais: * [[Neapibrėžtumo plitimas|neapibrėžtumo plitimas]] laikui bėgant<ref name = gibbs />, * gravitacinių [[Orbita|orbitų]] [[Regresinė analizė|regresinė analizė]], * [[Ansamblinis prognozavimas|ansamblinis orų prognozavimas]], * [[Neuroninis tinklas|neuroninių tinklų]] dinamika, * riboto racionalumo [[Potencialus žaidimas|potencialių žaidimų]] žaidimų teorijoje (sukurta matematiko Lloyd Stowell Shapley) ir ekonomikoje. == Istorija == 1738 m. Šveicarijos fizikas ir matematikas [[Danielius Bernulis]] paskelbė knygą "''Hidrodinamika''" ("''Hydrodynamica''"), kuri padėjo pagrindus [[Kinetinė dujų teorija|kinetinei dujų teorijai]]. Šiame darbe Bernulis pateikė iki šiol naudojamus argumentus: kad dujos susideda iš daugybės molekulių, judančių visomis kryptimis; kad jų poveikis paviršiui sukelia dujų slėgį, kurį jaučiame bei kad tai, ką patiriame kaip [[ Šiluma|šilumą]] yra tiesiog jų judėjimo kinetinė energija.<ref name = uffink /> 1859 m., perskaitęs [[Rudolfas Klauzijus|Rudolfo Klauzijaus]] straipsnį apie molekulių difuziją, škotų fizikas [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] suformulavo molekulinių greičių [[Maksvelo pasiskirstymas|Maksvelo pasiskirstymą]], kuris nurodė molekulių, turinčių tam tikrą greitį tam tikrame diapazone, dalį.<ref> * Maxwell, J.C. (1860) [https://books.google.com/books?id=-YU7AQAAMAAJ&pg=PA19#v=onepage&q&f=false "''Illustrations of the dynamical theory of gases. Part I. On the motions and collisions of perfectly elastic spheres''"] [„''Dinaminės dujų teorijos iliustracijos. I dalis. Tobulai tamprių sferų judėjimai ir susidūrimai''“], ''Philosophical Magazine'', 4th series, '''19''' : 19–32. * Maxwell, J.C. (1860) [https://books.google.com/books?id=DIc7AQAAMAAJ&pg=PA21#v=onepage&q&f=false „''Illustrations of the dynamical theory of gases. Part II. On the process of diffusion of two or more kinds of moving particles among one another''“] [„''Dinaminės dujų teorijos iliustracijos. II dalis. Dviejų ar daugiau rūšių judančių dalelių difuzijos procesas''“], ''Philosophical Magazine'', 4th series, '''20''' : 21–37.</ref> Tai buvo pirmasis statistikos dėsnis fizikoje.<ref>{{cite book |last = Mahon |first = Basil |title=The Man Who Changed Everything – the Life of James Clerk Maxwell [Žmogus, kuris viską pakeitė - Džeimso Klarko Maksvelo gyvenimas] |url = https://archive.org/details/manwhochangedeve0000maho |location=Hoboken, NJ |publisher=Wiley |year=2003 |isbn=978-0-470-86171-4 |oclc=52358254}}</ref> Maksvelas taip pat pateikė pirmąjį mechaninį argumentą, kad molekuliniai susidūrimai sąlygoja temperatūrų išlyginimą, taigi ir polinkį į pusiausvyrą.<ref>{{cite journal | last = Gyenis | first = Balazs | doi = 10.1016/j.shpsb.2017.01.001 | title = Maxwell and the normal distribution: A colored story of probability, independence, and tendency towards equilibrium [Maksvelas ir normalusis pasiskirstymas: spalvota tikimybės, nepriklausomybės ir polinkio į pusiausvyrą istorija]| journal = Studies in History and Philosophy of Modern Physics [Šiuolaikinės fizikos istorijos ir filosofijos studijos] | volume = 57 | pages = 53–65 | year = 2017| arxiv = 1702.01411 | bibcode = 2017SHPMP..57...53G | s2cid = 38272381 }}</ref> 1864 m., praėjus penkeriems metams po publikacijos, [[Liudvigas Bolcmanas]], dar būdamas jaunas studentas Vienoje, perskaitė Maksvelo straipsnį ir didelę savo gyvenimo dalį paskyrė šios srities plėtojimui. Statistinės mechanikos pradžia laikytini 1870 metai, Bolcmanui pradėjus darbą, kurio didžioji dalis buvo paskelbta 1896 m. jo „''Dujų teorijos paskaitose''“.<ref>{{cite book |title = Statistical Thermodynamics and Stochastic Theory of Nonequilibrium Systems |editor1=Ebeling Werner|editor2=Sokolov Igor M.|publisher=World Scientific Press |volume=8 |last1=Ebeling |first1=Werner |last2=Sokolov |first2=Igor M. |year=2005 |isbn=978-90-277-1674-3 |pages=3–12 |url = https://books.google.com/books?id=KUjFHbid8A0C|bibcode=2005stst.book.....E |doi=10.1142/2012 |series = Series on Advances in Statistical Mechanics }} (section 1.2)</ref> Boltzmanno originalūs straipsniai apie statistinį termodinamikos aiškinimą, [[H teorema|H teoremą]], [[Transporto teorija | transporto teoriją]], [[šiluminė pusiausvyra|šiluminę pusiausvyrą]], dujų [[būsenos lygtis|būsenos lygtį]] ir panašias temas Vienos Akademijos ir kitų draugijų darbuose užima apie 2000 puslapių. Bolcmanas pristatė pusiausvyrinio statistinio ansamblio sampratą ir taip pat pirmas kartą tyrė nepusiausvyrinę statistinę mechaniką, naudodamas savo [[H teorema | H teoremą]]. Terminą ''statistinė mechanika'' sugalvojo amerikiečių matematikas ir fizikas [[Džosaja Vilardas Gibsas]] 1884 m.<ref>Gibbs, J. W.,(1884), "''On the Fundamental Formula of Statistical Mechanics, with Applications to Astronomy and Thermodynamics''" ["''Apie pagrindines statistinės mechanikos formules ir taikymą astronomijoje bei termodinamikoje''"], Proceedings of the American Association for the Advancement of Science, '''33''', 57-58. Reproduced: ''The Scientific Papers of J. Willard Gibbs, Vol II'' (1906), [https://archive.org/stream/scientificpapers02gibbuoft#page/16/mode/2up pp.&nbsp;16].</ref> {{Efn| 1 = Pasak Gibbso, terminą ''statistinis'' mechanikos kontekste pirmas pavartojo Škotijos fizikas [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] 1871 m. Iš: J. Klarko Maksvelo „''Šilumos teorija''“ (Londonas, Anglija: Longmans, Green ir Co., 1871), [https://books.google.com/books?id=DqAAAAAAMAAJ&pg=PA309 p.&nbsp;309]: "Susidūrę su materijos kiekiais, kadangi nesuvokiame atskirų molekulių, mes esame priversti priimti tai, ką aš apibūdinau kaip statistinį skaičiavimo metodą, ir atsisakyti griežto dinaminio metodo, kuriame mes sekame kiekvieną judesį skaičiavimu."}} Mūsų laikais ''tikimybinė mechanika'' galėtų pasirodyti tinkamesnis terminas, tačiau ''statistinė mechanika'' yra tvirtai įsišaknyjęs pavadinimas.<ref>{{cite book |title = „''The enigma of probability and physics''“ [„''Tikimybės ir fizikos mįslė'' “]|last=Mayants |first=Lazar |year=1984 |publisher=Springer |isbn=978-90-277-1674-3 |page=174 |url = https://books.google.com/books?id=zmwEfXUdBJ8C&pg=PA174 }}</ref> Netoli savo mirties, 1902m. Gibsas išleido knygą „''Pagrindiniai statistinės mechanikos principai''“ - knygą, kurioje statistinė mechanika buvo įforminta kaip visiškai bendras požiūris į visų mechaninių sistemų - makroskopinių ar mikroskopinių, dujinių ar ne dujinių - nagrinėjimą.<ref name=gibbs /> Iš pradžių Gibbso metodai buvo naudojami [[Klasikinė mechanika|klasikinės mechanikos]] ribose, tačiau jie buvo tokio bendro pobūdžio, kad vėliau buvo lengvai pritaikyti [[Kvantinė mechanika|kvantinėje mechanikoje]], ir iki šiol yra statistinės mechanikos pagrindas.<ref name=tolman /> == Pastabos == {{Notelist}} == Šaltiniai == {{Reflist}} == Nuorodos == * [http://plato.stanford.edu/entries/statphys-statmech/ Statistinės mechanikos filosofija] angliškas Lawrence Sklar straipsnis [[Stanfordo Filosofijos Enciklopedija|Stanfordo Filosofijos Enciklopedijai]]. * [http://www.sklogwiki.org/ Sklogwiki - Termodinamikos, statistinės mechanikos ir medžiagų kompiuterinis modeliavimas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200108065124/http://www.sklogwiki.org/SklogWiki/index.php/Main_Page |date=2020-01-08 }} SklogWiki yra ypač orientuotas į skysčius ir minkštas tankias medžiagas. * [https://web.archive.org/web/20060616002812/http://history.hyperjeff.net/statmech.html Statistinės termodinamikos] istorinė laiko juosta anglų kalba. * [http://farside.ph.utexas.edu/teaching/sm1/statmech.pdf Termodinamika ir statistinė mechanika] anglų kalba, autorius Richard Fitzpatrick. * [https://arxiv.org/abs/1107.0568 Statistinės smechanikos ir mezoskopijos paskaitų užrašai] anglų kalba, autorė Doron Cohen. * {{YouTube |id = H1Zbp6__uNw&list=PLB72416C707D85AB0&index=1}} video paskaitų anglų kalba apie statistinę mechaniką serija, dėsto [[Leonard Susskind]]. * Vu-Quoc, L., [https://web.archive.org/web/20120428193950/http://clesm.mae.ufl.edu/wiki.pub/index.php/Configuration_integral_%28statistical_mechanics%29 Konfigūracijos integralas (statistinė mechanika)]. {{Fizikos šakos}} [[Kategorija:Mechanika| ]] qn935fwc2htfr02kd2s7m7gz27s5uwu 0 584553 7856181 7727661 2026-06-14T09:17:30Z Hugo.arg 1674 7856181 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Tunisia national football team logo.png|130px]]| asociacija=''Fédération Tunisienne de Football''| reitingas='''45''' (2026 m.)<ref>[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/ranking-table/men/ FIFA]</ref> | treneris={{flagicon|FRA}} [[Sabri Lamouchi]]| rezultatyviausias=[[Issam Jemâa|Isamas Džemaa]] (36)| ilgiausiai=[[Radhi Jaïdi|Radi Džaidi]] (105)| 1rungtynės={{flagicon|Tunisas}} Tunisas 4–2<ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tun-intres.html Tunisia - List of International Matches], RSSSF</ref> [[Libijos vyrų futbolo rinktinė|Libija]] {{flagicon|Libija}}| 1rungtyniųvieta=[[Tunisas]]| 1rungtyniųdata=[[1957]] m. [[birželio 2]] d.| grungtynės={{flagicon|Tunisas}} Tunisas 7–0 [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togas]] {{flagicon|Togas}}| grungtyniųvieta= [[Tunisas (miestas)|Tunisas]], [[Tunisas]]| grungtyniųdata=[[2000]] m. [[sausio 7]] d.| g2rungtynės={{flagicon|Tunisas}} Tunisas 8–1 [[Džibučio vyrų futbolo rinktinė|Džibutis]] {{flagicon|Džibutis}}| g2rungtyniųvieta=[[Radesas]], [[Tunisas]]| g2rungtyniųdata=[[2015]] m. [[birželio 2]] d.| brungtynės={{flagicon|Vengrija}} [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] 10–1 Tunisas {{flagicon|Tunisas}}| brungtyniųvieta=[[Vengrija]]| brungtyniųdata=[[1960]] m. [[liepos 24]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=6| pč1=XI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1978|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai=''visuose čempionatuose''| <!-- Regiono čempionatai (Afrikos) --> žemynoč=[[Afrikos Nacijų taurė]]| žč=22| žčmetai=1962| žčg=1 vieta| žčgmetai=2002| | pattern_la1 = _tun26h | pattern_b1 = _tun26h | pattern_ra1 = _tun26h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _tun26a | pattern_b2 = _tun26a | pattern_ra2 = _tun26a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 }} '''Tuniso vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Tunisas|Tunisui]]. Rinktinė dalyvavo šešiuose pasaulio čempionatuose, bet niekad neįveikė grupių lygmens. 1978 metų pasaulio čempionate tapo pirmąja Afrikos žemyno komanda, iškovojusia pasaulio čempionate pergalę. 2002 metais Tunisas iškovojo Afrikos Nacijų taurę, 1965 ir 1996 metais iškovojo antrąją vietą. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|atsisakė dalyvauti atrankoje}}| 1978=I etapas| 1998=I etapas| 2002=I etapas| 2006=I etapas| 2018=I etapas| 2022=I etapas| }} === [[Afrikos Tautų taurė]] === {{div col|2}} * 1957–1959 – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[1962 m. Afrikos Tautų taurė|1962]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[1963 m. Afrikos Tautų taurė|1963]] – I etapas * [[1965 m. Afrikos Tautų taurė|1965]] – {{medalis|2|Af}} 2 vieta * 1968 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1970–1974 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1976 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[1978 m. Afrikos Tautų taurė|1978]] – 4 vieta * 1980 – {{gray_i|atsisakė dalyvauti}} * [[1982 m. Afrikos Tautų taurė|1982]] – I etapas * 1984–1992 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[1994 m. Afrikos Tautų taurė|1994]] – I etapas * [[1996 m. Afrikos Tautų taurė|1996]] – {{medalis|2|Af}} 2 vieta * [[1998 m. Afrikos Tautų taurė|1998]] – ketvirtfinalis * [[2000 m. Afrikos Tautų taurė|2000]] – 4 vieta * [[2002 m. Afrikos Tautų taurė|2002]] – I etapas * [[2004 m. Afrikos Tautų taurė|2004]] – {{medalis|1|Af}} '''1 vieta''' * [[2006 m. Afrikos Tautų taurė|2006]] – ketvirtfinalis * [[2008 m. Afrikos Tautų taurė|2008]] – ketvirtfinalis * [[2010 m. Afrikos Tautų taurė|2010]] – I etapas * [[2012 m. Afrikos Tautų taurė|2012]] – ketvirtfinalis * [[2013 m. Afrikos Tautų taurė|2013]] – I etapas * [[2015 m. Afrikos Tautų taurė|2015]] – ketvirtfinalis * [[2017 m. Afrikos Tautų taurė|2017]] – ketvirtfinalis * [[2019 m. Afrikos Tautų taurė|2019]] – 4 vieta * [[2021 m. Afrikos Tautų taurė|2021]] – ketvirtfinalis * [[2023 m. Afrikos Tautų taurė|2023]] – I etapas * [[2025 m. Afrikos Tautų taurė|2025]] – aštuntfinalis {{div col end}} === FIFA Konfederacijų taurė === * 1992–2003 – {{gray i|nepateko}} * [[2005 m. FIFA konfederacijų taurė|2005]] – I etapas * 2009–2017 – {{gray i|nepateko}} == Žymiausi žaidėjai == {{div col|2}} * [[Sadok Sassi|Sadokas Sasi]] (1963–1978) * [[Adel Sellimi|Adelis Selimi]] (1991–2002) * [[Mokhtar Dhouib|Mochtaras Duibas]] (1974-?) * [[Zoubier Baya|Zubijeras Baja]] (1994–2002) * [[José Clayton|Žozė Kleitonas]] (1998–2006) * [[Mehdi Ben Slimane|Mehdi Ben Slimanas]] (1994–1998) * [[Hatem Trabelsi|Hatemas Trabelsi]] (1998–2006) * [[Ali Kaabi]] (1973–1982) * [[Khaled Badra|Chalidas Badra]] (1995–2006) * [[Imed Ben Younes|Imedas Ben Junesas]] (1995–2002) * [[Ali Boumnijel|Ali Bumniželis]] (1991–2007) * [[Chokri El Ouaer|Šokri el Vajeras]] (1993–2002) * [[Youssef Msakni|Jusefas Msakni]] (2010–) * [[Riadh Bouazizi|Riadas Buazizis]] (1995–2006) * [[Radhi Jaïdi|Radi Džaidi]] (1996–2009) * [[Ziad Jaziri|Ziadas Džaziris]] (1999–2007) * [[Francileudo Santos|Frančileudas Santosas]] (2004–2008) * [[Issam Jemâa|Isamas Džemaa]] (2005–2014) * [[Wahbi Khazri|Vahbi Chazri]] (2013–) * [[Raouf Bouzaiene|Raufas Buzajenas]] (1992–2003) * [[Skander Souayah|Skanderas Suajachas]] (1994–2002) * [[Kaies Ghodhbane|Kajisas Godbanas]] (1995–2006) * [[Tarek Dhiab|Tarekas Dijabas]] (1974–1990) {{div col end}} == Treneriai == {{div col|3}} <small> * {{flagicon|TUN}} Rachid Turki (1956–1957) * {{flagicon|TUN}} Habib Draoua (1957–1960) * {{flagicon|YUG}} [[Milan Kristić]] (1960–1961) * {{flagicon|YUG}} [[Frane Matošić]] (1961–1962) * {{flagicon|FRA}} [[André Gérard]] (1963–1965) * {{flagicon|TUN}} Mokhtar Ben Nacef (1965–1968) * {{flagicon|YUG}} [[Radojica Radojičić]] (1968–1970) * {{flagicon|YUG}} Sereta Begović (1969) * {{flagicon|TUN}} Ameur Hizem (1970–1974, 1978–1979) * {{flagicon|HUN}} [[André Nagy]] (1974–1975) * {{flagicon|TUN}} Abdelmajid Chetali (1975–1978) * {{flagicon|TUN}} Hmid Dhib (1979–1980) * {{flagicon|POL}} [[Ryszard Kulesza]] (1981–1983) * {{flagicon|TUN}} Youssef Zouaoui (1984–1986, 1993–1994) * {{flagicon|FRA}} [[Jean Vincent]] (1986–1987) * {{flagicon|TUN}} Taoufik Ben Othman (1987–1988) * {{flagicon|POL}} [[Antoni Piechniczek]] (1988, 1989) * {{flagicon|TUN}} Mokhtar Tlili (1988–1989) * {{flagicon|TUN}} Mrad Mahjoub (1990–1993) * {{flagicon|TUN}} Faouzi Benzarti (1994, 2009–2010, 2018, 2024) * {{flagicon|POL}} [[Henryk Kasperczak]] (1994–1998, 2015–2017) * {{flagicon|ITA}} [[Francesco Scoglio]] (1998–2001) * {{flagicon|GER}} [[Eckhard Krautzun]] (2001) * {{flagicon|FRA}} [[Henri Michel]] (2001–2002) * {{flagicon|TUN}} Ammar Souayah (2002) * {{flagicon|FRA}} [[Roger Lemerre]] (2002–2008) * {{flagicon|POR}} [[Humberto Coelho]] (2008–2009) * {{flagicon|FRA}} [[Bertrand Marchand]] (2010) * {{flagicon|TUN}} [[Sami Trabelsi]] (2010–2013, 2025–2026) * {{flagicon|TUN}} [[Nabil Maâloul]] (2013, 2017–2018) * {{flagicon|NED}} [[Ruud Krol]] (2013) * {{flagicon|BEL}} [[Georges Leekens]] (2014–2015) * {{flagicon|FRA}} [[Alain Giresse]] (2018–2019) * {{flagicon|TUN}} [[Mondher Kebaier]] (2019–2022) * {{flagicon|TUN}} [[Jalel Kadri]] (2022–2024) * {{flagicon|FRA}} [[Sabri Lamouchi]] (2026–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} {{AfrikosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Afrikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Tuniso futbolas]] [[Kategorija:Tuniso sporto rinktinės]] kfh81qx0o1czcu8unppv5i88buu2hry 0 587291 7855971 7754024 2026-06-13T23:54:41Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855971 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Kuparukas | Paveiksliukas = Kuparuk_River_Breakup.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Kuparuko upė 2011 m. pavasarį | Ilgis = 320 | Nuolydis = | Vidutinis debitas = 40<ref name="Benke"/> | Baseino plotas = 8100<ref name="Benke">{{cite book|editor-last=Benke|editor-first=Arthur C.|editor2=Cushing, Colbert E.|title=Rivers of North America|location=Burlington, Massachusetts|publisher=Elsevier Academic Press|year=2005|page=[https://archive.org/details/riversofnorthame0000unse/page/933 933]|isbn=0-12-088253-1|url=https://archive.org/details/riversofnorthame0000unse/page/933}}</ref> | Ištakos = [[Brukso kalnagūbris]] | Žiotys = [[Boforto jūra]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Kuparukas''' ({{en|Kuparuk River}}, [[Inupiakų kalba|inupiakų]] k. ''Kuukpaaġruk'') – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]], [[Šiaurės Nuokalnės|Šiaurės Nuokalnių]] regione. [[1901]] m. sudarytame žemėlapyje žvalgytojas upės pavadinimą eskimų kalba užrašė ''Koopowra'' ir išvertė kaip ''Big River'' („Didžioji upė“).<ref name="Place Names">{{cite book |last=Orth |first=Donald J. |author2=United States Geological Survey |title=Dictionary of Alaska Place Names: Geological Survey Professional Paper 567 |url=http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf |publisher=University of Alaska Fairbanks |year=1971 |origyear=1967 |page=553 |accessdate=2013-09-04 |url-status= |archiveurl=https://web.archive.org/web/20131017165933/http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf |archivedate=2013-10-17 |url-status=unfit }}</ref> Upė prasideda [[Brukso kalnagūbris|Brukso kalnagūbrio]] šiauriniame šlaite, teka daugiausia į šiaurę; įteka į [[Boforto jūra|Boforto jūros]] įlanką tarp Byči Pointo ir Prudhou Bėjaus.<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/135 135]&ndash;36|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Kuparuko ilgis siekia apie 320 km,<ref name="Place Names"/> o deltos plotis – apytikriai 5 km.<ref name="Place Names"/> Upės vardu pavadintas Kuparuko kauburys – 9,1 m aukščio [[pingas]], esantis 19 km į pietryčius nuo Byči Pointo. Pavadinimą jam suteikė [[Arktis|Arkties]] tyrinėtojas [[Ernest de Koven Leffingwell]], [[1911]] m. naudojęs šį kauburį kaip [[Trianguliacijos punktas|trianguliacijos punktą]].<ref name="Place Names"/> Apie 64 km į vakarus nuo Prudhou Bėjaus yra [[Kuparuko naftos telkinys]] – antras didžiausias naftos telkinys [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]].<ref>{{cite web|title=Kuparuk River Field|url=http://alaska.conocophillips.com/EN/news/media/Documents/FactSheet-Kuparuk.pdf|publisher=ConocoPhillips Alaska|date=2013 m. birželio mėn.|accessdate=2013-09-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20130418072837/http://alaska.conocophillips.com/EN/news/media/Documents/FactSheet-Kuparuk.pdf|archive-date=2013-04-18|url-status=dead}}</ref> Šis telkinys atrastas [[1969]] m., jo plotas siekia apie 1300 km².<ref>{{cite web|title=AOGCC Pool Statistics: Kuparuk River Unit, Kuparuk River Oil Pool|url=http://doa.alaska.gov/ogc/annual/current/18_Oil_Pools/Kuparuk%20River%20-%20Oil/Kuparuk%20River,%20Kuparuk%20Riv%20Oil/1_Oil_1.htm|publisher=Alaska Oil and Gas Commission|year=2011|accessdate=|archive-date=2018-07-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20180702050119/http://doa.alaska.gov/ogc/annual/current/18_Oil_Pools/Kuparuk%20River%20-%20Oil/Kuparuk%20River,%20Kuparuk%20Riv%20Oil/1_Oil_1.htm|url-status=unfit}}</ref> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] ht3n4egrc12oo8j9ljf3d3gjkytqlwo 0 587296 7855859 7754035 2026-06-13T21:38:46Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855859 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Selavikas | Paveiksliukas = Selawik_River.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Upė Selaviko nacionaliniame gamtos rezervate | Ilgis = 225 | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = Parselo kalnai | Žiotys = [[Selaviko ežeras]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Selavikas''' ({{en|Selawik River}}) – upė [[JAV]], šiaurės vakarinėje [[Aliaska|Aliaskos]] dalyje. Ilgis siekia 225 km.<ref name="Place Names">{{cite book|last=Orth|first=Donald J.|author2=United States Geological Survey|title=Dictionary of Alaska Place Names: Geological Survey Professional Paper 567|url=http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf|format=PDF|publisher=University of Alaska Fairbanks|year=1971|orig-year=1967|page=852|access-date=|url-status=|archive-url=https://web.archive.org/web/20131017165933/http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf|archive-date=2013-10-17|url-status=unfit}}</ref> Selavikas prasideda Parselo kalnuose, netoliese Zeino kalvų, ir teka daugiausia į vakarus [[Selaviko nacionalinis gamtos rezervatas|Selaviko nacionaliniu gamtos rezervatu]] (upė teka palei [[Šiaurės poliaratis|šiaurės poliaratį]]); įteka į [[Selaviko ežeras|Selaviko ežerą]], kuris per Hotamo įlankėlę jungiasi su Čiukčių jūros [[Kocebu įlanka|Kocebu įlanka]].<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/133 133]|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Prie upės, netoli jos žiočių, įsikūrusi Selaviko gyvenvietė.<ref name="DeLorme"/> Didžiausi intakai – [[Tagagavikas]] ir [[Kugarakas]]. Selaviko slėnis – svarbi vandens paukščių perimvietė. Be to, sezono metu čia susitelkia didesnė Vakarų Arkties [[karibu]] bandos dalis.<ref>[https://www.rivers.gov/rivers/selawik.php ''Selawik River''], rivers.gov. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.</ref> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] i7418hnuzeas8d1pgum7xjflyow7scy 0 587433 7855880 6214652 2026-06-13T22:02:15Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855880 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Kukpukas | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 201<ref name="Place Names"/> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = De Longo kalnai | Žiotys = [[Čiukčių jūra]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Kukpukas''' ({{en|Kukpuk River}}, [[Inupiakų kalba|inupiakų]] k. ''Kuukpak'') – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]], [[Šiaurės Nuokalnės|Šiaurės Nuokalnių]] regione. Upės ilgis siekia 201 km.<ref name="Place Names">Orth, Donald J.; United States Geological Survey (1971) [1967]. [https://web.archive.org/web/20131017165933/http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf Dictionary of Alaska Place Names: Geological Survey Professional Paper] 567 (PDF). University of Alaska Fairbanks. United States Government Printing Office. p. 550.</ref> Upė prasideda De Longo kalnuose ir teka daugiausia į vakarus [[Lisberno pusiasalis|Lisberno pusiasaliu]]. Įteka į [[Čiukčių jūra|Čiukčių jūros]] Mariato įlankėlę.<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|page=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/134 134]|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Upės žiotys yra apytikriai 19 km į šiaurės rytus nuo [[Point Hopas|Point Hopo]].<ref name="gnis"/> [[Inuitai|Inuitų]] žodis ''Kuukpak'' reiškia „didžioji upė“. [[XIX a.]] pabaigoje buvo vartojamas upėvardžio variantas ''Kookpuk''.<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 1981-03-31| url = {{gnis3|1405031}} | title = Kukpuk River| accessdate = 2021-03-16}}</ref> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] bwvdywvbecp8qwl4k52ssyxq831gbwo 0 587481 7855929 6215008 2026-06-13T22:59:31Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855929 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Etivlukas | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 90<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 2000-01-01| url = {{gnis3|1401900}} | title = Etivluk River| accessdate = 2021-03-17}}</ref> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Nigtunas|Nigtuno]] ežeras | Žiotys = [[Kolvilis|Kolvilio]] upė | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Etivlukas''' ({{en|Etivluk River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]]; [[Kolvilis|Kolvilio]] intakas. Upės ilgis siekia 90 km.<ref name="gnis"/> Etivluko vingis, esantis apie 24 km nuo upės žiočių, išskiriamas kaip viena atokiausių žemyninės Aliaskos vietų. Nuo artimiausių gyvenviečių – [[Ambleris|Amblerio]] į pietvakarius ir [[Atkasukas|Atkasuko]] į šiaurę – vingis nutolęs apie 190 km.<ref>{{cite web|last=Rozell|first=Ned|title=The Most Remote Spot in Alaska|url=http://www.gi.alaska.edu/ScienceForum/ASF16/1670.html|date=2003-10-30|publisher=The Geophysical Institute of the University of Alaska Fairbanks|accessdate=2013-09-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20110324152523/http://www2.gi.alaska.edu/ScienceForum/ASF16/1670.html|archive-date=2011-03-24|url-status=dead}}</ref> Upė išteka iš [[Nigtunas|Nigtuno]] ežero ir teka daugiausia į šiaurę-šiaurės rytus, kol įteka į Kolvilio upę. Netoliese ištakų į Etivluką įteka [[Nigu]] upė (dešinysis intakas),<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/134 134]&ndash;36|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> kartais susiliejusios upės įvardijamos Etivluko-Nigu upe. Upė teka vien nuošaliomis šiaurinės Aliaskos vietovėmis, į šiaurę nuo poliarinio rato.<ref name="DeLorme"/> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] mds2i95krzfikm5rd6vv0d75av4tiub 0 587532 7855966 6215398 2026-06-13T23:33:43Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855966 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Nigu | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 110<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 2000-01-01| url = {{gnis3|1413621}} | title = Nigu River| accessdate = 2021-03-18}}</ref> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Brukso kalnagūbris]] | Žiotys = [[Etivlukas|Etivluko]] upė | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Nigu''' ({{en|Nigu River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]]; [[Etivlukas|Etivluko]] intakas. Upės ilgis siekia 110 km.<ref name="gnis"/> Upė prasideda šiauriniame [[Brukso kalnagūbris|Brukso kalnagūbrio]] šlaite, kiek į vakarus nuo [[Arkties Vartų nacionalinis parkas|Arkties Vartų nacionalinio parko]]; teka daugiausia į šiaurės vakarus ir įteka į Etivluką apytikriai 40 km į šiaurės vakarus nuo Hauardo perėjos.<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/134 134]&ndash;36|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Nigu teka atokiomis šiaurinės Aliaskos vietovėmis. Pavadinimą upei [[1925]] m. suteikė Gerald FitzGerald.<ref name="gnis"/> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] dbixjel6yke0w8krovbjs4d08xew2op 0 587589 7855969 6215940 2026-06-13T23:48:00Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855969 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Kongakutas | Paveiksliukas = Kongakut_River.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 161<ref name="Orth"/> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = Deividsono kalnai ([[Brukso kalnagūbris]]) | Žiotys = [[Boforto jūra]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Kongakutas''' ({{en|Kongakut River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]], [[Šiaurės Nuokalnės|Šiaurės Nuokalnių]] regione.<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 2000-01-01 | url = {{gnis3|1404931}} | title = Kongakut River | accessdate = 2021-03-19}}</ref> Upė prasideda Deividsono kalnuose ([[Brukso kalnagūbris]]), esančiuose šiaurės rytinėje Aliaskos dalyje, netoliese paribio su Kanados [[Jukono teritorija]].<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|page=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/137 137]|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Kongakutas teka daugiausia į šiaurės rytus ir šiaurę. Upė teka [[Arkties nacionalinis gamtos rezervatas|Arkties nacionaliniu gamtos rezervatu]], įteka [[Boforto jūra|Boforto jūron]] į šiaurės vakarus nuo ''Demarcation Point''.<ref name="DeLorme"/> Anksčiau upei įvardinti kai kada buvo vartojamas ir Ternerio (angl. ''Turner'') pavadinimas. Visgi dabar taip vadinama netoliese esanti mažesnė upė (taip nutiko, kilus painiavai dėl to, kuri upė iš pradžių turėta omenyje). Upėvardis ''Kongakut'' kilęs iš [[Inupiakų kalba|inupiakų]] vartojamo upės pavadinimo ir apytikriai reiškia „elnių (vandens) telkinys“.<ref name="Orth">Orth, Donald (1967) [https://books.google.com/books?id=a-gqAQAAIAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false ''Dictionary of Alaska Place Names''] Geological Survey professional paper, Volume 567. USGS. Government Printing Office, Washington. p. 539, 994</ref> == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] eahj9hgz37lv580w1cuhmsmbu5mpb8d 0 587857 7855888 7754029 2026-06-13T22:09:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855888 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Naknekas | Paveiksliukas = Naknek_River_1_02242015_Patrol_Flight_(16458657478).jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 56 | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = Nakneko ežeras | Žiotys = [[Kvičako įlanka]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Naknekas''' ({{en|Naknek River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]], [[Bristolio įlankos regionas|Bristolio įlankos]] regione. Ilgis siekia 56 km.<ref name="Place Names">{{cite book|last=Orth|first=Donald J.|author2=United States Geological Survey|title=Dictionary of Alaska Place Names: Geological Survey Professional Paper 567|url=http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf|format=PDF|publisher=University of Alaska Fairbanks|year=1971|origyear=1967|pages=671|accessdate=|url-status=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20131017165933/http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf|archivedate=2013-10-17|url-status=unfit}}</ref> Upė išteka iš [[Nakneko ežeras|Nakneko ežero]], teka į vakarus, kol įteka į [[Kvičako įlanka|Kvičako įlanką]] ([[Bristolio įlanka (Aliaska)|Bristolio įlankos]] atšaka).<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 2000-01-01|url={{gnis3|1406800}} | title = Naknek River| accessdate = 2021-03-25}}</ref> Tiek upėje, tiek to paties pavadinimo ežere paplitusios [[Raudonoji lašiša|raudonosios]] ir kitų rūšių lašišos.<ref name="Alaska Fishing">{{cite book|last=Limeres|first=Rene|author2=Pedersen, Gunnar|title=Alaska Fishing: The Ultimate Angler's Guide|url=https://archive.org/details/alaskafishingult0000unse|edition=3rd|publisher=Publishers Design Group|location=Roseville, California|year=2005|pages=[https://archive.org/details/alaskafishingult0000unse/page/n247 232]&ndash;33|isbn=1-929170-11-4|display-authors=etal}}</ref> Netoliese upės ištakų įsikūrusi King Salmono gyvenvietė, o ties žiotimis – Nakneko ir Pietų Nakneko gyvenvietės (viena ant šiaurinio kranto, o kita – ant pietinio).<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/49 49]&ndash;50|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Upės žiotys patenka į [[Katmajaus nacionalinis parkas|Katmajaus nacionalinį parką ir rezervatą]].<ref name="DeLorme"/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] 6ak55r732lr1lqwvll72thl0ll5iz35 0 587950 7855855 6219326 2026-06-13T21:34:41Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855855 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Avuna | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 322 | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = į vakarus nuo Angojakviko perėjos | Žiotys = [[Kolvilis]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Avuna''' ({{en|Awuna River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]]; [[Kolvilis|Kolvilio]] intakas. Ilgis siekia 322 km.<ref name="gnis"/> Visa upė patenka į Nacionalinį naftos rezervatą; upė prasideda pelkėje, esančioje į šiaurę nuo Lukaut Ridžo ([[Šiaurės Nuokalnės|Šiaurės Nuokalnių]] regionas).<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/134 134]&ndash;36|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Avuna teka daugiausia į rytus ir įteka į Kolvilį į vakarus nuo Angojakviko perėjos.<ref name="DeLorme"/> Upėvardis ''Awuna'' reiškia „vakarų link“ (''Uwanmun''). Šiais laikais inupiatai upę vadina ''Sakvailak''.<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 2000-01-01| url = {{gnis3|1398510}} | title = Awuna River| accessdate = 2021-03-28}}</ref><ref>[https://archive.org/stream/bub_gb_0y48AQAAMAAJ/bub_gb_0y48AQAAMAAJ_djvu.txt Dictionary of Alaska Place Names]</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] 3tsdvq835w84786dbdi4q0c8qe1k10j 0 588498 7855886 7529940 2026-06-13T22:09:27Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855886 wikitext text/x-wiki '''Džonas T. Kokas''' ({{en|John T. Koch}}, g. [[1953]] m.) – [[Amerikiečiai|amerikiečių]] akademikas, istorikas ir [[Kalbotyra|kalbininkas]], dirbantis [[Keltai|keltologijos]] srityje, ypač telkiantis dėmesį į priešistorę ir ankstyvuosius [[Viduramžiai|viduramžius]].<ref name ="CC"> Koch, John T., ed. (2006). „About the editor“. Celtic Culture: A Historical Encyclopedia. Santa Barbara, Denver, and Oxford: ABC-CLIO.</ref> Jis yra penkių tomų leidinio „Keltų kultūra: istorijos enciklopedija“ („Celtic Culture: A Historical Encyclopedia“, 2006, ABC Clio) redaktorius. Bene labiausiai žinomas kaip pagrindinis [[Keltai|keltų]] Vakarų hipotezės šalininkas. == Biografija == Dž. T. Kokas yra [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] absolventas, šiame universitete [[Keltų kalbos|keltų kalbų]] ir literatūros srityje atitinkamai [[1983]] ir [[1985]] m. jam buvo suteikti [[Magistras|magistro]] ir [[Daktaras|daktaro]] laipsniai. Taip pat jis studijavo [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universiteto]] Jėzaus koledže ir [[Aberistvito universitetas|Velso universitete Aberistvite]].<ref name ="CC"/> Dėstė keltologiją Harvardo universitete ir Bostono koledže.<ref name ="CC"/> Nuo [[1998]] m. Valų ir keltų pažangiųjų tyrimų centre prie [[Velso universitetas|Velso universiteto]] dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju ir [[Lektorius|lektoriumi]], šioje mokslo įstaigoje vadovavo tyrimui Keltų kalbos ir kultūrinė tapatybė,<ref name ="CC"/> tyrimo rezultatas – penkių tomų „Keltų kultūra: istorijos enciklopedija“ (2006) ir „Keltų studijų atlasas“ (2007). Dž. T. Kokas publikavo daugybę straipsnių apie ankstyvąsias [[Airių kalba|airių]] ir [[Valų kalba|valų]] kalbas, ankstyvąją šių tautų literatūrą ir istoriją. Jo darbams priklauso „Keltų herojinis amžius“ (pirmą kartą išleista [[1994]] m., 4-as leidimas [[2003]] m.), bendraautoris [[John Carey|Dž. Keris]]; „Aneirino [[Gododinas]]“ (1997), ankstyvosios valų poemos „Gododinas“ vertimas ir aptarimas; knygose ir žurnaluose išspausdinta daug straipsnių, parašyta darbų apie [[Senoji valų kalba|senosios valų kalbos]] gramatiką ir knyga apie [[Britai (keltai)|britų]] poetą [[Taliesinas|Taliesiną]].<ref name ="CC"/> [[2007]] m. Dž. T. Kokas Velso universitete gavo asmeninę [[Katedra (švietimas)|katedrą]].<ref>{{cite web |first=John T. |last=Koch |title=Professor John T. Koch MA, PhD, FLSW |publisher=University of Wales |work=Wales.ac.uk |date=31 July 1999 |url= http://www.wales.ac.uk/en/CentreforAdvancedWelshCelticStudies/StaffPages/JohnKoch.aspx |url-status=live |archive-url= https://web.archive.org/web/20180524050646/http://www.wales.ac.uk/en/CentreforAdvancedWelshCelticStudies/StaffPages/JohnKoch.aspx |archive-date=24 May 2018 |access-date=2021-04-11}} Official bio.</ref> Valų ir keltų pažangiųjų tyrimų centre prie Velso universiteto Dž. T. Kokas (kaip mokslo darbuotojas ir projekto vadovas) prižiūrėjo Senosios Britanijos ir atlantinės zonos projektą (apimantį [[Airija|Airiją]], [[Armorika|Armoriką]] ir [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalį]]).<ref name=Atlantic>{{cite web |title=Ancient Britain and the Atlantic Zone Project |work=Wales.ac.uk |publisher=University of Wales |url= http://www.wales.ac.uk/en/CentreforAdvancedWelshCelticStudies/ResearchProjects/CurrentProjects/AncientBritainandtheAtlanticZone/IntroductiontotheProject.aspx |url-status=dead |archive-url= https://web.archive.org/web/20100708015044/http://www.wales.ac.uk/en/CentreforAdvancedWelshCelticStudies/ResearchProjects/CurrentProjects/AncientBritainandtheAtlanticZone/IntroductiontotheProject.aspx |archive-date=8 July 2010 |access-date=2021-04-11}}</ref> [[2008]] m. Dž. T. Kokas Aberistvito universitete skaitė paskaitą „''Keltoi'' vadinami žmonės, [[Lateno kultūra|Lateno]] stilius ir keltų kalbos: trejopi keltai geografijos atžvilgiu“.<ref>{{cite web |title=O’Donnell Lecture |author=<!--Staff writer(s); no by-line.--> |date=2008 m. gegužės mėn. |work=Aber News |via=Aber.ac.uk |publisher=Aberystwyth University |url= http://www.aber.ac.uk/aberonline/en/archive/2008/05/au7608/ |url-status=dead |archive-url= https://web.archive.org/web/20090125013638/http://www.aber.ac.uk/aberonline/en/archive/2008/05/au7608/ |archive-date=January 25, 2009 |access-date=2021-04-11}}</ref><ref>{{cite web |first=John T. |last=Koch |title=O'Donnell Lectures 2008: Appendix A |website=Aber.ac.uk |url= http://www.wales.ac.uk/Resources/Documents/Research/ODonnell.pdf |url-status=live |archive-url= https://web.archive.org/web/20101007150727/http://www.wales.ac.uk/Resources/Documents/Research/ODonnell.pdf |archive-date=7 October 2010 |access-date=2021-04-11}}</ref> [[2009]] m. Dž. T. Kokas publikavo straipsnį,<ref>{{cite journal |last=Koch |first=John T. |title=A Case for Tartessian as a Celtic Language |journal=Acta Palaeohispanica |volume=X |issue=9 |date=2009 |publisher=Aberystwyth University |pages=339–351 |url= http://ifc.dpz.es/recursos/publicaciones/29/54/26koch.pdf |url-status=live |archive-url= https://web.archive.org/web/20100324094009/https://ifc.dpz.es/recursos/publicaciones/29/54/26koch.pdf |archive-date=24 March 2010 |issn=1578-5386 |access-date=2021-04-11}}</ref> kuris vėliau tais pačiais metais išsivystė į knygą „Tarteziečių kalba: pietvakarių keltų kalba istorijos aušroje“, šioje knygoje nuodugniai aprašoma, kad [[tarteziečių kalba]] gali būti seniausia tiesiogiai paliudyta keltų kalba, apie 825 m. pr. m. e. užrašyta iš [[Finikiečių raštas|finikiečių rašto]] kilusiu tarteziečių raštu. Po to, [[2011]] m., pasirodė „Tarteziečių kalba II: preliminarūs istorinės fonologijos duomenys“, ši knyga skirta ''Mesas do Castelinho'' įrašams. == Mokslinės idėjos == Dž. T. Kokas yra pagrindinis keltų Vakarų hipotezės šalininkas, pasak šios hipotezės, keltų kalbos, kaip [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] atšaka, susidarė ne [[Rytų Europa|Rytų Europoje]], iš kur paplito į vakarus, o, labiau tikėtina, Iberijoje (dabartinėse [[Ispanija|Ispanijoje]] ir [[Portugalija|Portugalijoje]]) tarp [[Keltiberai|keltiberų]] ir gretimų tautų kaip praindoeuropiečių ir senųjų neindoeuropietiškų senosios Ispanijos kalbų, susijusių su [[Baskų kalba|baskų kalba]], derinys, patyręs tam tikrą [[Finikiečių kalba|finikiečių kalbos]] įtaką. Iš ten (laikantis šio scenarijaus) keltų kalbos paplito į rytų teritorijas, kurios vėliau tapo [[Galija]] (dabartinė [[Prancūzija]], [[Vokietija]] ir gretimos sritys), ir šiose teritorijose ankstyvosios [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Germanų kalbos|germanų kalbų]] formos vystėsi atskilusios nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s. Ši mokslinė idėja, pateikta Dž. T. Koko ir [[Barry Cunliffe|B. Kanlifo]] trijų tomų serijoje „Keltų kalbos iš Vakarų“ (2012–2016), yra ginčytina. == Bibliografija == * Bendraautoris: {{cite book |title=Celtic from the West 3: Atlantic Europe in the Metal Ages ― Questions of Shared Language |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |date=2016 |isbn=978-1785702273}} * {{cite book |title=Cunedda, Cynan, Cadwallon, Cynddylan: Four Welsh Poems and Britain 383–655 |publisher=University of Wales Centre for Advanced Welsh and Celtic Studies |date=2013 |isbn=978-1907029134}} * Bendraautoris: {{cite book |title=Celtic from the West 2: Rethinking the Bronze Age and the Arrival of Indo-European in Atlantic Europe |url=https://archive.org/details/celticfromwest2r0000unse |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |date=2013 |isbn=978-1842175293}} * {{cite book |title=Tartessian: Celtic from the Southwest at the Dawn of History |edition=2nd |date=2013 |orig-year=2009 |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |isbn=978-1891271175}} * Bendraautoris: {{cite book |title=Celtic from the West: Alternative Perspectives from Archaeology, Genetics, Language and Literature |url=https://archive.org/details/celticfromwest2r0000unse |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |date=2012 |isbn=978-1842174753}} * Bendraautoris: {{cite book |title=The Celts: History, Life, and Culture |url=https://archive.org/details/celtshistorylife0000unse_h3b3 |publisher=ABC-CLIO |date=2012 |isbn=978-1598849646 |postscript=none}} (2 vols.). * {{cite book |title=Tartessian 2: The Inscription of Mesas do Castelinho – ''ro'' and the Verbal Complex – Preliminaries to Historical Phonology |date=2011 |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |isbn=978-1907029073}} * {{cite book |title=An Atlas for Celtic Studies: Archaeology and Names in Ancient Europe and Early Medieval Ireland, Britain, and Brittany |location=Oxford |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |date=2007 |isbn=978-1842173091}} * Autorius {{cite book |title=Celtic Culture: A Historical Encyclopedia |url=https://archive.org/details/celticculturehis0001unse |location=Santa Barbara and Oxford |publisher=ABC-CLIO|date=2006 |ISBN=185-1094407 |id=E-book: ISBN 185-1094458|postscript=none}} (4 vols.). * Bendraautoris: (2005) ''Historia and Its Implications for the Welsh Taliesin'', ''Heroic Poets and Poetic Heroes in Celtic Tradition: A Festschrift for Patrick K. Ford: CSANA Yearbook 3–4'', Dublin, Four Courts Press * Bendraautoris: {{cite book |title=The Celtic Heroic Age |url=https://archive.org/details/celticheroicage0000john |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |edition=4th |date=2003 |orig-year=2002 |isbn=978-1891271045 |id=Additional volume: ISBN 978-1891271090 |postscript=none}} (2 vols.). * Bendraautoris: {{cite book |title=The Inscriptions of Early Medieval Brittany - Les inscriptions de la Bretagne du Haut Moyen Âge |publisher=University of Aberystwyth |date=2000}} * Bendraautoris: {{cite book |title=Ildanach Ildirech: A Festschrift for Proinsias Mac Cana |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series |date=1999 |isbn=978-1891271014}} * {{cite book |title=The Gododdin of Aneirin: Text and Context from Dark-Age North Britain |url=https://archive.org/details/gododdinofaneiri0000koch |date=1997 |isbn=978-0708313749 |publisher=Oxbow Books |series=Celtic Studies Publications series}} * Bendraautoris: {{cite book |title=Proceedings of the Harvard Celtic Colloquium Volume II |date=1982 |publisher=Harvard University}} == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Koch, John T.}} [[Kategorija:JAV istorikai]] [[Kategorija:JAV kalbininkai]] gze18hbc6xi7nnbmcftpv696hrsu7ta 0 588590 7855977 6227391 2026-06-14T00:00:49Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855977 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Sagavanirktokas | Paveiksliukas = Sagavanirktok River.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Sagavanirktoko upė greta Daltono greitkelio | Ilgis = 290<ref name="Place Names"/> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Brukso kalnagūbris]] | Žiotys = [[Boforto jūra]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Sagavanirktokas''' ({{en|Sagavanirktok River}}, [[Inupiakų kalba|inupiakų k.]] ''Saġvaaniqtuuq'') – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]], [[Šiaurės Nuokalnės|Šiaurės Nuokalnių]] regione.<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 1981-03-31| url = {{gnis3|1408954}} | title = Sagavanirktok River | access-date = 2021-04-13}}</ref> Upės ilgis siekia apytikriai 290 km; ji prasideda šiauriniame [[Brukso kalnagūbris|Brukso kalnagūbrio]] šlaite, teka šiaurėn, kol netoliese [[Prudhou Bėjus|Prudhou Bėjaus]] įteka į [[Boforto jūra|Boforto jūrą]].<ref name="Place Names">Orth, Donald J. [1967] (1971). [https://web.archive.org/web/20131017165933/http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf Dictionary of Alaska Place Names: Geological Survey Professional Paper 567] (PDF), University of Alaska Fairbanks, p. 824.</ref> Nuo Atiguno perėjos iki Dedhorso daugmaž greta upės driekiasi [[Transaliaskos naftotiekis]] ir [[Daltono greitkelis]].<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/135 135]&ndash;36|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> [[1901]] m. žvalgytojo S. J. Marsh pranešime upės pavadinimas [[inuitų kalba]] įvardytas ''Sawanukto'' („stipri tėkmė“); [[XX a.]] pr. šios upės pavadinimas taip pat buvo užrašomas ''Shagavanuktok''.<ref name="gnis"/> Kiti variantai: ''Ivishak River'', ''Sagvaniktuuk River'', ''Sakovanuktok River'', ''Sawanukto River'', ''Sharavanaktok River'', ''Suwanukto River''.<ref name="Place Names"/> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] oto3hlm2sq6vljpd172fnvji763yvgj 0 588763 7855884 6229644 2026-06-13T22:07:07Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855884 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Hodzana | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 201<ref name="Place Names"/> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = į vakarus nuo Dolo kalno | Žiotys = [[Jukonas|Jukono upė]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Hodzana''' ({{en|Hodzana River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]]; [[Jukonas|Jukono]] intakas. Ilgis siekia 201 km.<ref name="gnis">{{cite web | work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey | date = 2000-01-01| url = {{gnis3|1403405}} | title = Hodzana River | access-date = 2021-04-18}}</ref><ref name="Place Names">Orth, Donald J. [1967] (1971). [https://web.archive.org/web/20131017165933/http://137.229.113.112/webpubs/usgs/p/text/p0567.pdf Dictionary of Alaska Place Names: Geological Survey Professional Paper 567] (PDF), University of Alaska Fairbanks, p. 423.</ref> Didelė dalis upės baseino patenka į Jukono išlajų nacionalinį gamtos rezervatą.<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/136 136]&ndash;37|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Upės ištakos yra į vakarus nuo Dolo kalno, kiek piečiau [[Šiaurės poliaratis|šiaurės poliaračio]]; upė teka į šiaurės rytus, pasiekia rezervatą, paskui teka į pietryčius, kol įteka į Jukono atšaką, vadinamą ''Hodzana Slough''.<ref name="DeLorme"/> Upės žiotys yra 19 km į pietvakarius nuo Biverio,<ref name="gnis"/> gyvenvietės įsikūrusios prie Jukono (priešsroviui nuo Hodzanos žiočių).<ref name="DeLorme"/> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] e5d5yuyxd8z66zzorog0fqv9v0lqy25 0 589067 7855779 7768715 2026-06-13T18:05:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855779 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Arijus Bražinskas | image= | dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|2000|01|26}} | countryofbirth = [[Alytus]], [[Lietuva]] | height = 1,95 m | position = [[vartininkas]] | currentclub = [[FK Panevėžys]] | clubnumber = | years = 2021 <br /> 2022–2023 <br /> 2024–2025 <br /> 2026– | clubs = [[DFK Dainava]] <br /> [[FK Kauno Žalgiris]] <br /> [[FC Hegelmann]] <br /> [[FK Panevėžys]] | caps(goals) = 10 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<br />34 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|12|16}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | ntupdate = }} '''Arijus Bražinskas''' (g. [[2000]] m. [[sausio 26]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, vartininkas. == Biografija == Futbolą pradėjo žaisti Alytaus mieste, o vėliau persikėlė į Kauną ir tobulėjo tuometinėje Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA). Atstovavo [[Sheffield Wednesday]] U18; italų [[Mantova 1911]] ir [[Aquila 1902 Montevarchi]].<ref>https://www.transfermarkt.com/arijus-brazinskas/profil/spieler/422796</ref> === DFK Dainava === 2021 m. žaidė [[DFK Dainava]] ekipoje, kuri debiutavo A lygoje. Jaunam žaidėjui buvo numatytas atsarginio vartininko vaidmuo, tačiau jo kolega [[Martynas Matijoška]] jau pirmose rungtynėse gavo raudoną kortelę ir vartus gynė Bražinskas.<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2021-03-06-dainava-nevezis/1136</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/429874/rekordas-dainavos-vartininkas-per-tris-dienas-uzsidirbo-antra-raudona-kortele sportas.lt naujienos Matijoškos „rekordai“]</ref> Matijoška ant atsarginių suolo praleido dar keturias rungtynes ir tik tada vėl tapo pagrindiniu vartininku. === FK Kauno Žalgiris === 2022 m. sausio mėn. pranešta, kad tapo [[FK Kauno Žalgiris]] nariu.<ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/99074/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220120204553/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/99074/ |date=2022-01-20 }}</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/a-brazinskas-persikele-i-kauna/7473</ref> 2022 m. A lygoje nežaidė, 2023 m. pasirodė dviejose rungtynėse. Pagrindinės ekipos vartus gynė dvieose [[LFF taurė]]s rungtynėse, bei LFF Supertaurės finale. [[2023 m.]] [[vasario 26]] d. rungtynėse sėl [[LFF Supertaurė]]s tarp [[FK Žalgiris]] ir [[FK Kauno Žalgiris]] rezultatas po pagrindinio laiko buvo lygus (1-1), o baudinių serijos metu tikslesni buvo [[FK Žalgiris|vilniečiai]], laimėję ją 3-2 ir iškovoję trofėjų.<ref>[https://www.lff.lt/optibet-lff-supertaure-iskele-vilniaus-zalgiris/ Ataskaita: LFF 2023 m. Supertaurės rungtynės]</ref> 2023 m. gruodžio 18 d. tapo žinoma, kad žaidėjas palieka klubą.<ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/124359/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231218204134/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/124359/ |date=2023-12-18 }}</ref> === FC Hegelmann === Nuo 2024 m. atstovavo [[FC Hegelmann]]. 2024 m. gegužės 12 d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FK Žalgiris]].<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2024-05-12-hegelmann-zalgiris/1740</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-fk-zalgiris-17403392/ HEGELMANN 0:0 ŽALGIRIS (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/05/12/lithuania/a-lyga/hegelmann-litauen/fk-zalgiris-vilnius/4321187/ 2024-05-12 Hegelmann 0-0 Žalgiris (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. gruodžio 15 d. oficialiai paskelbta, kad [[FC Hegelmann|„Hegelmann“]] klubą paliko trys futbolininkai: Arijus Bražinskas, [[Yanis Azouazi]] ir [[Nikola Đorić|Nikola Džoričius]].<ref>[https://fchegelmann.com/melynai-balti-atsisveikino-su-trimis-futbolininkais/ Mėlynai balti atsisveikino su trimis futbolininkais]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532074/hegelmann-atsisveikino-su-trimis-zaidejais-is-kuriu-vienas-persikele-i-panevezi „Hegelmann“ atsisveikino su trimis žaidėjais (pagal sportas.lt)]</ref> === FK Panevėžys === 2025 m. gruodžio 15 d. oficialiai paskelbta, kad futbolininkas atstovaus [[FK Panevėžys|„Panevėžio“]] klubui.<ref>[https://fk-panevezys.lt/prie-komandos-prisijunge-vartininkas/ Prie komandos prisijungė vartininkas (FK Panevėžys oficiali svetainė)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Panevėžys]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| (0) |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Hegelmann]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 11 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| (17) |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Hegelmann]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 23 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| (24) |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| (1) |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| (0) |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 10 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| (17) |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai, įvertinimai == ; {{vlv|Lietuva}} su [[FC Hegelmann]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' [[2024 m. A lyga|2024 m.]]<ref>[https://int.soccerway.com/national/lithuania/a-lyga/2024/regular-season/r79484/ 2024 m. A lyga pagal Soccerway]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/zaidejas/arijus-brazinskas toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/brazinskas-arijus/dMikOxBO/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/arijus-brazinskas/profil/spieler/422796 Transfermarkt] * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/arijus-brazinskas-5952/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/arijus-brazinskas/144732/ Globalsportsarchive] {{FK Panevėžys}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Bražinskas}} sb8561iwump2xueynpoxta13wu189qy 0 590981 7855954 7229874 2026-06-13T23:24:55Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855954 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Hogatza | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 193<ref name="gnis">{{cite web| work = Geographic Names Information System| publisher = United States Geological Survey| date = 2000-01-01| url = https://geonames.usgs.gov/apex/f?p=gnispq:3:::NO::P3_FID:1403413| title = Hogatza River| accessdate = 2021-06-20| archive-date = 2021-06-24| archive-url = https://web.archive.org/web/20210624204510/https://geonames.usgs.gov/apex/f?p=gnispq:3:::NO::P3_FID:1403413| url-status = dead}}</ref> | Nuolydis = | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Arkties Vartų nacionalinis parkas ir rezervatas]] | Žiotys = [[Kojukukas]] | Šalys = {{flag|JAV}} | Vikiteka = }} '''Hogatza''' ({{en|Hogatza River}}) – upė [[JAV]], [[Aliaska|Aliaskoje]]; [[Kojukukas|Kojukuko]] intakas.<ref name="gnis"/> Upės ištakos yra [[Arkties Vartų nacionalinis parkas ir rezervatas|Arkties Vartų nacionaliniame parke ir rezervate]]; upė teka daugiausia pietvakarių kryptimi, kol į vakarus nuo [[Hjusas (Aliaska)|Hjuso]] gyvenvietės įteka į Kojukuką.<ref name="DeLorme">{{cite book|title=Alaska Atlas & Gazetteer|url=https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo|publisher=DeLorme|location=Yarmouth, Maine|pages=[https://archive.org/details/alaskaatlasgazet0000delo/page/136 136]|edition=7th|year=2010|isbn=978-0-89933-289-5}}</ref> Upėvardis kilęs iš [[Kojukonų kalba|kojukonų kalbos]], tačiau jo reikšmė neaiški.<ref name="Native American Place Names of the United States">{{cite book | last=Bright|first=William|title = Native American Place Names of the United States |year = 2004 | pages=169|publisher=University of Oklahoma Press|location=Norman|isbn=0-8061-3576-X}}</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Aliaskos upės]] 4cgioy7ftwqk81a8j43jiibmzl4ddp5 0 599482 7855951 7185458 2026-06-13T23:23:24Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855951 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Viršelis = | Pavadinimas = Morrison Hotel | Fonas = studijinis | Formatas = [[studijinis albumas]] | Atlikėjas = [[The Doors]] grupės | Išleistas = [[1970]] m. [[vasario 9]] d. | Įrašytas = [[1969]]–[[1970]] m. | Trukmė = 37:47 min. | Leidėjas = [[Elektra Records|Elektra]] | Žanras = [[Bliuzrokas]] [[Psichodelinis rokas]] | Prodiuseris = Paul A. Rothchild | Apžvalgos = *[[Allmusic]] {{Rating|4.5|5}} [http://www.allmusic.com/album/morrison-hotel-mw0000193596 skaityti] *Virgin Encyclopedia of Popular Music {{Rating|4|5}} [http://www.acclaimedmusic.net/Current/A1129.htm skaityti] *[[Rolling Stone]] {{Rating|5|5}} [https://www.rollingstone.com/music/albumreviews/morrison-hotel-19700430 skaityti] *[[Slant Magazine]] {{Rating|3|5}} [http://www.slantmagazine.com/music/review/the-doors-morrison-hote skaityti] | Ankstesnis albumas = [[The Soft Parade]]<br />(1969) | Šis albumas = '''Morrison Hotel'''<br />(1970) | Kitas albumas = [[L.A. Woman]]<br />(1971) }} '''Morrison Hotel''' – penktoji amerikiečių [[Rokas|roko]] grupės [[The Doors]] albumas, išleistas [[1970 m.|1970]] m. [[vasario 9]] d. Šis albumas susilaukė komercinio pasisekimo, [[Billboard 200]] albumų sąraše buvo pakilęs iki 4 vietos.{{sfn|Hopkins|Sugerman|1980|p=284}}<ref>{{Cite web |url=https://ultimateclassicrock.com/the-doors-cobo-arena-1970/ |title=How the Doors Got Banned from Detroit's Cobo Arena |last=Lifton |first=Dave |date=2015 m. gegužės 9 d |website=Ultimate Classic Rock |access-date=2021 m. kovo 20 d}}</ref> == Dainos == {{tracklist | headline = Pirmoji pusė: ''Hard Rock Café'' | title1 = Roadhouse Blues | writer1 = [[Jim Morrison]], music by [[the Doors]] | length1 = 4:04 | title2 = Waiting for the Sun | writer2 = Morrison | length2 = 3:58 | title3 = You Make Me Real | writer3 = Morrison | length3 = 2:50 | title4 = Peace Frog] | writer4 = Morrison, Krieger | length4 = 2:52 | title5 = Blue Sunday | writer5 = Morrison | length5 = 2:08 | title6 = Ship of Fools | writer6 = Morrison, Krieger | length6 = 3:06 }} {{tracklist | headline = Antroji pusė: ''Morrison Hotel'' | title1 = Land Ho! | writer1 = Morrison, Krieger | length1 = 4:08 | title2 = The Spy | writer2 = Morrison | length2 = 4:15 | title3 = Queen of the Highway | writer3 = Morrison, Krieger | length3 = 2:47 | title4 = Indian Summer | writer4 = Morrison, Krieger | length4 = 2:33 | title5 = Maggie M'Gill | writer5 = Morrison, music by the Doors | length5 = 4:24 }} == Išnašos == {{Ref}} == Šaltiniai == * {{cite book |last1=Hopkins |first1=Jerry |last2=Sugerman |first2=Danny |title=No One Here Gets Out Alive |url=https://archive.org/details/nooneheregetsout0000hopk_d0k5 |year=1980 |publisher=Grand Central |isbn=978-0-446-60228-0}} [[Kategorija:1970 albumai]] [[Kategorija:The Doors albumai]] bzq11pfdpzpec6rve8g6i0lj4d279pz 0 600423 7856055 7805082 2026-06-14T06:51:02Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856055 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername = Mike James |dateofbirth = {{Gimė|1990|9|18|T}} |cityofbirth = [[Portlandas]], [[Oregonas]] |countryofbirth = [[JAV]] |image= [[Vaizdas:Mike James (basketball, born 1990) 55 AS Monaco Basket EuroLeague 20241212 (6) (cropped).jpg|220px]] |currentclub = |height = 1,83 m |weight =89 kg |position = [[įžaidėjas]] |years = 2012<br />2013 <br />2013–2014<br />2014<br />2014–2016<br />2016–2017<br />2017<br />2018 <br />2018<br />2018–2019<br />2019–2021<br />2021 <br />2021–2026 |clubs =[[Zagreb (krepšinio klubas)|Zagrebo „Zagreb“]]<br />[[Hapoel Galil Elyon|Galil Eljono „Hapoel“]]<br />Omenjos „Paffoni“<br />[[Kolossos Rodou BC|Rodo „Kolossos“]]<br />[[Saski Baskonia|Vitorijos „Baskonia“]]<br /> [[Panathinaikos BC|Atėnų „Panathinaikos“]]<br />[[Phoenix Suns|Finikso „Suns“]]<br /> [[New Orleans Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]]<br />Atėnų „Panathinaikos“<br /> [[Pallacanestro Olimpia Milano|Milano „Olimpia“]]<br />[[PBC CSKA Moscow|Maskvos „CSKA“]]<br />[[Brooklyn Nets|Bruklino „Nets“]]<br />[[AS Monaco Basket|Monako „Basket“]] |pointsaverage = |clubnumber=55}} '''Maikas Džeimsas''' (pilnas vardas '''''Maiklas Peris Džeimsas''''', ''Michael Perry James'', g. [[1990]] m. [[rugsėjo 18]] d.) – [[JAV|Jungtinių Valstijų]] krepšininkas, įžaidėjas. Gimė [[Portlandas|Portlande]]. Lankė Portlando „Granto“ mokyklą, žaidė jos komandoje. 2008 m. su ja laimėjo Oregono mokyklų čempionatą. Vėliau rungtyniavo už Rytų Arizonos koledžo ([[Tečeris]]) komandą, 2010–2012 m. – už Lamaro universitetą ([[Bomontas]], Teksasas). Profesionalo karjerą pradėjo 2012 m. Zagrebo klube. Vėliau rungtyniavo Izraelyje, Italijoje, Graikijoje, o 2014 m. pasirašė sutartį su „[[Eurolyga|Eurolygos]]“ komanda – Vitorijos „Baskonia“. Su ja 2015–2016 m. sezone pasiekė 4 vietą. 2016 m. perėjo į „Panathinaikos“ ir tapo vienu svarbiausių komandos lyderių. 2017 m. Džeimsas išvyko į [[NBA]]: sėkmingai pradėjo rungtyniauti Finikso „Suns“, sudarė su ja metų kontraktą, bet gruodį buvo atleistas. Sužaidė keletą varžybų už N. Orleano „Pelicans“, bet vasarą jau grįžo į „Panathinaikos“. 2018 m. sudarė ilgametę sutartį Milano „Olimpia“, sužaidė sėkmingą sezoną, bet 2019 m. [[Ettore Messina|Etorei Mesinai]] stojus už komandos vairo, kontraktas buvo nutrauktas. 2019 m. perėjo į Maskvos „CSKA“. Po sėkmingo sezono, 2020 m. pasirašė 3 metų sutartį, bet 2021 m. žiemą įsivėlė į konfliktą su treneriu [[Dmitris Itoudis|Dmitriu Itudžiu]] ir paliko komandą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-151294-mikeas-jamesas-apie-konflikta-su-itoudziu-susitikima-su-nashu-ir-nora-nusimesti-atsakomybe.html Mike’as Jamesas: apie konfliktą su Itoudžiu, susitikimą su Nashu ir norą nusimesti atsakomybę], ''basketnews.lt''</ref> Sezoną užbaigė Bruklino „Nets“. 2021 m. tapo „Eurolygos“ debiutantų „Monako“ žaidėju. 2024 m. kovo 7 d., aplenkęs [[Vassilis Spanoulis|Vasilį Spanulį]], M. Džeimsas tapo [[Sąrašas:Eurolygos rekordai|rezultatyviausiu]] visų naujosios Eurolygos laikų žaidėju.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-202896-naujas-karalius-jamesas-rezultatyviausias-visu-laiku-eurolygos-zaidejas.html Naujas karalius: Jamesas – rezultatyviausias visų laikų Eurolygos žaidėjas], ''basketnews.lt''</ref> Maikas Džeimsas pasižymi gebėjimu išpildyti sudėtingus metimus iš 3 taškų zonos bei atlikti tolimus rezultatyvius perdavimus. == Laimėjimai == * [[Alfonso Fordo apdovanojimas]]: 2019 m. * [[Italijos krepšinio supertaurė]]: 2018 m. * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2017, 2018 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]]: 2017 m. * [[Prancūzijos krepšinio taurė]]: 2026 m. * [[LNB Pro A]]: 2023, 2024 m. * Įspūdingiausias Graikijos lygos žaidėjas: 2017 m.<ref>[http://www.sport24.gr/Basket/ElladaBasket/A1Basket/pio-theamatikos-paikths-ths-stoiximan-gr-basket-league-o-tzeims.4762838.html Πιο θεαματικός παίκτης της Stoiximan.gr Basket League ο Τζέιμς] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190218022655/https://www.sport24.gr/Basket/ElladaBasket/A1Basket/pio-theamatikos-paikths-ths-stoiximan-gr-basket-league-o-tzeims.4762838.html |date=2019-02-18 }}</ref> * [[Eurolygos MVP]]: 2024 m.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-206203-mikeas-jamesas-eurolygos-sezono-mvp.html Mike’as Jamesas – Eurolygos sezono MVP], ''basketnews.lt''</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:James, Mike}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] f6j25m4j1aoa9j18vwhe3umo3cvxcz1 0 601995 7855867 7604039 2026-06-13T21:45:42Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855867 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= | vardas =Katerina Aragonietė | titulas = | vaizdas =Catalina de Aragón, palacio de Lambeth.jpg | vaizdo plotis = | epigrafas = Karalienės portretas 1520 m. | visas vardas = | valdymo pradžia = | karūnavimas = | valdymo pabaiga = | kiti titulai = | dinastija = | gimimo data = {{Gimė|1485|12|16}} | gimimo vieta =[[Kastilija|Kastilijoje]] | mirė ={{mirė|1536|01|07|1485|12|16}} | mirties vieta =[[Anglija|Anglijoje]] | palaidotas =[[1536]] m. [[ sausio 29]] d.<br/>[[Piterboro katedra]], [[Anglija]] | tėvas =[[Ferdinandas II Katalikas|Ferdinandas II]] | motina = [[Izabelė I]] | sutuoktinis = Velso princas Artūras,<br />[[Henrikas VIII]] | sutuoktinė = | vaikai =Henrikas,<br /> [[Marija I]] | titulas0 =[[Anglijos karalienė]] | fonas0 = | kelintas0 = | nuo0 = | iki0 = | valdė0 ={{pradžia|1509||}} - {{pabaiga|1533|||1509||}} | vadovavo0 = | ėjo pareigas0 = | karūnavimas0 = [[1509]] m. [[birželio 24]] d. | ankstesnis0 = | vėlesnis0 = | pirmtakas0 = | įpėdinis0= |parašas=Catherine of Aragon Signature.svg|140px] |pastabos= |vikiteka=Catherine of Aragon }} '''Katerina Aragonietė''' ({{es|Catalina de Aragón}}; [[1485]] m. [[gruodžio 16]] d. [[Kastilija|Kastilijoje]] – [[1536]] m. [[sausio 7]] d. [[Anglija|Anglijoje]]) – pirmoji karaliaus [[Henrikas VIII|Henriko VIII]] žmona, [[Anglija|Anglijos]] karalienė, valdžiusi nuo santuokos pradžios [[1509]] m. [[birželio 11]] d. iki santuokos nutraukimo [[1533]] m. [[gegužės 23]] d. Kastilijos karalienės [[Izabelė I|Izabelės I]] ir Aragono karaliaus [[Ferdinandas II Katalikas|Ferdinando II]] dukra Katerina, būdama trejų metų, buvo pažadėta Anglijos sosto įpėdiniui princui Artūrui, Henriko VIII vyriausiajam broliui. Jie susituokė [[1501]] m., bet Artūras, sunkiai susirgęs, mirė po penkių mėnesių. [[1507]] m. Katerina vykdė [[Aragono karalystė|Aragono karūnos]] ambasadorės Anglijoje pareigas ir buvo pirmoji žinoma moteris ambasadorė [[Europa|Europos]] istorijoje.{{sfn|Weir|1991|p=59}} [[1509]] m. ji, tvirtindama, kad jų santuoka su Artūru nebuvo užbaigta, ištekėjo už jaunesniojo savo buvusio vyro brolio Henriko VIII. == Jaunystė == Katerina gimė 1485 m. gruodžio 16 d. naktį [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henareso]] arkivyskupo rūmuose, netoli [[Madridas|Madrido]]. Ji buvo jauniausias Aragono karaliaus [[Ferdinandas II Katalikas|Ferdinando II]] ir Kastilijos karalienės [[Izabelė I|Izabelės I]] išgyvenęs vaikas.{{sfn|Lehman|2011|p=283}} Katerina buvo gana žemo ūgio{{sfn|Fraser|1992|p=24}}, ilgais raudonais plaukais, plačiomis mėlynomis akimis, apvaliu veidu ir šviesia veido oda.{{sfn|Weir|1991|p=15}} Iš motinos pusės ji kilusi iš [[Lankasteriai|Lankasterio]] namų, Anglijos karališkųjų namų, ir buvo savo uošvio [[Henrikas VII|Henriko VII]] trečios eilės pusseserė{{sfn|Lehman|2011|p=284}} bei uošvės Elžbietos Jorkietės ketvirtos eilės pusseserė. Jauną Kateriną mokė mokytojas Aleksandras Geraldinis, kuris buvo Šventųjų ordino tarnautojas. Ji studijavo [[aritmetika|aritmetiką]], [[kanonų teisė|kanonų]] ir [[civilinė teisė|civilinę teisę]], klasikinę [[literatūra|literatūrą]], [[genealogija|genealogiją]] ir [[heraldika|heraldiką]], [[istorija|istoriją]], [[filosofija|filosofiją]], [[religija|religiją]] ir [[teologija|teologiją]]. Ji patyrė stiprų religinį auklėjimą ir išsiugdė [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikų tikėjimą]].{{sfn|Fraser|1992|p=12}} Katerina mokėjo kalbėti, skaityti ir rašyti [[ispanų kalba|ispanų]] ir [[lotynų kalba|lotynų kalbomis]], taip pat kalbėjo [[prancūzų kalba|prancūziškai]] ir [[graikų kalba|graikiškai]]. Mergaitė buvo mokoma buities įgūdžių, pavyzdžiui, maisto gaminimo, šokių, piešimo, siuvinėjimo, gerų manierų, nėrinių mezgimo, muzikos, adatų, siuvimo, verpimo ir audimo menų.{{sfn|Weir|1991|p=20}} Ankstyvoje jaunystėje dėl anglų tautybės protėvių, kuriuos Katerina paveldėjo iš savo motinos, ji buvo laikoma tinkama žmona Velso princui Artūrui, būsimajam [[Anglija|Anglijos]] sosto įpėdiniui. [[1499]] m. [[gegužės 19]] d. jiedu susituokė pagal įgaliojimą ir susirašinėjo laiškais lotynų kalba, kol Artūrui sukako penkiolika metų, ir buvo nuspręsta, kad jie yra pakankamai suaugę, kad galėtų tuoktis.{{sfn|Sanders & Low|1910|p=235}} Jaunuolių sąjunga sustiprino [[Anglijos karaliai|Tiudorų dinastiją]] Europos karališkųjų asmenų akyse ir patvirtino Tiudorų dinastijos pretenzijas į Anglijos sostą.{{sfn|Lehman|2011|p=284}} == Artūro žmona ir našlė == [[1501]] m. [[rugpjūčio 17]] d. penkiolikmetė Katerina išvyko iš [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[lapkričio 4]] d. susitiko su Artūru Dogmersfielde, [[Hampšyras|Hempšyre]].{{sfn|Starkey|2003|pp=45–46}}{{sfn|Tremlett|2010|p=73}}{{sfn|Cahill Marrón|2012|}} Yra mažai žinoma apie jų pirmuosius įspūdžius, tačiau Artūras uošviams parašė, kad bus „tikras ir mylintis vyras“, ir pasakė tėvams, kad jam be galo malonu „pažvelgti į savo mylimosios nuotakos veidą“. Po dešimties dienų, [[1501]] m. [[lapkričio 14]] d., jie susituokė senojoje [[Londono Šv. Pauliaus katedra|Šv. Pauliaus katedroje]].{{sfn|Lehman|2011|p=284}} Po vestuvių pora buvo išsiųsta į [[Ladlou|Ladlou pilį]] pirmininkauti Velso tarybai ir maršui. Tačiau po kelių mėnesių jie abu susirgo liga, kuri buvo apėmusi visą vietovę. Artūras mirė [[1502]] m. [[balandžio 2]] d., o šešiolikmetė Katerina išgyveno ir tapo našle.{{sfn|Lehman|2011|p=285}} Karalius [[Henrikas VII]] nenorėjo grąžinti gauto kraičio Katerinos tėvui, kaip buvo reikalaujama sutartyje, jei ji grįžtų į gimtinę. Todėl po karalienės Elžbietos mirties, [[1503]] m. vasario mėn., karalius Henrikas VII svarstė galimybę vesti Kateriną, tačiau tam paprieštaravo našlės tėvas. Buvo sutarta, kad Katerina ištekės už antrojo Henriko VII sūnaus [[Henrikas VIII|Henriko]], Jorko hercogo, kuris buvo penkeriais metais už ją jaunesnis. Santuokos su Artūro broliu įvykdymas priklausė nuo to, ar popiežius suteiks jiems [[Apaštališkoji penitenciarija|dispensaciją]], nes [[kanonų teisė]] uždraudė vyrui vesti savo brolio našlę. Katerina paliudijo, kad jos santuoka su Artūru niekada nebuvo užbaigta, nes pagal kanonų teisę santuoką galima išardyti, jei ji nėra užbaigta.{{sfn|Weir|1991|p=34}}{{sfn|Lehman|2011|p=290}} == Anglijos karalienė == [[Vaizdas:Hans Holbein d. J. 049.jpg |thumb|right|Karalius [[Henrikas VIII]] 1537 m. |alt=]] [[1509]] m. [[birželio 11]] d. įvyko antrosios Katerinos vestuvės.{{sfn|Lehman|2011|p=287}} Praėjus septyneriems metams po princo Artūro mirties, ji ištekėjo už [[Henrikas VIII|Henriko VIII]], kuris paveldėjo sostą.{{sfn|Eagles|2002|p=194}} [[1509]] m. [[birželio 23]] d., šeštadienį, vyko tradicinė karūnavimo išvakarių eisena, kurią pasitiko gausi ir entuziastinga minia. Kitą dieną, sekmadienį, Henriką VIII ir Kateriną palaimino ir karūnavo [[Kenterberio arkivyskupas]]. Liepos mėnesį naujoji karalienė buvo pristatyta Anglijos visuomenei daugelyje socialinių progų bei švenčių. Ji padarė puikų įspūdį ir buvo maloniai priimta Anglijos gyventojų.{{sfn|Lehman|2011|p=285}} [[1513]] m. [[birželio 11]] d. Henrikas VIII paskyrė Kateriną [[regentas|regente]] Anglijoje su „karalystės gubernatoriaus ir generolo kapitono“ titulais, o pats išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]] dėl karinės operacijos. Tuo metu vykęs karas su [[Škotija]] suintensyvėjo ir škotai įsiveržė į Angliją, todėl [[1513]] m. [[rugsėjo 3]] d. Katerina įsakė suburti kariuomenę [[Vakarų Midlandsas (grafystė)|Midlando grafystėse]].{{sfn|Rymer|1741|p=49}} Ji pati būdama itin nėščia išvyko į šiaurės žemes tam, kad galėtų kreiptis į kariuomenę ir ją sustiprinti. Karalienės kalba įkvėpė karius ir Floddeno mūšyje buvo pasiekta pergalė. Katerina išsiuntė savo vyrui Henrikui VIII laišką kartu su kruvinu Škotijos karaliaus Jokūbo IV, kuris žuvo mūšyje, palto gabalėliu, kad karalius tokia žinia sustiprintų ir savo kariuomenės gretas.{{sfn|Ellis|1846|p=82–84, 88–89}} Bėgant metams Katerinos religinis pasišventimas ir susidomėjimas akademinėmis sritimis vis didėjo. Ji toliau plėtė savo žinias ir mokė savo dukrą Mariją. Tuo metu moterų išsilavinimas tapo madingas, karalienė Katerina rūpinosi švietimu ir aukojo dideles pinigų sumas mokslo įstaigoms. Tačiau karalius Henrikas VIII vis dar norėjo sulaukti vyriškosios lyties įpėdinio, nes Tiudorų dinastija buvo nauja, o jos teisėtumas dar galėjo būti išbandytas.{{sfn|Lehman|2011|p=288–289}} == Santuokos nutraukimas == [[1525]] m. [[Henrikas VIII]] susižavėjo [[Ana Bolein]], karalienės Katerinos dama, kuri buvo daug jaunesnė už Henriką VIII, ir pradėjo ją persekioti.{{sfn|Scarisbrick|1997|p=154}} Katerina tuo metu nebegalėjo susilaukti vaikų ir Henrikas VIII pradėjo tikėti, kad jų santuoka buvo prakeikta, nes [[Biblija]] tvirtino, kad jei vyras veda savo brolio žmoną, tai ta pora bus bevaikė.{{sfn|Catherine of Aragon Biography}} Trokšdamas turėti sūnų, Henrikas nusprendė siekti santuokos anuliavimo, todėl, apkaltinęs Kateriną melagingu pranešimu apie neužbaigtą santuoką su Artūru, jis popiežiui [[Klemensas VII|Klemensui VII]] pateikė ieškinį dėl santuokos panaikinimo. [[Anglija|Anglijoje]] buvo sušauktas [[Dvasinis teismas|bažnytinis teismas]], kuriame pirmininkavo popiežiaus atstovas, o jame dalyvavo pats Henrikas VIII su Katerina. Tačiau popiežius neketino leisti priimti sprendimo Anglijoje, todėl ieškinys buvo atšauktas. Popiežius uždraudė Henrikui VIII dar kartą tuoktis, kol nebuvo priimtas sprendimas [[Roma|Romoje]]. Po metų santuoka buvo anuliuota, Katerina buvo ištremta iš teismo, o jos seni kambariai atiteko Ana Bolein. == Ištrėmimas ir mirtis == Grįžęs iš susitikimo su Prancūzijos karaliumi [[Pranciškus I|Pranciškumi I]], [[Henrikas VIII]] slaptos ceremonijos metu vedė [[Ana Bolein]].{{sfn|Lehman|2011|p=292}} Karalius gynė jų santuokos teisėtumą nurodydamas, kad Katerina taip pat anksčiau buvo vedusi. Jei ji ir Artūras būtų užbaigę savo santuoką, pagal [[Kanonų teisė|kanonų teisę]] Henrikas VIII turėjo teisę tuoktis dar kartą.{{sfn|Starkey|2003|pp=462–464}} [[1533]] m. [[gegužės 23]] d. Henriko VIII ir Katerinos santuoka buvo paskelbta neteisėta, nors Katerina liudijo, kad ji ir Artūras niekada neturėjo fizinių santykių. [[1533]] m. [[gegužės 28]] d. Henriko VIII ir Ana Bolein santuoka buvo paskelbta galiojančia.{{sfn|Williams|1971|p=124}} Iki savo gyvenimo pabaigos Katerina nenustojo savęs vadinti vienintele teisėta Henriko VIII žmona ir vienintele teisėta Anglijos karaliene, o jos tarnai toliau ją vadino karaliene. Karalius panaikino jos teisę į bet kokį [[titulas|titulą]], išskyrus „Velso princesės“, pripažindamas jos, kaip jo brolio našlės, pareigas.{{sfn|Lehman|2011|p=292}} [[1531]] m. pabaigoje Katerina išvyko iš Henriko VIII rūmų. Ji buvo kilnojama po įvairias vietas, kol galiausiai buvo perkelta į Kimboltono pilį, kur gyveno viename kambaryje, kurį paliko tik norėdama dalyvauti [[Šventosios Mišios|Šv. Mišiose]]. Katerina būdavo apsirengusi tik Šv. Pranciškaus ordino marškiniais ir nuolat pasninkavo. [[1535]] m. gruodžio pabaigoje, pajutusi, kad jos mirtis jau arti, Katerina sudarė testamentą ir parašė savo sūnėnui imperatoriui [[Imperatorius Karolis V|Karoliui V]], prašydama apsaugoti jos dukrą. Katerina mirė Kimboltono pilyje [[1536]] m. [[sausio 7]] d.{{sfn|Eagles|2002|p=202}} Kitą dieną žinia apie jos mirtį pasiekė karalių Henriką VIII. Tuo metu sklandė gandai, kad ją nunuodijo. Karalienė buvo palaidota [[Piterboro katedra|Piterboro katedroje]]. Karalius Henrikas VIII nedalyvavo laidotuvėse ir uždraudė jose dalyvauti jų dukrai Marijai.{{sfn|Lehman|2011|p=294}} == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * {{Cite web |title=Catherine of Aragon Biography |url=http://www.thebiographychannel.co.uk/biographies/catherine-of-aragon.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20121107130428/http://www.thebiographychannel.co.uk/biographies/catherine-of-aragon.html |archive-date=7 November 2012 |access-date=8 September 2012 |website=[[Biography Channel]] |ref={{sfnRef|Catherine of Aragon Biography}} }} * {{cite book | last = Tremlett | first = Giles | title = Catherine of Aragon: Henry's Spanish Queen | url = https://archive.org/details/catherineofarago0000trem | publisher = Faber and Faber | year = 2010 | isbn = 978-0-571-23511-7 }} * {{cite book |last=Weir |first= Alison |year= 1991 |title= The Six Wives of Henry VIII |url=https://archive.org/details/sixwivesofhenryv00weir_1 |url-access=registration |publisher=Grove press |isbn = 0-8021-3683-4 }} * {{Cite book |title=Foedera, vol. 6 part 1, Hague, letter to the treasurer John Heron |date=1741 |editor-last=Rymer |editor-first=Thomas}} * {{cite book |last = Cahill Marrón |first=Emma Luisa |title = Arte y poder: negociaciones matrimoniales y festejos nupciales para el enlace entre Catalina Trastámara y Arturo Tudor |year=2012 |publisher=UCrea |language = es}} * {{cite book |last = Lehman |first=H. Eugene |title=Lives of England's Reigning and Consort Queens |url = https://archive.org/details/livesofenglandsr0000lehm |year=2011 |publisher=AuthorHouse Publishing |isbn = 978-1-4634-3057-3 }} * {{cite book|editor-last=Ellis|editor-first=Henry|title= Original Letters Illustrative of English History, 3rd Series, vol.1|year= 1846|publisher= Richard Bentley}} * {{cite book|last=Frederick Sanders|first= Sir Sidney Low|year= 1910|title=The dictionary of English history| ref = {{sfnRef|Sanders & Low|1910 }}}} * {{cite book|last=Fraser|first=Antonia|year= 1992|title=The Wives of Henry&nbsp;VIII|url=https://archive.org/details/wivesofhenryviii00fras|publisher=Vintage|isbn= 0-679-73001-X}} * {{cite book|last=Scarisbrick|first=J. J|title=Yale English Monarchs—Henry VIII|year=1997|publisher=Yale University Press|isbn=978-0-300-07158-0}} * {{cite book|last=Eagles|first=Robin|title=The Rough Guide History of England |url=https://archive.org/details/england0000eagl|year=2002|publisher=Rough Guides|isbn=978-1-85828-799-7}} * {{cite book|last=Starkey|first=David|year=2003|title=Six Wives: The Queens of Henry&nbsp;VIII|isbn=0-06-000550-5|url-access=registration|url=https://archive.org/details/sixwivesqueensof00davi}} * {{cite book|last=Williams|first= Neville|year= 1971|title= Henry&nbsp;VIII and His Court|publisher=Macmillan Pub Co|isbn= 978-0-02-629100-2}} [[Kategorija:Anglijos karalienės]] jqnkmrcxgahmp7i8qfyycx48y5len4v 0 602281 7856102 7678775 2026-06-14T07:46:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856102 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[Chmelnickio sukilimas]]|date=1649 m. birželio 17-18 d.|place=Zagalė, [[Polesė]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (dab. [[Baltarusija]])|combatant1=[[Image:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|22px]] LDK kariuomenė|combatant2=[[Image:Herb Viyska Zaporozkoho.svg|22px]]&nbsp; Zaporožės totoriai <br> Maištaujantys valstiečiai|commander1=[[Image:Herb Bogoria.jpg|25px]] [[Vladislovas Valavičius]] <br> Valerianas Falenckis <br> Janas Donovajus|commander2=Ilja Holota{{KIA}}|result=LDK pajėgų pergalė|strength1=~1200, vėliau - dar 350|strength2=~3000|casualties2=216|casualties1=~1600}} '''Zagalės mūšis''' – vienas iš [[Chmelnickio sukilimas|Chmelnickio sukilimo]] mūšių, įvykęs [[1649 m.|1649]] m. [[birželio 17]]–18 d., netoli Zagalės ([[Baltarusių kalba|baltr]]. ''Загалле'') kaimo [[Polesė|Polesėje]] (dab. [[Baltarusija]]) tarp [[Kazokai|Zaporožės kazokų]] dalinio bei juos palaikiusių maištaujančių [[Baltarusija|Baltarusijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] valstiečių ir Lietuvos kariuomenės dalinių. == Priešistorė == 1649 m. pradžioje, siekiant apsisaugoti nuo kazokų antpuolių, greta Zagalės kaimo apsistojo į [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] vadovaujamos [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kariuomenės]] sudėtį įėjęs lauko etmono [[Vladislovas Valavičius|Vladislovo Valavičiaus]] vadovaujamas dalinys. == Šalių pajėgos == Kazokų pajėgas sudarė apie 3 tūkstančius žmonių, iš jų 50-60 raitelių. Kazokų pajėgų pagrindas buvo [[Zaporožė (regionas)|Zaporožės]] kazokų Kanovo pulkas; likusieji – maištaujantys Baltarusijos ir Ukrainos valstiečiai. Daliniui vadovavo kazokų [[pulkininkas]] Ilja Holota.<ref name=":0">Мицик Ю. Полковник Ілля Голота і битва під Загалем 1649 р. // На службі Кліо. – Київ, 2000. С. 176–189</ref><ref>Вітальд Бярнацкі. Паўстаньне Хмяльніцкага: Ваенныя дзеяньні ў Літве ў 1648–1649 гг. // ARCHE. 1 – 2. 2008. С. 125–130</ref> Lietuvių kariuomenės dalinį sudarė  apie 1,2 tūkst. karių, jam vadovavo [[Lietuvos lauko etmonas]] Vladislovas Valavičius.<ref name=":1">Poleskie ostatki. W: Grzegorz Rąkowski: ''Czar Polesia''. Pruszków: Oficyna Wydawnicza „Rewasz”, 2005, s. 486</ref><ref name=":2">Piotr Borawski: ''Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej''. Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, s. 134</ref><ref name=":3">Tomasz Ciesielski: ''Od Batohu do Żwańca. Wojna na Ukrainie i w księstwach naddunajskich 1652–1653''. Warszawa: „Inforteditions”, 2008</ref> == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Uładzisłaŭ Vałovič. Уладзіслаў Валовіч (K. Račynski, 1838).jpg|miniatiūra|Vladislovas Valavičius]] Birželio 17 d. paryčiais kazokai persikėlė per [[Pripetė (upė)|Pripetę]] ir užpuolė mažesnes ATR pajėgas. Tiesiogiai antpuolio metu Valavičiaus nebuvo stovykloje, jį pavadavo Valerianas Falenckis ir Janas Donovajus. Lietuvos pajėgos įsitvirtino Zagalės stovykloje ir kelis kartus atmušė kazokų puolimus. Mūšio metu atvyko Gregorio Mirskio vadovaujamas pastiprinimas: 150 dragūnų ir 200 vokiečių pėstininkų.<ref>Henryk Wisner: ''Janusz Radziwiłł 1612–1655'', Wydawnictwo MADA, Warszawa 2000</ref> Atskubėjusi pagalba smogė į kazokų užnugarį ir sudarė galimybes Zagalėje įsitvirtinusioms pajėgoms kontratakuoti. Sinchroniškų veiksmų išdavoje kazokai buvo sutriuškinti ir persekiojami atsitraukė į [[Pelkė|pelkes]]. Pelkėse kazokai mėgino įsitvirtinti ir priešinosi iki sutemų. Birželio 18 d. ryte sukilėliai mėgino trauktis toliau. Sunkiai sužeistas I. Holota negalėjo judėti ir žuvo. Kiti kariai buvo atkakliai persekiojami ir naikinami ar imami į nelaisvę. Į rytus nuo Zagalės, traukimosi kryptimi, nugalėtojai supylė septynis pilkapius, kuriuose palaidoti žuvusieji.<ref name=":0">Мицик Ю. Полковник Ілля Голота і битва під Загалем 1649 р. // На службі Кліо. – Київ, 2000. С. 176–189</ref> Kazokų nuostoliai siekė apie 1600 žmonių. Mūšio metu žuvo ir pats kazokų vadas pulkininkas Ilja Holota. ATR nuostoliai siekė 216 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Buvo sužeistas ir vienas iš LDK karo vadų – Valerianas Falenckis.<ref name=":1">Poleskie ostatki. W: Grzegorz Rąkowski: ''Czar Polesia''. Pruszków: Oficyna Wydawnicza „Rewasz”, 2005, s. 486</ref><ref name=":2">Piotr Borawski: ''Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej''. Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, s. 134</ref><ref name=":3">Tomasz Ciesielski: ''Od Batohu do Żwańca. Wojna na Ukrainie i w księstwach naddunajskich 1652–1653''. Warszawa: „Inforteditions”, 2008</ref> Kitų šaltinių teigimu, mūšio rezultatą lėmė kapitono Samuelio Smolskio veiksmai, kuris, vadovaudamas keturioms ATR kariuomenės kazokų vėliavoms (vidutinės ginkluotės kavalerijos eskadronas klaidinančiu pavadinimu), sėkmingai puolė ir sutriuškino kairįjį Zaporožės kariuomenės sparną. Mūšyje pasižymėjo ir bent keli ATR kariuomenės [[Totoriai|totorių]] daliniai.<ref name=":1">Poleskie ostatki. W: Grzegorz Rąkowski: ''Czar Polesia''. Pruszków: Oficyna Wydawnicza „Rewasz”, 2005, s. 486</ref><ref name=":2">Piotr Borawski: ''Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej''. Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, s. 134</ref> == Literatūra == # (PL) Piotr Borawski: ''Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej''. Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, s. 134. <nowiki>ISBN 83-205-3747-9</nowiki>. # (BY) Вітальд Бярнацкі. Паўстаньне Хмяльніцкага: Ваенныя дзеяньні ў Літве ў 1648–1649 гг. // ARCHE. 1 – 2. 2008. С. 125–130 # (PL) Poleskie ostatki. W: Grzegorz Rąkowski: ''Czar Polesia''. Pruszków: Oficyna Wydawnicza „Rewasz”, 2005, s. 486, seria: Smak Kresów. <nowiki>ISBN 83-85557-92-X</nowiki>. # (UA) Мицик Ю. Полковник Ілля Голота і битва під Загалем 1649 р. // На службі Кліо. – Київ, 2000. С. 176–189; # (PL) Tomasz Ciesielski: ''Od Batohu do Żwańca. Wojna na Ukrainie i w księstwach naddunajskich 1652–1653''. Warszawa: „Inforteditions”, 2008. <nowiki>ISBN 978-83-89943-23-1</nowiki>. # (PL) Henryk Wisner: ''Janusz Radziwiłł 1612–1655'', Wydawnictwo MADA, Warszawa 2000. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:Chmelnickio sukilimas]] dnum290dh9bes0tg455skq7tp61rsdh 0 602351 7856101 7678762 2026-06-14T07:45:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856101 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Mozyriaus mūšis (1649)|partof=[[Chmelnickio sukilimas]]|place=[[Mozyrius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (dab. [[Baltarusija]])|combatant2=[[Image:Herb Viyska Zaporozkoho.svg|22px]]&nbsp; Zaporožės kazokai <br> Maištaujantys valstiečiai|commander1=[[Image:POL COA Radziwiłł Książę Ia.svg|22px]] [[Jonušas Radvila]]|result=LDK pajėgų pergalė|commander2=Ivan Stoliar <br> Sedliar (miestiečių vadas) <br> Michenko (kazokų vadas)|combatant1=[[Image:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|22px]] LDK kariuomenė <br> [[Image:POL COA Radziwiłł Książę Ia.svg|22px]] Jonušo Radvilos samdiniai|strength1=~11 000|casualties1=Nežinoma|strength2=Nežinoma|casualties2=Nežinoma|date=[[1649]] m. [[vasario 9]]-[[vasario 10|10]] d.}} '''Mozyriaus mūšis''' – vienas [[Chmelnickio sukilimas|Chmelnickio sukilimo]] epizodų, [[1649 m.|1649 m]]. [[vasario 9]]-[[Vasario 10|10]] d. įvykęs B. Chmelnickio sukilimą palaikiusių maištininkų užimto [[Mozyrius|Mozyriaus]] miesto šturmas, kurį vykdė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] etmono [[Jonušas Radvila I|Jonušo Radvilos]] vadovaujama [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] ir paties J. Radvilos samdytų karių daliniai. == Priešistorė == 1648 m. kairiakrantėje Ukrainoje, tuo metu priklausiusioje į ATR sudėtį įėjusiai [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]], prasidėjo [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] vadovaujamas sukilimas. Po pergalės prie [[Geltonųjų Vandenų mūšis|Geltonųjų Vandenų]] ir [[Korsūnės mūšis|Korsūnės]] sukilėliai pradėjo sparčiai stumti lenkus tiek iš kariakrantės, tiek ir iš [[Dešiniakrantė Ukraina|dešiniakrantės Ukrainos]] ir metų viduryje įsiveržė į tuometinės LDK teritoriją. Tuo metu Mozyriaius mieste įvyko vietos gyventojų sukilimas, vadovaujamas Ivano Stoliaro. Pasinaudoję sukilimu kazokai užėmė Mozyrių ir [[Turovas|Turovą]]. [[Birželio 24]] d. prasidėjęs ATR kontrpuolimas prasidėjo nesėkmingai – Janušo Radvilos lėšomis suformuoti du LDK daliniai patyrė pralaimėjimus mūšiuose prie [[Rečyca|Rečycos]] (vad. [[Vladislovas Valavičius]]) ir [[Gorvalis|Gorvalio]] (vad. Mirskis).<ref>Абецедарский, Л.С. – Белоруссия и Россия. Очерки рус.- бел. связей Второй половины XVI–XVII [Текст] Лаврентий Семёнович Абецедарский(под редакцией З.Ю. Копысского)-Мн. Выш.школа,1978,-255.</ref> Padrąsinti sėkmės sukilėliai užėmė [[Babruiskas|Babruiską]], [[Ihumenas|Igumenę]] (Červenę), [[Čerykavas|Čerikavą]], laimėjo Piliavcų mūšį, apsiautė [[Lvovas|Lvovą]] ir [[Zamostė|Zamostę]], kazokų pulkininkas Janas Sokolovskis nesėkmingai mėgino užimti [[Sluckas|Slucką]]. Vasaros pabaigoje didžioji pietinės ir rytinės šiuolaikinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] dalis buvo kontroliuojama sukilėlių. 1648 m. rudenį ATR kariuomenė atnaujino puolimą, išvadavo [[Pinskas|Pinską]], [[Čerykavas|Čerykavą]], [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastą]], sukilėlius nustūmė į rytus nuo [[Bychavas|Bychavo]]. Atvykus naujoms pajėgoms 1648 m. [[sausio 10]] d. Jonušas Radvila pradėjo naują puolimą iš Lietuvos Brastos į [[Turovas|Turovą]], [[Petrykavas|Petrikavą]] ir Mozyrių. Puolimo krypties pasirinkimą lėmė siekis atkirsti kelią Chmelnickio kazokų pajėgoms judėti į Lenkiją. Nors Lenkijos ponai reikalavo įsiveržti į Ukrainą ir smogti į Chmelnickio užnugarį, šis planas buvo atidėtas iki tol, kol bus nuslopintas sukilimas dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Radvilos vadovaujamos samdinių ir bajorų pajėgos judėjo į rytus trimis kolonomis pagal [[Pripetė (upė)|Pripetės]] upę. 1649 m. [[sausio 18]] d. šios pajėgos pasiekė Turovą, kurį sukilėliai paliko ir pasitraukė į Mozyrių. == Pasirengimas mūšiui == [[Vaizdas:Mazyr. Мазыр (R. Ranvid, 1825).jpg|miniatiūra|Mozyriaus žemėlapis (1825 m.)]] 1648 m. rugpjūčio mėnesį Mozyriuje ir apylinkėse susiformavo apie 400–500 sukilėlių dalinys, kuriems vadovavo miestietis Ivanas Stoliaras, kai kuriuose šaltiniuose vadinamas pulkininku. Sukilėlių miestiečių pajėgoms vadovavo šaltiniuose tik pravarde „Sedliar“ vadinamas vietos gyventojas,<ref>Чаропка, С.А. – Палескі паход Януша Радзівілла 1649 г. / Беларускi гiстарычны часопiс.-2011.- №1., p. 16</ref> prie jų taip pat prisijungė iš Turovo pasitraukęs kazokų garnizonas vadovaujamas Michnenko. Mozyriaus miestas yra išsidėstęs dešiniajame [[Pripetė (upė)|Pripetės upės]] krante, ant stačių skardžių ir buvo laikomas gerai įtvirtinta, nors ir medine tvirtove. Tvirtovę sudarė keturi keturių aukštų bokštai, sienos ir apie 10 m. gylio griovys, tačiau nuo stataus skardžio apačioje tekančios upės pusės miesto įtvirtinimai buvo labai silpni. Šiuos trūkumus besiginantieji mėgino kompensuoti sparčiai tvirtindami sienas, liedami ledą pilies kalvos šlaituose ir iškirsdami eketes Pripetės lede.<ref>Артюшевский, О.П. – Совместная антикрепостническая борьба трудящихся масс России, Украины и Белоруссии: вторая половина XVI – 60е годы XVII столетия/ О.П. Артюшевский- Киев: Вища школа, 1987. p. 43-44</ref> Radvilos pajėgos, užėmę Turovą, tęsė judėjimą ir prieš vasario 9 d. pasiekė Mozyrių. Dalį pajėgų Radvila pasiuntė saugoti Ovručės brastą, per kurią miestą galėjo pasiekti pagalba iš Ukrainos. == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Мозырь. Замковая гора..JPG|miniatiūra|Iš dalies atkurta medinė Mozyriaus tvirtovė]] Prieš pradėdamas miesto šturmą, Radvila pamėgino įtikinti miesto gynėjus pasiduoti, už tai žadėdamas galimybę laisvai palikti miestą. Vasario 10 d. atsiųstą Radvilos pasiūlymą kazokai viešai perskaitė miesto aikštėje. Nors miestiečiai rodė norą išvengti kovos, sukilėlių vadas Ivanas Stoliaras pasiūlymą atmetė ir viešai pažadėjo kautis iki mirties. Radvilos raštą įteikusį pasiuntinį kazokai surakino grandinėmis.. Naktį iš vasario 9 į 10 d. Michnenko vadovaujami kazokai surengė išpuolį prieš Radvilos dalinius, apsistojusius už vienos lietuviškos mylios buvusiame Naružnovičių kaime. Nepaisant atakos netikėtumo, ATR dragūnai sugebėjo ją atremti.<ref>Чаропка, С.А. – Палескі паход Януша Радзівілла 1649 г.[Текст]/ С.А.Чаропка. Беларускi гiстарычны часопiс.-2011.- №1.- p. 17</ref> Po daugiau nei savaitę vykusio pasirengimo, Mozyriaus šturmas prasidėjo [[vasario 10]] d. Pirmoji, pėstininkų, ataka pasibaigė nesėkmingai ir atakuojantieji atsitraukė. Ataką sekė artilerijos apšaudymas, po kurio prasidėjo puolimas iš trijų pusių, nors svarbiausia kryptis buvo pilies vartai, priešais pilies kalvą buvusi kalva Ksendzovka (dab. M. Frunzės gatvė).<ref name=":0">[http://mozyrisp.gov.by/ru/istoriya/ История, Мозырский районный исполнительный комитет,] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211211102232/http://mozyrisp.gov.by/ru/istoriya/ |date=2021-12-11 }}</ref> Radvilos įsakymu dragūnai kovėsi pėsti, dengdamiesi malkų prikrautomis rogėmis jie pasiekė pilies vartus ir juos išmušė [[Taranas|taranais]].<ref>Чаропка, С.А. – Палескі паход Януша Радзівілла 1649 г.[Текст]/ С.А.Чаропка. Беларускi гiстарычны часопiс.-2011.- №1.- p. 19</ref> Įsiveržimą į miestą sekė intensyvi kova gatvėse. Lietuvos pajėgos vakare užėmė Mozyriaus pilį. Paskutiniai gynėjai buvo nustumti prie Pripetės upės, kurios lede patys buvo iškirtę eketes. Iš gynėjų vadų, vieninteliam žinomam „Sedliaro“ pravarde, pavyko prasiveržti ir pabėgti. Kazokų vadas Michnenko pateko į nelaisvę ir, vienų šaltinių teigimu, Radvilos įsakymu buvo nukirsdintas,<ref name=":0" /> o jo galva – pamauta ant kuolo, kitų šaltinių teigimu – buvo gyvas pasodintas ant kuolo.<ref>Чаропка, С.А. – Палескі паход Януша Радзівілла 1649 г.[Текст]/ С.А.Чаропка. Беларускi гiстарычны часопiс.-2011.- №1.- p. 20 </ref> Po mūšio įvairiomis bausmėmis buvo nubausti visi, palaikę sukilėlius ar kariavę jų pusėje. Taip pat teigiama, kad Radivilos kariuomenė labai apiplėšė miestą. == Rezultatai == [[Vaizdas:Mazyr. Мазыр (27.03.1680) (2).jpg|miniatiūra|Mazyriaus herbas 1680 m. dokumente]] Mozyriaus šturmas ne tik gražino LDK didelį miestą (iki karo jame gyveno apie 37 tūkst gyventojų)<ref name=":0" />, tačiau ir padėjo išstumti kazokų pajėgas iš LDK pietinės dalies ir sudarė sąlygas tolimesniam žygiui į Chmelnickio sukilėlių kontroliuojamą Ukrainą. Mozyriaus atgavimas taip pat padėjo pakelti ATR kariuomenės karinę dvasią ir palengvinas kitas karines operacijas – pavyzdžiui, užėmęs Mozyrių, Radvila pasiuntė pagalbą V. Valavičiui, tuo metu jau keturis mėnesius nesėkmingai bandžiusiam užimti [[Babruiskas|Babruiską]]. Tuo pat metu ši kampanija pareikalavo didelių LDK karinių pajėgų ir sulėtino tolimesnį puolimą į rytus. Mūšių metu buvo visisškai sugriauta Mozyriaus tvirtovė ir jau [[1655 m.|1655]] m., [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karo su Maskva]] metu jos griuvėsiuose nepavyko suorganizuoti stipresnio pasipriešinimo.<ref name=":0" /> == Literatūra == # (RU) Абецедарский, Л.С. – Белоруссия и Россия. Очерки рус.- бел. связей Второй половины XVI–XVII [Текст] Лаврентий Семёнович Абецедарский(под редакцией З.Ю. Копысского)-Мн. Выш.школа,1978,-255. # (RU) Артюшевский, О.П. – Совместная антикрепостническая борьба трудящихся масс России, Украины и Белоруссии: вторая половина XVI – 60е годы XVII столетия/ О.П. Артюшевский- Киев: Вища школа, 1987.-154 #(PL) Borawski, Piotr: Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej. Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, p. 133–134. <nowiki>ISBN 83-205-3747-9</nowiki>. # (BY) Мазырскае паўстанне // Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш.. – Мн.: БелЭн, 1999. – Т. 9: Кулібін – Малаіта. – 560 с. – <nowiki>ISBN 985-11-0155-9</nowiki> (т. 9), <nowiki>ISBN 985-11-0035-8</nowiki>. # (BY) Чаропка, С.А. – Палескі паход Януша Радзівілла 1649 г. / Беларускi гiстарычны часопiс.-2011.- №1.-с.15-22.-451с. # (RU) [http://mozyrisp.gov.by/ru/istoriya/ История, Мозырский районный исполнительный комитет] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211211102232/http://mozyrisp.gov.by/ru/istoriya/ |date=2021-12-11 }} == Išnašos == [[Kategorija:LDK mūšiai]] <references /> [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:Kazokų kariuomenės]] [[Kategorija:Chmelnickio sukilimas]] 8jlivn73zisazzgypv28dcjhswp3824 6 604561 7855780 6665019 2026-06-13T18:20:45Z EUPBR 191851 EUPBR įkėlė naują [[Vaizdas:LB LOGO baltam fone.png]] versiją 6665019 wikitext text/x-wiki {{logo}} ojtyqyc75fuphe539ctt76j5w1g0n8t 0 604837 7856011 6468873 2026-06-14T04:31:27Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[1990 m. Afrikos tautų taurė]] 7856011 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[1990 m. Afrikos tautų taurė]] j3xa5at1w7mh0gxu13hhgu981cgn19p 0 604840 7856012 6468901 2026-06-14T04:31:37Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[1988 m. Afrikos tautų taurė]] 7856012 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[1988 m. Afrikos tautų taurė]] locar57i3nciv1v4qoz6ai53514etgw 0 604874 7856013 6469146 2026-06-14T04:31:47Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[1986 m. Afrikos tautų taurė]] 7856013 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[1986 m. Afrikos tautų taurė]] kgt6plurndz4yb70ggcnk10dnchh7id 0 605416 7855885 7844386 2026-06-13T22:07:25Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855885 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė|ilgas pavadinimas=''Be'ena'a''|vietinis pavadinimas=Sapotekų civilizacija|year_start=700 m. pr. m. e.|year_end=1521|image_map=Zapotecos.png|image_map_caption=Sapotekų civilizacija didžiausiu mastu|sostinė={{plainlist}} * [[Monte Albanas]] <small>(700 m. pr. m. e. – 700 m.)</small> * [[Mitla]] <small>(700 – 1400)</small> * [[Saačila]] <small>(1400 – 1521)</small>|valstybinės_kalbos=[[Sapotekų kalbos]]|religija=[[Politeizmas|Politeistinė]]|valdymo_forma=[[Paveldėjimas|Paveldima]] [[monarchija]]|era=[[Poklasikinė era|Poklasikinė ]]}} '''Sapotekų civilizacija''' ([[Sapotekų kalbos|sapotekų k]]. ''Be’ena’a'') – [[Amerika|Amerikos]] vietinė [[Ikikolumbinė Amerika|ikikolumbinė]] civilizacija, klestėjusi [[Oachakos slėnis|Oachakos slėnyje]] [[Mezoamerika|Mezoamerikoje]]. Archeologiniai duomenys rodo, kad jų kultūra atsirado mažiausiai prieš 2500 metų. Senovinio [[Monte Albanas|Monte Albano]] miesto sapotekų archeologinėje vietovėje yra monumentalių pastatų, žaidimų aikštelių, didingų kapaviečių ir kapų dirbinių, tarp jų – dailiai apdirbtų aukso papuošalų. Monte Albanas buvo vienas iš pirmųjų didžiųjų Mezoamerikos miestų. Jis buvo sapotekų valstybės, kuri valdė didžiąją dalį teritorijos, šiandien žinomos kaip [[Meksika|Meksikos]] [[Oachaka (valstija)|Oachakos valstija]], centras. == Raštas == Monte Albane archeologai rado išplėstinį tekstą, parašytą [[Glifas|glifiniu]] raštu. Kai kuriuos ženklus galima atpažinti kaip kalendoriaus informaciją, tačiau pats raštas liko neiššifruotas. Jis skaitomas stulpeliais iš viršaus į apačią, jo parašymas yra šiek tiek grubesnis nei vėlesnių klasikinių [[Majai|majų]], ir tai leido [[Epigrafija|epigrafams]] manyti, kad šis raštas taip pat buvo mažiau [[Fonetika|fonetiškas]] nei, daugiausia skiemeninis, [[majų raštas]]. Ankstyviausias žinomas artefaktas su sapotekų raštu yra ''Danzante'' („šokėjo“) akmuo, rastas [[San Chosė Mogotė|San Chosė Mogote]], [[Oachaka (valstija)|Oachakoje]]. Jame pavaizduotas reljefas, vaizduojantis, atrodo, negyvą ir kruviną belaisvį, o tarp jo kojų – du glifiniai ženklai, galbūt jo vardas. Pirmą kartą datuotas 500–600 m. pr. m. e., iš pradžių jis buvo laikomas ankstyviausiu raštu Mezoamerikoje. Tačiau buvo išreikštos abejonės dėl šio datavimo, nes paminklas galėjo būti naudojamas pakartotinai. Atrodo, kad sapotekų raštas nustojo būti naudojamas maždaug [[VIII amžius|VIII]]-[[IX amžius|IX a.]] == Šaltiniai == {{refbegin|indent=yes}}<!--BEGIN biblio format. --> * {{cite book|author=Marcus, Joyce|author-link=Joyce Marcus|author2=Flannery, Kent V.|author2-link=Kent V. Flannery|year=1996|title=Zapotec Civilization: How Urban Society Evolved in Mexico's Oaxaca Valley|url=https://archive.org/details/zapoteccivilizat0000marc|series=New aspects of antiquity series|location=New York|publisher=Thames & Hudson|isbn=0-500-05078-3|oclc=34409496}} * {{cite book|author=Marcus, Joyce|author-link=Joyce Marcus|author2=Flannery, Kent V.|author2-link=Kent V. Flannery|year=2000|chapter=Cultural Evolution in Oaxaca: The Origins of the Zapotec and Mixtec Civilizations|editor=Richard E.W. Adams|editor2=Murdo J. Macleod|title=The Cambridge History of the Native Peoples of the Americas, Vol. II: Mesoamerica, part 1|location=Cambridge, UK|publisher=Cambridge University Press|pages=358–406|isbn=0-521-35165-0|oclc=33359444}} * {{cite book|author=Whitecotton, Joseph W.|author-link=Joseph Whitecotton|year=1990|title=Zapotec Elite Ethnohistory: Pictorial Genealogies from Eastern Oaxaca|series=Vanderbilt University publications in anthropology, no. 39|location=Nashville, Tennessee|publisher=Vanderbilt University|isbn=0-935462-30-9|oclc=23095346}} * {{cite book|author=Whitecotton, Joseph W.|author-link=Joseph Whitecotton|year=1977|title=The Zapotecs: Princes, Priests and Peasants|url=https://archive.org/details/isbn_9780806113746|location=Norman|publisher=University of Oklahoma Press}} * {{cite journal|author=Zeitlin, Robert N.|year=2000|journal=Latin American Antiquity|volume=11|issue=1|pages=87–89|title=Review: Two Perspectives on the Rise of Civilization in Mesoamerica's Oaxaca Valley. Review of: Ancient Oaxaca: The Monte Albán State by Richard E. Blanton; Gary M. Feinman; Stephen A. Kowalewski; Linda M. Nicholas|url=https://archive.org/details/sim_latin-american-antiquity_2000-03_11_1/page/87|author-link=Robert N. Zeitlin|jstor=1571672|doi=10.2307/1571672}} {{refend}} [[Kategorija:Sapotekų civilizacija| ]] bwghdx6sqs9fu6sggrx8uk8r4u9b2fn 2 605601 7855783 7855644 2026-06-13T18:44:37Z Nomadbones 153116 7855783 wikitext text/x-wiki {{otheruse|1698 m. mūšį|1667 m. mūšį|[[Pidhaicių mūšis (1667)]]}} {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Pidhaicių mūšis|partof=[[ATR–Osmanų imperijos karas (1683–1699)|ATR–Osmanų imperijos karas]]|image=[[Vaizdas:Brandt-battle.jpg|310px]]|caption=Mūšis su totoriais. [[Józef Brandt]] paveikslas.|date=[[1698]] m. [[rugsėjo 8]]–[[rugsėjo 9|9]] d.|place=[[Pidhaiciai]], [[Rusios vaivadija]], [[Abiejų Tautų Respublika]]|result=[[ATR]] pergalė|combatant1={{flagicon image|Polish Royal Banner of The House of Wettin.svg}} [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2={{flagicon|Osmanų imperija|1453}} [[Osmanų imperija]] *{{flagicon|Krymo chanatas}} [[Krymo chanatas]] *[[Budžako orda]]|commander1={{flagicon image|Polish Royal Banner of The House of Wettin.svg}} [[Feliksas Kazimieras Potockis]]<br>{{flagicon image|Polish Royal Banner of The House of Wettin.svg}} [[Nikodemas Žaboklickis]]<br>{{flagicon image|Polish Royal Banner of The House of Wettin.svg}} [[Kšištofas Skarbekas]]|commander2={{flagicon|Krymo chanatas}} [[Kaplanas Girėjus]]<br>{{flagicon|Krymo chanatas}} [[Gazis Girėjus]]|strength2=11 000–14 000{{tree list}} ** [[Krymo totoriai]] ** 3 000 Budžako totorių ** keletas šimtų [[sekbanai|sekbanų]]{{sfn|Wojtasik|1990|p=98-100}} {{tree list/end}}|strength1=6 000{{tree list}} ** 5 000 kavaleristų ** 1 000 pėstininkų ** 16 lengvųjų patrankų{{sfn|Wojtasik|1990|p=115}} {{tree list/end}}|casualties1=''neaišku''<br />~100–650<br />960 ([[Jean-Baptiste Des Roches de Parthenay|Parthenay]]){{sfn|Wojtasik|1990|p=125}}|casualties2=''neaišku''<br />~200–3 000<br />6 000 (Jonsac){{sfn|Wojtasik|1990|p=125}}}} '''Pidhaicių mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Podhajcami}}, {{uk|Битва під Підгайцям}}) – 1698 m. rugsėjo 8–9 d. šalia [[Pidhaiciai|Pidhaicių]] miestelio vykęs mūšis per [[Didysis Turkijos karas|Didįjį Turkijos karą]]. Reaguodama į artėjantį ATR puolimą, [[Osmanų imperija]] surengė prevencinį smūgį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijoje. Netoli Pidhaicių 6 000 karių ATR pajėgos, vadovaujamos [[Sąrašas:Karūnos didieji etmonai|karūnos didžiojo etmono]] [[Feliksas Kazimieras Potockis|Felikso Kazimiero Potockio]], atrėmė maždaug 14 000 karių totorių ekspediciją, vadovaujamą [[Kaplanas Girėjus|Kaplano Girėjaus]]. Tai buvo vienas iš paskutiniųjų [[ATR–Osmanų imperijos karas (1683–1699)|ATR–Osmanų imperijos karo]] mūšių, kadangi 1699 m. sausio 26 d. sudaryta [[Karlovicų sutartis]]. == Aplinkybės == Osmanų imperija buvo nugalėta [[Azovo kampanijos|Azovo kampanijų]] metu (1695–1696 m.) ir 1697 m. [[Sentos mūšis|Sentos mūšyje]]. Imperija, išsekusi dėl karo ir neseniai įvykusių [[Janyčarų maištai|janyčarų maištų]] bei bijodama prarasti kitas teritorijas, ėmė rodyti norą pradėti taikos derybas. [[Habsburgų monarchija]] norėjo perkelti pajėgas ir sutelkti dėmesį į [[Habsburgų Ispanija|Habsburgų Ispanijos]] įpėdinystės klausimą, artėjant Ispanijos karaliaus [[Karolis II Pamišėlis|Karolio II]] mirčiai. 1697 m. rudenį Habsburgų monarchija pradėjo derybas su Osmanų imperija, siūlydama baigti karą, o kiekvienai [[Šventoji lyga (1684)|Šventosios lygos]] narei paliekant užkariautas teritorijas (''[[Uti possidetis|Uti possidetis, ita possideatis]]''). Šis pasiūlymas buvo nepalankus ATR, kuri neatgautų dalies Ukrainos su [[Podolės Kamenecas|Podolės Kamenecu]], prarastos po 1672 m. [[Bučačo sutartis|Bučačo sutarties]]. 1697 m. išrinktas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Augustas II Stiprusis]] nusprendė pradėti karinę kampaniją, pasitelkdamas ATR ir [[Saksonijos kurfiurstystė|Saksonijos kurfiurstystės]] kariuomenes prieš turkus, siekdamas užimti [[Valakija|Valakiją]] ir [[Moldavija|Moldaviją]]. Tuo pačiu metu ATR senatoriai, vadovaujami [[Stanislavas Janas Jablonovskis|Stanislavo Jano Jablonovskio]], pasiūlė atkovoti Kamenecą. Jie nenorėjo, kad karalius sustiprintų savo pozicijas per šią ekspediciją. Jie taip pat teigė, kad Kamenecas yra realistiškesnis tikslas, o tvirtovės garnizonas jau turi problemų dėl dalinės ATR blokados, dėl ko turkai praranda kovinę dvasią ir dezertyruoja. === ATR pasirengimas === Pasirengimas kampanijai prasidėjo 1698 m. sausio mėn. Birželio mėn. lenkų kariuomenė pradėjo telktis prie [[Monastýryska|Monastyryskos]]. Rugsėjo mėn. į [[Lvovas|Lvovą]] atvyko mažiausiai 20 000 saksų (apie 9 300 kavaleristų), o 5 000 lietuvių pradėjo žygiuoti į Lvovą. Abiejų Tautų Respublika surinko apie 24 000 karių (12 500 kavaleristų). Rugpjūčio 10–13 d. Augustas II susitiko su iš [[Petro I Didžioji pasiuntinybė|Didžiosios pasiuntinybės]] į Rusiją grįžusiu [[Petras I|Petru]] [[Petras I|I]]. Per [[Rusų Rava|Rusų Ravoje]] vykusias derybas Petras, nepaisydamas karaliaus prašymo, nepažadėjo Augustui paremti jo karo žygį. Rugpjūčio 20 d. įvyko senato posėdis, o rugpjūčio 21 d. – karo tarybos posėdis. Suvokdami, kad karių ir atsargų nepakanka pradiniams tikslams – Valakijai ir Moldavijai – užimti, lenkai pasiūlė pradėti Kameneco apgultį, o Saksonijos vadai – ribotą kampaniją Moldavijoje, siekiant užimti keletą vietovių. === Osmanų imperijos pasirengimas === 1698 m. sausio mėn. Stambulo žvalgyba ėmė gauti informaciją apie karaliaus pasirengimus, kuriais, kaip įtariama, buvo siekiama užimti Kamenecą. Gegužę [[Antiochas Kantemiras (1670)|Antiochui]] [[Antiochas Kantemiras (1670)|Kantemirui]] buvo įsakyta aprūpinti tvirtovę 100 000 [[Taleris|talerių]] ir 2 000 [[Janyčarai|janyčarų]]. Nuo birželio Kameneco garnizonas pradėjo reidus, siekdamas surinkti informaciją ir pagrobti vergus. Šie reidai pasiekė [[Okopai (Borščivo rajonas)|Okopus]], [[Sniatynas|Sniatyną]] ir [[Pokutia|Pokutią]] – pavergta daugybę žmonių ir pavogta 1 500 karvių. Liepos mėn. turkų armija iš [[Budžakas|Budžako]] atvyko į [[Cucora|Cucorą]]. Remiantis senesniais šaltiniais, jos gretose buvo nuo 30 000 iki 50 000 karių. Remiantis naujausiais tyrimais, karių skaičius vertinamas nuo 12 000 iki 15 000. Kariuomenę sudarė 3 000 totorių iš [[Budžako orda|Budžako ordos]], keli šimtai [[Sekbanai|sekbanų]] (valstiečių samdinių), o likusius sudarė [[Krymo totoriai]]. Be to, kartu su kariuomene išvyko 2 000 janyčarų, siekdami sustiprinti Kameneco tvirtovės garnizoną. Šioms pajėgoms vadovavo [[Kaplanas Girėjus]] kartu su savo pavaduotoju [[Gazis Girėjus|Gaziu Girėjumi]] (3 000 totorių iš Budžako ordos vadovavo būtent jis). Rugpjūčio viduryje kariuomenė išvyko į Kamenecą, kur atvyko rugpjūčio 23 d. Iš Kameneco Osmanų armija per [[Čornyj Ostrivas|Čornyj Ostrivą]] pasiekė Oleksynecą ir ten susitelkė maždaug rugsėjo 1 d. Totoriai surengė daugybę reidų, siekdami gauti žvalgybinės informacijos, ir tuo metu nužudė daug žmonių. Šių reidų metu netoli Monastyryskos buvo aptikta mažesnė kariuomenės grupė, o rugsėjo 3 d. pasiekta antroji, didesnė kariuomenės grupė su saksais netoli Lvovo. Kaplanas Girėjus nusprendė pulti ATR grupę netoli Monastyryskos. Nukirsdinę 400 valstiečių, jie judėjo palei [[Strypa|Strypos]] upę [[Osivcės|Osivcių]] link, kur rugsėjo 7 d. perėjo upę ir įkūrė stovyklą netoli [[Bobulincės|Bobulincių]]. Potockis nusprendė sutelkti ATR kariuomenę [[Pidhaiciai|Pidhaiciuose]], nes vietovės reljefas kartu su pilimi suteikė pranašumą gynybai. Rugsėjo 7 d., išgirdęs žinią apie artėjančią totorių kariuomenę, jis nusiuntė [[Nikodemas Žaboklickis|Nikodemui Žaboklickiui]] pranešimą su įsakymu išvykti į Pidhaicius. Išgirdęs žinią apie netoliese, prie Bobulincių, esančią totorių kariuomenę, Žaboklickis surinko visus dalinius iš Monastyryskos (su 12 lengvųjų patrankų) ir rugsėjo 8 d. anksti ryte išvyko į Pidhaicius su atskira priekinės ir užpakalinės sargybos grupe, pasirengusia atremti totorių atakas. == Mūšio eiga == === Rugsėjo 8 d. === Kaplanas Girėjus sužinojo apie iš Monastyryskos žygiuojančias ATR pajėgas. Šių pajėgų žygio maršrutas per miškus ir pelkėtas vietoves suteikė pranašumą Žaboklickio vadovaujamiems kariams. Remdamasis šia informacija, jis nusprendė padalyti savo kariuomenę į dvi grupes. Pirmoji, kurią sudarė apie 8 000, turėjo pulti Pidhaicius, o antroji, kurią sudarė apie 4 000, turėjo sulaikyti ir uždelsti Žaboklickio atvykimą į Pidhaicius. === Puolimas šalia pilies === Pirmoji grupė, vadovaujama Kaplano Girėjaus, priartėjo prie Pidhaicių iš pietryčių. Totoriai iš karto puolė tiesiai prie pilies, siekdami persikelti per pylimą. Gynėjai nebuvo užklupti netikėtai – pilies patrankos tuoj pat atidengė ugnį į puolėjus. Dėl totorių skaičiaus pranašumo gynėjai buvo priversti trauktis nuo pylimo. Tačiau taikli artilerijos ugnis neleido totoriams sėkmingai persikelti per upę ir nugalėti gynėjų. [[Mykolas Potockis|Mykolo Potockio]] vadovaujamos kavalerijos rezervo ataka privertė priešą trauktis. === Senamiesčio puolimas === Pamatęs atsitraukimą, Qaplan Giray nusprendė persikelti tarp dviejų tvenkinių netoli Zahajcės. Persikėlę per Koropieco upę, totoriai puolė Senamiestį. Šią poziciją ginantys pėstininkai iš karto atidengė muškietų ugnį. Nors skaičiumi nusileidžiantys gynėjai vėl pradėjo prarasti pozicijas, lenkų kavalerijos kontrataka privertė totorius atsitraukti. == Pasekmės == Nugalėjęs kazokų etmoną Dorošenką Pidhaiciuose, Jonas Sobieskis buvo paaukštintas į Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vyriausiąjį vadą ir [[Didysis karūnos etmonas|Didįjį karūnos etmoną]], aukščiausią karinį laipsnį ATR valstybėje.<ref>{{cite book|author1=Simon Millar|author2=Peter Dennis|title=Vienna 1683: Christian Europe Repels the Ottomans|year=2008|page=17|publisher=Osprey Publishing|isbn=1-84603-231-8}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje] [[Kategorija:ATR karų mūšiai] [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai] [[Kategorija:1698 metai] dttnrzoi6um4jq0q5y9k1dwxngx41os 0 605703 7856173 7847804 2026-06-14T08:31:38Z ~2026-32189-48 218627 7856173 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.8988 |long = 23.9700 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Vesta Žiūraitienė |skaičius =272 |data =1935 m. |laidos = |darbuotojai = |pav = Kauno Nemuno vidurinė mokykla.JPG |vieta = A. ir J. Gravrogkų g. 9, [[Kaunas]] |emblema = }} '''Kauno Nemuno mokykla''' – mokykla Lietuvoje, [[Kaunas|Kaune]], [[Gričiupis|Gričiupyje]], A. ir J. Gravrogkų g. 9. == Istorija == [[1935]] m. mokykla įkurta [[Aukštieji Šančiai|Aukštuosiuose Šančiuose]], Kaišiadorių g. [[1950]] m. pavadinta Kauno 30-ąja mokykla. [[1952]] m. tapo pirmąja Kauno miesto septynmete mokykla. [[1954]] m. pavadinta Kauno 21-ąja mokykla. [[1964]] m. sausį persikėlė į [[Kauno VI fortas|VI forto rajoną]], dabartinę A. ir J. Gravrogkų gatvę. [[1965]] m. pradėtas sustiprintas vokiečių kalbos mokymas. [[1967]] m. išleista pirmoji abiturientų laida. [[1994]] m. [[rugpjūčio 24]] d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 553 mokykla pavadinta „Nemuno“ vardu. [[2007]] m. mokykloje pradėtos formuoti sportinės pakraipos klasės. [[2010]] m. Kauno miesto savivaldybė nusprendė mokyklą pertvarkyti į pagrindinę.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2010/03/22/news/kauno-nemuno-mokykloje-neliks-vienuoliktu-klasiu-5699088 Kauno „Nemuno“ mokykloje neliks vienuoliktų klasių]. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-04.</ref> [[2013]] m. [[rugsėjo 1]] d. vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą. [[2014]] m. mokyklos statusas pakeistas į Kauno „Nemuno“ mokyklą-daugiafunkcį centrą. [[2018]] m. [[rugsėjo 1]] d. mokyklos pavadinimas pakeistas į Kauno „Nemuno“ mokyklą.<ref>[https://www.nemunomokykla.lt/pradzia/apie-mokykla/mokyklos-istorija Mokyklos istorija.] 2016-05-17, Nemunomokykla.lt (tikrinta 2022-02-04).</ref> == Direktoriai == * pirmasis direktorius – Raimundas Rainis * 1966 m. Regina Poviliūnienė * 1987 m. Aldona Grabauskienė * 1989 m. Birutė Paulauskienė * nuo 2016 m. Vesta Žiūraitienė == Nuorodos == {{ref}} * [https://www.nemunomokykla.lt/ Mokyklos svetainė] {{KM}} [[Kategorija:Kauno miesto savivaldybės mokyklos|Nemuno]] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] dzz8i13owfol9468qu90jvv6hwnstlx 0 614367 7855776 7844452 2026-06-13T18:03:54Z Hugo.arg 1674 /* Laimėjimai */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855776 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername = Keenan Evans |dateofbirth = {{Gimė|1996|8|23|T}} |cityofbirth = [[Ričardsonas]], [[Teksasas]] |countryofbirth = [[JAV]] |image= [[Vaizdas:Keenan Evans.jpg|180px]] |currentclub = [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |height = 1,91 m |weight = |position = [[įžaidėjas]], [[atakuojantis gynėjas]] |years = 2018–2019<br />2019<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2024<br>2024– |clubs = Grand Rapidso „Drive“ <br />Delavero „Blue Coats“<br />[[KK Igokea|Aleksandrovaco „Igokea“]] <br />[[Hapoel Haifa BC|Haifos „Hapoel“]] <br / >[[Maccabi Tel Aviv BC|Tel Avivo „Maccabi“]]<br / >[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |pointsaverage = }} '''Kynanas Evansas''' (''Keenan Evans'', g. [[1996]] m. [[rugpjūčio 23]] d.) – [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] krepšininkas, įžaidėjas arba atakuojantis gynėjas. Gimė Ričardsone (Teksasas), JAV olimpinio šuolininko į aukštį [[Kenny Evans|Kenio Evanso]] sūnus. Rungtyniavo už Loido V. Berknerio mokyklą. 2014–2018 m. atstovavo [[Teksaso technologijų universitetas|Teksaso technologijų universiteto]] komandą „Raiders“.<ref>Murphree, Marcus. [https://www.dallasnews.com/news/richardson/2014/04/16/berkner-star-guard-keenan-evans-signs-with-texas-tech-basketball „Berkner star guard Keenan Evans signs with Texas Tech basketball“]. ''The Dallas Morning News''.</ref> 2018 m. debiutavo [[NBA G lyga|NBA G lygoje]]. 2019 m. išvyko į Europą, rungtyniavo Bosnijoje ir Hercegovinoje, Izraelyje. 2021–2022 m. sezoną praleidęs Tel Avivo „Maccabi“ klube, kitą vasarą sudarė dvejų metų kontraktą su Kauno „Žalgiriu“.<ref>[https://sportando.basketball/en/zalgiris-kaunas-lands-keenan-evans/ „Zalgiris Kaunas lands Keenan Evans“]. ''Sportando''</ref> „Žalgiryje“ K. Evansas Pasižymėjo itin rezultatyviu ir naudingu žaidimu, buvo komandos lyderis (vid. 16,8 tšk., 18,4 naud. balų pirmajame „Eurolygos“ rate), bet sausio 5 d., varžybose prieš „Fenerbahçe“ patyrė Achilo sausgyslės traumą ir iškrito iš sudėties visam likusiam sezonui.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-183349-evansui-sezonas-baigtas-krepsininkui-atlikta-operacija.html Evansui sezonas baigtas – krepšininkui atlikta operacija], ''basketnews.lt''</ref> Po traumos grįžo dar geresnės formos. 2023–2024 m. sezone, Eurolygoje rinko po 17,3 taško, 3,9 rezultatyvaus perdavimo ir 18,3 naudingumo balo. 2024 m. gegužės 26 d. LKL ketvirfinalio rungtynėse prieš [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelį“]] patyrė kelio girnelės raiščio plyšimo traumą, kurios reabilitacija truko daugiau nei metus.<ref>[https://zalgiris.lt/news/bc-zalgiris/126514 Traumą patyrusiam K.Evansui atlikta kelio operacija], ''zalgiris.lt''</ref> [[2024]] m. liepos pradžioje pasirašė trijų metų sutartį su Graikijos [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] klubu.<ref>[https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/news/olympiacos-bc-signs-keenan-evans/ Olympiacos signs Keenan Evans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240706152950/https://www.euroleaguebasketball.net/en/euroleague/news/olympiacos-bc-signs-keenan-evans/ |date=2024-07-06 }}, ''euroleaguebasketball.net''</ref> „Olympiakos“ sudėtyje debiutavo 2025 m. lapkričio 9 d. Graikijos lygos susitikime prieš Kardicos „Iaponiki“, pelnė 15 taškų,<ref>[https://www.basketnews.lt/news-234681-vel-i-aikste-zenges-evansas-nuostabus-jausmas.html Vėl į aikštę žengęs Evansas: „Nuostabus jausmas“], ''basketnews.lt''</ref>, tačiau kitose rungtynėse, Eurolygos susitikime prieš Kauno „Žalgirį“, praleidęs aikštelėje vos 2 minutes, Kinanas Evansas patyrė dar vieną Achilo sausgyslės traumą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-234922-evanso-sezonas-baigesi-tik-sugrizus.html Evanso sezonas baigėsi tik sugrįžus], ''basketnews.lt''</ref> == Laimėjimai == * [[Izraelio krepšinio lygos taurė]]: 2021 m. * [[Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio lyga]]: 2020 m. * Karaliaus Mindaugo taurė 2023, 2024 m. * Lietuvos krepšinio lyga 2023 m. * [[Eurolyga]]: 2026 m.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-248232-atpildo-uz-kancias-sulaukes-evansas-eurolygos-cempionas-sviesa-tunelio-gale-egzistuoja.html Atpildo už kančias sulaukęs Evansas – Eurolygos čempionas: „Šviesa tunelio gale egzistuoja“], ''basketnews.lt'</ref> * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Evans, Keenan}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] mkodlxmtecgzhn97y7sawcclax3hhjk 0 614538 7855947 7197526 2026-06-13T23:21:24Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855947 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Džeimsas Makfersonas<br />{{en|James Macpherson}} |fonas=lit |vaizdas=James Macpherson by George Romney.jpg |vaizdo dydis=205px |antraštė= <!-- Apie žmogų --> |gimė={{Gimė|1736|10|27|}} |gimimo vieta=Rutvenas, [[Invernesšyras]], [[Škotija]] |mirė={{Mirė|1796|02|17|1736|10|27|}} |mirties vieta=Belvilis, Invernesšyras, Škotija|palaidotas = [[Vestminsterio abatija|Vestminsterio abatijoje]], [[Londonas|Londone]] <!-- Veikla --> |veikla=poetas, vertėjas <!-- Išsilavinimas --> |alma_mater=Mariskalo koledžas<br>[[Edinburgo universitetas]] |parašas= |vikiteka= }} '''Džeimsas Makfersonas''' ({{en|James Macpherson}}, {{gd|Seumas MacMhuirich}} arba ''Seumas Mac a' Phearsain'', [[1736]] m. [[spalio 27]] d. – [[1796]] m. [[vasario 17]] d.) ​​– [[Škotai|škotų]] rašytojas, poetas, literatūros kolekcininkas ir politikas, [[Osiano giesmės|Osiano giesmių]] leidėjas.<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/osiano-giesmes/ |title=Osiano giesmės |last=Varnaitė |first=Irena |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2022-08-01}}</ref> == Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas == Dž. Makfersonas gimė Rutveno gyvenvietėje, [[Kingusis|Kingusio]] parapijoje, Badenoche, [[Invernesšyras|Invernesšyre]]. Toje vietovėje gyventojai kalbėjo [[škotų gėlų kalba]], tačiau netoli buvo [[Britų armija|britų armijos]] kareivinės. Kareivinės buvo įkurtos 1719 m., po [[1715 m. jakobitų sukilimas|jakobitų sukilimo]]. 1745 m., kai Dž. Makfersonui buvo devyneri, jo dėdė Juenas Makfersonas prisijungė prie [[1745 m. jakobitų sukilimas|jakobitų armijos]] žygio į pietus. Po [[Kulodeno mūšis|Kulodeno mūšio]] Juenas Makfersonas devynerius metus turėjo slapstytis.<ref name=":0">{{Cite web |title=This is why James Macpherson's tales of Ossian are so controversial |url=https://www.thenational.scot/news/18435321.james-macphersons-tales-ossian-controversial/ |last=Riach |first=Alan |date=2020 m. gegužės 8 d. |website=The National |language=en |access-date=2022-08-01}}</ref> 1752 m. Dž. Makfersonas pradėjo mokytis Karaliaus koledže [[Aberdynas|Aberdyne]], o po dvejų metų perėjo į Mariskalo koledžą (šios dvi institucijos vėliau susijungė į [[Aberdyno universitetas|Aberdyno universitetą]]), kuriame studijavo [[Gajus Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] užrašus apie santykius tarp „primityvių“ germanų genčių ir „apsišvietusios“ Romos imperatoriškosios armijos.<ref name=":0"/> Taip pat manoma, kad 1755–1756 m. jis lankė teologijos paskaitas [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]]. Savo studijų metais jis neva parašė daugiau nei 4000 eilėraščių eilučių. Kai kurie iš eilėraščių vėliau buvo išspausdinti. Populiariausias iš jų buvo 1758 m. išleistas „Kalnietis“ ({{en|The Highlander}}) – šešių dalių epinė poema.<ref>{{cite book |last1=Baines |first1=Paul |last2=Ferraro |first2=Julian |last3=Rogers |first3=Pat |title=The Wiley-Blackwell Encyclopedia of Eighteenth-Century Writers and Writing 1660–1789 |chapter-url=https://books.google.com/books?id=bDheyN3vRmUC&pg=PA227 |access-date=2022-08-01 |year=2010 |publisher=Wiley |isbn=9781444390087 |pages=227–228 |chapter=Macpherson, James}}</ref> == Škotų gėlų poezijos rinkimas == Baigęs koledžą, Dž. Makfersonas grįžo į Rutveną dėstyti ten esančioje mokykloje, o vėliau tapo korepetitoriumi.<ref name=":0"/> 1759 m. rudenį nedideliame kurortiniame Škotijos pietuose esančiame [[Mofatas|Mofato]] miestelyje jis susipažino su rašytoju Džonu Houmu, kuriam atmintinai padeklamavo keletą eilėraščių škotų gėlų kalba. Vėliau Dž. Houmas parodė Dž. Makfersonui škotų gėlų poezijos rankraščius, kurie, kaip manoma, buvo surasti [[Škotijos aukštumos|Škotijos aukštumose]] ir [[Išoriniai Hebridai|Išoriniuose Hebriduose]]. Dž. Houmas paskatino Dž. Makfersoną išversti tradicinius škotų gėlų kūrinius į anglų kalbą.<ref name=":0"/> Paskatintas Dž. Houmo ir jo bičiulių, 1760 m. Dž. Makfersonas [[Edinburgas|Edinburge]] išleido 15 kūrinių lankstinuką „[[Osiano giesmės|Senovės poezijos fragmentai, surinkti Škotijos aukštumose]]“ ({{en|Fragments Of Ancient Poetry, Collected In The Highlands Of Scotland}}), kurio bendra tematika buvo raudos dėl žuvusių karių, [[Vertėjas|išverstos]] iš [[Škotų gėlų kalba|škotų gėlų kalbos]]. Žurnaluose „The Scots Magazine“ ir „The Gentleman’s Magazine“ paskelbtos lankstinuko ištraukos iškart sulaukė populiarumo, o visuomenėje įsigalėjo mintis, kad tai tik miglotas supratimas apie dar neužrašytus škotų epus.<ref name=":0"/> Škotų teoretikas [[Hugh Blair|Hju Bleras]], kuris tvirtai tikėjo poemų autentiškumu, finansiškai parėmė Dž. Makfersoną, kad šis galėtų tęsti savo gėlų kalbos tyrinėjimus. 1760 m. rudenį Dž. Makfersonas išvyko į vakarų Invernesšyrą – į [[Skajus|Skajaus]], [[Šiaurės Juistas|Šiaurės Juisto]], [[Pietų Juistas|Pietų Juisto]] ir [[Benbekjula|Benbekjulos]] salas. Tariamai, Dž. Makfersonas rado rankraščius, kuriuos išvertė padedamas kapitono Morisono ir kunigo Galio. Vėliau jis surengė ekspediciją į [[Malas (sala)|Malo salą]], kur teigė radęs kitus rankraščius. == Osiano giesmės == 1761 m. Dž. Makfersonas paskelbė suradęs epą apie ''Fingalą'' (herojus pagrįstas [[Airių mitologija|airių mitologiniu]] didvyriu [[Fionn mac Cumhaill|Finu mak Kumala]]), apdainuotą jo sūnaus Osiano (vardas kilęs iš airių Fino sūnaus Ošyno ({{ga|Oisín}})), o gruodį išleido knygą „Fingalas, senovės epinė poema šešiose knygose, kartu su keletu kitų eilėraščių, kuriuos sukūrė Osianas, Fingalo sūnus, išverstas iš gėlų kalbos“ ({{en|Fingal, an Ancient Epic Poem in Six Books, together with Several Other Poems composed by Ossian, the Son of Fingal, translated from the Gaelic Language}}). 1763 m. buvo išleista epinė poema „Temora“. 1765 m. ''Senovės poezijos fragmentai'', ''Fingalas'' ir ''Temora'' buvo išleisti pavadinimu „[[Osiano giesmės]]“ ({{en|The Works of Ossian}}). Pats Fingalo arba ''Fionnghall'' vardas reiškia baltą nepažįstamąjį,<ref>{{Cite web |url=http://www.behindthename.com/php/view.php?name=fingal |title=Name: Fingal |access-date=2022-08-01 |publisher=Behindthename.com |year=2008 |author=Mike Campbell}}</ref> kas atitinka senosios gėlų kalbos ''Fino'' vardo reikšmę.<ref>{{Cite web |url=http://www.sundown.pair.com/SundownShores/Volume_IV/notes.htm |title=The Works of "Fiona MacLeod" Notes to First Edition |publisher=SundownShores |year=2000 |author=Mary Ann Dobratz |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20131016052544/http://www.sundown.pair.com/SundownShores/Volume_IV/notes.htm |archive-date=2013-10-16}}</ref> Šių vadinamųjų vertimų iš legendinio III a. keltų dainiaus Osiano kūrinių autentiškumu iš karto suabejojo airių istorikai. Čarlzas O’Konoras, teigė pastebėjęs technines klaidas bei pareiškė pastabas daugeliui Dž. Makfersono teiginių. Dž. Makfersonas delsė juos pagrįsti teisindamasis, kad yra užimtas. Vėliau jį šiek tiek griežčiau sukritikavo anglų rašytojas [[Samuel Johnson|Samuelis Džonsonas]], kuris (1775 m. knygoje „Kelionė į Škotijos vakarines salas“ ({{en|A Journey to the Western Islands of Scotland}})) tvirtino, kad Dž. Makfersonas iš tiesų rado eilėraščių ir istorijų fragmentus, bet vėliau juos supynė į savo paties sukurtą romansą. Kritika tęsėsi iki pat XIX a. pabaigos, kuomet buvo įrodyta, jog tai paties Dž. Makfersono poetine proza anglų kalba parašyti ir paties išversti į gėlų kalbą kūriniai.<ref name="vle"/> 1807 m., po rašytojo mirties, buvo paskelbtas jo rankraštis gėlų kalba.​​<ref>{{cite book |last1=Macpherson |first1=James |last2=M'Arthur |first2=John |last3=Ross |first3=Thomas |last4=Cesarotti |first4=Melchiorre |last5=Macfarlan |first5=Robert |title=The poems of Ossian in the original Gaelic |date=1807 |publisher=Printed by W. Bulmer |location=London |url=https://catalog.hathitrust.org/Record/100571801 |access-date=2022-08-01}}</ref> Vokiečių istorikas Liudvikas Kristianas Sternas buvo tikras, kad tai iš tikrųjų buvo atgalinis jo leidinio anglų kalbą vertimas į škotų gėlų kalbą.<ref>{{cite book |last1=Ní Mhunghaile |first1=Lesa |chapter=Ossian and the Gaelic World |date=2017 |page=9 |editor-first=Dafydd |editor-last=Moore |title=The International Companion to James Macpherson and the Poems of Ossian |chapter-url=https://aran.library.nuigalway.ie/handle/10379/6694 |location=Glasgow |publisher=Scottish Literature International |isbn=9781908980199 |language=en}}</ref> == Tolimesnė veikla == 1764 m. Dž. Makfersonas buvo paskirtas kolonisto gubernatoriaus Džordžo Džonstono sekretoriumi [[Pensakola|Pensakoloje]], [[Florida|Floridoje]]. Po dvejų metų jis grįžo į Didžiąją Britaniją ir, nepaisant kivirčo su Džonstonu, jam buvo leista pasilikti atlyginimą kaip pensijos dalį. Dž. Makfersonas parašė keletą istorinių veikalų, iš kurių svarbiausias buvo „Originalūs dokumentai, kuriuose yra slaptoji Didžiosios Britanijos istorija nuo atkūrimo iki įstojimo į Hanoverio rūmus“ ({{en|Original Papers, containing the Secret History of Great Britain from the Restoration to the Accession of the House of Hanover}}). Jis taip pat gavo atlyginimą už [[Frederick North|lordo Norto]] vyriausybės politikos gynimą ir užėmė pelningą Londono agento postą Arkoto navabo tarnyboje. 1780 m. kaip Kamelfordo atstovas jis pateko į [[Didžiosios Britanijos parlamentas|parlamentą]] ir juo prabuvo visą likusį gyvenimą. == Parlamente == Nepaisant jo jakobitinių šaknų ir simpatijų Hanoverio rūmams, Dž. Makfersonas kurį laiką norėjo gauti vietą parlamente ir galiausiai tapo parlamentaru per 1780 m. visuotinius rinkimus, kuomet buvo išrinktas jaunesniuoju Kamelfordo atstovu. 1784 m. balandžio mėn. rinkimų metu jis tapo vyresniuoju Kamelfordo atstovu. Šiose pareigose jis išbuvo iki mirties. Nors apie jo laiką parlamente nėra daug žinoma, jo pavardė yra konfidencialioje parlamentarų pensijų sąraše. Tai gali rodyti, kad kadangi jo darbas nebuvo dokumentuojamas, jis parlamente dirbo neteisėtai. Ši prielaida yra daugiau ar mažiau paremta susirašinėjimais su kitais to meto vyriausybės sukčiais, pavyzdžiui, Polu Benfildu. 1783 m. jis taip pat pradėjo eiti agento pareigas, dirbdamas anglų rašytojui ir politikui Natanieliui Vraksalui.<ref>{{cite web |last1=Bailey |first1=Saunders |title=The Life and Letters of James Macpherson |url=https://archive.org/stream/lifeandlettersj00saungoog#page/n293/mode/1up |website=WebArchive |year=1894 |publisher=S. Sonnenschein & co .; Macmillan & co |access-date=2022-08-02}}</ref> == Mirtis == Vėliau savo gimtajame Invernesšyre jis nusipirko Belvilio dvarą, kuriame mirė sulaukęs 59 metų.<ref>{{cite book |author1=Lewis Namier |author2=John Brooke |title=The House of Commons, 1754-1790 |url=https://books.google.com/books?id=Taw7DVGrbRcC&pg=PA96 |year=1985 |publisher=Boydell & Brewer |isbn=978-0-436-30420-0 |pages=96}}</ref> Dž. Makfersono palaikai buvo pervežti iš Škotijos ir palaidoti [[Vestminsterio vienuolynas|Vestminsterio abatijoje]].<ref>{{Cite web |url=http://www.westminster-abbey.org/our-history/people/james-macpherson |title=James Macpherson |website=Westminster Abbey |access-date=2022-08-02 |archive-date=2015-04-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150402130348/http://www.westminster-abbey.org/our-history/people/james-macpherson |url-status=dead }}</ref> Krofterių partijos parlamentaras ir antikvaras Čarlzas Freizeris-Makintošas sukritikavo Džeimsą Makfersoną antroje „Antikvaro užrašų“ ({{en|Antiquarian Notes}}) serijoje, kaltindamas garsųjį poetą buvusiu [[Aukštumų iškeldinimas|aukštumų iškeldinimo]] ({{en|Highland Clearances}}) bendrininku. == Paveldas == Po Dž. Makfersono mirties škotų istorikas Malkolmas Leingas savo 1800 m. „Škotijos istorijos“ ({{en|History of Scotland}}) apendikse padarė išvadą, kad vadinamosios Osiano giesmės yra modernios kilmės, o Dž. Makfersono škotų gėlų kalbos kompetencijos praktiškai neegzistavo. Nepaisant to, kai kurie kritikai teigia, kad Dž. Makfersonas vis dėlto išleido meno kūrinį, kuris daugiau nei bet kuris kitas darbas padarė įtaką vėlesniam [[Romantizmas|romantizmo]] Europos, o ypač vokiečių, literatūros formavimuisi. Osiano giesmės greitai buvo išverstos į daugelį Europos kalbų, o [[Johann Gottfried Herder|Johanas Gotfrydas Herderis]] ir [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas fon Gėtė]] (jo ankstesniuoju kūrybos laikotarpiu) buvo vieni didžiausių jų gerbėjų. Gėtė įtraukė Osiano giesmių ištraukas į savo romaną „[[Jaunojo Verterio kančios]]“. Manoma, kad [[Melchiorre Cesarotti|Melkiorės Čėzaročio]] vertimas į italų kalbą buvo mėgstamiausias [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] kūrinys.​​<ref>{{cite book |last=Zamoyski |first=Adam |title=Holy Madness: Romantics, Patriots and Revolutionaries |url=https://archive.org/details/holymadnessroman0000zamo_j4c5 |year=2001 |publisher=Weidenfeld & Nicolson |location=London |isbn=1-84212-145-6 |pages=[https://archive.org/details/holymadnessroman0000zamo_j4c5/page/45 45]}}</ref> Dž. Makfersono palikimas netiesiogiai yra susijęs su [[Fingalo urvas|Fingalo urvo]] pavadinimu [[Stafa|Stafos]] saloje. Originalus urvo pavadinimas gėlų kalba yra ''An Uamh Bhin'' („melodingasis urvas“). Tačiau 1772 m., Dž. Makfersono populiarumo viršūnėje, jį pervadino anglų gamtininkas seras [[Joseph Banks|Džozefas Banksas]].<ref>{{cite book |author=Elizabeth A. Bray |title=Discovery of the Hebrides |url=https://archive.org/details/discoveryofhebri0000bray_h5c9 |publisher=Birlinn Publishers |year=1999 |pages=[https://archive.org/details/discoveryofhebri0000bray_h5c9/page/268 268] |isbn=1-874744-59-9}}</ref><ref>{{cite book |author=Hamish Haswell-Smith |title=The Scottish Islands: The Bestselling Guide to Every Scottish Island |publisher=Canongate |year=2008 |pages=544 |isbn=978-1-84195-454-7}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{DEFAULTSORT:Macpherson, James}} [[Kategorija:Škotijos rašytojai]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės Parlamento nariai]] 3i5tbgeb724kmldsqy62wwgeelpefx1 0 615322 7855845 7727608 2026-06-13T21:25:01Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855845 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Ak74l.png|thumb]] '''AK-74''' ({{ru|Автомат Калашникова образца 1974 года}}) arba '''Kalašnikovo automatinio šautuvo modelis 1974''', šnekamojoje kalboje dar vadinamas '''kalašnikovu''') – 5,45 mm kalibro šautuvas, [[1974]] m. pagamintas rusų ginklų konstruktoriaus [[Michailas Kalašnikovas|Michailo Kalašnikovo]]. Be [[SSRS|Sovietų Sąjungos]], kurioje buvo pagamintas pirmasis šio ginklo modelis, ginklas naudotas daugelyje valstybių [[XX a.|XX]]-[[XXI a.]] Pirmą kartą šautuvas panaudotas sovietų kovojant [[Afganistano karas|Afganistano kare]], pradėtame [[1979]] m.<ref name="Woźniak">{{cite book |last=Woźniak |first=Ryszard |date=2001 |title=Encyklopedia najnowszej broni palnej — tom 1 A-F |trans-title=Encyclopedia of the Latest Firearms — Volume 1 A-F |language=pl |location=Warsaw |publisher=Bellona Publishing House |page=25 |isbn=978-8-31109-149-8}}</ref> Oficialiosios Pakistano žvalgybos agentūros Tarptarnybinės žvalgybos Afganistano biuro vadovo tvirtinimu, [[Centrinė žvalgybos valdyba]] sumokėjusi 5000 JAV dolerių už pirmąjį AK-74 ginklą, per Afganistano ir Sovietų Sąjungos karą patekusį afganų [[mudžahedai|mudžahedams]].<ref name="Chivers2010">{{cite book |first=C. J. |last=Chivers |title=The Gun |url=https://archive.org/details/gun00chiv |url-access=registration |access-date=2013-07-05 |date=2010-10-12 |publisher=Simon & Schuster |isbn=978-1-4391-9653-3 |pages=[https://archive.org/details/gun00chiv/page/382 382]–383}}</ref> 2021 m. duomenimis, šio tipo šautuvas naudojamas daugelyje postsovietinių respublikų. Egzempliorius gaminti licencijas turėjo [[Bulgarija]] (AK-74, AKS-74 ir AKS-74U) ir buvusi [[Rytų Vokietija]] (MPi-AK-74N, MPi-AKS-74N, MPi-AKS-74NK).<ref name="Woźniak"/><ref name="Cutshaw">{{cite book |last=Cutshaw |first=Charlie |date=1998 |title=The New World of Russian Small Arms & Ammo |location=Boulder, Colorado |publisher=Paladin Press |page=92 |isbn=978-0-87364-993-3}}</ref><ref name="McNab">{{cite book |last=McNab |first=Chris |date=2001 |title=The AK47 |url=https://archive.org/details/ak00mcna |series=Weapons of War |location=[[Staplehurst]], JK |publisher=Spellmount Publishers |page=[https://archive.org/details/ak00mcna/page/n25 25] |isbn=978-1-86227-116-6}}</ref> == Ginklą naudojančios šalys == ''Sąrašas yra nepilnas'' * [[Afganistano Islamo Emyratas]]:<ref name=jones2009>{{cite book |last=Jones |first=Richard D. |date=2009-01-27 |title=Jane's Infantry Weapons 2009/2010 |edition=35th |location=[[Koulsdonas]], JK |publisher=Jane's Information Group |isbn=978-0-7106-2869-5}}</ref> mudžahedų vadinamas ''kalakovu''.<ref name="Krinkov: The definite origin">{{cite web |url=http://www.thefirearmblog.com/blog/2016/01/18/krinkov-the-definite-origin/ |title=Krinkov: The definite origin |website=The Firearm Blog |date=2016-01-18 |access-date=2016-11-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161205043907/http://www.thefirearmblog.com/blog/2016/01/18/krinkov-the-definite-origin/ |archive-date=2016-12-05 |url-status=live}}</ref> * {{flag|Armenia}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Azerbaijan}}:<ref name=jones2009/> AK-74M modelis.<ref>{{cite web |url=http://en.apa.az/news.php?id=151080 |title=Azerbaijan starts serial production of AK-74M assault rifles basing on Russian license |first=Rashad |last=Suleymanov |date=2011-07-07 |website=Azeri Press Agency |access-date=2011-08-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110823115115/http://en.apa.az/news.php?id=151080 |archive-date=2011-08-23 |url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.upi.com/Business_News/Security-Industry/2011/07/12/Azerbaijan-begins-AK-74M-production/UPI-47161310488428/ |title=Azerbaijan begins AK-74M production |website=United Press International |date=2011-07-12 |access-date=2013-05-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110712214556/http://www.upi.com/Business_News/Security-Industry/2011/07/12/Azerbaijan-begins-AK-74M-production/UPI-47161310488428/ |archive-date=2011-07-12 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |title=Azerbaijan starts production of Kalashnikovs |url=http://news.az/articles/politics/40014 |website=News.az |date=2011-07-07 |access-date=2013-05-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120318005149/http://news.az/articles/politics/40014 |archive-date=2012-03-18 |url-status=dead}}</ref> * {{flag|Belarus}}<ref name=jones2009/> * {{flag|Bulgaria}}: ''AR-M1'' (AK-74 variantas) ir AKS-74U gaminami vietoje.<ref name="Janes">{{cite web |url=http://articles.janes.com/articles/Janes-Police-and-Homeland-Security-Equipment/Arsenal-Co-Kazanlak-5-45-mm-assault-rifle-AR-M1-Bulgaria.html |title=Arsenal Co Kazanlak 5.45 mm assault rifle AR-M1 (Bulgaria), Sub-machine guns |website=IHS Jane's |access-date=2014-11-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110811212607/http://articles.janes.com/articles/Janes-Police-and-Homeland-Security-Equipment/Arsenal-Co-Kazanlak-5-45-mm-assault-rifle-AR-M1-Bulgaria.html |archive-date=2011-08-11 |url-status=dead}}</ref> * {{flag|Burundi}}: naudoja Burundžio sukilėliai<ref name ='SAS 2007 6'>{{cite book |url=http://www.smallarmssurvey.org/publications/by-type/yearbook/small-arms-survey-2007.html |chapter-url=https://www.smallarmssurvey.org/sites/default/files/resources/Small-Arms-Survey-2007-Chapter-06-EN.pdf |chapter=Armed Violence in Burundi: Conflict and Post-Conflict Bujumbura |title=The Small Arms Survey 2007: Guns and the City |publisher=[[Kembridžo universiteto leidykla]] |year=2007 |author=Small Arms Survey |page=204 |isbn=978-0-521-88039-8 |access-date=2018-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180827001033/http://www.smallarmssurvey.org/publications/by-type/yearbook/small-arms-survey-2007.html |archive-date=2018-08-27 |url-status=live}}</ref> * {{flag|Cyprus}}<ref name="Review">{{cite magazine |url=http://www.smallarmsreview.com/display.article.cfm?idarticles=1301 |title=The 100-Series Kalashnikovs: A Primer |first=N.R. |last=Jenzen-Jones |magazine=Small Arms Review |volume=16 |issue=3 |date=2012 m. rugsėjo mėn. |access-date=2019-03-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190306235358/http://www.smallarmsreview.com/display.article.cfm?idarticles=1301 |archive-date=2019-03-06 |url-status=live}}</ref> * {{flag|Georgia}}:<ref name=jones2009/> * {{flag|Ivory Coast}}<ref>{{cite book |title=Identifier les sources d'approvisionnement: Les munitions de petit calibre en Côte d'Ivoire |url=http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/C-Special-reports/SAS-SR21-CotedIvoire-FR.pdf |first=Holger |last=Anders |date=2014 m. birželio mėn. |publisher=Small Arms Survey ir Jungtinių Tautų operacija Dramblio Kaulo Krante |isbn=978-2-940-548-05-7 |page=15 |language=fr |access-date=2018-09-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181009093415/http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/C-Special-reports/SAS-SR21-CotedIvoire-FR.pdf |archive-date=2018-10-09 |url-status=dead}}</ref> * {{flag|Kazakhstan}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Kyrgyzstan}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Lebanon}}: naudojami policijos.<ref name="mcmanners2003">{{cite book |last=McManners |first=Hugh |date=2003 |title=Ultimate Special Forces |url=https://archive.org/details/ultimatespecialf00hugh |location=New York City |publisher=DK Publishing, Inc |isbn=0-7894-9973-8}}</ref> * {{flag|Lesotho}}<ref name="Beyond Blue Helmets">{{cite book |title=Beyond Blue Helmets: Promoting Weapons and Ammunition Management in Non-UN Peace Operations |first=Eric G. |last=Berman |publisher=Small Arms Survey/MPOME |date=2019 m. kovo mėn.|url=http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/U-Reports/SAS-MPOME-Report-WAM-Non-UN-Peace-Ops.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20190603103636/http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/U-Reports/SAS-MPOME-Report-WAM-Non-UN-Peace-Ops.pdf |url-status=dead |archive-date=2019-06-03 |page=43}}</ref> * {{flag|Moldova}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Mongolia}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Myanmar}}<ref>{{cite magazine |title=The military rifle cartridges of Burma/Myanmar |first=Paul |last=Scarlata |magazine=[[Shotgun News]] |url=https://www.thefreelibrary.com/The+military+rifle+cartridges+of+Burma%2FMyanmar.-a0288876068 |date=2012 m. gegužės mėn. |access-date=2018-11-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181128075329/https://www.thefreelibrary.com/The+military+rifle+cartridges+of+Burma%2FMyanmar.-a0288876068 |archive-date=2018-11-28 |url-status=live}}</ref> * {{flag|North Korea}}:<ref name="Weapon">{{cite book |title=North Korea Country Handbook 1997, Appendix A: Equipment Recognition |chapter=AK-74 Assault Rifle |page=A-75 |author=US Department of Defense |chapter-url=https://fas.org/nuke/guide/dprk/nkor.pdf |access-date=2022-08-21 |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304111733/http://fas.org/nuke/guide/dprk/nkor.pdf |url-status=dead }}</ref> gaminama vietoje pavadinimu ''Type-88''.<ref>{{cite magazine |title=North Korean Small Arms (Democratic People's Republic of Korea) |magazine=Small Arms Review |volume=16 |issue=2 |date=2012 m. birželio mėn. |url=https://smallarmsreview.com/display.article.cfm?idarticles=1108 |access-date=2019-02-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190202212301/https://smallarmsreview.com/display.article.cfm?idarticles=1108 |archive-date=2019-02-02 |url-status=live}}</ref> * {{flag|Romania}}<ref name="popenker">{{cite web |url=http://world.guns.ru/assault/as02-e.htm |title=Kalashnikov AK-74, AKS-74 and AK-74M assault rifles (USSR/Russia) |website=Modern Firearms |access-date=2014-11-16 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100914205748/http://world.guns.ru/assault/as02-e.htm |archive-date=2010-09-14}}</ref> * {{flag|Russia}}<ref name="popenker"/> * {{flag|Somalia}}: AK-74<ref name=jones2009 /> * {{flag|Syria}}: AK-74M,<ref>{{Cite web |url=http://42.tut.by/476960 |title=AK-74M, Т-72Б и "Солнцепек": какое российское оружие замечено в Сирии |trans-title=AK-74M, T-72B and "Solntsepek": what Russian weapons are seen in Syria |language=ru |date=2015-12-19 |website=[[Tut.By]] |access-date=2017-02-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170504091610/http://42.tut.by/476960 |archive-date=2017-05-04 |url-status=dead}}</ref> AKS-74U,<ref name='SAS 2015'>{{cite book |url=http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/A-Yearbook/2015/eng/Small-Arms-Survey-2015-Highlights-EN.pdf |chapter-url=http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/A-Yearbook/2015/eng/Small-Arms-Survey-2015-Chapter-04-EN.pdf |chapter=Trade Update: After the ‘Arab Spring’ |title=Small Arms Survey 2015: weapons and the world |publisher=[[Kembridžo universiteto leidykla]] |year=2015 |author=Small Arms Survey |ref={{harvid|Small Arms Survey 2015}} |page=107 |access-date=2018-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180128065841/http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/A-Yearbook/2015/eng/Small-Arms-Survey-2015-Highlights-EN.pdf |archive-date=2018-01-28 |url-status=dead}}</ref> AKS-74 ir AK-74. Dauguma AK-74 ginklų gauta iš Rusijos karinių bazių Sirijoje. * {{flag|Tajikistan}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Turkmenistan}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|United Arab Emirates}}: naudoja bulgariškąjį AR-M9s<ref>{{Cite web |url=https://armamentresearch.com/bulgarian-ar-m9-ar-m9f-rifles-supplied-by-uae-to-allied-forces/ |title=Bulgarian AR-M9 & AR-M9F rifles supplied by UAE to allied forces |first=N.R. |last=Jenzen-Jones |date=2016-01-31 |website=Armament Research Services (ARES)}}</ref> * {{flag|Ukraine}}<ref name=jones2009 /> * {{flag|Uzbekistan}}<ref name=jones2009 /> === Anksčiau naudojusios šalys === * {{flag|Croatia}}:<ref>{{cite report |url=https://salw-guide.bicc.de/pdf/countries/100/croatia.min.en.pdf |title=SALW Guide: Croatia, Country report |publisher=[[Bonn International Centre for Conflict Studies]]}}</ref> MPi-AKS-74N naudojo [[Kroatijos ginkluotosios pajėgos]]. * {{flag|East Germany}}: gaminti vietoje kaip MPi-AK-74N, MPi-AKS-74N ir MPi-AKS-74NK modeliai.<ref>{{Cite web |url=http://weaponland.ru/load/avtomat_shturmovaja_vintovka_serii_mpi_k_mpi_ak/10-1-0-31 |title=Автомат (штурмовая винтовка) серии MPi-K / MPi-AK |trans-title=Automatic (assault rifle) MPi-K / MPi-AK series |language=ru |website=Weaponland.ru |access-date=2017-02-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170501171257/http://weaponland.ru/load/avtomat_shturmovaja_vintovka_serii_mpi_k_mpi_ak/10-1-0-31 |archive-date=2017-05-01 |url-status=live}}</ref> 171 925 AK-74 vienetų 1991 m.<ref name ='SAS 2001'>{{cite book |url=http://www.smallarmssurvey.org/publications/by-type/yearbook/small-arms-survey-2001.html |chapter-url=http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/A-Yearbook/2001/en/Small-Arms-Survey-2001-Chapter-02-EN.pdf |chapter=Half a Billion and Still Counting: Global Firearms Stockpiles |title=Small Arms Survey 2011: Profiling the Problem |publisher=[[Oksfordo universiteto leidykla]] |year=2015 |author=Small Arms Survey |ref={{harvid|Small Arms Survey 2001}} |page=75 |access-date=2018-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180820234856/http://www.smallarmssurvey.org/publications/by-type/yearbook/small-arms-survey-2001.html |archive-date=2018-08-20 |url-status=dead}}</ref> * {{flag|Soviet Union}}<ref name="marchington2004">{{cite book |last=Marchington |first=James |date=2004 |title=The Encyclopedia of Handheld Weapons |url=https://archive.org/details/encyclopediaofha0000unse_c8h8 |location=Miami|publisher=Lewis International |isbn=1-930983-14-X}}</ref> === Nepripažintos valstybės === * {{flag|Abkhazia}}<ref>{{cite web |author=Bemil |url=http://bemil.chosun.com/nbrd/gallery/view.html?b_bbs_id=10044&num=113073 |script-title=ko:신생 압하지야공화국 군의 퍼레이드 |trans-title=Parade of the forces of the new Abkhaz Republic |language=ko |website=[[The Chosun Ilbo]] |date=2008-10-17 |access-date=2017-08-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170806022353/http://bemil.chosun.com/nbrd/gallery/view.html?b_bbs_id=10044&num=113073 |archive-date=2017-08-06 |url-status=live}}</ref> * {{flag|South Ossetia}}<ref>{{Cite web|url=https://www.rferl.org/a/russia-south-ossetia-army-incorportation/28379998.html|title=Putin Gives Green Light For Incorporating Some South Ossetian Units Into Russian Army}}</ref> * {{flag|Transnistria}}<ref>{{Cite web|url=https://www.oryxspioenkop.com/2020/09/transnistria-shows-off-military.html|title=The Victory Day Parade That Everyone Forgot}}</ref> === Nevalstybiniai dariniai === * {{flagicon image|Tamil Tiger flag.png}} [[Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai]] ([[Šri Lankos pilietinis karas|Šri Lankos pilietinio karo]] metu (1983–2009 m.)<ref>{{Cite web |url=https://www.scribd.com/document/102984735/Dossier-on-LTTE-Weapons |title=Dossier on LTTE Weapons {{!}} Military Technology {{!}} Projectile Weapons |website=Scribd |access-date=2018-09-17}}</ref> * [[Donecko Liaudies Respublika]]<ref name="ARES">{{cite web |url=https://armamentresearch.com/Uploads/Research%20Report%20No.%203%20-%20Raising%20Red%20Flags.pdf |title=Raising Red Flags: An Examination of Arms & Munitions in the Ongoing Conflict in Ukraine |first1=Jonathan |last1=Ferguson |first2=N.R. |last2=Jenzen-Jones |name-list-style=amp |date=2014 m. lapkričio mėn. |website=Armament Research Services (ARES) |access-date=2021-10-26 |archive-date=2023-04-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230404035759/https://armamentresearch.com/Uploads/Research%20Report%20No.%203%20-%20Raising%20Red%20Flags.pdf |url-status=dead }}</ref> * [[Lugansko Liaudies Respublika]]<ref name="ARES"/> * [[Islamo valstybė]]<ref>{{Cite web |date=2015-02-19 |title=From Russia with Love, Syria's AK-74Ms |url=https://www.bellingcat.com/news/mena/2015/02/19/from-russia-with-love-syrias-ak-74ms/ |access-date=2021-02-28 |website=[[Bellingcat]] }}</ref><ref>{{Cite web |date=2019-04-30 |title=IS leader appears in video for first time in 5 years |url=https://apnews.com/article/ea84ec09dcd74b0e9de73a164d6d2cc0 |access-date=2021-02-28 |website=AP News}}</ref> * {{Flagicon image|Flag red yellow 5x3.svg|size=23px}} [[Viešpaties pasipriešinimo armija]]<ref name='SAS 2006 11'>{{cite book |url=http://www.smallarmssurvey.org/publications/by-type/yearbook/small-arms-survey-2006.htm |chapter-url=http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/A-Yearbook/2006/en/Small-Arms-Survey-2006-Chapter-11-EN.pdf |chapter=Fuelling Fear: The Lord's Resistance Army and Small Arms |title=Small Arms Survey 2006: Unfinished Business |publisher=[[Oksfordo universiteto leidykla]] |year=2006 |author=Small Arms Survey |page=283 |isbn=978-0-19-929848-8 |access-date=2018-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180830005010/http://www.smallarmssurvey.org/publications/by-type/yearbook/small-arms-survey-2006.html |archive-date=2018-08-30 |url-status=dead}}</ref> == Išnašos == {{išn|3}} [[Kategorija:Automatai (ginklai)]] 7bx0zgjmu6o70ey4tofo1s9a4ea406g 0 616687 7855973 7027974 2026-06-13T23:56:40Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855973 wikitext text/x-wiki {{Knyga | pavadinimas = Tuskulo pokalbiai | viršelis = Cicero - Tusculanae Disputationes illuminated manuscript.jpg | pav_tekstas =„Tuskulo pokalbių“ rankraštis | autorius = [[Markas Tulijus Ciceronas]] | šalis =[[Romos respublika]] | žanras =[[Filosofija]] | sritis = [[Etika]] <!-- pirmasis, originalus leidimas. --> | orig_pavadinimas = Tusculanae Disputationes | orig_kalba = [[Klasikinė lotynų kalba]] | orig_metai = 45 m. pr. m. e. }} '''Tuskulo pokalbiai''' ({{la|Tusculanae Disputationes}} arba ''Tusculanae Quaestiones'') – penkių knygų serija, kurią [[Markas Tulijus Ciceronas]] parašė maždaug 45 m. pr. m. e.,<ref>{{cite book |last=King |first=J. |title='Tusculan Disputations: Introduction |series=Loeb Classical Library |year=1927}}</ref> siekdamas [[Senovės Roma|Senovės Romoje]] išpopuliarinti [[Senovės graikų filosofija|graikų filosofiją]], įskaitant [[Stoicizmas|stoicizmą]].<ref>{{cite book |author=Marcía L. Colish |title=The Stoic Tradition from Antiquity to the Early Middle Ages: Stoicism in classical latin literature. I |url=https://books.google.com/books?id=WY-2MeZqoK0C&pg=PA458 |year=1990 |publisher=BRILL |isbn=90-04-09327-3 |pages=458–}}</ref> Veikalas vadinamas „Tuskulo pokalbiais“, kadangi jis buvo parašytas jo viloje [[Tuskulas|Tuskule]]. „Tuskulo pokalbiai“ susideda iš penkių knygų, kurių kiekviena yra tam tikra tema: apie mirties panieką; apie skausmą; apie sielvartą; apie emocinius sutrikimus; ir ar laimingam gyvenimui užtenka vien dorybės. == Kontekstas == 45 m. pr. m. e., kai Ciceronui buvo maždaug 61 metai, gimdymo metu mirė jo dukra [[Tulija (Cicerono dukra)|Tulija]]. Jos netektis taip sukrėtė Ciceroną, kad jis metė bet kokias viešąsias veiklas ir paliko miestą, pasitraukdamas į Asterą – kaimo namą šalia Ancijaus. Ten jis atsidėjo filosofijos studijoms, parašė keletą kūrinių, tarp jų ir ''[[De finibus bonorum et malorum]]''. Ciceronas turėjo tradiciją į savo kaimo namus intelektualiems pokalbiams pasikviesti keletą draugų.<ref name="yonge7">{{cite book |last=Yonge |first=Charles Duke |title=Tusculan Disputations |year=1877 |publisher=Harper and Brothers |url=http://www.gutenberg.org/ebooks/14988 |page=7}}</ref> Jo viloje Tuskule buvo galerija, pavadinta Akademija, kurią Ciceronas įrengė su tikslu joje vesti filosofines diskusijas.<ref name="yonge8">{{cite book |last=Yonge |first=Charles Duke |title=Tusculan Disputations |year=1877 |publisher=Harper and Brothers |url=http://www.gutenberg.org/ebooks/14988 |page=8}}</ref> Iš esmės sutariama, kad Ciceronas „Tuskulo pokalbius“ parašė per 45 m. pr. m. e. vasarą ir (arba) rudenį.<ref>{{cite book |last=Gildenhard| first=Ingo| title=Paideia Romana: Cicero's Tusculan Disputations|url=https://archive.org/details/paideiaromanacic0000gild| year=2007| publisher=Cambridge Philological Society |page=[https://archive.org/details/paideiaromanacic0000gild/page/279 279]}}</ref> Ciceronas „Tuskulo pokalbiuose“ kreipiasi į savo draugą [[Markas Junijus Brutas|Brutą]] – žymų politiką, kuris buvo vienas iš [[Gajus Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] žudikų. Pirmojoje knygoje Ciceronas aprašo penkių dienų diskusiją su draugais, kurią jis surengė netrukus po to, kai Brutas išvyko iš jo namų.<ref name="yonge7"/> Antrojoje knygoje pažymima, jog Ciceronas ir jo draugai savo rytus praleisdavo retorikos pratybose, o popietes – filosofinėse diskusijose.<ref name="yonge8"/> Tačiau veikale vystomi pokalbiai yra labai vienpusiški – anoniminis kiekvieno dialogo pašnekovas yra sugalvotas tik tam, kad pateiktų temą ir užtikrintų sklandų perėjimą tarp temos dalių.<ref>{{cite book |last=Gildenhard| first=Ingo| title=Paideia Romana: Cicero's Tusculan Disputations|url=https://archive.org/details/paideiaromanacic0000gild| year=2007| publisher=Cambridge Philological Society |page=[https://archive.org/details/paideiaromanacic0000gild/page/23 23]}}</ref> Ciceronas „Tuskulo pokalbiuose“ rėmėsi [[Krantoras|Krantoro]] veikalu „Apie sielvartą“ ({{la|De Luctu}}, {{el|Περὶ Πένθους}}).<ref>{{cite book |first1=Marcus Tullius |last1=Cicero |first2=Margaret |last2=Graver |title=Cicero on the Emotions: Tusculan Disputations 3 and 4 |url=https://archive.org/details/ciceroonemotions0000cice |year=2009 |isbn=0226305783 |page=[https://archive.org/details/ciceroonemotions0000cice/page/188 188]}}</ref> Jis taip pat pasinaudojo šiuo veikalu rašydamas savo garsųjį ''Consolatio'', kurį parašė iškart po dukters mirties. Keletas ištraukų iš „Apie sielvartą“ yra išsaugotos [[Pseudo-Plutarchas|Pseudo-Plutarcho]] ''Consolatio'' traktate, skirtame Apolonijui, ir turinčiu daug paralelių su „Tuskulo pokalbiais“. == Knygos == „Tuskulo pokalbius“ sudaro penkios knygos: # ''Apie panieką mirčiai'' # ''Apie tveriamą skausmą'' # ''Apie sielvarto palengvinimą'' # ''Apie kitus proto sutrikimus'' # ''Apie dorybę – laimingo gyvenimo globėją'' Cicerono pamokslavimų tikslas – sustiprinti protą praktinėmis ir filosofinėmis pamokomis, pritaikytomis gyvenimo aplinkybėms, iškelti mus aukščiau visų jo aistrų ir skausmų įtakos.<ref name="dunlop242">{{cite book |last=Dunlop |first=John |title=History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age |volume=1 |year=1827 |publisher=E. Littell |url=https://books.google.com/books?id=iRkOAAAAYAAJ&pg=RA1-PA239 |page=242}}</ref> Kiekviename dialoge vienas iš svečių, vadinamas Auditoriumi, pateikia diskusijos temą. Kiekvienas pokalbis prasideda įvadu į filosofijos meistriškumą ir pranašumą lotynų kalba perteikti graikų išmintį.<ref>{{cite book |last=Dunlop |first=John |title=History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age |volume=1 |year=1827 |publisher=E. Littell |url=https://books.google.com/books?id=iRkOAAAAYAAJ&pg=RA1-PA239 |page=239}}</ref> === Pirmoji knyga === Pirmajame dialoge auditorius tvirtina, kad mirtis yra blogis, ką Ciceronas imasi paneigti:<ref name="dunlop240">{{cite book |last=Dunlop |first=John |title=History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age |volume=1 |year=1827 |publisher=E. Littell |url=https://books.google.com/books?id=iRkOAAAAYAAJ&pg=RA1-PA239 |page=240}}</ref> {{quote|Kad ir kuri nuomonė apie sielos esmę būtų teisinga, iš to išplauks, kad mirtis yra arba gėris, arba bent jau ne blogis, nes jei tai būtų smegenys, kraujas ar širdis, ji pražus su visu kūnu. Jei ugnis, ji užges, jei kvėpavimas, ji išsisklaidys, jei harmonija, ji sugrius – jau nekalbant apie tuos, kurie tvirtina, kad tai niekas; ... bet kitos nuomonės teikia vilties, kad gyvybinė kibirkštis, palikusi kūną, pakils į dangų, kaip savo tinkamą buveinę.}} Ciceronas iš esmės pateikia [[Platonizmas|platoniškus]] argumentus dėl sielos nemirtingumo ir jos pakilimo į dangų, kur ji kirs visą erdvę, o beribio skrydžio metu gaus begalinį malonumą. Jis atmeta niūrius mitus apie graikų mitologijos [[Požeminis pasaulis|požeminį pasaulį]].<ref name="dunlop240"/> Tačiau net jei mirtį reikėtų laikyti visišku proto ir jausmų išnykimu, Ciceronas vis tiek neigia, kad tai būtų laikoma blogiu. Šią nuomonę jis plėtoja svarstydamas malonumų, kurie iš mūsų yra atimami, nereikšmingumą. Jis tai iliustruoja daugelio istorinių veikėjų likimais, kurie, jei būtų mirę anksčiau laiko, būtų išvengę didžiausių gyvenimo negandų.<ref name="dunlop241">{{cite book |last=Dunlop |first=John |title=History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age |volume=1 |year=1827 |publisher=E. Littell |url=https://books.google.com/books?id=iRkOAAAAYAAJ&pg=RA1-PA239 |page=241}}</ref> === Antroji knyga === Antrajame dialoge tas pats svečias paskelbia, kad skausmas yra blogis. Ciceronas ginčijasi, kad skausmo kančias galima įveikti ne naudojant [[Epikūrizmas|epikūriečių]] principą: „Trumpas, jei sunkus, ir lengvas, jei ilgas“, bet tvirtumu ir kantrybe. Jis smerkia tuos filosofus, kurie skausmą pavaizdavo pernelyg siaubingomis spalvomis, ir priekaištauja tiems poetams, kurie apibūdino savo herojus kaip pasiduodančius skausmo įtakai.<ref name="dunlop241"/> Skausmas gali būti neutralizuotas tik tada, kai moralinis blogis yra laikomas vieninteliu blogiu arba didžiausiu iš blogybių, dėl kurių kūno negalavimai, palyginti su juo, yra be galo maži.<ref name="peabodyxviii">{{cite book |last=Peabody |first=Andrew |title=Cicero's Tusculan Disputations |year=1886 |publisher=Little, Brown and Company |url=https://archive.org/details/cicerostusculand00ciceiala |page=xviii}}</ref> === Trečioji knyga === Trečiojoje knygoje Ciceronas pateikia geriausius būdus sielvartui palengvinti. Cicerono požiūris į šiuos palengvinimus yra artimas skausmui.<ref name="peabodyxviii"/> ​​Jis pastebi, kad dažnai streso ar pavojaus metu sielvarto yra nepaisoma,<ref name="peabodyxviii"/> ir pažymi, kad kai kuriais atvejais sielvartas būna išpučiamas arba tęsiamas vien todėl, kad pasaulis to tikisi. Dažnai žmonės klaidingai įvertina sielvarto priežastis: išminties ir dorybės trūkumas turėtų būti gilaus liūdesio objektai, tačiau jie sulaukia mažiau gailesčio iš aplinkos, nei sulaukia palyginti nedideli nusivylimai ar praradimai.<ref name="peabodyxix">{{cite book |last=Peabody |first=Andrew |title=Cicero's Tusculan Disputations |year=1886 |publisher=Little, Brown and Company |url=https://archive.org/details/cicerostusculand00ciceiala |page=xix}}</ref> Numatyti nelaimes ir būti joms pasiruošus – tai arba atremti jų puolimą, arba sušvelninti jų sunkumą. Joms įvykus, turėtume prisiminti, kad sielvartas negali mums padėti ir kad nelaimės būdingos ne mums patiems, o yra įprasta žmonijos dalis.<ref name="dunlop241"/> Skausmas ir sielvartas gali būti sutinkami, nešami ir įveikti tam, kad netrukdytų mūsų laimei ir nuolatinei gerovei.<ref name="peabodyxix"/> === Ketvirtoji knyga === Ketvirtojoje knygoje aptariamos aistros ir nemalonumai, kuriuos Ciceronas laiko sielos ligomis. Juos Ciceronas klasifikuoja pagal keturis [[Stoicizmas|stoikų]] skirstymus: sielvartas (įskaitant tokias formas kaip pavydas), baimė, perdėtas džiaugsmas ir besaikis troškimas. Visi jie atsiranda dėl klaidingų nuomonių apie blogį ir gėrį. Sielvartas ir baimė kyla iš tikėjimo, kad jie yra didelės blogybės, o perdėtas džiaugsmas ir troškimas – iš tikėjimo, kad jie yra didelės gėrybės. Vienintelė prevencinė priemonė arba vaistas, stoikų nuomone, yra laikyti dorybę vieninteliu gėriu, o ydą – vieninteliu blogiu, arba, bent jau peripatetikų nuomone, moralinį gėrį ir blogį laikyti gėrio ir blogio kraštutinumais.<ref name="peabodyxix"/> === Penktoji knyga === Penktojoje knygoje Ciceronas bando įrodyti, kad laimei pakanka vien dorybės. Čia jo nuomonė, labiau nei kai kuriuose kituose jo darbuose, pavyzdžiui, ''[[De finibus bonorum et malorum]]'', kuris buvo parašytas prieš pat „Tuskulo pokalbius“, iš esmės sutampa su [[Stoicizmas|stoikų]] požiūriu.<ref name="dunlop242"/> Jo nuomone, dorybės visomis įmanomomis aplinkybėmis: skurde, tremtyje, aklumo, kurtumo, net kankinimo metu, visiškai pakanka laimingam gyvenimui. ​​Laimė ir vargas priklauso nuo žmogaus charakterio ir nepriklauso nuo aplinkybių, o dorybė yra viso šio žemiškojo gyvenimo šaltinis, dėl kurio verta gyventi.<ref>{{cite book |last=Peabody |first=Andrew |title=Cicero's Tusculan Disputations |year=1886 |publisher=Little, Brown and Company |url=https://archive.org/details/cicerostusculand00ciceiala |page=xx}}</ref> == Kitos temos == Veikale dažnai minimos senovės legendos, Graikijos ir Romos istoriniai įvykiai, įsimintini herojų ir išminčių posakiai. ​​Ciceronas taip pat cituoja senovės lotynų poetus ir ištraukas iš jų kūrinių.<ref name="dunlop242"/> „Tuskulo pokalbiuose“ Ciceronas cituoja legendą apie [[Damoklas|Damoklo kardą]].<ref>{{cite book |url=https://www.livius.org/sources/content/cicero/tusculan-deputations/damocles/ |type=translation |last=Cicero |title=Tusculan Disputations |at=V. 61 |publisher=Livius.org}}</ref> Dėl šios priežasties legenda išpopuliarėjo Europos [[Kultūra|kultūroje]]. Ciceronas veikale taip pat nepritaria Amafinijui – vienam pirmųjų lotynų filosofijos rašytojų Romoje. == Įtaka == [[Thomas Jefferson|Tomas Džefersonas]] įtraukė „Tuskulo pokalbius“ kartu su Cicerono ''[[De Officiis]]'' į rekomendacijų Roberto Skipuito asmeninei bibliotekai sąrašą.<ref>{{cite book |last1=Jefferson |first1=Thomas |title=A Virginia Gentleman's Library |date=1952 |orig-year=letter written August 3, 1771 |publisher=Colonial Williamsburg |location=Williamsburg, Virginia |page=14 |url=https://founders.archives.gov/documents/Jefferson/01-01-02-0056}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} [[Kategorija:Cicerono knygos]] [[Kategorija:Senovės Romos literatūra]] rmvdag71dtdvyz34e6oc5off9w2g4it 0 616735 7856094 7762023 2026-06-14T07:42:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856094 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Cedi Osman |image=[[Vaizdas:Cedi Osman 20250218 (4).jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|1995|4|8}} |cityofbirth=[[Ochridas]] |height=2,01 m|weight=104 kg |currentclub=[[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų „Panathinaikos“]] |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]] |clubnumber=16 |countryofbirth=[[Šiaurės Makedonija|Makedonija]] |years=2011–2017<br>2017–2023<br>2023–2024<br>2024– |clubs=[[Stambulo Anadolu Efes|Stambulo „Anadolu Efes“]]<br>[[Cleveland Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]<br>[[San Antonio Spurs|San Antonijo „Spurs“]]<br>[[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų „Panathinaikos“]]|pointsaverage= |nickname=Jedi| nba=31| nbateam=[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]| nbayear=2015|nationalteam={{krep|TUR|1}} |nationalyears=2011– |nationalpoints= }} '''Džedi Osmanas''' ({{tr|Cedi Osman}}, g. {{data|year=1995|month=4|day=8}}) – [[Turkija|Turkijos]] krepšininkas. Osmanas gimė [[Ochridas|Ochride]], [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]], turkų kilmės tėvui ir [[Bosniai|bosnių]] kilmės motinai.<ref>{{cite news|title="Zašto ne pričamo na srpskom?!"|url=http://mondo.rs/a828291/Sport/Eurobasket-2015/MONDO-intervju-sa-Dzedijem-Osmanom.html|access-date=2017-09-07|work=mondo.rs|date=2015-09-09|language=sr}}</ref><ref>{{cite news|title=Čedi Osman: Duda Ivković? Velika sreća za mene, kakvu u celom životu možda više neću imati|url=http://www.mozzartsport.com/vesti/cedi-osman-duda-ivkovic-velika-sreca-za-mene-kakvu-u-celom-zivotu-mozda-vise-necu-imati/158361|access-date=2017-09-07|work=mozzartsport.com|date=2017-02-04|language=sr|archive-url=https://web.archive.org/web/20170907213426/http://www.mozzartsport.com/vesti/cedi-osman-duda-ivkovic-velika-sreca-za-mene-kakvu-u-celom-zivotu-mozda-vise-necu-imati/158361|archive-date=2017-09-07|url-status=dead}}</ref> 2001 m. jis pradėjo žaisti krepšinį [[Sarajevo Bosna|Sarajevo „Bosna“]] jaunimo komandose. Dėl savo turkiškos kilmės iš tėvo pusės jis tapo Turkijos piliečiu, kaip numatyta Turkijos įstatymuose dėl grįžimo teisės. Nuo tada jis taip pat atstovauja [[Turkijos vyrų krepšinio rinktinė|Turkijos vyrų krepšinio rinktinei]]. 2015 m. birželio 25 d. Osmaną 31-uoju šaukimu [[2015 m. NBA naujokų birža|2015 m. NBA naujokų biržoje]] pasirinko [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]], tačiau vėliau jo šaukimo teisės buvo išmainytos į Klivlando „Cavaliers“.<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/cavaliers/releases/draft-picks-150625|title=Cavaliers Acquire Draft Rights to Cedi Osman and Rakeem Christmas from Minnesota|date=2015-06-25|work=NBA.com|access-date=2015-06-26}}</ref> 2017 m. liepos 18 d. Osmanas pasirašė sutartį su „Cavaliers“.<ref>{{cite news|title=Cavaliers Sign Cedi Osman|url=http://www.nba.com/cavaliers/releases/osman-signing-2017|access-date=2017-07-18|work=NBA|date=2017-07-18}}</ref> 2023 m. liepos 1 d. Džedi Osmanas buvo iškeistas į [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] trijų komandų mainuose, kuriuose Klivlando „Cavaliers“ gavo [[Max Strus]].<ref>{{cite web|url=https://basketnews.com/news-191417-cedi-osman-traded-to-spurs-max-strus-gets-a-cavs-sign-and-trade-deal.html|title=Cedi Osman traded to Spurs, Max Strus gets a Cavs sign-and-trade deal|date=2023-07-01|access-date=2023-07-01|work=basketnews.com}}</ref> 2024 m. rugsėjo 7 d. pasirašė vienerių metų sutartį su [[Eurolyga|Eurolygos]] ir [[Graikijos krepšinio lyga|Graikijos lygos]] čempionais [[Atėnų Panathinaikos (krepšinio klubas)|Atėnų „Panathinaikos“]].<ref>{{cite web|url=https://www.paobc.gr/deltia-typoy/105661_ston-panathinaiko-aktor-o-tsenti-osman|title=Στον Παναθηναϊκό AKTOR o Τσεντί Οσμάν|date=2024-09-07|website=PAOBC.gr|access-date=2024-09-07|language=el|archive-date=2024-09-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20240907170039/https://www.paobc.gr/deltia-typoy/105661_ston-panathinaiko-aktor-o-tsenti-osman|url-status=dead}}</ref> == Pasiekimai == * [[Graikijos krepšinio taurė]]: 2025, 2026 m. * [[Europos krepšinio čempionatas]]: {{medalis|2|Eur}} 2 vieta (2025 m.) == Statistika == === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2017–2018 m. sezonas|2017–18]] | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 61 || 12 || 11.0 || '''.484''' || .368 || .565 || 2.0 || .7 || .4 || .0 || 3.9 |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2018–2019 m. sezonas|2018–19]] | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 76 || '''75''' || '''32.2''' || .427 || .348 || .779 || '''4.7''' || 2.6 || .8 || .1 || '''13.0''' |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2019–2020 m. sezonas|2019–20]] | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 65 || 65 || 29.4 || .437 || .383 || .670 || 3.6 || 2.4 || .8 || '''.2''' || 11.0 |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–21]] | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 59 || 26 || 25.6 || .374 || .306 || '''.800''' || 3.4 || '''2.9''' || '''.9''' || '''.2''' || 10.4 |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2021–2022 m. sezonas|2021–22]] | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 66 || 3 || 22.2 || .432 || .357 || .664 || 2.2 || 2.0 || .8 || '''.2''' || 10.7 |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2022–2023 m. sezonas|2022–23]] | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | '''77''' || 2 || 20.1 || .451 || .372 || .694 || 2.3 || 1.5 || .5 || .1 || 8.7 |- | style="text-align:left;"| [[NBA 2023–2024 m. sezonas|2023–24]] | style="text-align:left;"| [[San Antonijo Spurs|San Antonijus]] | 72 || 3 || 17.6 || .479 || '''.389''' || .673 || 2.5 || 1.7 || .5 || .2 || 6.8 |- class “sortbottom” | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 476 || 186 || 22.7 || .432 || .357 || .711 || 3.0 || 2.0 || .7 || .1 || 9.3 {{S-end}} ==== Įkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2022 | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 1 || 0 || 21.3 || .000 || .000 || 1.000 || 4.0 || 1.0 || .0 || .0 || 2.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan=2| Karjera | 1 || 0 || 21.3 || .000 || .000 || 1.000 || 4.0 || 1.0 || .0 || .0 || 2.0 {{S-end}} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2018 | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | '''14''' || 0 || 4.4 || .333 || .143 || .250 || .5 || .2 || .2 || .0 || 1.0 |- | style="text-align:left;"| 2023 | style="text-align:left;"| [[Cleveland Cavaliers|Klivlandas]] | 5 || 0 || '''18.6''' || '''.360''' || '''.300''' || '''.667''' || '''3.0''' || '''1.0''' || '''.4''' || '''.2''' || '''6.0''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 19 || 0 || 8.2 || .349 || .259 || .538 || 1.2 || .4 || .3 || .1 || 2.3 {{S-end}} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/o/osmande01.html Cedi Osman profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200331211020/https://www.basketball-reference.com/players/o/osmande01.html |date=2020-03-31 }} {{Krepšinis-stub|Turkija|alt=Turkijos|žaid}} {{2015 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Osman, Cedi}} [[Kategorija:Turkijos krepšininkai]] 9ik4u9unt7vistm7qbbaov8lzi8oy4d 0 618132 7855895 6702491 2026-06-13T22:19:05Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855895 wikitext text/x-wiki {{otheruse|kiauraraštį dirbinį|spalvos atspalvį|[[Azuras]]}} [[Vaizdas:Maria Rojach - Ziegelfenster.jpg|miniatiūra|Plytų ažūras ant lango ([[Sankt Andrė]], Austrija)]] '''Ažūras''' ({{fr|ajouré}}, 'permatomas') – kiauraraštis elementas ar dirbinys, naudojamas [[architektūra|architektūros]] detalių, dekoratyvinės [[dailė]]s gaminių puošyboje. Dekoratyvinių kiaurymių iš įvairių medžiagų raštas gali sudaryti statinio ar dailės dirbinio fragmentą arba visą dirbinį (ažūrinis [[audinys]], [[Filigranas|filigrano]] papuošalas).<ref>{{VLE|2||[https://www.vle.lt/straipsnis/azuras-1/ Ažūras]}}</ref> == Charakteristika == Ažūrinio rašto elementai buvo populiarūs visais laikais, ypač [[gotika|gotikos]] ir [[islamas|islamo]] šalių architektūroje, dailėje bei [[amatai|amatuose]]. Jais puošiami reljefiniai vaizdai, [[kalyba|kalybos]], drožybos ant kaulo ir medžio dirbiniai, [[ginklas|ginklų]] elementai (rankenos, [[Makštis (dėklas)|makštys]]). Ažūriniams [[juvelyrika|juvelyriniams]] papuošalams pagaminti sutaupoma brangių medžiagų. [[Tekstilė]]je ažūras suteikia tinklinį raštą audiniams [[siuvinėjimas|siuvinėjant]] ar [[mezgimas|mezgant]] (pavyzdžiui, tinklinės [[kojinės]]). Architektūroje ažūriniai elementai plačiai taikomi įrengiant [[masverkas|masverkus]], [[baliustrada]]s, [[parapetas|parapetus]], įvairių rūšių plokštumas. Jie ypač paplitę islamo pasaulyje: akmeniniai ''džaliai'', medinės ''mašrabijos''. [[Varpinė|Varpinių]] atviros angos dažnai uždengiamos apsauginėmis dekoratyvinėmis grotelėmis, kurios leidžia plačiai sklisti [[varpas|varpų]] skambesiui. [[Gotika|Gotikinėje]] architektūroje kai kurių statinių ištisos bokštų smailės yra ažūrinės. Viena iš tokių iškilusi [[Šartro katedra|Šartro katedros]] bokšte. Be akmens ir medžio, ažūrui įrengti plačiai naudojamos [[plyta|plytos]], kuriomis pridengiami langai, paprastai neįstiklinti. Tokios konstrukcijos statiniai kaip [[Eifelio bokštas]] Paryžiuje taip pat apibūdinami kaip ažūriniai. Inžinieriams buvo labai svarbi ažūrinė konstrukcija, sumažinanti ne tik svorį, bet ir atsparumą vėjui.<ref>{{cite book|author=Harriss, Joseph|title=The Eiffel Tower:Symbol of an Age|url=https://archive.org/details/eiffeltowersymbo0000harr|publisher=[[Paul Elek]] |location=London|year= 1975 |page=[https://archive.org/details/eiffeltowersymbo0000harr/page/63 63]|isbn= 0236400363}}</ref> <gallery> Suhaymi Mashrabiya.jpg|Medžio ažūras ([[Kairas]], Egiptas) Krumpendorf Leinsdorfer Strasse 5 Schurianhof Ziegelfenster S-Ansicht 15062016 2657.jpg|Mūro ažūras ([[Korintija]]) Lantern lamp Met 39.40.87.jpg|Žibintas (IX–X a.) Openwork basket, Bow, c. 1754-1755, soft-paste porcelain - California Palace of the Legion of Honor - DSC07694.JPG|Porceliano dubuo (XVIII a., Anglija) Hoxne Hoard Juliane bracelet.JPG|Romėnų brasletas </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Openwork}} {{ref}} [[Kategorija:Dailė]] [[Kategorija:Architektūros detalės]] mmsxavku2cg421phm76252qksa24ejg 0 618366 7856150 7694187 2026-06-14T08:05:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856150 wikitext text/x-wiki [[File:Great Fire London.jpg|thumb|250px||Didysis Londono gaisras pavaizduotas paveiksle (Josepha Jane Battlehooke; 1675 m.)]] '''Didysis Londono gaisras''' – [[gaisras]], kilęs įsiplieskus Tomo Farinoro kepyklai Atmatų skersgatvyje prie [[Londono tiltas|Londono tilto]] 1666 m. rugsėjo 2 dieną ir siautėjęs iki rugsėjo 5-osios. Dėl stipraus rytų vėjo ugnis persimetė į gretimus sandėlius ir parduotuves.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/londono-gaisras/ ''Londono gaisras'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.</ref><ref name=KD>{{Cite web|title=Londono 1666-ųjų gaisras paminėtas padegus įspūdingo dydžio maketą|url=http://kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/londono-1666-uju-gaisras-paminetas-padegus-ispudingo-dydzio-maketa-769012|access-date=2022-10-08|website=[[Kauno diena]]}}</ref> [[Karolis II|Karaliaus Karolio II]] įsakymu sudarytos gaisrininkų komandos ugnies neįveikė. Netoli gaisro židinio buvęs [[Londono Taueris|Londono Taueris]] išgelbėtas laivyno artilerijos ugnimi sukūrus ugnies užkardą.<ref name=VLE></ref><ref name=KD></ref> Ugnis sunaikino 80 proc. pastatų, daugiausiai medinių, sienomis apjuostame miesto centre. Apskaičiuota, kad per šį gaisrą be pastogės liko 70 tūkst. iš 80 tūkst. [[Londonas|Londono]] gyventojų, nors žuvusiųjų buvo labai mažai. Kol liepsnos buvo užgesintos, supleškėjo iš viso 13,2 tūkst. namų, 87 parapijų bažnyčių ir [[Londono Šv. Pauliaus katedra|Šv. Pauliaus katedra]]. Gaisravietė atstatyta pagal senuosius planus, bet mūriniais, o ne mediniais pastatais.<ref name=VLE></ref><ref name=KD></ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Gaisrai]] [[Kategorija:Londono įvykiai]] 02w03xdpi2qwh3gxpurvuzko1gdxbab 0 619115 7855915 7188401 2026-06-13T22:40:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855915 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Colonial_Africa_1913_map.svg|thumb|1913 m. Afrikos padalijimas: [[Belgijos kolonijinė imperija|Belgijos]] kolonijos nuspalvintos geltonai, [[Britų imperija|Britų imperijos]] – rožine spalva, [[Prancūzijos kolonijinė imperija|Prancūzijos]] – mėlynai, [[Vokietijos kolonijinė imperija|Vokietijoa]] – turkio spalva, [[Italijos imperija|Italijos]] – žaliai, [[Portugalijos imperija|Portugalijos]] – purpurine spalva, [[Ispanijos imperija|Ispanijos]] – alyvų.]] '''Afrikos padalijimas''', dar vadinamas '''Afrikos užkariavimu''', buvo septynių Vakarų Europos valstybių įvykdyta invazija, aneksija, padalijimas ir kolonizavimas didžiojoje [[Afrika|Afrikos žemyno]] dalyje per trumpą laiko tarpą (1881–1914 m.), žinomą kaip [[naujasis imperializmas|Naujojo imperializmo laikotarpis]]. 1870 m. europiečiai formaliai kontroliavo 10 % Afrikos žemyno, o 1914 m. – jau beveik 90 %. Nekolonizuotos liko tik [[Etiopija]] (vadinta Abisinija) ir [[Liberija]], nors vėliau Etiopiją užpuls ir penkerius metus, nuo 1936 iki 1941 m., okupuos [[Italijos karalystė]].<ref>{{cite journal |last1=Daly |first1=Samuel Fury Childs |title=From Crime to Coercion: Policing Dissent in Abeokuta, Nigeria, 1900–1940 |journal=The Journal of Imperial and Commonwealth History |date=2019-05-04 |volume=47 |issue=3 |pages=474–489 |doi=10.1080/03086534.2019.1576833 |s2cid=159124664 |url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/03086534.2019.1576833 |issn=0308-6534}}</ref> Paprastai Afrikos padalijimo pradžia laikoma [[1884 m.]] [[Berlyno konferencija]], reglamentavusi Europos kolonizaciją ir prekybą Afrikoje.<ref>{{cite journal |last=Brantlinger |first=Patrick |title=Victorians and Africans: The Genealogy of the Myth of the Dark Continent |url=https://archive.org/details/sim_critical-inquiry_autumn-1985_12_1/page/166 |journal=Critical Inquiry |volume=12 |issue=1 |pages=166–203 |year=1985 |jstor=1343467 |s2cid=161311164 |doi=10.1086/448326}}</ref> Paskutiniame [[XIX a.|XIX amžiaus]] ketvirtyje Europos žemyno imperijų viduje buvo daug nesutarimų ir neramumų, dėl to Afrikos žemynas buvo pasidalintas be karų tarp kolonizuojančių Europos tautų.<ref>R. Robinson, J. Gallagher and A. Denny, ''Africa and the Victorians'', London, 1965, p. 175.</ref> Pačioje XIX a. pab. pereita nuo taip vadinamo „[[neformalus imperializmas|neformalaus imperializmo]]“ – karinės įtakos ir ekonominio dominavimo – prie tiesioginio valdymo.{{sfn|Shillington|2005|p=301}} Afriką Vakarų Europos valstybės kolonizavo dėl šių dingsčių: norėdamos „civilizuoti“ žemyną („baltųjų našta“ nešti civilizaciją<ref name="autogenerated1982">H.R. Cowie, ''Imperialism and Race Relations''. Revised edition, Nelson Publishing, Vol. 5, 1982.</ref>), siekdamos išnaikinti ar suvaldyti žemyne paplitusias ligas<ref>[http://www.gresham.ac.uk/event.asp?PageId=45&EventId=696 Conquest and Disease or Colonialism and Health?] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20081207015726/http://www.gresham.ac.uk/event.asp?PageId=45&EventId=696 |date=2008-12-07}}, Gresham College | Lectures and Events.</ref> ir norėdamos užtikrinti, kad paisoma [[abolicionizmas|vergijos draudimo]]. Vis dėlto pagrindinėmis priežastimis galima laikyti Vakarų Europos valstybių norą naudoti kolonijas kaip svertą konkuruojant vienai su kita ir patogus priėjimas prie specifinių medžiagų – dramblio kaulo, gumos, palmių aliejaus, kakavos, deimantų, arbatos ir aliuminio. == Eiga == Iki 1879 m. 10 % teritorijų Afrikoje buvo kolonizuota, tarp jų Portugalijos kolonizuoti Angola ir Mozambikas, Didžiajai Britanijai priklausanti [[Kapo kolonija]] ir Prancūzijos užimtas [[Alžyras]]. XIX a. antrojoje pusėje pirmoji Afriką dalintis pradėjo [[Britų imperija]], pradėję [[anglų-zulų karas|karą prieš Zulų karalystę]] Pietų Afrikoje ir 1879 m. ją padalinę. 1881 m. ja pasekė Prancūzija, okupuodama Tunisą. Kadangi į Tunisą pretenzijas buvo reiškusi Italija, tai ją paskatino prisijungti prie Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos 1879 m. suformuoto gynybinio aljanso, suformuojant [[Trilypė Sąjunga|Trilypę sąjungą]].<ref>{{Cite book|title=International Relations|last=Khanna|first=V. N.|publisher=Vikas Publishing House|year=2013|isbn=9789325968363|edition=5th|location=India|pages=55}}</ref> XIX a. devintojo dešimtmečio pr. prancūzų keliautojas Pjeras Savornjanas de Braca [[Prancūzijos Kongas|Kongo baseiną]] išžvalgė dar XIX a. devintojo dešimtmečio pradžioje, – panašiu metu žvalgybą Belgijos karaliui [[Leopoldas II Belgas|Leopoldui II]] vykdė Henris Mortonos Stenlis.<ref name=":0">{{Cite book|title=King Leopold's Ghost: A Story of Greed, Terror, and Heroism in Colonial Africa.|url=https://archive.org/details/kingleopoldsghos0000hoch_a7b3|last=Hochschild|first=Adam|date=1999|publisher=Mariner Books|isbn=0-358-21250-2|location=New York|pages=[https://archive.org/details/kingleopoldsghos0000hoch_a7b3/page/281 281]|oclc=1105149367}}</ref> 1882 m. ir 1885 m. buvo įkurtos atitinkamai [[Prancūzijos Kongas|Prancūzų Kongo]] ir [[Kongo laisvoji valstybė|Kongo laisvosios valstybės]] kolonijos. 1881 m. Didžioji Britanija okupavo Egiptą (autonominę valstybę, priesaika susaistyta su [[Osmanų imperija]]) ir taip kartu įgijo Egipto valdomą Sudaną bei dalį Čado, Eritrėjos ir Somalijos žemių. 1871 m. [[Vokietijos suvienijimas|suvienijusi žemes į vieną valstybę]], Vokietija taip pat prisidėjo prie Afrikos žemių dalybų 1884 m. paskelbusi [[Togolandas|Togolandą]], Kamerūną ir Pietvakarių Afriką jos saugomomis teritorijomis.<ref>{{Cite web|url=http://www.fsmitha.com/h3/h50imp.htm|title=Africa and Empire in the 1880s and '90s|last=Smitha|first=Frank E.|website=www.fsmitha.com|access-date=2019-12-19}}</ref> Tais pačiais metais Prancūzija okupavo Gvinėją. 1895 m. įkurta [[Prancūzijos Vakarų Afrika]], 1910 m. – [[Prancūzijos Pusiaujo Afrika]].<ref>Thomas Pakenham, ''The Scramble for Africa: White Man’s Conquest of the Dark Continent from 1876 to 1912'' (1991).</ref><ref>Robert Aldrich, ''Greater France: A history of French overseas expansion'' (1996).</ref> 1889 m. prie Europos kolonizatorių mėgino prisijungti ir [[Rusijos imperija]] – Tereko [[kazokai]] buvo trumpąm užėmę [[Prancūzijos Somalilendas|Prancūzijos Somalilende]] esantį [[Sagalas|Sagalą]].<ref>{{Cite book|last=Borrero|first=Mauricio|url=https://books.google.com/books?id=dhm0cGdrTOIC|title=Russia: A Reference Guide from the Renaissance to the Present|date=2009|publisher=Infobase Publishing|isbn=978-0-8160-7475-4|pages=69–70|language=en}}</ref> Italija savo pirmąją koloniją Afrikoje įsteigė [[Italijos Eritrėja|Eritrėjoje]], po karo 1889 m. konsolidavusi valdžią. 1894 m. Ispanija užkariavo Šiaurės Maroke esančią [[Melilja|Melilją]]. == Afrikos kolonijos pagal kolonizatorių == === Belgija === * [[Kongo laisvoji valstybė]] ir [[Belgijos Kongas]] (šiandien [[Kongo Demokratinė Respublika]]) * [[Ruanda-Urundis]] (apima šiuolaikinę [[Ruanda|Ruandą]] ir [[Burundis|Burundį]], 1922–1962 m.) === Prancūzija === {| | valign="top" | * [[Prancūzijos Vakarų Afrika]] : ** [[Mauritanija]] ** [[Senegalas]] ** Albreda (1681–1857 m., dabar priklauso [[Gambija|Gambijai]]) ** [[Prancūzijos Sudanas]] (dabar [[Malis]], 1880–1958) ** Prancūzijos Gvinėja (dabar [[Gvinėja]]) ** [[Dramblio Kaulo Krantas]] ** [[Nigerio kolonija|Nigeris]] ** [[Prancūzijos Aukštutinė Volta]] (dabar [[Burkina Fasas]]) ** [[Prancūzijos Dahomėja]] (dabar [[Beninas]]) ** [[Prancūzijos Togolandas]] (1916–1960 m., dabar – [[Togas]]) ** Forsados ir Badžibo anklavai ([[Nigerija|Nigerijos]] dalis) | valign="top" | * [[Prancūzijos Pusiaujo Afrika]]: ** [[Gabonas]] ** [[Prancūzijos Kamerūnas]] (1922–1960 m.) ** [[Prancūzijos Kongas]] (dabar [[Kongo Respublika]]) ** [[Ubangis Šaris]] (dabar [[Centrinės Afrikos Respublika]]) ** [[Prancūzijos Čadas]] (dabar [[Čadas]]) | valign="top" | * Prancūzijos Šiaurės Afrika: ** [[Prancūzijos Alžyras]] (1830–1962 m.; nuo 1848 m. buvo administruojamas kaip neatskiriama Prancūzijos dalis) ** Prancūzijos Tuniso protektoratas ** [[Prancūzijos Marokas|Prancūzijos Maroko protektoratas]] ** [[Fecano teritorija]] (1943–1951) (Po [[Charles de Gaulle|Šarlio de Golio]] užkariavimo Jungtinių Tautų pervesta administruoti Prancūzijai) ** [[Egiptas]] (nuosavybė (1798–1801)) ([[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[kondominiumas]] (1876–1882)) | valign="top" | * [[Afrikos padalijimas|Prancūzijos Rytų Afrika]] : ** [[Prancūzų Madagaskaras]] (dabar [[Madagaskaras]]) ** [[Komorai]] ** Indijos vandenyne išsibarsčiusios salos ** [[Prancūzijos Somalilandas]] (dabar [[Džibutis]]) ** [[Il de Fransas (Mauricijus)|Il de Fransas]] (1715–1810) (dabar [[Mauricijus]]) |} === Vokietija === * [[Vokietijos Kamerūnas]] (dabar [[Kamerūnas]] ir dalis [[Nigerija|Nigerijos]], 1884–1916) * [[Vokietijos Rytų Afrika]] (dabar [[Ruanda]], [[Burundis]] ir didžioji [[Tanzanija|Tanzanijos]] dalis, 1885–1919 m.) * [[Vokietijos Pietvakarių Afrika]] (dabar [[Namibija]], 1884–1915) * [[Vokietijos Togolandas]] (dabar [[Togas]] ir rytinė [[Gana|Ganos]] dalis, 1884–1914) Po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare Vokietijos valdos buvo padalytos tarp [[Britų imperija|Didžiosios Britanijos]] (gavo dalį vakarų Kamerūno, Tanzaniją, vakarų Togą ir Namibiją), Prancūzijos (gavo didžiąją Kamerūno ir rytų Togo dalį) ir Belgijos (gavo Ruandą ir Burundį). === Italija === * [[Italijos Eritrėja]] * [[Italijos Somalis]] ** ''Oltre Giuba'' {{Mažas|(1925 m. prijungta prie Italijos Somalijos)}} * Libija ** Italijos Tripolitanija ** Italų Kirenaika ** [[Italijos Šiaurės Afrika|Italijos Libija]] {{Mažas|(1934 m. sujungus Kirenaiką ir Tripolitaniją)}} 1936 m. Fašistinė Italija užėmė Etiopija ir prijungusi ją prie Italijos Eritrėjos ir Italijos Somalilando suformavo [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afriką]]. ==== Portugalija ==== {| | valign="top" | * [[Portugalijos Vakarų Afrika|Portugalijos Angola]] (dabar [[Angola]]) ** Žemyninė [[Angola]] ** [[Kabinda (provincija)|Portugalijos Kongas]] (dabar – [[Angola|Angolos]] [[Kabinda (provincija)|Kabindos provincija]]) * [[Portugalijos Rytų Afrika|Portugalijos Mozambikas]] (dabar [[Mozambikas]]) * [[Portugalijos Gvinėja]] (dabar [[Bisau Gvinėja]]) | valign="top" | * Portugalijos Žaliasis Kyšulys (dabar [[Žaliasis Kyšulys]]) * Portugalijos San Tomė ir Prinsipė (dabar [[San Tomė ir Prinsipė]]) ** [[San Tomė (sala)|San Tomė sala]] ** [[Prinsipė|Prinsipės sala]] ** [[San Žuan Batišta de Ažuda]] (dabar [[Uida]], [[Beninas]]) |} === Ispanija === {| | valign="top" | * Šiaurės [[Ispanijos Marokas]] *** Ęauenas *** Jebala *** Kertas *** Lukusasas *** Rifas | valign="top" | * Ispanijos Vakarų Afrika ** [[Ifnis]] ** [[Pietų Ispanijos Marokas]] ([[Džubi kyšulys]]) ** [[Ispanijos Sachara]] (dabar [[Vakarų Sachara]]) *** Sagucha el-Hamra *** [[Rio de Oras]] | valign="top" | * [[Ispanijos Gvinėja]] (dabar [[Pusiaujo Gvinėja]]) ** [[Biokas]] ** [[Rio Munis]] ** [[Anobonas]] | valign="top" | |} === Jungtinė Karalystė === Britai pirmiausia buvo suinteresuoti išlaikyti efektyvų susisiekimą su [[Indija]], todėl iš pradžių susidomėjo [[Egiptas|Egiptu]] ir [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrika]]. Šias sritis užėmus, britų kolonistai, tokie kaip [[Cecil Rhodes]], ketino sukurti Kairo kyšulio geležinkelį ir eksploatuoti mineralinius bei žemės ūkio išteklius. [[Nilas|Nilo]] kontrolė buvo vertinama kaip strateginis pranašumas prekyboje. {| | valign="top" | * Egiptas * Britų Kirenaika (1943–1951 m., dabar priklauso [[Libija|Libijai]]) * Britų Tripolitanija (1943–1951 m., dabar priklauso [[Libija|Libijai]]) * [[Anglų-Egipto Sudanas|Anglo-Egipto Sudanas]] (1899–1956) * [[Britų Somalilandas]] (dabar [[Somalis|Somalio]] dalis) * [[Britų Rytų Afrika]] : ** [[Kenijos kolonija]] ** [[Ugandos protektoratas]] ** [[Tanzanija]] : *** [[Tanganikos teritorija]] (1919–1961 m.) *** [[Zanzibaras]] | valign="top" | * Britų Mauricijus * [[Bečuanalandas]] (dabar [[Botsvana]]) * [[Pietų Rodezija]] (dabar [[Zimbabvė]]) * [[Šiaurės Rodezija]] (dabar [[Zambija]]) * [[Seišelių istorija|Britų Seišeliai]] * [[Pietų Afrikos Sąjunga|Britų Pietų Afrika]] ** [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrika]] : *** [[Transvalio kolonija]] *** [[Kapo kolonija|Kyšulio kolonija]] *** [[Natalio kolonija]] *** [[Oranžinės upės kolonija]] ** [[Pietvakarių Afrika]] (nuo 1915 m., dabar [[Namibija]]) | valign="top" | * [[Britų Vakarų Afrika]] ** [[Gambijos kolonija ir protektoratas]] ** [[Siera Leonės kolonija ir protektoratas|Britų Siera Leonė]] ** [[Nigerijos protektoratas|Kolonijinė Nigerija]] ** [[Britų Togolandas]] (1916–1956 m., šiandien yra [[Gana|Ganos]] dalis) ** [[Britų Kamerūnas|Kamerūnas]] (1922–1961 m., dabar yra [[Kamerūnas|Kamerūno]] ir [[Nigerija|Nigerijos]] dalis) ** [[Britų Aukso krantas|Gold Coast (Britų kolonija)]] (dabar [[Gana]]) * Nyasalandas (dabar [[Malavis]]) * [[Basutolandas]] (dabar [[Lesotas]]) * [[Esvatinio istorija|Svazilandas]] (dabar [[Esvatinis]]) * [[Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos salos]] |} === Nepriklausomos valstybės === Liberija savo nepriklausomybę kolonializmo laikotarpiu išlaikė, nes Europos šalys ją laikė [[JAV]] kolonija arba [[protektoratas|protektoratu]].<ref>{{Cite journal|last=Allan Forbes|first=Edgar|date=September 1910|title=Notes on the Only American Colony in the World|journal=National Geographic Magazine|volume=1910 m. rugsėjis|via=JSTOR}}</ref> Liberiją įkūrė, kolonizavo, įsteigė ir kontroliavo Amerikos kolonizacijos draugija, privati organizacija, įsteigta siekiant perkelti iš vergijos išvaduotus [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečius]] ir Karibų jūros vergus iš JAV ir Karibų jūros salų [[1822 m.]]<ref>{{Cite web|url=https://www.loc.gov/exhibits/african/afam002.html|title=Colonization - The African-American Mosaic Exhibition {{!}} Exhibitions (Library of Congress)|date=2010-07-23|website=www.loc.gov|access-date=2019-12-25}}</ref> Liberija paskelbė savo nepriklausomybę nuo Amerikos kolonizacijos draugijos [[1847]] m. [[liepos 26]] d.,<ref>{{Cite book|title=Constitution of the Republic of Liberia: July 26, 1847 as Amended to May 1955|publisher=M. Nijhoff|year=1965}}</ref> tapdama seniausia Afrikos respublika ir antra pagal senumą juodaodžių respublika pasaulyje (po [[Haitis|Haičio]]). Tuo tarpu Etiopija buvo laikoma Italijos protektoratu, nors šalis su tokiu statusu niekuomet nesutiko, o jos nepriklausomybė nuo Italijos buvo pripažinta po [[Advos mūšis|Advos mūšio]] ir po jo sekusios 1896 m. sudarytos Adis Abebos sutarties. Šalį [[Benito Mussolini|Benito Musolinio]] karinės pajėgos buvo okupavusios 1936–1941 m. Etiopija yra seniausia nepriklausoma Afrikos valstybė. == Galerija == <gallery> File:Punch_Rhodes_Colossus.png|1892 m. Edvardo Linlio Samburno iliustracija, kurioje vaizduojamas britų magnatas [[Sesilis Rodsas]], apžergęs Afriką nuo [[Keiptaunas|Kapo]] iki [[Kairas|Kairo]]. File:Punch_Rhodes_Colossus.png|Europietis ir [[pigmėjai]]. Kai kurie pigmėjai buvo eksponuojami [[žmonių zoologijos sodai|žmonių zoologijos soduose]] (pvz., [[Bronkso zoologijos sodas]] JAV). File:Herero_Nama_Shark_Island_Death_Camp_Lieutenant_von_Durling_05.jpg|Leitenantas fon Durlingas su kaliniais [[Ryklių sala|Ryklių saloje]], kur Vokietija buvo įkūrusi koncentracijos stovyklą [[hererai|hereru]] ir [[namai (tauta)|namų]] gentims, taikydama [[kolektyvinė bausmė|kolektyvinę bausmę]]. File:MutilatedChildrenFromCongo.jpg|Vienas iš daugelio Belgijos kolonistų padarytų nusikaltimų [[Kongo laisvoji valstybė|Kongo laisvojoje valstybėje]] - nukirstos plaštakos vaikams, per dieną neįvykdžiusiems kaučiuko surinkimo kvotų. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book |last=Shillington |first=Kevin |title=History of Africa |url=https://archive.org/details/historyofafrica0002shil |date=2005 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-333-59957-0}} {{SavStr}} [[Kategorija:Europos istorija]] [[Kategorija:Afrikos istorija]] [[Kategorija:Imperializmas]] [[Kategorija:Politinė geografija]] bfqxfqa6i3abezkbet7jyykw0g4lw6t 0 619692 7855967 7696203 2026-06-13T23:45:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 28 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855967 wikitext text/x-wiki {{Teroro aktas |image = Death of Julius Caesar 2.png |image_size = 250px |caption = Viljamo Holmso Salivano „Julijaus Cezario nužudymas“, apie 1888 m., [[Karališkasis Šekspyro teatras]] |title = Julijaus Cezario nužudymas |target = [[Gajus Julijus Cezaris]] |location = [[Pompėjaus teatras|Pompėjaus teatro]] kurija, [[Roma]] |date = [[44 m. pr. m. e.]] [[kovo 15]] d. |type = [[Nužudymas]] [[Dūrimas|subadant peiliu]] |susperps = [[Markas Junijus Brutas]]</br>[[Gajus Kasijus Longinas]]</br>[[Decimas Junijus Brutas Albinas|Decimas Brutas]]</br>[[Gajus Trebonijus]] }} '''Julijaus Cezario nužudymas''' – [[žmogžudystė]], įvykusi 44 m. pr. m. e. [[Kovo idos|kovo 15 d.]] [[Roma|Romoje]], kai [[Pompėjaus teatras|Pompėjaus teatro]] kurijoje grupė [[Romos senatas|senatorių]] per senato posėdį nužudė [[Diktatorius (Senovės Roma)|Romos diktatorių]] [[Gajus Julijus Cezaris|Julijų Cezarį]]. Cezariui buvo smogta peiliu 23 kartus. Senatoriai teigė, kad jie veikė baimindamiesi, jog Cezario beprecedentė valdžios koncentracija jo diktatūros metu kenkia [[Romos respublika]]i, ir pateikė šį poelgį kaip [[Tirono nužudymas|tirono nužudymo]] aktą. Sąmoksle, kuriam vadovavo [[Markas Junijus Brutas]] ir [[Gajus Kasijus Longinas]], dalyvavo mažiausiai 60 senatorių. Nepaisant Cezario mirties, sąmokslininkams nepavyko atkurti Romos respublikos institucijų. Dėl Cezario mirties Romos respublikoje kilo [[Liberatorių pilietinis karas]], o galiausiai Romos respublika tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[Principatas|principatu]]. == Priežastys == [[Vaizdas:Brutuscng752619.jpg|thumb|left|[[Kovo idos|Kovo idų]] moneta – [[denaras]] su [[Markas Junijus Brutas|Bruto]] atvaizdu averse, nukaldinta 43-42 m. pr. m. e. Monetos reverse pavaizduotas [[Pilosas (šalmas)|pilosas]] tarp dviejų durklų, su užrašu EID MAR (''Eidibus Martiis'' – kovo idos), įamžinančiu Cezario nužudymą.<ref>{{cite book |first=Michael |last=Crawford |title=Roman Republican Coinage |publisher=Cambridge University Press |year=1974 |page=518}}</ref>]] [[Vaizdas:Gaius Iulius Caesar (Vatican Museum).jpg|thumb|left|Julijaus Cezario pomirtinis biustas iš marmuro, 44-30 m. pr. m. e., Pio-Klementino muziejus, [[Vatikano muziejai]].]] Cezaris aštuonerius metus tarnavo Romos respublikai [[Galų karai|Galų karuose]] ir visiškai užkariavo [[Galija|Galijos]] regioną (maždaug dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] teritorijoje). [[Romos senatas|Romos senatui]] pareikalavus, kad Cezaris išformuotų kariuomenę ir grįžtų namo kaip civilis, jis atsisakė tai padaryti. 49 m. pr. m. e. su savo kariuomene kirtęs [[Rubikonas|Rubikoną]], jis išžygiavo į Romą, pradėdamas paskutinį [[Senovės Romos pilietinis karas 49–45 m. pr. m. e.|Romos respublikos pilietinį karą]]. 44 m. pr. m. e. pradžioje Cezaris, nugalėjęs paskutinius opozicijos atstovus, buvo paskirtas nuolatiniu diktatoriumi ({{la|Dictator perpetuo}}).<ref>{{Cite web |title=6 Civil Wars that Transformed Ancient Rome |url=https://www.history.com/news/6-civil-wars-that-transformed-ancient-rome |last=Andrews |first=Evan |website=HISTORY |language=en |access-date=2022-11-02}}</ref> Romėnų istorikas [[Titas Livijus]] aprašo 45-44&nbsp;m.&nbsp;pr.&nbsp;m.&nbsp;e. įvykusius tris incidentus kaip „tris paskutinius kantrybės lašus“, kurie, kai kurių romėnų nuomone, buvo paskutinės Cezario nužudymo sąmokslo priežastys.<ref name="Strauss58">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/58 58]}}</ref> Pirmasis incidentas įvyko 45 m. pr. m. e. gruodžio mėn. arba galbūt 44 m. pr. m. e. pradžioje.<ref name="Strauss58"/> Pasak romėnų istoriko [[Dionas Kasijus|Diono Kasijaus]], po to, kai senatas nubalsavo už tai, kad Cezariui būtų suteikta didelė dalis garbės apdovanojimų, senatoriai nusprendė oficialiai juos įteikti Cezariui. Taigi, senatorių delegacija išžygiavo į [[Veneros Gimdytojos šventykla|Veneros Gimdytojos šventyklą]].<ref>{{Cite web |title=Cassius Dio – Book 44 |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/44*.html |website=penelope.uchicago.edu}}</ref> Kai jie atvyko, pagal etiketą Cezaris turėjo atsistoti ir pasisveikinti su senatoriais, tačiau jis to nepadarė. Jis taip pat pajuokavo, sakydamas, kad jo apdovanojimų skaičių reikia sumažinti, o ne padidinti.<ref name="Strauss59">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/59 59]}}</ref> Romėnų istorikas [[Gajus Svetonijus Trankvilas]] (po beveik 150 metų) rašė, kad Cezaris neatsistojo šventykloje, nes arba jį sulaikė [[Konsulas (Roma)|konsulas]] [[Lucijus Kornelijus Balbas]], arba jis pasipriešino siūlymui atsistoti.<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Julius |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Suetonius/12Caesars/Julius*.html#78 |page=78}}</ref> Nepriklausomai nuo priežasčių, praktiškai atmesdamas senatorių dovanas ir nepripažindamas delegacijos dalyvavimo pagal atitinkamą etiketą, Cezaris leido suprasti, kad senatas jam neberūpi.<ref name="Strauss59"/> Antrasis incidentas įvyko 44 m. pr. m. e. Vieną sausio dieną [[Tribūnas|tribūnai]] Gajus Epidijus Marulas ir Liucijus Cezietis Flavas aptiko [[Diadema|diademą]] ant Cezario statulos, stovėjusios ant [[Rostras|rostro]] romėnų forume, galvos.<ref name="Strauss59"/> Pasak Svetonijaus, tribūnai įsakė nuimti vainiką, nes jis buvo [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] ir karališkosios šeimos simbolis.<ref name="Plu61">{{cite book |author=[[Plutarchas]] |title=Caesar |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Plutarch/Lives/Caesar*.html#61 |page=61}}</ref> Niekas nežinojo, kas uždėjo diademą, bet Cezaris įtarė, kad tribūnai patys pasirūpino, jog ji atsirastų, ir jiems tektų garbė ją nuimti.<ref name="Strauss59"/> Neilgai trukus, sausio 26 d., reikalai paaštrėjo, kai Cezaris žirgu jojo [[Apijaus kelias|Apijaus keliu]] į Romą.<ref name="Strauss60">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/60 60]}}</ref> Kažkas iš minios pasveikino jį kaip ''rex'' ({{lt|karalius}}), į ką Cezaris atsakė: „Aš esu ne karalius, o Cezaris“ ({{la|Non sum Rex, sed Caesar}}).<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Julius |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Suetonius/12Caesars/Julius*.html#78 |page=79.2}}</ref> Tai buvo žodžių žaismas, kadangi „Rex“ buvo ne tik lotyniškas titulas, bet ir šeimos vardas. Minėtieji tribūnai Marulas ir Flavas nebuvo tuo sužavėti ir liepė suimti žmogų, kuris pirmasis sušuko „Rex“. Vėliau vykusiame senato posėdyje Cezaris apkaltino tribūnus bandymu sukurti opoziciją jam ir liepė juos nušalinti nuo senato pareigų.<ref name="Strauss60"/> Romos [[Plebsas|plebėjai]] rimtai žiūrėjo į savo tribūnus kaip į tautos atstovus, todėl Cezario veiksmai, nukreipti prieš tribūnus, sukiršino jį su visuomene.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/61 61]}}</ref> Trečiasis incidentas įvyko 44 m. pr. m. e. vasario 15 d. per [[Luperkalijos|Luperkalijų]] šventę. [[Markas Antonijus]], kuris buvo paskirtas vienu iš Cezario konsulų, užlipo ant rostro ir uždėjo Cezariui ant galvos diademą, sakydamas: „Per mane tauta tau tai duoda.“ Nors keli susirinkusieji plojo, dauguma tylėjo. Cezaris nusiėmė diademą nuo galvos, o Antonijus vėl ją jam uždėjo, tačiau sulaukė tokios pat minios reakcijos.<ref name="Strauss62">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/62 62]}}</ref> Galiausiai Cezaris atidėjo diademą į šalį, kad paaukotų ją ''Jupiteriui Optimui Maksimui''.<ref name="Plu61" /> „Jupiteris vienintelis iš romėnų yra karalius“, – pasakė Cezaris ir sulaukė entuziastingo minios atsako.<ref name="Strauss62"/> Tuo metu daugelis manė, kad Cezario diademos atsisakymas buvo būdas įsitikinti, ar jam pakanka paramos tapti karaliumi, ir jį už tai niekino.<ref name="Strauss63">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/63 63]}}</ref> Pasak Svetonijaus, Cezario nužudymas galiausiai įvyko visų pirma dėl nuogąstavimų, jog jis norėjo karūnuotis Romos karaliumi.<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Life of Julius Caesar |page=xxxi}}</ref> Be to, vos per kelis mėnesius Cezaris paniekino senatą, nušalino liaudies tribūnus ir ėmė žaisti su monarchija. 44 m. pr. m. e. vasario mėn. gimė sąmokslas, kurio metu jis buvo nužudytas.<ref name="Strauss63"/> == Sąmokslas == [[Vaizdas:The city of Rome, 44 B.C.E.jpg|thumb|Romos miestas, 44 m. pr. m. e.]] Idėja nužudyti Julijų Cezarį pradėjo formuotis 44 m. pr. m. e. vasario 22 d. vakare,<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/24 24]}}</ref> per [[Gajus Kasijus Longinas|Kasijaus Longino]] ir jo svainio [[Markas Junijus Brutas|Marko Bruto]] susitikimą.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/67 67]}}</ref> Po diskusijų jie sutarė, jog reikia imtis veiksmų, kad Cezaris netaptų romėnų karaliumi.<ref name="Dando26">{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/26 26]}}</ref> Tada jie pradėjo verbuoti kitus. Nors nužudyti buvo reikalingas tik vienas žmogus, Brutas manė, kad norint, jog Cezario nužudymas būtų laikomas teisėtu tirono pašalinimu, įvykdytu šalies labui, į jį turėjo įsitraukti daug svarbiausių Romos žmonių.<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/42 42]}}</ref> Jie stengėsi išlaikyti pusiausvyrą: siekė surinkti pakankamai vyrų, kad galėtų apsupti Cezarį ir kovoti su jo šalininkais, bet ne tiek daug, kad rizikuotų būti aptikti. Pirmenybę teikė draugams, o ne pažįstamiems, ir nesamdė nei neatsargių jaunuolių, nei silpnų vyresniųjų. Galiausiai sąmokslininkai pasitelkė senatorius, kuriems buvo netoli keturiasdešimties metų, kaip ir jiems patiems. Vyrai, nekeldami įtarimų, atidžiai vertino kiekvieną potencialų naujoką.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/87 87]-88}}</ref> Antikos šaltiniai teigia, kad galiausiai prie sąmokslo prisijungė nuo šešiasdešimties iki aštuoniasdešimties sąmokslininkų, nors pastarasis skaičius gali būti rašybos klaida.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/93 93]}}</ref> Žymūs sąmokslininkai buvo: Pacuvijus Labeonas, kuris kovo 2 d. teigiamai atsakė į Bruto klausimą, ar išmintinga žmogui rizikuoti, jei tai reiškia įveikti blogus ar kvailus žmones;<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/42 42]-43}}</ref> [[Decimas Junijus Brutas Albinas|Decimas Brutas]], kuris prisijungė kovo 7 d., kai į jį kreipėsi Labeonas ir Kasijus;<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/46 46]}}</ref> [[Gajus Trebonijus]], [[Lucijus Tilijus Cimbras|Tilijus Cimbras]], Minucijus Bazilas ir broliai Kaskos ([[Publijus Servilijus Kaska|Publijus]] ir dar vienas, kurio vardas nežinomas) – visi buvę paties Cezario šalininkai;<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/71 71]}}</ref> ir Pontijus Akvila, kurį Cezaris pažemino asmeniškai.<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/43 43]}}</ref> Pasak graikų istoriko [[Nikolajus Damaskietis|Nikolajaus Damaskiečio]], tarp sąmokslininkų buvo Cezario kareivių, karininkų ir civilių partnerių. Nors kai kurie prisijungė prie sąmokslo dėl susirūpinimo Cezario autoritarizmu, daugelis turėjo savanaudiškų motyvų, pavyzdžiui, manė, kad Cezaris nepakankamai juos apdovanojo arba davė per daug pinigų buvusiems [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Pompėjaus]] rėmėjams.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=[https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0/page/88 88]}}</ref> Sąmokslininkai nesusitikdavo atvirai, o slapta rinkdavosi vieni pas kitus namuose ir mažose grupėse, kad parengtų nužudymo planą.<ref name="Strauss97">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=97}}</ref> Pirma, sąmokslininkai aptarė galimybę į sąmokslą įtraukti dar du vyrus. Garsusis oratorius [[Markas Tulijus Ciceronas|Ciceronas]], kuriuo pasitikėjo tiek Kasijus, tiek Brutas, neslėpė, kad Cezario valdžią laiko despotiška. Be to, jis buvo labai populiarus tarp paprastų žmonių ir turėjo platų draugų ratą, kuris galėjo padėti pritraukti kitus žmones prisijungti prie jų tikslo.<ref name="Dando26"/> Tačiau sąmokslininkai manė, kad Ciceronas yra pernelyg atsargus. Tuo metu Ciceronui buvo per šešiasdešimt metų, todėl sąmokslininkai manė, kad planuodamas nužudymą jis greičiausiai pirmenybę teiks saugumui.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=95}}</ref> Toliau sąmokslininkai svarstė apie [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]], trisdešimt devynerių metų amžiaus ir vieną geriausių Cezario generolų.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=15}}</ref> Sąmokslininkai buvo sutarę bandyti jį užverbuoti, kol prabilo [[Gajus Trebonijus]]. Jis atskleidė, kad pats asmeniškai kreipėsi į Antonijų ir paprašė jo prisijungti prie anksčiau planuoto sąmokslo Cezario gyvybei nutraukti, bet Antonijus atsisakė. Dėl tokio senojo sąmokslo atmetimo sąmokslininkai nusprendė neįtraukti Antonijaus.<ref name="Strauss96">{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=96}}</ref> Tačiau dabar kilo naujas sumanymas. Antonijus buvo įtakingas dėl savo kareivių ryšių ir galingas kaip [[Konsulas (Roma)|konsulas]]. Jei Antonijus nenorėjo prisijungti prie sąmokslininkų, jie galėjo nuspręsti jį nužudyti, kad jis netrukdytų sąmokslui.<ref name="Strauss96"/> Laikui bėgant ši idėja išplito ir suskaldė sąmokslininkus į dvi frakcijas. [[Optimatai]], laikantys save Romos geriausiais vyrais,<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=17}}</ref> norėjo grįžti prie senųjų laikų prieš Cezarį. Jie planavo nužudyti Cezarį ir visus jo artimuosius, įskaitant Antonijų, bei panaikinti Cezario reformas.<ref name="Strauss97"/> Kiti sąmokslininkai, buvę Cezario šalininkai, nenorėjo grįžti atgal prie senųjų laikų ir pritarė Cezario reformoms. Tačiau net ir jie sutiko nužudyti Antonijų.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=97-98}}</ref> Brutas nesutiko nei su vienais, nei su kitais. Jis tvirtino, kad jie turėtų nužudyti Cezarį ir nebedaryti nieko daugiau. Jis taip pat pasakė, kad sąmokslininkai turi veikti vadovaudamiesi teisės ir teisingumo principais, todėl būtų neteisinga nužudyti Antonijų. Cezario nužudymas būtų laikomas tirono nužudymu, o jo šalininkų likvidavimas – tik kaip politinis valymas ir buvusių Pompėjaus šalininkų darbas. Palikdami nepakeistas Cezario reformas, jie galėtų išsaugoti Romos žmonių paramą, kurie, Bruto manymu, priešinosi ne Cezario kaip reformatoriaus, bet kaip karaliaus siekiams. Jo argumentai įtikino kitus sąmokslininkus, ir jie pradėjo planuoti Cezario nužudymą.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=98}}</ref> Sąmokslininkai tikėjo, kad tai, kaip ir kur jie nužudys Cezarį, turės reikšmės. Pasikėsinimas nuošalioje vietovėje turėtų kitokį poveikį visuomenei nei nužudymas Romos centre. Sąmokslininkai sugalvojo daugybę vietų, kurias galėtų pasirinkti Cezario nužudymui. Jie svarstė galimybę užpulti Cezarį, kai jis eis ''[[Via Sacra]]'', „Šventąja gatve“. Kitas variantas buvo palaukti, kol jis kirs tiltą per naujų konsulų rinkimus; sąmokslininkai planavo laukti, kol Cezaris pradės eiti per tiltą, kuriuo rinkimuose eina visi rinkėjai,<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=99}}</ref> ir nuversti jį per turėklus į vandenį, kur lauktų sąmokslininkai ištrauktais durklais. Kitas planas buvo užpulti Cezarį gladiatorių varžybų metu, nes tai suteiktų galimybę veikti be įtarimų dėl ginkluotų vyrų.<ref name="Parenti169">{{Cite book |last=Parenti |first=Michael |title=The assassination of Julius Caesar : a people's history of Ancient Rome |url=https://archive.org/details/assassinationofj00mich |url-access=registration |date=2004 |publisher=New Press |isbn=1-56584-942-6 |oclc=56643456 |page=169}}</ref> Galiausiai kažkas iškėlė idėją nužudyti Cezarį viename iš senato posėdžių.<ref name="Parenti169"/> Visi kiti planai turėjo vieną trūkumą: nors Cezaris neturėjo oficialių asmens sargybinių, jis prašė savo draugų saugoti jį viešumoje. Dauguma šių draugų buvo įspūdingos ir pavojingos išvaizdos, todėl sąmokslininkai baiminosi, kad jie sutrukdys pasikėsinimui. Šiuo atveju tai nebūtų problema, nes Senato rūmuose galėjo lankytis tik senatoriai.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=104}}</ref> Kai kurie taip pat teigė, jog tirono nužudymas Senato akivaizdoje būtų vertinamas ne kaip politinis sąmokslas, o kaip kilnus poelgis, atliktas savo šalies labui.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=115}}</ref> Galiausiai sąmokslininkai pasirinko šį planą. Kovo 18 d. Cezaris turėjo palikti miestą ir pradėti karinę kampaniją prieš [[Getai (tauta)|getus]] ir [[Partų imperija|partus]]. Paskutinis Senato posėdis prieš tą dieną turėjo būti kovo 15-ąją, kovo idų dieną, todėl sąmokslininkai pasirinko būtent ją kaip nužudymo dieną.<ref name="Parenti169"/> Likus kelioms dienoms iki kovo idų, Cezaris visiškai nenutuokė, kas buvo planuojama. Anot antikos istoriko [[Plutarchas|Plutarcho]], pranašas perspėjo Cezarį, kad jo gyvybei gresia pavojus ne vėliau kaip per kovo idas.<ref>{{cite book |author=[[Plutarchas]] |title=Parallel Lives |chapter=Ceasar |page=63}}</ref> Romėnų biografas [[Gajus Svetonijus Trankvilas|Svetonijus]] šį aiškiaregį įvardija kaip [[Haruspikai|haruspiką]] vardu Spurina.<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Divus Julius |page=81}}</ref> Be to, kovo 1 dieną Cezaris stebėjo, kaip Kasijus Senato rūmuose kalbasi su Brutu, ir tarė savo padėjėjui: „Kaip manai, ką veikia Kasijus? Jis man nepatinka, atrodo išblyškęs“.<ref>{{Cite book |last=Dando-Collins |first=Stephen |title=The Ides: Caesar's Murder and the War for Rome |url=https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand |publisher=Wiley |year=2010 |isbn=978-0470425237 |page=[https://archive.org/details/idesmurderofjuli0000dand/page/34 34]}}</ref> Likus dviem dienoms iki nužudymo Kasijus susitiko su sąmokslininkais ir pasakė jiems, kad jei kas nors atskleistų Cezariui planą, peiliai bus nukreipti prieš juos pačius.<ref>{{cite book |author=[[Plutarchas]] |title=Caesar |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Plutarch/Lives/Caesar*.html#58 |page=58.6}}</ref> === Kovo idos === [[Vaizdas:Woodcut illustration of Porcia Catonis counseling Marcus Junius Brutus, Julius Caesar's death at the hands of Brutus and Gaius Cassius Longinus, and Porcia's suicide - Penn Provenance Project.jpg|thumb|Johaneso Zainerio [[Medžio raižinys|medžio raižinio]] [[Rankraštis|rankraščio]] iliustracija (apie 1474 m.)]] 44 m. pr. m. e. [[Kovo idos|kovo idų]] metu sąmokslininkai ir nesusiję asmenys susirinko į senato posėdį Pompėjaus rūmuose, esančiuose [[Pompėjaus teatras|Pompėjaus teatre]]. Paprastai senatoriai rinkdavosi Romos forume, tačiau tuo metu Cezaris organizavo forumo rekonstrukciją, todėl senatoriai rinkdavosi kitose Romos vietose, ir ši buvo viena iš jų.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=114}}</ref> Teatre paprastai vyko gladiatorių kautynės, o [[Decimas Junijus Brutas Albinas|Decimas Brutas]], kuriam priklausė gladiatorių būrys, juos įkurdino Pompėjaus portike, kuris taip pat buvo Pompėjaus teatre.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=116}}</ref> Gladiatoriai galėjo būti naudingi sąmokslininkams: jei kiltų kova siekiant apginti Cezarį, gladiatoriai galėtų įsikišti; jei Cezaris būtų nužudytas, o sąmokslininkai užpulti, gladiatoriai galėtų juos apginti; o kadangi į Senato rūmus buvo neįmanoma patekti nepraėjus pro portiką, prireikus gladiatoriai galėjo užblokuoti įėjimą į abu rūmus.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=118}}</ref> Senatoriai laukė Cezario, bet jis neatvyko. Taip atsitiko todėl, kad ankstyvą rytą Cezario žmona [[Kalpurnija]] prabudo iš košmaro. Ji sapnavo, kad ant rankų laikė nužudytą Cezarį ir verkė. Kitose versijose minima, jog Kalpurnija susapnavo, kad sugriuvo jų namo frontonas ir kad Cezaris buvo užmuštas; dar kitose versijose minima, jog ji susapnavo Cezario kūną aptaškytą krauju.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=107}}</ref> Kalpurnija neabejotinai girdėjo Spurinos perspėjimus apie didelį pavojų Cezario gyvybei, kas padėjo paaiškinti jos vizijas. Apie 5 valandą ryto Kalpurnija maldavo Cezarį tą dieną neiti į senato posėdį.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=109}}</ref> Po tam tikrų dvejonių Cezaris sutiko. Nors nebuvo prietaringas, jis žinojo, kad Spurina ir Kalpurnija dalyvauja Romos politikoje, todėl nusprendė būti atsargus. Cezaris pasiuntė [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]] paleisti senato.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=111}}</ref> Kai sąmokslininkai išgirdo apie šį įsakymą, [[Decimas Junijus Brutas Albinas|Decimas]] nuvyko į Cezario namus ir bandė jį įkalbėti atvykti į senato posėdį.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=120-121}}</ref> „Ką manai, Cezari?“ – paklausė Decimas. „Argi kas nors, kas yra tokio aukšto rango, kreipia dėmesį į moters sapnus ir kvailų vyrų pranašystes?“ Galiausiai Cezaris nusprendė eiti.<ref>{{Cite book |last=Strauss |first=Barry S.|title=The death of Caesar: the story of history's most famous assassination |url=https://archive.org/details/deathofcaesarsto0000stra_y6e0 |year=2015 |isbn=978-1-4516-6881-0 |oclc=913303337 |page=121}}</ref> Cezaris jau ėjo į Senato rūmus, kai pastebėjo Spuriną. „Kovo idos atėjo!“ – žaismingai sušuko Cezaris. „Taip, idos atėjo, – tarė Spurina, – bet jos dar nepraėjo.“<ref>{{cite book |author=[[Plutarchas]] |title=Plutarch's Lives |translator-first=Bernadotte |translator-last=Perrin |location=London |publisher=W. Heinemann |year=1914}}</ref><ref>{{cite book |editor-last=Butler |editor-first=M. Cary |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Divus Iulius |chapter=The Life of Julius Caesar |location=Oxford |publisher=Clarendon Press |year=1927}}</ref> Markas Antonijus su Cezariu pradėjo eiti į vidų, bet lauke jį sulaikė vienas iš sąmokslininkų ([[Gajus Trebonijus|Trebonijus]] arba Decimas Brutas). Jis liko lauke iki pat nužudymo. Pasak [[Plutarchas|Plutarcho]], Cezariui atsisėdus į savo vietą, [[Lucijus Tilijus Cimbras]] įteikė jam prašymą sugrąžinti ištremtą brolį.<ref>{{cite web |url=http://classics.mit.edu/Plutarch/m_brutus.html |title=Plutarch – Life of Brutus |access-date=2022-11-04 |archive-date=2011-12-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20111207184859/http://classics.mit.edu/Plutarch/m_brutus.html |url-status=dead }}</ref> Kiti sąmokslininkai susibūrė aplink ir pareiškė savo paramą. Tiek Plutarchas, tiek [[Gajus Svetonijus Trankvilas|Svetonijus]] tvirtina, kad Cezaris jį numojo ranka, bet Cimbras, paėmęs Cezarį už pečių, nuplėšė jo [[Toga|togą]]. Cezaris sušuko Cimbrui: „Tai smurtas!“ ({{la|Ista quidem vis est!}}).<ref name="suetonius">{{Cite web |url=https://sourcebooks.fordham.edu/ancient/suetonius-julius.asp |title=Internet History Sourcebooks |website=sourcebooks.fordham.edu}}</ref> Tuo pat metu [[Publijus Servilijus Kaska|Kaska]] išsitraukė durklą ir smogė diktatoriui į kaklą. Cezaris greitai apsisuko ir sugriebė Kaską už rankos. Pasak Plutarcho, jis lotyniškai paklausė: „Kaska, piktadary, ką tu darai?“<ref>{{Cite web |last=Henderson |first=Jeffrey |title=Caesar: Chapter LXVII |url=https://www.loebclassics.com/view/plutarch-lives_caesar/1919/pb_LCL099.599.xml |url-status=live |access-date=2022-11-04 |website=Loeb Classical Library |language=grc |quote=ὁ μεν πληγείς, Ῥωμαιστί· 'Μιαρώτατε Κάσκα, τί ποιεῖς;' |archive-url=https://web.archive.org/web/20220130144119/https://www.loebclassics.com/view/plutarch-lives_caesar/1919/pb_LCL099.599.xml |archive-date=2022-01-30}}</ref><ref>{{Cite web|title=Plutarch. Life of Caesar |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/e/roman/texts/plutarch/lives/caesar*.html#p597 |access-date=2022-11-04 |website=penelope.uchicago.edu |page=597}}</ref> Išsigandęs Kaska sušuko: „Broli! Padėk man!“ ({{grc|ἀδελφέ, βοήθει}}, romanizuotai: ''adelphe, boethei''). Nors Cezariui pavyko nustumti Kaską, Gajus Servilijus Kaska smogė jam peiliu į šoną. Po kelių akimirkų Cezaris buvo apsuptas iš visų pusių: Kasijus dūrė Cezariui į veidą, Bucilijanas dūrė peiliu į nugarą, o Decimas – į šlaunį. Cezaris bandė pasipriešinti, bet suklupo ir nukrito. Vyrai ir toliau badė jį peiliu, kol jis gulėjo bejėgis ant apatinių portiko laiptų. Cezariui iš viso buvo smogta 23 kartus.<ref>{{cite web |last=Cohen |first=J. |date=2012-10-11 |url=https://www.history.com/news/julius-caesars-stabbing-site-identified |title=Julius Caesar's Stabbing Site Identified |website=History.com |archive-url=https://web.archive.org/web/20130823080131/https://www.history.com/news/julius-caesars-stabbing-site-identified |archive-date=2013-08-23}}</ref><ref>{{cite book |last=Woolf |first=Greg |year=2006 |title=Et Tu Brute? – The Murder of Caesar and Political Assassination |url=https://archive.org/details/ettubrutemurdero0000wool |isbn=1-86197-741-7}}</ref> Svetonijus pasakoja, kad Cezario skrodimą atlikęs gydytojas nustatė, jog tik viena žaizda (antroji į šonkaulius) buvo mirtina. Šioje skrodimo ataskaitoje (ankstyviausia istorijoje žinoma skrodimo ataskaita) rašoma, kad Cezario mirtį lėmė kraujo netekimas dėl durtinių žaizdų.<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Julius}}</ref> Paskutiniai diktatoriaus žodžiai yra ginčytina tema tarp mokslininkų ir istorikų. Pats Svetonijus teigia, kad jis nieko nesakė,<ref name="suetonius"/> tačiau mini, jog kiti istorikai rašė, jog paskutiniai Cezario žodžiai buvo [[Graikų kalba|graikiška]] frazė „καὶ σύ, τέκνον“<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Julius |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/L/Roman/Texts/Suetonius/12Caesars/Julius*.html#82.2 |page=82.2}}</ref> (transliteruojama kaip „Kai su, teknon?“ ({{lt|Ir tu, mano vaike?}})).<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=The Twelve Caesars |translator-first=Robert |translator-last=Graves |publisher=Penguin Classics |page=39 |year=1957}}</ref> Plutarchas taip pat rašo, kad Cezaris, pamatęs Brutą tarp sąmokslininkų, nieko nesakė ir užsidengė galvą toga.<ref>{{cite book |author=[[Plutarchas]] |title=Caesar |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Plutarch/Lives/Caesar*.html#66.9 |page=66.9}}</ref>{{Efn|Pasaulyje geriausiai yra žinoma [[Lotynų kalba|lotyniška]] frazė „[[Et tu, Brute?]]“ ({{lt|Ir tu, Brutai?}}).<ref>{{cite book |last=Stone |first=Jon R. |title=The Routledge Dictionary of Latin Quotations |url=https://archive.org/details/routledgediction00ston_088 |url-access=limited |publisher=Routledge |location=London |year=2005 |page=[https://archive.org/details/routledgediction00ston_088/page/n268 250] |isbn=0-415-96909-3}}</ref><ref>{{cite book |last=Morwood |first=James |title=The Pocket Oxford Latin Dictionary (Latin-English) |publisher=Oxford University Press |location=Oxford, England |year=1994 |isbn=0-19-860283-9 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/pocketoxfordlati00jame}}</ref> Frazė yra kilusi iš [[William Shakespeare|Viljamo Šekspyro]] tragedijos „[[Julijus Cezaris (tragedija)|Julijus Cezaris]]“ (1599 m.), kurioje ji iš tikrųjų sudaro pirmąją eilutės pusę.}} Pasak Plutarcho, po nužudymo Brutas žengė į priekį, tarsi norėdamas kažką pasakyti kolegoms senatoriams, nedalyvavusiems sąmoksle, tačiau šie pabėgo iš pastato.<ref>{{cite book |author=[[Plutarchas]] |title=Caesar |page=67}}</ref> Brutas ir jo bendražygiai žygiavo per miestą ir skelbė: „Romos žmonės, mes vėl laisvi!“ Tačiau juos pasitiko tyla, nes Romos gyventojai užsidarė savo namuose, kai tik pasklido gandai apie tai, kas įvyko. Pasak Svetonijaus, po nužudymo visi sąmokslininkai pabėgo. Cezario kūnas kurį laiką gulėjo nepaliestas tol, kol galiausiai trys vergai užkėlė jį ant neštuvų ir nunešė namo.<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=The Lives of the Twelve Caesars}}</ref> == Pasekmės == [[Vaizdas:Virgil Solis - Deification Caesar.jpg|thumb|''[[Romos imperijos kultas|Julijaus Cezario sudievinimas]]'', XVI&nbsp;a. [[Virgilius Solis|Virgiliaus Solio]] [[graviūra]], iliustruojanti [[Ovidijus|Ovidijaus]] ištrauką apie Cezario [[Apoteozė|apoteozę]] („[[Metamorfozės]]“ 15.745-850)]] {{Pagr|Liberatorių pilietinis karas|Antrasis triumviratas|Akcijaus karas}} Po Cezario mirties forume buvo pastatyta vaškinė jo statula su 23 durtinėmis žaizdomis.<ref>{{cite book |author=Apianas |title=Bellum Civile |chapter=2.147 |url=http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Appian/Civil_Wars/2*.html}}</ref> Ten susirinkusi minia išreiškė pyktį žudikams sudegindama Senato rūmus.<ref>{{cite book |last=MacMullen |first=Ramsay |title=Enemies of the Roman Order |publisher=Harvard University Press |location=Cambridge, MA |page=17 |year=1975 |isbn=9780674864948}}</ref> Praėjus dviem dienoms po nužudymo Markas Antonijus sušaukė senatą ir sugebėjo pasiekti kompromisą, pagal kurį žudikai nebuvo nubausti už savo veiksmus, tačiau visos Cezario reformos liko galioti. Taip elgdamasis Antonijus greičiausiai tikėjosi išvengti didelių pokyčių vyriausybėje, atsiradusių po Cezario mirties. Kartu Antonijus sumenkino sąmokslininkų tikslus.<ref name=":0">{{Cite book |title=The Romans: From Village to Empire |url=https://archive.org/details/romansfromvillag0000unse |last=Boatwright |first=Susan |publisher=Oxford University Press |year=2012 |isbn=978-0-19-973057-5 |location=New York |page=[https://archive.org/details/romansfromvillag0000unse/page/260 260]}}</ref> Žudikai nenumatė, kad Cezario mirtis sukels Romos respublikos žlugimą.<ref>{{cite book |author=Lucijus Anėjus Floras |title=Epitome |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Florus/Epitome/2I*.html#XVII |chapter=2.7.1}}</ref> Žemesnieji romėnų sluoksniai, tarp kurių Cezaris buvo populiarus, supyko, kad nedidelė aristokratų grupė nužudė Cezarį. Antonijus pasinaudojo Romos minios sielvartu ir pagrasino sukelti ją prieš [[Optimatai|optimatus]], galbūt ketindamas pats perimti Romos valdžią. Tačiau, jo nuostabai ir nusivylimui, Cezaris savo sūnėną [[Augustas|Gajų Oktavianą]] paskyrė vieninteliu paveldėtoju, palikdamas jam nepaprastai galingą Cezario vardą ir padarydamas jį vienu turtingiausių Respublikos piliečių.<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Julius |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/L/Roman/Texts/Suetonius/12Caesars/Julius*.html#83.2 |page=83.2}}</ref> Sužinojęs apie įtėvio mirtį, Oktavianas metė studijas [[Apolonija (Ilyrija)|Apolonijoje]] ir išplaukė per Adrijos jūrą į [[Brindizis|Brindizį]].<ref name=":0"/> Oktavianas tapo ''Gajumi Julijumi Cezariu Oktavianu'', didžiojo Cezario sūnumi, ir tuo pačiu įgijo ir didžiosios Romos gyventojų dalies palankumą. Oktavianas, kuriam Cezario mirties metu buvo tik 18 metų, įrodė, kad turi puikių politinių įgūdžių, ir kol Antonijus kovojo su [[Decimas Junijus Brutas Albinas|Decimu Brutu]] pirmajame naujų pilietinių karų etape, Oktavianas sustiprino savo silpnas pozicijas. Iš pradžių Antonijus nelaikė Oktaviano politine grėsme dėl jo jauno amžiaus ir nepatyrimo, tačiau Oktavianas greitai pelnė Cezario draugų ir šalininkų paramą bei susižavėjimą.<ref name=":0"/> Kad galėtų kovoti su Brutu ir Kasijumi, kurie Graikijoje telkė didžiulę kariuomenę, Antonijui reikėjo kareivių, pinigų iš Cezario karinių skrynių ir teisėtumo, kurį Cezario vardas suteiktų bet kokiems veiksmams prieš juos. 43 m. pr. m. e. lapkričio 27 d. priėmus ''[[Lex Titia]]'',<ref>{{cite book |title=Caesar's Legacy: Civil War and the Emergence of the Roman Empire |url=https://archive.org/details/caesarslegacyciv0000osgo |url-access=registration |author=Osgood, Josiah |publisher=Cambridge University Press |year=2006 |page=[https://archive.org/details/caesarslegacyciv0000osgo/page/60 60]}}</ref> oficialiai buvo suformuotas [[Antrasis triumviratas]], kurį sudarė Antonijus, Oktavianas ir Cezario [[žirgininkas]] [[Markas Emilijus Lepidas|Lepidas]].<ref>{{cite book |author=[[Gajus Svetonijus Trankvilas]] |title=Augustus |page=[https://penelope.uchicago.edu/Thayer/L/Roman/Texts/Suetonius/12Caesars/Augustus*.html#13.1 13.1]}}</ref><ref>{{cite book |author=Lucijus Anėjus Floras |title=Epitome |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Florus/Epitome/2I*.html#XVI |chapter=2.6}}</ref> 42 m. pr. m. e. jis oficialiai [[Apoteozė|sudievino]] Cezarį kaip ''Divus Iulius'', o Cezaris Oktavianas nuo šiol tapo ''Divi filius'' ({{lt|Dieviškasis sūnus}}).<ref>{{cite book |title=Roman Religion |url=https://archive.org/details/romanreligion0000warr |author=Warrior, Valerie M. |publisher=Cambridge University Press |year=2006 |page=[https://archive.org/details/romanreligion0000warr/page/n131 110] |isbn=0-521-82511-3}}</ref> Matydamas, kad dėl Cezario gailestingumo jis pats buvo nužudytas, Antrasis triumviratas sugrąžino [[Proskripcijos|proskripciją]], kurios buvo atsisakyta nuo [[Lucijus Kornelijus Sula|Kornelijaus Sulos]] laikų.<ref>{{cite book |author=Lucijus Anėjus Floras |title=Epitome |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Florus/Epitome/2I*.html#XVI |chapter=2.6.3}}</ref> Proskripcija teisiškai sankcionavo daugybės savo priešininkų nužudymą, kad galėtų finansuoti savo keturiasdešimt penkis legionus antrajame pilietiniame kare prieš Brutą ir Kasijų.<ref>{{cite book |title=Ancient Rome: An Introductory History |author=Zoch, Paul A. |publisher=University of Oklahoma Press |year=200 |pages=[https://archive.org/details/ancientrome00paul/page/217 217–218] |isbn=0-8061-3287-6 |url=https://archive.org/details/ancientrome00paul/page/217}}</ref> Antonijus ir Oktavianas nugalėjo juos [[Filipų mūšis|Filipų mūšyje]].<ref>{{cite book |author=Lucijus Anėjus Floras |title=Epitome |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Florus/Epitome/2I*.html#XXXIIII |chapter=2.7.11–14}}</ref><ref>{{cite book |author=Apianas |title=Bellum Civile |chapter=5.3 |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Appian/Civil_Wars/5*.html}}</ref> Antrasis triumviratas buvo nestabilus ir neatlaikė vidinio pavydo bei ambicijų. Antonijus nekentė Oktaviano ir daugiausiai laiko praleisdavo Rytuose, o Lepidas, kuris pirmenybę teikė Antonijui, jautėsi užgožtas abiejų savo kolegų. Po [[Sicilijos sukilimas|Sicilijos sukilimo]], kuriam vadovavo [[Sekstas Pompėjus]], tarp Lepido ir Oktaviano kilo ginčas dėl žemių paskirstymo. Oktavianas apkaltino Lepidą pasiglemžus valdžią Sicilijoje ir bandymu sukilti. 36 m. pr. m. e. Lepidas buvo priverstas išvykti į tremtį [[Čirčeo kalnas|Čirčeo]] ir iš jo buvo atimtos visos pareigos, išskyrus [[Didysis pontifikas|didžiojo pontifiko]]. Jo buvusios provincijos atiteko Oktavianui. Tuo tarpu, Antonijus vedė Cezario meilužę [[Kleopatra VII|Kleopatrą]], ketindamas pasinaudoti turtingu Egiptu kaip pagrindu dominuoti Romoje. Vėliau prasidėjo [[Akcijaus karas|trečiasis pilietinis karas]] tarp Oktaviano ir Antonijaus bei Kleopatros. Šis paskutinis pilietinis karas baigėsi pastarojo pralaimėjimu 31 m. pr. m. e. [[Akcijaus mūšis|Akcijaus mūšyje]]. Oktaviano pajėgos persekiojo Antonijų ir Kleopatrą iki pat [[Aleksandrija|Aleksandrijos]], kur 30 m. pr. m. e. jie abu nusižudė. Po visiško Antonijaus pralaimėjimo ir Lepido nušalinimo nuo valdžios Oktavianas, 27 m. pr. m. e. persivadino „[[Augustas|Augustu]]“ (šis vardas jam suteikė dievybės statusą), liko vieninteliu romėnų pasaulio šeimininku ir, būdamas pirmuoju Romos „imperatoriumi“, įtvirtino [[Principatas|principatą]].<ref>{{cite book |author=Lucijus Anėjus Floras |title=Epitome |url=https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Florus/Epitome/2I*.html#XXXIIII |chapter=2.34.66}}</ref> == Sąmokslininkų sąrašas == [[Vaizdas:Brutus and the Ghost of Caesar 1802.jpg|thumb|upright|„Brutas ir Cezario vaiduoklis“ (1802 m.), Edvardo Skriveno [[Giliaspaudė|vario]] raižinys pagal Ričardo Vestalio paveikslą, iliustruojantis Šekspyro „Julijaus Cezario“ IV veiksmo III sceną]] Daugumos sąmokslininkų vardai ir pavardės istorijai nežinomi, žinoma tik apie dvidešimt. Apie kai kuriuos iš tų, kurių vardai išliko, nieko nežinoma.<ref>{{cite journal |title=Caesar's Personal Enemies on the Ides of March |journal=Latomus |volume=46 |issue=3 |pages=566–570 |jstor=41540686 |last1=Epstein |first1=David F. |year=1987}}</ref> Žinomi šie sąmokslininkai:<ref>{{cite book |last=Drumann |year=1906 |first=W. |title=Geschichte Roms in seinem Uebergange von der republikanischen zur monarchischen Verfassung, oder: Pompeius, Caesar, Cicero und ihre Zeitgenossen |language=de |edition=2nd |volume=3 |editor=P. Groebe |publisher= Berlin, Gebr£uder Borntraeger|place=Leipzig |url=https://archive.org/details/geschichteromsi00groegoog/page/n644/mode/2up |page=627– 642}}</ref> {{Div col|colwidth=30em}} * [[Markas Junijus Brutas]], buvęs pompėjietis * [[Gajus Kasijus Longinas]], buvęs pompėjietis * [[Decimas Junijus Brutas Albinas]], buvęs cezarietis * [[Gajus Trebonijus]], buvęs cezarietis * [[Lucijus Tilijus Cimbras]], buvęs cezarietis, atsakingas už išpuolio rengimą * [[Publijus Servilijus Kaska]], buvęs cezarietis, atsakingas už pirmąjį peilio dūrį * [[Servijus Sulpicijus Galba (pretorius)|Servijus Sulpicijus Galba]], buvęs cezarietis * Servilijus Kaska, buvęs cezarietis, Publijaus Kaskos brolis * Pontijus Akvila, buvęs pompėjietis * [[Kvintas Ligarijus]], buvęs pompėjietis * Lucijus Minucijus Bazilas, buvęs cezarietis * Gajus Kasijus Parmenietis * Cecilijus, buvęs pompėjietis * Bucilijus, buvęs pompėjietis, Cecilijaus brolis * Rubrijus Ruga, buvęs pompėjietis * Markas Spurijus, buvęs pompėjietis * Publijus Seksijus Nasonas, buvęs pompėjietis * Petronijus * Konstantinas Spyropulas, buvęs pompėjietis * Publijus Turulijus * Pacuvijus Labeonas {{Div col end}} [[Markas Tulijus Ciceronas]] nebuvo sąmokslo dalyvis ir apie jį nieko nežinojo. Vėliau jis rašė sąmokslininkui [[Gajus Trebonijus|Trebonijui]], kad norėtų, jog būtų buvęs „pakviestas į tą puikų pokylį“, ir manė, kad sąmokslininkai taip pat turėjo nužudyti [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]].<ref>Ad Att. XIV 12</ref> == Galerija == <gallery widths="160" heights="160" perrow="5"> Vaizdas:Jean-Léon Gérôme - The Death of Caesar - Walters 37884.jpg|Užpuolimo padariniai su Cezario kūnu pirmame plane, [[Jean-Léon Gérôme|Žano Leono Žeromo]] „Cezario mirtis“, apie 1859-1867 m. Vaizdas:Karl Theodor von Piloty Murder of Caesar 1865.jpg|[[Karl von Piloty|Karlo fon Piločio]] „Cezario nužudymas“, 1865 m., Žemutinės Saksonijos valstybinis muziejus Vaizdas:Marko Antonije nad Cezarom Bela Čikoš Sesija.JPG|Markas Antonijus su mirusio Cezario kūnu, nutapė Bela Čikošas Sesija, prieš 1920 m. Vaizdas:Victor Honoré Janssens - The death of Caesar.jpg|Victoro Onorės Jansenso „Cezario mirtis“, apie 1690 m. Vaizdas:Vincenzo Camuccini - La morte di Cesare.jpg|[[Vincenzo Camuccini|Vinčenzo Kamučinio]] „Cezario mirtis“, 1804-1805 m. </gallery> == Pastabos == {{Notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} {{Coord|41|53|43|N|12|28|37|E||display=title}} {{SavStr}} [[Kategorija:Romos respublika]] [[Kategorija:Žmogžudystės]] ix6bm156ynwa1gope0gg0z3zl5d5bba 0 619798 7855976 7180046 2026-06-14T00:00:26Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855976 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |conflict=Cezario pilietinis karas|partof=[[Romos Respublikos krizė]]s dalis |image=[[Vaizdas:Map of the Ancient Rome at Caesar time (with conquests)-en.svg|300px]] |caption=Romos Respublikos žemėlapis I a. pr. m. e. vid.|date=[[Rubikono perėjimas|49 m. pr. m. e. sausio 10 d.]] – [[Mundos mūšis|45 m. pr. m. e. kovo 17 d.]]<br>(4 m. 2 mėn. ir 1 sav.)|place=[[Romėniškoji Ispanija|Hispanija]], [[Romėniškoji Italija|Italija]], [[Romėniškoji Graikija|Graikija]], [[Ilyrija]], [[Ptolemėjų karalystė|Aigiptas]], [[Afrika (Romėnų provincija)|Afrika]] |result=Cezario pergalė |combatant1={{plainlist| * [[Julijus Cezaris|Cezario šalininkai]] * [[Mauretanija]]}}|combatant2={{plainlist| * [[Pompėja|Pompėjiečiai]] * [[Numidija]] * [[Ptolemėjų karalystė]] * [[Ponto karalystė]]}}|commander1={{plainlist| * [[Julijus Cezaris]] * [[Markas Antonijus]] * [[Gajus Skribonijus Kurionas]]{{KIA}} * [[Gnėjus Domicijus Kalvinas]] * [[Decimas Junijus Brutas Albinas|Decimas Junijus Brutas]] * [[Gajus Trebonijus]] * [[Gajus Kaninijus Rebilas]] }}|commander2={{plainlist| * [[Pompėjus]]{{KIA|nužudytas}} * [[Titas Labienas]]{{KIA}} * [[Metelius Skipijonas]]{{KIA|savižudybė}} * [[Katonas Utikietis]]{{KIA|savižudybė}} * [[Publijus Atijus Varas]]{{KIA}} * [[Lucijus Domicijus Ahenobarbas]]{{KIA}} * [[Markas Bibulas]]{{KIA|natūrali mirtis}} * [[Liucijus Afranijus (konsulas)|Liucijus Afranijus]]{{KIA}} * [[Markas Petrėjus]]{{KIA|savižudybė}} * [[Juba I Numidietis]]{{KIA|savižudybė}} * [[Gnėjus Pompėjus (Pompėjaus Didžiojo sūnus)|Gnėjus Pompėjus]]{{KIA}} * [[Sekstas Pompėjus]] }} |strength1=49 m. pr. m. e. pradžia: 10 [[Romėnų legionas|legionų]]{{sfn|Brunt|1971|p=474}}|strength2=49 m. pr. m. e.<br>pradžia: 15 legionų{{sfn|Brunt|1971|p=473}}|casualties1=|casualties2=}} '''Cezario pilietinis karas''' – 49–45 m. pr. m. e. vykęs vienas paskutinių politinių ir karinių konfliktų [[Romos respublika|Romos Respublikoje]] prieš jos reorganizavimą į [[Romos imperija|Romos imperiją]]. Konfliktas prasidėjo dėl politinės ir karinės priešpriešos tarp [[Gajus Julijus Cezaris|Gajaus Julijaus Cezario]] ir [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo]]. Prieš karą Cezaris beveik dešimt metų vadovavo [[Galų karai|invazijai į Galiją]].{{Sfn|Beard|2015|p=285}} Įtampa tarp Cezario ir Pompėjaus ėmė augti, 49 m. pr. m. e. pab., o nė vienai pusei nenusileidžiant įsiplieskė pilietinis karas. Galiausiai Pompėjus ir jo sąjungininkai spaudė [[Romos senatas|Senatą]] reikalauti, kad Cezaris atsisakytų savo provincijų ir armijų. Cezaris atsisakė ir [[Rubikono perėjimas|nužygiavo į Romą]] . Karas truko ketverius metus ir vyko Italijoje, [[Ilyrija|Ilyrijoje]], Graikijoje, [[Senovės Egiptas|Egipte]], [[Afrika (Romos provincija)|Afrikoje]] ir [[Romėniškoji Ispanija|Ispanijoje]]. Pompėjus nugalėjo Cezarį 48 m. pr. m. e. vykusiame [[Dirachijaus mūšis|Dirachijaus mūšyje]], bet pats buvo nugalėtas [[Farsalo mūšis|Farsalo mūšyje]]. Daugelis buvusių pompėjiečių, įskaitant [[Markas Junijus Brutas|Maką Junijų Brutą]] ir [[Markas Tulijus Ciceronas|Ciceroną]], po mūšio pasidavė, o kiti, įskaitant [[Katonas Jaunesnysis|Katoną Jaunesnįjį]] ir [[Kvintas Cecilijus Metelius Pijus Skipijonas Nasika|Metelių Skipijoną]], kovojo toliau. Pompėjus pabėgo į Egiptą, kur vos nuvykęs buvo nužudytas Egipto karaliaus patarėjų. Cezaris ėmėsi karinių veiksmų Afrikoje ir Mažojoje Azijoje prieš užpuldamas Šiaurės Afriką, kur 46 m. nugalėjo Skipioną [[Tapso mūšis|Tapso mūšyje]]. Netrukus po to Skipijonas ir Katonas nusižudė. Kitais metais Cezaris [[Mundos mūšis|Mundos mūšyje]] nugalėjo paskutinius besipriešinusius pompėjiečius, kuriems vadovavo buvęs leitenantas [[Titas Labienas|Labienas]]. Laimėjes karą Cezaris buvo paskelbtas ''dictator perpetuo'' (amžinu [[Diktatorius (Senovės Roma)|diktatoriumi]] arba diktatoriumi visam gyvenimui), tačiau [[Julijaus Cezario nužudymas|netrukus po to buvo nužudytas]]. == Šaltiniai == {{reflist}} == Literatūra == * {{Cite book|last=Beard|first=Mary |title=SPQR: a history of ancient Rome|url=https://archive.org/details/spqrhistoryofanc0000bear_b2c1|date=2015|isbn=978-0-87140-423-7|edition=1st|location=Niujorkas|oclc=902661394}} * {{cite book |last=Brunt |year=1971 |first=P.A. |title=Italian Manpower 225 B.C.–A.D. 14 |publisher=Clarendon Press |place=Oksfordas|isbn=0-19-814283-8 |url=https://archive.org/details/italianmanpower20000brun |url-access=registration }} [[Kategorija:Romos respublika]] [[Kategorija:Senovės Romos karai]] 8vsm2yi6k1jriyjjo5fj6h1fj4ajsuu 0 620301 7855938 7806334 2026-06-13T23:14:25Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855938 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[Rusijos invazija į Rytų Prūsiją]]|image=[[Vaizdas:Russian_prisoners_tannenberg.jpg|300px]]|caption=Rusų karo belaisviai po mūšio|date=1914 m. rugpjūčio 23–30 d.|place=prie [[Olštynas|Olštyno]], [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijoje]] (dabartinė [[Lenkija]])|result=Vokietijos pergalė * Rusija atsitraukia iš Rytų Prūsijos|combatant1={{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Vokietijos imperija]] * [[8-oji armija (Vokietijos imperija)|8-oji armija]]|combatant2={{flagicon|Rusijos imperija}} [[Rusijos imperija]] * [[1-oji armija (Rusijos imperija)|1-oji armija]] * [[2-oji armija (Rusijos imperija)|2-oji armija]]|commander1={{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Paul von Hindenburg|Paulius fon Hindenburgas]]<br>{{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Erich Ludendorff|Ėrichas Liudendorfas]]<br>{{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Maximilian Hoffmann|Maksimilianas Hofmanas]]|commander2={{flagicon|Rusijos imperija}} [[Aleksandras Samsonovas]] {{KIA}}<br>{{flagicon|Rusijos imperija}} [[Paul von Rennenkampf|Pavelas fon Renenkampfas]]|strength1=150 000{{sfn|Hastings|2013|p=281}}|strength2=230 000{{sfn|Hastings|2013|p=281}}|casualties1=14 000–30 000<ref>Sanitätsbericht über das deutsche Heer im Weltkriege 1914/1918, III. Band, Berlin 1934, S. 36</ref><ref>Gordon Kerr, ''A Short History of the First World War: Land, Sea and Air, 1914 - 1918'' (2014)</ref><ref>Nigel West ''Historical Dictionary of World War I Intelligence'' (2014) p.310</ref><ref>Journal ''Studies in Intelligence'' vol. 50, №2 (2006) p.16</ref><ref>[https://gwar.mil.ru/events/157/?backurl=%3Fyear%3D1914%26month%3D8%26event%3D792&btype=main (Russian) First World War]</ref>|casualties2=122 000–170 000<ref>{{harvnb|Sweetman|2004|p=158}}</ref><ref>Ian F. W. Beckett, The Great War: 1914–1918, 2014, p. 76</ref>}} '''Tanenbergo mūšis''', taip pat žinomas kaip '''Antrasis Tanenbergo mūšis''' – mūšis tarp [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ir [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] kariuomenių, vykęs [[1914 m.|1914]] m. [[rugpjūčio 23]]–30 d., pirmąjį [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] mėnesį. Mūšis baigėsi beveik visišku [[2-oji armija (Rusijos imperija)|Rusijos 2-osios armijos]] sunaikinimu ir jos vado generolo [[Aleksandras Samsonovas|Aleksandro Samsonovo]] savižudybe. Keli tolesni mūšiai taip pat sunaikino didžiąją dalį [[1-oji armija (Rusijos imperija)|1-osios armijos]] ir neleido rusams išlaikyti stabilumo iki 1915 m. pavasario. Mūšis ypač išsiskyrė greitu vokiečių [[8-oji armija (Vokietijos imperija)|8-osios armijos]] judėjimu [[Geležinkelis|geležinkeliais]], kuris leido jai sutelkti jėgas prieš kiekvieną iš dviejų rusų armijų paeiliui, iš pradžių stabdant pirmąją armiją, vėliau sunaikinant antrąją, o po kelių dienų vėl atsigręžiant prieš pirmąją armiją. Jis taip pat pasižymėjo tuo, kad rusai nesugebėjo užkoduoti savo [[Radijas|radijo]] pranešimų ir savo kasdienius žygio įsakymus transliavo atvirai, o tai leido vokiečiams nesunkiai sužinoti rusų planus ir atitinkamai planuoti savo operacijas, užtikrinti, kad į priekį išsiveržusios vokiečių dalys nebus apsuptos. Beveik stebuklingas rezultatas [[Maršalas|feldmaršalui]] [[Paul von Hindenburg|Pauliui fon Hindenburgui]] ir jo vadovaujamam štabo karininkui [[Erich Ludendorff|Ėrichui Liudendorfui]] atnešė didelį prestižą. Nors mūšis iš tikrųjų vyko netoli [[Olštynas|Olštyno]], Hindenburgas pavadino jį už 30 km į vakarus esančio [[Tanenbergas|Tanenbergo]] vardu, norėdamas atkeršyti už [[Vokiečių ordinas|kryžiuočių]] pralaimėjimą [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]] prieš 500 metų. == Pokario paveldas == 1927 m. [[Olštynekas|Olštyneke]] buvo pastatytas mūšį įamžinantis vokiškas paminklas, tačiau per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] vokiečiai jį susprogdino 1945 m. sausio mėn. traukdamiesi iš Prūsijos.<ref>{{cite web|url=http://info-poland.buffalo.edu/classroom/JM/monument.html|title=A Monument to German Pride: A history of the Tannenberg Memorial|website=buffalo.edu|access-date=2012-02-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20120229091937/http://info-poland.buffalo.edu/classroom/JM/monument.html|archive-date=2012-02-29|url-status=dead|df=dmy-all}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * {{cite book |last=Hastings |first=Max |date=2013 |title=Catastrophe 1914: Europe Goes to War |url=https://archive.org/details/catastrophe1914e0000hast |publisher=Knopf Press |isbn=978-0307597052}} * {{cite book |last=Sweetman|first=John|year=2004|title=Tannenberg 1914|url=https://archive.org/details/tannenberg19140000swee|edition=| location=London|publisher=Cassell|isbn=978-0-304-35635-5}} [[Kategorija:Rytų Prūsija]] [[Kategorija:Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Vokietijos mūšiai]] [[Kategorija:1914 metai]] fnlo5ufqddq4d092l4vraya8jlhb18a 0 620479 7855899 7806340 2026-06-13T22:26:22Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855899 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[Rusijos invazija į Rytų Prūsiją]]|image=[[Vaizdas:BattleOfTannenberg1.jpg|300px]]|caption=Rytų frontas, 1914 m. rugpjūčio 17–23 d.|date=1914 m. rugpjūčio 20 d.|place=[[Gumbinė]], [[Rytų Prūsija]]|result=Rusijos pergalė|combatant1={{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Vokietijos imperija]] * [[8-oji armija (Vokietijos imperija)|8-oji armija]]|combatant2={{flagicon|Rusijos imperija}} [[Rusijos imperija]] * [[1-oji armija (Rusijos imperija)|1-oji armija]]|commander1={{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Maximilian von Prittwitz|Maksimilianas fon Pritvicas]]<br>{{flagicon|Vokietijos imperija}} [[August von Mackensen|Augustas fon Makenzenas]]|commander2={{flagicon|Rusijos imperija}} [[Paul von Rennenkampf|Pavelas fon Renenkampfas]]|strength1=74 500|strength2=63 800|casualties1=14 607|casualties2=18 000 – 20000}} '''Gumbinės mūšis''' – mūšis, įvykęs 1914 m. rugpjūčio 20 d., tarp [[Rusijos imperija|Rusijos]] ir [[Vokietijos imperija|Vokietijos]] kariuomenių. Dėl vokiečių puolimo skubotumo rusų kariuomenė pasiekė pergalę. == Vokiečių puolimas ir atsitraukimas == [[Hermann von François|Hermanas fon Fransua]] įtikino [[Maximilian von Prittwitz|Maksimilianą fon Pritvicą]] pradėti puolimą prieš Rusijos [[1-oji armija (Rusijos imperija)|1-ąją armiją]], kol [[2-oji armija (Rusijos imperija)|2-oji armija]] dar buvo toli pietuose.<ref name="Neiberg">{{cite book|last1=Neiberg|first1=Michael S.|last2=Jordan|first2=David|title=The Eastern Front, 1914-1920: from Tannenberg to the Russo-Polish War|url=https://archive.org/details/easternfrontfrom00neib|url-access=limited|date=2008|publisher=Amber|isbn=9781906626112|pages=[https://archive.org/details/easternfrontfrom00neib/page/n20 36]–37}}</ref> Rugpjūčio 20 d. rytą po naktinio žygio vokiečių 2-oji pėstininkų divizija pajudėjo per vietinį mišką ir aplenkė rusų 28-ąją pėstininkų diviziją, kurią be apsaugos paliko [[Huseinas Nachičevanskis|Huseino Chano Nachičevanskio]] [[kavalerija]]. Vokiečių 1-oji pėstininkų divizija su rusų 29-ąja pėstininkų divizija susikovė 3.30 val., kai vokiečių 2-oji pėstininkų divizija rusų 28-ajai pėstininkų divizijai pridarė 60 proc. nuostolių ir užėmė [[Malviškas|Malvišką]].<ref name="pb">{{cite book|last1=Buttar|first1=Prit|title=Collision of Empires, The War on the Eastern Front in 1914|url=https://archive.org/details/collisionofempir0000prit|date=2016|publisher=Osprey Publishing|location=Oxford|isbn=9781472813183|pages=[https://archive.org/details/collisionofempir0000prit/page/n44 43]}}</ref><ref name="gumbinnen">[http://www.firstworldwar.com/battles/gumbinnen.htm The Battle of Gumbinnen, 1914]</ref> Pietuose [[August von Mackensen|Augusto fon Makenzeno]] XVII korpusas ir [[Otto von Below|Oto fon Belou]] I rezervinis korpusas vis dar judėjo į priekį ir nebuvo pasirengę kovai. Išgirdusios apie fon Pritvico veiksmus toliau į šiaurę, Makenzeno 35-oji ir 26-oji pėstininkų divizijos puolė [[Paul von Rennenkampf|Renenkampfo]] III korpusą, kurį sudarė 25-oji ir 27-oji pėstininkų divizijos, 4.30 val. Tačiau Belou negalėjo prisijungti iki vidurdienio. Rusai šioje vietovėje gerai žinojo apie vokiečių ketinimus dėl Fransua veiksmų ir visą laiką ruošėsi puolimui, perkeldami savo sunkiąją artileriją. Iš pradžių vokiečių puolimas vyko sėkmingai, tačiau, patekęs į rusų artilerijos ugnį, jis susilpnėjo ir rusams pavyko pasukti vokiečių flangus ir priversti priešą netvarkingai trauktis į [[Įsrutis (miestas)|Įsručio]]-[[Ungura|Unguros]] liniją, palikus 6 000 belaisvių rusų rankose.<ref name="gumbinnen" /><ref name="pb" /> Tuo tarpu Belou I-asis rezervinis korpusas, užuot puolęs [[Geldapė|Geldapę]], kaip buvo įsakyta, pasuko į šiaurę padėti Makenzenui. Tada jo flangą puolė rusų 30-oji pėstininkų divizija. Vokiečiai nesugebėjo judėti į priekį ir paremti Makenzeną, o abi pusės patyrė didelių nuostolių. Vokiečių 3-ioji rezervinė divizija, vadovaujama [[Curt von Morgen|Kurto fon Morgeno]], į mūšio vietą atvyko per vėlai, kad galėtų įsikišti.<ref name="pb" /> == Išnašos == {{išn}} == Papildomam skaitymui == * {{cite book|last1=Buttar|first1=Prit|title=Collision of Empires: the War on the Eastern Front in 1914|date=2014|publisher=Osprey|isbn=9781782006480}} * {{cite book|last1=Neiberg|first1=Michael S.|authorlink1=|last2=Jordan|first2=David|title=The Eastern Front, 1914-1920: From Tannenberg to the Russo-Polish War|url=https://archive.org/details/westernfront19140000neib|date=2008|publisher=Amber|isbn=9781906626112}} * {{cite book|last1=Showalter|first1=Dennis E.|title=Tannenberg Clash of Empires, 1914|url=https://archive.org/details/tannenbergclasho0000denn|publisher=Brassey's|date=2004|isbn=9781597974943|oclc=755574118}} [[Kategorija:Rytų Prūsija]] [[Kategorija:Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Kaliningrado srities teritorijoje]] [[Kategorija:Vokietijos mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:1914 metai]] en6yg95l5nlqy0znc18rcfxqyv1lgxp 0 620946 7855851 7506678 2026-06-13T21:31:38Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855851 wikitext text/x-wiki {{city/ENG |pavadinimas = Raigetas |origpavadin = Reigate |paveikslėlis = The Old Town Hall - geograph.org.uk - 1042854.jpg |paveikslėlio tekstas = Senoji Raigeto rotušė |herbas = |vėliava = |IS=21.6|IM=12|IL=0|PS=13.2|PM=14|PL=51 |regionas = Pietryčių Anglija |grafystė = Saris (grafystė){{!}}Saris |rajonas = Raigetas ir Banstedas |įkurtas = |vadovas = |gyventojumetai = 2021|gyventoju = 23476 |plotas = |altitudė = |pastokodas = RH2 |tinklalapis = https://www.reigate-banstead.gov.uk/ Raigetas ir Banstedas |vikiteka = Category:Reigate |globėjas = |kirč = Ráigetas |UNESCO id = }} '''Raigetas''' ({{en|Reigate}}) – miestas [[Saris (grafystė)|Sario]] grafystėje, Anglijoje, maždaug 31 km į pietus nuo Londono centro. 1086 m. „Paskutiniojo teismo knygoje“ gyvenvietė minima kaip ''Cherchefelle'', o dabartinis pavadinimas pirmą kartą užfiksuotas 1190-aisiais. Ankstyviausi archeologiniai žmonių veiklos įrodymai siekia [[Paleolitas|paleolitą]] ir [[Neolitas|neolitą]], o [[Romos Britanija|romėnų laikotarpiu]] į šiaurės rytus nuo dabartinio miesto centro buvo gaminamos plytelės. XI a. pabaigoje arba XII a. pradžioje Raigete buvo pastatyta pilis. Iš pradžių ji buvo [[Rąstas|medinė]], tačiau maždaug po šimtmečio [[Kurtina|kurtinos]] buvo perstatytos iš akmens. XIII a. pirmoje pusėje į pietus nuo dabartinio miesto centro įkurtas [[Augustinai|augustinų]] vienuolynas. [[Anglijos reformacija|Reformacijos]] laikotarpiu jis buvo [[Tiudorų sekuliarizacija|uždarytas]] ir vėliau paverstas anglų diplomato Viljamo Hovardo privačia rezidencija. Maždaug tuo pačiu metu pilis buvo apleista ir ilgainiui sunyko. [[Viduramžiai]]s ir ankstyvaisiais [[Naujieji laikai|naujaisiais laikais]] Raigetas buvo daugiausia žemės ūkio gyvenvietė. Savaitinis turgus čia pradėtas rengti ne vėliau kaip 1279 m. ir gyvavo iki pat 1895 m. Pagrindinės auginamos [[Kultūriniai augalai|kultūros]] buvo [[Sėjamoji aviža|avižos]], [[apyniai]] ir [[Sėjamasis linas|linai]], tačiau nėra duomenų, kad šioje vietovėje būtų auginti [[Sėjamasis rugys|rugiai]]. XVIII a. miesto ekonomika smuko – naujų kelių tiesimas sudarė sąlygas įsigyti pigesnių prekių iš kitų regionų, o tai pakenkė vietos gamintojams. XIX a. viduryje pradėjus tiesti geležinkelį, Raigetas ėmė sparčiai plėstis, o 1921 m., pardavus didžiąją dalį vienuolyno valdų, atsirado daugiau žemės gyvenamųjų namų statybai. Nuo 1974 m. Raigetas yra vienas iš keturių [[Raigetas ir Banstedas|Raigeto ir Banstedo]] rajono miestų ir priklauso [[Londono metropolinė sritis|Londono metropolinei sričiai]]. Rajono taryba įsikūrusi naujojoje miesto rotušėje, o Sario grafystės tarybos būstinė taip pat yra Raigete. Didžioji dalis [[Šiaurės žemakalniai|Šiaurės žemakalnių]] į šiaurę nuo miesto priklauso [[Nacionalinis fondas|Nacionaliniam fondui]], įskaitant 220 m aukščio Kolio kalvą ir 235 m aukščio Raigeto kalvą. == Toponimija == 1086 m. „[[Paskutiniojo teismo knyga|Paskutiniojo teismo knygoje]]“ Raigetas paminėtas kaip ''Cherchefelle'', o XII a. – kaip ''Crichefeld'' ir ''Crechesfeld''. Manoma, kad pavadinimas reiškia „atvira erdvė prie kalvos ar pilkapio“.<ref>{{cite book |last1=Gover |first1=J.E.B |last2=Mawer |first2=A. |last3=Stenton |first3=F.M. |year=1934 |title=The place-names of Surrey |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |page=281–282}}</ref><ref>{{cite journal |last=Robert |first=Poulton |year=1980 |title=Cherchefelle and the origins of Reigate |url=https://archaeologydataservice.ac.uk/catalogue/adsdata/arch-457-1/dissemination/pdf/vol03/vol03_16/03_16_433_438.pdf |journal=London Archaeologist |volume=3 |issue=16 |pages=433–436 |doi=10.5284/1070630 |access-date=2022-11-29 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211021/https://archaeologydataservice.ac.uk/archiveDS/archiveDownload?t=arch-457-1%2Fdissemination%2Fpdf%2Fvol03%2Fvol03_16%2F03_16_433_438.pdf |url-status=live}}</ref> Rašytiniuose šaltiniuose angliškas pavadinimas „Reigate“ pirmą kartą pasirodė XI a. 9 dešimtmetyje. Panašūs angliški pavadinimai minimi ir vėlyvaisiais viduramžiais: ''Reigata'' 1170 m., ''Regate'' 1203 m., ''Raygate'' 1235 m., ''Rigate'' 1344 m. ir ''Reighgate'' 1604 m. Manoma, kad pavadinimas kilo iš [[Senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] žodžio ''rǣge'', reiškiančio „stirna“, ir [[Vidurio anglų tarmė|vidurio anglų kalbos]] žodžio ''gate'', kuris galėjo reikšti aptvaro vartus, pro kuriuos buvo medžiojami elniai.<ref name=Gover_1934_p304-305>{{cite book |last1=Gover |first1=J.E.B |last2=Mawer |first2=A. |last3=Stenton |first3=F.M. |year=1934 |title=The place-names of Surrey |location=Cambridge |publisher=Cambridge University Press |page=304–305}}</ref> Taip pat manyta, kad miesto pavadinimo „rei“ elementas galėjo išsivystyti iš vidurio anglų kalbos žodžio ''ray'', reiškiančio pelkę arba upelį,<ref>{{cite book |last=Camden |first=William |title=Britain, or A chorographicall description of the most flourishing kingdomes, England, Scotland, and Ireland, and the ilands adjoyning |year=1637 |orig-year=1586 |translator-last1=Holland |translator-first1=Philémon |publisher=F.K.R.T and I.L. |page=296}}</ref> nors ši teorija laikoma mažai tikėtina, nes senosios anglų kalbos šio žodžio forma yra ''ree'', o ne ''rey''.<ref name=Gover_1934_p304-305/> == Geografija == [[Vaizdas:High Street, Reigate - geograph.org.uk - 592990.jpg|thumb|''High'' gatvė, Raigetas]] Pagrindiniai miestelio objektai, išskyrus pilį, yra ''Bell'' gatvėje ir ilgoje ''High Street/West Street'' gatvėje,<ref name="tt1">{{cite web |access-date=2022-11-29 |publisher=Reigate and Banstead Borough Council |title=Conservation Area Map |url=http://www.reigate-banstead.gov.uk/Images/Reigate_Town_Centre_tcm9-39219.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130513035905/http://www.reigate-banstead.gov.uk/Images/Reigate_Town_Centre_tcm9-39219.pdf |archive-date=2013-05-13}}</ref> kurioje yra daugiausia parduotuvių, kavinių, barų ir restoranų. === Gyvenvietės ir apylinkės === ==== Skimingtonas ==== [[Vaizdas:Skimmington Castle, Reigate Heath - geograph.org.uk - 1707579.jpg|thumb|right|Užeiga Skimingtone „Skimmington Castle“.]] Skimingtonas yra nedidelis kaimelis, kurį sudaro „Skimmington Cottages“ nameliai, Hitfildo ūkis, vaikų darželis ir „Reigate Heath“ golfo klubas. Šalia „Skimmington Cottages“ namelių yra „Skimmington Castle“ užeiga (istorinis pastatas, įtrauktas į II laipsnio paveldo sąrašą).<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1029061 |title=The Skimmington Castle Public House (1029061) |author=Historic England |access-date=2022-11-28}}</ref> Skimingtone yra aštuoni priešistoriniai [[Pilkapis|pilkapiai]], du iš jų – vienas šalia kito,<ref name=Heath_Barrows/> keli – golfo klube. ==== Vudhačas ==== '''Vudhačas''' yra pietinis Raigeto priemiestis. Priemiesčio centre yra trikampio formos Vudhačo parkas, kuriame yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, futbolo aikštė, pavėsinė, augalų apsupta poilsio zona ir pieva vedžioti šunims. „Woodhatch Place“ – tai modernus biurų kompleksas, įsikūręs aplink XVIII a. namą ir parką, kuriame nuo 2021 m. yra įsikūrusi Sario grafystės tarybos būstinė. Vudhačas sudaro beveik pusę ''Pietų parko ir Vudhačo'' apygardos, kurioje gyvena 7145 gyventojai.<ref>{{cite web |url=http://neighbourhood.statistics.gov.uk/dissemination/LeadKeyFigures.do?a=7&b=5942947&c=RH2+8AU&d=14&e=16&g=491236&i=1001x1003x1004&m=0&enc=1 |title=Local statistics - Office for National Statistics |website=neighbourhood.statistics.gov.uk |access-date=2022-11-30 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20150604004257/http://neighbourhood.statistics.gov.uk/dissemination/LeadKeyFigures.do?a=7&b=5942947&c=RH2+8AU&d=14&e=16&g=491236&i=1001x1003x1004&m=0&enc=1 |archive-date=2015-06-04}}</ref> == Geologija == Vudhačas yra pastatytas ant vildo molio – [[Nuosėdinė uoliena|nuosėdinės uolienos]], sudarytos daugiausia iš dumblo, nusėdusio [[Ankstyvoji kreida|ankstyvojoje kreidoje]]. Didelė Raigeto dalis yra pastatyta ant žemutinio žaliojo smiltainio grupės [[Sluoksnis|sluoksnio]]. Ši grupė yra daugiasluoksnė ir sudaro smėlinguosius Haido klodus, kuriuos dengia molingieji Sandgeito klodai, ir kurie kartu sudaro Vienuolyno parko aukštumą.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=47}}</ref><ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=51}}</ref> Raigeto viržynas ir miesto centras yra pastatytas ant kvarcu turtingų Folkestono klodų,<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=11–13}}</ref> o pilies vandens griovys yra iškastas siauroje smiltainio molio juostoje.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=77}}</ref> Į šiaurę nuo geležinkelio linijos yra Golio formacija – standus, mėlynai juodas, [[Skalūnas|skalūnų]] molis, nusėdęs giliavandenėje jūrinėje aplinkoje.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=80-82}}</ref> Šiaurės žemakalnių papėdėje yra plona viršutinio žaliojo smiltainio atodanga, virš kurios yra kreidos grupė.<ref>{{cite book |last1=Gallois |first1=RW |last2=Edmunds |first2=MA |year=1965 |title=The Wealden District |url=https://archive.org/details/britishregionalg0000gall |publisher=British Geological Survey |isbn=0-11-884078-9}}</ref> [[Vaizdas:- Barons' Sand Caves and Mine, Reigate (4791117611).jpg|thumb|right|Vienas iš tunelių, iškastų Folkestono kloduose po Raigeto pilimi]] Raigeto apylinkėse veikė keletas karjerų. Vildo molis buvo kasamas plytų gamybai Brauno plytinėje Vudhače.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=37}}</ref> Statybinis smėlis buvo kasamas Barnardso karjeruose, esančiuose į vakarus nuo miesto, ir dabartinėje ''Wray Common'' gatvėje, esančioje į rytus nuo miesto.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=179}}</ref> Folkestono kloduose esantys sidabrinio smėlio [[Sluoksnis|klodai]] buvo kasami stiklo gamybai, o po pilimi esantys urvai iš pradžių galėjo būti iškasti būtent šiam tikslui, o vėliau naudojami kaip rūsiai. Mieste taip pat yra geležies akmens gavybos įrodymų, nors manoma, kad ši veikla nutrūko iki 1650 m.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=177}}</ref> Nuo viduramžių iki XX a. vidurio Raigeto akmuo buvo kasamas viršutiniame žaliajame smiltainyje<ref>{{cite journal |vauthors=Michette M, Viles H, Vlachou C, Angus I |year=2020 |title=The many faces of Reigate Stone: an assessment of variability in historic masonry based on Medieval London's principal freestone |journal=Heritage Science |volume=8 |page=80 |doi=10.1186/s40494-020-00424-w |doi-access=free}}</ref> ir buvo naudojamas kelių vietinių pastatų, įskaitant pilį, Raigeto vienuolyną ir Šv. Marijos bažnyčią, statybai. Į šiaurę nuo miesto yra kelių senų kreidos karjerų liekanų,<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=100}}</ref> o kalkės, manoma, buvo gaminamos Kolio kalvos papėdėje esančioje vietoje, nors jų amžius neaiškus.<ref>{{cite book |last1=Dines |first1=HG |last2=Edmunds |first2=FH |last3=Chatwin |first3=CP |last4=Stubblefield |first4=CJ |year=1933 |title=The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series |url=http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |location=London |publisher=British Geological Survey |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102103131/http://pubs.bgs.ac.uk/publications.html?pubID=B01673 |url-status=live |page=180}}</ref> == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:BARBED AND TANGED ARROWHEAD (FindID 969304).jpg|thumb|right|Bronzos amžiaus aštrus titnago [[ietigalis]] su trumpa [[Įkotė|įkote]], rastas Raigete<ref>{{cite web |last=Maslin |first=Simon |title=Barbed and tanged arrowhead |date=2020-04-03 |orig-date=2019-09-04 |url=https://finds.org.uk/database/artefacts/record/id/969304 |publisher=The Portable Antiquities Scheme |access-date=2022-11-30}}</ref>]] Ankstyviausias žmonių veiklos įrodymas Raigeto apylinkėse yra 1936 m. Vudhačo vietovėje rastas trikampis akmeninis kirvis iš [[Paleolitas|paleolito]] laikų.<ref>{{cite journal |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1937 |title=A palaeolith from Surrey |url=https://archive.org/details/sim_antiquaries-journal_1937-07_17_3/page/318 |journal=The Antiquaries Journal |volume=17 |issue=3 |page=318 |doi=10.1017/S0003581500094403 |s2cid=164049561 }}</ref> Vėlyvojo [[Neolitas|neolito]] laikotarpio apdirbtų akmenų rasta ant Kolio kalvos.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=13}}</ref> Tarp bronzos amžiaus radinių yra auksinis pusmėnulio formos [[Žiedas (papuošalas)|žiedas]], datuojamas apie 1150-750 m. pr. m. e.,<ref>{{cite journal |last=Williams |first=David |date=2012 m. vasario mėn. |title=A Bronze Age gold penannular ring from Reigate |url=https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS431_0.pdf |journal=Surrey Archaeological Society Bulletin |volume=431 |page=17 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211021/https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS431_0.pdf |url-status=live}}</ref> ir aštrus ietigalis iš Vienuolyno parko.<ref>{{cite journal |last=Williams |first=David |date=1994 m. kovo mėn. |title=A late Bronze Age spearhead from Priory Park, Reigate |url=https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS282.pdf |journal=Surrey Archaeological Society Bulletin |volume=282 |page=19 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211021/https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS282.pdf |url-status=live}}</ref> Manoma, kad aštuoni Raigeto viržyne esantys [[Pilkapis|pilkapiai]] datuojami tuo pačiu laikotarpiu, kai aplinkinė teritorija galėjo būti pelkėta.<ref>{{cite journal |last1=Hooker |first1=Rose |last2=English |first2=Judie |date=2010 m. spalio mėn. |title=Reigate Heath Archaeological Survey |url=https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS423_0.pdf |journal=Surrey Archaeological Society Bulletin |volume=425 |pages=17–19 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211022/https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS423_0.pdf |url-status=live}}</ref><ref name=Heath_Barrows>{{Sąrašas be punktų|„Historic England“ pilkapiai, esantys Raigeto viržyne: {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008849 |title=1008849 |access-date=2022-11-29}} {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008851 |title=1008851 |access-date=2022-11-29}} {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008852 |title=1008852 |access-date=2022-11-29}} {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008857 |title=1008857 |access-date=2022-11-29}} {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008869 |title=1008869 |access-date=2022-11-29}} {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008871 |title=1008871 |access-date=2022-11-29}} {{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1008872 |title=1008872 |access-date=2022-11-29}}}}</ref> [[Vaizdas:Reigate-Roman-tile-kiln 2004 thumb2.jpg|right|thumb|Romėnų laikotarpio plytelių degimo krosnis, iškasta ''Doods'' gatvėje<ref name=SCC_Roman>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/culture-and-leisure/archaeology/archaeological-unit/recent-archaeology-projects/roman-tile-kiln-excavated-at-doods-road-reigate |title=Roman tile kiln excavated at Doods Road Reigate |date=2014-12-18 |publisher=Surrey County Council |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210921203746/https://www.surreycc.gov.uk/culture-and-leisure/archaeology/archaeological-unit/recent-archaeology-projects/roman-tile-kiln-excavated-at-doods-road-reigate |url-status=live}}</ref>]] Romėnų laikotarpiu dabartinės ''Doods'' gatvės vietovė buvo plytelių gamybos centras.<ref>{{cite journal |last=Masefield |first=Robert |date=1994 m. kovo mėn. |title=New evidence for a Roman tilery at Reigate in Surrey |url=https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS282.pdf |journal=Surrey Archaeological Society Bulletin |volume=282 |pages=17–18 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211021/https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS282.pdf |url-status=live}}</ref> 2014 m. kasinėjimų metu buvo aptiktos II-III a. krosnies liekanos su kelių rūšių plytelėmis, kurios buvo vadinamos ''tegulae'', ''imbrices'' ir ''pedales''.<ref name=SCC_Roman/>{{Efn|Londone buvo rastos romėnų laikotarpio plytelės, kilusios iš Raigeto. Tikėtina, kad keramika buvo gabenama į ''[[Londinium]]'' turgus.<ref name=Robertson_2003>{{cite web |url=https://archaeologydataservice.ac.uk/catalogue/adsdata/arch-726-1/dissemination/pdf/reigate/reigate_eus_report.pdf |title=Extensive Urban Survey of Surrey: Reigate |last=Robertson |first=Jane |date=2003 m. birželio mėn. |orig-date=2001 m. kovo mėn. |publisher=Surrey County Archaeological Unit |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211109/https://archaeologydataservice.ac.uk/archiveDS/archiveDownload?t=arch-726-1%2Fdissemination%2Fpdf%2Freigate%2Freigate_eus_report.pdf |url-status=live}}</ref>}} 2011 m. į pietvakarius nuo miesto centro aptikti keli artefaktai leidžia manyti, kad toje vietovėje stovėjo aukštuomenės [[Romėnų vila|vila]]. [[Vespasianas|Vespasiano]] (69-79 m.), [[Adrianas|Adriano]] (117-138 m.), [[Aleksandras Severas|Aleksandro Severo]] (222-235 m.) ir [[Arkadijus|Arkadijaus]] (383-408 m.) valdymo laikų monetos rodo, kad romėnai šią teritoriją valdė visą [[Romos Britanija|Britanijos okupacijos]] laikotarpį.<ref>{{cite journal |last=Williams |first=David |date=2011 m. vasario mėn. |title=A Roman site at Slipshatch Road, Reigate |url=https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS425_0.pdf |journal=Surrey Archaeological Society Bulletin |volume=425 |pages=8–9 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211114/https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/SAS425_0.pdf |url-status=live}}</ref> Buvęs miesto pavadinimas ''Cherchefelle'' leidžia manyti, kad naujausias nuolatinės gyvenvietės laikotarpis Raigete prasidėjo anglosaksų laikais.<ref name=Robertson_2003/> Manoma, kad pagrindinė gyvenvietė buvo įsikūrusi parapijos bažnyčios teritorijoje į rytus nuo šiuolaikinio miesto centro, nors dauguma gyventojų tikriausiai buvo pasklidę po visą parapiją.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=22}}</ref> XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ''Church'' gatvėje vykusių kasinėjimų metu buvo rastas saksoniškas stiklinis indas ir neaiškaus amžiaus skeleto liekanos,<ref>{{cite journal |last=Poulton |first=Robert |year=1986 |title=Excavations on the site of the Old Vicarage, Church Street, Reigate, 1977-82, Part I Saxo-Norman and earlier discoveries |url=https://archaeologydataservice.ac.uk/catalogue/adsdata/arch-379-1/dissemination/pdf/vol_77_sup/surreyac077_m001-m094_poulton-a.pdf |journal=Surrey Archaeological Collections |volume=77 |pages=17–94 |doi=10.5284/1069111 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211120/https://archaeologydataservice.ac.uk/archiveDS/archiveDownload?t=arch-379-1%2Fdissemination%2Fpdf%2Fvol_77_sup%2Fsurreyac077_m001-m094_poulton-a.pdf |url-status=live}}</ref> tačiau kitur mieste anglosaksų laikotarpio archeologinių radinių nėra daug.<ref name=Robertson_2003/> === Valdyba === 1086 m. „[[Paskutiniojo teismo knyga|Paskutiniojo teismo knygoje]]“ Raigetas minimas kaip ''Cherchefelle''. Jį tuo metu valdė [[Vilhelmas I Užkariautojas]], kuris ją perėmė 1075 m. po [[Edita Veseksietė|Editos Veseksietės]], [[Eduardas Išpažinėjas|Eduardo Išpažinėjo]] našlės, mirties. Gyvenvietėje buvo du [[Malūnas|malūnai]], [[miškas]] ir žolynai 140-iai [[Kiaulė|kiaulių]], [[Ganykla|ganyklos]] 43-ims kiaulėms ir 4,9 ha [[Pieva|pievos]]. 1086 m. dvaras [[Feodalizmas|surinko]] 40 svarų sterlingų per metus. Gyvenvietėje gyveno 67 kaimiečiai ir 11 smulkių ūkininkų.<ref>{{cite web |url=http://www.gwp.enta.net/surrnames.htm |title=Surrey Domesday Book |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20070715015325/http://www.gwp.enta.net/surrnames.htm |archive-date=2007-07-15}}</ref><ref>{{cite web |url=https://opendomesday.org/place/TQ2161/epsom/ |title=Reigate |author=Powell-Smith A |year=2011 |publisher=Open Domesday |access-date=2022-11-30 |archive-date=2020-11-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201101011757/https://opendomesday.org/place/TQ2161/epsom/ |url-status=live}}</ref> „Paskutiniojo teismo knygoje“ taip pat rašoma, kad miestelis priklausė didesniam ''Cherchefelle'' administraciniam vienetui.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=20-21}}</ref> 1295 m. buvo įkurta Raigeto nekorporacinė apylinkė, apimanti dabartinį miesto centrą. Iki 1832 m. „Reformų akto“, kuomet miestelis pradėjo rinkti tik vieną parlamento narį, apylinkė rinko du parlamento narius.<ref>{{cite web |url=http://www.visionofbritain.org.uk/place/20420/units |title=A Vision of Britain: First mention of Redhill, units and statistics |archive-url=https://web.archive.org/web/20150107185645/http://www.visionofbritain.org.uk/place/20420/units |archive-date=2015-01-07 |publisher=[[Portsmuto universitetas]]}}</ref> 1868 m. Raigeto rajonui dėl korupcijos buvo atimtos rinkimų teisės, tačiau 1885 m. Vietų perskirstymo įstatymu ({{en|Redistribution of Seats Act 1885}}) atstovavimas [[Bendruomenių rūmai|Bendruomenių rūmuose]] miestui buvo atkurtas. ''Cherchefelle'' dvaras buvo suteiktas Viljamui Varenui, kai jis apie 1090 m. buvo paskirtas pirmuoju [[Sario grafas|Sario grafu]]. Netrukus buvo pastatyta pilis, o XII a. pabaigoje buvo įkurtas šiuolaikinis miestas.<ref name=O_Connell>{{cite journal |last=O'Connell |first=M |year=1977 |title=Historic Towns in Surrey |journal=Surrey Archaeological Society Research Volumes |url=https://archaeologydataservice.ac.uk/archiveDS/archiveDownload?t=arch-2249-1/dissemination/pdf/r_vol_5/surreyrv005_025-048_godalming.pdf |access-date=2022-11-30 |volume=5 |page=41 |archive-date=2021-01-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210130182832/https://archaeologydataservice.ac.uk/archiveDS/archiveDownload?t=arch-2249-1%2Fdissemination%2Fpdf%2Fr_vol_5%2Fsurreyrv005_025-048_godalming.pdf |url-status=live}}</ref> 1240 m. pirmą kartą paminėtas penktojo Sario grafo Viljamo Vareno įkurtas [[Augustinai|augustinų]] vienuolynas.<ref name=Robertson_2003/> 1276 m. buvo pradėtas reguliariai rengti turgus, o 1291 m. Raigetas pirmą kartą apibūdinamas kaip rajonas.<ref name=O_Connell/> 1347 m. mirus septintajam Sario grafui Džonui Varenui, dvaras atiteko jo svainiui trečiajam [[Arundelio grafas|Arundelio grafui]] Ričardui Ficalanui. 1580 m. abi grafystės atiteko tryliktajam Arundelio grafui [[Philip Howard|Filipui Hovardui]], kurio tėvas [[Thomas Howard|Tomas Hovardas]] neteko [[Norfolko hercogas|Norfolko hercogo]] titulo ir jam buvo įvykdyta mirties bausmė už dalyvavimą [[Ridolfi sąmokslas|Ridolfi sąmoksle nužudyti Elžbietą I]].<ref>{{cite encyclopedia |title=Norfolk, Earls and Dukes of |encyclopedia=Encyclopædia Britannica |year=1911|editor-last=Chisholm |editor-first=Hugh |publisher=Cambridge University Press |volume=19 |page=744}}</ref> Kunigaikštystė šeimai buvo sugrąžinta 1660 m., į valdžią atėjus [[Karolis II (Anglija)|Karoliui II]].<ref>{{cite encyclopedia |title=Arundel, Earls of |encyclopedia=Encyclopædia Britannica |year=1911|editor-last=Chisholm |editor-first=Hugh |publisher=Cambridge University Press |volume=2 |page=706–709}}</ref> Tiudorų laikotarpio reformos sumažino dvarų svarbą, o už kasdienį miestų, tokių kaip Raigetas, administravimą tapo atsakinga parapijos bažnyčios zakristija.<ref>{{cite book |last=Kümin |first=Beat A |year=1996 |title= The shaping of a community: the rise and reformation of the English parish, c. 1400-1560 |location=Aldershot |publisher=Scholar |isbn=978-1-85-928164-2 |page=250-255}}</ref> XVII a. pradžioje 20 km² ploto bažnytinė parapija administraciniais tikslais buvo suskirstyta į dvi dalis: Raigeto rajoną, kuris iš esmės atitiko šiuolaikinio miesto centro teritoriją, ir Raigeto užmiestį, į kurį įėjo penki smulkūs Santono, Kolėjaus, Vudhačo, Linkfildo ir Hūlio rajonai.<ref name=Greenwood_2008_pp4-5>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=4-5}}</ref>{{Efn|Raigeto parapijos padalijimas į dvi atskiras administracines sritis yra neįprastas Sario miestams.<ref name=Greenwood_2008_pp4-5/>}} 1863 m. abi dalys buvo sujungtos į municipalinį rajoną su renkamų atstovų taryba, kuriai vadovavo meras.<ref name=Greenwood_2008_pp4-5/><ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=180-191}}</ref> 1933 m. rajonas buvo išplėstas įtraukiant Horlio, Merstamo, Baklando ir Natfildo gyvenvietes.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=190}}</ref> 1972 m. Vietos valdžios įstatymu ({{en|Local Government Act 1972}}), sujungus Raigeto rajoną su Banstedo miesto rajonu bei prijungus rytinę Dorkingo ir Horlio kaimo rajono dalį, buvo įsteigta [[Raigetas ir Banstedas|Raigeto ir Banstedo]] rajono taryba.{{Efn|Baklandas ir Natfildas atitinkamai buvo prijungti prie [[Mol Valis|Mol Valio]] ir [[Tandridžas|Tandridžo]] apygardų.}} Nuo pat jos įkūrimo 1974 m. taryba yra įsikūrusi savivaldybės pastatuose ''Castlefield'' gatvėje, Raigete. === Raigeto pilis === [[Vaizdas:Reigate Castle 002.jpeg|right|thumb|Vartai buvo pastatyti 1777 m.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1188787 |title=Reigate Castle Gateway (Grade II) (1188787) |author=Historic England}}</ref>]] Raigeto pilį XI a. pabaigoje arba XII a. pradžioje pastatė antrasis Sario grafas Viljamas Varenas. Pilis iš pradžių buvo pastatyta iš [[Rąstas|medžio]], tačiau maždaug po šimtmečio [[Kurtina|kurtinos]] buvo perstatytos iš akmens. Šiaurinėje pusėje molyje buvo iškastas vandens pripildytas gynybinis griovys, o aplink likusią statinio dalį iškastas sausas griovys. Didelis piliakalnio plotas rodo, kad pilis nuo pat pradžių buvo suprojektuota ir kaip gynybinis įtvirtinimas, ir kaip valdovo rezidencija.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=44}}</ref>{{Efn|Vietinė legenda byloja, kad 1215 m. po Raigeto pilimi esančioje Baronų oloje buvo [[Dokumento projektas|parengta]] ''[[Magna Carta Libertatum]]'', tačiau mokslininkai sutaria, kad ši istorija neatitinka realybės.<ref>{{cite book |last=Douglas |first=Roy |year=2016 |title=Redhill & Reigate through time |location=Stroud |publisher=Amberley Publishing |isbn=978-1-44-563323-7 |page=15}}</ref> Anksčiausiai pilies urvų sistema buvo paminėta 1586 m.<ref>{{cite web |url=https://www.thetimechamber.co.uk/beta/sites/underground-sites/barons-cave-reigate |title=Barons' Cave, Reigate |year=2022 |publisher=The Time Chamber |access-date=2022-11-30 |archive-date=2022-04-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220407035853/https://www.thetimechamber.co.uk/beta/sites/underground-sites/barons-cave-reigate |url-status=live}}</ref>}} [[Tiudorų sekuliarizacija|Likvidavus vienuolynus]], dvaro valdovai savo pagrindinę rezidenciją perkėlė į Raigeto vienuolyną, esantį į pietus nuo miesto. Iki 1686 m., kai buvo pranešta, kad pastatai yra sugriuvę, pilis buvo palikta nykti, o dvaro ataskaitose užfiksuotos tik nedidelės išlaidos remontui. Didžioji dalis mūro greičiausiai buvo išvežta vietinėms statyboms, tačiau apie 1777 m. teritoriją išsinuomojęs Ričardas Barnesas iš likusių akmenų pastatė naujus vartus. Praėjus šimtmečiui rajono taryba pasirašė ilgalaikę nuomos sutartį.<ref name=Hooper_1979_46-47>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=46-47}}</ref>{{Efn|Viktorijos laikotarpio pabaigoje į rytus nuo pilies esantys laukai buvo naudojamai kaip kriketo aikštelė.<ref name=Hooper_1979_46-47/> Per laukus buvo nutiestas naujas ''Castlefield'' kelias, o vakarinėje pusėje pastatyti savivaldybės pastatai, buvo atidaryti 1901 m.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=189}}</ref>}} Šiuo metu reguliarias ekskursijas į po pilimi esančius urvus rengia Veldeno urvų ir kasyklų draugija.<ref>{{cite web |url=https://reigatecaves.org.uk |title=Reigate Caves |year=2021 |publisher=Wealden Cave and Mine Society |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210304011327/https://reigatecaves.org.uk/ |url-status=live}}</ref> === Raigeto vienuolynas === [[Vaizdas:Priory Pond - geograph.org.uk - 1326750.jpg|thumb|right|Buvęs žuvų tvenkinys Vienuolyno parke, atkurtas 2007 m.<ref>{{cite web |url=https://www.geograph.org.uk/photo/1326750 |title=TQ2449: Priory Pond |last=Capper |first=Ian |date=2009-05-29 |publisher=Geograph |access-date=2022-11-30 |archive-date=2019-09-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190909013059/https://www.geograph.org.uk/photo/1326750 |url-status=live}}</ref>]] Manoma, kad penktasis Sario grafas Viljamas Varenas prieš savo mirtį 1240 m. Raigete įkūrė augustinų vienuolyną.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1188089 |title=Reigate Priory (Grade I) (1188089) |author=Historic England}}</ref>{{Efn|Penktojo grafo tėvai Hamelinas ir Izabelė Varenai anksčiau buvo padovanoję Raigeto bažnyčią [[Sadarko katedra|Sadarko Šv. Marijos Overio]] [[Augustinai|augustinų]] vienuolynui.<ref name=Ward_1998_pp11-12>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=11-12}}</ref>}} Ankstyvuosiuose dokumentuose jis minimas kaip ligoninė, 1334 m. – kaip vienuolynas, o vėliau – kaip grynai religinė institucija.<ref name=Hooper_1979_pp68-69>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=68-69}}</ref> Vienuolynas buvo pastatytas į pietus nuo dabartinio miesto centro, netoli Vrėjaus upelio – Voliso upelio intako. Jo teritorijoje buvo įrengta daugybė tvenkinių.<ref name=Ward_1998_pp11-12/> Nors pastatų išdėstymas nėra tiksliai žinomas, manoma, kad jie buvo išdėstyti aplink centrinį kvadratinį vienuolyną: šiaurinėje pusėje stovėjo bažnyčia, pietinėje – [[refektoriumas]].<ref name=Ward_1998_pp13-14>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=13-14}}</ref> Vienuolynui priklausė Raigeto dvaras bei keletas vietinių ūkių, tarp jų po vieną Salforde ir Horlyje. Jis taip pat valdė Sadiko dvarą Vakarų Sasekse, kurį 1335 m. perdavė Vinčesterio vyskupui. Kaip kompensaciją už prarastas pajamas vienuolynas gavo metinę pensiją iš [[Dorkingas|Dorkingo]] Šv. Martyno bažnyčios.<ref name=Hooper_1979_pp68-69/>{{Efn|Nuo 1190-ųjų iki mažiausiai 1291 m. Dorkingo Šv. Martyno bažnyčia mokėjo 6 svarų sterlingų metinę pensiją Luiso vienuolynui [[Rytų Saseksas|Rytų Sasekse]].<ref>{{cite journal |last=Blair |first=J |year=1980 |title=The Surrey endowments of Lewes Priory before 1200 |url=https://archaeologydataservice.ac.uk/catalogue/adsdata/arch-379-1/dissemination/pdf/vol_72/surreyac072_097-126_blair.pdf |journal=Surrey Archaeological Collections |volume=72 |pages=97–126 |access-date=2022-11-30 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102101957/https://archaeologydataservice.ac.uk/archiveDS/archiveDownload?t=arch-379-1%2Fdissemination%2Fpdf%2Fvol_72%2Fsurreyac072_097-126_blair.pdf |url-status=live}}</ref>}}{{Efn|Vėliau Raigeto vienuolynui buvo suteiktos žemės Burstou<ref name=Ward_1998_pp13-14>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=13-14}}</ref> ir Vesthamble, taip pat Švento Mykolo bažnyčios, Miklehame, globa.<ref name=Hooper_1979_pp68-69/>}} Uždarytas 1536 m. [[Tiudorų sekuliarizacija|Tiudorų sekuliarizacijos]] laikotarpiu, Raigeto vienuolynas buvo vienas skurdžiausių Sario religinių namų.<ref name=Hooper_1979_pp68-69/> 1541 m. [[Henrikas VIII]] buvusį vienuolyną padovanojo Efingemo baronui Viljamui Hovardui – Anglijos karalienės [[Kotryna Hovard|Kotrynos Hovard]] dėdei.<ref name=Hooper_1979_p71>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=71}}</ref><ref>{{cite news |last=Moore |first=Alan |date=2006-12-27 |title=Reigate Priory and its owners |url=https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/1090762.reigate-priory-and-its-owners/ |work=Redhill and Reigate Life |access-date=2022-12-02 |archive-date=2021-10-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211013211149/https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/1090762.reigate-priory-and-its-owners/ |url-status=live}}</ref> Senoji bažnyčia buvo pertvarkyta į privačią rezidenciją, o dauguma kitų pastatų nugriauti.<ref name=Ward_1998_pp21-22>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=21-22}}</ref>{{Efn|Rytiniame vienuolyno bažnyčios gale esantis šventorius tapo privačia Hovardų koplyčia.<ref name=Ward_1998_pp21-22/>}} 1615 m. dvarą paveldėjo Notingemo grafas [[Charles Howard|Čarlzas Hovardas]], vadovavęs Anglijos laivynui prieš [[Ispanų armada|Ispanų armadą]].<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=24-25}}</ref> Po jo mirties 1624 m. čia apsigyveno jo našlė Ana Saint Džon,<ref name=Hooper_1979_p71/> o 1639 m. dvarą paveldėjo jų dukra Elžbieta, ištekėjusi už Piterboro grafo Džono Mordaunto.<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=28-29}}</ref> 1681 m. jos anūkas, Piterboro grafas [[Charles Mordaunt|Čarlzas Mordauntas]], pardavė vienuolyną Džonui Parsonsui – Raigeto parlamento nariui ir buvusiam [[Londono lordas-meras|Londono lordui-merui]].<ref name=Hooper_1979_p73>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=73}}</ref><ref name=Moore_Jan_2007>{{cite news |last=Moore |first=Alan |date=2007-01-23 |title=Gates were too close to a pub |url=https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/1141279.gates-were-too-close-to-a-pub/ |work=Redhill and Reigate Life |access-date=2022-12-02 |archive-date=2021-10-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211013211150/https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/1141279.gates-were-too-close-to-a-pub/ |url-status=live}}</ref>{{Efn|Džonas Parsonsas buvo vienas iš kelių Londono verslininkų, kurie 1665-1666 m. [[Didysis Londono maras|didžiojo maro]] metu nusprendė perkelti savo gyvenamąsias vietas iš miesto.<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=32}}</ref>}} [[Vaizdas:Reigate Priory - geograph.org.uk - 1199604.jpg|thumb|right|Raigeto vienuolynas, pietinis fasadas]] 1766 m. vienuolyną įsigijo Ričardas Airlandas, kuris yra atsakingas už dabartinę pastato išvaizdą.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=73-74}}</ref> Po gaisro, sunaikinusio didžiąją dalį vakarinio sparno, jis nusprendė jį atstatyti. Be to, sutrumpino rytinio sparno ilgį nuo 23 m iki 7,6 m, kad pastatas būtų simetriškas. Abiejų sparnų sienos buvo paaukštintos, kad atitiktų pagrindinį šiaurinį korpusą, o Tiudorų stiliaus elementai, įskaitant langus, pakeisti XVIII a. architektūros detalėmis. Galiausiai pietinėje pusėje esančios sienos buvo padengtos cementiniu [[Tinkas|tinku]].<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=44}}</ref> Po R. Airlando mirties 1780 m. vienuolynas keitė savininkus. Viena iš jų – ledi Henrija Somerset – 1883–1895 m. pertvarkė teritoriją ir įrengė sodą.<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=63-65}}</ref> Po jos mirties 1921 m. dvaras buvo padalytas, o didžioji žemės dalis parduota gyvenamųjų namų statybai.<ref name="Ward 1998 86–87">{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=86-87}}</ref> Paskutinis privatus namo savininkas buvo lenktyninių žirgų treneris Peteris Bitis, kuris pardavė pastatą draudimo bendrovei „Mutual Property Life and General Insurance Company“. Antroje Antrojo pasaulinio karo pusėje bendrovė iš Londono persikėlė į Raigetą. 1945 m. rajono taryba nupirko vienuolyną bendruomenės reikmėms, o jo teritoriją pavertė viešąja erdve.<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=106-107}}</ref> Po dvejų metų čia atidaryta „Reigate Priory“ apskrities vidurinė mokykla, kurioje mokėsi 140 13–14 metų vaikų. 1963 m. berniukai pradėjo mokytis Vudhačo mokykloje, o „Priory“ mokykla toliau veikė kaip mergaičių vidurinė mokykla. 1971 m. ji buvo uždaryta, o Holmsdeilo vidurinė mokykla, įkurta 1852 m., persikėlė į vienuolyno patalpas.<ref name=Ward_1998_114-115>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=114-115}}</ref> === Transportas ir ryšiai === Viduramžiais pagrindinis kelias į šiaurę nuo Raigeto ėjo dabartine ''Nutley Lane'' gatve, kopė į Kolio kalvą link [[Kingstonas prie Temzės|Kingstono prie Temzės]], iš kur [[Temzė]]s upe buvo galima gabenti produktus ir pagamintus daiktus.<ref name=Greenwood_2008_p7>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=7}}</ref>{{Efn|Viduramžiais prekės paprastai buvo gabenamos ne [[Vežimas|vežimais]], o pakinkytais arkliais.<ref name=Greenwood_2008_p7/>}}{{Efn|Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Kingstonas prie Temzės veikė kaip rytinės Sario dalies „uostas“, iš kurio prekės Temze galėjo būti gabenamos į Londoną ir kitur.<ref>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=52}}</ref>}} Nors tiesioginis maršrutas į Londoną per Merstamą turėjo mažesnį nuolydį, atrodo, kad jis buvo mažai naudojamas prekėms vežti.<ref name=Greenwood_2008_p7/> Raigeto dvaras buvo atsakingas už vietinių kelių priežiūrą, tačiau remonto darbai buvo atliekami retai,<ref name=Hooper_1979_pp82-83>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=82-83}}</ref> o patobulinimai dažnai buvo finansuojami tik privačiomis lėšomis.<ref name=Greenwood_2008_pp23-24>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=23-24}}</ref>{{Efn|1466 m. Ričardas Džėjus iš Krolio testamentu paliko pinigų „naujojo kelio tarp Krolio ir Raigeto remontui“.<ref name=Greenwood_2008_pp23-24/>}} 1555 m. atsakomybė už vietos infrastruktūrą buvo perduota parapijai, todėl buvo pasamdyti nepriklausomi matininkai. Dėl neefektyvaus padalijimo dažnai pasitaikydavo skundų ir teisminių bylų dėl prastos kelių būklės,<ref name=Hooper_1979_pp82-83/> todėl 1691 m. vietiniams taikos teisėjams buvo pavesta skirti inspektorius.<ref>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=23}}</ref> [[Vaizdas:Reigate tunnel - geograph.org.uk - 2180830.jpg|thumb|upright|Raigeto tunelis]] XIX a. pradžioje buvo atlikti du svarbūs miesto centro kelių tinklo patobulinimai. Pirma, 1815 m., siekiant pagerinti ''Bell'' gatvės drenažą ir kelio dangą, buvo [[Pralaida|praleistas]] Vrėjaus upelis. Antra, dvaro savininko pirmojo Somerso grafo Džono Kokso lėšomis buvo nutiestas tunelis – pirmasis kelių tunelis Anglijoje. 1823 m. atidarytas tunelis eina po pilimi ir jungia ''Bell'' gatvę su ''London'' gatve. Juo eismas galėjo apvažiuoti siaurus posūkius vakarinėje miesto centro dalyje, tačiau dabar juo naudojasi tik pėstieji.<ref>{{cite book |title=Discovering Reigate Priory |last=Ward |first=Audrey |year=1998 |publisher=Bluestream |page=51-52}}</ref><ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1241366 |title=The Tunnel (Grade II) (1241366) |author=Historic England}}</ref> 1865 m. įsteigta rajono taryba tapo atsakinga už vietinius kelius. Galutinai rinkliavos už kelius buvo panaikintos 1881 m.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=91}}</ref> Pirmoji geležinkelio stotis, aptarnavusi Raigeto apylinkes, buvo Hulio stotis, Erlsvude, atidaryta 1841 m. Kitais metais „South Eastern Railway“ įmonė atidarė Redhilio geležinkelio stotį, kuri iš pradžių buvo pavadinta „Reigate Junction“ geležinkelio stotimi.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=177}}</ref> 1849 m. „Reading, Guildford and Reigate Railway“ įmonė atidarė geležinkelio liniją per Raigetą. Linija buvo nutiesta kaip alternatyvus maršrutas tarp vakarų Anglijos ir Lamanšo sąsiaurio uostų, o tarpinių miestų aptarnavimas buvo antraeilis dalykas.<ref>{{cite book |title=Dorking's Railways |url=https://archive.org/details/dorkingsrailways0000jack |last=Jackson |first=AA |year=1988 |publisher=Dorking Local History Group |location=Dorking |isbn=1-870912-01-2 |page=[https://archive.org/details/dorkingsrailways0000jack/page/7 7]}}</ref>{{Efn|Raigeto geležinkelio stotis iki 1898 m. vadinosi „Reigate Town“ geležinkelio stotimi.<ref>{{cite book |last1=Mitchell |first1=Vic |last2=Smith |first2=Keith |year=1989 |title=Guildford to Redhill |location=Midhurst |publisher=Middleton |isbn=978-0-90-652063-5 |page=Fig. 97}}</ref>}} 1933 m. sausio 1 d. buvo baigtas elektrifikuoti ruožas nuo Raigeto iki Redhilio.<ref>{{Cite news |work=The Times |title=Southern Railway Developments |date=1931-01-19 |page=9 |issue=45724}}</ref> 1976 m. vasarį Raigetas buvo prijungtas prie Jungtinės Karalystės greitkelių sistemos, kai tarp Raigeto kalvos ir [[Godstonas|Godstono]] buvo atidarytas [[M25 (Jungtinė Karalystė)|M25]] greitkelis.<ref>{{cite book |first=Wayne |last=Asher |title=Rings Around London: Orbital motorways and the battle for homes before roads |publisher=Capital History |location=Crowthorne |year=2018 |isbn=978-1-85-414421-8 |page=115}}</ref> 1985 m. spalio mėn. buvo atidaryta atkarpa iki [[Vizlis|Vizlio]] per [[Lederhedas|Lederhedą]].<ref>{{cite news |last=Petty |first=John |date=1985-10-05 |title=Cracked M25 link to open |issue=40526 |page=36 |location=London |work=Daily Telegraph }}</ref> === Ekonomika ir prekyba === Didžiąją ankstyvosios istorijos dalį Raigetas buvo daugiausia žemės ūkio gyvenvietė. Normanų užkariavimo metu laukai užėmė apie 1400 ha plotą, o 1623 m. bendras ariamos žemės plotas buvo apie 1800 ha.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=40}}</ref> Nuo XVII a. pradžios Raigeto dvaras pradėjo specializuotis [[Avižiniai dribsniai|avižinių dribsnių]] gamyboje [[Karališkosios jūrų pajėgos|Karališkajam laivynui]], tikriausiai dėl admirolo Čarlzo Hovardo, gyvenusio vienuolyne, įtakos.<ref name="Greenwood 2008 52–53">{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=52-53}}</ref>{{Efn|XVI ir XVII a. dokumentai rodo, kad [[Apyniai|apynius]] apylinkėse augino smulkūs ūkininkai, o [[Sėjamasis linas|linai]] buvo svarbi antrinė kultūra. Nėra išlikusių duomenų, kad Raigete būtų auginami [[Sėjamasis rugys|rugiai]].<ref>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=10-11}}</ref>}} 1710 m. 11,5 proc. gyventojų dirbo grūdų perdirbimo srityje, tačiau XVIII a. viduryje ši prekyba sumenko, o 1786 m. visai nutrūko.<ref name="Greenwood 2008 52–53"/> Iki XVIII a. pradžios daugeliu prekių buvo prekiaujama vietoje, tačiau manoma, kad vėliau svarbiausia produkcijos rinka tapo Londonas.<ref>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=16}}</ref> Pirmą kartą Raigeto turgus paminėtas 1279 m., kai [[John de Warenne|Džonas Varenas]], šeštasis Sario grafas, pareikalavo teisės rengti savaitinį turgų šeštadieniais ir penkis metinius turgus. Jo sūnui Džonui, septintajam Sario grafui, 1313 m. buvo leista turgų perkelti į antradienius.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=25-26}}</ref> Pirminė turgaus aikštė buvo į vakarus nuo pilies, žemės plote, kurį dabar riboja ''West'' gatvė, ''Upper West'' gatvė ir ''Slipshoe'' gatvė. XVIII a. ji persikėlė į plačiausią ''High'' gatvės dalį, netoli sankryžos su ''Bell'' gatve.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=77}}</ref> XIX a. pabaigoje buvo nustota prekiauti galvijais, o 1895 m. turgus buvo uždarytas, iš dalies dėl to, kad 1870 m. Redhilyje buvo atidarytas kassavaitinis turgus.<ref name=Hopper_1979_p96>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=96}}</ref> Raigete yra išlikę du [[Vėjo malūnas|vėjo malūnai]]: malūnas Raigeto viržyne<ref>{{cite book |last1=Farries |first1=Kenneth G. |last2=Mason |first2=Martin T. |year=1966 |title=The windmills of Surrey and inner London |location=London |publisher=Skilton |page=184–188}}</ref> ir „Wray Common“ malūnas.<ref>{{cite book |last1=Farries |first1=Kenneth G. |last2=Mason |first2=Martin T. |year=1966 |title=The windmills of Surrey and inner London |location=London |publisher=Skilton |page=191–193}}</ref> Ankstyvaisiais naujaisiais laikais parapijoje veikė dar bent trys vėjo malūnai<ref name=Hopper_1979_p96/> ir apie tuzinas gyvuliais varomų avižinių dribsnių malūnų. Be to, palei pietinę parapijos ribą, prie Molės ir Redhilio upelių, buvo vandens malūnai.<ref>{{cite book |last1=Farries |first1=Kenneth G. |last2=Mason |first2=Martin T. |year=1966 |title=The windmills of Surrey and inner London |location=London |publisher=Skilton |page=179–180}}</ref> [[Vaizdas:The White Hart Reigate.jpg|thumb|right|1894 m. knygoje apie Londono-Braitono kelią pavaizduota užeiga „White Hart“.]] Nors 1755 m. atidarius „Reigate Hill“ kelią buvo lengviau gabenti produkciją ir pagamintus daiktus į Londoną, naujasis kelias iš pradžių turėjo neigiamą poveikį vietos ekonomikai, nes kitur pagamintos prekės tapo pigesnės nei pagamintos pačiame mieste.<ref name=Greenwood_2008_pp65-66>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=65-66}}</ref> Todėl nuo 1720-ųjų iki 1821 m. gyventojų skaičius beveik neaugo.<ref>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=57}}</ref> XVIII a. pabaigoje miestelis pradėjo atsigauti, nes jis tapo Londono-[[Braitonas|Braitono]] autobusų maršruto stotele.<ref name=Greenwood_2008_pp65-66/>{{Efn|1760 m. liepos-spalio mėn. pro Raigetą į Braitoną vyko apie 400 lankytojų, 1787 m. tuo pačiu laikotarpiu – 2000, o 1811 m. vasarą – nuo 12 000 iki 15 000.<ref name=Greenwood_2008_pp38-39>{{cite book |last=Greenwood |first=Jeremy |year=2008 |title=Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831 |location=Lymington |publisher=Jeremy Greenwood |isbn=978-0-95-523101-8 |page=38-39}}</ref>}} 1793 m. daugiau nei pusė eismo „Reigate Hill“ keliu vyko į pietinę pakrantę, o [[Napoleono karai|Napoleono karų]] metu dėl kariuomenės judėjimo jų skaičius dar išaugo.<ref name=Greenwood_2008_pp38-39/> Atrodo, kad per Redhilį nutiestas kelias iš pradžių turėjo mažai įtakos per miestą keliaujančiųjų skaičiui, nes keliautojai mieliau nutraukdavo kelionę Raigete, o ne aplenkdavo miestą į rytus.<ref name=Greenwood_2008_pp38-39/> === Gyvenamųjų namų statyba === 1840-aisiais, atsiradus geležinkelio linijoms, Raigetas ėmė plėstis. Iš pradžių plėtra buvo sutelkta rytinėje parapijos dalyje. Nauja gyvenvietė, iš pradžių vadinta Voriko miestu, buvo įkurta 1820-aisiais ir 1830-aisiais Sarai Grevil, Voriko grafienei priklausiusioje žemėje. 1856 m. pašto skyrius buvo perkeltas į augantį kaimą, o vietovė imta vadinti [[Redhilis|Redhiliu]]. XIX a. antrojoje pusėje Redhilis išsiplėtė į rytus, link Raigeto miesto centro, ir dabar šie du miestai yra gretimi.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=178-179}}</ref> XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje į šiaurę nuo Raigeto miesto centro esančiame Vrėjaus parke buvo įkurtas naujas gyvenamasis rajonas. Naujai bendruomenei buvo pastatyta Šv. Morkaus bažnyčia. Apie 1864 m. buvo nutiesta ''Doods'' gatvė, o netrukus po to – į vakarus nuo stoties esanti ''Somers'' gatvė. 1863 m. Nacionalinė laisvosios žemės draugija pradėjo vystyti „Glovers Field“ valdą į pietryčius nuo miesto centro, taip pat stengėsi statyti namus Pietų parko gyvenvietėje, į vakarus nuo Vudhačo.<ref name=Hooper_1979_pp182-183>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=182-183}}</ref> XIX a. pabaigoje kelių stambių namų valdos buvo išskaidytos, ir taip atsilaisvino daugiau žemės sklypų plėtrai.<ref name=Hooper_1979_pp182-183/> Į pietryčius nuo centro esančias ''Glovers'' ir ''Lesborne'' gatves apie 1893 m. suprojektavo Nacionalinė laisvosios žemės bendrovė.<ref name=Ingram_Pendrill_1982_p51>{{cite book |title=Reflections of Yesterday: A retrospective look at Reigate and Redhill |last1=Ingram |first1=Alan |last2=Pendrill |first2=Malcolm |year=1982 |isbn=978-0-95082300-3 |page=51}}</ref>{{Efn|''Glovers'' gatvė yra pavadinta Ambrozo Gloverio, žemės nuomininko prieš ją užstatant, vardu.<ref name=Ingram_Pendrill_1982_p51/>}} 1897 m. buvo parduota tarp geležinkelio linijos ir ''Reigate'' gatvės esanti „Great Doods“ žemės valda, o netrukus po to ''Deerings'' gatvėje iškilo pirmieji namai.<ref>{{cite news |last=Lovell |first=Cara |date=2004-08-04 |title=Rediscover the Great Doods |url=https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/515191.rediscover-the-great-doods/ |work=Redhill and Reigate Life |access-date=2022-12-03 |archive-date=2021-10-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211013211150/https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/515191.rediscover-the-great-doods/ |url-status=live}}</ref> Didelis pokytis įvyko 1921 m., kai buvo parduota „Reigate Priory“ valda (į kurią įėjo didžioji dalis miesto žemės), taip suteikiant galimybę esamiems nuomininkams įsigyti nuosavybę ir atlaisvinant daugiau žemės statyboms.<ref name="Ward 1998 86–87"/><ref>{{cite news |last=Moore |first=Alan |date=2007-03-09 |title=A lady not partial to a drink |url=https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/1249874.a-lady-not-partial-to-a-drink/ |work=Redhill and Reigate Life |access-date=2022-12-03 |archive-date=2021-10-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211013211150/https://www.redhillandreigatelife.co.uk/news/heritage/1249874.a-lady-not-partial-to-a-drink/ |url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:Western Parade, Woodhatch - geograph.org.uk - 1598244.jpg|thumb|right|''Western Parade'' pastatai Vudhače, pastatyti 1936 m.<ref>{{cite web |url=https://www.geograph.org.uk/photo/1598244 |title=TQ2548: Western Parade, Woodhatch |last=Capper |first=Ian |date=2009-11-28 |publisher=Geograph |access-date=2022-12-03 |archive-date=2019-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190827072716/https://www.geograph.org.uk/photo/1598244 |url-status=live}}</ref>]] XX a. pradžioje Pietų parkas toliau plėtėsi į pietus ir rytus. XX a. 4-ajame dešimtmetyje pardavus Vudhačo ūkį, žemė buvo atlaisvinta namų statybai. XX a. šeštajame dešimtmetyje Vudhačas dar labiau išsiplėtė, kai „Rushetts Farm“ gyvenvietėje buvo pastatyti savivaldybės būstai.<ref>{{cite book |title=Reigate and Redhill in Bygone Days |last=Powell |first=Tony |year=2000 |location=Redhill |publisher=Redhill Centre for Local and Family History |isbn=978-0-95375321-5 |pages=71-72}}</ref> === Raigetas karo metais === Nors per [[Anglijos pilietinis karas|pilietinį karą]] Saryje vyko nedaug kovų, Raigeto administracinis vienetas turėjo parūpinti 80 vyrų [[Apskritagalviai|parlamento]] kariuomenei, tačiau buvo surinkta tik 60, įskaitant kapitoną ir leitenantą. Mieste buvo dislokuota kariuomenė, o 1648 m. vasarą vietinėje teritorijoje kilo didelis nepasitenkinimas.<ref name=Hooper_1979_pp_144-146>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=144-146}}</ref> [[Kavalieriai|Rojalistas]] Henris Ričas, 1-asis Olandijos grafas, subūrė kovines pajėgas ir iš Kingstono nužygiavo į Raigetą, kur jo vyrai apiplėšė vietos gyventojus ir trumpam užėmė pusiau sugriautą pilį. Parlamento kariuomenė, vadovaujama majoro Luiso Odlio, buvo pasiųsta prieš H. Ričą, tačiau jis iš pradžių pasitraukė į Dorkingą, o kitą dieną grįžo į Kingstoną. Rojalistų pasitraukimas iš Raigeto buvo paskutinis pilietinio karo į pietus nuo [[Temzė]]s upės incidentas prieš Karolio I egzekuciją 1649 m.<ref name=Hooper_1979_pp_144-146/><ref>{{cite journal |last=Butt |first=C.R. |year=1959 |title=Surrey and the Civil War |journal=Journal of the Society for Army Historical Research |volume=37 |issue=149 |pages=13–20 |jstor=44226916}}</ref> 1914 m. rugsėjį Raigetas tapo garnizonu. Miestelyje buvo apgyvendinti Londono teritorinės kariuomenės nariai, kurie buvo čia mokomi.<ref>{{cite book |title=Social Scenes of Yesterday: Glimpses of Reigate and Redhill: 1900-1920 |last=Ingram |first=Alan |year=1992 |isbn=978-0-95-192110-4 |page=46}}</ref> 1917 m. sausio – 1919 m. vasario mėn. Raigeto geležinkelio stotis buvo uždaryta.<ref>{{cite book |last1=Mitchell |first1=Vic |last2=Smith |first2=Keith |year=1989 |title=Guildford to Redhill |location=Midhurst |publisher=Middleton |isbn=978-0-90-652063-5 |page=Fig. 99}}</ref> Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Raigete veikė trys laikinosios ligoninės ginkluotųjų pajėgų nariams. 1914 m. lapkričio 2 d. atidarytoje Hilfildo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje buvo įrengta operacinė su 50 lovų. Ligoninėje buvo gydomi ne tik sužeisti kariai, grįžtantys iš užsienio, bet ir vietoje dislokuoti kariai.<ref>{{cite web |url=http://ezitis.myzen.co.uk/hillfield.html |title=Hillfield Red Cross Hospital |date=2011 m. gegužės mėn. |publisher=Lost Hospitals of London |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-06-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210616023356/https://ezitis.myzen.co.uk/hillfield.html |url-status=live}}</ref> 1914 m. lapkričio 9 d. atidaryta Kito pagalbos ligoninė Pietų parke iš pradžių buvo Hilfildo ligoninės priestatas, o nuo 1915 m. rugsėjo 28 d. ji tapo Hortono ligoninės Epsome dalimi.<ref>{{cite web |url=http://ezitis.myzen.co.uk/crofthome.html |title=The Croft Home |date=2009 m. lapkričio mėn. |publisher=Lost Hospitals of London |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-06-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210616013252/https://ezitis.myzen.co.uk/crofthome.html |url-status=live}}</ref> ''Beeches'' pagalbinė karo ligoninė ''Beech'' gatvėje, atidaryta 1916 m. kovo mėn., iš pradžių turėjo 20 lovų, tačiau spalio mėn. buvo išplėsta iki 40. 1917 m. liepą ligoninė persikėlė į didesnes patalpas toje pačioje gatvėje ir po dviejų mėnesių buvo prijungta prie Luišamo karinės ligoninės.<ref>{{cite book |title=Social Scenes of Yesterday: Glimpses of Reigate and Redhill: 1900-1920 |last=Ingram |first=Alan |year=1992 |isbn=978-0-95-192110-4 |page=56-57}}</ref><ref>{{cite web |url=http://ezitis.myzen.co.uk/beechesreigate.html |title=The Beeches Auxiliary Military Hospital |date=2011 m. gegužės mėn. |publisher=Lost Hospitals of London |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-06-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210616011200/https://ezitis.myzen.co.uk/beechesreigate.html |url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:Wartime Entrance - Tunnel Road Sand Caves and Mines, Reigate.jpg|right|thumb|Užmūrytas įėjimas į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] laikų priešlėktuvinę slėptuvę, ''Tunnel'' gatvė]] Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1939 m. rugsėjį, į Raigeto ir Redhilio apylinkes iš Londono buvo evakuota apie 5000 žmonių,<ref name=Slaughter_2004_pp98-99>{{cite book |last=Slaughter |first=Stanley |title=Redhill & Reigate: A history and celebration |url=https://archive.org/details/redhillreigatehi0000stan |year=2004 |location=Salisbury |publisher=Frith Book Company Ltd |isbn=978-1-84-589651-5 |page=[https://archive.org/details/redhillreigatehi0000stan/page/98 98]–99}}</ref> tačiau iki kitų metų vasario maždaug 2000 jų sugrįžo atgal.<ref>{{cite book |last=Ogley |first=Bob |year=1995 |title=Surrey at war 1939-1945 |publisher=Froglets |location=Brasted Chart |isbn=978-1-87-233765-4 |page=25}}</ref> Po Raigeto pilimi esantys urvai buvo pritaikyti kaip viešos [[Priešlėktuvinė slėptuvė|priešlėktuvinės slėptuvės]].<ref name=Slaughter_2004_pp98-99/> Pirmasis miesto bombardavimas įvyko 1940 m. rugpjūčio 15 d.<ref>{{cite book |last=Pilkington |first=Len |year=1997 |title=Surrey airfields in the Second World War |url=https://archive.org/details/surreyairfieldsi0000lenp |publisher=Countryside Books |location=Newbury |isbn=978-1-85-306433-3 |page=[https://archive.org/details/surreyairfieldsi0000lenp/page/196 196]}}</ref> Tų pačių metų lapkritį buvo surengti keli antpuoliai, įskaitant 7-ąjį, kai buvo užpultos Kolio ir Raigeto kalvos.<ref>{{cite book |last=Ogley |first=Bob |year=1995 |title=Surrey at war 1939-1945 |publisher=Froglets |location=Brasted Chart |isbn=978-1-87-233765-4 |page=89}}</ref> 1944 m., karo pabaigoje, [[V-1]] sparnuotoji bomba sunaikino ant Raigeto kalvos viršūnės stovėjusią kavinę „Tea House“.<ref>{{cite book |title=Reigate and Redhill: Past and Present |last=Harding |first=Keith |year=1998 |location=Stroud |publisher=Sutton Publishing Ltd |isbn=978-0-75-091653-0 |page=26}}</ref> Didžiąją karo dalį Raigetas buvo [[Britų armija|britų armijos]] Pietryčių vadavietės štabas.<ref name=Powell_2000_p71>{{cite book |title=Reigate and Redhill in Bygone Days |last=Powell |first=Tony |year=2000 |location=Redhill |publisher=Redhill Centre for Local and Family History |isbn=978-0-95375321-5 |page=71}}</ref><ref>{{cite book |last=Ogley |first=Bob |year=1995 |title=Surrey at war 1939-1945 |publisher=Froglets |location=Brasted Chart |isbn=978-1-87-233765-4 |page=171}}</ref> Miesto gynyba rūpinosi 8-asis Sario [[Krašto apsauga (Jungtinė Karalystė)|krašto apsaugos]] batalionas,<ref>{{cite book |last=Crook |first=Paul |year=2000 |title=Surrey Home Guard |location=Midhurst |publisher=Middleton Press |isbn=978-1-90-170657-4 |page=25}}</ref> tačiau „East Surrey Water“ bendrovė ir Londono keleivinio transporto valdyba taip pat sudarė atskirus padalinius vietos infrastruktūrai apsaugoti.<ref>{{cite book |last=Crook |first=Paul |year=2000 |title=Surrey Home Guard |location=Midhurst |publisher=Middleton Press |isbn=978-1-90-170657-4 |page=69}}</ref><ref>{{cite book |last=Crook |first=Paul |year=2000 |title=Surrey Home Guard |location=Midhurst |publisher=Middleton Press |isbn=978-1-90-170657-4 |page=71}}</ref> Gynybiniai įtvirtinimai, tokie kaip tankų spąstai pilies teritorijoje, buvo viena iš miesto gynybos priemonių.<ref name=Powell_2000_p71/> [[Kanados armija|Kanados armijos]] Hastingso ir Princo Edvardo pulko 1-asis batalionas įsirengė stovyklą Raigete prieš išvykdamas į [[Antrasis frontas|Antrąjį frontą]].<ref>{{cite book |last=Ogley |first=Bob |year=1995 |title=Surrey at war 1939-1945 |publisher=Froglets |location=Brasted Chart |isbn=978-1-87-233765-4 |page=144}}</ref>{{Efn|1940 m. rugsėjį ''Evesham'' ir ''West'' gatvių sankryžoje nukritus dviem bomboms buvo sužeisti Kanados kariai.<ref>{{cite book |title=Reigate and Redhill: Past and Present |last=Harding |first=Keith |year=1998 |location=Stroud |publisher=Sutton Publishing Ltd |isbn=978-0-75-091653-0 |page=100}}</ref>}} 1945 m. kovo 19 d. [[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|JAV oro pajėgų]] lėktuvas [[B-17 Flying Fortress|B–17G]], grįžtantis iš [[Strateginis bombardavimas|bombardavimo misijos]] Vokietijoje, dėl prasto matomumo trenkėsi į Raigeto kalvą. Praėjus 70 metų, katastrofos vietoje buvo įrengti du paminkliniai suolai, iškalti pagal lėktuvo sparnų galus.<ref>{{cite news |date=2015-03-19 |title=Reigate Hill WW2 plane crash memorial unveiled |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-surrey-31953498 |work=BBC News |location=London |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-08-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210826175420/https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-surrey-31953498 |url-status=live}}</ref> == Nacionalinė ir vietinė valdžia == === Jungtinės Karalystės parlamentas === Miestas priklauso Raigeto parlamentinei apygardai, kuriai nuo 1997 m. gegužės mėn. [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Vestminsteryje]] atstovauja [[Konservatorių partija (Jungtinė Karalystė)|konservatorius]] Krispinas Blantas.<ref>{{cite web |url=https://members.parliament.uk/constituency/3695/overview |title=Reigate |publisher=UK Parliament |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-08-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210807194620/https://members.parliament.uk/constituency/3695/overview |url-status=live}}</ref> === Grafystės taryba === Raigetas renka du iš 81 Sario grafystės tarybos atstovus, kurie yra renkami kas ketverius metus:<ref>{{cite web |access-date=2022-12-04 |publisher=Surrey County Council |title=Your Councillors |url=https://mycouncil.surreycc.gov.uk/mgMemberIndex.aspx?bcr=1}}</ref> {| class="wikitable" |- !colspan="2"|Rinkimai!!Narys!!Rinkimų apygarda |- |style="background-color:#0087DC" | |2021 m. |Victor Lewanski || Raigetas |- |style="background-color:#6AB023" | |2021 m. |Catherine Baart || Erlsvudas ir Pietų Raigetas |- |} 2021 m. sausį grafystės taryba perkėlė savo būstinę iš Kingstono prie Temzės į „Woodhatch Place“ biurų kompleksą, adresu ''11 Cockshott Hill'', Vudhačo priemiestyje, Raigete.<ref>{{cite news |last=Armstrong |first=Julie |date=2020-10-15 |title=Surrey County Council set to be based in Surrey for first time in 55 years |url=https://www.getsurrey.co.uk/news/surrey-news/surrey-county-council-set-based-19102357 |work=Surrey Live |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-03-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210303204444/https://www.getsurrey.co.uk/news/surrey-news/surrey-county-council-set-based-19102357 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite news |last=Armstrong |first=Julie |date=2020-12-24 |title=After 127 years, County Council finally moves back into Surrey |url=https://www.guildford-dragon.com/2020/12/24/after-127-years-county-council-finally-moves-back-into-surrey/ |work=Guildford Dragon |access-date=2022-12-04 |archive-date=2021-05-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210514180822/https://www.guildford-dragon.com/2020/12/24/after-127-years-county-council-finally-moves-back-into-surrey/ |url-status=live}}</ref> === Miestai partneriai === Rajono [[Miestų partnerystė|miestai partneriai]] yra [[Briunua]] ([[Il de Fransas]], Prancūzija) ir [[Ešveileris]] ([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]], Vokietija).<ref>{{cite web |url=https://www.reigate-banstead.gov.uk/info/20091/organisation_and_services/371/town_twinning |title=Town Twinning |last=Drapans |first=Will |date=2015-04-17 |publisher=Reigate & Banstead Borough Council |access-date=2022-12-06 |archive-date=2021-08-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210807194620/https://www.reigate-banstead.gov.uk/info/20091/organisation_and_services/371/town_twinning |url-status=live}}</ref> == Demografija == 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Raigeto, įskaitant Vudhačą, gyventojų skaičius buvo 23 476.<ref>{{cite web |url=https://www.citypopulation.de/en/uk/cities/england/?cityid=32787 |title=UNITED KINGDOM: Major Cities in England |website=City Population |access-date=2022-12-06}}</ref> == Viešosios paslaugos == === Komunalinės paslaugos === Vandentiekio bendrovė „Reigate Water Works Company“ buvo įkurta 1858 m.<ref name=Crocker_p75>{{cite book |last=Crocker |first=Glenys |year=1999 |title=Surrey's Industrial Past |publisher=Surrey Industrial History Group |location=Guildford |url=http://www.sihg.org.uk/books/SurreyIndPast.pdf |isbn= 978-0-95-239188-3 |access-date=2022-12-11 |archive-date=2020-08-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200809141851/http://www.sihg.org.uk/books/SurreyIndPast.pdf |url-status=live |page=75}}</ref> Kitais metais ji atidarė gamyklą, kuri iš Voliso upelio tiekė miestui geriamąjį vandenį.<ref name=Hooper_1979_p176>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=176}}</ref> 1896 m. ją nusipirko „East Surrey Water“ bendrovė,<ref name=Crocker_p75/> kuri uždarė Raigeto gamyklą, atvedusi savo vandentiekio tinklą iš [[Keiteramas|Keiteramo]] į miestą.<ref name=Hooper_1979_p176/>{{Efn|Kolio kalvos vandens bokštą 1911 m. pastatė „Sutton District Water“ bendrovė, įsigijusi „Kingswood and District Water“ bendrovę.<ref>{{cite web |url=https://www.geograph.org.uk/photo/1143528 |title=Colley Hill Water Tower |last=Capper |first=Ian |date=2009-02-01 |publisher=Geograph |access-date=2022-12-11 |archive-date=2019-09-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190917050441/https://www.geograph.org.uk/photo/1143528 |url-status=live}}</ref>}} Pirmoji [[Nuotakynas|kanalizacijos]] sistema Raigete buvo įrengta 1876&nbsp;m. ir apėmė pagrindinę išleidžiamąją kanalizaciją, einančią po ''Bell'' gatve per Vudhačą į [[Nuotekų valymas|valymo įrenginius]] Erlsvud Komono rezervate.<ref name=Hooper_1979_pp181-182>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=181-182}}</ref> Dujų bendrovė „Reigate Gas Company“ buvo įkurta 1838 m., o po metų ji atidarė dujų gamyklą ''London'' gatvėje.<ref name=Hooper_1979_p176/><ref name=Tarplee_Gas_Electricity>{{cite journal |last1=Tarplee |first1=Peter |year=2007 |title=Some public utilities in Surrey: Electricity and gas |url=https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/Surrey%20History%207-5.pdf |journal=Surrey History |volume=7 |issue=5 |pages=262–272 |access-date=2022-12-11 |archive-date=2021-02-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210205224313/https://www.surreyarchaeology.org.uk/sites/default/files/Surrey%20History%207-5.pdf |url-status=live}}</ref> Iš pradžių su ja buvo sudaryta sutartis tiekti dujas 28 gatvių žibintams miesto centre, tačiau 1860 m., didėjant buitiniams poreikiams, reikėjo atidaryti didesnę gamyklą ''Nutley Lane'' gatvės šiauriniame gale. 1921 m. „Reigate“ bendrovę perėmė 1865 m. įkurta „Redhill Gas“ bendrovė.<ref name=Hooper_1979_p176/> 1897 m. Raigeto elektros apšvietimo įsakymu ({{en|Reigate Electric Lighting Order 1897}}) buvo leista statyti elektros energijos gamybos stotį buvusiame smėlio karjere šalia geležinkelio linijos prie ''Wray Common'' gatvės.<ref>{{cite web |url=https://www.geograph.org.uk/photo/6811289 |title=TQ2650: Former Reigate Corporation Electricity Works |last=Capper |first=Ian |date=2021-04-12 |publisher=UK Geograph |access-date=2022-12-11 |archive-date=2021-09-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210913160353/https://www.geograph.org.uk/photo/6811289 |url-status=live}}</ref> Atidarymo metu jos galia buvo 230 kW, tačiau 1936 m., kai ji buvo uždaryta, didžiausia galia išaugo iki 2,7 MW.<ref name=Tarplee_Gas_Electricity/> Pagal 1926 m. Elektros energijos tiekimo įstatymą ({{en|Electricity (Supply) Act 1926}}) Raigetas buvo prijungtas prie nacionalinio tinklo, iš pradžių prie 33 kV [[Elektros perdavimo linija|elektros tiekimo žiedo]], kuris sujungė miestą su [[Kroidonas|Kroidonu]], Dorkingu, [[Epsomas|Epsomu]] ir Lederhedu. 1939 m. žiedas buvo prijungtas prie [[Vimbldonas|Vimbldono]]-[[Vokingas|Vokingo]] magistralės per 132 kV [[Elektros pastotė|pastotę]] Lederhede.<ref>{{cite book |last=Crocker |first=Glenys |year=1999 |title=Surrey's Industrial Past |publisher=Surrey Industrial History Group |location=Guildford |url=http://www.sihg.org.uk/books/SurreyIndPast.pdf |isbn= 978-0-95-239188-3 |access-date=2022-12-11 |archive-date=2020-08-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200809141851/http://www.sihg.org.uk/books/SurreyIndPast.pdf |url-status=live |page=118}}</ref><ref name=Tarplee_Gas_Electricity/> === Skubios pagalbos tarnybos === [[Vaizdas:Reigate fire station - geograph.org.uk - 472257.jpg|thumb|right|Raigeto priešgaisrinė stotis]] Rajono policijos pajėgos buvo įkurtos 1864 m. Iš pradžių jas sudarė kuratorius, seržantas ir aštuoni konstebliai.<ref name=Hooper_1979_pp181-182/> Pirmiau policijos nuovada buvo ''West'' gatvėje, bet apie 1866 m. buvo perkelta į ''High'' gatvę, o amžių sandūroje – į savivaldybės pastatus. 1972 m. ''Reigate'' gatvėje buvo atidaryta nauja policijos nuovada, o tais pačiais metais rajono policijos pajėgos susijungė su Sario policijos biuru.<ref>{{cite web |url=http://www.redhill-reigate-history.co.uk/police.htm |title=The Borough of Reigate Police Force |last=Moore |first=Alan |publisher=Redhill & Reigate History |access-date=2022-12-11 |archive-date=2013-09-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130904172249/http://www.redhill-reigate-history.co.uk/police.htm |url-status=live}}</ref> 1809 m. zakristijai buvo padovanoti du gaisriniai automobiliai. Ji buvo įpareigota paskirti šešių vyrų grupę, kuri prireikus aptarnautų miestą. 1854 m. brigada buvo išplėsta iki 12 darbuotojų.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=174}}</ref> 1901 m. šalia naujosios rotušės ''Castlefield'' gatvėje atidaryta nauja gaisrinė su keturių aukštų bokštu ir [[Pagoda|pagodos]] stiliaus stogu.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1260489 |title=Town Hall (1260489) |author=Historic England |access-date=2022-11-28}}</ref> 1955 m. brigada persikėlė į ''Croydon'' gatvę.<ref>{{cite web |url=http://www.firestations.org.uk/Station_Details.php?stn=Reigate%20old%20fire%20station%201&lat=51.239032&lon=-0.205007 |title=Reigate Old Fire Station |publisher=Fire Stations |access-date=2022-12-11 |archive-date=2022-04-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220412190341/http://www.firestations.org.uk/Station_Details.php?stn=Reigate+old+fire+station+1&lat=51.239032&lon=-0.205007 |url-status=live}}</ref> Nuo 2021 m. Raigeto priešgaisrinė institucija priklauso Sario grafystės tarybai, o statutinė priešgaisrinė tarnyba – Sario priešgaisrinei ir gelbėjimo tarnybai.<ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/people-and-community/fire-and-rescue/about/fire-stations#reigate |title=Our Fire Station |publisher=Surrey County Council |access-date=2022-12-11 |archive-date=2021-04-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210407142930/https://www.surreycc.gov.uk/people-and-community/fire-and-rescue/about/fire-stations#reigate |url-status=live}}</ref> Gaisrinėje esantis greitosios medicinos pagalbos bendruomenės reagavimo postas priklauso Pietryčių pakrantės greitosios medicinos pagalbos tarnybai.<ref>{{cite web |url=https://www.secamb.nhs.uk/our-locations/ |title=Our Locations |publisher=South East Coast Ambulance Service |access-date=2022-12-11 |archive-date=2020-11-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201110224056/https://www.secamb.nhs.uk/our-locations/ |url-status=live}}</ref> === Sveikatos apsauga === Artimiausias [[Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius|nelaimingų atsitikimų ir skubios pagalbos skyrius]] yra Rytų Sario ligoninėje Redhilyje (už 3,7 km nuo Raigeto).<ref>{{cite web |url=https://www.nhs.uk/service-search/other-services/Hospital/Reigate/Results/3/-0.205/51.238/7/17667?distance=25 |title=Results for Hospitals in Reigate |publisher=National Health Service |access-date=2022-12-11 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211127/https://www.nhs.uk/service-search/other-services/Hospital/Reigate/Results/3/-0.205/51.238/7/17667?distance=25 |url-status=live}}</ref> Nuo 2021 m. bendrosios praktikos gydytojo praktika yra įsikūrusi ''Yorke'' gatvėje.<ref>{{cite web |url=https://www.nhs.uk/service-search/find-a-gp/results/Reigate?latitude=51.23768151059782&longitude=-0.205825309967696 |title=GPs near Reigate |publisher=National Health Service |access-date=2022-12-11 |archive-date=2021-09-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210922211131/https://www.nhs.uk/service-search/find-a-gp/results/Reigate?latitude=51.23768151059782&longitude=-0.205825309967696 |url-status=live}}</ref> == Ekonomika == [[Vaizdas:Watson Wyatt offices and Margot Fonteyn statue - geograph.org.uk - 630775.jpg|right|thumb|„Willis Towers Watson“ biuras su statulomis ir kedru]] Vienu metu oro linijų bendrovės „Air Europe“ pagrindinė būstinė buvo įsikūrusi „Europe House“ pastate Raigete.<ref>{{cite web |title=World Airline Directory |website=Flight International |date=1980-07-26 |url=http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1980/1980%20-%201893.html?search=%22Air%20Europe%22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121104055200/http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1980/1980%20-%201893.html?search=%22Air%20Europe%22 |archive-date=2012-11-04 |quote=Head Office: Europe House, Bancroft Road, Reigate, Surrey, Great Britain}}</ref> FTSE 100 statybinių medžiagų bendrovė „Redland plc“ taip pat turėjo būstinę šiame mieste, kol ją įsigijo „[[Lafarge]]“. Šiuo metu buvusiose „Redland“ patalpose įsikūrusi draudimo bendrovė „Esure“, o priešais pastatą išlikusi iš plytų sukurta „Redland“ skulptūra. Pietiniame Raigeto pakraštyje veikė „[[Canon|Canon UK]]“ būstinė.<ref name="canon">{{cite web |url=http://www.canon.co.uk/About_Us/ |title=Canon UK |publisher=[[Canon]] |access-date=2022-12-12 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140103082829/http://www.canon.co.uk/About_Us/ |archive-date=2014-01-03}}</ref> 2000 m. šį pastatą oficialiai atidarė [[Princas Filipas|Edinburgo hercogas]]. Jis pelnė daugybę dizaino ir tvarumo apdovanojimų.<ref name="canon"/><ref>{{cite web |url=http://www.architectsjournal.co.uk/home/richmond-in-surrey-david-richmond-partners-headquarters-building-for-canon-in-reigate-draws-inspiration-from-an-existing-regency-villa-to-create-a-contemporary-office-complex-with-classical-proport/189248.article |title=Richmond in Surrey David Richmond + Partners' headquarters building for Canon in Reigate draws inspiration from an existing Regency villa to create a contemporary office complex with classical proport |publisher=Architects' Journal |date=2000-03-09 |access-date=2022-12-12 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20140102193653/http://www.architectsjournal.co.uk/home/richmond-in-surrey-david-richmond-partners-headquarters-building-for-canon-in-reigate-draws-inspiration-from-an-existing-regency-villa-to-create-a-contemporary-office-complex-with-classical-proport/189248.article |archive-date=2014-01-02}}</ref> „[[Kimberly-Clark]]“ Europos būstinė įsikūrusi ''London'' gatvėje, į pietus nuo Raigeto geležinkelio stoties.<ref>{{cite web |url=http://www.kimberly-clarkgraduates.com/locations.html |title=Locations |publisher=Kimberly Clark |access-date=2022-12-12 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140101190235/http://www.kimberly-clarkgraduates.com/locations.html |archive-date=2014-01-01}}</ref> Toliau ta pačia gatve link miesto centro anksčiau veikė „Willis Towers Watson“ Europos būstinė, tačiau vėliau ji buvo perkelta į ''Lime'' gatvę Londone. Netoli buvusios būstinės stovi natūralaus dydžio [[Margot Fonteyn|Margo Fontein]] bronzinė skulptūra ir didžiulis [[kedras]]. Raigete taip pat veikia „Pilgrim Brewery“ alaus darykla, kuri 1984 m. persikėlė į ''West'' gatvę.<ref>{{cite web |url=http://www.thisissurreytoday.co.uk/Reigate-s-Pilgrim-Brewery-comes-age-30-year/story-20042859-detail/story.html#axzz2nMSJHUwc |archive-url=https://archive.today/20131213133304/http://www.thisissurreytoday.co.uk/Reigate-s-Pilgrim-Brewery-comes-age-30-year/story-20042859-detail/story.html#axzz2nMSJHUwc |url-status=dead |title=Reigate's Pilgrim Brewery comes of age after 30-year battle for survival |publisher=This is Surrey Today |date=2013-11-11 |access-date=2022-12-12 |author=Seymour, Jenny |archive-date=2013-12-13}}</ref> Tai buvo pirmoji nauja alaus darykla Saryje per daugiau nei šimtmetį, verdanti alų iš vietinio vandens == Transportas == === Autobusai === Keli autobusų maršrutai jungia Raigetą su Redhiliu ir aplinkiniais miesteliais bei kaimais Sario rytuose. Miestą aptarnauja „Compass Bus“, „London General“, „Metrobus“ ir „Southdown“ autobusų bendrovės. 420 ir 460 maršrutai jungia miestą su Rytų Sario ligonine, o pastarasis taip pat važiuoja į Gatviko oro uostą.<ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/roads-and-transport/buses-and-other-transport/bus-timetables/redhill-horley-and-east-surrey |title=East Surrey, Horley and Redhill bus timetables |date=2020-09-15 |publisher=Surrey County Council |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-04-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210420092140/https://www.surreycc.gov.uk/roads-and-transport/buses-and-other-transport/bus-timetables/redhill-horley-and-east-surrey |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0015/10743/Reigate-Map_web.pdf |title=Reigate Map |access-date=2022-12-12 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20180322142804/https://www.surreycc.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0015/10743/Reigate-Map_web.pdf |archive-date=2018-03-22}}</ref> === Traukiniai === Raigeto geležinkelio stotis yra netoli į šiaurę nuo miesto centro. Ją valdo „Southern“ traukinių operatorius. Operatoriaus maršrutas jungia Raigetą su [[Londono Viktorijos traukinių stotis|Londono Viktorijos stotimi]], Redhiliu ir rytų Kroidonu. Raigetą su Redingu, Gilfordu ir Gatviko oro uostu jungia „Great Western Railway“ operatorius.<ref>{{cite web |url=https://www.southernrailway.com/travel-information/plan-your-journey/station-information/stations/reigate |title=Reigate |publisher=Southern Railway |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-06-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210622184411/https://www.southernrailway.com/travel-information/plan-your-journey/station-information/stations/reigate |url-status=live}}</ref> === Dviračių takai === Per Vudhačą eina Sario dviračių takas.<ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0007/132001/Surrey-Cycleway-Map-updated-July-2019.pdf |title=The Surrey Cycleway |date=2019-07-07 |publisher=Surrey County Council |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102102017/https://www.surreycc.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0007/132001/Surrey-Cycleway-Map-updated-July-2019.pdf |url-status=live}}</ref> === Ilgų atstumų pėsčiųjų takai === Per Raigeto parką, esantį į pietus nuo miesto centro, eina 174 km ilgio ''Greensand Way'' pėsčiųjų takas, kuris eina nuo [[Heislmyras|Heislmyro]] Saryje iki Hamstryto [[Kentas|Kente]].<ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/culture-and-leisure/countryside/walking/long-walks/the-greensand-way-long-distance-route |title=The Greensand Way long distance route |date=2020-12-17 |publisher=Surrey County Council |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102102023/https://www.surreycc.gov.uk/culture-and-leisure/countryside/walking/long-walks/the-greensand-way-long-distance-route |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0004/29470/GSW-Map-Eight.pdf |title=The Greensand Way |date=2016-05-12 |publisher=Surrey County Council |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-01-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102102055/https://www.surreycc.gov.uk/__data/assets/pdf_file/0004/29470/GSW-Map-Eight.pdf |url-status=live}}</ref> 246 km ilgio ''North Downs Way'' pėsčiųjų takas eina nuo [[Farnamas|Farnamo]] Saryje iki [[Doveris|Doverio]] Kente ir driekiasi iš vakarų į rytus per Kolio bei Raigeto kalvas.<ref name=Curtis_Walker_2007_pp55-57>{{cite book |title=North Downs Way |url=https://archive.org/details/northdownsway0000curt_c5h6 |last1=Curtis |first1=Neil |last2=Walker |first2=Jim |publisher=Aurum Press Ltd |year=2007 |series=National Trail Guides |location=London |isbn=978-1-84-513272-9 |page=[https://archive.org/details/northdownsway0000curt_c5h6/page/55 55]–57}}</ref> == Švietimas == === Valstybinės mokyklos === Raigete veikia kelios pradinės mokyklos. „Dovers Green“ ir „Wray Common“ pradinės mokyklos priklauso „Greensand Multi-Academy“ fondui,<ref>{{cite web |url=https://www.greensandacademytrust.co.uk/dovers-green/ |title=Dovers Green School |publisher=Greensand Multi-Academy Trust |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-01-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210118092744/https://www.greensandacademytrust.co.uk/dovers-green/ |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.greensandacademytrust.co.uk/wray-common-primary-school/ |title=Wray Common Primary School |publisher=Greensand Multi-Academy Trust |access-date=2022-12-12 |archive-date=2021-01-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210118105849/https://www.greensandacademytrust.co.uk/wray-common-primary-school/ |url-status=live}}</ref> o „Sandcross“ pradinė mokykla yra „Everychild“ fondo dalis. Raigeto parapijos bažnyčios pradinė mokykla buvo įkurta kaip Raigeto nacionalinė mokykla. Iš pradžių ji veikė ''West'' gatvėje, tačiau 1854 m. persikėlė į ''London'' gatvę, o 1995 m. – į ''Blackborough'' gatvę.<ref>{{cite book |title=Reigate and Redhill |series=The Archive Photograph series |editor-last=Goss |editor-first=Mary G. |year=1995 |publisher=Chalford |page=85}}</ref> „Reigate Priory Junior“ mokykla buvo įkurta 1852 m. ''High'' gatvėje kaip nekonfesinė mokykla. 1860-aisiais ji persikėlė į ''Holmesdale'' gatvę, o 1993 m. – į buvusį vienuolyną.<ref name=Ward_1998_114-115/> Planuojama mokyklą perkelti į ''Woodhatch Place'' teritoriją, tačiau dėl vėlavimų, įskaitant 2024 m. rugsėjį kilusias administracines kliūtis, tai dar neįvyko. Tikimasi, kad statybų leidimo paraiška bus svarstoma 2025 m. vasarą.<ref>{{cite web |url=https://www.surreycc.gov.uk/schools-and-learning/schools/strategies-plans-policies-consultations/provision-of-primary-school-places-in-reigate |title=Provision of primary school places in Reigate |date=2020-12-20 |publisher=Surrey County Council |access-date=2025-02-28}}</ref> „Reigate School“ yra bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Vudhače, kurioje mokosi 11–16 metų vaikai. Ji priklauso „Greensand Multi-Academy“ fondui.<ref>{{cite web |url=https://www.greensandacademytrust.co.uk/reigate-school/ |title=Reigate School |publisher=Greensand Multi-Academy Trust |access-date=2022-12-13 |archive-date=2021-01-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210126144330/https://www.greensandacademytrust.co.uk/reigate-school/ |url-status=live}}</ref> „Royal Alexandra and Albert“ mokyklos ištakos siekia 1759 m., kai [[Hokstonas|Hokstone]], Londone, buvo įkurta [[našlaičių prieglauda]] disidentų vaikams. Našlaičių prieglauda sparčiai plėtėsi ir 1769 m. joje jau gyveno 28 berniukai bei 25 mergaitės nuo 6 iki 9 metų amžiaus. Per ateinančius du šimtmečius prieglauda kelis kartus keitė vietą, kol 1943 m. buvo pervadinta į „Royal Alexandra“ mokyklą, įsikūrusią 73 ha teritorijoje Duksharste, netoli Salfordo.<ref>{{cite book |title=The Royal Albert Orphanage and School |last=Clarke |first=Ken |year=2005 |publisher=Surrey Heath Local History Club |location=Bagshot |isbn=0-9509945-5-3 |page=3}}</ref> 1864 m. netoli Bagšoto buvo įkurta atskira našlaičių prieglauda – „Royal Albert Orphan Asylum“, kuri tais pačiais metais priėmė pirmuosius 100 vaikų.<ref name=RAA_Timeline>{{cite web |url=http://www.raa-school.co.uk/timeline.asp |title=School Timeline |year=2021 |publisher=Royal Alexandra & Albert School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211002102706/http://www.raa-school.co.uk/timeline.asp |url-status=live}}</ref> 1942 m. ji tapo „Royal Albert“ mokykla.<ref>{{cite book |title=The Royal Albert Orphanage and School |last=Clarke |first=Ken |year=2005 |publisher=Surrey Heath Local History Club |location=Bagshot |isbn=0-9509945-5-3 |page=35}}</ref> 1948 m. „Royal Alexandra“ ir „Royal Albert“ mokyklų administracijos buvo sujungtos, o naujoji organizacija įsigijo ''Gatton Park'' valdas. 1949 m. parlamentas priėmė įstatymą, oficialiai sujungusį šias dvi institucijas. 1950 m. ''Gatton Park'' teritorijoje buvo pastatyti bendrabučiai, o mokiniai iš Bagšoto ir Duksharsto buvo perkelti etapais tarp 1948 ir 1954 m.<ref name=RAA_Timeline/> Šiandien „Royal Alexandra and Albert“ yra bendrojo lavinimo internatinė mokykla,<ref>{{cite web |url=http://www.raa-school.co.uk/school_overview.asp |title=School Overview |year=2021 |publisher=Royal Alexandra & Albert School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211002102700/http://www.raa-school.co.uk/school_overview.asp |url-status=live}}</ref> kurioje mokosi 1125 vaikai nuo 7 iki 18 metų amžiaus.<ref>{{cite web |url=https://reports.ofsted.gov.uk/provider/28/125279 |title=Royal Alexandra and Albert School |date=2020-10-08 |publisher=Ofsted |access-date=2021-10-02 |archive-date=2021-10-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211002102658/https://reports.ofsted.gov.uk/provider/28/125279 |url-status=live}}</ref> „Reigate College“ yra koledžas, skirtas 16–19 metų amžiaus mokiniams.<ref>{{cite web |url=https://www.reigate.ac.uk |title=Why choose Reigate College? |publisher=Reigate College |year=2019 |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211002102700/https://www.reigate.ac.uk/ |url-status=live}}</ref> Jis buvo atidarytas 1976 m. ''Castlefield'' gatvėje, į rytus nuo miesto centro.<ref>{{cite book |title=Prospectus |publisher=Reigate Sixth Form College |author=Anonymous |year=1985 |location=Reigate |page=5}}</ref> Pagrindinis pastatas, pastatytas 1927 m. ir anksčiau priklausęs Raigeto grafystės mergaičių mokyklai, buvo suprojektuotas architektūros firmos „Jarvis and Porter“.<ref>{{cite book |title=Reigate and Redhill |series=The Archive Photograph series |editor-last=Goss |editor-first=Mary G. |year=1995 |publisher=Chalford |page=81}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.geograph.org.uk/photo/1305570 |title=Reigate College |last=Capper |first=Ian |publisher=UK Geograph |date=2009-05-16 |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211002102658/https://www.geograph.org.uk/photo/1305570 |url-status=live}}</ref> === Nepriklausomos mokyklos === „Micklefield“ mokykla buvo įkurta 1910 m., o jos pavadinimas kilo nuo jos pradinės vietos – „Micklefield House“ pastato, ''Evesham'' gatvėje. 1925 m. ji persikėlė į dabartinę vietą ''Somers'' gatvėje, į šiaurę nuo miesto centro.<ref>{{cite web |url=https://www.micklefieldschool.co.uk/our-school/history/ |title=History |year=2021 |publisher=Micklefield School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-03-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210306015713/https://www.micklefieldschool.co.uk/our-school/history/ |url-status=live}}</ref> Šiuo metu „Micklefield“ yra nepriklausoma mokykla, skirta 2-11 metų vaikams.<ref>{{cite web |url=https://www.micklefieldschool.co.uk |title=Welcome to Micklefield |year=2021 |publisher=Micklefield School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-04-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210416185426/https://www.micklefieldschool.co.uk/ |url-status=live}}</ref> Raigeto „St Mary's“ mokykla buvo įkurta 1950 m. kaip Šv. Marijos bažnyčios mokykla. Iš pradžių ji buvo skirta tik berniukams, tačiau nuo 2003 m. joje mokosi ir mergaitės.<ref>{{cite web |url=https://www.reigatestmarys.org/about-the-school/history-tradition/ |title=History & Tradition |date=2021-09-24 |publisher=Reigate St Mary's |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211010121423/https://www.reigatestmarys.org/about-the-school/history-tradition/ |url-status=live}}</ref> Šiuo metu Raigeto „St Mary's“ mokykla yra bendrojo lavinimo dieninė mokykla, skirta 2-11 metų vaikams.<ref>{{cite web |url=https://www.reigatestmarys.org/ |title=Welcome to Reigate St Mary's |date=2021-09-17 |publisher=Reigate St Mary's |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211010121423/https://www.reigatestmarys.org/ |url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:Reigate Grammar School.jpg|thumb|right|Raigeto gimnazija]] Raigeto gimnazijos ištakos siekia 1675 m., kuomet Henris Smitas, [[Londono Sitis|Londono Sičio]] seniūnas, paliko 150 svarų sterlingų palikimą įsigyti „laisvosios mokyklos“ žemės valdą. Pirmasis direktorius, kunigas Džonas Viljamsonas, buvo Raigeto vikaras, o per pirmuosius du šimtmečius keli mokyklos vadovai buvo parapijos kunigai. 1861 m. mokykla tapo gimnazija ir maždaug tuo pačiu metu buvo perstatyta daug originalių mokyklos pastatų. Pagal 1944 m. Švietimo įstatymą ({{en|Education Act 1944}}) mokyklą perėmė Sario grafystės taryba, tačiau 1976 m. ji tapo nepriklausoma. Tais pačiais metais mergaitės buvo priimtos mokytis tik į paskutiniąją klasę, o nuo 1993 m. mokykloje mergaitės galėjo mokytis visose klasėse. 2003 m. ji susijungė su Raigeto „St Mary's Prep“ bei „Chinthurst“ mokyklomis. Nuo 2017 m. visos trys mokyklos kartu ugdo apie 1 500 mokinių nuo 3 iki 18 metų amžius. 2017 m. buvo įsteigtas tarptautinis gimnazijos skyrius, kuris bendradarbiaudamas su „Kaiyuan“ švietimo fondu planuoja įsteigti iki penkių mokyklų Kinijoje.<ref>{{cite web |url=https://www.reigategrammar.org/about-the-school/history-tradition/ |title=History & Tradition |date=2021-03-11 |publisher=Reigate Grammar School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-10-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211010121423/https://www.reigategrammar.org/about-the-school/history-tradition/ |url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:Dunottar School - geograph.org.uk - 726246.jpg|thumb|„Dunottar“ mokykla]] „Dunottar“ mokykla buvo įkurta 1926 m. ir pavadinta pagal [[Dunotaro pilis|Dunotaro pilį]] [[Aberdynšyras|Aberdynšyre]], kurioje 1651-1660 m. buvo saugomos Škotijos karūnos brangenybės. 1933 m. mokykla persikėlė į dabartinę vietą – 1867 m. pastatytą buvusį „High Trees“ namą.<ref name=Dunottar_History>{{cite web |url=https://www.dunottarschool.com/about-us/our-history-future/ |title=Our History & Future |date=2021 m. balandžio mėn. |publisher=Dunottar School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-03-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210306025957/https://www.dunottarschool.com/about-us/our-history-future/ |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1260767 |title=Dunottar School (High Trees) (Grade II) (1260767) |author=Historic England}}</ref> Šiuo metu „Dunottar“ mokykla yra nepriklausoma mokykla, skirta 11-18 metų vaikams.<ref>{{cite web |url=https://www.dunottarschool.com/admissions/faqs/ |title=FAQs |year=2021 |publisher=Dunottar School |access-date=2022-12-14 |archive-date=2021-01-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210128020911/https://www.dunottarschool.com/admissions/faqs/ |url-status=live}}</ref> 2014 m. ji tapo „United Learning“ mokyklų grupės dalimi.<ref name=Dunottar_History/> === Kitos mokyklos === Į pietus nuo miesto esantis Raigeto „Valley“ koledžas yra buvęs mokinių globos skyrius, kuriame mokosi mokiniai, turėję elgesio problemų bendrojo lavinimo mokyklose.<ref>{{cite web |url=http://www.surreymirror.co.uk/South-East-Surrey-Short-Stay-School-Reigate/story-14123816-detail/story.html |title=South East Surrey Short Stay School becomes Reigate Valley College |website=surreymirror.co.uk |access-date=2022-12-14 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20150924112138/http://www.surreymirror.co.uk/South-East-Surrey-Short-Stay-School-Reigate/story-14123816-detail/story.html |archive-date=2015-09-24}}</ref> Mieste yra dvi specialiosios mokyklos, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai: „Brooklands“ mokykla ''Wray Park'' gatvėje ir „Moon Hall“ koledžas ''Flanchford'' gatvėje netoli Li priemiesčio. == Maldos namai == === Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia === [[Vaizdas:St Mary Magdalene's Church, Chart Lane, Reigate (NHLE Code 1188125) (June 2013).JPG|thumb|right|Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia]] Pirmą kartą bažnyčia Raigete paminėta XII a. pabaigoje, kuomet Hamelinas ir Izabelė Varenai, Sario grafas ir grafienė, padovanojo ''Crechesfeld'' bažnyčią [[Sadarko katedra|Šv. Marijos Overio vienuolynui]]. Manoma, kad tuo metu bažnyčią sudarė [[nava]], presbiterija ir galbūt centrinis bokštas.<ref name=Hooper_1979_pp50-51>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=50-51}}</ref> Seniausios dabartinės Šv. Marijos bažnyčios dalys datuojamos apie 1200 m.<ref name=NHLE_StMaryMagd>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1188125 |title=Church of St Mary Magdalene (Grade II*) (1188125) |author=Historic England}}</ref> Vėlyvaisiais viduramžiais pastatas buvo kelis kartus išplėstas: XIII a. viduryje ir pabaigoje prie jo buvo prijungtos šiaurinė ir pietinė navos,<ref name=Hooper_1979_pp50-51/> XIV a. – pietinė šventoriaus koplyčia,<ref name=NHLE_StMaryMagd/> o XV a. pirmoje pusėje į vakarų pusę perkeltas bokštas.<ref name=Hooper_1979_pp50-51/> Viktorijos laikais vyko du reikšmingi rekonstrukcijos etapai. 1845 m. architektas Henris Vuderis atnaujino sienas, o 1874-1877 m. architektas Džordžas Gilbertas Skotas jaunesnysis įrengė naują stogo dangą ir atnaujino bokštą.<ref name=NHLE_StMaryMagd/> Viduramžių pertvara, skirianti presbiteriją nuo navos, buvo restauruota H. Vuderio, kuris taip pat buvo atsakingas už didžiąją dalį dabartinių [[Vitražas|vitražų]]. Bažnyčios viduje yra keletas XVII ir XVIII a. paminklų, iš kurių didžiausias – paminklas Ričardui Labrokui (mirė 1730 m.), kuris pavaizduotas apsirengęs romėniškais drabužiais, o šalia jo – [[Justicija|Justicijos]] ir Tiesos figūros.<ref name=NHLE_StMaryMagd/> === Raigeto malūno bažnyčia === [[Vaizdas: Mill church.jpg|thumb|right|upright|Raigeto malūno bažnyčia]] Raigeto viržyno vėjo malūnas buvo pastatytas apie 1765 m., o paskutinį kartą veikė 1862 m.<ref name=BBC_Windmill>{{cite news |date=2010-08-24 |title=New tail post for restored Reigate Heath windmill |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-surrey-11068220 |work=BBC News |access-date=2022-12-15 |archive-date=2010-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100827073708/http://www.bbc.co.uk/news/uk-england-surrey-11068220 |url-status=live}}</ref> Viršutinė malūno dalis yra apkalta lentomis, ant jos taip pat laikosi malūno sparnai.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1029105 |title=Reigate Heath Baptist Church, Reigate Heath Windmill (Grade II*) (1188125) |author=Historic England}}</ref> 1880 m. apvalioji stoginė buvo pertvarkyta į Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios koplyčią, kurioje vasaros mėnesiais vyksta pamaldos. Manoma, kad tai vienintelis vėjo malūnas Anglijoje, naudojamas kaip bažnyčia.<ref name=BBC_Windmill/> === Raigeto viržyno bažnyčia === Raigeto viržyno bažnyčia, esanti ''Flanchford'' gatvėje, buvo pastatyta 1907 m. kaip Šv. Marijos Magdalietės koplyčia. Ji pastatyta iš [[Gofruota cinkuota geležis|gofruotos cinkuotos geležies]], kuri yra būdinga maždaug tuo pačiu metu statytoms vadinamoms „geležinėms bažnyčioms“.<ref>{{cite web |url=https://www.heritageopendays.org.uk/visiting/event/heath-church-reigate/heath-church-reigate |title=Heath Church, Reigate |date=2021-05-24 |publisher=Heritage Open Days |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-09-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210925172812/https://www.heritageopendays.org.uk/visiting/event/heath-church-reigate/heath-church-reigate |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://boroughchurches.org.uk/church/heath-church-reigate/ |title=Heath Church, Reigate |year=2021 |publisher=Borough Churches |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-09-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210925172816/https://boroughchurches.org.uk/church/heath-church-reigate/ |url-status=live}}</ref> === Šv. Morkaus bažnyčia === [[Vaizdas:St Mark's Church - geograph.org.uk - 822223.jpg|thumb|right|Šv. Morkaus bažnyčia]] Šv. Morkaus bažnyčia ''Alma'' gatvėje buvo atidaryta 1860 m., kad aptarnautų į šiaurę nuo geležinkelio stoties statomą naują gyvenamųjų namų kvartalą.<ref name=St_Marks>{{cite web |url=https://www.stmarksreigate.co.uk/about-us/history/history-2061.php |title=History of St Mark's |year=2014 |publisher=St Mark's Church |access-date=2022-12-15 |archive-date=2017-01-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170106092612/http://stmarksreigate.co.uk/about-us/history/history-2061.php |url-status=live}}</ref> Ją suprojektavo architektų firma „Field & Hilton“.<ref>{{cite web |url=https://www.reigate-banstead.gov.uk/download/downloads/id/380/view_the_list_of_buildings_of_architectural_and_historic_interest |title=List of buildings of architectural and historic interest |date=2014 m. gegužės mėn. |publisher=Reigate & Banstead Borough Council |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-09-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210925172811/https://www.reigate-banstead.gov.uk/download/downloads/id/380/view_the_list_of_buildings_of_architectural_and_historic_interest |url-status=live}}</ref> Bokštas ir [[smailė]] buvo pristatyti 1863 m., tačiau 1919 m. smailė buvo nugriauta. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, todėl teko nugriauti pietinį transeptą. Daugumą langų sunaikino bombų sprogimai. 1955 m. buvo įrengtas naujas rytinis langas, kurį suprojektavo anglų vitražistas Frensis Spearas.<ref name=St_Marks/> === Šv. Pilypo bažnyčia === Į šiaurės vakarus nuo miesto centro esanti Šv. Pilypo bažnyčia buvo pastatyta 1863 m., iš pradžių kaip Šv. Morkaus bažnyčios koplyčia.<ref>{{cite web |url=http://www.stphilipsreigate.com/about-st-philips.html |title=About St Philip's Church |year=2016 |publisher=St Philip's Church |access-date=2022-12-15 |archive-date=2020-02-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200203151245/http://stphilipsreigate.com/about-st-philips.html |url-status=live}}</ref> Bažnyčios [[sakykla]] buvo pastatyta 1898 m., o retabulas – 1919 m.<ref>{{cite book |title=The History of St Philip's Church, Reigate |editor-last=Jones |editor-first=H. Kay |year=1963 |publisher=St Philip's Church Parochial Church Council |location=Reigate |page=6–7}}</ref> Po Pirmojo pasaulinio karo rytinė bažnyčios dalis buvo pertvarkyta, kad būtų pakeltas grindų lygis, o 1957 m. presbiterija buvo praplėsta į navą.<ref>{{cite book |title=The History of St Philip's Church, Reigate |editor-last=Jones |editor-first=H. Kay |year=1963 |publisher=St Philip's Church Parochial Church Council |location=Reigate |page=9–10}}</ref> === Šv. Luko bažnyčia === 1871 m. į pietus nuo miesto buvo atidaryta gotikinio stiliaus Šv. Luko bažnyčia. XX a. septintajame dešimtmetyje per audrą buvo apgadinta vakarinė bažnyčios dalis, o pažeista siena buvo pakeista skaidraus stiklo langu. Bažnyčia buvo išplėsta į vakarus, prie jos pristatytas priestatas, kuriame įrengta nakvynės prieglauda.<ref>{{cite book |title=A brief history of St Luke's Church, Reigate |year=2021 |publisher=St Luke's Church}}</ref> === Raigeto metodistų bažnyčia === [[Vaizdas:Reigate Methodist Church, High Street, Reigate (June 2013) (3).jpg|thumb|right|Raigeto metodistų bažnyčia]] Nors metodizmo įkūrėjas [[John Wesley|Džonas Vizlis]] 1770-1775 m. Raigete lankėsi keturis kartus,<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=143}}</ref> pirmoji [[Metodistai|metodistų]] koplyčia mieste buvo įkurta tik 1858 m. Dabartinė bažnyčia ''High'' gatvėje buvo pastatyta 1884 m.<ref>{{cite web |url=https://www.reigatemethodist.org.uk/new-here40210/history/ |title=History |publisher=Reigate Methodist |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-09-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210927173853/https://www.reigatemethodist.org.uk/new-here40210/history/ |url-status=live}}</ref><ref>{{cite news |last=Liles |first=Lloyd |date=1985-05-24 |title=Lasting tributes to those in the service of Christ |work=Surrey Mirror |location=Rigate |page=22 |issue=5668}}</ref> === Šventosios Šeimos katalikų bažnyčia === Šventosios Šeimos katalikų bažnyčia buvo pastatyta ''Yorke'' gatvėje, ant vietinio mecenato padovanotos žemės. Ji buvo pašventinta 1939 m. Bažnyčios „Mišių centras“ buvo įkurtas mediniame pastate Vudhače, bet po beveik 50 metų veiklos 2003 m. buvo uždarytas.<ref>{{cite web |url=https://thenativityofthelord.org.uk/about-us/our-churches/holy-family |title=Holy Family |date=2021-07-31 |publisher=The Paish of the Nativity of the Lord |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-09-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210927173854/https://thenativityofthelord.org.uk/about-us/our-churches/holy-family |url-status=live}}</ref> == Kultūra == === Menas === Raigeto vienuolyno muziejuje yra saugomas XVI a. pradžios Džono Lymdeno, paskutiniojo Raigeto vienuolio, portretas.<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/john-lymden-elected-1530-surrendered-1536-the-last-prior-of-reigate-13579 |title=John Lymden (elected 1530, surrendered 1536), the Last Prior of Reigate |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212153/https://artuk.org/discover/artworks/john-lymden-elected-1530-surrendered-1536-the-last-prior-of-reigate-13579 |url-status=live}}</ref> Miesto rotušėje saugomi keli meno kūriniai, įskaitant Henrio Tanvorto Velso (1828-1903 m.),<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/loading-at-the-quarry-holmbury-hill-13559 |title=Loading at the Quarry, Holmbury Hill, Henry Tanworth Wells |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212153/https://artuk.org/discover/artworks/loading-at-the-quarry-holmbury-hill-13559 |url-status=live}}</ref> Džordžo Leono Litlio (1862-1941 m.)<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/sheep-in-a-landscape-13557 |title=Sheep in a Landscape, John Leon Little |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212153/https://artuk.org/discover/artworks/sheep-in-a-landscape-13557 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/evening-lake-scene-13187 |title=Evening Lake Scene, John Leon Little |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212153/https://artuk.org/discover/artworks/evening-lake-scene-13187 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/cows-in-a-landscape-13558 |title=Cows in a landscape, John Leon Little |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212154/https://artuk.org/discover/artworks/cows-in-a-landscape-13558 |url-status=live}}</ref> ir Džordžo Huperio (1910-1994 m.) paveikslus.<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/evening-lake-scene-13187 |title=The Garden at Loxwood, Redhill, George Hooper |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212154/https://artuk.org/discover/artworks/evening-lake-scene-13187 |url-status=live}}</ref> Dailininkų Alfredo Volterio Viljamso (1823-1905 m.), Džeimso Tomaso Linelio (1826-1905 m.) ir Alberto Ernesto Botomlio (1873-1950 m.) peizažai, vaizduojantys Raigeto apylinkes, eksponuojami Lesterio muziejuje ir meno galerijoje,<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/reigate-heath-surrey-81336/ |title=Reigate Heath, Surrey, Alfred Walter Williams |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212156/https://artuk.org/discover/artworks/reigate-heath-surrey-81336 |url-status=live}}</ref> Karališkajame paviljone ir muziejų fonde Braitone<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/driving-sheep-a-view-from-reigate-surrey-75204 |title=Driving Sheep: A view from Reigate, Surrey, James Thomas Linnell |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212155/https://artuk.org/discover/artworks/driving-sheep-a-view-from-reigate-surrey-75204 |url-status=live}}</ref> bei [[Derbio muziejus ir meno galerija|Derbio muziejuje ir meno galerijoje]].<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artworks/prices-lane-reigate-surrey-60833 |title=Price's Lane, Reigate Surrey, Albert Ernest Bottomley |publisher=Art UK |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211014212155/https://artuk.org/discover/artworks/prices-lane-reigate-surrey-60833 |url-status=live}}</ref> Tarp mieste esančių viešojo meno kūrinių yra 1980 m. pietinėje ''London'' gatvės dalyje pastatyta baleto šokėjos [[Margot Fonteyn|Margo Fontein]] statula.<ref name=Guardian_Fonteyn>{{cite news |url=https://www.theguardian.com/culture/charlottehigginsblog/2010/jun/09/margot-fonteyn-royal-opera-house |title=Marking the spot where Peggy became Margot |archive-url=https://web.archive.org/web/20160413120350/http://www.theguardian.com/culture/charlottehigginsblog/2010/jun/09/margot-fonteyn-royal-opera-house |archive-date=2016-04-13 |work=The Guardian |date=2010-06-09 |last=Thorpe |first=Vanessa }}</ref>{{Efn|Statula žymi namo, kuriame 1919 m. gimė M. Fontein, vietą.<ref name=Guardian_Fonteyn/>}} === Literatūra === Raigetas yra [[Šerlokas Holmsas|Šerloko Holmso]] apsakymo „[[Raigeto mįslė]]“ veiksmo vieta. Tai viena iš dvylikos sero [[Arthur Conan Doyle|Artūro Konano Doilio]] „[[Šerloko Holmso memuarai|Šerloko Holmso memuaruose]]“ esančių istorijų.<ref>{{cite book |last=Conan Doyle |first=Arthur |author-link=Arthur Conan Doyle |year=1894 |title=The Memoirs of Sherlock Holmes |url=https://archive.org/details/memoirsofsherloc00doylrich |location=London |publisher=Newnes |page=[https://archive.org/details/memoirsofsherloc00doylrich/page/121 121]-144}}</ref><ref>{{cite book |last=Smith |first=Daniel |title=The Sherlock Holmes Companion: An Elementary Guide |url=https://archive.org/details/sherlockholmesco0000smit_y0b4 |publisher=Aurum Press |location=London |year=2014 |edition=Updated |orig-year=2009 |isbn=978-1-78-131404-3 |page=[https://archive.org/details/sherlockholmesco0000smit_y0b4/page/87 87]}}</ref> == Sportas == === Asociacijos futbolas === „Reigate Priory F.C.“ futbolo klubas buvo įkurtas 1870 m., praėjus vos septyneriems metams po [[Futbolo Asociacija|Futbolo Asociacijos]] įkūrimo. Visą savo istoriją klubas namų rungtynes žaidė ''Park Lane'' gatvėje esančioje aikštėje. „South Park F.C.“ futbolo klubas buvo įkurtas 1897 m. ir nuo pat įkūrimo priklauso „Redhill & District“ futbolo lygai. Iš pradžių klubas namų rungtynes žaidė Pietų parko rajone, tarp ''Crescent'' ir ''Church'' gatvių. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje jis persikėlė į dabartines patalpas ''Whitehall Lane'' gatvėje.<ref>{{cite web |url=https://southparkfootballclub.co.uk/club-history/ |title=Club history |date=2020-10-30 |publisher=South Park F.C. |access-date=2022-12-15 |archive-date=2022-01-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220104120231/https://southparkfootballclub.co.uk/club-history/ |url-status=live}}</ref> === Kriketas === Raigeto vienuolyno parko kriketo klubas buvo įkurtas 1852 m., tačiau manoma, kad ši sporto šaka mieste buvo žaidžiama nuo 1770-ųjų.<ref name=RPCC>{{cite web |url=https://www.reigatepriorycc.co.uk/a/club-history-36078.html |title=Club History |publisher=Reigate Priory Cricket Club |access-date=2022-12-15 |archive-date=2019-07-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190708093154/http://www.reigatepriorycc.co.uk/a/club-history-36078.html |url-status=live}}</ref>{{Efn|Manoma, kad kriketo žaidėjas Tomas Vaitas, mušėjas, dėl kurio 1771 m. rungtynėse tarp „Chertsey“ ir „Hambledon“ kriketo klubų kilo vadinamasis „ginčas dėl lazdos“, didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Raigete.<ref name=RPCC/>}} Pirmosios užregistruotos rungtynės klubo aikštelėje įvyko 1853 m. tarp Rytų Sario ir Vakarų Sasekso komandų. === Golfas === [[Vaizdas:Reigate Heath Windmill and Reigate Heath Golf Club clubhouse - geograph.org.uk - 2081552.jpg|thumb|„Reigate Heath“ golfo aikštyno klubas ir malūno bažnyčia]] „Reigate Heath“ golfo klubas buvo įkurtas 1895 m. Leidimas įrengti 9 duobučių aikštyną viržyne buvo suteiktas su sąlyga, kad klubo nariai vyrai ir moterys turės lygias teises.<ref>{{cite web |url=https://evalu18.com/courses/reigate-heath-golf-club/ |title=Reigate Heath Golf Club |date=2022-03-25 |publisher=EVALU18 |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-07-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210718082426/https://evalu18.com/courses/reigate-heath-golf-club |url-status=live}}</ref> 18 duobučių „Reigate Hill“ golfo aikštyną įrengė dizaineris Deividas Viljamsas.<ref>{{cite web |url=https://www.reigatehillgolfclub.co.uk/golf/golf-club.html |title=Reigate Hill Golf Club, Surrey |year=2018 |publisher=Reigate Hill Golf Club |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-07-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210727030938/https://www.reigatehillgolfclub.co.uk/golf/golf-club.html |url-status=live}}</ref> === Regbio lyga === „Old Reigatian R.F.C.“ regbio klubas buvo įkurtas 1927 m. Iš pradžių klubas namų rungtynes žaidė ''St Alban's'' gatvėje, bet po metų persikėlė į ''Home Farm'' gatvę, Merstame. 1946 m. jis persikėlė į dabartinę aikštę ''Park Lane'' gatvėje, o dabartinis klubo pastatas buvo atidarytas 2012 m. Nuo 2022 m. klubas žaidžia „London Two South West“ lygoje.<ref>{{cite web |url=https://www.oldreigatianrfc.com/about-us/ |title=About us |publisher=Old Reigatian R.F.C. |date=2021-08-24 |access-date=2022-12-15 |archive-date=2022-07-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220716154800/https://www.oldreigatianrfc.com/about-us/ |url-status=live}}</ref> == Žymūs pastatai ir lankytini objektai == === Kranstono biblioteka === Kranstono biblioteka buvo atidaryta 1701 m. ir yra seniausia viešoji biblioteka Anglijoje.<ref name=Cranston_Welcome>{{cite web |url=https://cranstonlibraryreigate.com |title=Welcome |date=2012-07-01 |publisher=Cranston Library |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-02-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210227133950/https://cranstonlibraryreigate.com/ |url-status=live}}</ref> Pirmiausia ji buvo skirta Evelo arkidiakonijos dvasininkams, tačiau 1708 m. ji buvo išplėsta.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=63}}</ref> Biblioteka pavadinta jos įkūrėjo Endriu Kranstono, kuris 1697-1708 m. buvo Raigeto vikaras, vardu. Ji yra įsikūrusi Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios zakristijos pirmajame aukšte. Bibliotekos kolekcijoje sukaupta daugiau kaip 2000 knygų, dauguma jų išleistos XVII ir XVIII a.<ref name=Cranston_Welcome/> === Naujoji rotušė === [[Vaizdas:Reigate Town Hall - geograph.org.uk - 630757.jpg|thumb|Rotušė, ''Castlefield'' gatvė]] Dabartinė rotušė buvo baigta statyti 1901 m. vietoj senosios rotušės ''High'' gatvėje. Ją [[Meno ir amatų judėjimas|meno ir amatų stiliumi]] suprojektavo architektūros įmonė „Macintosh and Newman“<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1260489 |title=Town Hall (1260489) |author=Historic England |access-date=2022-11-28}}</ref> ir iš pradžių buvo vadinama „savivaldybės pastatais“.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=188-189}}</ref> Atidarymo metu pastate taip pat veikė policijos nuovada ir teismai, tačiau 1943&nbsp;m. policija persikėlė į naujas patalpas ''Reigate'' gatvėje,<ref>{{cite web |url=https://british-police-history.uk/f/surrey-joint |title=Surrey Joint Police Force 1943-1947 |publisher=British Police History |access-date=2022-12-15 |archive-date=2021-03-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210307083911/https://british-police-history.uk/f/surrey-joint/ |url-status=live}}</ref> o teismų tarnyba iš pastato išsikėlė aštuntojo dešimtmečio pradžioje.<ref>{{cite web |url=http://www.open.ac.uk/Arts/history-from-police-archives/RB1/Pt3/pt3Reigate70s.html |title=Policing Change 1951-1975 |publisher=Open University |access-date=2022-12-15 |archive-date=2020-09-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200929005946/https://www.open.ac.uk/Arts/history-from-police-archives/RB1/Pt3/pt3Reigate70s.html |url-status=live}}</ref> Rotušė yra Raigeto ir Banstedo rajono tarybos būstinė nuo pat jos įkūrimo 1974 m. balandžio 1 d. === Senoji rotušė === Senoji rotušė, esanti rytiniame ''High'' gatvės gale, buvo pastatyta apie 1728 m.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1188608 |title=The Old Town Hall (Grade II*) (1188608) |author=Historic England}}</ref> Ji pastatyta vietoje koplyčios, skirtos šventajam [[Thomas Becket|Tomui Beketui]]. Po [[Anglijos reformacija|Reformacijos]] koplyčia tapo turgaus pastatu. Apie 1785 m. pastatas buvo nugriautas, o vietoj jo pastatytas dabartinis raudonų plytų statinys.<ref>{{cite book |last=Hooper |first=Wilfrid |year=1979 |orig-year=1945 |title=Reigate: Its story through the ages |location=Guildford |publisher=Surrey Archaeological Society |isbn=978-0-90-396712-9 |page=74-75}}</ref> Pastate buvo įsikūrusi Raigeto rajono savivaldybės taryba nuo pat jos įkūrimo 1863 m.,<ref>{{cite web |url=http://www.open.ac.uk/Arts/history-from-police-archives/RB1/Pt1/pt1ReigateBorough.html |title=Policing the Victorian Countryside 1851-1901 |publisher=Open University |access-date=2022-12-16 |archive-date=2020-02-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200219140719/http://www.open.ac.uk/Arts/history-from-police-archives/RB1/Pt1/pt1ReigateBorough.html |url-status=live}}</ref> kol 1901 m. ji persikėlė į naująją rotušę ''Castlefield'' gatvėje.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1260489 |title=Town Hall (1260489) |author=Historic England |access-date=2022-11-28}}</ref> 1922 m. vietos mecenatas Randalas Voganas nusipirko senąją rotušę ir padovanojo ją rajono tarybai.<ref>{{cite book |title=Reigate and Redhill |series=The Archive Photograph series |editor-last=Goss |editor-first=Mary G. |year=1995 |publisher=Chalford |page=76}}</ref>{{Efn|Randalo Vogano dosnumas Raigetui įamžintas dviejų vietinių gatvių pavadinimuose: ''Randal Crescent'' ir ''Vogan Close''.<ref name="Ward 1998 86–87"/>|name=Vogan}} === Raigeto fortas === Raigeto fortas, esantis ant Raigeto kalvos, yra viena iš 13 Londono gynybinių pozicijų, pastatytų 1890-aisiais.<ref>{{cite web |url=https://www.nationaltrust.org.uk/reigate-hill-and-gatton-park/features/reigate-fort-at-reigate-hill-and-gatton-park |title=Reigate Fort |date=2017-03-14 |orig-date=2015-06-26 |publisher=National Trust |access-date=2022-12-16 |archive-date=2021-05-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210507022738/https://www.nationaltrust.org.uk/reigate-hill-and-gatton-park/features/reigate-fort-at-reigate-hill-and-gatton-park |url-status=live}}</ref> Pirmiausia jos buvo skirtos [[Pėstininkas|pėstininkų]] [[Redutas|redutams]], kurias būtų galima naudoti prancūzų invazijos atveju. 1898 m. baigtas statyti Raigeto fortas yra vienas didžiausių iš 116 km gynybinės linijos fortų. Jis buvo sudarytas iš žemių pylimo, o iš jo atsivėrė puikus vaizdas į pietus nuo Raigeto. Tarp išlikusių pastatų yra ir sandėlis, kuriame buvo laikomi šaudmenys.<ref>{{cite book |title=The London Mobilisation Centres |last1=Beanse |first1=Alec |last2=Gill |first2=Roger |year=2011 |isbn=978-0-95-484537-7 |publisher=David Moore |location=Hampshire |page=55–58}}</ref><ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1019245 |title=Reigate Fort (Grade II) (1019245) |author=Historic England}}</ref> 1907 m. Raigeto fortas buvo paskelbtas nereikalingu, o žemė parduota. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis buvo naudojamas kaip šaudmenų sandėlis, o per Antrąjį pasaulinį karą, manoma, buvo naudojamas kaip [[Britų armija|britų armijos]] Pietryčių vadavietės ryšių stotis.<ref>{{cite web |url=https://www.nationaltrust.org.uk/reigate-hill-and-gatton-park/features/-history-of-reigate-fort-at-reigate-hill-and-gatton-park |title=History of Reigate Fort at Reigate Hill and Gatton Park |date=2015-11-20 |orig-date=2015-07-17 |publisher=National Trust |access-date=2022-12-16 |archive-date=2021-05-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210520125146/https://www.nationaltrust.org.uk/reigate-hill-and-gatton-park/features/-history-of-reigate-fort-at-reigate-hill-and-gatton-park |url-status=live}}</ref> 2000-ųjų pradžioje fortas buvo restauruotas ir yra atviras visuomenei.<ref>{{cite web |url=https://nt.global.ssl.fastly.net/reigate-hill-and-gatton-park/documents/download-our-reigate-fort-leaflet.pdf |title=Reigate Fort |date=2009-04-01 |publisher=National Trust |access-date=2022-12-16 |archive-date=2021-10-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211010121421/https://nt.global.ssl.fastly.net/reigate-hill-and-gatton-park/documents/download-our-reigate-fort-leaflet.pdf |url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news |last=Watkins |first=Jack |date=2021-02-03 |orig-date=2015-07-12 |title=A military mystery at Reigate Fort - secret tunnels and wartime heroes |url=https://www.greatbritishlife.co.uk/homes-and-gardens/places-to-live/a-military-mystery-at-reigate-fort-secret-tunnels-and-wartime-7165082 |work=Surrey Life |access-date=2022-12-16 |archive-date=2021-04-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210411135504/https://www.greatbritishlife.co.uk/homes-and-gardens/places-to-live/a-military-mystery-at-reigate-fort-secret-tunnels-and-wartime-7165082 |url-status=live}}</ref> === Raigeto kalvos pėsčiųjų tiltas === [[Vaizdas:Reigate_Hill_footbridge.jpg|thumb|right|Raigeto kalvos pėsčiųjų tiltas]] Raigeto kalvos pėsčiųjų tiltas yra nutiestas virš A217 kelio, einančio į šiaurę nuo miesto. Jis baigtas statyti 1910 m., jo ilgis – 30 m. Jis pastatytas naudojant [[François Hennebique|Fransua Henebiko]] konstrukcijos metodą ir yra vienas pirmųjų [[Gelžbetonis|gelžbetoninių]] tiltų Anglijoje.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1031870 |title=Reigate Hill Footbridge (Grade II) (1031870) |author=Historic England}}</ref> Jis pakeitė 1825 m. pastatytą ankstesnį kabantį tiltą.<ref name=Curtis_Walker_2007_pp55-57/><ref>{{cite web |url=https://www.geograph.org.uk/photo/1277367 |title=Bridge carrying public footpath over A217 (Reigate Hill) |last=Rogerson |first=Richard |date=2009-04-18 |publisher=Geograph |access-date=2022-12-16 |archive-date=2018-10-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181031021551/http://www.geograph.org.uk/photo/1277367 |url-status=live}}</ref> === „Wray Common“ malūnas === [[Vaizdas:Wray Common mill.jpg|thumb|right|upright|„Wray Common“ malūnas]] „Wray Common“ vėjo malūnas buvo pastatytas 1824 m. į šiaurės rytus nuo miesto centro. Malūnas pastatytas iš degtų plytų ir turi metalinį stogą.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1029127 |title=Wray Common Windmill (Grade II*) (1029127) |author=Historic England}}</ref> Iki 1895 m. malūne buvo malami kukurūzai, o vėliau jis tapo žemės ūkio prekių parduotuve. XX a. septintajame dešimtmetyje jis buvo paverstas keturių aukštų privačia rezidencija. 2004-2007 m. buvo vykdoma pastato restauravimo programa, kurios metu buvo sumontuoti nauji neveikiantys malūno sparnai.<ref>{{cite news |url=https://www.getsurrey.co.uk/news/surrey-news/sails-wray-common-windmill-reigate-15376194 |title=This is why the sails on Wray Common Windmill in Reigate have disappeared |first=Jenny |last=Seymour |date=2018-11-08 |work=Surrey Live |access-date=2022-12-16 |archive-date=2018-11-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181116042244/https://www.getsurrey.co.uk/news/surrey-news/sails-wray-common-windmill-reigate-15376194 |url-status=live}}</ref> == Parkai ir atviros erdvės == === Pilies sodai === Pilies sklype esantys sodai, užimantys apie 2 ha plotą, buvo įrengti 1870-aisiais. 1873 m. Somerso baronas juos išnuomojo rajono tarybai, tačiau nuosavybės teisę į juos taryba įgijo tik 1921 m.<ref name=Hooper_1979_46-47/> Piliakalnio viršūnėje esanti akmeninė piramidė tarnauja kaip vartai į apačioje esančią Baronų olą.<ref>{{cite web |url=https://www.castleuk.net/castle_lists_south/187/reigatecastle.html |title=Reigate Castle |year=2014 |publisher=CastleUK.net |access-date=2022-12-16 |archive-date=2020-08-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200814020108/http://www.castleuk.net/castle_lists_south/187/reigatecastle.html |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.ecastles.co.uk/reigate.html |title= Reigate Castle |publisher=Castles and Fortifications of England and Wales |access-date=2022-12-16 |archive-date=2021-04-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210413005938/http://ecastles.co.uk/reigate.html |url-status=live}}</ref> === Gatono parkas === Gatono parkas, esantis maždaug už 3 km į šiaurę nuo Raigeto, yra 234 ha ploto parkas į pietus nuo nusidriekusių Šiaurės žemakalnių šlaitų. Jo ištakos – viduramžių elnynas, kuris buvo įkurtas Gatono dvaro [[Domenas (žemės valda)|domene]]. XVII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose anglų sodininko [[Lancelot Brown|Lanseloto Brauno]] sukurtame kraštovaizdyje yra 11 ha ploto dekoratyvinis ežeras.<ref>{{cite web |url=https://HistoricEngland.org.uk/listing/the-list/list-entry/1001409 |title=Lower Gatton Park (Grade II) (1001409) |author=Historic England |access-date=2022-11-28}}</ref> Parkas visuomenei atviras kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį nuo vasario iki spalio mėn.<ref>{{cite web |url=https://gattonpark.co.uk |title=Welcome |year=2019 |publisher=Gatton Park |access-date=2022-12-17 |archive-date=2022-04-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220405090844/https://gattonpark.co.uk/ |url-status=live}}</ref> === Vienuolyno parkas === 1920 m. Raigeto vienuolyno teritoriją įsigijo vietos mecenatas Randalas Voganas, kuris padovanojo žemę rajono tarybai, „kad būtų išsaugotas natūralus jos grožis, o ja galėtų naudotis bei ramiai mėgautis visuomenė“.<ref name="Ward 1998 86–87"/>{{Efn|name=Vogan}} 58 ha ploto parkas visuomenei buvo atidarytas 1946 m. 2007 m. rajono taryba pradėjo restauravimo projektą, iš dalies finansuojamą 4,2&nbsp;mln. svarų sterlingų loterijos dotacijos lėšomis.<ref>{{cite news |date=2010-12-25 |title=Film explores history of Reigate Priory in Surrey |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-surrey-12060875 |work=BBC News |location=London |access-date=2022-12-17 |archive-date=2010-12-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20101228034204/http://www.bbc.co.uk/news/uk-england-surrey-12060875 |url-status=live}}</ref> Parke yra pagal architekto [[Dominique Perrault|Dominiko Pero]] projektą pastatytas [[paviljonas]], kuriame įrengta kavinė.<ref>{{cite news |last=Glancy |first=Jonathan |date=2008-06-24 |title=A charming French fancy on a British lawn |url=https://www.theguardian.com/artanddesign/artblog/2008/jun/24/acharmingfrenchfancyonab |work=The Guardian |location=London |access-date=2022-12-17 |archive-date=2015-09-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150916022952/http://www.theguardian.com/artanddesign/artblog/2008/jun/24/acharmingfrenchfancyonab |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.perraultarchitecture.com/en/projects/2481-priory_park_pavilion.html |title=Priory Park Pavilion |year=2008 |publisher=Dominique Perrault Architecture |access-date=2022-12-17 |archive-date=2017-03-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170318230409/http://www.perraultarchitecture.com/en/projects/2481-priory_park_pavilion.html |url-status=live}}</ref> Parke yra vaikų žaidimų aikštelė, teniso kortai ir riedlenčių parkas, taip pat pasivaikščiojimo takai, sodai ir ežeras.<ref>{{cite web |url=https://www.visitsoutheastengland.com/things-to-do/reigate-priory-park-p1250651 |title=Reigate Priory Park |year=2022 |publisher=Visit South East England |access-date=2022-12-17 |archive-date=2021-02-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210224232904/https://www.visitsoutheastengland.com/things-to-do/reigate-priory-park-p1250651 |url-status=live}}</ref> === Raigeto viržynas === Raigeto viržynas yra 65 ha „[[ypatingos mokslinės svarbos teritorija]]“, esanti į vakarus nuo miesto centro. Didelę teritorijos dalį užima atviri [[Viržynas|viržynai]] ir rūgščios dirvos, kuriose vyrauja [[šilinis viržis]], [[pilkoji erika]] ir [[lanksčioji šluotsmilgė]]. Šiose vietovėse taip pat aptinkama [[Prožirnis|prožirnių]] ir [[Dobilas|dobilų]]. Teritorijoje be to yra [[Juodalksnis|juodalksnių]] miškas, kuriame auga [[paprastoji linksmė]], [[durpyninė našlaitė]], [[pelkinė raistenė]] ir reta [[žiloji viksva]]. Rytiniame viržyno pakraštyje yra pelkėta pieva, kurioje auga [[pelkinė vingiorykštė]], [[miškinis skudutis]], [[pelkinė puriena]] ir [[rausvoji gegūnė]].<ref>{{cite web |url=https://consult.defra.gov.uk/natural-england/reigate-heath-sssi/results/reigateheathsssicitationconfirmed27april2021.pdf |title=Reigate Heath |date=2020-10-30 |publisher=DEFRA (UK Government) |access-date=2022-12-17 |archive-date=2021-05-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210513143948/https://consult.defra.gov.uk/natural-england/reigate-heath-sssi/results/reigateheathsssicitationconfirmed27april2021.pdf |url-status=live}}</ref> === Pietų parkas === Į vakarus nuo Vudhačo esantis Pietų parkas yra 4,25 ha ploto poilsio aikštelė, kuri priklauso Pietų parko sporto asociacijai. Parke yra įrengtos sporto aikštelės ir vaikų žaidimų aikštelė.<ref name=FIT_South_Park>{{cite web |url=https://www.fieldsintrust.org/FieldSite/South-Park-Reigate |title=South Park (Reigate) |date=2021-11-19 |publisher=Fields in Trust |access-date=2022-12-17 |archive-date=2022-04-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220413185842/https://www.fieldsintrust.org/FieldSite/South-Park-Reigate |url-status=live}}</ref> 2021 m. gruodžio mėn. atidaryta nauja [[Kalnų dviratis|kalnų]] ir BMX dviratininkams skirta trasa, finansuota dviem 20 000 svarų sterlingų dotacijomis.<ref>{{cite news |date=2021-12-31 |title=Pump track now open in South Park, Reigate |url=https://reigate.uk/pump-track-now-open-in-south-park-reigate/ |work=reigate.uk |location=Reigate |access-date=2022-12-17 |archive-date=2022-01-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220101090940/https://reigate.uk/pump-track-now-open-in-south-park-reigate/ |url-status=live}}</ref> Nuo 1934 m. spalio mėn. parką prižiūri labdaros organizacija „Fields in Trust“.<ref name=FIT_South_Park/> == Įžymūs gyventojai == * [[John Foxe|Džonas Foksas]] (1516/17–1587 m.) – [[Martirologas|martirologas]] sudarytojas, apie 1548–1559 m. dirbęs Raigeto pilyje Sario grafo vaikų auklėtoju.<ref>{{cite encyclopedia |title=Foxe, John |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Freeman |first=Thomas S |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/10050}}</ref> * Džonas Parsonsas (1639–1717 m.) – verslininkas ir politikas, 1703 m. [[Londono lordas-meras]], nuo 1681 m. iki mirties gyvenęs Raigeto vienuolyne.<ref name=Hooper_1979_p73/><ref name=Moore_Jan_2007/> * Anė Aleksander (1774/5–1861 m.) – bankininkė, didžiąją gyvenimo dalį gyvenusi Raigete.<ref>{{cite encyclopedia |title=Alexander [née Barber], Ann |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Fletcher |first=Gordon |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/53243}}</ref> * Džordžas Viljamas Aleksanderis (1802–1890 m.) – bankininkas, filantropas, Anės Aleksander sūnus, nuo 1853 m. iki mirties gyvenęs Vudhače.<ref>{{cite encyclopedia |title=Alexander, George William |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Fletcher |first=Gordon |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/49084}}</ref> * [[William Harrison Ainsworth|Viljamas Harisonas Einsvortas]] (1805–1882 m.) – istorinių romanų rašytojas, pastarąją gyvenimo dalį gyvenęs Raigete.<ref>{{cite encyclopedia |title=Ainsworth, William Harrison |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Goldfarb |first=Sheldon |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/243}}</ref> * Džordžas Laksfordas (1807–1854 m.) – botanikas, gyvenęs Raigete iki 1834 m. 1838 m. išleido knygą „Raigeto apylinkių flora“.<ref>{{cite encyclopedia |title=George Luxford |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Allen |first=D. E. |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/17231}}</ref> * Anė Maning (1807–1879 m.) – rašytoja, 1850–1878 m. gyvenusi ant Raigeto kalvos.<ref>{{cite encyclopedia |title=Major-generals (act. 1655–1657) |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Armstrong |first=Mary A. |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/17969}}</ref> * Džeimsas Kadvortas (1817–1899 m.) – geležinkelių inžinierius, 1879–1899 m. gyvenęs Raigete.<ref>{{cite book |last=Marshall |first=John |title=A Biographical Dictionary of Railway Engineers |year=1978 |publisher=David & Charles |location=Newton Abbot |isbn=0-7153-7489-3 |page=62}}</ref> * [[Francis Frith|Frensis Fritas]] (1822–1898 m.) – fotografas, 1860 m. Raigete įkūręs leidybos įmonę.<ref>{{cite encyclopedia |title=Francis Frith |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Sackett |first=T. R. |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/37434}}</ref> * [[Edward Frankland|Edvardas Franklendas]] (1825–1899 m.) – organinių metalų chemikas, 1885 m. ant Raigeto kalvos įkūręs nepriklausomą laboratoriją.<ref>{{cite encyclopedia |title=Frankland, Sir Edward |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Russell |first=Colin A. |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/10083}}</ref> * Margaret Krosfild (1859–1952 m.) – geologė, didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenusi mieste.<ref>{{cite encyclopedia |title=Crosfield, Margaret Chorley |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=McConnell |first=Anita |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/58473}}</ref> * Fredas Stryteris (1879–1975 m.) – sodininkas ir transliuotojas, būdamas 12 metų pirmą kartą įsidarbino šalia Raigeto kalvos ir dirbo miestelyje iki 1897 m.<ref>{{cite encyclopedia |title=Streeter, Frederick |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Waymark |first=Janet |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/95219}}</ref> * H. M. Beitemanas (1887–1970 m.) – karikatūristas ir iliustratorius, nuo 1918 m. 14 metų gyvenęs Raigete.<ref>{{cite encyclopedia |title=Bateman, Henry Mayo |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Jensen |first=John |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/30636}}</ref> * Klifas Maiklmoras (1919–2016 m.) – transliuotojas, didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį gyvenęs Raigete.<ref>{{cite encyclopedia |title=Michelmore, Arthur Clifford (Cliff) (1919–2016), broadcaster |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Leapman |first=Michael |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/odnb/9780198614128.013.111173}}</ref> * Bobas Dou (1920–2010 m.) – [[Britanijos mūšis|Britanijos mūšio]] [[asas]], gimęs Raigete.<ref>{{cite book |last=Ogley |first=Bob |year=1995 |title=Surrey at war 1939-1945 |publisher=Froglets |location=Brasted Chart |isbn=978-1-87-233765-4 |page=69}}</ref><ref>{{Cite news |work=The Times |title=Wing Commander Bob Doe |date=2010-03-03 |page=64 |issue=69885}}</ref> * Rėjus Alanas (1930–2010 m.) – [[Ventrologija|ventrologas]] ir rašytojas, gyvenimo pabaigoje gyvenęs Raigete.<ref>{{cite encyclopedia |title=Alan, Ray [real name Raymond Alan Whyberd] |encyclopedia=Oxford Dictionary of National Biography |last=Young |first=Cy |publisher=Oxford University Press |doi=10.1093/ref:odnb/102467}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/10147436 |title=Ventriloquist Ray Alan dies at 79 |work=BBC News |date=2010-05-24 |access-date=2022-12-18 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20171126153538/http://www.bbc.co.uk/news/10147436 |archive-date=2017-11-26}}</ref> * [[Max Chilton|Maksas Čiltonas]] (g. 1991 m.) – lenktynininkas, gimęs Raigete<ref>{{cite news |url=https://www.getsurrey.co.uk/all-about/max-chilton |title=Max Chilton |work=Surrey Live |access-date=2022-12-18 |archive-date=2022-05-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220504141539/https://www.getsurrey.co.uk/all-about/max-chilton |url-status=live}}</ref> ir mokęsis Raigeto „St Mary's“ mokykloje.<ref>{{cite news |last=Lacey |first=Hester |date=2020-08-21 |title=Max Chilton: 'I married my childhood sweetheart. I've known my wife since I was six |work=Financial Times |url=https://www.ft.com/content/46a6cdb6-a636-4b42-8da5-e6389ea49d6d |access-date=2022-12-18 |archive-date=2020-11-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201101052600/https://www.ft.com/content/46a6cdb6-a636-4b42-8da5-e6389ea49d6d |url-status=live}}</ref> == Pastabos == {{Notelist|2}} == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} {{ltunavigacija |C= Raigetas |Š=Margeris, Žemutinis Kingsvudas |ŠR=Gatonas, Merstamas |R=[[Redhilis]] |PR=Erlsvudas, Salfordsas ir [[Horlis]] |P=Sidlou |PV=Lajus |V=Baklandas |ŠV=Mogadoras, Volton on de Hilis }} {{SavStr}} [[Kategorija:Anglijos miestai]] [[Kategorija:Sario gyvenvietės]] 2x0z52oklka2qnnti98rik40wn7mxmv 0 621892 7855663 7820701 2026-06-13T12:31:47Z Hacker5934 179001 /* LKL klubai tarptautiniuose turnyruose */ 7855663 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos krepšinio lygos 2022–2023 metų sezonas''' – 30-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsafe-LKL) sezonas, kuriame varžėsi 12 pajėgiausių Lietuvos krepšinio klubų. Čempionais po metų pertraukos tapo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], kuris finale nugalėjo titulą gynusį [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytą“]].<ref>{{cite news |title=„Rytas“ nukarūnuotas – „Žalgiris“ atsisėdo į LKL čempionų sostą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2023/06/10/news/lemiamas-musis-del-lkl-aukso-ziedu-zalgiris-bando-atimti-is-ryto-cempiono-titula-27334707 |accessdate=2023-06-10 |work=lrytas.lt |date=2022-06-10 |language= |archive-date= |archive-url= }}</ref> == Turnyro formatas == Turnyras vyks dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta 3 ratų sistema,<ref name="lrt">[https://lkl.lt/straipsniai/6093/jubiliejiniame-betsafe-lkl-sezone-dar-daugiau-tv-transliaciju-paaiskejo-lygos-tvarkarastis-ir-naujasis-logotipas ''Jubiliejiniame „Betsafe-LKL“ sezone – dar daugiau TV transliacijų, paaiškėjo lygos tvarkaraštis ir naujasis logotipas''], lkl.lt, 2021-08-10. Nuoroda tikrinta 2022-12-21.</ref> t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po vienerias rungtynes namuose ir išvykoje, o trečiojo rato tvarkaraštis bus nustatytas, pagal komandų vietas praėjusiame sezone. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais iš viso po 33 rungtynes. Į atkrintamąsias varžybas pateks 8 geriausios reguliariojo sezono komandos. Ketvirtfinalyje bus žaidžiama iki 2 pergalių, o pusfinalyje ir finale – iki 3 pergalių.<ref name="lrt"/> == Dalyvaujantys klubai == Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone,<ref name="lrt"/> taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. Komandų skaičius padidintas iki 12, prie praėjusiame sezone dalyvavusių 11 komandų prisijungė [[BC Gargždai-SC|„Gargždų“]] ekipa, laimėjusi [[NKL]] <ref>{{cite news |title= Oficialu: „Gargždai“ kitą sezoną žais LKL |url=https://www.krepsinis.net/naujiena/oficialu-gargzdai-kita-sezona-zais-lkl/319723 |accessdate=2023-05-16 |work=krepsinis.net |date=2022-05-20 |language= |archive-date= |archive-url= }}</ref>. Gargždų komanda namų rungtynes žaidė [[Palangos arena|Palangos arenoje]], nes savo mieste neturėjo LKL standartus atitinkančios arenos. Alytaus „Dzūkija“ pakeitė pavadinimą į „Wolves“, kai klubo savininku tapo verslininkas [[Gediminas Žiemelis]].<ref>{{cite news |title=Atskleistas naujojo Žiemelio krepšinio klubo pavadinimas – įkūnija lietuvišką legendą |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/atskleistas-naujojo-ziemelio-krepsinio-klubo-pavadinimas-ikunija-lietuviska-legenda-90621777 |accessdate=2023-05-16 |work=delfi.lt |date=2022-06-30 |language= |archive-date= |archive-url= }}</ref> {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = Komandų geografija '''2022–23 LKL sezone''' |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.4000000 |long=24.0500000 |position=bottom |label=[[Alytaus Wolves|Wolves]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7Bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=56.061241 |long=24.413692 |position=bottom |label={{nowrap|[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pieno žvaigždės]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.646339 |long=23.960624 |position=right |label=[[Prienų Prienai|Labas GAS]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.9095 |long=21.0695 |position=right |label=[[BC Gargždai-SC|Gargždai]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Alytaus Wolves|Alytaus „Wolves“]] || [[Alytaus arena]] || 5500 || Alytus || 2022 |- | [[BC Gargždai-SC|Gargždų „Gargždai“]] || [[Palangos arena]] ||1200 || [[Palanga]] || 1996 |- | [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava|| 1999 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3044 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]] || 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || [[Pieno žvaigždžių arena]] ||1500|| Pasvalys || 1999 |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || [[Prienų arena]] ||1500|| Prienai || 1994 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] |2500 | Vilnius || 1997 |} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta !! Šaltinis |- | [[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#ff6d09;color:#ffffff;text-align:center"| '''[[Eurolygos 2022–2023 m. sezonas|<span style="color: white">EuroLyga</span>]]''' ||7 vieta ||[https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/standings/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230616172942/https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/standings/ |date=2023-06-16 }} |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || style="background-color:#0072CE;color:white;text-align:center"|'''[[Europos taurė|<span style="color: white">Europos taurė</span>]]'''|| aštuntfinalis|| [https://www.delfi.lt/krepsinis/europos-taure/drama-paryziaus-klubui-pralaimejes-lietkabelis-baige-zygi-europoje-93059003#:~:text=Panev%C4%97%C5%BEio%20%E2%80%9E7bet-Lietkabelis%E2%80%9C%20Europos%20taur%C4%97s%20a%C5%A1tuntfinalyje%2097%3A98%20%2824%3A19%2C%2021%3A27%2C,Senojo%20%C5%BEemyno%20turnyre.%20Rungtyni%C5%B3%20pabaiga%20paliko%20nema%C5%BEai%20klaustuk%C5%B3.] |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || rowspan="2" style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center"|'''[[FIBA Čempionų lyga|<span style="color: white">FIBA Čempionų lyga</span>]]'''|| "Top 16" etapas ||[https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/pergales-neuzteko-13-tasku-persvaros-nesurinkes-rytas-baige-pasirodyma-cempionu-lygoje-n1225675] |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta !Rezultatas |- bgcolor=#ccffcc |1 || align="left" |Kauno „Žalgiris“|| 33||28||5 | rowspan="8" |Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left" |Vilniaus „Rytas“|| 33||27||6 |- bgcolor="#ccffcc" |3 ||align="left"|Alytaus „Wolves“|| 33||23||10 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left" |Panevėžio „7bet-Lietkabelis“|| 33||23||10 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left" |Utenos „Uniclub Casino - Juventus“|| 33||18||15 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left" |Jonavos „CBet“|| 33||18||15 |- bgcolor="#ccffcc" |7|| align="left" |Klaipėdos „Neptūnas“||33||16||17 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left" |Kėdainių „Nevėžis-Optibet“||33||14||19 |- bgcolor="" |9 || align="left" |Šiaulių „Šiauliai“|| 33||13||20 |- bgcolor="" |10 || align="left" |Pasvalio „Pieno Žvaigždės“|| 33||8||25 |- bgcolor="" |11|| align="left" |Gargždų „Gargždai“|| 33||6||27 |- bgcolor=#ffcccc |12|| align="left" |Prienų „Labas Gas“|| 33||4||29 |Iškrenta į [[Nacionalinė krepšinio lyga|NKL]] |} ===Mėnesio žaidėjas=== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! Mėnuo ! style="width:200px;"|Žadėjas ! style="width:200px;"|Komanda ! {{Abbr|Nuor.|Nuoroda}} |- ! colspan=4 | 2022 |- |Spalis || align="left"|{{flagicon|USA}} [[Jeffery Garrett]] ||align="left"| [[Jonavos Sporto Klubas|„CBet“]] || [https://web.archive.org/web/20221229210851/https://bcjonava.lt/naujiena/?id=574] |- |Lapkritis || align="left"|{{flagicon|LTU}} [[Giedrius Staniulis]] ||align="left"| [[Gargždų Gargždai|„Gargždai“]] ||[https://lkl.lt/straipsniai/6330/lapkricio-mvp-tapes-g-staniulis-prie-asmenines-sekmes-troksta-prideti-ir-komandine-nepagauname-fortunos] |- |Gruodis || align="left"|{{flagicon|LTU}} [[Gytis Radzevičius]] ||align="left"| [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || [https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1857067/lkl-gruodzio-menesio-mvp-spindejes-radzevicius] |- ! colspan=4 | 2023 |- |Sausis || align="left"|{{flagicon|LTU}} [[Martynas Echodas]] ||align="left"| [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || [https://www.basketnews.lt/news-184746-menesio-mvp-tapes-echodas-apie-padeka-komandos-draugui-bei-darba-su-valanciunu-ir-saboniu.html] |- |Vasaris || align="left"|{{flagicon|USA}} [[Deshawn Freeman]] ||align="left"| [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|„Nevėžis-Optibet“]] ||[https://lkl.lt/straipsniai/6530/betsafe-lkl-vasario-mvp-vos-pusantro-menesio-kedainiuose-praleides-d-freemanas] |- |Kovas || align="left"|{{flagicon|BEL}} [[Tim Lambrecht]] ||align="left"| [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|„Nevėžis-Optibet“]] || [https://lkl.lt/straipsniai/6611/kovo-mvp-t-lambrechtas-jutau-kad-svarbi-role-kris-ir-ant-manes] |- |Balandis || align="left"|{{flagicon|BEL}} [[Tim Lambrecht]] ||align="left"| [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|„Nevėžis-Optibet“]] || [https://lkl.lt/straipsniai/6705/antra-menesi-paeiliui-mvp-tapes-t-lambrechtas-rengiasi-musiui-del-atkrintamuju-zaidimas-namuose-musu-pranasumas] |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]|0 ||4 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|2|5 [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]]| 1 ||2 '''[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]'''|2|7 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]|0 ||3 [[Alytaus Wolves|Alytaus „Wolves“]]|0|6 '''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' |'''2''' ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' |'''3''' |2 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |1 ||3 '''[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' |'''3''' |4 [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]|0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' |'''3'''|2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |2 ||3 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' |'''3'''|4 [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]] |2 }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2022–2023 m. Betsafe-LKL čempionas |- |align=center|[[File:600px Bianco e Verde.svg|150px]]<br /><br /><span style="font-size: 140%;">'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''<br /></span>'''24 titulas''' |} ==Individualūs apdovanijimai== ===Reguliariojo sezono MVP=== {| class="wikitable" |- ! align="center"|{{abbr|Poz.|Pozicija}} ! align="center"|Žaidėjas ! align="center"|Komanda |- | align=center| [[įžaidėjas|PG]] || {{flagicon|USA}} [[Ahmad Caver]] || [[Alytaus Wolves|Alytaus „Wolves“]] |} <small>'''Šaltinis:'''<ref>{{cite news |title=LKL reguliariojo sezono MVP – „Wolves“ lyderis Caveris |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1985591/lkl-reguliariojo-sezono-mvp-wolves-lyderis-caveris |accessdate=2023-05-16 |work=lrt.lt |date=2023-05-10 |language= |archive-date= |archive-url= }}</ref></small> ===Finalo MVP=== {| class="wikitable" |- ! align="center"|{{abbr|Poz.|Pozicija}} ! align="center"|Žaidėjas ! align="center"|Komanda |- | align=center| [[įžaidėjas|PG]] || {{flagicon|USA}} [[Isaiah Taylor]] || | [[Kauno Žalgiris|„Žalgiris“]] |} <small>'''Šaltinis:'''<ref name=kaunodiena>{{cite news |title=„Betsafe-LKL“ sezono apdovanojimai: finalo serijos MVP – I. Tayloras, metų treneris – V. Šeškus|url=https://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/krepsinis/betsafe-lkl-sezono-apdovanojimai-finalo-serijos-mvp-i-tayloras-metu-treneris-v-seskus-1128496 |accessdate=2023-06-15 |work=kauno.diena.lt |date=2023-06-12 |language= |archive-date= |archive-url= }}</ref></small> ===Simbolinė sezono komanda === {| class="wikitable sortable" |- ! align="center"|{{abbr|Poz.|Pozicija}} ! align="center"|Žaidėjas ! align="center"|Komanda |- | align=center| [[įžaidėjas|PG]] || {{flagicon|USA}} [[Ahmad Caver]] || [[Alytaus Wolves| „Wolves“]] |- | align=center| [[atakuojantis gynėjas|SG]] || {{flagicon|USA}} [[Marcus Foster]] || [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] |- | align=center| [[sunkusis kraštas|PF]] || {{flagicon|USA}} [[Jeffery Garrett]] || [[Jonavos Sporto Klubas|„CBet“]] |- | align=center| [[vidurio puolėjas|C]] || {{flagicon|LTU}} [[Laurynas Birutis]] || [[Kauno Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | align=center| [[vidurio puolėjas|C]] || {{flagicon|LTU}} [[Martynas Echodas]] || [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] |- |} <small>'''Šaltinis:'''<ref name="kaunodiena"/></small> == Nuorodos == *[https://lkl.lt/ Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2023 m.]] 1rbsull2ptzk596x02bkkv6zfw8gq09 0 622432 7855860 7604252 2026-06-13T21:39:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855860 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivio variklis|pavadinimas=Hispano-Suiza 8|Tipas=Aviacinis vidaus degimo "V" formos 8 cilindrų variklis|Gamintojas=Hispano-Suiza|vaizdas=Hispano_Suiza_8_A_Brussel.jpg|Pradėtas naudoti=1914 m.|Svoris=195-256 kg|kuro sąnaudos=310 g/(kW•h) (modelis "8a")|antraštė=Modelis "Hispano-Suiza 8a" su tiesiogine pavara|Šalis=Ispanija|Konstruktorius=Marc Birkigt}} '''Hispano-Suiza 8''' – 1914 m. [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]] įmonės [[Ispanų-Suiza|Hispano-Suiza]] sukurtas vandeniu aušinamas [[V8]] tipo vieno veleno blokui (angl. [[SOHC]]) aviacinis variklis, kurio modifikacijų šeima buvo dažniausiai naudojami [[Antantė|Antantės valstybių]] orlaiviuose [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo Pasaulinio karo]] metu. Pradinė modifikacija „'''Hispano-Suiza 8A'''“ išvystydavo 140 [[Arklio galia|AG]] (100 [[Vatas|kW]]), paskutiniosios, didesnio darbinio tūrio, modifikacijos '''Hispano-Suiza 8F''' išvystoma galia siekė 330 AG (250 kW). „Hispano-Suiza 8“ varikliai ir jų licencinės kopijos buvo gaminamos dvidešimt vienoje gamykloje Ispanijoje, [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiojoje Britanijoje]], [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijoje]], [[SSRS]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]].<ref>Browne, T.C. „Retrospect: 1924 Hispano-Suiza H6c Speedster“, ''Motor Trend'', 4/84, p.118.</ref> Šio variklio pagrindu buvo sukurta daug įvairių motorų, vienu kurių buvo labai sėkmingas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] pradžios variklis „[[Hispano-Suiza 12Y]]“ (ir jo sovietinis derivartyvas [[Klimov M-100]]). == Konstrukcija ir gamyba == [[Vaizdas:MarcBirkigt.jpg|miniatiūra|Šveicarų inžinierius Marc Birkigt (1878 – 1953)]] Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui [[Barselona|Barselonoje]] įsikūrusios automobilių ir variklių kompanijos „Hispano-Suiza“ gamybos linijos buvo pertvarkytos karo reikmenų gamybai. Įmonės vyriausiasis inžinierius Markas Birkgtas ([[Marcas Birkigtas|Marc Birkigt]]) parengė sėkmingu V8 automobilio varikliu paremto aviacinio variklio projektą.<ref>One prototype of this aircraft engine is preserved in the „Museo de Aeronáutica y Astronáutica“ in Madrid.</ref> Naujasis variklis, gavęs pavadinimą „Hispano-Suiza 8A“ (HS-31) buvo pradėtas gaminti 1915 m. vasario mėn. „8A“ išlaikė standartinę „Birkigt“ konstrukcijos konfigūraciją: „V“ forma 90° kampu išdėstyti aštuoni cilindrai, 11,76 litro darbinis tūris, 140 AG galios esant 1900 aps./min. Nepaisant panašumų su automobiliniu pirmtaku, variklis buvo iš esmės patobulintas. Jo alkūninis velenas buvo gaminama iš vientiso plieno gabalo. Cilindrų blokai buvo monobloko tipo – kartu su SOHC cilindrų galvutėmis lieti iš aliuminio. Įsiurbimo ir išmetimo angos buvo įlietos į blokus, vožtuvų lizdai buvo viršutiniame plieninių cilindrų įdėklų paviršiuje. Aliuminio dalys buvo padengtos stiklakūnio emaliu, taip sumažinant nuotėkius. Visos greitai besidėvinčios ir uždegimui svarbios dalys – [[Uždegimo žvakė|uždegimo žvakės]], užtikrinančios dvigubą uždegimą, vožtuvų spyruoklės, [[Uždegimo magnetas|magnetai]] ir kt. – buvo dubliotos. Variklio patikimumas ir [[Savitoji galia|galios bei svorio santykis]] buvo pagrindinės ankstyvosios aviacijos problemos. Variklis ir jo priedai svėrė 185 kg, todėl jis 40 % lengvesnis nei lygiavertės galios [[rotacinis variklis]]. Naujasis variklis Prancūzijos karo ministerijai buvo pristatytas 1915 m. vasarį. Standartinė naujos konstrukcijos variklio priėmimo į karinę tarnybą procedūra numagtė buvo 15 valandų trukmės bandymą veikiant visu pajėgumu. Tačiau dėl prancūzų variklių gamintojų lobizmo Ispanijoje pagamintam varikliui buvo nurodyta atlikti stendinį bandymą, kurio dar nebuvo praėjęs joks prancūziškas variklis: 50 valandų darbas visu pajėgumu. Todėl HS-31 buvo išsiųstas atgal į gamyklą [[Chalais-Meudonas|Chalais-Meudon]] mieste kur 1915 m. [[liepos 21]] d. bandytas 50 valandų. Šis sėkmingas bandymas viršijo visus lūkesčius. [[Vaizdas:Spad VII C.1 tractor biplane.jpg|miniatiūra|SPAD VII C.1]]Konstrukcija taip pat žadėjo daug daugiau plėtros galimybių nei rotaciniai varikliai. Rotaciniai varikliai tuo metu artėjo prie savo galimybių ribos. Didinant jų didėjo jų svoris, o tai savo ruožtu didino ir taip didelį giroskopinį momentą, kurį sukuria variklio sukimasis, kuris, savo ruožtu, turėjo neigiamą poveikį tokiu varikliu varomų lėktuvų valdomumui. Netrukus po bandymų Prancūzijos pareigūnai užsakė didelį kiekį „8A“ variklių ir nurodė pradėti jiems skirtų naikintuvų gamybos konkunrsą. Specialiai šiam varikliui Luji Bešero ([[Prancūzų kalba|pranc]]. [[Louis Béchereau]]) sukūrė [[SPAD VII]], leidusį [[Antantė|sąjungininkams]] susigrąžinti [[Pranašumas ore|pranašumą ore]] prieš [[Vokiečiai|vokiečius]]. == Variantai == ''Duomenys iš:'' British Piston Engines and their Aircraft<ref name=Lumsden>{{cite book |last=Lumsden |first=Alec |title=British Piston Engines and their Aircraft |url=https://archive.org/details/britishpistonaer0000lums |year=2003 |publisher=Airlife Publishing |location=Marlborough, Wiltshire |isbn=1-85310-294-6}}</ref> „Hispano-Suiza“ savo gaminiams suteikdavo indeksą, prasidedantį „'''''HS-'''“'' arba naudodavo pilną pavadinimą, pvz. „'''Hispano-Suiza Type 31'''“. Kariniams gaminiams dažniausiai buvo naudojama koduotė su gamintojo pavadidinimu (Hispano-Suiza), cilindrų skaičiumi (pvz. „8“), raidėmis žymima variklio serija (pvz. „A“), variantas (pvz. „b“) bei papildomi atributai (pvz. „r“), ko išdavoje arikliai gaudavo sudėtinius pavadinimus, kaip „'''Hispano-Suiza 8Abr'''“.  ; 8 (HS-31) : 140 AG (100 kW) galios pradinis modelis, naudotas tik keliuose [[Orlaivis|orlaiviuose]], įskaitant ankstyvuosius [[Nieuport 14]] . [[Vaizdas:HS31 ter1.jpg|miniatiūra|Hispano-Suiza 8Aa]] ; 8Aa (HS-31) : 150 AG (110 kW) galios esant 2000 aps./min. models, pradėtas gaminti 1915 m. liepos mėn. Ankstyvieji HS-8A varikliai kentėjo nuo įvairių problemų ir buvo tobulinami. Šis variklis buvo montuojamas į pirmuosius [[SPAD VII]] ir Curtiss „Jenny“ [[JN-4H]]. Variklis buvo įvertintas labai gerai ir greitai pradėtas gaminti pagal licenciją Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ([[Wolseley Adderis|Wolseley Adder]]), Italijoje („[[Nagliati]]“ [[Florencija|Florencijoje]] ir „[[Itala]] / [[SCAT]]“ [[Turinas|Turine]]) bei [[Rusijos imperija|Rusijoje]]. Viso pagaminta apie 6000 variklių „HS-8Aa“. ; 8Ab (HS-34) : 180 AG (130 kW) galios esant 2100 aps./min. modelis. Pasižymėjo nuo 4,7 iki 5,3 padidintu[[Suspaudimo laipsnis|suspaudimo laipsniu]]. Į SPAD VII pradėti montuoti 1917 m. pradžioje. ; 8Ac : ; 8 Ad : 1929 m. modelis, 210 AG (160 kW) galios, 120 mm cilindro skersmuo ir 130 mm stūmuoklio eiga.<ref name="HS322">{{cite book|title=Moteurs d'Aviation Hispano-Suiza|date=1932|publisher=Société Française Hispano-Suiza|location=Boix-Colombes|url=http://dev.museesafran.com/wp-content/uploads/2012/10/1350046816-livres-espace-patrimoine-saf2012_0048384.pdf|language=fr|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20150725185510/http://dev.museesafran.com/wp-content/uploads/2012/10/1350046816-livres-espace-patrimoine-saf2012_0048384.pdf|archive-date=2015-07-25}}</ref> ; 8B (HS-35) : 200 AG (150 kW) galia, suspaudimo laipsnis 5,3:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,75:1. '''HS-36''' buvo 8B su [[Lewiso ginklas|Lewiso pistoletu]], šaudydamas pro sraigto viršų. ; 8B dvigubas (HS-39) : Sujungti du 8B varikliai ; 8Ba : 200 AG (150 kW) galios esant 2300 aps./min., mažas suspaudimo laipsnis 4,7:1, svirtinio reduktoriaus perdavimo skaičius 0,585:1. ; 8 Bb : 200 AG (150 kW) galios, suspaudimo laipsnis 4,8:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,75:1. Reduktoriaus sistema buvo trapi ir dažnai gesdavo; kartais su visos oro sraigto, [[Velenas|kardaninio veleno]] ir pavaros atskyrimu nuo [[Fiuzeliažas|lėktuvo korpuso]]. Laipsniškas variklio tobulinimas 1917 m. pabaigoje padidino galią iki 235 AG (175 kW). ; 8Bc : 220 AG (160 kW) galios, suspaudimo laipsnis 5,3:1, perdavimo skaičius 0,75:1. ; 8Bd : 220 AG (160 kW) galios, suspaudimo laipsnis 5,3:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,75:1. :: '''8Bda''' [[Vaizdas:Hispano-Suiza_8BE.jpg|dešinėje|miniatiūra| Hispano-Suiza 8Be]] ; 8Be : 220 AG (160 kW), suspaudimo laipsnis 5,3:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,75:1. ; 8BeC (HS-38) : 8Be su per propelerio ašį šaudančia 37 mm kalibro aviacine patranka SAMC 37. Variklis buvo montuojamas į [[SPAD S.XII]].<ref>{{cite web|title=V-8, Hispano-Suiza Model 8 Ca|url=http://www.nasm.si.edu/collections/artifact.cfm?id=A19340002000|access-date=24 October 2010|archive-date=2010-06-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20100607135126/http://www.nasm.si.edu/collections/artifact.cfm?id=A19340002000|url-status=dead}}</ref>[[Vaizdas:Hispano_Suiza_8Ca.jpg|dešinėje|miniatiūra| Hispano Suiza 8Ca]] ; 8Ca/220 : 225 AG (168 kW) galios esant 2100 aps./min. variklis su patranka. Suspaudimo laipsnis 5,3:1. Gamyklinis pavadinimas '''HS Type 38''' ; 8Cb/180 : 220 AG (160 kW) galios esant 2000 aps./min. variklis su patranka. Suspaudimo laipsnis 4,7:1. Gamyklinis pavadinimas '''HS Type 44''' ; 8Cc/220 : 220 AG (160 kW) galios esant 2100 aps./min. su su patranka. Suspaudimo laipsnis 5,3:1. Gamyklinis pavadinimas '''HS Type 44''' ; Hispano-Suiza Type 40 : (8E<ref name=":0">[reikia patvirtinimo]</ref>)  ; Hispano-Suiza Type 41 : (8A)<ref name=":0" />[[Vaizdas:Hispano-Suiza_8C_(MAE).JPG|dešinėje|miniatiūra| Hispano Suiza 8Ca]] ; 8F (HS-42) : 300 AG (220 kW) galios esant 2100 aps./min. variklis. '''8F''' iš esmės buvo 8B versija su iki 18,5 l. padidinto darbinio tūrio versija, skirta naudoti bombonešiuose. Nepaisant iki 256 kg padidėjusio svorio, 8F taip pat buvo montuojamas naikintuvuose, tokiuose kaip [[Nieuport-Delage NiD 29]] ir [[Martinsyde Buzzard]]; jį buvo planuojama montuoti į nepradėtą gaminti [[Sopwith Dolphin]] versiją Mk. II. Variklio sūkių skaičius buvo mažesnis nei HS-8B, todėl buvo atsisakyta reduktoriaus, taip padidinant variklio patikimumą. ; 8Fa : parametrai panašūs į 8F. ; 8Fb : 300 AG (220 kW) galios variantas, karinis pavadinimas „'''HS Type 42'''“, suspaudimo laipsnis 5,3:1, tiesioginė pavara. [[Vaizdas:CAMS 38.jpg|miniatiūra|CAMS 38, 1923 m. „Schneider Trophy“ lenktynėse]] ; 8Fd Special : Skirtas lenktyninei [[Skraidanti valtis|skraidančiai valčiai]] [[CAMS 38]], dalyvavusiai [[Schneider Trophy]] lenktynėse. Galia – 380 AG (280 kW). ; 8Fe (HS-42VS) : 1926 m. modelis su 140 mm cilindro skersmeniu ir 150 mm stūmuoklio eiga, 350 AG (260 kW) kilimo galia.<ref name="HS323">{{cite book|title=Moteurs d'Aviation Hispano-Suiza|date=1932|publisher=Société Française Hispano-Suiza|location=Boix-Colombes|url=http://dev.museesafran.com/wp-content/uploads/2012/10/1350046816-livres-espace-patrimoine-saf2012_0048384.pdf|language=fr|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20150725185510/http://dev.museesafran.com/wp-content/uploads/2012/10/1350046816-livres-espace-patrimoine-saf2012_0048384.pdf|archive-date=2015-07-25}}</ref> ; [[Wolseley W.4A Python I]] : 150 AG (110 kW) galios variantas, suspaudimo laipsnis 4,7:1. Didžiosios Britanijos įmonėje „[[Wolseley Motors Ltd.]]“ gaminta licencinė 8Aa versija. ; [[Wolseley W.4A Python II]] : 180 AG (130 kW) galios, suspaudimo laipsnis 5,3:1. ; [[Wolseley W.4A Viper]] : 200 AG (150 kW) galios, suspaudimo laipsnis 5,3:1. Wolseley inžinieriai išsprendė alkūninio veleno problemas ir padidino suspaudimo laipsnį. Kai kuriuose pirmuosiuse varikliuose suspaudimo laipsnis siekė 5,6:1. ; [[Wolseley W.4A Viper II]] : 210 AG (160 kW) galios, esant 2000 aps./min.<ref>http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1919/1919%20-%200199.html ''Flight'' February 13, 1919 p 199</ref> ; [[Wolseley W.4B Adder I]] : 200 AG (150 kW) galios, suspaudimo laipsnis 4,7:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,593:1. ; [[Wolseley W.4B Adder II]] : 200 AG (150 kW) galios variantas, suspaudimo laipsnis 4,7:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,593:1. ; [[Wolseley W.4B Adder III]] : 200 AG (150 kW) galios variantas, suspaudimo laipsnis 4,7:1, reduktoriaus perdavimo skaičius 0,593:1. Su balansuotais alkūniniais velenais. ; [[Wright-Hisso|Wright-Hisso A]] : JAV įmonėje „[[Wright-Martin]]“ gaminta „Type 34/HS8Aa“ 150 AG (112 kW) galios esant 1 400 aps./min. versija; suspaudimo laipsnis 4,72:1.<ref name="Angle">{{cite book |last1=Angle |first1=Glenn D. |title=Airplane Engine Encyclopedia |url=https://archive.org/details/airplaneenginee00anglgoog |date=1921|publisher=THE OTTERBEIN PRESS|location=Dayton, Ohio}}</ref> ; Wright-Hisso B : 4 cilindrų vienaeilis vandeniu aušinamas 75 AG (56 kW) galios variantas, cilindro skersmuo 120 mm, stūmuoklio eiga – 130 mm.<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso C : 200 AG (150 kW) galios „A“ modelio variantas.<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso D : 200 AG (150 kW) galios „A“ modelio variantas A su patranka.<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso E : 180 AG (130 kW) galios esant 1 700 aps./min variantas su 5,33:1 suspaudimo laipsniu (HC „I“)<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso E-2 : (HC „E“)<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso F : („D“ modelis be patrankos)<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso H : 300 AG (220 kW) galios variantas, modelio „42/ HS8F“ pagrindu<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso H-2 : patobulintas „H“<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso I : <ref name=Angle/> ; Wright-Hisso K : Modelis „H“ su 37 mm „Baldwin“ patranka <ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso K-2 : <ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso M : eksperimentinis 300 AG galios variantas<ref name="Angle" /> ; Wright-Hisso T : ; M-6 : 300 AG (220 kW) [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] gaminta „8Fb“ kopija ; Wright-Hisso V-720 == Naudojimas == [[Vaizdas:Avia BH-21.jpg|miniatiūra|[[Avia BH-21]]]][[Vaizdas:245 12 Caudron français qui bombarde en 18.jpg|miniatiūra|[[Caudron R.11]]]][[Vaizdas:Felixstowe F.1.jpg|miniatiūra|Felixstowe F.1]] * [[Austin-Ball AFB1]] (vienintelis prototipas) * [[Avia BH-21]] (nuo 1925 m.) * [[Avia BH-22]] * [[Bartel BM-5]] * [[Bernard SIMB AB 10]] * [[Blanchard Brd.1]] * [[Caudron R.11]] (8Bba) * [[Caudron C.59]] * [[Caudron C.61]] (8Ac) * [[Curtiss JN-4|Curtiss JN-4 H]] ''Jenny'' (retas variantas) * [[De Bruyère C 1]] * [[Descamps 27]] (8Fb) * [[Devotinas D.1|Dewoitine D.1]] (8Fb) * [[Farman F.121|Farman F.121 Jabiru]] (8Ac) * [[FBA tipas H|FBA Type H]] (8Aa) * [[Feliksstowe F.1|Felikxstowe F.1]] * [[Fokker D.IX]] * [[Fokker D.X]] (8Fb) * [[Fokker D.XII]] (8F) tik pirmasis modelis * [[Vaizdas:Fokker S.III (34195612481).jpg|miniatiūra|[[Fokker S.III]]]][[Fokker S.III]] * [[Gourdou-Leseurre GL.21]] * [[Hanriot HD.5]] * [[Hanriot HD.15]] * [[Hanriot HD.20]] * [[Itoh Emi 29]] * [[Letord Let.1]] (8A) * [[Letord Let.2]] & [[Leotard Let.3|Let.3]] (8Ba) * [[Letov Š-7]] (8Fb) * [[Letov Š-13]] (8Fb) * [[Letov Š-14]] (8Fb) * [[Levasseur PL.1]] (8Ab) * [[Vaizdas:Martinsyde F.4 Buzzard Lithuanian Air force.jpg|miniatiūra|[[Lietuvos Karo aviacija|Lietuvos Karo aviacijos]] Martinsyde F.4 Buzzard]][[Martinsyde Buzzard|Martinsyde F.4 Buzzard]] (8Fb) * [[Nieuport 14]] (8A) * [[Nieuport-Delage NiD 29]] (8Fb) * [[Nieuport-Delage NiD 38]] (8Ab) * [[Nieuport-Delage Sesquiplan]] (8Fb) * [[Royal Aircraft Factory SE5]] (8Aa) ir [[Royal Aircraft Factory SE5a|SE5a]] (8B, 8Ba arba 8Bb seniausiose versijose ir Wolseley Viper darinys vėlesniuose modeliuose) * [[Savoia-Marchetti S.57]][[Vaizdas:Sopwith Dolphin 5FI (28521732928).jpg|miniatiūra|[[Sopwith Dolphin]]]] *[[Sopwith Dolphin]] (8B) * [[Sopwith B.1]] prototipas (8Ba) * [[SPAD S.VII]] (8A) * [[SPAD S.XI]] (8Be) * [[SPAD S.XII]] (8Cb) * [[SPAD S.XIII]] (8Be) * [[Standard J]] -1 (pokario modifikacija) * [[Waco DSO]] (8a) * [[„Wibault 1“|Wibault 1]] (vienas prototipas) * [[Voisin Triplane]] (8Bc antrame prototipe) === Wright-Hispano E === * [[Boeing NB-2]] * [[Boeing AT-3|Boeing Model 15 / AT-3]] * [[Consolidated PT-1]] * [[Cox-Klemin TW-2]] * [[Curtiss AT-4]] * [[Dayton-Wright TW-3]] * [[Huff-Daland TW-5]] * [[Loening M-8]] * [[Naval Aircraft Factory TS-3]] * [[Travel Air 3000]] * [[Vought VE-7]] * [[Waco DSO]] === Mitsubishi "Hi"shiki === ; 200 AG (8B) modelio licencinės kopijos [[Vaizdas:Yokosho ROgou KOUgata.jpg|miniatiūra|[[Yokosuka Ro-go Ko-gata]]]] * [[Yokosuka Ro-go Ko-gata]] * [[Hanza-shiki suijō teisatsuki]] (ハンザ式水上偵察機, tipas Hansa žvalgybinis plūdinis lėktuvas) ; 300 AG (8F) modelio licencinės kopijos * [[Mitsubishi 1MF]] * [[Mitsubishi 2MR]] == Charakteristikos == {| class="wikitable" |+  !Modelis !8A !8Aa !8Ab !8B !8F |- |Cilindro skersmuo (mm) | colspan="4" |120 |140 |- |Stūmuoklio eiga (mm) | colspan="4" |130 |150 |- |Darbinis tūris (l) | colspan="4" |11,76 |18,47 |- |Suspaudimo laipsnis | colspan="2" |4,7 | colspan="3" |5,3 |- |Ilgis (m) |1,19 |1,25 |1,31 |1,36 |1,32 |- |Plotis (m) |0,81 |0,83 |0,85 |0,86 |0,89 |- |Aukštis (m) |0,77 |0,81 |0,87 |0,90 |0,88 |- |[[Variklio sausas svoris|Svoris]] (kg) |195 |215 |230 |236 |256 |- |Galia (AG) |140 |150 |180 |200/235 |300 |- |esant apsukų / min. |1900 |2000 |2100 |2300 |2100 |} == Eksponuojami varikliai == * „Hispano-Suiza 8Aa Type 34“, pagamintas 1916 m., eksponuojamas „Museo de Aeronáutica y Astronáutica“ [[Madridas|Madride]], Ispanijoje. * „Wright-Hisso 8A“, eksponuojamas [[Kalifornijos aviacijos ir kosmoso muziejus|Kalifornijos aviacijos ir kosmoso muziejuje]]. * „Wright-Hisso 8A“ eksponuojamas [[JAV oro pajėgų nacionalinis muziejus|JAV oro pajėgų nacionaliniame muziejuje]].<ref>{{Cite web|url=https://www.nationalmuseum.af.mil/Visit/Museum-Exhibits/Fact-Sheets/Display/Article/197439/hispano-suiza-model-a/|title=Hispano-Suiza Model A}}</ref> == Specifikacijos (Hispano-Suiza 8a) == === Bendrosios charakteristikos === * '''Tipas:''' 8 cilindrų skysčiu aušinamas „V“ formos stūmuoklinis variklis * '''Cilindro skersmuo:''' 120 mm * '''Stūmuoklio eiga:''' 130 mm * '''Darbinis tūris:''' 11,76 L * '''[[Variklio sausas svoris|Sausas svoris]]:''' 202 kg === Komponentai === * '''Vožtuvų valdymas:''' SOHC (vienas viršutinis velenas) * '''Kuro sistema:''' 1 x Claudel arba Zenith karbiuratorius * '''Aušininmo sistema:''' aušinamas skysčiu === Galios parametrai === * '''Galia:''' 150 AG (112 kW) esant 1 700 aps./min. * '''Kuro suvartojimas:''' 310 g/(kW•h) * '''Tepalo suvartojimas:''' 18,2 g/(kW•h) == Bibliografija == * (FR) {{Cite web|url=http://www.hydroretro.net/etudegh/v8hispanosuiza.pdf|title=Le V8 Hispano-Suiza|last=Hartmann|first=Gérard|date=December 2005|pages=6 pages|language=fr}} * (EN) Janes Fighting Aircraft of World War I by Michael John Haddrick Taylor, Random House Group Ltd., London SW1V 2SA, 2001, {{ISBN|1-85170-347-0}}) * (ES) Los motores V8 de aviación de La Hispano Suiza (1914–1918)" by Jacinto García Barbero (Edited by Asociación de Amigos del Museo Del Aire, Museo de Aeronáutica y Astronáutica, CECAF. Depósito legal: M-41737-2005) == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Aviaciniai varikliai]] qhxsf0n3mp3gz6ryqyu79x523nag1ur 0 623070 7856110 7743910 2026-06-14T07:49:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856110 wikitext text/x-wiki {{Infobox sutartis|konflikto_dalis=[[Antrasis Šiaurės karas]]|image=|caption=|data=[[1655]] m. [[rugpjūčio 17]] d.|vieta=[[Kėdainiai]]|result=LDK ''de jure'' tampa Švedijos sąjungininke|casus=Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Rusiją ir Švediją|territory=LDK įgijo Švedijos imperijos politinį prieglobstį}}'''Kėdainių sutartis''' arba '''Josvainių aktas'''<ref>''Praleika, A. [https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/kedainiu-unija-nevykusi-ldk-ir-svedijos-santuoka/265600/ „Kėdainių unija – nevykusi LDK ir Švedijos santuoka.“] [[Alfa.lt]]. Originalas archyvuotas 2019-09-11. Nuoroda tikrinta 2023-04-11.''</ref> ([[Švedija|šved.]] ''Fördraget i Kėdainiai'') – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] dvišalis susitarimas, pasirašytas [[Antrasis Šiaurės karas|Antrojo Šiaurės karo]] metu 1655 m. rugpjūčio 17 d. Švedijai įveikus Lenkijos kariuomenę Uiščės mūšyje, [[Poznanė|Poznanės]] bei [[Kališas|Kališo]] daliniai pasidavė, o Lietuvos [[etmonas]] [[Jonušas Radvila]] priėmė sprendimą nutraukti karinius veiksmus ir priėmė Švedijos prieglobstį.<ref name=":0">''„The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721. [Šiaurės karai: karas, valstybė ir visuomenė Šiaurės rytų Europoje].“'' Harlow: Longman. p. 168. <nowiki>ISBN 978-0-582-06429-4</nowiki></ref> Kėdainių sutartyje numatyta, jog Lietuvos karinės pajėgos išliks neutralios Lenkijos atžvilgiu, o pati LDK yra toliau laikoma [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] dalimi. Tačiau tų pačių metų spalio 20 d. sutartis buvo pakeista [[Kėdainių unija]], pagal kurią ''de jure'' konstatuotas ATR žlugimas, o LDK buvo personaline unija susieta su Švedijos imperija bei tapusi šios [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1655–1657)|protektoratu]].<ref name=":0" /> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:LDK sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] nrct3vwp2tzqkbpip93df9v2ft3pg36 0 623904 7855896 7660804 2026-06-13T22:19:52Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855896 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė arklio veislė |pavadinimas=Lipizaneriai |paveikslėlis= |aprašymas=Šiuolaikinis lipizaneris |šalis= [[Habsburgų dinastija]] išvedė iš arabų, [[Berberų arklys|berberų]], ispanų ir neapoliečių žirgų palikuonių.<ref name=Hofgestut>Das K.K. Hofgestüt zu Lippiza 1580–1880, Wien 1880</ref> Šiandien siejamas su Austrijos, Kroatijos, Vengrijos ir Slovėnijos valstybėmis. |group1= Verband der Lipizzanerzüchter in Österreich (Austrija) |std1= http://www.lipizzanerzuchtverband.at/Zuchtbuchordnung_15.1.2011.pdf |group2= Tarptautinė lipizanerių federacija |std2= http://www.lipizzan-online.com/main.asp?VID=1&kat1=85&kat2=603&kat3=&_=2 |group3= Kitos valstybės |std3= http://www.lipizzan-online.com/main.asp?VID=1&Kat1=81&Kat2=518&Kat3=465 |group4= Jungtinių Amerikos Valstijų lipizanerių federacija |std4= https://www.uslipizzan.org/contact |group6= Slovėnijos lipizanerių veisimo asociacija |std6= https://www.lipicanci.si/en/ |ypatumai = Kompaktiškas, raumeningas, dažniausiai, bet ne tik pilkos spalvos, labiausiai siejamas su [[Ispanijos jojimo mokykla Vienoje]]. }} '''Lipizaneriai'''<ref>{{cite web |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/nutruko-ilgamete-vienos-ispaniskosios-jojimo-mokyklos-tradicija-priimta-moteris-57-721584 |title=Nutrūko ilgametė Vienos ispaniškosios jojimo mokyklos tradicija – priimta moteris |website=15min |access-date=2025-07-29 |date=2016-12-03}}</ref> arba '''Lipicai'''<ref>{{cite web |url=https://arkliai.com/veisles/lipizaneris-lipicas-lipicanec/ |title=Lipizaneris, Lipicas |website=arkliai.com |access-date=2025-07-29}}</ref> ({{hr|Lipicanac}}, {{cs|Lipicán}}, {{hu|Lipicai}}, {{it|Lipizzano}}, {{sr|Lipicaner}}, {{sl|Lipicanec}}) – Europos [[Jojamasis arklys|jojamųjų arklių]] [[Arklių veislės|veislė]], išvesta XVI a. [[Habsburgų monarchija|Habsburgų imperijoje]]. Tai vadinamasis „barokinis žirgas“, stiprus, lėtai bręstantis ir ilgaamžis gyvūnas; kailis paprastai būna [[Pilkas arklys|pilkas]]. Veislės pavadinimas kilęs iš [[Lipica|Lipicos]] kaimo ({{it|Lipizza}}), kuris dabar yra [[Slovėnija|Slovėnijoje]], vieno iš pirmųjų įkurtų žirgynų, tuo metu priklausiusio [[Austrija-Vengrija|Austrijai-Vengrijai]], pavadinimo. Ten esantis žirgynas tebeveikia. Šiai veislei daugybę kartų kilo pavojus dėl Europoje vykusių karų, įskaitant [[Pirmoji antiprancūziška koalicija|Pirmosios koalicijos karą]], [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių karių išgelbėti lipizaneriai išgarsėjo [[The Walt Disney Company|Disnėjaus]] filme „Baltųjų eržilų stebuklas“. Lipizaneriai yra glaudžiai susiję su [[Ispanijos jojimo mokykla Vienoje]], Austrijoje, kur žirgai demonstruoja klasikinio [[Dailusis jojimas|dailiojo jojimo]] ''haute école'' arba „aukštosios mokyklos“ judesius, įskaitant labai reguliuojamus, stilizuotus šuolius ir kitus judesius, žinomus kaip „skrydis virš žemės“. Šie žirgai auginami Piberio federaliniame žirgyne, esančiame netoli [[Gracas|Graco]], Austrijoje, ir yra treniruojami taikant tradicinius, šimtmečius skaičiuojančius klasikinio dailiojo jojimo metodus. Aštuoni [[Eržilas|eržilai]] yra pripažinti klasikiniais veislės pamatiniais eržilais, visi kergti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Visi šiuolaikiniai lipizaneriai yra kilę iš šių aštuonių eržilų, o visų veislinių eržilų varde yra jų kraujo liniją sukūrusio reproduktoriaus vardas. Žinomos ir klasikinės [[Kumelė|kumelių]] linijos, kurių įvairūs [[Veislių registras|veislių registrai]] pripažįsta net 35. Dauguma žirgų registruojami per Tarptautinės lipizanerių federacijos, kuri apima beveik 11 000 žirgų iš 19 šalių bei 9 valstybinius žirgynus Europoje, organizacijas nares. Daugiausia lipizanerių gyvena Europoje, mažiau – Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. == Charakteristika == [[Vaizdas:Lipizzaner DSC02443.jpg|thumb|left|Jaunas lipizanerių veislės eržilas įpusėjus „pilkėjimui“]] Dauguma lipizanerių yra 14,2–15,2 [[Plaštaka (matavimo vienetas)|plaštakų]] (147–157 cm) aukščio.<ref name="LIPORG"/> Tačiau žirgai, veisiami taip, kad būtų artimesni pirminiam karietų arklių tipui, yra aukštesni ir siekia 16,1 rankos (165 cm) aukštį.<ref name=Ed111>{{cite book |author=Edwards, Elwyn Hartley |title=The Encyclopedia of the Horse |publisher=Dorling Kindersley |edition=1st American |location=New York, NY |year=1994|isbn=978-1-56458-614-8 |page=111}}</ref> Lipizanerių galva yra ilga, tiesaus arba šiek tiek išgaubto profilio. Žandikaulis gilus, ausys mažos, akys didelės ir išraiškingos, o šnervės išsiplėtusios. Jų kaklas yra tvirtas, tačiau lenktas, o [[gogas]] žemas, raumeningas ir platus. Tai vadinamieji „barokiniai žirgai“ su plačia, gilia krūtine, plačiu [[Pasturgalis|pasturgaliu]] ir raumeningais pečiais. Uodega aukštai pakelta. Kojos raumeningos ir stiprios, su plačiais sąnariais ir gerai matomomis sausgyslėmis. Kanopos paprastai būna mažos, bet tvirtos.<ref>{{cite book |editor=Bongianni, Maurizio |title=Simon & Schuster's Guide to Horses and Ponies |publisher=Simon & Schuster, Inc. |location=New York, NY |year=1988 |isbn=978-0-671-66068-0 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/lish00maur}}</ref> Lipizanerių veislės žirgai paprastai bręsta lėtai. Tačiau jie gyvena ir yra aktyvūs ilgiau nei daugelio kitų veislių žirgai, o sudėtingus Ispanijos jojimo mokyklos pratimus žirgai atlieka sulaukę dvidešimties ir gyvena iki trisdešimties metų.<ref name=Ed111/> === Spalva === [[Vaizdas:Mare & Foal 3 (7361664544).jpg|thumb|Kumelė ir tamsus kumeliukas]] Išskyrus retus vienspalvius žirgus (dažniausiai [[bėris]] arba [[juodokas]]), dauguma lipizanerių yra [[Pilkas arklys|pilki]]. Kaip ir visi pilki arkliai, jie turi juodą odą, tamsias akis, o suaugę – baltą kailį. Pilki arkliai, tarp jų ir lipizaneriai, gimsta su pigmentuotu kailiu – lipizanerių [[Kumeliukas|kumeliukai]] paprastai būna gelsvi arba juodi – ir, vykstant „pilkėjimo“ procesui, kiekvienais metais tampa vis šviesesni. Ties 6–10-ais žirgo metais šis procesas pasibaigia. Skirtingai nuo paplitusios klaidingos nuomonės, lipizaneriai iš tikrųjų nėra tikri [[Baltas arklys|baltieji žirgai]].<ref name="LIPORG"/> Baltasis arklys gimsta baltas ir turi nepigmentuotą odą.<ref name=UCD>{{cite web |url=http://www.vgl.ucdavis.edu/services/coatcolor.php |title=Introduction to Coat Color Genetics |work=Veterinary Genetics Laboratory |publisher=University of California, Davis |access-date=2023-01-13}}</ref> Iki XVIII a. lipizaneriai buvo ir kitų kailio spalvų, įskaitant [[Pelėkas|pelėką]], bėrį, [[Kaštonas (arklys)|kaštoną]], juodą ir [[Gyvūnų keršystė|keršą]].<ref name="LIPORG"/> Tačiau pilka spalva yra [[Dominavimas|dominuojantis genas]].<ref name=UCD/> Karališkoji šeima pirmenybę teikė pilkai spalvai, todėl ši spalva buvo akcentuojama veisimo praktikoje. Taigi nedidelėje veislės populiacijoje, kai ši spalva buvo [[Selektyvus veisimas|sąmoningai atrinkta]] kaip pageidautina savybė, ji tapo didžiosios daugumos lipizanerių veislės žirgų spalva.<ref>{{cite web |url=http://www.ansi.okstate.edu/breeds/horses/lipizzan/index.htm |title=Lipizzaner |publisher=Oklahoma State University |work=Breeds of Livestock |access-date=2023-01-13 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080924151156/http://www.ansi.okstate.edu/breeds/horses/lipizzan/index.htm |archive-date=2008-09-24}}</ref> Tačiau nuo seno Ispanijos jojimo mokykloje yra tradicija, kad joje auginamas bent vienas bėris arba juodokas lipizanerių veislės eržilas, ir ši tradicija tęsiama iki šiol.<ref>{{cite book |title=Horse Breeds of the World |url=https://archive.org/details/horsebreedsofwor0000nico |author1=Swinney, Nicola Jane |author2=Bob Langris |publisher=Globe Pequot |year=2006 |isbn=978-1-59228-990-5 |page=[https://archive.org/details/horsebreedsofwor0000nico/page/52 52]}}</ref> == Istorija == {{Nematerialusis pasaulio paveldas | Name = Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos | Image = Maestoso Basowizza & Oberbereiter Hausberger.jpg | imagecaption = Lipizanerių veislės eržilas, [[Šenbruno rūmai]] | State Party = {{flag|Austria}}, {{flag|Italy}}, {{flag|Slovakia}}, {{flag|Slovenia}}, {{flag|Bosnia and Herzegovina}}, {{flag|Croatia}}, {{flag|Hungary}}, {{flag|Romania}} | Link = https://ich.unesco.org/en/RL/lipizzan-horse-breeding-traditions-01687 | Region = ENA | Year = 2022 | Danger = | vikiteka = }} Lipizanerių protėviai gyveno maždaug 800 m. e. m.<ref>{{cite web |url=http://www.equiworld.net/uk/horsecare/Breeds/lipizzaner/index.htm |title=The Lipizzaner |access-date=2023-01-13 |publisher=Equiworld |archive-url=https://web.archive.org/web/20080430120418/http://www.equiworld.net/uk/horsecare/Breeds/lipizzaner/index.htm |archive-date=2008-04-30}}</ref> Lipizanerių pirmtakai buvo išvesti VII a., kuomet [[maurai]] į Ispaniją atvežė [[Berberų arklys|berberų arklius]] ir sukryžmino juos su vietinėmis Ispanijos veislėmis. Iš to kilo [[andalūzai]] ir kitos Pirėnų pusiasalio arklių veislės.<ref name=Dent>{{cite book |title=They Rode Into Europe: The Fruitful Exchange in the Arts of Horsemanship between East and West |url=https://archive.org/details/theyrodeintoeuro0000jank |author=Jankovich, Miklos |publisher=George G. Harrap & Co, Ltd. |location=Great Britain |year=1971|isbn=978-0-684-13304-1 |page=[https://archive.org/details/theyrodeintoeuro0000jank/page/77 77]}}</ref><ref>{{cite web |title=Andalusian |url=http://www.ansi.okstate.edu/breeds/horses/andalusian/index.htm |work=Breeds of Livestock |publisher=Oklahoma State University |access-date=2023-01-13 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090410090106/http://www.ansi.okstate.edu/breeds/horses/andalusian/index.htm |archive-date=2009-04-10}}</ref> XVI a., kai Ispaniją ir Austriją valdė [[Habsburgų dinastija|Habsburgai]], stiprų, bet judrų žirgą norėta naudoti tiek karinėms reikmėms, tiek madingose ir sparčiai augančiose Vidurio Europos didikų jojimo mokyklose. Todėl 1562 m. Habsburgų imperatorius [[Maksimilianas II]] į Austriją atvežė Ispanijos andalūzus ir [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje]] įkūrė dvaro žirgyną. 1580 m. jo brolis erchercogas [[Karolis II (Austrija)|Karolis II]], [[Vidinė Austrija|Vidinės Austrijos]] valdovas, įsteigė panašų žirgyną Lipicoje ({{it|Lipizza}}), esančioje dabartinėje Slovėnijoje, nuo kurios ir kilo veislės pavadinimas.<ref name="LIPORG">{{cite web |url=http://www.lipizzan.org/aboutlipizzans.html |title=Lipizzan Origins |access-date=2023-01-12 |publisher=Lipizzan Association of North America |archive-url=https://web.archive.org/web/20080815155306/http://www.lipizzan.org/aboutlipizzans.html |archive-date=2008-08-15}}</ref><ref name=Dent/> Kai buvo įkurtas žirgynas, Lipica buvo [[Triestas|Triesto]], Habsburgams pavaldaus autonominio miesto, savivaldybės ribose. Kaimo pavadinimas kilęs iš slovėniško žodžio ''lipa'', reiškiančio „[[Liepa (augalas)|liepa]]“.<ref>{{cite book |author=Snoj, Marko |year=2009 |title=Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen |publisher=Modrijan and Založba ZRC |pages=234–235}}</ref> Lipicoje buvo kryžminami ispanų, berberų ir arabų veislės žirgai, o vėlesnės kartos buvo kryžminamos su jau išnykusia neapoliečių veisle iš Italijos ir kitais ispanų kilmės „barokiniais žirgais“ iš Vokietijos ir Danijos.<ref name=Hofgestut>Das K.K. Hofgestüt zu Lippiza 1580–1880, Wien 1880</ref> Nors abu žirgynai keitėsi veisliniais gyvuliais, Kladrubis specializavosi į sunkiųjų karietų arklius, o jojamieji ir lengvųjų karietų arkliai buvo veisiami Lipicos žirgyne.<ref name="LIPORG"/> Nuo 1920 m. Piberio federalinis žirgynas netoli [[Gracas|Graco]] tapo pagrindiniu Vienoje esančių žirgų žirgynu. Veisimas tapo labai selektyvus: veisti buvo leidžiama tik Jojimo mokykloje pasiteisinusius eržilus ir tik griežtus produktyvumo testus praėjusias kumeles.<ref>{{cite web |url=http://www.piber.com/index.php?id=283 |title=The Lipizzan Horses |access-date=2023-01-12 |publisher=Piber Stud |archive-url=https://web.archive.org/web/20070928121149/http://www.piber.com/index.php?id=283 |archive-date=2007-09-28}}</ref> === Pamatiniai žirgai === Šiandien įvairiuose registruose pripažįstamos aštuonios lipizanerių pamatinės linijos, kurios vadinamos „dinastijomis“.<ref name=LIFStandards>{{cite web |url=http://www.lipizzan-online.com/main.asp?kat1=85&kat2=565&kat3=&vid=1 |title=Breed Standards |access-date=2023-01-13 |publisher=Lipizzan International Federation}}</ref> Jos skirstomi į dvi grupes. Šešios linijos yra kilusios iš klasikinių pamatinių eržilų, kuriuos XVIII–XIX a. augino Lipicos žirgynas. Dar dvi linijos nebuvo auginamos Lipicoje, bet buvo auginamos kituose žirgynuose istorinėse Habsburgų imperijos ribose.<ref name="LIPORG"/> Šešios „klasikinės dinastijos“<ref name=dynasties/> yra šios: * ''Pluto'': pilkas ispanų eržilas iš Danijos karališkojo žirgyno, atvestas 1765 m.<ref name="LIPORG"/> * ''Conversano'': juodas neapolietiškas eržilas, atvestas 1767 m.<ref name="LIPORG"/> * ''Maestoso'': pilkasis eržilas iš [[Kladrubis prie Labos|Kladrubio]] žirgyno ispanų patelės atvestas 1773 m. Šiandien visi palikuonys yra kilę iš ''Maestoso X'', atvesto Vengrijoje 1819 m.<ref name=dynasties/> * ''Favory'': Kladrubio žirgyno eržilas, atvestas 1779 m.<ref name="LIPORG"/> * ''Neapolitano'': neapolietiškas eržilas, kilęs iš Polesinos, atvestas 1790 m.<ref name="LIPORG"/> * ''Siglavy'': pilkas [[Arabų arkliai|arabų]] veislės eržilas, kilęs iš [[Sirija|Sirijos]], atvestas 1810 m.<ref>{{cite web |url=http://www.classicaldressage.com/lipizzans.html|title=Lipizzans |access-date=2023-01-13 |publisher=Ritter Dressage |work=Classical Dressage |url-status=dead |archive-url=https://archive.today/20130119094125/http://www.classicaldressage.com/lipizzans.html |archive-date=2013-01-19}}</ref> Dvi papildomos eržilų linijos aptinkamos Kroatijoje, Vengrijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, taip pat Šiaurės Amerikoje.<ref name="LIPORG"/> Tarptautinė lipizanerių federacija jas pripažįsta lygiavertėmis šešioms klasikinėms linijoms.<ref name=LIFStandards/> Jos yra šios: * ''Tulipan'': [[juodokas]] „barokinio tipo“ ir ispaniškos kilmės eržilas, atvestas apie 1800 m. [[Kroatija|Kroatijos]] [[Suhopolė]]s žirgyne, priklausiusiame grafui Jankovičiui-Besanui.<ref name=dynasties>{{cite web |url=http://www.lipizzan-online.com/main.asp?kat1=64&kat2=540&kat3=&vid=1 |title=Sire Lines |access-date=2023-01-13 |publisher=Lipizzan International Federation}}</ref> * ''Incitato'': ispanų veislės eržilas, atvestas 1802 m. Išvestas [[Transilvanija|Transilvanijoje]] grafo Betleno ir parduotas [[Vengrija|Vengrijos]] žirgynui [[Mezėhedešas|Mezėhedeše]].<ref name=dynasties/> Keletas kitų eržilų linijų bėgant metams išnyko, tačiau buvo naudojamos ankstyvajame arklių veisime.<ref>{{cite book |author=Dolenc, Milan |title=Lipizzaner: The Story of the Horses of Lipica |year=1981 |publisher=Mladinska Knjiga |location=Ljubljana, Yugoslavia |isbn=978-0-89893-172-3 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/lipizzanerstoryo0000dole |page=49}}</ref> Be pamatinių eržilų linijų, buvo 20 „klasikinių“ kumelių linijų, iš kurių 14 išliko iki šių dienų.<ref>{{cite book |author=Dolenc, Milan |title=Lipizzaner: The Story of the Horses of Lipica |year=1981 |publisher=Mladinska Knjiga |location=Ljubljana, Yugoslavia |isbn=978-0-89893-172-3 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/lipizzanerstoryo0000dole |page=51}}</ref> Tačiau įvairios lipizanerių organizacijos pripažįsta iki 35 kumelių linijų.<ref name="LIPORG"/> Tiek eržilams, tiek kumelėms suteikiami tradiciniai vardai, kurių reikalauja lipizanerių [[Veislių registras|veislės registrai]]. Tradiciškai eržilams suteikiami du vardai: pirmasis – tėvo vardas, antrasis – motinos vardas. Pavyzdžiui, „Maestoso Austria“ yra žirgas, kurio tėvas yra ''Maestoso Trompeta'', o [[Kumelė|motina]] vardu ''Austria''. Šio žirgo tėvystės linija siekia pamatinės ''Maestoso'' dinastijos tėvą. Kumelių vardai parenkami taip, kad „papildytų tradicinius lipizanerių linijos vardus“ ir turi baigtis raide „a“.<ref>{{cite web |url=http://www.lipizzan.org/rules.html |title=Rules/Evaluations |access-date=2023-01-13 |publisher=Lipizzan Association of North America |archive-date=2008-09-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080929021823/http://www.lipizzan.org/rules.html |url-status=dead }}</ref> === Ispanijos jojimo mokykla === [[Vaizdas:Spanische Hofreitschule3, Vienna.jpg|thumb|Lipizanerių mokymai [[Ispanijos jojimo mokykla Vienoje|Ispanijos jojimo mokykloje]]]] {{Pagr|Ispanijos jojimo mokykla Vienoje}} Visame pasaulyje garsi Ispanijos jojimo mokykla viešuose pasirodymuose, kuriuose demonstruojami klasikinio dailiojo jodinėjimo judesiai ir treniruotės, naudoja puikiai treniruotus lipizanerių veislės eržilus.<ref name=Stallions>{{cite web |url=http://www.srs.at/en/tradition/the-school-stallions/ |title=The Stallions |publisher=Spanish Riding School |access-date=2023-01-13 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120329204711/http://www.srs.at/en/tradition/the-school-stallions/ |archive-date=2012-03-29 }}</ref> 1572 m. [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]] laikais buvo pastatytas pirmasis Ispanijos [[maniežas]], kuris yra seniausia tokio tipo arena pasaulyje.<ref>{{cite book |author=Podhajsky, Alois |title=The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship |url=https://archive.org/details/completetraining00podh |publisher=Doubleday |location=Garden City, NY |year=1967 |oclc=501758 |page=[https://archive.org/details/completetraining00podh/page/n276 249]}}</ref> Nors Ispanijos jojimo mokykla įsikūrusi Vienoje, Austrijoje, jos pavadinimas kilęs iš ispaniškojo žirgų paveldo. 1729 m. [[imperatorius Karolis VI]] užsakė pastatyti Žiemos jojimo mokyklą Vienoje. 1735 m. baigtas statyti pastatas, kuriame ir šiandien veikia Ispanijos jojimo mokykla.<ref name=History>{{cite web |url=http://www.srs.at/en/tradition/the-spanish-riding-school/ |title=The Spanish Riding School |access-date=2023-01-13 |publisher=Spanish Riding School |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120318004105/http://www.srs.at/en/tradition/the-spanish-riding-school/ |archive-date=2012-03-18}}</ref> === Išsaugojimas karo metais === Per visą savo istoriją lipizaneriai dėl karų patyrė kelis perkėlimus į kitą vietą, tačiau kiekvienas iš jų išgelbėjo veislę nuo išnykimo. Pirmą kartą tai įvyko 1797&nbsp;m. kovo mėn. per [[Pirmoji antiprancūziška koalicija|Pirmosios koalicijos karą]], kuomet žirgai buvo evakuoti iš Lipicos. Kelionės metu 16 kumelių atsivedė kumeliukų. 1797 m. lapkritį žirgai grįžo į Lipicą, bet arklidės buvo sugriautos. Jos buvo atstatytos, tačiau 1805 m. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonui]] įsiveržus į Austriją žirgai vėl buvo evakuoti. Jais buvo rūpinamasi [[Džakovas|Džakovo]] žirgyne. Žirgai grįžo tik 1807 m. balandžio 1 d., tačiau po 1809 m. [[Šenbruno sutartis|Šenbruno sutarties]] jie buvo evakuoti dar tris kartus per vėlesnį neramų laikotarpį, dėl to buvo prarasta daug žirgų ir sunaikintos rašytinės [[Veislių registras|kilmės knygos]], kuriose buvo užfiksuotos iki 1700 m. buvusios žirgų kraujo linijos. Galiausiai 1815 m. žirgai visam laikui grįžo į Lipicą, kur liko iki XX a. pradžios.<ref>{{cite web |url=http://www.lif.eu.com/ |title=Lipizzan Horse History |publisher=Lipizzan International Federation |access-date=2023-01-13 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110710203644/http://www.lif.eu.com/ |archive-date=2011-07-10}}</ref> Pirmoji evakuacija XX a. įvyko 1915 m., kai dėl Pirmojo pasaulinio karo iš Lipicos buvo evakuoti žirgai, kurie buvo apgyvendinti Laksenburge ir Kladrubyje.<ref name="USLR">{{cite web |url=http://www.uslr.org/LipizzanBreedHistory.htm |title=Lipizzan Breed History |publisher=United States Lipizzan Registry |access-date=2023-01-13}}</ref> Po karo [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos imperija]] subyrėjo, o Lipica atiteko Italijai. Taigi gyvuliai buvo padalyti keliems skirtingiems žirgynams naujose pokario valstybėse – Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir Jugoslavijoje. Austrijos valstybė išlaikė Ispanijos jojimo mokyklos eržilus ir kai kuriuos [[Arklių veisimas|veislinius žirgus]].<ref name="USLR"/> Iki 1920 m. Austrijos veislinė gyvulininkystė buvo konsoliduota Piberyje.<ref name="PIBER2">{{cite web |url=http://www.piber.com/en/tradition/history/ |title=History |access-date=2023-01-13 |publisher=Piber Stud |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110929041358/http://www.piber.com/en/tradition/history/ |archive-date=2011-09-29}}</ref> Antrojo pasaulinio karo metais [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] vyriausioji vadovybė didžiąją dalį Europos lipizanerių veislės žirgų perkėlė į [[Hostaunas|Hostauną]], Čekoslovakijoje.<ref name="USLR"/> 1942 m. iš Piberio buvo paimti veisliniai žirgai,<ref name="PIBER2"/> o 1943 m. iš kitų Europos šalių atvežta papildomų kumeliukų ir kumeliukų.<ref name="USLR"/> 1945 m. sausį Ispanijos jojimo mokyklos eržilai iš Vienos buvo evakuoti į [[Ino Sankt Martinas|Sankt Martiną]], Austrijoje, kai artėjant miesto bombardavimui Ispanijos jojimo mokyklos vadovas pulkininkas [[Alois Podhajsky|Aloyzas Podhaiskis]] baiminosi, kad žirgams gresia pavojus. 1945 m. pavasarį Hostauno žirgams grėsė pavojus dėl artėjančios sovietų kariuomenės, kuri, jei būtų užėmusi šį objektą, būtų galėjusi gyvulius paskersti [[arkliena]]i.<ref name=SI>{{cite journal |title=Operation Cowboy |url=http://vault.sportsillustrated.cnn.com/vault/article/magazine/MAG1007241/index.htm |author=Davis, Susan |date=1995-10-16 |journal=Sports Illustrated |access-date=2023-01-13 |archive-date=2009-02-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090211212753/http://vault.sportsillustrated.cnn.com/vault/article/magazine/MAG1007241/index.htm |url-status=dead }}</ref> Jungtinių Valstijų kariuomenės vykdytas lipizanerių gelbėjimas, išgarsėjęs Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“, vyko iš dviejų dalių: [[Centrinė Jungtinių Valstijų kariuomenė|Trečioji JAV armija]], vadovaujama generolo [[George Smith Patton|Džordžo S. Patono]], 1945 m. pavasarį buvo netoli Sankt Martino ir sužinojo, kad toje vietovėje yra lipizanerių eržilų.<ref name=EQ>{{cite journal |title=The 2005 Lipizzaner Tour of the Spanish Riding School |author=Sosby, Brian |journal=Equestrian |date=2005 m. spalio mėn. |access-date=2023-01-13 |url=http://www.usef.org/_staffIframes/pressbox/images/magazine/pdf/6dfc4245ac3b9df1210bce4ed7554fa8.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20090211212753/http://vault.sportsillustrated.cnn.com/vault/article/magazine/MAG1007241/index.htm |archive-date=2009-02-11}}</ref><ref>{{cite book |last=Letts |first=Elizabeth |year=2016 |title=The Perfect Horse: The Daring U.S. Mission to Rescue the Priceless Stallions Kidnapped by the Nazis|url=https://archive.org/details/perfecthorsedari0000lett }}</ref> Dž. Patonas pats buvo raitelis ir, kaip ir A. Podhaiskis, dalyvavo [[Jojimas olimpinėse žaidynėse|olimpinėse žaidynėse]].<ref name=EQ/> 1945 m. gegužės 7 d. A. Podhaiskis Dž. Patonui ir karo sekretoriaus pavaduotojui [[Robert Porter Patterson|Robertui P. Patersonui]] surengė Ispanijos jojimo mokyklos eržilų parodą, o jai pasibaigus paprašė, kad Dž. Patonas paimtų žirgus savo globon.<ref>{{cite book |author1=Patton, George S. |author2=Martin Blumenson |title=The Patton Papers |url=https://archive.org/details/pattonpapers0000patt_n9b9 |publisher=Da Capo Press |year=1996 |isbn=978-0-306-80717-6 |page=[https://archive.org/details/pattonpapers0000patt_n9b9/page/697 697]}}</ref> Tuo tarpu Trečiosios armijos Antroji kavalerija, pulkininko Čarlzo Rido vadovaujamas [[Tankas|tankų]] dalinys, aptiko žirgus Hostauno vietovėje, kur taip pat buvo laikoma 400 sąjungininkų karo belaisvių, ir 1945 m. balandžio 28 d. ją užėmė. Gelbėjimo operacijos „Kaubojus“ metu buvo išgelbėta 1 200 žirgų, iš jų 375 lipizaneriai.<ref name=SI/> Dž. Patonas sužinojęs apie reidą, pasirūpino, kad A. Podhaiskis nuvyktų į Hostauną.<ref>{{cite book |title=General Patton: A Soldier's Life |author=Hirshson, Stanley P. |publisher=HarperCollins |year=2003 |isbn=978-0-06-000983-0 |page=635}}</ref> Gegužės 12 d. amerikiečių kareiviai pradėjo vežti žirgus 56 km per sieną į [[Bad Kioctingas|Kioctingą]], Vokietijoje.<ref name=SI/> Galiausiai lipizaneriai buvo įkurdinti laikinose patalpose [[Bad Vimsbachas-Naidhartingas|Vimsbache]], iki kol 1952 m. veisliniai gyvuliai grįžo į Piberį,<ref name="PIBER2"/> o 1955 m. eržilai – į Ispanijos jojimo mokyklą.<ref>{{cite web |url=http://www.srs.at/en/tradition/the-history/ |title=The History |access-date=2023-01-14 |publisher=Spanish Riding School |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110105140136/http://www.srs.at/en/tradition/the-history/ |archive-date=2011-01-05}}</ref> 2005 m. Ispanijos jojimo mokykla paminėjo Dž. Patono išgelbėjimo 60-ąsias metines, keliaudama po Jungtines Amerikos Valstijas.<ref>{{cite journal |url=http://findarticles.com/p/articles/mi_m0EIN/is_2005_May_5/ai_n13672464 |title=After 15 Year Absence Legendary Lipizzaner Stallions of the Spanish Riding School of Vienna Set Return for U.S. Tour |journal=Business Wire |date=2005-05-05 |access-date=2023-01-14 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090211233017/http://findarticles.com/p/articles/mi_m0EIN/is_2005_May_5/ai_n13672464 |archive-date=2009-02-11}}</ref> [[Vaizdas:ErgelaLipik1.jpg|thumb|Lipiko žirgynas, [[Kroatija]]]] Per [[Kroatijos nepriklausomybės karas|Kroatijos nepriklausomybės karą]] 1991–1995 m. serbai išvežė [[Lipikas (Kroatija)|Lipiko]] žirgyno, [[Kroatija|Kroatijoje]], žirgus į [[Novi Sadas|Novi Sadą]], [[Serbija|Serbijoje]]. Žirgai ten buvo laikomi iki 2007&nbsp;m.,<ref>{{cite news |url=http://globus.jutarnji.hr/zivot/i-lipicance-ubijaju-zar-ne |language=hr |newspaper=Globus |title=Pomor u zajednici bijelih griva – I Lipicance ubijaju, zar ne? |author=Boris Orešić |date=2010-12-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110101130727/http://globus.jutarnji.hr/zivot/i-lipicance-ubijaju-zar-ne |archive-date=2011-01-01}}</ref> kai buvo pareikalauta juos grąžinti į kilmės šalį. 2007 m. spalio mėn. į Kroatiją buvo grąžinta 60 žirgų.<ref>{{cite web |url=http://www.lipizzan.org/pressreleases/bosnia_serbian_lipizzans.html |title=Croatian Lipizzaners Return Home |publisher=Lipizzan Association of North America |access-date=2023-01-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140429192412/http://www.lipizzan.org/pressreleases/bosnia_serbian_lipizzans.html |archive-date=2014-04-29}}</ref> === Šiuolaikinė veislė === Lipizanerių veislės žirgų populiacija patyrė nuosmukį, kuomet 1983 m. Piberio žirgyne kilo virusinė epidemija. Buvo prarasta 40 žirgų ir 8 % numatyto kumeliukų prieauglio. Nuo to laiko žirgyno populiacija išaugo. Iki 1994 m. žirgyne buvo 100 kumelių, o 1993 m. gimė 56 kumeliukai. 1994 m. sėkmingo nėštumo ir kumeliukų gimimo procentas padidėjo nuo 27 iki 82 %; tai lėmė naujas [[Veterinarijos gydytojas|veterinarijos centras]].<ref name=Ed129>{{cite book |author=Edwards, Elwyn Hartley |title=The Encyclopedia of the Horse |publisher=Dorling Kindersley |edition=1st American |location=New York, NY |year=1994|isbn=978-1-56458-614-8 |page=129}}</ref> 1996 m. [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] projekto „Indo-Copernicus“ lėšomis atlikto tyrimo metu buvo įvertinti 586 lipizanerių veislės žirgai iš aštuonių Europos žirgynų, siekiant sukurti „moksliškai pagrįstą lipizanerių veislės žirgų aprašymą”.<ref name=Kelly/> Atlikus 212 gyvūnų [[Mitochondrinė DNR|mitochondrinės DNR]] (mtDNA) tyrimą, nustatyta, kad jie turi 37 iš 39 žinomų šiuolaikinių žirgų mtDNA [[Haplotipas|haplotipų]], t. y. pasižymi didele [[Genetinė įvairovė|genetine įvairove]]. To ir buvo tikėtasi, nes buvo žinoma, kad lipizanerių veislės kumelių šeimose buvo daug įvairių veislių, įskaitant arabų, grynakraujų ir kitų Europos veislių kumelių.<ref name=Kelly>{{cite journal |url=http://www.uslipizzan.org/files/ml-mtdna-genetics-article.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20140427000314/http://www.uslipizzan.org/files/ml-mtdna-genetics-article.pdf |url-status=dead |archive-date=2014-04-27 |title=Mitochondrial DNA Genetics of Lipizzans |author1=Kelly, Jeff |author2=Kelly-Simmons, Lisa |journal=USLF News |year=2012}}</ref><ref>{{cite journal |title=History of Lipizzan horse maternal lines as revealed by mtDNA analysis |journal=Genet. Sel. Evol. |volume=34 |year=2002|pages=635–648 |author1=Kavar, Tatjana |author2=Brem, Gottfried |author3=Habe, Franc |author4=Sölkner, Johann |author5=Dovč, Peter |pmc=2705438 |pmid=12427390 |doi=10.1051/gse:2002028 |issue=5}}</ref> [[Vaizdas:Lipica.jpg|thumb|left|[[Lipica|Lipicos]] žirgynas, [[Slovėnija]]]] Tarptautinė lipizanerių federacija ({{en|Lipizzan International Federation, LIF}}) yra tarptautinė lipizanerių veislės valdančioji organizacija, kurią sudaro daugybė nacionalinių ir privačių organizacijų, atstovaujančių lipizaneriams. Šios organizacijos bendradarbiauja po LIF vėliava, kad populiarintų veislę ir palaikytų jos standartus.<ref>{{cite web |url=http://www.lipizzan-online.com/main.asp?kat1=85&kat2=603&kat3=&vid=1 |title=Gründung |language=de |publisher=Lipizzan International Federation |access-date=2023-01-14}}</ref> 2012 m. LIF buvo užregistruota beveik 11 000 lipizanerių, auginamų privačių veisėjų 19-oje šalių ir 9 valstybiniuose žirgynuose Europoje. Daugiausia žirgų registruota Europoje – beveik 9 000, po to Amerikoje – šiek tiek daugiau nei 1 700, Afrikoje ir Australijoje – maždaug po 100 žirgų. 9 valstybiniai žirgynai, priklausantys LIF, sudaro beveik ketvirtadalį visų Europos žirgų. Daugiausia žirgų turi [[Voila]] Rumunijoje – 400, toliau seka Piberis Austrijoje (360), Lipica Slovėnijoje (358), Silvašvaradas Vengrijoje (262), Monterotondas Italijoje (230), [[Džakovas]] Kroatijoje (220) ir Topolčiankis Slovakijoje (200). Kiti du žirgynai yra mažesni: Vučijako Bosnijoje turi 130 žirgų, o Karadžordževo Serbijoje – tik 30 žirgų.<ref>{{cite web |url=http://www.lipizzan-online.com/main.asp?kat1=64&kat2=543&kat3=&vid=1 |title=Purebred Lipizzans Registered by Members of Lipizzan International Federation |date=2012 m. spalio mėn. |publisher=Lipizzan International Federation |access-date=2023-01-14 |author=Manz, Christian G.M.}}</ref> Siekiant populiarinti veislę ir skatinti laikytis tradicinių veisimo tikslų, parengtos švietimo programos.<ref name="LIPORG"/> Kadangi lipizaneriai yra vienintelė Slovėnijoje išvesta žirgų veislė, o Lipicos žirgynas šiuo metu yra Slovėnijos teritorijoje, lipizaneriai Slovėnijoje pripažįstami kaip nacionalinis gyvūnas. Pavyzdžiui, ant Slovėnijos 20 centų [[Slovėnijos eurų monetos|eurų monetų]] pavaizduota lipizanerių pora.<ref>{{cite web |url=http://networkeurope.radio.cz/feature/slovenia-banks-on-the-euro |publisher=Network Europe |title=Slovenia Banks on the Euro |author=Manske, Michael |access-date=2023-01-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080503214638/http://networkeurope.radio.cz/feature/slovenia-banks-on-the-euro |archive-date=2008-05-03 |url-status=dead}}</ref> Italijos [[Karabinieriai|karabinierių]] policijos raitelių pulkai taip pat augina lipizanerius kaip vieną iš savo žirgų veislių.<ref>{{cite web |url=http://www.carabinieri.it/Internet/Arma/Curiosita/Non+tutti+sanno+che/R/10+R.htm |title=Lipizzan horses used by Mounted Carabinieri Regiments}}</ref> 2008 m. spalio mėn. vizito Slovėnijoje metu Lipicos lipizaneris, pavadintas „085 Favory Canissa XXII“, buvo padovanotas Jungtinės Karalystės karalienei [[Elžbieta II|Elžbietai II]]. Ji nusprendė palikti gyvūną žirgyno globai.<ref>{{cite news |url=https://www.usatoday.com/news/world/2008-10-22-2561594197_x.htm |title=Slovenia Gives Britain's Queen a Lipizzaner Horse |access-date=2023-01-14 |last=Vukic |first=Snjezana |work=[[USA Today]] |agency=Associated Press |date=2008-10-22}}</ref> == Treniravimas ir naudojimas == [[Vaizdas:Lipizzaner Brdo 20080610 2.jpg|thumb|left|Lipizaneriai Slovėnijoje]] Tradiciniai lipizanerių žirgų treniravimo metodai buvo sukurti Ispanijos jojimo mokykloje ir grindžiami klasikinio dailiojo jojimo principais, kurių ištakos siekia [[Senovės Graikijos istorija|senovės graikų]] rašytojo [[Ksenofontas|Ksenofonto]], kurio darbai buvo iš naujo atrasti XVI amžiuje, laikus.<ref>{{cite web |url=https://www.chronofhorse.com/article/xenophon-forefather-dressage |title=Xenophon, Forefather Of Dressage |author=Gibbon, Abby |date=2011-09-29 |publisher=Chronicle of the Horse |access-date=2023-01-14}}</ref> Jo mintys apie žirgų psichikos vystymąsi tebėra aktualios ir šiandien. Kiti rašytojai, padarę didelę įtaką Ispanijos jojimo mokyklos mokymo metodams, yra XVI a. gyvenęs pirmosios jojimo akademijos Neapolyje įkūrėjas Federikas Grisonė ir XVII–XVIII a. prancūzai Antuanas de Pluvinelis bei Fransua Robišonas de la Gerinjeras. Ispanijos jojimo mokykloje lipizanerių veislės eržilų treniravimo metodai buvo [[Žodinė tradicija|perduodami žodžiu]], iki kol 1898 m. feldmaršalas Francas Holbeinas ir mokyklos vyresnysis raitelis Johanas Meiksneris paskelbė pirmąsias žirgo ir raitelio treniravimo mokykloje gaires. XX a. viduryje [[Alois Podhajsky|Aloyzas Podhaiskis]] parašė keletą darbų, kurie šiandien daugeliui dailiojo jojimo raitelių yra vadovėliai.<ref name=History/><ref>{{cite web |url=http://www.spanische-hofreitschule.com/index.php?id=329 |title=Classical Equitation |publisher=Spanish Riding School |access-date=2023-01-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20060522133309/http://www.spanische-hofreitschule.com/index.php?id=329 |archive-date=2006-05-22}}</ref> Ispanijos jojimo mokykloje dėstomi principai grindžiami [[Kavalerija|kavalerijos]] raitelių praktika, taikoma rengiant žirgus karui.<ref>{{cite book |author=Podhajsky, Alois |title=The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship |url=https://archive.org/details/completetraining00podh |publisher=Doubleday |location=Garden City, NY |year=1967 |oclc=501758 |page=[https://archive.org/details/completetraining00podh/page/n51 24]}}</ref> Jauni eržilai į Ispanijos jojimo mokyklą atvyksta mokytis, kai jiems sukanka ketveri metai. Visiškas kiekvieno žirgo mokymas trunka vidutiniškai šešerius metus, o mokykla laikoma baigta, kai žirgas įgyja įgūdžių, reikalingų „Mokykliniam kadriliui“ atlikti.<ref name=Stallions/> Žirgai mokomi trijų palaipsniui sudėtingėjančių įgūdžių: * Jojimas pirmyn, dar vadinamas tiesiu jojimu arba ''Remontenschule'', – taip vadinami įgūdžiai, kurių mokoma pirmaisiais jojimo metais, kuomet jaunas žirgas išmoksta būti [[Balnas|balnojamas]] ir [[Kamanos (pakinktai)|pakinkytas]], išmoksta pagrindinių komandų ant ilgosios virvės, o tada mokomas jodinėti, dažniausiai arenoje paprastomis tiesiomis linijomis ir posūkiais, kad išmoktų teisingai reaguoti į raitelio kojomis ir rankomis jojimo metu duodamus signalus. Pagrindinis šio laikotarpio tikslas – išvystyti laisvą judėjimą į priekį kuo natūralesnėje padėtyje.<ref name=Stallions/> * Žygio mokykloje, ''Campagneschule'' arba ''Campagne'', žirgas mokosi išlaikyti pusiausvyrą visose [[Žirgo eisena|eisenose]], posūkiuose ir manevruose. Šiame etape žirgas išmoksta trumpinti ir ilginti žingsnį, atlikti šoninius judesius ir yra supažindinamas su sudėtingesnėmis dvigubomis kamanomis. Tai ilgiausias mokymo etapas, kuris gali trukti kelerius metus.<ref name=Stallions/> * Aukštojoje dailiojo jojimo mokykloje (''haute école'' arba ''Hohe Schule'') mokoma jodinėti žirgu daugiau naudojant jo užpakalines kojas, tobulinant visų natūralių eisenų taisyklingumą, įgūdžius ir meistriškumą. Šiuo laikotarpiu žirgas mokosi sudėtingiausių judesių, tokių kaip [[appuyement]], vieno tempo kojų keitimas šuoliuojant, [[piruetas]], pasažas ir piafė. Šiuo metu žirgas taip pat gali būti mokomas „[[#„Skrydis virš žemės“|skrydžio virš žemės]]“. Šiame lygyje pabrėžiamas aukštas atlikimo tobulumo lygis.<ref name=Stallions/><ref>{{cite book |author=Podhajsky, Alois |title=The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship |url=https://archive.org/details/completetraining00podh |publisher=Doubleday |location=Garden City, NY |year=1967 |oclc=501758 |page=[https://archive.org/details/completetraining00podh/page/n52 25]-26}}</ref> Nors Piberio žirgyne kumelaitės treniruojamos jodinėjimui ir mokykliniams šuoliams,<ref name=Ed129/> Ispanijos jojimo mokykla savo pasirodymuose naudoja tik eržilus.<ref name=Stallions/> Šiandien lipizaneriai visame pasaulyje dalyvauja [[Dailusis jojimas|dailiojo jojimo]] varžybose, taip pat išlaiko klasikinę poziciją Ispanijos jojimo mokykloje.<ref name="LIPORG"/> == „Skrydis virš žemės“ == [[Vaizdas:South African Lipizzaners-001.jpg|thumb|upright|Pietų Afrikos lipizanerių iš Johanesburgo pasirodymas po atviru dangumi]] „Skrydis virš žemės“ – tai sudėtingi „aukštosios mokyklos“ dresūros judesiai, kuriuos išgarsino lipizaneriai.<ref>{{cite book |author=Podhajsky, Alois |title=The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship |url=https://archive.org/details/completetraining00podh |publisher=Doubleday |location=Garden City, NY |year=1967 |oclc=501758 |page=[https://archive.org/details/completetraining00podh/page/n295 268]}}</ref> Pagrindiniai judesiai yra šie: * Levada – tai padėtis, kai žirgas pakelia abi priekines kojas į viršų ir atsistoja 30° kampu vien tik ant užpakalinių kojų, kuriam reikia daug užpakalinių kojų jėgos. Mažiau sudėtingas, bet su tuo susijęs judesys yra pesadas, kai žirgas pakyla 45° kampu. * Kurbetė – tai judesys, kai žirgas balansuoja ant užpakalinių kojų, o tada iš esmės „pašoka“, nuo žemės pašokdamas kartu priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis. * Kapriolė – tai šuolis vietoje, kuomet eržilas iššoka į orą, pakišdamas priekines kojas po savimi, o šuolio viršuje išspiria užpakalines kojas. Kiti judesiai: * Krupadė ir balotadė yra kapriolės pirmtakai. Per krupadę žirgas šokinėja priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis, kurios lieka pariestos po kūnu, ir nėra išspiriamos. Balotadės metu žirgas pašoka ir šiek tiek išskleidžia užpakalines kojas, bet jų neišspiria, o užpakalinių kojų kanopos yra matomos žiūrint iš nugaros. * Mezairas – tai keletas vienas po kito einančių šuolių, kurių metu žirgas nuleidžia priekines kojas ant žemės ir vėl pakyla ant užpakalinių kojų, taip judėdamas į priekį. Šis judesys Ispanijos jojimo mokykloje nebenaudojamas.<ref>{{cite book |author=Podhajsky, Alois |title=The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship |url=https://archive.org/details/completetraining00podh |publisher=Doubleday |location=Garden City, NY |year=1967 |oclc=501758 |page=[https://archive.org/details/completetraining00podh/page/n296 269]-274}}</ref> == Populiariojoje kultūroje == 1940 m. filme „Florianas“ vaidina du lipizanerių veislės eržilai. Filmas sukurtas pagal 1934 m. [[Felix Salten|Felikso Zalteno]] romaną. Filmo prodiuserio žmonai filmo kūrimo metu priklausė vieninteliai lipizaneriai JAV.<ref>{{cite web |url=http://www.lipizzan.org/merchandisepages/florianvideo.html |title=Florian |access-date=2023-01-14 |publisher=Lipizzan Association of North America |archive-url=https://web.archive.org/web/20080510142001/http://www.lipizzan.org/merchandisepages/florianvideo.html |archive-date=2008-05-10}}</ref> Lipizanerių eržilų gelbėjimas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais pavaizduotas 1963 m. Volto Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“. Šis filmas buvo vienintelis „Disney“ kada nors sukurtas veiksmo filmas, kurio veiksmas vyko Antrojo pasaulinio karo fone.<ref>{{cite book |author=Brode, Douglas |title=From Walt to Woodstock: How Disney Created the Counterculture |url=https://books.google.com/books?id=jxdip1iKLkQC&q=miracle+of+the+white+stallions&pg=PA169 |year=2004 |publisher=University of Texas Press |isbn=978-0-292-70273-8 |page=169}}</ref> == Susijusios pasaulio paveldo tradicijos == * [[Ispanijos jojimo mokykla Vienoje|Klasikinė žirgininkystė ir Ispanijos jojimo mokykla Vienoje]] (2015, {{flag|Austrija}}) * [[Žirgininkystė Prancūzijoje|Žirgininkystė prancūzų tradicijoje]] (2011, {{flag|Prancūzija}}) * [[Čarerija|Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija]] (2016, {{flag|Meksika}}) * [[Žirgininkystė Kazachstane|Kazachų arklių augintojų tradiciniai pavasario ritualai]] (2018, {{flag|Kazachstanas}}) * [[Achal-teke|Achal-teke žirgų veisimas ir žirgų puošybos tradicija]] (2023, {{flag|Turkmėnija}}) * [[Žirgininkystė Portugalijoje]] (2024, {{flag|Portugalija}}) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOAustrija}} {{UNESCOBosnijairHercegovina}} {{UNESCOItalija-n}} {{UNESCOKroatija}} {{UNESCOSlovakija}} {{UNESCOSlovėnija}} {{UNESCORumunija}} {{UNESCOVengrija}} {{SavStr}} [[Kategorija:Arklių veislės]] [[Kategorija:Nematerialusis pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Austrijoje]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Italijoje]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Kroatijoje]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Rumunijoje]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Slovakijoje]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Slovėnijoje]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Vengrijoje]] j7ohfjeiewgvh5nyeusnqqxx96nekdn 0 625989 7855942 7604204 2026-06-13T23:18:29Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855942 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=reg |vardas=Robertas Brusas |titulas=[[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]] |vaizdas=RoberttheBruce.jpg|vaizdo plotis= |epigrafas=Robertas Brusas |visas vardas=|valdymo pradžia=|karūnavimas=|valdymo pabaiga=|kiti titulai= |dinastija=Brusai|gimė={{gimė|1274|07|11}} |gimimo vieta=[[Pietų Eršyras]], [[Škotija]] |mirė={{mirė|1329|06|07|1274|07|11}}|mirties vieta=[[Argailas ir Bjutas]], [[Škotija]] |palaidotas=|motina=Marjorie |sutuoktinis=|sutuoktinė=Isabella<br>Elizabeth de Burgh |titulas0=[[Vaizdas:Royal_Arms_of_the_Kingdom_of_Scotland.svg|30px]] [[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]]|fonas0=reg|kelintas0= |valdė0={{pradžia|1306|03|25}} - {{pabaiga|1329|06|07|1306|03|25}} |karūnavimas0={{pradžia|||}} |ankstesnis0=|vėlesnis0=|pirmtakas0=[[Jonas Baliola]] |įpėdinis0=[[Dovydas II (Škotija)|Dovydas II]] |vikiteka=Category:Robert the Bruce |tėvas=Robert de Brus |Herbas=Clan_member_crest_badge_-_Clan_Bruce.svg }} '''Robertas I Brusas'''<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/robertas-i-brusas/ Visuotinė lietuvių enciklopedija // Robertas I Brusas]</ref> ({{gd|Raibeart an Bruis}}, {{en|Robert the Bruce}}; [[1274]] m. [[liepos 11]] d. – [[1329]] m. [[birželio 7]] d.) – [[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]] nuo 1306 m. iki mirties 1329 m.<ref name="Weir">{{cite book|last=Weir|first=Alison|title=Britain's Royal Families: The Complete Genealogy|url=https://archive.org/details/britainsroyalfam0000alis|year=2008|pages=[https://archive.org/details/britainsroyalfam0000alis/page/207 207]–211|isbn=9780099539735|publisher=Vintage}}</ref> Vienas garsiausių savo kartos karių Robertas Brusas galiausiai vadovavo [[Škotijos Karalystė|Škotijai]] per [[Pirmasis Škotijos nepriklausomybės karas|Pirmąjį Škotijos nepriklausomybės karą]] prieš [[Anglijos Karalystė|Angliją]]. Savo valdymo metu jis sėkmingai kovojo, kad Škotija vėl taptų nepriklausoma karalyste, ir dabar Škotijoje yra gerbiamas kaip nacionalinis didvyris. Jis buvo ketvirtasis karaliaus [[Dovydas I (Škotija)|Dovydo I]] anūkas.<ref name="Weir" /> Būdamas Kariko [[erlas]], Robertas Brusas rėmė savo šeimos pretenzijas į Škotijos sostą ir dalyvavo [[William Wallace|Viljamo Voliso]] sukilime prieš Anglijos [[Eduardas I|Eduardą I]]. 1298 m. paskirtas [[Škotijos globėjas|Škotijos globėju]] kartu su savo pagrindiniu varžovu dėl sosto [[John Comyn III|Jonu Kominu]] ir [[Sent Andrusas|Sent Andruso]] vyskupu [[William Lamberton|Viljamu Lambertonu]]. 1300 m. jis atsistatydino dėl nesutarimų su Kominu ir dėl to, kad į Škotijos sostą netrukus buvo atstatytas [[John Balliol|Jonas Baliola]]. 1302 m. pasidavęs Eduardui I, po tėvo mirties Robertas paveldėjo savo šeimos pretenzijas į Škotijos sostą. Dėl to, kad 1306 m. vasarį Brusas prisidėjo prie Jono Komino nužudymo, popiežius [[Klemensas V]] jį [[Ekskomunika|ekskomunikavo]]. Brusas greitai užėmė sostą ir 1306 m. kovo 25 d. buvo karūnuotas Škotijos karaliumi.<ref>{{harvnb|Scott|1982|p=75}}</ref> Eduardo I pajėgos nugalėjo Brusą [[Metveno mūšis|Metveno mūšyje]],<ref name="Scott 1982 84–85">{{harvnb|Scott|1982|pp=84–85}}</ref> privertė jį pabėgti ir pasislėpti, o 1307 m. jis vėl pasirodė ir sumušė anglų kariuomenę prie [[Lauduno Hilo mūšis|Lauduno Hilo]] bei pradėjo itin sėkmingą partizaninį karą prieš anglus. Jis nugalėjo kitus savo priešininkus, sunaikindamas jų tvirtoves ir nusiaubdamas jų žemes, o 1309 m. surengė pirmąjį [[Parlamentas|parlamentą]]. Nuo 1310 iki 1314 m. jis pasiekė daugybę karinių pergalių, kurios leido jam kontroliuoti didžiąją dalį Škotijos, o 1314 m. vykusiame [[Banokberno mūšis|Banokberno mūšyje]] Brusas nugalėjo daug didesnę Anglijos [[Eduardas II|Eduardo II]] vadovaujamą anglų kariuomenę ir patvirtino nepriklausomos Škotijos karalystės atkūrimą.<ref name="Phillips2011P230">{{harvnb|Phillips|2011|p=230}}</ref> Šis mūšis tapo svarbiu posūkio tašku – Roberto Bruso kariuomenė galėjo rengti niokojančius žygius po visą [[Šiaurės Anglija|Šiaurės Angliją]], be to, jis išplėtė karą prieš Angliją siųsdamas kariuomenę į [[Airijos sala|Airiją]] ir ragindamas [[Airiai|airius]] sukilti prieš Eduardo II valdžią.<ref name="Phillips2011P230" /> [[Vaizdas:Robert_The_Bruce_Crowned_King_of_Scots.jpg|kairėje|miniatiūra|210x210px|Robertas Brusas karūnuojamas škotų karaliumi.]] Nepaisant Banokberno mūšio ir 1318 m. užimtos paskutinės anglų tvirtovės [[Berikas prie Tvido|Berike]], Eduardas II atsisakė atsisakyti pretenzijų į Škotijos žemes. 1320 m. Škotijos didikai popiežiui [[Jonas XXII|Jonui XXII]] pateikė [[Arbroto deklaracija|Arbroto deklaraciją]], kurioje paskelbė Robertą Brusą teisėtu monarchu ir patvirtino Škotijos kaip nepriklausomos karalystės statusą. 1324 m. popiežius pripažino Robertą I Brusą nepriklausomos Škotijos karaliumi, o 1326 m. [[Korbej sutartis|Korbej sutartimi]] buvo atnaujinta [[Prancūzijos–Škotijos sąjunga]]. 1327 m. anglai nuvertė Eduardą II jo sūnaus [[Eduardas III|Eduardo III]] naudai, o 1328 m. tarp Škotijos ir Anglijos buvo sudaryta taika [[Edinburgo–Nortamptono sutartis|Edinburgo–Nortamptono sutartimi]], kuria Eduardas III atsisakė visų pretenzijų į Škotijos suverenitetą. Robertas I Brusas mirė 1329 m. birželį, o jo įpėdiniu tapo sūnus [[Dovydas II (Škotija)|Dovydas II]].<ref name="Weir" /><ref name="Macnamee 2006 271">{{harvnb|Macnamee|2006|p=271}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == {{refbegin}} * {{Citation |last=Macnamee |first=Colm |title=The Wars of the Bruces: England and Ireland 1306–1328 |year=2006 |location=Edinburgh |publisher=Donald |isbn=978-0859766531 }}. * {{Citation |last=Phillips |first=Seymour |title=Edward II|year=2011|location=New Haven |publisher=Yale University Press |isbn=978-0300178029}}. * {{cite book|last=Scott|first=Ronald McNair |title=Robert the Bruce: King of Scots |year=1982 |location=New York |publisher=Barnes and Noble |isbn=978-1566192705}} {{refend}} {{start box}} {{s-hou|Brusai||name=Robertas Brusas}} {{s-reg|}} {{succession box | before =[[Jonas Baliola]] | title =[[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]] | years =[[1306]]–[[1329]] m. | after =[[Dovydas II (Škotija)|Dovydas II]] }} {{end}} {{Škotijos monarchai}} {{DEFAULTSORT:Brusas, Robertas}} [[Kategorija:Škotijos karaliai]] tdrrypjeng6onm637r9tl5mq3br7don 0 626676 7856058 7799379 2026-06-14T07:10:08Z ~2026-34932-44 219560 /* Pasiekimai */ 7856058 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Jordan Clarkson|image=[[Vaizdas:Jordan_Clarkson_NY_Knicks_2025_NBA_Cup_(cropped).jpg|220 px]]|fullname=Jordan Taylor Clarkson|dateofbirth={{Gimimo data|1992|6|7}}|cityofbirth=[[Tampa]], [[Florida]]|countryofbirth=[[JAV]]|height=1,96 m|weight=88 kg|currentclub=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]|clubnumber=00|position=[[Atakuojantis gynėjas]]|nba=46|nbayear=2014|nbateam=[[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]]|years=2014–2018<br />2018–2019<br />2019–2025<br />2025–|clubs=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]<br />[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]<br />[[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]]<br />[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]|pointsaverage=|nationalteam={{krep|PHI|1}}|nationalyears=2018–|nationalpoints=}} '''Džordanas Teiloras Klarksonas''' ({{en|Jordan Taylor Clarkson}}, g. [[1992 m.|1992]] m. [[birželio 7]] d.) – [[Filipinai|Filipinų]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. == Karjera == [[2014 m. NBA naujokų birža|2014 m. NBA naujokų biržoje]] [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] pasirinko jį 46-uoju šaukimu, tačiau tą pačią naktį išmainė į [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]. 2018 m. vasarį žaidėjas išmainytas į [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]],<ref>https://www.nba.com/cavaliers/releases/clarkson-lnance-trade-180208</ref> o 2019 m. gruodį – į [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]].<ref>https://www.nba.com/jazz/news/utah-jazz-acquire-guard-jordan-clarkson</ref> 2020 m. lapkritį Klarksonas pasirašė ketverių metų kontrakto pratęsimą, kurio vertė siekė 52 mln. [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]].<ref>https://www.nba.com/news/reports-jazz-to-sign-derrick-favors-re-sign-jordan-clarkson</ref> 2025 m. liepos 7 d. prisijungė prie [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]].<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/45624167/sources-jordan-clarkson-expected-sign-knicks|title=Sources: Jordan Clarkson expected to sign with Knicks|date=June 30, 2025|website=espn.com|access-date=July 7, 2025|language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/knicks/news/new-york-knicks-sign-jordan-clarkson|title=NEW YORK KNICKS SIGN JORDAN CLARKSON|date=July 7, 2025|work=NBA.com|accessdate=July 11, 2025}}</ref> == Šalies rinktinė == [[Vaizdas:Jordan_Clarkson_2021_stamp_of_the_Philippines.jpg|miniatiūra|D. Klarksonas 2021 m.]] Dž. Klarksonas atstovavo [[Filipinų vyrų krepšinio rinktinė|Filipinų vyrų krepšinio rinktinei]] [[2018 m. Azijos žaidynės|2018 m. Azijos žaidynėse]], kuriose rinktinė iškovojo penktą vietą.<ref>https://www.rappler.com/sports/210852-results-basketball-philippines-vs-syria-game-august-31-2018/</ref> == Pasiekimai == * 2021 m. [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|NBA šeštas žaidėjas]]. * 2015 m. Visų NBA naujokų pirmoji komanda. * 2026 m. NBA čempionas == Asmeninis gyvenimas == Dž. Klarksonas turi [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] ir [[Filipinai|Filipinų]] pilietybes. == Išnašos == {{išn}} {{2014 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Clarkson}} [[Kategorija:Filipinų krepšininkai]] 02nfor7376wi6754vogqivyocptnyqd 4 626819 7855683 7851147 2026-06-13T14:11:56Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855683 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Latviją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q211. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q302045|Q302045]] | [[Post-Soviet states]] | [[kultūrinis regionas]]<br/>[[geopolitical group]] | 61 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q2458532|Q2458532]] | [[Marijos žemė]] | [[istorinė valstybė]]<br/>[[šalis Šventojoje Romos imperijoje]] | 38 |- | [[:d:Q117949|Q117949]] | [[list of World Heritage Sites in Latvia]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 32 |- | [[:d:Q86458103|Q86458103]] | [[COVID-19 pandemija Europoje]] | [[pandemija]] | 30 |- | [[:d:Q18340732|Q18340732]] | [[Meduza]] | [[naujienų svetainė]]<br/>[[Programėlė|mobilioji aplikacija]] | 28 |- | [[:d:Q13295|Q13295]] | [[Pietų Estijos dialektas]] | [[kalba]] | 28 |- | [[:d:Q19870421|Q19870421]] | [[Latvija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 26 |- | [[:d:Q28933416|Q28933416]] | [[Latvija 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 26 |- | [[:d:Q1430437|Q1430437]] | [[:ISO 3166-2:LV|LV]] | [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]] | 25 |- | [[:d:Q42912123|Q42912123]] | [[Latvia at the 2024 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 25 |- | [[:d:Q898799|Q898799]] | [[Trasianka]] | [[mišri kalba]] | 25 |- | [[:d:Q2350607|Q2350607]] | [[Rumbula massacre]] | [[masinės žudynės]] | 24 |- | [[:d:Q87066621|Q87066621]] | [[COVID-19 pandemija Latvijoje]] | [[ligos protrūkis]] | 24 |- | [[:d:Q1879910|Q1879910]] | [[Komi-Permyaks]] | [[ethnic community]] | 23 |- | [[:d:Q31899639|Q31899639]] | [[2023 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | [[sporto sezonas]]<br/>[[pasikartojantis sporto įvykis]] | 23 |- | [[:d:Q697172|Q697172]] | [[Courland Pocket]] | [[mūšis]] | 23 |- | [[:d:Q1188612|Q1188612]] | [[25-asis dienovidinis į rytus]] | [[geografinis dienovidinis]] | 22 |- | [[:d:Q147661|Q147661]] | [[Latvija 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 22 |- | [[:d:Q1807092|Q1807092]] | [[Latvijos radijas]] | [[radijo stotis]]<br/>[[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[Valstybės įmonė]] | 22 |- | [[:d:Q1550015|Q1550015]] | [[Rygos Kristaus Gimimo katedra-soboras]] | [[Rytų ortodoksų katedra]] | 21 |- | [[:d:Q1586376|Q1586376]] | [[SmartLynx Airlines, SIA]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[Teisės subjektas|juridinis asmuo]]<br/>[[charter airline]] | 21 |- | [[:d:Q42914753|Q42914753]] | [[Latvija 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 21 |- | [[:d:Q697912|Q697912]] | [[Rygos-Kaiservaldo koncentracijos stovykla]] | [[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[koncentracijos stovykla]] | 21 |- | [[:d:Q718738|Q718738]] | [[Sovietų Sąjungos okupacija Latvijoje 1940 m.]] | [[okupacija]] | 21 |- | [[:d:Q32969|Q32969]] | [[Skonto Hall]] | [[arena]] | 21 |- | [[:d:Q1129463|Q1129463]] | [[Latvijos ortodoksų bažnyčia]] | [[savivaldą turinti bažnyčia]] | 20 |- | [[:d:Q1185588|Q1185588]] | [[Latvijos olimpinis komitetas]] | [[Nacionalinis olimpinis komitetas]] | 20 |- | [[:d:Q1458591|Q1458591]] | [[2012–13 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 20 |- | [[:d:Q1507606|Q1507606]] | [[2011 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 20 |- | [[:d:Q190670|Q190670]] | [[Rygos centrinis turgus]] | [[Halė (pastatas)|halė]] | 20 |- | [[:d:Q48940439|Q48940439]] | [[The Insider]] | [[naujienų svetainė]] | 20 |- | [[:d:Q610650|Q610650]] | [[Latvijos pasas]] | | 20 |- | [[:d:Q698342|Q698342]] | [[Rygos žydų getas]] | [[getas nacių okupuotoje Europoje]] | 20 |- | [[:d:Q810370|Q810370]] | [[Sovietų Sąjungos moterų krepšinio rinktinė]] | [[women's national basketball team]] | 20 |- | [[:d:Q11068461|Q11068461]] | [[Ruopažų savivaldybė]] | [[buvusi Latvijos savivaldybė]] | 19 |- | [[:d:Q111721493|Q111721493]] | [[Latvia at the 2026 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 19 |- | [[:d:Q1128303|Q1128303]] | [[Delko Marseille Provence]] | [[dviračių sporto klubo komanda]]<br/>[[UCI Continental Team]]<br/>[[UCI Professional Continental Team]]<br/>[[UCI ProTeam]] | 19 |- | [[:d:Q1851815|Q1851815]] | [[1999 European Parliament election]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 19 |- | [[:d:Q186097|Q186097]] | [[Parako bokštas]] | [[Bokštas (statinys)|Bokštas]] | 19 |- | [[:d:Q2910388|Q2910388]] | [[kelionės įspėjimas]] | | 19 |- | [[:d:Q4992563|Q4992563]] | [[Barikados]] | [[armed conflict]]<br/>[[Non Violent Resistance]] | 19 |- | [[:d:Q854102|Q854102]] | [[2011–12 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 19 |- | [[:d:Q107474036|Q107474036]] | [[euro digital]] | [[central bank digital currency]] | 18 |- | [[:d:Q1089531|Q1089531]] | [[2008–09 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 18 |- | [[:d:Q11732933|Q11732933]] | [[2013–14 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 18 |- | [[:d:Q1474490|Q1474490]] | [[Latvijos rusų sąjunga]] | [[politinė partija]] | 18 |- | [[:d:Q147658|Q147658]] | [[Latvija 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q1481577|Q1481577]] | [[LGBT teisės Latvijoje]] | [[LGBT teisės pagal šalį ar teritoriją]] | 18 |- | [[:d:Q16355736|Q16355736]] | [[Livonijos bajorų korporacijos namas]] | [[parlamento pastatas]] | 18 |- | [[:d:Q1702540|Q1702540]] | [[Latvijos nacionalinis nepriklausomybės judėjimas]] | [[politinė partija]] | 18 |- | [[:d:Q183286|Q183286]] | [[Battle of Cēsis]] | [[mūšis]] | 18 |- | [[:d:Q1846214|Q1846214]] | [[Peitav sinagoga]] | [[sinagoga]] | 18 |- | [[:d:Q2464883|Q2464883]] | [[Latvija 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q4158329|Q4158329]] | [[Latvijos Respublikos paskelbimo diena]] | [[valstybinė šventė]] | 18 |- | [[:d:Q5614871|Q5614871]] | [[Guerilla war in the Baltic states]] | [[Partizaninis karas]] | 18 |- | [[:d:Q7311206|Q7311206]] | [[religija Latvijoje]] | [[vietovės religija]] | 18 |- | [[:d:Q1029040|Q1029040]] | [[2018 m. rugpjūčio 11 d. Saulės užtemimas]] | [[Saulės užtemimas]]<br/>[[dalinis saulės užtemimas]] | 17 |- | [[:d:Q1076324|Q1076324]] | [[Latvijos oro pajėgos]] | [[karinės oro pajėgos]] | 17 |- | [[:d:Q1316556|Q1316556]] | [[Latvijos katalikų bažnyčia]] | [[Vietovės katalikų bažnyčia]] | 17 |- | [[:d:Q1324428|Q1324428]] | [[Baltijos operacija]] | [[mūšis]] | 17 |- | [[:d:Q147646|Q147646]] | [[Latvija 2002 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147649|Q147649]] | [[Latvija 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147655|Q147655]] | [[Latvija 1928 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147679|Q147679]] | [[Latvija 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q16799321|Q16799321]] | [[2014 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 17 |- | [[:d:Q1718950|Q1718950]] | [[Tramvajai Rygoje]] | [[tramvajaus sistema]] | 17 |- | [[:d:Q1812192|Q1812192]] | [[Latvijos vyrų tinklinio rinktinė]] | [[men’s national volleyball team]] | 17 |- | [[:d:Q2232018|Q2232018]] | [[Marupės savivaldybė]] | [[buvusi Latvijos savivaldybė]] | 17 |- | [[:d:Q23015896|Q23015896]] | [[2016 m. Europos imtynių čempionatas]] | [[sporto sezonas]] | 17 |- | [[:d:Q2451384|Q2451384]] | [[Riga Metro]] | [[proposed entity]]<br/>[[Metropolitenas]] | 17 |- | [[:d:Q28858492|Q28858492]] | [[Eurovision Choir of the Year 2017]] | [[Eurovision Choir]] | 17 |- | [[:d:Q60528251|Q60528251]] | [[2022 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 17 |- | [[:d:Q704567|Q704567]] | [[Gemauerthofo mūšis]] | [[mūšis]] | 17 |- | [[:d:Q869996|Q869996]] | [[Jelgavos Romos katalikų vyskupija]] | [[Katalikų Bažnyčios vyskupija]] | 17 |- | [[:d:Q11347885|Q11347885]] | [[Battle of Riga]] | [[mūšis]] | 16 |- | [[:d:Q1255484|Q1255484]] | [[57-oji šiaurės platumos lygiagretė]] | [[lygiagretė]] | 16 |- | [[:d:Q1796248|Q1796248]] | [[Latvijos oro uostų sąrašas]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 16 |- | [[:d:Q22665767|Q22665767]] | [[2018 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 16 |- | [[:d:Q2356985|Q2356985]] | [[Latvija 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 16 |- | [[:d:Q2385523|Q2385523]] | [[Latgalians (modern)]] | [[etnografinė grupė]] | 16 |- | [[:d:Q2630440|Q2630440]] | [[Latvia–Russia border]] | [[siena]]<br/>[[land boundary]]<br/>[[Valstybės siena]]<br/>[[border of the Schengen Area]] | 16 |- | [[:d:Q281087|Q281087]] | [[Latvija 1998 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 16 |- | [[:d:Q374031|Q374031]] | [[Rezeknės–Agluonos vyskupija]] | [[Katalikų Bažnyčios vyskupija]] | 16 |- | [[:d:Q4499395|Q4499395]] | [[Holokaustas Latvijoje]] | [[Holokaustas vienoje šalyje]]<br/>[[aspect of history]] | 16 |- | [[:d:Q599262|Q599262]] | [[Daugpilio tramvajus]] | [[tramvajaus sistema]] | 16 |- | [[:d:Q1172924|Q1172924]] | [[Daugavgriva]] | [[mikrorajonas]] | 15 |- | [[:d:Q147674|Q147674]] | [[Latvija 1936 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 15 |- | [[:d:Q16152058|Q16152058]] | [[2014–15 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 15 |- | [[:d:Q1641497|Q1641497]] | [[TTT Ryga]] | [[krepšinio komanda]] | 15 |- | [[:d:Q164226|Q164226]] | [[Viskas Latvijai!]] | [[politinė partija]] | 15 |- | [[:d:Q183580|Q183580]] | [[2010 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 15 |- | [[:d:Q22919732|Q22919732]] | [[2016–17 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 15 |- | [[:d:Q2533242|Q2533242]] | [[Rygos kačių namas]] | [[kolektyvinis būstas]] | 15 |- | [[:d:Q2568547|Q2568547]] | [[St. John's Church]] | [[bažnyčia]] | 15 |- | [[:d:Q2630537|Q2630537]] | [[Latvijos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė]] | [[nacionalinė futbolo rinktinė]] | 15 |- | [[:d:Q3089540|Q3089540]] | [[Soviet westward offensive of 1918–1919]] | [[Kampanija (karyba)|kampanija]] | 15 |- | [[:d:Q3237797|Q3237797]] | [[Sarja]] | [[upė]]<br/>[[pasienio upė]] | 15 |- | [[:d:Q384826|Q384826]] | [[Reformų partija]] | [[politinė partija]] | 15 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] mu128m6nhayfegrn73dvfjntvvwiy19 4 626898 7855667 7848133 2026-06-13T12:47:51Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7855667 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''filmus''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q11424. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P1476:Pavadinimas,P57:Režisierius,P58:Scenaristas(-ai),?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Pavadinimas ! Režisierius ! Scenaristas(-ai) ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q163872|Q163872]] | [[Tamsos riteris]] | en:The Dark Knight | [[Christopher Nolan]] | [[Jonathan Nolan]]<br/>[[Christopher Nolan]]<br/>[[Bob Kane]]<br/>[[David S. Goyer]]<br/>[[Bill Finger]] | 107 |- | [[:d:Q106316|Q106316]] | [[Mirusių poetų draugija]] | en:Dead Poets Society | [[Peter Weir]] | [[Tom Schulman]] | 85 |- | [[:d:Q182692|Q182692]] | [[Šių dienų Apokalipsė]] | en:Apocalypse Now | [[Francis Ford Coppola]] | [[Francis Ford Coppola]]<br/>[[Michael Herr]]<br/>[[John Milius]] | 84 |- | [[:d:Q105031|Q105031]] | [[Vienas namuose]] | en:Home Alone | [[Chris Columbus]] | [[John Hughes]] | 82 |- | [[:d:Q109116|Q109116]] | [[Didysis diktatorius]] | en:The Great Dictator | [[Charlie Chaplin]] | [[Charlie Chaplin]] | 81 |- | [[:d:Q61448040|Q61448040]] | [[Parazitas]] | ko:기생충 | [[Bong Joon-ho]] | [[Bong Joon-ho]]<br/>[[Han Jin-won]] | 80 |- | [[:d:Q174284|Q174284]] | [[Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai]] | en:Raiders of the Lost Ark | [[Steven Spielberg|Stivenas Spilbergas]] | [[Lawrence Kasdan]]<br/>[[George Lucas]]<br/>[[Philip Kaufman]] | 79 |- | [[:d:Q183081|Q183081]] | [[Šioje šalyje nėra vietos senukams]] | en:No Country for Old Men | [[Ethan Coen]]<br/>[[Joel Coen]] | [[Cormac McCarthy]]<br/>[[Ethan Coen]]<br/>[[Joel Coen]] | 79 |- | [[:d:Q228186|Q228186]] | [[Arabijos Lorensas]] | en:Lawrence of Arabia | [[David Lean]] | [[Robert Bolt]]<br/>[[Michael Wilson]]<br/>[[Thomas Edward Lawrence|Tomas Edvardas Lorensas]] | 78 |- | [[:d:Q25139|Q25139]] | [[Amerikos grožybės]] | en:American Beauty | [[Sam Mendes]] | [[Alan Ball]] | 78 |- | [[:d:Q150804|Q150804]] | [[Pianistas]] | en:The Pianist | [[Roman Polański]] | [[Ronald Harwood]] | 76 |- | [[:d:Q1392744|Q1392744]] | [[Volstryto vilkas]] | en:The Wolf of Wall Street | [[Martin Scorsese]] | [[Terence Winter]] | 75 |- | [[:d:Q42759035|Q42759035]] | [[Džokeris]] | en:Joker | [[Todd Phillips]] | [[Todd Phillips]]<br/>[[Scott Silver]] | 75 |- | [[:d:Q13255497|Q13255497]] | [[Žmogus-paukštis]] | en:Birdman | [[Alejandro González Iñárritu]] | [[Alejandro González Iñárritu]]<br/>[[Nicolás Giacobone]]<br/>[[Alexander Dinelaris]]<br/>[[Armando Bó]] | 74 |- | [[:d:Q160071|Q160071]] | [[Saulėlydis (filmas)]] | en:Twilight | [[Catherine Hardwicke]] | [[Melissa Rosenberg]]<br/>[[Stefani Majer]] | 74 |- | [[:d:Q185888|Q185888]] | [[Socialinis tinklalapis]] | en:The Social Network | [[David Fincher]] | [[Aaron Sorkin]] | 74 |- | [[:d:Q152780|Q152780]] | [[Pi gyvenimas]] | en:Life of Pi | [[Ang Lee]] | [[David Magee]] | 73 |- | [[:d:Q18002795|Q18002795]] | [[Hju Glaso legenda]] | en:The Revenant | [[Alejandro González Iñárritu]] | [[Alejandro González Iñárritu]]<br/>[[Mark L. Smith]] | 73 |- | [[:d:Q20856802|Q20856802]] | [[Kalifornijos svajos]] | en:La La Land | [[Damien Chazelle]] | [[Damien Chazelle]] | 73 |- | [[:d:Q270470|Q270470]] | [[Piteris Penas]] | en:Peter Pan | [[Clyde Geronimi]]<br/>[[Wilfred Jackson]]<br/>[[Hamilton Luske]] | [[Bill Peet]]<br/>[[Ted Sears]]<br/>[[Ralph Wright]]<br/>[[Winston Hibler]]<br/>[[Joe Rinaldi]]<br/>[[Erdman Penner]]<br/>[[Milt Banta]]<br/>[[William Cottrell]] | 73 |- | [[:d:Q105702|Q105702]] | [[Daktaras Streindžlavas]] | en:Dr. Strangelove | [[Stanley Kubrick]] | [[Peter George]]<br/>[[Terry Southern]]<br/>[[Stanley Kubrick]]<br/>[[James B. Harris]] | 72 |- | [[:d:Q182944|Q182944]] | [[Įsimylėjęs Šekspyras]] | en:Shakespeare in Love | [[John Madden]] | [[Marc Norman]]<br/>[[Tomas Stoppardas]] | 72 |- | [[:d:Q18547944|Q18547944]] | [[Marsietis]] | en:The Martian | [[Ridley Scott]] | [[Drew Goddard]]<br/>[[Andy Weir]] | 72 |- | [[:d:Q188845|Q188845]] | [[Lietaus žmogus]] | en:Rain Man | [[Barry Levinson]] | [[Barry Morrow]]<br/>[[Ronald Bass]] | 72 |- | [[:d:Q190956|Q190956]] | [[Amadėjus]] | en:Amadeus | [[Miloš Forman]] | [[Peter Shaffer]] | 72 |- | [[:d:Q80379|Q80379]] | [[:Hobitas: nelaukta kelionė| nelaukta kelionė]] | en:The Hobbit: An Unexpected Journey | [[Peter Jackson]] | [[Peter Jackson]]<br/>[[Fran Walsh]]<br/>[[Guillermo del Toro]]<br/>[[Philippa Boyens]]<br/>[[John Ronald Reuel Tolkien]] | 72 |- | [[:d:Q109331|Q109331]] | [[Back to the Future Part II]] | en:Back to the Future Part II | [[Robertas Zemeckis]] | [[Bob Gale]]<br/>[[Robertas Zemeckis]] | 71 |- | [[:d:Q174385|Q174385]] | [[Alice in Wonderland]] | en:Alice in Wonderland | [[Tim Burton]] | [[Linda Woolverton]] | 71 |- | [[:d:Q184255|Q184255]] | [[Mergina, verta milijono]] | en:Million Dollar Baby | [[Clint Eastwood]] | [[Paul Haggis]]<br/>[[F.X. Toole]] | 71 |- | [[:d:Q189505|Q189505]] | [[Nasrai]] | en:Jaws | [[Steven Spielberg|Stivenas Spilbergas]] | [[Peter Benchley]]<br/>[[Carl Gottlieb]] | 71 |- | [[:d:Q190145|Q190145]] | [[Žmogus-voras 2]] | en:Spider-Man 2 | [[Sam Raimi]] | [[Alvin Sargent]]<br/>[[Alfred Gough]]<br/>[[Miles Millar]]<br/>[[Michael Chabon]] | 71 |- | [[:d:Q20502242|Q20502242]] | [[Nuostabioji moteris]] | en:Wonder Woman | [[Patty Jenkins]] | [[Allan Heinberg]] | 71 |- | [[:d:Q842306|Q842306]] | [[Sudie bičiuliai]] | en:Saludos Amigos | [[Wilfred Jackson]]<br/>[[Jack Kinney]]<br/>[[Hamilton Luske]]<br/>[[Bill Roberts]] | [[Dick Huemer]]<br/>[[Joe Grant]]<br/>[[Homer Brightman]]<br/>[[Ralph Wright]]<br/>[[Roy Williams]]<br/>[[Harry Reeves]]<br/>[[Ted Sears]]<br/>[[William Cottrell]]<br/>[[Webb Smith]] | 71 |- | [[:d:Q60072|Q60072]] | [[Muzikos garsai]] | en:The Sound of Music | [[Robert Wise]] | [[Ernest Lehman]] | 71 |- | [[:d:Q189330|Q189330]] | [[Tamsos riterio sugrįžimas]] | en:The Dark Knight Rises | [[Christopher Nolan]] | [[Jonathan Nolan]]<br/>[[Christopher Nolan]]<br/>[[Bob Kane]]<br/>[[David S. Goyer]] | 70 |- | [[:d:Q201293|Q201293]] | [[Atostogos Romoje]] | en:Roman Holiday | [[William Wyler]] | [[Dalton Trumbo]]<br/>[[Ian McLellan Hunter]]<br/>[[John Dighton]] | 70 |- | [[:d:Q204191|Q204191]] | [[Tas nuostabus gyvenimas]] | en:It's a Wonderful Life | [[Frank Capra]] | [[Frances Goodrich]]<br/>[[Albert Hackett]]<br/>[[Jo Swerling]]<br/>[[Frank Capra]]<br/>[[Michael Wilson]]<br/>[[Philip Van Doren Stern]] | 70 |- | [[:d:Q47300912|Q47300912]] | [[Vieną kartą Holivude]] | en:Once Upon a Time in Hollywood | [[Quentin Tarantino]] | [[Quentin Tarantino]] | 70 |- | [[:d:Q72962|Q72962]] | [[Pasiutę šunys]] | en:Reservoir Dogs | [[Quentin Tarantino]] | [[Quentin Tarantino]] | 70 |- | [[:d:Q107270|Q107270]] | [[Pasiklydę vertime]] | en:Lost in Translation | [[Sofia Coppola]] | [[Sofia Coppola]] | 69 |- | [[:d:Q13619743|Q13619743]] | [[Pakalikai]] | en:Minions | [[Pierre Coffin]]<br/>[[Kyle Balda]] | [[Brian Lynch]] | 69 |- | [[:d:Q190588|Q190588]] | [[Tegyvuoja meilė]] | en:Love Actually | [[Richard Curtis]] | [[Richard Curtis]] | 69 |- | [[:d:Q193835|Q193835]] | [[Gerasis Vilas Hantingas]] | en:Good Will Hunting | [[Gus Van Sant]] | [[Ben Affleck]]<br/>[[Matt Damon]] | 69 |- | [[:d:Q26698156|Q26698156]] | [[Vandens forma]] | en:The Shape of Water | [[Guillermo del Toro]] | [[Vanessa Taylor]]<br/>[[Guillermo del Toro]] | 69 |- | [[:d:Q3604746|Q3604746]] | [[Įsikūnijimas. Vandens kelias]] | en:Avatar: The Way of Water | [[James Cameron]] | [[James Cameron]]<br/>[[Josh Friedman]]<br/>[[Rick Jaffa]]<br/>[[Shane Salerno]]<br/>[[Amanda Silver]] | 69 |- | [[:d:Q622769|Q622769]] | [[Man of Steel]] | en:Man of Steel | [[Zack Snyder]] | [[David S. Goyer]]<br/>[[Christopher Nolan]] | 69 |- | [[:d:Q719915|Q719915]] | [[:Hobitas: Smogo dykynė| Smogo dykynė]] | en:The Hobbit: The Desolation of Smaug | [[Peter Jackson]] | [[Philippa Boyens]]<br/>[[Guillermo del Toro]]<br/>[[Fran Walsh]]<br/>[[Peter Jackson]] | 69 |- | [[:d:Q736731|Q736731]] | [[Trys kabaljerai]] | en:The Three Caballeros | [[Norm Ferguson]]<br/>[[Clyde Geronimi]]<br/>[[Jack Kinney]]<br/>[[Bill Roberts]]<br/>[[Harold Young]] | [[Del Connell]]<br/>[[William Cottrell]]<br/>[[Bill Peet]]<br/>[[Homer Brightman]]<br/>[[Ernest Terrazas]]<br/>[[Ted Sears]]<br/>[[Ralph Wright]]<br/>[[Elmer Plummer]]<br/>[[Roy Williams]]<br/>[[James Bodrero]] | 69 |- | [[:d:Q11621|Q11621]] | [[Ateivis]] | en:E.T. the Extra-Terrestrial | [[Steven Spielberg|Stivenas Spilbergas]] | [[Melissa Mathison]] | 69 |- | [[:d:Q182212|Q182212]] | [[Žmogus-voras 3]] | en:Spider-Man 3 | [[Sam Raimi]] | [[Ivan Raimi]]<br/>[[Alvin Sargent]]<br/>[[Sam Raimi]] | 68 |- | [[:d:Q183063|Q183063]] | [[Šeštasis pojūtis]] | en:The Sixth Sense | [[M. Night Shyamalan]] | [[M. Night Shyamalan]] | 68 |- | [[:d:Q193695|Q193695]] | [[Ozo šalies burtininkas]] | en:The Wizard of Oz | [[Victor Fleming]]<br/>[[King Vidor]] | [[Noel Langley]]<br/>[[Florence Ryerson]]<br/>[[Edgar Allan Woolf]] | 67 |- | [[:d:Q229808|Q229808]] | [[Nepaprastas Žmogus-Voras]] | en:The Amazing Spider-Man | [[Mark Webb]] | [[James Vanderbilt]]<br/>[[Alvin Sargent]]<br/>[[Steve Kloves]]<br/>[[Stan Lee]]<br/>[[Steve Ditko]] | 67 |- | [[:d:Q18199330|Q18199330]] | [[Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti]] | en:Fantastic Beasts and Where to Find Them | [[David Yates]] | [[J. K. Rowling]] | 66 |- | [[:d:Q18604504|Q18604504]] | [[Savižudžių būrys]] | en:Suicide Squad | [[David Ayer]] | [[David Ayer]] | 66 |- | [[:d:Q200396|Q200396]] | [[Šerlokas Holmsas (filmas)]] | en:Sherlock Holmes | [[Guy Ritchie]] | [[Simon Kinberg]]<br/>[[Anthony Peckham]]<br/>[[Mike Johnson]]<br/>[[Guy Ritchie]] | 66 |- | [[:d:Q209170|Q209170]] | [[Merė Popins]] | en:Mary Poppins | [[Robert Stevenson]] | [[Bill Walsh]]<br/>[[Don DaGradi]] | 66 |- | [[:d:Q273978|Q273978]] | [[Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas]] | zh:臥虎藏龍<br/>en:Crouching Tiger, Hidden Dragon | [[Ang Lee]] | [[James Schamus]]<br/>[[Wang Hui-ling]]<br/>[[Kuo Jung Tsai]] | 66 |- | [[:d:Q29054009|Q29054009]] | [[:Terminatorius 3: mašinų prisikėlimas| mašinų prisikėlimas]] | en:Terminator 3: Rise of the Machines | [[Jonathan Mostow]] | [[Michael Ferris]]<br/>[[James Cameron]]<br/>[[Gale Anne Hurd]]<br/>[[John Brancato]] | 66 |- | [[:d:Q4254026|Q4254026]] | [[Nepaprastas Žmogus-Voras 2]] | en:The Amazing Spider-Man 2 | [[Mark Webb]] | [[Alex Kurtzman]]<br/>[[Roberto Orci]]<br/>[[Jeff Pinkner]] | 66 |- | [[:d:Q919649|Q919649]] | [[:Hobitas: penkių armijų mūšis| penkių armijų mūšis]] | en:The Hobbit: The Battle of the Five Armies | [[Peter Jackson]] | [[Philippa Boyens]]<br/>[[Peter Jackson]]<br/>[[Fran Walsh]]<br/>[[Guillermo del Toro]] | 66 |- | [[:d:Q132351|Q132351]] | [[Įprasti įtariamieji]] | en:The Usual Suspects | [[Bryan Singer]] | [[Christopher McQuarrie]] | 65 |- | [[:d:Q14772351|Q14772351]] | [[:Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra| teisingumo aušra]] | en:Batman v Superman: Dawn of Justice | [[Zack Snyder]] | [[Chris Terrio]]<br/>[[David S. Goyer]] | 65 |- | [[:d:Q15079318|Q15079318]] | [[Visko teorija]] | en:The Theory of Everything | [[James Marsh]] | [[Anthony McCarten]] | 65 |- | [[:d:Q182373|Q182373]] | [[Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė]] | en:Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull | [[Steven Spielberg|Stivenas Spilbergas]] | [[David Koepp]] | 65 |- | [[:d:Q201924|Q201924]] | [[Aviatorius]] | en:The Aviator | [[Martin Scorsese]] | [[John Logan]] | 65 |- | [[:d:Q221202|Q221202]] | [[:Vienas namuose 2: pasiklydęs Niujorke| pasiklydęs Niujorke]] | en:Home Alone 2: Lost in New York | [[Chris Columbus]] | [[John Hughes]] | 65 |- | [[:d:Q230552|Q230552]] | [[Back to the Future Part III]] | en:Back to the Future Part III | [[Robertas Zemeckis]] | [[Bob Gale]] | 65 |- | [[:d:Q233464|Q233464]] | [[Anė Hol]] | en:Annie Hall | [[Woody Allen|Vudis Alenas]] | [[Woody Allen|Vudis Alenas]]<br/>[[Marshall Brickman]] | 65 |- | [[:d:Q104137|Q104137]] | [[Menantis pikta]] | en:Unforgiven | [[Clint Eastwood]] | [[David Webb Peoples]] | 64 |- | [[:d:Q116852|Q116852]] | [[Batman]] | en:Batman | [[Tim Burton]] | [[Sam Hamm]]<br/>[[Warren Skaaren]]<br/>[[Bill Finger]] | 64 |- | [[:d:Q189889|Q189889]] | [[Čikaga]] | en:Chicago | [[Rob Marshall]] | [[Bill Condon]] | 64 |- | [[:d:Q206124|Q206124]] | [[Vidurnaktis Paryžiuje]] | en:Midnight in Paris | [[Woody Allen|Vudis Alenas]] | [[Woody Allen|Vudis Alenas]] | 64 |- | [[:d:Q208572|Q208572]] | [[Amerikos istorija X]] | en:American History X | [[Tony Kaye]] | [[David McKenna]] | 64 |- | [[:d:Q21935651|Q21935651]] | [[Dunkirkas (filmas)]] | en:Dunkirk | [[Christopher Nolan]] | [[Christopher Nolan]] | 64 |- | [[:d:Q229633|Q229633]] | [[3 Idiots]] | hi:थ्री ईडियट्स | [[Rajkumar Hirani]] | [[Abhijat Joshi]] | 64 |- | [[:d:Q853718|Q853718]] | [[Smagus ir mėgiamas, laisvas]] | en:Fun and Fancy Free | [[William Morgan]]<br/>[[Jack Kinney]]<br/>[[Bill Roberts]]<br/>[[Hamilton Luske]] | [[Homer Brightman]]<br/>[[Harry Reeves]]<br/>[[Ted Sears]]<br/>[[Lance Nolley]]<br/>[[Eldon Dedini]]<br/>[[Tom Oreb]]<br/>[[Sinclair Lewis]] | 64 |- | [[:d:Q106428|Q106428]] | [[Apolo 13]] | en:Apollo 13 | [[Ron Howard]] | [[William Broyles, Jr.]]<br/>[[Al Reinert]]<br/>[[Jim Lovell]]<br/>[[Jeffrey Kluger]] | 63 |- | [[:d:Q14918344|Q14918344]] | [[Vaizduotės žaidimas]] | en:The Imitation Game | [[Morten Tyldum]] | [[Graham Moore]] | 63 |- | [[:d:Q152857|Q152857]] | [[Trečiojo Reicho žlugimas]] | de:Der Untergang | [[Oliver Hirschbiegel]] | [[Bernd Eichinger]] | 63 |- | [[:d:Q172271|Q172271]] | [[Piktadarės istorija]] | en:Maleficent | [[Robert Stromberg]] | [[Linda Woolverton]] | 63 |- | [[:d:Q18154496|Q18154496]] | [[Sensacija]] | en:Spotlight | [[Tom McCarthy]] | [[Josh Singer]]<br/>[[Tom McCarthy]] | 63 |- | [[:d:Q204212|Q204212]] | [[Rebeka]] | en:Rebecca | [[Alfred Hitchcock]] | [[Philip MacDonald]]<br/>[[Michael Hogan]]<br/>[[Robert E. Sherwood]]<br/>[[Joan Harrison]] | 63 |- | [[:d:Q206576|Q206576]] | [[Hugo (filmas)]] | en:Hugo | [[Martin Scorsese]] | [[John Logan]] | 63 |- | [[:d:Q212775|Q212775]] | [[Paskutinis imperatorius]] | en:The Last Emperor | [[Bernardo Bertolucci]] | [[Bernardo Bertolucci]]<br/>[[Enzo Ungari]]<br/>[[Mark Peploe]] | 63 |- | [[:d:Q23006268|Q23006268]] | [[Venomas]] | en:Venom | [[Ruben Fleischer]] | [[Scott Rosenberg]]<br/>[[Jeff Pinkner]]<br/>[[Kelly Marcel]] | 63 |- | [[:d:Q243439|Q243439]] | [[Metalinis apvalkalas]] | en:Full Metal Jacket | [[Stanley Kubrick]] | [[Michael Herr]]<br/>[[Gustav Hasford]]<br/>[[Stanley Kubrick]] | 63 |- | [[:d:Q274167|Q274167]] | [[Egzorcistas (filmas)]] | en:The Exorcist | [[William Friedkin]] | [[William Peter Blatty]] | 63 |- | [[:d:Q74958|Q74958]] | [[Kruvinas deimantas]] | en:Blood Diamond | [[Edward Zwick]] | [[Charles Leavitt]] | 63 |- | [[:d:Q107226|Q107226]] | [[Bornas. Galutinis tikslas]] | en:The Bourne Ultimatum | [[Paul Greengrass]] | [[Tony Gilroy]]<br/>[[Scott Z. Burns]]<br/>[[George Nolfi]]<br/>[[Robertas Ludlumas]] | 62 |- | [[:d:Q110138|Q110138]] | [[Asai (filmas)]] | en:Top Gun | [[Tony Scott]] | [[Jim Cash]]<br/>[[Jack Epps, Jr.]] | 62 |- | [[:d:Q153882|Q153882]] | [[Kitų gyvenimai]] | de:Das Leben der Anderen | [[Florian Henckel von Donnersmarck]] | [[Florian Henckel von Donnersmarck]] | 62 |- | [[:d:Q16857406|Q16857406]] | [[Džiunglių knyga]] | en:The Jungle Book | [[Jon Favreau]]<br/>[[Juan Logar Jr.]]<br/>[[Jacobo Calderón]] | [[Justin Marks]] | 62 |- | [[:d:Q18486021|Q18486021]] | [[:Žvaigždžių karai: paskutiniai džedajai| paskutiniai džedajai]] | en:Star Wars: The Last Jedi | [[Rian Johnson]] | [[Rian Johnson]] | 62 |- | [[:d:Q211372|Q211372]] | [[Uoste]] | en:On the Waterfront | [[Elia Kazan]] | [[Budd Schulberg]] | 62 |- | [[:d:Q222720|Q222720]] | [[Fargo]] | en:Fargo | [[Joel Coen]]<br/>[[Ethan Coen]] | [[Joel Coen]]<br/>[[Ethan Coen]] | 62 |- | [[:d:Q222939|Q222939]] | [[Jumanji]] | en:Jumanji | [[Joe Johnston]] | [[Jonathan Hensleigh]]<br/>[[Chris Van Allsburg]]<br/>[[Greg Taylor]] | 62 |- | [[:d:Q22998395|Q22998395]] | [[Akvamenas]] | en:Aquaman | [[James Wan]] | [[Will Beall]]<br/>[[David Leslie Johnson-McGoldrick]] | 62 |- | [[:d:Q243643|Q243643]] | [[Šerlokas Holmsas. Šešėlių žaidimas]] | en:Sherlock Holmes: A Game of Shadows | [[Guy Ritchie]] | [[Kieran Mulroney]]<br/>[[Michele Mulroney]] | 62 |- | [[:d:Q271830|Q271830]] | [[The Third Man]] | en:The Third Man | [[Carol Reed]] | [[Greihamas Grinas]]<br/>[[Orson Welles]]<br/>[[Alexander Korda]] | 62 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] m7jnj99ldcxuosuqflsec6548hr0cxg 0 627585 7856056 7809139 2026-06-14T07:03:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856056 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = CSC Dumbrăvița | image = [[Vaizdas:CSC Dumbrăvița.png|150px]] | fullname = CSC Dumbrăvița | founded = 2009 m. | ground = Stepono Dobojaus vardo stadionas, [[Dumbravica]] | capacity = 500 (sėdimos) | chairman = {{vlv|Rumunija}} {{small|nežinoma}} | manager = {{flagicon|ROM}} Cosmin Stan | league = [[Liga II]] | season = | position = |kit_alt1 = |pattern_la1 = |pattern_b1 = _dumbravita2021h |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 39af7b |body1 = |rightarm1 = 39af7b |shorts1 = 39af7b |socks1 = 39af7b | pattern_la2 =_macronalioth22wg | pattern_b2 = _macronalioth22wg | pattern_ra2 = _macronalioth22wg | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Dumbravicos CSC „Dumbrăvița“''' – [[Rumunija|Rumunijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dumbravica|Dumbravicos]]. Klubas turi ne tik futbolo ekipas, bet ir [[Tenisas|teniso]], [[Dziudo|dziudo]], automobilizmo (kartingų) skyrius. == Istorija == Klubo ištakos siekia 2009 m. Buvo suburta futbolo ekipa. Kitados rungtyniavo žemesniuosiuose divizionuose. 2017–2018 m. sezone Timišoaros grupėje tapo nugalėtojais ir buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo [[Liga III]], o 2021–2022 m. tapo nugalėtojais savo grupėje ir buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2022–2023 m. rungtyniavo [[Liga II]].<ref>[https://us.soccerway.com/national/romania/liga-ii/20222023/regular-season/r69710/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> == Pasiekimai == ; '''[[Liga III]]''' : '''Nugalėtojai (1):''' 2021–2022 m. ; '''[[Liga IV]]''' : '''Nugalėtojai (1):''' 2017–2018 m. == Sezonai == {{fs1|ROM}} {{fs2|ROM|2015–2016|IV (TM)|5|{{?}}}} {{fs2|ROM|2016–2017|IV (TM)|6|{{?}}}} {{fs2|ROM|2017–2018|IV (TM)|1|{{?}}}} {{fs2|ROM|2018–2019|III (Seria IV)|3|{{?}}}} {{fs2|ROM|2019–2020|III (Seria IV)|6|{{?}}}} {{fs2|ROM|2020–2021|III (Seria VIII)|3|{{?}}}} {{fs2|ROM|2021–2022|III (Seria VIII)|1|{{?}}}} {{fs2|ROM|2022–2023|II|12|Grupės etapas}} |} * RSSSF duomenų bazė: : [http://www.rsssf.com/tablesr/roemchamp.html RSSSF: Rumunijos čempionatai] : [http://www.rsssf.com/tablesr/roemcuphist.html RSSSF: Rumunijos futbolo taurės turnyrai] == Stadionas == [[Vaizdas:Stadionul Ștefan Dobay.jpg|thumb|right|250px|Stadionul Ștefan Dobay]] Stepono Dobajaus vardo stadionas ({{ro|Stadionul Ștefan Dobay}}) – namų arena, talpantis 500 sėdimų vietų. Iš viso gali sutalpinti tris tūkst. vietų.<ref>[https://www.europlan-online.de/stadionul-%2526%2523536tefan-dobay/stadion-26393.html Stadionul Ștefan Dobay] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230227013652/https://www.europlan-online.de/stadionul-%2526%2523536tefan-dobay/stadion-26393.html |date=2023-02-27 }}</ref><ref>[https://int.soccerway.com/venues/romania/stadionul-tefan-dobay/v31616/ Stadionul Ștefan Dobay]</ref> : Stadionas pavadintas legendinio futbolininko Stepono Dobajaus ({{ro|Ștefan Dobay}}, {{hu|István Dobay}}, 1909–1994) vardu.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/17917/Stefan_Dobay.html Nacionalinės rinktinės statistika]</ref> Futbolininkas gimė [[Dumbravica|Dumbravicoje]], kitados atstovavo Rumunijos nacionalinei rinktinei. Puolėjas sužaidė 41 rungtynes ir pelnė dvidešimt įvarčių. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''DUMBRAVITA''' | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |'''DUMBRAVITA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CSC Dumbrăvița.png|150px]]'''DUMBRAVITA''' | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CSC Dumbrăvița.png|150px]]'''DUMBRAVITA''' |} == Apranga == {| |{{Football kit | |pattern_la = _macrontoliman1819g |pattern_b = _macrontoliman1819g |pattern_ra = _macrontoliman1819g |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macrontoliman1819yb |pattern_b = _macrontoliman1819yb |pattern_ra = _macrontoliman1819yb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} {| |{{Football kit | |pattern_la = _macrontureis21gw |pattern_b = _macrontureis21gw |pattern_ra = _macrontureis21gw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macrontureis21wg |pattern_b = _macrontureis21wg |pattern_ra = _macrontureis21wg |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macrontureis21yrb |pattern_b = _macrontureis21yrb |pattern_ra = _macrontureis21yrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://cscdumbravita.ro/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/cscdumbravita facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/csc-dumbravita/pO9aXHLu/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/csc-dumbravita/pO9aXHLu/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/acs-dumbr%C4%83vi%C8%9Ba/startseite/verein/72297 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/csc-dumbravita/42271/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Rumunijos futbolo klubai|Dumbravitsa]] {{DEFAULTSORT:Dumbravitsa}} pd7p0y1sdfsrqnebvv9nws4hwfais9l 0 628117 7855941 7806295 2026-06-13T23:17:59Z InternetArchiveBot 150094 Add 6 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855941 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Hedi Lamar<br/>{{en|Hedy Lamarr}} |fonas=culture |vaizdas=Hedy Lamarr Publicity Photo for The Heavenly Body 1944.jpg |antraštė=Reklaminė nuotrauka (apie 1944 m.) |gimimo vardas=Hedwig Eva Maria Kiesler |gimė={{Gimė|1914|11|9}} |gimimo vieta=[[Viena]], [[Austrija-Vengrija]] |pilietybė={{plainlist| * Austrijos (1914−1938 m.)<ref>{{Cite web |url=https://ima.org.uk/16506/historical-notes-the-fantastic-lives-of-hedy-lamarr/ |title=Historical Notes: The Fantastic Lives of Hedy Lamarr |first=Snezana |last=Lawrence |date=2021-04-12}}</ref> * Jungtinių Amerikos Valstijų (1953−2000 m.)}} |mirė={{Mirė|2000|1|19|1914|11|9}} |mirties vieta=[[Kaselberis]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] |sutuoktinis={{plainlist| * Fritz Mandl (1933–1937&nbsp;m.) * Gene Markey (1939–1941m.) * [[John Loder]] (1943–1947 m.) * Teddy Stauffer (1951–1952&nbsp;m.) * W. Howard Lee (1953–1960&nbsp;m.) * Lewis J. Boies (1963–1965&nbsp;m.)}} |vaikai=3 |veikla={{hlist|Aktorė|išradėja}} }} '''Hedi Lamar''' ({{en|Hedy Lamarr}}; gimimo vardas '''Hedviga Eva Marija Kizler''' ({{de|Hedwig Eva Maria Kiesler}}); [[1914]] m. [[lapkričio 9]] d.{{efn|Pasak H. Lamar biografo Stiveno Maiklo Šererio<ref name="shearer"/> (p. 8, 339), ji gimė 1914 m., o ne 1913 m.}} – [[2000]] m. [[sausio 19]] d.) – Austrijoje gimusi amerikiečių kino aktorė ir išradėja.<ref>{{cite news |url=http://latimesblogs.latimes.com/gossip/2011/11/hedy-lamarr-inventor-hedy-lamarr-sex-symbol.html |title=Hedy Lamarr: Inventor of more than the 1st theatrical-film orgasm |work=Los Angeles Times |date=2010-11-28 |access-date=2023-02-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130117071932/http://latimesblogs.latimes.com/gossip/2011/11/hedy-lamarr-inventor-hedy-lamarr-sex-symbol.html |archive-date=2013-01-17 |url-status=live}}</ref> Holivudo [[Klasikinis Holivudo kinas|aukso amžiaus]] kino žvaigždė<ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=RBC2nY1rp5MC&dq=hedy+lamarr+widely+known&pg=PA267 |title=Military Communications: From Ancient Times to the 21st Century |isbn=9781851097326 |last1=Sterling |first1=Christopher H. |year=2008}}</ref> Hedi Lamar laikoma viena geriausių visų laikų kino aktorių.<ref>{{cite book |last1=Lipton |first1=Richard J. |last2=Regan |first2=Kenneth W. |title=People, Problems, and Proofs |chapter=Hedy Lamarr: The Role of Amateurs |publisher=Springer Berlin Heidelberg |publication-place=Berlin, Heidelberg |year=2013 |isbn=978-3-642-41421-3 |doi=10.1007/978-3-642-41422-0_49 |oclc=868924661 |pages=255–258}}</ref> Po trumpos ankstyvosios kino karjeros [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], įskaitant prieštaringai vertinamą filmą „[[Ekstazė (filmas)|Ekstazė]]“ (1933 m.), ji pabėgo nuo savo pirmojo vyro, turtingo Austrijos šaudmenų gamintojo, ir slapta persikėlė į Paryžių. Keliaudama į Londoną ji susipažino su „[[Metro-Goldwyn-Mayer]]“ (MGM) studijos vadovu [[Louis B. Mayer|Luisu B. Majeriu]], kuris jai pasiūlė kontraktą Holivude. Ji tapo kino žvaigžde suvaidinusi filme „[[Alžyras (filmas)|Alžyras]]“ (1938 m.).<ref>{{cite news |last1=Severo |first1=Richard |title=Hedy Lamarr, Sultry Star Who Reigned in Hollywood of 30s and 40s, Dies at 86 |url=https://www.nytimes.com/2000/01/20/arts/hedy-lamarr-sultry-star-who-reigned-in-hollywood-of-30-s-and-40-s-dies-at-86.html |access-date=2023-02-28 |work=[[The New York Times]] |date=2000-01-20}}</ref> Jos filmai MGM: „Tropikų dama“ (1939 m.), „[[Bumo miestas]]“ (1940 m.), „H. M. Pulamas, Esk.“ (1941 m.) ir „Baltasis krovinys“ (1942 m.). Didžiausią sėkmę jai atnešė Delilos vaidmuo [[Cecil B. DeMille|Sesilio B. Demilio]] Biblijos įkvėptame filme „[[Samsonas ir Delila]]“ (1949 m.).<ref>{{cite news |url=https://www.nytimes.com/2010/12/12/books/review/Haskell-t.html |title=European Exotic |first=Molly |last=Haskell |work=The New York Times |date=2010-12-10 |access-date=2023-02-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180908015828/https://www.nytimes.com/2010/12/12/books/review/Haskell-t.html |archive-date=2018-09-08 |url-status=live}}</ref> Prieš pasirodant paskutiniam jos filmui „Moteris“ (1958 m.), ji taip pat vaidino televizijoje. 1960 m. jai buvo suteikta žvaigždė [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje ji kartu su [[Avangardinė muzika|avangardo]] kompozitoriumi [[George Antheil|Džordžu Anteilu]] sukūrė [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|sąjungininkų]] [[Torpeda|torpedų]] radijo valdymo sistemą, kuri naudojo [[Skleidžiamasis spektras|išplitusio spektro]] ir [[Skleidžiamasis spektras su dažnio peršokimu|dažnių peršokimo]] technologiją, kad nugalėtų [[Ašis|Ašies galių]] [[Radiocenzūra|trukdymo]] grėsmę.<ref name="EFF1997">{{cite press release |title=Movie Legend Hedy Lamarr to be Given Special Award at EFF's Sixth Annual Pioneer Awards |publisher=Electronic Frontier Foundation |date=1997-03-11 |url=http://w2.eff.org/awards/pioneer/1997.php |access-date=2023-02-28 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20071016063043/http://w2.eff.org/awards/pioneer/1997.php |archive-date=2007-10-16}}</ref> == Ankstyvasis gyvenimas == H. Lamar gimė 1914 m. [[Viena|Vienoje]] kaip Hedviga Eva Marija Kizler, vienintelis Gertrūdos Kizler ir Emilio Kizlerio vaikas. Jos tėvas Emilis gimė galisų-žydų šeimoje [[Lvovas|Lemberge]], austriškoje Austrijos-Vengrijos imperijos dalyje (dabar Lvivas, [[Ukraina]]). 1920-aisiais jis buvo ''Wiener Bankverein'' banko direktoriaus pavaduotojas,<ref>{{cite web |url=https://books.google.com/books?id=J0VINytH1L4C&q=%22emil+kiesler%22 |title=Supreme Court, Appellate Division- First Department |website=Books.google.com}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.jmw.at/museumsblog/news_detail?j-cc-id=1610672643758 |title=News Detail &#124; Jüdisches Museum Wien|website=Jmw.at}}</ref> o gyvenimo pabaigoje – jungtinio ''[[Creditanstalt|Creditanstalt-Bankverein]]'' banko direktorius.<ref name="shearer">{{cite book |last=Shearer |first=Stephen Michael |title=Beautiful: The Life of Hedy Lamarr |url=https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea |publisher=Thomas Dunne Books |year=2010 |isbn=978-0-312-55098-1}}</ref><ref>{{Cite book |last=Loacker |first=Armin |url=https://books.google.com/books?id=3-9kAAAAMAAJ&q=%22Der+Vater,+Emil+Kiesler,+geb%C3%BCrtig+in+Lemberg,+war+Direktor+des+Wiener+Bankvereins,+die+Mutter+Gertrud+Lichtwitz+stammte+aus+Budapest,%22 |title=Ekstase |date=2001 |publisher=Filmarchiv Austria |isbn=978-3-901932-10-6 |language=de}}</ref> Jos motina Gertrūda, pianistė iš [[Budapeštas|Budapešto]], buvo kilusi iš aukštuomenės vengrų ir žydų šeimos. Ji atsivertė į katalikybę ir buvo apibūdinama kaip „praktikuojanti krikščionė“, auklėjusi savo dukrą kaip krikščionę, nors Hedi tuo metu nebuvo oficialiai pakrikštyta.<ref>{{cite book |last=Shearer |first=Stephen Michael |title=Beautiful: The Life of Hedy Lamarr |url=https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea |publisher=Thomas Dunne Books |year=2010 |isbn=978-0-312-55098-1 |page=[https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea/page/8 8]}}</ref> Vaikystėje H. Lamar domėjosi aktoryste, ją žavėjo teatras ir kinas. Būdama 12 metų ji laimėjo grožio konkursą Vienoje.<ref>{{cite book |last=Barton |first=Ruth |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |url=https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart |publisher=University of Kentucky Press |location=Lexington |year=2010 |isbn=978-0-8131-3654-7 |page=[https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart/page/12 12]–13}}</ref> Ji taip pat pradėjo sieti išradimus su tėvu, kuris vesdavosi ją pasivaikščioti ir aiškindavo, kaip veikia technologijos.<ref>{{Citavimas |title=Bombshell: the Hedy Lamarr story |url=https://worldcat.org/en/title/1101944158 |access-date=2023-02-28}}</ref><ref>{{Cite web |date=2017-02-04 |title=USA Science and Engineering Festival - Lamarr Hedy |url=http://o.usasciencefestival.org/schoolprograms/role-models-in-science-engineering/item/2659-lamarr-hedy.html |access-date=2023-02-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170204170424/http://o.usasciencefestival.org/schoolprograms/role-models-in-science-engineering/item/2659-lamarr-hedy.html |archive-date=2017-02-04}}</ref> == Karjera Europos kine == === Ankstyvoji veikla === H. Lamar lankė aktorinio meistriškumo pamokas Vienoje, kai vieną dieną, suklastojusi motinos raštelį, nuvyko į „Sascha-Film“ kino įmonę ir įsidarbino [[Scenarijaus tęstinumo prižiūrėtojas|scenariste]]. Ten jai pavyko gauti [[Statistas|statistės]] vaidmenį filme „Pinigai gatvėje“ (1930 m.) ir nedidelį vaidmenį filme „Audra stiklinėje vandens“ (1931 m.). Prodiuseris [[Max Reinhardt|Maksas Reinhartas]] paskyrė jai vaidmenį pjesėje „Silpnoji lytis“, kuri buvo parodyta [[Jozefštato teatras|Jozefštato teatre]]. M. Reinhartui ji padarė tokį didelį įspūdį, kad jis pasiėmė ją su savimi į [[Berlynas|Berlyną]].<ref>{{cite book |last=Barton |first=Ruth |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |url=https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart |publisher=University of Kentucky Press |location=Lexington |year=2010 |isbn=978-0-8131-3654-7 |page=[https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart/page/16 16]–19}}</ref> Vis dėlto H. Lamar niekada nesimokė pas M. Reinhartą ir nedalyvavo jo Berlyno spektakliuose. Tačiau ji Berlyne susipažino su rusų teatro prodiuseriu [[Aleksėjus Granovskis|Aleksėjumi Granovskiu]], kuris paskyrė jai vaidmenį savo debiutiniame režisūriniame filme „Pono O.F. lagaminai“ (1931 m.), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko [[Walter Abel|Volteris Abelis]] ir [[Peter Lorre|Peteris Lorė]].<ref>{{cite book |last=Barton |first=Ruth |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |url=https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart |publisher=University of Kentucky Press |location=Lexington |year=2010 |isbn=978-0-8131-3654-7 |page=[https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart/page/21 21]–22}}</ref> A. Granovskis netrukus išvyko į Paryžių, o H. Lamar pasiliko Berlyne ir gavo pagrindinį vaidmenį [[Carl Boese|Karlo Boezės]] režisuotoje komedijoje „Nereikia pinigų“ (1932 m.).<ref>{{cite book |last=Barton |first=Ruth |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |url=https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart |publisher=University of Kentucky Press |location=Lexington |year=2010 |isbn=978-0-8131-3654-7 |page=[https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart/page/25 25]}}</ref> ===''Ekstazė''=== [[Vaizdas:Hedy Lamarr Argentinean Magazine AD.jpg|thumb|left|H. Lamar 1934 m. reklaminėje nuotraukoje pavarde „Heddie Kietzler“]] 1933 m. pradžioje, būdama 18 metų, H. Lamar gavo pagrindinį vaidmenį [[Gustav Machatý|Gustavo Machačio]] filme „[[Ekstazė (filmas)|Ekstazė]]“ ({{de|Ekstase}}, {{cs|Extase}}). Filme ji vaidino apleistą jauną abejingo vyresnio vyro žmoną. Filmas buvo tiek aukštinamas, tiek kritikuojamas, nes jame buvo rodomas H. Lamar veidas orgazmo metu, taip pat jos kūnas stambiu planu bei trumpos jos nuogos scenos. H. Lamar teigė, kad režisierius ir prodiuseris ją „apgavo“, mat naudojo didelės galios teleobjektyvus, tačiau kiti su filmu susiję asmenys paneigė jos teiginius.<ref name=Liberty>{{cite journal |title=A Candid Portrait of Hedy Lamarr |journal=Liberty |date=1938 m. gruodžio mėn. |page=18-19}}</ref>{{efn|Kai H. Lamar pateikė paraišką vaidmeniui, ji neturėjo nei daug patirties, nei supratimo apie planuojamą filmavimą. Susirūpinusi dėl darbo, ji pasirašė sutartį jos neperskaičiusi. Kai per sceną, vykstančią lauke, režisierius liepė jai nusirengti, ji protestavo ir grasino pasitraukti, bet režisierius pasakė, kad jei atsisakys, turės sumokėti už visas jau nufilmuotas scenas. Norėdamas ją nuraminti, jis pasakė, kad bet kokiu atveju jie naudoja „ilgus kadrus“ ir jokių intymių detalių nebus matyti. Per išankstinę peržiūrą Prahoje, sėdėdama šalia režisieriaus, pamačiusi daugybę stambių planų, sukurtų teleobjektyvais, ji šaukė ant jo, kad šis ją apgaudinėja. Iš teatro ji išėjo apsipylusi ašaromis, nerimaudama dėl tėvų reakcijos ir dėl to, kad tai galėjo sužlugdyti jos pradėtą karjerą. Tačiau filmo operatorė teigė, kad filmavimo metu žinojo, jog filme bus nuogos scenos, ir filmavimo metu dėl to nesiskundė.<ref name=Liberty/>}}<ref>{{cite web |url=http://www.indiana.edu/~reeiweb/events/2009/Ecstasy_poster.pdf |title=Czech Film Series 2009–2010 – Gustav Machatý:Ecstasy |publisher=Russian & East European Institute, Indiana University |date=2009-09-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090911064906/http://www.indiana.edu/~reeiweb/events/2009/Ecstasy_poster.pdf |archive-date=2009-09-11 |access-date=2023-02-28}}</ref> Nors ji buvo sunerimusi ir dabar nusivylusi kitais vaidmenimis, gavęs apdovanojimą [[Venecijos kino festivalis|Venecijos kino festivalyje]], filmas sulaukė pasaulinio pripažinimo.<ref>{{cite book |last1=Morandini |first1=Laura |last2=Morandini |first2=Luisa |last3=Morandini |first3=Morando |title=Il Morandini 2010: dizionario dei film |trans-title=Morandini 2010 m. filmų žodynas |publisher=Zanichelli |publication-place=Bologna |date=2009 |isbn=978-88-08-20183-6 |oclc=475597884 |language=it |page=493}}</ref> Nors visoje Europoje jis buvo laikomas meno kūriniu, tačiau Amerikoje filmas buvo laikomas pernelyg seksualiu ir susilaukė neigiamo atgarsio visuomenėje, ypač moterų tarpe.<ref name=Liberty/> Tiek ten, tiek Vokietijoje jis buvo uždraustas.<ref name=doc>''Extraordinary Women: Hedy Lamarr,'' dokumentika, 2011 m.</ref> === Pasitraukimas === H. Lamar suvaidino daug scenos vaidmenų, įskaitant pagrindinį vaidmenį Vienoje pastatytoje pjesėje apie Austrijos imperatorę [[Elžbieta Vitelsbach|Elžbietą]]. Vaidmuo sulaukė kritikų pagyrų.<ref>{{cite web |url=https://www.pinterest.com/pin/240238961351364419 |title=Photo of Hedy Lamarr as "Queen Sissy" |archive-url=https://web.archive.org/web/20170419192229/https://www.pinterest.com/pin/240238961351364419/ |archive-date=2017-04-19 |website=pinterest.com |access-date=2023-03-01}}</ref> Gerbėjai siuntė rožes į jos [[Persirengimo kambarys|persirengimo kambarį]] ir bandė patekti į užkulisius, kad galėtų su ja susitikti. Daugumą jų ji siuntė šalin, tarp jų ir vieną atkaklesnį vyrą – Fridrichą Mandlį.<ref name=Liberty/> Jis buvo tarsi apsėstas noro su ja susipažinti.<ref>{{cite web |url=http://invention.si.edu/movie-star-some-player-pianos-and-torpedoes |title=A Movie Star, Some Player Pianos, and Torpedoes |archive-url=https://web.archive.org/web/20170419103621/http://invention.si.edu/movie-star-some-player-pianos-and-torpedoes |archive-date=2017-04-19 |publisher=Lemelson Center |date=2015-11-12}}</ref> F. Mandlis buvo Austrijos karinių ginklų pirklys ir amunicijos gamintojas, laikomas trečiu pagal turtingumą žmogumi Austrijoje. Ji susižavėjo jo žavinga ir patrauklia asmenybe, iš dalies dėl jo milžiniškų finansinių išteklių.<ref name=doc/> Jos tėvai, abu žydų kilmės, tam nepritarė dėl F. Mandlio ryšių su Italijos fašistų lyderiu [[Benito Mussolini|Benitu Musoliniu]], o vėliau – su Vokietijos fiureriu [[Adolf Hitler|Adolfu Hitleriu]], tačiau jie negalėjo sustabdyti užsispyrusios H. Lamar.<ref name=Liberty/> 1933 m. rugpjūčio 10 d. H. Lamar susituokė su F. Mandliu [[Karlskirchė]]je, Vienoje. Jai tuo metu buvo 18 metų, o jam – 33. Savo tariamoje autobiografinėje knygoje „Ekstazė ir aš“ ji apibūdino F.&nbsp;Mandlį kaip itin kontroliuojantį vyrą, kuris griežtai prieštaravo jos imituojamo orgazmo scenai filme „Ekstazė“ ir trukdė jai siekti aktorės karjeros. Ji teigė, kad buvo laikoma tikra kaline jų Švarcenau pilyje.<ref name=doc/> [[Vaizdas:Hedy Lamarr in The Heavenly Body 1944.jpg|thumb|Hedi Lamar, 1944 m.]] F. Mandlis palaikė glaudžius socialinius ir verslo ryšius su Italijos vyriausybe, pardavinėjo šiai šaliai šaudmenis<ref name="shearer"/> ir, nors jo tėvas, kaip ir pati Hedi, buvo žydas, taip pat palaikė ryšius su [[Nacizmas|nacių]] režimu Vokietijoje. H. Lamar rašė, kad abiejų šalių diktatoriai dalyvaudavo prabangiuose vakarėliuose Mandlių namuose. H. Lamar lydėjo F. Mandlį į verslo susitikimus, kuriuose jis bendravo su mokslininkais ir kitais specialistais, susijusiais su karinėmis technologijomis. Šiose konferencijose ji susipažino su taikomųjų mokslų sritimi ir išsiugdė užslėptą mokslinį talentą.<ref>{{cite web |url=http://www.cnet.com/news/happy-100th-birthday-hedy-lamarr-movie-star-and-wi-fi-inventor |title=Happy 100th birthday, Hedy Lamarr, movie star who paved way for Wi-Fi |publisher=CNET |access-date=2023-03-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150511072950/http://www.cnet.com/news/happy-100th-birthday-hedy-lamarr-movie-star-and-wi-fi-inventor/ |archive-date=2015-05-11 |url-status=live}}</ref> Galiausiai H. Lamar santuoka su F. Mandliu tapo nepakenčiama, ir 1937 m. ji nusprendė skirtis su vyru ir palikti šalį. Savo tariamoje [[Autobiografija|autobiografijoje]] ji rašė, kad persirengė tarnaite ir pabėgo į [[Paryžius|Paryžių]], tačiau kitais duomenimis, ji įkalbėjo F. Mandlį leisti jai per vakarienę dėvėti visus savo papuošalus, o po to dingo.<ref name="friedrich1997">{{cite book |title=City of Nets: A Portrait of Hollywood in the 1940s |url=https://archive.org/details/cityofnetsportra00frie |publisher=University of California Press |author=Friedrich, Otto |year=1997 |edition=reprint |location=Berkeley and Los Angeles |pages=[https://archive.org/details/cityofnetsportra00frie/page/12 12]–13 |isbn=0-520-20949-4}}</ref> Ji rašė apie savo santuoką: <blockquote>Labai greitai supratau, kad niekada negalėsiu būti aktore, kol būsiu jo žmona. ... Jis buvo absoliutus monarchas savo santuokoje. ... Aš buvau tarsi lėlė. Buvau tarsi daiktas, meno objektas, kurį reikėjo saugoti – ir įkalinti – neturintis proto, neturintis savo gyvenimo.<ref>Rhodes, Richard. ''Hedy's Folly'' (New York: Doubleday, 2011): 28-29</ref></blockquote> == Karjera Holivude == === Luisas B. Majeris ir MGM === [[Vaizdas:Algiers 1938 (3).jpg|thumb|[[Sigrid Gurie|Sigrid Guri]] (kairėje) ir Hedi Lamar (dešinėje) atliko pagrindinius vaidmenis [[Charles Boyer|Šarlio Buajė]] filme „Alžyras“ (1938 m.)]] 1937 m. atvykusi į Londoną,<ref>{{cite web |url=https://knowledgenuts.com/2015/09/07/hedy-lamarrs-great-escape/ |access-date=2023-03-01 |title=Hedy Lamarr's Great Escape |archive-url=https://web.archive.org/web/20180404191848/http://knowledgenuts.com/2015/09/07/hedy-lamarrs-great-escape/ |archive-date=2018-04-04 |url-status=live}}</ref> ji susipažino su kompanijos [[Metro-Goldwyn-Mayer|MGM]] vadovu [[Louis B. Mayer|Luisu B. Majeriu]], kuris ieškojo talentų Europoje.<ref>{{cite book |last=Donnelley |first=Paul |title=Fade to Black: 1500 Movie Obituaries |url=https://archive.org/details/fadetoblackbooko0000donn_s8c4 |publisher=Omnibus Press |year=2010 |page=[https://archive.org/details/fadetoblackbooko0000donn_s8c4/page/638 639]}}</ref> Iš pradžių ji atsisakė jo pasiūlymo (125 JAV dolerių per savaitę kontrakto), bet paskui įsėdusi į tą patį Niujorko lainerį, kuris plaukė kartu su juo, sugebėjo padaryti jam tokį įspūdį, kad gavo 500 JAV dolerių per savaitę kontraktą. L. B. Majeris įtikino ją pasikeisti vardą į Hedi Lamar (kad atsiribotų nuo savo tikrosios tapatybės ir su ja susijusios „ekstazės damos“ reputacijos),<ref name="friedrich1997"/> o savo žmonos siūlymu parinko šią pavardę kaip pagarbą gražuolei nebyliojo kino žvaigždei [[Barbara La Marr|Barbarai La Mar]]. 1938 m. jis atsivežė ją į Holivudą ir pradėjo reklamuoti kaip „gražiausią pasaulio moterį“.<ref>{{cite book |last=Katz |first=Ephraim |title=The Film Encyclopedia |url=https://archive.org/details/filmencyclopedia0000katz_y7u9 |edition=3 |publisher=HarperPerennial |year=1998 |page=[https://archive.org/details/filmencyclopedia0000katz_y7u9/page/780 780]}}</ref> L. B. Majeris parekomendavo H. Lamar prodiuseriui [[Walter Wanger|Volteriui Vangeriui]], kuris kūrė „[[Alžyras (filmas)|Alžyrą]]“ (1938 m.) – amerikietišką prancūzų filmo „[[Pėpė le Moko]]“ (1937&nbsp;m.) versiją. Taigi, H. Lamar atliko pagrindinį vaidmenį [[Charles Boyer|Šarlio Buajė]] filme. Filmas sukėlė „nacionalinę sensaciją“, teigė Hedi biografas S. M. Šereris.<ref name="shearer77">{{cite book |last=Shearer |first=Stephen Michael |title=Beautiful: The Life of Hedy Lamarr |url=https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea |publisher=Thomas Dunne Books |year=2010 |isbn=978-0-312-55098-1 |page=[https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea/page/77 77]}}</ref> Ji buvo pristatoma kaip nežinoma JAV, bet gerai žinoma Austrijoje aktorė, o tai sukėlė žiūrovų susidomėjimą. L. B. Majeris tikėjosi, kad ji taps dar viena [[Greta Garbo]] arba [[Marlene Dietrich|Marlen Ditrich]].<ref name="shearer77"/> Pasak vieno žiūrovo, kai jos veidas pirmą kartą pasirodė ekrane, „visi nuščiuvo... Lamar grožis tiesiog užgniaužė kvapą“.<ref>{{cite book |last=Shearer |first=Stephen Michael |title=Beautiful: The Life of Hedy Lamarr |url=https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea |publisher=Thomas Dunne Books |year=2010 |isbn=978-0-312-55098-1 |page=[https://archive.org/details/beautifullifeofh0000shea/page/2 2]}}</ref> Vėlesniuose Holivudo filmuose ji visuomet buvo [[Tipizavimas|tipiška]] egzotiškos kilmės žavinga viliotoja. Antrasis jos amerikietiškas filmas buvo „Aš imu šią moterį“, kuriame ji vaidino kartu su [[Spencer Tracy|Spenseriu Treisiu]] ir kurį režisavo nuolatinis M. Ditrich bendradarbis [[Josef von Sternberg|Džozefas von Šternbergas]]. Filmavimo metu Dž. von Šternbergas buvo atleistas, jį pakeitė [[Frank Borzage|Frankas Borzeigis]]. Filmas buvo atidėtas, o H. Lamar tuo metu nusifilmavo filme „Tropikų dama“ (1939 m.), kur suvaidino mišrios rasės suvedžiotoją Saigone. Tuomet ji grįžo į filmuotis filme „Aš imu šią moterį“, kurį režisavo [[W. S. Van Dyke|V. S. Van Daikas]]. Filmas buvo nesėkmingas. [[Vaizdas:Clark Gable and Hedy Lamarr Publicity Photo for Comrade X 1940.jpg|thumb|left|[[Clark Gable|Klarkas Geiblas]] ir H. Lamar filme „Draugas X“ (1940 m.)]] Kur kas populiaresnis buvo filmas „[[Bumo miestas]]“ (1940 m.), kuriame ji vaidino kartu su [[Clark Gable|Klarku Geiblu]], [[Claudette Colbert|Klodet Kolber]] ir Spenseriu Treisiu; filmas uždirbo 5&nbsp;milijonus dolerių.<ref name="Mannix">{{Citavimas |title=The Eddie Mannix Ledger |publisher=Margaret Herrick Library, Center for Motion Picture Study |place=Los Angeles}}.</ref> Netrukus H. Lamar ir vėl nusifilmavo su K. Geiblu filme „[[Draugas X]]“ (1940 m.) – komedijoje, panašioje į „[[Ninočka|Ninočką]]“ (1939 m.), kuri tapo dar vienu hitu. Filme „[[Ateik gyventi su manimi]]“ (1941 m.) H. Lamar, vaidinusi kartu su [[James Stewart|Džeimsu Stiuartu]], suvaidino pabėgėlę iš Vienos. Dž. Stiuartas taip pat vaidino filme „[[Zigfeldo mergina]]“ (1941 m.), kuriame H. Lamar, [[Judy Garland|Džudi Garlend]] ir [[Lana Turner|Lana Terner]] vaidino karjeros siekiančias šou merginas.<ref name="Mannix"/> 1941 m. H. Lamar suvaidino filme „H. M. Pulamas, Esk.“. 1942 m. „[[Tortilijų kvartalas]]“ buvo trečiasis jos filmas kartu su S. Treisiu. Filmas buvo sėkmingas kino teatrų kasose, kaip ir tais pačiais metais nufilmuotos „Kryžkelės“, kuriame Hedi vaidino kartu su [[William Powell|Viljamu Pauelu]]. 1942 m. H. Lamar suvaidino egzotišką arabų gundytoją<ref>{{cite web |url=https://www.bigissue.com/culture/film/susan-sarandon-hedy-lamarr-strong-well-brilliant/ |title=Susan Sarandon: "Hedy Lamarr was so strong, as well as brilliant" |date=2018-03-08}}</ref> Tondelają filme „Baltasis krovinys“. Tai buvo didžiulis hitas. „Baltajame krovinyje“ yra bene įsimintiniausia jos filmo citata, pateikta su provokuojančiu kvietimu: „Aš esu Tondelaja. Ar aš tau pagaminsiu tifiną?“ Ši replika atspindi daugelį H. Lamar vaidmenų, kuriuose buvo pabrėžiamas jos grožis ir jausmingumas, tačiau jai buvo skiriama palyginti nedaug eilučių. Aktorinių iššūkių trūkumas H. Lamar nuvylė. Sakoma, kad norėdama atsikratyti nuobodulio ji ėmėsi išradinėti.<ref name="npr.org">{{cite web |url=https://www.npr.org/2011/11/27/142664182/most-beautiful-woman-by-day-inventor-by-night |title='Most Beautiful Woman' By Day, Inventor By Night |date=2011-11-22 |publisher=NPR |access-date=2023-03-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150429211415/http://www.npr.org/2011/11/27/142664182/most-beautiful-woman-by-day-inventor-by-night |archive-date=2015-04-29 |url-status=live}}</ref> Ji vėl susitiko su V. Pauelu komedijoje „Dangiškasis kūnas“ (1944 m.), o vėliau „Warner Bros“ ją pasiūlė filmui „Sąmokslininkai“ (1944 m.). Tai buvo bandymas pakartoti „Kasablankos“ (1943 m.) sėkmę. Tais pačiais metais ji suvaidino melodramoje „[[Pavojingas eksperimentas]]“. [[Vaizdas:Hedy Lamarr in Her Highness and the Bellboy trailer.JPG|thumb|H. Lamar filme „Jos didenybė ir varpininkas“ (1945 m.)]] Grįžusi į MGM, 1945 m. H. Lamar kartu su [[Robert Walker|Robertu Vokeriu]] vaidino romantinėje komedijoje „Jos didenybė ir varpininkas“, kurioje ji vaidino princesę, įsimylėjusią niujorkietį. Šis filmas labai išpopuliarėjo, tačiau tai buvo paskutinis jos filmas, kurį ji sukūrė pagal sutartį su MGM.<ref>{{cite web |url=http://www.tcm.com/tcmdb/person/107525%7C68054/Hedy-Lamarr/filmography.html |title=Hedy Lamarr |archive-url=https://web.archive.org/web/20170704164508/http://www.tcm.com/tcmdb/person/107525%7C68054/Hedy-Lamarr/filmography.html |archive-date=2017-07-04 |publisher=TCM Full Filmography}}</ref> Jos gyvenimas už ekrano ribų ir asmenybė tais metais gerokai skyrėsi nuo jos įvaizdžio ekrane. Daug laiko ji praleido jausdamasi vieniša ir ilgėdamasi namų. Paprašyta autografo, ji stebėdavosi, kodėl kas nors jo nori. Rašytojas Hovardas Šarpas, ėmęs iš jos interviu, ją aprašė: <blockquote>Hedi pasižymi neįtikėtinu rafinuotumu. Ji išmano savotišką europietišką meną būti moteriška; ji žino, ko vyrai nori iš gražios moters, kas juos traukia, ir priverčia save tokia būti. Ji pasižymi magnetizmu ir šiluma, ko nepasiekė nei Ditrich, nei Garbo.<ref name=Liberty/></blockquote> Amerikiečių istorikas [[Richard Rhodes|Ričardas Rodsas]] aprašo jos [[Asimiliacija (sociologija)|įsiliejimą]] į Amerikos kultūrą: <blockquote>Iš visų Europos emigrantų, pabėgusių iš nacistinės Vokietijos ir nacistinės Austrijos, ji buvo viena iš nedaugelio, kuriems pavyko persikelti į kitą kultūrą ir tapti visaverte žvaigžde. Buvo labai nedaug tokių, kuriems pavyko įsilieti kultūrą. Ji iš tiesų buvo išradingas žmogus – manau, kad tai lėmė stipri tėvo įtaka jai vaikystėje.<ref name=Sarandon>{{cite web |url=http://scienceandfilm.org/articles/2889/bombshell-interview-with-richard-rhodes-on-hedy-lamarr |title=Bombshell: Interview with Richard Rhodes on Hedy Lamarr |archive-url=https://web.archive.org/web/20170419004007/http://scienceandfilm.org/articles/2889/bombshell-interview-with-richard-rhodes-on-hedy-lamarr |archive-date=2017-04-19 |website=Sloan Science and Film |date=2017-04-18}}</ref></blockquote> H. Lamar taip pat mėgo [[Ileizmas|kalbėti apie save trečiuoju asmeniu]].<ref>{{cite book |last=Barton |first=Ruth |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |url=https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart |publisher=University of Kentucky Press |location=Lexington |year=2010 |isbn=978-0-8131-3654-7 |page=[https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart/page/97 97]}}</ref> === Karo laikų lėšų rinkimas === H. Lamar norėjo įstoti į Nacionalinę išradėjų tarybą, tačiau jos narys [[Charles F. Kettering|Čarlzas F. Keteringas]] ir kiti asmenys jai pasakė, kad ji galėtų geriau padėti nuo karo nukentėjusiems pasinaudodama savo įžymybės statusu ir parduodama [[Karo obligacijos|karo obligacijas]].<ref>{{cite journal |first=Robert A. |last=Scholtz |title=The Origins of Spread-Spectrum Communications |journal=IEEE Transactions on Communications |volume=30 |issue=5 |date=1982 m. gegužės mėn. |page=822 |doi=10.1109/tcom.1982.1095547 |bibcode=1982ITCom..30..822S}}</ref><ref>{{cite journal |first=Robert |last=Price |title=Further Notes and Anecdotes on Spread-Spectrum Origins |journal=IEEE Transactions on Communications |volume=31 |issue=1 |date=1983 m. sausio mėn. |page=85 |doi=10.1109/tcom.1983.1095725}}</ref> Ji dalyvavo karo obligacijų pardavimo kampanijoje kartu su jūreiviu Edžiu Rodsu. E. Rodsas būdavo minioje per kiekvieną H. Lamar pasirodymą, o ji jį dažnai pakviesdavo į sceną. H. Lamar trumpai su juo paflirtuodavo, o paskui klausdavo žiūrovų, ar turėtų jį pabučiuoti. Minia sakydavo „taip“, o Hedi atsakydavo, kad taip ir padarys, jei pakankamai žmonių pirks karo obligacijas. Kai būdavo nupirkta pakankamai obligacijų, ji pabučiuodavo E. Rodsą, o jis grįždavo į minią. Tada jie eidavo į kitą karo obligacijų susirinkimą.<ref>{{cite book |last=Wayne |first=Robert L. |chapter=Moses |title=Speaks to His Grandchildren |publisher=Dog Ear Publishing |year=2014 |ISBN=978-1-4575-3321-1 |page=19}}</ref> === Prodiuserė === [[Vaizdas:Color photograph of Victor Mature and Hedy Lamarr as Samson and Delilah.jpg|thumb|[[Victor Mature|Viktoras Metiuras]] ir H. Lamar filme „[[Samsonas ir Delila]]“ (1949 m.)]] 1945 m. palikusi MGM, H. Lamar kartu su Džeku Čertoku įkūrė prodiuserinę kompaniją ir sukūrė trilerį „Keista moteris“ (1946 m.). Filmas viršijo biudžetą ir uždirbo tik nedidelį pelną.<ref>{{cite book |last=Balio |first=Tino |title=United Artists: The Company Built by the Stars |date=2009 |publisher=University of Wisconsin Press |isbn=978-0-299-23004-3 |page=203}}</ref> Vėliau ji ir Dž. Čertokas sukūrė filmą „Ištikimoji dama“ (1947 m.), dar vieną trilerį, kuriame vaidino pati H. Lamar, ir kuris taip pat viršijo biudžetą, bet nebuvo komerciškai sėkmingas. Ji taip pat sukūrė komediją su [[Robert Cummings|Robertu Kamingsu]] „Gyvenkime truputį“ (1948 m.). === Vėlesni filmai === Didžiausios sėkmės H. Lamar sulaukė vaidindama [[Delila|Delilą]] kartu su [[Victor Mature|Viktoru Metiuru]], vaidinusiu [[Samsonas|biblinį stipruolį]] [[Cecil B. DeMille|Sesilio B. Demilio]] filme „[[Samsonas ir Delila]]“, kuris 1950 m. buvo pelningiausias filmas. Filmas taip pat pelnė du „Oskarus“.<ref name=doc/> 1950 m. H. Lamar grįžo į MGM ir su [[John Hodiak|Džonu Hodiaku]] sukūrė ''[[film noir]]'' filmą „Dama be paso“, kuris nebuvo sėkmingas. Didesnio populiarumo sulaukė du „Paramount“ sukurti filmai – vesternas su [[Ray Milland|Rėjumi Milandu]] „Varinis kanjonas“ (1950 m.) ir [[Bob Hope|Bobo Houpo]] šnipų parodija „Mano mėgstamiausias šnipas“ (1951&nbsp;m.). [[Vaizdas:John Hodiak and Hedy Lamarr in A Lady Without Passport trailer.JPG|thumb|left|Su [[John Hodiak|Džonu Hodiaku]] filme „Dama be paso“ (1950 m.)]] H. Lamar karjera smuko, todėl ji išvyko į Italiją, kur atliko vaidmenį filme „Trijų karalienių meilė“ (1954 m.), kurį ji taip pat ir prodiusavo. Tačiau jai trūko patirties, reikalingos tokiam epiniam kūriniui sėkmingai sukurti, ir ji prarado milijonus dolerių, kai nesugebėjo užtikrinti filmo platinimo. 1957 m. H. Lamar suvaidino [[Žana d'Ark|Žaną d'Ark]] [[Irwin Allen|Irvino Aleno]] filme „Žmonijos istorija“, taip pat filmavosi „Zanės Grėjaus teatras“ ir „Žvaigždžių lietus“ serijų epizoduose. Paskutinis jos filmas buvo trileris „Moteris“ (1958 m.). 1966 m. H. Lamar pasirašė sutartį vaidinti filme „Mirusi mama“,<ref>Duo Slated for 5 Pictures Martin, Betty. Los Angeles Times (1923-Current File) [Los Angeles, Calif] Jan 21, 1966: c6.</ref> bet buvo atleista, kai filmavimo metu dėl nervinio išsekimo nugriuvo.<ref>Hedy Lamarr Fired From Comeback Film: HEDY LAMARR Berman, Art. Los Angeles Times (1923-Current File) [Los Angeles, Calif] Feb 4, 1966: 3.</ref> Ją pakeitė Džesikos Flagmor Šeli vaidmenį atlikusi [[Zsa Zsa Gabor|Ža Ža Gabor]]. == Išradėja == Nors H. Lamar neturėjo jokio oficialaus išsilavinimo ir buvo savamokslė, laisvalaikiu ji užsiėmė įvairiais pomėgiais ir idėjomis, tarp kurių buvo [[šviesoforas]] ir [[tabletė]], kuri ištirpdoma vandenyje ir sukuria [[Gaivusis gėrimas|gazuotą gėrimą]]. Šis gėrimas buvo nesėkmingas; pati H. Lamar teigė, kad jo skonis buvo panašus į putojančio skausmą malšinančio vaisto „Alka-Seltzer“.<ref name="npr.org"/> [[Vaizdas:Lamarr patent.png|thumb|JAV patento „Slapto ryšio sistema“ kopija]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais H. Lamar perskaitė, kad buvo pasiūlytos radijo bangomis valdomos [[Torpeda|torpedos]].<ref>{{cite news |url=https://www.rfcafe.com/references/radio-craft/radio-motor-torpedoes-april-1944-radio-craft.htm |title=Radio Motor-Torpedoes, April 1944 Radio-Craft |last1=Cafe |first1=Kirt Blattenberger RF |website=Rfcafe.com}}</ref> Tačiau priešas galėjo [[Radiocenzūra|trukdyti]] tokios torpedos sistemai ir nukreipti ją nuo kurso.<ref>{{cite episode |title=Hedy Lamarr – actor, inventor, amateur engineer |series=The Science Show |network=Radio National |url=http://mpegmedia.abc.net.au/rn/podcast/2014/07/ssw_20140705_1218.mp3#t=420 |format=MP3 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140705081920/http://mpegmedia.abc.net.au/rn/podcast/2014/07/ssw_20140705_1218.mp3#t=420 |url-status=live |archive-date=2014-07-05 |minutes=7 |airdate=2014-07-05}}</ref> Diskutuojant apie tai su draugu kompozitoriumi ir pianistu [[George Antheil|Džordžu Anteilu]] jiems kilo mintis, kad keičiant dažnį būtų galima išvengti torpedos radijo navigacijos sistemos sekimo ar trukdymo. Dž. Anteilui pavyko susinchronizuoti miniatiūrinį [[Pianola (instrumentas)|pianolos]] mechanizmą su radijo signalais.<ref name=Sarandon/> Dž. Anteilas pasiūlė dažnių perjungimo sistemos idėją, kurioje buvo numatyta naudoti perforuotą popierinę juostą, kuria buvo valdomi pneumatiniai valdikliai (kaip jau buvo naudojama pianolose). Dž. Anteilas buvo supažindintas su Samueliu Stiuartu Makeunu, [[Kalifornijos technologijos institutas|Kaltecho]] radijo ir elektrotechnikos inžinerijos profesoriumi, kurį H. Lamar pasamdė metams, kad šis iš tikrųjų įgyvendintų šią idėją.<ref>{{cite web |url=https://segulamag.com/en/articles/%D7%94%D7%9B%D7%95%D7%9B%D7%91%D7%AA-%D7%94%D7%99%D7%94%D7%95%D7%93%D7%99%D7%99%D7%94-%D7%A9%D7%94%D7%9E%D7%A6%D7%99%D7%90%D7%94-%D7%98%D7%95%D7%A8%D7%A4%D7%93%D7%95/ |title=A Beautiful Mind |website=Segulamag.com |access-date=2023-03-04}}</ref> H. Lamar pasamdė Los Andželo advokatų kontorą „Lyon & Lyon“, kad ši, pasinaudodama ankstesnėmis žiniomis, parengtų paraišką<ref>{{cite book |title=Hedy's Folly: The Life and Breakthrough Inventions of Hedy Lamarr, the Most Beautiful Woman in the World |url=https://archive.org/details/hedysfollylifea00rhod |page=[https://archive.org/details/hedysfollylifea00rhod/page/168 168] |first=Richard |last=Rhodes |date=2011 m. lapkričio 29 d.}}</ref> patentui,<ref>video: [https://www.youtube.com/watch?v=dGakEbXxp4Y "Hedy Lamarr: Actress and inventor"], ABC, 4 min.</ref><ref>{{cite web |title=Hedy Lamarr: Movie star, inventor of WiFi |url=http://www.cbsnews.com/news/hedy-lamarr-movie-star-inventor-of-wifi/ |publisher=CBS News |access-date=2023-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160409132313/http://www.cbsnews.com/news/hedy-lamarr-movie-star-inventor-of-wifi/ |archive-date=2016-04-09 |url-status=live}}</ref> kuriam 1942 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas JAV patentas Nr. 2292387, jos vedybiniu vardu Hedi Kizler Marki.<ref>{{cite web |last1=USPTO |title=Patent 2,292,387 Full Text |url=http://pdfpiw.uspto.gov/.piw?PageNum=0&docid=02292387&IDKey=F01524164BEB&HomeUrl=http%3A%2F%2Fpatft.uspto.gov%2Fnetahtml%2FPTO%2Fpatimg.htm |website=United States Patent and Trademark Office |publisher=USPTO |access-date=2023-03-04 |archive-date=2020-01-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200110223615/https://pdfpiw.uspto.gov/.piw?PageNum=0&docid=02292387&IDKey=F01524164BEB&HomeUrl=http%3A%2F%2Fpatft.uspto.gov%2Fnetahtml%2FPTO%2Fpatimg.htm |url-status=dead }}</ref> 1997 m. H. Lamar ir Dž. Anteilas gavo „Electronic Frontier Foundation Pioneer“ apdovanojimą ir „Bulbie Gnass Spirit of Achievement Bronze Award“ apdovanojimą,<ref>{{Cite web |last=Dolor |first=Danny |title=The other side of Hedy Lamarr |url=https://www.philstar.com/entertainment/2018/03/11/1795482/other-side-hedy-lamarr |access-date=2023-03-04 |website=Philstar.com}}</ref> skiriamą asmenims, kurių kūrybiniai viso gyvenimo pasiekimai meno, mokslo, verslo ar išradimų srityse reikšmingai prisidėjo prie visuomenės gerovės.<ref name=pinup>{{cite web |url=http://www.thelocal.at/20141107/hollywood-pinup-and-inventor-given-vienna-grave |title=Honorary grave for Hollywood pin-up |date=2014-11-07 |access-date=2023-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141110175931/http://www.thelocal.at/20141107/hollywood-pinup-and-inventor-given-vienna-grave |archive-date=2014-11-10|url-status=live}}</ref> 2014 m. H. Lamar ir Dž. Anteilas buvo įtraukti į [[Nacionalinė išradėjų šlovės salė|Nacionalinę išradėjų šlovės salę]].<ref name=invent>{{cite web |url=http://www.invent.org/honor/inductees/inductee-detail/?IID=501 |title=Hedy Lamarr: Secret Communication System |publisher=National Inventors Hall of Fame |access-date=2023-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161129022910/http://www.invent.org/honor/inductees/inductee-detail/?IID=501 |archive-date=2016-11-29 |url-status=dead}}</ref> Tuo metu nei JAV karinis jūrų laivynas, nei kitos valstybės nenaudojo radijo bangomis valdomų torpedų, o elektromechaniniai prietaisai netrukus turėjo tapti nebereikalingi, nes buvo naudojami tik elektroniniai valdymo įtaisai.<ref>{{cite magazine |first=Tony |last=Long |url=https://www.wired.com/thisdayintech/2011/08/0811hedy-lamar-george-antheil-torpedo-patent |title=This Day in Tech: Aug. 11, 1942: Actress + Piano Player=New Torpedo |magazine=Wired |date=2011-08-11 |access-date=2023-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110910052538/http://www.wired.com/thisdayintech/2011/08/0811hedy-lamar-george-antheil-torpedo-patent/ |archive-date=2011-09-10 |url-status=live}}</ref> Be to, išsklaidyto spektro dažnių keitimas nebuvo visiškai nauja idėja: dar 1899 m. [[Guglielmo Marconi|Gulielmas Markonis]], siekdamas sumažinti radijo trukdžius, eksperimentavo su dažnių atrankiniu priėmimu,<ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=35ClAgAAQBAJ&dq=Marconi+1899&pg=PA158 |page=158 |isbn=978-1-4665-6199-1 |title=How I Discovered World War II's Greatest Spy and Other Stories of Intelligence and Code |last1=Kahn |first1=David |date=2014-01-17}}</ref> XX a. pirmajame ketvirtyje apie tai daug rašė [[Nikola Tesla]], 1929 m. lenkų inžinierius ir išradėjas Leonardas Danilevičius toliau plėtojo šią idėją, o 1932 m. olandų išradėjui Viljamui Broertjesui buvo išduotas JAV patentas Nr. 1869659A<ref>{{cite web |url=https://patents.google.com/patent/US1869659 |title=Method of maintaining secrecy in the transmission of wireless telegraphic messages |website=Patents.google.com}}</ref> už elektromechaninį prietaisą, skirtą radijo transliacijoms šifruoti naudojant dažnių peršokimą. Nors [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinis jūrų laivynas]] šią technologiją pritaikė tik septintajame dešimtmetyje,<ref>{{Cite web |url=https://www.eetimes.com/document.asp?doc_id=1279374 |title=short history of spread spectrum |date=2012-01-26 |website=Electronic Engineering (EE) Times |access-date=2023-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180826005036/https://www.eetimes.com/document.asp?doc_id=1279374 |archive-date=2018-08-26 |url-status=live}}</ref> jų darbo principai įtraukti į [[Bluetooth]] ir [[GPS]] technologijas ir yra panašūs į metodus, naudojamus senesnėse [[Kolektyvioji kodinio atskyrimo kreiptis|CDMA]] ir [[Wi-Fi]] versijose.<ref>{{cite web |url=https://www.newscientist.com/blogs/culturelab/2011/12/hedylamarr.html |title=Hollywood star whose invention paved the way for Wi-Fi |website=New Scientist |date=2011-12-08 |access-date=2023-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140203072935/https://www.newscientist.com/blogs/culturelab/2011/12/hedylamarr.html |archive-date=2014-02-03}}</ref><ref>{{cite magazine |url=http://archive.wired.com/politics/law/news/1997/03/2507 |access-date=2023-03-04 |title=Privacy Implications of Hedy Lamarr's Idea |magazine=Wired |publisher=Condé Nast Digital |date=1997-03-11 |first=Ashley |last=Craddock |archive-url=https://web.archive.org/web/20150805043848/http://archive.wired.com/politics/law/news/1997/03/2507 |archive-date=2015-08-05 |url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news |url=http://ipmall.info/hosted_resources/nic/nic_LamarrNYT.pdf |title=Hedy Lamarr Inventor |work=The New York Times |date=1941-10-01 |access-date=2023-03-04 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20160410084732/http://ipmall.info/hosted_resources/nic/nic_LamarrNYT.pdf |archive-date=2016-04-10}}</ref> == Vėlesni metai == 1953 m. balandžio 10 d., būdama 38 metų, H. Lamar tapo [[Natūralizacija|natūralizuota]] JAV piliete. 1966 m. buvo išleista jos tariama [[autobiografija]] „Ekstazė ir aš“. Per televiziją ji teigė, kad knygą parašė ne ji ir kad didžioji jos dalis yra išgalvota.<ref>{{cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=muYlAsUDibE |title=Hedy Lamarr, 1969 TV Interview |archive-url=https://web.archive.org/web/20171003025034/https://www.youtube.com/watch?v=muYlAsUDibE |archive-date=2017-10-03 |publisher=The Merv Griffin Show |date=1969}}</ref> Vėliau H. Lamar padavė leidėją į teismą, teigdama, kad daugelį detalių išgalvojo [[Šešėlinis autorius|šešėlinis knygos autorius]] Leo Gildas.<ref>{{cite news |title=Hedy Lamarr Loses Fight to Stop Autobiography |newspaper=The Tuscaloosa News |page=12 |date=1966-09-27 |url=https://news.google.com/newspapers?nid=1817&dat=19660927&id=73ohAAAAIBAJ&sjid=SooFAAAAIBAJ&pg=4084,4060061 |via=Google Newspapers}}</ref><ref>{{cite news |title=Hedy Lamarr Loses Suit to Halt Book |newspaper=The New York Times |date=1966-09-27 |page=74}}</ref> Savo ruožtu H. Lamar į teismą padavė Dženas Ringoldas, kuris teigė, kad knygoje plagijuojama medžiaga iš straipsnio, kurį jis 1965 m. parašė žurnalui „Screen Facts“.<ref>{{cite news |title=Lamarr Autobiography Prompts Plagiarism Suit |url=https://archive.org/details/sim_new-york-times_1967-02-02_116_39821/page/18 |newspaper=The New York Times |date=1967-02-07 |page=18}}</ref> Šeštojo dešimtmečio pabaigoje H. Lamar suprojektavo ir kartu su tuometiniu vyru V. Hovardu Li įkūrė slidinėjimo kurortą „Villa LaMarr“ Aspene, Kolorado valstijoje.<ref>{{cite web |url=https://issuu.com/theaspentimes/docs/atw322/14 |title=Hedy Lamarr in 1950s Aspen |website=The Aspen Times Weekly |date=2012-03-22 |access-date=2023-03-05 |archive-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230305083713/https://issuu.com/theaspentimes/docs/atw322/14 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=ypCyObpZaGoC&pg=PA194&lpg=PA194&dq=Villa+Lamarr+aspen&source=bl&ots=4VOenY99PX&sig=ACfU3U3jiFAUIcI1wXNbGc5C-eaoII-iWQ&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwi3nu7UpNfgAhWBLn0KHYeiCv84ChDoATAEegQIBhAB#v=onepage&q=Villa%20Lamarr%20aspen&f=false |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |date=2010 |page=194}}</ref> 1966 m. H. Lamar buvo suimta Los Andžele už [[Vagystė iš parduotuvės|vagystę iš parduotuvės]]. Galiausiai kaltinimai buvo panaikinti. 1991 m. ji buvo suimta dėl to paties kaltinimo Floridoje – šį kartą už 21,48 JAV dolerio vertės vidurių laisvinamųjų vaistų ir akių lašų vagystę.<ref>{{cite web |url=http://www.mypalmbeachpost.com/lifestyles/google-doodle-the-day-who-hedy-lamarr/zAmPTxcmrlWo2HwlR1iK5K/ |title=Google Doodle of the day: Who is Hedy Lamarr? |archive-url=https://web.archive.org/web/20170419104505/http://www.mypalmbeachpost.com/lifestyles/google-doodle-the-day-who-hedy-lamarr/zAmPTxcmrlWo2HwlR1iK5K/ |archive-date=2017-04-19 |website=Palm Beach Post |date=2015-11-09}}</ref> Kad išvengtų teismo, ji neprieštaravo kaltinimams, o šie buvo panaikinti mainais už pažadą metus nepažeidinėti jokių įstatymų.<ref>{{cite web |last=Salamone |first=Debbie |date=1991-10-24 |url=http://articles.orlandosentinel.com/1991-10-24/news/9110240390_1_hedy-lamarr-tabscott-stealing |title=Hedy Lamarr Won't Face Theft Charges If She Stays In Line |archive-url=https://web.archive.org/web/20120324100819/http://articles.orlandosentinel.com/1991-10-24/news/9110240390_1_hedy-lamarr-tabscott-stealing |archive-date=2012-03-24 |website=Orlando Sentinel |access-date=2023-03-04}}</ref> Aštuntajame dešimtmetyje H. Lamar vis labiau sklendėsi savyje. Jai buvo pasiūlyta keletas scenarijų, televizijos reklamų ir scenos projektų, tačiau nė vienas iš jų jos nesudomino. 1974 m. ji pateikė 10 mln. dolerių ieškinį bendrovei „[[Warner Bros.]]“, teigdama, kad [[Mel Brooks|Melo Brukso]] komedijoje „[[Liepsnojantys balnai]]“ parodijuojamas jos vardas („Hedley Lamarr“) pažeidė jos teisę į privatumą. M.&nbsp;Bruksas teigė, jog jam tai paglostė savimeilę; studija be teismo susitarė dėl neskelbiamos nominalios sumos ir atsiprašymo H. Lamar už tai, kad „beveik pasinaudojo jos vardu“. M. Bruksas sakė, kad H. Lamar „niekada nesuprato pokšto“.<ref>Interview: Mel Brooks. ''Blazing Saddles'' (DVD). Burbank, California: Warner Brothers Pictures/Warner Home Video, 2004; {{ISBN|0-7907-5735-4}}.</ref><ref>{{cite book |last=Barton |first=Ruth |title=Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film |url=https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart |publisher=University of Kentucky Press |location=Lexington |year=2010 |isbn=978-0-8131-3654-7 |page=[https://archive.org/details/hedylamarrmostbe0000bart/page/220 220]}}</ref> Silpstant regėjimui, 1981 m. H. Lamar pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir apsigyveno [[Majami Bičas|Majami Biče]], Floridoje.<ref name="shearer"/> Didelė programinės įrangos „[[Alludo|Corel]]“ nupiešta H. Lamar nuotrauka 1996 m. laimėjo kasmetinį „[[CorelDRAW]]“ programinės įrangos paketo viršelio dizaino konkursą. Keletą metų, pradedant 1997 m., jis buvo dedamas ant programinės įrangos rinkinio dėžučių. H. Lamar padavė bendrovę į teismą už jos atvaizdo naudojimą be jos sutikimo. „Corel“ paprieštaravo, kad ji neturėjo teisių į atvaizdą. 1998 m. šalys pasiekė neskelbtiną susitarimą.<ref>{{Cite news |url=http://hedylamarr.at/news1e.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20110706092646/http://hedylamarr.at/news1e.html |date=1998-04-07 |title=Hedy Lamarr Sues Corel |archive-date=2011-07-06}}</ref><ref>{{Cite news |work=[[Wired]]|date=1998-11-30 |title=Corel Caves to Actress Hedy Lamarr |url=https://www.wired.com/techbiz/media/news/1998/11/16544 |last=Sprenger |first=Polly |archive-url=https://web.archive.org/web/20130615055123/http://www.wired.com/techbiz/media/news/1998/11/16544 |archive-date=2013-06-15 |url-status=dead}}</ref> Už indėlį į kino pramonę H. Lamar turi žvaigždę [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]] (adresu 6247 Hollywood Blvd),<ref name=walkoffame>{{cite web |publisher=Hollywood Chamber of Commerce |title=Hedy Lamarr |url=http://www.walkoffame.com/hedy-lamarr |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131111142742/http://www.walkoffame.com/hedy-lamarr |archive-date=2013-11-11 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |publisher=Los Angeles Times Hollywood Star Project |title=Hedy Lamarr |url=http://projects.latimes.com/hollywood/star-walk/hedy-lamarr |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131115011241/http://projects.latimes.com/hollywood/star-walk/hedy-lamarr/ |archive-date=2013-11-15 |url-status=live}}</ref> esančioje greta ''Vine'' gatvės, kurioje yra alėjos centras. H. Lamar susipyko su vyresniuoju sūnumi Džeimsu Lamaru Loderiu, kai jam buvo 12 metų. Jų santykiai staiga nutrūko ir jis persikėlė gyventi į kitą šeimą. Jie daugiau nesikalbėjo beveik 50 metų. H. Lamar neįtraukė jo į testamentą, o sūnus savo ruožtu 2000 m. kreipėsi į teismą dėl H. Lamar palikto 3,3 milijono JAV dolerių turto kontrolės.<ref>{{cite web |url=http://articles.orlandosentinel.com/2000-10-30/news/0010300415_1_lamarr-loder-hedy |title=Court To Weigh Plea of Lamarr's Estranged Son |work=Orlando Sentinel |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160217211817/http://articles.orlandosentinel.com/2000-10-30/news/0010300415_1_lamarr-loder-hedy |archive-date=2016-02-17 |url-status=dead}}</ref> Galiausiai jis sutiko gauti 50 000 JAV dolerių.<ref>{{cite web |url=http://articles.orlandosentinel.com/2001-01-26/news/0101260305_1_loder-lamarr-hedy |title=Hedy Lamarr's Adopted Son Trades Claim To Estate For $50,000 |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161113043350/http://articles.orlandosentinel.com/2001-01-26/news/0101260305_1_loder-lamarr-hedy |archive-date=2016-11-13 |url-status=dead}}</ref> === Vienatvė === Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais telefonas tapo vienintele H. Lamar bendravimo su išoriniu pasauliu priemone, net su vaikais ir artimais draugais. Telefonu ji dažnai kalbėdavo po šešias ar septynias valandas per dieną, tačiau paskutiniaisiais gyvenimo metais beveik su niekuo nebendravo asmeniškai. === Mirtis === [[Vaizdas:Wiener Zentralfriedhof - Gruppe 33 G - Grab von Hedy Lamarr.jpg|thumb|upright|Paminklas Hedi Lamar [[Vienos centrinės kapinės|Vienos centrinėse kapinėse]]]] H. Lamar mirė 2000 m. sausio 19 d. [[Kaselberis|Kaselberyje]], Floridoje,<ref>{{Cite news |url=http://articles.orlandosentinel.com/2000-01-20/news/0001200121_1_hedy-lamarr-casselberry-white-cargo |title=Hedy Lamar: 1913-2000 |last=Moore |first=Roger |date=2000-01-20 |work=Orlando Sentinel |access-date=2023-03-05 |language=en |archive-url=https://web.archive.org/web/20171115015514/http://articles.orlandosentinel.com/2000-01-20/news/0001200121_1_hedy-lamarr-casselberry-white-cargo |archive-date=2017-11-15 |url-status=dead}}</ref> nuo širdies ligos, sulaukusi 85 metų.<ref name="shearer"/> Jos sūnus Entonis Loderis išbarstė jos pelenus [[Vienos Miškas|Vienos Miške]], Austrijoje, pagal paskutinę jos valią.<ref name="calling">{{Cite web |url=http://www.mischief-films.com/sub2.php?ID=1&S=E |title=Calling Hedy Lamarr |publisher=Mischief Films |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20071205232850/http://www.mischief-films.com/sub2.php?ID=1&S=E |archive-date=2007-12-05 |url-status=dead}}</ref> 2014 m. [[Vienos centrinės kapinės|Vienos centrinėse kapinėse]] buvo atidengtas H. Lamar paminklas.<ref name=pinup/> == Apdovanojimai ir įamžinimai == 1960 m. Hedi Lamar buvo apdovanota žvaigžde [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]].<ref name=walkoffame/> 1939 m. „Philadelphia Record“ dienraščio surengtoje vietinių rinkėjų apklausoje H. Lamar buvo išrinkta „perspektyviausia nauja 1938 m. aktore“.<ref>{{cite journal |title=Philly's Best |journal=Boxoffice |date=1939-01-07 |page=30-C |url=https://archive.org/stream/boxofficejanmar134unse#page/n33/mode/2up/search/hedy+lamarr+most+promising+new+actress}}</ref> Britų kino žiūrovai Hedi Lamar už vaidmenį 1951 m. filme „[[Samsonas ir Delila]]“ išrinko dešimtąja geriausia metų aktore.<ref>{{cite news |title=Anna Neagle's Film Award |url=https://trove.nla.gov.au/newspaper/article/27035762?searchTerm=Hedy%20Lamarr%20award&searchLimits= |access-date=2023-03-05 |work=The Mercury |issue=1951-05-10}}</ref> Britų ''drag queen'' Foo Foo Lammar (tikras vardas Frensis Pirsonas, 1937–2003 m.), pradėjęs atlikėjo karjerą, savo pavardę perėmė iš šios aktorės.<ref>{{Cite web |date=2004-08-12 |title=Farewell, Foo Foo |url=https://www.manchestereveningnews.co.uk/news/greater-manchester-news/farewell-foo-foo-1156337 |access-date=2023-03-05 |website=Manchester Evening News |language=en}}</ref> 1997 m. H. Lamar ir [[George Antheil|Džordžas Anteilas]] kartu buvo apdovanoti „[[Electronic Frontier Foundation]] Pioneer“ apdovanojimu,<ref>{{Cite news |url=https://www.wired.com/1997/03/privacy-implications-of-hedy-lamarrs-idea/ |title=Privacy Implications of Hedy Lamarr's Idea |magazine=WIRED |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180524081141/https://www.wired.com/1997/03/privacy-implications-of-hedy-lamarrs-idea/ |archive-date=2018-05-24 |url-status=live}}</ref> o H. Lamar taip pat buvo pirmoji moteris, gavusi Išradimų konvencijos „Bulbie Gnass Spirit of Achievement Bronze Award“ apdovanojimą, vadinamą išradimų „Oskaru“.<ref>{{cite web |title=1940's Film Goddess Hedy Lamarr Responsible For Pioneering Spread Spectrum |website=INVENTION CONVENTION ® - Gateway to the World of Inventing |url=http://inventionconvention.com/americasinventor/dec97issue/section2.html |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180625011848/http://www.inventionconvention.com/americasinventor/dec97issue/section2.html |archive-date=2018-06-25 |url-status=live}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.women-inventors.com/Hedy-Lammar.asp |title=Hedy Lamarr: Invention of Spread Spectrum Technology |website=women-inventors.com |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151112075258/http://www.women-inventors.com/Hedy-Lammar.asp |archive-date=2015-11-12 |url-status=live}}</ref> Kitais metais gimtojoje Austrijoje H. Lamar buvo įteiktas Austrijos patentų turėtojų ir išradėjų asociacijos Viktoro Kaplano medalis.<ref>{{Citavimas |last=Peterson |first=Barbara Bennett |contribution=Lamarr, Hedy |title=American National Biography |date=2001 m. balandžio mėn.}}</ref> 1997 m. aktorės atvaizdas panaudotas [[Kompiuterinė grafika|kompiuterinės grafikos]] [[Programinė įranga|programai]] „CorelDRAW 8“ ir jos reklaminei kampanijai papuošti.<ref>https://tidbits.com/1998/11/30/coreldraw-8-a-hedy-experience/</ref> 2006 m. Vienos [[Maidlingas|Maidlingo]] rajone (12-asis rajonas) buvo įkurtas aktorės vardu pavadintas ''Hedy-Lamarr-Weg'' skveras. 2013 m. Kvantinės optikos ir kvantinės informacijos institutas ant [[Vienos universitetas|Vienos universiteto]] stogo įrengė kvantinį teleskopą, kurį 2014 m. pavadino jos vardu.<ref>{{Cite web |title=Auf den Spuren einer Hollywood-Diva |url=https://www.pressreader.com/austria/kleine-zeitung-steiermark/20210622/281672552905172 |access-date=2023-03-05 |via=PressReader}}</ref> 2014 m. H. Lamar buvo įtraukta į [[Nacionalinė išradėjų šlovės salė|Nacionalinę išradėjų šlovės salę]] už skleidžiamojo spektro su dažnio peršokimu technologiją.<ref name=invent/> Tais pačiais metais buvo įvykdytas Entonio Loderio prašymas palaidoti likusius jo motinos pelenus [[Viena|Vienos]] garbės kape. Lapkričio 7 d. jos urna buvo palaidota [[Vienos centrinės kapinės|Vienos centrinėse kapinėse]] 33 G grupėje, kape Nr. 80, netoli centre esančio prezidentų mauzoliejaus.<ref>{{Cite web |last=Presse-Service |date=2014-11-07 |title=Archivmeldung: Hedy Lamarr erhält Ehrengrab der Stadt Wien |url=https://www.wien.gv.at/presse/2014/11/07/hedy-lamarr-erhaelt-ehrengrab-der-stadt-wien |access-date=2023-03-05 |website=Presseservice der Stadt Wien |language=de |archive-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230305171303/https://www.wien.gv.at/presse/2014/11/07/hedy-lamarr-erhaelt-ehrengrab-der-stadt-wien |url-status=dead }}</ref><ref>{{Cite web |title=Verstorbenensuche Detail - Friedhöfe Wien - Friedhöfe Wien |url=http://www.friedhoefewien.at/verstorbenensuche-detail?fname=Hedwig+Eva+Maria+Kiesler&id=0A3A7LC328&initialId=0A3A7LC328&fdate=2014-11-07&c=046&hist=false |access-date=2023-03-05 |website=friedhoefewien.at |language=de}}</ref> 2015 m. lapkričio 9 d., minint 101-ąsias H. Lamar gimimo metines, „[[Google]]“ pagerbė ją sukurdama [[Google Doodle|animuotą logotipą]].<ref>{{Cite web |date=2015-11-09 |title=Hedy Lamarr: Ein Kino-Orgasmus, eine bahnbrechende Erfindung, 101. Geburtstag |url=https://www.giga.de/webapps/google-suche/news/hedy-lamarr-die-schoenste-frau-der-welt-hat-geburtstag/ |access-date=2023-03-05 |website=GIGA |language=de}}</ref> 2019 m. rugpjūčio 27 d. jos vardu buvo pavadintas ''32730 Lamarr'' asteroidas.<ref>{{Cite web |title=IAU Minor Planet Center |url=https://minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=32730 |access-date=2023-03-05 |website=minorplanetcenter.net}}</ref><ref>{{Cite web |title=Small-Body Database Lookup |url=https://ssd.jpl.nasa.gov/tools/sbdb_lookup.html#/?sstr=32730 |access-date=2023-03-05 |website=ssd.jpl.nasa.gov}}</ref> == Santuokos ir vaikai == H. Lamar buvo šešis kartus ištekėjusi ir išsiskyrusi, bei turėjo tris vaikus: # Fridrichas Mandlis (buvo susituokę 1933–1937 m.), „Hirtenberger Patronen-Fabrik“ gamyklos vadovas.<ref>{{cite web |last=Ivanis |first=Daniel J |title=The stars come out: Recruiting ad featuring Hedy Lamarr creates 'buzz't |work=Boeing Frontiers |url=http://www.boeing.com/news/frontiers/archive/2003/november/i_nan.html |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121029193937/http://www.boeing.com/news/frontiers/archive/2003/november/i_nan.html |archive-date=2012-10-29 |url-status=live}}</ref> # Džinas Markis (buvo susituokę 1939–1941 m.), scenaristas ir prodiuseris. Būdami santuokoje jiedu su Dž. Markiu įsivaikino berniuką. Santuokos metu H. Lamar ir Dž. Markis gyveno adresu 2727 Benedict Canyon Drive Beverli Hilse, Kalifornijoje.<ref>1940 US Census via Ancestry.com</ref> # [[John Loder|Džonas Loderis]] (buvo susituokę 1943–1947 m.), aktorius. Jie turėjo dukrą, kuri ištekėjo už rašytojo ir buvusio beisbolo žaidėjo Lario Koltono, ir sūnų, kuris dirbo iliustratoriui Džeimsui Makmalanui.<ref>{{Cite video |url=https://www.youtube.com/watch?v=dKsAnJOGgCo |title=To Tell The Truth - Hedy Lamarr + Anthony Loder + Denise Loder Deluca |via=YouTube |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140606014726/http://www.youtube.com/watch?v=dKsAnJOGgCo |archive-date=2014-06-06 |url-status=live}}</ref> 2004 m. jų sūnus Entonis Loderis dalyvavo dokumentiniame filme „Skambutis Hedi Lamar“.<ref name="calling"/> # Ernestas „Tedas“ Štauferis (buvo susituokę 1951–1952 m.), naktinio klubo savininkas, restoranų savininkas ir buvęs grupės lyderis. # V. Hovardas Li (buvo susituokę 1953–1960 m.), Teksaso naftininkas (vėliau vedęs kino aktorę [[Gene Tierney|Džin Tirni]]). # Luisas Dž. Boisas (buvo susituokę 1963–1965 m.), H. Lamar skyrybų advokatas. Po šeštųjų ir paskutinių skyrybų 1965 m. H. Lamar liko nesusituokusi paskutinius 35 savo gyvenimo metus. Visą gyvenimą H. Lamar tvirtino, kad jos pirmasis sūnus nebuvo biologinis vaikas ir buvo įvaikintas santuokoje su Džinu Markiu.<ref>{{Cite news |url=https://timesmachine.nytimes.com/timesmachine/1941/11/05/99258931.pdf |title=Hedy Lamarr Adopts Baby Boy |work=nytimes.com |access-date=2023-03-05}}</ref> Tačiau po daugelio metų jos sūnus rado dokumentus, kad jis buvo nesantuokinis H. Lamar ir aktoriaus Džono Loderio, už kurio ji vėliau ištekėjo kaip už trečiojo vyro, sūnus.<ref>{{Cite news |url=https://nypost.com/2001/02/05/hedy-news-lamarrs-son-not-adopted/ |title=HEDY NEWS: LAMARR'S SON NOT ADOPTED |date=2001-02-05 |work=New York Post |access-date=2023-03-05 |language=en |archive-url=https://web.archive.org/web/20180612140042/https://nypost.com/2001/02/05/hedy-news-lamarrs-son-not-adopted/ |archive-date=2018-06-12 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.biography.com/people/hedy-lamarr-9542252#secret-communications-system |archive-url=https://web.archive.org/web/20111230105123/http://www.biography.com/people/hedy-lamarr-9542252 |archive-date=2011-12-30 |title=Hedy Lamarr Biography}}</ref> == Filmografija == <small>Šaltinis: [https://web.archive.org/web/*/https://www.tcm.com/tcmdb/person/107525%7C* Hedy Lamarr] – TCM filmų duomenų bazėje</small> {| class="wikitable sortable" |- ! style="width:50px;"|Metai ! style="width:200px;"|Pavadinimas ! style="width:150px;"|Vaidmuo ! style="width:350px;" class="unsortable"|Pastabos |- | 1930 m. | ''Pinigai gatvėje'' | Jauna mergina | Originalus pavadinimas: ''Geld auf der Straße'' |- | rowspan="2" | 1931 m. | ''Audra stiklinėje vandens'' | Sekretorė | Originalus pavadinimas: ''Sturm im Wasserglas'' |- | ''Pono O.F. lagaminai'' | Helene | Originalus pavadinimas: ''Die Koffer des Herrn O.F.'' |- | 1932 m. | ''Nereikia pinigų'' | Käthe Brandt | Originalus pavadinimas: ''Man braucht kein Geld'' |- | 1933 m. | ''[[Ekstazė (filmas)|Ekstazė]]'' | Eva Hermann | Originalus pavadinimas: ''Ekstase'' |- | 1938 m. | ''[[Alžyras (filmas)|Alžyras]]'' | Gaby | |- | 1939 m. | ''Tropikų dama'' | Manon deVargnes Carey | |- | rowspan="3" | 1940 m. | ''Aš imu šią moterį'' | Georgi Gragore Decker | |- | ''[[Bumo miestas]]'' | Karen Vanmeer | |- | ''[[Draugas X]]'' | Golubka/ Theodore Yahupitz/ Lizvanetchka „Lizzie“ | |- | rowspan="3" | 1941 m. | ''[[Ateik gyventi su manimi]]'' | Johnny Jones | |- | ''[[Zigfeldo mergina]]'' | Sandra Kolter | |- | ''H. M. Pulamas, Esk.'' | Marvin Myles Ransome | |- | rowspan="3" | 1942 m. | ''[[Tortilijų kvartalas]]'' | Dolores Ramirez | |- | ''Kryžkelės'' | Lucienne Talbot | |- | ''Baltasis krovinys'' | Tondelayo | |- | rowspan="3" | 1944 m. | ''Dangiškasis kūnas'' | Vicky Whitley | |- | ''Sąmokslininkai'' | Irene Von Mohr | |- | ''[[Pavojingas eksperimentas]]'' | Allida Bederaux | |- | 1945 m. | ''Jos didenybė ir varpininkas'' | Princesė Veronika | |- | 1946 m. | ''Keista moteris'' | Jenny Hager | ir prodiuserė |- | 1947 m. | ''Ištikimoji dama'' | Madeleine Damien | ir prodiuserė |- | 1948 m. | ''Gyvenkime truputį'' | Dr. J.O. Loring | ir prodiuserė |- | 1949 m. | ''[[Samsonas ir Delila]]'' | [[Delila]] | Pirmasis jos filmas „[[Technicolor]]“ spalvomis |- | rowspan="2" | 1950 m. | ''Dama be paso'' | Marianne Lorress | |- | ''Varinis kanjonas'' | Lisa Roselle | |- | 1951 m. | ''Mano mėgstamiausias šnipas'' | Lily Dalbray | |- | 1954 m. | ''Trijų karalienių meilė'' | [[Helenė]],<br />[[Žozefina Bogarnje]],<br />[[Ženevjeva Brabantietė]] | Originalus pavadinimas: ''L'amante di Paride'' |- | 1957 m. | ''Žmonijos istorija'' | [[Žana d'Ark]] | |- | 1958 m. | ''Moteris'' | Vanessa Windsor | |- |} == Pasirodymai radijo laidose == {| class="wikitable sortable" |- ! style="width:100px;"|Transliacijos data ! style="width:200px;"|Laida ! style="width:250px;"|Epizodas |- | 1941 m. liepos 7 d.&nbsp;d. || ''Lux Radio Theatre'' || ''Algiers''<ref name="test">{{cite web |url=http://otrsite.com/logs/logl1008.htm |title=Lux Radio Theater .. episodic log |website=otrsite.com}}</ref> |- | 1941 m. gruodžio 29 d. || ''Lux Radio Theatre'' || ''[[Nuotaka atėjo C.O.D.|The Bride Came C.O.D.]]''<ref name="test" /> |- | 1942 m. gegužės 14 d. || ''Command Performance'' || ''Edward G Robinson Hedy Lamarr Glenn Miller''<ref>{{cite web |url=http://www.vintageradioshows.com/display_shows.php?sid=53 |title=Vintage Radio Shows |website=Vintageradioshows.com |access-date=2023-03-05 |archive-date=2021-11-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211111014904/http://www.vintageradioshows.com/display_shows.php?sid=53 |url-status=dead }}</ref> |- | 1942 m. spalio 5 d.&nbsp;d. || ''Lux Radio Theatre'' || ''Love Crazy''<ref name="test" /> |- | 1943 m. rugpjūčio 2 d. || ''The Screen Guild Theatre'' || ''Come Live with Me''<ref>{{cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=AU3U86Yt598 |title=Hedy Lamarr 'Come Live with Me" Live Radio Performance|via=[[YouTube]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20211110191940/https://www.youtube.com/watch?v=AU3U86Yt598&gl=US&hl=en |archive-date=2021-11-10}}</ref> |- | 1943 m. rugsėjo 26 d. || ''The Chase and Sanborn Hour'' || ''Hedy Lamarr''<ref>{{cite web |url=https://archive.org/details/edgar-bergen-1937-12-12-32-guest-mae-west/Edgar+Bergen+1943-09-26+(295)+Guest+-+Hedy+Lamarr.mp3 |title=The Internet Archive |website=Archive.org}}</ref> |- | 1943 m. spalio 26 d.&nbsp;d. || ''Burns and Allen'' || ''Hedy Lamarr''<ref>{{cite web |url=http://www.otrsite.com/logs/logb1008.htm |title=Jerry Haendiges Vintage Radio Logs |website=Otrsite.com}}</ref> |- | 1944 m. sausio 24 d.&nbsp;d. || ''Lux Radio Theatre'' || ''Casablanca''<ref name="test" /> |- | 1945 m. vasario 4 d.&nbsp;d. || ''The Radio Hall of Fame'' || ''[[Pavojingas eksperimentas|Experiment Perilous]]''<ref>{{cite web |url=http://www.vintageradioshows.com/display_shows.php?s=30&np=4&sid=559 |title=Vintage Radio Shows |website=Vintageradioshows.com |access-date=2023-03-05 |archive-date=2021-11-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211111014907/http://www.vintageradioshows.com/display_shows.php?s=30&np=4&sid=559 |url-status=dead }}</ref> |- | 1951 m. lapkričio 19 d. || ''Lux Radio Theatre'' || ''Samson and Delilah''<ref name="test" /> |} == Populiariojoje kultūroje == Vienas iš 1974 m. [[Mel Brooks|Melo Brukso]] vesterno parodijos „[[Liepsnojantys balnai]]“ veikėjų yra piktadarys, vardu „Hedlis Lamaras“. Įvairūs personažai klaidingai vadina jį „Hedi Lamaru“, todėl jis vis turi juos pataisyti: „Aš Hedlis“. 1982 m. miuzikle „[[Siaubų parduotuvėlė]]“ ir vėlesnėje jo ekranizacijoje (1986 m.) Odris II dainoje „Feed Me“ sako Seimūrui, kad gali gauti viską, ko Seimūras nori, įskaitant „pasimatymą su Hedi Lamar“.<ref>{{Citavimas |title=Alan&nbsp;Menken (Ft.&nbsp;Lee&nbsp;Wilkof & Ron&nbsp;Taylor) – Sudden Changes/ Feed Me (Git it) |url=https://genius.com/Alan-menken-sudden-changes-feed-me-git-it-lyrics |language=en |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181031091202/https://genius.com/Alan-menken-sudden-changes-feed-me-git-it-lyrics |archive-date=2018-10-31 |url-status=live}}</ref> 2004 m. vaizdo žaidime „[[Half-Life 2]]“ daktaro Kleinerio naminis krabas Lamaras pavadintas Hedi Lamar vardu.<ref>{{cite book |last=Hodgson |first=David |date=2004-11-23 |title=Half-Life&nbsp;2: Raising the bar |page=124 |publisher=Prima Games |isbn=978-0761543640 |url=https://books.google.com/books?id=sKQHAAAACAAJ |access-date=2023-03-05 |via=Google Books}}</ref> 2008 m. teatro spektaklyje „Dažnių peršokimas“ vaizduojamas H. Lamar ir Dž. Anteilo gyvenimas. Pjesę parašė ir pastatė Eliza Singer, o scenarijus laimėjo STAGE prizą už geriausią naują pjesę apie mokslą ir technologijas.<ref name="shearer"/><ref>{{cite web |url=http://www.hourglassgroup.org/frequency.html |publisher=Hourglass Group |title=Frequency Hopping |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150521021452/http://www.hourglassgroup.org/frequency.html |archive-date=2015-05-21 |url-status=live}}</ref> 2009 m. Endriu Lego sukurtame ir režisuotame pašiepiančiame filme „Chronoskopas“<ref>{{Cite web |last=Legge |first=Andrew |year=2009 |title=The Chronoscope |url=https://vimeo.com/28839357 |access-date=2023-03-05 |publisher=Fastnet Films}}</ref> išgalvota airių mokslininkė Šarlotė Kepel greičiausiai sukurta pagal Hedi Lamar. Filme satyrizuojama XX&nbsp;a. ketvirtojo dešimtmečio kraštutinė politika ir pasakojama apie išgalvotą fašistų grupę, kuri pavagia Š. Kepel išrastą prietaisą. Šiuo chronoskopu galima matyti praeitį, todėl grupė jį naudoja kurdama propagandinius filmus apie savo praeities herojus. 2010 m. H. Lamar buvo atrinkta iš 150 informacinių technologijų specialistų, apie kuriuos gegužės 20 d. buvo pasakojama trumpametražiame filme, kurį pristatė [[Didžiosios Britanijos kompiuterių bendruomenė]].<ref>{{cite web |title=BCS launches celebrity film campaign to raise profile of the IT industry |url=http://www.bcs.org/content/conWebDoc/35614 |publisher=BCS |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141019180233/http://www.bcs.org/content/conWebDoc/35614 |archive-date=2014-10-19 |url-status=live}}</ref> 2010 m. [[Niujorko viešoji biblioteka|Niujorko viešosios bibliotekos]] parodoje „Trisdešimt fotografijos metų Niujorko viešojoje bibliotekoje“ buvo eksponuojama austrų kilmės amerikiečių fotografės [[Trude Fleischmann|Trudės Fleišman]] nuotrauka, kurioje H. Lamar buvo nufotografuota be viršutinių drabužių (apie 1930 m.).<ref>{{cite web |title=Trude Fleischmann (American, 1895–1990): "Hedy Lamarr" |url=http://exhibitions.nypl.org/recollection/tl32.html|website=Recollection: Thirty Years of Photography at the New York Public Library |publisher=New York Public Library |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151119110857/http://exhibitions.nypl.org/recollection/tl32.html |archive-date=2015-11-19 |url-status=live}}</ref> 2011 m. H. Lamar [[Skleidžiamasis spektras su dažnio peršokimu|skleidžiamojo spektro su dažnių peršokimu]] išradimo istorija buvo nagrinėjama „[[Science Channel]]“ kanalo laidos „Dark Matters: Twisted But True“ epizode. Laidoje yra nagrinėjama tamsioji mokslinių atradimų ir eksperimentų pusė.<ref>{{cite episode |title=Positively Poisonous, Medusa's Heroin, Beauty and Brains |series=Dark Matters: Twisted But True |network=Science Channel |season=2 |number=5 |airdate=2011-09-07 |url=http://science.discovery.com/tv-shows/dark-matters-twisted-but-true/videos/poisonous-heroin-beauty-and-brains.htm |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131114213628/http://science.discovery.com/tv-shows/dark-matters-twisted-but-true/videos/poisonous-heroin-beauty-and-brains.htm |archive-date=2013-11-14 |url-status=live}}</ref> Jos darbas gerinant belaidžio ryšio saugumą buvo įtrauktas į „[[Discovery Channel]]“ laidos „Kaip mes išradome pasaulį“ premjerinį epizodą.<ref>{{cite news |url=https://www.nytimes.com/2013/03/19/arts/television/how-we-invented-the-world-on-the-discovery-channel.html |title=On the Origins of Gadgets |newspaper=The New York Times |date=2013-03-18 |first=Neil |last=Genzlinger |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161129152536/http://www.nytimes.com/2013/03/19/arts/television/how-we-invented-the-world-on-the-discovery-channel.html |archive-date=2016-11-29 |url-status=live}}</ref> 2011 m. [[Anne Hathaway|En Hetevėj]] atskleidė, kad sužinojo, jog originalioji [[Moteris katė]] buvo sukurta pagal H. Lamar, todėl išstudijavo visus H. Lamar filmus ir 2012 m. filme „[[Tamsos riterio sugrįžimas]]“ įkūnydama Moterį katę pritaikė kai kurias jos kvėpavimo technikas.<ref>{{cite news |url=http://herocomplex.latimes.com/2011/12/29/dark-knight-rises-star-anne-hathaway-gotham-city-is-full-of-grace |title='Dark Knight Rises' star Anne Hathaway: 'Gotham City is full of grace' |date=2011-12-29 |work=Los Angeles Times |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120706161155/http://herocomplex.latimes.com/2011/12/29/dark-knight-rises-star-anne-hathaway-gotham-city-is-full-of-grace/ |archive-date=2012-07-06 |url-status=dead}}</ref> 2015 m. lapkričio 9 d., minint 101-ąsias H. Lamar gimimo metines, animuotu logotipu „Google“ pagerbė Hedi Lamar darbą kine ir jos indėlį į mokslo pažangą.<ref>{{Cite web |title=Hedy Lamarr's 101st birthday |url=https://www.google.com/doodles/hedy-lamarrs-101st-birthday |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170610232402/https://www.google.com/doodles/hedy-lamarrs-101st-birthday |archive-date=2017-06-10 |url-status=live}}</ref> 2016 m. H. Lamar buvo pavaizduota pjesėje „HEDI! Hedi Lamar gyvenimas ir išradimai“, kurią parašė ir suvaidino Heder Meisi.<ref>{{cite web |url=http://www.broadwayworld.com/off-off-broadway/article/HEDY-The-Life-Inventions-of-Hedy-Lamarr-Extended-by-Popular-Demand-20161028 |title='HEDY! The Life & Inventions of Hedy Lamarr' Extended by Popular Demand |archive-url=https://web.archive.org/web/20170131192142/http://www.broadwayworld.com/off-off-broadway/article/HEDY-The-Life-Inventions-of-Hedy-Lamarr-Extended-by-Popular-Demand-20161028 |archive-date=2017-01-31 |website=broadwayworld.com |date=2016-10-28}}</ref><ref>{{cite web |first=C. E. |last=Gerber |url=http://www.lasplash.com/publish/Entertainment/cat_index_new_york_performances/hedy-the-life-and-inventions-of-hedy-lamarr-review.php |title=HEDY! : The Life and Inventions of Hedy Lamarr Review - Simple and Effective |archive-url=https://web.archive.org/web/20170202000745/http://www.lasplash.com/publish/Entertainment/cat_index_new_york_performances/hedy-the-life-and-inventions-of-hedy-lamarr-review.php |archive-date=2017-02-02 |website=lasplash.com |date=2016-11-14}}</ref> 2016 m. buvo pristatytas vieno aktoriaus spektaklis „Stovėk nejudėdamas ir žiūrėk kvailai: Hedi Lamar gyvenimo istorija“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Emily Eberc, o scenarijų parašė Maikas Bromelas.<ref>{{cite web |url=https://hedylamarr.info/ |title=Stand Still & look Stupid - A play in three acts |website=The Life Story of Hedy Lamarr |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180314012950/https://hedylamarr.info/ |archive-date=2018-03-14 |url-status=live}}</ref><ref>{{cite web |first=Janet |last=Varnum |title=STAND STILL AND LOOK STUPID |website=The Ark Magazine |date=2018-03-05 |url=https://arkmagazine.net/stand-still-look-stupid/ |access-date=2023-03-05 |archive-date=2020-01-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200127155348/https://arkmagazine.net/stand-still-look-stupid/ |url-status=dead}}</ref> 2016 m. serialo „Agentė Karter“ veikėją ''Whitney Frost'' įkvėpė Hedi Lamar ir Loren Bakal.<ref>{{cite web |url=http://www.slashfilm.com/agent-carter-season-2/ |title=Exclusive: 'Marvel's Agent Carter' Producers on Season Two Villain, Hollywood Setting, and Action |last=Topel |first=Fred |publisher=/Film |date=2015-08-06 |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150808222943/http://www.slashfilm.com/agent-carter-season-2 |archive-date=2015-08-08 |url-status=live}}</ref> 2017 m. aktorė Selija Mesingem suvaidino H. Lamar [[The CW]] kanalo televizijos seriale „[[Rytdienos legendos]]“ šeštajame trečiojo sezono epizode „Helen Hunt“. Epizodo veiksmas vyksta 1937 m. Holivude.<ref>{{cite web |url=https://www.imdb.com/title/tt6464558/ |title="DC's Legends of Tomorrow" Helen Hunt (TV Episode 2017) - IMDb |publisher=[[The Internet Movie Database]] |date=2017-11-14 |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180616182304/https://www.imdb.com/title/tt6464558/ |archive-date=2018-06-16 |url-status=live}}</ref> 2017 m. taip pat pasirodė dokumentinis filmas „Bomba: Hedi Lamar istorija“, kurio scenarijaus autorė ir režisierė Aleksandra Dyn, o prodiuserė [[Susan Sarandon]],<ref>{{cite news |last1=Thorpe |first1=Vanessa |title=Film tells how Hollywood star Hedy Lamarr helped to invent wifi |url=https://www.theguardian.com/film/2017/nov/12/hedy-lamarr-film-documentary-wifi-bluetooth-susan-sarandon |access-date=2023-03-05 |work=The Guardian |date=2017-11-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171112003509/https://www.theguardian.com/film/2017/nov/12/hedy-lamarr-film-documentary-wifi-bluetooth-susan-sarandon |archive-date=2017-11-12 |url-status=live}}</ref> apie H. Lamar, kaip aktorės, o vėliau išradėjos, karjerą. Filmo premjera įvyko 2017 m. [[Tribekos festivalis|Tribekos kino festivalyje]].<ref name=Sarandon/> Jis kino teatruose pasirodė 2017 m. lapkričio 24 d., o 2018 m. gegužę jį rodė kanalo PBS laida „Amerikos meistrai“. 2018 m. aktorė [[Alyssa Sutherland|Alisa Sazerlend]] įkūnijo H. Lamar NBC televizijos serialo „[[Nesenstantis]]“ trečiajame antrojo sezono epizode „Hollywoodland“.<ref>{{cite web |url=https://www.imdb.com/title/tt6885524/ |title="Timeless" Hollywoodland (TV Episode 2018) - IMDb |publisher=[[The Internet Movie Database]] |date=2018-03-25 |access-date=2023-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180402163913/http://www.imdb.com/title/tt6885524/ |archive-date=2018-04-02 |url-status=live}}</ref> 2019 m. aktorius ir muzikantas [[Johnny Depp|Džonis Depas]] kartu su muzikantu Tomiu Henriksenu sukūrė dainą „This Is a Song for Miss Hedy Lamarr“ ({{lt|Tai daina panelei Hedi Lamar}}). Ji buvo įtraukta į Dž. Depo ir [[Jeff Beck|Džefo Beko]] 2022 m. albumą „18“.<ref>{{cite web |last=Colothan |first=Scott |date=2022-05-30 |title=Johnny Depp performs four songs with Jeff Beck at Sheffield concert - watch |url=https://planetradio.co.uk/planet-rock/news/rock-news/johnny-depp-jeff-beck-sheffield/ |access-date=2023-03-05 |website=Planet Rock}}</ref> 2021 m. H. Lamar buvo paminėta pirmajame „Marvel“ serialo „[[O kas, jeigu...?]]“ epizode.<ref>{{Citavimas |title="What If...?" What If... Captain Carter Were the First Avenger? (TV Episode 2021) - IMDb |url=http://www.imdb.com/title/tt10670784/trivia |access-date=2023-03-05}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{SavStr}} {{DEFAULTSORT:Lamarr, Hedy}} [[Kategorija:Austrijos aktoriai]] [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:JAV išradėjai]] 7uaru4sd8o6wcv52i4660fiy8k8wbuy 0 629146 7855972 7393203 2026-06-13T23:55:21Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855972 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Joan Crawford - 1936 - Hurrell.JPG | paveikslėlio apibūdinimas = Dž. Kroford 1936 m. | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1904|03|23}} {{efn|name=fn1}} | gimimo vieta = [[San Antonijus]], {{flagcountry|USA}} | mirties data = {{Mirė|1977|05|10|1904|04|23}} | mirties vieta = [[Niujorkas]], {{flagcountry|USA}} | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = aktorė | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = Joan Crawford Signature.svg | vikiteka = }} '''Džoana Kroford''' ({{en|Joan Crawford}}, tikrasis vardas ''Lucille Fay LeSueur'', [[1904]] m.{{efn|name=fn1|Tikroji gimimo data nežinoma, įvairūs šaltiniai nurodo skirtingus metus: 1904,<ref>{{cite book|author=Thomas S. Hischak|title=The Oxford Companion to the American Musical:Theatre, Film, and Television: Theatre, Film, and Television|url=https://books.google.com/books?id=XbBz3C4Gr0EC&pg=PA174|year=2008|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-533533-0|page=174|quote=Crawford, Joan [born Lucille Fay LeSueur] (1904-1977)}}</ref><ref name="Bret2009b">{{cite book|author=David Bret|title=Joan Crawford: Hollywood Martyr|url=https://books.google.com/books?id=xfjCtf9scpUC&pg=PT8|year=2009|publisher=Da Capo Press|isbn=978-0-7867-3236-4|page=8|quote=She was born Lucille Fay LeSueur, most likely on 23 March 1904 (though she always maintained it was 1908, when birth certificates became state mandatory...)}}</ref><ref>{{cite book|author=Mark Knowles|title=The Wicked Waltz and Other Scandalous Dances: Outrage at Couple Dancing in the 19th and Early 20th Centuries|url=https://books.google.com/books?id=XAzP__xv7CkC&pg=PA233|year=2009|publisher=McFarland|isbn=978-0-7864-3708-5|page=233|quote=Joan Crawford was born Lucille Fay LeSueur in San Antonio, Texas on March 23, 1904. (After she was famous, the date of her birth mysteriously changed to 1906 or 1908)}}</ref> 1905,<ref name="Ware2004">{{cite book|author=Susan Ware|title=Notable American Women: A Biographical Dictionary Completing the Twentieth Century|url=https://books.google.com/books?id=WSaMu4F06AQC&pg=PA143|year=2004|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-01488-6|page=143|quote=offers the birth date of March 23, 1905}}</ref><ref name="Cowie2009">{{cite book|author=Peter Cowie|title=Joan Crawford: The Enduring Star|url=https://archive.org/details/joancrawfordendu0000cowi|year=2009|publisher=University of Michigan|isbn=978-0-8478-3066-4|quote= On March 23, 1908, by her own reckoning (although the real date may have been 1905, or even 1904), Lucille Fay LeSueur was born ...}}</ref> 1906<ref name="Spoto2010">{{cite book|author=Donald Spoto|title=Possessed: The Life of Joan Crawford|url=https://archive.org/details/possessedlifeofj0000spot_m3z5|url-access=registration|year=2010|publisher=HarperCollins |isbn=978-0-06-202020-8|page=[https://archive.org/details/possessedlifeofj0000spot_m3z5/page/6 6]}}</ref><ref name="Nowak2010">{{cite book|author=Donna Marie Nowak|title=Just Joan: A Joan Crawford Appreciation|url=https://books.google.com/books?id=T4VyDwAAQBAJ&pg=PT583|year=2010|publisher=BearManor Media|pages=583–|id=GGKEY:5Y2F5EPURAR}}</ref> ir 1908.<ref>{{cite book|author1=Lawrence J. Quirk|author2=William Schoell|title=Joan Crawford: The Essential Biography|url=https://archive.org/details/joancrawford00lawr|url-access=registration|year=2002|publisher=University Press of Kentucky|isbn=978-0-8131-2254-0|page=[https://archive.org/details/joancrawford00lawr/page/n22 1]|quote=On March 23, 1904, in San Antonio, Texas, Anna Bell Johnson LeSueur gave birth to a little girl, whom she and her husband, Thomas, named Lucille Fay. Lucille was the couple's third child; another daughter, Daisy, had died in infancy, and Lucille's brother, Hal, had been born the previous year. (Many years later, when little Lucille was the famous woman known to the world as Joan Crawford, the year of her birth mysteriously changed to 1906 or 1908.)}}</ref><ref>{{cite magazine |magazine=[[Life (žurnalas)|Life]] |title=The Second Rise of Joan Crawford |url=https://books.google.com/books?id=N0gEAAAAMBAJ&pg=PA45 |date=June 23, 1947 |access-date=March 23, 2020 |page=45 |issn=0024-3019 |quote=The year of Miss Crawford's birth has been variously identified as 1904, 1906, 1908, and 1909, the last being her own favorite..}}</ref> Pati aktorė, kaip gimimo metus, nurodydavo 1908-uosius; šie metai įrašyti jos antkapyje.<ref name="Wilson2016">{{cite book|author=Scott Wilson|title=Resting Places: The Burial Sites of More Than 14,000 Famous Persons, 3d ed.|url=https://books.google.com/books?id=FOHgDAAAQBAJ&pg=PA165|year=2016|publisher=McFarland|isbn=978-1-4766-2599-7|page=165|quote=Crawford, Joan (Lucille LeSueur, March 23, 1904 – May 10, 1977) San Antonio born film star.... Her ashes were placed in the vault beside the coffin of her husband, with the crypt listing her birth year as 1908.}}</ref> Duktė Kristina (''Christina'') 1978 m. išleistoje biografijoje „Mommie Dearest“ du kartus, kaip gimimo metus, įvardija 1904-uosius.<ref name="Dearest">{{cite book|author=Christina Crawford|title=Mommie Dearest|url=https://books.google.com/books?id=fqY4DwAAQBAJ&pg=PT20|year=2017|publisher=Open Road Media|isbn=978-1-5040-4908-5|quote=My mother was born Lucille LeSueur in San Antonio, Texas, in 1904, although when she came to Hollywood, she lied about her age and changed the year to 1908. (p. 20) Publicly, her birth date was reported as March 23, 1908, but Grandmother told me that she was actually born in 1904."(p. 66)}}</ref>}} [[kovo 23]] d. [[San Antonijus]], [[JAV]] – [[1977]] m. [[gegužės 10]] d. [[Niujorkas]], [[JAV]]) – [[Amerikiečiai|amerikiečių]] teatro, kino ir televizijos aktorė. == Biografija == Būsimoji aktorė gimė kaip Liusilė Fei Lesjuer (''Lucille Fay LeSueur'') [[San Antonijus|San Antonijuje]], [[Teksasas|Teksase]]. Ji buvo antrasis statybininko Tomaso E. Lesjuero (''Thomas E. LeSueur'')<ref>{{Cite news|url=https://www.nytimes.com/1938/01/02/archives/thomas-e-le-sueur-father-of-joan-crawford-film-actress-dies-in.html|title=THOMAS E. LE SUEUR; Father of Joan Crawford, Film Actress, Dies in Texas|newspaper=[[The New York Times]]|date=1938-01-02}}</ref><ref name=":3">{{Cite news|url=https://www.newspapers.com/clip/43238995/joans-fathers-death-notice-2-jan-1938/|title=Joan's father's death notice 2 Jan 1938|newspaper=Abilene Reporter-News|date=1938-01-02|pages=7|via=Newspapers.com}}</ref> ir Anos Bel Džonson (''Anna Bell Johnson'',<ref name="Bret2009">{{cite book |last=Bret |first=David |title=Joan Crawford: Hollywood Martyr |url=https://books.google.com/books?id=-cf2gT2bRG8C&pg=PA1 |publisher=Da Capo Press|location=New York City|year=2009 |page=1 |isbn=978-0-7867-3236-4}}</ref> vėliau žinomos kaip ''Anna Cassin''), vaikas. Džoanos Kroford protėviai buvo prancūzai [[hugenotai]], [[anglai]], [[olandai]] ir [[airiai]].<ref name="Bret2009" /><ref>{{Cite book|last=Thomas|first=Bob|title=Joan Crawford, a Biography|url=https://archive.org/details/joancrawford0000bobt|publisher=Simon & Schuster|year=1978|isbn=978-1-5011-9435-1|location=New York City|page=[https://archive.org/details/joancrawford0000bobt/page/20 20]}}</ref> Dž. Kroford tėvas paliko šeimą, kai jai buvo 10 mėnesių.<ref>Considine, Shaun (1989). ''Bette and Joan: The Divine Feud''. New York, E. P. Dutton, a division of Penguin Books, p. 4, {{ISBN|0-525-24770-X}}.</ref> Prieš debiutuodama [[Brodvėjus|Brodvėjuje]], Dž. Kroford keliaujančiose teatro [[trupė]]se dirbo šokėja. [[1925]] m. ji pasirašė sutartį su kino kompanija „[[Metro-Goldwyn-Mayer]]“ (MGM).<ref>{{cite web|title=Joan Crawford|url=https://walkoffame.com/joan-crawford/|website=walkoffame.com|accessdate=2023-03-14}}</ref> Pradžioje buvo nusivylusi jai siūlomų vaidmenų pasirinkimu ir kokybe, tad surengė savęs populiarinimo kampaniją ir [[XX a.|3-iojo]] dešimtmečio pabaigoje visoje šalyje išgarsėjo kaip „tauškutė“ ({{en|flapper}}; [[JAV]] 3-iajame dešimtmetyje tai buvo jaunų [[Emancipacija|emacipuotų]] moterų pravardė).<ref>{{cite web|title=Joan Crawford: From a flapper through to the Queen of Hollywood|url=https://www.thevintagenews.com/2016/04/06/joan-crawford-from-a-flapper-through-to-the-queen-of-hollywood/?chrome=1|website=thevintagenews.com|author=Neil Patrick|date=2016-04-06|accessdate=2023-03-14}}</ref> [[XX a.|4-ajame]] dešimtmetyje pasiekė šlovę ir varžėsi su MGM bendražygėmis [[Norma Shearer|Norma Šyrer]] ir [[Greta Garbo]]. Dž. Kroford dažnai vaidindavo sunkiai dirbančias, įsimylėjusias ir praturtėjusias jaunas moteris. Istorijos „iš piemenaitės į karalaitę“ [[Didžioji depresija|Didžiosios depresijos]] metais patiko žiūrovams ir buvo ypač mėgstamos moterų. Dž. Kroford tapo viena ryškiausių [[Holivudas|Holivudo]] žvaigždžių ir viena geriausiai apmokamų moterų JAV, tačiau jos filmai ėmė darytis nepelningi ir 4-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo priskirti prie nuostolingųjų.<ref>{{cite web|title=Time Magazine: May 16, 1938 Dead Cats (Thanks to Norman for this article.)|url=https://www.joancrawfordbest.com/time38maypoison.htm|website=joancrawfordbest.com|accessdate=2023-03-14}}</ref> Beveik dvejus metus nesirodžiusi ekrane, Dž. Kroford grįžo su filmu „Mildred Pirs“ („Mildred Pierce“, 1945), už kurį, kaip geriausia aktorė, 1946 m. buvo apdovanota „[[Oskaras|Oskaru]]“.<ref>{{cite web|title=Mildred Pierce (1945). Awards|url=https://m.imdb.com/title/tt0037913/awards/?ref_=tt_awd|publisher=[[IMDb]]|accessdate=2023-03-14}}</ref> 1955 m. ji pradėjo bendradarbiauti su „[[Pepsi-Cola]]“, ištekėjusi už kompanijos „[[PepsiCo]]“ pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo direktoriaus [[Alfred Steele|Alfredo Stylo]].<ref>{{cite news |title=Joan Crawford Is Wed in Las Vegas to Businessman |work=Moberly (MO) Monitor-Index and Democrat |page=8 |agency=Associated Press |date=1955-05-10}}</ref><ref>{{cite web|title=Alfred Steele|url=https://www.britannica.com/biography/Alfred-Steele|website=britannica.com|accessdate=2023-03-14}}</ref> Po A. Stylo mirties 1959 m., Dž. Kroford perėmė įmonėje jo pareigas, o 1973 m., sulaukusi oficialiai 65 m., iš šių pareigų pasitraukė.<ref name="New York Times">{{cite news |title=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/1977/05/11/archives/joan-crawford-dies-at-home-joan-crawford-screen-star-dies-in.html |access-date=2023-03-14|date=May 11, 1977|last1=Flint |first1=Peter B. }}</ref> [[XX a.|7-ajame]] dešimtmetyje ji ir toliau nuolat pasirodydavo kine ir televizijoje, tačiau vėliau tapo matoma rečiau, o 1970 m. suvaidinusi [[JK|britų]] siaubo filme „Trogas“ („Trog“), Dž. Kroford liovėsi filmuotis. Paskutinį kartą viešumoje matyta 1974 m., o po to, kai buvo išspausdintos negražios jos, ligotos, nuotraukos, Dž. Kroford pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir vis labiau šalinosi visuomenės.<ref>Considine, Shaun (1989). ''Bette and Joan: The Divine Feud''. New York, E. P. Dutton, a division of Penguin Books, p. 396. {{ISBN|0-525-24770-X}}.</ref> Dž. Kroford 1977 m. gegužės 10 d. patyrė [[Miokardo infarktas|širdies smūgį]] ir mirė savo namuose Lenoks Hile, [[Niujorkas|Niujorke]].<ref>{{cite news |last=Flint |first=Peter B. |date=May 11, 1977 |title=Joan Crawford Dies at Home |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/1977/05/11/archives/joan-crawford-dies-at-home-joan-crawford-screen-star-dies-in.html |access-date=November 30, 2019 |issn=0362-4331}}</ref> Oficialiai buvo nurodoma, kad jai buvo sukakę 69 m.<ref>{{cite web|title=Movie Star Joan Crawford Found Dead of Heart Attack at 69|url=https://www.washingtonpost.com/archive/local/1977/05/11/movie-star-joan-crawford-found-dead-of-heart-attack-at-69/6f08ccd6-ef79-4a15-9f9c-096607885b14/|author=Richard L. Coe|date=1977-05-11|publisher=[[The Washington Post]]|accessdate=2023-03-14}}</ref> Dž. Kroford buvo ištekėjusi keturis kartus. Pirmosios trys santuokos baigėsi skyrybomis; paskutinė baigėsi jos vyro Alfredo Stylo mirtimi. Dž. Kroford buvo įsivaikinusi penkis vaikus, vieno iš jų biologinė motina pareikalavo vaiką grąžinti ir Dž. Kroford šį norą įvykdė. Jos santykiai su dviem vyresniaisiais vaikais, Kristina (''Christina'') ir Kristoferiu (''Christopher''), buvo sudėtingi. Dž. Kroford juodu išbraukė iš paveldėtojų sąrašo, o po jos mirties Kristina parašė „demaskuojančius“ atsiminimus „Mommie Dearest“ („Brangiausioji mamytė“), kuriuose teigia visą gyvenimą iš motinos patirdavusi fizinį ir psichologinį [[Smurtas|smurtą]].<ref>Parker, Jerry (1978-10-01). „Like Daughter, Like Son Chris“. ''Newsday''.</ref> 1999 m. [[Amerikos kino institutas]] 100-o geriausių aktorių Amerikos kino istorijoje sąraše Dž. Kroford skyrė 10-ąją vietą.<ref name="Ware2004b">{{cite book|author=Susan Ware|title=Notable American Women: A Biographical Dictionary Completing the Twentieth Century|url=https://books.google.com/books?id=WSaMu4F06AQC&pg=PA142|year=2004|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-01488-6|page=142}}</ref> == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm0001076/fullcredits Dž. Kroford filmografija] * [https://m.imdb.com/name/nm0001076/awards/?ref_=nm_awd Dž. Kroford apdovanojimai ir nominacijos] == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{išn|3}} {{Oskaras geriausiai aktorei}} {{DEFAULTSORT:Crawford, Joan}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] i5v72q3pxk3immelo117sm3mdgdolhb 0 629155 7855904 6937421 2026-06-13T22:32:33Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855904 wikitext text/x-wiki {{otheruse|istorinę Anglijos grafystę|upę rytinėje JAV|[[Kamberlandas]]}} {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Kamberlandas | origpavadin = {{en|Cumberland}} | herbas = Arms of Cumberland County Council.svg | vėliava = Cumberland flag.svg | žemėlapis = Cumberland en 1851.svg | plotis = 250 | valstybė = Jungtinė Karalystė | valstRegionoVardas = Šalis | valstRegionas = Anglija | admCentras = Karlailas | admVienetoVardas = Apygardos | admVienetoKiekis = 5 | įkurtas = XII a. | vadovotitulas = Valdžia |vadovas = Kamberlando grafystės taryba (1889–1974 m.) | gyventojumetai = 1961 |gyventoju = 294303 | plotas = 3938.18 | vikiteka = Category:Cumberland }} '''Kamberlandas''' ({{en|Cumberland}}) – [[Istorinės Anglijos grafystės|istorinė grafystė]] [[Šiaurės Vakarų Anglija|Šiaurės Vakarų Anglijoje]]. Ji apima dalį [[Ežerų kraštas|Ežerų krašto]], taip pat šiaurinius [[Peninai|Peninus]] ir [[Solvėjaus fjordas|Solvėjaus fjordo]] pakrantę. Nuo XII a. iki 1974 m. Kamberlandas atliko administracines funkcijas. 1974 m. jis buvo prijungtas prie [[Kambrija|Kambrijos]] – didesnės administracinės teritorijos, kuri taip pat apėmė [[Vestmorlandas|Vestmorlandą]] ir dalį [[Jorkšyras|Jorkšyro]] bei [[Lankašyras|Lankašyro]]. 2023 m. balandį Kamberlandas bus atgaivintas kaip administracinis vienetas, kai bus panaikinta Kambrijos grafystės taryba ir vietoj jos bus įsteigtos dvi [[Anglijos unitarinės valdžios institucijos|unitarinės valdžios institucijos]]; viena iš jų bus pavadinta Kamberlandu ir apims didžiąją istorinės grafystės dalį, išskyrus [[Penritas|Penritą]] ir jo apylinkes. Šiaurės rytuose Kamberlandas ribojosi su [[Nortumberlandas|Nortumberlandu]], rytuose – su [[Daramas|Daramu]], pietryčiuose – su Vestmorlandu, pietuose – su Lankašyru, o šiaurėje – su [[Škotija|Škotijos]] grafystėmis [[Damfrisšyras|Damfrisšyru]] ir [[Roksbergšyras|Roksbergšyru]].<ref name=councils>{{cite news |date=2021-11-05 |title=Names for two controversial Cumbria councils revealed |url=https://www.bbc.com/news/uk-england-cumbria-59183200 |work=BBC News |access-date=2023-03-14}}</ref> == Ankstyvoji istorija == [[Ankstyvieji viduramžiai|Ankstyvaisiais viduramžiais]] dabartinės Kambrijos teritorija priklausė [[Stratklaido karalystė|Stratklaido karalystei]] ir buvo ''[[Hen Ogledd]]'' regiono, kuris dar kartais vadinamas „Senąja Šiaure“, dalis, o jos gyventojai kalbėjo [[Britų kalbos|britų kalba]], kuri dabar vadinama [[kambrų kalba]]. Pirmą kartą terminas „Kamberlandas“ buvo paminėtas 945 m., kai [[Anglosaksų kronikos]]e buvo užfiksuota, kad Anglijos karalius [[Edmundas I]] šią teritoriją perleido [[Sąrašas:Škotijos karaliai|Albos karaliui]] [[Malkolmas I|Malkolmui I]]. Kaip ir „Cymru“, [[Valų kalba|vietinis]] [[Velsas|Velso]] pavadinimas, žodžiai „Cumberland“ ir „Cumbria“ yra kilę iš [[Britų kalba|britų kalbos]] žodžio „kombroges“, kurie iš pradžių reiškė „tautiečiai“.<ref>{{cite web |url=http://www.etymonline.com/index.php?search=cymru&searchmode=none |title=Cymric |work=Online Etymological Dictionary |access-date=2023-03-14}}</ref><ref>{{cite book |last=Davies |first=John |title=A History of Wales |publisher=Penguin Books |orig-year=1990 |date=2007 |pages=68–69}}</ref> [[Paskutiniojo teismo knyga|Paskutiniojo teismo knygos]] sudarymo metu (1086 m.) didžioji būsimosios grafystės dalis priklausė Škotijai, nors kai kurie kaimai aplink [[Milomas|Milomą]], kurie buvo [[Nortumbrijos grafas|Nortumbrijos grafo]] nuosavybė, buvo prijungti prie [[Jorkšyras|Jorkšyro]].<ref>{{cite book |title=The Kingdom of the Scots: Government, Church and Society from the Eleventh to the Fourteenth Century |url=https://archive.org/details/kingdomofscotsgo0000barr |edition=2nd |last=Barrow |first=G. W. S. |date=2006 |publisher=Edinburgh University Press |isbn=0-7486-1803-1}}</ref> 1092 m. Anglijos karalius [[Vilhelmas II Rufusas]] įsiveržė į Karlailo rajoną ir apgyvendino jį kolonistais. Jis įkūrė Karlailo grafystę ir suteikė jos teritoriją Ranulfui le Mešenui. 1133 m. Karlailas tapo naujos vyskupijos, kuri iš esmės sutapo su grafystės teritorija, [[Vyskupijos sostas|sostu]]. Tačiau 1135 m. mirus Anglijos karaliui [[Henrikas I|Henrikui I]], teritoriją atgavo Škotijos karalius [[Dovydas I]]. Jam pavyko įtvirtinti savo valdžią ir paversti Karlailą viena pagrindinių savo valdžios būstinių, o Anglijoje prasidėjo ilgas [[Anglijos pilietinis karas (1135-1154)|pilietinis karas]]. Manoma, kad kambrų kalba išnyko XII a.<ref>{{cite book |first=W. F. H. |last=Nicolaisen |title=Scottish Place Names |page=131}}</ref> 1157 m., kai Anglijos karalius [[Henrikas II (Anglija)|Henrikas II]] perėmė teritoriją iš Škotijos karaliaus [[Malkolmas IV|Malkolmo IV]], ji vėl atiteko Anglijos karūnai. Henrikas II iš buvusios grafystės suformavo dvi naujas grafystes: [[Vestmorlandas|Vestmorlandą]] ir Karliolą – iš pradžių tai buvo [[Lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''Carlioliensis'' santrumpa „[vyskupas] iš Karlailo“. Vestmorlandas taip pat apėmė teritorijas, anksčiau priklausiusias [[Lankasterio grafas|Lankasterio grafystei]]. Švino ir sidabro kasyklų teritorija Olstone, anksčiau susijusi su Taindeiliu, vėliau dėl finansinių priežasčių taip pat buvo prijungta prie naujosios Karliolo grafystės.<ref>{{cite web |title=Carlisle Diocese: History and Description |work=Clergy of the Church of England database |url=http://theclergydatabase.org.uk/reference/diocesan-resources/a-z-list-of-dioceses/carlisle-diocese-resources/carlisle-diocese-history-and-description/ |access-date=2023-03-15}}</ref> Iki 1177 m. Karliolas tapo žinomas kaip Kamberlandas.<ref>{{cite book |title=Cambridge County Geographies: Cumberland |last=Marr |first=J. E. |date=1910 |publisher=Cambridge University Press}}</ref> 1237 m. [[Jorko sutartis|Jorko sutartimi]] siena tarp Anglijos ir Škotijos buvo nustatyta visam laikui. == Geografija == XII a. susiformavusios ribos per visą grafystės gyvavimo laikotarpį iš esmės nesikeitė. Ji ribojosi su keturiomis istorinėmis Anglijos grafystėmis ir dviem Škotijos grafystėmis: rytuose su [[Nortumberlandas|Nortumberlandu]] ir [[Daramas|Daramu]], pietuose – su [[Vestmorlandas|Vestmorlandu]], pietvakariuose – su [[Lankašyras|Lankašyro]] grafystėje esančiu [[Fernesas|Ferneso]] pusiasaliu, šiaurėje – su [[Damfrisšyras|Damfrisšyru]], o šiaurės rytuose – su [[Roksbergšyras|Roksbergšyru]]. Vakaruose grafystę ribojo [[Solvėjaus fjordas]] ir [[Airijos jūra]]. Šiaurinę ribą sudarė Solvėjaus žiotys ir siena su Škotija, einanti į rytus iki Skoč Nou kalvos ties Keršopo upeliu. Riba į pietus ėjo nuo Skoč Nou išilgai [[Ševioto kalnai|Ševioto kalnų]], paskui ėjo Ertingo upės intaku ir per Denton Felio kalną pasiekė [[Tisas|Tisą]]. Nuo Tiso kyšulio riba kirto [[Peninai|Peninus]] ir leidosi Kroudundeilio upeliu, iš kur ėjo [[Idenas|Ideno]] ir Imonto upėmis iki [[Alsvoteris|Alsvoterio]]. Toliau riba ėjo palei Glenkoino upelį iki [[Helvelinas|Helvelino]] kalnagūbrio viršūnės Rainoso perėjoje ir palei Dadono upę (netoli [[Milomas|Milomo]]) iki jūros. Aukščiausia istorinės grafystės vieta yra [[Skofel Paikas]], 978 m aukščio, aukščiausias Anglijos kalnas. Grafystės sostinė buvo [[Karlailas]]. === Apygardos === [[Vaizdas:Gray1824.cumberland.jpg|thumb|right|200px|Kamberlando žemėlapis su apygardomis, 1824 m.]] Karlailo grafystė buvo padalinta į baronijas. Sukūrus Kamberlando grafystę, baronijos buvo suskirstytos į apygardas – toks pats grafystės suskirstymas buvo Darame, [[Nortumberlandas|Nortumberlande]] ir [[Vestmorlandas|Vestmorlande]]. Jos atsirado kaip kariniai padaliniai, skirti organizuoti vyriškos lyties gyventojus ginti grafystę nuo škotų kariuomenės antpuolių.<ref>{{cite journal |author=W L Warren |title=The Myth of Norman Administrative Efficiency: The Prothero Lecture |jstor=3679128 |year=1984 |journal=Transactions of the Royal Historical Society |series=Fifth Series |volume=34 |pages=113–132 |doi=10.2307/3679128 |s2cid=162793914 }}</ref> Kiekvieną apygardą sudarė kelios parapijos, iš pradžių suformuotos bažnytiniam administravimui. Kaip ir kitose Šiaurės Anglijos grafystėse, daugelis senųjų Kamberlando parapijų buvo labai didelės, dažnai sudarytos iš kelių atskirų miestelių ir kaimelių. Daugelis šių senųjų parapijų ilgainiui tapo [[Anglijos civilinė parapija|civilinėmis parapijomis]] ir sudarė žemiausią vietos valdžios lygmenį. ==== Olerdeilis virš Dervento ==== {| class="wikitable" !Parapijos<ref name="1821parishes">1821 m. apygardos ir jas sudarančios parapijos {{cite book |last=Youngs |first=Frederic A Jr. |title=Guide to the Local Administrative Units of England, Vol.2: Northern England |year=1991 |publisher=Royal Historical Society |location=London |isbn=0-86193-127-0 |pages=648–649}}{{cite book |last=Whillier |first= Thomas |title=A General Directory to all the Counties, Hundreds, Ridings, Wapentakes, Divisions, Cities, Boroughs, Liberties, Parishes, Townships, Tythings, Hamlets, Precincts, Chapelries &c. &c. in England |year=1825 |publisher=Joseph Butterworth & Son |location=London |pages=28–31}}</ref> !Pastabos |- | Arlekdonas | |- | [[Bekermetas|Bekermet]] Sent Bridžetas | Įtraukti Enerdeilio ir Kinisaido, Eskdeilio ir Vosdeilio miesteliai |- | Bekermet Sent Džonsas | Įtraukta dalis Kolderio ir Bekermeto arba Kolderbridžo miestelio |- | [[Brigamas]] | Įtraukti Blaindbtelo, [[Batermyras|Batermyro]], [[Kokermutas|Kokermuto]], Iglsfildo, [[Embltonas|Embltono]], [[Greisautenas|Greisauteno]], Moserio, Setmurčio, Vinfelio miesteliai |- | [[Butlas]] | |- | Dinas | |- | Drigas ir Karltonas | |- | [[Egremontas]] | |- | Ertonas ir Santonas | Įtrauktas Santono ir Murtveito miestelis |- | [[Gosfortas]] | Įtrauktas Boltono miestelis |- | Haringtonas | |- | [[Heilis]] | |- | Klitoras | |- | Kornis | |- | Krostveitas (dalis) | Įtrauktas Boroudeilio miestelis |- | Lamplas | Įtraukti Keltono ir Vainderio bei Mertono miesteliai |- | [[Lortonas]] | Įtraukti Brakentveito ir Vitopo miesteliai |- | [[Lousvoteris]] | |- | Mankasteris | |- | [[Milomas]] | Įtraukti Berkerio ir Ostveito kaimas bei Alfos miestelis |- | Morsbis | Įtrauktas Partono miestelis |- | [[Ponsonbis]] | Įtraukta dalis Kolderio ir Bekermeto arba Kolderbridžo miestelio |- | [[Sent Bisas]] | Įtraukti Hensingamo, Lousaid Kvorterio, Nedervasdeilio, Preston Kvorterio, Rotingtono, Sandvito, Vedikaro ir [[Vaitheivenas|Vaitheiveno]] miesteliai |- | [[Verkingtonas]] | Įtraukti Didžiojo Kliftono, Mažojo Kliftono, Steinberno ir Vinskeilso miesteliai |- | Vičamas | |- | Vitbekas | |- | Vobertveitas | |} ==== Olerdeilis po Derventu ==== {| class="wikitable" |- !Parapijos<ref name="1821parishes"/> !Pastabos |- | Airbis | Įtraukti Hai Airbio ir Lou Airbio miesteliai |- | Aiželis | Įtrauktas Blaindkreiko ir Redmeino miestelis |- | Aldeilis | |- | [[Aspeitrija]] | Įtraukti Heitono ir Milo bei Autersaido ir Alerbio miesteliai |- | [[Basentveitas]] | |- | Boltonas | Įtraukti Bolton Geito, Bolton Vudo ir Kvori Hilio, Bolton Lousaido, Isel Old Parko ir Sanderlando miesteliai |- | Braidkerkas | Įtraukti Dovenbio, Didžiojo Brotono ir Mažojo Brotono miesteliai |- | [[Bromfildas]] (dalis) | Įtraukti [[Alonbis|Alonbio]], Langrigo ir Milrigo, [[Papkaslas|Papkaslo]], Talentairo ir Vestniutono miesteliai |- | [[Diramas]] | Įtrauktas Elenboro ir Juanrigo miestelis |- | Flimbis | |- | [[Gilkru]] | |- | Holm Kutramas | Įtraukti Abi Kvorterio (arba Holm Abio), Holm Ist Veiver Kvorterio, Holm Sent Katberts Kvorterio ir Holm Lou Kvorterio miesteliai |- | Kamertonas | Įtrauktas Sitono miestelis |- | Koldbekas (dalis) | |- | Kroskanonbis | Įtraukti Berkbio ir Kanonbio, Blenerhaseto ir Kerklando, Krosbio bei Meriporto miesteliai |- | Krostveitas (dalis) | Įtraukti Kaslrig Sent Džonso ir Vitberno, [[Kesikas|Kesiko]], Ribtono bei Anderskido miesteliai |- | Olhalousas | |- | [[Plamblandas]] | |- | Torpenou | Įtraukti Bevaldeto ir Snitlgarto bei Botelo ir Traplando miesteliai |- | Vest Vordas | |} ==== Eskdeilis ==== {| class="wikitable" |- !Parapijos<ref name="1821parishes"/> !Pastabos |- | [[Aper Dentonas]] | |- | Arturetas | Įtraukti Brakonhilio, Lainsaido, [[Longtaunas|Longtauno]] ir Nederbio miesteliai |- | [[Bjukaslas]] | |- | [[Bramptonas (Kambrija)|Bramptonas]] | |- | Erdingtonas | Įtraukti Kingvoterio, Leiversdeilio, Niubio ir Niutauno miesteliai |- | [[Heitonas]] | Įtraukti Mažojo Krosbio, Fentono ir Fo bei Tolkino miesteliai |- | [[Farlamas|Ist Farlamas]] | |- | Kamru | Išorinis ir Vidinis |- | [[Kamvitonas]] | Įtrauktas Nortsko miestelis |- | Kaslkarokas | |- | Kerkandrusas prie Esko | Įtraukti Kerkandrus Mauto, Kerkandrus Neder Kvorterio, Kerkandrus Aper Kvorterio ir Nikl Foresto miesteliai |- | Kerklintonas | Įtraukti Hetersgilio ir Vestlintono miesteliai |- | Kingmuras (kaimelis) | Karlailo korporacijai priklausanti ekstraordinarinė laisvė |- | Krosbis | Aukštutinis ir Žemutinis |- | Leinerkostas | Įtraukti Askertono, Bertamo ir Bankso bei Lainsaido miesteliai |- | [[Neder Dentonas]] | |- | [[Skeilbis]] | Rytų ir Vakarų |- | Stanviksas | |- | [[Steipltonas]] | Įtraukti Belbanko, Solport Kvorterio ir Tro miesteliai |- | [[Farlamas|Vest Farlamas]] | |- | [[Voltonas]] | Aukštutinis ir Žemutinis |} ==== Litas ==== {| class="wikitable" |- !Parapijos<ref name="1821parishes"/> !Pastabos |- | Adingamas | Įtraukti Gamblsbio, [[Glasonbis|Glasonbio]], [[Hansonbis|Hansonbio]] ir Vinskilio miesteliai |- | Dakras | |- | [[Didysis Solkeldas]] | |- | [[Einstablas|Einstablas ir Raškroftas]] | |- | Foresto Hatonas | |- | Foresto Hesketas | |- | [[Greistokas]] | Įtraukti Beriero ir Maros, Bouskeilio, Haton Džono, Haton Rufo, Haton Soilo, Materdeilio, [[Mangrisdeilis|Mangrisdeilio]], [[Trelkeldas|Trelkeldo]] ir Votermiloko miesteliai |- | Idenholas | Įtrauktas [[Langvotbis|Langvotbio]] miestelis |- | Karlailas, Sent Merisas (dalis) | Įtrauktas Midlsko ir Braitveito miestelis |- | Kasl Soverbis | |- | Kerklandas | Įtraukti Kalgeito bei Kerklando ir Blenkarno miesteliai |- | [[Kerkosvoldas]] | Įtrauktas Stafildo miestelis |- | Koldbekas (dalis) | Įtrauktas Mosdeilio miestelis |- | Kroglinas | |- | [[Lazonbis]] | Įtrauktas Plampton Volo miestelis |- | Melmerbis | |- | Niuton Reinis | Įtrauktas [[Katerlenas|Katerleno]] miestelis |- | Olstonas ir Garigilis | Įtraukta Garigilio kapelionija |- | [[Penritas]] | |- | Renvikas | |- | Skirvitas | |- | [[Uzbis]] | |} ==== Kamberlando apygarda ==== Kamberlando apygardai priklausė [[Karlailas|Karlailo]] ir [[Vigtonas|Vigtono]] apylinkės, taip pat dalis Inglvudo miško. Į šiaurę nuo Karlailo esanti Stanvikso [[parapija]] iš dalies priklausė ir Eskdeilio, ir Kamberlando apygardoms. {| class="wikitable" |- !Parapijos<ref name="1821parishes"/> !Pastabos |- | [[Bomontas (Anglija)|Bomontas]] | |- | [[Bounesas prie Solvėjaus|Bounesas]] | Įtraukti Antorno, Drambergo ir Finglando miesteliai |- | Bromfildas (dalis) | Įtraukti Blenkogo ir Dandro miesteliai |- | [[Burgas prie Sandso]] | |- | [[Dalstonas]] | |- | [[Eiktonas]] | |- | Grinsdeilis | |- | Iglsfild Abis | |- | [[Karlailas]], Sent Katbertas | |- | Karlailas, Sent Merisas (dalis) | Įtraukti Koldiugeit Kvorterio, Kamersdeil Kvorterio, Ri ir Rikergeit Kvorterio miesteliai |- | Kerkandrusas prie Ideno | |- | [[Kerkbamptonas]] | |- | Kerkbraidas | |- | Ortonas | Įtrauktas Boldvinamo miestelis |- | [[Roklifas]] | |- | [[Sibergamas]] | Aukštutinis ir Žemutinis Kvorteris |- | [[Tersbis]] | |- | [[Vederalis]] | |- | [[Vigtonas]] | Įtraukti Oulton Voterio, Aukštutinio ir Žemutinio Veivertono bei Vudsaid Kvorterio miesteliai |- | Vorikas | |} == Vietos valdžia nuo XIX a. == XIX a. buvo įvykdytos kelios reformos, kurių metu buvo pertvarkyta grafystės vietos valdžia ir sukurta apygardų su tiesiogiai renkamomis tarybomis sistema. === Vargšų teisė ir savivaldybių reforma === Pirmieji pokyčiai buvo susiję su [[Anglijos vargšų įstatymai|vargšų teisės]] administravimu, kuris buvo vykdomas parapijos lygmeniu. 1834 m. vargšų teisės pakeitimo įstatymu parapijos buvo suskirstytos į vargšų sąjungas, kurių kiekviena turėjo centrinę [[Darbo namai|darbo prieglaudą]] ir renkamą globėjų tarybą. Kamberlandas buvo padalytas į devynias sąjungas: Olstonas ir Garigilis, Butlas, Bramptonas, Karlailas, Kokermutas, Longtaunas, Penritas, Vaitheivenas ir Vigtonas. Kitais metais buvo priimtas 1835 m. Savivaldybių korporacijų įstatymas, kuriuo [[Anglija ir Velsas|Anglijos ir Velso]] rajonai bei miestai buvo pertvarkyti į savivaldybių rajonus su šablonine konstitucija. Atitinkamai buvo pertvarkyta Karlailo miesto korporacija, į kurią buvo išrinkta visuotinai renkama taryba, susidedanti iš mero, seniūnų ir patarėjų. === Vietos valdybos ir sanitariniai rajonai === Be municipalinių rajonų iki pat 1840-ųjų Kamberlande nebuvo veiksmingos vietos valdžios. Reaguojant į prastas sanitarines sąlygas ir [[Cholera|choleros]] protrūkius, 1848 m. Visuomenės sveikatos įstatymu ir 1858 m. Vietos valdžios įstatymu buvo leista apgyvendintose vietovėse steigti vietines sveikatos valdybas. Vietos valdybos, be kita ko, buvo atsakingos už vandens tiekimą, drenažą, kanalizaciją, grindinį ir valymą. Iš pradžių buvo įsteigta vienuolika vietinių valdybų Bramptone, Klitor Mure, Kokermute, Egremonte, Holm Kutrame, Kesike, Meriporte, Milome, Penrite, Vaitheivene, Vigtone ir Verkingtone. Pagal 1875 m. Visuomenės sveikatos įstatymą visoje Anglijoje ir Velse buvo įsteigti sanitariniai rajonai. Egzistuojančios savivaldybių apylinkės ir vietinės valdybos tapo „miestų sanitarinėmis apylinkėmis“, o „kaimo sanitarinės apylinkės“ buvo suformuotos iš likusių vargšų sąjungų teritorijų. Vėliau buvo sudarytos dar trys vietos valdybos: Arlekdono ir Frizingtono 1882 m., Haringtono 1891 m. ir Aspeitrijos 1892 m. Be to, 1883 m. ir 1894 m. Verkingtonas ir Vaitheivenas gavo inkorporacijos įstatus ir tapo municipaliniais rajonais. === 1888 m. ir 1894 m. vietos valdžios įstatymai === 1889 m. pagal 1888 m. Vietos valdžios įstatymą buvo įsteigta Kamberlando grafystės taryba, perėmusi kvartalinių sesijų funkcijas. 1894 m. Vietos valdžios įstatymu buvę sanitariniai rajonai buvo pertvarkyti į miesto ir kaimo rajonus, kurių kiekvienas turėjo renkamą tarybą. 1888 m. įstatymas taip pat leido bet kuriam savivaldybės rajonui, turinčiam 50 000 ar daugiau gyventojų, tapti „grafystės rajonu“, nepriklausomu nuo grafystės tarybos kontrolės. 1914 m. Karlailas sėkmingai pateikė paraišką dėl šio statuso ir nustojo būti administracinės grafystės dalimi, tačiau liko Kamberlando grafystėje tokiais tikslais kaip [[Lordas leitenantas|leitenantūra]] ir šrivaltija. === 1934 m. reforma === 1929 m. Vietos valdžios įstatymu grafysčių taryboms buvo nustatyta pareiga peržiūrėti savo administracinės grafystės rajonus, kad būtų suformuoti veiksmingesni vietos valdžios vienetai. Apskritai tai reiškė, kad mažos arba mažai apgyvendintos vietovės turėjo būti sujungtos į didesnius vienetus. Kamberlande peržiūra buvo atlikta 1934 m. Toliau pateiktoje lentelėje išvardyti miesto ir kaimo rajonai prieš pakeitimus ir po jų. {| class="wikitable" |- !Rajonas 1894–1934 m. !Rajonas 1934–1974 m. |- |Arlekdono ir Frizingtono miesto rajonas |Enerdeilio kaimo rajono dalis |- |Aspeitrijos miesto rajonas |Įtrauktas į Vigtono kaimo rajoną |- |Bramptono kaimo rajonas |Borderio kaimo rajono dalis |- |Butlo kaimo rajonas |Milomo kaimo rajono dalis |- |Egremonto miesto rajonas |Enerdeilio kaimo rajono dalis |- |Haringtono miesto rajonas |Įtrauktas į Verkingtono kaimo rajoną |- |Holm Kutramo miesto rajonas |Įtrauktas į Vigtono kaimo rajoną |- |Karlailo kaimo rajonas |Borderio kaimo rajono dalis |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Kesiko miesto rajonas |- |Klitor Muro miesto rajonas |Enerdeilio kaimo rajono dalis |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Kokermuto kaimo rajonas |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Kokermuto miesto rajonas |- |Longtauno kaimo rajonas |Borderio kaimo rajono dalis |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Meriporto miesto rajonas |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Olstono ir Garigilio kaimo rajonas |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Penrito kaimo rajonas |- | colspan="2" style="text-align:center;"|Penrito miesto rajonas |- |Vaitheiveno kaimo rajonas |Enerdeilio kaimo rajono dalis |} {{Location map+|Kamberlandas |caption=Kamberlandas 1960 m. |float=right |width=450 |places = <!-- Largest places--> {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.891|long=-2.944|label='''[[Karlailas]]'''|marksize=14|label_size=110|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.664|long=-2.754|label='''[[Penritas]]'''|marksize=14|label_size=110|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.637|long=-3.555|label={{nowrap|'''[[Verkingtonas]]'''}}|marksize=14|label_size=110|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.548|long=-3.586|label={{nowrap|'''[[Vaitheivenas]]'''}}|marksize=14|label_size=110|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.713|long=-3.493|label='''[[Meriportas]]'''|marksize=12|label_size=100|position=top}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.661|long=-3.362|label='''[[Kokermutas]]'''|marksize=12|label_size=100|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.210|long=-3.270|label='''[[Milomas]]'''|marksize=12|label_size=100|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.484|long=-3.531|label='''[[Egremontas]]'''|marksize=12|label_size=100|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.521|long=-3.512|label={{nowrap|'''[[Klitor Muras]]'''}}|marksize=12|label_size=100|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.941|long=-2.733|label='''[[Bramptonas (Kambrija)|Bramptonas]]'''|marksize=10|label_size=92|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=55.009|long=-2.969|label='''[[Longtaunas]]'''|marksize=10|label_size=92|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.823|long=-3.159|label='''[[Vigtonas]]'''|marksize=10|label_size=92|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.600|long=-3.129|label='''[[Kesikas]]'''|marksize=10|label_size=92|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.665|long=-3.523|label='''[[Sitonas]]'''|marksize=10|label_size=92|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.810|long=-2.441|label=[[Olstonas]]|label_size=85|position=bottom}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.763|long=-3.328|label=[[Aspeitrija]]|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.398|long=-3.270|label=Butas|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.28 |long=-3.37 |label=[[Butlas]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.67 |long=-3.44 |label=Brotonas|label_size=85|position=top}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.923|long=-3.050|label=[[Burgas prie Sandso]]|label_size=85|position=top}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.541|long=-3.277|label=|[[Batermyras]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.843|long=-2.984|label=[[Dalstonas]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.711|long=-3.443|label=[[Diramas]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.390|long=-3.324|label=Eskdeil Grinas|label_size=85|position=bottom}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.991|long=-2.574|label=Gilslandas|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.419|long=-3.434|label=[[Gosfortas]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.197|long=-3.289|label=Heiverigas|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.696|long=-2.670|label=[[Langvotbis]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.750|long=-2.703|label=[[Lazonbis]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.731|long=-2.599|label=Melmerbis|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.354|long=-3.411|label=Reivenglasas|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.524|long=-3.147|label=Rostveitas|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.492|long=-3.590|label=[[Sent Bisas]]|label_size=85|position=top}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.888|long=-2.873|label=Skotbis|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.395|long=-3.483|label=[[Siskeilis]]|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.421|long=-3.498|label=[[Selafildas]]|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.225|long=-3.334|label=Sailkroftas|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.869|long=-3.381|label=[[Silotas]]|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.842|long=-3.050|label=[[Tersbis]]|label_size=85|position=left}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.331|long=-3.233|label=[[Alfa (Anglija)|Alfa]]|label_size=85|position=right}} {{Location map~|Kamberlandas|lat=54.88 |long=-2.83 |label=[[Vederalis]]|label_size=85|position=right}} }} Gyventojų pasiskirstymas 1971 m. buvo toks: {| class="wikitable" |- !Rajonas||Gyventojų skaičius |- |Karlailo grafystės rajonas || 71 580 |- |[[Kokermutas|Kokermuto miesto rajonas]] || 6 366 |- |[[Kesikas|Kesiko miesto rajonas]] || 5 184 |- |[[Meriportas|Meriporto miesto rajonas]] || 11 612 |- |[[Penritas|Penrito miesto rajonas]] || 11 308 |- |[[Vaitheivenas|Vaitheiveno municipalinis rajonas]] || 26 721 |- |[[Verkingtonas|Verkingtono municipalinis rajonas]] || 28 431 |- |Olstono ir Garigilio kaimo rajonas || 1 917 |- |Borderio kaimo rajonas || 29 267 |- |Kokermuto kaimo rajonas || 21 520 |- |Enerdeilio kaimo rajonas || 30 983 |- |Milomo kaimo rajonas || 14 088 |- |Penrito kaimo rajonas || 11 380 |- |Vigtono kaimo rajonas || 21 830 |} 1974 m. pagal [[1972 m. Vietos valdžios aktas|1972 m. Vietos valdžios aktą]] buvo panaikinta administracinė grafystė ir grafystės rajonas, o jų buvusi teritorija buvo sujungta su [[Vestmorlandas|Vestmorlandu]] ir dalimis [[Lankašyras|Lankašyro]] bei [[Jorkšyro Vakarų Raidingas|Jorkšyro Vakarų Raidingo]] į naująją [[Kambrija|Kambrijos]] grafystę. Iš Kamberlando teritorijos vėliau susiformavo [[Karlailo Sitis|Karlailo]], [[Olerdeilis|Olerdeilio]] ir [[Koplando rajonas|Koplando]] apygardos bei dalis [[Ideno rajonas|Ideno rajono]].<ref>{{cite book |title=Local government in England and Wales: A Guide to the New System |url=https://archive.org/details/localgovernmenti0000unse_j3n7 |year=1974 |publisher=HMSO |location=London |isbn=0-11-750847-0}}</ref> == Palikimas == Pavadinimas ir toliau vartojamas kaip geografinis ir kultūrinis terminas, išlikęs Kamberlando dešrelėse, laive „HMS Cumberland“, bėgikų klube „Cumberland Fell Runners Club“, lengvosios atletikos klube „Cumberland Athletics Club“, įvairiose organizacijose ir įmonėse, pavyzdžiui, vietiniuose laikraščiuose „The Cumberland News“, „The West Cumberland Times and Star“ ir „Cumberland Building Society“. Jis taip pat minimas „[[Makbetas|Makbete]]“ kaip princui Malkolmui atiduota karalystė. 1994 m. birželį, vykstant 1990-ųjų Jungtinės Karalystės vietos valdžios reformai, Vietos valdžios komisija paskelbė rekomendacijų projektą, kuriame kaip vieną iš variantų siūlė įkurti Šiaurės Kambrijos [[Unitarinės valdžios institucija|unitarinę valdžią]] (taip pat įtraukiant [[Vestmorlando Aplbis|Aplbį]], istorinį Vestmorlando grafystės miestą). Ji taip pat pasiūlė, kad Kamberlandas galėtų būti atkurtas kaip nepriklausoma [[Anglijos grafystės|ceremoninė grafystė]]. Galutinėse rekomendacijose, paskelbtose 1994 m. spalio mėn., šių pasiūlymų nebuvo, matyt, dėl to, kad komisijai nebuvo išreikšta parama šiam pasiūlymui. [[Pelkinė mandrauninkė]] buvo [[Gėlių emblema|grafystės gėlė]]. Su grafyste ji buvo siejama nuo 1951 m., kuomet tapo Kamberlando grafystės tarybai suteikto [[Herbas|herbo]] dalimi. Vėliau ji tapo Kambrijos grafystės tarybos ir [[Koplando rajonas|Koplando rajono]] tarybos herbų dalimi, abiem atvejais reprezentuojanti Kamberlandą. Gėlė taip pat buvo priskirta Kambrijai 2002 m., kuomet labdaros organizacija „Plantlife“ vykdė nacionalinę Jungtinės Karalystės grafysčių gėlių kampaniją. 2012 m. vėliava, sukurta pagal buvusios Kamberlando grafystės tarybos herbą, Vėliavos institute buvo įregistruota kaip Kamberlando vėliava. 2013 m. bendruomenių ir vietos valdžios valstybės sekretorius [[Eric Pickles|Erikas Piklsas]] oficialiai pripažino, kad Anglijoje ir toliau egzistuoja 39 istorinės grafystės, įskaitant Kamberlandą.<ref>{{cite web |url=https://www.gov.uk/government/news/eric-pickles-celebrate-st-george-and-englands-traditional-counties |title=Eric Pickles: celebrate St George and England's traditional counties |publisher=Department for Communities and Local Government |date=2013-04-23 |access-date=2023-03-24}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.independent.co.uk/voices/comment/eric-pickless-championing-of-traditional-english-counties-is-something-we-can-all-get-behind-8568394.html |title=Eric Pickles's championing of traditional English counties is something we can all get behind |work=The Independent |first=Simon |last=Kelner |date=2013-04-23 |access-date=2023-03-24 |location=London}}</ref><ref>{{cite web |url=http://abcounties.com/news/government-formally-acknowledges-the-historic-counties-to-celebrate-st-georges-day/ |title=Government 'formally acknowledges' the Historic Counties to Celebrate St George's Day |publisher=Association of British Counties |first=Michael |last=Garber |date=2013-04-23 |access-date=2023-03-24}}</ref> 2021 m. paskelbta, kad 2023 m. balandžio mėn. Kambrijos vietinė valdžia bus reorganizuota į dvi [[Anglijos unitarinės valdžios institucijos|unitarines institucijas]], iš kurių viena bus pavadinta Kamberlando ir apims didžiąją istorinės grafystės dalį, išskyrus [[Penritas|Penritą]] ir jo apylinkes.<ref name=councils/> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{Coord|54|45|N|3|00|W|display=title|region:GB_type:adm2nd_source:GNS-enwiki}} [[Kategorija:Anglijos grafystės]] 91zarfl73uhwtaj9fi3juyea4qaq29y 0 629315 7855777 7843890 2026-06-13T18:04:22Z Hugo.arg 1674 /* Laimėjimai */ 7855777 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Aleksandar Vezenkov |image= [[Vaizdas:2022-03-10 ALBA Berlin gegen Olympiacos Piraeus (EuroLeague 2021-22) by Sandro Halank–071.jpg|200px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1995|8|6}} |cityofbirth=[[Nikosija]] |countryofbirth=[[Kipras]] |currentclub= [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |height=2,06 m |weight= |position=[[atakuojantis gynėjas]], [[sunkusis krašto puolėjas]] |years=2011–2015<br>2015–2018<br>2018–2023<br>2023–2024<br>2024<br>2024– |clubs=[[Salonikų Aris (krepšinio klubas)|Salonikų „Aris“]]<br>[[FC Barcelona (krepšinio klubas)|„Barcelona“]]<br>[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]]<br>[[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]]<br>[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]]<br>[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |pointsaverage= |nationalteam= {{krep|BUL|1}} |nationalyears= 2015– |nationalpoints= |ntupdate=2023 |nba= 57 |nbayear= 2017 |nbateam= [[Brooklyn Nets|Bruklino Nets]] }} '''Aleksandaras (Saša) Vezenkovas''' ({{bg|Александър Везенков}}, {{el|Αλέξανδρος Βεζένκοφ}}, g. [[1995]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – iš [[Kipras|Kipro]] kilęs [[Bulgarija|Bulgarijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis daugiausia atakuojančiojo gynėjo ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Gimė [[makedonai|makedonų]], kurie emigravo į Bulgariją, o vėliau į Kiprą šeimoje.<ref>[http://www.kathimerini.gr/792023/article/epikairothta/a8lhtismos/al-vezenkof-niw8w--san-na-eimai-ellhnas Αλ. Βεζένκοφ: «Νιώθω σαν να είμαι Ελληνας»]</ref> Jo tėvas [[Saško Vezenkovas]] – buvęs ilgametis Bulgarijos rinktinės žaidėjas, kapitonas, vėliau treneris Bulgarijoje, Kipre.<ref>[http://archive.fiba.com/pages/eng/fa/p/lid_38135_cp/1/pid/8230/q/vezenkov/rpp//_//players.html Sachko VEZENKOV (BUL) participated in 6 FIBA / FIBA Zones events]</ref><ref>[http://www.bgbasket.com/en/management.php?id=1151]</ref> Vaikystėje A. Vezenkovas treniravosi [[Nikosijos APOEL|Nikosijos „APOEL“]] sporto mokykloje, būdamas 14 metų persikėlė į Graikiją ir pradėjo rungtyniauti [[Salonikų Aris (krepšinio klubas)|Salonikų „Aris“]] jaunimo komandose.<ref>[http://www.eurohopes.com/player/1423/aleksandar-vezenkov/]</ref> 2011 m. debiutavo pagrindinėje „Aris“ komandoje. Po 2012–13 m. sezono išrinktas geriausiu jaunuoju Graikijos lygos žaidėju. Netrukus A. Vezenkovas tapo komandos lyderiu ir po 2014–15 m. sezono ne tik vėl išrinktas geriausiu jaunuoju žaidėju, bet ir lygos MVP (vid. 16,8 tšk., 7,3 atk. kamuolio, 1,6 perdavimo). A. Vezenkovas atsisakė dalyvauti 2015 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržoje]] ir pasirašė 4 metų kontraktą su „Barselonos“ klubu.<ref>[http://epicenter.bg/article/Uchen-ot-Harvard-prevrashta-Aleksandar-Vezenkov-v-superigrach/78050/8/81]</ref> Jame buvo atsarginis žaidėjas, „[[Eurolyga|Eurolygoje]]“ pelnydavęs vidutiniškai po 3–7 taškus ir rinkęs po 3–9 naudingumo balus. 2018 m. Vezenkovas grįžo į Graikiją, Pirėjo „Olympiakos“. Čia jo reikšmė ėmė augti, ypač, prie komandos vairo stojus treneriui [[Georgios Bartzokas|J. Bardzokui]]. Nors galėjo atstovauti ir Kipro ar Graikijos rinktines, A. Vezenkovas nuo mažumės žaidė už Bulgarijos jaunimo rinktines, o vėliau – ir už nacionalinę rinktinę. Su ja dalyvavo [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|2022 m. Europos čempionate]] (vienas rezultatyviausių jo žaidėjų). A. Vezenkovas [[2023]] m. [[gegužės 18]] d. [[Kaunas|Kaune]] vykusioje ceremonijoje buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos [[Eurolygos 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m. reguliaraus sezono]] žaidėju.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1992399/vezenkovas-pripazintas-eurolygos-reguliaraus-sezono-mvp Vezenkovas pripažintas Eurolygos reguliaraus sezono MVP]</ref> == Laimėjimai == ; Klubiniai * [[Ispanijos krepšinio supertaurė]]: 2015 m. * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2022, 2023, 2025, 2026 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]]: 2022, 2023 m. * [[Graikijos krepšinio supertaurė]]: 2022 m. * [[Eurolyga]]: 2026 m. ;Asmeniniai * Bulgarijos metų sportininkas: 2022 m. * Graikijos lygos MVP: 2015, 2022 m. * Graikijos lygos finalo MVP: 2022 m. * Graikijos taurės MVP: 2023 m. * [[Eurolygos MVP]]: 2023, 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{2017 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Vezenkov, Aleksandar}} [[Kategorija:Krepšininkai]] [[Kategorija:Bulgarijos sportininkai]] 0hh319zqxfq3czh5tp0oby2w8omgfn8 0 630295 7856076 7855051 2026-06-14T07:31:32Z Homo ergaster 10314 7856076 wikitext text/x-wiki {{Čiuožėjas | vardas = Allison Reed | img = [[Vaizdas:Allison REED Saulius AMBRULEVICIUS-GPFrance 2018-Ice dance FD-IMG 4092 (cropped) - Reed.JPG|250px]] | pilnas vardas = Allison Reed | gimė = {{gimė|1994|06|08|T}} <br> [[Kalamazu]], [[JAV]] | disciplina = Šokiai ant ledo | atstovauja = {{Flag|LTU}} | treneriai = Marie-France Dubreuil<br>Patrice Lauzon<br>Romain Haguenauer | partneris = '''[[Saulius Ambrulevičius]]''' | buvę partneriai = [[Vasili Rogov]]<br>[[Taavi Rand]]<br>[[Otar Japaridze]] | choreografai = | klubas = Baltų Ainiai | apdovanojimai = Y |titulai = Lietuvos čempionė }} [[Vaizdas:2019 Internationaux de France Friday ice dance RD group 1 Allison REED - Saulius AMBRULEVICIUS 8D9A5187.jpg|thumb|Ambrulevičius ir Reed 2019 m.]] '''Allison Reed''' ({{aaf|Elison Ryd}} arba '''''Elison Rid'''''; g. [[1994]] m. [[birželio 8]] d. [[Kalamazu]]) – [[JAV]]-[[Lietuva|Lietuvos]] [[dailusis čiuožimas|dailiojo čiuožimo]] sportininkė. Daugkartinė Lietuvos čempionato nugalėtoja. Nuo [[2017]] m. varžosi šokių ant ledo disciplinoje po Lietuvos vėliava su partneriu [[Saulius Ambrulevičius|Sauliumi Ambrulevičiumi]]. Gimė japonės ir amerikiečio šeimoje. [[2010]] m. kartu su [[Otar Japaridze|Otaru Japaridze]] dalyvavo [[Dailusis čiuožimas 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse|2010 m. žiemos olimpiadoje]] po Gruzijos vėliava ir užėmė 22-ą vietą. [[2021]] m. kartu su partneriu [[Saulius Ambrulevičius|Sauliumi Ambrulevičium]] iškovojo teisę Lietuvai dalyvauti [[2022 m. žiemos olimpinės žaidynės|2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]]. Lietuvos prezidentui [[Gitanas Nausėda|Gitanui Nausėdai]] dukart atsisakius suteikti A. Reed Lietuvos pilietybę, pora neteko galimybės dalyvauti olimpinėse žaidynėse.<ref>[https://www.sportas.info/ziemos-sportas/prezidentas-neatvere-musu-salies-ledo-sokeju-porai-pekino-olimpiniu-zaidyniu-duru-allison-reed-vel-nesuteikta-lietuvos-pilietybe/ Prezidentas neatvėrė mūsų šalies ledo šokėjų porai Pekino olimpinių žaidynių durų: Allison Reed vėl nesuteikta Lietuvos pilietybė]</ref> [[2024]] m. [[sausio 13]] d. [[2024 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas|2024 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionate]] [[Kaunas|Kaune]] A. Reed ir [[Saulius Ambrulevičius]] pelnė bronzos medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2170152/istorinis-triumfas-kaune-ziurovu-meile-sugere-reed-ir-ambrulevicius-suspindo-europos-cempionato-bronza Istorinis triumfas Kaune: žiūrovų meilę sugėrę Reed ir Ambrulevičius suspindo Europos čempionato bronza]</ref> 2024 m. [[lapkričio 21]] d. LR Prezidentas [[Gitanas Nausėda]] pasirašė dekretą, pagal kurį šokėjai ant ledo suteikta Lietuvos pilietybė.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2419440/nauseda-suteike-lietuvos-pilietybe-ledo-sokejai-reed Nausėda suteikė Lietuvos pilietybę ledo šokėjai Reed]</ref> [[2024]] m. [[gruodžio 17]] d. prisiekė [[Lietuva|Lietuvai]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2441389/allison-reed-oficialiai-tapo-lietuvos-piliete Allison Reed oficialiai tapo Lietuvos piliete]</ref> == Rezultatai == === Šokiai ant ledo su S.Ambrulevičiumi === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! Čempionatas ! 2017–18 ! 2018–19 ! 2018–19 ! 2020–21 ! 2021–22 ! 2022–23 ! 2023–24 ! 2024–25 ! 2025–26 |- | align=left | Olimpinės žaidynės || || || || || || || || || 6 |- | align=left | Pasaulio čempionatas || 20 || 17 || C || 15 || 10 || 7 || 6 || 21 | |- | align=left | Europos čempionatas || WD || 13 || 11 || || 8 ||4 || bgcolor="cc9966" | 3 || 6 || 5 |- | align="left" | {{small|GP}} NHK Trophy || || || || || || || bgcolor="cc9966" | 3 || || |- | align="left" | {{small|GP}} Skate Canada || || || || || || || bgcolor="cc9966" | 3 || || |- | align="left" | {{small|GP}} Internationaux de France || || 9 || 10 || C || 8 || || || | |- | align="left" | {{small|GP}} Rostelecom Cup || || 6 || 5 || 7 || 7 || || || | |- | align="left" | {{small|CS}} Finlandia Trophy || || || 5 || || || || || | |- | align="left" | {{small|CS}} Golden Spin of Zagreb || || || || || bgcolor="silver" | 2 || bgcolor="silver" | 2 || bgcolor="gold" | 1 || || |- | align="left" | {{small|CS}} Lombardia Trophy || || || 6 || || || bgcolor="silver" | 2 || || || |- | align="left" | {{small|CS}} Nebelhorn Trophy || 7 || || 7 || || || bgcolor="silver" | 2 || bgcolor="silver" | 2 || || |- | align="left" | {{small|CS}} Ondrej Nepela Trophy || 6 || || || || || || || | |- | align="left" | {{small|CS}} Tallinn Trophy || 8 || || || || || || || | |- | align="left" | Lietuvos čempionatas || bgcolor="gold" | 1 || || bgcolor="gold" | 1 || || || || || | |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://www.isuresults.com/bios/isufs00009485.htm Allison Reed ISU svetainėje] {{DEFAULTSORT:Reed, Allison}} [[Kategorija:JAV dailiojo čiužimo sportininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkai]] [[Kategorija:Lietuvos šokėjai ant ledo]] [[Kategorija:Gruzijos olimpiečiai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] ijggufeqzslmdypsplav8cbjca3dd47 0 632815 7855907 7806384 2026-06-13T22:34:48Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855907 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1922|03|14}} | gimimo vieta = [[Niujorkas]], {{flagcountry|USA}} | mirties data = {{Mirė|1985|08|08|1922|03|14}} | mirties vieta = [[Los Andželas]], {{flagcountry|USA}} | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = 2 | veikla = fotografas, prodiuseris | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Miltonas Grynas''' ({{en|Milton Greene}}, tikrasis vardas ''Milton H. Greengold'', [[1922]] m. [[kovo 14]] d. [[Niujorkas]], [[JAV]] – [[1985]] m. [[rugpjūčio 8]] d. [[Los Andželas]], JAV) – [[Amerikiečiai|amerikiečių]] mados ir įžymybių fotografas, kino bei televizijos [[prodiuseris]], žinomiausias dėl [[Marilyn Monroe|Merlinos Monro]] nuotraukų. == Biografija == M. Grynas gimė kaip Miltonas H. Gryngoldas (''Milton H. Greengold'') Niujorke [[Žydai|žydų]] šeimoje.<ref>{{cite book|last=Parramore|first=Thomas C.|title=The Genius and the Goddess: Arthur Miller and Marilyn Monroe|url=https://archive.org/details/norfolkfirstfour0000parr_a6z8|year=2000|publisher=University of Virginia Press|isbn=0-8139-1988-6|page=[https://archive.org/details/norfolkfirstfour0000parr_a6z8/page/n104 83]}}</ref> Fotografija susidomėjo paauglystėje, pradėjo fotografuoti būdamas 14-os. M. Grynas [[Prato institutas|Prato institute]] gavo [[Stipendija|stipendiją]], tačiau pasirinko fotografo karjerą. Jis mokėsi pas fotožurnalistą [[Elliot Elisofen|Eliotą Elisofeną]], vėliau dirbo [[Louise Dahl-Wolfe|Luiso Dal-Vulfo]] asistentu. Galiausiai M. Grynas pradėjo savarankišką karjerą ir 23-ejų pagarsėjo kaip „Stebukligasis spalvotos fotografijos berniukas“.<ref>{{cite book|last1=Watriss|first1=Wendy|last2=Johnson|first2=Leslie Carolyn|title=FotoFest 98|url=https://archive.org/details/fotofest1998seve0000foto|year=1992|publisher=FotoFest|isbn=0-9619766-5-9|page=[https://archive.org/details/fotofest1998seve0000foto/page/236 236]}}</ref> [[Aukštoji mada|Aukštosios mados]] fotografijos srityje M. Grynas įsitvirtino [[XX a.|5-ajame]] ir 6-ajame dešimtmečiuose. Jo nuotraukos pasirodė žurnaluose „[[Harper's Bazaar]]“ ir „[[Vogue]]“. Vėliau M. Grynas ėmėsi įžymybių portretų. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose jis fotografavo daug garsių asmenybių, įskaitant [[Elizabeth Taylor|Elizabetą Teilor]], [[Frank Sinatra|Frenką Sinatrą]], [[Audrey Hepburn|Odrę Hebern]], [[Grace Kelly|Greisę Keli]], [[Ava Gardner|Eivą Gardner]], [[Sammy Davis jaunesnysis|Semį Deivisą jaunesnįjį]], [[Catherine Deneuve|Kateriną Diuniov]], [[Marlene Dietrich|Marlenę Dytrich]] ir [[Judy Garland|Džudę Garland]].<ref>{{cite web|last=Feller |first=Leslie Chess |url=http://www.vanityfair.com/style/features/2008/11/greene_portfolio200811|title=Milton Greene's Flawless Eye|website=vanityfair.com|publisher=Vanity Fair|date=2008-11-19|accessdate=2023-04-25}}</ref><ref>{{cite book|last1=Schechter|first1=Scott|title=Judy Garland: The Day-by-Day Chronicle of a Legend|url=https://archive.org/details/judygarlanddayby0000sche|year=2006|publisher=Taylor Trade Publishing|isbn=1-4616-3555-1|page=[https://archive.org/details/judygarlanddayby0000sche/page/n256 251]}}</ref> M. Gryno bendradarbiavimas su Merlina Monro (kurią jis pirmą kartą nufotografavo žurnalo „[[Look]]“ maketui 1953 m.) pakeitė jo karjeros eigą. Juodu susidraugavo ir, išvykusi iš Los Andželo, kad vėliau Niujorke pas [[Lee Strasberg|Ly Strasbergą]] studijuotų vaidybą, Monro pradžioje buvo apsistojusi [[Konektikutas|Konektikute]] pas M. Gryną, gyvenusį su žmona Eme (''Amy'') ir mažamečiu sūnumi Džošua (''Joshua'').<ref>[https://nypost.com/2012/07/22/my-babysitter-the-sex-bomb/ „Marilyn Monroe was my babysitter“]. 2012-07-22. Nuoroda tikrinta 2023-04-25.</ref> Monro su M. Grynu įkūrė kino kompaniją „Marilyn Monroe Productions“, siekdama savo karjeros nepriklausomybės nuo galingųjų [[Holivudas|Holivudo]] kino bendrovių. M. Grynas prisidėjo prie filmų „[[Autobusų stotelė (1956 m. filmas)|Autobusų stotelė]]“ (1956) ir „[[Princas ir šokėja]]“ (1957) kūrimo. Juodu kartu surengė maždaug 53 fotosesijas, kai kurios jų tapo garsios, pavyzdžiui, „Juodasis seansas“ („The Black Sitting“). M. Gryno 1954 m. viename iš tokių seansų padaryta nuotrauka, kurioje Monro segi klostytinį baleto sijonėlį, kompanijos „[[Time Life]]“ buvo išrinkta vienu iš trijų populiariausių [[XX a.]] atvaizdų.<ref>{{cite book|last1=Dolleris|first1=Sue|title=Hello Norma Jean|year=2010|publisher=Savant Books & Publications|isbn=978-0-9845552-6-0|page=162}}</ref> Monro ir M. Gryno draugystė pasibaigė 1957 m. pastačius filmą „Princas ir šokėja“, ir Monro jį atleido.<ref>{{cite book|last1=Monroe|first1=Marilyn|last2=Buchthal|first2=Stanley|title=Fragments: Poems, Intimate Notes, Letters|url=https://archive.org/details/fragmentspoemsin0000monr|year=2010|editor1-last=Comment|editor1-first=Bernard|publisher=Macmillan|isbn=978-1-4299-8840-7|page=[https://archive.org/details/fragmentspoemsin0000monr/page/232 233]}}</ref> M. Grynas pirmą kartą vedė 1942 m., jo žmona tapo vaikystės mylimoji Evelina Franklin (''Evelyn Franklin''). Juodu išsiskyrė 1949 m. Antroji jo santuoka buvo su modeliu Eme Franko (''Amy Franco'', g. 1929 m. [[Kuba|Kuboje]]), kurią jis vedė 1953 m. Juodu susilaukė sūnų Džošuos (''Joshua'') ir Entonio (''Anthony''). Miltono Gryno ir Emės Franko santuoka truko iki jo mirties 1985 m., kai jis, sulaukęs 63-ejų, [[Los Andželas|Los Andželo]] ligoninėje mirė nuo [[Limfoma|limfomos]].<ref>{{cite news|title=New York Portrait Photographer Dies|url=https://news.google.com/newspapers?nid=2519&dat=19850814&id=IbJdAAAAIBAJ&sjid=vF0NAAAAIBAJ&pg=2431,1881028|accessdate=2023-04-25|newspaper=Observer-Reporter|page=D-4|date=1985-08-14}}</ref> Jo pelenus šeima išbarstė [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Anglų aktorius [[Dominic Cooper|Dominikas Kuperis]] vaidino Miltoną Gryną 2011 m. filme „Mano savaitė su Merlina“ („My Week with Marilyn“). == Nuorodos == * [https://m.imdb.com/name/nm1052539/fullcredits M. Gryno filmografija] == Išnašos == {{išn|2}} {{DEFAULTSORT:Greene, Milton}} [[Kategorija:JAV fotografai]] [[Kategorija:JAV kino prodiuseriai]] jyf8ph7izw79u7yp6a0sw4r6ly40bt9 0 633635 7855918 6960132 2026-06-13T22:43:44Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855918 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lviv_pogrom_(June_-_July_1941).jpg|miniatiūra|276x276px|Žydų moteris, persekiojama vyrų ir jaunuolių, ginkluotų lazdomis per [[Lvovo pogromas (1941)|Lvovo pogromus]], 1941 m. liepos mėn.]] '''Pogromas''' ({{ru|погро́м}}) – riaušės, kurstomos siekiant išžudyti ar išvaryti [[Etninė grupė|etninę]] ar [[Religija|religinę]] grupę, ypač [[Žydai|žydus]]. Šis terminas pradėtas vartoti XIX a. [[Rusijos imperija|carinėje Rusijoje]] įvairiems išpuoliams prieš žydus apibūdinti. Panašūs išpuoliai prieš žydus, įvykdyti kitu laiku ir kitose vietose, taip pat imti vadinti pogromais. Pogromo požymiai labai skiriasi, priklausomai nuo konkretaus incidento, kuris kartais baigiasi masinėmis žudynėmis.<ref name="WileyBlackwell">{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=1QyXCTW_MCQC&pg=PA324|title=The Wiley-Blackwell Dictionary of Modern European History Since 1789|access-date=2015-02-15|isbn=978-1-4443-9072-8|last1=Atkin|first1=Nicholas|last2=Biddiss|first2=Michael|last3=Tallett|first3=Frank|date=2011-05-23}}</ref><ref name="Klier58">{{cite book|first=John|last=Klier|author-link=|year=2011|title=Russians, Jews, and the Pogroms of 1881–1882|publisher=Cambridge University Press|url=https://books.google.com/books?id=VfVSNViOsZcC&pg=pa58|page=58|quote=|isbn=978-0-521-89548-4}}</ref><ref name="google">For this definition and a review of scholarly definitions see Wilhelm Heitmeyer and John Hagan, ''International handbook of violence research, Volume 1'' (Springer, 2005) [https://books.google.com/books?id=A4mqsik_VDcC&dq=definition+pogrom&pg=PA352 pp 352–55 online]</ref><ref name="Engel">{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=AUYQ8JQ-iM0C&pg=PA19|title=Anti-Jewish Violence. Rethinking the Pogrom in East European History|editor1=Jonathan Dekel-Chen|editor2=David Gaunt|editor3=Natan M. Meir|editor4=Israel Bartal|quote=|isbn=978-0-253-00478-9|date=2010-11-26}}</ref><ref name="YIVO">{{cite encyclopedia|encyclopedia=The YIVO Encyclopedia of Jews in Eastern Europe|quote=|title=Pogroms|url=http://www.yivoencyclopedia.org/article.aspx/Pogroms|publisher=YIVO Institute for Jewish Research|year=2010|first=John|last=Klier|author-link=}}</ref> Svarbiausi Rusijos imperijos pogromai buvo [[Odesos pogromai|Odesos]], [[Varšuvos pogromas (1881)|Varšuvos]] (1881 m.), [[Kišiniovo pogromas|Kišiniovo]] (1903 m.), [[Kijevo pogromas (1905)|Kijevo]] (1905 m.) ir [[Balstogės pogromas|Balstogės]] (1906 m.) pogromai. 1917 m. žlugus Rusijos imperijai, [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] vykstant kovai dėl valdžios, įvyko keletas pogromų, įskaitant [[Lvovo pogromas (1918)|Lvovo pogromą]] (1918 m.) ir [[Kijevo pogromai (1919)|Kijevo pogromus]] (1919 m.). Didžiausias [[Trečiasis Reichas|nacistinėje Vokietijoje]] įvykęs pogromas buvo 1938 m. [[Krištolinė naktis]]. Mažiausiai 91 žydas buvo nužudytas, dar trisdešimt tūkstančių suimta ir vėliau įkalinta [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklose]],<ref name="Atlantic">[https://www.theatlantic.com/infocus/2011/06/world-war-ii-before-the-war/100089/ "World War II: Before the War"], ''The Atlantic'', 2011-06-19.</ref> tūkstantis [[Sinagoga|sinagogų]] sudeginta, daugiau kaip septyni tūkstančiai žydų įmonių sunaikinta arba sugadinta.<ref name="Berenbaum2005p492">Michael Berenbaum, Arnold Kramer (2005). ''The World Must Know''. United States Holocaust Memorial Museum. p. 49.</ref><ref name="Gilbert30">{{cite book|last=Gilbert|first=Martin|title=The Holocaust: the Jewish tragedy|url=https://archive.org/details/holocaustjewisht0000gilb|url-access=registration|date=1986|publisher=Collins|pages=[https://archive.org/details/holocaustjewisht0000gilb/page/30 30–33]|isbn=978-0-00-216305-7}}</ref> Garsūs [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pogromai: 1941 m. [[Farhudas]] [[Irakas|Irake]], 1941 m. liepos mėn. [[Jašio pogromas]] [[Rumunija|Rumunijoje]], per kurį buvo nužudyta daugiau kaip 13 200 žydų, ir [[Jedvabno pogromas]] [[Lenkijos okupacija (1939–1945)|vokiečių okupuotoje Lenkijoje]]. Po Antrojo pasaulinio karo vyko 1945 m. [[Tripolio pogromas]], 1946 m. [[Kelcų pogromas]] ir 1947 m. [[Alepo pogromas]]. == Išnašos == {{išn}} == Papildomam skaitymui == * ''{{cite book|editor1-last=Avrutin|editor1-first=Eugene M.|editor2-last=Bemporad|editor2-first=Elissa|title=Pogroms: A Documentary History|date=2021|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-762929-1|language=en}}'' * ''{{cite book|last1=Bemporad|first1=Elissa|title=Legacy of Blood: Jews, Pogroms, and Ritual Murder in the Lands of the Soviets|date=2019|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-046647-3|language=en}}'' * ''{{cite conference|url=http://www.paulbrass.com/on_the_study_of_riots_pogroms__and_genocide_20572.htm|title=On the Study of Riots, Pogroms, and Genocide|first=Paul R.|last=Brass|author-link=Paul Brass|date=December 6, 2002|conference=Sawyer Seminar session on "Processes of Mass Killing"|location=[[Center for Advanced Study in the Behavioral Sciences]], Stanford University}}'' * ''{{citation|chapter-url=https://books.google.com/books?id=AUYQ8JQ-iM0C&pg=PA19|first=David|last=Engel|author-link=|editor-last=Dekel-Chen|editor-first=Jonathan|chapter=What's in a Pogrom? European Jews in the Age of Violence|title=Anti-Jewish Violence: Rethinking the Pogrom in East European History|publisher=Indiana University Press|year=2010|location=Bloomington, IN|isbn=978-0-253-35520-1}}'' * ''{{cite book|editor1-last=Horvitz|editor1-first=Leslie A.|editor2-last=Catherwood|editor2-first=Christopher|editor2-link=|date=2006|title=Encyclopedia of War Crimes and Genocide|url=https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000horv_m2s0|url-access=registration|location=New York, NY|publisher=Facts on File|isbn=978-0-8160-6001-6}}'' * ''{{citation|chapter-url=https://books.google.com/books?id=VfVSNViOsZcC&pg=PA58|editor1-first=John D.|editor1-last=Klier|editor1-link=|chapter=What was a Pogrom?|title=Russians, Jews, and the Pogroms of 1881–1882|publisher=Cambridge University Press|location=Cambridge|year=2011|isbn=978-0-521-89548-4}}'' * ''{{cite book|editor1-last=Shelton|editor1-first=Dinah|year=2005|title=Encyclopedia of Genocide and Crimes against Humanity|location=Detroit|publisher=Macmillan Reference|isbn=978-0-02-865847-6}}'' * ''{{cite book|editor1-last=Thackrah|editor1-first=John R.|year=1987|title=Encyclopedia of Terrorism and Political Violence|url=https://archive.org/details/encyclopediaofte0000thac|location=London|publisher=Routledge & Kegan Paul|isbn=978-0-7102-0659-6}}'' * ''{{cite book|editor1-last=Veidlinger|editor1-first=Jeff|year=1987|title=In the Midst of Civilized Europe: The Pogroms of 1918–1921 and the Onset of the Holocaust|url=https://archive.org/details/inmidstofciviliz0000jeff|publisher=Picador|isbn=1-5098-6744-9}}'' * ''Velychenko, Stephen (2021). Ukraine’s Revolutions and anti-Jewish Pogroms (historians.in.ua)'' [[Kategorija:Pogromai| ]] eo6lt6620gxotczcpxiueccp8dvr6y5 0 634725 7855774 7843892 2026-06-13T18:03:06Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7855774 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:2022-03-10 ALBA Berlin gegen Olympiacos Piraeus (EuroLeague 2021-22) by Sandro Halank–055.jpg|210px]] |playername=Jorgas Bardzokas |dateofbirth={{Gimimo data|1965|6|11}} |cityofbirth=[[Atėnai]] |countryofbirth=[[Graikija]] |currentclub= |height= 2,0 m |weight= |position= [[sunkusis krašto puolėjas]] |years= 1981–1992 |clubs= [[Maroussi (krepšinio klubas)|Marusio „Marussi“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |manageryears=2003–2006 <br />2006–2009<br />2009–2010<br />2010–2012<br />2012–2014<br />2015–2016<br />2016–2017<br />2017–2019<br />2020– |managerclubs= Marusio „Marussi“ (asist.)<br />[[Olympia Larissa BC|Larisos „Olympia“]]<br />[[Maroussi (krepšinio klubas)|Marusio „Marussi“]]<br />[[Panionios BC|Atėnų „Panionios“]]<br />[[Olympiacos BC|Pirėjo „Olympiakos“]]<br />[[PBC Lokomotiv Kuban|Kubanės „Lokomotiv“]]<br />[[FC Barcelona Bàsquet|Barselonos „Barcelona“]]<br /> [[BC Khimki|Maskvos sr. „Chimki“]]<br />[[Olympiacos BC|Pirėjo „Olympiakos“]] }} '''Jorgas Bardzokas''' ({{el|Γιώργος Μπαρτζώκας|Giórgos Mpartzókas}}, g. [[1965]] m. [[birželio 11]] d.) – [[Graikija|Graikijos]] krepšininkas ir krepšinio treneris. Visą savo profesionalaus krepšininko karjerą rungtyniavo „Marusi“ klube. Ją baigė anksčiau laiko dėl sunkių traumų. Trenerio karjerą pradėjo tame pačiame „Marusi“ kaip [[Panagiotis Giannakis|Panajočio Janakio]] asistentas. Kaip vyriausiasis treneris 2006 m. debiutavo Larisos „Olympia“ klube ir pirmąjį sezoną pirmą kartą išvedė šį klubą į [[Graikijos krepšinio lyga|Graikijos lygos]] atkrintamąsias rungtynes, kitą sezoną šį pasiekimą pakartojo vėl. Grįžęs į „Marusi“, 2010 m. išrinktas geriausiu Graikijos lygos treneriu.<ref>[http://www.sportspromotion.biz/component/content/article/34-latest-news/129-coach-of-the-year-greek-league.html George Bartzokas: 2009-10 Greek League Coach of the Year]</ref> 2012 m. pakviestas į Pirėjo „Olympiakos“, J. Bardzokas savo debiutiniame sezone iškovojo „[[Eurolyga|Eurolygos]]“ trofėjų (tapo pirmuoju tą padariusiu graikų treneriu) ir išrinktas „Eurolygos“ metų treneriu.<ref>[http://www.euroleague.net/final-four/london-2013/main-page/i/113750/7980 Bartzokas is first Greek coach to win the Euroleague]</ref> 2015 m. perėjo į [[PBC Lokomotiv Kuban|Kubanės „Lokmotiv“]] ir pirmą kartą išvedė šį klubą į „Eurolygos“ finalinį ketvertą. Vėliau sezoną nesėkmingai treniravo „Barseloną“ (sudarė 3 metų kontraktą, bet po sezono šis buvo nutrauktas), dirbo Maskvos srities „Chimki“ klube. Grįžęs į „Olympiakos“, Barzdokas sugrąžino „Olympiakos“ į nuolatinius finalo ketverto dalyvius, tačiau komanda krisdavo pusfinalyje arba finale (2024 m. Kaune prieš Madrido „Real“). Visgi, 2026 m. „Olympiakos“ finale įveikė tą patį „Real“ ir pirmą kartą po 2013 m. vėl tapo čempionais. == Pasiekimai == ; Olympiakos * [[Eurolyga]]: 2013, 2026 m. * [[FIBA tarpžemyninė taurė]]: 2013 m. * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2022, 2023, 2025, 2026 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]]: 2022, 2023 m. * [[Graikijos krepšinio supertaurė]]: 2022 m. ;Chimki * [[Gomelskio taurė]]: 2017 m.<ref>[http://www.euroleague.net/news/i/114542/180/alexander-gomelskiy-trophy-georgios-bartzokas-olympiacos Euroleague.net Alexander Gomelskiy Trophy: Georgios Bartzokas, Olympiacos]</ref> ;Asmeniniai * [[Eurolygos metų treneris]]: 2013, 2022, 2023 m.<ref>[https://www.krepsinis.net/naujiena/eurolygos-metu-treneris-g-bartzokas-k-maksvytis-trecias/327645 Eurolygos metų treneris – G.Bartzokas, K.Maksvytis – trečias], ''krepsinis.net''</ref> * Graikijos lygos metų treneris: 2007, 2010, 2012 m. * Gomelskio taurės treneris: 2017 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Bardzokas}} [[Kategorija:Graikijos krepšinio treneriai]] [[Kategorija:Graikijos krepšininkai]] sei9gwo6k8jbm5ghoxi1mai7t04drzf 0 636912 7856050 7590473 2026-06-14T06:44:26Z Hugo.arg 1674 /* Kiti */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856050 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |playername=Džanan Musa |image=[[Vaizdas:Dzanan_Musa_2019_(cropped).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1999|5|8}} |cityofbirth=[[Bichačas]]|countryofbirth=[[Bosnija ir Hercegovina]] |height=2,05 m|weight=101 kg |currentclub=[[Dubajaus Dubai|Dubajaus „Dubai“]] |clubnumber=13 |position=[[Atakuojantis gynėjas|AG]] / [[Lengvasis kraštas|LK]] |nba=29|nbayear=2018 |nbateam=[[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] |years=2015–2018<br />2018–2020<br />2018–2020<br />2021<br />2021–2022<br />2022–2025<br />2025– |clubs=Zagrebo „Cedevita Junior“<br />[[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]]<br />→[[Long Ailando Nets|Long Ailando „Nets“]]<br />[[Anadolu Efes|Stambulo „Anadolu Efes“]]<br />[[Breogán (krepšinio klubas)|Lugo „Breogán“]]<br />[[Madrido Real (krepšinio klubas)|Madrido „Real“]]<br />[[Dubajaus Dubai|Dubajaus „Dubai“]] |pointsaverage=| nationalteam={{krep|BIH|1}} |nationalyears=2018– |nationalpoints= }} '''Džananas Musa''' ({{bs|Džanan Musa, Џанан Муса}}, g. [[1999]] m. [[gegužės 8]] d.) – [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Eurolyga|Eurolygoje]] besivaržančioje [[Dubajaus Dubai|Dubajaus „Dubai“]] komandoje. [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]] [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] pasirinko jį 29-uoju šaukimu. == Nacionalinė rinktinė == Atstovavo Bosnijos ir Hercegovinos jaunimo krepšinio rinktinei 2014 ir 2015 m. jaunimo iki 16 metų Europos krepšinio čempionatuose. 2015 m. čempionate vidutiniškai pelnė po 23,3 taško per rungtynes – daugiausiai čempionate ir su rinktine iškovojo auksą. Dž. Musa taip pat buvo išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.<ref>https://archive.fiba.com/pages/eng/fa/event/p/sID/11538/_/2015_U16_European_Championship_Men_Division_A/index.html</ref> 2016 m. jaunimo iki 17 metų pasaulio krepšinio čempionate vidutiniškai pelnė po 34 taškus (daugiausiai čempionate) bei atkovojo po 8,1 kamuolio, atliko po 3 rezultatyvius perdavimus per rungtynes.<ref>https://www.fiba.basketball/world/u17/2016/player/Dzanan-Musa</ref> 2016 m. birželio 29 d. rungtynėse prieš Taivano rinktinę pelnė 50 taškų – daugiausiai čempionato istorijoje.<ref>https://www.fiba.basketball/world/u17/2016/news/after-shedding-tears-of-disappointment-musa-shatters-scoring-mark-with-50-points</ref> == Pasiekimai == === Eurolyga === * 2× [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionas (2021, 2023 m.) * Pirmosios [[Eurolyga|Eurolygos]] simbolinės komandos žaidėjas (2023 m.) * [[Europos taurė|Europos taurės]] kylanti žvaigždė (2018 m.) === ACB === * 2× [[ACB lyga|ACB lygos]] čempionas (2024, 2025 m.) * [[Ispanijos krepšinio taurė]]s čempionas (2024 m.) * 2× [[Supercopa de España de Baloncesto|Ispanijos krepšinio supertaurės]] čempionas (2022, 2023 m.) * [[Ispanijos krepšinio lyga|ACB]] naudingiausias žaidėjas (2022 m.) * [[Ispanijos krepšinio lyga|ACB]] finalo naudingiausias žaidėjas (2024 m.) * 2× pirmosios [[Ispanijos krepšinio lyga|ACB lygos]] simbolinės komandos žaidėjas (2022, 2023 m.) * [[Ispanijos krepšinio lyga|ACB]] rezultatyviausias žaidėjas (2022 m.) === Kiti === * [[Turkijos krepšinio lyga|Turkijos krepšinio lygos]] čempionas (2021 m.) * [[Adrijos krepšinio lyga|Adrijos krepšinio lygos]] čempionas (2026 m.) * 3× [[Kroatijos krepšinio lyga|Kroatijos krepšinio lygos]] čempionas (2016–2018 m.) * 3× [[Kroatijos krepšinio taurė|Kroatijos krepšinio taurės]] čempionas (2016–2018 m.) * [[Adrijos krepšinio lyga|Adrijos krepšinio lygos]] simbolinės komandos žaidėjas (2018 m.) * [[Adrijos krepšinio lyga|Adrijos krepšinio lygos]] perspektyviausias žaidėjas (2018 m.) == Išnašos == {{išn}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Musa, Džanan}} [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai]] 18f39p0s4l60vl9p9r8oeck3fzbayr1 0 638926 7855858 7578936 2026-06-13T21:37:50Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855858 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=reg|vardas=Kenetas I|titulas=Škotijos karalius|vaizdas=History-kenneth.jpg|vaizdo plotis=|epigrafas=Kenetas I|visas vardas=|valdymo pradžia=|karūnavimas=|valdymo pabaiga=|kiti titulai=|dinastija=[[Alpinai]]|gimė={{gimė|810||}}|mirė={{mirė|858|02|13|810||}}|mirties vieta=[[Forteviotas]], [[Škotija]] {{flagicon image|Flag of Scotland (1542–2003, sky blue).svg}}|palaidotas=|titulas0=[[Vaizdas:Royal_Arms_of_the_Kingdom_of_Scotland.svg|30px]] [[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]]|fonas0=reg|kelintas0=|valdė0={{pradžia|843||}} - {{pabaiga|858|02|13|843||}}|ankstesnis0=|vėlesnis0=|pirmtakas0=''pareigos įkurtos''|įpėdinis0=[[Donaldas I]]|vikiteka=Category:Kenneth I of Scotland|tėvas=[[Alpinas]]|gimimo_vieta=[[Ajona]]|titulas1=[[Piktai|Piktų]] karalius|valdė1={{pradžia|843||}} - {{pabaiga|858|02|13|843||}}|pirmtakas1=[[Drestas X]]|įpėdinis1=[[Donaldas I]]|titulas2=[[Dalriada|Dalriados]] karalius|valdė2={{pradžia|841||}} - {{pabaiga|850|||841||}}|pirmtakas2=[[Alpinas]]|įpėdinis2=''pareigos panaikintos''|vaikai=[[Konstantinas I (Škotija)|Konstantinas I]]<br>[[Aedas (Škotija)|Aedas]]}} '''Kenetas I''' ({{en|Kenneth MacAlpin}}, {{gd|Coinneach mac Ailpein}}, [[810]]–[[858]] m.) – [[Dalriada|Dalriados]] karalius (841–850 m.), [[Piktai|piktų]] karalius (843–858 m.) ir pirmasis Albos ([[Škotija|Škotijos]]) karalius (843–858 m.), greičiausiai [[Gėlai|gėlų]] kilmės. == Biografija == Jis paveldėjo Dalriados sostą iš savo tėvo [[Alpinas|Alpino]], [[Alpinai|Alpinų dinastijos]] įkūrėjo. 843–850 m. Kenetas I užkariavo piktų karalystę ir pradėjo kampaniją,{{Sfn|Henderson|2004|pp=115–121}} kuria siekė užgrobti visą Škotiją ir asimiliuoti piktus, todėl po mirties buvo pramintas ''An Ferbasachu'' („Užkariautoju“).{{Sfn|Skene|1867|p=83}} [[Forteviotas]] tapo jo karalystės sostine, jis taip pat kovojo su [[Stratklaido karalystė|Stratklaido karalystės]] [[Britai (keltai)|britais]] ir iš [[Skandinavija|Skandinavijos]] įsiveržusiais [[Vikingai|vikingais]].{{Sfn|Anderson|2004b|p=1}}{{Sfn|Mackenzie|2003|p=94}} Kenetas I tradiciškai laikomas Škotijos, tuo metu vadintos Alba, įkūrėju, nors, kaip ir jo tiesioginiai įpėdiniai, jis turėjo piktų karaliaus titulą. Vienoje kronikoje Kenetas vadinamas pirmuoju Škotijos įstatymų leidėju, tačiau informacijos apie jo priimtus įstatymus nėra.{{Sfn|Fyodorov|2017|p=80}} Pasak Alsterio metraščių, karalius mirė 858 m. Albos karalių kronikoje rašoma, kad jis mirė vasario mėnesį Forteviote dėl [[Auglys|auglio]]. Istorikai mano, kad ši data galėtų būti vasario 13 d. Keneto įpėdiniu tapo jo brolis [[Donaldas I]]. Šiuo laikotarpiu susiformavo iki XI a. pradžios Škotiją valdžiusi Alpinų dinastija.{{Sfn|Anderson|2004b|p=1}}{{Sfn|Fedosov|2014|p=80}}{{Sfn|Tytler|1920|p=45}} == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * {{Cite book |last=MacKay |first=A. J. G |editor-first=Leslie |editor-last=Stephen |chapter=Kenneth I |volume=30, Johnes to Kenneth |url=https://books.google.com/books?id=BCUJAAAAIAAJ |title=Dictionary of National Biography |year=1892 |publisher=Oxford University Press |location=Oxford |isbn=978-1402170669 }} * {{Cite book|last=Mackenzie|first=Agnes M.|author-link=|title=The Foundations of Scotland|url=https://archive.org/details/foundationsofsco0000mack|location=Edinburgh|publisher=Oliver and Boyd|year=1957|ref={{SfnRef|Mackenzie|2003}}|isbn=9781406706505}} * {{Cite book |first=Rosemary |last=Goring |title=Scotland: An Autobiography: 2,000 Years of Scottish History by Those Who Saw It Happen |publisher=ABRAMS |year=2009 |isbn=9781468303124 }} * {{Cite web |url=http://www.ucc.ie/celt/published/G105003/index.html |title=Genealogies from Rawlinson B 502 |date=23 February 2013 |publisher=CELT |ref={{SfnRef|CELT|2013}} }} * {{Cite book|last=Skene|first=William Forbes|author-link=|year=1867|title=Chronicles of the Picts, Chronicles of the Scots, and Other Early Memorials of Scottish History|url=https://archive.org/details/chroniclespicts00skengoog|location=Edinburgh|publisher=Edinburgh General Register House|isbn=1443788481}} * {{Cite journal |last=Dumville |first=David Norman Dumville |author-link= |year=2018 |title=Gaelic Macro-Genealogy and the Development of an Origin-Legend for the Kingdom of Alba |journal=The Innes Review |volume=69 |issue=2 |pages=165–170 |doi=10.3366/inr.2018.0174 |s2cid=165316641 |issn=0020-157X |eissn=1745-5219 }} * {{Cite book|first=Alex|last=Woolf|author-link=|title=From Pictland to Alba: Scotland, 789–1070|url=https://archive.org/details/frompictlandtoal0000wool|series=New Edinburgh History of Scotland|year=2007|isbn=978-0748612345}} * {{Cite book|first=Patrick|last=Fraser Tytler|author-link=|title=History of Scotland|publisher=Black|year=2007|isbn=978-0371029947|ref={{SfnRef|Tytler|1920}}}} {{start box}} {{s-hou|[[Alpinai]]|3=810 m.|5=858 m.|4=}} {{s-reg|}} {{succession box | before =''nėra'' | title =[[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]] | years =[[843]]–[[858]] m. | after =[[Donaldas I]] }} {{end}} {{Škotijos monarchai}} [[Kategorija:Piktų karaliai]] [[Kategorija:Škotijos karaliai]] [[Kategorija:Alpinai]] 1s9elpicqxfqfs3hvdlknr2gorpecpr 0 639081 7855848 7578942 2026-06-13T21:27:37Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855848 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=reg|vardas=Eochaidas|titulas=Škotijos karalius|vaizdo plotis=|visas vardas=|valdymo pradžia=|karūnavimas=|valdymo pabaiga=|kiti titulai=|gimė=IX a.|mirė=[[889]] m.|palaidotas=|titulas0=[[Vaizdas:Royal_Arms_of_the_Kingdom_of_Scotland.svg|30px]] [[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]]|fonas0=reg|kelintas0=|valdė0={{pradžia|878||}} - {{pabaiga|889|||878||}}|vėlesnis0=|pirmtakas0=[[Aedas (Škotija)|Aedas]]|įpėdinis0=[[Donaldas II]]|titulas1=[[Piktai|Piktų]] karalius|valdė1={{pradžia|878||}} - {{pabaiga|889|||878||}}|pirmtakas1=[[Aedas (Škotija)|Aedas]]|įpėdinis1=[[Donaldas II]]}} '''Eochaidas''' ({{gd|Eochaid}}) – IX a. [[Britai (keltai)|britas]], galbūt valdęs kaip [[Stratklaido karalystė|Stratklaido]] karalius ir [[Piktai|piktų]] (Škotijos) karalius. Rašoma, kad Eochaido motina buvo Škotijos karaliaus [[Kenetas I|Keneto I]] duktė.<ref>[[Eochaidas#E3|Edmonds (2015)]] p. 60; [[Eochaidas#A2|Anderson, MO (2010)]] p. 123; [[Eochaidas#B9|Bartrum (2009)]] p. 286; [[Eochaidas#D4|Downham (2007)]] p. 163; [[Eochaidas#B8|Bhreathnach (2005)]] p. 269; [[Eochaidas#B4|Broun (2004d)]] p. 127; [[Eochaidas#H3|Hudson, BT (1996)]] p. 206; [[Eochaidas#H2|Hudson, BT (1998)]] pp. 149, 154; [[Eochaidas#O2|Ó Corráin (1998a)]] § 38; [[Eochaidas#O3|Ó Corráin (1998b)]] p. 331; [[Eochaidas#H4|Hudson, BT (1994)]] pp. 52, 55, 164 tab. 2a, 173 genealogy 6, 174 n. 3; [[Eochaidas#A1|Anderson, AO (1922)]] p. 363; [[Eochaidas#S3|Skene (1867)]] p. 9.</ref> Ši motiniška kilmė iš karališkosios [[Alpinai|Alpinų dinastijos]] gali būti priežastis, kodėl po Keneto I sūnaus [[Aedas (Škotija)|Aedo]] mirties 878 m. karalystę valdė Eochaidas.<ref>[[Eochaidas#B6|Broun (2015a)]]; [[Eochaidas#C3|Clarkson (2014)]] ch. 3 ¶ 24; [[Eochaidas#C7|Clarkson (2010)]] ch. 8 ¶ 25; [[Eochaidas#W2|Woolf (2007)]] p. 116; [[Eochaidas#B12|Broun (2004a)]]; [[Eochaidas#H4|Hudson, BT (1994)]] pp. 54–55; [[Eochaidas#W1|Williams; Smyth; Kirby (1991)]] p. 4; [[Eochaidas#S1|Smyth (1989)]] p. 215.</ref> Pasak įvairių šaltinių, Aedą nužudė neaiškios kilmės [[Girikas]], kuriam po Aedo mirties taip pat buvo suteiktas karaliaus titulas.<ref>[[Eochaidas#W2|Woolf (2007)]] p. 116; [[Eochaidas#C1|Calise (2002)]] pp. 166–167, 173, 233; [[Eochaidas#D3|Duncan (2002)]] p. 11; [[Eochaidas#A1|Anderson, AO (1922)]] p. 357, 357 n. 2; [[Eochaidas#S3|Skene (1867)]] pp. 151, 204, 288, 301, 400.</ref> Neaišku, ar Eochaidas ir Girikas buvo giminaičiai, sąjungininkai, ar net varžovai. Nors gali būti, kad jie vienu metu valdė karalystę kaip sąjungininkai, taip pat gali būti, kad jie valdė paeiliui kaip priešininkai.<ref>[[Eochaidas#O1|Oram (2011)]] ch. 5; [[Eochaidas#C7|Clarkson (2010)]] ch. 8 ¶ 25; [[Eochaidas#D3|Duncan (2002)]] p. 12; [[Eochaidas#S1|Smyth (1989)]] p. 216.</ref> Remiantis įvairiais šaltiniais, Eochaidas ir Girikas buvo nušalinti nuo karaliavimo 889 m.<ref>[[Eochaidas#C7|Clarkson (2010)]] ch. 9 ¶ 3.</ref> Juos pakeitęs karalius alpinas [[Donaldas II]] galėjo būti atsakingas už priverstinį režimo pasikeitimą.<ref>[[Eochaidas#C3|Clarkson (2014)]] ch. 3 ¶ 26; [[Eochaidas#W2|Woolf (2007)]] p. 125; [[Eochaidas#W1|Williams; Smyth; Kirby (1991)]] p. 143.</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == {{refbegin}} *{{cite book|year=1922|editor1-last=Anderson|editor1-first=AO|title=Early Sources of Scottish History, A.D. 500 to 1286|url=https://archive.org/details/cu31924028144313|volume=1|publisher=Oliver and Boyd|location=London|ol=14712679M|ref=A1}} *{{cite journal |last=Anderson |first=AO |year=1930 |title=The Prophecy of Berchan |journal=Zeitschrift für celtische Philologie |volume=18 |pages=1–56 |eissn=1865-889X |issn=0084-5302 |doi=10.1515/zcph.1930.18.1.1 |s2cid=162902103 |ref=A3 }} *{{cite web|year=n.d.|url=http://image.ox.ac.uk/show?collection=bodleian&manuscript=msrawlb489|title=Bodleian Library MS. Rawl. B. 489|website=Early Manuscripts at Oxford University|publisher=Oxford Digital Library|access-date=3 August 2017|ref=B18}} *{{cite book|editor-last=Charles-Edwards|editor-first=T|year=2006|title=The Chronicle of Ireland|series=Translated Texts for Historians|publisher=Liverpool University Press|location=Liverpool|isbn=978-0-85323-959-8|ref=C16}} *{{cite journal |last=Alcock |first=L |year=1975–1976 |title=A Multi-Disciplinary Chronology for Alt Clut, Castle Rock, Dumbarton |url=http://archaeologydataservice.ac.uk/catalogue/adsdata/arch-352-1/dissemination/pdf/vol_107/107_103_113.pdf |volume=107 |journal=Proceedings of the Society of Antiquaries of Scotland |pages=103–113 |issn=0081-1564 |eissn=2056-743X |ref=A4 }} *{{cite journal |last1=Alcock |first1=L |last2=Alcock |first2=EA |last3=Driscoll |first3=ST |year=1989 |title=Reconnaissance Excavations on Early Historic Fortifications and Other Royal Sites in Scotland, 1974–84: 3, Excavations at Dundurn, Strathearn, Perthshire, 1976–77 |url=http://archaeologydataservice.ac.uk/catalogue/adsdata/arch-352-1/dissemination/pdf/vol_119/119_189_226.pdf |volume=119 |journal=Proceedings of the Society of Antiquaries of Scotland |pages=189–226 |issn=0081-1564 |eissn=2056-743X |ref=A5 }} *{{cite book|last1=Allen|first1=JR|last2=Anderson|first2=J|year=1903|title=The Early Christian Monuments of Scotland|volume=3|url=https://archive.org/details/earlychristianmo03alle|publisher=Neill & Co. Limited|location=Edinburgh|ref=A6}} *{{cite book|last=Anderson|first=MO|year=2010|orig-year=1982|chapter=Dalriada and the Creation of the Kingdom of the Scots|editor1-last=Whitelock|editor1-first=D|editor2-last=McKitterick|editor2-first=R|editor3-last=Dumville|editor3-first=D|title=Ireland in Early Mediaeval Europe: Studies in Memory of Kathleen Hughes|url=https://archive.org/details/irelandinearlyme0000unse|publisher=Cambridge University Press|location=Cambridge|isbn=978-0-521-23547-1|pages=[https://archive.org/details/irelandinearlyme0000unse/page/106 106]–132|ref=A2}} {{refend}} {{start box}} {{s-hou|||name=Eochaidas|IX a.|5=889 m.}} {{s-reg|}} {{succession box | before =[[Aedas (Škotija)|Aedas]] | title =[[Sąrašas:Škotijos karaliai|Škotijos karalius]] | years =[[878]]–[[889]] m.<br>''kartu su [[Girikas|Giriku]]'' | after =[[Donaldas II]] }} {{end}} {{Škotijos monarchai}} [[Kategorija:Piktų karaliai]] [[Kategorija:Škotijos karaliai]] fkds40cybpcbyz3jc0o1v8nlkxvedbw 0 639733 7855901 7614496 2026-06-13T22:29:05Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855901 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė|title=Nacionalinis frontas<br>''{{nobold|Balli Kombëtar}}'' |titlestyle= |above= |abovestyle= |image=[[Vaizdas:Balli Kombetar.png|200px]] |label3=Veiklos teritorija |data3=[[Albanija]] |label4=Veikimo data |data4=1942–1945 m. |label5=Ideologija |data5=[[Nacionalizmas]]<br>[[Antikomunizmas]]<br>[[Fašizmas]]<br>[[Konservatizmas]] |label8=Priešininkai |data8={{flag|Italy|1943}}<br>{{flagicon image|Flag_of_the_Democratic_Government_of_Albania_(1944–1946).svg}} [[Nacionalinis išsivadavimo judėjimas (Albanija)|Albanijos partizanai]] (1943–1945)<br>{{flagicon|Jugoslavija}} [[Jugoslavijos partizanai]]<br>{{flagicon|Greece|old}} [[Nacionalinė respublikonų graikų lyga|EDES]]<br>{{flagicon image|Flag_of_the_Chetniks.svg}} [[Četnikai]] |below= |label6=Dydis |data6=35 000–50 000<ref>[[#Thomas|Thomas (2006)]], pp. 43–44</ref> |label7=Sąjungininkai |data7={{flagicon image|Flag_of_the_Democratic_Government_of_Albania_(1944–1946).svg}} [[Nacionalinis išsivadavimo judėjimas (Albanija)|Albanijos partizanai]] (1942–1943)<br>{{flagicon|Trečiasis Reichas}} [[Trečiasis Reichas]] (1944) }} '''Nacionalinis frontas''' ({{sq|Balli Kombëtar}}) – [[Albanai|albanų]] [[Nacionalizmas|nacionalistinis]]<ref name=":0">{{Cite book|last=Rashke|first=Richard|url=https://books.google.com/books?id=Z-0hsC2iFq8C|title=Useful Enemies: America's Open-Door Policy for Nazi War Criminals|date=2013-01-22|publisher=Open Road Media|isbn=978-1-4804-0159-4|pages=214|language=en}}</ref>{{sfn|Fischer|1999|p=274}}<ref name="Isakovic 114">{{Cite book|last=Isakovic|first=Zlatko|url=https://books.google.com/books?id=4qiaDwAAQBAJ|title=Identity and Security in Former Yugoslavia|date=2019-05-24|publisher=Routledge|isbn=978-1-351-73349-6|pages=114|language=en}}</ref><ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=5ebkAAAAMAAJ&q=Ali+K%C3%ABlcyra|title=European Resistance Movements, 1939-1945|date=1964|publisher=Pergamon Press|language=fr}}</ref> ir [[Antikomunizmas|antikomunistinis]] pasipriešinimo judėjimas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais.<ref>Ermenji, A. and Frashëri, M. (1944), 'Manifest i Ballit Kombëtar', Mid'hat Frashëri: Vepra të zgjedhura, Vol.1, pp.597-609. [as cited in the National Archives, War Office 204/13036].</ref><ref>Frashëri, M. (1944), 'Shpifni, shpifni, se diçka do të mbetet!: Komunizmi s'ka asnje ndryshim nga fashizmi', Mid'hat Frashëri: Vepra të zgjedhura, Vol.1, pp.597-609.</ref><ref>Frashëri, M. (1945), 'Balli Kombëtar i keqkuptuar dhe i keqinterpretuar' , Mid'hat Frashëri: Vepra të zgjedhura, Vol.1, pp.615-621.</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.oxfordartonline.com/groveart/view/10.1093/gao/9781884446054.001.0001/oao-9781884446054-e-7000085195|title=Tiranë|last=Frashëri|first=Gjergj|date=2003|publisher=Oxford University Press|series=Oxford Art Online|doi=10.1093/gao/9781884446054.article.t085195|isbn=978-1-884446-05-4}}</ref> Jam vadovavo [[Ali Këlcyra]] ir [[Midhat Frashëri]].<ref name="Jelavich">{{cite book|last=Jelavich|first=Barbara|title=History of the Balkans, Vol. 2: Twentieth Century|year=1983|publisher=Cambridge University Press|isbn=0-521-27459-1|page=[https://archive.org/details/historyofbalkans0000jela/page/274 274]|url=https://archive.org/details/historyofbalkans0000jela/page/274}}</ref> Judėjimą sudarė žemvaldžių elito nariai, liberalūs nacionalistai, nepritariantys komunizmui, ir kiti Albanijos visuomenės sluoksniai.<ref name="Fischer115116260">{{harvnb|Fischer|1999|pp=115–116, 260}}.</ref><ref name="Ramet141142">{{harvnb|Ramet|2006|pp=141–142}}.</ref><ref name="Rossos185186">{{harvnb|Rossos|2013|pp=185–186}}.</ref> Nacionalinio fronto šūkis: „Shqipëria Shqiptarëve, Vdekje Tradhëtarëve“ (Albanija albanams, mirtis išdavikams).{{sfn|Pearson|2006|p=272}} Galiausiai judėjimas prisijungė prie [[Trečiasis Reichas|nacių]] įkurtos [[Vokietijos okupacija Albanijoje|marionetinės vyriausybės]] ir su naciais kartu kovojo prieš [[Komunizmas|komunistines]] [[Nacionalinis išsivadavimo judėjimas (Albanija)|partizanų grupes]].<ref>Agnes Mangerich, Albanian escape, 2010, 6</ref><ref>Bideleux, Robert & Jeffries Ian, The Balkans – A post – communist History, 2007, 525</ref> Nacionalinis frontas vykdė teroro aktus, kurių kulminacija buvo žiaurūs veiksmai prieš [[Serbai|serbų]] ir [[Graikai|graikų]] civilius.{{sfn|King|Mason|2006|p=32}}{{sfn|Jankowski|2014}}{{sfn|Mangerich|2010|p=6}} == Istorija == [[Vaizdas:Map of Albania during WWII.png|thumb|222x222px|left|Albanijos žemėlapis 1941 m. rugpjūčio mėn.]] [[Vaizdas:Balli Kombetar Debar.jpg|miniatiūra|245x245px|Nacionalinio fronto kariai [[Debaras|Debare]].]] Nors A. Këlcyra ir M. Frashëri beveik nuo pat [[Italijos protektoratas Albanijoje (1939–1943)|1939 m. fašistinės okupacijos pradžios]] inicijavo pasipriešinimo Italijos valdžiai akcijas, jos praktiškai nesukūrė jokios karinės organizacijos atvirai kovai su okupantu. Albanų nacionalistai nuo 1942 m. pabaigos pradėjo nereguliarią kovą prieš italų įgulas.<ref>{{Cite book|last=Elsie|first=Robert|url=https://books.google.com/books?id=haFlGXIg8uoC&pg=PA30|title=Historical Dictionary of Albania|publisher=Scarecrow Press|date=2010-03-30|isbn=978-0-8108-6188-6|pages=30|language=en}}</ref> Nacionalinis frontas oficialiai įkurtas 1942 m. lapkričio mėn., sujungus kelių nacionalistų pastangas. Jis bandė bendradarbiauti su Albanijos komunistų partizanais, vadovaujamais [[Enver Hoxha]] ir susibūrusiais į „Nacionalinį išsivadavimo judėjimą“ (LANÇ), bandydamas pritraukti juos prie nacionalistinio kelio, tačiau Frontas pasmerkė bet kokį LANÇ bendradarbiavimą su [[Jugoslavijos partizanai|Jugoslavijos partizanais]], kuriuos laikė prigimtiniais Albanijos priešais. Taip suiro bendradarbiavimo planai. 1943 m. [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijai]] atsidūrus ties pralaimėjimo riba, Albanijos nacionalinis išsivadavimo jūdėjimas (LANÇ) ir Nacionalinis frontas surengė susirinkimą Mukje kaime. Nacionalinis frontas sudarė trapią sąjungą su komunistų vadovaujama LANÇ ir veikė kaip pasipriešinimo grupė prieš italus.{{sfn|Fischer|1999|pages=132–133}} Po Mukje susitarimo miglota abipusė tolerancija, egzistavusi tarp nacionalistų ir komunistų, greitai išgaravo. [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] negalėjo garantuoti, kad [[Kosovas]] bus Albanijos dalis,{{sfn|Vickers|1998|pages=132}} nes jie pasisakė už okupuotų tautų atkūrimą pagal iki Antrojo pasaulinio karo buvusias sienas, todėl judėjimas su jais nenorėjo bendradarbiauti. Nepaisant to, kad jų požiūris į Sąjungininkus buvo atsainus, nacionalistai baiminosi, kad Sąjungininkų pergalė kare gali lemti LANÇ pergalę ir komunistų kontrolę Albanijoje.{{sfn|Pearson|2006}} Jų silpną požiūrį į [[Jungtinė Karalystė|britus]] skatino ir noras išsaugoti okupuotą suvienytą albanų valstybę pagal 1941 m. italų nubrėžtas sienas, nes jie labai priešinosi ir baiminosi, kad jugoslavams vėl atitektų Kosovas ir [[Debaras]], ir bijojo, kad Sąjungininkai, remdami graikus, gali sutrukdyti jiems atsiimti [[Čamerija|Čameriją]] ir atimti iš jų pietines [[Korčė|Korčės]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] provincijas, kurios buvo jų judėjimo šerdis.{{sfn|Pearson|2006}} Tikraisiais savo priešais jie laikė jugoslavus ir graikus.{{sfn|Pearson|2006}} Mukje susitarimas iš karto sukėlė priešišką Jugoslavijos atstovo Albanijoje [[Svetozar Vukmanović]] reakciją. Jis pasmerkė susitarimą ir darė spaudimą LANÇ, kad šis nedelsiant jį panaikintų, o Jugoslavijos komunistų lyderis [[Milovanas Džilasas|Milovan Djilas]] vėliau Nacionalinį frontą pavadino „albanų fašistais“.{{sfn|Fischer|1999|p=274}} Prieš italus kovojusiam Nacionaliniam frontui kilo grėsmė susidurti su didesnėmis LANÇ ir Sąjungininkų remiamų Jugoslavijos partizanų pajėgomis.{{sfn|Roberts|1987}} 1943 m. rudenį, Italijai pasidavus, nacistinė Vokietija okupavo visą Albaniją. Bijodami didesnių pajėgų, Frontas sudarė sandėrį su vokiečiais ir [[Tirana|Tiranoje]] suformavo „neutralią vyriausybę“, kuri tęsė karą su LANÇ ir Jugoslavijos partizanais.<ref name="Morrock2010">{{cite book|author=Richard Morrock|title=The Psychology of Genocide and Violent Oppression: A Study of Mass Cruelty from Nazi Germany to Rwanda|url=https://books.google.com/books?id=CZtnAbKkOmIC|date=2010-10-11|publisher=McFarland|isbn=978-0-7864-5628-4}}</ref><ref name="Abbott1983">{{cite book|author=Peter Abbott|title=Partisan Warfare 1941–45|url=https://books.google.com/books?id=z1CNJitx5RkC&pg=PA27|year=1983|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-0-85045-513-7|pages=27–}}</ref><ref name="Winnifrith2002">{{cite book|author=Tom Winnifrith|title=Badlands, Borderlands: A History of Northern Epirus/Southern Albania|url=https://books.google.com/books?id=dkRoAAAAMAAJ|year=2002|publisher=Duckworth|isbn=978-0-7156-3201-7|page=26}}</ref> === Albanijoje === [[Vaizdas:Mithat-Frashri---1880---1949.jpg|thumb|198x198px|[[Midhat Frashëri]], Nacionalinio fronto lyderis.]] Albanų nacionalistas [[Safet Butka]] įvairiais laikotarpiais bandė bendradarbiauti su komunistų dominuojamu Nacionalinu išsivadavimo judėjimu (LANÇ). 1943 m. sausį Pietų Albanijoje kai kurie partizanų daliniai kartu su „Balli Kombëtar“ kovėsi [[Džormo mūšis|Džormo mūšyje]], kur nugalėjo ir sutriuškino italų karius.{{sfn|Pearson|2006|page=230}} 1943 m. vasario mėn. jis surengė susitikimą su LANÇ atstovais ir 1943 m. kovo mėn. buvo pasiektas susitarimas dėl bendradarbiavimo. Be to, 1943 m. rugpjūtį sudarė dar vieną vietinį susitarimą ir buvo vienas iš Mukje susitarimo iniciatorių ir rėmėjų.<ref name="Dezhgiu">{{cite news|url=http://www.lajmishqip.com/?p=568|last=Dezhgiu|first=Muharrem|title=Safet Butka, Luftetar per Mbrojtjen e Idealit Kombetar|date=2006-05-28|work=Lajmi Shqip|language=sq|access-date=2011-08-03|archive-date=2013-12-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20131203014222/http://www.lajmishqip.com/?p=568|url-status=dead}}</ref> Komunistų vadovaujama LANÇ reikalavo, kad po karo Kosovas būtų perduotas Albanijai. 1943 m. rugpjūtį LANÇ susitiko su nacionalistais ir susitarė dėl [[Didžioji Albanija|Didžiosios Albanijos]] įkūrimo.<ref name="Filipović1989">{{cite book|author=Gordana Filipović|title=Kosovo—past and present|url=https://books.google.com/books?id=1TC5AAAAIAAJ|year=1989|publisher=Review of International Affairs|pages=134–142|quote=}}</ref><ref name="Bataković2007">{{cite book|author=Dušan T. Bataković|title=Kosovo and Metohija: living in the enclave|url=https://books.google.com/books?id=eGM_AQAAIAAJ|year=2007|publisher=Serbian Academy of Sciences and Arts, Institute for Balkan Studies|isbn=9788671790529|quote=}}</ref> Tačiau susitarimas truko neilgai, nes jį pasmerkė Albanijos komunistai.<ref name="Bataković2007" /> Albanijos pietuose paaštrėjo priešprieša tarp komunistų ir nacionalistų. Komunistai beveik iš karto atsisakė Mukje susitarimo ir, baimindamiesi, kad britai gali atidaryti antrąjį frontą [[Balkanai|Balkanuose]] ir paremti nacionalistus, išleido įsakymą sunaikinti Nacionalinį frontą, kad ir kur jis būtų rastas.<ref name="Frances Trix">{{cite book|author=Frances Trix|title=The Sufi Journey of Baba Rexheb|url=https://books.google.com/books?id=zyF_-9TtoUsC&pg=PA72|year=2009|publisher=University of Pennsylvania Press|isbn=978-1-934536-12-4|page=72}}</ref> Šie veiksniai prisidėjo prie to, kad Nacionaliniame fronte susiformavo stipri neapykanta komunistams. Sudarę kolaborantų vyriausybę, nacionalistai smarkiai spaudė komunistus.{{sfn|Pearson|2006}} Į pietvakarius nuo Tiranos jie sunaikino gana didelį komunistų partizanų būrį.{{sfn|Pearson|2006}} 1943 m. rudenį Nacionalinis frontas, padedamas Vokietijos pajėgų, taip pat įsitraukė į įnirtingas kovas su [[Šiaurės Epyro išsivadavimo frontas|Šiaurės Epyro išsivadavimo frontu]] Pietų Albanijoje. Per šiuos susirėmimus ši graikų nacionalistų grupuotė buvo sunaikinta ir išnyko kaip kovinė jėga.<ref>{{cite web|url=https://www.files.ethz.ch/isn/38652/2001_Jul_2.pdf|title=The Greek Minority in Albania in the Aftermath of Communism}}</ref> Įsteigus Didįjį Trejetą, vokiečiai pradėjo pralaimėti karą. Tai turėjo įtakos ir padėčiai Albanijoje, nes vokiečiai negalėjo aprūpinti nacionalistų. Susiklosčius palankiai komunistams situacijai, partizanai pradėjo plataus masto Nacionalinio fronto puolimą. Britų ryšių karininkai Albanijoje pastebėjo, kad komunistai gautus ginklus daug dažniau naudojo kovai su albanais nei vokiečių persekiojimui.<ref name="Frances Trix" /> Vakarai pažymėjo, kad komunistai nebūtų laimėję be Didžiosios Britanijos, [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] ir Jugoslavijos paramos ir ginkluotės ir kad LANÇ nebijojo žudyti savo tautiečių.<ref>{{cite book|author=Irene Grunbaum|title=Escape Through the Balkans: The Autobiography of Irene Gr_nbaum|url=https://books.google.com/books?id=TSzUvxV0WVQC&pg=PA187|year=1996|publisher=U of Nebraska Press|isbn=0-8032-7082-8|page=187}}</ref> === Kosove ir Vardaro regione === [[Vaizdas:BK Prizren 1944.jpg|miniatiūra|Nacionalistai atvykstą į [[Prizrenas|Prizreną]].|kairėje|238x238px]] Nacionalistai Kosove ir [[Vardaro Makedonija|Vardaro regione]] išryškėjo po Italijos kapituliacijos 1943 m. rugsėjį. 1943 m. rugsėjo 9 d. jie iš italų užėmė [[Struga|Strugą]] ir [[Debaras|Debarą]], pasiimdami didžiąją dalį paliktos karinės įrangos.{{sfn|Pearson|2006|p=271,272}} Įkūrus Albanijos okupuotą valdžią, į naujos vyriausybės formavimą įsitraukė pagrindiniai Kosovo „Balli Kombëtar“ nariai. 1943 m. lapkričio 6 d. Berlynas paskelbė, kad regentai ir asamblėja sudarė vyriausybę, kuriai vadovauja Kosovo albanas [[Rexhep Mitrovica]],{{sfn|Fischer|1999|p=262}} 1942 m. prisijungęs prie „Balli Kombëtar“ judėjimo ir didžiąją Italijos okupacijos laikotarpio dalį praleidęs Porto Romano kalėjime netoli [[Duresis|Duresio]].<ref>{{cite book|title=A Biographical Dictionary of Albanian History|last=Elsie|first=Robert|year=2012|publisher=ib tauris & co ltd|isbn=978-1-78076-431-3|pages=314|url=https://books.google.com/books?id=pgf6GWJxuZgC&pg=PA108}}</ref> Tarp Mitrovica ministrų kabineto narių, kurių dauguma buvo nacionalistai ir susiję su Vokietija ar [[Austrija]], buvo ir [[Xhafer Deva]].{{sfn|Pearson|2006|pp=301–302}} Deva, taip pat iš Kosovo kilęs nacionalistas, buvo paskirtas Rexhep Mitrovica vyriausybės vidaus reikalų ministru ir bendradarbiavo su vokiečiais, kad pasipriešintų komunistų pajėgų plitimui šiaurėje,{{sfn|Elsie|2012|p=109}} todėl jam suteiktas tiesioginis vadovavimas naujosios vyriausybės pajėgoms.{{sfn|Pearson|2006|pp=302}} Kovos Kosove vyko etniniu ir ideologiniu pagrindu: albanų „Balli Kombëtar“ pajėgos kovojo su daugiausia serbų partizanais. Vardaro Makedonijoje vokiečių ir nacionalistų pajėgos retkarčiais susidurdavo su jugoslavų partizanais. [[Kičevas|Kičevo]] miestą, kuris po Italijos kapituliacijos liko Makedonijos ir Albanijos partizanų dalinių rankose,{{sfn|Pearson|2006|p=271,272}} 1943 m. lapkričio pradžioje užpuolė [[Xhem Hasa]] nacionalistai. Po 7 dienas trukusių įnirtingų kovų partizanai buvo nugalėti ir priversti trauktis iš miesto.<ref>{{cite book|author=Vojnoistorijski institut (Belgrade, Serbia)|title=The National Liberation War and Revolution in Yugoslavia (1941-1945): Selected Documents|url=https://books.google.com/books?id=mFwNAAAAIAAJ|year=1982|publisher=Military History Institute of the Yugoslav People's Army}}</ref> [[Fiqri Dine]], Xhem Hasa ir Hysni Dema bei trys vokiečių majorai taip pat vadovavo karinėms kampanijoms prieš albanų ir jugoslavų partizanus.<ref>{{cite book|author=Owen Pearson|title=Albania as Dictatorship and Democracy|url=https://books.google.com/books?id=D4wx7kQp4bgC&pg=PA228|year=2006b|publisher=Bloomsbury Academic|isbn=978-1-84511-105-2|page=228}}</ref> Kai penktoji partizanų brigada atkovojo Makelare, esančią pusiaukelėje tarp Debaro ir [[Peškopija|Peškopijos]], vokiečiai, padedami Xhem Hasa nacionalistų pajėgų, surengė puolimą iš Debaro ir sutriuškino partizanus.<ref>{{cite book|title=Albania in the twentieth century: a history, Volume 2|author=Owen Pearson|year=2004|isbn=9781845110130|url=https://books.google.com/books?id=JWppAAAAMAAJ&q=Xhemal+Gostivari}}</ref> Pagrindiniai „Balli Kombëtar“ centrai šiuose regionuose buvo [[Kosovo Mitrovica]], [[Drenica]] ir [[Tetovas]]. Buvo pastebėta, kad šiuose regionuose Nacionalinio fronto nacionalistai buvo agresyvesni nei Albanijoje.{{sfn|Ramet|2006|p=141}} Dabar, kai situacija pasisuko jų naudai, daugelis nacionalistų pamatė galimybę atkeršyti savo kaimynams serbams už kančias, kurias jie patyrė per pastaruosius du dešimtmečius, ir sudegino galbūt net 30 000 serbų ir [[Juodkalniečiai|juodkalniečių]] namų.{{sfn|Ramet|2006|p=141}} Labiausiai nuo šių išpuolių nukentėjo tarpukario laikotarpiu Kosove apsigyvenę serbai.{{sfn|Ramet|2006|p=141}} 1944 m. spalį, vokiečių armijai pradėjus trauktis per Kosovą, prasidėjo įnirtingi mūšiai tarp vokiečių ir partizanų. Išvijus vokiečius, [[Josip Broz Tito]] įsakė surinkti ginklus Kosove ir suimti žymius albanus. Šis įsakymas nebuvo palankiai sutiktas ir kartu su aistromis dėl Kosovo sukėlė sukilimą.<ref name=":2">{{Cite book|title=The Three Yugoslavias: State-building and Legitimation, 1918–2005|last=P. Ramet|first=Sabrina|year=2006|pages=156|isbn=0253346568|url=https://books.google.com/books?id=FTw3lEqi2-oC&q=balli+kombetar}}</ref> 1944 m. gruodžio 2 d. antikomunistai albanai iš Drenicos regiono užpuolė Trepčos kasybos kompleksą ir kitus objektus. Šie antikomunistai, kurių buvo ne daugiau kaip 2 000 vyrų, sugebėjo du mėnesius atremti 30 000 karių partizanų pajėgas.<ref name=":2" /> Jugoslavijos partizanams paskelbus pergalę, Kičevo, [[Gostivaras|Gostivaro]] ir Tetovo apylinkėse likę nacionalistai bandė išlaikyti regiono kontrolę.<ref>{{Cite web|url=http://www.zemrashqiptare.net/article/Personalitete/11309/?highlight=Mefail+Shehu&match=|title=Zemra Shqiptare|website=zemrashqiptare.net|access-date=2015-10-31}}</ref> Kosove prasidėjo „masinis ginkluotas sukilimas“, kuriam vadovavo „Balli Kombëtar“ (tuo metu vis dar turėjęs apie 9 000 karių), siekęs pasipriešinti Kosovo inkorporavimui į komunistinę Jugoslaviją.<ref name=":2" /> Tik 1945 m. liepą Jugoslavijos partizanams pavyko numalšinti sukilimą ir įtvirtinti Kosovo kontrolę.<ref name=":2" /> === Juodkalnijoje ir Sandžako regione === 1941 m. dalis [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] ir [[Sandžakas (regionas)|Sandžako]] buvo prijungti prie Albanijos. Prijungti šie miestai: [[Bijelo Polė]], [[Tutinas]], [[Plavas]], [[Gusinė]], [[Rožajė]] ir [[Ulcinis]]. Kai kurie šiuose regionuose gyvenę Jugoslavijos musulmonai stojo albanų pusėn. Buvęs [[Novi Pazaras|Novi Pazaro]] meras [[Aćif Hadžiahmetović]] ir [[Shaban Polluzha]] vadovaujamos nacionalistų pajėgos sėkmingai atmušė jungtines [[Četnikai|četnikų]] ir jugoslavų partizanų pajėgas iš Novi Pazaro ir sutriuškino jų tvirtovę Banioje.<ref>{{cite web|url=http://www.bosnasancak.net/forum/showthread.php?2754-Heroji-Sandzaka-Acif-Hadziahmetovic-%281887-1945%29|title=Nezavisna revija Sandzak|access-date=2011-11-24|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20120426001607/http://www.bosnasancak.net/forum/showthread.php?2754-Heroji-Sandzaka-Acif-Hadziahmetovic-%281887-1945%29|archive-date=2012-04-26}}</ref> Novi Pazarą iki pat 1944 m. gruodžio mėn. kontroliavo Aćif Hadžiahmetović, kuris buvo „Balli Kombëtar“ narys. Tuo metu regione, esančiame tarp nacionalistų valdomo Novi Pazaro ir četnikų kontroliuojamos [[Raška (miestas)|Raškos]], siaurame slėnyje, skiriančiame šiuos du miestus, vyko nuolatinės kovos tarp albanų, Jugoslavijos musulmonų ir serbų.<ref>{{cite web|url=http://old.crisisgroup.org/_/media/Files/europe/162_serbia_s_sandzak_still_forgotten.pdf|title=SERBIA'S SANDZAK: STILL FORGOTTEN|access-date=2017-12-15|author=International Crisis Group|archive-url=https://web.archive.org/web/20171216034807/http://old.crisisgroup.org/_/media/Files/europe/162_serbia_s_sandzak_still_forgotten.pdf|archive-date=2017-12-16|url-status=dead}}</ref> === Graikijoje === „Balli Kombëtar“ taip pat veikė šiaurės vakarų Graikijoje, ypač regione, kurį albanai vadina Čamerija. [[Tesprotijos nomas|Tesprotijos]] administravimas buvo perduotas albanams, nors šis regionas nebuvo oficialiai prijungtas prie Albanijos karalystės. 1943 m. įkurtas „Balli Kombëtar Çam“ (Čamų nacionalinis frontas) sulaukė visokeriopos Vokietijos paramos, nes norėjo kovoti ir su albanų, ir su graikų komunistų partizanais.<ref>{{Cite book|title=Ethnologia Balkanica|pages=178|url=https://books.google.com/books?id=-ebpDLhkVWcC&q=cham}}</ref> Šie daliniai buvo naudojami antipartizaninėse operacijose Graikijoje kodiniu pavadinimu „Augustus“. Operacijose dalyvavo daug [[Čamai (albanai)|čamų]]. Vokiečiai vertino jų paramą: [[Pulkininkas leitenantas]] Josefas Remoldas pažymėjo, kad „jie, žinodami apylinkes, įrodė savo vertę žvalgybos misijose“. Keletą kartų šiose žvalgybos misijose buvo kovojama su [[Nacionalinė respublikonų graikų lyga|EDES]] padaliniais.<ref>{{cite book|last=Meyer|first=Hermann Frank|title=Blutiges Edelweiß: Die 1. Gebirgs-division im zweiten Weltkrieg [Bloodstained Edelweiss. The 1st Mountain-Division in WWII]|publisher=Ch. Links Verlag|language=de|year=2008|pages=464, 467, 476|ref=Meyer|isbn=978-3-86153-447-1|url=https://books.google.com/books?id=_Hpr-PK39UkC}}</ref> 1943 m. rugsėjo 27 d. jungtinės vokiečių ir čamų pajėgos pradėjo plataus masto operaciją kaimuose į šiaurę nuo [[Paramitija|Paramitijos]]. Šioje operacijoje dalyvavo 150 čamų karių.<ref>{{cite book|last=Meyer|first=Hermann Frank|title=Blutiges Edelweiß: Die 1. Gebirgs-division im zweiten Weltkrieg [Bloodstained Edelweiss. The 1st Mountain-Division in WWII]|publisher=Ch. Links Verlag|language=de|year=2008|pages=469|ref=Meyer|isbn=978-3-86153-447-1|url=https://books.google.com/books?id=_Hpr-PK39UkC}}</ref> === Nusikaltimai === [[Vaizdas:Xhem Hasa Tetovo 1944.jpg|miniatiūra|Nacionalistų suvažiavimas [[Tetovas|Tetove]] 1944 m.|222x222px]] Siekdami sukurti etniškai gryną Didžiąją Albaniją, „Balli Kombëtar“ vykdė teroro kampanijas prieš serbų civilius Kosove ir Juodkalnijoje.{{sfn|Jankowski|2014}}{{sfn|Johnstone|2002|page=188}} Po [[Antroji Prizreno lyga|Antrosios Prizreno lygos]] įkūrimo „Balli Kombëtar“ kartu su [[21-oji Waffen SS kalnų divizija Skanderbeg|21-ąja Waffen SS kalnų divizija „Skanderbeg“]] išžudė tūkstančius serbų ir iš regiono išvijo nuo 10 000 iki 100 000 serbų kolonistų.{{sfn|Lampe|2000|p=228}}{{sfn|Clark|2000|p=29}}{{sfn|Blamires|2006|p=31}} 1943 m. spalio mėn. per plataus masto vokiečių puolimą pietų Albanijoje „Balli Kombëtar“ kartu su vokiečių kariuomene užpuolė graikų kaimus ir įvykdė daugybę žiaurių nusikaltimų, įskaitant kaimų deginimą ir egzekucijas civiliams gyventojams.{{sfn|Mangerich|2010|p=6}} === Atkūrimas === XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Albanijoje „Balli Kombëtar“ buvo atgaivinta. Partiją atkurta vadovaujant [[Abas Ermenji]], išlikusiam nacionalistui, kuris 1945 m. komunistams paskelbus pergalę pabėgo iš Albanijos.<ref name="Robert Elsie">{{cite web|url=http://dualibra.com/wp-content/uploads/2011/10/Historical_Dictionary_of_Albania__Second_Edition.pdf|title=Historical Dictionary of Albania|access-date=2012-06-03|author=Robert Elsie|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20141006083419/http://dualibra.com/wp-content/uploads/2011/10/Historical_Dictionary_of_Albania__Second_Edition.pdf|archive-date=2014-10-06}}</ref> 1996 m. ji gavo 5 proc. rinkėjų balsų ir dvi vietas parlamente.<ref name="Robert Elsie" /> Nuo to laiko jos įtaka sumažėjo. 2001 m. rinkimuose ji priklausė koalicijai „Sąjunga už pergalę“ (''Bashkimi për Fitoren''), kuri gavo 37,1 % balsų ir 46 parlamento narius. Nacionalinis frontas turi skyrius Kosove ir [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]. == Išnašos == {{išn|2}} == Šaltiniai == {{refbegin}} * {{cite book|last=Blamires|first=Cyprian |title=World Fascism: A-K|url=https://archive.org/details/worldfascismhist0000unse|year=2006|publisher=ABC-CLIO|isbn=1-57607-940-6}} * {{cite book|last=Clark|first=Howard |title=Civil Resistance in Kosovo|url=https://archive.org/details/civilresistancei0000clar|year=2000|publisher=Pluto Press|isbn=9780745315690}} * {{cite book|last=Dželetović|first=Pavle Ivanov|title=Balistički pokret: 1939–1952: masovnost, saradnja sa italijanskim i nemačkim okupatorima i zločini nad Srbima|url=https://books.google.com/books?id=SHAtAQAAIAAJ|year=2000|publisher=Arhiv Srbije}} * {{cite book|last=Fischer|first=Bernd Jürgen |title=Albania at War, 1939–1945|url=https://books.google.com/books?id=P-MiG9ngCp8C|year=1999|publisher=C. Hurst & Co. Publishers|isbn=978-1-85065-531-2}} * {{cite book|last=Jankowski|first=Tomek |title=Eastern Europe!|year=2014|publisher=Steerforth Press|isbn=9780985062330}} * {{cite book|last=Johnstone|first=Diana |title=Fools' Crusade Yugoslavia, Nato, and Western Delusions|url=https://archive.org/details/foolscrusadeyugo0000john|year=2002 |publisher=Monthly Review Press|isbn=9781583670842}} * {{cite book |last1=King |first1=Iain |last2=Mason |first2=Whit |title=Peace at Any Price: How the World Failed Kosovo |url=https://archive.org/details/peaceatanypriceh00king |date=2006 |publisher=Cornwell University Press |location=United Kingdom |isbn=978-0-8014-4539-2}} * {{cite book|last=Lampe|first=John |title=Yugoslavia as History - Twice There Was a Country|url=https://archive.org/details/yugoslaviaashist0000john|year=2000|publisher= Cambridge University Press|isbn=9780521774017}} * {{cite book|last=Mangerich|first=Agnes |title=Albanian Escape - The True Story of U.S. Army Nurses Behind Enemy Lines|year=2010|publisher= University Press of Kentucky|isbn=9780813127422}} * {{cite book|last=Rossos|first=Andrew|title=Macedonia and the Macedonians: A history|year=2013|location=Stanford|publisher=Hoover Institution Press|url=https://books.google.com/books?id=NeGoAAAAQBAJ&q=Albanian+form&pg=PT179|isbn=9780817948832}} * {{cite book|last=Pearson|first=Owen|title=Albania in the Twentieth Century, A History: Volume II: Albania in Occupation and War, 1940–45|url=https://books.google.com/books?id=P3knunC7z_oC|year=2006|publisher=I.B.Tauris|isbn=978-1-84511-104-5}} * {{cite book|last=Roberts|first=Walter R.|title=Tito, Mihailović, and the Allies, 1941–1945|url=https://books.google.com/books?id=43CbLU8FgFsC|year=1987|publisher=Duke University Press|isbn=0-8223-0773-1}} * {{cite book|last=Ramet|first=Sabrina P. |title=The Three Yugoslavias: State-building and Legitimation, 1918–2005|url=https://books.google.com/books?id=FTw3lEqi2-oC|year=2006|publisher=Indiana University Press|isbn=0-253-34656-8}} * {{cite book|last=Vickers|first=Miranda |title=Between Serb and Albanian: a history of Kosovo|url=https://books.google.com/books?id=S41pAAAAMAAJ|year=1998|publisher=Hurst & Co.|isbn=9781850652786}} {{refend}} {{SavStr}} [[Kategorija:Albanijos istorija]] [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas]] o6a3jictuiig7e0g7s3xshpob1yqjpl 0 641372 7856211 7853344 2026-06-14T10:27:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856211 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Dakar Sacré-Cœur | image = [[Vaizdas:AS Dakar Sacré-Cœur.png|150px]] | fullname = Association sportive Dakar Sacré-Cœur | founded = 2005 m. | ground = [[Stade Léopold Sédar Senghor]], [[Dakaras]] | capacity = 80 000 | chairman = {{vlv|SEN}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|SEN}} {{small|nežinoma}} | league = [[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1]] | season = 2025–2026 | position = '''12 vieta''' |pattern_la1 = _iraklis1617h |pattern_b1 = _iraklis1617h |pattern_ra1 = _iraklis1617h |pattern_sh1 = _iraklis1617a |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = _givovacurva1nrbm |pattern_b2 = _givovagame1nsb |pattern_ra2 = _givovacurva1nrbm |pattern_sh2 = _givovacurva1nrbm |pattern_so2 = |leftarm2 = 000044 |body2 = 000044 |rightarm2 = 000044 |shorts2 = 000044 |socks2 = 000044 |pattern_la3 = _iraklis1617h |pattern_b3 = _iraklis1617h |pattern_ra3 = _iraklis1617h |pattern_sh3 = _givovacurva1nrbm |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 000044 |socks3 = FFFFFF }} '''Association sportive Dakar Sacré-Cœur''', o trumpai vadinamas '''Dakar Sacré-Cœur''' – [[Senegalas|Senegalo]] [[futbolo klubas]] iš [[Dakaras|Dakaro]], rungtyniaujantis aukščiausioje lygoje. == Istorija == 2005 m. įkurtas klubas. Kitados žaidė žemesniųjų pakopų divizionuose. Įgijo profesionalaus klubo statusą, nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje. == Titulai == ; {{vlv|Senegalas}} '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Ligue 1 (Superlyga)]]:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/senechamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]</ref> * '''Čempionai (0)''': ; {{vlv|Senegalas}} '''Senegalo taurės turnyras:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/senecuphist.html Senegalo futbolo taurė (RSSSF duomenų bazė)]</ref> * '''Nugalėtojai (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- ||||||| |- |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''x.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas''' |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Dakar Sacré-Cœur''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Dakar Sacré-Cœur''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:AS Dakar Sacré-Cœur.png|150px]] '''Dakar Sacré-Cœur''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:AS Dakar Sacré-Cœur.png|150px]] '''Dakar Sacré-Cœur''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniauja tradicine apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _leicester1819t |pattern_ra = |pattern_sh = _leicester1819t |pattern_so = _leicester1819t |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_b = _scaa1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _scaa1819a |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 000060 |body = FFFFFF |rightarm = 000060 |shorts = FFFFFF |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bneisakhnin1617t |pattern_b = _bneisakhnin1617t |pattern_ra = _bneisakhnin1617t |pattern_sh = _bneisakhnin1617t |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _veroia1617a |pattern_b = _veroia1617a |pattern_ra = _veroia1617a |pattern_sh = _veroia1617a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000044 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _iraklis1617h |pattern_b = _iraklis1617h |pattern_ra = _iraklis1617h |pattern_sh = _iraklis1617h |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _givovacurva1nrbm |pattern_b = _givovagame1nsb |pattern_ra = _givovacurva1nrbm |pattern_sh = _givovacurva1nrbm |pattern_so = |leftarm = 000044 |body = 000044 |rightarm = 000044 |shorts = 000044 |socks = 000044 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Klubo žaidėjai, atstovavę Senegalo nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/18791/2024_1/Dakar_Sacre_Coeur.html klubo žaidėjai (pagal national-football-teams.com)]</ref> * {{vlv|Senegalas}} [[Iliman Ndiaye]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/87749/Iliman_Ndiaye.html General Information about the player Iliman Ndiaye]</ref> * {{vlv|SEN}} Abdoulaye Ndiaye, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/93343/Abdoulaye_Ndiaye.html General Information about the player Abdoulaye Ndiaye]</ref> * {{vlv|SEN}} [[Famara Diédhiou]]; puolėjas<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/55648/Famara_Diedhiou.html General Information about the player Famara Diedhiou]</ref> * {{vlv|SEN}} [[Sidy Sarr]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/72226/Sidy_Sarr.html General Information about the player Sidy Sarr]</ref> * {{vlv|SEN}} [[Moustapha Name]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80341/Moustapha_Name.html General Information about the player Moustapha Name]</ref> * {{vlv|SEN}} ''[[Mamadou Mbodj]]'', U-20, U-23; rungtyniavo [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiryje“]] * {{vlv|SEN}} ''Moussa Koné'', U-20 == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://dakarsacrecoeur.com/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.facebook.com/asdakarsacrecoeur/?locale=fr_FR Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/dakar-sacre-coeur/l4rRicnq/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/dakar-sacre-coeur/l4rRicnq/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/as-dakar-sacre-coeur/startseite/verein/31624 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/as-dakar-sacre-coeur/15079/ Globalsportarchive] {{Senegalo Ligue 1}} [[Kategorija:Senegalo futbolo klubai|Dakar Sacré-Cœur]] [[Kategorija:Dakaras]] {{DEFAULTSORT:Dakar Sacré-Cœur}} r6xbsjbjthk3oze13euffb239f3pzs5 0 641711 7856048 7639270 2026-06-14T06:43:28Z Hugo.arg 1674 /* Laimėjimai */ 7856048 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Aleksa Avramovičius |image = [[Vaizdas:Aleksa-Avramovic-2024.jpg|180px]] |dateofbirth={{Gimė|1994|10|25|T}} |cityofbirth=[[Čačakas]] |countryofbirth= [[Jugoslavija]] |currentclub=[[BC Dubai|Dubajaus „BC Dubai“]] |height=1,92 m |weight= |position=[[įžaidėjas]], [[atakuojantis gynėjas]] |years=2013–2014<br>2014–2015<br>2015–2016<br>2016–2019<br>2019–2020<br>2019–2020<br>2020–2021<br>2021–2024<br>2024–2025<br>2025– |clubs=[[KK Borac Čačak|Čačako „Borac“]]<br> [[OKK Beograd|Belgrado „OKK“]] <br>[[KK Borac Čačak|Čačako „Borac“]]<br>[[Pallacanestro Varese|Varezės „Varese“]]<br>[[Baloncesto Málaga|Malagos „Unicaja“]]<br>→ [[CB Estudiantes|Madrido „Estudiantes“]]<br> [[CB Estudiantes|Madrido „Estudiantes“]]<br> [[KK Partizan|Belgrado „Partizan“]] <br>[[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos CSKA]]<br>[[BC Dubai|Dubajaus „BC Dubai“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krep|SER|1}} |nationalyears=2018– |nationalpoints= |ntupdate=2023 |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Aleksa Avramovičius''' (''Алекса Аврамовић'', g. [[1994]] m. [[spalio 25]] d.) – [[Serbija|Serbijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis kaip įžaidėjas arba atakuojantysis gynėjas. Treniravosi gimtojo [[Čačakas|Čačako]] miesto jaunimo komandose „Mladost“ ir „Borac“. Pastarajame klube 2013–2014 m. sezone pradėjo profesionalo karjerą. Po sezono Belgrado „OKK“ vėl grįžo į „Borac“, kur tapo komandos lyderiu. Vėliau varžėsi Italijos, Ispanijos klubuose, kur pasižymėjo rezultatyvumu (2018–19 m. sezone „Varezės“ klube Italijos lygoje pelnydavo vid. 17,7 taškų,<ref>[https://www.mozzartsport.com/kosarka/vesti/aleksa-avramovic-u-unikahi-za-530-000-evra/330488 „Aleksa Avramović u Unikahi za 530.000 evra“]. mozzartsport.com</ref> Madrido „Estudiantes“ – 2019–20 m. 14,7, 2020–21 m. 16,4 taškų). 2021 m. perėjo į Belgrado „Partizan“. Aleksa Avramovičius Serbijos rinktinėje debiutavo 2018 m. Varžėsi atrankose, tačiau 2023 m. paimtas į [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|pasaulio čempionatą]],<ref>[https://www.proballers.com/basketball/player/15531/aleksa-avramovic ALEKSA AVRAMOVIC STATS]</ref> kur pasižymėjo gera gynyba ketvirtfinalyje prieš Lietuvą ir pusfinalyje prieš Kanadą.<ref>[https://www.eurohoops.net/en/fibawc/1551025/aleksa-avramovic-serbia-canada-2023-fiba-world-cup-mixed-zone-interview/ “Crazy” Aleksa Avramovic thinks this is “one of the best days” of his life], ''eurohoops.net''</ref> 2024 m. olimpinėse žaidynėse su Serbijos rinktine iškovojo bronzos medalį ir išrinktas geriausiai besiginančiu turnyro žaidėju.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-210438-serbui-oz-gynybos-specialisto-laurai-wembanyama-kylanti-zvaigzde.html Serbui – OŽ gynybos specialisto laurai, Wembanyama – kylanti žvaigždė], ''basketnews.lt''</ref> == Laimėjimai == * Vasaros olimpinės žaidynės: bronza – 2024 m. * [[Pasaulio krepšinio čempionatas]]: 2 vieta – 2023 m. * [[Adrijos lyga]]: 2023, 2026 m. * Serbijos lygos MVP: 2016 m. * [[VTB lyga]]: 2025 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Filipinai ir kt. 2023]]|2|17,3|11,3|1,4|2,1|63,6 %|26,3 %|88 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2025]]|10|17,6|8,5|1,7|2,8|53,8 %|40 %|100 %}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Avramovic}} [[Kategorija:Serbijos krepšininkai]] [[Kategorija:Serbijos olimpiečiai]] k8xvkq45ynbe1rngso4u6822re5zok5 0 641842 7855917 7838970 2026-06-13T22:43:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855917 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1913|11|23}} | gimimo vieta = {{flagcountry|USA}} | mirties data = {{Mirė|1991|03|14|1913|11|23}} | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = biografas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Morisas Zolotovas''' ({{en|Maurice Zolotow}}, [[1913]] m. [[lapkričio 23]] d. [[JAV]] – [[1991]] m. [[kovo 14]] d.)<ref>{{cite web |url=https://www.imdb.com/name/nm0957742/bio |title=Maurice Zolotow bio |website=IMDb |access-date=2023-09-11}}</ref> – amerikiečių [[Pramogų verslas|pramogų verslo]] biografas.<ref>{{cite news |url=https://query.nytimes.com/gst/fullpage.html |title=Maurice Zolotow, 77, Show Business Writer |date=1991-03-16 |newspaper=The New York Times |access-date=2023-09-11}}</ref> Rašė knygas ir žurnalų straipsnius. Jo straipsniai pasirodė, pavyzdžiui, leidiniuose „[[Life (žurnalas)|Life]]“, „[[Collier's Weekly]]“, „[[Reader's Digest]]“, „[[Look]]“, „[[Los Andgeles]]“ ir daugelyje kitų. Jo biografija „Marilyn Monroe“ <ref>{{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=FwjqMgEACAAJ|title=Marilyn Monroe, Etc. [With Portraits.].|first=Maurice|last=Zolotow|date=1962-06-13|publisher=Hamilton & Company (Stafford)|via=Google Books}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.everlasting-star.net/boards/index.php?showtopic=14166&mode=threaded<!-- https://web.archive.org/web/20110723122809/http://www.everlasting-star.net/boards/?showtopic=14166 --> |title=Maurice Zolotow Newspaper Articles |author=LasseK |website=Everlasting Star Community |access-date=2023-09-11 }}{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> (1960) buvo pirmoji apie legendinę aktorę parašyta knyga ir vienintelė, išleista jai esant gyvai. M. Zolotovas įstojo į Viskonsino-Madisono universitetą, kur susipažino su savo būsima žmona Šarlote Šapiro (''Charlotte Shapiro''). 1936 m., baigęs mokslus, M. Zolotovas įsidarbino „[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]“, leidinyje, tuo metu aprėpusiame ne tik muzikos verslą, bet ir visas pramogų verslo sritis. M. Zolotovas buvo vienas pirmųjų [[Džiazas|džiazo]] mėgėlų ir [[Duke Ellington|Djukui Elingtonui]] pateikė pirmąją nacionalinę [[Recenzija|recenziją]]. M. Zolotovas liko atsidavęs [[popkultūra]]i, literatūrai (vienas artimiausių jo draugų buvo poetas [[Delmore Schwartz|Delmonas Švarcas]]),<ref>{{Cite book|isbn=1566491207 |title=Delmore Schwartz: The Life of an American Poet |first=James |last=Atlas |date=2000-05-01|publisher=Welcome Rain Publishers }}</ref> politikai ir [[Iliuzionizmas|magijai]]. Vaikystėje M. Zolotovas prisiminė [[Konio sala|Konio saloje]] matęs iiuzionisto [[Harry Houdini|Hario Hudinio]] pasirodymą ir savo romano „The Great Balsamo“ („Didysis balzamas“) siužetą parėmė įžymiuoju iliuzionistu. Vėlesniais metais M. Zolotovas susidraugavo su šiuolaikiniu magu [[Ricky Jay|Rikiu Džėjumi]]. Keista, tačiau viena pirmųjų M. Zolotovo knygų, išleista tik [[Londonas|Londone]] 1948 m., buvo apie daktarą [[Maurice William|Morisą Viljamą]], rusų kilmės Niujorko [[Odontologija|odontologą]] ir buvusį [[Socializmas|socialistą]], kurio 1920 m. [[Marksizmas|marksistinės]] ekonomikos kritika tariamai padarė įtaką [[Kinija|Kinijos]] valstybės veikėjui [[Sun Jatsenas|Sun Jatsenui]] neilgai trukus iki jo mirties ir privertė jį permąstyti savo ankstesnes simpatijas [[Komunizmas|komunizmui]].<ref>{{Cite book |first=Maurice |last=Zolotow |title=Maurice William and Sun Yat-sen |publisher=Robert Hale |location=London |year=1948}}</ref> Kitos M. Zolotovo [[Biografija|biografijos]] – „Shooting Star“ („Krentanti žvaigždė“) apie [[John Wayne|Džoną Veiną]], „Stagestruck: The Romance of Alfred Lunt and Lynn Fontanne“ („Susižavėję teatru: Alfrendo Lanto ir Linos Fontan romanas“) apie vyrą ir žmoną [[Brodvėjaus teatras|Brodvėjaus]] legendas, „Billy Wilder in Hollywood“ („[[Billy Wilder|Bilis Vailderis]] Holivude“) apie „[[Oskaras|Oskaro]]“ laureatą režisierių ir scenaristą.<ref>{{Cite book|isbn=0879100702 |title=Billy Wilder in Hollywood |url=https://archive.org/details/billywilderinhol0000zolo |first1=Maurice |last1=Zolotow |first2=Billy |last2=Wilder |date=2004-08-01 |publisher=Limelight Editions }}</ref><ref>{{cite web |url=http://tags.library.upenn.edu/project/1735 |title=Sunset Boulevard |website=upenn.edu |access-date=2023-09-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120220092502/http://tags.library.upenn.edu/project/1735 |archive-date=February 20, 2012}}</ref> Jis taip pat parašė trumpesnių apybražų apie įžymybes, pavyzdžiui, apie pramogų verslo atstovus [[Tallulah Bankhead|Talulą Bakhed]], [[Walter Matthau|Volterį Matau]], [[ Grace Kelly|Greisę Keli]] ir [[Milton Berle|Miltoną Berlą]]. 1951 m. buvo išleistas M. Zolotovo apybraižų rinkinys „No People Like Show People“ („Nėra tokių žmonių kaip šou žmonės“), čia įtraukti darbai apie [[Jimmy Durante|Džimį Durantę]], [[Jack Benny|Džeką Benį]], [[Oscar Levant|Oskarą Levantą]], [[Frank Fay|Frenką Fėjų]], [[Fred Allen|Fredą Aleną]], [[Ethel Merman|Etelę Merman]], [[Jed Harris|Džedą Harisą]] bei Bakhed ir Berlą. M. Zolotovas taip pat kartais rašė apie maistą ir [[Alkoholis|alkoholį]], įskaitant keletą straipsnių apie pastarąjį žurnale „[[Playboy]]“. Jo 1971 m. kūrinys apie [[Absentas|absentą]]<ref>{{cite web |url=http://www.oxygenee.com/absinthe/books15.html |title=The Virtual Absinthe Museum |website=oxygenee.com |access-date=2023-09-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20130516144254/http://www.oxygenee.com/absinthe/books15.html |archive-date=2013-05-16}}</ref> buvo plačiai spausdinamas pakartotinai. M. Zolotovo knygoje „Confessions of a Race Track Fiend“ („Lenktynių trasos draugo išpažintis“) aprašoma jo paties patirtis lošiant Pietų Kalifornijos [[Hipodromas|hipodromuose]]. Suaugęs didžiąją gyvenimo dalį M. Zolotovas gyveno Hastingse prie Hadsono, [[Niujorko valstija|Niujorko yra už valstijoje]], tačiau po [[Skyrybos|skyrybų]] persikėlė į [[Los Andželas|Los Andželą]] Kalifornijoje. Jis susilaukė dviejų vaikų: [[Pokeris|pokerio]] entuziasto Stivo Zolotovo (''Steve Zolotow'')<ref>{{cite web |url=http://www.pokerpages.com/players/profiles/16546/steve-zolotow.htm |title=Profile of Stephen Zolotow |website=Poker Pages |access-date=2023-09-11|url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080724022737/http://www.pokerpages.com/players/profiles/16546/steve-zolotow.htm |archive-date=2008-07-24}}</ref> ir rašytojos [[Crescent Dragonwagon|Kresentos Dragonvagon]].<ref>{{cite web |url=http://www.dragonwagon.com/ |title=Crescent Dragonwagon — Nothing is wasted on the writer |website=dragonwagon.com |access-date=2023-09-11}}</ref> Jo buvusi žmona, su kuria buvo susituokęs 1938–1969 m., buvo vaikų rašytoja ir redaktorė [[Charlotte Zolotow|Šarlotė Zolotov]].<ref>{{cite web |url=http://www.charlottezolotow.com|title=The Official Charlotte Zolotow Website |website=www.charlottezolotow.com |access-date=2023-09-11}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.nytimes.com/2013/11/20/books/charlotte-zolotow-whose-books-tackled-childrens-real-life-issues-dies-at-98.html |title=Charlotte Zolotow, Author of Books on Children's Real Issues, Dies at 98 |access-date=2023-09-11|last=Fox |first=Margalit |date=2013-11-19|newspaper=The New York Times}}</ref> == Bibliografija == * {{Cite news|url=|title=The Man who Astonished Hattiesburg|first=Maurice|last=Zolotow|date=1945-11-10|work=The Saturday Evening Post}} :: Earl Melvin Finch (1915 m. spalio 5 d. – 1965 m. rugpjūčio 25 d.): ''The One Man U.S.O.''<ref>* {{cite web |title=Earl Finch |url=http://www.100thbattalion.org/history/stories/earl-finch/ |website=100thbattalion.org |access-date=2023-09-11 }} * {{cite web |last1=Harmelen |first1=Jonathan van |title=The Pulitzer Prize and Japanese Americans in the South |url=https://discovernikkei.org/en/journal/2020/6/29/pulitzer-prize/ |website=Discover Nikkei |access-date=2023-09-11 |language=en |date=2020-06-29 }} * {{cite news |last1=Napier |first1=A. Kam |title=Legendary Hawaii concert promoter Tom Moffatt dies at 85 |url=http://www.bizjournals.com/pacific/news/2016/12/13/legendary-hawaii-promoter-tom-moffatt-dies-at-85.html |access-date=2023-09-11 |work=Pacific Business News |date=2016-12-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161215184443/http://www.bizjournals.com/pacific/news/2016/12/13/legendary-hawaii-promoter-tom-moffatt-dies-at-85.html |archive-date=2016-12-15 }} * {{cite news |last1=Sigall |first1=Bob |title=Finch took care of soldiers, helped Hawaii learn to rock |url=https://www.staradvertiser.com/2015/12/11/hawaii-news/rearview-mirror/finch-took-care-of-soldiers-helped-hawaii-learn-to-rock/ |access-date=2023-09-11 |work=Honolulu Star-Advertiser |date=2015-12-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230613023854/https://www.staradvertiser.com/2015/12/11/hawaii-news/rearview-mirror/finch-took-care-of-soldiers-helped-hawaii-learn-to-rock/ |archive-date=2023-06-12 }} * {{cite news |title=Finch served Southern warmth to AJAs, then tried isle aloha |url=https://www.staradvertiser.com/2015/08/07/hawaii-news/rearview-mirror/finch-served-southern-warmth-to-ajas-then-tried-isle-aloha-2/ |access-date=2023-09-11 |work=Honolulu Star-Advertiser |date=2015-08-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230613025455/https://www.staradvertiser.com/2015/08/07/hawaii-news/rearview-mirror/finch-served-southern-warmth-to-ajas-then-tried-isle-aloha-2/ |archive-date=2023-06-13 }} * search:'''„Earl Finch“|„Earl M. Finch“|„Earl Melvin Finch“ 1915|1965|Hattiesburg|Mississippi|Honolulu|Hawaii -Idaho -Kansas -Hatton -British -Sandwich -Texas -CANANDAIGUA -William''' * search:'''„Ralph Yempuku“ „Earl Finch“''' * search:'''„Earl Finch Hula“''' * {{cite web |title=Beatty to Hit Road Aug. 23 on Ringling Route |url=https://www.hawaii.edu/uhwo/clear/HonoluluRecord/articles/v9n1/Beatty%20to%20Hit%20Road%20Aug%2023%20on%20Ringling%20Route.html |website=Honolulu Record Digitization Project |publisher=Center for Labor Education & Research, University of Hawaii - West Oahu |access-date=2023-09-11 |quote=Honolulu Record, Volume 9 No. 1, Thursday, August 2, 1956 p. 1 }} * * {{cite web |title=War memorial plaque, Castle Junction, Kaneohe, Oahu |url=https://www.flickr.com/photos/40295335@N00/4096185279 |website=flickr |access-date=2023-09-11 |date=2009-02-21 |quote=Presented to the Windward Oahu Community by Earl M. Finch, Hattiesburg, Miss., March 28, 1946 }} * {{cite web |title=Finch, Earl M. (1915-1965), philanthropist and entrepreneur |url=http://www.anb.org/articles/20/20-01924.html |website=American National Biography |access-date=2023-09-11 |language=en }} * {{cite web |title=Earl M. Finch |url=https://hattiesburgmemory.org/wiki/Earl_M._Finch |website=Hattiesburg Memory .org |access-date=2023-09-11 }} * {{cite web |title=Earl Finch: Honorary Member |url=https://www.100thbattalion.org/archives/puka-puka-parades/club-100/honorary-members/earl-finch-honorary-member/ |website=100thbattalion.org |access-date=2023-09-11 }} * {{cite web |title=Concentration Camps on the Home Front: Japanese Americans in the House of Jim Crow by John Howard, an excerpt |url=https://press.uchicago.edu/Misc/Chicago/354767.html |website=press.uchicago.edu |access-date=2023-09-11 }} * {{cite web |title=Earl Finch, Hattiesburg Mississippi. Stopped to visit Wallace at Aloha Fountain in Salt Lake City, Utah, 1947 |url=https://collections.lib.utah.edu/ark:/87278/s6pk12q6 |website=Photo Archives collections.lib.utah.edu |access-date=2023-09-11 |language=en |archive-date=2025-02-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250222200915/https://collections.lib.utah.edu/ark:/87278/s6pk12q6 |url-status=dead }} * {{cite web |title=Earl M. Finch Tribute to Windward Oahu KIAs in World War II |url=https://faroutliers.blogspot.com/2009/11/earl-m-finch-tribute-to-windward-oahu.html |website=Far Outliers |access-date=2023-09-11 |date=2009-11-11 }} * {{cite news |title=Earl Finch |url=https://www.newspapers.com/article/12854407/hattiesburg-american/ |access-date=2023-09-11 |work=Hattiesburg American |date=1954-01-20 |pages=1 }} * {{cite web |title=Mori Agena |url=https://442sd.org/mori-agena/ |website=Sons and Daughters of the 442nd Regimental Combat Team |access-date=2023-09-11 }} * {{cite web |last1=Saul |first1=Eric |title=Nisei Soldiers |url=http://www.easaul.com/nisei-soldiers.html |website=Eric Saul - Historian, Museum Director |access-date=2023-09-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210603144933/http://www.easaul.com/nisei-soldiers.html |archive-date=2021-06-03 }} * {{cite news |title=He Brings the Big Stars to Hawaii |url=https://www.hawaiibusiness.com/my-job-bringing-the-big-stars-to-hawaii/ |access-date=2023-09-11 |work=Hawaii Business Magazine |date=2016-05-16 }} * {{cite web |last1=Finch |first1=Earl |title=Letter from Earl Finch of Hattiesburg, Mississippi to Executive to Assistant Secretary of War Harrison Gerhardt |url=http://hdl.handle.net/10524/61850 |website=eVols : an open-access, digital institutional repository |publisher=University of Hawaiʻi at Mānoa Library |access-date=2023-09-11 |date=1945-10-22 |hdl=10524/61850 }} * {{cite web |last1=McCarthy |first1=Charles |title=Letter from Colonel Charles W. McCarthy, Executive to Assistant Secretary of War, to Earl Finch of Hattiesburg, Mississippi |url=http://hdl.handle.net/10524/61848 |website=eVols : an open-access, digital institutional repository |publisher=University of Hawaiʻi at Mānoa Library |access-date=13 June 2023 |date=16 November 1945 |hdl=10524/61848 }}</ref> * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=20UFAAAAMAAJ|title=Maurice William and Sun Yat-sen|first=Maurice|last=Zolotow|date=1948-06-13|publisher=R. Hale|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=cEkMAAAAMAAJ|title=No People Like Show People|first=Maurice|last=Zolotow|date=1951-06-13|publisher=Random House|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=_2HRzAEACAAJ|title=It Takes All Kinds: Some Actors and Eccentrics|first=Maurice|last=Zolotow|date=1953-06-13|publisher=W.H. Allen|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=tWx6GwAACAAJ|title=The Great Balsamo|first=Maurice|last=Zolotow|date=1954-06-13|publisher=Pyramid Books|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=ELFpQgAACAAJ|title=Oh Careless Love|first=Maurice|last=Zolotow|date=1959-06-13|publisher=Harcourt, Brace|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=FwjqMgEACAAJ|title=Marilyn Monroe, Etc. [With Portraits.].|first=Maurice|last=Zolotow|date=1962-06-13|publisher=Hamilton & Company (Stafford)|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=DH44AAAAIAAJ|title=Stagestruck: The Romance of Alfred Lunt and Lynn Fontanne|first=Maurice|last=Zolotow|date=1965-06-13|publisher=Harcourt, Brace & World|via=Google Books}} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=-SrHZwEACAAJ|title=Shooting Star: The Life and Adventures of John Wayne|first=Maurice|last=Zolotow|date=1974-06-13|publisher=Simon and Schuster|via=Google Books}} * {{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=RMQHiGJlQ68C|title=Billy Wilder in Hollywood|first=Maurice|last=Zolotow|date=1987-06-13|publisher=Hal Leonard Corporation|isbn=9780879100704 |via=Google Books}} * {{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=KuwNHQAACAAJ|title=Confessions of a Racetrack Fiend, Or, How To, Pick a 6, and My Other Secrets of Handicapping for the Weekend Horseplayer|isbn=9780312162207 |via=books.google.com |last1=Zolotow |first1=Maurice |year=1983 }} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=mNsAGwAACAAJ|title=Through a Shot Glass, Darkly|via=books.google.com |last1=Zolotow |first1=Maurice |year=1978 }} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=pdexswEACAAJ|title=The Most Exclusive Hobby in the World|via=books.google.com |last1=Zolotow |first1=Maurice }} * {{Cite web|url=https://books.google.com/books?id=Xf5BAAAAIAAJ|title=Never Whistle in a Dressing Room; Or, Breakfast in Bedlam|via=books.google.com |last1=Zolotow |first1=Maurice |year=1944 }} == Išnašos == {{išn|2}} {{DEFAULTSORT:Zolotow, Maurice}} [[Kategorija:JAV biografai]] b6slanzqqpw0faij11y8b9bcpfgrths 0 642609 7855844 7672510 2026-06-13T21:24:32Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855844 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Jeruzalės senamiestis ir miesto sienos | WHS = | Image = [[Vaizdas:2014-06 East Jerusalem 090 (14936890061).jpg|250px]] | imagecaption = Senamiesčio ir [[Alyvų kalnas|Alyvų kalno]] panorama | State Party = [[Rytų Jeruzalė]] | Type = Kultūrinis | Criteria = ii, iii, vi | ID = 148 | Link = | Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija]] | Year = 1981 | Session = 5 | Danger = Nuo 1982 m. | locmap = <--|long=|lat=--> |PL=|PM=|PS=|NS=|IL=|IM=|IS=|ES= | vikiteka = Category:Old City (Jerusalem) }} '''Jeruzalės senamiestis''' ({{he|העיר העתיקה|Ha'Ir Ha'Atiqah}}, {{ar|البلدة القديمة|al-Baldah al-qadīmah}}) – seniausia [[Jeruzalė]]s miesto dalis, esanti [[Rytų Jeruzalė]]je.<ref>{{cite web |url=https://whc.unesco.org/en/list/148 |title=Old City of Jerusalem and its Walls |work=[[UNESCO]] |access-date=13 January 2014}}</ref> Senamiestį juosia [[Jeruzalės sienos|sienos]].<ref>{{cite book |last=Kollek |first=Teddy |author-link=Teddy Kollek |chapter=Afterword |editor=John Phillips |title=A Will to Survive – Israel: the Faces of the Terror 1948-the Faces of Hope Today|url=https://archive.org/details/willtosurvive0000phil |publisher=Dial Press/James Wade|year=1977|quote=about 225 acres}}</ref> Senamiestis padalintas į keturis kvartalus: [[musulmonai|musulmonų]], [[krikščionys|krikščionių]], [[armėnai|armėnų]] ir [[žydai|žydų]].<ref name=Wager>{{cite book |title=Illustrated guide to Jerusalem |author=Eliyahu Wager |year=1988 |location=Jerusalem |publisher=The Jerusalem Publishing House |page=138 }}</ref> Senamiestyje yra ir [[Šventyklos kalnas]], ant kurio stovi [[Uolos kupolo šventykla|Uolos kupolas]], [[al Aksos mečetė]] ir kadaise stovėjo [[Jeruzalės šventykla]].<ref name=VLE>{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/jeruzales-architektura/ | title = Jeruzalės architektūra | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-09-25 }}</ref> Dabartinės senamiesčio sienos ir miesto vartai pastatyti XVI a., valdant [[Osmanų imperija|osmanų]] [[osmanų sultonai|sultonui]] [[Suleimanas Didysis|Siuleimanui Puikiajam]]. Senamiestyje yra keletas svarbiausių [[abraominės religijos|abraominių religijų]] šventovių: Šventyklos kalnas ir [[Raudų siena]] ([[judaizmas|judaizmo]]), [[Šventojo Kapo bazilika]] ([[krikščionybė|krikščionybės]]), Uolos kupolas ir al Aksos mečetė ([[islamas|islamo]]).<ref name=VLE /> 1981 m. senamiestis ir jo sienos įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=VLE /> == Istorija == Nepaisant pavadinimo, dabartinis Jeruzalės senamiesčio išplanavimas skiriasi nuo senųjų laikų. Archeologai mano, kad [[Dovydo miestas]] buvo pirminis Jeruzalės gyvenvietės branduolys [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžiuose]].<ref>{{Cite book |last1=Finkelstein |first1=Israel |url=https://books.google.com/books?id=lu6ywyJr0CMC |title=The Bible Unearthed: Archaeology's New Vision of Ancient Israel and the Origin of Sacred Texts |last2=Silberman |first2=Neil Asher |date=March 6, 2002 |publisher=Simon and Schuster |isbn=9780743223386 |via=Google Books}}</ref><ref>Reich, R., & Shukron, E. (2000). "The Excavations at the Gihon Spring and Warren's Shaft System in the City of David." ''Ancient Jerusalem Revealed''. Jerusalem, 327–339.</ref><ref name=":1">{{Cite journal |last1=Geva |first1=Hillel |last2=De Groot |first2=Alon |date=2017 |title=The City of David Is Not on the Temple Mount After All |url=https://www.jstor.org/stable/44474016 |journal=Israel Exploration Journal |volume=67 |issue=1 |pages=32–49 |jstor=44474016 |issn=0021-2059 |quote=The prevailing view among researchers that the early city, the City of David, lay in the southern part of the eastern ridge next to the spring.}}</ref> Tuomet miestas plėtėsi į rytus ir šiaurę, apimdamas [[Sionas (Jeruzalė)|Siono kalvą]] ir Šventyklos kalną. Lyginant su ankstesniais miesto istorijos laikotarpiais, dabartinis senamiestis yra šiek tiek pasislinkęs į šiaurę, ir mažesnis negu buvo Antrosios šventyklos laikotarpiu. Iki XIX a. vid. visas Jeruzalės miestas (išskyrus Dovydo kapą) buvo aptvertas senamiesčio sienomis. Atsitraukimas nuo sienų prasidėjo XIX a., kai miesto savivaldybių sienos buvo išplėstos įtraukiant [[arabai|arabų]] kaimus ir naujus žydų rajonus. Per [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|1948–1949 m. arabų–Izraelio karą]] Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu) prisijungė [[Jordanija]]. Per 1967 m. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] [[Izraelis]] užėmė ir aneksavo Rytų Jeruzalę. 1980 m. Jeruzalė paskelbta nedaloma Izraelio sostine.<ref name="basiclaw">{{cite web |date=30 July 1980 |title=Basic Law: Jerusalem, Capital of Israel |url=http://www.mfa.gov.il/MFA/MFAArchive/1980_1989/Basic%20Law-%20Jerusalem-%20Capital%20of%20Israel |access-date=2 April 2007 |publisher=Israel Ministry of Foreign Affairs}}</ref> Tarptautinėje teisėje Rytų Jeruzalė laikoma Izraelio okupuota teritorija. == Gyventojai == 1967 m. senamiestyje gyveno 17 000 musulmonų, 6 000 krikščionių (įskaitant armėnus) ir nė vieno žydo, nes pastarieji buvo išvaryti iš miesto po [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|1948–1949 m. arabų–Izraelio karo]].<ref name="Bracha Slae">{{cite news |author=Bracha Slae |title=Demography in Jerusalem's Old City |newspaper=The Jerusalem Post |date=13 July 2013 |url=http://www.jpost.com/Opinion/Op-Ed-Contributors/Demography-in-Jerusalems-Old-City-319724 |access-date=26 September 2015 }}</ref> Dabar dauguma senamiesčio gyventojų gyvena musulmonų ir krikščionių kvartaluose. 2007 m. senamiestyje buvo 36 965 gyventojai: 27 500 iš jų buvo musulmonai, 5 681 – krikščionys ne armėnai, 790 – armėnai, 3089 – žydai.<ref name=urbanfabric>{{cite web |title=Jerusalem The Old City: Urban Fabric and Geopolitical Implications |date=2009 |publisher=International Peace and Cooperation Center |url=http://www.ochaopt.org/documents/opt_prot_ipcc_Old_City_urban_fabric_geopo_implications_2009.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130928095409/http://www.ochaopt.org/documents/opt_prot_ipcc_Old_City_urban_fabric_geopo_implications_2009.pdf |archive-date=2013-09-28 }}</ref><ref name="Bracha Slae"/><ref name="Beltran">{{cite web|last=Beltran|first=Gray|title=Torn between two worlds and an uncertain future|url=http://archives.jrn.columbia.edu/2010-2011/coveringreligion.org/2011/05/torn-between-two-worlds-and-an-uncertain-future/index.html|publisher=[[Columbia University Graduate School of Journalism|Columbia Journalism School]]|date=9 May 2011|access-date=26 September 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20140530203431/http://archives.jrn.columbia.edu/2010-2011/coveringreligion.org/2011/05/torn-between-two-worlds-and-an-uncertain-future/index.html|archive-date=30 May 2014|url-status=dead}}</ref> == Politinis statusas == Per [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|1948–1949 m. arabų–Izraelio karą]] senamiestį užėmė Jordanija, o visi žydai buvo iškeldinti. Per 1967 m. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] Izraelis užėmė ir aneksavo Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu). Šiandien Izraelis kontroliuoja visą Jeruzalę, kurią laiko savo nedaloma sostine. Tačiau [[JTST|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]] rezoliucija Nr. 478 Rytų Jeruzalės aneksiją paskelbė neteisėta. [[Tarptautinė bendruomenė]] Rytų Jeruzalę laiko okupuotos [[Palestinos autonomija|Palestinos teritorijos]] dalimi.<ref>[http://www.ochaopt.org/documents/ocha_opt_Jerusalem_FactSheet_December_2012_english.pdf East Jerusalem: Key Humanitarian Concerns] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130721223139/http://www.ochaopt.org/documents/ocha_opt_Jerusalem_FactSheet_December_2012_english.pdf |date=2013-07-21}} United Nations Office for the Coordination of Humanitarian Affairs occupied Palestinian territory. December 2012</ref><ref>{{Cite book|title=The international law of occupation|last=Benveniśtî|first=Eyāl|publisher=Princeton University Press|year=2004|isbn=978-0-691-12130-7|pages=112–13}}</ref> == UNESCO statusas == 1980 m. [[Jordanija]] pasiūlė Jeruzalės senamiestį įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>[https://whc.unesco.org/archive/advisory_body_evaluation/148.pdf Advisory Body Evaluation] (PDF file)</ref> 1981 m. jis įtrauktas į sąrašą.<ref>{{cite web|url=https://whc.unesco.org/archive/repext81.htm#148 |title=Report of the 1st Extraordinary Session of the World Heritage Committee |publisher=Whc.unesco.org |access-date=2013-10-14}}</ref> 1982 m. Jordanija paprašė įtraukti senamiestį į Pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą. [[JAV]] prieštaravo prašymui, teigdamos, kad Jordanija neturi teisės siūlyti tokios kandidatūros ir kad reikės Izraelio, kontroliuojančio Jeruzalę, sutikimo.<ref>{{cite web|url=https://whc.unesco.org/archive/repcom82.htm#jerusalem |title=Justification for inscription on the List of World Heritage in Danger, 1982: Report of the 6th Session of the World Heritage Committee |publisher=Whc.unesco.org |access-date=2013-10-14}}</ref> 2011 m. UNESCO pareiškė, kad Rytų Jeruzalė yra „okupuotos Palestinos teritorijos dalis ir kad Jeruzalės statusas turi būti išspręstas derybose dėl nuolatinio statuso“.<ref name=unesco-20110715>{{cite web|title=UNESCO replies to allegations|url=http://www.unesco.org/new/en/media-services/single-view/news/unescos_position_regarding_jerusalem/|publisher=UNESCO|date=15 July 2011|quote=The Old City of Jerusalem is inscribed on the World Heritage List and the List of World Heritage in Danger. UNESCO continues to work to ensure respect for the outstanding universal value of the cultural heritage of the Old City of Jerusalem. This position is reflected on UNESCO’s official website (www.unesco.org). In line with relevant UN resolutions, East Jerusalem remains part of the occupied Palestinian territory, and the status of Jerusalem must be resolved in permanent status negotiations.}}</ref> == Kvartalai == Jeruzalės senamiestis suskirstytas į keturis kvartalus: musulmonų, krikščionių, armėnų ir žydų. <gallery mode="packed" heights="180"> Vaizdas:SukAlKatanin.JPG|Medvilnės turgus musulmonų kvartale Vaizdas:Jerusalem_Holy_Sepulchre_BW_24.JPG|[[Kristaus Kapo bazilika|Šventojo Kapo bazilika]] krikščionių kvartale Vaizdas:Old_Jerusalem_Flag_of_Armenia.jpg|Armėnijos vėliava armėnų kvartale Vaizdas:Old_Jerusalem,_Jewish_Quarter_road,_Hadaya_Jewelry_2009.jpg|Gatvelė žydų kvartale </gallery> == Šaltiniai == {{ref|2}} {{UNESCO Jeruzalės senamiestis}} {{UNESCOIzraelis}} {{UNESCOPalestina}} tpd3p8jvv62fftqwlh2h0mh5bipzypk 0 643762 7855937 7349008 2026-06-13T23:14:04Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855937 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija |paveikslėlis=Kodály Zoltán 1930s.jpg |paveikslėlio apibūdinimas=Zoltán Kodály 1930 m. |gimė={{Gimė|1882|12|16}} |gimimo_vieta= [[Kečkemėtas]], [[Vengrijos karalystė]] |mirė={{Mirė|1967|03|06|1882|12|16}} |mirties_vieta= [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |parašas=Zoltan Kodaly signature.svg |žinomas=Psalmus hungaricus (1923), Janošas Haris (1925 - 1926), Galantos šokiai (1933), koncertas orkestrui (1939 - 1940) |išsilavinimas=[[Ferenco Listo muzikos akademija]] |veikla=kompozitorius, etnomuzikologas, muzikos pedagogas}} '''Zoltán Kodály''' ([[1882]] m. [[gruodžio 16]] d. [[Kečkemėtas|Kečkemėte]] – [[1967]] m. [[kovo 6]] d. [[Budapeštas|Budapešte]]) – vengrų kompozitorius, [[Etnomuzikologija|etnomuzikologas]], muzikos pedagogas, [[Kalbotyra|kalbininkas]] ir [[Filosofija|filosofas]]. Sukūrė Kodalio muzikinį ugdymo metodą. == Biografija == Gimė [[Kečkemėtas|Kečkemėte]], [[Vengrijos karalystė|Vengrijoje]]. Vaikystėje išmoko groti [[Smuikas|smuiku]]. 1900 m. įstojo į Budapešto universiteto Kalbų katedrą ir tuo pat metu pateko į [[Hans Koessler|Hanso von Kösslerio]] kompozicijos klasę Karališkojoje Vengrijos muzikos akademijoje. Baigęs mokslus, metus studijavo Paryžiuje.<ref>{{cite web|title=Zoltán Kodály (Composer, Arranger)|url=https://bach-cantatas.com/Lib/Kodaly-Zoltan.htm|access-date=2022-07-22}}</ref> 1905 m. lankėsi atokiuose kaimuose, rinkdamas dainas ir įrašydamas jas į [[Fonografo cilindras|fonografo cilindrus]]. 1906 m. parašė disertaciją apie vengrų liaudies dainą „Strofinė konstrukcija vengrų liaudies dainoje“. Maždaug tuo metu Kodalis susitiko su kolega kompozitoriumi ir tėvynainiu [[Béla Bartók|Bélu Bartóku]], kurį supažindino su kai kuriais liaudies dainų rinkimo metodais. Jiedu tapo viso gyvenimo draugais. Kodalis iki 1923 m. nesulaukė didžiulės sėkmės. Tais metais koncerte, skirtame [[Buda (Vengrija)|Budos]] ir Pešto sujungimo penkiasdešimtmečiui paminėti, pirmą kartą atliktas vienas žinomiausių jo kūrinių ''Psalmus Hungaricus'' (ta pačia proga įvyko Bartóko ''šokio siuitos'' premjera). 1958 m. lapkritį, po 48 santuokos metų, mirė pirmoji Kodalio žmona Emma.<ref>{{cite web|title=Two Hearts, One Soul Zoltán Kodály and Emma Gruber|url=https://interlude.hk/two-hearts-one-soul-zoltan-kodaly-emma-gruber/|access-date=2024-05-11}}</ref> 1959 m. gruodį Kodály vedė Sarolta Péczely. 1966 m. gastroliavo JAV ir skaitė specialią paskaitą [[Stanfordo universitetas|Stanfordo universitete]], kur jam dalyvaujant buvo atliekama dalis jo muzikos.<ref>{{cite web|url=http://kodaly.hnu.edu/the-kodaly-philosophy.cfm|title=Kodály Center for Music Education :: The Kodály Philosophy|access-date=2024-05-11|archive-date=2019-10-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20191002193556/http://kodaly.hnu.edu/the-kodaly-philosophy.cfm|url-status=dead}}</ref> Mirė 1967 m. [[Budapeštas|Budapešte]], būdamas 84 metų.<ref>{{cite book |author=David Mason Greene |title=Greene's Biographical Encyclopedia of Composers |url=https://archive.org/details/greenesbiographi0000gree_e5w8 |publisher=The Reproducing Piano Roll Foundation |year=2007 |isbn=978-0-385-14278-6 |pages=[https://archive.org/details/greenesbiographi0000gree_e5w8/page/1122 1122]–1123}}</ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Bartok kodaly.jpg|Vengrų kompozitoriai Bela Bartokas ir Zoltanas Kodalis Vaizdas:Kodály_Zoltán_Pécs.JPG|Kodály statula Szent István aikštėje [[Pėčas|Pécs]] mieste, Vengrijoje Vaizdas:Kodály Zoltán 1964.jpg|Zoltanas Kodalis 1964 m. </gallery> == Išnašos == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kodály, Zoltan}} [[Kategorija:Vengrijos kompozitoriai]] cqfto68zi7pkkin71u3m801kfju7snz 0 647002 7856176 7781343 2026-06-14T08:46:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856176 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Foto=Cierva_C.30_G-ACFI.jpg|Pavadinimas=Cierva C.30|Tipas=malūnsparnis (autožiras)|Kūrėjas=Juan de la Cierva|Pirmas skrydis=1933 m. balandis|Pastatyta_vnt=148|Pradėtas naudoti=1934 m.|Statytojas=Cierva Autogiro Company {{flagicon|UK}} <br> A.V.Roe and Company Limited {{flagicon|UK}} <br> Lioré et Olivier {{flagicon|FRA}} <br> Focke-Wulf Flugzeugbau GmbH {{flagicon|Nazi Germany}}}} '''Cierva C.30''' – [[XX amžius|XX a]]. ketvirtame dešimtmetyje ispanų kilmės aviacijos konstruktoriaus Chuano de la Sierva (isp. Juan de la Cierva) sukurtas [[Malūnsparnis|malūnsparnis (autožiras)]]. [[Orlaivis|Orlaivį]] pagal Cierva Autogiro Company licenciją gamino [[Avro|AV Roe & Co Ltd]] (Avro) ([[Jungtinė Karalystė]]), Lioré-et-Olivier ([[Prancūzija]]) ir Focke-Wulf ([[Vokietija]]). Vieną tokį orlaivį 1935 m. įsigijo [[Lietuvos aeroklubas]], jį eksploatavęs iki 1940 m.<ref name=":2">Jackson, A.J. (1973). British Civil Aircraft 1919-72: Volume II.</ref> == Konstrukcija ir kūrimas == Iki sukuriant eksperimentinį „[[Cierva C.19]] Mk V“ autožirai buvo valdomi taip pat, kaip ir orlaiviai su fiksuotais sparnais, t. y. nukreipiant oro srautą per valdomus paviršius – [[Eleronas|eleronus]], aukščio ir krypties vairus. Esant labai mažam greičiui, ypač tūpimo metu, šie vairai būdavo faktiškai neveiksmingi. Ant guolinio [[šarnyras|šarnyro]] montuojamo nešančiojo rotoriaus kampo keitimu pagrįstas „Cierva C.19“ valdymas atvėrė kelią į efektyvesnių rotorinių orlaivių valdymą. „Tiesioginio valdymo“ pavadinimą gavęs iš piloto kabinos valdomas nešančiojo rotoriaus atakos kampo keitimo svertas buvo sumontuotas serijiniu tapusiame modelyje „C.30A“.<ref name=":2" /> [[Vaizdas:SE-AFI cierva C-30.jpg|miniatiūra|„C.30A“ „tiesioginio valdymo“ svertas auškiai matomas ties antra kabina]] Pirmasis serijinis modelis „C.30“ buvo gaminamas su trimenčiu, 37 pėdų (11,3 m) skersmens rotoriumi, sumontuotu ant atgal pasvirusio trikojo. Jo posvyrio valdymo svirtis tęsiasi į galinę kabiną. Pirmasis modelis buvo varomas penkių cilindrų, 105 AG (78 kW) galios „[[Armstrong Siddeley Genet Major]]“, montuotu ir į „C.19“. Drobe dengtas fiuzeliažas baigėsi uodega be atotampų ir aukščio vairų, joje buvo įrengiamas tik krypties vairas. Kairiame horizontaliame stabilizatoriuje buvo montuojamas atvirkščio aerodinaminio profilio segmentas, padedantis kompensuoti sraigto sukuriamą išilginio sukimosi momentą. Kaip ir daugumos autožirų atveju, vertikalios uodegos aukštį ribojo rotoriaus menčių išlinkimas, todėl vertikalus stabilizatorius (nugaros pelekas) buvo gaminamas ilgas ir žemas, išsitęsęs gerokai už horizontalaus stabilizatoriaus, o jo efektyvumui padidinti buvo montuojamas pilvo pelekas. Plačios tarpvėžės [[Orlaivio važiuoklė|važiuoklė]] rėmėsi į porą viengubų, vieliniu įtvaru sutvirtintų atramų, uodegoje buvo montuojamas mažas uodeginis ratukas.<ref name=":1" /> „Cierva C.30“ liemuo suvirintas iš plieninių vamzdelių, dengtas celonu (nitrolaku) impregnuota drobe. Tik priekinė liemens dalis dengia [[Duraliuminis|duraliuminio]] skarda. Priekinė piloto sėdynė buvo tarp rotorių remiamų spyrių, o krėslo liemens kairėje pusėje buvo atlenkiama plokštelė įlipti. Rotoriaus ment4s buvo su plieninio vamzdžio lonžeronu ir medinėmis nerviūromis. Nosis dengta medine klijuote, toliau aptraukta drobe. Rotoriaus menčių galuose įtaisyti trimeriai. Uodegos plokštumos sutvirtintos spyriais. Stabilizatorius – su dviem lonžeronais ir medinėmis nerviūromis. Uodegos plokštumos dengtos drobe. [[Propeleris]] – pastovaus žingsnio, dvimentis, medinis.<ref>[https://www.plienosparnai.lt/page.php?851 Cierva C.30A], Lietuvos aviacijos muzijeus, Plieno sparnai.</ref> 105 litrų talpos [[Benzinas|benzino]] bakas buvo įtaisytas viršutinėje liemens dalyje tarp variklio ir priekinės pilotų kabinos. Tepalo bakas – jo apačioje.[[Vaizdas:Stamp of Ifni - 1948 - Colnect 334098 - Stamps of Spain Juan de la CiervaOverprinted.jpeg|miniatiūra|1948 m. Ispanijos [[Pašto ženklas|pašto ženkle]] pavaizduoti Ch. Sierva ir „C.30A“.]]Pirmajam skrydžiui „C.30“ pakilo 1933 metų balandį. Po bandymų buvo pagamintos keturios patobulintos mašinos, žymimos C.30P („P“ – „priešserijinis“), kuriose rotorius buvo montuojamas ant keturių atramų, kiekviena važiuoklės atrama buvo montuojama ant trijų statramsčių. Transportavimui sausuma rotoriaus mentės buvo atlenkiamos atgal. C.30P naudojo galingesnį (140 AG / 104 kW) septynių cilindrų radialinį variklį[[Armstrong Siddeley Genet Major|„Armstrong Siddeley Genet Major IA“]]. Serijinis modelis, gavęs [[Avro]] komercinį pavadinimą „C.30A“, buvo panašus į „C.30P“. Serijinis modelis skyrėsi dar didesniu važiuoklės ratų tarpatramiu ir pataisytais statramsčiais, o priekinė jos atrama išsiskyrė aiškiu „keliu“ bei vieliniais tvirtinimais. Horizontalus stabilizatorius buvo papildomai sutvirtintas; tiek horizontalius, tiek vertikalus stabilizatoriai turėjo nedideles judančias vairavimo plokštumas. Bent vienas „C.30A“, eksploatuotas britų Karinio jūrų laivyno, buvo pertvarkytas į [[Hidroplanas|hidroplaną]] ir eksploatuojamas su plūdėmis.<ref>{{Harvnb|Thetford|1957|p=?.}}</ref>[[Vaizdas:Cierva_C.30a_G-ACUU_Rearsby_02.06.51_edited-5.jpg|dešinėje|miniatiūra| Avro 671 (Cierva C.30A) rieda kilti Austerio Rearsby aerodrome 1951 m. birželio mėn.]]Iš viso buvo pagaminti 143 serijiniai „C.30“. Pagal pagamintų orlaivių skaičių „C.30“ yra populiariausias tarpukario autožiras. Nuo 1933 m. iki savo žūties 1936 m. gruodžio 9 d. [[Londonas|Londono]] Kroidono (angl. [[Croydon oro uostas|Croydon)]] aerodrome įvykusioje [[KLM Royal Dutch Airlines|KLM]] [[Douglas DC-2]] aviakatastrofoje, orlaivio konstruktorius de la Sierva bandymams naudojo vieną C.30A (Nr. ''G-ACWF''). Jis taip pat sukūrė mechanizmą, padedantį orlaiviui pakilti be judėjimo į priekį – jo „autodinaminė“ rotoriaus galvutė leido varikliui įsukti rotorių iki didesnių nei kilimo sūkių, o tada. staigiai padidinus menčių atakos kampą, paršokti apie 20 pėdų (6 m) aukštyn. „C.30“ pagal licenciją buvo gaminamas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Du licenciniai orlaiviai buvo pagaminti [[Danija|Danijoje]]. licencijas įsigijo [[Japonija]] ir [[SSRS]], kuriose jis buvo naudojamas tyrimams ir vėlesniam vietinių modelių vystymui.<ref name=":0">Владимир Котельников. Автожиры Сиервы.</ref> Kiekvienas gamintojas naudojo savo šalyje pagamintus variklius ir savaip vadino gaminamą orlaivį. === Gamyba === ; '''Avro''' [[Vaizdas:Paris Air Show 1934 Cierva.jpg|miniatiūra|„C.30A“ 1934 m. Paryžiaus aviasalone]] „[[Avro]]“ šio orlaivio gamybos licenciją įsigijo 1934 m. Įmonė nuo 1934 m. liepos pagamino 78 šio orlaivio modelius su 7 cilindrų radialiniais varikliais „[[Armstrong Siddeley Genet Major|Armstrong Siddeley Genet Major IA]]“ (britų KOP indeksas – Civet 1), išvystančiais 140 AG (100 kW). Pirmasis serijinis C.30A buvo pristatytas 1934 m. liepos mėn. '''Lioré-et-Olivier''' Prancūzijoje [[Lioré ir Olivier|Lioré-et-Olivier]] koncernas pastatė 25 indeksą „LeO C.301“ gavusius orlaivius su 175&nbsp;AG (130&nbsp;kW) galios 9 cilindrų radialiniais variklais „[[Salmson 9|Salmson 9NE]]“. ; '''Focke-Wulf''' Vokietijoje [[Focke-Wulf]] pagamino 40 licencinių „[[Focke-Wulf Fw 30 Heuschrecke]]“ ([[Lietuvių kalba|liet]]. „žiogas“) su 140&nbsp;AG (105&nbsp;kW) galios 7 cilindrų radialiniais varikliais „[[Siemens-Halske Sh 14|Siemens Sh 14A]]“.<ref>{{Harvnb|Orbis|1982–1985|p=?.}}</ref><ref name=":1">{{Harvnb|Smith|1973|p=94.}}</ref> == Eksploatacijos istorija == [[Vaizdas:Cierva C.30a G-ACUU Rearsby 02.06.51 edited-5.jpg|miniatiūra|Cierva C.30A, Nr. G-ACUU, Rearsby aerodrome]] Orlaivis buvo naudojamas kaip [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinis]], bet ryšių orlaivis, eismo kontrolei, aerofotografavimui ir kt. Vokietijoje šie orlaiviai taip pat buvo naudojami gelbėjimo misijoms ir kroviniams gabenti sudėtingoje vietovėje, o jūrų aviacijoje – jūrų minų paieškai. Lenkijos kariuomenė šiuo autožiru mėgino pakeisti stebėjimo oro balionus. Bandymų metu paaiškėjo, kad su juo neįmanoma palaikyti ryšio, jo negalima apginkluoti, kabinoje nebuvo vietos įgulos parašiutams.<ref>Kazimierz Sławiński: ''Lotnisko toruńskie 1920–1945''. Warszawa: Wydawnictwo Komunikacji i Łączności, 1983, s. 61-62. ISBN 83-206-0378-1</ref> Britų KOP 1934–1935 m. pateikti dvylika C.30A (Nr. ''K4230'' – ''K4239,'' ''K4296,'' ''K4775'') gavę indeksą „Avro 671 Rota Mk 1" buvo eksploatuojami kariuomenės bendradarbiavimo mokykloje „RAF Old Sarum“ netoli [[Solsberis|Solsberio]]. Iš 66 ne britų karinėms oro pajėgoms skirtų orlaivių, kuriuos Jungtinėje Karalystėje pastatė bendrovė „Avro“, 37 bent kurį laiką buvo įtraukti į JK orlaivių registrą. <ref name="AJJCiv">{{Harvnb|Jackson|1973}}</ref> Keletas dešimčių šių lėktuvų buvo parduoti į užsienį, pats „Avro“ tiesiogiai eksportavo 26 orlaivius. Likusius naudojo turtingi entuziastai ir aeroklubai. Dešimtmečio pabaigoje aviatorių dėmesys autožirams nusilpo, o pagrindinių jų operatoriumi liko Londono Hanvorto aerodrome įsikūręs „Autogyro Flying Club“. [[Vaizdas:AutogiroöStart_von_Dédalo.jpg|miniatiūra| Juan de la Cierva pilotuojamas Cierva C.30 kyla iš ''Dédalo,'' 1934 m.]] 1934 m. vienas Ispanijos karinio jūrų laivyno C.30, pilotuojamas paties Ciervos, nusileido [[Valensija|Valensijos]] uoste stovėjusiame Ispanijos hidroplanų [[Lėktuvnešis|lėktuvnešyje]] "Dedalo" ir vėliau pakilo.<ref>[http://www.vidamaritima.com/2008/06/la-cierva-y-la-estacin-transportable-de.html La Cierva and the Transportable Station of Naval Aeronautic (in Spanish)] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080615182342/http://www.vidamaritima.com/2008/06/la-cierva-y-la-estacin-transportable-de.html|date=2008-06-15}}</ref> 1935 m. rugsėjį Lietuvos aeroklubo pilotai malūnsparniu „C.30A“, mokymų lėktuvu [[:en:De_Havilland_DH.60_Moth|de Havilland DH.60 Moth]], vilkdami sklandytuvą [[:en:Schneider_Grunau_Baby|Schneider Grunau Baby]] atliko skrydį iš [[Kaunas|Kauno]] į [[Ryga|Rygą]], [[Talinas|Taliną]] ir [[Helsinkis|Helsinkį]].<ref>[http://www.plienosparnai.lt/page.php?560 Lithuanian Aviation History 1919–1940. Air train (in Lithuanian) ]</ref> Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] britų KOP rekvizavo daugumą civilinių orlaivių, įskaitant ir ir malūnsparnius. Rekvizuotais „C.30A“ buvo apginkluota Daksforde įsikūrusi 1448 eskadrilė, vėliau – Haltone įsikūrusi 529 eskadrilė, kur jie buvo naudojami radarų kalibravimui. Šie lėktuvai buvo demobilizuoti 1945 m., o dvylika likusių orlaivių buvo parduoti privatiems savininkams. Daugumos šių orlaivių eksploatacija netruko ilgai. Žinoma, kad bent du jų aviacijos įmonė „Fairey“ naudojo mokymui pagal savo „Fairey Gyrodyne“ sraigtasparnių pilotų mokymo programą. Imperijos karo muziejuje eksponuojamas „C.30A“ Nr. ''G-ACUU'' pasižymėjo ilgiausiu eksploatacijos laikotarpiu, nuo pateikimo mokymo įmonei „[[Air Service Training Ltd]]“ 1934 m. perdavimo karinei tarnybai 529 eskadrilėje (Rota ''HM580'') 1942 m. bei pokarinės eksploatacijos [[Birmingamas|Birmingemo]] [[Birmingamo tarptautinis oro uostas|Elmdono oro uoste]] iki 1960 m. 1998 m. sausio 15 d. Ispanijoje išbandytas įmonėje „Maestranza Aérea de Albacete“ atkurtas C.30A". Po 2000 m. birželio mėn. įvykusios avarijos, kurios metu pilotas beveik liko be rankos, orlaivis buvo perduotas [[Madridas|Madrido]] Cuatro Vientos oro uoste įsikūrusiam Aeronautikos ir astronautikos muziejui.<ref>[https://fio.es/2016/03/07/recordando-a-manix/ The Spanish Air Force promotes the construction of a replica of the La Cierva C30 autogyro (in Spanish)]</ref><ref>[https://www.aviationcorner.net/gallery_en.asp?aircraft_type=La%20Cierva%20C-30&aircraft_type_id=1106 La Cierva C.30 autogyro flies again (in Spanish)]</ref> == Lietuvoje == Lietuvos aeroklubas 1934 metais Anglijoje užsakė malūnsparnį „Cierva C-30A“. Tarpukariu tai buvo vienintelis malūnsparnis visose [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse]]. Pirmuoju malūnsparnio [[Pilotas|pilotu]] Lietuvoje tapo [[Lietuvos Karo aviacija|karo aviacijos]] [[majoras]] [[Jeronimas Garolis]], 1935 metų balandžio mėnesį Londono Air Park Teltheng aerodrome baigęs permokymo kursą.[[Vaizdas:LAM GEK+4121-orig auksciausia.jpg|miniatiūra|LAK „C.30A“, 1935 m. Kabinoje – J. Garolis]]J. Garolis malūnsparnį į Kauną atskraidino 1935 m. gegužės mėnesį, o gegužės 23 d . [[S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas|Aleksoto aerodrome]] buvo surengtas oficialus jo pristatymas. Reprezentacijos ceremonijoje dalyvavo LAK garbės pirmininkas, Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]], LAK vadovybė, vyriausybės ir spaudos atstovai, civiliniai ir karo lakūnai. Malūnsparnis buvo registruotas numeriu LY-LAS ir greitai tapo neatskiriama aviacijos švenčių atrakcija. Eksploatuojant malūnsparnį Kaune juo buvo apmokyti kiti civiliniai lakūnai. „Lietuviško“ „C.30A“ liemuo buvo dažytas mėlynai, registracijos numerio raidės LY-LAS – baltos. Rotoriaus mentės – duraliuminio spalvos. 1935 m. rugsėjo mėn. LAK surengė istorinį, „[[Oro traukinys (skrydis)|oro traukinio]]" pavadinimą gavusį lėktuvo ir [[Sklandytuvas|sklandytuvo]] bei malūnsparnio perskridimą per Baltijos šalių sostines. Rugsėjo 15 d. C-30A buvo demonstruotas [[Talinas|Taline]] vykusioje aviacijos šventėje. [[Helsinkis|Helsinkyje]]. J. Garolis kartu su vietos žurnalistu malūnsparniu nusileido centriniame miesto stadione ir iš jo pakilo. Prasidėjus Lietuvos okupacijai malūnsparnis C-30A kartu su kita aeroklubo technika buvo atskraidintas į [[Aukštagirio sklandymo mokykla|Aukštagirio sklandymo mokyklos]] aerodromą. Vėliau vokiečiai jį pervežė į [[Vilniaus oro uostas|Kirtimų aerodromą]], kur naudojo Liuftvafės lakūnų mokymui. Orlaivis buvo eksploatuojamas keletą metų, kol buvo sudaužytas papūtus stipriam vėjo gūsiui. == Variantai == [[Vaizdas:View of an Avro 671 Rota I (Cierva C-30A) in the RAF Museum - geograph.org.uk - 5829052.jpg|miniatiūra|Avro 671 Rota Mk. I (Cierva C-30A), RAF muziejus]][[Vaizdas:Léo C 302 Musée du Bourget P1010699.JPG|miniatiūra|Lioré et Olivier LeO C-302, Prancūzijos aviacijos ir kosmoso muziejus, Le Burže]] ; C.30 : Pradinis modelis, varomas 105 AG (78 kW) galios varikliu „[[Armstrong Siddeley Genet Major|Armstrong Siddeley Genet Major I]]“. ; C.30P : Patobulintas modelis, varomas 140 AG (104 kW) galios varikliu „[[Armstrong Siddeley Genet Major|Armstrong Siddeley Genet Major IA]]“. ; C.30A : Pagrindinis serijinis modelis, varomas 140 AG (104 kW) galios varikliu „[[Armstrong Siddeley Genet Major|Armstrong Siddeley Genet Major IA]]“. ; Avro 671 Rota Mk I : Britų KOP naudotų „Cierva C.30A“ indeksas. ; Lioré et Olivier LeO C-30 : Pagal licenciją gamintos Cierva C.30 licencinės kopijos, varomos 175 AG (130 kW) galios radialiniu varikliu „[[Salmson 9N|Salmson 9Ne]]“. Orlaiviai buvo tiekiami Prancūzijos karinėms oro pajėgoms ir Prancūzijos kariniam jūrų laivynui. Pagaminti 59 vnt. Beveik visi „LeO C-30“ buvo sunaikinti vokiečių invazijos į Prancūziją 1940 m. metu; keletą orlaivių perėmė [[Liuftvafė]]. <ref name="Moulin">{{Cite book|last=MOULIN|first=Jacques|title=Les autogires LeO C.30 & C.301|publisher=Editions Leila Presse|isbn=9782914017152}}</ref> ; Lioré et Olivier LeO C-30S : Vienintelis modelis (konstrukcija Nr. 26).<ref name="Moulin" /> ; Lioré et Olivier LeO C-301 : Patobulinti C-30 su „Messier“ alyvos-pneumatiniais amortizatoriais, plūduriavimo įtaisais, palengvinančiais nusileidimą į vandenį, trikoja pagrindinio rotoriaus atrama. Iki 1940 m. birželio pradžios Prancūzijos kariniam jūrų laivynui buvo pristatyti šeši orlaiviai <ref name="Moulin" /> ; Lioré et Olivier LeO C-302 : Ankstyvieji autožirai pasižymėjo gana ilgu įsibėgėjimu kylant. Siekiant sumažinti kilimo ilgį, dviejuose „C-301“ buvo sumontuota „Cierva“ „šuolio“ galvutė, leidžianti orlaiviui šoktelėti vertikaliai po labai trumpo įsibėgėjimo. C-302 buvo plačiai naudojami bandant rotoriaus ir važiuoklės komponentus, tačiau galiausiai 1949–1950 m. šio projekto buvo atsisakyta. <ref name="Moulin" /> ; Focke-Wulf C 30 Heuschrecke : (''Heuschrecke'' ({{De|Žiogas}})): Pastatyta 40 orlaivių, kiekvienas varomas 140 AG (104 kW) galios septynių cilindrų radialiniu stūmokliniu varikliu „[[Siemens-Halske Sh 14|Siemens Sh 14A]]“. ; IM : Danijoje pagal licenciją pagamintų ir vietos kariniam jūrų laivynui skirti „C.30A“. Pagaminti 2 vnt.<ref name=":0" /> == Eksponuojami lėktuvai == [[Vaizdas:Cierva_C-30_Autogyro_on_display_at_Fantasy_of_Flight.JPG|dešinėje|miniatiūra| „Fantasy of Flight“ muziejuje eksponuojamas C.30. Polk City miestas, [[Florida]], [[JAV]]]] [[Vaizdas:Cierva C.30 (5381508461).jpg|miniatiūra|Ispanijos KOP „C.30“]] ; Argentina * Cierva C.30A Nr. ''LV-FBL'', eksponuojamas Argentinos nacionaliniame aeronautikos muziejuje (isp. [[:en:Museo_Nacional_de_Aeronáutica_de_Argentina|Museo Nacional de Aeronáutica de Argentina]]) ; Australija * Cierva C.30A Nr. ''VH-USR,'' eksponuojamas Powerhouse muziejuje, [[Sidnėjus|Sidnėjuje]]. ;Ispanija * Cierva C.30A Nr. ''XVU.1-1'', skrydžiams tinkamos būklės kopija su „Siemens“ varikliu eksponuojamas Madrido aviacijos muziejuje ({{Es|Museo del Aire}}). ; Italija * Cierva C.30 Nr. ''I-CIER,'' eksponuojamas „Leonardo da Vinci“ muziejuje [[Milanas|Milane]]. ; Jungtinė Karalystė * Avro Rota Nr. ''K4232'' eksponuojamas Karališkųjų karinių oro pajėgų muziejuje Londone. * Cierva C.30A Nr. ''AP506'' (sudužęs) eksponuojamas Sraigtasparnių muziejuje ({{En|Helocopter Museum}}), Anglijos [[Veston Super Meras|Veston Super Mere (angl. Weston-super-Mare)]]. * Cierva C.30A Nr. ''AP507'' eksponuojamas [[Londono mokslo muziejus|Mokslo muziejuje]] Londone. * Avro Rota Nr. ''HM580,'' buvęs ''G-ACUU,'' eksponuojamas Daksfordo imperatoriškajame karo muziejuje, Anglijoje. ; Jungtinės Valstijos * Cierva C.30A Nr. ''K4235'' eksponuojamas „Fantasy of Flight“ muziejuje, Polk City, Florida. ; Nyderlandai * Cierva C.30A Nr. ''SE-AFI'' eksponuojamas „Aviodrome“ muziejuje. ; Prancūzija * Leo C-302 Nr. ''F-BDAD,'' eksponuojamas Aviacijos ir kosmoso muziejuje ([[Prancūzų kalba|pranc]]. ''Musée de l’Air et de l’Espace''), [[Paryžius|Paryžiuje]]. == Kariniai operatoriai == [[Vaizdas:Avro_C.30A_3-view_NACA-AC-196.png|miniatiūra| Avro C.30A 3 brėžinys. NACA-AC-196]] ; {{flag|DEN}} * Danijos karališkosios karinės oro pajėgos<ref>[http://flymuseum.dk/fly/270-cierva-c30-im Danish Air Museum] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304054447/http://flymuseum.dk/fly/270-cierva-c30-im |date=2016-03-04 }}</ref> ; {{flag|ESP}} * Aeronáutica Militar – karinė aviacija * Armada Española – kariuomenė ;  {{flag|UK}} * [[Royal Air Force|Karališkosios karinės oro pajėgos]] ** 80-oji eskadrilė ** 529-oji eskadrilė ; {{flag|POL}} * Aviacijos tyrimų institutas ; {{flag|FRA}} * Karinės oro pajėgos (licencinius variantus LeO 30, LeO 30S, LeO 301, LeO 302, LeO 305) * Karinis jūrų laivynas ; {{flagicon|USSR}} [[Sovietų Sąjunga]] * tik tyrimų tikslais ; {{flag|Nazi Germany}} * [[Liuftvafė]] (licencinį variantą Fw 30) == Civiliniai operatoriai == ; {{flag|ARG}} ; {{flag|AUT}} ; {{flag|BEL}} ; {{flag|ITA}} ; {{flag|Kingdom of Yugoslavia}} ; {{flag|LTU}} * [[Lietuvos aeroklubas|'''Lietuvos aeroklubas''']] – vienas, Avro pagamintas C.30A, įsigytas 1934 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.plienosparnai.lt/page.php?851|title=Cierva Avro C-30A|access-date=2023-04-24|language=}}</ref> ; {{flag|NED}} ; {{flag|POL}} * Torūnės aeroklubas (1934–1939) – perduotas nustačius, kad orlaivis nepritaikomas kariniams tikslams == Specifikacijos (C.30A) == {| class="wikitable" ! colspan="2" | !C.30 !C.30A !C.30A Rota (hidroplanas) |- | colspan="2" |[[Įgula (mašinos)|Įgula]] | colspan="3" align="center" |2 |- | colspan="2" |Ilgis | align="center" |6,10 m | colspan="2" align="center" |19 [[Pėda (matavimo vienetas)|pėdų]] 8 [[Colis|coliai]] (6,00 [[Metras|m]]) |- | colspan="2" |Rotoriaus skersmuo | colspan="3" align="center" |37 pėdos 0 colių(11,28 m) |- | colspan="2" |Rotoriaus plotas | colspan="3" align="center" |1 100 kv. pėdų (100 m²) |- | colspan="2" |Rotoriaus sukumosi greitis | colspan="3" align="center" |180 – 210 aps./min. |- | colspan="2" |Aukštis | colspan="3" align="center" |11 pėdų 1 colis (3,38&nbsp;m) |- | rowspan="2" |Svoris |[[Tuščios transporto priemonės svoris|tuščio]] | colspan="2" align="center" |1 220 [[Svaras|svarų]] (553 kg) | align="center" |679 kg |- |[[Maksimalus kilimo svoris|maksimalus kilimo]] | align="center" |817 [[Kilogramas|kg]] | align="center" |1 600 svarų (726 kg) | align="center" |948 kg |- | rowspan="3" |[[V greičiai|Greitis]] |maksimalus | align="center" |168 km/h | align="center" |96 [[Mazgas (matas)|mazgai]] (110 [[Mylia|mylių]] per [[Valanda|valandą]], 180 km/h) | align="center" |154 km/h |- |kreiserinis | align="center" |136 km/h | align="center" |83 mazgai (95 mylios per valandą, 153 km/h) | align="center" |134 km/h |- |kilimo | | colspan="2" align="center" |700 pėdų/[[Minutė|min]]. (3,6 m/s) |- | colspan="2" |Skrydžio nuotolis | align="center" |450 km | colspan="2" align="center" |248 [[Jūrmylė|jūrmylės]] (285 mylios, 459 km) |- | colspan="2" |[[Skrydžio lubos]] | align="center" |3990 m | align="center" |2430 m | |- | rowspan="3" |Jėgainė |variklis | align="center" |[[Armstrong Siddeley Genet Major|Armstrong Siddeley Genet Major I]] | colspan="2" align="center" | [[Armstrong Siddeley Genet Major|Armstrong Siddeley Genet Major IA]] |- |tipas |oru aušinamas 5 cilindrų [[Žvaigždinis variklis|žvaigždinis vidaus degimo variklis]] | colspan="2" |oru aušinamas 7 cilindrų [[Žvaigždinis variklis|žvaigždinis vidaus degimo variklis]] |- |galia | align="center" |105 AG (78 kW) | colspan="2" align="center" |140 AG (110 kW) |} == Bibliografija == * (EN) Barratt, M. „Talkback“. Air Enthusiast No. 107, September/October 2003. p. 75. ISSN 0143-5450 * (LT) [https://www.plienosparnai.lt/page.php?851 Cierva C.30A], Lietuvos aviacijos muzijeus, Plieno sparnai. * (FR) Cortet, Pierre (June 2001). „Rétros du Mois“. Avions: Toute l’Aéronautique et son histoire (99): 6. ISSN 1243-8650. * (EN) Elliott, Bryn (January–February 1999). „On the Beat: The First 60 Years of Britain’s Air Police“. Air Enthusiast (79): 68–75. ISSN 0143-5450. * (EN) Jackson, A.J. (1973). British Civil Aircraft 1919-72: Volume II. London: Putnam and Company. <nowiki>ISBN 0-85177-813-5</nowiki>. * (RU) Котельников, Владимир. Автожиры Сиервы. * (EN) Munson, Kenneth (1973). Helicopters and other Rotorcraft since 1907 (Blandford Colour Series). London: Associate R.Ae. S. <nowiki>ISBN 0-7137-0610-4</nowiki>. * (NL) Pacco, John (2003). „Cierva C-30A“. Belgisch Leger/Armee Belge: Het militair Vliegwezen/l’Aeronautique militaire 1930–1940. Artselaar, Belgium. p. 92. <nowiki>ISBN 90-801136-6-2</nowiki>. * (PL) Kazimierz Sławiński: ''Lotnisko toruńskie 1920–1945''. Warszawa: Wydawnictwo Komunikacji i Łączności, 1983, ISBN 83-206-0378-1 * (EN) Smith, J. Richard (1973). „C 30 Heuschrecke“. Focke-Wulf, an Aircraft Album. London: Ian Allan. <nowiki>ISBN 0-7110-0425-0</nowiki>. * (EN) Thetford, Owen (1957). Aircraft of the Royal Air Force 1919-57. London: Putnam and Company. * (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985). Orbis Publishing. * (FR) Moulin, Jacques (2003). Les autogires LeO C.30 & C.301. France: Editions Leila Presse. <nowiki>ISBN 9782914017152</nowiki>. == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=IrZ6IzCWXzA Ispanijoje sukurtos replikos pirmasis skrydis] * [http://www.ipmsstockholm.org/magazine/2004/12/stuff_eng_detail_avro_rota.html#links IPMS Stokholm puslapiai, skirti Cierva C.30, įskaitant išsamias nuotraukas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151023035444/http://www.ipmsstockholm.org/magazine/2004/12/stuff_eng_detail_avro_rota.html#links |date=2015-10-23 }} * [https://www.youtube.com/watch?v=j9T4HKYeQms Kaunas iš oro 1935 m. balandžio 30 d., filmuota iš LAK Cierva C.30A] == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite book |last=Jackson|first= A.J.|title=British Civil Aircraft 1919-72: Volume II|location= London|publisher= Putnam and Company|year= 1973|isbn=0-85177-813-5}} * {{cite book |last=Smith|first= J. Richard |chapter=C 30 Heuschrecke |title=Focke-Wulf, an Aircraft Album|location= London|publisher= Ian Allan|year=1973 |isbn=0-7110-0425-0}} * {{cite book |last=Thetford |first= Owen |title=Aircraft of the Royal Air Force 1919-57 |location= London |publisher= Putnam and Company |year=1957}} * {{Cite book |title= The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982-1985)|publisher= Orbis Publishing |ref={{harvid|Orbis|1982–1985}} }} {{Avro orlaiviai}} [[Kategorija:Malūnsparniai]] [[Kategorija:Cierva orlaiviai]] [[Kategorija:Lioré et Olivier orlaiviai]] [[Kategorija:Focke-Wulf orlaiviai]] [[Kategorija:Lietuvos aeroklubas]] [[Kategorija:Žvalgybiniai orlaiviai]] [[Kategorija:AVRO orlaiviai]] 0u589pjk6lh479xitlhmy1te4ux9mpj 0 647708 7856069 7638416 2026-06-14T07:26:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856069 wikitext text/x-wiki '''1610 m. Vilniaus gaisras''' – [[1610 m.|1610]] m. [[birželio 30]] d. prasidėjęs [[gaisras]], kurio metu sudegė didelė dalis [[Vilnius|Vilniaus]] miesto statinių, dalis [[Valdovų rūmai|Valdovų rūmų]]. Gaisras kilo birželio 30 d. ryte. Įvykio liudininko [[Italai|italo]] [[Kunigas|kunigo]] Alessandro Cilli teigimu, ugnis įsiliepsnojo kepėjo name, toje miesto dalyje, kur visi aplinkiniai namai buvo mediniai ir pilni sausos medienos. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad gaisras prasidėjo pranciškonų vienuolyno kieme.<ref name=":0">[https://www.lndm.lt/pilies-gatve/pilies-gatves-ivykiai/ Pilies gatvės įvykiai] // Lietuvos nacionalinis dailės muziejus</ref><ref>Vorbek-Lettow, Maciej, ''Skarbnica pamięci: pamie̜tnik lekarza króla Władysława IV'', Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1968, p. 37–38.</ref> Apie 12 val. pasigirdo šauksmai ir varpų dūžiai, pranešantys apie gaisrą. Padėtį itin blogino pakilęs didelis vėjas. Ugnis netruko apimti visą miestą. Liepos 1 d. tuo metu Vilniuje viešėjęs karalius [[Zigmantas Vaza]] dėl gaisro buvo priverstas palikti Valdovų rūmus,<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1635300/pusmeti-trukusi-vladislovo-vazos-viesnage-vilniuje-nuo-vakareliu-iki-pirmosios-operos Pusmetį trukusi Vladislovo Vazos viešnagė Vilniuje: nuo vakarėlių iki pirmosios operos], Mindaugas Paknys, LRT.lt, 2022.03.05 21:30</ref> nors kituose šaltiniuose teigiama, kad ugnis nurimo jau septintą vakaro, staiga prasidėjus lietui.<ref name=":0" /> Gaisro metu sudegė daug Vilniaus gotikinės architektūros statinių, meno kūrinių bei buities daiktų: sudegė apie 4700 gyvenamųjų namų, daugiau kaip 10 [[Bažnyčia|bažnyčių]] ir [[Cerkvė|cerkvių]] (4 cerkvės, [[Liuteronybė|liuteronų]] bažnyčia, [[Žydai|žydų]] [[sinagoga]], [[Karmelitai|karmelitų]] bažnyčia, šv. Dvasios bažnyčia ir kt.). Po gaisro gyventojų mieste sumažėjo trečdaliu. Kai kuriose gatvėse – [[Subačiaus gatvė|Subačiaus]], [[Aušros Vartai|Aušros Vartų]] dalyje, amžininkų pastebėjimu, išdegė visi namai. Nukentėjo [[Vilniaus Žemutinė pilis|Vilniaus Žemutinės pilies]] pastatai. Didysis gaisras Vilnių niokojo kelias dienas. Vilniaus jėzuitų kolegijos metiniame 1610 m. pranešime pažymėta, jog „visur pasirodė sugriuvę mūrai, vien kaminai liko stovėti, bažnyčių ir didelių rūmų fasadai pasvirę, bokštai nugriuvę, visa, kas liko, – vien pelenai ir suodžiai, o gatvėse tarp griuvėsių buvo randama daug pusiau sudegusių ar užtroškusių ar net prispaustų, – net priešas daugelį dienų niokodamas nebūtų sugebėjęs taip sudarkyti ir nusiaubti“. == Šaltiniai == * (LT) [https://www.delfi.lt/archive/1610-06-30-prasidejo-didysis-vilniaus-gaisras-kurio-metu-sudege-dalis-valdovu-rumu-ir-daugelis-kitu-pastatu.d?id=22446507 1610 06 30 prasidėjo didysis Vilniaus gaisras, kurio metu sudegė dalis Valdovų rūmų ir daugelis kitų pastatų]… Lietuvos istorijos institutas // delfi.lt, 2009 m. birželio 29 d. 23:50 * (LT) ''Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kasdienis gyvenimas'': Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, p. 613–614. * (LT) [https://www.lndm.lt/pilies-gatve/pilies-gatves-ivykiai/ Pilies gatvės įvykiai] // Lietuvos nacionalinis dailės muziejus * (LT) [https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1635300/pusmeti-trukusi-vladislovo-vazos-viesnage-vilniuje-nuo-vakareliu-iki-pirmosios-operos Pusmetį trukusi Vladislovo Vazos viešnagė Vilniuje: nuo vakarėlių iki pirmosios operos], Mindaugas Paknys, LRT.lt, 2022.03.05 21:30 * (PL) Vorbek-Lettow, Maciej, ''Skarbnica pamięci: pamie̜tnik lekarza króla Władysława IV'', Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1968, p. 37–38. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Gaisrai Vilniuje]] tul0tpd9ki1frylih2icjziktcl3yds 0 647851 7856074 7741696 2026-06-14T07:28:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856074 wikitext text/x-wiki '''1622 m. Alytaus gaisras''' – [[1622 m.|1622]] m. [[gegužės 15]] d. kilęs didelis [[gaisras]], kuris smarkiai nuniokojo [[Alytus|Alytaus miestą]]. Nuo šio ir ankstesnio [[1619 m. Alytaus gaisras| 1619 m. gaisro]] nukentėję miestiečiai buvo atleisti nuo mokesčių. == Šaltiniai == * (LT) Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai. Vilnius: Mokslas, 1989. P. 27. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T.IV. Alytus. Sud. A. Tyla. Vilnius: LII leidykla, 2006. P. 23. * (LT) [https://alytausgidas.lt/naujiena/28892-kokie-ir-kada-didieji-gaisrai-buvo-kile-alytuje/ Kokie ir kada didieji gaisrai buvo kilę Alytuje?], Alytaus gidas. [[Kategorija:Gaisrai Alytuje]] {{Istorija-stub}} scuk1uekxtr1e00h9bkpo6pq53fpt03 0 651667 7856029 7844411 2026-06-14T05:34:45Z ~2026-34932-44 219560 /* NBA */ 7856029 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Jalen Brunson |image=[[Vaizdas:Jalen_Brunson_(cropped).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1996|08|31}} |cityofbirth=[[Niu Bransvikas (JAV)|Niu Bransvikas]], [[Naujasis Džersis]]|countryofbirth=[[JAV]] |currentclub=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |height=1,88 m|weight=86 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2018–2022<br>2022– |clubs=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br>[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |pointsaverage= |nationalpoints=|ntupdate= |nba=33|nbayear=2018 |nbateam=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] |clubnumber=11 |fullname=Jalen Marquis Brunson |nationalteam={{krep|USA|1|name=JAV}} |nationalyears=2023}} '''Džeilenas Markisas Bransonas''' ({{en|Jalen Marquis Brunson}}, g. {{data|year=1996|month=08|day=31}})<ref>{{Cite web|url=http://www.fiba.basketball/world/u19/2015/player/Jalen-Marquis-Brunson|title=Jalen Marquis Brunson at the FIBA U19 World Championship 2015|website=FIBA.Basketball|access-date=2019-04-03}}</ref> – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Gali žaisti [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] ir [[Atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijose. 2023 m. krepšininkas buvo atrinktas atstovauti [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktinei]] [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]] [[Filipinai|Filipinuose]].<ref>{{Cite web|url=https://www.sportingnews.com/us/nba/news/team-usa-fiba-basketball-world-cup-2023-roster/iuikgk3hhiplytsuy6bsv8sx|title=Report: USA FIBA Basketball World Cup 2023 roster: Anthony Edwards, Paolo Banchero headline US men's team|website=TheSportingNews.com|access-date=2023-07-06|language=en}}</ref> JAV rinktinė turnyrą baigė ketvirtoje vietoje, tačiau užėmė pakankamai aukštą vietą, kad užsitikrintų kvietimą į [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 m. vasaros olimpines žaidynes]].<ref>{{Cite web|url=https://www.usab.com/players/tyrese-haliburton|title=USA Basketball Notes|website=USAB.com|access-date=2023-09-10|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == === Dalaso „Mavericks“ (2018–2022 m.) === [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]] 33-uoju šaukimu Džeileną Bransoną pasirinko [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]].<ref>{{cite web|url=https://philadelphia.cbslocal.com/2018/06/21/nba-draft-villanovas-donte-divincenzo-mikal-bridges-selected-in-top-20/|title=2018 NBA DRAFT: Villanova's Mikal Bridges, Donte DiVincenzo, Omari Spellman, Jalen Brunson Get Picked|date=2018-06-21|publisher=CBS Philly|access-date=2018-06-22}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mavs.com/mavericks-select-guard-jalen-brunson-with-33rd-overall-pick/|title=Mavericks select guard Jalen Brunson with 33rd overall pick|date=2018-06-21|publisher=mavs.com|access-date=2018-06-21}}</ref> 2019 m. kovo 12 d. Bransonas pelnė 34 taškus ir pagerino karjeros rezultatyvumo rekordą. Jis taip pat atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 1 kamuolį, tačiau „Mavericks“ pralaimėjo 105:112 [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komandai.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=401071684|title=DeRozan, Aldridge lead Spurs past Mavericks 112–105|date=2019-03-12|publisher=ESPN|access-date=2019-03-13|agency=[[Associated Press]]}}</ref> [[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m. NBA sezone]] krepšininkas vidutiniškai rinko daugiausiai taškų, atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų per savo karjerą ir užėmė ketvirtą vietą [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|NBA geriausio šeštojo žaidėjo]] rinkimuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/utah-jazz-guard-jordan-clarkson-wins-2020-21-kia-nba-sixth-man-award|title=Utah Jazz guard Jordan Clarkson wins 2020–21 Kia NBA Sixth Man Award|publisher=National Basketball Association|access-date=2022-04-05|language=en}}</ref> 2022 m. balandžio 18 d. pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo antrosiose rungtynėse Bransonas pelnė 41 tašką, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus per 110:104 pergalę prieš [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/mavs-news-jalen-brunson-joins-luka-doncic-dirk-nowitzki-in-epic-franchise-record-after-40-point-explosion-vs-jazz/|title=Mavs stud Jalen Brunson joins Luka Doncic, Dirk Nowitzki in epic franchise record after 40-point explosion vs. Jazz|date=2022-04-18|website=ClutchPoints|access-date=2022-04-19}}</ref> === Niujorko „Knicks“ (2022–dabar) === 2022 m. liepos 12 d. žaidėjas pasirašė ketverių metų 104 mln. dolerių vertės sutartį su gimtojo miesto komanda [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/knicks/news/knicks-sign-jalen-brunson|title=Knicks Sign Jalen Brunson|date=2022-07-12|website=NBA.com|access-date=2022-07-12}}</ref> 2022 m. sausio 9 d. Bransonas surinko 44 taškus per 111:107 pralaimėjimą prieš [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]]. Sausio 16 d. jis buvo pripažintas geriausiu NBA [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijos]] savaitės žaidėju, nes sausio 9–15 d. vidutiniškai pelnė po 34,8 taško, atkovojo po 5,8 kamuolio ir atliko po 5,0 rezultatyvaus perdavimo, o „Knicks“ klubas laimėjo 3 iš 4 rungtynių.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-domantas-sabonis-jalen-brunson|title=Domantas Sabonis, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|date=2023-01-16|publisher=NBA.com|accessdate=2023-01-18}}</ref> Kovo 31 d. Bransonas pelnė 48 taškus (33 taškus per pirmąją rungtynių pusę), pataikydamas 18 iš 32 metimų ir atlikdamas 9 rezultatyvius perdavimus pergalėje 130:116 prieš [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401469309|title=Brunson scores 48, Knicks down Cavs 130-116 without Randle|date=2023-03-31|website=ESPN.com|language=en}}</ref> 2023 m. gruodžio 15 d. pelnė 50 taškų ir pataikė 9 iš 9 tritaškių per pergalę prieš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]. Jis tapo tik devintuoju krepšininku „Knicks“ klubo istorijoje, pelniusiu bent 50 taškų.<ref name="Bsc5hanoh3saKtS1">{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401584961|title=Brunson scores career-high 50, hits all nine of his 3-point shots as Knicks top Suns 139-122|date=2023-12-15|publisher=ESPN|accessdate=2023-12-16|agency=[[Associated Press]]}}</ref> 2024 m. vasario 1 d. Bransonas pirmą kartą karjeroje išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes.]]<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/2024-nba-all-star-reserves-announced|title=2024 NBA All-Star reserves announced|website=NBA.com|access-date=2024-02-02|language=en}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2018–2019 m. sezonas|2018–19]] | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 73 || 38 || 21.8 || .467 || .348 || .725 || 2.3 || 3.2 || .5 || .1 || 9.3 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2019–2020 m. sezonas|2019–20]] | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 57 || 16 || 17.9 || .466 || .358 || .813 || 2.4 || 3.3 || .4 || .1 || 8.2 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–21]] | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 68 || 12 || 25.0 || '''.523''' || .405 || .795 || 3.4 || 3.5 || .5 || .0 || 12.6 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2021–2022 m. sezonas|2021–22]] | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''79''' || 61 || 31.9 || .502 || .373 || .840|| '''3.9''' || 4.8 || .8 || .0 || 16.3 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2022–2023 m. sezonas|2022–23]] | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 68 || 68 || 35.0 || .491 || '''.416''' || .829 || 3.5 || 6.2 || '''.9''' || '''.2''' || 24.0 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2023–2024 m. sezonas|2023–24]] | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 77 || '''77''' || '''35.4''' || .479 || .401 || '''.847''' || 3.6 || 6.7 || '''.9''' || '''.2''' || '''28.7''' |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2024–2025 m. sezonas|2024–25]] | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 65 || 65 || '''35.4''' || .488 || .383 || .821 || 2.9 || '''7.3''' || '''.9''' || .1 || 26.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 487 || 337 || 29.2 || .489 || .389 || .823 || 3.2 || 5.0 || .7 || .1 || 18.1 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Visų žvaigždžių | 2 || 1 || 12.8 || .353 || .231 || {{sort|-|—}} || 2.0 || 4.0 || 1.0 || .0 || 7.5 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2021 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 7 || 0 || 16.3 || .455 || '''.462''' || .749 || 2.6 || 1.4 || .0 || .0 || 8.0 |- | style="text-align:left;"|2022 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''18''' || '''18''' || 35.0 || .466 || .347 || .800 || 4.6 || 3.7 || .8 || .1 || 21.6 |- | style="text-align:left;"|2023 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 11 || 11 || '''40.3''' || '''.474''' || .325 || '''.912''' || '''4.9''' || 5.6 || '''1.5''' || .1 || 27.8 |- | style="text-align:left;"|2024 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 13 || 13 || 39.8 || .444 || .310 || .775 || 3.3 || '''7.5''' || .8 || .2 || '''32.4''' |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | '''18''' || '''18''' || 37.8 || .461 || .358 || .851 || 3.4 || 7.0 || .4 || '''.3''' || 29.4 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 67 || 60 || 35.6 || .460 || .342 || .826 || 3.9 || 5.4 || .7 || .1 || 25.4 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2015–16 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || 39 || 24.0 || .452 || .383 || .774 || 1.8 || 2.5 || .7 || .0 || 9.6 |- | style="text-align:left;"|2016–17 | style="text-align:left;"|Vilanova | 36 || 36 || 31.1 || '''.541''' || .378 || '''.876''' || 2.6 || 4.1 || '''.9''' || .0 || 14.7 |- | style="text-align:left;"|2017–18 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || '''40''' || '''31.8''' || .521 || '''.408''' || .802 || '''3.1''' || '''4.6''' || '''.9''' || .0 || '''18.9''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 116 || 115 || 28.9 || .510 || .393 || .820 || 2.5 || 3.7 || .8 || .0 || 14.4 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * 3× [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių]] žaidėjas (2024–2026 m.) * 3× antrosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2024–2026 m.) * [[NBA taurė|NBA taurės]] čempionas (2025 m.) * [[NBA taurė#Nugalėtojai|NBA taurės naudingiausias žaidėjas]] (2025 m.) * NBA čempionas (2026 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html Jalen Brunson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240202012445/https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html|date=2024-02-02}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{Neismito metų universiteto žaidėjas}} {{DEFAULTSORT:Brunson, Jalen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] tu5qz9suiy7l4d8pucjtejx4omi5vz9 7856039 7856029 2026-06-14T06:22:01Z Nomadbones 153116 7856039 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Jalen Brunson |image=[[Vaizdas:Jalen_Brunson_(cropped).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1996|08|31}} |cityofbirth=[[Niu Bransvikas (JAV)|Niu Bransvikas]], [[Naujasis Džersis]]|countryofbirth=[[JAV]] |currentclub=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |height=1,88 m|weight=86 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2018–2022<br>2022– |clubs=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br>[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |pointsaverage= |nationalpoints=|ntupdate= |nba=33|nbayear=2018 |nbateam=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] |clubnumber=11 |fullname=Jalen Marquis Brunson |nationalteam={{krep|USA|1|name=JAV}} |nationalyears=2023}} '''Džeilenas Markisas Bransonas''' ({{en|Jalen Marquis Brunson}}, g. {{data|year=1996|month=08|day=31}})<ref>{{Cite web|url=http://www.fiba.basketball/world/u19/2015/player/Jalen-Marquis-Brunson|title=Jalen Marquis Brunson at the FIBA U19 World Championship 2015|website=FIBA.Basketball|access-date=2019-04-03}}</ref> – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Gali žaisti [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] ir [[Atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijose. 2023 m. krepšininkas buvo atrinktas atstovauti [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktinei]] [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]] [[Filipinai|Filipinuose]].<ref>{{Cite web|url=https://www.sportingnews.com/us/nba/news/team-usa-fiba-basketball-world-cup-2023-roster/iuikgk3hhiplytsuy6bsv8sx|title=Report: USA FIBA Basketball World Cup 2023 roster: Anthony Edwards, Paolo Banchero headline US men's team|website=TheSportingNews.com|access-date=2023-07-06|language=en}}</ref> JAV rinktinė turnyrą baigė ketvirtoje vietoje, tačiau užėmė pakankamai aukštą vietą, kad užsitikrintų kvietimą į [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 m. vasaros olimpines žaidynes]].<ref>{{Cite web|url=https://www.usab.com/players/tyrese-haliburton|title=USA Basketball Notes|website=USAB.com|access-date=2023-09-10|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == === Dalaso „Mavericks“ (2018–2022 m.) === [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]] 33-uoju šaukimu Džeileną Bransoną pasirinko [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]].<ref>{{cite web|url=https://philadelphia.cbslocal.com/2018/06/21/nba-draft-villanovas-donte-divincenzo-mikal-bridges-selected-in-top-20/|title=2018 NBA DRAFT: Villanova's Mikal Bridges, Donte DiVincenzo, Omari Spellman, Jalen Brunson Get Picked|date=2018-06-21|publisher=CBS Philly|access-date=2018-06-22}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mavs.com/mavericks-select-guard-jalen-brunson-with-33rd-overall-pick/|title=Mavericks select guard Jalen Brunson with 33rd overall pick|date=2018-06-21|publisher=mavs.com|access-date=2018-06-21}}</ref> 2019 m. kovo 12 d. Bransonas pelnė 34 taškus ir pagerino karjeros rezultatyvumo rekordą. Jis taip pat atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 1 kamuolį, tačiau „Mavericks“ pralaimėjo 105:112 [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komandai.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=401071684|title=DeRozan, Aldridge lead Spurs past Mavericks 112–105|date=2019-03-12|publisher=ESPN|access-date=2019-03-13|agency=[[Associated Press]]}}</ref> [[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m. NBA sezone]] krepšininkas vidutiniškai rinko daugiausiai taškų, atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų per savo karjerą ir užėmė ketvirtą vietą [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|NBA geriausio šeštojo žaidėjo]] rinkimuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/utah-jazz-guard-jordan-clarkson-wins-2020-21-kia-nba-sixth-man-award|title=Utah Jazz guard Jordan Clarkson wins 2020–21 Kia NBA Sixth Man Award|publisher=National Basketball Association|access-date=2022-04-05|language=en}}</ref> 2022 m. balandžio 18 d. pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo antrosiose rungtynėse Bransonas pelnė 41 tašką, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus per 110:104 pergalę prieš [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/mavs-news-jalen-brunson-joins-luka-doncic-dirk-nowitzki-in-epic-franchise-record-after-40-point-explosion-vs-jazz/|title=Mavs stud Jalen Brunson joins Luka Doncic, Dirk Nowitzki in epic franchise record after 40-point explosion vs. Jazz|date=2022-04-18|website=ClutchPoints|access-date=2022-04-19}}</ref> === Niujorko „Knicks“ (2022–dabar) === 2022 m. liepos 12 d. žaidėjas pasirašė ketverių metų 104 mln. dolerių vertės sutartį su gimtojo miesto komanda [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/knicks/news/knicks-sign-jalen-brunson|title=Knicks Sign Jalen Brunson|date=2022-07-12|website=NBA.com|access-date=2022-07-12}}</ref> 2022 m. sausio 9 d. Bransonas surinko 44 taškus per 111:107 pralaimėjimą prieš [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]]. Sausio 16 d. jis buvo pripažintas geriausiu NBA [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijos]] savaitės žaidėju, nes sausio 9–15 d. vidutiniškai pelnė po 34,8 taško, atkovojo po 5,8 kamuolio ir atliko po 5,0 rezultatyvaus perdavimo, o „Knicks“ klubas laimėjo 3 iš 4 rungtynių.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-domantas-sabonis-jalen-brunson|title=Domantas Sabonis, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|date=2023-01-16|publisher=NBA.com|accessdate=2023-01-18}}</ref> Kovo 31 d. Bransonas pelnė 48 taškus (33 taškus per pirmąją rungtynių pusę), pataikydamas 18 iš 32 metimų ir atlikdamas 9 rezultatyvius perdavimus pergalėje 130:116 prieš [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401469309|title=Brunson scores 48, Knicks down Cavs 130-116 without Randle|date=2023-03-31|website=ESPN.com|language=en}}</ref> 2023 m. gruodžio 15 d. pelnė 50 taškų ir pataikė 9 iš 9 tritaškių per pergalę prieš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]. Jis tapo tik devintuoju krepšininku „Knicks“ klubo istorijoje, pelniusiu bent 50 taškų.<ref name="Bsc5hanoh3saKtS1">{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401584961|title=Brunson scores career-high 50, hits all nine of his 3-point shots as Knicks top Suns 139-122|date=2023-12-15|publisher=ESPN|accessdate=2023-12-16|agency=[[Associated Press]]}}</ref> 2024 m. vasario 1 d. Bransonas pirmą kartą karjeroje išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes.]]<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/2024-nba-all-star-reserves-announced|title=2024 NBA All-Star reserves announced|website=NBA.com|access-date=2024-02-02|language=en}}</ref> 2026 m. birželio mėn. padėjo „Knicks“ klubui NBA finale nugalėti [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] ir laimėti čempionų titulą serijoje 4–1. Be to, buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|finalo naudingiausiu žaidėju (MVP)]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/nba/new-york-knicks/knicks-news-first-championship-53-years-nba-finals-spurs|title=Knicks win first championship in 53 years after NBA Finals Game 5 triumph vs. Spurs|last=Siegel|first=Brett|date=June 13, 2026|website=ClutchPoints|access-date=June 13, 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/live-updates-2026-nba-finals-game-5-knicks-seek-first-title-since-1973|title=Recap: The Knicks win the 2026 NBA championship|last=Lambert|first=Ben|date=June 13, 2026|website=NBA.com|access-date=June 13, 2026}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2018}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 73 || 38 || 21.8 || .467 || .348 || .725 || 2.3 || 3.2 || .5 || .1 || 9.3 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2019}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 57 || 16 || 17.9 || .466 || .358 || .813 || 2.4 || 3.3 || .4 || .1 || 8.2 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2020}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 68 || 12 || 25.0 || '''.523''' || .405 || .795 || 3.4 || 3.5 || .5 || .0 || 12.6 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2021}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''79''' || 61 || 31.9 || .502 || .373 || .840|| '''3.9''' || 4.8 || .8 || .0 || 16.3 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2022}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 68 || 68 || 35.0 || .491 || '''.416''' || .829 || 3.5 || 6.2 || '''.9''' || '''.2''' || 24.0 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2023}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 77 || '''77''' || '''35.4''' || .479 || .401 || '''.847''' || 3.6 || 6.7 || '''.9''' || '''.2''' || '''28.7''' |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2024}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 65 || 65 || '''35.4''' || .488 || .383 || .821 || 2.9 || '''7.3''' || '''.9''' || .1 || 26.0 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2025}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 74 || 74 || 35.0 || .467 || .369 || .841 || 3.3 || 6.8 || .8 || .1 || 26.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 561 || 411 || 30.0 || .485 || .385 || .826 || 3.2 || 5.3 || .7 || .1 || 19.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Visų žvaigždžių | 3 || 2 || 17.4 || .423 || .353 || {{sort|-|—}} || 2.3 || 4.0 || 1.3 || .0 || 9.3 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2021 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 7 || 0 || 16.3 || .455 || '''.462''' || .749 || 2.6 || 1.4 || .0 || .0 || 8.0 |- | style="text-align:left;"|2022 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''18''' || '''18''' || 35.0 || .466 || .347 || .800 || 4.6 || 3.7 || .8 || .1 || 21.6 |- | style="text-align:left;"|2023 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 11 || 11 || '''40.3''' || '''.474''' || .325 || '''.912''' || '''4.9''' || 5.6 || '''1.5''' || .1 || 27.8 |- | style="text-align:left;"|2024 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 13 || 13 || 39.8 || .444 || .310 || .775 || 3.3 || '''7.5''' || .8 || .2 || '''32.4''' |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | '''18''' || '''18''' || 37.8 || .461 || .358 || .851 || 3.4 || 7.0 || .4 || '''.3''' || 29.4 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 67 || 60 || 35.6 || .460 || .342 || .826 || 3.9 || 5.4 || .7 || .1 || 25.4 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2015–16 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || 39 || 24.0 || .452 || .383 || .774 || 1.8 || 2.5 || .7 || .0 || 9.6 |- | style="text-align:left;"|2016–17 | style="text-align:left;"|Vilanova | 36 || 36 || 31.1 || '''.541''' || .378 || '''.876''' || 2.6 || 4.1 || '''.9''' || .0 || 14.7 |- | style="text-align:left;"|2017–18 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || '''40''' || '''31.8''' || .521 || '''.408''' || .802 || '''3.1''' || '''4.6''' || '''.9''' || .0 || '''18.9''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 116 || 115 || 28.9 || .510 || .393 || .820 || 2.5 || 3.7 || .8 || .0 || 14.4 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * NBA čempionas (2026 m.) * [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|NBA finalo naudingiausias žaidėjas (MVP)]] (2026 m.) * 3× [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių]] žaidėjas (2024–2026 m.) * 3× antrosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2024–2026 m.) * [[NBA taurė|NBA taurės]] čempionas (2025 m.) * [[NBA taurė#Nugalėtojai|NBA taurės naudingiausias žaidėjas]] (2025 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html Jalen Brunson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240202012445/https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html|date=2024-02-02}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{NBA finalo naudingiausi žaidėjai}} {{Neismito metų universiteto žaidėjas}} {{DEFAULTSORT:Brunson, Jalen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] 37h0jowx9qpq6eshvm55urryziy6rm1 7856041 7856039 2026-06-14T06:23:13Z Nomadbones 153116 7856041 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Jalen Brunson |image=[[Vaizdas:Jalen_Brunson_(cropped).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1996|08|31}} |cityofbirth=[[Niu Bransvikas (JAV)|Niu Bransvikas]], [[Naujasis Džersis]]|countryofbirth=[[JAV]] |currentclub=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |height=1,88 m|weight=86 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2018–2022<br>2022– |clubs=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br>[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |pointsaverage= |nationalpoints=|ntupdate= |nba=33|nbayear=2018 |nbateam=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] |clubnumber=11 |fullname=Jalen Marquis Brunson |nationalteam={{krep|USA|1|name=JAV}} |nationalyears=2023}} '''Džeilenas Markisas Bransonas''' ({{en|Jalen Marquis Brunson}}, g. {{data|year=1996|month=08|day=31}})<ref>{{Cite web|url=http://www.fiba.basketball/world/u19/2015/player/Jalen-Marquis-Brunson|title=Jalen Marquis Brunson at the FIBA U19 World Championship 2015|website=FIBA.Basketball|access-date=2019-04-03}}</ref> – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Gali žaisti [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] ir [[Atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijose. 2023 m. krepšininkas buvo atrinktas atstovauti [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktinei]] [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]] [[Filipinai|Filipinuose]].<ref>{{Cite web|url=https://www.sportingnews.com/us/nba/news/team-usa-fiba-basketball-world-cup-2023-roster/iuikgk3hhiplytsuy6bsv8sx|title=Report: USA FIBA Basketball World Cup 2023 roster: Anthony Edwards, Paolo Banchero headline US men's team|website=TheSportingNews.com|access-date=2023-07-06|language=en}}</ref> JAV rinktinė turnyrą baigė ketvirtoje vietoje, tačiau užėmė pakankamai aukštą vietą, kad užsitikrintų kvietimą į [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 m. vasaros olimpines žaidynes]].<ref>{{Cite web|url=https://www.usab.com/players/tyrese-haliburton|title=USA Basketball Notes|website=USAB.com|access-date=2023-09-10|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == === Dalaso „Mavericks“ (2018–2022 m.) === [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]] 33-uoju šaukimu Džeileną Bransoną pasirinko [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]].<ref>{{cite web|url=https://philadelphia.cbslocal.com/2018/06/21/nba-draft-villanovas-donte-divincenzo-mikal-bridges-selected-in-top-20/|title=2018 NBA DRAFT: Villanova's Mikal Bridges, Donte DiVincenzo, Omari Spellman, Jalen Brunson Get Picked|date=2018-06-21|publisher=CBS Philly|access-date=2018-06-22}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mavs.com/mavericks-select-guard-jalen-brunson-with-33rd-overall-pick/|title=Mavericks select guard Jalen Brunson with 33rd overall pick|date=2018-06-21|publisher=mavs.com|access-date=2018-06-21}}</ref> 2019 m. kovo 12 d. Bransonas pelnė 34 taškus ir pagerino karjeros rezultatyvumo rekordą. Jis taip pat atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 1 kamuolį, tačiau „Mavericks“ pralaimėjo 105:112 [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komandai.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=401071684|title=DeRozan, Aldridge lead Spurs past Mavericks 112–105|date=2019-03-12|publisher=ESPN|access-date=2019-03-13|agency=[[Associated Press]]}}</ref> [[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m. NBA sezone]] krepšininkas vidutiniškai rinko daugiausiai taškų, atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų per savo karjerą ir užėmė ketvirtą vietą [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|NBA geriausio šeštojo žaidėjo]] rinkimuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/utah-jazz-guard-jordan-clarkson-wins-2020-21-kia-nba-sixth-man-award|title=Utah Jazz guard Jordan Clarkson wins 2020–21 Kia NBA Sixth Man Award|publisher=National Basketball Association|access-date=2022-04-05|language=en}}</ref> 2022 m. balandžio 18 d. pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo antrosiose rungtynėse Bransonas pelnė 41 tašką, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus per 110:104 pergalę prieš [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/mavs-news-jalen-brunson-joins-luka-doncic-dirk-nowitzki-in-epic-franchise-record-after-40-point-explosion-vs-jazz/|title=Mavs stud Jalen Brunson joins Luka Doncic, Dirk Nowitzki in epic franchise record after 40-point explosion vs. Jazz|date=2022-04-18|website=ClutchPoints|access-date=2022-04-19}}</ref> === Niujorko „Knicks“ (2022–dabar) === 2022 m. liepos 12 d. žaidėjas pasirašė ketverių metų 104 mln. dolerių vertės sutartį su gimtojo miesto komanda [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/knicks/news/knicks-sign-jalen-brunson|title=Knicks Sign Jalen Brunson|date=2022-07-12|website=NBA.com|access-date=2022-07-12}}</ref> 2022 m. sausio 9 d. Bransonas surinko 44 taškus per 111:107 pralaimėjimą prieš [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]]. Sausio 16 d. jis buvo pripažintas geriausiu NBA [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijos]] savaitės žaidėju, nes sausio 9–15 d. vidutiniškai pelnė po 34,8 taško, atkovojo po 5,8 kamuolio ir atliko po 5,0 rezultatyvaus perdavimo, o „Knicks“ klubas laimėjo 3 iš 4 rungtynių.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-domantas-sabonis-jalen-brunson|title=Domantas Sabonis, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|date=2023-01-16|publisher=NBA.com|accessdate=2023-01-18}}</ref> Kovo 31 d. Bransonas pelnė 48 taškus (33 taškus per pirmąją rungtynių pusę), pataikydamas 18 iš 32 metimų ir atlikdamas 9 rezultatyvius perdavimus pergalėje 130:116 prieš [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401469309|title=Brunson scores 48, Knicks down Cavs 130-116 without Randle|date=2023-03-31|website=ESPN.com|language=en}}</ref> 2023 m. gruodžio 15 d. pelnė 50 taškų ir pataikė 9 iš 9 tritaškių per pergalę prieš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]. Jis tapo tik devintuoju krepšininku „Knicks“ klubo istorijoje, pelniusiu bent 50 taškų.<ref name="Bsc5hanoh3saKtS1">{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401584961|title=Brunson scores career-high 50, hits all nine of his 3-point shots as Knicks top Suns 139-122|date=2023-12-15|publisher=ESPN|accessdate=2023-12-16|agency=[[Associated Press]]}}</ref> 2024 m. vasario 1 d. Bransonas pirmą kartą karjeroje išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes.]]<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/2024-nba-all-star-reserves-announced|title=2024 NBA All-Star reserves announced|website=NBA.com|access-date=2024-02-02|language=en}}</ref> 2026 m. birželio mėn. padėjo „Knicks“ klubui NBA finale nugalėti [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] ir laimėti čempionų titulą serijoje 4–1. Be to, buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|finalo naudingiausiu žaidėju (MVP)]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/nba/new-york-knicks/knicks-news-first-championship-53-years-nba-finals-spurs|title=Knicks win first championship in 53 years after NBA Finals Game 5 triumph vs. Spurs|last=Siegel|first=Brett|date=June 13, 2026|website=ClutchPoints|access-date=June 13, 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/live-updates-2026-nba-finals-game-5-knicks-seek-first-title-since-1973|title=Recap: The Knicks win the 2026 NBA championship|last=Lambert|first=Ben|date=June 13, 2026|website=NBA.com|access-date=June 13, 2026}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2018}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 73 || 38 || 21.8 || .467 || .348 || .725 || 2.3 || 3.2 || .5 || .1 || 9.3 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2019}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 57 || 16 || 17.9 || .466 || .358 || .813 || 2.4 || 3.3 || .4 || .1 || 8.2 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2020}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 68 || 12 || 25.0 || '''.523''' || .405 || .795 || 3.4 || 3.5 || .5 || .0 || 12.6 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2021}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''79''' || 61 || 31.9 || .502 || .373 || .840|| '''3.9''' || 4.8 || .8 || .0 || 16.3 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2022}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 68 || 68 || 35.0 || .491 || '''.416''' || .829 || 3.5 || 6.2 || '''.9''' || '''.2''' || 24.0 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2023}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 77 || '''77''' || '''35.4''' || .479 || .401 || '''.847''' || 3.6 || 6.7 || '''.9''' || '''.2''' || '''28.7''' |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2024}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 65 || 65 || '''35.4''' || .488 || .383 || .821 || 2.9 || '''7.3''' || '''.9''' || .1 || 26.0 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2025}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 74 || 74 || 35.0 || .467 || .369 || .841 || 3.3 || 6.8 || .8 || .1 || 26.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 561 || 411 || 30.0 || .485 || .385 || .826 || 3.2 || 5.3 || .7 || .1 || 19.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Visų žvaigždžių | 3 || 2 || 17.4 || .423 || .353 || {{sort|-|—}} || 2.3 || 4.0 || 1.3 || .0 || 9.3 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2021 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 7 || 0 || 16.3 || .455 || '''.462''' || .749 || 2.6 || 1.4 || .0 || .0 || 8.0 |- | style="text-align:left;"|2022 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''18''' || '''18''' || 35.0 || .466 || .347 || .800 || 4.6 || 3.7 || .8 || .1 || 21.6 |- | style="text-align:left;"|2023 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 11 || 11 || '''40.3''' || '''.474''' || .325 || '''.912''' || '''4.9''' || 5.6 || '''1.5''' || .1 || 27.8 |- | style="text-align:left;"|2024 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 13 || 13 || 39.8 || .444 || .310 || .775 || 3.3 || '''7.5''' || .8 || .2 || '''32.4''' |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | '''18''' || '''18''' || 37.8 || .461 || .358 || .851 || 3.4 || 7.0 || .4 || '''.3''' || 29.4 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 67 || 60 || 35.6 || .460 || .342 || .826 || 3.9 || 5.4 || .7 || .1 || 25.4 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2015–16 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || 39 || 24.0 || .452 || .383 || .774 || 1.8 || 2.5 || .7 || .0 || 9.6 |- | style="text-align:left;"|2016–17 | style="text-align:left;"|Vilanova | 36 || 36 || 31.1 || '''.541''' || .378 || '''.876''' || 2.6 || 4.1 || '''.9''' || .0 || 14.7 |- | style="text-align:left;"|2017–18 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || '''40''' || '''31.8''' || .521 || '''.408''' || .802 || '''3.1''' || '''4.6''' || '''.9''' || .0 || '''18.9''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 116 || 115 || 28.9 || .510 || .393 || .820 || 2.5 || 3.7 || .8 || .0 || 14.4 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * NBA čempionas (2026 m.) * [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|NBA finalo naudingiausias žaidėjas (MVP)]] (2026 m.) * 3× [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių]] žaidėjas (2024–2026 m.) * 3× antrosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2024–2026 m.) * [[NBA taurė|NBA taurės]] čempionas (2025 m.) * [[NBA taurė#Nugalėtojai|NBA taurės naudingiausias žaidėjas]] (2025 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html Jalen Brunson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240202012445/https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html|date=2024-02-02}} {{NBA finalo naudingiausi žaidėjai}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{Neismito metų universiteto žaidėjas}} {{DEFAULTSORT:Brunson, Jalen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] 8ffhjpoqi09ztl7diyvgp4t9gaywlau 7856042 7856041 2026-06-14T06:24:09Z Nomadbones 153116 /* Apdovanojimai ir pasiekimai */ 7856042 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Jalen Brunson |image=[[Vaizdas:Jalen_Brunson_(cropped).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1996|08|31}} |cityofbirth=[[Niu Bransvikas (JAV)|Niu Bransvikas]], [[Naujasis Džersis]]|countryofbirth=[[JAV]] |currentclub=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |height=1,88 m|weight=86 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]] |years=2018–2022<br>2022– |clubs=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br>[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |pointsaverage= |nationalpoints=|ntupdate= |nba=33|nbayear=2018 |nbateam=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] |clubnumber=11 |fullname=Jalen Marquis Brunson |nationalteam={{krep|USA|1|name=JAV}} |nationalyears=2023}} '''Džeilenas Markisas Bransonas''' ({{en|Jalen Marquis Brunson}}, g. {{data|year=1996|month=08|day=31}})<ref>{{Cite web|url=http://www.fiba.basketball/world/u19/2015/player/Jalen-Marquis-Brunson|title=Jalen Marquis Brunson at the FIBA U19 World Championship 2015|website=FIBA.Basketball|access-date=2019-04-03}}</ref> – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Gali žaisti [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] ir [[Atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijose. 2023 m. krepšininkas buvo atrinktas atstovauti [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktinei]] [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]] [[Filipinai|Filipinuose]].<ref>{{Cite web|url=https://www.sportingnews.com/us/nba/news/team-usa-fiba-basketball-world-cup-2023-roster/iuikgk3hhiplytsuy6bsv8sx|title=Report: USA FIBA Basketball World Cup 2023 roster: Anthony Edwards, Paolo Banchero headline US men's team|website=TheSportingNews.com|access-date=2023-07-06|language=en}}</ref> JAV rinktinė turnyrą baigė ketvirtoje vietoje, tačiau užėmė pakankamai aukštą vietą, kad užsitikrintų kvietimą į [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 m. vasaros olimpines žaidynes]].<ref>{{Cite web|url=https://www.usab.com/players/tyrese-haliburton|title=USA Basketball Notes|website=USAB.com|access-date=2023-09-10|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == === Dalaso „Mavericks“ (2018–2022 m.) === [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]] 33-uoju šaukimu Džeileną Bransoną pasirinko [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]].<ref>{{cite web|url=https://philadelphia.cbslocal.com/2018/06/21/nba-draft-villanovas-donte-divincenzo-mikal-bridges-selected-in-top-20/|title=2018 NBA DRAFT: Villanova's Mikal Bridges, Donte DiVincenzo, Omari Spellman, Jalen Brunson Get Picked|date=2018-06-21|publisher=CBS Philly|access-date=2018-06-22}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.mavs.com/mavericks-select-guard-jalen-brunson-with-33rd-overall-pick/|title=Mavericks select guard Jalen Brunson with 33rd overall pick|date=2018-06-21|publisher=mavs.com|access-date=2018-06-21}}</ref> 2019 m. kovo 12 d. Bransonas pelnė 34 taškus ir pagerino karjeros rezultatyvumo rekordą. Jis taip pat atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 1 kamuolį, tačiau „Mavericks“ pralaimėjo 105:112 [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komandai.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=401071684|title=DeRozan, Aldridge lead Spurs past Mavericks 112–105|date=2019-03-12|publisher=ESPN|access-date=2019-03-13|agency=[[Associated Press]]}}</ref> [[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m. NBA sezone]] krepšininkas vidutiniškai rinko daugiausiai taškų, atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų per savo karjerą ir užėmė ketvirtą vietą [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|NBA geriausio šeštojo žaidėjo]] rinkimuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/utah-jazz-guard-jordan-clarkson-wins-2020-21-kia-nba-sixth-man-award|title=Utah Jazz guard Jordan Clarkson wins 2020–21 Kia NBA Sixth Man Award|publisher=National Basketball Association|access-date=2022-04-05|language=en}}</ref> 2022 m. balandžio 18 d. pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo antrosiose rungtynėse Bransonas pelnė 41 tašką, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus per 110:104 pergalę prieš [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/mavs-news-jalen-brunson-joins-luka-doncic-dirk-nowitzki-in-epic-franchise-record-after-40-point-explosion-vs-jazz/|title=Mavs stud Jalen Brunson joins Luka Doncic, Dirk Nowitzki in epic franchise record after 40-point explosion vs. Jazz|date=2022-04-18|website=ClutchPoints|access-date=2022-04-19}}</ref> === Niujorko „Knicks“ (2022–dabar) === 2022 m. liepos 12 d. žaidėjas pasirašė ketverių metų 104 mln. dolerių vertės sutartį su gimtojo miesto komanda [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/knicks/news/knicks-sign-jalen-brunson|title=Knicks Sign Jalen Brunson|date=2022-07-12|website=NBA.com|access-date=2022-07-12}}</ref> 2022 m. sausio 9 d. Bransonas surinko 44 taškus per 111:107 pralaimėjimą prieš [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]]. Sausio 16 d. jis buvo pripažintas geriausiu NBA [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijos]] savaitės žaidėju, nes sausio 9–15 d. vidutiniškai pelnė po 34,8 taško, atkovojo po 5,8 kamuolio ir atliko po 5,0 rezultatyvaus perdavimo, o „Knicks“ klubas laimėjo 3 iš 4 rungtynių.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-domantas-sabonis-jalen-brunson|title=Domantas Sabonis, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|date=2023-01-16|publisher=NBA.com|accessdate=2023-01-18}}</ref> Kovo 31 d. Bransonas pelnė 48 taškus (33 taškus per pirmąją rungtynių pusę), pataikydamas 18 iš 32 metimų ir atlikdamas 9 rezultatyvius perdavimus pergalėje 130:116 prieš [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401469309|title=Brunson scores 48, Knicks down Cavs 130-116 without Randle|date=2023-03-31|website=ESPN.com|language=en}}</ref> 2023 m. gruodžio 15 d. pelnė 50 taškų ir pataikė 9 iš 9 tritaškių per pergalę prieš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]. Jis tapo tik devintuoju krepšininku „Knicks“ klubo istorijoje, pelniusiu bent 50 taškų.<ref name="Bsc5hanoh3saKtS1">{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap/_/gameId/401584961|title=Brunson scores career-high 50, hits all nine of his 3-point shots as Knicks top Suns 139-122|date=2023-12-15|publisher=ESPN|accessdate=2023-12-16|agency=[[Associated Press]]}}</ref> 2024 m. vasario 1 d. Bransonas pirmą kartą karjeroje išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes.]]<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/2024-nba-all-star-reserves-announced|title=2024 NBA All-Star reserves announced|website=NBA.com|access-date=2024-02-02|language=en}}</ref> 2026 m. birželio mėn. padėjo „Knicks“ klubui NBA finale nugalėti [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] ir laimėti čempionų titulą serijoje 4–1. Be to, buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|finalo naudingiausiu žaidėju (MVP)]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/nba/new-york-knicks/knicks-news-first-championship-53-years-nba-finals-spurs|title=Knicks win first championship in 53 years after NBA Finals Game 5 triumph vs. Spurs|last=Siegel|first=Brett|date=June 13, 2026|website=ClutchPoints|access-date=June 13, 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/live-updates-2026-nba-finals-game-5-knicks-seek-first-title-since-1973|title=Recap: The Knicks win the 2026 NBA championship|last=Lambert|first=Ben|date=June 13, 2026|website=NBA.com|access-date=June 13, 2026}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2018}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 73 || 38 || 21.8 || .467 || .348 || .725 || 2.3 || 3.2 || .5 || .1 || 9.3 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2019}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 57 || 16 || 17.9 || .466 || .358 || .813 || 2.4 || 3.3 || .4 || .1 || 8.2 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2020}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 68 || 12 || 25.0 || '''.523''' || .405 || .795 || 3.4 || 3.5 || .5 || .0 || 12.6 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2021}} | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''79''' || 61 || 31.9 || .502 || .373 || .840|| '''3.9''' || 4.8 || .8 || .0 || 16.3 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2022}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 68 || 68 || 35.0 || .491 || '''.416''' || .829 || 3.5 || 6.2 || '''.9''' || '''.2''' || 24.0 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2023}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 77 || '''77''' || '''35.4''' || .479 || .401 || '''.847''' || 3.6 || 6.7 || '''.9''' || '''.2''' || '''28.7''' |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2024}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 65 || 65 || '''35.4''' || .488 || .383 || .821 || 2.9 || '''7.3''' || '''.9''' || .1 || 26.0 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2025}} | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 74 || 74 || 35.0 || .467 || .369 || .841 || 3.3 || 6.8 || .8 || .1 || 26.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 561 || 411 || 30.0 || .485 || .385 || .826 || 3.2 || 5.3 || .7 || .1 || 19.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Visų žvaigždžių | 3 || 2 || 17.4 || .423 || .353 || {{sort|-|—}} || 2.3 || 4.0 || 1.3 || .0 || 9.3 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2021 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | 7 || 0 || 16.3 || .455 || '''.462''' || .749 || 2.6 || 1.4 || .0 || .0 || 8.0 |- | style="text-align:left;"|2022 | style="text-align:left;"|[[Dallas Mavericks|Dalasas]] | '''18''' || '''18''' || 35.0 || .466 || .347 || .800 || 4.6 || 3.7 || .8 || .1 || 21.6 |- | style="text-align:left;"|2023 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 11 || 11 || '''40.3''' || '''.474''' || .325 || '''.912''' || '''4.9''' || 5.6 || '''1.5''' || .1 || 27.8 |- | style="text-align:left;"|2024 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | 13 || 13 || 39.8 || .444 || .310 || .775 || 3.3 || '''7.5''' || .8 || .2 || '''32.4''' |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[New York Knicks|Niujorkas]] | '''18''' || '''18''' || 37.8 || .461 || .358 || .851 || 3.4 || 7.0 || .4 || '''.3''' || 29.4 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 67 || 60 || 35.6 || .460 || .342 || .826 || 3.9 || 5.4 || .7 || .1 || 25.4 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2015–16 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || 39 || 24.0 || .452 || .383 || .774 || 1.8 || 2.5 || .7 || .0 || 9.6 |- | style="text-align:left;"|2016–17 | style="text-align:left;"|Vilanova | 36 || 36 || 31.1 || '''.541''' || .378 || '''.876''' || 2.6 || 4.1 || '''.9''' || .0 || 14.7 |- | style="text-align:left;"|2017–18 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || '''40''' || '''31.8''' || .521 || '''.408''' || .802 || '''3.1''' || '''4.6''' || '''.9''' || .0 || '''18.9''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 116 || 115 || 28.9 || .510 || .393 || .820 || 2.5 || 3.7 || .8 || .0 || 14.4 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * NBA čempionas (2026 m.) * [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|NBA finalo naudingiausias žaidėjas]] (2026 m.) * 3× [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių]] žaidėjas (2024–2026 m.) * 3× antrosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2024–2026 m.) * [[NBA taurė|NBA taurės]] čempionas (2025 m.) * [[NBA taurė#Nugalėtojai|NBA taurės naudingiausias žaidėjas]] (2025 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html Jalen Brunson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240202012445/https://www.basketball-reference.com/players/b/brunsja01.html|date=2024-02-02}} {{NBA finalo naudingiausi žaidėjai}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{Neismito metų universiteto žaidėjas}} {{DEFAULTSORT:Brunson, Jalen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] tmoqr1elqsshu118eogpukvde6q4w0i 0 652022 7855893 7806298 2026-06-13T22:17:31Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855893 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Hortus_Deliciarum,_Das_Gebäude_der_Kirche_mit_den_Gläubigen.JPG|miniatiūra| Viduramžių laikų bažnyčios (''eklezijos)'' iliustracija (''[[Hortus deliciarum]]''). Autorius – [[Heradas iš Landsbergo]] (XII a.)]] '''Krikščionių Bažnyčia''' [[Ekleziologija|ekleziologijoje]] – terminas, kuriuo apibūdinama tai, ką skirtingos [[krikščionių konfesija|krikščionių konfesijos]] laiko tikru [[krikščionys|krikščionių]] bendruomenės kūnu arba pirmine [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] įsteigta institucija.<ref name="OCA2021">{{Cite web|url=https://www.oca.org/questions/history/the-original-christian-church|title=The Original Christian Church|publisher=[[Amerikos ortodoksų bažnyčia]]|access-date=2021-06-27|language=en}}</ref><ref name="Weaver1900">{{Cite book|last=Weaver|first=Jonathan|title=Christian Theology: A Concise and Practical View of the Cardinal Doctrines and Institutions of Christianity|url=https://archive.org/details/christiantheolog00weav_0|date=1900|publisher=United Brethren Publishing House}}</ref><ref name="Lansing2021">{{Cite web|url=https://www.dioceseoflansing.org/general/what-do-catholics-believe|title=What do Catholics believe?|publisher=[[Lansingo Romos katalikų vyskupija]]|access-date=2021-06-29|language=en}}</ref> Terminas „Krikščionių Bažnyčia“ mokslinėje bendruomenėje vartojamas kaip [[Krikščionybė|krikščionybės]] sinonimas, nepaisant to, kad ją sudaro kelios bažnyčios ar konfesijos, kurių daugelis laikosi doktrininio teiginio, kad egzistuoja tik „viena tikra bažnyčia“, atmetant kitas.<ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.co.uk/religion/religions/christianity/subdivisions/easternorthodox_1.shtml|title=Eastern Orthodox Church|date=2008-06-11|publisher=[[BBC]]|access-date=2021-06-27|language=en}}</ref><ref name="Ehrman2018">{{Cite web|url=https://www.history.com/news/inside-the-conversion-tactics-of-the-early-christian-church|title=Inside the Conversion Tactics of the Early Christian Church|last=Ehrman|first=Bart D.|date=2018-05-29|publisher=History|access-date=2021-06-27|language=en}}</ref><ref>{{Cite book|url=https://archive.org/details/oxforddictionary0003unse_t9d9|title=The Oxford Dictionary of the Christian Church|date=1997|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-211655-X|edition=3rd}}</ref> Daugeliui krikščionių [[Protestantizmas|protestantų]] krikščionių bažnyčią sudaro du komponentai: regimoji bažnyčia, institucijos, kuriose „tiktai skelbiamas [[Biblija|Dievo žodis]] ir jo klausomasi, ir Kristaus įsteigti [[Sakramentas|sakramentai]]“, taip pat neregimoji bažnyčia – visi „[[Išganymas|išganytieji]]“ (šiems taip pat esant regimosios bažnyčios nariais).<ref name="McGrath2016">{{Cite book|last=McGrath|first=Alister E.|title=Christian Theology: An Introduction|url=https://archive.org/details/christiantheolog0000mcgr_n0c3|date=2016-08-04|publisher=John Wiley & Sons|isbn=978-1-118-87443-1}}</ref><ref name="Weaver1900" /><ref name="Schaff1910">{{Cite book|last=Schaff|first=Philip|title=History of the Christian Church|url=https://archive.org/details/historyofchristi0002phil_k9s9|date=1910|publisher=[[William B. Eerdmans Publishing Company]]}}</ref> Pagal šį neregimosios bažnyčios supratimą, „Krikščionių Bažnyčia“ (arba [[Katalikas (terminas)|katalikiška]] bažnyčia) nekalba apie konkrečią krikščionišką konfesiją, bet apima visus asmenis, kurie buvo išganyti.<ref name="Weaver1900"/> [[Atšakos teorija]], kurios laikosi kai kurie [[Anglikonų bažnyčia|anglikonai]], teigia, kad Bažnyčios, išsaugojusios [[Apaštalų įpėdinis|apaštališkąjį paveldėjimą]], yra tikrosios Bažnyčios dalis.<ref name="Kinsman1924">{{Cite book|last=Kinsman|first=Frederick Joseph|title=Americanism and Catholicism|url=https://archive.org/details/MN5170ucmf_4|date=1924|publisher=[[Longman]]}}</ref> Tai kertasi su [[Vienintelė tikroji bažnyčia|vienintelės tikrosios bažnyčios]] krikščionių ekleziologine pozicija, kurią konkrečiai krikščionių institucijai taiko [[Romos Katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčia]], [[Stačiatikybė|Stačiatikių Bažnyčia]], [[Rytų stačiatikybė|Rytų Stačiatikių Bažnyčios]], [[Asirijos Rytų Bažnyčia]] ir [[Senovės Rytų Bažnyčia]].<ref name="OCA2021"/><ref>{{Cite web|url=https://www.newadvent.org/cathen/03744a.htm|title=The Church|date=2020|publisher=[[Katalikų enciklopedija]]|access-date= 2021-06-27|language=en}}</ref><ref name="Lansing2021"/> Lietuvių kalboje bažnyčiai nusakyti vartojamas skolinys iš [[senoji rusų kalba|senosios rusų k.]] ''божница'', susijęs su žodžiu „Dievas“ (''богъ''). [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]] bažnyčiai apibūdinti vartojamas kitokios reikšmės [[Senovės graikų kalba|senovės graikų k.]] žodis ''ἐκκλησία'' (''eklezija''), kurio pradinė reikšmė – „susirinkimas“.<ref>[https://www.studylight.org/lexicons/greek/1577.html Entry for Strong’s #1577 – ἐκκλησία] – StudyLight.org. Bible Lexicons – Old / New Testament Greek Lexical Dictionary. Retrieved October 20, 2019.</ref> Šis terminas pavartotas dviejose vietose [[Evangelija pagal Matą|Mato evangelijoje]], 24 – [[Apaštalų darbai|Apaštalų darbuose]], 58 – [[Pauliaus laiškai|Pauliaus laiškų]] eilutėse, dviejose – [[Laiškas hebrajams|laiško hebrajams]] eilutėse, vienoje – [[Jokūbo laiškas|Jokūbo laiške]], trijose – [[Trečiasis Jono laiškas|trečiajame Jono laiške]] ir 19 – [[Apreiškimas Jonui|Apreiškimo knygoje]]. Iš viso Naujojo Testamento tekste ἐκκλησία vartojamas 114 kartų, nors ne kiekvienu atveju tai reiškia bažnyčią.<ref>{{Cite web|url=http://www.acu.edu/sponsored/restoration_quarterly/archives/1950s/vol_2_no_4_contents/ward.html|title=Ekklesia: A Word Study|publisher=Acu.edu|access-date=2013-09-03|archive-date=2006-09-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20060903214339/http://www.acu.edu/sponsored/restoration_quarterly/archives/1950s/vol_2_no_4_contents/ward.html|url-status=dead}}</ref> Žodis taip pat vartojamas vietinėms bendruomenėms, taip pat visiems tikintiesiems nusakyti. <ref>McKim, Donald K., ''Westminster Dictionary of Theological Terms'', Westminster John Knox Press, 1996</ref> Lietuvių k. iš graikiškojo ''ἐκκλησία'' kilę žodžiai vartojami techninėje kalboje – „ekleziastinis“, „ekleziologija“. Ankstyviausias užregistruotas ''krikščionybės'' termino vartojimas ({{grc|Χριστιανισμός}}) priskiriamas [[Ignotas Antiochietis|Ignotui Antiochiečiui]] ir siekia maždaug [[100 m.|100 m. e. m.]]{{Sfn|Elwell|Comfort|2001}} [[Keturi Bažnyčios bruožai|Keturi Bažnyčios bruožai]], pirmą kartą paminėti [[Nikėjos tikėjimo išpažinimas|Nikėjos tikėjimo išpažinimo]] tekste 381 m., yra tai, kad Bažnyčia esanti [[Viena tikroji bažnyčia|viena]], [[Šventybė|šventa]], [[Katalikas (terminas)|katalikų]] (visuotinė) ir [[Apaštališkoji įpėdinė|apaštalinė]] (kilusi iš apaštalų).<ref>Louis Berkhof, ''Systematic Theology'' (Londonas: ''[[Banner of Truth]]'', 1949), 572.</ref> == Istorija == Krikščionių Bažnyčia susiformavo [[Judėja (Romos provincija)|Romos Judėjoje]] [[Krikščionybė I amžiuje|pirmajame mūsų eros amžiuje]] ir buvo pagrįsta [[Jėzus Kristus|Jėzaus iš Nazareto]], subūrusio savo mokinius, mokymu. Vėliau šie mokiniai tapo žinomi kaip „ [[krikščionys]]“. Anot keturių Evangelijų, Jėzus įsakė jiems skleisti jo mokymą visam pasauliui. Daugumai krikščionių [[Sekminės|Sekminių]] šventė (įvykis, įvykęs po Jėzaus [[Jėzaus žengimas į dangų|įžengimo į dangų]]) reiškia Bažnyčios gimimo iškilmę<ref>{{Cite web|url=https://www.britannica.com/topic/Pentecost-Christianity|title=Pentecost {{!}} Christianity|publisher=Encyclopædia Britannica|access-date=2016-11-04}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.co.uk/religion/religions/christianity/holydays/pentecost.shtml|title=Religions - Christianity: Pentecost|website=bbc.co.uk|publisher=British Broadcasting Corporation (BBC)|access-date=2016-11-04}}</ref><ref>{{Cite book|last=Milavec|first=Aaron|title=Salvation is from the Jews (John 4:22): Saving Grace in Judaism and Messianic Hope in Christianity|date=2007|publisher=Liturgical Press|isbn=9780814659892|url=https://books.google.com/books?id=7z7zojoOo94C&pg=PA90}}</ref> po to, kai Šventoji [[Šventoji Dvasia|Dvasia]] nusileido ant susirinkusių mokinių.<ref>[http://www.newadvent.org/cathen/15614b.htm „Pentecost (Whitsunday)“]. [[Katalikiška enciklopedija]]. Tikrinta 2016 m. lapkričio 4 d.</ref> Krikščionybė atsirado iš [[Antrosios šventyklos judaizmas|Antrosios šventyklos judaizmo]], tačiau nuo pirmųjų krikščionybės dienų krikščionys priėmė ne [[Žydai|žydus]] (vadinamuosius pagonis) nereikalaujant visiško žydų papročių (tokių kaip [[apipjaustymas]]) perėmimo. Yra manančių, kad konfliktas su [[rabinistinis judaizmas|žydų religine valdžia]] greitai privedė prie krikščionių išvarymo iš Jeruzalės [[Sinagoga|sinagogų]].<ref>''An Overview of Christian History'', Catholic Resources for Bible, Liturgy, and More </ref> [[Ankstyvoji krikščionybė|Bažnyčia palaipsniui išplito visoje Romos imperijoje ir už jos ribų]], savo maldos namus turėjusi tokiuose miestuose kaip [[Ankstyvoji krikščionybė|Jeruzalė]], [[Antiochija]] ir [[Edesa]].<ref>Donald H. Frew, ''Harran: Last Refuge of Classical Paganism'' Colorado State University Pueblo {{Cite web|url=http://chass.colostate-pueblo.edu/natrel/pom/old/POM9a1.html|title=The Virtual Pomegranate|access-date=2007-05-19}}</ref><ref>''From Jesus to Christ: Maps, Archaeology, and Sources: Chronology'', PBS, tikrinta 2007 m. gegužės 19 d.</ref> [[Romėnų vykdytas ankstyvųjų krikščionių persekiojimas|Romėnų valdžia religinį judėjimą persekiojo]], nes krikščionys atsisakė aukoti [[romėnų dievai|romėnų dievams]] ir priešinosi [[Imperatoriškasis kultas|imperatoriškajam kultui]]. Bažnyčia buvo [[Milano ediktas|legalizuota Romos imperijoje]], neilgai trukus imperatoriai [[Konstantinas I]] ir [[Teodosijus I Didysis|Teodosijus I]] dar IV a. ją paskelbė [[Romos imperijos valstybinė bažnyčia|Romos imperijos valstybine bažnyčia]]. Jau II a. krikščionys ėmė konfliktuoti su kitaip Jėzaus mokymą interpretuojančiais mokymais, juos laikydami [[Erezija|eretiškais]], ypač [[Gnosticizmas|gnosticizmu]] ir [[Montanizmas|montanizmu]]. [[Ignotas Antiochietis]] to amžiaus pradžioje ir [[Irenėjus]] amžiaus pabaigoje vienybę su [[Vyskupas|vyskupais]] laikė teisingo krikščionių tikėjimo išbandymu. IV a. įteisinus Bažnyčią, diskusijos tarp [[Arijonizmas|arianizmo]] ir [[Trejybė|trinitarizmo]] šalininkų, kadangi skirtingi imperatoriai palankiai vertino vieną ar kitą pusę, tapo dideliu ginčų objektu. <ref>Michael DiMaio, Jr., Robert Frakes, ''Constantius II (337–361 A.D.)'', De Imperatoribus Romanis: An Online Encyclopedia of Roman Rulers and their Families </ref> <ref name="CONSTANTINE AND THE CHRISTIAN STATE">Michael Hines, ''Constantine and the Christian State'', Church History for the Masses </ref> == Literatūra == * {{cite book |last1=Elwell |first1=Walter |last2=Comfort |first2=Philip Wesley |title=Tyndale Bible Dictionary |publisher=Tyndale House Publishers |year=2001 |isbn=0-8423-7089-7}} == Šaltiniai == {{išn|2}} [[Kategorija:Krikščionybės sąvokos]] [[Kategorija:Krikščionybės istorija]] ldoj2fcgwuue5igqn2wjxgxwz28dsoi 0 653495 7855887 7800691 2026-06-13T22:09:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855887 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.6948 |long = 25.2088 |Pavadinimas = BFA arena |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Vilnius]], D. Gerbutavičiaus g. 9 |Vaizdas = [[Vaizdas:BFA_arena.png|250px]] |Atidarytas = 2019 m. |Savininkas = [[Baltijos futbolo akademija]] |Operatorius = |Statybos_kaina = |Rangovas = |Architektas = |Nuomininkai = |Talpa = 500 }} '''Baltijos futbolo akademijos arena''' – dengtas sporto maniežas [[Vilnius|Vilniaus]] šiaurės vakaruose, [[Karoliniškės]]e.<ref>[http://www.vilniausfutbolas.lt/stadionas/bfa-arena/188 BFA arena.] Vilniausfutbolas.lt (tikrinta 2024-02-28).</ref> Priklauso [[Baltijos futbolo akademija]]i, stovi į vakarus nuo [[Vilniaus Ryto progimnazija|Vilniaus Ryto progimnazijos]] pastato. Tai pirmasis futbolo maniežas Vilniuje, kuriame galima treniruotis ištisus metus, tai pripučiamas ir šildomas maniežas. Yra standartinių matmenų futbolo aikštė (105×69 m), rūbinės, konferencijų salė.<ref>[https://www.facebook.com/p/BFA-arena-100057405461409/ BFA arena.] Facebook.com (tikrinta 2024-02-28).</ref> Dirbtinę dangą padėjo įsigyti [[Lietuvos futbolo federacija]]. Talpa 500 žiūrovų.<ref>[https://www.europlan-online.de/bfa-arena/stadion-63632.html BFA-Arena - Vilnius.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240228142141/https://www.europlan-online.de/bfa-arena/stadion-63632.html |date=2024-02-28 }} Europlan-online.de (tikrinta 2024-02-28).</ref> == Istorija == Idėja pastatyti maniežą kilo [[2014]] m. Žemės sklypą maniežui Baltijos futbolo akademija iš [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s išsinuomojo 20 metų. Projektas įgyvendintas per 5 metus ir kainavo apoe 2 mln. eurų. Maniežas atidarytas 2019 m. [[rugsėjo 19]] d. Projekto iniciatorius – BFA įkūrėjas ir vadovas, futbolo treneris [[Ivanas Švabovičius]].<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/vilniuje-neiprasta-ir-pirma-tokia-sostineje-konstrukcija-prie-mokyklos-iskilo-pripuciamas-futbolo-maniezas-82297657 Vilniuje – neįprasta ir pirma tokia sostinėje konstrukcija: prie mokyklos iškilo pripučiamas futbolo maniežas.] 2019-09-19, Delfi.lt (tikrinta 2024-02-28).</ref> 2022 m. gruodžio 11 d. dėl didelio snygio prireikė savanorių pagalbos, kad būtų nukastas ant arenos susikaupęs sniegas.<ref>[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/baltijos-futbolo-akademija-buvo-uzversta-sniegu-isgelbejo-savanoriai-1106106 Po griūties – Vilniaus pripučiamas maniežas nuo sniego vaduojamas toliau.] 2022-12-12, Diena.lt (tikrinta 2024-02-28).</ref> Panašus atvejis yra buvęs ir 2021 m. vasario pradžioje.<ref>[https://ve.lt/naujienos/sportas/bendruomeniskumo-pavyzdys-bfa-futbolo-manieza-gelbejo-simtai-savanoriu-1853711 Bendruomeniškumo pavyzdys: BFA futbolo maniežą gelbėjo šimtai savanorių.] 2021-02-02, Ve.lt (tikrinta 2024-02-28).</ref> == Šaltiniai == {{Ref}} {{Lietuvos sporto arenos}} [[Kategorija:Vilniaus sporto arenos]] [[Kategorija:Vilniaus stadionai]] 2ixbo21effjacfv1cv9j0p2rlbxmugo 0 654284 7855850 7325694 2026-06-13T21:30:00Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855850 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="float:right; margin:0 0 0.5em 1em;" !colspan="2"|Helsinkio baigiamasis aktas<br />{{en|Helsinki Final Act}} |- |colspan="2"|[[Vaizdas:Schlussakte Helsinki 1975 (KSZE).jpg|center|250px]] |- |- style="vertical-align:top;" |'''Data''' |1975 m. liepos 30 – rugpjūčio 1 d. |- style="vertical-align:top;" |- style="vertical-align:top;" |'''Šalis''' |{{Flag|FIN}} |- style="vertical-align:top;" |'''Miestas''' |[[Helsinkis]] |- style="vertical-align:top;" |'''Sekantis įvykis''' |[[Paryžiaus chartija]] |} '''Helsinkio baigiamasis aktas''' ({{en|Helsinki Final Act}} arba ''Helsinki Accords'') – dokumentas, pasirašytas [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos]] (ESBK, vėliau ESBO) trečiojo etapo baigiamajame posėdyje, vykusiame [[Helsinkis|Helsinkyje]], [[Suomija|Suomijoje]], 1975 metų liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis, po dvejus metus trukusių derybų, žinomų kaip Helsinkio procesas.<ref name="vle-apibrezimas">{{cite web|title=Helsinkio pasitarimas|first=Juozas|last=Banionis|url=https://www.vle.lt/straipsnis/helsinkio-pasitarimas/|access-date=2024-03-12|publisher=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]}}</ref><ref>{{cite web|title=The Helsinki Process: An Overview|publisher=United States Commission on Security and Cooperation in Europe|date=June 2019|url=https://www.csce.gov/sites/helsinkicommission.house.gov/files/The%20Helsinki%20Process%20Four%20Decade%20Overview.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20191030212108/https://www.csce.gov/sites/helsinkicommission.house.gov/files/The%20Helsinki%20Process%20Four%20Decade%20Overview.pdf|archive-date=30 October 2019}}</ref> Visos tuo metu egzistavusios Europos šalys, išskyrus [[Andora|Andorą]] ir [[Enver Hoxha|Hodžinistinę]] [[Albanija|Albaniją]], taip pat [[JAV]] ir [[Kanada]] – iš viso 35 valstybių – pasirašė baigiamąjį aktą, siekdamos numalšinti įtampą tarp [[Rytų blokas|Rytų bloko]] ir [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu. Tačiau Helsinkio susitarimai nebuvo privalomi, nes jie neturėjo [[Tarptautinė sutartis|sutarties]] statuso, kuriuos tokiu atveju ratifikuotų parlamentai.<ref>{{cite web|title=Helsinki Accords|url=https://www.britannica.com/event/Helsinki-Accords|access-date=2024-03-14|publisher=[[Encyclopædia Britannica]]}}</ref> == Turinys == [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-P0801-026, Helsinki, KSZE-Konferenz, Schlussakte.jpg|thumb|Vakarų Vokietijos kancleris [[Helmut Schmidt]], Rytų Vokietijos vadovas [[Erich Honecker]], JAV prezidentas [[Gerald Ford]] ir Austrijos kancleris [[Bruno Kreisky]].]] ESBK terminologijoje buvo keturios susitarimų grupės. Pirmoje, „Deklaracijoje dėl dalyvaujančių valstybių santykių pagrindų“ (dar vadinamoje „Dekalogu“), buvo nurodyta 10 pagrindinių punktų: {{ordered list|list_style_type=upper-roman | Suvereni lygybė, pagarba teisėms, neatsiejamoms nuo suvereniteto | Susilaikymas nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo | Ribų{{efn|Nepripažindamos [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupacijos]] bei sovietų dominavimo Rytų Europoje, JAV ir kitos [[NATO]] šalys pareikalavo, kad baigiamajame akte būtų pasirinkta formuluotė „ribos“ ({{en|frontiers}}) – teritorinės kontrolės ribos, o ne „sienos“ ({{en|borders}}), kurios reikštų suverenios jurisdikcijos ribas.}} neliečiamumas | Valstybių [[teritorinis vientisumas]] | Taikus ginčų sprendimas | Nesikišimas į vidaus reikalus | Pagarba [[Žmogaus teisės|žmogaus teisėms]] ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant minties, [[Sąžinės laisvė|sąžinės]], religijos ar tikėjimo laisvę | Tautų lygios teisės ir [[Tautų apsisprendimo teisė|apsisprendimo teisė]] | Valstybių bendradarbiavimas | Sąžiningas įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę vykdymas }} Antroji grupė žadėjo ekonominį, mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą; verslo kontaktų ir pramonės bendradarbiavimo palengvinimą; transporto tinklų sujungimą; ir informacijos srauto didinimą. Trečioji grupė apėmė įsipareigojimus pagerinti šeimų susijungimų, santuokų ir galimybių keliauti sąlygas. Taip pat siekta pagerinti sąlygas žurnalistams bei plėsti kultūrinius mainus. Ketvirtoje grupėje buvo aptariamos procedūros, kaip stebėti šių susitarimų įgyvendinimą, ir būsimų susitikimų planavimo procedūros.<ref>Timothy J. Lynch, ed., ''The Oxford Encyclopedia of American Military and Diplomatic History'' (2013) 1: 460-62.</ref> === Informacijos laisvė === [[Jungtinės Valstijos]] siekė nuostatos, kuri uždraustų [[Radijo trukdymai|radijo trukdymus]], tačiau konsensuso rasti nepavyko dėl [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] pasipriešinimo. Nepaisant to, Vakarai laikėsi nuomonės, kad radijo trukdymai yra neteisėti pagal susitarimuose esančią formuluotę dėl „radiju transliuojamos informacijos sklaidos išplėtimo“. Sovietų Sąjunga laikėsi nuomonės, kad trukdymas buvo teisiškai pagrįstas atsakas į transliacijas, kurios, jų nuomone, buvo Helsinkio proceso bendro tikslo „tenkinti abipusio žmonių supratimo interesus ir konferencijos iškeltus tikslus“ pažeidimas.<ref>{{cite journal |last1=Price |first1=Rochelle B. |title=Jamming and the Law of International Communications |journal=Michigan Journal of International Law |date=1984 |volume=5 |issue=1 |url=https://repository.law.umich.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1841&context=mjil}}</ref> == JAV administracija == [[Vaizdas:Henry Kissinger, Leonid Brezhnev, President Gerald Ford, and Andrei Gromyko.jpg|thumb|[[Henry Kissinger]], [[Leonidas Brežnevas]], Gerald Ford ir [[Andrejus Gromyka]] prie JAV ambasados Helsinkyje (Suomija, 1975 m.)]] Kai JAV prezidentas [[Gerald Ford]] pradėjo eiti pareigas 1974 m. rugpjūčio mėn., Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) derybos vyko beveik dvejus metus. Nors [[SSRS]] ieškojo greito sprendimo, nė viena šalis neskubėjo daryti nuolaidų, ypač žmogaus teisių klausimais. Didžiąją derybų dalį JAV lyderiai buvo atsitraukę ir procesu mažai domėjosi. Likus keliems mėnesiams iki derybų pabaigos ir Helsinkio baigiamojo akto pasirašymo, Amerikos visuomenė, ypač centrinės ir rytų Europos kilmės amerikiečiai, išreiškė susirūpinimą, kad susitarimas reikš [[Rytų blokas|sovietų dominavimo Rytų Europoje]] pripažinimą ir [[Baltijos šalių okupacija|priverstinį Baltijos šalių inkorporavimą]] į SSRS. Prezidentas Fordas taip pat buvo susirūpinęs ir paprašė JAV Nacionalinio saugumo tarybos paaiškinimų šiuo klausimu.<ref>[http://www.parallelarchive.org/document/3615/viewfull President’s Inquiry on CSCE / Baltic States (Case File)]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[Jungtinių Valstijų Senatas|JAV Senatas]] taip pat nerimavo dėl Baltijos šalių ir apskritai ESBK likimo. Keletas senatorių parašė prezidentui Fordui, prašydami atidėti galutinį viršūnių susitikimo etapą, kol derybose bus išspręsti visi reikalai ir Vakarams priimtinu būdu.<ref>[http://www.parallelarchive.org/document/3646/viewfull Request by Senators for a Delay of the Final Stage of Helsinki Final Act (Case File)]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Fordas taip pat sulaukė plataus politinio spektro kritikos, kai prieš konferenciją atsisakė susitikti su sovietų disidentu [[Aleksandras Solženicynas|Aleksandru Solženicynu]], kad nepakenktų Sovietų Sąjungos ir JAV santykiams.<ref>[http://www.parallelarchive.org/document/3646/viewfull Request by Senators for a Delay of the Final Stage of Helsinki Final Act (Case File)]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Prieš pat išvykdamas į Helsinkį prezidentas Fordas susitiko su grupe centrinės ir rytų Europos kilmės amerikiečių bei tvirtai pareiškė, kad JAV politika Baltijos šalių atžvilgiu nesikeis, o bus sustiprinta, nes susitarimas paneigtų teritorijos aneksiją pažeidžiant [[Tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] nuostatas ir leistų taikiai pakeisti valstybių sienas.<ref name="kissinger-memo">[http://www.parallelarchive.org/document/3648/viewfull Memorandum for Henry Kissinger from A. Denis Clift, Re: Replies to Correspondence Critical of CSCE]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tačiau jo patikinimai neturėjo norimo efekto. Neigiamų laiškų ir kritikos kiekis ir toliau augo.<ref name="kissinger-memo"/> Amerikos visuomenė vis dar nebuvo įsitikinusi, kad Helsinkio baigiamasis aktas nepakeis JAV nepripažinimo politikos dėl Baltijos šalių inkorporavimo. Nepaisant reikšmingų protestų, Fordas nusprendė daugiau nedelsti ir pasirašyti susitarimą.<ref>[http://www.parallelarchive.org/document/3961/viewfull President Ford’s Visit to Helsinki, July 29 – August 2, 1975, CSCE Briefing Book]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Ši kritika Amerikos visuomenėje susilpnino Fordo užsienio politikos vaidmenį.<ref>[http://www.parallelarchive.org/document/3961/viewfull President Ford’s Visit to Helsinki, July 29 – August 2, 1975, CSCE Briefing Book]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[Ronald Reagan]] susitarimus pavertė savo kampanijos prieš Fordą 1976 m. [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] pirminiuose prezidento rinkimuose akcentu. Per visuotinius rinkimus demokratų kandidatas [[Jimmy Carter]] užsipuolė susitarimus kaip „sovietų dominavimo Rytų Europoje“ įteisinimą.<ref name=":1">Sarah B. Snyder, "Through the Looking Glass: The Helsinki Final Act and the 1976 Election for President. " ''Diplomacy & Statecraft'' 21.1 (2010): 87-106.</ref> [[1976 metų JAV prezidento rinkimai|1976 m. prezidento rinkimus]] Fordas pralaimėjo. == Reakcija ir poveikis == Šis dokumentas buvo vertinamas kaip reikšmingas žingsnis siekiant sumažinti [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] įtampą ir kaip didelis diplomatinis postūmis to meto Sovietų Sąjungai, nes jame buvo nuostatos dėl nacionalinių ribų neliečiamumo ir pagarbos teritoriniam vientisumui, kurios, kaip buvo manoma, konsoliduoja SSRS teritorinius laimėjimus Rytų Europoje po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. Atsižvelgus į [[Kanada|Kanados]], [[Ispanija|Ispanijos]], [[Airija|Airijos]] ir kitų valstybių prieštaravimus, Baigiamajame akte buvo tiesiog teigiama, kad „ribos“ Europoje turi būti stabilios, bet gali pasikeisti taikiomis priemonėmis.<ref name=QUEST>{{cite book |last=Hiden |first=John |author2=Vahur Made |author3=David J. Smith |title=The Baltic question during the Cold War |publisher=Routledge |year=2008 |page=209 |isbn=978-0-415-37100-1}}</ref> JAV prezidentas Gerald Ford taip pat dar kartą patvirtino, kad JAV politika [[Velso deklaracija|nepripažinti]] Baltijos šalių prievartinės inkorporacijos į SSRS nepasikeitė.<ref>{{cite book |last=McHugh |first=James T. |author2=James S. Pacy |title=Diplomats without a country: Baltic diplomacy, international law, and the Cold War |url=https://archive.org/details/diplomatswithout00unse |publisher=Greenwood Publishing Group |year= 2001 |page=[https://archive.org/details/diplomatswithout00unse/page/84 84] |isbn=978-0-313-31878-8}}</ref> Panašius pareiškimus padarė ir kitų NATO valstybių vadovai.<ref name=QUEST/> Tačiau susitarimo [[Piliečio teisės|pilietinių teisių]] dalis suteikė pagrindą įkurti [[Helsinki Watch]] – nepriklausomą [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinę organizaciją]], sukurtą stebėti, kaip laikomasi Helsinkio susitarimų. Ši organizacija vėliau išsivystė į kelis regioninius komitetus ir galiausiai susiformavo į [[Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija|Tarptautinę Helsinkio žmogaus teisių federaciją]] ({{en|International Helsinki Federation for Human Rights}}) ir [[Human Rights Watch]]. Nors šios nuostatos galiojo visoms pasirašiusioms šalims, dėmesys buvo sutelktas į jų taikymą Sovietų Sąjungai ir jos [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto]] [[Satelitinė valstybė|satelitinėms šalims]] ir sąjungininkėms, įskaitant socialistines Bulgariją, Čekoslovakiją, [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinę Respubliką]], Vengriją, Lenkiją ir Rumuniją. Sovietų [[Propaganda|propaganda]] Helsinkio baigiamąjį aktą pristatė kaip didelį sovietų diplomatijos ir asmeniškai [[Leonidas Brežnevas|Brežnevo]] triumfą.<ref name=QUEST/> Praktikoje sovietų valdžia buvo labai stipriai suvaržiusi [[Teisės viršenybė|teisės viršenybę]], pilietines laisves, teises į laisvę ir saugumą bei nuosavybės apsaugą<ref name="Pipes2001">Richard Pipes (2001) ''Communism'' Weidenfeld & Nicolson. {{ISBN|0-297-64688-5}}</ref><ref name="Pipes1994">Richard Pipes (1994) ''Russia Under the Bolshevik Regime''. Vintage. {{ISBN|0-679-76184-5}}., pages 401&ndash;403.</ref>, kurias sovietų teisės teoretikai, tokie kaip Andrejus Vyšinskis, laikė „[[Buržuazija|buržuazinės]] moralės“ pavyzdžiais.<ref name="Vyshinsky1949">{{Cite book|title = Teoria dowodów sądowych w prawie radzieckim|last = Wyszyński|first = Andrzej|publisher = Biblioteka Zrzeszenia Prawników Demokratów|year = 1949|pages = 153, 162|url = http://echelon.pl/files/echelon/Wyszy%C5%84ski%20-%20Teoria%20dowod%C3%B3w%20s%C4%85dowych%20(OCR).pdf}}</ref> Sovietų Sąjunga pasirašė teisiškai įpareigojančius žmogaus teisių dokumentus, tačiau jie nebuvo nei plačiai žinomi, nei prieinami žmonėms, gyvenantiems [[Komunizmas|komunistinio valdymo]] sąlygomis, o sovietų valdžia į susitarimus nežiūrėjo rimtai.<ref name=thomas-hrideas>{{Cite journal| volume = 7| issue = 2| pages = 110–141| last = Thomas| first = Daniel C.| title = Human Rights Ideas, the Demise of Communism, and the End of the Cold War| journal = Journal of Cold War Studies| year = 2005| url = http://muse.jhu.edu/journals/cws/summary/v007/7.2thomas.html| doi=10.1162/1520397053630600| s2cid = 57570614}}</ref> Žmogaus teisių aktyvistai Sovietų Sąjungoje buvo persekiojami, represuojami ir areštuojami. Anot Šaltojo karo tyrinėtojo John Lewis Gaddis, cituojančio [[Anatolijus Dobryninas|Anatolijaus Dobrynino]] prisiminimus, Brežnevas tikėjosi daug [[Ryšiai su visuomene|viešųjų ryšių]] ir propagandinės naudos, tačiau vietoje to Helsinkio susitarimai pamažu tapo [[Disidentas|disidentų]] ir liberalų judėjimo manifestu.<ref>{{Cite book|title=The Cold War|url=https://archive.org/details/coldwar0000john|last=Gaddis|first=John Lewis|publisher=Penguin|year=2005|isbn=978-0-141-02532-2|location=London|pages=[https://archive.org/details/coldwar0000john/page/190 190]}}</ref> Jie tapo postūmiu kurtis naujoms organizacijoms, siekiančioms daugiau laisvių ir teisių Rytų bloke. Baigiamasis aktas taip pat tapo pagrindu [[Lietuvos Helsinkio grupė|Lietuvos Helsinkio grupės]] susikūrimui. Tuometinė Albanijos liaudies respublika atsisakė dalyvauti susitarimuose, o jos [[Stalinizmas|stalinistinis]] lyderis [[Enver Hoxha]] argumentavo: „Visi sovietų [[Satelitinė valstybė|satelitai]], išskyrus galbūt bulgarus, nori sulaužyti [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos sutarties]] pančius, bet negali. Tada jų vienintelė viltis yra ta, kurią jiems leidžia Helsinkio dokumentas, t. y. sustiprinti draugystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Vakarais, siekti iš jų investicijų kreditų ir technologijų importo forma be jokių apribojimų, leisti bažnyčiai užimti buvusią vietą, pagilinti moralinį išsigimimą, didinti antisovietizmą, ir tuomet Varšuvos sutartis liks tuščiu kiaušinio lukštu“.<ref>Enver Hoxha. ''The Superpowers''. Tiranë: 8 Nëntori Publishing House. 1986.</ref> Helsinkio susitarimai buvo pagrindas vėlesnei [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai]] (ESBO), įsteigtai 1995 m. pagal 1990 m. [[Paryžiaus chartija|Paryžiaus chartiją]]. == Pasirašiusios šalys == {{div col|colwidth=12em}} * {{flag|Austria}} * {{flag|Belgium|state}} * {{flag|Bulgaria|1971}} * {{flag|Canada}} * {{flag|Cyprus|1960}} * {{flag|Czechoslovakia}} * {{flag|Denmark}} * {{flag|East Germany}} * {{flag|Finland}} * {{flag|France|1974}} * {{flag|Greece}} * {{flag|Vatican}} * {{flag|Hungary}} * {{flag|Iceland}} * {{flagcountry|Republic of Ireland}} * {{flag|Italy}} * {{flag|Liechtenstein}} * {{flag|Luxembourg}} * {{flag|Malta}} * {{flag|Monaco}} * {{flag|Netherlands}} * {{flag|Norway}} * {{flag|Poland|1928}} * {{flag|Portugal}} * {{flag|Romania|1965}} * {{flag|San Marino|1862}} * {{flag|Soviet Union|1955}} * {{flag|Spain|1945}} * {{flag|Sweden}} * {{flag|Switzerland}} * {{flag|Turkey}} * {{flag|United Kingdom}} * {{flag|United States}} * {{flag|West Germany}} * {{flag|Yugoslavia}} {{div col end}} == Pastabos == {{Notelist}} == Susiję straipsniai == * [[Lietuvos Helsinkio grupė]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Deklaracijos]] [[Kategorija:Tarptautinės konvencijos]] [[Kategorija:Šaltasis karas| ]] ip10khku2b4x8388i21ed66shy2f4ia 0 654369 7855897 7847145 2026-06-13T22:24:39Z ~2026-34675-38 219550 /* */ 7855897 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = | fullname = Jonas Usavičius | playername = Jonas Usavičius | height = | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|01|23|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lietuva]] | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[FK Riteriai]] | clubnumber = 24 | youthyears = 2018– | youthclubs = Talentų FA-[[FK Riteriai]] | years = 2020–2024 <br />2020–2024<br /> 2025– | clubs = [[FK Riteriai]] <br /> → [[Riteriai B]] <br /> [[FK Riteriai]] | caps(goals) = 21 {{0}}(10)<br />51 {{0}}{{0}}(6)<br />42 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|05|30}} | nationalyears = 2021 <br/> 2022 <br/> 2023–2024 <br/> 2026– | nationalteam = Lietuvos U-15 <br/> Lietuvos U-16 <br/> [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-19]] <br/> [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-21]] | nationalcaps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br/>{{0}}3 {{0}}(0)<br/>{{0}}9 {{0}}(0)<br/>{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|03|27}} |}} '''Jonas Usavičius''' (g. [[2006]] m. [[sausio 15|sausio 23]]<nowiki/>d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. Kitados atstovavo įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms. Priklauso [[FK Riteriai|„Riterių“ klubui]]. == Karjera == Nuo 2018 m. atstovavo Talentų futbolo akademijai (''FA Talentai, Talentų FA''). Rungtyniavo jaunių lygose. Vėliau šis darinys vadinosi Milan Akademija. === FK Riteriai === Nuo 2020 m. sezono priklausė Riterių klubui. 2020 m. birželio 26 d. debiutavo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[Vilniaus Vytis|Vilniaus Vytis]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-b-vilniaus-vytis-6084292/</ref> Po permainingos kovos varžovai nugalėjo [[Riteriai B|„bekų“ komandą]] minimaliu rezultatu 3-2. 2022 m. kovo 30 d. pelnė įvartį [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosferą“]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-riteriai-b-11830021/</ref> Po keitimo 73 min. pasirodęs futbolininkas pelnė įvartį 90 min. ir išlygino rezultatą (4-4). Susitikimas baigėsi rezultatyviomis lygiomis 4-4. 2022 m. lapkričio 26 d. pereinamosiose rungtynėse (dėl teisės žaisti LFF I lygos 2023 m. sezone) prieš [[FK Šilutė|„Šilutės“ klubą]], pasižymėjo pelnydamas net tris įvarčius. [[Riteriai B]] tose rungtynėse varžovus nugalėjo triuškinančiu rezultatu 4-0.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/467919/j-usavicius-empoli-klubo-perziuroje</ref> O bendras dviejų rungtynių rezultatas 5-0 lėmė, kad [[Riteriai B|„bekai“]] išliko [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. Po sezono futbolininkas buvo išvykęs į [[Empoli FC|„Empoli“ klubo]] peržiūrą. 2024 m. sezone [[FK Riteriai]] rungtyniavo [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. 2024 m. kovo 9 d. pelnė įvartį [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[FK Tauras|Tauragės „Taurą“]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-tauras-17464513/</ref> Vilniečiai nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000327647/riteriu-atotruki-padvigubino-ir-pergale-itvirtino-jonas-usavicius</ref><ref>https://fkriteriai.lt/2024/03/sezono-starte-pergale-leme-astuoniolikmeciu-ivarciai/</ref> 2024 m. kovo 12 d. pranešta, kad futbolininkas pasirašė profesionalo sutartį su [[FK Riteriai|„Riterių“ klubu]].<ref>https://fkriteriai.lt/2024/03/j-usaviciui-profesionalus-kontraktas/</ref> 2024 m. gegužės 7 d. pelnė įvartį [[LFF taurė]]s turnyro antrojo etapo rungtynėse prieš [[FK Banga]]. Nors [[FK Riteriai|„Riteriai“]] pirmavo, tačiau [[FK Banga|gargždiškiai]] išlygino rezultatą (3-3), o pratęsimo metu pelnė du įvarčius, nugalėjo rezultatu 5-3 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-fk-banga-18033898/ FK RITERIAI 3:5 FK BANGA]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/05/07/lithuania/cup/trak-fk/banga-gargzdai/4352807/ 2024-05-07 Riteriai 3-5 Banga (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. rugsėjo 27 d. pelnė pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FA Šiauliai]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo 68 min. vietoje [[Andrius Kaulinis|Andriaus Kaulinio]], kai [[FA Šiauliai|šiauliečiai]] pirmavo rezultatu 2-0. 84 minutę Jonas Usavičius tiksliai smūgiavo į vartus ir rezultatas tapo 2-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-09-27-siauliai-riteriai/2003 2025-09-27 Šiauliai 2-1 Riteriai (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/riteriai-Cpqd5uFj/siauliai-fa-CMmWKuwf/?mid=A5jTLeuq 2025-09-27 Šiauliai 2-1 Riteriai (pagal Soccerway)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- |||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 14 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. LFF I lyga|2024]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 21 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 10 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. LFF I lyga|2023]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 22 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 5 |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. LFF I lyga|2022]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 9 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 1 |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. LFF I lyga|2021]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 12 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. LFF I lyga|2020]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 10 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; :{{color box|#FFFFDD}} Pirmoje lygoje; :{{color box|#E5E5E5}} Antroje lygoje; == Pasiekimai == ; Su [[FK Riteriai]] * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Pirmos lygos nugalėtojas (1):''' [[2024 m. LFF I lyga|2024]] m.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-riteriai-36868/?cid=17153946 TOPsport I Lyga Sezonas 2024 FK Riteriai]</ref> == Rinktinės == ; Lietuvos U-17 rinktinė<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1812957/vaikinu-u-17-rinktine-baige-pasirodyma-atrankos-turnyre</ref> : 2022 m. spalio 25 d. žaidė UEFA Europos vaikinų U-17 čempionato rungtynėse prieš Anglijos U-17 rinktinę.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/anglija-lietuva-13930813/</ref> : 2022 m. spalio 28 d. kovojo prieš Izraelio U-17 rinktinę.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/izraelis-lietuva-13930827/</ref> : 2022 m. spalio 31 d. po keitimo pasirodė rungtynėse prieš Gruziją.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/lietuva-gruzija-13930852/</ref> ; Lietuvos U-19 rinktinė 2023 m. pakviestas į Lietuvos U-19 jaunimo rinktinę. 2023 m. spalio mėn. Lietuvos U-19 rinktinė sužaidė dvejas draugiškas rungtynėse prieš Armėnijos U-19 rinktinę.<ref>https://tfakademija.lt/riteriai-su-u19-rinktine-nugalejo-armenijos-ekipa/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240315130305/https://tfakademija.lt/riteriai-su-u19-rinktine-nugalejo-armenijos-ekipa/ |date=2024-03-15 }}</ref> ;U-21 rinktinė 2026 m. kovą buvo pakviestas į U-21 rinktinės sudėtį. Debiutavo kovo 27 d. rungtynėse prieš Ukrainos U-21. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/zaidejas/jonas-usavicius toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/usavicius-jonas/CbEPIlZo/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/jonas-usavicius/profil/spieler/819360 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/jonas-usavicius-39446/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jonas-usavicius/7815895/ Globalsportsarchive] {{FK Riteriai}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Usavičius, Jonas}} odony7ijnb6rsljjyxssi97wb40ea7q 7856027 7855897 2026-06-14T05:21:04Z Kukmedis 169593 7856027 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | image = | fullname = Jonas Usavičius | playername = Jonas Usavičius | height = | weight = | dateofbirth = {{Gimė|2006|01|23|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lietuva]] | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[FK Riteriai]] | clubnumber = 24 | youthyears = 2018– | youthclubs = Talentų FA-[[FK Riteriai]] | years = 2020–2024 <br />2020–2024<br /> 2025– | clubs = [[FK Riteriai]] <br /> → [[Riteriai B]] <br /> [[FK Riteriai]] | caps(goals) = 21 {{0}}(10)<br />51 {{0}}{{0}}(6)<br />42 {{0}}{{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|05|30}} | nationalyears = 2021 <br/> 2022 <br/> 2023–2024 <br/> 2026– | nationalteam = Lietuvos U-15 <br/> Lietuvos U-16 <br/> [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-19]] <br/> [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-21]] | nationalcaps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br/>{{0}}3 {{0}}(0)<br/>{{0}}9 {{0}}(0)<br/>{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|03|27}} |}} '''Jonas Usavičius''' (g. [[2006]] m. [[sausio 23]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[puolėjas]]. Kitados atstovavo įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms. Priklauso [[FK Riteriai|„Riterių“ klubui]]. == Karjera == Nuo 2018 m. atstovavo Talentų futbolo akademijai (''FA Talentai, Talentų FA'', vėliau šis darinys vadinosi ''Milan'' Akademija). Rungtyniavo jaunių lygose. === FK Riteriai === Nuo 2020 m. sezono priklausė Riterių klubui. 2020 m. birželio 26 d. debiutavo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[Vilniaus Vytis|Vilniaus Vytis]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-b-vilniaus-vytis-6084292/</ref> Po permainingos kovos varžovai nugalėjo [[Riteriai B|„bekų“ komandą]] minimaliu rezultatu 3-2. 2022 m. kovo 30 d. pelnė įvartį [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosferą“]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-riteriai-b-11830021/</ref> Po keitimo 73 min. pasirodęs futbolininkas pelnė įvartį 90 min. ir išlygino rezultatą (4-4). Susitikimas baigėsi rezultatyviomis lygiomis 4-4. 2022 m. lapkričio 26 d. pereinamosiose rungtynėse (dėl teisės žaisti LFF I lygos 2023 m. sezone) prieš [[FK Šilutė|„Šilutės“ klubą]], pasižymėjo pelnydamas net tris įvarčius. [[Riteriai B]] tose rungtynėse varžovus nugalėjo triuškinančiu rezultatu 4-0.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/467919/j-usavicius-empoli-klubo-perziuroje</ref> O bendras dviejų rungtynių rezultatas 5-0 lėmė, kad [[Riteriai B|„bekai“]] išliko [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. Po sezono futbolininkas buvo išvykęs į [[Empoli FC|„Empoli“ klubo]] peržiūrą. 2024 m. sezone [[FK Riteriai]] rungtyniavo [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. 2024 m. kovo 9 d. pelnė įvartį [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[FK Tauras|Tauragės „Taurą“]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-tauras-17464513/</ref> Vilniečiai nugalėjo varžovus rezultatu 2-0.<ref>https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000327647/riteriu-atotruki-padvigubino-ir-pergale-itvirtino-jonas-usavicius</ref><ref>https://fkriteriai.lt/2024/03/sezono-starte-pergale-leme-astuoniolikmeciu-ivarciai/</ref> 2024 m. kovo 12 d. pranešta, kad futbolininkas pasirašė profesionalo sutartį su [[FK Riteriai|„Riterių“ klubu]].<ref>https://fkriteriai.lt/2024/03/j-usaviciui-profesionalus-kontraktas/</ref> 2024 m. gegužės 7 d. pelnė įvartį [[LFF taurė]]s turnyro antrojo etapo rungtynėse prieš [[FK Banga]]. Nors [[FK Riteriai|„Riteriai“]] pirmavo, tačiau [[FK Banga|gargždiškiai]] išlygino rezultatą (3-3), o pratęsimo metu pelnė du įvarčius, nugalėjo rezultatu 5-3 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-fk-banga-18033898/ FK RITERIAI 3:5 FK BANGA]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/05/07/lithuania/cup/trak-fk/banga-gargzdai/4352807/ 2024-05-07 Riteriai 3-5 Banga (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. rugsėjo 27 d. pelnė pirmąjį įvartį [[2025 m. A lyga|A lygos]] rungtynėse prieš [[FA Šiauliai]]. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo 68 min. vietoje [[Andrius Kaulinis|Andriaus Kaulinio]], kai [[FA Šiauliai|šiauliečiai]] pirmavo rezultatu 2-0. 84 minutę Jonas Usavičius tiksliai smūgiavo į vartus ir rezultatas tapo 2-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-09-27-siauliai-riteriai/2003 2025-09-27 Šiauliai 2-1 Riteriai (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/riteriai-Cpqd5uFj/siauliai-fa-CMmWKuwf/?mid=A5jTLeuq 2025-09-27 Šiauliai 2-1 Riteriai (pagal Soccerway)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- |||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 14 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 28 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. LFF I lyga|2024]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 21 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 10 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Riteriai]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. LFF I lyga|2023]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 22 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 5 |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. LFF I lyga|2022]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 9 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 1 |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. LFF I lyga|2021]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 12 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. LFF I lyga|2020]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| '''→ [[Riteriai B]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 10 | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; :{{color box|#FFFFDD}} Pirmoje lygoje; :{{color box|#E5E5E5}} Antroje lygoje; == Pasiekimai == ; Su [[FK Riteriai]] * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Pirmos lygos nugalėtojas (1):''' [[2024 m. LFF I lyga|2024]] m.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-riteriai-36868/?cid=17153946 TOPsport I Lyga Sezonas 2024 FK Riteriai]</ref> == Rinktinės == ; Lietuvos U-17 rinktinė<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1812957/vaikinu-u-17-rinktine-baige-pasirodyma-atrankos-turnyre</ref> : 2022 m. spalio 25 d. žaidė UEFA Europos vaikinų U-17 čempionato rungtynėse prieš Anglijos U-17 rinktinę.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/anglija-lietuva-13930813/</ref> : 2022 m. spalio 28 d. kovojo prieš Izraelio U-17 rinktinę.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/izraelis-lietuva-13930827/</ref> : 2022 m. spalio 31 d. po keitimo pasirodė rungtynėse prieš Gruziją.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/lietuva-gruzija-13930852/</ref> ; Lietuvos U-19 rinktinė 2023 m. pakviestas į Lietuvos U-19 jaunimo rinktinę. 2023 m. spalio mėn. Lietuvos U-19 rinktinė sužaidė dvejas draugiškas rungtynėse prieš Armėnijos U-19 rinktinę.<ref>https://tfakademija.lt/riteriai-su-u19-rinktine-nugalejo-armenijos-ekipa/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240315130305/https://tfakademija.lt/riteriai-su-u19-rinktine-nugalejo-armenijos-ekipa/ |date=2024-03-15 }}</ref> ;U-21 rinktinė 2026 m. kovą buvo pakviestas į U-21 rinktinės sudėtį. Debiutavo kovo 27 d. rungtynėse prieš Ukrainos U-21. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/zaidejas/jonas-usavicius toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/usavicius-jonas/CbEPIlZo/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/jonas-usavicius/profil/spieler/819360 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/jonas-usavicius-39446/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jonas-usavicius/7815895/ Globalsportsarchive] {{FK Riteriai}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Usavičius, Jonas}} 0q6mmzfwh6qkc0f094qa9e5h519jy53 0 654785 7856137 7744990 2026-06-14T08:00:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856137 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{Infobox Kariniai konfliktai|date=1661 m. vasario mėn.|place=Druja, [[LDK]], dabar - [[Vitebsko sritis]], [[Baltarusija]]|result=Maskvos kariuomenės pergalė|conflict=[[ATR–Rusijos_karas_(1654–1667)|ATR-Rusijos karas, 1654-1667 m.]]|combatant1=[[Vaizdas:Herb_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow.svg|16px]] [[ATR]]|combatant2=[[Vaizdas:Herb Moskovia-1 (Alex K).svg|16px]] [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]]|commander1=Karolis Lisovskis|commander2=Ivanas Chovanskis}}'''Drujos mūšis''' – vienas [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654-1667 m. ATR-Maskvos karo]] susidūrimų, [[1661 m.]] vasario mėn. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] teritorijoje prie [[Druja|Drujos]] miestelio (dab. [[Baltarusijos Respublika|Baltarusijos Respublikos]] [[Vitebsko sritis]]) įvykęs [[mūšis]]. Mūšyje [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio [[Ivanas Andrejevičius Chovanskis|Ivano Chovanskio,]] nugalėjo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] armiją, vadovaujamą [[Pulkininkas|pulkininko]] [[Karolis Lisovskis|Karolio Lisovskio]]. Mūšio metu K. Lisovskis buvo paimtas į nelaisvę. Nepaisant taktinės pergalės, Maskvos kariuomenės vadas Chovanskis toliau neplėtojo sekmės ir po mūšio pasitraukė į [[Didieji Lukai|Didžiuosius Lukus]],<ref>Малов, Олександр (2006). ''Русско-польская война 1654-1667 гг. (Російська)''. Москва: Цейхгауз. с. 39 с.</ref> tikėdamasis pastiprinimo. == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] 6sl91fh6dibvxao0e8riujwx4iahxb9 0 654947 7856093 7732532 2026-06-14T07:42:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856093 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |partof=[[ATR–Rusijos karas (1632–1634)]]|conflict=Smolensko apgultis |combatant1={{flagicon image|Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|16px}} [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2={{Flagicon image|Flag of Oryol ship (variant).svg|16px}} [[Rusijos carystė]] |strength1=~20 000|strength2=~1000 |commander1=[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Vasa_kings_of_Poland.svg|18px]] [[Vladislovas Vaza|Vladislovas IV Vaza]] <br> [[Vaizdas:POL_COA_Radziwiłł_Książę_Ia.svg|18px]] [[Kristupas II Radvila]] |commander2=Fiodoras Volokonskis|date=[[1634]] m. [[kovo 13]] d. – [[gegužės 8]] d.|place=[[Belas (Rusija)|Belas]], [[Tverės sritis]], [[Rusija]] |result=ATR atsitraukimas ir 1632–1634 m. karo pabaiga|casualties1=~4000|casualties2=~250 |image=[[Vaizdas:Белый_валы.jpg|300px]]|caption=Belo tvirtovės pylimai}} '''Belajos apsiaustis''' – [[1634]] m. [[kovo 13]] – [[gegužės 8]] d. trukusi Belajos tvirtovės (dabar [[Belas (Rusija)|Belas]], [[Tverės sritis]], [[Rusija]]) apsiaustis, [[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|1632–1634 m. ATR–Maskvos karo]] dalis, [[Smolensko apsiaustis (1633–1634 m.)|Smolensko apsiausties (1633–1634 m.)]] tęsinys, karinis susidūrimas, sustabdęs ATR pajėgų judėjimą į Maskvą ir užbaigęs 1632–1634 m. karą. == Priešistorė == Belą [[1355 m.|1355]] m. užėmė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kariuomenė, o [[1405 m.|1405]] m. jį užėmė Maskva. [[1508 m.|1508]] m. tvirtovę nesėkmingai  bandė atsiimti [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] pajėgos. [[1610 m.|1610]] m. miestą užėmė Lietuvos kariuomenė. [[1613 m.|1613]] m. be kovos grįžo į rusų rankas, [[1618 m.|1618]] m. – atiteko [[ATR]], bet [[1632 m.|1632]] m. prasidėjusio [[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|1632–1634 m. ATR–Maskvos karo]] metu vėl buvo užimta Maskvos pajėgų. 1634 m. pradžioje, nutraukęs Smolensko apgultį ATR karalius [[Vladislovas Vaza]] patraukė į Maskvą. ATR pajėgas sudarė iki 30 tūkstančių karių su 150 [[Patranka|patrankų]]. Pakeliui buvo Belaja tvirtovė. Jos įgulą sudarė apie tūkstantis karių su 20 nedidelio [[Kalibras|kalibro]] patrankų. 1633 metų pradžioje tvirtovės komendantas Fiodoras Fiodorovičius Volkonskis turėjo tik apie 500 labai įvairios sudėties žmonių – Maskvos lankininkų, bajorų ir šaktinių iš [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]], [[Dmitrovas|Dmitrovo]], [[Rževas|Rževo]]. Savo iniciatyva jis apmokė ir apginklavo kelis šimtus „laisvų žmonių“ iš Belskio ir Smolensko rajonų gyventojų, padidindamas garnizoną iki maždaug 1000–1100 žmonių.<ref>''Богатырёв А. А.'' Возвращение потерянных «отчин». Героическая оборона русским гарнизоном крепости Белая во время осады её поляками. 1634. // Военно-исторический журнал. – 2015. – № 3. – С. 49.</ref> == Apgulties eiga == 1634 m. kovo 13 d. V. Vaza pamėgino užimti tvirtovę su 800 raitelių būriu, tačiau, apšaudytas [[Garnizonas|garnizono]], atsitraukė. ATR pajėgus įsirengė stovyklą prie Michailovskio vienuolyno ir išsiuntė pasiuntinius į Belają (bajorus Stognevą ir Abragamovičių), reikalaudamas nedelsiant atiduoti miestą, „nelaukdamas jo karališko pykčio“. Nepaklususiems grasino mirtimi. Karaliaus pasiuntiniai tvirtovės įgulą informavo ir apie pagrindinių Rusijos pajėgų kapituliaciją prie Smolensko. Tačiau Volkonskis atsisakė, sakydamas, kad Šeinas jam „ne pavyzdys“.<ref name=":0" /> Nepavykus kovo 16 d. ir kovo 18 d. surengtiems šturmams pradėta tvirtovės apgultis. Tvirtovė buvo apšaudoma iš patrankų ir [[Mortyra|mortyrų]], buvo naudojami padegamieji sviediniai. Po sienomis buvo iškasti keturi tuneliai. Taip pat buvo bandoma užtvindyti miestą vandeniu iš aplinkinių [[Ežeras|ežerų]]. Naktį iš balandžio 29 į 30 d. V. Vaza asmeniškai prižiūrėjo tvirtovės apšaudymą padegamaisiais sviediniais. Balandžio 30 dieną buvo numatytas naujas šturmas, kuris neįvyko dėl to, kad dalis bajorų atvirai atsisakė jame dalyvauti. Lietuvos kancleris [[Kristupas II Radvila|Kristupas Radvila]] asmeniškai turėjo įtikinėti savo didikus. Gegužės 1 d. „''lenkai bandė susprogdinti Belajos įtvirtinimus požemine mina, tačiau horologai nesugebėjo tiksliai išdėstyti galerijos ir dėl minos sprogimo, kuris visiškai nesugadino įtvirtinimų, žuvo 100 lenkų pėstininkų''“.<ref name="Волков2">{{Cite web|url=http://www.portal-slovo.ru/history/35282.php|title=Смоленская война (1632-1634 гг.)|last=Волков|first=В. А.|access-date=2011-03-01|language=ru|archive-date=2012-01-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20120120024714/http://www.portal-slovo.ru/history/35282.php|url-status=dead}}</ref> Antrosios minos sprogimas taip pat nesukūrė laukiamo efekto. Po kelių išpuolių pavykus sugriauti miesto sieną, ATR samdiniai pėstininkai vėl pradėjo šturmą. Gynėjams pavyko atsilaikyti ir netgi kontratakuoti bei užgrobti 8 lenkų vėliavas,<ref name=":0">Шефов Н. А. Битвы России. – М.: АСТ, 2002. – (Военно-историческая библиотека)</ref> sunaikinti rinktinį Wagerio pulką ir sužeisti patį karalių.<ref name="Волков2" /> Sėkmingai atsitraukę tvirtovės gynėjai greitai žemėmis ir rąstais užtaisė sienų plyšius. Vladislovas, kuriam šios nedidelės tvirtovės apgultis tapo garbės reikalu, nusprendė bet kokia kaina tęsti apgultį. Pavasarinių šalnų ir maisto stygiaus sąlygomis tai buvo klaidingas sprendimas. Mūšio aprašymas kunigaikščio F. F. Volkonskio laiške.<ref>Акты Московского государства, т. 1, с. 660, № 717</ref> {{Citata|Lenkijos karalius Vladislovas ir kunigaikštis Kazimieras ir etmonas Radivila su lenkų ir lietuvių žmonėmis ir su vokiečiais ir su būriu stovėjo prie Belajos fortuose ir apkasuose 24 vietose ir artėjo prie miesto, ir nuo arklio, ir nuo sienos. būrį sušaudė į miestą, o bokštus padegė, po miestu ir po tvirtove buvo iškasti keturi tuneliai, iš ežerų buvo išleistas vanduo, o miesto gyventojams taisytos visokios sunkios sąlygos, daug kartų pulta. O gegužės 1 d., pirmą valandą, miestas ir sargybos bokštas buvo susprogdinti dviem minomis, o su tomis išplėštomis ir kitomis vietomis prie miesto priartėjo lenkų ir lietuvių žmonės; ir iš Dievo gailestingumo ir valdovo... laimės, per lenkų, lietuvių ir vokiečių žmonių puolimus ir būrius sumušė daug žmonių, paėmė į nelaisvę karininkų, <užgrobė> vėliavas, būgnus, vamzdžius, muškietas ir protozanus, ir puošnius patrankų sviedinius, o kapitonų (karininkų) ir lenkų, ir lietuvių, ir vokiečių į nelaisvę paėmė 112 žmonių; o lenkų ir lietuvių žmonės buvo atstumti iš miesto ir iš tvirtovės. O gegužės 8 dieną Viazmos keliu karalius Vladislovas ir kunigaikštis Kazimieras bei etmonas Radivila su lenkais, lietuviais ir vokiečiais bei su gurguole pasitraukė nuo Belajos.}} Gegužės 8 d. V. Vaza nutraukė apgultį. Tvirtovės apgultis truko 8 savaites ir 3 dienas. Dėl didelių nuostolių (šiuolaikiniais vertinimais daugiau nei 4000 žmonių,<ref name="Волков">{{Cite web|url=http://www.portal-slovo.ru/history/35282.php|title=''Волков В. А.'' «Смоленская война (1632—1634 гг.)»|access-date=2011-03-01|archive-date=2012-01-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20120120024714/http://www.portal-slovo.ru/history/35282.php|url-status=dead}}</ref> tai yra apie 15% viso kariuomenės skaičiaus) lenkai Baltąją tvirtovę praminė „Raudonąja“. Iki to laiko kunigaikščiai [[Dmitrijus Čerkaskis]] ir [[Dmitrijus Požarskis]] prie [[Možaiskas|Možaisko]] surinko apie 10 tūkst. karių dydžio Rusijos kariuomenę. Susidūrusi su bado grėsme bei plintančiu dezertyravimu ATR kariuomenės vadovybė pradėjo taikos derybas.<ref name=":0" /><ref>Dariusz Kupisz, Smoleńsk 1632–1634, p. 230</ref> == Pasekmės == [[Vaizdas:Городище Белый Тверская область.jpg|miniatiūra|Belo tvirtovės piliakalnis (XXI a. pradžia)]] 1634 m. birželį prie Polianovkos upės buvo sudaryta 20 metų trukmės [[Polianovkos taika]], kuri iš esmės patvirtino [[Deulino paliaubos|Deulino paliaubomis]] nustatytas sienas. Ji taip pat numatė [[ATR-Rusijos karas (1605–1618)|1605–1618 m. ATR–Maskvos]] karo metu [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] netektų žemių grąžinimą Rusijai, Vladislovo Vazos atsisakymą nuo bet kokių teisių į Maskvos sostą. Belas atiteko ATR. Belo gynybai vadovavęs kunigaikštis Fiodoras Volkonskis pergalingai grįžo į Maskvą, užgrobtos aštuonios ATR dalinių vėliavos buvo pakabintos Ėmimo į dangų (Uspenskio) katedroje. Caras [[Michailas Romanovas]] suteikė jam okolničio statusą, taip pat padovanojo savo kailinius, taurę ir dvarus. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * (PL) Kupisz, Dariusz, Smoleńsk 1632–1634, Warszawa 2001, Bellona * (RU) Шефов Н. А. Битвы России. – М.: АСТ, 2002. – (Военно-историческая библиотека). – <nowiki>ISBN 5-17-010649-1</nowiki>. [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:ATR–Rusijos karas (1632–1634)]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] mj6zrg2p3n10g7bkuso08hat48g1urn 0 655163 7855718 7732533 2026-06-13T15:28:07Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855718 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas |date=[[1578]] m. [[spalio 21]] d. |image=[[File:Cesu_pilsdrupas_ 1793.jpg|300px]] |place=[[Cėsys]], [[Livonija]], dab. [[Latvija]] |result=Jungtinių pajėgų pergalė |combatant1=[[File:Flag of Sweden.svg|22px]] [[Švedija]]<br>[[File:Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg|25px]] [[ATR]]|combatant2=[[File:Coat_of_Arms_of_Russia_1577.png|20px]] [[Rusijos carystė]] |commander1=[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Andrius Povilovičius Sapiega|Andrius Sapiega]],<br>[[Vaizdas:COA-family-Boije-af-Gennas.png|18px]] [[Goran Boije]], <br> [[Maciej Dembinski]] |commander2=[[Ivanas Galicinas]]<ref name="Ivan the Terrible">Robert Payne, Nikita Romanoff. Ivan the Terrible (1975). p. 368.</ref> |strength1=4000–6000<ref name="Bitwa Pod Kiesią 1578">{{Cite web|url=https://issuu.com/kwartalniksarmacki/docs/ks03|title=Kwartalnik Sarmacki 1(3)/2013|website=Issuu|date=4 March 2013|access-date=2024-03-29|archive-date=2023-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20230417072808/https://issuu.com/kwartalniksarmacki/docs/ks03|url-status=dead}}</ref><ref name="Frost28">Frost (2000), p. 28</ref> |strength2=18 000–22 000 (Livonijos šaltinių duomenimis)<ref name = Frost28/><ref name="Bitwa Pod Kiesią 1578"/> |casualties1=~ 400 <ref name="Hedberg">Hedberg (1975)</ref> |casualties2=6280 žuvusių (<ref name="Filjushkin">Filjushkin A. Ivan the Terrible: A Military History. Pen and Sword. 2008. p. 204</ref> Livonijos duomenimis<ref>Moscouische Niderlag, und Belegerung der Statt Wenden. Nürnberg. 1579</ref><ref name="auto1">Russow B. Chronica. Der Provintz Lyfflandt, darinnne vermeldet werdt. Andreas Seitner. 1584. p. 116</ref>)<br>3000 sužeistų<br>1720 pabėgusių<ref name="Hedberg"/><br>20–30 patrankų<ref name="Bitwa Pod Kiesią 1578"/> 162 (rusų duomenimis)<ref name="auto">{{Cite web|url=http://drevlit.ru/docs/russia/XVI/1540-1560/Synodik_po_ubiennych/text.php|title=Синодик по убиенных во брани |website=www.vostlit.info}}</ref> |partof=[[Livonijos karas]] |caption=Cėsių pilies griuvėsiai (1793 m.)}} '''Cėsių mūšis''' ({{sv|Slaget vid Wenden}}, {{pl|Bitwy pod Kiesią}}, {{lv|Cēsu kauja}}) – 1578 m. spalį, baigiamuoju [[Livonijos karas|Livonijos karo]] etapu, įvykusios kautynės tarp jungtinės [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] kariuomenės bei vietos karių bei [[Cėsių pilis|Cėsių tvirtovę]] apgulusios [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] kariuomenės. Mūšyje, kurį laimėjo jungtinės pajėgos, rusai neteko apie 7 tūkst. vyrų ir virš 20 pabūklų. Cėsių mūšis žymi lūžį Livonijos karo eigoje, lėmusį Rusijos pralaimėjimą ir visišką pretenzijų į buvusios [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] teritoriją atsisakymą. == Priešistorė == 1577 m. pradžioje Cėsių miestiečiai sukilo prieš lenkų-lietuvių kariuomenės [[Garnizonas|garnizoną]] ir paprašė Rusijos vasalu buvusios Livonijos karalystės valdovo Magnuso perimti miestą. Netrukus [[Rusijos caras]] [[Ivanas Rūstusis|Ivanas IV]], įtaręs Magnusą išdavyste, jį suėmė ir išvaikė jo kariuomenę. Po penkių dienų artilerijos bombardavimo rusai užėmė miestą ir žiauriai susidorojo su miestiečiais. Kovų metu pilyje susisprogdino apie 300 gynėjų, tarp kurių buvo moterys ir vaikai. Karalius Magnusas mainais į atsisakymą nuo Livonijos sosto vėliau buvo paleistas į laisvę, bet netrukus perėjo į rusų priešininkų pusę. 1577 m. gruodį [[Sąrašas:Švedijos karaliai|Švedijos karalius]] [[Jonas III]] ir ATR karalius [[Steponas Batoras]] susitarė dėl bendrų kovos veiksmų prieš Rusiją. Baigęs karą dėl [[Gdanskas|Dancigo]] S. Batoras pradėjo karo veiksmus Livonijoje. Dar iki formalaus susitarimo, 1577 m. lapkritį Lietuvos pajėgos apsiautė [[Daugpilis|Daugpilį]] ir kitų metų pradžioje jį užėmė. Švedai pradėjo puolimą Estijoje ir puolė [[Lihula|Lihulą]], [[Koluvere|Koluverę]], [[Hapsalu|Haapsalu]], [[Pernu]], [[Tartu]], [[Novgorodas|Novgorodą]]. Rugsėjo mėn. Ivanas IV išsiuntė apie 18 tūskt. dydžio kariuomenę, kuri užėmė [[Peltsama]] ([[Estų kalba|est]]. ''Põltsamaa'', [[Vokiečių kalba|vok]]. ''Oberpahlen''), o iš ten pajudėjo link Cėsių.<ref>Frost, Robert I (2000). ''The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721''. Longman. pp. 28</ref><ref>Peterson, Gary Dean (2007). ''Warrior kings of Sweden. The rise of an empire in the sixteenth and seventeenth centuries''. McFarland. pp. 94</ref> 1577 m. gruodį apie 200 raitelių ir tiek pat pėstininkų, vadovaujamų Jano Byrinio, per staigią naktinę ataką išvijo rusų [[Įgula (fortifikacija)|garnizoną]] iš Cėsių.<ref>Cēsu hronika. Kultūras biedrība Harmonija. Cēsis. 2006. {{ISBN|9984984028}}. p. 38.</ref> Ivanas Rūstusis įsakė [[Vaivada|vaivadai]] [[Ivanas Mstislavskis|Ivanui Mstislavskiui]] ir bajorui Morozovui susigrąžinti miestą. Rusų kariuomenė apgulė miestą, mieste prasidėjo badas. Rusams pavyko sugriauti dalį sienų, tačiau jiems teko nutraukti apgultį sužinojus apie artėjančią ATR ir Livonijos kariuomenę, vadovaujamą [[Jonas Karolis Chodkevičius|Karolio Chodkevičiaus]] ir J. Byrinio. 1578 m. vasaros pabaigoje rusams užėmus karaliaus Magnuso rezidenciją Peltsamoje, caras įsakė atsilaisvinusiomis pajėgomis užimti paskutinę tvirtovę Cėsyse.<ref name=":0">Žr. Reinoldi Heidensteinii, Secretarii Regii, de bello Moscovitico, quod Stеphanus. Rex Poloniae, gessit, commentariorum liber I, op.cit. [http://vostlit.narod.ru/Texts/Dokumenty/Livonia/Venden1578/text.htm ПОРАЖЕНИЕ МОСКВИТЯН И ОСАДА ГОРОДА ВЕНДЕНА]</ref> == Mūšio eiga == 1578 m. spalio 21 d. prie rusų apgultos Cėsių pilies priartėjusi jungtinė 5,5-6 tūkst karių dydžio lenkų-lietuvių ir švedų kariuomenė, kurioje taip pat buvo ir [[Vokiečiai|vokiečių]], [[Čekai|čekų]], [[Rumunai|rumunų]] bei [[Transilvanijos kunigaikštystė|Transilvanijos]] samdinių, sėkmingai persikėlė per [[Gauja (Nemunas)|Gaują]] iki tol, kol Cėsis apsupę rusai pasirengė juos atakuoti. Dešiniajam flangui (apie 2 tūkst raitelių) vadovavo Lietuvos didysis pataurininkis ([[1588]]–[[1592]] m.) [[Andrius Povilovičius Sapiega|Andrius Sapiega]] (lenk. ''Andrzej Sapieha''), kairiam, (trys kavalerijos eskadronai ir trys pėstininkų pulkai, iš viso apie 700–800 kavaleristų ir 1300–1500 pėstininkų) švedų generolas Joranas Boije (šved. ''Göran Nilsson Boije af Gennäs''). [[Vaizdas:Andrzej Sapieha.PNG|miniatiūra|Andrius Sapiega (1539–1611)]] Rusai mėgino persiorganizuoti mūšiui, bet sėkmė nebuvo jų pusėje. Ataka išsklaidė rusų kavalerijos rikiuotę, pirmieji nuo pilies į laukus pasitraukė totorių kavaleristai. Daliai pėstininkų pavyko atsitraukti į apsiausties pozicijas, kuriose jiems pavyko įsitvirtinti ir [[Artilerija|artilerijos]] ugnimi sulaikyti ataką. Naktį mūšis nurimo, o pagrindiniai rusų vadai – [[Kunigaikštis|kunigaikščiai]] J. Bulgakovas-Golicynas, F. Šeremetjevas, A. Paleckis ir [[diakonas]] A. Ščelkalovas ir kiti vaivados pabėgo iš mūšio lauko į pagrindinę Rusijos kariuomenės bazę [[Tartu]]. Ryte mūšis tęsėsi, kol Rusijos kariuomenė buvo visiškai nugalėta. Lenkų diplomato [[Reinhold Heidenstein|Reinholdo Heidenšteino]] (''Reinhold Heidenstein'') teigimu, rusų artileristai, nenorėdami pasiduoti, pasikorė ant pabūklų,<ref name=":0" /> nors yra nuomonė, kad juos pakorė lenkų kavaleristai.<ref name=":1">''А.В. Антонов''.  Памятники истории русского служилого сословия. – М.: Древлехранилище. 2011г. Рец. Ю.В. Анхимюк. Ю.М. Эскин. стр. 187–188. <nowiki>ISBN 978-5-93646-176-7</nowiki>.//ГИМ ОР. Синодальное собрание. № 667. Лист 78-126.//Публ. Древняя российская вивлиофика. М., 1788 г. Ч.6. стр. 456–481.</ref> Rusų nuostoliai buvo labai dideli, nelaisvėn pateko ir keletas aukšto rango bajorų – kunigaikščiai P. Tatjevas, P. Chvorostinas, M. Gvozdevas-Rostovskis, diakonas A. Klobukovas, žuvo kunigaikščiai V. Sluckis ir M. Tiufiakinas. Baltazaro Ruso (vok. ''Balthasar Russow'') rašytoje Livonijos kronikoje („''Moscouische Niderlag, und Belegerung der Statt Wenden''“ (Nürnberg, 1579)) pateikiami akivaizdžiai išpūsti rusų nuostoliai, siekę 6 tūkst. karių. Renholdas Heidenšteinas juos apibūdino kaip „žiaurius“, nenurodydamas skaičiaus. Rusų šaltiniuose pateikiami akivazidžiai sumažinti nuostoliai: XVII a. maldų už žuvusius knygoje – „svodnike“<ref>[http://www.vostlit.info/Texts/Dokumenty/Russ/XVI/1540-1560/Synodik_po_ubiennych/text.htm Восточная Литература – библиотека текстов Средневековья – Синодик по убиенных во брани]</ref> nurodomi 162, greičiausiai žymesnių karių, vardai.<ref name=":1" /> Jungtinėms pajėgoms atiteko didelis grobis, įskaitant apie 20-24 patrankas – iš jų 14 patrankų ir 6 [[Mortyra|mortyros]] (nors rusų šaltiniuose nurodoma, kad prarasta 17 patrankų).<ref>Разрядная книга 1475–1605 гг. Т. 3. Ч. 1. М. 1984 г. стр. 44-45.</ref> B. Ruso ir [[Motiejus Strijkovskis|M. Strijkovskis]] mini 20 pabūklų, R. Heidenšteinas – 30. 1579 m. kovo 12 d. [[Janas Zamoiskis|J. Zamoiskio]] laišku [[Popiežius|popiežiaus]] [[Nuncijus|nuncijui]] besireminačio K. Antanaičio teigimu, patrankos buvo iškilmingai nuvežtos į [[Vilnius|Vilnių]], nepaisant švedų noro pagal prieš kovą sudarytą susitarimą jas pasidalinti mūšio lauke,<ref>Antanaitis, Kastytis (2005). "Lietuvos Kariuomenė Livonijos Karo Kampanijose 1578–1581 m. ". ''Karo Archyvas''. 20: 63–64.</ref> nors yra žinoma, kad Boije paprašė [[Ryga|Rygos miesto]] atsiųsti 200 vyrų pražliugusiais keliais pervežti 20 patrankų į į Rėvelį ([[Talinas|Taliną]]) ir dalis patrankų jau lapkričio 16 d. buvo Zegenmiundės tvirtovėje, iš kur buvo pervežtos į Švediją. Viena jų, vardinė rusų caro patranka „Volk“ ir šiandien yra eksponuojama [[Gripsholmo pilis|Gripsholmo pilyje]].<ref>''А.А. Бобринский''. Грипсгольмские пищали.//Известия Императорской археологической комиссии. Пг. 1914 г. вып. 53. стр. 80-86.</ref> 1588 m. apie šį mūšį jo dalyvis A. Sapiega parašė eilėraštį „Šlovė apie laimingą kunigaikščio Mykolo Radvilos pergalę su 24 000 prie Cėsių 1578 m. spalio 21 d.“ ([[Lenkų kalba|lenk]]. ''Sława na szczęśliwe zwycięstwo księcia Michała Radziwiłła z 24 000 pod Kiesią, d. 21 października 1578''). == Mūšio pasekmės == Cėsių mūšis yra vienas iš nedaugelio Livonijos karo mūšių, kurio kova vyko atvirame lauke. Dauguma kitų mūšių vyko kaip tvirtovių apsiaustys. Taip pat šis mūšis yra vienas iš nedaugelio ATR ir Švedijos karinio bendradarbiavimo pavyzdžių. Sudaryta sąjunga po kelių metų suiro, o šalys įsitraukė į konfliktą, apėmusį tiek [[Švedų tvanas|Švedų tvaną]], tiek ir Švedijos pralaimėjimą prieš Rusiją XVIII a. pradžioje.<ref>Michael Roberts: ''The early Vasas: A history of Sweden 1523–1611''. p. 284.</ref> Mūšis nutraukė sėkmingas Rusijos karines operacijas buvusios Livonijos teritorijoje. Rusijos caras pradėjo ieškoti galimybių pradėti taikos derybas. Tačiau ATR karalius [[Steponas Batoras]] nusprendė tęsti karą iki visiškos pergalės. Keletas paskesnių Rusijos kariuomenės nesėkmių sudarę galimybę švedams 1581 m. lapkričio mėn. užimti Narvą, kas privertė Ivaną IV sutikti sudaryti [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės taikos sutartį]] su Steponu Batoru ir Plusos taikos sutartį su Janu III. == Šaltiniai == * (DE) Norbert Angermann: ''Studien zur Livlandpolitik Ivan Groznyjs''. T. 32. Hamburg: 1972, // Marburger Ostforschungen. ISBN 3-87969-098-7 * (LT) Antanaitis, Kastytis (2005). "Lietuvos Kariuomenė Livonijos Karo Kampanijose 1578–1581 m. ". ''Karo Archyvas''. * (LV) Cēsu hronika. Kultūras biedrība Harmonija. Cēsis. 2006. {{ISBN|9984984028}}. * (EN) Frost, Robert I (2000). ''The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721''. Longman. * (SE) Hedberg, Jonas (1975). Kungl. Artilleriet – Medeltid och äldre vasatid. Stockholm: Militärhistoriska förlaget. ISBN 91-85266-03-5 * (SE) Landgrén, Lars-Folke: ''Krigen kring Östersjön – Tvekampen 1521–1611'', s. 95, Schildts Förlags AB, Helsingfors 2008, <nowiki>ISBN 978-951-50-1821-2</nowiki> * (EN) Oakley, Steward, ''War and peace in the Baltic, 1560–1790''. Abingdon – New York: Routledge, 1992, p. 37, // War in Context. <nowiki>ISBN 0-415-02472-2</nowiki>. * (EN) Peterson, Gary Dean (2007). ''Warrior kings of Sweden. The rise of an empire in the sixteenth and seventeenth centuries''. McFarland. * (EN)Roberts, Michael, ''The early Vasas: A history of Sweden 1523–1611''. CUP Archive, 1986. <nowiki>ISBN 0-521-31182-9</nowiki>. * (RU) [http://vostlit.narod.ru/Texts/Dokumenty/Livonia/Venden1578/text.htm ПОРАЖЕНИЕ МОСКВИТЯН И ОСАДА ГОРОДА ВЕНДЕНА] * (SE) Sundberg, Ulf: ''Svenska krig 1521–1814'', s. 80, Hjalmarson & Högberg Bokförlag, Stockholm 2002, <nowiki>ISBN 91-89660-10-2</nowiki> * (RU) [http://www.vostlit.info/Texts/Dokumenty/Russ/XVI/1540-1560/Synodik_po_ubiennych/text.htm Восточная Литература – библиотека текстов Средневековья – Синодик по убиенных во брани] == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Livonijos karo mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] 09kl5bcnr4xxhg9b4qbrwdzyrdbr06d 0 655640 7855681 7796193 2026-06-13T13:49:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855681 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 34.9297 |long = 33.6131 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Ammochostosstadiumnew4.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2014 m. |Vieta = {{vlv|CYP}} [[Larnaka]] |Atidarytas = 1992 m. |Savininkas = [[Nea Salamis Ammochostos]] |Operatorius = [[AE Zakaki]], [[Othellos Athienou]] |Paviršius = Žolė |Architektas = |Talpa = 5500 |Lauko matmenys = 105 × 67 m }} '''Amochosto stadionas''' ({{el|Γήπεδο 'Αμμόχωστος'}}) – daugiafunkcis stadionas [[Larnaka|Larnakos]] mieste ([[Kipras]]), į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Pavadintas graikišku [[Famagusta|Famagustos]] ({{el|Αμμόχωστος}}) miesto, kurį 1974 m. okupavo turkai, vardu. Klubo [[Nea Salamis Ammochostos]] namų aikštė. == Istorija == Stadionas pastatytas 1991–1992 m. „Nea Salamis“ klubui, kuris po 1974 m. turkų invazijos iš Famagustos (ten jo namų aikštė buvo [[GSE stadionas]]) turėjo persikelti į Larnaką. Čia 2000 m. draugiškas rungtynes yra žaidusi ir {{fut|LTU}}.<ref>[http://almis.sritis.lt/ltuteamsum.html Lithuanian National Team] (Almis.sritis.lt)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.europlan-online.de/dimco-amm%F3chostos-epistrofi/stadion-5736.html Stadio Ammochostos Epistrofi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240407152302/https://www.europlan-online.de/dimco-amm%F3chostos-epistrofi/stadion-5736.html |date=2024-04-07 }} (Europlan-online.de) [[Kategorija:Kipro futbolo stadionai]] jo12fvy3hwqbeibg66yov9g2vq4cqii 0 655793 7856149 7743331 2026-06-14T08:05:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856149 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[1666]] m. [[kovo 18]] d.|place=[[Daugpilis]]|combatant2=[[File:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|combatant1=[[File:Herb_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|result=Taktinė Rusijos pajėgų pergalė|strength2=5086|commander2=Ivanas Chovanovskis|partof=[[ATR–Rusijos_karas_(1654–1667)|ATR-Rusijos 1654-1667 m. karas]]|strength1=Keletas šimtų pėstininkų, <br> nedidelis totorių dalinys|commander1=K. Marsonas}}'''Daugplio mūšis''' ([[Rusų kalba|rus]]. ''Борисоглебское сражение'') – [[1666 m.|1666 m. kovo 18 d.]] prie [[Daugpilis|Daugpilio]] miesto (1665 m. užimto rusų ir jų pervadinto Borisoglebsku, iš čia ir rusiškas jo pavadinimas - ''Borisoglebsko mūšis'') įvykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] pajėgų susidūrimas, [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR-Maskvos karo]] dalis. Jo metu miestą blokavę daugiausiai Lietuvos daliniai buvo atstumti kunigaikščio [[Chovanskis, Ivanas Andrejevičius Tararuy|Ivano Chovanskio]] vadovautos Rusijos kariuomenės ir priversti trumpam laikui atsiraukti bei praleisti apsiaustiesiems atvežtą pagalbos krovinį. == Priešistorė == 1665 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenė apsiautė Daugpilyje įsitvirtinusį Rusijos [[Garnizonas|garnizoną]], kuriam vadovavo gubernatorius Bogdanas Nekliudovas. Nors rusų garnizonas kentėjo nuo atsargų ir net žieminių drabužių trūkumo, ATR pajėgos buvo per silpnos, kad užimtų tvirtovę. Lapkričio mėnesį ATR daliniai, negalėdami prasimaitinti karo nualintoje [[Uždauguvio kunigaikštystė|Uždauguvio (Infliantų)]] teritorijoje, pasitraukė į [[Bauskė|Bauskę]]. Prie Daugplio liko keletas šimtų K. Marsono vadovaujamų ATR karių. Rusų garnizonui pavyko išsiųsti pagalbos prašymą [[Rusijos caras|carui]] [[Aleksejus Michailovičius|Aleksejui Michailovičiui]], kuris į pagalbą išsiuntė Novgorodo pulką. Nepaisant sunkiausių sąlygų, pavasarinio maisto trūkumo, gilaus sniego, apie 5 tūkst. karių dydžio rusų pajėgos iš [[Pskovas|Pskovo]] per 18 dienų pasiekė Daugplį. == Mūšis == Kovo 18 d. prie Šuno ežero vykusio trumpo mūšio metu Chovanskio pajėgos išstūmė lietuvius iš šiaurinio [[Dauguva|Dauguvos]] kranto, kuriame ir buvo įsikūręs miestas. Lietuvių įrengti apsiausties įtvirtinimai buvo sunaikinti, tačiau Chovanskio pajėgos nesiryžo persekioti į kitą upės krantą atsitraukusių lietuvių. Pergalė mūšyje sudarė galimybes rusų garnizoną aprūpinti amunicija, maistu ir „tarnybiniais drabužiais“ (rus. ''служилым платьем''). Nesiveldamas į tolimesnes kautynes kovo 20 d. rusų Novgorodo pulkas išvyko atgal į Pskovą. LDK pajėgos netrukus po kovo 20 d. vėl atnaujino miesto apgultį, atkūrė įtvirtinimus, tačiau miesto nešturmavo. Netrukus didelės ATR pajėgos buvo permestos iš [[Livonija|Livonijos]] prie [[Gardinas|Gardino]], siekiant atremti prasidėjusį [[Liubomirskio rokošas|E. Liubomirskio rokošą]]. Prie šių pajėgų prisijungė ir dalis Daugplį apsiautusių dalinių, ko išdavoje puolimo operacija tapo neįmanoma, o didesni mūšiai Daugpilio apylinkėse nevyko iki pat liepos mėnesio. LDK pajėgų atsitraukimas nereiškė karo veiksmų pabaigos. 1665 m. fronte pasirodę [[Kazokai|Dono kazokų]] būriai jau juo 1666 m. savarankiškai pradėjo vykdyti plėšikavimo žygius į LDK žemes. Dauguvos apylinkėse nuo Daugpilio iki Polocko ir Vitebsko iki pat liepos mėnesio plėšikavo Rusijai priklausiusių Liutino, Opočkos ir Didžiųjų Lukų daliniai. ATR pulkininkas S. Černavskis 1666 m. pradėjo vykdyti išpuolius Vitebsko apylinkėse, atsisakė vykdyti ATR Seimo komisarų nurodymų ir karo veiksmus nutraukė tik etmono M. Paco nurodymu. Derybose dėl [[Andrusovo paliaubų sutartis|Andrusovo taikos]] (nuo balandžio 30 iki gegužės 28 d.) pasiekus susitarimą dėl karo veiksmų nutraukimo pagal visą fronto liniją (1664 m. taikos sutartimi buvo numatyta nutraukti karo veiksmus tik Didžiojo pasiuntinių kelio aplylinkėse), liepos 6 d. Lietuvos pajėgos sugriovė savo įtvirtinimus ir atsitraukė į LDK. == Mūšio rezultatai == Mūšis laikytinas taktines Rusijos pergale. Net ir laimėję Rusijos pajėgos nesugebėjo nutraukti Daugpilio apsiausties, tik aprūpinti garnizoną atsargomis. LDK pajėgoms nepavyko pasiekti strateginio tikslo – užimti ir įsitvirtinti svarbioje [[Daugpilio tvirtovė|Daugpilio tvirtovėje]]. Netrukus sudaryta Andrusavo taikos sutartimi Daugpilis buvo gražintas ATR. Karo veiksmai parodė, jog karo išvargintos Lietuvos pajėgos nebepajėgė sėkmingai vykdyti net ir vietinės apimties operacijos. Rusijos pajėgos pademonstravo gebėjimą vykdyti nedidelės apimties tiekimo žygius žiemos sąlygomis, tiesa, šią užduotį palengvino ATR pajėgų pasyvumas – nemėginimas atakuoti rusų gurguolę. == Literatūra == * (RU) [https://runivers.ru/conflicts/campaigns/kampaniya_1665_1666_gg_v_litve_do_zaklyucheniya_vremennogo_peremiriya_russko_polskaya_voyna_1654_166/ Кампания 1665–1666 гг. в Литве до заключения временного перемирия – русско-польская война 1654–1667 гг.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240410072116/https://runivers.ru/conflicts/campaigns/kampaniya_1665_1666_gg_v_litve_do_zaklyucheniya_vremennogo_peremiriya_russko_polskaya_voyna_1654_166/ |date=2024-04-10 }} // Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., [https://runivers.ru/ Runivers.ru] – Россия в подлиннике. * (RU) Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х – 1660-х гг./ Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002. [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] dqar7t6xy4ppstglegq2uwrzh94nbnz 0 655861 7856144 7694201 2026-06-14T08:02:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856144 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|image=[[File:Viciebsk. Віцебск (1664).jpg|300px]]|combatant1=[[File:Herb_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow.svg|18px]] [[ATR]]|combatant2=[[File:Herb Moskovia-1 (Alex K).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|date=[[1664]] m. [[birželio 6]] d.|place=[[Vitebskas]], [[ATR]]|result=Taktinė ATR pergalė <br> Strateginis Rusijos laimėjimas|commander1=[[Vaizdas:Herb_Gozdawa.jpg|18px]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]]|commander2=[[Ivanas Chovanskis]]|strength2=3749<ref>По состоянию на 8 апреля 1664. Акты Московского государства, изданные Императорскою Академиею наук, СПб., 1901, т.3, стр.562.</ref> arba iki 5–6 tūkst.<ref>Bobiatyński Konrad, ''Kampania letnia 1664 roku na terytorium Wielkiego Księstwa Litewskiego – nieznany fragment wojny Rzeczypospolitej z Moskwą 1654–1667'', // 'Wojsko, wojskowość, miasta. Studia poświęcone prof. Stanisławowi Herbstowi w stulecie urodzin" op. cit., p. 234.</ref>|strength1=Apie 3 tūkst.|casualties1=Iki 100<ref>Ibid.</ref>|casualties2=Apie pusė pajėgų: ~2,5-3 tūkst. pėstininkų, 10 patrankų, 63 vėliavos.<ref>Bobiatyński Konrad, ''Kampania letnia 1664 roku na terytorium Wielkiego Księstwa Litewskiego – nieznany fragment wojny Rzeczypospolitej z Moskwą 1654–1667'', // Wojsko, wojskowość, miasta. Studia poświęcone prof. Stanisławowi Herbstowi w stulecie urodzin op. cit., p. 234-235.</ref>|conflict=Vitebsko mūšis|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]] }} '''Vitebsko mūšis''' – [[1664 m.|1664 m]]. birželio 6 d. [[Vitebskas|Vitebsko]] apylinkėse (dab. [[Baltarusija]]), prie [[Lučesa|Lučesos]] upės įvykęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] karinių dalinių susirėmimas, vienas iš [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR ir Rusijos karo]] mūšių. [[Smolensko vaivada|Smolensko vaivados]] ir [[Lietuvos lauko etmonas|Lietuvos lauko etmon]] [[Mykolas Kazimieras Pacas|Mykolo Kazimiero Paco]] vadovaujama [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos]] kariuomenė sumušė Novgorodo kunigaikščio [[Ivanas Chovanskis|Ivano Chovanskio]] vadovaujamus dalinius, tačiau strateginiame lygmenyje rusams pavyko atitraukti [[Mykolas Kazimieras Pacas|Paco]] vadovaujamas pajėgas ir neleisti padėti karaliaus [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono II Kazimiero Vazos]] kariuomenei. == Priešistorė == [[Vaizdas:Michał Kazimier Pac. Міхал Казімер Пац (XVII) (3).jpg|miniatiūra|Mykolas Kazimieras Pacas]] [[1663 m.]] lapkritį karaliaus Jono II Kazimiero ir dešiniakrantės Ukrainos etmono [[Pavelas Teteria|Pavelo Teterios]] vadovauijamos apie 130 tūkst. karių dydžio pajėgos<ref name="gramon2">Антуан Грамон. [http://www.vostlit.info/Texts/rus9/Gramon/frametext.htm Из истории московского похода Яна Казимира], Юрьев. Типогр. Маттисена. 1929</ref><ref name=":0">Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х – 1660-х гг./Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002, p. 162</ref> įsiveržė į kairiakrantę Ukrainą, o 1664 m. pradžioje įsiveržė ir į Rusijos caro valdas. Gruodžio mėnesį, nutraukusi nesėkmingą [[Smolenskas|Smolensko]] apgultį, LDK etmono M. K. Paco vadovaujama kariuomenė per [[Severščina|Seversko žemę]] pajudėjo su tikslu prisijungti prie karaliaus armijos. 1663 m. gruodžio 27 d. sužinojęs apie Paco pajėgų judėjimą, [[Novgorodo kunigaikštystė|Novgorodo]] [[vaivada]] kunigaikštis Ivanas Chovanskis pasiūlė [[Rusijos caras|Rusijos carui]] [[Aleksejus Michailovičius|Aleksejui Michailovičiui]] surengti reidą į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemės iš [[Belas (Rusija)|Belajos]] per [[Porečė (Smolenskas)|Porečę (Demidovą)]], [[Talačynas|Talačyną]], [[Čerėja|Čereją]], Dolginovą ar [[Dokšica|Dokšicą]] į [[Medilas|Medilą]] ar [[Glubokas|Gluboką]] ir toliau į [[Žemaitija|Žemaitiją]], ''„ir tose vietose kovoti, judėti be maišų, niekur nestovėti“.''<ref name=":0" /> Reido iniciatoriai manė, kad sužinojęs apie įsiveržimą Pacas bus priverstas pasukti atgal. Rusijos pajėgos operaciją pradėjo 1664 m. pradžioje. Vėlavimą lėmė rusų bojarinų nenoras dalyvauti kare ir didelis „nečikų“ (tarnybos vengiančiųjų) skaičius. Dar 1663 m. spalio 26 d. kunigaikštis rašė carui, kad pulke yra tik 533 žmonės, o ''„kariškiai iš [[Tverė|Tverės]] pas jį neatvyko, o netoliese esančių Novgorodo vietovių (rus. [[:ru:Пятина|пятинa]])'' ''gyventojai be nurodymo iš Maskvos nieko nedarys''".<ref name=":0" /> == 1664 m. Chovanovskio kampanija Lietuvoje == Įžengę į Lietuvą, Chovanskio pajėgos „sudegino ir išraižė“ [[Dubrouna|Dubrovną]], [[Orša|Oršą]], [[Čerėja|Čereją]], [[Talačynas|Toločiną]], „viską sudegino iki pat [[Barysavas|Borisovo]]“ ir 1664 m. kovo 27 d. trijose kautynėse sumušė kelis lietuvių pasienio apsaugos dalinius.<ref>Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х — 1660-х гг./Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002, p. 162–163</ref> Po to Chovanskis patraukė link Vitebsko, kur rusų kariuomenė iki vasaros stovyklavo ir plėšikavo (rus. ''сбор кормов'').<ref name=":0" /> Paco pajėgos vasario mėn. sumušė Boratynskio vadovaijamą Maskvos kariuomenę prie Briansko<ref>''[https://web.archive.org/web/20211203090610/http://pbc.biaman.pl/dlibra/docmetadata?id=oai%3Apbc.biaman.pl%3A1507&from=http%3A%2F%2Ffbc.pionier.net.pl Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne / ułożone i wydane przez Józefa Wolffa]'', 1885, s. 127. pbc.biaman.pl</ref> ir kovo 7 d. pajudėjo iš [[Starodubas|Starodubo]] į [[Mogiliavas|Mogiliovą]].<ref name=":1">Конрад Бабятыньскі. Кар’ера і вайсковая дзейнасць гетмана ВКЛ Міхала Казіміра Паца//Беларускі гістарычны агляд. Том 15. Сшытак 1-2 (28-29), Мінск, 2008</ref> Lietuvos pajėgos Vitebsko apylinkes pasiekė birželio pradžioje.<ref name=":1" /> Birželio 5 d. įvyko nedidelis priešakinių dalinių susirėmimas. Birželio 6 d. prie [[Lučesa|Lučesos]] upės abejų pusių pajėgos išsirikiavo kautynėms. Mūšio pradžioje labiau sekėsi rusų pajėgoms – joms net pavyko užgrobti M. Paco etmono vėliavą.<ref>РГАДА. Ф. 210. Смотренные списки, № 20, л 640–643. Курбатов О. А. Морально-психологические аспекты тактики русской конницы в середине XVII века // Военно-историческая антропология. Ежегодник, 2003 / 2004. Новые научные направления. М., 2005. С. 193–213.</ref> Lietuvos pajėgoms pavyko atmušti be pėstininkų paramos vykdytą rusų kavalerijos antpuolį prieš gurguolę. Apsupus ir sunaikinus didelę rusų kavalerijos dalį, likę rusų kavaleristai pasitraukė iš mūšio lauko – Novgorodo kavalerija grįžo į savo miestą.<ref name="autogenerated1">Курбатов О. А. Морально-психологические аспекты тактики русской конницы в середине XVII века // Военно-историческая антропология: Ежегодник, 2003/2004: Новые научные направления. — М., 2005. — С. 193–213</ref> Kavalerijos pasitraukimas demoralizavo rusų pėstininkus ir jie pakriko. Mūšyje žuvo apie pusė visų rusų pajėgų ir iki 100 Lietuvos karių.<ref>Bobiatyński Konrad, <nowiki>''</nowiki>Kampania letnia 1664 roku na terytorium Wielkiego Księstwa Litewskiego  – nieznany fragment wojny Rzeczypospolitej z Moskwą 1654–1667<nowiki>''</nowiki>, // '''Wojsko, wojskowość, miasta. Studia poświęcone prof. Stanisławowi Herbstowi w stulecie urodzin'' op. cit., p. 234–235</ref> Pats Chovanskis vos išvengė patekimo į nelaisvę ir pasislėpė rusų užimtame Vitebsko mieste.<ref>Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х — 1660-х гг./Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002, стр. 163</ref> == Pasekmės == [[Vaizdas:Prince Ivan Andreevich Khovansky.jpg|miniatiūra|Fikcinis I. Chovanskio paveikslas iš 1670 m. Vienoje išleistos G. Gyaldo „Europos istorijos“ (it. ''Historia di Leopoldo Cesare continente le cosi più memorabili successe in Europa del 1656 fino al 1670'')]] I. Chovanskio kampanija turėjo neigiamą įtaką karaliaus Jono II Kazimiero armijai. Be Paco pagalbos ATR kariuomenė buvo priversta nutraukti nesėkmingą [[Gluchovo apgultis|Gluchovo apgultį]] ir viduryje žiemos trauktis. ''„Šis rekolekcijas truko dvi savaites ir manėme, kad visi mirsime. Pats karalius vos išsigelbėjo. Buvo toks didelis badas, kad dvi dienas mačiau, kad ant karaliaus stalo nėra duonos. Buvo prarasta 40 tūkstančių žirgų, visa kavalerija ir visa gurguolė ir, be perdėjimo, – trys ketvirtadaliai kariuomenės. Praėjusių amžių istorijoje nėra nieko, ką būtų galima palyginti su tokio pralaimėjimo būsena“, –'' prisiminė žygyje dalyvavęs hercogas [[Antoine III de Gramont|Antuanas Gramonas]].<ref name="gramon3">Антуан Грамон. [http://www.vostlit.info/Texts/rus9/Gramon/frametext.htm Из истории московского похода Яна Казимира] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230620162117/https://www.vostlit.info/Texts/rus9/Gramon/frametext.htm |date=2023-06-20 }}. Юрьев. Типогр. Маттисена. 1929</ref> Po pralaimėjimo Vitebske buvo pakeista rusų Novgorodo pulko vadovybė. Vietoj kunigaikščio [[Jakovas Čerkasas|Jakovo Čerkaso]] vyriausiuoju vadu buvo paskirtas kunigaikštis [[Jurijus Dolgorukovas]], I. Chovanskis buvo atšauktas į [[Maskva|Maskvą]]. 1664 m. pabaigoje išaiškėjus naujojo vado nesugebėjimui suvaldyti Novgorodo pulko, kuriame didikai galėjo tiesiog atsisakyti tarnauti, I. Chovanskis buvo grąžintas į Novgorodo pulką pulko vadu.<ref>Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х — 1660-х гг./Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002, стр. 164</ref> I. Chovanskis sutvrakė pulko valdymą ir kitų metų viduryje pradėjo rengti [[Dauguvos mūšis (1665)|žygius į Lietuvą]]. == Šaltiniai == * (PL) Bobiatyński Konrad, Michał Kazimierz Pac – wojewoda wileński, hetman wielki litewski. Działalność polityczno-wojskowa, Warszawa, 2008, ISBN 978-83-7543-048-6 * (PL) Bobiatyński K., ''Kampania letnia 1664 roku na terytorium Wielkiego Księstwa Litewskiego – nieznany fragment wojny Rzeczypospolitej z Moskwą 1654–1667'', // ''Wojsko, wojskowość, miasta. Studia poświęcone prof. Stanisławowi Herbstowi w stulecie urodzin'', red. Nagielki M., Zabrze 2009. * (BY) Конрад Бабятыньскі. Кар’ера і вайсковая дзейнасць гетмана ВКЛ Міхала Казіміра Паца//Беларускі гістарычны агляд. Том 15. Сшытак 1-2 (28-29), Мінск, 2008 * (RU) Грамон, Антуан. [http://www.vostlit.info/Texts/rus9/Gramon/frametext.htm Из истории московского похода Яна Казимира]. Юрьев. Типогр. Маттисена. 1929 * (RU) Курбатов О. А. Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х – 1660-х гг./Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, М., 2002. * (RU) Курбатов О. А. Морально-психологические аспекты тактики русской конницы в середине XVII века // Военно-историческая антропология: Ежегодник, 2003/2004: Новые научные направления. – М., 2005. – С. 193–213 * (PL) ''[https://web.archive.org/web/20211203090610/http://pbc.biaman.pl/dlibra/docmetadata?id=oai%3Apbc.biaman.pl%3A1507&from=http%3A%2F%2Ffbc.pionier.net.pl Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne / ułożone i wydane przez Józefa Wolffa]'', 1885, s. 127. pbc.biaman.pl * (RU) РГАДА. Ф. 210. Смотренные списки, № 20, л 640–643. Курбатов О. А. Морально-психологические аспекты тактики русской конницы в середине XVII века // Военно-историческая антропология. Ежегодник, 2003 / 2004. Новые научные направления. М., 2005. С. 193–213. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] aker3qilmi2byixtxtkulz2qjcmnsv2 0 656175 7856159 7742907 2026-06-14T08:10:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856159 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Dönhoff, Friedrich Graf von (1639-1696).jpg|miniatiūra|Friedrich Graf von Dönhoff (1639–1696)]] '''1678 m. Klaipėdos gaisras''' – [[1678 m.|1678]] m. [[rugsėjo 19]] d. [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto priegose kilęs gaisras, nuo kurio sudegė didelė miesto dalis. [[Didysis Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu miesto prieigose pasirodžius [[Švedija|Švedijos]] pajėgų [[Livonija|Livonijoje]] vyriausiojo vado [[Feldmaršalas|feldmaršalo]] [[Henrik Horn|Henriko Horno]] ({{sv|Henrik Horn}}) vadovaujamai švedų kariuomenei, miesto gynybai vadovavęs tik tų pačių metų liepos 18 d. Klaipėdos gubernatoriumi tapęs [[generolas majoras]] [[Grafas (titulas)|grafas]] [[Friedrich von Dönhoff|Frydrichas Dionhofas]] ({{de|Friedrich von Dönhoff}}),<ref>König, Anton Balthasar: Friedrich von Dönhoff. W: [https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/72/Band1-Biographisches_Lexikon_aller_Helden_und_Militairpersonen.pdf ''Biographisches Lexikon aller Helden und Militairpersonen, welche sich in Preußischen Diensten berühmt gemacht haben''.] T. 1., p. 365–366.</ref> siekdamas neleisti priešui įsitvirtinti pastatuose greta tvirtovės, įsakė padegti [[Vitė]]s ({{de|Vitte}}) ir [[Smilties Pylimas|Smilties Pylimo]] ({{de|Sandwehr}}) priemiesčius.<ref>[https://ostpreussen.net/2021/03/21/geschichte-der-stadt-klaipeda-memel/ Geschichte der Stadt Klaipeda – Memel], Informationszentrum Ostpreußen</ref> Nuo degančių priemiesčio statinių užsidegė visas miestas. Sudegė ir [[Klaipėdos šv. Jono bažnyčia]].<ref>[https://krastogidas.lt/objektai/klaipedos-sv-jono-baznycia?route=17572 Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240417192112/https://krastogidas.lt/objektai/klaipedos-sv-jono-baznycia?route=17572 |date=2024-04-17 }}, Krašto paveldo gidas</ref> Švedijos kariuomenė užėmė miestą, tačiau tvirtovės nepuolė ir netrukus, negalėdama pasinaudoti sudegusiu miestu, pasitraukė. Miestas po šio smūgio atsigavinėjo labai ilgai. Šis gaisras, kartu su 1540 m., [[1757 m. Klaipėdos gaisras|1757 m.]] ir [[1854 m. didysis Klaipėdos gaisras|1854 m.]] įvykusiais gaisrais, įvardijamas kaip vienas didžiausių Klaipėdoje kilusių gaisrų.<ref>[http://uostas.info/miestas/miesto-istorija/klaipedosistorija/182.html Klaipėdos gaisrinė], uostas.info</ref> == Šaltiniai == * (DE) [https://ostpreussen.net/2021/03/21/geschichte-der-stadt-klaipeda-memel/ Geschichte der Stadt Klaipeda – Memel], Informationszentrum Ostpreußen. * (SE) [https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=13823 Horn, Henrik] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170701165956/https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=13823 |date=2017-07-01 }}. Svenskt biografiskt lexikon. * (LT) [https://www.mle.lt/straipsniai/klaipedos-gaisrai Klaipėdos gaisrai], Mažosios Lietuvos enciklopedija. * (LT) [http://uostas.info/miestas/miesto-istorija/klaipedosistorija/182.html Klaipėdos gaisrinė], uostas.info * (LT) [https://krastogidas.lt/objektai/klaipedos-sv-jono-baznycia?route=17572 Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240417192112/https://krastogidas.lt/objektai/klaipedos-sv-jono-baznycia?route=17572 |date=2024-04-17 }}, Krašto paveldo gidas * (DE) König, Anton Balthasar: Friedrich von Dönhoff. W: [https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/72/Band1-Biographisches_Lexikon_aller_Helden_und_Militairpersonen.pdf ''Biographisches Lexikon aller Helden und Militairpersonen, welche sich in Preußischen Diensten berühmt gemacht haben''.] T. 1. Berlin: Arnold Wever, 1788, p. 365–366. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gaisrai Klaipėdoje]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Šiaurės karas]] ojfqgct2zigjr1350omt9aztb6li2xc 0 657615 7856082 7678750 2026-06-14T07:37:17Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856082 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |date=[[1626]] m. [[sausio 7]] d. |place=[[Valė (Latvija)|Valė]], [[Žiemgala]] (dab. [[Bauskės savivaldybė]], [[Latvija]]) |result=Švedijos pergalė|combatant2=[[File:Herb_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow.svg|18 px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |commander1=[[File:Arms_of_the_House_of_Vasa.svg|18px]] [[Gustavas II Adolfas]] |strength1=3100 pėstininkų <br>1000 švedų/suomių [[Muškieta|muškietininkų]]<br>2100 raitarų<br>6 patrankos |strength2=Nuo 2000 iki 7000 karių (pėstininkų ir kavalerijos) <br>5 patrankos |casualties1=Labai maži arba jokių |casualties2=Apie 1000 žuvusių arba sužeistų <br>150 patekusių į nelaisvę <br>3 patrankos<ref> Leszek Podhorodecki, "Rapier i koncerz", Warszawa 1985, pp. 142–144</ref> |combatant1=[[File:Great_coat_of_arms_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos karalystė|Švedijos imperija]] |partof=ATR-Švedijos karas (1626–1629) |commander2=[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Jonas Stanislovas Sapiega]]}} '''Valės mūšis''' ({{Lv|Valles kauja}}, {{pl|Bitwa pod Walmojzą}}, {{sv|Slaget vid Wallhof}}) – [[1626]] m. [[sausio 7]] d. prie [[Valė (Latvija)|Valės]] kaimo ([[Žiemgala]], dab. [[Bauskės savivaldybė]], [[Latvija]]) įvykęs [[Švedijos imperija|Švedijos Imperijos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karinių pajėgų susidūrimas, pasibaigęs švedų pergale. Tai buvo pirmasis mūšis, kuriame švedų pajėgoms vadovavo pats [[Švedijos karalius]] [[Gustavas II Adolfas]], taip pat pirmasis mūšis, kuriame švedų [[kavalerija]] atvirame lauke nugalėjo ATR kavaleriją. == Priešistorė == [[1621]] m. švedai apgulė ir užėmė [[Ryga|Rygą]]. Švedijos istorijoje tai įvardijama svarbiu faktu, nes tai buvo pirmas kartas, kai [[Protestantizmas|protestantų]] pajėgos nugalėjo [[Katalikybė|katalikus]]. Tačiau Švedijos kariuomenė buvo nusilpusi ir ATR sugebėjo atgauti iniciatyvą bei užimti Dorpatą ([[Tartu]]). 1622 m. lapkritį buvo sudarytos paliaubos, kurios buvo pratęstos iki 1625 m. kovo mėn. Nepavykus pasiekti priimtinų taikos su ATR sąlygų, 1625 m. birželį Gustavas II Adolfas pradėjo naują kampaniją [[Livonija|Livonijoje]]. Pradžioje švedams sekėsi – jie greitai užėmė Kokenhauzeną ([[Kuoknesė|Kuoknesę]]), Biržus ir Mintaują ([[Jelgava|Jelgavą]]), po šešių dienų apgulties pavyko užimti ir Tartu. 1625 m. rudenį į Livoniją atskiromis kryptimis įžengė dvi ATR armijos. Gustavas II Adolfas, atsižvelgdamas į išsitęsusias tiekimo grandines, siekė su jomis susiremti atskiruose mūšiuose, iki jos susijungs. [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jano Stanislovo Sapiegos]] vadovaujamos savarankiškai veikusios ATR pajėgos,<ref name=":0">[https://twojahistoria.pl/encyklopedia/leksykon-bitew/bitwa-pod-walmojzami-16-stycznia-1626/ Bitwa pod Walmojzami (16 stycznia 1626)], Twoja historia.pl </ref> įžengusios į Livoniją, blokavo švedų valdytą [[Bauskė|Bauskę]] ir įsitvirtino netoli Bauskės esančiame Valės kaime. Švedai, rengdamiesi mūšiui, 1626 m. sausio pradžioje nepastebėti persikėlė per [[Dauguva|Dauguvą]].<ref name=":4">Sundberg, Ulf: ''Svenska krig 1521–1814'', p. 109–112</ref> == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Pancerni muzeum Wp.jpg|miniatiūra|LDK petihoro ginkluotė]] Paties Švedijos karaliaus [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] vadovaujamos švedų pajėgos sudarė apie 5000 vyrų (iš jų – 2100 kavaleristų), jos buvo ginkluotos šešiomis [[Patranka|patrankomis]]. Šiam daliniui 1626 m. sausio 7 d. anksti ryte pavyko netikėtai priartėti prie ATR pajėgų stovyklos. ATR pajėgas, švedų duomenimis, sudarė 700 [[Husarai|husarų]] (lengvosios kavalerijos), 600 [[Kazokai|kazokų]], 500 vokiečių raitarų ir [[Dragūnai|dragūnų]], 700 vidutinės kavalerijos ([[Petihorai|petihorų]]), vokiečių muškietininkų, 300 Lietuvos [[Haidukas|haidukų]]). Į šį skaičių greičiausiai įeina tiek [[Lvovas|Lvovo]] didžiojo etmono [[Leonas Sapiega|Leono Sapiegos]], tiek ir Lietuvos etmono [[Kristupas II Radvila|Kristupo Radvilos]] kariai. ATR patrulis pastebėjo švedų pajėgas ir spėjo pranešti į stovyklą, kas suteikė galimybę ATR pajėgoms išsirikiuoti mūšiui. Priartėjus švedams ATR kariuomenė padegė Valės kaimą, taip siekdama užsitikrinti vieno flango apsaugą. [[Vaizdas:Altblau regiment musketeer.jpg|miniatiūra|Gustavo Adolfo laikų Švedijos pėstininko uniformos kopija]] Po trumpo artilerijos pasiruošimo švedų pajėgos puolė išsirikiavusios dviem eilėmis. Pirmąją sudarė visi [[Pėstininkas|pėstininkai]] ir dalis kavalerijos (1500 karių), antrojoje buvo likusi kavalerija. Suomių šaltiniuose teigiama, kad pirmoji atakavo kairiajame flange buvusi suomių kavalerija (suomių raitarai), vadovaujama [[Gustaf Horn|Gustavo Horno]], priešingai to meto tradicijoms, smogusi tiesiai į priešininko rikiuotės centrą.<ref name=":1">Juvelius, Einar. ''Suomen kansan aikakirjat III: 1617–1680''. p. 130</ref> Švedų šaltiniuose teigiama, kad pirmieji atakavo švedų būriai iš dešiniojo flango.<ref name=":2">Sundberg, Ulf: ''Svenska krig 1521–1814'', s. 111–112</ref><ref name=":3">Gullberg, Tom: Krigen kring Östersjön – Lejonet vaknar 1611–1660, p. 50–52</ref> Lietuvių stovykla buvo įkurta tarp tarp dviejų miškų, todėl jų kavalerijai nepavyko išsiskleisti ir smogti į švedų flangus. Tam taip pat sukliudė miške pozicijas užėmę du švedų muškietininkų būriai po 200 vyrų. Savo ruožtu švedai sėkmingai išnaudojo mišką įrengti artilerijos pozicijoms, iš kurių apšaudė ATR kavalerijos mėginimą kontratakuoti.<ref name="Frost">Frost, R.I., 2000, The Northern Wars, 1558–1721, Harlow: Pearson Education Limited, {{ISBN|9780582064294}}</ref> Nepavykus kontratakai, lietuvių kavalerija pradėjo trauktis. Po dar vieno švedų muškietininkų flanginio manevro ir pagrindines švedų pajėgas sudariusių suomių raitarų atakos lietuvių kavalerija pradėjo neorganizuotai trauktis, palikdama pėstininkus, 3 pabūklus ir visą stovyklą.<ref name=":0" /> Besitraukiančius persekiojo suomių raitarai.<ref name=":3" /> Manoma, kad žuvo iki dvejų trečdalių ATR pėstininkų, nors daugumai kavaleristų pavyko pasitraukti. ATR pajėgų nuostoliai siekė nuo 500 iki 1000 arba nuo 1000 iki 2300 žuvusių, sužeistų ar paimtų į nelaisvę.<ref name="ReferenceA">Wallhof i Nordisk familjebok (2:a upplagan, 1921)</ref><ref name="Podhorodecki">{{Cite book|first=Leszek|last=Podhorodecki|title=Rapier i koncerz|isbn=83-05-11452-X}}</ref> Jonas Stanislovas Sapiega buvo sužeistas ir susirgo psichine liga.<ref name="Podhorodecki" /> Už 35 km nuo mūšio vietos buvo dislokuotos Kristupo Radvilos pajėgos, kurios į pagalbą neatėjo. Priežastys, kodėl Radvila nepadėjo Sapiegai, liko nežinomos, nors yra versijų, kad Radvila nespėjo arba tiesiog nenorėjo pagelbėti dėl asmeninio priešiškumo. Po mūšio Švedijos karalius Gustavas gyrėsi: „''netrūksta nė vieno žmogaus, visi yra ten, kur ir turi būti''“.<ref name=":4" /><ref name="Frost" /><ref name="Podhorodecki" /> Nors tokiu teiginiu sunku patikėti, bet greičiausiai švedų nuostoliai buvo itin maži. Švedams pavyko užgrobti ir beveik visas ATR pajėgų turėtas atsargas. == Mūšio pasekmės == [[Vaizdas:Hakkapeliitta-1940.jpg|miniatiūra|Hakkapeliitt 1940 m. Suomijos pašto ženkle]] ATR pajėgų sutriuškinimas leido švedams atblokuoti Bauskę ir [[Biržai|Biržus]]. Mūšis reiškė ATR mėginimo susigrąžinti švedų užimtą [[Vidžemė|Vidžemę]] nesėkmę. Po šio pralaimėjimo ATR paprašė paliaubų, o Švedija įsitvirtino rytinėse Baltijos pakrantėse į šiaurę nuo Dauguvos.<ref name=":1" /> Pergalė Valės mūšyje Švedijoje buvo traktuojama kaip kompensacija už pralaimėjimą [[Salaspilio mūšis|Salaspilio mūšyje]].<ref name=":2" /><ref name=":3" /> Švedijos karas su ATR tęsėsi iki 1629 m. sudarytų [[Altmarko paliaubos|Altmarko paliaubų]], kurių sąlygomis didelės teritorijos, kurias anksčiau valdė ATR, atiteko Švedijai. Pergalė mūšyje leido Švedijai labiau įsitraukti į [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų karą]]. Mūšyje pirmą kartą buvo išbandyta Gustavo Adolfo reformuota taktika, numačiusi glaudų pėstininkų ir kavalerijos bendradarbiavimą. Po mūšio Gustavas II Adolfas vadovavimą kariuomenei perdavė Jakobui De la Gardi (''Jakob De la Gardie'') ir paliko Baltijos šalis. Gustavas Hornas buvo paskirtas Rygos gubernatoriumi, tačiau 1628 m. kariuomenės vado pareigose jis pakeitė De la Gardi, laikytą taikos su ATR šalininku ir „labai lėtu“.<ref name=":3" /> Valės mūšis buvo pirmas kartas, kai švedų kavalerija atvirame lauke nugalėjo ATR kavaleriją. Prieš mūšį karalius laiške [[Maršalas|maršalui]] [[Jakob De la Gardie|Jakobui De la Gardi]] teigė nerimaujantis, ar pavyks suomių raiteliams susidoroti su garsiąja lenkų kavalerija.<ref>Korhonen, Arvi. Hakkapeliittain historia. p. 524</ref> Vėliau olandų kilmės Gustavo II gydytojas Juhana Narssius pasakojo apie mūšį: „''šio pergalės vainiko mūšio lauke nusipelnė suomiai; kiti kariai tik stebėjo mūšio eigą kaip žiūrovai''".<ref name=":1" /> Suomijos istorikai teigia, kad būtent po šio mūšio suomių kavalerijos daliniai gavo kovinę pravardę „''hakkapeliitat''“ (nuo suomiško kovos šūksnio – „''hakkaa päälle“ – „''mušk juos''“'').<ref>Rein, Gabriel. ''Suomi ja suomalaiset ulkomaan kirjallisuudessa 1500-luvulla ja 1600-luvun alkupuoliskolla''. p. 174(2).</ref> <gallery mode="packed" widths="" heights="250px"> Vaizdas:Slaget_vid_Wallhof_1628_SP230.jpg|alt=The battle depicted on a contemporary engraving with the format 290 mm x 1070 mm.|Mūšis, vaizduojamas šiuolaikinėje graviūroje (290 mm x 1070 mm) </gallery> == Šaltiniai == * (EN) Frost, R.I., 2000, The Northern Wars, 1558–1721, Harlow: Pearson Education Limited, {{ISBN|9780582064294}} * (SE) Gullberg, Tom: Krigen kring Östersjön – Lejonet vaknar 1611–1660, Schildts Förlags AB, Helsinki, 2008., {{ISBN|978-951-50-1822-9}} * (FI) Juvelius, Einar. ''Suomen kansan aikakirjat III: 1617–1680''. Helsinki: Otava, 1931. * (FI) Korhonen, Arvi. ''Hakkapeliittain historia I''. Porvoo: WSOY, 1939 * (SE) [https://runeberg.org/nfck/0270.html Nordisk familjebok / Uggleupplagan]. 31. Konversationslexikon och realencyklopedi Ural – Vertex / p. 503–504, (1921) * (PL) Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“, Warszawa 1985, ISBN 83-05-11452-X * (FRI) Rein, Gabriel. Suomi ja suomalaiset ulkomaan kirjallisuudessa 1500-luvulla ja 1600-luvun alkupuoliskolla. Helsinki: Suomalaisen kirjallisuuden seura, 1909. * (PL) Roniker, Jerzy, [https://twojahistoria.pl/encyklopedia/leksykon-bitew/bitwa-pod-walmojzami-16-stycznia-1626/ Bitwa pod Walmojzami (16 stycznia 1626)], Twoja historia.pl * (SE) Sundberg, Ulf: Svenska krig 1521–1814, Hjalmarson & Högberg Bokförlag, Stokholm, 2002, {{ISBN|91-89660-10-2}} * (SE) „Wallhof“, ''[[Nordisk familjebok]]'' (2-asis leidimas, 1921 m.) == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Žiemgala]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] bb8d8bfp4n5sbjjuogsc41vd14onofp 0 657966 7855703 7727911 2026-06-13T15:23:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855703 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Smolensko apgultis |partof=Ketvirtasis LDK–Rusijos karas (1512–1522)|date=1514 m. gegužės 16 – liepos 31 d.|place=[[Smolenskas]], [[LDK]] (dab. ([[Rusija]])|result=Maskvėnų pergalė|image=[[File:Siege_of_Smolensk.jpg|250px]] |combatant1=[[File:Herb_Lytwa_(Alex_K).svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] |commander1=[[File:POL_COA_Prawdzic.svg|18px]] [[Jurijus Sologubas]] <br>[[File:POL_COA_Leliwa.svg|18px]] [[Jurgis Glebavičius]] <br> [[Michailas Basia]]|commander2=[[File:Coat_of_arms_of_Russia_(XV_Century).svg|18px]] [[Vasilijus III]] <br> [[File:Herb_Glinski.jpg|18px]] [[Mykolas Glinskis]] <br> [[Ivanas Repnia-Obolenskis]] <br> [[Danilas Patikejevas]] <br> [[Ivanas Čeliadinas]]|strength2=~15 tūkst. <br> 140–300 pabūklų|strength1=~3 tūkst., taip pat miestiečių milicija |combatant2=[[File:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Maskvos carystė]] }} '''1514 m. Smolensko apgultis''' – ketvirtojo [[LDK–Maskvos karai|Lietuvos ir Maskvos karo]] (1512–1520) epizodas, mūšis dėl Smolensko miesto kontrolės.<ref>{{Cite book|last=Fissel|first=Mark|title=The Military Revolution and Revolutions in Military Affairs|date=5 December 2022|publisher=Walter de Gruyter GmbH & Co KG|isbn=978-3-11-065759-3|url=https://www.google.com/books/edition/The_Military_Revolution_and_Revolutions/pauYEAAAQBAJ?hl=en&gbpv=1&dq=%22Siege+of+Smolensk%22+1514+-wikipedia&pg=PT92&printsec=frontcover}}</ref> Auganti ir stiprėjanti [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]] susirėmė su [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dėl buvusios [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] teritorijų. Įtampa sukėlė karų seriją, prasidėjusią [[1492 m.|1492]] m. [[1512 m.|1512]] m. lapkritį vėl kilus karui, Maskvos pagrindinis tikslas buvo užimti [[Smolenskas|Smolenską]] – svarbią tvirtovę, kelių sankirtą ir prekybos centrą, kuris nuo [[1404 m.|1404]] m. priklausė Lietuvai. Greta strateginės svarbos Smolenskas Maskvos kunigaikščiui Vasilijui III turėjo ir simbolinę reikšmę – jis šį miestą laikė savo tėvonija, nes 1404 m., Vytauto pajėgoms užėmus miestą pastarojo valdovas Jurijus Sviatoslavovičius pabėgo į Maskvą ir perėjo į vietos kunigaikščių tarnybą. Smolenskas buvo įsikūręs strategiškai patogioje vietoje, prieigas prie jo ribojo aukšti upės šlaitai ir pelkės. Miesto sienos buvo daugiausiai medinės, tačiau įrengtos ant aukšto pylimo. Maskvėnai, kuriems asmeniškai vadovavo [[Vasilijus III|Rusijos caras Vasilijus III]], 1513 m. surengė dvi Smolensko apgultis ([[Smolensko apgultis (1513 m. žiema)|sausio–vasario mėn.]] ir [[Smolensko apgultis (1513 m. vasara)|rugpjūčio–rugsėjo mėn]]). [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiojo etmono]] [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] vadovaujamos pajėgos šiuos antpuolius atmušė. Antpuolių metu Smolensko įtvirtinimai buvo kiek apgadinti, vasaros antpuolio metu buvo sugriautas didelis Kryloševsko bokštas. 1514 m. gegužę Vasilijus III vėl surengė žygį prieš Smolenską. Šį kartą Rusijos kariuomenėje buvo didelės italų ir vokiečių specialistų vadovaujamos artilerijos pajėgos, kurias iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] atvežė perbėgėlis LDK bajoras [[Mykolas Glinskis]]. Vasilijui III pavyko užsitikrinti Šventoji Romos imperijos imperatoriaus [[Maksimilijanas I (Šv. Romos imperija)|Maksimilijano I]] paramą bei [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] sutikimą praleisti vokiečių ir italų samdinius per savo teritoriją.<ref name=":0">Пенской В. В., Пенская Т. М. «[http://www.milhist.info/2015/02/25/penskoy-penskaya_3 Смоленщины» начала XVI века]>> Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв. – Ч. I. – C. 35-93</ref> Lietuvos įgula, išvarginta dvejų ankstesnių apsiausčių, trečiam antpuoliui nespėjo pasiruošti. Taip pat nepasiteisino [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] viltis, kad [[Krymo chanas]] paskelbs karą Maskvai. LDK pajėgoms pavyko tik aprūpinti miesto įgulą naujomis patrankomis ir [[Parakas|paraku]]. Metų pradžioje Smolensko vaivados pareigose Jurgį Glebavičių pakeitė Jurijus Sologubas. Siekdamas padidinti miestiečių kovinę dvasią karalius jiems suteikė naujų privilegijų. Pirmosios maskvėnų pajėgos iš Dorogobužo įgulos miestą pasiekė gegužės 16 d. Birželio pradžioje su 5-6 tūkst. karių dydžio pajėgomis atvyko [[Vedrošos mūšis|Vedrošos mūšio]] nugalėtojas Danilas Šenia ir ankstesnioms Smolensko apsiaustims vadovavęs Ivanas Čeliadinas. Apsiausties pradžioje Mykolas Glinskis slapta derėjosi dėl miesto kapituliacijos – Sigizmundo Herberšteino teigimu, miesto kapituliaciojs atveju Vasilijus III buvo pažadėjęs jį paskirti Smolensko kunigaikščiu. Viso maskvėnų pajėgas sudarė apie 15 tūkst. karių, iš jų – apie 2 tūkst. totorių.[[Vaizdas:Facial Chronicle - b.18, p. 235 - Smolensk.jpg|miniatiūra|Smolensko apsiaustis rusų metraštyje]]Liepos antroje pusėje, kai kurių šaltinių teigimu – liepos 29 d.,<ref name=":1">''Михайлова И.Б.'' [http://cyberleninka.ru/article/n/k-voprosu-o-smolenskom-vzyatii-1514-g К вопросу о „Смоленском взятии“ 1514г.] // Studia Slavica et Balcanica Petropolitana: Петербургские славянские и балканские исследования.. – 2011. – № 2(10). Июль-декабрь.. – С. 41—54.</ref> po ilgo pasiruošimo, maskvėnai pradėjo miesto apšaudymą nuo apylinkinių kalvų. [[Iliustruotasis metraščių sąvadas|Iliustruotajame metraščių sąvade]] mūšis dėl miesto aprašomas:<ref>Лицевой летописный свод. Июль 1514 (1513 по ст.),</ref><ref>''Перли С. С., Перли Б. С.''Страницы русской истории на уроках математики: Нетрадиционный задачник. V–VI классы. – М.:Педагогика-Пресс, 1994. – 288 с.: ил. <nowiki>ISBN 5-7155-0644-1</nowiki> – (гл. II – задача: Освобождение западных русских земель от власти Литвы – Взятие Смоленска) </ref><blockquote>''iš visų pusių aplink miestą pastatė patrankas ir ir dideles mortyras (rus. пищали болшие), ir pradėjo be atokvėpio ugninėmis patrankomis daužyti miestą iš visų pusių. Nuo patrankų ir mortyrų griausmo, žmonių šauksmų ir aimanų, taip pat nuo miesto žmonių patrankų ir mortyrų griausmo žemė drebėjo ir <žmonės> vieni kitų nematė ir visas miestas ugnyje ir degėsių dūmuose paskendo. Ir didelis siaubas apėmė miestiečius''.</blockquote>Pradžioje miesto garnizonas laikėsi tvirtai. Įgula tikėjosi, kad kaip ir ankstesnių apsiausčių atveju karalius sugebės atsiųsti pagalbą. Nesulaukus pagalbos, o Mykolui Glinskiui aktyviai skatinant įgulą pasiduoti, mieste prasidėjo bruzdėjimas.<ref name=":0" /> 1514 m. liepos 31 d., [[Smolensko vaivadija|Smolensko vaivada]] Jurijus Sollogubas sutiko pasiduoti. Į miestą Vasilijaus III pajėgos įžengė sekančią dieną. Nugalėtojų nurodymu Smolensko vyskupas Varsonofijus surengė dideles mišias, po kurių miestiečiai prisiekė ištikimybę Vasilijui III. Pastarasis pažadėjo gerbti smolenskiečius pagal jų „senovę“. Jurijus Sologubas buvo vienas iš nedaugelio vietos didikų, kurie atsisakė prisiekti ištikimybę naujam valdovui, nors pastarasis siūlė pereiti į jo tarnybą. Vasilijus III leido J. Sologubui išvykti į Lietuvą, kur pastarasis buvo apkaltintas išdavyste ir nubaustas mirties bausme už miesto atidavimą. == Pasekmės == Smolensko užėmimas laikomas didžiausiu Vasilijaus III pasiekimu.<ref name=":1" /> Maskva pasiekė pagrindinį karo tikslą, nors kariniai veiksmai dar tesėsi iki [[1522 m.|1522]] m. Po kiek daugiau nei mėnesio, 1514 m. rugsėjį lietuviai iškovojo didelę pergalę [[Oršos mūšis|Oršos mūšyje]] ir po mūšio pamėgino atsiimti Smolenską su naujuoju miesto valdytoju nepatenkintos vietos diduomenės pagalba. Visgi maskvėnams pavyko atskleisti sąmokslą ir išlaikyti Smolenską. Po mūšio Vasilijus III prie savo oficialių titulų pridėjo titulą „didysis Smolensko kunigaikštis“. Pergalės atminimui Vasilijus III [[Maskvos kremlius|Maskvos Kremliuje]] pastatė [[Novodevičės vienuolynas|Novodevičės vienuolyną]].<ref>Новодевичий Богородице-Смоленский монастырь // Россия: Иллюстрированная энциклопедия / Редактор-составитель Ю. А. Никифоров. – М.: „ОЛМА Медиа Групп“, „ОЛМА-ПРЕСС Образование“, 2006. – С. 370–371.</ref> Smolenską Rusija kontroliavo iki [[ATR–Rusijos karas (1605–1618)|ATR–Rusijos karo (1605–1618)]] metu įvykusios [[Smolensko apgultis (1609–1611)|1609–1611 m. Smolensko apgulties]]. [[1654 m.|1654]] m. Rusijos pajėgos vėl užėmė miestą. == Literatūra == * (RU) Лицевой летописный свод. Июль 1514 (1513 по ст.) * (RU) Лобин А. Н. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Lobin_25.pdf Три осады Смоленска] Wayback Machine // Родина. Российский исторически иллюстрированный журнал. 2013. № 9. С. 23-25. * (RU) ''Лобин А. Н.'' Взятие Смоленска и битва под Оршей 1514 год. – М.: Русские витязи, 2015. * (RU) ''Михайлова И.Б.'' [http://cyberleninka.ru/article/n/k-voprosu-o-smolenskom-vzyatii-1514-g К вопросу о „Смоленском взятии“ 1514г.] // Studia Slavica et Balcanica Petropolitana: Петербургские славянские и балканские исследования.. – 2011. – № 2(10). Июль-декабрь.. – С. 41—54. * (RU) Новодевичий Богородице-Смоленский монастырь // Россия: Иллюстрированная энциклопедия / Редактор-составитель Ю. А. Никифоров. – М.: „ОЛМА Медиа Групп“, „ОЛМА-ПРЕСС Образование“, 2006. – С. 370–371. – 600 с. – 7000 экз. – <nowiki>ISBN 5-373-00239-9</nowiki>, <nowiki>ISBN 5-94849-897-2</nowiki>. * (RU) Пенской В. В., Пенская Т. М. «[http://www.milhist.info/2015/02/25/penskoy-penskaya_3 Смоленщины» начала XVI века]>> Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв. – Ч. I. – C. 35-93 * (RU) Рябинин И. Новое известие о Литве и московитах (К истории второй осады Смоленска в 1513 году) // Чтения в Императорском обществе истории и древностей Российских при Московском университете. – 1906. – Кн. 3. Смесь. – С. 5. * (RU) [http://www.magister.msk.ru/library/history/solov/solv05p7.htm С. М. Соловьёв. История России с древнейших времён] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200223093723/http://www.magister.msk.ru/library/history/solov/solv05p7.htm |date=2020-02-23 }}. * (RU) Филюшкин А. И. Василий III – M.: Молодая гвардия, 2010 == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:Smolensko vaivadija]] [[Kategorija:LDK-Maskvos karas (1512–1522)]] c5bb6sw2yooky8gadad6c6ia1xee9ht 0 658017 7855700 7728202 2026-06-13T15:23:06Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855700 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|Ketvirtasis LDK–Rusijos karas (1512–1522)]]|conflict=Smolensko apgultis|image=[[File:Facial_Chronicle_-_b.18,_p._217_-_Smolensk.jpg|250px]]|caption=Smolensko apgultis. Miniatiūra iš [[Iliustruotasis metraščių sąvadas|Iliustruotojo metraščių sąvado]]|date=1513 m. sausis – vasaris|casualties2=2-4 tūkst.|strength2=~15,5 tūkst. karių <br> ~140 pabūklų|place=[[Smolenskas]], [[Smolensko vaivadija]], [[LDK]] (dab. [[Rusija]])|result=Lygiosios, maskvėnų atsitraukimas|combatant1=[[File:Herb_Lytwa_(Alex_K).svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|combatant2=[[File:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]]|commander2=[[File:Coat_of_arms_of_Russia_(XV_Century).svg|18px]] [[Vasilijus III]] <br> [[File:Herb_Glinski.jpg|18px]] [[Mykolas Glinskis]]|commander1=[[File:Herb_Ostrogski.jpg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]]}} '''Smolensko apgultis 1513 m. žiemą''' – [[1513 m.|1513]] m. sausio-vasario mėnesiais vykęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] ginkluotųjų pajėgų susidūrimas, nesėkmingas maskvėnų mėginimas užimti Smolensko miestą, vienas [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|Ketvirtojo (1512–1522 m.) LDK-Maskvos karo (Dešimtmečio karo)]] mūšių. Auganti ir stiprėjanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė susirėmė su LDK dėl buvusios [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] teritorijų. Įtampa sukėlė karų seriją, prasidėjusią [[1492 m.|1492]] m. [[1512 m.|1512]] m. lapkritį vėl kilus karui, Maskvos pagrindinis tikslas buvo užimti [[Smolenskas|Smolenską]] – svarbią tvirtovę, kelių sankirtą ir prekybos centrą, kuris nuo [[1404 m.|1404]] m. priklausė Lietuvai. Greta strateginės svarbos Smolenskas Maskvos kunigaikščiui Vasilijui III turėjo ir simbolinę reikšmę – jis šį miestą laikė savo tėvonija, nes [[1404 m.|1404]] m., [[Vytautas Didysis|Vytauto]] pajėgoms užėmus miestą pastarojo valdovas Jurijus Sviatoslavovičius pabėgo į Maskvą ir perėjo į vietos kunigaikščių tarnybą. Smolenskas buvo įsikūręs strategiškai patogioje vietoje, prieigas prie jo ribojo aukšti upės šlaitai ir pelkės. Miesto sienos buvo daugiausiai medinės, tačiau įrengtos ant aukšto pylimo. Vasilijus III, siekdamas išvengti nesėkmingos [[Dmitrijus Žilka|Dmitrijaus Žilkos]] vadovautos [[Smolensko apgultis (1502)|1502 m. kampanijos prieš Smolenską]] klaidų, kuomet atsargų ir įrangos tiekimą apsiautėjams apsunkino dėl vasaros lietaus pažliugę keliai, nusprendė pulti žiemą, pasinaudoti sušalusia žeme bei užšalusiais ežerais ir upėmis. Siekiant išskaidyti LDK jėgas, maskvėnų pajėgos vadovaujamos [[Vasilijus Šamiačičius|Vasilijaus Šamiačičiaus]], surengė netikėtą reidą prieš [[Kyjivas|Kijevą]], o Novgorodo kunigaikščio [[Vasilijus Šuiskis|Vasilijaus Šuiskio]] daliniai – į [[Cholmas|Cholmą]].<ref>Новгородская четвертая летопись // ПСРЛ. Т. 4, ч. 1, М., 1977, с 124–125</ref> Pastaruosius išpuolius sėkmingai atmušė [[Kijevo vaivada|Kijevo vaivados]] [[Jurgis Radvila|Jurgio Radvilos]] vadovaujamos pajėgos. Maskvėnų pajėgos iš Maskvos pradėjo judėti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o Smolenską pasiekė sausio pradžioje. Užpuolikų pajėgas sudarė apie 15,5 tūkst karių, apie 140 pabūklų.<ref name=":0">Пенской В. В., Пенская Т. М. «Смоленщины» начала XVI века>> Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв. – Ч. I. – C. 35-93</ref> Vienu aktyviausių maskvėnų karvedžių buvo iš LDK pabėgęs [[Mykolas Glinskis]], daug prisidėjęs tiek rengiant žygiui artileriją, tiek mėgindamas įkalbėti gynėjus pasiduoti.<ref name=":0" /> Gerokai mažesnėmis pajėgomis disponavę [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] vadovaujami Smolensko gynėjai pasirinko pasyvaus pasipriešinimo taktiką, užsidarė mieste, nerengė išpuolių. Tokia taktika rėmėsi viltimi, jog apie užpuolimą žinojęs karalius atsiųs pastiprinimą. Taip pat gynėjai tikėjosi, kad žiemos sąlygomis greitai baigsis maisto atsargos, kurias užpuolikams pavyks susirasti miesto apylinkėse. Maskvėnai pradžioje nemėgino šturmuoti miesto. Jie įsirengė artilerijos pozicijas ir pradėjo apšaudymą. Sausio pabaigoje, supratęs kad laikas veikia prieš jį, Vasilijus III įsakė surengti miesto šturmą. Šturmas nepavyko ir maskvėnai patyrė labai didelių nuostolių – skirtingų šaltinių duomenimis jie neteko nuo 2 iki 4 tūkst. karių,<ref>Рябинин И. Новое известие о Литве и московитах (К истории второй осады Смоленска в 1513 году) // Чтения в Императорском обществе истории и древностей Российских при Московском университете. – 1906. – Кн. 3. Смесь. – С. 5.</ref> nors šiuolaikinėje rusų literatūroje teigiama, kad šie nuostoliai tikriausiai yra kiek išpūsti.<ref name=":1">Лобин А. Н. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Lobin_25.pdf Три осады Смоленска] // Wayback Machine // Родина. Российский исторически иллюстрированный журнал. 2013. № 9., p. 23-25.</ref> Nepavykus šturmui maskvėnai dar keletą savaičių tęsė miesto apšaudymą. Šeštos apsiausties savaitės pabaigoje, matydamas artėjantį pavasario atolydį ir norėdamas išvengti bet kokį judėjimą apsunkinančių pažliugusių kelių, Vasilijus III įsakė nutraukti apgultį ir grįžti į Maskvą.<ref name=":1" /> Nesėkmigas puolimas nesustabdė Vasilijaus III ambicijų užimti Smolenską. Tų pačių metų vasaros pabaigoje jis surengė dar vieną nesėkmingą [[Smolensko apgultis (1513 m. vasara)|antpuolį prieš Smolenską]], o kitų metų vasarą – apsirūpinęs perbėgėlio [[Mykolas Glinskis|Mykolo Glinskio]] parūpinta artilerija iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos Imperijos]] – dar kartą [[Smolensko apgultis (1514)|puolė ir užėmė miestą]]. == Literatūra == * (RU) 400 сражений Руси. Великие битвы русского народа/Николай Бодрихин. – М.:Яуза: Эксмо, 2009–432с. ISBN 978-5-699-33180-2 * (RU) Кром М. М. Меж Русью и Литвой. Пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца XV – первой трети XVI в. – 2-е изд., исправ. и доп. – М.: Квадрига; Объединенная редакция МВД России, 2010. – 320 с. * (RU) Лицевой летописный свод. Июль 1514 (1513 по ст.) * (RU) Лобин А. Н. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Lobin_25.pdf Три осады Смоленска] // Wayback Machine // Родина. Российский исторически иллюстрированный журнал. 2013. № 9. * (RU) ''Лобин А. Н.'' Взятие Смоленска и битва под Оршей 1514 год. – М.: Русские витязи, 2015. * (RU) ''Михайлова И.Б.'' К вопросу о „Смоленском взятии“ 1514 г. // Studia Slavica et Balcanica Petropolitana: Петербургские славянские и балканские исследования.. – 2011. – № 2(10). Июль-декабрь. * (RU) Новодевичий Богородице-Смоленский монастырь // Россия: Иллюстрированная энциклопедия / Редактор-составитель Ю. А. Никифоров. – М.: „ОЛМА Медиа Групп“, „ОЛМА-ПРЕСС Образование“, 2006. – С. 370–371. – 600 с. – 7000 экз. – <nowiki>ISBN 5-373-00239-9</nowiki>, <nowiki>ISBN 5-94849-897-2</nowiki>. * (RU) Пенской В. В., Пенская Т. М. «Смоленщины» начала XVI века>> Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв. – Ч. I. * (RU) Рябинин И. Новое известие о Литве и московитах (К истории второй осады Смоленска в 1513 году) // Чтения в Императорском обществе истории и древностей Российских при Московском университете. – 1906. – Кн. 3. Смесь. * (RU) С. М. Соловьёв. История России с древнейших времён. * (RU) Филюшкин А. И. Василий III – M.: Молодая гвардия, 2010 == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1512–1522)]] 8u58ysmj6s4fljimhlvp6bmrdtsh9co 0 658021 7855699 7728201 2026-06-13T15:22:54Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855699 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Smolensko apgultis|partof=[[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|Ketvirtasis LDK–Rusijos karas (1512–1522)]]|image=[[File:Facial_Chronicle_-_b.18,_p._217_-_Smolensk.jpg|250px]]|caption=„7022 m. rugsėjo 11 dieną didysis kunigaikštis išėjo iš Borovsko prie Smolensko ir Smolensko miestui patrankomis ir mortyromis daug dienų didelių nuostolių darė; miestas buvo tvirtas, kalnų šlaitais ir kalvomis užsidengęs ir didelėmis sienomis atvertas, ir didysis kunigaikštis, visą žemę paėmęs į nelaisvę, sugrįžo į Maskvą“ Smolensko apgultis. Tekstas ir miniatiūra iš [[Iliustruotasis metraščių sąvadas|Iliustruotojo metraščių sąvado]]|date=1513 m. rugpjūtis–rugsėjis|place=[[Smolenskas]], [[Smolensko vaivadija]], [[LDK]] dab. ([[Rusija]])|result=Lygiosios, maskvėnų atsitraukimas|combatant1=[[File:Herb_Lytwa_(Alex_K).svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|combatant2=[[File:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]]|commander1=[[File:Herb_Ostrogski.jpg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]] <br>[[File:POL_COA_Leliwa.svg|18px]] [[Jurgis Glebavičius]]|commander2=[[File:Coat_of_arms_of_Russia_(XV_Century).svg|18px]] [[Vasilijus III]] <br> [[File:Herb_Glinski.jpg|18px]] [[Mykolas Glinskis]]}} '''Smolensko apgultis 1513 m. vasarą''' – [[1513 m.|1513]] m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] ginkluotųjų pajėgų susidūrimas, nesėkmingas maskvėnų mėginimas užimti Smolensko miestą, vienas [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|Ketvirtojo (1512–1522 m.) LDK-Maskvos karo (Dešimtmečio karo)]] mūšių. == Priešistorė == Auganti ir stiprėjanti [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]] susirėmė su [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dėl buvusios [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] teritorijų. Įtampa sukėlė karų seriją, prasidėjusią [[1492 m.|1492]] m. [[1512 m.|1512]] m. lapkritį vėl kilus karui, Maskvos pagrindinis tikslas buvo užimti [[Smolenskas|Smolenską]] – svarbią tvirtovę, kelių sankirtą ir prekybos centrą, kuris nuo [[1404 m.|1404]] m. priklausė Lietuvai. Greta strateginės svarbos Smolenskas Maskvos kunigaikščiui Vasilijui III turėjo ir simbolinę reikšmę – jis šį miestą laikė savo tėvonija, nes [[1404 m.|1404]] m., [[Vytautas Didysis|Vytauto]] pajėgoms užėmus miestą pastarojo valdovas Jurijus Sviatoslavovičius pabėgo į Maskvą ir perėjo į vietos kunigaikščių tarnybą. Smolenskas buvo įsikūręs strategiškai patogioje vietoje, prieigas prie jo ribojo aukšti upės šlaitai ir pelkės. Miesto sienos buvo daugiausiai medinės, tačiau įrengtos ant aukšto pylimo. Maskvėnų pajėgos puolė Smolenską [[Smolensko apgultis (1502)|1502]] ir [[Smolensko apgultis (1513 m. žiema)|1513 m. žiemą]], tačiau Lietuvos ir miestiečių pajėgos atsilaikė. 1513 m. žiemą prie Smolensko patyręs nesėkmę Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III iš karto pradėjo rengtis naujam žygiui. Po dvejų savaičių nuo jo grįžimo į Maskvą jis ir bajorų taryba paskelbė nutarimą rengtis naujai kampanijai. Naujam žygiui buvo rengiamasi daug rimčiau ir vasaros pradžioje prie Maskvos ir Lietuvos sienos jau buvo sutelkktos didelės maskvėnų pajėgos. Prie jų prisijungė perbėgėlio iš LDK [[Mykolas Glinskis|Mykolo Glinskio]] pastangomis ir ryšių dėka<ref>Пенской В. В., Пенская Т. М. «[http://www.milhist.info/2015/02/25/penskoy-penskaya_3 Смоленщины» начала XVI века]>> Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв. – Ч. I. p. 35-92</ref> pasamdyti [[Čekai|čekų]], [[Italai|italų]] ir [[Vokiečiai|vokiečių]] pėstininkai – [[landsknechtai]], raiteliai, apsiausties mašinų inžinieriai ([[Senoji rusų kalba|sen. rus]]. ''розмыслы''). Glinskio pastangomis Vasilijui III pavyko užsitikrinti [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatoriaus]] [[Imperatorius Maksimilianas I|Maksimiliano I]] paramą ir [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] sutikimą praleisti samdinius per savo teritoriją. Pagrindinė maskvėnų susitelkimo vieta buvo [[Borovskas|Borovsko]] miestas. Vasilijaus III pajėgų puolimą mėnesiui sulaikė žinia apie galimą [[Krymo chanatas|Krymo totorių]] įsiveržimą į pietines MDK žemes. Įsitikinus, kad antpuoliai buvo nedideli, liepos 20–21 d. maskvėnų kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. == Mūšio eiga == Liepos pabaigoje pirmieji užpuolikų daliniai, vadovaujami kunigaikščių I. M. Repnios-Obolenskio ([[Rusų kalba|rus]]. ''И. М. Репня-Оболенский'') ir A. V. Saburovo (rus. ''А. В. Сабуров'') Smolenską pasiekė [[Rugiapjūtė|rugiapjūtės]] įkarštyje. Tai sukliudė gynėjams apsirūpinti maisto atsargomis ir netrukus mieste kilo badas. Užpuolikams netikro atsitraukimo manevru pavyko išvilioti dalį gynėjų už miesto, kur pastarieji buvo sumušti. Į nelaivę pateko ir keletas didesniems dalinimas vadovavusių vadų.<ref>Кром М. М. Меж Русью и Литвой. Пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца XV – первой трети XVI в. – 2-е изд., исправ. и доп.</ref> Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje miestą pasiekė pagrindinės maskvėnų pajėgos. Nežinomu likusio vokiečio liudininko tegimu, miestas buvo apsuptas tokiu tankiu žriedu, kad į jį iš išorės negalėjo patekti nei vienas laiškas ar pranešimas. Mėnesio pabaigoje prie miesto su artilerija atvyko ir Vasilijus III. Šio puolimo metu maskvėnai pasirinko miesto išmarinimo badu taktiką. Trūkstant maisto miesto gynėjai suvalgė ne tik visus galvijus, tačiau ir arklius. Miesto apsiaustis truko apie pusantro mėnesio. Miesto gynėjai tikėjo karaliaus pažadu atsiųsti pagalbą. Rugsėo antroje pusėje prie miesto priartėjo [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] vadovaujamos pajėgos, iki tol sėkmingai nutraukusios maskvėnų vykdytas [[Polockas|Polocko]] ir [[Vitebskas|Vitebsko]] apsiaustis. Patiriantis tiekimo trūkumą ir nenorėdamas veltis į mūšius atvirame lauke Vasilijus III įsakė trauktis. == Mūšio pasekmės == Nors Smolenskui pavyko atsilaikyti, miestas, apylinkės ir įgula patyrė didelių nuostolių. Maskvėnai sunaikino 1513 m. derlių, kas ateinantiems metams apsunkino apsirūpinimą maistu. Artilerijos bombardavimo metu buvo sugriautas vienas didžiausių gynybinių bokštų – Kryloševsko bokštas. Savo ruožtu, Vasilijus III pasimokė iš kampanijos klaidų ir tik grįžęs į Maskvą pradėjo rengtis [[Smolensko apgultis (1514)|sekančiam žygiui į Smolenską]], surengtam sekančių metų gegužės mėnesį. == Literatūra == * (RU) 400 сражений Руси. Великие битвы русского народа/Николай Бодрихин. – М.:Яуза: Эксмо, 2009–432с. ISBN 978-5-699-33180-2 * (RU) Кром М. М. Меж Русью и Литвой. Пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца XV – первой трети XVI в. – 2-е изд., исправ. и доп. – М.: Квадрига; Объединенная редакция МВД России, 2010. – 320 с. * (RU) Лицевой летописный свод. Июль 1514 (1513 по ст.) * (RU) Лобин А. Н. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Lobin_25.pdf Три осады Смоленска] // Wayback Machine // Родина. Российский исторически иллюстрированный журнал. 2013. № 9. * (RU) ''Лобин А. Н.'' Взятие Смоленска и битва под Оршей 1514 год. – М.: Русские витязи, 2015. * (RU) ''Михайлова И.Б.'' К вопросу о „Смоленском взятии“ 1514 г. // Studia Slavica et Balcanica Petropolitana: Петербургские славянские и балканские исследования.. – 2011. – № 2(10). Июль-декабрь. * (RU) Новодевичий Богородице-Смоленский монастырь // Россия: Иллюстрированная энциклопедия / Редактор-составитель Ю. А. Никифоров. – М.: „ОЛМА Медиа Групп“, „ОЛМА-ПРЕСС Образование“, 2006. – С. 370–371. – 600 с. – 7000 экз. – <nowiki>ISBN 5-373-00239-9</nowiki>, <nowiki>ISBN 5-94849-897-2</nowiki>. * (RU) Пенской В. В., Пенская Т. М. «[http://www.milhist.info/2015/02/25/penskoy-penskaya_3 Смоленщины» начала XVI века]>> Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв. – Ч. I. * (RU) Рябинин И. Новое известие о Литве и московитах (К истории второй осады Смоленска в 1513 году) // Чтения в Императорском обществе истории и древностей Российских при Московском университете. – 1906. – Кн. 3. Смесь. * (RU) С. М. Соловьёв. История России с древнейших времён. * (RU) Филюшкин А. И. Василий III – M.: Молодая гвардия, 2010 == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1512–1522)]] ij7369nbqeynj41wsvtktm9rdm9cbug 0 658141 7856115 7796404 2026-06-14T07:51:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856115 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |conflict=Vilniaus mūšis |image=[[File:Vilnia. Вільня (1659).jpg|250px]] |caption=Vilnius 1659 m.|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]] |date=[[1655]] m. [[rugpjūčio 8]] d. <br> (1655 m. liepos 29 d. pagal Julijaus kalendorių)|place=[[Vilnius]] |result=Rusijos pergalė|combatant1=[[File:Herb_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2=[[File:Herb Moskovia-1 (Alex K).svg|20px]] [[Rusijos carystė]] <br> [[File:CoA_Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas|Kazokų etmonatas]] |commander1=[[File:POL_COA_Radziwiłł_Książę_Ia.svg|18px]] [[Jonušas Radvila]] <br> [[File:Coa poland family slepowron.svg|18px]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis]]<br> [[File:Jelita_herb.svg|18px]] [[Kazimieras Żeromskis]]{{surrendered}} |commander2=[[Jakovas Čerkaskis]] <br> [[Ivanas Zolotarenko]] |strength1=6 tūkst. <ref> Бабулин И. Б. Важнейшие победы России в русско-польской войне 1654—1667 гг. // Wayback Machine: ответ рецензенту (Папакін А. Реванш російської історіографії: Канів, 1662 р.) // История военного дела: исследования и источники. — 2017. — Т. IX. — С. 389. </ref> <br> 5–7 tūkst.<ref> batura </ref> <br> 10–13 tūkst. <ref> Мальцев А. Н. Россия и Белоруссия в середине XVII в. — М., 1974. — С. 92. </ref>|strength2=41 tūkst. <ref> Meilus, Elmantas (2014). "Karas su Maskva 1654–1667 metais </ref> <br> 35 tūkst. <ref> Бабулин И. Б. Важнейшие победы России в русско-польской войне 1654—1667 гг. // Wayback Machine: ответ рецензенту (Папакін А. Реванш російської історіографії: Канів, 1662 р.) // История военного дела: исследования и источники. — 2017. — Т. IX. — С. 389. </ref> <br> (kituose šaltiniuose – 180 tūkst.)<ref> Batūra, Romas, "Pamiršta kovos su priešais vieta". Lietuvos žinios. 2014 m. rugsėjo 18 d. </ref>|casualties1=500<ref> Бабулин И. Б. Важнейшие победы России в русско-польской войне 1654—1667 гг. А// Wayback Machine: ответ рецензенту (Папакін А. Реванш російської історіографії: Канів, 1662 р.) // История военного дела: исследования и источники. — 2017. — Т. IX. — С. 389.</ref>–2 tūkst.<ref> Batūra, Romas, "Pamiršta kovos su priešais vieta". Lietuvos žinios. 2014 m. rugsėjo 18 d.</ref> žuvusių, <br> 110 belaisvių <ref> Бабулин И. Б. Важнейшие победы России в русско-польской войне 1654—1667 гг. А// Wayback Machine: ответ рецензенту (Папакін А. Реванш російської історіографії: Канів, 1662 р.) // История военного дела: исследования и источники. — 2017. — Т. IX. — С. 389. </ref>|casualties2=Nežinoma|casualties3=~20 tūkst. civilių <ref>[[Norman Davies]]. Dievo žaislas: Lenkijos istorija: du tomai = «God’s Playground»: A History of Poland. The Origins to 1795, Volume 1. — p. 467. — 605 pp. — {{ISBN|0-231-04326-0}}. / Iš anglų kalbos vertė Inga Mataitytė, Linutė Miknevičiūtė. — 2-asis pataisytas leidimas. — Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. — Vol. I: Nuo seniausių laikų iki 1795 metų. — p. 502. — 637 pp. — {{ISBN|978-9986-39-520-1}}.</ref> }} '''Vilniaus mūšis''' – 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykęs [[Rusijos carystė|rusų]] ir [[Etmonatas|kazokų]] pajėgų antpuolis prieš [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sostinę, vienas [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|Rusijos ir ATR karo (1654–1667 m.)]] mūšių. Lietuvos pajėgas, vadovaujamas [[Lietuvos didysis etmonas|didžiojo etmono]] [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos,]] sumušė Rusijos caro [[Aleksejus Michailovičius|Aleksijaus]] kariuomenė. Mūšio išvadoje pirmą kartą rašytinėje istorijoje priešo pajėgoms pavyko užimti visas [[Vilnius|Vilniaus]] pilis. Po mūšio prasidėjo šešerius metus trukusi maskvėnų okupacija, lėmusi Vilniaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą ir miesto nuosmukį. Pralaimėjimas Vilniaus mūšyje buvo viena iš priežasčių, kodėl Jonušas Radvila ir keli kiti Lietuvos didikai palaikė Lietuvos susijungimą su Švedija ([[Kėdainių unija]]). == Mūšis == 1654 m. liepos mėnesį prasidėjus [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|ATR ir Rusijos karui (1654–1667 m.)]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] įsiveržė gausios rusų pajėgos. ATR padėtį dar labiau apsunkino kitais metais prasidėjusi švedų invazija ([[Švedų tvanas]]). Maskvėnų pajėgos Vilnių pasiekė rugpjūčio 6 d. Sužinojęs apie prie Vilniaus artėjančią gausią rusų kariuomenę, etmonas Jonušas Radvila surinko vos 5–7 tūkst. vyrų pajėgas. Gynėjų kovinei dvasiai dar labiau pakenkė karaliaus [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono II Kazimiero Vazos]] įsakymas karališkajai kariuomenei (apie 5&nbsp;000 vyrų) trauktis į [[Malborkas|Marienburgą]]. Lietuvos vadai – etmonas Jonušas Radvila ir iždininkas [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|Vincentas Gosievskis]] nesugebėjo susitarti dėl miesto gynybos. Apimti panikos miesto gyventojai pradėjo evakuotis. Iš miesto buvo išvežti brangiausi turtai, tarp jų – [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] karstas, pagrindinės [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikos]] knygos, [[Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] vertybės. Maskvėnai Vilniaus puolimą pradėjo dar rugpjūčio 7 d., tačiau jų judėjimą apsunkino [[Pelkė|pelkėta]] vietovė. Pirmieji susidūrimai prasidėjo tik rugpjūčio 8 d. apie 6 val. ryte. Radvilos pajėgos neilgai išsilaikė už miesto įrengtose gynybinėse pozicijose ir pasitraukė link rytinių miesto sienų. Pagrindinis mūšis įsiplieskė rytinėje ir pietinėje miesto dalyje. Po pietų gynėjų pajėgos ėmė trauktis. Tolimesne mūšio vieta tapo dabartinio [[Žaliasis tiltas (Vilnius)|Žaliojo tilto]] apylinkės, kur lietuvių pėstininkų pajėgos įsitvirtino siekdamos apsaugoti vykstančią miestiečių ir turto evakuaciją. Mūšis prie tilto tęsėsi iki rugpjūčio 8 d. vakaro. J. Radvilos pajėgoms pavyko sėkmingai persikelti į šiaurinę [[Neris|Neries]] pakrantę ir sudeginti tiltą. Naktį Lietuvos kariuomenė pasidalijo į dvi grupes, kurios traukėsi į [[Vilkaviškis|Vilkaviškį]] ir į [[Kėdainiai|Kėdainius]]. Mieste likęs Kazimiero Žeromskio vadovaujama Vilniaus pilių [[Įgula (fortifikacija)|įgula]] pasidavė dar po dviejų dienų. == Mūšio rezultatai ir Vilniaus išplėšimas == Pasitraukus pagrindinei kariuomenės daliai, į pilies įgulos ginamą miestą rugpjūčio 9 d. įsiveržė maskvėnų ir [[Totoriai|totorių]] pajėgos. Užpuolikai kelias dienas plėšė miestą ir žudė jo gyventojus. Plėšikavimų metu prasidėjęs gaisras nusiaubė didelę dalį miesto, daugiausiai – [[Lietuvos žydai|žydų]] kvartalą. Pasak liudininkų, gaisras truko 17 dienų, o aukų skaičius viršijo 20 tūkst. žmonių. Šie skaičiai laikytini kiek išpūstais. Visi miesto rūmai ir visos bažnyčios, išskyrus keturias, buvo apiplėšti. Įsibrovėliai grobė ne tik baldus ar sidabro dirbinius, bet ir sudaužė altorius, išniekino kapus (tarp jų – sidabrinį [[Sapiegos|Sapiegų]] giminės sarkofagą), išardė puošybos elementus (pvz., [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmų]] marmurines kolonas). Gaisro metu iš dalies sugriuvo [[Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai]]. Yra nuomonė, kad kai kurios relikvijos, taip pat [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] kūnas, dingo plėšiant [[Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedrą]]. Apiplėšimo mastą liudija tas faktas, kad į miestą rugpjūčio 14 d. atvykęs Rusijos caras [[Aleksejus Michailovičius|Aleksejus]] nerado nakvynei tinkamos vietos, todėl caro dvaras įsikūrė palapinėse [[Lukiškės|Lukiškių]] laukuose. Aleksejus Vilniuje pasiskelbė [[Mstislavlis|Mstislavo]] ir [[Polockas|Polocko]], o vėliau – gavęs žinią ir apie kitų Lietuvos miestų užėmimą – ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu]]. [[LDK kariuomenė]] Vilnių išlaisvino tik 1661 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/archive/1661-12-03-vilniaus-pilyje-kapituliavo-rusu-igula.d?id=26316243|title=1661 12 03 Vilniaus pilyje kapituliavo rusų įgula|website=DELFI|access-date=8 November 2023|language=lt}}</ref> == Literatūra == * Акты Московского Государства II, № 635 – № 763. * Batūra, Romas, „[https://web.archive.org/web/20170729000523/http://lzinios.lt/lzinios/komentarai/pamirsta-kovos-su-priesais-vieta/187547 Pamiršta kovos su priešais vieta]“. Lietuvos žinios. 2014 m. rugsėjo 18 d. * Black, Jeremy (2002). [https://books.google.com/books?id=olw1qaxmgmQC&pg=PA160 European warfare, 1494–1660]. Routledge. p. 160. <nowiki>ISBN 0-415-27531-8</nowiki>. * Bloch, Abraham P. (1987). [https://books.google.com/books?id=mjxJAFawRasC&pg=PA213 One a day: an anthology of Jewish historical anniversaries for every day of the year]. KTAV Publishing House. p. 213. <nowiki>ISBN 0-88125-108-9</nowiki>. * Čaplinskas, Antanas Rimvydas (2010). Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė. Charibdė. p. 102. <nowiki>ISBN 978-9955-739-21-0</nowiki>. * Frost, Robert I. (2004). [https://books.google.com/books?id=IfIbP8sfC0wC&pg=PA48 After the Deluge: Poland-Lithuania and the Second Northern War, 1655–1660]. Cambridge University Press. p. 48. <nowiki>ISBN 0-521-54402-5</nowiki>. * Иловайский Д. И., История России. В 5 томах. Том 5. Отец Петра Великого. Алексей Михайлович и его ближайшие преемники, IV. Борьба за Малороссию, Война России с Польшей в 1655. (Русская историческая библиотека). * Мальцев А. Н., Россия и Белоруссия в середине XVII в., <abbr>М.</abbr>, 1974. * Малов А. В., Русско-польская война 1654–1667 гг. <abbr>М.</abbr>: Цейхгауз, 2006. <nowiki>ISBN 5-94038-111-1</nowiki>. * Meilus, Elmantas (5 June 2013). „[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-didieji-vilniaus-gaisrai-582-342325 LDK istorija. Didieji Vilniaus gaisrai, po kurių senasis miestas visiškai dingo]“. 15 min. * Meilus, Elmantas (2014). „[https://web.archive.org/web/20171212164952/http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/kaip-praradome-ir-atgavome-vilniu-tvano-metu/1286 Kaip praradome ir atgavome Vilnių „Tvano“ metu]“. Orbis Lituaniae. * Meilus, Elmantas (2014). „[https://web.archive.org/web/20171211104526/http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/karas-su-maskva-16541667-metais/585 Karas su Maskva 1654–1667 metais]“. Orbis Lituaniae, Vilnius University. * Norman Davies. Dievo žaislas: Lenkijos istorija: du tomai = «God’s Playground»: A History of Poland. The Origins to 1795, Volume 1. – p. 467. – 605 pp. – <nowiki>ISBN 0-231-04326-0</nowiki>. / Iš anglų kalbos vertė Inga Mataitytė, Linutė Miknevičiūtė. – 2-asis pataisytas leidimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. – Vol. I: Nuo seniausių laikų iki 1795 metų. – p. 502. – 637 pp. – <nowiki>ISBN 978-9986-39-520-1</nowiki>. * Ochmański, Jerzy, Historia Litwy, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. p. 153. <nowiki>ISBN 83-04-03107-8</nowiki>. * [https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%AD%D0%A1%D0%91%D0%95/%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%BB%D0%BB%D1%8B Радзивиллы] // [[:ru:Энциклопедический_словарь_Брокгауза_и_Ефрона|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]] : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – <abbr>СПб.</abbr>, 1890–1907. * Stone, David R. (2006). A military history of Russia: From Ivan the Terrible to the War in Chechnya. Greenwood Publishing Group. p. 37. <nowiki>ISBN 0-275-98502-4</nowiki>. * Sužiedėlis, Simas (1973). „[http://www.aidai.eu/?view=article&catid=76%3A7309&id=976%3Ais&option=com_content&Itemid=133 Vilnius istorijos vingiuose]“. Aidai 9. ISSN 0002-208X. * Šapoka, Adolfas, [http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf Lietuvos istorij]a, Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. * Terleckas, Vladas, „[http://www.voruta.lt/pamirstu-pirmuju-masisku-lietuvos-zmoniu-tremimu-ir-zudyniu-355-osios-metines-2 Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės]“. Voruta. 13 (703). ISSN 2029-3534. * „1661 12 03 Vilniaus pilyje kapituliavo rusų įgula“. DELFI . == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Vilniaus vaivadija]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] [[Kategorija:ATR–Rusijos karo (1654–1667) mūšiai]] datok3e72fslbw905elb0rwq8b1nvmo 0 659504 7855692 7727919 2026-06-13T15:21:06Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855692 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|image=[[File:Битва_под_Мстиславлем_1501.jpg|250px]]|caption=Mstislavlio mūšis, miniatiūra iš [[Iliustruotasis metraščių sąvadas|Iliustruotojo metraščių sąvado]]|place=Mstislavlis (dad. [[Baltarusijos Respublika|Baltarusija]], [[Mogiliovo sritis]])|date=[[1501]] m. [[lapkričio 4]] d.|result=MDK pergalė|combatant1=[[File:Herb_Lytwa_(Alex_K).svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]]|combatant2=[[File:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]]<br>[[File:Novgorod-Siverskyj.jpg|18px]] [[Naugardo-Severskio kunigaikštystė]]|partof=[[LDK–Maskvos karas (1500–1503)]]|conflict=Mstislavlio mūšis|commander2=[[Aleksandras Rostovskis]]<br>[[Semionas Mžiaiskis]]<br>[[Vasilijus Šemiačičius]]<br>[[Semionas Voroncovas]]|commander1=[[MIchailas Zaslavskis]]<br>[[File:POL_COA_Daszkiewicz.svg|18px]][[Eustachijus Daškevičius]]|strength1=iki 7 tūkst.|strength2=Nežinoma}}'''Mstislavlio mūšis''' – [[1501]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Mstislavlis|Mstislavlio]] pakraštyje įvykęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] bei [[Naugardo-Severskio kunigaikštystė|Naugardo-Seversko kunigaikštystės]] pajėgų [[mūšis]], vienas [[LDK–Maskvos karas (1500–1503)|1500–1503 m. LDK–Maskvos karo]] susirėmimų. 1500 m. prasidėjo LDK–Maskvos karas. 1501 m. Maskvos didysis kunigaikštis [[Ivanas III]], pasiskelbęs [[Rusijos caras|visos Rusios caru]], siekdamas atitraukti Lietuvos pajėgas nuo [[Smolenskas|Smolensko]], pasiuntė savo pajėgas į LDK priklausiusią Mstislavlio žemę.<ref>Jaques, Tony (2007). ''[https://books.google.com/books?id=Dh6jydKXikoC&pg=PA693 Dictionary of Battles and Sieges]''. Vol. F–O. Greenwood Publishing Group. p. 693. ISBN 978-0-313-33538-9</ref> Maskvėnų kariauną sudarė Maskvos didžiosios kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos [[Aleksandras Rostovskis|Aleksandro Rostovskio]] ir [[Semionas Voroncovas|Semiono Voroncovo]], ir [[Naugardo-Severskio kunigaikštystė|Novgorodo-Severskio kunigaikštystės]] pajėgos, vadovaujamos [[Vasilijus Šemiačičius|Vasilijaus Ivanovičiaus Šemiačičiaus]] ir [[Starodubas|Starodubo]] kunigaikščio [[Semionas Možaiskis|Semiono Ivanovičiaus Možaiskio]]. Kariuomenės susitiko prie Mstislavlio. Vietos kunigaikščių [[Michailas Zaslavskis|Michailo Zaslavskio]] (Mstislavskio) ir vaivados [[Eustachijus Daškevičius|Eustachijaus Daškevičiaus]] vadovaujamos LDK pajėgos su užuolikais susirėmė atvirame lauke ir buvo sumuštos. Maskvėnų kronikos teigimu, lietuvių nuostoliai siekė 7 tūkst. karių. LDK kariuomenės likučiai, pametę visas vėliavas, užsidarė Mstislavlio pilyje. Rusų istorikų šaltiniuose nurodoma, kad Maskvos kariuomenė nesėkmingai šturmavo pilį,<ref name=":0">Алексеев Ю. Г. [http://choragiew.ru/index.php?option=com_content&task=view&id=16&Itemid=52 Походы русских войск при Иване III]. – СПб.: СПбУ, 2007. [https://web.archive.org/web/20090211220629/http://choragiew.ru/index.php?option=com_content&task=view&id=16&Itemid=52 Archyvuota kopija]</ref> [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičius]] teigia, kad pilis šturmuojama nebuvo, o Možaiskis apsiribojo pilies apsiaustimi.<ref>Gudavičius, Edvardas (1999). ''Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų,'' p. 493.</ref> Apsiautusios pilį maskvėnų pajėgos plėšikavo apylikėse. Į pagalbą apsiaustiesiems pavyko atsiųsti [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiojo etmono]] [[Stanislovas Kęsgaila|Stanislovo Kęsgailos]] vadovaujamas pajėgas. Abi kariuomenės susitiko netoli Mstislavlio, tačiau į mūšį nestojo ir maskvėnų pajėgos pasitraukė į [[Maskva|Maskvą]]. Maskvėnų metraščių tegimu jie parsivežė daug grobio ir belaisvių. Mstislavlio mūšis turėjo nemažą strateginę reikšmę. Maskvėnų ataka pavyko sugriauti bendrą Lietuvos ir [[Didžioji Orda|Didžiosios Ordos]] puolimą į Černigovo-Seversko žemę.<ref name=":0" /> Rusijos istorikai teigia, kad kampanijos tikslu nebuvo keliama užimti stipriai įtvirtintą miestą, tik padaryti nuostolių prie jo susirinkusiai Lietuvos kariuomenei.<ref name=":0" /> Maskvėnų pergalė prie Mstislavlio taip pat palengvino jų puolimą [[Livonija|Livonijos]] kryptimi. == Literatūra == * (RU) Алексеев Ю. Г. [http://choragiew.ru/index.php?option=com_content&task=view&id=16&Itemid=52 Походы русских войск при Иване III]. – СПб.: СПбУ, 2007. [https://web.archive.org/web/20090211220629/http://choragiew.ru/index.php?option=com_content&task=view&id=16&Itemid=52 Archyvuota kopija] * (LT) Gudavičius, Edvardas (1999). ''Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų''. p. 493. ISBN <bdi>9986-39-112-1</bdi>. * (LT) Jankauskas, Vytas (2008). „Stanislovas Jonaitis Kęsgaila“. In Surgailis, Gintautas (ed.). ''Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai''. Vol. I. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. pp. 51–52. ISBN <bdi>978-9986-738-96-1</bdi>. * (EN) Jaques, Tony (2007). ''[https://books.google.com/books?id=Dh6jydKXikoC&pg=PA693 Dictionary of Battles and Sieges]''. Vol. F–O. Greenwood Publishing Group. p. 693. ISBN <bdi>978-0-313-33538-9.</bdi> * (BY) Мсціслаўская бітва 1501 / Вялікає Княства Літоўскае. Энцыклапедыя ў двух тамах/Мінск, «Беларуская энцыклапедыя імя Петра Броўкі», 2007. <nowiki>ISBN 978-985-11-0393-1</nowiki> * (RU) Ткачёв, М., ''Мстиславские укрепления. Замки Белоруссии.'', Полымя, [[:ru:1987|1987]], сс. 137–138. * (BY) [[:be:Вялікае_Княства_Літоўскае_(энцыклапедыя)|Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т.]] / Рэдкал.: Т. У. Бялова (гал. рэд.) і інш.; маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя, 2010. – Т. 3: Дадатак. А – Я. – 696 с. – <nowiki>ISBN 978-985-11-0487-7</nowiki> (т. 3), <nowiki>ISBN 985-11-0315-2</nowiki>. * (RU) Волков, В., Войны Московского государства в конце XV—начале XVI в. * (RU) Зимин, А., Россия на рубеже XV–XVI столетий (очерки социально-политической истории), Мысль 1982, с. 179. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1500–1503)]] n4vqsccuifbswbiasxaiwjiy5bzw243 0 661371 7856126 7670891 2026-06-14T07:55:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856126 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Battle of Skuodas|place=[[Skuodas]], [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]]|partof=[[Švedų tvanas]]|image=[[File:R_douglas01.jpg|250px]]|caption=feldmaršalas [[Robert Douglas]]|date=[[1658]] m. gegužės 18 d.|result=Neaiškus|combatant1=[[Vaizdas:Flag_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos karalystė]]|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|commander1=[[File:Skänninge_vapen.svg|18px]] feldmaršalas [[Robert Douglas]]|commander2=kapitonas Samuel Komorowski}} '''Skuodo mūšis (1658 m.)''' – 1658 m. [[gegužės 18]] d. [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu prie [[Skuodas|Skuodo]] įvykęs nedidelis [[Švedijos karalystė|Švedijos karalystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ginkluotųjų pajėgų susidūrimas. Skuode įsitvirtinusį ATR [[Husarai|husarų]] [[Kapitonas|kapitono]] Samuelio Komorovskio vadovaujamą būrį atakavo iš [[Žemaitija|Žemaitijos]] puolimo grįžtančios Švedijos [[Feldmaršalas|feldmaršalo]] [[Skeningė|Skeningės]] [[Grafas (titulas)|grafo]] [[Robert Douglas (Skeningės grafas)|Roberto Daglaso]] vadovaujamos pajėgos. Kautynės baigėsi be rezultatų, abi šalys liko pradinėse pozicijose<ref>{{Cite book|title=Rapier i koncerz : z dziejów wojen polsko-szwedzkich|last=Leszek.|first=Podhorodecki|date=1985|publisher=Książka i Wiedza|isbn=830511452X|edition=Wyd. 1}}</ref> == Nuorodos == {{išn}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Skuodas]] mf3r3k1omuf44j8zmztq9mrfyspou2x 0 661376 7856162 7682342 2026-06-14T08:11:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856162 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |casus= |date=[[1679]] m. [[vasario 7]] d. |place=[[Telšiai]] |result=Lygiosios, taktinė Brandenburgo pergalė |commander1=[[Henrik Horn]] |strength1=~3 000 |strength2=~1 200 |combatant2=[[Vaizdas:Flag of Brandenburg-Prussia.png|18px]] [[Brandenburgas-Prūsija]] |combatant1=[[File:Flag_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]] |commander2=[[Hans Adam von Schöning]] |casualties2=2 žuvę karininkai, <br>26 žuvę kareiviai,<br>30 sužeistųjų<ref>August Riese: Friedrich Wilhelm's des Grossen Kurfürsten Winterfeldzug in Preussen und Samogitien gegen die Schweden im Jahre 1678/1679, Berlin 1864, S. 96. Šis skaičius laikomas per mažu, todėl abejotinu. Nepriklausomų šaltinių duomenų apie aukas metu nėra.</ref> |image=[[File:Übergang Friedrich Wilhelms über das Frischhaff 1679.jpg|280px]] |conflict=Telšių mūšis |caption=Frydricho Vilhelmo kariuomenė keliasi rogėmis per Kuršių marias.<br><i>Bernhard Rode</i>, apie 1783 m. |partof=Danijos-Švedijos karas |casualties1=Nežinoma }} '''Telšių mūšis''' ({{sv|Slaget vid Telschi}}, {{de|Gefecht bei Telschi}}) – [[1679 m.|1679]] m. [[vasario 7]] d. prie [[Telšiai|Telšių]] įvykusios [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] ir [[Brandenburgas-Prūsija|Brandenburgo-Prūsijos]] kariuomenių kautynės, 1674–1679 m. Šiaurės (Danijos-Švedijos) karo dalis. Mūšis baigėsi be aiškaus nugalėtojo, tačiau nuostolių patyrę švedai pasitraukė į [[Ryga|Rygą]], taip užbaigdami žiemos kampaniją, gavusią pavadinimą „Didysis pasivažinėjimas rogėmis“, Brandenburgo-Prūsijos pajėgos išstūmė švedus ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]]. == Priešistorė == 1674 m. pabaigoje Švedijos kariuomenė iš Švedijos Pomeranijos pradėjo Brandenburgo žygį. Žygio tikslas buvo palengvinti [[Prancūzijos karalystė|Prancūzijos]] padėtį [[Prancūzijos–Olandijos karas|Prancūzijos-Olandijos kare]] eliminuojant [[Kurfiurstas|kurfiursto]] [[Frydrichas Vilhelmas|Frydricho Vilhelmo]] vadovaujamą Brandenburgą. Išpuolis sukėlė Švedijos ir Brandenburgo karą, kuriame Brandenburgą parėmė [[Danija]], [[Nyderlandai]] ir [[Šventoji Romos imperija]]. Karo pradžioje Frydricho Vilhelmo pajėgoms pavyko išstumti švedus iš Brandenburgo teritorijos, užimti Švedijos valdytą [[Brėmeno or Verdeno hercogystė|Brėmeno ir Verdeno hercogystę]]. Iki 1678 m. pabaigos keletu žygių Brandenburgo pajėgos užėmė visą Švedijos [[Pomeranija|Pomeraniją]]. Galiausiai 1678 m. po ilgos apsiausties Brandenburgui pasidavė [[Ščecinas|Štetinas]]. [[Vaizdas:FM Horn.jpg|miniatiūra|Bremeno ir Verdeno hercogas generolas Henrikas Hornas]] Švedų generolas [[Brėmenas (žemė)|Brėmeno]] ir [[Verdenas|Verdeno]] hercogas Henrikas Hornas 1678 m. lapkritį su 16 tūkst. vyrų įsiveržė į [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]], užėmė daug miestų ir kėlė grėsmę Prūsijos sostinei [[Karaliaučiaus istorija|Karaliaučiui]]. Žinia apie švedų invaziją Frydrichą Vilhelmą pasiekė 1678 m. gruodį mūšio dėl Štetino metu. Kurfiurstas nusprendė išvyti švedus iš Rytų Prūsijos, kaip ir prieš ketverius metus, „greitai pasivažinėdamas“, nepaisydamas ledinio šalčio. Žygis prasidėjo gruodžio 30 d., o 1679 m. sausio 10 d. Frydrichas Vilhelmas jau buvo [[Kvidzynas|Marienverderyje]] ir inspektavo savo nedidelę kariuomenę, greitai permestą nuo [[Odra|Oderio]] prie [[Vysla|Vyslos]]. Švedų daliniai buvo ties [[Prieglius|Priegliumi]], netoli Karaliaučiaus, kurį gynė 3 tūkst. brandenburgiečių, vadovaujamų [[Generolas|generolo]] for Giorckės (vok. [[Joachim Ernst von Görzke]]). Kurfiurstas ketino puse savo karių sustiprinti Karaliaučiaus [[Garnizonas|garnizoną]], o kita puse apeiti švedus. Atlikus šį manevrą generolas Giorckė turėjo pulti iš Karaliaučiaus, o pats kurfiurstas ketino užkirsti kelią švedų atsitraukimui. [[Vaizdas:ÜbergangübersKurischeHaff240.jpg|miniatiūra|Persikėlimas rogėmis per Kuršių marias 1679 m.<br />''Matthäus Merian ~1687 m'']] Operacijos slaptumas, kurį pavyko užtikrinti 1675 m. pavasario kampanijoje nuo Reino iki Rino, pasirodė neįmanoma užduotimi kelyje nuo [[Odra|Oderio]] iki [[Vysla|Vyslos]]. Švedai sužinojo apie artėjantį puolimą ir pasitraukė į [[Tilžė|Tilžę]]. Nesant galimybių apsupti priešą, vokiečių tikslu tapo juos pasivyti. Brandenburgo pajėgos greitai nužygiavo į į [[Branevas|Braunsbergą (dab. Branevas)]] ir [[Šventapilė|Heiligenbeilą (Šventapilė, dab. Mamonovo)]], iš ten, taupydamos laiką – rogėmis persikėlė per [[Aismarės|Aismares]]. Kurfiursto pajėgos Karaliaučių pasiekė sausio 16 d., o po dienos poilsio trys būriai toliau judėjo link Tilžėje įsikūrusių švedų. Brandenburgo pajėgas sudarė trys grupuotės – tūkstančio vyrų priešakinės pajėgos, tikrasis trijų tūkstančių dydžio [[avangardas]] ir apie penkių tūkstančių dydžio pagrindinės pajėgos. Priešakinėms pajėgoms vadovavo [[Joachim Henniges von Treffenfeld|Joachimas Henigesas fon Trefenfeldas]], tikrajam avangardui – Giorckė, pagrindinėms pajėgoms – [[Georg von Derfflinger|Georgas fon Derflingeris]] ir pats kurfiurstas. [[Vaizdas:Marsch_der_Armee_des_Kurfürsten_von_Brandenburg_über_das_Eis_im_Kurischen_Haff,_1679.JPG|miniatiūra|Perskėlimas per Kuršių marias. von ''Brissar, 1679 m'']] Prieš dešimt dienų surengto persikėlimo per Aismares pavyzdžiu Brandenburgo kariai rogėmis persikėlė per [[Kuršių marios|Kuršių marias]] tarp [[Labguva|Labiau (Labguvos, dab. Poleskas)]] ir [[Gilija|Gilge (Gilija, dab. Matrosovka)]]. Paskutiniame etape priešo artumas nebeleido važinėtis rogėmis, todėl pasiruošę kovai kariai ledu judėjo pėsčiomis. Tuo tarpu švedai vis dar buvo Tilžėje ir atrodė nenusiteikę pasitraukti iš Prūsijos teritorijos be kovos. Persikėlę brandenburgiečiai su švedais susirėmė dvejose nedidelėse kautynėse: sausio 20 d. [[Gefecht bei Splitter|Splitterio mūšyje]] Trefenfeldo vadovaujamos pajėgos ir sausio 21 d., [[Šilutės mūšis (1679)|Heidekrugo (Šilutės) mūšyje]] Giortskės vadovaujamos pajėgos užpuolė ir sunaikino apie pusę švedų [[Ariergardas|ariegardo]] pajėgų. Po mūšio ties Šilute švedai pradėjo trauktis į šiaurę link Rygos. Kurfiurstas iš dvejų variantų – ar leisti švedams trauktis, ar persekioti ir atsikratyti pavojingo priešo, pasirinko pastarąjį. Sunki užduotis vytis priešą per snieguotas dykvietes teko fon Šioningui (vok. [[Hans Adam von Schöning|''Hans Adamui von Schöning'']]). Jo vadovaujamas pajėgas sudarė apie 1,6 tūkst. raitelių. Šių pajėgų dydį apsprendė praktinės galimybės apsirūpinti maistu numanomame karo veiksmų rajone. Tokios pajėgos buvo mažesnės už Švedijos kariuomenę, kurioje vis dar buvo tūkstančiai karių. Tačiau persekiojantiems brandenburgiečiams padėjo Lietuvos gyventojai. Taip pat jiems padėjo šaltis ir badas: pulkininkas fon Valdburgas (vok. ''Truchseß von Waldburg'') kartu su Šioningo žiniomis kurfiurstui perdavė informaciją, kad brandenburgiečiams nereikėjo jokių kelio ženklų sekti priešą, nes visas kelias buvo nuklotas mirusių žmonių kūnais. Švedijos kariuomenės padėtis buvo nepaprastai sunki. Šaltis dažnai siekdavo 26 laipsnius šalčio, kariai nušaldavo galūnes, niekas neturėjo pinigų, o nedaugelis, turėję pinigų, dažniausiai už juos nieko negalėdavo nusipirkti. Pasiekęs [[Telšiai|Telšius]], buvusius maždaug pusiaukelėje tarp Tilžės ir Rygos ir tik už penkių mylių nuo [[Kuršas|Kuršo]] (tuometinės Švedijos) sienos, Hornas pastebėjo, kad persekiojantis priešas daug silpnesnis už jo pajėgas ir nusprendė susikauti su persekiotojais. Gana netikėtai Šioningas atsidūrė akis į akį su gausiu priešininku. Hornui nusprendus kautis, Šioningo situacija tapo labai pavojinga. == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Arolsen Klebeband 01 419.jpg|miniatiūra|Hans Adam von Schöning]]Horno vadovaujamos pajėgos nuo pradinių 16 tūkst. buvo sumažėjusios iki maždaug 3 tūkst. vyrų. Tokiai kariuomenei švedai turėjo daug perteklinių ginklų ir amunicijos. Šioningo pajėgos buvo tik šiek tiek didesnės nei 1,2 tūkst. raitelių ir dragūnų. Mūšio rezultatą nulėmė sėkmingas vietovės išnaudojimas. Brandenburgiečių kavalerija du kartus atakavo švedų rikiuotę. Nuo žirgų nulipę [[dragūnai]] išsidėstė kairėje ir dešinėje buvusiame miške, pasirengę lemiamu momentu atakuoti abu švedų flangus. Puolimą pradėjo Derflingerio žento [[Pulkininkas|pulkininko]] don Devico (''Joachim Balthasar von Dewitz'') vadovaujami kariai. Jie sutriuškino kelias švedų pėstininkų kuopas, bet neprasiveržė toliau. Atmušę brandenburgiečių ataką švedai ruošėsi kontrpuolimui. Švedams pajudėjus į priekį Šioningo dragūnai juos užpuolė iš šonų. Prasidėjo žudynės, nes visi instinktyviai jautė, kad bėgti yra pavojingiau nei kovoti šioje vietoje. Kova baigėsi sutemus. Nei švedams, nei brandenburgiečiams nepavyko pasiekti absoliučios pergalės. == Pasekmės == [[Vaizdas:Wilhelm_Simmler-Haff-Ruhmeshalle.jpg|miniatiūra| Persikėlimas per Kuršių marias 1679 m<br />''W. Simmler'', apie 1891 m.]] Tamsoje švedai pradėjo tvarkingą atsitraukimą. Abi pusės patyrė didelių nuostolių. Viso mūšio metu švedų karininkai kovojo pirmose eilėse ir vakare beveik visi švedų karininkai buvo žuvę arba sužeisti. Savo dragūnų priešakyje kovojusį Šioningą išgelbėjo tik [[Rotmistras|kapitono]], kuris išmušė [[Pistoletas|pistoletą]] iš šauti nusitaikiusio švedų raitelio rankos, narsa. Nedidelis brandenburgiečių būrys sekančias dvi dienas persekiojo švedus. Pastariesiems priartėjus prie Rygos Šioningas, supratęs, kad nedidelėmis pajėgomis įsiveržė per toli į priešo teritoriją, apsisuko ir patraukė atgal į Prūsiją. Nuvykęs į Karaliaučių šiame mieste likusiam kurfiurstui asmeniškai pranešė apie Švedijos kariuomenės pralaimėjimą. == Literatūra == * [[:de:Theodor_Fontane|Theodor Fontane]]: ''[[:de:Wanderungen_durch_die_Mark_Brandenburg|Wanderungen durch die Mark Brandenburg]].'' 3. Ausgabe, Hoffmann und Campeverlag, 1964. * August Riese: ''Friedrich Wilhelm’s des Grossen Kurfürsten Winterfeldzug in Preussen und Samogitien gegen die Schweden im Jahre 1678/1679.'' Berlin 1864. == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Prūsijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Brandenburgo istorija]] tl64sssj2qpx82ysx193sxj7oiq7rvp 0 662239 7856062 7678724 2026-06-14T07:23:09Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856062 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[ATR-Švedijos karas (1600-1611)]]|place=[[Paidė]], [[Livonija]], dab. [[Jervos apskritis]], [[Estija]]|result=ATR pergalė|date=[[1602]] m. [[gegužės 31]] d. – [[rugsėjo 30]] d|combatant1=[[File:Flaga_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow_ogolna.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|commander1=[[Vaizdas:Jelita_herb.svg|18px]] [[Janas Zamoiskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lubicz.svg|18px]] [[Stanislovas Žolkievskis]]|commander2=Nežinoma|strength1=~2 tūkst.|strength2=~700|image=[[File:HulsiusPaide.jpg|250px]]|caption=Weissensteino piešinys, 1632 m.|combatant2=[[File:Flag_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos karalystė]]|conflict=Paidės apgultis|casus=Karas dėl Livonijos ir ''<i>dominium Maris Baltici</i>"|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma}} '''Paidės (Veisenšteino) apgultis''' ({{pl|Oblężenie Białego Kamienia}}, {{sv|Belägringen av Weissenstein}}, {{et|Paide piiramine}}) – nuo [[1602 m.|1602]] m. [[gegužės 31]] d. iki [[rugsėjo 30]] d. (kituose šaltiniuose – iki [[rugsėjo 21]] d.),<ref name=":0">[http://www.weissenstein.ee/articles.php?id=19 Paide linna kujunemine] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240705055713/http://www.weissenstein.ee/articles.php?id=19 |date=2024-07-05 }}. Weissenstein.ee</ref> vykusios [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedijos karalystė|Švedijos karalystės]] kariuomenių kautynės dėl [[Paidė|Paidės]] (Weissenstein) tvirtovės, [[ATR–Švedijos karas (1600–1611)|1600-1611 m. ATR-Švedijos karo]] mūšis, pasibaigęs ATR pajėgų pergale. Praėjus dviem savaitėms po [[Viljandis|Fellino (dab. Viljandis)]] užėmimo, [[Didysis karūnos etmonas|didysis karūnos (Lenkijos) etmono]] [[Janas Zamoiskis|Jano Zamoiskio]] vadovaujama apie 2 tūkst. karių Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė apgulė Veisenšteiną (dab. [[Paidė]], Estija). Centrinėje Estijos dalyje esantis Visenštainas buvo svarbus transporto mazgas, kurį kontroliuoti siekė tiek ATR, tiek ir Švedija. Tarp pelkių įkurta [[Vokiečių ordinas|kryžiuočių]] laikais statyta pilis buvo gerai ginkluota [[artilerija]], ją gynė apie 700 karių, vietinių [[Valstiečiai|valstiečių]] ir miestiečių. Visas Veisenšteino miestas buvo apjuostas sienomis su kampose stovėjusiais 30 metrų bokštais, papildomai įtvirtintas aukštais [[Bastionas|bastionais]].<ref name=":1">Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“</ref> == Apsiaustis == Operacijos pradžia buvo sudėtinga, nes puolančiųjų artilerija nesugebėjo pralaužti galingų bastionų. Apsiaustį ATR kariuomenė pradėjo nuo pilnos miesto blokados. Švedijos pajėgos tikėjosi gauti paramą iš nuo [[Talinas|Revelio (Talino)]] turėjusių atvyti dalinių. Siekdamas neleisti susijungti švedų pajėgoms, Zamoiskis prie Talino pasiuntė [[Stanislovas Žolkievskis|Stanislovo Žolkievskio]] vadovaujamas pajėgas, kurios [[birželio 30]] d. [[Revalės mūšis|Revalio mūšyje]] sumušė švedus. Šis pralaimėjimas sunaikino Veisenšteino gynėjų viltis sulaukti pagalbos. [[Vaizdas:Paide estonia.jpg|miniatiūra|Paidės pilies griuvėsiai]] Rugpjūčio 7 d. prie apsiautėjų prisijungė ilgai laukti pėstininkų daliniai. Tik šiems atvykus ATR pajėgos pradėjo statyti apgulties įtvirtinimus. Apgultį apsunkino smarkios liūtys, kurios apylinkes pavertė dideliu liūnu. Pradėjo plisti ligos.<ref name=":1" /> ATR pajėgoms pasisekė sugauti švedų kareivį, kuris atskleidė, kad tvirtovės šiaurinė siena buvo gerokai susilpnėjusi. Zamoiskis nedelsdamas įsakė šiaurinėje tvirtovės pusėje, dengiamoje [[Pelkė|pelkių]]<ref>[http://www.jasinski.co.uk/wojna/battles/1600-Sw/1600-Sw-06.htm Swedish Polish War 1600 to 1609], Polish Renaissance Warfare</ref> pastatyti medinę platformą artilerijai. Švedai, pastebėję galimą pavojų, apšaudė statomą platformą, ATR pajėgos, siekdamos pridengti statybvą, atsakė ugnimi. Rezultatas buvo įnirtingas artilerijos mūšis. Naktį iš rugsėjo 26 į 27 d. ant platformos buvo pastatyti keturi sunkieji pabūklai. Kitą rytą prasidėjo ATR artilerijos apšaudymas, po keleto valandų pasibaigęs didžiule tvirtovės sienos griūtimi. Švedai, suvokdami savo padėties beviltiškumą, rugsėjo 30 d. kapituliavo. Estiškuose šaltiniuose mūšio pabaiga kartais nurodoma rugsėjo 21 d.<ref name=":0" /> == Bibliografija == * (PL) Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“, Warszawa 1985, {{ISBN|83-05-11452-X}} * (EE) [http://www.weissenstein.ee/articles.php?id=19 Paide linna kujunemine] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240705055713/http://www.weissenstein.ee/articles.php?id=19 |date=2024-07-05 }}. Weissenstein.ee * (EN) [http://www.jasinski.co.uk/wojna/battles/1600-Sw/1600-Sw-06.htm Swedish Polish War 1600 to 1609], Polish Renaissance Warfare == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] hhzzod8kgh8gu4po0dwa4gju1dgz0f4 0 664987 7855721 7732534 2026-06-13T15:29:07Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855721 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|partof=[[Livonijos karas]]|date=[[1580]] m. [[rugpjūčio 25]] d. – [[rugsėjo 5]] d.|place=[[Didieji Lukai]]|result=ATR pergalė, tvirtovės užėmimas|commander1=[[Vaizdas:Coa_Hungary_Family_Báthory.svg|18px]] [[Steponas Batoras]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_Oryol_ship_(variant).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|commander2=[[Ivanas Voeikovas]]|combatant1=[[Vaizdas:Flaga_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow_ogolna.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br>[[File:Transylvanian_flag,_1601.svg|18px]] [[Transilvanijos kunigaikštystė]]|strength1=~50 tūkst. karių|strength2=6–7 tūkst karių|casualties2=Visi|casualties1=Nežinoma|conflict=Didžiųjų Lukų apsiaustis|image=[[Vaizdas:Francesco_Corsi_-_Stephan_Bathory_sieging_Wielkie_Luki.jpg|250px]]|caption=Steponas Batoras Didžiųjų Lukų apsiausties metu 1580 m. <br> [[Francesco Corsi]] (1831) }} '''Didžiųjų Lukų apgultis''' ({{ru|Осада Великих Лук}}, {{pl|Oblężenie Wielkich Łuk}}) – [[1580 m.]] [[rugpjūčio 25]] – [[rugsėjo 5]] d. vykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] kariuomenių mūšis dėl [[Didieji Lukai|Didžiųjų Lukų]], miesto apgultis ir užėmimas, [[Livonijos karas|1577–1582 m. ATR ir Rusijos karo (Livonijos karo)]] dalis. Velikyje Lukų tvirtovė, kurioje Livonijos karo pradžioje buvo įsikūręs [[Caras|caro]] [[Ivanas Rūstusis|Ivano Rūsčiojo]] štabas, turėjo didelę strateginę reikšmę. Ją užėmus Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei atsivėrė operatyvinė erdvė ir galimybė veržtis gilyn į Rusijos carystės teritoriją, pulti [[Pskovas|Pskovą]] ir [[Didysis Naugardas|Novgorodą]], taip pat [[Tverė|Tverę]] ir [[Maskva|Maskvą]], taip pat galimybė iš esmės atkirsti [[Livonija|Livonijoje]] buvusią Rusijos kariuomenę nuo centrinių tuometinės Rusijos teritorijų. == Priešistorė == 1580 m. [[liepos 18]] d. [[Čašnikai|Čašnikuose]] įvykusiose karaliaus [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] sušauktoje ATR [[Etmonas|etmonų]] taryboje buvo svarstomi du tolimesni kampanijos planai – žygiuoti į [[Pskovas|Pskovą]] arba į [[Smolenskas|Smolenską]]. Po ilgų diskusijų buvo pasirinktas tarpinis variantas – atakuoti strateginę reikšmę turėjusį Rusijos nuo 1478 m. valdomą Didžiųjų Lukų miestą. Užėmus pastarąjį buvo planuojama tęsti žygį į Pskovą ir taip atkirsti Livonijoje esančią rusų kariuomenę nuo Rusijos. Didžiųjų Lukų tvirtovė buvo medinių ir žemės įtvirtinimų kompleksas, iš vienos pusės dengiamas [[Lovatė|Lovatės]] upės. Prie tvirtovės buvusį medinį meistą rusų pajėgos sudegino, taip iš ATR atimdamos galimybę dengtis miestu. == Apgulties eiga == ATR kariuomenė, kurią sudarė 50 tūkstančių karių (daugiausia [[Vokiečiai|vokiečių]] ir [[Vengrai|vengrų]] samdiniai), rugsėjo 1 d. apsiautė apie 6-7 tūkst. dydžio maskvėnų pajėgų, vadovaujamų gubenatoriaus Ivano Voeikovo, ginamą Velikyje Lukų tvirtovę. Pirmieji ATR daliniai prie meisto pasirodė jau rugpjūčio 25 d., todėl rusiškuose šaltiniuose apsiausties pradžia nurodoma ši data. Siekdamas sumažinti medinės tvirtovės atsparumą [[Artilerija|artilerijos]] apšaudymui, Voeikovas įsakė ją uždengti iš viršaus nuleistais krepšiais su žeme ir velėna. Dėl šios priežasties rugsėjo 1 d. prasidėjęs arilerijos apšaudymas tvirtovės sienoms rimtesnės žalos nepadarė. Batoras, matydamas, kad sienų nepavyksta padegti karštais patrankų sviediniais, davė įsakymą šturmuoti tvirtovę. Pirmąjį šturmą gynėjai atrėmė, rusų šaltiniu teigimu ATR pajėgos patyrė atremtas iki 200 žmonių nuostolių.<ref>Филюшкин А. И. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Filychkin_04.pdf Окончание Ливонской войны 1558–1583 гг.: «Московская война» (1579–1582)], </ref> Tuo pat metu garnizonui pavyko surengti išpuolį ir netgi pagrobti karališkąją vėliavą. Siekdami palengvinti puolimą, italų inžineriaus Dominiko Ridolfino ([[Italų kalba|it]]. ''Domenico Ridolfini'') iš Kamerino, vadovaujami ATR kariai iškasė pylimą, užtvenkusį Lovatę. [[Vaizdas:Krepost2 velikiye luki.jpg|miniatiūra|Velikije Lukųt virtovė (XVII a. 7 dešimtmečio brėžinys)]]Nepavykus šturmui S. Batoras įsakė apšaudyti papildomai neapsaugotus tvirtovės bokštus, tačiau juose kilusius gaisrus [[Įgula (fortifikacija)|garnizonui]] pavyko užgesinti. Vienai iš ATR artilerijos [[Baterija (dalinys)|baterijų]] vadovavo D. Ridolfinis. Kita atakos kryptimi tapo sprendimas kasti [[Tunelis|tunelius]] po tvirtovės sienomis ir jas išsprogdinti. Sprogimas sugriovė dalį sienos, tačiau tvirtovės gynėjams pavyko jį išlaikyti ir naudojantis šlapiomis odomis užgesinti kilusius gaisrus. Rugsėjo 5 d. naktį ATR kariams pavyko padegti vieną iš tvirtovės bokštų. Stiprus vėjas prisidėjo prie ugnies plitimo, o su ja kovoti atskubėję gynėjai nebegalėjo pakankamai pasipriešinti apsiautėjams. Plečiantis gaisrui ATR pajėgoms pavyko įsiveržti į tvirtovę. Mieste vykusių mūšių metu žuvo visi miesto gynėjai, įskaitant Voeikovą. Anot įvykių dalyvio [[Дзялыньский, Лукаш|Dzialynskio]], „mūsiškiai padarė gėdingą ir didžiulę žmogžudystę, norėdami atkeršyti už savo žuvusius bendražygius… Į nieką nekreipė dėmesio ir žudė ir senus, ir jaunus, moteris ir vaikus… Visi buvo užsiėmęs žmogžudystėmis ir plėšimais, todėl gaisro niekas negesino. Ugnis apėmė visą tvirtovę ir nebebuvo ką gelbėti“.<ref>Дневники второго похода Стефана Батория на Россию (1580 г.) М., 1897</ref> . Kovų ir plėšikavimų įkarštyje ATR kariai nepastebėjo kad ugnis priartėjo prie [[Parakas|parako]] [[Arsenalas|arsenalo]]. Anot to paties Dzialynskio, po įvykusio arsenalo sprogimo žuvo apie 200 ATR karių, daugiausiai vengrų, taip pat nenustatytas skaičius maskvėnų karių. == Pasekmės == Po mūšio miestas buvo labai sugriautas. ATR samdinių kariuomenėje, kuri tikėjosi didelio grobio, prasidėjo bruzdėjimai. Siekiant juos nuraminti, atkurti kariuomenės drausmę Steponui Batorui teko papildomai sumokėti samdiniams. Asmeniškai apžiūrėjęs užimtą tvirtovę karalius įsakė statyti naują tvirtovę senųjų įtvirtinimų vietoje. Šiems darbams vadovavo D. Ridolfinis. Įtvirtinimų atkūrimo darbai truko kelias savaites ir smarkiai suvėlino tolimesnį ATR kariuomenės žygį link [[Rževas|Rževo]]. Didžiųosius Lukus ATR kontroliavo iki [[1583]] m. Pagal [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės taikos sutartį]] miestas buvo gražintas Rusijai. == Literatūra == * (RU) Филюшкин А. И. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Filychkin_04.pdf Окончание Ливонской войны 1558–1583 гг.: «Московская война» (1579–1582)], Архивная копия от 12 ноября 2017 на Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск II. Лекции по военной истории XVI–XIX вв. – Ч. II. – C. 330–338 * (RU) Дневники второго похода Стефана Батория на Россию (1580 г.) / Ян Зборовский, Лукаш Дзялынский; пер. с польского под ред. О. Н. Милевского. – М., 1899. * (RU) ''Милютин Д. М.'' Осада Великих Лук Стефаном Баторием в 1580 году и её последствия. – Гродно, 1909. * (PL) Natanson-Leski, J., Epoka Stefana Batorego w dziejach granicy wschodniej Rzeczypospolitej, Warszawa 1930, s. 64. * (RU) ''Новодворский В.'' Борьба за Ливонию между Москвою и Речь Посполитою (1570–1582). – СПб., 1904. – С. 120–199. * (RU) ''Шефов Н.'' Битвы России. Военно-историческая библиотека. – М., 2002. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Livonijos karo mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] 8asprnvx33dsday860msydjziu1thmv 0 667201 7855984 7372209 2026-06-14T00:08:20Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855984 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:DS1225.JPG|thumb|NVRAM su SRAM moduliu]] '''NVRAM''' ({{en|Non-volatile random-access memory}}) arba '''išliekamoji laisvosios prieigos atmintis''' – [[kompiuterio atmintis]], kuri vienu metu yra [[laisvosios prieigos atmintis]] ir [[išliekamoji atmintis]] (informacija neprarandama nutrūkus elektros tiekimui). Gali turėti [[Statinė atmintis|statinės atminties]] (SRAM) modulį sujungtą su savo [[baterija]], kitu atveju SRAM veikia kartu su [[EEPROM]] kaip [[atmintukas]] ({{en|flash memory}}).<ref>{{cite book |author1=Frank Vahid |author2=Tony Givargis |chapter=Chapter 5: Memories |title=Embedded System Design: A Unified Hardware/software Introduction |url=https://archive.org/details/embeddedsystemde0000fran |publisher=Wiley India Pvt. Limited |year=2006 |pages=348 |isbn=9788126508372}}</ref> [[X86]] architektūros kompiuteriuose NVRAM atmintyje saugomi [[BIOS]] nustatymai, ji vadinama [[CMOS RAM]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kompiuterio atmintis]] ixwzetzo1h8kfodmmkr3vwbke52decy 0 668464 7856070 7732535 2026-06-14T07:26:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856070 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |date=1610 m. kovas|place=[[Černigovas]] (dab. [[Ukraina]]) |result=ATR pergalė |conflict=Černigovo užėmimas |partof=[[ATR–Rusijos karas (1605–1618)]] |commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Hippocentaurus.svg|18px]] [[Samuelis Hornostajus]] |combatant1=[[Vaizdas:Flaga_Rzeczypospolitej_Obojga_Narodow_ogolna.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2=[[Vaizdas:Znamya_Ivana_IV.jpg|18px]] [[Rusijos carystė]] |commander2=Nežinomas |image=[[Vaizdas:Чернігів_вид_на_дитинець_з_боку_Десни.jpg|250px]] |caption=Černihivo Detinecas, vaizdas nuo [[Desna|Desnos]] upės }} '''Černigovo užėmimas''' – [[ATR-Rusijos karas (1605–1618)|1605–1618 m. ATR–Rusijos karo]] etapo epizodas, kurio metu [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenė, vadovaujama [[Samuelis Hornostajus|Samuelio Hornostajaus,]] klasta užėmė Rusijos valdytą [[Černihivas|Černigovo]] miestą ir jį nuniokojo. Po šio mūšio Černigovas daugiau nei dešimtmetį buvo praktiškai apleistas. == Data == Nors Černigovo užėmimas ir sunaikinimas neretai priskiriamas 1611 m., ši data yra klaidinga. ATR valdovo [[Zigmantas Vaza|Zigimanto Vazos]] [[Smolensko apgultis (1609-1611)|Smolensko apgulties]] dienoraštyje pažymėta, kad apie Černigovo užėmimą žinia buvo gauta 1610 m. kovo 29 d.<ref>Коялович М. О. [http://www.vostlit.info/Texts/Dokumenty/Polen/XVII/1600-1620/Pochod_Sigizmunda_1609/text2.phtml?id=10795 Поход его королевского величества в Москву (Россию) 1609 года] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240915181906/https://www.vostlit.info/Texts/Dokumenty/Polen/XVII/1600-1620/Pochod_Sigizmunda_1609/text2.phtml?id=10795 |date=2024-09-15 }} // Русская историческая библиотека, Том 1. СПб. 1872</ref> == Įvykių eiga == Išsami informacija apie Černigovo užėmimą pateikiama vieninteliame šaltinyje – [[Archimandritas|archimandrito]] Joanikijaus Galatovskio ({{Ru|Иоанникий Галятовский}}) sudarytame metraštyje „Skarbnica“ ({{Ru|Скарбницa}}). Galatovskis teigia, kad Hornostajaus vadovaujamos pajėgos slapta priartėjo prie Černigovo ir netoli Pakulio (ukr. ''Пакуль'') kaimo įsirengė stovyklą. ATR kariai, apsimetę žvejais, žuvimi pakrautais vežimais, kuriuose slėpėsi kiti kariai, pasinaudodami garnizono ir gyventojų aplaidumu, prasiskverbė į Černigovo Detynecą (įtvirtintą aukštutinį miesto rajoną). Prasidėjusiame mūšyje Černigovas buvo užimtas ir sudegintas. Likę gyvi vietos gyventojai pabėgo į gretimus miestus. Miestas buvo taip nusiaubtas, kad metraštininkai jį lygino su [[Batijus|Batijaus]] innazija. Gaisre buvo sunaikinta senovinė cerkvė – Jeleco ėmimo į dangų vienuolynas – sugriuvo statinio skliautai ir sienos, o Jeleco-Černigovo Dievo Motinos ikona, vienuolyne saugota nuo [[XI amžius|XI a.]], buvo negrįžtamai prarasta. Hornostajus taip pat nesėkmingai mėgino išvežti ir sunkius Jeleco vienuolyno varpus. == Pasekmės == Po gaisro Černigovas daugiau nei 10 metų buvo tuščias. Gyventojai vėl kurtis praadėjo tik trečiojo dešimtmečio pradžioje.<ref>''Кулаковський П.'' [https://shron1.chtyvo.org.ua/Kulakovskyi_Petro/Chernihovo-Siverschyna_u_skpadi_Rechi_Pospolytoi_1618-1648.pdf? Чернігово-Сіверщина у скпаді Речі Посполитої (1618–1648)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240820201802/https://shron1.chtyvo.org.ua/Kulakovskyi_Petro/Chernihovo-Siverschyna_u_skpadi_Rechi_Pospolytoi_1618-1648.pdf |date=2024-08-20 }}:Наукове видання.-К: Темпора, 2006. – С. 250.</ref> Stačiatikių Išganytojo atsimainymo (ukr. ''Спасо-Преображенський собор'') ir šv. Boriso ir Glebo cerkves perėmė [[jėzuitai]] ir [[Dominikonų ordinas|dominikonai]]. Visai [[Severščina|Seversko žemei]] pagal 1618 m. [[Deulino paliaubos|Deulino paliaubas]] atitekus [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikai]], nauji miesto gyventojai kėlėsi iš vakarų ir pietų, iš ATR pavaldžių Rusios žemių.<ref>Шинаков Е. А. От Чернигова до Смоленска. Военная история юго-западного русского порубежья с древнейших времен до ХVII в. Центрполиграф, 2018</ref><ref>''Кулаковський П.'' [https://shron1.chtyvo.org.ua/Kulakovskyi_Petro/Chernihovo-Siverschyna_u_skpadi_Rechi_Pospolytoi_1618-1648.pdf? Чернігово-Сіверщина у скпаді Речі Посполитої (1618–1648)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240820201802/https://shron1.chtyvo.org.ua/Kulakovskyi_Petro/Chernihovo-Siverschyna_u_skpadi_Rechi_Pospolytoi_1618-1648.pdf |date=2024-08-20 }}:Наукове видання.-К: Темпора, 2006. – С. 262–272.</ref> ATR kontroliavo Černigovą iki 1648 m., kai [[Bogdanas Chmelnickis|Bohdano Chmelnickio]] [[Etmonatas|etmonato]] karų metu jį užėmė sukilę kazokai. 1654 m. miestą užėmė Rusija, jį kontroliavusi iki 1918 m. == Literatūra == * Очерки по истории города Чернигова (907–1907 гг.). Чернигов, 1908. С. 17. * Кондратьєв І. В. Чернігів: історія міста в історіях людей / – Чернігів: Видавець Лозовий В. М., 2017. – 114 с == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] tnfhgs9wzzoipbr5oanh8a9xdofw10v 0 669170 7856065 7678711 2026-06-14T07:24:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856065 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai| combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]] |combatant1=[[File:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |date=[[1609]] m. [[spalio 28]] d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]); <br> 1609 m. [[spalio 18]] d. (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) |strength1=Iki ~20 tūkst. |strength2=Iki ~25 tūkst. |partof=[[ATR-Rusijos karas (1605–1618)]] |commander1=[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Jonas Petras Sapiega]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Ruzynski.svg|18px]] [[Romanas Rožinskis]] |commander2=[[Michailas Skopinas-Šuiskis]]<br>[[File:COA_family_sv_De_la_Gardie.svg|18px]] [[Jakob de la Gardie]] |place=Bolšoje Karinskojės kaimas, [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]], dab. [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijos]] [[Vladimiro sritis]] |result=Lygiosios, strateginė Rusijos pergalė, ATR pajėgų atsitraukimas |conflict=Karinskojės lauko mūšis <br>Aleksandrovo slabados mūšis }} '''Karinskojės lauko mūšis''' (Aleksandrovo slabados mūšis, {{Ru|Битва на Каринском поле|битва под Александровской слободой}}) – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] pajėgų kautynės, [[ATR-Rusijos karas (1605–1618)|1609–1618 m. ATR ir Rusijos karo]] epizodas, viena 1609 m. Maskvos apsiausties dalių. Mūšyje, įvykusiame spalio 18 (28) d. prie Aleksandrovo slabados, [[Rusijos carystė|rusų]] kariuomenė, vadovaujama [[Michailas Skopinas-Šuiskis|Michailo Skopino-Šuiskio]], sumušė Lietuvos [[Etmonas|etmono]] [[Jonas Petras Sapiega|Jono Petro Sapiegos]] vadovaujamas pajėgas. Rusų šaltiniuose nurodoma, kad mūšyje dalyvavo apie 20 tūkst. ATR ir apie 25 tūkst. Rusijos karių,<ref name=":0" /> tačiau tai greičiausiai yra perdėti skaičiai, nuoroda į visą konkrečių karo vadų disponuotą kariuomenę. == Priešistorė == Ieškodamas pagalbos kovoje prieš ATR remiamą [[Dmitrijus Apsišaukėlis II|Dmitrijų Apsišaukėlį II]], 1609 m. vasario 28 d. [[Vyborgas|Vyborge]] M. Skopinas-Šuiskis savo brolio M. Šuiskio vardu sudarė sutartį su Švedijos karaliumi [[Karolis IX|Karoliu IX]], kuris mainais į Korelą (dab. [[Priozerskas|Prioziorskas]], [[Karelija]]) ir pažadą padėti Švedijai atsikariauti Livoniją suteikė 5 tūkst. pėstininkų ir 2 tūkst. raitelių pajėgas.<ref name=":1">{{Cite book|title=Скопин-Шуйский. (Жизнь замечательных людей)|last=Петрова|first=Н. Г.|location=Москва|publisher=Молодая Гвардия|isbn=978-5-235-03328-3|date=2010}}</ref> Balandžio 14 d. pagal šią sutartį į [[Didysis Naugardas|Didįjį Naugardą]] atvyko 12 tūkst. karių dydžio švedų korpusas, vadovaujamas maršalo Jakobo De la Gardi ({{sv|Jakob de la Gardie}}). Šis dalinys pagal sutartį buvo pavaldus Skopinui-Šuiskiui. Pastarasis iš Maskvos išvyko į šiaurę su 150 karių, turėdamas tikslą surinkti papildomas pajėgas kovai su Tušino lauke prie Maskvos stovyklą įsirengusiais Dmitrijaus Apsišaukėlio II rėmėjais. Skopinui-Šuiskiui šiaurinėje Rusijoje pavyko surinkti iki 25 tūkst. dydžio pajėgas, kurios pajudėjusios iš [[Kaliazinas|Kaliazino]], užėmė Pereslavlį Zaleskį ir rugsėjo 29 d. beveik be kovos užėmė strategiškai svarbią Aleksandrovo slabadą. Etmono Sapiegos palikta lenkų kuopa pasitraukė į pagrindinę ATR kariuomenės stovyklą, įsikūrusią prie apsiausto Sergijaus Trejybės vienuolyno. Užėmę buvusią karališkąją rezidenciją, Skopino-Šuiskio pajėgos pradėjo kelti tiesioginę grėsmę Sapiegos stovyklai.[[Vaizdas:Jan Piotr Sapieha.jpg|miniatiūra|Jonas Petras Sapiega]] Skopinas-Šuiskis Aleksandrovo slabadą pavertė laikina prieš ATR pajėgas kovojusių rusų baze, laukdamas, kol atvyks papildomos pajėgos: Fiodoro Šeremetevo būriai iš [[Astrachanė|Astrachanės]] ir Ivano Kurakino bei Boriso Lykovo-Obolenskio pulkai iš Maskvos. Numatydamas galimą Sapiegų puolimą, Skopinas-Šuiskis įsakė statyti lauko įtvirtinimus. Dar prieš atvykstant pagrindinėms pajėgoms į Aleksandrovo slabadą, jį užėmęs priešakinis Grigorijaus Valujevo būrys gavo nurodymus čia pastatyti fortą. Iš Aleksandrovo slabados Skopino-Šuiskio pajėgos surengė keletą kavalerijos išpuolių prieš Tušino stovyklą: spalio 1 (11) d. rusų būrys atakavo Dmitrovą, 2 (12) d. – rusų kavalerija pasirodė už 20 varstų nuo [[Sergijevo Lavros Trejybė|Sergijaus Trejybės vienuolyno]], sukeldama nerimą jį apgulusioms Sapiegos pajėgoms, spalio 6 (16) d. Skopino-Šuiskio pajėgoms pavyko pralaužti apgulties žiedą ir 300 rusų raitelių, vadovaujamų Davido Žerebcovo, sugebėjo įsiskverbti į apgultą vienuolyną taip sustiprindami jo gynėjų pajėgas. Nuolatinė nenuspėjama Skopino-Šuiskio kariaunos veikla ir laipsniškas jos stiprėjimas komplikavo Sapiegos padėtį. Siekdamas ją išspręsti jis nusprendė smogti prevencinį smūgį prieš Aleksandrovo slabadą. Kartu Sapiega buvo priverstas palikti nemažas pajėgas vienuolyno apsiausčiai palaikyti. Prie Sapiegos prisijungė etmonas Romanas Rožinskis iš Tušino su 2 tūkstančiais [[Husarai|husarų]], taip pat pulkininkas Stravinskis iš [[Suzdalė|Suzdalės]]. Bendras ATR kavalerijos skaičius siekė 10 tūkst., o kartu su pėstininkais – apie 20 tūkst. == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Miloradovichdefense.jpg|miniatiūra|Sergijaus Trejybės vienuolyno gynyba 1610 m. S. Miloradovičius (1851-1943)]] Spalio 18 (28) d. vykusiame nedideliame susirėmime netoli Karinskojės kaimo ATR pajėgos sumušė keletą Skopino-Šuiskio priešakinių šimtinių ir nustūmė jas į Aleksandrovo slabadą. Persekiodami rusų pajėgas ATR kavaleristai pamėgino atakuoti Aleksandrovo slabados pakraščiuose įrengtus lauko įtvirtinimus, tačiau susidūrę su rusų šaulių pasipriešinimu, buvo priversti atsitraukti. ATR kavalerijai atsitraukus, juos puolė persekioti rusų didikų ir [[Bojarinų vaikai|bojarinų vaikų]] (dvariškių) [[kavalerija]], padariusi ženklių nuostolių atsilikusiems nuo pagrindinių pajėgų ATR kariams. Sulaukusios ATR husarų kontratakos rusų pajėgos vėl atsitraukė už įtvirtinimų. Įnirtingi mūšiai prie Aleksandrovsko slabados tęsėsi visą dieną. J. P. Sapiegai nepavyko surengti stambesnio rusų įtvirtinimų puolimo. Vakare ATR kariuomenė atsitraukė prie Sergijaus Trejybės vienuolyno. Rožinskis grižo į Tušino stovyklą. == Pasekmės == [[Vaizdas:Скопин-Шуйский_и_послы_Ляпунова.jpg|kairėje|miniatiūra|225x225px| Skopinas-Šuiskis suplėšo Liapunovo pasiuntinių laišką, kviečiantį jį tapti caru. XIX a. graviūra]] Žinia apie pergalę prie Aleksandrovo slabados sukėlė džiūgavimą blokuotoje Maskvoje. Jaunojo vado autoritetas neišmatuojamai išaugo, jis tapo pagrindine bado ir nepriteklių kenčiančių miestiečių išsigelbėjimo viltimi. Kilus visuotinei entuziazmo bangai, [[Riazanė|Riazanės]] milicijos vadovas Prokofijus Liapunovas išsiuntė pasiuntinius į Aleksandrovo slabadą su laišku, kuriame prašė Skopino-Šuiskio užimti caro sostą vietoj nepopuliaraus Vasilijaus Šuiskio. Skopinas-Šuiskis suplėšė laišką, likdamas ištikimas savo ketvirtos eilės pusbroliui. Tačiau šis epizodas neaplenkė caro ir jo brolių, kurie, anot metraštininko, ėmė ''„turėti nuomonę“'' apie Skopiną-Šuiskį, jausti jam pavydą ir įtarumą.<ref name=":0">Соловьёв, С. М. История России с древнейших времён. Том 8. Глава 6. Окончание царствования Василия Иоанновича Шуйского. Москва. 1896.</ref> 1610 m. balandžio 8 d. jis netikėtai mirė išgėręs vyno taurę, kurią jam padavė Dmitrijaus Šuiskio žmona Jekaterina ([[Opričnina|opričninos]] vado [[Maliuta Skuratovas|Maliutos Skuratovo]] duktė).<ref name=":1" /><ref>''Абрамович Г. В.'' Князья Шуйские и российский трон. – Л.: Изд-во ЛГУ, 1991. – 192 с. – <nowiki>ISBN 5-288-00605-9</nowiki>.</ref> Kariniu požiūriu pergalė Karinskojės lauke atvėrė Skopinui-Šuiskiui galimybę atakuoti Sergijaus Trejybės vienuolyną apsupusias ATR pajėgas. == Literatūra == * ''Каргалов В. В.'' Московские воеводы XVI–XVII вв. – М.: ООО "ТИД «Русское слово—РС», 2002 – С. 125–128 * ''Петрова Н. Г.'' Скопин-Шуйский. – Москва: Молодая Гвардия, 2010. – 315 с. – (Жизнь замечательных людей). – 3000 экз. – <nowiki>ISBN 978-5-235-03328-3</nowiki>. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] jzqdhlgcoctmj4hfm07xqt1aep8utn3 0 669423 7856061 7678710 2026-06-14T07:22:29Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856061 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valmieros apgultis|date=[[1601]] m. [[spalio 18]] d. - [[gruodžio 18]] d.|place=[[Valmiera]], [[Livonija]] (dab. [[Latvija]])|combatant1=[[File:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos karalystė]]|image=[[Vaizdas:Jan_Zamoyski_Hetman.jpg|250px]]|caption=Etmonas Janas Zamoiskis|commander1=[[Vaizdas:Jelita_herb.svg|18px]] [[Janas Zamoiskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Farensbach.svg|18px]] [[Jürgen von Fahrensbach|Jurgenas Farensbachas]]|commander2=[[File:Friherrliga_gyllenhielm.001.kb_a.jpg|18px]] [[Carl Carlsson Gyllenhielm|Karlas Gylenhelmas]]<br>[[File:COA_family_sv_De_la_Gardie.svg|18px]] [[Jacob De la Gardie|Jakobas Delagardija]]|strength2=~1 tūkst.|strength1=15 tūkst. <br>50 [[patranka|patrankų]]|result=ATR pergalė|casualties2=Iki 480 karių }} '''Valmieros apgultis''' ({{Pl|Oblężenie Wolmaru}}, {{Sv|Belägringen av Wolmar}}) – [[1601]] m. [[spalio 18]]–[[gruodžio 18]] d. vykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedijos karalystė|Švedijos karalystės]] kariuomenių ginkluotųjų pajėgų susirėmimas, vienas [[ATR–Švedijos karas (1600–1611)|1600–1611 m. ATR-Švedijos karo]] mūšių. [[Sąrašas:Karūnos didieji etmonai|Karūnos (Lenkijos) didysis etmonas]] [[Janas Zamoiskis]] į [[Livonija|Livoniją]] įsiveržė su 15 tūkst. karių ir 50 pabūklų (įskaitant sunkiuosius apsiausties pabūklus – [[Kolubrina|kolubrinas]]) pajėgomis. Priešingai jo pajėgose tarnavusio [[Livonija|Livonijos]] didiko [[Jurgenas Farensbachas|Jurgeno Farensbacho]] patarimui, Zamoiskis neketino greitai žygiuoti į šiaurę aplenkiant švedų užimtas pilis su tikslu sunaikinti pagrindines Švedijos pajėgas, tačiau nusprendė surengti sistemingą kampaniją ir užgrobti Livonijos ir Estijos tvirtoves. Vienu pirmųjų jo tikslų tapo [[Valmiera]], kurią gynė tūkstantis pėstininkų. Gynybai vadovavo Karlas Gylenhelmas ({{Sv|Carl Carlsson Gyllenhielm}}) ir ir iš Estijos kilęs Jakobas Delagardija ({{Sv|Jacob Pontusson De la Gardie}}). Miestą juosė daugiau nei metro storio siena ir gilus griovys. Papildomų kliūčių apgulėjams sudarė ant kalno pastatytos pilies papėdėje tekėjęs upelis ir tvenkinys. [[Stanislovas Žolkievskis|Stanislovo Žolkievskio]] vadovaujamos karūnos kariuomenės priešakinės sargybos pulkai tvirtovę pasiekė spalio 18 d. Likusi kariuomenės dalis su Janu Zamoiskiu ir karaliumi [[Zigmantas Vaza|Žygimantu III Vaza]] atvyko po kelių dienų. Pirmąjį mėnesį ATR kariuomenė apsiribojo pilies blokavimu ir stovyklos įsirengimu. Rimti apgulties veiksmai prasidėjo tik karaliui išvykus į [[Vilnius|Vilnių]] [[Gruodžio 5|(gruodžio 5]] d.). Gruodžio 8 dieną artilerija pradėjo reguliarų tvirtovės sienų apšaudymą. Gruodžio 18 d. Zamoiskis, nusprendęs, kad bombardavimas pakankamai apgriovė miesto sienas, davė įsakymą pulti. Pats vadas asmeniškai dalyvavo puolime. Į Valmierą įžengus ATR kariams švedai pasitraukė į pilį ir netrukus paprašė pasidavimo sąlygų. Zamoiskis leido eiliniams kariams laisvai išvykti iš miesto su vienintele sąlyga – prisiekti, kad jie su ATR nebekariaus. Kitą dieną, gruodžio 19 d., likę švedų kariai (519 žmonių) paliko Valmierą. Švedų pajėgų vadai – Gylenhelmas, de la Gardie ir kiti [[Karininkas|karininkai]] pateko į nelaisvę. == Bibliografija == * LeszekL. Podhorodecki LeszekL., Rapier i koncerz, Warszawa: „Książka i Wiedza”, 1985, ISBN 83-05-11452-X, OCLC 176976102. * LeszekL. Podhorodecki LeszekL., Stanisław Żółkiewski, Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1988, ISBN 83-205-4082-8, OCLC 830085141.   [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] agiw6qay217hfmkdzw813w1rprlidh5 0 670320 7855707 7709416 2026-06-13T15:24:54Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855707 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Sokalo mūšis|place=[[Sokalas]], [[Belzo vaivadija]], [[Lenkijos karalystė]] (dab. [[Lvovo sritis]], [[Ukraina]])|partof=Krymo totorių antpuoliai|image=[[File:Bitwa pod Sokalem.jpg|250px]]|caption=Sokalo mūšis|date=[[1519]] m. [[rugpjūčio 2]] d.|result=Krymo totorių pergalė|combatant1=[[File:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] <br> [[File:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|combatant2=[[File:Flag_of_the_Crimean_Khanate_(15th_century).svg|18px]] [[Krymo chanatas]]|commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Ostrogski.svg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lewart.svg|18px]] [[Mikalojus Firlejus]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Ogończyk.svg|18px]] [[Stanislavas Chodeckis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Pilawa.svg|18px]] [[Martinas Kameneckis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Pogoń_Litewska_Książęca.svg|18px]] kunigaikščiai Koreckiai (Vasilijus, Levas ir Aleksandras)|commander2=Bogatyr Girėjus (chano sūnus)|strength1=~7 tūkst.|strength2=~20-40 tūkst.|casualties1=~1,2 tūkst.|casualties2=nežinoma}} '''Sokalio mūšis''' ({{Pl|Bitwa pod Sokalem}}) – [[1519]] metų [[rugpjūčio 2]] dieną įvykęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos Karalystės]] kariuomenės, vadovaujamos [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiojo etmono]] kunigaikščio [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]], mūšis su [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] kariuomene, vadovaujama [[Astrachanės chanatas|Astrachanės chano]] Bogatyr-Girėjaus. Mūšis baigėsi Krymo totorių pergale. == Mūšio eiga == 1519 m. liepos mėn. apie 40 tūkst Krymo totorių pajėgos persikėlė per [[Vakarinis Bugas|Vakarinio Bugo upę]] ir pradėjo plėšikauti [[Podolė|Podolės]] [[Rusios vaivadija|Rusios]], [[Belzo vaivadija|Belzo]] ir [[Liublino vaivadija (1474–1795)|Liublino]] vaivadijose. Krašto gynybai Lietuvos etmonas Konstantinas Ostrogiškis subūrė Podilės ir [[Galicijos kunigaikštystė|Galicijos]] bajorų kariauną. Jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos įkūrė stovyklą prie [[Pietinis Bugas|Pietinio Bugo]] upės, netoli Sokalo miesto.<ref>Cherkas Boris, p. 125</ref> Lenkijos-Lietuvos kariuomenėje buvo apie 7 tūkst. vyrų.<ref name=":0">Dariusz Milewski, p. 138</ref> Matydamas Krymo pajėgų skaitinį pranašumą, Ostrogskis pasiūlė nesivelti atvirą mūšį, o primesti jiems kovos sąlygas užpuolant juos naktį arba atakuoti per upę besikeliančią, grobiu apsikrovsią vilkstinę.<ref>Cherkas Boris, p. 125</ref> Lenkų karo vadai atsisakė klausiyti Ostrogiškio patarimo, pavadinę jį neryžtingu ir pasisakė už atvirą kovą. Ostrogiškis, neturėdamas galimybės įtikinti oponentų savo planu, pasiūlė bent nesikelti per upę, o išnaudoti tvirtintos sąjungininkų stovyklos privalumais ir laukti artėjusių 600 moldavų karių pastiprinimo. Nepavykus susitarti dėl taktikos Lenkijos kariuomenės vadai nusprendė pulti, nelaukdami pastiprinimo.<ref>Cherkas Boris, p. 125-6</ref><ref>Dariusz Milewski, p. 138</ref> Rugpjūčio 2 d. Lenkijos pajėgos iškėlę savo vėliavas ir pradėjo keltis per Bugo upę ir ataktuoti Krymo totorių rikiuotę. Krymo totoriai panaudojo savo įprastą taktiką: apsimetė atsitraukiantys ir įviliojo lenkų kavaleriją į Sokalo apylinkėse paspęstą pasalą. Lenkams pasiekus kaimą, jie buvo apšaudyti strėlėmis, kas privertė lenkus trauktis atgal prie upės. Ostrogiškis, matydamas besiklostančią situaciją, asmeniškai vadovavo apie tūkstančio kavaleristų atakai prieš totorių flangą, taip siekdamas pridengti kariuomenės užnugarį. Tai kiek pagerino padėtį, tačiau gausesnių totorių pajėgų spaudžiamiems lenkams vis vien teko trauktis į dešinįjį Bugo upės krantą, patiriant didelių nuostolių. Mūšyje ATR kariuomenė prarado daug riterių, taip pat žuvo kunigaikščiai Koreckiai (Vasilijus, Levas ir Aleksandras), viso – apie 1200 karių;<ref>Cherkas Boris, p. 126</ref> net ir pats Ostrogiškis vos spėjo prasiveržti iš Krymo totorių apsupties.<ref>Cherkas Boris, p. 126</ref><ref>Dariusz Milewski, p. 138</ref> Totorių skaičius skirtinguose šaltiniuose nurodomas skirtingai – nuo 17-18<ref>Podhorodecki, Leszek, „Chanat Krymski i jego stosunki z Polską w XV–XVIII w.”, 1987, p. 93-94</ref> iki 40<ref name=":0" /> tūkst. Abu vertinimai gali būti teisingi – bendras totorių kariuomenės dydis galėjo siekti iki 40 tūkst., o mūšyje galėjo dalyvauti iki 20 tūkst. karių pajėgos. Priešingai, nei ankstesnių totorių išpuolių atveju, kai Krymo chanas atsiribodavo nuo tokių savo pavaldinių veiksmų (pvz. kaip [[Lopušnos mūšis|mūšio prie Lopušnos]] atveju), šiuo atveju Mechmedas Girėjus pripažino, kad savo iniciatyva nutraukė su karalium [[Žygimantas Senasis|Žygimantu]] sudarytą taikos sutartį. Savo veiksmus jis teisino nuostoliais, kuriuos jo valdos patyrė nuo [[Kazokai|kazokų]] išpuolių, pasiekdavusių net [[Očakivas|Očakovą]]. Mainais į taikos atkūrimą jis pareikalavo duoklės (dovanų), už tai pasi8lydamas savo pagalbą LDK [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|kare su Maskvos didžiąja kunigaikštyste]]. == Šaltiniai == * ''Borawski, Piotr.'' Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej. – Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986. <nowiki>ISBN 83-205-3747-9</nowiki>. – p. 80-83. * Cherkas Boris (2006), Ukraine in the political relations of the Grand Duchy of Lithuania with the Crimean Khanate (1515–1540). [https://shron1.chtyvo.org.ua/Cherkas_Borys/Ukraina_v_politychnykh_vidnosynakh_Velykoho_kniazivstva_Lytovskoho_z_Krymskym_khanatom_1515-1540.pdf] * Milewski, Dariusz , Konstanty Ostrogski as an Opponent of the Tatars in the Eyes of Polish Historians of the 16th Century. [http://www.atlas.usv.ro/www/codru_net/CC25/1/PDF/ostrogorski.pdf] * ''Podhorodecki, Leszek.'' Chanat Krymski i jego stosunki z Polską w XV–XVIII w. – Warszawa, 1987. <nowiki>ISBN 83-05-11618-2</nowiki>. – p. 85-86. * Mała Encyklopedia Wojskowa, 1967, Wydanie I * Podhorodecki, Leszek, „Chanat Krymski i jego stosunki z Polską w XV–XVIII w.”, 1987, p. 93-94, <nowiki>ISBN 83-05-11618-2</nowiki>. == Nuorodos == {{išn}} [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] qe1viu7eeczs515iw4r2wuook4ex6wp 0 671426 7856002 7837364 2026-06-14T03:47:41Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Elektrum-logotipas-2026.png, kurią naudotojas Krd pašalino Commons projekte 7856002 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė|pavadinimas=Elektrum Lietuva|forma=[[UAB]]|Pramonė=[[Energetika]]|Įkurta=[[2008]] m.|vieta_miestas=Lvivo g. 21A [[Vilnius]]|vieta_šalis=<br />{{LTUv}}|Vadovas=Direktorė: Neringa Petrauskienė|pelnas=Grynasis pelnas - 1457994 € <small>(2024)</small>|tinklalapis=https://www.elektrum.lt/lt/namams|Darbuotojų=218 <small>(2025-08-24)</small>|logotipas= }} {{tvarkyti}} „'''Elektrum Lietuva'''“ didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „[[Latvenergo]]“ grupės įmonė, teikianti energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. „Latvenergo“ pagaminamos elektros energijos yra iš [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančių išteklių]]<ref>[https://nasdaqbaltic.com/market/upload/reports/elek/2024_ar_en_eur_con_ias.pdf Latvenergo Group Consolidated and Latvenergo AS Annual Report] ''Nasdaq Baltic. Nuoroda tikrinta 2025-08-27.''</ref>, daugiausiai [[Vanduo|vandens]]. Grupės klientų skaičius [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse]] perkopė 845 tūkst., o elektros gamybos pajėgumai siekia 3,531 GWh. <ref>{{Cite web|url=https://www.gulfoilandgas.com/webpro1/main/mainnews.asp?id=1028135|title=Elektrum Lietuva Continues the Development of Solar Energy|website=Gulf Oil and Gas|access-date=2024-10-21}}</ref> 2026 m. „Elektrum Lietuva“ atnaujino savo prekės ženklą ir vizualinę tapatybę, naujojoje komunikacijoje pradėdama naudoti gintaro simbolį.^{[https://www.elektrum.lt/lt/namams/naujienos/naujienos/elektrum-lietuva-atnaujina-prekes-zenkla-naujoje-tapatybeje-gintaro-simbolis]} == Veikla == '''Elektros gamyba.''' Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ nuo 2008-ųjų metų. Bendrovė gamina žaliąją elektrą savo saulės ir vėjo parkuose – šiuo metu veikiančių ir dar vystomų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW<ref>[https://www.alfa.lt/verslas/energetika/elektrum-lietuva-i-atsinaujinanciuju-istekliu-energetikos-projektus-pernai-investavo-beveik-108-mln-euru/-40347912/?imz_s=6dl1v6ahs0jgiqgpcqm36m2mj5 „Elektrum Lietuva“ į atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus pernai investavo beveik 108 mln. eurų] ''Alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-27''</ref>. '''Elektros tiekimas.''' Šiuo metu „Elektrum Lietuva“ tiekia [[Elektra|elektrą]] gyventojams ir verslui. Klientų portfelis –daugiau nei 12 tūkst. įmonių ir 236 tūkst. [[Namų ūkis|namų ūkių]]. '''Viešo elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra.''' „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą [[Elektromobilis|elektromobilių]] įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 330 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1100<ref>[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/autorinka/elektrum-lietuva-plecia-elektromobiliu-ikrovimo-tinkla-bendradarbiaus-su-viada-ir-baltic-petroleum-1636-2503992 „Elektrum Lietuva“ plečia elektromobilių įkrovimo tinklą, bendradarbiaus su „Viada“ ir „Baltic Petroleum“] ''15min.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-27.''</ref>. Iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje planuoja įrengti 300 įkrovos prieigų. '''<ref>{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/verslas/transportas/elektrum-lietuva-ples-elektromobiliu-ikrovimo-tinkla-investicijos-sieks-9-mln-euru-96224869|title=„Elektrum Lietuva“ plės elektromobilių įkrovimo tinklą – investicijos sieks 9 mln. eurų|website=[[Delfi]]|access-date=2024-10-21}}</ref>''' '''Investicijos Lietuvoje.''' Nuo veiklos pradžios, „Elektrum Lietuva“ į elektros gamybos ir susijusią [[Infrastruktūra|infrastruktūrą]] investavo daugiau kaip 150 mln. eurų ir sukūrė per 200 darbo vietų.'''<ref>{{Cite web|url=https://www.elektrum.lt/lt/namams/apie-mus|title=Apie mus - Elektrum Lietuva|website=Elektrum|access-date=2025-08-27}}</ref>''' [[Bendrovė]] yra įrengusi šešis saulės parkus (29,7 MW). Šiuo metu vystomų naujų saulės ir [[Vėjo jėgainių parkas|vėjo parkų]] bendra galia sieks beveik 500 MW, tai – 282 MW galios saulės parkai <ref>{{Cite web|url=https://jp.lt/elektrum-lietuva-pradeda-dar-triju-saules-parku-statybas/|title=„Elektrum Lietuva“ pradeda dar trijų saulės parkų statybas|website=JP|access-date=2024-10-21}}</ref> ir 183 MW galios vėjo parkai. <ref>{{Cite web|url=https://www.em.gov.lv/lv/jaunums/latvenergo-nosledz-verienigako-darijumu-par-veja-parka-izbuvi-lietuva|title=Latvenergo noslēdz vērienīgāko darījumu par vēja parka izbūvi Lietuvā|website=Latvijas Republikas Ekonomikas ministrija|access-date=2024-10-21}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Latvenergo]] == Šaltiniai == <references /> [[Kategorija:Lietuvos energetikos bendrovės]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] a3pqa40o43na4k0m6bnp4ji8gpfj3bd 0 674275 7856049 7454995 2026-06-14T06:43:44Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7856049 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Dāvis Bertāns|image=[[Vaizdas:Wizards_Davis_Bertans.jpg|220px]] |cityofbirth=[[Valmiera]]|dateofbirth={{Gimimo data|1992|11|12}}|countryofbirth=[[Latvija]]| height=2,08 m|weight=102 kg |nickname=Latvian Laser |currentclub=[[Dubai BC|Dubajaus „Dubai“]] |clubnumber=8 |position=[[Sunkusis kraštas|SK]] / [[Lengvasis kraštas|LK]] |nba=42|nbayear=2011|nbateam=[[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] |years=2008–2010<br />2009<br />2009<br />2010<br />2010–2012<br />2012–2014<br />2014–2016<br />2016–2019<br />2016–2017<br />2019–2022<br />2022–2023<br />2023–2024<br />2024<br />2024– |clubs=Rygos „BAA“<br />→[[Rygos ASK|Rygos „ASK“]]<br />→Rygos „Keizarmezs“<br />[[Rygos Barons|Rygos „Barons“]]<br />[[Liublianos Olimpija|Liublianos „Olimpija“]]<br />[[Belgrado Partizan (krepšinio klubas)|Belgrado „Partizan“]]<br />[[Vitorijos Baskonia|Vitorijos „Baskonia“]]<br />[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]<br />→[[Ostino Spurs|Ostino „Spurs“]]<br />[[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]]<br />[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br />[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]<br />[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]<br />[[Dubai BC|Dubajaus „Dubai“]] |nationalteam={{krep|LAT|1}} |pointsaverage= |nationalyears=2011– |nationalpoints= }} '''Davis Bertanis''' ({{lv|Dāvis Bertāns}}, g. [[1992]] m. [[lapkričio 12]] d.) – [[Latvija|Latvijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Adrijos krepšinio lyga|ABA]] lygoje besivaržančioje [[Dubai BC|Dubajaus „Dubai“]] komandoje. [[2011 m. NBA naujokų birža|2011 m. NBA naujokų biržoje]] [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] jį pasirinko 42-uoju šaukimu, tačiau iš karto jį išmainė į [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]].<ref>http://www.nba.com/spurs/news/spurs-obtain-draft-rights-kawhi-leonard</ref> == Nacionalinė rinktinė == Davis Bertanis atstovavo Latvijos jaunimo krepšinio rinktinei 2010 m. Europos jaunimo iki 18 metų krepšinio čempionate, kuriame komanda iškovojo bronzą. [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos vyrų krepšinio rinktinei]] atstovavo [[2011 m. Europos krepšinio čempionatas|2011]] ir [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|2017]] m. Europos krepšinio čempionatuose bei [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]], kuriame debiutuojanti Latvijos rinktinė iškovojo penktąją vietą. == Asmeninis gyvenimas == Bertanio vyresnysis brolis ir tėtis – taip pat krepšininkai. Brolis [[Dairis Bertāns|Dairis]] rungtyniavo [[National Basketball Association|NBA]] bei atstovavo [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos vyrų krepšinio rinktinei]], o tėvas Dainis šiuo metu yra jaunimo treneris. Jaunystėje padėdamas tėčiui elektriniu pjūklu pjaustyti malkas, jis nusipjovė dalį dešinės rankos [[Bevardis (pirštas)|bevardžio]] piršto.<ref>https://www.mysanantonio.com/sports/spurs/article/Spurs-Bertans-ignores-childhood-issue-that-10894354.php</ref> == Pasiekimai == * 3× [[Serbijos krepšinio lyga|Serbijos krepšinio lygos]] čempionas (2012–2014 m.) * [[Koračo taurė (Serbijos krepšinio taurė)|Serbijos krepšinio taurės]] čempionas (2012 m.) * [[Adrijos krepšinio lyga|Adrijos krepšinio lygos]] čempionas (2013, 2026 m.) * 3× [[Slovėnijos krepšinio taurė|Slovėnijos krepšinio taurės]] čempionas (2010–2012 m.) == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Bertāns, Dāvis}} [[Kategorija:Latvijos krepšininkai]] kdjumuqttougozml7zisudj1qzavsn0 0 674778 7856106 7694230 2026-06-14T07:48:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856106 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|combatant1=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag of the Cossack Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas|Kazokų etmonatas]]|result=ATR pajėgų pergalė|date=[[1654]] m. [[rugpjūčio 29]] - [[lapkričio 26]] d.|place=[[Bychavas|Senasis Bychavas]], [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]], (dab. [[Baltarusijos Respublika|Baltarusijos Respublikos]] [[Mogiliavo sritis]])|strength1=apie 4 tūkst. karių, 30 patrankų<ref>Bobiatynski K. Od Smolenska do Wilna. Warszawa, 2006</ref>|strength2=8 - 12 tūkst. karių|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]] |commander2=[[Ivanas Zolotarenka]]|commander1=Nežinomas|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko |conflict=Senojo Bychavo apsiaustis }} '''Senojo Bychavo apsiaustis''' – pirmoji Zaporožės kazokų surengta Abiejų Tautų Respublikai priklausiusios [[Bychavas|Senojo Bychavo]] tvirtovės apsiaustis, vienas [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654—1667 m. ATR-Rusijos karo]] mūšių. == Priešistorė == [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654—1667 m. ATR-Rusijos karo]] pradiniame etape [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] pajėgos surengė plataus masto invaziją į Lietuvą. Į pagalbą Rusijos pajėgoms Kazokų vadas Bogdanas Chmelnickis pasiuntė Ivano Zolotarenkos vadovaujamą kazokų korpusą (iki 20 tūkst. karių). Jį sudarė Nežino, Černihivo ir Starodubo pulkai.<ref name=":0">Мальцев А. Н. Россия и Белоруссия в середине XVII века. М.: МГУ, 1974</ref><ref>Ткачоў М. (2007). ''Быхава абарона 1654—56 // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т. 1'' (be/ru) . Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. с. 357–358.</ref> Pradžioje užpuolikai ketino susijungti su Smolenską puolusiomis pagrindinėmis rusų pajėgomis, tačiau I. Zolotarenko, gavęs B. Chmelnickio sutikimą, pradėjo veikti savarankiškai dabartinės pietryčių Baltarusijos teritorijoje. Kazokų pajėgos užėmė [[Rečyca|Rečycą]], [[Žlobinas|Zlobiną]], [[Strešynas|Strešyną]], [[Rahačovas|Rohačovą]], po du mėnesius trukusios apsiausties – [[Gomelis|Gomelį]], [[Čačerskas|Cačerską]], [[Slauharadas|Propoiską (Slauharadą)]] ir Naująjį Bychavą.<ref>[https://archives.gov.ru/library/getmany-1/files/assets/basic-html/page-45.html# Переписка гетманов Левобережной Украины с Москвой и Санкт-Петербургом. 1654–1764]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} гг.: сборник документов. ''archives.gov.ru''</ref> Paskutine tvirtove, neleidusia kazokams įsitvirtinti Dniepro aukštupyje liko Senasis Bychovas. Kazokų pajėgos jį pasiekė ir apsiautė 1654 m. rugsėjo mėn. Nesiryždamas šturmui Zolatarenka mėgino įkalbėti miestiečius pasiduoti. Bychavo gyventojai neatsakė į Zolaterenkos „žavius ​​laiškus“, siųstus miestui caro vardu. Viena iš atkaklaus miestiečių pasipriešinimo priežasčių buvo Zolatorenkos baimė (dauguma miestiečių juo netikėjo). Antroji priežastis buvo informacija apie tragišką kaimyninių miestų gyventojų likimą: „būtent Šklovas, Kopysius ir kiti miestai <…> yra pavergti, apiplėšti <jų gyventojai> paimti į nelaisvę ir išvežti į Maskvą“. Rugpjūčio 29 d. datuotame laiške carui Zolatatorenka prašė caro „ugnies patrankos ir ugnies kamuolių, kad galėtume su miestu padegti tuos mūsų [[Stačiatikybė|stačiatikių]] krikščionių tikėjimo naikintojus, nes miestas medinis, o namai dideli ir tankiai pastatyti“.<ref name=":1">Bobiatynski K. Od Smolenska do Wilna. Warszawa, 2006</ref><ref>[[:be:Энцыклапедыя_гісторыі_Беларусі|Энцыклапедыя гісторыі Беларусі]]. У 6 т. Т. 2: Беліцк – Гімн / Рэдкал.: Б. І. Сачанка (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн. : БелЭн, 1994. – 537 с. – 20 000 экз. – <nowiki>ISBN 5-85700-142-0</nowiki>.</ref> == Tvirtovės būklė apsiausties išvakarėse == Senasis Bychovas buvo asmeninė LDK kanclerio [[Leonas Sapiega|Leono Sapiegos]] valda. Priešingai nei dauguma ATR valdovo tvirtovių, jis buvo gerai įtvirtintas ir aprūpintas. Miestas buvo apsuptas 7-8 m. aukščio ir iki 30 m. (prie žemės) pločio žemės pylimais, susitirpintais 11 [[Bastioninė pilis|bastionų ir ravelinų]]. Mieste buvo tik treji vartai. Iš rytų pusės prieigas prie miesto dengė [[Dniepras|Dniepro upė]] ir akmeninė pilis (plotas 77 x 100 m.). Tvirtovė turėjo pakankamas amunicijos ir maisto atsargas daugiau nei metų apsiausčiai. Įgulą sudarė 600 samdomų pėstininkų, 200 [[Haidukas|haidukų]], 100 [[Dragūnai|dragūnų]], apie 300 bajorų, 1000 [[Jėgeriai|jėgerių]] ir apie 2000 ginkluotų miestiečių. Šios pajėgos buvo suskirstytos į 21 [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]] ir vieną [[Kuopa|kuopą]]. Artilerijos pajėgas sudarė 4 sunkiosios ir 26 lauko [[patrankos]]. == Apsiausties eiga == Miestą pasiekęs Zolotarenko korpusas buvo maždaug pusės pradinio dydžio. Dalį pajėgų jis neteko porą mėnesių trukusiuose mūšiuose, dalis jau buvo grįžusi į Ukrainą, dalis buvo įsitvirtinusi užimtoje Lietuvos teritorijoje. Kazokai neturėjo ženklesnės artilerijos – net ir žygio pradžioje jų pajėgose buvo tik 7 lauko patrankos. Pasiekę Bychovą kazokai nemėgino jo šturmuoti, o pasirengė ilgalaikei apsiausčiai. Mieste įsitvirtinusios LDK pajėgos rengė dažnus išpuolius. Didžiausio jų metu, spalio 2 d. gynėjai įsiveržė į kazokų stovyklą, sugriovė įtvirtinimus, užgrobė tris patrankas.<ref name=":1" /><ref>Michał Heller, Aleksander Niekricz, [https://dx.doi.org/10.12775/hip.2016.034 Utopia u władzy. Historia Związku Sowieckiego, Vol. 1: Od narodzin do wielkości], Warszawa 2016, pp. 535; Vol. 2: Od potęgi do upadku, Warszawa 2016, pp. 723. ''Historia i Polityka''. doi:10.12775/hip.2016.034. ISSN 2391-7652.</ref> Nepaisant trumpalaikės sėkmės, gynėjams nepavyko sumušti gerokai didesnių užpuolikų pajėgų, kurios lapkričio pabaigoje vis dar siekė 6-8 tūkst. karių.<ref name=":0" /> Artėjant žiemai ir sklindant gandams apie rengiamą LDK kontrpuolimą lapkričio pabaigoje Zolotarenka nusprendė nutraukti apsiaustį ir atsitraukti į Naująjį Bychovą. [[Etmonas|Etmonų]] [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] ir [[Vincentas Korvinas-Gosevskis|Vincento Korvino-Gosevskio]] vadovaujamos LDK pajėgos į pagalbą Senojo Bychavo [[Įgula (fortifikacija)|įgulai]] atvyko tik 1655 m. sausio 10 d.<ref name=":2">Конрад Бабятыньскі. А[https://web.archive.org/web/20190820131630/http://www.belhistory.eu/konrad-babyatynski-adnosiny-zhyxaro%D1%9E-vkl-da-masko%D1%9Eskaga-vojska-%D1%9E-1654%E2%80%931655-g/ дносіны жыхароў ВКЛ да маскоўскага войска ў 1654–1655 г.] | Беларускі Гістарычны Агляд. ''www.belhistory.eu''</ref> == Reikšmė == Kazokų nesėkmė prie Senojo Bychavo apsunkino Maskvos ir kazokų pajėgų veiksmus. Nepavykus užimti Senojo Bychavo rusams ir kazokams nepavyko įsitvirtinti Dniepro pakrantėje ir sujungti dabartinėse Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje buvusių karo veiksmų teatrų. Jau kitais metais LDK šią tvirtovę išnaudojo kontrpuolimo organizavimui. Nutraukus apgultį, Senąjį Bychavą paliko daug didikų ir miestiečių, jo gynėjų sumažėjo.<ref name=":2" /> Tuo naudodamasis Zolotarenko 1655 m. gegužę [[Senojo Bychavo apgultis (1655)|vėl apgulė miestą]], tačiau ir šis bandymas po ilgos apsiausties baigėsi be rezultatų. Rusams Senąjį Bychavą paimti [[Senojo Bychavo apgultis (1659)|pavyko tik 1659 m]]. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] ai0upwxeddaqxfr5u7zz8weiump1kaj 0 676445 7855999 7745869 2026-06-14T02:39:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7855999 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Bikėnų tiltas | paveiksliukas = Salako sen., Lithuania - panoramio (12).jpg | antraštė = Tiltas ganėtinai žemas | vieta = [[Bikėnai (Zarasai)|Bikėnai]], [[Zarasų rajonas|Zarasų raj.]] | pastatytas = ? | renovuotas = 2015 m. |locmap = Zarasų rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.630003 |long= 26.074908 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 28,42 m | plotis = 12,5 m | aukštis = | konstrukcija = [[sijinis tiltas]] | kerta = [[Šventoji|Šventąją]] | medžiagos = [[gelžbetonis]] }} '''Bikėnų tiltas''' – kelių tiltas, nutiestas per [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Antalieptės marios|Antalieptės marių]] santaką, stovintis [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], [[Salako seniūnija|Salako seniūnijoje]], [[Bikėnai (Zarasai)|Bikėnų]] kaime, kelyje {{KK179}}, 3,5 km į pietus nuo Degučių, 6,5 km į šiaurės vakarus nuo [[Salakas|Salako]]. Prie tilto kelias veda paaukštintu pylimu. Ties Bikėnais prasideda [[Antalieptės marios|Antalieptės marių]] patvanka.<ref>[[Juozas Obelienius]]. [http://www.paupiobaidares.lt/upe-sventoji/ Upė Šventoji. Lietuvos TSR vandens turistų keliai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250131222019/http://www.paupiobaidares.lt/upe-sventoji/ |date=2025-01-31 }} ''upese.lt''</ref> Vakarų pusėje nuo tilto plyti tvenkinys, dešinėje – Šventosios senoji vaga su užutekiu, kur įsikūrusi vandens turistų stovyklavietė.<ref>[https://maps.lt/short/d0898768 Bikėnų tiltas žemėlapyje] ''[[maps.lt]]''</ref><ref>[https://maps.app.goo.gl/aa8doeYEVSVs9rXG6 Bikėnų tiltas] ''[[Google Street View]]''</ref> [[Vaizdas:Salako sen., Lithuania - panoramio (26).jpg|miniatiūra|220px|left|Vaizdas į tiltą nuo stovyklavietės]] 2015 m. Bikėnų tiltas per Šventąją buvo rekonstruotas: pakeistos kraštinės sijos ir pakloto konstrukcijos.<ref>[https://vialietuva.lt/wp-content/uploads/2021/08/veiklos_ataskaita_2015.pdf Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 metų veiklos ataskaita] ''vialietuva.lt'' 2016-02-01, Nr. 6-72, p. 14</ref> Tilto ilgis – 28,42 m, plotis – 12,5 m.<ref>[https://bi.kontraktai.eu/vykdomi-pirkimai/tilto-per-sventaja-valstybines-reiksmes-krasto-kelio-nr-179-dusetosdeguciaidukstas-2013-km-rekon/540BD43F-3357-4627-B91C-A3C8D980F11D/0/ Tilto per Šventąją valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas 20,13 km rekonstravimas (Pirkimo Nr. 159566)] 2015-01-28</ref> Tiltas dviejų eismo juostų, su abiem šalitilčiais, vienos angos. Statinio [[perdanga]] skrspjūvyje dviejų dalių, atremta į kolonines [[atrama]]s. Vakarų pusėje ji monolitinė briaunotoji plokštė, kurią sudaro dvi išilginės kintamo aukščio [[sija|sijos]] su [[gembė]]mis galuose, sustiprintos skersinėmis sijomis. Rytų pusėje, nuo stovyklavietės, po kelio renovacijos perdanga išplatinta, padėjus atskiras lygias sijas, atremtas į kintamo aukščio [[rygelis|rygelius]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-181531842 Zarasų krašto muziejus. Bikėnų tilto statybos, ~1960 m.] ''epaveldas.lt'' {{artimiausi tiltai|per Šventąją|Tiltas [[Tiltiškės]]e|[[Antalieptės tvenkinio tiltas]]}} [[Kategorija:Zarasų rajono tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Šventąją]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] 3a6k2cot34zxwo0byu0hg4iyj7g2ds1 0 676501 7856091 7732527 2026-06-14T07:41:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856091 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[1633]] m. lapkričio pabaiga|partof=[[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|ATR–Rusijos karas (1632–1634) (Smolensko karas}]]|place=[[Poltava]], [[Abiejų Tautų Respublika]] ([[Lenkijos karalystė]]), dab. [[Poltavos sritis]], [[Ukraina]]|result=Maskvos pajėgų pergalė|combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br />[[Vaizdas:Herb_Viyska_Zaporozkoho.svg|18px]] [[Zaporožės kazokai]]|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko, Maskvos pajėgoms nepavyko užimti tvirtovės, apiplėšusios apylinkes jos grįžo atgal į [[Belgorodas|Belgorodą]]|combatant1=[[Vaizdas:Standard_of_the_Grand_Princes_of_Moscow_(Ivan_III).png|18px]] [[Rusijos carystė]]|image=[[Vaizdas:Poltava-1650.png|280px]]|caption=Poltava 1650 m. [[Guillaume Levasseur de Beauplan|Gijomo Boplano]] žemėlapyje|conflict=Poltavos mūšis|commander1=Sidoras Maslovas<br />Fiodoras Mitrofanovas|strength1=Keletas šimtų|strength2=Nežinoma|casualties1=Ženklūs|casualties2=Nežinoma|commander2=Nežinoma}}'''Poltavos mūšis (1633)''' ({{Ru|Осада Полтавы 1633 года}}) – [[1633 m.|1633]] m. lapkričio pabaigoje įvykęs [[Rusijos carystė|Maskvos carystės]] karinių pajėgų išpuolis prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] priklausiusį ([[1569]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] perduotą) [[Poltava|Poltavos]] miestą, vienas iš [[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|1632-1634 m. ATR-Rusijos karo (Smolensko karo)]] epizodų. Išpuolį surengė [[Belgorodas|Belgorodo]] [[vaivada]] Michailas Volynskis, sužinojęs, kad Poltavoje buvusios [[Zaporožės kariuomenė|Zaporožės kazokų]] pajėgos išvyko į [[Lubnai|Lubnus]] prisijungti prie pagrindinių ATR pajėgų. Užpuolikų pajėgos – apie 200 karių, vadovaujamų Sidoro Maslovo – iš Belgorodo išvyko lapkrčio 3 d. (lapkričio 15 d. pagal ATR nuo 1582 m. naudotą [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]).<ref name="МГ">''Масленков И. В., Голубков Р. О.'' [https://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Maslyannikov_Golybkov.pdf Белгородские дети боярские Масловы на государевой службе] / Белгородская черта: сборник статей и материалов по истории Белгородской оборонительной черты. — Белгород, 2023. — Вып. 8. — p. 204–210</ref> Su jais susijungė [[Senasis Oskolas|Senojo Oskolo]] vaivados Jakovo Chruščiovo pasiųstas bajoro Fiodoro Mitrofanovo vadovaujamas pavaldžių žmonių ({{Ru|служилых людей}}) būrys. Užuolikams pavyko nepastebėtiems priartėti prie Poltavos ir netikėtai užimti miesto tvirtovę ({{Ru|острог}}). Volynės vaivada savo pranešime Rusijos carui [[Michailas Romanovas|Michailui Romanovui]] rašė, kad "šturmo metu daug Lietuvos žmonių žuvo ir didžioji tvirtovė ({{Ru|большой острог}}), ir priemiesčiai ({{Ru|слободы}}) ir sodybos ({{Ru|посады}}) buvo sudegintos, o likę Lietuvos žmonės užsidarė mažjoje tvirtovėje.<ref name="МГ" /> Į nelaisvę pateko "Lietuvos viršininkai ({{Ru|литовские начальные люди}}) Ivaška Ordynecas ({{Ru|Ивашка Ордынец}}) ir Jakuška Neustrijus ({{Ru|Якушка Неуструй}}).<ref>''Танков А. А.'' Историческая летопись курского дворянства. Том первый., Москва, 1913. – p. 194.</ref> Lapkričio 20 d. (gruodžio 2 d.) užpuolikai grįžo į Belgorodą su dideliu grobiu ir daug belaisvių ({{Ru|с крупным полоном}}).<ref name="МГ" /> Tų pačių metų lapkričio mėnesį, tikėtina, kad dar iki Maslovo ir Mitrofanovo žygio į Poltavą, apie 90 karių dydžio rusų pajėgos iš zaporožiečių vado [[Jakovas Ostrianinas|Jakovo Ostrianino]] būrio sugriautų [[Valuikai|Valuikų]] surengė savarankišką žygį į Poltavą. Kurstomi vietos [[Popas|popo]] Mikulos Valuikų kariai siekė atkeršyti už sugriovimus ir išlaisvinti paimtus belaisvius. Prie jų prisijungė nedidelės pajėgos iš Belgorodo ir Senojo Oskolo. Neturėjusiems aiškių tikslų ir vieningo vadovavimo, nepaisant nedidelio Poltavos gynėjų pasipriešinimo, šiems įsibrovėliams pavyko paimti tik apie dešimt belaisvių, po ko popo Mikulos ir Lariono Čiobotovo vadovaujamos pajėgos grįžo į Valuikus. Apie šį žygį žinoma tik iš vietos vaivados Isaako Boikovo ataskaitos Maskvai.<ref>''Фоминов А. В.'' „Валуйское разорение“ 1633 года // „Старый Цейхгауз“. 2013. ?2(52). – p. 79.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] nsxlm03w9jorl1z0kte2r9ytl788qxk 0 676531 7855719 7732529 2026-06-13T15:28:30Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855719 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[1579]] m. lapkritis|conflict=Černigovo apsiaustis|partof=[[Livonijos karas]]|place=[[Černigovas]], [[Rusijos carystė]], dab. [[Černigovo sritis]], [[Ukraina]]|combatant1=[[Vaizdas:POL_COA_Ostrogski.svg|18px]] [[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Standard_of_the_Grand_Princes_of_Moscow_(Ivan_III).png|18px]] [[Rusijos carystė]]|result=Rusijos pajėgų pergalė, ATR pajėgų atsitraukimas|territory=ATR pajėgos atsitraukė, teritorinių pokyčių neįvyko|commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Ostrogski.svg|18px]] [[Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis]]<br>[[Vaizdas:Herb_Ostrogski.jpg|18px]] [[Jonušas Ostrogiškis]]<br>[[Vaizdas:Herb_Korybut.jpg|18px]] [[Mykolas Višniovieckis]]|commander2=Nežinoma|image=[[Vaizdas:Чернігів_вид_на_дитинець_з_боку_Десни.jpg|300px]]|caption=Černihivo tvirtovė (Detinecas), vaizdas nuo Desnos upės|strength1=Nežinoma|strength2=Nežinoma|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma}} '''Černigovo apsiaustis''' – 1579 m. lapkričio mėn. vykęs nesėkmingas [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenės puolimas prieš [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] 1503 m. užimtą [[Černihivas|Černihivo]] miestą ir tvirtovę, vienas [[Livonijos karas|1578–1582 m. ATR–Rusijos karo (Livonijos karo)]] epizodų. 1579 m. pabaigoje ATR kariuomenei [[Polocko apsiaustis (1579)|užėmus Polocką]], karalius [[Steponas Batoras]] įsakė [[Kijevo vaivada|Kijevo vaivadai]] [[Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis|Konstantinui Ostrogiškiui]] pamėginti susigrąžinti Černigovą. Žygiui vadovavo pats K. V. Ostrogiškis, jame dalyvavo jo sūnus [[Jonušas Ostrogiškis|Jonušas]] ir [[Breslauja|Breslaujos]] [[kaštelionas]] [[Mykolas Višnioveckis (1594)|Mykolas Višnioveckis]]. ATR pajėgos, išvykusios iš [[Kyjivas|Kijevo]], persikėlė per [[Dniepras|Dnieprą]] ir lapkričio viduryje apsiautė [[Černihivas|Černihivą]]. ATR pajėgose taip pat buvo keletas šimtų Belgorodo-Dniestro [[Totoriai|totorių]], Kijevo, [[Ovručas|Ovručo]], [[Osteras|Ostero]] ir [[Gomelis|Gomelio]] bajorų. [[Reinholdas Heidenšteinas|Reinholdo Heidelšteino]] teigimu, Černihive įstivirtinęs rusų [[Įgula (fortifikacija)|garnizonas]] įnirtingai priešinosi. ATR pajėgoms pavyko tik sugriauti miestą ir apiplėšti apylinkes, įskaitant visą [[Severščina|Seversko žemę]] iki [[Starodubas|Starodubo]], [[Počepas|Počepo]] ir [[Putivlis|Putivlio]].<ref>''Кулаковський П.'' [https://shron1.chtyvo.org.ua/Kulakovskyi_Petro/Chernihovo-Siverschyna_u_skpadi_Rechi_Pospolytoi_1618-1648.pdf? Чернігово-Сіверщина у скпаді Речі Посполитої (1618–1648)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241007094752/https://shron1.chtyvo.org.ua/Kulakovskyi_Petro/Chernihovo-Siverschyna_u_skpadi_Rechi_Pospolytoi_1618-1648.pdf |date=2024-10-07 }}:Наукове видання.-К: Темпора, 2006. – p. 249–250.</ref> == Bibliografija == * Филюшкин А. И. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Filychkin_04.pdf Окончание Ливонской войны 1558–1583 гг.: «Московская война» (1579–1582)] Archyvuota kopija 2017 m. lapkričio 12 d., Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск II. Лекции по военной истории XVI–XIX вв. – Ч. II. * Ігнатенко І. Чернігівщина в Лівонській війні (укр.) // Сіверянський літопис. — 2019. — № 1. — p. 17—32. == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Livonijos karo mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] azpew7zo3nilfhviawotmxcg27igklo 0 676576 7856142 7743390 2026-06-14T08:02:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856142 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[1664]] m. [[kovo 11]] d. (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) kovo 21 d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]])|place=Staryj Drokovas, [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]], dab. [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijos]] [[Briansko sritis]]|result=Rusijos pajėgų pergalė|image=[[Vaizdas:Легкой_поступью_по_водной_глади.jpg|250px]]|caption=[[Iputė|Iputės upė]]|combatant1=[[File:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] / <br>[[File:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]]|combatant2=[[File:Standard_of_the_Grand_Princes_of_Moscow_(Ivan_III).png|18px]] [[Rusijos carystė]]|commander1=Christian Ludwik Kalkstein #|commander2=[[Ivanas Prozorovskis]]<br>[[Jurijus Bariatinskis]]|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]]|casualties1=Dideli|casualties2=Nedideli}} '''Dorokovo mūšis''' ({{Ru|Битва под Дроковом}}) arba '''Iputės upės mūšis''' ({{Ru|битва на реке Ипуть}}) – [[1664 m.|1664]] m [[kovo 11]] d.<ref>Kitur nurodoma kovo 10 d. – [https://runivers.ru/victories-dates/?month=3&day=10 Разгром отрядами князей Юрия Барятинского и Ивана Прозоровского под Дроковом отряда литовского полковника Калькштейна] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241201172451/https://runivers.ru/victories-dates/?month=3&day=10 |date=2024-12-01 }}, Календарь побед Русской армии, 10.03.1664 г., runivers.ru</ref> (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) / [[kovo 21]] d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]) įvykęs [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] kariuomenės susidūrimas, [[Avangardas|priešakinio]] rusų būrio ataka prieš lietuvių pajėgų [[Ariergardas|ariergardą]], vienas [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654-1667 m. ATR-Rusijos karo]] mūšių. Po nesėkmingai susiklosčiusio [[Pirogovo mūšis|Pirogovo mūšio]] [[Lenkijos karalius|ATR karalius]] [[Jonas Kazimieras Vaza]] nusprendė nutraukti kampaniją dešiniajame [[Dniepras|Dniepro]] krante. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] kariniai daliniai, vadovaujami [[Stanislovas Ravera Potockis|Stanislovo Raveros Potockio]] ir [[Stefanas Čarneckis|Stepono Carneckio]], traukėsi per dešiniakrantę Ukrainą, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenė kartu su karaliumi pajudėjo į šiaurės vakarus per [[Starodubas|Starodubą]] link [[Mogiliavas|Mogiliavo]], kuriam grasino [[Ivanas Chovanovskis|Ivano Chovanovskio]] vadovaujamas Novgorodo pulkas. Sužinoję apie ATR pajėgų atsitraukimą [[Karačevas|Karačeve]] buvę [[Jakovas Čerkaskis|Jakovo Čerkaskio]] vadovaujami rusų daliniai pamėgino perkirsti kelią LDK pajėgoms prie [[Iputė|Iputės]] upės. LDK kariuomenė pirmoji pasiekė Iputę, tačiau sužinoję apie juos persekiojančias nežinomo dydžio rusų pajėgas, lietuviai per patvinusią upę persikėlė be didelės dalies [[Gurguolė|gurguolės]]. Surasti ir surinkti gurguolę [[Lietuvos lauko etmonas|LDK lauko etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]] įsakė [[Pulkininkas|pulkininkui]] Kristianui Kalkšteinui ({{De|Christian Ludwik von Kalckstein}}) ir jo vadovaujamam [[Dragūnai|dragūnų]] pulkui. Priešakiniams rusų būriams pavyko netikėtai užklupti į kovinę rikiuotę nespėjusius išsiskleisti Kalkšteino karius. Nepaisant pastarųjų pasipriešinimo, dragūnai buvo sumušti, o jų vadas ir keletas karininkų pateko į nelaisvę. Iš belaisvių sužinoję, kad LDK [[artilerija]] taip pat nespėjo persikelti per upę, I. Prozorovskis ir J. Bariatinskis įsakė kavalerijos daliniams juos vytis. Pėstininkai šiame persekiojime nedalyvavo. LDK artilerijos dalinius saugoję pėstininkai žinojo apie Kalkšteino nesėkmę, todėl spėjo įsitvirtinti miške. Rusų kavalerijos ataka prieš miške patogias pozicijas užėmusius lietuvių pėstininkus buvo nesėkminga ir po neilgų kautynių rusai sugrįžo atgal. LDK artilerija sėkmingai persikėlė per upę ir saugiai atsitraukė. == Literatūra == * ''Babulin I.'' Kosulicze i Drokow. Dwie bitwy podczas kampanii zimowej Jana Kazimierza w 1663–1664 roku // DE RE MILITARI. Czasopismo miłośników wojskowości. – 1/2017 (4). * ''Бабулин И. Б.'' Московский поход короля Яна II Казимира 1663–1664 гг. Серия: Ратное дело. Москва, Русские витязи, 2022. ISBN 978-5-907245-74-7. – p. 120–131. * [https://runivers.ru/victories-dates/?month=3&day=10 Разгром отрядами князей Юрия Барятинского и Ивана Прозоровского под Дроковом отряда литовского полковника Калькштейна] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241201172451/https://runivers.ru/victories-dates/?month=3&day=10 |date=2024-12-01 }}, Календарь побед Русской армии, 10.03.1664 г., runivers.ru == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] ivckymoy8acfyksror17n9jjuq8vzd4 0 677690 7856103 7743927 2026-06-14T07:46:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856103 wikitext text/x-wiki {{Infobox sutartis|image=[[Vaizdas:Location_Zaporizhian_Host.png|300px]]|caption=[[Etmonatas|Etmonato]] sienų žemėlapis pagal sutartį|data=[[1649]] m. [[rugpjūčio 18]] d.|vieta=[[Zborivas]], dab. [[Ukraina]]|combatant1={{flag|ATR}}|combatant2={{flag|Kazokų etmonatas}}|result=Didėjanti kazokų autonomija}} '''Zborivo sutartis''' ({{uk|Зборівський договір}}, {{pl|Ugoda zborowska}}) – 1649 m. rugpjūčio 18 d., po [[Zborivo mūšis (1649)|Zborivo mūšio]], pasirašyta sutartis tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Etmonatas|Kazokų etmonato]].<ref>[https://web.archive.org/web/20170907043544/https://www.ukrinform.ru/rubric-society/2288020-18-avgusta-pamatnye-daty.html В этот день, в 1649 году, был подписан Зборовский мир, что ознаменовало рождение Украинского государства – Гетманщины.]</ref> Mūšyje jungtinės [[Kazokai|kazokų]] ir [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] pajėgos, vadovaujamos [[Etmonas|etmono]] [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] ir [[Chanas|chano]] [[Islamas III|Islamo III]], nugalėjo [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] vadovaujamą ATR kariuomenę. Sutartį sudarė du atskiri Etmonato ir ATR bei Krymo ir ATR susitarimai.<ref>[http://resource.history.org.ua/cgi-bin/eiu/history.exe?Z21ID=&I21DBN=DOP&P21DBN=EIU&S21STN=1&S21REF=10&S21FMT=eiu_all&C21COM=S&S21CNR=20&S21P01=0&S21P02=0&S21P03=TRN=&S21COLORTERMS=0&S21STR=Zborivsky_dogovir_1649 1649 treaty of Zboriv between Crimea and the Commonwealth (ЗБОРІВСЬКИЙ ДОГОВІР МІЖ КРИМСЬКИМ ХАНАТОМ ТА РІЧЧЮ ПОСПОЛИТОЮ 1649)]. Encyclopedia of History of Ukraine (resource.history.org.ua).</ref> Zborivo sutarčiai Ukrainos istorijoje tenka svarbus vaidmuo, nes ji buvusius Abiejų Tautų Respublikos maištininkus pavertė naujos politinės bendruomenės piliečiais.<ref>[https://www.tourclub.com.ua/uk/info/local-lore/ternopil-region/regional/zboriv_battle ЗБОРІВСЬКА БИТВА ЗАПОЧАТКУВАЛА ГЕТЬМАНЩИНУ]. www.tourclub.com.ua.</ref><ref>[https://www.ukrinform.ua/rubric-society/2762206-sogodni-ricnica-pidpisanna-zborivskogo-miru-akij-poklav-pocatok-ukrainskij-derzavi.html Сьогодні - річниця підписання Зборівського миру, який поклав початок Українській державі]. Ukrinform. 2019-08-18</ref> == Pasirašantys asmenys == * Kazokų atstovai: [[Bogdanas Chmelnickis]], [[Ivanas Vygovskis]] * ATR atstovai: [[Adomas Kisielis]], [[Jurgis Osolinskis]], [[Jonušas Radvila]], [[Vladislavas Dominykas Zaslavskis]] == Susitarimo punktai == Pagal susitarimą:<ref>{{Cite web |title=Ugoda zborowska - Wikiźródła, wolna biblioteka |url=https://pl.wikisource.org/wiki/Ugoda_zborowska |access-date=2025-02-22 |website=pl.wikisource.org |language=pl}}</ref> * Išsaugotos visos [[Zaporožės kazokai|Zaporožės kazokų]] laisvės. * [[Registriniai kazokai|Registrinių kazokų]] skaičius bus 40 000, o registro rengimas bus pavestas Zaporožės kazokų etmonui. * Į registrinius kazokus bus leidžiama priimti kazokus šiuose miestuose: šioje [[Dniepras|Dniepro]] pusėje: nuo [[Korostyšivas|Korostyšivo]], [[Pavoločas|Pavoločo]], [[Pohrebyščė|Pohrebyščės]], [[Prylukai|Prylukų]], [[Vinycia|Vinycios]], [[Braclavas|Braclavo]], [[Jampilis|Jampilio]] iki [[Dniestras|Dniestro]] ir kitoje Dniepro pusėje: [[Osteras|Osteryje]], [[Černihivas|Černigove]], [[Nižynas|Nižyne]] iki Maskvos sienos, taip pat visur tarp Dniepro ir Dniestro. * Kiekvienas, norintis būti kazoku, gali tai pasirinkti, pasilikdamas visą savo turtą. * Registras turi būti užpildytas ne vėliau kaip [[Dievo Motinos užtarimas|Dievo Motinos užtarimo]] dieną. * [[Čyhyrynas]] amžiams taps Zaporožės kazokų miestu šeimininku, o dabar jis perduotas [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdanui Chmelnickiui]]. * Kad ir kas būtų nutikę per dabartinį sąmyšį, Dievo leidimu visa tai turi būti pamiršta, ir joks šeimininkas neturi keršyti ir bausti. * Visiems didikams, tiek stačiatikiams, tiek katalikams, prisijungusiems prie kazokų, bus atleista. Visos gėdos bus atšauktos. * Karūnos pajėgoms neleidžiama bazuotis kazokų miestuose. * Žydams neleidžiama būti kazokų miestų piliečiais. * [[Kijevo vaivadija|Kijevo vaivadijoje]], [[Braclavo vaivadija|Braclavo vaivadijoje]] ir [[Černigovo vaivadija|Černigovo vaivadijoje]] visas pareigas gali eiti stačiatikiai. * Kadangi [[Kyjivas|Kijevo]] mieste yra privilegijuotų rusiškų mokyklų, [[jėzuitai]] turi būti steigiami ne ten ir ne kituose Ukrainos miestuose, o perkeliami kur nors kitur. O visos kitos mokyklos, kurios ten buvo senovėje, turi būti išsaugotos. Sutartį ratifikavo 1649 m. lapkričio – 1650 m. sausio mėn. posėdžiavęs [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimas]], tačiau, katalikų vyskupams atsisakius pripažinti sutarties nuostatas, karo veiksmai atsinaujino.<ref>[https://web.archive.org/web/20100208181658/http://kamunikat.fontel.net/www/knizki/historia/mironowicz/kossow/kossow_02.htm КАМУНІКАТ, БЕЛАРУСКАЯ ІНТЭРНЭТ— БІБЛІЯТЭКА, ''Metropolita Kijowski'']</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Kazokų etmonatas]] [[Kategorija:Ukrainos istorija]] 2syyxu183slsxkxe2k0bwblcw85a99k 0 677719 7856001 7756754 2026-06-14T03:43:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856001 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 32.0517 |long = 34.7614 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Bloomfield Stadium, January 2022 - 42.jpg|270px]] |Antraštė = Stadionas 2022 m. |Vieta = {{vlv|ISR}} [[Tel Avivas]] |Atidarytas = 1962 m. |Renovuotas = 2000, 2008–2010, 2012, 2016–2019 m. |Savininkas = Tel Avivo-Jafos savivaldybė |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[Hapoel Tel Aviv]] |Talpa = 29 400 |Lauko_matmenys = 105 × 68 m }} '''Bloomfield stadionas''' – futbolo stadionas [[Tel Avivas|Tel Avive]] ([[Izraelis]]), į pietus nuo miesto centro, netoli [[Jafa|Jafos]] uosto. == Istorija == Pradėtas statyti [[1960]] m., atidarytas [[1962]] m. [[spalio 13]] d. dvikova tarp „Hapoel“ ir „Shimshon“ komandų.<ref>[https://stadiumdb.com/stadiums/isr/bloomfield_stadium Bloomfield Stadium.] Stadiumdb.com (tikrinta 2025-02-26).</ref> [[2016]] m. buvo pradėtas rekonstruoti, remonto metu Tel Avivo komandos žaidė [[Netanijos stadionas|Netanijos stadione]].<ref>[https://www.stadiumguide.com/bloomfield-stadium/ Bloomfield Stadium.] Stadiumguide.com (tikrinta 2025-02-26).</ref> [[2019]] m. po rekonstrukcijos vėl atidarytas.<ref>[https://www.europlan-online.de/hamoshava-stadium/verein/4095 Bloomfield Stadium.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250226150930/https://www.europlan-online.de/hamoshava-stadium/verein/4095 |date=2025-02-26 }} Europlan-online.de (tikrinta 2025-02-26).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Izraelio futbolo stadionai]] jpyc21ts7so1j6n79kcdo3jo9dxvz5o 0 678380 7856175 7521562 2026-06-14T08:45:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7856175 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Cichanas Čarniakevičius |gimė={{bda|1986|1|22}} |gimimo vieta= [[Pinskas]], [[Baltarusijos TSR]] |sritis=Baltarusijos vertėjas, literatūros kritikas, poetas |alma_mater=Baltarusijos valstybinis pedagoginis Maksimo Tanko universitetas |nuotrauka=Tsikhan Charniakevich.jpg }} '''Cichanas Čarniakevičius''' ({{be|Ціхан Валер’евіч Чарнякевіч}}; g. [[1986]] m. [[sausio 22]] d.) — Baltarusijos [[vertėjas]], literatūros kritikas, [[poetas]]. == Biografija == 2008 m. baigė baltarusių kalbos ir literatūros studijas Baltarusijos valstybiniame pedagoginiame universitete. Dirbo Tarptautinėje Baltarusijos rašytojų sąjungoje.<ref>{{cite web| author =| date =2025| url = https://bellit.info/about| title = Tarptautinė Baltarusijos rašytojų sąjunga|publisher =Bellit.info| accessdate = 2025-02-04 }}</ref> Nuo 2014 m. Baltarusijos [[Tarptautinis PEN klubas|PEN]] centro narys. Nuo 2016 m. – Baltarusių rašytojų sąjungos narys. == Profesinė veikla == Nuo 2023 m. gyvena [[Vilnius|Vilniuje]]. Verčia [[Lietuva|lietuvių]] poeziją į [[Baltarusių kalba|baltarusių kalbą]]. Tarp verstinių autorių – [[Greta Ambrazaitė]], [[Dovilė Bagdonaitė]], [[Mantas Balakauskas]], [[Marius Burokas]], [[Sigitas Geda]], [[Jurgita Jasponytė]], [[Antanas A. Jonynas]], [[Donaldas Kajokas]], [[Kornelijus Platelis]], [[Vytautas Stankus]], [[Antanas Šimkus]].<ref>{{cite web| author =| date =2025| url =https://kamunikat.org/gorad-na-gary-charnyakevich-tsikhan-ukladanne-i-pradmova| title =Miestas ant kalno. Lietuvių poezijos antologija (Balstogė, 2025)| publisher =Kamunikat.org| accessdate =2025-02-13| archive-date =2025-02-13| archive-url =https://web.archive.org/web/20250213155501/https://kamunikat.org/gorad-na-gary-charnyakevich-tsikhan-ukladanne-i-pradmova| url-status =dead}}</ref> 2025 m. sudarė rinkinį „Miestas ant kalno. Lietuvių poezijos antologija“. Knyga vienija 29 šiuolaikinės lietuvių poezijos autorius, kurių daugelis į baltarusių kalbą išversti pirmą kartą.<ref>{{cite web| author =| date =2025| url = https://bellit.info/roznaje/vyjshla-antalohija-litouskaj-paezii-prezjentacyja-13-ljutaha.html| title =Išleista lietuvių poezijos antologija — pristatymas 02.13|publisher = Bellit.info| accessdate = 2025-02-13}}</ref> == Bibliografija == ; Knygos * Чарнякевіч, Ц. Вандроўнік : кніга пра паэта Уладзіміра Някляева [''Klajoklis: knyga apie poetą [[Uladzimiras Niakliajevas|Uladzimirą Nyakliajevą]]''] / Ціхан Чарнякевіч. Мінск : Лімарыус, 2016. 206 с., [4] л. іл. ISBN 978-985-6968-54-2 ; Vertimai * Алексіевіч, С. Час second-hand: (канец чырвонага чалавека) [''Naudotas laikas: (raudonojo žmogaus pabaiga)''] / Святлана Алексіевіч; [пераклад з рускай мовы В. Стралко і Ц. Чарнякевіча]. Мінск : Логвінаў, 2013. 383 с. ISBN 978-985-562-096-0 * Горад на гары. Анталёгія літоўскай паэзіі [''Miestas ant kalno. Lietuvių poezijos antologija''] / Уклад. і прадм. Ц. Чарнякевіча; рэд. М. Мартысевіч, [[Andrejus Chadanovičius|А. Хадановіч]]. Беласток: Выдавецкае агенцтва «Экапрэс», 2025. 304 с. ISBN 978-83-67471-31-2 == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Čarniakevič, Cichan}} [[Kategorija:Baltarusijos rašytojai]] [[Kategorija:Baltarusijos poetai]] [[Kategorija:Vertėjai]] 3voe68guhaagvdo9k9lqstqsyu5h1y8 0 678544 7856092 7525870 2026-06-14T07:41:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856092 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti|šaltinius nurodyti išnašomis}} {{Infobox Kariniai konfliktai |conflict=Saso rago mūšis |partof=[[ATR-Osmanų imperijos karas (1633—1634)]] |date=[[1633]] m. [[liepos 4]] d. |place=Saso ragas (prie Pruto), [[Moldovos kunigaikštystė]], dab. šiaurės-vakarų [[Rumunija]] |territory=[[Moldovos kunigaikštystė]] |result=ATR pajėgų pergalė |combatant1=[[Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |combatant2=[[Vaizdas:Mahmud_al-Kashgari_map.jpg|18px]] [[Budžako orda]] |commander1=[[Vaizdas:Herb_Pobog_barokowy.svg|18px]] [[Stanislavas Konecpolskis]] |commander2=[[Каn-Temiras]] |commander3= |strength1=~ 2500 |strength2=~ 1000 |strength3= |casualties1=Nedideli |casualties2=Apie pusę visų pajėgų |casualties3= }} '''Saso rago mūšis''' – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalų – [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] karinių pajėgų mūšis, įvykęs [[1633]] m. [[liepos 4]] d. vietovėje, pavadinimu Saso ragas (prie [[Prutas|Pruto]] upės, netoli Štefianeščio miestelio), (tuometinė [[Moldovos kunigaikštystė]], dab. šiaurės-vakarų [[Rumunija]]), vienas ATR ir Osmanų imperijos [[1633]]-[[1634]] m. karo susirėmimų. 1633 m. birželio 29 d. maždaug 1–2 tūkstančiai [[Budžako orda|Budžako ordos]] totorių persikėlė per [[Dniestras|Dniestrą]] ir pradėjo niokoti [[Podolė|Podolę]]. Tikėtina, kad juos žvalgybai pasiuntė [[Silistra|Silistros]] [[paša]] Mehmedas Abaza, kartu neatmestina tikimybė, kad tai buvo jų pačių iniciatyva, mėginimas pasinaudoti menkai saugoma siena totorių ir kazokų karo metu. Šis reidas buvo labai trumpas, po vienos ar dviejų plėšikavimo dienų totoriai grįžo į [[Moldavija|Moldovą]] su grobiu ir [[Jaspis|jaspiu]]. [[Karūnos didysis etmonas|ATR Didysis karūnos etmonas]] [[Stanislavas Konecpolskis]], kurio vadovaujamos pajėgos buvo įsitvirtinę [[Baras (Ukraina)|Bare]], išgirdęs apie reidą, nedelsiant surengė įsiveržėlių persekiojimą apie 2 tūkst. kavaleristų pajėgomis. Etmonas persikelė per Dniestrą, kuris buvo Abiejų Tautų Respublikos siena. Totoriai tikriausiai manė, kad yra saugūs ir sulėtino judėjimą. Tai leido etmonui juos pasivyti liepos 4 d. prie [[Prutas|Pruto]] upės esančio Saso rago. Mūšio metu žuvo kelios dešimtys totorių, nemažai jų buvo paimta į nelaisvę, likusieji buvo išblaškyti. Tarp kalinių buvo keletas totorių [[Murza|murzų]] bei Budžos ir Nogajaus totorių valdovo Kantemiro žentas. Didžioji dalis grobio, visi jasirai, galvijai ir žirgai buvo grąžinti. == Literatūra == * Радослав Сікора. ''З історії польських крилатих гусарів''. К. : ''Дух і літера'', 2012.&nbsp;— ISBN 978-966-378-260-7. [https://web.archive.org/web/20130327233724/http://duh-i-litera.com/z-istoriji-polskyh-krylatyh-husariv/ Archyvinė kopija]. * Tadeusz M. Nowak, Jan Wimmer, Historia oręża polskiego 963–1795, Wiedza Powszechna, Warszawa 1981, <nowiki>ISBN 83-214-0133-3</nowiki> [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rumunijos teritorijoje]] c82lzkmv85z5oi4erdmobeg5m5dtqql 0 678713 7856066 7744127 2026-06-14T07:24:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856066 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[1609]] m. [[vasario 28]] - [[kovo 2]] d. |conflict=Pernu mūšis|place=[[Pernu]], [[Livonija]] (dab. [[Estija]]) {{Location map | Estija | label=Pernu | lat=58.385 | long=24.497 | position=right }} |result=LDK pergalė |combatant1=[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]] |commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Chodkiewicz.svg|18px]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]] |commander2=[[Daniel von Wochen]]|casualties1=45 žuvę|casualties2=100 žuvusių<br>300 sužeistų |partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1611)]] |combatant2=[[Vaizdas:Arms_of_the_House_of_Vasa.svg|18px]] [[Švedijos imperija]] |image=[[Vaizdas:Pernau_1554.jpg|300px]]|caption=Pernu iš šiaurės, 1554 m. raižinys |casus=Ginčas dėl Livinijos ir <i>dominium Maris Baltici</i>|strength1=~2 tūkst. karių }} '''Pernu mūšis''' ({{Sv|Belägringen av Pärnu}}, {{Pl|Oblężenie Parnawy}}) – [[1609]] m. [[vasario 28]] – [[kovo 2]] d. vykęs [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] karinių dalinių mūšis dėl [[Pernu]] miesto, vienas [[ATR–Švedijos karas (1600–1611)|1600-1611 m. ATR-Švedijos karo]] mūšių. == Priešistorė == 1608 m. Švedijos pajėgos, vadovaujamos Joachimo Mansfeldo, pakartotinai įsiveržė į [[Livonija|Livoniją]] ir užėmė Diunamiundę (Dauguvos tvirtovę), [[Viljandis|Faliną (Viljandį)]] ir [[Kuoknesė|Kokenhauzeną (Kuoknesė)]]. Invazija vyko taip sėkmingai, kad [[Švedijos karalius]] [[Karolis IX]] jau planavo užimti [[Ryga|Rygą]] bei perkelti kovos veiksmus į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritoriją. 1608 m. rugsėjo mėn. į Lietuvą grįžo [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]]. Savo iniciatyva jis surinko 18 [[Kavalerija|kavalerijos]] [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavų]] (2019 karių) ir pradėjo rengti išpuolius prieš švedų pajėgas. Nei Lietuvos, nei Lenkijos ižde karui nebuvo lėšų, nors [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|ATR Seime]] vėliau buvo priimtas sprendimas surengti naują lėšų rinkimą karo reikmėms. Chodkevičiaus kariai sutiko palaukti atlyginimo iki 1609 m. balandžio 19 d. Netrukus Chodkevičius gavo finansinės paramos iš LDK magnatų. Šios lėšos leido tęsti karo veiksmus, kurių baze tapo [[Biržai]]; vėliau Chodkevičius savo štabą perkėlė į [[Salacgryva|Salacgryvą]]. == Karo veiksmų eiga == 1609 m. vasario poradžioje Chodkevičius sužinojo, kad švedų kariai iš Pernu pajudėjo link netoli Rygos buvusios [[Daugavgryvos tvirtovė|Daugavgryvos tvitovės]]. Chodkevičius surinko savo dalinius ir pamėgino užkirsti kelią švedų pajėgoms. Švedams pavyko aplenkti Chodkevičių ir pirmiems užimti Daugavgryvą. Nenorėdamas veltis į kautynes su stiprioje tvirtovėje įsitvirtinusiomis didelėmis priešo pajėgomis, Chodkevičius nusprendė atakuoti švedų užnugaryje buvusį Pernu. Chodkevičiaus pajėgos judėjo maskuodamosi ir, miškais, vengdamos kelių, po šešių dienų žygio, vasario 28 d. pavakare išėjo [[Mylia|mylios]] atstumu nuo švedų užimto Pernu miesto. Maskuotės tikslais žygio metu Chodkevičius, nepaisant didelio šalčio ir stipraus vėjo, buvo uždraudęs kurti ugnį ir garsiai bendrauti.<ref name=":0">Leszek Podhorodecki, Rapier i koncerz, p. 109–110</ref> Chodkevičiaus pajėgos Pernu puolimą pradėjo vasario 28 d. vidurnaktį, be pasirengimo, iš žygio pozicijų. Švedams nesuvokus situacijos, lietuviai užlipo ant sienų, susprogdino trejus miesto vartus ir įsiveržė į miestą. Švedų pajėgos buvo užkluptos netikėtai, tačiau įsiplieskusiame artimame mūšyje, sugebėjo susiorientuoti ir netgi išsikviesti pastiprinimą. Nepaisant to, LDK pajėgos greitai užėmė miestą ir priartėję prie Pernu pilies, padegė jos vartus. Įsiplieskus gaisrui, švedų vadas kaip pasidavimo ženklą išmetė pro langą vartų raktus. Švedų ganizonas kovo 2 d. kapituliavo.<ref name=":0" /> Švedų šaltiniuose nurodoma, kiek kitokia mūšio eiga. Pagal šią versiją lietuviai surengė dvi atakas – vasario 28 d. miestas buvo atakuotas iš eigos, lietuvių pajėgoms pavyko užlipti ant miesto sienų, tačiau švedai pastebėjo ataką ir sugebėjo ją atmušti. Antroji ataka vyko jau kovo 1 d. Jos metu lietuvių inžinieriams pavyko nepastebėtiems prieiti prie miesto vartų ir juos išsprodginti.<ref name=":1">Claes-Göran Isacson, Vägen till stormakt – Vasaättens krig, p. 333</ref> == Mūšio pasekmės == Mūšyje Švedijos kariuomenė neteko apie 100 karių žuvusiais ir apie 300 – sužeistaisiais; lietuvių nuostoliai sudarė apie 45 karius. Po mūšio 155 [[Škotai|škotų]] samdiniai, tarnavę švedų kariuomenėje, perėjo į LDK pusę. Chodkevičiaus trofėjais tapo 104 švedų [[Patranka|patrankos]], taip pat keletas valčių bei [[Barža|baržų]] ir du prekybiniai laivai.<ref name=":1" /> Po mūšio Chodkevičius Pernu paliko 200 karių įgulą, o pats su likusia kariuomene jūra patraukė į ATR kontroliuotą Rygą, kuriai grėsė Daugavgryvos tvirtovę užėmę švedai. LDK didysis etmonas iš užgrobtų laivų suformavo [[Flotilė|flotilę]], kurią apginklavo Pernu tvirtovės patrankomis. Šiais laivais jis sėkmingai atakavo Salacgryvos uoste stovėjusį švedų karo laivyną – šios kautynės gavo [[Salio jūros mūšis|Salio jūros mūšio]] pavadinimą.<ref>„[https://nauticalis.wordpress.com/2008/03/23/juros-salaspilis/ Jūros Salaspilio“ mūšis – pamiršta lietuvių laivyno pergalė]"</ref><ref>„[http://www.forumas.ostmarina.info/viewthread.php?tid=108 Lietuvos karinio jūrų laivyno istorija ir Salacgryvos mūšis 1609] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306204331/http://www.forumas.ostmarina.info/viewthread.php?tid=108 |date=2016-03-06 }}“</ref> Dėl pralaimėjimo Karolis IX apkaltino švedų [[Įgula (fortifikacija)|garnizono]] Pernu vadą Danielį fon Vocheną ({{De|[[Daniel von Wochen]]}}) bendradarbiavimu su priešu. D. fon Vochenas buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme.<ref name=":1" /> == Literatūra == * Claes-Göran Isacson, Vägen till stormakt — Vasaättens krig, Stockholm, Norstedts, 2006 {{ISBN|91-1-301502-8}}. * Podhorodecki, Leszek , Rapier i koncerz, Warszawa 1985, {{ISBN|83-05-11452-X}}. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Pernu]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] nm6wb6pkl57hsqrh202z82jc92z8dg8 0 679191 7856079 7599005 2026-06-14T07:35:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856079 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Biržų apgultis|date=[[1625]] m.[[rugpjūčio 30]]-[[rugsėjo 5]] d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]) <br>([[rugpjūčio 20]]-[[rugpjūčio 26|26]] d. (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]))|place=Biržai, Lietuvos didžioji kunigaikštystė|combatant2=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]] /<br>[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų tautų respublika]]|combatant1=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|commander1=[[Vaizdas:Arms_of_the_House_of_Vasa.svg|18px]] [[Gustavas II Adolfas]]|result=Švedijos pergalė|image=[[Vaizdas:Biržai_XVII_a._pradžioje.jpg|300px]]|caption=Biržai XVII a. pradžioje, [[Tomašas Makovskis|T. Makovskio]] graviūra|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1629)]]|strength1=Apie 8 tūkst.|territory=Švedija įgijo Biržų kontrolę|casualties3=Sugriautas Biržų miestas }} '''Biržų apgultis''' ({{Sv|Belägringen av Birsen}}) – [[1625 m.|1625]] m. [[rugpjūčio 30]] – [[rugsėjo 5]] d. (rugpjūčio 20 – 26 d. pagal [[Švedija|Švedijos]] tuo metu naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]])<ref name=":0">Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). ''Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718''</ref> (kituose šaltiniuose nurodoma, kad kovos tęsėsi iki rugsėjo 7 d.)<ref name=":1">Purlys, Evaldas, Songailaitė, Roma, [https://www.vle.lt/straipsnis/birzu-pilis/ Biržų pilis], Visuotinė lietuvių enciklopedija.</ref> vykusi kovų dėl [[Biržai|Biržų miesto]] ir [[Biržų pilis|tvirtovės]] serija, pasibaigusi švedų pergale prieš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas, kurias sudarė [[Radvilos|Radvilų]] kariuomenė. == Kontekstas == 1625 m. vasarą, pasibaigus [[Mintaujos paliaubos|Mintaujos paliauboms]] kare prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], Švedijos kariuomenė, vadovaujama [[Švedijos karalius|karaliaus]] [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]], atvyko į [[Livonija|Livoniją]]. Praėjus dviem savaitėms po išsilaipinimo švedai po trumpos apgulties užėmė Kokenhuseną ([[Kuoknesė|Kuoknesę]]) ir patraukė į rytus pagal [[Dauguva|Dauguvos]] upę. Kai kurias tvirtoves, pvz. Selburgą ([[Sėlpilis]]) švedai užėmė be kovos. Įsiveržusi į Lietuvą Švedijos kariuomenė patraukė į [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškį]], kurį užėmė be didesnės kovos. Apsistoję prie jo įkurtoje įtvirtintoje stovykloje, švedai pradėjo rengtis Biržų puolimui. Biržų pilis buvo privati pilis, jos gynyba rūpinosi Biržų ir [[Dubingiai|Dubingių]] kunigaikščiai Radvilos. 1625 m. rugpjūčio 5 d. švedų daliniai pirmą kartą pasirodė prie Biržų pilies, tačiau įgulos buvo sumušti ir turėjo pasitraukti į [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškį]]. Iš čia Gustavas II Adolfas atsiuntė du įgaliotinius derėtis dėl [[Kristupas II Radvila|Kristupo II Radvilos]] pilies gynėjų paimtų švedų belaisvių ir, kaip žodinio pasitikėjimo ženklą, grąžino septynis anksčiau į nelaisvę paimtus pilies gynėjus. Švedai tvirtino, kad „čia atvyko ne kariauti, bet sudaryti taikos“, duodami suprasti, kad, nesulaukę atsakymo, su didžiulėmis pajėgomis eis gilyn į Lietuvą.<ref>Ragauskienė, Raimonda, Radzevičienė, Sigutė, [http://hmf.vdu.lt/wp-content/uploads/2023/10/2023-SVEDIJA_LIETUVA-INTERNET_.pdf Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje], p. 45.</ref> Švedams atsitraukus, imtasi stiprinti Biržų pilį. Kristupas II Radvila, siekdamas apsaugoti Biržų pilį, mėgino pritraukti kuo daugiau kariauti tinkamų žmonių iš Biržų kunigaikštystės Užnerio valdų: surinkti valstiečius-rinktinius ir bajorus-[[žemionis]] iš [[Ukmergės pavietas|Ukmergės]] bei [[Upytės pavietas|Upytės pavietų]]. Radvilos telkė kariuomenę ir tolimesnėse savo valdose, o ten suformuoti daliniai žygiuodavo link Biržų. 1625 m. minimas kariuomenės maršrutas iš [[Slucko kunigaikštystė]]s pro [[Rubežai|Rubežus]], [[Žiupronys|Žiurponis]], [[Dubingiai|Dubingius]] ir Alantą iki karo stovyklos prie [[Anykščiai|Anykščių]].<ref>Gawron, P., Udział hetmanów litewskich w rzygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625, „Rocznik Lituanistyczny“ 1, 2015, p. 108</ref> Stovykloje įsikūrusiems daliniams labai trūko šaudmenų ir amunicijos. Čia labai pagelbėjo [[Svėdasai|Svėdasų]] [[seniūnas]] [[Aleksandras Bokšas]], kuris [[Alanta|Alantoje]] surinko ir išsiuntė gurguolę su nemažai parako, degaus skysčio, terpentino ir kitų karui reikalingų daiktų.<ref>Gawron, P., Udział hetmanów litewskich w rzygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625, „Rocznik Lituanistyczny“ 1, 2015, p. 101.</ref> 1627 m. Radvilos pavaldiniai Biržų pilies gynybai vykdė skubias šaulių ({{Pl|strzelce}}), paieškas [[Šetekšnų dvaras|Šetekšnų]], [[Vyžuonų dvaras|Vyžuonų]], [[Alantos dvaras|Alantos dvaruose]].<ref>Karvelis, D., Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m., Vilnius, 2015, p. 200.</ref> Didelių pajėgų Radvilai surinkti nepavyko, trūko lėšų, užgulė karių verbavimo sunkumai.<ref name=":2">Ragauskienė, Raimonda, Radzevičienė, Sigutė, [http://hmf.vdu.lt/wp-content/uploads/2023/10/2023-SVEDIJA_LIETUVA-INTERNET_.pdf Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje], p. 46.</ref><ref>Šeikis, Gintautas, [https://kariuomene.lt/data/public/uploads/2024/09/kardas_nr.3_2024_internetui.pdf Biržų kunigaikštystės Užnerio valdos XVII a. karų metu], Kardas, Nr. 5 (503), 2024.</ref> Pajėgoms vadovavęs karalius Gustavas II Adolfas persikėlė į pagrindinę stovyklą [[Kegumas|Kegumo]] mieste, kur kartu su Akseliu Oksentierna ({{Sv|[[Axel Oxenstierna]]}}) parengė tolimesnio puolimo planą. Rugpjūčio 12 d. (rugpjūčio 22 d. pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]) švedai vėl patraukė į pietus ir po 8 dienų pasiekė Biržus. == Mūšio eiga == [[Vaizdas:Rolka Sztokholmska 2.jpg|miniatiūra|Švedijos kariuomenės husarai parade, XVII a. pradžios piešinys]] Švediškuose šaltiniuose nurodoma, kad švedai apsupo Biržų pilį tačiau iš karto nešturmavo, o pradėjo rengtis gerai įtvirtintos tvirtovės apsiausčiai. Iš dvejų pusių švedai pasikasė po tvirtovės pylimu, taip pat įrengė uždaras artilerijos pozicijas. Iki rugsėjo 5 d. apsiautėjų vykdomi fortifikacijos darbai pasiekė pilies griovį. Mūšio aprašymuose nurodoma, kad vyko dvi atakos, antra iš jų – rugsėjo 5<ref name=":0" /> arba 7<ref name=":1" /> d. Rugpjūčio 30 d. prasidėjo antrasis Biržų pilies šturmas. Švedai buvo sutelkę 58 vėliavas, turėjo šešias [[patranka]]s sienoms griauti. Pilies įgula priešinosi labai narsiai, nepaisant to, jog švedai apšaudė pilį, pasistatę patrankas prie pat vandens griovio. Gynėjų padėtį apsunkino pilyje prasidėjęs maras. Maru įgulą užkrėtė keliasdešimt rotmistro Kuncevičiaus atvestų Šiaulių ir Upytės rinktinių karių. Pastarieji, kareiviams ėmus mirti, buvo išvaryti iš pilies.<ref name=":2" /> Nors antras šturmas nepavyko, tačiau po jo pilies įgula pasidavė. Nurodomos trys kapituliacijos priežastys: intensyvus švedų artilerijos šaudymas, senkančios vandens atsargos griovyje ir [[maras Lietuvoje|maras]]. Be to švedams pavyko iš dviejų pusių pasikasti po pylimu ir jį išsprogdinti. Po derybų Biržų pilies įgula nusprendė pasiduoti, ir rugsėjo 7 d. negausiai pilies įgulai su išskleistomis vėliavomis, rankiniais ginklais ir asmeniniais daiktais buvo leista saugiai pasitraukti.<ref name=":3">Karvelis, D., Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m., Vilnius, 2015, p. 301–327</ref> == Pasekmės == [[Vaizdas:Biržai Castle.jpg|miniatiūra|Biržų pilis, XVII a. pradžios graviūra]] Užėmę pilį švedai ją sugriovė. Nurodoma, kad kaip trofėjus švedai išsivežė 60 patrankų. Dėl apylinkėse siautusio maro rugsėjo pabaigoje švedai iš Biržų irgi pasitraukė, tačiau paliko apie 300 savo karių.<ref name=":2" /> Nors Biržai buvo laikomi pietine Švedijos karalystės dalimi, iš tikrųjų šio regiono jie beveik nekontroliavo. Be to, likusių karių pajėgas naikino nuolat rengti Kristupo II Radvilos kariuomenės puldinėjimai. Todėl pilyje švedai išsilaikė tik daugiau nei metus. 1627 m. sausio 26 d. Radvila atgavo tėvoninę valdą su pilimi ir likusiomis patrankomis. Tą kartą pasirašyta [[Baldenmuižės paliaubos|Baldenmuižės paliaubų sutartimi]] švedai nutraukė karinius veiksmus [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Žiemgala|Žiemgaloje]] ir pietinėje Livonijos dalyje.<ref name=":3" /> Knygoje „Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje“ pateikiamas po mūšio švedų sudarytas miesto ir tvirtovės planas. Išlikęs šio plano pieštuku braižytas juodraštinis ir parengiamasis bei galutinis variantai be datų. Pilies profilių buvimas, daugybė lauko įtvirtinimų ir pastatų, kurie iki šiandien nėra fiksuoti archeologų, rodytų, kad šis planas yra tik švedų rengtas projektas įsitvirtinti Biržuose, ir tai, greičiausiai atlikta 1626 m.<ref>Zabiela, Gintautas, Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje</ref> 1637–82 m. buvo restauruojama ir rekonstruojama. Pagal 1655 m. rugpjūčio 10 d. Radvilų ir švedų sudarytą Rygos sutartį nebaigta rekonstruoti pilis vėl atiteko švedams, kurie joje išsilaikė iki 1657 m.<ref name=":1" /> == Literatūra == * Gawron, P., Udział hetmanów litewskich w rzygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625, „Rocznik Lituanistyczny“ 1, 2015. * Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718. * Karvelis, D., Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m., Vilnius, 2015. * Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). Kongl. fortifikationens historia. * Purlys, Evaldas, Songailaitė, Roma, [https://www.vle.lt/straipsnis/birzu-pilis/ Biržų pilis], Visuotinė lietuvių enciklopedija. * Ragauskienė, Raimonda, Radzevičienė, Sigutė, [http://hmf.vdu.lt/wp-content/uploads/2023/10/2023-SVEDIJA_LIETUVA-INTERNET_.pdf Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje], Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP), Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2023, ISBN 978-609-467-564-5. * Šeikis, Gintautas, [https://kariuomene.lt/data/public/uploads/2024/09/kardas_nr.3_2024_internetui.pdf Biržų kunigaikštystės Užnerio valdos XVII a. karų metu], Kardas, Nr. 5 (503), 2024. * Zabiela, Gintautas, Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Biržai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] t7b2ydlw7tq3mfdduce5h11yyau1m8l 0 679199 7856080 7525852 2026-06-14T07:35:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856080 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|combatant1=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|place=[[Kuoknesė]] ([[Livonija]])|result=Švedijos pergalė|commander1=[[Vaizdas:Arms_of_the_House_of_Vasa.svg|18px]] [[Gustavas II Adolfas]]<br>[[Vaizdas:COA_family_sv_Banér.svg|18px]] [[Johan Banér]]|combatant2=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]] /<br>[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų tautų respublika]]|conflict=Kuoknesės apgultis|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1629)]]|date=[[1625]] m. [[liepos 15]]-[[liepos 24|24]] d. ([[liepos 5]]-[[liepos 14|14]] d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]])|image=[[Vaizdas:Koknese1625.jpg|300px]]|caption=Kuoknesės pilies piešinys, 1625 m.|strength1=~8 tūkst.|strength2=~80 }} '''Kuoknesės apgultis''' ({{Sv|Belägringen av Kokenhusen}}) – [[1625 m.|1625]] m. [[liepos 15]]-[[Liepos 24|24]] d. ([[liepos 5]]-[[Liepos 14|14]] d. pagal tuo metu Švedijoje naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) vykusios [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] karinių pajėgų kautynės dėl [[Kuoknesė|Kuoknesės]] ({{De|Kokenhausen}}) miesto ([[Livonija]]), pasibaigusios Švedijos kariuomenės pergale. == Istorinis kontekstas == 1625 m. kovo mėn. po trejus metus trukusios aklavietės konflikte su Abiejų Tautų Respublika ir pasibaigus nuo 1622 m. lapkričio galiojusioms [[Mintaujos paliaubos|Mintaujos paliauboms]], Švedijos karalius Gustavas II Adolfas nusprendė įsiveržti į [[Livonija|Livoniją]]. 15 350 karių dydžio švedų ekspedicinis korpusas iš [[Sandhamnas|Sandhamno]] išvyko birželio 28 d. (liepos 7 d. pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]), o birželio 30 d. (liepos 9 d.) pasiekė [[Dauguva|Dauguvos]] žiotis. Dar būdamas laive Gustavas Adolfas nusprendė pulti ir vieną iš svarbiausių Livonijos tvirtovių – Kuoknesę ({{De|Kokenhausen}}). Tam jis padalino savo pajėgas – žygiui link Kuoknesės skyrė 8 tūkst.<ref name=":1" /> (kituose šaltiniuose - 9 tūkst.)<ref>Essen, Michael Fredholm von (2020). ''The Lion from the North: The Swedish Army During the Thirty Years' War''. Helion & Company. p. 36.</ref><ref>Sundberg, Ulf (1998). ''Svenska krig 1521–1814''., p. 111</ref><ref>Sundberg, Ulf (1998). ''Svenska krig 1521–1814''.p. 310.</ref><ref name=":0">Roberts, Michael (1953). ''Gustavus Adolphus: A History of Sweden'', p. 246.</ref> karių, likusios, apie 4,6 tūkst. karių dydžio pajėgos, vadovaujamos Jakobo de la Gardijos ({{Sv|[[Jacob De la Gardie]]}}) ir Gustavo Horno ({{Sv|[[Gustav Horn]]}}) atakavo Tartu, kurį užėmė rugpjūčio 26 d.<ref name=":0" /> Kuoknesę nuo 1562 m. valdė Abiejų Tautų Respublika. Pirmąją ataką prieš Kuoknesę surengė [[Johan Banér|Johano Banéro]] vadovaujamas priešakinis dalinys, savo žygį į Kuoknesę pradėjęs liepos 2 d. (liepos 12 pagal Grigaliaus kalendorių). Banero pajėgas sekė Švedijos laivynas, Dauguvos upe gabenęs kariuomenės [[Artilerija|artileriją]] ir atsargas. Švedų laivai inkarus išmetė prie [[Kegumas|Kegumo]], kur švedai įkūrė savo stovyklą.<ref name=":1">Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). ''Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718''</ref> Kitą dieną Gustavas II Adolfas su pagrindinėmis pajėgomis ir artilerija patraukė link Kuoknesės. == Apgulties eiga == Johano Banéro avangardui jau liepos 13 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) surengto pirmo puolimo metu pavyko užimti visą Kuoknesės miestą. Negausios gynėjų pajėgos (apie 80 karių) pasitraukė į pilį. Švedai greitai pralaužė pilies pylimus, tačiau pirmasis pilies šturmas nepavyko. Atstumti nuo pilies sienų jie įsirengė pozicijas Kuoknesės pilies apšaudymui iš artilerijos.<ref>Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). ''Kongl. fortifikationens historia''</ref> Gustavas II Adolfas su didžiąja savo kariuomenės dalimi ir artilerija Kuoknesę pasiekė liepos 15 d. (liepos 5 pagal Julijaus kalendorių). Po keleto dienų apsiausties ir neilgai trukusio apšaudymo pilies gynėjai liepos 14 d. (liepos 24 d. pagal Grigaliaus kalendorių) pasidavė. Po Kuoknesės kapituliacijos [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didysis etmonas]] [[Leonas Sapiega]] su apie 3 tūkst. karių pajėgomis pamėgino atakuoti švedus. Mūšyje Sapiegos pajėgos buvo sumuštos ir neteko visų [[Patranka|patrankų]].<ref>Stenbock, R. (1928). ''[https://books.google.com/books?id=PkcPAQAAMAAJ&q=kokenhusen+1625 Östgötta kavalleriregemente, 1618–1699]''</ref><ref>Blomberg, Karl Johann von Baron (1701). ''[https://books.google.com/books?id=IYA2AAAAMAAJ&dq=Stanislaw+Sapieha+1625&pg=PA158 An Account of Livonia: With a Relation of the Rise, Progress, and Decay of the Marian Teutonick Order]''</ref><ref>Dodge, Theodore Ayrault (2012-08-27). ''[https://books.google.com/books?id=rogQljzkrR4C&dq=Stanislaw+Sapieha+1625&pg=PT104 Gustavus Adolphus: A History of the Art of War from Its Revival After the Middle Ages to the End of the Spanish Succession War]''</ref> Po šių kautynių Gustavas Adolfas pasuko į [[Biržai|Biržus]], kuriuos [[Biržų apgultis (1625)|po keleto dienų apgulties]] užėmė rugsėjo 7 d. == Literatūra == * Blomberg, Karl Johann von Baron (1701). ''[https://books.google.com/books?id=IYA2AAAAMAAJ&dq=Stanislaw+Sapieha+1625&pg=PA158 An Account of Livonia: With a Relation of the Rise, Progress, and Decay of the Marian Teutonick Order]''. Peter Buck. * Dodge, Theodore Ayrault (2012-08-27). ''[https://books.google.com/books?id=rogQljzkrR4C&dq=Stanislaw+Sapieha+1625&pg=PT104 Gustavus Adolphus: A History of the Art of War from Its Revival After the Middle Ages to the End of the Spanish Succession War]''. Tales End Press. ISBN 978-1-62358-059-9 * Essen, Michael Fredholm von (2020). ''The Lion from the North: The Swedish Army During the Thirty Years' War''. Helion & Company. pp. 36–38. ISBN 9781804511060. * Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). ''Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718'', (švedų k), Martin Veibull, Magnus Höjer [Ernst Carlson] M. Fl. 1881 * Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). ''Kongl. fortifikationens historia'' * Roberts, Michael (1953). ''Gustavus Adolphus: A History of Sweden, 1611–1632''. Longmans, Green. pp. 245–255. * Stenbock, R. (1928). ''[https://books.google.com/books?id=PkcPAQAAMAAJ&q=kokenhusen+1625 Östgötta kavalleriregemente, 1618–1699]'' (švedų k). I. Haeggströms boktryckeri a.b * Sundberg, Ulf (1998). ''Svenska krig 1521–1814''. Stockholm: Hjalmarson & Högberg. pp. 111–112. ISBN 9789189080140. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] 0jhjbtk4j9lzo18ln9nwrqdskl7b2sa 0 679207 7855728 7745293 2026-06-13T15:31:07Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855728 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|casus=Ginčas dėl Livonijos ir <i>dominium Maris Baltici</i>|place={{Location map | Estija | width = 300 | float = center | caption = | label = '''Mūšio vieta''' | label_size = 86 | alt = physical | position = left | bg = white | lat_deg = 58 | lat_min = 06 | lon_deg = 25 | lon_min = 35 | mark = Battle_icon_active_(crossed_swords).svg | marksize = 18 }}|conflict=Karksi mūšis |date=[[1600]] m. [[spalio 29]] d. |result=ATR pajėgų pergalė |combatant2=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]] |strength1=~1200 karių<ref name="SH46">Herbst, Stanisław ''Wojna Inflancka 1600-1602'', p. 46</ref>|strength2=~1500 karių<ref name="SH45">Herbst, Stanisław ''Wojna Inflancka 1600-1602'', p. 45</ref>|commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Farensbach.svg|18px]] [[Jürgen Farensbach]]<br>[[Vilhelmas Dükeriltas]]|casualties2=750 žuvusių<ref name="SH47">Herbst, Stanisław, ''Wojna Inflancka 1600-1602'', p. 47</ref>|commander2=[[Vaizdas:Friherrliga_gyllenhielm.001.kb_a.jpg|18px]] [[Carl Carlsson Gyllenhielm]]|casualties1=Nežinoma, nedidelės|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1629)]]<br>[[ATR–Švedijos karas (1600–1611)]] |combatant1=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]] /<br>[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų tautų respublika]] |territory=Teritorinių pokyčių neįvyko }} '''Karksi mūšis''' ({{Sv|Slaget vid Karksi}} arba ''slaget vid Karkus'', {{Pl|Bitwa pod Karksi}}) – [[1600 m.|1600]] m. [[spalio 29]] d. įvykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedijos karalystė|Švedijos karalystės]] karinių pajėgų susidūrimas, vienas [[ATR–Švedijos karas (1600–1629)|1600-1629 m. ATR-Švedijos karo]] mūšių Mūšyje [[Vendeno vaivada|Vendeno vaivados]] Jurgeno Farensbacho vadovaujamos 1200 karių pajėgos, sudarytos iš samdinių [[Totoriai|totorių]] ir bendros ATR kariuomenės, sumušė 1500 karių dydžio švedų pajėgas, kurioms vadovavo [[Sąrašas:Švedijos karaliai|Švedijos karaliaus]] [[Karolis IX|Karolio IX]] sūnus Karlas Karlsonas Gyllenhielmas. == Priešistorė == Spalio 17 d. užėmęs [[Pernu]] švedų karalius [[Karolis IX]] nusprendė pulti ATR kontroliuotą [[Viljandžio pilis|Viljandžio pilį]]. Dalis Abiejų Tautų Respublikos pajėgų [[Haidukai|haidukų]] dalinių prisijungė prie Švedijos pajėgų. Operacijos planas pirmu etapu numatė užimti pakeliui buvusią Karksi pilį. Ji priklausė [[Vendeno vaivada|Vendeno vaivadai]] [[Jurgis Farensbachas|Jurgiui Farensbachui]] ({{De|[[Jürgen Farensbach]]}}). Pilies puolimui Karolis IX skyrė apie 1500 karių pajėgas, kurioms vadovavo jo [[Pavainikis|nesantuokinis]] sūnus Karlas Gyllenhielmas ({{Sv|[[Carl Carlsson Gyllenhielm]]}}). Šios pajėgos judėjo kaip pagrindinių švedų pajėgų avangardas. Švedų planas buvo naktį pasiekti pilį naudojantis į nelaisvę paimtu Farensbacho pasiuntiniu ir apgaulės būdu tamsoje įsiveržti į įtvirtinimus. Taip švedai būtų užsitikrinę saugų kelia į Viljandį. Tačiau pasiuntiniui pavyko pabėgti iš švedų nelaisvės ir Karksi įgulai pranešti apie švedų ketinimus.<ref name=":0">Herbst, S. Wojna inflancka 1600–1602 / Stanisław Herbst., p. 45-47</ref> == Mūšio eiga == Spalio 28 d. Švedijos kariuomenė pasiekė Karksi pilį. Nepavykus užklupti gynėjų nepasirengusių Karlas Gyllenhielmas pareikalavo, kad pilies komendantas Vilhelmas Dükeriltas pasiduotų. Gyllenhielmas teigė, kad pagrindinė Švedijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Karolio IX, seka iš jam paskos. Komendantas Dukeriltas pasiduoti atsisakė. Pilyje buvusios Farensbacho vadovaujamos pajėgos atrėmė šturmo mėginimą, po ko Gyllenhielmas pasirengė apsiausčiai ir Karksi dvare įkūrė savo stovyklą.<ref>Herbst, S. Wojna inflancka 1600–1602 / Stanisław Herbst. – Zabrze: Wydaw. Inforteditions, 2006. – 253 p. – p. 45</ref> Spalio 29 dienos rytą Farensbacho vadovaujamos apie 1,2 tūkst. raitelių ATR pajėgos surengė netikėtą puolimą prieš Švedijos stovyklą. Užklupti netikėtai švedai nesugebėjo išsirikiuoti į kovinę rikiuotę, patyrė didelių nuostolių (lenkiškuose šaltiniuose nurodoma 750 žuvusių,<ref name=":0" /> t. y. pusė visų pajėgų) ir buvo priversti trauktis. Švedai nebuvo visiškai sumušti ir atsitraukė iki pagrindinių Karolio IX pajėgų.<ref>''Sepp, H.'' Rootsi-Poola sõda Liivimaal 1600. a. ja 1601. a. alul / H. Sepp</ref> == Literatūra == * Herbst, S. Wojna inflancka 1600–1602 / Stanisław Herbst. – Zabrze: Wydaw. Inforteditions, 2006. – 253 p. – p. 45—47. – ISBN 83-89943-14-X * [https://web.archive.org/web/20151208081259/http://www.kirjandusarhiiv.net/?p=429 Hendrik Sepp "Rootsi-Poola sõda Liivimaal 1600. a. ja 1601. a. alul. I osa. " Ajalooline Ajakiri nr. 1/1932]. – Tartu: [s.n.], 1932. – 35, [1] lk. с. * [http://www.jasinski.co.uk/wojna/battles/1600-Sw/1600-Sw-03.htm Swedish wars 1600–1609: 1601 Spring Summer Campaign] <small>[</small><small>Archyvuota 2017 m. liepos 29 d., Wayback Machine.]</small>, Polish Renaissance Warfare. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] 49on3ppj268ryh6s4m6vybpwyb19h8g 0 679386 7856078 7528879 2026-06-14T07:35:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856078 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas |date=[[1625]] m. [[rugsėjo 14]] - [[rugsėjo 17|17]] d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių ]] <br>(rugsėjo 24 - 27 d. pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]])|place={{Location map|Latvija|lat=56.4000|lon=24.2000|caption=[[Bauskė]] ([[Kuršo kunigaikštystė]])}}|conflict=Bauskas apgultis|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1629)]]|result=Švedijos pergalė|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br>[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|combatant1=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|commander1=[[Vaizdas:Arms_of_the_House_of_Vasa.svg|18px]] [[Gustavas II Adolfas]]|territory=Švedija perėmė Bauskės ir apylinkių kontrolę|image=[[Vaizdas:Bauskas panorāma ar hercoga pili pirms 1706. gada.jpg|300px]] |caption=Bauskės pilies ir miesto graviūra, prieš 1706 m.|strength1=Mažiau nei 8 tūkst.|casualties3=Apiplėšta pilis ir Bauskės miestas }} '''Bauskės apgultis''' ({{Sv|Belägringen av Bauske}}) – [[1625]] m. [[rugsėjo 14]] – [[Rugsėjo 17|17]] d. ([[rugsėjo 24]] – [[Rugsėjo 27|27]] d. pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]) vykusi [[Bauskė|Bauskės miesto]] ir [[Bauskės pilis|pilies]] apgultis, nedidelis [[ATR–Švedijos karas (1600–1629)|1600-1629 m. ATR-Švedijos karo]] ketvirtojo etapo (1625–1627 m. kampanijos) mūšis, pasibaigęs švedų pergale prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų respublikai]] lojalias [[Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės]] valdovo [[Jokūbas Ketleris|Jokūbo Ketelerio]] pajėgas. == Mūšio eiga == [[Sąrašas:Švedijos karaliai|Švedijos karaliaus]] [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] vadovaujama Švedijos imperijos kariuomenė rugsėjo 5 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) po apgulties [[Biržų apgultis (1625)|užėmė Biržus]] ir tęsdama operacijas prieš [[Livonija|Livonijoje]] įsitvrtinusias Abiejų Tautų Respublikai lojalias vietos didikų pajėgas, pasuko į šiaurę. Švedų pajėgos rugsėjo 14 d. (pagal tuo metu Švedijoje naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]], rugsėjo 24 d. pagal Grigaliaus kalendorių) apsiautė Kuršo hercogui [[Jokūbas Ketleris|Jokūbui Ketleriui]] priklausiusią Bauskę. Miesto gynėjų pajėgas buvo gerokai nusilpinęs 1623–1625 m. badas, po kurio prasidėjo [[maras]], apibūdinamas kaip „prasidėjęs siaubingai ir per metus nusinešęs daug žmonių“.<ref>[https://web.archive.org/web/20051222114106/http://www.pilis.lv/c_zinas/zinja.php?id=2131 17. un 18. gadsimta mēra epidēmijas mūspusē. (Bauska) :: PILIS UN MUIŽAS]. (latvių k.) archyvuota 2005 m. gruodžio 22 d.:</ref> Apsiautę miestą švedai įsirengė dvi apgulties apkasų linijas ir tris artilerijos pozicijas. Po nedidelio apšaudymo rugsėjo 17 (27) d. švedų surengto šturmo metu pilis buvo užima.<ref>Lagerquist, Lars, ''Gustavus Adolphus and the Swedish Empire, 1611–1632''</ref> Švedai apiplėšė miestą ir pilį. Bauskėje jie išsilaikė iki 1629 m., po ko miestą užėmė ATR pajėgos. Jokūbas Ketleris Bauskę atgavo tik 1660 m., [[Lenkijos karalius|ATR valdovui]] sumokėjęs 10 tūkst. [[Guldenas|guldenų]].<ref>Höglund, Lars-Eric, Sallnäs, Åke, Vespalov, Alexander, ''Great Northern War 1700–1721, II. Swedens allies and enemies''</ref> == Literatūra == * [https://web.archive.org/web/20051222114106/http://www.pilis.lv/c_zinas/zinja.php?id=2131 17. un 18. gadsimta mēra epidēmijas mūspusē. (Bauska) :: PILIS UN MUIŽAS]. (latvių k.) archyvuota 2005 m. gruodžio 22 d.: * Höglund, Lars-Eric, Sallnäs, Åke, Vespalov, Alexander, ''Great Northern War 1700–1721, II. Swedens allies and enemies'', Acedia Press, 2000, <nowiki>ISBN 9197404969</nowiki>, 9789197404969, 142 psl. * Lagerquist, Lars, ''Gustavus Adolphus and the Swedish Empire, 1611–1632'', University of Minnesota Press, 1974, (anglų k.), ISBN: 978-0816607391, 246 psl. * Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). ''Kongl. fortifikationens historia'' * Sikora, Radosław, ''Poland’s Wars with Sweden, 1621–1629'', Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2017, (anglų k.) ISBN: 978-83-233-4263-1, 370 psl. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] os77v6ycqohl8qy0p17wowltltr3brg 0 679427 7856073 7547954 2026-06-14T07:27:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856073 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Krapimuižos mūšis|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1629)]]|date=[[1621]] m. [[lapkričio 28]] d.|place={{Location map|Latvija|lat=56.7000|lon=25.2667|caption=Mūšio vieta - Krapė - dabartinės Latvijos žemėlapyje}}|result=Lietuvos pajėgų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br>[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|combatant2=[[Image:Naval Ensign of Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|commander1=[[Image:Slepowron.svg|18px]] [[Aleksandras Korvinas Gosievskis]]|commander2=[[File:Naval Ensign of Sweden.svg|18px]] [[Samuel Cockburn (mercenary leader)|Samuel Cockburn]]|strength1=500–600 karių|strength2=850 karių|casualties1="keletas tuzinų"|casualties2=280 žuvusių<br>7 vėliavos|casus=Kova dėl Livonijos ir <i>dominium Maris Baltici</i>}} '''Krapės mūšis''' ({{Sv|Slaget vid Kroppenhof}}, {{Pl|Bitwa nad Kropimojzą}}) – [[1621]] m. [[lapkričio 28]] d. Livonijoje, Krapės ({{De|Kroppenhof}}, dab. Krapės kaimškasis rajonas) apylinkėse įvykusios [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandro Korvino Gosievskio]] vadovaujamų [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] karinių pajėgų ir škotų karininko Samuelio Kokburno ([[Samuel Cockburn (samdinių vadas)|Samuel Cockburn]]) vadovaujamų [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] karinių pajėgų kautynės, nedidelis [[ATR–Švedijos karas (1600–1629)|1600-1629 m. ATR-Švedijos karo]] trečiojo etapo (1621–1625 m. kampanijos) mūšis, pasibaigęs LDK pajėgų pergale. == Mūšio eiga == LDK ir Švedijos pajėgų mūšis prie Krapės buvo nedidelis susirėmimas, įvykęs sekmadienį, laprkčio 28 d. Šis susirėmimas nepriskiriamas pagrindiniams ATR-Švedijos karo mūšiams ir žinomas tik iš A. K. Gosievskio ir jo kompaniono, [[Husarai|husarų]] vado Jano Kunovskio ({{Pl|Jan Kunowski}}) atsiminimų. Tiek ATR [[kavalerija]] – Lietuvos [[husarai]], tiek ir švedų [[Kirasyrai|kirasyrų]] dalinys buvo nedideli – atitinkamai apie 850 ir apie 1000 karių. ATR pajėgas sudarė: Gosievskio husarų [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėiava]], leitenanto Borovskio ({{Pl|Borowski}}) husarų vėliava, leitenanto ({{Pl|Wedzagolski}}) Aukštaitijos husarų vėliava Zakeno ({{De|Sacken}}) ir Vrangelio ({{De|Wrangel}}) reitarų pulkas, trys kazokų vėliavos, vadovaujamos Pusudzievskio ({{Pl|Pusudziewski}}), Ivanausko ({{Pl|Iwanowski}}), Goliano ({{Pl|Golian}}), Kietos ({{Pl|Kietha}}) vadovaujamas pėstininkų dalinys, Kristupo Oldakovskio ({{Pl|Krzysztof Oldakowski}}) vadovaujamas Lietuvos Brąstos šauktinių pulkas (apie 60 karių). Užfiktuota, kad pastarąjį dalinį po kautynių sudarė 45 sveiki ir 5 sergantys kariai.<ref>Kunowski, Jan, ''Ekspedycja Inflantska 1621 Roku, w opracowaniu Wojciecha Walczaka i Karola Łopateckiego''</ref> Lietuvos daliniai, žygiuodami iš [[Kuoknesės pilis|Kuoknesės pilies]], sužinojo apie apie už keleto kilometrų įsikūrusią švedų stovyklą. Gosievskis nusprendė surengti netikėtą antpuolį ir taip sukliudyti švedų žygiui. Puolimui Gosievskis suformavo nedidelę avangardo grupę, kuriai vadovavo Vladislovas Kžyčvskis ({{Pl|Wladyslaw Krzyczewski}}). Grupeės ariergardo funkcijas turėjo atlikti Oldakovskio pėstininkai. Nužygiavusios lygiai 14 km Lietuvos pajėgos pasiekė švedų stovyklą. Netikėtas antpuolis nepavyko, švedai pastebėjo artėjantį priešą ir paskelbė aliarmą ir spėjo išsirikiuoti į kovinę rikiuotę. Nepaisnat atskleisto plano, ATR avangardas atakavo švedus ir padarė žėnklių nuostolių. Ataką sustabdė organiuota švedų ugnis. Susišaudymo metu žuvo Kžyčevskis, mirtinai buvo sužeistas Vrangelis. Netekusios vadų Gosievskio pajėgos pradėjo trauktis. Matydamos besitraukiantį priešą švedų pajėgos, vadovaujamos Karolio Filipo ({{Sv|Karol Filip}}) surengė kontrataką. Švedų puolimas nutrūko jiems pasiekus ATR pajėgų rikiuotę. Užsimezgusiame mūšyje švedai turėjo beveik dvigubą kiekybinę persvarą, nes pagrindinės LDK pajėgos dar nebuvo pasiekusios mūšio lauko. Nepaisant nelygių jėgų, kovoje husarų dalinys parodė savo kovinį efektyvumą ir įveikė švedus. Mūšio pabaigoje kovinį pajėgumą buvo išlaikę tik Vilhelmo de la Buro ({{Sv|Wilhelm de la Bur}}) vadovaujamas dragūnų dalinys. Matydami, kad Gosievskio daliniai perima mūšio lauko kontrolę, de la Buro dragūnai paliko savo žirgus ir pėsčiomis pasitraukė per užšalusį Luobės ežetrą. Likę švedų kariai pasekė jų pavyzdžiu. Švedų koviniai nuostoliai mūšyje siekė apie 300 karių, LDK – „keletą tuzinų“. LDK pajėgos užgrobė visas septynias švedų dalinių vėliavas. == Literatūra == * [http://oldakowscy.pl/krzysztof-oldakowski-i-stracie-ze-szwedami-pod-kroppenhof-1621/ Krzysztof Oldakowski i stracie ze Szwedami pod Kroppenhof 1621] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230923090007/https://oldakowscy.pl/krzysztof-oldakowski-i-stracie-ze-szwedami-pod-kroppenhof-1621/ |date=2023-09-23 }}, (lenkų k) * Kunowski, Jan, ''Ekspedycja Inflantska 1621 Roku, w opracowaniu Wojciecha Walczaka i Karola Łopateckiego'', Białystok 2007, (lenkų k.) * ''Sveriges krig 1611–1632, Bd II „Polska Kriget” Appendix II'', Stockholm 1936, (švedų k.) * Barkman Bertil C., Lundkvist Sven, ''Kungl. Svea Livgardes historia III'':1, Stockholm 1936, (švedų k.) == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Infliantai]] t7ib3cbwu3zuzjoa8250nvi3p9k8rqy 0 680239 7855680 7843489 2026-06-13T13:44:45Z ~2026-34721-87 219521 /* D divizionas */ 7855680 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Sekmadienio futbolo lyga]] |logo = SFL 2023.png |season = [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] |dates = 2025 m. balandis – spalis |prevseason = [[2024 m. Sekmadienio futbolo lyga|2024 m.]] |nextseason = [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m.]] |winners = [[FK Salininkai|Vilniaus „Salininkai“]] }} '''2025 m. Sekmadienio futbolo lyga''' – penktosios pakopos futbolo pirmenybės, vykusios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2025 m. balandį–lapkritį. Tai yra 21-asis [[SFL]] sezonas, kurio varžybos vyksta 4 divizionuose, suskirstytuose pagal pajėgumą.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Sezonas-prasides-VRFS-Supertaures-rungtynemis/6059</ref> == Komandos == Viso SFL lygoje šiame sezone žaidė 41 komanda – tiek pat kiek ir praėjusiame sezone. {| class='wikitable' style="font-size:95%;" !SFL A || SFL B || SFL C || SFL D |- |style="vertical-align: text-top"| * [[FK Lentvaris]] * [[SK Modulis|SK Modulis]]{{efn|Pernai žaidė kaip bendra [[SK Modulis Pabradė]] ir [[SK Nemenčinė]] komanda}} * [[FK Tėvynės Sąjunga]] * [[VJFK Trakai]] * [[FK Ave.Ko. Kalveliai]] * [[FK Salininkai]] * [[FK Geležinis vilkas]] * [[FK Euforija Vilnius|FK Delamode Euforija]] (↑) * [[FK Navigatoriai Vilnius|Navigatoriai Old Boys]] (↑) |style="vertical-align: text-top"| * [[FK TEC Vilnius]] (↓) * [[FK Granitas Vilnius|Granitas Senjorai]] * [[FK Ozas Vilnius]] * [[FK Top Kickers Vilnius|FK Top Kickers-DAligner]] * [[FK Medžiai Vilnius|FK Medžiai 2]] * [[FC Malanka]] * [[FK Baltoji Vokė]] (↑) * [[FK Futboliukas Vilnius|FK Citus-Futboliukas]] {{efn|Bendra [[FK Futboliukas Vilnius]] ir [[FK Citus Paupys]] komanda}} (↑) * [[FC Problema]] (↑) * [[SK Nemenčinė]]{{efn|Sugrįžo po 2 metų pertraukos. Pernai žaidė kaip bendra [[SK Modulis Pabradė]] ir [[SK Nemenčinė]] komanda}} (R) * [[FKS Ukmergė|FKS Ukmergė B]] {{efn|Sugrįžo po 1 metų pertraukos}} (R) |style="vertical-align: text-top"| * [[FK Olandai Vilnius|FK Olandai su Pinta]] (↓) * [[FK Trivartis Vilnius]] * [[FK Viesulas Vilnius]] * [[FK Ozo tapyrai Vilnius]] * [[FK Molėtai]] {{efn|name=uaff|Utenos apskrities komandos}} * [[FK Katastrofa Vilnius]] * [[FK Utenos Utena]]{{efn|name=uaff}} (↑) * [[FK Sviedinys]] (↑) * [[FK Mostiškės|FK Mostiškės-Tonitra]] (↑) * [[Los Faveleros]] (↑) |style="vertical-align: text-top"| * [[SC Baltai Kaišiadorys]] (↓) * [[SK Skaidiškės]] * [[FK ADS Auto|Inter Nemenčinė]]{{efn|Pernai – Inter Nemenčinė-ZINA.pl}} * [[FK Reaktyvas Vilnius]] * [[FK Vėtra Rūdiškės]] * [[FK Arpas Vilnius]] * [[FK Pabradė]]{{efn|Atsiskyrė nuo [[SK Modulis]] ir sugrįžo po pertraukos}} (R) * [[FK Elektrėnų Versmė|ESFA-Versmė B]] (N) * [[FK Šumskas]] (N) * [[VRFM]] (N) * [[VRSK]] (N) |} {{notelist}} :Į III lygą pakilo [[FK Ketera]] :Iš III lygos iškrito ir iš varžybų pasitraukė [[FK Navigatoriai]] :Iš III lygos ir iš varžybų pasitraukė [[FK Top Kickers Vilnius|FK Top Kickers]]. Tuo tarpu [[FK Top Kickers Vilnius|FK Top Kickers–DAligner]], kaip ir pernai, toliau žaidė B divizione. :Prieš sezono pradžią iš varžybų pasitraukė: [[FSK Anykščiai|FK Anykščiai]], [[FK Imperialas Vilnius|FK Imperialas]], [[FK Advoco Vilnius|A komanda]], [[FK Vova Vilnius|FK Vova]], [[FK PILK]], [[FK Užgiris]]. :Prisijungė naujos komandos: [[FK Elektrėnų Versmė|ESFA-Versmė B]], FK Šumskas, VRFM, VRSK == Rezultatai == === A divizionas === {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|FK Salininkai|Vilniaus „Salininkai“|16|12|1|3|73|31|42|37}} {{grupės eilutė2|2|Tėvynės sąjunga Vilnius|Vilniaus „Tėvynės sąjunga“|16|11|1|4|53|33|20|34}} {{grupės eilutė2|3|Delamode Euforija Vilnius|Vilniaus „Delamode Euforija“|16|10|3|3|41|23|18|33}} {{grupės eilutė2|4|FK Lentvaris|FK „Lentvaris“|16|7|3|6|39|41|-2|24}} {{grupės eilutė2|5|Navigatoriai Old Boys Vilnius|Vilniaus „Navigatoriai Old Boys“|16|7|2|7|43|43|0|23}} {{grupės eilutė2|6|Modulis Pabradė|Pabradės „Modulis“|16|5|7|4|33|30|3|22}} {{grupės eilutė2|7|Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“|16|6|2|8|46|44|2|20}} {{grupės eilutė2|8|AveKo Kalveliai|Kalvelių „AveKo“|16|3|1|12|20|52|-32|10}} {{grupės eilutė2|9|VJFK Trakai|Trakų VJFK|16|1|0|15|13|64|-51|3}} |} === B divizionas === {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|Ozas Vilnius|Vilniaus „Ozas“|20|15|2|3|52|28|24|47}} {{grupės eilutė2|2|SK Nemenčinė|Nemenčinės SK|20|12|4|4|47|22|25|40}} {{grupės eilutė2|3|FC Malanka|Vilniaus „Malanka“|20|13|1|6|67|41|26|40}} {{grupės eilutė2|4|Medžiai-2 Vilnius|Vilniaus „Medžiai-2“|20|10|3|7|35|36|-1|33}} {{grupės eilutė2|5|Citus-Futboliukas Vilnius|Vilniaus „Citus-Futboliukas“|20|8|3|9|34|37|-3|27}} {{grupės eilutė2|6|Granito senjorai Vilnius|Vilniaus „Granito senjorai“|20|7|4|9|42|41|1|25}} {{grupės eilutė2|7|Top Kickers-DAligner Vilnius|Vilniaus „Top Kickers-DAligner“|20|7|4|9|42|41|1|25}} {{grupės eilutė2|8|TEC Vilnius|Vilniaus TEC|20|7|3|10|41|55|-14|24}} {{grupės eilutė2|9|FKS Ukmergė B|FKS „Ukmergė B“|20|7|3|10|29|43|-14|24}} {{grupės eilutė2|10|FK Baltoji Vokė|FK „Baltoji Vokė“|20|6|4|10|38|53|-15|22}} {{grupės eilutė2|11|FC Problema|Vilniaus „Problema“|20|2|1|17|27|57|-30|7}} |} === C divizionas === {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|FK Utenos Utena|„Utenos Utena“|18|12|3|3|63|28|35|39}} {{grupės eilutė2|2|Los Faveleros Vilnius|Vilniaus „Los Faveleros“|18|12|2|4|62|25|37|38}} {{grupės eilutė2|3|Tonitra Mostiškės|Mostiškių „Tonitra“|18|10|4|4|39|27|12|34}} {{grupės eilutė2|4|Sviedinys Vilnius|Vilniaus „Sviedinys“|18|9|2|7|42|33|9|29}} {{grupės eilutė2|5|Trivartis Vilnius|Vilniaus „Trivartis“|18|8|5|5|46|42|4|29}} {{grupės eilutė2|6|Viesulas Vilnius|Vilniaus „Viesulas“|18|7|1|10|38|42|-4|22}} {{grupės eilutė2|7|Ozo tapyrai Vilnius|Vilniaus „Ozo tapyrai“|18|6|3|9|38|50|-12|21}} {{grupės eilutė2|8|Katastrofa Vilnius|Vilniaus „Katastrofa“|18|6|1|11|34|62|-28|19}} {{grupės eilutė2|9|Olandai Vilnius|Vilniaus „Olandai su Pinta“|18|5|2|11|37|54|-17|17}} {{grupės eilutė2|10|FK Molėtai|FK „Molėtai“|18|2|3|13|28|64|-36|9}} |} === D divizionas === {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|Inter-Zina Nemenčinė|Nemenčinės „Inter-Zina“|20|16|2|2|62|33|29|50}} {{grupės eilutė2|2|SK Skaidiškės|SK „Skaidiškės“|20|14|2|4|89|48|41|44}} {{grupės eilutė2|3|SC Baltai Kaišiadorys|Kaišiadorių SC „Baltai“|20|12|3|5|70|41|29|39}} {{grupės eilutė2|4|Reaktyvas Vilnius|Vilniaus „Reaktyvas“|20|10|5|5|58|28|30|35}} {{grupės eilutė2|5|FK Pabradė|FK „Pabradė“|20|10|0|10|36|50|-14|30}} {{grupės eilutė2|6|FK Vėtra Rūdiškės|Rūdiškių „Vėtra“|20|8|3|9|51|53|-2|27}} {{grupės eilutė2|7|FK Šumskas|FK „Šumskas“|20|7|4|9|60|57|3|25}} {{grupės eilutė2|8|VRSK Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono SK|20|6|4|10|54|74|-20|22}} {{grupės eilutė2|9|VRFM Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono FM|20|5|2|13|33|75|-42|17}} {{grupės eilutė2|10|Arpas Vilnius|Vilniaus „Arpas“|20|3|4|13|43|62|-19|13}} {{grupės eilutė2|11|Versmė B Elektrėnai|Elektrėnų ESFA „Versmė B“|20|2|5|13|29|64|-35|11}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.vilniausfutbolas.lt/lyga/SFL-Lyga/1 SFL Lyga] (Vilniausfutbolas.lt) {{SFL lyga|2025}} l4y6ro9hxxniyxuqiekhfa02msvpc73 0 680848 7855943 7806341 2026-06-13T23:19:10Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855943 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=culture|gimimo data=|mirties data=~[[861]]/[[862]] m.<ref name=Watt/>|veikla=rašytojas, poetas, skeptikas|žinomas=religijos kritika|mirties_vieta=[[Bagdadas]], [[Abasidų kalifatas]] {{flagicon image|Abbasid_banner.svg}}}} '''Abu Isa Mahometas bin Harunas al Varakas''' ({{ar|أبو عيسى محمد بن هارون الوراق}}) – IX a. [[Arabai|arabų]] mokslininkas bei skeptikas, [[Religija|religijos]] ir ypač [[Islamas|islamo]] kritikas.<ref name="Watt">{{cite encyclopedia|first=W. M.|last=Watt|title=Abū ʿĪsā Warrāq|encyclopedia=Encyclopædia Iranica|volume=I/3|pages=325–326|url=http://www.iranicaonline.org/articles/abu-isa-mohammad-b}}</ref> Iš jo savo pseudonimą kildina šiuolaikinis islamo kritikas [[Ibn Warraq|Ibn Varakas]] (''Ibn Warraq'').<ref name="Virgins">{{cite book|first=Ibn|last=Warraq|title=Virgins? What Virgins?: And Other Essays|url=https://archive.org/details/virginswhatvirgi0000ibnw|publisher=Prometheus Books, Publishers|year=2010|isbn=9781616143121}}</ref> == Požiūris į religiją == Al Varakas skeptiškai vertino [[Dievas|Dievo]] egzistavimą. Jis rašė: „Tas, kuris įsako savo vergui daryti tai, ko, kaip jis žino, jis nesugeba, o paskui jį baudžia, yra kvailys“, turėdamas omenyje Dievą, kuris liepia žmonėms elgtis nerealistiškai, o paskui juos baudžia už nesėkmę.<ref>{{cite book|first=Sarah|last=Stroumsa|author-link=|title=Freethinkers of Medieval Islam: Ibn al-Rāwandī, Abū Bakr al-Rāzī, and Their Impact on Islamic Thought|url=https://archive.org/details/freethinkersofme0000stro|location=Leiden|publisher=Brill|year=1999|isbn=978-90-04-11374-9|page=[https://archive.org/details/freethinkersofme0000stro/page/n58 43]}}</ref> Metė iššūkį religijos apreiškimo sampratai. Jis teigė, kad jei žmonės sugeba suprasti, jog, pavyzdžiui, gera būti atlaidžiam, tuomet pranašas nereikalingas ir neturėtume paisyti save pasiskelbusių pranašų teiginių, jei tai, kas teigiama, prieštarauja sveikam protui ir logikai. Jis žavėjosi intelektu ne dėl jo gebėjimo paklusti dievui, bet dėl jo smalsumo mokslo stebuklams. Al Varakas paaiškino, kad žmonės išvystė [[Astronomija|astronomijos]] mokslą žiūrėdami į dangų ir kad jiems nereikėjo jokio pranašo, kuris parodytų, kaip žiūrėti į dangų; taip pat sakė, kad nereikėjo jokių pranašų, kurie parodytų, kaip pasigaminti [[Fleita|fleitas]] ir kaip jomis groti.<ref name="Doubt">{{cite book|first=Jennifer Michael|last=Hecht|author-link=|title=Doubt: A History: The Great Doubters and Their Legacy of Innovation from Socrates and Jesus to Thomas Jefferson and Emily Dickinson|publisher=Harper San Francisco|year=2003|isbn=0-06-009795-7|url-access=registration|url=https://archive.org/details/doubthistory00jenn|page=224}}</ref> Abu Isa al Varakas abejojo teiginiais, kuriuose [[Mahometas]] vaizduojamas kaip pranašas:<ref name="Doubt" /> <blockquote>Tai, kad Mahometas galėjo nuspėti tam tikrus įvykius, dar neįrodo, kad jis buvo pranašas: jis galėjo sėkmingai spėti, bet tai nereiškia, kad jis tikrai žinojo ateitį. Ir tikrai tai, kad jis sugebėjo papasakoti praeities įvykius, neįrodo, kad jis buvo pranašas, nes apie tuos įvykius jis galėjo perskaityti Biblijoje, o jei jis buvo neraštingas, Bibliją jam vis tiek galėjo perskaityti.<ref name="Doubt" /></blockquote> Tik nedaugelis to laikotarpio arabų mokslininkų tiesiogiai domėjosi krikščionybe, iš dalies dėl to, kad neturėjo prieigos prie krikščioniškų šventraščių arabų kalba, iš dalies dėl įsitikinimo, kad krikščioniški dokumentai yra ydingi ir nenaudingi studijuoti. Al Varakas parašė „Trijų krikščioniškų sektų paneigimą“ (''Radd ʿalā al-thalāth firaq min al-Naṣārā''), vieną išsamiausių to meto kritikos darbų prieš krikščionybę, kuriame parodė, kad nepaprastai gerai išmano krikščionių teologiją ir istoriją. Jis kritikavo prieštaringas [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] [[Įsikūnijimas (krikščionybė)|įsikūnijimo]] sampratas, esą jis buvo ir žmogus, ir Dievas. Jis nurodė, kaip pačios krikščionių konfesijos kovojo ir nesutarė tarpusavyje dėl įsikūnijimo ir [[Trejybė|Trejybės]] reikšmės.<ref>{{cite book|last=Thomas|first=David|date=2006|title=The Bible in Arab Christianity|url=https://archive.org/details/bibleinarabchris00ming|publisher=Brill|pages=175–177|chapter=The Bible And The Kalām|isbn=978-90-04-15558-9|doi=10.1163/ej.9789004155589.i-421.43}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Warraq, Abu Isa al}} [[Kategorija:Arabų asmenybės]] [[Kategorija:Ateizmas]] pvtwzl3rbrkur4m75gx6lq1dqf01ure 0 681138 7856100 7683571 2026-06-14T07:45:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856100 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Babruisko apsiaustis|place=[[Babruiskas]] (LDK, [[Minsko vaivadija]], dab. [[Baltarusija]])<br> {{Location map+ | Baltarusija | width = 250 | caption = Babruiskas dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | places = {{Location map~ | Baltarusija | lat = 53.15 | long = 29.23 | label = Babruiskas | position = top | background = lightgreen | mark = Red pog.svg | marksize = 10 }} }} |result=LDK kariuomenės pergalė|date=[[1649]] m. sausis - vasario 21 d.|combatant2=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]]|combatant1=[[Vaizdas:Flag of the Cossack Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas]]<br>Babruisko miestiečiai|commander1=Kazokų pulkininkas Paddubskis|commander2=[[Vaizdas:POL_COA_Radziwiłł_Książę_Ia.svg|18px]] [[Jonušas Radvila]]<br>[[Vaizdas:Herb_Bogoria.jpg|18px]] [[Vladislovas Valavičius]]|strength2=1500 (Valavičiaus pajėgos), neužfiksuoto dydžio Radvilos pajėgos|partof=[[Chmelnickio sukilimas|Bogdano Chmelnickio sukilimas]]|casualties1=Tiksliai neužfiksuota, teigiama, kad keli tūkstančiai|casualties2=Nedideli|casualties3=Kovų metu žuvo keli tūkstančiai miesto gyventojų|strength1=Tiksliai neužfiksuota|territory=Babruiske atkurta LDK valdžia|image=[[Vaizdas:Bobruisk Castle.jpg|300px]]|caption=Babruisko apsiaustis 1649 m., A. Westerveldo priešinys (1649) |casus=1648–1651 m. kazokų (Bogdano Chmelnickio) sukilimas}} '''Babruisko apsiaustis''' – [[1649 m.|1649 m]]. sausio mėn. - vasario pabaigoje vykusios [[Babruiskas|Babruisko]] miestiečių bei mieste įsitvirtinusių sukilusių [[Etmonatas|kazokų]] kautynės su [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene]], vienas 1648–1651 m. kazokų ([[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]]) sukilimo mūšių == Priešistorė == 1620 m. surašymo duomenimis Babruiskas buvo nedidelis miestas, kuriame užregistruota 15 gatvių, 409 namai (kiemai), 75 parduotuvės, [[malūnas]], [[bažnyčia]], [[cerkvė]] ir vėlyvaisiais viduramžiais statyta pilis. Miestas buvo apjustas iš žemių ir medžio suformuotu gynybiniu pylimu, medinėmis sienomis, kuriose buvo 10 bokštų. Į miestą buvo galima patekti per 4 vartus.<ref>''Sabina, P. I. (Pi︠o︡tr Iosifavich).'' [[oclc:73378390|Belarusʹ zhivopisnai︠a︡ : putevoditelʹ = The picturesque Belarus : guidebook.]]</ref> 1648 m. spalį valdžią Babruiske paėmė sukilę kazokai (Etmonatas). Vienuose šaltiniuose nurodoma, kad patys gyventojai, kurstomi kazokų pulkininko Paddubskio (kituose šaltiniuose - Poddubičiaus ({{Ru|Поддубич}})<ref name=":1">Городские поселения в Российской империи. Том третий. СПб. 1863 г. стр 81</ref>), sukilo prieš LDK valdžią ir prisijungė prie Bogdano Chmelnickio sukilimo. Kitur teigiama, kad miestą po kovos užėmė sukilę kazokai.<ref name=":1" /> Pastarąją versiją sustiprina faktas, kad mieste įsitvirtinusios pajėgos išžudė kazokams nepritarusius turtingus vietos [[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)|bajorus]], miesto seniūną paskandino [[Berezina|Berezinos upėje]].<ref name=":0" /><ref name=":2" /><ref name=":3" /> 1648 m. žiemą sukilėliams pavyko prie miesto sienų sumušti sukilimo malšinimui atsiųstą Paco [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]]. 1649 m. sausio pradžioje prie Babruisko atžygiavo apie 1,5 tūkst. karių dydžio LDK bajorų ir samdinių kariuomenės būrys, surinktas [[Jonušas Kiška|Jonušo Kiškos]].<ref name=":0" /> Nors formaliai pajėgoms turėjo vadovauti pats J. Kiška, jis dėl amžiaus ir sveikatos būklės šias pareigas buvo perdavęs [[Lietuvos lauko raštininkas|LDK lauko raštininkui]] [[Vladislovas Valavičius|Vladislovui Valavičiui]].<ref>[[Nelė Asadauskienė]]. ''Jonušas Kiška''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 184 psl.</ref> Kai kur nurodoma, kad vienu LDK pajėgų vadu buvo ir [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis]].<ref name=":1" /> == Kovų eiga == Sukilėliams keturias savaites pavyko atremti LDK kariuomenės dalinio puolimą. Po penkių dienų žygio [[vasario 20]] d. Valavičiui į pagalbą atžygiavo [[Lietuvos lauko etmonas|LDK lauko etmonas]] [[Jonušas Radvila]]. Radvila nepuolė šturmuoti miesto, o, pasinaudojęs nesutarimais tarp sukilėlių, perviliojo į savo pusę turtingus miestiečius, pirklius, amatininkus ir dvasininkus. Įbauginti prieš taip pat kazokų užimtų [[Pinsko mūšis (1649)|Pinsko]] ir [[Mozyriaus mūšis (1649)|Mozyriaus]] gynėjus vykdytų represijų, įsitikinę, kad prie miesto stovi pats Radvila ir gavę pažadą dėl asmeninio saugumo, naktį iš [[vasario 21]] d. jie atidarė miesto vartus. Po nedidelių kautynių su pavieniais kazokų daliniais miestas buvo užimtas.<blockquote>„''Tačiau kazokai pasitraukė į įtvirtintus bokštus, kuriuose galėjo gintis; kai kuriuos ten nužudė, kiti padegė bokštus, kuriuose buvo, dar kiti atsisuko muškietas į save ir nusišovė. Pats pulkininkas Paddubskis neištvėrė karščio ir, kai liepsna priartėjo, iššoko iš bokšto ir pateko tiesiai į kunigaikščio rankas''.“<ref name=":0">Бярнацкі, В. Паўстаньне Хмяльніцкага: ваенныя дзеяньні ў Літве ў 1648–1649 гг. / Вітальд Бярнацкі; [пер. з пол. А. Кузьміча]. p. 89.  </ref><ref>Theatrum Europaeum. T. VI. – p. 812.</ref></blockquote> == Po mūšio == [[Vaizdas:Surrender to Bobruisk on 21 February 1649 by Westerveld.jpg|miniatiūra|Babruisko kapituliacija 1649 m. vasario 21 d. A. Vesterveldo piešinys]] Teigiama, kad kovų metu žuvo keli tūkstančiai miestiečių ir kazokų. Užėmusi miestą ir tvirtovę Radvilos kariuomenė susidorojo su sukilėliais. Kazokų vadas Paddubskis ir dar devyni jo štabo nariai buvo pasodinti ant kuolų. Keturiasdešimt sukilėlių buvo nubausti mirties bausme, o, siekiant įbaugintų kitus, 270 kazokų buvo nukirstos dešinės rankos – rankos, kuriomis laikomas ginklas. Apie tai sužinojęs B. Chmelnickis prisiekė atkeršyti ir nužudyti 4 tūkstančius belaisvių.<ref name=":2">Гісторыя Беларусі: у 6 т. Т. 3 : Беларусь у часы Рэчы Паспалітай (XVII–XVIII ст.) /  Ю. Бохан [і інш.]; рэдкал.: М. Касцюк (гал. рэд.) [і інш.]. – p. 75.</ref> Po kapituliacijos LDK etmonas ištesėjo žodį ir neleido plėšti miesto:<blockquote>„''Vieną tarną už vieną skarelę, kurią buvo pasiėmęs, … įsakė pakarti ant vartų, padėjęs šalia jo tą pačią skarelę''.“<ref name=":3">Pamiętniki Samuela i Bogusława Kazimierza Maskiewiczów / oprac., wstęp i przypisy A. Sajkowski; red. i słowo wstępne Wł. Czapliński. – Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1961. – 332, [1] s. – p. 265.</ref></blockquote>Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad jau užėmę miestą Radvilos pajėgos išžudė daug miesto gyventojų,<ref name=":0" /> tačiau tam prieštarauja faktas, kad Radvila neleido plėšikauti ir netgi nubaudė tai dariusius savo karius.<ref name=":3" /> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Бабруйска абарона 1649 // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі: У 6 т. / Беларуская Энцыклапедыя. Т. 1: А – Беліца / Рэдкал.: М. В. Біч і інш.; Прадм. М. Ткачова; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1993. – 494 с., [8] к.: іл. – p. 251. – ISBN 5-85700-074-2. * Бярнацкі, В. Паўстаньне Хмяльніцкага: ваенныя дзеяньні ў Літве ў 1648–1649 гг. / Вітальд Бярнацкі; [пер. з пол. А. Кузьміча]. —Смаленск: Інбелкульт, 2015. – 183 с.: іл. – <nowiki>ISBN 978-5-00076-009-3</nowiki>. * Гісторыя Беларусі: у 6 т. Т. 3 : Беларусь у часы Рэчы Паспалітай (XVII–XVIII ст.) /  Ю. Бохан [і інш.]; рэдкал.: М. Касцюк (гал. рэд.) [і інш.]. – Мн.: Экаперспектыва, 2004. – 343 с.: іл. – [[:be:Special:BookSources/9854690660|ISBN 985-469-066-0]]. * Theatrum Europaeum. T. VI. – Frankfurt am Main, 1652. [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:Chmelnickio sukilimas]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] n2l3i3089yl0pjdgpsi86xrd22k0y94 0 681142 7856097 7694229 2026-06-14T07:44:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856097 wikitext text/x-wiki '''Davyd Haradoko sukilimas''' – valstiečių ir miestelėnų sukilimas, vykęs 1648–1650 metais [[Davyd Haradokas|Davyd Haradoko]] apylinkėse ATR ir kazokų karo ([[Chmelnickio sukilimas|Chmelnickio sukilimo]]) metu (1648–1651 m.). == Pradžia == Sukilimas prasidėjo 1648 m. spalio 13 d., kai kilo valstiečių judėjimas Budymlių, Buchličų, Varanės, Vekarovičių, Senojo Selo ir Strugos kaimuose, taip pat Davydo Haradoko mieste ir Garadeco miestelyje. Judėjimą organizavo vietos gyventojai, o vadovu tapo Davyd Haradoko vaitas Ivanas Bagdaševičius, kuris buvo išrinktas sukilėlių pulkininku. == Eiga == Sukilėliai kūrė ginkluotus būrius pagal kazokų modelį. 1648 m. spalio–gruodžio mėnesiais sukilimas išplito po visą Davyd Haradoko valsčių ir dalį gretimo Pinsko pavieto. Valstiečiai puldinėjo feodalų dvarus, naikino žemvaldžių nuosavybės dokumentus. == Numalšinimas == Sukilimas truko daugiau kaip dvejus metus. 1650 m. jis buvo numalšintas Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. Daugelis sukilimo dalyvių buvo nubausti, dvarai atkurti, o feodalų valdžia – sugrąžinta. == Literatūra == * Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т. 5: Гальцы – Дагон / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш. — Мн. : БелЭн, 1997. — Т. 5. — 576 с. — 10 000 экз. — <nowiki>ISBN 985-11-0035-8</nowiki>. — <nowiki>ISBN 985-11-0090-0</nowiki> (т. 5). * Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т. 2: Аршыца – Беларусцы / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш. – Мн.: БелЭн., 1996. – 480 с.: іл. <nowiki>ISBN 985-11-0061-7</nowiki> (т. 2), <nowiki>ISBN 985-11-0035-8</nowiki> [[Kategorija:Baltarusijos protestai]] [[Kategorija:Chmelnickio sukilimas]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] 5hh6v2v8dnr3mls2e2txpaxq61wbhq7 0 681155 7856105 7683572 2026-06-14T07:47:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856105 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Podolės Kameneco apgultis|partof=[[Chmelnickio sukilimas|Bogdano Chmelnickio sukilimas]]|date=[[1652]] m. [[birželio 4]]-[[birželio 17|17]] d.|place=[[Podolės Kamenecas]] ([[Abiejų Tautų Respublika]], [[Lenkijos karalystė]], dab. [[Ukraina]])<br>{{Location map+ | Ukraina | width = 270 | caption = Podolės Kameneco vieta šiuoliakinės Ukrainos žemėlapyje | places = {{Location map~ | Ukraina | lat = 48.6833 | long = 26.5833 | mark = Red pog.svg | marksize = 10 | label = Podolės Kamenecas }} }}|result=ATR pajėgų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Flag of the Cossack Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas]]<br>[[File:Giray_tamga_grayscale.svg|18px]] [[Krymo chanatas]]|commander1=[[File:Alex_K_Chmelnitskyi.svg|18px]] [[Timošas Chmelnickis]]|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] ([[Vaizdas:Banner_of_the_Kingdom_of_Poland.svg|18px]] [[Lenkijos karalystė]])|image=[[Vaizdas:Kamianets-Podilskyi_Castle_walls2.JPG|300px]]|caption=Podolės Kameneco tvirtovė|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko|commander2=[[Vaizdas:POL_COA_Potocki_Hrabia.svg|18px]] [[Stanislovas Ravera Potockis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lanckoroński.svg|18px]] [[Stanislavas Lanckoronskis]]|strength1=~18 tūkst.|strength2=~2,5 tūkst.|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma}} '''Podolės Kameneco apgultis''' ({{Uk|Облога Кам'янця-Подільського}}, {{Pl|Oblężenie Kamieńca Podolskiego}}) – [[1652 m.|1652]] m. [[birželio 4]] – [[Birželio 17|17]] d. vykusios [[Kazokai|kazokų]] ([[Etmonatas|Etmonato]]) ir [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] kariuomenės, vadovaujamos Timošo Chmelnickio ({{Uk|Tимофій, Тиміш, Тимош Хмельницький}}) ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ([[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]]) karinių pajėgų kautynės dėl [[Podolės Kamenecas|Podolės Kameneco]] miesto ir [[Podolės Kameneco tvirtovė|tvirtovės]]. Podolės Kamenecas buvo laikomas nenugalima tvirtove ir svarbiu Abiejų Tautų Respublikos atramos tašku [[Chmelnickio sukilimo]] metu. Kazokai nesėkmingai laikė pilį apsiaustyje dvi savaites, vėliau atsitraukė ir nusiaubė Kameneco apylinkes. Kazokų kariuomenė, vadovaujama Bogdano Chmelnickio sūnaus Timošo, žygiavo į [[Moldavija|Moldaviją]] kur turėjo įvykti Tymošo vestuvės su Moldavijos vaivados Vasilijaus dukra Rozanda Lupul. Išpuolis prieš Podolės Kameneco tvirtovę buvo šio žygio dalis. [[Bogdanas Chmelnickis]] buvo taip įsitikinęs operacijos sėkme, kad esą pakvietė svečius į Kamenecą sūnaus vestuvėms ir vadino Rozandą „Podolės kunigaikštiene“. Pats Bogdanas Chmelnickis prie miesto sienų nebuvo, jis tsu savo pajėgomis judėjo kitu maršrutu ir ik atsiuntė laišką su raginimais pasiduoti. Savo ruožtu Kameneco tvirtovė neseniai buvo pasilpildžiusi atsargas, kurias pristatė Martyno Kalinovskio vadovaujami daliniai. Tvirtovėje gynėsi gabūs vadai – Podolės vaivada [[Stanislovas Ravera Potockis]] ir Rusios vaivada [[Stanislavas Lanckoronskis]]. Po dviejų savaičių apsiausties, neturėdami šturmui reikalingos įrangos ir [[Artilerija|artilerijos]], kazokai atsitraukė. Manoma, kad šį sprendimą paskatino ir [[Podolė|Podolėje]] prasidėjęs [[Maras|maro]] protrūkis bei sąjungininkų – Krymo totorių – noras kuo greičiau grįžti į [[Krymas|Krymą]] su prisiplėštu grobiu ir belaisviais ([[Jasyrius|jasyrium]]).<ref>''Степанков В. В.'' [https://shron1.chtyvo.org.ua/Stepankov_Vitalii/Kamianets-Podilskyiupolitychnykhplanakh_BohdanaKhmelnytskoho.pdf Кам’янець-Подільський у політичних планах Богдана Хмельницьцкого.]</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Józef Andrzej Gierowski, ''Historia Polski 1505–1764'', Warszawa 1980, PWN. * ''Степанков В. В.'' [https://shron1.chtyvo.org.ua/Stepankov_Vitalii/Kamianets-Podilskyiupolitychnykhplanakh_BohdanaKhmelnytskoho.pdf Кам’янець-Подільський у політичних планах Богдана Хмельницьцкого.] [[Kategorija:Chmelnickio sukilimas]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] 2dmi77xcdtarmf27o7ody8zvjayq5kj 0 681947 7856035 7853950 2026-06-14T06:15:39Z Nomadbones 153116 7856035 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[NBA]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. spalio 21 d. – 2026 m. balandžio 12 d. (reguliarusis sezonas) * 2025 m. lapkričio 31 d. – gruodžio 16 d. ([[NBA taurė]]) * 2026 m. balandžio 14–17 d. (įkrintamosios) * 2026 m. balandžio 18 d. – 2026 m. gegužės mėn. (atkrintamosios) * 2026 m. birželio mėn. (finalas) }}|no_of_games=82|no_of_teams=30|TV= [[American Broadcasting Company|ABC]], [[NBC]], [[ESPN]]|draft=Naujokų birža|draft_link=2025 m. NBA naujokų birža|top_pick=[[Cooper Flagg]]|picked_by=[[Dallas Mavericks]]|season=Reguliarusis sezonas|kitas=[[2026–2027 m. NBA sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[2024–2025 m. NBA sezonas|2024–2025 m.]]|top_seed=[[Oklahoma City Thunder]] (64–18)|top_scorer=[[Luka Dončić]]|MVP=[[Shai Gilgeous-Alexander ]]|MVP_link=Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|top_pick_link=Sąrašas:Pirmieji NBA naujokų biržos šaukimai|season2 = [[NBA taurė]] | season_champ2_name = Čempionai | season_champs2 = [[New York Knicks]] | second_place2 = [[San Antonio Spurs]] | conf1 = Rytų | conf1_link = Rytų konferencija (NBA) | conf1_champ = [[New York Knicks]] | conf1_runner-up = [[Cleveland Cavaliers]] | conf2 = Vakarų | conf2_link = Vakarų konferencija (NBA) | conf2_champ = [[San Antonio Spurs]] | conf2_runner-up = [[Oklahoma City Thunder]] | finals = Finalas | finals_link = 2026 m. NBA finalas | finals_champ = [[New York Knicks]] | finals_runner-up = [[San Antonio Spurs]] | finals_MVP = [[Jalen Brunson]] | finals_MVP_link = Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai}} '''2025–2026 m. NBA sezonas''' – 80-asis [[National Basketball Association|Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA)]] sezonas, kurio reguliarusis sezonas prasidėjo 2025 m. spalio 21 d. ir baigėsi 2026 m. balandžio 12 d. [[NBA taurė|NBA taurės]] turnyras surengtas 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. 2026 m. [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynės]] įvyko 2026 m. vasario 15 d. [[Inglvudas|Inglvude]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/2026-nba-all-star-weekend-los-angeles-official-release|title=Los Angeles and LA Clippers to host NBA All-Star 2026|date=2024-01-16|website=NBA.com}}</ref> Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d. ir baigėsi birželio 13 d. Finale [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] 4–1 nugalėjo [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] ir tapo čempionais – pirmą kartą nuo 1973 m. == Sandoriai == === Karjerą baigiantys žaidėjai === * 2025 m. birželio 29 d. [[Bojan Bogdanović]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio, motyvuodamas tai pasikartojančiomis pėdos traumomis. Per savo dešimties metų karjerą NBA žaidė šešiose komandose.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/45609272|title=Bojan Bogdanovic retires after 10 NBA seasons|date=June 29, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=June 30, 2025|agency=Field Level Media}}</ref> * 2025 m. rugpjūčio 18 d. [[Marco Belinelli]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. NBA praleido 13 sezonų ir 2014 m. su [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komanda tapo NBA čempionu.<ref>{{cite web|url=https://www.nbcsports.com/nba/news/nba-champion-marco-belinelli-officially-announces-retirement-from-basketball|title=NBA champion Marco Belinelli officially announces retirement from basketball|last=Helin|first=Kurt|date=August 18, 2025|publisher=NBC Sports|access-date=August 20, 2025}}</ref> * 2025 m. rugpjūčio 19 d. [[John Wall]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per savo 13 metų karjerą žaidė trijose komandose.<ref>{{cite web|url=https://www.nbcwashington.com/news/sports/nba/john-wall-retires-nba-all-star-top-pick/3977053/|title=Former NBA All-Star and No. 1 pick John Wall retires after 11 seasons|last=Molski|first=Max|date=August 19, 2025|publisher=NBC Washington|access-date=August 20, 2025}}</ref> * 2025 m. rugpjūčio 30 d. [[Jeremy Lin]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per devynerių metų karjerą NBA žaidė aštuoniose komandose. Jis labiausiai žinomas dėl „Linsanity“ reiškinio, kilusio 2011–2012 m. sezone, kai jis rungtyniavo [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Vėliau, 2019 m., su [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] komanda laimėjo NBA čempionų titulą.<ref>{{cite web|url=https://bleacherreport.com/articles/25242994-jeremy-lin-retires-basketball-knicks-icon-played-last-nba-game-2019|title=Jeremy Lin Retires from Basketball, Knicks Icon Played Last NBA Game in 2019|last=Bachar|first=Zach|date=August 31, 2025|access-date=August 31, 2025|work=Bleacher Report}}</ref> * 2025 m. spalio 15 d. [[Malcolm Brogdon]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per devynerių metų karjerą žaidė penkiose komandose, o 2017 m. buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA metų naujokai|NBA metų naujoku]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/46607116/knicks-malcolm-brogdon-retires-nine-nba-seasons|title=Knicks' Malcolm Brogdon retires after nine NBA seasons|last=Charania|first=Shams|date=October 15, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=October 23, 2025|author-link=}}</ref> * 2025 m. lapkričio 22 d. [[Chris Paul]] pranešė, kad 2025–2026 m. sezonas bus jo paskutinis. Per savo 21 metų karjerą žaidė septyniose komandose. 2006 m. išrinktas NBA metų naujoku ir buvo paskutinis iš 2005 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržos]] likęs aktyvus krepšininkas. 2026 m. vasario 13 d. paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/chris-pauls-extraordinary-basketball-journey-paved-by-relentless-pursuit-of-perfection|title=Chris Paul's extraordinary basketball journey paved by relentless pursuit of perfection {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}</ref> * 2025 m. gruodžio 2 d. [[Danilo Gallinari]] paskelbė apie savo pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per šešiolikos metų karjerą jis žaidė aštuoniose komandose.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/danilo-gallinari-retires-nba|title=NBA veteran Danilo Gallinari officially announces retirement {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}</ref> === Naujokų birža === {{Main|2025 m. NBA naujokų birža}} [[2025 m. NBA naujokų birža]] įvyko birželio 25–26 d. „[[Barclays Center]]“ arenoje [[Bruklinas|Brukline]], [[Niujorkas|Niujorke]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-draft-2025-set-barclays-center-june-25-26|title=NBA Draft 2025 to take place June 25–26 at Barclays Center|date=2025-01-28|website=NBA.com}}</ref> === Laisvųjų agentų rinka === Derybos su laisvaisiais agentais prasidėjo 2025 m. birželio 30 d. 18:00 val. Krepšininkai galėjo pasirašyti sutartis po liepos moratoriumo pabaigos, liepos 6 d. 12:00 val. === Reikšmingi mainai === * Didžiausiame NBA istorijos mainų sandoryje, kuriame dalyvavo septynios komandos ir 13 žaidėjų, [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] iš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] įsigijo [[Kevin Durant]] mainais už [[Dillon Brooks]] ir [[Jalen Green]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/kevin-durant-joins-rockets-7-team-trade|title=Kevin Durant traded to Rockets as part of historic 7-team deal|date=July 6, 2025|website=NBA.com|access-date=July 6, 2025}}</ref> * [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] išmainė [[Trae Young]] į [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] už [[CJ McCollum]] ir [[Corey Kispert]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/hawks-trade-trae-young-to-wizards-for-cj-mccollum-corey-kispert|title=Report: Hawks trade Trae Young to Wizards for CJ McCollum, Corey Kispert|date=January 8, 2026|website=NBA.com|access-date=January 8, 2026}}</ref> * [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] išmainė [[James Harden]] į [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] už [[Darius Garland]] ir antrojo rato šaukimą.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/james-harden-darius-garland-trade|title=Clippers trade James Harden to Cavaliers for Darius Garland|date=February 20, 2026|website=NBA.com|access-date=February 5, 2026}}</ref> === Trenerių pokyčiai === {| class="wikitable" |- ! scope="col" | Komanda ! scope="col" | 2024–25 sezonas ! scope="col" | 2025–26 sezonas |- ! colspan="3" |Tarpsezonis |- | [[Denver Nuggets]]|| [[David Adelman]] (laik.) || David Adelman |- | [[Memphis Grizzlies]]|| [[Tuomas Iisalo]] (laik.) || Tuomas Iisalo |- | [[New York Knicks]]|| [[Tom Thibodeau]]||[[Mike Brown]] |- | [[Phoenix Suns]]|| [[Mike Budenholzer]]|| [[Jordan Ott]] |- | [[Sacramento Kings]]|| [[Doug Christie]] (laik.) || Doug Christie |- | [[San Antonio Spurs]]|| [[Gregg Popovich]]|| [[Mitch Johnson]] |- ! colspan="3"|Sezono metu |- | [[New Orleans Pelicans]] || [[Willie Green]] || [[James Borrego]] (laik.) |- |} == Arenų pokyčiai == * „Wells Fargo Center“, [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] ekipos namų arena, pagal naują pavadinimo teisių sutartį su „Xfinity“ 2025 m. rugsėjo 1 d. pervadinta į „[[Wells Fargo Center (Filadelfija)|Xfinity Mobile Arena]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nhl/story/_/id/45025071/76ers-flyers-arena-lands-naming-rights-deal-xfinity-mobile|title=Xfinity Mobile lands naming rights deal to 76ers, Flyers arena|date=2025-05-06|publisher=[[ESPN]]|work=Associated Press}}</ref> * „PHX Arena“, [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] ekipos namų arena, 2025 m. spalio 2 d. pervadinta į „[[Mortgage Matchup Center]]“.<ref>{{Cite web|url=https://burncitysports.com/2025/06/20/suns-arena-naming-rights-partner/|title=Suns arena will have naming rights partner ahead of 2025-2026 season|last=Tortorella|first=Tanner|date=June 20, 2025}}</ref> == Priešsezonis == NBA dažnai rengia priešsezonio rungtynes ne NBA rinkose. {| class="wikitable" !Data !Rungtynės !Vieta |- |Spalio 3 d. |[[Finikso Suns|Phoenix Suns]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] |[[Palm Dezertas]], [[Kalifornija]] |- |Spalio 15 d. |[[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] |[[Paradaisas (Nevada)|Paradaisas]], [[Nevada]] |} === Tarptautinės rungtynės === {| class="wikitable" |+ ! scope="col" | Data ! scope="col" | Rungtynės ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Išn |- |Spalio 2 d. |[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]] |[[Abu Dabis]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]] |<ref name="KnicksVs76ers">{{cite web|url=https://www.nba.com/news/abu-dahbi-games-release-76ers-knicks-2025|title=Knicks, 76ers to play 2 preseason games in NBA Abu Dhabi Games 2025|date=2025-04-24|website=NBA.com}}</ref> |- |Spalio 3 d. |[[New Orleans Pelicans]] vs. [[Melbourne United]] |[[Melburnas]], [[Australija]] |<ref name="PelVsMel">{{cite web|url=https://www.nba.com/pelicans/news/2025-2026-nba-preseason-nbl-nba-games-australia-october-melbourne-united-south-east-melbourne-phoenix|title=New Orleans Pelicans to play two NBL teams in first NBA games in Australia this October|date=2025-03-10|website=NBA.com}}</ref> |- |Spalio 4 d. |[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]] |Abu Dabis, JAE |<ref name="KnicksVs76ers" /> |- |Spalio 5 d. |[[New Orleans Pelicans]] vs. [[South East Melbourne Phoenix]] |Melburnas, Australija |<ref name="PelVsMel" /> |- |Spalio 10 d. | rowspan="2" |[[Brooklyn Nets]] vs. [[Phoenix Suns]] | rowspan="2" |[[Makao]], [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] | rowspan="2" |<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/brooklyn-nets-phoenix-suns-to-play-two-preseason-games-in-macao-in-october-2025|title=Brooklyn Nets, Phoenix Suns to play two preseason games in Macao in October 2025|date=2024-12-06|website=NBA.com}}</ref> |- |Spalio 12 d. |} == Reguliarusis sezonas == === Divizionai === {{col-begin}} {{col-2}} * '''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]''': {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Atlanto divizionas (NBA)|Atlanto divizionas]] |- ! # !! width="213"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}} || 30‍–‍11 || 26‍–‍15 || 10‍–‍6 |- | 2. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 30‍–‍10 || 23‍–‍19 || 14‍–‍3 |- | 3. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 5‍–‍12 |- | 4. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 23‍–‍18 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7 |- | 5. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}} || 12‍–‍29 || 8‍–‍33 || 3‍–‍13 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Centrinis divizionas (NBA)|Centrinis divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}} || 32‍–‍9 || 28‍–‍13 || 12‍–‍4 |- | 2. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 27‍–‍14 || 25‍–‍16 || 10‍–‍5 |- | 3. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}} || 19‍–‍22 || 13‍–‍28 || 9‍–‍7 |- | 4. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}} || 18‍–‍23 || 13‍–‍28 || 4‍–‍12 |- | 5. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}} || 11‍–‍29 || 8‍–‍34 || 4‍–‍12 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Pietryčių divizionas (NBA)|Pietryčių divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7 |- | 2. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 26‍–‍16 || 19‍–‍21 || 9‍–‍8 |- | 3. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}} || 21‍–‍20 || 23‍–‍18 || 11‍–‍5 |- | 4. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}} || 26‍–‍15 || 17‍–‍24 || 10–‍7 |- | 5. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}} || 11‍–‍30 || 6‍–‍35 || 2–‍14 |} {{col-2}} * '''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]''': {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Šiaurės vakarų divizionas (NBA)|Šiaurės vakarų divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}} || 34‍–‍8 || 30‍–‍10 || 12‍–‍4 |- | 2. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}} || 28‍–‍13 || 26‍–‍15 || 11‍–‍5 |- | 3. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}} || 26‍–‍15 || 23‍–‍18 || 9‍–‍7 |- | 4. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 24‍–‍17 || 18‍–‍23 || 7‍–‍9 |- | 5. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 14‍–‍27 || 8‍–‍33 || 1‍–‍15 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Ramiojo vandenyno divizionas (NBA)|Ramiojo vandenyno divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 28‍–‍13 || 25‍–‍16 || 9‍–‍7 |- | 2. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 25‍–‍16 || 20‍–‍21 || 10‍–‍6 |- | 3. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 23‍–‍18 || 19‍–‍22 || 10‍–‍6 |- | 4. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}} || 22‍–‍19 || 15‍–‍26 || 7‍–‍9 |- | 5. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 15‍–‍26 || 7‍–‍34 || 4‍–‍12 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Pietvakarių divizionas (NBA)|Pietvakarių divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}} || 32‍–‍8 || 30‍–‍12 || 13‍–‍3 |- | 2. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 30‍–‍11 || 22‍–‍19 || 10‍–‍6 |- | 3. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}} || 17‍–‍24 || 9‍–‍32 || 7‍–‍9 |- | 4. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}} || 16‍–‍25 || 10‍–‍31 || 4‍–‍12 |- | 5. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}} || 14‍–‍27 || 11‍–‍30 || 6‍–‍10 |} {{col-end}} === Konferencijos === {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=6| [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]] |- ! # !! width="229"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} |- | 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}} |- | 2. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}} |- | 3. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} |- | 4. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} |- | 5. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} |- | 6. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} |- ! colspan = 6 style="background:blue;"| |- | 7. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} |- | 8. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} |- | 9. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}} |- | 10. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}} |- ! colspan = 6 style="background:blue;"| |- | 11. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}} |- | 12. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}} |- | 13. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}} |- | 14. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}} |- | 15. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=6| [[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} |- | 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}} |- | 2. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}} |- | 3. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}} |- | 4. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|54|28}} |- | 5. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} |- | 6. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}} |- ! colspan = 6 style="background:#c9072a;"| |- | 7. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} |- | 8. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} |- | 9. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} |- | 10. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}} |- ! colspan = 6 style="background:#c9072a;"| |- | 11. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}} |- | 12. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}} |- | 13. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}} |- | 14. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} |- | 15. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} |} {{col-end}} == NBA taurė == {{Main|NBA taurė}} Lapkričio–gruodžio mėnesiais surengta [[NBA taurė]]. Turnyro finale [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] įveikė [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]], o [[Jalen Brunson|Jalen Bruson]] buvo paskelbtas naudingiausiu turnyro žaidėju.<ref>{{Cite news|title=In-form Knicks surge past Spurs to win NBA Cup for first trophy since 1973|url=https://www.theguardian.com/sport/2025/dec/16/knicks-spurs-nba-cup-final-anunoby-brunson|work=The Guardian|date=2025-12-17|access-date=2026-04-06|issn=0261-3077|language=en-GB}}</ref> == Įkrintamosios varžybos == Į pagrindinius 2026 m. NBA atkrintamųjų varžybų etapus patenka tik šešios geriausios kiekvienos konferencijos komandos, o kitos keturios komandos dalyvauja 2026 m. balandžio 14–17 d. vyksiančiame įkrintamųjų varžybų turnyre. === Rytų konferencija === {{PagePlayoffBracket | RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės''' | RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos''' | RD3= '''Galutinės vietos''' | team-width= 150 | score-width= 75 | RD1-seed1='''7''' | RD1-team1='''[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]''' | RD1-seed2=8 | RD1-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] | RD1-seed3='''9''' | RD1-team3='''[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]''' | RD1-seed4=10 | RD1-team4=[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] | RD3-seed1=7 | RD3-score1=7 vieta | RD3-seed2=8 | RD3-score2=8 vieta |RD2-team1='''[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]'''|RD2-seed1='''8'''|RD3-team1=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]|RD2-team2=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|RD2-seed2=9|RD3-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|RD1-score3='''127''' ([[Pratęsimas|PT]])|RD1-score4=126|RD1-score1='''109'''|RD1-score2=97|RD2-score1='''121'''|RD2-score2=90}} === Vakarų konferencija === {{PagePlayoffBracket | RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės''' | RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos''' | RD3= '''Galutinės vietos''' | team-width= 155 | score-width= 75 | RD1-seed1=7 | RD1-seed2='''8''' | RD1-seed3=9 | RD1-seed4='''10''' | RD3-seed1=8 | RD3-score1=7 vieta | RD3-seed2=7 | RD3-score2=8 vieta |RD2-seed1='''7'''|RD2-seed2=10|RD1-team1=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]|RD1-team4='''„[[Golden State Warriors]]“'''|RD1-team3=[[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]]|RD1-team2='''[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]'''|RD1-score1=110|RD1-score2='''114'''|RD2-team1='''[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]'''|RD3-team1=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|RD1-score3=121|RD1-score4='''126'''|RD2-team2=„[[Golden State Warriors]]“|RD2-score1='''111'''|RD2-score2=96|RD3-team2=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]}} == Atkrintamosios varžybos == Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d. === Lentelė === {{16TeamBracket with seeds | RD1='''Pirmas turas''' | RD2='''Ketvirtfinaliai''' | RD3='''Pusfinaliai''' | RD4='''Finalas''' | team-width= 168 | RD1-seed01='''E1''' | RD1-seed02=E8 | RD1-seed03='''E4''' | RD1-seed04=E5 | RD1-seed05='''E3''' | RD1-seed06=E6 | RD1-seed07=E2 | RD1-seed08='''E7''' | RD1-seed09='''W1''' | RD1-seed10=W8 | RD1-seed11='''W4''' | RD1-seed12=W5 | RD1-seed13=W3 | RD1-seed14='''W6''' | RD1-seed15='''W2''' | RD1-seed16=W7 |group1='''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]''' |group2='''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]''' |RD1-team01='''[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]''' |RD1-team02=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] |RD1-team03='''[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]''' |RD1-team04=[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] |RD1-team05='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]''' |RD1-team06=[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] |RD1-team07=[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] |RD1-team08='''[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]''' |RD1-team09='''[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]''' |RD1-team10=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] |RD1-team11='''[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]''' |RD1-team12=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] |RD1-team13=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] |RD1-team14='''[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]''' |RD1-team15='''[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]''' |RD1-team16=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] |RD1-score01='''4'''|RD1-score02=3|RD1-score03='''4'''|RD1-score04=3|RD1-score07=3|RD1-score05='''4'''|RD1-score06=2|RD1-score08='''4'''|RD1-score09='''4'''|RD1-score10=0|RD1-score13=2|RD1-score12=2|RD1-score11='''4'''|RD1-score15='''4'''|RD1-score14='''4'''|RD1-score16=1|RD2-seed05='''W1'''|RD2-team05='''[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]'''|RD2-team08='''[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]'''|RD2-seed08='''W2'''|RD2-team03='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]'''|RD2-seed03='''E3'''|RD2-team07=[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]|RD2-seed07=W6|RD2-score08='''4'''|RD2-score07=2|RD2-team06=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]|RD2-seed06=W4|RD2-score06=0|RD2-score05='''4'''|RD2-team04=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]|RD2-seed04=E7|RD2-score03='''4'''|RD2-score04=0|RD2-team01=[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]|RD2-team02='''[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]'''|RD2-seed01=E1|RD2-seed02='''E4'''|RD2-score02='''4'''|RD2-score01=3|RD3-team02='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]'''|RD3-seed02='''E3'''|RD3-team03=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]|RD3-seed03=W1|RD3-team04='''[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]'''|RD3-score04='''4'''|RD3-score03=3|RD3-score02='''4'''|RD3-score01=0|RD3-seed04='''W2'''|RD3-team01=[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]|RD3-seed01=E4|RD4-team01='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]'''|RD4-seed01='''E3'''|RD4-team02=[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]|RD4-score01='''4'''|RD4-seed02=W2|RD4-score02=1}} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" |- ! colspan="3" |2025–2026 m. NBA čempionai |- |[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]] |'''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]'''<br/>(3-asis čempionų titulas) |[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]] |} == Statistika == === Individualios statistikos lyderiai === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda (-os) !! '''Statistika''' |- | Taškai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] ||33,5 |- | Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||12,9 |- | Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||10,7 |- | Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Ausar Thompson]]|| [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||2,0 |- | Blokuoti metimai per rungtynes || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||3,1 |- | Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||4,0 |- | Pražangos per rungtynes || [[Wendell Carter Jr.]]|| [[Orlando Magic]]||3,4 |- | Minutės per rungtynes || [[Tyrese Maxey]]|| [[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]||38,0 |- | FG% || [[Rudy Gobert]]|| [[Minesotos Timberwolves|Minnesota Timberwolves]]||68,2 |- | FT% || [[Cam Spencer]]|| [[Memfio Grizzlies|Memphis Grizzlies]]||94,0 |- | 3P% || [[Luke Kennard]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||47,8 |- | Naudingumas per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||32,3 |- | Dvigubi dubliai || [[Karl-Anthony Towns]]|| [[Niujorko Knicks|New York Knicks]]||57 |- | Trigubi dubliai || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||34 |} === Individualių rungtynių rekordai === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda !! Statistika |- |Taškai |[[Bam Adebayo]] |[[Majamio Heat|Miami Heat]] |83 |- | Atkovoti kamuoliai || [[Scottie Barnes]]|| [[Toronto Raptors]]||25 |- |Rezultatyvūs perdavimai || [[Ryan Nembhard]]|| [[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]||23 |- | rowspan="2" |Perimti kamuoliai |[[Herbert Jones]] |[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]] | rowspan="2" |8 |- |[[Tyrese Maxey]] |[[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]] |- | Blokuoti metimai || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||9 |- | rowspan="2" | Tritaškiai || [[Stephen Curry]]|| [[Golden State Warriors]]|| rowspan="2" |12 |- |[[Trey Murphy III]] |[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]] |} === Komandų statistikos lyderiai === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! Kategorija !! Komanda !! Statistika |- | Taškai per rungtynes || [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||122,0 |- | Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||47,9 |- | Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]||30,1 |- | Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||10,4 |- | Blokuoti metimai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||6,4 |- | Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Bostono Celtics|Boston Celtics]]||12,4 |- | Pražangos per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||18,3 |- | FG% || [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||50,2 |- | FT% || [[Los Andželo Clippers|Los Angeles Clippers]]||82,2 |- |3P% |[[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]] |39,6 |- | +/− || [[Oklahoma City Thunder]]||11,6 |} == Apdovanojimai == === Metiniai apdovanojimai === {| class="wikitable" |+ '''2025–26 m. NBA apdovanojimai''' |- ! '''Apdovanojimas'''!! '''Laimėtojas'''!! '''Finalininkai'''<ref>{{cite web|title=2025-26 NBA Awards: Finalists for league accolades announced|url=https://www.nba.com/news/2025-2026-regular-season-awards|work=NBA.com|date=April 19, 2026|access-date=April 19, 2026}}</ref> |- | [[Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|Naudingiausias metų žaidėjas]]|| [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<ref>{{cite web |last=Reynolds |first=Tim |title=Shai Gilgeous-Alexander becomes the 14th player to win back-to-back Kia NBA MVPsr |url=https://www.nba.com/news/shai-gilgeous-alexander-kia-mvp-2025-26 |website=NBA.com |date=May 17, 2026 |access-date=May 17, 2026}}</ref> ||[[Nikola Jokić]] {{small|(Denver Nuggets)}}<br />[[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}} |- | [[Sąrašas:NBA geriausi metų gynėjai|Geriausiai besiginantis metų žaidėjas]]|| [[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<ref>{{cite web |title=Spurs' Victor Wembanyama named 2025-26 Kia NBA Defensive Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-defensive-player-of-the-year-award-2025-26 |work=NBA.com |date=April 20, 2026 |access-date=April 20, 2026}}</ref> || [[Chet Holmgren]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<br />[[Ausar Thompson]] {{small|(Detroit Pistons)}} |- | [[Sąrašas:NBA metų naujokai|Metų naujokas]]|| [[Cooper Flagg]] {{small|(Dallas Mavericks)}}<ref>{{cite web |title=Cooper Flagg named 2025-26 Kia NBA Rookie of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-rookie-of-the-year-2025-26 |work=NBA.com |date=April 28, 2026 |access-date=April 28, 2026}}</ref> || [[V. J. Edgecombe]] {{small|(Philadelphia 76ers)}}<br />[[Kon Knueppel]] {{small|(Charlotte Hornets)}} |- | [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|Metų šeštas žaidėjas]]|| [[Keldon Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<ref>{{cite web |title=Keldon Johnson named 2025-26 Kia NBA Sixth Man of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-sixth-man-2025-26 |work=NBA.com |date=April 22, 2026 |access-date=April 22, 2026}}</ref> || [[Tim Hardaway Jr.]] {{small|(Denver Nuggets)}}<br />[[Jaime Jaquez Jr.]] {{small|(Miami Heat)}} |- | [[Sąrašas:NBA didžiausią pažangą padarę žaidėjai|Didžiausią pažangą padaręs žaidėjas]]|| [[Nickeil Alexander-Walker]] {{small|(Atlanta Hawks)}}<ref>{{cite web |title=Nickeil Alexander-Walker named 2025-26 Kia NBA Most Improved Player |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-most-improved-player-2025-26 |work=NBA.com |date=April 24, 2026 |access-date=April 24, 2026}}</ref> || [[Deni Avdija]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}<br />[[Jalen Duren]] {{small|(Detroit Pistons)}} |- | [[NBA geriausias lemiamų momentų žaidėjas|Geriausias lemiamų momentų žaidėjas]]|| [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<ref>{{cite web |title=Shai Gilgeous-Alexander named 2025-26 Kia NBA Clutch Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-clutch-player-of-the-year-2025-26 |work=NBA.com |date=April 21, 2026 |access-date=April 20, 2026}}</ref>|| [[Anthony Edwards]] {{small|(Minnesota Timberwolves)}}<br />[[Jamal Murray]] {{small|(Denver Nuggets)}} |- | [[Sąrašas:NBA metų treneriai|Metų treneris]]|| [[Joe Mazzulla]] {{small|(Boston Celtics)}}<ref>{{cite web |title=Celtics coach Joe Mazulla wins 2025-26 NBA Coach of the Year |url=https://www.nba.com/news/joe-mazzulla-2025-26-nba-coach-of-year |website=NBA.com |date=May 26, 2026 |access-date=May 26, 2026}}</ref> || [[J. B. Bickerstaff]] {{small|(Detroit Pistons)}}<br />[[Mitch Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}} |- | [[NBA metų generalinis vadybininkas|Metų generalinis vadybininkas]]|| [[Brad Stevens]] {{small|(Boston Celtics)}}<ref>{{Cite web|title=Celtics' Brad Stevens named NBA Basketball Executive of the Year|url=https://www.nba.com/news/brad-stevens-nba-executive-of-year-2025-26|work=NBA.com|date=April 28, 2026|access-date=April 28, 2026}}</ref>|| |- | [[Sąrašas:NBA garbingo elgesio žaidėjai|Garbingo elgesio apdovanojimas]]|| [[Derrick White]] {{small|(Boston Celtics)}}<ref>{{cite web |title=Derrick White wins 2025-26 NBA Sportsmanship Award |url=https://www.nba.com/news/derrick-white-2025-26-nba-sportsmanship-award |work=NBA.com |date=April 23, 2026 |access-date=April 23, 2026}}</ref> || [[Bam Adebayo]] {{small|(Miami Heat)}}<br />[[Harrison Barnes]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<br />[[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<br />[[Al Horford]] {{small|(Golden State Warriors)}}<br />[[T. J. McConnell]] {{small|(Indiana Pacers)}} |- | [[Metų komandos draugo apdovanojimas|Metų komandos draugas]]|| [[DeAndre Jordan]] {{small|(New Orleans Pelicans)}}<ref>{{cite web|title=Pelicans' DeAndre Jordan named Twyman-Stokes Teammate of the Year|url=https://www.nba.com/news/deandre-jordan-twyman-stokes-teammate-of-year-2025-26|website=NBA.com|date=April 29, 2026}}</ref> || [[Desmond Bane]] {{small|(Orlando Magic)}}<br />[[Jalen Brunson]] {{small|(New York Knicks)}}<br />[[Pat Connaughton]] {{small|(Charlotte Hornets)}}<br />[[De'Aaron Fox]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<br />[[Jeff Green (krepšininkas)|Jeff Green]] {{small|(Houston Rockets)}}<br />[[Jrue Holiday]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}<br />[[Duncan Robinson]] {{small|(Detroit Pistons)}}<br />[[Marcus Smart]] {{small|(Los Angeles Lakers)}}<br />[[Jayson Tatum]] {{small|(Boston Celtics)}}<br />[[Garrett Temple]] {{small|(Toronto Raptors)}}<br />[[Jaylin Williams]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}} |- | [[NBA bendruomenės pagalbos apdovanojimas|Bendruomenės pagalbos apdovanojimas]]|| || |- | [[Kareem Abdul-Jabbar socialinio teisingumo čempiono apdovanojimas]]|| [[Bam Adebayo]] {{small|(Miami Heat)}}<ref name="All-Defensive Teams" /> || [[Harrison Barnes]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<br />[[Jaylen Brown]] {{small|(Boston Celtics)}}<br />[[Tobias Harris]] {{small|(Detroit Pistons)}}<br />[[Larry Nance Jr.]] {{small|(Cleveland Cavaliers)}} |- |[[NBA labiausiai besistengiantis žaidėjas|Labiausiai besistengiantis žaidėjas]]|| [[Moussa Diabaté]] {{small|(Charlotte Hornets)}}<ref>{{Cite web |title=Hornets' Moussa Diabaté named 2025-26 Kia NBA Hustle Award winner|url=https://www.nba.com/news/moussa-diabate-2025-26-kia-nba-hustle-award|date=April 30, 2026|website=nba.com}}</ref> || |} {{col-begin|width=99%}} {{col-break|width=33%}} *'''[[NBA simbolinė komanda|Pirmoji NBA simbolinė komanda]]''':<ref>{{cite web|title=SGA, Jokić, Wemby headline KIA All-NBA team announced Sunday|url=https://www.nba.com/news/2025-26-all-nba-teams-announced|website=NBA.com|access-date=May 24, 2026|date=May 24, 2026}}</ref> ** [[Cade Cunningham]], [[Detroit Pistons]] ** [[Luka Dončić]], [[Los Angeles Lakers]] ** [[Shai Gilgeous-Alexander]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Nikola Jokić]], [[Denver Nuggets]] ** [[Victor Wembanyama]], [[San Antonio Spurs]] {{col-break|width=33%}} *'''Antroji NBA simbolinė komanda''': ** [[Jaylen Brown]], [[Boston Celtics]] ** [[Jalen Brunson]], [[New York Knicks]] ** [[Kevin Durant]], [[Houston Rockets]] ** [[Kawhi Leonard]], [[Los Angeles Clippers]] ** [[Donovan Mitchell]], [[Cleveland Cavaliers]] {{col-break|width=33%}} *'''Trečioji NBA simbolinė komanda''': ** [[Tyrese Maxey]], [[Philadelphia 76ers]] ** [[Jamal Murray]], [[Denver Nuggets]] ** [[Jalen Johnson]], [[Atlanta Hawks]] ** [[Chet Holmgren]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Jalen Duren]], [[Detroit Pistons]] {{col-end}} {{col-begin|width=66%}} {{col-break|width=33%}} *'''[[NBA simbolinė gynybos komanda|Pirmoji NBA simbolinė gynybos komanda]]''':<ref name="All-Defensive Teams">{{cite web|title=Kia All-Defensive Teams, NBA Social Justice Champion revealed live on Peacock|url=https://www.nba.com/news/2025-26-all-defensive-teams-announced|website=NBA.com|access-date=May 22, 2026|date=May 22, 2026}}</ref> ** [[Victor Wembanyama]], [[San Antonio Spurs]] ** [[Chet Holmgren]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Ausar Thompson]], [[Detroit Pistons]] ** [[Rudy Gobert]], [[Minnesota Timberwolves]] ** [[Derrick White]], [[Boston Celtics]] {{col-break|width=33%}} *'''Antroji NBA simbolinė gynybos komanda''': ** [[Scottie Barnes]], [[Toronto Raptors]] ** [[Cason Wallace]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Bam Adebayo]], [[Miami Heat]] ** [[O.G. Anunoby]], [[New York Knicks]] ** [[Dyson Daniels]], [[Atlanta Hawks]] {{col-end}} {{col-begin|width=66%}} {{col-break|width=33%}} *'''[[NBA simbolinė naujokų komanda|Pirmoji NBA simbolinė naujokų komanda]]''':<ref>{{cite web|title=Cooper Flagg, Kon Knueppel headline 2025-26 Kia All-Rookie Teams|url=https://www.nba.com/news/2025-26-all-rookie-teams-announced|website=NBA.com|access-date=May 20, 2026|date=May 20, 2026}}</ref> ** [[Cooper Flagg]], [[Dallas Mavericks]] ** [[Kon Knueppel]], [[Charlotte Hornets]] ** [[V. J. Edgecombe]], [[Philadelphia 76ers]] ** [[Dylan Harper]], [[San Antonio Spurs]] ** [[Cedric Coward]], [[Memphis Grizzlies]] {{col-break|width=33%}} *'''Antroji NBA simbolinė naujokų komanda''': ** [[Ace Bailey]], [[Utah Jazz]] ** [[Jeremiah Fears]], [[New Orleans Pelicans]] ** [[Collin Murray-Boyles]], [[Toronto Raptors]] ** [[Maxime Raynaud]], [[Sacramento Kings]] ** [[Derik Queen]], [[New Orleans Pelicans]] {{col-end}} === Savaitės žaidėjai === Savaitės Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Savaitė ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class="unsortable" |Išn |- | style="text-align:center;" |Spalio 21–26 d. | [[Giannis Antetokounmpo]] ([[Milwaukee Bucks]]) {{small|(1/1)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Giannis Antetokounmpo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-of-the-week-1-victor-wembanyama-giannis-antetokounmpo|website=NBA.com|date=October 27, 2025|access-date=October 28, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Spalio 27 d. – lapkričio 2 d. | [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/2)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=November 3, 2025|access-date=November 3, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 3–9 d. | [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/3)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Nikola Jokić, Cade Cunningham named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nikola-jokic-cade-cunningham-named-nba-players-of-the-week|website=NBA.com|date=November 10, 2025|access-date=November 10, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 10–16 d. | [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(1/2)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(2/3)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Nikola Jokić, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jalen-johnson|website=NBA.com|date=November 17, 2025|access-date=November 18, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 17–23 d. | [[Donovan Mitchell]] ([[Klivlando Cavaliers|Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Donovan Mitchell named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-donovan-mitchell|website=NBA.com|date=November 24, 2025|access-date=November 25, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 24–30 d. | [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/2)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Luka Dončić, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|url=hhttps://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-jalen-brunson|website=NBA.com|date=December 1, 2025|access-date=December 1, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 1–7 d. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/3)}} | [[Jamal Murray]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Jamal Murray, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jamal-murray-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 8, 2025|access-date=December 9, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 15–21 d. | [[Jalen Brunson]] ([[Niujorko Knicks|New York Knicks]]) {{small|(2/2)}} | [[Jaren Jackson Jr.]] ([[Memphis Grizzlies]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Jalen Brunson, Jaren Jackson Jr. named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jalen-brunson-jaren-jackson-jr|website=NBA.com|date=December 22, 2025|access-date=December 24, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 22–28 d. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(2/3)}} | [[Kawhi Leonard]] ([[Los Angeles Clippers]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Kawhi Leonard, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-kawhi-leonard-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 29, 2025|access-date=December 29, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 29 d. – sausio 4 d. | [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(2/2)}} | [[Deni Avdija]] ([[Portland Trail Blazers]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Deni Avdija, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-deni-avdija-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=January 5, 2026|access-date=January 5, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 5–11 d. | [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[Peyton Watson]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Peyton Watson, Scottie Barnes named NBA Players of the Week |url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-peyton-watson-scottie-barnes|website=NBA.com|date=January 12, 2026|access-date=January 12, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 12–18 d. | [[Bam Adebayo]] ([[Miami Heat]]) {{small|(1/2)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(3/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-bam-adebayo|website=NBA.com|date=January 19, 2026|access-date=January 27, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 19–25 d. | [[Immanuel Quickley]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Luka Dončić, Immanuel Quickley named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-immanuel-quickley|website=NBA.com|date=January 26, 2026|access-date=January 27, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 26 d. – vasario 1 d. | [[Brandon Miller]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}} | [[Dillon Brooks]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title= Dillon Brooks, Brandon Miller named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-dillon-brooks-brandon-miller|website=NBA.com|date=February 2, 2026|access-date=February 2, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Vasario 2–8 d. | [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(2/2)}} | [[Stephon Castle]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Stephon Castle, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-stephon-castle-jalen-johnson|website=NBA.com|date=February 9, 2026|access-date=February 9, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Vasario 23 d. – kovo 1 d. | [[Jalen Duren]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Anthony Edwards]] ([[Minnesota Timberwolves]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Anthony Edwards, Jalen Duren named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-anthony-edwards-jalen-duren|website=NBA.com|date=March 3, 2026|access-date=March 3, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 2–8 d. | [[Tyler Herro]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(1/1)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Tyler Herro named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-victor-wembanyama-tyler-herro|website=NBA.com|date=March 9, 2026|access-date=March 10, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 9–15 d. | [[Bam Adebayo]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(2/2)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(3/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Luka Dončić, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-bam-adebayo|website=NBA.com|date=March 16, 2026|access-date=March 16, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 16–22 d. | [[LaMelo Ball]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(4/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Luka Dončić, LaMelo Ball named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-lamelo-ball|website=NBA.com|date=March 23, 2026|access-date=March 24, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 23–29 d. | [[Jayson Tatum]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denver Nuggets]]) {{small|(3/3)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Nikola Jokić, Jayson Tatum named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jayson-tatum-week-23|website=NBA.com|date=March 30, 2026|access-date=March 30, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 30 d. – balandžio 5 d. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(3/3)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(4/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-jaylen-brown-week-24|website=NBA.com|date=April 7, 2026|access-date=April 7, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Balandžio 6–12 d. | [[Brandon Ingram]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[LeBron James]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{cite news|title=LeBron James, Brandon Ingram named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-lebron-james-brandon-ingram-week-25|website=NBA.com|date=April 13, 2026|access-date=April 13, 2026}}</ref> |} === Mėnesio žaidėjai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0">{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-october-november-2025|title=Monthly NBA Awards: Nikola Jokić, Cade Cunningham win honors for October & November|website=nba.com|access-date=December 2, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/1)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec">{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Shai Gilgeous-Alexander, Jalen Brunson win honors for December|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-december-2025|website=nba.com|access-date=January 2, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan">{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jaylen Brown win honors for January|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-luka-doncic-jaylen-brown-win-honors-for-january|website=NBA.com|access-date=February 3, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb">{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Victor Wembanyama, Cade Cunningham win honors for February|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-victor-wembanyama-cade-cunningham-win-honors-for-february|website=NBA.com|access-date=March 3, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[Jalen Johnson]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar">{{cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jalen Johnson win honors for March|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-march-2026|website=NBA.com|date=April 2, 2026|access-date=April 2, 2026}}</ref> |} === Mėnesio geriausiai besiginantys žaidėjai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų geriausiai besiginančiais žaidėjais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[Cason Wallace]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0" /> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Isaiah Stewart]] ([[Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Chet Holmgren]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec"/> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan"/> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Derrick White]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(2/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb"/> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(3/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar"/> |} === Mėnesio naujokai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų naujokais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/4)}} | [[Cooper Flagg]] ([[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]) {{small|(1/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0" /> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(2/4)}} | [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(2/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec"/> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(3/4)}} | [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(3/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan"/> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(4/4)}} | [[Dylan Harper]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb"/> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[V. J. Edgecombe]] ([[Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/1)}} | [[Maxime Raynaud]] ([[Sacramento Kings]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar"/> |} === Mėnesio treneriai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų treneriais paskelbti šie treneriai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[J. B. Bickerstaff]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0" /> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Joe Mazzulla]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Mitch Johnson]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec"/> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Charles Lee]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}} | [[Jordan Ott]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan"/> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Kenny Atkinson]] ([[Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}} | [[Mitch Johnson]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb"/> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[Quin Snyder]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}} | [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar"/> |} == Išnašos == {{išn}} {{NBA sezonai}} [[Kategorija:NBA sezonai]] 5qlv1mcp7133s61g40fsvpadsicipv3 0 682322 7855872 7644789 2026-06-13T21:52:57Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855872 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventė | holiday_name = Vergų išlaisvinimo diena | image = Emancipation Day celebration - 1900-06-19 (cropped).jpg | caption = Šventė, 1900 m. birželio 19 d., [[Teksasas]]. | official_name = Juneteenth National Independence Day | nickname = {{Indented plainlist| * Laisvės diena * Emancipacijos diena * Išsivadavimo diena}} | observedby = JAV ir šiaurinės Meksikos dalys | duration = 1 diena | frequency = Kasmet | scheduling = | date = Birželio 19 d. | observances = | type = [[Valstybinė šventė]] | significance = Vergovės panaikinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose paminėjimas | firsttime = {{Unbulleted list|1866 m. birželio 19 d. (šventimas)|2021 m. birželio 19 d. (valstybinė šventė)}} | relatedto = | celebrations = Festivaliai, vakarėliai, paradai ir pamaldos }} '''Vergų išlaisvinimo diena''' ({{en|Juneteenth}} – žodžių „birželis“ ir „devynioliktoji“ sujungimas), taip pat žinoma kaip '''Laisvės diena''',<ref>{{Cite web|url=https://www.smithsonianmag.com/history/juneteenth-our-other-independence-day-16340952/|title=Juneteenth: Our Other Independence Day|website=Smithsonian|accessdate=2019-06-27|archive-date=2020-06-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20200617191024/https://www.smithsonianmag.com/history/juneteenth-our-other-independence-day-16340952/}}</ref> '''Emancipacijos diena'''<ref>{{Cite web|url=https://www.nbcnews.com/news/us-news/what-know-about-juneteenth-emancipation-holiday-n1231179|title=What to know about Juneteenth, the emancipation holiday|last=Silva|first=Daniella|date=2020-06-16|website=NBC News|access-date=2020-06-19|language=en|archive-date=2020-06-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20200619043505/https://www.nbcnews.com/news/us-news/what-know-about-juneteenth-emancipation-holiday-n1231179|url-status=live}}</ref> ar '''Išsivadavimo diena'''<ref name=":0">{{Cite news|last=|first=|date=1974-06-27|title=It Happened: June 19.|work=Milwaukee Star, vol. 14, no. 42|url=http://www.infoweb.newsbank.com/apps/readex/doc?p=EANX&docref=image/v2%3A12A7AE31A7B3CA6B%40EANX-12C56130F92C6210%402442226-12C5613126726070%404-12C561320D6419C0%40It%2BHappened%2B%253A%2BJune%2B19|accessdate=2020-05-05|archive-date=2020-06-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20200620230423/https://infoweb.newsbank.com/apps/readex/user/login?destination=doc%3Fp%3DEANX&docref=image%2Fv2%3A12A7AE31A7B3CA6B%40EANX-12C56130F92C6210%402442226-12C5613126726070%404-12C561320D6419C0%40It%20Happened%20%3A%20June%2019}}</ref> – federalinė [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] šventė, kasmet švenčiama birželio 19 d., siekiant paminėti [[Vergovė|vergovės]] panaikinimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šią dieną, 1865 m. birželio 19 d., [[generolas majoras]] [[Gordon Granger]] įsakė galutinai įgyvendinti [[Emancipacijos aktas|Emancipacijos aktą]] [[Teksasas|Teksase]], pasibaigus [[Jungtinių Valstijų pilietinis karas|JAV pilietiniam karui]].<ref name=":1">{{Cite journal|last=Garrett-Scott|first=Shennette|date=2013|title="When Peace Come": Teaching the Significance of Juneteenth|journal=Black History Bulletin|volume=76|issue=2|pages=19–25|doi=10.1353/bhb.2013.0015|jstor=24759690|s2cid=245657706}}</ref><ref name="gates">{{cite web|url=https://www.pbs.org/wnet/african-americans-many-rivers-to-cross/history/what-is-juneteenth/|title=What Is Juneteenth?|last=Gates|first=Henry Louis Jr.|date=2013-01-16|publisher=PBS|access-date=2020-06-12|authorlink=|archive-date=2020-06-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20200611223729/http://www.pbs.org/wnet/african-americans-many-rivers-to-cross/history/what-is-juneteenth/|url-status=live}}</ref> Pilietinio karo laikotarpiu vergovė įvairiose Jungtinių Valstijų vietovėse buvo panaikinta skirtingu laiku. 1865 m. sausio mėn. [[Jungtinių Valstijų Kongresas|Kongresas]] pagaliau pasiūlė [[13-oji JAV Konstitucijos pataisa|tryliktąją Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisą]], kuria buvo siekiama visoje šalyje panaikinti vergovę. Iki 1865 m. birželio mėn. beveik visi vergai buvo išlaisvinti pergalingos [[Sąjunga (JAV)|Sąjungos]] kariuomenės arba pagal valstijų įstatymus, panaikinančius vergovę. Kai gruodžio mėn. buvo ratifikuotas nacionalinis vergovės panaikinimo pataisos aktas, likę vergai [[Delaveras|Delavere]] ir [[Kentukis|Kentukyje]] buvo išlaisvinti.{{sfn|Wynn|2009|p=}} Ankstyvosios šventės siekia 1866 m., kai Teksase pirmiausia vyko bažnyčios organizuojami bendruomenės susibūrimai.<ref name=":5">{{cite news|date=1976-06-13|title=Juneteenth Adds Continuity to Black Tradition|pages=100|work=Fort Worth Star-Telegram|url=https://www.newspapers.com/clip/49828863/fort-worth-star-telegram/|access-date=2020-06-04|via=Newspapers.com {{open access}}|archive-date=2020-06-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20200604184251/https://www.newspapers.com/clip/49828863/fort-worth-star-telegram/|url-status=live}}</ref> Vėliau išplito po pietines valstijas tarp naujai išlaisvintų [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] ir jų palikuonių. [[Didžioji afroamerikiečių migracija]] šventę išplatino po visą šalį.<ref>{{cite book|first=Isabel|last=Wilkerson|authorlink=|title=The Warmth of Other Suns: The Epic Story of America's Great Migration|url=https://books.google.com/books?id=Y03WKII5m7QC|location=New York City|publisher=[[Random House]]|date=2010|isbn=9780679604075}}</ref> 1960-ųjų [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas|pilietinių teisių judėjimo]] metu šios šventės buvo nustelbtos taikiu ryžtu siekti pilietinių teisių, tačiau 1970-aisiais vėl tapo populiarios, sutelkiant dėmesį į afroamerikiečių laisvę bei meną.<ref name=":5" /> Pradedant Teksasu, kuris šią šventę paskelbė 1938 m.,<ref name=":4">{{cite book|last=Wiggins|first=William H. Jr.|editor1-first=Francis Edward|editor1-last=Abernethy|editor2-first=Alan B.|editor2-last=Govenar|editor3-first=Patrick B.|editor3-last=Mullen|title=Juneteenth Texas|url=https://archive.org/details/juneteenthtexase0000unse|publisher=University of North Texas Press|location=Denton, Texas|pages=[https://archive.org/details/juneteenthtexase0000unse/page/237 237]–254|chapter=Juneteenth: A Red Spot Day on the Texas Calendar|isbn=1574410180|date=1987}}</ref> ir baigiant 1979 m. priimtomis įstatymų nuostatomis, visos [[JAV valstijos]] ir [[Vašingtonas|Kolumbijos apygarda]] oficialiai pripažino šią šventę.<ref name="crs">{{Cite report|url=https://crsreports.congress.gov/product/pdf/R/R44865/26|title=Juneteenth: Fact Sheet (CRS Report R44865)|author=Smith|first=Erin M.|date=2022-07-01|publisher=Congressional Research Service|access-date=2022-07-18|version=Version 26}}</ref> 2021 m. birželio 17 d. tapo federaline švente, kai [[JAV prezidentas]] [[Joe Biden]] pasirašė Kongreso pateiktą įstatymą. Taip tapo pirmąja nauja federaline švente nuo 1983 m., kai buvo priimta [[Martino Liuterio Kingo diena]].<ref name="S475-SigningCeremony">{{Cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=7HJW_J4o_1s|title=President Biden Signs the Juneteenth National Independence Day Act Into Law|date=2021-06-17|website=[[YouTube]]|archive-url=https://ghostarchive.org/varchive/youtube/20211211/lUjBhwFcQ4U|archive-date=2021-12-11|url-status=live}}{{cbignore}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{Cite encyclopedia |title=Juneteenth |date=2009 |encyclopedia=Freedom Facts and Firsts: 400 Years of the African American Civil Rights Experience |last=Wynn |first=Linda T. |publisher=Credo Reference |editor-last=Carney Smith |editor-first=Jessica|isbn=}} [[Kategorija:JAV šventės]] [[Kategorija:Vergovė]] fjqumwyqdajz8aayko2n193haktvqpd 0 683670 7855909 7836693 2026-06-13T22:36:06Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855909 wikitext text/x-wiki {{Reikšmė|1974 m. filmą|vėlesnius filmus|[[Kruvinosios skerdynės Teksase (franšizė)]]}} {{Infolentelė filmas|tpavadinimas=The Texas Chain Saw Massacre|pavadinimas=Kruvinosios skerdynės Teksase|imdb_id=0072271|aktoriai={{unbulleted list|[[Marilyn Burns]]|[[Paul A. Partain]]|[[Edwin Neal]]|[[Jim Siedow]]|[[Gunnar Hansen]]}}|scenar=[[Kim Henkel]]<br>Tobe Hooper|režis=[[Tobe Hooper]]|prodius=Tobe Hooper|kompoz=Tobe Hooper<br>Wayne Bell|metai=1974|šalis={{USAv}}|žanras=[[siaubo filmas|siaubo]]|kalba=[[anglų kalba|anglų]]|platintojas=[[Bryanston Distributing Company]]|plakatas=Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas).jpg|trukmė=83 min.<ref>{{cite web|url=https://bbfc.co.uk/releases/texas-chain-saw-massacre-film|archive-url=https://web.archive.org/web/20150618132340/http://www.bbfc.co.uk/releases/texas-chain-saw-massacre-film|url-status=dead|archive-date=2015-06-18|title=''THE TEXAS CHAIN SAW MASSACRE'' (18)|website=British Board of Film Classification|access-date=2018-07-10}}</ref>|biudžetas=80–140 tūkst. JAV dol.<ref>{{cite news|last1=David|first1=Colker|title=Marilyn Burns dies at 65; starred in 'Texas Chain Saw Massacre'|url=https://latimes.com/local/obituaries/la-me-marilyn-burns-20140807-story.html|work=[[Los Angeles Times]]|date=2014-08-08|access-date=2018-07-18}}</ref><ref name=numbers>{{cite web|url=https://www.the-numbers.com/movie/Texas-Chainsaw-Massacre-The#tab=summary|title=The Texas Chain Saw Massacre (1974)|website=The Numbers|access-date=2018-07-10|archive-date=2020-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20200809102630/https://www.the-numbers.com/movie/Texas-Chainsaw-Massacre-The#tab=summary|url-status=dead}}</ref>|pajamos=30,9 mln. JAV dol.<ref name="The Texas Chain Saw Massacre">{{Cite web |title=The Texas Chain Saw Massacre |url=https://www.boxofficemojo.com/title/tt0072271/ |access-date=2024-06-27 |website=Box Office Mojo}}</ref>|oper=[[Daniel Pearl (kino operatorius)|Daniel Pearl]]}} '''Kruvinosios skerdynės Teksase''' ({{en|The Texas Chain Saw Massacre}}) – 1974 m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[siaubo filmas]], kurio režisierius – [[Tobe Hooper]], scenarijaus autoriai – [[Kim Henkel]] ir T. Hooper. Vaidina [[Marilyn Burns]], [[Paul A. Partain]], [[Edwin Neal]], [[Jim Siedow]] ir [[Gunnar Hansen]]. Filmas reklamuotas kaip pagrįstas tikrais įvykiais, siekiant pritraukti platesnę auditoriją ir subtiliai pakomentuoti to laikotarpio politinę atmosferą. [[Odinveidis|Odinveidžio]] personažas ir smulkios siužeto detalės įkvėptos žudiko [[Ed Gein]] nusikaltimų. Jungtinių Valstijų kino teatruose pasirodė 1974 m. lapkričio 11 d. Filmas buvo labai pelningas, 1974 m. surinkęs daugiau nei 30 milijonų JAV dolerių pajamų. Jį demonstruojant parduota daugiau nei 16,5 milijono bilietų (biudžetas siekė apie 100 tūkst.). Išleidus filmą, kritikai jį įvertino nevienareikšmiškai, tačiau vėliau jis pripažintas kaip vienas iš geriausių ir įtakingiausių siaubo filmų. Laikomas pirmuoju filmu, kuriame panaudoti keli [[Smurto siaubo filmas|smurto siaubo]] žanrui būdingi elementai – motorinių įrankių naudojimas žudymui, žudiko kaip didelio, milžiniško, kaukėto personažo įvaizdis, [[Paskutinė mergina|paskutinės merginos]] [[Tropas (literatūra)|tropas]] ir kiti. 2024 m. [[Kongreso biblioteka]] šį filmą atrinko saugoti Jungtinių Valstijų [[Nacionalinis kino registras|nacionaliniame kino registre]] kaip „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingą“.<ref name="2024NFR">{{cite web|title=25 Films Added to National Film Registry for Preservation|url= https://newsroom.loc.gov/news/25-films-named-to-national-film-registry-for-preservation/s/55d5285d-916f-4105-b7d4-7fc3ba8664e3|date=2024-12-17|access-date=2024-12-17}}</ref> Filmo populiarumas paskatino sukurti [[Kruvinosios skerdynės Teksase (franšizė)|franšizę]], kuri tęsia Odinveidžio ir jo šeimos istoriją tęsiniuose, [[Perdirbinys|perdirbiniuose]], priešistorėse, komiksuose ir kompiuteriniuose žaidimuose. 1986 m. išleistas pirmasis filmo tęsinys – „[[Kruvinosios skerdynės Teksase 2]]“. == Siužetas == {{Spoil}} 1973 m. rugpjūčio 18 d. anksti ryte kapų plėšikas iš kapinių netoli Niuto miestelio, Muerto apygardoje, Teksase, pavagia kelis lavonus. Plėšikas pririša pūvantį lavoną ir kitas kūno dalis prie paminklo, sukuria šiurpų reginį, kurį saulei tekant aptinka vietos gyventojas. Važiuodami mikroautobusu, penki paaugliai leidžiasi į kelionę po šį kraštą: Selė Hardesti, Džeris, Pam, Kirkas ir Selės neįgalus brolis Franklinas. Jie sustoja kapinėse patikrinti Selės ir Franklino senelio kapo, kuris atrodo nepaliestas. Važiuojant pro skerdyklą, Franklinas pasakoja apie savo šeimos praeitį, susijusią su gyvulių skerdimu. Netrukus jie paima autostopininką, kuris papasakoja apie savo šeimą, dirbusią senoje skerdykloje. Jis pasiskolina Franklino kišeninį peilį ir įsipjauna, tada padaro vieną „Polaroid“ nuotrauką su grupe, už kurią reikalauja pinigų. Kai jie atsisako mokėti, jis sudegina nuotrauką ir užpuola Frankliną skutimosi peiliuku. Grupė išmeta jį iš mikroautobuso, o jis, jiems nuvažiuojant, krauju ištepa mikroautobuso šoną. Kai baigiasi degalai, grupė sustoja degalinėje, kurios savininkas sako, kad degalų nėra. Tada jie tyrinėja netoliese esantį apleistą namą, priklausantį Selės ir Franklino šeimai. Kirkas ir Pam palieka kitus, nusprendę nueiti prie netoliese esančios maudyklos, apie kurią užsiminė Franklinas. Pakeliui jie aptinka kitą namą, apsuptą apleistų automobilių ir maitinamą benzininiais generatoriais. Tikėdamasis gauti benzino mainais, Kirkas įeina į namą pro neužrakintas duris, o Pam lieka lauke. Jam ieškant viduje, pasirodo milžiniškas vyras, dėvintis kaukę iš žmogaus odos, ir mirtinai smogia Kirkui plaktuku. Pam įžengia į namą ir netyčia patenka į kambarį, kuriame mėtosi pūvantys palaikai ir baldai, padaryti iš žmonių bei gyvūnų kaulų. Ji bando pabėgti, bet vyras su kauke ją sugriebia ir pakabina ant mėsos kablio. Tuomet jis įjungia grandininį pjūklą ir Pam akyse supjausto Kirką. Vakare Džeris eina ieškoti Pam ir Kirko. Įėjęs į tą patį namą, jis randa vos gyvą, trūkčiojantį Pam kūną šaldiklyje ir pats yra nužudomas kaukėto vyro. Sutemus Selė ir Franklinas išsiruošia ieškoti savo draugų. Pakeliui juos užpuola kaukėtas vyras, kuris grandininiu pjūklu nužudo Frankliną. Jis persekioja Selę į namą, kur ji randa labai seną, regis, mirusį vyrą ir supuvusį moters lavoną. Ji pabėga nuo jo, iššokdama pro antro aukšto langą, ir nubėga į degalinę. Kaukėtasis ją persekioja, bet Selė pasiekia degalinę, o jis tarsi dingsta. Degalinės savininkas nuramina Selę, siūlydamas pagalbą, o paskui ją sumuša, sutramdo ir įkelia į savo pikapą. Savininkas nuveža ją į kitą namą, kur pasirodo autostopininkas. Savininkas barasi su juo dėl to, kas įvyko kapinėse, ir paaiškėja, kad autostopininkas yra kapų plėšikas. Jiems įėjus į namą, vėl pasirodo kaukėtas vyras, apsirengęs moteriškais drabužiais. Savininkas pristato kaukėtą vyrą ir autostopininką kaip brolius, o autostopininkas vadina kaukėtą vyrą Odinveidžiu. Abu broliai atveda senelį žemyn laiptais ir įpjauna Selės pirštą, kad senelis galėtų čiulpti jos kraują. Nuo šio siaubo Selė netenka sąmonės. Kitą rytą Selė atgauna sąmonę. Broliai kanibalai iš jos tyčiojasi ir ginčijasi tarpusavyje, nusprendę ją užmušti plaktuku. Jie bando įtraukti senelį, bet jis per silpnas. Selė išsilaisvina ir pabėga į kelią priešais namą, o broliai ją vejasi. Artėjantis sunkvežimis netyčia partrenkia autostopininką ir jį užmuša. Sunkvežimio vairuotojas smogia Odinveidžiui dideliu veržliarakčiu, nuo ko šis pargriūva ir susižeidžia koją grandininiu pjūklu. Vairuotojas pabėga, o krauju aptaškyta Selė sustabdo pravažiuojantį pikapą ir įlipa į jo galą, vos ištrūkusi nuo Odinveidžio. Pikapui nuvažiuojant, Selė isteriškai juokiasi, o įtūžęs Odinveidis auštant kelyje švaistosi grandininiu pjūklu. {{Endspoil}} == Vaidmenys == [[Vaizdas:Shawn Patrick, Marilyn Burns, Teri McMinn, William Vail, John Dugan, Ed Neal, Ed Guinn, Allen Danziger, photographed by Ryota Nakanishi (The Texas Chainsaw Massacre).JPG|miniatiūra|Dalis filmo aktorių 2012 m., iš kairės į dešinę: [[Marilyn Burns]], [[Terri McMinn]], William Vail, [[Edwin Neal]], [[John Dugan]], Ed Guinn ir [[Allen Danziger]].|378x378px]] : ''Aktorius – veikėjas'' * [[Marilyn Burns]] – Selė Hardesti * [[Allen Danziger]] – Džeris * [[Paul A. Partain]] – Franklinas Hardestis * William Vail – Kirkas * [[Teri McMinn]] – Pam *[[Edwin Neal]] – autostopininkas *[[Jim Siedow]] – senis *[[Gunnar Hansen]] – [[Odinveidis]] *[[John Dugan]] – senelis *Robert Courtin – langų valytojas *William Creamer – barzdotas vyras *[[John Henry Faulk]] – pasakotojas *Jerry Green – kaubojus *Ed Guinn – galvijų vežėjas *Joe Bill Hogan – girtuoklis *Perry Lorenz – pikapo vairuotojas *[[John Larroquette]] – naratorius == Filmo gamyba == === Ankstyvoji stadija === {{Quote box |quote = Aš tikrai studijavau apie Gein... bet tuo metu taip pat domėjausi žmogžudystės byla [[Hiustonas|Hiustone]] – serijinį žudiką Elmer Wayne Henley, kurį, tikriausiai, prisimenate. Jis buvo jaunas vyras, verbavęs aukas vyresniam homoseksualiam vyrui. Mačiau keletą naujienų reportažų, kuriuose Elmer Wayne... sakė: „Padariau šiuos nusikaltimus ir atsistosiu bei priimsiu bausmę kaip vyras.“ Man pasirodė įdomu, kad tuo metu jis turėjo tokią tradicinę moralę. Jis norėjo, kad visi žinotų, jog dabar, kai jis buvo sugautas, jis elgsis teisingai. Todėl šią moralinę šizofreniją stengiausi įtraukti į savo personažus. |source = — [[Kim Henkel]]<ref>[[#Bloom04|Bloom 2004, p. 2]]</ref><ref name="HenkelInterview">{{cite video |people= Henkel, Kim (Writer) |date=2008 |title= Kim Henkel Interview |medium=DVD |time=00:01:16–00:03:19|publisher=Dark Sky Films}}</ref>|bgcolor=#e6f6df|align = right|width = 35% }} Filmo idėja kilo 1970-ųjų pradžioje, kai [[Tobe Hooper]] dirbo režisieriaus asistentu [[Teksaso universitetas Ostine|Teksaso universitete Ostine]] ir dokumentinių filmų operatoriumi.<ref name=":0">[[The Texas Chain Saw Massacre#Allon02|Allon 2002, p. 246]]</ref> Jis jau buvo sukūręs siužetą, kuriame vyravo izoliacijos, miško ir tamsos elementai.<ref name="AustinChronicle">{{cite news|first=Marjorie|last=Baumgarten|url=http://www.austinchronicle.com/screens/2000-10-27/79177/|title=Tobe Hooper Remembers ''The Texas Chainsaw Massacre''|newspaper=The Austin Chronicle|publisher=Austin Chronicle Corp.|location=Austin, Texas|date=2000-10-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20110605111113/http://www.austinchronicle.com/screens/2000-10-27/79177/|archive-date=2011-06-05|access-date=2010-06-10|url-status=dead}}</ref> Pasak jo, vienas iš filmo įkvėpimo šaltinių buvo [[San Antonijus|San Antonijaus]] žiniasklaidos grafinis smurto atvaizdavimas,<ref name="HooperInterview">{{cite video|people=Hooper, Tobe|date=2008|title=Tobe Hooper Interview|medium=DVD|publisher=Dark Sky Films|time=00:00:58–00:01:14; 00:01:38–00:02:00}}</ref> o siužeto elementai pagrįsti žudiko [[Ed Gein]], kuris savo nusikaltimus įvykdė 1950-aisiais [[Viskonsinas|Viskonsine]], istorija.<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.bbc.co.uk/crime/caseclosed/gein.shtml|title=BBC Crime Case Closed – Ed Gein|last=Summers|first=Chris|publisher=[[BBC]]|access-date=2009-10-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20040204231159/http://www.bbc.co.uk/crime/caseclosed/gein.shtml|archive-date=2004-02-04|year=2003}}</ref> Gein taip pat įkvėpė kitus siaubo filmus, pavyzdžiui, „[[Psichopatas (1960 filmas)|Psichopatą]]“ (1960 m.) ir „[[Avinėlių tylėjimą]]“ (1991 m.).<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Allon02|Allon 2002, p. 248]]</ref><ref name="theshockingtruth">{{cite video|people=Gregory, David (Director and Writer)|date=2000|title=Texas Chainsaw Massacre: The Shocking Truth|medium=Documentary|publisher=Blue Underground}}</ref><ref>{{cite book|last=Smith|first=Joseph W.|title=The Psycho File: A Comprehensive Guide to Hitchcock's classic shocker|url=https://archive.org/details/psychofilecompre0000smit|year=2009|publisher=McFarland & Company|isbn=978-0-7864-4487-8|page=[https://archive.org/details/psychofilecompre0000smit/page/12 12]}}</ref> Kuriant filmą buvo svarstomi keli pavadinimai, tarp jų „Retrogradinis Saturnas“ (''Saturn in Retrograde''), „Galvos sūris“ (''Head Cheese''), „Persekiojantis Odinveidis“ (''Stalking Leatherface'') ir „Odinveidis“ (''Leatherface'').<ref>{{cite magazine|title=The Man Hollywood Trusts|url=https://archive.org/details/sim_texas-monthly_1989-09_17_9/page/184|magazine=Texas Monthly|volume=17|issue=9|page=185|publisher=Genesis Park, LP|location=Austin, Texas|date=1989|issn=0148-7736}}</ref><ref name=":2">{{Cite web|url=https://www.tshaonline.org/handbook/entries/the-texas-chain-saw-massacre-1974|title=The Texas Chain Saw Massacre (1974)|last=Herrera Farías|first=José Andrés|date=2024-10-10|website=Handbook of Texas Online|publisher=Texas State Historical Association}}</ref> Hooper nurodė, kad didžiausią įtaką filmui padarė pokyčiai kultūrinėje ir politinėje aplinkoje. Jo sąmoningai pateikta klaidinga informacija, kad „filmas, kurį jūs ruošiatės žiūrėti, yra tikras“, buvo atsakas į „valdžios melą apie tai, kas vyko visame pasaulyje“.<ref name="HooperInterview" /> Tai atspindėjo skepticizmą [[Richard Nixon]] administracijos atžvilgiu po [[Votergeito skandalas|Votergeito skandalo]], [[1973 m. naftos krizė|1973 m. naftos krizės]], [[1973–1975 m. recesija|1973 m. ekonominės recesijos]] ir „žudynių bei žiaurumų [[Vietnamo karas|Vietnamo kare]]“.<ref name="HooperInterview" /><ref name=":2" /> „Jausmų stoką ir žiaurumą“ Hooper pastebėjo žiūrėdamas žinias, kurių reportažai buvo tokie grafiniai, kad juos apibūdino kaip „smegenų išsiliejimą ant kelio“, ir privertė jį manyti, kad „žmogus čia tikrasis monstras, tik dėvintis kitokį veidą, todėl savo filme monstrui uždėjau tikrą kaukę“.<ref name="Bowen 2004, p. 17">[[The Texas Chain Saw Massacre#Bowen04|Bowen 2004, p. 17]]</ref> Režisierius tvirtino, kad mintis panaudoti grandininį pjūklą kaip žudiko įrankį jam kilo, kai jis buvo perpildytos parduotuvės ūkinių prekių skyriuje ir svarstė, kaip greičiau prasibrauti pro minią.<ref name="theshockingtruth" /> Hooper ir [[Kim Henkel]] kartu parašė scenarijų ir įkūrė bendrovę „Vortex, Inc.“,<ref>{{cite book|last=Armstrong|first=Kent Byron|title=Slasher Films: An International Filmography, 1960 through 2001|year=2003|publisher=McFarland & Company|page=316|isbn=978-0-7864-1462-8}}</ref> kurioje Henkel tapo prezidentu, o Hooper – viceprezidentu.<ref name="Cinefastique">{{Cite magazine|first1=Ellen|last1=Farley|first2=William Jr.|last2=Knoedelseder|title=The Chainsaw Massacres|magazine=Cinefantastique|publisher=Fourth Castle Micromedia|location=New York City|pages=28–44|volume=16|issue=4/5|date=1986}}</ref> Jie paprašė Hooper draugo Bill Parsley finansuoti projektą. Parsley įkūrė bendrovę „MAB, Inc.“, per kurią investavo 60 000 dolerių į filmą. Mainais „MAB“ tapo teisėtu 50 % filmo ir jo pelno savininku.<ref name="Bloom3">[[The Texas Chain Saw Massacre#Bloom04|Bloom 2004, p. 3]]</ref> Gamybos vadybininkas Ron Bozman daugumai aktorių ir filmavimo komandos narių pranešė, kad dalį jų atlyginimų teks atidėti iki tol, kol filmas bus parduotas platintojui. Aktoriai ir filmavimo komandos nariai nebuvo informuoti, kad „Vortex“ priklausė tik 50 % teisių, o tai reiškė, kad jų dalys buvo vertos pusės numatytos vertės.<ref name="Hansen">{{cite magazine|first=Gunnar|last=Hansen|date=1985|title=A Date with Leatherface|magazine=Texas Monthly|url=https://www.texasmonthly.com/arts-entertainment/a-date-with-leatherface/|archive-url=https://web.archive.org/web/20240114171141/https://www.texasmonthly.com/arts-entertainment/a-date-with-leatherface/|url-status=dead|archive-date=2024-01-14|publisher=Genesis Park, LP|location=Austin, Texas|volume=13|issue=5|pages=163–4, 206|issn=0148-7736}}</ref><ref name="Cinefastique" /> === Aktorių atranka === Daugelis filmo aktorių tuo metu buvo palyginti nežinomi – daugiausia teksasiečiai, vaidinę reklamose, televizijos laidose ir teatro spektakliuose, taip pat režisieriaus asmeniškai pažįstami aktoriai, tokie kaip [[Allen Danziger]] ir [[Jim Siedow]].<ref>{{cite book|last=Wood|first=Robin|title=Hollywood from Vietnam to Reagan|url=https://archive.org/details/hollywoodfromvie0000wood|year=1986|publisher=Columbia University Press|isbn=978-0-231-05777-6|page=[https://archive.org/details/hollywoodfromvie0000wood/page/80 80]|chapter=5: The American Nightmare}}</ref><ref name="TCMCompanion">[[The Texas Chain Saw Massacre#Jaworzyn04|Jaworzyn 2004, pp. 8–33]]</ref><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Macor10|Macor 2010, pp. 24–25]]</ref> Dalyvavimas filme kai kuriems iš jų atvėrė duris į kino industriją. Pagrindinis Selės vaidmuo buvo patikėtas [[Marilyn Burns]], kuri anksčiau buvo vaidinusi teatre ir studijuodama Teksaso universitete Ostine dirbo universiteto kino komisijos valdyboje.<ref name="TCMCompanion" /> [[Vaizdas:Chain Saw Massacre House3.jpg|miniatiūra|264x264px|Namas, kuriame filme gyveno kanibalų šeima]] Islandijoje gimęs aktorius [[Gunnar Hansen]] buvo pasirinktas vaidinti Odinveidį.<ref name="TM2">{{cite magazine|first=Richard|last=West|title=Scariest Movie Ever?|url=https://archive.org/details/sim_texas-monthly_1974-03_2_3/page/n10|magazine=Texas Monthly|publisher=Genesis Park, LP|location=Austin, Texas|volume=2|issue=3|date=1974|page=9|issn=0148-7736}}</ref> Jis manė, kad Odinveidis turi intelekto sutrikimą ir niekada nemokėjo tinkamai kalbėti. Norėdamas išstudijuoti savo personažą ir pasirengti vaidmeniui, Hansen apsilankė specialiojoje mokykloje ir stebėjo, kaip mokiniai juda ir kalba.<ref name="theshockingtruth" /><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Jaworzyn04|Jaworzyn 2004, p. 30]]</ref> [[John Larroquette]] įgarsino pradžios titrus<ref>{{cite web|url=https://avclub.com/articles/john-larroquette,2331/|title=John Larroquette|last=Rabin|first=Nathan|date=2008-06-08|website=The A.V. Club|publisher=Onion, Inc.|access-date=2012-05-12|location=Chicago, Illinois|archive-url=https://web.archive.org/web/20120509174405/https://avclub.com/articles/john-larroquette,2331/|archive-date=2012-05-09|url-status=dead}}</ref> – už tai jam atsilyginta [[marihuana]].<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.foxnews.com/entertainment/john-larroquette-paid-marijuana-narrate-texas-chainsaw-massacre|title=John Larroquette was paid in marijuana to narrate 'Texas Chainsaw Massacre,' talks 'Night Court' reboot|last=Wright|first=Tracy|date=2023-01-16|website=Fox News}}</ref> [[Vaizdas:TeriSmall.jpg|miniatiūra|[[Teri McMinn]] (Pam) filmavimo aikštelėje|kairėje|257x257px]] === Filmavimas === Pagrindinė filmavimo vieta buvo XX a. pradžios kaimo sodybos namas, esantis „Quick Hill Road“ gatvėje netoli [[Raund Rokas|Raund Roko]] miesto [[Teksasas|Teksase]].<ref name="KillingFields">{{cite news|title=The Killing Fields: A culinary history of 'The Texas Chainsaw Massacre' farmhouse|first=MM|last=Pack|newspaper=The Austin Chronicle|date=2003-10-23|url=http://www.austinchronicle.com/food/2003-10-31/184100/|archive-url=https://web.archive.org/web/20110629192458/http://www.austinchronicle.com/food/2003-10-31/184100/|archive-date=2011-06-29|access-date=2011-02-02|url-status=dead}}</ref> Filmo komanda filmavo septynias dienas per savaitę, iki 16 valandų per parą. Buvo karšta,<ref name="Hansen" /><ref>{{cite news|author=Staff|title=The calm, peaceful life of Leatherface|url=http://www.cnn.com/2004/SHOWBIZ/Movies/06/10/film.leatherface.ap/index.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20040611042642/http://www.cnn.com/2004/SHOWBIZ/Movies/06/10/film.leatherface.ap/index.html|date=2004-06-10|archive-date=2004-06-11|publisher=[[CNN]]|access-date=2009-07-26}}</ref> o aktoriai ir komanda dirbo sunkiomis sąlygomis – liepos 26 d. temperatūra pakilo iki 43 °C.<ref>{{cite video|people=Hansen, Gunnar (Actor)|date=2008|title=The Texas Chain Saw Massacre audio commentary|medium=DVD|publisher=Second Sight Films|time=0:04:20|quote=it was 110 degrees or whatever in the sun}}</ref> Hansen vėliau prisiminė: „Filmavimo metu kasdien buvo 95–100 laipsnių [[Farenheito skalė|Farenheito]] (35 °C – 38 °C). Jie nenorėjo skalbti mano kostiumo, nes bijojo, kad skalbykla jį sugadins arba pakeis spalvą. Jie neturėjo pakankamai pinigų antram kostiumui. Taigi aš tą [kaukę] nešiojau 12–16 valandų per dieną, septynias dienas per savaitę, visą mėnesį.“<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Jaworzyn04|Jaworzyn 2004, p. 63]]</ref> Didžioji dalis filmavimo vyko kaimo name, kuriame buvo pilna baldų, pagamintų iš gyvūnų kaulų ir [[Lateksas|latekso]] medžiagos, naudojamos apmušalams, kad atrodytų kaip žmogaus oda.<ref name="NewsOK">{{cite web|url=http://www.newsok.com/article/2951550/|title=First 'Chain Saw' madman remains fond of grisly role|last=Triplett|first=Gene|date=2006-10-06|access-date=2008-11-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20070320112840/http://www.newsok.com/article/2951550/|archive-date=2007-03-20|work=NewsOk/The Oklahoman|url-status=dead}}</ref> Namas nebuvo vėsinamas, o ventiliacija buvo menka. Filmavimo komanda jo sienas padengė gyvūnų kraujo lašais, gautais iš vietinės skerdyklos.<ref name="HooperInterview" /> Meno vadovas [[Robert A. Burns]] važinėjo po apylinkes ir rinko įvairių irimo stadijų galvijų ir kitų gyvūnų liekanas, kurias jis išdėliojo ant namo grindų.<ref name="NewsOK2">{{cite web|url=http://www.newsok.com/article/2951550/|title=First 'Chain Saw' madman remains fond of grisly role|last=Triplett|first=Gene|date=2006-10-06|access-date=2008-11-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20070320112840/http://www.newsok.com/article/2951550/|archive-date=2007-03-20|work=NewsOk/The Oklahoman|url-status=dead}}</ref> Specialieji efektai buvo paprasti ir riboti dėl biudžeto.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Freeland02|Freeland 2002, p. 241]]</ref> Kai kuriais atvejais ekrane matomas kraujas buvo tikras,<ref>{{cite news|url=http://www.foxnews.com/story/0,2933,100135,00.html|title='Chainsaw' Cuts Up the Screen|archive-url=https://web.archive.org/web/20121024220252/http://www.foxnews.com/story/0,2933,100135,00.html|archive-date=2012-10-24|last=Weinstein|first=Farrah|date=2003-10-15|publisher=[[Fox News]]|access-date=2008-07-12|url-status=dead}}</ref> pavyzdžiui, scenoje, kurioje Odinveidis maitina „senelį“. Buvo sunkumų išspausti dirbtinį kraują iš vamzdelio, todėl vietoj to aktorės Marilyn Burns pirštą įpjovė skustuvu. Aktorės kostiumas buvo taip permirkęs krauju, kad paskutinę filmavimo dieną buvo „beveik kietas“.<ref name="TCMCompanion" /> Scena, kurioje Odinveidis grandininiu pjūklu pjausto Kirką, neramino aktorių [[William Vail]]. Paprašęs Vail nejudėti, kad jam iš tikrųjų nebūtų įpjauta, Hansen priartino veikiantį grandininį pjūklą iki 8 cm nuo Vail veido.<ref name="MovieGoing">[[The Texas Chain Saw Massacre#Haines03|Haines 2003, pp. 114–115]]</ref> Paskutinėje scenoje buvo naudojamas tikras plaktukas, o kai kuriuose kadruose – muliažas. Filmavimas buvo gana pavojingas, ir režisierius užbaigimo vakarėlyje pažymėjo, kad visi aktoriai patyrė tam tikrų sužalojimų. Jis teigė, kad „filmo gamybos pabaigoje visi manęs nekentė“ ir kad „jiems prireikė kelerių metų, kad šiek tiek aprimtų“.<ref name="SXSWTexas">{{cite news|last1=Smith|first1=Nigel M|title=SXSW: Tobe Hooper On Why Audiences Get 'Texas Chain Saw Massacre' Better Now Than When It Was First Released|date=2014-03-14|url=https://indiewire.com/article/sxsw-tobe-hooper-on-why-audiences-get-texas-chainsaw-massacre-better-now-than-when-it-was-first-released|archive-url=https://web.archive.org/web/20170904012702/https://indiewire.com/2014/03/sxsw-tobe-hooper-on-why-audiences-get-texas-chain-saw-massacre-better-now-than-when-it-was-first-released-28993/|archive-date=2017-09-04|work=IndieWire|access-date=2017-09-03|url-status=dead}}</ref><ref name="Twitch">{{cite web|url=http://screenanarchy.com/2014/03/sxsw-2014-interview-texas-chainsaw-massacre-director-tobe-hooper-talks-his-legacy-of-unspeakable-hor.html#ixzz3Fsd4ZI5M|title=SXSW 2014 Interview: THE TEXAS CHAIN SAW MASSACRE Director Tobe Hooper Talks His Legacy of Unspeakable Horror|date=2014-03-18|website=Screen Anarchy|access-date=2015-10-15|last1=Gayne|first1=Zach|archive-url=https://web.archive.org/web/20170903211244/http://screenanarchy.com/2014/03/sxsw-2014-interview-texas-chainsaw-massacre-director-tobe-hooper-talks-his-legacy-of-unspeakable-hor.html|archive-date=2017-09-03|url-status=dead}}</ref> Keliose filmo scenose rodoma degalinė yra [[Bastropas|Bastropo]] mieste, Teksase. Dabar ji veikia kaip siaubo tematikos atrakcionas, Teksaso [[barbekiu]] stiliaus restoranas ir [[motelis]]. Norėdami išlaikyti panašumą su filmu, savininkai išsaugojo įvairius antikvarinius daiktus, įskaitant ženklą su užrašu „We Slaughter Barbecue“ (Mes skerdžiame – barbekiu).<ref>{{Cite web|url=https://www.tshaonline.org/handbook/entries/the-gas-station|title=The Gas Station|last=Herrera Farías|first=José Andrés|date=2024-07-24|website=Handbook of Texas Online|publisher=Texas State Historical Association|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20240725014818/https://www.tshaonline.org/handbook/entries/the-gas-station|archive-date=2024-07-25}}</ref> === Paskutinė stadija === Montavimo metu filmo gamybos išlaidos viršijo pradinį 60 000 dolerių (atsižvelgiant į infliaciją – apie 288 000 dolerių) biudžetą.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Jaworzyn04|Jaworzyn 2004, p. 33]]</ref> Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus filmo galutinių išlaidų skaičius, kurie svyruoja nuo 93 000 dolerių (apie 447 000 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją) iki 300 000 dolerių (apie 1 400 000 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją).<ref name="TM2" /><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Bloom04|Bloom 2004, p. 6]]</ref><ref>{{cite book|last=Halberstam|first=Judith|title=Skin Shows: Gothic Horror and the Technology of Monsters|url=https://archive.org/details/skinshowsgothich0000halb|year=1995|publisher=Duke University Press|isbn=978-0-8223-1663-3|page=[https://archive.org/details/skinshowsgothich0000halb/page/148 148]}}</ref><ref name="Rockoff">[[The Texas Chain Saw Massacre#Rockoff02|Rockoff 2002, p. 42]]</ref> Kino gamybos grupė „Pie in the Sky“ suteikė 23 532 dolerius (apie 113 000 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją) mainais už 19 % „Vortex“ akcijų.<ref>{{Cite web|url=https://www.texasmonthly.com/articles/they-came-they-sawed/|title=They Came. They Sawed|date=2004|work=Texas Monthly|last1=Bloom|first1=John}}</ref><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Bloom04|Bloom 2004, p. 5]]</ref> Tai paliko Henkel, Hooper ir likusiems aktoriams bei komandai 40,5 % akcijų.<ref name="Cinefastique" /> [[Warren Skaaren]], tuometinis Teksaso kino komisijos vadovas, padėjo sudaryti platinimo sutartį su „[[Bryanston Distributing Company]]“.<ref name="Bloom3" /> [[David Foster]], kuris vėliau prodiusavo 1982 m. siaubo filmą „[[Padaras (1982 filmas)|Padaras]]“, surengė privatų filmo seansą kai kuriems „Bryanston“ vadovams ir gavo 1,5 % „Vortex“ pelno bei atidėtą 500 dolerių mokestį (apie 2400 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją).<ref name="Cinefastique" /> [[Vaizdas:The Texas Chain Saw Massacre, 1973 publicity still.jpg|miniatiūra|Filmo kanibalų šeima|305x305px]] 1974 m. rugpjūčio 28 d. „Bryanston“ atstovas Louis Peraino sutiko platinti filmą visame pasaulyje; už tai Bozman ir Skaaren gavo 225 000 dolerių (apie 1 100 000 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją) ir 35 % pelno. Po kelerių metų Bozman pareiškė: „Mes sudarėme sandėrį su velniu [atodūsis], ir manau, kad tam tikra prasme gavome tai, ko nusipelnėme.“<ref name="Cinefastique" /> Jie pasirašė sutartį su „Bryanston“ ir, kai investuotojai susigrąžino savo pinigus (su palūkanomis) ir kai Skaaren, teisininkams bei buhalteriams buvo sumokėta, liko tik 8100 dolerių (apie 38 900 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją), kuriuos reikėjo padalyti tarp 20 aktorių ir filmavimo komandos narių.<ref name="Cinefastique" /> Galiausiai prodiuseriai padavė „Bryanston“ į teismą už tai, kad jiems nesumokėjo visos jiems priklausančios procentinės dalies nuo bilietų pardavimo pelno. Teismo sprendimu „Bryanston Distributing Company“ buvo įpareigota sumokėti filmų kūrėjams 500 000 dolerių (apie 2 400 000 dolerių, atsižvelgiant į infliaciją), bet tuo metu bendrovė jau buvo paskelbusi bankrotą. 1983 m. „[[New Line Cinema]]“ įsigijo platinimo teises iš „Bryanston“ ir prodiuseriams suteikė didesnę pelno dalį.<ref name="BozInterview">{{cite video|people=Bozman, Ron (Production manager)|date=2008|title=The Business of Chain Saw: Interview with Ron Bozman from The Texas Chain Saw Massacre|medium=DVD|publisher=Dark Sky Films|time=0:11:40–0:16:25}}</ref> == Išleidimas == Filmas pirmą kartą parodytas [[Ostinas|Ostine]], [[Teksasas|Teksase]], 1974 m. spalio 1 d., beveik metus po filmavimo pabaigos. Buvo rodomas visose Jungtinėse Valstijose šeštadienio popietės seansuose, o klaidingas reklaminis teiginys, kad tai „tikra istorija“, padėjo pritraukti plačią auditoriją.<ref>{{cite news|last=Aronzyk|first=Melissa|title=A New Texas Chainsaw to Fire Up Blood Lust|newspaper=The Toronto Star|date=2003-10-12}}</ref><ref>{{cite news|last=Savlov|first=Marc|title=''The Texas Chainsaw Massacre''|newspaper=The Austin Chronicle|url=http://www.filmvault.com/filmvault/austin/t/texaschainsawmass4.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20110711002506/http://www.filmvault.com/filmvault/austin/t/texaschainsawmass4.html|archive-date=2011-07-11|date=1998-02-11|access-date=2012-08-23}}</ref> Nuo 1976 m. aštuonerius metus jis buvo kasmet rodomas pagrindiniuose kino teatruose, reklamuojamas viso puslapio reklamose.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Bowen04|Bowen 2004, pp. 17–18]]</ref> Galiausiai filmas JAV ir [[Kanada|Kanadoje]]<ref name="BOM">{{cite web|url=https://boxofficemojo.com/movies/?id=texaschainsaw.htm|title=The Texas Chainsaw Massacre (1974) - Box Office Mojo|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20100807174257/https://boxofficemojo.com/movies/?id=texaschainsaw.htm|archive-date=2010-08-07|work=[[Box Office Mojo]]}}</ref> uždirbo daugiau nei 30 mln. JAV dolerių, tapdamas 12-tu pelningiausiu 1974 m. išleistu filmu, nepaisant menko biudžeto.<ref name="Cook">[[The Texas Chain Saw Massacre#Cook00|Cook 2000, p. 229]]</ref> Tarp nepriklausomų filmų jį 1978 m. aplenkė [[John Carpenter]] filmas „[[Helovinas (1978 m.)|Helovinas]]“, kuris surinko 47 milijonus dolerių.<ref>{{cite web|url=https://boxofficemojo.com/movies/?id=halloween.htm|title=Halloween (1978) - Box Office Mojo|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20110606185615/https://boxofficemojo.com/movies/?id=halloween.htm|archive-date=2011-06-06|work=Box Office Mojo}}</ref> Hooper, kaip pranešama, tikėjosi, kad [[Kino filmų asociacija|Amerikos kino filmų asociacija]] (MPAA) suteiks pilnam, nesukirptam filmo variantui „PG“ cenzą dėl minimalaus kraujo kiekio.<ref>{{cite book|last=Russo|first=John|title=Making Movies: The Inside Guide to Independent Movie Production|publisher=Delacorte Press|isbn=978-0-385-29684-7|year=1989|page=[https://archive.org/details/makingmoviesinsi00russ/page/252 252]|url=https://archive.org/details/makingmoviesinsi00russ/page/252}}</ref><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Worland06|Worland 2006, p. 298]]</ref><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Jaworzyn04|Jaworzyn 2004, p. 40]]</ref> Visgi filmas iš pradžių buvo įvertintas „X“ cenzu. Po kelių minučių iškirpimo filmas pakartotinai pateiktas MPAA ir gavo „R“ cenzą. Platintojas atkūrė necenzūruotą medžiagą, ir bent vienas kino teatras parodė pilną versiją su „R“ cenzu.<ref>{{cite book|last=Vaughn|first=Stephen|title=Freedom and Entertainment: Rating the Movies in an Age of New Media|year=2006|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-0-521-85258-6|page=[https://archive.org/details/freedomentertain0000vaug/page/58 58]|url=https://archive.org/details/freedomentertain0000vaug/page/58}}</ref> Pranešama, kad [[San Fransiskas|San Fransiske]] žiūrovai iš kino salių išėjo pasišlykštėję,<ref>{{cite news|title=The Perils of a 'Chainsaw' star|last=Murphy|first=Mary|page=F.13|date=1974-11-20|newspaper=[[Los Angeles Times]]}}</ref> o 1976 m. vasario mėn. Kanados [[Otava|Otavoje]] vietos policija patarė dviem kino teatrams pašalinti filmą iš repertuaro, kad nebūtų apkaltinti moralės pažeidimu.<ref>{{cite news|last=Henry|first=Sarah|title=Mordbid 'Massacre' pulled off screen|newspaper=Ottawa Citizen|date=1976-02-12|page=3|url=https://news.google.com/newspapers?nid=QBJtjoHflPwC&dat=19760212&printsec=frontpage&hl=en|access-date=2012-08-23}}</ref>[[Vaizdas:Kim Henkel y Tobe Hooper en el rodaje de La Masacre de Texas.jpg|miniatiūra|Scenaristas [[Kim Henkel]] (kairėje) ir režisierius [[Tobe Hooper]] (dešinėje) filmavimo aikštelėje|kairėje|296x296px]]Po pirminio išleidimo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], įskaitant vienerių metų rodymą [[Londonas|Londono]] kino teatruose,<ref name="Bowen 2004, p. 18">[[The Texas Chain Saw Massacre#Bowen04|Bowen 2004, p. 18]]</ref> juosta buvo uždrausta remiantis [[Britų filmų klasifikavimo komisija|Britų filmų cenzūros komisijos]] (BBFC) sekretoriaus rekomendacija.<ref name="SBBFC">{{cite web|url=http://www.sbbfc.co.uk/CaseStudies/The_Texas_Chain_Saw_Massacre|title=Case Study: The Texas Chain Saw Massacre|publisher=British Board of Film Classification|access-date=2012-08-23|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20121019155715/http://www.sbbfc.co.uk/CaseStudies/The_Texas_Chain_Saw_Massacre|archive-date=2012-10-19}}</ref><ref>{{cite web|url=https://bbfc.co.uk/website/Classified.nsf/c2fb077ba3f9b33980256b4f002da32c/86714a632d6e4788802566c8003266b7?OpenDocument|title=Texas Chainsaw Massacre Rejected by the BBFC|date=1975-03-15|publisher=British Board of Film Classification|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20120320100021/https://bbfc.co.uk/website/Classified.nsf/c2fb077ba3f9b33980256b4f002da32c/86714a632d6e4788802566c8003266b7?OpenDocument|archive-date=2012-03-20|url-status=dead}}</ref> Kol galiojo draudimas, žodis „chainsaw“ (grandininis pjūklas) buvo uždraustas filmų pavadinimuose, todėl imitatoriai buvo priversti pervadinti savo filmus.<ref>{{cite book|last1=Morgan|first1=Diannah|last2=Gaskell|first2=Ed|title=Creative titling with Final Cut Pro|url=https://archive.org/details/creativetitlingw0000morg|publisher=The Ilex Press Ltd|year=2004|edition=iliustruotas|page=[https://archive.org/details/creativetitlingw0000morg/page/22 22]|isbn=978-1-904705-15-4}}</ref> 1998 m., nepaisant BBFC draudimo, Londono [[Kamdenas (Londonas)|Kamdeno rajono]] taryba suteikė filmui licenciją.<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/film/2002/mar/13/filmcensorship.seanclarke|archive-url=https://web.archive.org/web/20110207104312/http://www.guardian.co.uk/film/2002/mar/13/filmcensorship.seanclarke|archive-date=2011-02-07|title=Explained: Film censorship in the UK|last=Clarke|first=Sean|date=2002-03-13|work=[[The Guardian]]|access-date=2012-08-23|url-status=dead}}</ref> Kitais metais BBFC leido filmą rodyti su 18 metų amžiaus ribojimu,<ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/298009.stm|title=Entertainment: Texas Chainsaw Massacre released uncut|date=1999-03-16|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20100822141440/http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/298009.stm|archive-date=2010-08-22|work=BBC News Online|url-status=dead}}</ref> o po metų jis jau buvo transliuojamas „[[Channel 4]]“ kanalu.<ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/974619.stm|title=Screen 'video nasty' hits Channel 4|date=2000-10-16|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20130107215207/http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/974619.stm|archive-date=2013-01-07|work=BBC News Online|url-status=dead}}</ref> Kai 1975 m. birželio mėn. platintojas „Seven Keys“ pateikė 83 minučių trukmės filmo versiją [[Australijos klasifikavimo komisija|Australijos klasifikavimo komisijai]], komisija atsisakė ją klasifikuoti,<ref>{{cite web|url=http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/904868623909466eca257671007b1284?OpenDocument|title=The Texas Chain Saw Massacre (Review 1)|date=1975-06-01|publisher=[[Australian Classification Board]]|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20120305163124/http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/904868623909466eca257671007b1284?OpenDocument|archive-date=2012-03-05|url-status=dead}}</ref> o tų pačių metų gruodžio mėn. panašiai atsisakė klasifikuoti ir 77 minučių trukmės versiją.<ref name="OFLC">{{cite web|url=http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/663d0ec037aa8a32ca2576710079f4f2?OpenDocument|title=The Texas Chain Saw Massacre (Review 2)|date=1975-12-12|publisher=Australian Classification Board|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20120305163132/http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/663d0ec037aa8a32ca2576710079f4f2?OpenDocument|archive-date=2012-03-05|url-status=dead}}</ref> 1981 m. „Greater Union Film Distributors“ pateikta 83 minučių trukmės versija vėl buvo atmesta.<ref>{{cite web|url=http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/ee6070a48804edd5ca257671007a6260?OpenDocument|title=The Texas Chain Saw Massacre (Review 3)|date=1981-07-01|publisher=Australian Classification Board|access-date=2012-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20120305163146/http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/ee6070a48804edd5ca257671007a6260?OpenDocument|archive-date=2012-03-05|url-status=dead}}</ref> Vėliau filmą pateikė „Filmways Australasian Distributors“ ir 1984 m. jam suteiktas „R“ cenzas.<ref>{{cite book|last=Australia Parliament|title=Parliamentary Debates, Senate Weekly Hansard|publisher=Australian Authority|year=1984|page=776}}</ref> Juosta uždrausta tam tikrais laikotarpiais daugelyje kitų šalių, įskaitant [[Brazilija|Braziliją]], [[Čilė|Čilę]], [[Suomija|Suomiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Islandija|Islandiją]], [[Airija|Airiją]], [[Norvegija|Norvegiją]], [[Singapūras|Singapūrą]], [[Švedija|Švediją]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]].<ref>{{cite news|url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/features/banned-the-most-controversial-films-1768299.html?action=gallery&ino=2|last=Davis|first=Laura|date=2010-10-05|title=The Texas Chainsaw Massacre (1974)|newspaper=[[The Independent]]|archive-url=https://web.archive.org/web/20110616162622/http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/features/banned-the-most-controversial-films-1768299.html?action=Gallery&ino=2|archive-date=2011-06-16|access-date=2012-08-23|url-status=dead}}</ref><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Chibnall02|Chibnall 2002, p. 16]]</ref><ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Bloom04|Bloom 2004, p. 7]]</ref> 2021 m. iš naujo išleistas [[Australija|Australijoje]], o 2024 m. – [[Rusija|Rusijoje]].<ref name="The Texas Chain Saw Massacre">{{Cite web |title=The Texas Chain Saw Massacre |url=https://www.boxofficemojo.com/title/tt0072271/ |access-date=2024-06-27 |website=Box Office Mojo}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://inoekino.com/distribution/TexasChainSawMassacre|title=Техасская резня бензопилой, кинопрокат – ИНОЕКИНО|website=inoekino.com|access-date=2024-06-27|language=ru}}</ref> 2025 m. [[Lenkija|Lenkijoje]] pasirodė jo [[4K]] versija, taip pat filmas pirmą kartą buvo rodomas Lenkijos kino teatruose.<ref>{{cite web|url=https://velvetspoon.pl/film/teksanska-masakra-pila-mechaniczna/|title=Velvet Spoon – Teksańska masakra piłą mechaniczną|publisher=Velvet Spoon Distribution|access-date=2025-05-26|language=pl|archive-url=https://archive.today/20250526083027/https://velvetspoon.pl/film/teksanska-masakra-pila-mechaniczna/|archive-date=2025-05-26}}</ref> [[Blu-ray Disc|Blu-Ray]] pardavimai atnešė 2,5 milijono dolerių pajamų.<ref>{{Cite web|url=https://www.the-numbers.com/movie/Texas-Chainsaw-Massacre-The-(1974)|title=The Texas Chainsaw Massacre (1974) - Financial Information|website=The Numbers|access-date=2024-11-08}}</ref> == Atsiliepimai == === Kritikai === {{quote box|width=35%|align=right|bgcolor=#e6f6df|quote=Siaubo ir eksploataciniai filmai beveik visada atsiperka, jei jų biudžetas tinkamai apskaičiuotas. Todėl jie yra gera pradžia ambicingiems būsimiems kino kūrėjams, kurie negali įgyvendinti tradiciškesnių projektų. „Kruvinosios skerdynės Teksase“ priklauso išskirtinei filmų grupei (kartu su „[[Gyvų numirėlių naktis|Gyvų numirėlių naktimi]]“ ir „[[Paskutinis namas kairėje|Paskutiniu namu kairėje]]“), kurie yra kur kas geresni nei reikalauja šio žanro standartai. Tačiau tai nereiškia, kad jums būtinai patiks jį žiūrėti.|source=— [[Roger Ebert]], rašantis laikraščiui „[[Chicago Sun-Times]]“<ref name="Ebertreview" />}} Po premjeros sulaukė nevienareikšmiškų kritikų vertinimų. Linda Gross iš „[[Los Angeles Times]]“ jį pavadino „bjauriu“ ir apibūdino Henkel ir Hooper kaip labiau susirūpinusius realistiškos atmosferos sukūrimu nei „plastikiniu scenarijumi“.<ref>{{cite news|title='Texas Massacre' Grovels in Gore|url=https://www.newspapers.com/clip/23517794/|last=Gross|first=Linda|date=1974-10-30|page=14|work=[[Los Angeles Times]]|via=Newspapers.com}}</ref> [[Roger Ebert]] iš „[[Chicago Sun-Times]]“ teigė, jog filmas yra „toks pat smurtinis, žiaurus ir krauju permirkęs, kaip žada jo pavadinimas“, tačiau gyrė jo aktorių vaidybą ir techninį įgyvendinimą.<ref name="Ebertreview">{{cite news|url=http://rogerebert.suntimes.com/apps/pbcs.dll/article?AID=/19740101/REVIEWS/401010319/1023|title=The Texas Chainsaw Massacre|last=Ebert|first=Roger|author-link=Roger Ebert|archive-url=https://web.archive.org/web/20110605135946/http://rogerebert.suntimes.com/apps/pbcs.dll/article?AID=%2F19740101%2FREVIEWS%2F401010319%2F1023|archive-date=2011-06-05|date=1974-01-07|newspaper=Chicago Sun-Times|access-date=2008-05-31|url-status=dead}}</ref><ref name="EbertBook">{{cite book|last=Ebert|first=Roger|title=Roger Ebert's Movie Home Companion: Full-Length Reviews of Twenty Years of Movies on Video|publisher=Andrews McMeel Publishing|year=1989|page=[https://archive.org/details/rogerebertsmovie00eber/page/748 748]|isbn=978-0-8362-6240-7|url=https://archive.org/details/rogerebertsmovie00eber/page/748}}</ref> Donald B. Berrigan iš „[[The Cincinnati Enquirer]]“ gyrė M. Burns pagrindinį vaidmenį: „Marilyn Burns, vaidinanti Selę, nusipelno specialaus „Oskaro“ apdovanojimo už vieną iš labiausiai įtikinamų vaidybos pasiekimų kino istorijoje.“<ref>{{cite news|last1=Berrigan|first1=Donald B.|title=Texas Chainsaw Massacre (R)|url=https://www.newspapers.com/clip/32005121/the_cincinnati_enquirer/|access-date=2019-05-28|work=The Cincinnati Enquirer|date=1974-11-17}}</ref> „[[Austin American-Statesman]]“ kritikas Patrick Taggart filmą pavadino svarbiausiu siaubo filmu nuo [[George A. Romero]] „[[Gyvų numirėlių naktis|Gyvų numirėlių nakties]]“ (1968 m.) laikų.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Macor10|Macor 2010, p. 39]]</ref> Vėliau kritikai dažnai gyrė tiek filmo estetinę kokybę, tiek jo poveikį. Pastebėjęs, kad filmas sugebėjo būti „siaubingas be kraujo praliejimo (daugiau kraujo pamatysite [[Steven Seagal]] filmuose)“, Bruce Westbrook iš „[[Houston Chronicle]]“ jį pavadino „baimės ir neapykantos šedevru iš užkampių“.<ref>{{cite news|url=http://www.chron.com/CDA/archives/archive.mpl?id=1992_1031837|archive-url=https://web.archive.org/web/20121018211208/http://www.chron.com/CDA/archives/archive.mpl?id=1992_1031837|archive-date=2012-10-18|title=Films love to show off tawdry side of Texas|last=Westbrook|first=Bruce|date=1992-01-19|newspaper=Houston Chronicle|access-date=2009-05-09|url-status=dead}}</ref> „TV Guide“ manė, kad filmas yra „intelektualus“ dėl „nekruvino smurto vaizdavimo“, o Anton Bitel teigė, kad tai, jog filmas buvo uždraustas Jungtinėje Karalystėje, liudija jo meniškumą.<ref>{{cite web|url=http://www.eyeforfilm.co.uk/reviews.php?id=7486|title=The Texas Chain Saw Massacre|last=Bitel|first=Anton|publisher=Eye For Film|access-date=2010-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20111018184603/http://www.eyeforfilm.co.uk/reviews.php?id=7486|archive-date=2011-10-18|url-status=dead}}</ref> Jis dažnai apibūdinamas kaip vienas iš baisiausių visų laikų filmų.<ref>{{cite book|last=Edmundson|first=Mark|title=Nightmare on Main Street: Angels, Sadomasochism, and the Culture of Gothic|publisher=Harvard University Press|year=1999|page=22|isbn=978-0-674-62463-4}}</ref> Kino kritikas [[Rex Reed]] jį pavadino baisiausiu filmu, kokį jis kada nors matė.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Muir02|Muir 2002 p. 17]]</ref> „[[Empire]]“ apibūdino jį kaip „gryniausią kada nors sukurtą siaubo filmą“ ir pavadino „visiškai atsidavusiu tam, kad jus išgąsdintų iki beprotybės“.<ref>{{cite magazine|url=https://empireonline.com/reviews/reviewcomplete.asp?FID=3841|title=Review of The Texas Chainsaw Massacre|archive-url=https://web.archive.org/web/20121018185828/https://empireonline.com/reviews/reviewcomplete.asp?FID=3841|archive-date=2012-10-18|magazine=[[Empire (magazine)|Empire]]|access-date=2010-09-18|url-status=dead}}</ref> Prisimindamas savo pirmąjį filmo peržiūrėjimą, siaubo filmų režisierius [[Wes Craven]] sakė, kad tuo metu stebėjosi, „koks [[Charles Manson|Mensono]] fanatikas“ galėjo sukurti tokį dalyką.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Bowen04|Bowen 2004, pp. 16–17]]</ref> [[Quentin Tarantino]] jį pavadino „vienu iš nedaugelio kada nors sukurtų tobulų filmų“.<ref>{{cite book|first=Quentin|last=Tarantino|title=Cinema Speculation|year=2022|publisher=W&N|page=331}}</ref> Recenzijų suvestinėje „[[Rotten Tomatoes]]“ 84% iš 87 kritikų atsiliepimų yra teigiami.<ref>{{Cite Rotten Tomatoes|id=1021112-texas_chainsaw_massacre|title=The Texas Chain Saw Massacre|access-date=2025-07-17|type=m}}</ref> „[[Metacritic]]“, kuri naudoja svertinį vidurkį, remdamasi 17 kritikų, filmui skyrė 91 balą iš 100 galimų, o tai reiškia, kad filmas sulaukė „visuotinio pripažinimo“.<ref>{{Cite Metacritic|title=The Texas Chain Saw Massacre|access-date=2025-07-17|id=the-texas-chain-saw-massacre|type=movie}}</ref> === Kultūrinis poveikis === Jis plačiai laikomas vienu iš geriausių ir labiausiai kontraversiškų visų laikų siaubo filmų,<ref name="BBC">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/4323968.stm|archive-url=https://web.archive.org/web/20110224154832/http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/4323968.stm|archive-date=2011-02-24|title=Texas Massacre tops horror poll|access-date=2008-07-09|work=BBC News Online|date=2005-10-09|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last1=Kerekes|first1=David|last2=Slater|first2=David|title=See No Evil: Banned Films and Video Controversy|url=https://archive.org/details/seenoevilbannedf0000davi|edition=iliustruotas|year=2000|publisher=Headpress|isbn=978-1-900486-10-1|page=[https://archive.org/details/seenoevilbannedf0000davi/page/374 374]}}</ref> turėjusiu didelę įtaką šiam žanrui.<ref>{{cite magazine|url=http://popwatch.ew.com/2009/08/06/texas-chainsaw-massacre-horror/|archive-url=https://web.archive.org/web/20110108222948/http://popwatch.ew.com/2009/08/06/texas-chainsaw-massacre-horror/|archive-date=2011-01-08|title=Texas Chainsaw Massacre: The template for modern horror|last=Gleiberman|first=Owen|date=2009-08-06|magazine=[[Entertainment Weekly]]|access-date=2009-08-09|url-status=dead}}</ref> 1999 m. Richard Zoglin iš žurnalo „[[Time]]“ pastebėjo, kad šis filmas „nustatė naują [[Smurto siaubo filmas|smurto siaubo filmų]] standartą“.<ref>{{cite magazine|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,991757,00.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20110221090233/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,991757,00.html|archive-date=2011-02-21|title=Cinema: The Predecessors: They Came from Beyond|last=Zoglin|first=Richard|date=1999-08-16|magazine=[[Time (magazine)|Time]]|access-date=2010-04-08|url-status=dead}}</ref> „[[The Times]]“ jį įtraukė į 50 kontroversiškiausių visų laikų filmų sąrašą.<ref>{{cite news|url=http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/article609728.ece|archive-url=https://web.archive.org/web/20110809061452/http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/article609728.ece|archive-date=2011-08-09|title=The frighteners|date=2006-08-19|newspaper=[[The Times]]|access-date=2009-08-24|first=Lindsay|last=McIntosh|url-status=dead}}</ref> Profesorius Tony Magistrale mano, kad šis filmas atvėrė kelią siaubo žanrui tapti socialinės kritikos priemone.<ref>{{cite book|last=Magistrale|first=Tony|year=2005|title=Abject Terrors: Surveying the Modern and Postmodern Horror Film|url=https://archive.org/details/abjectterrorssur0000magi|publisher=Peter Lang|isbn=978-0-8204-7056-6|page=[https://archive.org/details/abjectterrorssur0000magi/page/152 153]}}</ref> Autorius Leonard Wolf filmą pavadino „išskirtiniu meno kūriniu“ ir palygino jį su [[graikų tragedija]], atkreipdamas dėmesį į tai, kad filme smurtas dažniausiai nuslėptas.<ref>{{cite web|url=http://articles.sun-sentinel.com/1991-10-31/features/9102140049_1_horror-hall-chainsaw-massacre|title=Eek! Now There's A Hall Of Fame For Horror Films|last=Jicha|first=Tom|date=1991-10-31|access-date=2012-09-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20130723191820/http://articles.sun-sentinel.com/1991-10-31/features/9102140049_1_horror-hall-chainsaw-massacre|archive-date=2013-07-23|work=South Florida Sun-Sentinel|url-status=dead}}</ref>{{Quote box | quote = „Filmas, kurį netrukus pamatysite, yra pasakojimas apie tragediją, ištikusią penkių jaunuolių grupę, ypač Selę Hardesti ir jos neįgalų brolį Frankliną. [...]“ | source = — Filmo pradžioje pateikta informacija leidžia manyti, jis yra paremtas tikrais įvykiais, o tai prisidėjo prie filmo sėkmės. | bgcolor=#e6f6df | align = left | width = 35% }}Odinveidis pelnė siaubo žanro ikonos vardą.<ref>{{cite news|url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/reviews/the-texas-chain-saw-massacre-18-981416.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20110210080409/http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/reviews/the-texas-chain-saw-massacre-18-981416.html|archive-date=2011-02-10|title=The Texas Chain Saw Massacre (18)|last=Morris|first=Sophie|date=2008-10-31|newspaper=[[The Independent]]|access-date=2009-08-24|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Schechter|first=Harold|author2=Everitt, David|title=The A to Z Encyclopedia of Serial Killers|url=https://archive.org/details/atozencyclopedia0000sche|publisher=Simon & Schuster|year=2006|edition=revised, illustrated|page=[https://archive.org/details/atozencyclopedia0000sche/page/232 232]|isbn=978-1-4165-2174-7}}</ref> Christopher Null iš „Filmcritic.com“ teigė: „Mūsų kolektyvinėje sąmonėje Odinveidis ir jo grandininis pjūklas tapo tokie pat ikoniniai kaip [[Fredis Kriugeris|Fredis]] ir jo skustuvai arba [[Džeisonas Vurhisas|Džeisonas]] ir jo ledo ritulio kaukė.“<ref>{{cite web|url=http://www.filmcritic.com/reviews/1974/the-texas-chain-saw-massacre/|title=The Texas Chain Saw Massacre (1974)|last=Null|first=Christopher|date=2003-11-22|publisher=FilmCritic.com|access-date=2008-07-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20120324104540/http://www.filmcritic.com/reviews/1974/the-texas-chain-saw-massacre/|archive-date=2012-03-24|url-status=dead}}</ref> Don Sumner filmą pavadino klasika, kuri ne tik pristatė naują piktadarį siaubo filmų panteone, bet ir paveikė visą kartą kino kūrėjų.<ref>{{cite book|last=Sumner|first=Don|title=Horror Movie Freak|edition=iliustruotas|year=2010|publisher=Krause Publications|isbn=978-1-4402-0824-9|page=[https://archive.org/details/horrormoviefreak00sumn/page/109 109]|url=https://archive.org/details/horrormoviefreak00sumn/page/109}}</ref> Pasak Rebecca Ascher-Walsh iš „[[Entertainment Weekly]]“, jis padėjo pamatus „[[Helovinas (franšizė)|Helovinas]]“, „[[Piktieji numirėliai]]“ ir „[[Projektas: Bleiro ragana]]“ filmų franšizėms.<ref name="entertainmentweeklyreview">{{cite magazine|first=Rebecca|last=Ascher-Walsh|url=https://ew.com/ew/article/0,,278290,00.html|title=''The Texas Chainsaw Massacre'' (1974)|archive-url=https://web.archive.org/web/20110606222111/https://ew.com/ew/article/0,,278290,00.html|archive-date=2011-06-06|date=2000-11-03|access-date=2008-12-26|magazine=[[Entertainment Weekly]]|url-status=dead}}</ref> Wes Craven savo 1977 m. filmą „[[Ir kalnai turi akis (1977 filmas)|Ir kalnai turi akis]]“ sukūrė kaip duoklę šiai juostai,<ref name="miska">{{cite web|url=https://bloody-disgusting.com/editorials/3448707/40-years-later-hills-still-eyes/|title=40 Years Later and 'The Hills Still Have Eyes'|date=2017-07-22|access-date=2018-09-17|author=Paul, Zachary|work=Bloody Disgusting}}</ref> o [[Ridley Scott]] šį filmą nurodė kaip įkvėpimo šaltinį savo 1979 m. [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] siaubo filmui „[[Svetimas (1979 filmas)|Svetimas]]“.<ref>{{cite book|last=Robb|first=Brian|title=Ridley Scott|url=https://archive.org/details/pocketessentialr0000robb|publisher=Pocket Essentials|year=2005|page=[https://archive.org/details/pocketessentialr0000robb/page/37 37]|isbn=978-1-904048-47-3}}</ref><ref>{{cite web|url=http://cinefantastiqueonline.com/2008/09/revisiting-alien-ridley-scott/|title=Alien Revisited: An Interview with Ridley Scott|last=Biodrowski|first=Steve|date=2008-09-20|publisher=Cinefantastique|access-date=2010-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20110311035744/http://cinefantastiqueonline.com/2008/09/revisiting-alien-ridley-scott/|archive-date=2011-03-11|url-status=dead}}</ref> Prancūzų režisierius [[Alexandre Aja]] pripažino, kad „Kruvinosios skerdynės Teksase“ turėjo didelę įtaką jo karjerai.<ref>{{cite news|url=http://www.chron.com/CDA/archives/archive.mpl?id=2008_4610142|archive-url=https://web.archive.org/web/20121018211216/http://www.chron.com/CDA/archives/archive.mpl?id=2008_4610142|archive-date=2012-10-18|title=Aja reflects on Mirrors, his life as a director|last=Dicker|first=Ron|date=2008-09-15|newspaper=Houston Chronicle|access-date=2009-05-09|url-status=dead}}</ref> Siaubo filmų kūrėjas ir [[Sunkusis metalas (muzikos stilius)|sunkiojo metalo]] atlikėjas [[Rob Zombie]] teigė, kad šis filmas turėjo didelę įtaką jo kūrybai, ypač filmams „[[1000 negyvėlių namas]]“ (2003 m.) ir „[[Velnio atstumtieji]]“ (2005 m.).<ref>{{cite web|url=https://www.esquire.com/entertainment/movies/a23810/texas-chainsaw-things-you-didnt-know/|title=11 Things You Didn't Know About The Texas Chainsaw Massacre|date=2014-10-21|access-date=2018-09-24|author=Wood, Jennifer M.|work=Esquire}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.abc.net.au/triplej/review/film/s996936.htm|title=The Texas Chainsaw Massacre|last=Spencer|first=Megan|date=2003-11-25|publisher=[[ABC]]|access-date=2008-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20101114204813/http://www.abc.net.au/triplej/review/film/s996936.htm|archive-date=2010-11-14|url-status=dead}}</ref> 2007 m. įtrauktas į žurnalo „Time“ 25 geriausių siaubo filmų sąrašą. 2008 m. žurnalo „Empire“ sąraše „500 geriausių visų laikų filmų“ užėmė 199 vietą.<ref>{{cite web|url=https://empireonline.com/500/59.asp|title=Empire: The Greatest Films of All Time (200–101)|access-date=2009-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20120120201340/https://empireonline.com/500/59.asp|archive-date=2012-01-20|work=[[Empire (magazine)|Empire]]|url-status=dead}}</ref> „Empire“ taip pat jį įtraukė į 50 geriausių nepriklausomų filmų sąrašą, kur užėmė 46 vietą.<ref>{{cite magazine|url=https://empireonline.com/features/50greatestindependent/46_45.asp#50independent|archive-url=https://web.archive.org/web/20120204204509/https://empireonline.com/features/50greatestindependent/46_45.asp|archive-date=2012-02-04|title=The 50 Greatest Independent Films - The Texas Chain Saw Massacre|magazine=[[Empire (magazine)|Empire]]|access-date=2011-02-24|url-status=dead}}</ref> 2010 m. „[[Total Film]]“ apklausoje vėl išrinktas geriausiu siaubo filmu; vertinimo komisijoje buvo tokie patyrę siaubo filmų režisieriai kaip John Carpenter, Wes Craven ir George A. Romero.<ref>{{cite web|url=http://www.futureplc.com/2010/09/29/futures-total-film-reveals-greatest-horror-movie-ever/|title=Future's Total Film reveals "Greatest Horror Movie Ever"|date=2010-09-29|publisher=Future plc|access-date=2010-10-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20110524224508/http://www.futureplc.com/2010/09/29/futures-total-film-reveals-greatest-horror-movie-ever/|archive-date=2011-05-24|url-status=dead}}</ref> 2010 m. „[[The Guardian]]“ įtraukė į 25 geriausių siaubo filmų sąrašą.<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/film/2010/oct/22/texas-chainsaw-massare-hooper-horror|archive-url=https://web.archive.org/web/20101025122658/http://www.guardian.co.uk/film/2010/oct/22/texas-chainsaw-massare-hooper-horror|archive-date=2010-10-25|title=The Texas Chainsaw Massacre: No 14 best horror film of all time|last=Heritage|first=Stuart|date=2010-10-22|newspaper=[[The Guardian]]|access-date=2010-10-26|url-status=dead}}</ref> 2024 m. „[[Variety]]“ šį filmą išrinko geriausiu visų laikų siaubo filmu.<ref>{{cite magazine|url=https://variety.com/lists/best-horror-movies-of-all-time|title=The 100 Best Horror Movies of All Time|magazine=Variety Magazine|access-date=2024-10-13|date=2024-10-09}}</ref> Taip pat buvo atrinktas į 1975 m. [[Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalio]] programą „[[Dvi režisierių savaitės]]“ ir [[BFI Londono kino festivalis|Londono kino festivalį]].<ref name="Bowen 2004, p. 18" /><ref name="Cook" /> == Tęsiniai == Po šio filmo sukurti dar aštuoni filmai, įskaitant tęsinius, priešistores ir perdirbinius. Pirmasis tęsinys – „[[Kruvinosios skerdynės Teksase 2]]“ (1986 m.) – buvo gerokai žiauresnis bei kruvinesnis nei originalas ir buvo uždraustas Australijoje 20 metų, kol 2006 m. spalio mėn. pasirodė [[DVD]] formatu.<ref>{{cite web|url=http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/5b64ebc56e443789ca25767100791b86?OpenDocument|title=The Texas Chainsaw Massacre 2 – SE Film (DVD)|publisher=[[Australian Classification Board]]|access-date=2008-06-02|archive-url=https://archive.today/20110405182222/http://www.classification.gov.au/www/cob/find.nsf/d853f429dd038ae1ca25759b0003557c/5b64ebc56e443789ca25767100791b86?OpenDocument|archive-date=2011-04-05|url-status=dead}}</ref> „[[Kruvinosios skerdynės Teksase 3. Odinveidis]]“ (1990 m.) buvo antrasis tęsinys, tačiau Hooper jo nerežisavo dėl grafiko nesuderinamumo su kitu filmu – „[[Savaiminis užsidegimas (filmas)|Savaiminis užsidegimas]]“.<ref>[[The Texas Chain Saw Massacre#Jaworzyn04|Jaworzyn 2004, p. 188]]</ref> Ketvirtoji franšizės dalis („[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Kita karta]]“), kurioje pagrindinius vaidmenis atliko [[Renée Zellweger]] ir [[Matthew McConaughey]], išleista 1995 m.<ref>{{cite book|last=Maltin|first=Leonard|title=Leonard Maltin's Movie and Video Guide|publisher=Signet|year=2000|page=[https://archive.org/details/leonardmaltins200000malt/page/1400 1400]|isbn=978-0-451-20107-2}}</ref> 2003 m. „[[Platinum Dunes]]“ ir „[[New Line Cinema]]“ išleido originalaus filmo perdirbinį – „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (2003 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“.<ref name="PM2">{{cite web|url=https://popmatters.com/pm/column/167248-no-texas-no-chainsaw-no-massacre-the-true-links-in-the-chain/|title=No Texas, No Chainsaw, No Massacre: The True Links in the Chain|last=Maçek|first=J. C. III|date=2013-02-05|access-date=2013-02-09|work=PopMatters|archive-url=https://web.archive.org/web/20130208051707/https://popmatters.com/pm/column/167248-no-texas-no-chainsaw-no-massacre-the-true-links-in-the-chain/|archive-date=2013-02-08|url-status=dead}}</ref> 2006 m. pasirodė perdirbinio priešistorė „[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Pradžia]]“. Septintasis franšizės filmas, „[[Kruvinosios skerdynės Teksase 3D]]“, išleistas 2013 m. sausio 4 d.<ref name="PM">{{cite web|url=https://popmatters.com/pm/column/167248-no-texas-no-chainsaw-no-massacre-the-true-links-in-the-chain/|title=No Texas, No Chainsaw, No Massacre: The True Links in the Chain|last=Maçek|first=J. C. III|date=2013-02-05|access-date=2013-02-09|work=PopMatters|archive-url=https://web.archive.org/web/20130208051707/https://popmatters.com/pm/column/167248-no-texas-no-chainsaw-no-massacre-the-true-links-in-the-chain/|archive-date=2013-02-08|url-status=dead}}</ref> Tai tiesioginis 1974 m. filmo tęsinys, nesusijęs su ankstesniais tęsiniais ar 2003 m. perdirbiniu.<ref>{{cite magazine|url=http://www.fangoria.com/index.php/home/all-news/1-latest-news/6651-date-shifts-for-qsinisterq-and-qtexas-chainsaw-massacre-3dq|title=Date shifts for Sinister and Texas Chainsaw Massacre 3D|last=Zimmerman|first=Samuel|date=2012-02-27|magazine=Fangoria|access-date=2012-03-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20121101174724/http://fangoria.com/index.php/home/all-news/1-latest-news/6651-date-shifts-for-qsinisterq-and-qtexas-chainsaw-massacre-3dq|archive-date=2012-11-01|url-status=dead}}</ref> 2017 m. pristatytas aštuntasis serijos filmas – „[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Odinveidis]]“.<ref>{{cite web|url=https://bloody-disgusting.com/exclusives/3444651/official-leatherface-release-date-exclusive/|title=We Have the Official 'Leatherface' Release Date! (Exclusive)|last=Miska|first=Brad|date=2017-06-30|publisher=Bloody Disgusting|access-date=2017-10-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20171031214106/https://bloody-disgusting.com/exclusives/3444651/official-leatherface-release-date-exclusive/|archive-date=2017-10-31|url-status=dead}}</ref> Kitas tęsinys, „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (2022 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“, išleistas išskirtinai „[[Netflix]]“ platformoje 2022 m. vasario 18 d.<ref>{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/leatherface-netflix-melody-texas-harlow-b2018244.html|title=Review: From hippies to hipsters, 'Texas Chainsaw' is back|date=2022-02-18|website=The Independent|access-date=2022-02-18|archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220620/https://www.independent.co.uk/news/leatherface-netflix-melody-texas-harlow-b2018244.html|archive-date=2022-06-20|url-access=subscription|url-status=live}}</ref> == Nuorodos == * {{Imdb title|title=The Texas Chain Saw Massacre|id=0072271}} * {{Rotten-tomatoes|title=The Texas Chain Saw Massacre|id=1021112-texas_chainsaw_massacre}} * {{Mojo title|title=The Texas Chain Saw Massacre|id=0072271}} == Išnašos == {{išn|2}} == Šaltiniai == {{refbegin}} * {{cite book |last1=Allon |first1=Yoram |last2=Patterson |first2=Hannah |title=Contemporary North American Film Directors: A Wallflower Critical Guide |year=2002 |publisher=Wallflower Press |isbn=978-1-903364-52-9 |ref=Allon02 |url=https://archive.org/details/contemporarynort00yora }} * {{cite news|last=Bloom |first=John |title=They Came. They Sawed. |url=http://www.texasmonthly.com/2004-11-01/feature6.php |archive-url=https://web.archive.org/web/20110708202138/http://www.texasmonthly.com/2004-11-01/feature6.php |archive-date=2011-07-08 |newspaper=Texas Monthly |date=2004 |volume=32 |ref=Bloom04 |url-status=dead }} * {{cite magazine |last=Bowen |first=John W. |date=2004 |title=Return of the Power Tool Killer |magazine=Rue Morgue |issue=42 |pages=16–22 |publisher=Marrs Media |issn=1481-1103 |ref=Bowen04}} * {{cite book |last1=Chibnall |first1=Steve |last2=Petley |first2=Julian |title=British Horror Cinema |publisher=Routledge |year=2002 |isbn=978-0-415-23004-9 |ref=Chibnall02}} * {{cite book |last=Clover |first=Carol J. |title=Men, Women, and Chainsaws: Gender in the Modern Horror Film |url=https://archive.org/details/menwomenchainsaw0000caro |year=1993 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-0-691-00620-8 |ref=Clover93}} * {{cite book |last=Cook |first=David A. |title=Lost Illusions: American Cinema in the Shadow of Watergate and Vietnam, 1970–1979 |year=2000 |publisher=University of California Press |isbn=978-0-520-23265-5 |ref=Cook00}} * {{cite book |last=Freeland |first=Cynthia A.|title=The Naked and the Undead: Evil and the Appeal of Horror |url=https://archive.org/details/nakedundead0000cynt |publisher=Westview Press |year=2002 |isbn=978-0-8133-6563-3 |ref=Freeland02}} * {{cite book |last=Haines |first=Richard W. |title=The Moviegoing Experience, 1968–2001 |url=https://archive.org/details/moviegoingexperi0000hain |publisher=McFarland & Company |year=2003 |isbn=978-0-7864-1361-4 |ref=Haines03}} * {{cite book |last=Hansen |first=Gunnar |title=Chain Saw Confidential: How We Made the World's Most Notorious Horror Movie|url=https://archive.org/details/chainsawconfiden0000hans |publisher=Chronicle Books |year=2013 |isbn=978-1452114491|ref=Hansen13 }} * {{cite book |title=The Texas Chain Saw Massacre Companion |url=https://archive.org/details/texaschainsawmas0000stef |last=Jaworzyn |first=Stefan |year=2004 |publisher=Titan Books |isbn=978-1-84023-660-6 |ref=Jaworzyn04}} * {{cite book |last=Macor |first=Alison |title=Chainsaws, Slackers, and Spy Kids: Thirty Years of Filmmaking in Austin, Texas |year=2010 |publisher=University of Texas Press |isbn=978-0-292-72243-9 |ref=Macor10}} * {{cite journal |last=Merritt |first=Naomi |year=2010 |title=Cannibalistic Capitalism and other American Delicacies: A Bataillean Taste of The Texas Chain Saw Massacre |journal=Film-Philosophy |volume=14 |issue=1 |pages=202–231 |issn=1466-4615 |url=http://www.film-philosophy.com/index.php/f-p/article/view/190 |ref=Merritt10|doi=10.3366/film.2010.0007 |doi-access=free }} * {{cite book |title=Eaten Alive at a Chainsaw Massacre: The Films of Tobe Hooper |last=Muir |first=John Kenneth |year=2002 |publisher=McFarland & Company |isbn=978-0-7864-1282-2 |ref=Muir02}} * {{cite book |last=Rockoff |first=Adam |title=Going to Pieces: The Rise and Fall of the Slasher Film, 1978–1986 |publisher=McFarland & Company |year=2002 |isbn=978-0-7864-1227-3 |ref=Rockoff02}} * {{cite book |last=Sharrett |first=Christopher |editor1-last=Grant |editor1-first=Barry Keith |editor2-last=Sharrett |editor2-first=Christopher |title=Planks of Reason: Essays on the Horror Film |url=https://archive.org/details/bwb_P8-ANX-242 |chapter=The Idea of Apocalypse in ''The Texas Chain Saw Massacre'' |publisher=Scarecrow Press |year=2004 |isbn=978-0-8108-5013-2 |ref=Sharrett04}} * {{cite book |last=Worland |first=Rick |title=The Horror Film: An Introduction |url=https://archive.org/details/horrorfilmintrod0000worl |publisher=Blackwell |year=2006 |isbn=978-1-4051-3902-1 |ref=Worland06}} * {{cite book |title=Recycled Culture in Contemporary Art and Film: The Uses of Nostalgia |url=https://archive.org/details/recycledculturei0000dika_b4n8 |first=Vera |last=Dika |year=2003 |publisher=Cambridge University Press |location=United Kingdom |isbn=978-0-521-01631-5 |ref=Dika03}} * {{cite journal |last=Donaldson |first=Lucy Fife |year=2010 |title=Access and Excess in The Texas Chain Saw Massacre |journal=Movie: A Journal of Film Criticism |issue=1 |url=http://www2.warwick.ac.uk/fac/arts/film/movie/contents/the_texas_chain_saw_massacre.pdf |ref=Donaldson10}} * {{cite book |last=Greenberg |first=Harvey Roy |title=Screen Memories: Hollywood Cinema on the Psychoanalytic Couch |publisher=Columbia University Press |year=1994 |isbn=978-0-231-07287-8 |ref=Greenberg94}} * {{cite book |title=The Texas Chainsaw Massacre |url=https://archive.org/details/texaschainsawmas0000hand |last=Hand |first=Stephen |year=2004 |publisher=Games Workshop |isbn=978-1-84416-060-0}} * {{cite book |title=Projected Fears: Horror Films and American Culture |last=Phillips |first=Kendall R. |year=2005 |publisher=Greenwood Publishing Group |chapter=''The Exorcist'' (1973) and ''The Texas Chainsaw Massacre'' (1974) |isbn=978-0-275-98353-6 |ref=Phillips05 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/projectedfearsho0000phil }} {{refend}} {{Kruvinosios skerdynės Teksase}} {{SavStr}} [[Kategorija:1974 filmai]] [[Kategorija:JAV filmai]] [[Kategorija:Siaubo filmai]] g5mu1swdtssex505qanvkjbgwcpb6tt 0 684308 7855829 7616484 2026-06-13T21:11:19Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855829 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Dassault Mirage IIIEE au musée Principe Felipe de Valencia (dessous).jpg|miniatiūra|''Dassault Mirage III'']] '''Beuodegis lėktuvas''' – [[Aeronautika|aeronautikos]] ir aviacijos inžinerijos terminas, kuriuo apibūdinamas fiksuoto sparno [[orlaivis]], neturintis jokių kitų horizontalių aerodinaminių paviršių, išskyrus pagrindinį sparną. Priešingai nei [[Skraidantis sparnas|skraidančio sparno]] atveju, beuodegis lėktuvas paprastai turi [[Fiuzeliažas|fiuzeliažą]], vertikalią uodegą ([[Vertikalus stabilizatorius|vertikalų stabilizatorių]]) ar vertikalų vairą.<ref>{{Cite book|title=A Dictionary of Aviation|url=https://archive.org/details/dictionaryofavia0000wrag|first=David W.|last=Wragg|isbn=0-85045-163-9|publisher=Frederick Fell, Inc.|date=1974|edition=1st American}}</ref> Teoriniai beuodegės schemos privalumai yra mažas parazitinis pasipriešinimas – panašiai kaip [[Sklandytuvas|sklandytuvo]] [[Horten H.IV]] atveju – ir geras mažo radaro atspindžio ({{En|stealth}}), kaip bombonešio [[Northrop B-2 Spirit|Northrop B‑2 Spirit]] atveju. Trūkumai – didesnis jautrumas trimeriui. Beuodegiai lėktuvai pradėti kurti aviacijos aušroje; pirmasis toks stabilus orlaivis – [[1910 m.|1910]] m. sukurtas beuodegis [[Dvisparnis lėktuvas|biplanas]] [[Dunne D.5]]. Sėkmingiausia beuodegio lėktuvo konfigūracija laikomas beuodegis [[delta sparnas]]. Tokia konstrukcija daugiausiai taikoma kariniuose lėktuvuose, nors delta konfigūracija buvo naudojama ir viršgarsiniame keleiviniame lėktuve [[Concorde]] bei [[Sovietų Sąjunga|SSRS]] sukurtame jo analoge [[Tupolev Tu-144|Tu-144]]. [[NASA]] „beuodegio“ terminu apibūdino ir eksperimentinį lėktuvą X‑36, kuriame nebuvo vertikalaus stabilizatoriaus, tačiau priekyje buvo montuojami „[[Anties tipo sparnai|anties]]“ ({{En|carard}}) tipo sparnai. == Lėktuvo konfigūracija == [[Vaizdas:Fieseler F 3 'Wespe'.jpg|miniatiūra|Fieseler F 3 'Wespe']] Beuodegis orlaivis – aerodinaminė konstrukcija be jokio kito horizontalaus paviršiaus, išskyrus pagrindinį sparną. Tiek atakos kampo, tiek posūkio aerodinaminė kontrolė ir stabilizavimas atliekami pagrindiniame sparne esančiais vairais. Kartu ši konstrukcija, priešingai nei [[skraidantis sparnas]], numato galimybę pokrypiui reguliuoti įrengti vertikalų stabilizatorių bei vairą. Beuodegio lėktuvo, priešingai nei skraidančio sparno atveju, nėra reikalaujama, kad piloto kabina, varikliai ir kt. būtų pilnai ar dalinai integruoti į sparną. == Aerodinamika == === Pasipriešinimas === Įprastiniame fiksuoto sparno lėktuve horizontalus stabilizatorius, atliekantis aukščio vairo funkcijas, yra atskiras paviršius. Montuojamas atskirai, paprastai uodegoje, jis sukuria papildomą pasipriešinimą. Tai reikalauja galingesnio variklio, papildomos galios poreikis auga didėjant greičiui. Beuodegio lėktuvo atveju, radus būdą kaip užtikrinti išilginį (longitudinį) stabilizavimą, stabilizatorius gali būti pašalintas ir atitinkamai sumažėja oro pasipriešinimas bei galios poreikis. === Išilginis stabilumas === Beuodegiame lėktuve nėra atskiro horizontalaus stabilizatoriaus – dėl šios priežasties aerodinaminis centras būtų priešais sunkio centrą, sąlygodamas nestabilumą keičiantis atakos kampui. Atitinkami reikia priemonių svorio centro perkėlimui atgal. Tam yra du pagrindiniai būdai, suformuluoti britų aviacijos pionieriaus J. W. Dunne: # Strėliško sparno naudojimas, taip pat ir naudojant [[Delta sparnas|delta formos sparnus]] kartu sumažinant išorinės sparno dalies atakos kampą išilginės fiuzeliažo ašies atžvilgiu. Tokia išorinė dalis atlieka tą pačią funkciją kaip klasikinis uodegos stabilizatorius ({{En|tip washout}}). Dunne šį efektą pasiekė suteikdamas sparnui kūgišką viršutinį paviršių, todėl lėktuvas vertikaliame skrydyje turi būti sureguliuotas taip, kad sparno galiukai nekurtų keliamosios galios – jie net gali kurti nedidelę žemyn veikiančią jėgą. Tai mažina bendrą sparno efektyvumą, bet dideliems greičiams skirtose konstrukcijose, lyginant su įprastu stabilizatoriumi, pasiteisina dėl mažesnio oro pasipriešinimo, svorio ir kaštų. Kartu ilgesnis sparnas sumažina manevringumą; būtent dėl šios priežasties Dunne konstrukciją atmetė britų kariuomenė. # Mažo arba nulinio atakos kampo aerodinaminės formos, plačiai naudotos brolių Hortenų kurtuose [[Sklandytuvas|sklandytuvuose]] ir naikintuvuose. Tam naudojamas netipinio profilio aerodinaminiai paviršiai, kurių viršutinė sparno pusė yra plokštesnė, o apatinė – labiau išlenkta, todėl priekinė dalis sukuria didelį atakos kampą, o užpakalinė dalis beveik nesukuria keliamosios galios ir veikia kaip uodegos plokštuma. Šis efektas gali būti imituojamas dideliais [[Eleronas|eleronais]]. Dėl [[Bernulio efektas|Bernulio efekto]] tokia konstrukcija kuria nedidelę žemyn nukreiptą jėgą, todėl jį kompensuoti reikia padidinti sparno atakos kampą. Paprastesnis būdas yra pagrindinį orlaivio svorį sukoncentruoti gerokai žemiau sparno. To išdavoje dėl gravitacijos lėktuvas natūraliai išlaiko horizontalų stabilumą, kaip ir parasparnio atveju. Tačiau šis metodas paprastai yra derinamas su aerodinaminėmis priemonėmis. Klasikinis pavyzdys – [[Rogallo sparnas|Rogallo sparno]] skraidyklė, kurioje naudojamas toks pats kaip ir Dunne kintančio strėliškumo kūginis sparnas. Stabilumas taip pat gali būti užtikrinamas ir dirbtinai, taip suformuojant kompromisą tarp stabilumo ir manevringumo: didelio manevringumo sąlyga yra žemas stabilumas. Kai kurie modernūs kariniai orlaiviai aerodinamiškai yra nestabilūs ir jų valdymui užtikrinti reikalinga kompiuterinė valdymo paviršių kontrolė, kaip pavyzdžiui Northrop Grumman B‑2 Spirit. === Atakos kampo kontrolė === [[Vaizdas:KN Stabilität um die Querachse.jpg|miniatiūra|Skirtingos konstrukcijos lėktuvų svorio centro judėjimas keičiantis atakos kampui]] Daugelyje ankstyvųjų šios konstrukcijos orlaivių nepavyko efektyviai kompensuoti horizontalaus stabilizatoriaus nebuvimo. Vienose konstrukcijose, pasiekus stabilumą skrydyje, aukštį buvo galima kontroliuoti galėjo tik variklio galia; kitos pasižymėjo itin dideliu vairų jautrumu, kai dėl nedidelio judesio vairais, orlaivis staiga kildavo į viršų ar leisdavosi žemyn. Tai suteikė beuodegiams lėktuvams nestabilų reputaciją. Ši reputacija buvo paneigta tik jau reaktyvinėje eroje. Dažniausiai naudojamas sprendimas – sparno užpakalinėje briaunoje montuoti didelio paviršiaus ploto aukščio vairus ir (arba) [[Elevonas|elevonus]]. Jei sparnas nėra labai strėliškas, šie paviršiai sukuria dideles jėgas. Tokiu būdu beuodegis lėktuvas, lyginant su įprastu, gali patirti didesnį pasipriešinimą vertikalaus manevro metu. Tačiau strėliškame delta sparne atstumas nuo užpakalinės briaunos iki aerodinaminio centro yra didesnis, todėl pakanka mažesnių valdymo paviršių. Tokios konstrukcijos pavyzdžiai – [[Dassault Mirage]] šeimos naikintuvai; tačiau net ir „Mirage“ modeliuose posvyrio valdymas esant dideliems atakos kampams sprendžiamas sudėtingai, į kai kuriuos vėlesnius variantus buvo montuojamos papildomos kanardinės plokštumos. === Pokrypio stabilumas === Įprastos konstrukcijos lėktuvas skrydyje yra nestabilus krypties atžvilgiu (posvyrio nestabilumas) ir skrydžio krypties stabilumui reikalauja uodegos stabilizatoriaus. Judesiai eleronais taip pat sukuria slydimo momentą, kuris yra kompensuojamas uodegos vairu. Vienas šios problemos sprendimų beuodegiame orlaivyje – suteikti sparnui tokią formą kurioje išorinė sparno dalis būtų nukreipta kampu žemyn, sukurdama neigiamą keliamąją galią. Tai iš dalies kompensuoja posūkyje eleronų sukuriamą slydimo momentą, palengvina manevravimą ir leidžia atsisakyti vertikalios uodegos arba skirtingą pasipriešinimą sukuriančių spoilerių (oro stabdžių). Tokio tipo varpo formos keliamosios galios pasiskirstymas (angl. ''bell‑shaped lift distribution'') minimalizuoja indukcinį pasipriešinimą lėktuvo svoriui, lyginant su elipsiniu pasiskirstymu, kuris minimalizuoja pasipriešinimą tam tikram sparno mojui.<ref name="prandtl12">{{cite journal|last1=Bowers|first1=Albion|last2=Murillo|first2=Oscar|date=March 2016|title=On Wings of the Minimum Induced Drag: Spanload Implications for Aircraft and Birds|url=https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/20160003578.pdf}}</ref> == Istorija == === J. W. Dunne === [[Vaizdas:US_Army_-_No.36_-_Burgess-Dunne_Model_BD-3_.jpg|miniatiūra|Burgess-Dunne biplanas. JAV kariuomenė, 1917 m.]] Tarp 1905 ir 1913 m. [[Britų armija|D. Britanijos armijos]] karininkas ir aeronautikos pradininkas J. W. Dunne sukūrė keletą beuodegių orlaivių. Jis siekė įrodyti, kad tokia konstrukcija gali būti stabili skrydyje ir nepatirti [[Smuka|smukos]]. J. W. Dunne įkvėpimo sėmėsi iš žuvėdrų, atitinkamai jo orlaivių sparnas buvo strėliškas su konišku viršutiniu paviršiumi. Link sparno galo jo žemyn nukreiptas nuolydis didėjo (skersinis V mažėjo), taip sukurdamas neigiamą keliamąją galią bei užtikrindamas skrydžio stabilumą tiek pokrypyje, tiek posvyryje. Valdymas buvo užtikrinamas vienintelis galinėje sparno dalyje buvusiu valdomu paviršiumi, veikusiu tiek kaip eleronas, tiek ir kaip aukščio vairas. Savo konstrukcija Dunne atrado keletą aerodinamikos principų ir jų derinimo galimybes – kaip neigiama sparnų galiukų keliamoji galia kartu su neigiamu skersinio V sparnais gali padidinti lėktuvo skrydžio krypties stabilumą.<ref>J. W. Dunne; „The Theory of the Dunne Aeroplane“, ''The Aeronautical Journal'', April 1913, pp. 83-102. Serialised in ''Flight'' between 16 August 1913 and 13 September 1913,</ref> Nors Dunne savo konstrukciją kūrė kaip [[Monoplanas|monoplaną]], tačiau dėl kariuomenės reikalavimo pateikti biplaną, jis buvo perdarytas į biplaną su tarp sparnų sumontuota pilotui skirta gondola, kurios galinėje dalyje buvo montuojamas variklis su [[Stumiantis propeleris|stumiančiu propeleriu]]. [[Vaizdas:Dunne D8 flying.jpg|miniatiūra|Dunne D.8 kilimo metu]] Dunne sukurtos konstrukcijos bandymus 1910 m. stebėjo aviacijos pionieriai Orvilis Raitas ir Grifitas Briueris (''Griffith Brewer''), kurie [[Royal Aeronautical Society|Karališkajai aeronautikos draugijai]] pateikė tai patvirtinančią ataskaitą.<ref>„An Automatic Stability machine“, ''Flight'' 18 February 1911, Pages 133–134.</ref> Tokiu būdu Dunne D.5 tapo pirmuoju fiksuoto sparno lėktuvu skrydyje pasiekusiu patvirtintą natūralų stabilumą bei pirmuoju sėkmingu beuodegiu lėktuvu. Vėlesnė jo modifikacija [[Dunne D.8|D.8]] kartu su JAV aviacijos pionieriumi W. Starling Burgess buvo gaminama JAV komerciniu pavadinimu „Burgess-Dunne“. Po D.5 sėkmės Dunne sugrįžo prie monoplano schemos ir 1911 m. sukūrė sėkmingą beuodegį [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnį]] monoplaną D.6 su stumiančiu propeleriu. Daugelis Dunne atrastų principų ir pritaikytų sprendimų įtakojo tokius vėlesnius aviacijos konstruktorius kaip [[John K. Northrop|Džonas Nortropas]], kuris tapo vienu pagrindinių mažo radarinio skerspjūvio bombonešio [[Northrop Grumman B-2 Spirit]] autorių. === Tarpukaris ir Antrasis pasaulinis karas === ==== Pirmieji tarpukario bandymai – G.T.R. Hill ir „Pterodactyl“ ==== Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] britų inžinierius ir pilotas Geoffrey T. R. Hill su J. W. Dunne pagalba trečiame dešimtmetyje sukūrė ir iš dalies sėkmingai pardavinėjo „Pterodactyl“ serijos beuodegius orlaivius. Sukauptos patirties pagrindu Hilas parengė savaime stabilaus aerodinaminio profilio teoriją ir ją taikė savo orlaiviuose. ==== Vokietija – Lipičas ir Messerschmitt Me 163 ''Komet'' ==== [[Vaizdas:Messerschmitt Me163B-1a Komet ‘T2-500’ (52481019897).jpg|miniatiūra|Messerschmitt Me 163 ''Komet'' Nr. T2-500]] Lygiagrečiai savaime stabilaus aerodinaminio sparno teorija buvo vystoma Vokietijoje, kur 1931 m. [[Alexander Lippisch|Aleksandras Lipičas]] sukūrė pirmąją beuodegę konstrukciją „Delta I“. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Lipičas kartu su aviacijos inžinieriumi ir verslininku [[Willy Messerschmitt|Viliu Meseršmitu]] masinei gamybai pritaikė pirmą serijinį beuodegį naikintuvą [[Messerschmitt Me 163 Komet|Me 163 ''Komet'']]. Šis orlaivis tapo vieninteliu fronte naudotu raketiniu naikintuvu-perėmėju ir buvo greičiausias fronte naudotas orlaivis. Po karo Lipičas savo tyrimus pratęsė JAV. ==== Vokietija – broliai Hortenai ==== Ketvirtame dešimtmetyje, pradedant 1933 m., vokiečių inžinieriai [[broliai Hortenai|broliai Valteris ir Reimaras]] sukūrė keletą beuodegių sklandytuvų, kurie vėliau evoliucionavo į beuodegių reaktyvinių bombonešių projektus. Hortenams priklauso pirmojo reaktyvinio skraidančio sparno orlaivio – [[Horten Ho 229]] – autorystė. ==== JAV beuodegiai – Northrop ==== [[Vaizdas:Northrop XP-79.jpg|miniatiūra|Northrop XP-79]] Lygiagrečiai šiems procesams JAV inžinierius [[John K. Northrop|Džekas Nortropas]] kūrė savo konstrukcijos beuodegius orlaivius. Pirmasis jų – [[Northrop N-1M]] – pirmą kartą pakilo [[1941 m.|1941]] m. Vėliau Dž. Nortropas savo dėmesį sutelkė į „skraidančio sparno" tipo orlaivių kūrimą, tačiau po keleto JAV kariuomenės užsakymais nevirtusių eksperimentų su beuodegiais orlaiviais galiausiai sugrįžo prie klasikinių fiksuoto sparno lėktuvų kūrimo ir gamybos sukūrė keletą Antrame Pasauliniame kare JAV naudotų nedidelių bombonešių, (pvz. 1978 m. sukurtas ir konkurse [[F-16 Fighting Falcon|F-16]] pralaimėjęs naikintuvas [[Northrop YF-17]], kurio padidinta versija tapo [[F/A-18E/F Super Hornet|McDonnell-Douglas / Boeing F/A-18]] ar 1972 m. konkurse pralaimėjęs [[Northrop YA-9]], kuris, manoma, tapo sovietinio [[Šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvo]] [[Suchoj Su-25|Su-25]] prototipu<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=VMi2r8O1jME Су-25 – копия американца? vs A-10 Thunderbolt], youtube.com</ref>). Sėkmingu sugrįžimu prie beuodegių ir "skraidančio sparno tipo orlaivių laikytinas 1989 m. sukurtas strateginis bombonešis [[Northrop Grumman B-2 Spirit]]. === Pokaris === === Pirmieji britų reaktyviniai beuodegiai – de Havilland DH 108 ''Swallow'' === [[Vaizdas:DH 108 Swallow tg283.jpg|miniatiūra|de Havilland DH 108 ''Swallow'']] Penktame dešimtmetyje britų įmonėje „de Havilland“ dirbęs aviacijos inžinierius [[John Carver Meadows Frost|Džonas Frostas]] sukūrė beuodegį lėktuvą, gavusį pavadinimą [[De Havilland DH.108 Swallow|de Havilland DH.108 ''Swallow'']], kuris iš esmės buvo naikintuvo [[de Havilland Vampire]] beuodegė modifikacija. Šis orlaivis laikomas pirmuoju, viršijusiu garso greitį – nors pasiekimas įvyko pikiravimo metu, tačiau stebėtojai užfiksavo smūginę bangą. Visi trys šio modelio orlaiviai buvo prarasti aukų pareikalavusių avarijų metu. ==== Argentinos beuodegiai – FMA I.Ae 38 ==== Septintame dešimtmetyje Argentinoje pagal beuodegio lėktuvo schemą buvo sukurtas vienomotoris beuodegis naikintuvas [[FMA I.Ae. 37]] (projektas nutrauktas neišbandžius ore varikliu varomo varianto) ir keturmotoris eksperimentinis transportinis orlaivis [[DINFIA IA 38]]. Šių orlaivių kūrimui vadovavo į Argentiną emigravęs vokiečių inžinierius Reimaras Hortenas, o pati FMA I.Ae 38 konstrukcija buvo dar karo metais kurto projekto [[Horten H.VIII]] tolimesnė evoliucija. ==== JAV X serijos beuodegiai – Northrop X-4 Bantam ==== [[Vaizdas:Northrop X-4 onground colour.jpg|miniatiūra|Northrop X-4 Bantam]] Lygiagrečiai DH.108, 1948 m. Dž. Nortropas sukūrė į DH.108 panašų dvimotorį reaktyvinį [[Northrop X-4]]. Tai buvo vienas iš JAV kurtų [[X-lėktuvai|X serijos eksperimentinių lėktuvų]], skirtų tyrinėti transgarsinių skrydžių problemas. Abejais pagamintais šio modelio orlaiviais 1950–1953 m. buvo atlikta apie 80 skrydžių, pasiektas 1035 km/h greitis. ==== Populiariausi beuodegiai – ''Dassault Mirage'' ==== Šeštame ir septintame dešimtmečiuose [[Prancūzija|Prancūzijos]] įmonė „Dassault“ sukūrė reaktyvinių viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų su delta formos sparnu, gavusių pavadinimą „Mirage“, seriją. Pažymėtina, kad lėktuvus su delta formos sparnais taip pat kūrusi SSRS ([[Mikoyan-Gurevich MiG-21|MiG-21]]) neapsiėjo be horizontalių stabilzatorių. „Mirage“ šeima yra laikoma gausiausiai gaminta beuodegių lėktuvų tipu. Vėlesnių „Mirage“ šeimos modifikacijų egzempliorius Prancūzija 2025 m. perdavė Ukrainai kuri juos naudojo [[Rusijos–Ukrainos karas|kare su Rusija]]. ==== Convair F2Y Sea Dart ==== Šeštame dešimtmeyje JAV sukurtas beuodegis Convair F2Y Sea Dart prototipas tapo vieninteliu hidroplanu, viršijusius garso greitį. ==== Viršgarsiniai orlaiviai ==== [[Vaizdas:X-59 QueSST flying over communities in the United States.jpg|miniatiūra|Lockheed Martin X-59 Quesst]] Iki XXI a. trečiojo dešimtmečio vidurio vieninteliais komerciškai eksploatuotais [[Viršgarsinis transportinis lėktuvas|viršgarsinis civiliniais lėktuvais]] buvo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos įmonių bendrai sukurtas „[[Concorde]]“ ir SSRS sukurtas (manoma, kad didžiąja dalimi – nukopijuotas) jo analogas [[Tupolev Tu-144]]. Abu šie orlaiviai buvo beuodegiai su delta formos sparnais. Lygiagrečiai JAV kurtas [[Boeing 2707]] projektas buvo nutrauktas dar aštuntame dešimtyje.<ref>Trubshaw, B.; ''Concorde: The inside story'', Pub. Sutton, England (2000), {{ISBN|978-0-7509-2393-4}}.</ref> XXI a. pradžioje laikas nuo laiko pasirodydavo pranešimų apie privačia iniciatyva vystomus keleivinių viršgarsinių lėktuvų projektus (pvz. [[Boom Overture]], [[Gulfstream X-54]], [[Spike S-512]]), tačiau iki 2025 m. nei vienas jų, išskyrus 2024–2025 m. bandytą [[Boom XB-1]] ir 2025 m. planuotą pradėti bandyti [[Lockheed Martin X-59 Quesst]], nebuvo pasiekęs net prototipo stadijos. ; Greičiausias beuodegis – Lockheed SR-71 Blackbird Greičiausiu beuodegiu reaktyviniu lėktuvu laikomas JAV sukurtas strateginis [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinis lėktuvas]] [[Lockheed SR-71 Blackbird]], viršijantis 3 [[Macho skaičius|Machų greitį]]. ; == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Poulsen, C.M. [http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1943/1943%20-%201376.html "Tailless trials, Tribute to a British Pioneer: The Dunne Biplanes and Monoplane. "], [http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1943/1943%20-%201377.html „p. 557.“], [http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1943/1943%20-%201378.html „p. 558.“] ''Flight'', 27 May 1943, pp, 556–558. [[Kategorija:Beuodegiai orlaiviai| ]] rpzlrrry2sfyu3bmhb7d1mk7lmjfagz 0 685411 7855914 7806476 2026-06-13T22:40:05Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855914 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:00179u unprocessed.jpg|thumb|280px|XIX a. dešimtojo dešimtmečio fotochrominis [[Noišvanšteinas|Noišvanšteino pilies]] atvaizdas.]] '''Fotochromas''' – fotografijos technika, kai iš nespalvoto [[Negatyvas|negatyvo]] sukuriamas spalvotas atvaizdas, jį nuspalvinant ranka ir perkeliant ant [[Litografija|litografinių]] plokščių. Tai fotografijos [[Chromolitografija|chromolitografijos]] (spalvotosios litografijos) atmaina. Kadangi negatyve nebūdavo spalvinės informacijos, fotografas užsirašydavo objektų atspalvius ir pagal šias pastabas atlikdavo rankinį spalvinimą, o vėliau atvaizdas būdavo perkeliamas ant spaudos plokščių. == Istorija == Fotochromo procesą XIX a. 9–ajame dešimtmetyje sukūrė šveicarų spaustuvės „Orell Gessner Füssli“ darbuotojas Hansas Jakobas Šmidas. Procesui komerciškai naudoti<ref>{{cite web |url=http://www.photoglob.ch/index.php?id=56&L=0 |language=de |title=History / Erfolgsgeschichte |archive-date=2014-02-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140201204609/http://www.photoglob.ch/index.php?id=56&L=0}}</ref> buvo įkurta bendrovė „Photochrom Zürich“ (vėliau – „Photoglob Zürich AG“), veikianti iki šiol.<ref>{{cite web |url=https://orellfuessli.com/en/history |title=History |publisher=Orell Füssli |access-date=2025-09-03}}</ref> Licencijas netrukus įgijo ir kitos įmonės, tarp jų JAV veikusi „Detroit Photographic Company“<ref>{{cite web |url=http://www.metropostcard.com/tech2-photolitho.html |title=MetropoPostcard Guide to Printing Techniques 5 |publisher=metropostcard.com |archive-url=https://web.archive.org/web/20180117012222/http://www.metropostcard.com/tech2-photolitho.html |archive-date=2018-01-17}}</ref> bei Londono „Photochrom Company“. Pirmieji fotografai, naudoję šią technologiją, buvo prancūzas Feliksas Bonfisas, britas [[Francis Frith|Frensis Fritas]] ir amerikietis [[William Henry Jackson|Viljamas Henris Džeksonas]].<ref>{{cite book |title=Farbige Reise |publisher=Paris bibliothèques |year=2009 |page=41}}</ref> Didžiausio populiarumo fotochromas sulaukė XIX a. pabaigoje, kol tikroji [[spalvotoji fotografija]] dar buvo nepraktiška. Ypač išpopuliarėjo fotochrominiai [[Pašto atvirukas|atvirukai]]: leidėjai išleido milijonus jų egzempliorių su miestų ir kraštovaizdžių vaizdais.<ref>{{cite book |first1=Marc |last1=Walter |first2=Sabine |last2=Arque |title=The World in 1900 |url=https://archive.org/details/worldin1900colou0000walt |publisher=Thames & Hudson |year=2007}}</ref> Po Pirmojo pasaulinio karo, atslūgus atvirukų bumui, technologija daugiausia naudota plakatams ir meno kūrinių reprodukcijoms. Paskutinė fotochromo spaustuvė uždaryta 1970 m.<ref name=hannavy>{{cite book |last=Hannavy |first=John |title=Encyclopedia of Nineteenth-century Photography |url=https://archive.org/details/encyclopediaofni0001unse |publisher=CRC Press |year=2008 |pages=1078–1079 |isbn=978-0-415-97235-2}}</ref> == Procesas == Litografinė kalkakmenio plokštė padengiama šviesai jautriu [[Bitumas|bitumo]] sluoksniu, ant kurio prispaudžiamas apverstas [[Fotografija|fotografijos]] negatyvas. Vaizdas per [[Optinis filtras|spalvinius filtrus]] apšviečiamas dienos šviesa, ir nuo šviesos intensyvumo bitumas sukietėja nevienodai, taip susiformuoja atvaizdas.<ref>{{Cite web |title=An introduction to photochromes |url=http://www.photographers-resource.co.uk/photography/history/introduction_to_photochromes.htm |access-date=2025-08-03 |website=www.photographers-resource.co.uk}}</ref> Nesukietėjęs sluoksnis nuplaunamas tirpikliu, o plokštė prireikus pakoreguojama ranka. Kiekvienai [[Spalvos tonas ir atspalvis|spalvai]] ruošiama atskira plokštė, todėl galutinis spaudinys dažniausiai reikalavo 10–15 tokių plokščių.<ref name=hannavy/> == Galerija == <gallery> Vaizdas:3g04637u unprocessed.jpg|[[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], [[Niujorkas]]. [[Mulberry Street|''Mulberry'' gatvė]], apie 1900 m., būdingas fotochromo spalvinimo raiškumas. Vaizdas:01001u unprocessed.jpg|[[Vokietija]], [[Hildesheimas]]. Rotušė, apie 1890 m., spausdinta naudojant mažiau spalvinių plokščių. Vaizdas:Detroit_Publishing_Company_-_Shakespeare's_Memorial_Theatre,_Stratford-on-Avon,_England.jpg|[[Anglija]], [[Stratfordas prie Eivono]]. Senoji [[Karališkasis Šekspyro teatras|Šekspyro memorialinio teatro]] versija, apie 1890–1900 m. Vaizdas:Agra, Taj Mahal LCCN95505064.jpg|[[Indija]], [[Agra]]. [[Tadžmahalas]], apie 1890–1900 m. Vaizdas:09875u unprocessed.jpg|[[Airija]], [[Dublinas]]. [[Shelbourne Hotel|Viešbutis „Shelbourne“]], apie 1900 m. Vaizdas:05666u unprocessed.jpg|[[Belgija]]. Pieno pardavėjai su šunų traukiamu vežimėliu, apie 1890–1900 m. Vaizdas:09892u unprocessed.jpg|Airija, [[Golvėjaus grafystė]]. Senyva moteris su [[Verpimo ratelis|verpimo rateliu]], apie 1890 m. Vaizdas:07617u unprocessed.jpg|[[Škotija]]. [[Fingalo urvas|Fingalo urvo]] įėjimas atoslūgio metu, 1900 m. Vaizdas:09091u unprocessed.jpg|[[Didžioji Britanija]]. Karališkoji jachta ''HMY Osborne'', apie 1895 m. Vaizdas:Ruins_of_the_Castle_of_Arques,_near_Dieppe,_France,_ca._1895.jpg|[[Prancūzija]], [[Djepas]]. Arko pilies griuvėsiai, apie 1895 m. Vaizdas:BergenHordalandNorwayVagen.jpg|[[Norvegija]], [[Bergenas]]. Apie 1890 m.; matyti [[Bergeno katedra]] (kairėje apačioje), Šv. Kryžiaus bažnyčia (centre), Vogeno įlanka ir [[Bergenhuso tvirtovė]] dešinėje. Vaizdas:Detroit Photographic Company (0837).jpg|JAV, [[Virdžinija]]. Arlingtono rūmai (generolo [[Robert E. Lee|Roberto E. Li]] memorialas), [[Arlingtono nacionalinės kapinės]], apie 1897–1924 m., „Detroit Photographic Company“. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Photochrom pictures}} [[Kategorija:Fotografija]] [[Kategorija:Grafinis dizainas]] [[Kategorija:Spaudos technologija]] a3alarzmcojc2r91e3znv93jxvm7o0t 0 685945 7855956 7643556 2026-06-13T23:25:42Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855956 wikitext text/x-wiki {{Nematerialusis pasaulio paveldas | Name = Čardašo šokio tradicija | Image = Csárdás.tif | imagecaption = Čardašas | State Party = {{flag|Vengrija}} | Link = https://ich.unesco.org/en/RL/csardas-dance-tradition-01892 | Region = ENA | Year = 2024 | Danger = | vikiteka = Category:Csárdás }} [[Vaizdas:Czardas dance pattern.png|thumb|250px|Čardašo [[ritmas]].<ref>{{cite book |last=Blatter |first=Alfred |year=2007 |title=Revisiting music theory: a guide to the practice |url=https://archive.org/details/revisitingmusict0000blat |page=[https://archive.org/details/revisitingmusict0000blat/page/28 28] |ISBN=0-415-97440-2}}</ref>]] '''Čardašas''' ({{hu|Csárdás}}, rečiau ''Czárdás'') – tradicinis [[Vengrija|vengrų]] [[Liaudies choreografija|liaudies šokis]]. Pavadinimas kilęs iš vengrų kalbos žodžio ''csárda'', reiškiančio senovinę [[Taverna|pakelės smuklę]] ar užeigą. Šokis atsirado Vengrijoje ir paplito ne tik šalyje, bet ir kaimyniniuose regionuose – [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Burgenlandas|Burgenlande]], [[Kroatija|Kroatijoje]], [[Transilvanija|Transilvanijoje]], [[Slovakija|Slovakijoje]], [[Voivodina|Voivodinoje]], [[Moravija|Moravijoje]], taip pat tarp [[Banato bulgarai|Banato bulgarų]], gyvenančių ir [[Bulgarija|Bulgarijoje]].<ref>{{cite journal |title=Pesnite na banatskite bǎlgari |journal=Regionalni Proučvanija Na Bǎlgarskija Folklor. Tom 4. Severozapadna Bǎlgarija: Obštnosti, Tradicii, Identičnost |last=Kaufman |first=Nikolaj |page=36 |language=bg |issn=0861-6558 |year=2002}}</ref> Pirminė liaudiškoji čardašo forma, priešingai nei vėliau susiformavusios tarptautinės variacijos, Vengrijoje yra išgyvenusi atgimimą, daugiausia dėl ''táncház'' judėjimo. Šokis taip pat paplitęs tarp [[Čigonai|romų]] bendruomenių.<ref>{{cite web |url=https://www.romarchive.eu/en/dance/hungary-overview-botolo-and-czardas/ |title=Hungarian Dance Collection}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Voivodina Hungarians national costume and dance 6.jpg|thumb|[[Serbijos vengrai]] [[Doroslovas|Doroslovo]] kaime šoka čardašą.]] Čardašo ištakos siejamos su XVIII a. vengrų muzikos žanru [[Verbunkošas|verbunkošu]]. „Verbunkas“ susiformavo XIX a. viduryje kaip miesto folkloro dalis, atsiradusi per vengrų rekrutų ėmimą į Austrijos kariuomenę.<ref>{{cite journal |last=Tari |first=Lujza |title=The ''Verbunkos'', A Music Genre And Musical Symbol Of Hungary |journal=Bulletin of the Transilvania University of Brasov |volume=5 (54) |issue=1 |year=2012 |pages=81–86 |url=http://webbut.unitbv.ro/BU2012/Series%20VIII/BULETIN%20VIII%20PDF/12_TARI-L.pdf |quote=The origin of the verbunkos style – verbunk, the dance used to recruit young serfs for the army – came to the fore of public attention already during recruitments in the 18th century... During the Austrian domination of Hungary, after 1715, the custom of enlisting recruits for the regiments of the imperial army at tavern carousals with drinking and dancing also became customary. |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20150527073403/http://webbut.unitbv.ro/BU2012/Series%20VIII/BULETIN%20VIII%20PDF/12_TARI-L.pdf |archive-date=2015-05-27}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/cardasas/ |title=Čardašas |first=Aldona |last=Juodelienė |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2025-09-11}}</ref> == Muzika == Čardašui būdinga [[Tempas|tempo]] kaita: [[šokis]] pradedamas lėtai (''lassú''), o baigiamas labai greitu tempu (''friss'', pažodžiui „šviežias“). Žinomi ir kiti variantai – ''ritka csárdás'', ''sűrű csárdás'' ir ''szökős csárdás''. Muzika paprastai rašoma 2/4 arba 4/4 [[Taktas|metre]]. Šokį atlieka ir vyrai, ir moterys; pastarosios vilki tradicinius plačius [[Sijonas|sijonus]], kurie sukantis įgauna būdingą formą. {{Listen|type=music|title=Čardašas|filename=USAFB Czardas.ogg |description=„[[Čardašas (rapsodija)|Čardašą]]“ (1904 m.), sukurtą [[Vittorio Monti|Vitorijo Monti]], atlieka Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų orkestras.|pos=left}} Čardašo motyvai plačiai naudoti akademinėje muzikoje. Juos savo kūriniuose pritaikė [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]], [[Ferenc Liszt|Ferencas Listas]], [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]], [[Léo Delibes|Leo Delibas]], [[Johanas Štrausas]], [[Pablo de Sarasate|Pablas de Sarasatė]], [[Piotras Čaikovskis]], [[Franz von Suppé|Francas fon Zupė]], [[Vittorio Monti|Vitorijas Monti]] ir kiti. Garsiausiu vokalinės muzikos pavyzdžiu laikomas J. Štrauso [[operetė]]s „[[Šikšnosparnis (operetė)|Šikšnosparnis]]“ kūrinys „Mano tėvynės garsai“, atliekamas Rozalindos partijoje. Instrumentinėje muzikoje bene žinomiausias kūrinys yra Vitorijo Monti sukurtas virtuozinis [[Čardašas (rapsodija)|čardašas]] [[Smuikas|smuikui]] ir [[Fortepijonas|fortepijonui]], pasižymintis septyniomis tempo variacijomis. {{Clear}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOVengrija}} [[Kategorija:Nematerialusis pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Šokiai]] [[Kategorija:Liaudies šokiai]] j4tjjb55r0y6oziw0o7n6f6psw07tc3 0 686051 7855778 7843891 2026-06-13T18:04:51Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7855778 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Никола Милутинов ЦСКА 2020.png|225px]] |position=[[Vidurio puolėjas]] |playername=Nikola Milutinovas |dateofbirth={{bda|1994|12|30}} |countryofbirth=[[Novi Sadas]], [[Serbija]], [[Jugoslavijos_Federacinė_Respublika|JFR]] |height=2,13 m |weight=116kg |currentclub=[[Pirėjo_Olympiakos_(krepšinio_klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |nbayear=2015 |nba=26 |nbateam=[[San_Antonijo_Spurs|San Antonijo „Spurs“]] |years=2011–2012<br>2012–2015<br>2015–2020<br>2020–2023<br>2023– |clubs=[[Vršaco Hemofarm|Vršaco „Hemofarm“]]<br>[[Belgrado Partizan (krepšinio klubas)|Belgrado „Partizan“]]<br>[[Pirėjo_Olympiakos_(krepšinio_klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]]<br>[[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos „CSKA“]]<br>[[Pirėjo_Olympiakos_(krepšinio_klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] |pointsaverage= |nationalteam={{krep|SER|1}} |nationalyears=2015– |nationalpoints= |ntupdate= }} '''Nikola Milutinovas''' ({{Sr|Никола Милутинов}}; g. [[1994]] m. [[sausio 13]] d.) – [[Serbija|Serbijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis vidurio puolėjo pozicijoje. == Karjera == === Vršaco Hemofarm === 2011 m. Milutinovas pradėjo profesionalo karjerą su Serbijos klubu „Hemofarm“. === Belgrado Partizan (2012–2015) === 2012 m. birželį Milutinovas pasirašė ketverių metų kontraktą su Belgrado „Partizan“<ref>http://www.vesti-online.com/Sport/Kosarka/234207/Milutinov-pojacao-Partizan-odlazi-pola-ekipe {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121201075320/http://www.vesti-online.com/Sport/Kosarka/234207/Milutinov-pojacao-Partizan-odlazi-pola-ekipe |date=2012-12-01 }}</ref>. Pirmajame sezone laimėjo [[Adrijos krepšinio lyga|Adrijos krepšinio lygą]] ir [[Serbijos krepšinio lyga|Serbijos krepšinio lygą]]. Antrajame sezone antrą kartą laimėjo Serbijos krepšinio lygą, kai jo komanda nugalėjo [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]].<ref>http://www.b92.net/sport/kosarka/vesti.php?yyyy=2014&mm=06&dd=21&nav_id=865626</ref> 2014–2015 m. sezone Milutinovo vaidmuo komandoje padidėjo, kai komandą paliko žaidėjai [[Joffrey Lauvergne|Žofri Lovernas]] ir [[Dejan Musli|Dejanas Musli]]. Lapkričio 15 d. rungtynėse prieš [[Sofijos Levski (krepšinio klubas)|Sofijos „Levski“]] įmetė 21 tašką bei atkovojo 10 kamuolių.<ref>https://web.archive.org/web/20141119204651/http://www.abaliga.com/game/52/Levski_Sofija-Partizan_NIS#statistic_FullStatistic</ref> Per 28 rungtynes, sužaistas Adrijos krepšinio lygoje, Milutinovas vidutiniškai rinko po 9,8 taško ir 7,6 atkovotus kamuolius. === Pirėjo Olympiakos (2015–2020) === 2015 m. liepą Milutinovas pasirašė trejų metų stutartį su Pirėjo „Olympiakos“.<ref>http://www.euroleague.net/news/i/6879ewvwfapbo6wb</ref> Su Olympiakos laimėjo [[Graikijos krepšinio lyga|Graikijos krepšinio lygą]]. 2017 m. pelnė labiausiai patobulėjusio krepšininko apdovanojimą. 2017 m. spalį pratęsė kontraktą su „Olympiakos“ dar trims sezonams.<ref>https://www.eurohoops.net/en/euroleague/529258/olympiacos-extended-milutinov-three-years/</ref> 2017–2018 m. sezone „Olympiakos“ 3–1 pralaimėjo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiriui“]] atkrintamosiose. Milutinovas Eurolygoje rinko vidutiniškai po 8,8 taško ir 5,7 atkovotus kamuolius. 2018–2019 m. sezone Milutinovas Eurolygoje rinko po 11,7 taško atkovojo 7,9 kamuolio su 66,3 % pataikymu. === Maskvos CSKA (2020–2023) === 2020 m. birželį Milutinovas pasirašė trejų metų kontraktą su Maskvos „CSKA“.<ref>https://www.euroleague.net/news/i/amtsvw8hbtwrontu/cska-signs-center-milutinov-through-2023</ref> 2020 m. gruodį Milutinovas pasiekė Eurolygos atkovotų kamuolių puolime rekordą, kai užfiksavo 16 atkovotų kamuolių prieš [[Milano Olimpia|Milano „Olimpia“]].<ref>https://www.euroleague.net/news/i/b7uqkxpyw5nqgxc3/milutinov-smashes-offensive-rebounding-record</ref> 2023 m. gegužės 30 d. Milutinovas, pasibaigus kontraktui paliko Maskvos CSKA. === Pirėjo Olympiakos (2023–) === 2023 m. birželį Milutinovas grįžo į [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiakos“]] ir pasirašė 3,6 milijono vertės kontraktą. == Pasiekimai == * [[Eurolyga]]: 2026 m. * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2016, 2025, 2026 m. * [[Graikijos krepšinio taurė]]: 2024 m. * [[Graikijos krepšinio supertaurė]]: 2023, 2024 m. * [[VTB lyga]]: 2021 m. * VTB lygos supertaurė: 2021 m. * [[Adrijos lyga]]: 2013 m. * [[Serbijos krepšinio lyga]]: 2013, 2014 m. * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|3}} bronza – 2024 m. * [[Pasaulio krepšinio čempionatas]]: {{medalis|2|Pas}} sidabras – 2023 m. * FIBA U-19 pasaulio čempionatas: sidabras – 2013 m. * VTB lygos MVP: 2023 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{2015 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Milutinov}} [[Kategorija:Serbijos krepšininkai]] [[Kategorija:Serbijos olimpiečiai]] 9ydzs9qeuojf05fafoc7236cbjcyaej 0 686152 7856152 7806310 2026-06-14T08:06:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856152 wikitext text/x-wiki {{otheruse|1667 m. mūšį|1698 m. mūšį|[[Pidhaicių mūšis (1698)]]}} {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Pidhaicių mūšis|partof=[[ATR–kazokų–totorių karas]]|image=[[Vaizdas:Atak_Kawalerii.jpg|310px]]|caption=[[ATR]] kavalerija puola [[Krymo chanatas|totorius]] ir [[Etmonatas|kazokus]] mūšio metu. [[Józef Brandt]] paveikslas.|date=[[1667]] m. [[spalio 6]]–[[spalio 16|16]] d.|place=[[Pidhaiciai]], [[Rusios vaivadija]], [[Abiejų Tautų Respublika]]|result=[[ATR]] pergalė<ref>{{Cite book |author=Podhorodecki, Leszek |title=Tatarzy |url=https://archive.org/details/tatarzy0000podh |publisher=Bellon |date=2010 |page=[https://archive.org/details/tatarzy0000podh/page/194 195] |isbn=9788311118010}}</ref>|combatant1={{flagicon image|Banner_of_Poland-Lithuania.svg}} [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2={{flagicon|Kazokų etmonatas}} [[Kazokų etmonatas]]<br>{{flagicon image|Flag_of_the_Crimean_Khanate_(15th_century).svg}} [[Krymo chanatas]]|commander1={{flagicon image|Banner_of_Poland-Lithuania.svg}} [[Jonas Sobieskis]]<br>{{flagicon image|Banner_of_Poland-Lithuania.svg}} [[Aleksandras Polanovskis]]|commander2={{flagicon|Kazokų etmonatas}} [[Petro Dorošenka]]<br>{{flagicon image|Flag_of_the_Crimean_Khanate_(15th_century).svg}} [[Adilas Girėjus]]|strength2=16 000–20 000 totorių<br>15 000 kazokų<br>3 000 [[Janyčarai|janyčarų]]<br>52 patrankos|strength1=3 000 karių<br>6 000 valstiečių<br>18 patrankų|casualties1=~500 žuvusių ir sužeistų<ref name=podhajce>Смолій В. А., Степанков В. М. Українська національна революція XVII ст. (1648—1676 рр.). — (Сер. Україна крізь віки) Т.7. — К.: Альтернативи, 1999. — ISBN 966-7217-26-4 p. 288</ref>|casualties2=''nežinoma''}} '''Pidhaicių mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Podhajcami}}, {{uk|Битва під Підгайцям}}) – 1667 m. spalio 6–16 d. [[Pidhaiciai|Pidhaicių]] miestelyje vykęs mūšis tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenės ir [[Etmonatas|Kazokų etmonato]] bei [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] bendrų pajėgų. Vienas [[ATR–kazokų–totorių karas|ATR–kazokų–totorių karo]] mūšių. [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] vadovaujamos žymiai mažesnės ATR pajėgos (apie 9 000) sugebėjo nugalėti apie 4 kartus didesnę kazokų, totorių ir [[Janyčarai|janyčarų]] bendrą kariuomenę.<ref name="inpol">{{cite book|author=William Young|title=International Politics and Warfare in the Age of Louis XIV and Peter the Great: A Guide to the Historical Literature|url=https://archive.org/details/internationalpol0000youn|year=2004|page=[https://archive.org/details/internationalpol0000youn/page/428 428]|publisher=iUniverse|isbn=0-595-32992-6}}</ref> == Aplinkybės == 1667 m. sausio 31 d. [[Abiejų Tautų Respublika]] ir [[Rusijos carystė]] sudarė [[Andrusovo paliaubų sutartis|Andrusovo paliaubų sutartį]]. Jos rezultatas buvo toks, kad Rusijai atiteko [[Kairiakrantė Ukraina]], o ATR išlaikė valdžią [[Dešiniakrantė Ukraina|Dešiniakrantėje Ukrainoje]], kurią turėjo ginti tiek ATR, tiek Rusijos pajėgos.<ref>{{cite book|author=Kataryna Wolczuk|title=The moulding of Ukraine: the constitutional politics of state formation|url=https://archive.org/details/mouldingofukrain0000wolc|year=2001|page=[https://archive.org/details/mouldingofukrain0000wolc/page/32 32]|publisher=Central European University Press|isbn=963-9241-25-3}}</ref> Karo pabaiga ATR kariuomenei suteikė laiko sustiprėti. Tuo pačiu laikotarpiu [[Petro Dorošenka]], Dešiniakrantės Ukrainos [[etmonas]], siekdamas įtvirtinti savo valdžią šioje teritorijoje, pasirašė sutartį su sultonu [[Mechmedas IV|Mechmedu IV]], kuria [[Kazokų etmonatas]] buvo pripažintas [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalu. Siekdamas dar labiau sustiprinti savo karinę jėgą, Dorošenka sudarė sąjungą su [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] chanu [[Adilas Girėjus|Adilu Girėjumi]].<ref>{{cite book|author=Myroslav Shkandrij|title=Russia and Ukraine: literature and the discourse of empire from Napoleonic to postcolonial times|url=https://archive.org/details/russiaukrainelit0000shka|year=2001|page=[https://archive.org/details/russiaukrainelit0000shka/page/198 199]|publisher=McGill-Queen's Press|isbn=0-7735-2234-4}}</ref> Surinkęs 15 000 kazokų, apie 18 000 totorių ir 3 000 osmanų atsiųstų [[Janyčarai|janyčarų]], Dorošenka įsiveržė į [[Pidhaiciai|Pidhaicių]] miestelio apylinkes [[Vakarų Ukraina|vakarų Ukrainoje]]. ATR pajėgos, vadovaujamos būsimojo [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Jonas Sobieskis|Jono III Sobieskio]], sudarytos daugiausia iš ginkluotų kaimiečių, [[Galicija|Galicijos]] [[Rusėnai|rusėnų]], kurie nuo pat [[Chmelnickio sukilimas|Chmelnickio sukilimo]] pradžios liko ištikimi ATR valdovams, įsikūrė Pidhaicių pietinėje dalyje, siekdamos įgyti strateginį pranašumą prieš Dorošenkos kariuomenę. 1667 m. spalio 4 d. į vietovę atvyko kazokų ir totorių pajėgos. == Mūšio eiga == 1667 m. spalio 6 d. Adilo Girėjaus vadovaujamos totorių pajėgos pradėjo puolimą. Sobieskio pėstininkai, remiami kelių patrankų, atrėmė totorius ir surengė kontrataką.<ref>{{cite book|author1=J. K. Fedorowicz|author2=Maria Bogucka|author3=Henryk Samsonowicz|title=A Republic of nobles: studies in Polish history to 1864|url=https://archive.org/details/republicofnobles0000unse|year=1982|page=[https://archive.org/details/republicofnobles0000unse/page/186 187]|publisher=CUP archive|isbn=0-521-24093-X}}</ref> Kitomis dienomis bendros kazokų, totorių ir janyčarų pajėgos nesėkmingai bandė apsupti ATR kariuomenės dešinįjį sparną ir iš šono pulti jų kairįjį sparną. Jonas Sobieskis pasiuntė daugiau karių į kairįjį sparną ir, turėdamas skaičiaus pranašumą, nugalėjo kazokų–totorių pajėgas. Po nesėkmingų išpuolių Petro Dorošenka nesėkmingai bandė apgulė patį Pidhaicių miestelį. 1667 m. spalio 16 d. Sobieskis ir Dorošena pasirašė paliaubas, o kazokų ir totorių armija atsitraukė.<ref name="inpol" /> [[Ivanas Sirka|Ivano Sirkos]] [[Įsiveržimas į Krymą (1667)|įsiveržimas į Krymą]] atitraukė didelį skaičių totorių, kurie turėjo įtakos šios mūšio baigčiai, o maištingasis etmonas P. Dorošenka pripažino, kad kazokai yra pavaldūs Abiejų Tautų Respublikai.<ref>{{Cite book|author=Marek A. Koprowski|title=Kresy|url=https://archive.org/details/kresy0000unse|publisher=SBM|date=2013|page=[https://archive.org/details/kresy0000unse/page/36 37]|isbn=978-83-7845-351-2}}</ref><ref>{{Cite book|author=Podhorodecki, Leszek|title=Tatarzy|url=https://archive.org/details/tatarzy0000podh|publisher=Bellon|date=2010|page=[https://archive.org/details/tatarzy0000podh/page/196 196]|isbn=9788311118010}}</ref> == Pasekmės == Nugalėjęs kazokų etmoną Dorošenką Pidhaiciuose, Jonas Sobieskis buvo paaukštintas į Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vyriausiąjį vadą ir [[Didysis karūnos etmonas|Didįjį karūnos etmoną]], aukščiausią karinį laipsnį ATR valstybėje.<ref>{{cite book|author1=Simon Millar|author2=Peter Dennis|title=Vienna 1683: Christian Europe Repels the Ottomans|year=2008|page=17|publisher=Osprey Publishing|isbn=1-84603-231-8}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Krymo chanato mūšiai]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] 16bhur348dx93yswsij43q8sstq1ggx 0 686370 7855656 7851927 2026-06-13T12:07:28Z Hacker5934 179001 /* Atkrintamosios varžybos */ Pridėtas LKL laimėtojas 7855656 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas) * 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios) }}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=|finals_champ=|finals_MVP=|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]. == Turnyro formatas == Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi. Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų. Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. <ref name="lkl-formatas">[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.</ref> == Dalyvaujantys klubai == 2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai. Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono: * [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]]. * [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}</ref> Nauja komanda lygoje: * Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]</br> Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]. Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. {| class="wikitable sortable" !Komanda !Arena !Žiūrovai !Miestas !Įkurtas |- |[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |[[Gargždų arena]] |1400 |[[Gargždai]] |2024 |- |[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]] |[[Jonavos sporto arena]] |2200 |[[Jonava]] |1999 |- |[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |[[Utenos arena]] |2500 |[[Utena]] |2000 |- |[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |[[Kalnapilio arena]] |5950 |[[Panevėžys]] |1964 |- |[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |[[Švyturio arena]] |6200 |[[Klaipėda]] |1964 |- |[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]] |[[Kėdainių arena]] |2200 |[[Kėdainiai]] |1992 |- |[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]] |2500 |[[Vilnius]] |1997 |- |[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |[[Šiaulių arena]] |5700 |[[Šiauliai]] |1984 |- |[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |[[Žalgirio Arena]] |15 708 |[[Kaunas]] |1944 |} <div style="width:400px; margin:auto;"> {{Location map+ |Lithuania |relief = 1 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.717 |long=25.281 |position=top |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3 |position=top |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}} }} </div> {{clear}} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta |- |[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#FF6D09; color:#FFFFFF; text-align:center;"| '''<span style="color:#FFFFFF">Eurolyga</span>''' || |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || rowspan="1" style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center" | '''FIBA Čempionų lyga''' || |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta ! align="center"|Rezultatas |- bgcolor="#ccffcc" |1 || align="left"|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan="8"|Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left"|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12 |- bgcolor="#ccffcc" |3 || align="left"|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left"|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left"|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left"|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |7 || align="left"|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left"|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23 |- bgcolor="#f2f2f2" |9 || align="left"|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas |} === Rezultatai === {{#invoke:sports results|main | source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt] | update = complete | matches_style = BSR | legs=2 | ot_note=yes | multirowlegs = y |team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]] |team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]] |team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]] |team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]] |team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]] |team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]] |team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]] |team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]] |team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]] |match1_JON_ZAL = 78–87 |match1_JON_NEV = 86–82 |match1_JON_JUV = 82–98 |match1_JON_LIE = 85–96 |match1_JON_RYT = 71–105 |match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT |match1_JON_GAR = 75–82 |match1_JON_SIA = 79–85 |match1_LIE_NEP = 84–96 |match1_LIE_JON = 101–74 |match1_LIE_NEV = 100–76 |match1_LIE_RYT = 89–84 |match1_LIE_ZAL = 77–81 |match1_LIE_SIA = 80–86 |match1_LIE_JUV = 89–83 |match1_LIE_GAR = 70–79 |match1_GAR_SIA = 85–93 |match1_GAR_JON = 103–73 |match1_GAR_JUV = 91–74 |match1_GAR_LIE = 80–89 |match1_GAR_NEV = 86–79 |match1_GAR_ZAL = 73–89 |match1_GAR_NEP = 87–104 |match1_GAR_RYT = 82–78 |match1_NEV_RYT = 64–82 |match1_NEV_NEP = 85–92 |match1_NEV_SIA = 107–93 |match1_NEV_GAR = 94–87 |match1_NEV_ZAL = 68–94 |match1_NEV_JUV = 79–96 |match1_NEV_JON = 83–85 |match1_NEV_LIE = 77–69 |match1_RYT_GAR = 99–73 |match1_RYT_NEP = 97–93 |match1_RYT_SIA = 94–79 |match1_RYT_JON = 104–72 |match1_RYT_NEV = 104–74 |match1_RYT_LIE = 73–84 |match1_RYT_ZAL = 81–90 |match1_RYT_JUV = 96–99 |match1_ZAL_SIA = 93–72 |match1_ZAL_JUV = 98–68 |match1_ZAL_LIE = 85–87 |match1_ZAL_RYT = 79–75 |match1_ZAL_GAR = 108–71 |match1_ZAL_NEP = 112–77 |match1_ZAL_NEV = 88–73 |match1_ZAL_JON = 104–91 |match1_JUV_NEV = 84–90 |match1_JUV_RYT = 85–92 |match1_JUV_SIA = 86–73 |match1_JUV_LIE = 82–73 |match1_JUV_NEP = 90–97 |match1_JUV_ZAL = 75–91 |match1_JUV_GAR = 104–78 |match1_JUV_JON = 104–95 |match1_NEP_ZAL = 71–84 |match1_NEP_GAR = 102–74 |match1_NEP_JON = 117–113 |match1_NEP_JUV = 85–72 |match1_NEP_SIA = 101–103 |match1_NEP_NEV = 113–82 |match1_NEP_LIE = 97–87 |match1_NEP_RYT = 95–87 |match1_SIA_JON = 93–78 |match1_SIA_LIE = 87–80 |match1_SIA_NEP = 89–85 |match1_SIA_RYT = 100–105 |match1_SIA_GAR = 83–94 |match1_SIA_NEV = 98–95 |match1_SIA_ZAL = 71–75 |match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT }} == Apdovanojimai == === „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}} ! Žaidėjas ! Komanda ! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}} |- | [[Įžaidėjas|PG]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] | rowspan=5 | <ref>{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}</ref> |- | [[Atakuojantis gynėjas|SG]] | align="left" | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] |- | [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]] | align="left" | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="left" | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |- | [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]] | align="left" | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | [[Vidurio puolėjas|C]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] | align="left" | [[BC Rytas|„Rytas“]] |} === Mėnesio žaidėjas === {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- ! Mėnesis ! Žaidėjas ! Komanda ! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}} ! {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! colspan=5 | 2025 |- | Rugsėjis–spalis || align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || <ref>{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}</ref> |- |Lapkritis | align="left" |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]] | align="center" |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |25,3 |<ref>{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės "Lietkabeliui" širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}</ref> |- |Gruodis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 26,7 |<ref>{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: "Noriu tęsti progresą"|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}</ref> |- ! colspan="5" |2026 |- |Sausis | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 28,3 | <ref>{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}</ref> |- | Vasaris | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="center" | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]] | 25 | <ref>{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}</ref> |- |Kovas | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 33 | <ref>{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Balandis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 23,5 | <ref>{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Gegužė | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 23,3 | <ref>{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0 ||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2''' ||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2''' ||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0 ||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1 ||1 [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|3 |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|0 ||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]| }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas |- |align=center|[[Kauno Žalgiris|'''„Žalgiris“''']] (26-as čempionų titulas) |} == Išnašos == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] kgc0j38652x9jxngikettpy5gj8hzpt 7855657 7855656 2026-06-13T12:07:55Z Hacker5934 179001 /* Atkrintamosios varžybos */ 7855657 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas) * 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios) }}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=|finals_champ=|finals_MVP=|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]. == Turnyro formatas == Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi. Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų. Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. <ref name="lkl-formatas">[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.</ref> == Dalyvaujantys klubai == 2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai. Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono: * [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]]. * [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}</ref> Nauja komanda lygoje: * Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]</br> Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]. Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. {| class="wikitable sortable" !Komanda !Arena !Žiūrovai !Miestas !Įkurtas |- |[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |[[Gargždų arena]] |1400 |[[Gargždai]] |2024 |- |[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]] |[[Jonavos sporto arena]] |2200 |[[Jonava]] |1999 |- |[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |[[Utenos arena]] |2500 |[[Utena]] |2000 |- |[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |[[Kalnapilio arena]] |5950 |[[Panevėžys]] |1964 |- |[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |[[Švyturio arena]] |6200 |[[Klaipėda]] |1964 |- |[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]] |[[Kėdainių arena]] |2200 |[[Kėdainiai]] |1992 |- |[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]] |2500 |[[Vilnius]] |1997 |- |[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |[[Šiaulių arena]] |5700 |[[Šiauliai]] |1984 |- |[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |[[Žalgirio Arena]] |15 708 |[[Kaunas]] |1944 |} <div style="width:400px; margin:auto;"> {{Location map+ |Lithuania |relief = 1 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.717 |long=25.281 |position=top |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3 |position=top |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}} }} </div> {{clear}} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta |- |[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#FF6D09; color:#FFFFFF; text-align:center;"| '''<span style="color:#FFFFFF">Eurolyga</span>''' || |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || rowspan="1" style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center" | '''FIBA Čempionų lyga''' || |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta ! align="center"|Rezultatas |- bgcolor="#ccffcc" |1 || align="left"|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan="8"|Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left"|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12 |- bgcolor="#ccffcc" |3 || align="left"|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left"|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left"|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left"|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |7 || align="left"|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left"|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23 |- bgcolor="#f2f2f2" |9 || align="left"|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas |} === Rezultatai === {{#invoke:sports results|main | source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt] | update = complete | matches_style = BSR | legs=2 | ot_note=yes | multirowlegs = y |team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]] |team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]] |team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]] |team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]] |team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]] |team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]] |team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]] |team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]] |team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]] |match1_JON_ZAL = 78–87 |match1_JON_NEV = 86–82 |match1_JON_JUV = 82–98 |match1_JON_LIE = 85–96 |match1_JON_RYT = 71–105 |match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT |match1_JON_GAR = 75–82 |match1_JON_SIA = 79–85 |match1_LIE_NEP = 84–96 |match1_LIE_JON = 101–74 |match1_LIE_NEV = 100–76 |match1_LIE_RYT = 89–84 |match1_LIE_ZAL = 77–81 |match1_LIE_SIA = 80–86 |match1_LIE_JUV = 89–83 |match1_LIE_GAR = 70–79 |match1_GAR_SIA = 85–93 |match1_GAR_JON = 103–73 |match1_GAR_JUV = 91–74 |match1_GAR_LIE = 80–89 |match1_GAR_NEV = 86–79 |match1_GAR_ZAL = 73–89 |match1_GAR_NEP = 87–104 |match1_GAR_RYT = 82–78 |match1_NEV_RYT = 64–82 |match1_NEV_NEP = 85–92 |match1_NEV_SIA = 107–93 |match1_NEV_GAR = 94–87 |match1_NEV_ZAL = 68–94 |match1_NEV_JUV = 79–96 |match1_NEV_JON = 83–85 |match1_NEV_LIE = 77–69 |match1_RYT_GAR = 99–73 |match1_RYT_NEP = 97–93 |match1_RYT_SIA = 94–79 |match1_RYT_JON = 104–72 |match1_RYT_NEV = 104–74 |match1_RYT_LIE = 73–84 |match1_RYT_ZAL = 81–90 |match1_RYT_JUV = 96–99 |match1_ZAL_SIA = 93–72 |match1_ZAL_JUV = 98–68 |match1_ZAL_LIE = 85–87 |match1_ZAL_RYT = 79–75 |match1_ZAL_GAR = 108–71 |match1_ZAL_NEP = 112–77 |match1_ZAL_NEV = 88–73 |match1_ZAL_JON = 104–91 |match1_JUV_NEV = 84–90 |match1_JUV_RYT = 85–92 |match1_JUV_SIA = 86–73 |match1_JUV_LIE = 82–73 |match1_JUV_NEP = 90–97 |match1_JUV_ZAL = 75–91 |match1_JUV_GAR = 104–78 |match1_JUV_JON = 104–95 |match1_NEP_ZAL = 71–84 |match1_NEP_GAR = 102–74 |match1_NEP_JON = 117–113 |match1_NEP_JUV = 85–72 |match1_NEP_SIA = 101–103 |match1_NEP_NEV = 113–82 |match1_NEP_LIE = 97–87 |match1_NEP_RYT = 95–87 |match1_SIA_JON = 93–78 |match1_SIA_LIE = 87–80 |match1_SIA_NEP = 89–85 |match1_SIA_RYT = 100–105 |match1_SIA_GAR = 83–94 |match1_SIA_NEV = 98–95 |match1_SIA_ZAL = 71–75 |match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT }} == Apdovanojimai == === „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}} ! Žaidėjas ! Komanda ! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}} |- | [[Įžaidėjas|PG]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] | rowspan=5 | <ref>{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}</ref> |- | [[Atakuojantis gynėjas|SG]] | align="left" | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] |- | [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]] | align="left" | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="left" | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |- | [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]] | align="left" | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | [[Vidurio puolėjas|C]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] | align="left" | [[BC Rytas|„Rytas“]] |} === Mėnesio žaidėjas === {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- ! Mėnesis ! Žaidėjas ! Komanda ! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}} ! {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! colspan=5 | 2025 |- | Rugsėjis–spalis || align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || <ref>{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}</ref> |- |Lapkritis | align="left" |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]] | align="center" |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |25,3 |<ref>{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės "Lietkabeliui" širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}</ref> |- |Gruodis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 26,7 |<ref>{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: "Noriu tęsti progresą"|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}</ref> |- ! colspan="5" |2026 |- |Sausis | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 28,3 | <ref>{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}</ref> |- | Vasaris | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="center" | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]] | 25 | <ref>{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}</ref> |- |Kovas | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 33 | <ref>{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Balandis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 23,5 | <ref>{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Gegužė | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 23,3 | <ref>{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0 ||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2''' ||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2''' ||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0 ||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|3 |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|0 ||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]| }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas |- |align=center|[[Kauno Žalgiris|'''„Žalgiris“''']] (26-as čempionų titulas) |} == Išnašos == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] 9083vlyc9c67ovck9svz64szdfa8gro 7855659 7855657 2026-06-13T12:11:25Z Hacker5934 179001 Pridėti infolentelėje: Sezono MVP, Finalo MVP ir Finalo laimėtojas 7855659 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas) * 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios) }}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=[[Arnas Velička]]|finals_champ=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|finals_MVP=[[Ąžuolas Tubelis]]|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]. == Turnyro formatas == Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi. Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų. Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. <ref name="lkl-formatas">[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.</ref> == Dalyvaujantys klubai == 2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai. Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono: * [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]]. * [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}</ref> Nauja komanda lygoje: * Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]</br> Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]. Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. {| class="wikitable sortable" !Komanda !Arena !Žiūrovai !Miestas !Įkurtas |- |[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |[[Gargždų arena]] |1400 |[[Gargždai]] |2024 |- |[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]] |[[Jonavos sporto arena]] |2200 |[[Jonava]] |1999 |- |[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |[[Utenos arena]] |2500 |[[Utena]] |2000 |- |[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |[[Kalnapilio arena]] |5950 |[[Panevėžys]] |1964 |- |[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |[[Švyturio arena]] |6200 |[[Klaipėda]] |1964 |- |[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]] |[[Kėdainių arena]] |2200 |[[Kėdainiai]] |1992 |- |[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]] |2500 |[[Vilnius]] |1997 |- |[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |[[Šiaulių arena]] |5700 |[[Šiauliai]] |1984 |- |[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |[[Žalgirio Arena]] |15 708 |[[Kaunas]] |1944 |} <div style="width:400px; margin:auto;"> {{Location map+ |Lithuania |relief = 1 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.717 |long=25.281 |position=top |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3 |position=top |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}} }} </div> {{clear}} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta |- |[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#FF6D09; color:#FFFFFF; text-align:center;"| '''<span style="color:#FFFFFF">Eurolyga</span>''' || |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || rowspan="1" style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center" | '''FIBA Čempionų lyga''' || |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta ! align="center"|Rezultatas |- bgcolor="#ccffcc" |1 || align="left"|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan="8"|Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left"|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12 |- bgcolor="#ccffcc" |3 || align="left"|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left"|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left"|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left"|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |7 || align="left"|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left"|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23 |- bgcolor="#f2f2f2" |9 || align="left"|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas |} === Rezultatai === {{#invoke:sports results|main | source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt] | update = complete | matches_style = BSR | legs=2 | ot_note=yes | multirowlegs = y |team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]] |team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]] |team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]] |team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]] |team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]] |team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]] |team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]] |team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]] |team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]] |match1_JON_ZAL = 78–87 |match1_JON_NEV = 86–82 |match1_JON_JUV = 82–98 |match1_JON_LIE = 85–96 |match1_JON_RYT = 71–105 |match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT |match1_JON_GAR = 75–82 |match1_JON_SIA = 79–85 |match1_LIE_NEP = 84–96 |match1_LIE_JON = 101–74 |match1_LIE_NEV = 100–76 |match1_LIE_RYT = 89–84 |match1_LIE_ZAL = 77–81 |match1_LIE_SIA = 80–86 |match1_LIE_JUV = 89–83 |match1_LIE_GAR = 70–79 |match1_GAR_SIA = 85–93 |match1_GAR_JON = 103–73 |match1_GAR_JUV = 91–74 |match1_GAR_LIE = 80–89 |match1_GAR_NEV = 86–79 |match1_GAR_ZAL = 73–89 |match1_GAR_NEP = 87–104 |match1_GAR_RYT = 82–78 |match1_NEV_RYT = 64–82 |match1_NEV_NEP = 85–92 |match1_NEV_SIA = 107–93 |match1_NEV_GAR = 94–87 |match1_NEV_ZAL = 68–94 |match1_NEV_JUV = 79–96 |match1_NEV_JON = 83–85 |match1_NEV_LIE = 77–69 |match1_RYT_GAR = 99–73 |match1_RYT_NEP = 97–93 |match1_RYT_SIA = 94–79 |match1_RYT_JON = 104–72 |match1_RYT_NEV = 104–74 |match1_RYT_LIE = 73–84 |match1_RYT_ZAL = 81–90 |match1_RYT_JUV = 96–99 |match1_ZAL_SIA = 93–72 |match1_ZAL_JUV = 98–68 |match1_ZAL_LIE = 85–87 |match1_ZAL_RYT = 79–75 |match1_ZAL_GAR = 108–71 |match1_ZAL_NEP = 112–77 |match1_ZAL_NEV = 88–73 |match1_ZAL_JON = 104–91 |match1_JUV_NEV = 84–90 |match1_JUV_RYT = 85–92 |match1_JUV_SIA = 86–73 |match1_JUV_LIE = 82–73 |match1_JUV_NEP = 90–97 |match1_JUV_ZAL = 75–91 |match1_JUV_GAR = 104–78 |match1_JUV_JON = 104–95 |match1_NEP_ZAL = 71–84 |match1_NEP_GAR = 102–74 |match1_NEP_JON = 117–113 |match1_NEP_JUV = 85–72 |match1_NEP_SIA = 101–103 |match1_NEP_NEV = 113–82 |match1_NEP_LIE = 97–87 |match1_NEP_RYT = 95–87 |match1_SIA_JON = 93–78 |match1_SIA_LIE = 87–80 |match1_SIA_NEP = 89–85 |match1_SIA_RYT = 100–105 |match1_SIA_GAR = 83–94 |match1_SIA_NEV = 98–95 |match1_SIA_ZAL = 71–75 |match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT }} == Apdovanojimai == === „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}} ! Žaidėjas ! Komanda ! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}} |- | [[Įžaidėjas|PG]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] | rowspan=5 | <ref>{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}</ref> |- | [[Atakuojantis gynėjas|SG]] | align="left" | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] |- | [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]] | align="left" | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="left" | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |- | [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]] | align="left" | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | [[Vidurio puolėjas|C]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] | align="left" | [[BC Rytas|„Rytas“]] |} === Mėnesio žaidėjas === {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- ! Mėnesis ! Žaidėjas ! Komanda ! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}} ! {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! colspan=5 | 2025 |- | Rugsėjis–spalis || align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || <ref>{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}</ref> |- |Lapkritis | align="left" |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]] | align="center" |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |25,3 |<ref>{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės "Lietkabeliui" širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}</ref> |- |Gruodis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 26,7 |<ref>{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: "Noriu tęsti progresą"|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}</ref> |- ! colspan="5" |2026 |- |Sausis | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 28,3 | <ref>{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}</ref> |- | Vasaris | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="center" | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]] | 25 | <ref>{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}</ref> |- |Kovas | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 33 | <ref>{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Balandis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 23,5 | <ref>{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Gegužė | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 23,3 | <ref>{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0 ||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2''' ||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2''' ||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0 ||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|3 |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|0 ||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]| }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas |- |align=center|[[Kauno Žalgiris|'''„Žalgiris“''']] (26-as čempionų titulas) |} == Išnašos == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] h926qt0m9yvj490z99zpr90na3r5kbd 7855662 7855659 2026-06-13T12:23:15Z Hacker5934 179001 /* LKL klubai tarptautiniuose turnyruose */ Sutvarkyta lentelė 7855662 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas) * 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios) }}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=[[Arnas Velička]]|finals_champ=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|finals_MVP=[[Ąžuolas Tubelis]]|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]. == Turnyro formatas == Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi. Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų. Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. <ref name="lkl-formatas">[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.</ref> == Dalyvaujantys klubai == 2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai. Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono: * [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]]. * [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}</ref> Nauja komanda lygoje: * Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]</br> Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]. Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. {| class="wikitable sortable" !Komanda !Arena !Žiūrovai !Miestas !Įkurtas |- |[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |[[Gargždų arena]] |1400 |[[Gargždai]] |2024 |- |[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]] |[[Jonavos sporto arena]] |2200 |[[Jonava]] |1999 |- |[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |[[Utenos arena]] |2500 |[[Utena]] |2000 |- |[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |[[Kalnapilio arena]] |5950 |[[Panevėžys]] |1964 |- |[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |[[Švyturio arena]] |6200 |[[Klaipėda]] |1964 |- |[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]] |[[Kėdainių arena]] |2200 |[[Kėdainiai]] |1992 |- |[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]] |2500 |[[Vilnius]] |1997 |- |[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |[[Šiaulių arena]] |5700 |[[Šiauliai]] |1984 |- |[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |[[Žalgirio Arena]] |15 708 |[[Kaunas]] |1944 |} <div style="width:400px; margin:auto;"> {{Location map+ |Lithuania |relief = 1 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.717 |long=25.281 |position=top |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3 |position=top |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}} }} </div> {{clear}} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta |- |[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#FF6D09; color:#FFFFFF; text-align:center;"| '''<span style="color:#FFFFFF">Eurolyga</span>''' ||Atkrintamosios |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė''' || 16 vieta |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''||14 vieta |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center" | '''FIBA Čempionų lyga''' || style="background:#FFD700;" | '''1 vieta''' |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta ! align="center"|Rezultatas |- bgcolor="#ccffcc" |1 || align="left"|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan="8"|Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left"|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12 |- bgcolor="#ccffcc" |3 || align="left"|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left"|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left"|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left"|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |7 || align="left"|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left"|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23 |- bgcolor="#f2f2f2" |9 || align="left"|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas |} === Rezultatai === {{#invoke:sports results|main | source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt] | update = complete | matches_style = BSR | legs=2 | ot_note=yes | multirowlegs = y |team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]] |team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]] |team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]] |team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]] |team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]] |team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]] |team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]] |team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]] |team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]] |match1_JON_ZAL = 78–87 |match1_JON_NEV = 86–82 |match1_JON_JUV = 82–98 |match1_JON_LIE = 85–96 |match1_JON_RYT = 71–105 |match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT |match1_JON_GAR = 75–82 |match1_JON_SIA = 79–85 |match1_LIE_NEP = 84–96 |match1_LIE_JON = 101–74 |match1_LIE_NEV = 100–76 |match1_LIE_RYT = 89–84 |match1_LIE_ZAL = 77–81 |match1_LIE_SIA = 80–86 |match1_LIE_JUV = 89–83 |match1_LIE_GAR = 70–79 |match1_GAR_SIA = 85–93 |match1_GAR_JON = 103–73 |match1_GAR_JUV = 91–74 |match1_GAR_LIE = 80–89 |match1_GAR_NEV = 86–79 |match1_GAR_ZAL = 73–89 |match1_GAR_NEP = 87–104 |match1_GAR_RYT = 82–78 |match1_NEV_RYT = 64–82 |match1_NEV_NEP = 85–92 |match1_NEV_SIA = 107–93 |match1_NEV_GAR = 94–87 |match1_NEV_ZAL = 68–94 |match1_NEV_JUV = 79–96 |match1_NEV_JON = 83–85 |match1_NEV_LIE = 77–69 |match1_RYT_GAR = 99–73 |match1_RYT_NEP = 97–93 |match1_RYT_SIA = 94–79 |match1_RYT_JON = 104–72 |match1_RYT_NEV = 104–74 |match1_RYT_LIE = 73–84 |match1_RYT_ZAL = 81–90 |match1_RYT_JUV = 96–99 |match1_ZAL_SIA = 93–72 |match1_ZAL_JUV = 98–68 |match1_ZAL_LIE = 85–87 |match1_ZAL_RYT = 79–75 |match1_ZAL_GAR = 108–71 |match1_ZAL_NEP = 112–77 |match1_ZAL_NEV = 88–73 |match1_ZAL_JON = 104–91 |match1_JUV_NEV = 84–90 |match1_JUV_RYT = 85–92 |match1_JUV_SIA = 86–73 |match1_JUV_LIE = 82–73 |match1_JUV_NEP = 90–97 |match1_JUV_ZAL = 75–91 |match1_JUV_GAR = 104–78 |match1_JUV_JON = 104–95 |match1_NEP_ZAL = 71–84 |match1_NEP_GAR = 102–74 |match1_NEP_JON = 117–113 |match1_NEP_JUV = 85–72 |match1_NEP_SIA = 101–103 |match1_NEP_NEV = 113–82 |match1_NEP_LIE = 97–87 |match1_NEP_RYT = 95–87 |match1_SIA_JON = 93–78 |match1_SIA_LIE = 87–80 |match1_SIA_NEP = 89–85 |match1_SIA_RYT = 100–105 |match1_SIA_GAR = 83–94 |match1_SIA_NEV = 98–95 |match1_SIA_ZAL = 71–75 |match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT }} == Apdovanojimai == === „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}} ! Žaidėjas ! Komanda ! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}} |- | [[Įžaidėjas|PG]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] | rowspan=5 | <ref>{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}</ref> |- | [[Atakuojantis gynėjas|SG]] | align="left" | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] |- | [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]] | align="left" | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="left" | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |- | [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]] | align="left" | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | [[Vidurio puolėjas|C]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] | align="left" | [[BC Rytas|„Rytas“]] |} === Mėnesio žaidėjas === {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- ! Mėnesis ! Žaidėjas ! Komanda ! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}} ! {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! colspan=5 | 2025 |- | Rugsėjis–spalis || align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || <ref>{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}</ref> |- |Lapkritis | align="left" |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]] | align="center" |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |25,3 |<ref>{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės "Lietkabeliui" širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}</ref> |- |Gruodis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 26,7 |<ref>{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: "Noriu tęsti progresą"|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}</ref> |- ! colspan="5" |2026 |- |Sausis | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 28,3 | <ref>{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}</ref> |- | Vasaris | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="center" | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]] | 25 | <ref>{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}</ref> |- |Kovas | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 33 | <ref>{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Balandis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 23,5 | <ref>{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Gegužė | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 23,3 | <ref>{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0 ||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2''' ||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2''' ||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0 ||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|3 |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|0 ||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]| }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas |- |align=center|[[Kauno Žalgiris|'''„Žalgiris“''']] (26-as čempionų titulas) |} == Išnašos == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] hto9l1gwpfmxicsk4b8dexo0umjd2yu 7855664 7855662 2026-06-13T12:37:29Z Hacker5934 179001 /* LKL klubai tarptautiniuose turnyruose */ Pridėti šaltiniai 7855664 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas) * 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios) }}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=[[Arnas Velička]]|finals_champ=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|finals_MVP=[[Ąžuolas Tubelis]]|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]. == Turnyro formatas == Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi. Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų. Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. <ref name="lkl-formatas">[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.</ref> == Dalyvaujantys klubai == 2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai. Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono: * [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]]. * [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}</ref> Nauja komanda lygoje: * Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]</br> Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]. Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. {| class="wikitable sortable" !Komanda !Arena !Žiūrovai !Miestas !Įkurtas |- |[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |[[Gargždų arena]] |1400 |[[Gargždai]] |2024 |- |[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]] |[[Jonavos sporto arena]] |2200 |[[Jonava]] |1999 |- |[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |[[Utenos arena]] |2500 |[[Utena]] |2000 |- |[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |[[Kalnapilio arena]] |5950 |[[Panevėžys]] |1964 |- |[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |[[Švyturio arena]] |6200 |[[Klaipėda]] |1964 |- |[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]] |[[Kėdainių arena]] |2200 |[[Kėdainiai]] |1992 |- |[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]] |2500 |[[Vilnius]] |1997 |- |[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |[[Šiaulių arena]] |5700 |[[Šiauliai]] |1984 |- |[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |[[Žalgirio Arena]] |15 708 |[[Kaunas]] |1944 |} <div style="width:400px; margin:auto;"> {{Location map+ |Lithuania |relief = 1 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.717 |long=25.281 |position=top |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3 |position=top |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}} }} </div> {{clear}} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta !! Šaltinis |- | [[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#ff6d09;color:#ffffff;text-align:center"| '''[[Eurolygos 2025–2026 m. sezonas|<span style="color:white">Eurolyga</span>]]''' || Atkrintamosios || [https://zalgiris.lt/naujienos/iki-pabaigos-kovoje-zalgirieciai-eurolygos-sezona-baige-po-pratesimo] |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė''' || 16 vieta || [https://www.basketnews.lt/news-241016-lietkabelis-atsisveikino-su-europos-taure-palauzdamas-sabonio-ekipa.html] |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| 14 vieta || [https://www.basketnews.lt/news-241010-europinio-sezono-finise-dramatiska-neptuno-nesekme.html] |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center"|'''[[FIBA Čempionų lyga|<span style="color:white">FIBA Čempionų lyga</span>]]''' || style="background:#FFD700;" | '''1 vieta''' || [https://www.basketnews.lt/news-247046-atominis-lukosius-ir-kosminis-sugrizimas-rytas-cl-nugaletojas.html] |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta ! align="center"|Rezultatas |- bgcolor="#ccffcc" |1 || align="left"|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan="8"|Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left"|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12 |- bgcolor="#ccffcc" |3 || align="left"|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left"|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left"|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left"|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |7 || align="left"|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left"|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23 |- bgcolor="#f2f2f2" |9 || align="left"|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas |} === Rezultatai === {{#invoke:sports results|main | source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt] | update = complete | matches_style = BSR | legs=2 | ot_note=yes | multirowlegs = y |team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]] |team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]] |team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]] |team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]] |team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]] |team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]] |team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]] |team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]] |team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]] |match1_JON_ZAL = 78–87 |match1_JON_NEV = 86–82 |match1_JON_JUV = 82–98 |match1_JON_LIE = 85–96 |match1_JON_RYT = 71–105 |match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT |match1_JON_GAR = 75–82 |match1_JON_SIA = 79–85 |match1_LIE_NEP = 84–96 |match1_LIE_JON = 101–74 |match1_LIE_NEV = 100–76 |match1_LIE_RYT = 89–84 |match1_LIE_ZAL = 77–81 |match1_LIE_SIA = 80–86 |match1_LIE_JUV = 89–83 |match1_LIE_GAR = 70–79 |match1_GAR_SIA = 85–93 |match1_GAR_JON = 103–73 |match1_GAR_JUV = 91–74 |match1_GAR_LIE = 80–89 |match1_GAR_NEV = 86–79 |match1_GAR_ZAL = 73–89 |match1_GAR_NEP = 87–104 |match1_GAR_RYT = 82–78 |match1_NEV_RYT = 64–82 |match1_NEV_NEP = 85–92 |match1_NEV_SIA = 107–93 |match1_NEV_GAR = 94–87 |match1_NEV_ZAL = 68–94 |match1_NEV_JUV = 79–96 |match1_NEV_JON = 83–85 |match1_NEV_LIE = 77–69 |match1_RYT_GAR = 99–73 |match1_RYT_NEP = 97–93 |match1_RYT_SIA = 94–79 |match1_RYT_JON = 104–72 |match1_RYT_NEV = 104–74 |match1_RYT_LIE = 73–84 |match1_RYT_ZAL = 81–90 |match1_RYT_JUV = 96–99 |match1_ZAL_SIA = 93–72 |match1_ZAL_JUV = 98–68 |match1_ZAL_LIE = 85–87 |match1_ZAL_RYT = 79–75 |match1_ZAL_GAR = 108–71 |match1_ZAL_NEP = 112–77 |match1_ZAL_NEV = 88–73 |match1_ZAL_JON = 104–91 |match1_JUV_NEV = 84–90 |match1_JUV_RYT = 85–92 |match1_JUV_SIA = 86–73 |match1_JUV_LIE = 82–73 |match1_JUV_NEP = 90–97 |match1_JUV_ZAL = 75–91 |match1_JUV_GAR = 104–78 |match1_JUV_JON = 104–95 |match1_NEP_ZAL = 71–84 |match1_NEP_GAR = 102–74 |match1_NEP_JON = 117–113 |match1_NEP_JUV = 85–72 |match1_NEP_SIA = 101–103 |match1_NEP_NEV = 113–82 |match1_NEP_LIE = 97–87 |match1_NEP_RYT = 95–87 |match1_SIA_JON = 93–78 |match1_SIA_LIE = 87–80 |match1_SIA_NEP = 89–85 |match1_SIA_RYT = 100–105 |match1_SIA_GAR = 83–94 |match1_SIA_NEV = 98–95 |match1_SIA_ZAL = 71–75 |match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT }} == Apdovanojimai == === „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}} ! Žaidėjas ! Komanda ! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}} |- | [[Įžaidėjas|PG]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] | rowspan=5 | <ref>{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}</ref> |- | [[Atakuojantis gynėjas|SG]] | align="left" | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] |- | [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]] | align="left" | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="left" | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |- | [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]] | align="left" | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | [[Vidurio puolėjas|C]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] | align="left" | [[BC Rytas|„Rytas“]] |} === Mėnesio žaidėjas === {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- ! Mėnesis ! Žaidėjas ! Komanda ! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}} ! {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! colspan=5 | 2025 |- | Rugsėjis–spalis || align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || <ref>{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}</ref> |- |Lapkritis | align="left" |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]] | align="center" |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |25,3 |<ref>{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės "Lietkabeliui" širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}</ref> |- |Gruodis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 26,7 |<ref>{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: "Noriu tęsti progresą"|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}</ref> |- ! colspan="5" |2026 |- |Sausis | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 28,3 | <ref>{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}</ref> |- | Vasaris | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="center" | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]] | 25 | <ref>{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}</ref> |- |Kovas | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 33 | <ref>{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Balandis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 23,5 | <ref>{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Gegužė | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 23,3 | <ref>{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0 ||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2''' ||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2''' ||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0 ||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|3 |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|0 ||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]| }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas |- |align=center|[[Kauno Žalgiris|'''„Žalgiris“''']] (26-as čempionų titulas) |} == Išnašos == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] qxukw5mui4fwvyt7vpxni8o92y9cm97 7855665 7855664 2026-06-13T12:39:12Z Hacker5934 179001 /* LKL klubai tarptautiniuose turnyruose */ 7855665 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas) * 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios) }}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=[[Arnas Velička]]|finals_champ=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|finals_MVP=[[Ąžuolas Tubelis]]|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]. == Turnyro formatas == Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi. Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų. Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. <ref name="lkl-formatas">[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.</ref> == Dalyvaujantys klubai == 2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai. Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono: * [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]]. * [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.<ref>{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}</ref> Nauja komanda lygoje: * Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]</br> Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]. Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės. {| class="wikitable sortable" !Komanda !Arena !Žiūrovai !Miestas !Įkurtas |- |[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |[[Gargždų arena]] |1400 |[[Gargždai]] |2024 |- |[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]] |[[Jonavos sporto arena]] |2200 |[[Jonava]] |1999 |- |[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |[[Utenos arena]] |2500 |[[Utena]] |2000 |- |[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |[[Kalnapilio arena]] |5950 |[[Panevėžys]] |1964 |- |[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |[[Švyturio arena]] |6200 |[[Klaipėda]] |1964 |- |[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]] |[[Kėdainių arena]] |2200 |[[Kėdainiai]] |1992 |- |[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] |[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]] |2500 |[[Vilnius]] |1997 |- |[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |[[Šiaulių arena]] |5700 |[[Šiauliai]] |1984 |- |[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |[[Žalgirio Arena]] |15 708 |[[Kaunas]] |1944 |} <div style="width:400px; margin:auto;"> {{Location map+ |Lithuania |relief = 1 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.717 |long=25.281 |position=top |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3 |position=top |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222 |long=24.280556 |position=right |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}} }} </div> {{clear}} == LKL klubai tarptautiniuose turnyruose == {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta !! Šaltinis |- | [[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style="background:#ff6d09;color:#ffffff;text-align:center"| '''[[Eurolygos 2025–2026 m. sezonas|<span style="color:white">Eurolyga</span>]]''' || Atkrintamosios || [https://www.basketnews.lt/news-246979-sirdi-veriantis-finisas-i-finalo-ketverta-keliauja-saras.html] |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė''' || 16 vieta || [https://www.basketnews.lt/news-241016-lietkabelis-atsisveikino-su-europos-taure-palauzdamas-sabonio-ekipa.html] |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan="1" style="background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center"|'''Europos taurė'''|| 14 vieta || [https://www.basketnews.lt/news-241010-europinio-sezono-finise-dramatiska-neptuno-nesekme.html] |- | [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || style="background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center"|'''[[FIBA Čempionų lyga|<span style="color:white">FIBA Čempionų lyga</span>]]''' || style="background:#FFD700;" | '''1 vieta''' || [https://www.basketnews.lt/news-247046-atominis-lukosius-ir-kosminis-sugrizimas-rytas-cl-nugaletojas.html] |} == Reguliarusis sezonas == === Turnyrinė lentelė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" width="1000" ! align="center" width="50"|Vieta ! align="center" width="250"|Komanda ! align="center" width="100"|Rungtynės ! align="center" width="100"|Laimėta ! align="center" width="100"|Pralaimėta ! align="center"|Rezultatas |- bgcolor="#ccffcc" |1 || align="left"|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan="8"|Patenka į atkrintamąsias varžybas |- bgcolor="#ccffcc" |2 || align="left"|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12 |- bgcolor="#ccffcc" |3 || align="left"|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |4 || align="left"|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15 |- bgcolor="#ccffcc" |5 || align="left"|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |6 || align="left"|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17 |- bgcolor="#ccffcc" |7 || align="left"|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20 |- bgcolor="#ccffcc" |8 || align="left"|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23 |- bgcolor="#f2f2f2" |9 || align="left"|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas |} === Rezultatai === {{#invoke:sports results|main | source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt] | update = complete | matches_style = BSR | legs=2 | ot_note=yes | multirowlegs = y |team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]] |team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]] |team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]] |team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]] |team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]] |team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]] |team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]] |team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]] |team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]] |match1_JON_ZAL = 78–87 |match1_JON_NEV = 86–82 |match1_JON_JUV = 82–98 |match1_JON_LIE = 85–96 |match1_JON_RYT = 71–105 |match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT |match1_JON_GAR = 75–82 |match1_JON_SIA = 79–85 |match1_LIE_NEP = 84–96 |match1_LIE_JON = 101–74 |match1_LIE_NEV = 100–76 |match1_LIE_RYT = 89–84 |match1_LIE_ZAL = 77–81 |match1_LIE_SIA = 80–86 |match1_LIE_JUV = 89–83 |match1_LIE_GAR = 70–79 |match1_GAR_SIA = 85–93 |match1_GAR_JON = 103–73 |match1_GAR_JUV = 91–74 |match1_GAR_LIE = 80–89 |match1_GAR_NEV = 86–79 |match1_GAR_ZAL = 73–89 |match1_GAR_NEP = 87–104 |match1_GAR_RYT = 82–78 |match1_NEV_RYT = 64–82 |match1_NEV_NEP = 85–92 |match1_NEV_SIA = 107–93 |match1_NEV_GAR = 94–87 |match1_NEV_ZAL = 68–94 |match1_NEV_JUV = 79–96 |match1_NEV_JON = 83–85 |match1_NEV_LIE = 77–69 |match1_RYT_GAR = 99–73 |match1_RYT_NEP = 97–93 |match1_RYT_SIA = 94–79 |match1_RYT_JON = 104–72 |match1_RYT_NEV = 104–74 |match1_RYT_LIE = 73–84 |match1_RYT_ZAL = 81–90 |match1_RYT_JUV = 96–99 |match1_ZAL_SIA = 93–72 |match1_ZAL_JUV = 98–68 |match1_ZAL_LIE = 85–87 |match1_ZAL_RYT = 79–75 |match1_ZAL_GAR = 108–71 |match1_ZAL_NEP = 112–77 |match1_ZAL_NEV = 88–73 |match1_ZAL_JON = 104–91 |match1_JUV_NEV = 84–90 |match1_JUV_RYT = 85–92 |match1_JUV_SIA = 86–73 |match1_JUV_LIE = 82–73 |match1_JUV_NEP = 90–97 |match1_JUV_ZAL = 75–91 |match1_JUV_GAR = 104–78 |match1_JUV_JON = 104–95 |match1_NEP_ZAL = 71–84 |match1_NEP_GAR = 102–74 |match1_NEP_JON = 117–113 |match1_NEP_JUV = 85–72 |match1_NEP_SIA = 101–103 |match1_NEP_NEV = 113–82 |match1_NEP_LIE = 97–87 |match1_NEP_RYT = 95–87 |match1_SIA_JON = 93–78 |match1_SIA_LIE = 87–80 |match1_SIA_NEP = 89–85 |match1_SIA_RYT = 100–105 |match1_SIA_GAR = 83–94 |match1_SIA_NEV = 98–95 |match1_SIA_ZAL = 71–75 |match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT }} == Apdovanojimai == === „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}} ! Žaidėjas ! Komanda ! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}} |- | [[Įžaidėjas|PG]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] | rowspan=5 | <ref>{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}</ref> |- | [[Atakuojantis gynėjas|SG]] | align="left" | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]] | align="left" | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]] |- | [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]] | align="left" | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="left" | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |- | [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]] | align="left" | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]] |- | [[Vidurio puolėjas|C]] | align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] | align="left" | [[BC Rytas|„Rytas“]] |} === Mėnesio žaidėjas === {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- ! Mėnesis ! Žaidėjas ! Komanda ! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}} ! {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! colspan=5 | 2025 |- | Rugsėjis–spalis || align="left" | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || <ref>{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}</ref> |- |Lapkritis | align="left" |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]] | align="center" |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]] |25,3 |<ref>{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės "Lietkabeliui" širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}</ref> |- |Gruodis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 26,7 |<ref>{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: "Noriu tęsti progresą"|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}</ref> |- ! colspan="5" |2026 |- |Sausis | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 28,3 | <ref>{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}</ref> |- | Vasaris | align="left" | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]] | align="center" | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]] | 25 | <ref>{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}</ref> |- |Kovas | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 33 | <ref>{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Balandis | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]] | align="center" | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]] | 23,5 | <ref>{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |- | Gegužė | align="left" | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]] | align="center" | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] | 23,3 | <ref>{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}</ref> |} == Atkrintamosios varžybos == {{round8-with third ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0 ||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2''' ||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2''' ||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0 ||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1 ||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|3 |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|0 ||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]| }} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" ! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas |- |align=center|[[Kauno Žalgiris|'''„Žalgiris“''']] (26-as čempionų titulas) |} == Išnašos == {{Išnašos}} {{LKL sezonai}} [[Kategorija:LKL sezonai]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]] 7x2cdc28bo7zj8tsu9wzg1m8du1pbg8 0 686383 7856045 7820100 2026-06-14T06:41:46Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856045 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #C8AD7F | color2 =black | pavadinimas =Dubai Basketball | nickname = | sezonas = | logotipas = Dubai Basketball.svg | imagesize = 80px | lygos = [[Eurolyga]]<br>[[Adrijos lyga]] | įkurta = [[2023]] m. | history = | arena = „Coca–Cola“ arena<br />(Talpa: 17 000) | vieta = [[Dubajus]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] | spalvos = [[balta]], [[juoda]] ir [[smėlinė]]<br />{{color box|white}} {{color box|black}} {{color box|#C8AD7F}} | prezidentas = {{flagicon|SER}} Dejan Kamenjašević | treneris = {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] | titulai = | svetainė =[https://dubaibasketball.com/ dubaibasketball.com] | h_body = ffffff | h_pattern_b = _whitesides | h_shorts = ffffff | h_pattern_s = _whitesides | a_body = 000000 | a_pattern_b = | a_shorts = 000000 | a_pattern_s = }} '''Dubajaus „Basketball“''' ({{ar|نادي دبي لكرة السلة|nādi dubai likurat ālsālah}}) – krepšinio klubas iš [[Dubajus|Dubajaus]] miesto [[JAE|Jungtiniuose Arabų Emyratuose]]. Įkurtas 2023 m., namų rungtynes žaidžia „Coca-Cola“ arenoje Dubajuje. == Istorija == Dubajaus „Basketball“ įkurtas 2023 m. JAE verslininko Abdula Saido Džumos al Nabūdacho ir serbo Dejano Kameniševičiaus – tai pirmasis profesionalus Jungtinių Arabų Emyratų klubas.<ref>{{Cite web |date=2024-09-17 |title=Dubai lays up for making UAE basketball history |url=https://en.aletihad.ae/news/sport/4515722/dubai-lays-up-for-making-uae-basketball-history |access-date=2025-04-07 |website=Aletihad Newspaper |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2022-11-30 |title=Dubai wants to form a team to win the Euroleague |url=https://kosmagazin.com/dubai-wants-to-form-a-team-to-win-the-euroleague/ |access-date=2024-03-20 |website=KOS magazin |language=en-US |archive-date=2024-03-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240320034013/https://kosmagazin.com/dubai-wants-to-form-a-team-to-win-the-euroleague/ |url-status=dead }}</ref> 2024 m. sutarta, kad klubas trims sezonams prisijungs prie [[Adrijos lyga|Adrijos lygos]].<ref>{{Cite web |title=Motiejunas evaluates Dubai's EuroLeague entry for next season, Serbian clubs future |url=https://basketnews.com/news-199924-motiejunas-evaluates-dubais-euroleague-entry-for-next-season-serbian-clubs-future.html |access-date=2024-03-20 |website=basketnews.com |language=en}}</ref><ref name="auto1">{{Cite web|url=https://www.thenationalnews.com/sport/2024/09/22/dubai-basketball-make-perfect-start-with-memorable-win-in-aba-league/|title=Dubai Basketball make perfect start with memorable win in ABA League|first=Amith|last=Passela|website=The National}}</ref> Jis savo sportinę veiklą pradėjo 2024–2025 m. sezone, debiutuodamas Adrijos lygoje. Debiutiniame sezone komanda pasiekė Adrijos lygos pusfinalį, bet dėl tolimesnės kovos eliminuota [[Belgrado Partizan (krepšinio klubas)|Belgrado „Partizan“]] klubo.<ref>{{Cite web |date=2025-06-03 |title=Dubai Basketball end historic first season with knockout in Belgrade |url=https://arab.news/9dpan |access-date=2025-07-29 |website=Arab News |language=en}}</ref> 2025 m. liepą Dubajaus „Basketball“ iš [[Eurolyga|Eurolygos]] gavo penkerių metų licenciją, mainais už finansinę paramą lygai. Tai pirmasis Eurolygos klubas iš Azijos, neskaitant Izraelio komandų.<ref>{{Cite web |last=Gajic |first=Dejan |date=2025-07-24 |title=Dubai reveals €16M budget ahead of EuroLeague debut |url=https://basketballsphere.com/en/dubai-reveals-e16m-budget-ahead-of-euroleague-debut/ |access-date=2025-07-29 |website=Basketball Sphere |language=en-US}}</ref> == Sudėtis == {{Basketball roster header | team=Dubai Basketball | color1 =white| bg1 = black | color2 = black | bg2 = #C8AD7F}} <!-- list of players --> {{player3|num = 1 |nat = USA|first = Nate |last = Mason |pos = G |m = 1.88|kgs = 86 |year = 1995|month = 07|date = 25}} {{player3|num = 2 |nat = SRB|first = Nemanja |last = Dangubić |pos = SF|m = 2.04|kgs = 98 |year = 1993|month = 04|date = 13}} {{player3|num = 3 |nat = USA|first = Dwayne |last = Bacon |pos = SF|m = 1.98|kgs = 100|year = 1995|month = 08|date = 30}} {{player3|num = 4|nat = SRB|first = Aleksa |last = Avramović|pos = G |m = 1.93|kgs = 87 |year = 1994|month = 10|date = 25}} {{player3|num = 5 |nat = ITA|first = Awudu |last = Abass |pos = SF|m = 1.98|kgs = 100|year = 1993|month = 01|date = 27}} {{player3|num = 7 |nat = SVN|first = Klemen |last = Prepelič |pos= SG|m = 1.91|kgs = 90 |year = 1992|month = 10|date = 20| note=kap.}} {{player3|num = 8 |nat = LAT|first = Dāvis |last = Bertāns |pos = PF|m = 2.08|kgs = 102|year = 1992|month = 11|date = 12}} {{player3|num = 9 |nat = USA|first = Ellis |last =Boogie|pos = PG|m = 1.88|kgs = 86 |year = 2000|month = 12|date = 12}} {{player3|num = 10|nat = USA|first = Justin |last = Anderson |pos = SF|m = 1.96|kgs = 105|year = 1993|month = 11|date = 19}} {{player3|num = 11|nat = BIH|first = Kosta |last = Kondić |pos = G |m = 1.93|kgs = 101|year = 2001|month = 05|date = 08|nat2 = SRB}} {{player3|num = 13|nat = BIH|first = Džanan |last = Musa |pos = GF|m = 2.05|kgs = 101|year = 1999|month = 05|date = 08 }} {{player3|num = 14|nat = FRA|first = Mouhammadou |last = Jaiteh |pos = C |m = 2.11|kgs = 112|year = 1994|month = 11|date = 27|inj=yes}} {{player3 | num = 15|nat = TUR| first = Sertaç | last = Şanlı |pos = C |m = 2.13|kgs = 115|year = 1991|month = 08|date = 05}} {{player3|num = 17|nat = CAN|first = Mfiondu |last = Kabengele|pos = C |m = 2.06|kgs = 113|year = 1997|month = 08|date = 14}} {{player3|num = 22|nat = AUS|first = Taran |last = Armstrong|pos = PG|m = 1.96|kgs = 86 |year = 2002|month = 01|date = 15}} {{player3|num = 25|nat = USA|first = McKinley |last = Wright IV|pos = PG|m = 1.80|kgs = 87 |year = 1998|month = 10|date = 25}} {{player3|num = 30|nat = SRB|first = Filip |last = Petrušev |pos = FC|m = 2.11|kgs = 106|year = 2000|month = 04|date = 15}} {{player3|num = 32 |nat = USA|first = Matt |last = Ryan |pos = SF|m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 4|date = 17}} {{player3|num = 34|nat = BIH|first = Kenan |last = Kamenjaš |pos = C |m = 2.07|kgs = 105|year = 2000|month = 01|date = 17}} <!-- end list of players --> {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] | asst_coach = * {{player||GRE|[[Ioannis Georgallis]]}} * {{player||CRO|Davor Matković}} * {{player||BIH|Velibor Njegovanović}} | str_cond = * {{player||ITA|Roberto Iezzi}} | physio = | team_man = * {{player||SRB|Nenad Banjanin}} | roster_url = https://dubaibasketball.com/team/ | transaction_url = | accessdate = {{data|2026|1|2}} }} == Pasiekimai == * [[Adrijos lyga]]: 2026 m. == Treneriai == * {{flagicon|SVN}} [[Jurica Golemac]] (2024–2026) * {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] (2026–) == Šaltiniai == {{išn}} {{Eurolyga}} [[Kategorija:Krepšinio klubai]] [[Kategorija:Jungtinių Arabų Emyratų sportas]] [[Kategorija:Dubajus]] 2l0t1uw0anh8kcm28im36kfckcye5bl 7856047 7856045 2026-06-14T06:43:08Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7856047 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #C8AD7F | color2 =black | pavadinimas =Dubai Basketball | nickname = | sezonas = | logotipas = Dubai Basketball.svg | imagesize = 80px | lygos = [[Eurolyga]]<br>[[Adrijos lyga]] | įkurta = [[2023]] m. | history = | arena = „Coca–Cola“ arena<br />(Talpa: 17 000) | vieta = [[Dubajus]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] | spalvos = [[balta]], [[juoda]] ir [[smėlinė]]<br />{{color box|white}} {{color box|black}} {{color box|#C8AD7F}} | prezidentas = {{flagicon|SER}} Dejan Kamenjašević | treneris = {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Adrijos lyga]]: 1 | svetainė =[https://dubaibasketball.com/ dubaibasketball.com] | h_body = ffffff | h_pattern_b = _whitesides | h_shorts = ffffff | h_pattern_s = _whitesides | a_body = 000000 | a_pattern_b = | a_shorts = 000000 | a_pattern_s = }} '''Dubajaus „Basketball“''' ({{ar|نادي دبي لكرة السلة|nādi dubai likurat ālsālah}}) – krepšinio klubas iš [[Dubajus|Dubajaus]] miesto [[JAE|Jungtiniuose Arabų Emyratuose]]. Įkurtas 2023 m., namų rungtynes žaidžia „Coca-Cola“ arenoje Dubajuje. == Istorija == Dubajaus „Basketball“ įkurtas 2023 m. JAE verslininko Abdula Saido Džumos al Nabūdacho ir serbo Dejano Kameniševičiaus – tai pirmasis profesionalus Jungtinių Arabų Emyratų klubas.<ref>{{Cite web |date=2024-09-17 |title=Dubai lays up for making UAE basketball history |url=https://en.aletihad.ae/news/sport/4515722/dubai-lays-up-for-making-uae-basketball-history |access-date=2025-04-07 |website=Aletihad Newspaper |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |date=2022-11-30 |title=Dubai wants to form a team to win the Euroleague |url=https://kosmagazin.com/dubai-wants-to-form-a-team-to-win-the-euroleague/ |access-date=2024-03-20 |website=KOS magazin |language=en-US |archive-date=2024-03-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240320034013/https://kosmagazin.com/dubai-wants-to-form-a-team-to-win-the-euroleague/ |url-status=dead }}</ref> 2024 m. sutarta, kad klubas trims sezonams prisijungs prie [[Adrijos lyga|Adrijos lygos]].<ref>{{Cite web |title=Motiejunas evaluates Dubai's EuroLeague entry for next season, Serbian clubs future |url=https://basketnews.com/news-199924-motiejunas-evaluates-dubais-euroleague-entry-for-next-season-serbian-clubs-future.html |access-date=2024-03-20 |website=basketnews.com |language=en}}</ref><ref name="auto1">{{Cite web|url=https://www.thenationalnews.com/sport/2024/09/22/dubai-basketball-make-perfect-start-with-memorable-win-in-aba-league/|title=Dubai Basketball make perfect start with memorable win in ABA League|first=Amith|last=Passela|website=The National}}</ref> Jis savo sportinę veiklą pradėjo 2024–2025 m. sezone, debiutuodamas Adrijos lygoje. Debiutiniame sezone komanda pasiekė Adrijos lygos pusfinalį, bet dėl tolimesnės kovos eliminuota [[Belgrado Partizan (krepšinio klubas)|Belgrado „Partizan“]] klubo.<ref>{{Cite web |date=2025-06-03 |title=Dubai Basketball end historic first season with knockout in Belgrade |url=https://arab.news/9dpan |access-date=2025-07-29 |website=Arab News |language=en}}</ref> 2025 m. liepą Dubajaus „Basketball“ iš [[Eurolyga|Eurolygos]] gavo penkerių metų licenciją, mainais už finansinę paramą lygai. Tai pirmasis Eurolygos klubas iš Azijos, neskaitant Izraelio komandų.<ref>{{Cite web |last=Gajic |first=Dejan |date=2025-07-24 |title=Dubai reveals €16M budget ahead of EuroLeague debut |url=https://basketballsphere.com/en/dubai-reveals-e16m-budget-ahead-of-euroleague-debut/ |access-date=2025-07-29 |website=Basketball Sphere |language=en-US}}</ref> 2026 m. laimėjo pirmąjį trofėjų – Adrijos lygą. == Sudėtis == {{Basketball roster header | team=Dubai Basketball | color1 =white| bg1 = black | color2 = black | bg2 = #C8AD7F}} <!-- list of players --> {{player3|num = 1 |nat = USA|first = Nate |last = Mason |pos = G |m = 1.88|kgs = 86 |year = 1995|month = 07|date = 25}} {{player3|num = 2 |nat = SRB|first = Nemanja |last = Dangubić |pos = SF|m = 2.04|kgs = 98 |year = 1993|month = 04|date = 13}} {{player3|num = 3 |nat = USA|first = Dwayne |last = Bacon |pos = SF|m = 1.98|kgs = 100|year = 1995|month = 08|date = 30}} {{player3|num = 4|nat = SRB|first = Aleksa |last = Avramović|pos = G |m = 1.93|kgs = 87 |year = 1994|month = 10|date = 25}} {{player3|num = 5 |nat = ITA|first = Awudu |last = Abass |pos = SF|m = 1.98|kgs = 100|year = 1993|month = 01|date = 27}} {{player3|num = 7 |nat = SVN|first = Klemen |last = Prepelič |pos= SG|m = 1.91|kgs = 90 |year = 1992|month = 10|date = 20| note=kap.}} {{player3|num = 8 |nat = LAT|first = Dāvis |last = Bertāns |pos = PF|m = 2.08|kgs = 102|year = 1992|month = 11|date = 12}} {{player3|num = 9 |nat = USA|first = Ellis |last =Boogie|pos = PG|m = 1.88|kgs = 86 |year = 2000|month = 12|date = 12}} {{player3|num = 10|nat = USA|first = Justin |last = Anderson |pos = SF|m = 1.96|kgs = 105|year = 1993|month = 11|date = 19}} {{player3|num = 11|nat = BIH|first = Kosta |last = Kondić |pos = G |m = 1.93|kgs = 101|year = 2001|month = 05|date = 08|nat2 = SRB}} {{player3|num = 13|nat = BIH|first = Džanan |last = Musa |pos = GF|m = 2.05|kgs = 101|year = 1999|month = 05|date = 08 }} {{player3|num = 14|nat = FRA|first = Mouhammadou |last = Jaiteh |pos = C |m = 2.11|kgs = 112|year = 1994|month = 11|date = 27|inj=yes}} {{player3 | num = 15|nat = TUR| first = Sertaç | last = Şanlı |pos = C |m = 2.13|kgs = 115|year = 1991|month = 08|date = 05}} {{player3|num = 17|nat = CAN|first = Mfiondu |last = Kabengele|pos = C |m = 2.06|kgs = 113|year = 1997|month = 08|date = 14}} {{player3|num = 22|nat = AUS|first = Taran |last = Armstrong|pos = PG|m = 1.96|kgs = 86 |year = 2002|month = 01|date = 15}} {{player3|num = 25|nat = USA|first = McKinley |last = Wright IV|pos = PG|m = 1.80|kgs = 87 |year = 1998|month = 10|date = 25}} {{player3|num = 30|nat = SRB|first = Filip |last = Petrušev |pos = FC|m = 2.11|kgs = 106|year = 2000|month = 04|date = 15}} {{player3|num = 32 |nat = USA|first = Matt |last = Ryan |pos = SF|m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 4|date = 17}} {{player3|num = 34|nat = BIH|first = Kenan |last = Kamenjaš |pos = C |m = 2.07|kgs = 105|year = 2000|month = 01|date = 17}} <!-- end list of players --> {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] | asst_coach = * {{player||GRE|[[Ioannis Georgallis]]}} * {{player||CRO|Davor Matković}} * {{player||BIH|Velibor Njegovanović}} | str_cond = * {{player||ITA|Roberto Iezzi}} | physio = | team_man = * {{player||SRB|Nenad Banjanin}} | roster_url = https://dubaibasketball.com/team/ | transaction_url = | accessdate = {{data|2026|1|2}} }} == Pasiekimai == * [[Adrijos lyga]]: 2026 m. == Treneriai == * {{flagicon|SVN}} [[Jurica Golemac]] (2024–2026) * {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] (2026–) == Šaltiniai == {{išn}} {{Eurolyga}} [[Kategorija:Krepšinio klubai]] [[Kategorija:Jungtinių Arabų Emyratų sportas]] [[Kategorija:Dubajus]] f047hipgaogzaqe0btay45wzhkvhgqx 0 688308 7856077 7682207 2026-06-14T07:34:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856077 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Alūkstos mūšis|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1629)]]|date=[[1625]] m. [[spalio 12]] d.|place=[[Alūksta]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (dab. [[Ilūkstė]], [[Latvija]])|combatant1=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br>[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|combatant2=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|commander2=[[Gustav Horn|Gustavas Hornas]]|commander1=[[Vaizdas:Slepowron.svg|18px]] [[Aleksandras Korvinas Gosievskis]]|result=Lygiosios, strateginė ATR pergalė|strength1=~1000 karių|strength2=~1270 - 1500 karių|casualties1=Nežinoma|casualties2=~ 200 žuvusių|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko, švedai atsitraukė|image={{Location map | Latvija | width = 300 | float = right | lat = 55.984508 | long = 26.317502 | mark = Battle icon (crossed swords).svg | marksize = 18 | label = Alūksta | label_position = left | caption = Mūšio vieta - Alūksta (dab. Ilūkstė) dabartiniame Latvijos žemėlapyje }}}} '''Alūkstos mūšis''' ({{Sv|Slaget vid Listenhoff}}) – [[1625 m.|1625 m]]. [[spalio 12]] d. prie [[Alūksta|Alūkstos]] ({{De|Listenhoff}}, dab. [[Alūksta|Ilūkstė]], [[Latvija]]) įvykusios [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] karinių pajėgų mūšių, vienos [[ATR–Švedijos karas (1600–1629)|Antrojo ATR-Švedijos karo (ATR–Švedijos karo (1600–1629)]]) kautynių. Mūšis neturėjo didelės strateginės reikšmės, nėra išsamiai išnagrinėtas istoriografijoje. ATR karinės pajėgos, vadovaujamos [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandro Korvino Gosievskio]], naktį į spalio 12 d. atakavo [[Gustav Horn|Gustavo Horno]] vadovaujamą [[Švedijos armija|Švedijos kariuomenės]] dalinį.<ref name=":0">{{In lang|pl}} Mariusz Balcerek [https://www.researchgate.net/profile/Mariusz-Balcerek/publication/317496653_Narodziny_polskich_Inflant_Walki_o_Dyneburg_w_latach_1625-1627/links/5a2407e14585155dd41ea4cc/Narodziny-polskich-Inflant-Walki-o-Dyneburg-w-latach-1625-1627.pdf Narodziny polskich Inflant Walki o Dyneburg w latach 1625–1627]</ref> Po intensyvios kovos ATR pajėgos buvo priverstos atsitraukti. Vis dėlto Hornas savo pozicijas įvertino kaip neapginamas, todėl po mūšio pasitraukė į toliau buvusias pozicijas. Užfiksuota, kad švedai neteko apie 200 karių žuvusiais.<ref>Generalstabens krigshistoriska avdelning (1936). Sveriges krig, 1611–1632: Polska kriget</ref> ATR pajėgų nuostoliai nežinomi.<ref name=":0" /> == Literatūra == * Compendium Diariussu Expeditiej Jego Mci Pana Hetmana Wielkiego Litewskiego do Inflant w roku 1625 * Generalstabens krigshistoriska avdelning (1936). Sveriges krig, 1611–1632: Polska kriget * Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). ''Kongl. fortifikationens historia'' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]] f63pltv5gg4gl3ya10j97xjumguci2m 0 688383 7855712 7742173 2026-06-13T15:26:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855712 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|combatant1=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|commander1=[[Vaizdas:Herb_Łabędź_1.svg|18px]] [[Mikalojus Talvošas]]|date=[[1567]] m. [[vasario 3]] d.|place=Runaverė, [[Livonija]] (dab. Estijos Raplos apskrities Merjamos kaimiškosios savivaldybės Pajaka kaimas)|result=ATR pajėgų pergalė|casualties2=~2 tūkst. žuvusių|casualties1=Nežinoma|conflict=Runaverės mūšis|partof=[[Livonijos karas]]<br>[[1563–1568 m. ATR–Švedijos karas]]|commander2=[[File:COA_family_sv_Horn.png|18px]] [[Henrik Klasson Horn af Kanckas]]|image={{Location map | Estija | lat=59.07663405412153 | long=24.453929376962535 | label=Runnavere | caption=Runaverės vieta šiuolaikiniame Estijos žemėlapyje (59°04′N 29°26′E) | mark=Small battle symbol.svg | width=250 }}}} '''Runaverės mūšis''' ({{Pl|Bitwa pod Kirempą}}, {{Sv|Slaget vid Runafer}}, {{Et|Ruunavere lahing}}) – [[1567 m.|1567 m]]. [[vasario 3]] d. Runaverės vietovėje (dab. [[Estija|Estijos]] [[Raplos apskritis|Raplos apskrities]] Merjamos kaimiškosios savivaldybės Pajaka kaimas) įvykusios [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] karinių pajėgų kautynės, vienas [[1563–1568 m. ATR–Švedijos karas|1563–1568 m. ATR–Švedijos karo]] dėl dominavimo rytiniame [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione ([[Livonijos karas]]) mūšių. Kai kuriuose šaltiniuose klaidingai nurodoma, kad mūšis vyko dabartinio [[Talinas|Talino]] ribose, nors iš tiesų, tokiuose šaltiniuose nurodoma galima mūšio vieta yra tik Taline esantis Runaverės kelias. Tikroji mūšio vieta yra prie kelio [[E67]] Talinas-[[Praha]]. Netoli tikrosios mūšio vietos nuo XXI a. pradžios veikia 1741 m. pastatytoje arklių pašto stotyje įsikūręs viešbutis „Ruunawere“.<ref name=":1">[https://ruunawere.ee/ajalugu/ Ruunavere lahing 1567], Runawere hotel.</ref> Švedijos pajėgoms vadovavo Talino ir Livonijos gubernatorius [[Henrik Klasson Horn af Kanckas|Henrikas Hornas]] ({{Sv|Henrik Klasson Horn af Kanckas}}). ATR pajėgoms, kurias sudarė [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|LDK kariuomenė]] vadovavo [[Minsko kaštelionas]] (nuo 1570 m. – [[Žemaitijos kaštelionas]]) Mikalojus Talvoišas. 1566 m. Švedijos karalius [[Erikas XIV]] įsakė Henrikui Hornui atgauti ATR kariuomenės užimtą Pernu arba nusiaubti Rygos diecezijos žemes, taip užkertant kelią tolimesniam ATR puolimui į Švedijos kontroliuojamą Livonijos dalį. Plėšikavimo Rygos diecezijos žemėse užduotį sėkimgai įvykdė [[Klas Kursell|Klaso Kursellio]] vadovaujamos pajėgos, bet mėginimai atsiimti Pernu nepavyko.<ref name=":0">{{Cite book|last=Sundberg|first=Ulf|title=Svenska krig 1521-1814|date=2002|publisher=Hjalmarson & Högberg Bokförlag|isbn=91-89660-10-2}}</ref><ref name=":14">{{Cite book|last=Wolke|first=Lars Ericson|url=https://books.google.com/books?id=feB4BgAAQBAJ&dq=Kuressaare+1566&pg=PT170|title=Johan III: En biografi|date=2015-02-03|publisher=Svenska Historiska Media Förlag AB|isbn=978-91-87031-93-9}}</ref><ref name=":03">{{Cite book|last=Lindbergh|first=Katarina Harrison|url=https://books.google.com/books?id=oFD6DwAAQBAJ&q=Runafer&pg=PT16|title=Nordiska sjuårskriget: 1563-1570|date=2020-08-18|publisher=Svenska Historiska Media Förlag|isbn=978-91-7545-540-2}}</ref> 1567 m. pradžioje ATR pajėgos, atsakydamos į plėšikavimo žygius, įsiveržė į Švedijos kontroliuojamą Livoniją. 1567 m. vasario 3 d. Švedijos karinis dalinys prie Runaverės malūno<ref name=":1" /> pasitiko į šiaurę žygiavusį ATR dalinį. Didelę dalį švedų pajėgų sudarė neseniai į karinę tarnybą pašaukti [[Estai|estų]] [[Diduomenė|didikai]], kurie, neturėdami karinės patirties ir dėl disciplinos trūkumo, patyrė didelių nuostolių.<ref name=":2">Adamson, Andres, [https://dea.digar.ee/article/AKsodur/2022/04/0/13.1 Sõjategevus Tallinna ümbruses Liivi sõja ajal II osa], (estiškai) Sõdur: Eesti sõjandusajakiri, Nr. 2, Aprill 2022, lk 62.</ref> ATR pajėgos turėjo skaitinę persvarą. Po kavalerijos atakos švedų kavalerija atsitraukė, palikdama giliame sniege įklimpusius pėstininkus, kurie turėjo gintis giliame sniege nuo gausesnio priešo. Apie mūšį pasakojama, kad mūšio lauke kraujas siekė iki žirgo kelių. ATR kariai persekiojo švedų raitelius, juos žudė ir ėmė į nelaisvę. Dauguma pėstininkų taip pat buvo paimti į nelaisvę ir išgabenti į ATR teritoriją. Bendri švedų pajėgų nuostoliai viršijo 2 tūkst. vyrų žuvusiais ir patekusiais į nelaisvę. į ATR nelaisvę pateko vienas žymiausių švedų vadų riteris Johann Maydell Goswinsson.<ref>{{Cite web|url=https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=9202|title=Maydell, släkt - Svenskt Biografiskt Lexikon|website=sok.riksarkivet.se|access-date=2024-06-02|archive-date=2024-06-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20240602194257/https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=9202|url-status=dead}}</ref> Dėl karinių pajėgų trūkumo bei neturėdamas aiškių karinių bei politinių tikslų, M. Talvoišas nesugebėjo išplėtoti sėkmės ir pulti toliau į šiaurę.<ref name=":0" /> Po pergalės mūšyje ATR pajėgos užsiėmė plėšikavimais Švedijos Livonijoje, nusiaubė Läänemaa ir Harjumaa žemes iki pat Talino, padarydami daug žalos. Žuvusių karių kapavietę žymi kapinynai netoli Runaverės pašto stoties, prie Teenuse upės šiaurinio kranto, ties Runaverės tiltu.<ref name=":1" /><ref name=":2" /> Po šio pralaimėjimo Švedijos pajėgų vadu vietoje Henriko Horno karalius paskyrė Klasą Kurselį.<ref name=":0" /><ref name=":14" /><ref name=":03" /> == Literatūra == # Adamson, Andres, [https://dea.digar.ee/article/AKsodur/2022/04/0/13.1 Sõjategevus Tallinna ümbruses Liivi sõja ajal II osa], (estiškai) Sõdur: Eesti sõjandusajakiri, Nr. 2, Aprill 2022, lk 62. # Kiili, Jaanus (2014). Ruunavere lahing ja selle eellugu. (estiškai) ''Märjamaa 650. Kogumik Märjamaa piirkonna ajaloost'' (104−108). Märjamaa: Hansaprint OÜ. (Märjamaa Tunatoimkonna Toimetised; 2). # Lindbergh, Katarina Harrison (2020-08-18). [https://books.google.com/books?id=oFD6DwAAQBAJ&q=Runafer&pg=PT16 Nordiska sjuårskriget: 1563–1570] (švediškai). Svenska Historiska Media Förlag. <nowiki>ISBN 978-91-7545-540-2</nowiki>. # „[https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=9202 Maydell, släkt – Svenskt Biografiskt Lexikon] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250914031056/https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=9202 |date=2025-09-14 }}“. sok.riksarkivet.se. Žiūrėta 2024-06-02 # [https://ruunawere.ee/ajalugu/ Ruunavere lahing 1567], Runawere hotel. # Sundberg, Ulf (2002). Svenska krig 1521–1814 (švediškai). Hjalmarson & Högberg Bokförlag. p. 70-71. ISBN 91-89660-10. # Wolke, Lars Ericson (2015-02-03). [https://books.google.com/books?id=feB4BgAAQBAJ&dq=Kuressaare+1566&pg=PT170 Johan III: En biografi] (švediškai). Svenska Historiska Media Förlag AB. <nowiki>ISBN 978-91-87031-93-9</nowiki>. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] [[Kategorija:Infliantai]] 3t0xurlezzwdp1ymy2zkfnxt7lqa9lv 0 688922 7856170 7693555 2026-06-14T08:15:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856170 wikitext text/x-wiki '''Vilniaus nutarimas''' (pilnas vertimas – „Lietuviškasis nutarimas, priimtas po JPD Sapiegų sutriuškinimo ir J. P. Sapiegos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklininko, nužudymo“, {{Pl|Postanowienie litewskie po rozgromionych JPP Sapiehach i rozsiekaniu JP. Sapiehy, koniuszego W. Ks. Lit.}}) – 1700 m. lapkričio 24 d. datuota politinė deklaracija tariamai priimta [[Valkininkų konfederacija|Valkininkų konfederacijos]] netrukus po laimėto Valkininkų mūšio. 1700 m. lapkričio 24 d., praėjus savaitei po [[Valkininkų mūšis (1700)|Valkininkų mūšio]], kuriame sutriuškinta keletą dešimtmečių Lietuvą valdžiusi brolių [[Sapiegos|Sapiegų]] grupuotė, jų priešai (vadinami „respublikonai“) paskelbė Sapiegas tėvynės priešais ir pašalino juos iš visų pareigų Lietuvoje. Po kelių mėnesių Lietuvoje nuorašų pavidalu (originalo niekas nematė) pradėtas platinti keistas dokumentas, kuriame Sapiegas nugalėję „respublikonai“ paskelbė tuometį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovą [[Augustas II|Augustą II]] absoliučiu Lietuvos, kaip atskiros valstybės nuo Lenkijos, valdovu.<ref name=":0">Šapoka, Mindaugas, [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-vilniaus-nutarimas-po-valkininku-musio-tarp-klastotes-ir-autentiskumo-582-397882 LDK istorija: Vilniaus nutarimas po Valkininkų mūšio – tarp klastotės ir autentiškumo], 15min.lt, 2014 01 11 </ref> Vilniaus nutarimu Lenkijos karalystė (Karūna) kaltinama įvedus niekingas lenkiškas laisves, o karalius [[Augustas Stiprusis|Augustas II]] kviečiamas įvesti absoliučią monarchinę valdžią. Dokumento tekstas:<blockquote>„''Mes, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriai, dignitoriai, urėdininkai ir bajorija, susirinkusi į posėdžius iš vaivadijų ir pavietų, pareiškiame […], kad mūsų šlovingiems protėviams labiausiai sekėsi tada, kuomet ištikimai vienam monarchui tarnaudami, plėtė valstybės sienas, o ir kaimyninės valstybės jų bijojo. […]'' ''Tačiau kuomet menkavertės Lenkijos laisvės atėjo į garbingą lietuvių tautą, Lietuvos kunigaikštystė iš karto pradėjo smukti, o jos teritorija mažėti. […]'' ''Todėl matydami garbingojo Augusto II šaunumą, vyriškumą, turtingumą ir kitas jo dorybes, […] jo dinastijai ir šeimai, jam pačiam, kaip išrinktajam valdovui, o nuo šios akimirkos jau paveldimam Lietuvos kunigaikščiui bei jo abiejų lyčių įpėdiniams savo ir mūsų vaikų vardu prisiekiame amžiną ištikimybę. Visų savo teisių, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių suteiktų lenkiškų laisvių atsižadame ir jas atmetame. Absoliučią ir aukščiausią valdžią mums, taip, kaip Lietuvos kunigaikščiai – Gediminaičiai, Algirdaičiai ir Jogailaičiai valdė – patikime šviesiausiajam Lietuvos kunigaikščiui Augustui II amžiniems laikams. Išsižadame visų savo teisių rinkti Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaikščius, naikiname visas konstitucijas, ginančias mūsų laisves ir teises, vietoj jų pasižadame paklusti tiems įstatymams, kuriuos mums duos mūsų valdovas.'' ''Vilnius, 1700 lapkričio 24 d.''“<ref name=":0" /></blockquote>[[1701 m. ATR Seimas|1701 m. Varšuvoje posėdžiavęs ATR Seimas]], baimindamasis, kad visa Respublika netaptų absoliutine monarchija, pareikalavo išaiškinti šios deklaracijos autorius.<ref>1701 m. birželio 7 d. vykusiame [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimo]] posėdyje posėdį [[Breslaujos apskritis (1566–1795)|Breslaujos seniūnas]] Biegaskis klausė, ar karalius turi deklaracijos projektą arba ar ką nors apie jį žino, ir siūlė, kad paskvilis apie neribotą valdžią būtų sudegintas budelio, ištrinant didžiųjų piliečių vardus, kuriuos ten nedorai citavo piktavališkumas.// Marceli Handelsman, ''Studia historyczne'', Warszawa, 1911, p. 25.</ref> Deklaracija buvo pasmerkta, o jos kopijos vėliau buvo sudegintos turgaus aikštėje budelio rankomis. == Nuomonės dėl deklaracijos kilmės ir tikslų == Egzistuoja trys pagrindinės versijos dėl šio nutarimo autentiškumo: pirmoji, kad dokumentas yra autentiškas, o jo iniciatoriai buvo Lietuvos „respublikonų” grupuotės vadai; antra, nutarimas – autentiškas, o jo iniciatorius – Augustas II; trečia, nutarimas – Sapiegų parengta klastotė, siekiant diskredituoti Augustą II ir „respublikonų“ vadus.<ref name=":0" /> Vieni istorikai deklaracijoje jame mato ankstyvų valstybės pertvarkymo siekių užuomazgą,<ref>Tadeusz Sierzputowski, ''[http://dlibra.umcs.lublin.pl/dlibra/plain-content?id=13254 Pierwsza próba reformy politycznej w Polsce: szkic historyczny z końca XVII stulecia]'', Warszawa 1905.</ref> kiti – politinę provokaciją, klaidingą manifestą, kurio tikslas buvo diskredituoti karalių bajorijos akyse.<ref>Henryk Olszewski, ''Postanowienie'' było dziełem Sapiehów, ''O skutecznym rad sposobie'' (serija ''Dzieje narodu i państwa polskiego'') <nowiki>ISBN 83-03-02770-0</nowiki> Kraków 1989 s. 9n. Handelsman (p. 26n) šiodje deklaracijoje mato karaliaus ranką.</ref> Neatmestina ir galimybė, kad pats Augustas norėjo tai išprovokuoti, kad savo saksų kariuomene sutriuškintų maištininkus ir įvestų absoliučią karaliaus valdžią. Dauguma istorikų sutinka, kad „Vilniaus nutarimas“ gerai atitiko karaliaus siekius.<ref>Paweł Jasienica, ''Rzeczpospolita Obojga Narodów'', część 3 ''Dzieje agonii'', rozdział ''Droga za kraty''.</ref> Kaip argumentai už tai, kad dokumentas buvo klastotė, pateikiamas fizinis faktas, kad pasirašyti dviejų dokumentų dviejose vietose, esančiose 50 km atstumu viena nuo kitos (Valkininkuose ir Vilniuje), tuo metu buvo neįmanoma. Tokią poziciją oficialiai priėmė ir 1701 m. Varšuvos seimas, kuriame buvo nuspręsta nutarimo tekstą duoti budeliui, kad šis viešai sudegintų jį turgaus aikštėje. Kitas argumentas – politinis – nesuprantama tai, kodėl „respublikonų“ partijos vadai, įveikę keletą dešimtmečių Lietuvoje viešpatavusią didikų Sapiegų grupuotę, staiga norėtų papulti po „absoliutaus“ monarcho ranka. Šią versiją papildo faktas, kad nutarimą pasirašę pareigūnai, kurie po kelerių metų užėmė svarbiausius postus valstybėje, daugiau niekada neprisiminė šio dokumento. Po 1701 metų „Vilniaus nutarimas“ dingo tarsi į vandenį. M.Šapokos teigimu, galima sutikti, kad nutarimas yra „antilenkiškas“, o jame atvirai niekinamos bajorijos laisvės. Todėl sunku įsivaizduoti, kad kas nors iš senosios Lietuvos valstybės bajorijos galėjo parašyti tokius žodžius rimtai. Net Sapiegos, kurie galėjo siekti diskredituoti savo priešus prieš visą Lenkijos ir Lietuvos bajoriją, vargiai galėjo ryžtis tokiam dokumentui. Todėl tikėtina, kad nutarimo autorius galėjo būti ne absoliutizmo šalininkas, o priešingai, bajoriškų laisvių entuziastas, kuris stengėsi atkreipti bajoriškosios visuomenės dėmesį į pavojus, iškilusius bajoriškosioms laisvėms.<ref name=":0" /> Tai, kad dokumentas galėjo būti inicijuotas karaliaus, leidžia spėti analogijos su panašiais dokumentais. XVII a. pabaigoje [[Švedijos parlamentas]] panašiai paskelbė, kad monarchas turi neribotus įgaliojimus visiems savo pavaldiniams. Augustas II valdymo pradžioje energingai stiprino savo valdžią. 1699 metais, ruošdamasis karui su Švedija ir norėdamas užimti [[Livonija|Livoniją]], jis priėmė dalies šios teritorijos bajorų pasirašytą kapituliacijos aktą, ateityje garantuojantį Augustui II paveldimą valdžią šioje žemėje. Tikėtina, kad panašių priemonių valdovas galėjo imtis ir Lietuvoje. Didelis bajorijos nepasitenkinimas, kuris kilo pamačius nutarimo nuorašus, rodo, kad jie nuoširdžiai tikėjo, kad toks nutarimas galėjo būti priimtas. Dokumente atsispindi dar viena tipiška Lenkijos ir Lietuvos bajorijos savybė: samprata, kad kiekviena valdžios sistema, kai monarchas turi daugiau teisių negu ATR, – absoliutizmas. Todėl nutarimo tekste ir paminėti senieji Lietuvos kunigaikščiai. M. Šapokos teigimu, jei LDK bajorija būtų žinojusi, kokią iš tikrųjų valdžią turėjo Gediminaičiai (kuri nė iš tolo nepriminė „absoliutizmo“), ji galbūt ir nebūtų buvusi tokia priešinga „Vilniaus nutarimui“.<ref name=":0" /> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos-Lenkijos santykiai]] [[Kategorija:Valkininkų konfederacija]] lr876u6x7s5192u276ne6ni783nzdvp 0 688987 7856147 7694303 2026-06-14T08:04:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856147 wikitext text/x-wiki '''1658 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], sušauktas 1665 m. gruodžio 30 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Išankstiniai seimeliai vaivadijose įvyko: [[Kujavijos kunigaikštystė|Kujavijos]] – vasario 3 d., [[Liublino vaivadija|Liublino]] – 1666 m. vasario 10 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Osvencimo kunigaikštystė|Osvencimo]] seniūnas [[Jonas Odrovonžas Pienionžekas]]. Posėdžiai tęsėsi nuo 1666 m. kovo 17 d. iki gegužės 4 d. Seimą nutraukė Kasparas Miaskovskis.<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=16 Chronologia Sejmów Polskich. 1493-1793], p. 154.</ref> 1666 m. rugpjūčio 31 d. buvo sušauktas [[1666 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas (II)|dar vienas ATR Seimas]], posėdžiavęs nuo lapkričio 9 d. iki gruodžio 23 d. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] r6nc0sai8mmyf2y69a7yqz4ocapx5ex 0 688989 7856148 7694295 2026-06-14T08:04:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856148 wikitext text/x-wiki '''1666 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas (II)''' – 1666 m. pabaigoje vykęs eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]]. Seimas sušauktas 1666 m. rugpjūčio 31 d., posėdžiai vyko Varšuvoje.<ref name=":0">Władysław Konopczyński. [https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication/1306/edition/2048/content Chronologia Sejmów Polskich. 1493–1793], p. 154</ref> Tai buvo antrasis 1666 m. vykęs Seimas, [[1666 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas (I)|pirmasis]] vyko nuo 1666 m. kovo 17 d. iki gegužės 4 d. Išankstiniai seimeliai vaivadijose įvyko: Dobžyno – rugsėjo 24 d., o [[Kujavijos kunigaikštystė|Kujavijos]] ir Višenės – 1666 m. rugsėjo 28 d.<ref name=":0" /> [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas Livų seniūnas [[Martynas Oborskis]]. Posėdžiai tęsėsi nuo 1666 m. lapkričio 9 d. iki gruodžio 23 d. Seimą nutraukė Teodoras Lukomskis.<ref name=":0" /> Seimas buvo sušauktas siekiant patvirtinti, be kita ko, Lėgonicos sutartį, sudarytą 1666 m. liepos 31 d. po skaudaus karaliaus kariuomenės pralaimėjimo Mątvų mūšyje prieš [[Liubomirskio rokošas|Lubomirskio rokošinininkus]]. Karalius atsisakė planų dėl [[Vivente rege rinkimai|''vivente rege'' rinkimų]], suteikė amnestiją ir įsipareigojo sumokėti neišmokėtą algą sukilusiems kareiviams, o [[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis]], atsiprašęs karaliaus, išvyko į užsienį. Seimas turėjo užtikrinti valstybės pacifikaciją. Po audringų posėdžių Seimas buvo nutrauktas Teodoro Lukomskio.<ref>[https://www.dziejesejmu.pl/sejm-po-rokoszu-jerzego-lubomirskiego-sejm-zwyczajny-w-warszawie-1666-r,p137689267 Sejm po rokoszu Jerzego Lubomirskiego. Sejm zwyczajny w Warszawie. 1666 r.]</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] 04lymxvkgpz7go23ihpntx8p01jn1bl 0 688990 7856141 7698777 2026-06-14T08:01:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856141 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |date=1664 m. spalio 5 d. (rugsėjo 24 d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) |place=Čašnikai, LDK (dab. [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Vitebsko sritis]]) |result=Maskvos pajėgų pergalė |combatant1=[[Vaizdas:Standard_of_the_Grand_Princes_of_Moscow_(Ivan_III).png|18px]] [[Rusijos carystė]] |combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] ([[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]) |commander1=[[Piotras Dolgorukovas]]<br>[[Ivanas Poluektovas]]<br>[[Jakovas Odobrinas]] |commander2=[[Karolis Lisovskis]] {{KIA}}<br>[[Samuelis Lukomskis]] {{POW}} |conflict=Čašnikų mūšis |partof=[[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] |image={{Location map | Baltarusija | lat = 54.858 | long = 29.161 | width = 300 | label = Čašnikai | caption = Čašnikų vieta dabartiniame Baltarusijos žemėlapyje | mark = Small battle symbol.svg | mark_size = 30 }} }} '''Čašnikų mūšis''' – [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės 1654–1667 m. karo]] mūšis, įvykęs 1664 m. spalio 5 d. (rugsėjo 25 d. pagal tuo metu [[Rusijos carystė|Rusijos carystėje]] naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Vitebsko vaivadija|Vitebsko vaivadijos]] [[Čašnikai|Čašnikų]] miestelio (dab. [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Vitebsko sritis]]). Mūšio išvakarėse Rusijos kariuomenės Naugardo pulke, patyrusiame pralaimėjimą [[Vitebsko mūšis (1664)|mūšyje prie Vitebsko]], buvo atlikta reorganizacija. Jo ilgametis vadas [[Ivanas Chovanskis]] buvo pakeistas okolničiumi Petru Dolgorukovu. Naugardo pulko daliniai buvo sustiprinti arba pakeisti patikimesniais ir kovingesniais [[Reiteriai|reitarais]] bei iš Maskvos atsiųstais „rinktiniais kareiviais“. Pertvarkyta kariuomenė pajudėjo iš [[Vitebskas|Vitebsko]] [[Polockas|Polocko]] link. [[Artilerija]] buvo transportuojama upe. Maskvėnų vadas Dolgorukovas, sužinojęs, kad netoli Čašnikų yra ATR pajėgos, vadovaujamos [[Pulkininkas|pulkininkų]] [[Samuelis Lukomskis|Samuelio Lukomskio]] ir [[Karolis Lisovskis|Karolio Lisovskio]], nusprendė ją atakuoti visomis turėtomis pajėgomis. Pirmieji atakavo reitarų pulkai, vadovaujami Ivano Poluektovo ir Jakovo Odobrino. Reitarai visiškai sutriuškino ATR pajėgas. Mūšyje žuvo pulkininkas Lisovskis, o Lukomskis buvo paimtas į [[Nelaisvė|nelaisvę]]. Po Čašnikų mūšio Dolgorukovas pradėjo [[Dysnos apgults (1664)|Dysnos apgultį]], tačiau dėl kunigaikščio Danilos Barjatinskio būrio nesėkmės pasitraukė į [[Polockas|Polocką]], o iš ten – į žiemojimo vietas [[Didieji Lukai|Didžiuosiuose Lukuose]].<ref>''Курбатов О. А.'' [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Kyrbatov_04.pdf Из истории военных реформ в России во 2-й половине XVII века. Реорганизация конницы на материалах Новгородского разряда 1650-х – 1660-х гг.] // Wayback Machine // Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук / научный руководитель д. и. н. Р. Г. Пихоя. – М., 2002. – С. 163</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] 7b8iggn8i96nxu8h197pri75dnrkryw 0 688992 7856146 7744068 2026-06-14T08:03:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856146 wikitext text/x-wiki '''Palčinsko sutartis''' ({{Pl|Ugoda palczyńska}}) – [[1665 m.|1665 m]]. lapkritį [[Liubomirskio rokošas|Liubomirskio rokošo]] metu sudarytas susitarimas tarp [[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis|Jurgio Sebastijono Liubomirskio]] ir karaliaus pajėgų.<ref name=ZDP>Zrzódła Dziejów Polskich, wydane przez Michała Grabowskiego i Alexandra Przezdzieckiego, t. 1, Wilno 1843</ref> Ši sutartis neužbaigė didiko maišto. Ji buvo laikoma tarsi paliaubomis, per kurias karalius laukė prancūzų pinigų, o Liubomirskis – bajorijos paramos.<ref name=ZDP/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Liubomirskio rokošas]] r0njdgmvjwfg2te5m3gl6s4w2ch5usx 0 689065 7855711 7698763 2026-06-13T15:26:06Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855711 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Ūlos (Čašnikų) mūšis (1564)||Čašnikų mūšis (1664)||Čašnikų mūšis (1812)}}{{Infobox Kariniai konfliktai|date=1567 m. liepos 20 d.|combatant1=[[Vaizdas:Lob_Grundwald_flags_Litwa_1410.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Sanguszko.svg|18px]] [[Romanas Sanguška]]|commander2=[[Piotras Obolenskis-Serebrjany]]<br>[[Vasilijus Paleckis]] {{KIA}}<br>Amuratas|strength1=~2000<ref>Бодрихин Н. Г. 400 сражений Руси. Великие битвы русского народа. — М. : Яуза : Эксмо, 2009.</ref>|strength2=~5000<ref>Бодрихин Н. Г. 400 сражений Руси. Великие битвы русского народа. — М. : Яуза : Эксмо, 2009.</ref>|place=[[Čašnikai]], LDK (dab. [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Vitebsko sritis]]|conflict=Čašnikų mūšis|partof=[[Livonijos karas|LDK–Maskvos karas dėl Livonijos (1561–1570)]]|result=LDK pergalė|combatant2=[[Vaizdas:Royal_Coat_of_arms_of_Russia_(17th_century).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|image={{Location map | Baltarusija | lat = 54.858 | long = 29.161 | width = 260 | label = Čašnikai | caption = Čašnikų vieta dabartiniame Baltarusijos žemėlapyje | mark = Small battle symbol.svg | mark_size = 30 }}}} '''Čašnikų mūšis, Kopijo mūšis''' ({{Ru|Битва при Чашниках, битва под Копием}}) – 1567 m. liepos 20 d. prie [[Čašnikai|Čašnikų]] ir Sušos (LDK [[Vitebsko vaivada|Vitebsko vaivadija]], dabar [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Vitebsko sritis]]) įvykęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] karinių pajėgų susidūrimas, vienas [[Livonijos karas|Livonijos karo]] epizodų, LDK mėginimas sutrukdyti maskvėnams pasistatyti tvirtovę kairiame [[Dauguva|Dauguvos]] krante. == Livonijos karas == Siekdamas įsitvirtinti pradiniame Livonijos karo etape užimtose LDK teritorijose, Rusijos caras [[Ivanas Rūstusis]] stiprino savo kariuomenės padėtį remontuodamas senas ir statydamas naujas tvirtoves. 1567 m. liepą iš Polocko pajudėjo caro kariuomenė, vadovaujama vaivados kunigaikščio Piotro Obolenskio-Serebrjany, bojaro Količiovo ir kunigaikščio Jurijaus Tokmakovo kartu su maskvėnams tarnavusiu totorių chano sūnumi Amuratu bei jo totorių daliniu. Maskvėnai persikėlė per Dauguvą. Jū tikslas buvo apsaugoti tvirtovės statybą Kopijos vietovėje (į pietus nuo [[Polockas|Pоlоcko]]), Sūšos ežero saloje. Dalis rusų kariuomenės, vadovaujama [[Jurijus Tokmakovas|Jurijaus Tokmakovo]], užėmė salą ir pradėjo statyti tvirtovę, o likusioji įsirengė lauko stovyklą Sūšos pakrantėje. LDK pajėgoms vadovavęs [[Romanas Sanguška]] atliko žvalgybą. Surinkęs kiek daugiau nei du tūkstančius karių, jis surengė išpuolį prieš rusų pajėgas, kurių dydis siekė apie penkis tūkstančius karių. Kronikininkas M. Belskis pažymėjo: „Liepos 20 dieną, turėdamas tam tikrų žinių iš liudininkų apie Maskvos kariuomenę, kurios su totoriais buvo 8000, žygiavusių iš Časnikų pas juos“.<ref>''Бодрихин Н. Г.'' 400 сражений Руси. Великие битвы русского народа.</ref> === Mūšio eiga === [[Vaizdas:RSanguszko.JPG|miniatiūra|kairėje|upright|Romanas Sanguška, dail. [[Marcello Bacciarelli]]]] Liepos 21 d. auštant, Romano Sanguško lengvosios kavalerijos kariai (kazokai) užpuolė priekinę rusų sargybą – apie 100 raitelių – ir ją sutriuškino. Sumaniai išnaudoję vietovės ypatybes jie staiga užpuolė stovyklą: pėstininkai greitai išardė medinę tvorą, o kavalerija, neleisdama rusų kariams išsirikiuoti kovos eilėmis, įsiveržė į stovyklą. Per trumpą laiką rusų dalinys buvo beveik visiškai sunaikintas. Daug karių buvo paimta į nelaisvę, užgrobta ginkluotė ir inventorius, išlaisvinti į nelaisvę paimti LDK kariuomenės kariai ir taikūs gyventojai, daugiausia valstiečiai, į nelaisvę paimti žygio iš Pоlоcko metu. === Tolimesni įvykiai === Kunigaikščio Petro Obolenskio-Serebrjano ir chano sūnaus Amurato pralaimėjimas nepakeitė Jurijaus Tokmakovo ketinimų pastatyti tvirtovę Sūšos ežere. Sanguška neturėjo artilerijos, todėl nesiryžo šturmuoti tvirtovės. Jis pasirinko ilgalaikės apgulties taktiką ir stengėsi neleisti iš Pоlоcko atvykti Tokmakovo pastiprinimams. [[Vaizdas:Fortress Susza Belarus 1579.jpg|miniatiūra|Sušos pilis, [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] kartografo Stanislavo Pachlovieckio ({{Pl|Stanisław Pachołowiecki}}) priešinys, 1579 m.]] 1567 m. rugsėjo viduryje kunigaikštis Romanas gavo žvalgybos duomenis apie naują rusų karinį dalinį, žygiavusį iš Pоlоcko į Sūšą. Šiam, apie 6 tūkst. karių, daliniui vadovavo vaivada kunigaikštis Osipas Ščerbatyj ir jo pavaduotojas kunigaikštis Jurijus Bariatinskis. Kartu su jais žygiavo 3 tūkst. totorių dalinys, vadovaujamas Seit-Murzos. Rusų ir totorių pajėgos žygiavo iš tvirtovės Ulos į Sūšos tvirtovę su didele ginkluotės ir maisto atsargų vilkstine, skirta Tokmakovo kariams. Sanguška, gerai išžvalgęs priešo pajėgas, su dabar jau 3 tūkst. karių netikėtai užpuolė priešą. Trumpame mūšyje rusai buvo sutriuškinti. Abu rusų vaivados buvo paimti į nelaisvę, o visa 1300 vežimų vilkstinė paimta kaip grobis. Po šios pergalės 1567 m. rugsėjį Romanas Sanguška kartu su Pоlоcko kašteliono Jurijaus Zenovičiaus daliniais vėl atakavo Sūšos tvirtovę, tačiau jos paimti nepavyko dėl pabūklų stokos. Nepaisant to, LDK pajėgos apsiautė tvirtovę. ATR kariuomenei 1579 m. užėmus Polocko tvirtovę, rusai pasitraukė iš Sušos. Pergalės trofėjais tapo 16 didelių [[Patranka|patrankų]], 136 [[Haubica|haubicos]], 60 rankinių [[Šautuvas|šautuvų]], 100 [[Statinė|statinių]] šaudmenų, 4822 sviediniai ir įvairios atsargos bei amunicija. [[Steponas Batoras]] įsakė tvirtovę sunaikinti, ir vėliau ji nebuvo atstatyta.<ref>Тарас А. Е. Войны Московской Руси с Великим Княжеством Литовским и Речью Посполитой в XIV–XVII вв.</ref> == Literatūra == * ''Бодрихин Н. Г.'' 400 сражений Руси. Великие битвы русского народа. – М. : Яуза : Эксмо, 2009. * Тарас А. Е. Войны Московской Руси с Великим Княжеством Литовским и Речью Посполитой в XIV–XVII вв. Москва: «АСТ»; Минск: «Харвест», 2010. – 800 с – ISBN 978-985-13-6108-9 == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Livonijos karo mūšiai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] de769i5mis4keae5nagarfrkj9pto8v 0 689067 7856090 7698759 2026-06-14T07:41:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856090 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[1633]] m. [[birželio 3]] d. |combatant1=[[Rusijos carystė]] |combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] |place=[[Polockas]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] |commander1=[[Grigorijos Radeckis]]<br>[[Piotras Lukomskis]]<br>[[Semionas Miakininas]]<br>[[Nikita Sumorokovas]]|commander2=[[Vaizdas:POL_COA_Jeż.svg|18px]] [[Janas Lisovskis]]|result=Apiplėštas miestas, LDK pajėgos išsilaikė apgynė pilį|partof=[[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|Smolensko karas – ATR–Rusijos karas (1632–1634)]] |conflict=Polocko mūšis|image=[[Vaizdas:Polatsk_XVI.jpg|300px]]|territory=LDK pajėgos išlaikė pilį, rusai atsitraukė, teritorinių pokyčių neįvyko|caption=Polocko vaizdas XVI a. pabaigoje. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] kartografo [[Stanisław Pachołowiecki|Stanislavo Pacholovieckio]] piešinys }} '''Polocko mūšis''' ({{Ru|Штурм Полоцка}}) – [[1633]] m. [[birželio 3]] d. įvykęs Rusijos carystės karinių pajėgų išpuolis prieš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Polocko miestą – vienas iš [[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|1632–1634 m. ATR–Rusijos karo (Smolensko karo)]] epizodų. Nedidelis rusų karinis dalinys, sudarytas iš [[Diduomenė|bajorų]], šaulių ir [[Kazokai|kazokų]] dalinių, dislokuotų [[Didieji Lukai|Didžiosiose Lukose]] ir neseniai užimtame [[Nevelis|Nevelyje]], vykdydama „mažąjį karą“, surengė plėšikavimo reidą į Polocką. == Operacijos eiga == Priešakinis rusų dalinys, vadovaujamas prie rusų prisijungusio neveliečio Grigorijaus Radeckio, 1633 m. birželio 3 d. nepastebėtas pasiekė Polocko tvirtovės medinę sieną ir išsprogdino joje plyšį. Į pralaužą įsiveržė penkiasdešimties šaulių būrys. Nužudę sargybinius, įsibrovėliai atidarė vartus pagrindinėms caro pajėgoms. Mūšio dalyvių teigimu:<blockquote>„Didžiąją tvirtovę birželio 3 dieną paėmė ir sudegino, sušaudė tiek lenkų, tiek lietuvių žmones, paėmė kalinius… Tvirtovę, jos kiemus, parduotuves, svečių kiemus ir už Polotos esančius rajonus sudegino ir sunaikino be likučio, daug lietuvių žmonių paskendo Dvinos ([[Dauguva|Dauguvos]]) upėje, o kiti pabėgo į mažąjį miestą ir užsirakino jame.“<ref>РГАДА. Ф 210. Разряд. Столбцы Новгородского стола. Н-р 25. Л. 110–120.</ref></blockquote>Maskvos kariuomenė įsiveržė į miestą dėka neveliečio [[Burmistras|burmistro]] Grigorijaus Radeckio, kuris, kaip nevlietis, mokėjo baltarusių kalbą (paties Radeckio naudotas terminas – „lietuvių“), ir, kalbėdamas šia kalba, apgavo sargybinius, kurie, matyt, palaikė jį „savu“, po ko jis nužudė sargybinius ir atidarė vartus.<ref>Малов А.В. Начальный период Смоленской войны на направлении Великие Луки – Невель – Полоцк (о З июня 1633 г.); РГАДА. Ф. 210. Разрядные Столбцы Новгородского стола. № 25. Л. 158.</ref> Šios sėkmės įkvėpti rusų kariai bandė šturmuoti ir Aukštutinę tvirtovę, tačiau ginkluotų jos gynėjų šūviai padarė žymią žalą negausiems užpuolikams. Nepaisant to, Polocko vaivados pavaduotojas Janas Lisovskis pranešė, kad „aukštutinė tvirtovė vos išsilaikė“.<ref name="Акты">Акты, относящиеся к истории Южной и Западной России. Т. II. СПб., 1865. Н-р. 55; Русско-белорусские связи: Сб. документов (1570–1677). Минск, 1963. С. 116.</ref> Savo ruožtu lietuvių kontrataka buvo atremta, jie nustumti atgal į tvirtovę.<ref>РГАДА. Ф 210. Разряд. Столбцы Московского стола. Н-р 163. Л. 107.</ref> Blokavę LDK pajėgas tvirtovėje, rusų daliniai nusiaubė ir sudegino Polocko apylinkes, nužudė arba paėmė į nelaisvę, pasak Lisovskio, „liantvaitą, burmistrą ir daug gerų kolegų“. Dalimi turtingo grobio tapo ir lietuvių [[artilerija]]. === Rezultatai === Po trijų dienų miesto deginimo ir apylinkių siaubimo rusai su į nelaisvę paimtais žmonėmis ir vėliavomis grįžo į Didžiuosius Lukus. Polocko žygio herojus Grigorijus Radeckis Maskvoje buvo apdovanotas 40 [[Sabalas|sabalų]] kailių, sidabriniu samteliu ir 10 [[Aršinas|aršinų]] kamkos ([[Damastas|damasto]]). == Literatūra == Малов А. В. [http://www.reenactor.ru/ARH/PDF/Malov_02.pdf Начальный период Смоленской войны на направлении Луки Великие — Невель — Полоцк (до 3 июня 1633 г.)] // Памяти Лукичева. Сборник статей по истории и источниковедению. М., 2006. p. 124–172. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR–Rusijos karas (1632–1634)]] kya05vw9tada2ahhtrb2g9q16zop5tt 0 689077 7855709 7713794 2026-06-13T15:25:30Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855709 wikitext text/x-wiki '''Tartu (Dorpato) surtartis''' – [[1564 m.|1564]] m. gegužės mėn. Dorpate ([[Talinas|Taline]]) sudarytas [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] ir [[Švedijos karalystė|Švedijos karalystės]] susitarimas, vienas mėginimų užbaigti [[Livonijos karas|Livonijos karą]]. Sutartimi [[Rusijos caras]] [[Ivanas Rūstusis|Ivanas IV Rūstusis]] sutiko su tuo, kad Revelis (Talinas) ir kai kurios [[Livonija|Livonijos]] pilys liktų valdomos Švedijos. Mainais Švedijos karalius [[Erikas XIV]] sutiko su tuo kad Rusijos kontrolėn pereis likusi Livonijos dalis.<ref>{{Cite book|last=De Madariaga|first=Isabel|title=Ivan the Terrible|year=2006|url=https://archive.org/details/ivanterrible0000isab|publisher=Yale University Press|isbn=0-300-11973-9}} p. 192.</ref> Derybų rezultate<ref>{{Cite book|last=De Madariaga|first=Isabel|title=Ivan the Terrible|year=2006|url=https://archive.org/details/ivanterrible0000isab|publisher=Yale University Press|isbn=0-300-11973-9}} p. 195.</ref> Rusija ir Švedija susitarė dėl septynių metų trukmės paliaubų.<ref>{{Cite book|last=Hübner|first=Eckhard|title=Zwischen Christianisierung und Europäisierung. Beiträge zur Geschichte Osteuropas in Mittelalter und früher Neuzeit. Festschrift für Peter Nitsche zum 65. Geburtstag|pages=313&ndash;334 [318]|publisher=Steiner|location=Stuttgart|isbn=3-515-07266-7}}</ref> Paliaubos truko iki 1570 m. vasaros. Jų pabaigos priežastimi tapo 1569 m. Ivano Rūsčiojo pradėti reikšti reikalavimai perduoti jam Revelį, [[Suomija|Suomijos]] sidabro kasyklas, taip pat sumokėti 10 000 talerių kompensaciją, pareikalavus suteiktas 200 [[Reiteriai|reitarų]] karių dalinys ir perduota 1568 m. nuversto ir 1569 m. mirusio Eriko XIV našlė [[Kotryna Jogailaitė]], kurią jis ketino vesti ir taip pareikšti teises į Lietuvos sostą.<ref>De Madariaga, Isabel (2006). ''Ivan the Terrible''. Yale University Press. p. 211–212.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Rusijos sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] [[Kategorija:Livonijos karas]] [[Kategorija:Estijos istorija]] 3kozwa8z1jibwjwvqzb7zom0g4gjulo 0 689447 7855958 7713758 2026-06-13T23:26:32Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855958 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė laikraštis | name = Völkischer Beobachter | logo = [[Vaizdas:Völkischer_Beobachter.svg|250px]] | image = [[Vaizdas:Nazi_Journal_Munich_Jan_27_1932_top.jpg|250px]] | caption = Dienraščio „Völkischer Beobachter“ pirmas puslapis (1932 m. sausio 27 d.). Antraštė skelbia: „Reikalaujame nedelsiant uždrausti komunistų žudikišką organizaciją!“ | type = {{ubl|[[Oficialusis leidinys]]|[[Savaitraštis]] (1920–1923)|[[Dienraštis]] (1923–1945)}} | owners = [[Adolf Hitler]] | publisher = Franz Eher Nachfolger GmbH | editor = Dietrich Eckart, [[Alfred Rosenberg]], Wilhelm Weiss | foundation = {{start date|1920|12|25}}{{efn|Kaip Nacionalsocialistų partijos oficialusis leidinys.}} | political = [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ideologija ([[nacizmas]])<ref name="vle"/> | language = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] | ceased publication = {{end date|1945|4|30}} | headquarters = [[Miunchenas]], Vokietija | country = {{ubl|{{flag|Veimaro respublika}}<br>(1920–1933)|{{flag|Nazi Germany|name=Trečiasis reichas}}<br>(1933–1945)}} | circulation = 1,7 mln. egzempliorių (1944)<ref name="vle"/> }} '''„Völkischer Beobachter“''' ({{lt|Tautos stebėtojas}}) – [[Veimaro respublika|Vokietijos]] [[dienraštis]] (iki 1923 m. [[savaitraštis]]), ėjęs 1919–1945 m. [[Miunchenas|Miunchene]].<ref name="Britannica">{{cite web |url=https://www.britannica.com/topic/Volkischer-Beobachter |title=Völkischer Beobachter |website=[[Encyclopædia Britannica]] |access-date=2025-11-24}}</ref> Leistas [[vokiečių kalba]] vietoje 1887 m. įsteigto savaitraščio „Münchener Beobachter“ (''Miuncheno stebėtojas''). Nuo 1920 m. [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] [[oficialusis leidinys]].<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/volkischer-beobachter/ |title=Volkischer Beobachter |website=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |access-date=2025-11-24}}</ref> == Istorija ir turinys == Save pristatė kaip „[[pangermanizmas|Didžiosios Vokietijos]] [[nacizmas|nacionalsocialistinio]] judėjimo kovos laikraštį“.<ref name="Spiegel-15/1967">{{cite web |url=https://www.spiegel.de/spiegel/print/d-46437602.html |title=Völkischer Beobachter: Mehr gesprochen |website=[[Der Spiegel]] |access-date=2025-11-24}}</ref> Jo pirmtakas – nuo 1887 m. [[Miunchenas|Miunchene]] leistas [[savaitraštis]] „Münchener Beobachter“ (''Miuncheno stebėtojas''), daugiausia aprašinėjęs skandalus ir [[antisemitizmas|antisemitines]] paskalas.<ref name="Britannica"/> 1918 m. savaitraštį įsigijo [[okultizmas|okultinė]] Tulės draugija (Senovės germanų tyrinėtojų draugija). 1919 m. rugpjūtį pervadintas „Völkischer Beobachter“. 1920 m. gruodį laikraštis atsidūrė ties bankroto riba.<ref name="Spiegel-15/1967"/> Tulės draugija sutiko jį parduoti [[Nacionalsocialistų partija]]i už 60 000 [[Vokietijos markė|markių]]. Majoras [[Ernst Röhm|Ernstas Rėmas]], vienas pirmųjų [[Vokiečių darbininkų partija|Vokiečių darbininkų partijos]], NSDAP pirmtakės, narių, ir Dytrichas Ekartas, vienas pirmųjų [[Adolf Hitler|A. Hitlerio]] patarėjų, įtikino E. Rėmo vadą, generolą majorą Francą Riterį fon Epą, skirti [[reichsveras|reichsvero]] lėšų laikraščiui įsigyti.<ref name="Spiegel-15/1967"/> Nacionalsocialistų partijai įsigijus laikraštį, D. Ekartas paskirtas jo pirmuoju redaktoriumi. Laikraštis tapo partijos [[oficialusis leidinys|oficialiuoju leidiniu]], ėmė skleisti jos ideologiją ([[nacizmas|nacizmą]]) ir [[nacistinė propaganda|propagandą]].<ref name="vle"/> 1921 m. [[Adolfas Hitleris]], tapęs [[Nacionalsocialistinė_vokiečių_darbininkų_partija#Partijos_vadovai|NSDAP pirmininku]] ir [[fiureris|vienvaldžiu lyderiu]], įsigijo visas bendrovės akcijas ir tapo vieninteliu laikraščio savininku.<ref name=ws88>{{cite book|last=Schwarzwaller|first=Wulf|title=The Unknown Hitler : His Private Life and Fortune|url=https://archive.org/details/unknownhitlerhis0000schw|year=1988|publisher=National Press Books|isbn=978-0-915765-63-8|page=[https://archive.org/details/unknownhitlerhis0000schw/page/80 80]}}</ref> 1923 m. vasarį tapo [[dienraštis|dienraščiu]]. 1923 m. kovą A. Hitleris laikraščio redaktoriumi paskyrė nacizmo ideologą [[Alfred Rosenberg|Alfredą Rozenbergą]].<ref name="Britannica"/> Pastarąjį savo ruožtu 1938 m. pakeitė Vilhelmas Veisas. 1923 m. lapkričio 8–9 d. A. Hitleriui surengus nesėkmingą [[Alaus pučas|Alaus pučą]], Nacionalsocialistų partijos veikla buvo uždrausta, o laikraštis – uždarytas. 1925 m. vasario 26 d. atkūrus ir pertvarkius NSDAP, laikraštį vėl imta leisti kaip savaitraštį, po mėnesio – vėl kaip dienraštį.<ref name="Britannica"/> 1933 m. [[Machtergraifungas|naciams atėjus į valdžią]], laikraštis spausdino įvairias naujienas, daug dėmesio skyrė partijos veiklai, pateikdamas ją kaip beveik nuolatinę sėkmę.<ref>{{cite web|url=https://research.calvin.edu/german-propaganda-archive//vb29-8november.htm|title=Nazis Battle for Harburg|first=Randall|last=Bytwerk}}</ref> Laikraščio redaktoriai buvo raginami [[afiša]]s užpildyti propaganda, jose skelbti visus NSDAP mitingus (pranešimai turėjo būti siunčiami [[Propagandos ministerija]]i peržiūrėti, kuri grąžindavo taisytas versijas laikraščiui).<ref>{{cite web |url=https://research.calvin.edu/german-propaganda-archive//prop27.htm |title=Propaganda |author=<!--Staff writer(s); no by-line.--> |website=calvin.edu }}</ref> Afišos iš tiesų skatino skaitomumą.<ref>[https://research.calvin.edu/german-propaganda-archive/posters1.htm Early Nazi Posters]</ref> Uždraudus A. Hitlerio viešas kalbas, laikraštis tapo pagrindine jo pažiūrų sklaidos priemone.{{sfn|Cecil|1972|p=51}} 1930 m. pradėjo leisti regioninius [[Berlynas|Berlyno]] ir Pietų Vokietijos numerius.<ref name="Britannica"/> 1933 m. atidarė naują redakcijos ir spaustuvės skyrių Berlyne. 1938 m. [[anšliusas|Vokietijai aneksavus Austriją]], imta leisti numerį [[Viena|Vienoje]].<ref name="vle"/> Propagandos ministras [[Jozefas Gebelsas]] neretai laikraštyje skelbdavo straipsnius, užsipuldamas [[JAV|Jungtines Amerikos Valstijas]] (už antisemitinių priemonių kritiką)<ref>{{cite web|url=https://research.calvin.edu/german-propaganda-archive/goeb28.htm|title=Goebbels on the United States (1939)|first=Randall|last=Bytwerk}}</ref> ir komunistinę [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]].<ref>{{cite web|url=https://research.calvin.edu/german-propaganda-archive/goeb15.htm|title=Goebbels on the attack on the Soviet Union (July, 1941)|first=Randall|last=Bytwerk}}</ref> 1945 m. balandžio 30 d., likus kelioms dienoms iki [[Vokietijos kapituliacija|Vokietijos kapituliacijos]], laikraštis nutraukė veiklą. Paskutiniai balandžio ir gegužės mėnesių numeriai nebuvo platinami. == Finansavimas == Vien pajamų iš pardavimų nepakako laikraščiui išlaikyti. Leidinys buvo išlaikomas parduodant beprocentinius [[vekselis|vekselius]] partijos nariams ir gaunant paskolas bei [[subsidija]]s iš turtingų globėjų, pvz., Helėnės Bechštein. Knygų leidykla, kurią M. Amanas sėkmingai išplėtė, vėliau tapo finansiniu laikraščio ramsčiu. 1926 m. įkurtas žurnalas „Illustrierter Beobachter“ (''Iliustruotasis stebėtojas'') taip pat sulaukė sėkmės. Šalininkams buvo nuolat primenama apie jų pareigą užsisakyti laikraštį ir jį reklamuoti.<ref>{{Cite web |title=Völkischer Beobachter – Historisches Lexikon Bayerns |url=https://www.historisches-lexikon-bayerns.de/Lexikon/V%C3%B6lkischer_Beobachter |access-date=2023-11-03 |website=www.historisches-lexikon-bayerns.de}}</ref> == Tiražas == Laikraščio [[tiražas]] 1920 m. siekė apie 8000 egzempliorių, tačiau 1923 m. išaugo iki 25 000 egzempliorių dėl didelės paklausos [[Rūro okupacija|Rūro okupacijos]] metu. Po nesėkmingo 1923 m. [[Alaus pučas|Alaus pučo]] uždraudus Nacionalsocialistų partiją, laikraštis buvo uždarytas, tačiau 1925 m. vasario 26 d. atkūrus partiją, – vėl leistas. Leidinio tiražas augo kartu su nacių judėjimo sėkme: 1931 m. pasiekė daugiau nei 120 000, 1941 – 1,1 mln., 1944 m. – 1,7 mln. egzempliorių.<ref name="vle"/> == Išnašos == {{notelist}} {{reflist}} == Šaltiniai == * {{cite book | last=Cecil | first=Robert | title=The Myth of the Master Race: Alfred Rosenberg and Nazi Ideology| url=https://archive.org/details/mythofmasterrace0000ceci |isbn=0-396-06577-5|year=1972|publisher=Dodd, Mead|location=New York}} [[Kategorija:Vokietijos dienraščiai]] [[Kategorija:Dienraščiai vokiečių kalba]] [[Kategorija:Savaitraščiai]] [[Kategorija:Oficialieji leidiniai]] [[Kategorija:Nacių organizacijos]] 448cdx4nxcqi7jpfghoe8592sk7v7fy 0 689520 7856112 7832144 2026-06-14T07:50:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856112 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Naujosios Švedijos užkariavimas|image=[[Vaizdas:Kartskiss över Nya Sverige.png|240px]]|caption=Naujosios Švedijos žemėlapis, apie 1650 m. <br />autorius [[Amandus Johnson]]|date=1655 m. rugsėjis|place=[[Naujoji Švedija]]|result=Nyderlandų pergalė|combatant2={{flagicon|SWE}} [[Švedijos imperija]]|combatant1={{flagicon|NED}} [[Jungtinės provincijos]]|commander2=[[Johan Risingh]]{{surrendered}}|commander1=[[Peter Stuyvesant]]|strength2=Nežinoma|strength1=7 laivų<br> 317 karių|casualties2=|casualties1=|territory=Nyderlandai aneksavo Naująją Švediją }} '''Naujosios Švedijos užkariavimas''' – [[1655 m.|1655]] m. rugsėjo mėn. Peterio Stuyvesant vadovaujamų Nyderlandų pajėgų Amerikoje surengta karinė kampanija prieš Švedijos koloniją Amerikoje (dab. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[Delaveras|Delavero valstijos]] dalis). Pagal kapituliacijos sąlygas Švedijos kontroliuotos teritorijos buvo inkorporuotos į Nyderlandų koloniją. == Priešistorė == Naujosios Švedijos koloniją 1638 m. prie [[Delaveras (upė)|Delavero upės]] įkūrė švedų prekybininkas [[Peter Minuit|Peteris Minuitas]]. Kolonija, kurios centras buvo Fort Kristina (Fort Christina), valdant Johanui Printzui sėkmingai vystėsi keletą metų. Joje kūrėsi švedų ir suomių naujakuriai, kurie vertėsi žemdirbyste ir prekyba kailiais su [[lenapiai]]s ir [[suskehanokai]]s. Į šią teritoriją taip pat reiškė pretenzijas ir Nyderlandai, kurių kolonija Naujieji Nyderlandai 1624 m. buvo įkurta prie [[Hadsonas (upė)|Hadsono upės]]. Olandų buvimas prie Delavero upės daugelį metų buvo apribotas tik [[Fort Nasau]], esančiu rytiniame upės krante priešais Šukilo upės žiotis.<ref>{{cite web|url=https://libraries.psu.edu/about/collections/unearthing-past-student-research-pennsylvania-history/new-sweden-brief-history|title=New Sweden: A Brief History|date=September 16, 2016|publisher=Penn State University Libraries|access-date=1 December 2023|last1=Covart|first1=Elizabeth}}</ref> Įtampa tarp olandų ir švedų Šiaurės Amerikoje ėmė augti penktojo dešimtmečio pabaigoje. Olandijos Vakarų Indijos kompanija, valdžiusi Naujuosius Nyderlandus, laikė Naująją Švediją grėsme savo prekybiniam dominavimui ir teritorinėms ambicijoms regione. Ypač nerimą ji jautė dėl švedų prekyba kailiais su lenapiais ir suskehanokais, kuri galėjo pakenkti olandų prekybai su haudenosaunee ([[Irokėzai|irokėzais]]). Savo ruožtu švedai dažnai patirdavo prekių trūkumą dėl retų aprūpinimo laivų atvykimų iš Švedijos.<ref name="Ward">{{cite book|last1=Ward|first1=Christopher|title=The Dutch & Swedes on the Delaware, 1609–64|date=1930|publisher=University of Pennsylvania Press|location=Philadelphia, Pennsylvania|url=https://archivesfiles.delaware.gov/ebooks/The_Dutch_and_Swedes_on_the_Delaware_1609_64.pdf}}</ref> 1651 m. birželį Naujųjų Nyderlandų generalinio direktriaus Peterio Stuyvesanto vadovaujami 120 kareivių išžygiavo sausuma į Fort Nassau, o keli ginkluoti laivai iš Naujojo Amsterdamo išplaukė Delavero upės link. Stuyvesantas nesiėmė tiesioginių veiksmų prieš švedus, bet įsakė išardyti Fort Nasau ir pastatyti naują fortą vakarinėje upės pusėje, kelios mylios į pietus nuo Fort Kristinos.<ref name="Ward" /> Į Naująją Švediją 1654 m. gegužę, atvykęs naujai paskirtas gubernatorius Johan Risinghas užėmė iš olandų Fort Casimir ir pervadino jį į Fort Trefaldigetą („Trejybės fortą“). Atsakydama į tai, Olandijos Vakarų Indijos kompanija įsakė Stuyvesantui „išvaryti“ švedus iš upės baseino.<ref>{{cite book|editor1-last=Gehring|editor1-first=Charles T.|title=Correspondence, 1654–1658, New Netherland Documents Series|volume=12|date=2003|publisher=Syracuse University Press|location=Syracuse, New York}}</ref> == Kampanija == Nyderlandų pasirengimas invazijai į Naująją Švediją prasidėjo 1655 m. rugpjūtį. Nors Stuyvesantas mėgino nuslėpti planuojamą puolimą nuo Naujosios Švedijos, lenapiai pranešė Risinghui apie olandų ketinimus. Risinghas įsakė sustiprinti Trejybės fortą ir Kristinos fortą.<ref name="Johnson2">{{cite book|last1=Johnson|first1=Amandus|title=The Swedish Settlements on the Delaware, 1638-1664|volume=2|date=1911|publisher=Dutch Colonial Society|location=Philadelphia, Pennsylvania|url=https://archive.org/details/swedishsettlem02john|url-access=registration}}</ref> 1655 m. rugpjūčio 26 d. Stuyvesantas septyniais laivais ir 317 karių išplaukė iš Naujojo Amsterdamo.<ref name="Johnson2" /> Švedų šaltiniuose teigiama, kad olandų invazijos pajėgas galėjo sudaryti nuo 600 iki 700 karių.<ref>{{Cite book|last=Munthe|first=Ludvig W. Son|author-link=:sv:Ludvig Munthe (militär)|title=Fortifikationsstaten under Örnehufwuks och Wärnschiöldh 1641-1674|publisher=Nordstedt|year=1906|series=Kongl. Fortifikationens historia|volume=2|location=Stockholm|language=sv|trans-title=The Fortification State under Örnehufwuks and Wärnschiöldh 1641-1674|p=257}}</ref> Rugpjūčio 31 d. Stuyvesantas išlaipino savo karius vakarinėje Delavero upės pusėje, tarp Fort Trefaldighet ir Fort Christina. 50 karių būrys buvo pasiųstas užblokuoti kelią tarp abiejų fortų, taip nutraukiant ryšį tarp jų. Susidūręs su milžiniška olandų persvara, Trejybės forto švedų įgulos vadas [[leitenantas]] Svenas Skutė, antrą apsiausties dieną pasidavė.<ref name="Gehring">{{cite book|last1=Gehring|first1=Charles T.|editor1-last=Hoffecker|editor1-first=Carol E.|display-editors=etal|title=New Sweden in America|date=1995|publisher=University of Delaware Press|location=Newark, Delaware|pages=69–85|chapter=''Hodi Mihi, Cras Tibi'': Swedish-Dutch Relations in the Delaware Valley}}</ref> Eiliniai kariai buvo nugabenti į olandų laivus ir po kelių dienų išsiųsti į Naująjį Amsterdamą, o karininkai buvo įkalinti forte.<ref name="Johnson2" /> Risinghas pasiuntė Fort Kristinos švedų faktorių Hendricką von Elswicką susitikti su Stuyvesantu ir išsiaiškinti jo ketinimus. Kai Stuyvesantas pasakė, kad jo tikslas – užkariauti Naująją Švediją, Elswickas atsakė [[Lotynų kalba|lotyniškai]]: ''„Hodie mihi, cras tibi“'' („Šiandien – man, rytoj – tau“). Elswicko atsakymas pasirodė pranašiškas, nes po devynerių metų Stuyvesantas pats pasidavė anglams Naujajame Amsterdame.<ref name="Gehring2">{{cite book|last1=Gehring|first1=Charles T.|editor1-last=Hoffecker|editor1-first=Carol E.|display-editors=etal|title=New Sweden in America|date=1995|publisher=University of Delaware Press|location=Newark, Delaware|pages=69–85|chapter=''Hodi Mihi, Cras Tibi'': Swedish-Dutch Relations in the Delaware Valley}}</ref> Olandai patraukė aukštyn upe prie Fort Kristinos, kurią apsupo rugsėjo 5 d. Apsiausties metu netoliese esantys ūkiai buvo plėšiami ir deginami.<ref name="Ward" /> Keliomis savaitėmis vėliau Risinghas rašė Stuyvesantui laiške: ''„Moterys buvo, kartais naudojant smurtą, išplėštos iš savo namų; pastatai išardyti ir išgabenti; jaučiai, karvės, kiaulės ir kiti gyvuliai kasdien masiškai skerdžiami; net arkliai nebuvo pasigailėti, o tiesiog be reikalo nušaunami.“''<ref>{{cite book|editor1-last=Gehring|editor1-first=Charles T.|title=New York Historical Manuscripts: Delaware Papers 1648-1664|date=1981|publisher=Genealogical Publishing Co., Inc.|location=Baltimore, Maryland|page=44|url=https://www.newnetherlandinstitute.org/application/files/9016/8372/4476/Volumes_XVIII__XIX_-_Delaware_Papers_Dutch_Period_1648-1664.pdf}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Fort Kristinos įgula atsidūrė smarkiai pranašesnių pajėgų apsuptyje, kentėjo dėl prastos moralės ir parako trūkumo. Olandai nemėgino šturmuoti forto, tačiau po keleto dienų, 1655 m. rugsėjo 15 d., Risinghas pasidavė neiššovęs nė vieno šūvio.<ref name="Johnson2" /> == Po mūšio == Pagal pasidavimo sąlygas tie kolonistai, kurie norėjo grįžti į Švediją, galėjo tai padaryti, o tie, kurie pageidavo likti, turėjo prisiekti ištikimybę Nyderlandų karaliui. Risinghas, Elswickas ir dar 35 asmenys spalio pradžioje išvyko iš Naujosios Švedijos .<ref name="Johnson2" /> Tos pačios dienos, kai Risinghas pasidavė, ryte keli šimtai lenapių užėmė Naująjį Amsterdamą. Šis įvykis buvo pavadintas Persikų karu. Kai tą vakarą, lenapiams rengiantis išvykti, jie buvo užpulti, jie atkeršijo surengdami reidus Pavonijoje ir Stateno saloje, nužudė 40 žmonių ir pagrobė 100, daugiausia moterų ir vaikų.<ref name="Gehring2" /> Kai Stuyvesanto kariai sužinojo apie šiuos išpuolius, jie keršijo švedų kolonistams, kaltindami juos kurstymu lenapių išpuoliams.<ref name="Gehring" /> Savo laiške Risinghas rašė: ''„jūsų žmonės siautėjo prieš mus taip, lyg būtų savo didžiausio priešo žemėje.“''<ref name="Gehring2" /> Daugiau nei 100 kolonistų ir reikalingus išteklius gabenęs švedų aprūpinimo laivas „Mercurius“, į [[Delavero įlanka|Delavero įlanką]] įplaukė 1656 m. balandį, nežinodamas, kad Naujoji Švedija jau buvo užkariauta. Nors olandai įsakė laivui plaukti į Naująjį Amsterdamą, kolonistai ir atsargos buvo slapta išlaipinti Naujojoje Geteborgo vietovėje.<ref name="Gehring" /> Švedijos vyriausybė protestavo prieš Naujosios Švedijos aneksiją, tačiau nesiėmė bandymų atgauti kolonijos.<ref name="Fur">{{cite book|last1=Fur|first1=Gunlog Maria|title=Colonialism in the Margins: Cultural Encounters in New Sweden and Lapland|date=2006|publisher=Brill Academic Publishers|location=Boston, Massachusetts|isbn=978-9004153165|url=https://archive.org/details/colonialisminmar0000furg|url-access=registration}}</ref> Naujoji Švedija buvo įtraukta į Naująją Nyderlandiją ir pertvarkyta į tris apygardas: Naujasis Amstelis (dab. [[Niukaslas (Delaveras)|Niukaslas, (Delaveras)]]), Hornkilas (dab. [[Luesas|Luesas, (Delaveras)]]) ir Kristina (dab. [[Vilmingtonas|Vilmingtonas, (Delaveras)]]).<ref name="Johnson2" /> 1664 m. britai užėmė Naujuosius Nyderlandus, tačiau švedai Delavero upės regione išlaikė savo savitą švedišką tapatybę dar gerokai iki XVIII a.<ref name="Fur" /> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Nyderlandų mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai JAV teritorijoje]] mzgmidheay97l3r8652vgycey1g1pj9 0 689877 7855706 7767476 2026-06-13T15:24:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855706 wikitext text/x-wiki {{Knyga|pavadinimas=Chronica Polonorum|viršelis=Chronica_Polonorum_by_Maciej_Miechowita-title_page.jpg|žanras=Istorija|šalis=[[Lenkijos karalystė]]|autorius=Maciej Miechowita|orig_kalba=Lotynų|orig_metai=1519 m.,<br>cenzūruotas leidimas - 1521 m.|orig_leidykla=Hieronim Wietor, Krokuva}} '''''Chronica Polonorum''''' ({{Lt|Lenkijos kronika}}) – 1519 m. lotynų kalba išspausdintas traktatas apie Lenkijos istoriją ir geografiją. Autorius – [[Lenkija|Lenkijos]] [[Renesansas|renesanso]] mokslininkas [[Jogailos universitetas|Krokuvos Jogailos universiteto]] [[profesorius]] [[Istorija|istorikas]], [[Geografija|geografas]], [[Astrologija|astrologas]] ir [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] karališkasis gydytojas [[Maciejus Miechovita]] ({{Pl|Maciej Miechowita}}).<ref>Włodzimierz Hubicki, [https://web.archive.org/web/20090710104718/http://www.uj.edu.pl/dispatch.jsp?item=uniwersytet%2Fhistoria%2Fhistoriatxt.jsp&lang=en "Fuitne olim alchimia in Academia Cracoviensi lecta?"] ''Kwartalnik historii nauki i techniki'' 9 (1964): 199–210. UJ, via Internet Archive.</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20070809093747/http://www.uj.edu.pl/IRO/NEWSLET/IRO13/ZIEJKA2.html Speech of Professor Franciszek Ziejka at the Celebration of the 600th Anniversary of the Refounding of the Kraków Academy.] Jagiellonian University, via Internet Archive.</ref> == Turinys == Kronikoje aprašoma Lenkijos istorija. Ji remiasi ankstesniu [[Janas Dlugošas|Jano Dlugošo]] (lot. ''Johannes Longinus'') veikalu, papildydama jo turinį įvykiais, įvykusiais iki Žygimanto Senojo įžengimo į sostą. Pirmąjį Kronikos leidimą, išleistą 1519 m., valdžia konfiskavo.<ref name="RF2">{{cite book|title=The Oxford History of Poland-Lithuania: The making of the Polish-Lithuanian union, 1385-1569|author=Robert I. Frost|publisher=Oxford University Press|year=2015|isbn=978-0198208693|url=https://books.google.com/books?id=Rt7nCwAAQBAJ&q=Miechowita|pages=266–267}}</ref> [[Lenkijos Senatas|Senatui]] įsikišus, kai kurios veikalo vietos buvo pašalintos, kitos smarkiai perredaguotos, nes nemažai bajorų pasijuto įžeisti dėl priešiško jų protėvių aprašymo. 1521 m. knyga buvo išleista iš naujo, jau be įžeidžiančių vietų apie [[Jogailaičių dinastija|Jogailaičius]] ir primą bei Lenkijos karūnos kanclerį [[Jan Łaski|Janą Laskį]]. Mechovitos „Kronika“ tapo pagrindiniu šaltiniu, kuriuo naudojosi vėlesnių kronikų autoriai [[Bernard Wapowski|Bernardas Vapovskis]] ir [[Martinus Cromerus|Martynas Kromeras]], parašę kūrinį ''De origine et rebus gestis Polonorum''. Mechovitos ''Chronica Polonorum'' pakartotinį leidimą išleido Krokuvos spaustuvininkas Hieronimas Vetoras. Prie jos buvo pridėtas papildomas trijų tomų traktatas, kurį parašė Liudvikas Decijus (Louis Decius): ''De vetustatibus Polonorum liber I'', ''De Iagellonum familia liber II'' ir ''De Sigismundi regis temporibus liber III''.<ref>[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=1994 ''Chronica Polonorum''] Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa</ref> == Taip par žiūrėkite == * [[Chronica Polonorum|''Chronica Polonorum'']] – autorius [[Vincentas Kadlubekas]] * ''[[Chronica Poloniae maioris]]'' – nežinomas autorius == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Lenkijos istorijos šaltiniai]] dtet81m6ftsc9zisgsmefprpxprmdax 0 690172 7855927 7836558 2026-06-13T22:55:45Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855927 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Reichstagsbrand.jpg|thumb|215px|Liepsnose skendintis Reichstagas.]] '''Reichstago gaisras''' ({{de|Reichstagsbrand}}) – 1933 m. vasario 27 d. gaisras, kilęs padegus [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago]] pastatą, [[Reichstagas (institucija)|Vokietijos parlamento]] būstinę, [[Berlynas|Berlyne]]. Įvyko praėjus 4 savaitėms nuo [[Adolf Hitler|Adolfo Hitlerio]] paskyrimo [[reichskancleris|Vokietijos kancleriu]]. Padegimu apkaltintas olandų komunistas Marinus van der Lubbe.<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/leipcigo-procesas/ |title=Leipcigo procesas |website=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |access-date=2025-12-11}}</ref> Naciai padegimą priskyrė grupei [[Vokietijos komunistų partija|komunistų]] agitatorių, pateikė jį kaip komunistų rengiamo sąmokslo prieš [[Vokietijos vyriausybė|Vokietijos vyriausybę]] įrodymą, ir ragino [[Vokietijos prezidentas|prezidentą]] [[Paul von Hindenburg|Paulių fon Hindenburgą]] išleisti „Reichstago gaisro dekretą“ (juo panaikintos [[piliečių laisvės|pilietinės laisvės]]) ir imtis „negailestingos konfrontacijos“ su komunistais.<ref>{{Cite book | last1=Holborn | first1=Hajo | url=https://books.google.com/books?id=lYn-quXf_9cC | title=Republic to Reich: The Making of the Nazi Revolution; Ten Essays | date=1972 | publisher=Pantheon Books | isbn=978-0394471228 | page=182 | language=en}}</ref> Gaisras žymėjo [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] pabaigą ir [[totalitarizmas|totalitarinio]] [[nacistinė Vokietija|Trečiojo reicho]] pradžią. Apie gaisrą pranešta netrukus po 21 val., kai Berlyno ugniagesių stotis gavo pavojaus signalą.{{Sfn|Tobias|1964|pages=26–28}} Atvykus policijai ir ugniagesiams pastatas jau skendėjo liepsnose. Policija nuodugniai apieškojo pastatą ir rado M. van der Lubbe, kuris buvo suimtas. Išleidus „Gaisro dekretą“ policija (jau kontroliuojama A. Hitlerio [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]]) masiškai suiminėjo komunistus, įskaitant visus Komunistų partijos deputatus Reichstage. Tai smarkiai suvaržė komunistų dalyvavimą kovo 5 d. vykusiuose rinkimuose. Po rinkimų nelikus komunistų mandatų Nacionalsocialistų partija įgijo absoliučią daugumą Reichstage – tai padėjo naciams užgrobti visą valdžią.<ref name="vle"/> 1933 m. kovo 9 d. [[Prūsijos laisvoji valstybė|Prūsijos]] valstybinė policija suėmė [[Komunistų internacionalas|Komunistų internacionalo]] agentus bulgarus [[Georgijus Dimitrovas|Georgį Dimitrovą]], Vasilį Tanevą ir Blagojų Popovą. Komunistų partijos frakcijos Reichstage pirmininkas Ernstas Torgleris policijai pasidavė vasario 28 d. M. van der Lubbe ir 4 komunistai buvo kaltinamieji teismo procese, kuris prasidėjo 1933 m. rugsėjį. 4 komunistai buvo išteisinti, o M. van der Lubbe nuteistas mirties bausme ir [[giljotina|giljotinuotas]]. 2008 m. Vokietija po mirties jam suteikė malonę pagal 1998 m. priimtą įstatymą, kuriuo panaikinti neteisingi nacizmo laikotarpio nuosprendžiai. Atsakomybė už Reichstago gaisrą tebėra ginčijama: nors M. van der Lubbe pripažintas kaltu, nėra aišku, ar jis veikė vienas.<ref>{{cite encyclopedia | date=10 June 2013 | article=The Reichstag Fire | article-url=http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10007657 | encyclopedia=Holocaust Encyclopedia | publication-place=Washington, DC | publisher=Author | author=United States Holocaust Memorial Museum | oclc=57926366 | access-date=12 August 2013 | archive-date=31 December 2013 | archive-url=https://web.archive.org/web/20131231234204/http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10007657 | url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news | title=75 Years Ago, Reichstag Fire Sped Hitler's Power Grab | url=http://www.dw.de/75-years-ago-reichstag-fire-sped-hitlers-power-grab/a-3150026-1 | access-date=12 August 2013 | newspaper=Deutsche Welle | date=27 February 2008 | author=DW Staff | archive-date=5 May 2015 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150505045020/http://www.dw.de/75-years-ago-reichstag-fire-sped-hitlers-power-grab/a-3150026-1 | url-status=live}}</ref> Dauguma istorikų sutaria, jog Reichstagą padegė M. van der Lubbe,{{sfn |Hett |2014 |pp=255–259 }} tačiau kai kurie mano, kad gaisrą inscenizavo patys naciai (britų istorikas Richard J. Evans šią nuomonę vadina [[sąmokslo teorija]]).<ref>{{cite magazine | last=Evans | first=Richard J. | date=8 May 2014 | title=The conspiracists | magazine=London Review of Books | volume=36 | number=9 | url=https://www.lrb.co.uk/the-paper/v36/n09/richard-j.-evans/the-conspiracists | access-date=9 October 2024}}</ref><ref>{{Cite book | last=Evans | first=Richard J. | title=The Hitler Conspiracies The Third Reich and the Paranoid Imagination | publisher=Penguin Books Limited | year=2020 | isbn=9780241413470 | edition=Ebook | pages=59, 64, 65, 66, 75, 77, 78}}</ref> == Preliudija == Po 1932 m. lapkričio [[Reichstagas (institucija)|Reichstago]] rinkimų [[Nacionalsocialistų partija]] turėjo santykinę, o ne absoliučią daugumą; [[Vokietijos komunistų partija]] pasiekė laimėjimų.{{Sfn|Evans|2004|p=299}} 1933 m. sausio 30 d. [[Adolfas Hitleris]] paskirtas [[reichskancleris|kancleriu]] ir koalicinės vyriausybės vadovu.{{Sfn|Evans|2004|p=307}} Tapęs kancleriu A. Hitleris paprašė [[Vokietijos prezidentas|prezidento]] [[Paul von Hindenburg|Pauliaus fon Hindenburgo]] paleisti Reichstagą ir sušaukti naujus parlamento rinkimus. Rinkimų data buvo paskirta 1933 m. kovo 5 d.{{Sfn|Evans|2004|p=321}} A. Hitleris siekė panaikinti demokratiją tariamai teisėtu keliu – priėmus Įgaliojimų įstatymą ({{de|Ermächtigungsgesetz}}). Tai buvo ypatingas įstatymas, suteikęs kancleriui teisę leisti įstatymus [[dekretas|dekretu]] be Reichstago sutikimo. Šie ypatingi įgaliojimai buvo suteikti 4 metams, po kurių galėjo būti pratęsti. Pagal [[Veimaro Konstitucija|Veimaro konstitucijos]] 48 straipsnį, prezidentas nepaprastosios padėties atveju galėjo vadovauti remdamasis dekretu.<ref>{{cite book |first= Rita |last= Botwinick |title= A History of The Holocaust: From Ideology to Annihilation |url= https://archive.org/details/historyofholocau00rita |url-access= registration |location= New Jersey |publisher= Peason |year= 2004 |pages= [https://archive.org/details/historyofholocau00rita/page/90 90–92]|isbn= 978-0131773196 }}</ref> Rinkimų kampanijos metu naciai tvirtino, kad Vokietija yra ant komunistinės revoliucijos slenksčio, o vienintelis būdas sustabdyti komunistus – užtikrinti nacių valdžią. Kampanijos žinia buvo paprasta: reikia padidinti nacių mandatų skaičių.{{Sfn|Evans|2004|pp=321–327}} == Gaisras == 1933 m. vasario 27 d., netrukus po 21 val., Berlyno ugniagesių stotis gavo pranešimą apie gaisrą [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago]] pastate ir išsiuntė ugniagesius.{{Sfn|Tobias|1964|pages=26–28}} Nepaisant pastangų didžioji pastato dalis buvo sunaikinta.<ref name=EncycFire>{{cite encyclopedia |editor1=Zenter, Christian |editor2=Bedurftig, Friedemann |title=Reichstag fire |page=786 |translator=Hackett, Amy |encyclopedia=The Encyclopedia of the Third Reich |publisher=Da Capo Press |location=Boston |year=1997 |isbn=0306807939}}</ref> 23:30 val. gaisras buvo užgesintas. Ugniagesiai ir policija apžiūrėjo griuvėsius ir rado 20 nesudegusių degių medžiagų ([[prakuros|prakurų]]) ryšulių. Tuo metu, kai pranešta apie gaisrą, A. Hitleris vakarieniavo su [[Joseph Goebbels|Jozefu Gebelsu]] pastarojo bute Berlyne. J. Gebelsui gavus skubų telefono skambutį, pranešantį apie gaisrą, jis tai palaikė „pasaka“ ir padėjo ragelį. Tik po antrojo skambučio jis pranešė žinią A. Hitleriui.<ref>{{cite book |last= Schirer |first= William L. |title= The Rise and Fall of the Third Reich |url= https://archive.org/details/risefallofthirdr0000shir_p7y9 |publisher= Mandarin |location= London |year= 1991 |pages= [https://archive.org/details/risefallofthirdr0000shir_p7y9/page/190 191]–192 |isbn= 0749306971}}</ref> Abu jie paliko J. Gebelso butą ir atvyko prie Reichstago, kai gaisras buvo beveik užgesintas. Juos pasitiko [[Prūsija|Prūsijos]] vidaus reikalų ministras [[Hermanas Gėringas]], kuris A. Hitleriui pareiškė: „Tai komunistų išpuolis! Vienas iš komunistų kaltininkų jau suimtas.“ A. Hitleris gaisrą pavadino „Dievo ženklu“ ir tvirtino, kad tai reiškia komunistų sukilimo pradžią. Kitą dieną jis pareiškė, kad „šis padegimas yra baisiausias bolševikų teroro aktas Vokietijoje“. Laikraštis „Vossische Zeitung“ įspėjo skaitytojus, kad „valdžia mano, jog situacija yra tokia, kad valstybei ir tautai grėsė ir tebegresia pavojus“.{{sfn|Snyder|1976|pp=286–287}} Berlyno ugniagesių departamento vadovu kilus Reichstago gaisrui buvo Valteris Gempas, asmeniškai vadovavęs operacijoms įvykio vietoje.<ref>{{cite book|last=Pinkney|first=David H.|title=A Festschrift for Frederick B. Artz|url=https://archive.org/details/festschriftforfr0000pink|url-access=registration|year=1964|publisher=Duke University Press|pages=[https://archive.org/details/festschriftforfr0000pink/page/194 194]}}</ref> Kovo 25 d. jis buvo atleistas už tai, kad pateikė įrodymų apie galimas nacių sąsajas su gaisru.<ref>{{cite book|last=Delp|first=Alfred|title=Advent of the heart: seasonal sermons and prison writings, 1941–1944|url=https://archive.org/details/adventofheartsea0000delp|year=2006|publisher=Ignatius Press|page=[https://archive.org/details/adventofheartsea0000delp/page/176 177]}}</ref> V. Gempas tvirtino, kad buvo vėluojama pranešti ugniagesiams, o jam uždrausta visapusiškai naudotis turimais ištekliais. 1937 m. V. Gempas buvo suimtas už piktnaudžiavimą tarnyba ir įkalintas. 1939 m. gegužės 2 d. jis nužudytas kalėjime.<ref>{{cite book|last=Lentz|first=Harris M.|title=Assassinations and executions: an encyclopedia of political violence, 1865–1986|url=https://archive.org/details/assassinationsex0000lent_n1u3|url-access=registration|year=1988|publisher=McFarland|pages=[https://archive.org/details/assassinationsex0000lent_n1u3/page/74 74]|isbn=978-0899503127}}</ref> == Politinės pasekmės == Vasario 28 d. A. Hitlerio prašymu prezidentas P. fon Hindenburgas, remdamasis Veimaro konstitucijos 48 straipsniu, pasirašė „Reichstago gaisro dekretą“. Dekretu buvo panaikintos dauguma [[piliečių laisvės|pilietinių laisvių]]: ''habeas corpus'', [[saviraiškos laisvė]], [[spaudos laisvė]], [[susirinkimų laisvė|teisė į laisvą susivienijimą]] ir [[susirinkimų laisvė|viešą susirinkimą]], taip pat pašto ir telefono slaptumą.{{sfn|Koonz|2003|p=33}} Šios teisės nebebuvo grąžintos iki pat nacių valdymo pabaigos. Naciai pasinaudojo dekretu, kad uždraustų jų idėjoms nepalankius leidinius. Nepaisant to, kad Marinus van der Lubbe tvirtino, jog Reichstago gaisrą sukėlė vienas, A. Hitleris, gavęs nepaprastosios padėties įgaliojimus, paskelbė, kad tai platesnio komunistų plano užimti Vokietiją pradžia. Nacionalsocialistų partijos laikraščiai spausdino šią sufabrikuotą istoriją.{{sfn|Koonz|2003|p=33}} Tai sukėlė gyventojų paniką ir dar labiau izoliavo komunistus nuo civilių gyventojų; be to, per kelias dienas po gaisro tūkstančiai komunistų (įskaitant [[Vokietijos komunistų partija|Vokietijos komunistų partijos]] lyderius) buvo įkalinti, kaltinant partiją rengiantis [[valstybės perversmas|pučui]]. Kalbėdamas su [[gestapas|gestapo]] vadu [[oberfiureris|oberfiureriu]] Rudolfu Dylsu apie komunistus per Reichstago gaisrą, A. Hitleris pareiškė: „Šie pusžmogiai nesupranta, kaip žmonės stovi mūsų pusėje. Savo pelių urvuose, iš kurių dabar nori išlįsti, jie, žinoma, negirdi masių šūksnių.“<ref name="Gellately2001">{{cite book |first= Robert |last= Gellately |title= Backing Hitler: Consent and Coercion in Nazi Germany |url= https://archive.org/details/backinghitlercon00gell |url-access= registration |year= 2001 |publisher= Oxford University Press |isbn= 978-0191604522 |page= [https://archive.org/details/backinghitlercon00gell/page/18 18]}}</ref> Komunistų dalyvavimas rinkimuose taip pat buvo suvaržytas (komunistai anksčiau surinkdavo 17 % balsų), todėl naciams kovo 5 d. Reichstago rinkimuose pavyko padidinti savo balsų dalį nuo 33 % iki 44 %.{{sfn|Koonz|2003|p=36}} Tai naciams ir jų sąjungininkams, Vokietijos nacionalinei liaudies partijai (surinko 8 % balsų), suteikė 52 % balsų daugumą Reichstage.{{sfn|Koonz|2003|p=36}} Nors naciai ir įgijo absoliučią daugumą, jie nepasiekė savo tikslo laimėti 50–55 % balsų.{{sfn|Koonz|2003|p=36}} Naciai manė, kad dėl to bus sunku pasiekti kitą tikslą – priimti Įgaliojimų įstatymą, suteikiantį A. Hitleriui teisę valdyti dekretu, kuriam reikėjo dviejų trečdalių balsų daugumos.{{sfn|Koonz|2003|p=36}} Tačiau kelios svarbios aplinkybės buvo palankios naciams: nuolatinis Komunistų partijos slopinimas ir nacių gebėjimas pasinaudoti nacionalinio saugumo problemomis. Be to, kai kurie [[Vokietijos socialdemokratų partija|Socialdemokratų partijos]] (vienintelės partijos, kuri balsavo prieš Įgaliojimų įstatymą) deputatai negalėjo užimti savo vietų Reichstage dėl [[Sturmabteilung|SA]] vykdytų areštų ir bauginimų. Dėl to Socialdemokratų partijai galutiniame balsavimo rezultate buvo nepakankamai atstovaujama. Įgaliojimų įstatymas buvo lengvai priimtas 1933 m. kovo 23 d., jį parėmė [[politinė dešinė|dešinioji]] Vokietijos nacionalinė liaudies partija, Centro partija ir kelios susiskaldžiusios viduriniosios klasės partijos. Kovo 24 d. įstatymui įsigaliojus A. Hitleris tapo Vokietijos [[diktatorius|diktatoriumi]].<ref name=EnableLaw>{{cite encyclopedia |editor1=Zenter, Christian |editor2=Bedurftig, Friedemann |translator=Hackett, Amy |title=Enabling Law |page=237|encyclopedia=The Encyclopedia of the Third Reich |publisher=Da Capo Press |location=Boston |year=1997 |isbn=0306807939}}</ref> „Krolloper“ operos teatras, esantis priešais Karaliaus aikštę nuo sudegusio Reichstago pastato, likusius 12 Trečiojo reicho gyvavimo metų veikė kaip Reichstago posėdžių vieta.<ref>{{cite encyclopedia |editor1=Zenter, Christian |editor2=Bedurftig, Friedemann |translator=Hackett, Amy |title=Reichstag |page=785 |encyclopedia=The Encyclopedia of the Third Reich |publisher=Da Capo Press |location=Boston |year=1997 |isbn=0306807939}}</ref> == Teismo procesas == 1933 m. liepą Marinus van der Lubbe, Ernstui Torgleriui, Georgiui Dimitrovui, Blagojui Popovui ir Vasiliui Tanevui pareikšti kaltinimai padegimu. Teismo procesas vyko 1933 m. rugsėjo 21 – gruodžio 23 d. [[Leipcigas|Leipcige]], [[Vokietijos Imperijos Teismas|Reicho Aukščiausiojo Teismo]] ketvirtajame baudžiamųjų bylų senate.<ref name="vle"/> Teismo procesui (kuris pramintas Leipcigo procesu) vadovavo Vokietijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai.{{sfn|Snyder|1976|p=288}} Įtariamieji apkaltinti padegimu ir bandymu nuversti vyriausybę.<ref name=EvansFire>{{cite book |last=Evans |first=Richard J. |year=2005 |title=The Third Reich in Power |url=https://archive.org/details/thirdreichinpowe00evan |location= New York |publisher=Penguin |isbn= 1594200742 |pages=[https://archive.org/details/thirdreichinpowe00evan/page/67 67]–69}}</ref> Gruodžio 23 d. paskelbtame nuosprendyje teismo pirmininkas pažymėjo, kad komunistai iš tiesų planavo sudeginti Reichstagą, tačiau pareiškė, kad (išskyrus M. van der Lubbe) nėra pakankamai įrodymų, siejančių kaltinamuosius su gaisru ar tariamu sąmokslu. Bulgarai buvo išteisinti, bet išsiųsti iš Vokietijos į [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]].<ref name=EvansFire/> Tik M. van der Lubbe buvo pripažintas kaltu ir nuteistas [[mirties bausmė|mirties bausme]] (1934 m. sausio 10 d. [[giljotina|giljotinuotas]]).<ref name="Guardian20080112">{{cite news |url= https://www.theguardian.com/secondworldwar/story/0,,2239610,00.html?gusrc=rss&feed=networkfront |title= 75 years on, executed Reichstag arsonist finally wins pardon |work= [[The Guardian]] |date= 12 January 2008 |access-date= 1 May 2008 |location= London |first= Kate |last= Connolly |archive-date= 11 January 2021 |archive-url= https://web.archive.org/web/20210111092711/https://www.theguardian.com/world/2008/jan/12/secondworldwar.germany |url-status= live }}</ref> E. Torgleris taip pat išteisintas ir išgyveno karą.<ref name=EvansFire/> == Išnašos == {{reflist}} == Šaltiniai == {{refbegin}} * {{Cite book |last=Tobias |first=Fritz |title=The Reichstag Fire |url=https://archive.org/details/contributionstow017472mbp |publisher=Putnam |year=1964 |location=New York}} * {{Cite book |last=Hett |first=Benjamin Carter |year=2014 |title=Burning the Reichstag: An Investigation into the Third Reich's Enduring Mystery |url=https://archive.org/details/burningreichstag0000hett |publisher=Oxford University Press |location=Oxford |isbn=9780199322329}} * {{Cite book |last=Evans |first=Richard J. |title=The Coming of the Third Reich |url=https://archive.org/details/isbn_9781594200045 |publisher=Penguin |year=2004 |isbn=1594200041 |location=New York}} * {{Cite book |last=Snyder |first=Louis |title=Encyclopedia of the Third Reich |url=https://archive.org/details/isbn_9780739423608 |publisher=McGraw-Hill |year=1976 |location=New York}} * {{Cite book |last=Koonz |first=Claudia |url=https://archive.org/details/naziconscience00koon/page/33 |title=The Nazi Conscience |publisher=Belknap Press |year=2003 |isbn=0674011724 |page=[https://archive.org/details/naziconscience00koon/page/33 33] |url-access=registration}} {{refend}} {{SavStr}} [[Kategorija:1933 metai]] [[Kategorija:Gaisrai]] [[Kategorija:Veimaro respublika]] [[Kategorija:Trečiasis reichas]] nlouzr29poa7xcnwbd7qds6wm9u3iez 0 690176 7856114 7712933 2026-06-14T07:50:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856114 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |conflict=Sobotos mūšis |image={{Location map | Poland | lat = 52.116111 | long = 19.686944 | mark = Battle icon.svg | marksize = 12 | label = Sobota }} |caption=Mūšio vieta dabartiniame Lenkijos žemėlapyje |partof=[[Antrasis Šiaurės karas|Antrasis Šiaurės karas (1655–1660)]] / [[Švedų tvanas]] |date=[[1655]] m. [[rugpjūčio 23]] d. |place=netoli [[Sobota|Sobotos]], [[Lodzės vaivadija]] |result=Švedijos pergalė |combatant1={{flagicon|SWE}} [[Švedijos imperija]] |combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |commander1=[[Vaizdas:Shield_of_arms_of_Sweden.svg|18px]] [[Karolis X Gustavas]] |commander2=[[Vaizdas:PB_Vasa_CoA.png|18px]] [[Jonas Kazimieras Vaza]]<br />[[Vaizdas:POL_COA_Pobog.svg|18px]] [[Aleksandras Koniecpolskis (1620–1659)|Aleksandras Koniecpolskis]] |strength1=~25 tūkst. |strength2=Nežinoma |casualties1= |casualties2= }} '''Sobotos mūšis''' – [[1655]] m. [[rugpjūčio 23]] d. netoli Sobotos ([[Lodzės vaivadija]], [[Lenkijos karalystė]], [[Abiejų Tautų Respublika]]) įvykęs Abiejų Tautų Respublikos ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] karinių pajėgų mūšis, vienas iš Antrojo Šiaurės karo ([[Švedų tvanas|Švedų tvano]]) susirėmimų. [[Sąrašas:Švedijos karaliai|Švedijos karaliaus]] [[Karolis X Gustavas|Karolio X Gustavo]] vadovaujamos karinės pajėgos, įžengusios į Lenkiją, vieną pirmųjų stovyklų įsirengė [[Kolas|Kolo]] mieste. Čia Švedijos karalius priėmė ATR valdovo [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono II Kazimiero Vazos]] pasiuntinius, siūliusius sudaryti taiką. Deryboms nepavykus švedų pajėgos ėmė rengtis judėti link [[Varšuva|Varšuvos]]. Jonui II Kazimierui Vazai pavyko surinkti tik nedidelę kariuomenę, kurios pagalba tikėjosi pristabdyti švedų veržimąsi, tuo pat metu jis aktyviai ieškojo kitų valdovų paramos. Abejų pusių karinės pajėgos netoli Kolo esančio Sobotos miestelio apylinkėse susidūrė rugpjūčio 23 dieną. Trumpai trukusiame mūšyje nugalėjo švedai, ATR pajėgos buvo visiškai sumuštos.<ref>Fredrik Ferdinand Carlson, ''Sveriges historia under konungarne af pfalziska huset'', Volume 1, Stockholm: Norstedt, 1855, {{OCLC|457282269}}, [https://books.google.com/books?id=sEZbAAAAQAAJ&q=tr%C3%A4ffningen+vid+Sobota&pg=PA222 p. 112] (švedų k.).</ref><ref>Carl Efraim Josua Leonhard Wibling, ''Carl X Gustaf och Georg Rakoczy II'', Lund: Berlingska, 1891, [https://books.google.com/books?id=_LINAQAAIAAJ&q=vid+Sobota&pg=PA13 p. 13] (švedų k.).</ref> Po mūšio Karolis X vadovavimą didžiajai daliai kariuomenės pavedė feldmaršalui [[Arvid Wirtenberg von Debern|Arvidui Vitenbergui]] (''Arvid Wirtenberg von Debern''), o pats su nedidelėmis – apie 2 tūkst. kavalerijos ir 1,2 tūkst. pėstininkų pajėgomis nužygiavo į menkai ginamą Varšuvą.<ref>Johan Levin Carlbom, ''Om Karl X Gustafs polska krig och öfvergången till det 2dra. Sundskriget Karl Gustaf Wrangel (1654–1658)'', Göteborg: Ericson, 1905, {{OCLC|490761533}}, [https://books.google.com/books?id=3OQ_AAAAYAAJ&q=Sobota&pg=PA16 p. 16] (švedų k.).</ref> ATR sostinė be kovos pasidavė rugpjūčio 29 d. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * Svenskt Militärhistoriskt Bibliotek {{In lang|sv}} [https://web.archive.org/web/20070807221545/http://www.smb.nu/svenskakrig/1655_1.asp] * Leszek Podhorodecki, ''Rapier i koncerz'', {{In lang|pl}}, Warsaw 1985, {{ISBN|83-05-11452-X}}, pp.&nbsp;247–248 [[Kategorija:Švedijos mūšiai]] [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]] ay271v7ku7xjqsfnavnp1e4kqjhiash 0 690335 7856122 7722022 2026-06-14T07:53:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856122 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Radomo mūšis (1656)|image=[[Vaizdas:Battle of Radom 1656.jpg|300px]]|caption=Radomo mūšio paveikslas|partof=[[Antrasis Šiaurės karas]] / [[Švedų tvanas]]|date=1656 m. vasario 2 d. (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalnedorių]])<ref name="Vilhelm">[https://books.google.com/books?id=kZk7AAAAYAAJ&dq=Radom+1656&pg=PA271 Vilhelm Fredrik Palmblad, Peter Wieselgren, Karl Fredrik Werner, Biografiskt lexicon öfver namnkunnige svenske män]</ref><br />1656 m. vasario 12 d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]])|place=Zakševas, netoli [[Radomas|Radomo]], [[Sandomiero vaivadija]], [[Abiejų Tautų Respublika]]|result=žr. {{section link||Pasekmės}}|combatant1=[[File:Flag_of_the_Swedish_Empire.svg|18px]] [[Švedijos imperija]]|combatant2=[[File:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] ([[Lenkijos karalystė]])|commander1=[[File:Coat_of_Arms_of_Counts_von_Ascheberg.png|18px]] [[Rutger von Ascheberg]]|commander2=[[Vaizdas:Jastrzębiec_herb.svg|18px]] [[Stanisław Witowski (m. 1669)|Stanisław Witowski]]|strength1=250<ref name="Fryxell">[https://books.google.com/books?id=CT8VAAAAYAAJ&dq=Radom+1656+f%C3%B6rluster&pg=RA1-PA158 Anders Fryxell, Berättelser ur svenska historien, Volym 11–12]</ref>–300{{Sfn|Åberg|1950|p=41}}|strength2=1 500–2 000{{Sfn|Åberg|1950|pp=41–42}}|casualties1=14 žuvusių<ref name="Fryxell"/><br />18 sužeistų<ref name="Fryxell"/>|casualties2=100–560 žuvusių ar patekusių į nelaisvę{{Sfn|Åberg|1950|p=42}}}} '''Radomo mūšis''' – 1656 m. vasario 2 d. (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) / vasario 12 d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]) vykę [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ([[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]]) karinių pajegų kautynės, vienas [[Antrasis Šiaurės karas|Antrojo Šiaurės karo]] ir [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] mūšių. Švedjos pajėgoms vadovavo iš [[Kuršas|Kuršo]] kilęs Švedijos kariuomenės [[pulkininkas]] (nuo 1678 m, – [[feldmaršalas]]) [[Rutger von Ascheberg|Riutgeris fon Ašenbergas]] (''Rutger von Ascheberg''), ATR (Lenkijos karalystės) pajėgoms – [[Sandomieras|Sandomiero]] kaštelionas [[Stanisław Witowski (m. 1669)|Stanislovas Vitkovskis]] (''Stanisław Witowski''). == Priešistorė == 1656 m. sausio mėn. Ašenbergo vadovaujamas 250–300 karių dalinys išžygiavo iš [[Lodzė|Lodzės]] su užduotimi išžvalgyti ir, esant galimybei, užimti [[Radomas|Radomo]] miestą. Vasario 1 d. (pagal Švedijoje naudotą Julijaus kalendorių) jie pasiekė netoli miesto buvusį Zakševo (''Zakrzew'') dvarą, kur jie įkūrė stovyklą nakčiai.{{Sfn|Åberg|1950}} == Mūšis == Kitos dienos ryte dvare įsikūrusius švedus atakavo gerokai didesnės (1,5{{Sfn|Essen|2022|p=94}} – 2,0{{Sfn|Åberg|1950|p=42}} tūkst. karių) lenkų pajėgos, vadovaujamos S. Vitkovskio. Ašenbergo pajėgos atrėmė antpuolį.{{Sfn|Essen|2022}} Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad Vitkovskio pajėgoms vakare pavyko padegti dvarą, kas paskatino švedus pradėti trauktis. Lenkams nepavyko jų nei sustabdyti nei surengti persekiojimo.{{Sfn|Essen|2022}} Kituose šaltiniuose nurodoma, kad prasidėjus gaisrui švedai nesitraukė, todėl Vitkovskis pamėgino su jais derėtis. Nepavykus deryboms lenkai surengė dar vieną puolimą. Šiam nepavykus švedai pratęsė savo žygį į Radomą.{{Sfn|Åberg|1950}} == Pasekmės == Kitą dieną po mūšio Ašenbergo dalinys užėmė žygio tikslą – Radomo pilį. Prasiveržimo metu keletas švedų pateko į nelaisvę. Abi pusės šį susidūrimą pateikė kaip savo pergalę.{{Sfn|Essen|2022}} Pirminėje ataskaitoje apie mūšį Ašenbergas paskelbė, kad lenkų pajėgas sudarė 1,5 tūkst. karių, iš kurių žuvo daugiau nei 100, švedai paėmė 80 žirgų. Gavęs žinių, kad toks pranešimas nepadarys įspūdžio karaliui [[Karolis X Gustavas|Karoliui X Gustavui]], o lenkai skleidžia melagingą informaciją apie kautynes, jis perrašė ataskaitą, nurodydamas kad lenkų buvo 2 tūkst. iš kurių žuvo 560, užgrobta 413 žirgų.{{Sfn|Åberg|1950}} Švedų nuostolius sudarė bent 14 žuvusių ir 18 sužeistųjų. == Literatūra == * Anders Fryxell, [http://books.google.se/books?id=CT8VAAAAYAAJ&pg=RA1-PA158&dq=Radom+1656+f%C3%B6rluster&hl=sv&sa=X&ei=wq3TUPz6BanR4QTEzoDQDg&ved=0CDUQ6AEwAA#v=onepage&q=Radom%201656%20f%C3%B6rluster&f=false Berättelser ur svenska historien, Volym 11–12]. * {{Cite book|last=Essen|first=Michael|title=Charles X's Wars Vol.2: The Wars in the East, 1655-1657|publisher=Helion & Company|isbn=9781915070302}} * {{Cite book|last=Åberg|first=Alf|title=Rutger von Ascheberg: fältmarskalk och generalguvernör|publisher=Gleerups|location=[[Malmö]]}} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Švedų tvano mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]] az8j1ds46x2d49ticcmpkto1t1eaanu 0 690394 7855708 7722024 2026-06-13T15:25:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855708 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=1564 m. rugsėjis|conflict=Črnihivo apgultis|partof=[[Livonijos karas]]<br>[[1561–1570 m. LDK–Maskvos karas]]|place=[[Černihivas]]|image=[[Vaizdas:Чернігів_вид_на_дитинець_з_боку_Десни.jpg|300px]]|caption=Černihivo tvirtovė (Detinecas) nuo Desnos upės pusės|result=Maskvėnų garnizono pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]]|combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|commander1=[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Povilas Ivanovičius Sapiega]]|commander2=[[Vasilijus Prozorovskis]]<br>[[Foma Tretjakovas]]|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko|casus=Kova dėl Livonijos}} '''Černihivo apgultis''' ({{ru|Осада Чернигова}}) – 1564 m. rugsėjo mėn. vykusios kautynės dėl [[Černihivas|Černihivo]] miesto, vienas iš [[1561–1570 m. LDK–Maskvos karas|1561–1570 m. LDK–Maskvos karo]] epizodų, paprastai traktuojamas kaip [[Livonijos karas|Livonijos karo]] dalis. Didžiają [[XVI amžius|XVI amžiaus]] dalį [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžioji kunigaikštystė]], o po [[Liublino unija|Liublino unijos]] – ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abejų Tautų Respublika]] mėgino susigražinti [[Severščina|Seversko žemę]], kurios Lietuva neteko [[LDK–Maskvos karas (1500–1503)|LDK–Maskvos karo (1500–1503)]] išdavoje, 1503 m. sudarytomis [[Blagovešensko paliaubos (1503)|Blagovešensko paliaubomis]]. 1561–1570 m. karo eigoje Lietuvos pajėgos keletą kartų buvo įveržę į Černigovo apylinkes. 1562 m. miestą nesėkmingai buvo apsiautę [[Filonas Kmita|Filono Kmitos]] vadovautos LDK pajėgos, kurios atsitraukė nusiaubusios apylinkes ir sudeginę miestą, tačiau neužėmę pilies (Detinieco). 1563 m. analogiškai pasibaigusį žygį surengė Mykolo Višneveckio vadojaujamos pajėgos. 1564 m. rugsėjo 14 d. [[Povilas Ivanovičius Sapiega|Povilo Sapiegos]] vadovaujama LDK kariuomenė apsiautė Černihivą. Miete buvo įsitvirtinęs maskvėnų garnizonas, vadovaujamas Vasiljaus Prozorovskio ({{Ru|Василий Прозоровский}}) ir Fomos Tretjakovo ({{Ru|Фомa Третьяков}}). Maskvėnų pajegos buvo įsitvirtinę Černihivo tvirtovėje (Detinece) ir Jelco vienuolyne, kuris apgulties išvakarėse buvo apstvertas medine siena. [[Vaizdas:Єлецький монастир Комплекс споруд Єлецького монастиря.jpg|miniatiūra|Jelco vienuolyno kompleksas]] Apgulties metu LDK pajėgoms nepavyko užimti miesto. Be to miesto gynėjams pavyko surengti keletą sėkmingų išpuolių, padariusių daug nuostolių LDK pajėgoms. Vieno tokių išpuolių metu gynėjams netgi pavyko perimti Sapiegos vėliavą. Už šį pasiekimą caras [[Ivanas Rūstusis]] vėliau visą garnizoną apdovanojo auksinėmis monetomis. Po šių nesėkmių P. Sapiega priėmė sprendimą atsitraukti. LDK pajėgos Černihivą užimti dar kartą [[Černigovo apgultis (1579)|mėgino 1579 m.]], tačiau [[Černigovo užėmimas (1610)|užėmė tik 1610 m.]] == Literatūra == * Николай Новиков, Разряды в 1564 году // Древняя Российская Вивлиофика, издание 2, часть XIII, М., 1790, p. 355. * ''Ігнатенко І.'' [https://www.academia.edu/44824989/%D0%86%D0%B3%D0%BD%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BD%D0%BA%D0%BE_%D0%86_%D0%A7%D0%B5%D1%80%D0%BD%D1%96%D0%B3%D1%96%D0%B2%D1%89%D0%B8%D0%BD%D0%B0_%D0%B2_%D0%9B%D1%96%D0%B2%D0%BE%D0%BD%D1%81%D1%8C%D0%BA%D1%96%D0%B9_%D0%B2%D1%96%D0%B9%D0%BD%D1%96_%D0%A1%D1%96%D0%B2%D0%B5%D1%80%D1%8F%D0%BD%D1%81%D1%8C%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D0%BB%D1%96%D1%82%D0%BE%D0%BF%D0%B8%D1%81_%D1%81%D1%96%D1%87%D0%B5%D0%BD%D1%8C_%D0%BB%D1%8E%D1%82%D0%B8%D0%B9_2019_1_145_%D0%A7%D0%B5%D1%80%D0%BD%D1%96%D0%B3%D1%96%D0%B2_%D0%A1_17_32 Чернігівщина в Лівонській війні] // Сіверянський літопис. січень – лютий 2019. № 1 (145). Чернігів : p. 21. [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] a9m7rzt36pj61sxnwunurr1zd3gpw0m 0 690396 7856089 7722028 2026-06-14T07:40:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856089 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |date=1633 m. rugsėjo 1–3 d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]<br>1633 m. rugpjūčio 22–24 d. (pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) |place=[[Černihivas]] |result=ATR pajėgų pergalė |partof=[[ATR–Rusijos karas (1632–1634)]] |territory=Teritorinių pokyčių neįvyko |combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Rusijos carystė]] |image=[[Vaizdas:Вал._Гармати_у_Чернігові.jpg|300px]] |caption=Černihivo tvirtovė (Detinecas) |commander1=Bajorai Volkas, Krinickis, Šembekas, Zembickis |commander2=Grigorijus Aliabjevas |combatant1=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |strength1=~300<ref>Ракитин А. С. Северский поход и осада Чернигова. Боевые действия на юго-западном порубежье Московского государства и Речи Посполитой в период Смоленской войны (1632-34 гг.). Москва: Древлехранилище, 2021. — p. 121—128.</ref>|strength2=~800<ref>Ракитин А. С. Северский поход и осада Чернигова. Боевые действия на юго-западном порубежье Московского государства и Речи Посполитой в период Смоленской войны (1632-34 гг.). Москва: Древлехранилище, 2021. — p. 121—128.</ref> |casualties1=Nedideli |casualties2=Bent 30 }} '''Černihivo apgultis''' ({{ru|Осада Чернигова}}) – [[1633 m.|1633]] m. [[rugsėjo 1]]–[[rugsėjo 3|3]] d. (rugpjūčio 22–24 d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) vykęs [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] pajėgų mėginimas užimti [[Černihivas|Černihivo]] miestą ir atitraukti ATR pajėgas nuo [[Smolenskas|Smolensko]], vienas [[ATR–Rusijos karas (1632–1634)|1632–1634 m. ATR–Rusijos karo (Smolensko karo)]] epizodų. ATR susigrąžino Černihivo ir [[Severščina|Seversko žemės]] kontrolę 1618 m. [[Deulino paliaubos|Deulino paliabomis]], po to, kai 1503 m. ją buvo praradusi. Smolensko karo pradžioje Rusijos carystė surengė žygį „į Severą“ ({{Ru|«на Северу»}}) su tikslu susigrąžinti miesto kontrolę. 1632 m. vėlyvą rudenį ir 1633 m. žiemą maskvėnams pavyko užimti Seversko Naugardą, [[Trubčevskas|Trubučevską]], Počepą ir [[Starodubas|Starodubą]]. Vasarą, siekdami atitraukti ATR pajėgas nuo [[Vladislovas Vaza|Vladislovo IV Vazos]] apsiausto Smolensko, maskvėnai nedidelėmis pajėgomis surengė žygį į Černihivą. Užpuolikų buvo ne daugiau 800 karių, jiems vadovavo vaivada Grigorijus Aliabjevas. Šis dalinys iš Seversko Naugardo pajudėjo rugpjčio 28 d. (pagal Rusijoje naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]] – rugpjūčio 18 d.).<ref>Ракитин А. С. Северский поход и осада Чернигова. Боевые действия на юго-западном порубежье Московского государства и Речи Посполитой в период Смоленской войны (1632-34 гг.). Москва: Древлехранилище, 2021. – p. 121–128.</ref> Aliabjevas tikėjosi išnaudoti netikėtumo efektą ir tam, kad judėti greičiau, todėl nepasiėmė apsiausties [[Artilerija|artilerijos]]. Černihivas buvo sąlyginėje ATR teritorijos gilumoje ir netoli nuo [[Kyjivas|Kijevo]], kas neleido organizuoti ilgos apsiausties. Judėdami greitai maskvėnai užėmė [[Mena (Ukraina)|Meną]] ir paėmė į nelaisvę didelę garnizono dalį ir jo vadą Fedotą Isupovą. Nenorėdami kartu vestis [[Karo belaisviai|belaisvių]] maskvėnai juos nužudė. Sėkmingai persikėlę per [[Snovas|Snovo]] upę jie sunaikino Slabino saloje buvusius įtvirtinimus ir įsitvirtino prie Černihivo esančiame Jelco vienuolyne. Siekdami neleisti priartėti galimai pagalbai iš Kijevo, maskvėnai sunaikino tiltus per [[Desna|Desną]], taip pat nusiaubė Liubečo ir Ostro apylinkes. [[Adomas Kisielis|Adomo Kisielio]] raporte ATR karaliui nurodoma, kad pirmasis Černihivo šturmas įvyko naktį iš rugsėjo 1 į 2 d. (rugpjūčio 22 į 23 d. pagal Julijaus kalendorių). Užpuolikams pavyko sunaikinti miestą. Tvirtovės gynėjams pavyko atremti šturmą. Kisielio teigimu, maskvėnai neteko 30 karių ir atsitraukė. Kitą naktį šturmas pasikartojo – buvo atakuoti Loevo vartai. Ataką pavyko atremti. Apsiaustiesiems pavyko išsiųsti pasiuntinį – bajorą Krinickį, kuris Adomui Kisieliui perdavė pagalbos prašymą. Tuo metu Aliabjevas surengė tretįjį ir paskutinį puolimą visomis pajėgomis. Po jo iš Maskvos žemių kilęs Kopačiovo kaimo popas perspėjo maskvėnus apie į pagalbą apsiaustiesiems vykusias Kisielio pajėgas. Šį perspėjimą patvirtinus ties Slabinu ir netoli Černihivo pasirodžiusiems kazokams, Aliabjevas priėmė sprendimą trauktis ir naktį į rugsėjo 3 d. (rugpjūčio 24 d.) visa maskvėnų kariauna išžygiavo į Seversko Naugardą. Černihivo įgula baiminosi galimo antpuolio pasikartojimo ir prašė pastiprinimo, kuris netrukus atvyko. Savo ruožtu Aliabjevas ir vaivada Fiodoras Buturlinas vietoje to surengė sėkmingą žygį į Mirogorodą. Šio žygio strateginės sėkmės išplėtoti jiems nepavyko, nes prastėjant padėčiai prie Smolensko rusų caras iš Seversko žemės atšaukė savo dalinius. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:ATR–Rusijos karas (1632–1634)]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] ck2fqxx3dczroqausupy89rauhzmm39 0 690435 7855705 7850614 2026-06-13T15:24:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855705 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|image=[[Vaizdas:Facial_Chronicle_-_Siege_of_Opochka_1517.jpg|300px]]|caption=Opočkos apgulties iliustracija ir aprašymas [[Iliustruotasis metraščių sąvadas|Iliustruotajame metraščių sąvade]]|date=1517 m. rugsėjo 20 – spalio 18 d.|place=Opočka (dab. Rusijos [[Pskovo sritis]])|result=LDK pajėgų atsitraukimas|combatant1=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė]]<br>[[Vaizdas:Banner_of_the_Kingdom_of_Poland.svg|18px]] [[Lenkijos karalystė]]|combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Ostrogski.svg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]]<br>[[Vaizdas:Herb_Traby.jpg|18px]] [[Janusz Świerczowski]]<br>[[Vaizdas:Herb_Traby.jpg|18px]] [[Jurgis Radvila I]]|commander2=[[Vasilijus Michailovičius Saltykovas]]<br>[[Fiodoras Lopata Telepniovas-Obolenskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lacki.svg|18px]] [[Ivanas Liackis]]|casualties1=> 4 tūkst.|casualties2=Nežinoma|strength1=10 tūkst. pagrindinių ir 4 tūkst. pagalbinių pajėgų|strength2=iki 150 pilies įgulos ir 10–12 tūkst. pagalbos|partof=[[LDK–Maskvos karas (1512–1522)]]|conflict=Opočkos apgultis}} '''Opočkos apgultis''' ({{ru|Осада Опочки}}) – 1517 m. rugsėjo 20 – spalio 18 d. vykusi [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]], jai pagalbą suteikusios [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ir [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] kariuomenių kovų serija dėl Opočkos tvirtovės, vienas [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|1512–1522 m. LDK–Maskvos karo]] mūšių. LDK pajėgoms vadovavo 1514 m. [[Oršos mūšis|Oršos mūšio]] nugalėtojai [[Konstantinas Ostrogiškis]], [[Jurgis Radvila I|Jurgis Radvila]] ir [[Janušas Sverčkovskis]]. == Apgulties pradžia ir šturmas == Žygis, kurį 1517 m. rudenį iš [[Polockas|Polocko]] pradėjo 10 tūkstančių karių dydžio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė, turėjo tikslą nusiaubti Rusijos carystės šiaurės vakarų žemes, kurios tuo metu buvo menkai ginamos, nes didžioji maskvėnų kariuomenės dalis buvo priverstinai sutelkta stepėse, pasienyje su [[Krymo chanatas|Krymo chanatu]]. Pagrindinis žygio tikslas buvo užimti [[Pskovas|Pskovą]] ir priversti Maskvą sudaryti taiką garbingomis ir naudingomis sąlygomis, palankiomis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei. Rugsėjo 20 d. Ostrogiškio vadovaujama samdoma kariuomenė, kurią, pasak metraščio, sudarė „daugelio kraštų žmonės – čekai, lenkai, vengrai, lietuviai ir vokiečiai“,<ref name="Lobin2">''Лобин А. Н.'' Битва под Оршей 8 сентября 1514 года – СПб., Общество памяти игумении Таисии. 2011; ISBN 978-5-91041-066-8</ref> priartėjo prie Opočkos ir pradėjo jos apgultį. Pati Opočka buvo įsikūrusi [[Velikaja (Pskovas)|Velikaja]] upės salelėje ant aukštos kalvos – statūs šlaitai kilo tiesiai iš vandens. Medinių ir žemių įtvirtinimų perimetras tesiekė apie 200 sieksnių. Rusų istoriko Aleksejaus Lobino teigimu, tvirtovėje buvo vietos vos šimtui–pusantro šimto karių. Spalio 6 d. Lenkijos–Lietuvos kariuomenė mėgino šturmuoti tvirtovę, tačiau, patyrusi didelių nuostolių, buvo atmušta rusų įgulos, vadovaujamos [[Vaivada|vaivados]] Vasilijaus Saltykovo-Morozovo. Kaip rašė vyskupas Tomickis, šturmo metu žuvo 60 karių, tarp jų ir žinomas vaivada Sokolas, o 1,4 tūkst. buvo sužeisti.<ref>Соловьёв С. М. История России с древнейших времен. (Том 5. Глава 2)</ref> Pskovo metraštininkas pasakoja: „''ir išžudė daugybę karaliaus kariuomenės žmonių… ir jų didįjį lenkų kariuomenės vaivadą Sokolą nužudė ir jo vėliavą paėmė''“. Metraštyje taip pat minima, kad apgultieji naudojo akmenis, kažkokius „didelius riedmenis“ ir „dramblius“. Veikiausiai turėtos omenyje statinės, prikimštos akmenų ir degių medžiagų, kurios žalodavo šturmuojančiuosius. Be to, Aleksejus Lobinas spėja, kad nedidelė Opočkos įgula šturmo metu galėjo pasinaudoti ta pačia gudrybe kaip ir [[Vytautas Didysis|Vytauto]] 1426 m. surengtos [[Opočkos apgultis (1426)|Opočkos apgulties]] metu: tuomet opočkiečiai po pakeliamuoju tiltu vandenyje įkalė kuolus ir puolimo metu nukirto tilto tvirtinimus. Po nesėkmingo šturmo pats karalius [[Žygimantas Senasis]] pavadino Opočką „velnio kaimu“.<ref name="Lobin2" /> == Apgulties pabaiga == [[Vaizdas:Fyodor_Vasilyevich_Obolensky_Shovel_and_Ivan_Vasilyevich_Lyatskoy_are_going_to_Opochka.png|kairėje|miniatiūra|Vaivados Obolenskis ir Liackis eina į pagalbą Opočkos įgulai. Miniatiūra iš Iliustruotojo metraščių sąvado ]] Sėkmingai atrėmęs šturmą, maskvėnų [[Įgula (fortifikacija)|garnizonas]] sugebėjo surengti keletą netikėtų išpuolių, kurie sukėlė sumaištį apsiautėjų gretose. LDK pajėgoms nesiėmus ryžtingų šturmo veiksmų, apgultiesiems į pagalbą atvyko pastiprinimas. Prie Opočkos priartėjo kunigaikščių Fiodoro Obolenskio-Telepnevo ir Ivano Liackio būriai. Jiems pavyko kuriems pavyko sumušti LDK pajėgas ir jiems į pagalbą žygiavusį 4 tūkstančių karių pastiprinimą. Rusų šaltinių teigimu šiame mūšyje žuvo daugiau nei 4 tūkstančiai lenkų ir lietuvių karių,<ref>Татищев, В. Н. История Российская, [http://thelib.ru/books/tatischev_vasiliy_nikitich/istoriya_rossiyskaya_chast_4-read-14.html Часть 4] Архивная копия от 9 марта 2014</ref> daugelis pateko į nelaisvę. Sužinojęs apie iš [[Didieji Lukai|Didžiųjų Lukų]] žygiavusias kunigaikščio Aleksandro Rostovskio pajėgas, o iš [[Viazma|Viazmos]] – [[Vasilijus Šuiskis|Vasilijaus Šuiskio]] vadovaujamas pajėgas, Ostrogiškis priėmė sprendimą trauktis ir grįžti atgal į [[Polockas|Polocką]]. Skubant teko palikti apsiausties pabūklus ir gurguolės vežimus. Besitraukianti lietuvių ir lenkų kariuomenė patyrė nemažai nuostolių nuo persekiojančių rusų būrių.<ref name="Lobin2" /> == Pasekmės == [[Vaizdas:Восточная Европа в первой половине XVI века.gif|miniatiūra|LDK ir Maskvos ribos XVI a. pradžioje]] Nesėkmė prie Opočkos nesutrukdė Žygimanto Senojo dvarui skelbtis, kad buvo sunaikinta 20 tūkstančių maskvėnų. Nesėkmingas žygis išsekino Lietuvos valstybės finansines galimybes ir padėjo tašką bandymams pakeisti karo eigą.<ref name="Lobin2" /> Tuo tarpu Rusijos carystė vis dar išlaikė gebėjimą vykdyti stambaus masto invazijas į lietuviškas teritorijas. Tuo pasinaudoję kunigaikštis Michailas Kubenskis ir bojarinas Michailas Pleščeevas nuniokojo [[Vitebskas|Vitebsko]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] apylinkes.<ref name="Lobin2" /> Prasidėjusiose taikos derybose, tarpininkaujant [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus]] pasiuntiniui [[Zigmantas Herberšteias|Zigmantui Herberšteinu]]<nowiki/>i, maskvėnų pusė užėmė tvirtą poziciją – [[Vasilijus III]] atsisakė grąžinti Smolenską. Dar vienu 1517 metų kampanijos rezultatu tapo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] sąjunga su Rusijos caryste. Pagerbdami 28 dienas trukusią tvirtovės gynybą, Opočkos gyventojai pastatė šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę. Buvo pastatyta ir antroji cerkvė šv. didžiosios kankinės Paraskevos vardu. Tam pačiam laikotarpiui priskiriama dar dviejų Opočkos cerkvių – šv. apaštalo Tomo ir šv. evangelisto Luko – statyba už miesto, skirtinguose upės krantuose.<ref>Соловьёв С. М. История России с древнейших времен. (Том 5. Глава 2)</ref> Vėlesnėje Rusijos istoriografijoje mūšiui buvo teikiama itin didelė svarba, pvz. [[Nikolajus Karamzinas|N. Karamzinas]] teigė, kad mūšyje „rusai nuplovė [[Oršos mūšis (1514)|Oršos mūšio]] gėdą, uždėdami Konstantinui [Ostrogiškiui] bėglio ženklą“. <ref>Карамзин Н. М. История государства Российского. Том 7. Глава 2</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Rusijos teritorijoje]] 3167oy0lf2kvkvy92qr1ecebsvirti5 0 691503 7856113 7737511 2026-06-14T07:50:38Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856113 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas |combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania_1578.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] ([[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]) |combatant1=[[Vaizdas:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Cossack_Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas]] |conflict=Slucko apgultis |date=1655 m. rugsėjis |place=[[Sluckas]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (dab. [[Baltarusija]]) {{Location map | Baltarusija | lat = 53.0274 | long = 27.5596 | label = Sluckas | position = right | map_caption = Slucko padėtis Baltarusijoje }} |result=ATR pajėgų pergalė |commander1=[[Vaizdas:RU_COA_Troubetskoy_II-1.png|18px]] [[Aleksejus Trubeckojus]] |commander2=[[Vilhelm Patterson]] |partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]] |territory=Teritorinių pokyčių neįvyko |caption=Slucko miesto schema (1650 m.) |image=[[Vaizdas:Słucak. Слуцак (1650).jpg|300px]] |strength1=iki 20 tūkst. |strength2=apie 2 tūkst. |casualties2=Nedideli }} '''Slucko apgultis''' ({{Be|Аблога Слуцка}}) – 1655 m. rugsėjo mėn. vykusios [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] ir [[Etmonatas|Etmonato]] karinių pajėgų kautynės su [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomene dėl [[Sluckas|Slucko]] miesto ir tvirtovės. Vienas [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] mūšių. Apsiaustoms ATR pajėgoms vadovavo miesto karinis gubernatorius [[pulkininkas]] Vilhelmas Patersonas. Miestą puolė kunigaikščio [[Aleksejus Trubeckojus|Aleksejaus Trubeckojaus]]<ref name=":0">''Грыцкевіч А.'' Слуцка абарона 1655 // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус — Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. — Мн.: БелЭн, 2007. — 792 с.: іл. p. 590–591.</ref> vadovaujamos Rusijos pajėgos, prie kurių prisijungė [[Vasiljus Zolotarenka|Vasiljaus Zolotarenkos]] ({{Uk|Василь Нечипорович Золотаре́нко}}) arba [[Ivanas Zolatarenka|Ivano Zolatarenkos]] ({{Uk|Іван Золотаренко}})<ref name=":12">Конрад Бабятыньскі. [http://www.belhistory.eu/konrad-babyatynski-adnosiny-zhyxaro%D1%9E-vkl-da-masko%D1%9Eskaga-vojska-%D1%9E-1654%E2%80%931655-g/#ftn14 Адносіны жыхароў ВКЛ да маскоўскага войска ў 1654–1655 г.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231005000851/http://www.belhistory.eu/konrad-babyatynski-adnosiny-zhyxaro%D1%9E-vkl-da-masko%D1%9Eskaga-vojska-%D1%9E-1654%E2%80%931655-g/#ftn14 |date=2023-10-05 }} , 2007.</ref> vadovaujamos [[Kazokai|Zaporižės kazokų]] pajėgos.<ref name=":0" /> == Priešistorė == 1654–1667 metų ATR-Rusijos karas Abiejų Tautų Respublikai prasidėjo nesėkmingai. 1654 metais Rusijos carystės kariuomenė užėmė nemažai teritorijų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytuose. Ypač didele netektimi LDK tapo [[Smolensko apgultis (1654)|Smolensko užėmimas 1654 m. rugsėjo 23 d.]] Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama didžiojo Lietuvos etmono [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], buvo galutinai sutriuškinta [[Šepelevičių mūšis|Šepelevičių mūšyje]]. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės 1654–1655 metų žiemos kontrpuolimas buvo atremtas Rusijos kariuomenės. Vėliau Rusijos carystės pajėgos perėjo į puolimą ir pradėjo užiminėti naujas teritorijas.<ref>Малов А. В. Русско-польская война 1654–1667 гг. Москва, Цейхгауз, 2006. – с. 16 – 19.</ref> == Šalių pajėgos == === Tvirtovės būklė mūšio išvakarėse === Sluckas buvo privatus miestas. Jo valdovas [[Boguslavas Radvila]] XVII a. ketvirtame-šeštame dešimtmečiuose pavertė miestą galinga tvirtove.<ref name=":0" /><ref name=":0" /><ref name=":0" /> Slucko gynybinių pajėgumų stiprinimas vyko ir 1654 metais. 1654 m. vasarą Boguslavas Radvila padidino Slucko įgulą, o Slucko gubernatoriumi paskyrė Vilhelmą Patersoną. Po nesėkmingo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kontrpuolimo 1655 m. žiemą–pavasarį B. Radvila dar kartą papildė įgulą. Tuomet ją sudarė apie 1 000 profesionalių karių. Be to, buvo mobilizuoti vietos miestiečiai, iš kurių suformuoti 4 milicijos pulkai (iki 1,8 tūkst. žmonių). Jų užduotis buvo saugoti tam tikrus tvirtovės ruožus.<ref name=":0" /><ref name=":12" /> Nuo 1655 metų pradžios vyko esamų įtvirtinimų modernizavimas ir naujų statyba. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės [[Mogiliavo mūšis (1655)|pralaimėjimo prie Mogiliavo]] 1655 metais kunigaikštis Boguslavas Radvila atvyko į Slucką. Jam prižiūrint buvo baigta statyti nauja citadelė ir modernūs įtvirtinimai aplink miestą.<ref name=":12" /> === Rusijos kariuomenė === Lenkų istoriko К. Babiatinskio teigimu, kunigaikštis A. Trubeckojus vadovavo sąlyginai nedidelėms pajėgoms.<ref name=":12" /> Baltarusių autoriaus A. Grickevičiaus nuomone, priešingai, rusų pajėgas galėjo sudaryti apie 20 tūkst. karių.<ref name=":0" /> == Slucko gynyba == [[Vaizdas:Bogusław_Radziwiłł_11.PNG|miniatiūra|Slucko savininkas [[Boguslavas Radvila|B. Radvila]]]] 1655 m. rugsėjo 2 d. Rusijos carystės kariuomenė, vadovaujama A. Trubeckojaus, priartėjo prie Slucko. Trubeckojus įsikūrė Slucko Švč. Trejybės vienuolyne. Jis pasiūlė Sluckui pasiduoti, tačiau Slucko įgula į tai atsakė [[Patranka|patrankų]] šūviais. Naktį iš rugsėjo 2 į 3 d. rusų kariai su šūksniais „Caro miestas!“ (rus. „Царев город!“) puolė miestą. Tačiau įgulos kariai juos atmušė, mūšyje netekę vieno žmogaus.<ref name=":0" /> Rugsėjo 6 d. tarp rusų ir Slucko gynėjų vyko [[Artilerija|artilerijos]] dvikova, kurią Rusijos kariuomenė pralaimėjo.<ref name=":12" /> Vėliau Rusijos carystės pajėgos sudegino Slucko priemiesčius.<ref name=":0" /> Iš savo būstinės prie apsiausto Slucko 1655 m. A. Trubeckojus rašė carui: „…''kaimus, ir javus, ir šieną, ir visas arklinių pašarų atsargas mes iš abiejų pusių deginome, žmones žudėme, ėmėme į nelaisvę ir viską visiškai nusiaubėme be jokios liekanos, taip pat siuntėme būrius deginti ir niokoti aplinkines vietoves''“.<ref>''Лобин, Алексей.'' [http://scepsis.net/library/id_1104.html#a3 Неизвестная война 1654–1667 гг.] – [[:ru:Скепсис_(журнал)|Скепсис]].</ref> Po nepasisekusio puolimo Trubeckojus atsitraukė nuo tvirtovės ir patraukė [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] link, pakeliui niokodamas [[Naugardukas|Naugarduko žemę]]<ref name=":12" /> – buvo užimti ir sudeginti [[Kleckas]], [[Myrius]], Myšas, [[Stalovičai|Stalovičiai]] ir kt. kaimai ir miesteliai.<ref name=":0" /> [[Vaizdas:Sluck Castle.jpg|miniatiūra|Slucko įtvirtinimai, XVIII a. pradžia]] 1655 m. rugsėjo 27 d. Trubeckojaus kariuomenė ir kazokų daliniai (apie 5 tūkst. žmonių)<ref name=":12" /> vėl patraukė Slucko link. Pasak lenkų istoriko K. Babiatinskio, kazokams vadovavo Vasilijus Zolotarenka.<ref name=":12" /> Baltarusijos istorikas A. Grickevičius rašo, kad Trubeckojus žygiavo prie miesto kartu su Ivano Zolotarenkos kazokais. Tai reiškia, kad jis arba nurodo, jog kazokams vadovavo I. Zolotarenka, arba tiesiog neįvardija konkrečių kazokų dalinių vado.<ref name=":0" /> Trubeckojus vėl pradėjo derybas dėl miesto kapituliacijos, žadėdamas įvairias lengvatas po pasidavimo. Laiškai su siūlymu kapituliuoti buvo siunčiami karininkams, miestiečiams ir gubernatoriui. Slucko įgulos vadas, miesto karinis gubernatorius pulkininkas Vilhelmas Patersonas, pasiuntė į priešo stovyklą kalinį su laišku, kuriame buvo pasakyta, kad Slucką reikia užkariauti krauju, o ne laiškais.<ref name=":0" /> [[Vaizdas:New Castle in Sluck Fuerstenhoff.jpg|miniatiūra|Slucko naujosios pilies schema, XVII a.]] Tolesni įvykiai įvairiuose šaltiniuose aprašomi skirtingai. Pasak A. Grickevičiaus, rugsėjo 29 d. Trubeckojaus kariuomenė pradėjo trauktis Kozlovičių ir Liubanės keliu. Sužinojęs apie tai, Slucko gubernatorius Patersonas, vadovaudamas kelioms raitelių [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavoms]], pradėjo juos persekioti, tačiau duomenų apie susirėmimus tarp jų nėra užfiksuota.<ref name=":0" /> Pagal lenkų istoriko K. Babiatinskio versiją, rusų kariuomenė atsitraukė rugsėjo 30 d., po to, kai [[Įgula (fortifikacija)|įgula]] į siūlymą pasiduoti atsakė ugnimi.<ref name=":12" /> Rugsėjo 30 d. besitraukiančios Rusijos kariuomenės [[ariergardas]] sudegino priemiesčio kaimą Klepčianus.<ref name=":0" /> == Rezultatai == Po šio mūšio Rusijos carystės kariuomenė Slucko daugiau nebepuolė. K. Babiatinskio nuomone, „didele dalimi tai buvo miesto valdovo vykdytos politikos (ypač kazokų atžvilgiu) rezultatas, taip pat tvirtas tvirtovės ir įgulos galybės įrodymas“.<ref name=":12" /> Viso ATR–Rusijos karo (1654–1667) metu Sluckas nebuvo užimtas nei Rusijos carystės kariuomenės, nei Etmonato pajėgų. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] sdugzjxs49qqo0hsk1v0ojr8t4lhdhl 0 691703 7855689 7820370 2026-06-13T14:57:52Z Ispanas 156593 /* Šaltiniai */ 7855689 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė | above = {{PAGENAME}} | abovestyle = background-color: #ececec; | headerstyle = background-color: #ececec; | image = [[Vaizdas:Seal of the International Court of Justice (monochrome).svg|150px]] | caption = | label1 = Pasirašyta | data1 = {{start date|1945|6|26}} | label2 = Vieta | data2 = [[San Fransiskas]], JAV | label3 = Įsigaliojo | data3 = {{start date|1945|10|24}} | label4 = Signatarai | data4 = [[San Fransisko konferencija#Dalyvės|50 valstybių]] | label5 = Dalyvės | data5 = [[Jungtinių Tautų valstybės narės|193 valstybės]] | label6 = Kalbos | data6 = [[Kinų kalba|Kinų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[rusų kalba|rusų]], [[ispanų kalba|ispanų]] | header7 = Dalyvės | data8 = [[Vaizdas:International Court of Justice parties.svg|260px]]<br> <div style="text-align:left; font-size:96%; line-height:1.25em;">{{legend|#00aa00|Dalyvėmis tapo įstojusios į JT|outline=darkgray}} {{legend|MediumBlue|Dalyvėmis tapo prieš įstodamos į JT|outline=darkgray}} {{legend|#ff1111|JT valstybės stebėtojos ne statuto dalyvės|outline=darkgray}}</div> | header9 = Nuoroda | data10 = [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DD12C52B498E#part_107d124196414f9fa710c014f652a64f Statuto tekstas] | below = }} '''Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas''' – steigiamasis [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] dokumentas, nustatantis jo veiklą, struktūrą, kompetenciją ir darbo tvarką. Statutas yra sudėtinė [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] dalis (kaip nurodyta jos XIV skyriuje), todėl visos valstybės stodamos į [[Jungtinės Tautos|Jungtines Tautas]] turi jį pripažinti. Pagrįstas [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo]], Teismo pirmtako, statutu.<ref name="chartija">{{cite web |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DD12C52B498E |title=Jungtinių Tautų Chartija |website=e-tar.lt |publisher=[[Teisės aktų registras]] |access-date=2026-01-16}}</ref> == Sandara == Statutą sudaro 5 skyriai; 70 straipsnių. Jo 1 straipsnyje skelbiama: {{Blockquote|text=Tarptautinis Teisingumo Teismas, įsteigtas remiantis Jungtinių Tautų įstatais kaip pagrindinė Jungtinių Tautų teisminė institucija, sudaromas ir veikia pagal šio Statuto nuostatas.|sign=|source=[https://treaties.un.org/doc/source/docs/charter-all-lang.pdf#page=23 Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas]}} 69 straipsniai suskirstyti į 5 skyrius: * I skyrius: Teismo organizavimas (2–33 straipsniai) – struktūra, teisėjų kiekis, rinkimų tvarka, kadencijos trukmė, pareigos; * II skyrius: Teismo kompetencija (34–38 straipsniai) – jurisdikcija, įgaliojimai, bylų nagrinėjimo teisinis pagrindas; * III skyrius: Bylų nagrinėjimo tvarka (39–64 straipsniai) – procedūrų taisyklės, teismo procesas; * IV skyrius: Konsultacinės išvados (65–68 straipsniai) – Teismo konsultacinė funkcija; * V skyrius: Pataisos (69–70 straipsniai) – Statuto keitimo ir peržiūros tvarka. 38 straipsnio 1 dalyje išvardyti [[tarptautinės teisės šaltiniai|šaltiniai]], kuriais Teismas gali vadovautis spręsdamas bylą, pvz., [[tarptautinė sutartis|tarptautinės sutartys]] (konvencijos), tarptautinė [[paprotinė teisė]], [[bendrieji teisės principai]] ir (kaip pagalbinė priemonė) teismo sprendimai bei mokslinė literatūra. Šių šaltinių taikymą riboja 59 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Teismo sprendimai yra privalomi tik byloje dalyvaujančioms šalims, bei 38 straipsnio 2 dalis, leidžianti Teismui spręsti bylą ''[[:en:wikt:ex aequo et bono|ex aequo et bono]]'', jei šalys su tuo sutinka.<ref name="chartija"/> == Statuto dalyvės == Visos 193 [[Jungtinių Tautų valstybės narės]] ''[[:wikt:ipso facto|ipso facto]]'' yra Statuto dalyvės, nes ratifikavo JT Chartiją, kurios dalis yra Statutas. Pagal Chartijos 93 straipsnio 2 dalį, valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų narės, gali tapti Statuto dalyvėmis rekomenduojant [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]]i ir patvirtinus [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinei Asamblėjai]].<ref>{{citeweb|url=https://www.icj-cij.org/states-not-members|title=States not members of the United Nations parties to the Statute|accessdate=2025-01-05|publisher=[[International Court of Justice]]}}</ref> 2025 m. duomenimis, nei Generalinės Asamblėjos valstybės stebėtojos ([[Palestinos valstybė]] ir [[Vatikanas]]), nei kitos valstybės nėra šių nuostatų numatytos Statuto dalyvės. [[Šveicarija]] (1948–2002), [[Lichtenšteinas]] (1950–1990), [[San Marinas]] (1954–1992), [[Japonija]] (1954–1956) ir [[Nauru]] (1988–1999) naudojosi tokiu statusu dar prieš įstodamos į Jungtines Tautas.<ref>{{cite web|url=http://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=I-3&chapter=1&clang=_en|title= Chapter I - Charter of the United Nations and Statute of the International Court of Justice: 3 . Statute of the International Court of Justice|date=2013-07-09|access-date=2013-07-09|publisher=United Nations Treaty Series}}</ref><ref>Search [http://legal.un.org/repertory/dtSearch/dtSearch_Forms/dtSearch.html here] for "Art 93" to find a series of documents that list every non-UN member that became a party to the ICJ Statute.</ref> Valstybės, kurios nėra Statuto dalyvės, taip pat gali kreiptis į Teismą pagal Statuto 35 straipsnio 2 dalį, jei specialia deklaracija pripažįsta Teismo jurisdikciją ir įsipareigoja laikytis jo sprendimų. Iki 2025 m. Palestina yra deponavusi dvi tokias deklaracijas skirtinguose ginčuose (tarp jų [[Pietų Afrikos genocido byla prieš Izraelį|Pietų Afrikos byloje prieš Izraelį]]).<ref>{{citeweb|url=https://www.icj-cij.org/states-not-parties|title=States not parties to the Statute to which the Court may be open|accessdate=2025-01-05|publisher=[[International Court of Justice]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Tarptautinis Teisingumo Teismas|Statutas ]] [[Kategorija:Jungtinių Tautų dokumentai]] 2mlcvfk3dxxyr5hnaropbeu590zdgg0 0 692259 7856104 7744585 2026-06-14T07:47:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856104 wikitext text/x-wiki '''1652 m. seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], sušauktas 1651 m. lapkričio 1 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Parengiamieji seimeliai vaivadijose įvyko 1651 m. gruodžio 15 d. Seimo maršalka buvo išrinktas [[Andžejus Maksimilianas Fredro|Andžejus Maksimilijonas Fredro]].<ref>{{cite book|author=W. Czapliński|title=Dwa sejmy w roku 1652. Studium z dziejów rozkładu Rzeczypospolitej szlacheckiej w XVII wieku|year=1955|location=Wrocław}}</ref><ref>S. Ochmann-Staniszewska, Z. Staniszewski, ''Sejm Rzeczypospolitej za panowania Jana Kazimierza Wazy. Prawo-doktryna-praktyka, T. 1, p. 92-119'', 2000</ref><ref>E. Opaliński, ''Sejm srebrnego wieku 1587-1652. Między głosowaniem większościowym a liberum veto'', 2001.</ref><ref>H. Olszewski, ''Sejm Rzeczypospolitej epoki oligarchii (1652-1763). Prawo-praktyka-teoria-programy'', 1966</ref> Seimo posėdžiai vyko nuo 1652 m. sausio 26 d. iki kovo 11 d. Darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti valstybės santvarkos klausimus, [[Bila Cirkvos taikos sutartis|Bila Cirkvos taikos sutartį]] su kazokais (1651 m. rugsėjo 28 d.),<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=15 Chronologia Sejmów Polskich. 1493-1793] (p. 152-153)</ref> taip pat Jeronimo Radvilovskio (''Hieronim Radziejowski''), kuriam maršalkos teismas buvo paskelbęs [[Infamija|infamiją]], bylą.<ref>A. Kersten, ''Hieronim Radziejowski. Studium władzy i opozycji'', 1988</ref> Nepavyko priimti sprendimo dėl Seimo posėdžių pratęsimo ([[Prolongata|prolongacijos]]). Prieš Seimo darbo pratęsimą 1652 m. kovo 9 d. pasisakė [[Upytės pavietas|Upytės pavieto]] atstovas [[Vladislovas Sicinskis|Vladislovas Viktorinas Sicinskis]]. Nepaisant nesėkmingų raginimų pasiekti sutarimą, Seimo maršalka A. M. Fredro atsisveikino su karaliumi ir 1652 m. kovo 11 d. uždarė Seimą, kuris nepriėmė nė vienos konstitucijos (įstatymo). == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] 51ppps7qxv8bwb4m1j85jjlio4hocbt 0 692263 7856157 7755802 2026-06-14T08:09:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856157 wikitext text/x-wiki '''1674 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – [[Elekcinis seimas|elekcinis (rinkiminis) seimas]]. Seimas buvo sušauktas 1674 m. vasario 22 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Parengiamieji seimeliai vaivadijose įvyko 1674 m. kovo 15 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Lietuvos didysis iždininkas]] [[Benediktas Povilas Sapiega]]. Seimo posėdžiai vyko nuo 1674 m. balandžio 20 d. iki birželio 9 d. Pagrindinė Seimo užduotis buvo karaliaus rinkimai. Karaliumi buvo išrinktas [[Jonas Sobieskis]].<ref>Władysław Konopczyński. [https://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia sejmów polskich 1493–1793,] p. 156–157.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=132 Volumina Legum – Konstytucje Sejmu Walnego Elekcji nowego Króla roku 1674] (p. 132–136). * [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=136 Volumina Legum – Oznajmienia Króla nowo obranego, na sejmie walnym elekcji, między Warszawą a Wolą] (p. 136–139). * [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=139 Volumina Legum – Articuli Pactorum Conventorum stanów tej Rzeczypospolitej i Wielkiego Księstwa Litewskiego i państw do nich należących] (p. 139–146). [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] fwd0i9fhe6jeid87mlx6q4vn17225v2 0 692326 7856087 7744966 2026-06-14T07:39:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856087 wikitext text/x-wiki '''1629 m. seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] – buvo sušauktas 1628 m. spalio 20 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Parengiamieji seimeliai vaivadijose įvyko 1628 m. gruodžio 12 d. Vienintelis įvykęs generalinis seimelis susirinko 1628 m. gruodžio 30 d. [[Karališkoji Prūsija|Karališkoje Prūsijoje]].<ref>[[Władysław_Konopczyński]]. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=13 Chronologia Sejmów Polskich. 1493-1793] (p. 148-149) [žiūrėta 2019-11-07]</ref> Seimo posėdžiai vyko nuo 1629 m. sausio 9 d. iki vasario 20 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Poznanė|Poznanės]] [[pakamaris]] Motiejus Manieckis. Seimo veikloje dalyvavo labai nedaug senatorių ir eilinių narių (pasiuntinių). Nuotaikos buvo prastos ir dėl sudėtingos situacijos dėl [[Prūsija|Prūsijoje]] vykusio [[ATR–Švedijos karas (1600–1629)|karo su Švedija]]. Posėdžiuose daugiausia buvo svarstomi vidaus politikos klausimai – pinigų (monetarinės), karinės ir mokesčių politikos srityse.<ref>A. Filipczak-Kocur, ''Sejm zwyczajny z roku 1629'', 1979</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=289 Konstytucje Sejmu Walnego Koronnego Warszawskiego, Roku Pańskiego 1629, Dnia 20 lutego] (p. 289-299) * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=299 Uniwersał Poborowy na Sejmie Walnym Koronnym Warszawskim Uchwalony Roku 1629] (p. 299-308) * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=309 Instruktarz Celny, W. X. Litewskiego] (p. 309) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] adee57f91ojp42ib4z8wqym0qq0sdbx 0 692328 7856085 7744976 2026-06-14T07:38:58Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856085 wikitext text/x-wiki '''1627 m. seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimas]] – buvo sušauktas 1627 m. liepos 12 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Parengiameiji seimeliai vaivadijose įvyko 1627 m. rugpjūčio 31 d., [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] vyriausiasis seimelis [[Korčinas|Korčine]] susirinko 1627 m. rugsėjo 22 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Lyda|Lydos]] [[maršalka]] [[Aleksandras Chaleckis]]. Seimo posėdžiai vyko nuo 1627 m. spalio 12 d. iki lapkričio 24 d.<ref>[[Władysław_Konopczyński]]. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=13 Chronologia Sejmów Polskich 1493-1793] (p. 148) [tikrinta 2019-10-09]</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=259 Konstytucje Sejmu Walnego Koronnego Warszawskiego r. P. 1627 dnia 23 listopada] (p. 259-266) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=266 Uniwersał Poborowy na Sejmie Walnym Warszawskim Koronnym uchwalony, roku 1627] (p. 266-276) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] t2p56txoocbja6qlyy0wwh1fha3mi4b 0 692350 7855730 7745477 2026-06-13T15:31:31Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855730 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas |combatant1=[[Vaizdas:Naval_Ensign_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos imperija]] |combatant2=[[Livonijos konfederacija]] /<br>[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] |result=Švedijos kariuomenės pergalė |place=[[Tartu]] (Livonija, dab. [[Estija]]) |conflict=Tartu apgultis |partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1611)]] |image=[[Vaizdas:Eaa0402 005 0000133 00006 k.jpg|300px]] |commander2=[[Heinrik Ramel]] <br>[[Hermann Wrangell]] |commander1=[[Vaizdas:Friherrliga_gyllenhielm.001.kb_a.jpg|18px]] [[Carl Carlsson Gyllenhielm]] |date=[[1600]] m. gruodis |territory=Tartu apylinkes užėmė švedai, jas valdė iki 1603 m. vasario 3 d. |caption=Tartu tvirtovės planas (sudarytas Švedijos kariuomenės) }} '''Tartu apgultis''' – 1600 m. pabaigoje vykusios [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] kariuomenių kautynės dėl [[Tartu]] miesto ([[Livonija]], Abiejų Tautų Respublikos [[vasalas]]), vienas [[ATR–Švedijos karas (1600–1611)|ATR–Švedijos karo (1600–1611)]] mūšių, pasibaigęs gruodžio 27 d. Tartu miestą gynusių Abiejų Tautų Respublikos karinių pajėgų kapituliacija bei Tartu krašto bajorijos ištikimybės priesaika [[Sąrašas:Švedijos karaliai|Švedijos karaliui]] [[Karolis IX|Karoliui IX]]. == Priešistorė == Prasidėjus Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karui, Estliandijoje 1600 m. rugpjūčio 19 d. išsilaipino Švedijos kariuomenė, vadovaujama sosto regento, Siodermanlando kunigaikščio Karolio.<ref>Kanarskas, Julius, [https://www.svyturiolaikrastis.lt/2021/04/22/jonas-karolis-chodkevicius-tartu-apgultis-rakveres-ir-paides-musiai/ Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai], Švyturys, 2021 m. balandžio 22 d.</ref> Švedų kariuomenės žygis buvo pradėtas 1600 m. rugsėjo pirmosiomis dienomis. Siodermanlando hercogo Karolio pajėgos į Livoniją įsiveržė dviem didelėmis kryptimis. Iš Narvos pajudėjusios kariuomenės užduotis buvo užimti ordino pilis [[Peltsama|Peltsamoje]] ir Lajusėje ({{Et|Laiuse}}). Iš Talino žygiavusioms pajėgoms asmeniškai vadovavo pats Karolis. [[Pernu]] kapituliavo spalio 17 d. (pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]], spalio 4 d. pagal [[Švedijos kalendorius|Švedijos kalendorių]]), Viljandžio pilis – lapkričio 16 d. Švedų daliniai rugsėjo 24 d. užėmė Peltsamą, o lapkričio 3 d. – ordino pilį Lajusėje. Po to jie susijungė su pagrindinėmis hercogo pajėgomis ir dėl prastų rudens orų įsikūrė stovykloje [[Paidė|Paidėje]]. Karolio kariuomenė spalio 29 d. užėmė [[Karksi mūšis|Karksi pilį]], netrukus kapituliavo Helme ir Härgmäe pilys. == Kovų eiga == Artėjant žiemai, švedai ėmė ruoštis Tartu puolimui. Lygiagrečiai jie mėgino paveikti Tartu bajorus, kad šie pereitų į Siodermanlando hercogo Karolio pusę. Gruodį pradėjo sklisti gandai, jog Lietuvos didysis etmonas [[Kristupas Mikalojus Radvila]] asmeniškai atvyko į Livoniją, todėl Karolis nusprendė nedelsdamas pulti Tartu. Prie Tartu buvo sutelkta didžioji dalis šiame regione buvusių Švedijos pajėgų, įskaitant ką tik iš [[Suomija|Suomijos]] atvykusius dalinius. Iš pradžių miestą apgulė [[Pulkininkas|pulkininko]] Peterio Stolpės ir hercogo sūnaus Karlo Karlsono Julenhielmo daliniai, prie kurių netrukus prisijungė ir Karolio vadovaujama pagrindinė kariuomenė. [[Artilerija|Artilerijos]] apšaudymas pradėtas pirmąją [[Kalėdos|Kalėdų]] dieną. Miesto įtvirtinimai laikėsi tvirtai, o Tartu komendantas Heinrichas Ramelis (dan. Henrik Ramel) nenorėjo atiduoti miesto švedams. [[Vaizdas:BM01206Am.jpg|miniatiūra|Tartu apsiaustis, XVII a. litografija]] Po to, kai apžiūrėdamas miesto sienas Ramelis buvo sužeistas kulka į koją, jo pareigas perėmė Hermanas Vrangelis vyresnysis. Vrangelis, kurį į švedų pusę perviliojo jo žmonos brolis [[Reinhold Anrep|Reinholdas Anrepas]], 1600 m. gruodžio 27 d. nusprendė kapituliuoti.<ref>Wrangel nr 2092: [https://www.adelsvapen.com/genealogi/Wrangel_nr_2092#TAB_3 Herman Wrangel, till Tolsburg, Ellistfer, Sadjerw och Kayafer. Överste i polsk tjänst och befälhavare i Dorpat 1600]. Överlämnade denna fästning till svenskarna s. å. 27/12 och gick själv i svensk tjänst. Svensk ryttmästare 1601-01-16. Fången vid Kokenhusen s. å. Fältöverste. Död omkr. 1627</ref> Komendantas Ramelis, [[kaštelionas]] [[Georg Schenking|Georgas Šenkingas]] ir raitininkų vadas (rotmistras) [[Kaspar von Tiesenhausen|Kasparas fon Tyzenhauzas]] buvo paimti į nelaisvę. Po miesto kapituliacijos Tartu krašto bajorija davė Karoliui ištikimybės priesaiką, mainais tikėdamasi privilegijų patvirtinimo. Tartu vietininku (asehalduriks) mažiausiai nuo 1601 m. spalio 19 d. iki 1602 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Švedijos admirolas [[Johann von Derfelden|Johanas fon Derfeldenas]], nes Karolis baiminosi, kad [[Janas Zamoiskis]] netrukus gali mėginti atsiimti miestą. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Kanarskas, Julius, [https://www.svyturiolaikrastis.lt/2021/04/22/jonas-karolis-chodkevicius-tartu-apgultis-rakveres-ir-paides-musiai/ Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai], Švyturys, 2021 m. balandžio 22 d. * Wrangel nr 2092: Herman Wrangel, till Tolsburg, Ellistfer, [https://www.adelsvapen.com/genealogi/Wrangel_nr_2092#TAB_3 Sadjerw och Kayafer. Överste i polsk tjänst och befälhavare i Dorpat 1600. Överlämnade denna fästning till svenskarna s. å. 27/12 och gick själv i svensk tjäns]t. Svensk ryttmästare 1601-01-16. Fången vid Kokenhusen s. å. Fältöverste. Död omkr. 1627. [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] fx7mo8gsvo9i15bulat41s9lrduq9kv 0 692423 7856166 7842359 2026-06-14T08:13:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856166 wikitext text/x-wiki '''Preobraženskojės sutartis''' ({{Ru|Преображе́нский догово́р}}, {{De|Vertrag von Preobraschenskoje}}) – [[1699 m.|1699]] m. [[Julijaus kalendorius|lapkričio 11]] ([[Grigaliaus kalendorius|21]]) d. Preobraženskojės kaime į rytus nuo [[Maskva|Maskvos]] (nuo 1864 m. – Maskvos miesto dalis) sudaryta [[Saksonija|Saksonijos]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], [[Danija|Danijos]] ir [[Rusija|Rusijos]] sąjunginė sutartis prieš [[Švedija|Švediją]].<ref>Паткуль // [[:ru:Энциклопедический_словарь_Брокгауза_и_Ефрона|Малый энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]. – 2-е изд., вновь перераб. и значит. доп. — Т. 1—2. – <abbr>СПб.</abbr>, 1907–1909.</ref><ref>«Преображенский союзный договор 1699» // Советская историческая энциклопедия. <abbr>М.</abbr>: Советская энциклопедия, 1966. Т. 11 – С. 531</ref> Šios sąjunginės sutarties pagrindu Rusija įsitraukė į [[Didysis Šiaurės karas|Šiaurės karą]]. Sutartį pasirašė caras [[Petras I]] ir Saksonijos bei ATR valdovo kurfiursto [[Augustas II Stiprusis|Augusto II Stipriojo]] vardu veikęs [[generolas majoras]] Karlovičius;<ref name=":0">[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%A0%D0%91%D0%A1/%D0%92%D0%A2/%D0%9F%D0%B0%D1%82%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C,_%D0%98%D0%BE%D0%B3%D0%B0%D0%BD%D0%BD-%D0%A0%D0%B5%D0%B9%D0%BD%D0%B3%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D0%B4 Паткуль, Иоганн-Рейнгольд] // Русский биографический словарь : в 25 томах. – <abbr>СПб.</abbr>—<abbr>М.</abbr>, 1896–1918.</ref> vėliau [[Dresdenas|Drezdene]] ją pasirašė ir pats Augustas II. == Istorija == Derybos dėl sutarties vyko slaptai netoli Maskvos esančiame Preobražensko kaime buvusiame dvare. Jų tikslas buvo sukurti vadinamąją „Šiaurės sąjungą“, nukreiptą prieš [[Sąrašas:Švedijos karaliai|Švedijos karalių]] [[Karolis XII|Karolį XII]]. Sąjungos narėmis buvo Rusija, Danija ir Saksonija. [[Vaizdas:Treaty of Preobrazhenskoye.jpg|miniatiūra|Preobražensko sutarties dokumento kopija]] Vienas pagrindinių šių idėjų, vėliau virtusių Šiaurės karu, ideologų buvo Livonijos bajoras Johanas Reinholdas Patkulis. Keliais mėnesiais anksčiau jis mėgino sukurti sąjungą tarp Augusto Stipriojo, Danijos ir [[Brandenburgas|Brandenburgo]]. Tačiau Brandenburgo kurfiurstas ir [[Prūsijos hercogystė|Prūsijos hercogas]] [[Frydrichas III]] tuo nesusidomėjo. Patkulis Rusijoje rado partnerį, suinteresuotą susilpninti švedų pozicijas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione. 1699 m. gegužę Patkulis išvyko į [[Kopenhaga|Kopenhagą]], kur užsitikrino [[Danijos karalius|Danijos karaliaus]] [[Kristijonas V|Kristijono V]] paramą. Augustui II Patkulis pažadėjo, kad įžengus į [[Livonija|Livoniją]] jį parems redukcija (didikų žemių paėmimu valstybės naudai) nepatenkinti Livonijos baronai; po to Augustas II išsiuntė derybininkus į Rusiją. Tų pačių 1699 m. rudenį Patkulis kartu su generolu majoru Karlovičiumi buvo pasiųstas į Maskvą pas Petrą I ir tų pačių metų gruodžio 11 d. Preobraženske Augusto vardu sudarė (pagal kitą šaltinį – prie jos sudarymo prisidėjo)<ref>[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%AD%D0%A1%D0%91%D0%95/%D0%9F%D0%B0%D1%82%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C,_%D0%98%D0%BE%D0%B3%D0%B0%D0%BD%D0%BD_%D0%A0%D0%B5%D0%B9%D0%BD%D0%B3%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D0%B4 Паткуль, Иоганн Рейнгольд] // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – <abbr>СПб.</abbr>, 1890–1907</ref> Rusijos ir ATR sąjungą.<ref name=":0" /> Lygiagrečiai deryboms dėl Šiaurės sąjungos sukūrimo į Maskvą atvyko Švedijos atstovai, siekę, kad Rusija patvirtintų Kardiso sutartį. Kadangi atsisakymas ją patvirtinti būtų buvęs atviras priešiškų ketinimų Švedijos atžvilgiu pripažinimas, Rusijos diplomatai ėmėsi „mistifikacijos“, siekdami nuslėpti tikruosius ketinimus: nors Rusija jau ruošėsi karui, caras 1699 m. lapkričio 20 (30) d. patvirtino Kardiso taikos galiojimą,<ref>''Молчанов Н. Н.'' Дипломатия Петра Великого. – <abbr>М.</abbr>: Международные отношения, 1990.</ref><ref>[https://www.prlib.ru/history/619740 Заключён Преображенский союзный договор между Петром I и Августом II]. ''Президентская библиотека имени Б.Н. Ельцина''</ref> kurios Rusija įsipareigojo „laikytis ištikimai, tvirtai ir nepažeidžiamai“.<ref>[http://docs.historyrussia.org/ru/nodes/316851-pisma-i-bumagi-imperatora-petra-velikogo-t-1-1688-1701#mode/inspect/page/374/zoom/5 Докончальная грамота со шведским королем Карлом XII] // Письма и бумаги императора Петра Великого / Комиссия по изданию писем и бумаг императора Петра Великого. – <abbr>СПб.</abbr>: Гос. тип., 1887. – С. 314–317. – 1010 с.</ref> Praėjus dviem mėnesiams po sutarties pasirašymo, Saksonijos pajėgos, įsiverždamos į Švedijos kontroliuotas rytines Baltijos jūros pakrantės žemes, pradėjo Šiaurės karą. == Išnašos == {{išn}}{{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:ATR sutartys]] [[Kategorija:Švedijos sutartys]] [[Kategorija:Rusijos sutartys]] [[Kategorija:Šiaurės karas]] cnqg905pg8x0qlpkj8dinrwhw4rfvay 0 692660 7855970 7844548 2026-06-13T23:54:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855970 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Roman roads around Rome.png|thumb|Romėnų keliai Romos apylinkėse.]] [[Vaizdas:Appian Way.jpg|thumb|[[Apijaus kelias]] – vienas svarbiausių Romos imperijos kelių.]] [[Vaizdas:Roman Empire 125 general map (Red roads).svg|thumb|Romos imperija imperatoriaus [[Hadrianas|Hadriano]] valdymo laikotarpiu (117–138 m.), su pagrindinių romėnų kelių tinklu.]] '''Romėnų keliai''' ({{la|viae Romanae}}, vns. ''via Romana'') – Romos valstybės susisiekimo [[infrastruktūra]], turėjusi esminę reikšmę jos karinei, administracinei ir ekonominei raidai. Jie pradėti tiesti apie 300 m. pr. m. e., [[Romos respublika|Romos respublikos]] plėtros laikotarpiu, o vėliau nuosekliai plėsti ir tobulinti [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais.<ref>{{cite book |last=Forbes |first=Robert James |title=Studies in ancient technology |volume=2 |year=1993 |publisher=Brill |isbn=978-90-04-00622-5 |url=https://books.google.com/books?id=4Oi70BovgoQC&q=%22Via+Gabina%22+road+built&pg=PA146 |page=146}}</ref> Keliais naudojosi kariuomenė, valstybės pareigūnai ir civiliai gyventojai, jais buvo gabenamos [[Romėnų prekyba|prekės]] ir oficiali korespondencija.<ref>{{cite book |last=Kaszynski |first=William |title=The American Highway: The History and Culture of Roads in the United States |location=Jefferson, N.C. |publisher=McFarland |year=2000 |url=https://books.google.com/books?id=Dzv2oZM5_38C&pg=PA9 |page=9}}</ref> Romėnų [[Kelias|kelių]] tinklą sudarė tiek vietinės reikšmės keliai, tiek pagrindinės magistralės, jungusios miestus, karinius centrus ir provincijas. Svarbiausi keliai dažnai buvo grįsti akmenimis, turėjo išlenktą paviršių, leidžiantį lengvai nutekėti vandeniui, ir buvo tiesiami pagal kruopščiai suplanuotas trasas. Sudėtingose vietovėse statyti tiltai, pylimai ir kiti inžineriniai objektai.<ref name=LWPageArticleRoadsCanals/><ref>{{cite book |last=Corbishley |first=Mike |title=The Roman World |url=https://archive.org/details/romanworld00corb |page=[https://archive.org/details/romanworld00corb/page/50 50] |publisher=Warwick Press |year=1986}}</ref> Romos imperijos klestėjimo laikotarpiu keliai jungė sostinę su [[Romos provincijos|provincijomis]],<ref name=LWPageArticleRoadsCanals>{{cite book |last1=Bailey |first1=L. H. |first2=Wilhelm |last2=Miller |title=Cyclopedia of American Horticulture, Comprising Suggestions for Cultivation of Horticultural Plants, Descriptions of the Species of Fruits, Vegetables, Flowers, and Ornamental Plants Sold in the United States and Canada, Together with Geographical and Biographical Sketches |location=New York |publisher=The Macmillan Co |year=1900 |url=https://books.google.com/books?id=ERQoAAAAYAAJ&pg=PA320 |page=320}}</ref><ref>{{cite book |last1=Duducu |first1=Jem |title=The Romans in 100 Facts |date=2015 |publisher=Amberley Publishing |location=UK |isbn=9781445649702}}</ref> sudarydami vieną tankiausių senovės pasaulio susisiekimo tinklų.<ref>{{cite book |last=Gabriel |first=Richard A. |title=The Great Armies of Antiquity |location=Westport, Conn |publisher=Praeger |year=2002 |url=https://books.google.com/books?id=y1ngxn_xTOIC&pg=PA9 |page=9}}</ref><ref>{{cite book |first=Michael |last=Grant |title=History of Rome |url=https://archive.org/details/historyofrome00gran |location=New York |publisher=Charles Scribner |year=1978 |page=264}}</ref> Dalis romėnų kelių trasų išliko iki šių dienų ir tapo viduramžių bei šiuolaikinių kelių pagrindu. == Romėnų kelių sistema == {{quote box | width = 260px | align = right | title = | quote = „Romos imperijos didybė ryškiausiai atsiskleidžia [[Romėnų akvedukai|akvedukų]], grįstų kelių ir kanalizacijos statyboje.“ | source = [[Dionisijas Halikarnasietis]], „Romos senovė“<ref>{{cite book |last=Quilici |first=Lorenzo |year=2008 |chapter=Land Transport, Part 1: Roads and Bridges |editor-last=Oleson |editor-first=John Peter |title=The Oxford Handbook of Engineering and Technology in the Classical World |url=https://archive.org/details/oxfordhandbookof0000unse_z3b6 |publisher=Oxford University Press |location=New York |ISBN=978-0-19-518731-1 |page=[https://archive.org/details/oxfordhandbookof0000unse_z3b6/page/552 552]}}</ref> }} Antikiniai autoriai liudija, kad Romos apylinkėse keliai egzistavo dar iki pirmųjų grįstų magistralių atsiradimo. Istorikas [[Titas Livijus]] mini keletą ankstyvųjų kelių, kurie iš pradžių greičiausiai buvo tik išlyginti žemės takai, o vėliau tapo svarbiomis susisiekimo arterijomis.<ref name=Smith>{{cite book |last1=Smith |first1=William |first2=William |last2=Wayte |first3=G. E. |last3=Marindin |year=1890 |title=A Dictionary of Greek and Roman Antiquities |location=London |publisher=J. Murray |url=https://books.google.com/books?id=NngPAAAAYAAJ&pg=PA946 |page=946–954}}</ref> Romos imperijos laikotarpiu keliai sudarė tankų ir gerai organizuotą tinklą, jungusį sostinę su provincijomis. Kaip rodo [[Antonino itinerarijus]], didžioji imperijos dalis buvo pasiekiama keliais, kuriais judėjo civiliniai ir kariniai pareigūnai. Kelių tinklas driekėsi iki [[Reinas|Reino]], [[Dunojus|Dunojaus]] ir [[Eufratas|Eufrato]] regionų ir apėmė imperijos vidaus teritorijas.<ref name=Smith/> Romėnų sudaryti kelių žemėlapiai rodo sąmoningai suplanuotą ir palaikomą infrastruktūrą.<ref name=Smith/> Už imperijos ribų grįstų kelių beveik nebuvo, tačiau susisiekimą užtikrino vietiniai takai ir prastesnės būklės žemės keliai,<ref name=Smith/> kuriuos romėnai dažnai perėmė ir pritaikė savo reikmėms.<ref>{{cite book |first=Timothy |last=Darvill |title=Oxford Archaeological Guides: England |year=2002 |pages=297–298}}</ref> == Įstatymai ir tradicijos == [[Vaizdas:Viae romanae.webm|thumb|Romėnų kelių tinklo animacija (lotynų kalba)]] Apie 450 m. pr. m. e. sudarytuose [[Dvylikos lentelių įstatymai|Dvylikos lentelių įstatymuose]] buvo nustatyti minimalūs viešųjų kelių pločio reikalavimai: tiesiose atkarpose kelias turėjo būti ne siauresnis kaip apie 2,4 m, o posūkiuose – platesnis. [[#Praktika ir terminologija|Praktikoje]] šie standartai galėjo skirtis, ypač kaimo vietovėse.<ref>{{cite book |last=Laurence |first=Ray |title=The roads of Roman Italy: mobility and cultural change |url=https://archive.org/details/roadsofromanital0000laur |year=1999 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-16616-4 |pages=[https://archive.org/details/roadsofromanital0000laur/page/58 58]–59}}</ref> Romėnų teisė įpareigojo valstybę rūpintis viešaisiais keliais ir leido keliautojams naudotis privačia žeme, jei kelias būdavo apgadintas. Dėl to romėnai siekė tiesti kelius kiek įmanoma tiesesnius ir patvaresnius, kad būtų taupomos medžiagos ir palengvinamas susisiekimas. Teisė naudotis keliu buvo reglamentuojama servitutais. Buvo skiriama teisė eiti pėsčiomis ir teisė važiuoti vežimu, o pilnavertis kelias apėmė abi šias teises, jei atitiko nustatytą plotį. Romėnų papročiai ir įstatymai ribodavo vežimų eismą miestuose, siekiant palaikyti tvarką ir saugumą. Paprastai prekybiniai vežimai galėjo įvažiuoti tik naktį, o dienos metu buvo leidžiamos tik tam tikros išimtys, pavyzdžiui, valstybės pareigūnams. == Tipai == [[Vaizdas:Carved steps along Ancient Roman Road.jpg|thumb|Senovės romėnų kelias tarp [[Jeruzalė]]s ir [[Bet Guvrinas|Bet Guvrino]].]] Romėnų keliai buvo įvairių konstrukcijų – nuo paprastų žemės ar [[Rąstinis kelias|medžiais sutvirtintų]] kelių iki akmenimis grįstų magistralių su tvirtu pagrindu. Tokia sandara užtikrino ilgaamžiškumą ir gerą vandens nutekėjimą. Romėnų teisėje keliai buvo skirstomi į tris pagrindines rūšis:<ref name=Smith/> # Valstybiniai keliai (''viae publicae'') – pagrindinės magistralės, jungusios svarbiausius miestus ir karinius centrus. # Privatūs arba kaimo keliai (''viae privatae'') – vietinės reikšmės susisiekimo keliai. # Vietiniai keliai (''viae vicinales'') – jungę gyvenvietes ir ūkius. === ''Viae publicae'' (viešieji keliai) === ''Viae publicae'' buvo pagrindinės Romos valstybės magistralės, tiesiamos ir prižiūrimos valstybės lėšomis. Jos sudarė svarbiausią imperijos kelių tinklo dalį ir jungė Romą su reikšmingais miestais, uostais, upėmis bei kitais viešaisiais keliais.<ref name=Smith/> Šių kelių trasa ir žemė priklausė valstybei, o jų priežiūrą vykdė paskirti pareigūnai; remontą dažnai atlikdavo [[Generalinis rangovas|rangovai]], kartais įtraukiant ir gretimų sklypų savininkus.<ref name=Smith/> Viešieji keliai dažnai buvo vadinami juos inicijavusių ar atnaujinusių pareigūnų vardais, pavyzdžiui, ''[[Apijaus kelias|Via Appia]]'', ''[[Via Cassia]]'' ar ''[[Via Flaminia]]''.<ref name=Smith/> Jei kelio kilmė buvo neaiški, jis galėjo būti pavadintas pagal kryptį, regioną ar paskirties vietą.<ref name=Smith/> Romėnų kelių statyba buvo laikoma svarbia viešąja veikla, todėl su ja neretai siejo savo vardą įtakingi politikai.<ref name=Smith/> Kelių tinklo plėtra ir priežiūra prisidėjo prie Romos administracinio valdymo, karinio mobilumo ir ekonominių ryšių stiprinimo. === ''Viae privatae'' (privatūs ir kaimo keliai) === ''Viae privatae'' buvo privatūs arba kaimo keliai, kuriuos tiesė žemės savininkai ir kurių žemė priklausė jiems patiems. Šie keliai galėjo būti skirti ir viešajam naudojimui,<ref name=Smith/> o pravažiavimas jais buvo reglamentuojamas servituto teise. Tokiems keliams taip pat buvo priskiriami privačius dvarus ar gyvenvietes su pagrindiniais keliais jungę keliai.<ref name=Smith/> Atokesnės vietovės su pagrindinėmis magistralėmis buvo jungiamos antriniais keliais,<ref name=Smith/> kurie galėjo būti grįsti, padengti žvyro danga arba paprasti žemės keliai. Priklausomai nuo įrengimo, romėnai skyrė žvyrkelius ir negrįstus kelius, tačiau visi jie atliko tą pačią funkciją – užtikrino vietinį susisiekimą. === ''Viae vicinales'' (vietiniai keliai) === ''Viae vicinales'' buvo vietinės reikšmės keliai, einantys per kaimus ir jų [[Rajonas (administracinis vienetas)|apylinkes]].<ref name=Smith/> Jie jungė gyvenvietes tarpusavyje arba su artimiausiais pagrindiniais keliais, tačiau dažniausiai neturėjo tiesioginio ryšio su didžiosiomis magistralėmis. Šie keliai galėjo būti nutiesti tiek viešosiomis, tiek privačiomis lėšomis, tačiau ilgainiui dauguma jų tapo viešojo naudojimo.<ref name=Smith/> Priežiūra buvo patikėta vietos administracijai, kuri organizavo remontą ir paskirstė prievoles aplinkinių žemių savininkams.<ref name=Smith/> === Valdymas ir finansavimas === Užkariavus Italiją, iš Romos nutiesti romėnų keliai (''viae'') buvo nuosekliai plečiami į tolimesnes savivaldybes, dažnai pasinaudojant ankstesnių kelių trasomis. Kelių tiesimas laikytas karine pareiga ir priklausė konsulo kompetencijai, o pats procesas suvoktas kaip strateginė infrastruktūros dalis. Tuo tarpu savivaldybės rūpinosi vietinės reikšmės keliais (''viae vicinales''). Naudojimasis keliais nebuvo nemokamas. Prie tiltų ir miestų vartų buvo renkami muitai ir rinkliavos, o krovinių gabenimą papildomai brangino importo bei eksporto mokesčiai. Be to, keliautojai turėjo papildomų išlaidų dėl pakelės paslaugų. Kelių statybą finansavo Romos valstybė, tačiau jų priežiūra dažniausiai buvo patikėta provincijoms. Už tai atsakingi pareigūnai – ''curatores viarum'' – lėšas rinko įvairiais būdais: skatino suinteresuotus privačius asmenis prisidėti prie remonto, pasitelkdavo aukštų pareigūnų [[Euergetizmas|asmenines lėšas]] arba, prireikus, įvesdavo papildomus mokesčius. Romėnų keliai paprastai jungė miestus ir kaimo vietovėse buvo tiesiami per teritorijos vidurį. Viešųjų kelių statyba ir priežiūra visais Romos istorijos laikotarpiais buvo laikoma svarbia valstybės funkcija. Tai rodo ir tai, kad iš pradžių už šią sritį buvo atsakingi [[Cenzorius (Roma)|cenzoriai]] – vieni įtakingiausių Romos magistratų, o vėliau jų funkcijas perėmę pareigūnai, įskaitant imperatorius, veikė remdamiesi ta pačia administracine tradicija.<ref name=Smith/> === Išlaidos ir pilietinės pareigos === Plečiantis Romos valdoms ir daugėjant cenzorių pareigų, dalis jų jurisdikcijos funkcijų buvo perduota kitiems pareigūnams. Kelių tiesimo ir remonto darbus skirtingais laikotarpiais perimdavo laikinos ar specialiai tam sukurtos institucijos. Italijoje ši atsakomybė atitekdavo Romos kariuomenės vadams, specialiems [[Komisaras|komisarams]] arba vietos [[Magistratas (savivalda)|magistratams]], o provincijose – konsulams ar pretoriams kartu su jų pavaldiniais.<ref name=Smith/> Pačioje Romoje gatvių ir kelių priežiūra iš pradžių priklausė cenzoriams. Jie organizavo miesto gatvių ir užmiesčio kelių grindimą bei kitus infrastruktūros darbus. Prie šios veiklos prisidėdavo ir [[Edilas|edilai]], atsakingi už viešąją tvarką bei eismo reguliavimą.<ref name=Smith/> Imperatoriaus [[Klaudijus|Klaudijaus]] valdymo laikotarpiu gatvių priežiūros funkcijos buvo perskirstytos kitiems pareigūnams, tikėtina, [[Kvestorius|kvestoriams]] ir kelių prižiūrėtojų kolegijoms.<ref name=Smith/> Viešųjų darbų finansavimas dažnai buvo laikomas pilietine pareiga ir politinės karjeros dalimi, todėl aukšti pareigūnai neretai prisidėdavo prie jų išlaidų asmeninėmis lėšomis. === Oficialios institucijos === Pirmosios oficialios institucijos, perėmusios iš cenzorių Romos gatvių ir kelių priežiūros funkcijas, buvo dvi pareigūnų kolegijos.<ref name=Smith/> ''Quattuorviri'' buvo atsakingi už kelius Romos miesto ribose, o ''[[Dumvirai|duoviri]]'' – už kelius už miesto sienų.<ref name=Smith/>{{efn|Edilams pavaldūs pareigūnai}} Abi šios institucijos, manoma, buvo senos kilmės ir rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos I a. pr. m. e. viduryje.<ref name=Smith/> Esant ypatingoms aplinkybėms, kai tam tikriems keliams reikėjo skubių remonto darbų, buvo skiriami laikini prižiūrėtojai (''curatores'').<ref name=Smith/> Šias pareigas dažnai eidavo įtakingi ir pasiturintys asmenys, kurie neretai patys finansuodavo darbus. Tokių pareigų prestižą liudija ir tai, kad jomis užsiėmė žinomi Romos politikos veikėjai, tarp jų – [[Gajus Julijus Cezaris]]. Kaimo vietovėse vietinių kelių priežiūra buvo patikėta bendruomenių pareigūnams,<ref name=Smith/> o Romos mieste dalis atsakomybės teko ir privatiems asmenims.<ref name=Smith/> Namų savininkai privalėjo rūpintis gatvės atkarpa prie savo valdos, o šventyklų ir viešųjų pastatų teritorijose infrastruktūra buvo tvarkoma valstybės lėšomis. Tokiu būdu kelių ir gatvių priežiūra buvo paskirstyta tarp valstybės institucijų, vietos bendruomenių ir privačių asmenų. === Pertvarkos Augusto laikais === Imperatorius [[Augustas]], pertvarkydamas Romos miesto administraciją, iš esmės pakeitė ir viešųjų darbų bei kelių priežiūros sistemą Romoje bei jos apylinkėse. Jis atsisakė dalies ankstesnių pareigybių ir sukūrė naują, labiau centralizuotą administravimo modelį. Iki reformų kelių priežiūra buvo patikėta žemesniųjų [[Magistratas (Roma)|magistratų]] [[Collegium|kolegijoms]], atsakingoms už kelius miesto viduje ir už jo ribų.<ref name=Smith/> Augustas šią sistemą laikė nepakankamai veiksminga, todėl sumažino kolegijų skaičių ir panaikino pareigybę, atsakingą už kelius už miesto ribų. Aukščiausioji Romos ir Italijos kelių sistemos priežiūra buvo sutelkta imperatoriaus rankose, perimant funkcijas, kurios anksčiau priklausė cenzoriams.<ref name=Smith/> Kelių priežiūrai Augustas paskyrė aukštesnio rango pareigūnus, paversdamas pagrindinių viešųjų kelių administravimą nuolatine magistratūra. Šie pareigūnai, priklausę [[Romos senatas|senatorių]] ar [[Raiteliai|raitelių]] luomui, sudarydavo sutartis su rangovais ir prižiūrėdavo darbų kokybę. Jiems taip pat buvo suteikti įgaliojimai rūpintis su kelių infrastruktūra susijusiais klausimais, pavyzdžiui, eismui trukdančių kliūčių šalinimas ar [[Sanitarinė kanalizacija|kanalizacijos]] tvarkymas.<ref name=Smith/> Šios reformos sustiprino centrinę valdžią ir užtikrino nuoseklesnę svarbiausių Romos kelių priežiūrą. Augusto sukurta sistema, su nedideliais pakeitimais, veikė ir vėlesnių imperatorių laikais, tapdama pagrindu imperinei kelių administracijai.<ref name=Smith/> === Kiti komisarai === Net ir įsteigus nuolatines kelių priežiūros magistratūras, tam tikrais atvejais buvo skiriami ir laikini komisarai, atsakingi už konkrečius darbus ar laikotarpius.<ref name=Smith/> Po Augusto valdę imperatoriai aktyviai rūpinosi viešųjų kelių būkle, o jų vaidmuo dažnai minimas įrašuose, liudijančiuose kelių ir tiltų atnaujinimą.<ref name=Smith/> Romos kelių administravimo veiksmingumą rodo ir Antonino itinerarijus – svarbus šaltinis, atspindintis sistemingą ir centralizuotą viešųjų kelių priežiūrą imperijos laikotarpiu. == Statyba ir inžinerija == [[Vaizdas:Tratto via consolare delle Gallie1.jpg|thumb|upright=1.3|Italijos [[Aostos slėnis|Aostos slėnyje]] esanti ''Via delle Gallie'' atkarpa, nutiesta iškasant stačios uolos šlaitą.]] [[Senovės Roma]] išsiskyrė aukštu inžinerinių sprendimų lygiu, kuris buvo pamirštas [[viduramžiai]]s<ref>{{cite web |last=Buchanan |first=Robert Angus |date=2025-11-24 |title=Technological achievements of Greece and Rome (500 bce–500 ce) |url=https://www.britannica.com/technology/history-of-technology/Technological-achievements-of-Greece-and-Rome-500-bce-500-ce |publisher=Britannica |access-date=2026-01-19}}</ref> ir Europoje neturėjo lygiaverčių analogų iki pat [[Naujausieji laikai|naujausiųjų laikų]]. Nors daugelis techninių sprendimų buvo perimti iš ankstesnių civilizacijų, romėnai juos nuosekliai tobulino ir plačiai taikė. Vienas svarbiausių romėnų inžinerijos bruožų buvo [[Arka|arkinės]] konstrukcijos, kurios tapo pagrindu jų statybos sistemai. === Medžiagos ir statybos metodai === Romėnų keliai buvo skirstomi pagal jų paskirtį ir statyboje naudotas medžiagas. Romėnų teisės žinovas [[Ulpianas]] išskyrė tris pagrindinius tipus:<ref name=Smith/> paprastus žemės kelius (''via terrena''), žvyru grįstus kelius (''via glareata''{{efn|taip pat – ''glarea strata''}}) ir akmenimis grįstus kelius (''via munita''{{efn|taip pat – ''lapide quadrato strata'' arba ''sílice strata''}}). Romėnai perėmė akmens grindinio kelių statybos patirtį iš ankstesnių Viduržemio jūros regiono kultūrų, ypač [[Senovės Kartagina|kartaginiečių]] ir [[Etruskai|etruskų]], tačiau šias technikas nuosekliai tobulino ir pritaikė plačiam naudojimui.<ref name=Smith/> ==== ''Via terrena'' ==== ''Viae terrenae'' – tai paprasti, iš sulygintos žemės suformuoti keliai. Jie buvo elementarios važiuojamosios trasos, atsiradusios dėl nuolatinio žmonių, gyvulių ir, tikėtina, ratinių transporto priemonių judėjimo.<ref name=GBnREI>{{cite book |author=Great Britain. Army. Royal Engineers |title=Professional Papers of the Corps of Royal Engineers: Royal Engineer Institute, Occasional Papers |location=Chatham |publisher=Royal Engineer Institute |year=1877 |url=https://books.google.com/books?id=Kup-AAAAMAAJ&pg=PA57 |pages=57–92}}</ref> ==== ''Via glareata'' ==== ''Viae glareatae'' – žemės keliai su žvyro danga arba žvyru sutvirtintu pagrindu.<ref>{{cite book |last=Graham |first=Alexander |title=Roman Africa: An Outline of the History of the Roman Occupation of North Africa, Based Chiefly Upon Inscriptions and Monumental Remains in That Country |location=London |publisher=Longmans, Green, and co |year=1902 |url=https://archive.org/details/bub_gb_PT1CAAAAIAAJ/page/n106 |page=66}}</ref> Tokie keliai buvo paplitę tiek miestuose, tiek už jų ribų. Vėliau kai kuriose atkarpose ant žvyro pagrindo imta kloti akmeninį grindinį.<ref name=GBnREI/><ref name=thinkarchaeology42>{{cite web |url=http://www.thinkarchaeology.net/42/ancient-roman-street-colleferro/archaeology-italy/#more-42 |title=Ancient Roman Street re-emerges close to Colleferro |archive-url=https://web.archive.org/web/20131015181845/http://www.thinkarchaeology.net/42/ancient-roman-street-colleferro/archaeology-italy/#more-42 |archive-date=2013-10-15 |website=thinkarchaeology.net |date=2007-10-10}}</ref> Šio tipo keliai sudarė tarpinę grandį tarp paprastų žemės kelių ir pilnai grįstų romėnų kelių.<ref name=thinkarchaeology42/> ==== ''Via munita'' ==== [[Vaizdas:Via Munita schema.svg|thumb|upright=1.4|[[Pompėjai|Pompėjų]] gatvės skerspjūvis: '''1''' – natūralus gruntas; '''2''' – ''statumen'' (pamatinis sluoksnis); '''3''' – ''rudus'' (betono sluoksnis); '''4''' – ''nucleus'' (smulkus sluoksnis); '''5''' – ''dorsum'' arba ''agger viae'' (kelio danga); '''6''' – ''crepido'', ''margo'' arba ''semita'' ([[šaligatvis]] ar pakraštys); '''7''' – ''umbones'' (kraštiniai akmenys).]] Apie grįstų romėnų kelių (''via munita'') statybą daugiausia žinoma iš išlikusių viešųjų kelių ruožų, antikinių autorių aprašymų ir architektūros traktatų.<ref name=Smith/> Šie šaltiniai leidžia gana tiksliai rekonstruoti normatyvinį romėnų kelio statybos modelį. Prieš pradedant darbus buvo parenkama ir pažymima kelio trasa, siekiant kuo didesnio tiesumo. Tuomet iki tvirto grunto buvo iškasamas pagrindas, į kurį sluoksniais buvo pilamos vietoje prieinamos medžiagos – akmuo, žvyras ar smėlis, tada jos kruopščiai sutankinamos, kad sudarytų stabilų pagrindą. Viršutiniams sluoksniams romėnai dažnai naudojo [[Kalkių skiedinys|kalkinį]] [[Mūrijimo skiedinys|skiedinį]],<ref>{{cite book |title=The Ancient Engineers |url=https://archive.org/details/ancientengineers00decarich |last=de Camp |first=L. Sprague |author-link=L. Sprague de Camp |year=1974 |publisher=Random House |location=Toronto, Canada |isbn=978-0-345-32029-2 |pages=[https://archive.org/details/ancientengineers00decarich/page/182 182]–183}}</ref> o kelio danga buvo klojama iš stačiakampių ar daugiakampių akmens blokų, ypač iš [[Vulkaninė uoliena|vulkaninės kilmės uolienų]] (pvz., [[Bazaltas|bazalto]]), pasižymėjusių dideliu atsparumu dėvėjimuisi.<ref>{{cite book |last=Middleton |first=J. H. |title=The Remains of Ancient Rome |location=London |publisher=A. and C. Black |year=1892 |url=https://books.google.com/books?id=k35LLSdsA78C&pg=RA1-PA251 |page=251}}</ref> Grindinys buvo formuojamas šiek tiek išgaubtas, kad lietaus vanduo galėtų nutekėti nuo važiuojamosios dalies. === Praktika ir terminologija === Romėnų kelių statytojai laikėsi nustatytų pločio normų, nors realus kelių plotis galėjo skirtis.<ref>{{cite book |title=Greek and Roman Technology |url=https://archive.org/details/greekromantechno00whit |last=White |first=K. D. |year=1984 |publisher=Thames and Hudson, Ltd. |location=London |isbn=978-0801414398}}</ref> Pirminė statybos praktika buvo orientuota į lygų ir patvarų paviršių, atsparų klimato poveikiui ir reikalaujantį kuo mažiau remonto.<ref>{{cite web |last=Castillo |first=Elena |date=2026-01-14 |title=How the ancient Romans became the world's greatest builders |url=https://www.nationalgeographic.com/history/article/ancient-roman-empire-bridges-buildings |publisher=National Geographic |access-date=2026-01-19}}</ref> Romėnų kelių tinklui būdingas tiesumas.<ref>{{cite thesis |last=Larnach |first=Matthew |title=All Roads Lead to Constantinople |publisher=University of Sydney |year=2016 |url=https://files01.core.ac.uk/download/pdf/212687427.pdf |access-date=2026-01-19 }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Daugelis atkarpų buvo tiesiamos tiesiai, net ir sudėtingame reljefe, todėl kai kur susidarydavo statūs šlaitai. Vėliau, siekiant palengvinti susisiekimą, imta rinktis ilgesnius, bet praktiškesnius maršrutus.<ref>{{cite book |title=Surveying Instruments of Greece and Rome |chapter=11 – Roman roads |chapter-url=https://www.cambridge.org/core/books/abs/surveying-instruments-of-greece-and-rome/roman-roads/1D0C024920698242FA83521B4E211820 |last=Lewis |first=M. J. T. |year=2009 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge |isbn=9780511483035}}</ref> Paprastai kalvos buvo kertamos tiesiogiai, o ne apeinamos vingiuotais keliais.<ref>{{Cite web |date=2023-05-22 |title=Roman Road–Construction: How They Built The Eternal Roads In The Roman Empire |url=https://www.thearchaeologist.org/blog/roman-road-construction |access-date=2026-01-19 |website=The Archaeologist |language=en-US}}</ref> Imperijos laikotarpiu naudota kelių statybos terminologija nebuvo visiškai vienoda ir skyrėsi priklausomai nuo regiono. Laikui bėgant terminai ''via munita'' ir ''via publica'' įgijo tapačią reikšmę ir buvo vartojami kaip sinonimai.<ref name=Smith/> === Inžineriniai darbai === Romėnai dažniau rinkosi kliūtis įveikti inžinerinėmis priemonėmis, o ne jų vengti. Sudėtingas reljefas skatino tiesti tunelius, formuoti iškasimus ar uolose iškirsti kelių trasas. Tokie sprendimai taikyti ir [[Dunojus|Dunojaus]] pakrantėse: čia kelias vietomis buvo iškirstas uoloje, o kitur nutiestas virš upės kaip pakabinama konstrukcija, pritaikyta ir laivybos reikmėms. Šio kelio egzistavimą iki šiol liudija ''[[Tabula Traiana]]''. [[Romėnų tiltai]] buvo vieni pirmųjų didelių ir ilgaamžių tokio tipo statinių.<ref>{{Cite web |title=De Ferranti – Glossary – Roman bridge |url=https://deferranti.com/index.php/glossary/view/gl179162#:~:text=Roman%20bridges,%20built%20by%20ancient,arch%20as%20its%20basic%20structure. |access-date=2026-01-21 |website=deferranti.com |archive-date=2025-12-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20251207011037/https://deferranti.com/index.php/glossary/view/gl179162#:~:text=Roman%20bridges,%20built%20by%20ancient,arch%20as%20its%20basic%20structure. |url-status=dead }}</ref> Upės buvo kertamos mediniais ar akmeniniais tiltais, o svarbesnėse vietose statyti akmeniniai [[Arkinis tiltas|arkiniai tiltai]], dažnai naudojant romėnišką [[Betonas|betoną]]. Dėl aukštos konstrukcinės kokybės dalis šių tiltų išliko ir naudojami iki šiol. Pelkingose vietovėse romėnai tiesė [[Pyliminis kelias|pyliminius kelius]], pakeltus virš drėgno grunto, o kai kuriose provincijose juos keitė paprastesni [[Rąstinis kelias|rąstiniai keliai]]. Tokie sprendimai leido užtikrinti patikimą susisiekimą net sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis. == Karinis ir civilinis naudojimas == Romos viešųjų kelių sistema iš esmės buvo sukurta kariniams tikslams – greitam kariuomenės judėjimui ir užkariautų teritorijų kontrolei tiek Italijoje, tiek už jos ribų.<ref name=Smith/> Žygiuojantys [[Legionas|legionai]] keliais gabendavo atsargas ir pakeliui įsirengdavo laikinas stovyklas, todėl keliai tapo svarbia Romos karinės logistikos dalimi. === Miliariumai ir kelio ženklai === [[Vaizdas:RomaForoRomanoMiliariumAureum01.JPG|thumb|''Miliarium Aureum'' liekanos [[Romos Forumas|Romos Forume]].]] [[Kelio stulpas|Kelio stulpai]] (miliariumai) jau nuo III a. pr. m. e. žymėjo Apijaus kelią ir dalijo jį į sunumeruotas mylias. Vėliau tokia sistema buvo pritaikyta daugumai Romos kelių. Žodis mylia kilo iš lotyniško posakio ''milia passuum'' („tūkstantis [[Žingsnis|žingsnių]]“); romėniška mylia siekė apie 1,5 km. [[Miliariumas]] buvo akmeninis cilindro formos stulpas, statomas prie kelio. Ant jo būdavo nurodomas atstumas iki kelio pradžios ar svarbiausių miestų, taip pat pateikiama informacija apie kelią nutiesusius ar remontavusius pareigūnus. Šiandien miliariumai laikomi svarbiais istorijos šaltiniais, padedančiais tirti Romos kelių tinklą ir jo raidą. Siekdamas suvienodinti kelių sistemą, imperatorius Augustas 20 m. pr. m. e. Romos Forume pastatė ''[[Miliarium Aureum]]'' („auksinį miliariumą“). Buvo manoma, kad nuo jo prasideda visi Romos keliai. Vėliau imperatorius [[Konstantinas I]] [[Stambulas|Konstantinopolyje]] pastatė panašų paminklą – [[Milionas|Milioną]]. === Maršrutų žemėlapiai ir schemos === [[Vaizdas:Part of Tabula Peutingeriana.jpg|thumb|right|[[Peutingerio lentelė]] (Pietų Italija vaizduojama centre)]] Manoma, kad Romoje buvo sudaromi kelių ir vietovių žemėlapiai, tačiau jie buvo brangūs ir nedažnai naudojami. Keliautojai dažniausiai rėmėsi [[Itinerarijus|itinerarijais]] – miestų ir gyvenviečių sąrašais, kuriuose nurodyti atstumai tarp jų.<ref>{{cite journal |first=Jaś |last=Elsner |title=The ''Itinerarium Burdigalense'': politics and salvation in the geography of Constantine's Empire |journal=Journal of Roman Studies |date=2000 |page=184}}</ref> Vėliau tokie sąrašai imti vaizduoti schematiškai, parodydami pagrindinius kelius ir jų atšakas, kaip tai matyti [[Peutingerio lentelė]]je. Išsamesniuose maršrutų planuose buvo naudojami simboliai miestams, kelio stotims, vandens telkiniams ir kitiems objektams žymėti. Romos valdžia taip pat sudarydavo oficialius itinerarijus. Vienas ankstyvųjų tokių darbų pradėtas [[Gajus Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] laikais ir baigtas po kelių dešimtmečių. Jo kopijomis galėjo naudotis keliautojai. === Transporto priemonės ir susisiekimas === Už miestų ribų romėnai dažniausiai keliavo raitomis ir įvairiomis transporto priemonėmis. Arkliais traukiami [[Vežimas|vežimai]] per dieną galėdavo įveikti apie 40–50 km,<ref>{{cite book |title=Travel in the Ancient World |first=Lionel |last=Casson |page=189}}</ref> o pėstieji – apie 20–25 km. Romėnų transporto priemonės paprastai skirstomos į keleivinius vežimus ir krovinių gabenimo transportą. Paprasčiausias ir vienas dažniausių buvo ''carrus'' – atviras vežimas, skirtas vairuotojui ir vienam keleiviui. Jį galėjo traukti du ar daugiau arklių. Prabangesnė vežimo rūšis – ''carpentum'' – dažniausiai buvo naudojama moterims ir pareigūnams vežti; ji turėjo stogą ir buvo patogesnė kelionėms. Greitam susisiekimui naudotas lengvas [[dviratis vežimas]] ''cisium'', skirtas keleiviams vežti trumpesniais atstumais. Dažniausia keleivinė karieta buvo ''raeda'' – keturratis vežimas su bortais ir sėdynėmis viduje, galėjęs vežti kelis žmones ir jų bagažą. Ji laikoma pagrindine romėnų kelių kelionių transporto priemone. Kroviniams gabenti naudotas ''plaustrum'' – paprastas vežimas su medine platforma. Panašius standartizuotus vežimus naudojo ir Romos kariuomenė, jais gabentas kariuomenės turtas ir atsargos. === Pakelės stotys ir užeigos === [[Vaizdas:Letocetum Mansio 1.jpg|thumb|Letocetumo ''[[mansio]]'' liekanos Volo kaime ([[Stafordšyras]], Anglija).]] Romos keliuose veikė valstybinės ir privačios pakelės stotys, skirtos skirtingiems keliautojų poreikiams. Oficialiems asmenims, vykdžiusiems valstybės užduotis, buvo skirtos valstybinės stotys (''[[mansio]]nes''), kuriomis galėjo naudotis tik leidimus turintys keliautojai. Jos buvo įrengiamos reguliariais atstumais ir teikė nakvynės bei aptarnavimo paslaugas. Aplink tokias stotis neretai ilgainiui susiformuodavo gyvenvietės. Neoficialiems keliautojams buvo skirtos privačios užeigos (''cauponae'' ir ''tabernae''), siūliusios poilsį ir maitinimą. Jų kokybė ir reputacija labai skyrėsi – nuo paprastų [[Nakvynės namai|nakvynės vietų]] iki labiau įrengtų užeigų, ypač intensyvaus eismo keliuose. Atskira stočių rūšis buvo ''mutationes'' – keitimo stotys, skirtos arkliams ir transporto priemonėms. Jose buvo galima pasikeisti gyvulius ar suremontuoti vežimus, todėl šios stotys sudarė svarbią Romos susisiekimo ir ryšių sistemos dalį.<ref>{{cite book |last=Plinius Secundus |first=Gaius |author-link=Plinijus Vyresnysis |title=Naturalis Historia |chapter=Liber VII |at=84 |language=la |url=https://la.wikisource.org/wiki/Naturalis_Historia/Liber_VII |access-date=2026-01-23}}</ref><ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=pW9bAAAAQAAJ |title=The General History of the Highways |first=Nicolas |last=Bergier |page=156}}</ref> === Pašto stotys ir paslaugos === Romos imperijoje veikė dvi pašto sistemos – valstybinė ir privati. Valstybinė pašto tarnyba (''[[cursus publicus]]''), įkurta imperatoriaus Augusto, buvo skirta oficialiai korespondencijai gabenti visame Romos kelių tinkle, taikant estafečių principą. Siuntos buvo vežamos specialiais vežimais, o skubūs pranešimai perduodami raiteliais. Tokiu būdu laiškai per parą galėjo būti nugabenami maždaug 80 km atstumu.<ref>{{cite journal |first=C. W. J. |last=Eliot |title=New Evidence for the Speed of the Roman Imperial Post |journal=Phoenix |volume=9 |issue=2 |year=1955 |page=76ff}}</ref> Pašto tarnyba buvo laikoma pavojinga, nes pašto nešiotojai dažnai tapdavo plėšikų ar priešiškų jėgų taikiniu. Pasiturinčių gyventojų privati korespondencija buvo gabenama samdomų pasiuntinių, dažniausiai vergų, teikusių laiškų pernešimo paslaugas už atlygį. == Vietovės == [[Vaizdas:Roads in the Roman Empire.jpg|thumb|Romos kelių tinklas, sudarytas pagal apibendrintus [[Peutingerio lentelė]]s ir [[Antonino itinerarijus|Antonino itinerarijaus]] duomenis.]] Kai kuriose Europos ir Viduržemio jūros regiono vietovėse dabartinis kelių tinklas iš dalies sutampa su senovės Romos keliais. === Italija === [[Vaizdas:The Ancient Roads of Italy and Sicily nopng.svg|thumb|right|Italijos ir Sicilijos keliai Senovės Romos laikotarpiu.]] '''Pagrindiniai keliai''' * ''[[Apijaus kelias|Via Appia]]'' (312 m. pr. m. e.) – vienas svarbiausių Romos kelių, jungęs Romą su Pietų Italija. * ''[[Via Aemilia]]'' – nuo [[Riminis|Riminio]] iki [[Pjačenca|Pjačencos]]. * ''[[Via Aurelia]]'' – pakrantės kelias nuo Romos į [[Galija|Galiją]]. * ''[[Via Flaminia]]'' – jungė Romą su [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrante. * ''[[Via Cassia]]'' – kelias į [[Toskana|Toskaną]]. * ''[[Via Salaria]]'' – senasis druskos kelias iki Adrijos jūros. '''Kiti reikšmingi keliai''' * ''[[Via Claudia Augusta]]'' – per Alpes jungė Italiją su dabartine Vokietija. * ''[[Via Postumia]]'' – nuo Adrijos jūros iki [[Ligūrija|Ligūrijos]]. * ''[[Via Ostiensis]]'' – jungė Romą su [[Ostija Antika|Ostija]]. * ''[[Via Traiana]]'' – ''Via Appia'' atšaka į [[Brindizis|Brindizį]]. === Kitos teritorijos === '''Balkanai ir Mažoji Azija''' * ''[[Via Egnatia]]'' – svarbus kelias nuo [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] iki [[Stambulas|Bizantijaus]] per [[Balkanai|Balkanus]]. * ''[[Via Militaris]]'' – jungė [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]] su Konstantinopoliu. '''Galija (dabartinė Prancūzija)''' * ''[[Via Domitia]]'' – pirmasis romėnų kelias Galijoje, jungęs Italiją su [[Pirėnai]]s. * ''[[Via Agrippa]]'' – pagrindinių kelių tinklas iš [[Lionas|Liono]]. '''Iberijos pusiasalis''' * ''[[Via Augusta]]'' – ilgiausias romėnų kelias Iberijoje, nuo [[Kadisas|Kadiso]] iki Pirėnų. * ''[[Vía de la Plata]]'' – kelias iš pietų į šiaurę per dabartinę Ispaniją. '''Artimieji Rytai ir Afrika''' * ''[[Via Maris]]'' – svarbus prekybos kelias [[Levantas|Levante]]. * ''[[Via Traiana Nova]]'' – kelias [[Arabija (Romos provincija)|Romos Arabijos provincijoje]]. '''Britanija''' * ''[[Watling Street]]'' – pagrindinis kelias nuo [[Londonas|Londono]] į vakarus. * ''[[Fosse Way]]'' – jungė pietų ir centrinę [[Britanija (Romos provincija)|Britaniją]]. * ''Ermine Street'' – kelias iš Londono į šiaurę. == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Senovės Roma}} {{SavStr}} [[Kategorija:Romėnų keliai| ]] b8tclot3g2fj605n7r9zw9lov3zt64s 0 692884 7856064 7756169 2026-06-14T07:23:49Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856064 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Viljandžio apgultis|partof=[[ATR–Švedijos karas (1600–1611)]]|date=1602 m. kovo 25 – gegužės 17 d.|place=[[Viljandis]] (dab. [[Estija]])|result=ATR pajėgų pergalė|strength1=~ 5 tūkst.<br>10 pabūklų|strength2=iki 1 tūkst.|commander1=[[Vaizdas:Jelita_herb.svg|18px]] [[Janas Zamoiskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lubicz.svg|18px]] [[Stanislovas Žolkievskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Farensbach.svg|18px]] [[Jürgen von Farensbach]] {{KIA}}|combatant1=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_the_Swedish_Empire.svg|18px]] [[Šveidjos imperija]]|image={{Location map | Estija | width = 260 | lat_deg = 58.3639 | lon_deg = 25.5894 | mark = x mark.svg | marksize = 12 | caption = Viljandžio vieta dabartiniame Estijos žemėlapyje }}|commander2=Nežinoma|casualties1=Dideli, tiksliai neužfiksuoti|territory=Teritoriją užėmė ATR pajėgos}} '''Viljandžio apgultis''' ({{Pl|Oblężenie Fellina}}, {{Sv|Belägringen av Fellin}}) – [[1602]] m. [[kovo 25]] – [[gegužės 17]] d. trukusios [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos imperijos]] karinių pajėgų kautynės dėl [[Viljandis|Viljandžio]] miesto (dab. [[Estija]]), vienas [[ATR–Švedijos karas (1600–1611)|1600–1611 m. ATR–Švedijos karo]] mūšių. 1602 m. pavasarį ATR–Švedijos karo veiksmus atnaujino Abiejų Tautų Respublikos totorių pajėgoms Livonijoje vadovavęs [[Lenkijos didysis etmonas|didysis karūnos etmonas]] [[Janas Zamoiskis]] nusprendė ir pirmuoju savo sumažėjusios armijos (5000 karių) taikiniu pasirinko Felliną (dab. Viljandį). [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] pajėgų avangardas, vadovaujamas [[Stanislovas Žolkievskis|S. Žolkevskio]], kovo 25 d. apsupo [[Švedija|Švedijos]] valdytą Feliną. Kitą dieną priartėjo karūnos didžiojo etmono Jano Zamoiskio vadovaujamos pagrindinės ATR pajėgos – iki 5 tūkst. karių.<ref>Józef Przyborowski, ''Listy Adama Burskiego'', „Biblioteka Warszawska”, p. 324.</ref><ref>Stanisław Alexandrowicz, ''Nieznane źródła do działalności Tomasza Makowskiego….'', p. 462</ref> iki balandžio 19 d. aktyvių puolimo veiksmų nevyko, miestas buvo apšaudomas iš artilerijos. Kai miesto sienose atsiradusios pralaužos tapo pakankamo dydžio, gegužės 4 d. ATR kariuomenė pradėjo šturmą. Netrukus miestą užėmė pėstininkai ir [[Zaporožės kazokai]], o švedai pasitraukė į pilį, kur tęsė gynybą. ATR pajėgos surengė du frontalinius pilies puolimus. Pirmasis, vykęs gegužės 4 d., baigėsi su dideliais nuostoliais. Gegužės 16 d. vykusio antrojo puolimo metu ATR pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių. žuvo ir [[Vendeno vaivadija|Vendeno vaivada]] [[Jürgen von Farensbach|Jurgenas Farensbachas]].<ref>''[https://muzeumwp.pl/timeline/zdobycie-fellina/ Zdobycie Fellina – Muzeum Wojska Polskiego w Warszawie]'', muzeumwp.pl </ref> [[Vaizdas:Viljandi Castle.svg|miniatiūra|Viljandžio pilies schema]] Po antrojo puolimo J. Zamoiskis apgultiesiems pasiūlė pasiduoti. Švedų pajėgos, greičiausiai sudarytos iš vietos gyventojų, netrukus kapituliavo. Kapituliuoti atsisakė karių iš [[Suomija|Suomijos]] grupė, kuri užsidarė pilies bokšte ir susisprogdino kartu su kame buvusiomis parako atsargomis. Palikęs įgulą, Zamojskis su likusia kariuomenės dalimi (jau tik apie 2 tūkst. karių) patraukė į [[Paidė|Paidę]], kur surengė dar [[Paidės apgultis|vieną sėkmingą puolimą]].<ref>Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“</ref><ref>[http://www.jasinski.co.uk/wojna/battles/1600-Sw/1600-Sw-06.htm Swedish Polish War 1600 to 1609], Polish Renaissance Warfare.</ref> Karo eigoje Švedijos pajėgos susigražino Viljandį 1608 m. [[Viljančižio apgultis (1608)|po apsiausties]].<ref name="Sundberg">Sundberg, Ulf: Sveriges krig 1448–1630, p. 303, </ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Stanisław Alexandrowicz, ''Nieznane źródła do działalności Tomasza Makowskiego….'', „Przegląd Historyczny”, 3 (56), 1965. * Leszek Podhorodecki, „Rapier i koncerz”, Warszawa 1985, <nowiki>ISBN 83-05-11452-X</nowiki>. * Leszek Podhorodecki, „Stanisław Żółkiewski”, Warszawa 1988, <nowiki>ISBN 83-205-4082-8</nowiki>. * Józef Przyborowski, ''Listy Adama Burskiego'', „Biblioteka Warszawska”, Warszawa 1884. * Sundberg, Ulf: Sveriges krig 1448–1630, Svenskt Militärhistoriskt Bibliotek, Stockholm 2010, ISBN 978-91-85789-62-7. * [http://www.jasinski.co.uk/wojna/battles/1600-Sw/1600-Sw-06.htm Swedish Polish War 1600 to 1609], Polish Renaissance Warfare. * ''[https://muzeumwp.pl/timeline/zdobycie-fellina/ Zdobycie Fellina – Muzeum Wojska Polskiego w Warszawie]'', muzeumwp.pl. [[Kategorija:ATR-Švedijos karo (1600–1629) mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Estijos teritorijoje]] ricsa6gsahpqggc1xgxzzszt8gd2p7g 0 692887 7856158 7756172 2026-06-14T08:09:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856158 wikitext text/x-wiki '''1674 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – konvokacinis (parengiamasis monarcho rinkimui) – 1674 m. sausio 15 d. iki vasario 22 d. [[Varšuva|Varšuvoje]] vykęs [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|ATR Seimas]]. Apie Seimo sušaukimą buvo paskelbta 1673 m. gruodžio 5 d. Varšuvoje. Parengiamieji seimeliai vaivadijose įvyko 1673 m. gruodžio 29 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas didysis karūnos (Lenkijos) ginklininkas [[Janas Pranciškus Bielinskis]]. Seimo posėdžiai truko nuo 1674 m. sausio 15 d. iki vasario 22 d.<ref name=":0">Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia Sejmów Polskich. 1493–1793] (p. 156) [tikrinta 2019-11-15]</ref> Seimas priėmė generalinės konfederacijos aktą [[Interregnumas|interregnumo]] (laikotarpio, kol nėra karaliaus) laikotarpiui.<ref name=":0" /> Seimo debatų metu, Lietuvos didikų [[Pacai|Pacų]] iniciatyva, buvo priimtas žodinis nutarimas, nukreiptas prieš galimą etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] kandidatūrą į karaliaus sostą. Nutarimu numatyta neleisti sostą užimti „[[Piastai|piastui]]“, t. y. vietiniam (ATR piliečiui) kandidatui.<ref>Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/directory.djvu?djvuopts&page=110 Konfederacja Generalna Omnium Ordinum Regni et Magni Ducatus Lithvaniae, na Konwokacji Głównej Warszawskiej uchwalona R. P. 1674 dnia 15 miesiąca stycznia], t. 5, p.199-249.</ref> Nepaisant šio susitarimo, metų pabaigoje vykusiame [[1674 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas (elekcinis)|rinkiminiame (elekcieniame) Seime]] karaliumi buvo išrinktas J. Sobieskis. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == # Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia Sejmów Polskich]. 1493–1793 (p. 156) # Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/directory.djvu?djvuopts&page=110 Konfederacja Generalna Omnium Ordinum Regni et Magni Ducatus Lithvaniae, na Konwokacji Głównej Warszawskiej uchwalona R. P. 1674 dnia 15 miesiąca stycznia] Wyd. J. Ohryzko, St. Petersburg, 1860, (p. 110–132), t. 5, p.199-249. [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] jtq4jfh8t74q2jwbpkvylz8kncthgvq 0 693131 7856139 7852756 2026-06-14T08:00:59Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856139 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Mogiliavo sukilimas|date=[[1661]] m. [[vasario 11]] d.|place=[[Mogiliavas]], Rusijos okupuota LDK dalis (darb. Baltarusija)|combatant1=Mogiliavo miestiečiai<br>išlaisvinti ATR kariai|combatant2=[[Vaizdas:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|strength2=iki 900 šaulių, naujo tipo karių ir reitarų|result=Sukilėlių (LDK) pergalė|image=[[Vaizdas:План_Магілёва_ў_канцы_XVII_ст.svg|300px]]|caption=Mogilavo planas XVII a.|commander1=vaitas Petras Kazanovičius<br>burmistrai Juozapas Ivanovičius Pora ir Bazilis Leoškievičius|commander2=vaivada Semionas Gorčakovas<br>vaivada Matvejus Poluechtovas|casualties2=dideli, gyvų liko tik apie 150|casualties1=nedideli|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]]|territory=Mogiliavas išsivadavo iš Rusijos kontrolės|strength1=Tiksliai nežinoma}} '''Mogiliavo sukilimas''' ({{Ru|Могилёвское восстание}}, {{Be|Магілёўскае паўстаньне}}) – [[1661 m.|1661]] m. [[vasario 11]] d. (vasario 1 d. pagal tuo metu [[Rusija|Rusijoje]] naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] be mūšio 1654 m. užimtame<ref name=":0">Oleg Łatyszonek, ''[https://kamunikat.org/download.php?item=10224-1.pdf&pubref=10224 Od Rusinów Białych do Białorusinów. U źrodeł białoruskiej idei narodowej]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}'', Białystok, Wyd-wo uniwersytetu w Białymstoku (University of Białystok Publishing), 2006, <nowiki>ISBN 978-83-7431-120-5</nowiki>, pp. 191–208.</ref><ref name=":1">Кочегаров К. А., „[http://www.drevnyaya.ru/vyp/2016_1/part_5.pdf Константин Поклонский и события в Могилеве накануне Русско-польской войны 1654–1667 г.]“, ''Древняя Русь. Вопросы медиевистики'', No. 1 (63), 2016, pp. 56—63.</ref> [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]] priklausiusiame [[Mogiliavas|Mogiliavo]] mieste (dab. [[Baltarusija]]) įvykęs vietos gyventojų sukilimas prieš mieste įsitvirtinusį [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenės]] dalinį, vienos [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] kautynių. == Priešistorė == 1660 m., sudariusi [[Olyvos taika|Olyvos taiką]] su [[Švedijos imperija]], [[Abiejų Tautų Respublika]] nukreipė savo pajėgas prieš dabartinės Baltarusijos teritorijoje veikusią Rusijos kariuomenę. Respublikos kariuomenė iškovojo pergales prie Polonkos, Čudnovo ir Toločino, reikšmingai pasistūmėdama į rytus. Tų pačių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Mogiliavas buvo apsiaustas ATR kariuomenės. Po [[Basios mūšis|mūšio prie Basios upės]] Rusijos kariuomenė, vadovaujama [[Jurijus Dolgorukovas|Jurijaus Dolgorukovo]], užėmė Mogiliovą. Nors Lenkijos–Lietuvos kariuomenė nutraukė apsiaustį, ji kontroliavo Dniepro baseiną, niokojo aplinkinius kaimus ir neleido į miestą gabenti maisto atsargų: „…Mogiliovo apskrityje miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose iš Šklovo ir Kopysės važinėja lenkų ir lietuvių žmonės, muša ir kankina valstiečius, o prekybininkams iš jokių pusių nėra pravažiavimo su grūdų atsargomis iš pasienio; o tuos prekybininkus, kurie vyksta į Mogiliavą, pakeliui sulaiko, nuveda į [[Šklovas|Šklovą]] ir [[Kopysė|Kopysę]], įkalina vandenyje, kitus plaka.“<ref>Акты Московского государства, изданные Императорскою Академиею наук, Т. 3 / под ред. Н. А. Попова, Д. Я. Самоквасова. – <abbr>СПб.</abbr>, 1901. p. 303.</ref> Padėties fronte pokyčiai, bado grėsmė ir pasirengimas naujai apsiausčiai lėmė, kad tarp miestiečių augo nepasitenkinimas karo sunkumais ir brendo sąmokslas perduoti miestą [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono II Kazimiero]] [[Jonas Kazimieras Vaza|Vazos]] kariuomenei. Kadangi po sukilimo į seimą Varšuvoje vyko miesto atstovai – [[vaitas]] Petras Kazanovičius, [[Burmistras|burmistrai]] Juozapas Ivanovičius Pora ir Bazilis Leoškievičius – tikėtina, jog būtent šie trys asmenys suvaidino pagrindinį vaidmenį sąmoksle, o pagrindine jo varomąja jėga buvo magistratas. Kazanovičius, kaip vaitas ir bajoras, užsiėmė bendru vadovavimu, o kiti veikė pagal jo nurodymus. Už tai jis gavo savo vaito pareigų patvirtinimą bei karaliaus sekretoriaus titulą, kas rodo svarbų jo vaidmenį sukilimo metu ir galimybę išsiderėti tokias privilegijas iš karaliaus.<ref>Акты Московского государства, изданные Императорскою Академиею наук / Под ред. Н. А. опова, Д. Я. Самоквасова. Т. 3. – СПб., 1901. – p. 324.</ref> == Sukilimas == 1661 m. sausį Mogiliove dislokuotą Rusijos įgulą sudarė 1000–1300 šaulių, naujosios rikiuotės kareivių ir reitarų, kuriems vadovavo vaivados kunigaikštis Semionas Gorčakovas ir Matvėjus Poluechtovas. Sausio 31 d. iš Mogiliovo Beliničių kryptimi buvo išsiųstas 400 kareivių būrys „į pasiuntimą“, kartu su 60 Mogiliovo raitosios bajorijos atstovų. Taigi, atsižvelgiant į išvykusiuosius, mieste buvo likę apie 600–900 rusų karių.<ref>[https://4esnok.by/mneniya/mogilevskoe-vosstanie-1661-goda-narodnaya-borba-ili-zagovor-kupecheskoj-verhushki/ ''Гайдуков Максим.'' Могилевское восстание 1661 года: народная борьба или заговор купеческой верхушки?] ''Новости Беларуси | Интернет-журнал «Чеснок»'' (11 февраля 2024).</ref> [[Vaizdas:Магілеўскае паўстаньне 1661 г.jpg|miniatiūra|Mogiliavo suklimas. Diorama Mogiliavo miesto muziejuje]] Vasario 11 d., per šv. Trifono dieną, pagrindiniai sąmokslininkai susirinko rotušės pastate. Netoliese, turguje, specialiai parengti provokatoriai turėjo sukelti triukšmą ir išprovokuoti susidūrimą su rusų įgula. Tai padaryti nebuvo sunku, nes išalkę kareiviai nevengdavo atiminėti maisto iš prekeivių, atsisakiusių jį parduoti už varinius pinigus. Prasidėjus susistumdymui, tarėjas Juozapas Ivanovičius, išsitraukęs po drabužiais paslėptą budelio kalaviją, sušuko „Laikas! Laikas!“ ir kartu su kitais sąmokslininkais iš rotušės pusės puolė rusų karius. Sukilėliai ėmė skambinti [[Večė|večės]] (miesto susirinkimo) varpais rotušėje ir brolijos varpinėje, taip paskelbdami sukilimo pradžią. Remiantis Mogiliovo Surta ir Trubnickių kronikos versija, nors rusų kariai buvo užklupti netikėtai, kaip profesionalūs kariškiai jie pasipriešino ir netrukus ėmė įgyti pranašumą prieš maištininkus. Dalis sukilėlių puolė prie kalėjimo, siekdami išlaisvinti įkalintus ATR karius. Išlaisvinti kariai, turėję kovinės patirties, turgaus aikštėje greitai palaužė rusų šaulių pasipriešinimą. Dalis įgulos kartu su vadovybe, tikėtina, mėgino pasislėpti už Brolijos vienuolyno sienų, tačiau eiliniai kariai buvo išvilkti ir nužudyti bažnyčios kapinėse. Sukilimas apėmė visą miestą. Sąmokslininkai kartu su prisijungusiais miestiečiais ir išlaisvintais ATR kariais pradėjo žudyti visus, laikytus lojaliais Rusijos valdžiai, tiek gatvėse, tiek namuose, nepasigailėdami net rusų kareivių ir šaulių žmonų. Prie sukilėlių prisijungę miestiečiai ginklavosi tuo, ką turėjo – kirviais, kūjais ir kitais įrankiais. Mogiliovo moterys pylė ant rusų šaulių verdantį vandenį. Žudynes lydėjo prorusiškai nusiteikusių gyventojų plėšimai. == Rezultatai == Per kelias valandas mieste buvusi rusų įgula buvo sunaikinta. Austrų diplomato barono Augustino Mejerbergo teigimu, iš visos įgulos pavyko pabėgti tik apie 150 žmonių. Žuvusiųjų kūnai buvo nurengti ir palaidoti nuogi įvairiose miesto vietose. Vaivados, karininkai ir valdininkai, laikyti vertingais belaisviais, buvo paimti į nelaisvę ir saugomi. Sukilėlių nuostoliai, remiantis Surtos ir Trubnickių kronika, buvo nedideli: „miestiečių šiame mūšyje žuvo nedaug, tik kai kurie buvo sužeisti“. [[Vaizdas:Coat of Arms of Mahiloŭ.svg|miniatiūra|upright|Po 1661 m. patvirtintas Mogiliavo herbas]] Tų pačių metų birželį Mogiliavo miesto vadovybė atvyko į [[1661 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Varšuvoje vykusį seimą]]. Kaip trofėjus jie atsivežė abu Rusijos vaivadas bei kitus karininkus ir pareigūnus. Mogiliovui buvo patvirtinta Magdeburgo teisė ir privilegija, suteikta karaliaus Vladislovo 1631 m. rugpjūčio 31 d., kuria miestas buvo sulygintas teisėmis su sostine Vilniumi. Karalius suteikė Mogiliovui visišką amnestiją už 1654 m. įvykdytą išdavystę.<ref name=":0" /><ref name=":1" /> Miestas buvo atleistas nuo visų karinių mokesčių ir rinkliavų. Magistrato nariams buvo suteikta bajorystė ir žemės valdos. Mogiliovui taip pat buvo suteiktas naujas miesto antspaudas teismų ir kitiems aktams tvirtinti, pažymint miestiečių parodytą drąsą sukilimo metu: „mėlyname lauke – trys bokštai; viduriniame bokšte virš vartų – Vytis; apačioje atviruose vartuose stovi ginkluotas riteris su ištrauktu kalaviju“. Tačiau pačiame Mogiliove gyvenimas po sukilimo nepagerėjo. 1662 m. rudenį Augustinas Mejerbergas pažymėjo, kad miestiečiai nenorėjo pripažinti karaliaus valdžios ir kategoriškai atsisakė įleisti į miestą karališkąją sargybą; miesto gynyba buvo patikėta patiems gyventojams.<ref>''Августин Майерберг.'' Путешествие в Московию барона Августина Майерберга и Горация Вильгельма Кальвуччи, послов Августейшего Римского Императора Леопольда к Царю и Великому Князю Алексею Михайловичу в 1661 году, описанное самим бароном Майербергом. – <abbr>М.</abbr>, 1874. – p. 204.</ref> Dalis mogiliaviečių buvo nepatenkinti sugrįžimu į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžią: „Mogiliove tarp miestiečių ir įvairių luomų žmonių kilo nesutarimai ir bruzdėjimas dėl to, kad jie… [carui] išdavė ir … kariškius išžudė.“<ref>Акты Московского государства, изданные Императорскою Академиею наук , Т. 3 / / Под ред. Н. А. Попова, Д. Я. Самоквасова.. – <abbr>СПб.</abbr>, 1901. – 428 с.</ref> Taip pat būta panašaus [[Dysnos sukilimas (1661)|sukilimo Dysnoje]] bei [[Sebežo sukilimas (1661)|Sebeže]]. Dalis žuvusių rusų kareivių buvo palaidoti ant Samuisio kalvos, dabartinėje Mogiliavo Ordžonikidzės aikštėje, todėl ši vieta iki XX a. vidurio buvo vadinama „Kaščiarnia“, kita dalis – prie Pokrovo bažnyčios špitolės, o likusieji – ten, kur buvo įmanoma. Ant Samusio kalvos ir prie Pokrovo špitolės buvo pastatyti kryžiai. 2017 m. sukilimas buvo įamžintas specialiai šiam įvykiui skirtoje proginėje monetoje. Ji išleista įgyvendinant istorinį projektą „113 Baltarusijos miestų“.<ref>[http://belmoneta.by/mogilev АДЗIН МАГIЛЕЎСКI РУБЕЛЬ] | Belmoneta. belmoneta.by.</ref> 2018 m. rugsėjį miesto gyventojai pateikė peticiją Mogiliovo miesto vykdomajam komitetui su siūlymu ant miesto rotušės įrengti atminimo lentą, skirtą 1661 m. sukilimui. Pasak iniciatorių, tai „prisidėtų prie mogiliaviečių patriotizmo ir pasididžiavimo stiprinimo, taip pat prie patriotinės naujosios kartos ugdymo“. Miesto vykdomasis komitetas atsakė, kad pasiūlymas yra „istoriškai nepagrįstas“, nes tuometinė rotušė neturi tiesioginio ryšio su dabartine rotuše, išskyrus bendrą istorinį tęstinumą – anuometinė medinė rotušė sudegė 1664 m. ir stovėjo kitoje vietoje (dabartinio Pervomaiskajos gatvės 8 namo vietoje).<ref>[https://www.svaboda.org/a/29489532.html Магілёўскія ўлады адмовіліся ўшанаваць памяць паўстаньня 1661 году, бо «ратуша ўжо ня тая»]</ref> Egzistuoja nuomonė, kad atsisakymo įamžinti priežastimi tapo Baltarusiją valdančio [[Aleksandras Lukašenka|A. Lukašenkos]] režimo nenoras neigiamai pateikti Rusiją. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:Sukilimai]] 6jnsb3xpsfd1n67tzzbt45t435ekcik 0 693155 7856136 7763694 2026-06-14T07:59:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856136 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]]|date=1660 m. liepa – 1661 m. gruodžio 3 d.|place=[[Vilnius]]|result=LDK pergalė|territory=LDK susigražino Vilnių|commander2=Daniilas Miščeckis {{KIA}}|strength1=Skirtingu metu nuo 3 tūkst. iki tūkst.|strength2=700–1300|casualties2=Didelės, gyvų liko tik 78 kariai|commander1=[[Vaizdas:Herb_Gozdawa.jpg|18px]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]]<br>[[Vaizdas:Jelita_herb.svg|18px]] [[Kazimieras Žeromskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Radziwiłł_Książę_Ia.svg|18px]] [[Boguslavas Radvila]]<br>[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Povilas Jonas Sapiega]]<br>[[Vaizdas:PB_Vasa_CoA.png|18px]] [[Jonas Kazimieras Vaza]]|combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|combatant1=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|conflict=Vilniaus apgultis|image=[[Vaizdas:Vilnia. Вільня (XVII).jpg|300px]]|caption=Vilniaus panorama, XVII a. Nežinomas dailininkas.}} '''Vilniaus apgultis (1660–1661)''' – nuo [[1660]] m. liepos iki [[1661]] m. gruodžio mėn. pradžios trukusi susirėmimų serija tarp [[Vilnius|Vilniuje]] įsitvirtinusio [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] kariuomenės dalinio ir miestą apsiautusių [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinių pajėgų]], vienos [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] kautynių. == Priešistorė == Po pradinės sėkmės 1654 m. prasidėjusiame kare, leidusios užimti dideles Lietuvos ir Lenkijos teritorijas, septintojo dešimtmečio pradžioje padėtis ėmė keistis. Po pralaimėjimo [[Polonkos mūšis|mūšyje prie Polonkos]] ATR pavyko iš centrinės Baltarusijos išstumti kunigaikščio Ivano Chovanskio vadovaujamas rusų pajėgas. Nepaisant šios ATR kariuomenės sėkmės, rusai išslaikė šiaurinėje ATR dalyje – dideliuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, [[Kaunas|Kaune]], [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastoje]], [[Gardinas|Gardine]]). Vilniaus miestą Rusijos kariuomenė [[Vilniaus mūšis (1655)|buvo užėmusi 1655 m]]. 1660 m. Vilniaus įguloje, įvairiais duomenimis, buvo nuo 700 iki 1300 karių, įskaitant [[Kazokai|kazokus]].<ref>Акты Московского государства. Т. III С. 125, Gaweda M. Polonka-Basia 1660. p. 266.</ref> Pakankamai pajėgų atakuoti Vilniuje įsitvirtinusiai rusų įgulai LDK pavyko surinkti tik 1660 m. Pirmasis bandymas susigrąžinti Vilnių įvyko 1660 m. balandžio 29 d. Šis bandymas užimti miestą, kuris buvo nusilpęs dėl ką tik pasibaigusio maro, nebuvo sėkmingas. Prieš prasidedant apgulčiai vaivadai kunigaikščiui Michailui Šachovskiui pavyko gerokai sustiprinti miestą:<blockquote>„… ir buvo pastatytas ostrogas (medinė tvirtovė), tačiau tas ostrogas supuvo ir sugriuvo. Aš jo vietoje pastačiau nukirstų rąstų miestą su dviguba siena – pusę didžiojo miesto vietoj žemės pylimo, pagal pulkininko Tomo Belio brėžinį ir planą… ir aplink visą miestelį įrengiau vandenį (gynybinius griovius). O didžiajame mieste, kur gyvena miestiečiai, tuščias vietas užtaisiau ir aplink visą miestą įrengiau užtvaras bei jas sutvirtinau“.<ref>Акты Московского государства. Т. III, № 36. p. 313</ref></blockquote> == Apgultis == 1660 m. liepos 13 d. prasidėjo miesto apgultis, kurią vykdė [[Mykolas Kazimieras Pacas|Mykolo Paco]] vadovaujamos žemaičių pajėgos (šiuolaikiniuose Rusijos šaltiniuose vadinamos Žemaitijos divizija)<ref name=":0">''Богатырев А. А.'' Д. Е. Мышецкий – русский дипломат и воевода XVII века. // Военно-исторический журнал. – 2013. – № 4. – p. 70-74.</ref> (iki 4 tūkst. karių). Rusijos pajėgoms vadovavęs kunigaikštis [[Daniilas Miščeckis]] ({{Ru|Дании́л Ефи́мович Мыше́цкий}}) užsidarė [[Vilniaus pilis|Vilniaus pilyje]] ir įsakė padegti Vilniaus priemiesčius, kad puolantieji negalėtų jais pasinaudoti kaip priedanga. Neturėdami apgulties artilerijos, lietuviai 1660 m. liepos 31 d. pamėgino pilį paimti šturmu. Jis baigėsi nesėkme ir kainavo apie 700 žuvusių ir sužeistų.<ref>Gaweda M. Polonka-Basia 1660. Warszawa. 2005, p. 266.</ref> Po šio puolimo Paco žemaičių daliniai atsitraukė susijungti su pagrindinėmis Abiejų Tautų Respublikos pajėgomis, o miestą toliau apgulė Vilniaus [[Stalininkas|stalininko]] [[Kazimieras Žeromskis|Kazimiero Žeromskio]] vadovaujamos pajėgos, sudarytos iš 2–3 tūkst. reguliariosios kariuomenės karių, remiamų Vilniaus miesto gyventojų (milicijos). [[Vaizdas:Vilenskija zamki. Віленскія замкі (T. Makoŭski, 1600) (2).jpg|miniatiūra|Vilnius, ~1600 m. T. Makovskio graviūra.]] Apgultis vyko vangiai. 1660 m. rugpjūčio 17 d. rusų įgula surengė didelį išpuolį ir net įsiveržė į lietuvių pozicijas. Rugpjūčio pabaigoje prie apgulties pajėgų prisijungė privatūs Prūsijos kunigaikštystės generalinio vietininko [[Boguslavas Radvila|Boguslavo Radvilos]] daliniai su apgulties [[artilerija]].<ref>Касажэцкі К. Кампанія 1660 году у Літве / Пер. з польскай, p. 313</ref> Sužinojęs apie sunkią apgultųjų padėtį dėl šaudmenų ir maisto trūkumo, Žeromskis 1660 m. lapkričio 8 d. surengė dar vieną šturmą, tačiau jis vėl baigėsi nesėkme. 1660 m. lapkričio 27 d. nepavyko ir bandymas padegti Vilniaus pilį (puolusiųjų nuostoliai – iki 100 žuvusių ir sužeistų). Gruodį lietuviai mėgino pakasti po pilies sienomis miną, tačiau rusų įgula, iš perbėgėlio sužinojusi apie šiuos ketinimus, sugebėjo sabotažą sužlugdyti, sugriovusi minos galerijos skliautus.<ref>Kасажэцкі К. Кампанія 1660 году у Літве / Пер. з польскай, p. 315.</ref> 1660 m. gruodį apgulčiai ėmė vadovauti [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Povilas Jonas Sapiega|Povilas Sapiega]]. Jis pradėjo derybas su D. Miščeckiu dėl tvirtovės pasidavimo, tačiau jos nedavė rezultatų. == Rusijos pajėgų kapituliacija == [[Vaizdas:01 106 Book illustrations of Historical description of the clothes and weapons of Russian troops.jpg|miniatiūra|XVII a. Rusijos kariuomenės šauliai]] Po to, kai, rusų šaltinių teigimu, Vilniaus įgula „iš priešų patyrė visokių spaudimų ir, Dievo padedama, atlaikė penkis šturmus“,<ref name=":1">П. Батюшков. Памятник русской старины в западных губерниях, р. 74.</ref> Lietuvos karinių pajėgų vadovybė perėjo prie užsitęsusios apgulties, kuri truko dar vienerius metus. Nesėkmės fronte neleido rusų vadovybei suteikti pagalbos apsiaustai įgulai, o užsitęsę karo veiksmai neleido LDK surinkti didesnių pajėgų šturmui. Rusų [[Įgula (fortifikacija)|garnizono]] vadas bausdavo mirtimi kiekvieną, kuris prabildavo apie kapituliaciją.<ref name=":0" /> 1661 m. lapkritį prie miesto atvyko karalius [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonas II Kazimieras Vaza]] ir ėmė ruoštis lemiamam šturmui. Tuo metu pilyje buvo likę tik 78 rusų kariai.<ref>''Г.А. Власьев''. Потомство Рюрика: материалы для составления родословий. СПб. Т. 1. Князья Черниговские. Ч. 2. Тип: Т-во Р. Голике и И. Вильборг. 1906 г. Мышецкий Данило Ефимович. pр. 185; 249.</ref> Pamačius pasirengimo puolimui darbus, „pilyje tarp pulkininkų ir kareivių kilo didelė sumaištis, jie ėmė triukšmingai reikalauti miestą atiduoti“, ir kunigaikščiui D. Myšeckiui teko sutikti pradėti derybas. Tačiau jo sutikimas buvo apsimestinis. Kaip pats kunigaikštis rašė: „…aš nusileidau jų prašymui, išėjau pas lenkus derybų ir paprašiau vienos dienos termino, kad per tą laiką būtų galima užtaisyti vietas, kurias išgriovė patrankos.“<ref name=":0" /> Sužinoję, kad kunigaikštis iš tikrųjų neketina pasiduoti, rusų karininkai ir kareiviai 1661 m. gruodžio 3 d. sukilo ir suėmė savo vaivadą ir perdavė lietuviams. Priešmirtiniame laiške D Myčeckis skundėsi, kad sukilę jo kariai pagrobė ir visą jo turtą.<ref name=":1" /> Įgula, išskyrus tris žmones, prisiekė Lenkijos karaliui. Gruodžio 8 d. karališkasis teismas už nusikaltimus užimto miesto gyventojams rusų vaivadą nuteisė mirties bausme, ir 1661 m. gruodžio 10 d. Vilniaus [[Vilniaus rotušės aikštė|Rotušės aikštėje]] D. Myšeckiui buvo įvykdyta bausmė – [[nukirsdinimas]].<ref name=":0" /> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Акты Московского государства. Т. III С. 125, Gaweda M. Polonka-Basia 1660. Warszawa. 2005. * Батюшков, П. Памятник русской старины в западных губерниях, СПБ 1890, вып. VI. * Богатырев А. А., Д. Е. Мышецкий – русский дипломат и воевода XVII века. // Военно-исторический журнал. – 2013. – № 4. * Gaweda M. Polonka-Basia 1660. Warszawa. Bellona. – 2005. * Касажэцкі, К. Кампанія 1660 году у Літве / Пер. з польскай. ARCHE. – 2011. * Коялович М. О. Лекции по русской истории, Гродно: ГрГУ, 2008. * Малов А. В. Русско-польская война 1654–1667 гг. Москва, Цейхгауз, 2006. <nowiki>ISBN 5-94038-111-1</nowiki>. * Rachuba A. Wilno pod okupacja moskiewska w latach 1655–176. // Lithuania. № 3 (12). 1994 * Власьев, Г.А.., Потомство Рюрика: материалы для составления родословий. СПб. Т. 1. Князья Черниговские. Ч. 2. Тип: Т-во Р. Голике и И. Вильборг. 1906 г. [[Kategorija:1661 metai]] [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] p7dsnbbdyps23h7ufsgegyvmwn5pvam 7856140 7856136 2026-06-14T08:01:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856140 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]]|date=1660 m. liepa – 1661 m. gruodžio 3 d.|place=[[Vilnius]]|result=LDK pergalė|territory=LDK susigražino Vilnių|commander2=Daniilas Miščeckis {{KIA}}|strength1=Skirtingu metu nuo 3 tūkst. iki tūkst.|strength2=700–1300|casualties2=Didelės, gyvų liko tik 78 kariai|commander1=[[Vaizdas:Herb_Gozdawa.jpg|18px]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]]<br>[[Vaizdas:Jelita_herb.svg|18px]] [[Kazimieras Žeromskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Radziwiłł_Książę_Ia.svg|18px]] [[Boguslavas Radvila]]<br>[[Vaizdas:Herb_Sapiehów.PNG|18px]] [[Povilas Jonas Sapiega]]<br>[[Vaizdas:PB_Vasa_CoA.png|18px]] [[Jonas Kazimieras Vaza]]|combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Rusijos carystė]]|combatant1=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]|conflict=Vilniaus apgultis|image=[[Vaizdas:Vilnia. Вільня (XVII).jpg|300px]]|caption=Vilniaus panorama, XVII a. Nežinomas dailininkas.}} '''Vilniaus apgultis (1660–1661)''' – nuo [[1660]] m. liepos iki [[1661]] m. gruodžio mėn. pradžios trukusi susirėmimų serija tarp [[Vilnius|Vilniuje]] įsitvirtinusio [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] kariuomenės dalinio ir miestą apsiautusių [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinių pajėgų]], vienos [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] kautynių. == Priešistorė == Po pradinės sėkmės 1654 m. prasidėjusiame kare, leidusios užimti dideles Lietuvos ir Lenkijos teritorijas, septintojo dešimtmečio pradžioje padėtis ėmė keistis. Po pralaimėjimo [[Polonkos mūšis|mūšyje prie Polonkos]] ATR pavyko iš centrinės Baltarusijos išstumti kunigaikščio Ivano Chovanskio vadovaujamas rusų pajėgas. Nepaisant šios ATR kariuomenės sėkmės, rusai išslaikė šiaurinėje ATR dalyje – dideliuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, [[Kaunas|Kaune]], [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastoje]], [[Gardinas|Gardine]]). Vilniaus miestą Rusijos kariuomenė [[Vilniaus mūšis (1655)|buvo užėmusi 1655 m]]. 1660 m. Vilniaus įguloje, įvairiais duomenimis, buvo nuo 700 iki 1300 karių, įskaitant [[Kazokai|kazokus]].<ref>Акты Московского государства. Т. III С. 125, Gaweda M. Polonka-Basia 1660. p. 266.</ref> Pakankamai pajėgų atakuoti Vilniuje įsitvirtinusiai rusų įgulai LDK pavyko surinkti tik 1660 m. Pirmasis bandymas susigrąžinti Vilnių įvyko 1660 m. balandžio 29 d. Šis bandymas užimti miestą, kuris buvo nusilpęs dėl ką tik pasibaigusio maro, nebuvo sėkmingas. Prieš prasidedant apgulčiai vaivadai kunigaikščiui Michailui Šachovskiui pavyko gerokai sustiprinti miestą:<blockquote>„… ir buvo pastatytas ostrogas (medinė tvirtovė), tačiau tas ostrogas supuvo ir sugriuvo. Aš jo vietoje pastačiau nukirstų rąstų miestą su dviguba siena – pusę didžiojo miesto vietoj žemės pylimo, pagal pulkininko Tomo Belio brėžinį ir planą… ir aplink visą miestelį įrengiau vandenį (gynybinius griovius). O didžiajame mieste, kur gyvena miestiečiai, tuščias vietas užtaisiau ir aplink visą miestą įrengiau užtvaras bei jas sutvirtinau“.<ref>Акты Московского государства. Т. III, № 36. p. 313</ref></blockquote> == Apgultis == 1660 m. liepos 13 d. prasidėjo miesto apgultis, kurią vykdė [[Mykolas Kazimieras Pacas|Mykolo Paco]] vadovaujamos žemaičių pajėgos (šiuolaikiniuose Rusijos šaltiniuose vadinamos Žemaitijos divizija)<ref name=":0">''Богатырев А. А.'' Д. Е. Мышецкий – русский дипломат и воевода XVII века. // Военно-исторический журнал. – 2013. – № 4. – p. 70-74.</ref> (iki 4 tūkst. karių). Rusijos pajėgoms vadovavęs kunigaikštis [[Daniilas Miščeckis]] ({{Ru|Дании́л Ефи́мович Мыше́цкий}}) užsidarė [[Vilniaus pilis|Vilniaus pilyje]] ir įsakė padegti Vilniaus priemiesčius, kad puolantieji negalėtų jais pasinaudoti kaip priedanga. Neturėdami apgulties artilerijos, lietuviai 1660 m. liepos 31 d. pamėgino pilį paimti šturmu. Jis baigėsi nesėkme ir kainavo apie 700 žuvusių ir sužeistų.<ref>Gaweda M. Polonka-Basia 1660. Warszawa. 2005, p. 266.</ref> Po šio puolimo Paco žemaičių daliniai atsitraukė susijungti su pagrindinėmis Abiejų Tautų Respublikos pajėgomis, o miestą toliau apgulė Vilniaus [[Stalininkas|stalininko]] [[Kazimieras Žeromskis|Kazimiero Žeromskio]] vadovaujamos pajėgos, sudarytos iš 2–3 tūkst. reguliariosios kariuomenės karių, remiamų Vilniaus miesto gyventojų (milicijos). [[Vaizdas:Vilenskija zamki. Віленскія замкі (T. Makoŭski, 1600) (2).jpg|miniatiūra|Vilnius, ~1600 m. T. Makovskio graviūra.]] Apgultis vyko vangiai. 1660 m. rugpjūčio 17 d. rusų įgula surengė didelį išpuolį ir net įsiveržė į lietuvių pozicijas. Rugpjūčio pabaigoje prie apgulties pajėgų prisijungė privatūs Prūsijos kunigaikštystės generalinio vietininko [[Boguslavas Radvila|Boguslavo Radvilos]] daliniai su apgulties [[artilerija]].<ref>Касажэцкі К. Кампанія 1660 году у Літве / Пер. з польскай, p. 313</ref> Sužinojęs apie sunkią apgultųjų padėtį dėl šaudmenų ir maisto trūkumo, Žeromskis 1660 m. lapkričio 8 d. surengė dar vieną šturmą, tačiau jis vėl baigėsi nesėkme. 1660 m. lapkričio 27 d. nepavyko ir bandymas padegti Vilniaus pilį (puolusiųjų nuostoliai – iki 100 žuvusių ir sužeistų). Gruodį lietuviai mėgino pakasti po pilies sienomis miną, tačiau rusų įgula, iš perbėgėlio sužinojusi apie šiuos ketinimus, sugebėjo sabotažą sužlugdyti, sugriovusi minos galerijos skliautus.<ref>Kасажэцкі К. Кампанія 1660 году у Літве / Пер. з польскай, p. 315.</ref> 1660 m. gruodį apgulčiai ėmė vadovauti [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Povilas Jonas Sapiega|Povilas Sapiega]]. Jis pradėjo derybas su D. Miščeckiu dėl tvirtovės pasidavimo, tačiau jos nedavė rezultatų. == Rusijos pajėgų kapituliacija == [[Vaizdas:01 106 Book illustrations of Historical description of the clothes and weapons of Russian troops.jpg|miniatiūra|XVII a. Rusijos kariuomenės šauliai]] Po to, kai, rusų šaltinių teigimu, Vilniaus įgula „iš priešų patyrė visokių spaudimų ir, Dievo padedama, atlaikė penkis šturmus“,<ref name=":1">П. Батюшков. Памятник русской старины в западных губерниях, р. 74.</ref> Lietuvos karinių pajėgų vadovybė perėjo prie užsitęsusios apgulties, kuri truko dar vienerius metus. Nesėkmės fronte neleido rusų vadovybei suteikti pagalbos apsiaustai įgulai, o užsitęsę karo veiksmai neleido LDK surinkti didesnių pajėgų šturmui. Rusų [[Įgula (fortifikacija)|garnizono]] vadas bausdavo mirtimi kiekvieną, kuris prabildavo apie kapituliaciją.<ref name=":0" /> 1661 m. lapkritį prie miesto atvyko karalius [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonas II Kazimieras Vaza]] ir ėmė ruoštis lemiamam šturmui. Tuo metu pilyje buvo likę tik 78 rusų kariai.<ref>''Г.А. Власьев''. Потомство Рюрика: материалы для составления родословий. СПб. Т. 1. Князья Черниговские. Ч. 2. Тип: Т-во Р. Голике и И. Вильборг. 1906 г. Мышецкий Данило Ефимович. pр. 185; 249.</ref> Pamačius pasirengimo puolimui darbus, „pilyje tarp pulkininkų ir kareivių kilo didelė sumaištis, jie ėmė triukšmingai reikalauti miestą atiduoti“, ir kunigaikščiui D. Myšeckiui teko sutikti pradėti derybas. Tačiau jo sutikimas buvo apsimestinis. Kaip pats kunigaikštis rašė: „…aš nusileidau jų prašymui, išėjau pas lenkus derybų ir paprašiau vienos dienos termino, kad per tą laiką būtų galima užtaisyti vietas, kurias išgriovė patrankos.“<ref name=":0" /> Sužinoję, kad kunigaikštis iš tikrųjų neketina pasiduoti, rusų karininkai ir kareiviai 1661 m. gruodžio 3 d. sukilo ir suėmė savo vaivadą ir perdavė lietuviams. Priešmirtiniame laiške D Myčeckis skundėsi, kad sukilę jo kariai pagrobė ir visą jo turtą.<ref name=":1" /> Įgula, išskyrus tris žmones, prisiekė Lenkijos karaliui. Gruodžio 8 d. karališkasis teismas už nusikaltimus užimto miesto gyventojams rusų vaivadą nuteisė mirties bausme, ir 1661 m. gruodžio 10 d. Vilniaus [[Vilniaus rotušės aikštė|Rotušės aikštėje]] D. Myšeckiui buvo įvykdyta bausmė – [[nukirsdinimas]].<ref name=":0" /> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Акты Московского государства. Т. III С. 125, Gaweda M. Polonka-Basia 1660. Warszawa. 2005. * Батюшков, П. Памятник русской старины в западных губерниях, СПБ 1890, вып. VI. * Богатырев А. А., Д. Е. Мышецкий – русский дипломат и воевода XVII века. // Военно-исторический журнал. – 2013. – № 4. * Gaweda M. Polonka-Basia 1660. Warszawa. Bellona. – 2005. * Касажэцкі, К. Кампанія 1660 году у Літве / Пер. з польскай. ARCHE. – 2011. * Коялович М. О. Лекции по русской истории, Гродно: ГрГУ, 2008. * Малов А. В. Русско-польская война 1654–1667 гг. Москва, Цейхгауз, 2006. <nowiki>ISBN 5-94038-111-1</nowiki>. * Rachuba A. Wilno pod okupacja moskiewska w latach 1655–176. // Lithuania. № 3 (12). 1994 * Власьев, Г.А.., Потомство Рюрика: материалы для составления родословий. СПб. Т. 1. Князья Черниговские. Ч. 2. Тип: Т-во Р. Голике и И. Вильборг. 1906 г. [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Rusijos carystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] [[Kategorija:ATR-Maskvos karas (1654–1667)]] 9evsng13k6m93h30lhulzs4ussq4hmy 0 693834 7856145 7783610 2026-06-14T08:03:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856145 wikitext text/x-wiki '''1665 m. Abiejų Tautų Respublikos nepaprastasis Seimas''' – nuo 1665 m. kovo 12 iki 28 d. vykęs [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] Seimas. Apie [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimo]] sušaukimą buvo paskelbta 1665 m. sausio 15 arba 16 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Priešseiminiai seimeliai vaivadijose įvyko 1665 m. vasario 19 d. Seimo maršalka buvo išrinktas [[Smolenskas|Smolensko]] [[pakamaris]] [[Jonas Antanas Chrapovickis]]. Seimo posėdžiai vyko Varšuvoje nuo 1665 m. kovo 12 iki 28 d. Seimo veikla buvo nutraukta [[Liubomirskio rokošas|Liubomirskio rokošo]] dalyvio Vladislovo Stanislovo Losio, kaip [[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis|Jurgio Sebastiono Liubomirskio]] gynimo iniciatyva. 1665 m. kovo 31 d. buvo paskelbtas poseiminis universalas seimeliams.<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=16 Chronologia Sejmów Polskich 1493-1793], p. 154.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] [[Kategorija:Liubomirskio rokošas]] 38h7dh6gr64358t832f22g4qt794haq 0 693838 7856095 7783615 2026-06-14T07:43:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856095 wikitext text/x-wiki '''1635 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], posėdžiavęs nuo 1635 m. sausio 31 d. iki kovo 17 d.<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=14 Chronologia Sejmów Polskich]. 1493-1793, p. 150.</ref> Apie Seimo sušaukimą buvo paskelbta 1634 m. spalio 10 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Pakartotinis universalas, kviečiantis deleguoti atstovus į Seimą, buvo išleistas 1634 m. lapkričio 29 d. Priešseiminiai seimeliai vaivadijose vyko 1633 m. gruodžio ir 1634 m. sausio mėnesiais.<ref>I. Malec-Lewandowska, ''Sejm walny koronny Rzeczypospolitej i jego dorobek ustawodawczy. 1587-1632'', 2009.</ref> [[Seimo maršalka]] išrinktas karaliaus rūmų iždininkas [[Jurgis Osolinskis]].<ref>L. Kubala, ''Jerzy Ossoliński'', 1883.</ref> Dėl pasibaigus 1629 m. [[Altmarko paliaubos|Altmarko paliauboms]] išaugusios karo su Švedija grėsmės buvo nutarta šaukti visuotinį bajorų šaukimą į kariuomenę ({{Pl|pospolite ruszenie}}) ir nustatyti naujus, kariuomenei išlaikyti skirtus mokesčius. Seime taip pat buvo nuspręsta pastatyti tvirtovę [[Kudakas (tvirtovė)|Kudake]] prie [[Dniepras|Dniepro]], iš kurios buvo tikimasi suvaldyti [[Kazokai|kazokų]] žygius į [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kontroliuotas teritorijas, taip mažinant konflikto su Turkija galimybę.<ref>S. Grodziski, M. Kwiecień, A. Karabowicz, Przedmowa W. Uruszczak, ''Ustawodawstwo zob. Volumina Constitutionum, T. 3, cz. 2, p. 254-290'', 2013.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=402 Konstytucje Sejmu Walnego Koronnego Warszawskiego, Sześćniedzielnego. Roku Pańskiego 1635, zaczętego ostatniego dnia miesiąca stycznia, a skończonego 14 marca] (p. 402-425) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64473/directory.djvu?djvuopts&page=425 O Podatkach Rzeczypospolitej na Sejmie Teraźniejszym Uchwalonych] (p. 425-428) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] ba5j3mj1x0b8mh2s0tiskfw0eq0mdz7 0 693844 7856160 7783617 2026-06-14T08:10:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856160 wikitext text/x-wiki '''1678/1679 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas –''' eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimas]], posėdžiavęs nuo 1678 m. rugsėjo 15 d. iki 1679 m. balandžio 4 d. [[Gardinas|Gardine]]. Priešseiminiai seimeliai vaivadijose vyko 1678 m. lapkričio 3 d., o [[Plockas|Plocko]] seimelis – 1678 m. rugsėjo 6 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Lietuvos didysis žirgininkas|Lietuvos žirgininkas]] [[Pranciškus Sapiega]].<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia Sejmów Polskich]. 1493–1793 p. 157.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=267 Konstytucje Sejmu Walnego Ordynaryjnego sześćniedzielnego w Grodnie roku pańskiego 1678, dnia 15 grudnia odprawiającego się] (p. 267–299) * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=300 Konstytucje Wielkiego Księstwa Litewskiego roku 1678] (p. 300–320) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] [[Kategorija:1679 metai]] 1de178j6zw7ds2y2q4dfdjwvvczgzy0 7856161 7856160 2026-06-14T08:11:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856161 wikitext text/x-wiki '''1678/1679 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas –''' eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimas]], posėdžiavęs nuo 1678 m. rugsėjo 15 d. iki 1679 m. balandžio 4 d. [[Gardinas|Gardine]]. Priešseiminiai seimeliai vaivadijose vyko 1678 m. lapkričio 3 d., o [[Plockas|Plocko]] seimelis – 1678 m. rugsėjo 6 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Lietuvos didysis žirgininkas|Lietuvos žirgininkas]] [[Pranciškus Sapiega]].<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia Sejmów Polskich]. 1493–1793 p. 157.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=267 Konstytucje Sejmu Walnego Ordynaryjnego sześćniedzielnego w Grodnie roku pańskiego 1678, dnia 15 grudnia odprawiającego się] (p. 267–299) * Volumina Legum – [https://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/DjVu/directory.djvu?djvuopts&page=300 Konstytucje Wielkiego Księstwa Litewskiego roku 1678] (p. 300–320) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] jos5xp6n3x1q84flp7fb8yut5au9mgs 0 693906 7856163 7785310 2026-06-14T08:12:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856163 wikitext text/x-wiki '''1681 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], posėdžiavęs nuo 1681 m. sausio 10 d. iki gegužės 21 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Apie seimo sušaukimą buvo paskelbta 1680 m. spalio 22 d. Varšuvoje. Priešseiminiai [[Seimelis|seimeliai]] vaivadijose vyko [[1680 m.|1680]] m. [[gruodžio 30]] d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Karūnos didysis vėliavininkas]] [[Jeronimas Augustinas Liubomirskis]].<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia Sejmów Polskich]. 1493-1793, p. 157.</ref> Po nepaprastai ilgų ir dramatiškų debatų šio seimo veikla buvo nutraukta (seimas sugriautas) Andržejaus Przijemskio [[veto]].<ref>H. Olszewski, ''Sejm Rzeczypospolitej epoki oligarchii (1652-1763). Prawo-praktyka-teoria-programy'', 1966.</ref><ref>R. Kołodziej, ''„Ostatni wolności naszej klejnot”. Sejm Rzeczypospolitej za panowania Jana III Sobieskiego'', 2014.</ref> == Išnašos == [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] p1tebc43rxrb43jw1o6w6z7dqpcw02z 0 694038 7855723 7789264 2026-06-13T15:29:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855723 wikitext text/x-wiki '''1582 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas –''' eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] seimas, sušauktas 1582 m. liepos 16 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Priešseiminiai [[Seimelis|seimeliai]] vaivadijose vyko 1582 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 13 d., o generaliniai seimeliai – 1582 m. rugsėjo 18 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Lietuvos didysis raštininkas]] [[Leonas Sapiega]]. Seimo posėdžiai vyko nuo 1582 m. spalio 4 d. iki lapkričio 25 d.<ref>Władysław Konopczyński [https://wbc.poznan.pl/dlibra/publication/2048 Chronologia Sejmów Polskich. 1493-1793], p. 142-143.</ref> == Išnašos == [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] 3vgn9jxautwqzi27qq8ddvnwd0bwijk 0 694040 7855715 7789286 2026-06-13T15:27:18Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855715 wikitext text/x-wiki '''1573 m. Abiejų Tautų Respublikos konvokacinis Seimas''' - pirmasis [[Abiejų Tautų Respublikos konvokacinis seimas]], sušauktas [[Varšuva|Varšuvoje]] senatorių universalo pagrindu, paskelbtu 1572 m. lapkričio 1 d. suvažiavime [[Kaškai|Kaškuose]]. Priešseiminiai [[Seimelis|seimeliai]] įvyko 1572 m. gruodžio 13 d. Kiekvienas jų turėjo išsiųsti po du pasiuntinius su įgaliojimais derėtis dėl valdovo rinkimų sušaukimo ir jų tvarkos nustatymo.<ref>E. Dubas-Urwanowicz, Koronne zjazdy szlacheckie w dwóch pierwszych bezkrólewiach po śmierci Zygmunta Augusta</ref> Konvokacinio seimo posėdžiai vyko nuo 1573 m. sausio 6 d. iki sausio 28 d.<ref>Władysław Konopczyńsk, [https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication/1306/edition/2048/content Chronologia sejmów polskich 1493-1793], p. 141</ref><ref>S. Gruszecki, Walka o władzę w Rzeczypospolitej Polskiej po wygaśnięciu dynastii Jagiellonów (1572-1573), Warszawa 1969</ref> Konvokacija virto [[Generalinė konfederacija|generaline konfederacija]], o tai reiškė, kad sprendimai buvo priimami balsų dauguma. Seime buvo nustatyta valdovo rinkimų data, patvirtinta ir suvienodinta kaptūrinių teismų organizacija bei nustatyti mokesčiai. Taip pat nuspręsta, kad valdovo rinkimuose gali dalyvauti kiekvienas bajoras, tačiau jam nebuvo nustatyta pareiga atvykti į rinkimus.<ref>T. Piliński, Bezkrólewie po Zygmuncie Auguście i elekcya króla Henryka, Kraków 1872.</ref> Siekiant išlaikyti religinę taiką Respublikoje, buvo parengtas [[Varšuvos konfederacija (1573)|Varšuvos konfederacijos]] aktas.<ref>M. Korolko, Klejnot swobodnego sumienia. Polemika wokół konfederacji warszawskiej w latach 1573-1658.</ref><ref>S. Salmonowicz, Geneza i treść uchwał konfederacji warszawskiej, „Odrodzenie i Reformacja w Polsce”,, 1974, t. 19, p. 7-30.</ref> Konvokaciniame seime taip pat nustatytos jo kompetencijos – konvokacinis seimas tapo nauja valstybine institucija, skirta organizacinėms funkcijoms vykdyti [[Tarpuvaldis|tarpuvaldžio]] laikotarpiu.<ref>S. Płaza, Próby reform ustrojowych w czasie pierwszego bezkrólewia [1572-1574], Kraków 1969.</ref> Visų pirma jis turėjo šaukti priešrinkiminius seimelius ir nustatyti tarpuvaldžio eigą. Taip pat buvo priimta valdovo rinkimų tvarka ir įtvirtintas interrekso institutas, nustatant, kad šias pareigas visada eis [[primas]].<ref>Ustawodawstwo zob. Volumina Constitutionum, Do druku przygotowali S. Grodziski, I. Dwornicka, W. Uruszczak, Warszawa 2005, T. 2, cz. 1, s. 305-307.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=125 Confoederatio Generali Varsaviensis] (s. 124-125) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=126 Porządek na Sejmie Walnym, do obierania Króla pana naszego] (s. 125-126) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=127 Uniwersał poborowy na Sejmie Walnym pod Warszawą, na elekcję nowego króla, złożonym przez ich M. Pany Rady i Stany Duchowne i Świeckie, i rycerstwo koronne, i Wielkiego Księstwa Litewskiego postanowiony] (s. 126-130) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=131 Oznajmienie Króla nowo obranego] (s. 130-131) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=132 Wtórne oznajmienie Króla nowo obranego] (s. 131-132) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] ibbarnpmppjrkhwnr697k00di2fbnv3 0 694041 7855717 7789339 2026-06-13T15:27:54Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855717 wikitext text/x-wiki '''1578 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – eilinis [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimas]], apie kurio sušaukimą 1577 m. lapkričio 9 d. [[Varšuva|Varšuvoje]] 1578 m. sausio 14 d. paskelbė [[Lenkijos karalius]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Steponas Batoras]]. Priešseiminiai [[Seimelis|seimeliai]] vaivadijose vyko 1577 m. gruodį. Tikrosios seimo diskusijos prasidėjo tik 1578 m. sausio pabaigoje ir baigėsi 1578 m. kovo 8 d.<ref>[[:pl:Władysław_Konopczyński|Władysław Konopczyński]]. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=10 Chronologia Sejmów Polskich. 1493-1793], p. 142.</ref> Seimo metu [[Jurgis Frydrichas (Brandenburgo-Ansbacho markgrafas)|Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Jurgis Frydrichas]] paskelbė leno priesaiką Lenkijos Karūnai vietoj psichiškai sirgusio [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kunigaikščio]] [[Albrechtas Frydrichas (Prūsija)|Albrechto Frydricho]].<ref>K. Lepszy, Prusy Książęce a Polska w latach 1576-1578, w: Księga Pamiątkowa ku czci Profesora dra Wacława Sobieskiego, Kraków 1932, p. 149-196.</ref><ref>E. Dubas-Urwanowicz, Król i szlachta na sejmach batoriańskich. Konflikty i kompromisy, w: Między monarchią a demokracją. Studia z dziejów Polski XV-XVIII wieku, red. A. Sucheni-Grabowska, M. Żaryn, Warszawa 1994, p. 143-169.</ref><ref>Ł. Wroniszewski, Wzrost znaczenia sejmików w czasach Stefana Batorego na przykładzie sejmu 1578 roku, w: Kultura parlamentarna epoki staropolskiej. Studia pod red. A. Stroynowskiego, Warszawa 2013, p. 129-141.</ref><ref>E. Dubas-Urwanowicz, O nowy kształt Rzeczypospolitej. Kryzys polityczny w państwie w latach 1576-1586, Warszawa 2013</ref> Taip pat buvo atnaujinta [[Pomeranijos kunigaikštystė|Pomeranijos kunigaikščių]] Jono Frydricho ir Ernesto Liudviko iš [[Bytuvas|Bytuvo]] ir [[Lemborkas|Lemborko]] [[Lenas|leninė]] priklausomybė. Seimo posėdžių metu bandyta patvirtinti didelius mokesčius, susijusius su pasirengimu [[Livonijos karas|karui su Maskva]] ir pietrytinių sienų gynyba. Tačiau dėl [[Krokuva|Krokuvos]], [[Sandomiežo kunigaikštystė|Sandomiro]] ir [[Sieradzės vaivadija|Sieradzės vaivadijų]] pasiuntinių pasipriešinimo, kurie argumentavo savo įgaliojimų apribojimais, šis siūlymas buvo atmestas. Po šios sprendimo karalius dėl mokesčių patvirtinimo tiesiogiai kreipėsi į seimelius, ir šie tam pritarė.<ref>J. Siemieński, Króla Stefana polityka sejmowa, „Przegląd Historyczny”, t. 14, z. 1, p. 31-53</ref> 1578 m. kovo 3 d. konstitucijoje buvo įvykdyta teismų reforma, įsteigiant [[Karūnos tribunolas|Karūnos tribunolą]].<ref>O. Balzer, [https://ia802708.us.archive.org/22/items/genezatrybunauk00balzgoog/genezatrybunauk00balzgoog.pdf Geneza Trybunału Koronnego. Studium z dziejów sądownictwa polskiego XVI wieku], Warszawa 1886.</ref> Taip pat buvo nutarta, kad [[Nobilitacija|nobilitacijos]] ir indigenačių suteikimas bus atliekamas Seime.<ref>Ustawodawstwo zob. Volumina Constitutionum, Do druku przygotowali S. Grodziski, Irena Dwornicka, W. Uruszczak, Warszawa 2005, T. 2, cz. 1, p. 405-430.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=183 Konstytucja Sejmu Walnego Warszawskiego Roku Pańskiego 1578] (p. 182-191) * Volumina Legum – [http://www.wbc.poznan.pl/Content/64472/directory.djvu?djvuopts&page=192 Uniwersał Poborowy Roku Bożego 1578] (p. 191-198) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] rrzu0f3h7l2t2yrzqucf507a31xiq4s 0 694250 7856143 7796727 2026-06-14T08:02:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856143 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Lysiankos apgultis|date=1664 m vasaris - gruiodis|result=Kazokų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Banner_of_Poland-Lithuania.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_the_Cossack_Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas]]|commander1=[[Vaizdas:POL_COA_Łodzia.svg|18px]] [[Stefanas Čarneckis]]|place=[[Lysianka]] (dab. [[Ukraina|Ukrainos]] [[Čerkasų sritis]])|commander2=Lazaris Gorlenka|partof=[[1664–1665 m. dešiniakrantės Ukrainos sukilimas]]|image={{Location map | Ukraine | width = 250 | label = Lysianka | lat_deg = 49 | lat_min = 15 | lat_sec = 25 | lat_dir = N | lon_deg = 30 | lon_min = 49 | lon_sec = 24 | lon_dir = E | mark = Red pog.svg | label_position = center | caption = Lysiankos miestelio vieta Ukrainos žemėlapyje }}|caption=}} '''Lysiankos apgultis (1664)''' – 1664 m. vasario – gruodžio mėn. vykusi kautynių serija dėl Lysiankos miestelio (dab. [[Ukraina|Ukrainos]] [[Čerkasų sritis]]) tarp vietos kazokų bei vietos gyventojų ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karinių pajėgų, vienas 1664–1665 m. kazokų sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką ([[1664–1665 m. dešiniakrantės Ukrainos sukilimas|Dešiniakrantės Ukrainos sukilimo]]) mūšių. Po kelių nesėkmingų bandymų užimti Lysianką šturmu (1664 m. vasarį ir birželį) Karūnos ([[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]]) kariuomenė, vadovaujama [[Kijevo vaivada|Kijevo vaivados]], šios operacijos metu paskirto [[Karūnos didysis etmonas|Karūnos didžiuoju etmonu]], [[Stefanas Čarneckis|Stefano Čarneckio]], 1664 m. spalio pabaigoje pradėjo miestelio ir jame buvusios tvirtovės apgultį. Lysiankos gynybai vadovavo Prilukų pulkininkas Lazaris Gorlenka. Jis kartu su savo pulku bei [[Poltava|Poltavos]] ir [[Zinkivas|Zinkivo]] pulkų daliniais surengė netikėtą išpuolį iš už tvirtovės sienų. Dėl to karūnos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, o pats S. Čarneckis buvo sunkiai sužeistas, nuo ko kitų metų sausio mėn. mirė. Sugrįžę už tvirtovės sienų, kazokai toliau gynėsi. Po keleto nesėkmingų Lysiankos šturmų 1664 m. pirmoje gruodžio pusėje karūnos kariuomenė nutraukė apgultį. == Literatūra == * Majewski W. Powstanie Kozackie 1664 r. „Studia i materialy do historii Wojskowej“, 1972, no. 8, cz. 1 * Смолій В.А., Степанков В.С. Українська національна революція середини XVII ст. (1648–1676 рр.). В кн..: Україна крізь віки, т. 7. К., 1999 * Край козацький. Довідник з історії Лисянщини.К., 2004. * ''Чухліб Т.В., Щербатюк В.М.'' [http://history.org.ua/?termin=Lisyanska_oborona_1664 Лисянська оборона 1664] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160423035815/http://history.org.ua/?termin=Lisyanska_oborona_1664|date=23 квітня 2016}} <span class="citation">/ редкол.: [[:uk:Смолій_Валерій_Андрійович|В.&nbsp;А.&nbsp;Смолій]] (голова) та ін.&nbsp;; [[:uk:Інститут_історії_України_НАН_України|Інститут історії України НАН України]].&nbsp;— <span title="Київ" style="border-bottom:1px dotted gray; cursor:default;">К</span>.&nbsp;: [[:uk:Наукова_думка|Наукова думка]], 2009.&nbsp;— Т.&nbsp;6 : Ла – Мі.&nbsp;— 784&nbsp;с.&nbsp;: іл.&nbsp;— [[:uk:Special:BookSources/9789660010281|ISBN 978-966-00-1028-1]]</span> [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] [[Kategorija:ATR karų mūšiai]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] knep1w0qygh5i3kjck1znv3kulot3qc 0 694253 7856128 7840092 2026-06-14T07:56:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856128 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Chmelniko mūšis|date=1659 m. lapkričio 26 d. (lapkričio 16 d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]])|place=Chmelnikas (dab. [[Ukraina|Ukrainos]] [[Vinicos sritis]])|combatant1=[[Vaizdas:Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg|18px]] [[Abiejų Tautų Respublika]] / [[Vaizdas:Banner_of_the_Kingdom_of_Poland.svg|18px]] [[Lenkijos karalystė]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Cossack_Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas]]|combatant2=[[Vaizdas:Herb_Moskovia-1_(Alex_K).svg|18px]] [[Rusijos carystė]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Cossack_Hetmanate.svg|18px]] [[Etmonatas]]|commander1=[[Vaizdas:Герб_Івана_Виговського_(1659).jpg|18px]] [[Ivanas Vygovskis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Pilawa.svg|18px]] [[Andžejus Potockis (1691)|Andžejus Potockis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lis.svg|18px]] [[Jonas Frederikas Sapiega (1618–1664)|Jonas Frederikas Sapiega]]<br>[[Vaizdas:Alex_K_Petro_Doroshenko.svg|18px]] [[Petro Dorošenka]] #|commander2=[[Vasilijus Šeremetjevas]]<br>[[Jakimas Somka]]<br>[[Vasilijus Zolotarenka]]|result=Rusijos pajėgų pergalė|partof=[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)]]|image={{Location map | Ukraine | width = 250 | label = Chmelnikas | lat_deg = 49 | lat_min = 33 | lat_dir = N | lon_deg = 27 | lon_min = 58 | lon_dir = E | mark = Red pog.svg | label_position = right | caption = Chmelniko vieta dabartinės Ukrainos žemėlapyje }}}} '''Chmelniko mūšis''' ({{Uk|Битва під Хмільником}}, {{Ru|Битва под Хмельником}}) – 1659 m. lapkričio 26 d. (lapkričio 16 d. pagal Rusijos carystėje naudotą [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) vykusios [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusijos carystė]]s bei [[Etmonatas|Etmonato]] karinių pajėgų kautynės, vienas [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654–1667 m. ATR–Rusijos karo]] ir Etmonato vidaus karo, laikotarpio, [[Ukrainos istorija|Ukrainos istorijoje]] įvardijamo kaip „Griūtis“ ({{Uk|Руїна}}) mūšių. [[Kazokai|Kazokų]] [[etmonas]] [[Ivanas Vygovskis]], 1659 m. rugsėjo 11 d. naujuoju etmonu išrinkus [[Jurijus Chmelnickis|Jurijų Chmelnickį]] ir kazokų vyresnybei jį išvijus, su savo šalininkais pasitraukė į [[Podolė|Podolės]] miestą Chmelniką (Chmilnik, dab. [[Ukraina|Ukrainos]] [[Vinycios sritis|Vinycos sritis]]), kur laukė pasiuntinio iš [[Varšuva|Varšuvos]] ir lenkų dalinių pagalbos. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad I. Vygovskis išdavė [[Caras|Rusijos carą]].<ref name=":0">Малов А.&nbsp;В.&nbsp;Русско-польская война 1654–1667&nbsp;гг. Москва, Цейхгауз, 2006.&nbsp;— p. 31.</ref> Prie Chmelniko jį pasivijo jungtinė caro ir Etmonato pajėgų kariuomenė, vadovaujama bajoro ir rusų paskirto Kijevo vaivados [[Vasilijus Šeremetjevas|Vasilijaus Šeremetjevo]], taip pat Vygovskio priešininkų kazokų pajėgos, kurioms vadovavo [[Perejaslavas|Perejaslavo]] pulkininkas Jakimas Somka ir [[Nižynas|Nižyno]] pulkininkas [[Vasilijus Zolotarenka]]. Mūšyje, įvykusiame 1659 m. lapkričio 16 d., jungtinės pajėgos sugebėjo nugalėti Vygovskį, taip pat jam į pagalbą atvykusius [[Andžejus Potockis (1691)|Andžėjaus Potockio]] ir [[Jonas Frederikas Sapiega (1618–1664)|Jono Frederiko Sapiegos]] vadovaujamus ATR ([[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]]) dalinius. Tarp į rusų rankas patekusių belaisvių buvo Prilukų pulkininkas ir būsimasis kazokų [[etmonas]] [[Petro Dorošenka]]. Po pralaimėjimo prie Chmelniko, galutinai netekęs savo ginkluotų šalininkų, I. Vygovskis atsisakė ambicijų vadovauti ukrainiečių mėginimams kurti savarankišką valstybę ir prisidėjo prie ATR pajėgų.<ref name=":0" /><ref>[http://bigenc.ru/military_science/text/2336353 ВЫГО́ВСКИЙ], {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190913083036/http://bigenc.ru/military_science/text/2336353|date=2019-09-13}}//БРЭ</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:ATR–Rusijos karo (1654–1667) mūšiai]] [[Kategorija:Kazokų etmonato mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Ukrainos teritorijoje]] gpzbd0bvtpk4uf0iru2ffjp7o76a687 10 694427 7856040 7799248 2026-06-14T06:22:36Z Nomadbones 153116 7856040 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name=NBA finalo naudingiausi žaidėjai |title=[[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|NBA finalo naudingiausi žaidėjai]] |state = {{{state|autocollapse}}} |listclass = hlist | list1 = 1969: [[Jerry West|West]] {{*}} 1970: [[Willis Reed|Reed]] {{*}} 1971: [[Kareem Abdul-Jabbar|Abdul-Jabbar]] {{*}} 1972: [[Wilt Chamberlain|Chamberlain]] {{*}} 1973: [[Willis Reed|Reed]] {{*}} 1974: [[John Havlicek|Havlicek]] {{*}} 1975: [[Rick Barry|Barry]] {{*}} 1976: [[Jo Jo White|White]] {{*}} 1977: [[Bill Walton|Walton]] {{*}} 1978: [[Wes Unseld|Unseld]] {{*}} 1979: [[Dennis Johnson|D. Johnson]] {{*}} 1980: [[Magic Johnson|M. Johnson]] {{*}} 1981: [[Cedric Maxwell|Maxwell]] {{*}} 1982: [[Magic Johnson|M. Johnson]] {{*}} 1983: [[Moses Malone|Malone]] {{*}} 1984: [[Larry Bird|Bird]] {{*}} 1985: [[Kareem Abdul-Jabbar|Abdul-Jabbar]] {{*}} 1986: [[Larry Bird|Bird]] {{*}} 1987: [[Magic Johnson|M. Johnson]] {{*}} 1988: [[James Worthy|Worthy]] {{*}} 1989: [[Joe Dumars|Dumars]] {{*}} 1990: [[Isiah Thomas|Thomas]] {{*}} 1991: [[Michael Jordan|Jordan]] {{*}} 1992: [[Michael Jordan|Jordan]] {{*}} 1993: [[Michael Jordan|Jordan]] {{*}} 1994: [[Hakeem Olajuwon|Olajuwon]] {{*}} 1995: [[Hakeem Olajuwon|Olajuwon]] {{*}} 1996: [[Michael Jordan|Jordan]] {{*}} 1997: [[Michael Jordan|Jordan]] {{*}} 1998: [[Michael Jordan|Jordan]] {{*}} 1999: [[Tim Duncan|Duncan]] {{*}} 2000: [[Shaquille O'Neal|O'Neal]] {{*}} 2001: [[Shaquille O'Neal|O'Neal]] {{*}} 2002: [[Shaquille O'Neal|O'Neal]] {{*}} 2003: [[Tim Duncan|Duncan]] {{*}} 2004: [[Chauncey Billups|Billups]] {{*}} 2005: [[Tim Duncan|Duncan]] {{*}} 2006: [[Dwyane Wade|Wade]] {{*}} 2007: [[Tony Parker|Parker]] {{*}} 2008: [[Paul Pierce|Pierce]] {{*}} 2009: [[Kobe Bryant|Bryant]]{{*}} 2010: [[Kobe Bryant|Bryant]] {{*}} 2011: [[Dirk Nowitzki|Nowitzki]] {{*}} 2012: [[LeBron James|James]] {{*}} 2013: [[LeBron James|James]] {{*}} 2014: [[Kawhi Leonard|Leonard]] {{*}} 2015: [[Andre Iguodala|Iguodala]] {{*}} 2016: [[LeBron James|James]] {{*}} 2017: [[Kevin Durant|Durant]] {{*}} 2018: [[Kevin Durant|Durant]] {{*}} 2019: [[Kawhi Leonard|Leonard]] {{*}} 2020: [[LeBron James|James]] {{*}} 2021: [[Giannis Antetokounmpo|Antetokounmpo]] {{*}} 2022: [[Stephen Curry|Curry]] {{*}} 2023: [[Nikola Jokić|Jokić]] {{*}} 2024: [[Jaylen Brown|Brown]] {{*}} 2025: [[Shai Gilgeous-Alexander|Gilgeous-Alexander]] {{*}} 2026: [[Jalen Brunson|Brunson]] }}<noinclude> [[Kategorija:NBA šablonai|Finalo]] </noinclude> irhv701ncdn9hgxwa8qj7t5c205aihw 0 694811 7855720 7819836 2026-06-13T15:28:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855720 wikitext text/x-wiki '''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.<ref name=":0">Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.</ref> datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] universiteto statusą bei teises. Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.<ref>[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30</ref> == Dokumento priešistorė == Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtai [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] suteikti universiteto statusą, 1576 m. birželio 25 d. laišku kreipėsi į popiežių. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o [[Apaštalų Sostas|Apaštališkasis Sostas]] tai tik patvirtindavo. [[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]] Lietuvių kunigas ir istorikas [[Paulius Rabikauskas]] pateikė [[Dilingenas|Dilingeno]] (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino [[Augsburgas|Augsburgo]] vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 d. dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).<ref>Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615</ref> Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.<ref name=":0" /> Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo. Jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.<ref name=":0" /> Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.<ref name=":0" /> Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją. Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. [[Lvovas|Lvove]] duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos. Teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet [[Krokuva|Krokuvoje]] karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.<ref name=":1">Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30</ref> Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.<ref name=":1" /> Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.<ref name=":0" /> [[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]] [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.<ref>A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67</ref> Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.<ref>Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493</ref> Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.<ref>Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.</ref> Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.<ref name=":0" /> Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.<ref name=":0" /> Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.<ref name=":0" /> == Popiežiaus bulės gavimas == [[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]] Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].<ref>Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114</ref> Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data. Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija. Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).<ref name=":0" /> Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.<ref name=":0" /> P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.<ref>plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' </ref><ref>Laertius Cherubini "Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),</ref> Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.<ref name=":0" /> == Bulės parengimas == Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].<ref>plg. žurnalą "Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.</ref> Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus. Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje. == Bulės turinys == Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.<ref name=":0" /> Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą. Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą. Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas. Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: <blockquote>„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.</blockquote>Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: <blockquote>a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant''); b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas; c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas; d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete; e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę; f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę; g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).</blockquote>Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d. Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.  Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos: # Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje. # Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose. # Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai. # Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų. # Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais. Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).<ref>plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253</ref> Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.<ref name=":0" /> Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.<ref name=":0" /> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30 * Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30 * Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d. {{SavStr}} [[Kategorija:Popiežiaus bulės]] [[Kategorija:Vilniaus universitetas]] 4sohqypdndct17gvlcjybe9z2m0bxe6 0 696482 7855934 7840486 2026-06-13T23:11:34Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855934 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|apie gotų giminę|apie kitas reikšmes|[[amalas]].}} '''Amalai''' ({{la|Amali}}) – viena iš dviejų (kita [[baltai (gotai)|Baltai]], {{la|Balthi}}) [[gotai|gotų]] garsių šeimų (giminių), į kurias, pasak [[Jordanas (istorikas)|Jordano]], pasidalijo gotai, atsikraustę prie Juodosios jūros.<ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Ši giminė tradiciškai valdė [[ostgotai|ostrogotus (ostgotus)]]. Pagal legendinę genealogiją jų kilmė kildinama dar iš dieviškų protėvių, ankstyvųjų valdovų, tokių kaip Gaptas, Hulmulas, Augis, Amalas, Hisarnis, Ostrogota, Hunuilas, Atalas, kur, pvz., [[Gaptas]] (Gautas) yra skandinavų karo dievas, [[Hulmulis]] (''Humli-Hulmul'') laikomas danų tautos dieviškuoju tėvu.<ref name=":1">{{Cite book|title=History of the Goths|url=https://archive.org/details/historyofgoths0000herw|last=Wolfram|first=Herwig|publisher=University of California Press|year=1988|location=Berkeley|pages=[https://archive.org/details/historyofgoths0000herw/page/32 32]}}</ref> Jordanas, tikėtina remdamasis [[Kasiodoras|Kasiodoro]] „Gotų istorija“ (''Historia Gothorum'') veikalu, aprašė gotus, persikėlusius prie Juodosios jūros, kur jie suskilo į dvi frakcijas: Amalus, kurie vėliau tapo ostrogotais, ir Baltus, kurie tapo [[vizigotai]]s. Ir Amalai, ir Baltai prisimenami kaip „karalių ir didvyrių“ šeimos. Bet manoma, kad amalų tradicija buvo populiari dar prieš Kasiodoro laikus. Tai rodo karališkųjų asmenų vardai, pavyzdžiui, [[Teodorikas Didysis|Teodoriko]] dukterys Ostrogotė ir Amalasunta, bei jo sesuo Amalafrida, kurioms visoms buvo duoti Amalų vardai. Svarbiausi šios dinastijos karaliai: * [[Ermanarichas|Hermanarikas]] (296–376) * [[Valameras]] (447–469) * [[Teodemyras]] (469–475) * [[Teodorikas Didysis]] (475–526) * [[Atalarikas]] (526–534) * [[Amalasunta]] (534–535) * [[Teodahadas]] (534–536) * [[Teudigiselis]] (548–549) == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Gotai]] a34aqgooqbbyocl0l7nupf7awfjn5uy 0 696564 7856155 7842658 2026-06-14T08:08:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856155 wikitext text/x-wiki '''1673 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' ({{Pl|Sejm pacyfikacyjny 1673}}) – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimas]], taikymo (pacifikacinis) Seimas, apie kurio sušaukimą [[Lenkijos karalius]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Mykolas Kaributas Višnioveckis]] paskelbė 1672 m. lapkričio 17 d. [[Varšuva|Varšuvoje]]. Parengiamieji [[Seimelis|seimeliai]] vaivadijose įvyko 1672 m. gruodžio 18 d. [[Seimo maršalka]] buvo išrinktas [[Lenkijos lauko raštininkas|karūnos lauko raštininkas]] [[Steponas Stanislovas Čarneckis]] ({{Pl|Stefan Stanisław Czarniecki}}). Seimo posėdžiai vyko nuo 1673 m. sausio 4 d. iki balandžio 8 d.<ref>[[Władysław Konopczyński]]. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=17 Chronologia Sejmów Polskich. 1493–1793] (p. 156) [tikrinta 2019-11-15].</ref> Seimas buvo konfederacijos, kurią 1672 m. spalio 16 d. [[Golebo konfederacija|Golebe]] sudarė karalių remianti Lenkijos bajorija, tęsinys. Monarchas konfederacijos aktą pasirašė 1672 m. lapkričio 10 d. Ji buvo nukreipta prieš antikarališką opoziciją, įtariamą siekiu nuversti karalių; opozicijai vadovavo didysis karūnos etmonas [[Jonas Sobieskis]]. Reaguodamas į rūmų šalininkų veiksmus, Sobieskis 1672 m. lapkričio 23 d. [[Ščebžešino konfederacija|Ščebžešine]] sudarė karūnos kariuomenės konfederaciją. Ši situacija grėsė pilietiniu karu. Seimo darbas prasidėjo 1673 m. sausio 4 d., kai prie jo prisijungė Golebo konfederacijos dalyviai. Svarbiausiu svarstymų objektu tapo vidaus taikos atkūrimo klausimai. Susitarimo paieškas palengvino Abiejų Tautų Respublikai kilusi 1672 m. [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] invazijos grėsmė. 1673 m. kovo 12 d. abi konfederacijos buvo panaikintos pasirašius pacifikacijos aktą, kuris užbaigė atvirą konfliktą tarp rūmų ir juos remiančios bajorijos bei opozicinės magnatų grupuotės, vadinamos „malkontentais“ (nepatenkintaisiais). Po pralaimėjimų kare su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublika buvo priversta sudaryti gėdingą [[Bučačo taikos sutarts|Bučačo sutartį]] (1672 m. spalio 18 d.), pagal kurią Turkijai buvo perleistas [[Podolė|Podolės regionas]] ir pietinė Ukraina ([[Braclavo vaivadija|Braclavo]] ir [[Kijevo vaivadija|Kijevo]] vaivadijos), taip pat įsipareigota kasmet mokėti 22 000 dukatų dydžio duoklę.<ref>L.A. Wierzbicki, ''O zgodę w Rzeczypospolitej. Zjazd warszawski i sejm pacyfikacyjny 1673 roku'', 2005.</ref><ref>H. Olszewski, ''Sejm Rzeczypospolitej epoki oligarchii (1652–1763). Prawo-praktyka-teoria-programy'', 1966.</ref><ref>W. Czapliński, J. Michalski (red.), ''Sejm w latach 1587–1696, w: Historia sejmu polskiego, t. 1, p. p. 217–299'', 1984.</ref> Seimas Bučačo sutarties neratifikavo. Siekiant pasirengti karui buvo priimti dideli mokesčiai – akcizas, visuotinis muitas ir [[pagalvės mokestis]], skirti išlaikyti 50 000 kariuomenę tolesniam karui su Turkija.<ref>Wyd. J. Ohryzko, ''Ustawodawstwo zob. Volumina Legum, t. 5, p. 87–187'', 1860.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Volumina Legum – * [http://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/directory.djvu?djvuopts&page=57 Konstytucje Sejmu Walnego Koronnego Ex Consensu Totius Reipublicae Sześćniedzielnego Ordynaryjnego w Warszawie R. P. 1673 Dnia 4 miesiąca stycznia odprawiającego się] (p. 57–81) * [http://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/directory.djvu?djvuopts&page=81 Konstytucje Wielkiego Księstwa Litewskiego Roku Pańskiego 1673] (p. 81–95) * [http://www.wbc.poznan.pl/Content/65094/directory.djvu?djvuopts&page=81 Subsidium Reipublicae Generalis Contributionis, od Stanów Koronnych na Sejmie Walnym Warszawskim in Anno 1673 uchwalone] (p. 95–104) [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] [[Kategorija:Golembo konfederacija]] [[Kategorija:Ščebžešino konfederacija]] bh0yurirss4jdwhf3cskh7x55y6icpm 0 696566 7856154 7851232 2026-06-14T08:07:39Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856154 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Szczebrzeszyn_St_Catherine_church_2023.jpg|miniatiūra|Šv. Kotrynos bažnyčia Ščebžešyne ]] '''Ščebžešyno konfederacija''' ({{Pl|Konfederacja szczebrzeszyńska}}) – 1672 m. lapkričio 23 d. [[Ščebžešynas|Ščebžešyne]] ([[Lenkija]]) sudaryta [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|Abiejų Tautų Respublikos karinė ir politinė konfederacija]], inicijuota didžiojo karūnos etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]], nukreipta prieš karalių [[Mykolas Kaributas Višnioveckis|Mykolą Kaributą Višnioveckį]], kuris siekė įgyvendinti reformas (tarp jų – pareigų kadencijų įvedimą ir draudimą vienu metu eiti kelias valstybines pareigas).<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 39.</ref> Dėl Jono Sobieskio autoriteto konfederaciją palaikė karūnos (Lenkijos) kariuomenė. Karalių rėmė [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ir jo pajėgos. Konfederaciją sudarė karūnos kariuomenė, vadovaujama maršalkos ir didžiojo etmono Jono Sobieskio bei jo artimiausių karinių ir politinių bendradarbių: Kijevo vaivados [[Andžejus Potockis (1691)|Andžejaus Potockio]], karūnos vėliavininko [[Mikolajus Hieronimas Sieniavskis|Mikolajaus Hieronimo Sieniavskio]], karūnos sargybininko Stefano Bidzinskio ir Maltos ordino riterio [[Hieronimas Augustinas Lubomirskis|Hieronimo Augustino Lubomirskio]]. Ši grupuotė buvo vadinama „malkontentais“. Ji priešinosi karaliui ir jo šalininkams („regalistams“), kas sukėlė rimtus vidaus politinius konfliktus valstybėje. Jono Sobieskio autoritetas konfederacijos sudarymo metu buvo labai didelis po sėkmingo žygio prieš totorių čambulus. Jis buvo laikomas „Tėvynės gynėju“ po to, kai vasarą, po Osmanų imperijos apgulties, kapituliavo [[Podolės Kameneco tvirtovė|Podolės Kamenieco tvirtovė]] ir priešas priartėjo prie [[Lvovas|Lvovo]]. Pagrindinis konfederacijos tikslas buvo pasipriešinti vos mėnesiu anksčiau sudarytai Golebo konfederacijai, kuria buvo siekiama atimti iš Jono Sobieskio etmono titulą (buožę), reformuoti valstybės administraciją ir užkirsti kelią karaliaus nuvertimui, kurį esą planavo Sobieskio šalininkai. Oficialiai Ščebžešyno konfederacija deklaravo senųjų bajorų teisių, seimo ir seimelių valdymo principų bei etmono pareigų teisių gynybą. 1672 m. gruodį Sobieskio šalininkų kariuomenė išvyko į žiemos stovyklas, tačiau faktiškai perėmė didžiosios Karūnos dalies kontrolę ir [[Palenkės vaivadija|Palenkėje]] blokavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę]], kuri ketino padėti karaliui Višniovieckiui. 1673 m. kovo 12 d. [[1673 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|ATR Seime]], spaudžiant naujo karo su Osmanų imperija grėsmei ir dėl to, kad nebuvo ratifikuota [[Bučačo taikos sutartis|Bučačo sutartis]], abi pusės susitaikė. Tačiau realiai Jono Sobieskio stovykla iš šios konfrontacijos išėjo laimėjusi, o Golebo konfederacijos siektos reformos nebuvo įgyvendintos.<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 40.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * W. Konopczyński, ''Dzieje Polski nowożytnej'', wyd. 4 krajowe, Instytut Wydawniczy Pax, Warszawa 1999, p. 459–460. {{ISBN|83-211-0730-3}}. * Rota przysięgi na generalnym kole 24 novembris 1672 w Szczebrzeszynie wykonanej, // Pisma do wieku i spraw Jana Sobieskiego, oprac. F. Kluczycki, t. I, cz. 2, Kraków 1880, p. 1128 * Z. Hundert, ''Między buławą a tronem. Wojsko koronne w walce stronnictwa malkontentów z ugrupowaniem dworskim w latach 1669–1673'', Oświęcim 2014, p. 336–339. [[Kategorija:Ščebžešino konfederacija| ]] k0f945p0tx6oobi909rrs9bv6bjolrl 0 696592 7856153 7842398 2026-06-14T08:07:19Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVII amžius). 7856153 wikitext text/x-wiki '''Golembo konfederacija''' ({{Pl|Konfederacja gołąbska arba konfederacja gołębiowska}})<ref>„Pamiątki historyczne Łowicza”, Wincenty Hipolit Gawarecki, nakład i druk Samuel Orgelbrand, Warszawa 1844.</ref><ref>„Z historii szkolnictwa i myśli pedagogicznej w Polsce, 1773–1939”.</ref> – [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|Abiejų Tautų Respublikos bajorų konfederacija]], kurią 1672 m. spalio 16 d. sudarė daugiausiai Lenkijos bajorija, rėmusi Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Mykolas Kaributas Višnioveckis|Mykolą Kaributą Višnioveckį]]. Prie jos taip pat prisijungė karaliui ištikimos didikų grupuotės. Monarchas konfederacijos aktą pasirašė 1672 m. lapkričio 10 d. Konfederacija buvo sudaryta siekiant apginti „bajorų karalių“ nuo detronizacijos ir kovoti su vadinamųjų „malkontentų“ (didikų opozicijos) grupuote tuo metu, kai kare su Osmanų imperija buvo patirti pralaimėjimai, o turkai užėmė dalį Ukrainos, [[Braclavo vaivadija|Braclavo žemę]] ir [[Podolė|Podolę]]. Golembo konfederacijos maršalka tapo karaliui ištikimas karūnos etmono Stepono Čarnieckio sūnėnas karūnos lauko raštininkas Steponas Stanislovas Čaerneckis. Pagrindiniai konfederacijos nutarimų autoriai buvo [[Seradzo kunigaikštystė|Sieradzo]] [[vaivada]] [[Feliksas Kazimieras Potockis]] ir [[Poznanės vyskupija|Poznanės vyskupas]] [[Steponas Vieržbovskis]].<ref>„Michał Tomasz Korybut Wiśniowiecki”, // [[:pl:Polski_Słownik_Biograficzny|Polski Słownik Biograficzny]], t. XX, p. 608., Adam Przyboś, 1975.</ref> Golembo konfederacijos priešininkai buvo didikų opozicija, susijusi su [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] dvaru, primas Mikolajus Pražmovskis, didysis karūnos etmonas [[Jonas Sobieskis]], [[Kijevo vaivada]] [[Andžejus Potockis (1609)|Andžejus Potockis]], karūnos vėliavininkas Mikolajus Hieronimas Sieniavskis bei [[Belzo kunigaikštystė|Belzo]] [[kaštelionas]] Aleksandras Liudvikas Niezabitovskis. Jie susijugė į [[Ščebžešino konfederacija|Ščebžešino konfederaciją]].<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 39-40.</ref> == Podolės Kamenieco žlugimas == 1672 m. rugpjūčio 26 d. kapituliavusi [[Podolės Kameneco tvirtovė|Podolės Kamenieco tvirtovė]] sukėlė sukrėtimą [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]] ir paskatino vidaus politinę krizę. Skirtingos grupuotės kaltino viena kitą dėl tvirtovės praradimo ir naudojosi situacija vidaus kovoms. Sieradzo vaivada Feliksas Kazimieras Potockis, tikėdamasis gauti etmono buožę, kaltino Joną Sobieskį atidavus Kameniecą, tuo pačiu teisindamas savo giminaitį Mikalojų Potockį.<ref>Jarosław Stolnicki, <nowiki>https://ruj.uj.edu.pl/xmlui/bitstream/handle/item/261678/stolicki_badania_nad_konfederacja_golabska_2020.pdf?sequence=1&isAllowed=y</nowiki>.</ref> Tačiau vėliau, įvertinus įrodymus, daugelis Golembo konfederatų susitaikė su Sobieskiu, kai kurie net „atsiklaupę“. Dėl numanomos osmanų grėsmės (kai kurių šaltinių teigimu, naudotos kaip pretekstas) ATR valdovas M. K. Višnioveckis nusprendė sušaukti visuotinį bajorų karūnos vaivadijų susirinkimą. Vieta tam buvo pasirinkta prie Golmebo kaimo (dabartinėje [[Liublino vaivadija|Liublino vaivadijoje]]).<ref>''[https://encyklopedia.pwn.pl/haslo/;3924862 konfederacja gołąbska], // Encyklopedia PWN [online],'' Wydawnictwo Naukowe PWN ''[tikrinta 2009-11-18].''</ref> Tačiau žygis prieš Osmanų imperiją neįvyko – susirinkusi bajorija pradėjo politinius svarstymus. Tuo pat metu su Osmanų imperija buvo pasirašyta Abiejų Tautų Respublikai žeminanti [[Bučačo taikos sutartis|Bučačo taika]]. Taikos Seimas neratifikavo, kas sąlygojo karo veiksmų atsinaujinimą po keleto metų. == Konfederacijos sudarymas == 1672 m. spalio 16 d. buvo priimtas konfederacijos aktas, kurio tikslas buvo nuraminti valstybę išorės grėsmės ir vidaus konfliktų akivaizdoje bei apginti vidutinės ir smulkiosios bajorijos teises ir privilegijas, ribojant iš dalies nepaklusnios ir opozicinės diduomenės, vadovaujamos Jono Sobieskio, įtaką. 1672 m. lapkričio 22 d. Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas [[Mykolas Kazimieras Pacas (1650–1724)|Mykolas Kazimieras Pacas]] Kobryne sudarė Lietuvos kariuomenės konfederaciją, kuri parėmė karalių. Spalio 20 d. bajorų šaukimo stovykla buvo perkelta iš Golembo į [[Liublinas|Liubliną]], kur lapkričio 10 d. konfederacijos aktą pasirašė monarchas. Konfederatai pateikė keletą valstybės reformų projektų, tarp jų: * visų valstybinių pareigų dvejų metų kadencijų įvedimas;<ref>Augustyniak U. „Historia Polski 1572–1795”, Warszawa 2008, p. 717.</ref> * visuotinės bajorų mobilizacijos reguliavimą; * draudimą vienam asmeniui eiti kelias aukštas pareigas (''incompatibilitas''); * reikalavimą atimti etmono pareigas iš „malkontentų“ lyderio Jono Sobieskio. Atsakas į Golembo konfederaciją buvo 1672 m. lapkričio 23 d. opozicinės diduomenės, vadovaujamos Sobieskio, sudaryta [[Ščebžešino konfederacija|Ščebešyno konfederacija]], kurią daugiausia palaikė karūnos kariuomenė. Dėl to valstybė atsidūrė ant pilietinio karo ribos, įvyko keli susirėmimai tarp Sobieskį ir karalių remiančių pajėgų. Golembo konfederatų svarstymų tęsiniu tapo [[1673 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1673 m. sausio 4 d. prasidėjęs ATR Seimas]], kurio tikslas buvo užbaigti Golembe ir Liubline pradėtus klausimus. == 1673 m. ATR Seimas == 1673 m. sausio 4 d. atnaujinti Golembo konfederacijos posėdžiai, kurių dalyviai susirinko Varšuvoje, įgavo seimo formą (1673 m. pacifikacinis seimas). 1673 m. sausį sušauktas seimas dar ir kovą svarstė Bučačo sutartį. Dėl neaiškios padėties Respublikoje Osmanų imperija laikė vien dokumento pasirašymą pakankamu taikos sutarties galiojimo pagrindu.<ref>[https://www.poczet.com/korybut.htm „Michał Korybut Wiśniowiecki”], Poczet.com.</ref> 1673 m. kovo 11 d., ATR nevykdant taikos sutarties sąlygų, Osmanų didysis [[viziris]] Ahmed Köprülü perspėjo Respubliką, grasindamas, kad Osmanų imperija taip pat gali nutraukti sutartį. Tą patį mėnesį, praėjus beveik pusmečiui po sutarties pasirašymo ir įsikišus kitoms valstybėms, įskaitant [[Popiežius|popiežių]], seimas nusprendė atsisakyti ratifikuoti taikos sutartį su Osmanų imperija.<ref>„Encyklopedia Popularna PWN”, PWN, Warszawa, 1996.</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20090130012745/http://portalwiedzy.onet.pl/38452,,,,buczacki_traktat,haslo.html Wiem: „Buczacki traktat”]''.&nbsp;[tikrinta 2009-11-18].&nbsp;[archyvuota (2009-01-30)].''</ref> Kartu su Varšuvos suvažiavimu šis seimas truko apie tris su puse mėnesio – iki 1673 m. balandžio.<ref>„Posłowie Wielkiego Księstwa Litewskiego na zjazd warszawski i sejm pacyfikacyjny 1673 roku”, Leszek Andrzej Wierzbicki, 2004, Uniwersytet Marii Curie-Skłodowskiej.</ref> Seime buvo priimti dideli mokesčiai: [[akcizas]], visuotinis muitas ir [[pagalvės mokestis]], skirti išlaikyti 50 tūkst. karių kariuomenę tolesniam karui su Osmanų imperija.<ref>''Wyd. J.&nbsp;Ohryzko, Ustawodawstwo zob. Volumina Legum, t. 5, p. 87–187, 1860.''</ref> == Pacifikacija ir grupuočių susitaikymas == Abi konfederacijos buvo panaikintos 1673 m. kovo 12 d. pasirašius pacifikacijos aktą, kuris užbaigė atvirą konfliktą tarp rūmų ir juos remiančios bajorijos bei opozicinės „malkontentų“ didikų grupuotės, remiamos karūnos kariuomenės. Bajorų frakcijų susitaikymas leido M. K. Višnioveckiui pradėti pasirengimą karo su Osmanų imperija tęsimui. Po karaliaus mirties anoniminis autorius jam skirtame [[Epitafija|epitafiniame]] eilėraštyje užsiminė apie konfederaciją:<ref>[https://mateuszkuszhistory.blogspot.com/2015/05/nauka-i-wiedza-na-dworze-krolewskim-w.html ''Nauka i wiedza na dworze królewskim w XVII wieku w Rzeczypospolitej w świetle pamiętników''.]</ref> : ''Turkas buvo mano nelaimė, Golembas – kvailybės liudininkas,'' ''Lvovas – mirtis, o mirtis – nelaimių pabaiga.'' ''Toks buvo mano gyvenimas, nieko daugiau nepažinau;'' ''Nežinau, ar buvau karalius, bet žinau, kad buvau Mykolas.'' Daugelio Golembo konfederacijos narių siekis išvesti Respubliką iš karo buvo įgyvendintas tik praėjus trejiems metams po konfederacijos priešininko Jono Sobieskio mirties – valdant Lenkijos karaliui ir [[Saksonija|Saksonijos]] [[Kurfiurstas|kurfiurstui]] [[Augustas II|Augustui II Stipriajam]], kai 1699 m. sausio 26 d. buvo sudaryta [[Karlovicų sutartis|Karlovicų taikos sutartis]]. Golembo konfederacijos siūlytos valstybės pareigų reformos taip ir nebuvo įgyvendintos, tačiau ATR valdovui M. K. Višnioveckiui konfederacija buvo sėkminga, nes padėjo išvengti jo detronizacijos.<ref>Jarosław Stolnicki, [https://ruj.uj.edu.pl/xmlui/bitstream/handle/item/261678/stolicki_badania_nad_konfederacja_golabska_2020.pdf?sequence=1&isAllowed=y]</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Karol Wyrwicz, [https://books.google.pl/books?id=LHVKAAAAcAAJ ''Konfederacya gołąbska, obraz historyczny obejmujący większą część panowania Michała Wiszniowieckiego''] Poznań 1862 * Tadeusz Korzon, [https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=6539 ''Dola i niedola Jana Sobieskiego 1629–1674.'' T. 3] Kraków 1898, rozdział ''Rok haniebny 1672''. [[Kategorija:Golembo konfederacija| ]] [[Kategorija:Ščebžešino konfederacija]] 05frkns2f4jw1wbjeb9dd93q41zjnxc 0 696889 7855750 7849980 2026-06-13T16:03:06Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7855750 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname = Laimonas Eglinskas |image = |dateofbirth = {{Gimė|1989|2|8|T}} |cityofbirth = [[Šilutė]] |countryofbirth = [[LTSR]] |years = 2017–2018<br />2019–2023<br />2023–2024<br />2024<br />2024–2025<br />2025–2026<br />2026– |clubs = [[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]<br />[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Panevėžys“]] (asist.)<br />[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<br />[[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] (asist.)<br />Oklando „N. Zealand Breakers“ (asist.)<br />[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |currentclub = [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] }} '''Laimonas Eglinskas''' (g. [[1989]] m. [[vasario 8]] d. [[Šilutė]]je) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšinio treneris. Trenerio karjerą pradėjo 2017 m. [[NKL]] klube „Šilutė“. 2019–2023 m. – [[Nenad Čanak|Nenado Čanako]] asistentas [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelyje“]]. 2023–2024 m. treniravo „Gargždų“ klubą, šiam bankrutavus – persikėlė dirbti į [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] [[Virginijus Šeškus|Virginijaus Šeškaus]] asistentu.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-201212-eglinskas-jungiasi-prie-jonavos-klubo-treneriu-stabo.html Eglinskas jungiasi prie Jonavos klubo trenerių štabo], ''basketnews.lt''</ref> 2024 m. paskirtas Lietuvos U20 jaunimo vaikinų rinktinės treneriu.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-201805-paskelbti-lietuvos-jaunimo-rinktiniu-treneriai.html Paskelbti Lietuvos jaunimo rinktinių treneriai], ''basketnews.lt''</ref> 2024–2025 m. [[Petteri Koponen|Peterio Koponeno]] asistentas Australijos lygos klube iš Naujosios Zelandijos „Breakers“.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-210264-laimonas-eglinskas-isvyksta-dirbti-i-australijos-lyga.html Laimonas Eglinskas išvyksta dirbti į Australijos lygą], ''basketnews.lt''</ref> 2025 m. paskirtas Kėdainių „Nevėžio“ treneriu, prieš pat reguliariojo sezono pabaigą atleistas, tada pakeitė [[Kęstutis Kemzūra|Kęstutį Kemzūrą]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] klube, su kuriuo [[LKL]] ketvirtfinalyje eliminavo [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytą“]],<ref>[https://www.basketnews.lt/news-248103-euforijoje-esantis-eglinskas-neabejojau-kad-pasinaudosime-sansu.html Euforijoje esantis Eglinskas: „Neabejojau, kad pasinaudosime šansu“], ''basketnews.lt''</ref> o pusfinalyje – [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūną“]] ir užėmė 2 vietą LKL. == Pasiekimai == * [[LKL]]: 2 vieta – 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Eglinskas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] loj95zqjm005bc1kq5eofo04d0obmjo 0 697101 7855735 7848844 2026-06-13T15:42:05Z Vilensija 40695 +past 7855735 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Ruzgu akmuo.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Akmuo su ženklais Ruzguose, 2006 m. |herb = |žeml = |lat= 56.345175|long= 22.185952 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Mažeikių rajono savivaldybė |sen = Mažeikių apylinkės seniūnija |aukštis = 0,68 |plotas = 1,75x1,65 m |priešpilis = |naudotas = I-II t-metis po Kr. |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|43994}} }} '''Dapšių akmuo su ženklais''', dar vadinamas '''''Saulės, Brastos, Ruzgų akmeniu''''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Mažeikių rajono savivaldybė]]je, [[Ruzgai|Ruzgų]] kaime, 0,43 km į vakarus nuo kelio {{KK219}}, 10 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių. Akmuo guli [[skveras|skverelyje]] priešais pašto pastatą Mokyklos g. 5, pažymėtas lankytino objekto ženklu „Saulės akmuo“.<ref>[https://maps.app.goo.gl/7qHEFWmGsZLyeCGo8 Saulės akmuo] ''[[Google Street View]]'' 2023-08</ref> Nuo 2019 m. paminklinis akmuo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=43994|title=Dapšių akmuo su ženklais}}</ref> == Istorija == Dapšių akmuo su apskritimų pavidalo ženklais yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], perkeltas iš jo pirminės buvimo vietos. Anksčiau akmuo gulėjo netoli [[Dapšių piliakalnis|Dapšių piliakalnio]], [[Gūžė]]s ir [[Varduva|Varduvos]] santakoje, Varduvos kairiajame krante. Manoma, kad ženklus akmenyje vietos gyventojai pastebėjo tik XIX a. pabaigoje.<ref name=vle/> Pasklidus kalboms apie po akmeniu užkastus [[lobis|lobius]], prie jo traukė nuotykių ieškotojai, siekę surasti turtus. Jau 1926 m. jo aplinka buvo kasinėjama lobių ieškotojų. 1966 m. jis buvo įverstas į duobę, kiek vėliau vietinių gyventojų iš jos iškeltas, užlyginant duobę ir aptveriant akmenį tvorele. Pradėjus tvenkti Varduvą, iki 1973 m. perkeltas į dabartinę vietą.<ref name=kvr/> Akmuo – rausvas stambiagrūdis [[granitas]], netaisyklingo trikampio formos. Fiziniai duomenys: 1,75 m ilgio, 1,65 m pločio, 0,53–0,68 m aukščio. Akmenyje iškalti keturi 38–50 cm skersmens, [[lėkštė|lėkštes]] primenantys [[apskritimas|apskritimai]] ir trys duobutės. Kartais šio akmens ženklai vadinami dubenimis „iškiliais plokščiais dugnais“.<ref>Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. [https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Dapšiai (Židikų seniūnija). 147. Brastos akmuo (akmuo su ženklais)] ''academia.edu'', p. 155-157</ref> Manoma, apskritimai galėjo simbolizuoti [[saulė|saulę]]. Tokių ženklų kiti akmenys Lietuvoje neturi.<ref name=vle>{{VLE|4|||[https://www.vle.lt/straipsnis/dapsiu-akmuo/ Dapšių akmuo]}}</ref>{{efn|Ukmergės rajone, [[Rizgonys]]e rastas šiek tiek panašus akmuo, kurį vertindamas archeologas [[Vykintas Vaitkevičius]] palygino su Dapšių akmeniu.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2015/07/31/news/menininkas-bando-iminti-nuosavame-miske-atrasto-akmens-misle-3194644 Menininkas bando įminti nuosavame miške atrasto akmens mįslę] ''lrytas.lt'' 2015-07-31</ref>}} == Pasakojimai, legendos == Pasakojamos kelios [[legenda|legendos]] apie Dapšių akmenį.<ref name=vle/> Pagal vieną iš jų, kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] kariai, aplinkiniuose miškuose sumedžioję šešis vilkus, juos Perkūno garbei sudegino ant Alkos kalno ir akmenyje iškalė ženklus. Kitos legendos byloja apie [[švedai|švedų]] ant kalno paslėptas [[statinė|statines]] su [[auksas|auksu]]. Kad atsimintų vietą, ženklais pažymėjo prie [[brasta|brastos]] gulintį akmenį. Naktimis prie jo buvo matomos baltos ir raudonos ugnys (neva deginamų pinigų). == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://vietosdvasia.lt/item/dapsiu-akmuo/ Dapšių akmuo] ''vietosdvasia.lt'' * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/saules-akmuo-ruzguose/4797 Saulės akmuo Ruzguose] ''pamatyklietuvoje.lt'' * {{MKE|Dapšių_mitologinis_akmuo}} [[Kategorija:Mažeikių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] augif8qbuf31yh6ky9objopdh17o78z 0 697197 7855696 7850549 2026-06-13T15:21:54Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855696 wikitext text/x-wiki {{Reikšmė|1508 m. vykusį [[LDK–Maskvos karas (1507–1508)|1507–1508 m. LDK–Maskvos karo]] mūšį|1514 m. toje pačioje vietoje įvykusį [[LDK–Maskvos karas (1512–1522)|1512–1522 m. LDK–Maskvos karo]] mūšį|[[Oršos mūšis]]}}{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Oršos mūšis|partof=[[LDK–Maskvos karas (1507–1508)|Lietuvos–Maskvos karas (1507–1508)]]|date=1508 m. liepos 13 d.|place=[[Orša]] (dab. [[Baltarusija]])|combatant1=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Kingdom_of_Poland.svg|18px]] [[Lenkijos karalystė]]|combatant2=[[Vaizdas:Banner_of_the_Most_Merciful_Savior,_1552.svg|18px]] [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]]|commander1=[[Vaizdas:Herb_Ostrogski.jpg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]]<br>[[Vaizdas:POL_COA_Lewart.svg|18px]] [[Mikalojus Firlejus]]<br>[[Vaizdas:Coat_of_Arms_of_Sigismund_I_of_Poland_(Order_of_the_Golden_Fleece).svg|18px]] [[Žygimantas Senasis]]|commander2=[[Danilas Obolenskis]]<br>[[Jakovas Zacharinas]]<br>[[Vaizdas:Herb_Glinski.jpg|18px]] [[Mykolas Glinskis]]|strength1=iki 30 tūkst.|strength2=Nežinoma|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma|result=Lietuvių ir lenkų pajėgų pergalė}} '''Oršos mūšis''' ({{Pl|Bitwa pod Orszą}}, {{Be|Бітва пад Оршай}}) – [[1508 m.|1508]] m. [[liepos 13]] d. prie Oršos (dab. [[Baltarusija]]) įvykęs jungtinės [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos ginkluotosios pajėgos|Lenkijos karalystės]] kariuomenės mūšis su [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] kariuomene, vienos [[LDK–Maskvos karas (1507–1508)|Lietuvos–Maskvos karo (1507–1508)]] kautynių. 1508 m. vasarą LDK kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]], remiama apie 5000 lenkų samdinių, vadovaujamų [[Liublino vaivadija|Liublino vaivados]] [[Mikalojus Firlejus|Mikolajus Firlejaus]], susitelkė [[Naugardukas|Naugarduko]] apylinkėse. Jungtinės kariuomenės tikslas buvo išvaduoti [[Smolenskas|Smolenską]], kurį tuo metu buvo apgulusi Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]] kariuomenė. Sužinojęs apie artėjančią Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę, Vasilijus III nutraukė [[Smolensko apgults (1508)|Smolensko apgultį]] ir patraukė Oršos link. Kai paaiškėjo, kad Ostrogiškio pajėgos artėja iš šiaurės, Maskvos vadai nusprendė atsitraukti į pietinį [[Dniepras|Dniepro]] krantą ir atakuoti lenkus bei lietuvius tuo metu, kai šie kelsis per upę. Maskvos kariuomenėje buvo ir [[Glinskio maištas|1507 m. maištą Lietuvoje]] sukėlusio [[Mykolas Glinskis|Mykolo Glinskio]] pajėgos.<ref>{{VLE|VI|759|[[Juozas Jurginis]]|Glinskio maištas}}</ref> 1508 m. liepos 13 d. šiauriniame Dniepro krante, priešais [[Brasta|brastą]] į vakarus nuo Ruklino kaimo, buvo išrikiuoti du kariniai daliniai – lietuvių, vadovaujamų Konstantino Ostrogiškio ir lenkų, vadovaujami Mikalojaus Firlejaus. Kariuomenė buvo išdėstyta trimis linijomis: * Centre (priekinėje rikiuotėje) buvo apie 2000 Karūnos [[Pėstininkas|pėstininkų]], [[artilerija]] ir apie 12 000 sunkiosios raitijos bei lengvosios raitijos lankininkų sparnuose. * Antrojoje, didesnėje rikiuotėje (pagrindinės pajėgos) stovėjo pagrindinė Lietuvos šauktinių kariuomenė – apie 10 000 raitelių. * Trečiojoje, mažiausioje rikiuotėje, veikiančioje kaip rezervas, buvo karalius ir jo elitiniai dvaro daliniai. Sparnuose stovėjo apie 500 lengvosios raitijos ([[Totoriai|totorių]], [[Husarai|husarų]] ir [[Lankininkas|lankininkų]]), naudojamos žvalgybai. Mūšyje dalyvavo ir pats [[Lenkijos karalius]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Žygimantas Senasis]], nors tiesiogiai kovos veiksmams jis nevadovavo . Ataką pradėjo Lietuvos pajėgos. Pradžioje Ostrogiškis pasiuntė vieną lengvą sparno dalinį demonstraciniam puolimui prieš maskvėnų pozicijas, o kitą – per mišku pridengtą brastą, esančią maždaug kilometras aukščiau pagal upės srovę, su užduotimi atakuoti maskvėnų stovyklą iš užnugario. Šis dalinys netikėtai užpuolė priešą iš šono, apeidamas jo dešinį sparną mišku. Keli lengvosios raitijos daliniai pasiekė Maskvos stovyklą ir pradėjo ją plėšti iš užnugario. Tuo metu lenkų husarai puolė Maskvos pajėgas, saugojusias brastą. Po jų per upę persikėlė šimtai [[Arbaletas|arbaletininkų]] ir raitelių, ruošdamiesi pagrindiniam puolimui. Tada į veiksmą įsitraukė Firlejus, išstumdamas maskvėnus iš jų gynybinių pozicijų pietiniame krante. Kai dalis pėstininkų pradėjo keltis per upę, karalius pastebėjo, kad maskvėnų raitija yra skaitlingesnė, todėl įsakė sustabdyti kėlimąsi, kad nebūtų rizikuojama kariuomenės sunaikinimu tamsoje.<ref>Pociecha, Władysław; Firlej, Mikołaj (1948–1958). ''???'' (in Polish) (6th ed.). Kraków: Polish Biographical Dictionary. p. 8.</ref> Karalius planavo atnaujinti puolimą auštant, todėl įsakė kariuomenei nakčiai išlikti kovinėje rikiuotėje. Tačiau Maskvos vadai naktį tyliai atsitraukė, palikdami dalį stovyklos su įranga, gyvuliais ir ligoniais, ir pasitraukė į [[Dubrouna|Dubrovną]].<ref>Marek Plewczyński, ''Wojny i wojskowość polska w XVI wieku'', Tom 1, Oświęcim 2017, p.155-156</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Mała encyklopedia wojskowa, [[Varšuva|Warszawa]] 1970, t. II. * Marek Plewczyński, ''Wojny i wojskowość polska w XVI wieku'', Tom 1, Oświęcim 2017, p.155-156 * Pociecha, Władysław; Firlej, Mikołaj (1948–1958). ''???'' (in Polish) (6th ed.). Kraków: Polish Biographical Dictionary. p. 8. * Władysław Pociecha, Mikołaj Firlej, w : Polski Słownik Biograficzny, [[Krokuva|Kraków]] 1948-1958, t. VII, p. 8-10. [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Lenkijos mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1507–1508)]] g8tkbo98x4l3rw8uwbj7dcxdh6dk474 0 697211 7855713 7851141 2026-06-13T15:26:42Z Homo ergaster 10314 Šalinamos metų subkategorijos (XVI amžius). 7855713 wikitext text/x-wiki '''Belzo konfederacija''' ({{Pl|Konfederacja bełska}}) – 1572 m. liepos 21 d. sudaryta [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|Abiejų Tautų Respublikos bajorų konfederacija]]. Vienas iš jos vadovų buvo [[Janas Zamoiskis]] (tuometinis [[Belzo kunigaikštystė|Belzo]] seniūnas). Konfederacija buvo taikaus pobūdžio, ji tapo arena, kurioje buvo aptariami ATR valdovo rinkimo aspektai. Konfederacijos dokumentai yra publikuojami Belzo vaivadijos 1572–1656 m. aktų sąvade.<ref>Zwierzykowski, Michał, Kołodziej, Robert, „ [https://books.akademicka.pl/publishing/en/catalog/view/192/577/537 Konfederacja województwa bełskiego w Bełzie, 21 lipca 1572 r.]“ (p. 7–10)., „Akta sejmikowe województwa bełskiego. Lata 1572–1655“, DOI: <nowiki>https://doi.org/10.12797/9788381384476</nowiki></ref> Po [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliaus]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] mirties prasidėjusiame pirmajame [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Tarpuvaldis|tarpuvaldyje]] ({{La|interregum}}, {{Pl|bezkrólewie}}), nesant aiškaus valdovo įpėdinio, įvairiose valstybės žemėse pradėtos kurti konfederacijos, kurios turėjo palaikyti tvarką ir atstovauti bajorijos interesams iki naujo karaliaus išrinkimo. Pirmoji tokių konfederacijų, sudaryta praėjus vos dviem savaitėms po Žygimanto Augusto mirties ir vadovaujama J. Zamoiskio, rėmė [[Atstovaujamoji rinkimų sistema|atstovaujamosios rinkimų sistemos]] idėją ATR valdovo laisvuosiuose rinkimuose. Buvo siūloma, kad karalių rinktų ne visi bajorai asmeniškai, bet iš vaivadijų išrinkti atstovai. Toks modelis būtų buvęs panašesnis į luominį parlamentinį atstovavimą.<ref name=":0">Motuz, Mariia, [https://doaj.org/article/b3337966256b4f8788ea4298b7402d20 Jan Zamojski as a Representative of the Belz Voivodeship at the Warsaw Convocation Sejm in 1573], Kиївські історичні студії, Vol. 2, no. 13, pp. 87 – 94.</ref> Iš pradžių ši idėja sulaukė paramos [[Rusios vaivadija|Rusios]], [[Podolės vaivadija|Podolės]], [[Kijevo vaivadija|Kijevo]] ir [[Sandomiežo kunigaikštystė|Sandomiežo]] [[Vaivadija|vaivadijose]].<ref name=":0" /> Atstovaujamosios rinkimų sistemos koncepcija netrukus prarado palaikymą ir buvo pakeista [[tiesioginių rinkimų sistema]] ({{La|electio viritim}}), pagal kurią kiekvienas [[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)|ATR bajoras]] turėjo teisę asmeniškai dalyvauti ATR valdovo rinkimuose. Ši sistema buvo patvirtinta [[1573 m. Abiejų Tautų Respublikos konvokacinis Seimas|1573 m. konvokaciniame seime]] ir tapo būdinga visai vėlesnei Abiejų Tautų Respublikos politinei santvarkai.<ref>[https://www.bryk.pl/wypracowania/historia/xvi-wiek/4286-pierwsze-trzy-wolne-elekcje-w-rzeczypospolitej.html Pierwsze trzy wolne elekcje w Rzeczypospolitej], bryk.pl</ref> Nors pati konfederacija istoriniu požiūriu neturėjo didelės reikšmės, ji tapo pagrindu, nuo kurio pradėjo formuotis Zamoiskio, kaip populiaraus politiko ir bajorų interesų gynėjo, legenda. Ilgainiui jis gavo pravardę „bajorų tribūnas“ ({{Pl|tribun szlachty}}).<ref>Sławomir Leśniewski: ''Jan Zamoyski – hetman i polityk'', p. 23-24.</ref> == Reikšmė Lietuvos istorijai == Nors pati Belzo konfederacija ilgai neegzistavo ir netapo visos valstybės institucija, ji svarbi dėl kelių priežasčių: # Ji buvo viena pirmųjų organizuotų bajorų reakcijų į Jogailaičių dinastijos pabaigą. # Joje iškilo Janas Zamoiskis, vėliau tapęs vienu įtakingiausių XVI a. pabaigos ATR politikų. # Joje pirmą kartą plačiau aptarinėtas klausimas, kaip turėtų vykti laisvieji karaliaus rinkimai. # Konfederacijos pralaimėjimas politinėje kovoje nulėmė, kad Respublika pasirinko visuotinio bajorų dalyvavimo modelį (''electio viritim''), kuris tapo vienu iš garsiausių „bajorų demokratijos“ bruožų. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * [https://www.britannica.com/biography/Jan-Zamoyski Jan Zamoyski, Polish politician], Encylopedia Britanica. * Leśniewski, Sławomir: ''Jan Zamoyski – hetman i polityk'' (lenkų k.). Bellona 2008. * Motuz, Mariia, [https://doaj.org/article/b3337966256b4f8788ea4298b7402d20 Jan Zamojski as a Representative of the Belz Voivodeship at the Warsaw Convocation Sejm in 1573], Kиївські історичні студії, Vol. 2, no. 13, pp. 87 – 94, DOI https://doi.org/10.28925/2524-0757.2021.211, ISSN 2524-0749 (Print), 2524-0757 (Online), Borys Grinchenko Kyiv Metropolitan University, <nowiki>http://istorstudio.kubg.edu.ua/index.php/journal</nowiki> * [https://www.bryk.pl/wypracowania/historia/xvi-wiek/4286-pierwsze-trzy-wolne-elekcje-w-rzeczypospolitej.html Pierwsze trzy wolne elekcje w Rzeczypospolitej], bryk.pl. * Zwierzykowski, Michał, Kołodziej, Robert, „ [https://books.akademicka.pl/publishing/en/catalog/view/192/577/537 Konfederacja województwa bełskiego w Bełzie, 21 lipca 1572 r.]“ (p. 7–10)., „Akta sejmikowe województwa bełskiego. Lata 1572–1655“, DOI: <nowiki>https://doi.org/10.12797/9788381384476</nowiki> [[Kategorija:ATR konfederacijos]] gaawlf5ney9yxurr2pzhsduem5qo05m 0 697391 7855847 7852854 2026-06-13T21:26:47Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20260613)) #IABot (v2.0.9.5) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]] 7855847 wikitext text/x-wiki '''Vienerių rūmų parlamentas''' – [[Įstatymų leidžiamoji valdžia|įstatymų leidžiamosios valdžios]] organizavimo forma, kai parlamentą sudaro vieneri rūmai, priimantys įstatymus ir veikiantys kaip vienas organas.<ref>{{Cite book |last=Lanham |first=Url |title=The insects |url=https://worldcat.org/title/1003201754 |year=2018 |publisher=Gene–Tech Books |ISBN=978-81-89729-42-4 |oclc=1003201754}}</ref> Vienerių rūmų parlamentai sudaro beveik 60 % nacionalinių parlamentų pasaulyje.<ref>{{Cite web |date=2026 |title=Structure of parliament |url=https://data.ipu.org/compare/?field=country%3A%3Afield_structure_of_parliament&chart=pie |access-date=2026-03-31 |website=IPU PARLINE database}}</ref> Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]] ir [[Danija|Danijoje]], tokia sistema susiformavo panaikinus vienerius iš dvejų parlamento rūmų, o kitose, pavyzdžiui, [[Švedija|Švedijoje]], sujungus abejus rūmus į vienerius. Kai kuriose valstybėse antrųjų rūmų niekada nebuvo. == Sistemos privalumai ir kritika == Pagrindinis vienerių rūmų sistemos privalumas – paprastesnis ir spartesnis įstatymų leidybos procesas, nes nekyla nesutarimų tarp parlamento rūmų. Šalininkai taip pat pabrėžia mažesnes administravimo išlaidas, kadangi reikia išlaikyti mažiau institucijų. Be to, vienerių rūmų parlamentai neretai laikomi demokratiškesniais ir veiksmingesniais.<ref>{{Cite book |last=Wirls |first=Daniel |title=The invention of the United States Senate |url=https://archive.org/details/inventionofunite0000wirl |date=2004 |publisher=Johns Hopkins University Press |others=Stephen Wirls |ISBN=0-8018-7438-6 |location=Baltimore |oclc=51878651}}</ref> [[Dvejų rūmų parlamentas|Dvejų rūmų sistemos]] šalininkai teigia, kad antrieji rūmai padeda riboti [[Dauguma|daugumos]] galią ir užtikrina papildomą teisėkūros kontrolę. Kita vertus, kritikai pažymi, kad šią funkciją gali atlikti ir kitos institucijos, pavyzdžiui, teismai ar konstitucinės priežiūros mechanizmai.<ref>{{Cite book |last=Litt |first=David |publisher=HarperCollins Publishers |title=Democracy in One Book Or Less: How It Works, Why It Doesn't, and Why Fixing It Is Easier Than You Think |url=https://archive.org/details/democracyinonebo0000litt |date=2020 |ISBN=978-0-06-287936-3 |edition=First |location=New York, NY |oclc=1120147424}}</ref> == Vienerių rūmų parlamentų sąrašas == [[Vaizdas:Unibicameral Map.svg|thumb|upright=1.8|{{legend|#38b4d8|Valstybės, turinčios dvejų rūmų parlamentą{{efn|Vokietijos priskyrimas valstybėms, turinčioms dvejų rūmų parlamentą, yra ginčytinas.<ref>{{Cite book |last=Reuter |first=Konrad |year=2003 |title="Zweite Kammer?" Bundesrat und Bundesstaat: Der Bundesrat der Bundesrepublik Deutschland |edition=12 |location=Berlin |publisher=Direktor des Bundesrates |page=50 |ISBN=3-923706-22-7 |language=de |quote=Im Ausland wird ein solches parlamentarisches System im Allgemeinen als Zweikammer-System bezeichnet. Für Bundestag und Bundesrat ist dagegen eine gemeinsame Bezeichnung nicht allgemein üblich, und es ist sogar umstritten, ob der Bundesrat eine zweite Kammer ist. (Užsienyje tokia [[Parlamentinis valdymas|parlamentinė sistema]] paprastai vadinama dvejų rūmų sistema. Bundestagui ir Bundesratui bendras pavadinimas nėra įprastas, be to, ginčytina, ar Bundesratas apskritai laikytinas antraisiais rūmais.)}}</ref>}}}}{{legend|#f09c30|Valstybės, turinčios vienerių rūmų parlamentą}}{{legend|#b0e947|Valstybės, turinčios vienerių rūmų parlamentą ir patariamąją instituciją}}{{legend|#333333|Valstybės, neturinčios įstatymų leidžiamosios institucijos}}]] Maždaug pusė pasaulio [[Suvereni valstybė|suverenių valstybių]] turi vienerių rūmų parlamentus. Tarp jų išsiskiria [[Kinijos Liaudies Respublika]], kurioje, be įstatymų leidžiamosios institucijos, veikia ir patariamoji institucija – [[Kinijos liaudies politinė konsultacinė konferencija]]. Vienerių rūmų parlamentai taip pat paplitę įvairiuose [[Administracinis vienetas|administraciniuose vienetuose]]. Jie veikia daugelyje federacinių valstybių subjektų, provincijų, regionų ir autonominių teritorijų, įskaitant kai kuriuos [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]], [[Australija|Australijos]], [[Kanados provincijos ir teritorijos|Kanados]], [[Argentinos provincijos|Argentinos]], [[Indijos valstijos ir teritorijos|Indijos]], [[Ispanijos autonominiai regionai|Ispanijos]], [[Italijos regionai|Italijos]], [[Brazilijos regionai ir valstijos|Brazilijos]], [[Vokietijos žemės|Vokietijos]] ir kitų valstybių administracinius vienetus. Tokias įstatymų leidžiamąsias institucijas turi ir kai kurios [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] savivaldžios teritorijos. === Nacionalinis lygmuo (JT valstybės narės ir stebėtojos) === ==== Federacinės valstybės ==== {{table alignment}} {|class="wikitable sortable col3right" ! width=160|Valstybė ! width=160|Vienerių rūmų institucija ! Vietų skaičius ! class=unsortable|Pastabos |- | {{flag|Irakas}} | [[Atstovų Taryba (Irakas)|Atstovų Taryba]] | 329 | Numatyta galimybė įsteigti Sąjungos tarybą, tačiau ji iki šiol neįsteigta. |- | {{flag|Jungtiniai Arabų Emyratai}} | [[Federalinė Taryba (Jungtiniai Arabų Emyratai)|Federalinė Taryba]] | 40 | |- | {{flag|Mikronezijos Federacinės Valstijos}} | [[Mikronezijos Federacinių Valstijų Kongresas|Kongresas]] | 14 | |- | {{flag|Sent Kitsas ir Nevis}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Sent Kitsas ir Nevis)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 15 | |- | {{flag|Venesuela}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Venesuela)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 285 | |- | {{flag|Vokietija}} | [[Bundestagas]] | 630 | Bundestagas paprastai laikomas vienerių rūmų parlamentu, nes pagal [[Vokietijos Konstitucija|Vokietijos Konstituciją]] [[Vokietijos Bundesratas|Bundesratas]] nėra parlamento rūmai, o atskira įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. |} ==== Unitarinės valstybės ==== {{table alignment}} {|class="wikitable sortable col3right" ! Valstybė ! Vienerių rūmų institucija ! Vietų skaičius ! class=unsortable|Pastabos |- | {{flag|Afganistanas}} | [[Vadovybės Taryba (Afganistanas)|Vadovybės Taryba]] | 30 | Patariamoji institucija; valdžia sutelkta [[Emyras|emyro]] rankose. |- | {{flag|Albanija}} | [[Albanijos parlamentas|Parlamentas]] | 140 | |- | {{flag|Andora}} | [[Bendroji Taryba (Andora)|Bendroji Taryba]] | 28 | |- | {{flag|Angola}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Angola)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 220 | |- | {{flag|Armėnija}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Armėnija)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 107 | |- | {{flag|Azerbaidžanas}} | [[Didysis Medžlisas (Azerbaidžanas)|Didysis Medžlisas]] | 125 | |- | {{flag|Bangladešas}} | [[Džatija Sangšadas]] | 350 | |- | {{flag|Beninas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Beninas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 109 | |- | {{flag|Bisau Gvinėja}} | [[Nacionalinis Liaudies Susirinkimas (Bisau Gvinėja)|Nacionalinis Liaudies Susirinkimas]] | 102 | |- | {{flag|Botsvana}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Botsvana)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 69 | |- | {{flag|Brunėjus}} | [[Įstatymų leidžiamoji taryba (Brunėjus)|Įstatymų leidžiamoji taryba]] | 34 | Patariamoji institucija; valdžia sutelkta karaliaus rankose. |- | {{flag|Bulgarija}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Bulgarija)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 240 | |- | {{flag|Burkina Fasas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Burkina Fasas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 127 | |- | {{flag|Centrinės Afrikos Respublika}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Centrinės Afrikos Respublika)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 140 | |- | {{flag|Danija}} | [[Folketingas]] | 179 | |- | {{flag|Dominika}} | [[Asamblėjos rūmai (Dominika)|Asamblėjos rūmai]] | 32 | |- | {{flag|Džibutis}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Džibutis)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 65 | |- | {{flag|Ekvadoras}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Ekvadoras)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 151 | |- | {{flag|Eritrėja}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Eritrėja)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 150 | |- | {{flag|Estija}} | [[Rygikogas]] | 101 | |- | {{flag|Fidžis}} | [[Fidžio parlamentas|Parlamentas]] | 55 | |- | {{flag|Gajana}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Gajana)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 65 | |- | {{flag|Gambija}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Gambija)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 58 | |- | {{flag|Gana}} | [[Ganos parlamentas|Parlamentas]] | 276 | |- | {{flag|Graikija}} | [[Graikijos parlamentas|Parlamentas]] | 300 | |- | {{flag|Gruzija}} | [[Gruzijos parlamentas|Parlamentas]] | 150 | |- | {{flag|Gvatemala}} | [[Gvatemalos Respublikos Kongresas|Kongresas]] | 160 | |- | {{flag|Gvinėja}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Gvinėja)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 81 | |- | {{flag|Hondūras}} | [[Nacionalinis Kongresas (Hondūras)|Nacionalinis Kongresas]] | 128 | |- | {{flag|Iranas}} | [[Islamo Konsultacinė Asamblėja]] | 290 | |- | {{flag|Islandija}} | [[Altingas]] | 63 | |- | {{flag|Izraelis}} | [[Knesetas]] | 120 | |- | {{flag|Juodkalnija}} | [[Juodkalnijos Skupština|Skupština]] | 81 | |- | {{flag|Kataras}} | [[Konsultacinė asamblėja (Kataras)|Konsultacinė asamblėja]] | 45 | |- | {{flag|Kazachstanas}} | Kurultajus | 145 | Numatyta įsteigti 2026 m. liepos 1 d. pagal 2026 m. konstitucijos referendumą. |- | {{flag|Kinija}} | [[Visos Kinijos liaudies atstovų susirinkimas|Nacionalinis liaudies atstovų susirinkimas]] | 2977 | |- | {{flag|Kipras}} | [[Atstovų Taryba (Kipras)|Atstovų Taryba]] | 56 | |- | {{flag|Kirgizija}} | [[Aukščiausioji Taryba (Kirgizija)|Aukščiausioji Taryba]] | 90 | |- | {{flag|Kiribatis}} | [[Asamblėjos rūmai (Kiribatis)|Asamblėjos rūmai]] | 45 | |- | {{flag|Kosta Rika}} | [[Įstatymų leidžiamoji asamblėja (Kosta Rika)|Įstatymų leidžiamoji asamblėja]] | 57 | |- | {{flag|Kroatija}} | [[Kroatijos Susirinkimas|Susirinkimas]] | 151 | |- | {{flag|Kuba}} | [[Liaudies valdžios nacionalinė asamblėja (Kuba)|Liaudies valdžios nacionalinė asamblėja]] | 470 | |- | {{flag|Kuveitas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Kuveitas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 65 | |- | {{flag|Laosas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Laosas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 164 | |- | {{flag|Latvija}} | [[Saeima]] | 100 | |- | {{flag|Libanas}} | [[Libano parlamentas|Parlamentas]] | 128 | |- | {{flag|Libija}} | [[Atstovų rūmai (Libija)|Atstovų rūmai]] | 200 | |- | {{flag|Lichtenšteinas}} | [[Landtagas (Lichtenšteinas)|Landtagas]] | 25 | |- | {{flag|Lietuva}} | [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]] | 141 | |- | {{flag|Liuksemburgas}} | [[Deputatų Rūmai (Liuksemburgas)|Deputatų Rūmai]] | 60 | |- | {{flag|Madagaskaras}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Madagaskaras)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 163 | Senato veikla sustabdyta. |- | {{flag|Malavis}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Malavis)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 229 | |- | {{flag|Maldyvai}} | [[Liaudies medžlisas (Maldyvai)|Medžlisas]] | 93 | |- | {{flag|Malis}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Malis)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 147 | |- | {{flag|Malta}} | [[Atstovų rūmai (Malta)|Atstovų rūmai]] | 79 | |- | {{flag|Maršalo Salos}} | [[Nitijela]] | 33 | |- | {{flag|Mauricijus}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Mauricijus)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 66 | |- | {{flag|Mauritanija}} | Parlamentas | 176 | |- | {{flag|Moldavija}} | [[Moldavijos parlamentas|Parlamentas]] | 101 | |- | {{flag|Monakas}} | [[Nacionalinė Taryba (Monakas)|Nacionalinė Taryba]] | 24 | |- | {{flag|Mongolija}} | [[Didysis valstybės churalas]] | 126 | |- | {{flag|Mozambikas}} | [[Respublikos Susirinkimas (Mozambikas)|Respublikos Susirinkimas]] | 250 | |- | {{flag|Naujoji Zelandija}} | [[Naujosios Zelandijos parlamentas|Parlamentas]] | 123 | |- | {{flag|Nauru}} | [[Nauru parlamentas|Parlamentas]] | 19 | |- | {{flag|Nigeris}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Nigeris)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 171 | |- | {{flag|Nikaragva}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Nikaragva)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 90 | |- | {{flag|Norvegija}} | [[Stortingas]] | 169 | |- | {{flag|Palestina}} | [[Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba|Įstatymų leidžiamoji taryba]] | 132 | |- | {{flag|Panama}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Panama)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 71 | |- | {{flag|Papua Naujoji Gvinėja}} | [[Nacionalinis parlamentas (Papua Naujoji Gvinėja)|Nacionalinis parlamentas]] | 118 | |- | {{flag|Pietų Korėja}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Pietų Korėja)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 300 | |- | {{flag|Portugalija}} | [[Portugalijos Respublikos Asamblėja|Respublikos Asamblėja]] | 230 | |- | {{flag|Rytų Timoras}} | [[Nacionalinis parlamentas (Rytų Timoras)|Nacionalinis parlamentas]] | 65 | |- | {{flag|Saliamono Salos}} | [[Nacionalinis parlamentas (Saliamono Salos)|Nacionalinis parlamentas]] | 50 | |- | {{flag|Salvadoras}} | [[Įstatymų leidžiamoji asamblėja (Salvadoras)|Įstatymų leidžiamoji asamblėja]] | 60 | |- | {{flag|Samoa}} | [[Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Samoa)|Įstatymų leidžiamasis susirinkimas]] | 51 | |- | {{flag|San Marinas}} | [[Didžioji ir generalinė taryba (San Marinas)|Didžioji ir generalinė taryba]] | 60 | |- | {{flag|San Tomė ir Prinsipė}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (San Tomė ir Prinsipė)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 55 | |- | {{flag|Saudo Arabija}} | [[Konsultacinis susirinkimas (Saudo Arabija)|Konsultacinis susirinkimas]] | 150 | Patariamoji institucija; valdžia sutelkta karaliaus rankose. |- | {{flag|Seišeliai}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Seišeliai)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 34 | |- | {{flag|Senegalas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Senegalas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 165 | |- | {{flag|Sent Vinsentas ir Grenadinai}} | [[Asamblėjos rūmai (Sent Vinsentas ir Grenadinai)|Asamblėjos rūmai]] | 21 | |- | {{flag|Serbija}} | [[Tautos Skupština]] | 250 | |- | {{flag|Siera Leonė}} | [[Siera Leonės parlamentas|Parlamentas]] | 149 | |- | {{flag|Singapūras}} | [[Singapūro parlamentas|Parlamentas]] | 99 | |- | {{flag|Sirija}} | [[Liaudies taryba (Sirija)|Liaudies taryba]] | 210 | |- | {{flag|Slovakija}} | [[Nacionalinė Slovakijos Respublikos Taryba|Nacionalinė Taryba]] | 150 | |- | {{flag|Suomija}} | [[Suomijos parlamentas|Parlamentas]] | 200 | |- | {{flag|Surinamas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Surinamas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 51 | |- | {{flag|Šiaurės Korėja}} | [[Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas]] | 687 | |- | {{flag|Šiaurės Makedonija}} | [[Šiaurės Makedonijos Susirinkimas|Susirinkimas]] | 120 | |- | {{flag|Šri Lanka}} | [[Šri Lankos parlamentas|Parlamentas]] | 225 | |- | {{flag|Švedija}} | [[Riksdagas]] | 349 | |- | {{flag|Tanzanija}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Tanzanija)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 393 | |- | {{flag|Tonga}} | [[Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Tonga)|Įstatymų leidžiamasis susirinkimas]] | 26 | |- | {{flag|Tunisas}} | [[Liaudies Atstovų Susirinkimas (Tunisas)|Liaudies Atstovų Susirinkimas]] | 161 | |- | {{flag|Turkija}} | [[Turkijos Didysis Nacionalinis Medžlisas|Didysis Nacionalinis Medžlisas]] | 600 | |- | {{flag|Turkmėnija}} | [[Turkmėnistano Medžlisas|Medžlisas]] | 125 | |- | {{flag|Tuvalu}} | [[Tuvalu parlamentas|Parlamentas]] | 16 | |- | {{flag|Uganda}} | [[Ugandos parlamentas|Parlamentas]] | 529 | |- | {{flag|Ukraina}} | [[Ukrainos Aukščiausioji Rada|Aukščiausioji Rada]] | 450 | |- | {{flag|Vanuatu}} | [[Vanuatu parlamentas|Parlamentas]] | 52 | |- | {{flag|Vatikanas}} | [[Popiežiškoji Vatikano Miesto Valstybės komisija|Popiežiškoji komisija]] | 8 | Įgaliojimai deleguoti suverenui. |- | {{flag|Vengrija}} | [[Nacionalinė Asamblėja (Vengrija)|Nacionalinė Asamblėja]] | 199 | |- | {{flag|Vietnamas}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Vietnamas)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 500 | |- | {{flag|Zambija}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Zambija)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 167 | |- | {{flag|Žaliasis Kyšulys}} | [[Nacionalinis Susirinkimas (Žaliasis Kyšulys)|Nacionalinis Susirinkimas]] | 72 | |} === Priklausomos teritorijos === {|class="wikitable sortable" ! Teritorija ! Vienerių rūmų institucija ! Vietų skaičius ! class=unsortable|Pastabos |- | {{flag|Alandai}} | [[Lagtingas]] | 30 | |- | {{flag|Angilija}} | Asamblėjos rūmai | 13 | |- | {{flag|Aruba}} | [[Arubos parlamentas|Parlamentas]] | 21 | |- | {{flag|Azorai}} | Įstatymų leidžiamoji asamblėja | 57 | |- | {{flag|Bugenvilis}} | Atstovų Taryba | 41 | Autonominis Papua Naujosios Gvinėjos regionas |- | {{flag|Džersis}} | [[Džersio luomai|Luomai]] | 54 | |- | {{flag|Farerai}} | [[Liogtingas]] | 33 | |- | {{flag|Folklando (Malvinų) Salos}} | [[Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Folklando Salos)|Įstatymų leidžiamasis susirinkimas]] | 11 | |- | {{flag|Gernsis}} | Luomai | 40 | |- | {{flag|Gibraltaras}} | [[Gibraltaro parlamentas|Parlamentas]] | 17 | |- | {{flag|Grenlandija}} | [[Inatsisartutas]] | 31 | Autonominė Danijos Karalystės teritorija |- | {{flag|Guamas}} | Įstatymų leidžiamasis susirinkimas | 15 | Neinkorporuotoji [[JAV teritorijos|Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija]] |- | {{flag|Honkongas}} | [[Įstatymų leidžiamoji taryba (Honkongas)|Įstatymų leidžiamoji taryba]] | 90 | |- | {{flag|Kaimanų Salos}} | Parlamentas | 21 | |- | {{flag|Kiurasao}} | [[Kiurasao parlamentas|Parlamentas]] | 21 | |- | {{flag|Kuko salos}} | [[Kuko Salų parlamentas|Parlamentas]] | 24 | |- | {{flag|Madeira}} | Įstatymų leidžiamoji asamblėja | 47 | |- | {{flag|Makao}} | [[Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Makao)|Įstatymų leidžiamasis susirinkimas]] | 33 | |- | {{flag|Mergelių Salos (Didžioji Britanija)}} | Asamblėjos rūmai | 15 | |- | {{flag|Mergelių Salos (JAV)}} | Įstatymų leidžiamasis susirinkimas | 15 | |- | {{flag|Montseratas}} | Įstatymų leidžiamasis susirinkimas | 11 | |- | {{flag|Naujoji Kaledonija}} | Kongresas | 54 | |- | {{flag|Navahai}} | Tautos taryba | 24 | Jungtinių Amerikos Valstijų indėnų rezervacija |- | {{flag|Niujė}} | [[Niujės Susirinkimas|Susirinkimas]] | 20 | |- | {{flag|Pitkerno salos}} | Salos taryba | 10 | |- | {{flag|Prancūzijos Polinezija}} | [[Prancūzijos Polinezijos Asamblėja|Asamblėja]] | 57 | |- | {{flag|Sen Martenas}} | Teritorinė taryba | 23 | |- | {{flag|Sen Pjeras ir Mikelonas}} | Teritorinė taryba | 19 | |- | {{flag|Sint Martenas}} | Parlamentas | 15 | |- | {{flag|Šv. Bartolomėjaus sala}} | Teritorinė taryba | 19 | |- | {{flag|Šv. Elenos sala}} | Įstatymų leidžiamoji taryba | 15 | |- | {{flag|Terkso ir Kaikoso salos}} | Parlamentas | 21 | |- | {{flag|Tokelau}} | Generalinis Fono | 20 | |- | {{flag|Volisas ir Futūna}} | Teritorinė asamblėja | 20 | |} === Iš dalies pripažintų valstybių parlamentai === {|class="wikitable sortable" ! Valstybė ! Vienerių rūmų institucija ! Vietų skaičius ! class=unsortable|Pastabos |- | {{flag|Abchazija}} | [[Liaudies Susirinkimas (Abchazija)|Liaudies Susirinkimas]] | 35 | |- | {{flag|KOS}} | [[Kosovo Susirinkimas|Susirinkimas]] | 120 | |- | {{flag|Padniestrė}} | [[Aukščiausioji Taryba (Padniestrė)|Aukščiausioji Taryba]] | 33 | |- | {{flag|Pietų Osetija}} | [[Pietų Osetijos parlamentas|Parlamentas]] | 34 | |- | {{flag|Sacharos Arabų Demokratinė Respublika}} | [[Nacionalinė Taryba (Sacharos Arabų Demokratinė Respublika)|Nacionalinė Taryba]] | 51 | |- | {{flag|Šiaurės Kipras}} | [[Respublikos Susirinkimas (Šiaurės Kipras)|Respublikos Susirinkimas]] | 50 | |- | {{flag|Taivanas}} | [[Įstatymų leidybos juanis]] | 113 | [[Kinijos Respublikos Konstitucija|Pirminė Taivano konstitucija]] iš dalies pakeista papildomais straipsniais, kuriais trejų rūmų parlamentas pertvarkytas į vienerių rūmų. Papildomiems straipsniams taikoma galiojimo pabaigos nuostata, pagal kurią jie netektų galios hipotetiškai atkūrus Kinijos Respublikos valdžią žemyninėje Kinijoje. |} === Administraciniai vienetai === ==== Federaciniai subjektai ==== [[Vaizdas:Legislaturas provinciales de Argentina.png|thumb|upright|Argentinos provincijų įstatymų leidžiamosios institucijos]] * Belgijos [[Belgijos bendruomenės ir regionai|regionų ir bendruomenių]] parlamentai * Brazilijos valstijų įstatymų leidžiamieji susirinkimai * [[Kanada|Kanados]] [[Kanados provincijos ir teritorijos|provincijų ir teritorijų]] parlamentai * Vokietijos [[Vokietijos žemės|žemių]] [[Žemės parlamentas|landtagai]] * Malaizijos [[Malaizijos valstijos ir federalinės teritorijos|valstijų]] įstatymų leidžiamieji susirinkimai * Meksikos valstijų parlamentai * Nepalo [[Nepalo provincijos|provincijų]] parlamentai * Pakistano [[Pakistano administracinis suskirstymas|provincijų ir teritorijų]] parlamentai * [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] Nebraskos [[JAV valstijos|valstijos]] [[Įstatymų leidžiamoji institucija (Nebraska)|parlamentas]] ir [[Kolumbijos apygardos taryba]] * Australijos [[Kvynslandas|Kvynslando]] valstijos parlamentas ir kai kurių [[Australijos valstijos ir teritorijos|teritorijų]] įstatymų leidžiamieji susirinkimai * Pietų Afrikos Respublikos [[Pietų Afrikos Respublikos provincijos|provincijų]] parlamentai * [[Nacionalinis Susirinkimas (Serbų Respublika)|Serbų Respublikos Nacionalinis Susirinkimas]] * Dalis [[Argentinos provincijos|Argentinos provincijų]] parlamentų * Daugumos [[Indijos valstijos ir teritorijos|Indijos valstijų]] ir kai kurių [[Sąjunginė teritorija|sąjunginių teritorijų]] parlamentai ==== Decentralizuotos valdžios institucijos ==== * [[Prancūzijos regionų tarybos]] * [[Irako Kurdistano parlamentas]] * Italijos regionų tarybos * Indonezijos [[Indonezijos provincijos|provincijų]] ir savivaldybių atstovų tarybos * Bangsamoro parlamentas Filipinuose * [[Ispanijos autonominiai regionai|Ispanijos autonominių regionų]] parlamentai * Taivano miestų ir [[Taivano administracinis suskirstymas|apskričių]] tarybos * [[Ukrainos sritys|Ukrainos sričių]] tarybos * [[Jungtinės Karalystės sudedamosios šalys|Jungtinės Karalystės savivaldžių teritorijų]] parlamentai ir asamblėjos ==== Kitos institucijos ==== * Kinijos Liaudies Respublikos vietos liaudies kongresai * Palestinos išlaisvinimo organizacijos [[Nacionalinė taryba (Palestina)|Nacionalinė taryba]] == Istorinės vienerių rūmų įstatymų leidžiamosios institucijos == === Nacionalinės institucijos === * [[Anglijos karalystė|Anglijos]] protektorato parlamentai. * [[Škotijos karalystė (843–1707)|Škotijos]] [[Škotijos karalystės parlamentas|parlamentas]] iki 1707 m. * [[JAV Konfederacijos kongresas]] iki dabartinio dvejų rūmų Kongreso įsteigimo. * [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Amerikos Valstijų Konfederacijos]] Laikinasis kongresas. * [[Airijos Respublika (1919–1922)|Airijos]] revoliucinės valstybės parlamentas (''Dáil Éireann'') [[Airijos nepriklausomybės karas|Airijos nepriklausomybės karo]] metu. * [[Antroji Ispanijos Respublika|Antrosios Ispanijos Respublikos]] [[Deputatų kongresas]]. * [[Lenkijos Seimas]] [[Lenkijos Liaudies Respublika|komunistinio valdymo]] laikotarpiu. * [[Oliy Majlis|Uzbekistano parlamentas]] iki perėjimo prie dvejų rūmų sistemos. * [[Nacionalinė Asamblėja (Kamerūnas)|Kamerūno]], [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]], [[Nacionalinė Asamblėja (Kenija)|Kenijos]] ir [[Nacionalinė Asamblėja (Dramblio Kaulo Krantas)|Dramblio Kaulo Kranto]] parlamentai iki dvejų rūmų sistemų įvedimo. * Ankstyvosios [[Indonezija|Indonezijos Respublikos]] įstatymų leidžiamosios institucijos. * [[Togas|Togo]] [[Nacionalinė Asamblėja (Togas)|Nacionalinė Asamblėja]] iki 2025 m. * [[Čadas|Čado]] [[Nacionalinė Asamblėja (Čadas)|Nacionalinė Asamblėja]] iki 2025 m. === Administracinės institucijos === * [[Džordžija|Džordžijos]] [[Generalinis Susirinkimas (Džordžija)|Generalinis Susirinkimas]]. * [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] [[Generalinis Susirinkimas (Pensilvanija)|Generalinis Susirinkimas]]. * [[Vermontas|Vermonto]] [[Generalinis Susirinkimas (Vermontas)|Generalinis Susirinkimas]]. === Kitos institucijos === * [[Palestinos mandatas|Palestinos mandato]] laikotarpio [[Jišuvas|žydų]] bendruomenės [[Atstovų susirinkimas (Palestinos mandatas)|Atstovų susirinkimas]]. == Vienerių rūmų sistema Filipinuose == Nors dabar [[Filipinų Kongresas|Filipinų parlamentas]] yra dvejų rūmų, šalies istorijoje įvairiais laikotarpiais veikė ir vienerių rūmų įstatymų leidžiamosios institucijos. Pagal 1973 m. [[Filipinų Konstitucija|Konstituciją]] veikė vienerių rūmų parlamentas – ''Batasang Pambansa''. [[Filipinai|Filipinuose]] periodiškai svarstomi pasiūlymai [[Konstitucijos pataisa|pertvarkyti]] politinę sistemą, įskaitant perėjimą prie vienerių rūmų parlamento.<ref>{{Cite web |url=http://www.concom.ph/proposals/ |title=Proposals and Recommendations |publisher=Consultative Commission |archive-url=https://web.archive.org/web/20070926232047/http://www.concom.ph/proposals/ |archive-date=2007-09-26}}</ref><ref>{{Cite web |url=http://www.gov.ph/aboutphil/a6.asp |title=The 1987 Constitution of the Republic of the Philippines |website=gov.ph |archive-url=https://web.archive.org/web/20080225020806/http://www.gov.ph/aboutphil/a6.asp |archive-date=2008-02-25}}</ref> Šių reformų šalininkai pabrėžia paprastesnį teisėkūros procesą, o kritikai baiminasi galios koncentracijos ir silpnesnės parlamentinės kontrolės.<ref>{{Cite web |url=http://www.concom.ph/news/oct192005whychange.php |title=Why change our Presidential Government to a Parliamentary Government |first1=Jose V. |last1=Abueva |date=2005-10-19 |publisher=Consultative Commission |archive-date=2006-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20060818155246/http://www.concom.ph/news/oct192005whychange.php}}</ref> Nors nacionalinis parlamentas yra dvejų rūmų, vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos Filipinuose yra vienerių rūmų. Joms priklauso Bangsamoro parlamentas bei provincijų, miestų, savivaldybių ir bendruomenių tarybos. == Vienerių rūmų sistema Jungtinėse Amerikos Valstijose == Jungtinėse Valstijose vienerių rūmų įstatymų leidžiamąsias institucijas turi [[Nebraska|Nebraskos]] valstija, [[Guamas]] ir [[Mergelių Salos (JAV)|JAV Mergelių Salos]]. [[Įstatymų leidžiamoji institucija (Nebraska)|Nebraskos įstatymų leidžiamoji institucija]] yra vienintelė vienerių rūmų valstijos įstatymų leidžiamoji institucija šalyje. Ji taip pat išsiskiria nepartiniu veiklos principu. Jungtinėse Valstijose ne kartą svarstyta galimybė ir kitose valstijose įvesti vienerių rūmų parlamentus, tačiau tokie pasiūlymai nebuvo įgyvendinti.<ref name=":0">{{Cite journal |last=Myers |first=Adam S. |date=2018 |title=The Failed Diffusion of the Unicameral State Legislature, 1934–1944 |journal=Studies in American Political Development |language=en |volume=32 |issue=2 |pages=217–235 |doi=10.1017/S0898588X18000135 |s2cid=150363451 |issn=0898-588X}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.nytimes.com/2009/07/14/opinion/14lazio.html |title=One for All |first=Rick |last=Lazio |author-link=Rick Lazio |publisher=New York Times |date=2009-07-14}}</ref> Diskusijos dažniausiai sukosi apie teisėkūros proceso efektyvumą ir skirtingų regionų atstovavimo klausimus.<ref name=":0"/> Vietos savivaldos institucijos – miestų, apygardų ir kitų administracinių vienetų tarybos – paprastai yra vienerių rūmų. Istoriškai kai kurios valstijos, ypač ankstyvuoju Jungtinių Valstijų laikotarpiu, buvo įsteigusios vienerių rūmų įstatymų leidžiamąsias institucijas.<ref>{{Cite web |title=Missouri Unicameral Legislature, Issue 2 (1944) |url=https://ballotpedia.org/Missouri_Unicameral_Legislature,_Issue_2_(1944) |access-date=2026-06-03 |website=Ballotpedia |language=en}}</ref><ref>{{Cite web |title=1944 Referendum General Election Results – Missouri |url=https://uselectionatlas.org/RESULTS/state.php?fips=29&year=1944&f=0&off=51&elect=0}}</ref> Vienerių rūmų Kongresas veikė ir pagal [[Konfederacijos straipsniai|Konfederacijos straipsnius]] iki dabartinio dvejų rūmų Kongreso sukūrimo.<ref>{{Cite web |url=https://avalon.law.yale.edu/19th_century/csa_csapro.asp |title=Avalon Project – Confederate States of America – Constitution for the Provisional Government |website=avalon.law.yale.edu}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Dvejų rūmų parlamentas]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Parlamentai]] [[Kategorija:Įstatymų leidžiamoji valdžia]] [[Kategorija:Valdymo formos]] llsx7ajgfgjld2enw6o2zjv0xka2yqq 104 697463 7856020 7853598 2026-06-14T04:32:57Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Sąrašas:2008 m. Afrikos tautų taurės komandų sudėtys]] 7856020 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Sąrašas:2008 m. Afrikos tautų taurės komandų sudėtys]] 7x1s49da9efwjk91j1e1vel9dx7idep 0 697509 7855832 7854350 2026-06-13T21:12:51Z Ed1974LT 52229 7855832 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Manuscrit autographe des Mémoires du duc de Saint Simon.jpg|300px|right|thumb|Hercogo [[Henri de Saint-Simon|A. de Sen Simono]] (1675–1755) memuarų [[rankraštis]]]] '''Memuarai''' ({{fr|mémoires}} < {{la|memoria}} 'atmintis') – atsiminimais grįsto literatūros [[žanras|žanro]] kūrinys, kuriame remiamasi asmenine patirtimi ar stebėjimais. Memuarai artimi [[Dienoraštis|dienoraščiu]]i ir [[autobiografija]]i, tačiau juose, kitaip nei dienoraštyje, įvykiai papasakojami po kurio laiko ir, priešingai nei autobiografijose, kalbama ne tik apie save. Memuarų rašytojai paprastai būna istoriškai reikšmingų nutikimų liudininkai, norintys juos atpasakoti arba interpretuoti tikroviškai. Dažnai memuarų autoriai nepateikia daug informacijos apie save. Memuarai paprastai sukasi apie vieną atskirą įvykį, o nuo įvykių liudininkų [[Metraštis|metraščių]] skiriasi tuo, kad juose vyrauja asmeniniai vertinimai. Dažniausiai memuarai rašomi pirmuoju asmeniu.<ref name= "vle">{{cite web|title=Memuarai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/memuarai/|author1=E. Baliutytė|author2= M. Čiurinskas|editor=R. Dragenytė|orig-date=2018-09-24|date=2025-03-13|publisher=[[VLE]]|accessdate=2026-06-10}}</ref> == Istorija == Iš Europos [[Antika|antikos]] laikų žinomi tik du memuarų autoriai – [[Ksenofontas]], [[V a. pr. m. e.|V]]–IV a. pr. m. e. parašęs „Atsiminimus apie Sokratą“, ir [[Gajus Julijus Cezaris|Cezaris]], 52–51 m. pr. m. e. parašęs „Galų karo užrašus“ („Commentarii de bello Gallico“, lietuviškai išleista 1998 m.). [[Viduramžiai]]s reikšmingų memuarų parašė [[Jean Froissart|Ž. Fruasaras]], juose daug istorinių žinių apie [[Šimtametis karas|Šimtamečio karo]] (1337–1453) pirmąją pusę. Memuarai, kaip žanras, ypač išplėtoti [[XVI a.|XVI]]–XIX a. [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Apie XVI a. Prancūzijos religinius karus galima daug sužinoti iš [[Théodore Agrippa d'Aubigné|Teodoro Agripos d’Obinjė]], [[Henrikas IV|Henriko IV]] žmonos [[Margarita de Valua|Margaritos de Valua]] ir princo [[Liudvikas I de Kondė|Liudviko de Kondė]] memuarų. Tiriant [[Anglijos pilietinis karas|Anglijos revoliuciją]], informatyvus prancūzų istoriko [[François Guizot|F. Gizo]] surinktas „Anglijos revoliucijos laikotarpio memuarų rinkinys“ („Collection des mémoires relatifs à la révolution d’Angleterre“, 33 tomai, 1833 m.). Žymus memuaristas – [[Henri de Saint-Simon|A. de Sen Simonas]], vaizdingai aprašęs [[Liudvikas XIV|Liudviko XIV]] dvarą. Memuarų itin daug imta kurti XVIII a. pabaigoje per [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliuciją]] ([[Jacques Necker|Ž. Nekeras]], [[Marie Joseph de La Fayette|M. Ž. de La Fajetas]], [[Anne Louise Germaine de Staël-Holstein|A. L. Ž. de Stal Holštein]], [[Honoré Gabriel Riqueti de Mirabeau|H. de Mirabo]], [[Lucile Desmoulins|L. Demulen]]) ir [[Napoleono karai|Napoleono karus]] (rašė [[Napoleonas I|Napoleono I]] įsūnis [[Eugène de Beauharnais|E. de Bogarnė]], [[Charles Maurice de Talleyrand-Périgord|Š. M. de Taleiranas -Perigoras]] ir kiti). [[XX a.|XX]] a. vykę [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmasis]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrasis]] pasauliniai karai memuaruose aprašyti daugelio įžymių valstybės veikėjų ir karvedžių: [[Charles de Gaulle|Š. de Golio]], [[Winston Churchill|V. Čerčilio]], [[Bernard Law Montgomery| B. L. Montgomerio]], [[Heinz Guderian|H. V. Guderiano]], [[Erich von Manstein|E. fon Manšteino]], [[Georgijus Žukovas|G. Žukovo]]. Memuaruose galima rasti į oficialiuosius dokumentus neįtraukiamų duomenų, nors reikėtų kritiškai vertinti memuarų autoriaus asmenybę bei jo vaidmenį aprašomuose įvykiuose.<ref name= "vle"/> == Memuarai Lietuvoje == Lietuvoje memuarų užuomazgų randama [[Motiejus Strijkovskis|M. Strijkovskio]] „Kronikoje“, kurioje kalbama apie senus [[Jeronimas Prahiškis|Jeronimo Prahiškio]] užrašus, pasakojančius apie Lietuvą (''stary komentarzyk o Litwie''). J. Prahiškio užrašai tapo žinių apie Lietuvą šaltiniu ir [[Pijus II|E. S. Pikolominiui]]. Memuarų požymių galima rasti ir Vilniaus [[Kanauninkas|kanauninko]], Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] sekretoriaus [[Erazm Ciołek|Erazmo Cioleko]] (Vitelijaus) 1500–1503 m. rašytuose užrašuose, [[Boguslavas Radvila|Boguslavo Radvilos]] (1620–1669) „Autobiografijoje“. Daug memuarų įtraukta į [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] bajorų giminių rankraščių rinkinius. Memuarai išplito [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Barokas|baroko]] laikotarpiais. Svarbūs [[Naugardukas|Naugarduko]] žemės teismo teisėjo [[Teodoras Jevlašauskis|T. Jevlašauskio]] (1546–1616) memuarai, kuriuos gyvenimo pabaigoje jis parašė senąja [[baltarusių kalba]]. Juose kalbama apie asmeninio gyvenimo įvykius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] valdymo pabaigą ir vėlesnius įvykius bei aplinkybes. [[Jurgis Radvila]] lotyniškai sukūrė „Užrašus apie Lietuvą“ (l899 m. lenkiškai išleisti pavadinimu „Kardinolo hercogo kunigaikščio Radvilos 1556–1575 m. prisiminimai“). Istoriniai įvykiai įkvėpdavo rašyti memuarus; [[XVII amžius|XVII a.]] pradžioje daug rašyta po [[Dmitrijus Apsišaukėlis|Dmitrijaus Apsišaukėlio I]] ir [[Dmitrijus Apsišaukėlis II|Dmitrijaus Apsišaukėlio II]] žygių su [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomene į Rusiją, taip pat memuaruose atspindėtas sąmyšio laikotarpis (1606–1610) [[Maskva|Maskvoje]] (S. Maskevičiaus dienoraštis aprėpia 1594–1621 m. laikotarpį, išspausdintas 1961 m.). Svarbiausiu XVII a. [[LDK]] memuaristu laikomas didikas [[Albertas Stanislovas Radvila|A. S. Radvila]]: jis parašė „Lenkijos istorijos įvykių dienoraštį 1632–1656“ („Memoriale rerum gestarum in Polonia 1632–1656“, 5-iais tomais išleistas 1968–1975 m.), kuris yra didelis dienoraščio būdu parašytas sistemingas žinių šaltinis apie įvairiausius 1632–1656 m. visuomeninio ir asmeninio gyvenimo faktus. Memuaro ypatybių esama S. Venslausko veikale „Nugalėtojas ir nugalėtasis Vincentas Korvinas Gosievskis“ (1691 m., turimas omenyje LDK lauko etmonas [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|V. K. Gosievskis]]). Šiame kūrinyje S. Venslauskas pasakoja apie [[Rusijos carystė|Rusijos]] kariuomenės įsiveržimą Lietuvon 1655 m., nemenkos [[LDK]] dalies okupaciją ir kariuomenės žiaurumus. [[Kristupas Pranciškus Medekša|K. P. Medekša]] „Atmintinų užrašų knygoje“ („Księga pamiętnicza“, išleista 1875 m.) aprašo 1654–1668 m. laikotarpį. [[Vokiečiai|Vokiečių]] kilmės Vilniaus gyventojas, buvęs Abiejų Tautų Respublikos valdovo [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] dvaro gydytojas, tapęs didiku, [[Motiejus Vorbekas-Letovas|M. Vorbekas-Letovas]] (1593–1668) paliko įdomius memuarus „Atminties lobynas“ („Skarbnica pamięci“, išleista 1968 m.; 1646–1660 m. jis jau rašė dienoraštį). „Atminties lobyne“ vyrauja politinės, karinės ir visuomeninės realijos: kalbama apie [[1610 m. Vilniaus gaisras|1610 m. Vilniaus gaisrą]] bei įvykius, kai 1655 m. Rusijos kariuomenė artėjo prie Vilniaus, taip pat apie [[Konfesija|tarpkonfesinius]] santykius.<ref name= "vle"/> [[Vaizdas:Travel.jpg|250px|thumb|right|XIX a. pabaigoje memuarai labai išpopuliarėjo]] [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] parašė populiariausius to meto kelionių memuarus, juose randama svarbių [[Geografija|geografinių]] ir kitokių duomenų. Tikriausiai jo „Kelionė į Jeruzalę“ („Hierosolymitana peregrinatio“) pradžioje buvo parašyta kaip dienoraštis, o vėliau [[rankraštis]] perkurtas [[Lotynų kalba|lotyniškai]] (pirmą kartą išspausdintas 1601 m., sulaukė daug pakartotinių leidimų, išverstas į [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Rusų kalba|rusų]] kalbas). Kitų XVII a. keliautojų ([[Steponas Pacas|S. Paco]], [[Teodoras Bilevičius|T. S. Bilevičiaus]]) užrašai yra dienoraščio formos. Bajorai pradžioje irgi dažniausiai rašė dienoraščius: pavyzdžiui, [[Kristupas Zaviša|K. Zaviša]] nuo 1693 m. rašė dienoraštį, o gyvenimo pabaigoje, remdamasis dienoraščio faktais ir juos papildydamas naujais vertinimais, parašė memuarus (išspausdinti 1862 m.). Šį metodą taikė S. Nezabitauskis (išspausdinta 1998 m.), J. L. Ozemblovskis (''J. L. Oziębłowski''), K. K. Butleris. Memuaruose vaizdingai atskleidžiamas XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios LDK bajorų gyvenimas Lietuvoje. [[Bresto kaštelionas|Lietuvos Brastos kaštelionas]] M. [[ Martynas Matuševičius|Matuševičius]] memuaruose (išspausdinti 1876 m.) aprašo įvykius iki 1765 m., [[Mykolas Kleopas Oginskis|M. K. Oginskio]] prancūziškai parašyti memuarai aprėpia taip pat ir [[XIX a.]] pradžią (1788–1815 m., 4 tomai išleisti [[Paryžius|Paryžiuje]] 1826–1827 m.). LDK autorių memuarus labiau imta leisti XIX a., tačiau jie gana gerai žinomi ir ištirti.<ref name= "vle"/> === Memuarai lietuvių kalba === Memuarų [[lietuvių kalba]] atsirado [[XX a.]] pradžioje. Juose pasakojama apie [[spaudos draudimas|Spaudos draudimą]], [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovas]] ([[Vincas Pietaris|V. Pietario]] „Iš mano atsiminimų“, 1905 m.; [[Liudvika Didžiulienė|L. Didžiulienės-Žmonos]] „Ką aš beatmenu“, 1926 m.; [[Petras Ruseckas|P. Rusecko]] surinkti ir paruošti atsiminimų rinkiniai „Knygnešys“, 2 tomai, 1926–1928 m., „Baudžiava“, 1936 m., „Savanorių žygiai“, 2 tomai, 1937 m., „Lietuva Didžiajame kare“, 1939 m.; [[Liudvikas Jakavičius|L. Jakavičiaus]] „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų“, 1939 m.). Savo atsiminimuose Lietuvos valstybingumą aptaria nepriklausomos Lietuvos politiniai veikėjai (J. Adomėnas, [[Kipras Bielinis|K. Bielinis]], [[Kazys Grinius|K. Grinius]], [[Martynas Yčas (1885)| M. Yčas]], [[Steponas Kairys|S. Kairys]], [[Mykolas Krupavičius|M. Krupavičius]], [[Stasys Raštikis|S. Raštikis]], [[Antanas Smetona|A. Smetona]], [[Kazys Škirpa|K. Škirpa]] ir kiti). Apie Lietuvos valstybės [[Aneksija|aneksiją]], pasipriešinimą, [[okupacija]]s memuaruose pasakoja [[Lietuvos partizanai]], [[Nacistinė Vokietija|Vokietijos]] ir [[TSRS]] okupacijų aukos ([[Juozas Lukša-Daumantas|J. Lukšos-Daumanto]] „Partizanai už [[Geležinė uždanga|geležinės uždangos]]“, 1950 m.; [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanausko]] „Daugel krito sūnų…: Partizanų gretose“, parašyta 1952–1956 m., išspausdinta 1999 m.; [[Stasys Yla (1908)|S. Ylos]] „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“, 1951 m; [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] „Dievų miškas“, 1945 m., išspausdinta 1957 m.; [[Valentinas Gustainis|V. Gustainio]] „Be kaltės“, 1989 m.; [[Antanas Dambrauskas (1911)|A. Dambrausko]] „Viskas praeina“, 1991 m. ir kita). Po [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo]] išleista daug [[Sibiras|Sibiro]] tremtinių memuarų ([[Dalia Grinkevičiūtė|D. Grinkevičiūtės]] „Lietuviai prie Laptevų jūros“, dalis išspausdinta 1988 m., visi 1997 m.; [[Antanina Garmutė|A. Garmutės]] „Ešelonai“, išleista rinktinėje „Amžino įšalo žemėje“, 1989 m., išspausdinti ir kolektyviniai atsiminimų rinkiniai – „Leiskit į tėvynę“, 1989 m., „Ešelonų broliai“, 1991 m., „Ešelonų sesės“, 1994 m. ir kita).<ref name= "vle"/> [[XXI a.]] pradžioje memuarų išleido menininkai, mokslininkai, TSRS valdžios [[nomenklatūra]] ([[Alfonsas Bieliauskas|A. Bieliausko]] atsiminimų ciklas „Abipus Rubikono. Paliudijimai“, 5 knygos, 1997–2002 m.; [[Augustinas Savickas|A. Savicko]] „Žalia tyla“, 2002 m.; [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaičio]] „Nereikalingas žmogus. Akcentai“, 2003 m.; [[Laimonas Tapinas|L. Tapino]] „Prarasto laiko nebūna“, 2004 m; [[Lionginas Šepetys|L. Šepečio]] „Neprarastoji karta“, 2005 m.; [[Vytautas Astrauskas|V. Astrausko]] „Įrėminti laike“, 2006 m.; [[Romualdas Ozolas|R. Ozolo]] „Aušros raudoniai: Sugyvenimai, arba 1990–1992 metų dienoraščių puslapiai“, 2010 m. ir kita). XXI a. memuarai išpopuliarėjo, jie analizuojami [[Literatūrologija|literatūrologiniu]], [[Istorija|istoriniu]], [[Sociologija|sociologiniu]], [[Psichologija|psichologiniu]] atžvilgiais.<ref name= "vle"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Literatūros žanrai]] ayt8lp12u1yyv1efa34e9j82zha3jd3 0 697561 7855734 2026-06-13T15:41:30Z Homo ergaster 10314 Homo ergaster perkėlė puslapį [[Operos vaiduoklis]] į [[Operos fantomas]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) 7855734 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Operos fantomas]] 15ofwhj0jryc4d9e78bjil4tvskto8z 0 697563 7855782 2026-06-13T18:38:02Z Hugo.arg 1674 n. 7855782 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Carsen Edwards |image= [[File:2025-01-24 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (EuroLeague 2024-25) by Sandro Halank–090.jpg|200px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1998|3|23}} |cityofbirth=[[Hiustonas]] |countryofbirth=[[JAV]] |currentclub= [[Virtus Bologna|Bolonijos „Virtus“]] |height=1,80 m |weight= |position=[[įžaidėjas]], [[atakuojantis gynėjas]] |years=2019–2021<br />2019–2020<br />2021–2022<br />2022<br />2022–2023 <br />2023–2025<br />2025– |clubs= [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]]<br /> →Meino „Red Claws“<br /> Solt Leik Sičio „Stars“<br /> [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]<br /> [[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]]<br /> [[Miuncheno Bayern (krepšinio klubas)|Miuncheno „Bayern“]]<br />[[Virtus Bologna|Bolonijos „Virtus“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate=2024 |nba= 33 |nbayear= 2019 |nbateam= [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] }} '''Karsenas Keidas Edvardsas''' (''Carsen Cade Edwards'', g. [[1998]] m. [[kovo 12]] d.) – [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo arba atakuojančiojo gynėjo pozicijoje. Gimė Hiustone. Lankė [[Ataskosita|Ataskositos]] ([[Hiustonas|Hiustono]] priemiestis) vidurinę mokyklą. 2016–2019 m. atstovavo Perdju (''Purdue'') universiteto ([[Indiana]]) komandą „Boilermakers“. Buvo vienas iš lyderių universitetiniame krepšinyje, rinktas į antrąjį ir trečiąjį simbolinius [[NCAA]] penketus.<ref>{{cite web|url=https://nypost.com/2019/03/31/carsen-edwards-unstoppable-run-comes-to-heartbreaking-end/|title= Carsen Edwards' unstoppable run comes to heartbreaking end|first=Howie|last= Kussoy|date=March 31, 2019|work=New York Post}}</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20180612141633/https://collegebasketball.ap.org/article/3-freshmen-headline-ap-all-america-team-first-time]</ref> Su JAV U-17 rinktine dalyvavo pasaulio čempionate Egipte, kur laimėjo bronzą,<ref>{{cite web |title=2017 FIBA U19 Basketball World Cup Schedule |url=https://www.usab.com/mens/u19/schedule.aspx |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140726041231/http://www.usab.com/mens/u19/schedule.aspx |archive-date=July 26, 2014 |access-date=February 25, 2018 |publisher=USA Basketball}}</ref> ir [[universiada|vasaros universiadoje]] Taipėjuje, kur pasiekė sidabrą. [[2019 m. NBA naujokų birža|2019 m. NBA naujokų biržoje]] pašauktas 33 šaukimu Filadelfijos „76ers“, bet teisės į žaidėją perleistos Bostono „Celtics“. Bostone rungtyniavo nedaug (vidutiniškai po 9–10 min., pelnydavo po 3–4 taškus), buvo skolinamas į [[NBA G lyga|G lygą]]. 2021 m. perėjo į Detroito „Pistons“, kur minučių skaičius paaugo iki 19,8, o pelnomų taškų – iki 5,8. 2022 m. vasarą persikėlė į Europą. Po vidutiniško sezono Stambulo „Fenerbahçe“, Karsenas Edvardsas iškilo perėjęs į Miuncheno „Bayern“, kur tapo klubo lyderiu (vid. po 20,4 taško Eurolygoje 2024–25 m. sezone). Kitą sezoną persikėlė į Bolonijos „Virtus“. == Laimėjimai == * [[Vokietijos krepšinio lyga]]: 2024, 2025 m. * [[Vokietijos krepšinio taurė]]: 2024 m. * Vokietijos krepšinio lygos finalo MVP: 2024 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Edwards, Carsen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] buxw7ag6nnbek5wbq3szqdu4imi3qf3 3 697564 7855803 2026-06-13T19:16:14Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7855803 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 22:16, 13 birželio 2026 (EEST)}} 2aw53il46b0yv4ylpjbww6sa6sayfd2 3 697565 7855980 2026-06-14T00:04:41Z Neriah 151039 Neriah pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Politheory1983]] į [[Naudotojo aptarimas:Politheory]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Politheory1983|Politheory1983]]“ į „[[Special:CentralAuth/Politheory|Politheory]]“ 7855980 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Naudotojo aptarimas:Politheory]] lskzznab6dqtxfu4423i8qztxscerey 0 697566 7856026 2026-06-14T05:17:38Z CD 677 Nukreipiama į [[Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika#Katedros koplyčios]] 7856026 wikitext text/x-wiki #redirect [[Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika#Katedros koplyčios]] ktx4dmpvplu90vjpju76lwv03hipy07 3 697567 7856179 2026-06-14T09:05:59Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7856179 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 12:05, 14 birželio 2026 (EEST)}} 6b1nxpy2xcmvpcebpc7mvtl0vwbkoui 6 697568 7856184 2026-06-14T09:24:15Z Hugo.arg 1674 {{logo}} 7856184 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 0 697569 7856196 2026-06-14T09:50:48Z Mindaur 114083 Naujas puslapis: '''Pergalės Europoje diena''' – minima gegužės 8-ąją, pažymint [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą [[Europa|Europoje]], pagal 1945 m. gegužės 8 dieną pasirašytą [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacijos aktą]].<ref name="lrt-2025">{{cite web|title=Europoje 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės minimos paradais|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556703/europoje-80-osios-antrojo-pasaulinio-karo... 7856196 wikitext text/x-wiki '''Pergalės Europoje diena''' – minima gegužės 8-ąją, pažymint [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą [[Europa|Europoje]], pagal 1945 m. gegužės 8 dieną pasirašytą [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacijos aktą]].<ref name="lrt-2025">{{cite web|title=Europoje 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės minimos paradais|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556703/europoje-80-osios-antrojo-pasaulinio-karo-pabaigos-metines-minimos-paradais|date=2025-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> Ši diena švenčiama arba minima daugumoje Europos šalių, įskaitant [[Lietuva|Lietuvą]] bei kitas [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]]. Kai kuriose valstybėse gegužės 8 d. yra paskelbta nedarbo diena arba [[Valstybinė šventė|nacionaline švente]]. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] dažnai vadinama trumpiniu „VE Day“ (iš {{en|Victory in Europe Day}}) – terminu, kuris pradėtas naudoti dar 1944 m. antroje pusėje, numatant artėjančią pergalę kare.<ref>{{cite web|title=FDR and V-E Day|url=https://fdr.blogs.archives.gov/2025/05/09/fdr-and-v-e-day/|website=Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum of the National Archives and Records Administration|date=2025-05-09|access-date=2026-06-13}}</ref> [[Rusija]] ir kai kurios kitos šalys mini [[Pergalės diena (Gegužės 9)|gegužės 9 dieną]].<ref name="ru">{{cite news |url= https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/11594959/Russias-Victory-Day-Parade-marks-new-East-West-divide.html |title= Russia's Victory Day Parade marks new East-West divide |work= The Daily Telegraph |first= Tom |last= Parfitt |date=2015-05-09|access-date=2016-05-09}}</ref> == Istorija == [[Fiureris|Nacių lyderis]] [[Adolfas Hitleris]] nusižudė 1945 m. balandžio 30 dieną, per [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšį]], o Vokietijos kapituliaciją sankcionavo jo įpėdinis [[Karl Dönitz]]. Karinis [[Kapituliacija|kapituliacijos]] aktas pirmą kartą buvo pasirašytas gegužės 7 d. 02:41 valandą, [[Reimsas|Reimse]], Prancūzijoje.<ref>{{cite book|last=Hamilton|first=Charles|title=Leaders & Personalities of the Third Reich, Vol. 2|publisher=R. James Bender Publishing|year=1996|isbn=978-0-912138-66-4|location=San Jose, CA|pages=285, 286}}</ref> Šiek tiek pakeistas dokumentas, laikomas galutiniu Vokietijos kapituliacijos aktu, buvo pasirašytas gegužės 8 d. [[Berlynas|Berlyne]], prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006"/> == Nacionaliniai minėjimai == === Baltijos šalyse === Lietuvoje gegužės 8 diena formaliai paskelbta „Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena“.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas – Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2026-01-02)|url=https://www.teisesakturegistras.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D570962773F8/asr|access-date=2026-06-13|website=Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija}}</ref> Diena nėra [[valstybinė šventė]], tačiau minėjimo ceremonijose dalyvauja valstybės vadovai.<ref name="lt-15min">{{cite web|title=Antrojo pasaulinio karo pabaigą Lietuva minės gegužės 8-ąją|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga-lietuva-mines-geguzes-8-aja-56-500802|date=2015-05-04|access-date=2026-06-13|website=15min}}</ref><ref>{{cite web|title=Lietuvoje minėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1057286/lietuvoje-mineta-antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga|date=2019-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] ši diena taip pat nėra paskelbta valstybine švente, tačiau, kaip ir Lietuvoje, vyksta oficialūs minėjimai, kuriuose dalyvauja valstybės vadovai.<ref>{{cite web |url=https://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |title=Latvia's National holidays and Remembrance days – MFA of Latvia |website=www.mfa.gov.lv |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20161117053352/http://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |archive-date=2016-11-17}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.valitsus.ee/en/news/statement-government-republic-estonia|title=Statement by the Government of the Republic of Estonia|website=Government of the Republic of Estonia|date=2005-05-06|access-date=2026-06-13}}</ref> Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai mini gegužės 8 dieną, bet nemini gegužės 9 d. Šiose valstybėse pastaroji diena žymėjo [[Baltijos_šalių_okupacija#Antroji_sovietų_okupacija_(1944–1991)|1944 m. sovietų okupaciją]].<ref>{{cite web|title=Baltic ambassadors snub Moscow victory day event|url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1406122/baltic-ambassadors-snub-moscow-victory-day-event|website=LRT|date=2021-05-10|access-date=2022-05-05}}</ref><ref name="lt-15min"/> Nepaisant to, dalis vietos rusų vis dar neoficialiai švenčia gegužės 9 d.<ref>{{cite web|title=Three arrested for 'Victory Day' antics in Latvia|url=https://eng.lsm.lv/article/society/crime/10.05.2026-three-arrested-for-victory-day-antics-in-latvia.a646431/|date=2026-05-10|access-date=2026-06-13|website=LSM}}</ref> === Jungtinėje Karalystėje === Jungtinėje Karalystėje ši diena yra svarbus nacionalinis įvykis, tačiau tai nėra kasmetinė valstybinė šventė. 1995 ir 2020 metais vyriausybė gegužės pradžios nedarbo dieną perkėlė į gegužės 8 d., taip paminint atitinkamai 50-ąsias ir 75-ąsias karo pabaigos metines.<ref>{{Cite news|url=https://www.telegraph.co.uk/news/2020/05/08/ve-day-2020-75-anniversary-celebrations-live-latest-news/|title=VE Day 2020: Britons celebrate 75th anniversary of Victory in Europe Day|first1=Verity|last1=Bowman|first2=Georgina|last2=Hayes|newspaper=The Telegraph|date=2020-05-08|via=www.telegraph.co.uk}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.gov.uk/government/news/2020-may-bank-holiday-will-be-moved-to-mark-75th-anniversary-of-ve-day |title=2020 May bank holiday will be moved to mark 75th anniversary of VE Day |website=GOV.UK |date=2019-05-07 |access-date=2019-05-08}}</ref> === Prancūzijoje === [[Prancūzija]] mini gegužės 8 dieną nuo 1946 metų; nuo 1981 m. ši diena yra nedarbo diena.<ref>{{cite web|title=VE Day: What happens in France on May 8th|url=https://www.thelocal.fr/20230505/ve-day-what-happens-in-france-on-may-8th|date=2023-05-05|access-date=2026-06-13|website=The Local France}}</ref> === Rusijoje === {{main|Pergalės diena (Gegužės 9)}} [[Sovietų Sąjunga]] nepripažino Vakarų [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkams]] pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Rusija laikėsi tos pačios pozicijos ir minėjimus rengė gegužės 9 d.<ref name="ru"/> == Šaltiniai == {{išn}} 9a55ebyqn9j4h57dz6z5fvrnyybws7p 7856197 7856196 2026-06-14T09:52:08Z Mindaur 114083 7856197 wikitext text/x-wiki '''Pergalės Europoje diena''' – minima gegužės 8-ąją, pažymint [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą [[Europa|Europoje]], pagal 1945 m. gegužės 8 dieną pasirašytą [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacijos aktą]].<ref name="lrt-2025">{{cite web|title=Europoje 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės minimos paradais|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556703/europoje-80-osios-antrojo-pasaulinio-karo-pabaigos-metines-minimos-paradais|date=2025-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> Ši diena švenčiama arba minima daugumoje Europos šalių, įskaitant [[Lietuva|Lietuvą]] bei kitas [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]]. Kai kuriose valstybėse gegužės 8 d. yra paskelbta nedarbo diena arba [[Valstybinė šventė|nacionaline švente]]. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] dažnai vadinama trumpiniu „VE Day“ (iš {{en|Victory in Europe Day}}) – terminu, kuris pradėtas naudoti dar 1944 m. antroje pusėje, numatant artėjančią pergalę kare.<ref>{{cite web|title=FDR and V-E Day|url=https://fdr.blogs.archives.gov/2025/05/09/fdr-and-v-e-day/|website=Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum of the National Archives and Records Administration|date=2025-05-09|access-date=2026-06-13}}</ref> [[Rusija]] ir kai kurios kitos šalys mini [[Pergalės diena (Gegužės 9)|gegužės 9 dieną]].<ref name="ru">{{cite news |url= https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/11594959/Russias-Victory-Day-Parade-marks-new-East-West-divide.html |title= Russia's Victory Day Parade marks new East-West divide |work= The Daily Telegraph |first= Tom |last= Parfitt |date=2015-05-09|access-date=2016-05-09}}</ref> == Istorija == [[Fiureris|Nacių lyderis]] [[Adolfas Hitleris]] nusižudė 1945 m. balandžio 30 dieną, per [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšį]], o Vokietijos kapituliaciją sankcionavo jo įpėdinis [[Karl Dönitz]]. Karinis [[Kapituliacija|kapituliacijos]] aktas pirmą kartą buvo pasirašytas gegužės 7 d. 02:41 valandą, [[Reimsas|Reimse]], Prancūzijoje.<ref>{{cite book|last=Hamilton|first=Charles|title=Leaders & Personalities of the Third Reich, Vol. 2|publisher=R. James Bender Publishing|year=1996|isbn=978-0-912138-66-4|location=San Jose, CA|pages=285, 286}}</ref> Šiek tiek pakeistas dokumentas, laikomas galutiniu Vokietijos kapituliacijos aktu, buvo pasirašytas gegužės 8 d. [[Berlynas|Berlyne]], prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006"/> == Nacionaliniai minėjimai == === Baltijos šalyse === Lietuvoje gegužės 8 diena formaliai paskelbta „Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena“.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas – Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2026-01-02)|url=https://www.teisesakturegistras.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D570962773F8/asr|access-date=2026-06-13|website=Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija}}</ref> Diena nėra [[valstybinė šventė]], tačiau minėjimo ceremonijose dalyvauja valstybės vadovai.<ref name="lt-15min">{{cite web|title=Antrojo pasaulinio karo pabaigą Lietuva minės gegužės 8-ąją|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga-lietuva-mines-geguzes-8-aja-56-500802|date=2015-05-04|access-date=2026-06-13|website=15min}}</ref><ref>{{cite web|title=Lietuvoje minėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1057286/lietuvoje-mineta-antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga|date=2019-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] ši diena taip pat nėra paskelbta valstybine švente, tačiau, kaip ir Lietuvoje, vyksta oficialūs minėjimai, kuriuose dalyvauja valstybės vadovai.<ref>{{cite web |url=https://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |title=Latvia's National holidays and Remembrance days – MFA of Latvia |website=www.mfa.gov.lv |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20161117053352/http://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |archive-date=2016-11-17}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.valitsus.ee/en/news/statement-government-republic-estonia|title=Statement by the Government of the Republic of Estonia|website=Government of the Republic of Estonia|date=2005-05-06|access-date=2026-06-13}}</ref> Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai mini gegužės 8 dieną, bet nemini gegužės 9 d. Šiose valstybėse pastaroji diena žymėjo [[Baltijos_šalių_okupacija#Antroji_sovietų_okupacija_(1944–1991)|1944 m. sovietų okupaciją]].<ref>{{cite web|title=Baltic ambassadors snub Moscow victory day event|url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1406122/baltic-ambassadors-snub-moscow-victory-day-event|website=LRT|date=2021-05-10|access-date=2022-05-05}}</ref><ref name="lt-15min"/> Nepaisant to, dalis vietos rusų vis dar neoficialiai švenčia gegužės 9 d.<ref>{{cite web|title=Three arrested for 'Victory Day' antics in Latvia|url=https://eng.lsm.lv/article/society/crime/10.05.2026-three-arrested-for-victory-day-antics-in-latvia.a646431/|date=2026-05-10|access-date=2026-06-13|website=LSM}}</ref> === Jungtinėje Karalystėje === Jungtinėje Karalystėje ši diena yra svarbus nacionalinis įvykis, tačiau tai nėra kasmetinė valstybinė šventė. 1995 ir 2020 metais vyriausybė gegužės pradžios nedarbo dieną perkėlė į gegužės 8 d., taip paminint atitinkamai 50-ąsias ir 75-ąsias karo pabaigos metines.<ref>{{Cite news|url=https://www.telegraph.co.uk/news/2020/05/08/ve-day-2020-75-anniversary-celebrations-live-latest-news/|title=VE Day 2020: Britons celebrate 75th anniversary of Victory in Europe Day|first1=Verity|last1=Bowman|first2=Georgina|last2=Hayes|newspaper=The Telegraph|date=2020-05-08|via=www.telegraph.co.uk}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.gov.uk/government/news/2020-may-bank-holiday-will-be-moved-to-mark-75th-anniversary-of-ve-day |title=2020 May bank holiday will be moved to mark 75th anniversary of VE Day |website=GOV.UK |date=2019-05-07 |access-date=2019-05-08}}</ref> === Prancūzijoje === [[Prancūzija]] mini gegužės 8 dieną nuo 1946 metų; nuo 1981 m. ši diena yra nedarbo diena.<ref>{{cite web|title=VE Day: What happens in France on May 8th|url=https://www.thelocal.fr/20230505/ve-day-what-happens-in-france-on-may-8th|date=2023-05-05|access-date=2026-06-13|website=The Local France}}</ref> === Rusijoje === {{main|Pergalės diena (Gegužės 9)}} [[Sovietų Sąjunga]] nepripažino Vakarų [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkams]] pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Rusija laikėsi tos pačios pozicijos ir minėjimus rengė gegužės 9 d.<ref name="ru"/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos atmintinos dienos]] jkgtpl9b4ysvv104gz4dwbx721cy3a2 7856199 7856197 2026-06-14T09:53:47Z Mindaur 114083 /* Baltijos šalyse */ 7856199 wikitext text/x-wiki '''Pergalės Europoje diena''' – minima gegužės 8-ąją, pažymint [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą [[Europa|Europoje]], pagal 1945 m. gegužės 8 dieną pasirašytą [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacijos aktą]].<ref name="lrt-2025">{{cite web|title=Europoje 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės minimos paradais|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556703/europoje-80-osios-antrojo-pasaulinio-karo-pabaigos-metines-minimos-paradais|date=2025-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> Ši diena švenčiama arba minima daugumoje Europos šalių, įskaitant [[Lietuva|Lietuvą]] bei kitas [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]]. Kai kuriose valstybėse gegužės 8 d. yra paskelbta nedarbo diena arba [[Valstybinė šventė|nacionaline švente]]. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] dažnai vadinama trumpiniu „VE Day“ (iš {{en|Victory in Europe Day}}) – terminu, kuris pradėtas naudoti dar 1944 m. antroje pusėje, numatant artėjančią pergalę kare.<ref>{{cite web|title=FDR and V-E Day|url=https://fdr.blogs.archives.gov/2025/05/09/fdr-and-v-e-day/|website=Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum of the National Archives and Records Administration|date=2025-05-09|access-date=2026-06-13}}</ref> [[Rusija]] ir kai kurios kitos šalys mini [[Pergalės diena (Gegužės 9)|gegužės 9 dieną]].<ref name="ru">{{cite news |url= https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/11594959/Russias-Victory-Day-Parade-marks-new-East-West-divide.html |title= Russia's Victory Day Parade marks new East-West divide |work= The Daily Telegraph |first= Tom |last= Parfitt |date=2015-05-09|access-date=2016-05-09}}</ref> == Istorija == [[Fiureris|Nacių lyderis]] [[Adolfas Hitleris]] nusižudė 1945 m. balandžio 30 dieną, per [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšį]], o Vokietijos kapituliaciją sankcionavo jo įpėdinis [[Karl Dönitz]]. Karinis [[Kapituliacija|kapituliacijos]] aktas pirmą kartą buvo pasirašytas gegužės 7 d. 02:41 valandą, [[Reimsas|Reimse]], Prancūzijoje.<ref>{{cite book|last=Hamilton|first=Charles|title=Leaders & Personalities of the Third Reich, Vol. 2|publisher=R. James Bender Publishing|year=1996|isbn=978-0-912138-66-4|location=San Jose, CA|pages=285, 286}}</ref> Šiek tiek pakeistas dokumentas, laikomas galutiniu Vokietijos kapituliacijos aktu, buvo pasirašytas gegužės 8 d. [[Berlynas|Berlyne]], prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006"/> == Nacionaliniai minėjimai == === Baltijos šalyse === Lietuvoje gegužės 8 diena formaliai paskelbta „'''Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena'''“.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas – Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2026-01-02)|url=https://www.teisesakturegistras.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D570962773F8/asr|access-date=2026-06-13|website=Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija}}</ref> Diena nėra [[valstybinė šventė]], tačiau minėjimo ceremonijose dalyvauja valstybės vadovai.<ref name="lt-15min">{{cite web|title=Antrojo pasaulinio karo pabaigą Lietuva minės gegužės 8-ąją|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga-lietuva-mines-geguzes-8-aja-56-500802|date=2015-05-04|access-date=2026-06-13|website=15min}}</ref><ref>{{cite web|title=Lietuvoje minėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1057286/lietuvoje-mineta-antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga|date=2019-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] ši diena taip pat nėra paskelbta valstybine švente, tačiau, kaip ir Lietuvoje, vyksta oficialūs minėjimai, kuriuose dalyvauja valstybės vadovai.<ref>{{cite web |url=https://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |title=Latvia's National holidays and Remembrance days – MFA of Latvia |website=www.mfa.gov.lv |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20161117053352/http://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |archive-date=2016-11-17}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.valitsus.ee/en/news/statement-government-republic-estonia|title=Statement by the Government of the Republic of Estonia|website=Government of the Republic of Estonia|date=2005-05-06|access-date=2026-06-13}}</ref> Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai mini gegužės 8 dieną, bet nemini gegužės 9 d. Šiose valstybėse pastaroji diena žymėjo [[Baltijos_šalių_okupacija#Antroji_sovietų_okupacija_(1944–1991)|1944 m. sovietų okupaciją]].<ref>{{cite web|title=Baltic ambassadors snub Moscow victory day event|url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1406122/baltic-ambassadors-snub-moscow-victory-day-event|website=LRT|date=2021-05-10|access-date=2022-05-05}}</ref><ref name="lt-15min"/> Nepaisant to, dalis vietos rusų vis dar neoficialiai švenčia gegužės 9 d.<ref>{{cite web|title=Three arrested for 'Victory Day' antics in Latvia|url=https://eng.lsm.lv/article/society/crime/10.05.2026-three-arrested-for-victory-day-antics-in-latvia.a646431/|date=2026-05-10|access-date=2026-06-13|website=LSM}}</ref> === Jungtinėje Karalystėje === Jungtinėje Karalystėje ši diena yra svarbus nacionalinis įvykis, tačiau tai nėra kasmetinė valstybinė šventė. 1995 ir 2020 metais vyriausybė gegužės pradžios nedarbo dieną perkėlė į gegužės 8 d., taip paminint atitinkamai 50-ąsias ir 75-ąsias karo pabaigos metines.<ref>{{Cite news|url=https://www.telegraph.co.uk/news/2020/05/08/ve-day-2020-75-anniversary-celebrations-live-latest-news/|title=VE Day 2020: Britons celebrate 75th anniversary of Victory in Europe Day|first1=Verity|last1=Bowman|first2=Georgina|last2=Hayes|newspaper=The Telegraph|date=2020-05-08|via=www.telegraph.co.uk}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.gov.uk/government/news/2020-may-bank-holiday-will-be-moved-to-mark-75th-anniversary-of-ve-day |title=2020 May bank holiday will be moved to mark 75th anniversary of VE Day |website=GOV.UK |date=2019-05-07 |access-date=2019-05-08}}</ref> === Prancūzijoje === [[Prancūzija]] mini gegužės 8 dieną nuo 1946 metų; nuo 1981 m. ši diena yra nedarbo diena.<ref>{{cite web|title=VE Day: What happens in France on May 8th|url=https://www.thelocal.fr/20230505/ve-day-what-happens-in-france-on-may-8th|date=2023-05-05|access-date=2026-06-13|website=The Local France}}</ref> === Rusijoje === {{main|Pergalės diena (Gegužės 9)}} [[Sovietų Sąjunga]] nepripažino Vakarų [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkams]] pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Rusija laikėsi tos pačios pozicijos ir minėjimus rengė gegužės 9 d.<ref name="ru"/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos atmintinos dienos]] nfx20yviog3jp6mslg4npnw1k56crpf 7856201 7856199 2026-06-14T09:58:37Z Mindaur 114083 7856201 wikitext text/x-wiki [[File:Winston Churchill waves to crowds in Whitehall in London as they celebrate VE Day, 8 May 1945. H41849.jpg|thumb|[[Winston Churchill]] sveikina minią su pergale. 1945 m. gegužės 8 diena, [[Londonas]].]] '''Pergalės Europoje diena''' – minima gegužės 8-ąją, pažymint [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą [[Europa|Europoje]], pagal 1945 m. gegužės 8 dieną pasirašytą [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacijos aktą]].<ref name="lrt-2025">{{cite web|title=Europoje 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės minimos paradais|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556703/europoje-80-osios-antrojo-pasaulinio-karo-pabaigos-metines-minimos-paradais|date=2025-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> Ši diena švenčiama arba minima daugumoje Europos šalių, įskaitant [[Lietuva|Lietuvą]] bei kitas [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]]. Kai kuriose valstybėse gegužės 8 d. yra paskelbta nedarbo diena arba [[Valstybinė šventė|nacionaline švente]]. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] dažnai vadinama trumpiniu „VE Day“ (iš {{en|Victory in Europe Day}}) – terminu, kuris pradėtas naudoti dar 1944 m. antroje pusėje, numatant artėjančią pergalę kare.<ref>{{cite web|title=FDR and V-E Day|url=https://fdr.blogs.archives.gov/2025/05/09/fdr-and-v-e-day/|website=Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum of the National Archives and Records Administration|date=2025-05-09|access-date=2026-06-13}}</ref> [[Rusija]] ir kai kurios kitos šalys mini [[Pergalės diena (Gegužės 9)|gegužės 9 dieną]].<ref name="ru">{{cite news |url= https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/11594959/Russias-Victory-Day-Parade-marks-new-East-West-divide.html |title= Russia's Victory Day Parade marks new East-West divide |work= The Daily Telegraph |first= Tom |last= Parfitt |date=2015-05-09|access-date=2016-05-09}}</ref> == Istorija == [[Fiureris|Nacių lyderis]] [[Adolfas Hitleris]] nusižudė 1945 m. balandžio 30 dieną, per [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšį]], o Vokietijos kapituliaciją sankcionavo jo įpėdinis [[Karl Dönitz]]. Karinis [[Kapituliacija|kapituliacijos]] aktas pirmą kartą buvo pasirašytas gegužės 7 d. 02:41 valandą, [[Reimsas|Reimse]], Prancūzijoje.<ref>{{cite book|last=Hamilton|first=Charles|title=Leaders & Personalities of the Third Reich, Vol. 2|publisher=R. James Bender Publishing|year=1996|isbn=978-0-912138-66-4|location=San Jose, CA|pages=285, 286}}</ref> Šiek tiek pakeistas dokumentas, laikomas galutiniu Vokietijos kapituliacijos aktu, buvo pasirašytas gegužės 8 d. [[Berlynas|Berlyne]], prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006"/> == Nacionaliniai minėjimai == [[File:Ve Day Celebrations in London, 8 May 1945 HU41808.jpg|thumb|Šventė Londone, 1945 m. gegužės 8 d.]] === Baltijos šalyse === Lietuvoje gegužės 8 diena formaliai paskelbta „'''Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena'''“.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas – Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2026-01-02)|url=https://www.teisesakturegistras.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D570962773F8/asr|access-date=2026-06-13|website=Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija}}</ref> Diena nėra [[valstybinė šventė]], tačiau minėjimo ceremonijose dalyvauja valstybės vadovai.<ref name="lt-15min">{{cite web|title=Antrojo pasaulinio karo pabaigą Lietuva minės gegužės 8-ąją|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga-lietuva-mines-geguzes-8-aja-56-500802|date=2015-05-04|access-date=2026-06-13|website=15min}}</ref><ref>{{cite web|title=Lietuvoje minėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1057286/lietuvoje-mineta-antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga|date=2019-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] ši diena taip pat nėra paskelbta valstybine švente, tačiau, kaip ir Lietuvoje, vyksta oficialūs minėjimai, kuriuose dalyvauja valstybės vadovai.<ref>{{cite web |url=https://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |title=Latvia's National holidays and Remembrance days – MFA of Latvia |website=www.mfa.gov.lv |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20161117053352/http://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |archive-date=2016-11-17}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.valitsus.ee/en/news/statement-government-republic-estonia|title=Statement by the Government of the Republic of Estonia|website=Government of the Republic of Estonia|date=2005-05-06|access-date=2026-06-13}}</ref> Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai mini gegužės 8 dieną, bet nemini gegužės 9 d. Šiose valstybėse pastaroji diena žymėjo [[Baltijos_šalių_okupacija#Antroji_sovietų_okupacija_(1944–1991)|1944 m. sovietų okupaciją]].<ref>{{cite web|title=Baltic ambassadors snub Moscow victory day event|url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1406122/baltic-ambassadors-snub-moscow-victory-day-event|website=LRT|date=2021-05-10|access-date=2022-05-05}}</ref><ref name="lt-15min"/> Nepaisant to, dalis vietos rusų vis dar neoficialiai švenčia gegužės 9 d.<ref>{{cite web|title=Three arrested for 'Victory Day' antics in Latvia|url=https://eng.lsm.lv/article/society/crime/10.05.2026-three-arrested-for-victory-day-antics-in-latvia.a646431/|date=2026-05-10|access-date=2026-06-13|website=LSM}}</ref> === Jungtinėje Karalystėje === Jungtinėje Karalystėje ši diena yra svarbus nacionalinis įvykis, tačiau tai nėra kasmetinė valstybinė šventė. 1995 ir 2020 metais vyriausybė gegužės pradžios nedarbo dieną perkėlė į gegužės 8 d., taip paminint atitinkamai 50-ąsias ir 75-ąsias karo pabaigos metines.<ref>{{Cite news|url=https://www.telegraph.co.uk/news/2020/05/08/ve-day-2020-75-anniversary-celebrations-live-latest-news/|title=VE Day 2020: Britons celebrate 75th anniversary of Victory in Europe Day|first1=Verity|last1=Bowman|first2=Georgina|last2=Hayes|newspaper=The Telegraph|date=2020-05-08|via=www.telegraph.co.uk}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.gov.uk/government/news/2020-may-bank-holiday-will-be-moved-to-mark-75th-anniversary-of-ve-day |title=2020 May bank holiday will be moved to mark 75th anniversary of VE Day |website=GOV.UK |date=2019-05-07 |access-date=2019-05-08}}</ref> === Prancūzijoje === [[Prancūzija]] mini gegužės 8 dieną nuo 1946 metų; nuo 1981 m. ši diena yra nedarbo diena.<ref>{{cite web|title=VE Day: What happens in France on May 8th|url=https://www.thelocal.fr/20230505/ve-day-what-happens-in-france-on-may-8th|date=2023-05-05|access-date=2026-06-13|website=The Local France}}</ref> === Rusijoje === {{main|Pergalės diena (Gegužės 9)}} [[Sovietų Sąjunga]] nepripažino Vakarų [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkams]] pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Rusija laikėsi tos pačios pozicijos ir minėjimus rengė gegužės 9 d.<ref name="ru"/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos atmintinos dienos]] 84fccomom1er1wvapfboff4vrzx21lp 7856203 7856201 2026-06-14T10:06:33Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7856203 wikitext text/x-wiki [[File:Winston Churchill waves to crowds in Whitehall in London as they celebrate VE Day, 8 May 1945. H41849.jpg|thumb|[[Winston Churchill]] sveikina minią su pergale. 1945 m. gegužės 8 diena, [[Londonas]].]] '''Pergalės Europoje diena''' – minima gegužės 8-ąją, pažymint [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigą [[Europa|Europoje]], pagal 1945 m. gegužės 8 dieną pasirašytą [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacijos aktą]].<ref name="lrt-2025">{{cite web|title=Europoje 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės minimos paradais|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556703/europoje-80-osios-antrojo-pasaulinio-karo-pabaigos-metines-minimos-paradais|date=2025-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> Ši diena švenčiama arba minima daugumoje Europos šalių, įskaitant [[Lietuva|Lietuvą]] bei kitas [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]]. Kai kuriose valstybėse gegužės 8 d. yra paskelbta nedarbo diena arba [[Valstybinė šventė|nacionaline švente]]. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] dažnai vadinama trumpiniu „VE Day“ (iš {{en|Victory in Europe Day}}) – terminu, kuris pradėtas naudoti dar 1944 m. antroje pusėje, numatant artėjančią pergalę kare.<ref>{{cite web|title=FDR and V-E Day|url=https://fdr.blogs.archives.gov/2025/05/09/fdr-and-v-e-day/|website=Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum of the National Archives and Records Administration|date=2025-05-09|access-date=2026-06-13}}</ref> [[Rusija]] ir kai kurios kitos šalys mini [[Pergalės diena (Gegužės 9)|gegužės 9 dieną]].<ref name="ru">{{cite news |url= https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/11594959/Russias-Victory-Day-Parade-marks-new-East-West-divide.html |title= Russia's Victory Day Parade marks new East-West divide |work= The Daily Telegraph |first= Tom |last= Parfitt |date=2015-05-09|access-date=2016-05-09}}</ref> == Istorija == [[Fiureris|Nacių lyderis]] [[Adolfas Hitleris]] nusižudė 1945 m. balandžio 30 dieną, per [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšį]], o Vokietijos kapituliaciją sankcionavo jo įpėdinis [[Karl Dönitz]]. Karinis [[Kapituliacija|kapituliacijos]] aktas pirmą kartą buvo pasirašytas gegužės 7 d. 02:41 valandą, [[Reimsas|Reimse]], Prancūzijoje.<ref>{{cite book|last=Hamilton|first=Charles|title=Leaders & Personalities of the Third Reich, Vol. 2|publisher=R. James Bender Publishing|year=1996|isbn=978-0-912138-66-4|location=San Jose, CA|pages=285, 286}}</ref> Šiek tiek pakeistas dokumentas, laikomas galutiniu Vokietijos kapituliacijos aktu, buvo pasirašytas gegužės 8 d. [[Berlynas|Berlyne]], prieš vidurnaktį.<ref name="davies-2006"/> == Nacionaliniai minėjimai == [[File:Ve Day Celebrations in London, 8 May 1945 HU41808.jpg|thumb|Šventė Londone, 1945 m. gegužės 8 d.]] === Baltijos šalyse === Lietuvoje gegužės 8 diena formaliai paskelbta „'''Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena'''“.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas – Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2026-01-02)|url=https://www.teisesakturegistras.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D570962773F8/asr|access-date=2026-06-13|website=Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija}}</ref> Diena nėra [[valstybinė šventė]], tačiau minėjimo ceremonijose dalyvauja valstybės vadovai.<ref name="lt-15min">{{cite web|title=Antrojo pasaulinio karo pabaigą Lietuva minės gegužės 8-ąją|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga-lietuva-mines-geguzes-8-aja-56-500802|date=2015-05-04|access-date=2026-06-13|website=15min}}</ref><ref>{{cite web|title=Lietuvoje minėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1057286/lietuvoje-mineta-antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga|date=2019-05-08|access-date=2026-06-13|website=LRT}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] ši diena taip pat nėra paskelbta valstybine švente, tačiau, kaip ir Lietuvoje, vyksta oficialūs minėjimai, kuriuose dalyvauja valstybės vadovai.<ref>{{cite web |url=https://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |title=Latvia's National holidays and Remembrance days – MFA of Latvia |website=www.mfa.gov.lv |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20161117053352/http://www.mfa.gov.lv/en/about-the-ministry/state-protocol/latvia-s-national-holidays-and-remembrance-days |archive-date=2016-11-17}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.valitsus.ee/en/news/statement-government-republic-estonia|title=Statement by the Government of the Republic of Estonia|website=Government of the Republic of Estonia|date=2005-05-06|access-date=2026-06-13}}</ref> Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai mini gegužės 8 dieną, bet nemini gegužės 9 d. Šiose valstybėse pastaroji diena žymėjo [[Baltijos_šalių_okupacija#Antroji_sovietų_okupacija_(1944–1991)|1944 m. sovietų okupaciją]].<ref>{{cite web|title=Baltic ambassadors snub Moscow victory day event|url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1406122/baltic-ambassadors-snub-moscow-victory-day-event|website=LRT|date=2021-05-10|access-date=2022-05-05}}</ref><ref name="lt-15min"/> Nepaisant to, dalis vietos rusų vis dar neoficialiai švenčia gegužės 9 d.<ref>{{cite web|title=Three arrested for 'Victory Day' antics in Latvia|url=https://eng.lsm.lv/article/society/crime/10.05.2026-three-arrested-for-victory-day-antics-in-latvia.a646431/|date=2026-05-10|access-date=2026-06-13|website=LSM}}</ref> === Jungtinėje Karalystėje === Jungtinėje Karalystėje ši diena yra svarbus nacionalinis įvykis, tačiau tai nėra kasmetinė valstybinė šventė. 1995 ir 2020 metais vyriausybė gegužės pradžios nedarbo dieną perkėlė į gegužės 8 d., taip paminint atitinkamai 50-ąsias ir 75-ąsias karo pabaigos metines.<ref>{{Cite news|url=https://www.telegraph.co.uk/news/2020/05/08/ve-day-2020-75-anniversary-celebrations-live-latest-news/|title=VE Day 2020: Britons celebrate 75th anniversary of Victory in Europe Day|first1=Verity|last1=Bowman|first2=Georgina|last2=Hayes|newspaper=The Telegraph|date=2020-05-08|via=www.telegraph.co.uk}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.gov.uk/government/news/2020-may-bank-holiday-will-be-moved-to-mark-75th-anniversary-of-ve-day |title=2020 May bank holiday will be moved to mark 75th anniversary of VE Day |website=GOV.UK |date=2019-05-07 |access-date=2019-05-08}}</ref> === Prancūzijoje === [[Prancūzija]] mini gegužės 8 dieną nuo 1946 metų; nuo 1981 m. ši diena yra nedarbo diena.<ref>{{cite web|title=VE Day: What happens in France on May 8th|url=https://www.thelocal.fr/20230505/ve-day-what-happens-in-france-on-may-8th|date=2023-05-05|access-date=2026-06-13|website=The Local France}}</ref> === Rusijoje === {{main|Pergalės diena (Gegužės 9)}} [[Sovietų Sąjunga]] nepripažino Vakarų [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkams]] pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.<ref name="davies-2006">{{cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}}</ref>{{rp|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo [[Maskva|Maskvoje]], Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{r|davies-2006|p=129}} Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Rusija laikėsi tos pačios pozicijos ir minėjimus rengė gegužės 9 d.<ref name="ru"/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos atmintinos dienos]] [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas]] ok26ieycd7lw7rguh2i93zwjlty73nj 0 697570 7856198 2026-06-14T09:52:58Z Mindaur 114083 Nukreipiama į [[Pergalės Europoje diena]] 7856198 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[Pergalės Europoje diena]] pjz6hbjddi2bv9fovsk7c78ogt4sq9q 0 697571 7856207 2026-06-14T10:18:27Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Paupio gatvės pėsčiųjų tiltas | paveiksliukas = 2026. Marijampolė, Paupio g. tiltas.jpg | antraštė = Tiltas nuo Degučių | vieta = [[Marijampolė]],<br>Paupio g. | pastatytas = XX a. II p. | renovuotas = 2014 m. |locmap = Marijampolės savivaldybė |žeml = |lat=54.563909|long=23.346879 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~72 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Šešupė|Šešupę]] | a... 7856207 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Paupio gatvės pėsčiųjų tiltas | paveiksliukas = 2026. Marijampolė, Paupio g. tiltas.jpg | antraštė = Tiltas nuo Degučių | vieta = [[Marijampolė]],<br>Paupio g. | pastatytas = XX a. II p. | renovuotas = 2014 m. |locmap = Marijampolės savivaldybė |žeml = |lat=54.563909|long=23.346879 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~72 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Šešupė|Šešupę]] | architektas = | medžiagos = [[Gelžbetonis]] | kaina = }} '''Marijampolės pėsčiųjų tiltas''' – gelžbetoninis tiltas per [[Šešupė|Šešupę]], stovintis [[Marijampolė]]je, Paupio gatvės tęsinyje, tarp [[Degučiai (Marijampolė)|Degučių]] ir [[Mokolai (Marijampolė)|Mokolų]] mikrorajonų. Tiltas sujungtas su miesto pėsčiųjų bei dviračių takais upės slėnyje. Pirmasis gelžbetoninis tiltas pėsčiųjų poreikiams iš miesto centro nutiestas statant naują gyvenamąjį mikrorajoną Mokoluose. 2014 m. atlikta tilto rekonstrukcija. [[Ranga|Rangos]] darbus vykdė UAB „Statybos ritmas“.<ref>[https://www.marijampole.lt/naujienos/4/pesciuju-tiltas-per-sesupe-bus-uzdarytas:6477 Pėsčiųjų tiltas per Šešupę bus uždarytas] ''marijampole.lt'' 2014-01-20</ref> Projektą parengė architektai Reda ir Algirdas Marcinkevičiai bei Inga Sakalauskaitė. Rekonstrukcijos projektas sulaukė pripažinimo, buvo eksponuojamas [[architektūra|architektūros]] parodoje „Architektūra: Kaunas 2016“.<ref>[https://www.laskaunas.lt/paroda/pesciuju-tilto-per-sesupe-marijampoleje-rekonstravimas/ Paroda: „Architektūra: Kaunas 2016“. Pėsčiųjų tilto per Šešupę Marijampolėje rekonstravimas] ''laskaunas.lt'' 2016-06-27</ref> Tiltas tapo pritaikytas [[dviratis|dviračių]], vaikų ir [[Neįgaliųjų vežimėlis|neįgaliųjų vežimėlių]] užvažiavimui. Kairiajame, žemajame krante Mokoluose prie iškilusio tilto pristatyta metalo konstrukcijų rampa, kuri pakeitė buvusius betoninius [[laiptai|laiptus]]. Dešiniajame, aukštajame krante tiltas įsilieja į Paupio gatvę, kraštiniame tarpatramyje po tiltu pravestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Tiltas keturių tarpatramių, gelžbtoninę sijų [[perdanga|perdangą]] remia sieninio tipo [[tauras (tiltas)|taurai]] ir [[polis (atrama)|polių]] atramos su [[rėmsijė]]mis. Patiltės konstrukcijoje, tarp išilginių [[sija|sijų]] pakloti miesto komunikacijų vamzdžiai. Ant tilto paklota betoninių trinkelių danga, kraštus riboja metaliniai turėklai. Tilto ilgis apie 72 m.<ref>[https://maps.lt/short/28bcca34 Paupio gatvės pėsčiųjų tiltas] ''[[maps.lt]]''</ref> 2022 m. menininkų projekto „Malonny“ metu Mike Estabrook ant tilto kolonų realizavo gatvės meno kūrinį „Užmerktos akys“, kuris keliaujančiam pro šalį turi suteikti ramybės jausmą, pakviesti stabtelti.<ref>[https://marijampoletic.lt/lankytinos-vietos/menas/uzmerktos-akys/ Menas. Užmerktos akys] ''marijampoletic.lt''</ref> Prie kolonos pritvirtinta atminimo lentelė. <gallery> Marijampolė, Paupio g. tiltas.jpg|Komunikacijų vamzdžių įvadas Marijampolė, rampa prie tilto.jpg|Užvažiavimo rampa Mokolų krante Marijampolė, tiltas Paupio g, atminimo lentelė.jpg|Atminimo lentelė gatvės meno kūriniui </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Paupio footbridge, Marijampolė}} * [https://www.limis.lt/valuables/e/805716/720120244 Pėsčiųjų tiltas per Šešupę į Marijampolės miesto Mokolų mikrorajoną] ''limis.lt'', 1992 m. {{artimiausi tiltai|per Šešupę|[[Tarpučių tiltas]]|Juknevičiaus g. tiltas}} [[Kategorija:Marijampolė]] [[Kategorija:Tiltai per Šešupę]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Marijampolės savivaldybės tiltai]] rlmqiyosw75sqpoyqldetlmbcwgmodl