Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.15 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 890 7904945 7753516 2026-08-16T10:36:44Z Mindaur 114083 Žr. [[:en:Talk:Tautiška_giesmė#History_of_the_third_stanza|diskusiją čia]]. 7904945 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Šaltiniai+}} {{Infolentelė_Himnas | pavadinimas = Tautiška giesmė | paveiksliukas = Lithuanian_national_anthem_sheet_music.jpg | paveiksliuko_dydis = 200 | šalis = {{LTUv}} | kitas_pavadinimas = Lietuva, Tėvyne mūsų | žodžių_autorius = [[Vincas Kudirka]] | žodžių_data = 1898 | kompozitorius = [[Vincas Kudirka]] | kompozitorius_data = 1898 | priimtas = 1919 (pakartotinai 1988) | laikmena = Tautiška giesme instrumental.oga | muzikos_pavadinimas = Tautiška giesmė (instrumentinė versija) }} '''„Tautiška giesmė“''' – [[Lietuva|Lietuvos]] [[valstybinis himnas|valstybės himnas]]. Žodžiai ir muzika [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] (1858–1899). == Istorija == [[Vaizdas:Vincas-Kudirka.jpg|thumb|left|upright|Vincas Kudirka – ''Tautiškos giesmės'' autorius, apie 1890]] [[Vaizdas:National Anthem of Lithuania (Vocal).ogg|thumb|right|Tautiška giesmė (Vokalinė versija)]] [[Vaizdas:Tautiška giesmė "Varpe".jpg|miniatiūra]] Vincas Kudirka šį kūrinį parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] 1898 m. lapkričio-gruodžio mėn. Nr. 6.{{cn}} Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose vakarėliuose, pirmą kartą oficialiai sugiedotas [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] vadovaujamo choro [[1905]] m. [[birželio 6]] d. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] išvakarių koncerte [[Vilnius|Vilniuje]],<ref name="lrp">{{cite web |url=https://www.lrp.lt/lt/lietuvos-valstybes-himnas |title=Lietuvos valstybės himnas (Tautiška giesmė) |date=2016-11-02 |access-date=2017-06-02 |archive-date=2016-04-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160413172450/https://www.lrp.lt/lt/lietuvos-valstybes-himnas |url-status=dead}}</ref> nuo [[1917]] m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–[[1918]] m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau [[1919]] m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu. [[1940]] m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoje jo buvo atliekamas „[[Internacionalas (daina)|Internacionalas]]“, tačiau [[1944]] m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip [[Lietuvos SSR]] himnas. [[1950]] m. sukūrus naująjį [[Lietuvos SSR himnas|LSSR himną]], už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose, viešai skambėjo [[1956]] m. [[Vėlinių įvykiai|Vėlinių įvykių]] metu [[Kaunas|Kaune]], apie [[1977]] m. per [[Joninės|Jonines]] [[Kernavė]]je, [[1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo|1987 m. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo]].<ref name="lrp"/> [[1988]] m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“. === Religija === Yra alternatyvi himno versija, kurioje trečiosios strofos pirmuosiuose sakiniuose vietoje saulės minimas [[Dievas]]: „Tegul Dievas Lietuvoj / Tamsumas prašalina“.<ref name="Kurtinaitis-2016">{{cite web |last=Kurtinaitis |first=Albinas |date=2016-01-07 |title="Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…" |url=http://www.msavaite.lt/is-praeities-tavo-sunus-te-stiprybe-semia/ |website=Mūsų savaitė}}</ref> Nacistinės Vokietijos okupacijos metu, 1942–1943 metais, okupacinė valdžia neigiamai vertino nereliginius himnus ir žodis „saulė“ buvo pakeistas žodžiu „Dievas“.<ref>{{cite book |last=Bloznelis |first=Mindaugas |url=https://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf/Adele-Dirsyte-gyvenimas-ir-darbai.pdf |title=Adelė Dirsytė: Gyvenimas ir darbai |publisher=Katalikų Akademija |year=2003 |isbn=9986-592-43-7 |pages=52}}</ref> 1991 m. spalio 22 d. [[Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas|Atkuriamojo Seimo]] deputatai [[Vytautas Adolfas Puplauskas]], [[Alfonsas Svarinskas]], [[Virgilijus Čepaitis]], [[Romualda Hofertienė]] ir [[Albertas Miškinis]] nesėkmingai siūlė saulės paminėjimą pakeisti žodžiu „Dievas“.<ref>{{cite web |last=Samušytė |first=Jūratė |date=2006-10-23 |title="Laiko vinys": ginčai dėl himno, krivio įšventinimas ir parašiuto istorija |url=https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/laiko-vinys-gincai-del-himno-krivio-isventinimas-ir-parasiuto-istorija-11023238 |website=Delfi kultūra}}</ref> Albinas Kurtinaitis teigė, kad pirmajame Kudirkos juodraštyje 1897 m. pabaigoje vietoje saulės buvo minimas Dievas, tačiau Kudirką esą įtikino jo ateistų kolegos iš laikraščio „Varpas“ ir 1898 m. kovo mėnesį jis pakeitė Dievo paminėjimą į saulės, kaip tinkamesnį įvairių pažiūrų visuomenei.<ref name="Kurtinaitis-2016"/> Tačiau Renata Vitkauskienė teigė, kad saulė buvo paminėta nuo pat pradžių, nes buvo išspausdinta būtent tokia versija, o giesmės rankraščio ir užrašų nėra.<ref>{{cite web |last=Vitkauskienė |first=Renata |date=2017-11-06|title=Abejones dėl žodžio išsklaido "Varpo" puslapis – Santaka|url=https://www.santaka.info/index.php/2017/11/06/abejones-del-zodzio-issklaido-varpo-puslapis/|website=Santaka}}</ref> == Naudojimas == Lietuvos valstybės himnas privalo būti giedamas arba grojamas: <ref>Lietuvos Respublikos Valstybės himno įstatymas</ref><ref>Lietuvos himnas. Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas [sudarė Gintautas Česnys, Birutė Kulnytė, Romas Treideris]. – V., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005</ref> # Pradedant ir baigiant [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] sesijas; # Pradedant arba baigiant iškilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius; # Pradedant arba baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus Lietuvos Respublikos švenčių ir atmintinoms dienoms; # Sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus – po užsienio valstybės himno; # Užsienio valstybėse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai – pagal diplomatinį protokolą; # [[Lietuvos nacionalinė televizija|Nacionalinės televizijos]] laidose – programos pradžioje – [[valstybinė šventė|valstybės šventės]] ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos [[Lietuvos vėliava|valstybės vėliava]]; nacionalinio radijo laidose – kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą; # Iškeliant [[Lietuvos vėliava|Lietuvos valstybės vėliavą]] valstybinių valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų renginių proga. Vykstant vidaus bei tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos valstybės himnas negali būti naudojamas kaip taikomoji [[muzika]] – fonui, [[reklama]]i, pramoginiuose montažuose ir analogiškiems tikslams. Viešas pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. == Tekstas == [[Vaizdas:Dom kultury litewskiej w punsku 81.JPG|thumb|Išausti himno žodžiai [[Punsko lietuvių kultūros namai|Punsko lietuvių kultūros namų]] muziejuje]] : Lietuva, Tėvyne mūsų : Tu didvyrių žeme, : Iš praeities Tavo sūnūs : Te stiprybę semia. : Tegul Tavo vaikai eina : Vien takais dorybės : Tegul dirba Tavo naudai : Ir žmonių gėrybei. : Tegul saulė Lietuvoj : Tamsumas prašalina, : Ir šviesa, ir tiesa : Mūs žingsnius telydi. : Tegul meilė Lietuvos : Dega mūsų širdyse, : Vardan tos Lietuvos : Vienybė težydi! * ''Pastaba: 1898 m. variante buvo:'' : Tegul dirba ant naudos tau : Ir žmonių gėrybės. == Galerija == <gallery caption="Himno paskutinių eilučių žodžiai, išskaptuoti [[Garliava|Garliavoje]], Lietuvos šimtmečio parke" > Garliava 2023c.jpg | „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“ Garliava 2023d.jpg | „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ Garliava 2023h.jpg | „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“ Garliava 2023i.jpg | „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“ Paminklas himnui.JPG | Paminklas himnui Vilniuje </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Lietuvos himnas / Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas (sud. Gintautas Česnys, [[Birutė Kulnytė]], Romas Treideris). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 89 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-23-1 * Lietuvos himnas (natos, muzika Vinco Kudirkos), orkestravo [[Vladas Jakubėnas]] 1965 m. Čikagos lietuvių operos užsakymu (sud. Irena Skomskienė). – Vilnius: Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija, 2009. – 6 p. – ISMN 979-0-706220-03-1 * Lietuvos himno gimtinė: albumas apie Kudirkos Naumiestį (sud. Romas Treideris). – Vilnius: R. Treideris, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9 == Nuorodos == * [http://www3.lrs.lt/home/header/Himnas Tautiškos giesmės žodžiai] * [http://www3.lrs.lt/home/header/Himnas/gaidos.html Tautiškos giesmės gaidos] * [http://www.elona.nl/lt/kita/himnas.php Tautiška giesmė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041214223544/http://www.elona.nl/lt/kita/himnas.php |date=2004-12-14 }} * [http://uzlietuva.lt/video/21OYKUGOR2BY/Tauti%C5%A1ka-giesm%C4%97--Lietuvos-Respublikos-Himnas Lietuvos Respublikos Himnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130221080428/http://uzlietuva.lt/video/21OYKUGOR2BY/Tauti%C5%A1ka-giesm%C4%97--Lietuvos-Respublikos-Himnas |date=2013-02-21 }} * [http://www.navyband.navy.mil/anthems/ANTHEMS/Lithuania.mp3 ''Tautiškos giesmės'' instrumentinis atlikimas MP3 formatu (atlieka JAV Karinis orkestras)] * [http://www.youtube.com/watch?v=5cIzaEDjZrk&feature=related Prezidentas V. Adamkus kviečia giedoti Tautišką giesmę Valstybės dienos išvakarėse (video)] * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/14/poz_01.html Zigmas Tamakauskas. Kas yra tas himnas? Lietuvos himno kelias, 2008-05-14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130719022537/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/14/poz_01.html |date=2013-07-19 }} {{EuropaHimnai}} {{straipsniai apie Lietuvą}} [[Kategorija:Valstybiniai himnai]] [[Kategorija:Lietuvos atributika]] 7n3mdis8960pw9v0q4fvm5si7xrip04 7904948 7904945 2026-08-16T10:49:49Z Homo ergaster 10314 /* Istorija */ 7904948 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Šaltiniai+}} {{Infolentelė_Himnas | pavadinimas = Tautiška giesmė | paveiksliukas = Lithuanian_national_anthem_sheet_music.jpg | paveiksliuko_dydis = 200 | šalis = {{LTUv}} | kitas_pavadinimas = Lietuva, Tėvyne mūsų | žodžių_autorius = [[Vincas Kudirka]] | žodžių_data = 1898 | kompozitorius = [[Vincas Kudirka]] | kompozitorius_data = 1898 | priimtas = 1919 (pakartotinai 1988) | laikmena = Tautiška giesme instrumental.oga | muzikos_pavadinimas = Tautiška giesmė (instrumentinė versija) }} '''„Tautiška giesmė“''' – [[Lietuva|Lietuvos]] [[valstybinis himnas|valstybės himnas]]. Žodžiai ir muzika [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] (1858–1899). == Istorija == [[Vaizdas:Vincas-Kudirka.jpg|thumb|left|upright|Vincas Kudirka – ''Tautiškos giesmės'' autorius, apie 1890]] [[Vaizdas:National Anthem of Lithuania (Vocal).ogg|thumb|right|Tautiška giesmė (Vokalinė versija)]] [[Vaizdas:Tautiška giesmė "Varpe".jpg|miniatiūra]] Vincas Kudirka šį kūrinį pirmąsyk išspausdino literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] 1898 m. lapkričio-gruodžio mėn. Nr. 6.<ref name="Bernardinai">„[https://www.bernardinai.lt/2017-02-14-tautiskos-giesmes-istorija-jungianti-ir-stiprinanti/ „Tautiškos giesmės“ istorija – jungianti ir stiprinanti]“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="lrp"/> Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose vakarėliuose, pirmą kartą oficialiai sugiedotas [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] vadovaujamo choro [[1905]] m. [[birželio 6]] d. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] išvakarių koncerte [[Vilnius|Vilniuje]],<ref name="lrp">{{cite web |url=https://www.lrp.lt/lt/lietuvos-valstybes-himnas |title=Lietuvos valstybės himnas (Tautiška giesmė) |date=2016-11-02 |access-date=2017-06-02 |archive-date=2016-04-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160413172450/https://www.lrp.lt/lt/lietuvos-valstybes-himnas |url-status=dead}}</ref> nuo [[1917]] m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–[[1918]] m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau [[1919]] m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu. [[1940]] m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoje jo buvo atliekamas „[[Internacionalas (daina)|Internacionalas]]“, tačiau [[1944]] m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip [[Lietuvos SSR]] himnas. [[1950]] m. sukūrus naująjį [[Lietuvos SSR himnas|LSSR himną]], už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose, viešai skambėjo [[1956]] m. [[Vėlinių įvykiai|Vėlinių įvykių]] metu [[Kaunas|Kaune]], apie [[1977]] m. per [[Joninės|Jonines]] [[Kernavė]]je, [[1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo|1987 m. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo]].<ref name="lrp"/> [[1988]] m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“. === Religija === Yra alternatyvi himno versija, kurioje trečiosios strofos pirmuosiuose sakiniuose vietoje saulės minimas [[Dievas]]: „Tegul Dievas Lietuvoj / Tamsumas prašalina“.<ref name="Kurtinaitis-2016">{{cite web |last=Kurtinaitis |first=Albinas |date=2016-01-07 |title="Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…" |url=http://www.msavaite.lt/is-praeities-tavo-sunus-te-stiprybe-semia/ |website=Mūsų savaitė}}</ref> Nacistinės Vokietijos okupacijos metu, 1942–1943 metais, okupacinė valdžia neigiamai vertino nereliginius himnus ir žodis „saulė“ buvo pakeistas žodžiu „Dievas“.<ref>{{cite book |last=Bloznelis |first=Mindaugas |url=https://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf/Adele-Dirsyte-gyvenimas-ir-darbai.pdf |title=Adelė Dirsytė: Gyvenimas ir darbai |publisher=Katalikų Akademija |year=2003 |isbn=9986-592-43-7 |pages=52}}</ref> 1991 m. spalio 22 d. [[Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas|Atkuriamojo Seimo]] deputatai [[Vytautas Adolfas Puplauskas]], [[Alfonsas Svarinskas]], [[Virgilijus Čepaitis]], [[Romualda Hofertienė]] ir [[Albertas Miškinis]] nesėkmingai siūlė saulės paminėjimą pakeisti žodžiu „Dievas“.<ref>{{cite web |last=Samušytė |first=Jūratė |date=2006-10-23 |title="Laiko vinys": ginčai dėl himno, krivio įšventinimas ir parašiuto istorija |url=https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/laiko-vinys-gincai-del-himno-krivio-isventinimas-ir-parasiuto-istorija-11023238 |website=Delfi kultūra}}</ref> Albinas Kurtinaitis teigė, kad pirmajame Kudirkos juodraštyje 1897 m. pabaigoje vietoje saulės buvo minimas Dievas, tačiau Kudirką esą įtikino jo ateistų kolegos iš laikraščio „Varpas“ ir 1898 m. kovo mėnesį jis pakeitė Dievo paminėjimą į saulės, kaip tinkamesnį įvairių pažiūrų visuomenei.<ref name="Kurtinaitis-2016"/> Tačiau Renata Vitkauskienė teigė, kad saulė buvo paminėta nuo pat pradžių, nes buvo išspausdinta būtent tokia versija, o giesmės rankraščio ir užrašų nėra.<ref>{{cite web |last=Vitkauskienė |first=Renata |date=2017-11-06|title=Abejones dėl žodžio išsklaido "Varpo" puslapis – Santaka|url=https://www.santaka.info/index.php/2017/11/06/abejones-del-zodzio-issklaido-varpo-puslapis/|website=Santaka}}</ref> == Naudojimas == Lietuvos valstybės himnas privalo būti giedamas arba grojamas: <ref>Lietuvos Respublikos Valstybės himno įstatymas</ref><ref>Lietuvos himnas. Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas [sudarė Gintautas Česnys, Birutė Kulnytė, Romas Treideris]. – V., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005</ref> # Pradedant ir baigiant [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] sesijas; # Pradedant arba baigiant iškilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius; # Pradedant arba baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus Lietuvos Respublikos švenčių ir atmintinoms dienoms; # Sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus – po užsienio valstybės himno; # Užsienio valstybėse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai – pagal diplomatinį protokolą; # [[Lietuvos nacionalinė televizija|Nacionalinės televizijos]] laidose – programos pradžioje – [[valstybinė šventė|valstybės šventės]] ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos [[Lietuvos vėliava|valstybės vėliava]]; nacionalinio radijo laidose – kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą; # Iškeliant [[Lietuvos vėliava|Lietuvos valstybės vėliavą]] valstybinių valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų renginių proga. Vykstant vidaus bei tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos valstybės himnas negali būti naudojamas kaip taikomoji [[muzika]] – fonui, [[reklama]]i, pramoginiuose montažuose ir analogiškiems tikslams. Viešas pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. == Tekstas == [[Vaizdas:Dom kultury litewskiej w punsku 81.JPG|thumb|Išausti himno žodžiai [[Punsko lietuvių kultūros namai|Punsko lietuvių kultūros namų]] muziejuje]] : Lietuva, Tėvyne mūsų : Tu didvyrių žeme, : Iš praeities Tavo sūnūs : Te stiprybę semia. : Tegul Tavo vaikai eina : Vien takais dorybės : Tegul dirba Tavo naudai : Ir žmonių gėrybei. : Tegul saulė Lietuvoj : Tamsumas prašalina, : Ir šviesa, ir tiesa : Mūs žingsnius telydi. : Tegul meilė Lietuvos : Dega mūsų širdyse, : Vardan tos Lietuvos : Vienybė težydi! * ''Pastaba: 1898 m. variante buvo:'' : Tegul dirba ant naudos tau : Ir žmonių gėrybės. == Galerija == <gallery caption="Himno paskutinių eilučių žodžiai, išskaptuoti [[Garliava|Garliavoje]], Lietuvos šimtmečio parke" > Garliava 2023c.jpg | „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“ Garliava 2023d.jpg | „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ Garliava 2023h.jpg | „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“ Garliava 2023i.jpg | „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“ Paminklas himnui.JPG | Paminklas himnui Vilniuje </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Lietuvos himnas / Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas (sud. Gintautas Česnys, [[Birutė Kulnytė]], Romas Treideris). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 89 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-23-1 * Lietuvos himnas (natos, muzika Vinco Kudirkos), orkestravo [[Vladas Jakubėnas]] 1965 m. Čikagos lietuvių operos užsakymu (sud. Irena Skomskienė). – Vilnius: Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija, 2009. – 6 p. – ISMN 979-0-706220-03-1 * Lietuvos himno gimtinė: albumas apie Kudirkos Naumiestį (sud. Romas Treideris). – Vilnius: R. Treideris, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9 == Nuorodos == * [http://www3.lrs.lt/home/header/Himnas Tautiškos giesmės žodžiai] * [http://www3.lrs.lt/home/header/Himnas/gaidos.html Tautiškos giesmės gaidos] * [http://www.elona.nl/lt/kita/himnas.php Tautiška giesmė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041214223544/http://www.elona.nl/lt/kita/himnas.php |date=2004-12-14 }} * [http://uzlietuva.lt/video/21OYKUGOR2BY/Tauti%C5%A1ka-giesm%C4%97--Lietuvos-Respublikos-Himnas Lietuvos Respublikos Himnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130221080428/http://uzlietuva.lt/video/21OYKUGOR2BY/Tauti%C5%A1ka-giesm%C4%97--Lietuvos-Respublikos-Himnas |date=2013-02-21 }} * [http://www.navyband.navy.mil/anthems/ANTHEMS/Lithuania.mp3 ''Tautiškos giesmės'' instrumentinis atlikimas MP3 formatu (atlieka JAV Karinis orkestras)] * [http://www.youtube.com/watch?v=5cIzaEDjZrk&feature=related Prezidentas V. Adamkus kviečia giedoti Tautišką giesmę Valstybės dienos išvakarėse (video)] * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/14/poz_01.html Zigmas Tamakauskas. Kas yra tas himnas? Lietuvos himno kelias, 2008-05-14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130719022537/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/14/poz_01.html |date=2013-07-19 }} {{EuropaHimnai}} {{straipsniai apie Lietuvą}} [[Kategorija:Valstybiniai himnai]] [[Kategorija:Lietuvos atributika]] g3dgebn4zmlz0fi52locxn8gceumhav 7904949 7904948 2026-08-16T10:50:23Z Homo ergaster 10314 /* Istorija */ 7904949 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Šaltiniai+}} {{Infolentelė_Himnas | pavadinimas = Tautiška giesmė | paveiksliukas = Lithuanian_national_anthem_sheet_music.jpg | paveiksliuko_dydis = 200 | šalis = {{LTUv}} | kitas_pavadinimas = Lietuva, Tėvyne mūsų | žodžių_autorius = [[Vincas Kudirka]] | žodžių_data = 1898 | kompozitorius = [[Vincas Kudirka]] | kompozitorius_data = 1898 | priimtas = 1919 (pakartotinai 1988) | laikmena = Tautiška giesme instrumental.oga | muzikos_pavadinimas = Tautiška giesmė (instrumentinė versija) }} '''„Tautiška giesmė“''' – [[Lietuva|Lietuvos]] [[valstybinis himnas|valstybės himnas]]. Žodžiai ir muzika [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] (1858–1899). == Istorija == [[Vaizdas:Vincas-Kudirka.jpg|thumb|left|upright|Vincas Kudirka – ''Tautiškos giesmės'' autorius, apie 1890]] [[Vaizdas:National Anthem of Lithuania (Vocal).ogg|thumb|right|Tautiška giesmė (Vokalinė versija)]] [[Vaizdas:Tautiška giesmė "Varpe".jpg|miniatiūra]] Vincas Kudirka šį kūrinį pirmąsyk išspausdino literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] 1898 m. lapkričio-gruodžio mėn. Nr. 6.<ref name="Bernardinai">„[https://www.bernardinai.lt/2017-02-14-tautiskos-giesmes-istorija-jungianti-ir-stiprinanti/ Tautiškos giesmės“ istorija – jungianti ir stiprinanti]“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="lrp"/> Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose vakarėliuose, pirmą kartą oficialiai sugiedotas [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] vadovaujamo choro [[1905]] m. [[birželio 6]] d. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] išvakarių koncerte [[Vilnius|Vilniuje]],<ref name="lrp">{{cite web |url=https://www.lrp.lt/lt/lietuvos-valstybes-himnas |title=Lietuvos valstybės himnas (Tautiška giesmė) |date=2016-11-02 |access-date=2017-06-02 |archive-date=2016-04-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160413172450/https://www.lrp.lt/lt/lietuvos-valstybes-himnas |url-status=dead}}</ref> nuo [[1917]] m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–[[1918]] m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau [[1919]] m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu. [[1940]] m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoje jo buvo atliekamas „[[Internacionalas (daina)|Internacionalas]]“, tačiau [[1944]] m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip [[Lietuvos SSR]] himnas. [[1950]] m. sukūrus naująjį [[Lietuvos SSR himnas|LSSR himną]], už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose, viešai skambėjo [[1956]] m. [[Vėlinių įvykiai|Vėlinių įvykių]] metu [[Kaunas|Kaune]], apie [[1977]] m. per [[Joninės|Jonines]] [[Kernavė]]je, [[1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo|1987 m. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo]].<ref name="lrp"/> [[1988]] m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“. === Religija === Yra alternatyvi himno versija, kurioje trečiosios strofos pirmuosiuose sakiniuose vietoje saulės minimas [[Dievas]]: „Tegul Dievas Lietuvoj / Tamsumas prašalina“.<ref name="Kurtinaitis-2016">{{cite web |last=Kurtinaitis |first=Albinas |date=2016-01-07 |title="Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…" |url=http://www.msavaite.lt/is-praeities-tavo-sunus-te-stiprybe-semia/ |website=Mūsų savaitė}}</ref> Nacistinės Vokietijos okupacijos metu, 1942–1943 metais, okupacinė valdžia neigiamai vertino nereliginius himnus ir žodis „saulė“ buvo pakeistas žodžiu „Dievas“.<ref>{{cite book |last=Bloznelis |first=Mindaugas |url=https://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf/Adele-Dirsyte-gyvenimas-ir-darbai.pdf |title=Adelė Dirsytė: Gyvenimas ir darbai |publisher=Katalikų Akademija |year=2003 |isbn=9986-592-43-7 |pages=52}}</ref> 1991 m. spalio 22 d. [[Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas|Atkuriamojo Seimo]] deputatai [[Vytautas Adolfas Puplauskas]], [[Alfonsas Svarinskas]], [[Virgilijus Čepaitis]], [[Romualda Hofertienė]] ir [[Albertas Miškinis]] nesėkmingai siūlė saulės paminėjimą pakeisti žodžiu „Dievas“.<ref>{{cite web |last=Samušytė |first=Jūratė |date=2006-10-23 |title="Laiko vinys": ginčai dėl himno, krivio įšventinimas ir parašiuto istorija |url=https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/laiko-vinys-gincai-del-himno-krivio-isventinimas-ir-parasiuto-istorija-11023238 |website=Delfi kultūra}}</ref> Albinas Kurtinaitis teigė, kad pirmajame Kudirkos juodraštyje 1897 m. pabaigoje vietoje saulės buvo minimas Dievas, tačiau Kudirką esą įtikino jo ateistų kolegos iš laikraščio „Varpas“ ir 1898 m. kovo mėnesį jis pakeitė Dievo paminėjimą į saulės, kaip tinkamesnį įvairių pažiūrų visuomenei.<ref name="Kurtinaitis-2016"/> Tačiau Renata Vitkauskienė teigė, kad saulė buvo paminėta nuo pat pradžių, nes buvo išspausdinta būtent tokia versija, o giesmės rankraščio ir užrašų nėra.<ref>{{cite web |last=Vitkauskienė |first=Renata |date=2017-11-06|title=Abejones dėl žodžio išsklaido "Varpo" puslapis – Santaka|url=https://www.santaka.info/index.php/2017/11/06/abejones-del-zodzio-issklaido-varpo-puslapis/|website=Santaka}}</ref> == Naudojimas == Lietuvos valstybės himnas privalo būti giedamas arba grojamas: <ref>Lietuvos Respublikos Valstybės himno įstatymas</ref><ref>Lietuvos himnas. Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas [sudarė Gintautas Česnys, Birutė Kulnytė, Romas Treideris]. – V., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005</ref> # Pradedant ir baigiant [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] sesijas; # Pradedant arba baigiant iškilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius; # Pradedant arba baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus Lietuvos Respublikos švenčių ir atmintinoms dienoms; # Sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus – po užsienio valstybės himno; # Užsienio valstybėse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai – pagal diplomatinį protokolą; # [[Lietuvos nacionalinė televizija|Nacionalinės televizijos]] laidose – programos pradžioje – [[valstybinė šventė|valstybės šventės]] ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos [[Lietuvos vėliava|valstybės vėliava]]; nacionalinio radijo laidose – kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą; # Iškeliant [[Lietuvos vėliava|Lietuvos valstybės vėliavą]] valstybinių valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų renginių proga. Vykstant vidaus bei tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos valstybės himnas negali būti naudojamas kaip taikomoji [[muzika]] – fonui, [[reklama]]i, pramoginiuose montažuose ir analogiškiems tikslams. Viešas pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. == Tekstas == [[Vaizdas:Dom kultury litewskiej w punsku 81.JPG|thumb|Išausti himno žodžiai [[Punsko lietuvių kultūros namai|Punsko lietuvių kultūros namų]] muziejuje]] : Lietuva, Tėvyne mūsų : Tu didvyrių žeme, : Iš praeities Tavo sūnūs : Te stiprybę semia. : Tegul Tavo vaikai eina : Vien takais dorybės : Tegul dirba Tavo naudai : Ir žmonių gėrybei. : Tegul saulė Lietuvoj : Tamsumas prašalina, : Ir šviesa, ir tiesa : Mūs žingsnius telydi. : Tegul meilė Lietuvos : Dega mūsų širdyse, : Vardan tos Lietuvos : Vienybė težydi! * ''Pastaba: 1898 m. variante buvo:'' : Tegul dirba ant naudos tau : Ir žmonių gėrybės. == Galerija == <gallery caption="Himno paskutinių eilučių žodžiai, išskaptuoti [[Garliava|Garliavoje]], Lietuvos šimtmečio parke" > Garliava 2023c.jpg | „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“ Garliava 2023d.jpg | „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ Garliava 2023h.jpg | „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“ Garliava 2023i.jpg | „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“ Paminklas himnui.JPG | Paminklas himnui Vilniuje </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Lietuvos himnas / Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas (sud. Gintautas Česnys, [[Birutė Kulnytė]], Romas Treideris). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 89 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-23-1 * Lietuvos himnas (natos, muzika Vinco Kudirkos), orkestravo [[Vladas Jakubėnas]] 1965 m. Čikagos lietuvių operos užsakymu (sud. Irena Skomskienė). – Vilnius: Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija, 2009. – 6 p. – ISMN 979-0-706220-03-1 * Lietuvos himno gimtinė: albumas apie Kudirkos Naumiestį (sud. Romas Treideris). – Vilnius: R. Treideris, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9 == Nuorodos == * [http://www3.lrs.lt/home/header/Himnas Tautiškos giesmės žodžiai] * [http://www3.lrs.lt/home/header/Himnas/gaidos.html Tautiškos giesmės gaidos] * [http://www.elona.nl/lt/kita/himnas.php Tautiška giesmė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041214223544/http://www.elona.nl/lt/kita/himnas.php |date=2004-12-14 }} * [http://uzlietuva.lt/video/21OYKUGOR2BY/Tauti%C5%A1ka-giesm%C4%97--Lietuvos-Respublikos-Himnas Lietuvos Respublikos Himnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130221080428/http://uzlietuva.lt/video/21OYKUGOR2BY/Tauti%C5%A1ka-giesm%C4%97--Lietuvos-Respublikos-Himnas |date=2013-02-21 }} * [http://www.navyband.navy.mil/anthems/ANTHEMS/Lithuania.mp3 ''Tautiškos giesmės'' instrumentinis atlikimas MP3 formatu (atlieka JAV Karinis orkestras)] * [http://www.youtube.com/watch?v=5cIzaEDjZrk&feature=related Prezidentas V. Adamkus kviečia giedoti Tautišką giesmę Valstybės dienos išvakarėse (video)] * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/14/poz_01.html Zigmas Tamakauskas. Kas yra tas himnas? Lietuvos himno kelias, 2008-05-14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130719022537/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/05/14/poz_01.html |date=2013-07-19 }} {{EuropaHimnai}} {{straipsniai apie Lietuvą}} [[Kategorija:Valstybiniai himnai]] [[Kategorija:Lietuvos atributika]] cyhqgw3nb79ifxni5v5v7ro5c80k50s 0 1967 7904827 7858799 2026-08-15T18:35:10Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904827 wikitext text/x-wiki {{KovoKalendorius}} '''Kovo 17 diena''' – 76-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 77-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 289 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Airija]] – '''[[Šv. Patriko diena]]''' === Vardadieniai === * Gendvilas – Gentvila – Gerda – Gertrūda – Patrikas – Varūna – Vita <ref>[https://day.lt/diena/2026.03.17 Kovo 17] (Day.lt)</ref> * Patricija – Patricijus == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1781]] m. – didelis gasras nusiaubė [[Kėdainiai|Kėdainius]]. * [[1906]] m. – įkurtas Lietuvių kalbos mokymo komitetas, siekęs įvesti lietuvių kalbos mokymą [[Vilnius|Vilniaus]] miesto ir Vilniaus apygardos mokyklose. * [[1921]] m. – ties [[Širvintos|Širvintomis]] lenkų pasieniečiai sulaikė šešis Lietuvos kareivius, sulaikytieji be jokių paaiškinimų buvo sušaudyti. * [[1938]] m. – Lietuvos Vyriausybei įteiktas [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos ultimatumas]], reikalaujantis užmegzti su ja diplomatinius santykius ir grasinantis panaudoti jėgą, jeigu [[Lietuva]] nesutiks to padaryti. Lietuvos atsakymui [[Lenkija]] davė 48 valandas. * [[1943]] m. – okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] reicho valdžia uždarė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. * '''[[1990]] m.''': ** [[Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas]] atmetė SSRS prezidento [[Michailas Gorbačiovas|Michailo Gorbačiovo]] reikalavimą atšaukti Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą; ** [[Kazimira Prunskienė]] paskirta ministre pirmininke. * [[1991]] m. – SSRS surengtas [[1991 m. TSRS referendumas|referendumas dėl valstybės išsaugojimo ir atnaujinimo]]. Atskiros balsavimo apylinkės, nepaisant Lietuvos Respublikos valdžios boikoto, veikė ir Lietuvoje. * [[1994]] m. – [[Seimas]] priėmė [[Litas|Lito]] stabilumo įstatymą. * [[1998]] m. – Vilniuje atidaryta [[Europos Komisija|Europos Komisijos]] delegacijos būstinė. * [[2002]] m. – [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] įamžintas pirmojo rektoriaus akademiko [[Aleksandras Čyras|Aleksandro Čyro]] atminimas, Statybos fakultete atidarant jo vardu pavadintą auditoriją. === Gimimo dienos === * [[1821]] m. – [[Jonas Abelevičius]], kunigas, mokslininkas, [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] raštų korektorius (m. [[1882]] m.).<ref>[http://wt.4a.lt/calendar/c0715.htm Jonas Abelevičius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121108150018/http://wt.4a.lt/calendar/c0715.htm |date=2012-11-08 }}.</ref> * [[1843]] m. – [[Stanislovas Dagilis]], poetas, vertėjas (m. [[1915]] m.). * [[1865]] m. – [[Gabriel Narutowicz|Gabrielius Narutovičius]], pirmasis [[Lenkija|Lenkijos]] prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo [[Stanislovas Narutavičius]] (m. [[1922]] m.). * [[1877]] m. – [[Juozas Ambraziejus (1877)|Juozas Ambraziejus]], spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. [[1959]] m.). * [[1879]] m. – [[Kazimieras Vasiliauskas (1879)|Kazimieras Vasiliauskas]], inžinierius mechanikas, profesorius, [[medžiagų atsparumas|medžiagų atsparumo]] ir [[statybinė mechanika|statybinės mechanikos]] pradininkas Lietuvoje (m. [[1957]] m.). * [[1890]] m. – [[Stasys Kalvaitis]], pianistas, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. [[1976]] m.). * [[1899]] m. – [[Mykolas Mačiukas]], [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, generalinio štabo [[pulkininkas leitenantas]], Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui veikėjas (m. [[1950]] m.). * [[1907]] m. – [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Grafika|grafikas]], tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių [[XX a.]] lietuvių menininkų (m. [[1997]] m.). * [[1916]] m. – [[Kostas Labanauskas]], [[sporto medicina|sporto medicinos]] gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1917]] m. – [[Alfonsas Čapanis]], lietuvių kilmės [[JAV]] psichologas, [[ergonomika|ergonomikos]] pradininkas (m. [[2002]] m.). * [[1918]] m. – [[Juozas Bacevičius]], pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. [[1995]] m.). * '''[[1928]] m.''': ** [[Pranas Buckus]], chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2001]] m.). ** [[Stasys Malkevičius]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl [[Lietuva|Lietuvos]] nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * [[1929]] m. – [[Algirdas Banys]], zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2018]] m.). * [[1931]] m. – [[Aldona Sabaitytė-Vilutienė]], [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja (m. [[2020]] m.). * [[1934]] m. – [[Stanislovas Čepinskis]], smuikininkas, dirigentas. * [[1938]] m. – [[Nijolė Gelžinytė]], [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorė, režisierė. * '''[[1942]] m.''': ** [[Algimantas Augys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Alina Briedelytė-Kavaliauskienė|Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė]], dailininkė [[tekstilė|tekstilininkė]] (m. [[1992]] m.). * [[1947]] m. – [[Nora Blaževičiūtė]], dailininkė [[keramika|keramikė]]. * [[1948]] m. – [[Marijonas Mitkus]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Kaišiadorių]] politinis veikėjas. * [[1952]] m. – [[Eduardas Gabnys]], akordeonininkas, pedagogas. * [[1954]] m. – [[Rimvydas Kochanauskas]], futbolininkas, treneris. * [[1955]] m. – [[Mečislovas Ramanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Laima Nagienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1959]] m.''': ** [[Ričardas Barzdenis]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Ramutis Jancevičius]], [[teisininkas]], [[prokuroras]] (m. [[2022]] m.). * [[1961]] m. – [[Ričardas Juozas Gubinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1964]] m.''': ** [[Remigijus Čirba]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Saulius Paliūnas]], visuomenės veikėjas, kunigas (m. [[2022]] m.). ** [[Virginijus Ražukas]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. *[[1969]] m. – [[Rita Urniežienė]], choro dirigentė, pedagogė, solistė (sopranas). *[[1970]] m. – [[Liutauras Varanavičius]], vadybininkas, bankininkas, sporto veikėjas. * [[1976]] m. – [[Deividas Staponkus]], operos [[dainininkas]], [[baritonas]]. * [[1979]] m. – [[Vitoldas Čepauskas]], futbolininkas. * [[1983]] m. – [[Kristina Bartkutė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1988]] m. – [[Tadas Buinauskas]], krepšininkas, Panevėžio sporto mokyklos auklėtinis, rugtyniaujantis [[Panevėžio Techasas|Panevėžio „Techaso“]] komandoje. === Mirtys === * [[1807]] m. – [[Kazimieras Narbutas]], filosofas (g. [[1738]] m.). * [[1836]] m. – [[Anupras Jacevičius]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] Lietuvoje veikėjas (g. [[1797]] m.). * [[1903]] m. – [[Antanas Vilkutaitis]]-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas (g. [[1864]] m.). * [[1917]] m. – [[Juozas Kubilius (1878)|Juozas Kubilius]], visuomenės veikėjas, [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas (g. [[1878]] m.). * [[1931]] m. – [[Eugenijus Spontis]], [[Italai|italų]] kilmės [[Rusija|Rusijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1866]] m.). * [[1946]] m. – [[Kazys Erkumas]], [[knygnešys]] (g. [[1859]] m.). * [[1950]] m. – [[Antanas Breimelis]], karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1900]] m.). * [[1964]] m. – [[Pranas Markūnas]], statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (g. [[1873]] m.). * [[1965]] m. – [[Antanas Kraujelis]], kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] [[partizanas]] (g. [[1928]] m.). * [[1967]] m. – [[Artūras Jurgutis]], anatomas, antropologas, medicinos mokslų kandidatas (g. [[1909]] m.). * [[1982]] m. – [[Jonas Motiekaitis]], smuikininkas, muzikos pedagogas, chorvedys (g. [[1903]] m.). * [[1983]] m. – [[Jonas Kuodis]], statybos inžinierius, vienas [[gelžbetonis|gelžbetonio]] tyrimų Lietuvoje pradininkų, technikos mokslų daktaras (g. [[1903]] m.). * [[1987]] m. – [[Juozas Maniušis]], [[LTSR]] partinis ir valstybės veikėjas. [[1967]]–[[1981]] m. buvo [[LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas]]. Būdamas valdžioje prisistatydavo {{ru|Иосиф Антонович}} (g. [[1910]] m.). * [[1988]] m. – [[Albinas Iešmanta]], pedagogas ir chorvedys (g. [[1887]] m.). * [[1989]] m. – [[Galina Jackevičiūtė-Morkuvienė, Preikšienė]], aktorė (g. [[1911]] m.). * [[1991]] m. – [[Povilas Dikčius]], kompozitorius (g. [[1933]] m.). * '''[[1995]] m.''': ** [[Stasys Neimanas]], [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas, Bažnyčios išeivijoje generalinis superintendantas (g. [[1899]] m.). ** [[Steponas Stulginskis]], inžinierius architektas (g. [[1908]] m.). * [[2003]] m. – [[Povilas Čibiras]], gydytojas infekcionistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1913]] m.). * '''[[2004]] m.''': ** [[Antanas Skirius]], žurnalistas, leidėjas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1911]] m.). ** [[Valerijus Čekmonas]], kalbininkas, slavistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1937]] m.). * [[2006]] m. – [[Kazimieras Barėnas]], [[JK|Didžiosios Britanijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas (g. [[1907]] m.). * [[2007]] m. – [[Karolis Lederis]], farmakologas ir endokrinologas, filosofijos ([[1961]] m.) ir medicinos ([[1968]] m.) daktaras (g. [[1920]] m.). * '''[[2017]] m.''': ** [[Vidmantas Brazys]], zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.). ** [[Laurynas Mindaugas Stankevičius]], politinis veikėjas (g. [[1935]] m.). * [[2018]] m. – [[Alfonsas Grumbinas]], [[Regbis|regbininkas]], regbio [[Teisėjas (sportas)|teisėjas]] (g. [[1943]] m.). * [[2021]] m. – [[Šarūnas Valentinavičius]], žurnalistas (g. [[1939]] m.). * [[2022]] m. – [[Raimondas Minderis]], baleto artistas, pedagogas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1648249/mire-lietuvos-baleto-legenda-baleto-solistas-ir-pedagogas-raimondas-minderis Mirė Lietuvos baleto legenda – baleto solistas ir pedagogas Raimondas Minderis]. lrt.lt. 2022-03-18. Nuoroda tikrinta 2022-03-18.</ref> * [[2023]] m. – [[Jonas Jackevičius]], žurnalistas, poetas, dailininkas (g. [[1937]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_lzs_ir_nzka_narys_tv_zurnalistas_poetas_ir_dailininkas_jonas_jackevicius.html Mirė LŽS ir NŽKA narys, TV žurnalistas, poetas ir dailininkas Jonas Jackevičius]. lžs.lt. 2023-03-17. Nuoroda tikrinta 2023-03-17.</ref> * [[2025]] m. – [[Aloyzas Meškauskas]], muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.etaplius.lt/naujiena/anapilin-iskeliavo-aloyzas-meskauskas-zmogus-palikes-zemaitijoje-placia-bryde-352475 Anapilin iškeliavo Aloyzas Meškauskas – žmogus, palikęs Žemaitijoje plačią brydę]. Etaplius. 2025-03-26. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[45 m. pr. m. e.]] – Mundos mūšyje [[Ispanija|Ispanijoje]] [[Julijus Cezaris]] (''Julius Caesar'') sutriuškino [[Pompėjus|Pompėjaus]] pajėgas; * [[180]] – [[Komodas]] (''Marcus Lucius Aurelius Aelius Commodus Antoninus'') paskelbtas [[Roma|Romos]] imperatoriumi; * [[1813]] – po [[Prūsija|Prūsijos]] karaliaus [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydricho Vilhelmo III]] kreipimosi „An mein Volk“ prasidėjo vokiečių išsivadavimo karas prieš [[Napoleonas|Napoleoną]]; * [[1861]] – [[Savoja|Savojos]] karalius Vikrotas Emanuelis I paskelbtas [[Italija|Italijos]] karaliumi, taip užbaigtas [[Italijos suvienijimas]]; * [[1898]] – John Holland [[Niujorkas|Niujorke]] demonstravo [[povandeninis laivas|povandeninį laivą]], kuris paniręs išbuvo 100 minučių; * [[1929]] – ''General Motors'' nupirko vokiečių automobilių gamintoją ''Adam Opel''; * [[1931]] – [[Nevada|Nevados]] valstijoje legalizuoti azartiniai žaidimai; * [[1939]] – Kinų-japonų karas ([[1937]]–[[1945]]): Nankino mūšis tarp japonų ir Gomindano; * [[1942]] – Belzeno [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovykloje]] pradėjo veikti pirmoji [[dujų kamera]]; * [[1959]] – [[Dalai Lama XIV|Dalai Lama]] pabėgo iš [[Tibetas|Tibeto]] į [[Indija|Indiją]]; * [[1991]] – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] vyko [[1991 m. TSRS referendumas|referendumas dėl valstybės išsaugojimo]]; * [[2007]] – [[Samara|Samaros]] Kurumoč aerouoste [[Rusija|Rusijoje]], nesėkmingai nusileidus UT Air lėktuvui [[Tupolev]] Tu-134, žuvo 7 keleiviai, sužeista 26. === Gimimo dienos === * [[1834]] m. – [[Gottlieb Daimler|Gottlieb Wilhelm Daimler]], vokiečių [[inžinierius]], [[konstruktorius]] bei [[pramonininkas]]. G. Daimler sukūrė pirmąjį [[Automobilis|automobilį]] (m. [[1900]] m.). * [[1881]] m. – [[Walter Rudolf Hess]], [[1949 m. Nobelio premijos laureatai|1949]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1973]] m.). * [[1892]] m. – [[Aleksandra Belcova]], [[latviai|latvių]] tapytoja, grafikė (m. [[1981]] m.). * [[1912]] m. – [[Bayard Rustin|Bajardas Rastinas]], [[JAV|Jungtinių Valstijų]] [[piliečio teisės|pilietinių teisių]] aktyvistas, svarbus daugiausiai [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|pilietinių teisių judėjimo]] užkuliuose. Jis priskiriamas prie pagrindinių [[1963]] metų [[Žygis į Vašingtoną|žygio į Vašingtoną]] organizatorių.<ref>De Leon, David (1994). ''Leaders from the 1960s: a biographical sourcebook of American activism'', Greenwood Publishing Group. pp. 138. ISBN 0-313-27414-2.</ref> Bajardas Rastinas patarinėjo [[Martinas Liuteris Kingas|Martinui Liuteriui Kingui]] nesmurtinio pasipriešinimo technikos klausimais. Vėlesniais savo karjeros metais gynė gėjų bei lesbiečių teisės teisinėse bylose. Tuo metu [[homoseksualumas]] buvo kriminalizuotas, todėl Bajardas tapo įtarinėjimų taikiniu, kas statė jo, kaip gynėjo, efektyvumą į pavojų (m. [[1987]] m.). * [[1926]] m. – [[María Argentina Minerva Mirabal]], politinė aktivistė [[Dominika|Dominikos respublikoje]], nužudyta šalies diktatoriaus [[Truchilijo]], viena iš [[seserys Mirabal|seserų Mirabal]]<ref>[http://www.27febrero.com/hermanasmirabal.htm María Argentina Minerva Mirabal].</ref> (m. [[1960]] m.). * [[1938]] m. – [[Rudolfas Nurijevas]], rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų ([[1961]] m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis [[Prancūzija|Prancūzijoje]])<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0638159/ Rudolfas Nurijevas].</ref> (m. [[1993]] m.). * [[1945]] m. – [[Michael Hayden|Michael Vincent Hayden]], amerikiečių karininkas, JAV karinių orų pajėgų [[generolas]], saugumo tarnybos vadovas, [[CŽV]] direktorius (nuo [[2006]] m. [[gegužės 30]] d.). * [[1946]] m. – [[Georges Jean Franz Köhler]], [[1984 m. Nobelio premijos laureatai|1984]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1995]] m.). * [[1969]] m. – [[Viačeslavas Fandulis]], rusų kilmės Latvijos ledo ritulio puolėjas. * [[1976]] m. – [[Álvaro Recoba|Alvaras Rekoba]], garsus [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas. [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinės rinktinės]] ir [[Paniṓnios GSS|Panionios]] klubo puolėjas. * [[1982]] m. – [[Steven Pienaar|Steven Jerome Pienaar]], futbolininkas, [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Afrikos Respublikos rinktinės]] ir [[Everton F.C.|Everton]] klubo [[saugas]]. * [[1983]] m. – [[Raul Meireles|Raulis Žozė Trindadė Meirelešas]], futbolininkas, [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos rinktinės]] ir [[FC Porto]] klubo [[saugas]]. === Mirtys === * [[180]] m. – [[Markas Aurelijus|Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas]], [[Romos imperija|Romos]] imperatorius nuo [[161]] m., karvedys, filosofas, [[Stoicizmas|stoicizmo]] atstovas (g. [[121]] m.). * [[1853]] m. – [[Christian Doppler|Johann Christian Andreas Doppler]], austrų fizikas ir matematikas (g. [[1803]] m.). * [[1956]] m. – [[Irène Joliot-Curie]], [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|1935]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1897]] m.). * [[1983]] m. – [[Haldan Keffer Hartline]], [[JAV]] fiziologas, [[1967 m. Nobelio premijos laureatai|1967]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1903]] m.). * [[2005]] m. – [[Czesław Słania]], lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio [[Pašto ženklas|pašto ženklų]] ir [[Banknotas|banknotų]] [[graveris|graverių]]. Pasak [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygos]] – produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (g. [[1921]] m.). * [[2007]] m. – [[Džonas Bekas]] (''John Backus''), Amerikos kompiuterių mokslininkas (g. [[1924]]). * [[2020]] m. – [[Eduardas Limonovas]], rusų rašytojas, poetas, prozaikas, publicistas ir Rusijos [[Nacionalinė bolševikų partija|Nacionalinės bolševikų partijos]] įkūrėjas bei lyderis (g. [[1943]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|17 March}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kovo-17-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1747104 Kovo 17-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Kovas|#17]] [[Kategorija:Dienos]] 7dbe1bidfysllbas3pkn6lai66kapz8 0 1983 7904811 7728001 2026-08-15T17:15:25Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904811 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 3 diena''' – 3-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 362 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 363). == Informacija == <!--- === Šventės === sablonas: * [[Šalis]] – '''šventė'''. pvz: * [[Lietuva]] – '''Nepriklausomybės atkūrimo diena'''. ---> === Vardadieniai === * [[Genovaitė]] – [[Vida (vardas)|Vida]] – [[Vyda]] – [[Viltautas]] <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.03 Sausio 3] (Day.lt)</ref> * [[Gaudrimas]] – [[Gordijus]] – [[Kongailas]] – [[Kongailė]] – [[Kangeda]] – [[Kangedas]] – [[Vidas]] – [[Vydas]] – [[Vidgailas]] – [[Vidgailė]] – [[Vidginas]] – [[Vidginė]] == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1846]] m. – [[Laurynas Ivinskis]] išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių – iki tol Lietuvoje leisti tik lenkiški ir rusiški kalendoriai. * [[1919]] m. – [[Japonija]] ''de facto'' pripažino [[Lietuvos Respublika|Lietuvos]] nepriklausomybę. * [[1921]] m. – prasidėjo pirmasis [[Lietuva|Lietuvos]] [[katalikai|katalikų]] [[kongresas]]. * [[1923]] m. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtas vyriausiasis [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo komitetas. * [[1989]] m. – [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] Seimo Taryba įgaliojo [[Algis Klimaitis|Algį Klimaitį]], Europos Parlamento Baltijos grupės generalinį sekretorių, atstovauti Sąjūdžiui [[Europos Parlamentas|Europos Parlamente]]. * [[2003]] – prasidėjo bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo procesas. === Gimimo dienos === * [[1738]] m. – [[Kazimieras Narbutas]], filosofas (m. [[1807]] m.). * [[1808]] m. – [[Abraomas Mapu]], žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (m. [[1867]] m.). * [[1809]] m. – [[Boguslavas Frederikas Radvila]], didikas, [[Prūsija|Prūsijos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[generolas]] (m. [[1873]] m.). * [[1819]] m. – [[Jurgis Aleksandravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] [[botanika]]s, visuomenės veikėjas (m. [[1894]] m.). * [[1872]] m. – [[Jonas Vileišis]], [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, [[teisė|teisininkas]], žymus visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[1942]] m.). * [[1879]] m. – [[Steponas Kairys]], signataras, [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (m. [[1964]] m.). * [[1885]] m. – [[Juozas Montvila|Juozapas Montvila]], katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „[[Titanikas]]“ atlikęs iki pat mirties (m. [[1912]] m.). * [[1909]] m. – [[Vaclovas Baravykas]], pedagogas, leksikografas (m. [[1974]] m.). * [[1917]] m. – [[Algirdas Kačanauskas]], teisininkas, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. [[1977]] m.). * [[1923]] m. – [[Leonardas Matuzevičius]], poetas (m. [[2000]] m.). * [[1927]] m. – [[Eduardas Chlomauskas]], architektas, dailininkas (m. [[2004]] m.). * [[1929]] m. – [[Vytautas Kalinauskas]], [[grafika]]s, tapytojas, scenografas (m. [[2001]] m.). * [[1930]] m. – [[Edmundas Baltrimas]], muzikologas, muzikinės kultūros skleidėjas, pedagogas (m. [[2006]] m.). * [[1933]] m. – [[Gediminas Laurinavičius]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas. * '''[[1936]] m.''': ** [[Edmundas Lapinskas]], agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2014]] m.). ** [[Elena Baltrukonytė]]-Gusevičienė, aktorė, režisierė (m. [[2007]] m.). * [[1938]] m. – [[Danielius Pocius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1939]] m.''': ** [[Stasys Goštautas]], meno ir literatūros tyrinėtojas, daktaras. ** [[Šarūnas Valentinavičius]], žurnalistas (m. [[2021]] m.). * [[1940]] m. – [[Janina Eivienė-Juškutė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1943]] m.''': ** [[Petras Babelis]], gydytojas, politinis veikėjas. ** [[Petras Bingelis]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. (m. [[2020]] m.).<ref name=VLE>{{VLE|III|190|[[Boleslovas Zubrickas]]|Petras Bingelis}}</ref> * '''[[1944]] m.''': ** [[Aloyzas Jančoras]], kino operatorius, režisierius. ** [[Genovaitė Karolina Meilūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Tadeušas Kondrusevičius]], lotynų apeigų [[katalikai|katalikų]] [[arkivyskupas]] metropolitas, teologijos daktaras. * '''[[1947]] m.''': ** [[Algirdas Sadkauskas]], agronomas, politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Vaclovas Volkovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių]] visuomenės bei politinis veikėjas. * [[1949]] m. – [[Algirdas Kopūstas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1950]] m.''': ** [[Antanas Paplauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Leonas Jankelevičius]], veterinarijos gydytojas, [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] deputatas. * [[1952]] m. – [[Jonas Eugenijus Bačinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Algimantas Bražionis]], Lietuvos politinis veikėjas. * [[1955]] m. – [[Marija Žibūdienė-Skrabutytė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1956]] m.''': ** [[Stanislovas Akulavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vilius Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1959]] m. – [[Rimgaudas Rimošaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Česlovas Daugėla]], inžinierius statybininkas, politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1962]] m.''': ** [[Laimontas Dinius]], [[kompozitorius]], tekstų autorius ir atlikėjas, Lietuvos ir [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] savivaldos [[politika]]s, [[Seimas|seimo]] narys. ** [[Vita Žabarauskaitė]], dailininkė, pedagogė (m. [[2021]] m.). * [[1964]] m. – [[Gediminas Merkys]], edukologas ir sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * [[1966]] m. – [[Robertas Piečia]], miškininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis veikėjas. * [[1967]] m. – [[Elena Petrošienė]], agronomė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1969]] m. – [[Algimantas Merkevičius (1969)|Algimantas Merkevičius]], [[dziudo]] sportininkas. * '''[[1970]] m.''': ** [[Dalius Žvybas]], pedagogas, politinis veikėjas. ** [[Rima Zablackienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1975]] m. – [[Guoda Gedvilaitė]], pianistė. * [[1980]] m. – [[Irmantas Zelmikas]], futbolininkas, rinktinės gynėjas. * [[1985]] m. – [[Linas Kleiza]], krepšininkas, žaidžiantis [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] klube. * [[1989]] m. – [[Adas Juškevičius]], krepšininkas, žaidžiantis [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] klube. * [[1992]] m. – [[Aidas Kliučinykas|Aldas Kliučinykas]], futbolininkas. === Mirtys === * [[1689]] m. – [[Jurgis Juozapas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1668]] m.). * [[1762]] m. – [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1702]] m.). * [[1850]] m. – [[Juozapas Ignotas Lukaševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] tapytojas (g. [[1789]] m.). * [[1864]] m. – [[Mykolas Balinskis]], istorikas, publicistas (g. [[1794]] m.). * [[1943]] m. – [[Hans Crome|Hansas Kromė]], vokiečių archeologas, muziejininkas (g. [[1864]] m.). * [[1944]] m. – [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], [[poetas]], eseistas, vertėjas, [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]] (g. [[1873]] m.). * [[1948]] m. – [[Juozas Paknys]], [[Ekonomika|ekonomistas]], bankininkas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] ir visuomenės veikėjas, buvęs [[LR SADM|Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras]], [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] vadovas (g. [[1883]] m.). * [[1956]] m. – [[Vaclovas Biržiška]], [[Kultūra|kultūros]] istorikas ir [[Politika|politinis]] veikėjas.<ref>{{VLE|III|236||Vaclovas Biržiška}}</ref> (g. [[1884]] m.). * [[1958]] m. – [[Kazimieras Paltarokas]], [[vyskupas]] (g. [[1875]] m.). * '''[[1982]] m.''': ** [[Barbora Mejerytė]], [[pedagogė]], vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (g. [[1898]] m.). ** [[Juozas Galvydis]], istorikas, pedagogas, [[Biblioteka|bibliotekininkas]], vertėjas (g. [[1896]] m.). * [[2006]] m. – [[Petras Keidošius]], poetas, vertėjas, žurnalistas (g. [[1924]] m.). * [[2013]] m. – [[Edmontas Karinauskas]], futbolininkas (g. [[1955]] m.). * '''[[2023]] m.''': ** [[Kostas Dereškevičius]], tapytojas (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite news|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-tapytojas-k-dereskevicius-285-1989106|title=Mirė tapytojas Kostas Dereškevičius|publisher=15min.lt|date=2023-01-03|accessdate=2023-01-03}}</ref> ** [[Benas Šimkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/05/news/mire-buves-klaipedos-vicemeras-benas-simkus-25706924 Mirė buvęs Klaipėdos vicemeras Benas Šimkus]. Lrytas. 2023-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.</ref> * [[2024]] m. – [[Janas Jaščaninas]], biologas, lengvaatletis (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/mire-lengvaatletis-sporto-mokslininkas-janas-jascaninas-n1281128 Mirė lengvaatletis, sporto mokslininkas Janas Jaščaninas]. tv3.lt. 2024-01-04. Nuoroda tikrinta 2024-01-05.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1521]] – [[Popiežius]] [[Leonas X]] išleidžia bulę prieš [[Vokietija|vokiečių]] Reformacijos veikėją [[Martinas Liuteris|Martiną Liuterį]]; * [[1899]] – Pirmasis žinomas žodžio „automobilis“ (''Automobil'') panaudojimas (laikraštis [[New York Times]]); * [[1956]] – Reguliarias transliacijas pradeda Rytų [[Vokietija|Vokietijos]] televizija; * [[1957]] – Kompanija „[[Hamilton]]“ pagamino pirmąjį pasaulyje elektroninį laikrodį;<ref>{{cite book|title=Technical Bulletin|publisher=Engelhard Industries Division|year=1960|page=117}}</ref> * [[1959]] – [[Aliaska]] tampa 49-taja [[JAV]] valstija; * [[1961]] – Nutraukiami diplomatiniai santykiai tarp [[Kuba|Kubos]] ir [[JAV]]; * [[1963]] – [[Valteris Bruchas]] užpatentuoja [[PAL]] [[televizija|televizijos]] sistemą; * [[1974]] – generolui Bo Ne Winui paskelbus Mianmarą [[Socializmas|socialistine]] respublika, priimta [[Mianmaras|Mianmaro]] vėliava. Nuo senosios vėliavos ji skyrėsi tik tuo, kad mėlyname keturkampyje atsirado darbininkų ir valstiečių simboliai; * [[1977]] – įsteigta „[[Apple Computer]]“ įmonė;<ref>{{cite web|first=Luke|last=Dormehl|title=Today in Apple history: Apple becomes a corporation|url=https://www.cultofmac.com/460775/today-in-apple-history-apple-becomes-a-corporation/|website=Cult of Mac|date=2017 m. sausio 3 d|access-date=27 May 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190405175312/https://www.cultofmac.com/460775/today-in-apple-history-apple-becomes-a-corporation/|archive-date=5 April 2019|url-status=live}}</ref> * [[1992]] – Paliaubos tarp [[Serbija|Serbijos]] ir [[Kroatija|Kroatijos]]; * [[2009]] – sukurtas „[[Bitcoin]]“ „genezės blokas“, pats pirmasis blokų grandinėje;<ref>{{cite book|last=Lea|first=Tim|url=https://books.google.com/books?id=fwyxDQAAQBAJ&pg=PA10|title=Down The Rabbit Hole: (Discover The Power of the Blockchain)|date=12 December 2016|publisher=Tim Lea|isbn=978-1-63587-669-7|pages=10}}</ref> * [[2019]] – nematomoje [[mėnulis|Mėnulio]] pusėje nusileido pirmasis kosminis aparatas – [[Kinija|Kinijos]] zondas su mėnuleigiu „[[Chang’e 4]]“. === Gimimo dienos === * [[106 m. pr. m. e.]] – [[Markas Tulijus Ciceronas]], romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas (m. [[43 m. pr. m. e.]]). * [[1733]] m. – [[Richard Arkwright|Ričardas Arkraitas]], britų išradėjas ir pramonininkas<ref>[http://www.bbc.co.uk/history/historic_figures/arkwright_richard.shtml Ričardas Arkraitas].</ref> (m. [[1792]] m.). * [[1758]] m. – [[Valentin Vodnik|Valentinas Vodnikas]], pirmasis svarbesnis slovėnų [[rašytojas]], [[mokytojas]], [[vertėjas]], [[gramatikas]] ir [[redaktorius]] (m. [[1818]] m.). * [[1855]] m. – [[John McKenna]], buvęs verslininkas, bei regbio žaidėjas. Pirmasis [[Liverpool FC]] treneris, kartu su [[W. E. Barclay]] (m. [[1936]] m.). * [[1883]] m. – [[Clement Attlee|Klementas Ričardas Etlis]], Prestvudo vikontas, teisininkas, [[JK|Didžiosios Britanijos]] politinis veikėjas (m. [[1967]] m.). * [[1892]] m. – [[John Ronald Reuel Tolkien|Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas]], filologas ir rašytojas (m. [[1973]] m.). * [[1906]] m. – [[Aleksejus Stachanovas]], [[Rusija|rusų]] šachtininkas, jo vardu [[TSRS]] laikais vadinti darbo spartuoliai (m. [[1977]] m.). * [[1942]] m. – [[László Sólyom|Laslas Šojomas]], [[Vengrija|vengrų]] politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs [[Vengrijos prezidentas]], prezidentavęs nuo 2005 iki 2010 m. Nuo 1990 iki 1998 m. buvo [[Vengrijos Konstitucinis Teismas|Vengrijos Konstitucinio Teismo]] pirmininkas (m. [[2023]] m.). * [[1943]] m. – [[Mouloud Hamrouche]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d. iki [[1991]] m. [[birželio 5]] d. * [[1956]] m. – [[Mel Gibson|Melas Gibsonas]], [[JAV]] kino aktorius ir režisierius. * [[1969]] m. – [[Michael Schumacher|Michaelis Šumacheris]], vokiečių [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynininkas, septyniskart Formulės 1 pasaulio [[Formulės 1 čempionas|čempionas]]. Jo brolis [[Ralf Schumacher|Ralfas Schumacheris]] taip pat dalyvavo Formulės 1 lenktynėse iki [[2007 m. Formulės 1 sezonas|2007]] m. Michaelis po [[2006 m. Formulės 1 sezonas|2006]] m. sezono pasitraukė iš Formulės 1 lenktynių, tačiau [[2009]] m. [[gruodžio 23]] d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vokietis pasirašė trejų metų trukmės sutartį su [[Mercedes GP]] ekipa.<ref>[http://www.f-1.lt/m-schumacheris-grizta-i-formule-1-lenktyniaus-mercedes-n15830 M. Schumacheris grįžta į „Formulę-1“, lenktyniaus „Mercedes“]</ref>. * [[1975]] m. – [[Thomas Bangalter]], [[elektroninė muzika|elektroninės muzikos]] kūrėjas ir vienas iš dviejų grupės [[Daft Punk]] narys (kartu su [[Guy-Manuel de Homem-Christo]]). * [[1976]] m. – [[Angelos Basinas]], futbolininkas, [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|Graikijos rinktinės]] ir [[Portsmouth FC|Portsmouth]] klubo [[saugas]]. * [[1977]] m. – [[Youssef Safri|Jusefas Safris]], futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] ir [[Qatar SC]] klubo iš Kataro [[saugas]]. * [[1978]] m. – [[Liya Kebede]], [[Etiopija|Etiopijos]] modelis. * [[1979]] m. – [[Raitis Ivananas]], Latvijos ledo ritulio puolėjas. * [[1986]] m. – [[Nikola Pekovičius|Nikola Peković]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] krepšininkas, žaidžiantis stipriausioje [[Graikija|Graikijos]] komandoje – [[Panathinaikos|Atėnų „Panathinaikos“]]. === Mirtys === * [[236]] m. – [[Šventasis Anteras]], devynioliktasis [[popiežius]], vadovavęs [[krikščionybė|krikščionių bažnyčiai]] nuo [[235]] m. [[lapkričio 21]] d. iki [[236]] m. [[sausio 3]] d. Spėjama, jog buvo [[graikas|graikų]] kilmės. Pagal vardą galima numanyti, jog buvo išlaisvintas iš vergovės. * [[1923]] m. – [[Jaroslav Hašek|Jaroslovas Hašekas]], [[Čekija|čekų]] rašytojas (g. [[1883]] m.). * [[1946]] m. – [[Karl Maria Wiligut]], [[ariosofija|ariosofistas]] ir [[nacių okultizmas|nacių okultistas]]. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką [[Trečiasis Reichas|Trečiajam Reichui]] dėl to dar vadintas „Himlerio [[Rasputinas|Rasputinu]]“ (g. [[1866]] m.). * [[1980]] m. – [[Joy Adamson]], austrų kilmės gamtininkas ir rašytojas (nužudytas) (g. [[1910]] m.). * [[1983]] m. – [[Ojaras Abuolas]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1922]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|3 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/03/news/istorijos-duziai-sausio-3-iaja-zmones-likimai-atradimai-17677221 Istorijos dūžiai.] [[Lrytas.lt]], {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220103075231/https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/03/news/istorijos-duziai-sausio-3-iaja-zmones-likimai-atradimai-17677221|date=2022-01-03}} [[Kategorija:Sausis|#03]] [[Kategorija:Dienos]] qnkqjic5gmqgbl59pccfbn653sovsoy 0 2021 7904875 7747753 2026-08-16T05:46:18Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904875 wikitext text/x-wiki {{VasarioKalendorius}} '''Vasario 9 diena''' – 40-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 325 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 326). == Informacija == === Šventės === * [[Tarptautinė odontologų diena]] (globėja – šv. Apolonija) * [[Picos diena]] * [[Europos epilepsijos diena]] * [[Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena]] === Vardadieniai === * Algė – Apolonija – Erika – Erikas – Joviltas – Marijus – Polė <ref>[https://day.lt/diena/2026.02.09 Vasario 9] (Day.lt)</ref> * Dovilė – Nikiforas – Odeta == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1263]] m. – [[Daugavgryvos mūšis]] tarp Ldk [[Treniota|Treniotos]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] pajėgų. * [[1864]] m. – suimtas [[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] vyriausiasis [[Lietuva|Lietuvos]] sukilėlių vadas [[Konstantinas Kalinauskas]]. * [[1929]] m. – nukrito [[Andrioniškio meteoritas]]. * [[1990]] m. – [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime]] švenčių įstatymu gražintos senosios ir religinės lietuvių šventės. Valstybine švente paskelbta [[Vasario 16]]-oji, tautinėmis – [[Velykos]], [[Motinos diena]], [[Vėlinės|Mirusiųjų pagerbimo diena]], [[Kalėdos]], atmintina tautos diena – [[Birželio 14]]-oji. * '''[[1991]] m.''': ** [[1991 m. referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės|Gyventojų visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės]] 90,24 % gyventojų (76,4 % visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę; ** išleistas pirmasis [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Krašto apsaugos savanorių pajėgų]] leidinio „Savanoris“ numeris. * [[2002]] m. – [[XIX žiemos olimpinės žaidynės|XIX žiemos olimpinėse žaidynėse]] [[Solt Leik Sitis|Solt Leik Sityje]] ([[JAV]]) dalyvavo 8 Lietuvos sportininkai. * [[2005]] m. – [[Kaunas|Kaune]] ant dviejų vienas šalia kito esamčių namų [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]], Vaisių gatvėje atidengtos memorialinės lentos dailininkui [[Antanas Samuolis|Antanui Samulevičiui-Samuoliui]], jo sūnėnui rašytojui [[Raimundas Samulevičius|Raimundui Samulevičiui]] ir rašytojo motinai tautodailininkei [[Stasė Samulevičienė|Stasei Samulevičienei]]. * [[2025]] m. – Lietuvos elektros energijos sistema sinchronizavosi su žemyninės Europos tinklais. === Gimimo dienos === * [[1873]] m. – [[Jonas Baronas (1873)|Jonas Baronas]], leksikografas, pedagogas, gamtininkas (m. [[1952]] m.). * [[1885]] m. – [[Juozas Ambrozevičius]], Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas. * [[1900]] m. – [[Jonas Januškis]], [[Lietuva|Lietuvos]] redaktorius, ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas, politinis veikėjas (m. [[1963]] m.). * [[1909]] m. – [[Juozas Monkus-Monkevičius]], aktorius (m. [[1943]] m.). * [[1912]] m. – [[Tatjana Babuškinaitė]]-Vasiliauskienė, [[baletas|baleto]] artistė (m. [[1990]] m.). * [[1915]] m. – [[Algirdas Brazis]], lietuvių kilmės [[JAV]] dainininkas ([[baritonas]]).<ref>[http://www.draugas.org/brazis2.html Algirdą Brazį išlydėjus (1915–2007) Draugas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080820212448/http://www.draugas.org/brazis2.html |date=2008-08-20 }}</ref> (m. [[2007]] m.). * [[1924]] m. – [[Juozas Barauskas]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. * [[1925]] m. – [[Aleksas Baltrūnas]], rašytojas (m. [[2001]] m.). * [[1926]] m. – [[Antanina Mackevičiūtė]], teatro ir televizijos aktorė, skaitovė. * '''[[1928]] m.''': ** [[Antanas Terleckas]], ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, [[disidentas]] (m. [[2023]] m.). ** [[Česlava Leonida Lenkauskaitė]], gydytoja infektologė, parazitologė, biomedicinos mokslų daktarė. * [[1930]] m. – [[Vytautas Bložė|Vytautas Petras Bložė]], poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. * [[1931]] m. – [[Anicetas Arminas]], [[choras|choro]] [[dirigentas]], [[pedagogas]], humanitarinių mokslų daktaras.<ref>{{VLE|II|30|[[Vaclovas Juodpusis]]|Anicetas Arminas}}</ref> (m. [[1998]] m.). * [[1939]] m. – [[Povilas Tamošauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1940]] m.''': ** [[Antanas Komskis]] (1940–2018), futbolininkas, treneris (m. [[2018]] m.); ** [[Juozapas Tartilas]], inžinierius statybininkas, profesorius, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1941]] m. – [[Česlava Pimpienė-Žemaitytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė, [[Visaginas|Visagino]] [[kultūra|kultūros]], [[švietimas|švietimo]], [[politika|politinė]] bei visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Rimontas Bukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] visuomenės ir politinis veikėjas. * [[1948]] m. – [[Augelija Petrauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s ūkio, visuomenės ir politinė veikėja. * '''[[1950]] m.''': ** [[Alfredas Balsys]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Joana Bartaškienė]], sporto, politinė ir visuomenės veikėja. * '''[[1952]] m.''': ** [[Audronė Kasperavičienė]], menotyrininkė. ** [[Edmundas Čeičys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1955]] m.''': ** [[Jonas Leilionas]], provizorius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Vylius Leonavičius]], sociologas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras. * [[1957]] m. – [[Vaclovas Dačkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis veikėjas. * [[1960]] m. – [[Daiva Daugvilienė]], švietimo [[vadybininkas|vadybininkė]], verslininkė, [[Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla|Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos]] vadovė. * [[1962]] m. – [[Algirdas Taminskas]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], vienas iš šiuolaikinės Lietuvos [[daiktinė teisė|daiktinės teisės]] pagrindėjų, vienas iš naujojo privatinės teisės kodekso ([[LR civilinis kodeksas|LR CK]]) rengėjų; [[VU TF]] docentas, [[LR KT]] teisėjas, buvęs [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo]] ir [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] teisėjas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Alius Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Marius Ročius|Marijonas Ročius]], inžinierius programuotojas, politinis veikėjas. ** [[Sigutė Meškytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (m. [[2010]] m.). * [[1965]] m. – [[Remigijus Adomaitis]], [[pedagogas]] ir chorvedys. * [[1968]] m. – [[Darius Lukminas]], krepšininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas. * [[1970]] m. – [[Vidas Paplauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1971]] m. – [[Valdas Petronis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1979]] m. – [[Tomas Miklinevičius]], futbolininkas. * [[1983]] m. – [[Vaida Giraitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. === Mirtys === * [[1942]] m. – [[Antanas Samuolis]], tapytojas, vienas talentingiausių ketvirto dešimtmečio jaunosios kartos atstovų (g. [[1899]] m.). * [[1987]] m. – [[Antanas Šabaniauskas]], estrados dainininkas (g. [[1903]] m.). * [[1990]] m. – [[Ona Galdikaitė]], vienuolė, poetė (g. [[1898]] m.). * [[1992]] m. – [[Mykolas Žilinskas]], kultūros veikėjas, kolekcionierius (g. [[1904]] m.). * [[2002]] m. – [[Antanas Romualdas Gudonavičius]], inžinierius [[radioelektronika]]s, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1943]] m.). * [[2005]] m. – [[Elena Mezginaitė]], poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką [[Vilniaus universitetas|Vilniaus Universitete]] (g. [[1941]] m.). * [[2006]] m. – [[Vlada Pajaujienė]], [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių]] mokytoja, bibliotekininkė, poetė (g. [[1911]] m.). * [[2009]] m. – [[Kazys Bradūnas]], poetas (g. [[1917]] m.). * [[2014]] m. – [[Antanas Račas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (g. [[1940]] m.). * [[2017]] m. – [[Juozas Baušys]], [[žurnalistas]], scenaristas (g. [[1939]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1621]] – [[Romos popiežius|Romos popiežiumi]] išrinktas ''Alessandro Ludovisi'' ([[Grigalius XV]]); * [[1674]] – Pasirašyta [[Vestminsterio sutartis]], kuria buvo baigtas [[Anglija|Anglijos]] karas su [[Nyderlandai]]s; * [[1801]] – [[Prancūzija]] ir [[Austrija]] pasirašė Lunevilio taikos sutartį, žymėjusi [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] pabaigą; * [[1863]] – [[A. Kreinas]] užpatentavo [[gesintuvas|gesintuvą]]; * [[1900]] – [[Dveitas Devisas]] įsteigė vieną iš garsiausių [[tenisas|teniso]] apdovanojimų – [[Deviso taurė|Deviso taurę]]; * [[1929]] – [[Maskva|Maskvoje]] pasirašytas [[Litvinovo protokolas]] dėl karo atsisakymo. Protokolą pasirašė [[Rusija]], [[Lenkija]], [[Rumunija]], [[Estija]] ir [[Latvija]]; * [[1996]] – pirmą kartą susintetintas [[kopernikis]]; * [[1998]] – [[Tbilisis|Tbilisyje]] pasikėsinta į [[Gruzija|Gruzijos]] prezidentą [[Eduardas Ševarnadzė|Eduardą Ševarnadzę]]. === Gimimo dienos === * [[1060]] m. – Lamberto Scannabecchi (m. [[1130]] m.) italų dvasininkas, 1124–1130 m. popiežius [[Honorijus II]]; * [[1773]] m. – [[William Henry Harrison|Viljamas Henris Harisonas]], 9-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1841]] metų [[kovo 4]] dienos iki [[1841]] metų [[balandžio 4]] dienos. Prezidento pareigas jis ėjo vos 32 dienas. Viljamas Henris Harisonas tapo trumpiausiai pareigas ėjusiu JAV prezidentu (m. [[1841]] m.). * [[1865]] m. – [[Erich Dagobert von Drygalski|Erichas fon Drigalskis]], vokiečių keliautojas, [[geografija|geografas]] ir [[geofizika]]s (m. [[1949]] m.). * [[1887]] m. – [[Vasilijus Čiapajevas]], Rusijos [[1917]]–[[1922]] m. pilietinio karo vadas (m. [[1919]] m.). * [[1895]] m. – [[Albert Hensel]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[mokesčių teisė|mokestininkas]], [[Bona|Bonos]] ir [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] (KU) profesorius (m. [[1933]] m.). * [[1896]] m. – [[Janis Luoja]], [[latviai|latvių]] kalbininkas (m. [[1969]] m.). * [[1902]] m. – [[Ivanas Leonidovas]], [[rusai|rusų]] tarybinis architektas. Vienas žymiausių konstruktyvistų (m. [[1959]] m.). * [[1907]] m. – [[Truong Chinh|Trường Chinh]], [[Vietnamas|Vietnamo]] politikas. 5-asis [[Vietnamas|Vietnamo]] prezidentas ir [[Vietnamo komunistų partija|Vietnamo komunistų partijos]] generalinis sekretorius (m. [[1988]] m.). * [[1910]] m. – [[Jacques Lucien Monod]], [[1965 m. Nobelio premijos laureatai|1965]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1976]] m.). * [[1934]] m. – [[Joe Grech]], [[Malta|Maltos]] dainininkas ir kompozitorius (m. [[2024]] m.). * [[1940]] m. – [[Brian Bennett]], būgnininkas, pianistas, populiariosios muzikos kompozitorius ir aranžuotojas. Geriausiai žinomas kaip [[rokenrolas|rokenrolo]] grupės [[The Shadows]] būgnininkas. * [[1940]] m. – [[John Maxwell Coetzee]], [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos laureatas]] iš [[PAR]]. * [[1943]] m. – [[Joseph Stiglitz]], [[JAV]] ekonomistas, [[2001]] metais gavęs [[Nobelio premija|Nobelio premiją]] ekonomikos srityje bei turintis kitų mokslininkams skirtų apdovanojimų Amerikoje ir Švedijoje. * [[1959]] m. – [[Guy Ecker]], [[Meksika|meksikiečių]] aktorius. * [[1960]] m. – [[Frederik Ndoci|Frederikas Ndoci]], [[Albanija|Albanijos]] dainininkas. * [[1962]] m. – [[Velimir Perasović|Velimiras Perasovičius]], [[Kroatija|Kroatijos]] krepšininkas ir krepšinio treneris. Nuo [[2007]]–[[2008]] m. sezono pradžios treniruoja [[Madrido Estudiantes|Madrido „Estudiantes“]] krepšininkus. Iki tol, baigęs krepšininko karjerą, keletą sezonų dirbo [[Split (krepšinio klubas)|„Split“]] bei [[Vitorijos TAU Ceramica|Vitorijos „TAU Ceramica“]] klubų direktoriumi. * [[1974]] m. – [[Igoris Bondarevas]], latvių [[ledo ritulys|ledo ritulio]] vartininkas. * [[1980]] m. – [[Angelos Charisteas]], futbolininkas, [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|Graikijos rinktinės]] ir [[1. FC Nuremberg]] klubo [[puolėjas]]. === Mirtys === * [[1670]] m. – [[Frederikas III]], [[1648]]–1670 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] [[karalius]] (g. [[1609]] m.). * [[1881]] m. – [[Fiodoras Dostojevskis|Fiodoras Michailovičius Dostojevskis]], vienas žinomiausių rusų rašytojų (g. [[1821]] m.). * [[1972]] m. – [[Nikolajus Krylovas]], sovietų armijos generolas, [[TSRS]] maršalas. [[1944]] m. jo vadovaujama III Baltarusijos fronto 5-oji armija užėmė [[Kaunas|Kauno]] miestą (g. [[1903]] m.). * [[1977]] m. – [[Sergejus Iljušinas]], tarybinis aviakonstruktorius, vienos didžiausių Rusijos lėktuvų gamybos kompanijos „[[Iljušin]]“ įkūrėjas, triskart [[Socialistinio darbo didvyris]] ([[1941]], [[1957]], [[1974]] m.), [[Lenino premija|Lenino premijos]] laureatas ([[1960]] m.), septyniskart [[Stalino premija|Stalino premijos]] laureatas (absoliutus rekordas), inžinerijos [[generolas pulkininkas]] ([[1957]] m.), [[Rusijos mokslų akademija|TSRS Mokslų akademijos]] narys ([[1968]] m.) (g. [[1894]] m.). * [[1979]] m. – [[Dennis Gabor|Denis Gaboras]], [[Vengrija|vengrų]] [[fizika]]s ir [[išradėjas]], labiausiai žinomas už [[Holografija|holografijos]] išradimą. Už tai [[1971]] m. buvo apdovanotas [[Nobelio fizikos premija]] (g. [[1900]] m.). * [[1983]] m. – [[Edgaras Iltneris]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1925]] m.). * [[1984]] m. – [[Jurijus Andropovas]], [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo [[1982]] lapkričio) (g. [[1914]] m.). * [[1994]] m. – [[Howard Martin Temin]], [[1975 m. Nobelio premijos laureatai|1975]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1934]] m.). * [[1996]] m. – [[Adolf Galland|Adolfas Jozefas Ferdinandas Galandas]], [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Liuftvafė]]s [[asai|asas]], numušęs 104 priešo lėktuvus, [[generolas leitenantas]] (g. [[1912]] m.). * [[2001]] m. – [[Herbert Alexander Simon]], [[1978 m. Nobelio premijos laureatai|1978]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (g. [[1916]] m.). * [[2021]] m. – [[Chick Corea|Čikas Korija]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] pianistas, atlikęs įvairių stilių [[džiazas|džiazo]] muziką. Vienas iš džiazroko ir ''Jazz Fusion'' pradininkų (g. [[1941]] m.). * [[2022]] m. – [[Sebastian Bieniek|Sebastianas Bienekas]], vokiečių [[režisierius]], [[menininkas]], [[fotografas]] ir [[rašytojas]] (g. [[1975]] m.).<ref>[https://www.sebastianbieniek.com/death R. I. P. Sebastian Bieniek]</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|9 February}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/02/09/news/istorijos-duziai-vasario-9-aja-zmones-likimai-atradimai-18211274 Istorijos dūžiai vasario 9-ąją: žmonės, likimai, atradimai] (Lrytas.lt) [[Kategorija:Vasaris|#09]] [[Kategorija:Dienos]] ox4mcup608x95csv1caseri47p3nk4h 7904876 7904875 2026-08-16T05:47:03Z CD 677 /* Gimimo dienos */ 7904876 wikitext text/x-wiki {{VasarioKalendorius}} '''Vasario 9 diena''' – 40-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 325 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 326). == Informacija == === Šventės === * [[Tarptautinė odontologų diena]] (globėja – šv. Apolonija) * [[Picos diena]] * [[Europos epilepsijos diena]] * [[Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena]] === Vardadieniai === * Algė – Apolonija – Erika – Erikas – Joviltas – Marijus – Polė <ref>[https://day.lt/diena/2026.02.09 Vasario 9] (Day.lt)</ref> * Dovilė – Nikiforas – Odeta == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1263]] m. – [[Daugavgryvos mūšis]] tarp Ldk [[Treniota|Treniotos]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] pajėgų. * [[1864]] m. – suimtas [[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] vyriausiasis [[Lietuva|Lietuvos]] sukilėlių vadas [[Konstantinas Kalinauskas]]. * [[1929]] m. – nukrito [[Andrioniškio meteoritas]]. * [[1990]] m. – [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime]] švenčių įstatymu gražintos senosios ir religinės lietuvių šventės. Valstybine švente paskelbta [[Vasario 16]]-oji, tautinėmis – [[Velykos]], [[Motinos diena]], [[Vėlinės|Mirusiųjų pagerbimo diena]], [[Kalėdos]], atmintina tautos diena – [[Birželio 14]]-oji. * '''[[1991]] m.''': ** [[1991 m. referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės|Gyventojų visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės]] 90,24 % gyventojų (76,4 % visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę; ** išleistas pirmasis [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Krašto apsaugos savanorių pajėgų]] leidinio „Savanoris“ numeris. * [[2002]] m. – [[XIX žiemos olimpinės žaidynės|XIX žiemos olimpinėse žaidynėse]] [[Solt Leik Sitis|Solt Leik Sityje]] ([[JAV]]) dalyvavo 8 Lietuvos sportininkai. * [[2005]] m. – [[Kaunas|Kaune]] ant dviejų vienas šalia kito esamčių namų [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]], Vaisių gatvėje atidengtos memorialinės lentos dailininkui [[Antanas Samuolis|Antanui Samulevičiui-Samuoliui]], jo sūnėnui rašytojui [[Raimundas Samulevičius|Raimundui Samulevičiui]] ir rašytojo motinai tautodailininkei [[Stasė Samulevičienė|Stasei Samulevičienei]]. * [[2025]] m. – Lietuvos elektros energijos sistema sinchronizavosi su žemyninės Europos tinklais. === Gimimo dienos === * [[1873]] m. – [[Jonas Baronas (1873)|Jonas Baronas]], leksikografas, pedagogas, gamtininkas (m. [[1952]] m.). * [[1885]] m. – [[Juozas Ambrozevičius]], Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas. * [[1900]] m. – [[Jonas Januškis]], [[Lietuva|Lietuvos]] redaktorius, ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas, politinis veikėjas (m. [[1963]] m.). * [[1909]] m. – [[Juozas Monkus-Monkevičius]], aktorius (m. [[1943]] m.). * [[1912]] m. – [[Tatjana Babuškinaitė]]-Vasiliauskienė, [[baletas|baleto]] artistė (m. [[1990]] m.). * [[1915]] m. – [[Algirdas Brazis]], lietuvių kilmės [[JAV]] dainininkas ([[baritonas]]).<ref>[http://www.draugas.org/brazis2.html Algirdą Brazį išlydėjus (1915–2007) Draugas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080820212448/http://www.draugas.org/brazis2.html |date=2008-08-20 }}</ref> (m. [[2007]] m.). * [[1924]] m. – [[Juozas Barauskas]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. * [[1925]] m. – [[Aleksas Baltrūnas]], rašytojas (m. [[2001]] m.). * [[1926]] m. – [[Antanina Mackevičiūtė]], teatro ir televizijos aktorė, skaitovė. * '''[[1928]] m.''': ** [[Antanas Terleckas]], ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, [[disidentas]] (m. [[2023]] m.). ** [[Česlava Leonida Lenkauskaitė]], gydytoja infektologė, parazitologė, biomedicinos mokslų daktarė. * [[1930]] m. – [[Vytautas Bložė|Vytautas Petras Bložė]], poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. * [[1931]] m. – [[Anicetas Arminas]], [[choras|choro]] [[dirigentas]], [[pedagogas]], humanitarinių mokslų daktaras.<ref>{{VLE|II|30|[[Vaclovas Juodpusis]]|Anicetas Arminas}}</ref> (m. [[1998]] m.). * [[1939]] m. – [[Povilas Tamošauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1940]] m.''': ** [[Antanas Komskis]], futbolininkas, treneris (m. [[2018]] m.); ** [[Juozapas Tartilas]], inžinierius statybininkas, profesorius, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1941]] m. – [[Česlava Pimpienė-Žemaitytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė, [[Visaginas|Visagino]] [[kultūra|kultūros]], [[švietimas|švietimo]], [[politika|politinė]] bei visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Rimontas Bukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] visuomenės ir politinis veikėjas. * [[1948]] m. – [[Augelija Petrauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s ūkio, visuomenės ir politinė veikėja. * '''[[1950]] m.''': ** [[Alfredas Balsys]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Joana Bartaškienė]], sporto, politinė ir visuomenės veikėja. * '''[[1952]] m.''': ** [[Audronė Kasperavičienė]], menotyrininkė. ** [[Edmundas Čeičys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1955]] m.''': ** [[Jonas Leilionas]], provizorius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Vylius Leonavičius]], sociologas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras. * [[1957]] m. – [[Vaclovas Dačkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis veikėjas. * [[1960]] m. – [[Daiva Daugvilienė]], švietimo [[vadybininkas|vadybininkė]], verslininkė, [[Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla|Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos]] vadovė. * [[1962]] m. – [[Algirdas Taminskas]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], vienas iš šiuolaikinės Lietuvos [[daiktinė teisė|daiktinės teisės]] pagrindėjų, vienas iš naujojo privatinės teisės kodekso ([[LR civilinis kodeksas|LR CK]]) rengėjų; [[VU TF]] docentas, [[LR KT]] teisėjas, buvęs [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo]] ir [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] teisėjas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Alius Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Marius Ročius|Marijonas Ročius]], inžinierius programuotojas, politinis veikėjas. ** [[Sigutė Meškytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (m. [[2010]] m.). * [[1965]] m. – [[Remigijus Adomaitis]], [[pedagogas]] ir chorvedys. * [[1968]] m. – [[Darius Lukminas]], krepšininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas. * [[1970]] m. – [[Vidas Paplauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1971]] m. – [[Valdas Petronis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1979]] m. – [[Tomas Miklinevičius]], futbolininkas. * [[1983]] m. – [[Vaida Giraitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. === Mirtys === * [[1942]] m. – [[Antanas Samuolis]], tapytojas, vienas talentingiausių ketvirto dešimtmečio jaunosios kartos atstovų (g. [[1899]] m.). * [[1987]] m. – [[Antanas Šabaniauskas]], estrados dainininkas (g. [[1903]] m.). * [[1990]] m. – [[Ona Galdikaitė]], vienuolė, poetė (g. [[1898]] m.). * [[1992]] m. – [[Mykolas Žilinskas]], kultūros veikėjas, kolekcionierius (g. [[1904]] m.). * [[2002]] m. – [[Antanas Romualdas Gudonavičius]], inžinierius [[radioelektronika]]s, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1943]] m.). * [[2005]] m. – [[Elena Mezginaitė]], poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką [[Vilniaus universitetas|Vilniaus Universitete]] (g. [[1941]] m.). * [[2006]] m. – [[Vlada Pajaujienė]], [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių]] mokytoja, bibliotekininkė, poetė (g. [[1911]] m.). * [[2009]] m. – [[Kazys Bradūnas]], poetas (g. [[1917]] m.). * [[2014]] m. – [[Antanas Račas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (g. [[1940]] m.). * [[2017]] m. – [[Juozas Baušys]], [[žurnalistas]], scenaristas (g. [[1939]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1621]] – [[Romos popiežius|Romos popiežiumi]] išrinktas ''Alessandro Ludovisi'' ([[Grigalius XV]]); * [[1674]] – Pasirašyta [[Vestminsterio sutartis]], kuria buvo baigtas [[Anglija|Anglijos]] karas su [[Nyderlandai]]s; * [[1801]] – [[Prancūzija]] ir [[Austrija]] pasirašė Lunevilio taikos sutartį, žymėjusi [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] pabaigą; * [[1863]] – [[A. Kreinas]] užpatentavo [[gesintuvas|gesintuvą]]; * [[1900]] – [[Dveitas Devisas]] įsteigė vieną iš garsiausių [[tenisas|teniso]] apdovanojimų – [[Deviso taurė|Deviso taurę]]; * [[1929]] – [[Maskva|Maskvoje]] pasirašytas [[Litvinovo protokolas]] dėl karo atsisakymo. Protokolą pasirašė [[Rusija]], [[Lenkija]], [[Rumunija]], [[Estija]] ir [[Latvija]]; * [[1996]] – pirmą kartą susintetintas [[kopernikis]]; * [[1998]] – [[Tbilisis|Tbilisyje]] pasikėsinta į [[Gruzija|Gruzijos]] prezidentą [[Eduardas Ševarnadzė|Eduardą Ševarnadzę]]. === Gimimo dienos === * [[1060]] m. – Lamberto Scannabecchi (m. [[1130]] m.) italų dvasininkas, 1124–1130 m. popiežius [[Honorijus II]]; * [[1773]] m. – [[William Henry Harrison|Viljamas Henris Harisonas]], 9-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1841]] metų [[kovo 4]] dienos iki [[1841]] metų [[balandžio 4]] dienos. Prezidento pareigas jis ėjo vos 32 dienas. Viljamas Henris Harisonas tapo trumpiausiai pareigas ėjusiu JAV prezidentu (m. [[1841]] m.). * [[1865]] m. – [[Erich Dagobert von Drygalski|Erichas fon Drigalskis]], vokiečių keliautojas, [[geografija|geografas]] ir [[geofizika]]s (m. [[1949]] m.). * [[1887]] m. – [[Vasilijus Čiapajevas]], Rusijos [[1917]]–[[1922]] m. pilietinio karo vadas (m. [[1919]] m.). * [[1895]] m. – [[Albert Hensel]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[mokesčių teisė|mokestininkas]], [[Bona|Bonos]] ir [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] (KU) profesorius (m. [[1933]] m.). * [[1896]] m. – [[Janis Luoja]], [[latviai|latvių]] kalbininkas (m. [[1969]] m.). * [[1902]] m. – [[Ivanas Leonidovas]], [[rusai|rusų]] tarybinis architektas. Vienas žymiausių konstruktyvistų (m. [[1959]] m.). * [[1907]] m. – [[Truong Chinh|Trường Chinh]], [[Vietnamas|Vietnamo]] politikas. 5-asis [[Vietnamas|Vietnamo]] prezidentas ir [[Vietnamo komunistų partija|Vietnamo komunistų partijos]] generalinis sekretorius (m. [[1988]] m.). * [[1910]] m. – [[Jacques Lucien Monod]], [[1965 m. Nobelio premijos laureatai|1965]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1976]] m.). * [[1934]] m. – [[Joe Grech]], [[Malta|Maltos]] dainininkas ir kompozitorius (m. [[2024]] m.). * [[1940]] m. – [[Brian Bennett]], būgnininkas, pianistas, populiariosios muzikos kompozitorius ir aranžuotojas. Geriausiai žinomas kaip [[rokenrolas|rokenrolo]] grupės [[The Shadows]] būgnininkas. * [[1940]] m. – [[John Maxwell Coetzee]], [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos laureatas]] iš [[PAR]]. * [[1943]] m. – [[Joseph Stiglitz]], [[JAV]] ekonomistas, [[2001]] metais gavęs [[Nobelio premija|Nobelio premiją]] ekonomikos srityje bei turintis kitų mokslininkams skirtų apdovanojimų Amerikoje ir Švedijoje. * [[1959]] m. – [[Guy Ecker]], [[Meksika|meksikiečių]] aktorius. * [[1960]] m. – [[Frederik Ndoci|Frederikas Ndoci]], [[Albanija|Albanijos]] dainininkas. * [[1962]] m. – [[Velimir Perasović|Velimiras Perasovičius]], [[Kroatija|Kroatijos]] krepšininkas ir krepšinio treneris. Nuo [[2007]]–[[2008]] m. sezono pradžios treniruoja [[Madrido Estudiantes|Madrido „Estudiantes“]] krepšininkus. Iki tol, baigęs krepšininko karjerą, keletą sezonų dirbo [[Split (krepšinio klubas)|„Split“]] bei [[Vitorijos TAU Ceramica|Vitorijos „TAU Ceramica“]] klubų direktoriumi. * [[1974]] m. – [[Igoris Bondarevas]], latvių [[ledo ritulys|ledo ritulio]] vartininkas. * [[1980]] m. – [[Angelos Charisteas]], futbolininkas, [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|Graikijos rinktinės]] ir [[1. FC Nuremberg]] klubo [[puolėjas]]. === Mirtys === * [[1670]] m. – [[Frederikas III]], [[1648]]–1670 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] [[karalius]] (g. [[1609]] m.). * [[1881]] m. – [[Fiodoras Dostojevskis|Fiodoras Michailovičius Dostojevskis]], vienas žinomiausių rusų rašytojų (g. [[1821]] m.). * [[1972]] m. – [[Nikolajus Krylovas]], sovietų armijos generolas, [[TSRS]] maršalas. [[1944]] m. jo vadovaujama III Baltarusijos fronto 5-oji armija užėmė [[Kaunas|Kauno]] miestą (g. [[1903]] m.). * [[1977]] m. – [[Sergejus Iljušinas]], tarybinis aviakonstruktorius, vienos didžiausių Rusijos lėktuvų gamybos kompanijos „[[Iljušin]]“ įkūrėjas, triskart [[Socialistinio darbo didvyris]] ([[1941]], [[1957]], [[1974]] m.), [[Lenino premija|Lenino premijos]] laureatas ([[1960]] m.), septyniskart [[Stalino premija|Stalino premijos]] laureatas (absoliutus rekordas), inžinerijos [[generolas pulkininkas]] ([[1957]] m.), [[Rusijos mokslų akademija|TSRS Mokslų akademijos]] narys ([[1968]] m.) (g. [[1894]] m.). * [[1979]] m. – [[Dennis Gabor|Denis Gaboras]], [[Vengrija|vengrų]] [[fizika]]s ir [[išradėjas]], labiausiai žinomas už [[Holografija|holografijos]] išradimą. Už tai [[1971]] m. buvo apdovanotas [[Nobelio fizikos premija]] (g. [[1900]] m.). * [[1983]] m. – [[Edgaras Iltneris]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1925]] m.). * [[1984]] m. – [[Jurijus Andropovas]], [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo [[1982]] lapkričio) (g. [[1914]] m.). * [[1994]] m. – [[Howard Martin Temin]], [[1975 m. Nobelio premijos laureatai|1975]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1934]] m.). * [[1996]] m. – [[Adolf Galland|Adolfas Jozefas Ferdinandas Galandas]], [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Liuftvafė]]s [[asai|asas]], numušęs 104 priešo lėktuvus, [[generolas leitenantas]] (g. [[1912]] m.). * [[2001]] m. – [[Herbert Alexander Simon]], [[1978 m. Nobelio premijos laureatai|1978]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (g. [[1916]] m.). * [[2021]] m. – [[Chick Corea|Čikas Korija]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] pianistas, atlikęs įvairių stilių [[džiazas|džiazo]] muziką. Vienas iš džiazroko ir ''Jazz Fusion'' pradininkų (g. [[1941]] m.). * [[2022]] m. – [[Sebastian Bieniek|Sebastianas Bienekas]], vokiečių [[režisierius]], [[menininkas]], [[fotografas]] ir [[rašytojas]] (g. [[1975]] m.).<ref>[https://www.sebastianbieniek.com/death R. I. P. Sebastian Bieniek]</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|9 February}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/02/09/news/istorijos-duziai-vasario-9-aja-zmones-likimai-atradimai-18211274 Istorijos dūžiai vasario 9-ąją: žmonės, likimai, atradimai] (Lrytas.lt) [[Kategorija:Vasaris|#09]] [[Kategorija:Dienos]] la49liklj7qb91gqipxdz7egipibpbx 0 2044 7904809 7798295 2026-08-15T17:10:17Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904809 wikitext text/x-wiki {{BalandžioKalendorius}} '''Balandžio 4 diena''' – 94-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 95-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 271 diena. == Informacija == === Šventės === * Lankomiausio puslapio diena * [[Plagiocefalija|Plagiocefalijos]] ir [[kaukolė]]s skliauto deformacijų diena * Tarptautinė [[morka|morkų]] diena * Pasaulinė [[žiurkė|žiurkių]] diena * Tarptautinė [[pagalvė|pagalvių]] mūšio diena === Vardadieniai === * Algaudas – Ambraziejus – Eglė – Izidorius <ref>[https://day.lt/diena/2026.04.04 Balandžio 4] (Day.lt)</ref> * Dzidas – Izidora == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1803]] m. – Rusijos imperatoriaus [[Aleksandras I, Rusija|Aleksandro I]] aktu [[Vilniaus universitetas]] pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. * [[1863]] m. – generalgubernatorius [[Michailas Muravjovas]] uždarė visas parapines mokyklas Lietuvoje, siekdamas apriboti mokymą lietuviškai. * [[1907]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] įkurta [[Lietuvių mokslo draugija]], kurios pirmininku išrinktas [[Jonas Basanavičius]]. * [[1908]] m. – [[Kaunas|Kaune]] įkurta [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija]]. * [[1919]] m. – [[Lietuvos Taryba]] priėmė antrąją [[Lietuvos konstitucija|Laikinąją Valstybės Konstituciją]]. * [[1919]] m. – išrinktas pirmasis [[Lietuvos prezidentas]] [[Antanas Smetona]]. * [[1926]] m. – popiežius [[Pijus XI]] įkūrė [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinę provinciją]]. * [[1975]] m. – [[Žaslių geležinkelio stotis|Žaslių geležinkelio stotyje]] įvyko [[Žaslių geležinkelio katastrofa]], kurios metu, pasak oficialių sovietinių šaltinių, žuvo 17 žmonių. * [[1997]] m. – pasirašyta Lietuvos ir [[Islandija|Islandijos]] dvišalė [[Readmisija|readmisijos]] ir bevizio režimo sutartis. === Gimimo dienos === * [[1557]] m. – [[Leonas Sapiega]], [[LDK]] valstybės politinis veikėjas, [[LDK]] sekretorius ([[1580]] m.), [[LDK]] [[vicekancleris]] ([[1585]]–[[1589]] m.), [[kancleris]] ([[1589]]–[[1623]] m.), [[Vilniaus vaivada]] (nuo [[1623]] m.), [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didysis etmonas]] (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m. įkuriant [[Lietuvos vyriausiasis tribunolas|LDK vyriausiąjį tribunolą]], vadovavo [[Lietuvos Statutas|III Lietuvos Statuto]] (1588 m.) rengimui (m. [[1633]] m.). * [[1891]] m. – [[Juozapas Voronko]], teisininkas, [[Gudija|Gudijos]] ministrų tarybos pirmininkas, Lietuvos [[ministras]], redaktorius. * [[1892]] m. – [[Antanas Giedraitis-Giedrius]], pedagogas, rašytojas (m. [[1977]] m.). * [[1896]] m. – [[Julius Janonis]], poetas, revoliucionierius (m. [[1917]] m.). * [[1897]] m. – [[Povilas Gasiūnas]], spaudos kolekcionierius, kraštotyrininkas (m. [[1966]] m.). * [[1899]] m. – [[Pranas Čepėnas]], istorikas ir enciklopedininkas (m. [[1980]] m.). * [[1920]] m. – [[Vincas Lapinskas (1920)|Vincas Lapinskas]], gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos istorikas (m. [[2013]] m.). * [[1925]] m. – [[Eugenijus Algimantas Bartkus]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, statybos inžinierius (m. [[2011]] m.). * [[1926]] m. – [[Bronė Tautavičienė]]-Burokaitė, archeologė, muziejininkė (m. [[2002]] m.). * [[1927]] m. – [[Aušra Augustinavičiūtė]], ekonomistė, sociologė, [[socionika|socionikos]] teorijos autorė (m. [[2005]] m.). * [[1928]] m. – [[Viktoras Lujanas]], [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1929]] m. – [[Džordžas Mikelis]], lietuvių kilmės aktorius (m. [[2020]] m.). * [[1931]] m. – [[Aleksandras Štromas]], teisininkas, politologas, profesorius (m. [[1999]] m.). * [[1932]] m. – [[Bronė Andriškevičiūtė-Kundrotienė]], poetė. * '''[[1937]] m.''': ** [[Geromanta Balevičienė]], gydytoja [[dermatologija|dermatologė]], [[venerologija|venerologė]], habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2012]] m.). ** [[Rimantas Marčėnas]], istorikas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[1939]] m.''': ** [[Eugenijus Algimantas Gūzas]], [[architektas]], [[grafika]]s (m. [[2025]] m.). ** [[Arvydas Každailis]], dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius. ** [[Petras Mikelionis]], mokslinis agronomas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). ** [[Zigmas Verbickas]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas (m. [[1996]] m.). * [[1942]] m. – [[Juozas Jonikas]], pedagogas ir chorvedys. * [[1945]] m. – [[Arvydas Juodis]], statybos inžinierius, socialinių mokslų daktaras. * [[1948]] m. – [[Arūnas Krotkus]], [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[1949]] m.''': ** [[Ervydas Čekanavičius]], nusikaltėlis, buvęs visuomenės ir politikos veikėjas, neretai tituluotas „garsiausiu Lietuvos pedofilu“ ir „pedofilų patriarchu“ (m. [[2025]] m.). ** [[Algirdas Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. ** [[Alfonsas Navickas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1950]] m. – [[Jonas Zolubas]], inžinierius, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * [[1951]] m. – [[Everistas Raišuotis]], [[kultūra|kultūros]] darbuotojas, choreografas, muzikos pedagogas, [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] savivaldos politikas (m. [[1996]] m.). * [[1952]] m. – [[Irena Kriauzaitė]], teatro aktorė, režisierė. * [[1953]] m. – [[Saulius Chlebinskas]], grafikas (m. [[1999]] m.). * '''[[1954]] m.''': ** [[Nijolė Steiblienė]], žurnalistė, politinė ir visuomenės veikėja. ** [[Sigitas Vaičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Edmontas Karinauskas]], futbolininkas (m. [[2013]] m.). * [[1956]] m. – [[Irena Kačėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinė veikėja. * [[1957]] m. – [[Gražutė Kuneikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1958]] m. – [[Algimantas Šidlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1959]] m. – [[Algirdas Paplonskis]], inžinierius, [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] ūkio ir [[Politika|politinis]] veikėjas. * [[1960]] m. – [[Algis Bolys]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Benediktas Gricius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajono]] Visuomenės veikėjas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Albertas Audickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Arūnas Večkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė]]s sporto, politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Rita Renkauskienė]] Jakelaitytė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1969]] m. – [[Rytis Šatkauskas]], inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1970]] m. – [[Aras Vėberis]], [[muzika|muzikos]] atlikėjas, tekstų ir muzikos autorius, grupės [[Naktinės personos]] įkūrėjas, [[internetas|internetinio]] portalo [[Frype.lt]] įkūrėjas ir vadovas. * [[1973]] m. – [[Jolanta Paškevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s kultūros, politinė bei visuomenės veikėja. * [[1978]] m. – [[Marius Kundrotas]], politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas. * [[1987]] m. – [[Živilė Olčauskaitė]], lengvaatletė, šuolininkė su kartimi. === Mirtys === * [[1663]] m. – [[Mykolas Ginkevičius]], [[Jėzuitai|SJ]], teologas, filosofas, pedagogas, daktaras (g. [[1594]] m.). * [[1682]] m. – [[Mykolas Kazimieras Pacas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos [[bajorai|bajorų]] [[Pacai|Pacų]] [[Gozdawa|Gozdavos]] herbo giminės (g. [[1624]] m.). * [[1782]] m. – [[Augustas Aleksandras Čartoriskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]] didikas, [[kunigaikštis]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas.<ref> [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], 2 t. 457 psl. </ref> Karūnos kariuomenės [[generolas]], [[Rusios vaivada]], vienas iš politinės grupuotės ''Familija'', nukreiptos prieš [[Radvilos|Radvilas]] ir [[Potockiai|Potockius]] iniciatorių (g. [[1697]] m.). * [[1820]] m. – [[Pranciškus Ksaveras Bogušas|Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas, publicistas (g. [[1746]] m.). * [[1860]] m. – [[Juozapas Fedoravičius]], [[kunigas]], [[pedagogas]], [[botanika]]s floristas (g. [[1777]] m.). * '''[[1942]] m.''': ** [[Leonas Gustaitis]], karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1897]] m.). ** [[Stasys Putvinskis|Stasys Pūtvis]], agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys (g. [[1898]] m.). * [[1966]] m. – [[Pranas Hiksa]], [[Lietuvos kariuomenė]]s veikėjas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas [[kapitonas]] (g. [[1897]] m.). * [[1971]] m. – [[Antanas Bistrickas]], statybos inžinierius, architektas (g. [[1900]] m.). * [[1975]] m. – [[Bronė Kurmytė-Monkevičienė]], aktorė (g. [[1913]] m.). * [[1978]] m. – [[Juozas Lūža]], [[agronomas]], išeivijos spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas (g. [[1911]] m.). * [[1980]] m. – [[Jonas Gudauskis]], politikas, teisininkas, pedagogas (g. [[1890]] m.). * [[1989]] m. – [[Bronius Voveris]], vargonininkas, chorvedys, pianistas (g. [[1913]] m.). * [[1999]] m. – [[Antanas Barauskas]], inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras (g. [[1924]] m.). * [[2000]] m. – [[Raimundas Katilius]], smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių [[smuikas|smuiko]] muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas (g. [[1947]] m.). * [[2004]] m. – [[Algirdas Landsbergis]], dramaturgas, prozininkas, žurnalistas (g. [[1924]] m.). * [[2007]] m. – [[Kazimieras Algirdas Kersnauskas]], zootechnikas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (g. [[1934]] m.). * [[2009]] m. – [[Antanas Razgaitis]], [[teisininkas]], JAV lietuvių veikėjas, [[ateitininkas]]. * [[2016]] m. – [[Jonas Galvydis]], agronomas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. [[1937]] m.). * [[2021]] m. – [[Adolfas Gurskis]], filologas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1936]] m.). * [[2024]] m. – [[Vytautė Žilinskaitė]], prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-rasytoja-vytaute-zilinskaite-96284443 Mirė rašytoja Vytautė Žilinskaitė]. Delfi. 2024-04-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-04.</ref> * [[2025]] m. – [[Algimantas Čekuolis]], žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_rasytojas_algimantas_cekuolis.html Mirė žinomas žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis]. LŽS. 2025-04-04. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1581]] – karalienė [[Elžbieta I]] į riterius įšventino [[Frensis Dreikas|Frensį Dreiką]] (''Francis Drake''). * [[1887]] – pirmąja pasaulyje moterimi [[meras|mere]] tapo Susana Solter (''Susanna Salter''), išrinkta Argonijos miestelio ([[Kanzasas]], [[JAV]]) mere. * [[1945]] – [[SSRS]] visiškai užėmė [[Vengrija|Vengriją]]. * [[1949]] – pasirašyta [[NATO]] politinio ir karinio aljanso įsteigimo sutartis. * [[1973]] – oficialiai atidarytas [[Pasaulio prekybos centras]] [[Niujorkas|Niujorke]]. * [[1975]] – įkurta įmonė „[[Microsoft]]“, tapusi pasauline kompiuterių programinės įrangos gamintoja. === Gimimo dienos === * [[186]] m. – [[Karakala]], [[Septimijus Severas|Septimijaus Severo]] vyriausias sūnus ir Romos imperatorius [[211]]–217 m. (m. [[217]] m.). * [[1758]] m. – [[Pjeras Polis Prudonas]] (''Pierre-Paul Prud’hon''), [[prancūzai|prancūzų]] tapytojas ir [[Napoleonas|Napoleono]] rūmų dailininkas. * [[1818]] m. – [[Tomas Main Ridas]] (''Thomas Mayne Reid''), airių-amerikos rašytojas. * [[1890]] m. – [[Aldona Malachovska|Stefanija Aldona Sakalauskaitė-Malachovska]], Lenkijos lietuvių dainininkė (m. [[1972]] m.). * [[1928]] m. – [[Maya Angelou]], įžymi amerikiečių poetė. * [[1932]] m. – [[Andrejus Tarkovskis|Andrejus Arsenjevičius Tarkovskis]], rusų kino [[režisierius]], scenaristas bei [[aktorius]], vienas garsiausių [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] režisierių (m. [[1986]] m.). * [[1949]] m. – [[Abdula Odžalanas|Abdullah Öcalan]], [[kurdai|kurdų]] politikas, visuomenės veikėjas, buvęs pogrindinės organizacijos [[Partiya Karkerên Kurdistan|Kurdistano darbininkų partija]] (PKK) steigėjas ([[1978]] m.) bei pirmininkas (iki pervadinimo [[2002]] m.). * [[1969]] m. – [[Sergejus Naumovas]], Latvijos ledo ritulio vartininkas. * [[1970]] m. – [[Barry Pepper|Barry Robert Pepper]], kanadiečių kilmės aktorius. * [[1973]] m. – [[David Blaine]], JAV [[Magija (iliuzijos)|iliuzionistas]] ([[Gatvės magija|gatvės magas]]), taip pat garsus ir dėl įvairių pavojingų pasirodymų atlikinėjimo. * [[1976]] m. – [[Emerson Ferreira da Rosa]], brazilų futbolininkas, žaidžiantis atsitraukusio saugo pozicijoje. Buvęs [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] ir [[Juventus FC|Juventus]] klubo žaidėjas. * '''[[1978]] m.''': ** [[Lemar]], britų R&B atlikėjas išgarsėjęs po pasirodymo TV laidoje „Šlovės akademija“ (''Fame Academy''). Jis yra vienas iš britų atlikėjų išgarsėjusių per [[realybės šou]]; ** [[Irene Skliva]], Mis Pasaulis 1996. * '''[[1979]] m.''': ** [[Heath Ledger]], australų aktorius, kuriam [[Oskaras]] buvo įteiktas po mirties už filmą [[The Dark Knight|Tamsusis riteris]] (m. [[2008]] m.). ** [[Stanislav Medvedenko|Stanislav „Slava“ Medvedenko]], [[Ukraina|Ukrainos]] krepšininkas. * [[1983]] m. – [[Ben Gordon|Benjamin (Ben) Gordon]], žaidėjas, žaidžiantis [[NBA]], [[Detroit Pistons|Detroit „Pistons“]] komandoje. * [[1985]] m. – [[Rudy Fernández|Rudy Fernandezas]], [[Ispanija|Ispanijos]] krepšininkas. * [[1987]] m. – [[Pedro Botelho]], [[Brazilija|Brazilijos]] futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje. * '''[[1989]] m.''': ** [[Luiz Razia]], [[Autosportas|autosporto]] lenktynininkas iš [[Brazilija|Brazilijos]]. ** [[Vurnon Anita|Vurnonas Anita]], profesionalus futbolininkas, [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] klubo žaidėjas. Gali žaisti [[gynėjas|gynėjo]] ir [[saugas|saugo]] pozicijose. * [[1991]] m. – [[Jamie Lynn Spears|Jamie Lynn Marie Spears]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[aktorius|aktorė]], [[daina|popdainininkė]]. Jamie geriausiai žinoma iš kanalo [[Nickelodeon]] rodyto serialo ''[[Zoey 101]]'', bei, kad yra [[Britney Spears]] jaunesnė sesuo. === Mirtys === * [[896]] m. – [[Formosas]], [[popiežius]], pareigas ėjo nuo [[891]] m. [[spalio 6]] d.{{Popiežių sąrašai}} (g. [[816]] m.). * [[1284]] m. – [[Alfonsas X (Kastilija)|Alfonsas X]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], valdė nuo [[1252]] m. [[gegužės 30]] d. iki mirties. [[Leono karaliai|Leono karalius]], valdė nuo [[1252]] m. [[gegužės 30]] d. iki mirties. [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1252]] m. [[gegužės 30]] d. iki mirties. [[Vokietijos karaliai|Vokietijos karalius]] (formaliai [[Romėnų karaliai|Romėnų karalius]]), valdė nuo [[1257]] m. [[balandžio 1]] d. iki [[1275]] m (g. [[1221]] m.). * [[1292]] m. – [[Mikalojus IV|Mikalojus III]], 191-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] ([[1288]] m.) (g. [[1227]] m.). * [[1467]] m. – [[Liudvigas fon Erlichshauzenas]], [[VO]]kiečių ordino ir [[Vokiečių ordino valstybė]]s karinis ir valstybės veikėjas, [[Vokiečių ordino magistras]] (g. [[1410]] m.). * [[1543]] m. – [[Valteris fon Kronbergas]], [[VO]]kiečių ordino valstybės veikėjas, atnaujinto [[Vokiečių ordino magistras]] (g. [[1477]] m.). * [[1588]] m. – [[Frederikas II]], [[1559]]–1588 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] [[karalius]] (g. [[1534]] m.). * [[1617]] m. – [[John Napier|Džonas Neperis]], škotų matematikas ir astrologas (g. [[1550]] m.). * [[1806]] m. – [[Karlas Gocis]], [[Italai|italų]] rašytojas, dramaturgas (g. [[1720]] m.). * [[1822]] m. – [[Dmitrijus Levickis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] kilmės [[rusai|rusų]] dailininkas portretistas (g. [[1735]] m.). * [[1841]] m. – [[Viljamas Henris Harisonas]] (''William Henry Harrison''), 9-asis JAV prezidentas. * [[1923]] m. – [[Julijus Martovas]], Rusijos socialdemokratijos veikėjas (g. [[1873]] m.). * [[1926]] m. – [[Adolf Wach|Adolfas Vachas]], vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas [[procesualistika|procesualistas]] (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (g. [[1843]] m.). * [[1929]] m. – [[Karl Friedrich Benz|Karlas Frydrikas Bencas]], vokiečių mechanikas ir išradėjas, [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje, tuo pat metu kaip ir [[Gotlybas Daimleris|G. Daimleris]], sukūrė automobilį ir [[1886]] m. [[sausio 29]] d. užpatentavo „motorinį vežimėlį“ (''motorwagen'') (g. [[1844]] m.). * [[1931]] m. – [[Andre Michelin|Andrė Mišelinas]], [[Prancūzija|prancūzų]] padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (''Edouard''), įkūrė „Michelin Tyre Company“<ref>[http://www.nndb.com/people/155/000176624/ Andrė Mišelinas].</ref> (g. [[1853]] m.). * [[1932]] m. – [[Friedrich Wilhelm Ostwald]], [[1909 m. Nobelio premijos laureatai|1909]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1853]] m.). * [[1953]] m. – [[Karolis II Rumunas|Karolis II]], [[1930]]–[[1940]] m. [[Rumunijos karalius]] (g. [[1893]] m.). * [[1966]] m. – [[Alfred Naujocks]], [[SS]] karininkas, vadovavęs Gleivico ([[Gleiwitz]]) operacijai, tapusiai vienu iš Vokietijos-Lenkijos karo ([[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžia) pretekstų (g. [[1911]] m.). * [[1968]] m. – [[Martin Luther King|Martinas Liuteris Kingas]], amerikiečių dvasininkas, įžymus [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] [[afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|pilietinių teisių judėjimo]] lyderis ir aktyvistas. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] progresą [[pilietinės teisės|pilietinių teisių]] atžvilgiu. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo ikona – Kingas dviejų krikščionių bažnyčių yra pripažintas kankiniu.<ref name = MARTYR>JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei – atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta XX a. kankinių galerijoje [[Vestminsterio vienuolynas|Vestminsterio vienuolyne]], [[Londonas|Londone]].</ref> Jis vadovavo [[1955]] metų [[Montgomerio autobusų boikotas|Montgomerio autobusų boikotui]], taip pat prisidėjo įkuriant [[Pietinė krikščionių vadovybės asociacija|Pietinę Krikščionių vadovybės asociaciją]] [[1957]] metais, buvo pirmasis minėtosios organizacijos prezidentas. Kingas vadovavo [[1963]] metų [[Žygis į Vašingtoną|žygiui į Vašingtoną]], kur jis pasakė kalbą „[[Aš turiu svajonę]]”. Savo kalboje Kingas kvietė visuomenė būti sąmoningesnę pilietinių teisų judėjimo atžvilgiu. Pasakyta kalba įtvirtino Martiną Liuterį Kingą tarp geriausių [[oratorius|oratorių]] [[JAV istorija|Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje]] (g. [[1929]] m.). * [[1980]] m. – [[Red Sovine]], amerikiečių ''country'' ir folko muzikos atlikėjas, dainų rašytojas (g. [[1917]] m.). * [[1984]] m. – [[Olegas Antonovas]], tarybinis lėktuvų konstruktorius, mokslų daktaras, TSRS (1981 m.) ir Ukrainos Mokslų Akademijų akademikas (1968 m.), [[Socialistinio Darbo didvyris]] (g. [[1906]] m.). * '''[[1987]] m.''': ** [[Catherine Lucille Moore]], amerikiečių rašytojas<ref>[http://www.isfdb.org/cgi-bin/ea.cgi?C._L._Moore Catherine Lucille Moore. Informacija.]</ref> (g. [[1911]] m.). ** [[Čiogjamas Trungpa]], budizmo mokytojas, mokslininkas, poetas, vienuoliktasis Trungpa [[tulku]]. Jo mokykla Vakaruose vadinama [[Šambalos budizmas|Šambalos budizmu]]. [[JAV]] įsteigė [[Naropos universitetas|Naropos universitetą]] (g. [[1940]] m.). * [[1991]] m. – [[Max Frisch]], šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (g. [[1911]] m.). * '''[[2019]] m.''': ** [[Aleksejus Buldakovas]], rusų aktorius (g. [[1951]] m.). ** [[Georgijus Danelija]], rusų režisierius (g. [[1930]] m.). * [[2025]] m. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.mbl.is/frettir/innlent/2025/04/07/andlat_fridrik_olafsson_skakmeistari/|title=Andlát: Friðrik Ólafsson, skákmeistari|first=|last=|date=2025-04-07|website=mbl.is|accessdate=2025-04-07|language=is}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|4 April}} * [https://rinkosaikste.lt/balandio-4-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje/ Balandžio 4-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Rinkosaikste.lt) [[Kategorija:Balandis|#04]] [[Kategorija:Dienos]] 7b9ipjcaps8jakk20fl8w3px04niliw 0 2086 7904877 7838621 2026-08-16T05:49:57Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904877 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 16 diena''' – 136-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 137-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 229 dienos. == Informacija == === Šventės === * '''Tarptautinė jūros kiaulės (''delfino'') diena''' * '''Pasaulinė taikaus gyvenimo kartu diena''' * '''Tarptautinė šviesos diena gatvės muzikos diena''' === Vardadieniai === * Andriejus – [[Andrius]] – Bitė – Ubaldas – Vaidmantas <ref>[https://day.lt/diena/2026.05.16 Gegužės 16] (Day.lt)</ref> * Celestinas – Gilvinas – Taura == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1931]] m. – aviakatastrofoje prie Kauno, sudužus naikintuvui [[Letov Š-20|Š-20]], žuvo [[Lietuvos karo aviacija|Karo aviacijos]] vyr. leitenantas [[Erikas Mačkus]].<ref>https://www.plienosparnai.lt/page.php?256</ref> * [[1945]] m. – Simno valsčiuje įvyko [[Kalniškės mūšis]]. === Gimimo dienos === * [[1755]] m. – [[Jonas Nepomukas Kosakovskis]], [[LDK]] XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių [[trinitoriai|trinitorių]] veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 [[rugpjūčio 9]] d. – 1808 [[rugpjūčio 26]] d.) (m. [[1808]] m.). * [[1875]] m. – [[Vincas Bacevičius]], pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. [[1952]] m.). * [[1885]] m. – [[Adolfas Birontas]], karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1958]] m.). * [[1886]] m. – [[Stasys Šalkauskis]], filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) rektorius (m. [[1941]] m.). * [[1894]] m. – [[Petras Kubiliūnas]], karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (m. [[1946]] m.). * [[1905]] m. – [[Algirdas Mošinskis]], inžinierius, architektas (m. [[1991]] m.). * [[1906]] m. – [[Nikolajus Beriozovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Austrija|Austrijos]] baleto artistas, baletmeisteris (m. [[1996]] m.). * [[1916]] m. – [[Eduardas Čepulis]], teatro aktorius, režisierius (m. [[1993]] m.). * [[1920]] m. – [[Vytautas Izbickas]], statybos ir hidrotechnikos inžinierius, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[1988]] m.). * [[1922]] m. – [[Jonas Avyžius]], rašytojas, publicistas, [[LTSR]] nusipelnęs kultūros veikėjas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[1999]] m.). * [[1924]] m. – [[Vytautas Ignas]], tapytojas, grafikas, vitražistas. * [[1926]] m. – [[Birutė Kasperavičienė (1926)|Birutė Kasperavičienė]], urbanistė (m. [[1976]] m.). * [[1930]] m. – [[Kęstutis Jokubynas]], pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio [[Laisvės šauklys|„Laisvės šauklys“]] iniciatorius ir leidėjas, [[Laisvosios Europos radijas|Laisvosios Europos radijo]] lietuvių redakcijos darbuotojas. * [[1935]] m. – [[Antanas Drilinga]], poetas, prozininkas. * [[1937]] m. – [[Lidija Laškova]], geologė, fizinių mokslų daktarė. * [[1938]] m. – [[Aleksandras Macijauskas]], fotografas, žurnalistas. * [[1939]] m. – [[Juozas Matkus]], chorvedys (m. [[1990]] m.). * [[1943]] m. – [[Algimantas Marcelis Barakauskas]], inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * [[1944]] m. – [[Algimantas Alekna]], architektas (m. [[2007]] m.). * '''[[1945]] m.''': ** [[Aleksandras Metrikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Antanas Rastenis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Vytas Jonas Šapola]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] ūkio bei politinis veikėjas. ** [[Zenonas Komskis]], muzikos mokytojas ir choro dirigentas. * [[1946]] m. – [[Gytis Lukšas]], kino režisierius. * [[1947]] m. – [[Edmundas Vėželis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1948]] m. – [[Arvydas Ambrozaitis]], gydytojas infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1952]] m. – [[Antanas Valys]], politikas. * [[1954]] m. – [[Vladas Treinys]], architektas. * [[1955]] m. – [[Rita Kliorienė-Čyvaitė]], pianistė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė. * '''[[1956]] m.''': ** [[Faustas Latėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, kultūros veikėjas (m. [[2020]] m.). ** [[Jonas Lionginas]], ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Saulė Urbanavičienė]], archeologė. * [[1960]] m. – [[Gintaras Šileikis]], pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Gediminas Poliakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė|Pakruojo rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Dainora Žilinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Petras Auštrevičius]], diplomatas, politikas. ** [[Vytaras Kateiva]], lietuvių [[juvelyrika|juvelyras]], tautodailininkas. ** [[Vytas Jareckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1969]] m. – [[Vilma Čiplytė]], kultūrologė, folkloristė, liaudies muzikos atlikėja (m. [[2009]] m.). * [[1973]] m. – [[Judita Simonavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1980]] m. – [[Mindaugas Slapšys]], [[Motociklas|motociklininkas]], daugkartinis „Ralio aplink Lietuvą“ čempionas, dukart Lietuvos „Enduro“ čempionato laimėtojas, [[2009]] m. [[2009 m. Dakaro ralis|Dakaro ralio]] dalyvis. * [[1983]] m. – [[Mindaugas Katelynas]], krepšininkas. * [[1988]] m. – [[Martynas Gecevičius]], krepšininkas. === Mirtys === * [[1649]] m. – [[Simonas Berentas]], [[Jėzuitai|SJ]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] kultūros veikėjas (g. [[1585]] m.). * [[1737]] m. – [[Jurgis Kazimieras Ancuta]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] pamokslininkas, [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupo]] sufraganas (g. [[1650]] m.). * [[1930]] m. – [[Alfredas Jonas Tiškevičius]], [[bajorai|bajoras]], didikas, Lelijos herbo grafas. [[1861]] m. [[gegužės 8]] d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ir [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikos]] diplomatas (g. [[1882]] m.). * '''[[1964]] m.''': ** [[Antanina Šalkauskaitė]], bibliotekininkė (g. [[1883]] m.). ** [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis]], karinis veikėjas, [[generolas]] (g. [[1885]] m.). * [[1973]] m. – [[Vaclovas Rackevičius]], vargonininkas, pedagogas ir choro dirigentas (g. [[1921]] m.). * [[2004]] m. – [[Stasys Biziulevičius]], gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1919]] m.). * [[2007]] m. – [[Alfredas Kulpa-Kulpavičius]], dailininkas, architektas, architektūros mokslų daktaras (1951 m.). (g. [[1923]] m.). * [[2008]] m. – [[Rimantas Kačinskas|Rimantas Kazimieras Kačinskas]], architektas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas (g. [[1953]] m.). * [[2010]] m. – [[Antanas Kajalavičius]], inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. [[1931]] m.). * [[2013]] m. – [[Vytautas Skripka]], poetas (g. [[1943]] m.). * [[2018]] m. – [[Antanas Komskis]], futbolininkas, treneris (g. [[1940]] m.). * [[2020]] m. – [[Eugenijus Ignatavičius]], rašytojas, dramaturgas, vertėjas (g. [[1935]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1770]] m. – 14 metų [[Marija Antuanetė]] ištekėjo už 15 metų [[Liudvikas Augustas|Liudviko Augusto]], būsimojo [[Prancūzija|Prancūzijos]] karaliaus; * [[1836]] m. – [[Edgar Allan Poe]] susituokė su 13-mete savo pussesere Virginija; * [[1920]] m. – popiežius [[Benediktas XV]] paskelbė [[Žana D'Ark|Žaną D’Ark]] šventąja; * [[1929]] m. – Amerikos kino akademija įteikė pirmuosius apdovanojimus, kurie nuo [[1931]] m. pradėti vadinti „[[Oskarai]]s”; * [[1975]] m. – [[Indija]] aneksavo [[Sikimas|Sikimą]]; * [[1983]] m. – [[Londonas|Londono]] [[policija]] pirmą kartą panaudojo automobilių ratų blokavimo sistemą. === Gimimo dienos === * [[1845]] m. – [[Ilya Ilyich Mechnikov]], [[1908 m. Nobelio premijos laureatai|1908]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1916]] m.). * [[1883]] m. – [[Celal Bayar|Mahmud Celal Bayar]], [[Turkija|turkų]] politikas, Prezidentas (m. [[1986]] m.). * [[1898]] m. – [[Tamara de Lempicka]], garsi [[lenkai|lenkų]] kilmės ''[[art deco]]'' stiliaus dailininkė (m. [[1980]] m.). * [[1913]] m. – [[Woodrow Charles Herman]], amerikiečių džiazo muzikantas<ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=2211 Woodrow Charles Herman. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1919]] m. – [[Wladziu Valentino Liberace]], amerikiečių pianistas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0508766/ Wladziu Valentino Liberace. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1923]] m. – [[Merton Howard Miller]], [[1990 m. Nobelio premijos laureatai|1990]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (m. [[2000]] m.). * [[1925]] m. – [[Bobbejaan Schoepen]], belgų parodijuotojas, folkloro ir kantri dainininkas, gitaristas, kuris šešiasdešimtaisiais kaip „Bobbejaan“ arba „Bobby Jaan“ buvo ypač populiarus vokiškai kalbančiose šalyse. Jis taip pat yra įkūrėjas ir buvęs direktorius laisvalaikio pramogų parko „Bobbejaanland“. Nuo [[1961]] m (m. [[2010]] m.). * [[1930]] m. – [[Ježis Šrednickis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[tapytojas]] (m. [[2007]] m.). * '''[[1946]] m.''': ** [[Francis Goya]], gitaristas, kilęs iš [[Belgija|Belgijos]], [[Lježas|Lježo]]. ** [[Robert Fripp|Robertas Fripas]], gitaristas, kompozitorius ir įrašų prodiuseris, muzikos pasaulyje geriausiai žinomas kaip progresyviojo roko grupės [[King Crimson]] gitaristas. * [[1948]] m. – [[Vlade Djurović|Vlade Djurovičius]], [[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, [[2003]]–[[2004]] m. sezone keletą mėnesių vadovavo [[BC Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytui“]]. * [[1953]] m. – [[Pierce Brosnan|Pyrsas Brosnanas]], JAV aktorius, filmų prodiuseris. * [[1965]] m. – [[Krist Novoselic]], amerikiečių roko muzikantas, geriausiai žinomas, kaip buvęs grupės [[Nirvana (amerikiečių grupė)|Nirvana]] bosistas. * [[1970]] m. – [[Gabriela Sabatini]], argentiniečių tenisininkė. * [[1973]] m. – [[Oļegs Blagonadeždins]], [[Latvija|Latvijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], kuris žaidžia kraštinio [[gynėjas|gynėjo]] pozicijoje. Didžiąją karjeros dalį praleido komandos [[Skonto FC]] sudėtyje, su kuria 13 kartų tapo [[Virsliga|Latvijos čempionu]], bei 7 kartus laimėjo [[Latvijos futbolo taurė|Latvijos taurę]]. Nuo [[2006]] m. sezono Blagonadeždinas žaidžia komandoje [[FK Jūrmala]]. * [[1975]] m. – [[Tonny Kakko]], [[Suomija|suomių]] [[power metal]] grupės [[Sonata Arctica]] lyderis, vokalistas ir dainų autorius. * [[1977]] m. – [[Emilíana Torrini]], [[Islandija|Islandijos]] dainininkė, daugiausia žinoma dėl savo pasaulinio debiutinio albumo ''Love in the Time of Science''. * '''[[1978]] m.''': ** [[Leonardo Gutiérrez]], [[Argentina|Argentinos]] krepšininkas, žaidžiantis sunkiojo krašto pozicijoje. Rungtyniauja Argentinos [[Asociación Deportiva Atenas de Córdoba]] klube ir [[Argentinos krepšinio rinktinė|Argentinos]] rinktinėje. ** [[Lionel Scaloni|Lionelis Skaloni]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Žaidžia Italijos [[SS Lazio]] klube. * '''[[1981]] m.''': ** [[Marius Niculae|Marius Constantin Niculae]], futbolininkas, [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktinės]] ir [[FC Dinamo Bucureşti|Dinamo Bucharest]] klubo [[puolėjas]]. ** [[Taavi Rahn]], [[Estija|estų]] futbolininkas, žaidžiantis Azerbaidžano [[Neftçi PFK]] klube. * [[1987]] m. – [[Viktor Pfeifer]], [[Austrija|Austrijos]] dailiojo čiuožimo sportininkas. Penkių aukso ir dviejų sidabro nacionalinių medalių savininkas. [[Austrija 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse|2006]] m. ir [[Austrija 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse|2010]] m. atstovavo Austriją [[Žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]]. === Mirtys === * [[1703]] m. – [[Charles Perrault|Šarlis Pero]], prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas. Prancūzijos akademijos narys nuo [[1671]] m. Pagal išsilavinimą [[juristas]] (g. [[1628]] m.). * [[1830]] m. – [[Joseph Fourier|Jean Baptiste Joseph Fourier]], prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už [[Furjė eilutė|Furjė eilučių]] tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos [[Furjė transformacija|Furjė transformacijos]] (g. [[1768]] m.). * [[1942]] m. – [[Bronisław Malinowski]], [[Lenkija|lenkų]] kilmės anglų [[Antropologija|antropologas]]. Anglų antropologinės mokyklos pradininkas. Laikomas vienu įtakingiausių [[XX amžius|XX]] amžiaus antropologų (g. [[1884]] m.). * [[1947]] m. – [[Frederick Gowland Hopkins]], [[1929 m. Nobelio premijos laureatai|1929]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1861]] m.). * [[1963]] m. – [[Olegas Penkovskis|Olegas Vladimirovičius Penkovskis]], TSRS žvalgybininkas, [[GRU]] karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (g. [[1919]] m.). * [[1979]] m. – [[Asa Philip Randolph|Asa Filipas Randolfas]], žinomas dvidešimtojo amžiaus [[afroamerikeitčiai|afroamerikeičų]] [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|pilietinių teisų judėjimo]] lyderis bei [[Žygis į Vašingtoną|Žygio į Vašingtoną]] judėjimo ir [[Miegamųjų vagonų patarnautojų brolija|Miegamųjų vagonų patarnautojų brolijos]], tapusios afroamerikiečių darbo organizavimo simboliu, iniciatorius (g. [[1889]] m.). * [[1984]] m. – [[Andy Kaufman|Endis Kaufmanas]], [[JAV|amerikiečių]] komikas ir kompozitorius. Vienas garsiausių [[Antihumoras|antihumoristų]], nemėgdavo, kai jį vadindavo komediantu. Jo žodžiais, „aš gyvenime nesu nė karto pajuokavęs“ (g. [[1949]] m.). * '''[[2019]] m.''': ** [[Robert Hawke]], teisininkas ir ekonomistas, Australijos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. [[1929]] m.). ** [[Ieoh Ming Pei]], Prickerio premija nominuotas amerikiečių architektas, žinomas kaip paskutinis aukštojo modernizmo architektūros meistras (g. [[1917]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|16 May}} * [https://ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/geguzes-16-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-3 Gegužės 16-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Ve.lt) [[Kategorija:Gegužė|#16]] [[Kategorija:Dienos]] 888sou7moxyhiovxy0psyvwqmpyrxpw 0 2099 7904895 7846379 2026-08-16T06:17:34Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904895 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 29 diena''' – 149-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 150-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 216 dienų. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena * Nacionalinė vyrų diena * Europinė kaimynų diena === Vardadieniai === * Algedas – Erdvilė – Magdalena – Magdė – Teodozija <ref>[https://day.lt/diena/2026.05.29 Gegužės 29] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1831]] m. – [[1830–1831 m. sukilimas]]: įvyko [[Raigardo mūšis (1831)|Raigardo mūšis]]. * [[1981]] m. – [[Širvintos]]e praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje užregistruotas [[viesulas]]. === Gimimo dienos === * [[1902]] m. – [[Vytautas Baronas]], gydytojas akušeris ginekologas, medicinos mokslų kandidatas (m. [[1990]] m.). * [[1920]] m. – [[Leonardas Juozapas Šimutis]], chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius, filosofijos mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * [[1930]] m. – [[Vytautas Gerulaitis (1930)|Vytautas Gerulaitis]], inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. [[1999]] m.). * [[1933]] m. – [[Jonas Kubilevičius]], futbolininkas, treneris, futbolo teisėjas (m. [[2009]] m.). * [[1934]] m. – [[Zigmas Jonas Daunora]], architektas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. * [[1938]] m. – [[Algimantas Endriukaitis]], inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * [[1943]] m. – [[Vitas Luckus]], fotografas (m. [[1987]] m.). * '''[[1945]] m.''': ** [[Juozas Bražas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis veikėjas. ** [[Evaldas Nekrašas]], filosofas, politologas (m. [[2023]] m.). * [[1948]] m. – [[Vidmantas Povilionis]], pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * [[1949]] m. – [[Vytautas Saikauskas]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1951]] m. – [[Angelita Zubavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1955]] m. – [[Egidijus Bičkauskas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * [[1956]] m. – [[Jolanta Kvašytė]], dailininkė keramikė. * [[1957]] m. – [[Rimantas Butleris]], informatikas, technologijos mokslų daktaras. * [[1958]] m. – [[Silvija Peštenienė]], [[pedagogė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1959]] m. – [[Klaudijus Driskius]], fotografas, žurnalistas. * [[1963]] m. – [[Artūras Skikas]], [[gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė]]s politinis veikėjas, buvęs LR sveikatos apsaugos viceministras. * [[1975]] m. – [[Tomas Davulis]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[laboralistika|laboralistas]], [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[docentas]], [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakulteto]] [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] katedros dėstytojas, [[Darbo teisė]]s instituto vadovas, [[Lietuvos teisininkų draugija|Lietuvos teisininkų draugijos]] (LTD) pirmininkas, buvęs VU TF Darbo [[teisės katedra|teisės katedros]] vedėjas, LR darbo [[teisės kodeksas|kodekso]] rengėjas. * [[1987]] m. – [[Lina Andrijauskaitė]], lengvaatletė, kuri specializuojasi [[septynkovė]]s rungtyje, sprinte bei šuolyje į tolį. [[2008]] m. – [[2010]] m. [[šuolis į tolį|šuolio į tolį]] šalies [[Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|čempionė]]. === Mirtys === * [[1962]] m. – [[Petras Dargis (1907)|Petras Dargis]], operos dainininkas (g. [[1907]] m.). * [[1965]] m. – [[Kazys Grinius (1899)|Kazys Grinius]], karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. [[1899]] m.). * [[1976]] m. – [[Leonardas Peseckas]], lakūnas, pirmasis [[Lietuvos karo aviacija|Lietuvos karo aviacijos]] [[majoras]].<ref>[http://www.plienosparnai.lt/page.php?17 Leonardas Peseckas. Lietuvos Aviacijos Istorija 1919–1940 m. Plieno sparnai]</ref> (g. [[1899]] m.). * [[1983]] m. – [[Liudas Andrulis]], choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. [[1922]] m.). * [[2001]] m. – [[Vytautas Sakalauskas (1933)|Vytautas Sakalauskas]], politikas, [[TSKP]] narys (nuo 1960) (g. [[1933]] m.). * [[2021]] m. – [[Sigitas Poškus]], poetas, prozininkas (g. [[1957]] m.). * '''[[2022]] m.''': ** [[Algimantas Valentinas Indriūnas]], inžinierius, žurnalistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1925]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/isejo_lzs_narys_tremtinys_redaktorius_daktaras_docentas_algimantas_valentinas_indriunas.html Išėjo LŽS narys, tremtinys, redaktorius, daktaras, docentas Algimantas Valentinas Indriūnas]. lžs.lt. 2022-05-30. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> ** [[Loreta Zakarevičienė]], diplomatė, valstybės tarnautoja (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1705286/mire-diplomate-loreta-zakareviciene Mirė diplomatė Loreta Zakarevičienė]. lrt.lt. 2022-05-29. Nuoroda tikrinta 2022-05-29.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[455]] m. – [[Romos imperija|Romą]] nusiaubė [[vandalai]] – giminiga gotams rytų germanų gentis; sugriauta daug kultūros ir meno kūrinių, iš čia kilo žodis „vandalizmas”. * [[1167]] m. – sukilę [[Lombardija|Lombardijos]] miestai nugalėjo šv. Romos imperatorių [[Frydrichas I Barbarosa|Frydrichą I Barbarosą]]. * [[1453]] m. – 12 tūkstančių turkų kareivių po ilgos apsiausties užgrobė [[Konstantinopolio žlugimas|Konstantinopolį]]; puolimo metu nužudytas imperatorius [[Konstantinas XI]]. * [[1953]] m. – [[Edmundas Hilaris]] su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę – [[Everestas|Everestą]] (8848 m). * [[1988]] m. – popiežius [[Jonas Paulius II]] paskelbė vyskupą [[Vincentas Sladkevičius|Vincentą Sladkevičių]] kardinolu. * [[2005]] m. – [[Prancūzija]], viena iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] steigėjų, referendumu nepritarė [[Europos Konstitucija]]i. === Gimimo dienos === * [[1860]] m. – [[Isaac Albéniz|Isakas Albenisas]], ispanų [[kompozitorius]] ir pianistas, geriausiai žinomas už kūrinius įtakotus ispanų liaudies muzikos (m. [[1909]] m.). * [[1880]] m. – [[Oswald Spengler]], vokiečių istorikas ir filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo klasikiniu tapusio darbo ''[[Vakarų saulėlydis]]'' ([[1918]]), kuriame jis išplėtojo ciklinės [[civilizacija|civilizacijų]] raidos teoriją bei kalbėjo apie krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukį (m. [[1936]] m.). * [[1894]] m. – [[Josef von Sternberg|Jozefas fon Šternbergas]], JAV kino režisierius, išgarsėjęs filmais su [[Marlena Dytrich]] (''Marlene Dietrich'') „Žydrasis angelas“, „Raudonoji imperatorienė“ ir „Šanchajaus ekspresas“<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0903049/ Jozefas fon Šternbergas].</ref> (m. [[1969]] m.). * [[1904]] m. – [[Grigorijus Ginzburgas]], [[Rusija|Rusijos]] pianistas, pedagogas (m. [[1961]] m.). * [[1917]] m. – [[John F. Kennedy|Džonas Fičeraldas Kenedis]], 35-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas nuo [[1961]] metų iki jo nužudymo [[1963]] m. Kenedis – vienintelis [[JAV prezidentas]] [[katalikas]]; antras jauniausias JAV prezidentas (po [[Theodore Roosevelt|Teodoro Ruzvelto]]), išrinktas į prezidento postą būdamas 43 metų amžiaus (m. [[1963]] m.). * [[1920]] m. – [[John Charles Harsanyi]], [[1994 m. Nobelio premijos laureatai|1994]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (m. [[2000]] m.). * [[1926]] m. – [[Abdoulaye Wade]], trečiasis [[Senegalas|Senegalo]] prezidentas, einantis pareigas nuo [[2000]] m. A. Wade taip pat yra dominuojančios Senegalo Demokratų partijos sekretorius nuo pat partijos įsikūrimo [[1974]] m. prezidento rinkimuose jis dalyvavo 4 kartus nuo [[1978]] m. * [[1938]] m. – [[Anita Strindberg]], [[Švedija|švedų]] aktorė. * [[1953]] m. – [[Danny Elfman|Danielius Robertas Elfmanas]], JAV [[muzikantas]]. * [[1954]] m. – [[Gary Lawrence Francione]], amerikiečių [[teisės filosofija|teisės filosofas]], teisėtyrininkas, [[JAV]] Rutgers universiteto dėstytojas, [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] abolicionistinės teorijos kūrėjas, [[Veganizmas|veganizmo]] šalininkas ir [[Gyvūnų gerovė]]s įstatymų kritikas. * [[1959]] m. – [[Rupert Everett|Rupert James Hector Everett]], [[Anglija|anglų]] aktorius. * [[1966]] m. – [[Igoris Chalupiecas]], lenkų [[verslininkas]], [[finansininkas]], PKN ORLEN S.A. valdybos pirmininkas, generalinis direktorius. * [[1974]] m. – [[Marc Gene|Marc Gené Guerrero]], automobilių sporto lenktynininkas iš Ispanijos, geriausiai žinomas dėl piloto bandytojo vietos [[F1|Formulės 1]] komandose [[Williams F1|Williams]] ir [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] bei lenktyniavimo su [[Peugeot]] komanda [[24 val. Le Mano lenktynės]]e. [[2009]] m. pastarosiose lenktynėse jis pelnė pergalę. * [[1975]] m. – [[Melanie Brown|Melanie Janine Brown]], [[Jungtinė Karalystė|britų]] dainininkė ir aktorė, renginių vedėja, šiuo metu gyvenanti [[Los Andželas|Los Andžele]] ([[JAV]]), dar žinoma, kaip ''Scary Spice'' ar tiesiog '''Mel B'''. * '''[[1977]] m.''': ** [[Marco Cassetti]], italų futbolo gynėjas, kuris taip pat gali žaisti ir saugo pozicijoje; ** [[Massimo Ambrosini|Masimas Ambrozinis]], [[Italija|Italijos]] futbolininkas, gynėjas, žaidęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]]; daug apdovanojimų laimėjo su „Milanu“. * [[1978]] m. – [[Miki Hamanaka]]-Paulauskas, [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro]] (LNOBT) primabalerina. 1996 metais baigė [[Rusų baletas|Rusų baleto]] institutą [[Tokijas|Tokijuje]], nuo [[1998]] metų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro [[baletas|baleto]] solistė. * [[1979]] m. – [[Arne Friedrich|Arnas Frydrichas]], [[vokiečiai|vokiečių]] futbolininkas, [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos rinktinės]] ir [[VfL Wolfsburg]] klubo gynėjas. Su Hertha komanda [[2002]] metais laimėjo lygos taurę. * [[1981]] m. – [[Andrejus Aršavinas]], futbolininkas, [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos rinktinės]] ir [[Arsenal]] klubo [[saugas]]. * [[1984]] m. – [[Carmelo Anthony|Karmelas Entonis]], [[JAV]] krepšininkas, nuo 2004 atstovauja JAV rinktinę. Žaidžia [[NBA]] komandoje [[Denver Nuggets]] [[lengvasis kraštas|lengvojo krašto]] puolėjo ir [[atakuojantis gynėjas|atakuojančiojo gynėjo]] pozicijose. * [[1986]] m. – [[Jaslene Gonzalez]], [[Puerto Rikas|Puerto Riko]] modelis ir realybės šou dalyvė. [[America's Next Top Model]] 8 sezono nugalėtoja. === Mirtys === * [[1379]] m. – [[Henrikas II (Kastilija)|Henrikas II]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], [[Leono karaliai|Leono karalius]], [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1366]] m. [[balandžio 5]] d. iki [[1367]] m. balandžio mėn. ir nuo [[1369]] m. [[kovo 22]] d. iki mirties (g. [[1334]] m.). * [[1405]] m. – [[Filipas de Mezjeras]], [[prancūzai|prancūzų]] riteris, diplomatas, rašytojas, istoriografas (g. [[1327]] m.). * [[1453]] m. – [[Konstantinas XI]] Paleologas Dragasis, paskutinis [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijos]] imperatorius, žuvęs [[Osmanų imperija|osmanams]] [[Konstantinopolio žlugimas|užėmus Konstantinopolį]] (g. [[1405]] m.). * [[1500]] m. – [[Bartolomėjus Diasas]], [[Portugalija|portugalų]] keliautojas, jūrininkas (g. [[1450]] m.). * [[1833]] m. – [[Paul Johann Anselm von Feuerbach|Paulas Johanas Anzelmas Riteris fon Fojerbachas]], vokiečių teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]], baudžiamosios [[teisės teorija|teisės teoretikas]], šiuolaikinės Vokietijos baudžiamosios teisės (ir jos teorijos) pradininkas, atgrasinimo teorijos pagrindėjas, Bavarijos baudžiamojo kodekso ([[1813]] m.) rengėjas (g. [[1775]] m.). * [[1861]] m. – [[Joachimas Lelevelis|Joachim Lelewel]], lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus]], Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius (g. [[1786]] m.). * [[1869]] m. – [[Julius Friedrich Heinrich Abegg]], vokiečių [[kriminalistas]], penalistas, [[baudžiamoji teisė|baudžiamosios teisės]] profesorius (g. [[1796]] m.). * [[1892]] m. – [[Baha'u'llah]], [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas (g. [[1817]] m.). * [[1958]] m. – [[Juan Ramon Jimenes|Chuanas Ramonas Chimenesas]], [[Ispanija|ispanų]] poetas, ispaniškojo [[modernizmas|modernizmo]] atstovas, [[1956]] metų [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas<ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=7533271 Chuanas Ramonas Chimenesas].</ref> (g. [[1881]] m.). * [[1978]] m. – [[Jurijus Dombrovskis]], rusų rašytojas, literatūros kritikas, [[disidentas]] (g. [[1909]] m.). * [[1983]] m. – [[Arvids Pelše|Arvydas Pelšė]], latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas (g. [[1899]] m.). * [[1994]] m. – [[Erich Honecker|Ėrichas Honekeris]], [[VDR]] politikas, komunistų partijos lyderis [[1971]]–[[1989]] m (g. [[1912]] m.). * [[2003]] m. – [[Olegas Makarovas]], astronautas<ref>[https://web.archive.org/web/20080420180326/http://www.lizdas.lt/aviacija/ivairenybes/spaceflights/bios_rus/makarov.htm Olegas Makarovas].</ref> (g. [[1933]] m.). * [[2020]] m. – [[Abderahmanas Jusufis]], [[Teisė|teisininkas]], [[Politologija|politologas]], [[Marokas|Maroko]] [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1924]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|29 May}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/geguzes-29-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1226945 Gegužės 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Gegužė|#29]] [[Kategorija:Dienos]] h7puqltdlfyyeejez0dcu7n64v5uud0 0 2129 7904817 7870126 2026-08-15T17:36:01Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7904817 wikitext text/x-wiki {{BirželioKalendorius}} '''Birželio 29 diena''' – 180-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 181-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 185 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Petrinės ir Povilinės|Šv. Petro ir Povilo diena]] ([[Katalikybė|Katalikų]] šalys) ** Lietuvoje švenčiamos Petrinės * Lietuvos [[pasienietis|pasieniečių]] diena * Tarptautinė [[atogrąžos|atogrąžų]] diena === Vardadieniai === * Benita – Gedrimė – Mantigirdas – Paulius – Petras – Povilas <ref>[https://day.lt/diena/2026.06.29 Birželio 29] (Day.lt)</ref> * Benitas – Benius – Giedrimė – Manta – Paulė – Petrė – Svirkanta – Svirkantas – Svirkantė – Svirmantas – Svirmantė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1426]] m. – Ldk [[Vytautas]] paskelbė [[Vytauto žygis į Pskovo žemę (1426)|karą Pskovui]]. * [[1440]] m. – Lietuvos didikai be Lenkijos pritarimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė 13-kos metų [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą Jogailaitį]]. * [[1576]] m. – Lietuvos delegacija pripažino [[steponas Batoras|Steponą Batorą]] Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. * [[1668]] m. – padėtas kertinis akmuo [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios]] statybai. * [[1758]] m. – Rusijos kariuomenė užėmė Klaipėdą, įvyko [[1757 m. Klaipėdos gaisras|Klaipėdos gaisras]]. * [[1921]] m. – [[S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas|Aleksoto aerodrome]] surengta pirmoji Lietuvoje oro šventė. * [[1941]] m. – Vilniuje pradėtas leisti dienraštis „Naujoji Lietuva“. * [[1990]] m. – Lietuvos parlamentas sutiko paskelbti 100 dienų moratoriumą Nepriklausomybės akto įgyvendinimui, kad sovietų lyderis [[Michailas Gorbačiovas]] atšauktų ekonominę blokadą. === Gimimo dienos === * [[1734]] m. – [[Benediktas Karpis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas.<ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas </ref> (m. [[1805]] m.). * [[1754]] m. – [[Juozapas Arnulfas Giedraitis]], [[vyskupas]], raštijos veikėjas, [[kanonistika|kanonistas]] (m. [[1838]] m.). * [[1865]] m. – [[Petras Matulaitis]], gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (m. [[1900]] m.). * [[1886]] m. – [[Justinas Vienožinskis]], dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas (m. [[1960]] m.). * [[1887]] m. – [[Petras Aravičius]], valstybės veikėjas, teisininkas (m. [[1942]] m.). * [[1892]] m. – [[Klemensas Popeliučka]], karinis veikėjas, [[brigados generolas]] (m. [[1948]] m.). * [[1893]] m. – [[Kazys Pakštas]], geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas (m. [[1960]] m.). * [[1897]] m. – [[Petras Karvelis]], [[ekonomika|ekonomistas]], politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[1976]] m.). * [[1904]] m. – [[Petras Paulaitis]], mokytojas, rezistencinių kovų dalyvis, teistas už už patriotinės ir religinės partizaninės spaudos leidybą bei jaunimo patriotinį ir religinį auklėjimą<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/06/30/atmi_02.html Petras Paulaitis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131021211529/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/06/30/atmi_02.html |date=2013-10-21 }}.</ref> (m. [[1986]] m.). * [[1906]] m. – [[Petras Vaivada]], skulptorius monumentalistas (m. [[1989]] m.). * [[1909]] m. – [[Kazimiera Kymantaitė]]-Gregorauskienė, Banaitienė, aktorė ir režisierė (m. [[1999]] m.). * [[1914]] m. – [[Marija Rudienė|Marija Juozaitytė-Rudienė]], [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių visuomenės]] veikėja ir [[filantropas|filantropė]] (m. [[2008]] m.). * [[1915]] m. – [[Vytautas Gabrijolavičius]], veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2001]] m.). * [[1919]] m. – [[Jadvyga Čižikaitė-Adomavičienė]], dainininkė (sopranas). * [[1920]] m. – [[Vytautas Barauskas (1920)|Vytautas Barauskas]], agronomas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1928]] m. – [[Antanas Balčiūnas]], hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * [[1930]] m. – [[Gediminas Kijauskas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] kunigas (m. [[2023]] m.). * '''[[1934]] m.''': ** [[Povilas Gaidelis]], gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Rimantas Dičius]], architektas. * [[1936]] m. – [[Zigmantas Dangirdas Lingys]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1937]] m. – [[Joana Akelaitytė]], lietuvių kilmės [[JAV]] teatro aktorė, režisierė, dramaturge, pedagogė. * [[1938]] m. – [[Sigitas Krivickas|Povilas Sigitas Krivickas]], žurnalistas, fotografas. * '''[[1942]] m.''': ** [[Jurgis Juozapaitis]], kompozitorius. ** [[Vincas Kateiva]], futbolininkas. ** [[Kęstutis Paulius Žygas]], architektas.<ref>[http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3203&kas=straipsnis&st_id=13375 Kęstutis Paulius Žygas. Valdovų rūmų eksponatai kiekvienam mūsų kainavo po pusantro lito] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111005233559/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3203&kas=straipsnis&st_id=13375 |date=2011-10-05 }}.</ref><ref>[http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3022&kas=straipsnis&st_id=5643 Kęstutis Paulius Žygas. Dalykiškiau apie valdovų rūmų pietų korpusą ir rūmų kiemą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111005233710/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3022&kas=straipsnis&st_id=5643 |date=2011-10-05 }}.</ref> * [[1943]] m. – [[Angelė Vilutytė-Rimševičienė]], kalbininkė, leksikografė, dėstytoja, vertėja, redaktorė (m. [[2022]] m.). * '''[[1945]] m.''': ** [[Jonas Jagėla]], skulptorius, dailininkas (m. [[2019]] m.). ** [[Stasys Mackevičius]], [[Pasvalio rajono savivaldybė]]s ir [[Lietuva|Lietuvos]] ūkinis bei politinis veikėjas. ** [[Sergejus Madalovas]], [[čečėnai|čečėnų]] kilmės aukšto rango Lietuvos karininkas, vidaus tarnybos [[generolas]]. * [[1946]] m. – [[Linas Julijonas Jankus]], Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas, tapytojas, [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos]] narys, [[Mažosios Lietuvos reikalų taryba|Mažosios Lietuvos reikalų tarybos]] Klaipėdos skyriaus pirmininkas. * [[1948]] m. – [[Zita Sorokienė]] Ivanauskaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1950]] m. – [[Edmundas Krasauskas]], teisininkas, policijos komisaras, [[Palangos savivaldybė]]s politinis veikėjas. * '''[[1951]] m.''': ** [[Algis Krutkevičius]], muzikos mokytojas ir chorvedys. ** [[Vytautas Kenstavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1952]] m.''': ** [[Dailis Alfonsas Barakauskas]], inžinierius, ekonomistas, politikas, [[Seimas|Seimo]] narys [[2000]]–[[2004]] m. Nuo [[2006]] m. [[kovo 18]] d. [[2004]]–[[2008]] m.– IX [[Seimas|Seimo]] narys. [[2008]]–[[2012]] m. X [[Seimas|Seimo]] narys. ** [[Juozas Marcinkevičius (1952)|Juozas Marcinkevičius]], lėlių teatro aktorius. * [[1953]] m. – [[Zita Prašmutaitė]], dainininkė, pianistė, vargonininkė, chorvedė. * [[1959]] m. – [[Kęstutis Juknis]], zooinžinierius, profsąjungų ir politinis veikėjas. * [[1960]] m. – [[Danutė Žiūkienė]], pedagogė, politinė veikėja (m. [[2008]] m.). * '''[[1961]] m.''': ** [[Lilija Žilinskienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinė veikėja. ** [[Žilvinas Pranas Smalskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Valdemaras Sarapinas]], viešojo administravimo specialistas, Vyriausybės aparato tarnautojas, karinis diplomatas. * [[1964]] m. – [[Povilas Meškėla]], [[rokas|roko]] dainininkas. * [[1967]] m. – [[Asta Baukutė]], teatro ir televizijos aktorė. * [[1969]] m. – [[Viktoras Gecas]], [[Teisė|teisininkas]], politinis veikėjas. * [[1981]] m. – [[Inga Stasiulionytė]], [[Ieties metimas|ieties metikė]] ir [[Olimpinės žaidynės|olimpinės rinktinės]] narė. Asmeninis rekordas yra 62,27 m pasiektas [[2005]] m. [[Kaunas|Kaune]]. === Mirtys === * [[1962]] m. – [[Jonas Matusas]], istorikas, kunigas (g. [[1899]] m.). * [[1980]] m. – [[Rimantas Kasparas]], poetas, kritikas, [[1985]] m. išleista kūrybos rinktinė „Žvaigždynų ratas”<ref>[http://www.samogit.lt/KULTURA/Zem_rasytojai_Kelme.htm Rimantas Kasparas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090923231859/http://www.samogit.lt/KULTURA/Zem_rasytojai_Kelme.htm |date=2009-09-23 }}.</ref> (g. [[1950]] m.). * [[1991]] m. – [[Valerijonas Šadreika]], [[teisininkas]], [[advokatas]], advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1938]] m.). * [[2000]] m. – [[Monika Mironaitė]], viena garsiausių lietuvių teatro ir kino aktorių (g. [[1913]] m.). * [[2002]] m. – [[Arnas Rosenas]], aktorius, literatūros kūrinių skaitovas (g. [[1933]] m.). * [[2006]] m. – [[Jonas Algirdas Martišius]], [[fizika]]s, pedagogas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (g. [[1927]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1880]] m. – [[Prancūzija]] aneksavo [[Taitis|Taitį]]. * [[1949]] m. – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikoje]] pradėta taikyti [[Apartheidas|apartheido]] politika – uždraustos mišrios santuokos. * [[1974]] m. – [[Argentina|Argentinoje]] prisiekė [[Isabel Perón]], pirmoji moteris prezidentė Argentinos istorijoje. * [[1976]] m. – [[Seišeliai|Seišelių salos]] paskelbė nepriklausomybę nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. * [[2014]] m. – [[Islamo valstybė]] paskelbė nepriklausomybę. === Gimimo dienos === * [[1798]] m. – [[Giacomo Leopardi|Džakomas Leopardis]], [[italai|italų]] poetas, filosofas, kalbininkas. Vienas žymiausių [[Italija|Italijos]] poetų (m. [[1837]] m.). * [[1873]] m. – [[Leo Frobenijus]], [[vokiečiai|vokiečių]] archeologas, etnografas (m. [[1938]] m.). * [[1900]] m. – [[Antoine de Saint-Exupéry|Antuanas de Sent Egziuperi]], [[Prancūzija|prancūzų]] pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo novelės [[Mažasis princas]] (m. [[1944]] m.). * [[1906]] m. – [[Ivanas Černiachovskis|Ivanas Danilovičius Černiachovskis]], jauniausias [[Raudonoji armija|Tarybinės armijos]] [[armijos generolas]], 3-ojo Baltarusijos fronto vadas (m. [[1945]] m.). * [[1921]] m. – [[Reinhard Mohn]], vokiečių verslininkas, [[leidėjas]], „Bertelsmann“ vadovas (m. [[2009]] m.). * [[1925]] m. – [[Giorgio Napolitano|Džordžas Napolitanas]], [[Italai|italų]] politikas, 11-tasis [[Italija|Italijos]] [[prezidentas]] (m. [[2023]] m.). * [[1951]] m. – [[Patricia Duncker]], britų rašytoja, Rytų Anglijos universiteto kūrybinio rašymo profesorė. * [[1957]] m. – [[Gurbangulis Berdimuhamedovas]], [[Turkmėnistanas|Turkmėnistano]] prezidentas, einantis šias pareigas nuo [[2006]] m. [[gruodžio 21]] d. Šias pareigas jis perėmė iš [[Saparmuratas Nijazovas|Saparmurato Nijazovo]], kuris mirė dar būdamas prezidentu. * [[1974]] m. – [[Anggun]] Cipta Sasmi, [[Indonezija|Indonezijos]] dainininkė ir dainų autorė, turinti [[Prancūzija|Prancūzijos]] pilietybę ir ten gyvenanti. * [[1978]] m. – [[Nicole Scherzinger|Nicole Prescovia Elikolani Valiente Scherzinger]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[daina|dainininkė]], [[šokis|šokėja]], dainų autorė, [[modelis]] ir [[aktorė]], pagrindinė grupės [[Pussycat Dolls]] vokalistė, šokių konkurso „Dancing with the Stars“ nugalėtoja. * '''[[1980]] m.''': ** [[Katherine Jenkins]], Velso sopranas. ** [[Martin Truex Jr]], amerikiečių lenktynininkas. * [[1981]] m. – [[Joe Johnson|Joe Marcus Johnson]], [[JAV]] krepšininkas žaidžiantis [[NBA]] [[Atlanta Hawks|Atlanta „Hawks“]] komandoje. === Mirtys === * [[1174]] m. – [[Andrejus Bogoliubskis|Andrejus Jurjevičius Bogoliubskis]], [[Vladimiro kunigaikštystė|Vladimiro-Suzdalės]] kunigaikštis ([[1157]]–[[1174]] m.), [[Jurijus Dolgorukis|Jurijaus Dolgorukio]] sūnus (g. [[1111]] m.). * [[1541]] m. – [[Pedro de Alvarado|Pedras de Alvaradas]], ispanų konkistadoras, [[Gvatemala|Gvatemalos]] gubernatorius (g. [[1485]] m.). * [[1875]] m. – [[Ferdinandas I]], nuo [[1830]] m. [[Vengrijos karalius]], [[1835]]–[[1848]] m. [[Austrijos imperatorius]] ir [[Vokiečių sąjunga|Vokietijos sąjungos]] prezidentas, nuo [[1836]] m. [[Čekijos karalius]] (g. [[1793]] m.). * [[1967]] m. – [[Jayne Mansfield]], XX a. šeštojo – septintojo dešimtmečių [[JAV]] sekso simbolis ir aktorė (g. [[1933]] m.). * [[1970]] m. – [[Ježis Antonievičius]], žymus [[lenkai|lenkų]] mokslininkas – [[Baltai|baltų]] [[archeologas]] (g. [[1919]] m.). * [[1992]] m. – [[Mohamed Boudiaf]], [[Sąrašas:Alžyro prezidentai|Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[1992]] m. [[sausio 11]] d. iki mirties<ref>{{en-icon}} [http://rulers.org/indexb4.html#boudi Mohamed Boudiaf. Trumpa biografija.]</ref> (g. [[1919]] m.). * [[2006]] m. – [[Joseph Edamaruku]], žinomas Indijos žurnalistas ir racionalistinio judėjimo lyderis (g. [[1934]] m.). * [[2007]] m. – [[Fred Saberhagen|Fredas Saberhagenas]], amerikiečių [[mokslinė fantastika|mokslinės]] ir [[maginė fantastika|maginės]] fantastikos rašytojas išgarsėjęs mokslinės fantastikos knygų serija „Berserkeris“ ({{en|Berserker}}) (g. [[1930]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|29 June}} * [https://ve.lt/gyvenimas/birzelio-29-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje Birželio 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Ve.lt) [[Kategorija:Birželis|#29]] [[Kategorija:Dienos]] a1el92hqlkye66d81ujyryxxm8gll2j 0 2178 7904859 7859525 2026-08-16T03:58:58Z CD 677 7904859 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 16 diena''' – 228-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 229-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 137 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Lietuva]] – Šv. Rokas, pjūties pabaiga === Vardadieniai === * Alvita – Butvydas – Jokimas – Rokas <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.16 Rugpjūčio 16] (Day.lt)</ref> * Steponas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1655]] m. – Maskvos caro kariuomenė be mūšio užėmė [[Kaunas|Kauną]]. * [[1846]] m. — [[Laurynas Ivinskis]] išleido pirmąjį [[kalendorius|kalendorių]] lietuvių kalba („Metu skajtlus ukiszkas ant metu Wieszpaties 1846“). * [[1920]] m. — įsteigtas [[Lietuvos kooperatyvų bankas]] kooperatyvams finansuoti, 1922 m. tapęs Lietuvos kooperaciniu banku. === Gimimo dienos === * [[1771]] m. – [[Juozapas Dominykas Kosakovskis]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš [[Kosakovskiai|Kosakovskių]] giminės (m. [[1840]] m.). * [[1863]] m. – [[Augustas Ambrasaitis]], [[Prūsija|Prūsijos]] istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas, [[liuteronai|evangelikų liuteronų bažnyčios]] veikėjas (m. [[1913]] m.). * [[1866]] m. – [[Domininkas Keliauninkas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudos darbuotojas (m. [[1947]] m.). * [[1875]] m. – [[Juozas Baltrušaitis (1875)|Juozas Baltrušaitis (Mėmelė)]], [[Lietuva|lietuvių]] publicistas, [[poetas]] (m. [[1942]] m.). * [[1878]] m. – [[Domininkas Siemaška]], ugniagesys, politikas, ministras, publicistas. * [[1880]] m. – [[Konstantinas Stašys]], provizorius, [[Vilnius|Vilniaus]] lietuvių veikėjas, [[Vilnius|Vilniaus]] burmistras ([[1939]] m. grudžio 6 d. – [[1940]] m. birželis) (m. [[1941]] m.). * [[1890]] m. – [[Kazimieras Jovaiša]], muzikos pedagogas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. [[1984]] m.). * [[1891]] m. – [[Michailas Čechovas]], režisierius, aktorius (m. [[1955]] m.). * [[1897]] m. – [[Antanas Stašaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[Aviacija|aviacijos]] [[majoras]] (m. [[1948]] m.). * '''[[1899]] m.''': ** [[Blažiejus Abraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas histologas (m. [[1975]] m.). ** [[Vanda Daugirdaitė-Sruogienė]], [[istorija|istorikė]], pedagogė, visuomenės veikėja. [[Balys Sruoga|Balio Sruogos]] žmona (m. [[1997]] m.). * '''[[1911]] m.''': ** [[Liudas Dapšys]], [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius, [[drama]]turgas (m. [[2000]] m.). ** [[Simonas Kobeckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karaimai|karaimų]] poetas, dramaturgas (m. [[1985]] m.). * '''[[1928]] m.''': ** [[Antanas Būdvytis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.<ref>[http://www.lzi.lt/naujienos/apie_budvyti_archyv.htm Antanui BŪDVYČIUI – 80. Lietuvos žemdirbystės institutas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081227055102/http://www.lzi.lt/naujienos/apie_budvyti_archyv.htm |date=2008-12-27 }}</ref> (m. [[1998]] m.). ** [[Jonas Dauguvietis]], choro dirigentas. * [[1929]] m. – [[Pranas Rumšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, informatikas (m. [[2026]] m.). * [[1936]] m. – [[Rokas Flikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, rašytojas (m. [[2023]] m.). * [[1938]] m. – [[Liudvikas Abraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[energetika]]s, [[informatika]]s (m. [[1989]] m.). * [[1939]] m. – [[Rimantas Jonaitis|Rimantas Rokas Jonaitis]], inžinierius, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * [[1940]] m. – [[Zenonas Rokus Rudzikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] prezidentas ([[2003]]–[[2009]]). * [[1941]] m. – [[Vytas Miliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilnius|Vilniaus miesto]] politinis veikėjas (m. [[2022]] m.). * [[1942]] m. – [[Vacys Kostas Volkovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1947]] m. – [[Alvydas Gavelis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1950]] m.''': ** [[Birutė Bieliauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]s politinė veikėja. ** [[Antanas Kilčauskas]], miškininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Valentinas Patumsis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.). ** [[Jonas Urbaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Aleksandras Stonkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] ūkio bei politinis veikėjas. * [[1954]] m. – [[Nijolė Mykolaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1955]] m.''': ** [[Adomas Butrimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] meno istorikas, [[archeologas]], humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Ona Ditkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. * [[1960]] m. – [[Arūnas Balčiūnas]], [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] karininkas, [[pulkininkas]]. * [[1961]] m. – [[Rolandas Atkočiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro režisierius. * [[1964]] m. – [[Šarūnas Bartas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[kinas|kino]] filmų režisierius. * [[1972]] m. – [[Neringa Varnelytė]], Lietuvos televizijos ir teatro aktorė. * [[1976]] m. – [[Dainius Budrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, politinis veikėjas. === Mirtys === * [[1910]] m. – [[Zigmantas Gliogeris]], lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas (g. [[1845]] m.). * '''[[1941]] m.''': ** [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]], teisininkas, publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1872]] m.). ** [[Liudas Adomauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] komunistinės krypties veikėjas (g. [[1880]] m.). * [[1976]] m. – [[Birutė Kasperavičienė (1926)|Birutė Kasperavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] urbanistė (g. [[1926]] m.). * [[2008]] m. – [[Vytautas Kirkliauskas]], inžinierius statybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.). * [[2022]] m. – [[Gražina Marija Martinaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[dailė]]s istorikė, kultūrologė (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1760715/mire-zymi-lietuviu-dailes-istorike-buvusi-lrt-radijo-darbuotoja-grazina-marija-martinaitiene Mirė žymi lietuvių dailės istorikė, buvusi LRT radijo darbuotoja Gražina Marija Martinaitienė]. lrt.lt. 2022-08-16. Nuoroda tikrinta 2022-08-16.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1898]] m. – [[William Henry Pickering]] aptiko [[Febė (palydovas)|Febę]], vieną iš išorinių [[Saturnas|Saturno]] palydovų. * [[1960]] m. – [[Kipras]] iškovojo nepriklausomybę. * [[1993]] m. – [[Ian Murdock]] pradėjo [[Debian]] projektą. * [[1995]] m. – po referendumo [[Bermudos]] išliko britų kolonija. === Gimimo dienos === * [[1397]] m. – [[Imperatorius Albrechtas II|Albrechtas II]], nuo [[1438]] m. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, nuo [[1404]] m. [[Austrijos hercogas]] Albrechtas V, nuo 1437 m. [[Čekijos karalius]] ir nuo 1438 m. [[Vengrijos karalius]] (m. [[1439]] m.). * [[1815]] m. – [[Jonas Boskas]], katalikų kunigas, [[1934]] metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (m. [[1888]] m.). * [[1832]] m. – [[Wilhelm Wundt|Vilhelmas Maksas Vuntas]], vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės [[psichologija|psichologijos]] šakų įkūrėjas (m. [[1920]] m.). * [[1867]] m. – [[António Nobre|António Pereira Nobre]], portugalų poetas, kurio darbai priklauso [[romantizmas|ultraromantiškai]] poezijos srovei, pasižymi [[simbolistika]], [[nostalgija]]. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (m. [[1900]] m.). * [[1888]] m. – [[Tomas Edvardas Lorensas]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (m. [[1935]] m.). * [[1894]] m. – [[George Meany]], amerikiečių darbininkų lyderis (m. [[1980]] m.). * [[1897]] m. – [[Hersch Lauterpacht|Heršas Lauterpachtas]], [[1960]] m. [[gegužės 8]] d. [[Londonas|Londone]]) – [[žydai|žydų]] kilmės Jungtinės Karalystės [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[teisės filosofija|teisės filosofas]], tarptautinis [[teisėjas]], 1955–1960 m. [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]], [[Tarptautinės teisės komisija|Tarptautinės teisės komisijos]] (1951–1954), [[Tarptautinės teisės institutas|Tarptautinės teisės instituto]] (IDI) narys. * '''[[1904]] m.''': ** [[Hans Jenny|Hansas Dženis]], mokslininkas, gydytojas, filosofas, dailininkas, pianistas. Labiausiai žinomas kaip garso bangų vizualios raiškos tyrinėtojas, šiai sričiai suteikęs [[kimatika|kimatikos]] pavadinimą (m. [[1972]] m.). ** [[Wendell Meredith Stanley]], [[1946 m. Nobelio premijos laureatai|1946]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[1971]] m.). * [[1920]] m. – [[Charles Bukowski|Henry Charles Bukowski]], [[JAV]] buvo vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas (m. [[1994]] m.). * [[1921]] m. – [[Imantas Kuokaras]], [[latviai|latvių]] choro dirigentas, pedagogas. * [[1931]] m. – [[Kakuiči Mimura]], karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (m. [[2022]] m.). * [[1951]] m. – [[Umaru Yar'Adua|Umaru Musa Yar’Adua]], buvęs [[Nigerijos prezidentas]].<ref>{{cite news |first= Olalekan |last= Adetayo |author2= Ebhuomhan, Sebastine |title= Was President Umaru Yar’Adua born on July 9, 1951? |url= http://www.punchontheweb.com/Articl.aspx?theartic=Art20080715335140 |work= The Punch (Lagos) |publisher= Punch Nigeria Limited |date= 2008-07-15 |accessdate= 2008-07-17 |archive-date= 2008-10-22 |archive-url= https://web.archive.org/web/20081022120824/http://www.punchontheweb.com/Articl.aspx?theartic=Art20080715335140 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news |first= Steve |last= Ayorinde |title= The goof about the President’s birthday |url= http://www.punchng.com/Articl.aspx?theartic=Art20080717191290 |work= The Punch (Lagos) |publisher= Punch Nigeria Limited |date= 2008-07-16 |accessdate= 2008-07-17 |archive-date= 2011-08-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20110824092934/http://www.punchng.com/Articl.aspx?theartic=Art20080717191290 |url-status=dead }}</ref> Buvo [[Kacinos gubernatorius|gubernatoriumi]] [[Kacinos valstija|Kacinos valstijoje]] šiaurės Nigerijoje nuo [[1999]] m. [[gegužės 29]] d. iki [[2007]] m. [[gegužės 29]] d. Jis buvo paskelbtas nugalėtoju prieštaringuose Nigerijos prezidento rinkimuose, [[2007]] m. [[balandžio 21]] d., ir prisaikdintas [[2007]] m. [[gegužės 29]] d. Buvęs valdančiosios Nigerijos [[Liaudies demokratinė partija|Liaudies demokratinės partijos]] narys (m. [[2010]] m.). * [[1958]] m. – [[Madonna]] Louise Ciccone Ritchie, [[JAV]] pop-muzikos dainininkė, dainų autorė, aktorė. * [[1968]] m. – [[Vytautas Liškauskas]], [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] viršaitis. * [[1970]] m. – [[Saif Ali Khan]], indų aktorius. * [[1974]] m. – [[Iván Hurtado]], [[Ekvadoras|Ekvadoro]] futbolininkas, [[Ekvadoro vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinės]] bei [[Deportivo Quito]] klubo centro gynėjas. * [[1975]] m. – [[Imants Bleidelis]], [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjas, treneris žaidęs saugo pozicijoje. * [[1976]] m. – [[Vesa Vasara]], karjerą baigęs [[Suomija|Suomijos]] futbolininkas, rungtyniavęs saugo pozicijoje. * [[1980]] m. – [[Vanessa Carlton]], amerikiečių dainininkė. * [[1981]] m. – [[Roque Santa Cruz|Rokė Santa Krusas]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] futbolininkas. [[Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė|Paragvajaus futbolo rinktinės]] ir [[Manchester City FC|Manchester City]] klubo [[puolėjas]]. * [[1982]] m. – [[Joleon Lescott|Žoleonas Leskotas]], Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis [[Manchester City F.C.|Manchester City]] klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. * [[1984]] m. – [[Olegas Koreškovas]], Latvijos ledo ritulio puolėjas. === Mirtys === * [[1297]] m. – [[Jonas II Megas Komninas]], [[Komninų dinastija|Komninų dinastijos]] septintasis Trapezundo imperatorius, valdė [[1280]]–[[1297]] m.<ref>[http://fmg.ac/Projects/MedLands/TREBIZOND.htm#_Toc221581551 Jonas II Megas Komninas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150520170636/http://fmg.ac/Projects/MedLands/TREBIZOND.htm#_Toc221581551 |date=2015-05-20 }}</ref> (g. [[1262]] m.). * [[1327]] m. – [[Šv. Rokas|Šventasis Rokas]], katalikų šventasis (g. [[1295]] m.). * [[1705]] m. – [[Jacob Bernoulli]], šveicarų matematikas<ref>[http://www-history.mcs.st-andrews.ac.uk/Biographies/Bernoulli_Jacob.html Jacob Bernoulli].</ref> (g. [[1654]] m.). * [[1912]] m. – [[Johann Martin Schleyer]], katalikų kunigas, poetas ir [[filantropas]]. [[1880]] m. sukūrė dirbtinę kalba [[volapiukas|volapiuką]] (g. [[1831]] m.). * [[1948]] m. – [[Babe Ruth|George Herman Ruth, Jr.]], [[JAV|amerikiečių]] kilmės [[Beisbolas|beisbolo]] žaidėjas, nuo [[1914]] iki [[1935]] metų žaidęs [[Major League Baseball|MLB]] lygoje. Įvairiose apklausose ir įvertinimuose ne kartą vadintas geriausiu visų laikų beisbolo žaidėju. Jo pasiektimai bei charizmatiškumas pavertė jį viena iš žinomiausių XX a. 3-dešimtmečio asmenybių (g. [[1895]] m.). * [[1949]] m. – [[Margaret Mitchell|Margareta Mičel]], [[JAV]] rašytoja, sukūrusi romaną „[[Vėjo nublokšti (romanas)|Vėjo nublokšti]]“ (g. [[1900]] m.). * [[1957]] m. – [[Irving Langmuir]], [[1932 m. Nobelio premijos laureatai|1932]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1881]] m.). * [[1964]] m. – [[Pavelas Armandas]], [[latviai|latvių]] kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (g. [[1902]] m.). * [[1969]] m. – [[Markas Bernesas]], tarybinis aktorius ir dainų atlikėjas, Rusijos TSFR liaudies artistas (1965). Vienas žymiausių tarybinės estrados artistų (g. [[1911]] m.). * [[1973]] m. – [[Selman Abraham Waksman]], [[1952 m. Nobelio premijos laureatai|1952]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1888]] m.). * [[1977]] m. – [[Elvis Presley|Elvis Aronas Preslis]], buvo populiariausias amerikiečių dainininkas(neoperinis [[baritonas]]) ir aktorius XX a. '''Elvis''' laikomas Amerikos ikona, dažnai vadinamas kaip „Rock&Roll’o Karalius“ arba tiesiog „Karalius“ (g. [[1935]] m.). * '''[[1987]] m.''': ** [[Andrejus Aleksandrovičius Mironovas]], populiarus tarybinių laikų kino ir teatro aktorius (g. [[1941]] m.). ** [[Nick Vanos]], JAV krepšinio žaidėjas<ref>[http://www.basketball-reference.com/players/v/vanosni01.html Nick Vanos. Informacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090416020121/http://www.basketball-reference.com/players/v/vanosni01.html |date=2009-04-16 }}</ref> (g. [[1963]] m.). * [[2005]] m. – [[Aleksandras Gomelskis]], [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] krepšinio treneris (g. [[1928]] m.). * [[2006]] m. – [[Alfredo Stroessner|Alfredas Stresneris]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] generolas ir šalies diktatorius ([[1954]]–[[1989]] m.). Jo [[diktatūra]] laikoma viena ilgausių XX a., nusileidžianti tik [[Fidelis Kastro|Fideliui Kastro]] (g. [[1912]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|16 August}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/rugpjucio-16-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1715506 Rugpjūčio 16-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#16]] [[Kategorija:Dienos]] kdwtmz8byv3hidipy4rfkxigtzwz4yo 0 2238 7904896 7725644 2026-08-16T06:18:47Z CD 677 7904896 wikitext text/x-wiki {{DienaVirsus}}{{SpalioKalendorius}} '''Spalio 17''' yra 290-a metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 291-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 75 dienos. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė kovos prieš skurdą diena === Vardadieniai === * Ignacas – Kintautas – Gytė – Marijonas – [[Margarita]] – Ignotas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1529]] – [[Vilniaus Seimas]] paskelbė 9-metį [[Žygimantas Augustas|Žygimantą Augustą]] Lietuvos Didžiuoju kunikaikščiu. * [[1902]] – įkurta [[Lietuvių demokratų partija]]. * [[1918]] – [[Lietuvos kariuomenė]]s kareivinėse Vilniuje pirmą kartą sugiedotas [[Lietuvos himnas]]. === Gimimo dienos === * [[1696]] m. – [[Augustas III]] Saksas, [[Lenkija|Lenkijos]] karalius ir [[Lietuva|Lietuvos]] didysis kunigaikštis (nuo [[1733]] m.), [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiurstas (Frydrichas Augustas II; nuo [[1733]] m.) (m. [[1763]] m.). * [[1887]] m. – [[Juozas Orlauskis]], pedagogas, Šiaulių miesto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas (m. [[1970]] m.). * [[1892]] m. – [[Viktoras Žadeika]], chorvedys, pedagogas, muzikologas (m. [[1972]] m.). * [[1894]] m. – [[Francas Brenderis]], šveicarų kilmės [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[1938]] m.). * [[1911]] m. – [[Juozas Lūža]], [[agronomas]], [[lietuviai|lietuvių]] išeivijos spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas (m. [[1978]] m.). * [[1926]] m. – [[Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos filmų režisierė, scenaristė. * [[1930]] m. – [[Vytautas Vladas Buivys]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1941]] m. – [[Algirdas Gaižutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1947]] m.''': ** [[Loreta Kudarienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Viktoras Šinkariukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius ir režisierius (m. [[2008]] m.). * '''[[1948]] m.''': ** [[Laimutė Marija Mikalkėnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] profsąjungų ir politinė veikėja. ** [[Vytautas Čepas]], psichologas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė|Klaipėdos miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Jonas Legas]], [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] pedagogas, vietos savivaldos, visuomenės veikėjas. * [[1959]] m. – [[Vaclovas Augustinas]], kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. * '''[[1960]] m.''': ** [[Tomas Staskevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Valentinas Stundys]], [[pedagogas]], [[mokytojas ekspertas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas, seimo narys. * [[1961]] m. – [[Vaclavas Kidykas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[disko metimas|disko metikas]], Lietuvos [[Olimpinės žaidynės|olimpinės]] rinktinės narys. [[1986]] m. [[Europos atletikos čempionatas|Europos atletikos čempionate]] pelnė bronzą. * [[1963]] m. – [[Mindaugas Petras Bloznelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1971]] m. – [[Giedrė Mickūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. * [[1974]] m. – [[Marius Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, rašytojas, paskaitininkas, laidų vedėjas. * [[1976]] m. – [[Eduardas Kurskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje Baltarusijos [[FK Šahtër Soligorsk]] klube. * [[1983]] m. – [[Ruslanas Kirilkinas]], Lietuvos dainininkas, buvęs grupės „Omega“ vokalistas, [[LNK]] muzikinio šou „Muzikos akademija“ nugalėtojas. * [[1995]] m. – [[Beatričė Grižė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkė, filantropė. === Mirtys === * [[1709]] m. – [[Grigalius Antanas Oginskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] karinis ir politinis veikėjas (g. [[1654]] m.). * [[1939]] m. – [[Petras Avižonis]], gydytojas oftalmologas, mokslininkas, profesorius, [[laisvamanybė|laisvamanis]] (g. [[1875]] m.). * [[1975]] m. – [[Jonas Kruopas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (g. [[1908]] m.). * [[1980]] m. – [[Anelė Čepukienė]]-Čenkutė, [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakos pateikėja, pasakotoja ir dainininkė (g. [[1904]] m.). * [[1983]] m. – [[Jonas Aviža]], [[Lietuva|lietuvių]] kunigas, [[Vokietija|Vokietijos]] lietuvių veikėjas, krikščioniškosios [[archeologija|archeologijos]] daktaras (g. [[1913]] m.). * [[1988]] m. – [[Eduardas Pilypaitis]], choro ir instrumentinio ansamblio dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. [[1911]] m.). * [[1991]] m. – [[Bronius Baginskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas [[Agrochemija|agrochemikas]], žemės ūkio mokslų daktaras (g. [[1903]] m.). * [[2002]] m. – [[Antanas Danielius]], [[Lietuva|Lietuvos]] psichologas, vertėjas (g. [[1942]] m.). * [[2005]] m. – [[Povilas Marengolcas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (g. [[1925]] m.). * [[2008]] m. – [[Antanas Barkauskas]], [[Lietuvos TSR]] valstybės veikėjas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1917]] m.). * [[2009]] m. – [[Jonas Kubilevičius]], futbolininkas, treneris, futbolo teisėjas (g. [[1933]] m.). * [[2014]] m. – [[Viktoras Tiažkijus]], teisininkas, teisėtyrininkas laboralistas, [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus universiteto Teisės fakulteto]] dekanas (1997-2002 m.). * [[2022]] m. – [[Leonardas Sauka]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakininkas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1803104/mire-tautosakininkas-leonardas-sauka Mirė tautosakininkas Leonardas Sauka]. LRT.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-18.</ref> * [[2025]] m. – [[Konstantinas Žardalevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas (g. [[1955]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3192487?type=deceased Konstantinas Žardalevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-10-20.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1777]] – amerikiečių pajėgos įveikė britus [[Saratogos mūšis|Saratogos mūšyje]]. * [[1861]] – [[Cullin–La–Ringo žudynės]]. * [[1973]] – prasidėjo [[1973 metų naftos krizė]]. === Gimimo dienos === * [[1865]] m. – [[Liucijus Želigovskis|Liucjanas Želigovskis]], [[lenkai|lenkų]] karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris (m. [[1947]] m.). * [[1885]] m. – [[Aleksandras Briusovas]], [[rusai|rusų]] archeologas, istorijos mokslų daktaras (m. [[1966]] m.). * [[1903]] m. – [[Andrejus Grečka]], tarybinis karinis ir partinis veikėjas, [[Tarybų Sąjungos maršalas]] (nuo [[1955]]) (m. [[1976]] m.). * [[1912]] m. – [[Jonas Paulius I|Johannes Paulus I]], [[popiežius]], [[katalikybė|katalikų]] bažnyčios vadovas. Išrinktas popiežiumi [[1978]] metų [[rugpjūčio 26]] dieną (m. [[1978]] m.). * [[1915]] m. – [[Arturas Mileris]], [[JAV]] dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas (m. [[2005]] m.). * [[1918]] m. – [[Rita Hayworth]], amerikiečių aktorė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000028/ Rita Hayworth. Informacija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1923]] m. – [[Henryk Gulbinowicz]], [[Lenkija|Lenkijos]] dvasininkas, [[1976]]–[[2004]] m. [[Vroclavas|Vroclaco]] arkivyskupas (m. [[2020]] m.). * [[1928]] m. – [[Ali Kafi]], [[Sąrašas:Alžyro prezidentai|Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[1992]] m. [[birželio 29]] d. iki [[1994]] m. [[sausio 31]] d. * [[1940]] m. – [[Gurumas Šeradzė]], {{en|Guram Sharadze}}, {{ka|გურამ შარაძე}}, gruzinų politikas (nušautas)<ref>[http://www.timesonline.co.uk/tol/comment/obituaries/article1878519.ece Gurumas Šeradzė. Times on line.]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> (m. [[2007]] m.). * [[1949]] m. – [[Owen Arthur|Ovenas Arturas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Barbadosas|Barbadoso]] [[Politika|politinis]] veikėjas, [[1994]]–[[2008]] m. buvo penktasis Barbadoso [[Ministras pirmininkas]] (m. [[2020]] m.). * '''[[1972]] m.''': ** [[Eminem]], iš [[Mičiganas|Mičigano]] kilęs garsus amerikiečių [[repas|reperis]] ir įrašų prodiuseris visame pasaulyje pardavęs daugiau kaip 77 mln. savo albumų kopijų. ** [[Wyclef Jean|Vaiklefas Džanas]], [[JAV|amerikiečių]] reperis, prodiuseris ir [[Hip-Hop'as|hip-hop’o]] trio „The Fugees“ narys. * [[1974]] m. – [[Emerson Burton]], suomių grupės [[HIM]] klavišininkas. * [[1976]] m. – [[Sebastián Abreu]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|nacionalinės rinktinės]] ir [[Brazilija|Brazilijos]] [[Botafogo FR]] klubo puolėjas. * [[1979]] m. – [[Kimi Räikkönen|Kimis Raikonenas]], Suomijos [[WRC]] pilotas. * '''[[1980]] m.''': ** [[Anil Kumble]], indų kriketo žaidėjas. ** [[Ekaterina Gamova]], rusų tinklininkas. === Mirtys === * [[1605]] m. – [[Akbaras Didysis|Dželaludinas Muhamedas Akbaras]], [[Humajunas|Nasirudino Humajuno]] sūnus, iš tėvo paveldėjęs [[Mogholų imperija|Mogholijos]] imperatoriaus sostą (g. [[1542]] m.). * [[1780]] m. – [[Bernardo Bellotto]], Italijos dailininkas, dar žinomas kaip „Bernardo Canoletto“. Jis yra buvęs [[Canoletto]] mokinys, todėl kartais pasivadindavęs save mokytojo vardu. Garsėjo nutapytais paveikslais, kuriuose atvaizduodavo miesto architektūrą ([[Varšuva]], [[Turinas]], [[Viena]], [[Drezdenas]]), paminklus, žmonių šurmulį mieste. Šio dailininko nutapyti paveikslai įspūdingai realistiški (g. [[1721]] m.). * [[1849]] m. – [[Frederikas Šopenas]], [[Lenkai|lenkų]] pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų (g. [[1810]] m.). * [[1934]] m. – [[Santiago Ramón y Cajal]], [[1906 m. Nobelio premijos laureatai|1906]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1852]] m.). * [[1937]] m. – [[Ernest Rutherford|Ernestas Rezerfordas]], fizikas, vienas iš [[branduolinė fizika|branduolinės fizikos]] pradininkų, [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (g. [[1871]] m.). * [[1938]] m. – [[Karl Kautsky|Karlas Kautskis]], vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis (g. [[1854]] m.). * [[1967]] m. – [[Puyi|Aisin Gioro Puyi]], dvyliktasis ir paskutinysis mandžiūrų [[Čingų dinastijos]] / Cingų dinastijos Kinijos imperatorius (g. [[1906]] m.). * [[1978]] m. – [[Giovanni Gronchi]], politikas iš [[Italija|Italijos]], kuris nuo [[1955]] iki [[1962]] m. buvo trečiasis Italijos Respublikos prezidentas. Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo kontroversišku ir nepavykusiu mėginimu į valdžią atvesti kairiąją politinę jėgą (g. [[1887]] m.). * [[2007]] m. – [[Marian Kaczyński|Marijanas Kačinskis]], lenkų archeologas, [[jotvingiai|jotvingių]] materialinio palikimo tyrinėtojas (g. [[1932]] m.). * [[2024]] m. – [[Andrzej Wiktor Schally|Andzejus Viktoras Šally]], endokrinologas, [[1977]] metų [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas medicinos srityje (g. [[1926]] m.).<ref>{{cite news|url=https://medicine.tulane.edu/news/dr-andrew-schally-former-tulane-endocrinologist-and-nobel-laureate-dies-97|title=Dr. Andrew Schally, Former Tulane Endocrinologist and Nobel Laureate, dies at 97|first=|last=|date=2024-10-18|website=Tulane School of Medicine|accessdate=2024-10-20|language=en}}</ref> {{DienaApacia}} == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commonscat|17 October}} [[Kategorija:Spalis]] 3klzevqi4pxrq22r5iy33rkk22h3c9l 0 6374 7904815 7901260 2026-08-15T17:32:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904815 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = rel | vardas = Jonas Paulius II<br />{{la|Ioannes Paulus II}} | foto = Image:JohannesPaulII.jpg | vaizdo plotis = 200px | herbo paveiksliukas = Vaizdas:Coat of arms of Ioannes Paulus II.svg | herbas = Jono Pauliaus II herbas | gimimo vardas = {{pl|Karol Józef Wojtyła}} | tautybė = [[lenkas]] | titulas = 264-asis [[Popiežius]] | pirmtakas0 = [[Jonas Paulius I]] | įpėdinis0 = [[Benediktas XVI]] | popiežiaus tarnystės pradžia = [[1978]] m. [[spalio 16]] d. | popiežiaus tarnystės pabaiga = [[2005]] m. [[balandžio 2]] d. | gimimo data = {{Gimė|1920|05|18|}} | gimimo vieta = [[Vadovicės]], [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkija]] | mirties data = {{Mirė|2005|04|02|1920|05|18||}} | mirties vieta = [[Apaštalų rūmai]], [[Vatikanas]] | palaidotas = [[2005]] m. [[ balandžio 8]] d.<br/> [[Vatikano bazilika]], [[Vatikanas]] | parašas = Signature of John Paul II.svg | vikiteka = Category:Ioannes Paulus II | motina = Emilija Kaczorowska | tėvas = Karolis Voityla }} [[Vaizdas:Hochschule beim Papst - 17.5.2002.jpg|thumb|250px|Popiežius priima teologijos studentus Vatikane 2002 m.]] [[Vaizdas:JPII 29 09 2004 2.JPG|thumb|250px|Popiežius 2004-ųjų rugsėjį]] [[Vaizdas:Ioannes Paulus II Memorial plaque in Vilnius Cathedral.jpg|thumb|250px|Atminimo lenta Vilniaus katedroje]] [[Vaizdas:Geroji žinia1993 08 04.jpg|thumb|250px|]] '''Jonas Paulius II''' ({{la|Ioannes Paulus PP. II}}, {{it|Giovanni Paolo II}}; tikrasis vardas ''Karol Józef Wojtyła''; [[1920]] m. [[gegužės 18]] d. – [[2005]] m. [[balandžio 2]] d.) – nuo 1978 m. spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs [[popiežius]], [[katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne [[Italija|italu]], taip pat pirmuoju [[Slavai|slaviškos]] kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi. Jonas Paulius II buvo plačiai pripažintas vienu įtakingiausiu XX a. lyderiu,<ref name="CBCNews">{{cite web|url=http://www.cbc.ca/news/obit/pope/communism_homeland.html|title=Pope stared down Communism in homeland - and won|date=2005 m. balandžio mėn.|work= CBC News Online|publisher= Religion News Service|language=en|accessdate=2009-04-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20050406174046/http://www.cbc.ca/news/obit/pope/communism_homeland.html|archivedate=2005-04-06|url-status=live}}</ref> ypač svarbia asmenybe griūvant [[komunizmas|komunizmui]] Rytų Europoje.<ref name="CBCNews"/><ref name="Apie">{{cite web|url=http://europeanhistory.about.com/od/religionandthought/a/biojohnpaulii.htm|title=Pope John Paul II 1920 - 2005|last=Wilde|first=Robert|publisher= About.Com|language=en|accessdate=6 February 2009|archive-date=2015-11-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20151105202342/http://europeanhistory.about.com/od/religionandthought/a/biojohnpaulii.htm|url-status=dead}}</ref><ref name="Berlin Wall">{{cite web |url=http://www.writespirit.net/authors/pope_john_paul_ii/pope_john_paul_fall_berlin_wall|title=Pope John Paul II and the Fall of the Berlin Wall|accessdate=2008-11-05 |publisher=<small>2008 Tejvan Pettinger, Oxford, UK}}</small></ref><ref name="Chronicle2">* {{cite book |last=Maxwell-Stuart |first=P.G. |title=Chronicle of the Popes: Trying to Come Full Circle |publisher=Thames & Hudson |location=London |year=2006 |orig-year=1997 |isbn=978-0-500-28608-1 |url=https://archive.org/details/chronicleofpopes0000maxw }}</ref><ref name="Gorbachev">{{cite web|url=http://edition.cnn.com/2005/WORLD/europe/04/03/pope.gorbachev/index.html|title=Gorbachev: Pope was ‘example to all of us’|date=4 April 2005|work=Cable News Network LP|publisher=[[CNN]] |language=en|accessdate=2009-01-11}}</ref><ref name="Memory">{{cite news|url=http://www.cnn.com/SPECIALS/2005/pope/stories/legacy/index.html|title=John Paul II: A strong moral vision|date=11 February 2005|publisher=Cable News Network|language=en|accessdate=11 February 2009}}</ref> Popiežius ženkliai pagerino [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų bažnyčios]] santykius su [[judaizmas|judaistais]],<ref name="Apie"/><ref name="Memory"/> [[Stačiatikybė|rytų stačiatikių]],<ref name="Apie"/> ir [[anglikonybė|anglikonų]] bažnyčiomis.<ref name="Apie"/> Jono Pauliaus II griežtas požiūris į moterų kunigystę, [[kontracepcija|kontracepciją]], [[II Vatikano susirinkimas|II-o Vatikano susirinkimo]] ir po jo įsigaliojusios naujos [[Šventos Mišios|liturgijos]] reformos palaikymas susilaukė tiek pagyrų<ref name="Apie"/><ref name="Kritika"/>, tiek kritikos<ref name="Apie"/><ref name="Memory"/><ref name="Kritika">{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/religion/religions/christianity/pope/johnpaulii_1.shtml|title=BBC - Religion & Ethics - John Paul II|publisher=[[BBC]]|language=en|accessdate=6 February 2009}}</ref>. Jis buvo vienas labiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, per savo pontifikavimo laikotarpį aplankęs 129 valstybes.<ref name="Chronicle2"/> Jis buvo poliglotas, laisvai kalbėti gebantis keliomis kalbomis: gimtąja [[lenkų kalba|lenkų]], [[italų kalba|italų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[anglų kalba|anglų]], [[ispanų kalba|ispanų]], [[portugalų kalba|portugalų]], [[kroatų kalba|kroatų]], [[rusų kalba|rusų]], [[senovės graikų kalba|senovės graikų]] ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbomis.<ref name="Robinson">{{cite web|url=http://www.robinsonlibrary.com/philosophy/denominations/catholic/history/johnpaul2.htm|title=Pope John Paul II|date=2008 m. spalio 20 d.|publisher=[[©]] 2008 The Robinson Library|language=anglų|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.|archive-date=2015-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20150402135430/http://www.robinsonlibrary.com/philosophy/denominations/catholic/history/johnpaul2.htm|url-status=dead}}</ref> Būdamas popiežiumi [[beatifikacija|beatifikavo]] 1338 žmonių ir [[kanonizacija|kanonizavo]] 482 šventuosius,<ref name="Vatican"/> o tai yra daugiau nei visi 500 m. prieš jį pontifikavę popiežiai kartu sudėjus.<ref name="Hollingshead">{{cite news|url=http://www.guardian.co.uk/world/2006/apr/01/catholicism.religion|title=Whatever happened to … canonising John Paul II?|last=Iain Hollingshead |first=Iain Hollingshead |date=1 April 2006|publisher=Guardian News and Media Limited|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.}}</ref><ref name="Gertz">{{cite web|url=http://www.christianitytoday.com/ct/2003/octoberweb-only/10-20-52.0.html|title=Christian History Corner: John Paul II's Canonisation Cannon|last=Gertz|first=Steven|date=10 January 2003|publisher=[[©]] 2003-2009|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.}}</ref><ref name="Vatican1">{{cite web|url=http://www.vatican.va/news_services/liturgy/saints/index_saints_en.html|title=Table of the Canonisations during the Pontificate of His Holiness John Paul II|publisher=www.vatican.va|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.}}</ref><ref>''Faktą, kad popiežius Jonas Paulius II kanonizavo daugiau šventųjų nei prieš jį kelis amžius pontifikavę popiežiai kartu sudėjus, sunku įrodyti, nes daugelio ankstyvųjų kanonizacijų įrašai nepilni, netikslūs, o kai kurių išvis trūksta.''</ref> Popiežius palaikė [[Pasaulinis pašaukimas į šventumą|pasaulinio pašaukimo į šventumą]] mokymą. 2014 m. balandžio 27 d. kartu su popiežiumi [[Jonas XXIII|Jonu XXIII]] paskelbtas [[šventasis|šventuoju]].<ref>{{cite web |title=Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2014-04-27 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/world/jonas-paulius-ii-ir-jonas-xxiii-paskelbti-sventaisiais-64630515 |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Biografija == === Vaikystė ir išsilavinimas === Karolis Juzefas Voityla (''Karol Józef Wojtyła'') gimė 1920 m. gegužės 18 d. [[Vadovicės|Vadovicių]] mieste Lenkijoje, buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto. Anksti neteko šeimos: jo motina mirė 1929, vyresnysis brolis – 1932, tėvas – 1941 m.<ref name="Vatican"/> Baigęs gimnaziją Vadovicėse, 1938 m. įstojo į [[Jogailos universitetas|Krokuvos universitetą]] – studijavo lenkų kalbą ir literatūrą, lankė dramos mokyklą, rašė eilėraščius, išmoko užsienio kalbų. 1939 m. naciai, okupavę Lenkiją, universitetą uždarė. Kad išvengtų deportacijos į [[Trečiasis Reichas|Vokietiją]] ir užsidirbtų pragyvenimui, K. Voityla dirbo akmens skaldykloje, vėliau chemijos gamykloje.<ref name="VLE">{{VLE|8||Jonas Boruta|[https://www.vle.lt/Straipsnis/Jonas-PauliusII-34980 Jonas Paulius II]}}</ref> Vaikystėje K. J. Voityla norėjo tapti aktoriumi, buvo susidomėjęs poezija, teatru, puikiai žaidė futbolą, tačiau vėliau pasinėrė į teologiją, pradėjo domėtis filosofija. 1942 m. pajautė pašaukimą į kunigystę ir įstojo į kardinolo Sapiegos įsteigtą pogrindinę kunigų seminariją [[Krokuva|Krokuvoje]]. Tuo metu jis buvo ir vienas iš pogrindinio „Rapsodijos teatro“ pradininkų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tęsė studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje įšventintas į kunigus. 1946–1948 ir 1950–1954 studijavo Šv. Tomo Akviniečio universitete [[Roma|Romoje]], vėliau grįžo į Lenkiją.<ref name="Vatican"/> === Kunigo tarnystė ir pontifikatas === 1948–1950 m. buvo [[vikaras]] įvairiose parapijose Krokuvoje ir Jogailos universiteto [[kapelionas]]. Nuo 1954 m. dėstė [[Liublino universitetas|Liublino katalikų universitete]], 1956–1978 m. buvo Etikos katedros vedėjas. 1958 m. liepos 4 d. paskirtas Krokuvos vyskupo padėjėju, rugsėjo 28 d. įšventintas [[Vyskupas|vyskupu]]. 1964 m. sausio 13 d. nominuotas Krokuvos [[Arkivyskupas|arkivyskupu]]. 1967 m. birželio 26 d. popiežius [[Paulius VI]] K. J. Voitylai suteikė [[Kardinolas|kardinolo]] titulą. Aktyviai dalyvavo Vatikano II susirinkime (1962–1965 m.).<ref name="VLE"/> [[1978]] m. [[spalio 16]] d. K. J. Voityla išrinktas popiežiumi (pasirinko Jono Pauliaus II vardą) – tapo vienu jauniausių ir pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi po 455 metų pertraukos. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų. Tapęs popiežiumi, atsisakė pagarbos popiežiui ritualų, reformavo [[Romos kurija|Romos kuriją]], pakvietė į ją dirbti įvairių tautų ir rasių atstovų. 1979 m. kelioms dienoms grįžo į komunistų valdomą tėvynę. Manoma, kad po popiežiaus vizito Lenkijoje suaktyvėjo „[[Solidarumas|Solidarumo]]“ judėjimas, vėliau Jonas Paulius II jį rėmė. Į popiežiaus gyvybę du kartus pasikėsinta: 1981 m. gegužės 3 d. [[Šv. Petro aikštė]]je [[Vatikanas|Vatikane]] į jį šovė [[Turkija|turkų]] teroristas [[Mehmet Ali Ağca|Mehmetas Ali Agdža]]. Į pilvą ir ranką sunkiai sužeisto popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Po dvejų metų popiežius savo užpuoliką aplankė kalėjime ir po ilgo pokalbio jam atleido. Antras pasikėsinimas įvyko Švč. Mergelės Marijos šventovėje [[Fatima|Fatimoje]] [[Portugalija|Portugalijoje]] 1982 m. gegužės 12 d., kai Joną Paulių II bandė nudurti konservatyvusis [[Ispanija|Ispanijos]] dvasininkas Chuanas Fernandesas Kronas (''Juan Fernandez Krohn''). Popiežius nenukentėjo.<ref name="VLE"/> Būdamas popiežiumi Jonas Paulius II atliko 38 oficialius vizitus, surengė 738 audiencijas valstybių vadovams, atliko 104 apaštalines keliones į 129 šalis. Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo pradžioje lankėsi Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Tai buvo pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse]]. Kaip Romos vyskupas jis aplankė 317 iš 322 Romos parapijų. Sušaukė 15 [[Vyskupų sinodas|Vyskupų sinodų]], paskelbė 1338 [[Beatifikacija|palaimintuosius]], [[Kanonizacija|kanonizavo]] 482 šventuosius, paskyrė 231 kardinolą (dar 1 – ''in pectore''), sušaukė [[Kardinolų kolegija|Kardinolų kolegijos]] 6 visuotinius susirinkimus.<ref name="Vatican"/> Katalikų Bažnyčios vardu atsiprašė dėl netinkamo Bažnyčios elgesio su žydais, eretikais, mažumomis, moterimis, 2001 m. atsiprašė nuo dvasininkijos nukentėjusių seksualinio priekabiavimo aukų. Suformavo naujosios [[Evangelizacija|evangelizacijos]] principus, suaktyvino [[Ekumenizmas|ekumeninį]] ir tarpreliginį dialogą, gynė žmogaus teises, gyvybės vertę ir neliečiamumą, pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas, nepritarė moterų kunigystei ir palaikė [[Celibatas katalikybėje|celibatą]]. Buvo pirmasis iš popiežių, lankęsis [[Sinagoga|sinagogoje]] (1986 m.) ir [[mečetė]]je (2001 m.).<ref name="VLE"/> Sinagogoje ištarta popiežiaus frazė „Jūs – mūsų mylimi broliai ir, galima sakyti, mūsų vyresnieji broliai“ tapo vienu dažniausiai cituojamų jo posakių.<ref name="Respublika">Milda Kunskaitė, [https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/jonas_paulius_ii__popiezius_be_tiaros/ ''Jonas Paulius II – popiežius be tiaros''], Respublika, 2020-05-20. Nuoroda tikrinta 2020-11-12.</ref> Paskelbė 14 [[Enciklika|enciklikų]], 15 apaštalinių paraginimų ir 11 apaštalinių konstitucijų, parašė 45 apaštališkuosius laiškus, publikavo knygas „Žengiant per vilties slenkstį“ (1994 m.), „Dovana ir Paslaptis: mano kunigystės penkiasdešimtosioms metinėms“ (1996 m.), „Romėniškasis triptikas“ (2003 m.) „Kelkimės ir eime“ (2004 m.) „Atmintis ir tapatybė: pokalbiai tūkstantmečio sandūroje“ (2005 m.).<ref name="Vatican">[http://www.vatican.va/content/john-paul-ii/en/biografia/documents/hf_jp-ii_spe_20190722_biografia.html ''John Paul II (1920–2005) ''], Biographical profile, Libreria Editrice Vaticana. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> 1992 m. gruodžio 7 d., pirmą kartą po beveik penkių šimtmečių, popiežius išleido naują universalų Romos katalikų bažnyčios [[Katekizmas|katekizmą]]. 1986 m. paskelbė [[Pasaulio jaunimo dienos|Pasaulio jaunimo dienas]], 1992 m. – Pasaulinę ligonių dieną. 2000 m. paskelbė Didžiojo Bažnyčios jubiliejaus metais, o XXI a. pavadino solidarumo amžiumi.<ref name="VLE"/> Jonas Paulius II popiežiavo nuo 1978 iki 2005 m., beveik 27 metus. Pagal popiežiavimo trukmę jis yra trečias ilgiausiai valdęs pontifikas po [[Pijus IX|Pijaus IX]] (pastarasis soste išbuvo beveik 31 metus) ir paties pirmojo popiežiaus [[Apaštalas Petras|Šventojo Petro]] (yra duomenų, kad jis popiežiavo 34 ar net 37 metus). Per savo pontifikatą Jonas Paulius II sustiprino Vatikano valstybę ir popiežiaus, kaip Bažnyčios vadovo ir politiko, autoritetą,<ref name="VLE"/> prisidėjo prie komunizmo žlugimo Rytų Europos valstybėse. Buvo vienas įtakingiausių XX ir [[XXI amžius|XXI]] amžiaus lyderių ir vienas ryškiausių popiežių visoje Bažnyčios istorijoje, charizmatiška asmenybė, sugebanti suburti daugiatūkstantinę minią.<ref name="LRT"/><ref name="Respublika"/> === Mirtis ir laidotuvės === 2005 m. vasario 1 d. Jonas Paulius II nuvežtas į ligoninę Romoje dėl stiprios kvėpavimo takų infekcijos, po 9 dienų išrašytas. Vasario 24 d. dėl atsinaujinusio [[Gripas|gripo]] pontifikas dar kartą paguldytas į ligoninę, iš jos grįžo kovo 13 d. Balandžio 1 d. pranešta, kad popiežiaus būklė labai sunki, o balandžio 2 d. 22:37 Lietuvos laiku paskelbta apie popiežiaus mirtį. Paskelbus liūdną žinią Šv. Petro aikštėje susirinkusi minia pradėjo ploti – italai taip paprastai išreiškia savo pagarbą mirusiajam. Po kelių minučių stojo mirtina tyla. Daugelis tikinčiųjų negalėjo sutramdyti ašarų. Kaip skelbė italų laikraščiai, paskutinis jo ištartas žodis buvo „Amen”. Po dviejų valandų nuo popiežiaus mirties į Šv. Petro aikštę susirinko maždaug 130 tūkstančių žmonių. [[Vaizdas:Pope John Paul II grave.jpg|250px|thumb|left|Jono Pauliaus II kapas iki 2014 m.]] Šventojo Tėvo palaikai buvo pašarvoti [[Vatikanas|Vatikano]] apaštalinių rūmų trečiajame aukšte esančioje Klemenso salėje, per laidotuves balandžio 8 d. padėti ant katafalko priešais Konfesijos altorių Šv. Petro aikštėje. Į jo laidotuves, kurios apibūdinamos kaip didžiausios naujųjų laikų istorijoje, atvyko šimtai pasaulio politinių ir religinių lyderių, Šv. Petro aikštėje susirinko apie 300 tūkst žmonių. Dar apie 2 mln. žmonių milžiniškuose ekranuose stebėjo gedulines pamaldas aplinkinėse gatvėse. Atsisveikinimo ceremoniją Vatikane tiesiogiai transliavo 150 televizijos kanalų visame pasaulyje, tarp jų ir musulmoniškose Azijos valstybėse bei komunistiniame [[Vietnamas|Vietname]]. Daugelyje pasaulio šalių skambėjo varpai, plevėsavo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, paskelbtos gedulo dienos. [[Šventosios Mišios|Šv. Mišioms]] pasibaigus karstas perkeltas į [[Kripta|kriptą]] po [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilika]]. Laidojimo ceremonija vyko be žurnalistų ir televizijos kamerų, joje dalyvavo tik keli žmonės – kardinolai, popiežiaus giminaičiai. Pagal popiežiaus prašymą, jis palaidotas žemėje, o ne ištaigingame sarkofage. Jono Pauliaus II karstas padėtas į kriptą, kur anksčiau buvo palaidotas popiežius [[Jonas XXIII]]. Jo palaikai 2001 m. po beatifikavimo perkelti į stiklinį sarkofagą Šv. Petro bazilikoje.<ref>{{cite web |title=Pasaulis atsisveikino su popiežiumi Jonu Pauliumi II (foto) |agency=Elta, BNS, BBC |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2005-04-08 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/world/pasaulis-atsisveikino-su-popieziumi-jonu-pauliumi-ii-foto-6427464 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Gyvenimo darbai == [[Vaizdas:Pope John Paul II.jpg|thumb|250px|Popiežius Jonas Paulius II Šventojo Petro aikštėje (1985 m.)]] === Mokymas === {{citata|''„Ateitis prasideda dabar, ne rytoj.“''|Popiežius Jonas Paulius II<ref name="Quotes2">{{cite web|url=http://www.brainyquote.com/quotes/authors/p/pope_john_paul_ii.html|title=BrainyQuote: ''Pope John Paul II Quotes''|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.|publisher=[[©]] 2007,2009 BrainyMedia.com|archive-date=2017-09-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20170920121313/https://www.brainyquote.com/quotes/authors/p/pope_john_paul_ii.html|url-status=dead}}</ref>}} Jono Pauliaus II, kaip popiežiaus, vienas svarbiausių tikslų buvo mokyti žmones apie [[krikščionybė|krikščionybę]]. Jis parašė 14 popiežiškųjų [[enciklika|enciklikų]].<ref>([[:en:List of encyclicals of Pope John Paul II|Žr. straipsnį angliškoje vikipedijoje]])</ref> Savo Apaštališkajame Laiške „Novo Millennio Inuente“ ''(Naujajam tūkstantmečiui prasidedant)'' jis pabrėžė „iš naujo pradėjimo nuo Kristaus“ svarbą: „Ne, mus išgelbės ne formulė, bet Asmuo ir tikrumas, kurį jis mums įkvepia: Aš esu su jumis!“<ref>[http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_laiskai/novo-millennio-ineunte.html#III APAŠTALIŠKASIS LAIŠKAS NOVO MILLENNIO INEUNTE]</ref> „Veritatis Splendor“ ''(Tiesos didybė)'' jis pabrėžė žmogaus priklausymą nuo Dievo ir Jo Įstatymo bei laisvės ir tiesos sąryšį. Jame perspėjo, kad žmogus, „susižavėjęs [[reliatyvizmas|reliatyvizmu]] ir [[skepticizmas|skepticizmu]], puola į netikros laisvės ieškojimus, kuriuose neras pačios tiesos“. Enciklikoje „Fides et Ratio“ ''(Apie tikėjimo ir proto santykį)'' popiežius aprašo susidomėjimą filosofija ir savarankišką Tiesos ieškojimą teologiniu požiūriu. Remdamasis daugeliu skirtingų šaltinių, jis apibūdina vienas kitą papildantį tikėjimo ir priežasties santykį bei nurodo, kodėl teologams taip svarbu susitelkti ties šiuo santykiu.<ref>[http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/fides-et-ratio.html APIE TIKĖJIMO IR PROTO SANTYKĮ]</ref> Jonas Paulius II taip pat yra paskelbęs tris enciklikas, kuriose apsvarsto Bažnyčios socialinę doktriną. Savo enciklikose ir daugelyje apaštališkųjų laiškų bei pamokslų, popiežius taip pat kalbėjo apie moterų garbingumą ir šeimos svarbą žmonijos ateityje.<ref name="Memory"/> Kitos žymesnės enciklikos – „Evangelium Vitae“ ''(Gyvenimo Evangelija)'' ir „Orientale Lumen“ (''Rytų šviesa''). Nepaisant kritikų, apkaltinusių popiežių nepalenkiamumu, šis aiškiai patvirtino du tūkstantmečius galiojančią katalikybės moralinę doktriną prieš žmogžudystę (įskaitant eutanaziją ir abortą).<ref name="Memory"/> Jonas Paulius II buvo griežtas [[apartheidas|apartheido Pietų Afrikoje]] kritikas. 1985 m., lankydamasis [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], savo kalboje [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautiniame Teisingumo Teisme]] paskelbė, kad „apatheido sistema ar atskirtas vystymas niekada nebus priimtinu modeliu santykiams tarp tautų ar rasių.“<ref>[https://web.archive.org/web/20130309014419/http://articles.latimes.com/1985-05-13/news/mn-9935_1_afrikaners "Pope Attacks Apartheid in Speech at U.N. Court"] ''[[Los Angeles Times]]'', 1985 m. gegužės 13 d.</ref> 1988 m. rugsėjį Jonas Paulius II apsilankė dešimtyje pietinėje Afrikos dalyje esančių valstybių, įskaitant Pietų Afrikos kaimynes, tačiau demonstratyviai neaplankydamas Pietų Afrikos Respublikos. Vizito į [[Zimbabvė|Zimbabvę]] metu Jonas Paulius II paragino įvesti sankcijas Pietų Afrikos Respublikos vyriausybei.<ref>[https://www.nytimes.com/1995/09/17/world/pope-s-south-africa-visit-honors-2-vows.html?pagewanted=all&src=pm Pope's "South Africa Visit Honors 2 Vows"] ''[[The New York Times]]'', 1995 m. gegužės 13 d.</ref> Mirus Jonui Pauliui II, [[Nelsonas Mandela]] ir [[Desmond Tutu|arkivyskupas Desmondas Tutu]] gyrė popiežių už žmogaus teisių gynimą ir ekonominio neteisingumo smerkimą.<ref>[https://web.archive.org/web/20060718134841/http://www.southafrica.info/mandela/pope-050405.htm#.UHIDqMr4IsA Mandela 'deeply inspired' by Pope] [South Africa Info], 2005 m. balandžio 5 d.</ref> === Ganytojiškos kelionės === [[Vaizdas:JPIITravelsMap.PNG|thumb|250px|Jono Pauliaus II aplankytos šalys <!-- (angliškoje vikipedijoje pataisyta, kad popiežius Slovakiją aplankė triskart.) -->]] Jono Pauliaus II pontifikato metu popiežius aplankė 129 valstybes<ref name="Chronicle2"/> ir nukeliavo daugiau kaip 1,1 mln. kilometrų. Per jo vizitus susirinkdavo keliamilijoninės eilės.<ref name="AsiaNews">{{cite web|url=http://www.asianews.it/index.php?l=en&art=2947&dos=48&size=A|title=The Philippines, 1995: Pope dreams of "the Third Millennium of Asia"|date=4 April 2005|publisher=© 2003, 2009 AsiaNews C.F. 00889190153|accessdate=2009-01-11|archive-date=2012-10-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20121022151613/http://www.asianews.it/index.php?l=en&art=2947&dos=48&size=A|url-status=dead}}</ref> Vienas pirmųjų oficialių Jono Pauliaus II vizitų buvo 1979 m. birželį įvykęs vizitas į Lenkiją, kur jis visada būdavo draugiškai sutiktas entuziastingai nusiteikusios minios.<ref name="OnThisDay">{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/june/2/newsid_3972000/3972361.stm|title=1979: Millions cheer as the Pope comes home|work=from "On This Day, 2 June 1979,"|publisher=© 2006, 2009 [[BBC]] News'|accessdate=2009-01-11}}</ref> Ši pirmoji kelionė į Lenkiją pakėlė visos tautos dvasią ir paskatino [[Solidarumas|„Solidarumo“]] judėjimo įkūrimą 1980 m., kuris atnešė į suvaržytą šalį laisvę ir žmogaus teises.<ref name="Memory"/> Vėlesnių kelionių į Lenkiją metu jis tyliai išreiškė palaikantis organizaciją.<ref name="Memory"/> Po to sekusios kelionės šią žinią sutvirtino ir Lenkijoje prasidėjo procesai, privedę prie [[Lenkijos Liaudies Respublika|komunistinio režimo]] žlugimo 1989 m.<ref name="CBCNews"/><ref name="Chronicle2"/><ref name="Gorbachev"/><ref name="OnThisDay"/><ref name="Berlin Wall"/> Nors kai kurias vietas, aplankytas Jono Pauliaus II, (pvz., [[JAV]] ir [[Šventoji Žemė|Šventąją Žemę]]) buvo aplankęs dar [[Paulius VI]], popiežius Voityla pirmasis iš popiežių 1979 m. kelionės į JAV metu aplankė [[Baltieji Rūmai|Baltuosius Rūmus]], kur jį šiltai pasveikino tuometinis prezidentas [[Džimis Karteris]]. Taip pat aplankė dar niekada kitų popiežių nelankytų valstybių – 1979 m. sausį pirmasis aplankė [[Meksika|Meksiką]],<ref name="Mexico">{{cite news|url=http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9C06E3D91038F933A05754C0A9649C8B63|title=Pope to Visit a Mexico Divided Over His Teachings |last=Thompson|first=Ginger|date=30 July 2002|publisher=The New York Times Company|accessdate=4 February 2009}}</ref> dar prieš pirmąją kelionę į Lenkiją, o vėliau tais pačiais metais – [[Airija|Airiją]].<ref name="Ireland">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/northern_ireland/4229807.stm|title=Irish remember 1979 Papal visit |date=2 April 2005|publisher= BBC World News|accessdate=2009-02-04}}</ref> Jis taip pat pirmasis iš popiežių, popiežiavimo laikotarpiu aplankęs [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]] (1982 m.), kur susitiko su [[Elžbieta II|Karaliene Elžbieta II]], [[Aukščiausias Anglijos Bažnyčios valdytojas|Aukščiausiąja]] [[Anglijos Bažnyčia|Anglijos Bažnyčios]] valdytoja.<ref>[https://www.vaticannews.va/en/world/news/2020-05/john-paul-s-1982-visit-to-britain-an-extraordinary-event.html ''John Paul’s 1982 visit to Britain an "extraordinary event"''], Vatican News, 2020-05-19. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> 2000 m. jis pirmasis iš šių laikų popiežių aplankė [[Egiptas|Egiptą]], kur susitiko su [[Aleksandrijos koptų ortodoksų bažnyčia|koptų popiežiumi]], [[Šenouda III]] ir Aleksandrijos graikų ortodoksų patriarchu.<ref name="PopeEgypt">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/middle_east/654651.stm|title=Pope pleads for harmony between faiths |date=24 February 2000|publisher=BBC News|accessdate=11 February 2009}}</ref><ref name="Egypt">{{cite web|url=http://www.coptic.net/public/news/2000-10-27.txt|title=Reception of His Holiness Catholicos Karekin II|date=27 October 2000|publisher=The Christian Coptic Orthodox Church Of Egypt|accessdate=2009-02-11}}</ref> Taip pat pirmasis [[popiežius]], 2001 m. aplankęs ir meldęsis [[islamas|musulmoniškoje]] [[mečetė]]je [[Damaskas|Damaske]], [[Sirija|Sirijoje]]. Aplankė [[Umajado mečetė|Umajado mečetę]], buvusią krikščionių bažnyčią, kaip tikima, [[Jonas Krikštytojas|Jono Krikštytojo]] palaidojimo vietą, kur pasakė kalbą, kurioje kvietė musulmonus, krikščionius ir žydus veikti išvien.<ref name="Mosque">{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/middle_east/1316812.stm|title=Mosque visit crowns Pope's tour|last=Plett|first=Barbara|date= 7 May 2001|publisher=© 2001,2009 [[BBC]] News|accessdate=2009-01-11}}</ref><ref name="Damascus">{{cite web|url=http://www.catholic-forum.com/saints/pope0264qr.htm|title=Pope John Paul II - Address at Omayyad Mosque of Damascus - 6 May 2001|work=The Catholic Community Forum and Liturgical Publications of St. Louis, Inc |publisher=© 2000 - 2009, Jelsoft Enterprises Ltd|accessdate=2009-01-11|archive-date=2006-06-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20060630103927/http://www.catholic-forum.com/saints/pope0264qr.htm|url-status=dead}}</ref> Popiežius taip pat aplankė [[Japonija|Japoniją]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]] ir [[Puerto Rikas|Puerto Riką]], o 1993 m. – ir Lietuvą. == Atminimo įamžinimas == === Pasaulyje === Jono Pauliaus II atminimas įamžintas daugelyje pasaulio šalių. Ypač daug jo vardu pavadintų gatvių, aikščių, bažnyčių yra popiežiaus gimtojoje Lenkijoje. 2018 m. šalyje buvo apie 700 Jono Pauliaus II paminklų, vienas iš jų, 14 m aukščio, 2013 m. pastatytas [[Čenstakava|Čenstakavoje]]. 2012 m. popiežius paskelbtas [[Belchatuvas|Belchatuvo]] miesto globėju, 2014 m. Vadovicėse ir 2019 m. [[Varšuva|Varšuvoje]] atidaryti Jono Pauliaus II muziejai.<ref>[https://www.rbb-online.de/rbbkultur/kulturnachrichten/2019/10/Warschau-eroeffnet-groesstes-Papstmuseum-des-Landes.html ''Warschau eröffnet größtes Papstmuseum des Landes''], RBB Kultur, 2019-10-17. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref><ref>[https://www.bernardinai.lt/2014-04-10-duris-atvere-jono-pauliaus-ii-namai-muziejus/ ''Duris atvėrė Jono Pauliaus II namai-muziejus''], Bernardinai, 2014-04-10. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> Popiežiaus vardu pavadintas [[Bario oro uostas]], kalnų viršūnės Italijoje, pusiasalis Livingstono saloje [[Antarktis|Antarktyje]], universitetai ir mokyklos [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], Lenkijoje, Lietuvoje, [[Airija|Airijoje]], [[Filipinai|Filipinuose]] ir kitur. Apie Joną Paulių II sukurta nemažai dokumentinių ir vaidybinių kino filmų, pvz., „Popiežius Jonas Paulius II“ (''Pope John Paul II'', 2005 m., režisierius John Kent Harrison), „Karolis: žmogus, kuris tapo popiežiumi“ (''Karol: A Man Who Became Pope'', 2005 m.), „Karolis: popiežius, kuris išliko žmogumi“ (''Karol: The Pope, The Man'', 2006 m., abiejų režisierius Giacomo Battiato). === Lietuvoje === [[Vaizdas:Visit of Pope John Paul II to Lithuania Reversum.jpg|thumb|left|180px|Lietuvos banko proginė moneta Jono Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti (reversas, 1993 m.)]] [[Vaizdas:Johannes Paulus II - Korskullen 7 sep 1993.jpg|thumb|250px|Jonas Paulius II, [[Kryžių kalnas]] 1993 m.]] Lietuvai Jono Pauliaus II laidotuvių metu garbės tribūnoje atstovavo [[Valdas Adamkus]] (LR Prezidentas), [[Algirdas Brazauskas]] (LR Ministras pirmininkas), [[Vytautas Landsbergis]]. Taip pat Lietuvos Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių delegacijai vadovavo [[Kaunas|Kauno]] arkivyskupas metropolitas [[Sigitas Tamkevičius]]. Laidotuvių (2005-04-08) valandą Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija pasodino ąžuolą. 2008 m. [[Šiluva|Šiluvoje]] Jonui Pauliui II atidengtas paminklas. [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|Popiežiaus 1993 m. vizitui į Lietuvą]] atminti 2011 m. atidengtas [[Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas Kaune|paminklas]] Kauno [[Santakos parkas|Santakos parke]] (lenkų skulpt. [[Česlavas Dzvigajus|Č. Dzvigajus]]).<ref>{{cite web |title=Kaune atidengiamas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaune-atidengiamas-paminklas-popieziui-jonui-pauliui-ii-56-154205 |date=2011-06-04 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Vilniuje yra [[Jono Pauliaus II aikštė]], [[Šiaulių bulvaras|Šiaulių bulvare]] pastatytas paminklinis akmuo, prie [[Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia|Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios]] atidengtas monumentas popiežiui, išsaugota [[Kryžių kalno koplyčia]]. Jo vardu pavadintos parapijos ir maldos namai: [[Balelių šv. Jono Pauliaus II koplyčia]], [[Kauno Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčia]], [[Marijampolės Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II bažnyčia]], [[Kauno Jono Pauliaus II gimnazija|gimnazija Kaune]]. 2015 m. paminklas Jonui Pauliui II atidengtas [[Vievis|Vievyje]] (skulpt. [[Vytautas Nalivaika]], archit. – [[Arūnas Butrimavičius]]). 1993 m. apie popiežių sukurti dokumentiniai filmai „Atvykau pas jus kaip ganytojas“ (režisierius [[Algirdas Dausa]]) ir „Ramybė jums“ (režisierius [[Vidmantas Puplauskis]]).(taip pat atpazistamas kaip burbulas) Popiežiaus 100 metų jubiliejaus proga 2020 m. Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais.<ref name="LRT">[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1179269/nauseda-ir-duda-paskelbe-laiskus-jono-pauliaus-ii-100-uju-gimimo-metiniu-proga ''Nausėda ir Duda paskelbė laiškus Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių proga''], LRT, 2020-05-17. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> == Beatifikacija ir kanonizacija == [[Vaizdas:Canonization 2014- The Canonization of Saint John XXIII and Saint John Paul II (14036819834).jpg|thumb|Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremonija Šv. Petro aikštėje 2014 m. balandžio 27 d.]] 2005 m. vasarą popiežius Benediktas XVI išimties tvarka leido pradėti Jono Pauliaus II beatifikacijos bylą, nelaukiant, kad praeitų 5 metai nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Katalikų Bažnyčioje išpažinėjo (ne [[Kankinys|kankinio]]) skelbimui palaimintuoju reikalingos dvi sąlygos: įrodymas, jog kandidatas į palaimintuosius savo gyvenimu herojiškai liudijo evangelines dorybes, ir įvykusio stebuklo su kandidato į šventuosius užtarimu patvirtinimas. Jono Pauliaus II beatifikacijos byloje pirmoji iš dviejų keliamų sąlygų buvo patenkinta 2009 m. gruodžio 19 d., kai buvo paskelbtas popiežiaus [[Benediktas XVI|Benedikto XVI]] autorizuotas [[Šventųjų skelbimo kongregacija|Šventųjų skelbimo kongregacijos]] dekretas. Antrajai sąlygai patenkinti bylos postulatorius (beatifikacijos proceso vadovas) parinko prancūzės vienuolės Marie Simon-Pierre atvejį. Vienuolei 2004 m. paūmėjo [[Parkinsono liga]], ta pačia liga sirgo ir Jonas Paulius II. Popiežiui mirus, vienuolių seserų bendruomenės [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Afrika|Afrikoje]] pradėjo kasdien melstis už sergančiąją ir prašyti Jono Pauliaus II užtarimo. Lygiai po dviejų mėnesių, popiežiaus mirties valandą įvykęs stebuklas – Marie Simon-Pierre liga nepaaiškinamai pasitraukusi. Buvo atlikti kruopštūs medicininiai tyrimai, ir Šventųjų skelbimo kongregacijos medicinos komisija 2010 m. konstatavo, kad vienuolės pasveikimas buvo staigus, ilgalaikis ir nepaaiškinamas. 2011 m. gegužės 1 d. Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju.<ref>[https://www.bernardinai.lt/2011-03-21-jono-pauliaus-ii-beatifikacija-nulemes-stebuklas/ ''Jono Pauliaus II beatifikaciją nulėmęs stebuklas''], Bernardinai, 2011-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2011/05/01/news/jono-pauliaus-ii-beatifikacija-stebejo-visa-lenkija-5556736/amp/ ''Jono Pauliaus II beatifikaciją stebėjo visa Lenkija''], Lietuvos Rytas, 2011-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref> Pagal Bažnyčios taisykles Jono Pauliaus II paskelbimui šventuoju reikėjo dviejų įrodytų stebuklų. Antru stebuklu Vatikano teologijos ekspertai pripažino Floribet Moros (''Floribeth Mora''), moters iš [[Kosta Rika|Kosta Rikos]], nepaaiškinamą pasveikimą nuo [[Galvos smegenų aneurizma|smegenų aneurizmos]], meldžiant Jono Pauliaus II užtarimo netrukus po jo beatifikacijos.<ref>[https://www.rappler.com/world/john-paul-ii-miracle-recognized-report ''John Paul II's 2nd miracle approved – report''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201111194801/https://www.rappler.com/world/john-paul-ii-miracle-recognized-report |date=2020-11-11 }}, Agence France-Presse (AFP), 2013-07-02. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref> Atsižvelgdamas į Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonę, [[popiežius Pranciškus]] 2013 m. patvirtino Jono Pauliaus II kanonizaciją ir nustatė jos datą. Jonas Paulius II buvo paskelbtas šventuoju 2014 m. balandžio 27 d. kartu su kitu popiežiumi – [[Jonas XXIII|Jonu XXIII]].<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/jonas-paulius-ii-ir-jonas-xxiii-paskelbti-sventaisiais.d?id=64630515 ''Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais''], DELFI Žinios, 2014-04-27. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * Šaknys: publicistika (sud. Sofija Šviesaitė). – Jonava: Dobilo leidykla, 2010. – 348 p.: iliustr. – ISBN 978-609-409-021-9 == Nuorodos == {{Wikiquote}} * [http://www.vatican.va/holy_father/john_paul_ii/index.htm Šventasis Sostas – Jonas Paulius II] * [http://www.tarnow.pl/galeria/galeria_294/ Jono Pauliaus II laidotuvės (nuotraukos)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080416000107/http://www.tarnow.pl/galeria/galeria_294/ |date=2008-04-16 }} * [http://www.kabutes.lt/autorius/_jonas_paulius_ii/580 Jono Pauliaus II sentencijos] {{start box}} {{s-rel}} {{s-bef|before=[[Eugeniusz Baziak]]}} {{s-ttl|title=[[Krokuvos arkivyskupas]]|years=1963–1978}} {{s-aft|after=[[Franciszek Macharski]]}} {{succession box | before = [[Jonas Paulius I]] | title = [[Vaizdas:Emblem of the Papacy SE.svg|25px]] [[Sąrašas:Popiežiai|Popiežius]] |years=1978–2005 | after = [[Benediktas XVI]]}} {{end box}} {{Popiežiai}} {{DEFAULTSORT:Jonas Paulius II}} [[Kategorija:Popiežiai]] [[Kategorija:Lenkijos dvasininkai]] [[Kategorija:Katalikų šventieji]] 2khc1x7o44i27byh6oqn3oe0pla1gju 0 8273 7904950 7832132 2026-08-16T10:51:15Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Common_Shellduck_(Tadorna_tadorna)_(26499348215).jpg keičiamas Common_Shelduck_(Tadorna_tadorna)_(26499348215).jpg 7904950 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Tadorna tadorna'' | lrk = 2}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Common Shelduck (Tadorna tadorna) (26499348215).jpg|260px|Paprastoji urvinė antis (''Tadorna tadorna'')]] | caption = Paprastųjų urvinių ančių [[patinas]]<br>[[Vaizdas:Common Shelduck (Tadorna tadorna) (W1CDR0001430 BD7).ogg|thumb|center|Paprastosios urvinės anties gagenimas]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color= pink | status= lc | ref= <ref name= "IUCN">{{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22680024/154560262| title= IUCN Red list - ''Tadorna tadorna'' | publisher= [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos]] rūšių [[Tarptautinė raudonoji knyga|raudonasis sąrašas]] | accessdate= 2019-08-14}} Straipsnis anglų k.</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Žąsiniai paukščiai | taxon1 = Anseriformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Antiniai | taxon1 = Anatidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Tadorninae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Urvinės antys | taxon1 = Tadorna}} {{Taxobox_rusis | taxon = Paprastoji urvinė antis | taxon1 = Tadorna tadorna}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Tadorna tadorna | autorius = Carl von Linné{{!}}Linnaeus | metai = 1758 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} * ''Anas tadorna'' <small>Linnaeus, 1758</small> {{Taxobox_section_subdivision | color = pink| plural_taxon = Paplitimas}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:TadornaTadornaIUCN.png|260px|Paplitimas]] | caption = Paprastųjų urvinių ančių natūralus, apytikslis paplitimo arealas [[Žemė|pasaulyje]] (''žemėlapis sudarytas pagal [[BirdLife International]] ir [[Handbook of the Birds of the World]] (2019) 2019 versijas'')}} :{{Colorbox|#00FF00}} tik perėjimų sezonu :{{Colorbox|#008000}} gyvena [[Sėslumas|sėsliai]] :{{Colorbox|#007FFF}} žiemavietės {{Taxobox_pabaiga}} [[File:Common Shelduck.ogv|thumb|Paprastoji urvinė antis]] '''Paprastoji urvinė antis'''<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1113228 Paprastoji urvinė antis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319211955/http://terminai.vlkk.lt/terminas/1113228 |date=2023-03-19 }}; [[VLKK]] terminų bankas | nuoroda tikrinta: 2023.03.20.</ref> (''Tadorna tadorna'') – [[Žąsiniai paukščiai|žąsinių paukščių]] (''Anseriformes'') [[būrys|būrio]], ''[[Tadorninae]]'' [[Pošeimis|pošeimio]] [[Vandens paukščiai|vandens paukščių]] [[rūšis]]. == Išvaizda == Didesnė už [[didžioji antis|didžiąją antį]] (''Anas platyrhynchos''). Paprastųjų urvinių ančių kūno ilgis 58-67 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 110-135 cm,<ref name="birdid.no/Shelduck (Tadorna tadorna)">birdid.no / [https://www.birdid.no/bird/eBook.php?specieID=1209 Shelduck (Tadorna tadorna)]; Nord University</ref> patinų svoris 830–1500 g, patelių - 562–1250 g.<ref name="birdsoftheworld.org/Tadorna tadorna">birdsoftheworld.org / [https://birdsoftheworld.org/bow/species/comshe/cur/introduction Common Shelduck ''Tadorna tadorna'']</ref> Plunksnų apdaras ryškių spalvų, baltame fone išsiskiria juoda galva ir rudai rausva juosta, nusidriekusi nuo krūtinės iki pečių. '''[[Patinas|Patino]]''' galva ir viršutinė kaklo dalis juodi su žalsvu atspalviu. Per krūtinę, kūno šonus ir priekinę nugaros dalį eina ryškiai ruda juosta. Viršutinė kūno dalis balta. Dalis pečių plunksnų juodos, kitos – baltos. Sparnų veidrodėlis žalias. Pagurklis ir dalis krūtinės balti. Išilgai krūtinės ir pilvo vidurio eina plati juoda juosta. [[Snapas]] raudonas, pamatas su gumbu. Kojos rausvos. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę: gumbas snapo pamatinėje dalyje vos žymus. '''[[Patelė]]s''' apdaras blankesnis (vietoj juodos spalvos – juodai ruda). Snapas be gumbo. '''Jauniklių''' kakta ir galvos šonai balti. Galvos viršus ir kaklas rudi. Ruda spalva kūno šonuose vos pastebima. Krūtinės apatinė dalis ir pilvas balti. Pūkinis apdaras gana margas. Viršutinės kūno dalies pagrindinė spalva juodai ruda, apatinės – balta. Kakta, skruostai, dėmės ant nugaros bei antuodegio – baltos. Snapas ir kojos pilki. == Paplitimas == Gyvena [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėse. Žemyninėje [[Eurazija|Eurazijoje]] paplitusi į šiaurę nuo [[Azovo jūra|Azovo jūros]], [[Volga|Volgos]] žemupio, [[Aralo jūra|Aralo jūros]], šiaurinio [[Kazachstanas|Kazachstano]]. [[Jenisejus|Jenisejaus]] aukštupio, [[Užbaikalė|Užbaikalės]], šiaurės vakarų [[Kinija|Kinijos]]. Pietuose arealas siekia [[Mongolija|Mongoliją]], pietinį [[Afganistanas|Afganistaną]], [[Irakas|Iraką]], [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]], [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalį]], [[Rona|Ronos deltą]]. Žiemoja [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio]], [[Juodoji jūra|Juodosios]], [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] jūrų, [[Persų įlanka|Persų įlankos]] pakrantėse, [[Indija|Indijoje]], pietinėje Kinijoje. === Paplitimas Lietuvoje === [[Lietuva|Lietuvoje]] peri apie 30-50 porų,<ref name="pauksciai.lt/Urvinė antis">pauksciai.lt / [http://www.pauksciai.lt/zasiniai/urvine-antis/ Urvinė antis]</ref> bet vidaus vandenyse gana retos.<ref name="pauksciai.lt/Urvinė antis"></ref><ref name="ornitologija.lt/Urvinė antis">ornitologija.lt / [http://ornitologija.lt/orni/web/bird/about/15 Urvinė antis ''Tadorna tadorna'' ''Common Shelduck'']</ref> Dažniau aptinkamos [[Kuršių marios|Kuršių mariose]]<ref name="pauksciai.lt/Urvinė antis"></ref><ref name="nerija.lrv.lt/Paukščiai">nerija.lrv.lt / [https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionalini-parka/gamta-1/gyvunija/pauksciai Paukščiai]; [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas|Kuršių nerijos nacionalinio parko]] direkcija</ref> ir [[Nemuno delta|Nemuno deltoje]]. Šiose vietose kartais pastebimi būriai iki kelių dešimčių paukščių. Įrašytos į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Kuršių mariose paprastosios urvinės antys aptinkamos balandžio - rugsėjo mėn. == Buveinė == Peri prie sūrių vandenų. Mėgsta vandens baseinus smėlėtais krantais, [[kopa|kopas]], raižytą vietovę. Gėluose vandenyse apsistoja per migraciją. Žiemoja susitelkusios į gausius būrius jūros įlankose, sekliuose pakraščiuose. == Biologija == Aktyvesnės tamsiu paros metu. Paprastai labai tylus paukštis, tik patelė veisimosi periodu dusliai kreksi. Pora pastovi išlieka ir išsiritus jaunikliams. Ančiukus augina abu tėvai. [[Lytinė branda|Lytiškai]] subręsta antraisiais gyvenimo metais. [[Monogamija|Monogamės]]. Dėtyje paprastai būna 8–12 kiaušinių, kurie sveria maždaug po 80 [[gramas|gramų]]. Patelė kasdien padeda po kiaušinį ir perėti pradeda tik sudėjusi visus kiaušinius. Perėjimo trukmė – apie 28 dienos. Tik išsiritę jaunikliai sveria po 55 gramus. Paskui tėvus seka iki artimiausio vandens telkinio. Dažnai vados susijungia ir gausus jauniklių būrys laikosi prie vienos suaugusių poros. Ančiukai užauga maždaug per 2 mėnesius. == Mityba == Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu, [[mityba]] priklauso nuo sezono ir įsikūrimo vietos. Lesa vandens [[vabzdžiai|vabzdžius]] ir jų [[lerva|lervas]], [[moliuskas|moliuskus]], augalų [[spora|sporas]], [[sėkla|sėklas]]. == Amžius == Laisvėje maksimaliai išgyvena 24,8 metus.<ref name="genomics.senescence.info/Tadorna tadorna">genomics.senescence.info / [https://genomics.senescence.info/species/entry.php?species=Tadorna_tadorna Tadorna tadorna]</ref> == Literatūra == * ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Galerija == <gallery mode="packed"> Common Shelduck (male) flying at Slimbridge Wetland Centre, Gloucestershire, England 22May2019 arp.jpg|Patinėlis skrydyje Brandgans auf Schotterinsel.jpg|Patinėlis Gravand (Tadorna-tadorna)- Ystad-2017.jpg|Patelė Tadorna_tadorna_(Linnaeus,_1758).jpg|Patelė Diorama_Brandgänse.JPG|[[Dijorama|Dijoramoje]], paprastosios urvinės antys prie lizdavietės Tadorna_tadorna_MWNH_1969.JPG|[[Kiaušinis]] Gravand (tadorna tadorna) - Ystad-2020.jpg|Paprastoji urvinė antis su paūgėjusiais jaunikliais </gallery> {{Commons|Tadorna tadorna}} {{Vikižodynas|urvinė antis}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Antiniai]] kibpzlu69na50elbfy20f0cuy47x8kt 10 31665 7904926 7902926 2026-08-16T09:56:42Z Mindaur 114083 Šalinam: panašu, kad gana vietinės reikšmės įvykiai. Dienų šablonų įvykiams reikėtų taikyti kriterijų, pvz.: ar apie tą įvykį galėtų būti atskiras straipsnis atitinkantis [[VP:R]]? 7904926 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1961 |l1 = Užbaigtas dujotiekio [[Dašava]]–[[Vilnius]] tiesimas, pratęsiant [[Dujotiekis Dašava–Minskas|Dašava–Minskas]] liniją. |l2data = |l2 = |l3data = |l3 = |p1data = 1512 |p1 = [[Tenočtitlano žlugimas]]: [[Hernán Cortés|Hernano Korteso]] pajėgos užėmė [[Actekai|Actekų]] sostinę [[Tenočtitlanas|Tenočtitlaną]]. |p2data = 1905 |p2 = Norvegai referendume pritarė [[Švedijos–Norvegijos unija|Švedijos–Norvegijos unijos]] nutraukimui. |p3data = 1913 |p3 = [[Harry Brearley|Haris Brirlis]] elektrinėje krosnyje pagamino pirmąjį [[Nerūdijantysis plienas|nerūdijantį plieną]]. |p4data = 1920 |p4 = [[Lenkijos–sovietų karas]]: prasidėjo lemiamas [[Varšuvos mūšis (1920 m.)|Varšuvos mūšis]]. Po kelių dienų, [[Raudonoji armija]] nugalėta. |p5data = 1961 |p5 = Siekdama sustabdyti gyventojų bandymus pabėgti į Vakarus, [[Rytų Vokietija]] uždarė pasienio punktus tarp [[Rytų Berlynas|rytų]] ir [[Vakarų Berlynas|vakarų Berlyno]]. Pradėta statyti [[Berlyno siena]]. }}<noinclude> [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> ikjedr002tbfgifg0pzwa3njmii23pp 10 31667 7904842 7868209 2026-08-15T21:19:27Z Mindaur 114083 + šaltiniai 7904842 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1382 |l1 = [[Krėvos pilis|Krėvos pilyje]] nužudytas [[Kęstutis]]. |l2data = 1945 |l2 = [[Lietuvos partizanai]] įkūrė [[Tauro apygarda|Tauro apygardą]].<ref>{{cite web|title=Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2641124/tauro-apygarda-jungianti-lietuva-ir-atverianti-kelius-i-vakarus|date=2025-08-15|access-date=2026-08-15|website=LRT}}</ref> |l3data = |l3 = |p1data = 1483 |p1 = [[Popiežius Sikstas IV|Sikstas IV]] per [[Žolinė|Žolinę]] pašventino [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčią]], kuri vėliau, be visa ko, naudota [[konklava|konklavoms]], ir aukojo joje [[Šventosios Mišios|šv. Mišias]]. |p2data = 1914 |p2 = Atidarytas [[Panamos kanalas]].<ref>{{cite web|title=Opening of the Panama Canal|url=https://guides.loc.gov/this-month-in-business-history/august/opening-panama-canal|date=2014-08-15|access-date=2026-08-15|publisher=The Library of Congress}}</ref> |p3data = 1920 |p3 = [[Lenkijos-sovietų karas]]: [[Varšuvos mūšis|Varšuvos mūšyje]] prasidėjo [[Józef Piłsudski|Pilsudskio]] vadovaujamos Lenkijos kariuomenės kontrpuolimas, vėliau pavadintas „stebuklu prie Vyslos“. |p4data = 1969 |p4 = Prasidėjo [[Woodstock]] festivalis, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje.<ref>{{cite web|title=Remembering Woodstock: Why the 1969 Festival Still Resonates |url=https://www.rollingstone.com/music/music-news/woodstock-remembered-video-country-joe-david-fricke-greil-marcus-866139/|date=2019-08-01|access-date=2026-08-15|website=Rolling Stone}}</ref> |p5data = 2021 |p5 = [[Talibanas]] užėmė [[Afganistanas|Afganistano]] sostinę [[Kabulas|Kabulą]].<ref name="Aljazeera">{{cite web|title=Taliban enters Afghan presidential palace after Ghani flees|url=https://www.aljazeera.com/news/2021/8/15/taliban-continues-advances-captures-key-city-of-jalalabad|date=2021-08-15|website=Al Jazeera|access-date=2026-06-25}}</ref> }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> aeh3ucmnt7wxtytbqjuo8on7s3iry3r 7904911 7904842 2026-08-16T07:31:55Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Rugpjūčio 15 dienos įvykiai]]“: Itin svarbus puslapis ([Redagavimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai) [Pervadinimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai)) 7904842 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1382 |l1 = [[Krėvos pilis|Krėvos pilyje]] nužudytas [[Kęstutis]]. |l2data = 1945 |l2 = [[Lietuvos partizanai]] įkūrė [[Tauro apygarda|Tauro apygardą]].<ref>{{cite web|title=Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2641124/tauro-apygarda-jungianti-lietuva-ir-atverianti-kelius-i-vakarus|date=2025-08-15|access-date=2026-08-15|website=LRT}}</ref> |l3data = |l3 = |p1data = 1483 |p1 = [[Popiežius Sikstas IV|Sikstas IV]] per [[Žolinė|Žolinę]] pašventino [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčią]], kuri vėliau, be visa ko, naudota [[konklava|konklavoms]], ir aukojo joje [[Šventosios Mišios|šv. Mišias]]. |p2data = 1914 |p2 = Atidarytas [[Panamos kanalas]].<ref>{{cite web|title=Opening of the Panama Canal|url=https://guides.loc.gov/this-month-in-business-history/august/opening-panama-canal|date=2014-08-15|access-date=2026-08-15|publisher=The Library of Congress}}</ref> |p3data = 1920 |p3 = [[Lenkijos-sovietų karas]]: [[Varšuvos mūšis|Varšuvos mūšyje]] prasidėjo [[Józef Piłsudski|Pilsudskio]] vadovaujamos Lenkijos kariuomenės kontrpuolimas, vėliau pavadintas „stebuklu prie Vyslos“. |p4data = 1969 |p4 = Prasidėjo [[Woodstock]] festivalis, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje.<ref>{{cite web|title=Remembering Woodstock: Why the 1969 Festival Still Resonates |url=https://www.rollingstone.com/music/music-news/woodstock-remembered-video-country-joe-david-fricke-greil-marcus-866139/|date=2019-08-01|access-date=2026-08-15|website=Rolling Stone}}</ref> |p5data = 2021 |p5 = [[Talibanas]] užėmė [[Afganistanas|Afganistano]] sostinę [[Kabulas|Kabulą]].<ref name="Aljazeera">{{cite web|title=Taliban enters Afghan presidential palace after Ghani flees|url=https://www.aljazeera.com/news/2021/8/15/taliban-continues-advances-captures-key-city-of-jalalabad|date=2021-08-15|website=Al Jazeera|access-date=2026-06-25}}</ref> }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> aeh3ucmnt7wxtytbqjuo8on7s3iry3r 7904924 7904911 2026-08-16T09:50:46Z Mindaur 114083 + šaltiniai 7904924 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1382 |l1 = [[Krėvos pilis|Krėvos pilyje]] nužudytas [[Kęstutis]].<ref>{{cite web|title=Baltarusiai skelbiasi atradę rūsį, kuriame nukankintas kunigaikštis Kęstutis|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/baltarusiai-skelbiasi-atrade-rusi-kuriame-nukankintas-kunigaikstis-kestutis-62066311|date=2013-08-13|access-date=2026-08-16|website=Delfi}}</ref> |l2data = 1945 |l2 = [[Lietuvos partizanai]] įkūrė [[Tauro apygarda|Tauro apygardą]].<ref>{{cite web|title=Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2641124/tauro-apygarda-jungianti-lietuva-ir-atverianti-kelius-i-vakarus|date=2025-08-15|access-date=2026-08-15|website=LRT}}</ref> |l3data = |l3 = |p1data = 1483 |p1 = [[Popiežius Sikstas IV|Sikstas IV]] per [[Žolinė|Žolinę]] pašventino [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčią]], kuri vėliau taip pat naudota [[konklava|konklavoms]], ir aukojo joje [[Šventosios Mišios|šv. Mišias]]. |p2data = 1914 |p2 = Atidarytas [[Panamos kanalas]].<ref>{{cite web|title=Opening of the Panama Canal|url=https://guides.loc.gov/this-month-in-business-history/august/opening-panama-canal|date=2014-08-15|access-date=2026-08-15|publisher=The Library of Congress}}</ref> |p3data = 1920 |p3 = [[Lenkijos-sovietų karas]]: [[Varšuvos mūšis|Varšuvos mūšyje]] prasidėjo [[Józef Piłsudski|Pilsudskio]] vadovaujamos Lenkijos kariuomenės kontrpuolimas, vėliau pavadintas „stebuklu prie Vyslos“.<ref>{{cite web|title=106 years ago Polish Army defeated the Bolsheviks in the Battle of Warsaw |url=https://www.polskieradio.pl/395/7784/Artykul/3720188,106-years-ago-polish-army-defeated-the-soviets-in-the-battle-of-warsaw|date=2026-08-15|access-date=2026-08-16|website=Polskie Radio S.A.}}</ref> |p4data = 1969 |p4 = Prasidėjo [[Woodstock]] festivalis, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje.<ref>{{cite web|title=Remembering Woodstock: Why the 1969 Festival Still Resonates |url=https://www.rollingstone.com/music/music-news/woodstock-remembered-video-country-joe-david-fricke-greil-marcus-866139/|date=2019-08-01|access-date=2026-08-15|website=Rolling Stone}}</ref> |p5data = 2021 |p5 = [[Talibanas]] užėmė [[Afganistanas|Afganistano]] sostinę [[Kabulas|Kabulą]].<ref name="Aljazeera">{{cite web|title=Taliban enters Afghan presidential palace after Ghani flees|url=https://www.aljazeera.com/news/2021/8/15/taliban-continues-advances-captures-key-city-of-jalalabad|date=2021-08-15|website=Al Jazeera|access-date=2026-06-25}}</ref> }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> d435lpr1ryfbcfx7ynidedlaviaieax 10 31668 7904910 7618310 2026-08-16T07:31:43Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Rugpjūčio 16 dienos įvykiai]]“: Itin svarbus puslapis ([Redagavimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai) [Pervadinimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai)) 7618310 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1655 |l1 = [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo]] metu Maskvos kariuomenė be mūšio užėmė [[Kaunas|Kauną]]. |l2data = 1945 |l2 = imtas leisti pirmasis laikraštis skirtas Vokietijos pabėgėlių stovyklose buvusiems lietuviams – „[[Lietuvis (Vokietija)|Lietuvis]]“. |l3data = |l3 = |p1data = 1898 |p1 = [[William Henry Pickering|Viljamas Henris Pikeringas]] aptiko [[Febė (palydovas)|Febę]], vieną iš išorinių [[Saturnas|Saturno]] palydovų. |p2data = 1924 |p2 = priimtas [[Daueso planas]], nustatęs, kaip Vokietija ([[Veimaro respublika]]) turėjo mokėti [[reparacijos|reparacijas]]. |p3data = 1993 |p3 = [[Usenet]] [[naujienų grupė|naujienų grupėje]] comp.os.linux.development [[Ian Murdock|Ianas Merdokas]] paskelbė pradedąs kurti [[Debian]], [[Linux]] [[Linux platinamasis paketas|platinamąjį paketą]]. |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> odce484glb2vv37f4hi80dshwjd4tb0 10 31670 7904942 5423378 2026-08-16T10:13:13Z Mindaur 114083 + šaltinis 7904942 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1915 |l1 = [[Karl Litzmann|Karlo Litzmano]] vadovaujamos Vokietijos pajėgos užėmė [[Vladimiras Grigorjevas|Vladimiro Grigorjevo]] vadovautą [[Kauno tvirtovė|Kauno tvirtovę]]. |l2data = 1988 |l2 = [[LTSR Aukščiausioji Taryba|LSSR Aukščiausioji Taryba]] įteisino [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] kaip valstybinę ir atstatė valstybės simbolius – [[Lietuvos herbas|Vytį]], [[Gedimino stulpai|Gedimino stulpus]], [[Lietuvos vėliava|Trispalvę]] ir [[Lietuvos himnas|Tautinę giesmę]].<ref>{{cite web|title=Rugpjūtis – lemtingas Lietuvos istorijos mėnuo|url=https://diena.lt/dienrastis/tema/rugpjutis--lemtingas-lietuvos-istorijos-menuo-294753|date=2010-08-20|access-date=2026-08-16|website=Diena}}</ref> |l3data = 1990 |l3 = atkurta [[Lietuvos valstiečių partija]]. |p1data = 1877 |p1 = [[Asaph Hall]] atrado [[Marsas (planeta)|Marso]] palydovą [[Fobas (palydovas)|Fobą]]. |p2data = 1956 |p2 = [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]] prasidėjo „[[kultūrinė revoliucija]]“. |p3data = 1958 |p3 = [[JAV]] publikuotas kontroversiškas [[Vladimiras Nabokovas|Vladimiro Nabokovo]] romanas „Lolita“. |p4data = 1991 |p4 = [[Maskva|Maskvoje]] bandyta [[Rugpjūčio pučas|įvykdyti perversmą]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] prezidentui [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]] pritaikytas namų areštas jo rezidencijoje [[Krymas|Kryme]] (pučas baigėsi mažiau nei per 72 valandas). |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> jw3roadou0bbews9sjhwar0c4m9oqy7 0 38192 7904802 6565433 2026-08-15T16:44:00Z Vilensija 40695 aTa 7904802 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = Antanas Linas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1916|8|28}} | gimimo vieta = [[Kaunas|Kaune]] | mirties data = {{Mirė|2011|11||1916|8|28}} | mirties vieta = [[JAV]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = pedagogas, vargonininkas ir chorvedys. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Antanas Linas''' ([[1916]] m. [[rugpjūčio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2011]] m. lapkričio mėn. [[JAV]]) – pedagogas, vargonininkas ir chorvedys. == Biografija == [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] pas [[Jonas Motiekaitis|Joną Motiekaitį]] mokėsi smuikuoti, pas [[Balys Dvarionas|Balį Dvarioną]] – skambinti fortepijonu, pas [[Juozas Gruodis|Juozą Gruodį]] – harmonijos – kontrapunkto. Nuo [[1942]] m. buvo Ginklų valdybos choro vadovas. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], vadovavo Wehneno stovyklos vyrų chorui, buvo [[Oldenburgas|Oldenburgo]] „Vaidilos“ choro organizatorius ir vadovas. [[1949]] m. atvykęs į [[JAV]], kurį laiką talkino [[Čikaga|Čikagos]] Lietuvių operos chorui, vadovavo vyrų chorui Rockforde, IL. Choras giedojo pamaldose, minint lakūnų [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] skrydžio per [[Atlanto vandenynas|Atlantą]] 60-metį. Nuo [[1975]] m. – Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos Čikagoje vargonininkas ir choro vadovas. Paminėtinas choro koncertas, įvykęs [[1987]] m. [[lapkričio 28]] d. parapijos bažnyčioje, kur buvo atliktos Šv. Mišios už Lietuvą. Tada giedojo 60 žmonių choras su 16 muzikantų orkestru, vargonavo [[Marija Mondeikaitė]], dirigavo Antanas Linas. Skambėjo G. Šukio Mišios, [[Jonas Dambrauskas|Jono Dambrausko]], [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]], [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Ludwig van Beethoven|Liudviko van Bethoveno]] ir [[Georgas Frydrichas Hendelis|Georgo Frydrycho Hendelio]] kūriniai. Su choru išleista giesmių plokštelė. [[1991]] m. 7-osios JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventės proga Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčioje vyko pamaldos, kurių metu giedojo A. Lino vadovaujamas parapijos choras. Mirė 2011 m. lapkričio mėn. JAV. Atsisveikinimas su velioniu vyko [[Ouk Lonas|Ouk Lone]] (''Oak Lawn''), Ilinojaus valstijoje, o laidojimo pamaldos buvo laikomos Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Palaidotas 2011 m. lapkričio 21 d. Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.<ref>„[[Draugas (laikraštis)|Draugas]]“. [https://www.draugas.org/legacy/mirties2011.html Mirties pranešimai: Antanas Linas], 2011.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} * Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Linas, Antanas]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Linas, Antanas]] [[Kategorija:Lietuvos vargonininkai|Linas, Antanas]] dt7ih968hqqrk95q96x1hzo65zxwt3c 0 45838 7904744 7882412 2026-08-15T12:16:46Z BlackViper10 193087 /* Karjera */ 7904744 wikitext text/x-wiki {{semi-protected}} {{Football player infobox | image=[[Vaizdas:Lionel Messi in 2018.jpg|210px]] | playername=Lionel Messi | fullname = Lionel Andrés Messi | nickname = ''Leo, Lio, La Pulga (Blusa), <br /> El Messias (Mesijas)'' | height = 1,70 m<ref>{{Cite web|url=https://www.fcbarcelona.com/en/football/first-team/players/4974/lionel-messi|title=Messi - Player page for the Forward | publisher=FC Barcelona Official website|accessdate=2021-01-02}}</ref> | weight = 72 kg | dateofbirth = {{Gimė|1987|6|24|24}} | cityofbirth = [[Rosarijus]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = [[Inter Miami CF]] | clubnumber = 10 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 1992–1995<br />1995–2000<br /> 2000–2004 | youthclubs = Grandoli <br />[[Newell's Old Boys]]<br /> [[FC Barcelona]] | years = 2003–2004 <br /> 2004–2005 <br />2004–2021<br />2021–2023<br />2023– | clubs = [[FC Barcelona C]] <br /> [[FC Barcelona B]] <br /> [[FC Barcelona]]<br />[[Paris St-Germain]]<br />[[Inter Miami CF]] | caps(goals) = {{0}}10 {{0}}{{0}}(5) <br /> {{0}}22 {{0}}{{0}}(6) <br /> 520 {{0}}(474)<br />{{0}}58 {{0}}{{0}}(22)<br />{{0}}67 {{0}}{{0}}(62) | nationalyears = 2005– | nationalteam = {{Fut|ARG|1}} | nationalcaps(goals) = 203 {{0}}(124)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = {{data|2026|05|25}} | ntupdate = {{data|2026|07|06}} }} '''Lionelis Andresas Mesis''' ({{es|Lionel Andrés Messi}}; g. [[1987]] m. [[birželio 24]] d. [[Rosarijas|Rosarijuje]]) – Argentinos futbolininkas, „[[Inter Miami CF]]“ klubo puolėjas, laikomas vienu geriausių pasaulio futbolininkų. Pasaulio čempionas ([[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] m.). 2012 m. pagerino visų laikų daugiausiai įmuštų per kalendorinius metus įvarčių rekordą (91 įvartis) ir buvo pripažintas rekordinį, ketvirtą kartą iš eilės, geriausiu pasaulio futbolininku.<ref>[http://eurosport.yahoo.com/news/liga-messi-wins-ballon-dor-fourth-time-185828100.html eurosport.com.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130111144328/http://eurosport.yahoo.com/news/liga-messi-wins-ballon-dor-fourth-time-185828100.html |date=2013-01-11 }} Tikrinta 2013-01-07</ref> Turi dvigubą [[Argentina|Argentinos]] ir [[Ispanija|Ispanijos]] pilietybę. Nuo 2004 iki 2021 m. buvo „[[FC Barcelona]]“ klubo puolėjas.<ref>[https://web.archive.org/web/20210806122748/https://www.skysports.com/football/news/11833/12374082/lionel-messi-shocked-and-surprised-at-barcelona-contract-collapse Lionel Messi 'shocked' and 'surprised' at Barcelona contract collapse]</ref> Dažnai vadinamas „naujuoju [[Diego Maradona|Maradona]]“. == Karjera == Jaunasis Mesis pradėjo žaisti futbolą gimtojo [[Newell's Old Boys]] klubo sporto mokykloje. 1998 m. jam buvo diagnozuotas augimo hormono ([[somatotropinas]]) trūkumas, dėl kurio buvo reikalingas brangus gydymas (900 dolerių per mėnesį). Vienas „FC Barcelona“ trenerių [[Carles Rexach|K. Reksačas]] jau buvo pastebėjęs L. Mesio talentą, todėl pakvietė į [[Barselona|Barseloną]] su pasiūlymu, kad klubas padengs gydymo išlaidas. Būdamas 13 metų L. Mesis pasirašė sutartį su FC Barcelona klubu ir pradėjo žaisti dublerių komandoje, beveik kiekvienose varžybose įmušdamas po įvartį. 2004 m. spalį Lionelis debiutavo Barselonos klube, mače prieš „[[RCD Espanyol]]“. 2005 m. gegužės 1 d. įmušė pirmąjį įvartį į „[[Albacete]]“ vartus. Gavo pasiūlymą žaisti [[Ispanijos futbolo rinktinė]]je, tačiau atsisakė. 2004 m. debiutavo Argentinos jaunimo iki 20 m. rinktinėje. 2005 m. birželį su ja laimėjo Pasaulio jaunimo čempionatą [[Olandija|Olandijoje]] ir tapo rezultatyviausiu žaidėju, įmušusiu 6-is įvarčius. Mesis buvo išrinktas geriausiu čempionato žaidėju. 2005 m. rugpjūčio 4 d. debiutavo [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos rinktinėje]], mače prieš [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]]. Mesis sužaidė tik 3 minutes, nes gavo raudoną kortelę. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 122 žaistas minutes įmušė vieną įvartį bei atliko rezultatyvų perdavimą. 2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019 metais [[FIFA]] buvo pripažintas geriausiu pasaulio futbolininku. 2021 m. rugpjūčio 8 d. žaidėjas paskelbė apie karjeros Barselonos klube pabaiga, kadangi dėl klubo finansinių sunkumų negalėjo pratęsti kontrakto. <ref>{{Cite web|url=https://www.fcbarcelona.com/en/football/first-team/news/2210282/leo-messi-i-feel-so-sad-to-be-leaving-the-club-i-love|title=Leo Messi: 'I feel so sad to be leaving the club I love'|website=[[FC Barcelona]]|accessdate=8 August 2021}}</ref><ref>{{Cite web|title=Barca fans 'devastated' at Messi exit, PSG fans 'waiting for a legend'|url=https://www.msn.com/en-xl/sport/american-football/barca-fans-devastated-at-messi-exit-psg-fans-waiting-for-a-legend/ar-AAN6ELW|access-date=2021-08-09|website=www.msn.com}}</ref> Netrukus buvo patvirtinta, kad argentinietis prisijungs prie „[[Paris St-Germain]]“ klubo.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/58159464 Lionel Messi agrees Paris St-Germain deal after Barcelona exit – Guillem Balague]</ref> 2022 m. L. Mesis su Argentinos rinktine pasaulio futbolo čempionatą ir su 7 įvarčiais bei 3 rezultatyviais perdavimais tapo geriausiu čempionato žaidėju. 2023 m. liepos 15 d. žaidėjas prisijungė prie „[[Inter Miami CF]]“ klubo.<ref>[https://twitter.com/FabrizioRomano/status/1666481587834220546?ref_src=twsrc%5Egoogle%7Ctwcamp%5Eserp%7Ctwgr%5Etweet BREAKING: Lionel Messi to Inter Miami]</ref> 2023 m. spalio 30 d. argentinietis laimėjo savo aštuntąjį [[Ballon d'Or]] geriausio pasaulio futbolo žaidėjo titulą.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/67232561 Men’s Ballon d’Or: Lionel Messi wins eighth award, beating Erling Haaland to trophy]</ref> 2026 m. birželio 22 d. [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionato]] grupės rungtynėse su Austrija įmušė 2 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionato žaidėju, aplenkdamas [[Miroslav Klose|Miroslavą Klozę]].<ref>[https://www.reuters.com/sports/soccer/messi-breaks-mens-world-cup-scoring-record-with-17th-goal-2026-06-22/ Messi breaks World Cup scoring record with a stunning double], ''[[Reuters]]''</ref> == Pasiekimai == [[Vaizdas:Leo messi barce 2005.jpg|thumb|180px]] [[Vaizdas:Lionel-Messi-Argentina-2022-FIFA-World-Cup sharpness.jpg|thumb|180px]] ;FC Barcelona * [[La Liga|Ispanijos lyga]]: 2004–05, 2005–06, 2008–09, 2009–10, 2010–11, 2012–13, 2014–15, 2015–16, 2017–18, 2018–19 m. * [[Ispanijos futbolo taurė]]: 2008–09, 2011–12, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2020–21 m. * [[Ispanijos futbolo supertaurė]]: 2005, 2006, 2009, 2010, 2011, 2013, 2016, 2018 m. * [[UEFA čempionų lyga]]: 2005–06, 2008–09, 2010–11, 2014–15 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2009, 2011, 2015 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2009, 2011, 2015 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2021–2022, 2022–2023 m. * [[Prancūzijos futbolo supertaurė]]: 2022 m. ;Argentina * Pasaulio jaunimo iki 20 m. futbolo čempionatas (2005 m. – Argentinos jaunimo iki 20 m. rinktinė) * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2008 m. * [[Copa América]]: {{medalis|1|Am}} 2021, 2024 m.; {{medalis|2|Am}} 2007, 2015, 2016 m.; {{medalis|3|Am}} 2019 m. * [[FIFA pasaulio čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2022 m., {{medalis|2|Pas}} 2014, 2026 m. ==== Inter Miami ==== * [[MLS lygos taurė]]: 2023 m. * [[MLS Supporters' Shield]] 2024 m. * [[MLS taurė]] 2025 m. ;Asmeniniai pasiekimai * Geriausias pasaulio jaunimo čempionato žaidėjas (2005 m.) * Rezultatyviausias pasaulio jaunimo čempionato žaidėjas (2005 m.) * [[Argentinos metų futbolininkas]] (2005, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2015, 2016, 2017, 2019 m.) * [[Geriausias Europos futbolininkas]] (2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019, 2021 m.) * [[FIFA Pasaulio metų žaidėjas]] ir FIFA geriausias žaidėjas nuo 2017 m. (2009 m., 2019 m.) * [[FIFA]] Ballon d’Or apdovanojimas (2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019, 2021 m.) * 2013 m. 2016 m. Ballon d’Or užėmė antrą vietą. * 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato (Brazilija) geriausias žaidėjas, apdovanotas „Auksiniu kamuoliu“. * 2020 m. ''Laureus World Sports Award'' metų sportininkas. * 2021 m. Copa América turnyro geriausias žaidėjas. * 2022 m. Pasaulio futbolo čempionato (Kataras) geriausias žaidėjas, apdovanotas „Auksiniu kamuoliu“. * 2023 m. Geriausias pasaulio futbolo „Auksinio kamuolio“ žaidėjas. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|ketvirtfinalis|5|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|2 vieta|7|4|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|1 vieta|7|7|1|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|2 vieta|8|8|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|2 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|2 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa América Centenario|JAV 2016]]|2 vieta|5|3|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. Copa América|Brazilija 2019]]|3 vieta|6|1|0|0|1}} {{futČempŽem|[[2021 m. Copa América|Brazilija 2021]]|1 vieta|7|4|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2024 m. Copa América|JAV 2024]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat}} * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} * [http://www.lionelmessi.org/ Žaidėjo svetainė] * [https://www.bdfutbol.com/en/j/j1753.html bdfutbol] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=39850 soccerbase] {{DEFAULTSORT:Messi}} [[Kategorija:Argentinos futbolininkai]] 1ik9zu36164ei9cedgpfrywqk8s5j69 7904746 7904744 2026-08-15T12:19:24Z BlackViper10 193087 /* Karjera */ 7904746 wikitext text/x-wiki {{semi-protected}} {{Football player infobox | image=[[Vaizdas:Lionel Messi in 2018.jpg|210px]] | playername=Lionel Messi | fullname = Lionel Andrés Messi | nickname = ''Leo, Lio, La Pulga (Blusa), <br /> El Messias (Mesijas)'' | height = 1,70 m<ref>{{Cite web|url=https://www.fcbarcelona.com/en/football/first-team/players/4974/lionel-messi|title=Messi - Player page for the Forward | publisher=FC Barcelona Official website|accessdate=2021-01-02}}</ref> | weight = 72 kg | dateofbirth = {{Gimė|1987|6|24|24}} | cityofbirth = [[Rosarijus]] | countryofbirth = [[Argentina]] | currentclub = [[Inter Miami CF]] | clubnumber = 10 | position = [[Puolėjas]] | youthyears = 1992–1995<br />1995–2000<br /> 2000–2004 | youthclubs = Grandoli <br />[[Newell's Old Boys]]<br /> [[FC Barcelona]] | years = 2003–2004 <br /> 2004–2005 <br />2004–2021<br />2021–2023<br />2023– | clubs = [[FC Barcelona C]] <br /> [[FC Barcelona B]] <br /> [[FC Barcelona]]<br />[[Paris St-Germain]]<br />[[Inter Miami CF]] | caps(goals) = {{0}}10 {{0}}{{0}}(5) <br /> {{0}}22 {{0}}{{0}}(6) <br /> 520 {{0}}(474)<br />{{0}}58 {{0}}{{0}}(22)<br />{{0}}67 {{0}}{{0}}(62) | nationalyears = 2005– | nationalteam = {{Fut|ARG|1}} | nationalcaps(goals) = 203 {{0}}(124)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = {{data|2026|05|25}} | ntupdate = {{data|2026|07|06}} }} '''Lionelis Andresas Mesis''' ({{es|Lionel Andrés Messi}}; g. [[1987]] m. [[birželio 24]] d. [[Rosarijas|Rosarijuje]]) – Argentinos futbolininkas, „[[Inter Miami CF]]“ klubo puolėjas, laikomas vienu geriausių pasaulio futbolininkų. Pasaulio čempionas ([[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] m.). 2012 m. pagerino visų laikų daugiausiai įmuštų per kalendorinius metus įvarčių rekordą (91 įvartis) ir buvo pripažintas rekordinį, ketvirtą kartą iš eilės, geriausiu pasaulio futbolininku.<ref>[http://eurosport.yahoo.com/news/liga-messi-wins-ballon-dor-fourth-time-185828100.html eurosport.com.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130111144328/http://eurosport.yahoo.com/news/liga-messi-wins-ballon-dor-fourth-time-185828100.html |date=2013-01-11 }} Tikrinta 2013-01-07</ref> Turi dvigubą [[Argentina|Argentinos]] ir [[Ispanija|Ispanijos]] pilietybę. Nuo 2004 iki 2021 m. buvo „[[FC Barcelona]]“ klubo puolėjas.<ref>[https://web.archive.org/web/20210806122748/https://www.skysports.com/football/news/11833/12374082/lionel-messi-shocked-and-surprised-at-barcelona-contract-collapse Lionel Messi 'shocked' and 'surprised' at Barcelona contract collapse]</ref> Dažnai vadinamas „naujuoju [[Diego Maradona|Maradona]]“. == Karjera == Jaunasis Mesis pradėjo žaisti futbolą gimtojo [[Newell's Old Boys]] klubo sporto mokykloje. 1998 m. jam buvo diagnozuotas augimo hormono ([[somatotropinas]]) trūkumas, dėl kurio buvo reikalingas brangus gydymas (900 dolerių per mėnesį). Vienas „FC Barcelona“ trenerių [[Carles Rexach|K. Reksačas]] jau buvo pastebėjęs L. Mesio talentą, todėl pakvietė į [[Barselona|Barseloną]] su pasiūlymu, kad klubas padengs gydymo išlaidas. Būdamas 13 metų L. Mesis pasirašė sutartį su FC Barcelona klubu ir pradėjo žaisti dublerių komandoje, beveik kiekvienose varžybose įmušdamas po įvartį. 2004 m. spalį Lionelis debiutavo Barselonos klube, mače prieš „[[RCD Espanyol]]“. 2005 m. gegužės 1 d. įmušė pirmąjį įvartį į „[[Albacete]]“ vartus. Gavo pasiūlymą žaisti [[Ispanijos futbolo rinktinė]]je, tačiau atsisakė. 2004 m. debiutavo Argentinos jaunimo iki 20 m. rinktinėje. 2005 m. birželį su ja laimėjo Pasaulio jaunimo čempionatą [[Olandija|Olandijoje]] ir tapo rezultatyviausiu žaidėju, įmušusiu 6-is įvarčius. Mesis buvo išrinktas geriausiu čempionato žaidėju. 2005 m. rugpjūčio 4 d. debiutavo [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos rinktinėje]], mače prieš [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]]. Mesis sužaidė tik 3 minutes, nes gavo raudoną kortelę. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per 122 žaistas minutes įmušė vieną įvartį bei atliko rezultatyvų perdavimą. 2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019 metais [[FIFA]] buvo pripažintas geriausiu pasaulio futbolininku. 2021 m. rugpjūčio 8 d. žaidėjas paskelbė apie karjeros Barselonos klube pabaiga, kadangi dėl klubo finansinių sunkumų negalėjo pratęsti kontrakto. <ref>{{Cite web|url=https://www.fcbarcelona.com/en/football/first-team/news/2210282/leo-messi-i-feel-so-sad-to-be-leaving-the-club-i-love|title=Leo Messi: 'I feel so sad to be leaving the club I love'|website=[[FC Barcelona]]|accessdate=8 August 2021}}</ref><ref>{{Cite web|title=Barca fans 'devastated' at Messi exit, PSG fans 'waiting for a legend'|url=https://www.msn.com/en-xl/sport/american-football/barca-fans-devastated-at-messi-exit-psg-fans-waiting-for-a-legend/ar-AAN6ELW|access-date=2021-08-09|website=www.msn.com}}</ref> Netrukus buvo patvirtinta, kad argentinietis prisijungs prie „[[Paris St-Germain]]“ klubo.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/58159464 Lionel Messi agrees Paris St-Germain deal after Barcelona exit – Guillem Balague]</ref> 2022 m. L. Mesis su Argentinos rinktine laimėjo pasaulio futbolo čempionatą ir su 7 įvarčiais bei 3 rezultatyviais perdavimais tapo geriausiu čempionato žaidėju. 2023 m. liepos 15 d. žaidėjas prisijungė prie „[[Inter Miami CF]]“ klubo.<ref>[https://twitter.com/FabrizioRomano/status/1666481587834220546?ref_src=twsrc%5Egoogle%7Ctwcamp%5Eserp%7Ctwgr%5Etweet BREAKING: Lionel Messi to Inter Miami]</ref> 2023 m. spalio 30 d. argentinietis laimėjo savo aštuntąjį [[Ballon d'Or]] geriausio pasaulio futbolo žaidėjo titulą.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/67232561 Men’s Ballon d’Or: Lionel Messi wins eighth award, beating Erling Haaland to trophy]</ref> 2026 m. birželio 22 d. [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionato]] grupės rungtynėse su Austrija įmušė 2 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionato žaidėju, aplenkdamas [[Miroslav Klose|Miroslavą Klozę]].<ref>[https://www.reuters.com/sports/soccer/messi-breaks-mens-world-cup-scoring-record-with-17th-goal-2026-06-22/ Messi breaks World Cup scoring record with a stunning double], ''[[Reuters]]''</ref> == Pasiekimai == [[Vaizdas:Leo messi barce 2005.jpg|thumb|180px]] [[Vaizdas:Lionel-Messi-Argentina-2022-FIFA-World-Cup sharpness.jpg|thumb|180px]] ;FC Barcelona * [[La Liga|Ispanijos lyga]]: 2004–05, 2005–06, 2008–09, 2009–10, 2010–11, 2012–13, 2014–15, 2015–16, 2017–18, 2018–19 m. * [[Ispanijos futbolo taurė]]: 2008–09, 2011–12, 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2020–21 m. * [[Ispanijos futbolo supertaurė]]: 2005, 2006, 2009, 2010, 2011, 2013, 2016, 2018 m. * [[UEFA čempionų lyga]]: 2005–06, 2008–09, 2010–11, 2014–15 m. * [[UEFA supertaurė]]: 2009, 2011, 2015 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2009, 2011, 2015 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2021–2022, 2022–2023 m. * [[Prancūzijos futbolo supertaurė]]: 2022 m. ;Argentina * Pasaulio jaunimo iki 20 m. futbolo čempionatas (2005 m. – Argentinos jaunimo iki 20 m. rinktinė) * [[Vasaros olimpinės žaidynės]]: {{medalis|1|Ol}} 2008 m. * [[Copa América]]: {{medalis|1|Am}} 2021, 2024 m.; {{medalis|2|Am}} 2007, 2015, 2016 m.; {{medalis|3|Am}} 2019 m. * [[FIFA pasaulio čempionatas]]: {{medalis|1|Pas}} 2022 m., {{medalis|2|Pas}} 2014, 2026 m. ==== Inter Miami ==== * [[MLS lygos taurė]]: 2023 m. * [[MLS Supporters' Shield]] 2024 m. * [[MLS taurė]] 2025 m. ;Asmeniniai pasiekimai * Geriausias pasaulio jaunimo čempionato žaidėjas (2005 m.) * Rezultatyviausias pasaulio jaunimo čempionato žaidėjas (2005 m.) * [[Argentinos metų futbolininkas]] (2005, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2015, 2016, 2017, 2019 m.) * [[Geriausias Europos futbolininkas]] (2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019, 2021 m.) * [[FIFA Pasaulio metų žaidėjas]] ir FIFA geriausias žaidėjas nuo 2017 m. (2009 m., 2019 m.) * [[FIFA]] Ballon d’Or apdovanojimas (2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019, 2021 m.) * 2013 m. 2016 m. Ballon d’Or užėmė antrą vietą. * 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato (Brazilija) geriausias žaidėjas, apdovanotas „Auksiniu kamuoliu“. * 2020 m. ''Laureus World Sports Award'' metų sportininkas. * 2021 m. Copa América turnyro geriausias žaidėjas. * 2022 m. Pasaulio futbolo čempionato (Kataras) geriausias žaidėjas, apdovanotas „Auksiniu kamuoliu“. * 2023 m. Geriausias pasaulio futbolo „Auksinio kamuolio“ žaidėjas. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|ketvirtfinalis|5|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|2 vieta|7|4|0|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|1 vieta|7|7|1|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|2 vieta|8|8|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. Copa América|Venesuela 2007]]|2 vieta|6|2|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|2 vieta|6|1|1|0|0}} {{futČempSveč|[[Copa América Centenario|JAV 2016]]|2 vieta|5|3|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2019 m. Copa América|Brazilija 2019]]|3 vieta|6|1|0|0|1}} {{futČempŽem|[[2021 m. Copa América|Brazilija 2021]]|1 vieta|7|4|0|0|0}} {{futČempSveč|[[2024 m. Copa América|JAV 2024]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat}} * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} * [http://www.lionelmessi.org/ Žaidėjo svetainė] * [https://www.bdfutbol.com/en/j/j1753.html bdfutbol] * [https://www.soccerbase.com/players/player.sd?player_id=39850 soccerbase] {{DEFAULTSORT:Messi}} [[Kategorija:Argentinos futbolininkai]] rmfmx86fw8mivvc7717yww8bfm0l07p 0 56467 7904900 7221573 2026-08-16T06:45:04Z Vilensija 40695 įtraukta [[Kategorija:Kauno miesto garbės piliečiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904900 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1946|01|1|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = [[Dalė Rakauskienė]] | tėvas = | motina = | vaikai = [[Artūras Rakauskas]], Agnietė <!-- Veikla --> | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Augustinas Rakauskas''' (g. [[1946]] m. [[sausio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[verslininkas]], investuotojas, valdantis kontrolinį įmonių grupės „Litvalda“ akcijų paketą. Jis yra statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklo „[[Senukai]]“ įkūrėjas, 2019 m. šį verslą perdavęs sūnui [[Artūras Rakauskas|Artūrui Rakauskui]].<ref name="pasidana_verslus">{{cite web |title=Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2019-05-21 |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/arturas-ir-augustinas-rakauskai-atsidalino-verslus-toliau-vystys-savarankiskai-81234875 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> UAB „Litvalda“ taip pat yra didžiausia [[Žinių radijas|Žinių radijo]] akcininkė,<ref>[https://www.ziniuradijas.lt/apie-ziniu-radija/ Apie Žinių radiją]</ref> o Augustinas Rakauskas yra pristatomas kaip šios radijo stoties savininkas.<ref>[https://www.ziniuradijas.lt/laidos/verslumo-dvasia Verslumo dvasia]</ref> [[1988]] m. buvo Kauno kooperatininkų sąjungos iniciatyvinės grupės narys, vienas pirmųjų įkūrė kooperatyvą.<ref name="jausmoprotas">{{cite web|url=https://jausmoprotas.lt/apie-mus/faktai/|title=Augustinas Rakauskas|publisher=[[jausmoprotas.lt]]|accessdate=2022-04-02}}</ref><ref>{{cite web|url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/nuomones/i-rinkimu-maratona-isilieja-desimtasis-kandidatas-53537|title=Į rinkimų maratoną įsilieja dešimtasis kandidatas|publisher=[[diena.lt]]|date=2007-12-18|accessdate=2022-04-02}}</ref> [[2001]] m. su šeima įsteigė labdaros fondą „Senukų Labdaros ir Paramos Fondas“, kurio prezidentė yra jo žmona [[Dalė Rakauskienė]].<ref>{{cite web|url=https://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/02/zmones/naujausioje-d-dargio-knygoje-senuku-ikurejo-verslo-istorijos-pradzia/|title=Naujausioje D. Dargio knygoje – „Senukų” įkūrėjo verslo istorijos pradžia|publisher=[[kasvyksta.lt]]|date=2016-02-02|accessdate=2022-04-02}}</ref> Fondas padeda įvairių bėdų ištiktiems „Senukų“ įmonių grupės darbuotojams ir jų šeimoms, taip pat remia sergančių vaikų gydymą, aukoja vaikų namams ir kt. [[2002]] m. gruodį išspausdinta knyga „Verslumo dvasia“, šiek tiek vėliau išversta į rusų ir anglų kalbas. 2005 m. išleista su knyga rezonuojanti kompaktinė plokštelė.<ref name="jausmoprotas" /> [[2007]] m. atliktais žurnalo [[Veidas (žurnalas)|„Veidas“]] tyrimo duomenimis, A. Rakauskas turtingiausių Lietuvos žmonių 10-uke užėmė 6 vietą, turtas vertintas apie 680 mln. lt.<ref>http://archyvas.veidas.lt/lt/leidinys.full/4682540ddf4df {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100729154257/http://archyvas.veidas.lt/lt/leidinys.full/4682540ddf4df |date=2010-07-29 }}</ref> [[2010]] m. rugsėjį įkūrė viešbučių, restoranų kompleksą „[[Harmony Park]]“ Prienų rajone, 160 ha plote.<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/juciute-atsikrate-15-kilogramu-atskleide-kaip-jai-tai-pavyko-n1005771|title=Juciūtė atsikratė 15 kilogramų: atskleidė, kaip jai tai pavyko|publisher=[[tv3.lt]]|date=2019-07-05|accessdate=2022-04-01}}</ref><ref>https://www.harmonypark.lt/pagrindinis/#apiemus</ref><ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/visuomenes_harmonizavimo_parkas/</ref> [[2011]] m. su šeima atidarė prabangų viešbutį netoli [[Alanija (Turkija)|Alanijos]] ([[Turkija]]) „Villa Augusto“.<ref>{{cite web|url=https://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/senuku-prezidentas-arakauskas-investavo-turkijoje-269064|title=„Senukų“ prezidentas A.Rakauskas investavo Turkijoje|publisher=[[diena.lt]]|date=2011-12-06|accessdate=2022-04-02}}</ref> [[2019]] m. po įvykdyto sandorio su savo sūnumi [[Artūras Rakauskas|Artūru Rakausku]], perėmė radijo stoties [[Žinių radijas]] akcijas. Taip pat perėmė 100 proc. akcijų nekilnojamojo turto kompanijose „Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, kurios valdo prekybos centrus „[[Mega (prekybos centras)|Mega]]“, „Banginis“, kitus nekilnojamojo turto objektus, nuomoja patalpas „[[Senukai|Kesko Senukams]]“ ir kitiems prekybininkams.<ref name="pasidana_verslus"/> [[2014]] m. liepą išleido knygą „Globali jausmo proto dvasia“. [[2017]] m. knyga išleista rusų kalba, [[2019]] m. išleista ir anglų kalba.<ref name="jausmoprotas" /> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{Lt-biograf-stub}} {{DEFAULTSORT:Rakauskas, Augustinas}} [[Kategorija:Lietuvos verslininkai]] [[Kategorija:Kauno miesto garbės piliečiai]] tll9l03d8j612m7ef1yg4ve3uy7rmxu 0 56557 7904941 7643678 2026-08-16T10:10:41Z Stephan1000000 132985 | Sezonai = 11 | Serijos = 172 7904941 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė televizijos serialas | Pavadinimas = Futurama | Paveikslėlis = [[Vaizdas:Futurama 1999 logo.svg|250px]] | Antraštė = | Pavadinimas_2 = | Žanras = [[Situacijų komedija]],<br/>[[mokslinė fantastika (kino žanras)|mokslinė fantastika]] | Formatas = | Kūrėjas = [[Matt Groening]] | Išplėtojo = | Scenarijus = | Režisierius = | Vedėjas = | Aktoriai = {{Plainlist| *[[Billy West]] *[[Katey Sagal]] *[[John DiMaggio]] *[[Tress MacNeille]] *[[Maurice LaMarche]] *[[Phil LaMarr]] *[[Lauren Tom]] *[[David Herman]] *[[Frank Welker]] }} | Teisėjai = | Įgarsino = | Pasakotojas = | Atidar muz kompozitorius = | Atidarymo muzika = | Uždarymo muzika = | Kompozitorius = [[Christopher Tyng]] | Šalis = {{USAv}} | Kalba = anglų | Sezonai = 11 | Serijos = 172 | Serijų sąrašas = | Vykdantysis prodiuseris = {{Plainlist| *Matt Groening *David X. Cohen *Ken Keeler }} | Prodiuseris = {{Plainlist| *Lewis Morton *J. Stewart Burns *Patric M. Verrone *Jason Grode *Claudia Katz *Brian J. Cowan }} | Redaktorius = | Kūrybos režisierius = | Montažo režisierius = | Montuotojas = | Vieta = | Kinematografija = | Kamera = | Trukmė = 22 min. | Kompanija = {{Plainlist| *[[Rough Draft Studios]] *The Curiosity Company *[[20th Television|20th Century Fox Television]] }} | Platintojas = [[20th Television]] | Kanalas = {{Plainlist| *[[Fox Broadcasting Company|Fox]] (1999–2003) *[[Comedy Central]] (2008–2013) *[[Hulu]] (2023–) }} | Vaizdo formatas =[[NTSC]] (1999–2003) [[HDTV 1080i]] (2008–2013) | Garso formatas =[[Dolby Surround]] (1999–2003) [[Dolby Digital 5.1]] (2008–2013) | Pirmas pasirodymas = | Pirmą kartą = {{Start date|1999|3|28}} | Paskutinį kartą = {{end date}} | Anksčiau = | Vėliau = | Susijusios = | Tinklalapis = http://www.cc.com/shows/futurama | Tinklalapio pav = Oficiali svetainė | Gamybos tinklalapis = | imdb_id = | tv_com_id = }} '''Futurama''' – amerikiečių [[mokslinė fantastika (kino žanras)|mokslinės fantastikos]] [[animacinis serialas|animacinė]] [[situacijų komedija]], kurios autorius [[Matt Groening]]. Eteryje serialas pirmiausia rodytas [[Fox]] kanalu nuo [[1999]] m. [[kovo 28]] d. iki [[2003]] m. [[rugpjūčio 10]] d., vėliau – [[Comedy Central]] kanalu nuo [[2008]] m. [[kovo 23]] d. iki [[2013]] m. [[rugsėjo 4]] d. Serialas sukasi apie Filipo Dž. Frejaus, kuris pabunda iš krionikos būsenos XXXI a., nuotykius. Eterio laikotarpiu „Futurama“ sulaukė kritikių pripažinimo, buvo nominuotas 17 [[Annie apdovanojimas|„Annie“ apdovanojimų]], laimėjo septynis, taip pat buvo nominuotas 12 [[Emmy|„Emmy“ apdovanojimų]], iš kurių laimėjo šešis. Be kita ko, serialas buvo keturissyk nominuotas Amerikos rašytojų gildijos apdovanojimui, apdovanojimą pelnė dukart, už serijas „Godfellas“ ir „The Prisoner of Benda“. Taip pat buvo nominuotas [[Nebula premija|„Nebula“ apdovanojimui]]. Serialas tapo franšize, buvo sukurta komiksų, kompiuterinių žaidimų, veikėjų figūrėlių ir kitokios produkcijos. 2013 m. „[[TV Guide]]“ įvertino „Futurama“ kaip vieną iš 60 geriausių visų laikų televizijos animacinių serialų.<ref>{{cite web|url=https://www.tvguide.com/news/greatest-cartoons-tv-guide-magazine-1071203.aspx|title=TV Guide Magazine's 60 Greatest Cartoons of All Time|first=Rich|last=Sands|date=2013-09-24|work=TVGuide.com|access-date=2014-07-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20180710095501/https://www.tvguide.com/news/greatest-cartoons-tv-guide-magazine-1071203/|archive-date=2018-07-10|url-status=live}}</ref> 2023 m. 10 naujų serijų išleista [[Hulu]] platformoje, 2024 m. liepos mėnesį planuojama išleisti dar 10 serijų. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:JAV televizijos serialai]] [[Kategorija:Animaciniai serialai]] i6e3ypeyf30v386xf2jja9e5b1e6xwg 0 57374 7904901 7900185 2026-08-16T06:52:01Z CD 677 7904901 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1905|12|26}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |mirties data = {{Mirė|1941|06|06|1905|12|26}} |mirties vieta = [[Vilnius]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo teisėjas |žinomas = [[Lietuvos futbolo rinktinė]]s snaiperis }} '''Antanas Lingis''' ([[1905]] m. [[gruodžio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1941]] m. [[birželio 6]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, vienas rezultatyviausių visų laikų [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] žaidėjų, per 33 sužaistas rungtynes pelnęs 12 įvarčių (1928–1938).<ref>{{Kalinauskas 2003|43}}</ref> Dirbo ir futbolo teisėju. == Biografija == Gimė [[Kaunas|Kaune]]. Tarpukariu dirbo [[Kauno žemės ūkio bankas|Kauno žemės ūkio banke]] tarnautoju, o užėjus sovietams – [[Vilniaus komunalinis ūkis|Vilniaus komunaliniame ūkyje]]. Lietuvos futbolo teisėjų komiteto narys (1940–1941), įvairaus rango varžybų teisėjas.<ref>{{Kalinauskas 2020|3036}}</ref> Žaidė įvairiose Kauno komandose – [[KSK Kaunas-2|KSK dublerių]] (1923–1924), [[Pochodnia Kaunas|„Pochodnios“]] (1925), [[Kovas Kaunas|„Kovo“]] (1926), [[KSK Kaunas|KSK]] (1927–1928), [[KSK Kultus Kaunas|KSK „Kultus“]] (1929), [[LFLS Kaunas|LFLS]] (1929–1934, 1936–1939), [[MSK Kaunas|MSK]] (1934–1935). 1940 m. persikėlęs į Vilnių žaidė komunalinio ūkio komandoje. 1933 m. vasarį išvyko ilgesniam laikui į Varėnos sanatoriją sveikatai taisyti ir sustiprinti.<ref>„Kūno kultūra ir sveikata“. 1933 m., Nr. 8. ''Cituoja {{Kontvainis 2001|258}}</ref> Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų, nors gyveno sveikai, nerūkė ir negėrė.<ref>{{Klimkevičius 2015|113}}</ref> Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.<ref>[http://www.sportas.info/naujienos/12694-lietuvos_futbolo_pionieriai.html Lietuvos futbolo pionieriai. // „Sportas“, 2012-07-08]</ref> == Lietuvos rinktinėje == Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25 d. [[Baltijos taurė]]s turnyre Taline rungtynėse su Latvija.<ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/alingis__futbolo_snaiperis_ir_vartininku_siaubas/ A. Lingis – futbolo snaiperis ir vartininkų siaubas.] 2011-07-10, Respublika.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Jo rezultatyvumo rekordas Lietuvos rinktinėje (12 įvarčių) išsilaikė 72 metus – nuo 1935 iki 2007 m.<ref>{{lse|antanas-lingis|2026-08-16}}</ref> {| class=wikitable align=center ! # !! Data !! Arena !! Varžovas !! Po įvarčio!! Finalinis!! Varžybos |- |1. ||[[1930]] m. [[rugpjūčio 15]] d.|| [[Kaunas]] || {{flagicon|Estonia}} [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]]|| 2-1 || 2-1 || [[Baltijos taurė]] |- |2. ||[[1930]] m. [[rugpjūčio 17]] d.|| [[Kaunas]]|| {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 2-1 || 3-3 || [[Baltijos taurė]] |- |3. ||[[1930]] m. [[rugsėjo 13]] d.|| [[Kaunas]] || {{flagicon|Estonia}} [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]]|| 3-0 || 4-0 || [[Draugiškos rungtynės|Draugiškos]] |- |4. ||[[1932]] m. [[birželio 29]] d.|| [[Kaunas]]|| {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 1-2 || 2-3 || [[Draugiškos rungtynės|Draugiškos]] |- |5. ||[[1932]] m. [[liepos 24]] d.|| [[Liepaja]]|| {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 1-2 || 1-2 || [[Draugiškos rungtynės|Draugiškos]] |- |6. ||[[1932]] m. [[rugpjūčio 29]] d.|| [[Ryga]] || {{flagicon|Estonia}} [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]]|| 2-1 || 2-1 || [[Baltijos taurė]] |- |7. ||[[1932]] m. [[rugsėjo 11]] d.|| [[Kaunas]]|| {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 1-0 || 1-0 || [[Draugiškos rungtynės|Draugiškos]] |- |8. ||[[1933]] m. [[rugsėjo 4]] d.|| [[Kaunas]] || {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 2-1 || 2-1 || [[Baltijos taurė]] |- |9. ||[[1935]] m. [[rugpjūčio 20]] d.|| [[Talinas]] || {{flagicon|Estonia}} [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]]|| 2-1 || 2-1 || [[Baltijos taurė]] |- |10. ||[[1935]] m. [[rugpjūčio 21]] d.|| [[Talinas]] || {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 1-1 || 2-2 || [[Baltijos taurė]] |- |11. ||[[1935]] m. [[rugsėjo 18]] d.|| [[Kaunas]]|| {{flagicon|Estonia}} [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]]|| 1-1 || 2-2 || [[Draugiškos rungtynės|Draugiškos]] |- |12. ||[[1936]] m. [[birželio 14]] d.|| [[Kaunas]]|| {{flagicon|Latvia}} [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]]|| 1-1 || 1-5 || [[Draugiškos rungtynės|Draugiškos]] |} == Pasiekimai == * Lietuvos čempionas (1926, 1932, 1934) * Lietuvos vicečempionas (1930, 1933, 1934, 1936) * Lietuvos pirmenybių bronzos laimėtojas (1937) * [[Baltijos taurė]]s čempionas (1930, 1935, su Lietuvos rinktine) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Lingis, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] t8d3huevhditskma0cjcxhurphh5wdm 104 63072 7904801 6850553 2026-08-15T16:30:51Z ~2026-44904-87 222845 7904801 wikitext text/x-wiki '''Respublikos Prezidentas''' (''Presidente de la República'') – oficialus [[Peru]] prezidento pavadinimas. [[Peru]] prezidentais yra buvę šie politiniai veikėjai: * [[1821]]-[[1822]]: [[Chosė de San Martinas]] (José de San Martín) * [[1822]]-[[1823]]: José de La Mar * [[1823]]: Manuel Salazar y Baquíjano * [[1823]]: José de la Riva Agüero * [[1823]]-[[1824]]: José Bernardo de Tagle * [[1824]]-[[1826]]: [[Simonas Bolivaras]] (''Simón Bolívar'') * [[1826]]-[[1827]]: Andrés de Santa Cruz * [[1827]]-[[1829]]: José de La Mar * [[1829]]-[[1833]]: [[Agustín Gamarra]] * [[1834]]: Pedro Pablo Bermúdez * [[1834]]-[[1835]]: Luis José de Orbegoso * [[1835]]-[[1836]]: Felipe Santiago Salaverry * [[1837]]: Andrés de Santa Cruz * [[1838]]-[[1841]]: [[Agustín Gamarra]] * [[1842]]: Juan Crisóstomo Torrico * [[1842]]-[[1843]]: Francisco Vidal * [[1843]]: Domingo Elías * [[1843]]-[[1844]]: Domingo Nieto * [[1844]]: Justo Figueroa * [[1844]]: Manuel Ignacio de Vivanco * [[1845]]-[[1851]]: Ramón Castilla * [[1851]]-[[1855]]: José Rufino Echenique * [[1855]]-[[1862]]: Ramón Castilla * [[1862]]-[[1863]]: Miguel de San Román * [[1863]]-[[1865]]: Juan Antonio Pezet * [[1865]]-[[1868]]: Mariano Ignacio Prado * [[1868]]: Pedro Diez Canseco * [[1868]]-[[1872]]: José Balta * [[1872]]: Mariano Herencia Zevallos * [[1872]]-[[1876]]: Manuel Pardo * [[1876]]-[[1879]]: Mariano Ignacio Prado * [[1879]]: Luis La Puerta * [[1879]]-[[1881]]: Nicolás de Piérola * [[1881]]: Francisco García Calderón * [[1881]]-[[1883]]: Lizardo Montero * [[1883]]-[[1886]]: Miguel Iglesias * [[1886]]: Antonio Arenas * [[1886]]-[[1890]]: Andrés Avelino Cáceres * [[1890]]-[[1894]]: Remigio Morales Bermúdez * [[1894]]: Justiniano Borgono * [[1894]]-[[1895]]: Andrés Avelino Cáceres * [[1895]]-[[1899]]: Nicolás de Piérola * [[1899]]-[[1903]]: Eduardo López de Romana * [[1903]]-[[1904]]: Manuel Candamo * [[1904]]: Serapio Calderón * [[1904]]-[[1908]]: José Pardo y Barreda * [[1908]]-[[1912]]: Augusto B. Leguía y Salcedo * [[1912]]-[[1914]]: Guillermo Bilingurst * [[1914]]-[[1915]]: Oscar R. Benavides * [[1915]]-[[1919]]: José Pardo y Barreda * [[1919]]-[[1930]]: Augusto B. Leguía y Salcedo * [[1930]]-[[1931]]: Luis Miguel Sánchez Cerro * [[1931]]: David Samanez Ocampo * [[1931]]-[[1933]]: Luis Miguel Sánchez Cerro * [[1933]]-[[1939]]: Oscar R. Benavides * [[1939]]-[[1945]]: Manuel Prado Ugarteche * [[1945]]-[[1948]]: José Bustamante y Rivero * [[1948]]-[[1956]]: Manuel A. Odria * [[1956]]-[[1962]]: Manuel Prado Ugarteche * [[1962]]-[[1963]]: Ricardo Pérez Godoy * [[1963]]: Nicolás Lindley * [[1963]]-[[1968]]: Fernando Belaunde Terry * [[1968]]-[[1975]]: Juan Velasco Alvarado * [[1975]]-[[1980]]: Francisco Morales Bermudez Cerruti * [[1980]]-[[1985]]: [[Fernando Belaunde Terry]] * [[1985]]-[[1990]]: [[Alanas Garsija]] (Alan Garcia Perez) * [[1990]]-[[2000]]: [[Alberto Fujimori]] * [[2000]]-[[2001]]: Valentín Paniagua Corazao * [[2001]]-[[2006]]: [[Alejandro Toledo]] * [[2006]]-[[2011]]: [[Alanas Garsija]] (Alan García Pérez) * [[2011]]-[[2016]]: [[Ollanta Humala|Ollanta Humala Tasso]] * [[2016]]-[[2018 m.|2018]]: Pedro Pablo Kuczynski Godard * [[2016 m.|2016]]-[[2020 m.|2020]]: Martin Alberto Viscarra Cornejo * [[2020 m.|2020]]: Manuelis Arturo Merino de Lama * [[2020 m.|2020]]-[[2021 m.|2021]]: Francisco Rafaelis Sagastis Очausleris * [[2021 m.|2021]]-[[2022 m.|2022]]: [[Pedro Castillo|José Pedro Castillo Terrones]] * [[2022 m.|2022]]-[[2022 m.|2025]]: Dina Ersilia Boluarte Segara [[Kategorija:Peru prezidentai|!]] [[Kategorija:Peru politinė sistema]] [[Kategorija:Prezidentų sąrašai]] 8cpdptrkp5u42hqm2etdqf052hiqz29 0 66768 7904857 7898491 2026-08-16T02:52:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904857 wikitext text/x-wiki {{Apie|sovietų įvykdytas lenkų žudynes. Kaimas, kuriame vokiečių kariai nužudė baltarusius, vadinasi [[Chatynė]]}} [[File:Katyn_-_decision_of_massacre_p1.jpg|thumb|Puslapis iš 1940 m. kovo 5 d. [[NKVD]] vadovo [[Lavrentijus Berija|Berijos]] dokumento [[Josifas Stalinas|Stalinui]], kuriame siūloma nužudyti lenkų karininkus. Sprendimas pasirašytas [[TSKP CK Politbiuras|politbiuro]] narių.]] '''Katỹnės žudynės''' ({{pl|zbrodnia katyńska}} – Katynės nusikaltimas) – masinių [[Lenkai|lenkų]] egzekucijų serija, kurią [[Sovietų Sąjunga]] įvykdė 1940 m. balandžio–gegužės mėnesiais.<ref name="lrt-katyne-2020">{{cite web|last=Balčiūnas|first=Andrius|title=Nepatogi tiesa: kaip Vakarai nenorėjo kaltinti sovietų dėl Katynės žudynių|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1159521/nepatogi-tiesa-kaip-vakarai-nenorejo-kaltinti-sovietu-del-katynes-zudyniu|website=LRT|date=2020-04-03|access-date=2026-08-09|website=LRT}}</ref> Sovietų vadovo [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] įsakymu [[NKVD]], sovietų slaptoji policija, nužudė 21 857 lenkų kariškių, policijos pareigūnų, pasieniečių, inteligentijos atstovų ir karo belaisvių.<ref name="Lojek2000-174">{{cite book|first=Bożena|last=Łojek|title=Muzeum Katyńskie w Warszawie|url=https://books.google.com/books?id=myGxAAAAIAAJ|access-date=7 May 2011|year=2000|publisher=Agencja Wydawm. CB Andrzej Zasieczny|isbn=978-8386245857|page=174|archive-date=18 June 2013|archive-url=https://web.archive.org/web/20130618063612/http://books.google.com/books?id=myGxAAAAIAAJ|url-status=live|language=pl}}</ref><ref>{{cite book|title=Убиты в Катыни. Книга памяти польских военнопленных – узников Козельского лагеря НКВД, расстрелянных по решению Политбюро ЦК ВКП(б) от 5 марта 1940 года|trans-title=Žuvo Katynėje. Lenkų karo belaisvių – NKVD Kozelsko stovyklos belaisvių – atminimo knyga, sudaryta Visos Sąjungos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto Politbiuro 1940 m. kovo 5 d. sprendimu.|url=https://www.memo.ru/media/uploads/2022/01/21/killed_in_katyn.pdf|editor-last=Gurianov|editor-first=Aleksander|publisher=Memorial|year=2015|isbn=978-5-78700-123-5|location=Maskva|pages=68|language=ru|access-date=2026-08-09|archive-date=2023-03-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20230323012704/https://www.memo.ru/media/uploads/2022/01/21/killed_in_katyn.pdf|url-status=dead}}</ref> Nors žudynės taip pat vyko NKVD kalėjimuose [[Tverė|Kalinine]], [[Charkovas|Charkove]] ir kitur, žudynės pavadintos [[Katynė|Katynės]] miško vardu.<ref name="lrt-katyne-2020"/> Masines kapavietes tose apylinkėse 1943 m. pirmą kartą aptiko [[Nacistinė Vokietija|nacistinės Vokietijos]] kariuomenė. Žudynės kvalifikuojamos kaip [[Nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimas žmoniškumui]],<ref name="Janowiec v Russia">{{cite web|title=Janowiec and Others v. Russia – Applications nos. 55508/07 and 29520/09|publisher=Grand Chamber of the European Court of Human Rights |date=2013-10-21|url=https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-127684|access-date=2024-06-20}}</ref> [[Agresijos nusikaltimas|agresijos nusikaltimas]],<ref name="Janowiec v Russia"/> [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimas]]<ref name="Janowiec v Russia"/><ref>{{cite web|url= https://www.tvn24.pl/wiadomosci-ze-swiata,2/katyn-mozna-traktowac-jako-zbrodnie-wojenna,206988.html |title= Katyń można traktować jako zbrodnię wojenną – Europejski Trybunał Praw Człowieka |author=<!--Staff author(s); no by-line--> |date= 2012-04-16 |work=TVN24|language= pl|trans-title=Europos Žmogaus Teisių Teismas: Katynė gali būti laikoma karo nusikaltimu|access-date=2024-06-20 |url-status=dead |archive-url= https://web.archive.org/web/20220717005346/https://tvn24.pl/wiadomosci-ze-swiata,2/katyn-mozna-traktowac-jako-zbrodnie-wojenna,206988.html?h=1cee |archive-date= 2022-07-17}}</ref> ir, pagal Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, komunistinis nusikaltimas.<ref>{{cite journal |url= https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/WDU20230000102/O/D20230102.pdf |title=Obwieszczenie marszałka Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 24 listopada 2022 r. w sprawie ogłoszenia jednolitego tekstu ustawy o Instytucie Pamięci Narodowej – Komisji Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu |journal=Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej |author=Sejm of the Republic of Poland|location=Warsaw |date=2023-01-13 |issue=102 |access-date= 2024-06-20|language=pl}}</ref> 2009 m. [[Lenkijos Seimas]] priėmė rezoliuciją, kurioje pareikšta, kad žudynės turi [[Genocidas|genocido]] požymių.<ref>{{cite web|first=Rafal|last=Kiepuszewski|title=Poland condemns WWII invasion|date=2009-09-25 |url=https://www.dw.com/en/70-years-on-polish-resolution-condemns-crimes-under-stalin/a-4722144 |access-date=2025-04-21|website=Deutsche Welle}}</ref> [[File:Katyn Massacre - Mass Graves 2.jpg|thumb|Viena iš masinių kapaviečių. [[Ekshumacija|Ekshumuota]] 1943 m.]] Įsakymą įvykdyti mirties bausmes lenkų belaisviams slapta davė Stalino vadovaujamas [[SSKP CK Politbiuras|sovietų politbiuras]].<ref name="Brown2009-140">{{cite book|first=Archie|last=Brown|title=The Rise and Fall of Communism|url=https://books.google.com/books?id=SjgGDYoPapMC&pg=PA140|access-date=2011-05-07|year= 2009|publisher=HarperCollins|isbn=978-0061138799|page=140|archive-date=2013-06-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20130618122750/http://books.google.com/books?id=SjgGDYoPapMC&pg=PA140|url-status=live}}</ref> Iš visų nužudytųjų apie 8000 buvo karininkai, įkalinti per [[Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją|1939 m. sovietų invaziją į Lenkiją]], dar 6000 buvo policijos pareigūnai, o likę 8000 – lenkų inteligentija ir asmenys, kuriuos sovietai įvardino „žvalgybos agentais ir žandarais, šnipais ir diversantais, buvusiais žemvaldžiais, gamyklų savininkais ir pareigūnais“.<ref name="ipn-2004">{{cite web|url=http://www.ipn.gov.pl/portal/en/2/77/Decision_to_commence_investigation_into_Katyn_Massacre.html|title=Decision to commence investigation into Katyn Massacre|first=Małgorzata|last=Kużniar-Plota|date=2004-11-30|publisher=Departmental Commission for the Prosecution of Crimes against the Polish Nation|access-date=2011-08-04|archive-date=2012-09-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20120930075626/http://www.ipn.gov.pl/portal/en/2/77/Decision_to_commence_investigation_into_Katyn_Massacre.html|url-status=live}}</ref> Lenkijos armijos karininkų klasė reprezentavo daugiatautę Lenkijos valstybę; tarp nužudytųjų buvo etninių lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir 700–900 žydų.<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/center-for-the-study-of-intelligence/csi-publications/csi-studies/studies/winter99-00/art6.html|title=The Katyn Controversy: Stalin's Killing Field|work=CIA.gov|access-date=2007-07-23|archive-date=2010-03-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20100324185250/https://www.cia.gov/library/center-for-the-study-of-intelligence/csi-publications/csi-studies/studies/winter99-00/art6.html|url-status=dead}}</ref> Nacistinės Vokietijos vadovybė 1943 m. balandžio mėnesį paskelbė apie masinių kapaviečių atradimą Katynės miške.<ref name="Engel">{{cite book|first=David|last=Engel|title=Facing a holocaust: the Polish government-in-exile and the Jews, 1943–1945|url=https://books.google.com/books?id=a12WB1iknWwC&pg=PA71|access-date=2011-06-16|year=1993|publisher=UNC Press Books|isbn=978-0807820698|page=71|archive-date=2013-06-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20130618083957/http://books.google.com/books?id=a12WB1iknWwC&pg=PA71|url-status=live}}</ref> Stalinas nutraukė diplomatinius santykius su [[Londonas|Londone]] įsikūrusia [[Lenkijos emigracinė vyriausybė|Lenkijos emigracine vyriausybe]], kai ši paprašė [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas|Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto]] atlikti tyrimą.<ref>{{cite book|first=Roy Francis|last=Leslie|title=The History of Poland since 1863|url=https://books.google.com/books?id=0tYVKUsnw9IC&pg=PA244|year=1983|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-0521275019|page=244|access-date=2015-10-29|archive-date=2016-05-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20160519135011/https://books.google.com/books?id=0tYVKUsnw9IC&pg=PA244|url-status=live}}</ref> Po Vyslos–Oderio puolimo, kai masinės kapavietės pateko į sovietų kontrolę, Sovietų Sąjunga tvirtino, kad aukas nužudė naciai. Sovietų Sąjunga neigė atsakomybę iki pat 1990 metų, kai oficialiai pripažino ir pasmerkė NKVD įvykdytas žudynes bei vėlesnį sovietų vadovybės vykdytą nusikaltimų slėpimą.<ref name="ssrs-1990">{{cite web|title=‘A crime aimed at the Polish nation’: President mourns victims of WWII Katyn Massacre|url=https://tvpworld.com/92604309/karol-nawrocki-katyn-massacre-laid-foundations-of-communist-poland|website=TVP World|date=2026-04-13|access-date=2026-08-09}}</ref> 1992 m. Rusijos prezidentas [[Borisas Jelcinas]] išslaptino didelę dalį archyvinių dokumentų, įrodančių sovietų vadovybės atsakomybę.<ref name="ssrs-1990"/> Požiūris į Katynės žudynes išliko esminiu nesutarimu [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Rusija|Rusijos]] diplomatiniuose santykiuose.<ref>{{cite web|title=Russia to release massacre files|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4102967.stm|date=2004-12-16|access-date=2026-08-09|website=BBC News}}</ref> Po [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą]], Rusija vis labiau laikėsi [[Revizionizmas|istorinio revizionizmo]] politikos.<ref name="le-monde-katyne">{{cite web|last=Vitkine|first=Benoît|title=The memory of a massacre ordered by Stalin in Russia exists on borrowed time|url=https://www.lemonde.fr/en/international/article/2024/01/04/the-memory-of-a-massacre-ordered-by-stalin-in-russia-exists-on-borrowed-time_6401457_4.html|date=2024-01-04|access-date=2026-08-09|website=Le Monde}}</ref> Nors Rusijos vadovybė oficialiai neneigė žudynių fakto, informacija mokykliniuose vadovėliuose apie Katynę buvo pašalinta, dalis monumentų išmontuoti, o viešojoje erdvėje apie įvykį daugėjo [[Dezinformacija|dezinformacijos]].<ref name="le-monde-katyne"/> == Taip pat skaitykite == * [[Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Commonscat|Katyń Massacre}} [[Kategorija:NKVD]] [[Kategorija:Lenkijos istorija 1939-1945 m.]] [[Kategorija:Žudynės]] 8bfh4nd708fqcry7qt8a9p70spzcsgm 0 68589 7904754 7842906 2026-08-15T12:43:29Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Utena]]; įtraukta [[Kategorija:Utenos ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904754 wikitext text/x-wiki {{coord|55.508738|25.626524|display=title}} {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Utenos trikotažas | gimtąja_kalba = <!-- Pavadinimas kompanijos šalies gimtąja kalba --> | komercinis_pav = AB „Utenos trikotažas“ | logotipas = [[Vaizdas:Utenos logo.png|225px]] | antraštė = | forma = [[Akcinė bendrovė]] | simbolis = | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = Marytės Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinis susivienijimas | perėmėjas = | įkurta = 1967 m. liepos 25 d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Utena]] | vieta_šalis = [[Lietuva]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nomeda Kaučikienė]] (generalinė direktorė) | pramonė = | produktai = | produkcija = Trikotažas, apranga | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas =-2 495 000 Eur (nuostolis, 2023)<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/utenos_trikotazas/</ref> | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = | holdingas = „Utenos trikotažo“ grupė | padaliniai = „Aboutwear“ | tinklalapis = [https://www.ut.lt/ ut.lt] | pastabos = |Pajamos=19 525 000 Eur (2023)<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/utenos_trikotazas/</ref>}} '''AB „Utenos trikotažas“''' – [[Lietuva|Lietuvos]] trikotažo įmonė, turinti visą gamybos ciklą: iš įmonėje pagaminto ir nudažyto [[trikotažas|trikotažo]] čia pat [[siuvimas|siuvami]] moteriški, vyriški ir vaikiški apatiniai bei viršutiniai [[apranga|drabužiai]], laisvalaikio bei [[sportinė apranga]]. Būstinė įsikūrusi J.Basanavičiaus g. 122, [[Utena|Utenoje]]. Didžiąją savo produkcijos dalį įmonė [[eksportas|eksportuoja]] žinomiausiems [[Europa|Europos]] [[prekybos tinklas|prekybos tinklams]]. Įmonės deklaruojami pajėgumai: ~ 3 mln. metrų trikotažo audinių ir ~ 3 mln. trikotažo gaminių vienetų.<ref>{{Cite web | title = Corporate info {{!}} Utenos trikotažas | work = ut.lt | accessdate = 2016-09-02 | url = http://www.ut.lt/c/corporate-info#ataskaitos | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160306050407/http://www.ut.lt/c/corporate-info#ataskaitos | archivedate = 2016-03-06 | language = en | url-status=live }}</ref> Pagrindinis bendrovės [[akcininkas|akcininkas]] yra SBA grupė, valdanti 92,31 proc. akcijų paketa, kiti akcininkai – 7,69 proc.<ref>{{cite web |title=SBA įsigijo 10 proc. „Utenos trikotažo“ akcijų |agency=[[ELTA]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2020-01-08 |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/sba-isigijo-10-proc-utenos-trikotazo-akciju-83211779 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Generalinė direktorė – Nomeda Kaučikienė. [[Vaizdas:Utenos trikotažas.JPG|thumb|left|225px|Bendrovės pastatas]] == Istorija == '''Marytės Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinis susivienijimas''' Utenoje atidarytas 1967 m. liepos 25 d. Tuo metu jis buvo vienas didžiausių [[Baltijos šalys]]e. Per metus gamino 17,7 mln. vienetų trikotažo gaminių. Iki 1989 m. įmonės gamyba nuolat augo. 1989 m. ji jau gamino 19,4 mln. vienetų trikotažo gaminių, iš kurių 30 proc. parduodavo Lietuvoje, o kiti pasklisdavo po visą [[SSRS]]. Tuo metu čia dirbo iki 3000 dirbančiųjų. Po nepriklausomybės paskelbimo įmonė pradėjo naują veiklos etapą. Jai vadovauti paskirta [[Nijolė Dumbliauskienė]]. 1993 m. „Utenos trikotažas“ tapo privataus kapitalo įmone. 1994 m. gruodžio 6 d. įregistruota Utenos rajono valdybos įmonių rejestre. 1984–1996 m. įmonėje leistas [[laikraštis]] „[[Trikotažininkas]]“. Įmonė valdo dukterinę įmonę „Aboutwear“. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.ut.lt/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150925095722/http://www.ut.lt/ |date=2015-09-25 }} {{en-icon}} * [http://www.sba.lt/lt/main/group/outfit/ut SBA informacija] * [http://old.utena.eu/fotogalerija_07_08.htm AB „Utenos trikotažo“ istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140606214448/http://old.utena.eu/fotogalerija_07_08.htm |date=2014-06-06 }} {{VVPB}} [[Kategorija:Lietuvos tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Siuvimo įmonės]] [[Kategorija:Utenos ekonomika]] lh3erqjbom63ggwc7ezb3by2txz895a 0 79080 7904810 7858765 2026-08-15T17:13:42Z Ziv 175552 ([[c:GR|GR]]) [[File:Memel-10mark-1922b.jpg]] → [[File:MML 10 Mark 1922 rev.jpg]] → File replacement: Updating from an old and lower-quality version to a version with better quality ([[c:c:GR]]) 7904810 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Memel historisch.JPG|thumb|300px|Senovinė Memelio pilies ir miesto graviūra]] '''Klaipėdos istorija''' – [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto raida nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki šių laikų. == Pavadinimo kilmė == [[File:Caspar Hennenberger. Fragment of the map of Old Prussia, and the ancient Prussian lands, name of Klaipėda (Cleypeda).jpg|thumb|left|''Cleypeda'' - [[Caspar Hennenberger|Kasparo Henenbergerio]] 1584 metų [[Prūsija|Prūsijos]] žemėlapyje.]] Senasis Klaipėdos pavadinimas ''Memel'' yra vandenvardinės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys ([[skalviai]] ir galbūt [[kuršiai]]) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta [[Kuršių marios|Marių]] sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas ''Klaipėda'', nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: [[Vytautas|Vytauto]] laiške [[xV amžiaus 2-as dešimtmetis|1413]] m. rašoma ''Caloypede'', [[xV amžiaus 2-as dešimtmetis|1420]] m. [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]] derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie ''castrum Memel alias Klawppeda''. Dėl pastarojo pavadinimo kilmės esama keleto versijų. Vokiečių kalbininkas, žymus baltistas G. H. F. Neselmanas savo [[1851]] m. žodyne teigia, kad tai būsiąs dviejų sandų žodis: {{lv|klaips}} ir {{lt|kliepas}} reiškia „duonos kepalas“ (šią versiją palaikė ir [[Kazimieras Būga]]), o ''-ėda'' nuo žodžio „ėsti“. Esą pilyje buvo valgoma daug duonos. Tačiau šioji versija dažniau priskiriama liaudies etimologijai, kaip ir pavadinimo kildinimas nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius). Įtikinamesnis aiškinimas pateiktas [[1898]] m. Alberto Zwecko, [[Štutgartas|Štutgarte]] išleistame veikale „Litauen“. Ten Klaipėdos vardas siejamas su dviem žodžiais: ''klai-'' nuo {{lv|klajš}} „atviras, tuščias, lygus, plynas“ + ''pēda'' „pėda“ arba ''pads'' „padas, grįstinė, laitas, grendimas“. Taigi, Klaipėda galėjo reikšti „žema, plyna vieta“. Gali būti, kad vietovardis yra [[kuršiai|kuršiškos]] kilmės. Šią versiją palaikė ir J. Endzelynas. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta pagrindimo. == Priešistorė == Vieta, kurioje XIII a. įkurta [[Klaipėdos pilis]], buvo piečiausioje ir mažiausioje [[Kuršiai|kuršių]] genties žemėje – [[Pilsotas|Pilsote]]. Ar toje vietoje yra buvusi kuršių gyvenvietė rašytinių šaltinių nėra, to vienareikšmiškai teigti neleidžia ir archeologiniai radiniai.<ref> V.Žulkus Viduramžių Klaipėda, Vilnius, 2002. P. 17-18</ref> == Ordino laikai == Miesto pradžia laikomi [[1252]] m., kai [[rugpjūčio 1]] d. [[Kuršas|Kuršo]] vyskupas [[Henrikas]] sudarė sutartį su [[Vokiečių Ordinas|Vokiečių ordino]] vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine. Sutartyje numatyta Memelio (arba [[Nemunas|Nemuno]]) ir [[Dangė]]s upių santakoje statyti pilį ir prie jos per dvejus metus įkurti miestą. Du trečdaliai pilies ir miesto turėjo priklausyti Ordinui, o likęs trečdalis – [[Kuršo vyskupystė|Kuršo vyskupui]]. Pilies ir miesto kūrimas šioje vietoje buvo susijęs su Ordino siekiu pradėti [[Žemaitija|Žemaitijos]] bei [[Semba|Sembos]] užkariavimą ir užbėgti už akių sembų ir žemaičių galimybei keistis tarpusavio pagalba per Kuršių neriją. Kuršo vyskupui reikėjo atsparos punkto, kuriame jis galėtų įkurti Kuršo vyskupijos metropoliją. Pirmoji medinė [[Klaipėdos pilis|Memelburgo]] (''Memelburg'') pilis buvo pastatyta jau [[1252]] m. rudenį. Po to, kai ji atlaikė bendrą [[sembai|sembų]] ir žemaičių puolimą, [[1253]] m. vasarą gretimoje vietoje buvo pradėta statyti mūrinė pilis. Sembai ir žemaičiai sudarė pagrindinę grėsmę Klaipėdos piliai, nes su vietos kuršių didikais Ordinui pavyko susitarti ir šis susitarimas galiojo bent jau iki 1260 m.<ref> V.Žulkus Viduramžių Klaipėda, Vilnius, 2002. P. 21</ref> 1255 m. Klaipėdą vėl nesėkmingai puolė sembai. 1257 m. žemaičiai ir sembai Klaipėdą puolė iš jūros. Į Klaipėdą persikėlė kolonistai iš Holšteino, Liubeko ir [[Dortmundas|Dortmundo]], tuo metu Klaipėda net vadinta Noi-Dortmundu, t. y. Naujuoju Dortmundu. Spaudžiant Liubeko tarybai miesto steigėjai [[1257]]–[[1258]] m. suteikė Klaipėdai [[Liubeko teisė|Liubeko teises]]. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje Klaipėda yra pirmasis miestas, gavęs savivaldos teises. [[Mindaugas|Mindaugo]] surašyti Žemaitijos žemių dovanojimo Ordinui aktai leido tikėtis, kad Klaipėda taps svarbiu regiono centru. Neatsitiktinai čia planuota kurti Kuršo vyskupijos centrą, pinigų kalyklą Kuršui, buvo numatoma statyti bent kelias bažnyčias. Tačiau faktiškai Kuršo regiono centru Klaipėda niekad netapo: viena vertus, po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] Ordinui prireikė daug laiko susitvarkyti su baltų genčių sukilimų padariniais, antra vertus, prasidėjus nuolatinei karinei įtampai tarp Ordino ir [[LDK]], Klaipėda buvo nuolat puldinėjama žemaičių arba visos [[LDK]] pajėgomis. Ypač intensyvūs puldinėjimai vyko XIV a. antroje pusėje (šaltiniuose fiksuojami Klaipėdos puolimai: 1307, 1323, 1360, 1379, 1393, 1402, 1409, 1418 m.). 1323 m. [[Gediminas|Gedimino]] vadovaujama kariuomenė nusiaubė Sembą, užėmė Klaipėdos miestą ir apgulė pilį. [[Petras Dusburgietis]] pažymėjo, kad užpuolikai „pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“. Kariaudamas su [[LDK]], Vokiečių ordinas [[Prūsija|Prūsijoje]] siekė kontroliuoti Klaipėdos pilį tiesiogiai, todėl [[1328]] m. jis perėmė anksčiau Livonijos ordinui priklausiusias Klaipėdos apylinkes. [[1392]] m. Ordinas privertė atiduoti savo žemių trečdalį ir Kuršo vyskupą, tuo būdu tapdamas vieninteliu žemių aplink Klaipėdą savininku. Iki XV a. antrosios pusės Klaipėda buvo vystoma tik kaip strateginė vieta, nuolat tobulinant pilies gynybinius pajėgumus. Gyventojų skaičius mieste iki XVI amžiaus buvo labai menkas, prekyba beveik nesivystė, todėl Klaipėda, nors ir turėjo palankias išeities pozicijas (pvz., Liubeko miesto teises), netapo [[Hanza|Hanzos sąjungos]] nare, nors yra rezervuotų prielaidų, kad ir Mėmelis / Klaipėda dėl savo artumo su Šiaurės Vokietijos miestais galėjo kažkurį laiką būti Hanzos įtakos sferoje.<ref>Vasilijus Safronovas, „Klaipėdos miesto istorija“. Klaipėda, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2020. ISBN 978-609-96032-1-6</ref> [[1413]] m. arbitratorius Benediktas Makra nusprendė, kad Klaipėda turi priklausyti Lietuvai<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 27. </ref>, tačiau galiausiai Klaipėda ir juosta palei Nemuną (vėliau tapusi [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštu]]) buvo priskirta Ordinui. [[1422]] m. [[Melno taika]] baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] metu, kai [[1457]] m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos, vadovaujamos [[Jonas Kęsgaila|Jono Kęsgailos]]<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 28. </ref>. Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. [[1475]] m. suteikus miestui Kulmo teises, jau [[1500]] m. Klaipėdoje gyveno 25 miestiečių šeimos, buvo kelios karčemos, tikriausiai veikė katalikų maldos namai. == Klaipėda Prūsijos kunigaikštystėje== [[File:Klaipėdos pilies maketas.jpg|thumb|Klaipėdos pilies ir miesto maketas, XVII a.]] [[File:Klaipėdos pilies maketas XVII a..jpg|thumb|Klaipėdos pilies maketas]] [[1525]] m. Vokiečių ordino valstybė žlugo ir buvo pertvarkyta į vasalinę Lenkijos [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos hercogystę]], Klaipėda kartu su likusia Prūsijos dalimi priėmė liuteronybę. Tai buvo ilgo Klaipėdos miesto ir uosto klestėjimo laikotarpio pradžia. 1539 m. ji pavaizduota [[Olafas Magnusas|Olafo Magnuso]] sudarytame žemėlapyje „[[Carta Marina]]“. Per XVI amžių miestiečių skaičius išaugo penkiskart, aplink miestą pradėjo aktyviai vystytis priemiesčiai, atsirado pirmieji amatų cechai, [[1597]] m. buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Pasinaudodama savo patogia padėtimi Klaipėda tapo prekybos tarp Vakarų Europos ir Lietuvos tarpiniu punktu, pelningiausia preke tapo kviečiai. XVI–XVII a. sandūroje ji jau sudarė realią konkurenciją Karaliaučiaus prekybai. Dėl to [[Karaliaučius]] naudojo įvairias spaudimo formas, siekdamas suimti visą per Klaipėdą einančią prekybą į savo rankas. Formaliai šias pastangas nutraukė [[1657]] m. Klaipėdai Prūsijos hercogo išduota laisvos prekybos privilegija. [[Vaizdas:Panorama of Klaipėda by Juozas Narūnavičius, 1674.jpg|thumb|left|400px|Klaipėda [[1674]] m. [[Juozas Narūnavičius|Juozo Narūnavičiaus]] piešinyje]] Klaipėda toliau liko svarbiu gynybiniu atsparos punktu. 1618 m. Prūsijos kunigaikštystę paveldėjo Hehencolernų Brandenburgo elektorius [[Jonas Zigmantas]]. Brandenburgas-Prūsija ėmė aktyviai dalyvauti regiono politikoje, o tai paveikė ir Klaipėdos vystymąsi. XVI a. pirmoje pusėje buvo atlikta stambi pilies rekonstrukcija, po kurios pilis tapo renesansine, apjuosta keturiomis bastėjomis, tikriausiai XVII a. pradžioje rekonstruotomis į bastionus. Ruošiantis švedų antpuoliui, [[1627]] m. buvo pradėti miesto apjuosimo žvaigždiniais gynybiniais pylimais darbai. [[1629]]–[[1635]] m. vykstant [[1626-1629 m. Lenkijos-Švedijos karas|1626-1629 m. Lenkijos-Švedijos karui]] ir Trisdešimtmečiui karui miestą kelis kartus užėmė [[Švedija]]. Pagal 1656 m. Kionigsbergo sutartį, sudarytą per Šiaurės karus, elektorius Fridrychas Vilhelmas Klaipėdos uostą atvėrė švedams, su kuriais uosto pajamas dalinosi perpus. Miesto gynybiniai įtvirtinimai nuolat tobulinti iki pat [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]]. Miestas dėl to nuo XVII a. 4 dešimtmečio iki XIX a. pradžios turėjo uždaros tvirtovės, valdomos gubernatoriaus ir rangu žemesnio pilies komendanto, statusą. Faktiškai į tvirtovės įrengimų modernizavimą investuotos lėšos atsipirko vienintelį kartą, kai [[1678]] m. švedų kariuomenė bandė užimti Klaipėdą. Tiesa, nors švedai patyrę nesėkmę, šio antpuolio metu visas miestas sudegė. == Klaipėda Prūsijos karalystėje== XVIII a. pradžioje Mėmelis (Memelfestung) tapo viena iš stipriausių Prūsijos tvirtovių, o miestas nuo 1701 m. tapo [[Prūsijos karalystė]]s dalimi. Nepaisant savo įtvirtinimų Septynerių metų karo metu Klaipėda [[1757]] m. buvo užimta Rusijos kariuomenės ir iki [[1762]] m. kartu su rytine Prūsijos dalimi buvo valdoma Rusijos. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu. [[1782]] m. Klaipėdoje gyveno 5559 gyventojai (V. Vileišis, 1935). [[Vaizdas:Luise Flucht 1807.jpg|thumb|lright|250px|Prūsijos karalienė [[Luizė]] karo su Napoleonu metu bėga iš Karaliaučiaus į Klaipėdą. (''"Die Königin Luise in 50 Bildern für Jung und Alt", Verlag Paul Kittel, Berlin 1896. "Auf der Flucht von Königsberg nach Memel)'']] Napoleono karo su Prūsija metu, [[1807]]–[[1808]] m. Klaipėda tapo Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III, karališkojo dvaro ir vyriausybės laikinąja rezidencija. Čia [[1807]] m. [[spalio 9]] d. buvo pasirašytas vadinamasis ''Spalio ediktas'', deklaravęs valstiečių išlaisvinimą nuo baudžiavos Prūsijos karalystėje. 1812 m. antroje pusėje, [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] per Napoleono žygį į Rusiją Klaipėdą trumpai valdė prancūzai. == Klaipėdos raida XIX a. II-oje pusėje == Miesto augimą XIX a. stimuliavo daugiausia jūrinė prekyba bei medienos apdirbimas. Didžiausius mastus jūrinė prekyba pasiekdavo politinių įtampų metu, pvz., per Šlėzvigo-Holšteino konfliktą [[1848]]–[[1849]] m., arba Krymo karo metais ([[1853]]–[[1856]] m.), kai prekybos per Klaipėdos uostą apimtys buvo rekordinės. Visgi, palyginus su kitais regiono miestais, Klaipėdos augimo tempai XIX amžiuje nebuvo itin ženklūs. [[1825]] m. mieste gyveno 8419, [[1875]] m. – 19801 žmogus. Prūsijos karalystės, o nuo [[1871]] m. – Vokietijos imperijos, valdžia neskyrė pakankamai dėmesio Rusijos imperijos paribyje atsidūrusio miesto vystymui. Didžiausios lėšos buvo skiriamos Karaliaučiui, todėl uosto rekonstrukcija XIX a. vyko daugiausia vietinių pirklių iniciatyva, o medienos apdirbimas liko pagrindine pramonės šaka ir pajamų šaltiniu. [[1875]] m. atitiesus iki Klaipėdos geležinkelio iš [[Tilžė]]s atšaką, tikėtasi, kad kita atšaka sujungs Klaipėdą su Rusijos imperijos geležinkelio tinklu, tačiau ši sąsaja iki XX a. pradžios taip ir neatsirado. Vienintele stambia įmone, įkurta Vokietijos imperijos laikotarpiu mieste, tapo celiuliozės ir popieriaus fabrikas, gamybą pradėjęs [[1900]] m. Kiti pramoniniai kompleksai: [[1861]] m. atidarytas dujų fabrikas, gaminęs dujas gatvių apšvietimui, [[1869]] m. įkurtas trąšų fabrikas (vėliau chemijos gamykla „Union“), gaminęs sieros rūgštį ir superfosfatą, [[1900]] m. pastatyta pirmoji miesto elektrinė, [[1905]] m. pradėjęs gamybą Luizės dvaro faneros fabrikas. [[Vaizdas:Royal Mail Palace in Klaipeda.jpg|thumb|left|1893 m. pastatyti Karališkojo pašto rūmai]] [[1854]] m. spalį miestą nuniokojo didžiausias ligtolinėje istorijoje [[Didysis Klaipėdos gaisras|gaisras]], kurio metu sudegė apie ⅔ Klaipėdos. Gaisro metu nenukentėjo pirklio Heinricho Schliemanno, vėliau atradusio [[Troja|Troją]], sandėlis. Po gaisro miesto centras iš senamiesčio kairiajame Dangės upės krante buvo perkeltas į naujamiestį dešiniajame krante. [[1846]] m. čia įsikūrė miesto rotušė, [[1856]] m. pirkliai pasistatė naują biržos pastatą, [[1862]] m. šioje miesto dalyje buvo atidaryti teismo rūmai, o [[1893]] m. pastatyti nauji Karališkojo pašto rūmai. [[Vaizdas:Aennchen.jpg|thumb|right|1912 m. pastatyta „Taravos Anikės“ skulptūra]] [[Vaizdas:MML 10 Mark 1922 rev.jpg|thumb|right|1922 m. išleisti miesto laikinieji pinigai (10 markių)]] [[1854]] m. miestą pasiekė telegrafas, [[1888]] m. pradėjo veikti telefono stotis. [[1904]]–[[1934]] m. Klaipėdoje kursavo elektrinis tramvajus. [[1902]] m. buvo atidarytas miesto vandentiekis, iki [[1916]] m. išvedžiotas kanalizacijos tinklas. XIX–XX a. sandūroje mieste buvo pastatyti pirmieji paminklai, tarp jų – [[1912]] m. Klaipėdos simboliu tapusi „[[Taravos Anikė]]s“ skulptūra vokiečių poetui Simonui Dachui, gimusiam čia [[1605]] m. (skulptūra dingo [[1945]] m., atkurta [[1989]] m.). == XX amžius == [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, [[1915]] m. [[kovo 17]] d.–21 d., Klaipėdą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė. Pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio sutartį]] ([[1919]] m.) miestas ir [[Klaipėdos kraštas]] buvo perduotas [[Antantė]]s valdymui. Antantės valstybių vardu nuo [[1920]] m. [[vasario 15]] d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas. [[1923]] m. Lietuvos vyriausybei ir Lietuvos Šaulių Sąjungai inscenizavus [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą]], miestas [[1923]] m. [[sausio 15]] d. buvo užimtas ir netrukus formaliai prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Tapusi vieninteliu Lietuvos uostu Klaipėda iš miško uosto ėmė darytis žemės ūkio gaminių (mėsos, sviesto, javų, pluošto) eksporto ir pramonės gaminių (mašinos, trąšos, akmens anglis, benzinas, žibalas) importo uostu. Nuolat didėjo bendras į Klaipėdą įplaukusių ir išplaukusių laivų tonažas (žr, lentelę, reg. tonos).<ref> Lietuviškoji enciklopedija, I tomas, Kaunas, 1932. P. 942</ref> {{lentelės viršus}} ! Metai ! Atvyko ! Išvyko |----- | 1910 | 292 267 | 293 939 |-{{pilka eilutė}} | 1912 | 298 334 | 297 589 |----- | 1914 | 210 986 | 209 329 |-{{pilka eilutė}} | 1922 | 199 424 | 202 889 |----- | 1924 | 266 777 | 266 550 |-{{pilka eilutė}} | 1926 | 344 436 | 349 786 |----- | 1928 | 468 492 | 468 408 |-{{pilka eilutė}} | 1930 | 499 792 | 500 077 |----- | 1932 | 517 728 | 516 859 |----- |} [[File:Fachverkinis namas Klaipėdoje.JPG|thumb|180px|left|[[Fachverkas|Fachverkinis]] namas Klaipėdoje]] Lietuvos valdymo metais daugiausiai buvo investuojama į Klaipėdos uosto modernizaciją. Pastatytos naujos krantinės, prekybos baseinas ([[1930]]–[[1932]] m.). Ūkio monopolijos „Maistas“, „Pienocentras“ įsteigė savo filialus, pastatė sandėlius, „Lietuvos eksportas“ Smeltėje įrengė mėsos fabriką su didelėmis šaldyklomis ir elevatoriais. Atsikėlusių žydų iš Lietuvos kapitalo dėka [[1925]] m. buvo atidaryta didžiausia Lietuvoje „Klaipėdos“ tekstilės įmonė, [[1928]] m. – verpalų fabrikas „Liverma“. Braudamasi į miesto ekonomiką, [[1935]] m. valstybė perėmė bendrovę „Bisdom und Zoon“, valdžiusią du faneros fabrikus bei subsidijavo celiuliozės ir popieriaus fabriką. Tai buvo dvi didžiausios krašto įmones. Be to, [[1924]]–[[1932]] m. Lietuva geležinkeliu sujungė Klaipėdą su šalies geležinkelių tinklu ([[geležinkelis Telšiai–Klaipėda]]), o [[1938]] m. buvo baigtas tiesti [[Žemaičių plentas]], sujungęs Klaipėdą su [[Kaunas|Kaunu]]. 4 dešimtmetyje Lietuvos pastangos sulietuvinti didžiąja dalimi vokišką Klaipėdos miestą pagyvino kultūrinį Klaipėdos gyvenimą. [[1934]] m. buvo surengta pirmoji Jūros šventė, įsteigtas Prekybos institutas, ruošęs specialistus uostui, prekybai ir pramonei, pastatyti nauji lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmai, [[1935]] m. įkurtas [[Klaipėdos pedagoginis institutas|Respublikos pedagoginis institutas]], iš [[Šiauliai|Šiaulių]] atkelta lietuviška teatro trupė, [[1936]] m. pastatyta lietuviško radijo stotis. Be to, lietuvių darbininkams buvo pastatyti nauji gyvenamųjų namų kvartalai. Tačiau šis Lietuvos skverbimasis į Klaipėdą nuėjo perniek, kai [[1939]] m. [[kovo 22]] d. Lietuvos vyriausybė priėmė Vokietijos ultimatumą ir grąžino jai Klaipėdos kraštą. [[File:Bundesarchiv Bild 183-E20456, Anschluss Memelgebiet.jpg|thumb|250px|Karys neša prijungto Klaipėdos krašto vėliavą]] [[File:Trijų laimečių architektūra.jpg|thumb|180px|left|Susipynusi trijų laikmečių architektūra (vokiška, sovietinė ir moderni lietuviška)]] Kitą dieną miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė. Propagandiniais sumetimais pasveikinti klaipėdiečių sugrįžus tėviškėn į miestą atvyko kreiseriu „Deutschland“ [[Adolfas Hitleris]]. Klaipėdą turėjo palikti dauguma lietuvių ir žydų. [[1939]]–[[1945]] m. miestas buvo Vokietijos Reicho dalis, nuo [[1939]] m. jame veikė povandeninių laivų mokomoji flotilė. Vokietijai užpuolus [[SSRS]], [[1941]] m. [[birželio 22]] d. Klaipėda buvo bombarduojama sovietų aviacijos. SSRS kariuomenei puolant Rytų Prūsijos kryptimi, senieji Klaipėdos miesto gyventojai [[1944]] m. rudenį buvo per Kuršių neriją priverstinai evakuoti į Vokietiją (po karo grįžo tik labai menkas jų nuošimtis). Per sovietų aviacijos bombardavimus [[1944]] m. spalį buvo sugriautas miesto centras. Atsitraukdamos, trys Reicho armijos divizijos užminavo strateginius objektus, susprogdino tiltus, uosto įrenginius. [[1945]] m. [[sausio 28]] d. rytą į apleistą Klaipėdą įžengė [[Raudonoji armija]]. Karinėje komendantūroje tą dieną buvo užregistruoti tik 28 mieste likę civiliai gyventojai. Iš viso per karą Klaipėdoje sugriauta apie 60 proc. namų, teliko 6 senieji gyventojai. Evakuavus beveik visus seniuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių - lietuvių koegzistencijos tradicijos. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės [[SSRS]] provincijos, su itin išvystyta žvejybos pramone, vaidmenį. [[1986]] m. ėmė veikti tarptautinė [[Geležinkelio keltų linija Klaipėda-Mukranas]]. 8-ojo dešimtmečio pr. suaktyvėjo meninis, humanitarinis gyvenimas, miesto vadovų iniciatyva Klaipėdoje buvo įkurdinti Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetai, kurių pagrindu [[1991]] m. įkurtas [[Klaipėdos universitetas]], [[rugpjūčio 23]] dieną nugriautas [[Leninas|Lenino]] paminklas. [[1992]] m. patvirtintas atkurtas [[Klaipėdos herbas]]. [[1997]] m. įkurta [[Klaipėdos laisvoji ekonominė zona]]. [[2001]] m. patvirtintas plėtros strateginis planas. == Taip pat skaitykite == * [[Klaipėdos klausimas]] * [[Klaipėdos sukilimas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Johannes Sembritzki, ''Geschichte der königlich preussischen See - und Handelsstadt Memel'', Memel, 1900 (liet. k.: Klaipėda, 2002) * Johannes Sembritzki, ''Memel im neunzehnten Jahrhundert'', Memel, 1902 (liet k.: Klaipėda, 2004) * Gerhard Willoweit, ''Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets'', Bd. 1-2, Marburg/Lahn, 1969 * [[Vygantas Vareikis]], ''Klaipėda XX amžiuje'', Klaipėda, 1993 * [[Jonas Tatoris]], ''Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų'', Vilnius, 1994 * Vasilijus Safronovas, ''Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai'', Klaipėda, 2002 * [[Vladas Žulkus]], ''Viduramžių Klaipėda'', Vilnius, 2002 == Nuorodos == * [http://www.klavb.lt/istorijakl2 Trumpa Klaipėdos istorija]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.online-ofb.de/memelland Klaipėdos krašto genealogija] {{de-icon}} * [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/klaipeda.html Pavadinimo raida] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080515014330/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/klaipeda.html |date=2008-05-15 }} * [http://www.memelland-adm.de/Reisefuehrer/index4.htm Kelionių vadovas po Klaipėda 1935.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071026112931/http://www.memelland-adm.de/Reisefuehrer/index4.htm |date=2007-10-26 }} {{de-icon}} * [http://www.muziejai.lt/Informacija/Klaip_pilies_muz.htm Pilies muziejus Klaipėdoje] * [http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra_informacija/uosto_istorija/9 Klaipėdos uosto istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061025001535/http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra_informacija/uosto_istorija/9 |date=2006-10-25 }} * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/klaipeda/paroda.htm Lietuvos centrinis valstybinis archyvas: paroda „Klaipėdso sukilimo 85-erių metų sukaktis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150223090427/http://www.archyvai.lt/exhibitions/klaipeda/paroda.htm |date=2015-02-23 }} * [http://www.youtube.com/watch?v=VOLLn8d1Ego 1923 m. dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas“] * [http://www.youtube.com/watch?v=fhmfp3x5HA0&feature=related Klaipėdos krašto okupacija 1939 m.] * {{SGKP|4|172|Kłajpeda}} * {{SGKP|15b|88|Kłajpeda}} * [http://untreaty.un.org/unts/60001_120000/16/18/00030900.pdf Laivininkystės sutartis]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{SavStr}} [[Kategorija:Klaipėdos istorija| ]] [[en:Klaipėda#History]] gq8ifkyncjrndjdlszoxy87jqyiojqe 0 85187 7904846 7016623 2026-08-15T21:45:48Z Mindaur 114083 7904846 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume, studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas. Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą. == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys. Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo iškart. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną, tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo. [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] 4yghuyjcn0fgb89fhb1fij23p2nkbnr 7904890 7904846 2026-08-16T06:14:58Z Homo ergaster 10314 /* Biografija */ 7904890 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas. Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys. Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo iškart. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną, tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo. [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] hgfpqpd2fvreedw85daoiw2y4hm8m80 7904904 7904890 2026-08-16T07:22:36Z Homo ergaster 10314 7904904 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-sernas/ ''Tomas Šernas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys.<ref name="diena">„[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/tomas-sernas-nesiskiria-su-keturraciu-motociklu-499100 Tomas Šernas nesiskiria su keturračiu motociklu]“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo iškart. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau akistatoje atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną,<ref name="Ve">„[https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/tomo-serno-negirdejimas---politiniai-manevrai-378350 Tomo Šerno negirdėjimas - politiniai manevrai]“. Ve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo. [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] hktliuzv8beaijbu7ozpykc8lru1ml5 7904906 7904904 2026-08-16T07:24:22Z Homo ergaster 10314 /* Medininkų žudynės */ 7904906 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-sernas/ ''Tomas Šernas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys.<ref name="diena">„[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/tomas-sernas-nesiskiria-su-keturraciu-motociklu-499100 Tomas Šernas nesiskiria su keturračiu motociklu]“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo iškart. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau akistatoje atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną,<ref name="Ve">„[https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/tomo-serno-negirdejimas---politiniai-manevrai-378350 Tomo Šerno negirdėjimas - politiniai manevrai]“. Ve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasipiktinta-ketinimais-tserno-atpazinta-omonininka-perduoti-latvijai-2433454 Prokuroras: išpuolis gali būti susijęs su rasine neapykanta]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo. [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] orqtevfnm6khk2vcv3gophefyb01ciw 7904907 7904906 2026-08-16T07:25:27Z Homo ergaster 10314 /* Medininkų žudynės */ 7904907 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-sernas/ ''Tomas Šernas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys.<ref name="diena">„[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/tomas-sernas-nesiskiria-su-keturraciu-motociklu-499100 Tomas Šernas nesiskiria su keturračiu motociklu]“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo iškart. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau akistatoje atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną,<ref name="Ve">„[https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/tomo-serno-negirdejimas---politiniai-manevrai-378350 Tomo Šerno negirdėjimas - politiniai manevrai]“. Ve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasipiktinta-ketinimais-tserno-atpazinta-omonininka-perduoti-latvijai-2433454 Prokuroras: išpuolis gali būti susijęs su rasine neapykanta]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo.<ref name="Tv3">„[https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/latvijai-perduodamas-buves-sovietu-smogikas-nedalyvavo-medininku-zudynese-teigia-generalinis-prokuroras-n278506 Latvijai perduodamas buvęs sovietų smogikas nedalyvavo Medininkų žudynėse, teigia generalinis prokuroras]“. Tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] f42y4wfui2tneoiby26smkdvdojpm2h 7904909 7904907 2026-08-16T07:31:24Z Homo ergaster 10314 /* Medininkų žudynės */ 7904909 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-sernas/ ''Tomas Šernas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys.<ref name="diena">„[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/tomas-sernas-nesiskiria-su-keturraciu-motociklu-499100 Tomas Šernas nesiskiria su keturračiu motociklu]“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo iškart. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau akistatoje atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną,<ref name="Ve">„[https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/tomo-serno-negirdejimas---politiniai-manevrai-378350 Tomo Šerno negirdėjimas - politiniai manevrai]“. Ve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasipiktinta-ketinimais-tserno-atpazinta-omonininka-perduoti-latvijai-2433454 Prokuroras: išpuolis gali būti susijęs su rasine neapykanta]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo.<ref name="Tv3">„[https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/latvijai-perduodamas-buves-sovietu-smogikas-nedalyvavo-medininku-zudynese-teigia-generalinis-prokuroras-n278506 Latvijai perduodamas buvęs sovietų smogikas nedalyvavo Medininkų žudynėse, teigia generalinis prokuroras]“. Tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“,<ref name="15min">„[https://www.15min.lt/media-pasakojimai/septynios-gyvybes-uz-laisva-lietuva-35-metai-po-medininku-tragedijos-1330 Gyvenimas tęsiasi. 35 metai po Medininkų tragedijos]“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] bv1pzi1lkmn87fpomwnyv0uafhoxnbw 7904912 7904909 2026-08-16T07:39:53Z Homo ergaster 10314 /* Medininkų žudynės */ ne visi iškart 7904912 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-sernas/ ''Tomas Šernas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys.<ref name="diena">„[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/tomas-sernas-nesiskiria-su-keturraciu-motociklu-499100 Tomas Šernas nesiskiria su keturračiu motociklu]“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti.<ref>„[https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2011/pries%2020%20metu%20Medininkai.pdf Prieš 20 metų nužudyti]“. Genocid.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau akistatoje atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną,<ref name="Ve">„[https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/tomo-serno-negirdejimas---politiniai-manevrai-378350 Tomo Šerno negirdėjimas - politiniai manevrai]“. Ve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasipiktinta-ketinimais-tserno-atpazinta-omonininka-perduoti-latvijai-2433454 Prokuroras: išpuolis gali būti susijęs su rasine neapykanta]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo.<ref name="Tv3">„[https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/latvijai-perduodamas-buves-sovietu-smogikas-nedalyvavo-medininku-zudynese-teigia-generalinis-prokuroras-n278506 Latvijai perduodamas buvęs sovietų smogikas nedalyvavo Medininkų žudynėse, teigia generalinis prokuroras]“. Tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“,<ref name="15min">„[https://www.15min.lt/media-pasakojimai/septynios-gyvybes-uz-laisva-lietuva-35-metai-po-medininku-tragedijos-1330 Gyvenimas tęsiasi. 35 metai po Medininkų tragedijos]“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] e5tndvx23oovq1kajdfn4qt8tlliuvu 7904933 7904912 2026-08-16T10:04:03Z Homo ergaster 10314 /* Biografija */ 7904933 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1962|04|28|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Rasa | vaikai = Gertrūda | veikla = muitinės pareigūnas, klebonas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1991]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Tomas Šernas''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos muitinė|muitinės]] pareigūnas, vienintelis likęs gyvas [[Medininkų tragedija|Medininkų tragedijos]] liudininkas. Lietuvos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] generalinis superintendentas. == Biografija == [[1979]]–[[1983]] m. mokėsi [[Buivydiškės|Buivydiškių]] technikume,<ref name="Lrs">„[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38045&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10 Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas]“. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|Vilniaus veterinarijos akademijoje]], [[1997]]–[[2000]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], 2000–[[2002]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. 1983–[[1985]] m. tarnavo [[sovietinė armija|sovietinėje armijoje]], vėliau dirbo [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]], [[1991]] m. – Medininkų posto muitininkas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-sernas/ ''Tomas Šernas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> 2010–2019 m. Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,<ref name="VLE"/><ref>[http://www.ref.lt/lietuvos-sinodas/566-patvirtina-vadovybe Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia jau turi naujai kadencijai Sinodo patvirtiną vadovybę]</ref> [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Kauno evangelikų reformatų]] parapijos administratorius. Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.<ref name="Laikmetis">„[https://laikmetis.lt/gertruda-sernaite-jursene-nepriklausomybes-kovu-istorijas-pamirsti-labai-pavojinga/ Gertrūda Šernaitė – Juršėnė: nepriklausomybės kovų istorijas pamiršti – labai pavojinga]“. Laikmetis.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Medininkų žudynės == {{main|Medininkų žudynės}} 1991 m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkų]] pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys.<ref name="diena">„[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/tomas-sernas-nesiskiria-su-keturraciu-motociklu-499100 Tomas Šernas nesiskiria su keturračiu motociklu]“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti.<ref>„[https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2011/pries%2020%20metu%20Medininkai.pdf Prieš 20 metų nužudyti]“. Genocid.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės [[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|„Aras“]] bei muitinės pareigūnai žuvo. Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau akistatoje atpažino vieną iš [[OMON]] būrio budelių – Igorį Gorbaną,<ref name="Ve">„[https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/tomo-serno-negirdejimas---politiniai-manevrai-378350 Tomo Šerno negirdėjimas - politiniai manevrai]“. Ve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref><ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/news/daily/crime/pasipiktinta-ketinimais-tserno-atpazinta-omonininka-perduoti-latvijai-2433454 Prokuroras: išpuolis gali būti susijęs su rasine neapykanta]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi [[Rusija|Rusijoje]]. Kaip [[2003]] m. teigė generalinis prokuroras [[Antanas Klimavičius]], Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo.<ref name="Tv3">„[https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/latvijai-perduodamas-buves-sovietu-smogikas-nedalyvavo-medininku-zudynese-teigia-generalinis-prokuroras-n278506 Latvijai perduodamas buvęs sovietų smogikas nedalyvavo Medininkų žudynėse, teigia generalinis prokuroras]“. Tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> [[2006]] m. žurnalistė [[Aurelija Arlauskienė]] išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“,<ref name="15min">„[https://www.15min.lt/media-pasakojimai/septynios-gyvybes-uz-laisva-lietuva-35-metai-po-medininku-tragedijos-1330 Gyvenimas tęsiasi. 35 metai po Medininkų tragedijos]“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. [[Aurelija Arlauskienė]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0 {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Šernas, Tomas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Evangelikų reformatų kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos muitininkai]] i94wcyabp9civecf5br5cnx4u1sl7kp 0 88218 7904956 7745345 2026-08-16T11:50:25Z Ziv 175552 ([[c:GR|GR]]) [[File:Blason 66.svg]] → [[File:Blason département fr Pyrénées-Orientales.svg]] → File replacement: changing the name of a duplicate file ([[c:c:GR]]) 7904956 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas =Rytų Pirėnai | origpavadin =''Les Pyrénées-Orientales'' | vėliava = | herbas =Blason département fr Pyrénées-Orientales.svg | žemėlapis = Pyrénées-Orientales-Position.svg | žemėlapio tekstas = | plotis = 210 | UTC= | valstybė =Prancūzija | admCentras = Perpinjanas | admVienetoVardas = Apskritys| admVienetoKiekis = 3 | įkurtas = 1789 | gyventojumetai = 2013|gyventoju = 462705 | plotas = 4116 | iso 3166-2 = | TLD = | tinklalapis = | vikiteka = Category:Pyrénées-Orientales }} '''Rytų Pirėnai''' ({{fr|Les Pyrénées-Orientales}}, {{ca|Pirineus Orientals}}, {{oc|Pirenèus Orientals}}) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Prancūzijos departamentai|departamentas]] šalies pietuose, [[Langedokas-Rusijonas|Langedoko-Rusijono]] [[regionas|regione]], pavadintas pagal to paties [[Pirėnai|pavadinimo]] kalnus. Administracinis centras – [[Perpinjanas]] (''Perpignan''). Departamente 3 [[apskritis|apskritys]], 31 [[Prancūzijos kantonai|kantonas]], 16 municipalinių susivienijimų ir 226 [[komuna|komunos]]. Plotas – 4 116 km². == Istorija == {{main|Rusijonas (regionas)}} Departamento teritorija yra kataloniškų žemių dalis, kuri XVII a. viduryje prijungta prie Prancūzijos kaip [[Rusijono provincija]]. Dabartinis departamentas įsteigtas pagal [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiosios Prancūzijos revoliucijos]] [[1789]] m. [[gruodžio 22]] d. įstatymą nuo [[1790]] m. [[kovo 4]] d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus [[Langedokas|Langedoko]] ir Rusijono provincijas. [[Ispanija]] buvo užgrobusi departamentą [[1793]] m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigrąžino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas. == Geografija == Rytų Pirėnų departamentas ribojasi su [[Odas (departamentas)|Odo]] ir [[Arježas (departamentas)|Arježo]] departamentais, Ispanijos [[Žerona|Žeronos]] provincija, [[Andora]] ir [[Viduržemio jūra]]. === Pagrindinės upės === * [[Tešas (upė)|Tešas]] * [[Tetas (upė)|Tetas]] * [[Agli]] * [[Odas (upė)|Odas]] === Pagrindiniai miestai === * Perpinjanas (''Perpignan'') – 116 700 gyventojų (1999 m.) * [[Pradas]] (''Prades'') – 5 800 gyv. * [[Seretas]] (''Céret'') – 7 291 gyv. * [[Kanetas]] (''Canet – en-Roussillon'') – 12 100 gyv. * [[Sent Estevas]] (''Saint-Estève'') – 11 066 gyv. * [[Sen Kiprijenas]] (Saint-Cyprien) – 8 573 gyv. === Klimatas === Klimatas tipiškas viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Tačiau [[vėjas]], ypač šiaurės vakarų, būna labai stiprus, siekia 100 km per valandą. Vėjui papūtus nuo jūros paprastai prapliumpa [[lietus]]. == Ekonomika == Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis [[žemės ūkis]] ir žūklė. Gaminami natūralūs saldūs vynai, iš kurių išsiskiria Banjulis, Mori, [[Rivesaltas]], [[Muskatas]]. Žemės ūkyje dirba apie 8200 gyventojų, tiek pat užimti statybose, apie 10 000 – pramonėje. Trečiajame, paslaugų sektoriuje užimti apie 98 000 gyventojų. Geras klimatas, užimtumas lėmė, kad departamento gyventojų greitai daugėja: * [[1954]] m. – 230 285 * [[1975]] m. – 299 506 * [[1982]] m. – 334 557 * [[1990]] m. – 363 796 * [[1999]] m. – 392 803 * 2005 m. – 412 685 == Turizmas == Tai vienas iš nedaugelio departamentų, galinčių suteikti ir kalnų, ir jūros malonumus. Pakrantėje ir kalnuose pastatyta daug kempingų, jachtų prieplaukų, įvairių žaidimų aikštelių, laukų ir stadionų. == Kalba == Dauguma gyventojų kalba [[katalonų kalba]], bet departamento šiaurėje išlikusi okitanų kalba, priklausanti [[Langedokas|Langedoko]] (''langues d’Oc'') kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai šios kalbos vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba. == Politika == Departamentui [[Prancūzijos senatas|Prancūzijos senate]] atstovauja Žanas Polis Aldui ir Polis Blankas, Atstovų rūmuose – 4 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 37 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. === Apskritys === {| {{Prettytable}} |----- style="background:#efefef;" ! Apskritis ! Gyventojų<br />(1999) ! Plotas<br />(km²) ! Tankumas ! Kantonų ! Savivaldybių |----- ALIGN="right" | ALIGN="left" | [[Perpinjanas (apskritis)|Perpinjanas]] | 287.272 || 1317 || 218 || 20 || 86 |----- ALIGN="right" | ALIGN="left" | [[Pradas (apskritis)|Pradas]] | 38.907 || 1845 || 21 || 6 || 100 |----- ALIGN="right" | ALIGN="left" | [[Seretas (apskritis)|Seretas]] | 66.624 || 954 || 70 || 5 || 40 |} == Nuorodos == * [[Prancūzijos regionai ir departamentai]] * [http://www.Pyrenees-Orientales.pref.gouv.fr/ Prefektūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100413100901/http://www.pyrenees-orientales.pref.gouv.fr/ |date=2010-04-13 }} * [https://www.ledepartement66.fr/ Generalinė taryba] * [https://web.archive.org/web/20130317032444/http://www.jtosti.com/roussillon.htm Viskas apie Rusijoną] {{FRA-dep}} [[Kategorija:Prancūzijos departamentai]] 271eh1oktzvlpomel5mroo3e21vut8m 0 90912 7904856 7898285 2026-08-16T02:46:08Z Stephan1000000 132985 1174 7904856 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = One Piece | image = One Piece, Volume 1.jpg|thumb|<nowiki>240px]]</nowiki> | ja_name = ONE PIECE（ワンピース） | ja_name_trans = Wan Pīsu | žanras = [[Fantastika]], [[nuotykių filmas|nuotykių]], [[drama]], [[veiksmo filmas|veiksmo]], [[komedija]], [[shōnen]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Eiichirō Oda]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Shueisha|Jump Comics]] | serializuota = [[Weekly Shonen Jump]] | pradžia = [[1997]] m. [[liepos 19]] d. | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | αριθμός_επεισοδίων 115 |tomai_skaičius=105<ref>„[https://www.shueisha.co.jp/books/items/contents.html?isbn=978-4-08-883436-8 One Piece/105]“ – Shueisha (japonų k.)</ref>}} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | režisierius = Hiroaki Miyamoto | studija = [[Toei Animation]] | pradžia = [[1999]] m. [[spalio 20]] d. | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Animax]], [[Fuji TV]] | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | serijų_skaičius = 1174 + 15 Filmai }} {{Šablonas:Infobox_anime/Kita | antraštė = Susiję darbai | kita = * [[Sąrašas:One Piece filmai|Anime filmai, specialios TV serijos ir originalios video animacijos]] * [[Sąrašas:One Piece video žaidimai|Video žaidimai]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''One piece''' ({{ja|ワンピース|Wanpīsu}}) – Eičiro Odos [[manga|mangos]] ir [[anime|animė]] serijos. Tai istorija apie piratų įgulą, vadovaujamą kapitono Monkio Di Lufio (''Monkey D. Luffy''). Lufio didžiausia ambicija yra rasti garsiausią pasaulio lobį, vadinamą One Piece, ir tapti Piratų Karaliumi. Manga leidžiama nuo [[1997]] metų liepos 19 dienos, o „[[Toei Animation]]“ sukurtos anime serijos pasirodė [[1999]] metais. Eiichiro Oda planavo, kad „One Piece“ truks penkerius metus, bet istorija užsitęsė ilgiau nei jis tikėjosi dėl nepaprastai didelio populiarumo. „One Piece“ yra ketvirtoje vietoje pagal mangos pardavimus „[[Weekly Shonen Jump]]“ žurnalo istorijoje ir yra trečia visų laikų „Shōnen Jump“ manga pagal populiarumą. „One Piece“ mangos 24-as tomas buvo populiariausias romanas Japonijoje ir nukonkuravo net „[[Haris Poteris ir Netikras Princas|Harį Poterį ir Netikrąjį Princą]]“. Šiuo metu „One Piece“ manga leidžiama 21 kalba. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Commons|Category:One Piece}} [[Kategorija:Manga]] 71c0ca0uertd9uujw7atzfvw5no6gvm 0 115799 7904807 6771727 2026-08-15T17:08:47Z Grybatologas 210797 7904807 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}}{{Infolentelė chembox|pavadinimas=Metilcikloheksanas|paveikslėlis=[[File:Methylcyclohexane 200.svg|150px]]|IUPAC=Metilcikloheksanas|identifikacija=taip|CAS={{CAS|108-87-2}}|cheminė formulė=C₇H₁₄|SMILES=CC1CCCCC1|molinė masė=98,19 g/mol|PubChem={{PubChem|7962}}|UNII={{UNII|H5WXT3SV31}}|cheminė informacija=taip|fizinė informacija=taip|išvaizda=Bespalvis skystis|virimo temp=101 °C|lydymosi temp=-126 °C|tankis=0,77 g/cm<sup>3|tirpumas=Netirpus|garavimo slegis=46,0 mmHg (25°C)|pavojus=taip|NFPA={{nfpa|R=3|M=2|G=0}}|ES klasifikacija={{degus}}, <br> {{dirginantis}}|giminingi=[[Cikloheksanas]]|giminingi junginiai=taip|grupė=}} '''Metilcikloheksanas''' – [[angliavandenilis]], turintis uždarą heksano grandinę (ciklą) ir metilo radikalą. Naudojamas kaip [[tirpiklis]] arba kaip [[pirmtakas]] kitoms cheminėms medžiagoms gaminti. == Paplitimas gamtoje == Iki 45% naftoje esančių angliavandenilių sudaro cikloalkanai, iš kurių metilcikloheksanas sudaro didelę dalį<ref>{{Cite web|url=https://doi.org/10.1016/j.chemosphere.2023.138647|title=Degradation potential and pathways of methylcyclohexane by bacteria derived from Antarctic surface water|date=2023|access-date=2026-08-15}}</ref>. == Gavimas ir naudojimas == [[laboratorija|Laboratorijose]] cikloalkanai sintetinami iš sočiųjų angliavandenilinių darinių, veikiant juos aktyviaisiais metalais, vadinasi, metilcikloheksanas sintetinamas iš 1,6-dichloro-2-metil-heksano.{{faktas}} Metilcikloheksanas išgaunamas naftos frakcinėje [[Distiliacija|distiliacijoje]] ir gaunamas hidrinant [[Toluenas|tolueną]], naudojant platiną kaip katalizatorių<ref name=":0">{{Cite book|title=Cyclohexane <nowiki>|</nowiki> Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry|pages=|edition=VII|url=https://doi.org/10.1002/14356007.a08_209.pub2}}</ref>. [[Vaizdas:MeC6H11toPhMe.png|center|frameless|360x360px]] Didžioji dalis metilcikloheksano panaudojama gaminti tolueną, kuris yra didelio oktaninio skaičiaus benzino sudedamoji dalis. Tik maža dalis metilcikloheksano panaudojama kaip tirpiklis.<ref name=":0" /> == Šaltiniai == <references /> [[Kategorija:Angliavandeniliai]] [[Kategorija:Tirpikliai]] 30tcwfvzmj8oed29ttjgfansah6qbe6 7904808 7904807 2026-08-15T17:09:04Z Grybatologas 210797 7904808 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė chembox|pavadinimas=Metilcikloheksanas|paveikslėlis=[[File:Methylcyclohexane 200.svg|150px]]|IUPAC=Metilcikloheksanas|identifikacija=taip|CAS={{CAS|108-87-2}}|cheminė formulė=C₇H₁₄|SMILES=CC1CCCCC1|molinė masė=98,19 g/mol|PubChem={{PubChem|7962}}|UNII={{UNII|H5WXT3SV31}}|cheminė informacija=taip|fizinė informacija=taip|išvaizda=Bespalvis skystis|virimo temp=101 °C|lydymosi temp=-126 °C|tankis=0,77 g/cm<sup>3|tirpumas=Netirpus|garavimo slegis=46,0 mmHg (25°C)|pavojus=taip|NFPA={{nfpa|R=3|M=2|G=0}}|ES klasifikacija={{degus}}, <br> {{dirginantis}}|giminingi=[[Cikloheksanas]]|giminingi junginiai=taip|grupė=}} '''Metilcikloheksanas''' – [[angliavandenilis]], turintis uždarą heksano grandinę (ciklą) ir metilo radikalą. Naudojamas kaip [[tirpiklis]] arba kaip [[pirmtakas]] kitoms cheminėms medžiagoms gaminti. == Paplitimas gamtoje == Iki 45% naftoje esančių angliavandenilių sudaro cikloalkanai, iš kurių metilcikloheksanas sudaro didelę dalį<ref>{{Cite web|url=https://doi.org/10.1016/j.chemosphere.2023.138647|title=Degradation potential and pathways of methylcyclohexane by bacteria derived from Antarctic surface water|date=2023|access-date=2026-08-15}}</ref>. == Gavimas ir naudojimas == [[laboratorija|Laboratorijose]] cikloalkanai sintetinami iš sočiųjų angliavandenilinių darinių, veikiant juos aktyviaisiais metalais, vadinasi, metilcikloheksanas sintetinamas iš 1,6-dichloro-2-metil-heksano.{{faktas}} Metilcikloheksanas išgaunamas naftos frakcinėje [[Distiliacija|distiliacijoje]] ir gaunamas hidrinant [[Toluenas|tolueną]], naudojant platiną kaip katalizatorių<ref name=":0">{{Cite book|title=Cyclohexane <nowiki>|</nowiki> Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry|pages=|edition=VII|url=https://doi.org/10.1002/14356007.a08_209.pub2}}</ref>. [[Vaizdas:MeC6H11toPhMe.png|center|frameless|360x360px]] Didžioji dalis metilcikloheksano panaudojama gaminti tolueną, kuris yra didelio oktaninio skaičiaus benzino sudedamoji dalis. Tik maža dalis metilcikloheksano panaudojama kaip tirpiklis.<ref name=":0" /> == Šaltiniai == <references /> [[Kategorija:Angliavandeniliai]] [[Kategorija:Tirpikliai]] dl55n82a8lx6s0ztnoxiadf49z8abaf 7904813 7904808 2026-08-15T17:19:30Z Homo ergaster 10314 /* Šaltiniai */ 7904813 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė chembox|pavadinimas=Metilcikloheksanas|paveikslėlis=[[File:Methylcyclohexane 200.svg|150px]]|IUPAC=Metilcikloheksanas|identifikacija=taip|CAS={{CAS|108-87-2}}|cheminė formulė=C₇H₁₄|SMILES=CC1CCCCC1|molinė masė=98,19 g/mol|PubChem={{PubChem|7962}}|UNII={{UNII|H5WXT3SV31}}|cheminė informacija=taip|fizinė informacija=taip|išvaizda=Bespalvis skystis|virimo temp=101 °C|lydymosi temp=-126 °C|tankis=0,77 g/cm<sup>3|tirpumas=Netirpus|garavimo slegis=46,0 mmHg (25°C)|pavojus=taip|NFPA={{nfpa|R=3|M=2|G=0}}|ES klasifikacija={{degus}}, <br> {{dirginantis}}|giminingi=[[Cikloheksanas]]|giminingi junginiai=taip|grupė=}} '''Metilcikloheksanas''' – [[angliavandenilis]], turintis uždarą heksano grandinę (ciklą) ir metilo radikalą. Naudojamas kaip [[tirpiklis]] arba kaip [[pirmtakas]] kitoms cheminėms medžiagoms gaminti. == Paplitimas gamtoje == Iki 45% naftoje esančių angliavandenilių sudaro cikloalkanai, iš kurių metilcikloheksanas sudaro didelę dalį<ref>{{Cite web|url=https://doi.org/10.1016/j.chemosphere.2023.138647|title=Degradation potential and pathways of methylcyclohexane by bacteria derived from Antarctic surface water|date=2023|access-date=2026-08-15}}</ref>. == Gavimas ir naudojimas == [[laboratorija|Laboratorijose]] cikloalkanai sintetinami iš sočiųjų angliavandenilinių darinių, veikiant juos aktyviaisiais metalais, vadinasi, metilcikloheksanas sintetinamas iš 1,6-dichloro-2-metil-heksano.{{faktas}} Metilcikloheksanas išgaunamas naftos frakcinėje [[Distiliacija|distiliacijoje]] ir gaunamas hidrinant [[Toluenas|tolueną]], naudojant platiną kaip katalizatorių<ref name=":0">{{Cite book|title=Cyclohexane <nowiki>|</nowiki> Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry|pages=|edition=VII|url=https://doi.org/10.1002/14356007.a08_209.pub2}}</ref>. [[Vaizdas:MeC6H11toPhMe.png|center|frameless|360x360px]] Didžioji dalis metilcikloheksano panaudojama gaminti tolueną, kuris yra didelio oktaninio skaičiaus benzino sudedamoji dalis. Tik maža dalis metilcikloheksano panaudojama kaip tirpiklis.<ref name=":0" /> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Angliavandeniliai]] [[Kategorija:Tirpikliai]] 6o5ecqqmiygvpp208fn4n24mmunndce 0 118019 7904843 7500000 2026-08-15T21:22:59Z Mindaur 114083 7904843 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Tauro apygardos įkūrėjai.jpg|thumb|right|Vieni iš Tauro apygardos kūrėjų. Iš kairės: J. Pileckis-Šarūnas, V. Gavėnas-Vampyras, A. Baltūsis-Žvejys, V. Navickas-Auksutis ir J. Lelešius-Grafas]] [[Vaizdas:Paminklas silavote.jpg|thumb|right|220px|Paminklas Tauro apygardos partizanams [[Šilavotas|Šilavote]]]] '''Tauro apygarda''' – Lietuvos partizanų apygarda, vienijusi [[Suvalkija|Suvalkijos]] etnografiniame regione, t. y. [[Marijampolės apskrities istorija|Marijampolės]], [[Šakių apskritis|Šakių]] ir [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskrityse]] bei [[Alytaus apskritis (1915–1950)|Alytaus]] ir [[Kauno apskritis (1915–1950)|Kauno]] apskričių kairiakrantėse dalyse veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Viena svarbiausių [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] apygardų. Įkurta [[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Marijampolės apskrities istorija|Marijampolės apskrityje]], [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupių]] parapijos klebonijoje.<ref>{{cite web|title=Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2641124/tauro-apygarda-jungianti-lietuva-ir-atverianti-kelius-i-vakarus|date=2025-08-15|access-date=2026-08-15|website=LRT}}</ref> Pirmuoju apygardos vadu tapo kpt. [[Leonas Taunys-Kovas]] (1900–1946). == Apygardos veiklos ištakos == [[1944]] m. vasarą II pasaulinio karo frontui pasiekus Užnemunę, [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] užimtoje Lietuvos dalyje prasidėjo [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupantams, į kurį įsitraukė ir Lietuvos kariai, [[Lietuvos Šaulių sąjunga|šauliai]], buvę [[LAF]] aktyvistai, represuotų ir išvežtų į [[Sibiras|Sibirą]] asmenų artimieji. Gelbėdamiesi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją ir sovietinio saugumo organų represijų bei raudonarmiečių plėšikavimų, Užnemunės vyrai pradėjo slapstytis miškuose ir burtis į ginkluotus partizanų būrius, o 1945 m. – telktis ir į stambesnius partizanų junginius. 1944 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apsk. [[Kalvarijos valsčius|Kalvarijos valsčiuje]], prie pat sienos su [[Lenkija]], Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiuje]] [[Lietuvos kariuomenė]]s leitenantas [[Alfonsas Arlauskas]]-Geležinis Vilkas subūrė partizanų grupę. [[Pakiauliškis|Pakiauliškio]] kaimo jaunimą į partizanų grupę sutelkė [[Vincas Senavaitis]]-Žaliavelnis. [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčiaus]] LLA [[Suvalkai|Suvalkų]] apygardos partizanų štabas suorganizavo [[Stirnos batalionas|Stirnos batalioną]], kurio vadu tapo leitenantas [[Vytautas Bacevičius (1915)|Vytautas Bacevičius]]-Algis, Vygandas. [[1945]] m. [[birželio 17]] d. Skardupių kaimo klebonas [[Antanas Ylius]] ir pas jį besislapstantis [[Jonas Pileckis (1905)|Jonas Pileckis]] įsteigė 1^ąjį Algimanto partizanų skyrių. Vėliau visų šių grupių pagrindu formavosi Tauro apygardos rinktinės, kuopos. === 1945 m. === 1945 m. sausio mėn. [[partizanai]] išlaisvino Marijampolės aps. [[Šilavotas (Marijampolė)|Šilavoto]] miestelį nuo bolševikinės okupacijos. Antrą Šilavoto puolimą suorganizavo Prienų būrio vadas ltn. Kuzmickas-Briedis 1945 m. vasario pabaigoje. {| class="wikitable" |+Sausio–birželio mėnesiai !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Sausio 31]] |Marijampolės apsk. [[Gudeliai|Gudelių]] miestelis |partizanai užpuolė [[Gudeliai|Gudelių]] miestelį, išlaisvino suimtuosius, sunaikino [[Gudelių valsčius|valsčiaus]] dokumentus |- |[[Vasario 12]] |Alytaus aps. [[Miroslavas|Miroslavo]] miestelis |A. Kušlio-Vilko partizanų grupė užėmė [[Miroslavas|Miroslavo]] miestelį, sudegino kai kuriuos [[Miroslavo valsčius|valsčiaus]] įstaigų pastatus ir nukovė: * 12 stribų, * 2 milicininkus, * 3 aktyvistus. |- |[[Vasario 23]] |Lazdijų apsk. [[Rudamina (Lazdijai)|Rudaminos]] miestelis |iki 200 kovotojų puolė Rudaminos miestelį; šios operacijos metu partizanai: * išvadavo NKVD suimtus žmones, * nukovė 7 stribus, * paėmė NKVD ginklų atsargas. |- |[[Balandžio 12]] |Marijampolės apsk. [[Gudelių valsčius]] |Gudelių valsčiuje vyko vad. Būdninkų kautynės; jų metu sunaikinta daug enkavedistų, o iš partizanų žuvo 1 kovotojas ir med. sesuo M. Senovaitytė-Mirta. Šiose kautynėse partizanams vadovavęs ltn. M. Kuzmickas-Briedis po kelių dienų žuvo patekęs į pasalą prie [[Pabraščiai|Pabraščių]] km. ([[Balbieriškio valsčius]]). |- |[[Gegužės 16]] |[[Simno valsčius]] |Įvyko žymusis [[Kalniškės mūšis]]: NKVD kariuomenė apsupo iki 120 partizanų dalinį, vadovaujamą ulono Jono Neifaltos-Lakūno (1910−1945). Sutemus partizanai iš apsupties prasiveržė. Mūšio metu žuvo 44 kovotojai, įskaitant vado žmoną kulkosvaidininkę Albiną Neifaltienę-Pušelę, ir daug priešo karių. |- |[[Birželio 17]] |Marijampolės aps. [[Šilavoto valsčius]] |[[Degimai (Veiveriai)|Degimų]] kautynėse [[Geležinio Vilko pulkas|Geležinio Vilko pulko]] (būsimos [[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko rinktinės]]) 8^osios kuopos partizanai, vadovaujami [[Kazys Pinkvarta|Kazio Pinkvartos-Dešinio]], per 4–5 val. nukovė ~70 enkavedistų; iš partizanų žuvo V. Senavaitis-Šiaurys (buv. Žaliavelnis) ir dar 5 kovotojai. |} == Susikūrimas == [[Vaizdas:Skardupiai, atminimo lenta.JPG|miniatiūra|160px|right|Atminimo lenta [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupiuose]]]] 1945 m. [[liepos 19]] d. Marijampolės vls. Skardupių klebonijoje įsteigtas Tauro apyg. štabas. Ten pat nutarta kurie asmenys užims kurias pareigas. {| class="wikitable" |+ !Viršininkas !Asmuo |- |Štabo |kpt. Leonas Taunys-Kovas |- |komplektavimo ir ginklavimosi sk. |Jonas Pileckis-Brokas |- |propagandos sk. |Albinas Ratkelis |- |baudžiamojo sk. |Vytautas Gavėnas-Vampyras |- |sanitarinio sk. |kun. Antanas Ylius-Vilkas |} Posėdyje nuspręsta užmegzti ryšius su vyriausiuoju partizanų štabu ir aplinkiniais partizanų daliniais bei pradėti koordinuoti veiklą, sutelkus kovotojus lietuvius po partizanų vėliava, platinti informaciją apie esamą padėtį. [[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d. laikoma oficialia Tauro apygardos įsteigimo data. Steigiamajame suvažiavime Skardupių k. dalyvavo * L. Taunys, * V. Gavėnas, * J. Pileckis, * A. Ratkelis, * ltn. V. Bacevičius-Vygandas, veikęs [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]] miškuose, * kpt. V. Navickas-Perkūnas iš Alytaus apsk., * V. Radzevičius-Vaidila, * V. Kulboka, * J. Šačkus-Uosis, * plk. L. Butkevičius iš Marijampolės apsk. Pirmuoju Tauro apygardos vadu išrinktas kpt. Leonas Taunys-Kovas. {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1945 m. rugpjūčio – 1946 m. birželio) !Rinktinė !Tuometiniai vadai |- |[[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko]] |[[Zigmas Drunga]] (1945 08–09); [[Juozas Stravinskas]] (1945 09–1946 06) |- |[[Vytauto rinktinė|Vytauto]] |[[Vitalius Gavėnas]] (1945 08 15–1947 08 20) |- |[[Perkūno rinktinė|Perkūno]] | |- |[[Seinų rinktinė|Seinų]] |[[Jonas Aleščikas]] (1945 09–1946 05) |- |[[Stirnos rinktinė|Stirnos]] <small>([[Žalgirio rinktinė|Žalgirio]] nuo</small> <small>1946 m. vasario)</small> |[[Bronius Abramavičius]] (1945 08 15–1945 11 20); [[Jonas Kleiza (1917)|Jonas Kleiza]] (1946 01 31–1946 04 18); [[Jurgis Ilgūnas]] (1946 04 19–1946 10 21) |} [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district, 1945.jpg|thumb|Tauro apygardos partizanai 1945 m.]] 1945 m. [[rugsėjo 16]] d. Marijampolės vls. Skardupių k. klebonijoje įvyko steigiamasis [[Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] (LIK) posėdis. Jame dalyvavo plk. L. Butkevičius-Luobas, kpt. Leonas Taunys-Kovas, kun. A. Ylius-Vilkas, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, J. Pileckis-Brokas; komiteto sudėtis: pirm. L. Butkevičius, pavad. Leonas Taunys-Kovas ir A. Ylius, nariai – V. Bacevičius, J. Pileckis, V. Radzevičius. Iškeltas tikslas – sutelkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Parengtas atsišaukimas į Lietuvos visuomenę, nustatyti 6 partizanų apygardų veikimo plotai. Numatyta, kad Vytauto rinktinė veiks Vilkaviškio ir Marijampolės apskrities vakarinėje bei pietinėje dalyse. Jai vadovavo V. Gavėnas-Vampyras. Rinktinė susidėjo iš 40 gerai ginkluotų partizanų, padalintų į keturias kuopas. Stirnos rinktinė veikė miškingoje Kazlų Rūdos, [[Jankai|Jankų]] apylinkų teritorijoje. Jai vadovavo Lietuvos kariuomenės leitenantas Vytautas Bacevičius-Vygandas. Geležinio Vilko rinktinė veikusi Prienų, Gudelių, Šilavoto, [[Sasnava|Sasnavos]], Marijampolės, Simno, Alytaus apylinkėse iš pradžių susidėjo iš nekoordinuotų trijų partizanų grupių bei būrių, apėmusių apie 400 gerai ginkluotų partizanų. 1945 m. [[gegužės 25]] d. Prienų partizanų būrys performuotas į [[Geležinio Vilko pulkas|Geležinio Vilko pulko]] 8^ąją kuopą (veikė vadovaudamasi Kęstučio grupės įstatais). Pirmuoju kuopos vadu paskirtas Pranas Kučinskas-Apinys. 1945 m. balandžio – gegužės mėn. Balbieriškio miške (Marijampolės apskritis) susikūrė Ldk Vaidoto partizanų grupė, kuriai vadovavo Kazimieras Degutis-Raginis ir štabo viršininkas J. Petraška-Patrimpas. Perkūno rinktinė veikė Lazdijų apskrities rytuose ir kairiakrantėje Alytaus apskrities dalyje. Jai vadovavo kpt. Vaclovas Navickas-Perkūnas, vėliau pasirinkęs ''Auksučio'' slapyvardį. Rinktinę sudarė iki 400 gerai ginkluotų partizanų. Pačioje Marijampolėje 1945 m. nesėkmingai bandyta formuoti Patrimpo rinktinę, − jos vadu buvo paskirtas V. Kulboka-Vytenis. 1945 m. [[spalio 5]] d. įvyko LIK posėdis, kuriame aptarti A. Yliaus-Vilko kelionės į [[Telšiai|Telšius]] ir L. Taunio-Kovo – į [[Kaunas|Kauną]], kuris rūpinosi apygardų steigimu ir buvo Kaune įkūręs Algimanto apygardą, rezultatai. Tartasi neatidėlioti ir steigti, svarstyta ar atgaivinti [[VLIK]]'ą, užmegzti ryšius su užsieniu. 1945 m. pradėtas leisti vieningas „[[Laisvės žvalgas|Laisvės žvalgo]]“ pogrindinis laikraštis, kurio redaktorius rudenį areštuotas. 1945 m. [[spalio 21]] d. [[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Skardupiai|Skardupių]] klebonijoje įvyko paskutinis LIK posėdis. Kitą dieną prasidėjo suėmimai, kurių metu areštuota 17 LIK ir Tauro apygardos pareigūnų, o štabo ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikla paralyžiuota. Arešto išvengė J. Pileckis-Brokas, A. Ratkelis-Oželis ir mjr. [[Zigmas Drunga-Šernas]]. Leonas Taunys-Kovas ir V. Bacevičius 1946 m. [[liepos 20]] d. nuteisti sušaudyti. Apygardos vado pareigas perėmęs Z. Drunga-Šernas pasirinko „Mykolo-Jono“ slapyvardį; netrukus jis susisiekė su Lazdijų apskrityje veikusios Šarūno rinktinės vadovybe (vėliau ši rinktinė buvo prijungta prie Tauro apygardos). 1945 m. [[lapkričio 20]] d. ltn. [[Antanas Baltūsis-Žvejys|A. Baltūsis-Žvejys]] paskirtas Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos sk. viršininku bei apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tą pačią dieną žuvo Tauro apygardos Stirnos rinkt. vadas [[Bronius Abramavičius]]-Spyglys, štabo virš. S. Grigas-Aras ir 2 partizanai rinktinės štabe Degučių km., Jankų vls., Šakių apsk. === 1946 m. === 1946 m. [[sausio 1]] d. pradėjęs partizanauti [[Juozas Lukša-Daumantas]] paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. spaudos sk. vadovu. 1946 m. sausio 6 d.–7d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. 3^osios kuopos kautynėse su NKVD kariuomene Marijampolės apsk., Prienų vls., [[čepeliškės|Čepeliškių]] k. žuvo J. Morkūnas-Rambynas, nukauta 13 enkavedistų. 1946 m. [[sausio 31]] d. Stirnos rinkt. pervadinta Žalgirio, o jos veikla buvo kordinuojama su Vytauto rinktine. 1946 m. [[balandžio 5]] d. Z. Drunga-Mykolas Jonas įsakymu Nr. 11 įsteigė partizanų pasižymėjimo žymenis: partizanų narsumo, uolumo ir partizanų rėmėjo uolumo juosteles bei paskyrė Perkūno rinkt. vadą V. Navicką-Auksutį į l.e. apygardos vado pavaduotojo pareigas. == Ryšių išplėtojimas == '''Balandžio mėn.''' 1946 m. [[balandžio 9]] d. bendrame Tauro ir „A“ (būsimos Dainavos) apygardų vadų posėdyje Alytaus aps. [[Seirijų valsčius|Seirijų valsčiuje]] prie [[Ricieliai|Ricielių km.]] Sudarytas Pietų Lietuvos partizanų (PLP) štabas, vadas – [[Juozas Vitkus|J. Vitkus-Kazimieraitis]], pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, operatyvinio sk. virš. [[Sergijus Staniškis|S. Staniškis-Antanaitis]], l.e. Inform. sk. virš. pareigas – A. Kulikauskas-Daktaras. PLP štabo pagrindinis tikslas – sudaryti Vyriausiąjį Lietuvos partizanų štabą ir numatyta Dzūkų rinkt. įjungti į „Tauro“ ir „A“ apygardas. 1946 m. [[balandžio 19]] d. Šakių apsk. [[Jankų valsčius|Jankų valsčiaus]] [[Katinai|Katinų km.]] vykusiose kautynėse žuvo Žalgirio rinktinės vadas J. Kleiza-Žalvaris. Po to rinktinės vadu buvo paskirtas J. Ilgūnas-Šarūnas. 1946 m. [[balandžio 23]] d. PLP štabo posėdyje priimta Lietuvos partizanų Deklaracija, skelbianti Lietuvos valstybingumo atstatymo principus; šio posėdžio metu nutarta „A“ apygardai priskirti iki tol jokiai apygardai nepriklausiusią Dzūkų rinktinę, o „A“ apygardos Šarūno rinktinę perduoti Tauro apygardai. '''Gegužės mėn.''' {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1946 m. gegužės – 1947 m. sausio) !Rinktinė !Tuometiniai vadai |- |[[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko]] |[[Juozas Stravinskas]] (1945 09–1946 06); [[Juozas Jasulaitis]] (1946 07–1946 08); [[Algirdas Varkala]] (1946 08–1948 03) |- |[[Vytauto rinktinė|Vytauto]] |[[Vitalius Gavėnas]] (1945 08 15–1947 08 20); [[Kazimieras Greblikas]] (1947 08 20–1949 01) |- |[[Šarūno rinktinė (Dzūkijos)|Šarūno]] |[[Vladas Stepulevičius]] (1946 06–1947 05 18) |- |[[Žalgirio rinktinė|Žalgirio]] |[[Jurgis Ilgūnas]] (1946 04 19–1946 10 21); [[Juozas Jasulaitis]] (1946 10 22–1947 01 04); V. Strimas (1947 01 05–1948 04 27) |}Apygardos veiklą susilpnino J. Markulio-Erelio išdavikiška ardomoji veikla bei partizanų vadovų žūtys. 1946 m. [[gegužės 28]] d. PLP štabo pavad. Tauro apygardos vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su J. Markuliu-Ereliu, tariamu Aukštaičių partizanų ir Vienybės komiteto įgaliotiniu. Aptarinėtos galimybės bendrai partizanų vadovybei sudaryti ir ryšiams su [[Žemaitija|Žemaitijos]] partizanais užmegzti. Pasitarime dalyvavo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas J. Stravinskas-Žiedas, J. Lukša-Vytis, K. Pyplys-Mažytis ir kiti. 1946 m. [[gegužės 31]] d. TA vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su atvykusiais iš užsienio J. Deksniu-Alfonsu ir V. Staneika-Andriumi, raginusiais kuo skubiau sudaryti Vyriausiąją partizanų vadovybę. '''Birželio mėn.''' 1946 m. [[birželio 3]] d. įvyko TA rinktinių vadų suvažiavimas Marijampolės aps. Skaisčiūnų k.: dalyvavo apyg. vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas, vado adj. J. Pileckis-Šarūnas, kun. J. Lelešius-Krivaitis, „Laisvės žvalgo“ red. A. Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko – J. Stravinskas-Žiedas, Gedimino – V. Navickas-Auksutis, Žalgirio – J. Ilgūnas-Šarūnas bei kiti. Stiprinant ryšius su legaliai gyvenančiais tautiečiais nutarta steigti Laisvės kovotojų nekarinę partiją [[Lietuvos demokratų partija|(Lietuvos demokratų partiją)]], numatyta surengti vadų kursus, patikslintos rinktinių teritorijų ribos. A. Baltūsis paskirtas apyg. vado štabo viršininku, V. Navickas – vado pavaduotoju, J. Lukša-Vytis – „Laisvės žvalgo“ redaktoriumi, V. Stepulevičius-Mindaugas – Gedimino rinkt. vadu. 1946 m. [[birželio 4]] d. TA partizanai [[Grybinė]]s k. prie [[Šunskai|Šunskų]], Marijampolės apsk., pasaloje sunaikino per 20 stribų ir aktyvistų. 1946 m. [[birželio 6]] d. TA Geležinio Vilko štabe įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo J. Lukša, A. Varkala-Žaliukas, J. Markulis, J. Deksnys ir V. Staneika. Šiame pasitarime buvo įkurti [[VLAK]]-as ir [[Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis|BDPS]]; numatyta iš ginkluotųjų partizanų pajėgų atstovų sudaryti Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą ([[VGPŠ]]); J. Deksnio siūlymu iki visiško VLAK’o suformavimo atlikti jo funkcijas įpareigota fiktyvi pogrindžio organizacija − J. Markulio vadovaujamas „Vienybės komitetas“. Taip MGB agentas J. Markulis tapo rezistencijos vadu, o J. Deksnio veiklą nuo šiol jam pačiam apie tai nežinant galėjo kontroliuoti MGB. [[1946]] m. [[birželio 6]] d. LSSR NKGB-NKVD Kauno operatyvinio sekt. plk. Nesidov rašė:<blockquote>„drg. [[Lavrentijus Berija|Berija]] (…) iškėlė uždavinį sutriuškinti Lietuvoje banditų būrius (…), išvalyti Lietuvą nuo antitarybinio nacionalistinio elemento per 2-3 savaites“.</blockquote>1946 m. [[birželio 9]] d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas 1945 m. rugsėjo mėn. J. Stravinskas-Žiedas (buv. Kardas) ir 6 partizanai Pagraižio miškelyje, Šilavoto vls., Marijampolės aps., o 1946 m. [[birželio 12]] d. pakeliui į Žemaitiją, kautynėse su NKVD [[Agurkiškė]]s miške, Šakių a. [[Lukšiai|Lukšių]] vls., žuvo TA vadas, PLP štabo vado pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, Žalgirio rinkt. vado adjutantas ir 4 kovotojai. Nukauta 13 enkavedistų. TA vado pareigas laikinai perėmė pavad. [[V. Navickas-Auksutis]]. 1946 m. [[birželio 13]] d. Balbieriškio miške žuvo Dzūkų rinkt. Vaidoto gr. vadas K. Degutis-Raginis. Nauju grupės vadu buvo paskirtas J. Petraška-Patrimpas, dabar pasivadinęs „Lapaičiu“. '''Liepos mėn.''' 1946 m. [[liepos 4]] d. TA vadovybės posėdyje A. Baltūsis-Žvejys išrinktas apygardos vadu, o Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas J. Jasulaitis-Kazokas, tačiau jis pareigų nevykdė ir spalio pabaigoje vadu paskirtas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas. == Apygardos veiklos sukarinimas == Žuvus mjr. Z. Drungai-Šernui, 1946 m. [[liepos 4]] d. Tauro apygardos vadu buvo išrinktas A. Baltūsis-Žvejys. Jo vadovavimo laikotarpiu išplėtoti apygardos ryšiai su kt. Lietuvos partizanų apygardomis ir su Vakaruose veikiančiomis lietuvių išeivijos organizacijomis, aktyviai kovota su kolūkiū steigimu. 1946 m. liepos 5–6 d. įsakymais Nr. 23 ir Nr. 24 Žvejys paskelbė, kad Laisvės kovotojai yra karinė organizacija, jos nariams privaloma kariška drausmė, kovotojų pagarba vadams ir beatodairiškas vadų įsakymų vykdymas, kad partizanai dėvi Lietuvos kariuomenės uniformą su einamųjų pareigų ženklais. '''Rugsėjo mėn.''' 1946 m. [[rugsėjo 9]] d. Marijampolės apsk. [[Liudvinavas|Liudvinavo]] vls. [[Ungurinė|Ungurinės k.]], Vytauto rinkt. būstinėje, įvyko viena pirmųjų Tauro apyg. iškilminga partizanų apdovanojimo ceremonija. 1946 m. [[rugsėjo 1]] d. A. Baltūsis-Žvejys rinktinių vadams įsakė registruoti visus okupantų nusikaltimus Lietuvos gyventojams. 1946 m. [[rugsėjo 17]] d. Prienų apsk., Balbieriškio vls. Žagarių k. partizanai nušovė [[LKP CK]] pareigūną Bobrikovą, apskrities komsomolo 2^ąjį sekr. Jucį ir 3 stribus. [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district in 1947.jpg|thumb|Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai 1947 m.]]1946 m. rudenį TA vadas A. Baltūsis-Žvejys išleido įsakymus rinktinių vadams dėl stribų punktų naikinimo, juo gąsdinant ir demoralizuojant, dėl rinktinių apsirūpinimo žiemai iš valstybinių grūdų sandėlių, atimtais iš ūkininkų grūdais. 1946 m. [[spalio 22]] d. TA vadą A. Baltūsį-Žvejį ir jo palydą užklupo enkavedistai Šakių apsk. [[Žvirgždaičiai|Žvirgždaičių]] vls. [[Viltrakis|Viltrakių k.]] Žuvo Žalgirio rinkt. vadas J. Ilgūnas, TA steigėjas adj. J. Pileckis-Šarūnas ir keli partizanai. Rinktinės vadu tapo J. Jasulaitis-Kazokas. '''Lapkričio ir gruodžio mėn.''' 1946 m. lapkričio mėn. įvyko TA vadų posėdis, kuriame dalyvavo A. Baltūsis-Žvejys, TA polit. sk. virš. [[A. Vabalas-Gediminas]], rinktinių vadai, J. Lukša ir J. Markulis. Pripažintas Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) vadovavimas partizanų veiklai, numatyta sušaukti visų Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą ([[1947]] m. [[sausio 18]] d.), kur būtų patvirtinti BDPS ir VLAK-o įkūrimo aktai. 1946 m. pab. VGPŠ būstinėje Vilniuje, Žygio g., įvyko 1^asis VGPŠ posėdis, kuriame BDPS atstovavo J. Markulis, VGPŠ – A. Kamarauskas – plk. Vytis, J. Lukša-Kazimieras, A. Zaskevičius-Tautvaiša; po posėdžio išleistas J. Lukšos parengtas VGPŠ įsakas Nr. 1, kuriuo patvirtintas Lietuvos teritorijos padalijimas į 3 partizanų sritis bei patvirtinti jų vadai. 1946 m. [[gruodžio 28]] d. sugretinę turimus faktus, J. Lukša, A. Zaskevičius ir B. Barzdžiukas suprato, kad J. Markulis yra MGB agentas. Po to J. Lukša iš Vilniaus išvyko į TA; 1947 m. sausio pradžioje apie J. Markulio išdavystę buvo įspėti TA vadai, Žemaitijos partizanai, taip pat „legaliai“ gyvenantys pogrindininkai. === 1947 m. === {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1947 m. sausio – 1947 m. birželio) !Rinktinė ! |- |[[Birutės rinktinė (Suvalkijos)|Birutės]] |suformuota Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių dalių pagrindu |- |Geležinio Vilko | |- |[[Kęstučio rinktinė|Kęstučio]] |suformuota Vytauto rinktinės dalies pagrindu |- |Vytauto | |- |Žalgirio | |- |Šarūno | |}Birutės rinktinė buvo sudaryta siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Kaune ir kairiakrantėje Kauno apskrities dalyje, o Kęstučio rinktinė − siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Vilkaviškio apskrityje. {| class="wikitable" |+ Sausio mėn. !Dienos ! |- |[[sausio 6|6]] |J. Lukša, grįžęs iš TA, Vilniuje susitiko su B. Barzdžiuku, A. Varkala, A. Zaskevičium, S. Lukša, N. Nausėdaite. Norėdami iškvosti įtariamą J. Markulį, pasiūlė jam vykti į Vytauto apygardą, tačiau J. Markulis pasiūlymo nepriėmė – manoma, jį perspėjęs A. Zaskevičius. Pasitarimo dalyviai skubiai išsiskirstė. |- |[[sausio 10|10]] |Emgebistų raštu, pasirašytu iš tikro neegzistuojančio „BDPS prezidiumo“ pirm. J. Markulio, A. Baltūsis-Žvejys buvo „paskirtas“ Pietų Lietuvos sr. vadu. J. Markulis partizanams pranešė „Erelio“ slapyvardį keičiąs į „dr. Narutavičius“ (maždaug tuo pat metu savo agentūrinį „Ąžuolo“ slapyvardį jis pasikeitė į „Noreiką“), − taip jis tikėjosi suklaidinti partizanus, dar nežinančius apie jo išdavystę. |- |[[sausio 12|12]] |TA vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu sudaryta Birutės rinktinė partizanų veiklai Kauno m. ir jo apylinkėse sustiprinti, kurios vadu nuo 1947 m. [[sausio 20]] d. paskirtas J. Lukša-Skirmantas. Iš Vytauto ir Žalgirio rinkt. Vilkaviškio aps. sudaryta Kęstučio rinktinė, vadas – K. Pinkvarta-Dešinys, kuris dėl ligos pareigų nėjo, ir nuo [[balandžio 10]] d. vadu paskirtas K. Greblikas-Sakalas. |- |[[Sausio 15|15]]–[[Sausio 16|16]] |Paaiškėjus J. Markulio išdavystei, TA štabe skubiai sušauktas laisvės kovotojų atstovų suvažiavimas, kuriame * TA atstovavo vadas A. Baltūsis-Žvejys, polit. dalies virš. V. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai: A. Varkala-Žaliukas, V. Štrimas-Šturmas, V. Gavėnas-Vampyras, * DA – J. Krikščiūnas-Rimvydas. * Dalyvavo buv. VGPŠ 2^ojo sk. virš. A. Zaskevičius-Tautvaiša * ir buv. VGPŠ adj. J. Lukša-Kazimieras. * Dėl svarbių priežasčių neatvyko kviesti KA ir VA atstovai. Nutarta J. Markulį, MGB provokatorių, pašalinti iš visokios konspiratyvinės veiklos, sudaryti naują BDPS vadovybę ir naują VGPŠ, nustatyti ryšį su užsieniu, pakviesti suvažiavime nedalyvavusias apygardas dėtis prie naujųjų BDPS ir VGPŠ. Buvo sudaryta laikinoji BDPS vadovybė (vadas – A. Vabalas-Gediminas) ir laikinasis VGPŠ (viršininkas – A. Baltūsis), numatyta, kad vėliau kiekviena apygarda į juos pasiūlys savo atstovus. „Naujajam BDPS“ priklausė * J. Bazilevičius-Taučius, * kun. Stankūnas Stonis, * poetas A. Miškinis-Kaukas, * solistas A. Kučingis-Kalvaitis * ir kt. lietuvių inteligentai.A. Baltūsio sudaryto BDPS Prezidiumo pirmininko pareigas laikinai ėjo V. Seliokas-Gintautas; ryšiams su apygardomis palaikyti buvo specialiai sudaryta vad. 25^oji kuopa. |} {| class="wikitable" |+Vasario mėn. !Dienos ! |- |[[vasario 14|14]] |TA partizanų prokuroras Budrys bolševikų nusikaltimams tirti surašė aktą Nr. 4 apie sovietinių rinkimų, įvykusių 1947 m. [[vasario 9]] d. 18 įstatymo pažeidimų. Aktą pasirašė ir 2 liudininkai – A. Baltūsis-Žvejys ir kun. J. Lelešius-Grafas. |- |18–19 |TA Vytauto rinkt. vado V. Gavėno-Vampyro įsakymu J. Senkutė-Pušelė organizavo [[užgavėnės|užgavėnių]] ir neva sužadėtuvių balių, į kurį pakvietė Marijampolės partinį aktyvą. „Sužadėtinis“, Vytauto rinkt. štabo pareigūnas K. Pyplys-Mažytis nukovė 4 aktyvistus, tarp jų apskrities KP 1^ąjį sekretorių, LSSR AT deputatą S. Bakevičių, pasų sk. vedėją Gurevičių, valsčiaus vykd. komiteto pirm. Jasiūną. |} {| class="wikitable" |+Kovo mėn. !D. !Vieta ! |- | |vadavietėje [[Punios šilas|Punios šile]] |PLP vadas D. Jėčys-Ąžuolis įgaliojo A. Baltūsį-Žvejį atstovauti Dainavos apygardą, tariantis su Žemaitijos partizanais, ir pritarė A. Baltūsio pastangoms užmegzti ryšius su Vakarais. Šiuos D. Jėčio įgaliojimus patvirtino ir A. Ramanauskas, 1947 m. rudenį tapęs Dainavos apygardos vadu. J. Žemaitis-Vytautas laikė A. Baltūsį faktiškuoju PLP vadu. |- |[[kovo 19|19]] |Marijampolės aps. [[Liudvinavo valsčius|Liudvinavo vls.]] [[Bukta|Buktos]] dvare |TA Vytauto rinkt. partizanai, vadovaujami V. Gavėno-Vampyro: * užėmė Buktos sovchozo centrą [[Bukta|Buktos]] dvare, * sunaikino sovchozo ir girininkijos dokumentus, * atvykusiems enkavedistams, stribams ir pasieniečiams surengė pasalą * ir per susišaudymą nukovė apie 20 kareivių bei stribų (MGB duomenimis – 9), žuvo 2 partizanai.Tuo metu įvyko masiniai žmonių tardymai Suvalkijoje: MGB bandė iškvosti gyventojus apie partizanų susitelkimo vietas, ginkluotę ir pan. |} {| class="wikitable" |+Balandžio mėn. !D. ! |- | |Įvyko A. Baltūsio-Žvejo vadovaujamo BDPS Prezidiumo ir PLP atstovų susirinkimas, kuriame svarstyti ginkluotos rezistencijos išlikimo, atstovavimo užsieniui reikalai, manyta, kad esamomis sąlygomis yra per daug partizanų, teigta, kad užtektų 5-6 apygardų po 100 kovotojų kiekvienoje. |- |[[balandžio 10|10]] |Įsteigta TA 24^oji Maironio kuopa, skirta apygardos štabo apsaugai (vadas – K. Pyplys-Mažytis, jam išvykus į užsienį – J. Ciplijauskas-Sakalas). |- |[[balandžio 27|27]] |Štabo ryšininkui išdavus, TA Vytauto rinkt. štabo „Seklyčios bunkeryje“, Marijampolės apsk. Liudvinavo vls. Gulbiniškių k., emvedistų užklupti, susisprogdino štabo virš. V. Vabalas-Kunigaikštis, globos poskyrio virš. A. Pečiulis-Baritonas, ryšininkė J. Senkutė-Pušelė. |} {| class="wikitable" |+Gegužės mėn. !D. !Vieta ! |- |[[balandžio 10|18]] |Lazdijų apsk. Šventežerio vls. Janėnų km. |Išduotas žuvo TA štabo narys, buv. Šarūno rinkt. vadas V. Stepulevičius-Stepulis Mindaugas. |- |[[gegužės 19|19]] | |J. Lukša ir J. Krikščiūnas Lenkijoje susitiko su J. Deksniu, pranešė apie J. Markulio išdavystę ir perdavė VGPŠ vardu kreipimąsi į užsienio lietuvių organizacijas dėl paramos partizanams. Jie, J. Deksnio įtikinti nepalankia Lietuvai padėtimi, [[birželio 5]] d. susikovė ties Liubavu ir grįžo į Lietuvą. Su jais kartu parvyko ir Vytauto rinkt. priklausiusio, Lenkijoje veikusio dalinio vadas A. Marcinonis-Balandis. |} '''Birželio mėn.''' 1947 m. [[birželio 12]] d. Marijampolės apsk. Kalvarijų vls. Menkupių k. MVD kareiviai užuolė TA Vytauto rinkt. 4^osios kuopos štabo „Baltųjų rūmų“ slėptuvę. V. Gurevičius-Ateitis ir B. Rutkauskas-Apuokas nusišovė, A. Marcinonis-Balandis paimtas gyvas. Užmezgęs ryšius su Algimanto, Vytauto, Vyčio, Dainavos ir Jungtine Kęstučio apygardomis, A. Baltūsis ženkliai sumažino pragaištingą J. Markulio poveikį partizanų judėjimui. '''Rugpjūčio mėn.''' 1947 m. rugpjūčio mėn. įvyko pirmieji TA partizanų kursai, kuriuose dalyvavo Žalgirio, Vytauto, Kęstučio rinktinių ir apyg. štabo kuopos kovotojai – iš viso apie 70 žmonių, kurie gavo puskarininkių laipsnius. 1947 m. rugpjūtį A. Baltūsio-Žvejo bent nominaliai vadovaujamo Lietuvos partizanų sajūdžio pavadinimas „Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis“ (BDPS) pakeistas į „Bendrasis Demokratinis Lietuvos Sąjūdis“ (BDLS). == Vadų žūtys == 1947 m. [[rugpjūčio 20]] d. TA vado A. Baltūsio-Žvejo organizaciniais patvarkymais J. Lukša-Skirmantas laikinai paskirtas apygardos žvalgybos sk. viršininku, o Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras iš pareigų atleistas ir pervestas į Žalgirio rinktinę. Kęstučio rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas paskirtas Vytauto rinkt. vadu, Šarūno rinkt. vadas P. Kučinskas-Apinys, Ainis – Kęstučio rinkt. vadu. 1947 m. [[rugpjūčio 27]] d. Vyčio apygardoje prie Adomonių k., Panevėžio apsk. (?), įvyko J. Markulio organizuotas „BDPS karinės kolegijos“ posėdis, kurio metu jis įrodinėjo, kad 1947 m. pr. performuoto BDPS vadas A. Baltūsis-Žvejys ir J. Lukša-Skirmantas, norėdami užgrobti valdžią, apšmeižė jį išdavyste. {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1947 m. rugpjūčio* – 1949 m. birželio) !Rinktinė ! |- |Birutės rinktinė |išformuota 1949 m. birželį |- |Geležinio Vilko | |- |Kęstučio |išformuota 1949 m. kovą |- |Vytauto | |- |Žalgirio | |- | colspan="2" |*''1947 m. rugpjūtį Šarūno rinktinė buvo grąžinta Dainavos apygardai'' |}A. Baltūsio 1947 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27 Šarūno rinkt. iš TA pervesta atgal į Dainavos apygardą. {| class="wikitable" |+Ruduo !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Rugsėjo 4]] |Marijampolės vls. [[Avikilai|Avikilų k.]] |išduotas ir užpultas TA Vytauto rinkt. štabas Avikilų kaime: * Žuvo apygardos štabo ūkio sk. virš. M. Žilionis-Plunksna * ir štabo pareigūnė L. Lisauskaitė-Ramunė * paimti štabo dokumentai ir DLK Vytauto rinkt. vėliava |- |[[Rugsėjo 24]] |Daunoro sodyboje prie [[Veiveriai|Veiverių]] |sunaikintas TA Birutės rinkt. štabas, įsikūręs Daunoro sodyboje įrengtame bunkeryje. Žuvo: * rinktinės vadas kpt. J. Bulota-Anbo, * kapel. [[Justinas Lelešius]]-Grafas * ir dar 4 štabo pareigūnai, kuriuos išdavė buvęs rinktinės štabo virš. S. Jakštavičius (suimtas Kaune 1947 m. rugsėjo pab.). |- |[[Spalio 10]] | |Nauju Birutės rinktinės vadu tapo Jonas Aleščikas-Rymantas. |- |[[Spalio 25]] |[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Meškučiai|Meškučių k.]] |Išduotas žuvo TA Vytauto rinkt. žvalgybos sk. viršininkas, vienas TA įkūrėjų A. Ratkelis-Oželis, kuris kartu su štabo pareigūnu A. Salinka-Dainiumi susisprogdino bunkeryje. |- |[[Spalio 28]] |Vilkaviškio a. Keturvalakių vls. Palaimos k. |Išduoti žuvo: * TA Vytauto rinkt. 42^osios kuopos vadas ltn. V. Žaloneris-Perlas, * [[raštvedys]] S. Būbnys-Gusaras * ir ryšininkė J. Kazeliūtė-Saulutė, „užgavėnių baliaus“ Marijampolėje dalyvė. |- |[[Lapkričio 12]] |Vilkaviškio apsk. Pilviškių vls. [[Opšrūtai|Opšrūtų]] kaimą |TA Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas su 70 partizanų apsupo [[Opšrūtai|Opšrūtų]] kaimą, kur buvo 15 rusų kolonistų šeimų. 35 rusai buvo ginkluoti, turėjo net 2 kulkosvaidžius ir kolonistams atsisakius išsikraustyti, partizanai atidengė ugnį. Žuvo 31 kolonistas, likę gyvi pabėgo iš Opšrūtų. |} '''Gruodžio mėn.''' {{Vikišaltiniai|2=Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas šventajam tėvui Pijui XII Vatikane|Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas šventajam tėvui Pijui XII Vatikane}} 1947 m. [[gruodžio 14]] d. BDPS Prezidiumo įsakymu Nr. 1002 į Vakarus pasiųsti apygardos partizanai J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis padėčiai Lietuvoje nušviesti, gauti paramos kovojančiai tautai bei santykiams tarp VLIK’o ir BDPS užsienio delegatūros išsiaiškinti. Įgaliotiniai nuvežė Lietuvos Romos katalikų laišką popiežiui [[Pijus XII|Pijui XII]], pogrindžio spaudos, dokumentų, nuotraukų, dainų rinkinius, išvežtųjų į Sibirą sąrašus, žvalgybos žinias, įgaliojimus J. Deksniui atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje. 1947 m. [[gruodžio 21]] d. J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis iš Rytprūsių perėjo Lenkijos sieną per Romintos upelio tiltą, Heinemunės miškų ruože. Susirėmime su rusų pasieniečiais žuvo 3 palydos kovotojai. 1947 m. [[gruodžio 26]] d. Sardokų k., [[Vilkaviškio valsčius|Vilkaviškio valsčiuje]] išduotas žuvo Kęstučio rinkt. vadas P. Kučinskas-Ainis. 1947 m. spalio – 1948 m. sausio TA vadas A. Baltūsis-Žvejys tarėsi su JKA vadu J. Žemaičiu-Luku dėl Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės (VGPV) įkūrimo; A. Baltūsio nuostata: į VGPŠ centrą nuo kiekvienos apygardos skirti po 2 atstovus, tarp posėdžių partizanams vadovauja ginkluotųjų pajėgų vadas ir BDPS Prezidiumo pirmininkas; J. Žemaičio nuostata: politinė vadovybė veikia Pietų Lietuvoje, karinė – JKA; A. Baltūsiui pasiūlyta keltis į Žemaitiją, bet jis nesutiko. [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district constructs a bunker, 1948.jpg|thumb|Tauro apygardos partizanai įrenginėja bunkerį 1948 m.]] [[Vaizdas:Lithuanian partisan of the Tauras military district meeting with his family, 1948.jpg|thumb|Tauro apygardos partizano susitikimas su šeima (apie 1948 m.)]] === 1948 m. === {| class="wikitable" |+Žiema !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Sausio 6]] |Marijampolės apsk. [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiaus]] Pinčiškės k. |Žuvo: * TA Geležinio Vilko rinkt. štabo virš. kpt. P. Vanagas-Nemunas, Vylius, * Kęstučio rinkt. vadas J. Jasaitis-Naktis, * 24^osios Maironio kuopos vadas ltn. J. Ciplijauskas-Sakalas ir * ltn. J. Balevičius-Briedis. Kęstučio rinkt. vadu tapo ltn. J. Brazys-Klajūnas. |- |[[Vasario 2]] |Vilkaviškio apsk. [[Pilviškių valsčius|Pilviškių valsčiaus]] Gulbiniškių k. |Žuvo VGPŠ viršininkas, PLP ir TA vadas A. Baltūsis-Žvejas, išduotas agentės Tiesos gimtajame Gulbiniškių kaime; priešų apsuptas nusišovė kartu su 2 štabo apsaugos partizanais J. Balsiu-Dobilu ir P. Žaldariu-Šapalu. |- |[[Vasario 13]] |Lazdijų apsk. [[Liubavo valsčius|Liubavo valsčiaus]] Būdviečių k. | * Per kautynes žuvo TA Vytauto rinkt. 43^osios kuopos 7 kovotojai, 1 paimtas gyvas, * kuopos vadas A. Rutkauskas-Miškinis išsigelbėjo. |} {| class="wikitable" |+Pavasaris !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Kovo 18]] |[[Prienų valsčius|Prienų valsčiaus]] [[Čiudiškiai|Čiudiškių]] k. | * Žuvo TA štabo žvalgybos sk. viršininkas, Geležinio Vilko rinkt. vadas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas ir 2 štabo pareigūnai; * vadu tapo J. Baltrušaitis-Tigras. |- |[[Balandžio 4]] | |Tauro apygardos vadu paskirtas ltn. J. Aleščikas-Rymantas, kartu einantis PLP ir Birutės rinkt. vado pareigas. |- |[[Balandžio 28]] |Šakių apsk. [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčiaus]] Kulčikų k. |Žuvo TA štabo viršininkas, Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas |} '''Birželio mėn.''' 1948 m. [[birželio 26]] d. Kauno apsk. [[Aukštosios Panemunės valsčius|A. Panemunės valsčiaus]] Armališkių k. išduotas žuvo A. Vabalas-Gediminas, paskutinysis BDPS Prezidiumo, įkurto A. Baltūsio-Žvejo, narys, TA laikr. „Laisvės žvalgas“ redaktorius ir KLT pirmininkas. '''Liepos mėn.''' 1948 m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos Baden-Badene įvyko VLIK’o ir Lietuvos rezistencijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo prof. J. Kaminskas, prel. M. Krupavičius, J. Brazaitis, V. Sidzikauskas, Tauro apygardos atstovas J. Lukša, J. Deksnys ir svečio teisėmis J. Pajaujis. Nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovauja krašto rezistencijų apjungiąs organas, o užsienyje – VLIK’as ir ryšį tarp jų palaiko Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. J. Deksnys įsipareigojo iki 1948 m. 08 01 likviduoti BDPS užsienio delegatūrą. Vėliau J. Deksnys įkūrė Lietuvos rezistencinę santarą (LRS), kuri pretendavo atstovauti krašto pasipriešinimui užsienyje. 1948 m. liepos 10-12 d. Įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas – partizanų generolas [[J. Žemaitis-Vytautas]], jo pavaduotojais tapo sričių vadai. Tikslas – atkurti Vyriausiąją Lietuvos pasipriešinimo vadovybę, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. '''Rugpjūčio mėn.''' [[1948]] m. [[rugpjūčio 10]] d. Jonučių km. (Kauno apskr. Garliavos vls.) žuvo Nemuno srities ir Tauro apygardos vadas [[J. Aleščikas-Rymantas]]; kartu su juo žuvo Dariaus ir Girėno kuopos vadas Juozas Skučas-Šaulys. Po Rymanto žūties apygardos vado pareigas l. ėjo Žalgirio rinkt. vadas [[Viktoras Vitkauskas-Karijotas|Viktoras Vitkauskas-Saidokas]]. '''Spalio mėn.''' [[1948]] m. [[spalio 20]] d. TA Geležinio Vilko rinkt. vadavietėje susitiko TA vadas [[Aleksandras Grybinas|Aleksandras Grybinas-Faustas]] ir Dainavos apygardos vado įgaliotinis [[Sergijus Staniškis|Sergijus Staniškis-Litas]]. Žuvus PLP štabo virš. J. Aleščikui-Rymantui, laikinuoju Pietų Lietuvos {{pl-icon}} srities vadu nutarta paskirti DA vadą [[A. Ramanauskas-Vanagas|A. Ramanauską-Vanagą]]. === 1949 m. === '''Sausio mėn.'''[[Vaizdas:Lithuanian partisans in the headquarters of the Tauras military district Vytautas team, 1949.jpg|thumb|Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo darbas 1949 m.]] [[1949]] m. [[sausio 20]] d. Marijampolės vls. Liepynų k. išduoti žuvo TA Vytauto rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas, štabo virš. [[J. Vasiliauskas-Skydas]], Algimantas, ūkio sk. virš. V. Krunkaitis-Herbas. Gegužės mėn. vadu paskirtas V. Gavėnas-Granitas. '''Vasario mėn.''' [[1949]] m. [[vasario 22]] d. [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardos]] (PA) štabe, Minaičių k., tarp. Baisiogalos ir Radviliškio, įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuriame dalyvavo * BDPS Prezidiumo pirm. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaitis-Vytautas]], * sekr. P. Bartkus-Žadgaila, * visuom. dalies virš. [[Juozas Šibaila|Juozas Šibaila-Merainis]], * l. e. PL sr. vado pareigas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], ir * tuometinis Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, * Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, * Vakarų Lietuvos sr. štabo virš. V. Gužas-Kardas, * PA štabo virš. B. Liesys-Naktis. Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, [[vasario 10]] d. organizacija pavadinta [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu]] (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1^asis ir 2^asis skyriai, [[vasario 16]] d. pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentines respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 metų pavyzdį, apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte, priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaičiui]] suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis. Po šio suvažiavimo buvo reformuota Tauro apygarda. Šiuo laikotarpiu Kaune buvo aptikta Birutės rinktinės štabo slėptuvė, žuvo sukarinęs ir trejus metus koordinavęs partizanų veiklą Lietuvoje, iškilusis Tauro apygardos vadas J. Baltūsis-Žvejas, po pusmečio kovoje krito jį pakeitęs J. Aleščikas-Rymantas, o dar po metų žuvo ir jį pakeitęs kitas Tauro apygardos vadovas Aleksandras Grybinas-Faustas bei daugelis rinktinių vadovų. == Kuopų pertvarkymas į tėvūnijas == 1949 m. dėl ženkliai sumažėjusio kovotojų skaičiaus išformuotos Kęstučio ir Birutės rinktinės. Tais pačiais metais visos apygardos kuopos buvo pertvarkytos į tėvūnijas. Nuo 1949 m. birželio iki 1950 m. birželio apygardą sudarė 3 rinktinės, vienijusios po keletą tėvūnijų: * Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno tėvūnijos) [[1949]] m. [[birželio 6]] d. Prienų aps. Gudelių vls. [[Naujoji Ūta|N. Ūtos k.]] išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. tėvūnijos vadas, vienas GV rinkt. organizatorių, [[K. Pinkvarta-Dešinys]]. [[1949]] m. [[spalio 25]] d. PL sr. vadas A. Ramanauskas-Vanagas paskyrė ltn. V. Vitkauską-Saidoką nuo [[lapkričio 1]] d. l. e. Tauro apyg. vado pareigas, o 1950 d. [[sausio 25]] d. V. Vitkauskas buvo paskirtas apygardos vadu (nuo šiol jis pasirašinėjo „Karijoto“ slapyvardžiu). === 1950 m. === [[1950]] m. [[vasario 9]] d. Vilkaviškio aps. Gižų vls. [[Vižaidai|Vižaidų k.]], išduotas rėmėjo ryšininko MGB agento Vlado Saukos-Plieno, žuvo TA Vytauto rinkt. vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų V. Gavėnas-Vampyras, Granitas; kartu žuvo vado adj. V. Ališauskas-Kalinys ir rinktinės žvalgybos sk. virš. A. Švedas-Radastas. [[1950]] m. [[gegužės 2]] d., LLKS GP vado A. Ramanausko-Vanago duomenimis, Dainavos apygardoje veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Part. Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų; Tauro apygardoje veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 – Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje. == Veiklos archyvavimas == Nuo 1950 m. birželio iki 1951 m. vasario mėn. apygardą sudarė 3 rinktinės: * Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos) [[1950]] m. liepos mėn. Šakių r. susikūrė, vėliau veiklą išplėtė Kaune, Lietuvos jaunimo Vyčių s – ga, vadovas – A. Urbštas-Šviedrys. Organizacijos tikslas – propaguoti Lietuvos atkūrimo idėją, trukdyti krašto sovietinimą. Ši organizacija palaikė ryšius su TA partizanais. 1951 m. balandį MGB organizaciją išaiškino, rugpjūtį vadus nuteisė. 1950 m. liepos mėn. 21 d. TA vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas paskirtas PL sr. vado pirmuoju pavaduotoju. Silpstant pasipriešinimui daug dėmesio skirta istorinės atminties apie 1944–1947 m. kovas išsaugojimui. [[1950]] m. [[rugpjūčio 30]] d. TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas įsakymu Nr. 2 įpareigojo partizanus rinkti medžiagą partizanų kovų istorijai. [[1950]] m. [[gruodžio 28]] d. LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]] įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė būdus archyvinei medžiagai išsaugoti. [[1950]] m. vėl užmegztas apygardos radijo ryšys su vakarais. [[Spalio 3]] d. [[J. Lukša-Skrajūnas]], B. Trumpys-Rytis ir K. Širvys-Sakalas nusileido parašiutais Tauragės a. Žygaičių miškuose, o [[spalio 17]] d. susitiko su TA vadu V. Vitkausku-Karijotu. [[1950]] m. [[lapkričio 14]] d. TA štabo bunkeryje, Kazlų Rūdos miškuose, susitiko J. Lukša-Skirmantas, LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], Nemuno sr. vadas [[Sergijus Staniškis|S. Staniškis-Viltis]], TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas, TA Žalgirio rinkt. vadas J. Jankauskas-Demonas ir TA štabo ūkio sk. virš. [[P. Bastys-Dūmas]] ir aptartė veiklos kryptis. [[1950]] m. [[lapkričio 19]] d. agentas Liepsna, atstovaujantis 1948 m. MGB sukurtai BDPS, Londone susitiko su LRS atstovais S. Žakevičiumi, J. Žilinsku ir kitais, dalyvavo [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasys Lozoraitis]] Dalyviai pasmerkė VLIK'ą, kaip kurstantį terorizmą Lietuvoje, pritarė čekistinės BDPS pasyvios kovos taktikai, LRS atsiribojo nuo J. Lukšos. Taip MGB pavyko sutrukdyti vieningo centro kūrimą Vakaruose. === 1951 m. === [[1951]] m. [[sausio 14]] d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas [[A. Pužas]] ir štabo virš. K. Jazumas. Vadu paskirtas V. Menkevičius-Spyglys. [[1951]] m. [[vasario 2]] d. Šakių vls. Endrikių km. patekęs į pasalą žuvo Tauro apygardos vadas [[Viktoras Vitkauskas-Karijotas]]. == Sunaikinimas == Nuo [[1951]] m. vasario mėn. apygardą kurį laiką sudarė 3 rinktinės: * Geležinio Vilko rinktinė (Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos) [[1951]] m. [[vasario 15]] d. Prienų r. Jaunonių k. išduotas žuvo apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, 1948 m. pab. lydėjęs A. Ramanauską ir A. Grybiną į Vidurio Lietuvoje vykusį partizanų vadų suvažiavimą. [[1951]] m. [[balandžio 19]] d. Į Kazlų Rūdos miškus buvo nuleisti desantininkai J. Butėnas-Stevė ir J. Kukauskas-Gardenis, Dzykis. Susitikę su Tauro apygardos vadu J. Jankausku-Demonu ir K. Širviu-Sakalu, jie apsigyveno bunkeryje pas pusk. P. Jurkšaitį-Beržą. 1951 m. [[gegužės 22]] d. priešui šį bunkerį apsupus, P. Jurkšaitis ir J. Butėnas žuvo, o J. Kukauskas pateko į nelaisvę. [[1951]] m. [[liepos 20]] d. apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas desantininką K. Širvį-Sakalą paskyrė Žalgirio rinktinės vadu. Vytauto rinktinei tuo metu vadovavo A. Grikietis-Slapukas, Vidmantas, o Geležinio Vilko – V. Menkevičius-Spyglys. Ryšiai tarp rinktinių buvo nutrūkę. [[1951]] m. [[rugpjūčio 4]] d. žuvo LLKS atstovas užsieniui [[Juozas Lukša-Daumantas|Juozas Lukša-S. Mykolaitis]]. Į čekistų pasalą, surengtą prie [[Pažėrai|Pažėrų k.]] ([[Veiverių valsčius]]), jį iškvietė MGB agentu tapęs J. Kukauskas. [[1951]] m. lapkritį apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas Prienų šile susitiko su Nemuno srities vadu S. Staniškiu-Viltimi; iš jo sužinojęs apie J. Lukšos žūtį, apie tai pranešė K. Širviui-Sakalui. === 1952 m. === [[1952]] m. [[sausio 21]] d. išduoti buv. partizano A. Bieliūno-Kabelio (MGB agento smogiko „Variago“) žuvo Vytauto rinktinės vadas A. Grikietis ir dar 4 rinktinės štabo nariai. [[1952]] m. [[sausio 31]] d. Prienų r. Varnabūdės miške, mūšyje su stovyklą apsupusiais okupantais, žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. Dešinio tėvūnijos vadas K. Kurtinys-Ąžuolas, B. Popiera-Meška, K. Popiera-Gegužis ir L. Vokietaitis-Karys. [[1952]] m. [[birželio 7]] d. Šakių aps. Barzdų vls. Baltrušių k. išduotas ir suimtas TA vadas J. Jankauskas-Demonas, vežęs į Kybartus K. Širvio-Sakalo į Vakarus rašytus laiškus, kuriuose prašė pagalbos pogrindžio veiklai. MGB J. Jankauską užverbavo ir naudojo likusiems partizanams naikinti. [[1952]] m. [[birželio 20]] (24) d. Prienų šile, Juodraistyje išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas V. Menkevičius-Spyglys ir 5 partizanai. [[1952]] m. spalio (lapkričio?) 3 d. dėl J. Jankausko-Demono išdavystės suimtas TA Dariaus-Girėno tėvūnijos vadas Pečiulaitis-Lakštingala, 2 kovotojai žuvo. === 1953–1957 m. === [[1953]] m. balandį suimtas ir užverbuotas paskutinysis Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Tapęs MGB agentu smogiku „Vaciu“, jis kartu su agentu smogiku „Petryla“ padėjo nužudyti kelis rinktinės partizanus. [[1955]] m. [[liepos 21]] d. Prienų rajono Prienlaukio km. nuo šių agentų rankų žuvo paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės kovotojai K. Uleckas-Vakaras ir B. Petkevičius-Pipiras. [[1957]] m. rudenį apsuptas savo namuose (Norkūnų k., prie Gelgaudiškio) nusišovė paskutinis Tauro apygardos partizanas J. Balčius-Plutonas. == Tauro apygardos partizanų himnas == <poem> Nors teka kraujas žeme mūsų, Lietuvių, karžygių vaikų, kentėt išmokom dėl prabočių ir mirt, aukotis dėl savų. Negąsdin mūsų pavergėjai, žiauria tironija, Krauju, nes Tauro sūnūs partizanai, veržias kovon su engėju. Subūrė Tauras mus vieningai, šimtus ir tūkstančius vaikų, kad sužvangėtų kovai ginklai iš ošiančių šalies miškų. Nors daugel kraujo jau pralieta, mūs kraujo žymės vėliavoj, bet nenuleiski Taure kardo, nes Dievas laimins šioj kovoj. Kovot prisiekėme tėvynei, mūs priesaika ir liks šventa, krauju įrašėme ant žemės, - per amžius būsi tu laisva. </poem> == Šaltiniai == {{išn}} == Literatūra == * [http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika.htm Partizanų kovų kronika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070609145636/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika.htm |date=2007-06-09 }} * [http://www.genocid.lt/datos/tauro.htm LGGRTC informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945−1952 m.), dokumentų rinkinys, sud. N. Maslauskienė, Vilnius, 2000. * Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 1, Vilnius, 2002, p. 224–228. * Tauro apygardos partizanų kovų istorija, atspindėta [[Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus|Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus]] (Marijampolė) ekspozicijoje. {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos|Tauro apygarda]] 3kgmyks9cg2z4vb8pjzrji2p4530mza 0 118138 7904871 5938741 2026-08-16T05:18:55Z CD 677 7904871 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} '''Komskis''' − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Komskienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Komskytė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Antanas Komskis]] (1940–2018), futbolininkas; * [[Kęstas Komskis]] (1963–), politikas; * [[Virginijus Komskis]] (1962–), politikas; * [[Zenonas Komskis]] (1945–), pedagogas, chorvedys. {{Pavardė}} drdlkokxg3pg0w81fjpwyxiannbdfbm 7904874 7904871 2026-08-16T05:43:35Z CD 677 7904874 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} '''Komskis''' − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Komskienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Komskytė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Antanas Komskis]] (1940–2018), futbolininkas, treneris; * [[Kęstas Komskis]] (1963–), politikas; * [[Virginijus Komskis]] (1962–), politikas; * [[Zenonas Komskis]] (1945–), pedagogas, chorvedys. {{Pavardė}} gpkjgw6qy9yb7cwak23d94ghu5azmfc 104 121258 7904793 7876046 2026-08-15T15:00:18Z Vilensija 40695 /* Geologiniai paminklai */ be '' 7904793 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos gamtos paminklai''' – vertingiausi [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektai]], turintys valstybinės reikšmės gamtinę vertę. Jų sąrašas tvirtinamas LR vyriausybės nutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis 2022 m. liepos mėn. 12 d. Lietuvoje buvo 701 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (155 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 232 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.<ref>{{cite web|url=https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/apie-gamtos-paveldo-objektus/|title=Apie gamtos paveldo objektus|accessdate=2025-05-31}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !! Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai !! Iš jų gamtos paminklai !! Savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai |- | Geologiniai (akmenys, atodangos, įgriuvos) ||align=center| 179 ||align=center| 71 ||align=center| 47 |- | Geomorfologiniai (daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai ir kitos reljefo formos) ||align=center| 37 ||align=center| 28 ||align=center| 3 |- | Hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės) ||align=center| 44 ||align=center| 19 ||align=center| 2 |- | Hidrografiniai (ežerai, pusiasaliai, ragai, rėvos, salos) ||align=center| 23 ||align=center| 12 ||align=center| 1 |- | Botaniniai (medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai) ||align=center| 417 ||align=center| 25 ||align=center| 178 |- | Zoologiniai (saugomų gyvūnų rūšių radavietės, gyvūnų kolonijos) ||align=center| 1 ||align=center| - ||align=center| 1 |- | '''Iš viso:''' ||align=center| '''701''' ||align=center| '''155''' ||align=center| '''232''' |} == Botaniniai paminklai == {| class="sortable" {{graži lentelė}} |-- |'''Nuotrauka''' || '''Paminklas''' || '''Savivaldybė''' |-- | [[Vaizdas:Alkūnų ąžuolas.JPG|100px]]|| [[Alkūnų ąžuolas]] || [[Molėtų rajonas|Molėtų raj]]. |-- | [[Vaizdas:BoroviceAsalnųPušis.JPG|100px]] || [[Asalnų pušis]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Balkasodis, eglė, kamienas.jpg|100px]]|| [[Noriūnų miško eglė|Aukščiausia Lietuvos eglė]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Bradesių ąžuolas.JPG|100px]]|| [[Bradesių ąžuolas]] || [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj]]. |-- | [[Vaizdas:Dubo pušis, 1.JPG|100px]]|| [[Dūbo pušis]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Glitiškės. Ąžuolas.JPG|100px]] || [[Glitiškių ąžuolas]] || [[Vilniaus rajonas|Vilniaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Vaineikių gumbuotasis ąžuolas.JPG|100px]] || [[Gumbuotasis Vaineikių ąžuolas]] || [[Joniškio rajonas|Joniškio raj]]. |-- | || [[Labakaršio pušis]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Lampėdžių liepa Gražuolė. Kamienas.JPG|100px]] || [[Lampėdžių liepa Gražuolė]] || [[Kaunas]] |-- | [[Vaizdas:Lietuvio liepa Margionyse.JPG|100px]]|| [[Lietuvio liepa]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[File:Mingėlos ąžuolas.JPG|100px]] || [[Mingėlos ąžuolas]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Perkuno azuolas.jpg|100px]] || [[Perkūno ąžuolas]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | || [[Platelių liepa]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | || [[Platelių vinkšna]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | [[File:Aukščiausia Lietuvos pušis.JPG|100px]] || [[Punios šilo pušis]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Plateliai.Raganos uosis.Zem.2007-07-23.jpg|100px]] || [[Raganos uosis]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Raganų eglė.jpg|100px]] || [[Raganų eglė]] || [[Šilutės rajonas|Šilutės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Rumšiškių pušis.JPG|100px]] || [[Rumšiškių miško pušis]] || [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Geisciunu guoba.jpg|100px]] || [[Senoji guoba]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|100px]] || [[Stelmužės ąžuolas]] || [[Zarasų rajonas|Zarasų raj]]. |-- | || [[Stirbaičių ąžuolas]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Storasis ąžuolas, Gargždų k.JPG|100px]] || [[Storasis Gargždų ąžuolas]] || [[Mažeikių rajonas|Mažeikių raj]]. |-- | || [[Storasis Punios šilo ąžuolas]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Storoji Klaipėdos liepa.JPG|100px]] || [[Storoji Klaipėdos liepa]] || [[Klaipėda|Klaipėdos m]]. |-- | [[Vaizdas:Tvereciaus azuolas 2021-07-06.jpg|100px]] || [[Tverečiaus ąžuolas]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- |} == Geologiniai paminklai == {| class="sortable" {{graži lentelė}} |-- |'''Nuotrauka''' || '''Paminklas''' || '''Savivaldybė''' |-- | [[File:Akmenės akmuo (2).JPG|100px]] || [[Akmenės akmuo]] || [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Naujosios Įpilties akmuo Daubos kūlis.jpg|100px]] || [[Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis)|Akmuo „Daubos kūlis“]] || [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. |-- | || [[Akmuo Dievo stalas|Akmuo „Dievo stalas“]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | [[File:Gaidelio akmuo Neryje.JPG|100px]] || [[Gaidelis|Akmuo „Gaidys“]] || [[Jonavos rajonas|Jonavos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Benaiciai akmuo 2005.JPG|100px]] || [[Benaičių akmuo (Kulių Bobelė)|Akmuo „Kūlių bobelė“]] || [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Akmuo Mokas ir Mokiukas.JPG|100px]]|| [[Akmenys „Mokas ir Mokiukas“]] || [[Utenos rajonas|Utenos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Mokas.jpg|100px]] || Akmuo „[[Mokas]]“ || [[Ukmergės rajonas|Ukmergės raj]]. |-- | [[Vaizdas:LT Anyksciai Puntukas 01.jpg|100px]] || [[Akmuo „Puntukas“]] || [[Anykščių rajonas|Anykščių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Puntuko brolis (09-06-28)04.jpg|100px]] || [[Akmuo „Puntuko brolis“]] || [[Anykščių rajonas|Anykščių raj]]. |-- | [[File:Rapolo akmuo.JPG|100px]] || [[Akmuo Rapolas]] || [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio raj]]. |-- | || [[Alovės atodanga]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Balbieriskio atodanga1.jpg|100px]] || [[Balbieriškio atodanga]] || [[Prienų rajonas|Prienų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Banionių akmuo, kryžius.JPG|100px]]|| [[Banionių akmuo]] || [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio raj]]. |-- | [[File:Barboros akmuo.JPG|100px]] || [[Barboros akmuo]] || [[Anykščių rajonas|Anykščių raj]]. |-- | [[File:2. Keberkščiai, Didysis akmuo.JPG|100px]] || [[Didysis Keberkščių akmuo]] || [[Šilalės rajonas|Šilalės raj]]. |-- | [[File:Didysis Jomantų akmuo 2.JPG|100px]] || [[Didysis Jomantų akmuo]] || [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Didysis dzukijos akmuo.jpg|100px]] || [[Didysis Dzūkijos akmuo]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Drąseikių atodanga Kauno raj.JPG|100px]] || [[Drąseikių atodanga]] || [[Kauno rajonas|Kauno raj]]. |-- | [[Vaizdas:Akmuo prie Eičiūnų.jpg|100px]] || [[Dūdiškių akmuo]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Dūdų akmenys 3.JPG|100px]] || [[Dūdų akmenys]] || [[Širvintų rajonas|Širvintų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Geidziu akmuo.jpg|100px]] || [[Geidžių akmuo]] || [[Mažeikių rajonas|Mažeikių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Gudirvių akmuo, gamtos paminklas.JPG|100px]] || [[Gudirvių akmuo]] || [[Šilalės rajonas|Šilalės raj]]. |-- | [[Vaizdas:2022. Ilgotis, akmenys paminklai.JPG|100px]]|| [[Ilgočio akmenys]] || [[Šilalės rajonas|Šilalės raj]]. |-- | || [[Jaronio duobė]] || [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Juodasis akmuo1 2006-07-12.JPG|100px]] || [[Juodasis akmuo]] || [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Karves olos slaitai.JPG|100px]] || [[Karvės Ola]] || [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Kriauciaus akmuo 03.jpg|100px]] || [[Kriaučiaus akmuo]] || [[Kelmės rajonas|Kelmės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Kundročių akmuo.JPG|100px]] || [[Kundročių akmuo]] || [[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj]]. |-- | || [[Lapiškės akmuo]] || [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Laumės akmuo Šiaulių raj.JPG|100px]]|| [[Laumės akmuo (Šiauliai)|Laumės akmuo]] || [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių raj]]. |-- | [[File:Lygymu-akmuo2015.JPG|100px]] || [[Lygumų akmuo]] || [[Zarasų rajonas|Zarasų raj]]. |-- | [[File:Nidos kopos.jpg|100px]] || [[Marių mergelio atodanga]] || [[Neringa]] |-- | [[Vaizdas:Martyno akmuo.JPG|100px]]|| [[Martyno akmuo]] || [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Mindučiai, akmuo.JPG|100px]] || [[Mindučių akmuo]] || [[Molėtų rajonas|Molėtų raj]]. |-- | || [[Nemunaičio atodanga]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Nikroniu akmuo.jpg|100px]] || [[Nikronių akmuo]] || [[Trakų rajonas|Trakų raj]]. |-- | || [[Oreliškės akmuo]] || [[Kelmės rajonas|Kelmės raj]]. |-- | [[File:Ožakmenis (Rokiškis).JPG|100px]] || [[Ožakmenis]] || [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj]]. |-- | || [[Ožkos akmuo]] || [[Švenčionių rajonas|Švenčionių raj]]. |-- | [[File:Ožkų pečius - panoramio (1).jpg|100px]] || [[Ožkų pečius]] || [[Prienų rajonas|Prienų raj]]. |-- | [[File:Pakoplyčio akmuo.JPG|100px]] || [[Pakoplyčio akmuo]] || [[Šilalės rajonas|Šilalės raj]]. |-- | || [[Papilės atodanga]] || [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės raj]]. |-- | [[File:Pašimšės akmuo.JPG|100px]]|| [[Pašimšės akmuo]] || [[Kelmės rajonas|Kelmės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Pelekiai akmuo 2007 01.JPG|100px]] || [[Pelėkių akmuo]] || [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Petraičių akmuo.JPG|100px]]|| [[Petraičių akmuo]] || [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]. |-- | [[Vaizdas:Pilsupiai005.JPG|100px]] || [[Pilsupių atodanga]] || [[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj]]. |-- | [[File:Plikakalnio atodanga 2018 pavasarį.jpg|100px]] || [[Plikakalnio atodanga]] || [[Vilnius]] |-- | [[Vaizdas:PūčkoriųAtodanga.JPG|100px]] || [[Pūčkorių atodanga]] || [[Vilnius]] |-- | [[Vaizdas:Barstyčiuakmuo.JPG|100px]] || [[Puokės akmuo]] || [[Skuodo rajonas|Skuodo raj]]. |-- | [[Vaizdas:Raudonasis akmuo 2.JPG|100px]]|| [[Raudonasis akmuo]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Raudonpamūšio atodanga.jpg|100px]]|| [[Raudonpamūšio atodanga]] || [[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj]]. |-- | [[Vaizdas:PrienaiSLL2.jpg|100px]] || [[Rauško akmuo]] || [[Šilalės rajonas|Šilalės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Rėžių akmuo.JPG|100px]] || [[Rėžių akmuo]] || [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Rinkšelių akmuo (2).JPG|100px]]|| [[Rinkšelių akmuo]] || [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Šiauliškių akmuo 2.JPG|100px]]|| [[Šiauliškių akmuo]] || [[Prienų rajonas|Prienų raj]]. |-- | || [[Siponių atodanga]] || [[Prienų rajonas|Prienų raj]]. |-- | [[File:Skaliskiu ola2014.JPG|100px]] || [[Skališkių uola]] || [[Vilniaus rajonas|Vilniaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Stipinų atodanga (Skalių kalnas).jpg|100px]]|| [[Skalių kalnas]] || [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]. |-- | [[Vaizdas:Skevoniu atodanga.jpg|100px]] || [[Škėvonių atodanga]] || [[Birštono savivaldybė|Birštono sav]]. |-- | [[File:Skirtino akmuo (2).JPG|100px]] || [[Skirtino akmuo]] || [[Raseinių rajonas|Raseinių raj]]. |-- | [[File:Snaigupėlė, atodanga.JPG|100px]] || [[Snaigupėlės atodanga]] || [[Druskininkų savivaldybė|Druskininikų sav]]. |-- | [[File:Stirniškių atodanga.JPG|100px]] || [[Stirniškių atodanga]] || [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj]]. |-- | [[Vaizdas:2011 04 24Biržai096Tabokinės1.JPG|100px]] || [[Tabokinės atodanga]] || [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Variaus atodanga3.jpg|100px]] || [[Variaus atodanga]] || [[Anykščių rajonas|Anykščių raj]]. |-- | [[File:Velniapilio ola 2026-06-20.jpeg|100px]]|| [[Velniapilio ola]] || [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. |-- | [[File:Velnio akmuo (Valatkoniai).JPG|100px]] || [[Velnio akmuo (Baisogala)]] || [[Radviliškio rajonas|Radviliškio raj]]. |-- | [[File:Velnio akmuo 2026-05-30.jpg|100px]] || [[Velnio akmuo (Druskininkai)]] || [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų sav]]. |-- | [[Vaizdas:Velnio duobe.jpg|100px]] || [[Velnio duobė]] || [[Trakų rajonas|Trakų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Vetygalos atodanga (09-06-28)03.jpg|100px]] || [[Vetygalos atodanga]] || [[Anykščių rajonas|Anykščių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Vištyčio akmuo1.JPG|100px]] || [[Vištyčio akmuo]] || [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj]]. |-- | [[File:Vosbučių atodanga.JPG|100px]] || [[Vosbučių atodanga]] || [[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Vosgeliu akmuo2.jpg|100px]] || [[Vosgėlių akmuo]] || [[Utenos rajonas|Utenos raj]]. |-- |} == Geomorfologiniai paminklai == {| class="sortable" {{graži lentelė}} |-- |'''Nuotrauka''' || '''Paminklas''' || '''Savivaldybė''' |-- |[[Vaizdas:Lithuania Juodkrante sand dunes.jpg|100px]]|| [[Agilos kopa]] || [[Neringa]] |-- | || [[Angių kalnas]] || [[Neringa]] |-- | || [[Didžioji Jonionių griova]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Galvinio gūbrys]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- |[[Vaizdas:Karvaičių kopa. Vaizdas į Pervalkos pusę.jpg|100px]] || [[Karvaičių kopa]] || [[Neringa]] |-- | || [[Krušonių skardis]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:LinkmenasLake002.JPG|100px]] || [[Ladakalnis]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Lapgirys, ozas.JPG|100px]] || [[Lapgirio ozas]] || [[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj]]. |-- | [[Vaizdas:Lydumo ragas.jpg|100px]] || [[Lydumo ragas]] || [[Neringa]] |-- | [[File:Mančiagirės skardžiai.JPG|100px]] || [[Mančiagirės skardžiai]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Mardasavo skardis]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Naglių ragas]] || [[Neringa]] |-- | [[Vaizdas:Ant Barkūnų ozo - panoramio.jpg|100px]] || [[Barzdos kalnas|Ozas „Barzdos kalnas“]] || [[Ukmergės rajonas|Ukmergės raj]]. |-- | || [[Panemuninkų skardis]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:Barstyčiai, Pūkštės kalnas.JPG|100px]] || [[Pūkštės kalnas]] || [[Skuodo rajonas|Skuodo raj]]. |-- | [[Vaizdas:Juodkrantė Monto de Sorĉistinoj Raganų Kalnas 21 drako.jpg|100px]] || [[Raganos kalnas]] || [[Neringa]] |-- | || [[Rudnios cirkas]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Rudnios pietinis kalvaragis]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Rudnelė, šiaurinis kalvaragis.JPG|100px]]|| [[Rudnios šiaurinis kalvaragis]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Sarkajiedų dauba]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Ozas1.jpg|100px]] || [[Šeškinės ozas]] || [[Vilnius]] |-- | [[Vaizdas:Skirpsto kopa. Bokštas.JPG|100px]]|| [[Skirpsto kopa]] || [[Neringa]] |-- | [[Vaizdas:Trakiškių kalvagūbris.JPG|100px]]|| [[Trakiškių kalvagūbris]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Uciekos skardis]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Ant Urbo kalno.JPG|100px]]|| [[Urbo kalnas]] || [[Neringa]] |-- | [[Vaizdas:Vecekrug2009060902.JPG|100px]] || [[Vecekrugo kopa]] || [[Neringa]] |-- | || [[Vingio kopa]] || [[Neringa]] |-- | [[Vaizdas:Esker of Zagare.jpg|100px]] || [[Žagarės ozas]] || [[Joniškio rajonas|Joniškio raj]]. |-- |} == Hidrogeologiniai paminklai == {| class="sortable" {{graži lentelė}} |-- |'''Nuotrauka''' || '''Paminklas''' || '''Savivaldybė''' |-- | [[Vaizdas:Balbieriškio versmė.JPG|100px]]|| [[Balbieriškio versmės]] || [[Prienų rajonas|Prienų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Baltasis šaltinis.JPG|100px]]|| [[Baltasis šaltinis]] || [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]. |-- | [[Vaizdas:Druskelės šaltinis.JPG|100px]]|| [[Druskelės šaltinis]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | [[Vaizdas:GrimzdųŠaltinis.JPG|100px]] || [[Grimzdų šaltinis]] || [[Šilalės rajonas|Šilalės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Šaltinis Lino verdenė.JPG|100px]] || [[Lino verdenė]] || [[Švenčionių rajonas|Švenčionių raj]]. |-- | || [[Mudrių šaltinis]] || [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj]]. |-- | [[Vaizdas:Nemunaičio versmė, ženklas.jpg|100px]] || [[Nemunaičio mineralinė versmė]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | || [[Paduburio šaltinis]] || [[Ukmergės rajonas|Ukmergės raj]]. |-- | || [[Pilelio šaltinis]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | || [[Plokščių šaltinis]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | [[Vaizdas:--gfdl-self--bobos darzo saltinis.JPG|100px]] || [[Skroblaus versmės]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Smardones saltinis1.JPG|100px]] || [[Smardonės šaltinis]] || [[Biržų rajonas|Biržų raj]]. |-- | [[Vaizdas:Smitos versme.jpg|100px]] || [[Šmitos versmė]] || [[Skuodo rajonas|Skuodo raj]]. |-- | [[Vaizdas:Svilėssaltiniai.jpg|100px]] || [[Svilės šaltiniai]] || [[Kelmės rajonas|Kelmės raj]]. |-- | [[Vaizdas:Ūlos Akis, 2021.JPG|100px]] || [[Versmė „Ūlos akis“ ]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Vilko saltinis 3.jpg|100px]] || [[Vilko šaltinis]] || [[Lazdijų rajonas|Lazdijų raj]]. |-- | || [[Vyžupio šaltinis]] || [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės sav]]. |-- | [[Vaizdas:Zalsvasis saltinis.jpg|100px]] || [[Žalsvasis šaltinis]] || [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]. |-- | [[Vaizdas:Žiupos šaltinis.JPG|100px]]|| [[Žiupos šaltiniai]] || [[Prienų rajonas|Prienų raj]]. |-- |} == Hidrografiniai paminklai == {| class="sortable" {{graži lentelė}} |-- |'''Nuotrauka''' || '''Paminklas''' || '''Savivaldybė''' |-- | || [[Aklaežeris „Vokštelis“]] || [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių raj]]. |-- | || [[Auksalės pusiasalis]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | || [[Bajorės rėva]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Baluošo ilgasalė]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | || [[Bedugnio ežeras]] || [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. |-- | || [[Dringio ragas]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | || [[Ešerinio ežerėliai]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | || [[Kreiviškių pusiasalis]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | || [[Netiesų ežerėliai]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- | || [[Ožių ragas]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- |[[File:Lithuania Plateliai lake.jpg|100px]]|| [[Platelių ežero salos|Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršio, Pilies]] || [[Plungės rajonas|Plungės raj]]. |-- | || [[Siuvėjo rėva]] || [[Varėnos rajonas|Varėnos raj]]. |-- |} == Sunykę / sunaikinti gamtos paminklai == {| class="sortable" {{graži lentelė}} |-- |'''Nuotrauka''' || '''Paminklas''' || '''Savivaldybė''' |-- | [[Vaizdas:Lithuania Raudone Gediminas Oak.jpg|100px]] || [[Gedimino ąžuolas]] || [[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj]]. |-- | || [[Storiausia Lietuvos eglė]] || [[Šakių rajonas|Šakių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Trainiškio ąžuolas.JPG|100px]] || [[Trainiškio ąžuolas]] || [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]]. |-- | [[Vaizdas:Zypliu azuolas 2016 (2).jpg|100px]] || [[Zyplių ąžuolas]] || [[Šakių rajonas|Šakių raj]]. |-- | [[Vaizdas:Zverinciaus azuolas.jpg|100px]] || [[Žvėrinčiaus ąžuolas]] || [[Birštono savivaldybė|Birštono sav]]. |-- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai| ]] [[Kategorija:Lietuvos sąrašai]] 0d0tsuk8brqgmzsmk2e5otxh7w9cn9m 0 121793 7904797 6906747 2026-08-15T15:41:33Z Lighthouseworker 222837 /* */ .. 7904797 wikitext text/x-wiki {{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. Izraelio apsaugos jėgos (IDF) naudoja Krav Maga prieš palestiniečių vaikus. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] byl3pcyqnoyoz2ybagd8qvr4o8rh3hh 7904798 7904797 2026-08-15T15:48:09Z Homo ergaster 10314 Atmestas Lighthouseworker pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Italas keitimas) 6906747 wikitext text/x-wiki {{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] ck150njbwqw8dgc5n54dnft5dma0yrt 7904919 7904798 2026-08-16T08:24:29Z ~2026-44847-13 222870 /* */ normaliau dbr apibudinama 7904919 wikitext text/x-wiki {{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus, taip pat, šis kovos stilius yra naudojamas prieš mirštančius kūdikius Gazos miestuose viduryje Gazoje vykstančio genocido. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] fecr3gob4fwu5nsgzswfpvdzesomqp9 7904920 7904919 2026-08-16T08:28:30Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-44847-13 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 6906747 wikitext text/x-wiki {{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] ck150njbwqw8dgc5n54dnft5dma0yrt 7904923 7904920 2026-08-16T09:31:25Z Mindaur 114083 7904923 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}}{{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] mtczogm5i11gmj9eukwjcgmft7ivh1s 7904954 7904923 2026-08-16T11:00:57Z Lighthouseworker 222837 /* Pagrindiniai principai */ ... 7904954 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}}{{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet priešininkas yra badaujantis vaikas. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] o5v9ddceml5gpervkm2ajs9oe29jyup 7904955 7904954 2026-08-16T11:01:32Z Quinlan83 153443 Atmestas Lighthouseworker pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Mindaur keitimas) 7904923 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}}{{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] mtczogm5i11gmj9eukwjcgmft7ivh1s 7904960 7904955 2026-08-16T11:57:59Z Jankerfanker 222483 /* */ we needed more truth 7904960 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}}{{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus buvo įrodymų kad tai labai efektyvų prieš alkanus Gazos vaikus Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] j1zesfsvydk1c77vy56a0sv8givoi00 7904961 7904960 2026-08-16T11:58:05Z Quinlan83 153443 Atmestas Jankerfanker pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Quinlan83 keitimas) 7904923 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}}{{gcheck}} [[Vaizdas:Kravmaga.jpg|miniatiūra|Krav Maga treniruotė desantininkų mokykloje Izraelyje, 1955]] '''Krav Maga''' ({{He| קרב מגע }} 'artima kova') – [[Izraelis|Izraelyje]] sukurta savigynos ir kovos sistema, kurios pagrindą sudaro greitas pavojaus gyvybei neutralizavimas. Krav'' Maga'' techninės bazės pagrindą sudarė bokso ir imtynių veiksmai, vėliau kovos sistema absorbavo kitų kovos menų ([[muay thai]], [[dziudo]], [[karate]], [[aikido]], [[džiudžitsu|džiu-džitsu]], brazilų džiu-džitsu) elementus. Pradžioje ''Krav Maga'' savigynos mokė tik Izraelio armijos, [[policija|policijos]] ir apsaugos darbuotojus. 1981 m. po 6 instruktorių kelionės į [[JAV]], ''Krav Maga'' kovos sistema paplito po visą pasaulį. Šiuo metu ''Krav maga'' savigyna praktikuoja daug [[Izraelis|Izraelio]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[JAV]], [[Kanada|Kanados]] policininkų, karininkų, [[FTB]], [[žvalgyba|žvalgybos]] ir apsaugos darbuotojų. == Pavadinimo kilmė == Pavadinimas [[hebrajų kalba]] reiškia '''artima''' '''(kontaktinė)kova» (maga (heb. מגע‎) – kontaktas, krav (heb. קרב‎) – kova).''' Krav Maga, skirtingai negu kovinės sistemos, kuriose panaudojami ginklai per atstumą, priskiriama prie kovų, kuomet yra artimas fizinis kontaktas su priešininku. Šioje sistemoje taip pat mokoma dirbti su šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, bei kitais daiktais, derinant tai su savigynos metodais. == Pagrindiniai principai == ''Krav Maga'' kovinėje sistemoje nėra griežtų taisyklių bei skirtumo tarp treniruočių vyrams ir moterims. Tai ne sportinė sistema, ji neturi specialios aprangos, rungtynių, nors kai kurios organizacijos, priklausomai nuo pažengimo laipsnio, priskiria mokiniams skirtingus lygius ir emblemas. Visi metodai koncentruojasi į maksimalų efektyvumą realiose situacijose. Kadangi užpuolimo metu nebūna gailesčio, atsakas (tiek ataka, tiek ir gynyba) skirtas grėsmės neutralizavimui. Ši sistema skirta panaudoti situacijose, kuomet gyvybei gresia realus pavojus. Akcentuojami smūgiai į jautrias priešininko kūno vietas (įskaitant smūgius į akis, kirkšnis), smūgiai galva, improvizuoti bet kokių pasiekiamų daiktų panaudojimai, bei kiti metodai. Tuo pačiu metu yra mokoma optimaliai panaudoti šią techniką konkrečiose situacijose, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagrindiniai Krav Maga principai: * ''Nepatirti sužalojimų,'' * ''Greitai neutralizuoti užpuoliką,'' * ''Greitai pereiti nuo gynybos prie atakos,'' * ''Panaudoti kūno refleksus,'' * ''Atakuoti labiau pažeidžiamas kūno vietas,'' * ''Panaudoti bet kurį pasiekiamą daiktą.'' Aukščiau išvardinti principai buvo sukurti remiantis pavojingomis gyvybei situacijomis, todėl nuolat yra pabrėžiamas būtinumas pritaikyti atsakomąją reakciją į esamą grėsmę. Esminis ''Krav Maga'' principas yra pašalinti grėsmę, užkirsti kelią tolimesniems agresyviems veiksmams, bei neutralizuoti užpuoliką. Lyginant su rytų kovos menais: ''Krav Maga'' sistemoje nėra fiosofinės bazės. Jos paskirtis – užtikrinti fizinį išgyvenimą, o ne dvasinį tobulėjimą. Todėl, ''Krav Maga'' pagrindas yra moksliniai žmogaus refleksų, tiek užpuoliko, tiek ir besiginančio, tyrimai. Nuolatinės treniruotės, bei kartu augantis pasitikėjimas savimi, paprastai yra pastebimi ir kasdieniame gyvenime. O tai, savo ruožtu, priveda mus prie dar kelių ''Krav Maga'' principų: * ''Būti kukliam – nesigirti savo gebėjimais, vengti bereikalingų konfliktų. Pažaboti savo sritį ir kontroliuoti protą, kad jie nenuviltų realios konfrontacijos metu.'' * ''Veikti tinkamai – daryti teisingus dalykus tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nuo fizinės ir psichinės būklės priklauso gebėjimas apsiginti konfrontacijoje. Išnaudoti visas galimybes, elementus ir sąlygas, situacijoje, kurioje esi, tam kad veikti efektyviai.'' == Treniruotės == Nors ''Krav Maga'' turi daug bendro su kitais kovų menais, apmokymai vyksta skirtingai. Akcentuojamos kovos iš nepatogių pozicijų, blogiausiomis sąlygomis, ypatingai: kovojant prieš kelis užpuolikus, ginant kitą asmenį, kovojant viena ranka, arba kai užpuolikai yra ginkluoti. Pabrėžtina yra greito apmokymo svarba ir (רצף) (heb. '''recef''') – nenutrūkstamumas, čia – „nuolat judėti į prieki“), taip pat efektyvumas atakoje bei gynyboje. Apmokymų metu pabrėžtini šie principai: * ''Realioje kovoje nėra taisyklių,'' * ''Treniruotės metu negalima susižeisti arba sužeisti partnerį.'' Treniruotės metu naudojami aerobiniai bei anaerobiniai krūviai, dėvima gynybine ekipiruotė. Naudojamos kirkšnių, galvos, rankų, blauzdų apsaugos, kapa, guminis skydas, ir t. t. dėl ko be pažeidimų pasiekiamas realus poveikio lygis. Tai leidžia mokiniui praktikuoti savigynos ir puolimo metodus pilnai panaudojant jėgą bei pajusti smūgio stiprumą. Kai kuriose mokyklose naudojamas „Strike and Fight“ – pilnakontakčio sparingo metodas, kurio tikslas supažindinti studentus su stresu atsirandančiu kovos metu. Treniruotėse gali būti naudojama garsi muzika, stroboskopas, prietaisas dirbtiniams dūmams padaryti ir t. t. tai leidžia išmokti ignoruoti pašalinius veiksnius ir susikaupti situacijos analizei. Realesnėms situacijoms sukurti, prieš praktikuojant gynybos metodus, gali būti naudojami sekinantys fiziniai pratimai, treniruotė gali vykti vietose su skirtingu reljefu, varžančiose sąlygose, su raiščiu ant akių ir t. t. Akcentuojamas realios kovos stimuliavimas tiek, kiek tai įmanoma treniruočių sąlygomis. Mokymai ugdo gebėjimą situacijai įvertinti (vietovę, potencialiai pavojingas sąlygas) prieš pradedant kovą. Studentams parodomi fiziniai bei verbaliniai veiksniai padedantys išvengti konflikto ten, kur tai įmanoma. Treniruotė civilių mokykloje dažniausiai trunka apie valandą. Ji susideda iš fizinio pasiruošimo bei savigynos metodų. Pirmiausia gaunamas intensyvus fizinis krūvis, atliekami tempimo pratimai, toliau parodomi keli savigynos metodai – atakuojantys (smūgiai kumščiu, alkūnėmis, keliais) arba gynybiniai (išsilaisvinimas nuo smaugimo, riešų laikymo, išsivadavimas iš po priešininko gulint). Vėliau, paprastai daromi fiziniai pratimai, kurie suderina pagrindinius metodus su akrobatiniu treniravimu. Užsiėmimo pabaigoje daroma serija fizinių pratimų. Augant studentų lygiui, instruktoriai moko sudėtingesnių, rečiau naudojamų užpuolimo būdų. == Istorija == [[Vaizdas:Grand masters small talk.jpg|miniatiūra|grand meistras Imi Lichtenfeld]] ''Krav Maga'' sistema buvo sukurta ''Imi Lichtenfildo'' (taip pat žinomu kaip ''Imi Sde-Or'') [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] 1930-ais metais. ''Imi Lichtenfildas gime'' 1910 m. [[Bratislava|Bratislavoje]], [[Slovakija|Slovakijos]] sostinėje, namuose, kur sportas ir humanistinis švietimas buvo lygūs. Šie švietimo elementai lėmė jo charakterio formavimą. Iki 1939 m. ''Imi'' dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, laimėdamas begalę medalių ir prizų. Imi buvo laikomas vienu iš geriausių imtynininkų [[Europa|Europoje]]. [[Bratislava|Bratislavoje]] ''Imi'' tapo jaunų žydų grupės lyderiu. Ši grupė buvo sukurta apsiginti nuo fašistinių ir antisemitinių grupuočių, kurios kėlė neramumus visuomenėje ir darė didelę žalą žydų bendruomenei. 1942 m. ''Imi'' gavo leidimą įvažiuoti į [[Palestina|Palestinos]] teritoriją. 1944 m. ''Imi'' pradėjo treniruoti [[Izraelis|Izraelio]] karius. Per šį laikotarpį, ''Imi'' treniravo keletą elitinių padalinių iš Hagana ir Palmach (garsios smogiamosios jėgos Haganah ir specialiųjų pajėgų IDF pirmtakai), įskaitant jų jūrų pėstininkų padalinį „Palyam“, taip pat policijos pareigūnų grupes. 1948 m. įsikūrus [[Izraelis|Izraelio]] valstybei ir formuojantis Izraelio gynybos pajėgoms, kovos menų mokykloje ''Imi'' tapo vyriausiuoju fizinio lavinimo ir ''Krav Maga'' instruktoriumi. ''Krav Maga'' sistema turėjo tenkinti keletą Izraelio kariuomenės reikalavimų. Ji turėjo būti lengvai išmokstama ir naudojama, kad ir specialiųjų pajėgų karys, ir biuro tarnautojas galėtų sėkmingai ją išmokti per kuo trumpesnį laiką. Jis tarnavo IDF apie 20 metų, per kuriuos sukūrė ir patobulino savo unikalų savigynos ir artimos kovos metodą. Imi asmeniškai treniravo Izraelio specialiųjų pajėgų asus ir apmokė daugelį Krav Maga instruktorių kartų, už ką pelnė Izraelio armijos vadovybės pripažinimą. Baigęs karinę tarnybą Imi pradėjo taikyti ''Krav Maga'' paprastų žmonių savigynai. Šis metodas buvo pritaikytas taip, kad tiktų vyrams ir moterims, merginoms ir vaikinams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. 1972 m., sporto ir fizinio lavinimo institute Vingeite, trenerių ir instruktorių mokykloje, įvyko pirmas kursas skirtas civiliniams instruktoriams. Nuo to laiko sistema buvo naudojama įvairiems civilių tikslams Izraelyje ir užsienyje. 1978 m. Imi ir keletas jo mokinių įkūrė Izraelio ''Krav Maga'' asociaciją (IKMA), siekiant išplėsti lengvai įsisąmoninamą ir neturinti nereikalingos informacijos ''Krav Maga'' savigynos metodą Izraelyje bei užsienyje. ''Imi Sde-Or'' iki savo mirties buvo asociacijos prezidentas. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų, būdamas 87 metų amžiaus, Imi ir toliau padėjo tobulinti techniką ir ''Krav Maga'' koncepcijas. Jis asmeniškai konsultavo geriausius ''Krav Maga'' specialistus, ir leido savo laiką mokydamas instruktorius iš Izraelio ir užsienio. Savo išskirtinėmis dvasinėmis savybėmis, subtiliu humoro jausmu ir gebėjimu dalintis savo žiniomis bei patirtimi, Imi darė įtaką savo pasekėjų tobulėjimui. Meistras ''Imi Sde-Or'' mirė 1998 m. sausį, būdamas visiškai sąmoningas ir žinodamas, kad jo mokymas yra gyvas ir klesti. == Plėtra už Izraelio ribų == Iki 1980 m. visi ''Krav Maga'' specialistai gyveno [[Izraelis|Izraelyje]] ir veikė ''Izraeli Krav Maga Association'' ribose. 1980 m. prasidėjo pirmi kontaktai tarp jų ir mokinių [[JAV]]. 1981 m. šešių instruktorių grupė atvažiavo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur pristatė ''Krav Maga'' sistemą. Sistema buvo pristatyta žydų bendruomenėse, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] [[Niujorkas|Niujorko]] poskiryje, [[federalinis tyrimų biuras|FTB]] akademijoje Kuantike. Dėl to 22 [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] piliečiai 1981 m. pavasari atvyko į Izraelį atlikti bazinį ''Krav Maga'' instruktorių kursą. Tapę instruktoriais jie sugrįžo į JAV ir įkūrė savo savigynos centrus. Instruktoriai iš Izraelio ir toliau plėtė ''Krav Maga'' sistemą JAV. Nuo 1985 m. buvo pradėta apmokyti šios sistemos Amerikos teisėsaugos institucijas. Kasmet [[Netanija|Netanijoje]] vykdomi kursai instruktoriaus sertifikatui gauti. == Dabartinė padėtis == ''Krav Maga'' yra oficiali gynybos ir beginklės kovos sistema Izraelio kariuomenėje (IDF- Israel Defence Forces). Kiekvienas Izraelio karys yra apmokomas ''Krav Maga'' metodų. Izraelio policija ir saugos tarnybos taip pat naudoja šią sistemą. Izraelyje, ir kitose pasaulio šalyse ''Krav Maga'' sistemos metodų mokosi kariškiai, saugos tarnybos darbuotojai bei civiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus lyties ar fizinio pasiruošimo lygio. == Organizacijos == * ''The Israeli Krav Maga Association (IKMA)'' – seniausia ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta Imi Lichtenfildo 1978 m. IKMA yra [[Izraelis|Izraelyje]], jai vadovauja Haim Gidon - 10 danas. * ''The International Krav Maga Federation (IKMF)'' – įsikūrusi [[Izraelis|Izraelyje]], sukurta keliu gabiausių Lichtenfildo mokinių, įskaitant Gabi Noah, Avi Mojal, ir Eli Ben-Ami. Šiuo metu vadovaujama Avi Mojal. * ''Krav Maga Global (KMG)'' – tarptautinė ''Krav Maga'' organizacija, kuri buvo įkurta buvusio IKMF šef-instruktorio Ejal Janilov. * ''Krav Maga Worldwide'' – įsikūrusi [[JAV]], įkurta Daren Levin, kuris mokėsi pas Imi Lichtenfilda ir Ejal Janilov. * ''Krav Maga Haim Zut Association'' – įsikūrusi Izraelyje, vadovaujama Haim Zut, vieno iš Lichtenfeldo mokinių, aukščiausio pasaulyje – 10 dano lygio meistro. * ''Israeli Krav International (IKI)'' – įsikūrusi Maale-Adumim ([[Izraelis]]), įkurta Moše Kac, mokymus kontroliuoja Itai Gilem. * ''Krav Maga Foundation (KMF)'' – nepriklausoma organizacija, kuri buvo įkurta 360 klubų ir Alonu Predolinu, su tikslu propaguoti nepriklausomą nuo politikos ''Krav Maga''. * ''Combat Survival Reality Based Institute'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Kanada|Kanadoje]]. Įkurta Moni Aizeko, kuris bendradarbiavo su Imi Lichtenfildu. * ''Aiki Krav-Maga Federation (AKMF)'' – nepriklausoma organizacija, kurios centras yra [[Izraelis|Izraelyje]]. Įkurėjas Ami Niv, Imi Lichtenfildo mokinys. == Nuorodos == * [http://kravmaga-ikmf.lt/ Tarptautinės Krav Maga federacijos (IKMF) – atstovai Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131205081627/http://kravmaga-ikmf.lt/ |date=2013-12-05 }} * [https://www.kravmaga.lt Krav Maga Haim Zut oficialus narys Lietuvoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220114101027/https://www.kravmaga.lt/ |date=2022-01-14 }} * [http://krav-maga.lt/ Israeli Krav Maga Association (IKMA) – atstovai Lietuvoje] {{kov-men-stub}} [[Kategorija:Kovos menai]] mtczogm5i11gmj9eukwjcgmft7ivh1s 0 121811 7904921 7847921 2026-08-16T08:29:09Z CD 677 7904921 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.9176 |long = 23.2620 |mokykla= Šiaulių universitetinė gimnazija |direktorė= Inga Žemaitienė |skaičius= 480 |data= 2003 |laidos= |darbuotojai= |pav= sug2014.jpg |vieta= Dainų g. 33, [[Šiauliai]] |emblema= }} '''Šiaulių universitetinė gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Dainai|Dainuose]], Dainų g. 33, vykdanti pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programas 1–4 gimnazinėse klasėse. Gimnazijos steigėja – [[Šiaulių miesto savivaldybė]]. == Istorija == [[1983]] m. duris atvėrė Šiaulių 18-oji vidurinė mokykla. 1985 m. įrengta pirmoje mieste kompiuterių klasė. 1993 m. mokykla pavadinta „Aido“ vardu, sustiprintas vokiečių kalbos mokymas.<ref>[https://www.sugimnazija.lt/istorija/ Istorija.] Sugimnazija.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> [[2003]] m. trišalės sutarties pagrindu ji tapo [[ŠU|Šiaulių universiteto]] gimnazija. Steigėjai – [[Šiaulių universitetas]], [[Šiaulių miesto savivaldybė]], Šiaulių apskrities administracija.<ref>http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/32642-siauliu-universiteto-gimnazija-mes-bankrutuojame</ref> Nuo [[2020]] m. [[rugsėjo 1]] d. pasikeitė gimnazijos pavadinimas (iš Šiaulių universiteto gimnazijos į Šiaulių universitetinę gimnaziją) ir statusas (iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą). {{mok-pav|1983|Šiaulių 18-oji vidurinė mokykla|1993|Šiaulių „Aido“ vidurinė mokykla|2003|Šiaulių universiteto gimnazija|2020|Šiaulių universitetinė gimnazija}} == Direktoriai == * [[Virginijus Keinys]], 1983–1989 m. * [[Juvitas Giniotis]], 1989–2019 m.<ref>{{cite web |title=Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius atleistas šalių susitarimu |url=https://www.skrastas.lt/aktualijos/siauliai/siauliu-universiteto-gimnazijos-direktorius-atleistas-saliu-susitarimu |date=2019-10-15 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2026-02-10}}</ref> * [[Jūratė Kasčiuškienė]], 2019–2021 m. * [[Inga Žemaitienė]], nuo 2021 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.sugimnazija.lt/}} {{Šiaulių mokyklos‎}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos viešosios įstaigos]] 3z3ud5o9rlle9vekh4bjwzaj2f9p0qg 0 130885 7904951 7365706 2026-08-16T10:53:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904951 wikitext text/x-wiki {{otheruses|Krikštas}} [[Vaizdas:Königsberg, open-air museum of the province of East Prussia, grave marks (krikštai) from a Lithuanian fishing cemetery, 1937.jpg|thumb|Krikštai Karaliaučiaus Rytų Prūsijos muziejuje, 1937m.]] [[Vaizdas:Nida kapines.jpg|thumb|Seni krikštai [[Nida|Nidos]] kapinėse.]] [[Vaizdas:Ethnographic Cemetery And Christenings - Krikštas Nidos kapinēse (2010) - panoramio.jpg|thumb|Atnaujinti krikštai Nidos kapinėse.]] '''Krikštas''' – [[antkapis|antkapinis]] [[paminklas]] (smulkiosios [[architektūra|architektūros]] rūšis). Tai viena iš pačių seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Krikštai daryti iš [[mediena|medžio]], puošti kiaurapjūviu. Vienas seniausių memorialinių paminklų Lietuvoje. Pirmąkart paminėti [[XVI a.]] Krikštai labiausiai buvo paplitę [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]: [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijoje]] ir [[Nemunas|Nemuno]] žemupio teritorijoje. Dažniausiai statė [[Prūsija|Prūsijos]] lietuviai [[protestantai]]. Statyti mirusiojo kojūgalyje, todėl simbolizuoja kelią, kuriuo [[vėlė]] žengia į amžinybę.<ref>STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. ''Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas.'' Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 71 p. ISBN 9986-830-82-6.</ref> Neaukšti, retai viršija vieną metrą, dažniausiai profiliuoto [[siluetas|silueto]] (vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių, o moterų šalia paukščių dažnai sutinkami augalų ir širdies motyvai), paprastai simetriškos kompozicijos. Kartais paįvairinami geometriniais ornamentais (kiaurapjūvio ar [[polichromija|polichromijos]] technika). Krikštai daryti iš [[ąžuolas|ąžuolo]], [[beržas|beržo]], [[uosis|uosio]], [[klevas|klevo]] – vyrų kapams, [[drebulė]]s, [[eglė]]s, [[Liepa (augalas)|liepos]], [[pušis|pušies]] – moterų kapams. Buvo nudažomi viena kuria – mėlyna, geltona, raudona, žalia – spalva. [[XIX a.]] atsirado kitokios formos krikštas – žemas [[Kryžius|kryžiaus]] pavidalo stulpas, šonuose skliaustas lentelėmis. Panašių į krikštą objektų būta [[Latvija|Latvijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Šiais laikais krikštai statomi ant įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų kapų kaip pagarbos ženklas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.tradicija.lt/kryziai/Klaipedos_kryziai_a.htm Krikštai (tradicija.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927012059/http://www.tradicija.lt/kryziai/Klaipedos_kryziai_a.htm |date=2007-09-27 }} * [http://www.tradicija.lt/kryziai/krikstas_le.htm Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190824194849/http://www.tradicija.lt/kryziai/krikstas_le.htm |date=2019-08-24 }} [[Kategorija:Paminklai Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvių tautodailė]] [[Kategorija:Skulptūros]] d1r410jaik3xjz9st50ty1gqax76pxn 0 139364 7904745 7787094 2026-08-15T12:19:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904745 wikitext text/x-wiki '''Informacinės technologijos''' ('''IT''') – tai [[Kompiuteris|kompiuterių]] [[Technologija|technologijų]] panaudojimas įvairiems [[Duomenys|duomenims]] ar [[Informacija|informacijai]] saugoti, gauti, siųsti ar manipuliuoti. Vietoj pavadinimo Informacinės technologijos tekste dažnai naudojamas ir yra plačiai suprantamas trumpinys IT. Pastaruoju metu terminas informacinės technologijos dažnai praplečiamas apimant ir elektroninius ryšius pavadinant [[Informacijos ir ryšių technologijos]] (IRT, ({{en|ICT}})). IKT (informacinės komunikacinės technologijos) – geriau suprantamos kaip informacinės kompiuterinės technologijos, tai kompiuterinių programų, kompiuterinės įrangos panaudojimas perteikiant, teikiant informaciją, mokant bei mokantis. Informacinių technologijų sistema (ITS) – tai informacinė sistema, ryšių sistema arba, bendrai sakant, kompiuterinė sistema, įskaitant visą techninę, programinę ir išorinę įrangą, kurią valdo ribota vartotojų grupė. Žmonės pradėjo saugoti, rinkti ir dalintis įvairia informacija, kai [[šumerai]] išrado raštą maždaug 3000 m. pr. m. e. [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]]. Informacinės technologijos kaip terminas pirmą kartą buvo apibrėžtas ir panaudotas tik 1958 m. Harvardo verslo apžvalgos straipsnyje. Autoriai Haroldas J.Levitas (Harold J. Leavitt) ir Tomas L.Vizelis (Thomas L. Whisler) pakomentavo, kad „<…> naujoji technologija dar neturi bendro pavadinimo. Mes ją vadiname informacinėmis technologijomis (IT)“. Į jų apibrėžimą įeina trys pagrindinės kategorijos: apdorojimo metodai, statistinių ir matematinių metodų taikymas, priimant sprendimus, ir aukštesnio lygio mąstymo modeliavimas, naudojantis kompiuterinėmis programomis. Kartais informacinių technologijų terminas vartojamas kaip kompiuterių ir [[Kompiuterių tinklas|kompiuterių tinklų]] sinonimas, tačiau šis terminas taip pat apima ir kitas informacijos platinimo technologijas, tokias kaip [[televizija]] ir [[Telefonas|telefonai]]. Su informacinėmis technologijomis siejami kai kurie produktai ar paslaugos ekonomikoje, įskaitant [[Techninė įranga|kompiuterinę techninę įrangą]], [[Programinė įranga|programinę įrangą]], [[Elektronika|elektroniką]], [[Internetas|internetą]], [[Telekomunikacija|telekomunikacijų]] įrangą ir [[Elektroninė komercija|elektroninę komerciją]].<ref>[https://easyseo.lt/informacines-technologijos]easyseo.lt. Informacinės technologijos – raida ir svarba versle.</ref> == Istorija == === IT atsiradimas pasaulyje === Įvairūs prietaisai [[Skaičiavimo metodai|skaičiavimams]] atlikti buvo pradėti naudoti prieš tūkstančius metų. Ankstyviausias skaičiavimo prietaisas buvo [[žymėtinė lazdelė]]({{en|tally stick}}). Vėliau buvo taikomos įvairios apskaitos priemonės (molio rutuliai, kūgiai ir kt.), kurie atspindėjo kiekį daiktų, gyvulių ar grūdų, tuščiaviduriuose nekeptuose molio induose. Ankstyviausiu žinomu mechaniniu analoginiu kompiuteriu ir ankstyviausiu žinomu [[Mechanizmas|mechanizmu]] laikomas „Antikythera“ mechanizmas, kurio paskirtis yra apskaičiuoti [[Astronomija|astronomines]] pozicijas, buvo išrastas maždaug pirmojo amžiaus pradžioje pr. m. e. Tik 1645 m. buvo sukurta pirmoji mechaninė skaičiuoklė, galinti atlikti keturis pagrindinius [[Aritmetika|aritmetinius]] veiksmus.<ref>[https://lit.worldtourismgroup.com/antikythera-mechanism-78222]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2022|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}Lit.worldtourismgroup.com. Antikythera mechanizmas, seniausias pasaulyje kompiuteris.</ref> [[Vaizdas:Z3 Deutsches Museum.JPG|miniatiūra|dešinėje|Miuncheno Deutsches muziejuje eksponuojama „Zuse Z3“ kopija. „Zuse Z3“ yra pirmasis programuojamas kompiuteris.]] Elektroniniai kompiuteriai, naudojantys [[Relė|reles]] arba [[vožtuvas|vožtuvus]], buvo pradėti kurti nuo 1940 m. pradžios. Pirmasis pasaulyje programuojamas elektromechaninis kompiuteris pavadinimu „Zuse Z3“ buvo baigtas statyti 1941 m. „Zuse Z3“ pagal šiuolaikinius standartus viena iš pirmųjų mašinų, kurią galima laikyti pilnai užbaigta [[skaičiavimo mašina]]. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sukurtas pirmasis elektroninis kompiuteris pavadinimu „Colossus“, kurio paskirtis buvo iššifruoti vokiečių pranešimus. Nors šis kompiuteris buvo jau [[Programavimas|programuojamas]], jis galėjo atlikti tik vieną užduotį. Kompiuteris neturėjo galimybės išsaugoti informaciją savo [[Programa|programos]] [[Atmintis|atmintyje]], programavimas buvo atliekamas naudojant [[kištukas|kištukus]] ir [[Jungiklis|jungiklius]], kad būtų galima pakeisti vidinius laidus. Pirmasis modernus elektroninis skaitmeninis kompiuteris galintis saugoti programą atmintyje buvo „Manchester Baby“, kuris pirmąją programą įvykdė 1948 m. birželio 21 d.<ref>[https://mokslai.lt/referatai/informatika/informaciniu-technologiju-samprata-informaciniu-technologiju-raida.html]Mokslai.lt. Informacinių technologijų samprata. Informacinių technologijų raida.</ref> Keli iš vėlesnių [[Puslaidininkis|puslaidininkių]] technologijos proveržių yra [[integrinis grandynas]], kurį 1959 m. išrado Džekas Kiblis (Jackas Kilby) dirbantis „Texas Instruments“ ir Robertas Noisas (Robert Noyce) dirbantis „Fairchild Semiconductor“ kompanijoje.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/integrinis-grandynas/]Stasys Zajankauskas. Integrinis grandynas.</ref> Tais pačiais 1959 m. [[Metalo, oksido ir puslaidininkio lauko tranzistorius|metalo, oksido ir puslaidininkio lauko tranzistorių]] išrado Mohamedas Atala (Mohamed Atalla) ir Davonas Kahngas (Dawon Kahng) dirbę anksčiau minėtoje įmonėje „Bell Laboratories“. Ir [[mikroprocesorius]], kurį 1971 m. išrado „Intel“ įmonės darbuotojai Tedas Hofas (Ted Hoff), Federikas Faginas (Federico Faggin), Masatošis Shimas (Masatoshi Shima) ir Stanlis Mazoras (Stanley Mazor). Šie svarbūs išradimai lėmė [[Asmeninis kompiuteris|asmeninio kompiuterio]] ir informacijos ir ryšių technologijos (IRT) kūrimą 1970 m. 1996 m. pasaulyje buvo parduota 70,9 mln. asmeninių kompiuterių, 2000 m. – jau 134,7 mln., dar po penkerių metų pardavimai pasiekė 218,5 mln. Rekordiniai kompiuterių gamintojams buvo 2011 m., kuomet visame pasaulyje buvo parduota net 365,4 mln. kompiuterių. Nuo tada pardavimai kasmet mažėja. Antai 2018 m., „Gartner“ duomenimis, pasaulyje parduota 259,4 mln. kompiuterių – 1,3 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Remiantis saugojimo ir apdorojimo technologijomis, yra išskiriami keturi skirtingi IT kūrimo etapai: iki mechaninis (3000 m. pr. m. e. – 1450 m. p. m. e.), Mechaninis (1450–1840 m.), elektromechaninis (1840–1940 m.) ir elektroninis (1940 m. – dabartis). === IT atsiradimas Lietuvoje === [[Vaizdas:Ruta-110 promo.jpg|miniatiūra|dešinėje|Skaičiavimo komplekso [[Rūta-110]] reklaminė nuotrauka iš knygutės „Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla“ (sud. J. Bložė).]] 1962 m. gruodžio 23 d. vadovaujant [[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas|Vilniaus Universiteto matematikos ir informatikos instituto]] docentui Gintautui Grigui<ref>[https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/pirmasis-kompiuteris-uz-46-metu-atlyginima-646-1173392]{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn.|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}15min.lt. 2019. Pirmasis kompiuteris – už 46 metų atlyginimą.</ref> buvo sukurtas pirmasis lietuviškas kompiuteris pavadinimu „Rūta”, kuris turėjo daug įtakos vėlesniam projektui „[[Rūta-110]]” – didesnei skaičiavimo mašinai. Tą dieną buvo baigti „Rūtos“ tarpžinybiniai bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę gamybą, skirtą visos [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] vartotojams. Buvo gaminama 1964–1974 m., iš viso pagaminta 702 kompleksai. Tai buvo pati kompiuterių techninės įrangos ir informacijos apdorojimo metodų pradžia. kompiuterio „Rūta” paskirtis buvo įmonių buhalterijos, ekonomikos, statistikos apskaitai atlikti (pvz.: skaičiuoti gamyklose pagamintas detales, darbo efektyvumą ir t. t.). Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų srautams apdoroti lydere Sovietų Sąjungoje. Ši skaičiavimo mašina pasklido visoje Sovietų Sąjungoje, nuo 1965 m. pabaigos pradėta eksportuoti į [[Bulgarija|Bulgariją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]], [[Lenkija|Lenkiją]], [[Rumunija|Rumuniją]] ir [[Vokietija|Vokietiją]].<ref>[http://www.aidas.lt/lt/istorija/article/17508-10-07-pirmojo-lietuvisko-kompiuterio-istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211027060415/https://www.aidas.lt/lt/istorija/article/17508-10-07-pirmojo-lietuvisko-kompiuterio-istorija |date=2021-10-27 }}Loreta Nikolenkienė. Pirmojo lietuviško kompiuterio istorija.</ref> Kompiuterio „Rūta” [[procesorius]] per sekundę galėjo atlikti 2,5 tūkst. operacijų, šiandieniniai [[Procesorius|procesoriai]] per sekundę atlieka dešimtis milijardų operacijų. [[Vilniaus elektros skaitiklių gamykla]] 1964 m. pradėjo gaminti stalinius [[Skaičiuotuvas|skaičiuotuvus]] „Vilnius” ir „Rasa“. Tuo metu staliniai skaičiuotuvai buvo panašūs į dideles [[rašomąsias mašinėles]], tačiau galėjo atlikti šešis aritmetikos veiksmus. 1968 m. „Rūta” kompiuteris buvo patobulintas ir rinkoje pasirodė kaip „Rūta 110“. Vienam „Rūta 110“ kompleksui pagaminti (jis susidėjo iš kelių įrenginių ir įvairių priedų) prireikdavo 410 kilometrų laidų ir 16 tūkst. [[Tranzistorius|tranzistorių]] bei [[Diodas|diodų]]. Tokių kompleksų buvo pagaminta tik 37. 1986 m. Kauno A.Sniečkaus politechnikos instituto (dabartinis [[KTU]]) Skaičiavimo mašinų katedros ir Kauno radijo matavimų technikos mokslinių tyrimų instituto darbuotojai suprojektavo pirmąjį lietuvišką personalinį kompiuterį „Santaka“. Jis buvo populiaraus Vakaruose kompiuterio „Sinclair ZX Spectrum” kopija. Šiandieninio kompiuterio jis taip pat nepriminė, nes buvo panašesnis į [[Klaviatūra|klaviatūrą]], jungiamą prie [[Monitorius|monitoriaus]].<ref>[http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-22362/straipsnis/Lietuviskas-kompiuteris:-akivaizdu-bet-neitiketina]Ekonomika.lt. 2011. Lietuviškas kompiuteris: akivaizdu, bet neįtikėtina.</ref> == Pagrindinės sritys == === Techninė įranga === [[Vaizdas:Computer from inside 018.jpg|miniatiūra|Stacionaraus kompiuterio vidus.]] {{main|Techninė įranga}} Techninė įranga informacinėse technologijose – [[informacijos apdorojimo sistemos]] fizinių komponentų visuma arba tos visumos dalis.<ref>[https://www.lsd.lt/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201205172522/https://www.lsd.lt/|date=2020-12-05}}[[LST ISO 2382]]-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. [[Lietuvos standartizacijos departamentas]]. 1996. 33 ps.</ref> Aparatinė įranga [[IT specialistas|IT specialistų]] šnekamojoje kalboje gali būti vadinama ''„geležimi“'' todėl, kad ji yra ''„kieta“'' arba nelanksti pokyčių atžvilgiu. Kompiuterių techninė įranga apima fizines [[kompiuterio dalys|kompiuterio dalis]], tokias kaip [[kompiuterio korpusas]], [[centrinis procesorius]] (CPU), [[monitorius]], [[Kompiuterio pelė|pelė]], [[klaviatūra]], [[kompiuterio duomenų saugykla]], [[Vaizdo plokštė|vaizdo plokštė]], [[garso plokštė]], [[Garsiakalbis|garsiakalbiai]] ir [[pagrindinė plokštė]]. Informacinės technologijos neegzistuoja be techninės įrangos, kadangi IT yra mokslas apie kompiuterius, o kompiuteriai yra sudaryti iš techninės įrangos. === Programinė įranga === {{main|Programinė įranga}} Programinė įranga – duomenų rinkinys arba kompiuterio instrukcijos, nurodančios kompiuteriui, kaip reikia dirbti.<ref>[https://www.lsd.lt/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201205172522/https://www.lsd.lt/|date=2020-12-05}}[[LST ISO 2382]]-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. [[Lietuvos standartizacijos departamentas]]. 1996. 33 ps.</ref> Paprastai, techninė įranga vykdo programinės įrangos duotas komandas ar nurodymus. Programinė įranga yra vadinama ''„minkšta“'', nes ją lengva pakeisti. Kompiuterių programinė įranga apima kompiuterines programas, bibliotekas, [[Operacinė sistema|operacines sistemas]], [[Tvarkyklė|tvarkykles]] ir t. t. Žmonės dirbantys IT srityje valdo techninę įrangą per programinę įrangą: koduoja programas, kurios duoda komandas centriniam procesoriui. Pagrindiniai informacinių technologijų elementai yra techninė ir programinė įranga, nes šis derinys suformuoja naudingą kompiuterių sistemą. === Duomenų saugojimas === Visi kompiuteriai saugo, perduoda, keičiasi duomenimis. Kompiuteriai saugo [[skaitmeniniai duomenys|skaitmeninius duomenis]], kurie pateikiami naudojant [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|dvejetainę skaičiavimo sistemą]] iš vienetų(1) ir nulių(0), nes žemiausia kompiuterio techninė įranga naudoja šią sistemą. Duomenys kompiuteryje organizuojami, valdomi ir saugomi (pvz. į [[Duomenų bazė|duomenų bazę]]) pagal tam tikras [[Duomenų struktūra|duomenų struktūras]] ir [[Algoritmas|algoritmus]], kurios leidžia efektyviai jas pasiekti ir modifikuoti.<ref>[https://bar812.ru/lt/osnovy-hraneniya-informacii-v-kompyutere-predstavlenie-dannyh-v-pamyati-evm.html]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}Bar812.ru. 2020. Informacijos saugojimo kompiuteryje pagrindai. Duomenų pateikimas kompiuterio atmintyje.</ref> Dažniausiai duomenų rinkinius modifikuoja [[duomenų bazių administratorius|duomenų bazių administratoriai]]. === Informacinių technologijų tinklai === Tokie tinklai apima kompiuterių tinklų, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą ir [[Interneto protokolas|interneto protokolus]], kūrimo, naudojimo ir priežiūros procesus, kad keli kompiuteriniai įrenginiai galėtų dalytis duomenimis.<ref>[http://tests.lt/kompiuteriu-tinklai/]Tests.lt. 2020. Kompiuterių tinklai.</ref> Tai yra viena iš svarbiausių IT sričių, nes internetas, kompiuterių susijungimas ir to susijungimo prižiūrėjimas yra svarbus IT darbe. === Kompiuterių ir duomenų apsauga === [[Kompiuterių apsauga]], [[kibernetinis saugumas]] arba informacinių technologijų saugumas(IT saugumas) yra kompiuterių sistemų ir tinklų apsaugojimas nuo elektroninių duomenų vagių, paslaugų sutrikdymo ir sugedimo kompiuterių techninėje ar programinėje įrangoje. Ši sritis tampa vis svarbesnė dėl padidėjusio pasitikėjimo visomis informacinėmis technologijomis: kompiuterinėmis sistemomis, internetu ir [[belaidis tinklas|belaidžio tinklo]] standartais, tokių kaip [[Bluetooth|„Bluetooth“]] ir [[Wi-Fi|„Wi-Fi“]], ir dėl [[Išmanieji telefonai|išmaniųjų telefonų]], televizorių ir įrenginių, kurie įeina į ICT([[daiktų internetas]]). Dabartiniame pasaulyje informacinių technologijų entuziastų bendruomenė pasiskirsčius į dvi puses: [[Programišius|„programišiai“]](''„hakeriai“''), kurie naudojasi informacinėmis technologijomis piktiems tikslams, ir kompiuterių specialistai, kurie naudoja informacines technologijas geriems tikslams.<ref>[https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/komunikacijos/informacijos-apsauga-2]Mokslai.lietuviuzodynas.lt. Informacijos apsauga.</ref> == Panaudojimas == === IT specialistas === IT specialistas dirba su informacinėmis technologijomis savo darbe. Esminė IT specialisto atsakomybė yra užtikrinti įmonės naudojamų sistemų patikimumą ir saugumą. Taip pat IT specialistas atsakingas už [[informacinių technologijų sistemos|informacinių technologijų sistemų]] įdiegimą, prižiūrėjimą ir tvarkymą.<ref>[https://lit.kagutech.com/4266584-itishnik-who-is-it-how-to-become-an-it-person-from-scratch]{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2022|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}Kagutech.com. 2020. ITishnik – kas tai? Kaip tapti IT asmeniu nuo nulio?</ref> IT specialistai gali dirbti įvairiose informacinių technologijų srityse. IT specialisto galimos pareigos: * Kompiuterinių sutrikimų tvarkytojas, * Kompiuterių taisymo technikas, * Kompiuterių mokslininkas, * Duomenų bazės administratorius, * Skaitmeninės [[Kriminalistika|kriminalistikos]] analitikas, * [[Ugniasienė|Ugniasienės]] administratorius, * Informacinių technologijų konsultantas, * Įsilaužėlių aptikimo sistemų analitikas, * [[Tinklo administratorius]], * [[Programuotojas]](Taip pat žinomas kaip programinės įrangos inžinierius) * Sistemos administratorius, * Sistemų analitikas, * [[Internetinė svetainė|Internetinių svetainių]] kūrėjas ir kitos.<ref>[http://profesijuklasifikatorius.lt/?q=lt/profesijos_list&page=13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028201731/http://profesijuklasifikatorius.lt/?q=lt%2Fprofesijos_list&page=13|date=2021-10-28}}Profesijuklasifikatorius.lt. Profesijos ir jų aprašai.</ref> === Versle === Kadangi darbas su informacija yra esminė [[Verslas|verslo]] dalis, [[Kompanija|kompanijų]] vadovai turi skirti jam ne mažiau dėmesio nei kitoms svarbioms verslo funkcijoms. Technologijų pokyčiai suteikė vadovams progą pertvarkyti savo kompanijose naudojamas technologijas. Kompanijų vadovai pradeda įtraukti IT vadovus į klausimų svarstymą, susijusių su kompanijos valdymu ir [[strategija]]. Dabar beveik kiekviena įmonė turi IT specialistą, kuris prižiūri įmonės [[Informacinės sistemos priežiūra ir palaikymas|informacines sistemas]] ir technologijas. Taip pat [[2007–2008 m. finansų krizė|2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės]] metu iškilo [[finansinės technologijos|finansinių technologijų]] („FinTech“) mokslo sritis, kuri skatina [[skaitmenizacija|skaitmenizaciją]] versluose.<ref>[https://home.kpmg/lt/lt/home/insights/2020/06/skaitmenizacijos-banga-stumia-i-prieki.html]KPMG. 2020. Skaitmenizacijos banga stumia į priekį: kurie finansų sektoriaus dalyviai tuo pasinaudos sėkmingiausiai.</ref> === COVID-19 pandemijos laikotarpiu === [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] laikotarpiu informacinių technologijų paslaugų naudojimas ypač padidėjo. Dėl visuotinio [[Karantinas|karantino]] bei būtinos [[saviizoliacija|saviizoliacijos]] ženkliai išaugo [[internetinė prekyba]], [[Elektroninis atsiskaitymas|elektroniniai atsiskaitymo]] būdai, [[elektroninės prekės|elektroninių prekių]] pirkimai, interneto naudojimas. Taip pat skaitmeninės priemonės padeda stebėti [[Koronavirusai|koronaviruso]] plitimą, tirti ir kurti diagnostikos, gydymo priemones ir [[Vakcina|vakcinas]]. Naudodamiesi [[plačiajuosčio ryšio tinklai|plačiajuosčio ryšio tinklais]] ir skaitmenine [[infrastruktūra]] žmonės gali nuotoliniu būdu mokytis, bendrauti ir dirbti.<ref>[https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/digital-solutions-during-pandemic_lt]Europa.eu. 2020. Skaitmeniniai sprendimai pandemijos metu.</ref> == Lietuvoje == === IT paslaugos Lietuvoje === IT sektorius yra sparčiai besiplečiantis sektorius Lietuvoje. Daugėja kibernetinės saugos sprendinius kuriančių įmonių, plečiasi [[rinka]]. 2018 m. Lietuvoje buvo 506 [[startuolis|startuoliai]], iš kurių apie 3/4 veikia taikydami informacinių ir ryšių technologijas (IRT), todėl šios srities pajėgumas Lietuvoje jau dabar yra didžiulis. Lietuva ypač patraukli finansinių technologijų įmonėms įsikurti ir plėstis, nes čia esama šioms įmonėms svarbių pranašumų: puikiai išvystyta infrastruktūra, [[Inovacija|inovacijoms]] atvira [[Finansai|finansų]] [[Rinka|rinkos]] priežiūros [[institucija]], patraukli teisinė aplinka, kvalifikuota ir konkurencinga darbo jėga, galimybės iš Lietuvos vykdyti veiklą visoje [[ES]]. Lietuvoje taip pat yra išsivysčiusi ir stipri kibernetinio saugumo sistema, galinti informacinių technologijų įmonėms pasiūlyti naują požiūrį į kibernetinio saugumo problemas. Tinkamai išnaudodama šį pranašumų derinį, Lietuva turi galimybių pritraukti daugiau finansinių, informacinių technologijų įmonių.<ref>[https://strata.gov.lt/lt/sumani-specializacija/prioritetai/informacines-ir-rysiu-technologijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201126152641/https://strata.gov.lt/lt/sumani-specializacija/prioritetai/informacines-ir-rysiu-technologijos|date=2020-11-26}}Vyriausybės strateginės analizės centras. Informacinės ir ryšių technologijos.</ref> === IT statistika Lietuvoje === Pagal [[Lietuvos statistikos departamentas|Lietuvos statistikos departamento]] duomenis, 2020 m. asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą – 82 proc. Beveik visi [[Namų ūkis|namų ūkiai]], turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 78 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar [[belaidis fiksuotas ryšys|belaidžiu fiksuotu ryšiu]], 66 proc. – [[Mobilusis ryšys|mobiliojo ryšio]] tinklais. 2020 m. internetu naudojosi 83 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2019 m.– 82 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65–74 metų amžiaus – 46 proc. Palyginti su 2019 m., 6 proc. padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8028975]Lietuvos statistikos departamentas. 2020. Informacinių technologijų naudojimas namų ūkiuose.</ref> IT specialistai, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis informacijos ir ryšių sektoriuje, pirmąjį 2020 m. ketvirtį vidutiniškai gavo 2 584 eurus neatskaičius [[Mokesčiai|mokesčių]]. == Šaltiniai == {{reflist|3}} {{Informatika}} [[Kategorija:Informacinės technologijos| ]] b5kzns7no4nmjoiran7nvwfz35cc65o 0 151532 7904872 7875996 2026-08-16T05:42:31Z CD 677 7904872 wikitext text/x-wiki {{fc-infod |clubname = Kauno ASK |image = [[Vaizdas:ASK Kaunas.png|150px]] |fullname = ASK Kaunas |founded = 1923 m. |defunct = 1951 m. |ground = [[Kaunas]] |capacity = |chairman = |manager = |league = |season = |position = }} '''Kauno ASK''' – buvęs [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kaunas|Kauno]], veikęs prie [[Akademinis sporto klubas|Akademinio sporto klubo]], kuris buvo įkurtas VDU. Nors tarpukariu universiteto futbolo komanda kažkiek dalyvavo Kauno B grupės varžybose, tačiau geriausieji futbolininkai (M. Stonis, N. Čerekas, V. Balčiūnas, J. Klimas, V. Stašinskas, J. Gudelis ir kiti) žaisdavo įvairiuose klubuose. Daugelis jų gynė ir Lietuvos rinktinės spalvas. Labai populiarūs buvo Universiteto ir Karo mokyklos mačai dėl prezidento A. Smetono taurės.<ref>{{Kalinauskas 2003|138}}</ref> == Istorija == 1922 m. Kaune įkurtas vienintelis tuo metu šalyje [[Lietuvos universitetas]]. Pirmosios futbolo komandos šioje aukštojoje mokykloje įkurtos 1924 m. – jos vadinosi [[Achilas (sporto klubas)|„Achilo“]] ir „Alkio“ vardais.<ref>{{studentai 2010|227–239}}</ref> 1925 m. Lietuvos universitete vėl suburta pajėgi futbolo komanda, kurioje žaidė [[LFLS Kaunas|LFLS]] žaidėjai [[Albinas Bulvičius]], [[Danielius Žilevičius]], [[Mečislovas Bankauskas]] ir [[Tadas Šliogeris]], tais pat metais sukurta technikos studentų komanda [[STD Kaunas|STD]]. Ši komanda lapkričio 15 d. įveikė [[Kultus Kaunas|„Kultus“]] ekipą 9–1, o vėliau ir [[Spauda Kaunas|„Spaudos“]] komandą 4–1.<ref>{{studentai 2010|30}}</ref> Vėliau Kauno universiteto studentų futbolo komanda minima 1929 m. rugsėjo 22 d., kai dalyvavo studentų olimpiadoje Kaune.<ref>{{Narbutas 1|239}}</ref> [[1930]] m. [[kovo 9]] d. įkurtas [[Akademinis sporto klubas]] (ASK) prie Kauno universiteto.<ref>{{studentai 2010|31}}</ref> XX a. tarpukariu universiteto futbolo komanda kurį laiką dalyvavo Kauno B grupės varžybose.<ref>{{Kalinauskas 2003|138}}</ref> 1930 m. gegužės 29 d. akademinėje sporto šventėje Kauno universiteto komanda 1–3 pralaimėjo [[Karo mokykla Kaunas|Karo mokyklos]] jaunuoliams – šios rungtynės vėliau tapo kasmetine tradicija. 1931 m. gegužės 14 d. dėl Prezidento pereinamosios dovanos Kauno universitetas vėl kovojo su Karo mokykla ir šįkart nugalėjo 2–0,<ref>{{Narbutas 1|269}}</ref> o 1932 m. gegužės 8 d. ASK sporto šventėje Karo mokyklą nugalėjo net 8–0 ir laimėjo Prezidento dovaną.<ref>{{Narbutas 1|282}}</ref> 1933 m. ASK komandoje užsiregistravo per 20 studentų, kurie antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 treniruodavosi;<ref>{{Kontvainis 2001|106}}</ref> kadangi LFLS futbolo aikštė buvo išarta, treniruotės vyko už LFLS aikštės – ąžuolyne, kur ir visos LFLS komandos treniravosi.<ref>{{Kontvainis 2001|127}}</ref> 1934 m. gegužės 31 – birželio 1 d. vykusioje [[VDU]] sporto šventėje šio universiteto sportininkai vėl varžėsi su Karo mokykla lengvosios atletikos, šaudymo ir futbolo varžybose. Birželio 1 d. rungtynes stebėjo ir prezidentas [[Antanas Smetona]], o rungtynės baigėsi 0–0.<ref>{{Narbutas 1|328}}</ref> Pakartotinėse rungtynėse ASK komanda laimėjo 3–2 ir laimėjo Prezidento taurę visam laikui.<ref>{{studentai 2010|35}}</ref> 1935 m. gegužės 18–19 d. vykusioje VDU sporto šventėje futbolo varžybas laimėjo [[Korporacija Plienas Kaunas|studentų korporacija „Plienas“]].<ref>{{Narbutas 1|365}}</ref> Užėjus sovietams, 1940 m. spalį klubas uždarytas, bet 1941 m. rudenį ASK atsikūrė Kaune ir Vilniuje, karo metais merdėjo, 1943 m. buvo uždarytas, bet 1945 m. vėl atgaivintas.<ref>{{studentai 2010|37}}</ref> 1947 m. ASK futbolo komanda tapo Kauno aukštųjų mokyklų čempione. 1948 m. klubo futbolininkai laimėjo Švietimo ir meno darbuotojų profsąjungos taurę.<ref>{{studentų sportui 75|48}}</ref> 1950 m. pabaigoje [[Kauno valstybinis universitetas]] (taip nuo 1946 m. vadinosi VDU) reorganizuotas, įsteigiant Kauno politechnikos institutą (KPI) ir Kauno medicinos institutą (KMI). ASK studentų futbolo komanda vis dar tęsė varžybas, tačiau Kaune iki 1951 m. pabaigos ji veikė kaip Kauno aukštųjų mokyklų komanda – vėliau jos funkcijas ir vietą LTSR aukščiausiojoje lygoje perėmė [[KPI Kaunas|Kauno politechnikos instituto studentų komanda]]. Vilniuje ASK klubas gavo [[USK Vilnius]] pavadinimą.<ref>{{LSŽ|2|14}}</ref> 1989 m. atkūrus VDU, suburtas naujas sporto klubas „Vytis“ (pirmininkė Liucija Kalvaitienė), vienijęs 14 sporto šakų mėgėjus. 2009 m. VDU futbolo komanda su Birštono ekipa buvo įsiliejusi į [[VDU-Birštonas Kaunas]] klubą. {{fkp|1923|Lietuvos universiteto SK|1929|FK Kauno universitetas|1930-03-09|ASK Kaunas|1989|VDU SK Vytis|1992|VDU Kaunas}} == Tarptautinės rungtynės == {{fc int}} |- | [[Universitātes sports Rīga]] || Latvija || 0-1 || [[LFLS stadionas, Kaunas]] || 1931-06-04 |- | Latvijos universitetas || Latvija || 1-2 || [[Kaunas]] || 1931-06-05 |- | Latvijos studentų rinktinė || Latvija || 6-1 || [[Ryga]] || 1931-09-13 |} == Treneriai == Komanda neturėdavo nuolatinio trenerio, todėl jo vaidmuo neretai tekdavo žaidėjams: * [[Kęstutis Eismontas]], žaidž. * [[Vytautas Ilgūnas]], žaidž. * [[Eugenijus Kerinas]], žaidž. * [[Juozas Klimas]], žaidž. * [[Algimantas Putramentas]], 1998 == Žymūs žaidėjai == {{col5}} * [[Vladas Adomavičius]], 1936 * [[Henrikas Ališauskas]], 1948 * A. Andrulis, 1936 * V. Augulis, 1936 * [[Jonas Babravičius]], ~1950 * [[Valerijonas Balčiūnas]] * Baltrūnas, 1936 * [[Mečislovas Bankauskas]], 1935 * P. Barkauskas, 1948 * N. Blatas, 1936 * Brazaitis, 1932 * G. Bružas, 1936, 1948 * [[Albinas Bulvičius]], 1925 * [[Juozas Cegelis]], 1948 * [[Leonardas Chodosevičius]], 1947 * [[Vladas Choniavka]] * [[Nikodemas Čerekas]], 1930 * S. Česnulevičius * V. Danilevičius, 1934 * [[Adolfas Daugirdas]], 1930 * K. Difartas, 1951 * [[Mečys Dumbliauskas]], 1948 * [[Kęstutis Eismontas]], 1947, 1948 * V. Galinis, 1930 * S. Grigalauskas, 1932 * J. Grigarauskas, 1934 * [[Juozas Gudelis]], 1947 * [[Dizmanas Ilgūnas]], 1947 * [[Vytautas Ilgūnas]], 1932, 1947 * [[Stasys Ivanauskas]], 1930 * [[Bronius Jankauskas]] * S. Januševičius, 1930 * Juodis, 1932 * A. Kanišauskas, 1948 * [[Eugenijus Kerinas]], 1948 * [[Henrikas Kersnauskas]], 1934 * T. Kižys, 1948 * A. Klygis, 1930 * [[Juozas Klimas]], 1930 * V. Klimavičius, 1948 * [[Alfonsas Krušauskas]], 1948 * A. Kuzmickas, 1936 * [[Justas Labutis]], 1951 * [[Gediminas Lapėnas]], 1934 * [[Vytautas Lechavičius]] ([[Vytautas Lekavičius]]), 1947 * [[Izaokas Lifšicas]], 1927 * H. Lipnevičius, 1951 * [[Dmitrijus Liubimovas]], 1948 * [[Aleksandras Mačiulis]], 1947 * V. Mažuolis, 1951 * [[Aleksandras Melnikas]], 1934 * [[Bronius Miliauskas]], 1948 * [[Kostas Mitinas]], 1930 * A. Mišelskis, 1930 * [[Justinas Morkūnas]] ([[Justas Morkūnas]]), 1948 * J. Mušinskas, 1936 * S. Petokas, 1932 * [[Ričardas Racevičius]], 1930 * [[Algirdas Raginis]], 1948 * Sabaliauskas, 1936 * [[Viktoras Semaška]], 1948 * L. Sereikis, 1948 * [[Vladimiras Sokolovas]], vartininkas 1932 * A. Stankevičius, vartininkas 1946 * Stasiulevičius, vartininkas 1947 * V. Stašauskas, 1936 * V. Stašinskas, 1930 * P. Stonkus, 1948 * [[Tadas Šliogeris]], 1925 * D. Švarcas, 1930 * [[Vosylius Tiščiauskas]], 1932 * L. Ulozevičius, 1948 * I. Urbonas, 1951 * [[Vilhelmas Variakojis]], 1936 * [[Jonas Vaškelis]], 1948, 1951 * [[Stasys Zienius]], 1948 * [[Juozas Žebrauskas (1904)|Juozas Žebrauskas]], 1930 * V. Žygelis, 1948–1951 * [[Danielius Žilevičius]], 1925 * [[Henrikas Žurauskas]], 1930 </div> Daugiausia rungtynių aukščiausiojoje lygoje sužaidė:<ref>{{studentai 2010|118}}</ref> * V. Žygelis (1948–1951), 50 * [[Povilas Barkauskas]] (1948–1951), 32 * [[Eugenijus Kerinas]] (1949–1951), 31 * [[Antanas Vaisa]] (1949–1951), 28 * [[Kęstutis Eismontas]] (1948–1950), 23 == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * {{studentai 2010|227–239}} [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos aukštųjų mokyklų sportas]] aq0vdsnm06pkjrq7zk5il6lbycjbbwr 0 194990 7904913 7539677 2026-08-16T07:40:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904913 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kleinbahn Klaipėda.jpg|thumb|300px|[[Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis]] [[1920]] m.]] '''Klaipėdos siaurasis geležinkelis''' ({{de|Memeler Kleinbahn-AG}}) – [[siaurasis geležinkelis|siaurojo geležinkelio]] bendrovė, veikusi [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] XX a. 1-ojoje pusėje iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos. Pagrindinė bendrovei priklausiusi stotis – [[Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis]]. Bendrovė eksploatavo [[Klaipėdos tramvajus|Klaipėdos tramvajų]] ir [[1000 mm vėžė]]s siaurojo geležinkelio ruožus Klaipėdos krašte. == Istorija == Mintys apie [[siaurasis geležinkelis|siauruką]] [[Klaipėda|Klaipėdos]] apylinkėse atsirado jau apie 1898 m. [[1904]] m. [[kovo 15]] d. buvo įkurta „Klaipėdos siaurojo geležinkelio“ akcinė bendrovė. Nuo 1904 m. rugpjūčio 18 d. jai priklausė [[Klaipėdos tramvajus]]. Bendrovė veikė koncesijos pagrindu. Didžioji dalis bendrovės akcijų priklausė Prūsijos valstybei, Rytų Prūsijos provincijai, Klaipėdos apskričiai; privatus investuotojas buvo „Nordischen Elektrizitäts- und Stahlwerke AG“. Bendrovės [[įstatinis kapitalas]] sudarė apie 2,8 milijonų Vokietijos reichsmarkių, valstybė išpirko akcijų už 1,2 mln. markių, tiek pat sumokėjo apskrities valdžia.<ref>{{Kosakovskis 1975|91}}</ref> 1909 m. bendrovė pradėjo dirbti pelningai, 1911–1912 m. ji uždirbo 16,6 tūkst. markių pelno.<ref>{{Stasiukaitienė 2010|28}}</ref> 1913 m. įstatinis kapitalas padidintas iki 4,7 milijonų reichsmarkių. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui bendrovės akcijas iš Prūsijos valstybės, Rytų Prūsijos provincijos išpirko nuo Vokietijos atskirto Klaipėdos krašto valdžia. Geležinkelį ir tramvajų iš pradžių eksploatavo „Nordischen Elektrizitäts- und Stahlwerke AG“, bet 1907 m. jai bankrutavus, eksploatacija perduota bendrovei „[[Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft]]“ (ODEG). Ši bendrovė taip pat išpirko ir „Memeler Kleinbahn-AG“ akcijas. 1906 m. spalio 22 d. buvo užbaigtos tiesti trys [[1000 mm vėžė]]s atkarpos:<ref>[http://www.krastogidas.lt/objektai/468-siaurojo-gelezinkelio-stoties-pastatu-kompleksas Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230810230221/http://www.krastogidas.lt/objektai/468-siaurojo-gelezinkelio-stoties-pastatu-kompleksas |date=2023-08-10 }} Krastogidas.lt (tikrinta 2023-08-10).</ref> * [[Klaipėdos–Pėžaičių siaurasis geležinkelis|Klaipėda–Klemiškė–Dovilai–Pėžaičiai]] (34,8 km ilgio; traukinys triskart per dieną 1914 m.);<ref name=posz>[http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Poszeiten%5bMemel%5d.jpg Memel-Pöszeiten] (Prusy.info)</ref> * [[Klemiškės–Plikių siaurasis geležinkelis|Klemiškė–Plikiai]] (10,1 km ilgio, traukinys triskart per dieną 1914 m.);<ref>[http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Plicken%5bMemel%5d.jpg Memel-Plicken] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210109174056/http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Plicken%5BMemel%5D.jpg |date=2021-01-09 }} (Prusy.info)</ref> * [[Dovilų–Laugalių siaurasis geležinkelis|Dovilai–Laugaliai]] (4,6 km ilgio; traukinys keturis kartus per dieną 1914 m.).<ref name=posz/> Geležinkelį aptarnavo du 1c [[lokomotyvas|lokomotyvai]], trys Cu21 [[šilumvežis|šilumvežiai]] ir penki [[garvežys|garvežiai]], daug [[automotrisė|automotrisių]]. Keleivių buvo nedaug, [[vagonas|vagonais]] dažniausiai perveždavo pjautą medieną iš [[Pėžaičiai|Pėžaičių]] lentpjūvės ir [[Dovilai|Dovilų]] kalkių fabriko produkciją. Geležinkelis atkarpoje Smeltė–[[Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis]] naudojo ir miesto tramvajaus, kurio eksploatacija 1934 m. buvo nutraukta, [[bėgiai|bėgius]]. Vagonams transportuoti po miestą, į Smeltę ir uostą buvo paskirti elektriniai lokomotyvai. Nutraukus tramvajaus eksploataciją, buvo nutrauktas ir krovinių vežiojimas tramvajaus keliais. Iki 1936 m. tramvajaus bėgiai galutinai išardyti. Nuo 1934 m. birželio 2 d. bendrovė vietoje tramvajaus paleido autobusų maršrutus. Klaipėdos kraštui atitekus Lietuvai, geležinkelis priklausė Klaipėdos miestui, priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių bendrovei S.A.A. ({{de|Städtische Betriebswerke Memel GmbH}}), o jį ir toliau eksploatavo „[[Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft]]“. Klaipėdos kraštą vėl prijungus prie Vokietijos, buvo skirta lėšų geležinkelio atnaujinimui, nutiesta atšaka iki [[Akmena (Danė)|Danės]] prieplaukos. 1940 m. liepos 16 d. geležinkelio valdymą ir eksploataciją perėmė „Städtische Werke Memel AG“ (reorganizuota „Städtische Betriebswerke Memel GmbH“). [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu bendrovės pervežimai ypač išaugo – jei 1939 m. buvo pervežta 78,6 tūkst. keleivių ir 69 tūkst. tonų krovinių, tai 1942 m. – jau 230 tūkst. keleivių (daugiausia kariškių) ir 73 tūkst. tonų krovinių. Po karo geležinkelio [[bėgiai]] buvo išardyti, garvežiai atiduoti į metalo laužą, daugybė buvusių stotelių sunaikinta.<ref>{{mle|klaipedos-krasto-gelezinkeliai|2025-03-30|Klaipėdos krašto geležinkeliai}}</ref> Išlikusios pavienės siaurojo geležinkelio stotys naudojamos kitiems tikslams. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{genwiki|Schienenbetrieb_in_Memel}} * [https://www.eisenbahnatlas.net/lt/klaipedos/?id=linia&poz=2669 Memel Kleinbahnhof - Pößeiten] (Eisenbahnatlas.net) * [https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastrukt%C5%ABra-ir-pramon%C4%97/b%C4%97ginis-transportas/6979-buvusieji-klaip%C4%97dos-kra%C5%A1to-gele%C5%BEinkeliai Buvusieji Klaipėdos krašto geležinkeliai] (Miestai.net) * [https://ve.lt/gyvenimas/isardyto-rytprusiu-siauruko-dvasia-mena-islike-pastatai Išardyto Rytprūsių siauruko dvasią mena išlikę pastatai] (Ve.lt) [[Kategorija:Lietuvos geležinkelių įmonės]] [[Kategorija:Vokietijos geležinkelių įmonės]] [[Kategorija:Klaipėdos transportas]] 5ky76vf2dxu0c6diheejtckjz5w8mqn 0 206112 7904779 5637680 2026-08-15T13:25:58Z Creative 856 red. 7904779 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = aca | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|01|21}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2013|04|26|1935|01|21}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidojimo vieta = [[Antakalnio kapinės]] | tėvas = [[Kazys Daukšas]] | motina = | sutuoktinė = Emilija Udrėnaitė | vaikai = | veikla = chemikas organikas | partija = [[1962]] m. [[SSKP]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1957]] m. [[Maskvos universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vitas Daukšas''' ([[1935]] m. [[sausio 21]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2013]] m. [[balandžio 26]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. == Biografija == Tėvas chemikas [[Kazys Daukšas]] (1905–1985). 1945–1952 m. mokėsi [[Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija|Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje]]. 1952–1957 m. studijavo [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] Chemijos fakultete. 1960–2000 m. [[VU|Vilniaus universiteto]] (VU) dėstytojas. 1960–1976 m. VU Vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos, 1976–1986 m. Organinės chemijos katedros vedėjas, nuo 1965 m. [[docentas]], nuo 1969 m. [[profesorius]]. 1963–1964 m. dirbo [[Prahos universitetas|Prahos universitete]], 1969–1970 m. [[Kalifornija|Kalifornijos]] technologiniame institute, 1983–1984 m. [[Frankfurto universitetas|Frankfurto universitete]]. 1967 m. chemijos [[mokslų daktaras]]. Nuo 1990 m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, nuo 2011 m. tikrasis narys, [[emeritas]].<ref>{{TLE|1|399|}}</ref><ref>Lietuvos chemikai. – Vilnius: TEV, 1999. – 64-65 psl.</ref> == Mokslinė veikla == Svarbiausi darbai – [[organinis junginys|organinių junginių]], ypač vartojamų medicinoje, sintezės ir savybių tyrimai. [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos]] straipsnių autorius ir konsultantas. Žurnalo „Chemija“ redkolegijos narys. Su kitais padarė 60 išradimų.<ref>{{VLE|IV|533||Vitas Daukšas}}</ref><ref>https://www.vle.lt/straipsnis/vitas-dauksas</ref> == Bibliografija == * Organinės chemijos pratimai ir uždaviniai (su kitais). – Vilnius, 1983. – 104 p.: iliustr. * Organinių junginių struktūra ir reaktingumas: mokomoji priemonė. – Vilnius, 1987. – 111 p.: iliustr. * Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (su kitais). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 574 p. – ISBN 5-420-01394-0 * Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (su kitais, 2-asis leidimas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – 659 p. – ISBN 5-420-01510-2 == Įvertinimas == * 1985 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Daukšas, Vitas}} [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]] [[Kategorija:Lietuvos chemikai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos išradėjai]] jndn5r6fh555dt36b615kj3lady2ive 0 212607 7904882 7807793 2026-08-16T06:13:05Z CD 677 /* Istorija */ 7904882 wikitext text/x-wiki {{Coord|54.4000|24.0676|type:edu_scale:5000|display=t}} {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | logotipas = [[Vaizdas:Alytaus kolegija, logo.jpg|200px]] | paveiksliukas = [[Vaizdas:Alytaus kolegija 2.JPG|240px]] | lotyniškai = | šūkis = | vieta = [[Alytus]], Studentų g. 17 | įkurtas = [[1960]] m. | tipas = Valstybinė aukštoji mokykla | rektorius = Sigitas Naruševičius | akademiniai padaliniai = | darbuotojai = 124 | studentai = 850 | doktorantai = | svetainė = [https://alytauskolegija.lt/ alytauskolegija.lt] | reitingo vieta Lietuvoje= | reitingo vieta pasaulyje= |neliečiamojo kapitalo fondas = }} [[Vaizdas:Alytaus kolegija.JPG|miniatiūra|265px|right|Pagrindiniai rūmai]] [[Vaizdas:Alytus, kolegija.JPG|miniatiūra|265px|right|Informacijos ir ryšių fakultetas]] '''Alytaus kolegija''' – valstybinė aukštoji mokykla, veikusi [[Alytus|Alytuje]]. Rengė informatikos, inžinerijos, sveikatos, technologijų mokslų, verslo ir viešosios vadybos specialistus.<ref>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/alytaus-kolegija/ Alytaus kolegija]}}</ref> Pagal [[2023]]–[[2024]] metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, reorganizacijos būdu [[2024]] m. [[liepos 1]] d. prijungta prie [[Kauno kolegija|Kauno kolegijos]].<ref>[https://alytauskolegija.lt/reorganizacija-siandien-alytuje-pradeda-veikti-kauno-kolegijos-alytaus-fakultetas-%f0%9f%a4%9d/ Reorganizacija: šiandien Alytuje pradeda veikti Kauno kolegijos Alytaus fakultetas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241218180935/https://alytauskolegija.lt/reorganizacija-siandien-alytuje-pradeda-veikti-kauno-kolegijos-alytaus-fakultetas-%F0%9F%A4%9D/ |date=2024-12-18 }}. Alytaus kolegija. 2024-07-01. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.</ref> == Fakultetai == Alytaus kolegijoje buvo 2 fakultetai: *Sveikatos mokslų ir inžinerijos fakultetas (Studentų g. 17); *Informacinių technologijų ir vadybos fakultetas (Ligoninės g. 1c./Seirijų g. 2). Dirbo 59 dėstytojai, mokėsi iki 850 studentų. == Istorija == Kolegija buvo įkurta [[2000]] m. vietoj Alytaus aukštesniosios verslo mokyklos ([[1960]]–[[1972]] m. mechanikos technikumas, 1972–[[1990]] m. politechnikumas, 1990–[[1996]] m. aukštesnioji technikos mokykla, 1996–[[2000]] m. aukštesnioji verslo mokykla). Pirmąjį Alytaus kolegijos logotipą sukūrė Vidmantas Gvazdauskas.<ref>{{VLE|I|348||Alytaus kolegija}} </ref> [[2023]] m. [[gruodžio 6]] d. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] pritarė kolegijos prijungimui prie [[Kauno kolegija|Kauno kolegijos]] pagal 2023–[[2024]] metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.<ref>{{cite web |title=Vyriausybė pritarė Alytaus kolegijos jungimui prie Kauno kolegijos |last1=Masiokaitė-Liubinienė |first1=Austėja |agency=[[BNS]] |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |date=2023-12-06 |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2142751/vyriausybe-pritare-alytaus-kolegijos-jungimui-prie-kauno-kolegijos |access-date=2024-06-08 |language=lt}}</ref> [[2024]] m. [[birželio 30]] d. Alytaus kolegija buvo išregistruota, o jos turtas, teisės ir pareigos perėjo po reorganizavimo veiklą tęsiančiai Kauno kolegijai.<ref>[https://alytauskolegija.lt/pranesimas-apie-parengtas-alytaus-kolegijos-reorganizavimo-prijungimo-prie-kauno-kolegijos-budu-salygas-ir-busima-reorganizavima/ Pranešimas apie parengtas Alytaus kolegijos reorganizavimo prijungimo prie Kauno kolegijos būdu sąlygas ir būsimą reorganizavimą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240423173943/https://alytauskolegija.lt/pranesimas-apie-parengtas-alytaus-kolegijos-reorganizavimo-prijungimo-prie-kauno-kolegijos-budu-salygas-ir-busima-reorganizavima/ |date=2024-04-23 }}. Alytaus kolegija. 2024-03-27. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.</ref> == Direktoriai == *[[2000]]–[[2006]] m. – [[Vytautas Lubauskas]]. *[[2008]]–[[2024]] m. – [[Danutė Remeikienė]] == Žymiausi absolventai == *[[Tautvydas Barštys (1958)|Tautvydas Barštys]], verslininkas; *[[Ramūnas Bielevičius]], politikas; *[[Nerijus Cesiulis]], politikas; *[[Jolanta Galakvoščienė]], politikė; *[[Laima Žvirblienė]], politikė; * [[Saulius Kazevičius]], sportininkas; * [[Nerijus Varnelis]], sportininkas. == FK Alytaus kolegija == Alytaus kolegijai AAFF pirmenybėse atstovavo kolegijos studentų futbolo klubas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://alytauskolegija.lt/ Kolegijos svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{Lietuvos aukštosios mokyklos}} [[Kategorija:Aukštosios technikos mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos kolegijos]] [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės mokyklos]] jpgffrstc0u2rf7vzbxdskr6vyic3vt 0 223566 7904835 7126124 2026-08-15T20:18:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904835 wikitext text/x-wiki '''Juozas Gedminas''' ([[1838]] m. [[balandžio 18]] d.– [[1913]] m. gruodžio 29 d.) – [[XIX a.]] lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras. == Gyvenimas == J. Gedminas gimė 1838 m. dabartiniame [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajone]], [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]] apylinkėje, [[Nirtaičiai|Nirtaičių]] kaime. Buvo kilęs iš valstiečių šeimos, būdamas dvidešimt penkerių 1864m. sausio 7d.vedė Magdeleną Šleivytę ir susilaukė keturių sūnų: Antano, Dominyko, Jono, Baltramiejaus ir dviejų dukterų: Karolinos ir Onos. [[Gyvenimui]] užsidirbo statydamas trobas, o laisvalaikį paskyrė akmens kalimui. Yra žinoma, kad liaudies menininkas bandė jėgas ir medžio drožyboje, tačiau jo netenkino medžio laikinumas ir nepatvarumas, todėl jis savo kūrybine medžiaga pasirinko akmenį. Dėl savo atsidavimo akmens kalimui ir originalios kūrybos savo kaime J. Gedminas buvo pramintas Keistuoliu. Ilgus metus liaudies meistras akmenį kaldavo kitu kietesniu akmeniu, tik vėliau įsigijo metalinį kaltą, kuris labai palengvino skulptoriaus darbą ir praplėtė galimybes. Savo kūriniams J. Gedminas rinkdavosi akmenis, kurių forma jam ką nors primindavo: paukštį, grybą, žuvį, ar kokį kitą daiktą. Akmenis parsinešdavo net nuo [[Šaukotas|Šaukoto]], [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] ar [[Šiluva|Šiluvos]]. == Kūryba == Didžiausias šio liaudies menininko palikimas – Nirtaičių kapinaitės. Jas suformavo pats Juozas Gedminas. Šis memorialinis ansamblis yra ant elipsės formos nedidelio dirbtinio paaukštinimo su akmeniniais varteliais, ant kurių pritvirtintas metalinis kryžius. Varteliuose yra iškaltas užrašas ''SZWENTA BROMA AMŽINA TĖWINEI MŪSŲ'', kuris atspindi pagrindinę ansamblio idėją. Šiose kapinaitėse J. Gedminui buvo svarbiausi trys paminklai: vienas skirtas jo tėvams, antras – 1890 m. datai pažymėti, kuri, matyt, buvo labai svarbi skulptoriui, o trečiąjį skulptorius pasistatė pats sau. Ansamblyje dominuoja grybo, širdies, avinėlio, paukščio, aguonos, žmogaus formos puošybos elementai. Skulptoriaus kūryboje krikščioniškos simbolikos negausu, viso labo tik [[Apvaizdos akis]] ir kryželiai. Mėgiamiausi ir originaliausi liaudies meistro naudojami simboliai – aguonos ir grybai, kurie liaudies mąstyme reiškia amžiną gyvybės pasikartojimą. Taip pat skulptorius dažnai vartojo nuoširdumą ir gailestingumą simbolizuojančias širdeles ir avinėlius. J. Gedmino kūryba domėjosi ir vertino [[Lietuvos dailės draugija]]. J. Gedminas apie savo kūrybą: ''Ką tu žmogau padarysi, pagalvojau sau, jei medžio ir nesukapotų, tai vis tiek jis amžinai neišlaikytų – supus. Geriau dirbsiu iš akmens. Akmuo amžius išbus ir pasakys: – Čia buvo toks žmogus, taip ir taip galvojo, tą ir tą veikė.'' (Užrašė K. Skipaitis) == Šaltiniai == * Alfredas Širmulis , ''Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai: medis, akmuo, geležis'' : vadovėlis dailės specialybių studentams. Vilnius: Vilniaus dailės akad. l – kla, 1999, 190 p. * [http://www.tradicija.lt/ Skaitmeninis leidinys ''Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės''] == Nuorodos == * [http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Sirmulis_Gedminas_Misevicius.htm Juozo Gedmino kūrinių virtuali paroda] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080526165420/http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Sirmulis_Gedminas_Misevicius.htm |date=2008-05-26 }} {{DEFAULTSORT:Gedminas, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos menininkai]] pd8l5ub7apmtr9gvotfuw0u2j68rttr 0 230608 7904783 3926860 2026-08-15T13:27:42Z CD 677 7904783 wikitext text/x-wiki Žodis '''linas''' reiškia: * [[linas]] – augalų gentis ''Linum''; ** [[sėjamasis linas]] (''Linum usitatissimum''); * [[linas (tekstilė)|linas]] – [[pluoštas]] ir [[audinys|audiniai]], gaminami iš linų; * [[AB Linas]] – Panevėžio tekstilės bendrovė. == Asmenybės == * [[Šventasis Linas]] – popiežius; * [[Linas (vardas)|Linas]] – lietuviškas ir kitų tautų vyriškas [[vardas]]. Taip pat '''Linas''' yra lietuviška vyriškos giminės [[pavardė]]. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Linienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Linaitė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Antanas Linas]] (g. 1916) – pedagogas, vargonininkas ir chorvedys; {{nuorodinis}} ouzf03r2hexnodfrw6gkmrz9dgwuyh4 7904803 7904783 2026-08-15T16:45:20Z Vilensija 40695 7904803 wikitext text/x-wiki Žodis '''linas''' reiškia: * [[linas]] – augalų gentis ''Linum''; ** [[sėjamasis linas]] (''Linum usitatissimum''); * [[linas (tekstilė)|linas]] – [[pluoštas]] ir [[audinys|audiniai]], gaminami iš linų; * [[AB Linas]] – Panevėžio tekstilės bendrovė. == Asmenybės == * [[Šventasis Linas]] – popiežius; * [[Linas (vardas)|Linas]] – lietuviškas ir kitų tautų vyriškas [[vardas]]. Taip pat '''Linas''' yra lietuviška vyriškos giminės [[pavardė]]. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Linienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Linaitė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Antanas Linas]] (1916–2011) – pedagogas, vargonininkas ir chorvedys. {{nuorodinis}} tp3zykoh449u1h9y9659gudhnzk9inc 0 270726 7904747 7904728 2026-08-15T12:28:18Z CD 677 7904747 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1987-0125-004, VEB Robotron Elektronik Dresden, Endmontage.jpg|thumb|upright|Darbininkė „Robotron“ kombinate, [[Vokietijos Demokratinė Respublika]])]] '''Kombinatas''' – [[gamybinis susivienijimas]], buvęs [[TSRS]] ir kitose socialistinėse šalyse, taip pat [[Lietuva|Lietuvoje]]. Nuo [[fabrikas|fabriko]] (lengvoji pramonė) ir [[gamykla|gamyklos]] (sunkioji pramonė) skyrėsi tuo, kad apėmė keletą tokių įmonių, kurių produkcija buvo tiekiama kaip žaliava atskiriems kombinato subjektams (fabrikams, gamykloms, cechams ir pan.).<ref>[https://www.kmg.kz/ru/press-center/articles/plant-vs-factory/ Чем отличаются завод, фабрика и комбинат?] 2024-01-23, Kmg.kz (tikrinta 2026-08-15).</ref> Kombinatą gali sudaryti kelios gamybinės (pramonės) įmonės, priklausančios skirtingoms ūkio šakoms, o vienos įmonės produkcija yra reikalinga kitos įmonės veiklai (pavyzdžiui, kaip [[žaliava]]). Kombinatas taip pat gali būti susivienijimas smulkių gamybos vienetų, nukreiptų į kompleksinį aptarnavimą. == Lietuvoje == [[Vaizdas:Lietuvos TSR pramonės įmonių firminiai ženklai.jpg|thumb|150px|Kai kurių Lietuvos TSR kombinatų emblemos]] [[Lietuvos TSR]] veikė nemažai įvairių pramonės kombinatų. 1964 m. vien [[Vilnius|Vilniuje]] veikė 11 kombinatų.<ref>[https://vilnius21.lt/seniadresai.php?c=62&t=kombinatai Vilniaus kombinatai 1964 m.] Vilnius21.lt(tikrinta 2026-08-15).</ref> Jie veikė ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir mažesniuose rajonų centruose.<ref>[https://eais.archyvai.lt/repo-ext/search?query=kombinatas&queryType=ANY_WORD&title=&titleType=ANY_WORD&fond=&series=&file=&document=&personPlaceName=&dateFrom=&dateTo=&exactDate=false&archive=&source=&level=&characteristics=&language=&rubrics=&digitalObjectTypes=&church=&fileDoctypes=&sortBy=score&sortDirection=desc&pageSize=20&pageIndex=0 Kombinatas.] Archyvai.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> * maisto: ** cukraus: [[Pavenčių cukraus kombinatas]]; ** duonos: [[Panevėžio duonos kombinatas]]; ** gėrimų: [[Šiaulių gėrimų kombinatas Gubernija]], [[Utenos gėrimų kombinatas]], [[Vilniaus gėrimų kombinatas Tauras]]; ** mėsos: [[Alytaus mėsos kombinatas]], [[Kauno mėsos kombinatas]], [[Klaipėdos mėsos kombinatas]], [[Panevėžio mėsos kombinatas]], [[Šiaulių mėsos kombinatas]], [[Tauragės mėsos kombinatas]], [[Utenos mėsos kombinatas]], [[Vilniaus mėsos kombinatas]]; ** pieno: [[Kapsuko pieno konservų kombinatas]], [[Kauno pieno kombinatas]], [[Klaipėdos pieno kombinatas]], [[Panevėžio pieno kombinatas]], [[Šiaulių pieno kombinatas]], [[Vilniaus pieno kombinatas]]; ** spirito: [[Panevėžio spirito kombinatas]]; ** [[Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas]]; ** [[Kapsuko maisto pramonės kombinatas]]; ** žuvies: [[Klaipėdos žuvies kombinatas]]; * medienos: ** baldų: [[Jonavos baldų kombinatas]], [[Kauno baldų kombinatas]], [[Šilutės baldų kombinatas]], [[Ukmergės baldų kombinatas]], [[Vilniaus valstybinis baldų kombinatas]]; ** medžio apdirbimo: [[Kauno medžio apdirbimo kombinatas]], [[Klaipėdos medžio apdirbimo kombinatas]], [[Šilutės medžio apdirbimo kombinatas]], [[Vilniaus medžio apdirbimo kombinatas Startas]]; ** miškų: [[Panevėžio miškų kombinatas]]; ** kiti: [[Kazlų Rūdos medienos dirbinių kombinatas]], [[Klaipėdos kartono kombinatas]]; * kitų sričių: ** buitinio gyventojų aptarnavimo (rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose); ** chemijos: [[Jonavos chemijos kombinatas]], [[Kėdainių chemijos kombinatas]]; ** komunalinių įmonių (rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose); ** linų: [[Panevėžio linų kombinatas]], ** medvilnės: [[Alytaus medvilnės kombinatas]], ** odos-avalynės: [[Šiaulių odos-avalynės kombinatas]], [[Vilniaus odos-avalynės kombinatas]]; ** pramonės (pramkombinatai): [[Alytaus pramonės kombinatas]], [[Ariogalos pramonės kombinatas]], [[Panevėžio pramonės kombinatas]], [[Priekulės pramonės kombinatas]], [[Salantų pramonės kombinatas]]; ** statybinių medžiagų, statybos: [[Akmenės statybinių medžiagų kombinatas]], [[Alytaus namų statybos kombinatas]], [[Kauno statybos kombinatas]], [[Šiaulių namų statybos kombinatas]]; ** [[Kauno šilko kombinatas]]; ** šiltnamių: [[Kietaviškių šiltnamių kombinatas]], [[Neveronių šiltnamių kombinatas]], [[Vilniaus šiltnamių kombinatas]]; ** [[Kauno gumos gaminių kombinatas Inkaras]]. Kombinato terminas imtas taikyti ir nepramoniniams susivienijimams arba mišriems kombinatams (pavyzdžiui, aklųjų kombinatai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje): * dailės: [[Kauno dailės kombinatas]], [[Vilniaus dailės kombinatas]]; * sporto: [[Kauno respublikinis sporto kombinatas]], [[Panevėžio sporto kombinatas]]. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Įmonių formos]] [[Kategorija:TSRS ekonomika]] 0dixvp7ygcvgv11dmk6v8ni7vsbnm2h 7904787 7904747 2026-08-15T14:32:08Z CD 677 7904787 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1987-0125-004, VEB Robotron Elektronik Dresden, Endmontage.jpg|thumb|upright|Darbininkė „Robotron“ kombinate, [[Vokietijos Demokratinė Respublika]])]] '''Kombinatas''' – [[gamybinis susivienijimas]], buvęs [[TSRS]] ir kitose socialistinėse šalyse, taip pat [[Lietuva|Lietuvoje]]. Nuo [[fabrikas|fabriko]] (lengvoji pramonė) ir [[gamykla|gamyklos]] (sunkioji pramonė) skyrėsi tuo, kad apėmė keletą tokių įmonių, kurių produkcija buvo tiekiama kaip žaliava atskiriems kombinato subjektams (fabrikams, gamykloms, cechams ir pan.).<ref>[https://www.kmg.kz/ru/press-center/articles/plant-vs-factory/ Чем отличаются завод, фабрика и комбинат?] 2024-01-23, Kmg.kz (tikrinta 2026-08-15).</ref> Kombinatą gali sudaryti kelios gamybinės (pramonės) įmonės, priklausančios skirtingoms ūkio šakoms, o vienos įmonės produkcija yra reikalinga kitos įmonės veiklai (pavyzdžiui, kaip [[žaliava]]). Kombinatas taip pat gali būti susivienijimas smulkių gamybos vienetų, nukreiptų į kompleksinį aptarnavimą. == Lietuvoje == [[Vaizdas:Lietuvos TSR pramonės įmonių firminiai ženklai.jpg|thumb|150px|Kai kurių Lietuvos TSR kombinatų emblemos]] [[Lietuvos TSR]] veikė nemažai įvairių pramonės kombinatų. 1964 m. vien [[Vilnius|Vilniuje]] veikė 11 kombinatų.<ref>[https://vilnius21.lt/seniadresai.php?c=62&t=kombinatai Vilniaus kombinatai 1964 m.] Vilnius21.lt(tikrinta 2026-08-15).</ref> Jie veikė ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir mažesniuose rajonų centruose.<ref>[https://eais.archyvai.lt/repo-ext/search?query=kombinatas&queryType=ANY_WORD&title=&titleType=ANY_WORD&fond=&series=&file=&document=&personPlaceName=&dateFrom=&dateTo=&exactDate=false&archive=&source=&level=&characteristics=&language=&rubrics=&digitalObjectTypes=&church=&fileDoctypes=&sortBy=score&sortDirection=desc&pageSize=20&pageIndex=0 Kombinatas.] Archyvai.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> * maisto: ** cukraus: [[Pavenčių cukraus kombinatas]]; ** duonos: [[Panevėžio duonos kombinatas]]; ** gėrimų: [[Šiaulių gėrimų kombinatas Gubernija]], [[Utenos gėrimų kombinatas]], [[Vilniaus gėrimų kombinatas Tauras]]; ** mėsos: [[Alytaus mėsos kombinatas]], [[Kauno mėsos kombinatas]], [[Klaipėdos mėsos kombinatas]], [[Panevėžio mėsos kombinatas]], [[Šiaulių mėsos kombinatas]], [[Tauragės mėsos kombinatas]], [[Utenos mėsos kombinatas]], [[Vilniaus mėsos kombinatas]]; ** pieno: [[Kapsuko pieno konservų kombinatas]], [[Kauno pieno kombinatas]], [[Klaipėdos pieno kombinatas]], [[Panevėžio pieno kombinatas]], [[Šiaulių pieno kombinatas]], [[Vilniaus pieno kombinatas]]; ** spirito: [[Panevėžio spirito kombinatas]]; ** [[Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas]]; ** [[Kapsuko maisto pramonės kombinatas]]; ** žuvies: [[Klaipėdos žuvies kombinatas]]; * medienos: ** baldų: [[Jonavos baldų kombinatas]], [[Kauno baldų kombinatas]], [[Šiaulių baldų kombinatas]], [[Šilutės baldų kombinatas]], [[Ukmergės baldų kombinatas]], [[Vilniaus valstybinis baldų kombinatas]];<ref>Antanas Morkevičius. [https://www.journals.vu.lt/ekonomika/article/view/15953 Lietuvos TSR baldų pramonės išvystymas.] – Ekonomika, 1973, 12(1), pp. 73–87. doi:10.15388/Ekon.1973.15953.</ref> ** medžio apdirbimo: [[Kauno medžio apdirbimo kombinatas]], [[Klaipėdos medžio apdirbimo kombinatas]], [[Šilutės medžio apdirbimo kombinatas]], [[Vilniaus medžio apdirbimo kombinatas Startas]]; ** miškų: [[Panevėžio miškų kombinatas]]; ** kiti: [[Kazlų Rūdos medienos dirbinių kombinatas]], [[Klaipėdos kartono kombinatas]]; * kitų sričių: ** buitinio gyventojų aptarnavimo (rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose); ** chemijos: [[Jonavos chemijos kombinatas]], [[Kėdainių chemijos kombinatas]]; ** komunalinių įmonių (rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose); ** linų: [[Panevėžio linų kombinatas]], ** medvilnės: [[Alytaus medvilnės kombinatas]], ** odos-avalynės: [[Šiaulių odos-avalynės kombinatas]], [[Vilniaus odos-avalynės kombinatas]]; ** pramonės (pramkombinatai): [[Alytaus pramonės kombinatas]], [[Ariogalos pramonės kombinatas]], [[Panevėžio pramonės kombinatas]], [[Priekulės pramonės kombinatas]], [[Salantų pramonės kombinatas]]; ** statybinių medžiagų, statybos: [[Akmenės statybinių medžiagų kombinatas]], [[Alytaus namų statybos kombinatas]], [[Kauno statybos kombinatas]], [[Šiaulių namų statybos kombinatas]]; ** [[Kauno šilko kombinatas]]; ** šiltnamių: [[Kietaviškių šiltnamių kombinatas]], [[Neveronių šiltnamių kombinatas]], [[Vilniaus šiltnamių kombinatas]]; ** [[Kauno gumos gaminių kombinatas Inkaras]]. Kombinato terminas imtas taikyti ir nepramoniniams susivienijimams arba mišriems kombinatams (pavyzdžiui, aklųjų kombinatai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje): * dailės: [[Kauno dailės kombinatas]], [[Vilniaus dailės kombinatas]]; * sporto: [[Kauno respublikinis sporto kombinatas]], [[Panevėžio sporto kombinatas]]. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Įmonių formos]] [[Kategorija:TSRS ekonomika]] b3mleymg0desimmbkwuc4055ieeit7c 7904831 7904787 2026-08-15T19:00:33Z Obivan Kenobi 116618 /* Lietuvoje */ [[]] 7904831 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1987-0125-004, VEB Robotron Elektronik Dresden, Endmontage.jpg|thumb|upright|Darbininkė „Robotron“ kombinate, [[Vokietijos Demokratinė Respublika]])]] '''Kombinatas''' – [[gamybinis susivienijimas]], buvęs [[TSRS]] ir kitose socialistinėse šalyse, taip pat [[Lietuva|Lietuvoje]]. Nuo [[fabrikas|fabriko]] (lengvoji pramonė) ir [[gamykla|gamyklos]] (sunkioji pramonė) skyrėsi tuo, kad apėmė keletą tokių įmonių, kurių produkcija buvo tiekiama kaip žaliava atskiriems kombinato subjektams (fabrikams, gamykloms, cechams ir pan.).<ref>[https://www.kmg.kz/ru/press-center/articles/plant-vs-factory/ Чем отличаются завод, фабрика и комбинат?] 2024-01-23, Kmg.kz (tikrinta 2026-08-15).</ref> Kombinatą gali sudaryti kelios gamybinės (pramonės) įmonės, priklausančios skirtingoms ūkio šakoms, o vienos įmonės produkcija yra reikalinga kitos įmonės veiklai (pavyzdžiui, kaip [[žaliava]]). Kombinatas taip pat gali būti susivienijimas smulkių gamybos vienetų, nukreiptų į kompleksinį aptarnavimą. == Lietuvoje == [[Vaizdas:Lietuvos TSR pramonės įmonių firminiai ženklai.jpg|thumb|150px|Kai kurių Lietuvos TSR kombinatų emblemos]] [[Lietuvos TSR]] veikė nemažai įvairių pramonės kombinatų. 1964 m. vien [[Vilnius|Vilniuje]] veikė 11 kombinatų.<ref>[https://vilnius21.lt/seniadresai.php?c=62&t=kombinatai Vilniaus kombinatai 1964 m.] Vilnius21.lt(tikrinta 2026-08-15).</ref> Jie veikė ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir mažesniuose rajonų centruose.<ref>[https://eais.archyvai.lt/repo-ext/search?query=kombinatas&queryType=ANY_WORD&title=&titleType=ANY_WORD&fond=&series=&file=&document=&personPlaceName=&dateFrom=&dateTo=&exactDate=false&archive=&source=&level=&characteristics=&language=&rubrics=&digitalObjectTypes=&church=&fileDoctypes=&sortBy=score&sortDirection=desc&pageSize=20&pageIndex=0 Kombinatas.] Archyvai.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> * maisto: ** cukraus: [[Pavenčių cukraus kombinatas]]; ** duonos: [[Panevėžio duonos kombinatas]]; ** gėrimų: [[Šiaulių gėrimų kombinatas Gubernija]], [[Utenos gėrimų kombinatas]], [[Vilniaus gėrimų kombinatas Tauras]]; ** mėsos: [[Alytaus mėsos kombinatas]], [[Kauno mėsos kombinatas]], [[Klaipėdos mėsos kombinatas]], [[Panevėžio mėsos kombinatas]], [[Šiaulių mėsos kombinatas]], [[Tauragės mėsos kombinatas]], [[Utenos mėsos kombinatas]], [[Vilniaus mėsos kombinatas]]; ** pieno: [[Kapsuko pieno konservų kombinatas]], [[Kauno pieno kombinatas]], [[Klaipėdos pieno kombinatas]], [[Panevėžio pieno kombinatas]], [[Šiaulių pieno kombinatas]], [[Vilniaus pieno kombinatas]]; ** spirito: [[Panevėžio spirito kombinatas]]; ** [[Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas]]; ** [[Kapsuko maisto pramonės kombinatas]]; ** žuvies: [[Klaipėdos žuvies kombinatas]]; * medienos: ** baldų: [[Jonavos baldų kombinatas]], [[Kauno baldų kombinatas]], [[Šiaulių baldų kombinatas]], [[Šilutės baldų kombinatas]], [[Ukmergės baldų kombinatas]], [[Vilniaus valstybinis baldų kombinatas]];<ref>Antanas Morkevičius. [https://www.journals.vu.lt/ekonomika/article/view/15953 Lietuvos TSR baldų pramonės išvystymas.] – Ekonomika, 1973, 12(1), pp. 73–87. doi:10.15388/Ekon.1973.15953.</ref> ** medžio apdirbimo: [[Kauno medžio apdirbimo kombinatas]], [[Klaipėdos medžio apdirbimo kombinatas]], [[Šilutės medžio apdirbimo kombinatas]], [[Vilniaus medžio apdirbimo kombinatas Startas]]; ** miškų: [[Panevėžio miškų kombinatas]]; ** kiti: [[Kazlų Rūdos medienos dirbinių kombinatas]], [[Klaipėdos kartono kombinatas]]; * kitų sričių: ** [[Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas|buitinio gyventojų aptarnavimo]] (rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose); ** chemijos: [[Jonavos chemijos kombinatas]], [[Kėdainių chemijos kombinatas]]; ** komunalinių įmonių (rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose); ** linų: [[Panevėžio linų kombinatas]], ** medvilnės: [[Alytaus medvilnės kombinatas]], ** odos-avalynės: [[Šiaulių odos-avalynės kombinatas]], [[Vilniaus odos-avalynės kombinatas]]; ** pramonės (pramkombinatai): [[Alytaus pramonės kombinatas]], [[Ariogalos pramonės kombinatas]], [[Panevėžio pramonės kombinatas]], [[Priekulės pramonės kombinatas]], [[Salantų pramonės kombinatas]]; ** statybinių medžiagų, statybos: [[Akmenės statybinių medžiagų kombinatas]], [[Alytaus namų statybos kombinatas]], [[Kauno statybos kombinatas]], [[Šiaulių namų statybos kombinatas]]; ** [[Kauno šilko kombinatas]]; ** šiltnamių: [[Kietaviškių šiltnamių kombinatas]], [[Neveronių šiltnamių kombinatas]], [[Vilniaus šiltnamių kombinatas]]; ** [[Kauno gumos gaminių kombinatas Inkaras]]. Kombinato terminas imtas taikyti ir nepramoniniams susivienijimams arba mišriems kombinatams (pavyzdžiui, aklųjų kombinatai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje): * dailės: [[Kauno dailės kombinatas]], [[Vilniaus dailės kombinatas]]; * sporto: [[Kauno respublikinis sporto kombinatas]], [[Panevėžio sporto kombinatas]]. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Įmonių formos]] [[Kategorija:TSRS ekonomika]] qqvgrnq1f3xum29di0uimti8p0tka9p 0 276648 7904905 7756609 2026-08-16T07:23:18Z ~2026-44952-72 222868 /* Dalyvaujančios šalys */ 7904905 wikitext text/x-wiki {{Taip pat|2016 m. vasaros parolimpinės žaidynės}} {{Olimpinės žaidynės | Pavadinimas = XXXI Olimpinės žaidynės | Logo = Olympics 2016 - Rio.png| Size = 190 | Sostinė = [[Rio de Žaneiras]], [[Brazilija]] | Valstybių skaičius = 207 | Sportininkų skaičius = 11 551| Rungčių kiekis = 306 <small>(28 sporto šakose)</small>| Atidarymo ceremonija = [[2016]] m. [[rugpjūčio 5]] d.| Uždarymo ceremonija = [[2016]] m. [[rugpjūčio 21]] d.| Atidarytomis paskelbė = [[Michel Temer]]| Sportininkų priesaika = [[Robert Scheidt]]| Teisėjų priesaika = Martinho Nobre| Olimpinę ugnį uždegė = [[Vanderlei Cordeiro de Lima]]| }} '''2016 m. vasaros olimpinės žaidynės''' ({{pt|Jogos Olímpicos de Verão de 2016}}, dar žinomos kaip '''Rio 2016'''), oficialiai '''XXXI olimpinės žaidynės''' – tarptautinės sporto varžybos, vykusios [[2016]] m. [[rugpjūčio 5]]–[[rugpjūčio 21|21]] d. [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]] ([[Brazilija]]).<ref>{{cite web | title=Nuspręsta: 2016 metų olimpiada vyks Rio de Žaneire (papildyta 19 val. 51 min., nuotraukos) | website=Lrytas – žinios | date=2009-10-02 | url=https://www.lrytas.lt/sportas/startai/2009/10/02/news/nuspresta-2016-metu-olimpiada-vyks-rio-de-zaneire-papildyta-19-val-51-min-nuotraukos--2862568 | language=lt | access-date=2026-02-17 | archive-date=2009-10-04 | archive-url=https://web.archive.org/web/20091004235903/http://www.lrytas.lt/-12545001151252532914-nuspr%C4%99sta-2016-met%C5%B3-olimpiada-vyks-rio-de-%C5%BEaneire-papildyta-19-val-51-min-nuotraukos.htm | url-status=dead }}</ref> Pagrindiniai žaidynių stadionai – [[Marakanos stadionas]] ir [[Nilton Santos olimpinis stadionas]]. Šios žaidynės rekordus pasiekė tiek šalių, tiek sporto šakų skaičiumi. Olimpiadoje dalyvavo virš 11 300 sportininkų iš 207 [[Nacionalinis olimpinis komitetas|nacionalinių olimpinių komitetų]] (NOK). [[Kosovas olimpinėse žaidynėse|Kosovas]] ir [[Pietų Sudanas olimpinėse žaidynėse|Pietų Sudanas]] olimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmą kartą. Tuo tarpu [[Kuveitas olimpinėse žaidynėse|Kuveito]] delegacijai nebuvo leista dalyvauti žaidynėse dėl vyriausybės įtakos sporto veiklai. Visi jų sportininkai dalyvavo po olimpine vėliava.<ref>[https://www.olympic.org/news/suspension-of-the-kuwait-olympic-committee SUSPENSION OF THE KUWAIT OLYMPIC COMMITTEE]</ref> 28 [[Olimpinės sporto šakos|olimpinėse sporto šakose]], tarp kurių ir 2009 m. į rungtynių programą įtraukti [[golfas]] bei [[regbis-7]], buvo išdalinti 306 medalių rinkiniai. Sporto rungtynės vyko 33 arenose Rio de Žaneire bei 5 arenose [[San Paulas|San Paule]], [[Belo Horizontė|Belo Horizontėje]], [[Salvadoras (miestas)|Salvadore]], [[Brazilija (miestas)|Brazilijoje]] ir [[Manausas|Manause]]. Šios vasaros olimpinės žaidynės buvo pirmosios [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] žemyne, antrosios – [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] (po [[1968 m. vasaros olimpinės žaidynės|Meksiko]] žaidynių), trečiosios – [[Pietų pusrutulis|pietų pusrutulyje]] bei pirmosios [[portugalų kalba|portugališkai]] kalbančioje valstybėje. Šios žaidynės taip pat pirmosios, kai [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautiniam olimpiniam komitetui]] vadovauja [[Thomas Bach]]. == Miesto rinkimai == [[Vaizdas:Rio de Janeiro 2016 press conference.jpg|right|thumb|Miesto rinkimų komitetas, vadovaujamas [[Carlos Arthur Nuzman]], spaudos konferencijoje]] Miesto rinkimų procesas [[2016]] m. vasaros olimpinėms žaidynėms oficialiai prasidėjo [[2007]] m. [[gegužės 16]] d. Visų pirma, iki [[2007]] m. [[rugsėjo 13]] d. kiekvienas miestas turėjo pristatyti pradinę paraišką [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautiniam olimpiniam komitetui]] (TOK), patvirtinant savo norą dalyvauti miesto 2016 m. olimpinėms žaidynėms rinkimuose. Iki [[2008]] m. [[sausio 14]] d. kiekvienas miestas-kandidatas pristatė dokumentus, kuriuose buvo atsakymai į 25 klausimų TOK anketą. [[2008]] m. [[birželio 4]] d. buvo paskelbtas galutinis sąrašas su 4 miestais: [[Čikaga]], [[Madridas|Madridu]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneiru]] ir [[Tokijas|Tokiju]] (Tokijas organizavo [[1964 m. vasaros olimpinės žaidynės|1964 m. olimpines žaidynes]]). Nepaisant fakto, kad [[Doha]] surinko daugiau taškų nei Rio de Žaneiras, TOK jos neįtraukę į galutinį sąrašą dėl noro organizuoti olimpines žaidynes spalį, kas buvo ne pagal TOK sporto kalendorių. [[Praha]]i ir [[Baku]] taip pat nepasisekė. [[Nawal El Moutawakel]] iš Maroko pirmininkavo dešimties narių Įvertinimo Komisijai (ji taip pat pirmininkavo ir 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių įvertinimo komisijai). Komisija padarė apžiūrą antrame [[2009]] m. metų ketvirtyje. Likus mėnesiui iki rinkimų, [[rugsėjo 2]] d., ji išleido išsamų procedūrinį įvertinimą TOK nariams. Galutinis balsavimas įvyko [[2009]] m. [[spalio 2]] d. [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Čikaga ir Tokijas iškrito atitinkamai po pirmojo ir antrojo balsavimų, o Rio de Žaneiras įgijo žymią persvarą prieš Madridą. Persvarai išlikus, Rio de Žaneiras buvo paskelbtas nugalėtoju ir tapo pirmuoju [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] miestu, organizuojančiu olimpines žaidynes. {| class="wikitable" |- ! colspan="7" | 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių balsavimo rezultatai |- ! Miestai ! Šalis | bgcolor="silver" |'''1 etapas''' | bgcolor="silver" |'''2 etapas''' | bgcolor="silver" |'''3 etapas''' |- ||[[Rio de Žaneiras]] ||{{BRAv}} ||26||'''46'''||'''66''' |- ||[[Madridas]]||{{ESPv}} ||'''28'''||29||32 |- ||[[Tokijas]]||{{JPNv}} ||22||20||align="center"|— |- ||[[Čikaga]]||{{USAv}} ||18||align="center"|—||align="center"|— |} == Plėtra ir pasiruošimas == {{Multiple image | align = right | direction = vertical | width = 220 | image1 = Rio de Janeiro bid venues for the 2016 Summer Olympics.svg | caption1 = Arenų žemėlapis | image2 = Parque Olímpico Rio 2016 (2).jpg | caption2 = [[Barra velodromas|Velodromas]], [[Olimpinis treniruočių centras|Olimpinio treniruočių centro]] 3-čia, 2-a ir 1-a salės bei [[Ateities arena]] (fone) [[Barra olimpinis arkas|Barra olimpiniame parke]] | image3 = Maracana internal view april 2013.jpg | caption3 = [[Marakanos stadionas]] | image4 = Stitched 003.jpg | caption4 = [[João Havelange olimpinis stadionas]] | image5 = Centro Olímpico de Deodoro.jpg | caption5 = [[Olimpinis irklavimo slalomo stadionas]] }} {{Multiple image | align = right | direction = vertical | width = 220 | image1 = Maria Lenk Aquatic Center.jpg | caption1 = [[Maria Lenk vandens centras]] | image2 = Arena Olímpica do Rio.jpg | caption2 = [[HSBC arena|Rio olimpinė arena]] }} === Infrastruktūra ir arenos === {{plačiau|2016 m. vasaros olimpinių žaidynių arenos}} Rungtynės vyks 18-oje jau esančių arenų (iš kurių 9 buvo patobulintos), 9-iose naujose arenos, pastatytose specialiai olimpinėms žaidynėms bei 7-iose laikinose arenose, kurios po žaidynių bus panaikintos. Kiekviena sporto šakos rungtis vyks viename iš keturių geografinių olimpiados rajonų: [[Bara da Tižuka|Bara]] (daugiausia arenų bei olimpinis kaimelis), [[Kopakabana|Kopakabanoje]], [[Deodoro]] arba [[Marakana (rajonas)|Marakanoje]]. Didžiausia žaidynių arena, talpinanti 74 738 žiūrovus, yra [[Marakanos stadionas]], žaidynėms tapsiantis pagrindiniu olimpiniu stadionu. Jame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei futbolo varžybų finalai. Be [[Marakanos stadionas|Marakanos]] ir [[Engenhão stadionas|Engenhão]] stadionų, [[futbolas|futbolo]] rungtynės vyks [[Salvadoras (miestas)|Salvadore]] ([[Fonte Nova arena]]), [[San Paulas|San Paule]] ([[San Paulo arena]]), [[Belo Horizontė]]je ([[Estádio Mineirão]]) bei [[Brazilija (miestas)|Brazilijoje]] ([[Estádio Nacional de Brasília]]). Šių metų olimpinis kaimelis reklamuojamas kai didžiausias per visą žaidynių istoriją. === Miesto renovacija === Rio istoriniame centre vyksta didžiulis miesto uosto rajono atgaivinimo projektas, pavadintas ''Porto Maravilha''. Jis apima 5 milijonų kvadratinių metrų plotą. Projekto tikslas – rekonstruoti uosto rajoną, padidinant miesto centro patrauklumą, ir sustiprinti Rio konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Mieste bus atnaujinta 700 km komunalinių tinklų vandens tiekimui, sanitarinių sąlygų gerinimui, kanalizacijai, elektrai, dujoms ir telekomunikacijoms; 4 km tunelių; 70 km kelių; 650 kvadratinių kilometrų šaligatvių; 17 km dviračių takų; 15 000 medžių; 3 sanitarijos priežiūros įmones. === Deglo nešimas === Olimpinė ugnis buvo įžiebta [[Olimpija|Olimpijoje]] 2016 m. balandžio 21 d. Balandžio 27 d. ceremonijos [[Panathinaiko stadionas|Panathinaiko stadione]] ([[Atėnai]]) metu ugnis buvo perduota organizatoriams brazilams. Ugnis buvo nugabenta ir į TOK būstinę bei Olimpinį muziejų [[Lozana|Lozanoje]], taip pat į Jungtinių Tautų kontorą [[Ženeva|Ženevoje]]. Deglo nešimas [[Brazilija|Brazilijoje]] prasidėjo 2016 m. gegužės 3 d. sostinėje [[Brazilija (miestas)|Brazilijoje]]. Olimpinis deglas aplankys virš 300 Brazilijos miestų, kurių paskutinis bus [[Rio de Žaneiras]], kur rugpjūčio 5 d., per atidarymo ceremoniją, bus įžiebtas ugnies katilas. == Žaidynės == === Medalių lentelė === {{main|2016 m. vasaros olimpinių žaidynių medalių lentelė}} {| {{RankedMedalTable|class=wikitable sortable}} |- |1 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|USA|2016 m. vasaros}} | 46 || 37 || 38 || 121 |- |2 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|GBR|2016 m. vasaros}} | 27 || 23 || 17 || 67 |- |3 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|CHN|2016 m. vasaros}} | 26 || 18 || 26 || 70 |- |4 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|RUS|2016 m. vasaros}} | 19 || 18 || 19 || 56 |- |5 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|GER|2016 m. vasaros}} | 17 || 10 || 15 || 42 |- |6 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|JPN|2016 m. vasaros}} | 12 || 8 || 21 || 41 |- |7 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|FRA|2016 m. vasaros}} | 10 || 18 || 14 || 42 |- |8 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|KOR|2016 m. vasaros}} | 9 || 3 || 9 || 21 |- |9 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|ITA|2016 m. vasaros}} | 8 || 12 || 8 || 28 |- |10 | scope="row" align=left| {{flagIOCteam|AUS|2016 m. vasaros}} | 8 || 11 || 10 || 29 |- | |- | 64 || align=left| {{flagIOCteam|LTU|2016 m. vasaros}} || 0 || 1 || 3 || 4 |- class="sortbottom" !colspan=2| Iš viso || 307 || 307 || 360 || 974 |} === Sporto šakos === 2016 m. olimpinėse žaidynėse bus rungiamasi 28 sporto šakose: {{div col|cols=4}} * [[Vaizdas:Rowing pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Akademinis irklavimas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Akademinis irklavimas]] <small>(14)</small> * [[Vaizdas:Badminton pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Badmintonas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Badmintonas]] <small>(5)</small> * [[Vaizdas:Canoeing (flatwater) pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Baidarių ir kanojų irklavimas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Baidarių ir kanojų irklavimas]] <small>(16)</small> * [[Vaizdas:Boxing pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Boksas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Boksas]] <small>(13)</small> * [[Vaizdas:Sailing pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Buriavimas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Buriavimas]] <small>(10)</small> * [[Vaizdas:Cycling pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Dviračių sportas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Dviračių sportas]] <small>(18)</small> * [[Vaizdas:Judo pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Dziudo 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Dziudo]] <small>(14)</small> * [[Vaizdas:Fencing pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Fechtavimasis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Fechtavimasis]] <small>(10)</small> * [[Vaizdas:Football pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Futbolas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Futbolas]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Gymnastics (artistic) pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Gimnastika 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Gimnastika]] <small>(18)</small> * [[Vaizdas:Golf pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Golfas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Golfas]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Wrestling pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Imtynės 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Imtynės]] <small>(18)</small> * [[Vaizdas:Equestrian pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Jojimas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Jojimas]] <small>(6)</small> * [[Vaizdas:Basketball pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Krepšinis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Krepšinis]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Athletics pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Lengvoji atletika 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Lengvoji atletika]] <small>(47)</small> * [[Vaizdas:Swimming pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Plaukimas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Plaukimas]] <small>(32)</small> * [[Vaizdas:Handball pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Rankinis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Rankinis]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Rugby union pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Regbis-7 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Regbis-7]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Synchronized swimming pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Sinchroninis plaukimas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Sinchroninis plaukimas]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Table tennis pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Stalo tenisas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Stalo tenisas]] <small>(4)</small> * [[Vaizdas:Weightlifting pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Sunkioji atletika 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Sunkioji atletika]] <small>(15)</small> * [[Vaizdas:Shooting pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Šaudymas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Šaudymas]] <small>(15)</small> * [[Vaizdas:Archery pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Šaudymas iš lanko 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Šaudymas iš lanko]] <small>(4)</small> * [[Vaizdas:Modern pentathlon pictogram (pre-2025).svg|20px|alt=|link=]] [[Šiuolaikinė penkiakovė 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Šiuolaikinė penkiakovė]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Diving pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Šuoliai į vandenį 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Šuoliai į vandenį]] <small>(8)</small> * [[Vaizdas:Taekwondo pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Tekvondo 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Tekvondo]] <small>(8)</small> * [[Vaizdas:Tennis pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Tenisas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Tenisas]] <small>(5)</small> * [[Vaizdas:Volleyball (indoor) pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Tinklinis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Tinklinis]] <small>(4)</small> * [[Vaizdas:Triathlon pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Triatlonas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Triatlonas]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Water polo pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Vandensvydis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Vandensvydis]] <small>(2)</small> * [[Vaizdas:Field hockey pictogram.svg|20px|alt=|link=]] [[Žolės riedulys 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Žolės riedulys]] <small>(2)</small> {{div col end}} ==== Naujos sporto šakos ==== Olimpinių žaidynių sporto šakų sąraše buvo dvi laisvos vietos. Dėl įtraukimo į šį sąrašą siūlėsi 7 sporto šakos: [[beisbolas]] ir [[softbolas]] (jie buvo išmesti 2005 m.), [[karate]], [[skvošas]], [[golfas]], [[riedučių sportas]] ir [[regbio sąjunga]]. Šių sporto šakų lyderiai pristatė prezentacijas [[Tarptautinis Olimpinis Komitetas|TOK]] vykdomajam komitetui 2009 m. birželį. Iš šių sporto šakų išrinktos buvo [[regbis-7]] ir golfas. 2012 m. gegužę Tarptautinė buriavimo federacija pranešė, kad 2016 m. žaidynėse nebebus burlenčių rungties, o ją pakeis [[jėgos aitvarų ir banglenčių sportas|jėgos aitvarų sportas]], bet metų pabaigoje sprendimas atšauktas. === Dalyvaujančios šalys === [[Vaizdas:A scene from the Rio 2016 Olympic Games Opening Ceremony (28210365734).jpg|thumb|right|200px|[[Brazilija|Brazilijos]] delegacija olimpiados atidaryme.]] Visi 206 [[Nacionalinis olimpinis komitetas|Nacionaliniai olimpiniai komitetai]] į žaidynes siunčia bent vieną sportininką. Be jų, varžybose dalyvaus dvi nepriklausomos komandos, [[Olimpinė pabėgelių komanda 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinė pabėgelių komanda]] bei [[Individualūs Olimpiados dalyviai 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Individualūs olimpiados dalyviai]]. [[Kosovas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Kosovas]] bei [[Pietų Sudanas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Pietų Sudanas]] žaidynėse dalyvavo pirmąkart. [[Bulgarija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Bulgarijos]] sunkumų kilnotojams žaidynėse dalyvauti uždrausta dėl keleto pažeidimų dėl dopingo vartojimo. Dėl Vyriausybės kišimosi į Olimpiados reikalus [[Kuveitas 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Kuveitui]] dalyvauti uždrausta, jo sportininkai dalyvaus po olimpine vėliava. {{2016OlimpiadosŠalys}} === Tvarkaraštis === {{2016OlimpiadosTvarkaraštis}} === Logotipas === Rio 2016 logotipas buvo sukurtas brazilų įmonės „Tatíl Design“, atskleistas 2010 m. gruodžio 31 d. Logotipe pavaizduotos trys figūros, kurių spalvos yra tokios, kaip ir [[Brazilijos vėliava|Brazilijos vėliavos]] spalvos: geltona, žalia ir mėlyna. Šios figūros yra susikibę rankomis, taip sukurdamos apvalią figūrą, kuri simbolizuoja [[Cukraus Galvos kalnas|Cukraus Galvos kalną]]. Logotipas turėjo keturias pagrindines idėjas: užkrečianti energija, harmoninga įvairovė, vešli gamta ir olimpinė dvasia. Firma „Tatíl Design“ nugalėjo konkurse kuriame dalyvavo 139 agentūros. Šis logotipas buvo palygintas su [[Henri Matisse]] paveikslu „Šokis“. === Talismanai === Oficialūs olimpinių ir parolimpinių žaidynių talismanai buvo išrinkti atitinkamai Vinisius ir Tomas. Vinisiui vardas buvo suteiktas pagerbti žymų brazilų eseistą, poetą [[Vinicius de Moraes]]. Talismano išvaizda suteikta suderinus „kačių judrumą, beždžionių svyravimą ir paukščių grakštumą“.<ref>[https://www.rio2016.com/en/news/meet-the-rio-2016-olympic-and-paralympic-games-mascots-and-help-choose-their-names Meet the Rio 2016 Olympic and Paralympic Games mascots and help choose their names] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161010124635/https://www.rio2016.com/en/news/meet-the-rio-2016-olympic-and-paralympic-games-mascots-and-help-choose-their-names |date=2016-10-10 }}</ref> Tuo tarpu Tomui vardas suteiktas pagerbiant brazilų dainų kūrėją, kompozitorių [[Antonio Carlos Jobim]]. Šio talismano išvaizda reprezentuoja šalies miškus. == Problemos ir incidentai == === Dopingo skandalų įtaka === Dėl daugkartinių dopingo vartojimo skandalų šiose olimpinėse žaidynėse uždrausta dalyvauti visiems Bulgarijos sunkumų kilnotojams.<ref>[http://www.abc.net.au/news/2016-01-30/cas-rejects-bulgarias-appeal-against-olympic-weightlifting-ban/7126654 Bulgarian weightlifters banned from Rio Olympics after CAS rejects appeal against ban for doping violations]</ref> [[2015]] m. [[Rusija]] buvo suspenduota iš visų [[Lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] varžybų, tarp jų ir olimpinių žaidynių. [[Tarptautinė lengvosios atletikos federacija]] tai padarė atsižvelgdama į [[Pasaulinė antidopingo agentūra|Pasaulinės antidopingo agentūros]] pateiktą medžiagą apie daugkartinį dopingo vartojimą lengvosios atletikos varžybose.<ref>[http://www.bbc.com/sport/athletics/34811896 Athletics doping: Russia provisionally suspended by IAAF]</ref> Federacija pranešė, kad leis pavieniams Rusijos sportininkams dalyvauti žaidynėse po olimpine vėliava kaip [[Individualūs olimpiados dalyviai|individualiems olimpiados dalyviams]], jei jie nepriklausomų tyrimų dėka įrodys nevartoję dopingo. Olimpinio komiteto prezidentas [[Thomas Bach]] laikėsi nuomonės leisti „švariems“ atletams dalyvauti esant Rusijos komandos sudetyje, tačiau lengvosios atletikos federacija tam prieštaravo.<ref>[http://www.bbc.com/sport/olympics/36581397 Rio 2016: Clean Russian athletes should compete for their country – Bach]</ref> 2016 m. [[liepos 1]] d. Rusijos bėgikei [[Yuliya Stepanova|Julijai Stepanovai]] buvo leista dalyvauti olimpiadoje kaip nepriklausomai atstovei už didelį indėlį atskleidžiant milžinišką valstybės remiamą dopingo naudojimą tarp Rusijos sportininkų.<ref>[https://www.theguardian.com/sport/2016/jul/01/russian-whistleblower-yulia-stepanova-cleared-neutral-athlete-rio Russian whistleblower Yuliya Stepanova to compete as ‘neutral athlete’ in Rio]</ref> 2016 m. [[liepos 24]] d. Pasaulinė antidopingo agentūra pateikė dar platesnio tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog Rusijoje su valstybės parama buvo klastojami dopingą vartojusių sportininkų mėginiai nuo pat [[2011]] m. Po šių rezultatų pateikimo, Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą, kad kiekvienos sporto šakos federacija turi pateikti išvadas, ar Rusijos sportininkai gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bei nurodė, kad nei vienas dopingo skandale įsipainiojęs sportininkas negali dalyvauti olimpiadoje. Kartu olimpinis komitetas atšaukė ir Julijos Stepanovos dalyvavimą žaidynėse, mat ji pateko į dopingą vartojusių sportininkų sąrašą.<ref>[http://www.bbc.com/sport/olympics/36878983 Rio Olympics 2016: Russia not given blanket Games ban by IOC]</ref><ref>[https://www.olympic.org/news/decision-of-the-ioc-executive-board-concerning-the-participation-of-russian-athletes-in-the-olympic-games-rio-2016 DECISION OF THE IOC EXECUTIVE BOARD CONCERNING THE PARTICIPATION OF RUSSIAN ATHLETES IN THE OLYMPIC GAMES RIO 2016]</ref> Pasaulinės antidopingo agentūros vadovas Olivier Niggli teigė, jos pastarasis žingsnis gali nulemti labai sunkų svarbios informacijos apie dopingą vartojančius sportininkus gavimą ateityje.<ref>[https://www.wada-ama.org/en/media/news/2016-07/wada-acknowledges-ioc-decision-on-russia-stands-by-agencys-executive-committee WADA acknowledges IOC decision on Russia, stands by Agency’s Executive Committee recommendations] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211225171748/https://www.wada-ama.org/en/media/news/2016-07/wada-acknowledges-ioc-decision-on-russia-stands-by-agencys-executive-committee |date=2021-12-25 }}</ref> 2016 m. [[liepos 26]] d. 86 Rusijos sportininkams buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse. Iš jų 68 atstovauja lengvajai atletikai.<ref>[http://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/at-least-86-russian-athletes-banned-from-rio-so-far/ At least 86 Russian athletes banned from Rio so far]</ref> Prasidėjus olimpiadai joje negalėjo dalyvauti 110 atletų, susijusių su dopingo vartojimu.<ref>[https://web.archive.org/web/20160806002500/http://tass.ru/en/sport/892815 279 Russian athletes cleared to compete in Rio Olympics]</ref> == TV transliuotojai == {{col-begin}} {{col2}} * {{flag|Austria}} – ORF * {{flag|Azerbaijan}} – İTV * {{flag|Belgium}} – VRT * {{flag|Brazil}} – [[Rede Globo]] ir {{santrumpa|Rede Bandeirantes|Išskirtinis visų teisių saugotojas}}, Rede Record * {{flag|Canada}} – CBC * {{flag|China}} – CCTV * {{flag|Estonia}} – ERR, MTG * {{flag|Europe}} – Sportfive * {{flag|Finland}} – Yle * {{flag|France}} – France Télévisions * {{flag|Germany}} – ARD, ZDF * {{flag|Israel}} – Sport 5 * {{flag|Latvia}} – [[Latvijas Televīzija|LTV]], MTG * {{flag|Lithuania}} – [[Viasat Sport Baltic]], [[TV6]], [[TV3]], [[LNK]], [[Lietuvos ryto TV|Lietuvos Ryto TV]].<ref>{{cite web |title=Komercinės TV pasidalino 2014 ir 2016 m. olimpinių žaidynių transliacijas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2012-07-10 |url=https://www.delfi.lt/verslas/media/komercines-tv-pasidalino-2014-ir-2016-m-olimpiniu-zaidyniu-transliacijas-59088945 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> * {{flag|Japan}} – [[NHK]] * {{flag|Netherlands}} – NOS * {{flag|Norway}} – TV 2 * {{flag|North Korea}} – SBS * {{flag|Russia}} – [[Pirmasis kanalas]], VGTRK, NTV Plius * {{flag|Slovenia}} – RTV Slovenija * {{flag|South Korea}} – SBS * {{flag|Spain}} – RTVE * {{flag|Sweden}} – MTG * {{flag|Switzerland}} – SRG SSR * {{flag|Turkey}} – FOX * {{flag|United Kingdom}} – [[BBC]] * {{flag|United States}} – [[NBC]] {{col-end}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{Olimpinių žaidynių sąrašas}} [[Kategorija:2016 metų vasaros olimpinės žaidynės| ]] taikhftetgusnqmbzmkjmuw6poic1uk 0 285164 7904818 6763954 2026-08-15T17:41:54Z CD 677 7904818 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{gimė|1929||}} |gimimo vieta = [[Bartninkai]] |mirties data = {{Mirė|1977|01|05|1929||}} |mirties vieta = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = }} '''Jonas Kaupaitis''' ([[1929]] m. [[Bartninkai|Bartninkuose]] – [[1977]] m. [[sausio 5]] d.) – Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris. == Biografija == Žaidė [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] miesto (1948–1955), [[Šešupė Kapsukas|„Šešupės“]] (1956–1965) komandose. 1968–1973 m. [[FK Sūduva Marijampolė|„Sūduvos“]] vyr. treneris. 1971–1976 m. „Nemuno“ draugijos Marijampolės rajono tarybos pirmininkas. Su „Šešupe“ žaidė „Tiesos“ taurės finale.<ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/6_marijampolieciu_finalai_ivarti_imuses_ir_i_vartus_stojes_futbolininkas_ir_kitos_istorijos/ 6 marijampoliečių finalai: įvartį įmušęs ir į vartus stojęs futbolininkas ir kitos istorijos.] 2019-09-27, Respublika.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kaupaitis, Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] hww3cq6rrngwpx09i1v09kjots4k24g 14 289240 7904768 7362827 2026-08-15T13:02:06Z CD 677 įtraukta [[Kategorija:Panevėžio ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904768 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Panevėžio organizacijos|Imon]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal miestus]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal savivaldybes]] [[Kategorija:Panevėžio ekonomika|Įmonės]] n3d3po02x33skdx1szgpygdj3khif16 0 290461 7904865 7842803 2026-08-16T04:44:41Z CD 677 /* Istorija */ 7904865 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 55.0780 |long = 24.2717 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Jonava 2024a.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2024 m., pagrindinės tribūnos |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Jonava]], Žeimių g. 17 |Atidarytas = 1984 m. |Renovuotas = 2010 ir 2021 m. |Savininkas = [[Jonavos rajono savivaldybė]] |Operatorius = [[Jonavos sporto centras]] |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[FK Jonava]] |Talpa = 2680 vietų |Lauko_matmenys = 102 × 68 m }} '''Jonavos miesto centrinis stadionas''' – daugiafunkcis stadionas [[Jonava|Jonavos]] centre, centrinėje miesto dalyje. Bendras plotas – 13 970 m². Prižiūri [[Jonavos sporto centras]]. Žemės sklypą, kuriame yra stadionas, valdo [[Jonavos rajono savivaldybės taryba]]. Stadionas talpina 2680 žiūrovų.<ref name=fk/> Vakariniame šone yra pagrindinės tribūnos, rytiniame – mažesnės, taip pat nukreiptos į atsarginę dirbtinės dangos aikštę, besiribojančią su centrinio stadiono rytiniu pakraščiu. Įrengtas dirbtinis apšvietimas. Stadione vyko 2 [[Lietuvos futbolo taurė]]s finalai (1988 ir 2025 m.). Anksčiau buvo žinomas kaip ''Jonavos rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro centrinis stadionas'', dar vadinamas „Lietavos“ vardu, jį prižiūri ir administruoja [[Jonavos sporto centras]].<ref>[https://jsc.lt/paslaugos/stadionai Stadionai.] Jsc.lt (tikrinta 2026-05-22).</ref> Netoli stadiono yra [[Varnutės tvenkiniai]], [[Jonavos ligoninė]], [[Jonavos žydų kapinės]]. == Istorija == Jonavoje futbolo stadionas žinomas dar nuo XX a. tarpukario. Tuo metu tai buvo futbolo aikštė, įrengta Žeimių gatvėje (priešais žydų kapines), prie ligoninės. Joje sportavo [[Makabi Jonava]] ir [[Hapoel Jonava]] komandos.<ref>https://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/703/</ref> Vėliau, sovietmečiu miesto stadionas buvo įrengtas labai panašioje (toje pačioje?) vietoje. [[1984]] m. rugpjūtį atidarytas dabartinis Jonavos miesto centrinis stadionas,<ref name=fk>[https://fkjonava.lt/straipsnis/infrastruktura Infrastruktūra.] Fkjonava.lt (tikrinta 2026-05-22).</ref> statytas bent nuo 1978 m.<ref>{{Tiesa|1978-08-05}}</ref> 2008–2010 m. stadionas atnaujintas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. 2010 m. buvo įrengta 3000 sėdimų vietų. Projekto vykdytojai – [[Jonavos rajono savivaldybė]] ir [[Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės|Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV]] (projektas buvo vykdomas pagal Jonavos rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 m. programą, kuri patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922). Pasak LFF generalinio direktoriaus [[Julius Kvedaras|Juliaus Kvedaro]], Jonavos stadiono atvejis galėtų būti pavyzdžiu, kad „maži miesteliai geriau tvarkosi nei kai kurie didmiesčiai“.<ref>[http://www.demasport.lt/?i=1;1;&id=20706&PHPSESSID=e15dc9f89ad827667f90d5802d7b2603 „A lygos stadionuose prožektoriai švies dar šiemet“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210920192412/http://www.demasport.lt/?i=1;1;&id=20706&PHPSESSID=e15dc9f89ad827667f90d5802d7b2603|date=2021-09-20}} „Vakarų ekspresas“, 2008-09-04.</ref> 2016 m. rugsėjo 20 d. atidaryta nauja 105×68 m dydžio dirbtinės dangos aikštė.<ref>[https://www.lff.lt/jonavoje-naujos-aikstes-atidarymas/ Jonavoje – naujos aikštės atidarymas.] 2016-09-20, Lff.lt (tikrinta 2026-05-22).</ref> 2017 m. pradėti nauji kapitalinio remonto darbai. 2021 m. pavasarį stadionui išrinktas logotipas,<ref>[https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isrinktas-jonavos-miesto-centrinio-stadiono-logotipo-konkurso-nugaletojas Išrinktas Jonavos miesto centrinio stadiono logotipo konkurso nugalėtojas.] 2021-04-16, Jonavoszinios.lt (tikrinta 2026-05-22).</ref> o [[2021]] m. birželio 10 d. stadionas atidarytas po dar vienos rekonstrukcijos.<ref>[https://www.aliojonava.lt/story/4514/atidarytas-rekonstruotas-jonavos-miesto-stadionas/ Atidarytas rekonstruotas Jonavos miesto stadionas.] 2021-06-11, Aliojonava.lt (tikrinta 2026-05-22).</ref> Stadiono patalpose įrengti nauji persirengimo kambariai sportininkams, treneriams, teisėjams, patalpos žurnalistams, VIP ložė, paplūdimio tinklinio aikštelės, bėgimo takai, lengvosios atletikos sektoriai. Pagrindinė aikštė apšviesta galingais šviestuvais. Po atidarymo 18:00 stadione vyko [[2021 m. Baltijos taurė]]s turnyro rungtynės, kuriose Lietuvos moterų futbolo rinktinė rezultatu 5–0 įveikė latves. Darbai užbaigti 2022 m., jie kainavo 3,45 mln. eurų.<ref>[https://sr.lt/jonavos-stadiono-statyba-2021-2022m/ Jonavos stadiono statyba (2021 – 2022 m.).] Sr.lt (tikrinta 2026-05-22).</ref> == Stadionas == Šalia pagrindinės [[futbolo aikštė]]s yra įkurta dirbtinė futbolo aikštė, 6 [[krepšinis|krepšinio]] aikštynai, [[regbis|regbio]] ir [[tinklinis|tinklinio]] infrastruktūra ([[paplūdimio tinklinis|paplūdimio tinklinio]] aikštelė įrengta šiek tiek toliau nuo tribūnos). Įrengtas apšvietimas. Kiek toliau nuo pagrindinės aikštės stūkso nenaudojama senoji stadiono tribūna. Už tribūnos – žaidėjų persirengimo namelis. Centrinio stadiono buitinės patalpos užima 182,95 m². Įrengta mechaninė švieslentė rungtynių rezultatams rodyti. Prie bėgimo takų yra išlikę sovietiniais metais pakabinti sportiniai lozungai, šūkiai („Šiandien tribūnoje – rytoj bėgimo take“, „Sportas – taikos vardan“ ir kt.).<ref>[http://www.flickr.com/photos/suduva/page4/ Jonavos stadiono nuotraukos]</ref> Tualetas įrengtas 2009 m. Stadione daugiausia vyksta [[futbolas|futbolo]] varžybos. Namų rungtynes žaidžia [[FC Jonava]], kartais ir kitos komandos. Taip pat vyksta kitų sporto šakų (pvz., [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]]) rungtynės. Organizuojami įvairūs renginiai, [[koncertai]], šventės. 2006 m. birželio 3 d. vyko galiūnų varžybos.<ref>http://www.vtv.lt/naujienos/sportas/galiunu-varzybose-absoliutaus-rekordo-laukimas-53.html „Galiūnų varžybose absoliutaus rekordo laukimas“ (vtv.lt)</ref> II [[SAMPO]] Lietuvos galiūnų čempionato etapas. 2008 m. rugsėjį vyko Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas.<ref>[http://demasport.lt/?i=1;1;&id=20964&PHPSESSID=d08911e17453b6a05a0400535985aaad Finaliniame Lietuvos galiūnų čempionato etape triumfavo Žydrūnas Savickas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305000457/http://demasport.lt/?i=1;1;&id=20964&PHPSESSID=d08911e17453b6a05a0400535985aaad |date=2016-03-05 }}</ref> == Finalai == {| class=wikitable ! Data || Turnyras || Rungtynės || Rezultatas |- | 1988-08-13 || [[1988 m. Tiesos taurė]] || [[Sirijus Klaipėda|Klaipėdos „Sirijus“]] – [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] || 3–2 |- | 2025-09-28 || [[2025 m. LFF taurė]] || [[FK Panevėžys|„Panevėžys“]] – [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] || 1–0 |} == Galerija == <gallery> Jonava.JKKSC stadionas001.jpg Jonavos stadionas.jpg Central stadium of Jonava.jpg </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Central stadium of Jonava}} * [https://www.youtube.com/watch?v=yKJ3_VS0MRE Jonavos stadionas 2015 m.] (Youtube.com) [[Kategorija:Jonavos stadionai]] 2rmx8rn2vlzygx0c2g6vouvhji6ib37 0 315695 7904937 7843442 2026-08-16T10:06:11Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904937 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Vaida Žūsinaitė |pav= Vaida Zusinaite-Nekriosiene by Augustas Didzgalvis.jpg |pilnas vardas= Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė |gimė = {{Gimė|1988|01|13|T}} |mirė = |atstovauja = {{LTUv}} |aktyvumo metai= Nuo 2006 |rungtys= Vidutinių/ilgų nuotolių bėgimas |asmeniniai rekordai= 5000 m: 16:09.13<br />10000 m: 34:33.00<br />3000 m kl: 9.54,36<br /> Maratonas: 2:32.50 |treneriai= [[Ignas Brasevičius]]<br />buv. [[Romas Sausaitis]]<br />buv. [[Antanas Naruševičius]]<ref>{{cite web |title=Vaida Žūsinaitė: maratonas – ne kančia |url=https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/vaida-zusinaite-maratonas-ne-kancia-n873897 |date=2016-06-14 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-10}}</ref> |klubas= Million Steps<br />buv. [[Kauno maratono klubas|KMK]] |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai=Daugkartinė šalies čempionė |IAAF url kodas=14290450 }} [[Vaizdas:Maratona feminina da Olimpíada Rio 2016 01.jpg|miniatiūra|[[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės]]]] '''Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė''' (g. [[1988]] m. [[sausio 13]] d., [[Alytus|Alytuje]]<ref>https://www.ltok.lt/atletai/vaida-zusinaite/</ref>) − lietuvių lengvaatletė, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė. == Biografija == Sportininkei priklauso iki 23 m. Lietuvos rekordas, 5000 m. - 16.17,36. Uždarose patalpose pasiektas 1500 m kliūtinio bėgimo Lietuvos rekordas - 4.43,86. 2008 m. ir 2010 m. Šiaurės ir Baltijos šalių iki 23 metų amžiaus čempionatų sidabro prizininkė 5000 m bėgimuose. 2016 m. dalyvavo [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse]], kuriose moterų maratono rungtyje užfiksavusi 2:35:53 rezultatą liko 38-oje vietoje. [[2026]] m. [[gegužės 23]] d. vykusiose Europos bėgimo taurės varžybose 10000 m. rungtyje pagerino asmeninį rekordą distanciją nubėgdama per 34:33 minutes.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2937176/du-lietuvos-begikai-gerino-asmeninius-rekordus-varzybose-italijoje</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |rowspan=2|2007 |rowspan=2|[[Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas]] |rowspan=2|[[Hengelo]], {{flag|NED}} |align="center"| 8 |5000 m | |- |align="center"| 11 |3000 m | |- |rowspan=2|2009 |rowspan=2|[[Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas]] |rowspan=2|[[Novi Sadas]], {{flag|SRB}} |align="center"| 10 |5000 m | |- |align="center"| 9 |10000 m | |- |2011 |[[Universiada]] |[[Šendženas]], {{flag|PRC}} |align="center"| 9 |10000 m. |36:35.30 |- |2012 |[[Europos lengvosios atletikos čempionatas]] |[[Helsinkis]], {{flag|FIN}} |align="center"| 19 |3000 m kliūtinis |9:58.37 |- |2013 |[[Universiada]] |[[Kazanė]], {{flag|RUS}} |align="center"| 6 |3000 m kliūtinis |10:04.37 |- |2016 |[[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |[[Rio de Žaneiras]], {{flag|BRA}} |align="center"| 38 |Maratonas |2:35:53 |- |2017 |[[2017 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Londonas]], {{flag|GBR}} |align="center"| 45 |Maratonas |2:41:44 |- |2018 |[[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Berlynas]], {{flag|GER}} |43 |Maratonas | 2:50:49 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 29 |Maratonas | 2:37:47 |} == Asmeniniai rekordai == {| class="wikitable" !colspan=5|Geriausi rezultatai |- align=center ! Rungtis!! Rezultatas!! Vieta!! Data!! Nacionalinė<br />reikšmė |- align=center |800 m || 2:10.97 || {{flagicon|LTU}} Kaunas || 2012-05-12 || - |- align=center |1500 m || 4:20,33 || {{flagicon|LAT}} Valmiera || 2012-06-09 || 20 |- align=center |5000 m || 16:09.13 || {{flagicon|BLR}} Brestas || 2012-05-26 || 6 |- align=center |3000 m kl.|| 9:54.36 || {{flagicon|BLR}} Gardinas || 2012-07-06|| 2 |- align=center |10000 m || 34:40.86 || {{flagicon|LTU}} Palanga || 2020-08-07 || 10 |- align=center |3000 m || 9:16.94 || {{flagicon|SWE}} Upsala || 2012-07-28|| 10 |- align=center |Maratonas || 2:32.50 || {{flagicon|GER}} Hanoveris || 2016 || |- |} == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Žūsinaitė - Nekriošienė, Vaida}} [[Kategorija:Lietuvos ilgų nuotolių bėgikai]] [[Kategorija:Lietuvos kliūtinio bėgimo sportininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] {{lengvoji atletika-stub}} bv5pfbdsql5010dbc0o5yofbl2b7jmv 14 321168 7904770 7362828 2026-08-15T13:02:22Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Šiauliai]]; įtraukta [[Kategorija:Šiaulių ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904770 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Šiaulių ekonomika|Imonės]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal miestus]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal savivaldybes]] 1ws0fpsrcgk6036cng6yzz58wf896c4 14 333352 7904764 7362822 2026-08-15T13:01:20Z CD 677 įtraukta [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904764 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Klaipėdos organizacijos|Įmonės]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal miestus]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal savivaldybes]] [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika|Įmonės]] femueq07b8jlbdvs0jf6be5gzrcinvw 14 341573 7904766 7362824 2026-08-15T13:01:43Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Mažeikių rajono savivaldybė]]; įtraukta [[Kategorija:Mažeikių ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904766 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Mažeikių ekonomika|Imonės]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal miestus]] ev60r1hh1hjy7ds9kkflq4imu6ba5w4 14 342353 7904759 7362830 2026-08-15T12:47:23Z CD 677 įtraukta [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904759 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Vilniaus organizacijos|Įmonės]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal miestus]] [[Kategorija:Vilniaus ekonomika|Įmonės]] b8eti1vwhf47v9edq0ly16h2d3mai2b 0 359914 7904908 7189618 2026-08-16T07:28:16Z Carsten Steger 155431 Aerial image of Lake Annecy inserted. 7904908 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Ansi ežeras | paveiksliukas =Aerial image of Lake Annecy (view from the south).jpg | fotopav = Ansi ežeras | vieta = {{flag|Prancūzija}} | plotas = 27,59 | kilme = ledyninis | vidgylis = 41 | didgylis = 82 | turis = 1,12 | krantas = | iteka = Iras, Laudonas, Bjolonas ir kt. | isteka = [[Tju]] | vikiteka = Category:Lac d'Annecy | map= Prancūzija1 | lat_degrees =45| lat_minutes =51|lat_seconds =0| lat_direction =N | long_degrees =6| long_minutes =10| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =260 }} '''Ansi ežeras''' ({{fr|Lac d'Annecy}}) – ežeras rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Aukštutinė Savoja|Aukštutinės Savojos]] departamente, [[Savojos Alpės]]e, 447 m aukštyje. Tai vienas didžiausių šalies ežerų (nusileidžia tik [[Ženevos ežeras|Ženevos ežerui]] ir netoliese telkšančiam [[Buržė ežeras|Buržė ežerui]]). Ilgis šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi 14,6 km, plotis iki 3,2 km. Ežeras ledyninės kilmės, susidarė prieš 18 tūkst. metų. Į jį suteka daug kalnų upių, o išteka Tju upė ([[Rona|Ronos]] baseinas). Ežeras pasižymi švara, dideliu vandens skaidrumu. Svarbus turistinis objektas. Prie Ansi ežero yra [[Ansi]], [[Ansi le Vjė]], [[Sen Žorijo]] ir kt. miesteliai. [[Kategorija:Prancūzijos ežerai]] 2em980c5rbyut7smewuri54u7j4j680 14 364998 7904757 4553750 2026-08-15T12:45:48Z CD 677 įtraukta [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904757 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos turgūs]] [[Kategorija:Vilniaus statiniai]] [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] n5kvhgl422dfh6dz0wzlspegdhxt2vn 0 366179 7904838 7893282 2026-08-15T20:52:48Z Nen5556 215079 /* */ 7904838 wikitext text/x-wiki {{football player infobox | playername = Neymar | image = [[Vaizdas:20180610 FIFA Friendly Match Austria vs. Brazil Neymar 850 1705.jpg|200px]] | caption = | fullname = Neymar da Silva Santos Júnior | dateofbirth = {{Birth date and age|1992|02|5|df=y}} | cityofbirth = [[Moži das Kruzesas]] | countryofbirth = [[Brazilija]] | height = 1,75 m<ref>{{cite web|url=http://www.santosfc.com.br/futebol/elenco/jogador.asp?i=2|title=Player Profile: Neymar|publisher=www.santosfc.com.br|access-date=2011-07-04|archive-date=2012-12-04|archive-url=https://archive.today/20121204183020/http://www.santosfc.com.br/futebol/elenco/jogador.asp?i=2|url-status=dead}}</ref> | position = [[puolėjas]] | currentclub = [[Santos Futebol Clube|Santos]] | clubnumber = | youthyears = 2003–2009 | youthclubs = [[Santos Futebol Clube|Santos]] | years = 2009–2013<br /> 2013–2017<br>2017–2023<br>2023–2025<br>2025– | clubs = [[Santos Futebol Clube|Santos]]<br />[[FC Barcelona]]<br>[[Paris Saint Germain]]<br>[[Al-Hilal FC]]<br>[[Santos Futebol Clube|Santos]] | caps(goals) = 103 {{0}}(54)<br />123 {{0}}(68)<br>112 {{0}}(82)<br>{{0}}{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}11{{0}}{{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2010–2026 | nationalteam = {{fut|BRA|1}} | nationalcaps(goals) = 124 {{0}}(77)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | cpupdate = 2025 | ntupdate = 2022 }} '''Neimaras da Silva Santos Jaunesnysis''' (''Neymar da Silva Santos Júnior''; g. [[1992]] m. [[vasario 5]] d.) – dar kitaip žinomas kaip '''Neimaras''' arba '''Neimaras Jaunesnysis''' – Brazilijos futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos vyrų futbolo rinktinės]] žaidėjas. Rungtyniauja kairiajame puolimo krašte arba kaip puolėjas. == Klubinė karjera == {{išplėsti}} === Santos === ==== Paauglystė ==== Neimaras pradėjo žaisti futbolą būdamas dar labai jaunas ir buvo greitai pastebėtas „[[Santos FC|Santos]]“ futbolo klubo, kuris pasiūlė žaidėjui kontraktą dar 2003 m., pagal kurį jis buvo priimtas į „Santos“ jaunimo akademiją, kuri praeityje buvo paruošusi tokius žaidėjus kaip [[Antônio Wilson Vieira Honório|Coutinho]], [[Clodoaldo]], [[Diego Ribas da Cunha|Diego]], [[Elano]] ir [[Alex Rodrigo Dias da Costa|Alex]]. Jis taip pat prisijungė prie tokių žaidėjų kaip [[José Macia|Pepe]], [[Pelé]] ir [[Robinho]], kurie pradėjo savo karjeras būtent „Santos“ klube. Būdamas „Santos“ klube Neimaras susipažino su [[Paulo Henrique Ganso|Paulu Enrikė Ganso]], ir su juo tapo gerais draugais. Jis turi seserį, kuri nežaidžia futbolo. Būdamas 14-os, Neimaras išvyko į [[Ispanija|Ispaniją]], kur prisijungė prie [[Real Madrid|Madrido „Real“]] jaunimo komandos, kai tuo metu „Real“ komandos gretose žaidė tokie žaidėjai kaip: [[Cristiano Ronaldo|Ronaldo]], [[Zinedine Zidane]], [[David Beckham]], [[Roberto Carlos]] ir Robinho. ==== 2009 ==== Neimaras pradėjo savo profesionalo karjerą [[2009]] m. [[kovo 7]] d., nepaisant fakto, kad jam buvo tik 17 metų; jis buvo išleistas į aikštelę paskutinėms 30 rungtynių minučių mače prie „[[Oeste Futebol Clube|Oeste]]“, kurį „Santos“ laimėjo rezultatu 2-1. Jau kitą savaitę jis įmušė savo pirmąjį įvartį „Santos“ gretose mače prieš „[[Mogi Mirim Esporte Clube|Mogi Mirim]]“ komandą. Dar po mėnesio, [[balandžio 11]] d., Neimaras pelnė pergalingą įvartį pergalėje prieš „[[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]“ ekipą 2009 metų „[[Campeonato Paulista]]“ pusfinalio pirmojo rato varžybose. Finale „Santos“ turėjo pripažinti „[[Sport Club Corinthians Paulista|Corinthians]]“ komandos pranašumą. Šiame sezone Neimaras pelnė 14 įvarčių per 48 mačus. ==== 2010 ==== Neimaras tęsė savo dominavimą [[2010]] m. ir, 2010 m. [[balandžio 15]] d., jis pelnė net 5 įvarčius prieš „[[Guarani FC|Guarani]]“ komandą atrankinėse varžybose į Brazilijos taurės turnyrą. Šias rungtynes „Santos“ laimėjo 8-1. 2010 metų „Campeonato Paulista“ čempionate Neimaras įmušė 14 įvarčių per 19 mačų, klubas tapo čempionais po 5-5 lygiųjų pergalės prieš „[[Esporte Clube Santo André|Santo Andre]]“ komandą finale. Neimaras iškarto buvo apdovanotas geriausio čempionato žaidėjo titulu. Dėl nuostabaus Neimaro žaidimo „Santos“ komandoje, atsirado žmonių lyginančių jo žaidimą su kitomis brazilų legendomis, tarp kurių yra ir Robinho bei Pelé. 2010 metais „Santos“ klubas atmetė 12-os milijonų svarų sterlingų pasiūlymą iš [[Premier lyga|Anglijos Premier lygoje]] žaidžiančios „[[West Ham United]]“ komandos, ir vėliau dar vieną pasiūlymą iš kito Anglijos klubo – „[[Chelsea]]“, kuris už žaidėją siūlė net 20 milijonų svarų sterlingų. Dėl „Santos“ komandos nenoro parduoti Neimarą, jo komentaras buvo toks: „Aš susikoncentravęs tik į žaidimą „Santos“ klube“, jo agentas, Wagneris Ribeiro taip pat pridėjo: „Jis nori tapti geriausiu pasaulyje. Galimybės tai padaryti žaidžiant Brazilijoje yra lygios nuliui.“ Vis dėlto, po vienerių metų, duodamas interviu „[[The Daily Telegraph]]“ Neimaras prasitarė, kad jis buvo laimingas dėl „Chelsea“ komandos susidomėjimo juo, nes jo didžiausia svajonė yra „žaisti Europoje“, taip pat pridurdamas, kad tuo metu geriausias sprendimas buvo likti žaisti Brazilijoje. 2010 m. lapkričio 30 d., „Santos“ pardavė 5 % akcijų nuo ateities transferų mokesčių, kuriuos jis gaus, investuotojų grupei „Terceira Estrela Investimentos S.A.“ (TEISA), už 3 549 900 realų (1,5 milijonų eur). Praėjusiais metais Neimaro šeima pardavė 40 % dalį Neimaro sporto teisių „DIS Esporte“ grupei, kuri buvo ilgalaikė strateginė „Santos“ klubo partnerė. Nepaisant to, kad pirmieji 2 jo sezonai buvo labai sėkmingi, 2010 metų sezonas pabaigtas su 42 įvarčiais per 60 rungtynių, pagaliau buvo pastebėtos ir Neimaro pagrindinės problemos, noras griūti kiekvieną kartą jį sustabdžius, vietoj atakos tęsimo, ir jo požiūris. Pirmasis nesusipratimas įvyko per mačą su „Goianiense“ komanda 2010 m. rugsėjo 5 d., kai „Santos“ vadybininkas Dorivalis Jaunesnysis nurodė kitam žaidėjui mušti baudinį vietoj Neimaro, prieš kurį ir buvo prasižengta. Jo sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad Neimaras nepataikė paskutinio baudinio per „[[Copa do Brasil]]“ finalo varžybas praėjusiais metais, nors „Santos“ komanda ir laimėjo tą finalą. Reaguodamas į tai, Neimaras atsuko nugarą komandos treneriui, bet buvo nuramintas šoninio teisėjo ir komandos kapitono [[Edu Dracena|Edu Drasenos]]. To padarinys buvo Dorivalio Jaunesniojo noras, kad Neimaras būtų suspenduotas 2 savaitėm, bet komandos vadovybė pasikvietė Neimarą pasikalbėti ir iškarto po pokalbio treneris buvo atleistas. Nepaisant Neimaro atsiprašymo, keletas abejonių dėl jo požiūrio išlieka. 2010 m.gruodžio mėnesį, būdamas 18-os, Neimaras liko trečias 2010 m. Pietų Amerikos metų futbolininko rinkimuose, likdamas už nugaros [[Andrés D'Alessandro|Andresui D’Alessando]] ir [[Juan Sebastián Verón|Juanui Sebastianui Veron]]. === Al Hilal === 2023 m. rugpjūčio 15 d. perėjo į [[Al-Hilal SFC|Al Hilal]]. Sudaryta dviejų metų trukmės sutartis.<ref>{{cite web |title=Paris Saint-Germain thank Neymar Jr, a club legend |url=https://en.psg.fr/teams/first-team/content/paris-saint-germain-thank-neymar-jr-a-club-legend |website=[[Paris Saint-Germain F.C.]] |date=15 August 2023 |access-date=15 August 2023 |archive-date=15 August 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230815170036/https://en.psg.fr/teams/first-team/content/paris-saint-germain-thank-neymar-jr-a-club-legend |url-status=live }}</ref><ref name="AJ-Hilal">{{cite news |title=Brazil's Neymar signs for Saudi football club Al Hilal |url=https://www.aljazeera.com/sports/2023/8/15/brazils-neymar-signs-for-saudi-football-club-al-hilal |work=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]] |date=15 August 2023 |access-date=15 August 2023 |archive-date=27 October 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231027002018/https://www.aljazeera.com/sports/2023/8/15/brazils-neymar-signs-for-saudi-football-club-al-hilal |url-status=live }}</ref> 2025 sausio mėn. [[Al-Hilal SFC|Al Hilal]] klubas paskelbė, kad abipusiu susitarimu nutraukta sutartis su futbolininku ir pastarasis tapo laisvuoju agentu.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514288/neymaras-oficialiai-tapo-laisvuoju-agentu Neymaras oficialiai tapo laisvuoju agentu]</ref> === Santos === 2025 m. sausio 30 d. pranešta, kad futbolininkas karjerą tęs [[Santos Futebol Clube|„Santos“]] klube.<ref>{{Cite web |date=2025-01-28 |title=Neymar returns to Brazilian club Santos after termination of contract in Saudi Arabia |url=https://apnews.com/article/saudi-al-hilal-neymar-terminate-contract-0c6470e475b427b6a240f0ec18e0bb48 |access-date=2025-01-30 |website=AP News |language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=https://ge.globo.com/sp/santos-e-regiao/futebol/times/santos/noticia/2025/01/30/neymar-anuncia-retorno-ao-santos.ghtml|title=Neymar anuncia retorno ao Brasil: "Só o Santos pode me proporcionar o carinho que eu preciso"|trans-title=Neymar announce return to Brazil: "Only Santos can give me the love that I need"|publisher=[[Grupo Globo|ge]]|language=pt-BR|date=30 January 2025|accessdate=30 January 2025}}</ref> Netrukus [[Santos Futebol Clube|„Santos“]] klubas patvirtino šias naujienas.<ref>{{cite web|url=https://ge.globo.com/sp/santos-e-regiao/futebol/times/santos/noticia/2025/01/31/santos-anuncia-a-contratacao-de-neymar.ghtml|title=Santos anuncia a contratação de Neymar: "Vai ser uma honra vestir esse manto sagrado"|trans-title=Santos announce the signing of Neymar: "It will be an honor to wear this holy shirt"|publisher=[[Grupo Globo|ge]]|language=pt-BR|date=31 January 2025|accessdate=31 January 2025}}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/514512/oficialu-neymaras-sugrizta-i-brazilija Oficialu: Neymaras sugrįžta į Braziliją]</ref> == Rinktinė == [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] pelnė aukso medalį.<ref>{{cite web|url=http://www.olympedia.org/athletes/124938 |title=Profile |publisher=olympedia.org|accessdate=2021 m. sausio 9 d.}}</ref> === Dalyvavimas čempionatuose === {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|4 vieta|5|4|1|0|0}} {{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|ketvirtfinalis|5|2|1|0|0}} {{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Meksika/Kanada 2026]]|aštuntfinalis|2|1|1|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2011 m. Copa América|Argentina 2011]]|ketvirtfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2015 m. Copa América|Čilė 2015]]|ketvirtfinalis|2|1|2|0|1}} {{futČempŽem|[[2021 m. Copa América|Brazilija 2021]]|2 vieta|6|2|1|0|0}} |} == Laimėjimai == ;Santos * [[Campeonato Paulista]]: 2010, 2011, 2012 m. * [[Copa do Brasil]]: 2010 m. * [[Copa Libertadores]]: 2011 m. * [[Recopa Sudamericana]]: 2012 m. ;Barcelona * [[La Liga]]: 2014–15, 2015–16 m. * [[Copa del Rey]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17 m. * [[Supercopa de España]]: 2013 m. * [[UEFA Čempionų lyga]]: 2014–15 m. * [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2015 m. ;Paris Saint-Germain * [[Ligue 1]]: 2017–18, 2018–19, 2019–20 m. * [[Coupe de France]]: 2017–18, 2019–20, 2020–21 m. * [[Coupe de la Ligue]]: 2017–18, 2019–20 m. * [[Trophée des Champions]]: 2018, 2020 m. ;{{fut|BRA|1}} * [[FIFA Konfederacijų taurė]]: 2013 m. * Auksinis batelis FIFA Konfederacijų taurėje 2013 m. * Vasaros olimpinės žaidynės: auksas – 2016, sidabras – 2012 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{transfermarkt}} [[Kategorija:Brazilijos futbolininkai]] [[Kategorija:Brazilijos olimpiečiai]] m3w5yy54mj0blmbxhrqty6hz0y8af1a 0 368167 7904879 6880920 2026-08-16T06:12:08Z CD 677 7904879 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1933|05|29}} |gimimo vieta = [[Alytus]] |mirties data = {{Mirė|2009|10|17|1933|05|29}} |mirties vieta = [[Alytus]] |alma_mater = [[Lietuvos žemės ūkio akademija]] (1958) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, futbolo teisėjas |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1976) |žmona = Jadvyga Kubilevičienė |vaikai = 2 dukros, 1 sūnus }} '''Jonas Kubilevičius''' ([[1933]] m. [[gegužės 29]] d. [[Alytus|Alytuje]] – [[2009]] m. [[spalio 17]] d. ten pat) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1976). == Biografija == Gimė [[Alytus|Alytuje]], užaugo 9 vaikų šeimoje, brolis XX a. tarpukariu irgi žaidė futbolą, buvo kviestas į rinktinę.<ref>Rimantas Steponavičius. „Gal todėl aš ir nesenstu“. – Alytaus naujienos, 1993-05-29.</ref> Futbolą pradėjo žaisti Alytuje, baigė [[Alytaus 1-oji vidurinė mokykla|Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą]]. 1953–1958 m. studijavo [[LŽŪA]],<ref>{{studentai 2010|383}}</ref> baigė miškų fakultetą, žaidė [[LŽŪA Kaunas|LŽŪA futbolo komandoje]] (1953–1958). Tuo pat metu ėmė žaisti [[Lima Kaunas|„Limos“]] komandoje (1953–1960) aukščiausiojoje lygoje. 1961 m. grįžo į Alytų, žaidė [[Alytis Alytus|„Alyčio“]] komandoje (1961–1964). 1965–1976 m. buvo [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainavos“]] treneris, 1975 m. atvedęs alytiškius ant čempionų pakylos.<ref>{{Klimkevičius 2015|440}}</ref> 1968–1976 m. buvo Alytaus statybos tresto vyr. ekonomistas.<ref>{{Marcinkevičiūtė 2005|95}}</ref> 1976–1986 m. Alytaus statybos tresto jungtinio profsąjungos komiteto pirmininkas, futbolo komandų rėmėjas. 1980 m. buvo respublikinės kategorijos futbolo teisėjas. Su žmona Jadvyga išaugino ir išleido į gyvenimą dvi dukras ir sūnų.<ref>[http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytaus-futbolas/kaip-galetu-vadintis-alytaus-futbolo-ir-lengvosios-atletikos-stadionas/ „Kaip galėtų vadintis Alytaus futbolo ir lengvosios atletikos stadionas?“ // Alytausgidas.lt, 2010-09-16] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100921072815/http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytaus-futbolas/kaip-galetu-vadintis-alytaus-futbolo-ir-lengvosios-atletikos-stadionas/ |date=2010-09-21 }}</ref> == Pasiekimai == * Lietuvos moksleivių futbolo čempionas (1953) * Lietuvos futbolo čempionas (1953) su „Limos“ komanda == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kubilevičius, Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] ssfyfl591wi95l2box2zcehmt4vy5dy 0 368392 7904899 6878123 2026-08-16T06:37:48Z CD 677 7904899 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = |gimimo vieta = |mirties data = |mirties vieta = |veikla = futbolininkas |alma_mater = |žinomas = Lietuvos futbolo čempionas (1963, 1968) |sutuoktinė = Vanda Kunčinienė |vaikai = 1 dukra }} '''Algirdas Kunčina''' – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas). == Biografija == Baigė Panevėžio statybos technikumą, dirbo [[Panevėžio statybos trestas|Panevėžio statybos treste]], gamybinės technologinės komplektacijos valdyboje. Žaidė [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statybos“]] komandoje, su kuria 1963 ir 1968 m. tapo LTSR futbolo pirmenybių čempionu, žaidė bent iki 1971 m. Dėl ligos anksti mirė, jo garbei nuo 1984 m. rengiami A. Kunčinos taurės turnyrai (įkūrėjas [[Stasys Kavaliauskas]] iš Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro).<ref>[https://sekunde.lt/a-kuncinos-taures-turnyre-patyrusiu-vilku-pergale/ A. Kunčinos taurės turnyre – patyrusių vilkų pergalė.] 2015-12-15, Sekunde.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref><ref>[https://sekunde.lt/kuncinos-sales-futbolo-turnyre-daug-atkakliu-susitikimu/ A. Kunčinos salės futbolo turnyre – daug atkaklių susitikimų.] 2017-12-06, Sekunde.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Su žmona Vanda susilaukė dukters.<ref>Zita Dobrovolskienė. [https://sekunde.lt/taures-savininkai-paaiskejo-po-baudiniu-serijos/ Taurės savininkai paaiškėjo po baudinių serijos.] 2005-12-08, Sekunde.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Pusbrolis [[Stasys Danisevičius]] taip pat buvo futbolininkas.<ref>[https://ve.lt/sportas/vienas-paskutiniu-stasio-daniseviciaus-interviu-savo-ivarciu-as-niekada-neskaiciavau Vienas paskutinių Stasio Danisevičiaus interviu: „Savo įvarčių aš niekada neskaičiavau“.] 2024-05-13, Ve.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kunčina, Algirdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 9du3fi7itjai79w7tkypstbksiz2xxu 0 368395 7904873 7350385 2026-08-16T05:43:15Z CD 677 7904873 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1940|02|09}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |mirties data = {{Mirė|2018|05|16|1940|02|09}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1962) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1981) }} '''Antanas Komskis''' ([[1940]] m. [[vasario 9]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2018]] m. [[gegužės 16]] d. ten pat) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1981).<ref>{{lse|antanas-komskis|2026-08-16}}</ref> Jam pirmajam šalyje suteikta futbolo trenerio eksperto kategorija (1999).<ref>[https://www.lff.lt/netekome-legendinio-trenerio-a-komskio/ Netekome legendinio trenerio A. Komskio.] 2018-05-17, Lff.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Biografija == Gimė [[Kaunas|Kaune]], užaugo [[Julijanava|Julijanavoje]], [[Vladas Danilevičius|Vlado Danilevičiaus]] auklėtinis. 1954 m. tarpgatvinėse Kauno vaikų futbolo varžybose laimėjo 1-ąją vietą kartu su Julijanavos komanda „Veiverių gatvė“. Vėliau jį treniravo [[Vladas Dzindziliauskas]].<ref>{{Klimkevičius 2015|427}}</ref> 1958 m. žaidė Lietuvos moksleivių rinktinėje. 1962 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3025}}</ref> Futbolą pradėjo žaisti vaikų gatvių varžybose, vėliau prisijungė prie [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] jaunių komandos (1957). Studijų metu žaidė [[FK Atletas|„Atleto“]] (1958–1962), vėliau [[Audiniai Kaunas|„Kauno audinių“]] (1962–1963, kaip žaidžiantysis treneris), [[FK Inkaras|„Inkaro“]] (1963–1965) klubuose. Trenerio darbą pradėjo [[VJSM Kaunas|Kauno vaikų ir jaunių sporto mokykloje]] (1964–1971), [[VSM Kaunas|Kauno vaikų sporto mokykloje]] (1971),<ref>{{Kalinauskas 2003|24}}</ref> [[FM Kaunas|Kauno futbolo mokykloje]] (1973–1974, 2003–2018). Treniravo [[Inkaras-2 Kaunas|„Inkaro“ dublerius]], [[Banga Kaunas|„Bangos“]] komandą (1986–1988). 1971–1974 m. buvo Lietuvos moksleivių rinktinės vyr. treneriu, 1997 m. jo vadovaujama Lietuvos jaunių rinktinė iškovojo sidabro medalius Europos jaunimo olimpinių dienų futbolo varžybose. Ilgametis Kauno futbolo federacijos prezidiumo narys, Kauno miesto ir apskrities futbolo federacijos viceprezidentas, Lietuvos trenerių tarybos pirmininkas. Lietuvos švietimo pirmūnas (1973). A. Komskis – pirmasis [[Kęstutis Rudžionis|Kęstučio Rudžionio]] ir [[Darius Maciulevičius|Dariaus Maciulevičiaus]] treneris.<ref>{{cite web |title=D.Maciulevičius svajonių įvarčio dar neįmušė |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-11-29 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/sportas/d-maciulevicius-svajoniu-ivarcio-dar-neimuse-14535 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}</ref> == Pasiekimai == 1962 ir 1964 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, daug kartų tapo ledo ritulio čempionu. == Apdovanojimai == * Medalis „Už nuopelnus moksleivių sportui“ (1990) * Lietuvos KKSD medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Komskis, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] n46pry91g5lzxz3rgk4ylwh84ckm7lg 0 368407 7904820 6883129 2026-08-15T17:54:33Z CD 677 7904820 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1949|01|03}} |gimimo vieta = [[Ližai (Anykščiai)|Ližų]] kaimas (dabar [[Anykščių rajonas]]) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1985) |sutuoktinė = Vilija Kaušpėdienė |vaikai = Mindvilė Kaušpėdaitė, Eglė Kaušpėdaitė, [[Andrius Kaušpėdas]] (1980) }} '''Mindaugas Kaušpėdas''' ([[1949]] m. [[sausio 3]] d. [[Ližai (Anykščiai)|Ližuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas, saugas), futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Ližai (Anykščiai)|Ližų]] kaime prie [[Anykščiai|Anykščių]], būdamas 2 metų persikėlė į [[Panevėžys|Panevėžį]]. [[FM Panevėžys|Panevėžio futbolo mokykloje]] pas trenerį M. Plučą pradėjo lankyti treniruotes. 16 metų sulaukęs buvo pakviestas į tuo metu Lietuvoje garsėjusią [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statybą“]] (1965–1969). Su šia ekipa 1968 m. tapo šalies čempionu. 1969 m. trumpai žaidė [[FK Ekranas|„Ekrane“]]. Nuo 1970 m. gegužės iki 1979 m. birželio žaidė [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlante“]], buvo jo kapitonu, sužaidė per 300 rungtynių, įmušė 43 įvarčius. Tai vienas geriausių rezultatų per visą „Atlanto“ klubo įstoriją. Po atsisveikinimo su „Atlantu“ 1979 m. trumpai žaidė [[Granitas Klaipėda|„Granite“]] („Atlanto“ klubo mėgėjų komandoje), o 1980 m. vėl išvyko į Panevėžį, kur prisijungė prie [[Ekranas Panevėžys|„Ekrano“]] – iki 1987 m. žaidė pats, 1980–1988 m. buvo ir treneris. Jo vadovaujami ekraniečiai kartą iškovojo Lietuvos čempionų vardus, po dusyk laimėjo sidabro ir bronzos medalius. 1989 m. sugrįžo į [[Klaipėda|Klaipėdą]], buvo vienas iš uostamiesčio senjorų futbolo komandos lyderių. Jis yra daugkartinis Lietuvos futbolo senjorų čempionatų nugalėtojas ir prizininkas. 1996–1998 m. buvo Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas. 1985 m. baigė [[KKI]].<ref>{{studentai 2010|308}}</ref> Su žmona Vilija užaugino dvi dukras (Mindvilė ir Eglė) ir sūnų ([[Andrius Kaušpėdas]], taip pat futbolininkas).<ref>Algirdas Auruškevičius. [http://www.ve.lt/naujienos/sportas/m-kauspedui-didziausia-atgaiva-bendrauti-su-anuku/ „M. Kaušpėdui didžiausia atgaiva bendrauti su anūku. // „[[Vakarų ekspresas]]“, 2009-01-03]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kaušpėdas, Mindaugas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] n97rc2o7i3plugl801brntd8lldqewo 7904821 7904820 2026-08-15T17:59:42Z CD 677 7904821 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1949|01|03}} |gimimo vieta = [[Ližai (Anykščiai)|Ližų]] kaimas (dabar [[Anykščių rajonas]]) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1985) |tėvas = Mykolas Kaušpėdas |sutuoktinė = Vilija Kaušpėdienė |vaikai = Mindvilė Kaušpėdaitė, Eglė Kaušpėdaitė, [[Andrius Kaušpėdas]] (1980) }} '''Mindaugas Kaušpėdas''' ([[1949]] m. [[sausio 3]] d. [[Ližai (Anykščiai)|Ližuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas, saugas), futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Ližai (Anykščiai)|Ližų]] kaime prie [[Anykščiai|Anykščių]], būdamas 2 metų persikėlė į [[Panevėžys|Panevėžį]]. [[FM Panevėžys|Panevėžio futbolo mokykloje]] pas trenerį M. Plučą pradėjo lankyti treniruotes. 16 metų sulaukęs buvo pakviestas į tuo metu Lietuvoje garsėjusią [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statybą“]] (1965–1969). Su šia ekipa 1968 m. tapo šalies čempionu. 1969 m. trumpai žaidė [[FK Ekranas|„Ekrane“]]. Nuo 1970 m. gegužės iki 1979 m. birželio žaidė [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlante“]], buvo jo kapitonu, sužaidė per 300 rungtynių, įmušė 43 įvarčius. Tai vienas geriausių rezultatų per visą „Atlanto“ klubo įstoriją.<ref>[https://footballfakts.ru/person/29895-kaushpedasmindaugasmihaylovich Каушпедас Миндаугас Михайлович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-15).</ref> Po atsisveikinimo su „Atlantu“ 1979 m. trumpai žaidė [[Granitas Klaipėda|„Granite“]] („Atlanto“ klubo mėgėjų komandoje), o 1980 m. vėl išvyko į Panevėžį, kur prisijungė prie [[Ekranas Panevėžys|„Ekrano“]] – iki 1987 m. žaidė pats, 1980–1988 m. buvo ir treneris. Jo vadovaujami ekraniečiai kartą iškovojo Lietuvos čempionų vardus, po dusyk laimėjo sidabro ir bronzos medalius. 1989 m. sugrįžo į [[Klaipėda|Klaipėdą]], buvo vienas iš uostamiesčio senjorų futbolo komandos lyderių. Jis yra daugkartinis Lietuvos futbolo senjorų čempionatų nugalėtojas ir prizininkas. 1996–1998 m. buvo Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas. 1985 m. baigė [[KKI]].<ref>{{studentai 2010|308}}</ref> Su žmona Vilija užaugino dvi dukras (Mindvilė ir Eglė) ir sūnų ([[Andrius Kaušpėdas]], taip pat futbolininkas).<ref>Algirdas Auruškevičius. [http://www.ve.lt/naujienos/sportas/m-kauspedui-didziausia-atgaiva-bendrauti-su-anuku/ „M. Kaušpėdui didžiausia atgaiva bendrauti su anūku. // „[[Vakarų ekspresas]]“, 2009-01-03]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kaušpėdas, Mindaugas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] gb5emudcj54gu01t61bqh1plt4qgqf4 0 368527 7904914 7900218 2026-08-16T07:54:32Z CD 677 7904914 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{gimė|1938|08|29}} |gimimo vieta = [[Klaipėda]] |tėvas = Vulfas Finkelis |mirties data = {{Mirė|2018|04|05|1938|08|29}} |mirties vieta = [[Klaipėda]] |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = [[Šiaulių pedagoginis institutas]] (1986) |sutuoktinė = Margarita |vaikai = Anželika, Viktorija }} '''Fiodoras Finkelis''' ([[1938]] m. [[rugpjūčio 29]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2018]] m. [[balandžio 5]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (saugas), futbolo treneris.<ref>[https://footballfakts.ru/person/22909-finkelfedorvulfovich Финкель Фёдор Вульфович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Biografija == Gimė Klaipėdos žydų šeimoje, tėvas kilęs iš Plungės (vaistininkas, Klaipėdos garbės pilietis), mama – iš Dotnuvos. Prasidėjus II pasauliniam karui šeima pasitraukė į [[Taškentas|Taškentą]], po karo sugrįžo ir apsigyveno Vilniuje. Čia F. Finkelis pradėjo futbolo kelią.<ref>{{Klimkevičius 2015|310}}</ref> Žaidė saugu [[Spartakas Vilnius (1948)|Vilniaus „Spartako“]] (1956–1957), [[FK ASK Rīga]] (1957–1960; tarnaudamas armijoje), [[Banga Kaunas|Kauno „Bangos“]] (1961), [[Cementininkas Naujoji Akmenė|„Cementininko“]] (1961–1962), [[Granitas Klaipėda|„Granito“]] (1963–1964), [[Zvejnieks Liepaja]] (1965), [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangos“]] (1965–1967) komandose. 1970 m. baigė Trenerių mokyklą prie [[Smolenskas|Smolensko]] kūno kultūros instituto (Rusija), 1986 m. – [[ŠPI]].<ref>{{studentai 2010|333}}</ref> 1968–1985 m. [[VJFSM Klaipėda|Klaipėdos vaikų ir jaunių futbolo sporto mokyklos]], 1985–1989 m. – [[ASMM Klaipėda|Klaipėdos aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos]], 1989–1991 m. [[ORFSM Klaipėda|Klaipėdos olimpinio rezervo futbolo sporto mokyklos]] treneris. 1998–2002 m. [[FM Klaipėda|Klaipėdos futbolo mokyklos]] direktoriaus pavaduotojas, nuo 2002 m. – treneris.<ref>{{lse|fiodoras-finkelis|2026-08-11}}</ref> Jo treniruojama Lietuvos jaunimo rinktinė 1977 m. tapo TSRS čempione.<ref>[https://akez.lt/finkelis-fiodoras/ Fiodoras Finkelis.] Akez.lt (tikrinta 2026-08-11).</ref> Dar būdamas jaunu žaidėju F. Finkelis galvojo apie futbolo trenerio karjerą ir jau 1970 m. įgijo kvalifikuoto trenerio išsilavinimą bei nuolat gilino žinias kursuose ir kėlė kvalifikaciją. Daugiausia titulų iškovojo su Klaipėdos „Granito“ komanda, su kuria Lietuvos čempionate triumfavo keturis kartus (1978, 1980, 1981, 1984)<ref>{{Kalinauskas 2003|41}}</ref> ir iškovojo „Tiesos“ taurę keturis kartus (1977, 1981, 1983, 1986). Jo treniruojama Lietuvos futbolo jaunimo komanda 1977 m. [[Sumgajitas|Sumgajite]] (Azerbaidžanas) tapo TSRS čempione. F. Finkelis taip pat vadovavo ir Mažeikių „Romar“ čempioniškam žygiui Lietuvos čempionate 1994 m., o 1992 m. su Vilniaus „Makabi“ iškovojo LFF taurę. Taigi, iš viso treneris savo karjeroje iškovojo 5 Lietuvos čempionų titulus ir 5 Lietuvos taures, kuo pasigirti iki šiol negali kitas specialistas.<ref>[https://www.lff.lt/netekome-klaipedos-futbolo-legendos-f-finkelio/ Netekome Klaipėdos futbolo legendos F. Finkelio.] 2018-04-06, Lff.lt (tikrinta 2026-08-11).</ref> Taip pat treniravo Šiaulių „Karedos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ klubus. Trenerio karjerą baigė 1998 m. Treniruotos komandos: [[FM Klaipėda|Klaipėdos futbolo mokykla]] (1966), [[Banga Gargždai]] (1967–1968, 1975), [[Granitas Klaipėda]] (1976–1977, 1980–1983, 1989–1991), [[VJSM Klaipėda|Klaipėdos VJSM]] (1968–1985), [[Atlantas Klaipėda]] (1978–1980, 1984–1988), [[ASMM Klaipėda]] (1985–1989), [[ORFSM Klaipėda]] (1989–1991), [[Lietuvos Makabi Vilnius]] (1992–1993), [[ROMAR Mažeikiai]] (1993–1995), [[Kareda-Sakalas Šiauliai]] (1995), [[Atlantas Klaipėda]] (1996–1998), [[FM Klaipėda]] (2002–2018). Žymesni auklėtiniai – [[Saulius Atmanavičius]], [[Marius Poškus]], [[Rimantas Skersys]], [[Arūnas Šuika]], [[Tomas Žiukas]]. == Apdovanojimai == * KKSK medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1988)<ref>{{Kalinauskas 2020|2980}}</ref> * LFF II laipsnio ordinas už nuopelnus Lietuvos futbolui (1998)<ref>[https://klaipedairzmones.lt/finkelis-fiodoras-1938-2018/ Fiodoras Finkelis (1938–2018).] Klaipedairzmones.lt (tikrinta 2026-08-11).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Finkelis, Fiodoras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] ovo4lydq1s4mhr55n864t6b2gbx53ej 0 368533 7904806 7656242 2026-08-15T17:05:58Z CD 677 7904806 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1955|04|04}} |gimimo vieta = [[Klaipėda]] |tėvas = Rapolas Karinauskas |mirties data = {{Mirė|2013|01|03|1955|04|04}} |mirties vieta = [[Vilnius]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas |vaikai = [[Tadas Karinauskas]], [[Aldas Karinauskas]] }} '''Edmontas Karinauskas''' ([[1955]] m. [[balandžio 4]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2013]] m. [[sausio 3]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas ir gynėjas). Turėjo pravardę '''''Karina'''''.<ref name="VE"/> == Biografija == Gimė [[Klaipėda|Klaipėdoje]], žaidė [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlanto“]] meistrų komandoje,<ref name="ve_2005"/><ref name="VE"/> kur per 168 rungtynes įmušė 31 įvartį. Komandoje sužaidė šešetą sezonų<ref name="VE"/> (1973–1974, 1976–1980). Dėl tarnybos [[Sovietinė armija|sovietinėje armijoje]] rungtyniavo su dvejų metų pertrauka – per ją žaidė [[FK Polissja Žitomir|Žitomiro „Automobilisto“]] ir [[SKA Lvov|Lvovo SKA]] komandose.<ref name="ve_2005">[https://ve.lt/naujienos/sportas/karinai---penkiasdesimt-metu- ''Karinai – penkiasdešimt metų'']. Vakarų ekspresas, 2005-04-04. Nuoroda tikrinta 2025-09-29.</ref> Paskui persikėlė į [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitą“]], buvo jo kapitonas.<ref name="ve_2005"/> Su „Granito“ komanda, kurioje buvo kapitonas, dusyk tapo LTSR čempionu (1980, 1981),<ref name="VE"/><ref>[https://ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/mire-klaipedos-futbolo-legenda-edmontas-karinauskas ''Mirė Klaipėdos futbolo legenda Edmontas Karinauskas'']. Vakarų ekspresas, 2013-01-04. Nuoroda tikrinta 2025-09-29.</ref> taip pat dusyk laimėjo „Tiesos“ taurę.<ref name="VE"/> Po to dar žaidė [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangoje“]],<ref>[https://klaipeda.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/mire-zinomas-klaipedietis-futbolininkas-ekarinauskas-205686?komentarai ''Mirė žinomas klaipėdietis futbolininkas E.Karinauskas'']. Klaipėda, 2013-01-04. Nuoroda tikrinta 2025-09-29.</ref> taip pat [[Automobilininkas Klaipėda|Klaipėdos „Automobilininko“]] (1988) ekipoje.<ref>[https://footballfakts.ru/person/144844-karinauskasedmontasrapolovich Каринаускас Эдмонтас Раполович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-15).</ref> Buvo ilgametis Klaipėdos futbolo senjorų komandų žaidėjas, jų vadovas.<ref name="VE">[https://ve.lt/naujienos/sportas/turnyras-edmonto-karinausko-garbei-1356871 ''Turnyras Edmonto Karinausko garbei'']. Vakarų ekspresas, 2015-05-30. Nuoroda tikrinta 2025-09-29.</ref> 2002 m. dirbo meistru AB „Vakarų laivų gamykla“. Sūnūs [[Tadas Karinauskas]] ir [[Aldas Karinauskas]] žaidė futbolą [[Kuršiai Neringa|„Kuršių“]] klube.<ref name=VE/> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Karinauskas, Edmontas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] j3ebok69yvkyx3wdfdcsfmso09aaaw9 0 368537 7904902 6882350 2026-08-16T07:01:12Z CD 677 7904902 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1949|11|26}} |gimimo vieta = [[Mažeikiai]] |tėvas = Leonardas Lukavičius |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1971) }} '''Leonardas Lukavičius''' (g. [[1949]] m. [[lapkričio 26]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas, gynėjas), futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Mažeikiai|Mažeikiuose]].<ref>[https://footballfakts.ru/person/23764-lukavichyusleonardasleonardovich Лукавичюс Леонардас Леонардович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-16).</ref> Mokydamasis Mažeikių vidurinė mokykloje gavo futbolo ir lengvosios atletikos pagrindus. Pirmieji futbolo treneriai – A. Kiznys ir [[Česlovas Kapustas]]. 1967 m. įstojo į [[KKI]], išlaikė lengvosios atletikos ir futbolo testus, pasirinko futbolą.<ref>{{Klimkevičius 2015|506}}</ref> 1970 m. būdamas ketvirtakursiu KKI, laimėjo LTSR aukso medalius su Kauno „Atletu“.<ref>{{studentai 2010|97}}</ref> 1973 m. rudenį pakviestas į armiją, bet 1974 m. demobilizuotas (gimė antroji dukra). Žaidė [[FK Atletas|„Atleto“]] (1967–1970), [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] (1971–1973), [[FK Atlantas|„Atlanto“]] (1974–1978), [[Granitas Klaipėda|„Granito“]] (1978–1980) komandose. Su „Granitu“ tapo Lietuvos čempionu ir iškovojo „Tiesos“ taurę. 1979 m. trenerio karjerą pradėjo [[FM Klaipėda|Klaipėdos futbolo mokykloje]]. Jo pirmoji laida – 1969 m. gimusiųjų grupė. Iš šios mokomosios grupės Lietuvos nacionalinėje rinktinėje rungtyniavo [[Audrius Žuta]] ir [[Viktoras Olšanskis]]. Dirbdamas futbolo mokykloje, L. Lukavičius paliko pėdą ir suaugusiųjų futbole. Treniruojant Klaipėdos „Atlantą“ kartu su V. Gedgaudu (1986–1989), du kartus užimtos antrosios vietos TSRS II lygos Vakarų zonos pirmenybėse. Jau paskelbus Nepriklausomybę, treniravo [[FK Sirijus|„Sirijų“]] (1990), vadovavo [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangos“]] vienuolikei (1994–1997). Lietuvos aukščiausios lygos salės futbolo pirmenybėse L. Lukavičiui treniruojant [[Argus Klaipėda|Klaipėdos „Argus“]] komandą buvo iškovota trečioji vieta. [[2002]] m. treniravo vaikus futbolo mokykloje.<ref>Paulius Matulevičius. [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/futbolo-veteranas-sulauke-miesto-padekos/ Futbolo veteranas sulaukė miesto padėkos.] „Vakarų ekspresas“, 2009-11-26]</ref> == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1970, 1978, 1980) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lukavičius, Leonardas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 80mcilchjqa3uf4uptpbsu36x46wfwc 7904903 7904902 2026-08-16T07:01:26Z CD 677 7904903 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1949|11|26}} |gimimo vieta = [[Mažeikiai]] |tėvas = Leonardas Lukavičius |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1971) }} '''Leonardas Lukavičius''' (g. [[1949]] m. [[lapkričio 26]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas, gynėjas), futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Mažeikiai|Mažeikiuose]].<ref>[https://footballfakts.ru/person/23764-lukavichyusleonardasleonardovich Лукавичюс Леонардас Леонардович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-16).</ref> Mokydamasis Mažeikių vidurinė mokykloje gavo futbolo ir lengvosios atletikos pagrindus. Pirmieji futbolo treneriai – A. Kiznys ir [[Česlovas Kapustas]]. 1967 m. įstojo į [[KKI]], išlaikė lengvosios atletikos ir futbolo testus, pasirinko futbolą.<ref>{{Klimkevičius 2015|506}}</ref> 1970 m. būdamas ketvirtakursiu KKI, laimėjo LTSR aukso medalius su Kauno „Atletu“.<ref>{{studentai 2010|97}}</ref> 1973 m. rudenį pakviestas į armiją, bet 1974 m. demobilizuotas (gimė antroji dukra). Žaidė [[FK Atletas|„Atleto“]] (1967–1970), [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] (1971–1973), [[FK Atlantas|„Atlanto“]] (1974–1978), [[Granitas Klaipėda|„Granito“]] (1978–1980) komandose. Su „Granitu“ tapo Lietuvos čempionu ir iškovojo „Tiesos“ taurę. 1979 m. trenerio karjerą pradėjo [[FM Klaipėda|Klaipėdos futbolo mokykloje]]. Jo pirmoji laida – 1969 m. gimusiųjų grupė. Iš šios mokomosios grupės Lietuvos nacionalinėje rinktinėje rungtyniavo [[Audrius Žuta]] ir [[Viktoras Olšanskis]]. Dirbdamas futbolo mokykloje, L. Lukavičius paliko pėdą ir suaugusiųjų futbole. Treniruojant Klaipėdos „Atlantą“ kartu su V. Gedgaudu (1986–1989), du kartus užimtos antrosios vietos TSRS II lygos Vakarų zonos pirmenybėse. Jau paskelbus Nepriklausomybę, treniravo [[FK Sirijus|„Sirijų“]] (1990), vadovavo [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangos“]] vienuolikei (1994–1997). Lietuvos aukščiausios lygos salės futbolo pirmenybėse L. Lukavičiui treniruojant [[Argus Klaipėda|Klaipėdos „Argus“]] komandą buvo iškovota trečioji vieta. [[2002]] m. treniravo vaikus futbolo mokykloje.<ref>Paulius Matulevičius. [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/futbolo-veteranas-sulauke-miesto-padekos/ Futbolo veteranas sulaukė miesto padėkos.] „Vakarų ekspresas“, 2009-11-26.</ref> == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1970, 1978, 1980) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lukavičius, Leonardas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] ejf1815x2p13y7pv6qwcinpg39wuq9s 0 368574 7904915 6878067 2026-08-16T07:58:55Z CD 677 7904915 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1947|10|24}} |gimimo vieta = [[Klaipėda]] |tėvas = Jonas |veikla = futbolininkas, futbolo teisėjas |alma_mater = |vaikai = Regimantas, Algimantas }} '''Algimantas Lungys''' ([[1947]] m. [[spalio 24]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (vartininkas), futbolo teisėjas.<ref>{{Žalgiris 2000|282}}</ref> Pravarde '''''Anglas''''', karjerą nutraukė dėl sunkios traumos.<ref>[https://diena.lt/dienrastis/sportas/uz-atsidavima-sportui-mokama-sveikata-155844 Už atsidavimą sportui mokama sveikata.] 2008-10-14, Diena.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Biografija == Gimė Klaipėdoje, lankė [[VJSM Klaipėda|Klaipėdos vaikų ir jaunių sporto mokyklą]].<ref>[https://footballfakts.ru/person/70503-lungisalgimantasionovich Лунгис Альгимантас Ионович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-16).</ref> Žaidė [[FK Atlantas|Klaipėdos „Granito“ („Atlanto“)]] meistrų futbolo komandoje (1967–1969, 1973–1978), kurį laiką ir [[Daugava Riga (1944)|„Daugavos“]] (1970–1971) bei [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] (1972) klubuose. 1983 m. buvo respublikinės kategorijos arbitras. Baigė [[Smolenskas|Smolensko]] trenerių mokyklą, bet treneriu netapo, nors truputį dirbo futbolo mokykloje treneriu, treniravo būsimuosius vartininkus. Išėjo dirbti į 7-ąją laivų remonto įmonę (dabartinė „Laivitė“) sporto metodininku. Vėliau čia, stojus Nepriklausomybei, perėjo dirbti apsaugos viršininku. Dabar – bendrovės „Budrus sakalas“ apsaugininkas. Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidiumo narys, rungtynių inspektorius. Būdamas 56 metų baigė žaisti už veteranus.<ref>Aldas Vabuolas. [https://diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/legendai-jau-sesiasdesimt-metu-551029 Legendai – jau šešiasdešimt metų.] 2007-10-25, Diena.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Sūnūs Regimantas ir Algimantas (pastarasis gynė Lietuvos jaunimo rinktinės vartus, žaidė „Atlante“). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lungys, Algimantas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] mjvwe6cdzerk4tqrz7n2f5rl106d7wx 0 368623 7904816 6886154 2026-08-15T17:33:10Z CD 677 7904816 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1942|06|29}} |gimimo vieta = [[Draginiai]] |tėvas = Benediktas Kateiva |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = }} '''Vincas Kateiva''' ([[1942]] m. [[birželio 29]] d. [[Draginiai|Draginiuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (vartininkas), futbolo treneris. == Biografija == Gimė [[Draginiai|Draginiuose]] netoli [[Papilė]]s (dabar [[Akmenės rajonas]]). Pirmasis treneris – [[Vladas Tučkus]] (Naujoji Akmenė).<ref>{{Kalinauskas 2020|3016}}</ref> Karjeros pradžioje gynė [[Cementininkas Naujoji Akmenė|„Cementininko“]] vartus (1959–1964), su kuriuo 1961 m. tapo „Tiesos“ taurės laimėtoju. Į šią komandą jį pritraukė tuometinis žaidėjas ir treneris V. Tučkus. 1964 m. pateko į [[FK Žalgiris|„Žalgirį“]] (1964–1967, 1970–1971, 1974–1975),<ref>{{Klimkevičius 2015|706}}</ref> kurio meistrų komandoje sužaidė 148 rungtynes ir praleido 117 įvarčių (su 1974–1975 m. sezonu – 220 rungtynių), nepraleido įvarčio daugiau nei 100 rungtynių.<ref>{{Kalinauskas 2003|156}}</ref> Trumpai žaidė [[Dinamo Minsk]] ekipoje (1968–1969), gavo sporto meistro vardą. Žaidėjo karjerą baigė [[Modulis Pabradė|„Modulyje“]] (1976) ir [[FK Pažanga|„Pažangoje“]] (1973, 1976–1984).<ref>[https://footballfakts.ru/person/22869-kateyvavincasbenediktovich Катейва Винцас Бенедиктович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-15).</ref> Trenerio karjerą pradėjo „Modulyje“ (1972–1973) kaip žaidžiantysis treneris. Dirbo [[FM Vilnius|Vilniaus futbolo mokykloje]] (1980–1998), [[Jaunystė Vilnius|„Jaunystėje“]] (1989), [[FK Panerys|„Paneryje“]] (1991–1993). Vėliau treniravo „Žalgirio“ vartininkus (1997–1999, 2011–2012), [[Alsa Vilnius|„Alsą“]], [[Polonija Vilnius|„Poloniją“]].<ref>http://vienybe.akmene.net/krasto-enciklopedija {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120912011933/http://vienybe.akmene.net/krasto-enciklopedija |date=2012-09-12 }}</ref> 2004–2006 m. [[FK Gariūnai|„Gariūnų“]], 2007 m. [[FC Vilnius]], 2009–2010 m. [[FK Vėtra|„Vėtros“]] komandų vartininkų treneris, 2012–2016 m. [[FM Ateitis]] treneris. Žymūs auklėtiniai – [[Deividas Šemberas]], [[Rolandas Džiaukštas]], [[Pavelas Leusas]], [[Audrius Dilys]], [[Artūras Sobolis]], [[Marijan Choruži]], [[Edvinas Trinkūnas]], [[Jonas Jakimavičius]].<ref>http://www.lff.lt/lt/article/birzelio_29_d_70_metu_sukaks_vkateivai</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kateiva, Vincas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 7gpi5zd6cm060ezrmofa8wlqzpe3xxm 0 368646 7904878 7902831 2026-08-16T06:02:17Z CD 677 7904878 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1963|11|18}} |gimimo vieta = [[Garliava]] |tėvas = Jonas Koncevičius |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |alma_mater = [[Vilniaus pedagoginis institutas]] (1987) |žinomas = [[TSRS tarptautinės klasės sporto meistras]] (1987) }} '''Alvydas Koncevičius''' ([[1963]] m. [[lapkričio 18]] d. [[Garliava|Garliavoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (vartininkas), [[TSRS sporto meistras]] (1983), [[TSRS tarptautinės klasės sporto meistras]] (1987), treneris. == Biografija == Gimė [[Garliava|Garliavoje]],<ref>[https://footballfakts.ru/person/46910-koncyavichyusalvidasionovich Концявичюс Альвидас Ионович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-16).</ref><ref>{{Kalinauskas 2003|157}}</ref> pirmasis treneris – [[Stasys Stankus]] ([[FM Kaunas]]).<ref>{{lse|alvydas-koncevicius|2026-08-16}}</ref> 1987 m. baigė [[VPI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3026}}</ref> Iš pradžių žaidė [[Kelininkas Kaunas|„Kelininko“]] (1979), [[Banga Kaunas|„Bangos“]] (1980–1981), [[ISM Panevėžys]] (1981–1982), [[Šviesa Vilnius|„Šviesos“]], [[ASMM Vilnius]] (1983) komandose, kol buvo pakviestas į „Žalgirio“ meistrų komandą. Ilgametis [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirio“]] vartininkas: 1983–1989 m. žaidė TSRS pirmenybių aukščiausioje lygoje, 1992–1996 m. rungtyniavo Lietuvos čempionate. Dar žaidė [[Kaxeti Telavi|Telavio „Kaxeti“]] (1990–1991) ir [[Lokomotiv Moskva]] (1991) klubuose. Trumpai žaidė [[Neris Vilnius|„Neries“]] (1993) ir [[Lokomotyvas Vilnius|Vilniaus „Lokomotyvo“]] (1998–1999) komandose. 1997–1999 m. treniravo „Žalgirio“ vartininkus, buvo [[Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinio vilko“]] komandos (1999–2002) ir Lietuvos kariuomenės futbolo rinktinės vyr. treneris. 2009–2013 m. dirbo treneriu [[FM Ateitis]] mokykloje, 2013–2015 m. [[FA Žalgirietis]] treneris, nuo 2015 m. – vaikų futbolo akademijos „Geležinis vilkas“ įkūrėjas ir treneris.<ref>[http://www.futboloakademija.lt/treneriai Treneriai.] Futboloakademija.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Pasiekimai == * [[TSRS tautų spartakiada|TSRS tautų spartakiados]] čempionas (1983) * TSRS studentų žaidynių čempionas (1984) * Pasaulinės [[universiada|universiados]] čempionas (1987)<ref>{{studentai 2010|261}}</ref> * TSRS čempionato bronza (1987) * Lietuvos vicečempionas (1995) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Koncevičius, Alvydas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] tqvr7ta2n69ezk16ey74sj0lottbtyk 0 369167 7904847 7857279 2026-08-15T21:59:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904847 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Apple iPad Event03.jpg|thumb|right|250px|[[Apple]] [[iPad]] planšetinis kompiuteris su lietimui jautriu ekranu]] '''Jutiklinis ekranas''',<ref name="zodynas"/> '''liečiamasis ekranas''' arba '''sensorinis ekranas''' – [[ekranas]], galintis atpažinti prisilietimo prie jo paviršiaus vietą. Prietaisas atpažįsta [[pirštas|piršto]] ar [[ranka|rankos]], taip pat specialaus rašiklio ([[stilius (rašiklis)|stiliaus]]) prisilietimą. Liečiant ekraną galima valdyti žymeklį, pasirinkti elementą ir pan., t. y. atlikti veiksmus, kurie dirbant su paprastu ekranu atliekami [[pelė (kompiuteris)|pele]] arba [[klaviatūra]].<ref name="zodynas">{{EKŽ}}</ref><ref>{{Cite web|title=What is a Touch Screen?|url=https://www.computerhope.com/jargon/t/toucscre.htm|access-date=2020-09-07|website=www.computerhope.com|language=en}}</ref> Jutikliniai ekranai naudojami [[asmeninis kompiuteris|asmeniniuose]], [[planšetinis kompiuteris|planšetiniuose]] bei [[delninis kompiuteris|delniniuose kompiuteriuose]], [[mobilusis telefonas|mobiliuosiuose telefonuose]], [[delninė žaidimų konsolė|žaidimų konsolėse]], [[GPS]] imtuvuose, [[bankomatas|bankomatuose]], informacijos terminaluose, prietaisų skydeliuose medicinoje ir pramonėje bei kituose pan. įrenginiuose. Jutikliniai ekranai taip pat naudojami švietimo įstaigose, pvz., klasėse.<ref>{{Cite journal|last=Allvin|first=Rhian Evans|journal=YC Young Children|issn=1538-6619|date=2014-09-01|volume=69|issue=4|page=62|title=Technology in the Early Childhood Classroom|url=https://archive.org/details/sim_yc-young-children_2014-09_69_4/page/62}}</ref> == Istorija == Pirmasis jutiklinis ekranas buvo talpinis jutiklinis ekranas ({{en|capacitive touch screen}}), kurį Karališkojo radaro įstaigoje (''Royal Radar Establishment''), Malverne, [[JK]] sukūrė E.A. Džonsonas (''E.A. Johnson''). Išradėjas trumpai apibūdino savo darbą [[1965]] m. išleistame straipsnyje.<ref>{{cite journal|last=Johnson|first=E.A.|title=Touch Display - A novel input/output device for computers|url=https://archive.org/details/sim_electronics-letters_1965-10_1_8/page/219|journal=Electronics Letters|year=1965|volume=1|issue=8|pages=219–220}}</ref>, vėliau, [[1967]] m., informaciją papildė nuotraukomis ir diagramomis.<ref>{{cite journal|last=Johnson|first=E.A.|title= Touch Displays: A Programmed Man-Machine Interface|url=https://archive.org/details/ergonomics_1967-03_10_2/page/271|journal=Ergonomics|year=1967|volume=10|issue=2|pages=271–277}}</ref> [[1968]] m. buvo išleistas straipsnis, kuriame rašoma, kaip lietimo technologija buvo pritaikyta oro eismo valdyme.<ref>{{cite journal|last=Orr|first=N.W.|author2=Hopkins, V.D.|title=The Role of Touch Display in Air Traffic Control.|journal=The Controller|year=1968|volume=7|pages=7–9}}</ref> [[CERN]] inžinierius Benas Stampas (''Bent Stumpe''), padedamas Frenko Beko (''Frank Beck''), sukūrė permatomą jutiklinį ekraną 8-ojo dešimtmečio pr. CERN užsiėmė jų gamyba, pirmieji vienetai imti naudoti [[1973]] m.<ref>[http://cdsweb.cern.ch/record/1248908 CERN Bulletin Issue 12/2010 & 13/2010, "Another of CERN's many inventions!"]</ref> Šį jutiklinį ekraną Stampas sukūrė remdamasis savo patirtimi dirbant televizorių gamykloje ankstyvajame 7-ajame deš. Pirmą kartą jutikliniai ekranai plačiai panaudoti [[Jungtinės Valstijos|Jungtinėse Valstijose]] įgyvendinant programuojamo apmokymo programą. [[1972]] m. sukurta kompiuterinė sistema PLATO IV turėjo jutiklinį ekraną, veikiantį [[infraraudonieji spinduliai|infraraudonųjų spindulių]] pagrindu, kurį sudarė 16×16 blokų. Bet net ir toks nedidelis tikslumas leido naudotojui pasirinkti atsakymą, spaudžiant atitinkamą vietą ekrane. [[1971]] m. Samuelis Hurstas (''Samuel Hurst'') (vėliau įkūręs bendrovę „Elographics“, dabar tapusią „Elo TouchSystems“) sukūrė elografą – [[grafinė planšetė|grafinę planšetę]] ({{en|graphic tablet}}), veikiančią keturių laidų [[elektrinė varža|varžos]] principu. [[1974]] m. Hurstas sugebėjo pagaminti skaidrų elografą, o [[1977]] m. sukūrė penkių laidų principu veikiantį ekraną.<ref>[http://inventors.about.com/library/inventors/bltouch.htm „Touch Screen – History of the Touch Screen Computer Interface“]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{en-icon}}</ref> Bendrovė „Elographics “, susivienijusi su „[[Siemens]]“, sugebėjo pagaminti iškilųjį [[jutiklinis kilimėlis|jutiklinį kilimėlį]] ({{en|touchpad}}), kuris buvo naudojamas to meto [[kineskopas|kineskopuose]]. [[1982]]-ųjų [[Pasaulinė paroda|Pasaulinėje parodoje]] „Elographics“ pristatė [[televizorius|televizorių]] su jutikliniu ekranu.<ref>[http://www.elotouch.com/AboutElo/History/default.asp Company history from Elographics to Elo TouchSystems, 1971 – present – Elo TouchSystems – Tyco Electronics] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080914071507/http://www.elotouch.com/AboutElo/History/default.asp |date=2008-09-14 }} {{en-icon}}</ref>. [[1983]] m. pasirodė kompiuteris [[HP-150]] su įmontuotu jutikliniu ekranu, veikiančiu infraraudonųjų spindulių tinklelio pagrindu.<ref>[http://www.hp.com/hpinfo/abouthp/histnfacts/timeline/hist_80s.html HP History: 1980s] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110420225309/http://www.hp.com/hpinfo/abouthp/histnfacts/timeline/hist_80s.html |date=2011-04-20 }} {{en-icon}}</ref>. Tačiau, tuo metu jutikliniai ekranai daugiausia buvo naudojami [[pramonė]]je bei [[medicina|medicinoje]]. [[XXI a.]] pasirodžius dideliems [[LCD]] jutikliniams ekranams, užimantiems visą priekinį valdymo skydelį, šią technologiją imtą įgyvendinti ir plataus vartojimo įrenginiuose (mobiliuosiuose telefonuose, delniniuose kompiuteriuose ir pan.) – ekranai pakeitė nedidelių matmenų klaviatūras. Pirmoji [[delninė žaidimų konsolė]] su jutikliniu ekranu buvo [[Nintendo DS]], o pirmasis telefonas – [[Apple Inc.|Apple]] [[iPhone]], palaikantis multi-įvesties funkciją. == Jutiklinių ekranų tipai == [[Vaizdas:TouchScreen 5wires.svg|thumb|right|250px|5 laidų varžinio jutiklinio ekrano veikimo principas]] Yra įvairių jutiklinio ekrano technologijų ir prisilietimo registravimo metodų.<ref name=Sears1990>{{cite book|last1=Sears|first1=Andrew|last2=Plaisant|first2=Catherine|last3=Shneiderman|first3=Ben|date=1990 m. birželio mėn.|contribution=A new era for high-precision touchscreens|title=Advances in Human-Computer Interaction|volume=3|editor1-last=Hartson|editor1-first=R.|editor2-last=Hix|editor2-first=D.|publisher=Ablex (1992)|number=1–33 HCIL–90–01, CS–TR–2487, CAR–TR–506|url=http://www.cs.umd.edu/local-cgi-bin/hcil/rr.pl?number=90-01|isbn=978-0-89391-751-7|archive-url=https://web.archive.org/web/20141009003729/http://www.cs.umd.edu/local-cgi-bin/hcil/rr.pl?number=90-01|archive-date= 2014-10-09}}</ref> === Varžinis === Varžinio jutiklinio ekrano ({{en|resistive touchscreen}}) skydelį sudaro du lankstūs [[plastikas|plastikiniai]] sluoksniai (membranos), padengti varžine danga. Tarpas tarp sluoksnių ir ekrano yra užpildytas [[izoliatorius|mikroizoliatoriais]], tolygiai paskirstytais ties aktyviąja ekrano sritimi ir užtikrintai izoliuojančiais laidųjį paviršių. Paspaudus ekraną, sluoksniai suspaudžiami.<ref>{{Cite web|title=What is touch screen? - Definition from WhatIs.com|url=https://whatis.techtarget.com/definition/touch-screen|access-date=2020-09-07|website=WhatIs.com|language=en}}</ref> Ant jų yra išsidėsčiusios horizontalios ir vertikalios linijos, kurioms susijungus, užregistruojamas varžos pokytis ir paverčiamas į prisilietimo koordinates (X ir Y).<ref name="makeuseof">Lancet, Yaara. (2012-07-19) [http://www.makeuseof.com/tag/differences-capacitive-resistive-touchscreens-si/ What Are The Differences Between Capacitive & Resistive Touchscreens?] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130309025853/http://www.makeuseof.com/tag/differences-capacitive-resistive-touchscreens-si/|date=2013-03-09}}. Makeuseof.com. Nuoroda tikrinta 2013-08-16.</ref> Nebrangūs ir neypatingai jautrūs užteršimui, tikslūs, sėkmingai apdoroja komandas tik spustelėjus juos kiek stipriau. Jais galima naudotis tiek pirštais, tiek specialiu rašikliu ar bet kokiu lygiu kietu daiktu, pvz., [[kreditinė kortelė|kreditine kortele]]. Naudojami pramonės procesų automatizavimui, medicinoje, aptarnavimo srityje ([[kasos aparatas|kasos aparatuose]]), asmeniniuose elektronikos įrenginiuose (kišeniniuose kompiuteriuose). Geriausiuose modeliuose užtikrinimas 4096×4096 [[pikselis|pikselių]] tikslumas. Tačiau turi ir trūkumų, kaip kad nedidelis šviesos pralaidumas (ne daugiau 85 %), ribota naudojimo trukmė (ne daugiau kaip 35 mln. vieno taško paspaudimų) ir nepakankama apsauga nuo vandalizmo (juostelę nesunku supjaustyti).<ref name="makeuseof"/> [[Vaizdas:TouchScreen capacitive.svg|thumb|right|250px|Talpinio jutiklinio ekrano veikimo principas]] === Talpinis === Talpiniuose (arba talpiojo paviršiaus) ekranuose pasinaudota tuo, kad didelės [[elektrinė talpa|elektrinės talpos]] objektas praleidžia [[kintamoji elektros srovė|kintamąją srovę]].<ref name="muhin">Мухин И. А. [http://www.all-displays.narod.ru/pages/articles/VAR_001_Touch_screens.pdf Сенсорные экраны – решение проблем (10 технологий)]. «BROADCASTING Телевидение и радиовещение»: 1 часть – № 3(55) май 2006, с.50-52; 2 часть – № 4(56) июнь-июль 2006, с.40-41; 3 часть – № 7(59) ноябрь 2006, с.64-66.</ref><ref name="mmp">[http://www.multimediapresentation.ru/2008-09-04/display/ Сенсорные дисплеи на MultimediaPresentation] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110906073155/http://www.multimediapresentation.ru/2008-09-04/display/ |date=2011-09-06 }}. {{ru-icon}}</ref> Talpinio jutiklinio ekrano ({{en|capacitive touchscreen}}) skydelį sudaro izoliatorius, pvz., [[stiklas]], padengtas [[elektros laidininkas|laidžiąja medžiaga]] (paprastai iridžio oksido ir alavo oksido lydinys<ref>{{Cite journal | last =Kable | first =Robert G. | pages = | title =Electrographic Apparatus | language = | publisher =United States Patent 4,600,807 | date =1986-07-15 | url =http://rwservices.no-ip.info:81/pens/biblio86.html#Kable86 | accessdate = | postscript =<!--None--> | archive-date =2013-05-02 | archive-url =https://web.archive.org/web/20130502035926/http://rwservices.no-ip.info:81/pens/biblio86.html#Kable86 | url-status =dead }}</ref><ref>{{Cite journal | last =Kable | first =Robert G. |author2= | title =Electrographic Apparatus | work = | pages = | language = | publisher =United States Patent 4,600,807 (full image) | date =1986-07-15 | url = http://www.freepatentsonline.com/4600807.pdf | accessdate = | postscript =<!--None--> }}</ref>). Ekrano kampuose išdėstyti [[elektrodas|elektrodai]] laidžiajame sluoksnyje sukuria nedidelę kintamąją [[elektrinė įtampa|įtampą]] (vienodą visuose kampuose). Palietus ekraną pirštu arba kitu laidžiu daiktu, įvyksta [[elektros srovė|srovės]] nutekėjimas. Be to, kuo pirštas yra arčiau elektrodo, tuo mažesnė ekrano varža, o tai reiškia, kad srovė – stipresnė. Srovė visuose keturiuose kampuose užregistruojama ir perduodama valdikliui, kuris apskaičiuoja prisilietimo taško koordinates. Talpiniai jutikliniai ekranai patikimi (galima atlikti iki 200 mln. paspaudimų), nepraleidžia skysčio ir yra atsparūs nelaidiems teršalams, daug spalvingesni, geba atpažinti ir švelnius prisilietimus (kadangi reaguoja ne į spaudimą, bet į žmogaus [[elektrostatinis laukas|elektrostatinio lauko]] sukurtą [[krūvis|krūvį]]), tačiau nereaguoja į prisilietimą dėvint pirštinę.<ref name="makeuseof"/> Skaidrumas siekia iki 90 proc. Deja, vis dar lengvai pažeidžiami. Plačiai naudojami automatuose, įtaisytuose apsauginėje terpėje. === Paviršinių akustinių bangų === {{Main|Paviršinės akustinės bangos}} [[Paviršinės akustinės bangos|Paviršinių akustinių bangų]] (PAB) technologija naudoja [[ultragarsas|ultragarso]] bangas, kurias virš jutiklinio ekrano skydelio į priešingas puses skleidžia eilė ekrano sienelių kraštuose išsidėsčiusių reflektorių. Kai paliečiamas ekrano skydelis, dalis bangų absorbuojama. Tokio pasikeitimo ultragarsinių bangų sklidime metu užregistruojamas prisilietimo taškas ir ši informacija nusiunčiama [[kontroleris|valdikliui]], kuris apskaičiuoja prisilietimo taško koordinates. Tokio tipo jutikliniai ekranai pasižymi didesne šviesos praleidimo savybe, greitu reakcijos laiku ir itin aukšta vaizdo rezoliucija, reaguoja į prisilietimą dėvint pirštinę. Didžiausias trūkumas yra jautrumas išoriniams veiksniams: vibracijai ar akustinių bangų atsimušimui, taip pat įvairūs teršalai (purvas, vanduo, dulkės, cheminės medžiagos ir kt.) gali pakenkti jutiklinio ekrano funkcionalumui.<ref>{{cite journal|last=Patschon|first=Mark|title=Acoustic touch technology adds a new input dimension|journal=The Controller|url=http://rwservices.no-ip.info:81/pens/biblio88.html#Platshon88year=1968|volume=7|pages=89–93|date=1988-03-15|publisher=Computer Design|access-date=2013-05-23|archive-date=2013-05-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20130502033607/http://rwservices.no-ip.info:81/pens/biblio88.html#Platshon88year=1968|url-status=dead}}</ref> Gyvavimo laikas siekia iki 50 mln. paspaudimų. === Infraraudonųjų spindulių === [[Vaizdas:Touch screen.jpg|thumb|250px|Informacijos terminalas su jutikliniu ekranu]] [[Infraraudonieji spinduliai|Infraraudonųjų spindulių]] (IR) jutikliniai ekranai veikia IR [[šviesos diodas|šviesos diodo]] (LED) tinklelio, kuris dengia ekrano paviršių, pagrindu. Ekrano kraštuose sumontuoti [[fotoelementas|fotoelementai]], kurie fiksuoja tinklelyje aptinkamus LED bangų trukdžius. Sklisdamos LED bangos kerta viena kitą tiek vertikaliai, tiek ir horizontaliai. Kuomet liečiamas ekranas, linijos trūksta liečiamose vietose. Tokiu būdu užregistruojamas prisilietimo taškas. Infraraudonųjų spindulių jutikliniai ekranai reaguoja į praktiškai bet kokį prisilietimą, ar tai būtų pirštas, pirštinė, stilius ar šviesplunksnė ir kt. Tokia technologija yra pakankamai brangi ir daugiausia naudojama pramonėje, taip pat aptarnavimo srityje (lauko ir kasos aparatai). Priešingai nei talpinių jutiklinių ekranų, infraraudonųjų spindulių ekranų stiklo nebūtina apdengti apsaugomąja plėvele, tad tai padidina jų patvarumą ir optinį skaidrumą. Infraraudonųjų spindulių ekranai yra jautrūs purvui ar dulkėms, kurios gali sukelti IR bangų trukdžius, bei kenčia nuo paralakso įbrėžtose vietose ir nuo atsitiktinio paspaudimo vartotojui belūkuriuojant pirštu virš ekrano ir ieškant kurį elementą pasirinkti. Jų gyvavimo laikas gali siekti iki 60 mln. paspaudimų. === Optinis === Optinių jutiklinių ekranų kraštuose (daugiausiai kampuose) išdėstyti du ar daugiau vaizdo jutiklių. Infraraudonųjų spindulių foninis apšvietimas sumontuotas vaizdo jutiklių matymo lauke kitoje ekrano pusėje. Pasirodžius lietimo šešėliui, vaizdo jutikliai iškart į jį sureaguoja ir tiksliai nustato lietimo vietą ar net liečiamojo objekto dydį. Tokie jutikliniai ekranai yra universalūs ir gali būti didelio mastelio (pvz., klasės lenta). === Dispersinių signalų technologija === Tokio tipo jutikliniai ekranai naudoja jutiklius [[pjezoelektrinis efektas|pjezoelektriniams]] signalams, kurie atsiranda dėl prisilietimo, stikle aptikti. Tada sudėtingų algoritmų dėka ši informacija yra interpretuojama ir nustatomas prisilietimo taškas.<ref>{{cite web |accessdate=2009-03-16 |url=http://www.fool.com/investing/general/2008/02/13/innovation-series-touchscreen-technology.aspx |title=Innovation Series: Touchscreen Technology |work=The Motley Fool |date=2008-02-13 |author=Beyers, Tim}}</ref> Tokia technologija esą yra atspari aplinkos veiksniams, įskaitant įbrėžimus. Kadangi nebūtina ekrano apdengti papildoma plėvele, suteikiamas puikus optinis skaidrumas. Taip pat, kadangi lietimui nustatyti naudojamos mechaninės vibracijos, šiam procesui atlikti galima panaudoti bet kokį daiktą, įskaitant pirštus ar stilių. Trūkumas yra toks, kad po pradinio paspaudimo sistema nesugeba aptikti nejudančio piršto. === Akustinių impulsų atpažinimas === Naudojant šią technologiją, prisilietimas bet kurioje paviršiaus vietoje iš esmės sukuria [[garso banga]]s, kurios pagautos ekrano kraštuose išdėstytų mažyčių daviklių savo ruožtu sukuria unikalų vienalytį garsą. Tuomet tas garsas valdiklio paverčiamas skaitmenine forma ir palyginamas su anksčiau kitose paviršiaus vietose įrašytais garsais. Žymeklio pozicija ekrane iškart atnaujinama pagal prisilietimo vietą. Slenkantis lietimas registruojamas sparčiai atkartojant šių veiksmų seką. Pašaliniai garsai ignoruojami, kadangi jie neatitinka anksčiau įrašytų garsų profilio. Kaip ir dispersinių signalų technologija, ši technologija taip pat nesugeba aptikti nejudančio piršto po pradinio paspaudimo. Tačiau, būtent dėl šios priežasties, ant ekrano padėti nejudantys objektai nesutrukdo atpažinti prisilietimą. Jutikliniai ekranai su tokia technologija yra patvarūs, turi gerą optinį skaidrumą, paprastai tiksliai funkcionuoja net ir ant ekrano esant įbrėžimams ar susikaupus dulkėms. Technologija tinka dideliems displėjams. == Taip pat skaitykite == * [[Grafinė planšetė]] * [[Planšetinis kompiuteris]] {{Commons|Category:Touchscreens}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kompiuterių įvesties įrenginiai]] [[Kategorija:Kompiuterių išvesties įrenginiai]] eilfschy0y0rku102rclssfv4xanrqf 0 371278 7904917 7656163 2026-08-16T08:23:16Z CD 677 7904917 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1977|07|12}} |gimimo vieta = |veikla = futbolininkas |alma_mater = }} '''Deivydas Lunskis''' ([[1977]] m. [[liepos 12]] d.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (gynėjas).<ref>[https://www.transfermarkt.com/deivydas-lunskis/leistungsdaten/spieler/113580 Deivydas Lunskis.] Transfermarkt.com (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Biografija == Pradėjo žaisti futbolą būdamas 8 metų. Besimokantį [[18-oji Šiaulių vidurinė mokykla|Šiaulių 18-osios vidurinės mokyklos]] pirmoką pastebėjo treneris [[Rytis Tavoras]], tad D. Lunskis ėmė lankyti [[SK Klevas|„Klevo“ sporto mokyklą]].<ref>[https://www.skrastas.lt/sportas/lietuvos-futbole-fanfaros-neskamba Lietuvos futbole fanfaros neskamba.] 2014-06-21, Skrastas.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Žaidė [[Logika-Klevas Šiauliai|„Logikos-Klevo“]] (1994–1995), [[Sakalas Šiauliai (1990)|„Sakalo“]] (1995), [[Avakona Visaginas|„Avakonos“]] (1996), [[Klevas Šiauliai|„Klevo“]] (1996–1997), [[Kareda Šiauliai|„Karedos“]] (1997–2000; tapo čempionu), [[Atlantas Klaipėda|„Atlanto“]] (1999, 2003), [[FK Šilutė]] (2004), [[FK Šiauliai]] (2005–2012), [[Kruoja Pakruojis|„Kruojos“]] (2013–2014) komandose. Vėliau žaidė [[FK Juventa-99 Šiauliai|„Juventos-99“]],<ref>[https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/74464-deividas-lunskis Deividas Lunskis.] Footballdatabase.eu (tikrinta 2026-08-16).</ref> [[Kelmės FK-VJSM]] (2016), [[Saned Joniškis|„Saned“]] (2018–2019), [[Saulininkas Šiauliai|„Saulininko“]] (2024) ekipose.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/deivydas-lunskis-484/ Deivydas Lunskis.] Lietuvosfutbolas.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Daug kartų atstovavo jaunimo rinktinėm, tapo A lygos čempionu, LFF taurės čempionu, daugkartinis tarptautinių turnyrų nugalėtojas. Per karjerą žaidė A lygoje, I lygoje, UEFA Europos lygoje. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Lunskis, Deivydas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] ekbwp0wenfjztzq7z65rzfcm7fkhczr 7904918 7904917 2026-08-16T08:23:38Z CD 677 /* Biografija */ 7904918 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1977|07|12}} |gimimo vieta = |veikla = futbolininkas |alma_mater = }} '''Deivydas Lunskis''' ([[1977]] m. [[liepos 12]] d.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (gynėjas).<ref>[https://www.transfermarkt.com/deivydas-lunskis/leistungsdaten/spieler/113580 Deivydas Lunskis.] Transfermarkt.com (tikrinta 2026-08-16).</ref> == Biografija == Pradėjo žaisti futbolą būdamas 8 metų. Besimokantį [[Šiaulių 18-oji vidurinė mokykla|Šiaulių 18-osios vidurinės mokyklos]] pirmoką pastebėjo treneris [[Rytis Tavoras]], tad D. Lunskis ėmė lankyti [[SK Klevas|„Klevo“ sporto mokyklą]].<ref>[https://www.skrastas.lt/sportas/lietuvos-futbole-fanfaros-neskamba Lietuvos futbole fanfaros neskamba.] 2014-06-21, Skrastas.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Žaidė [[Logika-Klevas Šiauliai|„Logikos-Klevo“]] (1994–1995), [[Sakalas Šiauliai (1990)|„Sakalo“]] (1995), [[Avakona Visaginas|„Avakonos“]] (1996), [[Klevas Šiauliai|„Klevo“]] (1996–1997), [[Kareda Šiauliai|„Karedos“]] (1997–2000; tapo čempionu), [[Atlantas Klaipėda|„Atlanto“]] (1999, 2003), [[FK Šilutė]] (2004), [[FK Šiauliai]] (2005–2012), [[Kruoja Pakruojis|„Kruojos“]] (2013–2014) komandose. Vėliau žaidė [[FK Juventa-99 Šiauliai|„Juventos-99“]],<ref>[https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/74464-deividas-lunskis Deividas Lunskis.] Footballdatabase.eu (tikrinta 2026-08-16).</ref> [[Kelmės FK-VJSM]] (2016), [[Saned Joniškis|„Saned“]] (2018–2019), [[Saulininkas Šiauliai|„Saulininko“]] (2024) ekipose.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/deivydas-lunskis-484/ Deivydas Lunskis.] Lietuvosfutbolas.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Daug kartų atstovavo jaunimo rinktinėm, tapo A lygos čempionu, LFF taurės čempionu, daugkartinis tarptautinių turnyrų nugalėtojas. Per karjerą žaidė A lygoje, I lygoje, UEFA Europos lygoje. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Lunskis, Deivydas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 1c9dm6j8drbkctvqesm9w6ijr27m46k 0 371312 7904898 7900690 2026-08-16T06:37:08Z CD 677 7904898 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Stasys Danisevičius | image = | dateofbirth = {{Gimė|1957|09|17}} | cityofbirth = [[Panevėžys]] | countryofbirth= [[Lietuva]] | dateofdeath = {{Mirė|2024|05|12|1957|09|17}} | cityofdeath = [[Vilnius]], [[Lietuva]] | height = 1,77 m | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1976–1986<br>1980<br>1986<br>1987–1988<br>1990–1992 | clubs = [[Žalgiris Vilnius]]<br>→[[Iskra Smolensk]] ''(skol.)''<br>[[Kolos Nikopol]]<br> [[Atlantas Klaipėda]]<br> [[Panerys Vilnius]] | caps(goals) = 288 (34)<br>40 (5)<br>12 (1)<br>65 (12)<br> ? (10) | nationalyears = 1992 | nationalteam = {{fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 11 {{0}}(0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = 2011 }} '''Stasys Danisevičius''' ([[1957]] m. [[rugsėjo 17]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]] – [[2024]] m. [[gegužės 12]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref>[[Gediminas Kalinauskas]]. [https://www.lse.lt/biografija/stanislovas-danisevicius/ STANISLOVAS DANISEVIČIUS]. [[Lietuvos sporto enciklopedija]]. 2022-05-24. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2271485/anapilin-iskeliavo-legendinis-lietuvos-futbolininkas-stasys-danisevicius Anapilin iškeliavo legendinis Lietuvos futbolininkas Stasys Danisevičius]. LRT. 2024-05-13. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.</ref> – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, saugas. [[TSRS sporto meistras]] (1979). 2019 m. išrinktas į simbolinę Lietuvos šimtmečio futbolo rinktinę.<ref>[https://www.lff.lt/apdovanoti-2018-m-lietuvos-futbolo-geriausieji/ Apdovanoti 2018 m. Lietuvos futbolo geriausieji.] 2019-02-21, Lff.lt (tikrinta 2026-08-12).</ref> == Biografija == Pirmasis treneris – [[Algimantas Balilionis]] ([[Panevėžys]]). Pusbrolis [[Algirdas Kunčina]] irgi buvo futbolininkas.<ref>[https://ve.lt/sportas/vienas-paskutiniu-stasio-daniseviciaus-interviu-savo-ivarciu-as-niekada-neskaiciavau Vienas paskutinių Stasio Danisevičiaus interviu: „Savo įvarčių aš niekada neskaičiavau“.] 2024-05-13, Ve.lt (tikrinta 2026-08-16).</ref> Žaidė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiryje“]] (1976–1986 gegužės mėn.), [[Iskra Smolensk]] (1980), [[Kolos Nikopol]] (1986), [[FK Atlantas Klaipėda|Klaipėdos „Atlante“]] (1987–1988), [[Panerys Vilnius|Vilniaus „Panerio“]] (1990–1992) komandose, Lietuvos rinktinėje. [[1979]] ir [[1984]] m. [[geriausias Lietuvos futbolininkas]]. „Žalgiryje“ sužaidė 288 rungtynes, įmušė 34 įvarčius. [[1987]] m. buvo išrinktas geriausiu LTSR futbolininku. Aukštasis išsilavinimas ([[1979]] m. baigė LVKKI) == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.stasys.danisevicius.123818.en.html Footballdatabase.eu] * [http://www.worldfootball.net/spieler_profil/stasys-danisevicius/ Worldfootball.net] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211206203850/https://www.worldfootball.net/player_summary/stasys-danisevicius/ |date=2021-12-06 }} {{DEFAULTSORT:Danisevičius, Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 3iv851h0bh2hlvp42iwx38r9z8fu989 0 385956 7904755 7533134 2026-08-15T12:45:24Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Vilnius]]; įtraukta [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904755 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = „Neringa“ | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = Restoranas „Neringa“ | logotipas = [[Vaizdas:Neringa.jpg|frameless|150px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 1959 m. lapkričio 6 d. | įkūrėjas = | uždaryta = | vieta_miestas = [[Gedimino pr.]] 23,<br />01103 [[Vilnius]] | vieta_šalis = <br />{{LTUv}} | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Bendrovės valdyba|Valdybos]] [[Pirmininkas|pirmininkė]]<br />Rūta Tamulienė<ref>https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/atnaujintas-restoranas-neringa-pasiruoses-bet-kada-atverti-duris-irengtas-vienas-pirmuju-tokiu-baru-lietuvoje-86256533</ref><br />[[CEO]] Linas Žemaitis<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/muzika/naujieji-restoranuose-su-scenos-zvaigzdemis-kainos-kito-del-atlikeju-tenka-ir-pakovoti-1054-1986978</ref> | pramonė = | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[Restoranas]] | įplaukos = 1,5 mln. [[Euras|€]] <small>(2021)</small><ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/neringos_restoranas/</ref> | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = UAB „Neringos restoranas“ | darbuotojų = 68 <small>(2023-02)</small> | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://neringavilnius.com/restaurant/ NeringaVilnius.Com] | pastabos = }} [[Vaizdas:Neringa by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|right|250px|Pastatas (2023)]] [[Vaizdas:Gedimino Čili.JPG|thumb|right|250px|Pastatas (2013)]] '''„Neringa“''' – [[Vilnius|vilnietiškas]] [[restoranas]]. == Istorija == 1959 m. lapkričio 6 d. atidaryta kavinė „Neringa“ buvo pirmas [[Modernizmo architektūra|modernizmo]] pavyzdys to meto architektūroje ir užbaigė [[Stalininis ampyras|pompastiško stalinizmo]] laikotarpį.<ref>http://www.mmcentras.lt/architekturos-ir-dailes-saveika-neringa/7113</ref> Nuo pat įsikūrimo „Neringa“ tapo kultine bohemos, inteligentijos susibūrimo vieta. Čia rinkdavosi garsiausi to meto žmonės – poetas [[Justinas Marcinkevičius]], režisierius [[Vytautas Žalakevičius]], dailininkas [[Stasys Krasauskas]], kalbininkas [[Bronys Savukynas]], rašytojas [[Juozas Baltušis]], atvykusios garsenybės [[Vladimiras Vysockis]], [[Bulatas Okudžava]], [[Robertas Roždestvenskis]] ir daugelis kitų. Metams bėgant restoranas išsaugojo savo stilių ir dvasią, dalį valgiaraščio. Tradicinis patiekalas – [[Kijevo kotletas|Kyjivo kotletas]]<ref>https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/atnaujintas-restoranas-neringa-pasiruoses-bet-kada-atverti-duris-irengtas-vienas-pirmuju-tokiu-baru-lietuvoje-86256533</ref>, iškilmingai vadinamas „Neringos kepsniu“ (vištienos krūtinėlės suktinukas su sviestu viduje). 2022 m. kainavo 14€,<ref>https://pricer.lt/posts/474-pricerlt-palygino-kijevo-kotletus-kaina-ir-kokybe-zenkliai-skiriasi {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221207201217/https://pricer.lt/posts/474-pricerlt-palygino-kijevo-kotletus-kaina-ir-kokybe-zenkliai-skiriasi |date=2022-12-07 }}</ref> 2023 m. kainuoja 16€.<ref>https://neringavilnius.com/lt/restoranas/menu/</ref> Nuo 1969 m. ketvirtadieniais rengti [[džiazas|džiazo]] vakarai, penktadieniais ir šeštadieniais skambėdavo gyva muzika. === Interjeras === [[Interjeras|Interjerą]] projektavo broliai architektai [[Algimantas Nasvytis|Algimantas]] ir [[Vytautas Nasvytis|Vytautas Nasvyčiai]], [[tempera]] sienas tapė dailininkai [[Vladas Jankauskas]] bei [[Vytautas Povilaitis]], mažajai salei skulptorius [[Juozas Kėdainis]] sukūrė [[Gipsas|gipsinį]] [[bareljefas|bareljefą]]. Kavinę sudaro keturios persiliejančios erdvės: [[vestibiulis]], [[baras]], didžioji ir mažoji salės. Interjero dekorui panaudotos įvairios natūralios medžiagos ([[medis]], [[metalas]], [[stiklas]]), moderni sieninė tapyba. Neįprastas interjeras kėlė diskusijas, susidomėjimą [[TSRS|Sovietų sąjungoje]].<ref>https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2009/11/07/news/legendineje-kavineje-skambejo-ir-laisves-idejos-ir-meiles-zodziai-5754305</ref> Valdžia reiškė nepasitenkinimą dėl tariamai per didelės prabangos. 1970 m. interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.<ref>[http://195.182.68.156/registrai/list_s.jsp?tipas=D&klase=V&nuo=3500&iki=3600 Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141022122844/http://195.182.68.156/registrai/list_s.jsp?tipas=D&klase=V&nuo=3500&iki=3600 |date=2014-10-22 }}</ref> 2001 m. atliktas kapitalinis remontas, veikia dvi 150 vietų salės, 25 vietų banketų salė bei 80 vietų kavinė-baras rūsyje.<ref>[http://www.restoranasneringa.lt/lt/apie_ir_istorija/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111222200929/http://www.restoranasneringa.lt/lt/apie_ir_istorija |date=2011-12-22 }}</ref> Interjeras laikomas vienu įsimintiniausių moderniajame Vilniuje, įtrauktas į gražiausių Vilniaus interjerų dešimtuką.<ref>https://ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/neringa---daugiau-nei-restoranas</ref><ref>[http://www.viv.lt/vilniaus_top_10/10_graziausiu_vilniaus_interjeru 10 gražiausių Vilniaus interjerų]</ref> == Nuorodos == * [https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2009/11/07/news/legendineje-kavineje-skambejo-ir-laisves-idejos-ir-meiles-zodziai-5754305/ Legendinėje kavinėje skambėjo ir laisvės idėjos, ir meilės žodžiai] (lrytas.lt, 2009 m. lapkričio 7 d.) * [https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/neringa-puse-amziaus-sloves-522405 „Neringa“: pusė amžiaus šlovės] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{DEFAULTSORT:Neringa}} [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] [[Kategorija:Restoranai]] cc2q9jflbmczwz4w9384ari3qaqlx5j 0 390643 7904947 7479225 2026-08-16T10:47:30Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas 50F108C9s-2455-49A3-874C-27D0687A97FB.png keičiamas Krasnoznamensk_Church_(2022).png 7904947 wikitext text/x-wiki {{kiti|Lazdynai}} {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Lazdynai |origpavadin = {{ru|Краснознаменск}} <br/> {{de|Lasdehnen}} |paveikslėlis = Krasnoznamensk Church Sesupe.jpg |paveikslėlio tekstas = Bažnyčia ties [[Šešupė|Šešupe]] |herbas = Coat of Arms of Krasnoznamensk (Kaliningrad oblast).png |vėliava = Flag of Krasnoznamensk (Kaliningrad oblast).png |lat = 54.943 |long = 22.493 |rajonas = Krasnoznamensko |įkurtas = 1521 m. |gyventojumetai = [[2020]] |gyventoju = 3049 |plotas = 8 |altitudė = 40 |pastokodas = 238730 |telkodas = +7 40164 |kirč = Lazdynai̇̃,<ref>{{ML vtv 2002}}</ref> Krasnoznãmenskas<ref>{{PVŽ}}</ref> |vikiteka = Category:Krasnoznamensk, Kaliningrad Oblast }} '''Lazdynai''' (sen. {{prg|Lazdėnai}}, nuo [[1576 m.]] ''Lazdynai'', nuo [[1734 m.]] {{de|Lasdehnen}}, nuo [[1938]] m. [[liepos 16]] d. ''Haselberg'', [[1945]]–[[1946 m.]] {{ru|Лазденен}}, nuo [[1946]] m. '''''Krasnoznamenskas''''', {{ru|Краснознаменск}}) – miestas Rusijoje, [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] šiaurės rytinėje dalyje, prie sienos su [[Lietuvos Respublika]], kairiajame [[Šešupė]]s krante, 164 km nuo [[Kaliningradas|Kaliningrado]]. [[Krasnoznamensko rajonas|Krasnoznamensko municipalinio rajono]] centras, nuo [[2008 m.]] [[birželio 30]] d. [[Krasnoznamensko miesto gyvenvietė]]s centras. [[File:Krasnoznamensk Church (2022).png|thumb|left|Buvusi liuteronų bažnyčia, dabar paversta stačiatikių cerkve]] == Istorija == [[Nadruva|Nadruvos]] žemės gyvenvietės pavadinimas ''Lazdėnai'' lietuviškos kilmės.<ref>{{Palmaitis 2003}}</ref> 4 km į vakarus nuo Lazdynų, prie Šešupės ir [[Prūdupė]]s santakos išliko baltų piliakalnis ({{de|Blocksberg}}). Pirmą kartą gyvenvietė minima [[1556]] m.<ref>{{LIEŽ|2|38}}</ref> Apie [[1563]] m. įkurta Lazdynų [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] parapija. [[1578]] m. pastatyta bažnyčia. Jai apirus, [[1877]] m. pašventinta nauja, [[neogotika|neogotikinio]] stiliaus su aukštu bokštu bažnyčia (architektas A. Štiuleris). Pamaldos [[lietuvių kalba]] joje kartą per savaitę laikytos iki [[1938]] m. [[1584]] m. įsteigta lietuvių parapinė mokykla. Konfirmacijai jaunuoliai lietuvių kalba rengti iki [[1890]] m. [[Vaizdas:Lasdehnen Raiffeisenlager.jpg|thumb|left|Dvaro pastatai]] [[Vaizdas:Lasdehnen alter Bahnhof.jpg|thumb|left|Buvusi geležinkelio stotis]] [[XIX a.]] pro Lazdynus nutiesti plentai į [[Ragainė|Ragainę]] per [[Mažieji Šilėnai|Šilėnus]], [[Širvinta (miestas)|Širvintą]], [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnį]]. Per Šešupę pastatytas metalinis tiltas, [[Pilkalnio siaurasis geležinkelis|siaurasis geležinkelis]] Lazdynus sujungė su [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalniu]]. Veikė dujų gamykla, [[paštas]], [[telegrafas]], [[telefonas]], privati aukštoji mergaičių mokykla. [[XIX a.]] Lazdynai tapo dideliu įvairių verslų, amatų centru. Buvo plytinė, žemės ūkio mašinų gamybos ir remonto dirbtuvė. [[1901]]–[[1919]] m. veikė R. Mašalo spaustuvė su knygynu, kuri prekiavo lietuviškais leidiniais, nuo [[1920]] – dvi spaustuvės, viena jų prekiavo ir lietuviškais leidiniais. [[1938]] m. [[naciai]], vykdydami [[Prūsija|Prūsijos]] germanizaciją, išvertė miesto pavadinimą iš lietuvių kalbos ir pavadino jį ''Haselberg'', (Lazdynų kalnas). [[1736]]–[[1818]] m. [[Prūsijos karalystė]]s [[Lietuvos departamentas|Lietuvos departamento]], [[1818]]–[[1871]] m. Prūsijos karalystės [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871–[[1918]] m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], 1918–[[1933]] m. [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]], 1933–[[1945]] m. [[Trečiasis Reichas|Trečiojo reicho]] [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardos]] [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrities]] kaimas. [[1945 m.]] [[sausio 18]] d. Lazdynus užėmė [[Raudonoji armija]]. [[1946 m.]] [[balandžio 7]] d. – [[rugsėjo 6]] d. Pilkalnio rajono (''Пиллькалленский район'') miestas.<ref>[http://gov.genealogy.net/item/show/HASERGKO14FW Lazdynai GenWiki]</ref> Pilkalnio rajonas ({{ru|Пиллькалленский район}}) su centru [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnyje]], apėmė buvusią [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskritį]]. Tačiau Pilkalnis stipriai nukentėjo nuo TSRS kariuomenės artilerijos ir aviacijos bombardavimų [[1945 m.]] sausio mėnesio mūšiuose, todėl rajono centras perkeltas į Lazdynus, o 1946 m. [[rugsėjo 7]] d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus šio miestelio pavadinimą, pavadintas Krasnoznamensku.<ref>{{GEC|232|1986}}</ref> Sovietmečiu Lazdynai suniokoti, nugyventi.<ref>{{mle|lazdynai-4|2025-01-24|Lazdynai, 4}}</ref> Bažnyčios pastatas buvo paverstas sunkvežimių ir traktorių garažu, statybinių medžiagų sandėliu; po restauravimo nuo [[1991]] m. jame veikia [[stačiatikiai|stačiatikių]] cerkvė. Vykdant municipalinę reformą [[2008 m.]] [[birželio 30]] d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 Krasnoznamensko rajone sudaryta [[Krasnoznamensko miesto gyvenvietė]], į kurią įeina Krasnoznamensko miestas ir kaimai [[Šilininkai (Lazdynai)|Samarskojė]] bei [[Šilininkai (Pilkalnio apskritis)|Šilininkai (Chlebnikovas)]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111220115827/http://www.gov39.ru/zip/munipas_krasnoznamensk.zip Социально-экономическая характеристика муниципального образования «Краснознаменский муниципальный район» (паспорт)]</ref> {{adm2|3}} {{admr|[[1736]]–[[1818 m.]]|[[Lietuvos departamentas]]|[[Prūsijos karalystė]]}} {{admr|[[1818]]–[[1945]] m.|[[Pilkalnio apskritis]]|[[Rytų Prūsijos provincija]]}} {{admr|1945–[[1946]] m.|[[Rytų Prūsija]]|[[TSRS]]}} {{admr|[[1946]]–[[2008]] m.|[[Krasnoznamensko rajonas]]| [[Kaliningrado sritis]]}} {{admr|nuo [[2008]] m.|[[Krasnoznamensko municipalinis rajonas]]|[[Kaliningrado sritis]]}} |} == Gyventojai == [[Vaizdas:Lasdehnen Krankenhaus.jpg|thumb|Ligoninė]] [[File:Плотина на реке Шешупе.jpg|thumb|Šešupės užtvanka ties Lazdynais]] Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, [[1848]] m. iš 5580 parapijiečių lietuvininkų užrašyta 3200 (57 %), [[1870]] m. iš 8443 – 4815 (57 %), [[1878]] m. lietuvininkų – 4500 (51,4 %), [[1897]] m. – 3000 (apie 33 %), [[1907]] m. – 1724 (20,2 %). {{Dem|kolon=6|till=4000|inc=500|incmin=100|valst=ru |1885|1294 |1910|1857|r1910=<ref>[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/pillkallen.htm Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.]</ref> |1933|2065|r1933=<ref>[http://www.geschichte-on-demand.de/pillkallen.html Rinkimų istorija]</ref> |1939|2070 |1959|2800 |1979|3400 |1989|3894 |2002|3751 |2006|3518 |2010|3393 |2021|3049 }} === Žymūs žmonės === Lazdynuose kunigavo lietuvių raštijai nusipelnę dvasininkai: nuo [[1579]] m. tarnavo ir [[1584]] m. mirė poetas ir [[kunigas]] [[Stanislovas Marcijanas Musa]], [[1709]]–[[1710]] m. kunigavo poetas ir vertėjas [[Jonas Šulcas]], [[1887]]–[[1896]] m. – K. Šimkus. Apie [[1890]] m. mieste ir apylinkėse tautosaką užrašinėjo [[Vilius Kalvaitis]]. Mokykloje prieš [[1762]] m. precentoriavo lietuvių raštijos darbuotojas [[Kristijonas Mykolas Piečys]], XIX a. – [[Karalienės mokytojų seminarija|Karalienės mokytojų seminarijos]] absolventai: nuo [[1841]] m. L. Trakaitis, nuo [[1855]] m. K. H. Langutas, nuo [[1883]] m. R. A. Fydleris.<ref>{{VLE|XI|640|[[Albertas Juška]], [[Martynas Purvinas]]|Lazdynai}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Šilas 1990|168–171}} * Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228. * Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976. * Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993. {{Kaliningrado sritis}} [[Kategorija:Kaliningrado srities miestai]] [[Kategorija:Pilkalnio apskrities gyvenvietės]] [[Kategorija:Krasnoznamensko rajono gyvenvietės]] qm3ys2b3kni80e49hnlk56yl7kzipns 0 390961 7904789 7677465 2026-08-15T14:44:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904789 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventvietė |pavadinimas =Jamusukro bazilika |vietinis pavadinimas = '''Basilique Notre-Dame de la Paix de Yamoussoukro''' |image = [[Vaizdas:Jamusukro bazilika.jpg|260px]] |antraštė = Bazilikos fasadas |ikona = Christian_cross.svg |spalva = LightGoldenrodYellow |religija = krikščionybė |konfesija = [[katalikybė]] |paskirtis = mažoji bazilika |valstybė ={{flag|CIV}} |vieta = [[Jamusukras]] |administracija = Jamusukro vyskupija |statusas = veikianti <!--raidos datos!--> |įkūrimas = |statybų pradžia =1985 m. |statybų pabaiga = 1990 m. |pašventinta = 1990 m. <!--architektūros duomenys!--> |įkūrėjas = |architektas = Pierre Fakhoury |stilius = [[neorenesansas]], [[neobarokas]] |aukštis = 158 |plotas = ~30 000 |talpa = 18 000 |pastatai = |šventė = |žemėlapis = |locmap = Dramblio Kaulo Krantas |map_width = |lat=6.811111|long=-5.296944 |Vikiteka = Category:Basilique de Notre Dame de la Paix }} '''Jamusukro Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bazilika''' ({{fr|Basilique Notre-Dame de la Paix de Yamoussoukro}}) – mažoji [[bazilika]], esanti [[DKK|Dramblio Kaulo Kranto]] oficialiojoje sostinėje [[Jamusukras|Jamusukre]]. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] ji įrašyta kaip didžiausia [[bažnyčia]] pasaulyje, lenkianti iki tol didžiausia laikytą [[Vatikano Šv. Petro bazilika|Vatikano Šv. Petro baziliką]]. Ji užima 30 tūkst. m² teritoriją ir yra 158 m aukščio. Tiesa, į jos plotą įskaičiuotas ir arkadomis apsuptas šventorius.<ref>Massaquoi, Hans J. (December 1990). [http://findarticles.com/p/articles/mi_m1077/is_n2_v46/ai_9177142 „An African’s gift to the Vatican: the world’s largest church – Felix Houphouet-Boigny, Basilica of Our Lady of Peace“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080916123008/http://findarticles.com/p/articles/mi_m1077/is_n2_v46/ai_9177142 |date=2008-09-16 }}. ''Ebony''. Johnson Publishing Co.</ref> Jamusukro Taikos Mergelės bazilika pastatyta [[1985]]–[[1989]] m., o pašventinta popiežiaus [[1990]] m. Pastatas savo architektūra primena Vatikano baziliką, suprojektuotas iš [[Libanas|Libano]] kilusio Dramblio Kaulo Kranto architekto Pierre Fakhoury. Pastatyta Prancūzijos bendrovės „Dumez“, iš [[marmuras|marmuro]], atvežto iš Italijos, dekoruota prancūziškais [[vitražas|vitražais]]. Centrinis bažnyčios pastatas – [[Nava|vienanavis]], talpina 7000 maldininkų. Aplink ratu išdėstyta arkada, o iš šonų yra dvi vilos (koplyčios). Bazilikos statyba šaliai kainavo 300 mln. JAV dolerių, todėl susilaukė daug kritikos, kadangi tokios statybos laikytos per didele prabanga skurde gyvenančiai šaliai. Jamusukro Taikos Mergelės bazilika nėra [[katedra]] – vyskupo rezidencija yra Jamusukro Šv. Augustino katedroje. <gallery> </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Bazilikos]] [[Kategorija:Dramblio Kaulo Kranto statiniai]] 0whndet51q4xg6sje1scdaah839hlmi 0 396640 7904788 5504578 2026-08-15T14:41:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904788 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:James Burnham2.jpg|right|thumb|Džeimsas Burnhemas]] '''Džeimsas Burnhemas''' (''James Burnham'', 1905 m. lapkričio 22 d. – 1987 m. liepos 28 d.) buvo JAV [[Filosofija|filosofas]] ir [[Politinė filosofija|politikos teoretikas]]. Jis buvo radikalus aktyvistas ketvirtajame dešimtmetyje bei svarbus lyderis amerikietiškajame [[Trockizmas|Trockizmo]] judėjime. Vėliau Dž. Burnhemas paliko kairiųjų pažiūrų marksistus ir prisijungė prie politinių dešiniųjų. Jis buvo žymus konservatorius ir [[intelektualas]], labiausiai išgarsėjęs dėl savo 1941 m. parašyto veikalo „Valdančiųjų revoliucija“ (''The Managerial Revolution''). Dž. Burnhemas taip pat prisimenamas kaip vienas pagrindinių žymiausio JAV konservatorių laikraščio „National Review“ leidėjų, rašęs į jį įvairiomis temomis. == Nuorodos == * [http://www.marxists.org/history/etol/writers/burnham/index.htm Džeimso Burnhemo internetinis archyvas]. * [http://content.cdlib.org/view?docId=tf0p3000sz&chunk.id=c01-1.7.6.3&brand=oac Džeimso Burnhemo darbai 1928–1983 m.] * [http://findarticles.com/p/articles/mi_m1282/is_v39/ai_5169255 Džeimso Burnhemo nekrologas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080302185519/http://findarticles.com/p/articles/mi_m1282/is_v39/ai_5169255/print |date=2008-03-02 }} {{Šalis-Biograf-stub|JAV|alt=JAV}} [[Kategorija:JAV politikai]] [[Kategorija:Šaltasis karas]] 4s8c9blkomhpjr8vmphdu5ojdwp30gg 0 405587 7904833 7703435 2026-08-15T19:14:01Z ~2026-44672-33 222850 /* */ 7904833 wikitext text/x-wiki '''Klemensas Brunius''' ([[1900]] m. [[kovo 25]] d. [[Ožkiniai (Punskas)|Ožkiniai]], [[Punsko valsčius]] – [[1975|1976]] m. lapkričio [[gruodžio 1|30]] d. prie [[Kaunas|Kauno]]) – inžinierius, [[voldemarininkai | voldemarininkų]] atstovas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys. == Nepriklausomoje Lietuvoje == Klemensas Brunius buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas | Vytauto Didžiojo universiteto]] studentų tautininkų korporacijos [[Neo-Lithuania]] 1931–1932 metais leisto [[Studentų balsas]] redkolegijos narys. Kaip statybos inžinierius, 1938–1939 m. Povilo Dedeles bendrovei talkino Kauno sporto halės statyboje.<ref name="sportosale">{{cite web|url=http://www.geocaching.com/seek/cache_details.aspx?guid=41d30d46-cc48-4d71-af15-d407c2875ab4 |title= Kaunas Sport Hall |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> == 1941 m. birželio sukilimas == Klemensas Brunius priklausė [[voldemarininkai | voldemarininkams]]. Jis dalyvavo 1939–1940 m. sąmoksle, kurio tikslas buvo nuversti prezidentą [[Antanas Smetona|Antaną Smetoną]] ir jį pakeisti nacių Vokietijai palankia vyriausybe. Jį suėmė 1940 m. gegužės 26 d. kartu su [[Povilas Ivanauskas|Povilu Ivanausku]], [[Aleksandras Sinkevičius|Aleksandru Sinkevičiumi]], [[Algirdas Sliesoraitis|Algirdu Sliesoraičiu]], [[Jonas Vokietaitis|Jonu Vokietaičiu]] ir [[Stasys Puodžius|Stasiu Puodžiumi]].<ref>LYA.f.3377,a.55,b.18,l.6367</ref> Prasidėjus [[Sovietmečio Lietuvos istorija | sovietų okupacijai]] jis pasitraukė į Vokietiją. Jo šeima liko Lietuvoje, slapstėsi kaime, pas gimines.<ref name="seima">{{cite web |url=http://www.arvydas.us/about_apie.htm |title=About Arvydas Brunius - Apie Arvydą Brunių |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2014-07-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140714213635/http://www.arvydas.us/about_apie.htm |url-status=dead }}</ref> Dalyvavo 1940 metų lapkričio 17 dieną, Berlyne, [[Kazys Škirpa | Kazio Škirpos]] rengtame [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvisto fronto]] steigiamojoje sueigoje. Pasirašė steigiamąjį protokolą.<ref>{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_02.html |title=Giedrius Grabauskas-Karoblis. Birželio sukilimas – pasipriešinimas okupacijai. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2015-06-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150624090723/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_02.html |url-status=dead }}</ref> Jis priklausė Berlyno LAF’o vadovybei kartu su [[Kazys Škirpa|Kaziu Škirpa]], [[Ernestas Galvanauskas|Ernestu Galvanausku]], [[Antanas Maceina|Antanu Maceina]] ir [[Karolis Žalkauskas|Karoliu Žalkausku]].<ref name="jankauskas">{{cite web |url=http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/16_1941_m_Birzelio_sukilimas_Lietuvoje201112503843.pdf |title=Juozas Jankauskas. 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vadovavo jo organizacinei komisijai. 1941 m. kovo 12 d. jis Tilžėje aplankė Abwehr Luft I žvalgą [[Bronius Aušrotas|Bronių Aušrotą]] ir prisipažino, jog talkininkauja Vokietijos kariuomenės Karaliaučiaus specialiam skyriui, kuris jaunus lietuvius politinius pabėgėlius rengia parašiutininkais. Prašė pagalbos tokiems kovotojams padėti pereiti per sieną į Lietuvą, tačiau nesutiko, kad Bronius Aušrotas tai atskleistų savo viršininkui, tad Aušrotas atsisakė. Klemensas Brunius jam davė pluoštą Lietuvių aktyvistų fronto instrukcijų sukilimui, kuriuos Aušrotas sutiko persiųsti patikimiems asmenims.<ref>Bronius Aušrotas. Laisvės niekas nežadėjo. ps.124-125</ref> 1941 m. gegužės 7 d. dalyvavo [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] [[abveras|abvero]] (nacistinės Vokietijos armijos žvalgybos) padalinyje vykusiame pasitarime. Ryšius su [[vermachtas|vermachtu]] (Vokietijos kariuomene) turėjo palaikyti agentai Klemensas Brunius, [[majoras]] [[Mykolas Gecevičius]] ir majoras [[Stasys Puodžius]]. Pastarasis buvo atsakingas už Lietuvos aktyvistų fronto ryšius su Lietuva.<ref name="dieckmannsuziedelis">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/teorija/12952-christoph-dieckmann-saulius-suziedelis-lietuvos-zydu-persekiojimas-ir-masines-zudynes-1941-vasara-ir-rudeni-istrauka |title= Christoph Dieckmann, Saulius Sužiedėlis. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį (ištrauka) |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjunga. Tą dieną Kazys Škirpa savo bute Berlyne sudarė Lietuvos laikinąją vyriausybę iš tuo metu Vokietijoje gyvenusių politinių emigrantų, nieko nesuderinus su Lietuvių aktyvistų fronto centrais Lietuvoje. Jis paskyrė Klemensą Brunių darbo ir socialinės apsaugos ministru. Klemensas Brunius netrukus grįžo į Lietuvą, kur tačiau nebuvo vyriausybės nariu.<ref name="laikinojivyriausybe">{{cite web|url=http://brazaitis.litua.com/wiki/1941_m._birželio_sukilimas |title= 1941 m. birželio sukilimas |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> Klemensas Brunius buvo legaliai veikiančios [[voldemarininkai | voldemarininkų]] [[Lietuvių nacionalistų partija | Lietuvių nacionalistų partijos]] vadovybės narys. Jis palaikė 1941 m. liepos mėn. 22-23 d. pučą prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Kauno karo komendantą Jurgį Bobelį, anot voldemarininkų, trukdantį steigti [[Kauno getas|Kauno žydų getą]].<ref name="valiusaitis">{{cite web |url=http://www.lzinios.lt/Istorija/Istorija/Veikiame-gestapo-vardu-pulkininke |title=Vidmantas Valiušaitis pokalbis su Kaziu Bobeliu, "Veikiame gestapo vardu, pulkininke" |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Lietuvių nacionalistų partijoje kartu su [[Zenonas Blynas | Zenonu Blynu]] ir [[Ignas Vylius | Ignu Vyliumi]] palaikė požiūrį siekti nacių Vokietijos sutikimo, jog laimėjus karą prieš Sovietų Sąjungą, Lietuva bus nepriklausoma valstybė.<ref name="rudis">{{cite web |url=http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |title=Gediminas Rudis. Įvadas. Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis. 1941–1944 m. |accessdate=2012 m. lapkričio 4 d. |archive-date=2008-09-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080917055821/http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |url-status=dead }}</ref> 1941 m. gruodžio 17 d. [[Lietuvių nacionalistų partija]] buvo nacių uždrausta. == Pasipriešinimas prieš nacius == 1942 m. pavasarį Lietuvoje telkėsi du pasipriešinimo židiniai, [[Juozas Ambrazevičius|Juozo Ambrazevičiaus]] vadovaujami [[Tautos Taryba]] bei [[Lietuvių frontas]], kurių branduolį sudarė katalikų veikėjai Kaune dalyvavę [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Laikinojoje vyriausybėje]], ir [[Tadas Petkevičius|Tado Petkevičiaus]] buriamas [[Vyriausias Lietuvos komitetas]], kuriame dalyvavo nekatalikai, liberalai ir kairieji, nedalyvavę Laikinojoje vyriausybėje, dažnai veikiantys daugiatautėje Vilniaus aplinkoje. Klemensas Brunius atstovavo [[voldemarininkai | voldemarininkus]] Vyriausiame Lietuvos komitete, kuris savo deklaracijoje 1943 m. kovo 1 d. nepritarė smurtui prieš Lietuvos mažumas. Abu telkiniai sudarė bendrą [[Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas | Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą]], kurio pirmas posėdis įvyko 1943 m. lapkričio 25 d. [[Balys Gaidžiūnas | Balio Gaidžiūno]] bute. Klemensas Brunius atstovavo nacionalistus. Jis dalyvavo [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga | Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungoje]].<ref name="labanauskas">{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/01/11/kryz_01.html |title=Ramūnas Labanauskas. VLIK’as 1943-1945 metais: nacių ir sovietų pinklėse. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2011-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110817103354/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/01/11/kryz_01.html |url-status=dead }}</ref> Mezgė ryšius su katalikiškomis pogrindžio organizacijomis, siekė sudaryti vieningą vadovybę.<ref name="rudis"/> 1944 m. balandžio pabaigoje Klemensas Brunius buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Vokietiją. Tuo metu buvo suimti 27 rezistentai, beveik visa lietuvių antinacinio pogrindžio vadovybė, tarp jų [[Adolfas Damušis]], [[Izidorius Kurklietis]], [[Juozas Vėbra]], [[Gabrielius Žemkalnis]]. Jie visi buvo apkaltinti valstybės išdavimu ({{de|Hochverrat}}). Juos turėjo teisti aukščiausias politinis nacistinės Vokietijos teismas ''[[Volksgericht]]'', išdavikus baudžiantis [[mirties bausmė|mirties bausme]]. Artėjant frontui naciai perkėlė kalinius ir jų bylos medžiagą į Rytprūsius. Bylos medžiaga buvo sunaikinta vieno bombardavimo metu, tad vokiečiams teko bylą sudaryti iš naujo. Kalinius perkėlė į Berlyną ir į pietų Vokietijos Bairoito (''Bayreuth'') miestą. 1945 m. gegužę turėjo įvykti teismas.<ref name="kurklietis">{{cite web |url=http://www.atgimimas.lt/Kultura/2010-metai-balandzio/Vokieciai-pagerbe-naciams-nepaklususi-lietuvi |title=Regimantas I. Kurklietis. Vokiečiai pagerbė naciams nepaklususį lietuvį. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 1945 m. balandžio 14 d. JAV kariuomenė išlaisvino Klemensą Brunių iš Bairoito kalėjimo kartu su [[Juozas Rudokas | Juozu Rudoku]], [[Bronius Budginas | Broniumi Budginu]] ir kitais Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos veikėjais.<ref name="adomaitis4">{{cite web |url=http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20110328.htm |title=Gediminas Adomaitis teikia 2011 m. balandžio mėnesio švenčių ir trumpą istorinių įvykių apžvalgą. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2014-12-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141205070442/http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20110328.htm |url-status=dead }}</ref> Kurį laiką jis savo šeimos ieškojo Vokietijoje, nes buvo savo žmonai sakęs trauktis su vokiečiais. Tačiau ji liko Kaune.<ref name="seima"/> == Pasipriešinimas prieš sovietus == Jis dalyvavo į Vokietiją pasitraukiusiame [[Vlikas | VLIK-e]]. Jame atstovavo [[Lietuvos nacionalistų partija|Lietuvos nacionalistų partiją]]. Kartu su [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga|Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos]] nariu [[Jonas Deksnys|Jonu Deksniu]] keliavo iš Vokietijos į Lietuvą 1945 m. vasarą. Anot [[Jonas Pajaujis|Jono Pajaujo]], pastarasis buvo kaltinamas išdavęs VLIK’o narius [[gestapas | gestapui]] ir nebuvo įjungtas į VLIK’o veiklą, kas įžeidė jo ambiciją. Jis susisiekęs su britų žvalgyba 1945 m. liepos pabaigoje išvyko su Klemensu Bruniumi iš Vokietijos per Lenkiją gauti iš Lietuvos žinių ir taip pat įgaliojimų.<ref>{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |title=Giedrius Grabauskas-Karoblis. Vadai – iškilios asmenybės. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304203509/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |url-status=dead }}</ref> <ref name="kuodyte">{{cite web|url=http://www.genocid.lt/Leidyba/2/dalia.htm |title= Dalia Kuodytė. Lietuvos rezistencijos ryšiai su Vakarais |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> Lapkričio pradžioje abu pasiėkė Kauną. (<s>Abu lapkričio pabaigoje susitiko Pietų Lietuvoje, kur ginkluotas pasipriešinimas buvo stipriausias, su [[A apygarda | A apygardos (Dzūkija)]] vadu pulkininku [[Juozas Vitkus-Kazimieraitis | Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu]]. Lapkričio 28 d. Kazimieraičio pasirašytame protokole jiedu įvardinti kaip Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovai, nors tokie nebuvo. Jie siūle išskirti atstovavimą, politinį vadovavimą ir karinę vadovybę. VLIK’ą norėjo nušalinti nuo politinio vadovavimo ir jam bei Vakaruose veikiančiai diplomatinei tarnybai palikti atstovavimą).</s><ref name="kuodyte"/> Pastaba: čia kalbama apie Joną Degsnį ir Jurgį Valiulį kuris perėmė K. Bruniaus turimą Karolio Drungos vardu išduotą dokumentą kelionei į Lietuvą. K. Brunius liko Lietuvoje pas šeimą. == Intos lagerio tremtinys == 1946 metų šv. Kalėdų dieną Klemensas Brunius buvo suimtas [[Kaunas|Kaune]], [[Šančiai|Šančiuose]] įrengtoje slėptuvėje. K. Bruniaus suėmimo faktas leido Juozui Lukšai demaskuoti KGB agentą Juozą Markulį-Erelį ir taip išgelbėti po kelių savaičių organizuotą rezistentų suvažiavimą.<ref>Daumantas. J., ''Partizanai,'' Vilnius, 1990, p. 489</ref> Jį nuteisė 25 metų įkalinimo bausme. Kalėjo [[Inta | Intos lageryje]], [[Komi ATSR]].<ref name="grabauskaskaroblis2">{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |title=Giedrius Grabauskas-Karoblis. Vadai – iškilios asmenybės. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304203509/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |url-status=dead }}</ref> <ref name="seima"/> Dalyvaudavo [[Inta|Intos]] lietuvių tremtinių šviesuolių sueigose, politiką aptardavo su [[Jonas Vokietaitis| Jonu Vokietaičiu]], [[Stasys Šačkus |Stasiu Šačkumi]], [[Aleksandras Bendinskas|Aleksandru Bendinsku]], [[Gerdas Binkis|Gerdu Binkiu]], [[Kazimieras Vasiliauskas|Kazimieru Vasiliausku]], [[Stasys Gorodeckis|Stasiu Gorodeckiu]].<ref name="gerdasbinkis">{{cite web|url=http://naujiksel.jimdo.com/biržiečių-suolas/ |title= Biržiečių suolas. 2002, 01, 14. Gerdas Binkis. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> 1948 m. jo šeima buvo įtraukta į sąrašus išvežimui, bet pabėgo ir slapstėsi pas gimines.<ref name="seima"/> 1953 m. liepos mėn. karininkas [[Juozas Purelis]] pasivadino Klemensu Bruniumi ir jo vardu kartu su [[Juozas Šimulionis|Juozu Šimulioniu]] dalyvavo Lietuvos pogrindyje. 1957 m. tikrasis Klemensas Brunius susitiko su tariamuoju Vilniuje, pastarojo rengtose respublikinėse vaikų teniso varžybose, ir visą pusdienį bendravo.<ref name="pureliene">{{cite web |url=http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/margais-pulkininko-leitenanto-j-purelio-gyvenimo-pedsakais/172633 |title=Apolonija Purelienė. Margais pulkininko leitenanto J.Purelio gyvenimo pėdsakais. |accessdate=2014 m. sausio 31 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Saugumo persekiojamas == 1956 m. liepos mėnesį Klemensą Brunių paleido iš tremties. Jis grįžo į Kauną. Sovietiniai saugumiečiai jį persekiojo, sekė ir provokavo. 1976 m. lapkričio 30 d. jis žuvo autoavarijoje prie Kauno, nevisiškai išaiškintomis aplinkybėmis.<ref name="seima"/> Pasakojama, kad tai [[KGB]] darbas.<ref name="grabauskaskaroblis2"/> <ref name="adomaitis12">{{cite web |url=http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20111123.htm |title=Gediminas Adomaitis teikia 2011 m. gruodžio mėnesio švenčių ir trumpą istorinių įvykių apžvalgą. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304223412/http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20111123.htm |url-status=dead }}</ref> == Literatūra == Juozas Jankauskas. 1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje. ISBN 978-609-8037-05-0. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Brunius, Klemensas}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] lca649igjlhyhh4r7a2cyob0s31xsqr 7904834 7904833 2026-08-15T19:51:14Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-44672-33 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (SakalasG keitimas) 7703435 wikitext text/x-wiki '''Klemensas Brunius''' ([[1900]] m. [[kovo 25]] d. [[Ožkiniai (Punskas)|Ožkiniai]], [[Punsko valsčius]] – [[1975|1976]] m. lapkričio [[gruodžio 1|30]] d. prie [[Kaunas|Kauno]]) – inžinierius, [[voldemarininkai | voldemarininkų]] atstovas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys. == Nepriklausomoje Lietuvoje == Klemensas Brunius buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas | Vytauto Didžiojo universiteto]] studentų tautininkų korporacijos [[Neo-Lithuania]] 1931–1932 metais leisto [[Studentų balsas]] redkolegijos narys. Kaip statybos inžinierius, 1938–1939 m. Povilo Dedeles bendrovei talkino Kauno sporto halės statyboje.<ref name="sportosale">{{cite web|url=http://www.geocaching.com/seek/cache_details.aspx?guid=41d30d46-cc48-4d71-af15-d407c2875ab4 |title= Kaunas Sport Hall |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> == 1941 m. birželio sukilimas == Klemensas Brunius priklausė [[voldemarininkai | voldemarininkams]]. Jis dalyvavo 1939–1940 m. sąmoksle, kurio tikslas buvo nuversti prezidentą [[Antanas Smetona|Antaną Smetoną]] ir jį pakeisti nacių Vokietijai palankia vyriausybe. Jį suėmė 1940 m. gegužės 26 d. kartu su [[Povilas Ivanauskas|Povilu Ivanausku]], [[Aleksandras Sinkevičius|Aleksandru Sinkevičiumi]], [[Algirdas Sliesoraitis|Algirdu Sliesoraičiu]], [[Jonas Vokietaitis|Jonu Vokietaičiu]] ir [[Stasys Puodžius|Stasiu Puodžiumi]].<ref>LYA.f.3377,a.55,b.18,l.6367</ref> Prasidėjus [[Sovietmečio Lietuvos istorija | sovietų okupacijai]] jis pasitraukė į Vokietiją. Jo šeima liko Lietuvoje, slapstėsi kaime, pas gimines.<ref name="seima">{{cite web |url=http://www.arvydas.us/about_apie.htm |title=About Arvydas Brunius - Apie Arvydą Brunių |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2014-07-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140714213635/http://www.arvydas.us/about_apie.htm |url-status=dead }}</ref> Dalyvavo 1940 metų lapkričio 17 dieną, Berlyne, [[Kazys Škirpa | Kazio Škirpos]] rengtame [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvisto fronto]] steigiamojoje sueigoje. Pasirašė steigiamąjį protokolą.<ref>{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_02.html |title=Giedrius Grabauskas-Karoblis. Birželio sukilimas – pasipriešinimas okupacijai. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2015-06-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150624090723/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_02.html |url-status=dead }}</ref> Jis priklausė Berlyno LAF’o vadovybei kartu su [[Kazys Škirpa|Kaziu Škirpa]], [[Ernestas Galvanauskas|Ernestu Galvanausku]], [[Antanas Maceina|Antanu Maceina]] ir [[Karolis Žalkauskas|Karoliu Žalkausku]].<ref name="jankauskas">{{cite web |url=http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/16_1941_m_Birzelio_sukilimas_Lietuvoje201112503843.pdf |title=Juozas Jankauskas. 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vadovavo jo organizacinei komisijai. 1941 m. kovo 12 d. jis Tilžėje aplankė Abwehr Luft I žvalgą [[Bronius Aušrotas|Bronių Aušrotą]] ir prisipažino, jog talkininkauja Vokietijos kariuomenės Karaliaučiaus specialiam skyriui, kuris jaunus lietuvius politinius pabėgėlius rengia parašiutininkais. Prašė pagalbos tokiems kovotojams padėti pereiti per sieną į Lietuvą, tačiau nesutiko, kad Bronius Aušrotas tai atskleistų savo viršininkui, tad Aušrotas atsisakė. Klemensas Brunius jam davė pluoštą Lietuvių aktyvistų fronto instrukcijų sukilimui, kuriuos Aušrotas sutiko persiųsti patikimiems asmenims.<ref>Bronius Aušrotas. Laisvės niekas nežadėjo. ps.124-125</ref> 1941 m. gegužės 7 d. dalyvavo [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] [[abveras|abvero]] (nacistinės Vokietijos armijos žvalgybos) padalinyje vykusiame pasitarime. Ryšius su [[vermachtas|vermachtu]] (Vokietijos kariuomene) turėjo palaikyti agentai Klemensas Brunius, [[majoras]] [[Mykolas Gecevičius]] ir majoras [[Stasys Puodžius]]. Pastarasis buvo atsakingas už Lietuvos aktyvistų fronto ryšius su Lietuva.<ref name="dieckmannsuziedelis">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/teorija/12952-christoph-dieckmann-saulius-suziedelis-lietuvos-zydu-persekiojimas-ir-masines-zudynes-1941-vasara-ir-rudeni-istrauka |title= Christoph Dieckmann, Saulius Sužiedėlis. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį (ištrauka) |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjunga. Tą dieną Kazys Škirpa savo bute Berlyne sudarė Lietuvos laikinąją vyriausybę iš tuo metu Vokietijoje gyvenusių politinių emigrantų, nieko nesuderinus su Lietuvių aktyvistų fronto centrais Lietuvoje. Jis paskyrė Klemensą Brunių darbo ir socialinės apsaugos ministru. Klemensas Brunius netrukus grįžo į Lietuvą, kur tačiau nebuvo vyriausybės nariu.<ref name="laikinojivyriausybe">{{cite web|url=http://brazaitis.litua.com/wiki/1941_m._birželio_sukilimas |title= 1941 m. birželio sukilimas |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> Klemensas Brunius buvo legaliai veikiančios [[voldemarininkai | voldemarininkų]] [[Lietuvių nacionalistų partija | Lietuvių nacionalistų partijos]] vadovybės narys. Jis palaikė 1941 m. liepos mėn. 22-23 d. pučą prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Kauno karo komendantą Jurgį Bobelį, anot voldemarininkų, trukdantį steigti [[Kauno getas|Kauno žydų getą]].<ref name="valiusaitis">{{cite web |url=http://www.lzinios.lt/Istorija/Istorija/Veikiame-gestapo-vardu-pulkininke |title=Vidmantas Valiušaitis pokalbis su Kaziu Bobeliu, "Veikiame gestapo vardu, pulkininke" |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Lietuvių nacionalistų partijoje kartu su [[Zenonas Blynas | Zenonu Blynu]] ir [[Ignas Vylius | Ignu Vyliumi]] palaikė požiūrį siekti nacių Vokietijos sutikimo, jog laimėjus karą prieš Sovietų Sąjungą, Lietuva bus nepriklausoma valstybė.<ref name="rudis">{{cite web |url=http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |title=Gediminas Rudis. Įvadas. Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis. 1941–1944 m. |accessdate=2012 m. lapkričio 4 d. |archive-date=2008-09-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080917055821/http://www.istorija.lt/html/blynas2007_ivadas.html |url-status=dead }}</ref> 1941 m. gruodžio 17 d. [[Lietuvių nacionalistų partija]] buvo nacių uždrausta. == Pasipriešinimas prieš nacius == 1942 m. pavasarį Lietuvoje telkėsi du pasipriešinimo židiniai, [[Juozas Ambrazevičius|Juozo Ambrazevičiaus]] vadovaujami [[Tautos Taryba]] bei [[Lietuvių frontas]], kurių branduolį sudarė katalikų veikėjai Kaune dalyvavę [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Laikinojoje vyriausybėje]], ir [[Tadas Petkevičius|Tado Petkevičiaus]] buriamas [[Vyriausias Lietuvos komitetas]], kuriame dalyvavo nekatalikai, liberalai ir kairieji, nedalyvavę Laikinojoje vyriausybėje, dažnai veikiantys daugiatautėje Vilniaus aplinkoje. Klemensas Brunius atstovavo [[voldemarininkai | voldemarininkus]] Vyriausiame Lietuvos komitete, kuris savo deklaracijoje 1943 m. kovo 1 d. nepritarė smurtui prieš Lietuvos mažumas. Abu telkiniai sudarė bendrą [[Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas | Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą]], kurio pirmas posėdis įvyko 1943 m. lapkričio 25 d. [[Balys Gaidžiūnas | Balio Gaidžiūno]] bute. Klemensas Brunius atstovavo nacionalistus. Jis dalyvavo [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga | Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungoje]].<ref name="labanauskas">{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/01/11/kryz_01.html |title=Ramūnas Labanauskas. VLIK’as 1943-1945 metais: nacių ir sovietų pinklėse. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2011-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110817103354/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/01/11/kryz_01.html |url-status=dead }}</ref> Mezgė ryšius su katalikiškomis pogrindžio organizacijomis, siekė sudaryti vieningą vadovybę.<ref name="rudis"/> 1944 m. balandžio pabaigoje Klemensas Brunius buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Vokietiją. Tuo metu buvo suimti 27 rezistentai, beveik visa lietuvių antinacinio pogrindžio vadovybė, tarp jų [[Adolfas Damušis]], [[Izidorius Kurklietis]], [[Juozas Vėbra]], [[Gabrielius Žemkalnis]]. Jie visi buvo apkaltinti valstybės išdavimu ({{de|Hochverrat}}). Juos turėjo teisti aukščiausias politinis nacistinės Vokietijos teismas ''[[Volksgericht]]'', išdavikus baudžiantis [[mirties bausmė|mirties bausme]]. Artėjant frontui naciai perkėlė kalinius ir jų bylos medžiagą į Rytprūsius. Bylos medžiaga buvo sunaikinta vieno bombardavimo metu, tad vokiečiams teko bylą sudaryti iš naujo. Kalinius perkėlė į Berlyną ir į pietų Vokietijos Bairoito (''Bayreuth'') miestą. 1945 m. gegužę turėjo įvykti teismas.<ref name="kurklietis">{{cite web |url=http://www.atgimimas.lt/Kultura/2010-metai-balandzio/Vokieciai-pagerbe-naciams-nepaklususi-lietuvi |title=Regimantas I. Kurklietis. Vokiečiai pagerbė naciams nepaklususį lietuvį. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 1945 m. balandžio 14 d. JAV kariuomenė išlaisvino Klemensą Brunių iš Bairoito kalėjimo kartu su [[Juozas Rudokas | Juozu Rudoku]], [[Bronius Budginas | Broniumi Budginu]] ir kitais Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos veikėjais.<ref name="adomaitis4">{{cite web |url=http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20110328.htm |title=Gediminas Adomaitis teikia 2011 m. balandžio mėnesio švenčių ir trumpą istorinių įvykių apžvalgą. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2014-12-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141205070442/http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20110328.htm |url-status=dead }}</ref> Kurį laiką jis savo šeimos ieškojo Vokietijoje, nes buvo savo žmonai sakęs trauktis su vokiečiais. Tačiau ji liko Kaune.<ref name="seima"/> == Pasipriešinimas prieš sovietus == Jis dalyvavo į Vokietiją pasitraukiusiame [[Vlikas | VLIK-e]]. Jame atstovavo [[Lietuvos nacionalistų partija|Lietuvos nacionalistų partiją]]. Kartu su [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga|Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos]] nariu [[Jonas Deksnys|Jonu Deksniu]] keliavo iš Vokietijos į Lietuvą 1945 m. vasarą. Anot [[Jonas Pajaujis|Jono Pajaujo]], pastarasis buvo kaltinamas išdavęs VLIK’o narius [[gestapas | gestapui]] ir nebuvo įjungtas į VLIK’o veiklą, kas įžeidė jo ambiciją. Jis susisiekęs su britų žvalgyba 1945 m. lapkričio pradžioje išvyko su Klemensu Bruniumi iš Vokietijos per Lenkiją gauti iš Lietuvos žinių ir taip pat įgaliojimų.<ref>{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |title=Giedrius Grabauskas-Karoblis. Vadai – iškilios asmenybės. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304203509/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |url-status=dead }}</ref> <ref name="kuodyte">{{cite web|url=http://www.genocid.lt/Leidyba/2/dalia.htm |title= Dalia Kuodytė. Lietuvos rezistencijos ryšiai su Vakarais |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> Abu lapkričio pabaigoje susitiko Pietų Lietuvoje, kur ginkluotas pasipriešinimas buvo stipriausias, su [[A apygarda | A apygardos (Dzūkija)]] vadu pulkininku [[Juozas Vitkus-Kazimieraitis | Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu]]. Lapkričio 28 d. Kazimieraičio pasirašytame protokole jiedu įvardinti kaip Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovai, nors tokie nebuvo. Jie siūle išskirti atstovavimą, politinį vadovavimą ir karinę vadovybę. VLIK’ą norėjo nušalinti nuo politinio vadovavimo ir jam bei Vakaruose veikiančiai diplomatinei tarnybai palikti atstovavimą.<ref name="kuodyte"/> == Intos lagerio tremtinys == 1946 metų šv. Kalėdų dieną Klemensas Brunius buvo suimtas [[Kaunas|Kaune]], [[Šančiai|Šančiuose]] įrengtoje slėptuvėje. K. Bruniaus suėmimo faktas leido Juozui Lukšai demaskuoti KGB agentą Juozą Markulį-Erelį ir taip išgelbėti po kelių savaičių organizuotą rezistentų suvažiavimą.<ref>Daumantas. J., ''Partizanai,'' Vilnius, 1990, p. 489</ref> Jį nuteisė 25 metų įkalinimo bausme. Kalėjo [[Inta | Intos lageryje]], [[Komi ATSR]].<ref name="grabauskaskaroblis2">{{cite web |url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |title=Giedrius Grabauskas-Karoblis. Vadai – iškilios asmenybės. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304203509/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |url-status=dead }}</ref> <ref name="seima"/> Dalyvaudavo [[Inta|Intos]] lietuvių tremtinių šviesuolių sueigose, politiką aptardavo su [[Jonas Vokietaitis| Jonu Vokietaičiu]], [[Stasys Šačkus |Stasiu Šačkumi]], [[Aleksandras Bendinskas|Aleksandru Bendinsku]], [[Gerdas Binkis|Gerdu Binkiu]], [[Kazimieras Vasiliauskas|Kazimieru Vasiliausku]], [[Stasys Gorodeckis|Stasiu Gorodeckiu]].<ref name="gerdasbinkis">{{cite web|url=http://naujiksel.jimdo.com/biržiečių-suolas/ |title= Biržiečių suolas. 2002, 01, 14. Gerdas Binkis. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d.}}</ref> 1948 m. jo šeima buvo įtraukta į sąrašus išvežimui, bet pabėgo ir slapstėsi pas gimines.<ref name="seima"/> 1953 m. liepos mėn. karininkas [[Juozas Purelis]] pasivadino Klemensu Bruniumi ir jo vardu kartu su [[Juozas Šimulionis|Juozu Šimulioniu]] dalyvavo Lietuvos pogrindyje. 1957 m. tikrasis Klemensas Brunius susitiko su tariamuoju Vilniuje, pastarojo rengtose respublikinėse vaikų teniso varžybose, ir visą pusdienį bendravo.<ref name="pureliene">{{cite web |url=http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/margais-pulkininko-leitenanto-j-purelio-gyvenimo-pedsakais/172633 |title=Apolonija Purelienė. Margais pulkininko leitenanto J.Purelio gyvenimo pėdsakais. |accessdate=2014 m. sausio 31 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Saugumo persekiojamas == 1956 m. liepos mėnesį Klemensą Brunių paleido iš tremties. Jis grįžo į Kauną. Sovietiniai saugumiečiai jį persekiojo, sekė ir provokavo. 1976 m. lapkričio 30 d. jis žuvo autoavarijoje prie Kauno, nevisiškai išaiškintomis aplinkybėmis.<ref name="seima"/> Pasakojama, kad tai [[KGB]] darbas.<ref name="grabauskaskaroblis2"/> <ref name="adomaitis12">{{cite web |url=http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20111123.htm |title=Gediminas Adomaitis teikia 2011 m. gruodžio mėnesio švenčių ir trumpą istorinių įvykių apžvalgą. |accessdate=2012 m. rugsėjo 29 d. |archive-date=2016-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304223412/http://www.sajudis.com/LTENRU/LT/20111123.htm |url-status=dead }}</ref> == Literatūra == Juozas Jankauskas. 1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje. ISBN 978-609-8037-05-0. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Brunius, Klemensas}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] mhjealyy7npoonk4u2bel8kjk0limcq 0 410390 7904760 7750571 2026-08-15T12:51:15Z CD 677 7904760 wikitext text/x-wiki {{coord|55.4970|25.6430|type:landmark|display=title}} {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Utenos alus | gimtąja_kalba = <!-- Pavadinimas kompanijos šalies gimtąja kalba --> | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Utenos alaus logotipas.jpeg|200px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | pirmtakas = Utenos alaus kombinatas | perėmėjas = | įkurta = 1977 m. | įkūrėjas = | uždaryta = | vieta_miestas = Pramonės g. 12,<br />28500 [[Utena]] | vieta_šalis = {{LTUv}} | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = | pramonė = | produktai = | produkcija = [[Alus]], alaus kokteiliai, [[sidras]], geriamasis [[vanduo]], gaivieji gėrimai | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = | holdingas = [[Švyturys-Utenos alus|UAB Švyturys-Utenos alus]] (Carlsberg Group) | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.utenosalus.lt/ www.utenosalus.lt] | pastabos = }} '''Utenos alaus darykla''' – viena didžiausių [[Baltijos šalys]]e [[alaus darykla]]. Gamina ne tik Lietuvai, bet ir eksportuoja į [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europą]].<ref>[https://www.bns.lt/en/topic/941/news/42196970/print/true/ Naujas „Utenos“ alus gimė iš darykloje rasto seno recepto], 2012 10 12</ref> Darykloje įdiegtos Kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos.<ref>https://www.svyturys.eu/media/52848/sua_2021.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221208185637/https://www.svyturys.eu/media/52848/sua_2021.pdf |date=2022-12-08 }}</ref> [[Vanduo]] gėrimams pompuojamas iš 207 m. gylio daryklos gręžinio. Darykla remia įvairias gamtosaugos iniciatyvas<ref>https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/02/08/news/utenos-alaus-darykla-rodo-kad-imanoma-dirbti-be-tarsos-13555021</ref>, įgyvendina ekologinę „Ežerų krašto“ programą,<ref>https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2011/06/16/Visa_vasara_Ezeru_kraste_veiks_sesios_Ekostoteles</ref><ref>{{cite web |title=„Utenos alus“ plečia aplinkosaugos programą |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/utenos-alus-plecia-aplinkosaugos-programa-662-103267 |date=2010-06-14 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref>. Ilgametis krepšinio komandos „[[Utenos Juventus|Juventus]]“ rėmėjas.<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/utenos-alaus-parama-juventus-krepsinio-komandai/58732</ref> Nuo 2012 m. rudens „Utenos alaus“ darykloje veikia aludarystės pažinimo centras.<ref>https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/utenos-aludarystes-pazinimo-centras/2321</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2012/10/15/news/utenos-aludariai-nusprende-irodyti-kad-alu-verda-ne-is-milteliu-5198797 Utenos aludariai nusprendė įrodyti, kad alų verda ne iš miltelių]. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Utenos alus.JPG|miniatiūra]] 1970 m. nuspręsta pastatyti Utenos alaus daryklą, 1971 m. vieta parinkta [[Kloviniai|Kloviniuose]]. [[Utena]] pasirinkta dėl švarios aplinkos ir tinkamiausio alaus gamybai vandens. „Utenos alaus kombinato“ statybai, o vėliau ir pačiai daryklai, vadovavo [[Gediminas Jackevičius]], tapęs pirmuoju daryklos vadovu ir jai vadovavęs iki pat mirties 1993 m. Įgyvendinti projektą padėjo meistrai iš kompanijos „Techno Export“ ([[Čekoslovakija]]). Tradicinius varinius alaus virimo katilus darykloje įrengė inžinierius aludaris Jiržis Tomašekas, jo parašas šiandien puošia „Utenos Pilsener“ alaus pakuotes. 1977 m. sausio 14 d. darykla pagamino pirmąjį alų – „[[Žigulinis alus|Žigulinį]]“. Darykloje buvo pilstomi ir populiarūs anuomet gaivieji gėrimai – „Citrina“, „Sajanai“, „Tarchūnas“, „Šaltukas“, „Fanta“, „Fiesta“, „Pepsi-kola“.<ref>[https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/pramone/akcines.htm Akcinės bendrovės.] Uvb.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> 1991 m. kombinatas tapo valstybine akcine įmone „Utenos gėrimai“, restruktūrizuotas į AB „Utenos gėrimai“. Utenoje pradėtos virti naujos alaus rūšys: „Lietuviškas“, „Aukštaitijos“, „Studentiškas“, „Gaudeamus“, „Sartų“, „Bočių“, „Baltų“, „Utenos“, „Utenos Premium“, „GJ“, „Turbo“ alus, „Porteris“. Pastarasis 1992 m. iškovojo pirmąjį sidabro medalį alaus parodose užsienyje, vėliau buvo ne kartą apdovanotas auksu. 1997 m. AB „Utenos gėrimai“ sukūrė bendrą įmonę su Švedijos, Norvegijos ir Suomijos investuotojais BBH ([[Baltic Beverages Holding]]). 2001 m. BBH Utenos ir Klaipėdos daryklas sujungė į AB „[[Švyturys-Utenos alus]]“. 2008 m. ją nupirko „Carlsberg Group“.<ref name=":0">http://www.utenosalus.lt/lt/meniu/kokybe/utenos-alaus-daryklos-istorija {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140701113936/http://www.utenosalus.lt/lt/meniu/kokybe/utenos-alaus-daryklos-istorija/ |date=2014-07-01 }} „Utenos” alaus daryklos istorija</ref> 2011 m. darykla išvirė 102 mln. litrų alaus ir 31 mln. litrų kitų gėrimų. Tai ~1,5 k. daugiau, nei gaminta įkūrus daryklą. Utenoje pagamintas alus eksportuojamas į >20 šalių. Ne kartą apdovanotas diplomais ir medaliais.<ref>http://www.valstietis.lt/ezwebin/print/?node=292033 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140728225357/http://www.valstietis.lt/ezwebin/print/?node=292033 |date=2014-07-28 }} Jubiliejinius metus „Utenos alaus“ darykla pasitinka prisimindama savo čekiškas šaknis, Valstietis, 2011 01 12</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.utenosalus.lt/ Daryklos svetainė] [[Kategorija:Lietuvos alaus daryklos]] [[Kategorija:Utenos ekonomika]] fivqbnwouru3e4utmh1m6b2qhmrw93m 14 418872 7904773 4293711 2026-08-15T13:11:54Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Klaipėdos pastatai]]; įtraukta [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904773 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Klaipėdos organizacijos]] [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos jėgainės pagal miestus]] pop43j0x8oyvjknry9phuqyzc8etia6 14 418924 7904758 4295615 2026-08-15T12:46:26Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Vilniaus organizacijos]]; įtraukta [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904758 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Vilniaus ekonomika]] [[Kategorija:Vilniaus pastatai]] [[Kategorija:Lietuvos jėgainės pagal miestus]] l7scxrsxj8150s38cp3wehtt9f4pvzq 14 418929 7904774 4404539 2026-08-15T13:12:26Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Šiaulių pastatai]]; įtraukta [[Kategorija:Šiaulių ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904774 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos jėgainės pagal miestus]] [[Kategorija:Šiaulių ekonomika]] hfw71n2qqsuq318fzbdmlj6pvmuasxh 14 418931 7904775 4447120 2026-08-15T13:12:58Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Panevėžio įmonės]]; įtraukta [[Kategorija:Panevėžio ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904775 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos jėgainės pagal miestus]] [[Kategorija:Panevėžio ekonomika]] 0n31zr9ttvci7f6zkpgt4v7plr0lrnf 0 424202 7904943 6790462 2026-08-16T10:13:18Z Grybatologas 210797 7904943 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė chembox|pavadinimas=Akroleinas|paveikslėlis=[[File:Acrolein-skeletal.png|150px]]|IUPAC=Prop-2-enalis|identifikacija=taip|CAS={{CAS|107-02-8}}|PubChem={{PubChem|7847}}|SMILES=C=CC=O|cheminė formulė=C₃H₄O|EC numeris={{EC numeris|203-453-4}}|cheminė informacija=taip|molinė masė=56,06 g/mol|fizinė informacija=taip|išvaizda=Bespalvis skystis|lydymosi temp=-88 °C|virimo temp=53 °C|tankis=0.84 g/cm³ (20°C)|pavojus=taip|NFPA={{nfpa|R=3|M=4|G=3}}|ES klasifikacija={{degus}} <br> {{toksiškas}} <br> {{ėsdinanti}} <br> {{Pavojinga aplinkai}}|sinpav=taip|sinonimai=Akrilo aldehidas|žybsnio temp=−26 °C}} '''Akroleinas''' (akrilo aldehidas) – bespalvis, lakus, nemalonaus kvapo skystis, dirginantis gleivinę ir lengvai užsiliepsnojantis. Tai paprasčiausias neprisotintasis [[aldehidas]]. Oro [[deguonis]] oksiduoja jį į [[Akrilo rūgštis|akrilo rūgštį]]; lengvai [[Polimerizacija|polimerizuojasi]], gerai tirpsta [[Alkoholis|alkoholiuose]] ir kituose organiniuose tirpikliuose. == Gavimas == Susidaro, kaitinant [[Riebalai|riebalus]], [[aliejus]]. Gaunamas, šildant [[Glicerolis|gliceriną]] su vandenį atimančiomis medžiagomis.<ref>{{Cite web|url=https://doi.org/10.1002/mnfr.200700412|title=Acrolein: Sources, metabolism, and biomolecular interactions relevant to human health and disease|last=Jan F. Stevens|first=Claudia S. Maier|date=2008|access-date=2026-08-16}}</ref> [[Vaizdas:Acrolein from glycerol dehydration.svg|center|frameless|421x421px]] Pramonėje akroleinas gaunamas oksiduojant [[Propilenas|propeną]], naudojant metalo oksidų katalizatorių. Anksčiau buvo naudotas vario(I) oksidas, kurį pakeitė bismuto-molibdeno oksidai<ref name=":0">{{Cite book|title=Acrolein and Methacrolein <nowiki>|</nowiki> Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry|edition=VII|url=https://doi.org/10.1002/14356007.a12_477.pub2}}</ref>. == Panaudojimas == Vartojamas [[Plastikai|plastikų]], dirbtinių dervų gamyboje, organinėje sintezėje, pavyzdžiui, glicerino, piridino ir jo darinių sintezėje. Didžioji dalis gryno akroleino sunaudojama [[Metioninas|metionino]] sintezėje<ref name=":0" />. == Šaltiniai == <references /> [[Kategorija:Aldehidai]] dn43ei044qo7tn2e9mfhgnx303d661g 7904944 7904943 2026-08-16T10:17:13Z Homo ergaster 10314 /* Šaltiniai */ 7904944 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė chembox|pavadinimas=Akroleinas|paveikslėlis=[[File:Acrolein-skeletal.png|150px]]|IUPAC=Prop-2-enalis|identifikacija=taip|CAS={{CAS|107-02-8}}|PubChem={{PubChem|7847}}|SMILES=C=CC=O|cheminė formulė=C₃H₄O|EC numeris={{EC numeris|203-453-4}}|cheminė informacija=taip|molinė masė=56,06 g/mol|fizinė informacija=taip|išvaizda=Bespalvis skystis|lydymosi temp=-88 °C|virimo temp=53 °C|tankis=0.84 g/cm³ (20°C)|pavojus=taip|NFPA={{nfpa|R=3|M=4|G=3}}|ES klasifikacija={{degus}} <br> {{toksiškas}} <br> {{ėsdinanti}} <br> {{Pavojinga aplinkai}}|sinpav=taip|sinonimai=Akrilo aldehidas|žybsnio temp=−26 °C}} '''Akroleinas''' (akrilo aldehidas) – bespalvis, lakus, nemalonaus kvapo skystis, dirginantis gleivinę ir lengvai užsiliepsnojantis. Tai paprasčiausias neprisotintasis [[aldehidas]]. Oro [[deguonis]] oksiduoja jį į [[Akrilo rūgštis|akrilo rūgštį]]; lengvai [[Polimerizacija|polimerizuojasi]], gerai tirpsta [[Alkoholis|alkoholiuose]] ir kituose organiniuose tirpikliuose. == Gavimas == Susidaro, kaitinant [[Riebalai|riebalus]], [[aliejus]]. Gaunamas, šildant [[Glicerolis|gliceriną]] su vandenį atimančiomis medžiagomis.<ref>{{Cite web|url=https://doi.org/10.1002/mnfr.200700412|title=Acrolein: Sources, metabolism, and biomolecular interactions relevant to human health and disease|last=Jan F. Stevens|first=Claudia S. Maier|date=2008|access-date=2026-08-16}}</ref> [[Vaizdas:Acrolein from glycerol dehydration.svg|center|frameless|421x421px]] Pramonėje akroleinas gaunamas oksiduojant [[Propilenas|propeną]], naudojant metalo oksidų katalizatorių. Anksčiau buvo naudotas vario(I) oksidas, kurį pakeitė bismuto-molibdeno oksidai<ref name=":0">{{Cite book|title=Acrolein and Methacrolein <nowiki>|</nowiki> Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry|edition=VII|url=https://doi.org/10.1002/14356007.a12_477.pub2}}</ref>. == Panaudojimas == Vartojamas [[Plastikai|plastikų]], dirbtinių dervų gamyboje, organinėje sintezėje, pavyzdžiui, glicerino, piridino ir jo darinių sintezėje. Didžioji dalis gryno akroleino sunaudojama [[Metioninas|metionino]] sintezėje<ref name=":0" />. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Aldehidai]] fxpu7bt7ppdlum2wo11aku9r3hh86ki 0 427917 7904845 7614072 2026-08-15T21:36:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904845 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė singlas | pavadinimas = Just Dance | vaizdas = ladygagajustdancesingle.jpg | atlikėjas = [[Lady Gaga]] | albumas = [[The Fame]] | išleistas = {{Start date|2009|7|6}} | formatas = CD singlas, skaitmeninis parsisiuntimas | įrašytas = 2007–08 m. | žanras = Dance-pop | trukmė = 4:02 | kompanija = Streamline, [[Interscope]], Kon Live | autorius = Aliaune "Akon" Thiam, [[Lady Gaga|Stefani Germanotta]], Nadir "RedOne" Khayat<ref>{{cite web|url=http://repertoire.bmi.com/title.asp?blnWriter=True&blnPublisher=True&blnArtist=True&keyID=9791393&ShowNbr=0&ShowSeqNbr=0&querytype=WorkID|title=Just Dance ASCAP writer credits|accessdate=2010-06-08|publisher=Broadcast Music Incorporated|archive-date=2015-11-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20151105203641/http://repertoire.bmi.com/title.asp?blnWriter=True&blnPublisher=True&blnArtist=True&keyID=9791393&ShowNbr=0&ShowSeqNbr=0&querytype=WorkID|url-status=dead}}</ref> | prodiuseris = RedOne | chronologija = | Ankstesnis singlas = | Šis singlas = „'''Just Dance'''“<br />(2008) | Sekantis singlas = „[[Poker Face]]“<br />(2008) | kita = }} „'''Just Dance'''“ – amerikiečių atlikėjos ir dainų autorės debiutinis singlas iš debiutinio dainininkės albumo „[[The Fame]]“ (2008 m.). Dainą prodiusavo RedOne ir parašė Lady Gaga, [[Akon]] ir RedOne. Singlą įsigijo daugiau nei 9 milijonai klausytojų visame pasaulyje. == Dainos versijos == * '''U.S./Japanese CD single'''<ref>{{cite web|url=http://www.amazon.com/dp/B001A2ACPA|title=Lady Gaga – Just Dance|publisher=Amazon|accessdate=2010-08-15}}</ref><ref>{{cite web|url=http://mora.jp/package/80311556/00602517688056/|title=Lady Gaga – Just Dance|date=2008-06-25 |publisher=Mora.jp|language=ja|accessdate=2009-05-03}}</ref> # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romero’s Bambossa Main Mix) – 7:12 # „Just Dance“ (Richard Vission Remix) – 6:13 # „Just Dance“ (Trevor Simpson Remix) – 7:20 * '''U.S. promo club CD''' # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Instrumental) – 4:00 # „Just Dance“ (Acapella) – 3:58 * '''U.S. promo remix CD''' # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Instrumental Version) – 4:00 # „Just Dance“ (Acapella) – 3:58 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romero’s Bambossa Main Mix) – 7:14 # „Just Dance“ (Richard Vission Remix) – 6:14 # „Just Dance“ (Trevor Simpson Remix) – 7:21 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romer’s Bambossa Radio Edit) – 3:26 # „Just Dance“ (Trevor Simpson Edit) – 3:35 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romer’s Bambossa Dub) – 5:56 * '''Australian/German CD single'''<ref name="track"/> # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Trevor Simpson Remix) – 7:21 * '''German CD maxi single'''<ref name="track"/> # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romer’s Bambossa Main Mix) – 7:14 # „Just Dance“ (Instrumental Version) – 4:00 # „Just Dance“ (Video) – 4:10 * '''French CD maxi single'''<ref name="track">{{cite web|url=http://www.ultratop.be/nl/showitem.asp?interpret=Lady+GaGa&titel=Just+Dance&cat=s|title=Just Dance Tracklisting|publisher=Ultratop.de|accessdate=2009-08-17}}</ref> # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Glam As You Radio Mix By Guéna LG) – 3:39 # „Just Dance“ (Glam As You Club Mix By Guéna LG)) – 6:25 * '''US iTunes Remixes EP''' # „Just Dance“ – 4:02 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romero’s Bambossa Main Mix) – 7:12 # „Just Dance“ (Richard Vission Remix) – 6:13 # „Just Dance“ (Trevor Simpson Remix) – 7:20 * '''US iTunes Remixes Pt. 2 EP''' # „Just Dance“ (RedOne Remix) – 4:18 # „Just Dance“ (Space Cowboy Remix) – 5:01 # „Just Dance“ (Robots To Mars Remix) – 4:37 # „Just Dance“ (Tony Arzadon Remix) – 6:24 * '''UK CD single''' # „Just Dance“ (Main Version) – 4:02 # „Just Dance“ (RedOne Remix) – 4:18 * '''UK 7" numbered picture vinyl disc'''<ref name="track"/> # „Just Dance“ (Main Version) – 4:04 # „Just Dance“ (Harry 'Choo Choo' Romero’s Bambossa Main Mix) – 7:12 == Dainos kūrimo personalas == * [[Lady Gaga]] – vokalas, dainos autorė, pritariamasis vokalas<ref name="credits">{{cite AV media notes|title=The Fame|title-link=The Fame|others=[[Lady Gaga]]|year=2008|first=Stefani|last=Germanotta|type=CD liner notes|publisher=[[Interscope Records]]}}</ref> * RedOne – dainos autorius, prodiuseris, pritariamasis vokalas, muzikos instrumentai, muzikos programavimas, garso įrašymas Record Plant studijoje, [[Kalifornija|Kalifornijoje]] * [[Akon]] – dainos autorius, pritariamasis vokalas * Colby O’Donis – vokalas, pritariamasis vokalas * Dave Russel – audio * Robert Orton – audio * Gene Grimaldi – audio == Top == {{col-begin}} {{col-2}} === Savaitės Top === {|class="wikitable sortable" !Top (2008–09) !Aukščiausia<br />pozicija |- |[[ARIA Charts|Australian Singles Chart]] |align="center"|1 |- |[[Ö3 Austria Top 40|Austrian Singles Chart]] |align="center"|8 |- |[[Ultratop 50|Belgium Singles Chart]] (Flanders) |align="center"|13 |- |[[Ultratop 50|Belgium Singles Chart]] (Wallonia) |align="center"|15 |- |Czech Airplay Chart<ref>{{cite web|url=http://www.ifpicr.cz/hitparada/index.php?a=tyden&hitparada=2&tyden=1940&sec=ff633ab21113c3693d5cd032fdbc3377 |title=RADIO TOP100 Oficiální – Czech Republic|date=2008-12-26|work=[[International Federation of the Phonographic Industry]]|publisher=IFPIcr.cz|accessdate=2010-08-23}}</ref> |align="center"|5 |- |[[Canadian Hot 100]] |align="center"|1 |- |[[Tracklisten|Danish Singles Chart]] |align="center"|6 |- |Dutch Top 40 |align="center"|1 |- |European Hot 100 Singles<ref>{{cite web|url={{BillboardURLbyName|artist=lady gaga|chart=European Hot 100}}|title=Lady GaGa Album & Song Chart History – European Hot 100|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc.|accessdate=2010-04-01}}</ref> |align="center"|3 |- |Finnish Singles Chart |align="center"|7 |- |[[Syndicat National de l'Édition Phonographique|French Singles Chart]] |align="center"|14 |- |[[Media Control Charts|German Singles Chart]]<ref>{{cite web|url=http://www.musicline.de/de/chartverfolgung_summary/title/Lady+Gaga%A5O%2527Donis%2CColby/Just+Dance/single|title=Chartverfulgong > Lady Gaga featuring Colby O' Donis > Just Dance|accessdate=2009-06-07|publisher=[[Media Control Charts]]. Musicline.de|archive-date=2012-04-13|archive-url=https://www.webcitation.org/66totx4tk?url=http://www.musicline.de/de/chartverfolgung_summary/title/Lady+Gaga%A5O%27Donis%2CColby/Just+Dance/single|url-status=dead}}</ref> |align="center"|10 |- |Hungarian Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://mahasz.hu/?menu=slagerlistak&menu2=archivum&lista=kislemez&ev=2009&het=39&submit_=Keres%E9s|title=Single (track) Top 10 lista|publisher=[[Mahasz]]|language=hu|accessdate=2011-06-04}}</ref> |align="center"|5 |- |[[Irish Singles Chart]] |align="center"|1 |- |Israeli Singles Chart<ref>{{cite web | title=Media Forest: Airplay chart | url=http://www.mediaforest.biz/WeeklyCharts/HistoryWeeklyCharts.aspx?year=2009&week=03 | work= | publisher=mediaforest.biz | access-date=2013-09-08 | archive-date=2014-04-07 | archive-url=https://web.archive.org/web/20140407080737/http://www.mediaforest.biz/WeeklyCharts/HistoryWeeklyCharts.aspx?year=2009&week=03 | url-status=dead }}</ref> |align="center"|10 |- |Japan Hot 100<ref>{{cite web|url=http://www.anapnet.com/ent/chart_j/1049|title=ビルボード邦楽チャートTOP20|work=Billboard Japan|publisher=Hanshin Contents Link.|date=2009-06-01|accessdate=2009-05-28|language=ja|archive-date=2009-09-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20090920201338/http://www.anapnet.com/ent/chart_j/1049|url-status=dead}}</ref> |align="center"|2 |- |[[Recording Industry Association of New Zealand|New Zealand Singles Chart]] |align="center"|3 |- |[[VG-lista|Norwegian Singles Chart]] |align="center"|3 |- |Slovak Airplay Chart<ref>{{cite web|url=http://www.ifpicr.cz/hitparadask/index.php?a=titul&hitparada=18&titul=145213&sec=5b10c7506148853419f4a9917e1d42e5|title=RADIO TOP100 Oficiálna – Lady Gaga – Just Dance|publisher=International Federation of the Phonographic Industry. IFPIcr.cz|accessdate=2010-07-15|archive-date=2012-05-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20120527150850/http://www.ifpicr.cz/hitparadask/index.php?a=titul&hitparada=18&titul=145213&sec=5b10c7506148853419f4a9917e1d42e5|url-status=dead}}</ref> |align="center"|10 |- |[[Productores de Música de España|Spanish Singles Chart]] |align="center"|3 |- |Spanish Physical Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://spanishcharts.com/weekchart.asp?cat=s2&year=2011&date=20110313|title=Physical Single Top 20|date=2011-03-13|publisher=Hung Medien|accessdate=2012-06-19}}</ref> |align="center"|1 |- |[[Sverigetopplistan|Swedish Singles Chart]] |align="center"|3 |- |Swiss Singles Chart |align="center"|8 |- |[[UK Singles Chart]] |align="center"|1 |- |US [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]] |align="center"|1 |- |US Pop Songs |align="center"|1 |- |US Hot Dance Club Songs |align="center"|2 |- |US Adult Contemporary<ref>{{BillboardURLbyName|artist=lady gaga|chart=Adult Contemporary}}</ref> | style="text-align:center;"|28 |- |US Hot R&B/Hip-Hop Songs<ref name="amgsingles">{{cite web|url={{AllMusic|class=artist|id=p1055684|pure_url=yes}}|title=Lady Gaga > Charts & Awards > Billboard Singles|publisher=Allmusic. Rovi Corporation|accessdate=2010-04-05}}</ref> | style="text-align:center;"|72 |- |} {{col-2}} === Metų pabaigos Top === {|class="wikitable sortable" |- !Top (2008) !Pozicija |- |Australian Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.aria.com.au/pages/aria-charts-end-of-year-charts-top-100-singles-2008.htm|title=ARIA Charts – End Of Year Charts – Top 100 Singles 2008|accessdate=2009-12-23|publisher=Australian Recording Industry Association}}</ref> |align="center"|7 |- |Canadian Hot 100<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/charts/year-end/2008/canadian-hot-100|title=Canadian Hot 100 – End Of Year Charts – Top 100 Singles 2008|accessdate=2011-12-10|publisher=Billboard}}</ref> |align="center"|6 |- |French Singles Chart<ref>{{cite web |url=http://www.disqueenfrance.com/fr/pag-259376-Classements-Annuels.html?year=&type=1 |title=Disque en France |publisher=Disque en France |date=2010-07-06 |accessdate=2010-07-19 |archive-date=2010-12-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20101224191355/http://www.disqueenfrance.com/fr/pag-259376-Classements-Annuels.html?year=&type=1 |url-status=dead }}</ref> |align="center"|73 |- |New Zealand Singles Chart<ref>{{cite web |url=http://www.rianz.org.nz/rianz/chart_annual.asp |title=RIANZ Singles Chart annual |publisher=RIANZ |date= |accessdate=2010-07-19 |archive-date=2013-08-27 |archive-url=https://www.webcitation.org/6JBCW5Wkj?url=http://www.rianz.org.nz/rianz/chart_annual.asp |url-status=dead }}</ref> |align="center"|12 |- |Swedish Singles Chart<ref>{{cite web |url=http://www.hitlistan.se/netdata/ghl002.mbr/lista?liid=43&dfom=20080001&newi=0&height=420&platform=Win32&browser=MSIE&navi=no&subframe=Mainframe |title=Årslista Singlar – År 2008 |publisher=[[Swedish Recording Industry Association]] |accessdate=2010-10-09 |archive-date=2012-08-14 |archive-url=https://www.webcitation.org/69uV0PEhR?url=http://www.hitlistan.se/netdata/ghl002.mbr/lista?liid=43 |url-status=dead }}</ref> |align="center"|15 |- !Top (2009) !Pozicija |- |Australian Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://aria.com.au/pages/aria-charts-end-of-year-charts-top-100-singles-2009.htm|title=ARIA Charts – End Of Year Charts – Top 100 Singles 2009|publisher=Australian Recording Industry Association|accessdate=2010-01-09}}</ref> |align="center"|70 |- |Austrian Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://austriancharts.at/2009_single.asp|title=2009 Year End Austrian Singles Chart|year=2009|accessdate=2010-07-16|publisher=[[Ö3 Austria Top 40]]}}</ref> |align="center"|38 |- |Belgian Singles Chart (Flanders)<ref>{{cite web|url=http://www.ultratop.be/nl/annual.asp?year=2009|title=Jaaroverzichten 2009 (Flanders)|publisher=[[Ultratop]]|language=nl|accessdate=2009-12-26}}</ref> |align="center"|42 |- |Belgian Singles Chart (Wallonia)<ref>{{cite web|url=http://www.ultratop.be/fr/annual.asp?year=2009 |title=Ultratop Belgian Charts |publisher=ultratop.be |date=2010-07-13 |accessdate=2010-07-19}}</ref> |align="center"|21 |- |Canadian Hot 100<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/charts/year-end/2009/canadian-hot-100|title=Charts Year End: Canadian Hot 100|date=2009-12-19|accessdate=2009-12-23|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc}}</ref> |align="center"|42 |- |Danish Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.hitlisterne.dk/yearlist.asp?list=download%2050|title=Danish Year-end chart|accessdate=2010-04-21|publisher=[[Tracklisten]]|format=PDF|archive-date=2011-01-22|archive-url=https://www.webcitation.org/5vvvrXpbc?url=http://www.hitlisterne.dk/yearlist.asp?list=download%2050|url-status=dead}}</ref> |align="center"|17 |- |Dutch Top 40<ref>{{cite web |author=Steffen Hung |url=http://members.chello.nl/m.jans1/2009.html |title=Dutch charts portal |publisher=dutchcharts.nl |date= |accessdate=2010-07-19 |archive-date=2015-02-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150203102751/http://members.chello.nl/m.jans1/2009.html |url-status=dead }}</ref> |align="center"|7 |- |European Hot 100 Singles<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/charts/year-end/2009/european-hot-100-singles|title=Charts Year End: European Hot 100 Singles|date=2009-12-19|accessdate=2009-12-23|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc}}</ref> |align="center"|30 |- |German Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.viva.tv/Charts/Detail/id/6/part/0/name/VIVA+TOP+100|title=Single Jahreschart 2009|date=2009-12-31|accessdate=2009-12-23|work=Media Control Charts|publisher=[[MTV|MTV.de]]|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080713172426/http://www.viva.tv/Charts/Detail/id/6/part/0/name/VIVA+TOP+100|archivedate=2008-07-13|url-status=live}}</ref> |align="center"|33 |- |Hungarian Airplay Chart<ref>{{cite web|url=http://www.mahasz.hu/?menu=slagerlistak&menu2=eves_osszesitett_listak&id=radios&ev=2009|title=Éves összesített listák – MAHASZ Rádiós TOP 100 (súlyozott)|work=[[Mahasz]]|publisher=Mahasz}}</ref> |align="center"|7 |- |Irish Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.irma.ie/best2009.htm|title=Best of 2009|publisher=IRMA|accessdate=2010-07-13|archive-date=2012-06-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20120607022105/http://www.irma.ie/best2009.htm|url-status=dead}}</ref> |align="center"|4 |- |Spanish Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.promusicae.es/files/listasanuales/canciones/Top%2050%20Canciones%20Anual%202009.pdf|title=Chart: PROMUSICAE 2009|publisher=PROMUSICAE|date=|accessdate=2010-02-04|archive-date=2011-07-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20110703120825/http://promusicae.es/files/listasanuales/canciones/Top%2050%20Canciones%20Anual%202009.pdf|url-status=dead}}</ref> |align="center"|21 |- |Swedish Singles Chart<ref>{{cite web |url=http://www.hitlistan.se/netdata/ghl002.mbr/lista?liid=43&dfom=20090001&newi=0&height=420&platform=Win32&browser=MSIE&navi=no&subframe=Mainframe |title=Årslista Singlar – År 2009 |publisher=[[Swedish Recording Industry Association]] |accessdate=2010-10-09 |archive-date=2011-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110719010043/http://www.hitlistan.se/netdata/ghl002.mbr/lista?liid=43&dfom=20090001&newi=0&height=420&platform=Win32&browser=MSIE&navi=no&subframe=Mainframe |url-status=dead }}</ref> |align="center"|85 |- |Swiss Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://swisscharts.com/year.asp?key=2009|title=2009 Year End Swiss Singles Chart|year=2009|accessdate=2010-07-16|publisher=[[Swiss Music Charts]]}}</ref> |align="center"|20 |- |UK Singles Chart<ref name="ukend">{{cite news|url=http://www.ukchartsplus.co.uk/UKChartsPlusYE2009.pdf|title=Chart of the Year 2009|last=Yates|first=Reggie|date=2009-12-31|work=Chart Plus|publisher=BBC Online|accessdate=2010-01-05|format=PDF}}</ref> |align="center"|3 |- |US ''Billboard'' Hot 100<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/charts/year-end/2009/hot-100-songs|title=Charts Year End: The Billboard Hot 100|date=2009-12-19|accessdate=2009-12-23|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc}}</ref> |align="center"|3 |- |} === Dešimtmečio pabaigos Top === {| class="wikitable sortable" |- ! Top (2000–09) ! Pozicija |- | Australian Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.aria.com.au/pages/documents/2000sDecadeChartssingles.pdf|title=TARIA Chart Sales – ARIA End of Decade Singles/Top 100|date=2009-12-31|work=Australian Recording Industry Association|publisher=Australian Recording Industry Association Ltd}}</ref> |align="center"|12 |- | UK Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/pressoffice/pressreleases/stories/2009/12_december/14/radio1.shtml|title=Radio1 Decade End UK Singles|date=2009-12-30|accessdate=2010-01-12|work=BBC|publisher=BBC Online}}</ref> |align="center"|24 |- | US ''Billboard'' Hot 100<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/charts-decade-end/hot-100-songs?year=2009&begin=31&order=position|title=The Billboard Hot 100 Decade End Charts|date=2009-12-31|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc|archiveurl=https://archive.today/20120730131318/http://www.billboard.com/charts-decade-end/hot-100-songs?year=2009&begin=31&order=position%23/charts-decade-end/hot-100-songs?year=2009&begin=31&order=position|archivedate=2012-07-30|access-date=2013-09-08|url-status=live}}</ref> |align="center"|35 |- |} <!-- ===The Top 100 Downloads of All Time=== {| class="wikitable sortable" !The Top 100 Downloads of All Time !Position |- |[[UK Singles Chart]]<ref>{{cite news|url=http://www.bbc.co.uk/radio1/chart/downloads|title=Delta Goodrem's talents top the charts|publisher=[[BBC Online]]|date=2011-01-02|accessdate=2011-01-03}}</ref> |align="center"|7 |} --> {{col-end}} == Sertifikatai == {| class="wikitable" border="1" |- ! Valstybė ! Sertifikatas |- | [[Australija]] | 3× Platininis |- | [[Belgija]] | Auksinis<ref>{{cite web|url=http://www.ultratop.be/en/certifications.asp?year=2010|title=Gold and Platinum Certifications – Singles – 2010|publisher=Ultratop. Hung Medien|accessdate=2010-08-12}}</ref> |- | [[Kanada]] | 6× Platininis |- | [[Danija]] | 2× Platininis<ref>{{cite web|url=http://www.ifpi.dk/?q=content/guld-og-platin-i-august|title=Guld og platin i august|language=da|work=[[International Federation of the Phonographic Industry]]|date=2009-03-18|accessdate=2011-12-14}}</ref> |- | [[Vokietija]] | Auksinis<ref>{{cite web|url=http://www.musikindustrie.de/gold_platin_datenbank/#topSearch|title=Bundesverband Musikindustrie: Gold-/Platin-Datenbank|language=de|work=[[Bundesverband Musikindustrie]]|date=2011-01-12|accessdate=2011-01-12}}</ref> |- | rowspan="2" | [[Japonija]] | Auksinis <small>(cell)</small><ref>{{cite web|url=http://www.riaj.or.jp/data/others/chart/w100322.html|title=Digital sales certification in February, 2010|date=2010-03-22|accessdate=2010-09-12|publisher=[[Recording Industry Association of Japan]]|archive-date=2012-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20120505043306/http://riaj.or.jp/data/others/chart/w100322.html|url-status=dead}}</ref> |- | Auksinis <small>(PC)</small><ref>{{cite web | title=レコード協会調べ　2月度有料音楽配信認定 ＜略称：2月度認定＞ | url=http://www.riaj.or.jp/data/others/chart/w110220.html | work=[[RIAJ]] | language=ja | date=February 20, 2011 | accessdate=February 21, 2011 | archive-date=2015-11-05 | archive-url=https://web.archive.org/web/20151105204928/http://www.riaj.or.jp/data/others/chart/w110220.html | url-status=dead }}</ref> |- | [[Naujoji Zelandija]] | Platininis<ref name="rianzcerti">{{cite web|url=http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp|title=Chart#1654 Just Dance – RIANZ certification|date=2009-02-02|accessdate=2009-04-29|publisher=[[Recording Industry Association of New Zealand]]|archive-date=2007-06-21|archive-url=https://www.webcitation.org/5PkfqxTDF?url=http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp|url-status=dead}}</ref> |- | [[Norvegija]] | 2× Platininis<ref>{{cite web|url=http://www.ifpi.no/sok/index_trofe.htm|title=IFPI Norsk platebransje – Trofeer|language=no|publisher=[[International Federation of the Phonographic Industry|IFPI Norway]]|year=2009|accessdate=2010-07-22|archive-date=2023-06-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20230601164217/https://www.ifpi.no/sok/index_trofe.htm|url-status=dead}}</ref> |- | [[Ispanija]] | Platininis<ref>{{cite web|url=http://www.promusicae.es/files/listastonos/historial/TOP%2050%20CANCIONES%2009_40.pdf|title=Top 50 28.09.2009 al 04.10.2009|publisher=[[Productores de Música de España]]|date=|accessdate=2010-12-08|archive-date=2011-07-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20110726184848/http://www.promusicae.es/files/listastonos/historial/TOP%2050%20CANCIONES%2009_40.pdf|url-status=dead}}</ref> |- | [[Švedija]] | Platininis<ref>{{cite web|url=http://www.ifpi.se/wp/wp-content/uploads/Guld-Platina-2009.pdf|title=IFPI Sweden – Guld & Platina – År 2009|language=sv|format=PDF|publisher=International Federation of the Phonographic Industry|date=2009-06-10|accessdate=2010-04-11|archiveurl=https://web.archive.org/web/20121104190743/http://www.ifpi.se/wp/wp-content/uploads/Guld-Platina-2009.pdf|archivedate=2012-11-04|url-status=dead}}</ref> |- | [[Šveicarija]] | 2× Platininis<ref>{{cite web|url=http://swisscharts.com/awards.asp?year=2009|title=Swiss Certifications – Awards 2009|work=[[International Federation of the Phonographic Industry]]|language=de|publisher=Hung Medien|accessdate=2010-07-22}}</ref> |- | [[Jungtinė Karalystė]] | Platininis<ref>{{cite web|url=http://www.bpi.co.uk/certifiedawards/Search.aspx|title=BPI – searchable database|accessdate=2010-01-11|publisher=[[British Phonographic Industry]]|archive-date=2017-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20171006162141/https://www.bpi.co.uk/certifiedawards/search.aspx|url-status=dead}}</ref> |- | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 6× Platininis<ref name="riaa">{{cite web|url=http://www.riaa.com/goldandplatinumdata.php?resultpage=1&table=SEARCH_RESULTS&action=&title=Just%20Dance&artist=Lady%20Gaga&format=&debutLP=&category=&sex=&releaseDate=&requestNo=&type=&level=&label=&company=&certificationDate=&awardDescription=&catalogNo=&aSex=&rec_id=&charField=&gold=&platinum=&multiPlat=&level2=&certDate=&album=&id=&after=&before=&startMonth=1&endMonth=1&startYear=1958&endYear=2009&sort=Artist&perPage=25|title=Lady Gaga – Just Dance RIAA certification|date=2009-12-09|accessdate=2009-03-12|work=[[Recording Industry Association of America]]|publisher=|archive-date=2015-09-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20150924153113/http://www.riaa.com/goldandplatinumdata.php?resultpage=1&table=SEARCH_RESULTS&action=&title=Just%20Dance&artist=Lady%20Gaga&format=&debutLP=&category=&sex=&releaseDate=&requestNo=&type=&level=&label=&company=&certificationDate=&awardDescription=&catalogNo=&aSex=&rec_id=&charField=&gold=&platinum=&multiPlat=&level2=&certDate=&album=&id=&after=&before=&startMonth=1&endMonth=1&startYear=1958&endYear=2009&sort=Artist&perPage=25|url-status=dead}}</ref> |- |} == Išleidimo istorija == {| class="wikitable" |- ! Regionas ! Data ! Formatas |- | JAV | {{start date|2008|4|8}}<ref>{{cite web|url=http://www.ladygaga.com/discography/detail.aspx?pid=505|title=Lady Gaga –Just Dance Single|accessdate=2010-09-05|publisher=LadyGaga.com}}</ref> |rowspan="2"|CD singlas |- | Kanada | {{start date|2008|6|17}}<ref>{{cite web|url=http://www.amazon.ca/dp/B001A2ACPA|title=Just Dance (1+ Tracks) [Single]|accessdate=2010-09-05|publisher=Amazon.com}}</ref> |- | Prancūzija | {{start date|2008|6|13}}<ref>{{cite web|url=http://itunes.apple.com/fr/album/just-dance-remixes-feat-colby/id282303452|title=Just Dance (Remixes) [feat. Colby O'Donis] – EP|accessdate=2010-09-05|publisher=iTunes}}</ref> |rowspan="2"| Remixes EP – Skaitmeninis parsisiuntimas |- | Kanada | {{start date|2008|11|25}}<ref>{{cite web|url=http://itunes.apple.com/ca/album/just-dance-remixes-feat-colby/id296876011|title=Just Dance (Remixes) [feat. Colby O'Donis] – EP|accessdate=2010-09-05|publisher=iTunes}}</ref> |- | JAV |rowspan="2"|{{start date|2008|11|4}}<ref>{{cite web|url=http://itunes.apple.com/us/album/just-dance-remixes-pt-2-ep/id294642554|title=Just Dance (Remixes, Pt. 2) – EP – USA|accessdate=2010-09-05|publisher=iTunes}}</ref><ref>{{cite web|url=http://itunes.apple.com/ca/album/just-dance-remixes-pt-2-ep/id294642554|title=Just Dance (Remixes, Pt. 2) – EP – Canada|accessdate=2010-09-05|publisher=iTunes}}</ref> |rowspan="2"|Remixes Part 2 EP – Skaitmeninis parsisiuntimas |- | Kanada |- | JK | {{start date|2008|12|24}}<ref>{{cite web|url=http://www.amazon.co.uk/dp/B001MRMECW|title=Lady Gaga – Just Dance|accessdate=2010-09-05|publisher=Amazon.com}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.amazon.co.uk/dp/B001MRMED6|title=Just Dance [7" VINYL]|accessdate=2010-09-05|publisher=Amazon.com}}</ref> | CD singlas, 7" |- | JAV | {{start date|2009|1|6}}<ref>{{cite web|url=http://www.amazon.com/dp/B001MRMED6|title=Just Dance [7-inch single] [Vinyl]|accessdate=2010-09-05|publisher=Amazon.com}}</ref> | 7" |} == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} [[Kategorija:Lady Gaga dainos]] 58izjoe4ad8bx5v8y2cuaornjkcgr63 0 435429 7904777 7645329 2026-08-15T13:14:21Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Šiauliai]]; įtraukta [[Kategorija:Šiaulių ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904777 wikitext text/x-wiki '''Šiaulių laisvoji ekonominė zona''' – [[Laisvoji ekonominė zona|laisvosios ekonominės zonos]] statusą turinti 218 ha [[pramonė|pramoninės]] plėtros teritorija, kur klientams yra nustatytos [[Mokestis|mokesčių]], [[muitas|muitų]], kvotų lengvatos ir specialiosios veiklos taisyklės, siekiant investuotojams sudaryti palankesnes veiklos sąlygas. [[Šiauliai|Šiaulių]] laisvoji ekonominė zona įsteigta [[1996]] m. liepos mėnesį ir sudarė 450 ha teritoriją, tačiau [[2002]] m. buvo panaikinta ir vėl atkurta [[2011]] metais. Zona įsteigta 49 metams.<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=XI-1909 |date=2011-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.415911 |access-date=2024-08-10 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaulių ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos laisvosios ekonominės zonos]] anh5ystp1ygltmv2e8nqw3uw9qvzl4m 0 445405 7904863 4942204 2026-08-16T04:36:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904863 wikitext text/x-wiki '''Kazimieras Orvidas''' ([[1905]]–[[1989]] m.) – akmens meistras, [[Orvidų sodyba|Orvidų sodybos]] įkūrėjas. == Biografija == Sovietinės okupacijos laikotarpiu pradėjo dirbti buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, kur tašė granitinius postamentus sovietinės valdžios statomiems paminklams bei dekoratyvinėms skulptūroms: „Pergalės“ paminklui [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Vladas Rekašius|Vlado Rekašiaus]] – [[Plungė]]je, „Jūratės ir Kąstyčio“ – [[Palanga|Palangoje]]. Įsirengė dirbtuvę savo sodyboje [[Gargždelė]]je. Čia ir jo sūnus [[Vilius Orvidas]] mokėsi akmentašystės. [[1973]] m. iš tarnybos sovietinėje kariuomenėje grįžus V. Orvidui kartu su tėvu [[Jonas Orvidas|Jonu Orvidu]] ir bendraminčiais pradėjo kurti savo muziejų, žinomą kaip Orvidų sodyba.<ref>{{cite web | url=http://www.tradicija.lt/Menininkai/K_Orvidas.htm | title=Liaudies menininkai. KAZYS ORVIDAS | publisher=tradicija.lt | accessdate=2014-09-12 | archive-date=2014-09-12 | archive-url=https://web.archive.org/web/20140912094808/http://www.tradicija.lt/Menininkai/K_Orvidas.htm | url-status=dead }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{biograf-stub}} {{DEFAULTSORT:Orvidas, Kazimieras}} [[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]] 3adtrifhhgadp9xk285pvxtyu816zc1 0 445516 7904814 7612647 2026-08-15T17:29:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904814 wikitext text/x-wiki '''Jonas Orvidas''' (1876 m.–[[1939]] m.) – akmentašys, akmens meistrų Orvidų dinastijos pradininkas. == Biografija == [[XX a.]] pradžioje iš [[Gruzdžiai|Gruzdžių]] miestelio [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]] atvyko gyventi ir dirbti į [[Salantai|Salantų]] miestelį. Kurį laiką tašė akmenis statomai [[Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i. [[1911]] m. bažnyčios statyba buvo užbaigta, tačiau J. Orvidas pasiliko gyventi Salantuose. Savo ateitį siejo su akmentašyste, o Salantų apylinkėse gausu akmenų. Pinigų šeimai uždirbdavo tašydamas akmenis. [[1937]] m. šalia Salantų miestelio esančiame [[Gargždelė]]s kaime nusipirko gyvenamą namą ir žemės. Čia ir įsikūrė su šeima. Mirė [[1939]] m. Jo darbą tęsė sūnus [[Kazimieras Orvidas]] – [[Vilius Orvidas|Viliaus Orvido]] tėvas.<ref>{{cite web | url=http://www.tradicija.lt/Menininkai/J_Orvidas.htm | title=Liaudies menininkai. JONAS ORVIDAS | publisher=tradicija.lt | accessdate=2014-09-15 | archive-date=2014-09-12 | archive-url=https://web.archive.org/web/20140912164150/http://www.tradicija.lt/Menininkai/J_Orvidas.htm | url-status=dead }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{lt-biograf-stub}} pc1jcfj6bn9uffulm498x2yeavc6o1c 0 459437 7904749 6752691 2026-08-15T12:38:30Z CD 677 7904749 wikitext text/x-wiki {{coord|55.5044|25.6370|display=title}} {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Utenos mėsa | gimtąja_kalba = <!-- Pavadinimas kompanijos šalies gimtąja kalba --> | komercinis_pav = UAB „Utenos mėsa“ | logotipas = [[Vaizdas:Utenos mėsa.JPG|300px]] | antraštė = Bendrovės pastatas | forma = [[UAB]] | antraštė = Bendrovės pastatas | simbolis = | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = Utenos mėsos kombinatas | perėmėjas = | įkurta = [[1975]] m. gruodžio mėn. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Utena]] | vieta_šalis = [[Lietuva]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Virginijus Kantauskas]] (generalinis direktorius) | pramonė = | produktai = | produkcija = mėsos produktų perdirbimas, prekyba | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = apie 700 | holdingas = UAB „Biovela Group“ | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.biovela.lt/ www.biovela.lt] | pastabos = }} '''UAB „Utenos mėsa“''' – viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje, UAB „Biovela Group“ įmonė, įsikūrusi [[Utena|Utenoje]], Pramonės g. 4. Pagrindinė produkcija – šviežia mėsa ir jos gaminiai, taip pat siūlo platų asortimentą daugelio tradicinių termiškai apdorotų gaminių. Gamykla įrengta pagal ES standartus, aprūpinta pažangia mėsos perdirbimo ir pakavimo įranga. Įmonėje dirba apie 700 žmonių. == Istorija == '''Utenos mėsos kombinatas''' pradėtas statyti [[1972]] m. Pagrindiniai pajėgumai paleisti [[1975]] m. gruodį. Kombinatą suprojektavo Leningrado valstybinis mėsos ir pieno pramonės projektavimo institutas, generalinis rangovas – Utenos statybos trestas. Į pramoninį rajoną atvestas 7,5 km [[geležinkelis]], kurio tiesimas baigtas 1976 m. Visa Utenos mėsos kombinato statyba kainavo 17 mln. rublių.<ref>[https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/pramone/akcines.htm Akcinės bendrovės.] Uvb.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> [[1997]] m. įmonėje dirbo 900 žmonių, o [[2003]]-iais buvo likę tik 300 darbuotojų. Po metų čia jau darbavosi 700, o [[2005]]-iais – truputį per tūkstantį. 2003 m. bendrovės apyvarta buvo 39 mln. Lt, o 2005-iais – daugiau nei 190 mln. Lt. [[2006]] m. pagaminta apie 19 tūkst. tonų produkcijos.<ref>http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=1106</ref> Nuo [[2004]] m. „Utenos mėsa“ priklauso UAB „Biovela Group“. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.biovela.lt/ Oficiali svetainė] * [http://old.utena.eu/fotogalerija_07_09.htm UAB „Utenos mėsa“ istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140715144054/http://old.utena.eu/fotogalerija_07_09.htm |date=2014-07-15 }} [[Kategorija:Lietuvos maisto pramonės įmonės]] [[Kategorija:Utenos ekonomika]] 44u161a92tv2aefgbdqedq0yiwq47h5 0 460053 7904776 7664891 2026-08-15T13:13:52Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Panevėžys]]; įtraukta [[Kategorija:Panevėžio ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904776 wikitext text/x-wiki '''Panevėžio laisvoji ekonominė zona (Panevėžio LEZ)''' – [[Laisvoji ekonominė zona|laisvosios ekonominės zonos]] statusą turinti 47 ha [[pramonė|pramoninės]] plėtros teritorija, kur klientams yra nustatytos [[Mokestis|mokesčių]], [[muitas|muitų]], kvotų lengvatos ir specialiosios veiklos taisyklės, siekiant investuotojams sudaryti palankesnes veiklos sąlygas. [[Panevėžys|Panevėžio]] laisvoji ekonominė zona buvo įsteigta [[2013]] metais. Panevėžio LEZ teritorijoje įrengta visa reikalinga infrastruktūra, paruoštas detalus zonos planas, į atskirus plotus padalyti sklypai, paruošti ir apšviesti vidaus keliai, įvesta 7000 kW galios elektros linija, dujotiekis, vandentiekis bei kanalizacija.<ref>http://www.pfez.lt/</ref> Klientams, investavusiems ne mažiau kaip 1 mln. eurų, nustatytos mokesčių, muitų ir kvotų lengvatos. == Strateginė Panevėžio LEZ vieta == LEZ įkurta strategiškai patogioje vietoje – atstumas iki Vilniaus ir Rygos – 150 km, iki [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos jūrų uosto]] – 240 km, iki [[Šiaulių oro uostas|Šiaulių oro uosto]] – 80 km. Panevėžio LEZ turi tiesioginį susisiekimą su [[E67|„Via Baltica“ magistrale]]. Šalia geležinkelio trasa, jungianti Maskvą su Kaliningradu.<ref>http://www.pfez.lt/</ref> == Investuotojai == „Devold“ – norvegų tekstilės gamintojas, veiklą plėtojantis nuo 1853 m.,<ref>[http://vz.lt/?PublicationId=be97a788-d860-4668-9cfa-93d7539458af „Devold“]</ref> gamina dviejų tipų produkciją: sporto ir laisvalaikio tekstilės gaminius bei apsauginius drabužius, kurie yra eksportuojami į visą pasaulį. [[2015]] m. vasarą atidaryta 15 000 m² gamykla, kurioje dirba daugiau nei 300 darbuotojų.<ref>http://vz.lt/?PublicationId=be97a788-d860-4668-9cfa-93d7539458af</ref> == Mokestinės lengvatos<ref>http://www.pfez.lt/lt/apie-panevezio-lez/mokestines-lengvatos.htm</ref> == {| class="wikitable" |- ! Mokestis !! Kitur Lietuvoje!!LEZ |- | Pelno mokestis ||15 %|| 0 % (pirmus 6 metus); 7,5 % (kitus 10 metų) |- | Nekilnojamojo turto mokestis || 0,3–3 % || 0 % |- | Dividendų apmokestinimas || 15 %|| 0 % |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.pfez.lt Oficiali svetainė] [[Kategorija:Panevėžio ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos laisvosios ekonominės zonos]] bqhpr6q8dz8tpsw0resmjvnpl8jzwi8 0 460757 7904894 7744300 2026-08-16T06:15:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904894 wikitext text/x-wiki '''Kicajai''' ({{en|kichai, keechi, kitsai}}) – buvusi [[Šiaurės Amerikos indėnai|indėnų]] gentis, gyvenusi šiaurrytiniame [[Teksasas|Teksase]] ir priklausiusi pietiniams Didžiųjų lygumų indėnams.<ref>Sturtevant, 6</ref> ==Istorija== Save jie vadino ''K'itaish''. Artimiausi jiems giminingi indėnai buvo [[pauniai]]. Prancūzų keliautojai 1701 m. buvo juos aptikę prie [[Raudonoji upė (Misisipė)|Raudonosios upės]] [[Luiziana|Luizianoje]].<ref name=access>[http://www.accessgenealogy.com/native/tribes/caddo/kichaiindianhist.htm Kichai Indian History.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090506101032/http://www.accessgenealogy.com/native/tribes/caddo/kichaiindianhist.htm |date=2009-05-06 }} ''Access Genealogy.'' (retrieved 6 Sept 2009)</ref> Kicajai buvo dalis sudėtingų kintančių Pietų lygumų politinių aljansų. Pirmieji ten atvykę europiečiai kicajus laikė [[Kadai|kadų]] priešais.<ref>Sturtevant, 618</ref> 1712 m. jie kovojo su ''Hainai'' indėnais palei Triničio upę (dabartinis Teksasas).<ref name=access/> Kicajai buvo sąjungininkai su kitomis Kadų konfederacijos gentimis, einant laikui per santuokas susiliejo su [[kadohadačai]]s (''kadohadacho'').<ref name=access/> 1772 m. kicajai daugiausia kūrėsi į rytus nuo Triničio upės, ties šių dienų Teksaso miestu Palestina.<ref>Krieger, Margery H. [http://www.tshaonline.org/handbook/online/articles/bmk13 Kitchai Indians.] ''The Handbook of Texas Online.'' (retrieved 6 Sept 2009)</ref> 1837 m. lapkričio 10 d. įvyko vadinamasis ''Battle of Stone Houses'' ('Akmeninių namų mūšis'), kuriame kovėsi Teksaso reindžerių ir kicujų grupės. Susirėmimą laimėjo kicujai, nors pirmos atakos metu žuvo jų vadas.<ref>Loftin, Jack O. [http://www.tshaonline.org/handbook/online/articles/bts03 Stone Houses, Battle of.] ''The Handbook of Texas Online.'' (retrieved 6 Sept 2009)</ref> Šiuo metu kicajai nėra federaliai pripažinta gentis, jie priskirti Oklahomos kadams ({{en|Caddo Nation of Oklahoma}}), [[Vičitai|vičitams]] ({{en|Wichita and Affiliated Tribes}}) bei [[delaverai|delaverams]] ({{en|Delaware Nation}}). Šios gentys gyvena daugiausia pietvakarių Oklahomoje, ypač Kado apygardoje. Į šias vietas XIX a. jie buvo prievarta perkelti JAV vyriausybės. ==Kalba== Kicajų kalba priklauso [[Kadų kalbos|kadų kalbų šeimai]], kartu su arikarų, paunių ir vičitų kalbomis.<ref>Sturtevant, 616</ref> Kicajė ''Kai Kai'' iš ''Anadarko'' (Oklahoma) buvo paskutinis žinomas laisvai kicajų kalba kalbėjęs žmogus. Ji padėjo dr. ''Alexander Lesser'' aprašyti šią kalbą.<ref>[http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,743877,00.html Science: Last of the Kitsai.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130813195251/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,743877,00.html |date=2013-08-13 }} ''Time''. 27 June 1932 (retrieved 6 Sept 2009)</ref> ==Nuorodos== {{Išnašos}} * Sturtevant, William C., general editor and Raymond D. Fogelson, volume editor. ''Handbook of North American Indians: Southeast''. Volume 14. Washington DC: Smithsonian Institution, 2004. ISBN 0-16-072300-0. *[http://www.wichitatribe.com/wichita_tribe_home.htm Official Site of the Wichita and Affiliated Tribes: Waco, Keechi, and Tawakonie] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100701184559/http://www.wichitatribe.com/wichita_tribe_home.htm |date=2010-07-01 }} *[http://www.accessgenealogy.com/native/tribes/caddo/kichaiindianhist.htm Kichai Indian History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090506101032/http://www.accessgenealogy.com/native/tribes/caddo/kichaiindianhist.htm |date=2009-05-06 }}, Access Genealogy *[http://texashistory.unt.edu/widgets/pager.php?object_id=meta-pth-6726&recno=1195&path=/data/UNT/GLT/meta-pth-6726.tkl Treaty between the Republic of Texas and the Keechi and other Indian tribes, 1844] from [http://texashistory.unt.edu/permalink/meta-pth-6726 Gammel's Laws of Texas, Vol. II.] hosted by the [http://texashistory.unt.edu/ Portal to Texas History]. [[Kategorija:JAV indėnai]] [[Kategorija:Kadai]] [[Kategorija:Didžiųjų lygumų indėnai]] gdi0ab06dpvfv1wy4hxlv55ypl9fh6v 0 460809 7904849 6082914 2026-08-15T22:51:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904849 wikitext text/x-wiki '''Kadohadačai''' ({{en|Kadohadacho}}) – [[Šiaurės Amerikos indėnai|Šiaurės Amerikos indėnų]] gentis, priklausiusi [[Kadai|kadų]] konfederacijai. Dabar priskirti Oklahomos kadams ({{en|Caddo Nation of Oklahoma}}). ==Istorija== Kadohadačai tradiciškai gyveno ties dabartinių Teksaso, Oklahomos, Arkanzaso<ref>Sturtevant, 617</ref> ir [[Luiziana|Luizianos]] valstijų sienomis. Jie augino tokias žemės ūkio kultūras kaip [[kukurūzas|kukurūzai]], [[pupa|pupos]], [[moliūgas|moliūgai]] ir [[pekaninė karija]], gamino pardavimui [[Lankas (ginklas)|lankus]] ir molinius indus.<ref name=ohs>Meredith, Howard. [http://digital.library.okstate.edu/encyclopedia/entries/C/CA003.html "Caddo (Kadohadacho)."] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100719220154/http://digital.library.okstate.edu/encyclopedia/entries/C/CA003.html |date=2010-07-19 }} ''Oklahoma Historical Society's Encyclopedia of Oklahoma History and Culture.'' (retrieved 6 Sept 2009)</ref> 1541 m. kadohadačų grupės sutiko [[Hernando de Soto|Ernando de Soto]] ekspediciją, nors ispanai į kadohadačų teritoriją nebuvo įžengę. 1687 m. kadohadačų gentis priėmė ''La Salle'' ekspedicijos išlikusius narius savo kaimuose Teksase. Nuo tada kadohadačai palaikė draugiškus ryšius su prancūzais.<ref name=access>[http://www.accessgenealogy.com/native/tribes/caddo/kadohadachoindiantribe.htm "Kadohadacho Indian Tribe"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120802140331/http://www.accessgenealogy.com/native/tribes/caddo/kadohadachoindiantribe.htm |date=2012-08-02 }}. ''Access Genealogy''. (retrieved 6 Sept 2009)</ref> XVII-XVII a. kadohadačai buvo viena iš trijų [[kadai|kadų]] genčių grupių. Kadohadačų buvo 4 bendruomenės, gyvenusios netoli [[Raudonoji upė (Misisipė)|Raudonosios upės]] Didžiojo vingio.<ref>Sturtevant, 616</ref> XVIII a. pradžioje kadohadačus puolė ''Chickasaw'' indėnai ir dalį išžudė, dalį pavergė. Kadohadačų genties likučiai pasitraukė į vakarus ir prisijungė prie [[Nasoniai|nasonių]] ir [[Načitočiai|načitočių]] genčių.<ref>Lauber, 30</ref> XVIII a. pabaigoje kadohadačų likučiai prie giminingų načitočių šiaurės vakarų Luizianoje.<ref name=access/> == Perkėlimas== 1845 m. JAV federalinė vyriausybė kadohadačus ir ''hasinai'' indėnus perkėlė į Brazoso rezervatą Teksase. 1859 m. šios gentys vėl buvo perkeltos kartu su kitais [[kadai]]s į [[Indėnų teritorija|Indėnų teritoriją]], į rezervatą tarp [[Kaneidianas|Kaneidiano]] ir [[Vošita|Vošitos]] upių.<ref name=ohs/> ==Dabar== Kadohadačai yra Oklahomos kadų ({{en|Caddo Nation of Oklahoma}}) nariai kartu su ''Hasinai'', ''Hainai'' bei kitomis kadų gentimis.<ref name=ohs/> Kadohadačų dialektas priklauso [[kadų kalba]]i, artimas ''Hasinai'' ir načitočių dialektams, juo šiandien tebekalbama.<ref>[http://www.ahalenia.com/kiwat/vocab.html Vocabulary.] ''Kiwat Hasinay Foundation.'' (retrieved 6 Sept 2009)</ref> ==Nuorodos== {{Išnašos}} * Edmonds, Randlett. ''Nusht'uhtitiʔ Hasinay: Caddo Phrasebook.'' Richardson, TX: Various Indian Peoples Publishing, 2003. ISBN 1-884655-00-9. * Sturtevant, William C., general editor and Raymond D. Fogelson, volume editor. ''Handbook of North American Indians: Southeast''. Volume 14. Washington DC: Smithsonian Institution, 2004. ISBN 0-16-072300-0. * Lauber, Almon Wheeler. ''Indian Slavery in Colonial Times Within the Present Limits of the United States''. New York: AMS Press, 1969. (originally published by Columbia University Press, 1913) * Williams, Stephen; W. H Goodenough (1964). "The Location of the Kadohadacho and Related Tribes". Explorations in Cultural Anthropology. New York: McGraw Hill. * [http://www.caddonation-nsn.gov/ Caddo Nation of Oklahoma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081020032315/http://www.caddonation-nsn.gov/ |date=2008-10-20 }} * [http://digital.library.okstate.edu/encyclopedia/entries/C/CA003.html Kadohadacho] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100719220154/http://digital.library.okstate.edu/encyclopedia/entries/C/CA003.html |date=2010-07-19 }} article from the Oklahoma Historical Society [[Kategorija:JAV indėnai]] [[Kategorija:Pietryčių miškų indėnai]] [[Kategorija:Kadai]] 8bc5irulib7yyi119c24iw35mx0jjrx 0 463470 7904952 7457032 2026-08-16T10:54:41Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Leopardus_tigrinus_-_Parc_des_Félins.jpg keičiamas Leopardus_guttulus_-_Parc_des_Félins.jpg 7904952 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Leopardus tigrinus''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Leopardus guttulus - Parc des Félins.jpg|260px| ]] | caption = Demėtoji katė}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status =vu | ref = <ref name="IUCN">{{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/54012637/50653881| title= IUCN Red list - ''Leopardus tigrinus'' | publisher= [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos]] rūšių [[Tarptautinė raudonoji knyga|raudonasis sąrašas]] | accessdate=2016-05-25}} Straipsnis anglų k.</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai| taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Katiniai| taxon1 = Felidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Mažosios katės| taxon1 = Felinae}} {{Taxobox_gentis | taxon = | taxon1 = Leopardus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Demėtoji katė | taxon1 = Leopardus tigrinus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Leopardus tigrinus | autorius = Johann Christian Daniel von Schreber{{!}}Schreber | metai = 1775}} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} * ''Oncifelis tigrinus'' * ''Felis tigrina'' {{Taxobox_section_subdivision | color = pink| plural_taxon = Paplitimas}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Oncilla distribution.jpg|200px|Dėmėtųjų kačių paplitimo arealas]] | caption = Dėmėtųjų kačių apytikslis, natūralus paplitimo arealas [[Pietų Amerika|Pietų]] ir [[Centrinė Amerika|Centrinės]] Amerikos dalyse<br> (''pagal 2016 m. šaltinius'')}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Demėtoji katė''', sin. '''oncila'''<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1276089 Demėtoji katė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230205101203/http://terminai.vlkk.lt/terminas/1276089 |date=2023-02-05 }} | [[VLKK]]; nuoroda tikrinta: 2023.02.04.</ref> (''Leopardus tigrinus'') – [[Mažosios katės|mažųjų kačių]] (''Felinae'') pošeimio ''[[Leopardus]]'' genties [[rūšis]]. == Paplitimas == Gyvena tropinėje [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] žemyno dalyje: [[Amazonija|Amazonijoje]], tropinėse Brazilijos srityse, rytinėse [[Andai|Andų]] pašlaitėse, [[Karibų jūra|Karibų jūros]] pakrantėje, rasta atskira populiacija [[Kosta Rika|Kosta Rikoje]]. == Išvaizda == Demėtoji katė panaši į [[ilgauodegė katė|ilgauodegę katę]] (''Leopardus wiedii'') ar [[ocelotas|ocelotą]] (''Leopardus pardalis'') už šias kiek mažesnė, laibesnio kūno sudėjimo. Kūno ilgis 38–59 cm, [[uodega]] 20–42 cm ilgio. Sveria 1,8-3,5 kg.<ref name="catsg.org">catsg.org / [http://www.catsg.org/index.php?id=91 Northern tiger cat] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170120031301/http://catsg.org/index.php?id=91 |date=2017-01-20 }} ''Leopardus tigrinus''</ref> [[Kailis]] tankus, minkštas, rusvas, su daug juodų dėmių (panašiai kaip [[jaguaras|jaguaro]]).<ref name="catsg.org"></ref> Tankiuose miškuose pasitaiko juodo kailio oncilų. Nors gyvena ant žemės, puikiai laipioja medžiais. Maitinasi smulkiais žinduoliais, driežais, paukščiais, kiaušiniais, kartais [[medvarlė]]mis. Judrios daugiausia naktį. Jauni kačiukai murkia, suaugusios dėmėtosios katės skleidžia trumpus, gurguliuojančius garsus. Dažniausiai veda vieną (kartais iki 4) jauniklį. Pietinės oncilos gyvena 15-21 metų.<ref name="catsg.org"></ref> == Sistematika == Išskiriami 3 porūšiai: * ''Leopardus tigrinus tigrinus'', rytų [[Venesuela]], [[Gajana]], šiaurės rytų [[Brazilija]] * ''Leopardus tigrinus oncilla'', [[Centrinė Amerika]] * ''Leopardus tigrinus pardinoides'', vakarų Venesuela, [[Kolumbija]], [[Ekvadoras]], [[Peru]]. Anksčiau prie dėmėtųjų kačių buvo priskirtas ''Leopardus tigrinus guttulus'' porūšis, tačiau 2013 m. buvo išskirtas į atskirą ''[[Leopardus guttulus]]'' rūšį, paplitusią [[Atlanto miškai|Atlanto miškuose]], vidurio ir pietų Brazilijoje, [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Paragvajus|Paragvajuje]], šiaurės [[Argentina|Argentinoje]]. == Pavojai == Dėmėtosios katės hibridizuojasi su [[Pampinė katė|pampinėmis katėmis]] (''Leopardus colocola'').<ref name="Genome-Wide SNPs Clarify a Complex Radiation and Support Recognition of an Additional Cat Species">ncbi.nlm.nih.gov / [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8557425/ Genome-Wide SNPs Clarify a Complex Radiation and Support Recognition of an Additional Cat Species]; Fernanda J Trindade, Maíra R Rodrigues, Henrique V Figueiró, Gang Li, William J Murphy and Eduardo Eizirik, Associate Editor: Anne Yoder | National Library of Medicine (''[[Nacionalinė medicinos biblioteka]]'') | Published online 2021 Jul 28</ref> Nyksta dėl miškų kirtimo, medžioklės dėl kailio. == Vietiniai pavadinimai == * {{es|leopardo tigre, gato manchado, tigrillo, tigrina, cunaguaro, gato tigre menor}} * {{pt|gato-do-mato, gato-do-mato-pequeno, gato-do-mato-pintado, gato-selvagem, gato-tigre, jaguatirica, maracajá, gato-pintado-do-mato}} * {{qu|tirika, kunawaru}} * [[tupių kalba|tup.]] ''marakaîá'' == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Leopardus tigrinus}} [[Kategorija:Katiniai]] lrsm2px8fl5o2j2hndx66y7dmefasbn 14 480833 7904762 7362813 2026-08-15T13:00:36Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Alytus]]; įtraukta [[Kategorija:Alytaus ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904762 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Alytaus ekonomika|Įmonės]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal miestus]] [[Kategorija:Lietuvos įmonės pagal savivaldybes]] 1u03vbbeex2zkspbztwf2ll4z5av3oi 0 516406 7904772 6224769 2026-08-15T13:08:39Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904772 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Isaiah Firebrace | pav = Isaiah Firebrace Kyiv 2017.jpg | dydis = | horizontalus = | alt = | antraštė = Isaiah Firebrace 2017 m. | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = | dar_žinomas = | gimimo_data = {{Gimimo data|1999|11|21}} | gimimo_vieta = [[Moama]], [[Naujasis Pietų Velsas]], {{flag|Australija}} | kilmė = | mirties_data = | mirties_vieta = | žanras = [[popmuzika]] | kalba = | užsiėmimas = dainininkas | instrumentai = | aktyvumo_metai = 2016–dabar | įrašų_kompanija = | susijusi_veikla = | URL = [http://www.isaiahofficial.com/ isaiahofficial.com] | žymesni_instrumentai = }} '''Isaiah Firebrace''' (g. [[1999]] m. [[lapkričio 21]] d. Moama, [[Naujasis Pietų Velsas]]) – [[Australija|Australijos]] dainininkas. Isaiah išgarsėjo [[2016]] metais, dalyvaudamas aštuntajame Australijos „X Faktoriaus“ sezone, kuriame išplėšė pergalę. Daug dėmesio sulaukė jo pirmasis hitas „It's Gotta Be You“, kuris tapo auksiniu [[Švedija|Švedijoje]], pasiekė aukštas vietas topuose tokiose šalyse kaip [[Danija]], [[Naujoji Zelandija]], Švedija ir kt. [[2017]] m. kovo 7 d. transliuotojo SBS nuožiūra išrinktas Australijos atstovu [[Eurovizija 2017|2017 m. „Eurovizijoje“]] su daina „Don't Come Easy“.<ref>{{cite web|url=http://www.eurovision.tv/page/news?id=259163|title=Isaiah is Australia's artist for Kyiv!|last=Escudero|first=Victor M.|date=2017-03-07|website=eurovision.tv|publisher=[[Europos transliuotojų sąjunga]]}}</ref> == Diskografija == === Albumai === * 2016: ''Isaiah'' === Singlai === * 2016: ''It's Gotta Be You'' * 2017: ''Don't Come Easy'' == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Isaiah Firebrace}} * [http://www.isaiahofficial.com/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170424111714/http://www.isaiahofficial.com/ |date=2017-04-24 }} {{start box}} {{s-ach}} |- {{succession box| before = [[Dami Im]] <br /> ''<small>„Sound of Silence“</small>'' | title = [[Vaizdas:EuroAustralia.svg|50px]] <br /> [[Australija Eurovizijoje|Australijos atstovas Eurovizijoje]]| years = [[Eurovizijos dainų konkursas 2017|2017]]| after = }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Firebrace, Isaiah}} [[Kategorija:Australijos dainininkai]] [[Kategorija:Australijos atstovai Eurovizijoje]] [[Kategorija:2017 m. Eurovizijos dalyviai]] 6jxsmhbw54s53bstpx56vdmeywpmqsh 0 517300 7904931 7645832 2026-08-16T10:01:46Z Bearas 8443 /* Sportiniai pasiekimai */ 7904931 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Edis Matusevičius |pav= 2019-09-01 ISTAF 2019 Javelin throw (Martin Rulsch) 060.jpg |pilnas vardas= Edis Matusevičius |gimė = {{Gimė|1996|6|30|T}} <br> [[Vilnius]], [[Lietuva]] |mirė = |atstovauja = {{flag|Lietuva}} |aktyvumo metai= |rungtys= Ieties metimas |asmeniniai rekordai= 89,17 m ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |treneriai= |klubas= |kiti titulai=[[Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|5x Nacionalinis čempionas]] |IAAF url kodas=281782 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Universiada]]}} {{MedalGold | 2019 m. [[Neapolis]] | Ieties metimas}} {{MedalGold | 2021 m. [[Čengdu]] | Ieties metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos žaidynės]]}} {{MedalSilver | 2023 m. [[Chožuvas]] | Ieties metimas}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas}} {{MedalBronze | 2013 m. [[Eskilstiuna]] | Ieties metimas}} {{MedalBottom}} '''Edis Matusevičius''' (g. [[1996]] m. [[birželio 30]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] sportininkas, specializuojantis [[ieties metimas|ieties metime]]. [[2017]] m. pasiekė [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|Lietuvos rekordą]], kurį pagerino dar keletą kartų. ==Biografija== Gimė ir augo sporte žinomoje šeimoje: * tėvas [[Edmuntas Matusevičius]] – Lietuvos ieties metikas ir beisbolininkas, treneris; * motina [[Dalia Zauraitė-Matusevičienė]] – pedagogė, olimpietė, SSRS ir Lietuvos daugkartinė bėgimo čempionė bei rekordininkė; * brolis Edgaras – krepšinininkas; * brolis [[Edvardas Matusevičius|Edvardas]] – kultivuojantis lengvąją atletiką (Lietuvos ieties metimo čempionas) ir beisbolą ([[Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė|šalies rinktinės]] narys, [[Čekija|Čekijos]] čempionų – [[Brno]] ''„Drači“'' komandos – žaidėjas). ==Sportiniai pasiekimai== {| {{AchievementTable}} |- |- |2013 |Pasaulio jaunių čempionatas |[[Doneckas]], {{flag|UKR}} |17 |68,88 m |- |2014 |Pasaulio jaunimo čempionatas |[[Judžinas]], {{flag|USA}} |6 |70,58 m |- |2015 |Europos jaunimo čempionatas |[[Eskilstiuna]], {{flag|SWE}} |bgcolor="cc9966" | 3 |77,48 m |- |2016 |Europos čempionatas |[[Amsterdamas]], {{flag|NED}} |21 |77,86 m |- |rowspan=2|2017 |Europos jaunimo čempionatas |[[Bydgoščius]], {{flag|POL}} |5 |76,82 m |- ||[[2017 m. Vasaros Universiada|Universiada]] |[[Taipėjus]], {{flag|TWN}} |18 |70,61 m |- |2018 |Europos čempionatas |[[Berlynas]], {{flag|GER}} |10 |77,64 m |- |rowspan=2|2019 ||[[2019 m. Vasaros Universiada|Universiada]] |[[Neapolis]], {{flag|ITA}} |bgcolor=gold|1 |80,07 m |- |[[2019 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] |[[Palanga]], {{flag|LTU}} |bgcolor="gold"| 1 |89,17 m |- |2023 |[[2023 m. Europos žaidynės|Europos žaidynės]] |[[Chožuvas]], {{flag|POL}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 84.22 m |- |2024 |[[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Roma]], {{flag|ITA}} |align="center"| 4 | 83,96 m |- |2025 |[[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |align="center"| 13 | 82,78 m |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 6 | 81,07 m |} == Nuorodos == {{Commonscat}} * [http://www.all-athletics.com/node/643798 Matusevičius All-Athletics svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170811224126/http://www.all-athletics.com/node/643798 |date=2017-08-11 }} {{DEFAULTSORT:Matusevičius, Edis}} [[Kategorija:Lietuvos ieties metikai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] {{Sport-stub|LTU}} m650lnyacyfb01z9eduxilrs386fhym 7904932 7904931 2026-08-16T10:02:34Z Bearas 8443 /* Sportiniai pasiekimai */ 7904932 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Edis Matusevičius |pav= 2019-09-01 ISTAF 2019 Javelin throw (Martin Rulsch) 060.jpg |pilnas vardas= Edis Matusevičius |gimė = {{Gimė|1996|6|30|T}} <br> [[Vilnius]], [[Lietuva]] |mirė = |atstovauja = {{flag|Lietuva}} |aktyvumo metai= |rungtys= Ieties metimas |asmeniniai rekordai= 89,17 m ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |treneriai= |klubas= |kiti titulai=[[Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|5x Nacionalinis čempionas]] |IAAF url kodas=281782 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Universiada]]}} {{MedalGold | 2019 m. [[Neapolis]] | Ieties metimas}} {{MedalGold | 2021 m. [[Čengdu]] | Ieties metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos žaidynės]]}} {{MedalSilver | 2023 m. [[Chožuvas]] | Ieties metimas}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas}} {{MedalBronze | 2013 m. [[Eskilstiuna]] | Ieties metimas}} {{MedalBottom}} '''Edis Matusevičius''' (g. [[1996]] m. [[birželio 30]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] sportininkas, specializuojantis [[ieties metimas|ieties metime]]. [[2017]] m. pasiekė [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|Lietuvos rekordą]], kurį pagerino dar keletą kartų. ==Biografija== Gimė ir augo sporte žinomoje šeimoje: * tėvas [[Edmuntas Matusevičius]] – Lietuvos ieties metikas ir beisbolininkas, treneris; * motina [[Dalia Zauraitė-Matusevičienė]] – pedagogė, olimpietė, SSRS ir Lietuvos daugkartinė bėgimo čempionė bei rekordininkė; * brolis Edgaras – krepšinininkas; * brolis [[Edvardas Matusevičius|Edvardas]] – kultivuojantis lengvąją atletiką (Lietuvos ieties metimo čempionas) ir beisbolą ([[Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė|šalies rinktinės]] narys, [[Čekija|Čekijos]] čempionų – [[Brno]] ''„Drači“'' komandos – žaidėjas). ==Sportiniai pasiekimai== {| {{AchievementTable}} |- |- |2013 |Pasaulio jaunių čempionatas |[[Doneckas]], {{flag|UKR}} |17 |68,88 m |- |2014 |Pasaulio jaunimo čempionatas |[[Judžinas]], {{flag|USA}} |6 |70,58 m |- |2015 |Europos jaunimo čempionatas |[[Eskilstiuna]], {{flag|SWE}} |bgcolor="cc9966" | 3 |77,48 m |- |2016 |Europos čempionatas |[[Amsterdamas]], {{flag|NED}} |21 |77,86 m |- |rowspan=2|2017 |Europos jaunimo čempionatas |[[Bydgoščius]], {{flag|POL}} |5 |76,82 m |- ||[[2017 m. Vasaros Universiada|Universiada]] |[[Taipėjus]], {{flag|TWN}} |18 |70,61 m |- |2018 |Europos čempionatas |[[Berlynas]], {{flag|GER}} |10 |77,64 m |- |rowspan=2|2019 ||[[2019 m. Vasaros Universiada|Universiada]] |[[Neapolis]], {{flag|ITA}} |bgcolor=gold|1 |80,07 m |- |[[2019 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] |[[Palanga]], {{flag|LTU}} |bgcolor="gold"| 1 |89,17 m |- |2023 |[[2023 m. Europos žaidynės|Europos žaidynės]] |[[Chožuvas]], {{flag|POL}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 84.22 m |- |2024 |[[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Roma]], {{flag|ITA}} |align="center"| 4 | 83,96 m |- |2024 |Olimpinės žaidynės |[[Paryžius]], {{flag|FRA}} |align="center"| 21 | 79,40 m |- |2025 |[[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |align="center"| 13 | 82,78 m |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 6 | 81,07 m |} == Nuorodos == {{Commonscat}} * [http://www.all-athletics.com/node/643798 Matusevičius All-Athletics svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170811224126/http://www.all-athletics.com/node/643798 |date=2017-08-11 }} {{DEFAULTSORT:Matusevičius, Edis}} [[Kategorija:Lietuvos ieties metikai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] {{Sport-stub|LTU}} cxwiwbz8ns58idmziofdwvvtnda39fb 0 541572 7904864 7776423 2026-08-16T04:38:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904864 wikitext text/x-wiki '''Kazimieras Paulauskas''' ([[1906]] m. [[liepos 11]] d. [[Grūšlaukis|Grūšlaukio]] kaime, [[Darbėnų valsčius]] – [[1998]] m. [[spalio 4]] d. [[Tauragė|Tauragėje]]) – Lietuvos mokytojas ir tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis. == Biografija == Gimė žinomo tautodailininko [[Juozapas Paulauskas|Juozapo Paulausko]] šeimoje. Brolis Simonas buvo gabus grafikas, sesuo Stanislava – audėja. Kazimieras baigė klasikinę gimnaziją ir [[Kretingos pedagoginė mokykla|Kretingos pedagoginę mokyklą]]. Nuo [[1930]] m. dirbo [[Kalnėnai|Kalnėnų]] pradinės mokyklos vedėju. Po metų mokytojavo [[Girdiškė|Girdiškėje]], vėliau įdarbintas [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrities]] mokyklų inspekcijoje. Sukūrė šeimą. Nuo [[1933]] m. paskirtas [[Tauragės Šaltinio progimnazija|Tauragės pradinės mokyklos Nr. 1]] vedėju. K. Paulausko pastangų dėka mieste ant [[Jūra (upė)|Jūros]] kranto pastatyta naujas mokyklos pastatas. Čia jis įkūrė 80-ties moksleivių mišrų chorą, kuris pelnė didelį pripažinimą [[Kaunas|Kaune]] ir kt. šalies vietose. [[Vienos berniukų choras|Vienos berniukų choro]] pavyzdžiu tauragiškiams dainininkams buvo pasiūti koncertiniai jūreiviški rūbai. Pats mokytojas dainavo Tauragės vyrų chore, buvo išrinktas šio muzikinio kolektyvo pirmininku. Jis taip pat priklausė [[Jaunoji Lietuva|Jaunosios Lietuvos sąjungai]], aktyviai bendradarbiavo spaudoje: [[Naujoji Romuva|„Naujojoje Romuvoje“]], [[Lietuvos mokykla|„Lietuvos mokykloje“]], [[Skautų aidas|„Skautų aide“]], [[Mokykla ir gyvenimas|„Mokykloje ir gyvenime“]], [[Žemaičių prietelius|„Žemaičių prietelyje“]] ir kt. [[1940]] m. K. Paulauskas perkeltas į [[Gaurė|Gaurės]] pradinę mokyklą ir ten netrukus įkūrė chorą, kuris greitai išgarsėjo. Pokaryje paskirtas Tauragės apskrities švietimo skyriaus vedėju. Netrukus buvo apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas kalėti Tikšos lageryje [[Karelija|Karelijoje]]. Po trejų metų paleistas ir grįžo į Lietuvą, ilgą laiką jam nebuvo leidžiama dirbti pedagoginio darbo. Vėliau įsidarbino [[Tauragės Šaltinio progimnazija|Tauragės 2-ojoje]], po to [[Tauragės Versmės gimnazija|1-ojoje]] vidurinėse mokyklose darbų mokytoju. Šiame mieste jis taip pat organizavo vaikų ir suaugusių chorus, dirigavo [[dainų šventė]]se. Sekdamas savo tėvo pavyzdžiu, didelę dalį laisvalaikio skyrė medžio drožiniams. Iš viso sukūrė apie tūkstantį darbų – koplytstulpių, skulptūrėlių, koplytėlių. Naudojo ąžuolo ir liepos medieną, kai kuriuos darbus dažydavo. [[1964]] metais jis buvo priimtas į [[Lietuvos liaudies meistrų draugija|Lietuvos liaudies meistrų draugiją]]. [[1996]] m. Tauragėje surengė personalinę savo medžio drožinių parodą, vertingiausių darbų kolekciją padovanojo [[Tauragės Santakos muziejus|miesto „Santakos“]] muziejui. Žmona Petronėlė – pedagogė, sūnūs: [[Kazys Paulauskas|Kazys]] – mokytojas ir rašytojas, Remigijus – mokytojas ir karikatūristas, Raimondas – inžinierius. ==Įvertinimas == * [[Trijų liepsnų žymuo]] (1935 m.) * [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius|Gedimino ordinas]] (1939 m.) == Šaltiniai == * [http://www.tauragevb.lt/images/garbs%20pilietis%20kazimieras%20paulauskas.pdf ''Tauragės garbės pilietis Kazimieras Paulauskas'' / Parengė Laima Pikčiūnienė. Tauragės viešoji biblioteka, 1997] * [https://www.kretvb.lt/personalijos/paulauskas-kazimieras/ ''Paulauskas Kazimieras'' / Parengė Birutė Paulauskaitė. Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešoji biblioteka] * [http://www.tradicija.lt/Menininkai/K_Paulauskas.htm ''Kazimieras Paulauskas'' / Parengė Viliutė Ružinskaitė, Tauragės „Santakos“ muziejaus etnografijos skyriaus vedėja] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170924015747/http://www.tradicija.lt/Menininkai/K_Paulauskas.htm |date=2017-09-24 }} {{DEFAULTSORT:Paulauskas, Kazimieras}} [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos tautodailininkai]] [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ir rajonų garbės piliečiai]] cdbtav054c7xv3pa3dn1x5ct5xt5lmy 0 551027 7904830 7657713 2026-08-15T18:58:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904830 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Julgī Stalte | paveikslėlis = Julgi Stalte.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1978|10|28|T}} | gimimo vieta = [[Ryga]], [[Latvija]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[Lyviai|lyvė]] | sutuoktinis = | tėvas = [[Dainis Stalts]] | motina = [[Helmī Stalte]] | vaikai = Kārlis Oskars, Lelū, Anna Kī <!-- Veikla --> | veikla = dainininkė, muzikė, pedagogė | sritis = folkloras, lyvių kalba | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Julgė Staltė''' ({{lv|Julgī Stalte}}, g. [[1978]] m. [[spalio 28]] d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija|Latvijoje]]) – [[Lyviai|lyvių]] dainininkė, [[Liaudies muzika|liaudies muzikė]], visuomenės ir kultūros veikėja, pedagogė. == Biografija == Gimė lyvių [[Folkloristika|folkloristų]] šeimoje. Gavo lyvišką vardą: {{liv|julgi}} reiškia 'drąsus, -i, šaunus, -i'.<ref>{{cite web|title=julgi|url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/dict.cgi?word=julgi&lang=li|publisher=[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz]]|accessdate=2022-10-07|date=2012–2013}}</ref> [[1996]] m. Julgė Staltė Rygoje baigė Šiaurės šalių gimnaziją.<ref>{{cite web|title=Absolventu sasniegumi|url=https://www.zvg.lv/absolventi_3.htm|publisher= Ziemeļvalstu ģimnāzija|accessdate=2022-07-09}}</ref> Estijos [[Viljandis|Viljandžio]] kultūros koledže ir Latvijos kultūros akademijoje studijavo [[folkloras|folklorą]].<ref name="la.lv">{{cite web|title=Jo dziļāk iegrimsti, jo vairāk saproti, cik maz tu zini. Saruna ar Staltu sievām – Helmī un Julgī|url=https://www.la.lv/jo-dzilak-iegrimsti-jo-vairak-saproti-cik-maz-tu-zini-saruna-ar-staltu-sievam-helmi-un-julgi|author=Ilze Pētersone|date=2020-05-10|publisher=la.lv|accessdate=2022-06-29}}</ref> Folkloro ansamblio „[[Skandinieki]]” vadovė,<ref name="jauns"/> šeimyninės folkloro grupės „Stalti“ narė,<ref>{{cite web|title=Stalti Family|url=https://www.last.fm/music/Stalti+Family/+wiki|publisher=last.fm|accessdate=2022-06-30}}</ref> dainuoja bendrose [[Lyviai|lyvių]] ir [[estai|estų]] grupėse „[[Tuļļi Lum]]“ ir „[[Tai Tai]]“.<ref>''[https://www.draugiem.lv/tullilum/biography/ Tuļļi Lum: Biogrāfija], Nuoroda tikrinta 2022-06-30''</ref><ref>{{cite web |title= Tai Tai|author=|date=|publisher= lauska.lv|url=http://lauska.lv/veikals/makslinieki/tai-tai/|accessdate= 2022-06-30}}</ref> Nuo 2018 m. su [[Etnomuzikologija|etnomuzikologu]] Ėriku Zepu (''Ēriks Zeps'') groja ir dainuoja duete TKP („Tā kā pērn“). 2020 m. duomenimis, dešimt metų dirbo ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir pradinių klasių muzikos mokytoja.<ref name="la.lv"/><ref>''[http://baltic-ireland.ie/2022/04/51826/ Vai tradīcijas ir stilīgas?], Nuoroda tikrinta 2022-06-30''</ref> J. Staltė prisideda prie [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] mokymo ir gaivinimo, jos išmoko iš savo senelio jūrų kapitono [[Oskars Stalts|Oskaro Stalto]].<ref>{{cite web|title=Folkloras kopas "Skandinieki" mākslinieciskā vadītāja Julgī Stalte|url=https://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/|author=Inga Žilinska|date=2016-02-28|publisher=klasika.lsm.lv|accessdate=2022-07-09}}</ref> Aktyviai dalyvaudama renginiuose Latvijoje ir svetur, žiūrovus ir klausytojus supažindina su lyvių kalba, tradicijomis, folkloru ir kultūra. 2005 m. estų režisierius Lyvas Niglasas (''Liivo Niglas'') apie ją, kaip lyviškosios tapatybės saugotoją, pastatė dokumentinį filmą „Julgi“.<ref>{{cite web|url=https://www.vemu.ca/index.php/en/events-events/1988-november-28-valts-ernstreits-lecture-indigenous-peoples-of-baltics-livonians-and-documentary-julgi|title=University of Tartu's 102 Mothertounge Anniversary Lecture|publisher=vemu.ca|accessdate=2022-07-09}}</ref> Rygos tarybos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas kasmet teikia „Baltojo žvirblio“ ([[Latvių kalba|latv.]] „Baltais zvirbulis“) apdovanojimus kultūros srityje, ir [[2016]] m. J. Staltė buvo apdovanota už indėlį į lyvių kultūros paveldo išsaugojimą, nes suorganizavo renginių ciklą „Lyvių diena“ ([[lyvių kalba|lyv.]] „Līvõd pǟva“).<ref>{{cite web |title= “Baltie zvirbuļi” aizlidojuši pie labākajiem |author=Zanda Ozola |date=2016-04-25|publisher= LA.LV|url= http://www.la.lv/baltie-zvirbuli-aizlidojusi-pie-labakajiem |accessdate= 2018-11-11}}</ref> Nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki vasario vidurio [[Lyvių institutas]], remiamas Valstybės kultūrinio kapitalo fondo, savo [[YouTube]] paskyroje kas savaitę jaunimui ir vaikams skelbė vaizdo įrašus su originaliomis mokomosiomis lyvių kalbos žinovų parašytomis dainomis, ir Julgė Staltė sukūrė bei su šeima atliko lyviškas dainas „Lugūd“ („Skaičiai“), „Mis kītõbõd lūomõd“ („Ką sako gyvūnai“), „Tējizt“ („Darbų atlikėjai“).<ref>{{cite web|title=LU LĪBIEŠU INSTITŪTA NOTIKUMI 2021. GADĀ|url=http://www.livones.net/lili/lv/notikumi/2021-notikumi/lu-libiesu-instituta-notikumi-2021-gada|publisher=livones.net|date=2021|accessdate=2022-07-09}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite web|title=DZIEDI LĪDZI UN MĀCIES LĪBIEŠU VALODU!|url=http://www.livones.net/lv/norises/2021/dziedi-lidzi-un-macies-libiesu-valodu|date=2021|publisher=livones.net|accessdate=2022-07-09|archive-date=2022-07-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20220709050711/http://www.livones.net/lv/norises/2021/dziedi-lidzi-un-macies-libiesu-valodu|url-status=dead}}</ref> Julgė Staltė kuria lyviškas dainas ir nedalyvaudama projektuose. Latvijos radijuje rengia lyvių [[tautosaka]] paremtas laidas vaikams,<ref name ="LatvijasVēstnesis">''Latvijas Vēstnesis: [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 Saglabāt debesis sevī – tā lībiešu tautai ir varonība], Nuoroda tikrinta 2022-06-29''</ref> [[Mazirbė]]je vykstančiose lyvių vaikų vasaros stovyklose prisideda prie lyvių kalbos, tradicijų, folkloro ir kultūros sklaidos.<ref>{{cite web|title=Bērni Mazirbē apgūst lībiešu tradīcijas un kultūru|url=http://talsi.pilseta24.lv/zina?slug=berni-mazirbe-apgust-libiesu-tradicijas-un-kulturu|publisher=Talsi24.lv|date=2013-07-31|accessdate=2022-10-17}}</ref> Kaip aktyvi [[Finougrai|finougriškosios]] lyvių tapatybės puoselėtoja, [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] Rygos skyriaus narė, [[2021]] m. [[birželio 16]]–18 d., drauge su keturiais kitais delegatais, atstovavo lyviams ir jų visuomeninėms organizacijoms VIII finougrų tautų pasauliniame kongrese, vykusiame [[Tartu]], [[Estija|Estijoje]].<ref>{{cite web|title=VIII SOMUGRU TAUTU PASAULES KONGRESS BŪS|url=http://www.livones.net/lv/norises/2021/viii-somugru-tautu-pasaules-kongress-bus?viii-somugru-tautu-pasaules-kongress-bus|publisher=livones.net|author=Renāte Blumberga|date=2021-05-21|accessdate=2022-06-29|archive-date=2022-06-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20220629010807/http://www.livones.net/lv/norises/2021/viii-somugru-tautu-pasaules-kongress-bus?viii-somugru-tautu-pasaules-kongress-bus|url-status=dead}}</ref> Julgė Staltė reguliariai dalyvauja finougrų folkloro ir kultūros dienose, šventėse.<ref>{{cite web|title=Somugru tautu festivāls|url=http://labadoma.blogspot.com/2015/09/somugru-tautu-festivals.html|date=2015-09-26|publisher=Laba Doma|accessdate=2022-07-09}}</ref><ref>{{cite web|title=Krāšņi izskanējušas Somugru tautu dienas 2016|url=https://rlb.lv/krasni-izskanejusas-quotsomugru-tautu-dienas-2016quot-?pcversion=ok|date=2016-10-01|publisher=Rīgas Latviešu biedrība|accessdate=2022-07-09}}</ref><ref>{{cite web|title=Latvijā izskanējušas “Somugru kultūras dienas 2018”|url=https://kultura.riga.lv/lv/kultura?target=news_item&news_item=latvija-izskanejusas-somugru-kulturas-dienas-2018-1052|publisher=Rīgas Domes izglītības, kultūras un sporta departamens|date=2018-09-17|accessdate=2022-07-09}}</ref> [[2022]] m. [[gruodžio 13]] d. [[UNESCO]] būstinėje [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], vyko Tarptautinio vietinių gyventojų kalbų dešimtmečio (2022–2032), kurį paskelbė [[Jungtinių Tautų Organizacija]], atidarymo renginys, jame dalyvavo daugiau kaip 700 delegatų iš visų 193 UNESCO valstybių narių, ir lyviams šiame renginyje atstovavo Julgė Staltė su abiem dukterim bei [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]].<ref>{{cite web|title=LĪBIEŠU MANTOJUMA GADS|url=http://www.livones.net/lv/norises/2022/libiesu-mantojuma-gads|publisher=livones.net|date=2022-12-12|accessdate=2022-12-13|archive-date=2022-12-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20221212213515/http://www.livones.net/lv/norises/2022/libiesu-mantojuma-gads|url-status=dead}}</ref> === Šeima === Tėvai – [[Dainis Stalts|Dainis Staltas]] ir [[Helmī Stalte|Helmė Staltė]], broliai – politikas [[Dāvis Stalts|Davis Staltas]] ir muzikas, žinomas dūdmaišininkas [[Raigo Stalts|Raigas Staltas]] (miręs, 1967–2014).<ref>{{cite web|url=https://ir.lv/2020/08/12/kludas-labojums-35/|title=Kļūdas labojums|publisher=ir.lv|accessdate=2022-06-28}}</ref><ref>{{cite web|title=Raigo Stalts|url=https://timenote.info/en/person/view?id=3607479&l=lv|publisher=timenote.info|accessdate=2022-06-28|archive-date=2022-06-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20220627224327/https://timenote.info/en/person/view?id=3607479&l=lv|url-status=dead}}</ref> Julgė Staltė buvo ištekėjusi už estų aktoriaus Marguso Grosnejo (''Margus Grosnõi''), santuokos laikotarpiu Margusas buvo priėmęs Staltės (''Stalte'') pavardę. Su Margusu Julgė Staltė susilaukė sūnaus Karlio Oskaro.<ref>{{cite web|title=Näitleja Margus Grosnõi kui teed midagi siis tee seda põhjalikult ja südamega|url=https://elu.ohtuleht.ee/562260/naitleja-margus-grosnoi-kui-teed-midagi-siis-tee-seda-pohjalikult-ja-sudamega-|publisher=elu.ohtuleht.ee|date=2014-01-27|author=Aigi Viira|accessdate=2022-06-30}}</ref> Taip pat turi dvi dukteris – Lelū ir Aną Ky (''Anna Kī'').<ref name="jauns">{{cite web |title= Latvijas ievērojamās dzimtas. Kolkas līvu stiprā ģimene — Stalti |author=Eva Johansone |date= 2018-03-28|publisher= KasJauns.lv |url= http://jauns.lv/raksts/sievietem/274508-latvijas-ieverojamas-dzimtas-kolkas-livu-stipra-gimene-stalti |accessdate=2022-07-12|quote=Julgė turi jau tris giminės palikuonis – Oskarą, dukteris Lelū (išvertus reikštų 'Šiaurės šviesa' – red.) ir Aną Ky (Anna Kī) (kī [[lyvių kalba]] reiškia 'žaltys', vadinasi, Ana Žaltys – red).}}</ref> Kartais Julgė Staltė [[Kōrli Stalte#Šeima ir giminaičiai|klaidingais giminystės ryšiais]] siejama su lyvių patriarchu [[Kōrli Stalte|Karliu Stalte]].<ref>{{cite web|title=KAM LĪBIEŠU DZEJNIEKS UN KULTŪRAS DARBINIEKS KĀRLIS STALTE BIJA VECTĒTIŅŠ?|url=http://www.livones.net/intro/?raksts=8821|author=[[Baiba Šuvcāne]]|date=2014-01-17|publisher=livones.net|accessdate=2022-06-30|archive-date=2017-02-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20170228163419/http://www.livones.net/intro/?raksts=8821|url-status=unfit}}</ref> == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=Ry5aZnlYTOY J. Staltės atliekama lopšinė „Eijõ“] (''[[Lyvių kalba|lyvių k.]]'', grupė „[[Tuļļi Lum]]“) * [https://www.youtube.com/watch?v=e6gC7qx62Eo Estų daina „Laevamäng“ ir latvių daina „Es izkūlu kunga riju“] (grupė „[[Tai Tai]]“) * [https://www.youtube.com/watch?v=ghngHTwWXic Lyviška dainelė apie skaičius] (atlieka J. Staltė su šeima) * Dokumentinis filmas [https://www.youtube.com/watch?v=f5FOvbuDnbs „Julgi“] (nuo 1:01:12) == Išnašos == {{išn|3}} {{DEFAULTSORT:Stalte, Julgī }} [[Kategorija:Latvijos muzikai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] 8pu55iqbybe7bl86fhbvwbmj4ytq6cb 0 564460 7904823 7844489 2026-08-15T18:16:39Z CD 677 7904823 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = Kybartai03.JPG |antraštė = Paminklas V. Kochanauskui Kybartų stadione |gimimo data = {{Gimė|1924|12|07}} |gimimo vieta = [[Kybartai]] |mirties data = {{Mirė|1987|06|04|1924|12|07}} |mirties vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas, treneris |vaikai = [[Rimvydas Kochanauskas]] (1954) }} '''Vytautas Kochanauskas''' ([[1924]] m. [[gruodžio 7]] d. [[Kybartai|Kybartų]] mieste – [[1987]] m. [[ birželio 4]] d.) – Lietuvos futbolininkas ir treneris, treniravęs ir ledo ritulininkus. Ilgametis [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikatos“]] žaidėjas ir treneris, jo atminimas įamžintas skulptūra [[Kybartų stadionas|Kybartų miesto stadiono]] prieigose. == Biografija == Gimė pasienio mieste [[Kybartai|Kybartų]]. 1941 m. baigė [[Kybartų gimnazija|Kybartų gimnaziją]], po to mokėsi [[Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla|Vilniaus geležinkelininkų mokykloje Nr. 1]]. Nuo 1942 m. iki 1961 m. dirbo [[Kybartų geležinkelio stotis|Virbalio geležinkelio stotyje]]: pradžioje iešmininku, vėliau – budėtoju. 1961 m. įsidarbino [[Kybartai|Kybartų]] prekybos įrengimų gamykloje, kur iki išėjimo į pensiją 1984 m. buvo gaminių kokybės kontrolieriumi ir sporto metodininku.<ref>https://www.facebook.com/photo/?fbid=876851059344071</ref> 1974 m. mokėsi futbolo trenerių kursuose prie [[KKI|Kūno kultūros instituto]] Kaune. Nuo mažens mėgo sportą, buvo tarp tų kybartiečių, kurie jau pirmąjį sekmadienį po praūžusio karo susirinko į miesto stadioną žaisti futbolą. Nuo 1945 m. LTSR pirmenybių Suvalkijos zonoje atstovavo seniausią šalies futbolo klubą [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikatą“]] (1946 m. ir 1949–1951 m. Kybartų „Žalgirį“, o 1952 m. – Geležinkelininkų sporto klubą). Buvo kviečiamas į Lietuvos geležinkelininkų futbolo rinktinę, 1952 m. tapo [[SD Nemunas|„Nemuno“ draugijos]] futbolo čempionu. Nuo 1953 m. vėl sportavo Kybartų „Sveikatoje“, 1958–1963 m. buvo jos žaidžiantysis treneris, o 1963–1984 m. – treneris (komanda 1949–1952 m., 1973–1977 m. ir 1981 m. rungtyniavo Lietuvos aukščiausiojoje lygoje). 1974 m. jis mokėsi futbolo trenerių kursuose prie [[Lietuvos sporto universitetas|Lietuvos kūno kultūros instituto]]. Kaip žaidėjas ir treneris – Lietuvos futbolo aukščiausiosios lygos dalyvis (1949-1952, 1973-1977, 1981). V. Kochanauskas žaidė ir ledo ritulį, 1952–1980 m. treniravo Kybartų „Sveikatos“ ledo ritulio komandą, 1962 m. – Lietuvos „Nemuno“ draugijos rinktinę. Mirė 1987 m., palaidotas Kybartuose.<ref>{{Kalinauskas 2003|92}}</ref> Sūnus [[Rimvydas Kochanauskas]] taip pat pasuko futbolo trenerio keliu, treniravo įvairaus amžiaus šalies rinktines ir klubus. Futbolininkais tapo ir anūkai [[Lukas Kochanauskas|Lukas]], [[Andrius Kochanauskas|Andrius]]. == Atminimo įamžinimas == * Nuo 1988 m. Kybartuose rengiamas Vytauto Kochanausko taurės futbolo turnyras. * 2016 m. surengtas skulptorių konkursas geriausiam paminklo projektui V. Kochanauskui laimėti. Sporto visuomenėje buvo renkamos lėšos ir [[2019]] m. [[birželio 8]] d. jis atidengtas [[Kybartų miesto stadionas|Kybartų miesto stadione]]. Tai skulptoriaus [[Kęstutis Dovydaitis|Kęstučio Dovydaičio]] sukurta futbolininko figūra su metalu įrašytais Vyt. Kochanausko žodžiais: „Sportui reikia ne tik pinigų ir šlovės – svarbiausia išlaikyti sportinę dvasią“. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/asmenybes/4096-kochanauskas-vytautas Kochanauskas, Vytautas // Vilkaviškio krašto e – etnografijos akademija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200811215017/http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/asmenybes/4096-kochanauskas-vytautas |date=2020-08-11 }} * [http://www.fksveikata.lt/apie-kluba/klubo-istorija/ Klubo istorija // www.fksveikata.lt] * [http://www.fksveikata.lt/apie-kluba/v-kochanausko-paminklo/ V. Kochanausko paminklas // www.fksveikata.lt] * [http://www.mususavaite.lt/futbolo-nykstukai-is-kybartu-nuo-lopsio-iki-istorinio-100-mecio/ ''Futbolo nykštukai iš Kybartų: nuo lopšio iki istorinio 100-mečio'' // www.mususavaite.lt/ 2018 m. lapkričio 16 d.] * [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/sportas/futbolas/kybartuose-pirmasis-paminklas-futbolo-zmogui-lietuvoje-ir-pasaulinis-titulas-929037 ''Kybartuose – pirmasis paminklas futbolo žmogui Lietuvoje ir pasaulinis titulas'' // m.kauno.diena.lt] * [http://kybartai.lt/kybartus-jubiliejai-nudaze-melynai-ir-raudonai/ Eglė Kviesulaitienė. ''Kybartus jubiliejai nudažė mėlynai ir raudonai'' // kybartai.lt/] {{DEFAULTSORT:Kochanauskas, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos ledo ritulio treneriai]] rdscqrpit8cs2acg7z245mo7eqpeynu 0 568622 7904800 7120562 2026-08-15T16:15:03Z ~2026-44789-79 222839 /* */ 7904800 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė televizijos serialas | Pavadinimas = Begėdis | Paveikslėlis = [[Vaizdas:Shameless_title.png|250px]] | Antraštė = | Pavadinimas_2 = | Žanras = [[Komedija]], [[drama]] | Formatas = | Kūrėjas = | Išplėtojo = | Scenarijus = | Režisierius = Paul Abbott | Kūrybos režisierius = | Aktoriai = [[William H. Macy]]<br />Chloe Webb<br />[[Emmy Rossum]]<br />Justin Chatwin<br />[[Ethan Cutkosky]]<br />Shanola Hampton<br />Steve Howey<br />Emma Kenney<br />[[Cameron Monaghan]]<br />Jeremy Allen White<br />Joan Cusack<br />Laura Slade Wiggins<br />Zach McGowan<br />Noel Fisher<br />Emma Greenwell<br />Emily Bergl<br />Richard Flood<br />Christian Isaiah<br />Kate Miner | Pasakotojas = | Atidar muz kompozitorius = | Atidarymo muzika = | Uždarymo muzika = | Kompozitorius = | Šalis = [[Jungtinės Valstijos]] | Kalba = anglų | Sezonai = 11 | Serijos = 134 (140, įskaitant „Gėdos salę“) | Epizodai = | Epizodų sąrašas = | Vykdantysis prodiuseris = | Prodiuseris = | Montuotojas = | Vieta = | Kinematografija = | Kamera = | Trukmė = | Kompanija = | Platintojas = | Kanalas = [[Showtime]] | Vaizdo formatas = | Garso formatas = | Pirmas pasirodymas = | Pirmą kartą = 2011 m. sausio 9 d. | Paskutinį kartą = 2021 m. balandžio 11 d. | Anksčiau = | Vėliau = | Susijusios = Begėdis (britų serialas) | Tinklalapis = https://www.sho.com/shameless | Tinklalapio pav = Oficiali svetainė | Gamybos tinklalapis = }} '''Begėdis''' ({{en|Shameless}}) – [[Komedija|komedijos]] bei [[Drama|dramos]] žanro televizijos serialas, sukurtas JAV kabelinės televizijos „[[Showtime]]“. Režisierius – Paul Abbott, prodiuseris – John Wells. Serialas eteryje startavo [[2011]] m. [[sausio 9]] d. Serialo idėja kilo iš to paties pavadinimo britų serialo, taip pat režisuoto Paul Abbott ir 2004–2013 m. rodyto britų televizijos kanale „[[Channel 4]]“. Serialo veiksmas vyksta pietinėje [[Čikaga|Čikagos]] pusėje, o pagrindiniai veikėjai – Galagerių (''Gallaghers'') šeima. [[2018]] m. [[rugsėjo 9]] d. pasirodžius 9-ajam serialo sezonui, „Begėdis“ tapo ilgiausiai rodoma originalia kanalo „Showtime“ programa. [[2019]] m. [[lapkričio 10]] d. išleistas 10-asis serialo sezonas,<ref>Lesley Goldberg, https://www.hollywoodreporter.com/live-feed/shameless-renewed-season-10-at-showtime-1170679, hollywoodreporter.com website, Jan 31, 2019</ref> [[2020]] m. [[gruodžio 6]] d. – 11-asis, paskutinis sezonas.<ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2020/10/shameless-premiere-date-11th-final-season-showtime-1234596651/ |title='Shameless' Gets Premiere Date For 11th & Final Season On Showtime|work=Deadline Hollywood|first=Denise|last=Petski|date=2020 m. spalio 13 d|accessdate=October 13, 2020}}</ref> == Siužetas == {{spoil}} Seriale rodomas Galagerių šeimos gyvenimas. Frenkas Galageris (Frank Gallagher) – vienišas tėvas, auginantis šešis vaikus. Jis yra alkoholikas, vartoja narkotikus ir visiškai nesirūpina savo vaikais. Vaikai mokosi patys išgyventi pasaulyje, kuris negaili išbandymų ir sunkumų. Toks personažas, kaip Frenkas, buvo sukurtas tam, kad būtų parodyta, kokią įtaką šeimai ir aplinkiniams daro alkoholizmas. Kiekvienas Galageris yra savaip psichologiškai paveiktas, o kai kurie jų gyvenimiški sprendimai kartais tiesiog trikdo žiūrovą. {{endspoil}} == Muzika == Pagrindinė serialo daina, kuri visada skamba pradžioje – „The Lucky You Got“, kurią atlieka [[Indie Rock|indie roko]] grupė „The High Strung“ <ref>https://thehighstrungmusic.com/, The High Strung Music official website</ref> <ref>Ray Rahman, Rahman, R., & Rahman, R. (n.d.). Hear 'On Your Way Up,' a new song from Showtime’s 'Shameless' theme song band High Strung – EXCLUSIVE. Nuoroda tikrinta from https://ew.com/article/2012/02/06/high-strung-shameless-theme-song-on-your-way-up/, Entertainment Weekly, Feb 06, 2012</ref>. Taip pat serialo garso takelyje netrūksta žymių atlikėjų, kaip 3OH!3, [[Kesha]], LMFAO, Mockingbird Killers, The Vines, [[Michael Kiwanuka]] ir daugelis kitų – didžioji dalis indie roko stiliaus – grupių bei atlikėjų.<ref>Music from Shameless. (n.d.). Nuoroda tikrinta from https://www.tunefind.com/show/shameless, tunefind.com website, Jan 2011 – dabar</ref> == Veikėjai == : ''Aktorius – vaidmuo'' * [[William H. Macy]] – Frenkas Galageris, tėvas. * Chloe Webb – Monika, motina. * [[Emmy Rossum]] – Fijona Galager, vyriausioji dukra, kuri broliams ir sesei atstoja motiną. Seriale vaidina iki 9 sezono. * Justin Chatwin – Styvas Viltonas/Džimis Lišmanas, Fijonos vaikinas, vaidinęs nuo 1 iki 3 sezono. * [[Ethan Cutkosky]] – Karlas Galageris, brolis. * Shanola Hampton – Veronika arba „Vi“, Galagerių kaimynė, Fijonos draugė. * Steve Howey – Kevinas Balas, Veronikos vyras. Kartu su žmona turi barą „Alibi“. * Emma Kenney – Debė Galager, sesuo. * [[Cameron Monaghan]] – Ijanas Galageris, brolis. * Jeremy Allen White – Lipas Galageris, brolis. * Noel Fisher – Mikis Milkovičius, Ijano vaikinas. * Christian Isaiah – Lijamas Galageris, jauniausias brolis. * Emma Greenwell – Mendė Milkovič, Mikio Milkovičiaus sesė. * Joan Cusack – Šeila Džekson, Frenko draugė. == Filmavimas == Dauguma scenų filmuotos [[Los Andželas|Los Andžele]], o kelias savaites per metus serialas filmuojamas [[Čikaga|Čikagos]] pietinėje pusėje. Namai, kuriuose gyvena Galageriai ir Veronika su Kevinu, yra tikri ir jie yra nepasiturinčiųjų rajone.<ref>Hamzey, A., & Hamzey, A. (n.d.). „Shameless“ Behind the Scenes: 5 Facts You Didn’t Know. Nuoroda tikrinta from https://www.hercampus.com/school/msu/shameless-behind-scenes-5-facts-you-didn-t-know., hercampus.com website, Feb 22, 2017</ref> [[Vaizdas:The Gallagher House.jpg|miniatiūra|Galagerių namas Čikagoje.]] 2018 m. [[Emmy Rossum]] (Fijona) paskelbė, kad nuo 10 sezono seriale nebevaidins.<ref>Darek Lawrence, Lawrence, D., & Lawrence, D. (n.d.). Emmy Rossum makes surprise announcement that she’s leaving 'Shameless'. Nuoroda tikrinta from https://ew.com/tv/2018/08/30/shameless-emmy-rossum-leaving/, Entertainment Weekly, Aug 30, 2018</ref> Buvo manyta, kad tam įtaką padarė po 7 sezono kilęs viešas Emmy Rossum pasipiktinimas dėl mažesnio atlyginimo, lyginant su William H. Macy, nors ji seriale yra pagrindinė moteris aktorė.<ref>Maura Hohman, Hohman, M., & Hohman, M. (2018, August 30). Inside Emmy Rossum’s Public (and Successful) Fight for Fair Pay on Shameless. Nuoroda tikrinta from https://people.com/tv/emmy-rossum-fight-for-equal-pay-shameless/., people.com website</ref> Visgi šis klausimas buvo išspręstas, o pati aktorė teigė, kad jos karjera seriale baigiasi dėl asmeninių priežasčių ir naujų karjeros galimybių, o ne dėl atlyginimo klausimo. Buvo skelbta, kad po 10 sezono su žiūrovais atsisveikins ir Cameron Monaghan (Ijanas), tačiau jis vaidino ir 11-ajame, paskutiniame sezone.<ref> Otterson, J. (2018, October 8). 'Shameless' Star Cameron Monaghan Announces Series Exit. Nuoroda tikrinta from https://variety.com/2018/tv/news/shameless-cameron-monaghan-leaving-show-1202972884/., variety.com website</ref><ref>{{cite web|date=2021-06-01|title=NOC Interview: Cameron Monaghan on All Things ‘Shameless’|url=https://thenerdsofcolor.org/2021/06/01/noc-interview-cameron-monaghan-on-all-things-shameless/|publisher=NERDSCOLOR|accessdate=2021-09-21}}</ref> === Sezonai ir serijos === {| class="wikitable" |Sezonas |Serijos |Išleista |- |1 |12 |2011 m. sausio 9 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 1. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s01., rottentomatoes.com website, 2011</ref> |- |2 |12 |2012 m. sausio 8 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 2. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s02., rottentomatoes.com website, 2012</ref> |- |3 |12 |2013 m. sausio 13 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 3. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s03., rottentomatoes.com website, 2013</ref> |- |4 |12 |2014 m. sausio 12 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 4. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s04., rottentomatoes.com website, 2014</ref> |- |5 |12 |2015 m. sausio 11 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 5. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s05., rottentomatoes.com website, 2015</ref> |- |6 |12 |2016 m. sausio 10 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 6. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s06., rottentomatoes.com website, 2016</ref> |- |7 |12 |2016 m. spalio 2 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 7. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s07., rottentomatoes.com website, 2016</ref> |- |8 |12 |2017 m. lapkričio 5 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 8. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s08., rottentomatoes.com website, 2017</ref> |- |9 |14 |2018 m. rugsėjo 9 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 9. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s09., rottentomatoes.com website, 2018</ref> |- |10 |12 |2019 m. lapkričio 10 d.<ref>best!, R. worst to, 63 movies coming up this year, staff!, C. by R. T., & Movies and shows to binge now. (n.d.). Shameless: Season 10. Nuoroda tikrinta from https://www.rottentomatoes.com/tv/shameless/s10., rottentomatoes.com website, 2019</ref> |- |11 |12 |2020 m. gruodžio 6 d.<ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2020/10/shameless-premiere-date-11th-final-season-showtime-1234596651/ |title='Shameless' Gets Premiere Date For 11th & Final Season On Showtime|work=Deadline Hollywood|first=Denise|last=Petski|date=2020 m. spalio 13 d|accessdate=October 13, 2020}}</ref> |- |''Gėdos salė'' |6 |2020 m. gruodžio 27 d. |} == Apdovanojimai ir nominacijos == === Nominacijos === {| class="wikitable" |'''Metai''' |'''Apdovanojimas''' |'''Kategorija''' |'''Aktorius''' |'''Šaltinis''' |- |2011 |IGN Summer Movie Awards |Geriausia televizijos aktorė |[[Emmy Rossum]] |<ref name=":0">Shameless. (n.d.). Nuoroda tikrinta from https://www.imdb.com/title/tt1586680/awards., imdb.com website</ref> |- |2012 |Critics  Choice Television Award |Geriausias aktorius svečias dramos seriale |Chloe Webb |<ref name=":0" /> |- |2013 |Primetime Emmy Award |Geriausias aktorius svečias dramos seriale |Joan Cusack |<ref name=":0" /> |- |2014 |Critics  Choice Television Award |Geriausia aktorė komedijų seriale |[[Emmy Rossum]] |<ref name=":0" /> |- |2015 |Critics  Choice Television Award |Geriausias pagalbinis aktorius komedijų seriale |Cameron Monaghan |<ref name=":0" /> |- |2016 |Primetime Emmy Award |Pagrindinis aktorius komedijų seriale |William H. Macy |<ref name=":0" /> |- |2017 |Screen Actors Guild Award |Išskirtinis vyro aktoriaus pasirodymas komedijų seriale |William H. Macy |<ref name=":0" /> |- |2018 |[[Auksinis gaublys|Golden Globe Awards]] |Geriausias aktoriaus pasirodymas televizijoje (miuzikle arba  komedijoje) |William H. Macy |<ref name=":0" /> |- |2019 |Gold Derby Awards |Dešimtmečio komedijų aktorius |William H. Macy |<ref name=":0" /> |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:JAV televizijos serialai]] [[Kategorija:Dramos (serialai)]] [[Kategorija:Komedijos (serialai)]] jpod96wd3gnh6p8s2w0p3g25bgxberi 0 571750 7904868 7800414 2026-08-16T05:03:05Z CD 677 /* Istorija */ 7904868 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Centrinis stadionas|}} {{Stadionas |lat = 55.9179 |long = 21.8507 |Pavadinimas = Plungės centrinis stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:2020. Plungė, stadionas.JPG|300px]] |Antraštė = Stadionas su naujomis tribūnomis 2020 m. |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Plungė]], S. Dariaus ir S. Girėno g. 29 |Atidarytas = 1939 m. |Renovuotas = 2019 m. |Savininkas = |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] |Talpa = 1200 |Lauko_matmenys = }} '''Plungės miesto centrinis stadionas''' (anksčiau '''''„Linų audinių“ stadionas''''') – įvairios paskirties [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte [[Plungė]]je. Stadionas įsikūręs kultūros paveldo zonoje [[Plungės dvaras|Plungės Oginskių dvaro]] sodybos parke ir [[Plungės geležinkelio stotis|Plungės geležinkelio stoties]] prieigose, šalia S. Dariaus ir S. Girėno bei Stoties gatvių. Žiūrovų tribūnos su tentiniu stogu,<ref>[https://e-tentai.lt/plunges-stadionas/ Plungės stadionas (tribūnos nuotraukos)]. ''e-tentai.lt''</ref> talpinančios apie 1,2 tūkst. vietų, stūkso šiauriniame pakraštyje, nuo stoties pusės. Objektas rekonstruotas [[2019]] m., įrengiant ne vien specializuotą futbolo stadioną, bet ir tinkamą [[lengvoji atletika|lengvajai atletikai]] ir kitoms sporto šakoms, aktyviam poilsiui, pramogoms. Stadione namų rungtynes žaidžia [[LFF II lyga|II lygos Vakarų zonos]] klubas [[FK Babrungas Plungė|Plungės „Babrungas“]]. Ankstesniais metais šiame stadione žaidė kitos miesto komandos: „Spartakas“, [[Linų audiniai Plungė|„Linų audiniai“]], „Kooperatininkas“. Stadione 1978 m. vyko [[Lietuvos futbolo taurė]]s finalas. == Istorija == Vienos pirmųjų svarbesnių rungtynių Plungėje vyko [[1925]] m. tarp vietos „Makabi“ ir komandos iš [[Telšiai|Telšių]]. Futbolo aikštė prie [[Plungės dvaras|Plungės dvaro]] parko įrengta [[1936]] m. Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, [[1939]] m. į Plungę atkeltas Lietuvos kariuomenės 6 pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulkas suintensyvino vietos sportą. Pulko padedama Telšių sporto apygarda [[1939]] m. Oginskio parko pakraštyje įrengė 70×105 m dydžio futbolo stadioną.<ref>[https://www.lse.lt/plunges-rajono-savivaldybe/ Plungės rajono savivaldybė.] Lse.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> [[1942]] m. „Babrungas“ pirmą kartą tapo [[Žemaitija|Žemaitijos]] pirmenybių finalininku – 1:2 nusileido telšiškių [[FC Džiugas Telšiai|„Džiugui“]]. Po karo susikūrė „Spartakas“, kuris [[1948]] m. iš 16 komandų laimėjo Žemaitijos taurę. Vėliau pavadintas „Linų audiniais“, kurie [[1956]] m. laimėjo [[A lyga|LTSR pirmenybes]]. Įvairiais laikotarpiais įkurtos „Šaulio“, „Babrungo“ komandos. Susikūrė „Kooperatininko“ komanda, kuri apie 1970 m. jau pranoko „Linų audinius“, iki 1979 m. žaidė aukščiausiojoje lygoje, vėliau iškrito į žemesnes lygas. Sovietmečiu stadionas priklausė „Linų audinių“ fabrikui, todėl vadinosi jo vardu. [[1978]] m. stadionas rekonstruotas, čia surengta kooperacijos šventė ir „Tiesos“ taurės finalas.<ref>{{Tiesa|1978-08-15?}}</ref> Tuo metu Plungės rajono sporto komiteto pirmininku dirbo Vaclovas Kazragis, kuris rūpindamasis stadionu pasikvietė žymų agronomą iš Kelmės ir jo dėka suformavo vieną geriausių Lietuvoje veją.<ref>[https://web.archive.org/web/20190917005508/https://www.zemaiciolaikrastis.lt/23358/prisimine-istorini-futbolo-turnyra/ Prisiminė istorinį futbolo turnyrą.] 2018-10-20, Zemaiciolaikrastis.lt (archyvuota 2019-09-17).</ref> [[1992]] m. Plungėje įkurtas futbolo klubas „Babrungas“. [[2015]] m. įkurta viešoji įstaiga „Plungės futbolas“. [[2016]] m. įrengtas Plungės dirbtinės dangos stadionas Mendeno g. 7, ties [[Plungės technologijų ir verslo mokykla|Technologijų ir verslo mokykla]]. Buvo tęsiamas šio objekto pritaikymas profesionalioms futbolo treniruotėms ir varžyboms, plečiamos tribūnos su 500 vietų žiūrovams. == Rekonstrukcija == Pasirengimas rekonstruoti apleistą stadioną užtruko beveik dešimtmetį, nes stadionas pateko į kultūros paminklo teritoriją. Sprendimus ribojo paveldosaugininkų reikalavimai dėl galimos grėsmės dvaro [[architektūra|architektūrinei]] bei [[kraštovaizdis|kraštovaizdinei]] vertėms.<ref>[http://www.kpd.lt/news/1162/549/Plunges-miesto-centrinis-stadionas-bus-issaugotas.html Plungės miesto centrinis stadionas bus išsaugotas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200226082147/http://www.kpd.lt/news/1162/549/Plunges-miesto-centrinis-stadionas-bus-issaugotas.html |date=2020-02-26 }}. 2009-04-23, ''kpd.lt''</ref> Avarinės būklės sovietmečio tribūnas ir silikatinių plytų statinius nuo parko reprezentacinės alėjos teskyrė tvora. Tarpukariu susiformavusį stadioną, kaip autentišką dvaro parko elementą, nutarta išsaugoti nedidinant jo ploto. Nuspręsta stadioną pritaikyti ne vien tik futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms bei aktyviajam poilsiui, nes to reikalavo [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] paramą Plungei skyrusi [[Vidaus reikalų ministerija (Lietuva)|Vidaus reikalų ministerija]].<ref>[https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/plungeje---istorinis-ivykis-1565009/ Plungėje – istorinis įvykis]. ''ve.lt''</ref> [[2014]] m. [[spalio 11]] d. pristatyti stadiono rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Rekonstruojant statinį kultūros paveldo zonoje, numatyta dalį atnaujinto stadiono statinių įrengti po žeme, tribūnas perkelti į priešingą aikštės pusę. Iš viso buvo planuojama įrengti 1 200 žiūrovų vietų. Nepritarta teleskopinio aikštės apšvietimo įrengimui.<ref>[http://laikrastisplunge.lt/ar-naujasis-stadionas-skendes-tamsoje/ Ar naujasis stadionas skendės tamsoje?]. 2013-10-15, ''laikrastisplunge.lt''</ref> [[2017]] m. vasarą iš esmės pradėta stadiono rekonstrukcija. Tuo tikslu su žeme sulyginta sovietmečiu statyta tribūna, už tvoros stovėjęs viešasis [[tualetas|tualeto]], išardyti bėgimo takai, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Projekte buvo numatyta įrengti dvi sporto aikšteles – gimnastikos ir paplūdimio tinklinio, pastatyti tentu dengtą estradą su pagalbinėmis patalpomis.<ref>[http://laikrastisplunge.lt/stadionas-per-dvejus-metus-virs-poilsio-ir-pramogu-zona/ Stadionas per dvejus metus virs poilsio ir pramogų zona]. 2017-08-11, ''laikrastisplunge.lt''</ref> Naujojo objekto atidarymo iškilmės vyko [[2019]] m. [[sausio 28]] d.<ref>[https://www.delfi.lt/miestai/telsiai/neprireike-ne-menesio-plunges-aktyvaus-poilsio-ir-pramogu-zonoje-nuo-kolonu-jau-byra-tinkas.d?id=80454615 Neprireikė nė mėnesio: Plungės aktyvaus poilsio ir pramogų zonoje nuo kolonų jau byra tinkas]. 2019-02-26, [[delfi.lt]]</ref> == Finalai == {| class=wikitable ! Data || Turnyras || Rungtynės || Rezultatas |- | 1978-08-20 || [[1978 m. Tiesos taurė]] || [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] – [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] || 2–0 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Plungė Central Stadium}} * [http://www.fkbabrungas.lt/klubo-istorija Plungės krašto futbolo istorija] ''fkbabrungas.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220123210855/http://www.fkbabrungas.lt/klubo-istorija}}] * [http://wikimapia.org/29750956/lt/Plung%C4%97s-miesto-centrinis-stadionas Plungės miesto centrinis stadionas]. (''wikimapia.org'') [[Kategorija:Plungės stadionai]] epz0aj24zzukto28q4uzmpmkf299r59 104 573635 7904953 7904605 2026-08-16T10:54:44Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Leopardus_tigrinus_-_Parc_des_Félins.jpg keičiamas Leopardus_guttulus_-_Parc_des_Félins.jpg 7904953 wikitext text/x-wiki Iš dabar gyvenančių [[Katiniai|katinių]] (''Felidae'') šeimos rūšių, stambiausi yra [[Tigras|tigrai]] (''Panthera tigris''), tiksliau - [[Amūrinis tigras|amūrinių tigrų]] populiacija. Už pastaruosius dar didesni [[Liūtigris|liūtatigriai]] (''Panthera leo♂ × Panthera tigris♀'') – liūto patino ir tigrės patelės palikuonys, bet jie nėra natūrali rūšis, o gyvuoja dėka [[Žmogus|žmonių]] įsikišimo. Jų kūno svoris daugiau kaip 410 kg, o stambiausias patinas svėrė apie 550 kg. Iš natūralių rūšių, susiformavusių evoliucijos dėka, stambiausi kada nors natūraliai egzistavę [[Žemė]]je katiniai buvo ''[[Smilodon populator]]'', kurie išnyko po [[Paskutinio ledynmečio epocha|paskutinio ledynmečio epochos]], maždaug [[Holocenas|holoceno]] pradžioje. Jie gyveno [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] žemyno rytuose prieš 1 000 000 – 10 000 metų. Jų kūno svoris buvo apie 220–440 kg, ūgis pečių aukštyje 120 cm. Katinių šeimoje [[Patinas|patinai]] yra didesni už [[Patelė|pateles]]. ''Žemiau pateiktas visų, dabar gyvenančių laukinių katinių rūšių sąrašas eilės tvarka, nuo didžiausios link mažiausios rūšies (''eilės tvarka apytikslė''). Dalies smulkiųjų katinių kūno ilgis pateiktas įskaitant uodegą. Tarp kai kurių rūšių pasitaikantys žymūs kūno masės skirtumai priklauso nuo porūšio, populiacijos ir lyties. :'' {| class="sortable" {{graži lentelė}} ! Eilė !! Nuotrauka !! Rūšis !! Svoris !! Didž. svoris !! Kūno ilgis be uodegos !! Aukštis iki pečių !! Aukštis iki viršugalvio !! Paplitimas |----- ||1|| [[Vaizdas:Panthera_tigris_altaica_13_-_Buffalo_Zoo.jpg|150 px]] || [[Tigras]]<br> ''Panthera tigris''<br> Linnaeus, 1758 || 65–306 kg || 324,3 kg || 140-330 cm<ref>livescience.com / [https://www.livescience.com/27441-tigers.html Tigers: The Largest Cats in the World], June 04, 2019</ref> || 110 cm || || [[Vaizdas:Historical_tiger_distribution_PLoS_2009.png|150 px]] |----- ||2|| [[Vaizdas:Lion_waiting_in_Namibia.jpg|150 px]] || [[Liūtas]]<br> ''Panthera leo''<br> Linnaeus, 1758 || 120–272 kg || Rytiniame [[Transvalio kolonija|Transvalyje]] buvo nušautas 343 kg svėręs liūtas. || 140–200 cm || 102 cm || 130 cm || [[Vaizdas:Lion_distribution.png|150 px]] |----- ||3|| [[Vaizdas:5236_Pantanal_jaguar_JF.jpg|150 px]] || [[Jaguaras]]<br> ''Panthera onca'' Linnaeus, 1758 || 36–158 kg<ref>books.google.co.uk / [https://books.google.co.uk/books?id=T37sFCl43E8C&pg=PAPA831&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Walker's Mammals of the World, Volume 1] | By Ronald M. Nowak, Ernest Pillsbury Walker | 2. Baltimore: Johns Hopkins University Press. p. 831. ISBN 978-0-8018-5789-8.</ref>|| || 120–195 cm || || || [[Vaizdas:Panthera_onca_distribution.svg|150 px]] |----- ||4|| [[Vaizdas:Mountain_Lion_in_Glacier_National_Park.jpg|150 px]] || [[Puma]]<br> ''Puma concolor''<br> Linnaeus, 1771 || 29–100 kg || 125,2 kg || 100–156 cm || || || [[Vaizdas:Cougar_range_map_2010.png|150 px]] |----- ||5|| [[Vaizdas:Leopard_standing_in_tree_2.jpg|150 px]] || [[Leopardas]]<br> ''Panthera pardus''<br> Linnaeus, 1758 || 20–90 kg || 96,5 kg || 91–191 cm || || || [[Vaizdas:Leopard_distribution.gif|150 px]] |----- ||6|| [[Vaizdas:Lightmatter_snowleopard.jpg|150 px]] || [[Irbis]]<br> ''Panthera uncia''<br> Schreber, 1775 || 22–54 kg || 75 kg || 120–150 cm || || || [[Vaizdas:Snow_leopard_range.png|150 px]] |----- ||7|| [[Vaizdas:Cheetah_(Acinonyx_jubatus)_on_the_road_(16509940256)%2C_crop.jpg|150 px]] || [[Gepardas]]<br> ''Acinonyx jubatus''<br> Schreber, 1775 || 21–60 kg || 72 kg || 112-150 cm || || 70–90 cm || [[Vaizdas:Cheetah_range_-_2.png|150 px]] |----- ||8|| [[Vaizdas:Lynx_lynx_1_(Martin_Mecnarowski).jpg|150 px]] || [[Paprastoji lūšis]]<br> ''Lynx lynx''<br> Linnaeus, 1758 || 15–38 kg || || 80–130 cm || || || [[Vaizdas:EuropeanLynx_distribution2015.jpg|150 px]] |----- ||9|| [[Vaizdas:Borneo_clouded_leopard.jpg|150 px]] || [[Debesuotasis leopardas]]<br> ''Neofelis diardi''<br> Cuvier, 1823 || 12–25 kg || 27 kg || 61–106 cm || || || [[Vaizdas:Bornean_Clouded_Leopard.PNG|150 px]] |----- ||10|| [[Vaizdas:CloudedLeopard3.jpg|150 px]] || [[Dūminis leopardas]]<br> ''Neofelis nebulosa''<br> Griffith, 1821 || 11,5–22,7 kg || || 68,6–108 cm || || || [[Vaizdas:Distribution_Map_Neofelis_nebulosa.svg|150 px]] |----- ||11|| [[Vaizdas:Calero_Creek_Trail_Bobcat.jpg|150 px]] || [[Rudoji lūšis]]<br> ''Lynx rufus''<br> Schreber, 1777|| 4–18,3 kg || 22,2 kg<ref>web.archive.org / [https://web.archive.org/web/20110608214022/http://www.uwsp.edu/wildlife/carnivore/Bobcat%20Natural%20History_files/Bobcat%20Natural%20History.htm Bobcat ''Lynx rufus''] | Joshua Chiamulera, Eric Krueger, Chris Yarbrough</ref> || nuo 47,5 cm iki 125 cm || nuo 30 cm iki 60 cm || || [[Vaizdas:Bobcat_distribution2016.jpg|150 px]] |----- ||12|| [[Vaizdas:Caracl_(01),_Paris,_décembre_2013.jpg|150 px]] || [[Karakalas]]<br> ''Caracal caracal''<br> Schreber, 1776 || 6–19 kg || || vidutiniškai 73–78 cm || vidutiniškai 40–50 cm || || [[Vaizdas:Caracal Geographical Range.svg|150x150px]] |----- ||13|| [[Vaizdas:Leptailurus_serval_-Serengeti_National_Park,_Tanzania-8.jpg|150 px]] || [[Servalas]]<br> ''Leptailurus serval''<br> Schreber, 1776 || 8,7–18 kg || || 67–100 cm || 54-62 cm || || [[Vaizdas:Serval_distribution.jpg|150 px]] |----- ||14|| [[Vaizdas:Canadian_lynx_by_Keith_Williams.jpg|150 px]] || [[Kanadinė lūšis]]<br> ''Lynx canadensis''<br> Kerr, 1792|| 5–17 kg || || 76–106 cm || || || [[Vaizdas:CanadaLynx_distribution2016.jpg|150 px]] |----- ||15|| [[Vaizdas:Asian_Golden_cat.jpg|150 px]] || [[Teminko katė]]<br> ''Catopuma temminckii''<br> Vigors & Horsfield, 1827 || 9–16 kg || || 73–105 cm || || || [[Vaizdas:Asiatic_Golden_Cat_area.png|150 px]] |----- ||16|| [[Vaizdas:Caracal aurata 2.jpg|150 px]] || [[Auksinė katė]]<br> ''Caracal aurata''<br> Temminck, 1827 || 6,2–16 kg || || 61–101,5 cm || || || [[Vaizdas:AfricanGoldenCat_distribution.jpg|150 px]] |----- ||17|| [[Vaizdas:Iberian_Lynx_front.jpg|150 px]] || [[Ispanijos lūšis]]<br> ''Lynx pardinus''<br> Temminck, 1827 || 7–15,9 kg || || 68,2-82 cm || || || [[Vaizdas:IberianLynx_distribution2015.jpg|150 px]] |----- ||18|| [[Vaizdas:Ocelot_2a.jpg|150 px]] || [[Ocelotas]]<br> ''Leopardus pardalis''<br> Linnaeus, 1758 || 6,6–15,5 kg || || 55–101,5 cm || || || [[Vaizdas:Ocelot_distribution.jpg|150 px]] |----- ||19|| [[Vaizdas:Prionailurus viverrinus (Fishing cat) in San Diego Zoo.jpg|150 px]] || [[Viverinė katė]]<br> ''Prionailurus viverrinus''<br> Bennett, 1833 || 5,1–16 kg || || 57–78 cm || || || [[Vaizdas:FishingCat_distribution.jpg|150 px]] |----- ||20|| [[Vaizdas:Jungle_Cat_on_tree_at_Sundarban,_West_Bengal,_India.jpg|150 px]] || [[Nendrinė katė]]<br> ''Felis chaus''<br> Schreber, 1777 || 2,03–16 kg || || 50–76 cm || 36 cm || || [[Vaizdas:Jungle_Cat_area.png|150 px]] |---- ||21|| [[Vaizdas:Chinese_Mountain_Cat_(Felis_Bieti)_in_XiNing_Wild_Zoo.jpg|150 px]] || [[Kiniškoji katė]]<br> ''Felis bieti''<br> Milne-Edwards, 1892 || 4,5-9 kg || || 69–84 cm || || || [[Vaizdas:Felis_bieti_map.svg|150 px]] |---- ||22|| [[Vaizdas:Puma_yagouaroundi.jpg|150 px]] || [[Jaguarundis]]<br> ''Puma yagouaroundi''<br> Geoffroy, 1803 || 3,5–9,1 kg || || 53–77 cm || || || [[Vaizdas:Jaguarundi_area.png|150 px]] |----- ||23|| [[Vaizdas:Felis_silvestris_Kocka_divoká_zoo_cropped.jpg|150 px]] || [[Vilpišys|Miškinė katė]] arba vilpišys<br> ''Felis silvestris''<br> Schreber, 1775 || 2,35–9 kg || || 40–65 cm || || || [[Vaizdas:EuropeanWildcat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||24|| [[Vaizdas:Parc_des_Felins_Chat_de_Gordoni_28082013_2.jpg|150 px]] || [[Afroazinė katė]]<br> ''Felis lybica''<br> Forster, 1780 || 2,4-6,4 kg || 8 kg || 40,6–59,7 cm || || || [[Vaizdas:AfricanWildcat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||25|| [[Vaizdas:Geoffrey'sCat2.jpg|150 px]] || [[Žofrua katė]]<br> ''Leopardus geoffroyi''<br> D'Orbigny & Gervais, 1844 || 1,8–7,8 kg || || 43–88 cm || || || [[Vaizdas:Leopardus_geoffroyi_range_map.png|150 px]] |---- ||26|| [[Vaizdas:Andean_cat_1_Jim_Sanderson.jpg|150 px]] || [[Andinė katė]]<br> ''Leopardus jacobita''<br> Cornalia, 1865 || 4–7 kg || || 57–64 cm || || || [[Vaizdas:Leopardus_jacobita_range_map.png|150 px]] |---- ||27|| [[Vaizdas:Stavenn_Felis_bengalensis_00.jpg|150 px]] || [[Bengalinė katė]]<br> ''Prionailurus bengalensis''<br> Kerr, 1792 || 0,55–7,1 kg || || 38,8–75 cm || || || [[Vaizdas:LeopardCat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||28|| [[Vaizdas:Marbled_cat_borneo.jpg|150 px]] || [[Marmurinė katė]]<br> ''Pardofelis marmorata''<br> Martin, 1837 || 2–5 kg || || 45–62 cm || || || [[Vaizdas:MarbledCat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||29|| [[Vaizdas:2018-Manul01.jpg|150 px]] || [[Manulas]]<br> ''Otocolobus manul''<br> Pallas, 1776 || 2,5–4,5 kg || || 46–65 cm || || || [[Vaizdas:Manul_map.svg|150 px]] |---- ||30|| [[Vaizdas:Leopardus_pajeros_20101006.jpg|150 px]] || [[Pampinė katė]]<br> ''Leopardus colocola''<br> Molina, 1782 || 3–4 kg || || 56–67 cm || || || [[Vaizdas:PampasCatDistributionMap.svg|150 px]] |---- ||31|| [[Vaizdas:Bay_cat_1_Jim_Sanderson.jpg|150 px]] || [[Kalimantaninė katė]]<br> ''Catopuma badia''<br> Gray, 1874 || 3–4 kg || || 49,5–67 cm || || || [[Vaizdas:BayCat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||32|| [[Vaizdas:Margay_(Leopardus_wiedii).jpg|150 px]] || [[Ilgauodegė katė]]<br> ''Leopardus wiedii''<br> Schinz, 1821 || 2,6–4 kg || || 48–79 cm || || || [[Vaizdas:Margay_area.png|150 px]] |---- ||33|| [[Vaizdas:Leopard Cat (14840017319).jpg|150 px]] || [[Sundos katė]]<br> ''Prionailurus javanensis''<br> Desmarest, 1816 || 0,55 to 3,8 kg || || 38,8-66 cm, uodega sudaro ~40-50% viso ilgio || || || [[Vaizdas:SundaLeopardCat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||34|| [[Vaizdas:Felis_margarita_harrisoni_-_Sandkatze_SOM.jpg|150 px]] || [[Margarita]]<br> ''Felis margarita''<br> Loche, 1858 || 1,35–3,2 kg || || 39–52 cm || || || [[Vaizdas:SandCat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||35|| [[Vaizdas:Leopardus guttulus - Parc des Félins.jpg|150 px]] || [[Demėtoji katė]]<br> ''Leopardus tigrinus''<br> Schreber, 1775|| 1,5–3 kg || || 35–60 cm || || || [[Vaizdas:Oncilla_distribution.jpg|150 px]] |---- ||36|| [[Vaizdas:Leopardus_tigrinus_(Felis_tigrina)_-_Museo_Civico_di_Storia_Naturale_Giacomo_Doria_-_Genoa,_Italy_-_DSC02677.JPG|150 px]] || [[Pietinė oncila]]<br> ''Leopardus guttulus''<br> Hensel, 1872 || 1,5–3 kg|| || 35–60 cm || || || [[Vaizdas:SouthernTigerCat_distribution.jpg|150 px]] |---- ||37|| [[Vaizdas:Leopardus_guigna.jpeg|150 px]] || [[Čilinė katė]]<br> ''Leopardus guigna''<br> Molina, 1782|| 2–2,5 kg || || 37–51 cm || || || [[Vaizdas:Oncifelis_guigna_dis.png|150 px]] |---- ||38|| [[Vaizdas:Flat-headed_cat_1_Jim_Sanderson.JPG|150 px]] || [[Sumatrinė katė]]<br> ''Prionailurus planiceps''<br> Vigors & Horsfield, 1827 || 1,5–2,5 kg || || 41–50 cm || || || [[Vaizdas:Prionailurus_planiceps_map.svg|150 px]] |---- ||39|| [[Vaizdas:Zoo_Wuppertal_Schwarzfusskatze.jpg|150 px]] || [[Juodakojė katė]]<br> ''Felis nigripes''<br> Burchell, 1824 || iki 2,45 kg || || 36,7–43,3 cm || || || [[Vaizdas:Black-footed_Cat_area.png|150 px]] |---- ||40|| [[Vaizdas:Rostkatze.JPG|150 px]] || [[Rudoji katė]]<br> ''Prionailurus rubiginosus''<br> Geoffroy Saint-Hilaire, 1834 || 0,9–1,6 kg || || 35–48 cm || || || [[Vaizdas:Rusty-spottedCat_distribution.jpg|150 px]] |} == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Kačių veislės|Naminių kačių veislės]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Katiniai| ]] q44dkw7hb23kzld6aiatj8kkizqjjmd 0 575621 7904848 7858640 2026-08-15T22:10:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904848 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= culture | vardas = Jornas Obergas Utsonas<br><small>{{da|Jørn Oberg Utzon}}</small> | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = Jornas Utzonas | paveikslėlio dydis = 250px | gimimo data = {{gimė|1918|04|09}} | gimimo vieta = [[Kopenhaga]], {{flagcountry|Denmark}} | mirties data = {{mirė|2008|11|29|1918|04|09}} | mirties vieta = [[Helsingioras]], {{flagcountry|Denmark}} | tautybė = [[danai|danas]] | sutuoktinis = Lis Utzon<br>(susituokė 1942 m.) | tėvas = | motina = | vaikai = Jan (g. 1944)<br>Lin (g. 1946)<br>Kim (g. 1957) <!-- Veikla --> | veikla = architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Karališkoji Danijos vaizduojamojo meno akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = suprojektavo [[Sidnėjaus operos teatras|Sidnėjaus operos teatro]] ir [[Kuveito nacionalinės asamblėjos pastatas|Kuveito nacionalinės asamblėjos pastatus]] | apdovanojimai = [[Alvaro Alto medalis]] (1982)<br>[[Soningo premija]] (1998)<br>[[Prickerio architektūros premija|Prickerio premija]] (2003) | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Jørn Utzon }} '''Jornas Obergas Utsonas'''<ref>{{VLE|24|||Jørn Utzon}}</ref> ({{da|Jørn Oberg Utzon}}; [[1918]] m. [[balandžio 9]] d. – [[2008]] m. [[lapkričio 29]] d.)<ref>{{Cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2008/dec/01/architecture-denmark-j-oslash-rn-utzon|title=Obituary: Jørn Utzon|last=Sudjic|first=Deyan|date=2008-12-01|work=The Guardian|access-date=2020 m. gegužės 17 d.|language=anglų|issn=0261-3077}}</ref> – [[Danija|Danijos]] architektas, labiausiai žinomas dėl [[Sidnėjaus operos teatras|Sidnėjaus operos teatro]] projekto, kuris buvo užbaigtas [[1973]] m.<ref>{{Cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/gallery/2008/dec/01/architecture-australia-utzon-sydney-opera-house|title=Jørn Utzon (1918-2008)|date=2008-12-01|work=The Guardian|access-date=2020 m. gegužės 17 d.|language=anglų|issn=0261-3077}}</ref> [[2007]] m. Sidnėjaus operos teatras buvo įtrauktas į [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje|UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą]], o J. Utzonas tapo antruoju architektu (po brazilų architekto [[Oscar Niemeyer|Oskaro Nymajerio]]), kurio darbas buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą jam dar esant gyvam.<ref>Kathy Marks, [https://web.archive.org/web/20100108032541/http://www.independent.co.uk/news/world/australasia/world-heritage-honour-for-daring-sydney-opera-house-455193.html World Heritage honour for 'daring' Sydney Opera House], The Independent, 2007 m. birželio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.</ref> Tarp žymesnių J. Utzono darbų – [[Bagsverdo bažnyčia]] bei [[Kuveito nacionalinės asamblėjos pastatas]]. J. Utzonas taip pat prisidėjo prie interjero [[dizainas|dizaino]], suprojektavo ''Kingo'' namus netoli [[Helsingioras|Helsingioro]].<ref>{{Cite web |title=House Plan: John Pardey on Jørn Utzon’s Swedish housing |last=Pardey |first=John |work=The Architects’ Journal |date= |access-date=2024-02-10 |url= https://www.architectsjournal.co.uk/archive/house-plan-john-pardey-on-jorn-utzons-swedish-housing}}</ref> J. Utzonas [[1942]] m. baigė [[Karališkoji Danijos vaizduojamųjų menų akademija|Karališkąją Danijos vaizduojamųjų menų akademiją]], jo architektūriniam stiliui turėjo įtakos [[Gunnar Asplund|Gunaro Asplundo]] ir [[Alvar Aalto|Alvaro Alto]] darbai.<ref>{{Cite web|title=Jørn Utzon {{!}} Danish architect|url=https://www.britannica.com/biography/Jorn-Utzon|website=Encyclopedia Britannica|language=en|access-date=2020 m. gegužės 17 d.}}</ref> J. Utzonas [[2003]] m. gavo [[Prickerio architektūros premija|Prickerio architektūros premiją]]. == Biografija == === Ankstyvasis gyvenimas ir karjera === J. Utzonas gimė [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], karinio jūrų laivyno architekto šeimoje, užaugo [[Olborgas|Olborge]]. Vaikystėje susidomėjo laivyba.<ref>{{cite web|title=Thomas Arvid Jaeger: Joern Utzons maritime roots.|url=https://www.academia.edu/3029803/Joern_Utzons_maritime_roots|website=Academia.edu}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[1937]] m. įstojo į Karališkąją Danijos taikomųjų menų akademiją, studijavo pas [[Kay Fisker|Kajų Fiskerį]] ir [[Steen Eiler Rasmussen|Steną Rasmuseną]]. Baigęs akademiją, 1942 m. [[Stokholmas|Stokholme]] kartu su Arne Jakobsenu ir Poulu Heningsenu pradėjo studijas pas švedų architektą Gunarą Aspluną.<ref>[http://www.b.dk/danmark/joern-utzon-visionens-mester Kasper Krogh, „Jørn Utzon – visionens mester“], ''Berlingste Tidende'', 29 lapkričio 2008. Tikrinta 2020 m. gegužės 17 d.</ref> Domėjosi amerikiečių architekto [[Frank Lloyd Wright|Franko Loido Raito]] darbais.<ref name="Weilbach">[https://www.kulturarv.dk/kid/VisWeilbach.do?kunstnerId=11159&wsektion=alle Tobias Faber „Jørn Utzon“], ''Kunstindekx Danmark & Weilbachskunstnerleksikon''. Tikrinta 2020 m. gegužės 17 d.</ref> Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Danijai išsilaisvinus nuo Vokietijos, grįžo į Kopenhagą. [[1946]] m. Helsinkyje sutiko suomių architektą [[Alvar Aalto|Alvarą Altą]]. [[1947]]–[[1948]] m. keliavo po Europą, 1948 m. nuvykęs į [[Marokas|Maroką]] buvo pakerėtas aukštų molinių pastatų. [[1949]] m. keliavo po [[JAV|Jungtines Valstijas]] ir [[Meksika|Meksiką]]. Lankėsi F. L. Raito namuose [[Arizona|Arizonos dykumoje]].<ref name="Danishnet3">[http://www.danishnet.com/info.php/business/jorn-utzon-74.html „Jørn Utzon (1918–2008)“], ''Danishnet.com''. Nuoroda tikrinta 18 rugsėjo 2011.</ref><ref name="Telegraph">[https://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/3536087/Jorn-Utzon.html Jorn Utzon from Telegraph], 30 lapkričio 2008.</ref> Meksikoje aplankęs [[Mezoamerikos piramidės|majų piramides]], J. Utzonas vėliau paminėjo, jog tai buvo „didžiausias architektūrinis įkvėpimas jo gyvenime“.<ref name="Danishnet">[http://www.danishnet.com/info.php/business/jorn-utzon-74.html „Jørn Utzon (1918–2008)“], ''Danishnet.com''. Tikrinta 2020 m. gegužės 17 d.</ref> [[1950]] m. įkūrė nuosavą studiją Kopenhagoje,<ref>{{cite web|url=http://famedarchitect.com/jorn-utzon/|title=Jørn Utzon|publisher=Famous Architects|accessdate=2020 m. gegužės 17 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20100710230741/http://famedarchitect.com/jorn-utzon/|archive-date=2010-07-10|df=dmy-all}}</ref> [[1952]] m. pasistatė atviro plano namą, pirmąjį tokio pobūdžio Danijoje. Ateinančiais metais keliavo po Aziją – [[Kinijos Liaudies Respublika|Kiniją]], [[Indija|Indiją]] ir [[Japonija|Japoniją]]. [[1957]] m. apsistojo [[Australija|Australijoje]].<ref name="Weilbach" /> Visos šios kelionės, manoma, padarė įtaką J. Utzono architektūriniam stiliui.<ref name="Times">„Jørn Utzon: Danish architect who designed the Sydney Opera House“, ''The Times'', 2008 m. gruodžio 1 d.</ref> === Sidnėjaus operos teatras === [[Vaizdas:SydneyOperaHouse.jpg|miniatiūra|320x320px|[[Sidnėjaus operos teatras]]]] 1957 m. J. Utzonas netikėtai laimėjo [[Sidnėjaus operos teatras|Sidnėjaus operos teatro]] konkursą. Šiame konkurse buvo pateikti 233 projektai iš 32 šalių, daugumą jų parengė garsūs to meto architektai.<ref name="Danishnet" /> Nors J. Utzonas anksčiau buvo laimėjęs šešis projektavimo konkursus, Sidnėjaus operos teatras buvo pirmasis jo laimėtas konkursas ne Danijoje. Vienas teisėjų, suomių kilmės amerikiečių architektas [[Eero Saarinen|Ero Sarinenas]], apibūdino projektą kaip „genialų“ ir pareiškė negalįs pritarti jokiam kitam projektui.<ref name="Telegraph" /> [[1958]] m. [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] vyriausybė leido pradėti statybos darbus. Britų inžinerijos konsultavimo įmonė „Ove Arup and Partners“ paskelbė statybos konkursą be reikiamų darbui brėžinių, ir statybos darbai pradėti [[1959]] m. [[kovo 2]] d. Dėl to pastatytos kolonos nebuvo pakankamai stiprios, kad išlaikytų stogą, ir jas teko perstatyti. Padėtį dar labiau apsunkino Naujojo Pietų Velso premjero Džozefo Keihilo mirtis 1959 m. spalį.<ref name="Times" /><ref>[http://acms.sl.nsw.gov.au/item/itemDetailPaged.aspx?itemID=41166 „Utzon, Jorn, 1918–2008: Jorn Utzon Sydney Opera House collection, 1956–1967“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111019184728/http://acms.sl.nsw.gov.au/item/itemDetailPaged.aspx?itemID=41166 |date=2011-10-19 }}, ''State Library of New South Wales''. Nuoroda tikrinta 18 rugsėjo 2011.</ref> Neįprasta korpuso struktūra inžinieriams buvo sunkiai perprantama. Ši problema nebuvo išspręsta iki pat [[1961]] m., kai pats J. Utzonas sugalvojo sprendimą – originalų elipsinį karkasą jis pakeitė dizainu, pagrįstu sudėtingomis sferos sekcijomis. J. Utzono dizainą įkvėpė apelsino nulupimas: 14 pastato kriauklių, jei būtų sujungtos, sudarytų tobulą sferą.<ref name="Danishnet" /> Nors J. Utzonas turėjo įspūdingus, novatoriškus salių interjero planus, jis nesugebėjo įgyvendinti šios dizaino dalies. [[1965]] m. viduryje buvo išrinkta Naujojo Pietų Velso vyriausybė, vadovaujama Roberto Askino. Askinas jau prieš rinkimus, gana skeptiškai vertino šį projektą.<ref name="Farelly 2008">[http://www.canberratimes.com.au/news/national/national/general/high-noon-at-bennelong-point/1374056.aspx?storypage=0 Farrelly, Elizabeth, „High noon at Bennelong Point“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081203041426/http://www.canberratimes.com.au/news/national/national/general/high-noon-at-bennelong-point/1374056.aspx?storypage=0|date=2008-12-03}}, ''Canberra Times''. Nuoroda tikrinta 2011-09-21.</ref> Vyriausybės ministras viešiesiems darbams, Deividas Hjusas, buvo dar aršiau nusiteikęs. [[Elizabeth Farrelly|Elizabet Fareli]], Australijos architektūros kritikė, vėliau rašė, kad „Hjusas nesidomėjo menu, architektūra ar estetika. <…> Po to, kai buvo pagautas meluojant (Hjusas sakėsi turintis universitetinį išsilavinimą<ref>{{cite news|last=Farrelly|first=Elizabeth|title=High noon at Bennelong Point|url=http://www.smh.com.au/news/national/high-noon-at-bennelong-point/2008/11/30/1227979845045.html?page=fullpage|accessdate=2013-10-17|newspaper=Sydney Morning Herald|date=1 gruodžio 2008}}</ref>), Sidnėjaus operos teatro projektas suteikė Hjusui antrąjį šansą. Jis norėjo įrodyti esąs viršesnis už užsienio architektus.“<ref name="Farelly 2008" /> J. Utzonas pradėjo konfliktuoti su naujuoju ministru. Atsižvelgdamas į didėjančias projekto sąnaudas, D. Hjusas ėmė abejoti J. Utzono galimybėmis ir atsisakė toliau remti projektą. Kai [[1966]] m. J. Utzono paskutinis prašymas, kad [[Fanera|faneros]] gamintojas „Ralph Symonds“ būtų vienas iš stogo konstrukcinių medžiagų tiekėjų, buvo atmestas, J. Utzonas atsisakė darbo, uždarė savo kabinetą ir pažadėjo niekada nebegrįžti į Australiją.<ref name="Times" /> Kai J. Utzonas išvyko, pastato kriauklės buvo beveik baigtos statyti, išlaidos sudarė tik 22,9 mln. JAV dolerių. Tik po didelių interjero pokyčių išlaidos išaugo iki 103 mln. JAV dolerių.<ref name="Danishnet" /> Kai Sidnėjaus operos teatro pastatas buvo baigtas, [[1973]] m. jį atidarė karalienė [[Elžbieta II]]. Į ceremoniją architektas nebuvo pakviestas, jo vardas net nebuvo paminėtas nė vienoje atidarymo kalboje.<ref>[http://www.theage.com.au/opinion/editorial/utzon-the-sydney-opera-houses-brightest-star-20081201-6oqr.html The Age: Obituary]</ref> Vis dėlto vėliau J. Utzono nuopelnai buvo pripažinti, kai jo paprašė atnaujinti operos teatro interjerą. [[2004]] m. operos teatre buvo atidaryta vardinė J. Utzono salė. J. Utzonas savo pranešime pareiškė: „Tai, kad esu paminėtas tokiu nuostabiu būdu, man teikia didžiausią malonumą ir pasitenkinimą. Nemanau, kad man kaip architektui būtų galima suteikti daugiau džiaugsmo. Tai yra svarbiau už bet kokius medalius, kuriuos tik galėjau gauti“. [[Frank Gehry|Frankas Gery]], vienas iš [[Prickerio premija|Prickerio premijos]] teisėjų, pareiškė, jog „J. Utzono operos teatro pastato idėja gerokai pralenkė savo laiką, tuometes technologijas, ir J. Utzonas, nepaisant neigiamos kritikos, atkakliai stengėsi, kad pastatytų pastatą, pakeisiantį visos šalies įvaizdį“.<ref name="LAT">[http://www.latimes.com/news/obituaries/la-me-utzon30-2008nov30,0,6278913.story Christopher Hawthorne, „Jorn Utzon dies at 90; Danish architect of Sydney Opera House“], ''Los Angeles Times'', 30 lapkričio 2008. Nuoroda tikrinta 18 rugsėjo 2011.</ref> === Darbai Danijoje === [[Vaizdas:Jørn utzon, bagsværd kirke - bagsvaerd church, copenhagen 1967-1976 (5958688179).jpg|miniatiūra|Bagsverdo bažnyčia]] Nors J. Utzonas yra suprojektavęs žymių darbų visame pasaulyje, tačiau produktyviausias buvo būtent gimtojoje Danijoje, kur jį įkvėpė šalies kraštovaizdis. [[Bagsverdo bažnyčia]], esanti į šiaurę nuo Kopenhagos, laikoma šiuolaikinės bažnytinės architektūros šedevru dėl savo šviesaus, natūraliai apšviesto vidaus ir betoninių lubų suapvalintais, debesų įkvėptais, skliautais.<ref name="DAC">[http://www.dac.dk/visKanonVaerk.asp?artikelID=2520 „Bagsværd Kirke (1976)“] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120313041148/http://www.dac.dk/visKanonVaerk.asp?artikelID=2520|date=2012-03-13}}, ''Dansk Arkitektur Center''. Nuoroda tikrinta 2011-09-15.</ref> Nors pastatas suprojektuotas dar [[1968]] m., galutinai baigtas tik [[1976]] m.<ref>[http://www.arkitekturforskning.net/tidsskrift/2005/2005_2/Asgaard%20A.pdf Michael Asgaard Andersen, „Revisiting Utzon’s Bagsværd Church“]{{dead link|date=2017 m. gruodžio mėn.|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}, ''Nordisk Arkitekturforskning''. 2005: 2, p. 95 et seq. Nuoroda tikrinta 16 rugsėjo 2011.</ref> J. Utzonas taip pat suprojektavo ''Kingo'' namų kompleksą Helsingiore (1958 m.). Šį kompleksą sudaro 63 L formos namai, sukurti remiantis tradiciniais Danijos sodybų elementais.<ref>Møller, Henrik Sten and Udsen, Vibe: ''Jørn Utzon Houses'', Living Architecture Publishing, Copenhagen, {{ISBN|87-987597-3-6}}</ref> Šie namai yra pastatyti eilėmis, atsižvelgiant į teritorijos reljefą. Kiekvienas namas suprojektuotas taip, kad namus pasiektų kiek galima daugiau saulės šviesos, sudaryta užuovėja. J. Utzonas apibūdino namų išdėstymą kaip „gėles ant vyšnios medžio šakos, kiekviena vyšnia yra pasisukus link saulės“.<ref name="pritzker">[http://www.pritzkerprize.com/laureates/2003/_downloads/2003_bio.pdf „Jørn Utzon, 2003 laureate, Biography“] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101222045219/http://pritzkerprize.com/laureates/2003/_downloads/2003_bio.pdf|date= 2010-12-22}}, ''PritzkerPrize.com''. Nuoroda tikrinta 2011-09-17.</ref> Po kelerių metų J. Utzonas suprojektavo [[Fredensborgas|Fredensborgo]] namus (1963 m.). J. Utzonas pats parinko pastatams vietą. Namų kompleksas susidėjo iš 47 kieminių namų ir 30 vienbučių namų, centrinio pastato su restoranu, posėdžių salių bei devynių svečių kambarių. Namų dizainą įkvėpė [[Uždraustasis miestas|Uždraustojo miesto]] ([[Pekinas|Pekino]]) architektūra. Namai yra išdėstyti po tris, siekiant padidinti privatumą, sukurti natūralų apšvietimą bei kuo geresnį vaizdą į kraštovaizdį.<ref name="pritzker" /><ref>[http://www.danes.dk/index.dsp?area=54 „Utzons Fredensborghuse“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121115015110/http://www.danes.dk/index.dsp?area=54|date=2012-11-15}}, ''Danes Worldwide''. Nuoroda tikrinta 2011-09-18.</ref> [[2003]] m. už šiuos namus J. Utzonui buvo paskirta [[Prickerio architektūros premija]].<ref>{{Cite web|url=https://www.pritzkerprize.com/laureates/2003|title=Jørn Utzon {{!}} The Pritzker Architecture Prize|website=www.pritzkerprize.com|access-date=2019-05-10}}</ref> J. Utzono suprojektuota „Paustian“ baldų parduotuvė (1988 m.) Kopenhagos krantinėje stovi ant daugybės kolonų, kurios buvo įkvėptos [[Bukynas|bukynų]] miškų.<ref>[https://web.archive.org/web/20120313025656/http://www.dac.dk/visKanonSide.asp?artikelID=2795 „Kocept: Arcsite Kanon“], ''Dansk Architektur Center''. Nuoroda tikrinta 18 rugsėjo 2011.</ref> [[2005]] m. kartu su sūnumi [[Kim Utzon|Kimu]] jis suplanavo „Utzono centrą“ Olborge (pastatas baigtas 2008 m.), šis pastatas skirtas jaunųjų Danijos architektų susitikimams ir diskusijoms.<ref>[http://www.utzon-arkitekter.dk/index.php?l=eng&m=3&o=type&s=utzon_center „Utzon Center“]{{dead link|date=2017 m. gruodžio mėn.|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}, ''Kim Utzon Arkitekter''. Nuoroda tikrinta 22 rugsėjo 2011.</ref><gallery class="center"> Vaizdas:Jørn utzon, architects own house, hellebæk, 1950-1952.jpg|J. Utsono namas, Helebekas (1950–1952) Vaizdas:Middelboe house, holte, jorn utzon, 1953-1955.jpg|''Middelboe'' namas, Holtė, (1953–1955) Vaizdas:Romerhusene02.jpg|''Kingo'' namai, Helsingioras (1956–1960) Vaizdas:Fredensborg Houses 17.jpg|Fredensborgo namai (1959–1963) </gallery> === Kiti darbai === J. Utzono suprojektuotas [[Kuveitas|Kuveito]] [[Kuveito nacionalinės asamblėjos pastatas|nacionalinės asamblėjos pastatas]] (baigtas [[1982]] m.) stovi ant jūros kranto ir (pačio J. Utzono žodžiais) „yra migla ir balta šviesa, už kurios stovi netvarkingas miestas“. Pasinaudojęs islamo architektūros supratimu, J. Utzonas suprojektavo pastatą, kurį sudaro uždengta aikštė, parlamento rūmai, konferencijų salė bei [[mečetė]]. Pastato banguotas stogas sudaro judančio audinio įspūdį.<ref>[http://architecture.about.com/library/blutzon-kuwait.htm „Kuwait National Assembly, 1972–82, by Jorn Utzon, 2003 Pritzker Architecture Prize Laureate“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110927005929/http://architecture.about.com/library/blutzon-kuwait.htm |date=2011-09-27 }}. ''About.com''. Nuoroda tikrinta 18 rugsėjo 2011.</ref> Pastato kolonos yra įkvėptos [[Karnako šventykla|Karnako šventyklų]].<ref name="Weilbach" /> Kitas J. Utzono suprojektuotas pastatas yra „Melli“ Bank pastatas [[Teheranas|Teherane]], kurio karkasas sudarytas iš [[Gelžbetonis|gelžbetonio]], o išorė padengta akmeniu. Po žeme esantis bankas yra natūraliai apšviečiamas iš viršaus ir yra sujungtas su viršutiniu aukštu spiraliniais laiptais, taip užtikrinant didžiausią įmanomą erdvės lankstumą.<ref>[http://archnet.org/library/sites/one-site.jsp?site_id=510 „Bank Melli“] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120112124122/http://archnet.org/library/sites/one-site.jsp?site_id=510|date=2012-01-12}}, ''Arch Net''. Nuoroda tikrinta 2011-09-18.</ref> J. Utzonas taip pat yra suprojektavęs darbų [[Švedija|Švedijoje]] ir [[Ispanija|Ispanijoje]]. === Tolesnis gyvenimas === [[Vaizdas:Utzon_Can_Lis.jpg|miniatiūra|''Can Lis'', [[Maljorka]]]] Išvykęs iš Australijos 1966 m., J. Utzonas apsistojo [[Maljorka|Maljorkoje]]. Sužavėtas kraštovaizdžio, jis nusprendė pasistatyti vasarnamį ant uolos, netoli [[Portopetro]] žvejų kaimelio. Namui suteikė žmonos Lis vardą – ''Can Lis.'' J. Utzonas tokį namą norėjo pasistatyti Australijoje, tačiau atvykęs į Ispaniją, nusprendė pastatyti Maljorkoje pagal Viduržemio jūros regiono architektūros standartus.<ref name="storiesofhouses">[http://storiesofhouses.blogspot.com/2005/07/can-lis-and-can-feliz-in-mallorca-by.html „Can Lis and Can Feliz in Mallorca, by Jørn Utzon“], ''Stories of Houses''. Nuoroda tikrinta 18 rugsėjo 2011.</ref><ref>[http://www.dac.dk/visKanonVaerk.asp?artikelID=2725 „Can Lis“] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120313025745/http://www.dac.dk/visKanonVaerk.asp?artikelID=2725|date=2012-03-13}}, ''Dansk Arkitectur Center''. Nuoroda tikrinta 2011-09-24.</ref> J. Utzonas ir jo žmona vis daugiau laiko praleido Maljorkoje, tačiau jiems trukdydavo turistai, atvykę apžiūrėti namo. Jie nusprendė persikelti į atokesnę vietovę kalnuose, kur pasistatė antrąjį namą, ''Can Feliz'', susidedantį iš trijų blokų: valgomojo, gyvenamojo ir miegamojo, juos visus skyrė didžiulis kiemas. Pro didžiulį langą atsivėrė puikus vaizdas į pušynus ir jūrą.<ref name="storiesofhouses" /> „Utzono centras“ Olborge, suprojektuotas kartu su sūnumi Kimu, buvo paskutinis architekto darbas. 2005 m. jis pakomentavo: „Iš visos širdies tikiuosi, kad J. Utzono centras bus vieta, kur vyrauja teigiamos mintys ir susirenka architektūros studentai aptarti savo idėjų. Ši vieta turėtų būti ateities architektų centru“.<ref>[http://www.utzoncenter.dk/en/home_02/regarding_utzon_center/ „Utzon Center“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110624092730/http://www.utzoncenter.dk/en/home_02/regarding_utzon_center/|date=2011-06-24}}. Nuoroda tikrinta 2011-09-18.</ref> 2008 m. lapkričio 29 d., būdamas 90-ies metų, J. Utzonas mirė nuo širdies smūgio, miegodamas. Jis niekada negrįžo į Australiją pamatyti pabaigto Sidnėjaus operos teatro pastato.<ref name="obituary">{{cite web|url=https://www.google.com/hostednews/ap/article/ALeqM5ikmCHVv0stlSnIJYFrpEDVBq8I3wD94OM2F00|title=Sydney Opera House designer Joern Utzon dies at 90|last=OLSEN|first=Jan|date=29 lapkričio 2008|publisher=Associated Press|accessdate=2008-11-29}}</ref><ref name="New York Times obituary">{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2008/11/30/arts/design/30utzon.htm|title=Jorn Utzon, 90, Dies; Created Sydney Opera House|last=BERNSTEIN|first=FRED|date=29 lapkričio 2008|newspaper=The New York Times|accessdate=2008-12-04}}</ref> 2008 m. gruodžio 2 d. Naujojo Pietų Velso vyriausybė pareiškė užuojautą bei pagerbė J. Utzono gyvenimą ir darbą.<ref name="parliament">{{cite web|url=http://www.parliament.nsw.gov.au/prod/PARLMENT/hansArt.nsf/V3Key/LA20081202021|title=Ministerial Statement, Death of Joern Utzon|date=2 gruodžio 2008|publisher=Hansard|accessdate=2009-04-28|archive-date=2011-05-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20110525025137/http://www.parliament.nsw.gov.au/prod/PARLMENT/hansArt.nsf/V3Key/LA20081202021|url-status=dead}}</ref> Jį pragyveno jo žmona Lis, sūnūs Janas ir Kimas bei dukra Lin. Jo sūnūs tapo architektais, o dukra dizainere,<ref name="LAT" /><ref>{{Cite web|url=https://www.ft.com/content/42d87bbc-747b-11e8-bab2-43bd4ae655dd|title=Architects’ children recall the joys of growing up on a building site|website=Financial Times|language=en-GB|access-date=2019-06-18}}</ref> menininke; 1967 m. ji ištekėjo už rusų architekto [[Alex Popov (architect)|Alekso Popovo]].<ref>[http://www.mcgillick.com/pdf/Alex%20Popov.pdf McGillick.com] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140327181635/http://www.mcgillick.com/pdf/Alex%20Popov.pdf|date=2014-03-27}}</ref> == Architektūros stilius == J. Utzonas dažniausiai laikomas [[Modernizmo architektūra|modernizmo]] ir [[Ekspresionizmas|ekspresionizmo]] krypčių atstovu. Manoma, kad jo stilių paveikė Gunaro Asplundo, Alvaro Alto ir Ero Sarineno darbai bei skandinaviškoji architektūra, kurioje jaučiama gamtos įtaka. Savo interjero projektuose J. Utzonas pabrėžė formos, medžiagos ir funkcijos sintezės svarbą. Jo susižavėjimas [[Majai|majų]], islamo pasaulio, Kinijos ir Japonijos architektūriniais palikimais taip pat padarė įtaką jo darbams, įskaitant Fredensborgo namus, kurie buvo įkvėpti Kinijos architektūros.<ref>[http://vbn.aau.dk/files/18037260/Kyoto-paper.pdf Adrian Carter, "Between Earth and Sky: The work of Jørn Utzon, as an exemplary phenomenological approach to modern architecture made concrete. „] Nuoroda tikrinta 25 rugsėjo 2011.</ref> Visa tai sudarė tam tikrą stilių, kurį J. Utzonas pavadino „papildomąja architektūra“.<ref>[http://www.edition-blondal.dk/logbook-v/ Richard Weston on ''Additive Architecture, Jorn Utzon, Logbook Vol V''] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120315052524/http://www.edition-blondal.dk/logbook-v/|date=2012-03-15}}, Edition Bløndal. Nuoroda tikrinta 2011-09-25.</ref> == Apdovanojimai ir pripažinimas == [[1985]] m. [[gegužės 17]] d. J. Utzonas tapo Australijos garbės ordino kavalieriumi.<ref>{{Cite web|url=http://www.itsanhonour.gov.au/honours/honour_roll/search.cfm?aus_award_id=869590&search_type=simple&showInd=true|title=It's an Honour: AC|access-date=30 rugpjūčio 2009|archive-url=https://web.archive.org/web/20110604143457/http://www.itsanhonour.gov.au/honours/honour_roll/search.cfm?aus_award_id=869590&search_type=simple&showInd=true|archive-date=4 birželio 2011|url-status=dead}}</ref> [[1998]] m. jam simboliškai buvo įteikti [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] miesto raktai.<ref>{{cite web|url=http://architectureau.com/articles/jan-gehl-awarded-key-to-the-city-of-sydney/|title=Jan Gehl awarded key to the City of Sydney|publisher=Architecture AU|date=9 vasario 2017|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> [[1999]] m. J. Utzonas prisidėjo prie Sidnėjaus operos teatro interjero atnaujinimo, ypač prie Priėmimo salės pertvarkymo.<ref>{{cite web|url=http://www.architectmagazine.com/design/jan-utzon-on-the-past-and-future-of-the-sydney-opera-house_o|title=Jan Utzon on the Past and Future of the Sydney Opera House|publisher=Architect Magazine|date=11 spalio 2013|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> 2003 m. jis gavo Sidnėjaus universiteto garbės daktaro laipsnį, šį apdovanojimą atsiėmė jo sūnus.<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2008/11/30/world/europe/30iht-obit.4.18267087.html|title=Sydney Opera House's designer dies|newspaper=The New York Times|date=30 lapkričio 2008|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> 2003 m. J. Utzonas gavo [[Prickerio premija|Prickerio premiją]], svarbiausią architektams skiriamą premiją.<ref name="smh">[http://www.smh.com.au/news/world/sydney-opera-house-architect-joern-utzon-dead/2008/11/30/1227979814647.html Sydney Morning Herald – his death]</ref> [[2006]] m. kovo mėn. karalienė Elžbieta II atidarė Sidnėjaus operos teatro vakarinę kolonadą, kuri buvo pavadinta Utzono vardu. Apdovanojimą atsiėmė jo sūnus Janas, pareikšdamas, kad jo tėvas „per senas leistis į ilgą skrydį į Australiją, tačiau jis gyvena ir kvėpuoja operos teatru. Kartais kūrėjas turi užmerkti akis, kad pamatytų, ką sukūrė“.<ref>[http://jornutzon.sydneyoperahouse.com/biography.htm „Jørn Utzon Biography“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110907075835/http://jornutzon.sydneyoperahouse.com/biography.htm|date=2011-09-07}}, ''Sydney Opera House''. Nuoroda tikrinta 2011-09-23.</ref> [[2007]] m. [[birželio 28]] d. Sidnėjaus operos teatras buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name="Unesco">[https://whc.unesco.org/en/list/166 Unesco website: Sydney Opera House]</ref> Po mirties, [[2009]] m. [[kovo 25]] d., buvo surengtas iškilmingas koncertas jo atminimui.<ref name="tribute">{{cite news|url=http://www.news.com.au/dailytelegraph/story/0,22049,25239988-5013438,00.html|title=Sydney Opera House architect Joern Utzon remembered|date=25 kovo 2009|newspaper=The Daily Telegraph|accessdate=2009-04-28|archive-date=2012-12-31|archive-url=https://archive.today/20121231062212/http://www.news.com.au/dailytelegraph/story/0,22049,25239988-5013438,00.html|url-status=dead}}</ref> ; Apdovanojimų sąrašas * C. F. Hansen medalis (1967)<ref>{{cite web|url=http://www.akademiraadet.dk/index.php?id=95|title=Tildelinger af medaljer C.F. Hansen Medaillen|publisher=Royal Danish Academy of Fine Arts|accessdate=9 balandžio 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20150202093758/http://www.akademiraadet.dk/index.php?id=95|archive-date=2 vasario 2015|url-status=dead|df=dmy-all}}</ref> * Karališkojo Australijos architektų instituto aukso medalis (1973)<ref>{{cite web|url=https://dynamic.architecture.com.au/i-cms?page=1.17.51.443|title=Gold Medal|publisher=Australian Institute of Architects|accessdate=9 balandžio 2017|archive-date=2017-03-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20170317112245/http://dynamic.architecture.com.au/i-cms?page=1.17.51.443|url-status=dead}}</ref> * Karališkasis RIBA aukso medalis (1978)<ref>{{cite web|url=https://www.architecture.com/RIBA/Awards/RoyalGoldMedal/175Exhibition/WinnersBiogs/1970s.aspx|title=1970s|publisher=Royal Institute of British Architects|accessdate=9 balandžio 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170409201235/https://www.architecture.com/RIBA/Awards/RoyalGoldMedal/175Exhibition/WinnersBiogs/1970s.aspx|archive-date=9 balandžio 2017|url-status=dead|df=dmy-all}}</ref> * ''The Daylight and Building Component'' apdovanojimas (1980)<ref>{{cite web|url=http://veluxfoundations.dk/en/awards/daylight-award|title=The Daylight Award|publisher=The Velux Foundations|accessdate=9 balandžio 2017|archive-date=2017-05-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20170512003647/http://veluxfoundations.dk/en/awards/daylight-award|url-status=dead}}</ref> * [[Alvaro Alto medalis]] (1982)<ref>{{cite web|url=https://www.canadianarchitect.com/architecture/alvar-aalto-medal-awarded-to-danish-firm-tegnestuen-vandkunsten/1000091065/|title=Alvar Aalto Medal awarded to Danish firm Tegnestuen Vandkunsten|publisher=Canadian Architect|date=1 vasario 2009|accessdate=9 balandžio 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170409113125/https://www.canadianarchitect.com/architecture/alvar-aalto-medal-awarded-to-danish-firm-tegnestuen-vandkunsten/1000091065/|archive-date=9 balandžio 2017|url-status=dead}}</ref> * [[Nykredito architektūros premija]] (1987)<ref>{{cite web|title=Nykredit Architecture Prize|url=http://www.nykredit.dk/omnykredit/info/virksomhed/nykredits-arkitekturpris.xml|archive-url=https://web.archive.org/web/20100220131650/http://www.nykredit.dk/omnykredit/info/virksomhed/nykredits-arkitekturpris.xml|url-status=dead|archive-date=20 vasario 2010|work=Nykredit website|publisher=Nykredit Holding A/S|accessdate=30 lapkričio 2013|location=Copenhagen, Denmark|language=da|year=2013}}</ref> * [[Volfo premija]] (1992)<ref>{{cite web|url=http://www.wolffund.org.il/index.php?dir=site&page=winners&cs=423|title=Jorn Utzon Winner of Wolf Prize in Architecture – 1992|publisher=Wolf Foundation|accessdate=9 balandžio 2017|archive-date=2017-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20170409112751/http://www.wolffund.org.il/index.php?dir=site&page=winners&cs=423|url-status=dead}}</ref> * [[Soningo premija]] (1998)<ref>{{cite web|url=http://event.ku.dk/sonning_prize/recipients/|title=Sonning Prize recipients|publisher=University of Copenhagen|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> * „Auksinis liūtas“ už gyvenimo pasiekimus architektūroje ([[Venecijos architektūros bienalė]], [[2000]])<ref>{{cite web|title=7th International Architecture Exhibition|url=http://www.labiennale.org/en/architecture/history/7.html|publisher=La Biennale di Venezia|accessdate=21 rugsėjo 2016}}</ref> * [[Prickerio premija]] (2003)<ref>{{cite magazine|url=http://www.architectureweek.com/2003/0416/news_1-1.html|title=Jørn Utzon Pritzker Prize|magazine=Architecture Week|accessdate=9 balandžio 2017|archive-date=2017-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20170409165636/http://www.architectureweek.com/2003/0416/news_1-1.html|url-status=dead}}</ref> == Įtaka == Pasak [[Kenneth Frampton|Keneto Fremptono]], J. Utzono architektūrinė įtaka pasireiškia trimis aspektais: yra pabrėžiamas stogo elementas, suteikiama reikšmė pastato vietai ir jaučiama pastato tvarumo svarba.<ref>Frampton, Kenneth: „Between Artifice and Nature“ in Louisiana Revy Vol.44 No.2 ''Jørn Utzon: The Architects Universe“, Louisiana Museum of Art, 2004''</ref> Kimas Dirkinkas-Holmfeldas, knygoje ''Dansk Arkitektur: 1960–1995'', pamini, kad nors J. Utzonas nesulaukė didelio pripažinimo savo šalyje, tačiau jo darbai padarė įtaką vėlesniems danų architektams. Anot jo, J. Utzonas buvo vienintelis danų architektas, reikšmingai prisidėjęs prie [[Modernizmo architektūra|modernizmo]] pasaulinės plėtros.<ref>Kim Dirkinck-Holmfeld, ''Dansk Arkitektur: 1960–1995'', Arkitektens Forlag, 1995, p. 18–20.</ref> == Projektai == ; Stambūs projektai : [[Vaizdas:Svaneke-vandtårn_2003.jpg|miniatiūra|200px|Svanekės vandens bokštas (1951)]] * [[Svanekės vandens bokštas]], [[Bornholmas]], Danija, 1952<ref name="Nordic">{{cite web|url=http://nordicinnovation.org/Global/_Publications/Reports/2010/07174_futurenordicconcretearchitecture_web.pdf|title=Future Nordic Concrete Architecture|publisher=Nordic Innovation Centre|accessdate=9 balandžio 2017|archive-date=2022-10-09|archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20221009/http://nordicinnovation.org/Global/_Publications/Reports/2010/07174_futurenordicconcretearchitecture_web.pdf|url-status=dead}}</ref> * J. Utzono namas, Helebekas, Danija, 1952<ref name="tele">{{cite news|url=https://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/3536087/Jorn-Utzon.html|title=Jorn Utzon|newspaper=The Telegraph|date=29 lapkričio 2008|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> * Namas [[Holtė|Holtėje]], Danija, 1953<ref name="tele" /> * ''Kingo'' namai, [[Helsingioras]], Danija 1956–59<ref name="brick">{{cite web|url=http://www.brick.org.uk/wp-content/uploads/2011/03/BB%20Spring%202009.pdf|title=Brick Bulletin|publisher=Brick Development Association|year=2009|accessdate=9 balandžio 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304042653/http://brick.org.uk/wp-content/uploads/2011/03/BB%20Spring%202009.pdf|archive-date=4 kovo 2016|url-status=dead|df=dmy-all}}</ref> * Elinebergo namų kompleksas, [[Helsingborgas]], Švedija, 1966<ref name="nm">{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=aMSCDQAAQBAJ&pg=PT137&lpg=PT137&dq=jorn+utzon+Elineberg+Housing&source=bl&ots=heTNzbznrM&sig=1TU_Az9Ba1NU_Seyoe89PdbFX60&hl=en&sa=X&ved=0ahUKEwj76qTCp5bTAhVI1hQKHYy9CsM4ChDoAQhAMAg#v=onepage&q=jorn%20utzon%20Elineberg%20Housing&f=false|title=Nordic Modernism: Scandinavian Architecture 1890–2017|publisher=The Crowood Press|author=Miller, William|year=2016}}</ref> * ''Planetstaden'' namų kompleksas, [[Lundas]], Švedija, 1957–58<ref>{{cite news|url=http://www.sydsvenskan.se/2008-10-13/utzons-lundahus-far-starkt-skydd|title=Utzons Lundahus får stärkt skydd|newspaper=Sydsvenskan|date=13 spalio 2008|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> * [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjus]], Australija, 1973<ref>{{cite news|url=http://www.smh.com.au/news/travel/opera-house-wins-top-status/2007/06/28/1182624058781.html|title=Opera House wins top status|newspaper=The Sydney Morning Herald|date=28 birželio 2007|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> * Fredensborgo namai, [[Fredensborgas]], Danija, 1965<ref name="brick" /> * ''Melli b''ankas, [[Teheranas]], Iranas, 1962<ref>{{cite web|url=https://archnet.org/sites/379/media_contents/15835|title=Bank Melli|publisher=Archnet|accessdate=9 balandžio 2017|archive-date=2021-08-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20210801180619/https://archnet.org/sites/379/media_contents/15835|url-status=dead}}</ref> * Hameršio slaugos namai, Helsingioras, Danija, 1966<ref name="nm" /> * ''Espansiva'' namai, Danija, 7 deš.<ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=5ev9rhS2sFIC&pg=PA29&lpg=PA29&dq=espansiva+jorn+utzon&source=bl&ots=f9sZ5dSUrx&sig=HhRqmgxM0HfjwqOZxcNsjRhsVOU&hl=en&sa=X&ved=0ahUKEwjJgf6Bq5bTAhVJGsAKHSCkBh04ChDoAQgxMAM#v=onepage&q=espansiva%20jorn%20utzon&f=false|title=Home Delivery: Fabricating the Modern Dwelling, Part 1|publisher=The Museum of Modern Art|author1=Bergdoll, Barry|author2=Christensen, Peter|year=2008|pages=29}}</ref> * [[Bagsverdo bažnyčia]], [[Bagsverdas]], Danija, 1976<ref name="Nordic" /> * ''Can Lis'' (architekto namas), [[Maljorka]], Ispanija, 1971<ref name="tele" /> * [[Kuveito nacionalinės asamblėjos pastatas]], [[Kuveitas (miestas)|Kuveitas]], [[Kuveitas]], 1982<ref name="Nordic" /> * ''Paustian'' baldų parduotuvė, [[Kopenhaga]], Danija, 1987<ref name="Nordic" /> * ''Can Feliz'' (antrasis architekto namas), Maljorka, Ispanija, 1994<ref>{{cite web|url=http://architectureau.com/articles/can-lis/|title=Utzon's Island Escape|publisher=Architecture AU|accessdate=9 balandžio 2017}}</ref> * Skagen Odės gamtos centras, [[Skagenas]], Danija, 1989<ref>[http://www.arcspace.com/architects/utzon/skagen.html „Utzon Architects: Skagen Odde Nature Center“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100215042531/http://www.arcspace.com/architects/utzon/skagen.html |date=2010-02-15 }}, ''ArcSpace.com''. Nuoroda tikrinta 21 rugsėjo 2011.</ref> * [[Utsono centras|Utzono centras]], [[Olborgas]], 2008 (kartu su [[Kim Utzon|Kimu Utzonu]])<ref>[http://www.utzoncenter.dk/en/home_02/regarding_utzon_center/ Line Christensen, „Regarding Utzon Center“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110624092730/http://www.utzoncenter.dk/en/home_02/regarding_utzon_center/|date=2011-06-24}}, ''Utzoncenter.dk''. Nuoroda tikrinta 2011-09-18.</ref> <gallery class="center"> Vaizdas:Opera Sydney02 10 2008.JPG|[[Sidnėjaus operos teatras]] Vaizdas:Bagsv2.JPG|[[Bagsverdo bažnyčia]] Vaizdas:Keld Gydum-IMG 9868 skagen odde naturcenter.JPG|[[Skagen Odės gamtos centras]] </gallery> == Parašytos knygos == ; Knygos : * Jørn Utzon, ''The Courtyard Houses: Logbook Vol. I'', Copenhagen, Edition Bløndal, 2004, 180 pages. {{ISBN|87-91567-01-7}} * Jørn Utzon, ''Bagsværd Church: Logbook Vol. II'', Copenhagen, Edition Bløndal, 2005, 168 pages. {{ISBN|87-91567-07-6}} * Jørn Utzon, ''Two Houses on Majorca: Logbook Vol. III'', Copenhagen, Edition Bløndal, 2004, 76 pages. {{ISBN|87-91567-03-3}} * Jørn Utzon, ''Kuwait National Assembly: Logbook Vol. IV'', Copenhagen, Edition Bløndal, 2008, 312 pages. {{ISBN|87-91567-21-1}} * Jørn Utzon, ''Additive Architecture: Logbook Vol. V'', Copenhagen, Edition Bløndal, 2009, 312 pages. {{ISBN|87-91567-23-8}} * Jørn Utzon and Philip Drew, ''Sydney Opera House'', London, Phaidon Press, 1995, 60 pages. {{ISBN|0-7148-3297-9}} * Martin Keiding and Kim Dirckinck-Holmfeld, ''Utzon and the new tradition'', Utzon Library, Copenhagen, Danish Architectural Press, 2005, 262 pages. {{ISBN|87-7407-313-3}} * Martin Keiding and Kim Dirckinck-Holmfeld, ''Utzon’s own houses'', Utzon Library, Copenhagen, Danish Architectural Press, 2004. {{ISBN|87-7407-316-8}} ; Straipsniai : * Jørn Utzon ir Tobias Faber, ''Tendenser i nutidens arkitektur'', Arkitektur, Copenhagen, 1947 * Jørn Utzon, ''Additiv arkitektur'', Arkitektur, Copenhagen 1970, No. 1 * Jørn Utzon, ''Platforms and Plateaus: Ideas of a Danish Architect'', Zodiac 10, Milan 1962 * Jørn Utzon ir kiti, ''A survey of Utzon’s work,'' Zodiac 5, Milan 1959<ref>[http://www.antiqbook.com/boox/ney/8031.shtml „[UTZON, JORN]. Zodiac 5. International Magazine of Contemporary Architecture“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111117212709/http://antiqbook.com/boox/ney/8031.shtml|date=2011-11-17}}, ''Antiqbook''. Nuoroda tikrinta 2011-09-23.</ref> * Jørn Utzon ir kiti, ''Jørn Utzon and the Third Generation'', Zodiac 14, Milan 1965<ref>[http://www.richardneylon.com/Gallery/Utzon7982.htm „Utzon, Jorn. Zodiac 14. Milan 1965“]{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Nuoroda tikrinta 2011-09-23</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{verta}} {{DEFAULTSORT:Utzon, Jørn}} [[Kategorija:Jørn Utzon| ]] lbg3lgxly3rb55xo4beaj3p31x4teww 0 578406 7904928 7869116 2026-08-16T09:58:36Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904928 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Gediminas Truskauskas |pav= 2022-08-18 European Championships 2022 – Men's 200 Metres by Sandro Halank–053.jpg |pilnas vardas= Gediminas Truskauskas |gimė = {{Gimė|1998|01|02|T}} <br> [[Vilnius]], [[Lietuva]] |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Sprintas |asmeniniai rekordai= 60 m: 6.73<br> 100 m: 10.33 <br> 200 m: 20.48 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> 200 m (UP): 20.98 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br>400 m: 47.65 <br> 4x400 m: 3:08.75 [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]] |treneriai= D. Skirmantienė<br> [[Martas Skrabulis]] |klubas= Vilnius „COSMA“ |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Nacionalinis čempionas |IAAF url kodas= 14625015 }} '''Gediminas Truskauskas''' (g. [[1998]] m. [[sausio 2]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletis]], kuris specializuojasi sprinto bėgime, nacionalinis čempionas. == Biografija == [[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] laimėjo 100 m distanciją ir pagerino savo asmeninį rekordą (10.37), kuris tapo ketvirtuoju greičiausiu rezultatu Lietuvos istorijoje.<ref>[http://lengvoji.lt/lietuvos-cempionatas-pirmoji-diena-4/ Lietuvos čempionatas - pirmoji diena]</ref> 200 m bėgime sportininkas pasiekė naują asmeninį rekordą (20.83) bei pagerino Lietuvos lengvosios atletikos čempionato rekordą ir Lietuvos nacionalinį iki 23 m amžiaus rekordą. Tai antras greičiausias laikas tarp Lietuvos sportininkų istorijoje.<ref>[http://lengvoji.lt/lietuvos-cempionatas-antroji-diena-6/ Lietuvos čempionatas: antroji diena]</ref> [[2021]] m. [[Austrija|Austrijoje]] vykusiose „Reiffeisen Austrian Open“ varžybose 200 m įveikė per 20.48 sek. bei net 0,26 sek. pagerino Lietuvos rekordą.<ref>[http://lengvoji.lt/neitiketina-gediminas-truskauskas-uzfiksavo-antra-sezono-rezultata-europoje-ir-pagerino-lietuvos-rekorda/ Gediminas Truskauskas užfiksavo antrą sezono rezultatą Europoje ir pagerino Lietuvos rekordą]</ref> [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] Truskauskas startavo vyrų 200 m bėgime. Sportininkas atrankoje distanciją įveikė per 21.02 s ir užėmęs 39-ą vietą į kitą etapą nepateko. [[2026]] m. kartu su Lietuvos rinktine sidabrinio kontinentinio turo varžybose [[Jeruzalė]]je mišrioje 4x100 m estafetėje pasiekė Lietuvos rekordą - 41.28.<ref>[https://lengvoji.lt/srautas/135416-sprinteriu-startai-jeruzaleje/ Sprinterių startai Jeruzalėje: vienas rekordas, du sezono rezultatai]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |2018 |[[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Berlynas]], {{flag|GER}} |20 | 200 m | 21.11 |- |2019 |[[2019 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 metų čempionatas]] |[[Jevlė]], {{flag|SWE}} |15 | 200 m | 21.47 |- |2021 |[[2021 m. Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Europos uždarų patalpų čempionatas]] |[[Torunė]], {{flag|POL}} |47 | 60 m | 6.80 |- |2021 |[[Lengvoji atletika 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] |[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |39 | 200 m | 21.02 |- |2022 |[[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Miunchenas]], {{flag|GER}} |22 | 200 m | 21.05 |- |2023 |[[2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Budapeštas]], {{flag|HUN}} |align="center"| 39 |200 m | 20.90 |- |2024 |[[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Roma]], {{flag|ITA}} |align="center"| 15 |200 m | 20.86 |- |2025 |[[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |align="center"| 47 |200 m | 20.95 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 19 | 200 m | 20.75 |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Truskauskas, Gediminas}} [[Kategorija:Lietuvos sprinteriai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] f858cikigu165ti8ia7k60dy9jvw0dh 0 578420 7904936 7904636 2026-08-16T10:05:38Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904936 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Gabija Galvydytė |pav= 2022-08-18 European Championships 2022 – Women's 800 Metres by Sandro Halank–012.jpg |pilnas vardas= Gabija Galvydytė |gimė = {{Gimė|2000|01|17|T}} <br> [[Jonava]], Lietuva |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Sprintas |asmeniniai rekordai= 400 m: 54.10 <br> 400 m barjerinis: 58.29 <br> 800 m : 1:57.96 <br> 800 m (UP): 2:00.89 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> 1500 m: 3:59.74 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]])<br> 1 mylia: 4:21.43 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> 1500 m (UP): 4:03.44 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> 1 mylia (UP): 4:22.76 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |treneriai= A. Gavėnas <br> V. Lebeckienė <br> [[Justinas Beržanskis]] |klubas= Jonavos „Einius“ |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Nacionalinė čempionė |IAAF url kodas= 14675493 }} '''Gabija Galvydytė''' (g. [[2000]] m. [[sausio 17]] d. [[Jonava|Jonavoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletė]], kuri specializuojasi barjeriniuose bėgimuose, nacionalinė čempionė. == Biografija == [[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] pirmą kartą tapo Lietuvos čempione vidutinių nuotolių bėgimuose. 800 m distanciją įveikė per 2:11.12 ir tapo šalies čempione.<ref>[http://lengvoji.lt/lietuvos-cempionatas-antroji-diena-6/ Lietuvos čempionatas - antroji diena]</ref> [[2022]] m. NCAA I diviziono čempionate užėmė trečią vietą 800 m distancijoje pasiekus naują asmeninį rekordą (2:01.76). [[2025]] m. [[sausio 31]] d. JAV „John Thomas Terrier Classic” varžybose [[Bostonas|Bostone]] G. Galvydytė 800 m nubėgo per 2:00.97 ir pagerino jai pačiai priklausantį Lietuvos uždarų patalpų rekordą.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/gabija-galvydyte-varzybose-jav-pagerino-musu-salies-begimo-rekorda-133-2387102</ref> [[2026]] m. [[gegužės 16]] d. [[Šanchajus|Šanchajuje]] vykusiose Deimantinės lygos lengvosios atletikos varžybose pagerino nacionalinį, 1500 m. bėgimo rungties rekordą distanciją įveikdama per 3 min. 59,74 sek.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2930075/neitiketina-skriejusi-galvydyte-pagerino-38-metus-gyvavusi-lietuvos-rekorda?utm_medium=Social&utm_campaign=echo&utm_source=Facebook#Echobox=1778935655</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |2017 |[[2017 m. pasaulio jaunių lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunių čempionatas]] |[[Nairobis]], {{flag|KEN}} | align="center"| 4 | 400 m bb | 59.49 |- |rowspan=2|2018 |[[2018 m. pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]] |[[Tamperė]], {{flag|FIN}} | align="center"| 16 | 400 m bb | 58.88 |- |[[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Berlynas]], {{flag|GER}} | align="center"| 15 | 4x400 m | |- |2019 |[[2019 m. pasaulio estafečių čempionatas|Pasaulio estafečių čempionatas]] |[[Jokohama]], {{flag|JPN}} | align="center"| 20 | 4x400 m | |- |2022 |[[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Miunchenas]], {{flag|GER}} | align="center"| 24 | 800 m | 2:03.92 |- |rowspan=3|2023 |rowspan=2|[[2023 m. Europos žaidynės]] |rowspan=2|[[Chožuvas]], {{flag|POL}} | align="center" bgcolor=cc9966| 3 | 1500 m | 4:09.48 |- | align="center"| 5 | 800 m | 2:00.29 |- |[[2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Budapeštas]], {{flag|HUN}} |align="center"|29 |800 m | 2:00.79 |- |rowspan=3|2025 |[[2025 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio UP čempionatas]] |[[Nankinas]], {{flag|CHN}} |align="center"| 11 |1500 m | 4:11.69 |- |rowspan=2|[[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |rowspan=2|[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |align="center"| 12 |800 m | 1:57.96 |- |align="center"| 16 |1500 m | 4:01.79 |- |rowspan=3|2026 |[[2026 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio UP čempionatas]] |[[Torunė]], {{flag|POL}} |align="center"| 18 |1500 m | 4:17.28 |- |rowspan=2|[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |rowspan=2|[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | align="center"| 4 | 800 m | 1:59.12 |- | align="center"| 17 | 1500 m | 4:10.87 |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{start box}} {{s-bef|before={{flagicon|LTU}} [[Eglė Balčiūnaitė]] 2:01.23}} {{s-ttl|title=''Lietuvos moterų 800 m bėgimo manieže rekordas'' |years={{flagicon|LTU}} '''Gabija Galvydytė''' '''2:00.97-2:00.89'''}} {{s-aft|after= - }} {{s-bef|before={{flagicon|LTU|SSR}} [[Laimutė Baikauskaitė]] 4:08.02}} {{s-ttl|title=''Lietuvos moterų 1500 m bėgimo manieže rekordas'' |years={{flagicon|LTU}} '''Gabija Galvydytė''' '''4:05.32-4:03.44'''}} {{s-aft|after= - }} {{s-bef|before={{flagicon|LTU|SSR}} [[Laimutė Baikauskaitė]] 4:00.24}} {{s-ttl|title=''Lietuvos moterų 1500 m bėgimo rekordas'' |years={{flagicon|LTU}} '''Gabija Galvydytė''' '''3:59.74'''}} {{s-aft|after= - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Galvydytė, Gabija}} [[Kategorija:Lietuvos barjerinio bėgimo sportininkai]] [[Kategorija:Lietuvos sprinteriai]] [[Kategorija:Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] j9v1twgjshutz5gp5n5124mjx9au4ah 0 578427 7904935 7484760 2026-08-16T10:05:16Z Bearas 8443 /* Lengvosios atletikos rezultatai */ 7904935 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Modesta Justė Morauskaitė |pav= Modesta Justė Morauskaitė at Ogre, President prize of Latvia,14-08-2020, won 400m.jpg |pilnas vardas= Modesta Justė Morauskaitė |gimė = {{Gimė|1995|10|02|T}} <br> [[Vilnius]], Lietuva |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Sprintas |asmeniniai rekordai= 200 m: 23.72 <br> 400 m: 50.49 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> 400 m barjerinis: 56.28 <br> 400 m (UP): 51.63 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |treneriai= I. Jefimova <br> R. Blanquer |klubas= Vilniaus Cosma |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Nacionalinė čempionė |IAAF url kodas= 14448335 }} '''Modesta Justė Morauskaitė''' (g. [[1995]] m. [[spalio 2]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletė]] ir snieglentininkė, nacionalinė čempionė. == Biografija == [[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] pirmą kartą tapo Lietuvos čempione barjeriniuose bėgimuose.<ref>[http://lengvoji.lt/lietuvos-cempionatas-antroji-diena-6/ Lietuvos čempionatas - antroji diena]</ref> 2022 m. [[Madridas|Madride]] ([[Ispanija]]) vykusiose „World Athletics“ kontinentinio auksinio turo uždarų patalpų varžybose 400 m bėgimo rungties distanciją įveikė per 51.63 sek. ir pagerino UP Lietuvos rekordą.<ref>[http://lengvoji.lt/dar-viena-lietuvos-rekorda-pagerinusi-modesta-morauskaite-kazkada-turejo-ateiti-luzis/ Dar vieną Lietuvos rekordą pagerinusi Modesta Morauskaitė]</ref> Tais pačiais metais [[Huelva|Huelvoje]] ([[Ispanija]]) vykusiose „Meeting Iberoamerica Huelva 2022“ varžybose 400 m bėgimo rungties distanciją įveikė per 50.49 sek. ir pagerino Lietuvos rekordą.<ref>[http://lengvoji.lt/modesta-morauskaite-50-49-lietuvos-rekordas/ Modesta Morauskaitė – 50.49 (Lietuvos rekordas) 2022-05-25]</ref> [[2023]] m. [[birželio 22]] d. Europos komandiniame čempionate kartu su [[Lukas Sutkus|Luku Sutkumi]], [[Ema Sarafinaitė|Ema Sarafinaite]] ir [[Tomas Keršulis|Tomu Keršuliu]] pasiekė naują Lietuvos rekordą 4x400 m mišrios etsfatės bėgime (3:15.95).<ref>[http://lengvoji.lt/lietuvos-lengvaatleciai-europos-komandiniame-cempionate-stebuklingai-iskope-i-pirmaji-diviziona/ LIETUVOS LENGVAATLEČIAI EUROPOS KOMANDINIAME ČEMPIONATE STEBUKLINGAI IŠKOPĖ Į PIRMĄJĮ DIVIZIONĄ]</ref> [[2025]] m. [[sausio 30]] d. [[Suomija|Suomijos]] Juveskiulės mieste vykusiame „World Athletics“ Kontinentinio bronzinio turo varžybose pagerino 300 metrų bėgimo uždarose patalpose rekordą, šį nuotolį nubėgdama per 37,62 sek.<ref>https://www.lrytas.lt/sportas/startai/2025/01/30/news/lietuvos-rekorda-pagerinusi-modesta-juste-morauskaite-tai-puiki-naujo-etapo-pradzia-36263365</ref> Anksčiau jis priklausė [[Edita Lingytė|Editai Lingytei]]. === Snieglenčių sportas === [[2011]] m. pirmą kartą vykusiame [[Lietuvos snieglenčių sporto čempionatas|Lietuvos snieglenčių sporto čempionate]] tapo pirmąja Lietuvos čempione istorijoje. Tais pačiais metais vykusiame pasaulio jaunimo čempionate užimta 41-a vieta. [[2012]] m. pasaulio jaunimo čempionato 19-os vietos laimėtoja. [[2013]] m. registruota [[Snieglenčių pasaulio čempionatas|pasaulio snieglenčių čempionate]] kroso rungtyje, bet sportininkė nestartavo. Tais pačiais metais vykusiame pasaulio jaunimo čempionate liko 27-a. == Lengvosios atletikos rezultatai == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |rowspan=2|2011 |Europos jaunimo olimpinis festivalis |[[Trabzonas]], {{flag|TUR}} | align="center"| 1 | 400 m | 54.07 |- |Pasaulio jaunučių čempionatas |[[Vilnev d'Askas]], {{flag|FRA}} | align="center"| 12 | 400 m | 55.55 |- |rowspan=3|2014 |[[2014 m. pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]] |[[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} | align="center"| 14 | 400 m | 54.25 |- |rowspan=2|[[2014 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |rowspan=2|[[Ciurichas]], {{flag|SUI}} | align="center"| 11 | 4x400 m | |- | align="center"| 27 | 400 m | 55.87 |- |2015 |[[2015 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 metų čempionatas]] |[[Talinas]], {{flag|EST}} | align="center"| 19 | 400 m | 55.29 |- |2017 |[[2017 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 metų čempionatas]] |[[Bydgoščius]], {{flag|POL}} | align="center"| 7 | 400 m | 54.06 |- |rowspan=2|2018 |rowspan=2|[[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |rowspan=2|[[Berlynas]], {{flag|GER}} | align="center"| 15 | 4x400 m | |- | align="center"| 18 | 400 m | 52.68 |- |2019 |[[2019 m. pasaulio estafečių čempionatas|Pasaulio estafečių čempionatas]] |[[Jokohama]], {{flag|JPN}} | align="center"| 20 | 4x400 m | |- |2021 |[[2021 m. Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Europos uždarų patalpų čempionatas]] |[[Torunė]], {{flag|POL}} |15 | 400 m (UP) | 53.20 |- |rowspan=3|2022 |[[2022 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio uždarų patalpų čempionatas]] |[[Belgradas]], {{flag|SRB}} |9 | 400 m (UP) | 52.00 |- |[[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Judžinas]], {{flag|USA}} | 21 | 400 m | 52.19 |- |[[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Miunchenas]], {{flag|GER}} | 13 | 400 m | 51.70 |- |2024 |[[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Roma]], {{flag|ITA}} |align="center"| 23 | 400 m | 52.95 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 21 | 400 m | 51.72 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.fis-ski.com/DB/general/athlete-biography.html?sectorcode=SB&competitorid=171982&type=result FIS puslapyje] {{DEFAULTSORT:Morauskaitė, Modesta Justė}} [[Kategorija:Lietuvos sprinteriai]] [[Kategorija:Snieglentininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] rw8cv87uzmmwfxmw488c3kvnxfizwva 0 578541 7904939 7640952 2026-08-16T10:08:16Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904939 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Ieva Zarankaitė |pav= Ieva Zarankaitė at Ogre, President prize of Latvia,14-08-2020, won discus throwing.jpg |pilnas vardas= Ieva Zarankaitė |gimė = {{Gimė|1994|11|23|T}} |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Metimai |asmeniniai rekordai= Rutulio stūmimas: 17,25 <br> Disko metimas: 64,98 m <br> Kūjo metimas: 47,92 |treneriai= V. Zarankienė |klubas= Utenos „ULAK“ |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Nacionalinė čempionė |IAAF url kodas= 14408107 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Moterų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Universiada]]}} {{MedalBronze | 2019 m. [[Neapolis]] | Disko metimas}} {{MedalBottom}} '''Ieva Zarankaitė–Gumbs''' (g. [[1994]] m. [[lapkričio 23]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletė]], kuri specializuojasi disko ir rutulio metimuose, nacionalinė čempionė. == Biografija == Gumbs užaugo [[Utena|Utenoje]]. Vaikystėje užsiėmė plaukimu ir pramoginiais šokiais, o nuo penktos klasės pradėjo lankyti disko metimo treniruotes.<ref name=lrt>{{Cite web |url= https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2460861/disko-metike-gumbs-megstu-svajoti-ir-su-metais-tos-svajones-vis-didesnes |title= Disko metikė Gumbs: mėgstu svajoti ir su metais tos svajonės vis didesnės |date=2025 m. sausio 18 d. |website= lrt.lt |publisher= [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]] |access-date=2025 m. sausio 18 d. |language=lt}}</ref> Studijavo [[Oklahomos valstijos universitetas|Oklahomos valstijos universitete]].<ref name=lrt /> [[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] ketvirtą kartą tapo Lietuvos čempione rutulio stūmime ir trečią kartą Lietuvos čempione disko metime<ref>[http://lengvoji.lt/lietuvos-cempionatas-antroji-diena-6/ Lietuvos čempionatas - antroji diena]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |2012 |[[2012 m. pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]] |[[Barselona]], {{flag|ESP}} | align="center"| 14 | Diskas | 49,06 |- |2015 |[[2015 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 metų čempionatas]] |[[Talinas]], {{flag|EST}} | align="center"| 15 | Diskas | 49,84 |- |rowspan=2|2017 |rowspan=2|Universiada |rowspan=2|[[Taipėjus]], {{flag|TPE}} | align="center"| 15 | Rutulys | 15,11 |- | align="center"| 19 | Diskas | 45,91 |- |rowspan=2|2018 |rowspan=2|[[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |rowspan=2|[[Berlynas]], {{flag|GER}} | align="center"| 23 | Diskas | 53,91 |- | align="center"| 23 | Rutulys | 15,13 |- |rowspan=2|2019 |rowspan=2|Universiada |rowspan=2|[[Neapolis]], {{flag|ITA}} | align="center"| 12 | Rutulys | 14,51 |- | align="center" bgcolor=cc9966| 3 | Diskas | 56,75 |- |rowspan=2|2022 |[[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Judžinas]], {{flag|JAV}} |25 | Diskas | 57,57 |- |[[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Miunchenas]], {{flag|GER}} |14 | Diskas | 56,85 |- align=center | 2023 || [[2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Budapeštas]], {{flag|HUN}} || 14 || Diskas || 59,98 |- align=center | 2024 || [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Roma]], {{flag|ITA}} || 19 || Diskas || 56,56 |- |2025 |[[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |22 | Diskas | 58,97 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 13 | Diskas | 58,03 |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Gumbs, Ieva}} [[Kategorija:Lietuvos rutulio stūmikai]] [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] clbljkefpg08veubtob6ssaa83s3phb 0 579002 7904822 7889822 2026-08-15T18:16:34Z Obivan Kenobi 116618 /* Gyvenamieji namai */ 7904822 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:BZN Cathedral of King Jesus in Panevezys.jpg|thumb|Panevėžio architektūrą reprezentuojanti [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Kristaus Karaliaus katedra]]]] [[Vaizdas:Panevėžio architektūros paveldas 2.svg|thumb|Į LR Kultūros vertybių registrą įrašyti architektūrinės vertės objektai Panevėžyje]] '''Panevėžio architektūra''' – statinių, jų kompleksų ir gamtinės aplinkos visuma [[Panevėžys|Panevėžio]] mieste. Istoriškai susiklostė, kad Panevėžys ryškaus architektūrinio identiteto neturi, jį sudaro skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai.<ref name="Bernardinai">[https://www.bernardinai.lt/naujas-architekturos-festivalis-kvies-prakalbinti-panevezio-pastatus/ ''Naujas architektūros festivalis kvies prakalbinti Panevėžio pastatus''], Bernardinai.lt, 2020 m. birželio 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.</ref> Panevėžys formavosi stichiškai, augo kaip pramonės ir darbininkų miestas, mieste nėra ir niekada nebuvo svarbių architektūros objektų. Iki [[XIX a.]] beveik visas miestas buvo medinis, padalintas į du atskirus urbanistinius kompleksus: [[Naujasis Panevėžys|Naujojo Panevėžio]] miestą ir [[Senasis Panevėžys|Senojo Panevėžio]] miestelį. Iki XIX a. pab. miestas suvienytas, tarpukariu – modernizuotas. Dabartinį miestovaizdį įgijo sovietmečiu: miestas plėtotas pagal [[1947]] m. (arch. [[Kazys Šešelgis|K. Šešelgis]]), [[1962]] m. (arch. [[Irena Daujotaitė|I. M. Daujotaitė]] ir kiti) ir [[1973]] m. (arch. V. Bugailiškis ir kiti) bendruosius (generalinius) planus.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/panevezio-architektura/ ''Panevėžio architektūra''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-04-23. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref> Miesto istorinė dalis, 11 statinių kompleksų ir 53 atskiri objektai, turintys architektūrinę vertę, įtraukti į [[Kultūros vertybių registras|LR Kultūros vertybių registrą]] (2023 m. duomenys).<ref name="PMS"/><ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search Kultūros vertybių registras]. Muoroda tikrinta 2023-05-09.</ref> == Miesto struktūra == Panevėžys išsidėstęs lygumoje abipus [[Nevėžis|Nevėžio]]. Miesto apylinkėse – derlingi laukai. Užstatymas tankus; iki miesto ribų praplėtimo [[XX a.]] pab. Panevėžys užėmė tik 26 km² ploto teritoriją,<ref>''Panevėžys'', Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 3 (Masaitis–Simno), p. 295–296. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1987.</ref> kurioje gyveno apie 130 tūkst. gyventojų. Tuo metu tai buvo tankiausiai gyvenamas Lietuvos didmiestis ir vienas tankiausių Lietuvos miestų.{{ref label|Sub|A|A}} Miesto planas mišrus: istorinio centro – su radialinės struktūros fragmentais, naujųjų rajonų – linijinis ir stačiakampis. Dabartinė miesto struktūra ir centrinė dalis suformuotos sovietmečiu.<ref name="Bernardinai"/> Miesto centrą juosia sovietmečiu susiformavę medinių gyvenamųjų namų kvartalai, už jų – daugiabučių namų mikrorajonai. Miestui būdingas bruožas – mišrus daugiaaukščių ir senesnių vienaaukščių gyvenamųjų namų užstatymas. Prie geležinkelio, Panevėžio šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose, plyti pramoninė zona. [[Vaizdas:Panevėžys, namai Katedros gatvėje.jpg|thumb|left|Mišrus vienaaukščių ir daugiaaukščių namų užstatymas Katedros gatvėje]] Gatvių tinklo pagrindinės ašys – Smėlynės ir [[Jono Basanavičiaus gatvė (Panevėžys)|J. Basanavičiaus]] gatvės, kertančios miesto teritoriją iš šiaurės į pietus, bei Klaipėdos ir Vilniaus gatvės – iš vakarų į rytus. Miesto centrinę dalį juosia magistralinės Nemuno, S. Kerbedžio ir J. Biliūno gatvės. Pagrindinis miesto centro gatvių tinklo akcentas – [[Laisvės aikštė (Panevėžys)|Laisvės aikštė]], kuri kartu su nedidele Ukmergės gatvės atkarpa paversta pėsčiųjų zona. Architektų nuomone, vertingiausios miesto vietos – Laisvės aikštė, [[Senvagė (Panevėžys)|Senvagė]] ir miesto centro jungtis su Skaistakalnio parku bei [[Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]]. Daugiausia problemų turi autobusų stoties aplinka bei reprezentacinių Smėlynės ir J. Basanavičiaus gatvių užstatymas menkaverčiais kvadratinių formų mediniais namais.<ref name="Delfi">Mantas Tomkūnas, [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/eizejantis-panevezio-veidas.d?id=30188763 ''Eižėjantis Panevėžio veidas''], DELFI Žinios, 2010-03-20. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.</ref> : {{ref label|Sub|A|A}} <small>Palyginimui: [[Šiauliai|Šiaulių]] plotas buvo 69 km², [[Ukmergė]]s – 20,5 km².</small><ref>''Šiauliai'', Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4 (Simno–Žvorūnė), p. 176. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1988.</ref><ref>''Ukmergė'', Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4 (Simno–Žvorūnė), p. 367. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1988.</ref> == Istorija == === Senoji architektūra === [[Vaizdas:Oldest house in Panevezys.jpg|thumb|XVII a. Upytės pavieto teismo archyvo rūmai – seniausias Panevėžio pastatas]] Senasis Panevėžys pradėjo kurtis XVI a. pr. Nevėžio dešiniajame krante nuo [[Panevėžio dvaras|valstybinio dvaro]] atskyrus žemes [[Ramygala|Ramygalos]] parapijai (dabartinė Senamiesčio gatvė). Netrukus, patogesnėje vietoje, Didžiojo kunigaikščio dvaro žemėje Nevėžio kairiajame krante, prie svarbių kelių į Ramygalą ir [[Upytė|Upytę]] (dabartinis miesto centras) pradėjo kurtis Naujasis Panevėžys. Po [[Valakų reforma|valakų reformos]] [[XVI a.]] pab. Naujasis Panevėžys atsiskyrė nuo dvaro, tapo atskiru teritoriniu vienetu. Tarp Senojo ir Naujojo miesto stovėjo Panevėžio dvaras: skirtinga šių miesto dalių priklausomybė (valstybei, bažnyčiai, privačiam didikui) trukdė Panevėžiui tolygiai plėtotis. Dėl to nesusiformavo ryškesni architektūros ansambliai, kompozicijos dominantės, nebuvo tūriu ar menine išraiška išsiskiriančių visuomeninių pastatų.<ref name="KVR">{{cite kvr|mc=31872|title=Panevėžio miesto istorinė dalis|accessdate=2020-09-16}}</ref> Miestą sudarė vienaaukščiai mediniai pastatai, [[Senojo Panevėžio bažnyčia|medinė bažnyčia]], nedidelis, neišraiškingas dvaro pastatas. Vienintelis to laikotarpio paveldas mieste – [[1614]] m. statyti [[Renesanso architektūra|renesanso stilistikos]] mūriniai [[Upytės pavieto teismo archyvo pastatas|Upytės pavieto teismo archyvo rūmai]] Kranto gatvėje ir gatvių tinklas. Miestas smarkiai sugriautas per [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karą su Maskva]] [[1654]]–[[1667]] m. ir [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] [[1700]]–[[1721]] m. [[1727]] m. Naujojo Panevėžio aikštės vakariniame šone pradėtas statyti [[Pijorai|pijorų]] vienuolyno ansamblis: vienuolyno korpusas, bažnyčia ir kolegija (po [[1790]] m. gaisro atstatyti). Naujieji pastatai ir [[1794]] m. pastatyta [[Panevėžio sinagoga|medinė sinagoga]] miesto plano nepakeitė, bet paryškino tūrinėje ir erdvinėje kompozicijoje ryškesnių akcentų neturėjusį miesto centrą.<ref name="KVR"/> Iš šių pastatų iki šių laikų išliko tik [[Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia|bažnyčia]], kiti nukentėjo per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir nugriauti pokario metais. [[Vaizdas:Vilkmergės (now Ukmergės) Street in Panevėžys, Lithuania in the early 20th century.jpg|thumb|left|Turgaus aikštė ir Ukmergės gatvė XX a. pr.]] [[XVIII a.]] pab. Panevėžyje buvo du savarankiški panašaus radialinio plano urbanistiniai kompleksai, atskirti miško: Naujojo Panevėžio miestas ir Senojo Panevėžio miestelis. Miestas buvo užstatytas beveik vien mediniais vienaaukščiais namais; miesto dalis už upės (Senasis Panevėžys) turėjo kaimui būdingą vaizdą. Senoji ir naujoji miesto dalys sujungtos XVIII a. pab.–XIX a. pr.: sudegus medinei Senamiesčio bažnyčiai, nauja medinė bažnyčia pastatyta kitoje vietoje, Nevėžio kilpoje tarp Senojo ir Naujojo Panevėžio. Aplink bažnyčią suplanuota aikštė ir stačiakampis gatvių tinklas, pradėtas kurti naujas [[Mikolajavas|Mikolajevo]] miestelis (dabar Smėlynė). Smėlynei išaugus, XIX a. vid. Naujamiestis, Senamiestis ir Smėlynė jau sudarė vientisą kompleksą.<ref name="KVR"/> [[Vaizdas:BZN Sv Petro ir Povilo baznycia (two towers).JPG|thumb|Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios bokštai – viena iš pagrindinių dominančių miesto siluete]] Nuo XIX a. pr. pradėjo keistis ir miesto užstatymas bei vaizdas. Miesto centre susidarė tankiai užstatyti kvartalai, imta riboti pastatų tankumą. Pastatyti nauji visuomeniniai pastatai: medinė [[Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia|Evangelikų liuteronų bažnyčia]] Dvaro gatvėje ([[1845]]–[[1850]] m.; dabar Ukmergės g. 29), apskrities iždinė turgaus aikštėje ([[1830]] m., neišlikusi), kalėjimas (po [[1837]] m.), medinis ligoninės pastatas Marijos gatvėje ([[1840]] m., dabar Panevėžio teritorinė darbo birža A. Smetonos g. 19),<ref>Liudvika Knizikevičienė, [http://www.aidas.lt/lt/istorija/article/10166-03-03-is-panevezio-ligonines-istorijos ''Iš Panevėžio ligoninės istorijos''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210415024157/https://www.aidas.lt/lt/istorija/article/10166-03-03-is-panevezio-ligonines-istorijos |date=2021-04-15 }}, Lietuvos Aidas. Nuoroda tikrinta 2020-08-17.</ref> dviaukštė mūrinė bajorų mokykla (1840 m., dabar [[Panevėžio kolegija|Panevėžio kolegijos]] korpusas Klaipėdos g. 3), malūnas ([[1841]] m., dabar viešbutis „Romantic“). Miesto centre ėmė vyrauti mūriniai pastatai, kai kurie jų buvo [[Klasicizmo architektūra|klasicistinio stiliaus]]. Po [[1830–1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] uždarytas pijorų vienuolynas: vienuolių korpusas paverstas kareivinėmis, bažnyčia – cerkve. 1877–1885 m. Smėlynėje vietoj medinės bažnyčios pastatyta raudonų plytų apdailos [[Neoromaninė architektūra|neoromaninė]] Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kuri ėmė dominuoti miesto siluete. 1878 m. parengtas miesto planas, iš esmės – jau susiklosčiusių kvartalų su kai kuriais gatvių papildymais fiksacija. Pagal planą numatyti nauji kvartalai šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse. Miesto centrinė (Laisvės) aikštė apstatyta [[Istorizmas|istorizmo]] stiliaus dviaukščiais, tinkuotais, puoštais [[Orderis (architektūra)|orderiniais]] elementais arba raudonų plytų su smulkiu gausiu plytų dekoru pastatais.<ref name="VLE"/> Nutiesti geležinkeliai: 1873 m. platusis [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|Radviliškio–Daugpilio]], 1898 m. – siaurasis [[Panevėžio–Pastovio geležinkelis|Panevėžio–Pastovių]], įrengta [[Panevėžio geležinkelio stotis|stotis]], pastatyti stoties pastatai, sandėliai. XIX a. pab. Panevėžys tapo teritoriškai vieningu, architektūros ir urbanistinės struktūros požiūriu susiformavusiu miestu.<ref name="KVR"/> [[Vaizdas:Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.jpg|thumb|left|J. Balčikonio gimnazijos senasis korpusas, XIX a. pab.]] XIX a. pab.–XX a. pr. mieste pastatyta mūrinių visuomeninių, gyvenamųjų ir industrinių pastatų: du vėjo malūnai [[Ramygalos gatvė (Panevėžys)|Ramygalos gatvėje]] (1875 ir 1880 m.),<ref>Inga Smalskienė, [https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/malunai-panevezi-garsino-ir-uzsienyje/ ''Malūnai Panevėžį garsino ir užsienyje''],Panevėžio balsas, 2012-12-15. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> istorizmo „[[Plytų stilius|plytų stiliaus]]“ valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla Kranto gatvėje (1880 m., sovietmečiu – [[Panevėžio konservų fabrikas|konservų fabrikas]], dabar apleistas),<ref>Lina Dranseikaitė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/centro-atgimimas-judina-ir-konservu-fabriko-sienas/ ''Centro atgimimas judina ir konservų fabriko sienas''], Sekundė, 2021-01-31. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> Realinės mokyklos rūmai (1884 m., dabar [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|J. Balčikonio gimnazija]]),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/ka-laikyti-mokyklos-istorijos-pradzia/ ''Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> J. Kasperovičiaus gyvenamasis namas (1889 m., tarpukariu – teismo, sovietmečiu – Kraštotyros muziejaus pastatas, rekonstruotas 1985 m., dabar [[Panevėžio miesto dailės galerija|dailės galerija]]),<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/dailes-galerijai-grazinama-autentiska-isvaizda/ ''Dailės galerijai grąžinama autentiška išvaizda''], Sekundė, 2019-08-30. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> istorizmo „plytų stiliaus“ kalėjimo pastatai – dviaukštis administracinis pastatas prie gatvės ir keturių aukštų kalėjimo pastatas kieme (1893 m., P. Puzino g. 12),<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2011/12/12/news/panevezio-moteru-pataisos-namams-suteiktas-kulturos-paveldo-vertybes-statusas-5420899/ ''Panevėžio moterų pataisos namams suteiktas kultūros paveldo vertybės statusas''], Lietuvos rytas, 2018-03-26. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> eklektinis dviejų aukštų su mezoninu ir mansarda [[Michaelio Rosako namas|„Centralinis“ viešbutis]] Aptiekos g. (1894 m. arch. J. F. Lemanas; dabar pastatas Laisvės a. 1),<ref>Ermina Čižienė, [http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Ciziene%20Elektros%20gatv%20Panevzio%20miesto%20pl_tros.pdf ''Elektros gatvė Panevėžio miesto plėtros ir kultūros kontekste''], Iš Panevėžio praeities: kultūros paveldas, Panevėžys, 2010, p. 72. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref><ref>[https://aina.lt/m-rosako-namas-panevezyje-kuriame-pirmakart-suplevesavo-trispalve/ ''M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė''], Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2017-02-18. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> rausvų ir geltonų plytų mūro [[Moigių namai|Moigių namų]] kompleksas (1895 m., dabar [[Panevėžio kraštotyros muziejus]]),<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/geri-norai-isjudino-istorinio-pastato-pamatus/ ''Geri norai išjudino istorinio pastato pamatus''], Sekundė, 2019-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref><ref>[https://jp.lt/panevezyje-sutvarkyti-bajoru-moigiu-namai/ ''Panevėžyje sutvarkyti bajorų Moigių namai''], Jūsų Panevėžys, 2020-06-17. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> istorizmo stilistikos mielių ir spirito fabriko pastatai (XIX a. pab.–XX a. pr., Respublikos g. 82),<ref>{{cite kvr|mc=31847|title=Panevėžio mielių ir spirito fabriko pastatas|accessdate=2021-06-12}}</ref> istorizmo stilistikos dviaukštis su mansarda [[Juozo Masiulio knygynas|J. Masiulio knygynas]] (1890–1900 m.),<ref>{{cite kvr|mc=36143|title=J. Masiulio knygynas|accessdate=2021-06-12}}</ref><ref name="PMS"/> Natanelio Kisino namas (1900 m., namą 1906 m. nusipirko Panevėžio miesto savivaldybė, 1987 m. integruotas į savivaldybės pastatų kompleksą)<ref>[https://pastataikalba.lt/pastatas/panevezio-miesto-savivaldybes-administracijos-pastatas/ ''Panevėžio miesto savivaldybės pastatas''], Pastatai kalba. Nuoroda tikrinta 2020-11-12.</ref>, neoklasicistiniai su [[Modernas|moderno]] stiliaus bruožais Panevėžio kredito draugijos rūmai (1915 m., arch. A. Pšigodskis; dabar [[Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka]])<ref name="VLE"/> ir kiti. === Tarpukario istorizmas ir modernizmas === Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Panevėžyje sugriauta ar apgriauta apie 100 pastatų,<ref>Vytautas Jokubauskas, ''Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje''; iš Lituanistica, 2016, t. 62, Nr. 4 (106), p. 243. Lietuvos mokslų akademija.</ref> 1917 m. mieste siautėjo gaisras, sudegė [[Slabada (Panevėžys)|miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių]] bei Tilto (dabar Smėlynės) gatvės rajonas.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/krastieciu-jubiliejiniu-datu-kalendoriai/ivykiu-sarasas/?metai=2017 ''Panevėžio jubiliejinių datų kalendoriai, 2017''], Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2020-08-18.</ref> Po nepriklausomybės kovų Panevėžys pradėjo atsigauti ir tvarkytis. Atnaujinti tiltai ([[Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas|Laisvės tiltas]], [[Panevėžio Respublikos tiltas|Respublikos tiltas]] – 1925 m., inž. [[Pranas Markūnas|P. Morkūnas]]), išgrįstos gatvės, pastatyta [[Panevėžio elektrinė|elektrinė]] (1923 m.). Tarpukariu mieste pastatyta nemažai visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų, industrinių statinių, parengtas tikslus geodezinis miesto planas – vienas pirmųjų tokio pobūdžio darbų Lietuvoje (1933–1934 m., inž. M. Ratautas, A. Kočegūra, P. Butrimas). Ketvirtajame dešimtmetyje pradėta tiesti kanalizacija, koreguota Nevėžio vaga, sutvarkyta Laisvės aikštė.<ref name="modernizacija"/> ==== Gatvės ==== [[Vaizdas:A. Jakšto prospektas Panevėžyje.jpeg|thumb|A. Jakšto prospektas, ~1939 m.]] Tarpukariu Panevėžys buvo vienas geriausiai gatves tvarkiusių Lietuvos miestų: 1939 m. Lietuvoje buvo tik du pirmos eilės miestai, turėję daugiau grįstų gatvių nei negrįstų – Panevėžys ir [[Vilkaviškis]]. Tačiau Panevėžys, būdamas didesnis, grįstų gatvių turėjo žymiai daugiau.<ref name="modernizacija">Vaidas Petrulis, [https://www.bernardinai.lt/2020-04-24-lietuvos-miestu-ir-miesteliu-modernizacija-panevezys/ ''Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Panevėžys''], Bernardinai.lt, 2020 m. balandžio 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.</ref> 1926 m. išgrįstos K. Donelaičio, Margių, Kauno, Vyskupo Valančiaus, vėliau ir kitos gatvės. Prie gatvių buvo tiesiami ir šaligatviai. Iš pradžių gatves grindė paprastais akmenimis, ketvirtajame dešimtmetyje centrinės gatvės jau buvo grindžiamos tašytais. 1935 m. iš 40 km Panevėžio gatvių buvo išgrįsta 26 km.<ref name="Voruta">D. Pilkauskas, [http://www.voruta.lt/panevezio-miesto-urbanistine-raida-1920-1940-m/ ''Panevėžio miesto urbanistinė raida 1920-1940 m.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201022202144/http://www.voruta.lt/panevezio-miesto-urbanistine-raida-1920-1940-m/ |date=2020-10-22 }}, Voruta.lt. 2013-01-31. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.</ref> Buvo grindžiami ir užmiesčio keliai: į [[Berčiūnai (Panevėžys)|Berčiūnus]] (5,4 km; 1933–1934 m.) ir [[Velžys|Velžį]], Ukmergės link (3,6 km; 1935 m.). Deja, iki šių laikų nė vieno grindinio Panevėžyje neišliko: sovietmečiu visos grįstos gatvės užlietos asfaltu. 1934–1936 m. Nevėžio dešiniajame krante įrengtas cemento plytomis grįstas A. Jakšto prospektas. Apsodintas akacijomis, jis per keletą metų tapo viena iš gražiausių Panevėžio vietų, miestelėnų vadintas Meilės alėja.<ref>Ingrida Nagrockienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/vienos-svarbiausiu-gatviu-uzbaigtuves-netrukus/ ''Vienos svarbiausių gatvių užbaigtuvės – netrukus''], Sekundė, 2019-10-09. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.</ref> 1937 m. miesto pietinėje dalyje suformuotas naujas gyvenamųjų namų rajonas, apėmęs Klaipėdos, S. Daukanto ir Džonto (dabar J. Zikaro) gatves.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-miesto-turgus/ ''Panevėžio miesto turgus''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> ==== Visuomeniniai pastatai ==== [[Vaizdas:Panevėžio apygardos teismas.jpg|thumb|Žydų gimnazija buvo vienas pirmųjų žymesnių tarpukario Panevėžio pastatų. Sovietmečiu čia veikė įvairios švietimo įstaigos]] Trečiojo dešimtmečio pradžioje miestui trūko lėšų. Pirmas kiek žymesnis pastatas buvo kukli vienaaukštė su mansarda pradžios mokykla Marijos (dabar A. Smetonos) ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, pastatyta 1923 m. Tais pačiais metais pastatyta medinė Panevėžio apskrities ligoninė. Nuo dešimtmečio pabaigos buvo statomi jau kur kas žymesni pastatai. 1928 m. [[Elektros gatvė (Panevėžys)|Elektros gatvėje]] istorizmo stiliumi pastatyta gelsvų plytų mūro Žydų gimnazija (vėliau praplėsta, dabar – [[Panevėžio apygardos teismas]]; arch. P. Sabolis, A. Tylius), dėl išorės puošnumo ir įrengtų šildymo bei vandentiekio sistemų vadinta „rūmais“.<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1984 ''Panevėžio Žydų gimnazija'']{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref> 1930 m. Kranto gatvėje pastatyta gelsvų plytų mūro netinkuota [[Panevėžio lenkų gimnazija|Lenkų gimnazija]] (dabar [[Panevėžio specialioji mokykla]]; inž. J. Salenekas), Smėlynės gatvėje – mūrinė dviaukštė Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninė (arch. R. Steikūnas). Tais pačiais metais pašventinta modernizuotų [[Neobarokas|neobaroko]] formų bazilikinė [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Panevėžio katedra]] (arch. [[Romanas Steikūnas|R. Steikūnas]], inž. [[Aleksandras Gordevičius|A. Gordevičius]]).<ref name="Voruta"/> [[Vaizdas:Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas.jpg|thumb|left|Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas buvo vienas pirmųjų bandymų mieste pereiti nuo istorizmo prie modernizmo architektūros. Sovietmečiu dviaukščio pastato šlaitinis stogas pakeistas trečiu aukštu]] Ketvirtajame dešimtmetyje vietoj istorizmo ėmė vyrauti lietuviškojo modernizmo stilius. 1932 m. Smėlynės gatvėje pastatytos Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos (arch. V. Landsbergis-Žemkalnis; dabar [[Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija]]) architektūroje dar dominuoja senųjų stilių bruožai: simetrinė kompozicija, dekoro elementai – fasadą skaido puskolonės, stilizuoti piliastrai, akcentuotas centrinis įėjimas, bet urbanistine prasme jau įgyvendinti nauji principai: pastatas įkomponuotas sklype, atitraukus nuo bendros užstatymo linijos, sukuriant žaliąją erdvę tarp pastato ir gatvės.<ref>Evaldas Vilkončius, [https://www.researchgate.net/publication/325124499_TARPUKARIU_PANEVEZYJE_STATYTU_SVIETIMO_ISTAIGU_ARCHITEKTURA_THE_ARCHITECTURE_OF_EDUCATIONAL_INSTITUTIONS_BUILT_DURING_THE_INTERWAR_PERIOD_IN_THE_CITY_OF_PANEVEZYS ''Tarpukariu Panevėžyje statytų švietimo įstaigų architektūra''], Mokslas – Lietuvos ateitis, 2018. Nuoroda tikrinta 2020-04-15.</ref> Siekis nutolti nuo iki tol vyravusio istorizmo ryškus Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastate Smėlynės gatvėje (1933 m., inž. [[Kazys Germanas|K. Germanas]]): pirmo ir antro aukštų tūryje per plokštuminį ir ritminį skaidymą pabrėžiamas formų paprastumas bei griežtumas, akcentuotas eksterjero horizontalumas, atsisakyta nereikalingų dekoratyvinių elementų. Sovietmečiu pastatui pristatytas trečias aukštas, šiais laikais pastate įrengti butai.<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1983 ''Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210911215609/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1983 |date=2021-09-11 }}, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref> [[Vaizdas:Lietuvos banko Panevėžio skyriaus rūmai.jpg|thumb|left|Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas – vienas svarbiausių ir gražiausių tarpukario statinių mieste<ref>Donatas Pilkauskas, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/lietuvos-banko-panevezio-skyriaus-pastatas/ ''Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-09-01.</ref>]] [[Vaizdas:Panevėžio ligonių kasos pastatas.jpg|thumb|Panevėžio ligonių kasos pastatas, praplėstas sovietmečiu. Naujojo priestato (kairėje) išorė – siaurų langų ritmas, užapvalinta prieangio dalis – suderinta su originalaus pastato (dešinėje) fasadu<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1980 ''Panevėžio ligonių kasos''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210507194516/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1980 |date=2021-05-07 }}, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2020-09-01.</ref>]] [[Vaizdas:Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika.jpg|thumb|Panevėžio apskrities savivaldybės rūmų pagrindinis fasadas iš A. Jakšto gatvės pusės]] Vienas įspūdingiausių [[Modernizmo architektūra|modernizmo architektūros]] statinių Panevėžyje – [[Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas]] Respublikos gatvėje (1931 m., arch. [[Mykolas Songaila|M. Songaila]]). Pastato interjeras puošnus, su skulptūrine ornamentika. Centrinę operacijų salę dengia kupolas, kurį laiko atlantai (skulptorius [[Juozas Zikaras|J. Zikaras]]). Pastato išorė – be papuošimų, neskaitant virš įėjimo tarp sparnų įkomponuoto Vyties.<ref name="modernizacija"/> Daugiausia visuomeninių pastatų tarpukariu suprojektuota ilgamečio Panevėžio inžinieriaus [[Antanas Gargasas|Antano Gargaso]]: vienaaukštis Žydų liaudies banko pastatas [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos gatvėje]] (1933 m., dabar restoranas „Nendrė vėjyje“), Panevėžio miesto pradinė mokykla Nr. 3 Ukmergės gatvėje (1935 m.), tuo metu laikyta moderniausiu švietimui skirtu objektu Panevėžio apskrityje,<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1995 ''Pradinė mokykla Panevėžyje''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200918114927/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1995 |date=2020-09-18 }}, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, 2020-03-26. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref> Panevėžio apygardos ligonių kasa Respublikos gatvėje (1937 m.), pradžios mokykla Danutės gatvėje (1938 m., dabar [[Panevėžio 5-oji gimnazija]]), dviaukštis Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas Laisvės aikštėje su plačiomis vitrinomis pirmame aukšte ir siaurais vertikaliais langais antrame bei lenktu stikliniu stogeliu (aliuzija į [[Pienocentro rūmai|„Pienocentro“ pastatą]] Kaune) – vienas brandžiausių inžinieriaus darbų (1938 m.). Deja, pastatas prarado savo autentiškumą, sovietmečiu užstačius trečiąjį aukštą, sunaikinus stogą juosiančią tvorelę, pakeitus duris ir langus.<ref name="modernizacija"/> Kiti žymūs A. Gargaso projektai – [[Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia]] Marijonų gatvėje (1939 m.), triaukštė pradžios mokykla Nr. 2 Maironio gatvėje (1940 m., dabar [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|R. Sargūno sporto gimnazija]]), keturių aukštų Panevėžio vyskupijos kunigų seminarijai numatytas pastatas, baigtas jau po Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu jame buvo įsikūręs [[Panevėžio hidromelioracijos technikumas]], dabar – [[Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija]].<ref>[https://www.paltarokogimnazija.lt/index.php/atributika/istorija/11-istorija ''Istorija''], Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref> Vienas vėlyviausių tarpukario architektūros visuomeninių pastatų Panevėžyje – 1940 m. A. Jakšto gatvės ir Liepų alėjos kampe pastatyti [[Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai]] (inž. [[Petras Lelis]]; dabar Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika). Rūmų architektūra pasižymi tarpukario Lietuvos administraciniams pastatams būdingomis modernizuotomis formomis su klasikinės architektūros elementais.<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1977?rt=3&oe=4 ''Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210506122829/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1977?rt=3&oe=4 |date=2021-05-06 }}, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref> ==== Gyvenamieji namai ==== [[Vaizdas:Panevėžiogamtosmokykla.JPG|thumb|Miesto pakraštyje įsikūrusi tarpukario advokato Česlovo Petraškevičiaus vila laikoma vienu gražiausių Panevėžio medinės architektūros statinių.<ref>Inga Smalskienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/advokato-palikimas-padalintas-papildyta/ ''Advokato palikimas padalintas (papildyta)''], Sekundė, 2014-01-16. Nuoroda tikrinta 2020-08-16.</ref>]] Gyvenamiesiems būstams populiaresnė buvo pigi medinė statyba. 1939 m. mieste pastatyti 85 mediniai ir tik 13 mūrinių gyvenamųjų namų. Palyginimui – Šiauliuose tais metais trečdalis pastatytų namų buvo mūriniai, Kaune – pusė. Panevėžio namai buvo ir gerokai pigesni – Kaune vieno namo statyba vidutiniškai kainavo apie 30 tūkst. litų, Šiauliuose – 19 tūkst., Panevėžyje – 9 tūkst.<ref name="modernizacija"/> Žymesni tarpukariu pastatyti gyvenamieji namai: skulptoriaus J. Zikaro namas (1924 m., inž. A. Gordevičius; sovietmečiu nugriautas), miesto burmistro [[Tado Chodakausko namas]] Vasario 16-osios g. 22 (1928 m.), techniko J. Baryso namas Respublikos gatvėje – tuo metu vienas moderniausių privačių namų mieste (1929 m.),<ref name="Voruta"/> fotografo J. Žitkaus namas Puzino g. 11 (1934 m.; vėliau jame gyveno [[Salomėja Nėris]]), medinis dviaukštis pedagogo P. Būtėno namas A. Jakšto g. 3 (1933 m.), advokato Č. Petraškevičiaus vila Smėlynės g. 171 (1934 m., dabar [[Panevėžio gamtos mokykla]]), kunigo [[Kungio namas|A. Kungio namas]] Sodų g. 27 (ketvirtas dešimtmetis), trijų aukštų mūrinis gydytojo [[Stasio Mačiulio namas|S. Mačiulio namas]] Respublikos g. 54 (ketvirtas dešimtmetis, baigtas įrengti sovietmečiu; dabar [[Panevėžio apygardos prokuratūra]]).<ref name="Voruta"/> ==== Industriniai pastatai ==== 1927 m. Kranto gatvėje pastatytas [[Lietūkio malūnas (Panevėžys)|„Lietūkio“ malūnas]], tarpukariu buvęs vienas didžiausių ir moderniausių malūnų Lietuvoje (Antrojo pasaulinio karo metu sugriautas, po karo nebeatstatytas).<ref>Leonas Kaziukonis, [http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Kaziukonis%20Is%20Panevezio%20malunu%20df.pdf ''Iš Panevėžio malūnų praeities''], Panevėžio istorijos fragmentai, Panevėžys, 1993 m. Nuoroda tikrinta 2020-08-16.</ref> 1931 m. pastatytas [[Panevėžio mėsos kombinatas|„Maisto“ mėsos fabrikas]] (inž. M. Ratautas, P. Markūnas), 1933 m. Ukmergės gatvėje atidarytas naujai suremontuotas [[Lietuvos muilas|Muilo fabrikas]], įrengtas buvusios skerdyklos pastate. Fabriko teritorijoje nugriovus buvusius sandėlius pagal inž. Vilkelio projektą 1938 m. pastatytas aliejaus fabrikas.<ref name="Voruta"/> 1940 m. miesto šiaurės vakaruose 40 ha plote pastatyti [[Panevėžio cukraus fabrikas|Cukraus fabriko]] pastatai, suprojektuoti [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmo]] stiliumi architekto [[Arnas Funkas|A. Funko]].<ref>{{cite kvr|mc=24621|title=Cukraus fabriko pastatų kompleksas|accessdate=2020-09-16}}</ref> === Sovietmečio architektūra === Antrojo pasaulinio karo metu Panevėžys vėl gana smarkiai nukentėjo. Po karo dalis istorinių pastatų rekonstruota, sunaikintų vietose ir tuščiose erdvėse atsirado stambiatūriai, neatitinkantys istorinio mastelio pastatai. Labiausiai nukentėjo nuo seno neturtingų [[Panevėžio žydai|žydų]] gyvenamas kvartalas tarp Ukmergės ir Elektros gatvių, vadinamoji „[[Slabada (Panevėžys)|Slobodka]]“. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje šis kvartalas užstatytas mūriniais daugiabučiais, o 1967–1968 m. Elektros gatvės ir Laisvės aikštės kampe pastatyti [[Panevėžio dramos teatras|Panevėžio dramos teatro]] rūmai (arch. [[Algimantas Mikėnas|A. Mikėnas]]).<ref>Leonas Kaziukonis, [https://aina.lt/apie-panevezyje-neislikusia-sinagogu-aikste/ ''Apie Panevėžyje neišlikusią Sinagogų aikštę''], Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2020-04-18. Nuoroda tikrinta 2020-08-18.</ref> Pokario metais atnaujintos pramonės įmonės, miesto centre ir netoli centro tuščiose vietose pastatyti triaukščiai daugiabučiai: Kranto (vietoj sugriauto „Lietūkio“ malūno), Ukmergės, N. Gogolio (dabar Smėlynės), Ramygalos, Klaipėdos, Agronomijos (dabar Marijonų), Sandėlių (dabar S. Kerbedžio) gatvėse, Liepų alėjoje. Dviaukščiai – Margių, Algirdo, Stoties gatvėse.<ref>Emilija Juškienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-statybos-kai-daugiabutis-miestieciams-reiske-prabanga/ ''Panevėžio statybos: kai daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą''], Sekundė, 2020-02-28. Nuoroda tikrinta 2020-08-19.</ref><ref name="Statybos sovietmetyje">Leonas Kaziukonis, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-statybos-sovietmetyje/ ''Panevėžio statybos sovietmetyje''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2018-05-02. Nuoroda tikrinta 2020-08-19.</ref> ==== Miesto plėtra ==== [[Vaizdas:Vilniaus gatvės daugiabučių kvartalas Panevėžyje.jpg|thumb|Šalia centro esantis Vilniaus gatvės daugiabučių kvartalas – vienas pirmųjų Panevėžyje]] Sovietmečiu Panevėžys plėtotas kaip pramonės centras. Pagal 1961 m. generalinį planą suformuoti du pramonės rajonai: miesto šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose. Šeštajame–septintajame dešimtmečiuose pastatyta stambių pramonės įmonių: „[[Lietkabelis|Lietkabelio]]“, Gelžbetonio dirbinių, [[Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla|Tiksliosios mechanikos]], [[Panevėžio autokompresorių gamykla|Autokompresorių]], „[[AB Ekranas|Ekrano]]“ gamyklos, [[Panevėžio stiklo fabrikas|Stiklo fabrikas]].<ref>Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas, [https://www.vle.lt/Straipsnis/Panevezio-istorija-125116 ''Panevėžio istorija''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-07-30. Nuoroda tikrinta 2020-08-18.</ref> Miestas sparčiai augo, į Panevėžį kėlėsi gyventojai iš aplinkinių kaimų ir kitų rajonų. Pradėti statyti daugiabučių rajonai. Pirmieji – 4–5 aukštų plytinių namų kvartalai įrengti P. Rotomskio (dabar Marijonų), Vilniaus, [[Jono Basanavičiaus gatvė (Panevėžys)|J. Basanavičiaus]] gatvėse. Nuo 1965 m. buvo statomi stambiaplokščiai surenkami namai, daugiausia penkiaaukščiai: N. Gogolio (Smėlynės), Tulpių (arch. [[Sigitas Juozas Katilius|S. Katilius]], N. Garbaliauskienė), Ramygalos gatvėse. 1970 m. miesto vakarinėje dalyje pradėtas statyti didelis [[Klaipėda (Panevėžys)|Klaipėdos gyvenamasis rajonas]] su penkiaaukščiais ir devynaukščiais stambiaplokščiais surenkamais namais, mokyklomis, vaikų lopšeliais-darželiais, prekybos centrais (arch. I. Mumšienė, G. Bimbienė). Vėliau jame pastatyti ir pirmieji miesto monolitiniai dvylikaaukščiai. 1978 m. Panevėžio pietrytinėje dalyje iškilo [[Žemaičiai (Panevėžys)|Žemaičių kvartalas]] su penkių ir dvylikos aukštų plytiniais daugiabučiais (arch. N. Eigminienė, M. Steponavičius). 1984 m. į pietus nuo Nemuno gatvės pradėtas statyti [[Pilėnai (Panevėžys)|Pilėnų kvartalas]] (arch. G. Bimbienė).<ref name="Statybos sovietmetyje"/> 1984 m. pradėtas statyti [[Kniaudiškiai (Panevėžys)|Kniaudiškių]] gyvenamasis rajonas (arch. M. Steponavičius, V. Andriuška). Buvo numatyta, kad jį sudarys 4 mikrorajonai ir jame gyvens daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų, tačiau iki sovietmečio pabaigos viso rajono nespėta pastatyti. Kniaudiškiuose vyrauja stambiaplokščiai penkių ir devynių aukštų namai, šalia planuotos naujos autobusų stoties įrengti plytiniai namai-ekranai transporto triukšmui sumažinti.<ref name="Statybos sovietmetyje"/> Mažaaukščiai individualūs namai pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais daugiausia buvo mediniai, statyti netoli centro esančiuose kvartaluose. Pagal 1961 m. generalinį planą miesto šiaurėje, už geležinkelio, atsirado prestižinis [[Rožės (Panevėžys)|Rožyno]] (pagal Rožių gatvę) individualių namų rajonas. Rajono architektūra miesto architektų vertinama gana kritiškai.<ref name="Delfi"/> ==== Miesto centras ==== [[Vaizdas:Vilniaus gatvė, Panevėžys.jpg|thumb|Sovietmečiu užstatyta Vilniaus gatvės atkarpa miesto centre. Tolumoje – Panevėžio „Trylikaaukštis“]] Pokario metais ir vėliau sovietmečiu žymiai pasikeitė miesto centro vaizdas. Pagal 1961 ir 1973 m. miesto generalinius planus numatyta centro rekonstrukcija, Laisvės aikštėje, Respublikos, Kranto ir kitose gatvėse istoriškai susiklosčiusioje teritorijoje pradėti statyti sovietinės modernistinės architektūros pastatai, dažnai nesilaikant sklypų užstatymo linijos ar vyraujančio mastelio.<ref name="Senvagė">Evaldas Vilkončius, ''Sovietinis modernizmas Panevėžio centre'', Senvagė, 2017 m., Nr. 1, p. 70–75.</ref> Laisvės (tada Lenino) aikštės vakaruose nugriauti istoriniai namai, pastatyti nauji daugiaaukščiai, tarp jų ir vienas aukščiausių Panevėžio pastatų, vienu iš miesto simbolių tapęs minimalistinės architektūros [[Nevėžis (viešbutis)|„Nevėžio“ viešbutis]] (1972 m., arch. [[Alfredas Paulauskas|A. Paulauskas]]).<ref name="Ekskursija">[https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A&#91;ekskursij%C5%B3&#93;F/ekskursiju%20zemelapiai/Panevezys_%20Sovietmetis_zemelapis.pdf ''Panevėžys. Sovietmetis''], Architektūros ekskursijų fondas. [https://web.archive.org/web/20131029152719/https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A&#91;ekskursij%C5%B3&#93;F/ekskursiju%20zemelapiai/Panevezys_%20Sovietmetis_zemelapis.pdf Archyvuota] 2013-10-29. Nuoroda tikrinta 2021-02-15.</ref> Kiti, rytinės aikštės pusės namai – paaukštinti, pristačius trečiąjį aukštą. Nemažai senųjų pastatų nugriauta tiesiant ir platinant gatves. Sovietmečiu suformuotos pagrindinės miesto gatvės: Kęstučio gatvė miesto centre prailginta iki Klaipėdos gatvės ir pervadinta Vilniaus gatve; J. Basanavičiaus gatvė prailginta iki N. Gogolio (dabar Smėlynės) gatvės. Sovietmečio pabaigoje buvo numatyta per miesto istorinę dalį nutiesti naują gatvę (dabartinė J. Urbšio g.), jungiančią Respublikos ir Klaipėdos gatves. Kvartale tarp Respublikos ir A. Domaševičiaus (dabar A. Smetonos) gatvių spėta išgriauti dalį pastatų ir nutiesti atkarpą iki dabartinės Vasario 16-osios gatvės, tačiau visuomenės pastangomis tolesnį gatvės tiesimą pavyko sustabdyti.<ref>Leonas Kaziukonis, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/dar-pries-susikuriant-sajudziui/ ''Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017-03-27. Nuoroda tikrinta 2020-08-28.</ref><ref name="Delfi"/> [[Vaizdas:Kino teatras garsas.JPG|thumb|left|Socialistinio modernizmo stilistikos „Garso“ kino teatras 2015 m. To paties projekto kino teatrai buvo ir [[Druskininkai|Druskininkuose]] („Aidas“) bei [[Klaipėda|Klaipėdoje]] („Vaidila“)<ref>Vaidas Petrulis, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/202?id=202 ''Tipinis kino teatro projektas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420122218/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/202?id=202 |date=2021-04-20 }}, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2020-09-01.</ref>]] Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose statytų pastatų būdingi bruožai – architektūrinės aplinkos ignoravimas, griežtų, asketiškų formų naudojimas, estetinių architektūros tikslų atsisakymas, paverčiant juos „bestiliais“ pastatais. Miesto centre pagal kartotinius projektus statyti daugiabučiai namai sumenkino ir suniveliavo bendrą centro urbanistinį charakterį.<ref name="Senvagė"/> Tipinių projektų nevengta ir visuomeniniams pastatams: 1968 m. Respublikos gatvėje iškilo pagal tipinį projektą pastatytas [[Garsas (kino teatras)|„Garso“ kino teatras]] (arch. V. Juršys, nugriautas 2021 m.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/garso-pastatas-jau-istorija/ ''„Garso“ pastatas – jau istorija''], Sekundė, 2021-04-07. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref>).<ref>[https://alkas.lt/2021/03/12/sovietinio-modernizmo-kino-teatras-panevezyje-lietuvoje-pavojuje/ ''Sovietinio Modernizmo Kino Teatras Panevėžyje, Lietuvoje – pavojuje''], Alkas, 2021-03-12. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> 1974 m. Respublikos gatvėje pastatytas stambaus tūrio, lakoniškų formų buvusio kombinato „Buitis“ pastatas (arch. N. Garbaliauskienė), kurio menkoms meninės kokybės apraiškoms sustiprinti pasitelkta skulptūra – pirmo aukšto sienose įkomponuoti reljefai (autorius Z. Lakys). Neigiamu santykiu su istoriniu užstatymu pasižymi ir rajono savivaldybės (arch. N. Eigminienė; Vasario 16-osios g. 27) bei buvusios telegrafo-telefono stoties pastatai (Respublikos g. 58).<ref name="Senvagė"/> [[Vaizdas:Panevėžio apylinkės teismas.jpg|thumb|Panevėžio teismo pastatas Laisvės a. 17]] Devintajame dešimtmetyje susirūpinta [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalistinės architektūros]] sukeltų problemų sprendimais, kuriant nuo standartinių formų nutolstančius aukštesnės meninės kokybės visuomeninius pastatus. Tačiau jų pritaikymas istoriniame užstatyme vis dar buvo menkas. 1983 m. Respublikos gatvėje pastatytas „Upytės“ viešbutis, kurio išraiškingumui pasiekti panaudotas tūrių skaidymas į atskirus korpusus. 1984 m. pastatyto buvusio Žemėtvarkos projektavimo instituto pastato (arch. [[Elvyra Klimavičienė|E. Klimavičienė]], J. Jasaitis; Respublikos g. 63) išraiškingumas pasiektas, išskaidžius pastato tūrį ir padarius po juo pasažą. Teismo rūmų (1986 m., arch. V. Skokauskas; Laisvės a. 17) architektūroje pastebimas nutolimas nuo funkcionalistinių formų: pastato planas netaisyklingas, pastato dinamiškumui suteikti panaudotas sudėtingas tūrių skaidymas. Rūmų architektūrą bandyta kompoziciškai susieti su greta esančiu 1938 m. statytu vaistinės pastatu (tarpukariu – Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas): abu pastatai turi kampinius įėjimus. Santykio su tarpukario modernizmo architektūra siekta ir buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastate (1988 m., arch. A. Blūšius; Respublikos g. 62): pirmieji trys aukštai skaidomi siaurų vertikalių ritmu, o vertikalios langų juostos – įgilintos. Santuokų rūmų architektūroje (arch. J. Skublickas; Respublikos g. 25) panaudota skulptūriška aptakių ir kampuotų formų visuma, atsisakyta elementarios „dėžutės“ formos, įrengtas prabangus interjeras.<ref name="Senvagė"/><ref name="Ekskursija"/> [[Vaizdas:Panevėžio KC 2024b.jpg|thumb|left|„Ekrano“ gamyklos statyti kultūros rūmai 1996 m. perduoti už skolas Panevėžio savivaldybei]] Kiti svarbesni sovietmečiu statyti visuomeniniai pastatai: [[Aukštaitijos sporto rūmai|Sporto rūmai]] (1966 m., arch. J. Putna; A. Jakšto g. 1), Baldų parduotuvė „Klevas“ su originalia apdaila – iš išorės pakabintu asketišku betoniniu [[ažūras|ažūru]] (1970 m., arch. N. Garbaliauskienė; Respublikos g. 71, dabar parduotuvė „Maksima“; apdaila negrįžtamai sugadinta pastato rekonstrukcijos metu), Kino teatras „Versmė“ (1979 m., arch. V. Skokauskas; Nepriklausomybės a. 8, dabar [[Panevėžio muzikinis teatras]]), [[Respublikinė Panevėžio ligoninė]] (1978–1983 m., arch. S. Garuckas, [[Kazimieras Regimantas Plyčiuraitis-Plyčius|K. R. Plyčiuraitis-Plyčius]]), Ekrano kultūros rūmai (1987 m., arch. H. A. Balčiūnas; Kranto g. 28, dabar Panevėžio kultūros centras), Muzikos mokykla (1985 m., arch. E. Klimavičienė; Vilniaus g. 2).<ref name="Ekskursija"/> Iš gyvenamųjų daugiabučių namų ryškesne architektūra išsiskiria du pastatai miesto centre, Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje: kartotinio projekto tinkuoto fasado trylikaaukštis (arch. V. Skokauskas), pastatytas aštuntajame dešimtmetyje miesto valdžiai nusprendus, kad Panevėžio centrinei daliai reikėtų vertikalaus akcento, ir 300 m ilgio (ilgiausias mieste) individualaus projekto (arch. N. Garbaliauskienė) penkiaaukštis{{ref label|Sub|B|B}} su vitrinomis pirmame aukšte, kur įsikūrusios įvairios parduotuvės.<ref name="Ekskursija"/> : {{ref label|Sub|B|B}} <small>Nusižengiant to meto normoms ir reikalavimams name miesto valdžios planuota įrengti erdvius 4-5 kambarių butus su holais, tačiau, sužinojus apie tai Maskvos komisijai, gautas nurodymas jau pradėtam statyti pastate įrengti standartinius 1–2 kambarių butus.</small><ref name="Ekskursija"/> === Šiuolaikiniai pastatai === [[Vaizdas:Romantic viešbutis Panevėžyje.jpg|thumb|„Romantic“ viešbutis, įrengtas buvusio malūno patalpose]] Pasibaigus sovietmečiui, pirmaisiais nepriklausomybės metais miesto pakraščiuose ėmė dygti didžiuliai, kelių šimtų kvadratinių metrų ploto gyvenamieji namai, neturintys jokios architektūrinės vertės.<ref name="Delfi"/> Nebevyko didelių statybų: sustojo Kniaudiškių daugiabučių mikrorajono plėtra, sumažėjo visuomeninių pastatų statyba. Nustojus veikti daugeliui pramonės įmonių, apleisti jų pastatai; miesto centre nugriauta dalis buvusio Spirito fabriko, nyksta į architektūros paveldą įtraukto Konservų fabriko pastatai.<ref>Gintautas Subačius, [https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/apleistas-fabrikas-tampa-pavoju-kelianciu-monstru.d?id=17073404 ''Apleistas fabrikas tampa pavojų keliančiu monstru''], Panevėžio balsas, 2008-05-19. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> [[Vaizdas:Aukštaitijos implantologijos klinika.jpg|thumb|left|Nedidelio tūrio šiuolaikinis pastatas praturtina architektūriškai neišraiškingą Stoties ir Upės gatvių sankirtą (architektas V. Klimavičius)<ref>Evaldas Vilkončius, ''Apie naujausią Panevėžio architektūrą'', Senvagė, 2018 m. Nr. 2, p. 14.</ref>]] [[Vaizdas:Pragiedruliai.jpg|miniatiūra|Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ priestatas Skaistakalnyje]] Pastatyta visuomeninių pastatų: „Sodros“ Panevėžio skyriaus pastatas (1995 m., arch. E. Klimavičienė; Vasario 16-osios g. 60), lenkto fasado berėmės konstrukcijos, stiklo sienų SEB banko (1998 m., arch. [[Valdas Klimavičius|V. Klimavičius]])<ref>Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“, [https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/nauja-era-panevezyje-zymejes-pastatas-nesulaukia-pirkejo.d?id=79925909 ''Naują erą Panevėžyje žymėjęs pastatas nesulaukia pirkėjo''], DELFI Miestai, 2018-12-20. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> ir šalia esančio prekybos centro pastatai, [[Panevėžio Naujoji apaštalų bažnyčia|Naujoji Apaštalų bažnyčia]] (2001 m., arch. R. Skamarauskas, V. Stankevičius; A. Mackevičiaus g. 3), daugiafunkcė „[[Cido arena]]“ (2008 m., arch. [[Eugenijus Miliūnas|E. Miliūnas]] ir kt.; Parko g. 12), monumentalios ir minimalistinės architektūros šiuolaikinio meno muziejus „[[Stasys Museum]]” (2024 m., architektūros studija „IMPLMNT architects”, Respublikos g. 40).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2024/05/30/news/panevezyje-nacionalines-svarbos-ir-reiksmes-kulturos-ivykis-atidaromas-stasys-museum—32150455 ''Panevėžyje – nacionalinės svarbos ir reikšmės kultūros įvykis: atidarytas „Stasys Museum”''], Lrytas, 2024-05-30. Nuoroda tikrinta 2024-12-18.</ref> Rekonstruoti buvusio malūno Kranto gatvėje (2002 m., įkurtas „Romantic“ viešbutis) ir G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Respublikos gatvėje (2003–2006 m., arch. [[Saulius Juškys|S. Juškys]]) pastatai, [[Juozas Čerkesas-Besparnis|Juozo Čerkeso-Besparnio]] sodyba Skaistakalnio parke (2023 m., įkurtas „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centras).<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/istorine-sodyba-atvere-duris/ ''Istorinė sodyba atvėrė duris''], Sekundė, 2023-05-12. Nuoroda tikrinta 2024-02-05.</ref> Vakariniame miesto pakraštyje pastačius stambių prekybos centrų, susiformavo prekybos rajonas.<ref name="Delfi"/> Gyvenamųjų namų statyboje vyravo individualūs namai. Daugiausia namų pastatyta artimiausiuose šiauriniuose ir pietiniuose Panevėžio priemiesčiuose bei sodų teritorijose.<ref>''Panevėžio miesto darnaus judumo planas'', t. 3, p. 7, UAB „Civitta“, MB „PUPA“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, 2018.</ref> Naujų daugiabučių pastatyta Ramygalos, Margių, Klaipėdos-Projektuotojų, Suvalkų, Pušaloto gatvėse.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezyje-formuojami-nauji-gyvenamieji-rajonai/ ''Panevėžyje formuojami nauji gyvenamieji rajonai''], Sekundė, 2008-04-23. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> == Paminklai ir skulptūros == [[Vaizdas:Panevėžys Landmarks 02.jpg|thumb|Paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui pastatytas Panevėžio 500 metų jubiliejaus proga]] Panevėžio viešosiose erdvėse pastatyta daugiau kaip 100 dekoratyvinių skulptūrų ir paminklų. Seniausi iš jų – XIX a. pab. – XX a. pr. statyti antkapiniai paminklai [[Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės|Senosiose miesto kapinėse]]. Tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais mieste pastatyta profesionalių skulptorių darbų: [[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]] paminklas 1918–1919 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams [[Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės‎|Ramygalos gatvės kapinėse]] (1930 m.), [[Bernardas Bučas|Bernardo Bučo]] antkapiniai paminklai pedagogei Veronikai Būtėnienei Senosiose miesto kapinėse (1935–1936 m., įtrauktas į Kultūros vertybių registrą)<ref>{{cite kvr|mc=12059|title=Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, komplekso Verutės Būtėnienės antkapis|accessdate=2021-03-27}}</ref><ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/motinystes-pareigos-auka-verutes-butenienes-antkapinis-paminklas/ ''„Motinystės pareigos auka“, Verutės Būtėnienės antkapinis paminklas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> ir rašytojai, visuomenininkei [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė|Gabrielei Petkevičaitei-Bitei]] Ramygalos gatvės kapinėse (1943 m.), B. Bučo skulptūra „Šv. Aloyzas“ Pavasarininkų kiemelyje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (1933 m., įtrauktas į Kultūros vertybių registrą).<ref>{{cite kvr|mc=34606|title=Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių komplekso paminklinė skulptūra „Šv. Aloyzas Gonzaga“|accessdate=2021-03-27}}</ref><ref name="Skulptūros">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/skulpturos-viesosiose-panevezio-erdvese/ ''Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> 1943 m. [[Panevėžio apskrities ligoninė|apskrities ligoninės]] kieme atidengtas B. Bučo paminklas 1941 m. birželio 26 d. sovietų nužudytiems gydytojams [[Antanas Gudonis|A. Gudoniui]], [[Stanislovas Mačiulis|S. Mačiuliui]] ir [[Juozas Žemgulys|J. Žemguliui]] (kartu žuvo seselė [[Zinaida Kanevičienė|Z. Kanevičienė]]). Karo pabaigoje, baiminantis galimų represijų, paminklas gydytojo Jono Statkevičiaus rūpinimusi užkastas toje vietoje, kur stovėjo, o 1988 m. atkastas, restauruotas ir iškilmingai atidengtas.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminklas-1941-m-nuzudytiems-gydytojams/ ''Paminklas 1941 m. nužudytiems gydytojams''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> 1993 metais paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=15689|title=Paminklas žuvusiems gydytojams|accessdate=2021-03-27}}</ref> [[Vaizdas:Laisves daina, Panevėžys.jpg|thumb|left|180px|A. Dimžlio skulptūra „Laisvės daina“ buvo numatyta [[Jonava|Jonavos]] miestui, bet ja susidomėjo Panevėžio miesto vadovai, kurie pasiūlė skulptoriui kūrinį pastatyti Panevėžyje<ref>Leonas Kaziukonis, [http://www.aina.lt/istorijos-puslapiai/paminklas-laisves-daina/ ''Paminklas „Laisvės daina“''], Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2014-07-25. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref>]] Sovietmečiu mieste pastatyta monumentaliosios skulptūros kūrinių: [[Antanas Dimžlys|Antano Dimžlio]] dekoratyvinė skulptūra „Laisvės daina“ Vilniaus gatvės ir Velžio kelio sankryžoje (1974 m., granitas, arch. [[Tautvydas Miknevičius|T. Miknevičius]]; įtraukta į Kultūros vertybių registrą),<ref>{{cite kvr|mc=20035|title=Paminklas „Laisvės daina“|accessdate=2021-03-27}}</ref> [[Kazimieras Kisielis|Kazio Kisielio]] virinto vario skulptūra „Žemė-motina-taika“, sukurta 1972 m. vasarą Panevėžyje vykusios skulptorių stovyklos metu, atidengta 1974 m. aikštėje tarp Liepų alėjos ir Maironio tako (arch. J. Skublickas, įtraukta į Kultūros vertybių registrą),<ref>{{cite kvr|mc=20034|title=Dekoratyvinė skulptūra „Žemė-motina-taika“|accessdate=2021-03-27}}</ref> [[Bronius Vyšniauskas|Broniaus Vyšniausko]] bronzinė skulptūra „Pramonė“ – mergaitė su krumpliaračiu rankoje, sovietmečiu simbolizavusi Panevėžio pramonę (1979 m., Respublikos g. prie buvusio „Garso“ kino teatro). Vėliau krumpliaratis pavogtas metalo vagių; šiuo metu skulptūra stovi be jo.<ref>Leonas Kaziukonis, [https://aina.lt/dekoratyvine-skulptura-pramone/ ''Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“''], Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2015-07-18. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> Kiti svarbesni sovietmečiu sukurti monumentai – G. Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas Respublikos g. 47 (1971 m., B. Bučas, arch. Z. Dargis),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/gabrieles-petkevicaites-bites-biustas/ ''Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> paminklas tarybiniams kariams (1975 m., smiltainis, V. Vildžiūnaitė; Krekenavos gatvės kapinės),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminklas-zuvusiems-kariams/ ''Paminklas žuvusiems kariams''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> Staniūnų memorialas 1941 m. nužudytiems Lietuvos piliečiams, sukurtas 14 liaudies meistrų, vadovaujamų vyr. dailininko Vido Žigo pagal tautodailininko Kazio Nemanio eskizus (1979 m.; Velžio kelias);<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/staniunu-kaizerlingo-memorialas/ ''Staniūnų (Kaizerlingo) memorialas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> dekoratyvinės skulptūros – „Svajonė“ (1971 m., granitas, B. Zalensas, arch. J. Brazys; Sausio 13-osios skveras),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/svajone/ ''Svajonė''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> „Dūdorius“ (1974 m., akmuo, [[Robertas Antinis (1898)|R. Antinis (vyresnysis)]]; Sausio 13-osios skveras),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/dudorius/ ''Dūdorius''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> „Legenda“ (1975 m., metalas, [[Robertas Antinis (1946)|R. Antinis (jaunesnysis)]]; P. Plechavičiaus skveras),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/legenda/ ''Legenda''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> „Paukščių takas“ (1980 m., [[Petras Mazūras|P. Mazūras]]; Ramygalos g. 99);<ref>{{cite kvr|mc=15330|title=Dekoratyvinė skulptūra „Paukščių takas“|accessdate=2021-03-28}}</ref> antkapiniai paminklai – Jokūbonių šeimai (1961 m., granitas, [[Gediminas Jokūbonis|G. Jokūbonis]]; Senosios miesto kapinės),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/svajone-antkapinis-paminklas-tevams/ ''„Svajonė“, antkapinis paminklas tėvams''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> mokytojui J. Januloniui (1963 m., G. Jokūbonis; Ramygalos gatvės kapinės),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/jono-janulionio-antkapinis-paminklas/ ''Jono Janulionio antkapinis paminklas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> aktoriui [[Bronius Babkauskas|B. Babkauskui]] (1976 m., granitas, [[Juozas Lebednykas|J. Lebednykas]], arch. E. Reigirdas; Ramygalos gatvės kapinės).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/muza-aktoriaus-broniaus-babkausko-antkapinis-paminklas/ ''„Liūdinti mūza Melpomenė“, aktoriaus Broniaus Babkausko antkapinis paminklas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> 1989 m. netoli Cukraus fabriko pagal architektų G. Diržio ir A. Širono projektą įrengta paminklinė vietovė 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudytiems Lietuvos piliečiams atminti. Tautodailininko V. Nemanio atkurtas karo metais stovėjęs kryžius, šalia pastatytas paminklinis akmuo ir atminimo sienelė su nužudytųjų pavardėmis.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminkline-kompozicija-stalinizmo-represiju-aukoms-1941-m-susaudytiems-prie-panevezio-cukraus-fabriko-atminti/ ''Paminklinė kompozicija stalinizmo represijų aukoms – 1941 m. sušaudytiems prie Panevėžio cukraus fabriko – atminti''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref><ref name="PMS">[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/paveldas/kulturos-vertybiu-registrai/lr-nekilnojamuju-kulturos-v39c.html ''LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registras''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200809143107/https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/paveldas/kulturos-vertybiu-registrai/lr-nekilnojamuju-kulturos-v39c.html |date=2020-08-09 }}, Panevėžio miesto savivaldybė, 2019-05-02. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> [[Vaizdas:Panevežys - panoramio (7).jpg|thumb|Dekoratyvinė skulptūra „Šachmatininkas“ Senvagėje. Skulptūros autoriaus teigimu – tai pirmas paminklas Lietuvoje, pastatytas afroamerikiečiui<ref name="Raškauskaitė"/>]] XX a. devintajame dešimtmetyje miesto centre sutvarkius Nevėžio senąją vagą, įrengta Senvagės poilsio zona, kurią pradėta puošti skulptūromis. 1984 m. pastatyta pirmoji skulptūra – Aloyzo Smilingio „Besimaudanti“ arba „Torsas“. Kūrinys tuo metu sulaukė nemažai kritikos, kai kuriems atrodė nepadorus, bandyta skulptūrą uždegti ir kitaip niokoti. Šiuo metu „Torsas“ laikomas vienu iš vertingiausių kūrinių Panevėžio viešosiose erdvėse.<ref name="Raškauskaitė">Živilė Raškauskaitė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/skulpturos-miesta-daro-jaukesni-nuotrauku-galerija/ ''Skulptūros miestą daro jaukesnį''], „Sekundė“, 2011-08-19. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> 1988 m. pastatyta antra – [[Juozas Genevičius|Juozo Genevičiaus]] bronzinis „Dainius“,<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/dainius/ ''Dainius''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> o per ateinančius tris dešimtmečius Senvagėje iškilo ištisas skulptūrų parkas. Vienas pažįstamiausių kūrinių Senvagėje – miesto simboliu tapęs [[Alfridas Pajuodis|Alfrido Pajuodžio]] „Vėžys“ (1982 m., metalo plastika), perkeltas į Senvagę 1996 m. iš Sietyno skvero (buvusiųjų [[Panevėžio žydų kapinės|žydų kapinių]]).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/vezys/ ''Vėžys''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> Nuo 2005 m. skulptoriaus [[Vytautas Tallat-Kelpša|Vytauto Tallat-Kelpšos]] iniciatyva Panevėžyje kas dvejus metus organizuojami tarptautiniai akmens skulptūros [[simpoziumas|simpoziumai]], dauguma jų metu sukurtų kūrinių lieka Senvagėje.<ref name="Raškauskaitė"/> 1998 m. prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios atidengtas J. Lebednyko granitinis paminklas 1863 m. sukilėliams atminti.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminklas-1863-m-sukilimo-dalyviams-atminti/ ''Paminklas 1863 m. sukilimo dalyviams atminti''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> [[Laisvės aikštė (Panevėžys)|Laisvės aikštė]] papuošta 1998 m. A. Pajuodžio organizuoto skulptūrų simpoziumo darbais: Audriaus Tamošaičio „Koralu“ (1999 m., Karelijos granitas, marmuras),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/koralas/ ''Koralas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> Algimanto Vytėno „Virsmu“ (1999 m., granitas),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/virsmas/ ''Virsmas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> V. Tallat-Kelpšos „Lizdu“ (1999 m., Karelijos granitas),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/lizdas/ ''Lizdas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> A. Pajuodžio „Langu“ (1999 m., Karelijos granitas)<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/langas/ ''Langas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> ir kitomis. XXI a. pr. Laisvės aikštėje pastatytos paminklinės skulptūros Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Aleksandras|Aleksandrui]] (2003 m., [[Stanislovas Kuzma|Stanislovas Kuzma]], granitas) ir režisieriui [[Juozas Miltinis|Juozui Miltiniui]] (2007 m., [[Regimantas Midvikis|Regimantas Midvikis]], bronza),<ref name="VLE"/> 2024 m. šalia dramos teatro – aktoriui [[Donatas Banionis|Donatui Banioniui]] (Klaudijus Pūdymas, bronza).<ref>Asta Sarapienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/donatas-banionis-istikimas-kurybai-miltiniui-teatrui/ ''Donatas Banionis: ištikimas kūrybai, Miltiniui, teatrui''], Sekundė, 2024-05-03. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.</ref> Iš netradicinių kūrinių paminėtina V. Tallat-Kelpšos 2005 m. sukurta skulptūra A. Jakšto gatvėje, skirta Panevėžio futbolininkams: beveik dviejų metrų ilgio marmurinė kolona su dideliu futbolo kamuoliu viršuje. Tai pirmoji futbolui skirta skulptūra Lietuvoje. Kita su sportu susijusi skulptūra – [[Redas Diržys|Redo Diržio]] „Šachmatininkas“ [[Senvagės dekoratyvinių skulptūrų skveras|Dekoratyvinių skulptūrų skvere]] (2003 m., akmuo, bronza).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/sachmatininkas/ ''Šachmatininkas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref> Šachmatininko prototipu autorius pasirinko amerikiečių boksininką [[Maikas Taisonas|Maiką Taisoną]].<ref name="Raškauskaitė"/> == Žaliosios erdvės == Pagrindinės Panevėžio žaliosios erdvės išsidėsčiusios Nevėžio slėnyje palei Nevėžio upę. Parkai ir žalumos mieste užima apie 700 ha arba 14 % viso Panevėžio ploto. Kiekvienam panevėžiečiui tenkantis želdynų plotas beveik tris kartus didesnis nei teisės aktais apibrėžta norma (25 m²). Didžiausia rekreacinė erdvė mieste – 39 ha ploto Kultūros ir poilsio parkas. Seniausio, [[Skaistakalnio parkas|Skaistakalnio parko]] plotas – 29,74 ha, Jaunimo parko – 4,14 ha. Miesto vakaruose planuojama įrengti dar vieną, Kniaudiškių parką, kurio plotas sieks 7,7 ha.<ref>Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“, [https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/desimtmecio-projektas-panevezyje-juda-is-mirties-tasko-dykyne-vers-parku.d?id=84624165 ''Dešimtmečio projektas Panevėžyje juda iš mirties taško: dykynę vers parku''], DELFI Miestai, 2020-06-26. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> Kiti svarbesni žalieji plotai mieste – Senvagė, Bendruomenių rūmų, Sausio 13-osios, Atminimo, Povilo Plechavičiaus skverai, A. Baranausko parkas, Laisvės, Nepriklausomybės ir Savanorių aikščių želdiniai. Pagrindinis rekreacinis miesto vandens telkinys – [[Ekrano marios]]. Svarbiausios kapinės miesto teritorijoje: [[Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės|Panevėžio senosios kapinės]] Smėlynėje (neveikiančios), Kristaus Karaliaus katedros kapinės Ramygalos gatvėje bei Stačiatikių kapinės J. Tilvyčio gatvėje (neveikiančios). == Tiltai == [[Vaizdas:Panevėžys, tiltas per Nevėžį.JPG|thumb|Smėlynės gatvės tiltas per Nevėžį]] Mieste stovi 13 tiltų, 1 viadukas, kuriuos prižiūri UAB „Panevėžio gatvės“.<ref>[https://www.panevezys.lt/download/109280/pg%20veiklos%20ataskaita%202022.pdf UAB „Panevėžio gatvės“. 2022 metų veiklos ataskaita] ''panevezys.lt''</ref> Pirmasis tiltas per Nevėžį mieste pastatytas XVII a. tarp Senojo ir Naujojo Panevėžio. 1860 m. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] aprašyme minimas 128 m ilgio tiltas ant polių. Tarpukariu mieste buvo du gelžbetoniniai tiltai ir trys mediniai lieptai, kuriuos miesto savivaldybė žiemą nuimdavo, kad jų nenuneštų ledai.<ref>S. Kolupaila, [http://www.upese.lt/index.php/nevezio-tiltai-nk ''Nevėžis. Hidrografinė studija'', 32 skyrius „Nevėžio tiltai“]. Kaunas, „Šviesos“ spaustuvė, 1936 m. Lietuvos upės. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> Abu gelžbetoniniai – „[[Panevėžio Smėlynės gatvės tiltas|Laisvės]]“ ir „[[Panevėžio Respublikos tiltas|Respublikos]]“ tiltai statyti XX a. trečiajame dešimtmetyje. „Respublikos“ tilto perdangos Antrojo pasaulinio karo metu susprogdintos; tiltas perstatytas 1968 m. (projekto autoriai K. Vasiliauskas ir D. Žičkis). „Laisvės“ tiltas (dabartinėje Smėlynės gatvėje) su didžiulėmis arkomis, išaugus transporto srautams, tapo per siauras, todėl 1964 m. nugriautas, jo vietoje pastatytas naujas nekarpytos sistemos sijinis gelžbetoninis trijų angų tiltas.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/nepriklausomybes-kelius-jungiantys-tiltai/panevezio-krasto-tiltai/ ''Panevėžio krašto tiltai''], Virtualios parodos, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2018-07-05. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> Sovietmečiu, augant miestui, pastatyta daugiau tiltų: [[Panevėžio Nemuno gatvės tiltas|Nemuno gatvės tiltas]] (1976 m.), [[Ekrano marių tiltas]] J. Biliūno gatvėje (Nevėžio užtvanka, 1979 m.).<ref>Daiva Savickienė, [https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/panevezio-tiltu-renesansas-vienas-visiskai-pasikeis-86485955 ''Panevėžio tiltų renesansas: vienas visiškai pasikeis''], DELFI Miestai, 2021-02-15. Nuoroda tikrinta 2023-12-07.</ref> 1940 m. pastatytas [[Savitiškio tiltas|Savitiškio (dabar Vakarinės gatvės) tiltas]], iš pradžių buvęs medinis, 1980–1981 m. perstatytas gelžbetoninis (atidarytas tik 1987 m.).<ref>Emilija Juškienė, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/ar-savitiskio-gatves-pavadinimo-kilme-sietina-su-piktuoju-bajoru-cicinsku/ ''Ar Savitiškio gatvės pavadinimo kilmė sietina su piktuoju bajoru Čičinsku?''], Panevėžio kraštas virtualiai, 2021-12-21. Nuoroda tikrinta 2023-12-07.</ref> XXI a. pirmajame dešimtmetyje miesto vakariniame pakraštyje pastatytas Panevėžio aplinkkelio tiltas (rekonstruotas 2019 m.).<ref>Kornelija Mykolaitytė, [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/baigta-baltica-panevezio-aplinkkelio-rekonstrukcija-930342 ''Baigta „Via Baltica“ Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcija''], Kauno diena, 2019-09-13. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> Mieste yra ir 3 pėsčiųjų tiltai per Nevėžį: [[Skaistakalnio tiltas|ties Skaistakalniu]], [[Panevėžio Jakšto gatvės tiltas|prie Bendruomenių rūmų]], [[Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas|Kultūros ir poilsio parke]] (1984 m., rekonstruotas 2015 m.).<ref>Tomas Markelevičius, [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/panevezyje-po-rekonstrukcijos-atidarytas-pesciuju-tiltas-56-546185 ''Panevėžyje po rekonstrukcijos atidarytas pėsčiųjų tiltas''], 15min, 2015-11-24. Nuoroda tikrinta 2021-06-12.</ref> Panevėžio šiaurės rytuose virš Senamiesčio gatvės ir plačiojo geležinkelio 1938 m. įrengtas [[Panevėžio siaurojo geležinkelio viadukas|siaurojo geležinkelio viadukas]], įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=21954|title=Siaurojo geležinkelio komplekso Panevėžio stoties viadukas|accessdate=2020-09-16}}</ref> Sovietmečiu Pramonės gatvėje nutiestas viadukas virš geležinkelio. == Galerija == <gallery heights="130" mode="packed"> Smėlynės gatvė Panevėžyje.jpg|Medinė architektūra Smėlynės gatvėje Namas Katedros g. 4, Panevėžyje.jpg|Kunigo A. Kungio namas (~1934 m.) Sodų ir Katedros gatvių kampe – vienas iš nedaugelio tarpukario daugiabučių Panevėžyje Panevėžio K. Paltaroko gimnazija iš kiemo pusės.jpg|A. Gargaso projektuotas Panevėžio vyskupijos kunigų seminarijos pastatas, užbaigtas po Antrojo pasaulinio karo. Fasadas iš kiemo pusės Buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastatas Panevėžyje.jpg|Buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastatas – vienas savičiausių vėlyvojo modernizmo pavyzdžių miesto centre. Projektuojant pastatą atsižvelgta į santykį su tarpukario modernizmu, tačiau neišlaikytas aplinkos mastelis Panevėžio miesto dailės galerija.jpg|2020 m. rekonstruotas dailės galerijos pastatas. Respublikos gatvės fasade atidengti ir restauruoti sovietmečiu suniokoto istorinio vienaaukščio raudonų plytų pastato fragmentai<ref>[https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/pastata-panevezyje-atkurs-taip-kaip-jis-atrode-1889-aisiais.d?id=81444037 ''Pastatą Panevėžyje atkurs taip, kaip jis atrodė 1889-aisiais''], DELFI Miestai, 2019-06-13. Nuoroda tikrinta 2020-11-11.</ref> G. Bitės-Petkevičaitės biblioteka Panevėžyje.jpg|Renovuotas G. Bitės-Petkevičaitės bibliotekos pastatas </gallery> == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Nuorodos == * [https://paneveziokrastas.pavb.lt/kategorija/istorijos-puslapiai/urbanistika-architektura/ Urbanistika. Architektūra (Panevėžio istorijos puslapiai).] Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. <small>Nuoroda tikrinta 2023-11-17.</small> *[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/ Panevėžio pastatai.] Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. <small>Nuoroda tikrinta 2024-10-23</small>. *[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/dailes-kuriniai-panevezio-architekturoje/ Dailė Panevėžio architektūroje.] Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. <small>Nuoroda tikrinta 2024-03-26.</small> *[http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/virtuali-paroda-pasakojimai-is-praeities-monumentaliosios-ir-dekoratyvins-dails-kriniai-panevzio-int Virtuali paroda „Pasakojimai iš praeities. Monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės kūriniai Panevėžio interjeruose“.] Panevėžio kraštotyros muziejus. <small>Nuoroda tikrinta 2022-12-16.</small> {{SavStr}} {{Featured}} [[Kategorija:Panevėžys]] [[Kategorija:Lietuvos architektūra]] cveb21ykpkyf76vxp3bbqxvk9e99c6t 0 587570 7904778 7899367 2026-08-15T13:14:41Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Klaipėda]]; įtraukta [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904778 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{coord|55|41|37|N|21|11|42|E|type:landmark|display=title}} {{Kompanija | pavadinimas = {{PAGENAME}} | logo =[[Vaizdas:Klaipėda_FEZ_Logo_.jpg|200px]] | tipas = [[Uždaroji akcinė bendrovė]] | ikurta = 2002 m. | vadovai = Eimantas Kiudulas, gen. direktorius<br>Povilas Vasiliauskas, valdybos pirmin. | bustine = Pramonės g. 31, LT-94103 [[Klaipėda]] | veikla = Pramoninio NT vystymas; paslaugos įsikuriančioms gamybos įmonėms.<br>Svarbiausios pramonės šakos: plastikai ir cheminės medžiagos, inžinerijos pramonė ir metalo konstrukcijos, pramonės ir transporto priemonių komponentai, pridėtinės vertės logistika, maisto perdirbimas, gynyba. | produkcija = | pajamos = 1,2 mlrd. EUR (2025 m.) | darbuotojai = LEZ teritorijoje dirba virš 4500 darbuotojų, LEZ valdančioje bendrovėje – 9 | akcijukodas = | tinklalapis = [http://www.fez.lt/lt www.fez.lt] }} '''Klaipėdos laisvoji ekonominė zona''' (toliau – '''Klaipėdos LEZ)''' – seniausia [[LEZ]] Lietuvoje, įkurta [[1996]] m., veikianti nuo [[2002]] m. Užima 412 ha plotą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/klaipedos-laisvoji-ekonomine-zona/ Klaipėdos laisvoji ekonominė zona], vle.lt. Nuoroda tikrinta 2021-03-19.</ref> Čia investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos bei sukurta infrastruktūra. Specializacija: pramoninio NT vystymas ir paslaugos įsikuriančioms gamybos įmonėms. Pramonės šakos: plastikas ir PET, maisto, metalo apdirbimas, naftos produktų apdirbimas, automobilių elektronika, logistika ir pakavimas. Ekonominę zoną valdo ir administruoja: UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė (toliau – LEZ VB). Gen. direktorius: Eimantas Kiudulas. Adresas – Pramonės g. 31, LT-94103, Klaipėda. == LEZ veikla == {{stilius}} Klaipėdos laisvoji ekonominė zona viena iš pirmųjų laisvųjų ekonominių zonų regione. Zonoje investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos. Laisvojoje ekonominėje zonoje įrengta ir nuolatos plėtojama [[inžinerinė infrastruktūra]].<ref>http://www.fez.lt/apie-mus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121014073415/http://www.fez.lt/apie-mus |date=2012-10-14 }} Klaipėdos LEZ tinklalapis. Apie Klaipėdos LEZ. Peržiūrėta: 2012-11-19 23:36</ref> Veiklos rūšys: pramoninio nekilnojamojo turto plėtra, logistika ir sandėliavimas, plastiko pakuotės ir plastiko granulių (PET) gamyba, elektronikos prietaisų gamyba, plieno konstrukcijų gamyba, metalo apdirbimas, architektūrinio stiklo gamyba, maisto pakuočių gamyba, žuvies ir jų produktų perdirbimas, biodyzelino gamyba, energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir kt. Klaipėdos LEZ specializuojasi plastiko ir chemijos, elektrinių transporto priemonių ir transporto priemonių komponentų gamybos bei surinkimo, didelių metalo struktūrų apdirbimo, maisto apdirbimo ir logistikos bei sandėliavimo srityse, tačiau veiklą čia plėtoja ir kitų sričių kompanijos. == Veikiančios įmonės ir jų rodikliai == LEZ teritorijoje veikia virš 100 įmonių, daugiausia plastiko ir PET, maisto, metalo apdirbimo, naftos produktų apdirbimo, automobilių elektronikos, logistikos, sandėliavimo bei pakavimo srityse. Jose dirba virš 4500 darbuotojų. 50+ įmonės yra Klaipėdos LEZ klientai. Klaipėdos LEZ veikia šios įmonės: {{div col|4}} * Orion Global PET * Neo Group * Retal Baltic Films * Glassbel Baltic * Altas Premium Lietuva * Mestilla * Be-Ge Baltic * Pack Klaipėda * Skuba Lietuva * Klaipėdos verslo perkas * Albright Lietuva * Gren Klaipėda * ANI Plast * Heidelberg Materials Lietuva Cementas * Vingės Logistika * AD REM LEZ * Lavango Engineering LT * Lindström * Rehau Production LT * Baltic Comri Technologies * Elme Metall Klaipėda * Werner Wirth Baltic * Etman * Hawe Hydraulic * Philip Morris (veikia neoficialioje LEZ teritorijoje) {{div col end}} Valstybė į Klaipėdos LEZ yra investavusi ~8,3 mln. EUR. Remiantis šiais duomenimis, Klaipėdos LEZ yra laikoma efektyviausiai valdoma LEZ Lietuvoje – valstybės investicija yra per šimtą kartų atsipirkusi per sumokėtus mokesčius, sukurtas darbo vietas ir pritrauktas investicijas. == Apdovanojimai == *2024 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2024“ reitinge „Highly Commended“ įvertinimas / 2-a vieta Europos regione. *2023 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2023“ reitinge pelnė specialų paminėjimą už atsinaujinančios energetikos sprendimus. *2023 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2023“ reitinge pelnė meistriškumo apdovanojimą už nefiskalinius paskatinimus investuotojams. *2021 metais tiesioginių užsienio investicijų analizės leidinio „Investment Monitor“ laisvųjų zonų apdovanojimuose pelnė pagrindinius titulus skaitmenizacijos ir biurokratijos mažinimo kategorijose, taip pat papildomus įvertinimus Pramonės 4.0 bei teigiamos įtakos miestui srityse.<ref>https://www.investmentmonitor.ai/investment-monitor-events/economic-zone-sustainable-recovery-strategies-awards-2021/ Economic Zone Sustainable Recovery Strategies Awards 2021 – The results Peržiūrėta: 2021-11-10 14:46</ref> *2021 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2021“ reitinge Klaipėdos LEZ pelnė specialius paminėjimus ES teisės aktams ir 5G ryšio kategorijose.<ref>https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/global-free-zones-of-the-year-2021-honourable-mentions-80296 fDi Global Free Zones of the Year 2021 – the winners. Peržiūrėta: 2021-11-18 13:11</ref> *2020 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2020“ reitinge Klaipėdos LEZ gavo specialų apdovanojimą už sprendimus tvarumo srityje.<ref>https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/asia-pacific/fdi-s-global-free-zones-of-the-year-2020-bespoke-awards-78967 fDi Global Free Zones of the Year 2020 – the winners. Peržiūrėta: 2020-10-30 16:50</ref> *2019 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2019“ reitinge Klaipėdos LEZ pelnė 4 specialius paminėjimus už investuotojų plėtrą, patobulintą susisiekimą, sąlygas darbuotojams ir lankstujį „FlexStart” pastatą gamybai kasmetiniame pasaulio laisvųjų zonų reitinge.<ref>https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/asia-pacific/fdi-s-global-free-zones-of-the-year-2019-the-winners-77968 fDi Global Free Zones of the Year 2019 – the winners. Peržiūrėta: 2019-11-15 15:56</ref> *2018 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2018“ reitinge Klaipėdos LEZgavo specialius apdovanojimus lankstaus įsikūrimo, poveikio ekonomikai, mokesčių lengvatų ir plėtros projektų kategorijose.<ref>https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/fdi-s-global-free-zones-of-the-year-2018-the-winners-78016 fDi Global Free Zones of the Year 2018 – the winners. Peržiūrėta: 2018-12-20 15:30</ref> *2017 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2017“ reitinge Klaipėdos LEZ gavo pirmąjį ir vienintelį pasaulyje apdovanojimą už investuotojų įsikūrimo greitį, taip pat vienintelį pasaulyje įvertinimą už specializaciją plastikų sektoriuje bei apdovanojimus už reikšmę šalies ekonomikai, energetinį efektyvumą ir investuotojų plėtrą.<ref>http://www.fdiintelligence.com/Rankings/fDi-Global-Free-Zones-of-the-Year-2017-the-winners {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171116111921/http://www.fdiintelligence.com/Rankings/fDi-Global-Free-Zones-of-the-Year-2017-the-winners |date=2017-11-16 }} fDi Global Free Zones of the Year 2017 – the winners. Peržiūrėta: 2017-11-20 16:46</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fez.lt/lt Oficiali svetainė] * [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/klaipedos-laisvoji-ekonomine-zona-pernai-didino-apyvarta-ir-eksporta-662-336048 LEZ apyvartos ir eksporto didėjimas] [[Kategorija:Lietuvos laisvosios ekonominės zonos]] [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] hbm08m3574tzjjjjm2pmasmfp478i84 0 594091 7904929 7904577 2026-08-16T09:59:23Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904929 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Mykolas Alekna |pav= 2022-08-19 European Championships 2022 – Men's Discus Throw by Sandro Halank–009.jpg |pilnas vardas= Mykolas Alekna |gimė = {{gimė|2002|9|28|T}} |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= Jaunimas (1,75kg): 69,81 m <br> Suaugusieji: 75,56 m<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2535911/pasaulio-rekordas-apgintas-mykolas-alekna-iveike-75-metru-riba Pasaulio rekordas apgintas: Mykolas Alekna įveikė 75 metrų ribą]</ref> |treneriai= [[Mantas Jusis]] |klubas= Sostinės sporto centras <br> „Jusis Training“ |PaAuksas= | PaSidabras=2 | PaBronza = 1| PaSuma =2 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas =0 | OlSidabras =1 | OlBronza =0 | OlSuma =1 |asociacija = Europos |AsAuksas = 1 | AsSidabras=1 | AsBronza =1 | AsSuma =2 |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo čempionas <br> Europos jaunimo čempionas <br> Europos iki 23 m. čempionas |IAAF url kodas=14841124 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]]}} {{MedalSilver | [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 Paryžius]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 Judžinas]] | Disko metimas}} {{MedalSilver | [[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2025 Tokijas]] | Disko metimas}} {{MedalBronze | [[2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2023 Budapeštas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]]}} {{MedalGold | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022 Miunchenas]] | Disko metimas}} {{MedalSilver | [[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2026 Birmingamas]] | Disko metimas}} {{MedalBronze | [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]]}} {{MedalGold | 2021 [[Nairobis]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition| [[Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 čempionatas]]}} {{MedalGold | [[2023 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|2023 Espas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Europos jaunimo čempionatas]]}} {{MedalGold | 2021 [[Talinas]] | Disko metimas}} {{MedalBottom}} '''Mykolas Alekna''' (g. [[2002]] m. [[rugsėjo 28]] d.) – Lietuvos lengvaatletis, pasaulio rekordininkas, kuris specializuojasi disko metime. == Biografija == Gimė sportininkų šeimoje. Tėvas – [[Virgilijus Alekna]], olimpinis disko metimo čempionas. Brolis – [[Martynas Alekna]], disko metikas. Sesuo – Gabrielė Aleknaitė, disko metikė.<ref>[https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2021/07/28/news/virgilijaus-aleknos-pergaliu-serija-tesia-jo-sunus-20175840 ''Virgilijaus Aleknos pergalių seriją tęsia jo sūnus'']. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2023-04-30.</ref> [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Alekna nusileido tik pasaulio čempionui [[Andrius Gudžius|Andriui Gudžiui]] ir iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais vykusiame Europos jaunimo čempionate Alekna diską numetė 68 m ir tapo čempionu. [[2021]] m. pasaulio jaunimo čempionate pagerintas pasaulio čempionatų rekordas ir su 69,81 m rezultatu Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/kenijoje-cempionato-rekorda-jau-pirmuoju-metimu-pagerines-alekna-nuskyne-aukso-medali.d?id=88005857 Kenijoje čempionato rekordą jau pirmuoju metimu pagerinęs Alekna nuskynė aukso medalį]</ref> Savo debiutiniame [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] Mykolas Alekna laimėjo kvalifikaciją ir pirmu numeriu pateko į finalą, kuriame sportininkas iškovojo sidabro medalį. [[2022]] m. [[gruodžio 21]] d. [[LTOK]] Lietuvos metų sporto apdovanojimuose M. Alekna tapo geriausiu olimpinio sporto metų sportininku.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1850814/metu-sportininku-tapes-alekna-apie-laukta-ivertinima-dziaugsma-del-meilutytes-ir-siekiama-revansa Metų sportininku tapęs Alekna – apie lauktą įvertinimą, džiaugsmą dėl Meilutytės ir siekiamą revanšą]</ref> [[2024]] m. [[balandžio 15]] d. M. Alekna varžybose [[JAV]] pagerino pasaulio disko metimo rekordą, galiojusį nuo [[1986]] m. Lietuvis diską numetė 74,35 metro.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2249659/neitiketina-mykolas-alekna-pagerino-38-metus-nepajudinta-pasaulio-disko-metimo-rekorda Neįtikėtina – Mykolas Alekna pagerino 38 metus nepajudintą pasaulio disko metimo rekordą]</ref> [[2024]] m. [[rugpjūčio 7]] d. M. Alekna [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|Paryžiaus olimpinėse žaidynėse]] iškovojo sidabro medalį. Lietuvis diską nusviedė 69,97 metro. [[2025]] m. [[balandžio 13]] d. varžybose [[JAV]] M. Alekna du kartus pagerino pasaulio rekordą, diską numetęs 74,89 m, o paskutiniu metimu – 75,56 m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2535911/pasaulio-rekordas-apgintas-mykolas-alekna-iveike-75-metru-riba Pasaulio rekordas apgintas: Mykolas Alekna įveikė 75 metrų ribą]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |- align=center | 2021 || [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Palanga]], {{LTUv}} ||bgcolor=silver| 2 || 63,52 |- |- align=center |rowspan=3| 2022 || [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Šiauliai]], {{LTUv}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,00 |- align=center | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} ||bgcolor=silver| 2 || 69,27 |- align=center | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Miunchenas]], {{flag|DEU|name=Vokietija}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,78 |- align=center | 2023|| [[2023 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 čempionatas]] || [[Espas]], {{FINv}} ||bgcolor=gold| 1 || 68,34 |- |- align=center |rowspan=2| 2024 || [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas |Europos čempionatas]] || [[Roma]], {{flag|ITA|name=Italija}} ||bgcolor=cc9966| 3 || 67,48 |- align=center | [[Lengvoji atletika 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse |Olimpinės žaidynės]] || [[Paryžius]], {{flag|FRA|name=Prancūzija}} ||bgcolor=silver| 2 || 69,97 |- align=center | 2025|| [[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Tokijas]], {{flag|JPN}} ||bgcolor=silver| 2 || 67,84 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | bgcolor=silver| 2 | 69,89 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/mykolas-alekna-14841124 WA svetainėje] {{start box}} {{s-bef|before={{flagicon|GER}} [[Jürgen Schult|Jurgenas Šultas]] 74,08 m}} {{s-ttl|title=''Pasaulio vyrų disko metimų rekordas'' |years={{flagicon|LTU}} '''Mykolas Alekna''' '''75,56 m'''}} {{s-aft|after= - }} {{end box}} {{start box}} {{s-ach|aw}} {{succession box|title=[[Geriausias Lietuvos sportininkas]]|before= [[Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė]]<br>[[Mindaugas Griškonis]]|after= |years=2022–2025}} {{end box}} {{Lietuvos metų sportininkas}} {{DEFAULTSORT:Alekna, Mykolas}} [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] [[Kategorija:Pasaulio rekordininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] f6djm27bli1hqphfqj52jnsbkbpconi 0 607068 7904790 7696686 2026-08-15T14:47:14Z CD 677 7904790 wikitext text/x-wiki {{coord|55.9191|21.0669|display=t}} {{Infolentelė biblioteka |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logo = Palangos VB.jpg |foto = Palanga 2025d.jpg |fotoinfo = Biblioteka 2025 m. |įkurta = [[1937]] m. |vieta = Vytauto g. 61, [[Palanga]] |lankytojai = |bibliotekos_fondas = |vadovo_titulas = Direktorė | vadovas = |interneto_svetainė = https://www.palangamvb.lt }} '''Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka''' – pagrindinė biblioteka [[Palangos miesto savivaldybė]]je. Įsikūrusi [[Palanga|Palangos]] miesto centre, Vytauto g. 61, į šiaurę nuo [[Palangos bažnyčia|Palangos bažnyčios]]. == Istorija == Atidaryta [[1937]] m. [[balandžio 15]] d. kaip II eilės biblioteka,<ref>[http://www.lsvba.lt/palangos-miesto-savivaldybes-viesoji-biblioteka/ Palangos biblioteka.] 2018-04-07, Lsvba.lt (tikrinta 2022-03-06).</ref> jos pirmasis vedėjas buvo [[Butkų Juzė]].<ref>[https://www.palangamvb.lt/apie/ Apie biblioteką.] 2019-09-09, Palangamvb.lt (tikrinta 2025-06-05).</ref> Ji buvo Palangos mieste adresu Vytauto g. 84. Prasidėjus II pasauliniam karui, biblioteka perkelta į prastesnes patalpas.<ref name="palangostiltas"/> [[1943]] m. duomenimis, bibliotekoje buvo 2333 tomai, 278 skaitytojai, per mėnesį išduota 1500 leidinių; veikė skaitykla.<ref>{{Racius 2016|500}}</ref> Po karo biblioteka atkurta [[1946]] m., veikė Vytauto g. 55.<ref name="palangostiltas">[https://www.palangostiltas.lt/palangos+viesoji+biblioteka+jau+80+metu+raso+savo+istorija,7,2,7614.html Palangos viešoji biblioteka jau 80 metų rašo savo istoriją.] 2017-03-20, Palangostiltas.lt (tikrinta 2022-02-28).</ref> [[1952]] m. įkurta vaikų biblioteka. 1957 m. miesto biblioteka veikė Vytauto g. 110 pastate.<ref>{{Kiauleikis 1957|128}}</ref> 1992 m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, 1995 m. tapo savivaldybės biblioteka.<ref>[https://www.palangamvb.lt/apie/ Apie.] 2019-09-09, Palangamvb.lt (tikrinta 2022-02-28).</ref> == Padaliniai == 2026 m. rugpjūtį viešajai bibliotekai priklausė 2 bibliotekos:<ref>[https://www.palangamvb.lt/administracija/ Administracija.] Palangamvb.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> {{bibliotekos}} |- | || Vaikų literatūros skyriaus poskyris „Gintaras“ || Vytauto g. 30, [[Palanga]] || – || Veikia [[Gintaras (sanatorija)|sanatorijoje „Gintaras“]].<ref>https://www.palangamvb.lt/vaiku-literaturos-skyriaus-poskyris-gintaras/</ref> |- | || [[Šventoji (Palanga)|Šventosios]] biblioteka || Šventosios g. 1, [[Palanga]] || [[Šventosios seniūnija]] || <ref>https://www.palangamvb.lt/skyrius-sventosios-biblioteka/</ref> Įkurta [[1939]] m., 1996 m. persikėlė į naujas patalpas. |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.palangamvb.lt/}} {{LT bibliotekos}} [[Kategorija:Palanga|Biblio]] [[Kategorija:Palangos miesto savivaldybė|Biblio]] [[Kategorija:Lietuvos savivaldybių bibliotekos]] 5xv4cinse8d3847m8havwach8xc8dqm 7904791 7904790 2026-08-15T14:48:28Z CD 677 /* Padaliniai */ 7904791 wikitext text/x-wiki {{coord|55.9191|21.0669|display=t}} {{Infolentelė biblioteka |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logo = Palangos VB.jpg |foto = Palanga 2025d.jpg |fotoinfo = Biblioteka 2025 m. |įkurta = [[1937]] m. |vieta = Vytauto g. 61, [[Palanga]] |lankytojai = |bibliotekos_fondas = |vadovo_titulas = Direktorė | vadovas = |interneto_svetainė = https://www.palangamvb.lt }} '''Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka''' – pagrindinė biblioteka [[Palangos miesto savivaldybė]]je. Įsikūrusi [[Palanga|Palangos]] miesto centre, Vytauto g. 61, į šiaurę nuo [[Palangos bažnyčia|Palangos bažnyčios]]. == Istorija == Atidaryta [[1937]] m. [[balandžio 15]] d. kaip II eilės biblioteka,<ref>[http://www.lsvba.lt/palangos-miesto-savivaldybes-viesoji-biblioteka/ Palangos biblioteka.] 2018-04-07, Lsvba.lt (tikrinta 2022-03-06).</ref> jos pirmasis vedėjas buvo [[Butkų Juzė]].<ref>[https://www.palangamvb.lt/apie/ Apie biblioteką.] 2019-09-09, Palangamvb.lt (tikrinta 2025-06-05).</ref> Ji buvo Palangos mieste adresu Vytauto g. 84. Prasidėjus II pasauliniam karui, biblioteka perkelta į prastesnes patalpas.<ref name="palangostiltas"/> [[1943]] m. duomenimis, bibliotekoje buvo 2333 tomai, 278 skaitytojai, per mėnesį išduota 1500 leidinių; veikė skaitykla.<ref>{{Racius 2016|500}}</ref> Po karo biblioteka atkurta [[1946]] m., veikė Vytauto g. 55.<ref name="palangostiltas">[https://www.palangostiltas.lt/palangos+viesoji+biblioteka+jau+80+metu+raso+savo+istorija,7,2,7614.html Palangos viešoji biblioteka jau 80 metų rašo savo istoriją.] 2017-03-20, Palangostiltas.lt (tikrinta 2022-02-28).</ref> [[1952]] m. įkurta vaikų biblioteka. 1957 m. miesto biblioteka veikė Vytauto g. 110 pastate.<ref>{{Kiauleikis 1957|128}}</ref> 1992 m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, 1995 m. tapo savivaldybės biblioteka.<ref>[https://www.palangamvb.lt/apie/ Apie.] 2019-09-09, Palangamvb.lt (tikrinta 2022-02-28).</ref> == Padaliniai == 2026 m. rugpjūtį viešajai bibliotekai priklausė 2 bibliotekos:<ref>[https://www.palangamvb.lt/administracija/ Administracija.] Palangamvb.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> {{bibliotekos}} |- | || Vaikų literatūros skyriaus poskyris „Gintaras“ || Vytauto g. 30, [[Palanga]] || – || Veikia [[Palangos gintaras|sanatorijoje „Palangos gintaras“]].<ref>https://www.palangamvb.lt/vaiku-literaturos-skyriaus-poskyris-gintaras/</ref> |- | || [[Šventoji (Palanga)|Šventosios]] biblioteka || Šventosios g. 1, [[Palanga]] || [[Šventosios seniūnija]] || <ref>https://www.palangamvb.lt/skyrius-sventosios-biblioteka/</ref> Įkurta [[1939]] m., 1996 m. persikėlė į naujas patalpas. |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.palangamvb.lt/}} {{LT bibliotekos}} [[Kategorija:Palanga|Biblio]] [[Kategorija:Palangos miesto savivaldybė|Biblio]] [[Kategorija:Lietuvos savivaldybių bibliotekos]] e88wirz2gvt9bivcvae42ulaz8ld852 14 610202 7904752 6570635 2026-08-15T12:41:02Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Lietuvos ekonomika]]; įtraukta [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904752 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] [[Kategorija:Kaunas|Ekonomika]] aeasvp3x5iqlj0y1mse8phxqg01a9w1 3 614745 7904858 7881707 2026-08-16T03:52:09Z CD 677 7904858 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 22:36, 8 rugpjūčio 2022 (EEST)}} == Stiliaus klaidos == Sveiki. Šaunu, kad ėmėtės aprašinėti JAV apygardas :) Visgi, tenka pastebėti keletą būdingų stilistinių vertimo klaidų iš anglų kalbos: * Prie būtojo laiko dalyvių nereikia rašinėti "buvo" ("apygarda įkurta 1858 m.", o ne "apygarda buvo įkurta 1858 m."); * Reikia vengti ne vietoje vartoti žodį "turėti" (vietoje "apygarda turėjo mažiausią gyventojų tankumą Kalifornijoje" > "apygardos gyventojų tankumas mažiausias visoje Kalifornijoje" arba "Tai rečiausiai apgyvendinta apygarda visoje Kalifornijoje"); * Labai neįprasta formuluotė "apygarda yra Siera Nevados kalnuose" ar "apygarda yra San Choakino slėnio rytuose", šiaip, lietuviškai paprastai rašoma: "apygardos teritorijoje iškilę Siera Nevados kalnai" arba "apygarda apima rytinę San Choakino slėnio dalį"; * Irgi negerai rašyti "apygarda pavadinimą gavo iš...", juk daug sklandžiau skamba "apygarda pavadinta pagal..." ar "apygardos pavadinimas kilęs nuo... " Sėkmės. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:10, 1 lapkričio 2022 (EET) ::{{ats|Hugo.arg}} šiaip pastebėjimai tesingi, tačiau nesutikčiau dėl būtojo laiko dalyvių: sudėtinės formos su ''buvo'' (''buvo įkurta'') žymi būtąjį atliktinį laiką, o su ''yra'' (''yra įkurta'') – esamąjį atliktinį. Neretai šiuos laikus pravartu skirti, todėl ''buvo'' arba ''yra'' (tarinio jungtis) reikalingi (žr. [http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf]).--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 16:05, 11 sausio 2025 (EET) == Miestas/gyvenvietė == Lietuviškoje (ir daugelio kitų šalių literatūroje) didelės gyvenvietės laikomos miestais, nesvarbu nuo oficialaus jų statuso. Ypač tas galioja apie JAV ir Jungtinės Karalystės gyvenvietes, kur ''town/city'' statusas dažnai rašomas iš istorinės perspektyvos ir niekaip nesusijęs su tikrove. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:13, 11 sausio 2024 (EET) == Apygardų geografija == Sveiki. Kažkaip išvirkščiai gretimas apygardas vardinate, ne „šiaurėje ribojasi su ...”, o „įsikūrusi į pietus nuo ...” Dėl ko taip? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 15:17, 21 sausio 2024 (EET) :Sveiki, taip aprašinėti man buvo aiškiau. Jeigu toks būdas atrodo neaiškus – rašysiu įprastu, jūsų minėtu būdu. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 15:47, 21 sausio 2024 (EET) ::Na taip, manau būtų geriau rašyti įprastu būdu. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 17:16, 21 sausio 2024 (EET) == Keisti minkštinimai == Sveiki. Kam reikia tų keistų l minkštinimų? Loderdeilis, Skulkilis ir panašiai? Juk angliška l gale lietuviškai beveik visada tariama kietai - Mičelas, Hilas, Kempbelas, Holas, Maksvelas ir kt. Bene vienintelės išimtys, ateinančios galvon - Liverpulis ir Bristolis. Nors antai jau Blakpulas. Kad kažkur kažkas taip parašė, dar ne ženklas, reikia ir sveika nuovoka vadovautis. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:07, 5 sausio 2025 (EET) :Sveiki. Nebūtinai, yra daug angliškų vietovardžių, lietuviškai besibaigiančių -lis, (pvz.: Džeksonvilis ir dar begalė „-vilių“, Skotsdeilis ir kiti). Ir iš jūsų pavyzdžių Mitchell, Hill, Campbell lietuviškai baigiasi -lis. Ar tai reikštų, kad VLE, kurioje pateikti tokie sulietuvinimai, yra klaidinga? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 20:00, 5 sausio 2025 (EET) Na, dėl vilių - Jūsų teisybė. Bet čia tokia labiau prancūziška galūnė. Aš mačiau tuos Mičelis ir Kempbelis, ir niekaip nesuprantu, iš kur jie atsirado. Negirdėjau niekieno taip sakant. Net Eurolygos komentatoriai, pasirūpinantys taisyklingai sukirčiuoti kiekvieną serbišką pavardę, sako Donta Holas (''Donta Hall'') ar Metas Mičelas (''Matt Mitchell''). Visi lig vieno dėstytojo (net labai priekabūs svetimvardžių rašybai) sakydavo tik Džozefas K(a/e)m[p]belas. Ir pačioje anglų kalboje ta ''l'' tikrai nėra tokia minkšta, kaip ispaniška ar prancūziška. Reikėtų kiekvieną atvejį vertinti atskirai - pvz., į Google įrašius "Kembelas" ir "Kempbelas" variantų randa daug ir įvairių, o "Kambelis" - iš esmės tik VLE ir kažkokie automatiškai sugeneruoti vertimai. Dėl "Loderderil(i)o" - lyg ir labiau vyrauja minkštasis variantas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:16, 5 sausio 2025 (EET) :Tai kaip tada, aprašant vietovardį pavadinti jį taip, kaip dauguma vartoja, netgi jei tai prieštarauja VLE ar kitiems svarbiems leidiniams? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 20:26, 5 sausio 2025 (EET) Na, tie leidiniai tėra kažkieno nuomonė, dažnai labai vienašališka ir neatitinkanti įsigalėjusios vartosenos. Jei pažiūrėsime, bėgant laikui nemažai vietovardžių lietuvinimas labai keitėsi, taip, kad kažkoks šiuo metu siūlomas variantas nėra jokia "galutinė tiesa". [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:41, 5 sausio 2025 (EET) :Vis dėlto, pasižvalgęs po VLKK svetainę radau [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/gramatinimas gramatinimas] „''vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi tariama priebalse, – prie jų dedamos galūnės -as (paprastai po kietojo priebalsio), -is (dažniausiai po l, r ir po minkštojo priebalsio)“.'' Taip suprantu kad galūnę "-is" reikia rašyti net jei l tariama kietai. Taip pat rašo „''Klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams, pvz.: Bill – Bill’as, Billas arba Bill’is, Billis (geriau galūnė -as), Tyler – Tyler’is, Tyleris arba Tyler’as, Tyleras (geriau galūnė -is).''“ Rašo, kad Bill geriau užbaigti -as, čia, ko gero, išimtis, bet neįsivaizduoju kodėl, juk žodis Churchill, kuris baigiasi analogiškai, lietuviškai rašomas su -is. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 15:47, 6 sausio 2025 (EET) :: Mano akimis, visai geras, argumentuotas išaiškinimas, kuriuo ir galima vadovautis. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:51, 6 sausio 2025 (EET) == Rinkimų, rinkiminė == Sveiki. Reikėtų rašyti vienodai ir apygardoms, ir apylinkėms. Siūlo vle: [https://www.vle.lt/straipsnis/rinkimu-apylinke/ Rinkimų apylinkė]. Beje, nepamirškite šių esminių sąvokų vikizuoti (tokie skliausteliai [[]]).--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 22:25, 21 rugpjūčio 2025 (EEST) == * == Sveiki. Vikipediją redaguojate nuo 2022 m., per tą laiką sukūrėte daugiau nei 150 straipsnių. Kiek pasižiūrėjau, daugiau nuo 2022 m. neužsiregistravo nė vienas naudotojas, sukūręs 100 su viršum straipsnių. Žodžiu, kalbant apie sėkmingą naujų žmonių įsiliejimą, išgyvename ne pačius geriausius laikus. Matyt, priežasčių ne viena, kai kurios iš jų išorinės (pvz., [[DI]] bumas). Kuo Vikipedija sudomino, ko pats iš jos pasisėmėte? Na, o kas pas mus atrodo ne taip jau patrauklu? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:05, 25 sausio 2026 (EET) :Sveiki, na, visų pirma, ačiū už šį pranešimą. Net nesitiki, kad jų jau tiek daug "prikepiau". Vikipedija man visad buvo įdomi tuo, kad yra kone patogiausias būdas internete ieškoti informacijos. Aišku, vienas kitas netikslumas pasitaiko, bet įvertinus bendrą vaizdą ir tai, kad redaguoti gali kiekvienas, ši svetainė kažkas nerealaus. Redaguoti pradėjau iš smalsumo, sužinoti kaip Vikipedija iš tiesų veikia, kaip bus reaguojama į mano pirmuosius "straipsnius". Rašiau mane dominančiomis temomis, po to jau ir skydelių nebedėdavo, taigi užsikabinau:). Straipsnių rašymą Vikipedijoje laikau kaip malonumą, kada tik užeina noras ir turiu daugiau laisvo laiko. Taip pat įžvelgiu ir naudos, pagerėjo mano rašymo stilius, rašant, naršant sužinau daug informacijos. Na, o trūkumų redaguojant labai jau daug nepajaučiau. Sulaukdavau patarimų, pastabų, o tai yra gerai. Aišku, būtų geriau jei bendruomenė būtų didesnė, tačiau, kiek žinau, nuo to kenčia daugelis mažesnių Vikipedijų. Dauguma žmonių (įskaitant mane) informacijos ieško didesnėse Vikipedijose, ypač anglų, ten kone viskas plačiau, tiksliau aprašyta. Lietuvių Vikipediją naudoju pasiskaityti tik su Lietuva susijusiems dalykams. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 12:49, 25 sausio 2026 (EET) ::Džiugu, kad Vikipedija teikia pozityvių emocijų. Man taip pat savo laiku buvo smalsu, kaip čia tokia enciklopedija, kur redaguoti gali bet kas, veikia (tuomet viskas dar buvo nauja). Pakonkuruoti su didžiausiomis wiki informatyvumu, aišku, nerealu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:28, 25 sausio 2026 (EET) == Parkų pavadinimai == Sveiki. Kažin, ar verta rašyti ilguosius JAV nacionalinių parkų pavadinimus (nors [https://www.vle.lt/straipsnis/ledynu-ilankos-nacionalinis-parkas-ir-rezervatas/ VLE] irgi rašo ilguosius). Juk pvz., ir [[Čepkelių rezervatas|Čepkelių rezervato]] pilnas pavadinimas yra "Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas", bet pavadinimą naudojame trumpesnį. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:55, 19 liepos 2026 (EEST) == Atnaujinimas == Sveiki, gal žinote, kaip atnaujinti duomenis pagal 2026 m. situaciją? https://data.gov.lt/datasets/1347/ [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 06:51, 16 rugpjūčio 2026 (EEST) 2g7ks09wk2o0r7smncggzp6wo6a7tc3 7904922 7904858 2026-08-16T08:37:56Z Fnyxo 166866 /* Atnaujinimas */ Atsakyti 7904922 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 22:36, 8 rugpjūčio 2022 (EEST)}} == Stiliaus klaidos == Sveiki. Šaunu, kad ėmėtės aprašinėti JAV apygardas :) Visgi, tenka pastebėti keletą būdingų stilistinių vertimo klaidų iš anglų kalbos: * Prie būtojo laiko dalyvių nereikia rašinėti "buvo" ("apygarda įkurta 1858 m.", o ne "apygarda buvo įkurta 1858 m."); * Reikia vengti ne vietoje vartoti žodį "turėti" (vietoje "apygarda turėjo mažiausią gyventojų tankumą Kalifornijoje" > "apygardos gyventojų tankumas mažiausias visoje Kalifornijoje" arba "Tai rečiausiai apgyvendinta apygarda visoje Kalifornijoje"); * Labai neįprasta formuluotė "apygarda yra Siera Nevados kalnuose" ar "apygarda yra San Choakino slėnio rytuose", šiaip, lietuviškai paprastai rašoma: "apygardos teritorijoje iškilę Siera Nevados kalnai" arba "apygarda apima rytinę San Choakino slėnio dalį"; * Irgi negerai rašyti "apygarda pavadinimą gavo iš...", juk daug sklandžiau skamba "apygarda pavadinta pagal..." ar "apygardos pavadinimas kilęs nuo... " Sėkmės. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:10, 1 lapkričio 2022 (EET) ::{{ats|Hugo.arg}} šiaip pastebėjimai tesingi, tačiau nesutikčiau dėl būtojo laiko dalyvių: sudėtinės formos su ''buvo'' (''buvo įkurta'') žymi būtąjį atliktinį laiką, o su ''yra'' (''yra įkurta'') – esamąjį atliktinį. Neretai šiuos laikus pravartu skirti, todėl ''buvo'' arba ''yra'' (tarinio jungtis) reikalingi (žr. [http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf]).--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 16:05, 11 sausio 2025 (EET) == Miestas/gyvenvietė == Lietuviškoje (ir daugelio kitų šalių literatūroje) didelės gyvenvietės laikomos miestais, nesvarbu nuo oficialaus jų statuso. Ypač tas galioja apie JAV ir Jungtinės Karalystės gyvenvietes, kur ''town/city'' statusas dažnai rašomas iš istorinės perspektyvos ir niekaip nesusijęs su tikrove. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:13, 11 sausio 2024 (EET) == Apygardų geografija == Sveiki. Kažkaip išvirkščiai gretimas apygardas vardinate, ne „šiaurėje ribojasi su ...”, o „įsikūrusi į pietus nuo ...” Dėl ko taip? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 15:17, 21 sausio 2024 (EET) :Sveiki, taip aprašinėti man buvo aiškiau. Jeigu toks būdas atrodo neaiškus – rašysiu įprastu, jūsų minėtu būdu. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 15:47, 21 sausio 2024 (EET) ::Na taip, manau būtų geriau rašyti įprastu būdu. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 17:16, 21 sausio 2024 (EET) == Keisti minkštinimai == Sveiki. Kam reikia tų keistų l minkštinimų? Loderdeilis, Skulkilis ir panašiai? Juk angliška l gale lietuviškai beveik visada tariama kietai - Mičelas, Hilas, Kempbelas, Holas, Maksvelas ir kt. Bene vienintelės išimtys, ateinančios galvon - Liverpulis ir Bristolis. Nors antai jau Blakpulas. Kad kažkur kažkas taip parašė, dar ne ženklas, reikia ir sveika nuovoka vadovautis. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:07, 5 sausio 2025 (EET) :Sveiki. Nebūtinai, yra daug angliškų vietovardžių, lietuviškai besibaigiančių -lis, (pvz.: Džeksonvilis ir dar begalė „-vilių“, Skotsdeilis ir kiti). Ir iš jūsų pavyzdžių Mitchell, Hill, Campbell lietuviškai baigiasi -lis. Ar tai reikštų, kad VLE, kurioje pateikti tokie sulietuvinimai, yra klaidinga? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 20:00, 5 sausio 2025 (EET) Na, dėl vilių - Jūsų teisybė. Bet čia tokia labiau prancūziška galūnė. Aš mačiau tuos Mičelis ir Kempbelis, ir niekaip nesuprantu, iš kur jie atsirado. Negirdėjau niekieno taip sakant. Net Eurolygos komentatoriai, pasirūpinantys taisyklingai sukirčiuoti kiekvieną serbišką pavardę, sako Donta Holas (''Donta Hall'') ar Metas Mičelas (''Matt Mitchell''). Visi lig vieno dėstytojo (net labai priekabūs svetimvardžių rašybai) sakydavo tik Džozefas K(a/e)m[p]belas. Ir pačioje anglų kalboje ta ''l'' tikrai nėra tokia minkšta, kaip ispaniška ar prancūziška. Reikėtų kiekvieną atvejį vertinti atskirai - pvz., į Google įrašius "Kembelas" ir "Kempbelas" variantų randa daug ir įvairių, o "Kambelis" - iš esmės tik VLE ir kažkokie automatiškai sugeneruoti vertimai. Dėl "Loderderil(i)o" - lyg ir labiau vyrauja minkštasis variantas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:16, 5 sausio 2025 (EET) :Tai kaip tada, aprašant vietovardį pavadinti jį taip, kaip dauguma vartoja, netgi jei tai prieštarauja VLE ar kitiems svarbiems leidiniams? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 20:26, 5 sausio 2025 (EET) Na, tie leidiniai tėra kažkieno nuomonė, dažnai labai vienašališka ir neatitinkanti įsigalėjusios vartosenos. Jei pažiūrėsime, bėgant laikui nemažai vietovardžių lietuvinimas labai keitėsi, taip, kad kažkoks šiuo metu siūlomas variantas nėra jokia "galutinė tiesa". [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:41, 5 sausio 2025 (EET) :Vis dėlto, pasižvalgęs po VLKK svetainę radau [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/gramatinimas gramatinimas] „''vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi tariama priebalse, – prie jų dedamos galūnės -as (paprastai po kietojo priebalsio), -is (dažniausiai po l, r ir po minkštojo priebalsio)“.'' Taip suprantu kad galūnę "-is" reikia rašyti net jei l tariama kietai. Taip pat rašo „''Klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams, pvz.: Bill – Bill’as, Billas arba Bill’is, Billis (geriau galūnė -as), Tyler – Tyler’is, Tyleris arba Tyler’as, Tyleras (geriau galūnė -is).''“ Rašo, kad Bill geriau užbaigti -as, čia, ko gero, išimtis, bet neįsivaizduoju kodėl, juk žodis Churchill, kuris baigiasi analogiškai, lietuviškai rašomas su -is. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 15:47, 6 sausio 2025 (EET) :: Mano akimis, visai geras, argumentuotas išaiškinimas, kuriuo ir galima vadovautis. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:51, 6 sausio 2025 (EET) == Rinkimų, rinkiminė == Sveiki. Reikėtų rašyti vienodai ir apygardoms, ir apylinkėms. Siūlo vle: [https://www.vle.lt/straipsnis/rinkimu-apylinke/ Rinkimų apylinkė]. Beje, nepamirškite šių esminių sąvokų vikizuoti (tokie skliausteliai [[]]).--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 22:25, 21 rugpjūčio 2025 (EEST) == * == Sveiki. Vikipediją redaguojate nuo 2022 m., per tą laiką sukūrėte daugiau nei 150 straipsnių. Kiek pasižiūrėjau, daugiau nuo 2022 m. neužsiregistravo nė vienas naudotojas, sukūręs 100 su viršum straipsnių. Žodžiu, kalbant apie sėkmingą naujų žmonių įsiliejimą, išgyvename ne pačius geriausius laikus. Matyt, priežasčių ne viena, kai kurios iš jų išorinės (pvz., [[DI]] bumas). Kuo Vikipedija sudomino, ko pats iš jos pasisėmėte? Na, o kas pas mus atrodo ne taip jau patrauklu? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:05, 25 sausio 2026 (EET) :Sveiki, na, visų pirma, ačiū už šį pranešimą. Net nesitiki, kad jų jau tiek daug "prikepiau". Vikipedija man visad buvo įdomi tuo, kad yra kone patogiausias būdas internete ieškoti informacijos. Aišku, vienas kitas netikslumas pasitaiko, bet įvertinus bendrą vaizdą ir tai, kad redaguoti gali kiekvienas, ši svetainė kažkas nerealaus. Redaguoti pradėjau iš smalsumo, sužinoti kaip Vikipedija iš tiesų veikia, kaip bus reaguojama į mano pirmuosius "straipsnius". Rašiau mane dominančiomis temomis, po to jau ir skydelių nebedėdavo, taigi užsikabinau:). Straipsnių rašymą Vikipedijoje laikau kaip malonumą, kada tik užeina noras ir turiu daugiau laisvo laiko. Taip pat įžvelgiu ir naudos, pagerėjo mano rašymo stilius, rašant, naršant sužinau daug informacijos. Na, o trūkumų redaguojant labai jau daug nepajaučiau. Sulaukdavau patarimų, pastabų, o tai yra gerai. Aišku, būtų geriau jei bendruomenė būtų didesnė, tačiau, kiek žinau, nuo to kenčia daugelis mažesnių Vikipedijų. Dauguma žmonių (įskaitant mane) informacijos ieško didesnėse Vikipedijose, ypač anglų, ten kone viskas plačiau, tiksliau aprašyta. Lietuvių Vikipediją naudoju pasiskaityti tik su Lietuva susijusiems dalykams. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 12:49, 25 sausio 2026 (EET) ::Džiugu, kad Vikipedija teikia pozityvių emocijų. Man taip pat savo laiku buvo smalsu, kaip čia tokia enciklopedija, kur redaguoti gali bet kas, veikia (tuomet viskas dar buvo nauja). Pakonkuruoti su didžiausiomis wiki informatyvumu, aišku, nerealu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:28, 25 sausio 2026 (EET) == Parkų pavadinimai == Sveiki. Kažin, ar verta rašyti ilguosius JAV nacionalinių parkų pavadinimus (nors [https://www.vle.lt/straipsnis/ledynu-ilankos-nacionalinis-parkas-ir-rezervatas/ VLE] irgi rašo ilguosius). Juk pvz., ir [[Čepkelių rezervatas|Čepkelių rezervato]] pilnas pavadinimas yra "Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas", bet pavadinimą naudojame trumpesnį. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:55, 19 liepos 2026 (EEST) == Atnaujinimas == Sveiki, gal žinote, kaip atnaujinti duomenis pagal 2026 m. situaciją? https://data.gov.lt/datasets/1347/ [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 06:51, 16 rugpjūčio 2026 (EEST) :Sveiki, nežinau, ar pačiam tai galima padaryti, maniau, kad duomenys automatiškai atnaujinami. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 11:37, 16 rugpjūčio 2026 (EEST) lv58707miy9icv1xsqu32o5mngl5bit 0 618586 7904742 7766905 2026-08-15T12:13:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904742 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Indrė Patkauskaitė |fonas=culture |vaizdas= |vaizdo dydis= |antraštė= |visas vardas= |gimimo vardas= |gimė={{Gimė|1985|05|28|T}}<ref name="kyk">https://www.kasyrakas.lt/biografija/2021/84570 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221012190323/https://www.kasyrakas.lt/biografija/2021/84570 |date=2022-10-12 }}</ref> |gimimo vieta=[[Vilnius|Vilniuje]] |mirė= |mirties vieta= |palaidojimo vieta= |gyv_vieta=[[Vilnius]] |tautybė=[[Lietuviai|lietuvė]] |pilietybė={{LTUv}} |sutuoktinis= |tėvai=Stanislovas (g. 1951 m.)<br />Salvinija (g. 1954 m.). |vaikai= |šeima= |religija= <!-- Veikla --> |veikla= |sritis=[[Lietuvos teatras|Teatras]] |įstaigos=[[Valstybinis Vilniaus mažasis teatras|VVMT]] (2014 m. – dabar)<ref name="vmt">https://vmt.lt/team/patkauskaite-indre/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221013102558/https://vmt.lt/team/patkauskaite-indre/ |date=2022-10-13 }}</ref><br /> [[Nacionalinis Kauno dramos teatras|NKDT]] (2010–2014 m.) |pareigos=Teatro ir kino aktorė <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas=Aktorinis meistriškumas |alma_mater=[[LMTA]] (2004–2010)<br />(Kurso vad. [[Rimas Tuminas]]) |doktorantūros_vadovas= |studentai= |žinomas= |apdovanojimai=[[Vaizdas:Sidabrine-gerve.svg|25px|frameless]] [[Sidabrinė gervė]] (2020 m.)<br />[[Vaizdas:Auksinis scenos kryžius (pilkas).svg|25px]][[Vaizdas:Auksinis scenos kryžius (pilkas).svg|25px]] 2 × [[Auksinis scenos kryžius|Auksinio scenos kryžiaus]] nominacija |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Indrė Patkauskaitė''' (g. [[1985]] m. [[gegužės 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuvos teatras|Lietuvos teatro]] ir [[Kinas|kino]] [[Aktorius|aktorė]]. == Biografija == 2003 m. baigė [[Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija|Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją]], 2004–2010 m. studijavo [[LMTA]] magistrantūroje<ref name="kyk"/> (kurso vadovas [[Rimas Tuminas]]).<ref name="vmt"/> 2010–2014 m. vaidino [[Nacionalinis Kauno dramos teatras|Nacionaliniame Kauno dramos teatre]], nuo 2014 m. vaidina [[Vilniaus mažasis teatras|Vilniaus mažajame teatre]], taip pat yra [[Laisvai samdomas darbuotojas|laisvai samdoma]] artistė.<ref name="kyk"/> == Vaidmenys teatre == {{div col|2}} * 2005 m. [[Anton Čechov]]. „Trys seserys“,<ref>{{cite web |title=R.Tumino "Trys seserys" pradės naują Vilniaus mažojo teatro erą |url=https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rtumino-trys-seserys-prades-nauja-vilniaus-mazojo-teatro-era-7871292 |agency=[[ELTA]] |date=2005-11-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> rež. Rimas Tuminas, VVMT * 2006 m. Salė – [[Marius Ivaškevičius]]. „Madagaskaras“<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniaus-mazasis-teatras-ruosiasi-ispudingam-300-ajam-madagaskaro-spektakliui.d?id=69167368</ref>, rež. [[Rimas Tuminas]] VVMT * 2007 m. Kelmutienė – [[Justinas Marcinkevičius]]. „Grybų karas“, rež. [[Paulius Ignatavičius]], VVMT * 2007 m. Mergytė Uogytė – „Mano batai buvo du“, rež. [[Gintarė Latvėnaitė]], VVMT * 2008 m. Donja Irena – [[Prosper Mérimée]]. „Atsitiktinumas“, rež. [[Gabrielė Tuminaitė]], VVMT * 2008 m. Klerė – Jim Robert Cartwright. „Kelias“, rež. [[Artūras Areima]], VVMT * 2008 m. Maša – [[Anton Čechov]]. „Žuvėdra“<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniaus-mazajame-teatre-acechovo-ir-rtumino-zuvedra.d?id=19939375</ref>, rež. Rimas Tuminas, VVMT * 2008 m. Panelė – Eugenijus Ignatavičius, Jonas Vaitkus. „Svajonių piligrimas“<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniaus-mazajame-teatre-jvaitkaus-svajoniu-piligrimas.d?id=18478780</ref>, rež. [[Jonas Vaitkus]], VVMT * 2008 m. Stela – Grigorij Gorin. „Svifto namai“, rež. [[Sigitas Račkys]], VVMT * 2009 m. Džina – Tracy Letts. „Vestonai“, rež. Vilius Malinauskas, VVMT * 2009 m. Karalaitė – „Karalaitė ir princas Krabas“, rež. [[Agnė Sunklodaitė]], VVMT * 2009 m. Simon Stephens. „Pornografija“, rež. Vilius Malinauskas, Gabrielė Tuminaitė, [[Kiril Glušajev]], Paulius Ignatavičius, Neli Ivančik ir kt., bendras kurso darbas, „Naujosios dramos akcija“ * 2011 m. Naktis – Peter Hacks. „Amfitrionas“, rež. Artūras Areima, VVMT * 2014 m. Celina – Marius Ivaškevičius. „Mistras“<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rimo-tumino-mistras-kaune.d?id=64294496</ref>, rež. Rimas Tuminas, VVMT * 2014 m. Dovydienė – [[Juozas Tumas-Vaižgantas]]. „Dėdės ir dėdienės“, rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT * 2014 m. Jaunoji – [[Federico García Lorca]]. „Kruvinos vestuvės“, rež. Paulius Ignatavičius, VVMT * 2014 m. Liudmila – [[Maksimas Gorkis]]. „Motina (Vasa Železnova)“, rež. Kiril Glušajev, VVMT * 2014 m. Marija Lukjanovna Podsekalnikova – Nikolai Erdman. „Savižudis“<ref>https://www.delfi.lt/veidai/zmones/pjese-savizudis-rezisuojanti-g-tuminaite-repetuodami-suvokeme-kurinio-aktualuma.d?id=66135940</ref>, rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT * 2014 m. Snieguolė – „Septyni nykštukai ieško Snieguolės“, rež. [[Evaldas Jaras]], VVMT * 2015 m. Mergina – Thomas Bernhard. „Minetis“, rež. Rimas Tuminas, VVMT * 2016 m. Danaide – „Europiečiai“, rež. Paulius Ignatavičius, VVMT * 2016 m. Marija Stiuart – [[Friedrich Schiller]]. „Marija Stiuart“<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniaus-mazajame-teatre-statoma-istorine-drama-marija-stiuart.d?id=70617082</ref>, rež. Artūras Areima, VVMT * 2016 m. Nina – [[Michailas Lermontovas]]. „Maskaradas“, rež. Rimas Tuminas, VVMT * 2017 m. Gitela Moska – William Gibson. „Dviese sūpuoklėse“, rež. Ulanbek Baialiev<ref>https://www.bernardinai.lt/2018-03-29-aktoriai-is-rimo-tumino-teatro-pokalbis-su-indre-patkauskaite-ir-mantu-vaitiekunu/</ref><ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ulanbekas-baialievas-scenoje-reikia-tik-vyro-moters-ir-meiles.d?id=76484693</ref>, VVMT * 2018 m. Katrė – [[Žemaitė]]. „Marti“, rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT * 2019 m. Ema – „12 gramų į šiaurę“, rež. [[Aleksandras Špilevojus]]<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rezisierius-aleksandras-spilevojus-man-labai-patinka-ta-publikos-dalis-kuri-nevaiksto-arba-retai-vaiksto-i-teatra.d?id=80994101</ref>, VVMT * 2020 m. Tremtinė – „Čia nebus mirties“, rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT * 2021 m. Jelena Andrejevna - Anton Čechov. „Dėdė Vania", rež. Tomislav Janežič ([[Slovėnija]]), VVMT * 2022 m. Selija - [[William Shakespeare]] „ Kaip jums patinka", rež. [[Uršulė Bartoševičiūtė]], VVMT<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ursule-bartoseviciute-progresas-lyciu-lygybeje-yra-tiesiogiai-susijes-su-visuomenes-progresu.d?id=90124045</ref> * 2022 m. Dukra, berniuko sesuo, tėvo ir dramblio dukra, emigrantė - pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę „Dramblys" („Ein Elefant")<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rezisierius-tadas-montrimas-gyvename-gana-ziauriame-pasaulyje-apie-kuri-reikia-ismokti-kalbeti.d?id=87128667</ref>, rež. [[Tadas Montrimas]], VVMT<ref>https://vmt.lt/performance/ein-elefant/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230111231549/https://vmt.lt/performance/ein-elefant/ |date=2023-01-11 }}</ref> {{div col end}} == Įvertinimas == * 2012 m. Jaunųjų teatro kritikų apdovanojimas (Renė – „Markizė de Sad“<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kauno-dramos-teatre-markizes-de-sad-premjera.d?id=51924595</ref>, rež. [[Artūras Areima]]) * 2013 m. [[Fortūna (apdovanojimas)|Fortūnos]] diplomas<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ryskiausiems-kauno-teatralams-isdalintos-fortunos.d?id=64369996</ref> (Veročka – „Mėnuo kaime“, rež. [[Valius Tertelis]]) * '''2014 m. [[Auksinis scenos kryžius|Auksinio scenos kryžiaus]] nominacija'''<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ryskiausiems-salies-teatralams-iteikti-auksiniai-scenos-kryziai.d?id=64381762</ref> geriausios antraplanės aktorės kategorijoje (Varia – Anton Čechov. „Vyšnių sodas“, rež. Artūras Areima)<ref>https://www.menufaktura.lt/?m=55337&s=69592 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221013102600/https://www.menufaktura.lt/?m=55337&s=69592 |date=2022-10-13 }}</ref> * 2017 m. [[Sidabrinė gervė|Sidabrinės gervės]] nominacija geriausios pagrindinio moters vaidmens kategorijoje (už vaidmenį filme „[[Šventasis (filmas)|Šventasis]]“) * 2019 m. Geriausia festivalio COM•MEDIA aktorė * 2019 m. Italijos Rivjeros tarptautinio kino festivalio žiuri prizo nominacija (geriausia aktorė, už vaidmenį filme „Išgyventi vasarą“) * '''2019 m. „Laisvės“ skulptūra už pasišventimą teatrui (VVMT)'''<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/aktore-indre-patkauskaite-apdovanota-laisves-statulele-uz-pasisventima-teatrui.d?id=80737919</ref><ref>https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/uz-pasisventima-teatrui-laisves-skulptura-apdovanota-aktore-i-patkauskaite-907154</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/930705/uz-pasisventima-teatrui-laisves-skulptura-apdovanota-aktore-indre-patkauskaite</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/932440/laisves-apdovanojima-pelniusi-aktore-jos-vaidinamos-moterys-deganciu-akiu</ref> * 2019 m. Geriausio pagrindinio moters vaidmens apdovanojimas Kauno profesionalių teatrų festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ (už Katrės vaidmenį spektaklyje „Marti“)<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/aktorei-indrei-patkauskaitei-apdovanojimas-uz-geriausia-moters-vaidmeni.d?id=81003337</ref><ref>https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/apdovanoti-festivalio-lietuvos-teatru-pavasaris-laureatai-911206</ref> * 2020 m. Geriausia pagrindinio vaidmens aktorė (už Gitelos Moskos vaidmenį spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“). XI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje * 2020 m. Nominacija ''Festivalio aktorė'' (už Katrės vaidmenį spektaklyje ''Marti''). VII-asis Lietuvos profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis ''Pakeleivingi'' * 2020 m. Geriausio pagrindinio moters vaidmens apdovanojimas Anykščių profesionalių teatrų festivalyje (už Katrės vaidmenį spektaklyje „Marti“) * '''2020 m. [[Sidabrinė gervė]] geriausio pagrindinio moters vaidmens kategorijoje''' (už vaidmenį filme „[[Išgyventi vasarą|Išgyventi vasarą]]“)<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1281654/paskelbti-apdovanojimu-sidabrines-gerves-laureatai-pripazinimo-sulauke-nova-lituania</ref> * 2021 m. [[Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai|Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimų]] nominacija (už vaidmenį filme „[[Išgyventi vasarą|Išgyventi vasarą]]“)<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/iteikti-pirmieji-nacionaliniai-lietuvos-kino-apdovanojimai-triumfavo-nova-lituania.d?id=87332685</ref> * '''2022 m. [[Auksinis scenos kryžius|Auksinio scenos kryžiaus]] nominacija''' geriausios pagrindinio aktorės kategorijoje (Jelena Andrejevna – Anton Čechov. „Dėdė Vania“, rež. Tomislav Janežič)<ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kaune-isdalinti-auksiniai-scenos-kryziai-teatralai-ragino-pries-agresija-kovoti-kuryba-ir-menu.d?id=89814459</ref> * 2022 m. [[Sidabrinė gervė|Sidabrinės gervės]] nominacija geriausios antraplanio moters vaidmens kategorijoje („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)<ref>https://sidabrinegerve.lt/naujienos/paskelbti-13-uju-nacionaliniu-kino-apdovanojimu-sidabrine-gerve-nominantai/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221013102557/https://sidabrinegerve.lt/naujienos/paskelbti-13-uju-nacionaliniu-kino-apdovanojimu-sidabrine-gerve-nominantai/ |date=2022-10-13 }}</ref><ref>https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kino-kurejams-iteiktos-sidabrines-gerves-triumfavo-piligrimai.d?id=90407991</ref> == Šaltiniai == {{Išn|3}} == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm7701129/ IMDb profilis] {{DEFAULTSORT:Patkauskaitė, Indrė}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] nxo030sduaqne214z3ccb5bhzz6c833 0 627181 7904870 6919872 2026-08-16T05:16:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904870 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Keith Andes in Split Second trailer.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = K. Endesas 1953 m. | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1920|07|12}} | gimimo vieta = [[Ošen Sitis]], {{flagcountry|USA}} | mirties data = {{Mirė|2005|11|11|1920|07|12}} | mirties vieta = [[Santa Klarita]], {{flagcountry|USA}} | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = aktorius, dainininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Kitas Endesas''' ({{en|Keith Andes}}, tikrasis vardas ''John Charles Andes'', [[1920]] m. [[liepos 12]] d. [[Ošen Sitis]], [[Naujasis Džersis]], [[JAV]] – [[2005]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Santa Klarita]], [[Kalifornija]], JAV) – [[Amerikiečiai|amerikiečių]] radijo, teatro, kino ir televizijos aktorius, dainininkas. == Biografija == Džonas Čarlzas Endesas (tikrasis aktoriaus vardas) gimė 1920 m. liepos 12 d. Ošen Sičio mieste Naujajame Džersyje.<ref>[http://www.altfg.com/blog/actors/keith-andes/ Keith Andes] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131214151458/http://www.altfg.com/blog/actors/keith-andes/ |date=2013-12-14 }}, altfg.com. Nuoroda tikrinta 2023-02-22</ref> 12-os metų pirmą kartą pasirodė radijuje. Mokėsi Aukštutinio Darbio vidurinėje mokykloje (''Upper Darby High School''), vėliau [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], baigė [[Templo universitetas|Templo universitetą]] ir Filadelfijos muzikos konservatoriją, kurioje mokėsi vokalo.<ref name="dm">{{cite news|title=Jean A. Cotton Bride of Stage, Screen Actor|url=https://www.newspapers.com/clip/5584189/the_daily_messenger/|work=The Daily Messenger|date=1946-12-02|location=New York, Canandaigua|page=3|via = Newspapers.com|access-date =2023-02-22}}</ref><ref name="nekrologas">[https://www.theatermania.com/new-york-city-theater/news/actor-singer-keith-andes-dies-at-85_7184.html Actor-Singer Keith Andes Dies at 85]. Nuoroda tikrinta 2023-02-22</ref> [[XX a.|5-ojo]] dešimtmečio pradžioje pradėjo vaidinti [[Brodvėjus|Brodvėjuje]]. Turėdamas švelnų [[Baritonas|baritoną]],<ref name="nekrologas"/> dainavo [[operetė]]se. Pirmą kartą kino ekrane pasirodė 1944 m. vaidindamas filme „Sparnuotoji pergalė“, tačiau titruose nebuvo paminėtas, o nuo 1947 m. ėmė filmuotis reguliariai; televizijoje vaidino nuo 1955 m.<ref>[https://m.imdb.com/name/nm0027882/fullcredits Keith Andes. Credits (text only)], IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-02-22</ref> Iš dalies K. Endesui kino karjeros pradžioje padėjo tai, kad išoriškai jis buvo panašus į žinomą aktorių [[Skip Homeier|Skipą Homejerį]] (1930–2017). 1948–1961 m. K. Endesas buvo vedęs slaugytoją Džyn Elis Koton (''Jean Alice Cotton''; išsiskyrė, susilaukė sūnų Marko ir Meto),<ref name="dm"/><ref>{{cite news|title=Actor Keith Andes Given Custody of Teenage Sons|url=https://www.newspapers.com/clip/5585060/valley_news/|work=Valley News|date=1964-08-16|location=California, Van Nuys|page=20|via = Newspapers.com|access-date =2016-06-14}}</ref> vėliau – Šeilą Heket (''Sheila Hackett''; išsiskyrė, vaikų neturėjo).<ref>{{cite news |title=Keith Andes Reweds |url=https://www.nytimes.com/1961/02/11/archives/keith-andes-reweds.html?searchResultPosition=1 |access-date=2023-02-22 |work=The New York Times |date=1961-02-11|page=28|url-access=subscription}}</ref> K. Endesas dėl sveikatos problemų karjerą baigė 1980 m.: jam buvo diagnozuotas šlapimo pūslės [[Vėžys (liga)|vėžys]] ir daug gretutinių ligų. Mirė 2005 m. lapkričio 11 d., jo mirtis, pasak [[Los Andželo apygarda|Los Andželo apygardos]] koronerio ataskaitos, buvo savižudybė įvykdžius [[Uždusimas|asfikciją]].<ref name="ig">{{cite news|title=Keith Andes|url=https://www.newspapers.com/clip/5585137/indiana_gazette/|work=The Indiana Gazette|agency=Associated Press|date=1986-01-09|location=Pennsylvania, Indiana|page=28|via = Newspapers.com|access-date =2023-02-22}}</ref><ref>[https://eu.starnewsonline.com/story/news/2005/11/28/keith-andes-monroe-leading-man-dies/30249798007/ Keith Andes, Monroe leading man, dies]. Nuoroda tikrinta 2023-02-22</ref> [[Vaizdas:Marilyn Monroe and Keith Andes in Clash by Night trailer.jpg|thumb|left|250px|K. Endesas su [[Marilyn Monroe|Merlin Monro]] filme „[[Susidūrimas naktį]]“]] == Filmografija == * [https://m.imdb.com/name/nm0027882/fullcredits K. Endeso filmografija] == Išnašos == {{išn|2}} {{DEFAULTSORT:Andes, Keith}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] b9wko2wdxfh3xr7mcwh94c39gl13g59 0 638489 7904934 7869115 2026-08-16T10:04:38Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904934 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Lukrecija Sabaitytė |pav= |pilnas vardas= Lukrecija Sabaitytė |gimė = {{Gimė|2002|04|08|T}} |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Sprintas |asmeniniai rekordai= 100 m: 11.71 <br> 200 m: 23.47 <br> 4x100 m: 44.06 |treneriai= [[Laimutė Juchnevičienė]]<br> [[Martas Skrabulis]] |klubas= Vilniaus COSMA |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= |IAAF url kodas= 14753001 }} '''Lukrecija Sabaitytė''' (g. [[2002]] m. [[balandžio 8]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletė]], kuri specializuojasi sprinto ir estafetiniuose bėgimuose, daugkartinė Lietuvos čempionatų medalininkė.<ref name=lrt>{{cite web |last1= |first1= |title= Dvyliktą vietą Europos U23 čempionate užėmusi Sabaitytė: svajojau apie finalą |url= https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2035700/dvylikta-vieta-europos-u23-cempionate-uzemusi-sabaityte-svajojau-apie-finala |website= lrt.lt |publisher= [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]] |language=lt |date= 2023 m. liepos 16 d. |access-date= 2023 m. liepos 18 d. }}</ref> == Biografija == [[2023 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|2023 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionate]] Sabaitytė dalyvavo moterų 200 m bėgimo rungtyje. Atrankoje sportininkė užfiksavo 23.84 rezultatą ir su 16-u geriausiu rezultatu pateko į pusfinalio etapą. Pusfinalyje sportininkė distanciją įveikė per 24.40 ir galutinėje rikiuotėje užėmė 12-ą vietą.<ref name=lrt /> [[2026]] m. kartu su Lietuvos rinktine sidabrinio kontinentinio turo varžybose [[Jeruzalė]]je mišrioje 4x100 m estafetėje pasiekė Lietuvos rekordą - 41.28.<ref>[https://lengvoji.lt/srautas/135416-sprinteriu-startai-jeruzaleje/ Sprinterių startai Jeruzalėje: vienas rekordas, du sezono rezultatai]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |rowspan=2| 2020 |rowspan=2|[[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] |rowspan=2|[[Palanga]], {{flag|LTU}} | align="center" | 9 | 100 m | 13.13 |- | align="center" bgcolor=cc9966 | 3 | 4 x 100 m | 48.70 |- | 2021 | [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] | [[Palanga]], {{flag|LTU}} | align="center" bgcolor=cc9966 | 3 | 200 m | 24.35 |- |rowspan=2| 2022 |rowspan=2|[[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] |rowspan=2|[[Šiauliai]], {{flag|LTU}} | align="center" bgcolor=silver | 2 | 100 m | 12.05 |- | align="center" bgcolor=silver | 2 | 200 m | 23.67 |- |rowspan=3| 2023 |rowspan=2|[[2023 m. Europos žaidynės]] |rowspan=2|[[Chožuvas]], {{flag|POL}} | align="center" | 26 | 200 m | 23.71 |- | align="center" | 11 | 4 x 100 m | 44.06 |- |[[2023 m. Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 čempionatas]] |[[Espas]], {{flag|FIN}} | align="center"r| 12 | 200 m | 24.40 |- |2024 |[[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Roma]], {{flag|ITA}} |align="center"| 31 | 200 m | 23.56 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 29 | 200 m | 23.62 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/lukrecija-sabaityte-14753001 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Sabaitytė, Lukrecija}} [[Kategorija:Lietuvos sprinteriai]] rmwcq3q9vna403wb1td5hg7bfhsotil 0 640306 7904938 7873093 2026-08-16T10:07:15Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904938 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Rugilė Miklyčiūtė |pav= |pilnas vardas= Rugilė Miklyčiūtė |gimė = {{Gimė|2005|05|04|T}} |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Šuolis su kartimi |asmeniniai rekordai= Stadionas: 4,57 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> Maniežas: 4,40 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |treneriai= R. Sadzevičienė |klubas= A.S.D.Atletica Gran Sasso Teramo |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Nacionalinė čempionė |IAAF url kodas= 14913088 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Moterų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition| [[Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2023 m. Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|2023 Bergenas]] | Kartis}} {{MedalCompetition| [[Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 20 čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2023 m. Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|2023 Jeruzalė]] | Kartis}} {{MedalBottom}} '''Rugilė Miklyčiūtė''' (g. [[2005]] m. [[gegužės 4]] d., [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletė]], kuri specializuojasi [[Šuolis su kartimi|šuoliuose su kartimi]], nacionalinė čempionė ir rekordininkė.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2621042/planeta-turi-duplantisa-o-lietuva-miklyciute-svajone-kad-visi-zinotu-suoli-su-kartimi Planeta turi Duplantisą, o Lietuva – Miklyčiūtę: svajonė, kad visi žinotų šuolį su kartimi]</ref> == Biografija == [[2019 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2019 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Miklyčiūtė įveikė 3 m aukštį ir pelnė sidabro medalį. [[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] pirmą kartą tapo Lietuvos nacionaline čempione. [[2022]] m. Miklyčiūtė tapo pirmąją Lietuvos moterimi įveikusia 4 m aukštį. [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] pasiekė naują nacionalinį rekordą (4,10 m).<ref>[https://etaplius.lt/naujiena/2022-uju-lietuvos-lengvosios-atletikos-sezono-apzvalga-rekordai-ir-istoriniai-medaliai 2022-ųjų Lietuvos lengvosios atletikos sezono apžvalga: rekordai ir istoriniai medaliai]</ref> [[2023]] m. Europos iki 20 m čempionate pagerino Lietuvos rekordą (4,15 m) ir pelnė sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2054167/lietuvos-rekorda-pagerinusi-rugile-miklyciute-tapo-europos-jaunimo-vicecempione Lietuvos rekordą pagerinusi Rugilė Miklyčiūtė tapo Europos jaunimo vicečempione]</ref> [[2025]] m. [[birželio 25]] d. [[Madridas|Madride]] Europos komandinio čempionato pirmojo diviziono varžybose vėl pagerino jai priklausiusį šuolio su kartimi Lietuvos rekordą - 4,30 m,<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2598263/lengvaatlete-miklyciute-keturiais-centimetrais-pagerino-lietuvos-suolio-su-kartimi-rekorda Lengvaatletė Miklyčiūtė keturiais centimetrais pagerino Lietuvos šuolio su kartimi rekordą]</ref> kurį dar kartą pagerino (4,35 m) [[Bergenas|Bergene]] ([[Norvegija]]) vykusiame Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionate.<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/109570-nuostabi-europos-u23-cempionato-pabaiga-r-miklyciute-laimejo-sidabra-o-e-kudulyte-finisavo-devinta/ Nuostabi Europos U23 čempionato pabaiga]</ref> [[2026]] m. sausio 22 d. [[Ryga|Rygoje]] vykusiose „Rygos taurė 2026” varžybose Rugilė Miklyčiūtė laimėjo šuolių su kartimi rungtį ir du kartus gerino Lietuvos rekordą uždarose patalpose – 4,36 m ir 4,40 m.<ref>[https://lengvoji.lt/srautas/118648-rygos-taure-2026/ „Rygos taurė 2026”: Rugilė Miklyčiūtė du kartus gerino Lietuvos rekordą]</ref> [[2026]] m. birželio 27 d. Somere ([[Suomija]]) vykusiose varžybose „Someron Seiväskarnevaalit“ užėmė antrą vietą ir net dukart pagerino jai pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą, įveikdama 4,47 m, o vėliau – ir 4,57 m aukštį.<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/136493-vis-auksciau-r-miklyciute-dar-karta-pagerino-lietuvos-rekorda/ Vis aukščiau: R. Miklyčiūtė dar kartą pagerino Lietuvos rekordą]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |rowspan=2| 2023 |[[2023 m. Europos žaidynės]] |[[Chožuvas]], {{flag|POL}} | align="center"| - | NM |- |[[2023 m. Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 20 čempionatas]] |[[Jeruzalė]], {{flag|ISR}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 4,15 |- |2024 |Baltijos šalių jaunimo komandinis čempionatas |[[Valmiera]], {{flag|LAT}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 4,20 |- |2025 |Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas |[[Bergenas]], {{flag|NOR}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 4,35 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 11 | 4,30 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/greta-karinauskaite-14781341 WA svetainėje] {{start box}} {{s-bef|before= [[Rolanda Demčenko]] <br> 3,91 m <br> [[2012]] m. [[liepos 8]] d.}} {{s-ttl|title=''Lietuvos moterų šuolio su kartimi rekordas'' |years='''Rugilė Miklyčiūtė''' <br> 3,95 m - 4,57 m <br> [[2022]] m. [[birželio 25]] d. - [[2026]] m. [[birželio 27]] d. }} {{s-aft|after= - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Miklyčiūtė, Rugilė}} [[Kategorija:Lietuvos šuolininkai su kartimi]] kdx6xky3dzcch3p8icqq9m337b2q3vz 0 640698 7904930 7900404 2026-08-16T10:01:06Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ 7904930 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Martynas Alekna |pav= 20260811 111944 Martynas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg |pilnas vardas= Martynas Alekna |gimė = {{gimė|2000|8|25|T}} <br> [[Vilnius]], [[Lietuva]] |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= Suaugusieji: 67,23 m |treneriai= [[Mantas Jusis]] |klubas= Vilniaus miesto sporto centras <br> „Jusis Training“ |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = Europos |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= |IAAF url kodas=14751795 }} '''Martynas Alekna''' (g. [[2000]] m. [[rugpjūčio 25]] d.) – Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metime. == Biografija == Gimė sportininkų šeimoje. Tėvas – [[Virgilijus Alekna]], olimpinis disko metimo čempionas. Brolis – [[Mykolas Alekna]], disko metikas, Europos čempionas. Sesuo – Gabrielė Aleknaitė, šuolininkė į tolį.<ref>[https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2021/07/28/news/virgilijaus-aleknos-pergaliu-serija-tesia-jo-sunus-20175840 ''Virgilijaus Aleknos pergalių seriją tęsia jo sūnus'']. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2023-04-30.</ref> [[2023 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2023 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Alekna nusileido tik Europos čempionui [[Mykolas Alekna|Mykolui Aleknai]] ir iškovojo sidabro medalį. Savo debiutiniame [[2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] Martynas Alekna kvalifikacijoje užfiksavo 62,57 m rezultatą ir galutinėje vietoje užėmė 21-ą vietą.<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/startai/2023/08/19/news/sou-lengovios-atletikos-pasaulio-cempionate-prasideda-lietuvos-disko-metikai-kovoja-del-vietos-finale-28068278 Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius pateko į pasaulio čempionato disko metimo finalą Martynas Alekna į finalą nepateko]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- align=center | 2023 || [[2023 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Budapeštas]], {{flag|HUN}} || 21 || 62,57 |- align=center | 2024 || [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Roma]], {{flag|ITA}} || 18 || 61,18 |- align=center | 2024 || Olimpinės žaidynės || [[Paryžius]], {{flag|FRA}} || 28 || 58,66 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 12 | 61,78 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/martynas-alekna-14751795 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Alekna, Martynas}} [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] rqjzp2t0gewhadp5pb60j35tw9b4r3z 0 647460 7904799 7885022 2026-08-15T16:14:17Z CD 677 7904799 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = Tiesos III trofėjus.jpg |competition = [[Tiesos taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 1977 m.]] |dates = 1977 m. birželis – rugpjūčio 14 d. |prevseason = [[1976 m. Tiesos taurė|1976 m.]] |nextseason = [[1978 m. Tiesos taurė|1978 m.]] |winners = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] }} '''1977 m. Tiesos taurė''' – 31-asis [[Tiesos taurė]]s turnyras. Taurę laimėjo Klaipėdos „Granitas“.<ref>[http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231230083425/http://almis.sritis.lt/ltualltables.html|date=2023-12-30}} (Almis.sritis.lt)</ref> == Formatas == Turnyras vyko 3 etapais: * I etapas vyko rajonuose; * II etape dalyvavo rajonų nugalėtojai (zonose, kurių varžybos prasidėjo liepos 3 d.),<ref>{{Tiesa|1977-07-02}}</ref> komandos taip pat varžėsi didmiesčiuose; * III etapas buvo finalinis, jis vyko nuo liepos 24 d.<ref>{{Tiesa|1977 m.}}</ref> iki rugpjūčio 14 d.<ref>{{LSŽ|9|69}}</ref> == Komandos == Iš viso kovojo 207 komandos. == Rezultatai == === Rajonų etapas === ---- '''Kapsuko rajonas''' {{fbox |date = 1977 |round = ? etapas |team1 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |team2 = [[Vairas Kapsukas|Kapsuko „Vairas“]] |score = 5 – 0 |report = <ref>{{Kalinauskas 2011|205}}</ref> }} ---- '''Kėdainių rajonas''' – nugalėjo „Nevėžis“.<ref>{{Baniota 2009|95}}</ref> {{fbox |date = 1977 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = be varžovo |score = + }} {{fbox |date = 1977 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[VJSM-1 Kėdainiai|Kėdainių 1-oji VJSM]] |team2 = [[Sparnai Kėdainiai|Kėdainių „Sparnai“]] |score = 4 – 0 }} {{fbox |date = 1977 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Melioratorius Kėdainiai|Kėdainių „Melioratorius“]] |team2 = be varžovo |score = + }} {{fbox |date = 1977 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[PTM-27 Kėdainiai|Kėdainių PTM-27]] |team2 = [[13-oji mokykla Kapliai|Kaplių 13-oji mokykla]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1977 |round = Pusfinalis |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = [[VJSM-1 Kėdainiai|Kėdainių 1-oji VJSM]] |score = 4 – 0 }} {{fbox |date = 1977 |round = Pusfinalis |team1 = [[Melioratorius Kėdainiai|Kėdainių „Melioratorius“]] |team2 = [[PTM-27 Kėdainiai|Kėdainių PTM-27]] |score = 6 – 1 }} {{fbox |date = 1977 |round = Finalas |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = [[Melioratorius Kėdainiai|Kėdainių „Melioratorius“]] |score = 6 – 1 }} ---- '''Plungės rajonas''' – žaidė 16 komandų, nugalėjo [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]].<ref>{{Tiesa|1977-07-02}}</ref> ---- '''Skuodo rajonas''' – nugalėjo [[Lenino keliu Ylakiai|Ylakių „Lenino keliu“]]. ---- '''Šilalės rajonas''' – kovojo 11 komandų, nugalėjo [[LŽŪTS Šilalė|Šilalės Lietuvos žemės ūkio technikos susivienijimas]].<ref>{{Tiesa|1977-07-02}}</ref> ---- '''Ukmergės rajonas''' – žaidė 29 komandos, kovojusios dviem etapais, nugalėjo „Vienybė“.<ref>{{Tiesa|1977-07-02}}</ref> {{fbox |date = 1977 |round = Finalas |team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |team2 = [[Jaunystė Ukmergė|Ukmergės „Jaunystė“]] |score = 4 – 1 }} ---- === Zonų etapas === ---- '''Kapsuko zona''' – iš zonos tolyn pateko „Poringė“ ir „Sūduva“. {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Sparnai Prienai|Prienų „Sparnai“]] |team2 = [[Poringė Alytus|Alytaus „Poringė“]] |score = 1 – 3 }} {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Statybininkas Jurbarkas|Jurbarko „Statybininkas“]] |team2 = [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Versmė Birštonas|Birštono „Versmė“]] |team2 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |score = 2 – 8 }} {{fbox |date = 1977-07-17 |time = 18:00 |round = Pusfinalis |team1 = [[Poringė Alytus|Alytaus „Poringė“]] |team2 = [[Sveikata Kybartai|Kybartų „Sveikata“]] |score = 4 – 1 |stadium = [[Alytus]] }} {{fbox |date = 1977-07-17 |time = 18:00 |round = Pusfinalis |team1 = [[Statybininkas Jurbarkas|Jurbarko „Statybininkas“]] |team2 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |score = 0 – 5 |stadium = [[Jurbarkas]] }} <ref>{{Kalinauskas 2011|204}}</ref> ---- '''Kauno miestas''' – nugalėjo „Kelininkas“. {{fbox |date = 1977 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1977 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] |team2 = [[Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“]] |score = 1 – 0 }} {{fbox |date = 1977 |round = Pusfinalis |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] |score = (pergalė) }} {{fbox |date = 1977 |round = Finalas |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |score = 1 – 0 }} ---- '''Klaipėdos miestas''' – į kitą etapą pateko „Granitas“ ir „Syrius“. ---- '''Panevėžio miestas''' – į kitą etapą pateko „Statyba“ ir „Statyba-2“. ---- '''Šiaulių miestas''' – į kitą etapą pateko „Logika“ ir „Statybininkas“. ---- '''Telšių zona''' – į tolesnį etapą pateko „Atmosfera“ ir „Banga“. {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Nerija Neringa|Neringos „Nerija“]] |score = 1 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |team2 = [[ŽŪT Šilalė|Šilalės ŽŪT]] (Lietuvos žemės ūkio technikos susivienijimo Šilalės skyrius) |score = 3 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Lenino keliu Ylakiai|Ylakių „Lenino keliu“]] |score = 18 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] |team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |score = 2 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |team2 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |score = 1 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07-17 |time = 18:00 |round = Pusfinalis |team1 = [[Impulsas Telšiai|Telšių „Impulsas“]] |team2 = [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] |score = 0 – 2 |stadium = [[Telšiai]] }} {{fbox |date = 1977-07-17 |time = 18:00 |round = Pusfinalis |team1 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |team2 = [[Cementininkas Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]] |score = + : – |stadium = [[Gargždai]] }} ---- '''Utenos zona''' – į kitą etapą pateko „Nevėžis“ ir „Utena“. {{fbox |date = 1977-07-03? |time = 18:00 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Statybininkas Ignalina|Ignalinos „Statybininkas“]] |team2 = [[FK Molėtai|Molėtų komanda]] |score = 4 – 1 }} {{fbox |date = 1977 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] |team2 = [[FK Zarasai|Zarasų komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1977-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Automobilistas Jonava|Jonavos „Automobilistas“]] |team2 = [[Statybininkas Ignalina|Ignalinos „Statybininkas“]] |score = 10 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] |team2 = [[Nemunas Rokiškis|Rokiškio „Nemunas“]] |score = 5 – 2 }} {{fbox |date = 1977-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |team2 = [[Melioratorius Anykščiai|Anykščių „Melioratorius“]] |score = 4 – 0 }} {{fbox |date = 1977-07-17 |time = 18:00 |round = Pusfinalis |team1 = [[Automobilininkas Jonava|Jonavos „Automobilininkas“]] |team2 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |score = 0 – 2 |stadium = [[Jonava]] }} {{fbox |date = 1977-07-19 |round = Pusfinalis |team1 = [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 0 – 0 <br> (baud. 4–3) }} <ref>{{Kalinauskas 2007|96}}</ref> ---- '''Vilniaus miestas''' – nugalėjo „Aušra“. {{fbox |date = 1977 |round = Pusfinalis |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Kibirkštis Vilnius|Vilniaus „Kibirkštis“]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1977 |round = Pusfinalis |team1 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |team2 = [[Era Vilnius|Vilniaus „Era“]] |score = 2 – 0 }} {{fbox |date = 1977 |round = Finalas |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |score = 1 – 0 }} ---- === Respublikinis etapas === ==== Aštuntfinalis ==== {{fbox |date = 1977-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |score = 0 – 2 |stadium = [[Vilnius]] }} {{fbox |date = 1977-07-27 |time = 18:00 |team1 = [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] |team2 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] |score = 5 – 2 |stadium = [[Utena]] }} {{fbox |date = 1977-07-24 |time = 18:00 |team1 = [[Poringė Alytus|Alytaus „Poringė“]] |team2 = [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] |score = 1 – 0 |stadium = [[Alytus]] }} {{fbox |date = 1977-07-24 |time = 18:00 |team1 = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] |team2 = [[Logika Šiauliai|Šiaulių „Logika“]] |score = 5 – 0 |stadium = [[Klaipėda]] }} {{fbox |date = 1977-07-27 |time = 18:00 |team1 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |team2 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |score = 0 – 1 |stadium = [[Kapsukas (miestas)|Kapsukas]] }} {{fbox |date = 1977-07-27 |time = 18:00 |team1 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] |team2 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |score = 2 – 1 (prat.) |stadium = [[Šiauliai]] }} {{fbox |date = 1977-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |team2 = [[Syrius Klaipėda|Klaipėdos „Syrius“]] |score = 0 – 1 |stadium = [[Gargždai]] }} {{fbox |date = 1977-07-27 |time = 18:00 |team1 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |team2 = [[Statyba-2 Panevėžys|Panevėžio „Statyba-2“]] |score = 7 – 0 |stadium = [[Vilnius]] }} ==== Ketvirtfinalis ==== {{fbox |date = 1977-07-31 |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] |score = 0 – 2 |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1977-07-31 |team1 = [[Poringė Alytus|Alytaus „Poringė“]] |team2 = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] |score = 0 – 2 |stadium = [[Alytus]] }} {{fbox |date = 1977-08-03 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] |score = 5 – 0 |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1977-07-31 |team1 = [[Syrius Klaipėda|Klaipėdos „Syrius“]] |team2 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |score = 0 – 2 |stadium = [[Klaipėda]] }} ==== Pusfinalis ==== {{fbox |date = 1977-08-06 |time = 16:00 |team1 = [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] |team2 = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] |score = 0 – 1 |goals2 = {{goal|81}} [[Algirdas Vanagas]] |stadium = [[Utena]] }} {{fbox |date = 1977-08-09 |time = 18:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |score = 3 – 2 |goals1 = [[Kazimieras Dranginis]] {{goal|~5}} <br> [[Petras Baršauskas]] {{goal|I kėlinys}} <br> A. Kvedaras {{goal|~85}} |goals2 = {{goal|1}} [[Juozas Miniauskas]] <br> {{goal|~75}} [[Anatolijus Balabanovas]] |stadium = [[Kaunas]] }} ==== Finalas ==== {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=center|caption=Finalo vieta ir komandos|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.29|label=''[[Vilniaus centrinis Žalgirio stadionas]]''|position=bottom|mark=Soccerball.svg|marksize=15}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|label='''[[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]]'''|position=right}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|label=[[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]]|position=left}} }} {{fbox |date = 1977 m. rugpjūčio 14 d. |time = 16:00 |team1 = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] |team2 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |score = 2 – 0 |goals1 = [[Remigijus Alonderis]] {{goal|72}} <br/> [[Konstantinas Lukauskas]] {{goal|83}} |stadium = [[Vilniaus centrinis Žalgirio stadionas]] |attendance = 2500 |referee = [[Romualdas Juška]] (Vilnius) * K. Liaugminas (Vilnius), A. Rezepovas (Vilnius) |report = Ataskaitos:<ref>{{Tiesa|1977-08-16}}</ref><ref>{{Kalinauskas 2020|762}}</ref><ref>[http://almis.sritis.lt/ltucupgam.html Lithuanian Cup Finals] (Almis.sritis.lt)</ref><ref>{{Saulis 1997|273}}</ref> }} {| width=92% | | {{Football kit | pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 000000 | socks = FFFFFF | title = Klaipėdos „Granitas”}} | {{Football kit | pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = | title = Kauno „Kelininkas”}} |} {| width="100%" |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |GK||||[[Antanas Vaseris]] |- |||||[[Konstantinas Lukauskas]] (c) |- |||||[[Aldas Vabuolas]] |- |||||[[Gintaras Balčiauskas]] |- |||||[[Michailas Gusiatinas]] |- |||||[[Romualdas Norkus (1960)|Romualdas Norkus]] |- |||||[[Remigijus Alonderis]] |- |||||[[Antanas Monkevičius]] |- |||||[[Edvardas Maliauskas]] {{suboff|71}} |- |||||[[Algimantas Balbuckas]] |- |||||[[Algirdas Vanagas]] |- |colspan=3|'''Keitimai:''' |- |||||[[Viktoras Januškevičius]] {{subon|71}} |- |colspan=3|'''Atsarginiai žaidėjai:''' |- |||||[[Algis Bernatonis]] |- |||||[[Aleksandras Panarinas]] |- |||||R. Petraitis |- |||||[[Anatolijus Skorniakovas]] |- |||||V. Vilčiauskas |- |colspan=3|'''Treneriai:''' |- |colspan=4|[[Fiodoras Finkelis]] (vyr.) ir [[Algimantas Mitigaila]] |} |valign="top"| |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" align=center |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |GK||||[[Romualdas Lincevičius]] (c) {{suboff|74}} |- |||||[[Algimantas Subačius]] |- |||||[[Rimantas Arbataitis]] |- |DF||||[[Bronius Malžinskas]] (nuo 74' vartininkas) |- |||||[[Juozas Puotkalis]] {{suboff|61}} |- |||||[[Julius Kvedaras]] |- |||||[[Vytautas Lydeka]] |- |||||[[Kazimieras Bričkus]] |- |||||[[Romualdas Rudzevičius]] {{suboff|61}} |- |||||[[Kazimieras Dranginis]] |- |||||[[Henrikas Ivanauskas]] |- |colspan=3|'''Keitimai:''' |- |||||[[Henrikas Protašas]] {{subon|61}} |- |||||[[Algimantas Malkevičius]] {{subon|61}} |- |||||[[Petras Baršauskas]] {{subon|74}} |- |colspan=3|'''Treneriai:''' |- |colspan=4|[[Vygandas Lekas]] (vyr.) ir [[Antanas Katavičius]] |} |} == TSRS kolektyvų taurė == Lietuvos taurės laimėtojas „Granitas“ šešioliktfinalyje žaidė Kalugoje su [[Zara Kaluga|Kalugos „Zaria“]] (Rusija) komanda, kuriai pralaimėjo 0–3 ir pasitraukė iš turnyro.<ref>[http://regional-football.ru/1977.htm 1977 год] (Regional-football.ru)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * {{Tiesa|1977 m. liepa–rugpjūtis}} * {{Sportas|1977 m.}} == Nuorodos == * {{Kalinauskas 2020|761–762}} * [https://foot.dk/Litpokalfacts.asp?SeasonID=62 LFF tauré 1977] (Foot.dk) {{LFF taurės sezonai|1977}} dsrfcvr8olnw27as887ta2gtpj5tthj 0 647461 7904867 7885024 2026-08-16T05:01:14Z CD 677 7904867 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = Tiesos III trofėjus.jpg |competition = [[Tiesos taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 1978 m.]] |dates = 1978 m. balandis – rugpjūčio 20 d. |prevseason = [[1977 m. Tiesos taurė|1977 m.]] |nextseason = [[1979 m. Tiesos taurė|1979 m.]] |winners = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] }} '''1978 m. Tiesos taurė''' – 32-asis [[Tiesos taurė]]s turnyras. Taurę laimėjo Kauno „Kelininkas“.<ref>[http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231230083425/http://almis.sritis.lt/ltualltables.html |date=2023-12-30 }} (Almis.sritis.lt)</ref> == Formatas == Turnyras vyko trimis etapais: * I etape komandos žaidė rajonuose, turnyras prasidėjo balandį;<ref>{{Tiesa|1978-08-05}}</ref> * II etapas vyko liepos mėnesį, zonų varžybos vyko iki pusfinalių, miestų – iki pat finalų; * III etape žaidė 16 komandų, jis vyko nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 20 d.<ref>{{LSŽ|9|69}}</ref> == Komandos == Turnyre dalyvavo apie 270 komandų.<ref>{{Tiesa|1978-08-20}}</ref> == Rezultatai == === Rajonų etapas === Negalutinės žinios iš 25 miestų ir rajonų jau rodė, kad žaidė 206 komandos.<ref>{{Tiesa|1978-07}}</ref> Daugelyje rajonų žaidė po keliolika komandų. ---- '''Ukmergės rajonas''' – žaidė 30 komandų. ---- === Zonų etapas === ---- '''Kapsuko zona''' – į respublikinį etapą pateko „Dainava“ ir „Sūduva“. {{fbox |date = 1978 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |team2 = [[FK Kaišiadorys|Kaišiadorių komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |team2 = be varžovo |score = + }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Namų valdyba Jieznas|Jiezno namų valdyba]] |team2 = [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] |score = 1 – 6 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Širvinta Vilkaviškis|Vilkaviškio „Širvinta“]] |team2 = [[FK Šakiai|Šakių komanda]] |score = 6 – 0 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Versmė Birštonas|Birštono „Versmė“]] |team2 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |score = 0 – 2 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] |team2 = [[Širvinta Vilkaviškis|Vilkaviškio „Širvinta“]] |score = 4 – 1 }} <ref>{{Kalinauskas 2011|208}}</ref> ---- '''Kauno miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Kelininkas“ ir „Politechnika“. Tarp iškritusių komandų buvo ir [[Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“]]. ---- '''Kėdainių zona''' – į respublikinį etapą pateko „Statyba“ ir „Vienybė“. Be kitų komandų žaidė 3 komandos iš Utenos.<ref>{{Kalinauskas 2007|98}}</ref> {{fbox |date = 1978 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = [[FK Pakruojis|Pakruojo komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Melioratorius Utena|Utenos „Melioratorius“]] |team2 = [[FK Zarasai|Zarasų komanda]] |score = 2 – 0 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |team2 = [[TSO Nemenčinė|Nemenčinės TSO]] |score = 7 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Melioratorius Anykščiai|Anykščių „Melioratorius“]] |team2 = [[Švietimas Širvintos|Širvintų „Švietimas“]] |score = 4 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[FK Molėtai|Molėtų komanda]] |team2 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |score = 1 – 6 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = [[FK Pasvalys|Pasvalio komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Nemunas Rokiškis|Rokiškio „Nemunas“]] |team2 = [[Melioratorius Utena|Utenos „Melioratorius“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |team2 = [[Melioratorius Anykščiai|Anykščių „Melioratorius“]] |score = 9 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Pusfinalis |team1 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |team2 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Pusfinalis |team1 = [[Nemunas Rokiškis|Rokiškio „Nemunas“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 2 – 9 }} <ref>{{Baniota 2009|95}}</ref> ---- '''Klaipėdos miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Granitas“ ir „Okeanas“. ---- '''Panevėžio miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Ekranas“ ir „Statyba“. {{fbox |date = 1978 |round = Finalas |team1 = [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] |team2 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] |score = }} ---- '''Šiaulių miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Elnias“ ir „Statybininkas“. ---- '''Telšių zona''' – į respublikinį etapą pateko „Kooperatininkas“ ir „Minija“. {{fbox |date = 1978-07 |round = ? etapas |team1 = [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] |team2 = [[Mituva Jurbarkas|Jurbarko „Mituva“]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[MSV Skuodas|Skuodo MSV]] |team2 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |score = 3 – 5 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Impulsas Telšiai|Telšių „Impulsas“]] |team2 = [[Gintaras Palanga|Palangos „Gintaras“]] |score = 4 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |team2 = [[Autokelių valdyba Šilalė|Šilalės autokelių valdyba]] |score = 6 – 0 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Nerija Neringa|Neringos „Nerija“]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |score = 5 – 3 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Polimeras Venta|Ventos „Polimeras“]] |team2 = [[Technika Radviliškis|Radviliškio „Technika“]] |score = 1 – 0 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Impulsas Telšiai|Telšių „Impulsas“]] |score = (pergalė) }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |team2 = [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] |score = 2 – 1 {{aet}} }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Polimeras Venta|Ventos „Polimeras“]] |score = 2 – 0 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |score = 0 – 5 }} ---- '''Vilniaus miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Aušra“ ir „Žalgiris“. {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |team2 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |score = 1 – 2 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Batas Vilnius|Vilniaus „Batas“]] |team2 = [[Elektronas Vilnius|Vilniaus „Elektronas“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Kuro aparatūra Vilnius|Vilniaus „Kuro aparatūra“]] |team2 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |score = 0 – 3 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Batas Vilnius|Vilniaus „Batas“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978 |round = Finalas |team1 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |team2 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |score = 3 – 1 |stadium = [[Darbo rezervų stadionas (Vilnius)]] }} ---- === Respublikinis etapas === ==== Aštuntfinalis ==== {{fbox |date = 1978-07-23 |team1 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] |team2 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |score = 0 – 3 |stadium = [[Panevėžys]] }} {{fbox |date = 1978-07-22 |time = 16:00 |team1 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |team2 = [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] |score = 1 – 0 |stadium = [[Jonava]] }} {{fbox |date = 1978-07-25 |time = 18:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |score = 2 – 1 |goals1 = {{penmiss}} <br> [[Julius Kvedaras]] {{goal|~40}} <br> [[Henrikas Protašas]] {{goal|~45}} |goals2 = {{goal|II kėlinys}} [[Saulius Stankūnas]] |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] |team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |score = 5 – 0 |stadium = [[Šiauliai]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] |team2 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |score = 0 – 1 |stadium = [[Klaipėda]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 1 – 2 |stadium = [[Panevėžys]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]] |score = 4 – 1 |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1978-07-25 |time = 18:00 |team1 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |team2 = [[Okeanas Klaipėda|Klaipėdos „Okeanas“]] |score = 2 – 1 |stadium = [[Naujoji Vilnia]] }} ==== Ketvirtfinalis ==== {{fbox |date = 1978-07-29? |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |goals1 = {{goal|II kėlinys}} <br> {{penmiss|87}} |goals2 = {{goal|I kėlinys}} |score = 1 – 1 <br> (baud. 2–4) }} {{fbox |date = 1978-07-30 |time = 18:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] |score = 6 – 2 |goals1 = [[Julius Kvedaras]] {{goal|~55|11 m}} <br> {{goal}} <br> V. Ščerbakovas {{own goal}} <br> {{goal}} {{goal}} {{goal}} ??? |goals2 = {{goal|~25}} {{goal|~50}} K. Buivydas |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1978-07-30 |time = 18:00 |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 3 – 1 |stadium = [[Plungė]] }} {{fbox |date = 1978-07-31 |time = 18:00 |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |score = 3 – 1 |stadium = [[Kaunas]] }} ==== Pusfinalis ==== {{fbox |date = 1978-08-06 |time = 18:00 |team1 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |team2 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |score = 1 – 3 |goals1 = {{own goal|~10}} |goals2 = {{goal|15}} [[Kazimieras Dranginis]] <br> {{goal|~50}} [[Kazimieras Bričkus]] <br> {{goal|74}} [[Julius Kvedaras]] |stadium = [[Jonava]] |attendance = 3000 |referee = [[Romualdas Juška]] (Vilnius) }} {{fbox |date = 1978-08-06 |time = 18:00 |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |score = 2 – 1 |goals1 = R. Kasperavičius {{goal|74}} <br> [[Kazys Česnauskas]] {{goal|~85}} |goals2 = {{goal|77}} R. Mačiulis |stadium = [[Plungė]] |attendance = 2500 |referee = V. Bernotas (Vilnius) }} ==== Finalas ==== {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=center|caption=Finalo vieta ir komandos|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|label=''[[Linų audinių stadionas]]''|position=left|mark=Soccerball.svg|marksize=15}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|label='''[[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]]'''|position=right}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|label=[[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]]|position=right}} }} Rungtynės iš pradžių planuotos Vilniaus centriniame „Žalgirio“ stadione, tačiau po pusfinalių nutarta jį surengti Plungėje. Taip padaryta atsižvelgus į Lietuvos kooperacijos darbuotojų ir Plungės įmonių bei organizacijų prašymus. Neseniai rekonstruotame stadione tą dieną įvyko kooperatininkų sporto šventė, kurios akcentu įvyko „Tiesos“ taurės finalas.<ref>{{Tiesa|1978-08-15?}} {{fbox |date = 1978 m. rugpjūčio 20 d. |time = 16:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |score = 2 – 0 |goals1 = [[Kazimieras Dranginis]] {{goal|51}} <br/> [[Romas Rudzevičius]] {{goal|69}} |stadium = [[Linų audinių stadionas]], [[Plungė]] |attendance = 8000 |referee = [[Jonas Muliuolis]] (Vilnius) * padėjėjai: Č. Sabaliauskas (Jonava), V. Einoris (Ukmergė) |report = Ataskaitos:<ref>{{Tiesa|1978-08-22}}</ref><ref>{{Kalinauskas 2020|782}}</ref><ref>[http://almis.sritis.lt/ltucupgam.html Lithuanian Cup Finals] (Almis.sritis.lt)</ref><ref>{{Saulis 1997|273}}</ref> }} {| width=92% | | {{Football kit | pattern_la = _blackborder | pattern_b = _blackcollar | pattern_ra = _blackborder | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 808080 | socks = FFFFFF | title = Kauno „Kelininkas”}} | {{Football kit | pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = | leftarm = 808080 | body = 808080 | rightarm = 808080 | shorts = 000000 | socks = 000000 | title = Plungės „Kooperatininkas”}} |} {| width="100%" |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" align=center |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |GK||||[[Romualdas Lincevičius]] (c) |- |||||[[Henrikas Protašas]] (Pratašas) |- |||||[[Bronius Malžinskas]] |- |||||[[Kazimieras Bričkus]] |- |||||[[Rimantas Arbataitis]] |- |||||[[Algimantas Subačius]] |- |FW||||[[Romas Rudzevičius]] |- |FW||||[[Julius Kvedaras]] |- |||||[[Vytautas Lydeka]] |- |||||[[Juozas Puotkalis]] |- |||||[[Kazimieras Dranginis]] |- |colspan=3|'''Treneris:''' |- |colspan=4|[[Andrius Paškevičius]] (vyr.), [[Antanas Katavičius]] |} |valign="top"| |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |GK||||[[Edvardas Marcinkevičius]] |- |||||[[Vytautas Radavičius]] |- |||||[[Vytautas Domarkas]] (V. Vaitkus?) |- |||||[[Vaclovas Kulišauskas]] |- |||||[[Kazys Martišius]] |- |||||[[Algirdas Urbonas]] {{suboff|80}} |- |||||[[Alfredas Daukša]] |- |||||S. Kaunas {{suboff|58}} |- |||||[[Kazys Česnauskas]] {{suboff|78}} |- |||||[[Romaldas Kerpa]] (c) |- |||||R. Kasperavičius |- |colspan=3|'''Keitimai:''' |- |||||[[Alvydas Biečius]] {{subon|58}} |- |||||[[Vaclovas Ruibys]] {{subon|78}} |- |||||[[Alvydas Viršilas]] {{subon|80}} |- |colspan=3|'''Treneris:''' |- |colspan=4|[[Antanas Jadziauskas]] (vyr.), V. Kulišauskas (žaidž.) |} |} == TSRS kolektyvų taurė == Lietuvos taurės laimėtojas „Kelininkas“ pateko į TSRS kolektyvų taurės turnyrą, kur šešioliktfinalyje rugsėjo 9 d. žaidė su Latvijos komanda. TSRS turnyre „Kelininkas“ namie įveikė [[Elektrons Riga|Rygos „Elektrons“]] (Latvija) komandą 2–0, po to aštuntfinalyje Minske įveikė [[Burevestnik Minsk]] (Baltarusija) komandą 3–2, kol galiausiai ketvirtfinalyje svečiuose suklupo prieš [[Bolsevik Kiev|Kijevo „Bolševik“]] (Ukraina) komandą 0–0 (baud. 4–5).<ref>[http://regional-football.ru/1978.htm 1978 год] (Regional-football.ru)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * {{Tiesa|1978 m. liepa–rugpjūtis}} * {{Sportas|1978 m.}} == Nuorodos == * {{Kalinauskas 2020|781–782}} * [https://foot.dk/Litpokalfacts.asp?SeasonID=63 LFF tauré 1978] (Foot.dk) {{LFF taurės sezonai|1978}} k3qohlk06hqpnv0ng2s7xxvmbbl62ym 7904869 7904867 2026-08-16T05:08:22Z CD 677 /* Finalas */ 7904869 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = Tiesos III trofėjus.jpg |competition = [[Tiesos taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 1978 m.]] |dates = 1978 m. balandis – rugpjūčio 20 d. |prevseason = [[1977 m. Tiesos taurė|1977 m.]] |nextseason = [[1979 m. Tiesos taurė|1979 m.]] |winners = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] }} '''1978 m. Tiesos taurė''' – 32-asis [[Tiesos taurė]]s turnyras. Taurę laimėjo Kauno „Kelininkas“.<ref>[http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231230083425/http://almis.sritis.lt/ltualltables.html |date=2023-12-30 }} (Almis.sritis.lt)</ref> == Formatas == Turnyras vyko trimis etapais: * I etape komandos žaidė rajonuose, turnyras prasidėjo balandį;<ref>{{Tiesa|1978-08-05}}</ref> * II etapas vyko liepos mėnesį, zonų varžybos vyko iki pusfinalių, miestų – iki pat finalų; * III etape žaidė 16 komandų, jis vyko nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 20 d.<ref>{{LSŽ|9|69}}</ref> == Komandos == Turnyre dalyvavo apie 270 komandų.<ref>{{Tiesa|1978-08-20}}</ref> == Rezultatai == === Rajonų etapas === Negalutinės žinios iš 25 miestų ir rajonų jau rodė, kad žaidė 206 komandos.<ref>{{Tiesa|1978-07}}</ref> Daugelyje rajonų žaidė po keliolika komandų. ---- '''Ukmergės rajonas''' – žaidė 30 komandų. ---- === Zonų etapas === ---- '''Kapsuko zona''' – į respublikinį etapą pateko „Dainava“ ir „Sūduva“. {{fbox |date = 1978 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |team2 = [[FK Kaišiadorys|Kaišiadorių komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |team2 = be varžovo |score = + }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Namų valdyba Jieznas|Jiezno namų valdyba]] |team2 = [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] |score = 1 – 6 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Širvinta Vilkaviškis|Vilkaviškio „Širvinta“]] |team2 = [[FK Šakiai|Šakių komanda]] |score = 6 – 0 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Versmė Birštonas|Birštono „Versmė“]] |team2 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |score = 0 – 2 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] |team2 = [[Širvinta Vilkaviškis|Vilkaviškio „Širvinta“]] |score = 4 – 1 }} <ref>{{Kalinauskas 2011|208}}</ref> ---- '''Kauno miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Kelininkas“ ir „Politechnika“. Tarp iškritusių komandų buvo ir [[Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“]]. ---- '''Kėdainių zona''' – į respublikinį etapą pateko „Statyba“ ir „Vienybė“. Be kitų komandų žaidė 3 komandos iš Utenos.<ref>{{Kalinauskas 2007|98}}</ref> {{fbox |date = 1978 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = [[FK Pakruojis|Pakruojo komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Melioratorius Utena|Utenos „Melioratorius“]] |team2 = [[FK Zarasai|Zarasų komanda]] |score = 2 – 0 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |team2 = [[TSO Nemenčinė|Nemenčinės TSO]] |score = 7 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Melioratorius Anykščiai|Anykščių „Melioratorius“]] |team2 = [[Švietimas Širvintos|Širvintų „Švietimas“]] |score = 4 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[FK Molėtai|Molėtų komanda]] |team2 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |score = 1 – 6 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |team2 = [[FK Pasvalys|Pasvalio komanda]] |score = + : – }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Nemunas Rokiškis|Rokiškio „Nemunas“]] |team2 = [[Melioratorius Utena|Utenos „Melioratorius“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |team2 = [[Melioratorius Anykščiai|Anykščių „Melioratorius“]] |score = 9 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Pusfinalis |team1 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |team2 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Pusfinalis |team1 = [[Nemunas Rokiškis|Rokiškio „Nemunas“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 2 – 9 }} <ref>{{Baniota 2009|95}}</ref> ---- '''Klaipėdos miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Granitas“ ir „Okeanas“. ---- '''Panevėžio miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Ekranas“ ir „Statyba“. {{fbox |date = 1978 |round = Finalas |team1 = [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] |team2 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] |score = }} ---- '''Šiaulių miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Elnias“ ir „Statybininkas“. ---- '''Telšių zona''' – į respublikinį etapą pateko „Kooperatininkas“ ir „Minija“. {{fbox |date = 1978-07 |round = ? etapas |team1 = [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] |team2 = [[Mituva Jurbarkas|Jurbarko „Mituva“]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[MSV Skuodas|Skuodo MSV]] |team2 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |score = 3 – 5 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Impulsas Telšiai|Telšių „Impulsas“]] |team2 = [[Gintaras Palanga|Palangos „Gintaras“]] |score = 4 – 1 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |team2 = [[Autokelių valdyba Šilalė|Šilalės autokelių valdyba]] |score = 6 – 0 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Aštuntfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Nerija Neringa|Neringos „Nerija“]] |score = 3 – 1 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] |score = 5 – 3 }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Polimeras Venta|Ventos „Polimeras“]] |team2 = [[Technika Radviliškis|Radviliškio „Technika“]] |score = 1 – 0 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Impulsas Telšiai|Telšių „Impulsas“]] |score = (pergalė) }} {{fbox |date = 1978-07 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |team2 = [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] |score = 2 – 1 {{aet}} }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Polimeras Venta|Ventos „Polimeras“]] |score = 2 – 0 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“]] |team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |score = 0 – 5 }} ---- '''Vilniaus miestas''' – į respublikinį etapą pateko „Aušra“ ir „Žalgiris“. {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] |team2 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |score = 1 – 2 }} {{fbox |date = 1978 |round = Ketvirtfinalis |team1 = [[Batas Vilnius|Vilniaus „Batas“]] |team2 = [[Elektronas Vilnius|Vilniaus „Elektronas“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Kuro aparatūra Vilnius|Vilniaus „Kuro aparatūra“]] |team2 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |score = 0 – 3 }} {{fbox |date = 1978 |round = Pusfinalis |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Batas Vilnius|Vilniaus „Batas“]] |score = 2 – 1 }} {{fbox |date = 1978 |round = Finalas |team1 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |team2 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |score = 3 – 1 |stadium = [[Darbo rezervų stadionas (Vilnius)]] }} ---- === Respublikinis etapas === ==== Aštuntfinalis ==== {{fbox |date = 1978-07-23 |team1 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] |team2 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |score = 0 – 3 |stadium = [[Panevėžys]] }} {{fbox |date = 1978-07-22 |time = 16:00 |team1 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |team2 = [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] |score = 1 – 0 |stadium = [[Jonava]] }} {{fbox |date = 1978-07-25 |time = 18:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] |score = 2 – 1 |goals1 = {{penmiss}} <br> [[Julius Kvedaras]] {{goal|~40}} <br> [[Henrikas Protašas]] {{goal|~45}} |goals2 = {{goal|II kėlinys}} [[Saulius Stankūnas]] |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] |team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] |score = 5 – 0 |stadium = [[Šiauliai]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] |team2 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |score = 0 – 1 |stadium = [[Klaipėda]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 1 – 2 |stadium = [[Panevėžys]] }} {{fbox |date = 1978-07-26 |time = 18:00 |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]] |score = 4 – 1 |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1978-07-25 |time = 18:00 |team1 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |team2 = [[Okeanas Klaipėda|Klaipėdos „Okeanas“]] |score = 2 – 1 |stadium = [[Naujoji Vilnia]] }} ==== Ketvirtfinalis ==== {{fbox |date = 1978-07-29? |team1 = [[Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“]] |team2 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |goals1 = {{goal|II kėlinys}} <br> {{penmiss|87}} |goals2 = {{goal|I kėlinys}} |score = 1 – 1 <br> (baud. 2–4) }} {{fbox |date = 1978-07-30 |time = 18:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] |score = 6 – 2 |goals1 = [[Julius Kvedaras]] {{goal|~55|11 m}} <br> {{goal}} <br> V. Ščerbakovas {{own goal}} <br> {{goal}} {{goal}} {{goal}} ??? |goals2 = {{goal|~25}} {{goal|~50}} K. Buivydas |stadium = [[Kaunas]] }} {{fbox |date = 1978-07-30 |time = 18:00 |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] |score = 3 – 1 |stadium = [[Plungė]] }} {{fbox |date = 1978-07-31 |time = 18:00 |team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |team2 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] |score = 3 – 1 |stadium = [[Kaunas]] }} ==== Pusfinalis ==== {{fbox |date = 1978-08-06 |time = 18:00 |team1 = [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] |team2 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |score = 1 – 3 |goals1 = {{own goal|~10}} |goals2 = {{goal|15}} [[Kazimieras Dranginis]] <br> {{goal|~50}} [[Kazimieras Bričkus]] <br> {{goal|74}} [[Julius Kvedaras]] |stadium = [[Jonava]] |attendance = 3000 |referee = [[Romualdas Juška]] (Vilnius) }} {{fbox |date = 1978-08-06 |time = 18:00 |team1 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |team2 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] |score = 2 – 1 |goals1 = R. Kasperavičius {{goal|74}} <br> [[Kazys Česnauskas]] {{goal|~85}} |goals2 = {{goal|77}} R. Mačiulis |stadium = [[Plungė]] |attendance = 2500 |referee = V. Bernotas (Vilnius) }} ==== Finalas ==== {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=center|caption=Finalo vieta ir komandos|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|label=''[[Linų audinių stadionas]]''|position=left|mark=Soccerball.svg|marksize=15}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|label='''[[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]]'''|position=right}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|label=[[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]]|position=right}} }} Rungtynės iš pradžių planuotos Vilniaus centriniame „Žalgirio“ stadione, tačiau po pusfinalių nutarta jį surengti Plungėje. Taip padaryta atsižvelgus į Lietuvos kooperacijos darbuotojų ir Plungės įmonių bei organizacijų prašymus. Neseniai rekonstruotame stadione tą dieną įvyko kooperatininkų sporto šventė, kurios akcentu įvyko „Tiesos“ taurės finalas.<ref>{{Tiesa|1978-08-15?}}</ref> Plungei atstovavo tik plungiškiai, tarp kurių buvo trenerių, mokytojų, šaltkalvių, baldininkų, moksleivių.<ref>[https://web.archive.org/web/20190917005508/https://www.zemaiciolaikrastis.lt/23358/prisimine-istorini-futbolo-turnyra/ Prisiminė istorinį futbolo turnyrą.] 2018-10-20, Zemaiciolaikrastis.lt (archyvuota 2019-09-17).</ref> {{fbox |date = 1978 m. rugpjūčio 20 d. |time = 16:00 |team1 = [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] |team2 = [[Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“]] |score = 2 – 0 |goals1 = [[Kazimieras Dranginis]] {{goal|51}} <br/> [[Romas Rudzevičius]] {{goal|69}} |stadium = [[Linų audinių stadionas]], [[Plungė]] |attendance = 8000 |referee = [[Jonas Muliuolis]] (Vilnius) * padėjėjai: Č. Sabaliauskas (Jonava), V. Einoris (Ukmergė) |report = Ataskaitos:<ref>{{Tiesa|1978-08-22}}</ref><ref>{{Kalinauskas 2020|782}}</ref><ref>[http://almis.sritis.lt/ltucupgam.html Lithuanian Cup Finals] (Almis.sritis.lt)</ref><ref>{{Saulis 1997|273}}</ref> }} {| width=92% | | {{Football kit | pattern_la = _blackborder | pattern_b = _blackcollar | pattern_ra = _blackborder | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 808080 | socks = FFFFFF | title = Kauno „Kelininkas”}} | {{Football kit | pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = | leftarm = 808080 | body = 808080 | rightarm = 808080 | shorts = 000000 | socks = 000000 | title = Plungės „Kooperatininkas”}} |} {| width="100%" |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" align=center |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |GK||||[[Romualdas Lincevičius]] (c) |- |||||[[Henrikas Protašas]] (Pratašas) |- |||||[[Bronius Malžinskas]] |- |||||[[Kazimieras Bričkus]] |- |||||[[Rimantas Arbataitis]] |- |||||[[Algimantas Subačius]] |- |FW||||[[Romas Rudzevičius]] |- |FW||||[[Julius Kvedaras]] |- |||||[[Vytautas Lydeka]] |- |||||[[Juozas Puotkalis]] |- |||||[[Kazimieras Dranginis]] |- |colspan=3|'''Treneris:''' |- |colspan=4|[[Andrius Paškevičius]] (vyr.), [[Antanas Katavičius]] |} |valign="top"| |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |GK||||[[Edvardas Marcinkevičius]] |- |||||[[Vytautas Radavičius]] |- |||||[[Vytautas Domarkas]] (V. Vaitkus?) |- |||||[[Vaclovas Kulišauskas]] |- |||||[[Kazys Martišius]] |- |||||[[Algirdas Urbonas]] {{suboff|80}} |- |||||[[Alfredas Daukša]] |- |||||S. Kaunas {{suboff|58}} |- |||||[[Kazys Česnauskas]] {{suboff|78}} |- |||||[[Romaldas Kerpa]] (c) |- |||||R. Kasperavičius |- |colspan=3|'''Keitimai:''' |- |||||[[Alvydas Biečius]] {{subon|58}} |- |||||[[Vaclovas Ruibys]] {{subon|78}} |- |||||[[Alvydas Viršilas]] {{subon|80}} |- |colspan=3|'''Treneris:''' |- |colspan=4|[[Antanas Jadziauskas]] (vyr.), [[Vaclovas Kulišauskas]] (žaidž.) |} |} == TSRS kolektyvų taurė == Lietuvos taurės laimėtojas „Kelininkas“ pateko į TSRS kolektyvų taurės turnyrą, kur šešioliktfinalyje rugsėjo 9 d. žaidė su Latvijos komanda. TSRS turnyre „Kelininkas“ namie įveikė [[Elektrons Riga|Rygos „Elektrons“]] (Latvija) komandą 2–0, po to aštuntfinalyje Minske įveikė [[Burevestnik Minsk]] (Baltarusija) komandą 3–2, kol galiausiai ketvirtfinalyje svečiuose suklupo prieš [[Bolsevik Kiev|Kijevo „Bolševik“]] (Ukraina) komandą 0–0 (baud. 4–5).<ref>[http://regional-football.ru/1978.htm 1978 год] (Regional-football.ru)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * {{Tiesa|1978 m. liepa–rugpjūtis}} * {{Sportas|1978 m.}} == Nuorodos == * {{Kalinauskas 2020|781–782}} * [https://foot.dk/Litpokalfacts.asp?SeasonID=63 LFF tauré 1978] (Foot.dk) {{LFF taurės sezonai|1978}} p2xvcgghjlktwycn679j9aam3fyc0dr 0 651074 7904866 7256955 2026-08-16T04:56:55Z CD 677 /* Nemuno pogrupis */ 7904866 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos futbolo 2-oji pakopa]] |season = [[Lietuvos futbolas 1978 m.]] |dates = 1978 m. gegužė – lapkričio 2 d. |prevseason = [[1977 m. Lietuvos futbolo 2-oji pakopa|1977 m.]] |nextseason = [[1979 m. Lietuvos futbolo 2-oji pakopa|1979 m.]] }} '''1978 m. Lietuvos futbolo A grupė''' – [[LFF I lyga|Lietuvos futbolo 2-osios pakopos]] pirmenybės, surengtos [[1978]] m. gegužę–lapkritį. == Rezultatai == === Nemuno pogrupis === Nugalėjo Utenos komanda.<ref>{{Kalinauskas 2007|284}}</ref> {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|Utenis Utena|Utenos „Utenis“|26|17|6|3|74|12|+62|40}} {{grupės eilutė2|2|Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“|26|14|11|1|62|23|+39|39|Treneris [[Justinas Labutis]]}} {{grupės eilutė2|3|Sveikata Kybartai|Kybartų „Sveikata“|26|14|7|5|42|23|+19|35}} {{grupės eilutė2|4|Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“|26|13|4|9|56|40|+16|30}} {{grupės eilutė2|5|Banga Gargždai|Gargždų „Banga“|26|10|9|7|48|36|+12|29}} {{grupės eilutė2|6|Tarybų Lietuva Kalvarija|Kalvarijos „Tarybų Lietuva“|26|12|5|9|43|32|+11|29}} {{grupės eilutė2|7|Impulsas Telšiai|Telšių „Impulsas“|26|13|3|10|58|48|+10|29}} {{grupės eilutė2|8|Širvinta Vilkaviškis|Vilkaviškio „Širvinta“|26|9|7|10|41|54|-13|25}} {{grupės eilutė2|9|Modulis Pabradė|Pabradės „Modulis“|26|8|6|12|43|43|0|22}} {{grupės eilutė2|10|Minija Kretinga|Kretingos „Minija“|26|6|8|12|31|48|-17|20}} {{grupės eilutė2|11|Pamarys Šilutė|Šilutės „Pamarys“|26|6|8|12|35|58|-23|20}} {{grupės eilutė2|12|Technika Radviliškis|Radviliškio „Technika“|26|5|8|13|25|43|-8|18}} {{grupės eilutė2|13|Keramikas Daugėliai|Daugėlių „Keramikas“|26|5|4|17|27|71|-44|14}} {{grupės eilutė2|14|Mituva Jurbarkas|Jurbarko „Mituva“|26|5|4|17|24|78|-54|14}} |} === Žalgirio pogrupis === Zonoje nugalėjo Vilniaus „Aušra“.<ref>{{Kalinauskas 2011|211}}</ref> {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“|24||||50|12|+38|40}} {{grupės eilutė2|2|Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“|24||||59|17|+42|37}} {{grupės eilutė2|3|Syrius Klaipėda|Klaipėdos „Syrius“|24||||42|24|+18|35}} {{grupės eilutė2|4|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|24||||39|25|+14|30}} {{grupės eilutė2|5|Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“|24||||38|29|+9|29}} {{grupės eilutė2|6|Žvejas Klaipėda|Klaipėdos „Žvejas“|24||||40|29|+11|27}} {{grupės eilutė2|7|Maistas Kaunas|Kauno „Maistas“|24||||43|40|+3|24}} {{grupės eilutė2|8|Logika Šiauliai|Šiaulių „Logika“|24||||33|35|-2|23}} {{grupės eilutė2|9|Elektronas Vilnius|Vilniaus „Elektronas“|24||||34|32|+2|22}} {{grupės eilutė2|10|Atletas-2 Kaunas|Kauno „Atletas II“|24|5|5|14|28|54|-26|15}} {{grupės eilutė2|11|Moksleivis Panevėžys|Panevėžio „Moksleivis“|24||||21|40|-19|14}} {{grupės eilutė2|12|Startas Kaunas|Kauno „Startas“|24||||38|57|-19|14}} {{grupės eilutė2|13|Vairas Kapsukas|Kapsuko „Vairas“|24|0|2|22|15|86|-73|2}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{Sportas|1978 m.}} {{Pirma lyga|1978}} m71400w7ib27yg6s8y9p3n8cjin5pzz 0 653814 7904861 7216679 2026-08-16T04:11:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904861 wikitext text/x-wiki {{coord|55.432869|24.928187|display=title}} {{ltbaz||||Anykščių rajonas|Kavarskas|J. Tumo-Vaižganto g. 2|medis|XX a. I p.|}} '''Kavarsko šventoriaus koplyčia''' – [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]], [[Kavarskas|Kavarsko]] miestelyje stovinti nedidelė daugiakampė [[koplyčia]]. Priklauso architektūriniam [[Kavarsko šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Kavarsko šv. Jono Krikštytojo bažnyčios]] statinių kompleksui. Ji stovi [[šventorius|šventoriaus]] pietryčių pusėje, už bažnyčios.<ref>[http://www.sakralas.lt/uploads/1/4/1/9/14191837/anyksciu_rajono_sakralas1.pdf Anykščių rajonas. Kavarskas] ''sakralas.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231026162425/http://www.sakralas.lt/uploads/1/4/1/9/14191837/anyksciu_rajono_sakralas1.pdf}}</ref><ref>[http://www.tradicija.lt/koplyteles/ms_anyksciu_a.htm Anykščių rajono koplytėlės, stogastulpiai ir koplytstulpiai. Kavarsko bažnyčios šventoriaus koplyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230924173027/http://www.tradicija.lt/koplyteles/ms_anyksciu_a.htm |date=2023-09-24 }} ''tradicija.lt''</ref> 2023 m. koplyčia įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], yra regioninės reikšmės architektūros ir dailės paminklas.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=47430|title=Koplyčia}}</ref> Pastatymo data – XX a. I pusė ar vėlesnė. Iš medžio suręstos koplyčios statinys kompaktinis, penkiakampio plano, vieno aukšto. Sienos karkasinės konstrukcijos. Koplyčia vienos patalpos, su įėjimu iš šiaurės vakarų pusės (nuo bažnyčios). Stogas dengtas skardos lakštais, penkiašlaitės piramidės formos. Jo viršūnę vainikuoja 70 cm aukščio, XIX a. pabaigoje nukaltas geležinis [[ornamentas|ornamentuotas]] kryžius. Puošnus [[kalvis|kalvio]] dirbinys su [[saulutė (puošyba)|saulute]] laikomas koplyčios viena iš vertingųjų savybių.<ref>{{cite kvr|mc=8739|title=Kryžius}}</ref> Pastato sienų, durų angos - stačiakampės. Medinės durys dvivėrės, su įstiklinta ir suskaidyta viršutine dalimi. Langai suskaidyti, su arkinėmis dalimis viršuje. Fasadų apkala medinėmis lentomis vertikali ir horizontali. Vidaus patalpa, skliautas iškalti lentelėmis. Durys, pastogė bei fasadų apatinės dalys papuoštos kontrastuojančių spalvų medinėmis lentjuostėmis ir ornamentuotomis lentomis su arkelių motyvu. Pamatas su betoniniu [[cokolis|cokoliu]] ir virš jo esančia plytų mūro eile. Koplyčios viduje įkomponuota 150 cm aukščio, 100 cm pločio skulptūrinė grupė „Jėzaus Krikštas“, datuojama, XX a. 3-4 deš. Dviejų skulptūrų – Jėzaus ir Krikštytojo – kompozicijos kilmė europietiška. Pagaminta naudojant mišrią statybinę medžiagą ir dekoravimo techniką.<ref name=kvr/> Koplyčioje pastatyta prie sienos, priekyje, ant stalo formos medinės pakylos. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://kaunoarkivyskupija.lt/kavarskas/ Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapija] ''kaunoarkivyskupija.lt'' [[Kategorija:Anykščių rajono koplyčios]] [[Kategorija:Kavarskas]] qeas9puaeb9kzm031idoh74nop8241n 0 655780 7904794 7297061 2026-08-15T15:02:52Z Creative 856 red. 7904794 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Gintaras Zdebskis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1960|12|18}} | gimimo vieta = [[Kalvarija]] | mirties data = {{Mirė|2024|03|17|1960|12|18}} | mirties vieta = | palaidotas = Kalvarijos senosios kapinės<ref>{{cite web|url=https://suduvosgidas.lt/kalvarijoje-amzinojo-poilsio-siandien-atguls-gintaras-zdebskis/|title=Kalvarijoje amžinojo poilsio šiandien atguls Gintaras Zdebskis |publisher=Sudūvos gidas |date=2024-03-22 |accessdate=2024-04-09}}</ref> | tėvas = | motina = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = dainų tekstų ir muzikos autorius | įstaigos = [[M-1]], [[Ultra vires]], Lietus | pareigos = generalinis direktorius | alma_mater = [[1983]] m. [[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Gintaras Zdebskis''' ([[1960]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Kalvarija|Kalvarijoje]], [[Kalvarijos rajonas]] – [[2024]] m. [[kovo 17]] d.) – Lietuvos dainų tekstų ir muzikos autorius, radijo darbuotojas.<ref name="15min_2024-03-21">{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/vilniuje-atsisveikinimas-su-netiketai-mirusiu-gintaru-zdebskiu-atvyko-seima-draugai-ir-kolegos-1050-2211864|title=Vilniuje – atsisveikinimas su netikėtai mirusiu Gintaru Zdebskiu: atvyko draugai ir kolegos |publisher=15min.lt |date=2024-03-21 |accessdate=2024-04-09}}</ref><ref name=LRT>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2229037/mire-zinomas-dainu-autorius-ir-buves-radijo-stoties-lietus-vadovas-gintaras-zdebskis|title=Mirė žinomas dainų autorius ir buvęs radijo stoties „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis |publisher=LRT |date=2024-03-19 |accessdate=2024-04-09}}</ref> == Biografija == Studijavo [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]], jį baigė 1983 m.<ref name=LRT/> Dirbo [[Lietuvos radijo ir televizijos asociacija|Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos]] vadovybėje, vadovavo „[[M-1]]“, UAB „[[Ultra Vires]]“.<ref name=LRT/> Priklausė [[Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija]]i.<ref name=LRT/> Nuo 1999 m. balandžio mėn. dirbo radijo stotyje [[Lietus (radijo stotis)|„Lietus“]], buvo generaliniu direktoriumi, programų redaktoriumi, inicijavo muzikos apdovanojimus „Aukso Lašas“.<ref name=LRT/> Iš stoties vadovo pareigų pasitraukė 2019 m. gruodžio 30 d.<ref name=Diena>{{cite web|url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/mire-ilgametis-radijo-stoties-lietus-vadovas-g-zdebskis-1165987|title=Mirė ilgametis radijo stoties „Lietus“ vadovas G. Zdebskis |publisher=[[Kauno diena]] |date=2024-03-19 |accessdate=2024-04-09}}</ref><ref name=Delfi>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-ilgametis-radijo-stoties-lietus-vadovas-gintaras-zdebskis-96163361|title=Mirė ilgametis radijo stoties „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis |publisher=Delfi |date=2024-03-19 |accessdate=2024-04-09}}</ref>, išdirbęs 20 metų.<ref name=15min>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/mire-gintaras-zdebskis-radijo-stoties-lietus-vadovas-dainu-autorius-1050-2210682|title=Mirė Gintaras Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus“ vadovas, dainų autorius |publisher=15min.lt |date=2024-03-19 |accessdate=2024-04-09}}</ref><ref name=m360>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/gintaras-zdebskis-paliko-radijo-stoti-lietus-83207265|title=Gintaras Zdebskis paliko radijo stotį „Lietus |publisher=Delfi |author=Jūratė Žuolytė |date=2020-01-07 |accessdate=2024-04-09}}</ref> == Kūryba == Buvo populiarių kompozitoriaus [[Gintautas Abarius|Gintauto Abariaus]] dainų tekstų autorius, tokių kaip „Diskoteka“ „Dieve, laimink Lietuvą“, „Keistas šokis“, „Senas tėvo smuike“, „Nieko nėr geriau už darganotą orą“, „Daiva“, „Atsiprašau“. Sukūrė tekstus [[Ovidijus Vyšniauskas|Ovidijaus Vyšniausko]] („Išdalinau“, „Mamai“, „Nida '94“, „Už tuos, kuriuos mylim“, „Sudie“, „Aš ne princas“, „Prakalbėk“), bei [[Radži]] dainoms („Ką daryt?“, „Čigono meilė“, „Gitaros stygos“, „Kaip gaila“, „Juk vyrai gali“, „Nekaltinu savo likimo“, „Verkė smuikas“) dainoms. Rašė tekstus Žilvino Žvagulio, Irenos Starošaitės, [[Ingrida Valinskienė|Ingos Valinskienės]], [[Gytis Paškevičius|Gyčio Paškevičiaus]], [[Nijolė Narmontaitė|Nijolės Narmontaitės]], [[Merūnas Vitulskis|Merūno]] repertuaro kūriniams.<ref name=LRT/> Taip pat vertė užsienietiškas dainas.<ref name=15min/> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Zdebskis, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos dainų autoriai]] [[Kategorija:Radijo Lietuvoje asmenybės]] r0c5s7dg56yf8q90mn9gs4jvhe2fv5l 0 657444 7904812 7735064 2026-08-15T17:16:21Z CD 677 7904812 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Karolis Toleikis | image = | height = 173 cm | dateofbirth = {{Gimė|2004|04|26|T}} | cityofbirth = [[Gargždai]] | countryofbirth = [[Lietuva]] | currentclub = {{vlv|Lietuva}} [[FK Banga (Gargždai)|Banga]] | clubnumber = 20 | position = [[saugas]] | youthyears = nežinoma | youthclubs = | years = 2021–2025<br />2019–2025 | clubs = [[FK Banga (Gargždai)|Gargždų „Banga“]]<br />→ [[Banga B]] | caps(goals) = 33 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2026|1|14}} | nationalyears = | nationalteam = [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|Lietuvos jaunimo iki 19]] | nationalcaps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2024|15|13}} |}} '''Karolis Toleikis''' (g. [[2004]] m. [[balandžio 26]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[saugas]]. == Karjera == Nuo [[2016 m.]] atstovavo „Bangos“ klubo jaunių, o vėliau ir jaunimo ekipoms. [[2019]] m. [[gegužės 31]] d. Karolis Toleikis debiutavo [[Banga B]] ekipoje [[LFF II lyga|Antros lygos]] rungtynėse prieš [[FK Akmenės Cementas]]. Varžovai sutriuškino gargždiškius rezultatu 6:0.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-akmenes-cementas-fk-banga-b-3801710/ FK AKMENĖS CEMENTAS 6:0 FK BANGA B (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2021 m. sezone [[Banga B]] dalyvavo [[2021 m. LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. [[2021 m.]] [[balandžio 3]] d. Karolis Toleikis debiutavo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš [[FA Šiauliai]].<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fa-siauliai-fk-banga-b-9907996/ BANGA B 1:1 FA ŠIAULIAI (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1:1. [[2022 m.]] [[balandžio 15]] d. Karolis Toleikis debiutavo klubo pagrindinėje ekipoje, A lygos rungtynėse prieš [[FK Kauno Žalgiris]]. Gargždiškiai nugalėjo varžovus rezultatu 3-1.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2022-04-15-banga-k-zalgiris/1349 2022-04-15 Banga 3-1 Kauno Žalgiris (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-banga-kauno-zalgiris-11921065/ FK BANGA 3-1 FK KAUNO ŽALGIRIS (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> [[2024]] m. [[rugpjūčio 13]] d. pasižymėjo pelnydamas įvartį [[LFF taurė]]s ketvirtfinalio rungtynėse prieš [[FK Nevėžis|Kėdainių „Nevėžį“]]. Pirmasis įvartis krito jau septintą susitikimo minutę, o tryliktą tapo 2-0. Abu kartus įmušė [[Aires Sousa]]. Vėliau įvarčius pelnė [[Karolis Toleikis]] (62 min.) ir [[Pijus Srėbalius]] (76 min. nuo 11 metrų žymos ir 78 min.), o [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] sutriuškino varžovus rezultatu 5-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2024/08/13/lithuania/cup/nevezis-kedainiai/banga-gargzdai/4374560/ 2024-08-13 Nevėžis 0-5 Banga (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nevezis-fk-banga-18811811/ FK Nevėžis 0:5 FK Banga (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> 2025 m. vasario mėn. tapo žinoma, kad pratęsta sutartis ir futbolininkas atstovaus Bangos klubui.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515530/banga-pratese-sutartis-su-trimis-lietuviais „Banga“ pratęsė sutartis su trimis lietuviais]</ref> [[2026]] m. [[sausio 14]] d. oficialiai paskelbta, kad futbolininkas paliko klubą.<ref>[https://www.facebook.com/photo/?fbid=1547209640740288&set=a.130944515700148 FK banga oficiali facebook paskyra]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533600/bangoje-vienas-lietuvis-lieka-kitas-isvyksta „Bangoje“ vienas lietuvis lieka, kitas - išvyksta]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |Pastabos |- ||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. A lyga|2024]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 4 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. A lyga|2023]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 9 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 11 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||| |- |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; :{{color box|#FFFFD0}} varžėsi Pirmoje lygoje; == Pasiekimai == ; su [[FK Banga Gargždai|FK „Banga“]] * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''LFF taurės laimėtojas''': [[2024 m. LFF taurė|2024 m.]]; == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://alyga.lt/zaidejas/karolis-toleikis alyga.lt svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/karolis-toleikis/661244/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/karolis-toleikis/profil/spieler/801382 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/karolis-toleikis-4042/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/karolis-toleikis/408136/ Globalsportsarchive] * [https://www.fkbanga.lt/archives/player/toleikis-karolis fkbanga.lt svetainė] {{FK Banga}} {{DEFAULTSORT:Toleikis, Karolis}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] pcdir99y6778mvo0c5oyjpfc71ynena 0 658327 7904940 7818795 2026-08-16T10:08:50Z Bearas 8443 /* Pasiekimai varžybose */ 7904940 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Beatričė Juškevičiūtė |pav= |pilnas vardas= Beatričė Juškevičiūtė |gimė = {{Gimė|2000|1|10|T}} |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Daugiakovė |asmeniniai rekordai= Septynkovė: 6323 <br> 100 m barjerinis: 12.87 ('''[[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]''') <br> Penkiakovė: 4413 |treneriai= J.Byron <br>N.Gedgaudienė |klubas= Kauno startas |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= [[Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|6x Nacionalinė čempionė]] |IAAF url kodas= 14632718 }} '''Beatričė Juškevičiūtė''' (g. [[2000]] m. [[sausio 10]] d.) − [[Lietuva|Lietuvos]] daugiakovininkė, nacionalinė čempionė ir rekordininkė. == Biografija == [[2024]] m. gegužę Juškevičiūtė pagerino beveik 15 metų gyvavusį Lietuvos rekordą 100 m bėgime su barjerais bei tapo pirmąja lietuve distanciją įveikusia greičiau nei per 13 sekundžių.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/498984/b-juskeviciute-pagerino-beveik-15-metu-gyvavusi-lietuvos-rekorda B.Juškevičiūtė pagerino beveik 15 metų gyvavusį Lietuvos rekordą]</ref> == Pasiekimai varžybose == {| {{AchievementTable|Rungtis=yes}} |- |2024 |[[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Roma]], {{flag|ITA}} |align="center"| 13 | Septynkovė | 6025 |- |rowspan=2|2025 |[[2025 m. Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Europos UP čempionatas]] |[[Apeldornas]], {{flag|NED}} |align="center"| 8 | Penkiakovė | 4413 |- |[[2025 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Tokijas]], {{flag|JPN}} |align="center"| 14 | Septynkovė | 6151 |- |2026 |[[2026 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio UP čempionatas]] |[[Torunė]], {{flag|POL}} |align="center"| 9 | Penkiakovė | 4392 |- |2026 |[[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Birmingamas]], {{flag|UK}} | 10 | Septynkovė | 6308 |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/beatrice-juskeviciute-14632718 Beatričė Juškevičiūtė WA svetainėje] {{start box}} {{s-bef|before={{flagicon|LTU}} [[Sonata Tamošaitytė]] <br> 13.10 ([[2009]] m.)}} {{s-ttl|title=''Lietuvos moterų 100 m barjerinio bėgimo rekordas'' |years={{flagicon|LTU}} '''Beatričė Juškevičiūtė'''<br> 12.87 ([[2024]] m.)}} {{s-aft|after= - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Juškevičiūtė, Beatričė}} [[Kategorija:Lietuvos barjerinio bėgimo sportininkai]] [[Kategorija:Lietuvos daugiakovininkai]] {{lengvoji atletika-stub}} 9bmvy5sacgl2zu7pvnkku2mrej69q6m 0 666851 7904785 7365900 2026-08-15T13:59:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904785 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = |founded = 1951 m. |country = {{flag|ISR}} |level = 5-oji pakopa |teams = 128 |promotion = [[Izraelio B lyga]] |relegation = [[Izraelio D lyga]] }} '''Izraelio G lyga''' ({{he|ליגה בליגה ג'}}, arba ''Liga Gimel'') – 5-osios ir žemiausios pakopos [[Izraelio futbolas|Izraelio futbolo]] lyga. Varžybos vyksta 8 regioninėse zonose, bendrasis lygos čempionas nėra nustatomas. == Istorija == G lyga Izraelyje įkurta 1951 m. kaip 3-oji pakopa. Gana greitai, jau 1955 m. ji tapo 4-ąja pakopa (kadangi įkurta [[Izraelio nacionalinė lyga]]), o 1976 m. – 5-ąja pakopa (įkurta [[Izraelio šalies lyga]]). Dar kartą G lyga nuleista iki 6-osios pakopos 1999 m., kai buvo įkurta [[Izraelio superlyga]], bet 2009 m. jai sugrąžintas 5-osios pakopos lygmuo, kadangi buvo panaikinta [[Izraelio šalies lyga]]. Didžiąją dalį istorijos G lyga yra žemiausia Izraelio futbolo lygų pakopa, tik 1958–1985 m. buvo dar žemesnė – [[Izraelio D lyga]]. == Regionai == G lygos regioninės zonos tik iš dalies sutampa su [[Izraelio apygardos|Izraelio apygardomis]]. 2020 m. buvo 8 regionai – [[Aukštutinė Galilėja]], [[Centrinė apygarda]], [[Jizrelis]], [[Pietų apygarda]], [[Samarija]], [[Šaronas]], [[Tel Avivas]], [[Žemutinė Galilėja]]. Kai kuriais metais regionai buvo keičiami – taip buvo panaikinti [[Guš Danas|Guš Dano]], [[Haifos apygarda|Haifos]], Įlankos, [[Vakarų Galilėja|Vakarų Galilėjos]] divizionai. == Nuorodos == * [https://www.footboom1.com/en/football/leagues/israel/israel-liga-gimel-south Liga Gimel] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240826140701/https://www.footboom1.com/en/football/leagues/israel/israel-liga-gimel-south |date=2024-08-26 }} (Footboom1.com) * [https://www.national-football-teams.com/leagues/91/2024_1/Israel.html Leagues of Israel] (National-football-teams.com) {{Izraelio futbolas}} [[Kategorija:Izraelio futbolo lygos|5]] [[Kategorija:UEFA šalių V lygmens pirmenybės]] n31y1r6uaew4tezachai97lf41g6skr 0 677688 7904850 7710333 2026-08-15T23:29:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904850 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Kajackiškės geležinkelio tiltas | paveiksliukas = Kajackiškė, glž. tiltas, 2025.jpeg | antraštė = Tilto fasadas nuo aukštupio pusės | vieta = [[Kajackiškė]], [[Kazlų Rūdos savivaldybė]] | pastatytas = 1924 m. | renovuotas = 2013-2014 m. |locmap = Kazlų Rūdos savivaldybė |lat=54.711048 |long= 23.464142 | ilgis = 33,10 m | plotis = 12,70 m | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Pilvė|Pilvę]] | medžiagos = [[Plienas]] }} '''Kajackiškės geležinkelio tiltas''' – [[geležinkelio tiltas]], kertantis [[Šešupė]]s dešinįjį intaką [[Pilvė|Pilvę]] už 5 km į pietvakarius nuo [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]], paribyje prie [[Kajackiškė]]s ir [[Klevinė (Kazlų Rūda)|Klevinės]] kaimų, tarpstotyje tarp [[Kazlų Rūdos geležinkelio stotis|Kazlų Rūdos]] ir [[Vinčų geležinkelio stotis|Vinčų geležinkelio stočių]],<ref>[https://old.gamta.lt/files/PAV%20atranka1467629886721.pdf „Geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena – Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas (Jiesia – Rokai – Palemonas, Kaunas - Palemonas) elektrifikavimas. Projektavimas“ galimybių studija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240513130256/https://old.gamta.lt/files/PAV%20atranka1467629886721.pdf |date=2024-05-13 }}, 2016, p. 83</ref> 50 m į rytus nuo rajoninio kelio {{RK2621}} tilto, šalia santakos su [[Vabalkšnė|Vabalkšne]]. Geležinkelio tiltą viename kelio pylime sudaro dvi atskiros dalys, kuriomis nutiestos skirtingų pločių [[vėžė]]s. Patilte šalia [[upės vaga|upės vagos]] praeina [[gruntkelis]] ratiniam transportui. {{OSM Location map | lat = 54.711| lon = 23.4635| float = right | zoom = 17 | width = 260 | height = 200 | title = Tiltai Kajackiškėje | caption = Statinių padėtys| auto-caption = 1 | mark-title1 = Kelio tiltas | mark-lat1 = 54.711157| mark-lon1 = 23.463091 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = Tilto dalis su 1435 mm vėže| mark-lat2 = 54.711059| mark-lon2 = 23.464095 | mark-title3 = Tilto dalis su 1520 mm vėže | mark-lat3 = 54.711046| mark-lon3 = 23.464182 }} 1924 m. pastatytas tiltas, tiesiant [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelį]]. 2011 m. kaip regioninės reikšmės technikos paminklas Kajackiškės geležinkelio tiltas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=35709|title=Kajackiškės geležinkelio tiltas}}</ref> Tiltas [[sijinis tiltas|sijinis]], vieno tarpatramio. Plieno sijų [[perdanga|perdangą]] laiko dvi akmenų mūro-betono [[atrama|atramos]]. Atramų kampai sudėti iš tašytų akmens blokų su [[rustas|rustais]] (išskyrus viršutinę akmenų eilę).<ref name=kvr/> == Rekonstrukcija == {| class="wikitable" |- ! Geležinkelio tiltas<ref name=pir/> !! ilgis, m !! plotis, m !! Vėžės plotis, mm !! Vieta, km |- | ''Iki rekonstrukcijos (faktiniai duom.)'' || 31,55 || 5,04 || 1520 || 5+291 |- | ''Po rekonstrukcijos (projektas)'' || 33,10 || 12,70 || 1520, 1435 || 5+287,1 |} Pastaraisiais metais tiltas rekonstruotas. AB „[[Panevėžio keliai]]“ nutiesė „[[Rail Baltica]]“ atkarpą esamo geležinkelio ruože [[Kauno–Marijampolės geležinkelis|Marijampolė-Kazlų Rūda]], vadovaujantis 2013 m. liepos 18 d. sutartimi su AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“. Vykdant projektą rekonstruotas [[1520 mm vėžė|1520 mm]] ir naujai paklotas [[1435 mm vėžė]]s geležinkelis. Projekto vykdymo metu rekonstruoti du tiltai, 17 [[pralaida|pralaidų]], 9 [[geležinkelio pervaža|pervažos]] bei trys stotys: [[Marijampolės geležinkelio stotis|Marijampolės]], Vinčų ir Kazlų-Rūdos.<ref>[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/pakloti-pirmieji-gelezinkelio-begiai-rail-baltica-atkarpoje-marijampole-kazlu-ruda-667-375265 Pakloti pirmieji geležinkelio bėgiai „Rail Baltica“ atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda] ''15min.lt'' 2013-10-08 {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170311225104/https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/pakloti-pirmieji-gelezinkelio-begiai-rail-baltica-atkarpoje-marijampole-kazlu-ruda-667-375265}}</ref><ref name=pir>[https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/116666/0/0?returnUrl=&b= Esamo geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda rekonstrukcija (1 statinys). Rangos darbų pirkimas. Documents] ''eviesiejipirkimai.lt'' 2012-12-31 {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250715034658/https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/116666/0/0?returnUrl=&b=}}</ref> 2011 m. atliktų Kajackiškės tilto inžinerinių tyrinėjimų metu patikslinti jo techniniai duomenys, išaiškinta bloga statinio būklė. Nenustatyta duomenų apie 1924 m. statybos tilto projektines [[apkrova]]s. Metalinis, vieno tarpatramio tiltas per Pilvės upę pastatytas 5+291 km (po rekonstrukcijos 5+287,1 km). Jo [[perdanga|perdangos]] ilgis 21,20 m, plotis - 5,04 m, anga - 19,25 m. Perdangos konstrukciją sudarė 4 dvitėjinio profilio metalinės [[sija|sijos]].<ref name=pir/> [[Ramtas|Ramtai]] pastatyti iš [[betonas|betono]] ir [[granitas|granito]]. Tiltas vieno geležinkelio kelio, nutiesto [[tiesė]]je. Papildomam keliui vieta nepаlikta. Geležinkelio tiltas atitiko funkcinę paskirtį, tačiau jam reikalingas remontas: atramų konstrukcijos stiprinimas, supuvusių medinių tašų po bėgiais keitimas, deformacinių pjūvių sutvarkymas, atraminių [[guolis (mechanika)|guolių]] įrengimas, posijinių atrėmimo aikštelių perbetonavimas ir kt. Atsižvelgiant į statinio vertingąsias savybes, rekonstruojant tiltą numatyta išsaugoti senąsias krantines atramas bei jas suremontuoti ir sustiprinti, o šalia pastatyti atskiras, su esamomis krantinėmis atramomis nesujungtas gelžbetonines krantines atramas. Rekonstrukcijos metu nekeičiama tilto skaičiuojamoji schema - vieno tarpatramio plieninė, [[šarnyras|šarnyriškai]] ant [[ramtas|ramtų]] atremta perdanga.<ref name=pir/> Išplatintas rekonstruoto tilto pylimas. Sklandžiam statinio sujungimui su pylimu įtaisytos 6,0 m ilgio pereinamosios plokštės. Tiltas pastatytas ant [[polis (atrama)|polinių]] pamatų. Tarp perdangų paliktas 550 mm tarpas. Jos sudarytos iš išilginių ir skersinių sijų, ant kurių privirinta [[ortotropija|ortotropinė]] lovio formos plieninė plokštė [[skalda|skaldos]] balastui. Pagrindinės išilginės sijos - [[Virinimas|virintinės]], jų aukštis kintamas: tarpatramio centre 1600 mm, o ties atramomis 1300 mm. Atstumas tarp išilginių sijų centrų lygus 4,80 m. Skersinės virintinės sijos apversto tėjinio skerspjūvio formos. Sienelės aukštis ties sujungimo su išilgine sija vieta kintamas dėl būtinybės suformuoti skersinį tilto nuolydį.<ref name=pir/> Ant išilginių sijų išilgai tilto pritvirtintos plieninės šalitilčių [[konsolė]]s, laikančios cinkuoto metalo turėklus, techninio praėjimo takų groteles. Sutvirtinti prietilčių [[kūgis|kūgiai]], įrengti šlaitiniai [[laiptai]]. Pietrytinėje dalyje ties objekto sklypo riba įrengta kintamo aukščio (atsižvelgiant į šlaito nuolydį) gelžbetoninė [[atraminė siena]].<ref name=pir/> == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Kajackiškė, glž. tiltas. Apačia.jpeg|Apatinė dalis į upelio pusę. Kairėje – senojo tilto dalis Kajackiškė, glž. tiltas, perdanga.jpeg|Atskirtos perdangos. Dešinėje, priekyje – senojo tilto atrama Kajackiškė, glž. tiltas, bėgiai.jpeg|Šaltilčiai su techniniais praėjimo takais, bėgiai ant tilto </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Kajackiškė railway bridge}} * [https://wikimapia.org/38170440/lt/Kajacki%C5%A1k%C4%97s-gele%C5%BEinkelio-tiltas Kajackiškės geležinkelio tiltas] ''wikimapia.org'' * [https://publikuojamidokumentai.kazluruda.lt/download.aspx?id=1018310466 Kazlų Rūdos savivaldybė. 5 priedas. Nekilnojamosios kultūros vertybės]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=116666&LID=148802&AllowPrint=1 CVP IS. Pirkimo dokumentai - Dalis 148802:1 - Esamo geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda rekonstrukcija (1 statinys). Rangos darbų pirkimas. Dokumentai atsiuntimui] ''eviesiejipirkimai.lt'' (066_SK1_Lapai_123-149.pdf) {{artimiausi tiltai|per Pilvę|[[Pilvės-Vabalkšnės tvenkinys|Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio]] pylimas|Kelio {{kelionrRK|2621}} tiltas}} [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Kazlų Rūdos savivaldybės tiltai]] [[Kategorija:Kazlų Rūdos savivaldybės paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: geležinkelio tiltai]] [[Kategorija:Geležinkelio tiltai Lietuvoje]] 9vsghyf8scadgeziz59d8kwzw4pascn 0 679391 7904916 7539606 2026-08-16T08:05:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904916 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė geležinkelis |pavadinimas = {{PAGENAME}} |image = |width = |šalys = {{flag|LTU}} |stotys = {{Routemap|title=Ruožo stotys|collapse=yes| ! !~~km~~ exKHSTa~~0,0~~[[Klemiškės GS|Klemiškė]] exHST~~1,3~~Klemiškės svetainė exHST~~3,0~~Dinviečiai exHST~~3,2~~Bertuliškė exHST~~4,3~~Karališkių viensėdis exHST~~5,5~~Karališkiai exHST~~6,0~~Baukštininkai exHST~~7,7~~Žemgrindžiai exKBHFe~~9,8~~[[Plikių GS|Plikiai]] }} |miestai = |tipas = |savininkai = |operatorius = AB „[[Klaipėdos siaurasis geležinkelis]]“ |partneriai = |rangovai = |statybų pradžia = |vertė = |atidarymas = [[1906]] m. |uždarymas = [[1944]] m. |ilgis = 9,75 km |vėžė = [[1000 mm vėžė]] |greitis = |elektrifikacija = }} '''Klemiškės–Plikių siaurasis geležinkelis''' – buvusi [[1000 mm vėžė]]s pločio [[siaurasis geležinkelis|siaurojo geležinkelio]] linija, veikusi 1906–1944 m. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] nuo [[Klemiškės GS|Klemiškės]] iki [[Plikių GS|Plikių]]. [[Klaipėdos–Pėžaičių siaurasis geležinkelis|Klaipėdos–Pėžaičių siaurojo geležinkelio]] atšaka. Linijos ilgis 9,75 km (kai kur nurodoma 10,1 km),<ref name=kg/> pagrindinė kryptis – iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atgal. == Istorija == Ruožas atidarytas [[1906]] m. [[spalio 22]] d.<ref>[https://www.bahnstatistik.de/Direktionen/RBD_Koenigsberg.htm Königliche Eisenbahndirektion zu Königsberg i. Preußen, Zeittafel: Errichtungen – Bezeichnungen – Auflösungen.] Bahnstatistik.de (tikrinta 2025-03-30).</ref> Ruožą eksploatavo akcinė bendrovė „[[Klaipėdos siaurasis geležinkelis]]“ ({{de|Memeler Kleinbahnen AG}}), įkurta 1904 m. Kai kuriose stotyse ir stotelėse buvo atliekami ir prekių krovos darbai (Klemiškėje, Dinviečiuose, Karališkiuose, Baukštininkuose, Plikiuose).<ref>[https://www.eisenbahnatlas.net/lt/klaipedos/?id=linia&poz=2671 Clemmenhof - Plicken.] Eisenbahnatlas.net (tikrinta 2025-03-30).</ref> Ruože naudoti 2 elektriniai lokomotyvai, 5 garvežiai, 8 keleiviniai vagonai, 3 bagažo vagonai ir 78 prekiniai vagonai.<ref name=kg>[https://www.krastogidas.lt/de/objekte/gebaudekomplex-des-schmalspurbahnhofs?route=17630 Gebäudekomplex des Schmalspurbahnhofs.] Krastogidas.lt (tikrinta 2025-03-30).</ref> Didžiausia įkalnė ruože buvo 1:94.<ref name=bu>{{Bufe 1986|152}}</ref> 1923 m. Lietuvai užėmus Klaipėdos kraštą, geležinkelis atiteko Lietuvai. 1940 m. geležinkelis perduotas „Städtische Werke Memel AG“ akcinei bendrovei, nors jį ir toliau eksploatavo „[[Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft]]“ bendrovė.<ref name=bu/> Pasibaigus II pasauliniam karui ir užėjus sovietams 1945 m. geležinkelis išardytas,<ref>[https://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=4452 Клайпеда (Memel) (Memeler Kleinbahnen).] Parovoz.com (tikrinta 2025-03-30).</ref> garvežiai atiduoti į metalo laužą, buvusios stotelės sunaikintos.<ref>{{mle|klaipedos-krasto-gelezinkeliai|2025-03-30|Klaipėdos krašto geležinkeliai}}</ref> == Tvarkaraščiai == [[Vaizdas:Plikiai 1930.jpg|thumb|[[Plikių geležinkelio stotis]]]] 1914 m. traukiniai nuo Klaipėdos iki Plikių vykdavo apie 50 minučių:<ref>[https://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Plicken%5bMemel%5d.jpg Memel–Plicken.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250702092431/http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Plicken%5bMemel%5d.jpg |date=2025-07-02 }} Prusy.info (tikrinta 2025-03-30).</ref> {| class=wikitable ! colspan=3 | Stotis arba stotelė || colspan=3 | Klaipėda–Plikiai || colspan=4 | Klaipėda–Klemiškė |- ! Km || Vokiškai || Lietuviškai || Z14 || Z16 || Z18 || Z13 || Z15 || W17 || F17a |- | 0,0 || Memel || [[Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis]] || 9:00 || 1:30 || 8:30 || 7:10 || 11:50 || 3:50 || 7:50 |- | 15,1 || Plicken || [[Plikių geležinkelio stotis]] || 9:48 || 2:20 || 9:16 || 6:20 || 11:00 || 3:00 || 7:00 |} 1939 m. vasarą ruože kasdien važinėjo keletas traukinių (visi 2-3 klasės), link Plikių 3 traukiniai (ryte, per pietus, vakare), atgal – 2 traukiniai (ryte ir vakare). Nuo Plikių iki Klemiškės jie užtrukdavo apie 30 minučių, iki Klaipėdos – apie 50 minučių:<ref name=bu/> {| class=wikitable ! colspan=3 | Stotis arba stotelė || colspan=3 | Klemiškė–Plikiai || colspan=2 | Plikiai–Klemiškė |- ! Km || Vokiškai || Lietuviškai || S10 || W12 || 14 || 9 || 11 |- | || Memel Klbf || [[Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis]] || 8:30 || 14:20 || 19:35 || 7:30 || 18:20 |- |||||||||||||| |- | 0,0 || Clemmenhof || [[Klemiškė]] || 8:52 || 14:42 || 19:58 || 7:09 || 17:59 |- | 1,3 || Clemmenhof Krug || Klemiškės svetainė || 8:55 || 14:45 || 20:00 || 7:00 || 17:55 |- | 3,0 || Dinwethen || [[Dinviečiai]] || 9:00 || 14:50 || 20:05 || 6:55 || 17:50 |- | 3,2 || Adl. Grünheide || [[Bertuliškė]] || 9:01 || 14:51 || 20:06 || 6:54 || 17:49 |- | 4,3 || Corallischken Amt || Karališkių vienkiemis || 9:05 || 14:55 || 20:10 || 6:50 || 17:45 |- | 5,5 || Corallischken || [[Karališkiai (Klaipėda)|Karališkiai]] || 9:08 || 14:58 || 20:13 || 6:47 || 17:42 |- | 6,0 || Baugskorallen || [[Baukštininkai]] || 9:10 || 15:00 || 20:15 || 6:45 || 17:40 |- | 7,7 || Birkenwalde || [[Žemgrindžiai]] || 9:15 || 15:05 || 20:20 || 6:40 || 17:35 |- | 9,8 || Plicken || [[Plikių geležinkelio stotis]] || 9:20 || 15:10 || 20:25 || 6:35 || 17:30 |} == Stočių ir stotelių žemėlapis == {{OSM Location map | lat = 55.75 | lon = 21.25 | float = center | zoom = 11 | width = 400 | height = 300 | title = Klemiškės–Plikių ruožo stotys ir stotelės | mark-title1 = [[Klemiškė]] (Clemmenhof) | mark-lat1 = 55.720 | mark-lon1 = 21.201 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = Klemiškės svetainė (Clemmenhof Krug) | mark-lat2 = 55.723 | mark-lon2 = 21.221 | mark-title3 = [[Dinviečiai]] (Dinwethen) | mark-lat3 = 55.737 | mark-lon3 = 21.236 | mark-title4 = [[Bertuliškė]] (Adl. Grünheide) | mark-lat4 = 55.739 | mark-lon4 = 21.238 | mark-title5 = Karališkių vienkiemis (Corallischken Amt) | mark-lat5 = 55.748 | mark-lon5 = 21.249 | mark-title6 = [[Karališkiai (Klaipėda)|Karališkiai]] (Corallischken) | mark-lat6 = 55.754 | mark-lon6 = 21.258 | mark-title7 = [[Baukštininkai]] (Baugskorallen) | mark-lat7 = 55.757 | mark-lon7 = 21.261 | mark-title8 = [[Žemgrindžiai]] (Birkenwalde) | mark-lat8 = 55.771 | mark-lon8 = 21.277 | mark-title9 = [[Plikių geležinkelio stotis]] (Plicken) | mark-lat9 = 55.789 | mark-lon9 = 21.282 }} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos siaurieji geležinkeliai]] [[Kategorija:Rytų Prūsijos geležinkeliai]] 531bfmq5khl4j3v65629pbjymbf2k27 0 681966 7904862 7635603 2026-08-16T04:14:32Z Sàádî 221396 ([[c:GR|GR]]) [[File:Islam branches and schools..png]] → [[File:Islam branches and schools.png]] [[c:COM:FR#FR6|Criterion 6]] (maintenance or bug fix) 7904862 wikitext text/x-wiki {{Islamas}} '''Islamo srovės''' – atšakos (mokyklos), į kurias gali būti išskiriama [[islamas|islamo religija]]. Kiekviena srovė skiriasi tuo, kaip supranta islamą, gali skirtis jurisprudencija ([[mazhabas]]), teologija ar tikėjimas ([[akida]]). [[Sunizmas|Pas sunitus]] randami skirtumai [[sufizmas|sufizmo]] ordinacijose ([[tarika]]), teologijose ([[asarizmas]], [[ašaritai|ašarizmas]], [[maturidizmas]]) ir jurisprudencijos mokyklose ([[hanafizmas]], [[malikizmas]], [[šafiizmas]] ir [[hanbalizmas]]).<ref name="Geaves 2021">{{cite book |last=Geaves |first=Ronald |year=2021 |chapter=Part 1: Sunnī Traditions – Sectarianism in Sunnī Islam |editor1-last=Cusack |editor1-first=Carole M. |editor2-last=Upal |editor2-first=M. Afzal |title=Handbook of Islamic Sects and Movements |location=[[Leidenas]] ir [[Bostonas]] |publisher=[[Brill Publishers]] |series=Brill Handbooks on Contemporary Religion |volume=21 |doi=10.1163/9789004435544_004 |doi-access=free |isbn=978-90-04-43554-4 |issn=1874-6691 |pages=25–48}}</ref> Tikinčiųjų pasiskirstymas priklausomai nuo šakos stipriai skiriasi: sunitai sudaro 87–90 % visų musulmonų, o [[ibadizmas|ibaditai]], [[izmailizmas|izmailitai]] ir [[zaidizmas|zaiditai]] yra vieni iš mažiausiai skaitlingų musulmonų bendruomenių.<ref>{{Cite book|last=Sebastian Kusserow|first=Patryk Pawlak|url=https://www.europarl.europa.eu/EPRS/EPRS-Briefing-568339-Understanding-branches-Islam-FINAL.pdf|publisher=European parliamentary research service|title=Understanding the branches of Islam|date=2015}}</ref> Eiliniai musulmonai gali menkai nutuokti apie skirtumus tarp grupių. Tačiau yra atvejų, kai skirtumai yra politinio ir religinio smurto priežastis ([[barelvizmas|barelvitų]], [[deobandizmas|deobanditų]], [[salafizmas|salafitų]], [[vahabizmas|vahabitų]] atvejai).<ref name="Poljarevic 2021">{{cite book |author-last=Poljarevic |author-first=Emin |year=2021 |chapter=Theology of Violence-oriented Takfirism as a Political Theory: The Case of the Islamic State in Iraq and Syria (ISIS) |editor1-last=Cusack |editor1-first=Carole M. |editor2-last=Upal |editor2-first=M. Afzal |title=Handbook of Islamic Sects and Movements |location=[[Leidenas]] ir [[Bostonas]] |publisher=[[Brill Publishers]] |series=Brill Handbooks on Contemporary Religion |volume=21 |doi=10.1163/9789004435544_026 |doi-access=free |isbn=978-90-04-43554-4 |issn=1874-6691 |pages=485–512}}</ref><ref name="Baele 2019">{{cite journal |author-last=Baele |author-first=Stephane J. |date=October 2019 |title=Conspiratorial Narratives in Violent Political Actors' Language |url=https://ore.exeter.ac.uk/repository/bitstream/10871/37355/2/ConspiratorialNarratives_MainArticle_Resubmit_FINAL_CLEAN%20.pdf |editor-last=Giles |editor-first=Howard |journal=[[Journal of Language and Social Psychology]] |publisher=Sage Publications |volume=38 |issue=5–6 |pages=706–734 |doi=10.1177/0261927X19868494 |doi-access=free |hdl=10871/37355 |hdl-access=free |issn=1552-6526 |s2cid=195448888 |access-date=January 3, 2022 |archive-date=2022-01-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220103011030/https://ore.exeter.ac.uk/repository/bitstream/handle/10871/37355/ConspiratorialNarratives_MainArticle_Resubmit_FINAL_CLEAN%20.pdf;jsessionid=FA9C1098E9A1945CFC0E8C9E8F4D9FC0?sequence=2 |url-status=dead }}</ref><ref name="Rickenbacher 2019">{{cite journal |last=Rickenbacher |first=Daniel |date=August 2019 |title=The Centrality of Anti-Semitism in the Islamic State's Ideology and Its Connection to Anti-Shiism |editor-last=Jikeli |editor-first=Gunther |journal=[[Religions (žurnalas)|Religions]] |location=[[Bazelis]] |publisher=[[MDPI]] |volume=10 |issue=8: ''The Return of Religious Antisemitism?'' |page=483 |doi=10.3390/rel10080483 |doi-access=free |issn=2077-1444}}</ref><ref name="Badar-radical-2007">{{cite journal |last1=Badara |first1=Mohamed |last2=Nagata |first2=Masaki |last3=Tueni |first3=Tiphanie |date=2017 m. birželio mėn.|title=The Radical Application of the Islamist Concept of ''Takfir'' |url=https://www.geopoldia.org/images/bedas-tueni2.pdf |url-status=live |journal=[[Arab Law Quarterly]] |location=[[Leidenas]] |publisher=[[Brill Publishers]] |volume=31 |issue=2 |pages=134–162 |doi=10.1163/15730255-31020044 |issn=1573-0255 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190711093513/https://www.geopoldia.org/images/bedas-tueni2.pdf |archive-date=July 11, 2019 |access-date=October 25, 2021}}</ref> Islamas yra įkvėpęs nemažai neformalių judėjimų – tiek [[islamiškasis modernizmas|modernistinių]], tiek [[islamizmas|islamistinių]], jo pagrindu atsirado gerai organizuotų grupių (pvz., [[Islamo Tauta]]). Kai kurios islamo atšakos ir grupės tam tikras kitas atšakas laiko neteisingomis arba [[takfyras|ne visai musulmoniškomis]] (pavyzdžiui, sunitai dažnai diskriminuoja [[Achmadija|Achmadijos]] išpažinėjus, [[alavizmas|alavitus]], [[koranizmas|koranistus]], kartais ir [[šiizmas|šiitus]]). Kai kurios islamo sektos ir grupės siekia ankstyvąją islamo formavimosi istoriją VII–IX a. ([[charidžitai]], [[mutazilitai]], [[sunitai]], [[šiitai]]), o kitos atsirado daug vėliau ([[vasatizmas|islamo neotradicionalizmas]], [[islamiškasis liberalizmas|liberalizmas]], [[islamo modernizmas|modernizmas]], [[salafizmas]] ir [[vahabizmas]]) ar net XX a. ([[Islamo Tauta]]). Yra srovių, kurios anksčiau buvo įtakingos, bet jau nebeegzistuoja (ne Ibadijos [[charidžitai]] ir [[murdžiitai]]). Musulmonai, kurie nepriklauso vienai iš identifikuojamų islamo mokyklų ir atšakų, patys savęs neidentifikuoja arba negali būti lengvai priskirti vienai iš jų, vadinami nedenominaciniais musulmonais. == Kategorizavimas == [[Vaizdas:Islam branches and schools.png|thumb|upright=2.0|Diagrama su nurodytomis islamo srovėmis: [[sunizmas]], [[šiizmas]], [[ibadizmas]], [[koranizmas]], nedenominaciniai musulmonai, [[Mahdavija]], [[Achmadija]], [[Islamo Tauta]] ir [[sufizmas]].]] Pradinė schizma musulmonų tarpe įvyko po [[Mahometas|pranašo Mahometo]] mirties, nesutariant, kas turi perimti vadovavimą musulmonų bendruomenei.<ref name="Izutsu 2006">{{cite book |last=Izutsu |first=Toshihiko|year=2006 |orig-date=1965 |title=The Concept of Belief in Islamic Theology: A Semantic Analysis of Imān and Islām |chapter=The Infidel (''Kāfir''): The Khārijites and the origin of the problem |chapter-url=https://books.google.com/books?id=PDxHG5MtLawC&pg=PA1 |location=Tokyo |publisher=Keio Institute of Cultural and Linguistic Studies at [[Keio universitetas|Keio universitete]] |pages=1–20 |isbn=983-9154-70-2}}</ref> Taip išsiskyrė charidžitų, sunitų ir šiitų srovės. Charidžitai išvystė kraštutines doktrinas, kurios juos išskyrė iš nuosaikesnių sunitų ir šiitų. Šiitai tikruoju Mahometo įpėdiniu laiko [[Ali]], tuo tarpu sunitai mano, kad šią poziciją užima [[Abu Bakras]]. Charidžitai atsiskyrė nuo šiitų ir sunitų per [[Pirmoji fitna|Pirmąją Fitną]] (pirmąjį islamo pilietinį karą); jie ypač pasižymėjo radikaliu požiūriu į [[takfīr]] (ekskomunikaciją), tiek sunizmo, tiek šiizmo pasekėjus laikydami netikinčiais (kufarais) arba netikrais musulmonais (munafikunais), todėl manė, kad jie verti mirties už tariamą [[apostazė islame|apostazę]] (riddą).<ref name="Izutsu 2006"/> Yra reikšmingų skirtumų tarp sunitų ir šiitų islamo: sunizmas skirstomas į keturias pagrindines jurisprudencijos mokyklas: [[Maliki|Mālikī]], [[Hanafi|Ḥanafī]], [[Shafiʽi mokykla|Shāfiʿī]] ir [[Hanbali|Ḥanbalī]]; šios mokyklos pavadintos jų įkūrėjų [[Malik ibn Anas|Malik ibn Ano]], [[Abu Hanifa|Abu Hanifos]], [[Al Šafijis|Al Šafijo]] ir [[Ahmadas ibn Hanbalas|Ahmado ibn Hanbalo]] vardais.<ref name="Geaves 2021" /> Savo ruožtu šiitų islamas skirstomas į tris pagrindines sektas: [[dvylikos imamų šiizmas|dvylikos imamų]], [[Ismailizmas|ismailitų]] ir [[Zeidizmas|zeiditų]]. Didžioji dauguma šiitų musulmonų priklauso dvylikos imamų mokyklai (2012 m. duomenimis, 85 %).<ref>{{cite book |last=Guidère |first=Mathieu |title=Historical Dictionary of Islamic Fundamentalism |url=https://books.google.com/books?id=tCvhzGiDMYsC&pg=PA319 |year=2012 |publisher=[[Scarecrow Press]] |isbn=978-0-8108-7965-2 |page=319}}</ref> Visi pagrindiniai dvylikos imamų ir ismailitų šiitai remiasi [[džafaritų jurisprudencija]], pavadinta [[Džafaras al Sadikas|Džafaras al Sadiko]], [[Dvylika imamų|šeštojo šiitų imamo]], vardu. Zeiditai išpažįsta [[Zeidas ibn Ali|Zeido ibn Ali]] mokymą. Ismailizmas – dar viena šiitų islamo atšaka, vėliau skilusi į [[nizaritai|nizaritų]] ir [[mustalitai|mustalitų]] atšakas. Mustalitai dar labiau suskilo į [[hafizitai|hafizitus]] ir [[tajibitai|tajibitus]].<ref name="Öz1">{{cite book |last=Öz |first=Mustafa |title=Mezhepler Tarihi ve Terimleri Sözlüğü |language=tr |trans-title=The History of madh'habs and its terminology dictionary |publisher=Ensar Publications |location=[[Stambulas]] |date=2011}}</ref> Tajibitai yra suskilę į Davudi bohras, Sulaimani bohras ir Alavi bohras.<ref>{{cite web |title=Branches of Shia Islam: Ismailis, Twelvers, and Bohras |url=https://ismailimail.blog/2017/08/23/branches-of-shia-islam-ismailis-twelvers-and-bohras/ |website=Ismailimail |date=2017-08-23|access-date=2018-11-28}}</ref> Panašiai ir [[charidžitai]] iš pradžių buvo suskilę į penkias pagrindines atšakas: [[Sufrizmas|sufritus]], [[azrakitai|azrakitus]], [[Nadžditai|nadžditus]], [[Adžaritai|adžaritus]] ir [[Ibaditai|ibaditus]]. Iš jų iki šių laikų išliko tik ibaditai. Vėliau, be minėtų grupių, nepriklausomai nuo jų atsirado nauji judėjimai, tokie kaip [[Ahmadija|Ahmadija]], [[Koranizmas]] ir [[Afroamerikiečiai musulmonai|afroamerikiečių islamas]]. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Islamas]] g9d4360fb5ec3xz9vlavaxkufun1058 0 686397 7904860 7654174 2026-08-16T04:04:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904860 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė geležinkelis |pavadinimas = {{PAGENAME}} |image = |width = 220px |šalys = {{flag|LTU}}, {{flag|POL}} |stotys = |miestai = [[Kaunas]] – [[Garliava]] – [[Kazlų Rūda]] – [[Marijampolė]] – [[Kalvarija]] – [[Suvalkai]] |tipas = Tarpvalstybinis |savininkai = |operatorius = |partneriai = [[Lietuvos geležinkeliai]], [[Lenkijos valstybiniai geležinkeliai]] |rangovai = |statybų pradžia = |vertė = |atidarymas = 1862 – 1899 – 1923 m. |uždarymas = |ilgis = |vėžė = [[1435 mm vėžė]] |greitis = |elektrifikacija = }} '''Kauno–Suvalkų geležinkelis''' – geležinkelio linija pietvakarių [[Lietuva|Lietuvoje]] ir šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], jungianti [[Kaunas|Kauno]] ir [[Suvalkai|Suvalkų]] miestus. Plačiąja prasme tai Lietuvos ir Lenkijos geležinkelio jungtis, projekto „[[Rail Baltica]]“ sudėtinė dalis, jungianti Lietuvą su vakarų Europa. Ruožu važiuoja [[greitasis traukinys]] Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva,<ref>[https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/traukiniu-apsipirkti-i-suvalkus-lietuviai-neskuba-kada-tokia-kelione-apsimoketu-92240187 Traukiniu apsipirkti į Suvalkus lietuviai neskuba: kada tokia kelionė apsimokėtų.] 2023-01-11, Delfi.lt (tikrinta 2025-09-26).</ref> vykstantis kasdien.<ref>{{LG stop|20305|Kazlų Rūda}}</ref> Kauno–Suvalkų liniją sudaro skirtingu metu atidaryti geležinkelio ruožai:<ref>[https://www.atlaskolejowy.net/lt/alytaus/?id=linia&poz=1385 Kaunas - Mockava v.s. [LT/PL] (- Suwałki).] Atlaskolejowy.net (tikrinta 2025-09-26).</ref> * 37 km ruožas Kaunas–Kazlų Rūda, atidarytas 1862 m. kaip [[Lentvario–Virbalio geležinkelis|Lentvario–Virbalio geležinkelio]] dalis; * 57 km ruožas Kazlų Rūda–Šeštokai, atidarytas 1923 m. kaip [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis]]; * ruožas Šeštokai–Suvalkai, atidarytas 1899 m. kaip [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelio]] dalis: ** 18 km nuo Šeštokų iki Lietuvos–Lenkijos sienos, ** 29 km nuo Lietuvos–Lenkijos sienos Trakiškiuose iki Suvalkų (Lenkijos geležinkelis nr. 51).<ref>[https://www.atlaskolejowy.net/pl/podlaskie/?id=linia&poz=713 Suwałki - Trakiszki gr. p.] Atlaskolejowy.net (tikrinta 2025-09-26).</ref> == Istorija == {{OSM Location map | lat = 54.5 | lon = 23.4 | float = left | zoom = 8 | width = 250 | height = 400 | caption = Ruožo stotys | auto-caption = 1 | mark-title1 = [[Kauno GS|Kaunas]] | mark-lat1 = 54.886 | mark-lon1 = 23.932 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Jiesios GS|Jiesia]] | mark-lat2 = 54.819 | mark-lon2 = 23.919 | mark-title3 = [[Mauručių GS|Mauručiai]] | mark-lat3 = 54.782 | mark-lon3 = 23.768 | mark-title4 = [[Kazlų Rūdos GS|Kazlų Rūda]] | mark-lat4 = 54.749 | mark-lon4 = 23.500 | mark-title5 = [[Vinčų GS|Vinčai]] | mark-lat5 = 54.674 | mark-lon5 = 23.442 | mark-title6 = [[Marijampolės GS|Marijampolė]] | mark-lat6 = 54.558 | mark-lon6 = 23.365 | mark-title7 = [[Kalvarijos GS|Kalvarija]] | mark-lat7 = 54.443 | mark-lon7 = 23.253 | mark-title8 = [[Šeštokų GS|Šeštokai]] | mark-lat8 = 54.361 | mark-lon8 = 23.444 | mark-title9 = [[Mockavos GS|Mockava]] | mark-lat9 = 54.328 | mark-lon9 = 23.356 | mark-title10 = [[Suvalkų GS|Suvalkai]] | mark-lat10 = 54.106 | mark-lon10 = 22.942 }} Kauno–Suvalkų geležinkelis susiformavo nuo XIX a. 2-osios pusės iki XX a. tarpukario. Pirmasis jo ruožas buvo nutiestas 1859–1862 m. kaip [[Lentvario–Virbalio geležinkelis]] tarp Kauno ir Kazlų Rūdos stočių. Tuo metu šis ruožas nebuvo išskirtinis, kadangi vyraujanti prekių kryptis iš Lietuvos, o ypač – tuometinės Rusijos imperijos buvo vakarų kryptimi link Vokietijos, kuri buvo pasiekiama per [[Kybartų GS|Kybartų]] ir [[Eitkūnų GS|Eitkūnų]] stotis. Ruožas į pietvakarius link Varšuvos nebuvo aktualus, kadangi nuo Rusijos sostinės per Vilnių buvo nutiestas [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis]]. Ši ekonominė situacija iš esmės nesikeitė iki I pasaulinio karo. Tačiau kariniai Rusijos imperijos planai suformavo papildomą geležinkelio jungtį pietų Lietuvoje, kai 1893–1899 m. buvo nutiestas [[Užnemunės geležinkelis]], sujungęs Varėną ir Suvalkus. Strateginį ruožo tašką – [[Alytaus geležinkelio tiltas|Alytaus geležinkelio tiltą]] I pasaulinio karo pradžioje susprogdino pati Rusijos kariuomenė, besitraukdama nuo vokiečių į rytus. Gana greitai tiltas buvo atstatytas, tačiau po karo eismą Užnemunės geležinkeliu sustabdė Lenkija, užėmusi Varėnos apylinkes. Taip Lietuva neteko prieigos prie svarbaus geležinkelio pietinėje šalies dalyje. Siekdama įveiklinti po karo „įšaldytą“ geležinkelio ruožą, Lietuva 1922–1923 m. nutiesė [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelį]], kuris sujungė Lentvario–Virbalio ir Užnemunės geležinkelio trasas. Nors tokia jungtis atidarė gana tiesų kelią tarp dviejų sostinių – Kauno ir Varšuvos, tačiau įtempti santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos šios jungties nevystė, tad pagrindinė kryptis nuo Šeštokų buvo į rytus, link Alytaus. Tokia padėtis nesikeitė iki II pasaulinio karo, tad Šeštokų–Suvalkų ruožas buvo mažai naudojamas. Karo metais visa Kauno–Suvalkų ruožo teritorija buvo užimta vokiečių. Tai buvo strategiškai svarbi atkarpa, kadangi buvo papildoma alternatyva vežti prekes ir krovinius link Vokietijos ne tik per Karaliaučių, bet ir per Varšuvą. Tačiau 1945 m. karą laimėjus sovietams, Šeštokų–Suvalkų ruožas vėl atsirado pasienyje – per jį ėjo TSRS ir Lenkijos siena. Ir nors Lenkija priklausė socialistiniam lageriui, laisvas važinėjimas traukiniais tarp šalių buvo ribotas. Tik [[TSRS žlugimas|žlugus TSRS]] sienos vėl atsivėrė. 1992 m. prasidėjo keleivinių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Lenkijos.<ref>[https://www.miestai.net/forumas/filedata/fetch?id=1979348&d=1657659473 Okno, otwarte do Europy.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241219021321/https://www.miestai.net/forumas/filedata/fetch?id=1979348&d=1657659473 |date=2024-12-19 }} Spólka akcyjna „Lietuvos geležinkeliai“.</ref> 2004 m. Europos Sąjunga patvirtino geležinkelio magistralės „[[Rail Baltica]]“ projektą. Tai geležinkelio vėžė, jungsianti Varšuvą su Helsinkiu per tris Baltijos šalis. Kauno–Suvalkų geležinkelis yra sudėtinė šio projekto dalis, todėl ruožas buvo atnaujintas, be to, [[1520 mm]] pločio rusiškoji vėžė pakeista į [[1435 mm]] europinę vėžę. Visą ruožą numatoma elektrifikuoti.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/rail-baltica-pletra-kaunas-taps-centru-1162986 „Rail Baltica“ plėtra: Kaunas taps centru.] 2024-02-29, Diena.lt (tikrinta 2025-09-26).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos geležinkeliai]] [[Kategorija:Geležinkelių transportas Palenkės vaivadijoje]] [[Kategorija:Lenkijos geležinkelio linijos]] mxsn71ytzgop2ssslbijm3ybz1t6lwr 0 689992 7904824 7903753 2026-08-15T18:17:31Z Obivan Kenobi 116618 /* Pastatai ir kiti objektai */ 7904824 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė gatvė | Pavadinimas = Respublikos gatvė | Foto = Respublikos gatvės pradžia, Panevėžys.jpg | Po foto = Respublikos gatvė po rekonstrukcijos | Gyvenvietė = [[Panevėžys]] | Ilgis = 1,27 | Pradžia = Klaipėdos gatvė | Pabaiga = Stoties gatvė | Atidarytas = | Miesto dalys = Centras }} '''Respublikos gatvė''' – viena pagrindinių [[Panevėžys|Panevėžio]] miesto centro gatvių. Prasideda sankryžoje su Klaipėdos gatve ir tęsiasi 1,27 km<ref>[https://www.vietoves.lt/katalogas/linijos/Panev%C4%97%C5%BEys/ilgis Panevėžio gatvių sąrašas]. Vietovės.lt, 2024-12-31 duomenys. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> šiaurės–šiaurės vakarų kryptimi iki [[Panevėžio Respublikos tiltas|Respublikos gatvės tilto]]. Gatvės tęsinys už tilto – Stoties gatvė. Beveik visa gatvės trasa patenka į saugomo kultūros paveldo objekto – Panevėžio miesto istorinės dalies – teritoriją, čia stovi daug svarbių miestui pastatų, nemaža jų dalis įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. Veikia [[Panevėžio miesto dailės galerija]], [[Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka]], [[Juozo Masiulio knygynas|seniausias lietuviškas knygynas]] Lietuvoje, šiuolaikinio meno muziejus „[[Stasys Museum]]”, [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Juozo Balčikonio gimnazija]] ir kitos įstaigos. Gatvės atkarpa nuo J. Urbšio gatvės iki tilto kursuoja maršrutiniai miesto autobusai.<ref>[http://www.stops.lt/panevezys/ ''Maršrutų tvarkaraščiai''], stops.lt. Nuoroda tikrinta 2025-11-19.</ref> Atkarpoje nuo [[Vasario 16-osios gatvė (Panevėžys)|Vasario 16-osios]] iki J. Urbšio gatvės veikia [[mažos taršos zona]].<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/naujienos/nuo-vasario-1-6xvd.html? ''Nuo vasario 1 d. Panevėžio centre įsigalioja mažos taršos zona'']. Panevėžio miesto savivaldybė, 2026-01-30. Nuoroda tikrinta 2026-07-06.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Stoties Street in Panevėžys, 1916.jpg|thumb|left|Pirmojo pasaulinio karo metais Respublikos gatvė vokiečių okupacinės valdžios vadinta Stoties gatve<ref name=PKM/>]] Gatvė atsirado be plano. XVIII a. inventoriuose dar neminima,<ref>Algimantas Miškinis, [http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Miskinis_Panevezio%20urbanistine%20raida.pdf ''Panevėžio urbanistinė raida iki 1871–1872 m.''], p. 24–26. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> XIX a. pr. vadinta Kepėjų gatve. Iš pradžių buvusi kreiva, vieni namai stovėję arčiau, kiti – toliau nuo gatvės. Vėliau gatvė sutvarkyta.<ref name="Pilkauskas">Donatas Pilkauskas, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/respublikos-gatves-istorija-iki-1940-metu/ ''Respublikos gatvės istorija iki 1940 metų''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> 1872 m. pirmajame projektiniame Panevėžio plane vadinama Bajorų gatve. Tęsėsi iki Šeduvos (dabar Vasario 16-osios) gatvės, toliau buvo dirbami laukai. XIX a. devintajame dešimtmetyje gatvė prailginta iki realinės mokyklos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) statybvietės, vėliau – dar toliau: už mokyklos įrengta alėja, o 1888 m. jos pabaigoje per [[Nevėžis|Nevėžį]] pastatytas tiltas.<ref name="Stendas1">Lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ stendas „Respublikos gatvė (I)“, Santuokų rūmų skveras. Panevėžio kraštotyros muziejus, 2018 m.</ref> Tarpukariu tapo pagrindine miesto gatve, buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta. Pastatyta naujų visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų, 1934 m. gatvė išgrįsta tašytais akmenimis, 1937 m. nutiesta kanalizacija.<ref name="Pilkauskas"/> Sovietmečiu dalis gatvės pritaikyta tik pėstiesiems, tačiau netrukus vėl leistas automobilių eismas.<ref name="Stendas1"/> Nugriauta dalis senųjų pastatų, pastatyta naujų. Devintajame dešimtmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą pradėta miesto gatvių tinklo rekonstrukcija – numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o senąją gatvės dalį iki Topolių alėjos paversti pėsčiųjų ir poilsio zona. Spėta nugriauti namus ir nutiesti naują trasą tarp R. Čarno (dabar Vasario 16-osios) gatvės ir Topolių alėjos, tačiau tolimesnę rekonstrukciją visuomenės pastangomis pavyko sustabdyti.<ref>Leonas Kaziukonis, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/dar-pries-susikuriant-sajudziui/ ''Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017-03-27. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> Naujoji trasa pavadinta J. Urbšio gatve, ja nukreiptas pagrindinis transporto srautas. == Nuo gatvės pradžios iki J. Urbšio gatvės == [[Vaizdas:Respublikos gatvės pradžia, 2021.jpg|thumb|Gatvės pradžia]] Seniausia ir siauriausia gatvės dalis, eismas vienos krypties. Atsišakoja šalutinės A. Kisino, Perkūno, Š. Mero, Panevėžio Bataliono ir Birutės gatvės, gatvės trasą kerta pagrindinė [[Vasario 16-osios gatvė (Panevėžys)|Vasario 16-osios gatvė]]. Ties Topolių alėja gatvės važiuojamoji dalis baigiasi, eismas nukreipiamas į J. Urbšio gatvę. 2020 m. baigta gatvės atkarpos nuo Klaipėdos iki Vasario 16-osios gatvių rekonstrukcija: įvairiomis trinkelėmis išklota gatvės važiuojamoji dalis, šaligatviai ir borteliai, įrengtas naujas apšvietimas.<ref>Raimonda Mikučionytė, [https://jp.lt/355072-gatve/ ''Panevėžiečiai džiaugiasi Respublikos gatvės rekonstrukcija: „Tikrai vertėjo laukti ir sulaukti“''], Jūsų Panevėžys, 2020-07-15. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> 2022 m. duomenimis, planuota panašiai sutvarkyti ir gatvės atkarpą iki Topolių alėjos,<ref>Daiva Savickienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/gatves-vizija-laukia-ispildymo/ ''Gatvės vizija laukia išpildymo''], Sekundė, 2022-11-13. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> tačiau darbai nepradėti, kol nebaigtas [[Stasys Museum|Stasio Eidrigevičiaus menų centro]] įrengimas.<ref>Raimonda Mikučionytė, [https://jp.lt/respublikos-gatves-atkarpa-remontuos-tik-kitamet/ ''Respublikos gatvės atkarpą remontuos tik kitąmet''], Jūsų Panevėžys, 2024-05-09. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> === Pastatai === ''Respublikos g. 3'' – [[Panevėžio miesto dailės galerija]]. Vienaaukštį su mansarda raudonų plytų namą savo šeimai 1889 m. pasistatė pasiturintis panevėžietis Janas Kasperovičius. Jam mirus, žmona pastatą išnuomojo – iki XX a. pr. pastate veikė teismas, vėliau – amatų mokykla. 1924 m. name įsikūrė Kauno apygardos teismo Panevėžio skyrius, 1944 m. pavasarį buvo dislokuota [[Vietinė rinktinė|Lietuvos vietinės rinktinės]] 214-ojo bataliono 2-oji kuopa.<ref name="Stendas1"/> 1945–1985 m. pastate veikė [[Panevėžio kraštotyros muziejus|Kraštotyros muziejus]]. 1985 m. pastatas rekonstruotas, praplėstas. 1990 m. perduotas naujai įkurtai Panevėžio miesto dailės galerijai. XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigoje pastatas dar kartą rekonstruotas – pastatytas priestatas iš stiklo (architektas [[Valdas Klimavičius|V. Klimavičius]]), raudonų plytų fasadui sugrąžinta autentiška išvaizda.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/dailes-galerijai-grazinama-autentiska-isvaizda/ ''Dailės galerijai grąžinama autentiška išvaizda''], Sekundė, 2019-08-30. Nuoroda tikrinta 2025-11-27.</ref> ''Respublikos g. 4'' – istorizmo stilistikos dviaukštis namas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Tarpukariu priklausė Cindeliui Karpeliui.<ref>{{cite kvr|mc=49951|title=Namas|accessdate=2026-07-12}}</ref> [[Vaizdas:Nendrė vėjyje, Panevėžys.jpg|thumb|left|Restoranas „Nendrė vėjyje”]] ''Respublikos g. 6'' – vienaaukštis pastatas, kuriame įsikūręs restoranas „Nendrė vėjyje”. Vienas pirmųjų inžinieriaus [[Antanas Gargasas|Antano Gargaso]] projektų. [[Modernizmo architektūra|Modernistinių bruožų]], paprastos kompozicijos, be puošybos, su [[Panevėžio architektūra]]i iki tol nebūdingais kampiniais lenktais langais.<ref>Daiva Savickienė, [https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/panevezio-paryziu-norejes-padaryti/ ''Iš Panevėžio Paryžių norėjęs padaryti''], Panevėžio balsas, 2021-09-20. Nuoroda tikrinta 2025-11-29.</ref> Pastatytas 1933 m. Žydų liaudies bankui, 1940 m. nacionalizuotas. Sovietmečiu pastate veikė centrinė taupomoji kasa. 2022 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=47374|title=Panevėžio žydų liaudies banko pastatas|accessdate=2025-11-29}}</ref> ''Respublikos g. 8'' – vienaaukštis mūrinis namas, buvusi žydo Levino parduotuvė, kailių dirbtuvė.<ref name=PKM>[https://www.youtube.com/watch?v=c68KmVs217s ''Panevėžio miesto gatvių istorija''], Panevėžio kraštotyros muziejus, 2021 m. 31:27–35:17. Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref> [[Vaizdas:G. Bitės-Petkevičaitės biblioteka Panevėžyje.jpg|thumb|Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka]] ''Respublikos g. 14 ir 16'' – [[Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka]], įsikūrusi 2006 m. rekonstruotų pastatų komplekse (architektas [[Saulius Juškys]]). Kompleksą sudaro du seni pastatai ir vienas naujas korpusas po vienu stogu, viduje, buvusio kiemo vietoje, įrengta atrijaus terasa.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000128712/siuolaikines-architekturos-ir-istorines-aplinkos-derme-premija-apdovanoto-sauliaus-juskio-rekonstruota-biblioteka-isrinkta-pacia-graziausia?jwsource=cl ''Šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermė – premija apdovanoto Sauliaus Juškio rekonstruota biblioteka išrinkta pačia gražiausia''], LRT.lt, 2020-11-14. 01:21–05:40. Nuoroda tikrinta 2025-11-29.</ref> Respublikos g. 14 (pagrindinis įėjimas į biblioteką) – puošnūs taisyklingų monumentalių formų [[Neoklasicizmas|neoklasicistiniai]] su [[Modernas|moderno]] bruožais rūmai (architektas A. Pšigodskis),<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/panevezio-architektura/ ''Panevėžio architektūra''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024-09-09. Nuoroda tikrinta 2025-11-29.</ref> kuriuos XX a. pr. pasistatė Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Dėl neaiškių priežasčių draugija pastate neįsikūrė, išnuomojo patalpas bankui ir kitoms įstaigoms. 1945 m. pastatas perduotas sovietinės armijos Panevėžio įgulos karininkų namams. Respublikos g. 16 (kampinis pastatas) – pastatytas XIX a. pabaigoje. Pirmame pastato aukšte veikė pirmoji Panevėžyje [[Panevėžio spaustuvė|Naftalio Feigenzono spaustuvė]] bei knygynas.<ref>[https://pastataikalba.lt/panevezys/pastatas/g-petkevicaites-bites-viesoji-biblioteka/ ''9. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka''], Pastatai kalba. Nuoroda tikrinta 2025-11-29.</ref> 1933 m. į pastatą atkeltas Centrinis valstybės knygynas (biblioteka).<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/senuju-miesto-pastatu-paslaptys/ ''Senųjų miesto pastatų paslaptys''], Sekundė, 2011-05-27. Nuoroda tikrinta 2025-11-29.</ref><ref name="Stendas1"/> Buvusios spaustuvės pastatas 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=10769|title=Naftalio Feigenzono spaustuvės pastatas|accessdate=2025-11-29}}</ref> ''Respublikos g. 17'' – dviaukštis su [[mansarda]] pastatas, vieno turtingiausių Panevėžio žydų Samuelio Ramo namas. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jame buvo gyvenamosios patalpos ir įvairūs prekybiniai sandėliai.<ref name=PKM/> [[Lietuvos istorija po nepriklausomybės atkūrimo|Atgimimo]] metu pastato patalpose buvo įsikūręs [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] Panevėžio skyrius. Nuo 2004 m. pastate veikia Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija.<ref>Donatas Juzėnas, [http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/straipsniai-naujienos/pasipriesinimo-sovietinei-okupacijai-ir-sjdzio-ekspozicija-vl-atveria-duris-lankytojams ''Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija vėl atveria duris lankytojams''], Panevėžio kraštotyros muziejus, 2017-01-12. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> ''Respublikos g. 19'' – dviejų aukštų namas Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe. Pastatytas po 1881 m. gaisro, priklausė Panevėžio visuomenės veikėjui [[Povilas Puzinas|Povilui Puzinui]].<ref name="Pilkauskas"/> Tarpukariu pastate veikė „[[Spaudos fondas|Spaudos Fondo]]” knygynas,<ref name="Zaborskaitė">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-veido-delione/amzininku-atsiminimai-apie-panevezi/vanda-zaborskaite/ ''Vanda Zaborskaitė: „Snieguotomis gatvėmis tyliai čiuoždavo rogės, melodingai skimbčiodavo prie pakinktų pritvirtinti varpeliai”''], Amžininkų atsiminimai apie Panevėžį, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2018-09-03. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> sovietmečiu – valgykla „Ąžuoliukas”.<ref name="Karoblytė"/> [[Vaizdas:J. Masiulio knygynas Panevėžyje.jpg|thumb|left|J. Masiulio knygynas]] ''Respublikos g. 21'' – [[Juozo Masiulio knygynas]]. Dviejų aukštų su mansarda [[Istorizmas|istorizmo]] stilistikos pastatas, statytas XIX a. pabaigoje. Knygynas veikia nuo 1905 m., įsteigtas knygnešio [[Juozas Masiulis|Juozo Masiulio]]. Pastatas 2011 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=36143|title=J. Masiulio knygynas|accessdate=2025-12-05}}</ref> ''Respublikos g. 25'' – Santuokų rūmai. Sovietmečiu pastatytas vėlyvojo modernizmo pastatas, projektuotas derinant prie naujai formuojamo J. Urbšio gatvės užstatymo. Daugiaplanių formų, su konsolėmis, akcentuota simetrija. Virš pagrindinio įėjimo – monumentalus [[vitražas]]. Išlikęs prabangus interjeras su plafoninėmis [[Raudonmedis|raudonmedžio]] lubomis, variniais šviestuvais, vitražais. Santuokų rūmų statybos Maskva nesuderino, todėl pastatas oficialiai projektuotas kaip [[buitinio aptarnavimo kombinatas]].<ref name="Ekskursija"/> ''Respublikos g. 26'' – dviaukštis pastatas Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe. Tarpukariu veikė J. Zaborskio ir A. Laurinaičio vaistinė.<ref name="Zaborskaitė"/> ''Respublikos g. 28'' – keturių aukštų pastatas, buvęs buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas. Pastatytas 1973 m. (architektė Nijolė Garbaliauskienė), kiek atitrauktas nuo gatvės, pirmas aukštas įtrauktas, palikta erdvė pėstiesiems. Pirmo aukšto fasadas papuoštas [[mozaika]] ir [[Reljefas (skulptūra)|skulptūriniais reljefais]], kiti aukštai suskaidyti vertikaliais [[Aliuminis|aliuminio]] profiliais.<ref name="Ekskursija">[https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A&#91;ekskursij%C5%B3&#93;F/ekskursiju%20zemelapiai/Panevezys_%20Sovietmetis_zemelapis.pdf ''Panevėžys. Sovietmetis''], Architektūros ekskursijų fondas. [https://web.archive.org/web/20131029152719/https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A&#91;ekskursij%C5%B3&#93;F/ekskursiju%20zemelapiai/Panevezys_%20Sovietmetis_zemelapis.pdf Suarchyvuota] 2013-10-29. Nuoroda tikrinta 2025-11-22.</ref> Anksčiau šioje vietoje stovėjo vieno ar dviejų aukštų ilgas medinis [[barakas]], kuriame veikė užeiga.<ref name="Karoblytė"/> ''Respublikos g. 30'' – nedidelis pastatas toliau nuo gatvės, už buvusio buitinio kombinato pastato. Jame nuo 1992 m. įsikūręs [[Panevėžio lėlių vežimo teatras]]. 2005 m. šalia teatro atidengta [[Hans Christian Andersen|H. K. Anderseno]] skulptūra (skulptorius Algimantas Vytėnas).<ref name="Stendas1"/> ''Respublikos g. 34'' – trijų aukštų pastatas su komercinėmis ir biurų patalpomis. Namą 1929 m. pasistatė Lietuvos kariuomenės savanoris, elektros technikas Juozas Barysas. Tuo metu tai buvo vienas moderniausių privačių namų mieste. Be gyvenamųjų patalpų jame buvo ir radijo remonto dirbtuvės bei technikos reikmenų parduotuvė.<ref name="Stendas1"/> Sovietmečiu namo pirmame aukšte veikė kavinė „Pavasaris”.<ref name="Karoblytė">Mindaugas Juozokėnas, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/gatve-is-ypac-mazu-galimybiu-epochos/ ''Gatvė iš ypač mažų galimybių epochos''], Sekundė, 2023-06-04. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> [[Vaizdas:Viešbučio Rambynas pastatas, Panevėžys.jpg|thumb|Buvusio viešbučio „Rambynas” pastatas]] ''Respublikos g. 36'' – trijų aukštų pastatas, buvęs „Rambyno” viešbutis. Viešbutį įkūrė fotografo Jono Žitkaus brolis Rapolas, po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] grįžęs į Lietuvą iš JAV ir nusipirkęs pastatą Respublikos gatvėje. Viešbutis buvo gerai prižiūrimas, laikytas geriausiu mieste; jame apsistodavo [[Kipras Petrauskas]] ir kitos į Panevėžį atvykusios garsenybės. 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas, veikė ir sovietmečiu.<ref>Daiva Savickienė, [https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/tarpukario-emigrantai-grize-i-panevezi-ikure-miesta-garsinusi-viesbuti-fiksavo-istorinius-kadrus-80378585 ''Tarpukario emigrantai, grįžę į Panevėžį: įkūrė miestą garsinusį viešbutį, fiksavo istorinius kadrus''], Delfi Plius, 2019-02-17. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> [[Vaizdas:Respublikos gatvės namai, Panevėžys, 2024.jpg|thumb|left|Respublikos gatvės namai Nr. 33 ir 37]] ''Respublikos g. 37'' – dviaukštis [[Ampyras|ampyro]] stilistikos pastatas. Pastatytas 1925 m. pagal G. Voroničo projektą, skirtas kino teatrui „Pasaulis” (ankstesnis adresas Respublikos g. 31). 1936 m. parduotas [[Panevėžio vyskupija]]i (norėta įsteigti mažąją [[Kunigų seminarija|kunigų seminariją]]), tačiau ir toliau naudotas kaip kino teatras. 1940 m. nacionalizuotas, 1944 m. karo veiksmų apgriautas, po karo atstatytas (autentiška liko tik gatvės fasado dalis). Sovietmečiu veikė kultūros namai, biblioteka. 2006 m. biblioteka perkelta į kitas patalpas. Pastato pagrindinis fasadas 2022 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=47525|title=Pastato pagrindinis fasadas|accessdate=2025-12-05}}</ref> ''Respublikos g. 38'' – keturaukštis vėlyvojo modernizmo pastatas, pastatytas 1983 m., nugriovus čia buvusius senus, greta stovėjusius namus.<ref>Gailutė Kudirkienė, [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2011/06/04/news/atgaivino-sovietini-panevezi-ir-jo-zmones-5537653 ''Atgaivino sovietinį Panevėžį ir jo žmones''], lrytas.lt, 2018-03-30. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> Buvęs „Upytės” viešbutis, dabar jame įsikūrusios įvairios valstybinės ir savivaldybės įstaigos. Pastato išraiškingumui pasiekti panaudotas tūrių skaidymas į atskirus korpusus.<ref name="Senvagė">Evaldas Vilkončius, ''Sovietinis modernizmas Panevėžio centre'', Senvagė, 2017 m. Nr. 1, p. 70–75.</ref> ''Respublikos g. 40'' – buvusio [[Garsas (kino teatras)|„Garso” kino teatro]] vietoje 2024 m. baigtas statyti menininko [[Stasys Eidrigevičius|Stasio Eidrigevičiaus]] menų centras „[[Stasys Museum]]”.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/panevezyje-atidarytas-8-metus-lauktas-stasys-museum-iskilmingoje-sventeje-garbus-sveciai-1050-2251292 ''Panevėžyje atidarytas 8 metus lauktas „Stasys Museum”: iškilmingoje šventėje – garbūs svečiai''], 15min, 2024-05-31. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> 1920 m. čia pastatytas gyvenamasis namas, kuriame 1928 m. jo savininkė Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena”. 1930 m. kino teatre pirmąkart Panevėžyje parodytas įgarsintas filmas. 1934 m. pasikeitus savininkams, kino teatras pervadintas į „Forum”, o 1939 m. pavadintas „Garsu”. Sovietmečiu senąjį pastatą nugriovė, jo vietoje 1968 m. pagal tipinį projektą pastatė naują – 850 vietų, plačiaformačiu ekranu. 1999 m. pastatą kapitaliai suremontavo, o 2021 m. nugriovė.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/garso-pastatas-jau-istorija/ ''„Garso“ pastatas – jau istorija''], Sekundė, 2021-04-07. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref><ref>Donatas Pilkauskas, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/kino-teatrai-panevezyje-1918-1940-metais/ ''Kino teatrai Panevėžyje 1918–1940 m.''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017-10-25. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> == Nuo J. Urbšio gatvės iki tilto == [[Vaizdas:Respublikos ir J. Urbšio gatvės, Panevėžys.jpg|thumb|Gatvės važiuojamosios dalies pabaiga ties Stasio Eidrigevičiaus menų centru]] Gatvės važiuojamoji dalis platesnė, eismas intensyvesnis. Kertasi su P. Puzino gatve, atsišakoja šalutinės M. Valančiaus, Anykščių, K. Donelaičio, Kauno, Kranto, Teatro gatvės ir Taikos alėja. Sankryžoje su Taikos alėja įrengtas šviesoforas. Nuo P. Puzino iki M. Valančiaus gatvės Respublikos gatvės važiuojamosios dalys atskirtos, tarp jų įrengta [[Klevas|klevų]] alėja (iki 2012 m. augo [[Liepa (augalas)|liepos]]).<ref>Lina Dranseikaitė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/liepu-aleja-virto-plynu-lauku/ ''Liepų alėja virto plynu lauku''], Sekundė, 2012-05-04. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> Gatvės atkarpa užstatyta įvairių stilių, tūrių ir paskirties pastatais, apsodinta medžiais. === Pastatai ir kiti objektai === ''Respublikos g. 44'' – renovuotas 2–3 aukštų pastatas – verslo centras. Sovietmečiu buvo įsikūręs karinis komisariatas.<ref>Lina Dranseikaitė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/policija-po-vienu-stogu/ ''Policija – po vienu stogu''], Sekindė, 2013-03-26. Nuoroda tikrinta 2025-12-05.</ref> Už jo, priešais J. Balčikonio gimnaziją, buvusiame kaminkrėčio Sederevičiaus sode, veikė kavinė „Vasara”.<ref name="Karoblytė"/> ''Respublikos g. 47'' – [[Juozo Balčikonio gimnazija]]. Dviejų aukštų rūmai su vidiniu kiemu už dvarininkų surinktas lėšas pastatyti 1884 m. pagal architekto Aleksandro Bykovskio projektą. Juose įsikūrė realinė mokykla (veikė 1882–1915 m.). 1914 m. rudenį pastate veikė ir [[Kauno gubernija|gubernijos]] valdyba (dėl karo perkelta iš Kauno) bei spaustuvė, 1915–1918 m. – vokiečių karo ligoninė. 1918 m. pastate įsikūrė lietuviška mokykla, veikianti iki šiol.<ref name="Pilkauskas"/> Sovietmečiu mokykla praplėsta – pristatytas 3 aukštų korpusas. Gimnazijos rūmai 1993 m. įrašyti į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=10770|title=Juozo Balčikonio gimnazija|accessdate=2025-11-29}}</ref> Šalia pastato, gatvės pusėje, stovi [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė|Gabrielės Petkevičaitės-Bitės]] paminklinis biustas, pastatytas 1971 m. rašytojos 110-ųjų gimimo metinių proga (skulptorius [[Bernardas Bučas|B. Bučas]], architektas Z. Dargis).<ref>{{cite kvr|mc=12058|title=Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas|accessdate=2025-11-29}}</ref> ''Respublikos g. 54'' – [[Panevėžio apygardos prokuratūra]]. [[Stasio Mačiulio namas|Trijų aukštų namą]] 1939 m. pradėjo statytis Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas [[Stanislovas Mačiulis|Stasys Mačiulis]],<ref>Emilija Juškienė, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/is-daugiabuciu-gyvenamuju-namu-statybu-istorijos/ ''Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2023-06-16. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> 1941 m. birželį nukankintas besitraukiančių raudonarmiečių.<ref>{{cite kvr|mc=31661|title=Gydytojo Stanislovo (Stasio) Mačiulio kapas|accessdate=2025-12-06}}</ref> Namas nacionalizuotas sovietų valdžios ir baigtas įrengti po karo. Sovietmečiu name įsikūrė [[LKP]] ir [[LLKJS]] Panevėžio miesto komitetai.<ref>A. Dagelis, „Panevėžys”. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960 m., [https://www.rsim.lt/uzrasai/img/panevezys-1960-informacija-37.jpg p. 37]. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> [[Vaizdas:Lietuvos banko Panevėžio skyriaus rūmai.jpg|thumb|left|Gatvėje stovi vienas žymesnių miesto pastatų – buvusio [[Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas]]]] ''Respublikos g. 56'' – [[Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas]], vienas iš reikšmingiausių ir architektūriniu požiūriu vertingiausių tarpukario pastatų mieste. Suprojektuotas architekto [[Mykolas Songaila|Mykolo Songailos]], pastatytas 1930 m. Turi unikalios architektūros klientų aptarnavimo salę su įstiklintu kupoliniu skliautu ir jį laikančiomis skulptoriaus [[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]] sukurtomis (1931 m.) [[Atlantas (architektūra)|atlantų]] figūromis. 1992 m. pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=4131|title=Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas|accessdate=2025-12-06}}</ref> ''Respublikos g. 58'' – 4 aukštų pastatas, ankstyvojo sovietinio modernizmo pavyzdys. Buvusi telefonų stotis.<ref name="Ekskursija"/> Už pastato stovi valstybės įmonei priklausanti antena – metalinis bokštas.<ref>Samanta Ilonytė, [https://jp.lt/panevezyje-zinomu-ir-kadaise-buvusiu-svarbiu-objektu-pardavimo-bumas/ ''Panevėžyje – žinomų ir kadaise buvusių svarbių objektų pardavimo bumas''], Jūsų Panevėžys, 2021-09-23. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> ''Respublikos g. 60'' – buvęs centrinis paštas. Paštas Respublikos gatvėje veikė nuo XIX a. Dabartiniai dviejų aukštų rūmai su rūsiu ir mansarda pastatyti 1957 ar 1962 m. vietoje karo metu subombarduoto senojo pastato,<ref name="Stendas2">Lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ stendas „Respublikos gatvė (II)“, Sausio 13-osios skveras. Panevėžio kraštotyros muziejus, 2022 m.</ref> 2007 m. rekonstruoti. 2021 m. pašto rūmai uždaryti, 2023 m. pastatas parduotas Vilniaus įmonei.<ref>Daiva Baronienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/parduoda-istorija-panevezio-centrinis-pastas-aukcione/ ''Parduoda istoriją: Panevėžio centrinis paštas – aukcione''], Sekundė, 2022-07-24. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref><ref>Raimonda Mikučionytė, [https://jp.lt/parduotas-panevezio-centrinio-pasto-pastatas-ji-isigijo-vilnieciai/ ''Parduotas Panevėžio centrinio pašto pastatas: jį įsigijo vilniečiai''], Jūsų Panevėžys, 2023-03-14. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> 2024 m. pastatas pripažintas kultūros paveldo objektu.<ref>{{cite kvr|mc=49031|title=Panevėžio pašto pastatas|accessdate=2026-07-12}}</ref> [[Vaizdas:Respublikos gatvė, vidurinė dalis.jpg|thumb|Gatvė ties Sausio 13-osios skveru]] Kitoje gatvės pusėje, priešais 56, 58 ir 60 numeriu pažymėtus namus, įrengtas Sausio 13-osios skveras – buvęs miesto sodas, iki XX a. septinto–aštunto dešimtmečio mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. Sodo erdvė susiformavo XIX a. pabaigoje, miestui plečiantis link geležinkelio. Sklypas iš pradžių skirtas realinei mokyklai sporto užsiėmimams, tačiau juo nelabai naudotasi, tad nuspręsta jame užveisti miesto sodą. Sodas žinomas nuo 1903 m., tarpukariu ir pokariu jame veikė [[fontanas]], buvo pardavinėjami ledai, vaisvandeniai ir vaisiai, grodavo orkestrai. Nuo 1947 m. kurį laiką vasaromis pastatydavo [[Karuselė|karuselę]]. Sovietmečiu šalia sodo veikė kavinė-baras „Žalioji” (pastatyta 1969 m.), joje 1983 m. pradėtas gaminti tiems laikams neįprastas patiekalas – [[pica]]. Skvere stovi keletas skulptūrų; seniausios jų – „Svajonė” (skulptorius [[Bronius Zalensas]], 1971 m.) ir „Dūdorius” ([[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], 1974 m.)<ref name="Sodas">Daiva Savickienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/miesto-sodo-prisiminimai/ ''Miesto sodo prisiminimai''], Sekundė, 2021-09-26. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> – įrašytos į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=15332|title=Dekoratyvinė skulptūra „Svajonė”|accessdate=2025-12-06}}</ref><ref>{{cite kvr|mc=15333|title=Dekoratyvinė skulptūra „Dūdorius”|accessdate=2025-12-06}}</ref> Už skvero, toliau nuo gatvės, stovi buvęs kino teatras „Raketa”, dabar sporto klubas (''Respublikos g. 47a''). Kino teatras šioje vietoje pastatytas 1962 m., turėjo 600 vietų. Iš pradžių jį norėta pavadinti „Nevėžio” vardu, tačiau, panevėžiečio muziejininko Donato Juzėno nuomone, po [[Jurijus Gagarinas|Jurijaus Gagarino]] skrydžio į kosmosą kino teatrui suteiktas „Raketos” pavadinimas.<ref name="Sodas"/> 2017 m. pastatas rekonstruotas, pritaikytas sporto klubui.<ref>Agnė Tučkienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/raketos-virsmas-state-kinui-liko-sportui/ ''„Raketos” virsmas: statė kinui, liko sportui''], Sekundė, 2022-04-18. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> [[Vaizdas:Buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastatas Panevėžyje.jpg|thumb|left|Buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastatas]] ''Respublikos g. 62'' – savitos architektūros, penkių aukštų buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastatas, vėlyvojo modernizmo pavyzdys (architektas [[Arūnas Blūšius]]). Baigtas statyti 1989 m.<ref>[https://pastataikalba.lt/panevezys/pastatas/administracinis-pastatas-respublikos-g-62-buv-informacinio-skaiciavimo-centras/ ''4. Administracinis pastatas Respublikos g. 62 / buv. Informacinio skaičiavimo centras''], Pastatai kalba. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> Pagal projektą turėjo būti aukštu žemesnis, bet, prasidėjus statyboms, darbų užsakovas paprašė papildomų patalpų, todėl architektui teko pridėti dar vieną aukštą.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/administracinis-pastatas/ ''Administracinis pastatas''], Panevėžio pastatai (kiti). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> Dabar pastate įsikūrusios įvairios valstybinės įstaigos. ''Respublikos g. 63'' – trijų aukštų buvęs [[Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas|Žemėtvarkos projektavimo institutas]], pastatytas 1984 m. (architektai [[Elvyra Klimavičienė|E. Klimavičienė]] ir J. Jasaitis). Po pastatu, virš Kauno gatvės, padarytas [[Pasažas (architektūra)|pasažas]].<ref name="Senvagė"/> [[Vaizdas:Panevėžio ligonių kasos pastatas.jpg|thumb|Tarpukario Panevėžio apygardos ligonių kasos pastatas (dešinėje) su sovietmečio priestatu (kairėje)]] ''Respublikos g. 66'' – 1937 m. pastatytas modernistinis dviaukštis Panevėžio apygardos ligonių kasos pastatas (architektas A. Gargasas), įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=38011|title=Ligonių kasos pastatas|accessdate=2025-12-06}}</ref> Antrojo pasaulinio karo metais jame veikė [[gestapas]], sovietmečiu – įvairios sveikatos apsaugos įstaigos. 1997 m. pastate vėl įsikūrė [[Ligonių kasa|ligonių kasos]], nuo 2012 m. – administracinės įstaigos.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/panevezio-apygardos-ligoniu-kasos-pastatas/ ''Panevėžio apygardos ligonių kasos pastatas''], Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> 1961 m. prie pastato dalies Anykščių gatvės pusėje pristatytas naujas panašios architektūros korpusas, pastatas įgavo „U” raidės planą.<ref name="Vilkončius">Evaldas Vilkončius, [https://web.archive.org/web/20210507194516/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1980 ''Panevėžio ligonių kasos''], Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Suarchyvuota 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> ''Respublikos g. 68'' – gretimo pastato (Respublikos g. 66) trijų aukštų priestatas. Pastatytas 1984 m., sovietmečiu jame veikė Moterų konsultacinė poliklinika, dabar (2025 m. duomenimis) – [[Odontologija|odontologijos]] poliklinika ir visuomenės sveikatos biuras. Priestato architektūra suderinta su originalaus pastato fasadu – siauri, ritmiškai išdėstyti langai, užapvalinta prieangio dalis.<ref name="Vilkončius"/> ''Respublikos g. 71'' – prekybos centras (parduotuvė „Maksima”), anksčiau – baldų parduotuvė „Klevas”. Pastatytas 1970 m. (architektė N. Garbaliauskienė), turėjo originalią apdailą – iš išorės pakabintą asketišką betoninį [[Ažūras|ažūrą]]. 2007 m. rekonstrukcijos metu apdaila negrįžtamai sugadinta.<ref name="Ekskursija"/><ref name="Stendas2"/> [[Vaizdas:Respublikos gatvė ties buvusiu Klevu, Panevėžys.jpg|thumb|Gatvės dalis ties buvusia „Klevo” parduotuve]] ''Respublikos g. 77'' – senasis Panevėžio teatro pastatas. 1891 m. pastatytos mielių ir spirito fabriko šaltkalvystės dirbtuvės. 1913 m. pramonininkas Stanislovas Montvila jas perstatė, pritaikė teatrui ir padovanojo miesto bendruomenei. Nuo 1925 m. pastatu naudojosi [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] Panevėžio skyrius, 1937 m. pastatas tapo Šaulių sąjungos nuosavybe. 1940 m. nacionalizuotas, rekonstruotas, atiduotas [[Juozo Miltinio dramos teatras|Panevėžio dramos teatrui]], kuris čia veikė iki 1967 m. Teatrui persikėlus į naujas patalpas, pastate veikė miesto kultūros namai. 1986 m. dėl avarinės būklės pastatas uždarytas, 1992 m. grąžintas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei. 1995 m. ant pastato atidengta atminimo lenta senajam Panevėžio dramos teatrui.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/senasis-panevezio-teatro-pastatas/ ''Senasis Panevėžio teatro pastatas''], Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> 1993 m. pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=10771|title=Panevėžio teatro pastatas|accessdate=2025-12-06}}</ref> ''Respublikos g. 82'' – buvusio mielių ir spirito fabriko vieta. Kiek toliau nuo gatvės išlikęs XIX a. pabaigoje – XX a. pr. statytas raudonų plytų istorizmo stilistikos pastatas, Kultūros paveldo objektas.<ref>{{cite kvr|mc=31847|title= Panevėžio mielių ir spirito fabriko pastatas |accessdate=2025-12-06}}</ref> Kiti, sovietmečiu statyti fabriko pastatai, nugriauti 2009 m. Spirito fabriką buvusios trąšų gamybos įmonės patalpose 1890 m. įsteigė S. Montvila. Tarpukariu gamintas spiritas, degtinė, [[motorinas]], mielės, sovietmečiu – spiritas, mielės, angliarūgštė. 2005 m. fabriką valdžiusi įmonė bankrutavo.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/panevezio-mieliu-ir-spirito-fabriko-pastatas/ ''Panevėžio mielių ir spirito fabriko pastatas''], Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2025-12-06.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Panevėžio gatvės]] ibhxvqxkkx8eaueohsqsq4q0mpijrwv 0 697849 7904737 7867686 2026-08-15T12:09:43Z CD 677 7904737 wikitext text/x-wiki '''Pluoštas''' gali reikšti: * [[pluoštas]], tekstilės medžiaga; * Kauno bendrovė „[[Dirbtinis pluoštas]]“, su ją susiję: ** [[Pluoštas (laikraštis)]], ** [[Pluoštas (sporto klubas)]]. == Fizika == * [[bazalto pluoštas]], * [[Beselio pluoštas]], * [[cheminis pluoštas]], * [[Ermito ir Gauso pluoštas]], * [[Gauso pluoštas]], * [[Lagero ir Gauso pluoštas]], * [[optinis pluoštas]], * [[stiklo pluoštas]]. {{nuorodinis}} 250ks6skhsvdjkrrjdbuxj2v1dl3dbd 0 697903 7904829 7872108 2026-08-15T18:57:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904829 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Julen Lopetegui | image = [[Vaizdas:Julen Lopetegui 2017 (head shot).jpg|180px]] | fullname = Julen Lopetegui Argote<ref>{{cite web|url=https://sevillafc.es/en/actual/news/Lopetegui-appointed-Sevilla-coach|title=Agreement with Julen Lopetegui for three season deal in the Sevilla FC dugout|publisher=Sevilla FC|date=1 June 2020|access-date=21 December 2024|archive-date=2025-06-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20250608092613/https://sevillafc.es/en/actual/news/Lopetegui-appointed-Sevilla-coach|url-status=dead}}</ref> |dateofbirth = {{birth date and age|1966|8|28|df=y}}<ref name=Profile>{{cite news|url=https://www.elmundo.es/elmundodeporte/especiales/2001/08/liga/primera/equipos/rayo/lopetegui.html|title=Julen LOPETEGUI Argote|newspaper=[[El Mundo]]|language=es|access-date=24 September 2019}}</ref> | countryofbirth = [[Asteasu]], [[Ispanija]] | height = 1,85 m | position = [[vartininkas]] | currentclub = {{fut|QAT|1}} (treneris) | youthyears = {{0|0000}} | youthclubs= [[Real Sociedad]] | years = 1985–1988<br> 1988–1991 <br> 1988–1989 <br>1991–1994 <br>1994–1997<br> 1997–2002 | clubs = [[Real Madrid Castilla|Castilla]]<br>[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br>→ [[UD Las Palmas|Las Palmas]] (skol.)<br>[[CD Logroñés|Logroñés]]<br>[[FC Barcelona|Barcelona]]<br> [[Rayo Vallecano]] | caps(goals)= 61 (0)<br> 1 (0)<br>31 (0)<br>107 (0)<br>5 (0)<br>112 (0) | nationalyears = 1994 | nationalteam = {{fut|ESP|1}} | nationalcaps(goals) = 1 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | manageryears = 2003 <br>2008–2009<br> 2010–2013 <br> 2010–2014 <br>2012–2014 <br>2014–2016<br> 2016–2018<br> 2018 <br> 2019–2022 <br>2022–2023 <br> 2024–2025<br> 2025– | managerclubs = [[Rayo Vallecano]]<br> [[Real Madrid Castilla|Real Madrid B]]<br>Ispanija U-19<br>Ispanija U-20<br>Ispanija U-21<br> [[FC Porto|Porto]]<br>{{fut|ESP|1}}<br>[[Real Madrid CF|Real Madrid]]<br> [[Sevilla FC|Sevilla]]<br>[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]<br> [[West Ham United FC|West Ham United]]<br>{{fut|QAT|1}} }} '''Chulenas Lopetegis Argotė''' (''Julen Lopetegui Argote'', g. [[1966]] m. [[rugpjūčio 28]] d.) – [[Ispanija|Ispanijos]] futbolininkas ir futbolo treneris. Gimė [[Baskija|Baskijoje]], sunkumų kilnotojo, [[Asteasu]] miestelio mero Chosė Antonijaus Lopetegio šeimoje.<ref>{{cite news|url=https://www.elmundo.es/cronica/2018/10/28/5bd359d7e5fdea671d8b458c.html|title=El forzudo que sostiene a Lopetegui: "A mi hijo le han robado 50 goles"|trans-title=The strongman who supports Lopetegui: "My son has been robbed of 50 goals|newspaper=El Mundo|last=Mucha|first=Martín|language=es|date=28 October 2018|access-date=22 October 2025}}</ref> Treniravosi „Real Sociedad“ komandoje, 1985 m. perėjo į Madrido „Real“, žaidė jo jaunimo sistemoje. Pagrindinėje „Real“ komandoje La Ligoje sužaidė vienintelį susitikimą – prieš Madrido „Atlético“ sezono pabaigoje. Vėliau buvo pagrindiniu „Logroñés“, „Rayo Vallecano“ vartininku, buvo „Barselonos“ vartininkų atsargoje. 1994 m. pasirodė vienintelėse rungtynėse [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos rinktinės]] sudėtyje – pakeitė [[Andoni Zubizarreta|Andonį Subisaretą]] draugiškame susitikime su Kroatija.<ref>{{cite news|url=http://hemeroteca.mundodeportivo.com/preview/1994/03/24/pagina-2/1291588/pdf.html|title=Baño croata en la noche de Valencia|trans-title=Croatian steamroll in Valencia night|newspaper=Mundo Deportivo|last=Muñoz|first=Xavier|language=es|date=24 March 1994|access-date=6 May 2014|archive-date=2022-10-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20221022183950/http://hemeroteca.mundodeportivo.com/preview/1994/03/24/pagina-2/1291588/pdf.html|url-status=dead}}</ref> Kaip atsarginis vartininkas dalyvavo [[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio čempionate]]. Nuo 2003 m. Chulenas Lopetegis pradėjo trenerio karjerą – dirbo Ispanijos jaunimo rinktinėse (kaip asistentas, vėliau kaip vyriausiasis treneris), treniravo Madrido „Real“ rezervinę komandą. 2014–2016 m. dirbo „Porto“ klube, su kuriuo pasiekė [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] ketvirtfinalį, bet nelaimėjo jokių trofėjų Portugalijoje. 2016–2018 m. treniravo Ispanijos rinktinę, bet su ja nedalyvavo jokiame čempionate, nes prieš pat [[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|2018 m. pasaulio čempionatą]] atleistas – [[Ispanijos futbolo federacija]]i nepatiko, kad treneris prieš pat turnyrą sudarė sutartį su Madrido „Realu“.<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/football/2018/jun/13/julen-lopetegui-sacked-spain-manager-real-madrid-job|title=Julen Lopetegui sacked as Spain manager after accepting Real Madrid job|newspaper=The Guardian|last=Lowe|first=Sid|date=13 June 2018|access-date=13 June 2018}}</ref> Šiame klube treneris išsilaikė tik nuo rugpjūčio iki spalio, nes dėl prastų rezultatų atleistas.<ref>{{cite web|url=https://www.realmadrid.com/en/news/2018/10/official-announcement-5|title=Official announcement|publisher=Real Madrid CF|date=29 October 2018|access-date=29 October 2018}}</ref> Vėliau dirbo „Sevilijoje“, Anglijos „Premier lygos“ klubuose. Treniravo Kataro rinktinę [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio čempionate]], bet grupės etapo neįveikė. == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === '''Real Madrid''' * [[La Liga]]: 1989–90 m.<ref>{{cite news|url=http://www.marca.com/futbol/real-madrid/2018/06/12/5b1fe72b468aeb8b278b466c.html|title=El día que Julen Lopetegui defendió la portería del Real Madrid|trans-title=The day Julen Lopetegui was in goal for Real Madrid|newspaper=Marca|last=Villalobos|first=Fran|language=es|date=12 June 2018|access-date=13 June 2018}}</ref> '''Barcelona''' * [[Supercopa de España]]: 1994,<ref>{{cite news|url=http://hemeroteca.mundodeportivo.com/preview/1994/08/31/pagina-2/1292968/pdf.html|title=El Barça paga un precio muy alto|trans-title=Barça pay a heavy price|newspaper=Mundo Deportivo|last=Aguilar|first=Francesc|language=es|date=31 August 1994|access-date=1 December 2015}}</ref> 1996 m.<ref>{{cite news|url=http://hemeroteca.mundodeportivo.com/preview/1996/08/29/pagina-2/1477845/pdf.html|title=Título con súper-susto|trans-title=Title with mega-scare|newspaper=Mundo Deportivo|last=Serra|first=Josep María|language=es|date=29 August 1996|access-date=20 June 2018}}</ref> '''Ispanija U-20''' * FIFA pasaulio jaunimo čempionatas: 2 vieta – 1985 m.<ref>{{cite web|url=http://www.cihefe.es/cuadernosdefutbol/2014/11/espana-en-los-mundiales-sub20-urss-1985/|title=España en los mundiales sub'20: URSS 1985|trans-title=Spain in the under’20 World Cups: USSR 1985|publisher=Cuadernos de Fútbol|last=Díez|first=Óscar|language=es|issue=59|issn=1989-6379|date=1 November 2014|access-date=13 June 2018|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20180924162255/http://www.cihefe.es/cuadernosdefutbol/2014/11/espana-en-los-mundiales-sub20-urss-1985/|archive-date=24 September 2018}}</ref> === Trenerio karjera === '''Sevilla''' * [[UEFA Europos lyga]]: 2019–20 m. '''Ispanija U-19''' * UEFA Europos U-19 čempionatas: 2012 m. '''Ispanija U-19''' * UEFA Europos U-21 čempionatas: 2013 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1994 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV 1994]]|ketvirtfinalis|0|0|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Lopetegui}} [[Kategorija:Ispanijos futbolininkai]] [[Kategorija:Ispanijos futbolo treneriai]] eydke6ylmvonnni6v39wwyb1cwsdl9s 0 699018 7904854 7903587 2026-08-16T01:10:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904854 wikitext text/x-wiki {{infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Kaodirichi Akobundu-Ehiogu Bàsquet Manresa September 2025.jpg|250px]] |position = [[Vidurio puolėjas]] |playername = Kaodirichi Akobundu-Ehiogu |dateofbirth = {{Gimė|1999|10|7|T}} |countryofbirth = [[Nigerija]] |cityofbirth = [[Aboh Mbaisė]] |height = 2,08 m |weight = 110 kg |currentclub = [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |clubnumber =2 |years = 2023–2024<br>2024–2025<br>2025–2026<br>2026– |clubs = Tiubingeno „Tigers“<br>[[Pallacanestro Varese|Varėsės „Openjobmetis“]]<br>[[Bàsquet Manresa|Manresos „BAXI“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |fullname = Kaodirichi Nkemjika Akobundu-Ehiogu |pointsaverage=|nickname=Kao |nationalteam={{krep|NGA|1}} |nationalyears=2025– |nationalpoints= |ntupdate=2026 }} '''Kaodiričis Nkemdžika Akobundu-Ehiogu''' (g. [[1999]] m. [[spalio]] 7 d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[vidurio puolėjas|vidurio puolėjo]] pozicijoje. == Biografija == Gimė Aboh Mbaiso mieste Nigerijoje, 400 km į pietus nuo sostinės [[Abudža|Abudžos]]. Po tėvų mirties kartu su broliais ir seserimis persikėlė gyventi į [[Lagosas|Lagosą]], o 2012 m. su šeima išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtines Amerikos Valstijas]]. Krepšinį pradėjo žaisti tik persikėlęs į JAV.<ref name=marca>{{cite web|first=Raúl|last=Fuentes|title=El jugador que desafía a la gravedad |url=https://www.marca.com/baloncesto/acb/2025/11/05/jugador-desafia-gravedad.html|website=marca.com|date=2025-11-05|accessdate=2026-07-28|language=es}}</ref> Mokėsi „Poteet“ vidurinėje mokykloje [[Meskitas|Meskite]], [[Teksasas|Teksaso]] valstijoje.<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://gotigersgo.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobunduehiogu/10477|website=gotigersgo.com|access-date=2026-07-27}}</ref> == Karjera universitete == 2018–2019 m. sezone žaidė Teksaso SAGU (''Southwestern Assemblies of God University'') universiteto komandoje, rungtyniavusioje NAIA studentų čempionate.<ref>{{cite web|first=Riley|last=Davis|title=Discovering Kao: The rise of UT-Arlington defensive anchor Kaodirichi Akobundu-Ehiogu|url=https://heatcheckcbb.com/discovering-kao-the-rise-of-ut-arlington-defensive-anchor-kaodirichi-akobundu-ehiogu/|website=heatcheckcbb.com|date=2022-03-03|access-date=2026-07-27}}</ref> Po metų pertraukos 2020 m. persikėlė į Teksaso [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtono]] universitetą, kur atstovaudamas „Mavericks“ komandai per du sezonus [[NCAA]] pirmenybėse blokavo 134 metimus (vid. 2,9).<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://utamavs.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobundu-ehiogu/8363|website=utamavs.com|access-date=2026-07-27}}</ref> 2022–2023 m. sezoną praleido [[Memfis|Memfio]] universiteto „Tigers" komandoje, kur rinko po 1,6 bloko per susitikimą.<ref>{{cite web|title=Kaodirichi Akobundu-Ehiogu profile|url=https://gotigersgo.com/sports/mens-basketball/roster/kaodirichi-akobunduehiogu/10477|website=gotigersgo.com|access-date=2026-07-27}}</ref> == Profesionalo karjera == 2023 m. rugpjūtį pradėjo profesionalo karjerą [[Vokietija|Vokietijoje]], pasirašęs vienų metų sutartį su Tiubingeno „Tigers“ komanda.<ref>{{cite web|first=Tobias|last=Fischer|title=Von den Memphis Tigers zu den Tigers Tübingen – Kaodirichi "Kao" Akobundu-Ehiogu komplettiert Tigers-Kader|url=https://tigers-tuebingen.de/von-den-memphis-tigers-zu-den-tigers-tuebingen-kaodirichi-akobundu-ehiogu-komplettiert-tigers-kader/|website=tigers-tuebingen.de|date=2023-08-17|access-date=2026-07-27|language=de}}</ref> 2024 m. liepą persikėlė į [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] komandą [[Varezės Pallacanestro|Varėsės „Openjobmetis“]].<ref>{{cite web|title=KAODIRICHI AKOBUNDU-EHIOGU E' UN NUOVO GIOCATORE DI VARESE|url=https://www.pallacanestrovarese.it/news/kaodirichi-akobundu-ehiogu-e-un-nuovo-giocatore-di-varese|website=pallacanestrovarese.it|date=2024-07-08|access-date=2026-07-27|language=it|archive-date=2026-05-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20260509231136/https://www.pallacanestrovarese.it/news/kaodirichi-akobundu-ehiogu-e-un-nuovo-giocatore-di-varese|url-status=dead}}</ref> 2025 m. liepą pasirašė vienų metų sutartį su [[Manresos Bàsquet|Manresos „BAXI“]] klubu, rungtyniavusiu [[Ispanijos krepšinio lyga|Ispanijos lygoje]] ir [[Europos taurė]]je.<ref>{{cite web|title=Akobundu-Ehiogu: jump and fight for the BAXI Manresa hoops|url=https://www.basquetmanresa.com/en/news/Equipos/noticias/2025/akobundu-ehiogu-jump-and-fight-for-the-baxi-manresa-hoops/|website=basquetmanresa.com|date=2025-07-17|access-date=2026-07-27}}</ref> 2025–2026 m. sezone Europos taurėje pirmavo pagal blokuotus metimus, vidutiniškai rinkdamas po 4,4 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,6 bloko, o ACB pirmenybėse fiksavo 4,8 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,6 bloko rodiklius. Sezono pradžioje dėl atletiškumo ispanų žiniasklaidos buvo išskirtas kaip vienas efektingiausių ACB lygos žaidėjų.<ref name=marca/><ref>{{cite web|title=¡Qué locura! Akobundu-Ehiogu 'Kao' y uno de los mates del año en la Liga Endesa 2025/26 |url=https://www.dazn.com/es-ES/news/baloncesto/video-locura-akobundu-ehiogu-kao-uno-mates-ano-liga-endesa-202526/1j4tbe3387df1tnbpclqfpw8t|website=dazn.com|date=2025-11-01|accessdate=2026-07-28|language=es}}</ref> 2026 m. vasarą atstovavo [[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandai NBA Vasaros lygoje, kur per penkerias rungtynes vidutiniškai pelnė po 6,4 taško, atkovojo po 2,4 kamuolio ir blokavo po 1 metimą. 2026 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė sutartį pagal formulę „1+1“ su [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiriu“]]. Prieš tai buvo pasirašęs sutartį su [[KK Cedevita Olimpija|Liublianos „Cedevita Olimpija“]], tačiau joje buvo numatyta galimybė persikelti į [[Eurolyga|Eurolygos]] klubą, kuria žaidėjas pasinaudojo.<ref>{{cite web|title=Oficialu: „Žalgiris“ pasirašė sutartį su Akobundu-Ehiogu|url=https://www.basketnews.lt/news-253021-oficialu-zalgiris-pasirase-sutarti-su-akobundu-ehiogu.html|website=basketnews.lt|date=2026-08-02|access-date=2026-08-02}}</ref> == Nigerijos rinktinė == 2025 m. atstovavo [[Nigerijos vyrų krepšinio rinktinė|Nigerijos vyrų rinktinei]] [[FIBA Afrikos čempionatas|Afrikos čempionate]]. == Pasiekimai == * [[Europos taurė|Europos taurės]] metimų blokų lyderis: 2026 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Akobundu-Ehiogu, Kaodirichi}} [[Kategorija:Nigerijos krepšininkai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] nhwschbwa39szqncy3juy15hsy1psb7 0 699021 7904897 7887800 2026-08-16T06:27:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904897 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=culture|vardas=Kim Henkel|paveikslėlio dydis=|gimimo data={{gimė|1946|01|19|T}}|gimimo vieta=[[Virdžinija]], [[JAV]] {{flagicon|JAV}}|mirties data=|tautybė=|tėvas=|motina=|aktyvumo metai=1969–|sritis={{hlist|scenaristas|kino režisierius|prodiuseris|aktorius}}|žinomas=„[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“ (1974 m.)|visas vardas=Kim David Henkel}} '''Kimas Deividas Henkelis''' ({{en|Kim David Henkel}}, g. {{data|year=1946|month=01|day=19}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] scenaristas, prodiuseris, kino režisierius ir aktorius. Jis labiausiai žinomas kaip vienas iš 1974 m. filmo „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“ scenarijų autorių kartu su [[Tobe Hooper]]. == Biografija == K. Henkelis užaugo įvairiuose kaimuose [[Virdžinija|Virdžinijoje]] ir [[Teksasas|Teksase]]. 1969 m. baigė [[Teksaso universitetas Ostine|Teksaso universitetą Ostine]], kur studijavo anglų kalbą kaip pagrindinę specialybę. Bendri draugai supažindino Henkelį su [[Tobe Hooper]], ir Henkelis suvaidino Hooper pirmajame pilnametražiniame filme „[[Kiaušinių lukštai (filmas)|Kiaušinių lukštai]]“ (1969 m.).<ref name="slackers">Alison Macor. ''Chainsaws, Slackers, and Spy Kids 30 Years of Filmmaking in Austin, Texas'' University of Texas Press: Austin, 2010.</ref> Jie kartu parašė scenarijų filmui „[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|Kruvinosios skerdynės Teksase]]“ ir, siekdami išspręsti sudėtingus finansavimo klausimus, įkūrė prodiuserinę kompaniją „Vortex“, kurioje Henkelis buvo prezidentas, o Hooper – viceprezidentas.<ref>{{Cite book|title=Eaten Alive at a Chainsaw Massacre: The Films of Tobe Hooper|last=Muir|first=John Kenneth|publisher=McFarland|isbn=978-1-4766-1335-2|date=2015-07-11|url=https://books.google.com/books?id=DngwCgAAQBAJ&newbks=0&printsec=frontcover&pg=PA13&dq=tobe+hooper+vortex&hl=de}}</ref> Po premjeros 1974 m. „Teksaso grandininio pjūklo žudynės“ tapo visame pasaulyje žinomu ir siaubo žanrui labai įtakingu filmu. Henkelis parašė scenarijų ir režisavo vieną iš šio filmo tęsinių – „[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Kita karta]]“ (1995 m.).<ref>{{cite web|url=https://halloweenlove.com/hl-exclusive-writerdirector-kim-henkel-reveals-secrets-of-texas-chainsaw-massacre-the-next-generation/|title=HL Exclusive: Writer/Director Kim Henkel Reveals Secrets of 'Texas Chainsaw Massacre: The Next Generation'|date=July 22, 2014|work=Halloween Love|author=Squires, John|accessdate=December 29, 2016}}</ref> Hooper ir Henkelis gavo sutartį dėl trijų filmų bei biurą „[[Universal Studios]]“ studijoje Holivude, tačiau sugebėjo įgyvendinti tik 1976 m. filmą „[[Mirtini spąstai]]“, kuris sulaukė vidutinės sėkmės.<ref>{{Cite web|url=https://www.texasmonthly.com/arts-entertainment/they-came-they-sawed/|title=They Came. They Sawed.|date=2004-11-01|language=en}}</ref> 2012 m. Henkelis sugrįžo į siaubo žanrą su dar viena istorija apie kanibalus, pavadinta „[[Butcher Boys]]“, kurią kartu režisavo du jo buvę studentai – Duane Graves ir Justin Meeks. Anksčiau Henkelis su šia pora buvo dirbęs kaip prodiuseris jų debiutiniame pilnametražiniame filme „The Wild Man of the Navidad“ (2008 m.).<ref>{{cite web|url=http://www.dallasnews.com/entertainment/movies/headlines/20101126-boneboys_cannibal-comedy-traces-roots-back-to-texas-chain-saw-massacre.ece|title='Boneboys' cannibal comedy traces roots back to 'Texas Chain Saw Massacre'|date=November 26, 2010|accessdate=December 29, 2016|author=O'Connell, Joe|work=Dallas Morning News|archiveurl=https://web.archive.org/web/20121020122948/http://www.dallasnews.com/entertainment/movies/headlines/20101126-boneboys_cannibal-comedy-traces-roots-back-to-texas-chain-saw-massacre.ece|archivedate=October 20, 2012|url-status=dead}}</ref> 2024 m. Teksaso kino komisija jį apdovanojo už indėlį į kiną.<ref>{{Cite web|url=https://www.portasouthjetty.com/articles/henkel-honored-by-film-commission/|title=Henkel honored by film commission - Port Aransas South Jetty|last=Staff|first=Port Aransas South Jetty|date=2024-10-23|website=Port Aransas South Jetty -|access-date=2026-07-28|archive-date=2025-07-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20250723025133/https://www.portasouthjetty.com/articles/henkel-honored-by-film-commission/|url-status=dead}}</ref> == Filmografija == === Filmai === {| class="wikitable" |- ! Metai ! Pavadinimas (orig.) ! Režisierius ! Scenaristas ! Prodiuseris ! Aktorius |- ! scope="row" | 1969 |''[[Kiaušinių lukštai (filmas)|Eggshells]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} |- ! scope="row" | 1974 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase (1974 filmas)|The Texas Chain Saw Massacre]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} |- ! scope="row" | 1976 |''[[Mirtini spąstai|Eaten Alive]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} |- ! scope="row" | 1980 |''[[Nematomas|The Unseen]]'' | {{Ne1}} | {{partial|Nekredituotas}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} |- ! scope="row" | 1983 |''Last Night at the Alamo'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} | {{yes}} |- !1995 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Kita karta|Texas Chainsaw Massacre: The Next Generation]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} |- !1995 |''Doc's Full Service'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} |- !2003 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase (2003 filmas)|The Texas Chainsaw Massacre]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- !2004 |''Rio Peligroso: A Day in the Life of a Legendary Coyote'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} |- !2006 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Pradžia|The Texas Chainsaw Massacre: The Beginning]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- !2008 |''The Wild Man of the Navidad'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} | {{yes}} |- !2012 |''[[Butcher Boys]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- !2013 | ''[[Kruvinosios skerdynės Teksase 3D|Texas Chainsaw 3D]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{partial|Vykdomasis}} | {{Ne1}} |- !2016 |''Found Footage 3D'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- !2017 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase. Odinveidis|Leatherface]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{partial|Vykdomasis}} | {{Ne1}} |- !2022 |''[[Kruvinosios skerdynės Teksase (2022 filmas)|Texas Chainsaw Massacre]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} |} == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Henkel, Kim}} [[Kategorija:JAV scenaristai]] [[Kategorija:JAV kino režisieriai]] [[Kategorija:JAV kino prodiuseriai]] [[Kategorija:JAV aktoriai]] 6b3f9xh62h46zu0ovx73xke05e2i97t 0 699299 7904792 7895164 2026-08-15T14:50:28Z Vilensija 40695 7904792 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Balbieriškio miško ąžuolas (reikšmės)|}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Balbieriškio miškas]],<br>[[Prienų rajonas|Prienų raj.]] | lat = 54.519865 | long = 23.773443 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 42 | apimtis = 4,05 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Balbieriškio miško I ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Prienų rajono savivaldybė]]je, 4,8 km į šiaurės vakarus nuo kelio {{RK3303}} ties [[Sūkuriai|Sūkurių]] kaimu ([[Balbieriškio seniūnija|Balbieriškio sen.]]). Stovi netoli [[Balbieriškio miško II ąžuolas|II ąžuolo]] (40 m) – arčiausiai nuo kitų ąžuolų, saugomų [[Balbieriškio miško biosferos poligonas|Balbieriškio miško biosferos poligone]]. Šie du ąžuolai stūkso Balbieriškio miško pietvakariuose, paribyje su [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės savivaldybe]]. Miške „[[Sengirės fondas]]“ yra visiškai laukinei gamtai užleidęs kelis vertingus sklypus, pasižyminčius [[kertinė miško buveinė|kertinėmis miško buveinėmis]]. Nuo 2026 m. ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]]. Medis išsiskiria ūgiu – Saugomų teritorijų valstybės kadastre įrašytas jo aukštis, siekiantis 42 m, [[kamienas]] – 4,05 m apimtį (1,3 m aukštyje).<ref>[https://stvk.lt/map/S0310506000172-balbieriskio-misko-i-azuolas?x=23.7734&y=54.5199&zoom=17.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Balbieriškio miško I ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref><ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://vstt.lrv.lt/public/canonical/1773985189/3111/bendras_gpo_schemos_26_03_18.pdf Gamtos paveldo objektų schemos. Balbieriškio miško I ąžuolas] ''vstt.lrv.lt'' {{Prienų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Prienų rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] 2olqxeaqxo0o2e0a4w0dlfxk4kachnb 0 699522 7904844 7904589 2026-08-15T21:29:19Z Bearas 8443 /* Plaukimas */ 7904844 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXXVIII Europos vandens sporto čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[liepos 31]] d. – [[rugpjūčio 16]] d. |vieta = [[Paryžius]] ({{flag|FRA}}) |stadionas = [[Paryžiaus vandens sporto arena]] |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = [[Šuoliai į vandenį]]: 13 <br> [[Atviro vandens plaukimas|Atviras vanduo]]: 7 <br> [[Plaukimas]]: 47 <br> [[Sinchroninis plaukimas]]: 11 <br> Ekstremalūs šuoliai į vandenį: 2 |rekordų pasiekta = |Lietuvos delegacija = Šuoliai į vandenį: 2<br> Plaukimas:19<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3013147/meiles-mieste-medaliu-ir-rekordu-viliones-ka-pademonstruos-lietuvos-plaukimo-zvaigzdes Meilės mieste – medalių ir rekordų vilionės: ką pademonstruos Lietuvos plaukimo žvaigždės?]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. Europos vandens sporto čempionatas|2024 Belgradas]] |po = [[2028 m. Europos vandens sporto čempionatas|2028]] }} '''2026 m. Europos vandens sporto čempionatas''' – 38-asis geriausių Europos vandens sporto šakų sportininkų čempionatas, kuris vyko liepos 31 d. – rugpjūčio 16 d. [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostinėje [[Paryžius|Paryžiuje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = FRA | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_ITA = 11 | silver_ITA = 9 | bronze_ITA = 14 | gold_GBR = 11 | silver_GBR = 4 | bronze_GBR = 8 | gold_NAB = 9 | silver_NAB = 8 | bronze_NAB = 9 | name_NAB = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B | gold_GER = 8 | silver_GER = 9 | bronze_GER = 9 | gold_HUN = 4 | silver_HUN = 6 | bronze_HUN = 3 | gold_ROU = 3 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 5 | bronze_NED = 1 | gold_UKR = 2 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 3 | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 1 | bronze_GRE = 0 | gold_CZE = 2 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 0 | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 6 | bronze_FRA = 3 | host_FRA = yes | gold_ESP = 1 | silver_ESP = 5 | bronze_ESP = 3 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 1 | bronze_IRL = 1 | gold_NAA = 1 | silver_NAA = 1 | bronze_NAA = 1 | name_NAA = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A | gold_BEL = 1 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 0 | gold_SWE = 1 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 1 | gold_LTU = O | silver_LTU = 1 | bronze_LTU = 0 | gold_POR = O | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_AUT = 0 | silver_AUT = 0 | bronze_AUT = 1 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 0 | bronze_CRO = 1 | gold_POL = 0 | silver_POL = 0 | bronze_POL = 1 }} == Medalininkai == === Šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 431.45 | {{flagmedalist|[[Jack Laugher]]|GBR}} || 418.25 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 410.30 |- | Vyrų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 506.80 | {{flagmedalist|[[Jules Bouyer]]|FRA}} || 484.60 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 474.90 |- | Vyrų 10 m platforma | [[Ruslan Ternovoi]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 524.20 | {{flagmedalist|[[Jaden Eikermann]]|GER}} || 513.05 | {{flagmedalist|[[Ole Rösler]]|GER}} || 480.75 |- | Vyrų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|GER}}<br>[[Lou Massenberg]]<br>[[Jonathan Schauer]] || 423.84 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Evgeny Kuznetsov]]<br>[[Nikita Shleikher]] || 408.99 | {{flag|ITA}}<br>[[Stefano Belotti]]<br>[[Matteo Santoro]] || 386.07 |- | Vyrų sinchroninis 10 m platforma | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Nikita Shleikher]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 443.82 | {{flag|ITA}}<br>[[Simone Conte]]<br>[[Raffaele Pelligra]] || 416.46 | {{flag|UKR}}<br>[[Mark Hrytsenko]]<br>[[Oleksiy Sereda]] || 406.05 |- | Moterų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 298.90 | {{flagmedalist|[[Michelle Heimberg]]|SUI}} || 258.80 | {{flagmedalist|[[Desharne Bent-Ashmeil]]|GBR}} || 254.35 |- | Moterų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 358.05 | {{flagmedalist|[[Yasmin Harper]]|GBR}} || 318.70 | [[Nadezhda Trifonova]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 312.40 |- | Moterų 10 m platforma | {{flagmedalist|[[Maisie Bond]]|GBR}} || 327.05 | {{flagmedalist|[[Pauline Pfeif]]|GER}} || 305.30 | {{flagmedalist|[[Else Praasterink]]|NED}} || 305.15 |- | Moterų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Elisa Pizzini]] || 308.07 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Diana Karnafel]] || 278.40 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Jette Müller]] || 274.59 |- | Moterų sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UK}}<br>[[Maisie Bond]]<br>[[Lois Toulson]] || 300.06 | {{flag|GER}}<br>[[Pauline Pfeif]]<br>[[Elena Wassen]] || 298.20 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniya Baylo|Kseniia Bailo]]<br>[[Sofiia Vystavkina]] || 286.20 |- | Mišrus sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]] || 305.85 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Elizaveta Kuzina]]<br>[[Ilia Molchanov]] || 286.17 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Luis Avila Sanchez]] || 284.19 |- | Mišrus sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UKR}}<br>[[Oleksii Sereda]]<br>[[Kseniia Bailo]] || 323.16 | {{flag|GER}}<br>[[Ole Rösler]]<br>[[Pauline Pfeif]] || 317.76 | {{flag|ESP}}<br>[[Jorge Rodríguez]]<br>[[Ana Carvajal]] || 297.48 |- | Mišri komanda | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]]<br>[[Sarah Jodoin Di Maria]]<br>[[Raffaele Pelligra (diver)|Raffaele Pelligra]] || 410.60 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sporinkai-B<br>[[Nadezhda Trifonova]]<br>[[Grigorii Ivanov]]<br>[[Ekaterina Beliaeva]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 385.80 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Kirill Boliukh]]<br>[[Oleksiy Sereda]]<br>[[Kseniya Baylo]] || 368.20 |} === Ekstremalūs šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrai | {{flagmedalist|[[Cătălin Preda]]|ROU}} || 411.60 | {{flagmedalist|[[Andrea Barnabà]]|ITA}} || 386.00 | {{flagmedalist|[[Gary Hunt]]|FRA}} || 382.50 |- | Moterys | {{flagmedalist|[[Nelli Chukanivska]]|UKR}} || 324.70 | {{flagmedalist|[[Elisa Cosetti]]|ITA}} || 297.20 | {{flagmedalist|[[Maike Halbisch]]|GER}} || 292.15 |} === Atviras vanduo === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 6:12.97 | {{flagmedalist|[[Marc-Antoine Olivier]]|FRA}} || 6:16.26 | {{flagmedalist|[[Logan Fontaine]]|FRA}} || 6:16.47 |- | Vyrų 5 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 55:40.25 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 55:42.62 | {{flagmedalist|[[Gregorio Paltrinieri]]|ITA}} || 55:44.76 |- | Vyrų 10 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 1:55:18.39 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 1:55:20.53 | {{flagmedalist|[[Oliver Klemet]]|GER}} || 1:55:24.84 |- | Moterų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Isabel Gose]]|GER}} || 6:41.09 | {{flagmedalist|[[Bettina Fábián]]|HUN}} || 6:44.19 | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 6:44.86 |- | Moterų 5 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 1:02:31.29 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 1:02:33.43 | {{flagmedalist|[[Barbara Pozzobon]]|ITA}} || 1:02:35.19 |- | Moterų 10 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 2:07:49.90 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 2:07:59.61 | {{flagmedalist|[[Linda Caponi]]|ITA}} || 2:08:03.48 |- | Mišri 4 × 1500 estafetė | {{flag|GER}}<br>[[Julia Ackermann]]<br>[[Isabel Gose]]<br>[[Oliver Klemet]]<br>[[Florian Wellbrock]] || 1:03:39.28 | {{flag|ITA}}<br>[[Barbara Pozzobon]]<br>[[Ginevra Taddeucci]]<br>[[Marcello Guidi]]<br>[[Gregorio Paltrinieri]] || 1:03:41.34 | {{flag|HUN}}<br>[[Bettina Fábián]]<br>[[Viktória Mihályvári-Farkas]]<br>[[Dávid Betlehem]]<br>[[Kristóf Rasovszky]] || 1:03:42.44 |} === Dailusis plaukimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Moterų solo laisvoji programa | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 292.3887 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 289.2463 | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 284.5550 |- | Vyrų solo - laisvoji programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 258.9188 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 252.8713 | {{flagmedalist|[[Jordi Cáceres]]|ESP}} || 229.2599 |- | Moterų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 263.6250 | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 263.3817 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 258.0400 |- | Vyrų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 249.3951 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 241.7008 | [[Zakhar Trofimov]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 235.7858 |- | Moterų duetų laisvoji programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 316.3315 | {{flag|ESP}}<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Iris Tió]] || 315.6442 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Aleksandra Shmidt]] || 310.4407 |- | Moterų duetų technikos programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 311.4308 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Elizaveta Minaeva]] || 302.9950 | {{flag|UK}}<br>[[Kate Shortman]]<br>[[Isabelle Thorpe]] || 297.9108 |- | Komandų laisvoji programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 285.0346 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Alisa Ozhogina]]<br>[[Sara Saldaña]] || 282.3541 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 256.1558 |- | Komandų technikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Valentina Gerasimova]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Aleksandra Shmidt]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 303.2467 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 296.4299 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 284.6725 |- | Komandų akrobatikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Valeriia Plekhanova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Evelina Simonova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 244.8221 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Dennis González]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Paula Ramírez]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 242.2428 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Giorgia Macino]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 219.2545 |- | Mišrių duetų laisvoji programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 258.2383 | {{flag|ESP}}<br>[[Dennis González]]<br>[[Iris Tió]] || 257.9733 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 255.1641 |- | Mišrių duetų technikos programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 229.6783 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 229.0092 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Alina Rumiantseva]]<br>[[Zakhar Trofimov]] || 215.9201 |} === Plaukimas === {| {{MedalistTable|labelwidth=115|type=Rungtis|columns=2}} |-valign="top" |Vyrų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m laisvu stiliumi | {{flagmedalist|[[David Popovici]]|ROU}} || 46.56<br />'''ČR''' | [[Egor Kornev]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 46.74 | {{flagmedalist|[[Kristóf Milák]]|HUN}} || 46.87<br>'''NR''' |-valign="top" |Vyrų 200 m laisvu stiliumi | {{flagmedalist|[[David Popovici]]|ROU}} || 1:44.15 | {{flagmedalist|[[Tomas Navikonis]]|LTU}} || 1:44.55 | {{flagmedalist|[[James Guy]]|GBR}} || 1:44.87 |-valign="top" |Vyrų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 800 m laisvu stiliumi | {{flagmedalist|[[Johannes Liebmann]]|GER}} || 7:37.59<br />'''ER''' | {{flagmedalist|[[Sven Schwarz]]|GER}} || 7:41.16 | {{flagmedalist|[[Zalán Sárkány]]|HUN}} || 7:41.75<br>'''NR''' |-valign="top" |Vyrų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m krūtine | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×200&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 800 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m krūtine | {{flagmedalist|[[Angharad Evans]]|GBR}} || 1:04.87<br>'''ČR''', '''NR''' | {{flagmedalist|[[Mona McSharry]]|IRL}} || 1:05.41 | {{flagmedalist|[[Benedetta Pilato]]|ITA}} || 1:05.89 |-valign="top" |Moterų 200 m krūtine | [[Evgeniia Chikunova]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 2:19.32<br>'''ČR''' | {{flagmedalist|[[Angharad Evans]]|GBR}} || 2:21.21 | {{flagmedalist|[[Mona McSharry]]|IRL}} || 2:22.43 |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m kombinuotu stiliumi estafetė | || | || | || |} == Lietuva čempionate == === Šuoliai į vandenį === {|class=wikitable style="font-size:90%;" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Sebastian Konecki]] |align=left|1 m tramplinas | 250.50 | 28 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 303.05 | 26 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |- |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Gertas Varneckis]] |align=left|1 m tramplinas | 203.20 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 274.55 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} === Plaukimas === ;Vyrai {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Andrius Šidlauskas (1997)|Andrius Šidlauskas]] |align=left|50 m krūtine | 27.26 | 16 '''Q''' | 27.11 | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m krūtine | 1:00.39 | 25 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jokūbas Keblys]] |align=left|50 m laisvai | 22.45 | 37 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Tomas Lukminas]] |align=left|50 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Džiugas Miškinis]] |align=left|800 m laisvai | 8:01.12 | 19 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|1500 m laisvai | 15:14.47 | 13 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|'''[[Tomas Navikonis]]''' |align=left|100 m laisvai | 48.50 | 16 '''Q''' | 47.91 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 6 '''Q''' | 47.75 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 8 |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:46.22 | 7 '''Q''' | 1:45.63 | 7 '''Q''' | 1:44.55 | {{silver medal}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Danas Rapšys]] |align=left|200 m laisvai | 1:46.94 | 15 '''Q''' | 1:46.28 | 12 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Kristupas Trepočka]] |align=left|100 m laisvai | 49.67 | 54 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:47.97 | 33 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Aleksas Savickas]] |align=left|50 m krūtine | 27.29 | 17 '''Q''' | 27.09 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 11 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m krūtine | 59.82 | 12 '''Q''' | 59.77 | 11 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m krūtine | 2:11.21 | 13 | 2:10.90 | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=5|[[Tajus Juška]] |align=left|50 m laisvai | 23.08 | 66 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m laisvai | 48.96 | 31 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:48.24 | 39 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|50 m peteliške | 24.36 | 55 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m peteliške |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Dominik Grudinskij]] |align=left|50 m nugara | 26.33 | 69 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m nugara | 55.61 | 43 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m nugara | 1:58.76 | 24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Mantas Kaušpėdas]] |align=left|50 m nugara | 24.95 | 20 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m nugara | 56.08 | 50 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Danas Rapšys]]<br>[[Tomas Navikonis]]<br>[[Tajus Juška]]<br>[[Kristupas Trepočka]] |align=left|4 x 100 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Danas Rapšys]]<br>[[Tomas Navikonis]]<br>[[Kristupas Trepočka]]<br>[[Tajus Juška]]<br>''[[Tomas Lukminas]]'' |align=left|4 x 200 m laisvai | 7:05.93 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 3 |colspan=2 {{n/a}} | 7:03.53 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 5 |} ;Moterys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Kotryna Teterevkova]] |align=left|50 m krūtine | 30.95 | 16 '''Q''' | 30.55 | 9 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m krūtine | 2:26.27 | 5 '''Q''' | 2:24.08 | 6 '''Q''' | 2:23.92 | 6 |-align=center |align=left rowspan=1|[[Rūta Meilutytė]] |align=left|50 m krūtine | 30.21 | 3 '''Q''' | 30.05 | 3 '''Q''' | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Barbora Mileišytė]] |align=left|50 m laisvai | 25.98 | 39 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m laisvai | 56.66 | 45 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|50 m peteliške | 26.64 | 28 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Jurkūnaitė]] |align=left|100 m laisvai | 55.18 | 27 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:57.28 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 2 '''Q''' | 1:56.90 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 6 '''Q''' | 1:57.26 | 5 |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Visockaitė]] |align=left|100 m laisvai | 57.34 | 50 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 2:03.99 | 42 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Ieva Neinytė]] |align=left|200 m laisvai | 2:03.67 | 40 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Silvija Statkevičius]] |align=left|100 m laisvai | 55.44 | 33 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:59.99 | 28 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Emilija Pociūtė]] |align=left|50 m nugara | 28.21 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 15 '''Q''' | 28.08 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m nugara | 1:01.73 | 23 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m nugara | 2:16.55 | 24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Silvija Statkevičius]]<br>[[Barbora Mileišytė]]<br>[[Ieva Nainytė]]<br>[[Ieva Visockaitė]] |align=left|4 x 100 m laisvai | 3:43.75 | 10 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Silvija Statkevičius]]<br>[[Ieva Jurkūnaitė]]<br>[[Ieva Visockaitė]]<br>[[Ieva Nainytė]] |align=left|4 x 200 m laisvai | 8:02.70 | 10 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} ;Mišrios rungtys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=1|[[Mantas Kaušpėdas]]<br>[[Kotryna Teterevkova]]<br>[[Kristupas Trepočka]]<br>[[Silvija Statkevičius]] |align=left|4 x 100 m kombinuotai | 3:50.12 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Danas Rapšys]]<br>[[Tomas Navikonis]]<br>[[Silvija Statkevičius]]<br>[[Ieva Jurkūnaitė]]<br>''[[Tajus Juška]]''<br>''[[Kristupas Trepočka]]'' |align=left|4 x 200 m laisvai | 7:31.97 | 2 '''Q''' | 7:28.05 | 4 |} == Nuorodos == * [https://europeanaquatics.org/paris-2026/ Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Europos vandens sporto čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Sporto varžybos Paryžiuje]] sjvpr6rj7aqg1zc4a2grto26qbrkray 7904925 7904844 2026-08-16T09:56:07Z Bearas 8443 /* Plaukimas */ 7904925 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXXVIII Europos vandens sporto čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[liepos 31]] d. – [[rugpjūčio 16]] d. |vieta = [[Paryžius]] ({{flag|FRA}}) |stadionas = [[Paryžiaus vandens sporto arena]] |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = [[Šuoliai į vandenį]]: 13 <br> [[Atviro vandens plaukimas|Atviras vanduo]]: 7 <br> [[Plaukimas]]: 47 <br> [[Sinchroninis plaukimas]]: 11 <br> Ekstremalūs šuoliai į vandenį: 2 |rekordų pasiekta = |Lietuvos delegacija = Šuoliai į vandenį: 2<br> Plaukimas:19<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3013147/meiles-mieste-medaliu-ir-rekordu-viliones-ka-pademonstruos-lietuvos-plaukimo-zvaigzdes Meilės mieste – medalių ir rekordų vilionės: ką pademonstruos Lietuvos plaukimo žvaigždės?]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. Europos vandens sporto čempionatas|2024 Belgradas]] |po = [[2028 m. Europos vandens sporto čempionatas|2028]] }} '''2026 m. Europos vandens sporto čempionatas''' – 38-asis geriausių Europos vandens sporto šakų sportininkų čempionatas, kuris vyko liepos 31 d. – rugpjūčio 16 d. [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostinėje [[Paryžius|Paryžiuje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = FRA | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_ITA = 11 | silver_ITA = 9 | bronze_ITA = 14 | gold_GBR = 11 | silver_GBR = 4 | bronze_GBR = 8 | gold_NAB = 9 | silver_NAB = 8 | bronze_NAB = 9 | name_NAB = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B | gold_GER = 8 | silver_GER = 9 | bronze_GER = 9 | gold_HUN = 4 | silver_HUN = 6 | bronze_HUN = 3 | gold_ROU = 3 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 5 | bronze_NED = 1 | gold_UKR = 2 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 3 | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 1 | bronze_GRE = 0 | gold_CZE = 2 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 0 | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 6 | bronze_FRA = 3 | host_FRA = yes | gold_ESP = 1 | silver_ESP = 5 | bronze_ESP = 3 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 1 | bronze_IRL = 1 | gold_NAA = 1 | silver_NAA = 1 | bronze_NAA = 1 | name_NAA = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A | gold_BEL = 1 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 0 | gold_SWE = 1 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 1 | gold_LTU = O | silver_LTU = 1 | bronze_LTU = 0 | gold_POR = O | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_AUT = 0 | silver_AUT = 0 | bronze_AUT = 1 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 0 | bronze_CRO = 1 | gold_POL = 0 | silver_POL = 0 | bronze_POL = 1 }} == Medalininkai == === Šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 431.45 | {{flagmedalist|[[Jack Laugher]]|GBR}} || 418.25 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 410.30 |- | Vyrų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 506.80 | {{flagmedalist|[[Jules Bouyer]]|FRA}} || 484.60 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 474.90 |- | Vyrų 10 m platforma | [[Ruslan Ternovoi]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 524.20 | {{flagmedalist|[[Jaden Eikermann]]|GER}} || 513.05 | {{flagmedalist|[[Ole Rösler]]|GER}} || 480.75 |- | Vyrų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|GER}}<br>[[Lou Massenberg]]<br>[[Jonathan Schauer]] || 423.84 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Evgeny Kuznetsov]]<br>[[Nikita Shleikher]] || 408.99 | {{flag|ITA}}<br>[[Stefano Belotti]]<br>[[Matteo Santoro]] || 386.07 |- | Vyrų sinchroninis 10 m platforma | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Nikita Shleikher]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 443.82 | {{flag|ITA}}<br>[[Simone Conte]]<br>[[Raffaele Pelligra]] || 416.46 | {{flag|UKR}}<br>[[Mark Hrytsenko]]<br>[[Oleksiy Sereda]] || 406.05 |- | Moterų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 298.90 | {{flagmedalist|[[Michelle Heimberg]]|SUI}} || 258.80 | {{flagmedalist|[[Desharne Bent-Ashmeil]]|GBR}} || 254.35 |- | Moterų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 358.05 | {{flagmedalist|[[Yasmin Harper]]|GBR}} || 318.70 | [[Nadezhda Trifonova]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 312.40 |- | Moterų 10 m platforma | {{flagmedalist|[[Maisie Bond]]|GBR}} || 327.05 | {{flagmedalist|[[Pauline Pfeif]]|GER}} || 305.30 | {{flagmedalist|[[Else Praasterink]]|NED}} || 305.15 |- | Moterų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Elisa Pizzini]] || 308.07 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Diana Karnafel]] || 278.40 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Jette Müller]] || 274.59 |- | Moterų sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UK}}<br>[[Maisie Bond]]<br>[[Lois Toulson]] || 300.06 | {{flag|GER}}<br>[[Pauline Pfeif]]<br>[[Elena Wassen]] || 298.20 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniya Baylo|Kseniia Bailo]]<br>[[Sofiia Vystavkina]] || 286.20 |- | Mišrus sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]] || 305.85 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Elizaveta Kuzina]]<br>[[Ilia Molchanov]] || 286.17 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Luis Avila Sanchez]] || 284.19 |- | Mišrus sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UKR}}<br>[[Oleksii Sereda]]<br>[[Kseniia Bailo]] || 323.16 | {{flag|GER}}<br>[[Ole Rösler]]<br>[[Pauline Pfeif]] || 317.76 | {{flag|ESP}}<br>[[Jorge Rodríguez]]<br>[[Ana Carvajal]] || 297.48 |- | Mišri komanda | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]]<br>[[Sarah Jodoin Di Maria]]<br>[[Raffaele Pelligra (diver)|Raffaele Pelligra]] || 410.60 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sporinkai-B<br>[[Nadezhda Trifonova]]<br>[[Grigorii Ivanov]]<br>[[Ekaterina Beliaeva]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 385.80 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Kirill Boliukh]]<br>[[Oleksiy Sereda]]<br>[[Kseniya Baylo]] || 368.20 |} === Ekstremalūs šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrai | {{flagmedalist|[[Cătălin Preda]]|ROU}} || 411.60 | {{flagmedalist|[[Andrea Barnabà]]|ITA}} || 386.00 | {{flagmedalist|[[Gary Hunt]]|FRA}} || 382.50 |- | Moterys | {{flagmedalist|[[Nelli Chukanivska]]|UKR}} || 324.70 | {{flagmedalist|[[Elisa Cosetti]]|ITA}} || 297.20 | {{flagmedalist|[[Maike Halbisch]]|GER}} || 292.15 |} === Atviras vanduo === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 6:12.97 | {{flagmedalist|[[Marc-Antoine Olivier]]|FRA}} || 6:16.26 | {{flagmedalist|[[Logan Fontaine]]|FRA}} || 6:16.47 |- | Vyrų 5 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 55:40.25 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 55:42.62 | {{flagmedalist|[[Gregorio Paltrinieri]]|ITA}} || 55:44.76 |- | Vyrų 10 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 1:55:18.39 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 1:55:20.53 | {{flagmedalist|[[Oliver Klemet]]|GER}} || 1:55:24.84 |- | Moterų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Isabel Gose]]|GER}} || 6:41.09 | {{flagmedalist|[[Bettina Fábián]]|HUN}} || 6:44.19 | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 6:44.86 |- | Moterų 5 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 1:02:31.29 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 1:02:33.43 | {{flagmedalist|[[Barbara Pozzobon]]|ITA}} || 1:02:35.19 |- | Moterų 10 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 2:07:49.90 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 2:07:59.61 | {{flagmedalist|[[Linda Caponi]]|ITA}} || 2:08:03.48 |- | Mišri 4 × 1500 estafetė | {{flag|GER}}<br>[[Julia Ackermann]]<br>[[Isabel Gose]]<br>[[Oliver Klemet]]<br>[[Florian Wellbrock]] || 1:03:39.28 | {{flag|ITA}}<br>[[Barbara Pozzobon]]<br>[[Ginevra Taddeucci]]<br>[[Marcello Guidi]]<br>[[Gregorio Paltrinieri]] || 1:03:41.34 | {{flag|HUN}}<br>[[Bettina Fábián]]<br>[[Viktória Mihályvári-Farkas]]<br>[[Dávid Betlehem]]<br>[[Kristóf Rasovszky]] || 1:03:42.44 |} === Dailusis plaukimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Moterų solo laisvoji programa | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 292.3887 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 289.2463 | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 284.5550 |- | Vyrų solo - laisvoji programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 258.9188 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 252.8713 | {{flagmedalist|[[Jordi Cáceres]]|ESP}} || 229.2599 |- | Moterų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 263.6250 | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 263.3817 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 258.0400 |- | Vyrų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 249.3951 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 241.7008 | [[Zakhar Trofimov]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 235.7858 |- | Moterų duetų laisvoji programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 316.3315 | {{flag|ESP}}<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Iris Tió]] || 315.6442 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Aleksandra Shmidt]] || 310.4407 |- | Moterų duetų technikos programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 311.4308 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Elizaveta Minaeva]] || 302.9950 | {{flag|UK}}<br>[[Kate Shortman]]<br>[[Isabelle Thorpe]] || 297.9108 |- | Komandų laisvoji programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 285.0346 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Alisa Ozhogina]]<br>[[Sara Saldaña]] || 282.3541 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 256.1558 |- | Komandų technikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Valentina Gerasimova]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Aleksandra Shmidt]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 303.2467 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 296.4299 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 284.6725 |- | Komandų akrobatikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Valeriia Plekhanova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Evelina Simonova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 244.8221 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Dennis González]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Paula Ramírez]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 242.2428 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Giorgia Macino]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 219.2545 |- | Mišrių duetų laisvoji programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 258.2383 | {{flag|ESP}}<br>[[Dennis González]]<br>[[Iris Tió]] || 257.9733 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 255.1641 |- | Mišrių duetų technikos programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 229.6783 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 229.0092 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Alina Rumiantseva]]<br>[[Zakhar Trofimov]] || 215.9201 |} === Plaukimas === {| {{MedalistTable|labelwidth=115|type=Rungtis|columns=2}} |-valign="top" |Vyrų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m laisvu stiliumi | {{flagmedalist|[[David Popovici]]|ROU}} || 46.56<br />'''ČR''' | [[Egor Kornev]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 46.74 | {{flagmedalist|[[Kristóf Milák]]|HUN}} || 46.87<br>'''NR''' |-valign="top" |Vyrų 200 m laisvu stiliumi | {{flagmedalist|[[David Popovici]]|ROU}} || 1:44.15 | {{flagmedalist|[[Tomas Navikonis]]|LTU}} || 1:44.55 | {{flagmedalist|[[James Guy]]|GBR}} || 1:44.87 |-valign="top" |Vyrų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 800 m laisvu stiliumi | {{flagmedalist|[[Johannes Liebmann]]|GER}} || 7:37.59<br />'''ER''' | {{flagmedalist|[[Sven Schwarz]]|GER}} || 7:41.16 | {{flagmedalist|[[Zalán Sárkány]]|HUN}} || 7:41.75<br>'''NR''' |-valign="top" |Vyrų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m krūtine | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×200&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 800 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m krūtine | {{flagmedalist|[[Angharad Evans]]|GBR}} || 1:04.87<br>'''ČR''', '''NR''' | {{flagmedalist|[[Mona McSharry]]|IRL}} || 1:05.41 | {{flagmedalist|[[Benedetta Pilato]]|ITA}} || 1:05.89 |-valign="top" |Moterų 200 m krūtine | [[Evgeniia Chikunova]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 2:19.32<br>'''ČR''' | {{flagmedalist|[[Angharad Evans]]|GBR}} || 2:21.21 | {{flagmedalist|[[Mona McSharry]]|IRL}} || 2:22.43 |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m kombinuotu stiliumi estafetė | || | || | || |} == Lietuva čempionate == === Šuoliai į vandenį === {|class=wikitable style="font-size:90%;" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Sebastian Konecki]] |align=left|1 m tramplinas | 250.50 | 28 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 303.05 | 26 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |- |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Gertas Varneckis]] |align=left|1 m tramplinas | 203.20 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 274.55 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} === Plaukimas === ;Vyrai {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Andrius Šidlauskas (1997)|Andrius Šidlauskas]] |align=left|50 m krūtine | 27.26 | 16 '''Q''' | 27.11 | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m krūtine | 1:00.39 | 25 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jokūbas Keblys]] |align=left|50 m laisvai | 22.45 | 37 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Tomas Lukminas]] |align=left|50 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Džiugas Miškinis]] |align=left|800 m laisvai | 8:01.12 | 19 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|1500 m laisvai | 15:14.47 | 13 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|'''[[Tomas Navikonis]]''' |align=left|100 m laisvai | 48.50 | 16 '''Q''' | 47.91 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 6 '''Q''' | 47.75 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 8 |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:46.22 | 7 '''Q''' | 1:45.63 | 7 '''Q''' | 1:44.55 | {{silver medal}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Danas Rapšys]] |align=left|200 m laisvai | 1:46.94 | 15 '''Q''' | 1:46.28 | 12 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Kristupas Trepočka]] |align=left|100 m laisvai | 49.67 | 54 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:47.97 | 33 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Aleksas Savickas]] |align=left|50 m krūtine | 27.29 | 17 '''Q''' | 27.09 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 11 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m krūtine | 59.82 | 12 '''Q''' | 59.77 | 11 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m krūtine | 2:11.21 | 13 | 2:10.90 | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=5|[[Tajus Juška]] |align=left|50 m laisvai | 23.08 | 66 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m laisvai | 48.96 | 31 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:48.24 | 39 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|50 m peteliške | 24.36 | 55 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m peteliške |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Dominik Grudinskij]] |align=left|50 m nugara | 26.33 | 69 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m nugara | 55.61 | 43 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m nugara | 1:58.76 | 24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Mantas Kaušpėdas]] |align=left|50 m nugara | 24.95 | 20 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m nugara | 56.08 | 50 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Danas Rapšys]]<br>[[Tomas Navikonis]]<br>[[Tajus Juška]]<br>[[Kristupas Trepočka]] |align=left|4 x 100 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Danas Rapšys]]<br>[[Tomas Navikonis]]<br>[[Kristupas Trepočka]]<br>[[Tajus Juška]]<br>''[[Tomas Lukminas]]'' |align=left|4 x 200 m laisvai | 7:05.93 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 3 |colspan=2 {{n/a}} | 7:03.53 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 5 |} ;Moterys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Kotryna Teterevkova]] |align=left|50 m krūtine | 30.95 | 16 '''Q''' | 30.55 | 9 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m krūtine | 2:26.27 | 5 '''Q''' | 2:24.08 | 6 '''Q''' | 2:23.92 | 6 |-align=center |align=left rowspan=1|[[Rūta Meilutytė]] |align=left|50 m krūtine | 30.21 | 3 '''Q''' | 30.05 | 3 '''Q''' | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Barbora Mileišytė]] |align=left|50 m laisvai | 25.98 | 39 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m laisvai | 56.66 | 45 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|50 m peteliške | 26.64 | 28 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Jurkūnaitė]] |align=left|100 m laisvai | 55.18 | 27 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:57.28 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 2 '''Q''' | 1:56.90 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 6 '''Q''' | 1:57.26 | 5 |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Visockaitė]] |align=left|100 m laisvai | 57.34 | 50 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 2:03.99 | 42 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai | 4:23.55 | 25 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Ieva Neinytė]] |align=left|200 m laisvai | 2:03.67 | 40 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Silvija Statkevičius]] |align=left|100 m laisvai | 55.44 | 33 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m laisvai | 1:59.99 | 28 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|400 m laisvai |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė|Nestartavo}} |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=3|[[Emilija Pociūtė]] |align=left|50 m nugara | 28.21 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 15 '''Q''' | 28.08 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|100 m nugara | 1:01.73 | 23 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|200 m nugara | 2:16.55 | 24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Silvija Statkevičius]]<br>[[Barbora Mileišytė]]<br>[[Ieva Nainytė]]<br>[[Ieva Visockaitė]] |align=left|4 x 100 m laisvai | 3:43.75 | 10 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Silvija Statkevičius]]<br>[[Ieva Jurkūnaitė]]<br>[[Ieva Visockaitė]]<br>[[Ieva Nainytė]] |align=left|4 x 200 m laisvai | 8:02.70 | 10 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} ;Mišrios rungtys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=1|[[Mantas Kaušpėdas]]<br>[[Kotryna Teterevkova]]<br>[[Kristupas Trepočka]]<br>[[Silvija Statkevičius]] |align=left|4 x 100 m kombinuotai | 3:50.12 '''[[Sąrašas:Lietuvos plaukimo rekordai|NR]]''' | 13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=1|[[Danas Rapšys]]<br>[[Tomas Navikonis]]<br>[[Silvija Statkevičius]]<br>[[Ieva Jurkūnaitė]]<br>''[[Tajus Juška]]''<br>''[[Kristupas Trepočka]]'' |align=left|4 x 200 m laisvai | 7:31.97 | 2 '''Q''' | 7:28.05 | 4 |} == Nuorodos == * [https://europeanaquatics.org/paris-2026/ Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Europos vandens sporto čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Sporto varžybos Paryžiuje]] eg4fi8ywj6fx4tgyyyilr1tc401dayv 0 699523 7904743 7904601 2026-08-15T12:14:40Z Bearas 8443 /* Lietuva čempionate */ 7904743 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028 Chožuvas]] }} [[Vaizdas:20260811 095739 2026 European Athletics Championships.jpg|thumb|Čempionato talismanas]] '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | gold_BEL = 0 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 1 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 2 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 3 | bronze_FRA = 2 | gold_GER = 2 | silver_GER = 3 | bronze_GER = 4 | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 3 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_HUN = 1 | silver_HUN = 0 | bronze_HUN = 0 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 0 | bronze_IRL = 0 | gold_ITA = 3 | silver_ITA = 2 | bronze_ITA = 1 | gold_LIT = 0 | silver_LIT = 1 | bronze_LIT = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 1 | bronze_NED = 2 | gold_NOR = 2 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 2 | gold_POL = 0 | silver_POL = 2 | bronze_POL = 1 | gold_POR = 0 | silver_POR = 0 | bronze_POR = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 1 | bronze_ESP = 1 | gold_SLO = 1 | silver_SLO = 0 | bronze_SLO = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_SUI = 1 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_SVK = 1 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 0 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 0 | bronze_UKR = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Romell Glave]]|GBR}} || 10.09 | {{Flagmedalist|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.16 | {{Flagmedalist|[[Owen Ansah]]|GER}} || 10.19 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | {{Flagmedalist|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:15.29 | {{Flagmedalist|[[Florian Bremm]]|GER}} || 13:15.60 | {{Flagmedalist|[[Etienne Daguinos]]|FRA}} || 13:16.09 |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | {{Flagmedalist|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8,44 m | {{Flagmedalist|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8,29 m | {{Flagmedalist|[[Bozhidar Sarâboyukov]]|BUL}} || 8,26 m |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Leonardo Fabbri]]|ITA}} || 22,31 m | {{Flagmedalist|[[Zane Weir]]|ITA}} || 21,12 m | {{Flagmedalist|[[Wictor Petersson]]|SWE}} || 20,97 m |- |Disko metimas | {{Flagmedalist|[[Kristjan Čeh]]|SLO}}|| 72,51 m | {{Flagmedalist|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69,89 m | {{Flagmedalist|[[Henrik Janssen]]|GER}} || 69,53 m |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | {{Flagmedalist|[[Bence Halász]]|HUN}} || 84,25 m '''NR''' | {{Flagmedalist|[[Merlin Hummel]]|GER}} || 81,30 m | {{Flagmedalist|[[Mykhaylo Kokhan]]|UKR}} || 79,49 m |- |Dešimtkovė | {{Flagmedalist|[[Leo Neugebauer]]|GER}} || 8611 | {{Flagmedalist|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8573 | {{Flagmedalist|[[Sander Skotheim]]|NOR}} || 8433 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Amy Hunt]]|GBR}} || 11.00 | {{Flagmedalist|[[Ewa Swoboda]]|POL}} || 11.02 | {{Flagmedalist|[[Delphine Nkansa]]|BEL}} || 11.06 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20,73 m | {{Flagmedalist|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 19,64 m | {{Flagmedalist|[[Yemisi Mabry]]|GER}} || 19,50 m |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Mišrios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | {{Flag|NOR}}<br />[[Karsten Warholm]]<br />[[Amalie Iuel]]<br />[[Andreas Ofstad Kulseng]]<br />[[Henriette Jæger]] || 3:09.62 '''ČR''', '''NR''' | {{Flag|GBR}}<br />[[Ben Jefferies]]<br />[[Charlotte Henrich]]<br />[[Toby Harries]]<br />[[Yemi Mary John]] || 3:10.47 | {{Flag|NED}}<br />[[Jonas Phijffers]]<br />[[Lieke Klaver]]<br />[[Terrence Agard]]<br />[[Myrte van der Schoot]] || 3:10.77 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Adas Dambrauskas]] |align=left|100 m |10.57 |12 '''q''' |10.38 |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.72 |6 '''q''' |20.75 |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|5000 m |colspan=4 {{n/a}} |13:36.22 |17 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2,10 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |67,74 m | 1 '''Q''' |69,89 m |{{silver medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |62,54 m |9 '''q''' |63,99 m |9 |-align=center |align=left|[[Martynas Alekna]] |align=left|Disko metimas |62,29 m |10 '''q''' |61,78 m |12 |-align=center |align=left|[[Edis Matusevičius]] |align=left|Ieties metimas |80,89 m |6 '''q''' | | |-align=center |align=left|[[Edgaras Benkunskas]] |align=left|Dešimtkovė |colspan=2 {{n/a}} |7689 |18 |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lukrecija Sabaitytė]] |align=left|200 m |23.62 |18 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |51.64 |5 '''q''' |51.72 |21 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |1:58.99 |11 '''Q''' |2:03.59 |15 '''qR''' |1:59.12 |4 |-align=center |align=left|1500 m |4:10.87 |17 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Vaida Žūsinaitė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Austėja Kavaliauskaitė]] |align=left|Pusės maratono ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |1:43:16 |25 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Rugilė Miklyčiūtė]] |align=left|Šuolis su kartimi |4,40 m |8 '''q''' |4,30 m |11 |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13,56 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Diana Zagainova]] |align=left|Trišuolis |12,67 m |27 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ieva Gumbs]] |align=left|Disko metimas |58,03 m |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Beatričė Juškevičiūtė]] |align=left|Septynkovė |colspan=2 {{n/a}} | | |} ====Galerija==== <gallery> 20260811 112305 Adas Dambrauskas 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Adas Dambrauskas]] po atrankos bėgimo finišo 20260811 100359(0) Andrius Gudzius 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Andrius Gudžius]] prieš atrankos varžybas 20260811 111944 Martynas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Martynas Alekna]] po atrankos metimų 20260811 102624 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Juozas Baikštys]] su trenere ir mama Juzefa Baikštiene 20260811 121327(0) Mykolas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Mykolas Alekna]] įveikęs atrankos etapo po pirmojo metimo 20260811 122910 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Gabija Galvydytė]] 800 m bėgimo atrankoje 20260815 080941 Austėja Kavaliauskaitė 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Austėja Kavaliauskaitė]] pusės maratono sportinio ėjimo metu </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] reblhky1zjmrsqp978spngis4a8bcef 7904832 7904743 2026-08-15T19:03:53Z Bearas 8443 /* Moterys */ 7904832 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028 Chožuvas]] }} [[Vaizdas:20260811 095739 2026 European Athletics Championships.jpg|thumb|Čempionato talismanas]] '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | gold_BEL = 0 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 1 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 2 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 3 | bronze_FRA = 2 | gold_GER = 2 | silver_GER = 3 | bronze_GER = 4 | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 3 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_HUN = 1 | silver_HUN = 0 | bronze_HUN = 0 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 0 | bronze_IRL = 0 | gold_ITA = 3 | silver_ITA = 2 | bronze_ITA = 1 | gold_LIT = 0 | silver_LIT = 1 | bronze_LIT = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 1 | bronze_NED = 2 | gold_NOR = 2 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 2 | gold_POL = 0 | silver_POL = 2 | bronze_POL = 1 | gold_POR = 0 | silver_POR = 0 | bronze_POR = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 1 | bronze_ESP = 1 | gold_SLO = 1 | silver_SLO = 0 | bronze_SLO = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_SUI = 1 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_SVK = 1 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 0 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 0 | bronze_UKR = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Romell Glave]]|GBR}} || 10.09 | {{Flagmedalist|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.16 | {{Flagmedalist|[[Owen Ansah]]|GER}} || 10.19 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | {{Flagmedalist|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:15.29 | {{Flagmedalist|[[Florian Bremm]]|GER}} || 13:15.60 | {{Flagmedalist|[[Etienne Daguinos]]|FRA}} || 13:16.09 |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | {{Flagmedalist|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8,44 m | {{Flagmedalist|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8,29 m | {{Flagmedalist|[[Bozhidar Sarâboyukov]]|BUL}} || 8,26 m |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Leonardo Fabbri]]|ITA}} || 22,31 m | {{Flagmedalist|[[Zane Weir]]|ITA}} || 21,12 m | {{Flagmedalist|[[Wictor Petersson]]|SWE}} || 20,97 m |- |Disko metimas | {{Flagmedalist|[[Kristjan Čeh]]|SLO}}|| 72,51 m | {{Flagmedalist|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69,89 m | {{Flagmedalist|[[Henrik Janssen]]|GER}} || 69,53 m |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | {{Flagmedalist|[[Bence Halász]]|HUN}} || 84,25 m '''NR''' | {{Flagmedalist|[[Merlin Hummel]]|GER}} || 81,30 m | {{Flagmedalist|[[Mykhaylo Kokhan]]|UKR}} || 79,49 m |- |Dešimtkovė | {{Flagmedalist|[[Leo Neugebauer]]|GER}} || 8611 | {{Flagmedalist|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8573 | {{Flagmedalist|[[Sander Skotheim]]|NOR}} || 8433 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Amy Hunt]]|GBR}} || 11.00 | {{Flagmedalist|[[Ewa Swoboda]]|POL}} || 11.02 | {{Flagmedalist|[[Delphine Nkansa]]|BEL}} || 11.06 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20,73 m | {{Flagmedalist|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 19,64 m | {{Flagmedalist|[[Yemisi Mabry]]|GER}} || 19,50 m |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Mišrios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | {{Flag|NOR}}<br />[[Karsten Warholm]]<br />[[Amalie Iuel]]<br />[[Andreas Ofstad Kulseng]]<br />[[Henriette Jæger]] || 3:09.62 '''ČR''', '''NR''' | {{Flag|GBR}}<br />[[Ben Jefferies]]<br />[[Charlotte Henrich]]<br />[[Toby Harries]]<br />[[Yemi Mary John]] || 3:10.47 | {{Flag|NED}}<br />[[Jonas Phijffers]]<br />[[Lieke Klaver]]<br />[[Terrence Agard]]<br />[[Myrte van der Schoot]] || 3:10.77 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Adas Dambrauskas]] |align=left|100 m |10.57 |12 '''q''' |10.38 |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.72 |6 '''q''' |20.75 |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|5000 m |colspan=4 {{n/a}} |13:36.22 |17 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2,10 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |67,74 m | 1 '''Q''' |69,89 m |{{silver medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |62,54 m |9 '''q''' |63,99 m |9 |-align=center |align=left|[[Martynas Alekna]] |align=left|Disko metimas |62,29 m |10 '''q''' |61,78 m |12 |-align=center |align=left|[[Edis Matusevičius]] |align=left|Ieties metimas |80,89 m |6 '''q''' | | |-align=center |align=left|[[Edgaras Benkunskas]] |align=left|Dešimtkovė |colspan=2 {{n/a}} |7689 |18 |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lukrecija Sabaitytė]] |align=left|200 m |23.62 |18 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |51.64 |5 '''q''' |51.72 |21 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |1:58.99 |11 '''Q''' |2:03.59 |15 '''qR''' |1:59.12 |4 |-align=center |align=left|1500 m |4:10.87 |17 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Vaida Žūsinaitė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Austėja Kavaliauskaitė]] |align=left|Pusės maratono ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |1:43:16 |25 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Rugilė Miklyčiūtė]] |align=left|Šuolis su kartimi |4,40 m |8 '''q''' |4,30 m |11 |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13,56 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Diana Zagainova]] |align=left|Trišuolis |12,67 m |27 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ieva Gumbs]] |align=left|Disko metimas |58,03 m |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Beatričė Juškevičiūtė]] |align=left|Septynkovė |colspan=2 {{n/a}} | 6308 | 10 |} ====Galerija==== <gallery> 20260811 112305 Adas Dambrauskas 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Adas Dambrauskas]] po atrankos bėgimo finišo 20260811 100359(0) Andrius Gudzius 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Andrius Gudžius]] prieš atrankos varžybas 20260811 111944 Martynas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Martynas Alekna]] po atrankos metimų 20260811 102624 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Juozas Baikštys]] su trenere ir mama Juzefa Baikštiene 20260811 121327(0) Mykolas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Mykolas Alekna]] įveikęs atrankos etapo po pirmojo metimo 20260811 122910 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Gabija Galvydytė]] 800 m bėgimo atrankoje 20260815 080941 Austėja Kavaliauskaitė 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Austėja Kavaliauskaitė]] pusės maratono sportinio ėjimo metu </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] 9rhbzcw6foji7eu1le1v5xb6pbrnub9 7904841 7904832 2026-08-15T21:17:51Z Bearas 8443 /* Vyrai */ 7904841 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028 Chožuvas]] }} [[Vaizdas:20260811 095739 2026 European Athletics Championships.jpg|thumb|Čempionato talismanas]] '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | gold_BEL = 0 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 1 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 2 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 3 | bronze_FRA = 2 | gold_GER = 2 | silver_GER = 3 | bronze_GER = 4 | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 3 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_HUN = 1 | silver_HUN = 0 | bronze_HUN = 0 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 0 | bronze_IRL = 0 | gold_ITA = 3 | silver_ITA = 2 | bronze_ITA = 1 | gold_LIT = 0 | silver_LIT = 1 | bronze_LIT = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 1 | bronze_NED = 2 | gold_NOR = 2 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 2 | gold_POL = 0 | silver_POL = 2 | bronze_POL = 1 | gold_POR = 0 | silver_POR = 0 | bronze_POR = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 1 | bronze_ESP = 1 | gold_SLO = 1 | silver_SLO = 0 | bronze_SLO = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_SUI = 1 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_SVK = 1 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 0 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 0 | bronze_UKR = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Romell Glave]]|GBR}} || 10.09 | {{Flagmedalist|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.16 | {{Flagmedalist|[[Owen Ansah]]|GER}} || 10.19 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | {{Flagmedalist|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:15.29 | {{Flagmedalist|[[Florian Bremm]]|GER}} || 13:15.60 | {{Flagmedalist|[[Etienne Daguinos]]|FRA}} || 13:16.09 |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | {{Flagmedalist|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8,44 m | {{Flagmedalist|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8,29 m | {{Flagmedalist|[[Bozhidar Sarâboyukov]]|BUL}} || 8,26 m |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Leonardo Fabbri]]|ITA}} || 22,31 m | {{Flagmedalist|[[Zane Weir]]|ITA}} || 21,12 m | {{Flagmedalist|[[Wictor Petersson]]|SWE}} || 20,97 m |- |Disko metimas | {{Flagmedalist|[[Kristjan Čeh]]|SLO}}|| 72,51 m | {{Flagmedalist|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69,89 m | {{Flagmedalist|[[Henrik Janssen]]|GER}} || 69,53 m |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | {{Flagmedalist|[[Bence Halász]]|HUN}} || 84,25 m '''NR''' | {{Flagmedalist|[[Merlin Hummel]]|GER}} || 81,30 m | {{Flagmedalist|[[Mykhaylo Kokhan]]|UKR}} || 79,49 m |- |Dešimtkovė | {{Flagmedalist|[[Leo Neugebauer]]|GER}} || 8611 | {{Flagmedalist|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8573 | {{Flagmedalist|[[Sander Skotheim]]|NOR}} || 8433 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Amy Hunt]]|GBR}} || 11.00 | {{Flagmedalist|[[Ewa Swoboda]]|POL}} || 11.02 | {{Flagmedalist|[[Delphine Nkansa]]|BEL}} || 11.06 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20,73 m | {{Flagmedalist|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 19,64 m | {{Flagmedalist|[[Yemisi Mabry]]|GER}} || 19,50 m |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Mišrios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | {{Flag|NOR}}<br />[[Karsten Warholm]]<br />[[Amalie Iuel]]<br />[[Andreas Ofstad Kulseng]]<br />[[Henriette Jæger]] || 3:09.62 '''ČR''', '''NR''' | {{Flag|GBR}}<br />[[Ben Jefferies]]<br />[[Charlotte Henrich]]<br />[[Toby Harries]]<br />[[Yemi Mary John]] || 3:10.47 | {{Flag|NED}}<br />[[Jonas Phijffers]]<br />[[Lieke Klaver]]<br />[[Terrence Agard]]<br />[[Myrte van der Schoot]] || 3:10.77 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Adas Dambrauskas]] |align=left|100 m |10.57 |12 '''q''' |10.38 |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.72 |6 '''q''' |20.75 |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|5000 m |colspan=4 {{n/a}} |13:36.22 |17 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2,10 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |67,74 m | 1 '''Q''' |69,89 m |{{silver medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |62,54 m |9 '''q''' |63,99 m |9 |-align=center |align=left|[[Martynas Alekna]] |align=left|Disko metimas |62,29 m |10 '''q''' |61,78 m |12 |-align=center |align=left|[[Edis Matusevičius]] |align=left|Ieties metimas |80,89 m |6 '''q''' |81,07 m |6 |-align=center |align=left|[[Edgaras Benkunskas]] |align=left|Dešimtkovė |colspan=2 {{n/a}} |7689 |18 |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lukrecija Sabaitytė]] |align=left|200 m |23.62 |18 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |51.64 |5 '''q''' |51.72 |21 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |1:58.99 |11 '''Q''' |2:03.59 |15 '''qR''' |1:59.12 |4 |-align=center |align=left|1500 m |4:10.87 |17 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Vaida Žūsinaitė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Austėja Kavaliauskaitė]] |align=left|Pusės maratono ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |1:43:16 |25 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Rugilė Miklyčiūtė]] |align=left|Šuolis su kartimi |4,40 m |8 '''q''' |4,30 m |11 |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13,56 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Diana Zagainova]] |align=left|Trišuolis |12,67 m |27 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ieva Gumbs]] |align=left|Disko metimas |58,03 m |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Beatričė Juškevičiūtė]] |align=left|Septynkovė |colspan=2 {{n/a}} | 6308 | 10 |} ====Galerija==== <gallery> 20260811 112305 Adas Dambrauskas 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Adas Dambrauskas]] po atrankos bėgimo finišo 20260811 100359(0) Andrius Gudzius 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Andrius Gudžius]] prieš atrankos varžybas 20260811 111944 Martynas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Martynas Alekna]] po atrankos metimų 20260811 102624 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Juozas Baikštys]] su trenere ir mama Juzefa Baikštiene 20260811 121327(0) Mykolas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Mykolas Alekna]] įveikęs atrankos etapo po pirmojo metimo 20260811 122910 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Gabija Galvydytė]] 800 m bėgimo atrankoje 20260815 080941 Austėja Kavaliauskaitė 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Austėja Kavaliauskaitė]] pusės maratono sportinio ėjimo metu </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] rvwra53tuqxfnq5i54wmwaaqb6xyvmb 7904927 7904841 2026-08-16T09:57:34Z Bearas 8443 /* Moterys */ 7904927 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028 Chožuvas]] }} [[Vaizdas:20260811 095739 2026 European Athletics Championships.jpg|thumb|Čempionato talismanas]] '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | gold_BEL = 0 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 1 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 2 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 3 | bronze_FRA = 2 | gold_GER = 2 | silver_GER = 3 | bronze_GER = 4 | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 3 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_HUN = 1 | silver_HUN = 0 | bronze_HUN = 0 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 0 | bronze_IRL = 0 | gold_ITA = 3 | silver_ITA = 2 | bronze_ITA = 1 | gold_LIT = 0 | silver_LIT = 1 | bronze_LIT = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 1 | bronze_NED = 2 | gold_NOR = 2 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 2 | gold_POL = 0 | silver_POL = 2 | bronze_POL = 1 | gold_POR = 0 | silver_POR = 0 | bronze_POR = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 1 | bronze_ESP = 1 | gold_SLO = 1 | silver_SLO = 0 | bronze_SLO = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_SUI = 1 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_SVK = 1 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 0 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 0 | bronze_UKR = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Romell Glave]]|GBR}} || 10.09 | {{Flagmedalist|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.16 | {{Flagmedalist|[[Owen Ansah]]|GER}} || 10.19 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | {{Flagmedalist|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:15.29 | {{Flagmedalist|[[Florian Bremm]]|GER}} || 13:15.60 | {{Flagmedalist|[[Etienne Daguinos]]|FRA}} || 13:16.09 |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | {{Flagmedalist|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8,44 m | {{Flagmedalist|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8,29 m | {{Flagmedalist|[[Bozhidar Sarâboyukov]]|BUL}} || 8,26 m |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Leonardo Fabbri]]|ITA}} || 22,31 m | {{Flagmedalist|[[Zane Weir]]|ITA}} || 21,12 m | {{Flagmedalist|[[Wictor Petersson]]|SWE}} || 20,97 m |- |Disko metimas | {{Flagmedalist|[[Kristjan Čeh]]|SLO}}|| 72,51 m | {{Flagmedalist|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69,89 m | {{Flagmedalist|[[Henrik Janssen]]|GER}} || 69,53 m |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | {{Flagmedalist|[[Bence Halász]]|HUN}} || 84,25 m '''NR''' | {{Flagmedalist|[[Merlin Hummel]]|GER}} || 81,30 m | {{Flagmedalist|[[Mykhaylo Kokhan]]|UKR}} || 79,49 m |- |Dešimtkovė | {{Flagmedalist|[[Leo Neugebauer]]|GER}} || 8611 | {{Flagmedalist|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8573 | {{Flagmedalist|[[Sander Skotheim]]|NOR}} || 8433 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |100 m | {{Flagmedalist|[[Amy Hunt]]|GBR}} || 11.00 | {{Flagmedalist|[[Ewa Swoboda]]|POL}} || 11.02 | {{Flagmedalist|[[Delphine Nkansa]]|BEL}} || 11.06 |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | {{Flagmedalist|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20,73 m | {{Flagmedalist|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 19,64 m | {{Flagmedalist|[[Yemisi Mabry]]|GER}} || 19,50 m |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Mišrios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | {{Flag|NOR}}<br />[[Karsten Warholm]]<br />[[Amalie Iuel]]<br />[[Andreas Ofstad Kulseng]]<br />[[Henriette Jæger]] || 3:09.62 '''ČR''', '''NR''' | {{Flag|GBR}}<br />[[Ben Jefferies]]<br />[[Charlotte Henrich]]<br />[[Toby Harries]]<br />[[Yemi Mary John]] || 3:10.47 | {{Flag|NED}}<br />[[Jonas Phijffers]]<br />[[Lieke Klaver]]<br />[[Terrence Agard]]<br />[[Myrte van der Schoot]] || 3:10.77 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Adas Dambrauskas]] |align=left|100 m |10.57 |12 '''q''' |10.38 |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.72 |6 '''q''' |20.75 |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|5000 m |colspan=4 {{n/a}} |13:36.22 |17 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2,10 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |67,74 m | 1 '''Q''' |69,89 m |{{silver medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |62,54 m |9 '''q''' |63,99 m |9 |-align=center |align=left|[[Martynas Alekna]] |align=left|Disko metimas |62,29 m |10 '''q''' |61,78 m |12 |-align=center |align=left|[[Edis Matusevičius]] |align=left|Ieties metimas |80,89 m |6 '''q''' |81,07 m |6 |-align=center |align=left|[[Edgaras Benkunskas]] |align=left|Dešimtkovė |colspan=2 {{n/a}} |7689 |18 |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lukrecija Sabaitytė]] |align=left|200 m |23.62 |18 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |51.64 |5 '''q''' |51.72 |21 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left rowspan=2|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |1:58.99 |11 '''Q''' |2:03.59 |15 '''qR''' |1:59.12 |4 |-align=center |align=left|1500 m |4:10.87 |17 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Vaida Žūsinaitė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:37:47 |29 |-align=center |align=left|[[Austėja Kavaliauskaitė]] |align=left|Pusės maratono ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |1:43:16 |25 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Rugilė Miklyčiūtė]] |align=left|Šuolis su kartimi |4,40 m |8 '''q''' |4,30 m |11 |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13,56 m |20 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Diana Zagainova]] |align=left|Trišuolis |12,67 m |27 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ieva Gumbs]] |align=left|Disko metimas |58,03 m |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Beatričė Juškevičiūtė]] |align=left|Septynkovė |colspan=2 {{n/a}} | 6308 | 10 |} ====Galerija==== <gallery> 20260811 112305 Adas Dambrauskas 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Adas Dambrauskas]] po atrankos bėgimo finišo 20260811 100359(0) Andrius Gudzius 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Andrius Gudžius]] prieš atrankos varžybas 20260811 111944 Martynas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Martynas Alekna]] po atrankos metimų 20260811 102624 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Juozas Baikštys]] su trenere ir mama Juzefa Baikštiene 20260811 121327(0) Mykolas Alekna 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Mykolas Alekna]] įveikęs atrankos etapo po pirmojo metimo 20260811 122910 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Gabija Galvydytė]] 800 m bėgimo atrankoje 20260815 080941 Austėja Kavaliauskaitė 2026 European Athletics Championships.jpg|[[Austėja Kavaliauskaitė]] pusės maratono sportinio ėjimo metu </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] 0vbt43nszn6m5jm8stwecyz8a83kx28 0 699524 7904851 7904600 2026-08-15T23:37:13Z Bearas 8443 7904851 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 11]] d.<br> – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Achenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 66 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = Profesionalai suaugusieji<br>Neįgalieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2022 Herningas]] |po = [[2030 m. FEI pasaulio žirgų sporto čempionatas|2030]] }} '''2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės''' – 10-osios žirginio sporto žaidynės, kurias organizavo [[tarptautinė žirgų sporto federacija]]. Čempionatas pirmą kartą vyko [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3011325/partnerio-stiprybe-besizavinti-raitele-laukia-pasaulio-cempionato-jis-karo-zirgas artnerio stiprybe besižavinti raitelė laukia pasaulio čempionato: „Jis – karo žirgas“</ref> Turnyro metu buvo išdalinti pakvietimai į [[jojimas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|jojimo varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == ===Dailusis jojimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Specialieji pratimai |{{flag|UK}}<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale'' |{{flag|DEN}}<br />[[Cathrine Dufour|Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Mount St. John Freestyle'' |{{flag|GER}}<br />[[Katharina Hemmer]] ant ''Denoix PCH'' |- |Laisvas stilius |{{flag|UK}}<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale'' |{{flag|DEN}}<br />[[Cathrine Dufour|Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Mount St. John Freestyle'' |{{flag|GER}}<br />[[Isabell Werth]] ant ''Wendy de Fontaine'' |- |Komandinė įskaita |{{flag|GER}}<br />[[Isabell Werth]] ant ''Wendy de Fontaine''<br />[[Frederic Wandres]] ant ''Bluetooth OLD''<br />[[Katharina Hemmer]] ant ''Denoix PCH''<br />[[Raphael Netz]] ant ''Great Escape Camelot'' |{{flag|UK}}<br />[[Carl Hester]] ant ''Fame''<br />[[Becky Moody]] ant ''Jägerbomb''<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale''<br />[[Fiona Bigwood]] ant ''Donna Bella'' |{{flag|DEN}}<br />[[Cathrine Dufour|Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Mount St. John Freestyle''<br />[[Carina Cassøe Krüth]] ant ''Heiline's Danciera''<br />[[Nadja Aaboe Sloth]] ant ''Favour Gersdorf''<br />[[Daniel Bachmann Andersen]] ant ''Flash Gordon 37'' |} ===Konkūras=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Trikovė=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Voltirižavimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Vyrai |{{flag|FRA}}<br>[[Quentin Jabet]] ant ''Estado Ifce'' |{{flag|NED}}<br>[[Sam dos Santos]] ant ''Hero'' |{{flag|GER}}<br>[[Bela Lehnen]] ant ''Max'' |- |Moterys |{{flag|GER}}<br>[[Alice Layher]] ant ''FBW Candy'' |{{flag|GER}}<br>[[Kathrin Meyer]] ant ''Capitain Claus Old'' |{{flag|GER}}<br>[[Annemie Szemes]] ant ''Rubinio 71'' |- |Grupė |{{flag|GER}}<br>[[Gianna Ronca]], [[Philip Goroncy]], [[Larina Herpertz]], [[Yara Jolie Scheel]], [[Fabio Ring]], [[Bela Lehnen]] ant ''Ecuador NRW'' |{{flag|FRA}}<br>[[Dorian Terrier]], [[Tom Menand]], [[Jeanne Braun]], [[Ruben Delaunay]], [[Lambert Le Clezio]], [[Quentin Jabet]] ant ''Furst Fridolin HDC'' |{{flag|AUT}}<br>[[Georg Gabl]], [[Lena Bachbauer]], [[Sarah Gollubics]], [[Eva Nagiller]], [[Sophie Pittl]], [[Dominik Eder]] ant ''Broadway NH'' |- |Pas-de-deux | | | |- |Komanda | | | |} ===Neįgaliųjų meninis jojimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualus čempionato testas I | | | |- |Individualus čempionato testas II | | | |- |Individualus čempionato testas III | | | |- |Individualus čempionato testas IV | | | |- |Individualus čempionato testas V | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas I | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas II | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas III | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas IV | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas V | | | |- |Komandinis dailusis jojimas | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_GER = 3 | silver_GER = 1 | bronze_GER = 4 |host_GER = yes | gold_GBR = 2 | silver_GBR = 1 | bronze_GBR = 0 | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 0 | gold_DEN = 0 | silver_DEN = 2 | bronze_DEN = 1 | gold_NED = 0 | silver_NED = 1 | bronze_NED = 0 | gold_AUT = 0 | silver_AUT = 0 | bronze_AUT = 1 }} == Dalyvaujančios šalys == 66 šalys dalyvavo 2026 m. čempionate.<ref>{{cite news|title=Participants|url=https://www.aachen2026.com/participants/|website=aachen2026.com|access-date=2 August 2026}}</ref> {{div col|colwidth=20em}} * {{flag|ARG}} (11) * {{flag|AUS}} (28) * {{flag|AUT}} (35) * {{flag|BEL}} (30) * {{flag|BRA}} (24) * {{flag|CAN}} (21) * {{flag|CHN}} (1) * {{flag|COL}} (4) * {{flag|CRO}} (1) * {{flag|CYP}} (2) * {{flag|CZE}} (12) * {{flag|DEN}} (23) * {{flag|DOM}} (2) * {{flag|ECU}} (1) * {{flag|EGY}} (5) * {{flag|FIN}} (16) * {{flag|FRA}} (33) * {{flag|GER}} (41) * {{flag|UK}} (18) * {{flag|GRE}} (2) * {{flag|HKG}} (4) * {{flag|HUN}} (22) * {{flag|INA}} (1) * {{flag|IND}} (2) * {{flag|IRI}} (1) * {{flag|IRL}} (18) * {{flag|ISR}} (6) * {{flag|ITA}} (23) * {{flag|JAM}} (1) * {{flag|JPN}} (11) * {{flag|JOR}} (2) * {{flag|KGZ}} (1) * {{flag|KUW}} (1) * {{flag|LAT}} (3) * {{flag|LBN}} (1) * {{flag|LIE}} (1) * {{flag|LTU}} (2) * {{flag|LUX}} (2) * {{flag|MEX}} (7) * {{flag|MAR}} (4) * {{flag|MON}} (2) * {{flag|NED}} (34) * {{flag|MKD}} (1) * {{flag|NZL}} (10) * {{flag|NOR}} (10) * {{flag|PLE}} (2) * {{flag|POL}} (24) * {{flag|POR}} (10) * {{flag|QAT}} (2) * {{flag|ROU}} (1) * Neutralūs sportininkai (3) * {{flag|KSA}} (5) * {{flag|SGP}} (4) * {{flag|SVK}} (6) * {{flag|SLO}} (1) * {{flag|RSA}} (6) * {{flag|ESP}} (17) * {{flag|SWE}} (27) * {{flag|SUI}} (35) * {{flag|THA}} (5) * {{flag|TUR}} (6) * {{flag|UAE}} (4) * {{flag|USA}} (36) * {{flag|URU}} (3) * {{flag|UZB}} (2) * {{flag|ZIM}} (1) {{div col end}} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Žirgas !Rungtis !Atranka !Finalas !Galutinė<br> vieta |- |[[Andrius Petrovas]] |''Linkolns'' |align="center"|Konkūrai |align="center"| |- |[[Justina Vanagaitė]] |''Nabab'' |align="center"|Dailusis jojimas |align="center"|68.106 % |align="center"| - |align="center"|'''53''' |- |} == Olimpinės kvotos == 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynėse buvo išdalinti komandiniai pakvietimai į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. vasaros olimpines žaidynes]]: {| class="wikitable" width=700 style="text-align:center; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Šalys !! colspan="3" | Individualiai !! colspan="3" | Komandos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Konkūrai || width=70|Trikovė || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Konkūrai || width=70|Trikovė |- | align=left|{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- ! Iš viso: 7 šalys !! 21 !! !! !! 7 !! !! !! |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://inside.fei.org/fei/fei-weg/2026 Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio žirgų sporto žaidynės]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] qjgdsnltrj3smak9qwkqghttttcr9l2 0 699525 7904804 7904592 2026-08-15T17:00:38Z Bearas 8443 7904804 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 16|16]] d. |vieta = [[Frankfurtas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 74 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 7 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas|2025 Rio de Žaneiras]] |po = [[2027 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas|2027 Baku]] }} '''2026 m. [[pasaulio meninės gimnastikos čempionatas]]''' – 42-asis geriausių pasaulio [[ritminė gimnastika|ritminės gimnastikos]] sportininkių čempionatas, kuris vyko rugpjūčio 12 d. – rugpjūčio 16 d. [[Vokietija|Vokietijoje]]. Čempionate galėjo dalyvauti tik moterys.<ref>[https://www.gymnastics.sport/site/events/detail.php?id=17544&type=sport#loaded 2nd Rhythmic Gymnastics World Championships FRANKFURT AM MAIN (GER)]</ref> Čempionatas taip pat buvo ir atranka į [[gimnastika 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|gimnastikos varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Event|width=240}} |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Komandos''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Komandinė įskaita | valign="top" | Individualūs neutralūs sportininkai<br />'''Individualiai'''<br>[[Maria Borisova]]<br />[[Sofia Ilteriakova]]<br />'''Grupė'''<br>[[Agata Barekzay]]<br />[[Alisa Eremeeva]]<br />[[Arina Lavrenova]]<br />[[Daria Melnik]]<br />[[Anna Nikolaeva]]<br />[[Sofiia Solonskaia]] | valign="top" | {{flag|BUL}} <br />'''Individualiai'''<br>[[Eva Brezalieva]]<br />[[Stiliana Nikolova]]<br />'''Grupė'''<br>[[Raya Bozhilova]]<br/>[[Magdalina Minevska]]<br/>[[Magdalena Valkova]]<br/>[[Emilia Obretenova]]<br/>[[Rachel Stoyanov]]<br/>[[Margarita Vasileva]] | valign="top" | {{flag|CHN}} <br />'''Individualiai'''<br>[[Wang Zilu]]<br />[[Wang Qi (gymnast)|Wang Qi]]<br />'''Grupė'''<br>[[Ding Xinyi]]<br/>[[Liu Miaoting]]<br/>[[Pu Yanzhu]]<br/>[[Wang Lanjing]]<br/>[[Zhang Xinyi]]<br/>[[Wanzhu Zhao]] |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Individualūs finalai''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Lankas | | | |- ! scope=row style="text-align:left" |Kamuolys | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Kuokelės | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Kaspinas | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Daugiakovė | {{flagicon|GER}} [[Darja Varfolomeev]] | {{flagicon|BUL}} [[Stiliana Nikolova]] | {{flagicon|ITA}} [[Sofia Raffaeli]] |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Grupiniai finalai''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Daugiakovė | valign="top" | {{flag|ESP}}<br/>[[Inés Bergua|Ines Bergua]]<br />[[Andrea Corral]]<br />[[Marina Cortelles]]<br />[[Andrea Fernández]] <br />[[Lucía Muñoz (gymnast)|Lucía Muñoz]]<br />[[Salma Solaun]] | valign="top" | {{flag|JPN}}<br/>[[Natsumi Hanamura]]<br/>[[Rin Manabe]]<br />[[Megumi Nishimoto]]<br />[[Hisano Taguchi]]<br/>[[Kaseno Tanabe]]<br/>[[Yuna Tanaka]] | valign="top" | {{flag|BRA}}<br/>[[Maria Eduarda Arakaki]]<br />[[Maria Paula Caminha]]<br />[[Mariana Vitória Gonçalves]]<br />[[Sofia Pereira (gymnast)|Sofia Pereira]]<br />[[Nicole Pircio]] |- ! scope=row style="text-align:left" | 5 kamuoliai | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | 3 lankai + 2 kuokelės | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flagcountry | event = | team = |gold_GER = 1 |silver_GER = 0 |bronze_GER = 0 |host_GER = yes |gold_ESP = 1 |silver_ESP = 0 |bronze_ESP = 0 |gold_2 = 1 |silver_2 = 0 |bronze_2 = 0 | name_2 = Individualūs neutralūs sportininkai |gold_BUL = 0 |silver_BUL = 2 |bronze_BUL = 0 |gold_JPN = 0 |silver_JPN = 1 |bronze_JPN = 0 |gold_CHN = 0 |silver_CHN = 0 |bronze_CHN = 1 |gold_ITA = 0 |silver_ITA = 0 |bronze_ITA = 1 |gold_BRA = 0 |silver_BRA = 0 |bronze_BRA = 1 }} == Dalyvaujančios šalys == {| class="wikitable sortable" style="text-align:center; font-size:85%" ! scope="col" | Dalyvių !! scope="col" | Šalys |- ! scope=row | Grupė + 3 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|AUS}}{{flag|BRA}} {{flag|BUL}} {{flag|CAN}} {{flag|GER}} {{flag|RUS}} {{flag|UKR}} |- ! scope=row | Grupė + 2 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|BLR}} {{flag|CHN}} {{flag|CYP}} {{flag|ESP}} {{flag|FIN}} {{flag|ISR}} {{flag|ITA}} {{flag|JPN}} {{flag|KAZ}} {{flag|KGZ}} {{flag|MEX}} {{flag|POL}} {{flag|ROU}} {{flag|USA}} |- ! scope=row | Grupė + 1 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|ARG}} {{flag|AUT}} {{flag|AZE}} {{flag|CHI}} {{flag|CZE}} {{flag|EST}} {{flag|FRA}} {{flag|UK}} {{flag|GEO}} {{flag|GRE}} {{flag|HUN}} {{flag|KOR}} {{flag|LTU}} {{flag|NOR}} {{flag|POR}} {{flag|RSA}} {{flag|SLO}} {{flag|SVK}} {{flag|TPE}} {{flag|TUR}} {{flag|UZB}} |- ! scope=row | 2 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|EGY}} |- ! scope=row | 1 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|AND}} {{flag|ANG}} {{flag|ARM}} {{flag|BOL}} {{flag|CIV}} {{flag|CRC}} {{flag|CRO}} {{flag|CUB}} {{flag|ESA}} {{flag|GUA}} {{flag|IND}} {{flag|LAO}} {{flag|LAT}} {{flag|LBN}} {{flag|LUX}} {{flag|MDA}} {{flag|MKD}} {{flag|MNE}} {{flag|NAM}} {{flag|NZL}} {{flag|PHI}} {{flag|PUR}} {{flag|SGP}} {{flag|SMR}} {{flag|SRB}} {{flag|SUI}} {{flag|SWE}} {{flag|SYR}} {{flag|TOG}} {{flag|VEN}} |} == Lietuva čempionate == ;Individualios varžybos {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkės !colspan=10|Kvalifikacija !colspan=10|Finalai |-style="font-size:95%" !Lankas !Vieta !Kamuolys !Vieta !Kuokelės !Vieta !Kaspinas !Vieta !Daugiakovė !Vieta !Lankas !Vieta !Kamuolys !Vieta !Kuokelės !Vieta !Kaspinas !Vieta !Daugiakovė !Vieta |-align=center |align=left|[[Nijolė Mickutė]] | 25.400 | 46 | 21.600 | 64 | 24.650 | 46 | 24.450 | 35 | 74.500 | 47 |colspan = "10" align=„center“ {{Nepasiekė}} |} ;Grupinės varžybos {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkės !colspan=2|5 kamuoliai !colspan=2|3 lankai<br> + 4 kuokelės !colspan=2|Daugiakovė |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left| [[Ugnė Madžajūtė]]<br>[[Roberta Ranonytė]]<br>[[Vilė Sperskaitė]]<br>[[Smiltė Sunokaitė]]<br>[[Neda Vaivadaitė]]<br>[[Evelina Žinytė]] | | | | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://frankfurt26.de/en/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio meninės gimnastikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] mz83bq7esk5fsfyrsdoboccwqi2q3fk 7904805 7904804 2026-08-15T17:02:06Z Bearas 8443 /* Lietuva čempionate */ 7904805 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 16|16]] d. |vieta = [[Frankfurtas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 74 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 7 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas|2025 Rio de Žaneiras]] |po = [[2027 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas|2027 Baku]] }} '''2026 m. [[pasaulio meninės gimnastikos čempionatas]]''' – 42-asis geriausių pasaulio [[ritminė gimnastika|ritminės gimnastikos]] sportininkių čempionatas, kuris vyko rugpjūčio 12 d. – rugpjūčio 16 d. [[Vokietija|Vokietijoje]]. Čempionate galėjo dalyvauti tik moterys.<ref>[https://www.gymnastics.sport/site/events/detail.php?id=17544&type=sport#loaded 2nd Rhythmic Gymnastics World Championships FRANKFURT AM MAIN (GER)]</ref> Čempionatas taip pat buvo ir atranka į [[gimnastika 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|gimnastikos varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Event|width=240}} |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Komandos''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Komandinė įskaita | valign="top" | Individualūs neutralūs sportininkai<br />'''Individualiai'''<br>[[Maria Borisova]]<br />[[Sofia Ilteriakova]]<br />'''Grupė'''<br>[[Agata Barekzay]]<br />[[Alisa Eremeeva]]<br />[[Arina Lavrenova]]<br />[[Daria Melnik]]<br />[[Anna Nikolaeva]]<br />[[Sofiia Solonskaia]] | valign="top" | {{flag|BUL}} <br />'''Individualiai'''<br>[[Eva Brezalieva]]<br />[[Stiliana Nikolova]]<br />'''Grupė'''<br>[[Raya Bozhilova]]<br/>[[Magdalina Minevska]]<br/>[[Magdalena Valkova]]<br/>[[Emilia Obretenova]]<br/>[[Rachel Stoyanov]]<br/>[[Margarita Vasileva]] | valign="top" | {{flag|CHN}} <br />'''Individualiai'''<br>[[Wang Zilu]]<br />[[Wang Qi (gymnast)|Wang Qi]]<br />'''Grupė'''<br>[[Ding Xinyi]]<br/>[[Liu Miaoting]]<br/>[[Pu Yanzhu]]<br/>[[Wang Lanjing]]<br/>[[Zhang Xinyi]]<br/>[[Wanzhu Zhao]] |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Individualūs finalai''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Lankas | | | |- ! scope=row style="text-align:left" |Kamuolys | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Kuokelės | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Kaspinas | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Daugiakovė | {{flagicon|GER}} [[Darja Varfolomeev]] | {{flagicon|BUL}} [[Stiliana Nikolova]] | {{flagicon|ITA}} [[Sofia Raffaeli]] |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Grupiniai finalai''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Daugiakovė | valign="top" | {{flag|ESP}}<br/>[[Inés Bergua|Ines Bergua]]<br />[[Andrea Corral]]<br />[[Marina Cortelles]]<br />[[Andrea Fernández]] <br />[[Lucía Muñoz (gymnast)|Lucía Muñoz]]<br />[[Salma Solaun]] | valign="top" | {{flag|JPN}}<br/>[[Natsumi Hanamura]]<br/>[[Rin Manabe]]<br />[[Megumi Nishimoto]]<br />[[Hisano Taguchi]]<br/>[[Kaseno Tanabe]]<br/>[[Yuna Tanaka]] | valign="top" | {{flag|BRA}}<br/>[[Maria Eduarda Arakaki]]<br />[[Maria Paula Caminha]]<br />[[Mariana Vitória Gonçalves]]<br />[[Sofia Pereira (gymnast)|Sofia Pereira]]<br />[[Nicole Pircio]] |- ! scope=row style="text-align:left" | 5 kamuoliai | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | 3 lankai + 2 kuokelės | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flagcountry | event = | team = |gold_GER = 1 |silver_GER = 0 |bronze_GER = 0 |host_GER = yes |gold_ESP = 1 |silver_ESP = 0 |bronze_ESP = 0 |gold_2 = 1 |silver_2 = 0 |bronze_2 = 0 | name_2 = Individualūs neutralūs sportininkai |gold_BUL = 0 |silver_BUL = 2 |bronze_BUL = 0 |gold_JPN = 0 |silver_JPN = 1 |bronze_JPN = 0 |gold_CHN = 0 |silver_CHN = 0 |bronze_CHN = 1 |gold_ITA = 0 |silver_ITA = 0 |bronze_ITA = 1 |gold_BRA = 0 |silver_BRA = 0 |bronze_BRA = 1 }} == Dalyvaujančios šalys == {| class="wikitable sortable" style="text-align:center; font-size:85%" ! scope="col" | Dalyvių !! scope="col" | Šalys |- ! scope=row | Grupė + 3 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|AUS}}{{flag|BRA}} {{flag|BUL}} {{flag|CAN}} {{flag|GER}} {{flag|RUS}} {{flag|UKR}} |- ! scope=row | Grupė + 2 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|BLR}} {{flag|CHN}} {{flag|CYP}} {{flag|ESP}} {{flag|FIN}} {{flag|ISR}} {{flag|ITA}} {{flag|JPN}} {{flag|KAZ}} {{flag|KGZ}} {{flag|MEX}} {{flag|POL}} {{flag|ROU}} {{flag|USA}} |- ! scope=row | Grupė + 1 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|ARG}} {{flag|AUT}} {{flag|AZE}} {{flag|CHI}} {{flag|CZE}} {{flag|EST}} {{flag|FRA}} {{flag|UK}} {{flag|GEO}} {{flag|GRE}} {{flag|HUN}} {{flag|KOR}} {{flag|LTU}} {{flag|NOR}} {{flag|POR}} {{flag|RSA}} {{flag|SLO}} {{flag|SVK}} {{flag|TPE}} {{flag|TUR}} {{flag|UZB}} |- ! scope=row | 2 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|EGY}} |- ! scope=row | 1 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|AND}} {{flag|ANG}} {{flag|ARM}} {{flag|BOL}} {{flag|CIV}} {{flag|CRC}} {{flag|CRO}} {{flag|CUB}} {{flag|ESA}} {{flag|GUA}} {{flag|IND}} {{flag|LAO}} {{flag|LAT}} {{flag|LBN}} {{flag|LUX}} {{flag|MDA}} {{flag|MKD}} {{flag|MNE}} {{flag|NAM}} {{flag|NZL}} {{flag|PHI}} {{flag|PUR}} {{flag|SGP}} {{flag|SMR}} {{flag|SRB}} {{flag|SUI}} {{flag|SWE}} {{flag|SYR}} {{flag|TOG}} {{flag|VEN}} |} == Lietuva čempionate == ;Individualios varžybos {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkės !colspan=10|Kvalifikacija !colspan=10|Finalai |-style="font-size:95%" !Lankas !Vieta !Kamuolys !Vieta !Kuokelės !Vieta !Kaspinas !Vieta !Daugiakovė !Vieta !Lankas !Vieta !Kamuolys !Vieta !Kuokelės !Vieta !Kaspinas !Vieta !Daugiakovė !Vieta |-align=center |align=left|[[Nijolė Mickutė]] | 25.400 | 46 | 21.600 | 64 | 24.650 | 46 | 24.450 | 35 | 74.500 | 47 |colspan = "10" align=„center“ {{Nepasiekė}} |} ;Grupinės varžybos {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkės !colspan=2|5 kamuoliai !colspan=2|3 lankai<br> + 4 kuokelės !colspan=2|Daugiakovė |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left| [[Ugnė Madžajūtė]]<br>[[Roberta Ranonytė]]<br>[[Vilė Sperskaitė]]<br>[[Smiltė Sunokaitė]]<br>[[Neda Vaivadaitė]]<br>[[Evelina Žinytė]] | 20.300 | 28 | 21.100 | 29 | 41.400 | 29 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://frankfurt26.de/en/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio meninės gimnastikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] h8snmpn6s28bht171foldv6s9j2sue2 0 699538 7904855 7899550 2026-08-16T02:07:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904855 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Karnako megalitai ir Morbihano pakrantės | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Breizh 56 - Karnag - steutadoù ar vaeneg 06.JPG|250px]] | imagecaption = Meneko akmenynas | State Party = {{flag|FRA}} | Type = Kultūrinis | Criteria = i. iv | ID = 1725 | Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa]] | Year = 2025 | Session = 47 | locmap = Prancūzija |map_width = |PL=47|PM=35|PS=50|NS=N|IL=3|IM=03|IS=50|ES=W |Vikiteka =Category:Megaliths in Carnac }} '''Karnako megalitai''' arba '''Karnako akmenys''' ({{fr|Alignements de Carnac}}, {{br|Steudadoù Karnag}}) – megalitinė archeologinė vietovė vakarų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Bretanė]]je, [[Morbihanas|Morbihano departamente]]. Driekiasi netoli [[Morbihano įlanka|Morbihano įlankos]], šalia [[Karnakas (Prancūzija)|Karnako]] ir [[Pajūrio La Trinitė]] miestelių. Tai vienas didžiausių [[megalitas|megalitinių kompleksų]] pasaulyje – čia rasta apie 3000 [[menhyras|menhyrų]]. Išskiriamos 3 akmenynų grupės, sudarytos iš [[granitas|granitinių]] akmenų:<ref>[https://www.carnactourism.co.uk/megaliths-of-brittany-discover-the-carnac-menhirs/ Megaliths of Brittany: discover the Carnac menhirs], ''carnactourism.co.uk''</ref> * Menekas – 1165 m ilgio akmenų juosta, kurią sudaro 71 akmuo; * Kermarijus – vėduoklinio išdėstymo akmenų sankaupa, kurią sudaro 1029 rieduliai; * Kerleskanas – 555 akmenų grupė, išdėstyta 13 juostų po 800 m, taip pat esama akmenų ratų; * taip pat yra mažesnių grupių Pajūrio La Trinitė apylinkėse; jie daugiausia yra miškuose, apaugę medžiais ir samanomis. Be to, Karnako megalitų apylinkėse rasta keletas [[pilkapis|pilkapių]] su vertingomis įkapėmis, datuojamomis [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|5 tūkstantmečiu pr. m. e.]] Rasta šlifuoto akmens ([[žadeitas|žadeito]]) strėlgalių, apyrankių, [[turkis|turkio]] ir [[variscitas|variscito]] papuošalų. Nustatyta, kad žadeitas atgabentas iš Italijos Alpių, o turkis ir variscitas – iš [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] pietvakarių.<ref name="auto">{{cite journal |url=https://journals.uni-lj.si/DocumentaPraehistorica/article/view/46.19 |journal=Documenta Praehistorica |volume=46 |date=2019 |title=Real and ideal European maritime transfers along the Atlantic coast during the Neolithic |last1=Cassen |first1=Serge |last2=Rodríguez-Rellán |first2=Carlos |last3=Fábregas Valcarce |first3=Ramon |last4=Grimaud |first4=Valentin |last5=Pailler |first5=Yvan |last6=Schulz Paulsson |first6=Bettina |pages=308–325 |doi=10.4312/dp.46.19 |s2cid=210130249 |doi-access=free}}</ref> Taip pat rasta piešinių, kuriuos galima interpretuoti kaip galios įrankius ([[skeptras|skeptrai]], [[kirvis|kirviai]], svaidomieji ginklai).<ref>{{Cite book |last1=Petrequin |first1=Pierre |last2=Cassen |first2=Serge |last3=Errera |first3=Michel |last4=Klassen |first4=Lutz |last5=Tsonev |first5=Tsoni |last6=Dimitrov |first6=Kalin |last7=Mitkova |first7=Rositsa |chapter=26: Axeheads of «Alpine jades» in Bulgaria |date=2012 |title=JADE – Grandes Haches Alpines du Néolithique Européen, Ve et IVe Millénaires av. J.C. |url=https://www.academia.edu/10989177|pages=1231–1279}}</ref> Manoma, kad tokios prašmatnios kapavietės buvo įrengtos labai įtakingiems, galbūt net sudievintiems valdovams.<ref>{{Cite book |last1=Petrequin |first1=Pierre |last2=Cassen |first2=Serge |last3=Errera |first3=Michel |last4=Klassen |first4=Lutz |last5=Sheridan |first5=Alison |chapter=29: Sacred things… the idealised functions of Alpine jade objects in western Europe |date=2012 |title=JADE – Grandes Haches Alpines du Néolithique Européen, Ve et IVe Millénaires av. J.C. |url=https://www.academia.edu/10989942|isbn=978-2848674124 |pages=1356–1357 |publisher=Presses universitaires de Franche-Comté}}</ref> Didžiausi žinomi pilkapiai – Sen Mišelio (12 m aukščio), Tumijako (15 m), Manė e Hrioko (8 m). Karnako megalitinėje vietovėje rasta ir [[dolmenas|dolmenų]], kurie greičiausiai irgi tarnavo kaip laidojimo vietos. Kerkado dolemenas tebesudaro ištisą požeminę patalpą. Jo viduje rasta kirvių, strėlgalių, žmonių ir gyvūnų dantų, karolių ir keramikos duženų, žydras nefritinis brangakmenis, taip pat piešinių, vaizduojančių gyvatiškas figūras ir žmogaus dydžio [[dviašmenis kirvis|dviašmenį kirvį]]. Kiti Karnako megalitiniai dariniai yra Manijaus iš akmenų sudėtas stačiakampis ir įspūdingų matmenų (6,5 m) menhyras Manijaus Milžinas. Karnako megalitai pradėti tyrinėti nuo XIX amžiaus, daugiausia dėmesio jiems skyrė škotų antikvaras Džeimsas Milnas (''James Miln'') ir iš šių vietovių kilęs Zakari Le Ruzikas (''Zacharie Le Rouzic''). Daugelis rastų dirbinių saugoma Karnako muziejuje.<ref name=museedecarnac>{{cite web | url=http://www.museedecarnac.com/musee_carnac.htm | archive-url=https://web.archive.org/web/20060517075032/http://www.museedecarnac.com/musee_carnac.htm | archive-date=2006-05-17 | title=Le Musée de Préhistoire à Carnac }}</ref> Spėjama, kad megalitai buvo pastatyti apie [[XXXIII a. pr. m. e.]], nors seniausieji galbūt siekia 5 tūkstantmečio pr. m. e. vidurį<ref>{{cite web| url=http://www.sacred-destinations.com/france/carnac-stones.htm| title=Carnac Stones, Brittany| publisher=Sacred Destinations Travel Guide| access-date=2006-05-17| archive-date=2012-03-29| archive-url=https://web.archive.org/web/20120329171843/http://www.sacred-destinations.com/france/carnac-stones| url-status=dead}}</ref> (maždaug nuo 4600 m. pr. m. e.).<ref>[https://www.gu.se/en/news/new-light-on-the-stone-alignments-in-the-carnac-region New light on the stone alignments in the Carnac region], ''University of Gothenburg'', gu.se.</ref> Šių [[neolitas|neolitinių]] statinių paskirtis tebelieka neaiški. Ilgainiui akmenys buvo apleisti, vietos gyventojų [[bretonai|bretonų]] naudoti kaip avių pastogės, krosnys, [[vištidė]]s, vėliau pritaikyti statybose, tiesiant kelius.<ref name="megalithic 9178">{{cite web| url=http://www.megalithic.co.uk/article.php?sid=9178| publisher=The Megalithic Portal and Megalith Map| title=La Madeleine dolmen Burial Chamber (Dolmen)| author=TheCaptain| date=3 January 2005| access-date=2006-05-17| url-status=dead| archive-url=https://web.archive.org/web/20120204060250/http://www.megalithic.co.uk/article.php?sid=9178| archive-date=4 February 2012}}</ref> 2025 m. Karnako megalitai paskelbti [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo objektu]].<ref>{{Cite web |date=July 13, 2025 |title=Carnac Megaliths get Unesco World Heritage status |url=https://www.rfi.fr/en/france/20250712-carnac-megaliths-get-unesco-world-heritage-status |work=RFI}}</ref> <gallery> Alignement de Kermario - 2019 - 10.jpg|Kermarijaus kompleksas 2022-07-31-Alignements de Kerlescan-1591.jpg|Kerleskano kompleksas P413 - carnac. — dolmen de mané-kerioned - Liv4-Ch10.png|Manė-Kerionedo dolmenas Kercado, tumulua.jpg|Kerkado pilkapis-dolmenas Tumulus Saint-Michel à Carnac le 1er septembre 2019 - 06.jpg|Sen Mišelio pilkapis su koplyčia Carnac Geant du Manio.jpg|Menhyras Manijaus Milžinas Krommlec'h Kerleskant 2.JPG|Kerleskano kromelechas View of of the Carnac stone lines and the tumulus St Michel, c 1862, Musée de Préhistoire, Carnac.jpg|Karnako akmenys 1862 m. Callais necklace, 99+9.jpg|Vėrinys iš Sen Mišelio pilkapio </gallery> == Sudėtinės dalys == [[Vaizdas:Carte_Unesco-Megalithes_Carnac_Morbihan.svg|thumb|Megalitų sankaupos, įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldą]] UNESCO objektą sudaro šios keturios megalitų sankaupos: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Aprašymas |- |1725-001 || Gujanzė upės baseinas || [[Vaizdas:Dolmen_à_couloir_de_Kerangré.JPG|border|200px]] || [[Karnakas (Prancūzija)|Karnakas]], [[Krakas (Prancūzija)|Krakas]], [[Erdevenas]], [[Pajūrio La Trinitė]], [[Ploermelis]], [[Pliuarnelis]] || 286 akmenų grupės užimančios 8702 ha plotą. |- |1725-002 || [[Kiberono pusiasalis]] || [[Vaizdas:Saint-Pierre-Quiberon_-_Alignements_de_Kerbourgnec_-_2.jpg|border|200px]] || [[Kiberonas]], [[Sen Pjeras-Kiberonas]] || 13 akmenų grupių, užimančios 1054 ha plotą. |- |1725-003 || Trijų upių santaka || [[Vaizdas:Locmariaquer_2008_PD_20.JPG|border|200px]] || [[Arzonas]], [[Badenas (Prancūzija)|Badenas]], [[Il-o-Muanas]], [[Il-Daras]], [[Larmor-Badenas]], [[Lokmariakeras]], [[Sen-Žilda-de-Ruji]], [[Sarzo]] || 89 akmenų grupės, užimančios 8956 ha plotą. |- |1725-004 || Bono ir Orė santaka || [[Vaizdas:Le_Bono_entrée_tumulus.jpg|border|200px]] || [[Krakas (Prancūzija)|Krakas]], [[Le Bono]], [[Plunerė]] || 10 akmenų grupių, užimančios 886 ha plotą. |- | || Buferinė zona || [[Vaizdas:Dolmen_de_Kerhuen_Est.JPG|border|200px]] || 21 komuna || 159 akmenų grupės, užimančios 98029 ha plotą. |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Malta}}: [[Maltos megalito šventyklos]] (1980) * {{flag|UK}}: [[Stounhendžas]], [[Eivberis]] ir susijusios vietovės (1986) * {{flag|Ispanija}}: [[Antekeros dolmenai]] (2016) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Bretanė]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] bq5uzb96tzvfu2edznof2fwvna277ky 0 699621 7904828 7900694 2026-08-15T18:36:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7904828 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Josip Mišić | fullname = Josip Mišić | nickname = | image = [[Vaizdas:FC_Salzburg_gegen_GNK_Dinamo_Zagreb_(2024-10-23_Championsleague_Dritte_Runde)_69.jpg|200px]] | height = 187 cm<ref>{{cite web|url=https://www.gnkdinamo.hr/en/Players/Single?Permalink=josip-misic |title=Josip Mišić |publisher=GNK Dinamo Zagreb |access-date=7 September 2022}}</ref> | weight = | dateofbirth = {{bda|1994|06|28}} | cityofbirth = [[Vinkovcai]] | countryofbirth = [[Kroatija]] | currentclub = {{vlv|Kroatija}} [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]] | clubnumber = 27 | position = saugas | youthyears = 2002–2005 <br /> 2005–2013 | youthclubs = [[NK Zrinski Bošnjaci]] <br /> [[NK Osijek]] | years = 2012–2015<br />2015–2018<br /> 2015–2016<br />2018–2021<br />2019–2020<br />2020–2021<br />2021– | clubs = {{vlv|Kroatija}} [[NK Osijek]] <br />{{vlv|Kroatija}} [[NK Rijeka]] <br /> → {{vlv|Italija}} [[Spezia Calcio|Spezia]] (skol.) <br /> {{vlv|POR}} [[Sporting CP|Sporting]] <br /> → {{vlv|Graikija}} [[PAÓK FC|PAOK]] (skol.) <br /> → {{vlv|Kroatija}} [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]] (skol.)<br />{{vlv|Kroatija}} [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]] | caps(goals) = {{0}}55 {{0}}(3)<br />{{0}}65 {{0}}(4)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}(0)<br>{{0}}31 {{0}}(5)<br />{{0}}16 {{0}}(2)<br>156 {{0}}(5) | nationalyears = 2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2014–2016 <br />2017 | nationalteam = {{vlv|CRO}} Kroatijos U-18 <br /> {{vlv|CRO}} Kroatijos U-19 <br /> {{vlv|CRO}} Kroatijos U-21 <br />{{Fut|CRO|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}5 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/66370/Josip_Misic.html General Information about the player Josip Mišić]</ref> | pcupdate = {{data|2026|08|12}} | ntupdate = 2026 m. }} '''Josipas Mišičius''' ({{hr|Josip Mišić}}; g. [[1994]] m. [[birželio 28]] d.) – Kroatijos futbolininkas, atraminis saugas.<ref>{{cite web|url=http://hjp.znanje.hr/index.php?show=search_by_id&id=el9nXRk%3D|title=Jòsip|quote=Jòsip|website=Hrvatski jezični portal|access-date=19 March 2018|language=sh}}</ref><ref>{{cite web|url=http://hjp.znanje.hr/index.php?show=search_by_id&id=e1lkWhM%3D|title=mȉš|quote=Míšić|website=Hrvatski jezični portal|access-date=19 March 2018|language=sh}}</ref> == Karjera == Kitados priklausė [[NK Zrinski Bošnjaci]], [[NK Osijek]] jaunimo ugdymo sistemoms. ; NK Osijek Nuo 2012 m. atstovavo [[NK Osijek]] (Kroatija). Mišić debiutavo klube [[UEFA Europa League]] atrankos rungtynėse namuose prieš [[FC Santa Coloma]] ([[Andora]]), kai pasirodė po keitimo vietoje [[Zoran Kvržić]]. Kroatai nugalėjo varžovus rezultatu 3-1.<ref>[http://www.hrsport.net/vijesti/443410/nogomet-europska-liga/osijek-novom-pobjedom-osigurao-drugo-pretkolo-europske-lige-iduci-suparnik-je-kalmar/ Osijek novom pobjedom osigurao drugo pretkolo Europske lige, idući suparnik je Kalmar] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924051103/http://www.hrsport.net/vijesti/443410/nogomet-europska-liga/osijek-novom-pobjedom-osigurao-drugo-pretkolo-europske-lige-iduci-suparnik-je-kalmar/ |date=24 September 2015 }} at Sportnet</ref> Vėliau debiutavo ir [[Prva HNL]] rungtynėse prieš [[NK Inter Zaprešić]], kai pakeitė susižeidusį [[Domagoj Pušić]], o 82 susitikimo minutę debiutantas pasižymėjo įvarčiu. Osijek išvykoje sutriuškino varžovus rezultatu 3-0.<ref>[http://www.hrsport.net/vijesti/444983/nogomet-1-hnl/osijek-trijumfalno-kroz-zapresic-vargic-bez-primljenog-gola-vec-360-minuta/ Osijek trijumfalno kroz Zaprešić, Vargić bez primljenog gola već 360 minuta] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924051744/http://www.hrsport.net/vijesti/444983/nogomet-1-hnl/osijek-trijumfalno-kroz-zapresic-vargic-bez-primljenog-gola-vec-360-minuta/ |date=24 September 2015 }} at Sportnet</ref> ; HNK Rijeka 2015–2018 m. priklausė [[HNK Rijeka]] (Kroatija). Sutartį pasirašė 2014 m. gruodžio mėn.<ref>[http://www.novilist.hr/Sport/Nogomet/Josip-Misic-potpisao-na-cetiri-i-pol-godine Josip Mišić potpisao na četiri i pol godine] at [[Novi List]]</ref> 2015–2016 m. nuomos pagrindais rungtyniavo [[Spezia Calcio|Spezia]] ([[Italija]]). ; Sporting 2018 m. pasirašė sutartį su [[Sporting CP|Sporting]] ([[Portugalija]]). sandorio vertė siekė 3 milijonus eurų.<ref>[http://www.nk-rijeka.hr/vijest/josip-misic-godine-koje-sam-proveo-u-rijeci-necu-nikada-zaboraviti/ Josip Mišić: Godine koje sam proveo u Rijeci neću nikada zaboraviti] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190929173159/http://www.nk-rijeka.hr/vijest/josip-misic-godine-koje-sam-proveo-u-rijeci-necu-nikada-zaboraviti/ |date=29 September 2019 }} at [[HNK Rijeka]]</ref><ref>[http://www.record.pt/futebol/futebol-nacional/liga-nos/sporting/detalhe/os-reforcos-ja-garantidos-pelo-leao-alem-de-montero.html OS REFORÇOS JÁ GARANTIDOS PELO LEÃO ALÉM DE MONTERO] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180728075316/http://www.record.pt/futebol/futebol-nacional/liga-nos/sporting/detalhe/os-reforcos-ja-garantidos-pelo-leao-alem-de-montero.html |date=2018-07-28 }} at Record.pt</ref> 2019 m. sausio 17 d. oficialiai paskelbta, kad nuomos pagrindais iki 2020 m. birželio mėn. paskolintas [[PAÓK FC|PAÓK]] ([[Graikija]]). Sutartyje buvo numatyta galimybė įsigyti žaidėją.<ref>[https://www.paokfc.gr/en/news/20190118-ston-paok-o-josip-misic/ Josip Mišić joins PAOK]</ref> 2020–2021 m. nuomos pagrindais perleistas [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]] (Kroatija). ; GNK Dinamo Zagreb Nuo 2021 m. priklausė [[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]]. 2025–2026 m. sezone klubas tapo Kroatijos čempionais. 2025–2026 m. trečiojo UEFA Čempionų lygos atrankos etape Zagrebo „Dinamo“ klubas varžėsi prieš Lietuvos atstovus [[FK Kauno Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/546736/fk-kauno-zalgirio-uefa-cempionu-lygos-rungtynes-su-zagrebo-dinamo-tv3-eteryje FK „Kauno Žalgirio“ UEFA Čempionų lygos rungtynės su Zagrebo „Dinamo“ – TV3 eteryje]</ref> 2026 m. rugpjūčio 4 d. pirmosiose rungtynėse Kroatijoje šeimininkai sutriuškino varžovus rezultatu 5-0. Įvarčius pelnė [[Miha Zajc]] (31 min.), [[Scott McKenna]] (33 min.), [[Mateo Lisica]] (51 min.), [[Luka Stojković]] (76 min.) ir Lukas Kačavenda (90+4 min.).<ref>[https://www.soccerway.com/match/din-zagreb-8G5ufQTg/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=r9z6gEre Dinamo Zagreb 5-0 Kauno žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.gnkdinamo.hr/hr/vijesti/nadahnuti-dinamo-uvjerljivom-igrom-i-pobjedom-dosao-nadomak-play-offa-lige-prvaka Nadahnuti Dinamo uvjerljivom igrom i pobjedom došao nadomak play-offa Lige prvaka]</ref><ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-kroatijoje-pralaimejo-zagrebo-dinamo FK „Kauno Žalgiris“ Kroatijoje pralaimėjo Zagrebo „Dinamo“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/546739/kauno-zalgiris-isvykoje-pries-zagrebo-dinamo-neturejo-jokiu-vilciu „Kauno Žalgiris“ išvykoje prieš Zagrebo „Dinamo“ neturėjo jokių vilčių (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-08-04/gnk-dinamo-zagreb-vs-fk-kauno-zalgiris/4412448 Dinamo Zagreb 5-0 Kauno žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> 2026 m. rugpjūčio 11 d. įvyko atsakomosios rungtynės Dariaus ir Girėno stadione.<ref>[https://www.soccerway.com/match/din-zagreb-8G5ufQTg/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=jZwEihD7 FK Kauno Žalgiris v. Dinamo Zagreb (pagal Soccerway)]</ref> [[Dinamo Zagreb|Zagrebo „Dinamo“]] palaužė kauniečius rezultatu 2-1. Įvarčius pelnė: [[Lukas Kačavenda]] (19 min.), Josip Mišić (31 min.), 32 minutę pašalintas kroatų klubo vartininkas [[Ivan Filipović]], o 56 min. žalgirietis [[Gabriel Debeljuh]] sušvelnino rezultatą (2-1).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/547071/dariaus-ir-gireno-stadione-isvarytas-vartininkas-ir-kauno-zalgirio-ivartis-i-kroatijos-cempionu-vartus Dariaus ir Girėno stadione – išvarytas vartininkas ir „Kauno Žalgirio“ įvartis į Kroatijos čempionų vartus (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/din-zagreb-8G5ufQTg/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=jZwEihD7 FK Kauno Žalgiris 1-2 Dinamo Zagreb (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-08-11/fk-kauno-zalgiris-vs-gnk-dinamo-zagreb/4412458 FK Kauno Žalgiris 1-2 Dinamo Zagreb (pagal Globalsportsarchive)]</ref><ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-minimaliu-skirtumu-nusileido-zagrebo-dinamo FK „Kauno Žalgiris“ minimaliu skirtumu nusileido Zagrebo „Dinamo“]</ref> Bendras dviejų rungtynių rezultatas 7-1 Zagrebo „Dinamo“ naudai reiškė, kad klubas pateko į kitą Čempionų lygos etapą, o kauniečiai perkelti į Europos lygos turnyrą. == Rinktinės == 2012 m. pakviestas į Kroatijos U-18 rinktinę. Tais pačiais metais debiutavo ir Kroatijos U-19 rinktinėje. Nuo 2014 m. žaidė Kroatijos U-21 rinktinėje. 2017 m. pakviestas į nacionalinę komandą draugiškoms rungtynėms prieš Čilę ir prieš Kiniją.<ref>{{cite web|url=https://eu-football.info/_player.php?id=29700|title=Player Database|accessdate=30 October 2022|website=EU-football}}</ref> 2017 m. sausio 11 d. debiutavo Kroatijos nacionalinėje rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Čilę. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16268/Chile_Croatia.html Chile vs. Croatia 2017-01-11 (pagal national-football-teams.com]</ref> 2017 m. sausio 14 d. žaidė Kroatijos nacionalinėje rinktinėje draugiškose rungtynėse prieš Kiniją. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1.<ref>[https://www.national-football-teams.com/matches/report/16273/China_Croatia.html China vs. Croatia 2017-01-14 (pagal national-football-teams.com]</ref> 2022 m. spalio 31 d. Mišić atsidūrė 34 futbolininkų išplėstiniame sąraše dalyvauti 2022 m. FIFA pasaulio čempionate,<ref>{{cite web |url=https://gol.dnevnik.hr/clanak/rubrika/sp-2022/prosireni-popis-zlatka-dalica-za-svjetsko-prvenstvo---749474.html |title=Dalić objavio prošireni popis za Svjetsko prvenstvo: Evo tko ima šansu putovati u Katar |website=Gol.hr |date=2022-10-31 |access-date=2022-12-21 |language=hr}}</ref> tačiau nepateko į galutinį 26 futbolininkų sąrašą.<ref>{{cite web |url=https://www.vecernji.hr/sport/uzivo-od-11-sati-zlatko-dalic-objavljuje-konacni-popis-igraca-za-sp-1632085 |title=Zlatko Dalić objavio popis igrača za SP, ovo su 26 imena koje vodi u Katar |website=Večernji list |date=2022-11-09 |access-date=2022-12-21 |language=hr}}</ref> == Pasiekimai== ; {{vlv|CRO}} su '''Rijeka''' * '''Prva HNL:''' 2016–2017 m. * '''Kroatijos futbolo taurė:''' 2016–2017 m. ; {{vlv|POR}} su Sporting * '''Taça de Portugal:''' 2018–2019 m. ; {{vlv|Graikija}} su '''PAOK''' * '''Super League 1:''' 2018–2019 m. * '''Graikijos futbolo taurė:''' 2018–2019 m. ; {{vlv|CRO}} su '''Dinamo Zagreb''' * '''Prva HNL/HNL (5):''' 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024, 2025–2026 m. * '''Kroatijos futbolo taurė (3):''' 2020–2021,<ref>{{cite web|url=https://hns-cff.hr/matches/41712762/dinamo-istra-1961/|title=DINAMO - ISTRA 1961 6:3|website=HNS-CFF|date=19 May 2021|accessdate=22 June 2021|language=Croatian}}</ref> 2023–2024, 2025–2026 m. ; '''Asmeniniai įvertinimai:''' * {{vlv|Graikija}} '''Super League 1 simbolinė komanda:''' 2019–2020 m.<ref>{{Cite web|title=Super League Interwetten: Η καλύτερη ενδεκάδα της σεζόν 2019-20|url=https://www.sport24.gr/football/super-league-interwetten-i-kalyteri-endekada-tis-sezon-2019-20.9144792.html|access-date=2022-02-04|website=www.sport24.gr|date=15 February 2021 |language=el}}</ref> * {{vlv|Graikija}} '''PAOK klubo sezono žaidėjas:''' 2019–2020 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.slgr.gr/el/article/nivea-men-player-of-the-club-tou-p-a-o-k-o-misits/|title=NIVEA MEN Player of the Club του Π.Α.Ο.Κ. ο Μίσιτς|date=10 June 2020|website=slgr.gr|language=el}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/josip-misic/19442 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Kroatijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Mišić}} lyegqfaky2vegp22nqshv494qd9bywg 14 699696 7904753 7903623 2026-08-15T12:42:21Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Lietuvos ekonomika]]; įtraukta [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7904753 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] [[Kategorija:Tauragė|Ekonomika]] p4ew6ulqpf742smpjzx1eeqhv7qcjhq 0 699791 7904761 7904693 2026-08-15T12:55:44Z CD 677 7904761 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Panevėžio mėsos kombinatas.jpg|thumb|[[Panevėžio mėsos kombinatas]]]] '''Mėsos kombinatas''' – pramonės įmonė, [[kombinatas]], užsiimantis gyvūninės kilmės produktų ([[mėsa]], [[paukštiena]], [[kiaušiniai]]) perdirbimu ir maisto produktų gamyba. Taip pat gali gaminti ir ne maisto produktus bei gyvūnines medžiagas (pavyzdžiui, [[insulinas|insuliną]], [[albuminas|albuminą]], [[hematogenas|hematogeną]], [[ketgutas|ketgutą]], [[techninė alyva|techninę alyvą]] ir kt.).<ref>[[s:ru:БСЭ1/Мясокомбинат|Мясокомбинат]]. Большая советская энциклопедия (1-е издание), т. XL (1938): Монада — Нага. // psl. 746—750.</ref> Daugiausia veikė TSRS, buvo skirstomi į 6 kategorijas priklausomai nuo produkcijos apimčių.<ref>[https://www.cnshb.ru/AKDiL/0006/base/RM/001635.shtm Мясокомбинат.] Ветеринарный энциклопедический словарь. – М.: Советская энциклопедия, 1981. — 640 с.</ref> [[Lietuvos TSR]] veikė šie mėsos kombinatai:<ref>{{vle|maisto-pramone|2026-08-15|Maisto pramonė}}</ref> * [[Alytaus mėsos kombinatas]] (nuo 1972 m.), * [[Kauno mėsos kombinatas]], * [[Klaipėdos mėsos kombinatas]] (nuo 1966 m.), * [[Panevėžio mėsos kombinatas]], * [[Šiaulių mėsos kombinatas]], * [[Tauragės mėsos kombinatas]], * [[Utenos mėsos kombinatas]] (nuo 1976 m.), * [[Vilniaus mėsos kombinatas]] (nuo 1958 m.).<ref>[https://avmarket.lt/maistas/taurages-mesos-kombinatas/ Tauragės mėsos kombinato istorija: nuo tarpukario modernizacijos iki posovietinių iššūkių.] Avmarket.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> Mėsos kombinatai buvo ne vieninteliai kombinatai, skirti gyvūninei produkcijai – be jų dar veikė [[pieno kombinatas|pieno]] ir [[žuvies kombinatas|žuvies]] kombinatai. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Maisto pramonės įmonės]] tn0c363zv4z85y34tzmf3rcj2750vtf 0 699798 7904731 2026-08-15T11:59:32Z CD 677 Nukreipiama į [[Vilniaus Tauras]] 7904731 wikitext text/x-wiki #redirect [[Vilniaus Tauras]] 3cxcta95gra0si4osgbjb7xn0ylyshk 0 699799 7904732 2026-08-15T11:59:48Z CD 677 Nukreipiama į [[Gubernija (alaus darykla)]] 7904732 wikitext text/x-wiki #redirect [[Gubernija (alaus darykla)]] m8599yccyyo5cimzh9ihle9xr04otjv 0 699800 7904733 2026-08-15T12:00:21Z CD 677 Nukreipiama į [[Utenos alaus darykla]] 7904733 wikitext text/x-wiki #redirect [[Utenos alaus darykla]] skubhtpgkyt12iazyv60hkd2fippxnr 0 699801 7904734 2026-08-15T12:02:07Z CD 677 Nukreipiama į [[Klaipėdos pienas]] 7904734 wikitext text/x-wiki #redirect [[Klaipėdos pienas]] psoq6e0tylw2ksekx6h9ntc39zetyce 0 699802 7904735 2026-08-15T12:02:19Z CD 677 Nukreipiama į [[Marijampolės pieno konservai]] 7904735 wikitext text/x-wiki #redirect [[Marijampolės pieno konservai]] gj1t08r94l6ea6c54gsp36coyki9rk2 0 699803 7904736 2026-08-15T12:03:13Z CD 677 Nukreipiama į [[Kauno baldai]] 7904736 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kauno baldai]] efrbjl2438mguyw1izd3adhi5bsrz0j 0 699804 7904738 2026-08-15T12:09:54Z CD 677 Nukreipiama į [[Dirbtinis pluoštas]] 7904738 wikitext text/x-wiki #redirect [[Dirbtinis pluoštas]] lxytaw96eo79wfk0opgpp7tiafa7lbg 0 699805 7904739 2026-08-15T12:10:23Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus tekstilė]] 7904739 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus tekstilė]] 3ssel5tda1k06dmtn9ummb2o4tvb6bh 0 699806 7904740 2026-08-15T12:11:38Z CD 677 Nukreipiama į [[AB Inkaras]] 7904740 wikitext text/x-wiki #redirect [[AB Inkaras]] 0tz0vnrr7xftgppcqvk7fc3pwogy8wp 0 699807 7904741 2026-08-15T12:12:10Z CD 677 Nukreipiama į [[Dariaus ir Girėno sporto centras]] 7904741 wikitext text/x-wiki #redirect [[Dariaus ir Girėno sporto centras]] aszrqc9gssjbuh5iyasbm9erzp2uxbz 0 699808 7904748 2026-08-15T12:29:04Z CD 677 Nukreipiama į [[Frenkelio fabrikas]] 7904748 wikitext text/x-wiki #redirect [[Frenkelio fabrikas]] l8gk23peb4hkx7v9spxqn10mbqbsfoz 14 699809 7904750 2026-08-15T12:39:32Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Utena|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904750 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Utena|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 9qbv78m1jpn72opaa88n5cm1pql7h0n 14 699810 7904751 2026-08-15T12:40:04Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Lietuvos ekonomika|*Miestai]] [[Kategorija:Lietuvos miestai|*Ekonomika]] 7904751 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos ekonomika|*Miestai]] [[Kategorija:Lietuvos miestai|*Ekonomika]] 3avsk6i27c6pirziuhxju4vlk8ileut 14 699811 7904756 2026-08-15T12:45:40Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Vilnius|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904756 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Vilnius|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] gg0rt9y1wugkljt5ala11xjgwdkav9w 14 699812 7904763 2026-08-15T13:00:53Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Alytus|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904763 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Alytus|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] btsbsmhl0yjjn7l37df78dcapq9xqs5 14 699813 7904765 2026-08-15T13:01:29Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Klaipėda|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904765 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Klaipėda|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 96111m4vbn303auoz5v77no9vv10phh 14 699814 7904767 2026-08-15T13:01:51Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Mažeikiai|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904767 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Mažeikiai|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 01vyvqkll2rtofgz9xfr069hca8wv65 14 699815 7904769 2026-08-15T13:02:15Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Panevėžys|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904769 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Panevėžys|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] e1t4omjta4jm5b9u2rxx91lw8zkoddc 14 699816 7904771 2026-08-15T13:02:33Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:Šiauliai|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] 7904771 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Šiauliai|Ekonomika]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ekonomika]] l0nk3hbvnkhfb51504jbgrp4w95cybr 0 699817 7904780 2026-08-15T13:26:00Z CD 677 Naujas puslapis: {{coord|55.7426|24.3806|display=t}} [[Vaizdas:Linas 2024a.jpg|thumb|Panevėžio „Linas“ 2024 m.]] '''AB „Linas“''' – tekstilės pramonės akcinė bendrovė [[Panevėžys|Panevėžyje]], veikianti S. Kerbedžio g. 23, dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante, į šiaurės rytus nuo miesto centro. Įmonės kodas – 301733421.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/linas_lt/juridinis-asmuo/ Linas LT, UAB.] Vz.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> Bendrovė atlieka verpal... 7904780 wikitext text/x-wiki {{coord|55.7426|24.3806|display=t}} [[Vaizdas:Linas 2024a.jpg|thumb|Panevėžio „Linas“ 2024 m.]] '''AB „Linas“''' – tekstilės pramonės akcinė bendrovė [[Panevėžys|Panevėžyje]], veikianti S. Kerbedžio g. 23, dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante, į šiaurės rytus nuo miesto centro. Įmonės kodas – 301733421.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/linas_lt/juridinis-asmuo/ Linas LT, UAB.] Vz.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> Bendrovė atlieka verpalų dažymo, audimo, apdailos, siuvimo, pakavimo darbus.<ref>[https://linas.lt/apie-mus/ Apie mus.] Linas.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> == Istorija == Įkurta [[1957]] m. kaip '''''Panevėžio linų kombinatas'''''. 1975–1990 m. buvo gamybinio susivienijimo „Linas“ pagrindinė įmonė (susivienijimui dar priklausė [[Plungė]]s „Linų audiniai“ ir [[Biržai|Biržų]] „Siūlas“). 1990 m. kombinatas tapo valstybine įmone „Linas“, 1993 m. – akcine bendrove.<ref>{{vle|linas-2|2026-08-15|„Linas“}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://linas.lt/}} * {{facebook|https://www.facebook.com/Akcine.bendrove.linas/}} [[Kategorija:Panevėžio įmonės]] f6nschsk7oabcy0j5ya6sbin0q60zjg 7904781 7904780 2026-08-15T13:26:07Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Panevėžio linų kombinatas]] į [[AB Linas]] 7904780 wikitext text/x-wiki {{coord|55.7426|24.3806|display=t}} [[Vaizdas:Linas 2024a.jpg|thumb|Panevėžio „Linas“ 2024 m.]] '''AB „Linas“''' – tekstilės pramonės akcinė bendrovė [[Panevėžys|Panevėžyje]], veikianti S. Kerbedžio g. 23, dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante, į šiaurės rytus nuo miesto centro. Įmonės kodas – 301733421.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/linas_lt/juridinis-asmuo/ Linas LT, UAB.] Vz.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> Bendrovė atlieka verpalų dažymo, audimo, apdailos, siuvimo, pakavimo darbus.<ref>[https://linas.lt/apie-mus/ Apie mus.] Linas.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> == Istorija == Įkurta [[1957]] m. kaip '''''Panevėžio linų kombinatas'''''. 1975–1990 m. buvo gamybinio susivienijimo „Linas“ pagrindinė įmonė (susivienijimui dar priklausė [[Plungė]]s „Linų audiniai“ ir [[Biržai|Biržų]] „Siūlas“). 1990 m. kombinatas tapo valstybine įmone „Linas“, 1993 m. – akcine bendrove.<ref>{{vle|linas-2|2026-08-15|„Linas“}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://linas.lt/}} * {{facebook|https://www.facebook.com/Akcine.bendrove.linas/}} [[Kategorija:Panevėžio įmonės]] f6nschsk7oabcy0j5ya6sbin0q60zjg 7904784 7904781 2026-08-15T13:42:57Z CD 677 7904784 wikitext text/x-wiki {{kiti|Linas}} {{coord|55.7426|24.3806|display=t}} [[Vaizdas:Linas 2024a.jpg|thumb|Panevėžio „Linas“ 2024 m.]] '''AB „Linas“''' – tekstilės pramonės akcinė bendrovė [[Panevėžys|Panevėžyje]], veikianti S. Kerbedžio g. 23, dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante, į šiaurės rytus nuo miesto centro. Įmonės kodas – 301733421.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/linas_lt/juridinis-asmuo/ Linas LT, UAB.] Vz.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> Bendrovė atlieka verpalų dažymo, audimo, apdailos, siuvimo, pakavimo darbus.<ref>[https://linas.lt/apie-mus/ Apie mus.] Linas.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> == Istorija == Įkurta [[1957]] m. kaip '''''Panevėžio linų kombinatas'''''. 1975–1990 m. buvo gamybinio susivienijimo „Linas“ pagrindinė įmonė (susivienijimui dar priklausė [[Plungė]]s „Linų audiniai“ ir [[Biržai|Biržų]] „Siūlas“). 1990 m. kombinatas tapo valstybine įmone „Linas“, 1993 m. – akcine bendrove.<ref>{{vle|linas-2|2026-08-15|„Linas“}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://linas.lt/}} * {{facebook|https://www.facebook.com/Akcine.bendrove.linas/}} [[Kategorija:Panevėžio įmonės]] hx2uy4qetp0fgtoeh2957rm7q9ssxwm 0 699818 7904782 2026-08-15T13:26:07Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Panevėžio linų kombinatas]] į [[AB Linas]] 7904782 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[AB Linas]] 4o9phg00r68xur67j224uefyidbguht 0 699819 7904786 2026-08-15T14:30:15Z CD 677 Naujas puslapis: [[Vaizdas:Kauno MAK 1952.jpg|thumb|Rąstų transportavimas į kombinato lentpjūvę prie Fredos uosto (horizonte – [[Kauno švyturys]])]] '''Kauno medžio apdirbimo kombinatas''' – buvęs [[kombinatas]] [[Kaunas|Kaune]], [[Žemoji Freda|Žemojoje Fredoje]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante prie [[Fredos uostas|Fredos uosto]]. == Istorija == 1879 m. Žemojoje Fredoje pastatytas baldų fabrikas „Elena“, nustojęs veikti 1889 m. Lentpjūvė savo veiklą pradėjo... 7904786 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kauno MAK 1952.jpg|thumb|Rąstų transportavimas į kombinato lentpjūvę prie Fredos uosto (horizonte – [[Kauno švyturys]])]] '''Kauno medžio apdirbimo kombinatas''' – buvęs [[kombinatas]] [[Kaunas|Kaune]], [[Žemoji Freda|Žemojoje Fredoje]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante prie [[Fredos uostas|Fredos uosto]]. == Istorija == 1879 m. Žemojoje Fredoje pastatytas baldų fabrikas „Elena“, nustojęs veikti 1889 m. Lentpjūvė savo veiklą pradėjo 1880 m. sausio 25 d.<ref>[https://web.archive.org/web/20150210210333/http://freda.eu/lt/ Freda.eu] (archyvuota 2015-02-10).</ref> Kiek vėliau, 1898 m. fabriką nupirko pirklys [[Abelis Kamberis]], o 1939 m. lentpjūvę įsigijo Šančiuose įsikūrusi lietuvių ir belgų AB „Lietmedis“.<ref>{{vle|kauno-baldai|2026-08-15|„Kauno baldai“}}</ref> Tarpukariu šalia buvo įrengtas malūnas ir lentpjūvės darbai nevyko. 1944 m. vasarą atsitraukdami vokiečiai lentpjūvę sunaikino. Karo pabaigoje čia įkurta belaisvių stovykla, o jos vietoje TSRS naftos ministerija atstatė senas lentpjūves ir 1947 m. įkūrė Kauno medžio apdirbimo kombinatą (MAK). Jam pavesta gaminti geologams skirtus išardomus skydinius namus, bet 1953 m. lapkritį kombinatas priskirtas „Lietuvos baldų“ trestui ir pertvarkytas baldų gamybai.<ref name=mb/> 1955 m. Kauno MAK, gerai organizavęs siuvamųjų mašinų stalų gamybą, nustojo gaminti buitinius baldus, 1957 m. įsisavinta drožiaplokščių gamyba, 1958 m. įrengtas sintetinių klijų dervų gamybos cechas.<ref name=m73>[[Antanas Morkevičius]]. [https://www.journals.vu.lt/ekonomika/article/view/15953 Lietuvos TSR baldų pramonės išvystymas.] – Ekonomika, 1973, 12(1), pp. 73–87. doi:10.15388/Ekon.1973.15953.</ref> Apie 1960 m. pradėta generalinė MAK rekonstrukcija, užbaigta 1966 m. pabaigoje.<ref name=mb>[https://www.mokslobaze.lt/medienos-apdirbimas-ir-baldai.html Medienos apdirbimas ir baldai.] Mokslobaze.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> Kombinatas priklausė LTSR statybos ministerijai,<ref>{{vle|bendroji-statyba-lietuvoje|2026-08-15|Bendroji statyba Lietuvoje}}</ref> 1970 m. jame dirbo 748 darbuotojai, kombinatas turėjo 3401 m² gamybinius plotus.<ref name=m73/> 1974 m. Kauno MAK prijungtas prie [[Kauno baldų kombinatas|Kauno baldų kombinato]].<ref>[https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/vadyba/kauno-baldu-verslo-planas Kauno baldų verslo planas.] Lietuviuzodynas.lt (tikrinta 2026-08-15).</ref> 1974 m. Žemosios Fredos skyrius pavadintas „Vilija“, 1990 m. – „Freda“.<ref>[http://www.baldai.com/imoniu-katalogas/freda-ab Freda, AB.] Baldai.com (tikrinta 2026-08-15).</ref> Kombinatas be kitų produktų gamindavo ir medinius [[spaudos kioskas|spaudos kioskus]].<ref>[https://www.facebook.com/groups/292654554239358/posts/2402399796598146/ Medžio apdirbimo kombinato Aleksote gamybos spaudos kioskas pastatytas 1959 m. Kaune.] 2023-02-04, Facebook.com</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Kauno įmonės]] 1ubxpllvamdlydiw1fdqp97d5xb0gy6 0 699820 7904795 2026-08-15T15:04:36Z CD 677 Nukreipiama į [[VMG grupė]] 7904795 wikitext text/x-wiki #redirect [[VMG grupė]] 4mjuj1b38o4yu25t130yql9zkx67ber 3 699821 7904796 2026-08-15T15:41:12Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7904796 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 18:41, 15 rugpjūčio 2026 (EEST)}} l4vmun50drgy24pd86ccylos9pr4obh 0 699822 7904819 2026-08-15T17:47:48Z Obivan Kenobi 116618 tarpukario pastatas Panevėžyje 7904819 wikitext text/x-wiki {{coord|55|43|58.6|N|24|21|29.0|E|type:landmark|display=title}} {{Pastatas | pavadinimas = Stasio Mačiulio namas | image = [[Vaizdas:Panevėžio apygardos prokuratūra.jpg|250px]] | antraštė = Pagrindinis fasadas | vieta = [[Panevėžys]], [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos g.]] 54 | statusas = | architektas = | statybų pradžia = 1939 m. | statybų pabaiga = 1940 m. | atidarymas = | paskirtis = gyvenamasis namas, ligoninė (pirminė),<br>administracinė (dabartinė) | stilius = [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] | aukštai = 3 | plotas = }} '''Gydytojo Stasio Mačiulio namas''' – pastatas [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos gatvėje]] 54. Stovi miesto centre, Respublikos ir P. Puzino gatvių sankirtoje. Trijų aukštų, tinkuoto plytų mūro, „L” raidės plano su vienaaukščiu priestatu. Pastate įsikūrusi [[Panevėžio apygardos prokuratūra]]. 1939 m. [[Panevėžio apskrities ligoninė]]s direktoriui [[Stanislovas Mačiulis|Stasiui Mačiuliui]] ir jo žmonai Vandai išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Jame planuota įrengti ir privačią ligoninę. 1940 m. namo statybos baigtos, bet nespėta jo įrengti. [[Baltijos šalių okupacija|Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai]], namas nacionalizuotas, sovietų valdžios atstovų konstatuota, kad jam įrengti dar reiktų apie 5000 rublių. 1941 m. birželį į Lietuvą įsiveržus [[Vermachtas|nacių kariuomenei]], besitraukiantys sovietų kariškiai ir saugumiečiai S. Mačiulį suėmė ir žiauriai nukankino. Iš pradžių nacių okupacinė valdžia S. Mačiulio name įkūrė komendantūrą, miesto komendantu paskyrė vokiečių valdininką Harmą. Spėjama, kad komendantūroje vertėja dirbo ir S. Mačiulio duktė. 1942 m. liepos 1 d. namas perduotas valdyti Vandai Mačiulienei. 1944 m. artėjant [[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]], S. Mačiulio žmona su dukterimis pasitraukė į Vakarus, atėjusi sovietų valdžia namą vėl nacionalizavo. Po karo jame įsikūrė ir visą sovietmetį veikė [[LKP]] Panevėžio miesto komitetas ir [[LLKJS]] Panevėžio miesto komitetas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę į pastatą įsikėlė Panevėžio apygardos prokuratūra.<ref name="Pilkauskas">Donatas Pilkauskas. [https://sekunde.lt/pilko-muro-istorija-nuo-gydytojo-namu-iki-prokuraturos/ ''Pilko mūro istorija: nuo gydytojo namų iki prokuratūros'']. Sekundė, 2026-07-11. Nuoroda tikrinta 2026-08-15.</ref> Sovietmečiu pastatas rekonstruotas, pakeista jo išvaizda.<ref>Emilija Juškienė. [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/is-daugiabuciu-gyvenamuju-namu-statybu-istorijos/ ''Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos'']. Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2023-06-16. Nuoroda tikrinta 2026-08-15.</ref> XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje pastatyti priestatai.<ref name="Pilkauskas"/> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Panevėžio statiniai]] oghn923xqm3vl49lbb2mf0fpjavku8r 0 699823 7904825 2026-08-15T18:30:42Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1954|03|17}} |gimimo vieta = [[Kybartai]] |tėvas = [[Vytautas Kochanauskas]] |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1989) |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1976) |vaikai = [[Andrius Kochanauskas]] (1982), [[Lukas Kochanauskas]] (1990) }} '''Rimvydas Kochanauskas''' ([[1954]] m. [[kovo 17]] d. Kybartai|Kyba... 7904825 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1954|03|17}} |gimimo vieta = [[Kybartai]] |tėvas = [[Vytautas Kochanauskas]] |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1989) |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1976) |vaikai = [[Andrius Kochanauskas]] (1982), [[Lukas Kochanauskas]] (1990) }} '''Rimvydas Kochanauskas''' ([[1954]] m. [[kovo 17]] d. [[Kybartai|Kybartuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas), futbolo treneris, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1989). == Biografija == Gimė 1954 m. Kybartuose,<ref>{{Kalinauskas 2003|42}}</ref> futbolo trenerio [[Vytautas Kochanauskas|Vytauto Kochanausko]] šeimoje.<ref>{{Marcinkevičiūtė 2005|103}}</ref> 1976 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3024}}</ref> Žaidė [[FK Atletas|„Atleto“]] (1973–1974, studijų metais), [[FK Sveikata|„Sveikatos“]] (1976–1977), [[Dainava Alytus (1935)|„Dainavos“]] (1978–1981) komandose. Vėliau ėmėsi trenerio darbo, treniravo vaikus [[VJSM Vilkaviškis|Vilkaviškio sporto mokykloje]] (1976–1978), [[SM Alytus|Alytaus sporto mokykloje]] (1978), jo treniruojama [[Pušynas Alytus|„Pušyno“]] vaikų komanda 1982 m. TSRS „Odinio kamuolio“ turnyre [[Jekaterinburgas|Sverdlovske]] užėmė 2-ąją vietą. 1982–1996 m. Lietuvos jaunučių ir jaunių futbolo rinktinių treneris. Pradėjęs treniruoti vyrų komandas, iš pradžių vadovavo [[Poringė Alytus|„Poringei“]] (1986–1988), [[Snaigė Alytus|„Snaigei“]] (1988–1990). 1992 m. iš Alytaus persikėlė į Vilnių,<ref>{{Klimkevičius 2015|421}}</ref> treniravo [[Geležinis vilkas Vilnius (1989)|„Geležinį vilką“]] (1992–1993), [[FK Inkaras|„Inkarą“]] (1996–1997), „Dainavą (1997–2000). Vėliau vėl perėjo į jaunimo kategoriją – treniravo Lietuvos U19 rinktinę (2001–2005), dirbo [[FA Kaunas|Kauno futbolo akademijoje]] (2007–2009), [[SRC Alytus|Alytaus SRC]] (nuo 2009 m.), [[Spyris Kaunas|Kauno „Spyrį“]] (2015–2016). Sūnūs [[Andrius Kochanauskas]] ir [[Lukas Kochanauskas]] – taip pat futbolininkai.<ref>{{studentai 2010|420}}</ref> Žymiausi auklėtiniai – [[Vitalis Levendrauskas]], [[Vytautas Andriuškevičius]], [[Gintaras Staučė]].<ref>{{lse|rimvydas-kochanauskas|2026-08-15}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kochanauskas, Rimvydas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 1mcnbizkjcp3o0r2232tw5ntw1v4hfp 0 699824 7904826 2026-08-15T18:30:50Z CD 677 Nukreipiama į [[Vilkaviškio sporto centras]] 7904826 wikitext text/x-wiki #redirect [[Vilkaviškio sporto centras]] ghyt51fg849jwqcsgnyeinpi0nd1kl9 3 699825 7904836 2026-08-15T20:36:54Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7904836 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 23:36, 15 rugpjūčio 2026 (EEST)}} cxnmkf76o9t2abgfnq4q93zig4v32gq 0 699826 7904837 2026-08-15T20:41:03Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Aukštaitijos NP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Simoniškis I]],<br>[[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] | lat = 55.298784| long = 26.002726 | rūšis = paprastoji pušis | aukštis = 17,4 | apimtis = 3 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~250 | amžiaus_metai = 2005 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Labakaršio pušis''' – išskirtinė [[pušis]], auganti [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, [[Simoniškis I|Simoniškio I]] k... 7904837 wikitext text/x-wiki {{Aukštaitijos NP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Simoniškis I]],<br>[[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] | lat = 55.298784| long = 26.002726 | rūšis = paprastoji pušis | aukštis = 17,4 | apimtis = 3 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~250 | amžiaus_metai = 2005 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Labakaršio pušis''' – išskirtinė [[pušis]], auganti [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, [[Simoniškis I|Simoniškio I]] kaimo ([[Linkmenų seniūnija|Linkmenų sen.]]) apylinkėse, miške tarp [[Labakaršys|Labakaršio]] ir [[Prūdas (ežeras)|Prūdo]] ežerų, 3,5 km į pietryčius nuo [[Linkmenys| Linkmenų]], 5,4 km į šiaurę nuo [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]]. Patenka į [[Ignalinos miškų urėdija|Ignalinos miškų urėdijos]] Kaltanėnų girininkijos (1063 kv., 25 skl.) teritoriją Kamčiatkos miške. 1997 m. Labakaršio pušis paskelbta botaniniu [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]]. Ji yra 24 m aukščio, kamieno apimtis – 3 m, amžius siekia apie 250 metų.<ref>„[[Ladakalnis (žurnalas)|Ladakalnis]]“. [https://www.aparkai.lt/data/ckfinder/files/Ladakalnis%2081-90/ladakalnis%20nr%2084.pdf Gamtos vertybės Aukštaitijos nacionaliniame parke. Labakaršio pušis] ''aparkai.lt'', 2005</ref><ref>[https://stvk.lt/map/S0310505020004-labakarsio-pusis?x=26.0027&y=55.2988&zoom=16.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Labakaršio pušis] ''stvk.lt/map''</ref> == Tautosakinės žinios == Labakaršio pušis minima tarp medžių, susijusių su senosiomis „Kartuvių pušų“ legendomis. Dažnai pasakojama, kad miško pakelių pušys buvo ir mirties bausmių vykdymo vietomis su pakartais žmonėmis ar vietoj taikinio nušautais [[baudžiava|baudžiauninkais]].<ref>[[Jolanta Zabulytė]]. [http://w.lkti.lt/wp-content/uploads/2023/01/34-47-Zabulyte_02.pdf Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje] ''lkti.lt'' p. 40, 41</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/labakarsio-pusis/ Labakaršio pušis] ''ignalina.info'', 2025-12-12 {{Ignalinos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] 7acancq7ojw152eoezone53ph3c3wli 0 699827 7904839 2026-08-15T20:56:15Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Žemaitijos NP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Plateliai]],<br>[[Plungės rajonas|Plungės raj.]] | lat = 56.037598| long = 21.820348 | rūšis = mažalapė liepa | aukštis = 27 | apimtis = 5,5 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~180 | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Platelių liepa''' – saugoma [[liepa (medis)|liepa]], auganti [[Plungės rajono savivaldybė]]je]], [[Platelių dvaras|Platelių dvaro]... 7904839 wikitext text/x-wiki {{Žemaitijos NP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Plateliai]],<br>[[Plungės rajonas|Plungės raj.]] | lat = 56.037598| long = 21.820348 | rūšis = mažalapė liepa | aukštis = 27 | apimtis = 5,5 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~180 | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Platelių liepa''' – saugoma [[liepa (medis)|liepa]], auganti [[Plungės rajono savivaldybė]]je]], [[Platelių dvaras|Platelių dvaro]] sodybos parke, pietinėje [[alėja|alėjoje]]. Parkas patenka į [[kultūros paveldas|kultūros paveldo]] teritoriją, dalinai išlaikiusią XIX a. mišraus parko struktūrą.<ref>{{cite kvr|mc=24803|title=Platelių dvaro sodybos parkas}}</ref> Nuo 1997 m. Platelių liepa paskelbta valstybės saugomu botaniniu [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]]. Saugomų teritorijų valstybės kadastre pateikti medžio fiziniai duomenys: 27 m aukštis, 5,5 m kamieno apimtis.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505050010-plateliu-liepa?x=21.8203&y=56.0376&zoom=17.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Platelių liepa] ''stvk.lt''</ref> Manoma, kad liepai yra apie 180 metų. Medis įdomus šakotu, storu kamienu. [[Mažalapė liepa]] yra atspari žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Šiam medžiui daugiausia kenkia kietoji ir minkštoji [[pintys]], kurios sukelia šerdies puvinį.<ref>Žemaitijos NP. [https://zemaitijosnp.lt/saugome/botaniniai-gamtos-paveldo-objektai/ Botaniniai gamtos paveldo objektai. Platelių liepa]</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-plateliu-liepa Platelių liepa] ''saugoma.lt'' * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/plateliu-liepa/26022 Platelių liepa] ''pamatyklietuvoje.lt'' {{Plungės rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Plungės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Plateliai]] 1wahjzpb14yqs9kz3tvp1bqkelhap5g 7904840 7904839 2026-08-15T20:58:42Z Vilensija 40695 7904840 wikitext text/x-wiki {{Žemaitijos NP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Plateliai]],<br>[[Plungės rajonas|Plungės raj.]] | lat = 56.037598| long = 21.820348 | rūšis = mažalapė liepa | aukštis = 27 | apimtis = 5,5 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~180 | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Platelių liepa''' – saugoma [[liepa (medis)|liepa]], auganti [[Plungės rajono savivaldybė]]je, [[Platelių dvaras|Platelių dvaro]] sodybos parke, pietinėje [[alėja|alėjoje]]. Parkas patenka į [[kultūros paveldas|kultūros paveldo]] teritoriją, dalinai išlaikiusią XIX a. mišraus parko struktūrą.<ref>{{cite kvr|mc=24803|title=Platelių dvaro sodybos parkas}}</ref> Nuo 1997 m. Platelių liepa paskelbta valstybės saugomu botaniniu [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]]. Saugomų teritorijų valstybės kadastre pateikti medžio fiziniai duomenys: 27 m aukštis, 5,5 m kamieno apimtis.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505050010-plateliu-liepa?x=21.8203&y=56.0376&zoom=17.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Platelių liepa] ''stvk.lt''</ref> Manoma, kad liepai yra apie 180 metų. Medis įdomus šakotu, storu kamienu. [[Mažalapė liepa]] yra atspari žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Šiam medžiui daugiausia kenkia kietoji ir minkštoji [[pintys]], kurios sukelia šerdies puvinį.<ref>Žemaitijos NP. [https://zemaitijosnp.lt/saugome/botaniniai-gamtos-paveldo-objektai/ Botaniniai gamtos paveldo objektai. Platelių liepa]</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-plateliu-liepa Platelių liepa] ''saugoma.lt'' * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/plateliu-liepa/26022 Platelių liepa] ''pamatyklietuvoje.lt'' {{Plungės rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Plungės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Plateliai]] qqrxfwikgklaq2iirui7iskomfn0zmn 0 699828 7904852 2026-08-16T00:02:55Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 24]] d. – [[rugpjūčio 30]] d. |vieta = [[Amsterdamas]] ({{flag|NED}}) |stadionas = [[Bosbanas]] |šalių skaičius = 65 |dalyvių skaičius = 378 |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 7<ref>[https://d3fpn4c9813ycf.cloudfront.net/pdfDocuments/WCH_2026_1/WCH_2026_1_ROW-------------------------------_C30AX2463.PDF Particip... 7904852 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 24]] d. – [[rugpjūčio 30]] d. |vieta = [[Amsterdamas]] ({{flag|NED}}) |stadionas = [[Bosbanas]] |šalių skaičius = 65 |dalyvių skaičius = 378 |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 7<ref>[https://d3fpn4c9813ycf.cloudfront.net/pdfDocuments/WCH_2026_1/WCH_2026_1_ROW-------------------------------_C30AX2463.PDF Participants list]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas|2025 Šanchajus]] |po = [[2027 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas|2027 Liucerna]] }} '''2026 m. [[pasaulio akademinio irklavimo čempionatas]]''' – [[Tarptautinė irklavimo federacija|tarptautinės irklavimo federacijos]] organizuotas geriausių pasaulio [[akademinis irklavimas|akademinio irklavimo]] sportininkų čempionatas, kuris vyko rugpjūčio 24 d. – rugpjūčio 30 d. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]].<ref>[https://worldrowing.com/2025/07/10/2026-world-rowing-championships-paulis-and-rienks-appointed-as-regatta-directors-staatsloterij-as-main-national-sponsor/ 2026 World Rowing Championships: Paulis and Rienks appointed as regatta directors, Staatsloterij as main national sponsor]</ref> == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = NED | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_NED = 0 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 0 | host_NED = yes }} == Medalininkai == === Vyrai === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |M1x | || | || | || |- |M2x | || | || | || |- |M4x | || | || | || |- |M2− | || | || | || |- |M4− | || | || | || |- |M8+ | || | || | || |-bgcolor=ccccff |LM1x | || | || | || |-bgcolor=ccccff |LM2x | || | || | || |} === Moterys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- |W1x | || | || | || |- |W2x | || | || | || |- |W4x | || | || | || |- |W2− | || | || | || |- |W4− | || | || | || |- |W8+ | || | || | || |-bgcolor=ccccff |LW1x | || | || | || |-bgcolor=ccccff |LW2x | || | || | || |} === Mišrios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |-bgcolor=ccccff |Mix2x | || | || | || |-bgcolor=ccccff |Mix8+ | || | || | || |} === Neįgalieji === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | PR1M1x | || | || | || |- | PR1W1x | || | || | || |- | PR2Mix2x | || | || | || |- | PR3Mix2x | || | || | || |- | PR3Mix4+ | || | || | || |} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atkrentamosios !colspan="2"|Ketvirtfinalis !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas !rowspan="2"|Galutinė<br> vieta |- !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |- | colspan=15| <center>'''Moterys''' |- | |align="center"|W1x |align="center"| |align="center"| |align="center" colspan="2" {{n/a}} |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- | |align="center"|W2- |align="center"| |align="center"| |align="center" colspan="2" {{n/a}} |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- | |align="center"|W2x |align="center"| |align="center"| |align="center" colspan="2" {{n/a}} |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- | colspan=15| <center>'''Vyrai''' |- | |align="center"|M1x |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- | |align="center"|M2- |align="center"| |align="center"| |align="center" colspan="2" {{n/a}} |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- | |align="center"|M4- |align="center"| |align="center"| |align="center" colspan="2" {{n/a}} |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldrowing.com/event/2026-world-rowing-championships/ FISA oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio akademinio irklavimo čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Nyderlandų sporto varžybos]] 7c0q5y2lnae98rxwy4lwiao5ap5k40v 0 699829 7904853 2026-08-16T00:09:16Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. [[pasaulio badmintono čempionatas]] |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 17]] d. – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Naujasis Delis]] ({{flag|IND}}) |stadionas = [[Indira Gandhi Arena]] |šalių skaičius = 55 |dalyvių skaičius = 382 |rungčių skaičius = 5 |Lietuvos delegacija = 0 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = 2025 m. pasaulio badmintono č... 7904853 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. [[pasaulio badmintono čempionatas]] |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 17]] d. – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Naujasis Delis]] ({{flag|IND}}) |stadionas = [[Indira Gandhi Arena]] |šalių skaičius = 55 |dalyvių skaičius = 382 |rungčių skaičius = 5 |Lietuvos delegacija = 0 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio badmintono čempionatas|2025 Paryžius]] |po = [[2027 m. pasaulio badmintono čempionatas|2027]] }} '''2026 m. pasaulio badmintono čempionatas''' – 30-asis geriausių [[pasaulio badmintono čempionatas]], kuris vyko rugpjūčio 17 d. – rugpjūčio 23 d. [[Indija|Indijos]] mieste [[Naujasis Delis|Naujajame Delyje]].<ref>[https://www.olympics.com/en/news/india-host-badminton-world-championship-2026 India to host badminton world championships in 2026, lose 2023 Sudirman Cup]</ref> == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = IND | flag_template = flag | event = | team = |gold_IND =0|silver_IND =0|bronze_IND =0 |host_IND = yes }} == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Rungtis}} |- |rowspan=2|Vyrų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Moterų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Vyrų dvejetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Moterų dvejetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Mišrūs dvejetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://bwfbadminton.com/tournament/5601/bwf-world-championships-2026/info Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio badmintono čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Indijos sporto varžybos]] la1bb4m2bjf2ocrg42y4ni43yf9pfn4 0 699830 7904880 2026-08-16T06:12:18Z CD 677 Nukreipiama į [[FK Pilėnai]] 7904880 wikitext text/x-wiki #redirect [[FK Pilėnai]] hynpdg88lvzpdted2pzu0j178kgtitq 0 699831 7904881 2026-08-16T06:12:33Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Dzūkijos mokykla]] 7904881 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Dzūkijos mokykla]] ajwm8w1j92epqotzusmoytsxc3dtfor 0 699832 7904883 2026-08-16T06:13:29Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Dainavos progimnazija]] 7904883 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Dainavos progimnazija]] t9ospoum7jd3u71r10ucfoiw5nqcxh8 0 699833 7904884 2026-08-16T06:13:41Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Jotvingių gimnazija]] 7904884 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Jotvingių gimnazija]] n76pvmey6lak3suug0dk7nmgz14wpae 0 699834 7904885 2026-08-16T06:13:57Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Likiškėlių progimnazija]] 7904885 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Likiškėlių progimnazija]] lsbg3nm7ncdkvljcomcd86oi9tm1ceb 0 699835 7904886 2026-08-16T06:14:08Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Panemunės progimnazija]] 7904886 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Panemunės progimnazija]] stzmmforlcgshbzwhb5t1at7799mdoc 0 699836 7904887 2026-08-16T06:14:22Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Piliakalnio progimnazija]] 7904887 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Piliakalnio progimnazija]] 64aubs87oib5bj3g7qo87m25jyivzlf 0 699837 7904888 2026-08-16T06:14:35Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Putinų gimnazija]] 7904888 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Putinų gimnazija]] nnqecequk7gbaksv53fcaep3axl1rk5 0 699838 7904889 2026-08-16T06:14:48Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija]] 7904889 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija]] 545vg5fgxuwd3hjyg9r8hx8jltgfk50 0 699839 7904891 2026-08-16T06:15:03Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Šaltinių progimnazija]] 7904891 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Šaltinių progimnazija]] a7t2d9bmen706293rfem8ax1e47d819 0 699840 7904892 2026-08-16T06:15:15Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Vidzgirio mokykla]] 7904892 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Vidzgirio mokykla]] 8hor12gw4qrsm6x2y9b1266oakmomvw 0 699841 7904893 2026-08-16T06:15:27Z CD 677 Nukreipiama į [[Alytaus Volungės progimnazija]] 7904893 wikitext text/x-wiki #redirect [[Alytaus Volungės progimnazija]] sux9wumxm9vjq92x8lsimls607d5tno 3 699842 7904946 2026-08-16T10:42:46Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7904946 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 13:42, 16 rugpjūčio 2026 (EEST)}} 1a9fspirf1t74kvcni17msv4q6du3ls 0 699843 7904957 2026-08-16T11:50:43Z Obivan Kenobi 116618 buvusi įmonė Panevėžyje 7904957 wikitext text/x-wiki {{Coord|55|44|13.9|N|24|21|26.0|E|display=t}} {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Panevėžio spirito kombinatas | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Distillery in Panevėžys (Panevėžio spirito fabrikas), photographed between 1916-1917.jpg|250px]] | antraštė = S. Montvilos fabrikas Pirmojo pasaulinio karo metais | forma = | simbolis = | žanras = | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 1890 m. | įkūrėjas = | uždaryta = 2005 m. | vieta_miestas = [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos g.]] 82, [[Panevėžys]] | vieta_šalis = [[Lietuva]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = | pramonė = maisto | produktai = spiritas, mielės, angliarūgštė, buitinė chemija ir kt. | produkcija = | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 330 (1999 m.) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = | pastabos = }} '''Panevėžio spirito kombinatas''' (1991–2005 m. AB „Sema”) – buvusi [[Spiritas|spirito]] gamybos įmonė [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos g.]] 82. Stovėjo Respublikos gatvės gale prie [[Panevėžio Respublikos tiltas|tilto]], užėmė kvartalą tarp Respublikos ir Kranto gatvių bei [[Nevėžis|Nevėžio]]. Veikė 1890–2005 m., gamino [[Etanolis|etilo spiritą]], [[Alkoholinis gėrimas|alkoholinius gėrimus]], [[Mielės|mieles]], [[Anglies rūgštis|angliarūgštę]], buitinės chemijos prekes, [[Odekolonas|odekoloną]] ir kitus produktus. Buvusio kombinato teritorija nenaudojama, beveik visi statiniai nugriauti. Išsaugotas tik raudonų plytų mūro senasis Stanislovo Montvilos fabriko pastatas, įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas.<ref name="KVR">{{cite kvr|mc=31847|title=Panevėžio mielių ir spirito fabriko pastatas|accessdate=2026-08-16}}</ref> == Istorija == 1890 ar 1891 m. [[Troškūnų dvaras|Troškūnų dvarininkas]] Stanislovas Montvila Panevėžyje įkūrė mielių ir spirito fabriką, tuo metu vieną didžiausių fabrikų [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]]. Fabrike be kitų produktų gamintas ir 95 laipsnių spiritas, produkcija realizuota visoje [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. Žaliavos pirktos iš artimiausių dvarų. Fabrikui vadovavo samdyti asmenys, daugiausia vokiečiai. Iš pradžių fabrike dirbo keliasdešimt nuolatinių darbuotojų, nenuolatinių būdavo daugiau. Samdyti ir jauni darbuotojai, kurie mokėsi amato. Darbininkų atlyginimai buvo maži, darbo sąlygos sunkios. Fabrike buvo malūnas, šaltkalvių dirbtuvė.<ref name="PAVB">Donatas Pilkauskas. [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/stanislovo-montvilo-mieliu-ir-spirito-fabrikas/ ''Stanislovo Montvilo mielių ir spirito fabrikas'']. Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2026-01-23. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> Viename iš pastatų (dabar Respublikos g. 77) S. Montvila atidarė miesto teatro salę.<ref name="KVR"/> Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] fabriko veikla sustojo, jo įrenginiai išmontuoti ir kartu su žaliavomis bei gatava produkcija išvežti į Vokietiją. Per karo suirutę fabriko savininkas dingo, darbuotojai išsiskirstė. Fabrike likusius variklius vėliau vokiečiai pritaikė [[Konservai|konservų]] gamybai, po karo fabriko patalpose kepta duona, gamintos dešros, įrengti [[Intendantūra|intendantūros]] sandėliai.<ref name="PAVB"/> S. Montvila vaikų neturėjo, jo giminės ir artimieji 1921 m. įsteigė akcinę bendrovę „St. Montvilo įpėdiniai ir Ko” ir 1922 m. kovą atnaujino mielių ir spirito gamybą. Atnaujinta įmonė pavadinta Mielių ir spirito rektifikacijos fabriku. Vienas iš steigėjų, žymus teisininkas, politikas ir visuomenės veikėjas [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], tapo bendrovės pirmininku. Mielių gamybai naudoti iš įvairių vietovių suvežti [[Miežis|miežiai]] ir [[Rugys|rugiai]], produkcija realizuota Lietuvos teritorijoje. Kartais mielės gamintos ir pagal užsakymą. Iš atliekų nedideliais kiekiais gamintas spiritas. Be to, įmonė tarpukariu gamino ir [[Degtinė|degtinę]] bei motoriną.<ref name="KVR"/> Per [[Didžioji depresija|1929–1933 m. ekonominę krizę]] sumažėjo gamybos apimtys, keliasdešimčia procentų krito pelnas. 1938 m. duomenimis, fabrike dirbo 12 tarnautojų ir 58 darbininkai, iš jų 13 kvalifikuotų ir 45 nekvalifikuoti. Už viršvalandžius darbininkams mokėtas 25 % priedas. Fabrike buvo prieinamas geriamas vanduo, veikė valgykla, įrengta ventiliacija. 1940 m. fabrikas dirbo 50 % pajėgumu.<ref name="PAVB"/> 1940 m. Lietuvą okupavus [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]], fabrikas nacionalizuotas,<ref name="PAVB"/> 1941 m. pertvarkytas į Panevėžio valstybinį mielių fabriką, 1951 m. – į Panevėžio spirito kombinatą. 1963 m. įmonė pervadinta Panevėžio bandomuoju spirito kombinatu, 1986 m. – Panevėžio maisto produktų kombinatu. 1986 m. kombinate dirbo 190 darbuotojų, veikė trys pagrindiniai gamybiniai barai: žaliojo spirito (įkurtas 1945 m.), mielių (1954 m.) ir angliarūgštės (1952 m.). Tais metais pagaminta 5,4 mln. t žaliojo spirito, 4410 t mielių, 1310 t angliarūgštės. Dalis mielių ir visa angliarūgštė siųsta į [[Rusijos TFSR]].<ref>{{TLE|3|292, 293| |Panevėžio maisto produktų kombinatas}}</ref> 1991 m. kombinatas privatizuotas, tapo bendrove „Sema”. Gamino [[Rektifikavimas|rektifikuotą]] ir denatūruotą etilo spiritą, [[Vynas|vyną]], [[Trauktinė|trauktines]], mieles, angliarūgštę, langų ploviklius, dezinfekcines priemones, organinius [[Tirpiklis|tirpiklius]], odekoloną. XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje apie 70 % pagaminto spirito eksportavo į Kazachstaną, Latviją ir kitas šalis, likusieji 30 % buvo sunaudojami Lietuvoje [[Vaistas|vaistams]], [[Actas|actui]], alkoholiniams gėrimams, [[Parfumerija|parfumerijos]] prekėms gaminti. 1999 m. įmonėje dirbo 330 darbuotojų.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/sema-1/ „Sema”]. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> 2005 m. įmonė, patyrusi finansinių sunkumų, bankrutavo. 2007 m. ją įsigijo [[Kipras|Kipre]] registruota bendrovė, tačiau netrukus nuosavybės teisė perleista Panevėžio įmonei „Paninvest”. Beveik visi gamyklos pastatai nugriauti, liko stovėti tik kultūros paveldo statusą turėjęs senasis S. Montvilo fabriko pastatas. Teritorijoje planuota statyti modernius daugiabučius, biurus, įrengti rekreacinę zoną, tačiau idėja nerealizuota.<ref>Raimonda Mikučionytė. [https://jp.lt/buvusios-semos-teritorija-panevezyje-vis-dar-laukia-naujo-gyvenimo/ ''Buvusios „Semos” teritorija Panevėžyje vis dar laukia naujo gyvenimo'']. Jūsų Panevėžys, 2025-11-13. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://siauliai.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/panevezio-bandomojo-spirito-kombinato-augimo-metai-19441970-m/ Panevėžio bandomojo spirito kombinato augimo metai. 1944–1970 m.] Šiaulių regioninis valstybės archyvas, <small>2024-03-28. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.</small> [[Kategorija:Panevėžio paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos maisto pramonės įmonės]] [[Kategorija:Buvusios Lietuvos įmonės]] [[Kategorija:Panevėžio įmonės]] oq0d7ff4ic6l1c5xui5jmetnhogdtu0 3 699844 7904958 2026-08-16T11:50:59Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7904958 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 14:50, 16 rugpjūčio 2026 (EEST)}} hsr49x6thz91txmzfufvci76ok8j8kp 3 699845 7904959 2026-08-16T11:54:50Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7904959 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 14:54, 16 rugpjūčio 2026 (EEST)}} hbeh3dng20iifti8zuha2751dq45dpf