Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.1 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1557 83915 83332 2026-05-11T18:00:01Z Kurmis 70 /* K */ 83915 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Apsiskaitėliškumas [[protas|proto]] neįdės. – [[Heraklitas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atsitiktinius [[atradimas|atradimus]] padaro tik išlavėję [[protas|protai]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===B=== # Be [[jausmas|jausmo]] ir [[protas|proto]] [[valia]] neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Be tinkamos [[protas|proto]] kultūros negali būti ir subtilių [[jausmas|jausmų]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===C=== # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. ===D=== # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Daugeliui apsiskaitėlių trūksta [[protas|proto]]. – [[Demokritas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Daugumos žmonių [[protas]] dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Draugystė]] gali būti tvirta tik sulaukus brandaus [[protas|proto]] ir [[amžius|amžiaus]]. – [[Ciceronas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Eilinio [[protas|proto]] žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtumas|Girtas]] žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– [[protas|protą]]. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Guvaus [[protas|proto]] ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. ===I=== # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įprotis]] nuolat gudrauti – riboto [[protas|proto]] požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įprotis]] prieštarauti yra [[protas|proto]] liga, kartais kenkianti širdžiai. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei nenusiteikęs [[veikla|veikti]], kam tada tau šitiek [[protas|proto]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai kurių žmonių [[didybė]] virtusi puikybe, [[tvirtumas]] – nežmoniškumu, [[protas]] – suktumu. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas ginčijasi remdamasis [[autoritetas|autoritetu]], tas panaudoja ne savo [[protas|protą]], o greičiau [[atmintis|atmintį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas nori [[mokymas|mokyti]] tą, kuris manosi esąs [[protas|protingas]], tuščiai gaišta laiką. – [[Demokritas]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta [[protas|proto]], tas neturi ko pamesti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio [[pasididžiavimas|didžiavimosi]], kiek jam trūksta [[protas|proto]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kliūtys [[protas|protui]] nėra bevertės. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio [[protas|proto]] erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kuklumas|Kuklumo]] stoka yra [[protas|proto]] stoka. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir geresnis, tuo daugiau [[gėris|gero]] jis pastebi žmonėse. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kur trūksta [[protas|proto]], trūksta visko. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kūrybiškam [[protas|protui]] visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # Labai naudinga galąsti ir gludinti savo [[protas|protą]] į kitų protus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Labai trukdo būti [[protas|protingam]] uolios pastangos tokiu rodytis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Maža turėti gerą [[protas|protą]], svarbiausia – gerai jį panaudoti. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mokyti [[protas|proto]] ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mūsų [[nuovoka]]i, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu [[protas|protui]] – solidumas ir lėtumas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[protas]] tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nedidelio [[protas|proto]] žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų [[išmanymas|išmanymą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti [[idėja]]i. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # [[Nemokšiškumas]] – [[protas|proto]] naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – [[Ciceronas]]. # Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus [[protas]] nenaudojamas nyksta. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]]. # Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių<br /> Ramiai prekiauja svetimu [[protas|protu]].<br /> Į jų raštus ir traktatus papuolė<br /> Jau sukramtyta [[išmintis]] kitų. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. M. Vazehas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nė už ką pasaulyje nesutikčiau [[alkoholis|alkoholiu]] dirginti nuvargusį atbukusį [[protas|protą]]. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nėra nieko [[gėda|gėdingesnio]], kaip gyventi be [[nauda|naudos]] visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti [[protas|protu]] nieko neveikiant. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nėra ribų [[fantazija|fantazijai]], nėra sienų [[protas|proto]] skvarbumui, nėra ribų [[technika|technikos]] jėgai, įveikiančiai [[gamta|gamtą]]. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas taip nepriekaištauja [[protas|protui]], kaip jo nepasitikėjimas savimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint [[mokymas|išmokyti]] kitą, reikia daugiau [[protas|proto]], negu norint išmokti pačiam. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Nuostaba]] ženklina mūsų [[pažinimas|pažinimo]] ribą ir įrodo ne tiek [[daiktas|daiktų]] [[tobulumas|tobulumą]], kiek mūsų [[protas|proto]] [[netobulumas|netobulumą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pajuoka]] dažnai būna [[protas|proto]] skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprastai stokojantys [[nuovoka|nuovokos]] manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys [[protas|proto]], manosi žiną viską. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pažintis su šviesių žmonių [[mintis|mintimis]] yra puikios [[protas|proto]] pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # Priversti [[protas|protingus]] žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]], neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Protas]] nušviečia kelią [[valia]]i, o valia vadovauja [[veiksmas|veiksmams]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus kartais [[skubėjimas|skuba]], bet nieko nedaro paskubomis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # [[Protas|Protingasai]] mokintas ir šaunus,<br /> Bet ne šventasis, turintis sparnus.<br /> Ir jam pakanka žemiškos gerovės,<br /> [[Didybė]]s jausmas šitoks malonus. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # [[Protas|Protingasis]] siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – [[Aristotelis]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] didumas matuojamas [[idėja|idėjų]] ir jų [[derinys|derinių]] skaičiumi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Protas|Proto]] narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Protas|Proto]] trūkumo nedera aiškinti [[atmintis|atminties]] stoka. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] užsiėmimai žmogų veikia taip pat vaisingai, kaip saulė gamtą; išsklaido niūrią nuotaiką, ilgainiui palengvina, sušildo, pakelia dvasią. – [[Vilhelmas Humboltas]]. # [[Protas|Protui]] būdinga mąstyti, suvokti, tai yra sieti priežastis ir pasekmes, atsakyti į klausimą „kodėl“, atskleisti atsitiktinumus ir dėsningumus, derinti naujas savybes su naujom sąlygom, rasti įvykių grandinės pradžią ir pabaigą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===R=== # Reikia būti labai [[protas|protingam]], kad mokėtum neparodyti savo protinio pranašumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Retas [[protas]] žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Ribotas, bet sveikas [[protas]] galiausiai mažiau mus vargina negu platus, bet sujauktas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Savo [[protas|protą]] dera gilinti, o ne plėsti, ir visą savo proto, nelyginant uždegamojo stiklo fokuso, šilumą, visus spindulius sutelkti į vieną tašką. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Skaitymas]] stiprina arba silpnina [[protas|protą]] lygiai kaip kūną – grynas ar užterštas oras. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Šviesuolio [[protas]], galima sakyti, susideda iš visų praėjusių amžių protų. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Tik nedaugeliui pakanka [[protas|proto]] naudingus papeikimus laikyti vertesniais už netikrus pagyrimus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===U=== # [[Užsispyrimas]] kyla iš mūsų [[protas|proto]] ribotumo: mes nenoriai tikime tuo, ko neaprėpia mūsų akiratis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. ===V=== # [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Venkite [[juokavimas|juokauti]] prasilenkdami su sveiku [[protas|protu]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienas iš [[protas|proto]] vidutiniškumo požymių yra noras be paliovos pasakoti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vieno [[protas|protingo]] žmogaus [[draugystė]] brangesnė už visų neprotingųjų. – [[Demokritas]]. # Visada [[juokavimas|juokaukite]] tik su [[protas|protingais]] žmonėmis. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Viską tyrinėk, duok [[protas|protui]] pirmąją vietą. – [[Pitagoras]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. # Visų žmonių [[protas]], kartu paimtas, nepadės neturinčiajam savojo: netekęs [[aklumas|regėjimo]] žmogus negali šio trūkumo kompensuoti aplinkinių sąskaita. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===Ž=== # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] 8l0qkzqyk42r6xfrkln1llpspa75hmx 0 2661 83914 82971 2026-05-11T17:58:54Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 83914 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == [[Vaizdas:Latin dictionary.jpg|thumb|Knygos]] # [[Aforizmas]], [[sentencija]], kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa [[knyga]] – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]], ''Götzendämmerung''. # Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Bičiuliaudamasis su [[knyga|knygomis]], kaip ir su žmonėmis, gali patekti ir į gerą, ir į blogą draugiją. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Daugelis giria vienas [[knyga]]s, bet skaito vis dėlto kitas. – [[Markas Valerijus Marcialis|Marcialis]]. # Gabenk geras [[knyga]]s į namus, nes jų jėga lemtingai veikia [[vaikas|vaikus]] ir vaikų vaikus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Gera [[knyga]] duoda vaisių – kitas knygas; jos šlovė kiekvieną amžių eina platyn, ir jos [[skaitymas]] sudaro ištisą erą [[skaitytojas|skaitytojų]] gyvenime. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera [[knyga]], graži [[kalba]] gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras [[pavyzdys]] užvis naudingiausias. – [[Konfucijus]]. # Gera [[knyga]] turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Gera ta [[knyga]], kurią atverti iš anksto mėgaudamasis ir užverti praturtėjęs. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera ta [[knyga]], kurioje [[autorius]] dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. – [[Aristotelis]]. # Geras dalykas kaupti geras [[knyga|knygas]], bet kur kas geresnis – dažniau jas [[skaitymas|skaityti]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Geriau [[vienatvė]] su [[knyga]], negu [[bendravimas]] su [[kvailys|kvailiais]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Geriausios [[knyga|knygos]] yra tos, kurios tau pasakoja jau žinomus dalykus. – [[Džordžas Orvelas|Dž. Orvelas]]. # Gerų [[knyga|knygų]] [[skaitymas]] – tai [[pokalbis]] su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pokalbis, kuriame jie perduoda mums tiktai geriausias savo [[mintis]]. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Iš visų žmogaus kūrybos apraiškų labiausiai stebina ir verta dėmesio – [[knyga]]. Knygose gyvos praėjusių laikų godos, girdėti aiškūs įtaigūs balsai žmonių, kurių palaikų dulkės seniai išsisklaidė kaip sapnas. Visa, ką žmonija sukūrė, apmąstė, pasiekė,– tarsi būtų išsaugota knygų puslapiuose. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Auklėjimas|Išauklėti]] kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia [[knyga|knygose]]. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Yra [[knyga|knygų]], kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jeigu skaitysi tik tas [[knyga]]s, kurias skaito visi, tuomet ir galvoti galėsi tik tai, ką galvoja visi. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Kada nors [[knyga|knygos]] atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo [[tamsa|tamsos]] ir [[smurtas|smurto]] žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose [[praeitis|praeities]] ir [[dabartis|dabarties]] įvykiuose, persiima visos [[žmonija|žmonijos]] mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kas [[knyga]]s vertina pagal apimtį, tartum jos būtų parašytos rankų, o ne proto [[lavinimas|lavinimui]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kai kurios [[knyga|knygos]] parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad [[autorius]] šį tą žino. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai matau, kaip žmonės, nežinodami, ką veikti, prasimano apgailėtinų [[užsiėmimas|užsiėmimų]] ir [[pramoga|pramogų]], aš ieškau [[knyga|knygos]] ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kam tūkstančiai [[knyga|knygų]] ir jų rinkinių, jei šeimininkas per gyvenimą vos įstengia perskaityti jų pavadinimus? Autorių minia slegia besigilininantį, o ne ugdo; daug verčiau atsidėti keletui, užuot klaidžiojus po visus. – [[Seneka]]. # Kartais [[skaitytojas|skaitytojai]] atsitraukia nuo [[knyga|knygos]] neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekviena [[knyga]] yra [[iššūkis]]. – [[Nora Roberts|N. Roberts]]. # Kiekvienas atkakliai tesiekia gyventi tarp vertingų [[knyga|knygų]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvieną [[knyga|knygą]] reikia mokėti [[skaitymas|skaityti]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Knyga]] – geriausias išmintingo žmogaus draugas. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Knyga]] iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Knyga]], kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart. – [[Pjeras Vėberis|P. Vėberis]]. # [[Knyga]] – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują [[išmintis|išmintį]]. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga]] padeda užpildyti [[išsilavinimas|išsilavinimo]] spragą. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # [[Knyga]] – tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja. – [[A. Debruselis]]. # [[Knyga]] – tai pats savęs išsiilgęs žmogus. – [[Petras Vaičiūnas|P. Vaičiūnas]]. # [[Knyga]] turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Knyga]], vertinga dėl subtilaus žmogaus ir daiktų prigimties stebėjimo, niekada negali nustoti žavesio. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Knyga|Knygos]] – kaip veidrodis: jose atrandi tai, ką turi savyje. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Knyga|Knygos]], kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] lydi mane visą gyvenimo kelią, aš bičiuliaujuos su jomis visada ir visur. Jos džiugina mano senatvę ir vienišą gyvenimą. Jos išvaduoja nuo įkyraus dykinėjimo naštos ir visada padeda atsikratyti nemalonios draugijos. Jos sušvelnina priepuolius fizinio skausmo, kol jis nėra beprotiškas ir visavaldis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Knyga|Knygos]] – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. – [[Volteras]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[mintis|minties]] laivai, plaukiojantys [[laikas|laiko]] bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Knyga|Knygos]] – paskutiniai draugai, kurie mūsų neapgaudinėja, visada lieka drauge ir nepriekaištauja mums už senatvę. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai [[išmintis|išminties]] skleidimo įrankis. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Knyga|Knygos]] turi būti mokslų rezultatai, o ne [[mokslas|mokslai]] – knygų rezultatai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Knyga|Knygų]] kolekcija – tolygu [[universitetas|universitetui]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Kvailys]] nuo [[knyga|knygų]] dvigubai kvailėja. – [[Moljeras]]. # Materialūs [[nuodai]] skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų [[knyga|knygų]] pavidalu, deja, dažnai patrauklūs. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Meilė [[knyga]]i tikrai pagirtina. Iš bibliofilų juokiamasi, galbūt jie ir iš tiesų duoda pretekstą [[juokas|juokams]]: tokia visų įsimylėjėlių dalia. Nors veikiau jiems derėtų pavydėti... – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes gyvename per daug panirę į [[knyga]]s ir per mažai į [[gamta|gamtą]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes skolingi [[knyga|knygoms]] už tas didžias [[geradarystė|geradarystes]], kurios yra kilnių protingų veiksmų rezultatas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mielesnio draugo aš už [[knyga|knygą]] neturiu. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Mūsų protėviams buvo sunku įsigyti [[knyga|knygų]], o mus tevargina knygų pasirinkimas.. Todėl mes turime apdairiai rinktis knygas. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų vaikystėje turbūt labiausiai užimtos dienos buvo tos, kurias praleidome su mėgstamiausia [[knyga]]. – [[Maja Andželou|M. Andželou]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Namai]], kuriuose nėra [[knyga|knygų]], panašūs į kūną be sielos. – [[Ciceronas]]. # [[Nauda|Naudą]] duoda ne [[knyga|knygų]] daugumas, o [[gerumas]]. – [[Seneka]]. # Neabejotinai vertinga toji [[knyga]], kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Negalima laikyti [[knyga|knygų]] uždarytų lyg kalėjime, jos turi pereiti iš bibliotekų į [[atmintis|atmintį]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Neturėti [[knyga|knygų]] – aukščiausias intelektualinio skurdo laipsnis; neleiskite sau tiek nusmukti. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada neskaitykite tuščių [[knyga|knygų]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Per didelė [[knyga|knygų]] gausybė išsklaido [[mintis]]. – [[Seneka]]. # Pernelyg daug [[skaitymas|skaitoma]] vidutinių [[knyga|knygų]]: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Plačiam lavinimuisi žmogus turi rinktis vertingas [[knyga]]s, tai yra parašytas taurių, išmintingų žmonių, tikrų mąstytojų. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Praeitis|Praeities]] nėra, kol yra [[knyga|knygos]]. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Reikia visų pirma nuoširdžiai trokšti mokytis iš [[knyga|knygų]] ir persiimti jų mintimis, o ne stengtis aptikti jose savas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Skaitantieji pernelyg daug [[knyga|knygų]] panašūs į opiumo rūkytojus. Jie gyvena [[sapnas|sapne]]. Rafinuoti [[nuodas|nuodai]], įsismelkę į jų smegenis, padaro jas nejautrias realiam pasauliui. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Skaitydamas [[knyga]]s, stabtelėju prie kiekvienos gražios [[mintis|minties]], kaip stabtelėju prieš kiekvieną tiesą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Skaitytų [[knyga|knygų]] pakartotinas [[skaitymas]] – patikimiausias išprusimo matas. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Šventosios [[knyga|knygos]] ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Šviesti [[liaudis|liaudį]] – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros [[knyga|knygos]] tarsi liepsna tirpdo [[šiurkštumas|šiurkštumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tarp [[knyga|knygų]], kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Turime semtis [[nauda|naudos]] ne iš [[knyga|knygų]] dailumo, ne iš jų daugybės, bet iš jų kalbos ir iš viso to, kas jose parašyta. – [[Lukianas]]. # Vertingiausios, mano manymu, tos [[knyga|knygos]], kurios teikia [[mintis|minčiai]] daugiausia ir įvairiausio peno. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vertinkite [[knyga|knygą]] pagal šiuos kriterijus: jei ji taurina sielą, ugdo narsą ir kilnius polėkius, vadinasi ji nuostabi ir sukurta meistro rankos. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Viduramžiais būtų deginę mane, dabar degina tik mano [[knyga]]s. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Visos geros [[knyga|knygos]] panašios tuo, kad kai jas perskaitote, atrodo, kad visa tai atsitiko jums ir visad liks su jumis: gera ir bloga, susižavėjimas, širdgėla ir gailestis, žmonės ir vietos, ir net tai, koks buvo oras. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Knyga|Knygų]] [[skaitymas]] pašalina [[Liūdesys|liūdesį]] iš širdies. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kai kurie žmonės savyje turi tik vieną [[Knyga|knygą]], kiti – biblioteką. # [[Metai]] žino daugiau negu [[Knyga|knygos]]. # Niekada nespręsk apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Tu negali papasakoti apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jei tris dienas neskaitei jokios [[knyga|knygos]], tavo [[žodis|žodžiai]] bus seklūs. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Mokytas – iš [[knyga|knygų]], o kvailas – iš galvos. # Nemokytas ir iš atbulos [[knyga|knygos]] moka skaityti. # Nespręsk apie [[knyga|knygą]] iš viršelio. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|knyga}} [[Kategorija:Literatūra]] 4zdge6go81wct6x2chxq8wmhr9px899 0 2756 83917 83355 2026-05-11T18:05:53Z Kurmis 70 /* Sentencijos ir aforizmai */ 83917 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Akademinės [[kalba|kalbos]] panašios į krištolo sietynus, kurie žėri, bet nešildo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Akcentas]] – [[kalba|kalbos]] siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie svarbius dalykus dera [[kalbėjimas|kalbėti]] paprastai: įmantrumas čia netinka; kalbant apie nereikšmingus dalykus, atsimintina, kad tik tono, manieros ir pasakymų [[taurumas]] gali suteikti jiems prasmę. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Aštri [[kalba]] – vienintelis aštrus ginklas, kuris nuolat vartojamas tampa dar aštresnis. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Daug [[kalbėjimas|kalba]] tie žmonės, kurie mažai [[žinojimas|žino]], o tie, kurie žino daug, kalba mažai. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Daug [[kalbėjimas|kalbėti]] ir daug pasakyti ne tas pats. – [[Sofoklis]]. # Daugelis [[gėda|gėdingai]] besielgiančių sako gražias [[kalba]]s. – [[Demokritas]]. # Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad [[klausymas|klausytų]], o tam, kad [[kalbėjimas|kalbėtų]] patys. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau [[klausymas|klausytis]], negu [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Plutarchas]]. # Dažniau bent pasverk, ką ir kam tu esi [[kalbėjimas|priplepėjęs]]. – [[Horacijus]]. # Galutinis [[kalba|kalbos]] tikslas – [[įtikinimas|įtikinti]] žmones. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Gerai [[kalba|kalbos]] tikrumas ir sklandumas,<br /> Bet koks puikus yra kalbos trumpumas. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Geriau daugiau [[žinojimas|žinoti]] negu [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Titas Makcijus Plautas|T. M. Plautas]]. # Geriau [[kalbėjimas|kalbėti]] apgalvotai negu greitai. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # Geriau protingai [[tylėjimas|tylėti]], negu kvailai [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]], [[kalba|kalbos]], [[paprotys|papročių]] paprastumas teikia tautai jėgų, o prabanga, kalbos įmantrumas, papročių rafinuotumas veda į negalę ir pražūtį. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Glauskim [[kalba]]s, kad [[mintis]] ne pakriktų, o veržtųsi. – [[Horacijus]]. # Imkis [[kalbėjimas|kalbėti]] dviem atvejais: arbakai savo kalbos temą esi dorai apgalvojęs, arbakai kalbėti apie ką nors būtina; tik tada kalbėjimas vertesnis už [[tylėjimas|tylėjimą]], o visais kitais atvejais – kur kas geriau tylėti negu kalbėti. – [[Isokratas]]. # Ir puikiausia [[kalba]] užtęsta pabosta. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Išmok [[klausymas|klausyti]], ir tu galėsi turėti naudą net iš tų, kurie prastai [[kalbėjimas|kalba]]. – [[Plutarchas]]. # Ištęstos [[kalba|kalbos]] – nuobodžiausias dalykas, ir klausomasi jų nelabai atidžiai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo [[kalba]] pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Jei [[kalba]] eina apie [[pinigai|pinigus]], yra tik vienas taiklus žodis: DAUGIAU!" – [[Andrė Kostolanis|A. Kostolanis]], ''Investuotojams ir spekuliantams''. # Jei nemoki [[kalbėjimas|kalbėti]], išmok [[klausymas|klausyti]]. – [[Pomponijus Mela]]. # Jeigu be paliovos [[kalbėjimas|kalbėsi]] vienas – visada būsi teisus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta [[kalba]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Jeigu norite sulaikyti žmogų nuo kokio nors [[poelgis|poelgio]], priverskite jį išsikalbėti šia tema: kuo daugiau žmonės [[kalba|kalbėjimas]], tuo mažiau linkę [[veikla|veikti]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Kad ir kaip gražiai žmogus [[kalbėjimas|kalbėtų]], atminkite: kalbėdamas per daug galų gale pasakys kvailystę. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Kai apie jus [[kalbėjimas|kalba]], tai blogiau gali būti tik viena – kai apie jus nekalba. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai kuriems žmonėms [[kalbėjimas|kalbėti]] – tolygu užgaulioti: jie dygūs ir kandūs, jų kalba – tulžies ir pelynų antpilo mišinys; pašaipa, patyčios ir įžeidimai trykšta iš jų lūpų kaip seilės. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Kalba]] – didi jėga: ji įtikina, atverčia, priverčia. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Kalba]] duota nuslėpti [[mintis|mintį]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas-Perigoras]]. # [[Kalba]] duota visiems, o [[išmintis]] – nedaugeliui. – [[Katonas]]. # [[Kalba]] – geriausias tarpininkas užmegzti [[draugystė|draugystei]] ir [[santarvė|santarvei]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Kalba]] yra didis, tautos statytas paminklas. – [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. # [[Kalba]] yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. – [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]]. # [[Kalba]] yra žmogaus [[dvasia|dvasios]] organas, žmogaus [[mintis|minties]] ir [[jausmas|jausmo]] išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla <...>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, <...> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]]. # [[Kalba]] – [[mąstymas|mąstymo]] priemonė... Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. – [[Aleksėjus Tolstojus|A. Tolstojus]]. # [[Kalba]] – sielos rūbas. – [[Seneka]]. # [[Kalba]] – [[siela|sielos]] veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – [[Publijus Siras]]. # [[Kalba]] – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Kalba]] turi plaukti ir rutuliotis iš dalyko išmanymo. Jeigu [[oratorius]] dalyko nesuvokė ir neperprato, visos gražbylystės – tik beprasmės vaikiškos pastangos. – [[Ciceronas]]. # [[Kalba]] – visų pavojingiausias ginklas: kardo prakirsta žaizda lengviau užgydoma negu ta, kurią palieka [[žodis]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Kalbančiojo [[paprotys|papročiai]] geriau įtikina negu [[kalba|kalbos]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Kalba]]nt reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ne iškalbos dovana, o gebėjimu analizuoti. – [[Mo Ti]]. # [[Kalbėjimas|Kalbėdamas]] kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. – [[Vydūnas]]. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]] tinkamai arba išmintingai tylėk. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # [[Kalbėjimas|Kalbėkime]], ką jaučiame ir jauskime, ką kalbame. – [[Seneka]]. # [[Kalba|Kalbos]] jėga – sugebėjimas nedaugeliu [[žodis|žodžių]] daug pasakyti. – [[Plutarchas]]. # [[Kalba|Kalboje]] [[tauta]] pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kas daug [[kalbėjimas|kalba]], tas pasako daug [[kvailystė|kvailysčių]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Kas linkęs [[prieštaravimas|prieštarauti]] ir daug [[kalbėjimas|plepėti]], negali išmokti to, ką reikia. – [[Demokritas]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|tylėti]], tas nesugeba ir [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Seneka]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Maža [[garbė]] svetimom [[kalba|kalbom]] kalbėti, didi [[gėda]] savos gerai nemokėti. – [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. # Menas [[klausymas|klausyti]] beveik prilygsta menui gerai [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Mes [[kalbėjimas|kalbame]] mažai, jeigu nekalbame apie save. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]] – talentas. – [[Stendalis]]. # Neišmanėliai [[kalbėjimas|kalba]], bailiai [[tylėjimas|tyli]], o išmintingieji [[klausymas|klauso]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nevalia pamiršti ne tik žmonių [[kalba|kalbų]], bet ir jų [[žodis|žodžių]]. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Nėra nieko bjauresnio kaip daug [[kalbėjimas|kalbėti]] apie save. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # Niekada nedaugžodžiausi [[kalbėjimas|kalbėdamas]] tik tai, ką nori pasakyti. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Niekam nemielas pernelyg daug [[kalbėjimas|kalbėti]] mėgstantis žmogus;jis be paliovos pasakoja apie save, tarsi vaizduodamasis savo romano herojumi. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už [[kalba|kalbą]] [[tauta]] neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos [[kalba]]. – [[Ernstas Morkas Arntas|E. M. Arnstas]]. # Norėdamas pažinti kokios nors [[tauta|tautos]] [[paprotys|papročius]], pirma išmok jos [[kalba|kalbą]]. – [[Pitagoras]]. # Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # Norite, kad apie jus gerai [[kalbėjimas|kalbėtų]], tai nekalbėkite gerai apie save. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Pagyrūnas|Pagyrūniškos]] [[kalba|kalbos]] – pirmas silpnumo požymis, o galintieji atlikti didžius darbus laiko liežuvį už dantų. – [[Ciceronas]]. # Paprastą [[kalba|kalbą]] iš pirmo žvilgsnio tarsi lengviausia pamėgdžioti, bet pirmieji bandymai parodys, kad nėra nieko sunkesnio. – [[Ciceronas]]. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Plunksna]] – geriausias mokytojas, parašyta [[kalba]] vertesnė už tik apgalvotą. – [[Ciceronas]]. # Pusė žmonijos turi ką pasakyti, bet [[tylėjimas|tyli]], o kita pusė – neturi ką pasakyti, bet be perstojo [[kalbėjimas|kalba]]. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – [[Lao Dzė]]. # [[Skaitymas|Skaitydami]] autorius, kurie gražiai [[rašymas|rašo]], įprantame gražiai [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Volteras]]. # Sklandžiai [[kalbėjimas|kalbėti]] – tai tinkamai [[galvojimas|galvoti]] balsu. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. # Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. – [[Vang Čungas]]. # Sunaikink [[kalba|ją]] [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. – [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]]. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tas, kuris daug [[galvojimas|galvoja]], mažai [[kalbėjimas|kalba]], stengdamasis įsprausti kuo daugiau [[mintis|minčių]] į kuo mažiau [[žodis|žodžių]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Tas, kuris nemoka svetimų [[kalba|kalbų]], nesupranta ir savosios. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Tauta|Tautos]] [[kalba]] visada glaudžiausiai susijusi su nacionaline [[dvasia]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu kiekvienas stengiasi [[galvojimas|galvoti]] ir [[kalbėjimas|kalbėti]] protingai, bet tenemėgina įtikinti kitų savo [[skonis|skonio]] ir [[jausmas|jausmų]] neklaidingumu: tai pernelyg sunkus sumanymas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Teisybė, kad mano tėvai jaudinosi, nes aš [[kalbėjimas|kalbėti]] pradėjau gana vėlai, jie net konsultavosi su daktaru. Negaliu pasakyti, kokio tada buvau amžiaus – tačiau tikrai ne mažesnio nei trejų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. – [[Saadis]]. # Žmogų galima pažinti iš [[draugija|draugijos]], kurioje jis sukiojasi, ir iš [[kalba|kalbos]], kuria jis šneka. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Žmonės sukūrė [[kalba|kalbą]] aiškintis tarpusavyje, o ne vienam kitą apgaudinėti. – [[Aleksandras Mandzonis|A. Mandzonis]]. # Žmonių [[kalba]] tokia, koks jų [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Žmonių [[santykiai]] būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva [[tylėjimas|tylėti]] kaip ir [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. == Antikiniai posakiai, frazės == # [[Ezopas|Ezopo]] kalba (''minčių reiškimas "tarp eilučių", alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais''). ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Būk [[Atsargumas|atsargus]], [[Kalba|sakydamas]] [[Žodžiai|žodžius]] kiekvieną dieną, įsitikink, kad jie yra geri ir saldūs, nes gali būti, kad [[Ateitis|ateityje]] tau reikės kai kuriuos iš jų suvalgyti. # [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus turi žinoti savo bendruomenės [[kalba|kalbą]], [[Pasaka|pasakas]] ir patarles. # Jeigu tu nori, kad žmonės tave [[Supratimas|suprastų]], kalbėk jų [[kalba|kalba]]. # Kai [[gyvatė]] yra namuose, žmogui nebereikia ilgai apie tai [[Kalbėjimas|diskutuoti]]. # Kai [[kalba]] [[Veiksmas|veiksmai]], [[žodžiai]] yra niekas. # [[Kalba|Nekalbėk]] blogai apie krokodilą, kai tavo [[koja]] yra upėje. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Spinduliuojanti ir gerai suprasta vieno žmogaus [[kalba]] yra geriau negu tūkstančio žmonių kalba, kuri tokia nėra. # Šnibždėjimas turi daugiau reikšmės negu triukšminga [[kalba]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Apgalvojimas [[Kalba|kalboje]] yra svarbiau negu [[iškalbingumas]]. # Būna laikas [[kalbėjimas|kalbėti]] ir laikas [[tylėjimas|tylėti]]. # Galvok, prieš [[Kalbėjimas|kalbėdamas]]. # Geriau įvertink [[Kalbėjimas|kalbėtojo]] valią negu [[Žodis|žodžių]] vertę. # Jeigu neturi nieko gero pasakyti – [[Kalbėjimas|nesakyk]] nieko visiškai. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]] apie velnią ir [[velnias]] pasirodo. # [[Kalbėjimas|Kalbėti]] negalvojant, tai yra šaudyti nesitaikant. # [[Kalbėjimas|Nekalbėk]] apie mano skolas, nebent tu ketini jas apmokėti. # Nuo ko priklauso jūsų [[sėkmė]]? Nuo to, ką, su kuo, kada, kur ir kaip [[Kalbėjimas|kalbate]]. # Palik ilgai [[Kalbėjimas|kalbantį]] viduryje gatvės. # Tas, kuris [[Kalbėjimas|sako]] bet ką, kas jam patinka, išgirs tai, kas jam nepatinka. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Jei [[kalba|kalbi]] – tai tavo [[žodis|žodžiai]] turi būti geresni už [[tyla|tylą]]. ===[[Kazachų patarlės ir priežodžiai|Kazachų]]=== # Galvok, ką [[kalba|kalbi]], netgi tada, kai juokauji. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jeigu gerą [[kalba|kalbą]] pakartoti tris kartus – net šunims šlykštu pasidarys. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]] tik apie tai, ką išmanai. # Naudingiau mokėti [[klausymas|klausytis]] negu mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Aiškiai [[kalbėjimas|kalba]], tamsiai [[galvojimas|galvoja]]. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # Blogų [[kalba|kalbų]] nedidink, jos pačios auga. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Ilga [[kalba]] be vaisiaus. # Ilgos [[kalba|kalbos]] nepadės, kur [[pinigas]] neskambės. # Iš daug [[kalba|kalbos]] mažai [[Nauda|naudos]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # [[Kalba]] kalbą atveda. # [[Kalba|Kalbėk]] ir [[akmuo|akmenį]] rankoj turėk. # [[Kalba|Kalbos]] – vežimais, o [[nauda|naudos]] – už grašį. # Kalbus [[kalba|kalbą]], darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas [[galva|galvoj]], tas [[kalba|kalboj]]. # Kas savo [[kalba|kalbą]] niekina, kitos neišmoks. # Kokia [[galva]], tokia ir [[kalba]]. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lipšni [[kalba]] apmaudą mažina. # Mažiau [[kalbėjimas|kalbėk]], daugiau [[žinojimas|žinok]]. # Nuo žmonių [[kalba|kalbų]] ir po puodu nepasislėpsi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Daug [[Kalba|kalbų]] yra žemėje, bet tik viena [[Dangus|danguje]]. # [[Kalba]] padaro abu dalykus: paslepia arba atskleidžia žmogaus [[mintis]]. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Kalbėjimas|Kalbėjime]] – upė, o [[Supratimas|supratime]] – tik vienas lašelis. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Nuomonė|nuomonės]], kol jos niekas neklausia. # Niekada [[Kalbėjimas|nekalbėk]] paskubomis. # Niekada [[Kalbėjimas|nesakyk]]: „Mirk!” # Pirmiausia pagalvok – paskui [[Kalbėjimas|kalbėk]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Mažiau [[kalba|kalbėk]], daugiau pasakyk. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|kalba}} [[Kategorija:Kalba]] mi97zbli9vb7u8xnntb9z7kqmdpvanf 0 3871 83912 83334 2026-05-11T17:53:45Z Kurmis 70 83912 wikitext text/x-wiki '''''Šmeižtas''' – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas.'' ==Sentencijos== # Anoniminis [[piktžodžiavimas]] galbūt gėdingesnis net už atvirą [[šmeižtas|šmeižtą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus [[šmeižtas|šmeižtu]]. – [[Lukianas]]. # Yra ginklas, siaubingesnis už [[šmeižtas|šmeižtą]], – tai [[tiesa]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[šmeižtas]] susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – [[Aleksandras Hamiltonas|A. Hamiltonas]]. # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Melas|Meluoti]] pačiam sau savo naudai – [[klastotė]], meluoti kito naudai – [[falsifikacija]], meluoti siekiant pakenkti – [[šmeižtas]]; tai žalingiausias melas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą [[šmeižtas|šmeižikai]] pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio [[supratingumas|supratingumo]]. – [[Konfucijus]]. # Pats geriausias atsakymas į [[šmeižtas|šmeižtą]] – tyli [[panieka]] jam. – [[Johanas Jokūbas Engelis|J. J. Engelis]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # [[Šmeižtas|Šmeižtai]] kartojami nurodant autorių, kad [[malonumas]] būtų be pavojaus. – [[Volteras]]. # [[Šmeižtas]] abejingas [[menkysta|menkystoms]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Šmeižtas]] ausyje įstringa kaip kad mėtėlė burnoj. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # [[Šmeižtas]] – ginklas, baisesnis už špagą, nes jo padarytos žaizdos paprastai neišgydomos. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Šmeižtas]] – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Šmeižtas]] yra labai patogus dalykas: užsipuolama vienu žodžiu, o apsigynimui reikia ištisų puslapių. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Šmeižtas]] net be įrodymų palieka gilius pėdsakus. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. # [[Šmeižtas]] panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Šmeižtas]] paprastai smogia garbingiems žmonėms, lygiai kaip kirmėlės verčiau puola gardžiausius vaisius. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]]. # Tas, kuris moka [[meilikavimas|meilikauti]], moka ir [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis [[šmeižtas|šmeižiantį]] kitus. – [[Talis Miletietis|Talis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Tas, kuris tau primena arba [[Pamokymas|pataiso]] tave, yra geresnis, negu tas, kuris [[Šmeižtas|šmeižia]] tave. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Santykiai]] dy60q2heltwxj9ek99e281pnhdie2rx 0 4429 83910 77843 2026-05-11T17:46:24Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 83910 wikitext text/x-wiki '''''[[Džonatanas Sviftas]]''' (angl. '''Jonathan Swift''', (1667-1745) – anglų rašytojas, satyrikas.'' [[Vaizdas:Jervas-JonathanSwift.jpg|thumb|Džonatanas Sviftas (1718)]] ==Sentencijos== # [[Citata|Citatos]], [[ištrauka|ištraukos]] primena uždegamąjį stiklą: jos surenka [[protas|proto]] ir [[žinios|žinių]] spindulius, išsklaidytus po [[rašytojas|rašytojų]] kūrinius, ir jėga, gyvumu sutelkia juos [[skaitytojas|skaitytojo]] sąmonėje. # Dauguma [[vyras|vyrų]] mėgsta [[meilikavimas|meilikavimą]] dėl kuklios nuomonės apie save, dauguma [[moteris|moterų]] – priešingai. # [[Įstatymas|Įstatymai]] – tarsi voratinkliai, sugaunantys mažus vabaliukus, bet leidžiantys ištrūkti vapsvoms ir širšėms. # Kiekviena [[panegirika]] skiesta aguonų antpilu. # Kiekvienas žmogus renkasi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]], bet ne kiekvienas norėtų tapti [[senis|seniu]]. # Neskubėk tarti „ne“, kol tavęs nepaklausė. # Reikiami [[žodis|žodžiai]] reikiamoje vietoje – štai tikrasis [[stilius|stiliaus]] apibrėžimas. # [[Seniai]] ir [[kometos]] yra gerbiami už tą patį: už ilgą barzdą ir įsivaizdavimą išpranašauti [[ateitis|ateitį]]. # [[Stilius]] galėtų būti apibūdinamas taip: taiklus [[žodis]] tinkamoje vietoje. # Šiame pasaulyje nėra nieko [[pastovumas|pastovaus]], išskyrus patį nepastovumą. # Tai buvo [[drąsa|drąsus]] žmogus, kuris išdrįso pirmasis suvalgyti austrę. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. # [[Vaizduotė]] – menas matyti tai, kas nematoma. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Sviftas, Džonatanas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Satyrikai]] [[Kategorija:1667|G]] [[Kategorija:1745|M]] [[Kategorija:Copyright]] 2e6nig8ray73gvt8zt55j9d46x8yjy5 83911 83910 2026-05-11T17:51:50Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 83911 wikitext text/x-wiki '''''[[Džonatanas Sviftas]]''' (angl. '''Jonathan Swift''', (1667-1745) – anglų rašytojas, satyrikas.'' [[Vaizdas:Jervas-JonathanSwift.jpg|thumb|Džonatanas Sviftas (1718)]] ==Sentencijos== # [[Citata|Citatos]], [[ištrauka|ištraukos]] primena uždegamąjį stiklą: jos surenka [[protas|proto]] ir [[žinios|žinių]] spindulius, išsklaidytus po [[rašytojas|rašytojų]] kūrinius, ir jėga, gyvumu sutelkia juos [[skaitytojas|skaitytojo]] sąmonėje. # Dauguma [[vyras|vyrų]] mėgsta [[meilikavimas|meilikavimą]] dėl kuklios nuomonės apie save, dauguma [[moteris|moterų]] – priešingai. # [[Įstatymas|Įstatymai]] – tarsi voratinkliai, sugaunantys mažus vabaliukus, bet leidžiantys ištrūkti vapsvoms ir širšėms. # Kiekviena [[panegirika]] skiesta aguonų antpilu. # Kiekvienas žmogus renkasi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]], bet ne kiekvienas norėtų tapti [[senis|seniu]]. # Neskubėk tarti „ne“, kol tavęs nepaklausė. # Reikiami [[žodis|žodžiai]] reikiamoje vietoje – štai tikrasis [[stilius|stiliaus]] apibrėžimas. # [[Seniai]] ir [[kometos]] yra gerbiami už tą patį: už ilgą barzdą ir įsivaizdavimą išpranašauti [[ateitis|ateitį]]. # [[Stilius]] galėtų būti apibūdinamas taip: taiklus [[žodis]] tinkamoje vietoje. # Šiame pasaulyje nėra nieko [[pastovumas|pastovaus]], išskyrus patį nepastovumą. # [[Šmeižtas]] paprastai smogia garbingiems žmonėms, lygiai kaip kirmėlės verčiau puola gardžiausius vaisius. # Tai buvo [[drąsa|drąsus]] žmogus, kuris išdrįso pirmasis suvalgyti austrę. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. # [[Vaizduotė]] – menas matyti tai, kas nematoma. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Sviftas, Džonatanas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Satyrikai]] [[Kategorija:1667|G]] [[Kategorija:1745|M]] [[Kategorija:Copyright]] apm594u3xpe8usez3wyttz06c8yc3oh 83913 83911 2026-05-11T17:57:01Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 83913 wikitext text/x-wiki '''''[[Džonatanas Sviftas]]''' (angl. '''Jonathan Swift''', (1667-1745) – anglų rašytojas, satyrikas.'' [[Vaizdas:Jervas-JonathanSwift.jpg|thumb|Džonatanas Sviftas (1718)]] ==Sentencijos== # [[Citata|Citatos]], [[ištrauka|ištraukos]] primena uždegamąjį stiklą: jos surenka [[protas|proto]] ir [[žinios|žinių]] spindulius, išsklaidytus po [[rašytojas|rašytojų]] kūrinius, ir jėga, gyvumu sutelkia juos [[skaitytojas|skaitytojo]] sąmonėje. # Dauguma [[vyras|vyrų]] mėgsta [[meilikavimas|meilikavimą]] dėl kuklios nuomonės apie save, dauguma [[moteris|moterų]] – priešingai. # [[Įstatymas|Įstatymai]] – tarsi voratinkliai, sugaunantys mažus vabaliukus, bet leidžiantys ištrūkti vapsvoms ir širšėms. # Kiekviena [[panegirika]] skiesta aguonų antpilu. # Kiekvienas žmogus renkasi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]], bet ne kiekvienas norėtų tapti [[senis|seniu]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. # Neskubėk tarti „ne“, kol tavęs nepaklausė. # Reikiami [[žodis|žodžiai]] reikiamoje vietoje – štai tikrasis [[stilius|stiliaus]] apibrėžimas. # [[Seniai]] ir [[kometos]] yra gerbiami už tą patį: už ilgą barzdą ir įsivaizdavimą išpranašauti [[ateitis|ateitį]]. # [[Stilius]] galėtų būti apibūdinamas taip: taiklus [[žodis]] tinkamoje vietoje. # Šiame pasaulyje nėra nieko [[pastovumas|pastovaus]], išskyrus patį nepastovumą. # [[Šmeižtas]] paprastai smogia garbingiems žmonėms, lygiai kaip kirmėlės verčiau puola gardžiausius vaisius. # Tai buvo [[drąsa|drąsus]] žmogus, kuris išdrįso pirmasis suvalgyti austrę. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. # [[Vaizduotė]] – menas matyti tai, kas nematoma. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Sviftas, Džonatanas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Satyrikai]] [[Kategorija:1667|G]] [[Kategorija:1745|M]] [[Kategorija:Copyright]] daot1wfa51zduswm35gucqte8dekdrq 83916 83913 2026-05-11T18:04:10Z Kurmis 70 83916 wikitext text/x-wiki '''''[[Džonatanas Sviftas]]''' (angl. '''Jonathan Swift''', (1667-1745) – anglų rašytojas, satyrikas.'' [[Vaizdas:Jervas-JonathanSwift.jpg|thumb|Džonatanas Sviftas (1718)]] ==Sentencijos== # [[Citata|Citatos]], [[ištrauka|ištraukos]] primena uždegamąjį stiklą: jos surenka [[protas|proto]] ir [[žinios|žinių]] spindulius, išsklaidytus po [[rašytojas|rašytojų]] kūrinius, ir jėga, gyvumu sutelkia juos [[skaitytojas|skaitytojo]] sąmonėje. # Dauguma [[vyras|vyrų]] mėgsta [[meilikavimas|meilikavimą]] dėl kuklios nuomonės apie save, dauguma [[moteris|moterų]] – priešingai. # [[Įstatymas|Įstatymai]] – tarsi voratinkliai, sugaunantys mažus vabaliukus, bet leidžiantys ištrūkti vapsvoms ir širšėms. # Kiekviena [[panegirika]] skiesta aguonų antpilu. # Kiekvienas žmogus renkasi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]], bet ne kiekvienas norėtų tapti [[senis|seniu]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. # Neskubėk tarti „ne“, kol tavęs nepaklausė. # Reikiami [[žodis|žodžiai]] reikiamoje vietoje – štai tikrasis [[stilius|stiliaus]] apibrėžimas. # [[Seniai]] ir [[kometos]] yra gerbiami už tą patį: už ilgą barzdą ir įsivaizdavimą išpranašauti [[ateitis|ateitį]]. # [[Stilius]] galėtų būti apibūdinamas taip: taiklus [[žodis]] tinkamoje vietoje. # Šiame pasaulyje nėra nieko [[pastovumas|pastovaus]], išskyrus patį nepastovumą. # [[Šmeižtas]] paprastai smogia garbingiems žmonėms, lygiai kaip kirmėlės verčiau puola gardžiausius vaisius. # Tai buvo [[drąsa|drąsus]] žmogus, kuris išdrįso pirmasis suvalgyti austrę. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. # [[Vaizduotė]] – menas matyti tai, kas nematoma. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. # Žmogų galima pažinti iš [[draugija|draugijos]], kurioje jis sukiojasi, ir iš [[kalba|kalbos]], kuria jis šneka. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Sviftas, Džonatanas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Satyrikai]] [[Kategorija:1667|G]] [[Kategorija:1745|M]] [[Kategorija:Copyright]] 001pzbvghfcelmis5inxxdtuf785wiw