Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.6 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1575 84106 84104 2026-06-13T16:10:54Z Kurmis 70 /* M */ 84106 wikitext text/x-wiki '''''Meilė''' – prisirišimo, atsidavimo kam nors jausmas, stipraus traukimo prie kito asmens jausmas.'' [[Vaizdas:Amor.svg|thumb|Meilės simbolis.]] [[File:1873_Pierre_Auguste_Cot_-_Spring.jpg|thumb|Pierre Auguste Cot (1873)]] ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[Meilė]]. – ''1 Jn 4, 16.'' # Jūs, [[vyras|vyrai]], [[meilė|mylėkite]] savo [[žmona]]s, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. – ''Ef 5, 25-28''. # Viską darykite su [[meilė|meile]]. – ''1 Kor 16, 14''. ==Aforizmai ir sentencijos== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Abipusė [[meilė]] tarp žmonių yra pagrindinis žmogiškojo gyvenimo dėsnis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Angelai ją vadina dangišku džiaugsmu, velniai ją vadina pragaro širdgėla, žmonės ją vadina [[meilė|meile]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Apsimetinėjimas]] nepadės ilgai slėpti esamą [[meilė|meilę]] arba vaizduoti nesamą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Aš ją [[meilė|myliu]], ir tai yra visko pradžia ir pabaiga. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # Aš [[meilė|myliu]] ją taip, kaip galima mylėti džiungles, o jos atsakas – kaip daržovių lysvės. Ką daryti? <br /> – Kentėti ir būti laimingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš negaliu laimėti. [[Meilė]] man – tai rusiška ruletė. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Aš nežinau kitos [[meilė]]s, tik tą geismo, intelekto, švelnumo mišinį, kuris pririša mane prie kito konkretaus žmogaus. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atradau paradoksą – jei [[meilė|mylėsi]] taip stipriai, kad net skaudės, galiausiai skausmo neliks – bus tik dar daugiau meilės. – [[Motina Teresė]]. ===B=== # [[Bailys]] negali [[meilė|mylėti]] – tai stipriųjų bruožas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Be [[meilė]]s [[pasaulis]] iš tiesų yra [[mirtis|mirties]] pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – [[Juozas Girnius|J. Girnius]]. # Be [[meilė]]s žmogus tampa laukiniu. Ir kuo tas laukinis išsilavinęs, tuo jis pavojingesnis už neišsilavinusį laukinį. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Be [[pagarba|pagarbos]] nebūna tikros [[meilė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Be [[pastovumas|pastovumo]] negali būti nei [[meilė]]s, nei [[draugystė]]s, nei [[dorybė|dorybingumo]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Bet juk be [[meilė]]s žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Bet kokios [[kūryba|kūrybos]] esmė yra [[meilė]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. # Būti su [[meilė|mylimąja]] niekada neprailgsta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===D=== # Dėl to, kad žmonės [[meilė|myli]], gravitacija nėra kalta. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Draugystė|Draugaudami]] ir [[meilė|mylėdami]] mes dažnai daugiau [[baimė]]s patiriame iš to, ko nežinome, negu iš to, ką žinome. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Drąsu [[meilė|mylėti]] besąlygiškai, nelaukiant nieko atgalios. – [[Madona]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Džiaugiuosi, kad nesu [[meilė|įsimylėjęs]] ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais. – [[Čarlzas Bukovskis|Č. Bukovskis]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus [[liūdesys]], –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja graži egoizmo forma – tai [[meilė]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # Galima [[meilė|mylėti]] bet kurį žmogų. Tik mylint jį reikia mylėti ne už ką nors, o mylėti už nieką. Tik pradėk šitaip mylėti – ir surasi už ką… – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Gamta|Gamtos]] karūna yra [[meilė]]. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gamta|Gamtos]] vainikas – [[Meilė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[atmintis]] yra [[draugystė]]s pagrindas ir [[meilė]]s pražūtis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, nei visai nemylėti. – [[Šv. Augustinas]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Gyvenime dažniau pasitaiko pasiaukojama [[meilė]] negu tikra [[draugystė]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===I=== # Ilgėtis to, kurį [[meilė|myli]], daug lengviau, negu gyventi su tuo, kurio nekenti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo [[tylėjimas|tylėti]]. Pirmąją [[meilė|meilę]] lydintis siautulingas [[džiaugsmas]] turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Iš visų aistrų [[meilė]] yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus. – [[Lao Dzė]]. # Išmokti [[meilė|mylėti]] įmanoma tik mylint. – [[Airisa Miordocha|A. Miordocha]]. # [[Išsiskyrimas]] [[meilė|meilei]] kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia. – [[Rožė Biusi-Rabiutenas|R. Biusi-Rabiutenas]]. # Ištikima [[meilė]] padeda pakelti visus sunkumus. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Ištikimybė|Ištikimieji]] pažįsta tik banaliąją [[meilė]]s pusę, meilės tragedijas patiria tik neištikimieji. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Į=== # [[Meilė|Įsimylėjėliams]] niekada nepabosta būti kartu, nes jie nuolatos kalbasi apie save. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įsitikinimas]], kad esi mylimas, sušvelnina išsiskyrimo [[kančia]]s. Net paskutinis „sudie“ praranda savo kartėlį, kai jame dar girdėti [[meilė]]s aidas. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===J=== # Jei [[meilė]] ateina ne laiku, ji pastatomą į eilę. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei [[meilė|myli]] žmogų, vadinasi, sutinki su juo pasenti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori būti [[meilė|mylimas]] – mylėk. – [[Seneka]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jokiu būdu nesileiskite į [[kelionė|kelionę]] su tais, kurių [[meilė|nemylite]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus [[meilė]], tuo mažiau žodžių. – [[Johanas Heinrichas Pestalocis|J. H. Pestalocis]]. # Juslumas dažnai per daug skubina [[meilė]]s augimą – jos šaknys lieka silpnos ir jas lengva išrauti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kai tik [[meilė]] atiduoda viską, ji [[bankrotas|subankrutuoja]]. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kaip bandančiam užgniaužti [[meilė|meilę]] žmogui reikia vengti bet kokių mylimo kūno prisiminimų, nes niekas neatsigauna lengviau už meilę, taip ir norintis atsisakyti visų ankstesnių troškimų turi nusukti akis ir ausis nuo to, kas palikta. – [[Seneka]]. # Kas, būdamas mylimas, jaučiasi vargšas? – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kas [[meilė|myli]] ir netiki [[stebuklas|stebuklais]] – žuvęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas mūsų širdžiai [[pasaulis]] be [[meilė]]s! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas nedievina [[trūkumas|trūkumų]] tos, kurią [[meilė|myli]], tas negali sakyti, kad jis tikrai įsimylėjęs. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Kas nemyli savo [[šalis|šalies]], nieko negali [[meilė|mylėti]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Kas nepažino [[meilė]]s, tas kaip ir negyveno. – [[Moljeras]]. # Kas niekada [[meilė|mylėti]] neprisieks, tas niekada ir [[žodis|žodžio]] nesulaužys. – [[Platonas]]. # Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas [[meilė|myli]] – randa jas atdaras. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kas pats nieko [[meilė|nemyli]], to, man atrodo, taip pat niekas nemyli. – [[Demokritas]]. # Kas sugeba išreikšti, kaip jis dega [[meilė|meile]], tas apimtas silpnos ugnies. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kas ta [[meilė]] – moteriška fantazija ir daugiau nieko. – [[Kolina Makalou|K. Makalou]]. # Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas žmogus [[meilė|meilę]] supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvokiam. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Kol žmonės [[meilė|myli]], tol atleidžia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo didesnė [[meilė]], tuo tolimesnis ir įvairesnis šis pasaulis. – [[Novalis]]. ===L=== # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Lengva paslėpti [[neapykanta|neapykantą]], sunkiau [[meilė|meilę]], bet sunkiausia – [[abejingumas|abejingumą]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===M=== # Man atrodė, kad moteris neturi vyrui sakyti, kad jį [[meilė|myli]]. Tegu tai sako jos spindinčios, mylinčios [[akys]]. Jos iškalbingesnės už bet kokius žodžius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Maniau, kad [[meilė]] – toks stebuklas, kad dviem žmonėms kartu geriau nei po vieną. Kaip lėktuvo sparnams. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė|Meile]], akla [[jėga]] ir aklas [[nuotykis]], gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – [[Juozas Grušas|J. Grušas]]. # [[Meilė|Meile]] neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis [[džiaugsmas]] yra jausti, kad ji gyva. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] abipusė ir abipusė [[pagarba]] – tai iš tikro nauda abiem pusėms. – [[Mo Ti]]. # [[Meilė]] akla, bet [[santuoka|vedybos]] grąžina jai regėjimą. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Meilė]] apima visas gerąsias žmogaus savybes. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti [[kančia|kančią]], bet ir jos nevengi. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] neilgaamžė ir nepastovi, bet ir pagarba be meilės šalta ir bejėgė. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # [[Meilė]], be savęs, nepripažįsta kito gydytojo. – [[Sekstas Propercijus|S. Propercijus]]. # [[Meilė]], bijanti kliūčių, – ne meilė. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Meilė]] brangesnė už turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nusipirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – daugiau nei [[teisingumas]]. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Meilė]] – didžiausia [[paslaptis]], kurios ieškojo visi pasaulio [[išminčius|išminčiai]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] gaivina [[išmintis|išmintį]], o išmintis – meilę. – [[Morisas Meterlinkas|M. Meterlinkas]]. # [[Meilė]] galiausiai ne kas kita, kaip paties žmogaus [[privalumas|privalumų]] atspindys kituose žmonėse. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Meilė]] – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – gyvenimo poezija ir saulė. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Meilė]] gyvenimo prieskonis. Ji gali tai pasaldinti, bet taip pat ir persūdyti. – [[Konfucijus]]. # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė]] ir [[dvejonė]] niekad nesusikalba. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] ir [[gyvybė]] mums duota ir mes neturime teisės į jas kėsintis. – [[Sergejus Lazerevas|S. Lazerevas]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] ir mėšlo krūvą nudažo vaivorykštės spalvomis. Tai stebuklas, ir didžiausia patyčia. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ir išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra [[taisyklė]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – įdomiausia ir atleistiniausia žmogiškoji [[silpnybė]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # [[Meilė]] įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] yra jėga, kurianti meilę. – [[Erichas Fromas|E. Fromas]]. # [[Meilė]] yra neatsispiriamas troškimas būti neatsispiriamai trokštamu. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # [[Meilė]] yra šydas tarp dviejų mylimųjų. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] yra tame, kuris myli, o ne tame, kurį myli. – [[Irvinas Yalomas|I. Yalomas]]. # [[Meilė]] yra tokia būsena, kai kito laimė yra būtina tavajai. – [[Robertas Heinleinas|R. Heinleinas]]. # [[Meilė]], kaip ir ugnis, nepakelia ramybės: ji miršta, kai tik nustoja viltis arba bijoti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – kaip skaičius &pi;: natūrali, iracionali ir labai svarbi. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # [[Meilė]], ketinanti būti tik dvasiška, tampa [[šešėlis|šešėliu]]; bet jeigu ji neturi dvasinio prado, tai ji [[nešvankybė]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # [[Meilė]]! Kiek telpa šitame žodyje! Čia ir švelniausias odos glotnumas, slaptingiausias sielos virpesys, elementariausias troškimas turėti šeimą ir sukrėtimas, patiriamas išgirdus apie mirtį, nesąmoningas gemalas ir Jokūbo grumtynės su angelu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]], kuri neatsinaujina kas dieną, tampa [[įprotis|įpročiu]], taigi ir [[vergija]]. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ne tvenkinys, kur visada atsispindėtum. Ji turi lygumų ir upokšnių. Ir šlamšto, ir paskendusių miestų, ir aštuonkojų, ir audrų, ir dėžių, pilnų aukso ir perlų. Bet perlai pačioj gelmėj. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] neguli kaip akmuo, ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti. – [[Ursula K. Ke Guin]]. # [[Meilė]] – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] nepakenčia pasiaiškinimų. Jai reikia poelgių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis. – [[Franklinas Džonsas|F. Džonsas]]. # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Meilė]] neturi amžiaus. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Meilė]] neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]]; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] nėra liūdna. Ji tik liūdina, nes yra neišsipildanti ir nesulaikoma. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nėra problematiška kaip ir transporto priemonė. Problematiški yra vairuotojas, keleiviai ir gatvė. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Meilė]] niekada nereikalauja, ji visada duoda. Meilė visada kenčia, niekada neprotestuoja, niekada nekeršija. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Meilė]] – nuostabus netikrų pinigų dirbėjas, verčiantis ne tik variokus į auksą, bet ir auksą į variokus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] – pats ankstyvasis mūsų jausmas. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # [[Meilė]] pilna švelnumo malonaus,<br /> Užgrūdinta klaidų ir sielvarto gilaus,<br /> Vis tokia pat ilgus metus ji bus:<br /> Tvirta ir išdidi – stebuklas nuostabus. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] saldina širdis, [[skausmas]] jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Meilė]] – sunki protinė liga. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė]] suteikia [[kilnumas|kilnumo]] ir tiems, kuriems [[prigimtis]] jo nepadovanojo. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] – [[šviesa|šviesos]] žodis parašytas šviesos ranka šviesos puslapyje. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] – tai [[akimirka]], švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai amžinas grožis ir žmogaus nemirtingumas. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # [[Meilė]] – tai deglas, krintantis į bedugnę ir tik tada parodantis, kokia ji gili. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Meilė]] – tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai. – [[Marselis Prustas|M. Prustas]]. # [[Meilė]] – tai kai dvi [[vienatvė]]s gina, saugo ir sveikina viena kitą. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Meilė]] – tai kaip imperija: kai sunyksta idėja, gulusi jos pamatan, sunyksta ir ji pati. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Meilė]] – tai laimingiausias beprotybės pavidalas, bet dėl to nė kiek ne mažiau pavojingas. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Meilė]] – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Meilė]] – tai noras perduoti tai, ko negali išlaikyti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai pilnas gyvenimas, kaip taurė pilna vyno. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Meilė]] – tai [[saulėtekis]], [[vidurdienis]], ilgas ir kaitrus, ir [[vakaras]], stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė [[ilgesys]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai stiprūs ir balti [[sparnas|sparnai]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai ugnies apimta draugystė. – [[Jeremis Tailoras|J. Tailoras]]. # [[Meilė]] – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] tampa moraline nuodėme, kai pasidaro svarbiausiu užsiėmimu. Ji tada nukamuoja protą ir nusmukdo sielą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] telinkus būt laisva auka. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Meilė]] tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – viską taurinti ir kilninti. – [[Tomas Mainas Rydas|T. M. Rydas]]. # [[Meilė]] turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų – sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas. – [[Konstantinas Paustovskis|K. Paustovskis]]. # [[Meilė]] veda į [[idėja]]s ir [[pavojus]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]] viena, bet jos klastočių – tūkstančiai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – viena iš tų [[aistra|aistrų]], kurių negalima nuslėpti; pakanka vieno žodžio, vieno neatsargaus žvilgsnio ir dargi minutės tylos, kad ją išduotum. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # [[Meilė]] vienam yra barbariškumas, nes nukenčia kiti. Taip pat ir meilė Dievui. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] – vienintelis dalykas, kuris eikvojamas auga. – [[Richarda Huch|R. Huch]]. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. – [[Servantesas]]. # [[Meilė]] visuomet pranoksta tikėjimą ja. Kasdieniuose žodžiuose – jeigu tu žinotum, kaip aš tave myliu – glūdi tikra, begalinė tiesa. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Meilė]] žiūri pro teleskopą, [[pavydas]] pro mikroskopą. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Meilė]]je, kaip ir mene, nedera kalbėti to, kas buvo pasakyta kitų; dera kalbėti tai, ką jauti; o tas, kuris skuba kalbėti, kai dar neturi ko pasakyti, labai rizikuoja niekada nieko nepasakyti. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]]je mes apskritai per daug klausinėjame, o jei dar imame reikalauti išsamių atsakymų – ji greit išgaruoja. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je nėra ko atleisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]]s [[alkis|alkį]] yra kur kas sunkiau panaikinti nei duonos alkį. – [[Motina Teresė]]. # [[Meilė]]s esmė – atsisakyti savęs suvokimo, užmiršti save kitame „aš“ ir vis dėlto tame išnykime ir užsimiršime rasti save ir save valdyti. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Meilė]]s įvairovės ieškojimas – [[bejėgiškumas|bejėgiškumo]] ženklas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]s [[mįslė]] yra didesnė nei mįslė Gyvenimo. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s niekada nebūna pakankamai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]s nuotykiuose esama visko, ko tik nori, išskyrus meilę. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. – [[Servantesas]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome [[garbė]]s dalyku. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] – tai amžinas [[nepastovumas]], verčiantis mus žavėtis iš eilės visomis mylimo žmogaus savybėmis, išaukštinant čia vieną, čia kitą; taip pastovumas tampa nepastovumu, tačiau ribotu, kuris tenkinasi vienu objektu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s pradžia netikėta ir nesąmoninga. Užtenka vieno patrauklaus bruožo, kad pervertų širdįir nulemtų mūsų likimą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė]]s ryšiuose, lygiai kaip ir metų laikais, pirmosios šalnos juntamiausios. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Meilė]]s santykiai turėtų būti tokie, kai mylimas žmogus gali būti savimi, juoktis su manimi, bet ne iš manęs, verkti su manimi, bet niekada dėl manęs, mylėti gyvenimą, save ir pačią meilę. Santykiai yra paremti laisve ir negali augti pavydžioje širdyje. – [[Leo Buscaglia|L. Buscaglia]]. # [[Meilė]]s vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas. [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s žaizdos gal ne visada mirtinos, bet užtat niekada neužgyja. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Menas]] – tai liga, [[meilė]] – iliuzija, [[religija]] – modernus tikėjimo pakaitalas, [[skepticizmas]] – tikėjimo pradžia – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mirtina [[nuodėmė]] – nužudyti kito žmogaus [[meilė|meilę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Mirtis]] stipresnė už [[meilė|meilę]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Meilė|Mylėdami]] netenkame regėjimo. – [[Lope de Vega]]. # [[Meilė|Mylėjimas]] yra išgyvenimas, o [[draugystė]] – nuostata. Mat mylėti galima ir negyvus daiktus, o abipusė draugystė galima tik sąmoningai pasirinkus; sąmoningą pasirinkimą lemia sielos nuostata. Vadovaudamiesi ne aistra, o nuostata, žmonės savo mylimiesiems linki gero dėl jų pačių, o mylėdami draugą myli tai, kas jiems patiems yra gera. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] yra žmogiška, tik mylėti reikia žmoniškai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja [[senatvė|senti]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Meilė|Mylėti]] reikia taip, kad niekuomet netektų ištarti žodžio „atsiprašau“. – [[Ali Makgrou|A. Makgrou]]. # [[Meilė|Mylėti]] reiškia išvysti rojaus švytėjimą. – [[Karena Sunde|K. Sunde]]. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Meilė|Mylėti]] tą, kuris aiškiai mūsų nekenčia, svetima žmogaus [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Henris Fildingas|Henris Fildingas]]. # [[Meilė|Myli]] ne tas, kuris negali išsiskirti, o tas, kuris myli ir išsiskyręs. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Mylima, nes mylima. [[Meilė|Mylėti]] nereikia jokios priežasties. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė|Mylintieji]] apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # Mylintieji visada yra bepročiai, bet jie yra nepavaduojami, nes jie [[meilė|myli]]. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė|Mylintis]] žvilgsnis – tai regėtojo, pranašo žvilgsnis. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Naujumas|Naujumo]] žavesys [[meilė]]je yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu [[meilė|meilei]] lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Negalima [[meilė|mylėti]] nei to, kurio [[baimė|bijai]], nei to, kuris tavęs bijo. – [[Ciceronas]]. # Nereikia laikyti piktu kėslu ar [[nuodėmė|nuodėme]] visko, kas sakoma iš [[meilė]]s, norint ko pamokyti. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Neterškite [[meilė]]s [[draugystė|draugyste]]. [[Pabaiga]] yra pabaiga. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nėra kitų vaistų nuo [[meilė]]s, kaip tik mylėti dar labiau. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Niekas taip nepavergia, nesuminkština [[vyras|vyro]] širdies kaip suvokimas, kad yra [[meilė|mylimas]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Niekas taip nesustiprina [[meilė]]s kaip neįveikiamos [[kliūtis|kliūtys]]. – [[Lope de Vega]]. # Nuo [[meilė]]s yra visokių [[vaistas|vaistų]], bet nėra nė vieno patikimo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nuoširdžiai [[meilė|mylėti]] – vadinasi, pamiršti save. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===P=== # [[Pavydas|Pavyde]] glūdi daugiau [[garbėtroška|garbėtroškos]] nei [[meilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduliavimas|Pavyduliavime]] esama vienos dalies [[meilė]]s ir devyniasdešimt devynių – [[savimeilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pavyduolio [[meilė]] panašesnė į [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Moljeras]]. # Pirmasis [[vaikinas|vaikino]] [[meilė]]s požymis – [[drovumas]], o [[mergina|merginos]] – [[drąsa]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pirmoji nesugadintos jaunystės [[meilė]] visada linksta į [[didingumas|didingumą]]. [[Gamta]] tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų [[gėris|gėrio]] ir [[grožis|grožio]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Platoniška [[meilė]] turi daug privalumų: ji netrukdo [[vyras|vyrui]] svajoti dieną ir miegoti naktį. Ir vis dėlto ji tokia nebrangi. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Prie [[meilė]]s artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai išmoksti netobulą žmogų matyti tobulai. – [[Samas Keenas|S. Keenas]]. # Prieš [[meilė|meilę]] bejėgis [[mirtis|mirties]] siaubas ir [[tamsa]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # Protingai apie [[meilė|meilę]] kalbantis [[vyras]] – nėra įsimylėjęs. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Protingiausias vyras tampa kvailiu, kai [[meilė|myli]]; tuščiausia mergina pamilusi tampa protinga. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. ===R=== # Reikia mylėti, mylėti kaip galima karščiau, nes [[meilė]]je slypi tikroji jėga. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Retai būna tikra [[meilė]], bet tikra [[draugystė]] būna dar rečiau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===S=== # [[Santūrumas]] [[meilė|mylint]] arba draugaujant būtų kvaila užgaida ir, be to, savimeilės aktas, užmušantis iš pradžių visus mūsų pačių, o paskui ir mylimo žmogaus jausmus. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Senyvame amžiuje [[meilė]] virsta [[yda]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Skausmas širdžiai, kur nėra deginančios aistros. Kur nėra meilės kančių, kur nėra svajų apie laimę. Diena be [[meilė]]s yra prarasta: blausesnės ir pilkesnės, nei ši bevaisė ir darganota diena – nėra. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Stenkis [[meilė|neįsimylėti]] artėjant [[senatvė|senatvei]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Stipriausia [[neapykanta]] – stipriausios [[meilė]]s vaisius. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Su stipria [[meilė|meile]] nesuderinami pikti [[įtarimas|įtarinėjimai]]. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Sunkiausia išgydyti tą [[meilė|meilę]], kuri užsiplieskė iš pirmo žvilgsnio. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktinių]] [[meilė]], laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, visų gražiausias [[stebuklas]], nors ir visų kasdieniškiausias. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===Š=== # [[Šeima]] tai yra vedybų, moterystės tikslas, o [[meilė]] gali būti ir be šeimos. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Švelnumas]] stipresnis už jėgą, [[vanduo]] stipresnis už uolą, [[meilė]] stipresnė už prievartą. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. ===T=== # Tarpusavio [[meilė|meilę]] sustiprina [[vaikas|vaikai]]. – [[Menandras]]. # Tas, kuris įsimyli [[grožis|negražią]] moterį, įsimyli visa aistros jėga, nes tokia [[meilė]] rodo arba keistą jo skonio užgaidą, arba paslaptingus mylimosios kerus, stipresnius už grožio žavesį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]] 50 žmonių, turi 50 [[priešas|priešų]]. Tas, kuris nieko nemyli, neturi jokių priešų. – [[Buda]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[meilė|nemyli]] savo [[šalis|šalies]], nemyli nieko. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Tas, kuris tikisi liautis kvailiojęs, beprotis.<br /> [[Meilė]] tikroji kvailystėms ribų nenubrėš. – [[Propercijus]]. # Tas, kuris žmones [[meilė|myli]], o pats nėra mylimas, tegu ištiria savo požiūrį į artimuosius. – [[Mencijus]]. # Tas, kurį liautasi [[meilė|mylėti]], paprastai pats kaltas, kad laiku to nepastebėjo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tas ne žmogus, kuris [[meilė|neįsimyli]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tą akimirką, kai susimąstai, ar tikrai žmogų [[meilė|myli]], jau liaujiesi jį mylėjęs. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tėvai]] myli savo [[vaikas|vaikus]] nerimastinga ir atlaidžia [[meilė|meile]], kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Tiems, kuriems nesvetimas [[pyktis|pykčio]] jausmas, nesvetimas ir [[meilė]]s jausmas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tik [[meilė]] žino paslaptį, kaip apdovanojant kitą, praturtėti pačiam. – [[Klemensas Brentano|K. Brentano]]. # Tik stipri [[meilė]] pajėgs užglostytismulkius bendro gyvenimo nesusipratimus. – [[Teodoras Draizeris|T.Draizeris]]. # Tik ta [[meilė]] teisinga, kuri siekia grožio, nedarydama skriaudų. – [[Demokritas]]. # Tik tas šio to vertas, kuris ką nors [[meilė|myli]]. Niekuo nebūti ir nieko nemylėti – tas pats. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tikra [[meilė]] niekados nepersisotina. Ji negali atšalti, nes yra grynai dvasinė. Laužas gali apsidengti pelenais, žvaigždė – niekada. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tikra [[meilė]] prasideda tada, kai nieko nesitikima už ją gauti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Tikros [[meilė]]s istorijos pabaigos niekada neturi. – [[Ričardas Bachas|R. Bachas]]. # Tikroji [[meilė]] nežino saiko ir ribų. – [[Sekstas Propercijus|Propercijus]]. # Tiktai [[meilė]] gali pažadinti [[džiaugsmas|džiaugsmą]], paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas… – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Tyra ir saugi nuo kitų [[aistra|aistrų]] įtakos tik ta [[meilė]], kuri slypi mūsų širdies gilumoje ir nežinoma mums patiems. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tokia mat 20 tūkstančių metų trukusi biologinė žmogaus evoliucija. [[Meilė]] daro moterį išmintingesnę, o vyrą sukvailina. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tu meile netikėk! Nėra šioj žemėj [[meilė]]s. Yra [[savimeilė]], plėšri, kerštinga, pavydi; Yra [[aistra]], kaip vilkė alkana. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Tu pats, kaip ir bet kas visame pasaulyje, nusipelnai savo [[meilė]]s ir [[atsidavimas|atsidavimo]]. – [[Buda]]. # Tu suvoki, kad tai – [[meilė]], kai nori, kad tas žmogus būtų laimingas net ir tada, kai nesi tos laimės dalis. – [[Džiulija Roberts|Dž. Roberts]]. # Tvirtas [[charakteris]] verčia priešintis [[meilė|meilei]], bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===V=== # Vedybinė [[meilė]] daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga – demoralizuoja ir žemina. – [[Fransis Bekonas|B. Bekonas]]. # Veidmaininga [[meilė]] blogiau už [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Vien [[meilė]]s maža, ji turi pasireikšti darbais. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Vien tik todėl, kad kažkas [[meilė|nemyli]] tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visa, kas daroma iš [[meilė]]s, visada vyksta anapus gėrio ir blogio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Visa, kas žemėje nuostabu, gimė iš [[meilė]]s moteriai. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Visa, ko nenuspalvino [[meilė]], – nespalvota. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada žemėje per mažai gerų [[žodis|žodžių]] – [[meilė|meilės]], [[tiesa|tiesos]] ir [[dėkingumas|dėkingumo]] žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname [[abejingumas|abejingi]] pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Visi trokšta būti mylimi, tai pakelia žmogų jo paties akyse, bet [[meilė|mylėti]] reikia įvairiai: vienus be galo atlaidžiai, kitus – tik rūsčiai. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su [[meilė|meile]]. – [[Kristianas Morgenšternas|K. Morgenšternas]]. # Žinome, kad [[meilė]] stipri kaip mirtis, bet juk ji ir trapi kaip stiklas. – [[Gi de Mopasanas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogiškoji [[meilė]] nepaveldima – ją reikia nuolat kurti, ugdyti. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Žmogus be [[meilė]]s – tai [[egoizmas]] poromis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. [[Vaizdas:Love heart.jpg|thumb|Mylinti širdis.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apsimesk, kad tu [[Mirtis|numirei]] ir tada tu pamatysi kas iš tiesų tave [[meilė|myli]]. # [[Brolis|Broliai]] [[meilė|myli]] vienas kitą, kai jie yra vienodai [[Turtas|turtingi]]. # Geriau būti [[meilė|mylimas]], negu tuo, kurio [[Baimė|bijomasi]]. # Ką tu paskatini [[Vaikas|vaiką]] [[Meilė|mylėti]], gali būti svarbiau, nei ką tu padedi jam išmokti. # Kodėl reikia imti kažką [[jėga]], kai tu gali įgyti tai su [[Meilė|meile]]? # [[Meilė]] yra [[Skausmas|skausmo]] žudytojas. # Tam, kad galėtum [[Meilė|mylėti]] kitus žmones, tu turi sugebėti mylėti save. # Tikroji [[meilė]] reiškia, kad tai, kas mano, yra ir tavo. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, negu apskritai niekada nemylėti. # Jeigu tu nori, kad tave [[Meilė|mylėtų]] – būk mylimas. # Kaip [[meilė]] negalvoja nieko bloga, taip [[pavydas]] nekalba nieko gera. # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Meilė]] akla. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # Mūsų [[Pasiaukojimas|pasiaukojimo]] laipsnis yra mūsų [[Meilė|meilės]] laipsnis. # Tie, kurie daugiausiai [[Meilė|myli]], būna mažiausiai [[Vertinimas|vertinami]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Prieš [[meilė|mylėdamas]], išmok vaikščioti per sniegą nepalikdamas pėdsakų. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus [[meilė|myli]]. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Stipriausiai [[meilė|myli]] [[mama]], po jos seka [[šuo|šuns]] meilė, o tuomet – [[sutuoktinis|sutuoktinio]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akimis]] [[meilė]]s neįgysi. # Ant liežuvio galo [[meilė]], širdy – seilė. # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # Ateik, [[laukimas|belaukiamas]], išeik, [[meilė|bemylimas]]. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią [[mergina|mergytę]] [[meilė]]s žodžiais šaudo. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # Be davimo [[meilė]]s nėr. # Be [[duona|duonos]] nė [[meilė]]s nėra. # Be [[meilė]]s ir zgados<ref>Santaikos, santarvės.</ref> nėra. # Be [[meilė]]s nėra palaimos. # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Be [[saulė]]s – ne vasara, be [[meilė]]s – ne gyvenimas. # [[Bernas|Bernų]] [[meilė]] kaip šuns seilė. # [[Bėda]] pro duris – [[meilė]] pro langą. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Bučinys|Bučinio]] kaip šiupinio, [[meilė]]s kaip košės. # Būk visų mylimas, bet pats [[meilė]]s neieškok. # Greita [[meilė]] kaip seilė. # Karšta [[meilė]] greitai sudega. # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # [[Meilė|Meile]] sotus nebūsi. # [[Meilė]] – kaip seilė: veikiai pragaišta. # [[Meilė]] – ne seilė, nenurysi. # [[Meilė]] viską nugali. # [[Meilė]]je ir [[karas|kare]] – visos [[priemonė]]s tinkamos. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] kas dieną nauja. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] vis nauja. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Pirkta [[meilė]] greit atvėsta. # Sena [[meilė]] nerūdija. # [[Ugnis|Ugnies]], [[vanduo|vandens]] ir [[meilė]]s nepaslėpsi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apsimestinė [[meilė]] yra blogiau negu [[neapykanta]]. # Kad būtum mylimas – būk [[Meilė|mylintis]]. # Kokios ribos yra [[Meilė|mylėjime]]? ===[[Nigeriečių patarlės ir priežodžiai|Nigeriečių]]=== # Tu [[meilė|nemyli]] žmogaus, jei nenori priimti jo [[dovana|dovanos]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Meilė]] panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė. # Su [[meilė|meile]] nežaisk. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Niekada neklausyk šių trijų patarėjų: [[vynas|vyno]], [[naktis|nakties]] ir [[meilė]]s. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Greitai įteisinta [[meilė]] baigiasi [[skyrybos|skyrybomis]]. # Jeigu [[meilė]] baigėsi, ji nebuvo ir prasidėjusi. # Kokia saldi būtų [[meilė]], iš jos kompoto neišvirsi. # Labiau [[meilė|mylėk]] tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. # [[Meilė|Mylimąją]] reikia apžiūrėti ne akimis, o [[širdis|širdimi]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Meilė|Įsimylėjęs]] [[išminčius]] ir įsimylėjęs [[kvailys]] – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus. # Jei [[seksas]] – fizika, tai [[meilė]] – chemija. # [[Meilė]] ateina protrūkiais. # [[Meilė]] iš pirmo žvilgsnio sutaupo daug laiko. # [[Meilė]] yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik [[santuoka]]. # [[Meilė]] – medis, ant kurio visi trokšta pasikarti. # [[Meilė]] padeda užmušti [[laikas|laiką]], laikas padeda užmušti meilę. # [[Meilė]] – seksualinio užsidegimo pervertinimas. # [[Meilė]] – skylė [[širdis|širdyje]]. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Meilė]] – tai vaizduotės triumfas prieš intelektą. # Mylėti ir prarasti [[meilė|meilę]] – tai daugiau, nei nemylėti visai. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. # Nieko nėra netikėtesnio, nei [[meilė]]. Nebent skrandžio sutrikimas. ==Taip pat skaitykite== *[[Meilužis]] *[[Savimeilė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|meilė}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Jausmai]] [[Kategorija:Vertybės]] fvodpjw8vuheawrqkuvmagngd7aixw0 0 1605 84112 83809 2026-06-13T16:32:22Z Kurmis 70 84112 wikitext text/x-wiki [[File:BritaAndI Selfportrait.jpg|thumb|]] ==Biblija== # [[Išmintis|Išmintingas]] [[vaikas]] [[tėvas|tėvui]] [[džiaugsmas]], o paikas vaikas – [[skausmas]] [[motina|motinai]]. – ''Pat 10, 1.'' # Kas keikia savo [[tėvas|tėvą]] ar [[motina|motiną]], tas baudžiamas [[mirtis|mirtimi]]. – ''Iš 21, 17.'' ==Sentencijos== # Geriausia [[motina]] yra ta, kuri galės pakeisti [[tėvas|tėvą]], kai jo nebebus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Jaunystė]]s šėlą tu kaip žvėrį nuramink<br /> Ir prieš [[tėvai|tėvų]] namus stovėk lyg siena.<br /> Dorai čia [[tėvas]] auklėjo vaikus.<br /> [[Mama]] išsupo mus visus kaip vieną. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Kiekviena [[motina]] tikisi, kad jos [[duktė]] gaus geresnį [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] negu ji, ir įsitikinusi, kad jos [[sūnus]] niekuomet negaus tokios geros [[žmona|žmonos]], kaip jo [[tėvas]]. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. A. Neksė]]. # [[Pagarba]] – tai užkarda, lygiai sauganti ir [[tėvas|tėvą]] su [[motina]], ir [[vaikas|vaiką]]; tėvus ji gelbsti nuo [[sielvartas|sielvarto]], vaiką – nuo [[sąžinė]]s graužimo. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Tėvas]] dabartinėje miestiečių šeimoje užima labai mažai vietos. Nebent jis žaidžia golfą. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # [[Tėvas]] tas, kuris [[auklėjimas|auklėja]], o ne tas, kuris pagimdo. – [[Menandras]]. # [[Tėvas|Tėvo]] [[griežtumas]] – puikus vaistas: jame daugiau saldumo negu kartumo. – [[Epiktetas]]. # [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]]. – [[Servantesas]]. # Vienas [[tėvas]] reiškia daugiau nei šimtas [[mokytojas|mokytojų]]. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. == Posakiai == # Jei [[tėvas]] laiku kailio neišpers, tada vėliau [[vaikas|vaikus]] pamokys pats [[gyvenimas]], tik skaudžiau. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Vienas [[tėvas]] yra geriau nei šimtas [[mokytojas|mokytojų]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Pirma tapk geru [[sūnus|sūnum]], paskui galėsi tapti ir geru [[tėvas|tėvu]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # Koks mėnuo, toks ir laikas. koks [[tėvas]], toks ir [[vaikas]]. # Koks [[tėvas|tėvelis]], toks ir [[sūnus|sūnelis]]. # Už [[tėvas|tėvo]] galvos [[vaikas|vaiko]] nė plaukas nenukrinta. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[tėvas]] padeda sūnui, abu šypsosi; kai [[sūnus]] padeda tėvui, abu verkia. == Reklama == # Šeštadienį [[tėvas|tėtis]] priklauso man. – ''Vokietijos profesinių sąjungų susivienijimas, 1956.'' == Taip pat skaitykite == [[Motina]], [[tėvai]], [[sūnus]], [[duktė]], [[vaikas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|tėvas}} [[Kategorija:Šeima]] [[Kategorija:Asmenys]] 3gv7eqrf3zcqrhnmv77dhpnyzweh6en 0 1877 84108 84103 2026-06-13T16:24:11Z Kurmis 70 84108 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] 0ba4ncx4kqpw4vmo7gbtly04t0q4xjh 84111 84108 2026-06-13T16:30:18Z Kurmis 70 84111 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] c72zfr9wbks1u1qw7eaiu0bu8g1yypx 0 3049 84107 84013 2026-06-13T16:20:03Z Kurmis 70 84107 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Draugų žarstomi [[pagyrimas|pagyrimai]] kartais duoda pretekstą suabejoti jų nuoširdumu, bet priešų [[pavydas]] vertas visiško pasitikėjimo. – [[Karlas Lėberechtas Imermanas|K. L. Imermanas]]. # Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būti [[pavydas|pavydo]] negu [[gailestis|gailesčio]] objektu. – [[Herodotas]]. # [[Godumas|Godaus]] [[draugas|draugo]] saugokis, nes jis draugauja su tavimi iš godumo, o su [[pavydas|pavydžiais]] žmonėmis niekada nedraugauk, nes pavyduoliai draugystei netinka. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei geidžiate savo [[pavydas|pavyduolių]] [[kančia|kančių]], būkite geros [[nuotaika|nuotaikos]]. – [[Diogenas Sinopietis|Diogenas]]. # Jeigu nenori [[kančia|kentėti]], nebūk [[pavydas|pavydus]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kas šiame pasaulyje gali apsisaugoti nuo [[pavyduolis|pavyduolių]]? Kuo labiau žmogus kitų vertinamas, kuo svarbesnis ir garbingesnis jo užimamas postas, tuo greičiau jis tampa pikto [[pavydas|pavydo]] taikiniu: ant jo liejasi purvo srautai, šmeižto okeanai. – [[Žoržė Amadas|Ž. Amadas]]. # Kiekvienas [[blogis]] kaip nors kompensuojamas. Mažiau [[pinigas|pinigų]] – mažiau [[rūpestis|rūpesčių]]. Mažesnė [[sėkmė]] – mažiau [[pavyduolis|pavyduolių]]. Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame. – [[Seneka]]. # Kodėl [[pavyduoliai]] visada ko nors susikrimtę? Dėl to, kad juos graužia ne tik savos [[nesėkmė]]s, bet ir kitų [[laimėjimas|laimėjimai]]. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Meilė]] neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]]; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Meilė]] žiūri pro teleskopą, [[pavydas]] pro mikroskopą. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Neapykanta]] – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, [[pavydas]] – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės [[kančia|kančios]] už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]], pripildantį [[siela|sielą]] pasibjaurėtinų vaizdų. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Pavydas|Nepavydėk]] tam, kuris stiprus ir turtingas, nes po aušros visada ateina saulėlydis. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Nepavydėtina dalia to, kuriam niekas [[pavydas|nepavydi]]. – [[Eschilas]]. # Neretai giriamasi [[aistra|aistromis]], net pačiomis nusikalstamiausiomis, bet [[pavydas]] – aistra drovi ir gėdinga, kuria visi slepia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra nė vienos ydos, kuri taip kenktų žmonių gerovei kaip [[pavydas]]; nes juo apsikrėtusieji ne tik patys kremtasi, bet temdo ir kitų džiaugsmą. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Pavydas]] gimsta kartu su [[meilė|meile]], bet ne visada su ja pasitraukia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] griauna. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Pavydas]] yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Pavydas]] yra žmonių [[nesantaika|nesantaikos]] pradžia. – [[Demokritas]]. # [[Pavydas]] – laimingųjų priešas. – [[Epiktetas]]. # [[Pavydas]] minta [[abejonė|abejonėmis]] ir tuojau pat virsta [[įniršis|įniršiu]] arba praeina, vos tik [[įsitikinimas]] pakeičia abejones. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] nepakantesnis už [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] – nuoširdžiausia [[meilikavimas|meilikavimo]] forma. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # [[Pavydas]] – vienas akivaizdžiausių [[neapykanta|neapykantos]] elementų. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Pavydas]] – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. – [[Pjeras Ogiustenas de Bomaršė|P. O. de Bomaršė]]. # [[Pavydas|Pavyde]] glūdi daugiau [[garbėtroška|garbėtroškos]] nei [[meilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Pavyduliavimas]] – tai gobšaus, bijančio netekties gyvūno aistra; tai žmogaus nevertas jausmas, tai mūsų supuvusių papročių padarinys, tai nuosavybės teisės primetimojaučiančiai, mąstančiai, laisvai būtybei vaisius. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Pavyduliavimas]] – tai menas padaryti daugiau blogo sau negu kitiems. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Pavyduliavimas]] – tai mylinčiojo [[kančia|kančių]] ir mylimosios [[nuoskauda|nuoskaudų]] šaltinis. – [[Karlas Goldonis|K. Goldonis]]. # [[Pavyduliavimas|Pavyduliavime]] esama vienos dalies [[meilė]]s ir devyniasdešimt devynių – [[savimeilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduolis]] kalba ne tai, kas yra, o tai, kas galėtų pakenkti. – [[Publijus Siras]]. # [[Pavyduolis]] sielojasi arba dėl to, kad jį patį ištiko [[nelaimė]], arba dėl to, kad kam nors kitam pasisekė. – [[Bionas Beristenietis|Bionas]]. # [[Pavydas|Pavydus]] žmogus suteikia sau [[nemalonumas|nemalonumų]] tarsi priešui. – [[Demokritas]]. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Pavyduolis|Pavyduoliai]] mirs, bet [[pavydas]] — niekados. – [[Moljeras]]. # [[Pavydas|Pavyduolis]] visada randa daugiau negu ieško. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Pavydas|Pavydui]] niekuomet nėra švenčių. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Pragaištingi nuodai, nuodijantys mūsų sielas, yra [[pavydas]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Skurdas|Skurdo]] vaizdas [[pavyduolis|pavyduolių]] nejaudina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Smalsumas|Smalsus]] ir [[įkyrumas|įkyrus]] žmogus dažniausiai esti ir [[pavydas|pavydus]]; juk vargu ar jis domisi svetimais reikalais nuoširdžiai; ne, jis jis stebisi svetima laime. Ir priešingai, kam rūpi tik savi reikalai, tas mažai randa peno pavydui... – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Smarkus [[pavydas]] pridaro daugiau [[nusikaltimas|nusikaltimų]] už gobšumą ir garbės troškimą. – [[Volteras]]. # [[Šmeižtas]] – [[pavydas|pavydo]] įrankis. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # Tas iš tiesų [[orumas|orus]], kurį girti priversti net [[pavyduolis|pavyduoliai]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tikra [[draugystė]] nepažįsta [[pavydas|pavydo]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Verčiau tegu mano nedraugai man [[pavydas|pavydi]], ne kad aš jiems pavydėsiu. – [[Plautas]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visada [[pavydas|pavydūs]] tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori ko nors pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daug kas visuomet bent kuo bus juos pralenkę. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[pavyduliavimas]] susideda iš liguisto egoizmo, netikėtai priblokštos savimeilės ir suerzintos tuštybės. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Žmonės linkę pasipuikuoti kvailiausiomis [[aistra|aistromis]]; tik [[pavydas]] tokia kokti ir baili aistra, kad niekas nedrįsta jos pripažinti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. == Citatos == # Saugomės nuo nesveikai pavydinčių žmonių. Namų ir artimųjų apsauga kainuoja nemenkus pinigus. – [[Darius Mockus]], koncerno „MG Baltic“ prezidentas. Ligita Valonytė. [[Milijonieriai]] verslo greitkelyje neprarado saiko jausmo: turtingiausi Lietuvos žmonės „Lietuvos rytui“ atskleidė savo stulbinančios sėkmės receptus. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070707&id=gyv07_a4070707&sk_id=99&view=2 2007-07-07] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kaip [[meilė]] negalvoja nieko bloga, taip [[pavydas]] nekalba nieko gera. # [[Pavyduolis]] šauna į kitus, bet susižeidžia save. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Rūdys]] ėda geležį, [[pavydas]] – žmogų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]]. # [[Pavydas]] žmogų ir suėda. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Pavydas]] yra [[Puikybė|puikybės]] draugas. # Tas, kuris [[Pavydas|pavydi]], tas pripažįsta savo žemesnę padėtį. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Niekam [[pavydas|nepavydėk]]: kiekvienas turi savo [[nelaimė]]s porciją. [[Kategorija:jausmai]] tizcvzji8lngr6dxli9d6f7erwij03f 0 3854 84113 82451 2026-06-13T16:33:07Z Kurmis 70 84113 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # [[Išmintis|Išmintingas]] [[sūnus]] – džiaugsmas tėvui, [[kvailumas|kvailas]] sūnus – skausmas motinai. – ''Pat.10,1''. ==Sentencijos== # Kam teko geras [[žentas]], tas įgijo [[sūnus|sūnų]], o kam blogas – tas prarado ir [[duktė|dukterį]]. – [[Demokritas]]. # Kas neįskiepija savo [[sūnus|sūnui]] nieko naudinga, ugdo vagį. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Kiekviena [[motina]] tikisi, kad jos [[duktė]] gaus geresnį [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] negu ji, ir įsitikinusi, kad jos [[sūnus]] niekuomet negaus tokios geros [[žmona|žmonos]], kaip jo [[tėvas]]. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. A. Neksė]]. # [[Lietuva]], [[Tėvynė|Tėvyne]] mūsų, Tu [[didvyris|didvyrių]] žeme, iš [[praeitis|praeities]] Tavo [[sūnus|sūnūs]] te [[stiprybė|stiprybę]] semia. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]], ''Tautiška giesmė.'' # Nedėkingas [[sūnus]] blogesnis už svetimą žmogų: tai nusikaltėlis, nes sūnus neturi teisės būti abejingas motinai. – [[Gi de Mopasanas|G. de Mopasanas]]. # [[Sūnus|Sūnūs]] – tai [[motina|Motinos]] gyvenimo inkarai. – [[Sofoklis]]. # [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]]. – [[Servantesas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Sūnus]] lieka sūnumi, kol jis susiranda sau žmoną, bet [[duktė]] lieka dukterimi visam gyvenimui. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Pirma tapk geru [[sūnus|sūnum]], paskui galėsi tapti ir geru [[tėvas|tėvu]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Koks [[tėvas|tėvelis]], toks ir [[sūnus|sūnelis]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Tas, kuris pagaili [[Auklėjimas|rykštės]], nekenčia savo [[Sūnus|sūnaus]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[tėvas]] padeda sūnui, abu šypsosi; kai [[sūnus]] padeda tėvui, abu verkia. {{Vikižodynas|sūnus}} [[Kategorija:Šeima]] 61hr6iotrjzz1oca9bl2x7e7o6fxz7d 0 3880 84109 64877 2026-06-13T16:25:37Z Kurmis 70 84109 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia. – [[Servantesas]]. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Net atsitiktinis vieno iš [[sutuoktinis|sutuoktinių]] [[egoizmas]] skaudus kito sutuoktinio širdžiai ir sutinkamas kaip pažeminimas ir įžeidimas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Santuoka]] negali būti laiminga, jeigu [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] iki [[santuoka|vedybų]] tobulai nepažino kits kito [[įprotis|įpročių]] ir [[charakteris|charakterio]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktiniai]] turi be paliovos kovoti su visa ryjančiu siaubūnu – [[įprotis|įpročiu]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktinių]] [[meilė]], laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, – visų gražiausias [[stebuklas]], nors ir visų kasdieniškiausias. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Stipriausiai [[meilė|myli]] [[mama]], po jos seka [[šuo|šuns]] meilė, o tuomet – [[sutuoktinis|sutuoktinio]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # Jei [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] tyli, vadinasi, jie turi ką pasakyti vienas kitam. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|sutuoktinis}} [[Kategorija:Šeima]] 3ukczxc6o7yta14z3xb7ms3vr7p3qvo 84110 84109 2026-06-13T16:26:17Z Kurmis 70 84110 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia. – [[Servantesas]]. # Net atsitiktinis vieno iš [[sutuoktinis|sutuoktinių]] [[egoizmas]] skaudus kito sutuoktinio širdžiai ir sutinkamas kaip pažeminimas ir įžeidimas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Santuoka]] negali būti laiminga, jeigu [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] iki [[santuoka|vedybų]] tobulai nepažino kits kito [[įprotis|įpročių]] ir [[charakteris|charakterio]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktiniai]] turi be paliovos kovoti su visa ryjančiu siaubūnu – [[įprotis|įpročiu]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktinių]] [[meilė]], laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, – visų gražiausias [[stebuklas]], nors ir visų kasdieniškiausias. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Stipriausiai [[meilė|myli]] [[mama]], po jos seka [[šuo|šuns]] meilė, o tuomet – [[sutuoktinis|sutuoktinio]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # Jei [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] tyli, vadinasi, jie turi ką pasakyti vienas kitam. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|sutuoktinis}} [[Kategorija:Šeima]] o7bo7e7yepjz2588gx8wpl2la34f8rw