Wikiquote
ltwikiquote
https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.6
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Wikiquote
Wikiquote aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Likimas
0
1824
84118
84105
2026-06-14T16:21:27Z
Kurmis
70
84118
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ir aforizmai==
# [[Atkaklumas]] numaldo net ir [[likimas|likimą]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]].
# Besirenkantis [[kelias|kelio]] pradžią kartu pasirenka ir [[lemtis|lemtį]], į kurią šis kelias veda. – [[Haris Emersonas Fosdikas|H. E. Fosdikas]].
# Burnoti prieš [[likimas|likimą]] – tas pats, kaip sielvartauti, jog nelaimėjai loterijoje. – [[Edith Wharton|E. Wharton]].
# Daugelis leidžia laiką, kišdamiesi į kitų [[likimas|likimą]] arba skųsdamiesi savuoju, daugybę jokio tikslo nesiekiančių žmonių blaško vis naujus sumanymus siūląs, nepastovus, pats savęs nemėgstąs klajoklis [[lengvabūdiškumas]]. – [[Seneka]].
# Didžius [[pavyzdys|pavyzdžius]] pateikia tik blogas [[likimas]]. – [[Seneka]].
# [[Drąsa]] sumenkina [[likimas|likimo]] smūgius. – [[Demokritas]].
# [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]].
# Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Jei tikėsime [[lemtis|lemtimi]], tai nei vyresnieji prisidės prie [[valdymas|valdymo]], nei valdiniai norės [[darbas|dirbti]]. – [[Mo Ti]].
# Kai [[likimas]] palankus, prideramai elgtis sunkiau negu tada, kai jis priešiškas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Kai nebeturėjau ko prarasti, gavau viską. Kai lioviausi būti tuo, kuo buvau, atradau save. Kai pažinau pažeminimą ir vis dėlto ėjau pirmyn, supratau, kad galiu laisvai pasirinkti savo [[likimas|likimą]]. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]].
# Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]].
# Kai tave ištinka [[nelaimė]], apsidairyk aplinkui ir guoskis: esama žmonių, kurių [[dalia]] dar sunkesnė. – [[Ezopas]].
# Ką [[likimas]] nori pražudyti, iš to atima [[protas|protą]]. – [[Publijus Siras]].
# Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]].
# Kol nepasiduodi, esi stipresnis už [[likimas|likimą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Kol savęs neišduodi, esi daugiau negu [[likimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti [[likimas]].Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] aklas tik tiems, kuriems nepalankus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Likimas]] atima tik tai, ką buvo davęs. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] bijosi drąsių, spaudžia [[bailys|bailius]]. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] negali išplėšti to, ko nebuvo davęs. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] – tai bevalių sielų pasiteisinimas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Likimas|Likimo]] smūgiai – narsaus žmogaus [[išbandymas]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. – [[Servantesas]].
# Mes priversti tikėti [[likimas|likimu]]. Nes kaipgi kitaip galėsime paaiškinti sėkmę tų, kurių nemėgstame. – [[Žanas Kokto|Ž. Kokto]].
# [[Narsa]] [[likimas|likimo]] smūgius daro niekingus. – [[Demokritas]].
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. [[Servantesas]].
# Nuleidęs rankas ir ašarodamas vis pasiduosi įvairioms [[likimas|likimo]] užgaidoms. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]].
# O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Savigarba]] ir noras save įtvirtinti suteikia žmogui jėgų priešintis [[likimas|likimo]] smūgiams. – [[Ernstas Telmanas|E. Telmanas]].
# Skirtingi [[likimas|likimai]]. Vieniems lemta [[gyvenimas|gyvenimą]] nugyventi, o kitiems – nusigyventi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Su [[noras|noru]] einantį [[likimas]] veda, be noro – traukia. – [[Seneka]].
# Šiais laikais atsisakyti [[uždarbis|uždarbio]] reiškia provokuoti [[likimas|likimą]], o to niekas negali sau leisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Tai, ką žmonės vadina [[likimas|likimu]], dažniausiai yra [[kvailystė]]s, padarytos jų pačių. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Viskas žūva ten, kur [[likimas]] leidžia tiek, kiek pataria [[pyktis]]. – [[Seneka]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Kiekvienas žmogus yra savo [[Lemtis|lemties]] architektas.
# Sėsi [[Mintis|mintį]] – pjausi [[Veiksmas|veiksmą]], sėsi veiksmą – pjausi [[Įprotis|įprotį]], sėsi įprotį – pjausi [[Charakteris|charakterį]], sėsi charakterį – pjausi [[likimas|likimą]].
# Tu negali pabėgti nuo savo [[Likimas|likimo]].
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Pasėsi [[poelgis|poelgį]] – pjausi įprotį, pasėsi [[įprotis|įprotį]] – pjausi charakterį, pasėsi [[charakteris|charakterį]] – pjausi [[likimas|likimą]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Dalia]] akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia.
# Dažnai [[juokas|juokiesi]] iš kitų – [[likimas]] pasijuoks iš tavęs.
# Nuo [[likimas|likimo]] nepabėgsi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Aukščiausias stipinas, [[Likimas|likimo]] rate, gali greit pasisukti į žemiausią.
# Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] formuoja jo [[Likimas|likimą]].
# [[Kvailys]] bijo [[Likimas|likimo]]; [[išmintingas]] iškenčia jį.
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Kam [[lemtis|lemta]] sudegti ugnyje, tas nenuskęs vandenyje.
[[Kategorija:Filosofija]]
nvn5w80b6zutkiia3wz0ceboj40pe1v
84119
84118
2026-06-14T16:22:23Z
Kurmis
70
84119
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ir aforizmai==
# [[Atkaklumas]] numaldo net ir [[likimas|likimą]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]].
# Besirenkantis [[kelias|kelio]] pradžią kartu pasirenka ir [[lemtis|lemtį]], į kurią šis kelias veda. – [[Haris Emersonas Fosdikas|H. E. Fosdikas]].
# Burnoti prieš [[likimas|likimą]] – tas pats, kaip sielvartauti, jog nelaimėjai loterijoje. – [[Edith Wharton|E. Wharton]].
# Daugelis leidžia laiką, kišdamiesi į kitų [[likimas|likimą]] arba skųsdamiesi savuoju, daugybę jokio tikslo nesiekiančių žmonių blaško vis naujus sumanymus siūląs, nepastovus, pats savęs nemėgstąs klajoklis [[lengvabūdiškumas]]. – [[Seneka]].
# Didžius [[pavyzdys|pavyzdžius]] pateikia tik blogas [[likimas]]. – [[Seneka]].
# [[Drąsa]] sumenkina [[likimas|likimo]] smūgius. – [[Demokritas]].
# [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]].
# Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Jei tikėsime [[lemtis|lemtimi]], tai nei vyresnieji prisidės prie [[valdymas|valdymo]], nei valdiniai norės [[darbas|dirbti]]. – [[Mo Ti]].
# Kai [[likimas]] palankus, prideramai elgtis sunkiau negu tada, kai jis priešiškas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Kai nebeturėjau ko prarasti, gavau viską. Kai lioviausi būti tuo, kuo buvau, atradau save. Kai pažinau pažeminimą ir vis dėlto ėjau pirmyn, supratau, kad galiu laisvai pasirinkti savo [[likimas|likimą]]. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]].
# Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]].
# Kai tave ištinka [[nelaimė]], apsidairyk aplinkui ir guoskis: esama žmonių, kurių [[dalia]] dar sunkesnė. – [[Ezopas]].
# Ką [[likimas]] nori pražudyti, iš to atima [[protas|protą]]. – [[Publijus Siras]].
# Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]].
# Kol nepasiduodi, esi stipresnis už [[likimas|likimą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Kol savęs neišduodi, esi daugiau negu [[likimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti [[likimas]].Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] aklas tik tiems, kuriems nepalankus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Likimas]] atima tik tai, ką buvo davęs. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] bijosi drąsių, spaudžia [[bailys|bailius]]. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] negali išplėšti to, ko nebuvo davęs. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] – tai bevalių sielų pasiteisinimas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Likimas|Likimo]] smūgiai – narsaus žmogaus [[išbandymas]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. – [[Servantesas]].
# Mes priversti tikėti [[likimas|likimu]]. Nes kaipgi kitaip galėsime paaiškinti sėkmę tų, kurių nemėgstame. – [[Žanas Kokto|Ž. Kokto]].
# [[Narsa]] [[likimas|likimo]] smūgius daro niekingus. – [[Demokritas]].
# Nuleidęs rankas ir ašarodamas vis pasiduosi įvairioms [[likimas|likimo]] užgaidoms. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]].
# O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Savigarba]] ir noras save įtvirtinti suteikia žmogui jėgų priešintis [[likimas|likimo]] smūgiams. – [[Ernstas Telmanas|E. Telmanas]].
# Skirtingi [[likimas|likimai]]. Vieniems lemta [[gyvenimas|gyvenimą]] nugyventi, o kitiems – nusigyventi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Su [[noras|noru]] einantį [[likimas]] veda, be noro – traukia. – [[Seneka]].
# Šiais laikais atsisakyti [[uždarbis|uždarbio]] reiškia provokuoti [[likimas|likimą]], o to niekas negali sau leisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Tai, ką žmonės vadina [[likimas|likimu]], dažniausiai yra [[kvailystė]]s, padarytos jų pačių. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Viskas žūva ten, kur [[likimas]] leidžia tiek, kiek pataria [[pyktis]]. – [[Seneka]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Kiekvienas žmogus yra savo [[Lemtis|lemties]] architektas.
# Sėsi [[Mintis|mintį]] – pjausi [[Veiksmas|veiksmą]], sėsi veiksmą – pjausi [[Įprotis|įprotį]], sėsi įprotį – pjausi [[Charakteris|charakterį]], sėsi charakterį – pjausi [[likimas|likimą]].
# Tu negali pabėgti nuo savo [[Likimas|likimo]].
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Pasėsi [[poelgis|poelgį]] – pjausi įprotį, pasėsi [[įprotis|įprotį]] – pjausi charakterį, pasėsi [[charakteris|charakterį]] – pjausi [[likimas|likimą]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Dalia]] akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia.
# Dažnai [[juokas|juokiesi]] iš kitų – [[likimas]] pasijuoks iš tavęs.
# Nuo [[likimas|likimo]] nepabėgsi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Aukščiausias stipinas, [[Likimas|likimo]] rate, gali greit pasisukti į žemiausią.
# Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] formuoja jo [[Likimas|likimą]].
# [[Kvailys]] bijo [[Likimas|likimo]]; [[išmintingas]] iškenčia jį.
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Kam [[lemtis|lemta]] sudegti ugnyje, tas nenuskęs vandenyje.
[[Kategorija:Filosofija]]
4tqzx8s3uuxxf8b5g07wttmhdzrx16p
84120
84119
2026-06-14T16:22:56Z
Kurmis
70
84120
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ir aforizmai==
# [[Atkaklumas]] numaldo net ir [[likimas|likimą]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]].
# Besirenkantis [[kelias|kelio]] pradžią kartu pasirenka ir [[lemtis|lemtį]], į kurią šis kelias veda. – [[Haris Emersonas Fosdikas|H. E. Fosdikas]].
# Burnoti prieš [[likimas|likimą]] – tas pats, kaip sielvartauti, jog nelaimėjai loterijoje. – [[Edith Wharton|E. Wharton]].
# Daugelis leidžia laiką, kišdamiesi į kitų [[likimas|likimą]] arba skųsdamiesi savuoju, daugybę jokio tikslo nesiekiančių žmonių blaško vis naujus sumanymus siūląs, nepastovus, pats savęs nemėgstąs klajoklis [[lengvabūdiškumas]]. – [[Seneka]].
# Didžius [[pavyzdys|pavyzdžius]] pateikia tik blogas [[likimas]]. – [[Seneka]].
# [[Drąsa]] sumenkina [[likimas|likimo]] smūgius. – [[Demokritas]].
# [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]].
# Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Jei tikėsime [[lemtis|lemtimi]], tai nei vyresnieji prisidės prie [[valdymas|valdymo]], nei valdiniai norės [[darbas|dirbti]]. – [[Mo Ti]].
# Kai [[likimas]] palankus, prideramai elgtis sunkiau negu tada, kai jis priešiškas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Kai nebeturėjau ko prarasti, gavau viską. Kai lioviausi būti tuo, kuo buvau, atradau save. Kai pažinau pažeminimą ir vis dėlto ėjau pirmyn, supratau, kad galiu laisvai pasirinkti savo [[likimas|likimą]]. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]].
# Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]].
# Kai tave ištinka [[nelaimė]], apsidairyk aplinkui ir guoskis: esama žmonių, kurių [[dalia]] dar sunkesnė. – [[Ezopas]].
# Ką [[likimas]] nori pražudyti, iš to atima [[protas|protą]]. – [[Publijus Siras]].
# Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]].
# Kol nepasiduodi, esi stipresnis už [[likimas|likimą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Kol savęs neišduodi, esi daugiau negu [[likimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti [[likimas]].Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] aklas tik tiems, kuriems nepalankus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Likimas]] atima tik tai, ką buvo davęs. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] bijosi drąsių, spaudžia [[bailys|bailius]]. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] negali išplėšti to, ko nebuvo davęs. – [[Seneka]].
# [[Likimas]] – tai bevalių sielų pasiteisinimas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Likimas|Likimo]] smūgiai – narsaus žmogaus [[išbandymas]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. – [[Servantesas]].
# Mes priversti tikėti [[likimas|likimu]]. Nes kaipgi kitaip galėsime paaiškinti sėkmę tų, kurių nemėgstame. – [[Žanas Kokto|Ž. Kokto]].
# [[Narsa]] [[likimas|likimo]] smūgius daro niekingus. – [[Demokritas]].
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. [[Servantesas]].
# Nuleidęs rankas ir ašarodamas vis pasiduosi įvairioms [[likimas|likimo]] užgaidoms. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]].
# O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Savigarba]] ir noras save įtvirtinti suteikia žmogui jėgų priešintis [[likimas|likimo]] smūgiams. – [[Ernstas Telmanas|E. Telmanas]].
# Skirtingi [[likimas|likimai]]. Vieniems lemta [[gyvenimas|gyvenimą]] nugyventi, o kitiems – nusigyventi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Su [[noras|noru]] einantį [[likimas]] veda, be noro – traukia. – [[Seneka]].
# Šiais laikais atsisakyti [[uždarbis|uždarbio]] reiškia provokuoti [[likimas|likimą]], o to niekas negali sau leisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Tai, ką žmonės vadina [[likimas|likimu]], dažniausiai yra [[kvailystė]]s, padarytos jų pačių. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Viskas žūva ten, kur [[likimas]] leidžia tiek, kiek pataria [[pyktis]]. – [[Seneka]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Kiekvienas žmogus yra savo [[Lemtis|lemties]] architektas.
# Sėsi [[Mintis|mintį]] – pjausi [[Veiksmas|veiksmą]], sėsi veiksmą – pjausi [[Įprotis|įprotį]], sėsi įprotį – pjausi [[Charakteris|charakterį]], sėsi charakterį – pjausi [[likimas|likimą]].
# Tu negali pabėgti nuo savo [[Likimas|likimo]].
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Pasėsi [[poelgis|poelgį]] – pjausi įprotį, pasėsi [[įprotis|įprotį]] – pjausi charakterį, pasėsi [[charakteris|charakterį]] – pjausi [[likimas|likimą]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Dalia]] akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia.
# Dažnai [[juokas|juokiesi]] iš kitų – [[likimas]] pasijuoks iš tavęs.
# Nuo [[likimas|likimo]] nepabėgsi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Aukščiausias stipinas, [[Likimas|likimo]] rate, gali greit pasisukti į žemiausią.
# Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] formuoja jo [[Likimas|likimą]].
# [[Kvailys]] bijo [[Likimas|likimo]]; [[išmintingas]] iškenčia jį.
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Kam [[lemtis|lemta]] sudegti ugnyje, tas nenuskęs vandenyje.
[[Kategorija:Filosofija]]
nvn5w80b6zutkiia3wz0ceboj40pe1v
Migelis de Servantesas Savedra
0
1877
84114
84111
2026-06-14T16:12:33Z
Kurmis
70
84114
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
1704jbs1r1zt3m71wxfobveztc9uh0y
84116
84114
2026-06-14T16:17:53Z
Kurmis
70
84116
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
nkvoqz4r8wormzzruxzn0pb95t0u1gh
84121
84116
2026-06-14T16:27:03Z
Kurmis
70
84121
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
rsbyy71dyhz9j591ik436z2jpc5mud3
84123
84121
2026-06-14T16:38:05Z
Kurmis
70
84123
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
fifuws5za6radrz9dmn9fpkm6107vss
84124
84123
2026-06-14T16:39:05Z
Kurmis
70
/* Kitos */
84124
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
cgbd3sw6z6dn37cobvjal4r9nigaf5f
Nelaimė
0
2733
84117
84043
2026-06-14T16:20:03Z
Kurmis
70
84117
wikitext
text/x-wiki
'''''Nelaimė''' – bėda, vargas, nedalia, blogas likimas.''
==Sentencijos ir aforizmai==
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Apie [[laimė|laimę]] galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Čia nieko nepasakysi, išskyrus tai, kad esi laimingas. O apie [[nelaimė|nelaimę]] žmonės pasakoja ištisomis naktimis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Aplinkybės, darančios žmones [[nelaimė|nelaimingus]], dažnai daro juos ir [[prietaringumas|prietaringus]]. – [[Seneka]].
# Dėl savo [[nelaimė|nelaimių]] žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir ką tik nori, bet ne patys save. – [[Platonas]].
# Didelė dalis mūsų [[nelaimė|nelaimių]] lengviau pakeliamos negu draugų sukurti šių nelaimių komentarai. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]].
# Didelė [[yda]] yra taip pat ir didelė [[nelaimė]] žmogui, kurią jis turi. – [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškova]].
# Didžiausia [[nelaimė]] – būti reikalingiems [[pagalba|pagalbos]] žmonių, kurie verti mūsų [[panieka|paniekos]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]].
# Didžiausia [[nelaimė]] žmogui – bijoti [[tiesa|tiesos]], kad ji jo nedemaskuotų. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# Didžiausios [[nelaimė]]s, pasirodo, visuomet yra nežaboto [[savanaudiškumas|savanaudiškumo]] vaisius. – [[Volteras]].
# [[Dvasia|Dvasios]] [[ramybė]] – geriausias vaistas [[nelaimė]]je. – [[Plautas]].
# [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Ir didelė [[nelaimė]] kartais baigiasi didele, nors ir nematoma [[laimė|laime]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# [[Istorija|Istorijos]] nuosėdos yra atskiro žmogaus [[nelaimė]]. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]].
# Ištikus [[nelaimė|nelaimei]], protaujame daug teisingiau, o [[sėkmė]] pasigrobia [[tiesa|tiesą]]. – [[Seneka]].
# Yra žmonių, jaučiančių tokį [[malonumas|malonumą]] nuolat skųstis ir verkšlenti, kad, bijodami jo netekti, jie pasirengę ieškoti [[nelaimė|nelaimių]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]].
# Jeigu [[draugas|draugai]] jus apgaus, atsakykite [[abejingumas|abejingumu]] į jų [[draugiškumas|draugiškumą]], bet būkite jautrūs jų [[nelaimė]]ms. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Jokia [[nelaimė]] nėra per didelė, jei ji paskutinė. – [[Seneka]].
# Jokios [[nelaimė]]s ir [[nusikaltimas|nusikaltimai]] nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek [[girtavimas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Kai tave ištinka [[nelaimė]], apsidairyk aplinkui ir guoskis: esama žmonių, kurių [[dalia]] dar sunkesnė. – [[Ezopas]].
# Kai užgriūna [[nelaimė]]s, didžiausia [[paguoda]] – kad jokie [[priešas|priešai]] negali atimti iš manęs [[sąžinė]]s, o aš niekada netapsiu tokiu priešu sau, kad padaryčiau jai eibę. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]].
# Kas [[nelaimė]]je duoda neaiškų [[patarimas|patarimą]], atsisako patarti. – [[Seneka]].
# Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]].
# Kiekvienam iš mūsų pakanka [[jėga|jėgų]] ištverti svetimas [[nelaimė|nelaimes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Kiekvienas yra [[nelaimė|nelaimingas]] tiek, kiek tiki toks esąs. – [[Seneka]].
# Kiekvienas, tiriantis [[tauta|tautų]] negandų istoriją, gali įsitikinti, kad didžiumą [[nelaimė|nelaimių]] Žemėje atneša [[nemokšiškumas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]].
# [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# [[Kvailumas|Kvailiems]] žmonėms [[nelaimė]]s, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]].
# Menka [[bėda]] – padėti nedėkingam, bet didelė [[nelaimė]] – priimti niekšo [[paslauga|paslaugą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Mes žalojame gyvenimą [[beprotybė]]mis ir [[yda|ydomis]], o paskui skundžiamės ištikusiom [[bėda|bėdom]] ir guodžiamės, kad [[nelaimė]] glūdi pačioje daiktų prigimtyje. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]].
# Mūsų [[nelaimė]] ta, kad užuot matę [[dabartis|dabartį]], mes žiūrime į [[ateitis|ateitį]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]].
# [[Narsa]] [[nelaimė]]je – pusė nelaimės. – [[Plautas]].
# Ne [[žodis]], o [[nelaimė]] yra [[kvailys|kvailių]] mokytoja. – [[Demokritas]].
# [[Nelaimė]] dažnai suteikia dingstį [[šaunumas|šaunumui]]. – [[Seneka]].
# [[Nelaimė]] dažnai suteikia [[viltis|viltį]]. – [[Seneka]].
# [[Nelaimė]] – kaip [[santuoka|vedybos]]. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]].
# [[Nelaimė]] – [[narsa|narsos]] pretekstas. – [[Seneka]].
# … [[nelaimė]] nėra tokia didelė, kaip skelbia gandai. – [[Seneka]].
# [[Nelaimė]] panaši į kalvio kūjį: daužydama kala. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]].
# [[Nelaimė]] parodo ir [[draugas|draugą]], ir [[priešas|priešą]]. – [[Epiktetas]].
# [[Nelaimė]] tampa kertiniu [[charakteris|charakterio]] akmeniu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Nelaimė]] užgriūva savo laiku. Ji tokia pribloškianti, kad mums belieka su ja susitaikyti. Ji pakeičia mūsų dienų [[tvarka|tvarką]], mūsų [[darbas|darbą]], net patį [[mąstymas|mąstymą]]. Nors kyla pagunda piktintis nelaime, iš to nėra jokios naudos. – [[Dao filosofija]].
# [[Nelaimė]] visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama. – [[Volteras]].
# [[Nelaimė]]je išlikti [[ištikimybė|ištikimam]] [[pareiga]]i – didelis dalykas. – [[Demokritas]].
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. [[Servantesas]].
# [[Nelaimė]]s didumas matuojamas ne jos esme, o tuo, kaip ją išgyvena [[žmogus]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]].
# [[Nelaimė]]s gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai. – ''Dao filosofija''.
# [[Nelaimė]]s ištiktasis visada manosi per menkai užjaučiamas. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]].
# [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]].
# Nelaimingas tas, kuris nemoka pakelti [[nelaimė]]s. – [[Biantas]].
# [[Nelaimė|Nelaimingas]] žmogus, kuris nežino, ką jis gero padarys rytoj. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# [[Nerūpestingumas]] yra visų [[nelaimė|nelaimių]] priežastis. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]].
# Neturintieji kuo pasigirti giriasi [[nelaimė]]mis. – [[Artūras Grafas|A. Grafas]].
# Niekada nebūni toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip atrodo. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]].
# Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios [[pagarba|pagarbos]], kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]].
# Pakelti [[nelaimė|nelaimę]] lengviau nei per didelę [[gerovė|gerovę]]: pirmoji mus sustiprina, o antroji pakerta jėgas. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]].
# Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]].
# [[Pavyduolis]] sielojasi arba dėl to, kad jį patį ištiko [[nelaimė]], arba dėl to, kad kam nors kitam pasisekė. – [[Bionas Beristenietis|Bionas]].
# Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]].
# Prastuolis [[nelaimė]]je nesivaldo. – [[Konfucijus]].
# [[Ramybė]] [[nelaimė]]s ištiktajam – puikus uždaras. – [[Plautas]].
# [[Senatvė]]je labiau sugebame [[nelaimė|nelaimių]] išvengti, [[jaunystė]]je – jas iškęsti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]].
# Skaudžios [[nelaimė]]s ilgai netrunka, o menkos nevertos dėmesio. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]].
# Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]].
# Tikra [[nelaimė]] drovi. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]].
# Tikrą [[draugas|draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. – [[Ciceronas]].
# Ugnis išbando auksą, [[nelaimė]] – žmonių [[tvirtumas|tvirtumą]]. – [[Seneka]].
# [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]].
# [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]].
# Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]].
# Žinok, jog iš anksto apmąstytas [[nelaimė|negandas]]<ref>Nelaimes, vargus.</ref> žmonės pakelia narsiau, nes spėjo priprasti. – [[Seneka]].
# [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Klestėjimas]] atranda blogybes, o [[Nelaimė|nelaimės]] – dorybes.
# [[Klestėjimas]] susiranda sekėjų, o [[nelaimė]] atskiria juos.
# [[Klestėjimas|Klestėjimo]] metu draugų bus pilna; [[Nelaimė|nelaimės]] metu – nė vieno tarp dvidešimties.
# [[Nelaimė]] ateina pas mus uolekčiais, o pasitraukia šalin coliais (uolektis yra 66-71 cm, colis - 2.54 cm).
# [[Nelaimė]] greičiau užgimsta, negu gerovė užsimiršta.
# [[Nelaimė]] padaro žmogų [[Išmintis|išmintingą]], o ne turtingą.
# [[Nelaimė|Nelaimės]] atvyksta ant sparnų, o išvyksta pėsčiomis.
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# Ilgas [[liežuvis]] – laiptai, kuriais užlipa [[nelaimė]].
# Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Akmuo]] nesėjamas dygsta, [[nelaimė]] nekviečiama atvyksta.
# [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi.
# [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi.
# [[Draugas|Draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi.
# Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]].
# [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui.
# [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini.
# [[Nelaimė]]s ir [[vargas|vargai]] eina ne miškais, o žmonių sprandais.
# Nesigirk, kad klojasi, nes [[nelaimė]] gali už durų stovėti.
# Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]].
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Mes esame autoriai mūsų pačių [[Nelaimė|nelaimių]].
# [[Nelaimė|Nelaimės]] sukuria [[Draugas|draugų]].
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Niekam nepavydėk: kiekvienas turi savo [[nelaimė]]s porciją.
==Merfio dėsniai==
# [[Nelaimė]] būna dvejopa: sava bėda ir kito sėkmė.
==Žodžių reikšmės==
[[Kategorija:Temos]]
n5g7l2wctotysxj5d2zt8xqzmancqr7
Siela
0
2735
84115
84023
2026-06-14T16:13:56Z
Kurmis
70
84115
wikitext
text/x-wiki
'''''Siela''' – vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai.''
==Biblija==
# Kas saugo [[burna|burną]] ir [[liežuvis|liežuvį]], saugo savo [[siela|sielą]] nuo nemalonumų. – ''Pat 21,23.''
== Aforizmai ir sentencijos ==
# [[Abejingumas]] – sunki [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis Tokvilis|A. Tokvilis]].
# [[Aistra]] dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką [[energija|energiją]]. Ji gali išspausti titaniškas [[jėga]]s net iš santūriausios [[siela|sielos]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# [[Akis|Akys]] parodo [[siela|sielos]] stiprybę. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]].
# [[Auklėjimas]], neugdantis [[troškimas|troškimų]], tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Aukščiausias [[gėris]] yra nepalaužiama [[siela|sielos]] tvirtybė – įžvalgumas, subtilumas, sveikata, laisvė, harmonija, grožis. – [[Seneka]].
# [[Blogis]] ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų [[siela|sieloje]]. Mes nuo jo vargiai išsigydome dėl to, kad nežinome, jog buvome susirgę. – [[Seneka]].
# [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]].
# Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]].
# Didinga ne ta [[siela]], kuri atleidžia, o ta, kuriai [[atleidimas|atleidimo]] nereikia. – [[Fransua Renė Šatobrianas|F. R. Šatobrianas]].
# Didžiausia [[neapykanta]] kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki [[širdis|širdies]], o paskui spjovė į [[siela|sielą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Didžiausias [[gėris]] – [[siela|sielos]] darna. – [[Seneka]].
# Didžiausias [[gėris]] – tai niekinanti likimo išdaigas ir besitenkinanti dorybėmis [[siela]]. – [[Seneka]].
# Du dalykai teikia [[siela]]i daugiausia stiprybės: [[ištikimybė]] tiesai ir [[pasitikėjimas]] savimi. – [[Seneka]].
# Galingos [[siela|sielos]] vengia [[aistra|aistrų]], kaip jūreivis povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]].
# [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]].
# [[Humoras]] perskraidina [[siela|sielą]] per bedugnę ir moko ją žaisti su savo skausmu. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]].
# [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Jaunystė]] ne amžiaus rodiklis, o [[siela|sielos]] būsena. – [[Džordžė Enesku|Dž. Enesku]].
# Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]].
# Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos, [[siela|sielos]] koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]].
# [[Kalba]] – [[siela|sielos]] veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – [[Publijus Siras]].
# Kas nuodugniai tiria savo [[siela|sielą]] taip dažnai pastebi [[klaida|klystąs]], kad norom nenorom tampa [[kuklumas|kuklus]]. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Kiekviena [[siela]] matuojama troškimo didingumu. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Kiekvienai giliai [[siela]]i reikia [[kaukė]]s; dar daugiau – kiekviena gili siela pamažu apauga kauke: nes nuolat klaidingai ir lėkštai interpretuojamas kiekvienas jos ištartas žodis, kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas gyvenimo ženklas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Kuo mažesnis savo [[siela]] žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko siela o nepasiekt. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]].
# [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]].
# [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]].
# [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]].
# [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]].
# [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]].
# [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
# [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Muzika]] gali veikti etinę [[siela|sielos]] sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo [[auklėjimas|auklėjimo]] disciplinų sąrašą. – [[Aristotelis]].
# [[Muzika]] privalo išskelti ugnį iš žmogaus [[siela|sielos]]. – [[Liudvikas van Bethovenas|L. van Bethovenas]].
# Ne daiktai ydingi, bet [[siela|sielos]]. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum – visur jis nešis savo ligą. – [[Seneka]].
# Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]].
# Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės [[kančia|kančios]] už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]], pripildantį [[siela|sielą]] pasibjaurėtinų vaizdų. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš [[siela|sielos]] nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų [[geismas|geismų]]. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – [[Seneka]].
# Nepasotinama [[siela]] niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga. – [[Seneka]].
# Nesitikėk, kad [[pinigai]]s galėsi užpildyti [[siela|sielos]] tuštumą. – [[H. Džeksonas Braunas|H. Dž. Braunas]].
# Nešvarūs [[demonas|demonai]] reiškia pretenzijas suteptai [[siela]]i. – [[Sekstas Pitagorietis]].
# Niekas kitas neišgydys sielos, tik [[pojūčiai]], kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Niekinga [[siela]], pasipūtėliškas [[išdidumas]] yra ne kas kita kaip rūgstantis purvas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Pasitikėti neprotingais pojūčiais – prastų [[siela|sielų]] savybė. – [[Heraklitas]].
# [[Pataikavimas]] niekada nebūdingas didžioms [[siela|sieloms]], jis – dalia menkų sieliūkščių, gebančių tapti dar menkesnėmis, kad patektų į svarbių personų gyvenimo sferą, kuri jas traukia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# Pikti [[demonas|demonai]] nesugebės sutrukdyti tikinčiai ir gerai [[siela]]i kelyje į Dievą. – [[Sekstas Pitagorietis]].
# Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų [[siela|sieloje]]. – [[Seneka]].
# [[Siela]] be [[išmintis|išminties]] negyva. Bet jeigu ją praturtinsime [[mokslas|mokslu]], ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]].
# [[Siela]] be [[vaizduotė]]s – tai tas pats, kas observatorija be teleskopo. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]].
# [[Siela]] yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir [[mintis|mintys]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
# [[Siela]], suvokianti, jog yra mylima, bet pati nemylinti, atskleidžia savo nuosėdas: tai, kas joje žemiausia, iškyla į paviršių. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Siela]], pasinėrusi į [[darbas|darbą]], atitrūksta nuo įgimto [[liūdesys|liūdesio]], kuris kitu atveju neduotų jai [[ramybė]]s. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]].
# [[Siela|Sielą]] tobulina tik vienas dalykas – pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. – [[Seneka]].
# [[Siela|Sielos]] grožis suteikia žavesio net neišvaizdžiam kūnui; lygiai taip sielos bjaurumas uždeda puuikiausio sudėjimo, gražiausių bruožų kūnui kažkokį ypatingą antspaudą, keliantį nepaaiškinamą pasišlykštėjimą. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]].
# Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]].
# Stiprios [[siela|sielos]] vengia [[gašlumas|gašlumo]], panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Svajonė]] galingesnė už [[realybė|realybę]]. Ar gali būti kitaip, jei ji pati – iškilniausia realybė? Ji esamiausia [[siela]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Svarbiausias nesveikos [[siela|sielos]] įrodymas yra blaškymasis ir nuolatinis puldinėjimas tarp apsimetinėjimo doru ir polinkio į ydas. – [[Seneka]].
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. – [[Servantesas]].
# Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]].
# [[Šaltis]] – tai pati baisiausia [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis de Tokvilis|A. de Tokvilis]].
# [[Šykštumas]] alina [[siela|sielą]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]].
# Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# Už [[pinigai|pinigus]] neįsigysi to, ko reikia [[siela]]i. – [[Henris Deividas Toras|H. D. Toras]].
# [[Veidas]] – [[siela|sielos]] atspindys. – [[Ciceronas]].
# Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]].
# Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]].
# Žmogaus [[siela]] — tai lempa, kurios liepsna — [[mokslas]], o alyva — [[išmintis]]. – [[Avicena]].
# Žmogaus [[siela]] tobulėja iki pat [[mirtis|mirties]]. – [[Hipokratas]].
# Žmogaus [[siela|sieloje]] – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]].
# Žmogaus [[siela|sielos]] neįmanoma pažinti – štai didysis bet kokios [[išmintis|išminties]] pasiekimas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Žmonija]] dar nesitvarko taip, kad visi būtų už [[gėris|gėrį]]. [[Siela|Sielos]] gėrio tegul ieško siela. – [[Seneka]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[Laimė|laiminga]] yra [[siela]].
# [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Akys]] yra [[siela|sielos]] langai.
# Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[siela|sielą]].
===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]===
# Kai per greitai keliauji, tavo [[siela]] nespėja kartu su tavimi.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Akis|Akys]] yra [[siela|sielos]] [[veidrodis]].
# [[Davatka]]i [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] šiknoj, o [[siela|dūšia]]<ref>Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.</ref> apie bambą sukasi.
# Kaip [[plienas|plienu]] [[siela|dūšią]]<ref>Sielą.</ref> užmetė.
# Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta.
# [[Velnias]] [[siela|dūšios]]<ref>Sielos.</ref>, o [[šuo|šuva]] [[skola|skolos]] neturi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Kiekvienam yra duotas [[Siela|raktas]] vartams į [[Dangus|dangų]]. Tas pats raktas atrakina ir vartus į [[Pragaras|pragarą]].
===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]===
# Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]].
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]].
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
{{Vikižodynas|siela}}
==Žodžių paaiškinimai==
[[Kategorija:Religija]]
e76xrr2jnj7wpx9r7j0a0dfdrfnocbd
Mandagumas
0
3681
84122
83285
2026-06-14T16:28:49Z
Kurmis
70
84122
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ==
# Argi [[mandagumas|nemandagumas]] aplinkiniams nėra meilės įrodymas? – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]].
# Būk [[mandagumas|mandagus]] su visais, [[draugiškumas|draugiškas]] su dauguma, [[familiarumas|familiarus]] su vienu kitu. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Gyvenimas]] ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti [[mandagumas|mandagiems]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Leisti sau nesilaikyti [[mandagumas|mandagumo]] taisyklių – ar tai nereiškia ieškoti galimybių laisvai rodyti savo [[trūkumas|trūkumus]]? – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# [[Mandagumas]], [[apdairumas]], [[nuolankumas]] stiprina ir [[draugas|draugų]] ir [[šeima|šeimos]] [[vienybė|vienybę]]. – [[Volteras]].
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]].
# [[Mandagumas]] ir [[kuklumas]] rodo tikrą žmogaus [[išsilavinimas|išsilavinimą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]].
# [[Mandagumas]] – pirmoji ir visų maloniausia dorybė. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]].
# [[Mandagumas]] sąlygoja ir skatina mandagumą. – [[Erazmas Roterdamietis]].
# [[Mandagumas]] – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito [[dorovė]]s ir [[intelektas|intelekto]] skurdą ir jo nepabrėžti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# [[Mandagumas|Mandagus]] žmogus turi elgtis su savo [[žmona]] taip, kaip su bet kuria nepažįstama moterimi, tiktai dešimt kartų taktiškiau. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]].
# Nedidelė [[mandagumas|mandagumo]] dozė daro gyvenimą malonų, didelė – jį sutaurina. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]].
# [[Mandagumas|Nemandagumas]] – ne atskira yda, o padarinys daugelio ydų: tuščio pasipūtimo, pareigingumo stokos, tingumo, kvailumo, išsiblaškymo, puikybės, pavydo. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]].
# Net [[mandagumas]] užgaulus, jei jis pernelyg pabrėžiamas. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]].
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]]. – [[Servantesas]].
# [[Svetingumas]], [[mandagumas]] ir [[draugystė]] yra [[žmogus|žmogaus]] susitikimas žmoguje. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]].
# Tikrasis [[mandagumas]] išreiškiamas [[palankumas|palankumu]] žmonėms. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai.
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
[[Kategorija:Vertybės]]
6b90z6u378ddv9yaawn5pepqumfa3bz
Tinginys
0
3794
84126
84088
2026-06-14T16:41:18Z
Kurmis
70
84126
wikitext
text/x-wiki
'''''Tinginys''' – tai žmogus, vengiantis fizinės ar protinės veiklos, atidėliojantis darbus ir linkęs į pasyvumą.''
==Biblija==
# [[Tinginys|Tinginio]] kelias apaugęs [[erškėtis|erškėčiais]]. – ''Pat 15, 19''.
# [[Tinginys]] yra kaip mėšlo luitas; kas jį pakelia, nusiplauna rankas. – ''Sir 22, 2''.
==Sentencijos ir aforizmai==
# Ar esate kur girdėję, kad koks [[tinginys]] būtų sulaukęs [[senatvė|senyvo]] amžiaus. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]].
# Yra dvi svarbiausios [[nuodėmė]]s, po kurių seka kitos – [[nekantrumas]] ir [[tinginystė]]. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]].
# Kartais atrodo, kad pats velnias sumanė [[tinginystė|tinginystę]] pastatyti ties mūsų [[dorybė|dorybių]] riba. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Kas tikisi išlikti [[sveikata|sveikas]] [[tinginystė|tinginiaudamas]], tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis [[tylėjimas|tylėjimu]] patobulinsiąs savo balsą. – [[Plutarchas]].
# Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]].
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi. – [[Servantesas]].
# [[Nesėkmė]] dažniausiai – [[tinginys|tingumo]] kūdikis. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]].
# Pasaulis susideda iš [[tinginys|tinginių]], kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir [[kvailys|kvailių]], kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami. – [[Bernardas Šo|B. Šo]].
# Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra [[tinginystė]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# [[Puikybė]] ir [[tingumas]] – visų [[Yda|ydų]] šaltiniai. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# Sakoma, kad [[duona]] verkia, [[tinginys|tinginio]] valgoma... Ir kaip ji, vargšelė, nepaskęsta tose ašarose? – [[Bronius Jauniškis|B. Jauniškis]].
# [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]].
# [[Snaudulys|Snauduliu]], [[miegas|miegu]] ir [[tinginystė|tinginyste]] išvejamos iš pasaulio visos [[dorybė|dorybės]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]].
# [[Tingėjimas]], be abejo, labiausiai mums kliudo ugdytis [[gabumai|gabumus]]. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]].
# [[Tingėjimas]] – blogybių tėvas. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tingėjimas]] – tai motina. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]].
# [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tinginystė]] ir [[silpnybė]] yra kovos ir blaškymosi ženklas. Todėl drąsiai galima tvirtinti, jog didžiausias [[gėris]] yra sielos darna. – [[Seneka]].
# [[Tinginystė]] yra ne kas kita, kaip [[įprotis]] pailsėti prieš pavargimą. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]].
# [[Tinginystė]] yra toji mūsų [[yda]], su kuria visų lengviausiai taikstomės. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Tingumas]] – tai nieko daugiau negu ilsėjimasis prieš nuovargį. – [[Raimondas Čandleris|R. Čandleris]].
# Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# [[Tingumas|Tingaus]] žmogaus ūkis yra veisimosi vieta gyvatėms.
# [[Tingumas|Tingi]] [[musė]] negali paragauti šviežios žaizdos.
# [[Tingumas|Tingus]] viščiukas, kuris eksponuoja save, bus gardus valgis ereliui.
# [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių.
===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]===
# [[Tinginys|Tinginiui]] septynios [[šventė]]s savaitėje.
===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]===
# Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata.
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda.
# [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]].
# [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro.
# [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė.
# Į [[dievas|dievo]] pagalbą tikėk, bet ir pats [[tinginystė|netingėk]].
# [[Tinginys]] ir [[kelias|kelią]] [[kojos|koja]] rodo.
# [[Tinginys]] tingi, [[girtuoklis]] pralaka, o [[kvailys|kvailas]] pats nežino, kur [[pinigai|pinigą]] išleidžia.
# [[Tinginystė]] blogiau už [[liga|ligą]].
# Verkia [[duona]] [[tinginys|tinginio]] valgoma.
==Merfio dėsniai==
# [[Tinginystė]] – ne daugiau nei įprotis ilsėtis prieš pavargstant.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
[[Kategorija:ydos]]
5erbya7nkue550wb9ddxx18pgw3iak1
Dykinėjimas
0
6382
84125
84090
2026-06-14T16:40:35Z
Kurmis
70
84125
wikitext
text/x-wiki
'''''Dykinėjimas''' – tai neproduktyvus darbas, laiko švaistymas, dažniausiai darbo ar mokymosi metu''.
==Sentencijos ir aforizmai==
# [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]].
# [[Dykinėjimas]] ir [[neveiklumas]] ieško [[yda|ydingumo]] ir patraukia jį paskui save. – [[Hipokratas]].
# [[Dykinėjimas]] ir tuščias [[laikas|laiko]] leidimas yra ne tik [[tamsumas|tamsumo]], bet ir [[liga|ligos]] priežastis. – [[Avicena]].
# [[Dykinėjimas]] labiau už visas kitas ydas silpnina [[narsa|narsą]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# [[Dykinėjimas]] man atrodo nelyginant savižudybė. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# [[Dykinėjimas]] nėra [[poilsis]]. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]].
# [[Dykinėtojas|Dykinėtojai]] – negyvėliai visą ilgą savo gyvenimą. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# [[Dykūnas|Dykūnai]] – visada dideli [[plepumas|plepiai]]. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# [[Dykūnas]] yra [[laikas|laiką]] ryjantis gyvulys. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]].
# [[Dykūnas]] panašus į laikrodį be rodyklių. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]].
# Ir didžiausią [[talentas|talentą]] pražudo [[dykinėjimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi. – [[Servantesas]].
# Nepaliaujamą [[dykinėjimas|dykystę]] derėtų laikyti viena iš pragaro kančių, o ji laikoma rojaus palaima. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# Nėra nieko sunkesnio už [[dykinėjimas|dykinėjimą]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]].
# Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Pas užimtą žmogų į svečius retai ateina [[dykinėtojas|dykinėtojai]] – prie verdančio puodo musės neskrenda. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]].
# [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]].
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]].
# Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Dykinėjimas]] visada yra [[Ryžtas|neryžtingumo]] šaknis.
# [[Dykinėjimas]] žlugdo struktūrą.
# [[Mokymas|Mokymasis]] skatina mokymąsi, [[dykinėjimas]] daugina dykinėjimą.
# [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori.
# Niekada neleisk velniui rasti tave [[Dykinėjimas|neužsiėmusį]].
# Nieko [[Dykinėjimas|neveikdamas]] žmogus išmoksta daryti [[Nuodėmė|nuodėmę]].
[[Kategorija:Veikla]]
9rt2t3f0z9r909lnjiuumiv4k1frufb