Wikiquote
ltwikiquote
https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.6
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Wikiquote
Wikiquote aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Darbas
0
1559
84128
84089
2026-06-15T18:12:37Z
Kurmis
70
84128
wikitext
text/x-wiki
'''''Darbas''' – tikslinga žmogaus veikla, dirbimas, paprastai duodantis tam tikrus rezultatus. Darbas gali būti materiali ir nemateriali veikla, skirta atskiro individo ar visuomenės vartojimui ir gerovei.''
==[[Biblija]]==
# Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''.
# [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''.
==Sentencijos ir aforizmai==
{{ABC}}
===A===
# Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]].
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]].
# Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]].
# Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]].
# Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]].
# Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
===B===
# Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]].
# Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
===D===
# [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]].
# [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]].
# [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]].
# [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]].
# [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]].
# [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]].
# [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]].
# [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]].
# [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]].
# [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]].
# [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]].
# [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]].
# Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]].
# Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]].
# Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]].
# Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]].
# Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]].
# Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]].
# [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]].
# [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]].
# Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]].
===F===
# Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
===G===
# [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].
# [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]].
# Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]].
# Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]].
# Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]. – [[Servantesas]].
# Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]].
# Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]].
===I===
# Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]].
===J===
# Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]].
# Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]].
# Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]].
# Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]].
# Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]].
# [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]].
===K===
# [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]].
# Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]].
# Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]].
# Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]].
# Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]].
# Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]].
# Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]].
# Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]].
# Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]].
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. – [[Servantesas]].
# Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]].
# Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]].
# Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]].
===L===
# [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].
# [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]].
# Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
===M===
# [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]].
# Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]].
# [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]].
# Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
===N===
# [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]].
# Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]].
# Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]].
# Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]]
# Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]].
# Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]].
# Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]].
# Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]].
# Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]].
# Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]].
# Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]].
# Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]].
# Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
===O===
# O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]].
===P===
# Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]].
# Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]].
# Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]].
# Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]].
# Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]].
# Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]].
# Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]].
# [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]].
# Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
===R===
# Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]].
# Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
===S===
# [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
===T===
# [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]].
# Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]].
# Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]].
# Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]].
# Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]].
# Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
# [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]].
# Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]].
# Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
===U===
# [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]].
# Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]].
===V===
# [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16].
# [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]].
# Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]].
# Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]].
# Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]].
# Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]].
# Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]].
# Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]].
# Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]].
# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]].
# Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]].
# Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]].
# Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
===Ž===
# Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]].
# [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]].
# [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]].
# [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]].
# [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]].
# [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]].
# Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas.
# Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]].
# Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]].
# Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis.
# [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti.
# Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai.
# Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats.
# Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk.
# Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]].
# Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]].
# Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą.
===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]===
# Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį.
===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]===
# Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata.
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius.
# Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
# Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties.
===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]===
# Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas.
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]].
# Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]].
# Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]].
# Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]].
# Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]].
# Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]].
# Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi.
# [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi.
===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]===
# Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius.
# Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina.
# Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis.
# Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]].
# Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku.
# Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]].
# [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi.
# [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]].
# [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]].
# Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado.
# [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia.
# [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai.
# [[Darbas]] darbą lenkia.
# [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno.
# [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda.
# [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]].
# [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro.
# [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro.
# [[Darbas]] kelia, darbas guldo.
# [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis.
# [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria.
# [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria.
# [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]].
# [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė.
# [[Darbas]] nedirbtas nepaliks.
# [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina.
# [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia.
# [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja.
# [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi.
# [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi.
# [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs.
# [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]].
# [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų.
# [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs.
# [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti.
# [[Darbas|Darbų]] iki langų.
# Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
# [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma.
# [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
# [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]].
# Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]].
# Geras [[darbas]] patsai save giria.
# Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta.
# Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]].
# Geri [[darbas|darbai]] nesigiria.
# Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti.
# Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško.
# Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]].
# Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka.
# Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]].
# Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka.
# Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda.
# Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta.
# Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]].
# Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]].
# Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]].
# Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus.
# Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]].
# Kaip [[darbas|dirba]], taip turi.
# Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa.
# Kas daug šneka, mažai daro.
# Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia.
# Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]].
# Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo.
# Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai.
# Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi.
# [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]].
# Lengva pasakyti, bet ne padaryti.
# Linai nesėti, o jau drobes audžia.
# Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta.
# Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]].
# Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]].
# Nekrutėsi – neturėsi.
# Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi.
# [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša.
# [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai.
# Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]].
# [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys.
# [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi.
# [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug.
# Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]].
# [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas.
# [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo.
# Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]].
# [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai.
# Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]].
# Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]].
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama.
# [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>.
# [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui.
# [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius.
# [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai.
# [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]].
# [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]].
# [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa.
# [[Žodis]] – [[darbas]].
# [[Žodis]] – ne [[darbas]].
# [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas.
# [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi.
# [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]].
# [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]].
# [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką.
# [[Darbas]] nugali visus dalykus.
# Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai.
===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]===
# Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum.
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė.
# Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]].
===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===
# [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]].
===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]===
# [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons.
# Ju skubini Ju subini.
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]].
# Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau.
# Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]].
==Merfio dėsniai==
# Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate.
# [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę.
# [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti.
# [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų.
# Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]].
# Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko.
# Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų.
# Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]].
# Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs.
# Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį.
# Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui.
# Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]].
== Taip pat skaitykite ==
*[[Tingumas]]
*[[Veikla]]
*[[Darbininkas]]
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{Vikižodynas|darbas}}
==Žodžių paaiškinimai==
[[Kategorija:Fizika]]
[[Kategorija:Veikla]]
27dpfebaxl8c3du84ep5h6w10lb108x
84129
84128
2026-06-15T18:13:30Z
Kurmis
70
/* G */
84129
wikitext
text/x-wiki
'''''Darbas''' – tikslinga žmogaus veikla, dirbimas, paprastai duodantis tam tikrus rezultatus. Darbas gali būti materiali ir nemateriali veikla, skirta atskiro individo ar visuomenės vartojimui ir gerovei.''
==[[Biblija]]==
# Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''.
# [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''.
==Sentencijos ir aforizmai==
{{ABC}}
===A===
# Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]].
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]].
# Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]].
# Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]].
# Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]].
# Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
===B===
# Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]].
# Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
===D===
# [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]].
# [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]].
# [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]].
# [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]].
# [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]].
# [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]].
# [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]].
# [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]].
# [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]].
# [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]].
# [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]].
# [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]].
# Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]].
# Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]].
# Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]].
# Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]].
# Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]].
# Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]].
# [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]].
# [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]].
# Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]].
===F===
# Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
===G===
# [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].
# [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]].
# Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]].
# Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]].
# Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]]. – [[Servantesas]].
# Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]].
# Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]].
===I===
# Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]].
===J===
# Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]].
# Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]].
# Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]].
# Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]].
# Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]].
# [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]].
===K===
# [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]].
# Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]].
# Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]].
# Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]].
# Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]].
# Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]].
# Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]].
# Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]].
# Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]].
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. – [[Servantesas]].
# Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]].
# Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]].
# Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]].
===L===
# [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].
# [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]].
# Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
===M===
# [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]].
# Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]].
# [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]].
# Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
===N===
# [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]].
# Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]].
# Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]].
# Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]]
# Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]].
# Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]].
# Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]].
# Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]].
# Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]].
# Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]].
# Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]].
# Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]].
# Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
===O===
# O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]].
===P===
# Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]].
# Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]].
# Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]].
# Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]].
# Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]].
# Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]].
# Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]].
# [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]].
# Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
===R===
# Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]].
# Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]].
# Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
===S===
# [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
===T===
# [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]].
# Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]].
# Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]].
# Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]].
# Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]].
# Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
# [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
# Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]].
# Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]].
# Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
===U===
# [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]].
# Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]].
===V===
# [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16].
# [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]].
# Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]].
# Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]].
# Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]].
# Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]].
# Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]].
# Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]].
# Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]].
# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]].
# Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]].
# Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]].
# Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
===Ž===
# Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]].
# [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]].
# [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]].
# [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]].
# [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]].
# [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]].
# Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas.
# Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]].
# Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]].
# Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis.
# [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti.
# Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai.
# Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats.
# Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk.
# Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]].
# Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]].
# Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą.
===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]===
# Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį.
===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]===
# Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata.
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius.
# Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
# Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties.
===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]===
# Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas.
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]].
# Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]].
# Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]].
# Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]].
# Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]].
# Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]].
# Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi.
# [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi.
===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]===
# Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius.
# Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina.
# Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis.
# Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]].
# Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku.
# Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]].
# [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi.
# [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]].
# [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]].
# Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado.
# [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia.
# [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai.
# [[Darbas]] darbą lenkia.
# [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno.
# [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda.
# [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]].
# [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro.
# [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro.
# [[Darbas]] kelia, darbas guldo.
# [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis.
# [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria.
# [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria.
# [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]].
# [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė.
# [[Darbas]] nedirbtas nepaliks.
# [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina.
# [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia.
# [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja.
# [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi.
# [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi.
# [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs.
# [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]].
# [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų.
# [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs.
# [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti.
# [[Darbas|Darbų]] iki langų.
# Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
# [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma.
# [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
# [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]].
# Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]].
# Geras [[darbas]] patsai save giria.
# Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta.
# Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]].
# Geri [[darbas|darbai]] nesigiria.
# Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti.
# Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško.
# Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]].
# Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka.
# Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]].
# Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka.
# Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda.
# Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta.
# Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]].
# Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]].
# Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]].
# Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus.
# Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]].
# Kaip [[darbas|dirba]], taip turi.
# Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa.
# Kas daug šneka, mažai daro.
# Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia.
# Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]].
# Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo.
# Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai.
# Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi.
# [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]].
# Lengva pasakyti, bet ne padaryti.
# Linai nesėti, o jau drobes audžia.
# Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta.
# Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]].
# Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]].
# Nekrutėsi – neturėsi.
# Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi.
# [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša.
# [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai.
# Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]].
# [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys.
# [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi.
# [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug.
# Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]].
# [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas.
# [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo.
# Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]].
# [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai.
# Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]].
# Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]].
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama.
# [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>.
# [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui.
# [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius.
# [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai.
# [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]].
# [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]].
# [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa.
# [[Žodis]] – [[darbas]].
# [[Žodis]] – ne [[darbas]].
# [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas.
# [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi.
# [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]].
# [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]].
# [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką.
# [[Darbas]] nugali visus dalykus.
# Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai.
===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]===
# Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum.
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė.
# Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]].
===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===
# [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]].
===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]===
# [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons.
# Ju skubini Ju subini.
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]].
# Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau.
# Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]].
==Merfio dėsniai==
# Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate.
# [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę.
# [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti.
# [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų.
# Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]].
# Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko.
# Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų.
# Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]].
# Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs.
# Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį.
# Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui.
# Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]].
== Taip pat skaitykite ==
*[[Tingumas]]
*[[Veikla]]
*[[Darbininkas]]
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{Vikižodynas|darbas}}
==Žodžių paaiškinimai==
[[Kategorija:Fizika]]
[[Kategorija:Veikla]]
83x9d7o86onv4t8y7ca0wiyt0fkvvxn
Migelis de Servantesas Savedra
0
1877
84127
84124
2026-06-15T18:09:04Z
Kurmis
70
84127
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
pu0ig2ozavz9lt5r4sh1eovlxtbjqg2