Wikiquote
ltwikiquote
https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.7
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Wikiquote
Wikiquote aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Migelis de Servantesas Savedra
0
1877
84130
84127
2026-06-16T13:28:03Z
Kurmis
70
84130
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]]žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
5sr8ppkm3lr60ge59o2wiwk82fe57xv
84131
84130
2026-06-16T13:28:42Z
Kurmis
70
84131
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
8hngeevbuonlxp11c8f9xfsbb94q2wq
84133
84131
2026-06-16T16:56:11Z
Kurmis
70
84133
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# [[Nesavanaudiškumas|nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
lnoq5de8k1l4zndrjczk755dp2m088e
84134
84133
2026-06-16T16:57:08Z
Kurmis
70
84134
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
snm4ai5anls5zjmb6n2qkdv1420t16r
84136
84134
2026-06-16T17:02:39Z
Kurmis
70
84136
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Artimų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] – dvi sielos, bet viena valia.
# Baili [[siela]] laimės nepriglobia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
r8yjf1hv2hn9l83z9cavlabpakqfzm1
84138
84136
2026-06-16T17:11:22Z
Kurmis
70
84138
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie darbą===
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Baili [[siela]] laimės nepriglobia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
giwcmqd6q1ulpyaiqu4ghaz5j48q3id
84139
84138
2026-06-16T17:14:50Z
Kurmis
70
84139
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.''
[[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]]
==Sentencijos==
===Apie darbą===
# Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]].
# Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]].
# Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
# Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus.
===Apie grožį===
# [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]].
# [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]].
# Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]].
# Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
===Apie meilę===
# [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
# [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]].
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
===Kitos===
# Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato.
# [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
# Baili [[siela]] laimės nepriglobia.
# [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus.
# [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
# Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
# Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
# Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]].
# [[Gyrimasis]] žemina žmogų.
# Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]].
# [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]].
# Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos.
# Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti.
# Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
# Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
# Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas.
# Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
# Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi.
# [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti.
# Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]].
# [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''.
# Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]].
# Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]].
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus.
# Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina.
# [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
# Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli.
# [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]].
# [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
# Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
# Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo.
# Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
# [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo.
# [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]].
# [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens.
# [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
# Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
# [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
# Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]].
# Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{DEFAULTSORT:Servantesas}}
[[Kategorija:Ispanai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:1547|G]]
[[Kategorija:1616|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
pg3alge10ps30qmunffqabnsx8ggoq1
Siela
0
2735
84137
84115
2026-06-16T17:03:34Z
Kurmis
70
84137
wikitext
text/x-wiki
'''''Siela''' – vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai.''
==Biblija==
# Kas saugo [[burna|burną]] ir [[liežuvis|liežuvį]], saugo savo [[siela|sielą]] nuo nemalonumų. – ''Pat 21,23.''
== Aforizmai ir sentencijos ==
# [[Abejingumas]] – sunki [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis Tokvilis|A. Tokvilis]].
# [[Aistra]] dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką [[energija|energiją]]. Ji gali išspausti titaniškas [[jėga]]s net iš santūriausios [[siela|sielos]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# [[Akis|Akys]] parodo [[siela|sielos]] stiprybę. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]].
# [[Auklėjimas]], neugdantis [[troškimas|troškimų]], tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Aukščiausias [[gėris]] yra nepalaužiama [[siela|sielos]] tvirtybė – įžvalgumas, subtilumas, sveikata, laisvė, harmonija, grožis. – [[Seneka]].
# Baili [[siela]] laimės nepriglobia. – [[Servantesas]].
# [[Blogis]] ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų [[siela|sieloje]]. Mes nuo jo vargiai išsigydome dėl to, kad nežinome, jog buvome susirgę. – [[Seneka]].
# [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]].
# Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]].
# Didinga ne ta [[siela]], kuri atleidžia, o ta, kuriai [[atleidimas|atleidimo]] nereikia. – [[Fransua Renė Šatobrianas|F. R. Šatobrianas]].
# Didžiausia [[neapykanta]] kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki [[širdis|širdies]], o paskui spjovė į [[siela|sielą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Didžiausias [[gėris]] – [[siela|sielos]] darna. – [[Seneka]].
# Didžiausias [[gėris]] – tai niekinanti likimo išdaigas ir besitenkinanti dorybėmis [[siela]]. – [[Seneka]].
# Du dalykai teikia [[siela]]i daugiausia stiprybės: [[ištikimybė]] tiesai ir [[pasitikėjimas]] savimi. – [[Seneka]].
# Galingos [[siela|sielos]] vengia [[aistra|aistrų]], kaip jūreivis povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]].
# [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]].
# [[Humoras]] perskraidina [[siela|sielą]] per bedugnę ir moko ją žaisti su savo skausmu. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]].
# [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Jaunystė]] ne amžiaus rodiklis, o [[siela|sielos]] būsena. – [[Džordžė Enesku|Dž. Enesku]].
# Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]].
# Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos, [[siela|sielos]] koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]].
# [[Kalba]] – [[siela|sielos]] veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – [[Publijus Siras]].
# Kas nuodugniai tiria savo [[siela|sielą]] taip dažnai pastebi [[klaida|klystąs]], kad norom nenorom tampa [[kuklumas|kuklus]]. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Kiekviena [[siela]] matuojama troškimo didingumu. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Kiekvienai giliai [[siela]]i reikia [[kaukė]]s; dar daugiau – kiekviena gili siela pamažu apauga kauke: nes nuolat klaidingai ir lėkštai interpretuojamas kiekvienas jos ištartas žodis, kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas gyvenimo ženklas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Kuo mažesnis savo [[siela]] žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko siela o nepasiekt. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]].
# [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]].
# [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]].
# [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]].
# [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]].
# [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]].
# [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
# [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Muzika]] gali veikti etinę [[siela|sielos]] sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo [[auklėjimas|auklėjimo]] disciplinų sąrašą. – [[Aristotelis]].
# [[Muzika]] privalo išskelti ugnį iš žmogaus [[siela|sielos]]. – [[Liudvikas van Bethovenas|L. van Bethovenas]].
# Ne daiktai ydingi, bet [[siela|sielos]]. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum – visur jis nešis savo ligą. – [[Seneka]].
# Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]].
# Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės [[kančia|kančios]] už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]], pripildantį [[siela|sielą]] pasibjaurėtinų vaizdų. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš [[siela|sielos]] nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų [[geismas|geismų]]. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – [[Seneka]].
# Nepasotinama [[siela]] niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga. – [[Seneka]].
# Nesitikėk, kad [[pinigai]]s galėsi užpildyti [[siela|sielos]] tuštumą. – [[H. Džeksonas Braunas|H. Dž. Braunas]].
# Nešvarūs [[demonas|demonai]] reiškia pretenzijas suteptai [[siela]]i. – [[Sekstas Pitagorietis]].
# Niekas kitas neišgydys sielos, tik [[pojūčiai]], kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Niekinga [[siela]], pasipūtėliškas [[išdidumas]] yra ne kas kita kaip rūgstantis purvas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Pasitikėti neprotingais pojūčiais – prastų [[siela|sielų]] savybė. – [[Heraklitas]].
# [[Pataikavimas]] niekada nebūdingas didžioms [[siela|sieloms]], jis – dalia menkų sieliūkščių, gebančių tapti dar menkesnėmis, kad patektų į svarbių personų gyvenimo sferą, kuri jas traukia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# Pikti [[demonas|demonai]] nesugebės sutrukdyti tikinčiai ir gerai [[siela]]i kelyje į Dievą. – [[Sekstas Pitagorietis]].
# Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų [[siela|sieloje]]. – [[Seneka]].
# [[Siela]] be [[išmintis|išminties]] negyva. Bet jeigu ją praturtinsime [[mokslas|mokslu]], ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]].
# [[Siela]] be [[vaizduotė]]s – tai tas pats, kas observatorija be teleskopo. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]].
# [[Siela]] yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir [[mintis|mintys]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
# [[Siela]], suvokianti, jog yra mylima, bet pati nemylinti, atskleidžia savo nuosėdas: tai, kas joje žemiausia, iškyla į paviršių. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Siela]], pasinėrusi į [[darbas|darbą]], atitrūksta nuo įgimto [[liūdesys|liūdesio]], kuris kitu atveju neduotų jai [[ramybė]]s. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]].
# [[Siela|Sielą]] tobulina tik vienas dalykas – pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. – [[Seneka]].
# [[Siela|Sielos]] grožis suteikia žavesio net neišvaizdžiam kūnui; lygiai taip sielos bjaurumas uždeda puuikiausio sudėjimo, gražiausių bruožų kūnui kažkokį ypatingą antspaudą, keliantį nepaaiškinamą pasišlykštėjimą. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]].
# Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]].
# Stiprios [[siela|sielos]] vengia [[gašlumas|gašlumo]], panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# [[Svajonė]] galingesnė už [[realybė|realybę]]. Ar gali būti kitaip, jei ji pati – iškilniausia realybė? Ji esamiausia [[siela]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Svarbiausias nesveikos [[siela|sielos]] įrodymas yra blaškymasis ir nuolatinis puldinėjimas tarp apsimetinėjimo doru ir polinkio į ydas. – [[Seneka]].
# Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. – [[Servantesas]].
# Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]].
# [[Šaltis]] – tai pati baisiausia [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis de Tokvilis|A. de Tokvilis]].
# [[Šykštumas]] alina [[siela|sielą]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]].
# Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# Už [[pinigai|pinigus]] neįsigysi to, ko reikia [[siela]]i. – [[Henris Deividas Toras|H. D. Toras]].
# [[Veidas]] – [[siela|sielos]] atspindys. – [[Ciceronas]].
# Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]].
# Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]].
# Žmogaus [[siela]] — tai lempa, kurios liepsna — [[mokslas]], o alyva — [[išmintis]]. – [[Avicena]].
# Žmogaus [[siela]] tobulėja iki pat [[mirtis|mirties]]. – [[Hipokratas]].
# Žmogaus [[siela|sieloje]] – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]].
# Žmogaus [[siela|sielos]] neįmanoma pažinti – štai didysis bet kokios [[išmintis|išminties]] pasiekimas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Žmonija]] dar nesitvarko taip, kad visi būtų už [[gėris|gėrį]]. [[Siela|Sielos]] gėrio tegul ieško siela. – [[Seneka]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[Laimė|laiminga]] yra [[siela]].
# [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Akys]] yra [[siela|sielos]] langai.
# Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[siela|sielą]].
===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]===
# Kai per greitai keliauji, tavo [[siela]] nespėja kartu su tavimi.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Akis|Akys]] yra [[siela|sielos]] [[veidrodis]].
# [[Davatka]]i [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] šiknoj, o [[siela|dūšia]]<ref>Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.</ref> apie bambą sukasi.
# Kaip [[plienas|plienu]] [[siela|dūšią]]<ref>Sielą.</ref> užmetė.
# Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta.
# [[Velnias]] [[siela|dūšios]]<ref>Sielos.</ref>, o [[šuo|šuva]] [[skola|skolos]] neturi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Kiekvienam yra duotas [[Siela|raktas]] vartams į [[Dangus|dangų]]. Tas pats raktas atrakina ir vartus į [[Pragaras|pragarą]].
===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]===
# Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]].
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]].
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
{{Vikižodynas|siela}}
==Žodžių paaiškinimai==
[[Kategorija:Religija]]
ihcssrbekxb540iy50xvgvr5wagh0fu
Girtavimas
0
2749
84132
82748
2026-06-16T13:30:31Z
Kurmis
70
84132
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos==
# Ar žinote, ką geria šis žmogus iš stiklinės, drebančios jo virpančioje nuo [[girtavimas|girtavimo]] rankoje? Jis geria savo žmonos ir savo vaikų ašaras, kraują, gyvastį. – [[Felisitas Roberas de Lamenė|F. R. de Lamenė]].
# Daugelį [[idiotas|idiotų]] ir [[silpnaprotis|silpnapročių]] išleidžia į pasaulį [[girtavimas|girtaujantys]] tėvai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Didumai [[jaunimas|jaunimo]] [[girtavimas]] toks svetimas, kad, nematydami spiritinių gėrimų, jie visai jų nepasiges. Jaunuoliai skaitys knygose, kad kitados žmonės vaikščiojo į smuklę, ir tai jiems atrodys toks pat laukinis paprotys, kaip bulių kova ar raganų deginimas ant laužo. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]].
# [[Girtavimas|Geriu]], kad aplinkiniai pradėtų atrodyti įdomesni. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]].
# [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]].
# [[Girtavimas|Girtaujantį]] [[viršininkas|viršininką]] reikia bausti [[mirtis|mirtimi]]. – [[Solonas]].
# [[Girtavimas]] – [[beprotybė]]s pratybos. – [[Pitagoras]].
# [[Girtavimas]] iš visų ydų labiausiai nesuderinama su [[dvasia|dvasios]] didybe. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]].
# [[Girtavimas]] – savotiška [[beprotybė]]. – [[Aristotelis]].
# [[Girtavimas]] – savanoriškas [[išprotėjimas]]. – [[Seneka]].
# [[Girtavimas]] – [[vaikas|vaikų]] silpnumo ir ligotumo priežastis. – [[Hipokratas]].
# [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] tėvas. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]].
# [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# [[Girtavimas|Girtuoklystė]] žudo [[tauta]]s. Pažvelkite į statistiką, aplankykite ligonines, atlikite sociologinius tyrimus ir jūs pamatysite, kad nemeluoju. – [[Emilis Zola|E. Zola]].
# Iš visų [[yda|ydų]] [[girtavimas|girtuoklystė]] labiausiai nesuderinama su [[dvasia|dvasios]] didybe. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]].
# Jokios [[nelaimė]]s ir [[nusikaltimas|nusikaltimai]] nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek [[girtavimas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Kas [[girtavimas|geria]], tas stoja į moralinio nuopolio kelią. – [[Džefris Čoseris|Dž. Čoseris]].
# [[Liūdesys|Liūdesį]] verta vyti visokiomis priemonėmis, išskyrus [[girtavimas|girtavimą]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]].
# Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]].
# Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]].
# Nuolatinis [[girtavimas]] kenksmingas, jis gadina kepenis ir protą; silpnina nervus, sukelia nervų ligas, staigią mirtį. – [[Avicena]].
# Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų. – [[Servantesas]].
# Pirma [[taurė]] priklauso troškuliui, antra – linksmumui, trečia – malonumui, ketvirta – beprotybei. – [[Anacharsis Skitas]].
# Tarp kitų ydų [[girtavimas]] man atrodo ypač šiurkšti ir niekinga. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Girtavimas|Taurelėje]] širdgėla ieško atvangos, silpnavališkumas – drąsos, neryžtingumas – pasitikėjimo, liūdesys – džiaugsmo, o randa tik pražūtį. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]].
# Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti.
===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]===
# [[Girtavimas|Išgerk]], kol neištroškai.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] motina.
# Kas jaunas [[girtuokliavimas|girtuokliauja]], senatvėj [[elgeta|elgetauja]].
# Pati [[girtavimas|girta]], [[vakarienė]] nevirta.
===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===
# [[Girtavimas|Geriantis]] truputėlį per daug geria gerokai per daug.
[[Kategorija:Ydos]]
4phr0xa4f98s3dvor3yet7oyb26ioq7
Egoizmas
0
5099
84135
82938
2026-06-16T16:59:06Z
Kurmis
70
84135
wikitext
text/x-wiki
'''''Egoizmas''' – pirmenybės teikimas savo, o ne kitų ir visuomenės reikalams, savimeilė, savanaudiškumas.''
==Sentencijos ir aforizmai==
# Didžiausias [[santuoka|vedybų]] trūkumas tas, kad jos [[žmogus|žmonėms]] atima [[egoizmas|egoizmą]]. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga [[individualumas|individualumo]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Egoizmas]] neapkęstinas, ir tie, kurie jo neslopina, o tik pridengia, visada verti [[neapykanta|neapykantos]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# [[Egoizmas]] visada buvo [[visuomenė]]s rykštė, ir kuo daugiau jo buvo, tuo blogiau visuomenei. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]].
# Garbingiausia [[pergalė]] – iškovota prieš [[egoizmas|egoizmą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# [[Gyvenimas|Gyventi]] taip, kaip pats nori, nėra [[egoizmas]]. Egoistiška versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Mes dažnai save įtikinėjame, kad mylime žmones, kurie stovi aukščiau už mus, bet tiktai [[savanaudiškumas]] skatina tą mūsų [[draugystė|draugystę]]; mes atsiduodame jiems ne dėl to [[gėris|gėrio]], kurį norime jiems padaryti, bet dėl to, kurį norime iš jų gauti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą. – [[Servantesas]].
# Net atsitiktinis vieno iš [[sutuoktinis|sutuoktinių]] [[egoizmas]] skaudus kito sutuoktinio širdžiai ir sutinkamas kaip pažeminimas ir įžeidimas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]].
# Skaudžios [[nelaimė]]s visuomet esti nežaboto [[savanaudiškumas|savanaudiškumo]] vaisius. – [[Volteras]].
# [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo [[egoizmas]], kurio dėka jis apsigina, [[pasaulis]] jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką [[Kova|kovos]] [[Laukas|lauką]]. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]].
# Žmogus be [[meilė]]s – tai [[egoizmas]] poromis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
[[Kategorija:Etika]]
[[Kategorija:Sociologija]]
8ifyo8wilqmruwb03pii0y8hs3vfqzt