Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.7 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1874 84141 84055 2026-06-17T17:59:55Z Kurmis 70 84141 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Didelis [[garbė]]s troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Didžiausią [[garbė|garbę]] pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Garbė|Garbei]] įsigyti nepakanka vieno žmogaus nuomonės. – [[Seneka]]. # [[Garbė]] ir [[ramybė]] viename guolyje nemiega. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Garbė]] – štai tikrasis grožis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Garbė]] – tai išorinė [[sąžinė]], o sąžinė – tai vidinė garbė. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Garbė]]s negalima atimti, ją galima prarasti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Garbė]]s supratimas – stipresnis dorovingumo stimulas negu visokie baudžiamieji nuostatai. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # [[Garbė]]s troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Garbė|Garbingumas]] yra vienintelis sielos [[gėris]], o [[nuosmukis]] – vienintelis [[blogis]]. Visi kiti dalykai – menkaverčiai. Jie nei padidina laimės, nei atima, nei didina gėrio, nei atima. – [[Seneka]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # [[Gėda]] ir [[garbė]] – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – [[Apulėjus]]. # [[Gėda]] tai [[tauta]]i, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo [[garbė]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Jei nori vesti žmones į [[mirtis|pražūtį]], pasakyk jiems, kad vedi juos į [[garbė|garbę]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Jei tave apleido [[godumas]] – baisiausia giminės liga, [[garbė]]s troškimas ilgai nedels. – [[Seneka]]. # Kaip [[garbė]] noriau lydi jos vengiančius, taip [[geradarystė|geradarysčių]] vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems. – [[Seneka]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] eina tik per [[kančia|kančią]]. – [[Antanas Maceina|A. Maceina]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kuo [[garbė|garbingesnis]] žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo [[garbė|garbingojo]] [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Mokykis visko ne dėl [[garbė]]s, o kad turėtum praktinę [[nauda|naudą]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Narsa|Narsumą]] seka [[garbė]] tartum šešėlis. – [[Ciceronas]]. # Ne [[klaida|klaidos]] taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos [[garbė|garbę]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. [[Garbė]] – atpildas už tai ką davei. – [[Kelvinas Kūlidžas|K. Kūlidžas]]. # Neįveikiamą [[garbė]]s troškimą ir nepatiklumą visuomet matydavau kartu. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Pats [[garbė]]s troškimas galbūt ir yda, bet dažnai jis esti [[orumas|orumo]] šaltinis. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi [[garbė|garbe]] būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo… – [[Seneka]]. # [[Pinigai]] be [[garbė]]s – liga. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Pripažindamas savo [[kaltė|kaltę]], kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo [[garbė|garbę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Retai tepasitaiko, o teisingiau pasakius, išvis nepasitaiko, kad mūsų [[garbė]]s troškimas nekenktų kitam. – [[Servantesas]]. # Tai, kas tolima, atrodo [[garbė|garbingiau]]. – [[Tacitas]]. # Tikrai [[garbė|garbingas]] tas, kuris nuolatos klausia savęs, ar jis pakankamai garbingas. – [[Plautas]]. # Tikrajai [[garbė|garbei]] [[neteisybė|netiesa]] nepakenčiama. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Tikroji [[garbė]] – tai pasiryžimas visur ir visada daryti tai, kas naudinga daugumai žmonių. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Turtas|Turtą]] prarasi – mažai prarasi, [[garbė|garbę]] prarasi – daug prarasi, [[narsumas|narsumą]] prarasi – viską prarasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visas [[bėda]]s iškęst man nesunku,<br /> Tačiau [[garbė]]s aukot nesutinku. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Žmogaus [[garbė]] nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas [[gyvenimas]], ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kur nėra [[Gėda|gėdos]], ten nėra ir [[garbė]]s. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Garbė]] seka paskui tuos, kurie jos šalinasi. # [[Garbė]]s postas yra pavojaus postas. # Net ir tarp vagių yra [[garbė]]. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Garbė]], įgyta [[Melas|melu]], laikosi tik, kol išaiškėja tiesa. # [[Garbė]]s postas yra pavojaus postas. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Nori, kad tave [[garbė|gerbtų]] – daug nekalbėk, nori būti [[sveikata|sveikas]] – daug nevalgyk. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Vertybės]] piz1rqzh4ko4of7ymt2xe8n0eqmi1y7 0 1877 84140 84139 2026-06-17T17:58:27Z Kurmis 70 84140 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie darbą=== # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Apie meilę=== # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Baili [[siela]] laimės nepriglobia. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi. # [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]]. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # Retai tepasitaiko, o teisingiau pasakius, išvis nepasitaiko, kad mūsų [[garbė]]s troškimas nekenktų kitam. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] 3lztk87e2bdvdphuy46y1duw3jjzgbl 84142 84140 2026-06-17T18:04:01Z Kurmis 70 84142 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie darbą=== # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Apie meilę=== # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Baili [[siela]] laimės nepriglobia. # Daugžodžiavimas paprastai sukelia [[nuobodulys|nuobodulį]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi. # [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]]. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # Retai tepasitaiko, o teisingiau pasakius, išvis nepasitaiko, kad mūsų [[garbė]]s troškimas nekenktų kitam. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] ppt2x0l4t02im9epdh8b833g8ipbxzq 84145 84142 2026-06-17T18:08:56Z Kurmis 70 84145 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie darbą=== # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Apie meilę=== # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Baili [[siela]] laimės nepriglobia. # Daugžodžiavimas paprastai sukelia [[nuobodulys|nuobodulį]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi. # [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip [[mandagumas]]. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Per daug [[girtavimas|išgėręs]] žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # Retai tepasitaiko, o teisingiau pasakius, išvis nepasitaiko, kad mūsų [[garbė]]s troškimas nekenktų kitam. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tėvas|Tėvo]] nuopelnai nepriskiriami [[sūnus|sūnui]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # [[Žiaurumas]] negali būti [[narsa|narsos]] palydovas. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] cufdtf9e4dzukr6li6v16ize0nih3mb 0 3047 84147 83839 2026-06-17T18:11:06Z Kurmis 70 84147 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Baimė pasielgti gėdingai – [[narsa]]; tokia pat narsa yra ir sugebėjimas kantriai pakelti negražius, mūsų nepelnytus kitų poelgius. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # Be [[kova|kovos]] ir [[narsa]] blėsta. – [[Seneka]]. # [[Dykinėjimas]] labiau už visas kitas ydas silpnina [[narsa|narsą]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Išsisukę nuo pirmojo [[narsa|narsos]] išbandymo, būsite silpnesni užklupti antrojo. – [[Džonas Stiuartas Blekis|Dž. S. Blekis]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] bergždžiai egzistuoja tiems, kurie neturi nei [[narsa|narsos]], nei [[priemonė|priemonių]] juos ginti. – [[Tomas Babingtonas Makolis|T. B. Makolis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Kas [[narsa|narsus]], tas ir [[drąsa|drąsus]]. – [[Ciceronas]]. # Kiekvienas [[narsa|narsus]], kiekvienas [[teisingumas|teisingas]] žmogus teikia garbę savo tėvynei. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # [[Narsa]] ir [[ištvermė]] reikalinga žmonėms ne tik gintis nuo priešų, bet ir atremti visus kitus smūgius. – [[Plutarchas]]. # [[Narsa]] [[likimas|likimo]] smūgius daro niekingus. – [[Demokritas]]. # [[Narsa]] [[nelaimė]]je – pusė nelaimės. – [[Plautas]]. # [[Narsa]] nemiršta kartu su didvyriu. – [[Euripidas]]. # [[Narsa]] – priešinimosi jėga; [[drąsa]] – blogio puolimo jėga. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Narsa]] – tai [[baimė]]s niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina. – [[Seneka]]. # [[Narsa|Narsiam]] žmogui baimintis, svarstyti galimus atsitiktinumus dera tik kam nors ryžtantis, bet [[veikla|veikti]] reikia drąsiai. – [[Herodotas]]. # [[Narsumas|Narsiu]] vadinamas tas, kuris be [[baimė|baimės]] eina pasitikti gražios [[mirtis|mirties]]. – [[Aristotelis]]. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. – [[Saadis]]. # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Narsa|Narsumą]] seka [[garbė]] tartum šešėlis. – [[Ciceronas]]. # [[Narsa|Narsus]] ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo [[aistra]]s. – [[Demokritas]]. # [[Narsa|Narsus]] žmogus laikosi duotojo [[žodis|žodžio]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # [[Narsumas|Narsusis]] paprastai kenčia nedejuodamas, o [[silpnumas|silpnasis]] – ir nekentėdamas dejuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Nelaimė]] – [[narsa|narsos]] pretekstas. – [[Seneka]]. # Niekas negali manyti esąs visai nugalėtas, kol neprarado [[narsumas|narsumo]]. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Niekas šauniau už [[narsuolis|narsuolį]] neištveria [[baisybė|baisybių]]. – [[Aristotelis]]. # Rečiausiai pasitaikanti [[narsa]] – [[mintis|minties]] narsa. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Teapleidžia mane viskas, kad tik neapleistų [[narsa]]. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # Tiktai [[narsa]] mažakalbė: ji visada pasirengusi atsiskleisti, parodyti, kad net ir [[didvyriškumas|didvyriškumą]] laiko [[pareiga]], o ne [[žygdarbis|žygdarbiu]]. – [[Aleksandras Bestuževas|A. Bestuževas]]. # Tikroji apsišvietusių [[tauta|tautų]] [[narsa]] pasireiškia ryžtu [[aukojimasis|aukotis]] dėl [[tėvynė]]s. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Tikroji [[narsa]] atsiskleidžia [[Nelaimė|nelaimėje]]. – [[Volteras]]. # [[Turtas|Turtą]] prarasi – mažai prarasi, [[garbė|garbę]] prarasi – daug prarasi, [[narsumas|narsumą]] prarasi – viską prarasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žiaurumas]] negali būti [[narsa|narsos]] palydovas. – [[Servantesas]]. # Žodžiais lengva būti [[narsumas|narsiu]], kai nesirengiame pasakyti visos [[tiesa|tiesos]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Aklumas|Aklo]] arklio [[narsa]] yra pavojinga. [[Kategorija:Savybės]] [[Kategorija:Vertybės]] dcpzk875dh32r7prdrrp06slemhj8un 0 3398 84146 83118 2026-06-17T18:10:29Z Kurmis 70 84146 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Bailumas]] – [[žiaurumas|žiaurumo]] tėvas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Gailestingumas]] budeliams virsta [[žiaurumas|žiaurumu]] jų aukoms. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Iš [[gailestis|gailesčio]] aš turiu būti [[žiaurumas|žiaurus]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kuo [[šykštumas|šykštesnis]], tuo [[žiaurumas|žiauresnis]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Malonumas|Malonumų]] ilgesys daro [[žiaurumas|žiauriu]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Silpnybė]] gimdo [[žiaurumas|žiaurumą]]. – [[Seneka]]. # Suvešėjęs [[bailumas]] virsta [[žiaurumas|žiaurumu]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visi [[sentimentalumas|sentimentalūs]] žmonės labai [[žiaurumas|žiaurūs]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žiaurumas]] ir [[baimė]] spaudžia vienas kitai ranką. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žiaurumas]] negali būti [[narsa|narsos]] palydovas. – [[Servantesas]]. # [[Žiaurumas]] visuomet susijęs su [[beširdiškumas|beširdiškumu]] ir [[silpnumas|silpnumu]]. – [[Seneka]]. # [[Žiaurumas|Žiaurumą]] visada sukelia baimė, silpnumas ir bailumas. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kartais tu turi būti [[Žiaurumas|žiaurus]], kad būtum [[Malonė|malonus]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] žmogų ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # [[Saugumas|Saugokis]] mažumos [[Žiaurumas|žiaurumo]]. [[Kategorija:Savybės]] 26vbif5gdxpzw3vf7klgoa3f7x6srzv 0 5652 84143 82386 2026-06-17T18:05:14Z Kurmis 70 84143 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # Daugžodžiavimas paprastai sukelia [[nuobodulys|nuobodulį]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, tačiau [[nuobodulys]] jį ištempia. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Mėgsti [[skaitymas|skaityti]] – tai neišvengiamas [[nuobodulys|nuobodulio]] valandas paversti saldaus [[malonumas|malonumo]] valandomis. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Nuobodulys]] atėjo į [[Pasaulis|pasaulį]] per tingulį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Saugokis [[nuobodulys|nuobodulio]], jis – visų mirtinų nuodėmių tėvas. – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Vienintelė baisi [[nelaimė]] ir vienintelė neatleidžiama [[nuodėmė]] [[Pasaulis|pasaulyje]] – [[nuobodulys]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Būsi vienas – [[nuobodulys|nuobodžiausi]], dviese – [[ginčas|ginčų]] neišvengsi. [[Kategorija:Temos]] fopsv5pmmu4kf76yfjj83mxzotam09o 84144 84143 2026-06-17T18:06:44Z Kurmis 70 84144 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # Daugžodžiavimas paprastai sukelia [[nuobodulys|nuobodulį]]. – [[Servantesas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, tačiau [[nuobodulys]] jį ištempia. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Mėgsti [[skaitymas|skaityti]] – tai neišvengiamas [[nuobodulys|nuobodulio]] valandas paversti saldaus [[malonumas|malonumo]] valandomis. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Nuobodulys]] atėjo į [[Pasaulis|pasaulį]] per tingulį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Saugokis [[nuobodulys|nuobodulio]], jis – visų mirtinų nuodėmių tėvas. – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Vienintelė baisi [[nelaimė]] ir vienintelė neatleidžiama [[nuodėmė]] [[Pasaulis|pasaulyje]] – [[nuobodulys]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Būsi vienas – [[nuobodulys|nuobodžiausi]], dviese – [[ginčas|ginčų]] neišvengsi. [[Kategorija:Temos]] op5r76gs5r9amz7uqoqxjt4qako1egp