Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.16 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1424 84403 83894 2026-08-18T13:17:27Z ~2026-45212-61 5383 84403 wikitext text/x-wiki '''''Mįslė''' – alegorinis posakis, reikalaujantis atminti, įspėti.'' ==Negyvoji gamta== {{ABC}} ===A=== # Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių – kamanos blizga. (''Žaibas ir griaustinis'') # Ant bobulės grytelės kabo duonos riekelė: šunys loja – pasiekti negali. (''as negudrus sitam '') # Ant dvaro, taukinė karo. (''Saulė'') # Ant stogo paplotis. (''Mėnulis'') # Apie žemę keliauja, iš žemės šypsotis nepaliauja. (''Mėnulis'') # Aš pats, pati plati, sūnus greitas, duktė akla. (''Dangus, žemė, vėjas, naktis'') # Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė ant medžio be šakų, atėjo boba be dantų, prarijo paukštį be sparnų. (''Sniegas, žemė ir saulė'') # Auksinis obuolėlis pro langą šviečia. (''Saulė'') # Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo. (''Saulė patekėjo'') # Aukso paklodė visą žemę apglobė. (''Aušra'') # Auksu mesta, sidabru austa, deimanto peiliu rėžta. (''Vaivorykštė'') ===B=== # Be kojų, be rankų duris atidaro. (''Vėjas'') # Be kojų, be rankų vartus atkelia. (''Vėjas'') # Be kojų, be sparnų į medį įskrido. (''Sniegas'') # Be rankų, be kojų gražiai teplioja. (''Šaltis'') # Be rankų, be kojų, o gražiai piešia. (''Šaltis'') # Be rankų, be kojų palangiais beldžiasi, į vidų prašosi. (''Vėjas'') # Be rankų, be kojų tiltą pastato. (''Ledas'') # Be sparnų lekia, be kojų bėga. (''Vėjas'') # Brolis vėlai gulas, sesuo anksti kelias. (''Mėnulis ir saulė'') ===Č=== # Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūna. (''Mėnulis'') ===D=== # Dega visą dieną, bet nesudega. (''Saulė'') # Devynspalvis vandeninis kaspinas. (''Vaivorykštė'') # Didelis kamuolys pilnas auksinių adatų prikištas. (''Saulė'') # Dieną miega pasislėpęs, naktį budi išsišiepęs. (''Mėnulis'') # Dieną naktį eina, niekad nesustoja. (''Laikas'') # Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja. (''Vėjas'') # Dundulis kalnas, geležinis arklas. Kai sužvinga, toli girdis. (''Dangus, žaibas, griaustinis'') # Dviejų rūšių rūbus turiu. Tūkstančiai metų praėjo, o jie vis dar nesuskylėjo. (''Diena ir naktis'') # Dvylas<ref>Tamsiai rausvas, žalas</ref> jautis visas nendres išlaužo. (''Naktį visi sugula'') # Dvylika broliukų viena juosta susijuosę. (''Mėnesiai'') ===E=== # Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda. (''Šešėlis'') # Eina per vandenį – netekši, Eina per žemę – pėdų nedaro. (''Šešėlis'') # Einu vienas — pažiūriu, kad dviese. (''Šešėlis'') ===Ė=== # Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo. (''Rasa'') # Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko. (''Rasa'') ===G=== # Gale gryčios raguolis kabo. (''Mėnulis'') # Gale lauko bačka trūko. (''Saulė'') # Gale lauko du tilvikai plauko. (''Saulė ir mėnulis'') # Gale lauko katilėlis plauko. (''Saulė'') # Gale lauko puodas plyšta. (''Aušra'') # Gale lauko ramunių puodas verda. (''Saulė'') # Glėbiu nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga – nesuturėsi. (''Vanduo'') # Gimė žiemą, mirė pavasarį. (''Sniegas'') ===I=== # Ilgas ir plonas žolėje pasislepia. (''Lietus'') # Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda – nesimato. (''Lietus'') # Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena. (''Mėnulis'') ===J=== # Juoda karvė subliovė, – visą svietą<ref>Pasaulį, žemę</ref> sugriovė. (''Naktį visi sugula'') # [[Juoda]] karvė visus gyvius pargriovė. (''Naktis'') # [[Juodas]] jautis dangų laižo. (''Audros debesys'') # [[Juodas]] katilas, pilnas varškės prikratytas. (''Dangus ir žvaigždės'') ===K=== # Kai mėlynas – juokiasi, kai pilkas – verkia. (''Dangus'') # Kas vakarą miršta, o rytą gimsta. (''Diena''). # Kiaura bačka<ref name="ntk. bačka">Statinė</ref> vandens pilna. (''Šaltinis'') # Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine! (''Upė ir pieva'') ===L=== # Laukas [[arklys]] per vartus žiūri. (''Mėnulis'') # Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas. (''Dangus, žvaigždės, mėnulis'') # Lauke tašo, į kambarį skiedros lekia. (''Saulės spinduliai'') # Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo. (''Sniegas'') # Liūtas kriokia, visa žemė dreba. (''Perkūnas'') ===M=== # Mane kviečia, manęs laukia, vos tik ateinu, iš kart visi slepiasi, kas? (''Lietus'') # Manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. (''Lietus'') # Marga karvė dangų laižo. (''Vaivorykštė'') # Matau – negirdžiu, girdžiu – nematau. (''Sniegas ir lietus'') # Mažas obuolėlis visus apšviečia. (''Saulė'') # Medžio galva, sidabro plaukai. (''Šerkšnas'') # Meška bėga, visa giria dunda. (''Vėjas'') # Meška langą uždengė. (''Naktis'') # Mėlyna jūra ugnies kamuolys skrieja. (''Saulė'') # Mėlynoj paklodėj daug baltų lopų. (''Debesys danguje'') # Mėlynoj pievelėj piemenėlis baltas avis gano. (''Dangus, saulė ir debesys'') # Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta. (''Aušra'') # Močia pasislėpė, tėvas pasirodė. (''Saulė ir mėnulis'') ===N=== # Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra. (''Akmuo'') # Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (''Ledas'') # Neturi sparnų – padangėm skrajoja, neturi kojų – po žemę slankioja. (''Lietus'') # Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom. (''Oras'') ===O=== # Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta. (''Snaigė'') ===P=== # Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė<ref>Akla, žliba</ref>. (''Žemė, dangus, diena, naktis'') # Penki tvartai vieni vartai. (''Pirštinė'') # Pilna marška trupinių ir kampelis lašinių. (''Mėnulis ir žvaigždės'') # Pilnas laukas urvelių. (''Nupjauta rugiena'') # Pilnas rėtis trupinių. (''Dangus ir žvaigždės'') # Pradėjau sent,– pradėjau temt. (''Mėnulis'') # Pro langą skiedros byra. (''Saulės spinduliai'') # Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona. (''Diena ir naktis'') # Pušis linko, niekieno nelenkiama. (''Saulė leidžiasi'') ===R=== # Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė. (''Saulė ir debesys'') # Rudenį gimsta, pavasarį miršta. (''Sniegas'') ===S=== # Seni kubilai, nauji dangčiai. (''Užšalusios balos'') # Sidabro laukas be takų. (''Ežeras'') # Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja. (''Saulė'') # Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia. (''Debesys'') # Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta. (''Sniegas'') ===Š=== # Šėmas jautis išgėrė vandens klaną. (''Šaltis'') # Šiapus kalno sutemo, anapus prašvito. (''Saulė'') # Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito. (''Žvaigždės'') # Šimtą avių vienas piemuo gano. (''Žvaigždės ir mėnulis'') # Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė. (''Rasa'') # Šluoju šluoju – neiššluoju, nešu nešu – neišnešu. (''Saulės spinduliai'') # Šulinyje sūris. (''Mėnulis'') # Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų. (''Saulė'') ===T=== # Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta. (''Oras'') # Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba. (''Perkūnas'') ===U=== # Už jūrų pušį kerta, pro langą skiedros lekia. (''Saulė'') # Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis<ref>Gabalėlis</ref>. Šunys loja – pasiekti negali. (''Mėnulis'') # Už lango skiedros byra. (''Sninga'') # Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (''Šešėlis'') ===V=== # Vaikščiojo panelė po pievelę ir išbarstė aukso perlus, mėnuo matė, nepasakė, saulė kėlės ir surinko. (''Rasa'') # Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara. (''Audra'') # Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla. (''Akmuo'') # Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (''Medis'') # Viduj prūdo kraštas bliūdo. (''Mėnulis'') # Vidur dvaro blynas karo. (''Mėnulis'') # Vienas lieja, antras geria, trečias auga. (''Lietus, žemė, žolė'') # Vienas piemuo tūkstančiui piemenų šypsos. (''Mėnulis ir žvaigždės'') # Vienas sako: pagulėsiu, kitas sako: pakrutėsiu, trečias sako: pabėgėsiu. (''Akmuo, žolė, vanduo'') # Viešnia laukiama kasdien ateinant. (''Saulė'') # Visas kelias žirniais nubarstytas. (''Dangus ir žvaigždė'') # Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina. (''Saulė'') # Visą šalį balta paklodė užklojo. (''Sniegas'') # Visiem vaikam lygiai šviečia, džiaugtis visus kviečia. (''Saulė motinėlė'') # Visus glosto, glamonėja, šildo ir penėja. (''Saulė motinėlė'') ===Ž=== # Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido. (''Vanduo'') # Žiburys kamine, dundulys danguje. (''Žaibas ir perkūnas'') ==Gyvoji gamta== {{ABC}} ===A=== # Abu apskriti, abudu pakarti. Vienas tarp šaknelių, kitas tarp šakelių. (''Obuolys ir bulvė'') # Ant geležinių lėkščių mėsa stovi. (''Pakaustytas arklys'') # Ant kojytės kepurytė. (''Grybas'') # Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja. (''Žąsis'') # Ant vieno kotelio daug vėliavėlių žaidžia. (''Medis'') # Apskritas kabo, o barzda dreba. (''Obuolys'') # Apvalus skylišius, plaukuotas vagišius. (''Pelė oloje'') # Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių. (''Vainikas'') # Atbėgo du štuku buku ir pagriebė dvi štiki biki. (''Vilkai ir ožkos'') # Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna. (''Gaidys'') # Ateina bobelė su devyniom skarelėm, kas ją paliečia, tas gailiai verkia. (''Svogūnas'') # Ateis mėnuo mojaus<ref>Gegužės</ref>, atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš – savo kraują pralies. (''Uodas'') # Atjoja raitelis, bet nelabai didelis, per žalią kalną, apsivilkęs marška. (''Žirnis'') # Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (''Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę'') # Audžia be staklių. (''Voras'') # Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis. (''Linas'') # Aukšta bajorė, po kaklu kasa. (''Ožka'') # Aukšta lazdelė, didelė galvelė. (''Aguona'') # Aukštas ąžuolėlis, ant viršūnės burbulėlis. (''Linas'') # Aukštas kalpokas, vyno smokas<ref>Kvapas</ref>, akmens šerdis. (''Slyva'') # Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda. (''Beržas'') ===B=== # Balta kaip sniegas, žalia kaip dobilas, raudona kaip kraujas. (''Vyšnia'') # Be durų, be langų pilna troba svečių. (''Agurkas'') # Be kirvio, be pjūklo namą pastato. (''Kregždė'') # Be kojų, be rankų lipa į dangų. (''Apynys'') # Be langelių, be durelių pilna troba žmonelių. (''Žirnis'') # Be rankų, be kojų į medį įlipa. (''Apynys'') # Be rankų, o namus pastato. (''Paukštis'') # Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas. (''Bebras'') # Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems. (''Grūdai'') # Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. (''Linas'') # Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo. (''Sėmenys'') ===Č=== # Čyrukas vyrukas ore verkia. (''Vyturys'') ===D=== # Daug broliukų vienam lopšy supasi. (''Žirniai'') # Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja. (''Vyšnia'') # Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. (''Arklys'') # Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta. (''Ąžuolo gilė'') # Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas. (''Ąžuolo gilė'') ===E=== # Eina be kojų, ragai galvoje. (''Sraigė'') # Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis. (''Mėšlavabalis'') # Eina mėsos šmotas<ref>Gabalas</ref>, vinių priklotas. (''Ežys'') # Eina pirtin juodas, išeina raudonas. (''Vėžys'') # Eina ubagėlis<ref>Elgeta</ref> ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių<ref>Lopų, atrėžų</ref>. (''Gaidys'') # Ežys aprėdytas<ref>Aprengtas</ref>, asloj pastatytas. (''Eglutė'') ===Ė=== # Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės? (''Vilkas, šuo, kiaulė'') ===G=== # Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka. (''Varnalėša'') # Gale lauko katilėlis verda. (''Skruzdėlynas'') # Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto. (''Kopūstas'') # Gema raudonas, gyvena žalias, miršta geltonas? (''Rugys'') # Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs. (''Medžio šerdis'') # Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus – po galva palindau. (''Žąsis'') # Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo<ref>Nepasiekė</ref>. (''Asilas'') # Graži mergaitė, sidabro suknaitė. (''Žuvis'') # Gražus katilėlis, vos prisiliesi – užverda. (''Skruzdėlynas'') # Grigas grigulis miške atsigulęs, lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs? (''Agurkas'') ===I=== # Ilgasnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi. (''Žąsis'') # Iš vieno dėjimo dešimt kiaušinių. (''Bulvė'') # Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę<ref name="ntk. bačka" />. (''Višta deda kiaušinį'') # Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis. (''Riešutas'') # Iššoko perukas<ref>Bičių kiaušinėliai, peras.</ref> iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais. (''Viščiukas'') ===J=== # Jauna graži, sena gardi. (''Aguona'') # Jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (''Aguona'') # Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia. (''Medis'') # Juoda kiaulė po žemes rausias. (''Kurmis'') # Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda. (''Skruzdėlynas'') # Jūrų mergos, šilkų kasos, vokiškai šneka. (''Meldai'') ===K=== # Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų – ir žiūrikas nežiūrėtų. (''Lašiniai ir katinas'') # Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau. (''Kiškis'') # Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau. (''Aguona'') # Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta. (''Linas'') # Kalną suverčia, darbininko nematyti. (''Kurmis'') # Kas atbulas duonos ieško. (''Višta'') # Keli broliukai vienam lopšy guli. (''Pupos'') # Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka. (''Karvę melžia'') # Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja. (''Arklys'') # Keturi upeliai į vieną ežerą teka. (''Karvę melžia'') # Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos. (''Arklio koja'') # Keturios seselės į vieną kasą taupo. (''Karvė'') # Keturių palų tvartas, o vidury baltas. (''Grikis'') # Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka. (''Jurginas'') # Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny. (''Kiškis ir vėžys'') # Kojytė žalia, galvytė raudona. (''Gėlė'') # Kol gyvas buvau, miške siūbavau, o kada miriau – košelę viriau? (''Medis'') # Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau? (''Aguona'') # Kur tik einu, ten ramu, pilnas laukas akmenų. (''Bulvių laukas'') ===L=== # Lauko gale puodas verda. (''Skruzdėlynas'') # Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų. (''Medis'') # Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų. (''Upė ir meldai'') ===M=== # Marga marginaitė šile baladojasi<ref>Beldžiasi (''ntk.'')</ref>. (''Genys'') # Marti šių metų, šimto nuometų. (''Kopūstas'') # Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta. (''Riešutas'') # Mažam puodely gardi košelė. (''Riešutas'') # Mažas broliukas dideliais žingsniais laukus matuoja. (''Žiogas'') # Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (''Kiaušinis'') # Mažas vyrelis, žalia barzdelė. (''Morka'') # Mažas vyrukas, aštrus kirvukas. (''Bitė'') # Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga. (''Žiogas'') # Medžio viršuje meduolis kabo. (''Obuolys'') # Mėsos puode geležis verda. (''Pažabotas arklys'') # Mėsos stirta geležim paspirta. (''Pakaustytas arklys'') # Miške gimęs, miške augęs, o miško nematęs. (''Medžio šerdis'') # Miške gimęs, naktį subrendo, parėjęs namo, katile paskendo? (''Grybas'') # Moteraitė vienkojaitė, šimtą rūbų dėvi. (''Kopūstas'') ===N=== # Namie palikau, lauke sutikau, savos nepažinau. (''Bitė'') # Ne karalius, o karūną nešioja. (''Gaidys'') # Nuėjau miškan be peilio, be kirvio, atsinešiau dvi geldas, dvi pliauskeles ir katilo dugną? (''Ąžuolo gilė'') ===P=== # Pana pirty, kasos lauke. (''Morka'') # Pati po žeme, o kasos viršuje? (''Morka'') # Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas. (''Dynė'') # Pavasarį geltonas, rudenį baltas. (''Žąsiukas'') # Per visą amžių iš namų neišeina ir nemato kaip namai iš vidaus atrodo. (''Sraigė'') # Piktų šunų šimtai, nei lazda nuo jų gintis, nei duonos duoti. (''Skruzdėlės'') # Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys. (''Asilas'') # Plačios kojelės, geltona noselė. (''Antis'') # Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis. (''Bulvių krūmas'') # Po ledu žirklės. (''Vėžys'') # Po žaliuoju ąžuolu apsisukau kamuoliu. (''Ropė'') # Po žemę vaikšto, dangaus nemato. Nieko neranda ir vis dejuoja. (''Kiaulė'') # Puiki panelė kiekvieną kreipia iš kelio. (''Uoga'') ===R=== # Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo. (''Augalas'') # Raudonas gaidelis po žeme gieda. (''Burokas'') # Raudonas puodelis, baltas kamštelis. (''Avietė'') # Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą. (''Žirnis ir arpas'') # Ruda rudeklė, darbšti pereklė, takus numynė, kalnus supylė. (''Skruzdė'') # Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs. (''Rugys'') ===S=== # Saldus – ne medus, pakabintas nevarva. (''Kriaušė'') # Samanyne stuobrelis riogso. (''Grybas'') # Sėdi nykštukas barzdotas, joja ponas bagotas<ref>Turtingas (''ntk.'')</ref>. Netingėjo ponas nusėsti ir nykštuką suėsti. (''Uoga'') # Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina – tas lenkiasi. (''Uoga'') # Simo duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (''Aguona'') # Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia. (''Medis ir paukščiai'') # Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų. (''Aguona'') # Stovi ponaitis ruda kepuraite, kas jį pamato – už kojų griebia. (''Baravykas'') # Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. (''Kopūstas'') # Su liemeniu, bet be krūtinės, su širdimi, bet be plaučių, su šimtu kojų, bet nevaikšto, su plaukais, bet niekas jų nesušukuoja. (''Medis'') # Su liemeniu ir šaknim, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras. (''Grybas'') # Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris. (''Bitė'') # Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis. (''Beržas'') ===Š=== # Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs. (''Svogūnas'') # Šarangė varangė po suolu susirangė. (''Šuo'') # Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos. (''Kopūstas'') # Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. (''Kopūstas'') # Šiurina, purina ir dangun kopia. (''Apynys'') # Šliukščia beliukščia visa piniguota. (''Žuvis'') # Šoka kaip mergelė, žvengia kaip kumelė. (''Šarka'') ===T=== # Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai. (''Žirniai'') # Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai. (''Žirnis'') # Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė. (''Morka'') # Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs. (''Agurkas'') # Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti. (''Kiaušinis ir viščiukas'') # Turi sparnus, bet neskraido, neturi kojų, bet nepavysi. (''Žuvis'') # Turiu sparnus – nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu. (''Žuvis'') # Tūkstantis skyrelių viename tiltelyje. (''Bičių korys'') ===U=== # Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis. (''Pipiras'') ===V=== # Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį. (''Agurkas'') # Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris. (''Bebras'') # Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (''Medis'') # Vieną paslėpiau, tūkstantį radau. (''Aguona'') ===Ž=== # Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė. (''Kriaušė'') # Žalia panelė, kasos garbanotos. (''Rūta'') # Žalia višta, mėlyni kiaušiniai. (''Slyva'') # Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė. (''Agurkas, bulvė'') # Žalias raitelis ant raudono žirgo joja. (''Morka'') # Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri. (''Dilgėlė'') # Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė. (''Kvietys'') # Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas. (''Dilgėlė'') # Žalias gyvis pievoj straksi, gaudo drugelius ir kvaksi. (''Varlė'') ==Žmogus== {{ABC}} ===A=== # Anoj pusėj beržynėlio tala lala šokinėja. (''Dantys ir liežuvis'') # Arklys ant šunies joja, o žmonės ploja. (''Smuikas groja'') # Ateina protingas, išeina kvailas. (''Girtuoklis smuklėje'') # Ateina slaptai, išeina viešai. (''Mirtis'') # Ateina tylėdama, išeina giedodama. (''Mirtis'') # Atvažiavo pakulioriai<ref>Susivėlę, kūtvėlos (''ntk.'')</ref>, išsigando gaspadoriai; per lygias pievas važiavo, daug gero sugavo. (''Žvejai žvejoja'') ===B=== # Baloj balaitėj nuklimpo kumelaitė. Penki vilkai traukė, du vanagai laukė. (''Lėkštė, šaukštas, pirštai, akys'') # Baltų vištelių pilna laktelė. (''Dantys'') ===D=== # Daili kamarėlė pilna kultuvėlių, o joje šunelis guli. (''Burna, dantys, liežuvis'') # Dešimt uždirba, trisdešimt du pradirba. (''Pirštai ir dantys'') # Dešimt vyrų tabalokų traukia tinklą ant dvejokų. (''Kelnes maunasi'') # Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. (''Verpia'') # Du gauruoti susikloja, vieną pliką pakavoja<ref>Paslepia (''ntk.'')</ref>. (''Akių blakstienos'') # Du ratai pagiry stovi. (''Ausys'') # Du šnaru šnarina, du vanagu kabina, o paskui smakis cimpina. (''Artojas aria'') # Du turliukai turlinėja, daug vanagų krapštinėja. (''Akėja dirvą'') # Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. (''Liežuvis'') # Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos, o eina keturiom. (''Raitelis joja'') # Dvi mergaitės viską apšviečia. (''Akys'') # Dvi seselės per kalnelį nesueina. (''Akys'') # Dvi žvakelės prie kalnelio. (''Akys'') # Dviem pupom visą lauką apsėja. (''Akys'') # Dvikojis ilgaliežuvis viską nulaižo. (''Pjauna žolę'') ===E, Ė=== # Eglė, ant tos eglės linas, ant to lino molis, tame molyje rugiai, tuose rugiuose kiaulė, apie tą kiaulę vilkai sėdi, akimi žibina ir tą kiaulę kibina. (''Eglinis stalas, uždengtas linine staltiese, ant staltiesės molio dubenyje ruginė košė su spirgais, o ją vaikai valgo'') # Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja. (''Duoną minko'') # Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys. (''Tinginys'') ===G=== # Gardus, saldus, lėkštėn nepadedamas. (''Miegas'') # Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs baubia. (''Muzikantas su triūba'') # Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna, bet niekad nepūna. (''Liežuvis'') ===I, Į, Y=== # Ilgos vadelės siekia dangų, o apie galvą nesutenka. (''Akys'') # Iš ryto vaikšto keturiomis, per pietus dviem, o vakare trimis. (''Žmogus'') # Yra kalnas, bet ne kalnas; yra miškas, bet ne miškas; yra šakės, bet ne šakės. (''Žmogus'') ===J=== # Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo. (''Kunigas'') ===K=== # Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi. (''Mokytojas ir mokiniai'') # Keturios motinos turi po penkis vaikus ir visi vaikai vienu vardu vadinasi. (''Pirštai'') # Kirviais sukapoja, mentėm suvolioja ir šulinin sumarmaliuoja. (''Valgo'') ===L=== # Lempa lempuoja, vidury siela dejuoja. (''Vaikas lopšyje'') ===M=== # Mįslių tėvas klane guli. (''Liežuvis'') ===P=== # Panešti galima, bet suskaičiuoti negalima. (''Galvos plaukai'') # Pasakų gudruolis. Kas? (''Kvailys'') # Penki vyrai rąstą neša. (''Šaukštas rankoje'') ===R=== # Raudonas šunelis po slenksčiu loja. (''Liežuvis'') ===S=== # Sukas rina katarina, penki peša, du žibina. (''Verpia'') # Suolas pavargsta, o sėdėtojas – ne. (''Raitelis'') # Sūnus mano tėvo, o man ne brolis. (''Aš pats'') ===Š=== # Šakės, ant tų šakių būgnas, ant to būgno kryžiaus buožulas, ant to buožulo karklynas. (''Žmogus'') # Šešios kojos, keturios ausys, keturios akys, dvi rankos, dvi galvos ir viena uodega. (''Raitelis'') # Šuo prie dviejų ežerėlių tupi. (''Nosis'') ===T=== # Tarp keturių pušelių asilėlis žvengia. (''Vaikas lopšyje'') # Trys dešimtys kulia, o vienas varto. (''Dantys ir liežuvis'') ===U=== # Už tiesų tiesesnis, už kampą kumpesnis, už geležį tvirtesnis, už pagalvį minkštesnis. (''Ranka'') ===V=== # Vienas dūdorius<ref>Muzikantas</ref> dviem dūdom pučia. (''Nosis'') # Vienas kalba, du žiūri, du klauso. (''Liežuvis, akys, ausys'') # Vienas kalba – šimtai klauso, šimtai kalba – vienas klauso. (''Kunigas'') # Vieną kartą mažai, tris gerai. (''Valgyti'') ==Kitos== {{ABC}} ===A=== # A ir B atsisėdo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas dar liko palubėj? (''Ir'') # Ant aukso krėslo juodas velnias sėdi. (''Ugnis ir katilas'') # Ant aukšto kalno be liežuvio bliauna. (''Varpas'') # Ant medinės uolos juodi krūmai želia. (''Šepetys'') # Ant medinio tilto čičirikai<ref>Čirkšlys paukščiukas.</ref> šoka. (''Rėtis'') # Ant miško siūlų tinklas. (''Kepurė'') # Aplink vyrų eilė, o vidury – tyrė. (''Duonkubilis'') # Apskritas, pailgas, visiems reikalingas. (''Pinigas'') # Atbėgo kipšytis užrietęs nosytę. (''Rogės'') # Atlėkė paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų. (''Kulka'') # Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (''Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę'') # Aš vandenį greitai varau ir miltus valau, esu iš medžio dirbtas, o koks man vardas skirtas? (''Rėtis'') # Aštradantė paukštė po mišką šniaukštė. (''Dalgis'') # Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosus po trobą šokinėja. (''Šluota'') # Aukštas ponaitis žemai galvą lenkia. (''Svirtis'') ===B=== # Balta koplytėlė be langų, be durų. (''Kiaušinis'') # Balta višta pastogėje tupi. (''Sūriai džiūsta'') # Balti laukai, juodi grūdai – žąsinu aria. (''Raštas'') # Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (''Knygos'') # Be akių, o neregius vedžioja. (''Lazda'') # Be arklių, o prieš kalną lipa. (''Automobiliai'') # Be dūšios<ref name="душа" />, be kvapo, o daug naujo pasako. (''Laikrodis'') # Be dūšios<ref name="душа">Siela (''svet.'')</ref>, be kvapo, o teisybę sako. (''Laikrodis'') # Be pradžios, be pabaigos, bet ne Dievas. (''Ratas'') # Be rankų, be kojų raitas jodinėja. (''Balnas'') # Be vėjo, be šilumos, o greitai džiovina. (''Sugeriamas popierius'') # Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. (''Vaško žvakė'') # Bobutė mažutė vienakutė, švelni, maloni, aprėdo visus žmones. (''Adata'') ===C, Č=== # Cingu lingu ant aukšto kalno sidabrinė galva, kanapinė uodega. (''Varpas'') # Čia brūkšt, ten brūkšt – abu galai lygūs. (''Kočėlas'') # Čigonas pirkioje, kojos gatvėje. (''Balkis'') # Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilvukas. (''Varpelis'') ===D=== # Daili bačkelė<ref name="ntk. bačka" />, be jokio lankelio. (''Kiaušinis'') # Dailus boselis, bet be lankelių. (''Kiaušinis'') # Dar tėvas negimė, o jau sūnus į karą išėjo? (''Ugnis ir dūmai'') # Daug vaikų rankomis susikibę. (''Tvora'') # Dešimt vyrų traukia lyną aplink klojimą. (''Diržą juosiasi'') # Didelis paukštis storu balsu kurkia. (''Lėktuvas'') # Dieną gyvus nešioja, naktį krosnį daboja<ref name="daboti">Saugo (''svet.'')</ref>. (''Batai'') # Dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. (''Langas'') # Dieną kaip lankas, naktį kaip žaltys. (''Diržas'') # Dieną kaulus nešioja, o naktį žiopso. (''Batai'') # Dieną naktį bėga, niekur neišbėga. (''Laikas'') # Dieną pilna, naktį tuščia. (''Kojinė'') # Dieną žiopsau, naktį laikau už apykaklės. (''Gembė'') # Drūtas drūtas ąžuolas, septintą dieną bitės lenda. (''Bažnyčia'') # Du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas. (''Žirklės'') # Du bėga, du gena. (''Ratai'') # Du broliai pakarti eina vandens atsigerti. (''Kibirai su naščiais'') # Du galai, du žiedai, o vidury vinis. (''Žirklės'') # Du galai aštriai nusmailinti ir abu į žiedus nudailinti. (''Žirklės'') # Du galai ir galas. (''Šakės'') # Du geria tyrą, du sudrumstą vandenį. (''Ratai'') # Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. (''Kiaušinis'') # Du kerdžiai daug avių gano. (''Skaito knygą'') # Du kurmiai žemę verčia. (''Arklas'') # Du tekiniai tekėniuoja, gyvybę ant savęs nešioja, bet ne visuomet. (''Dviratis'') # Du zuikučiai pjaunasi, balti kraujai bėga. (''Girnos'') # Dvi sesutės grietinę laižo. (''Rogių pavažos'') ===E, Ė=== # Eina be kojų, muša be rankų. (''Laikrodis'') # Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. (''Šešėlis'') # Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama. (''Armonika'') # Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja. (''Duoną minko'') # Esu tarp medžių, rodau viską, pats nieko nematau. (''Langas'') # Ėda sveikais, spjaudo pelenais. (''Girnos'') ===G=== # Gaidys ant aukštos laktos, uodega žemėje. (''Varpas'') # Galva medinė, plaukai auksiniai. (''Malkos ir ugnis'') # Galva nupjauta, širdis išlupta, duoda gert – geria, liepia kalbėt – kalba. (''Rašomoji plunksna'') # Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia. (''Ledo varveklis'') # Geležies gabalėlis, o visus sulaiko. (''Raktas'') # Geležinė kumelaitė, kanapinė uodegaitė, kur kas nori, ten važiuoja. (''Adata su siūlu'') # Girioj augęs, girioj lapojęs, parėjęs po stogu Dievui aukoja. (''Altorius'') # Girioj kirstas, mieste pirktas, parėjęs namo – verkia. (''Smuikas'') # Gyvas būdamas miške siūbavau, numiręs padus bučiavau. (''Grindų lenta'') # Gyvas būdamas virves laikiau, numiręs – šunis šaukiau. (''Jaučio ragas'') # Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kiškutis šokinėja. (''Audžia'') # Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, visi jį girdi, bet niekas nemato. (''Aidas'') # Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per lauką žvangėdamas. (''Dalgis'') # Graži mergelė pančiu susijuosusi, asloje šoka. (''Šluota'') # Greit sutirpsta, bet dar greičiau sušąla. (''Vaškas'') ===I, Į=== # Ilganosis, ilgakaklis žydui barzdą peša. (''Kablys šieną peša'') # Iš medžio padaryta, prie lūpų prilipdyta, verkia ir juokiasi. (''Švilpynė'') # Iš penkių atėmiau penkis ir liko penki. (''Pirštinė'') # Išlekia kaip žvirblis, parlekia kaip jautis. (''Žodis'') # Išilgai koja, skersai koja, aukštyn koja, žemyn koja ir jokių kampų neturi. (''Batas'') # Į kluoną – iš laukų, iš kluono – tarp akmenų, iš akmenų – vandenin ir kaitron, iš kaitros – alkanon burnon. (''Duona'') # Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri. (''Kirvis'') # Įnešu glėbiu, neišvežu net vežimu. (''Malkos ir dūmai'') ===J=== # Jautis eina gerti, o pilvą namie palieka. (''Pagalvės užvalkalas'') # Juoda lydeka nėrė, žalią girią pakėlė. (''Dalgis'') # Juoda sėkla, balta dirva, žąsele akėta. (''Raštas'') # Juodas katinas už ausų pakartas. (''Katilas'') # Juodas kiksas<ref>Įmantriai sukirptas drabužis.</ref> rausvas gipsas, greitai daro, tuoj atšąla. (''Kalvėje kala geležį'') ===K=== # Kabo kabutis tupi tuputis jei kabutis ne kabėtų tai tuputis netupėtų (''Kabutis dešra , o tuputis katinas'') # Kad atsikeltų – dangų paremtų, kad prakalbėtų – daug pasakytų, kad rankas turėtų – vagį sugautų. (''Kelias'') # Kad ne kybės, kad ne kabės – dangus sugriūtų. (''Stogas'') # Kai atima – aš didesnė, kai prideda – aš mažesnė. (''Duobė'') # Kai jaunas buvau – aukso krėsle sėdėjau, kai pasenau – nė šuva kaulų neėda. (''Puodo šukės'') # Kai mažas gaidelis užgieda, žmonės pargriūna. (''Varpelis bažnyčioje'') # Kai negyvas nusivelka, tai gyvas apsivelka. (''Kailiniai'') # Kai pridedi – sumažėja, kai atimi – padidėja. (''Duobė'') # Kai žiūriu – visi juda, kai užsimerkiu – visi nutyla. (''Lempa'') # Kai žemėje buvau, visi mindė, kai iš žemės išėjau – kietu akmeniu pavirtau, kai su draugais susiėjau – ugnyje degiau. (''Plyta'') # Karvės raudonos, juoda įlėkė ir visas išvaikė. (''Žarijos ir žarsteklis'') # Kas dirba – tam nereikia, kas perka – nesinaudoja, kam reikia – tas nieko nežino. (''Karstas'') # Katės uodega per jūrą pertiesta. (''Kibiro lankas'') # Ką tik pamato, pats tuo pavirsta. (''Veidrodis'') # Kepurė šiaudinė, akys stiklinės, liemuo medinis, kojos akmeninės. (''Troba'') # Keturi arkliukai tvartely stovi, o penktas aplink bėgioja. (''Virbalai'') # Keturi balandžiai lėkdami vandenį geria: du švarų, du sudrumstą. (''Vežimo ratai'') # Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę, atėjo penktas išvaduoti – ir tas pakliuvo. (''Mezga virbalais'') # Keturios panelės po vienu stogu stovi. (''Stalas'') # Keturkojis vietoj stovi, o visus maitina. (''Stalas'') # Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. (''Malūnas'') # Kiaulė geležinė, uodega lininė. (''Adata su siūlu'') # Kiaulė švino, uodega lino. (''Adata su siūlu'') # Kieme joja, bet šunes neloja. (''Svirtis'') # Kiemui nusilenkia, laukams užpakalį rodo. (''Svirtis'') # Kitus muša, o pati rėkia. (''Kuliamoji mašina'') # Kruta ir kruta, braška ir braška, žiemą ir vasarą baltą sniegą kapsto. (''Malūnas'') # Kumeliukas ant aukšto kalno žvengia. (''Varpas'') # Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, o kai viską suėda, pati numiršta. (''Ugnis'') # Kur buvus nebuvus žmogų už plaukų griebia. (''Kepurė'') # Kur kiškis atsitupia, palieka juodą žemę. (''Puodas'') # Kur šuo tupėjo, ten skylė liko. (''Grąžtas'') ===L=== # Laiba panelė po trobą bėgioja ir kampe apsistoja. (''Šluota'') # Laiba panelė toli nuspjauna. (''Šautuvas'') # Laigė laigė po lygius dirvonus, namo grįžus ant tvoros grobus pakorė. (''Tinklas'') # Lauke plikam vienas likau. (''Rūpintojėlis'') # Liesa mergelė karšta ugnim spjaudosi. (''Šautuvas'') # Liesas vaikelis, medžio švarkelis. Visa bėda – nosis juoda. (''Pieštukas'') # Linguoja, linguoja, atėjęs pirkion po suolu lenda. (''Kirvis'') ===M=== # Mano giminaitis, kaip šuo susiraitęs. (''Pjautuvas'') # Marga paukštytė visą pasaulį aplaksto. (''Laiškas'') # Martyno nosis riebaluota. (''Samtis'') # Maža ir nuoga, o didelė dabita. (''Adata'') # Maža maža bobikė visą svietą<ref>Pasaulį (''svet.'')</ref> aprėdo. (''Adata'') # Maža panelė, o visus žmones rengia. (''Adata'') # Maža spintelė šimtą durų turi. (''Knyga''), # Mažam tvartely raudoni paršeliai vartosi. (''Žarijos'') # Mažas mažas arkliukas, visų jojamas, niekieno nešeriamas. (''Slenkstis'') # Mažas bernelis kai supyksta, tuoj pranyksta. (''Degtukas'') # Mažas namelis pastatytas, žiemą vasarą atidarytas. (''Inkilas'') # Mažas paukštelis po svietą<ref>Pasaulį (''svet.'')</ref> lakioja ir žinias nešioja. (''Laiškas'') # Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (''Kiaušinis'') # Mažas šulinėlis, juodas vandenėlis, kas nori gurkšnoja ir baltais laukais nešioja. (''Knyga'') # Mažas traukinėlis, karštas kaminėlis, kur pravažiuoja, ten lygu pasidaro. (''Lygintuvas'') # Mažiukas kupriukas geriausias sargiukas. (''Raktas'') # Mažutė blizgutė visą svietą<ref>Pasaulį (''svet.'')</ref> dengia. (''Adata'') # Mažutės avelės, penkios kojelės. (''Pirštinė'') # Medinės kojos, geležinės juostos, lentiniai šonkauliai, skurlinė galva. (''Duonkubilis su tešla'') # Medžio liemuo, geležies juosmuo, vidury ežeras. (''Statinė'') # Medžio liemuo, plieno koja, juodos dėmės, kur tik stoja. (''Rašomoji plunksna'') # Mes keturi broliai; kol vienas apsirengia, keturi nusirengia. (''Virbalai'') # Meškos nagai surakinti. (''Sąspara'') # Miške gimęs, miške augęs į burną lenda. (''Medinis šaukštas'') # Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo batais avi. (''Kurpalis'') # Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo mušasi. (''Spragilas'') # Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo šeimininkauja. (''Samtis'') # Miške gimęs, miške augęs, prie kelio sustojęs, kepure kiloja. (''Rūpintojėlis'') # Miške gimęs, miške augęs, upėn puolęs, žmones kiloja. (''Lieptas'') # Miške gimęs, miške lapojęs, namo parėjęs, šventu pastojęs. (''Kryžius'') # Miške gimė ir klestėjo, namo parėjęs žmones glamonėjo. (''Lova'') # Miške gimus, miške augus, parėjus namo murzius prausia. (''Kultuvė'') # Močia vos gimus, o sūnus jau žilas. (''Ugnis ir dūmai'') # Motina druktė, duktė raudonė, sūnus drąsuolis į dangų pasikėlė. (''Krosnis, ugnis, dūmai'') ===N=== # Naktį riesi, dieną riesi, Dievo diržo nesuriesi. (''Kelias'') # Naktį troboj kabo, dieną laukus skabo. (''Dalgis'') # Namai ūžia, šeimininkai tyli, atėjo žmonės, suėmė šeimininkus, o namai pro langus išlindo. (''Žvejoja tinklu'') # Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėti moka. (''Knyga'') # Ne vėjas, ne šiluma, o greitai išdžiovina. (''Sugeriamas popierius'') # Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. (''Medus'') # Neėda, neloja, bet namus daboja<ref name="daboti" />. (''Spyna'') # Nei Dievo tvertas, nei žmogaus dirbtas, o yra. (''Plyšys sienoje'') # Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulkės rūksta. (''Rėtis'') # Nevalgo, bet ir nemiršta, visuomet dirba, bet nieko nepadaro. (''Laikrodis'') # Nevalgomas daiktas, o visi valgo. (''Druska'') # Nevalgo, negeria, o gyvas. (''Laikrodis'') # Neverpta, neausta, o drobulė. (''Voratinklis'') # Neturiu gyvybės, bet garsiai kalbu; turiu ausis, bet negirdžiu, neturiu burnos, bet liežuvis tabaluoja. (''Varpas'') # Nieko neskauda, o stena. (''Skola'') # Niekuo nekaltas, o labai mušamas. (''Sviedinys'') # Nors iš namų išvyti, bet aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi. (''Stogo šiaudai'') # Nors naujas, bet skylėtas. (''Sietas'') ===P=== # Pakulinis vaikas, taukų sermėga, aukso kepurė. (''Žvakė'') # Palyžt – pataukšt. (''Šaukštas'') # Panelė nuoga, o marškiniai už ančio. (''Žvakė'') # Pas kleboną vidury, pas bobutę yra dvi? (''Raidė „b“'') # Pasakysiu teisybę, jei turi grožybę. (''Veidrodis'') # Pats aklas, o kitiems kelią rodo. (''Stulpas'') # Pats joja, o kojos už ausų. (''Akiniai'') # Pats nieko nevalgo, o žmogų maitina. (''Duona'') # Paukštė po lapais šniaukštė. (''Dalgis'') # Peiliais pjausto, o kraujo nei lašo. (''Duona'') # Penki stumia, penki traukia, vienas lenda. (''Adata'') # Penki vartai, vienos durys. (''Pirštinės'') # Pernai žirgas šokinėjo, šiemet pėdos žymios. (''Laužavietė'') # Piemenėlis su uodega ant galvos. (''Botagas'') # Pilna pieva veršiaakių. (''Šakos lentoje'') # Pykšt pokšt ant lentos, kybur vybur ant tvoros. (''Skalbiniai'') # Platus, išduobtas, ilgas ir siauras, kasdien prie stalo įkyriai braunas. (''Šaukštas'') # Plieno plūgas aria šviesiam lauke, juodas vagas klodamas. (''Plunksna rašo'') # Plieno žagrė baltame lauke aria, juodas vagas verčia. (''Plunksna'') # Po apačia žaibuoja, viršuj kunkuliuoja. (''Puodas verda'') # Po geležiniu tiltu pliumpė pliumpena. (''Puodas ir ugnis'') # Po variniu tiltu raudona antytė maudosi. (''Krosnis ir ugnis'') # Ponia gryčioje, prijuostė ulyčioje<ref>Senovinio kaimo kelias, gatvė</ref>. (''Balkis'') # Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. (''Kiaušinis'') # Prieš dangų kėtojas, prieš žemę kloniojas<ref>Nusilenkia, lankstosi.</ref>. (''Vėjo malūnas'') # Pusę geležies, pusę medžio – medį ėda. (''Peilis'') ===R=== # Raudonas juodą laižo. (''Ugnis ir katilas'') # Retaplaukis, smailaūsis visus laukus apšokinėja. (''Akėčios'') # Reti šonai, tankūs plaukai. (''Medinė troba su šiaudų stogu'') # Rink laukuose grūdus – ir matysi, kas pasėta. (''Knyga'') # Rudas gudas, baltos putos, smarkiai šokinėja. (''Alus'') # Rudas gudas, krentantis žemyn. (''Šūdas'') ===S=== # Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones. (''Adata'') # Senas senelis kuprotas, jėgom bagotas<ref>Turtingas (''svet.'')</ref>, kiek jis paneša – nei šimtas arklių nepaveža. (''Tiltas'') # Senas senelis sėdi ant stogo ir rūko pypkę. (''Kaminas'') # Senas senelis visiems kojas bučiuoja. (''Slenkstis'') # Septynios mylios vienu tiltu. Tilto gale gražus vainikas. Tas vainikas linksmina visą pasaulį. (''Gavėnia ir Velykos'') # Septynios tetulės vienoj lovoj guli. (''Savaitė'') # Septynių mylių tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis. (''Gavėnia ir Velykos'') # Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesulaikomas. (''Ugnis ir dūmai'') # Siela iš siūlų, galva iš ugnies, o kūnas dar bininkėlių sunešiotas. (''Žvakė'') # Stiklinis puodas, jame vanduo juodas, kai pasemi – kalba. (''Rašalinė'') # Stiklinis žmogelis, geležinė kepurėlė, o ant jos ugnelė dega. (''Lempa'') # Stovi kampe priputęs, lekia lauku kaip pasiutęs. (''Šautuvas ir kulka'') # Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda. (''Durų rankena'') # Stumbus rumbus aukso ragas, tame rage saulė teka. (''Pypkė'') # Su saule gimiau, su saule miriau; saulė kilo – aš mažėjau, saulė sviro – aš didėjau. (''Šešėlis'') # Sudeda riekėmis, išima kalną trupiniais. (''Malkos ir pelenai'') # Sudriskus paklodė po lauką laksto. (''Akėčios'') # Sudžiūvėlė, sukepėlė nei pati valgo, nei kitam duoda. (''Spyna'') # Suraizgytas, sumazgytas, gale lauko pastatytas. (''Akėčios'') # Susirietus senelė visą lauką aplaksto. (''Žagrė'') # Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako. (''Knyga'') ===Š=== # Šarka linų lauke braido. (''Žirklės kerpa'') # Šepetys repetys aukštą pilį pastatys. (''Grėblys'') # Šeši ponai dirba, o septintas meldžiasi. (''Savaitės dienos'') # Šeškas trumpulis juosta susijuosęs guli. (''Žagarų ryšulėlis'') # Šėmas jautis dangų laižo. (''Dūmai'') # Šilinė kumelė balinį šieną ėda. (''Rąstai ir samanos'') # Šikšninis kluonas, geležinė spyna. (''Diržas'') # Šmaukštė paukštė per laukus lėkė, jos uodega rėkė. (''Kulka'') # Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. (''Namas'') # Šulinys be dugno. (''Žiedas'') # Šventas buvo ir bus, bet į dangų nepaklius. (''Kryžius'') # Šviesoje miega, tamsoje viską rodo. (''Lempa'') # Šviesus vabaliukas po žemę lando. (''Žagrė'') ===T=== # Tarno nosis taukuota. (''Apledėjusi svirtis'') # Tiltas, ant to tilto ežeras, po tą ežerą ančiukai nardo. (''Stalas, lėkštė, šaukštai'') # Trumpa, stora moterytė trim juostom susijuosus. (''Statinė'') # Tupėjo penkios varnos ant medžio. Atėjo medžiotojas, dvi nušovė. Kiek liko varnų? (''Nei vienos, likusios nuskrido'') # Tupi kampe kupetys, mergužėlių rūpestys. (''Žlugtas'') # Tupi kampe tupinys, neišvežtų net arklys. (''Krosnis'') # Turi sparnus, bet nelaksto. (''Vėjo malūnas'') # Turi šiaudų – neėda, turi kojas – nevaikšto, turi plunksnas – nelekia. (''Lova'') # Tuturs kepers, nelėk – pavysiu. (''Akėčios'') # Tvirtas bernas, susisukę kelnės. (''Grąžtas'') ===U=== # Už arklį didesnis, už šunį mažesnis. (''Balnas'') # Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (''Šešėlis'') # Užaugo ant lauko be šaknų. (''Akmuo'') # Užgimė kaip Juozapas, vežė kaip ligonį, kai apserga, nėr jokio daktaro. (''Stiklinis indas'') ===V=== # Valaidė žolę baidė, namo parėjo, ant vartų pasikorė. (''Dalgis'') # Vandeny gimė, vandeny augo, su motina pasimatė ir numirė? (''Druska'') # Vandeny gimus, vandens bijo. (''Druska'') # Vasarą – molis, žiemą – brolis. (''Krosnis'') # Važiu žmogus važinėja, paskui šuva bėginėja. Anei važio vėžių, anei šuns pėdų. (''Valtis plaukia'') # Važiuoja rožytė užrietus nosytę; nei važiovėžių, nei arklio pėdų. (''Valtis plaukia'') # Vėlaidė laigė, žolę graibė, parėjus namo kluone pasikorė. (''Grėblys'') # Viena pelė, dvi uodegos. (''Vyža'') # Vienas atsistojęs, kitas išsižiojęs mosuoja ir į priekį svaido. (''Grūdus vėto'') # Vienas bėga, vienas veja. (''Dviratis'') # Vienas galas linguoja, kitas sukasi ir lapatuoja. (''Spragilas'') # Vienas linkt, kitas lyžt, retadantis grybšt ir grybšt. (''Šienpjovys, dalgis, grėblys'') # Vienas sako: aš žiemą pailsiu; antras sako: aš vasarą pailsiu; o trečias sako: man vis tiek. (''Ratai, rogės, pavalkai'') # Vienas vyras daug galvų turi. (''Šiaudų kūlys'') # Visi joja, niekas nepašeria. (''Slenkstis'') # Vilko gerklė lepšiu užkišta. (''Krosnies dangtis'') # Viršuj skylė ir apačioj skylė, aplink vanduo, vidury ugnis. (''Virdulys'') # Vis pirmyn, vis pirmyn, o iš vietos anei krust. (''Laikas'') # Visas medžio, o galva geležies. (''Plaktukas'') # Visas miškas lygus, dvi pušys aukštesnės. (''Kubilas'') # Višta nupešta, po stogu pakišta. (''Kultuvė'') # Vytė vatė susirangė kaip gyvatė; prašė siūlo uodegai užrišti. (''Dešra'') # Vūtų vatų daržinėj ant ratų. (''Vadelės'') ===Ž=== # Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. (''Druska'') # Žiemą brolis, vasarą molis. (''Krosnis'') # Žirgas stalde<ref>Tvarte.</ref>, o uodega lauke. (''Kardas'') # Žvengia žirgelis akmenėliu valomas. (''Dalgį pusto'') ==Žodžių paaiškinimai== {{reflist}} == Taip pat skaitykite == * [[Lietuvių minklės]] [[Kategorija:Mįslės]] gza65s3fyolk6bz35tdikoao5yxv7sy 84404 84403 2026-08-18T17:43:49Z Kurmis 70 Atmestas [[Special:Contributions/~2026-45212-61|~2026-45212-61]] ([[User talk:~2026-45212-61|Aptarimas]]) pakeitimas; sugrąžinta [[User:~2026-12300-44|~2026-12300-44]] versija 83894 wikitext text/x-wiki '''''Mįslė''' – alegorinis posakis, reikalaujantis atminti, įspėti.'' ==Negyvoji gamta== {{ABC}} ===A=== # Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių – kamanos blizga. (''Žaibas ir griaustinis'') # Ant bobulės grytelės kabo duonos riekelė: šunys loja – pasiekti negali. (''Mėnulis'') # Ant dvaro, taukinė karo. (''Saulė'') # Ant stogo paplotis. (''Mėnulis'') # Apie žemę keliauja, iš žemės šypsotis nepaliauja. (''Mėnulis'') # Aš pats, pati plati, sūnus greitas, duktė akla. (''Dangus, žemė, vėjas, naktis'') # Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė ant medžio be šakų, atėjo boba be dantų, prarijo paukštį be sparnų. (''Sniegas, žemė ir saulė'') # Auksinis obuolėlis pro langą šviečia. (''Saulė'') # Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo. (''Saulė patekėjo'') # Aukso paklodė visą žemę apglobė. (''Aušra'') # Auksu mesta, sidabru austa, deimanto peiliu rėžta. (''Vaivorykštė'') ===B=== # Be kojų, be rankų duris atidaro. (''Vėjas'') # Be kojų, be rankų vartus atkelia. (''Vėjas'') # Be kojų, be sparnų į medį įskrido. (''Sniegas'') # Be rankų, be kojų gražiai teplioja. (''Šaltis'') # Be rankų, be kojų, o gražiai piešia. (''Šaltis'') # Be rankų, be kojų palangiais beldžiasi, į vidų prašosi. (''Vėjas'') # Be rankų, be kojų tiltą pastato. (''Ledas'') # Be sparnų lekia, be kojų bėga. (''Vėjas'') # Brolis vėlai gulas, sesuo anksti kelias. (''Mėnulis ir saulė'') ===Č=== # Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūna. (''Mėnulis'') ===D=== # Dega visą dieną, bet nesudega. (''Saulė'') # Devynspalvis vandeninis kaspinas. (''Vaivorykštė'') # Didelis kamuolys pilnas auksinių adatų prikištas. (''Saulė'') # Dieną miega pasislėpęs, naktį budi išsišiepęs. (''Mėnulis'') # Dieną naktį eina, niekad nesustoja. (''Laikas'') # Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja. (''Vėjas'') # Dundulis kalnas, geležinis arklas. Kai sužvinga, toli girdis. (''Dangus, žaibas, griaustinis'') # Dviejų rūšių rūbus turiu. Tūkstančiai metų praėjo, o jie vis dar nesuskylėjo. (''Diena ir naktis'') # Dvylas<ref>Tamsiai rausvas, žalas</ref> jautis visas nendres išlaužo. (''Naktį visi sugula'') # Dvylika broliukų viena juosta susijuosę. (''Mėnesiai'') ===E=== # Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda. (''Šešėlis'') # Eina per vandenį – netekši, Eina per žemę – pėdų nedaro. (''Šešėlis'') # Einu vienas — pažiūriu, kad dviese. (''Šešėlis'') ===Ė=== # Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo. (''Rasa'') # Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko. (''Rasa'') ===G=== # Gale gryčios raguolis kabo. (''Mėnulis'') # Gale lauko bačka trūko. (''Saulė'') # Gale lauko du tilvikai plauko. (''Saulė ir mėnulis'') # Gale lauko katilėlis plauko. (''Saulė'') # Gale lauko puodas plyšta. (''Aušra'') # Gale lauko ramunių puodas verda. (''Saulė'') # Glėbiu nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga – nesuturėsi. (''Vanduo'') # Gimė žiemą, mirė pavasarį. (''Sniegas'') ===I=== # Ilgas ir plonas žolėje pasislepia. (''Lietus'') # Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda – nesimato. (''Lietus'') # Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena. (''Mėnulis'') ===J=== # Juoda karvė subliovė, – visą svietą<ref>Pasaulį, žemę</ref> sugriovė. (''Naktį visi sugula'') # [[Juoda]] karvė visus gyvius pargriovė. (''Naktis'') # [[Juodas]] jautis dangų laižo. (''Audros debesys'') # [[Juodas]] katilas, pilnas varškės prikratytas. (''Dangus ir žvaigždės'') ===K=== # Kai mėlynas – juokiasi, kai pilkas – verkia. (''Dangus'') # Kas vakarą miršta, o rytą gimsta. (''Diena''). # Kiaura bačka<ref name="ntk. bačka">Statinė</ref> vandens pilna. (''Šaltinis'') # Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine! (''Upė ir pieva'') ===L=== # Laukas [[arklys]] per vartus žiūri. (''Mėnulis'') # Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas. (''Dangus, žvaigždės, mėnulis'') # Lauke tašo, į kambarį skiedros lekia. (''Saulės spinduliai'') # Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo. (''Sniegas'') # Liūtas kriokia, visa žemė dreba. (''Perkūnas'') ===M=== # Mane kviečia, manęs laukia, vos tik ateinu, iš kart visi slepiasi, kas? (''Lietus'') # Manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. (''Lietus'') # Marga karvė dangų laižo. (''Vaivorykštė'') # Matau – negirdžiu, girdžiu – nematau. (''Sniegas ir lietus'') # Mažas obuolėlis visus apšviečia. (''Saulė'') # Medžio galva, sidabro plaukai. (''Šerkšnas'') # Meška bėga, visa giria dunda. (''Vėjas'') # Meška langą uždengė. (''Naktis'') # Mėlyna jūra ugnies kamuolys skrieja. (''Saulė'') # Mėlynoj paklodėj daug baltų lopų. (''Debesys danguje'') # Mėlynoj pievelėj piemenėlis baltas avis gano. (''Dangus, saulė ir debesys'') # Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta. (''Aušra'') # Močia pasislėpė, tėvas pasirodė. (''Saulė ir mėnulis'') ===N=== # Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra. (''Akmuo'') # Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (''Ledas'') # Neturi sparnų – padangėm skrajoja, neturi kojų – po žemę slankioja. (''Lietus'') # Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom. (''Oras'') ===O=== # Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta. (''Snaigė'') ===P=== # Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė<ref>Akla, žliba</ref>. (''Žemė, dangus, diena, naktis'') # Penki tvartai vieni vartai. (''Pirštinė'') # Pilna marška trupinių ir kampelis lašinių. (''Mėnulis ir žvaigždės'') # Pilnas laukas urvelių. (''Nupjauta rugiena'') # Pilnas rėtis trupinių. (''Dangus ir žvaigždės'') # Pradėjau sent,– pradėjau temt. (''Mėnulis'') # Pro langą skiedros byra. (''Saulės spinduliai'') # Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona. (''Diena ir naktis'') # Pušis linko, niekieno nelenkiama. (''Saulė leidžiasi'') ===R=== # Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė. (''Saulė ir debesys'') # Rudenį gimsta, pavasarį miršta. (''Sniegas'') ===S=== # Seni kubilai, nauji dangčiai. (''Užšalusios balos'') # Sidabro laukas be takų. (''Ežeras'') # Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja. (''Saulė'') # Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia. (''Debesys'') # Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta. (''Sniegas'') ===Š=== # Šėmas jautis išgėrė vandens klaną. (''Šaltis'') # Šiapus kalno sutemo, anapus prašvito. (''Saulė'') # Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito. (''Žvaigždės'') # Šimtą avių vienas piemuo gano. (''Žvaigždės ir mėnulis'') # Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė. (''Rasa'') # Šluoju šluoju – neiššluoju, nešu nešu – neišnešu. (''Saulės spinduliai'') # Šulinyje sūris. (''Mėnulis'') # Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų. (''Saulė'') ===T=== # Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta. (''Oras'') # Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba. (''Perkūnas'') ===U=== # Už jūrų pušį kerta, pro langą skiedros lekia. (''Saulė'') # Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis<ref>Gabalėlis</ref>. Šunys loja – pasiekti negali. (''Mėnulis'') # Už lango skiedros byra. (''Sninga'') # Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (''Šešėlis'') ===V=== # Vaikščiojo panelė po pievelę ir išbarstė aukso perlus, mėnuo matė, nepasakė, saulė kėlės ir surinko. (''Rasa'') # Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara. (''Audra'') # Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla. (''Akmuo'') # Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (''Medis'') # Viduj prūdo kraštas bliūdo. (''Mėnulis'') # Vidur dvaro blynas karo. (''Mėnulis'') # Vienas lieja, antras geria, trečias auga. (''Lietus, žemė, žolė'') # Vienas piemuo tūkstančiui piemenų šypsos. (''Mėnulis ir žvaigždės'') # Vienas sako: pagulėsiu, kitas sako: pakrutėsiu, trečias sako: pabėgėsiu. (''Akmuo, žolė, vanduo'') # Viešnia laukiama kasdien ateinant. (''Saulė'') # Visas kelias žirniais nubarstytas. (''Dangus ir žvaigždė'') # Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina. (''Saulė'') # Visą šalį balta paklodė užklojo. (''Sniegas'') # Visiem vaikam lygiai šviečia, džiaugtis visus kviečia. (''Saulė motinėlė'') # Visus glosto, glamonėja, šildo ir penėja. (''Saulė motinėlė'') ===Ž=== # Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido. (''Vanduo'') # Žiburys kamine, dundulys danguje. (''Žaibas ir perkūnas'') ==Gyvoji gamta== {{ABC}} ===A=== # Abu apskriti, abudu pakarti. Vienas tarp šaknelių, kitas tarp šakelių. (''Obuolys ir bulvė'') # Ant geležinių lėkščių mėsa stovi. (''Pakaustytas arklys'') # Ant kojytės kepurytė. (''Grybas'') # Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja. (''Žąsis'') # Ant vieno kotelio daug vėliavėlių žaidžia. (''Medis'') # Apskritas kabo, o barzda dreba. (''Obuolys'') # Apvalus skylišius, plaukuotas vagišius. (''Pelė oloje'') # Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių. (''Vainikas'') # Atbėgo du štuku buku ir pagriebė dvi štiki biki. (''Vilkai ir ožkos'') # Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna. (''Gaidys'') # Ateina bobelė su devyniom skarelėm, kas ją paliečia, tas gailiai verkia. (''Svogūnas'') # Ateis mėnuo mojaus<ref>Gegužės</ref>, atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš – savo kraują pralies. (''Uodas'') # Atjoja raitelis, bet nelabai didelis, per žalią kalną, apsivilkęs marška. (''Žirnis'') # Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (''Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę'') # Audžia be staklių. (''Voras'') # Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis. (''Linas'') # Aukšta bajorė, po kaklu kasa. (''Ožka'') # Aukšta lazdelė, didelė galvelė. (''Aguona'') # Aukštas ąžuolėlis, ant viršūnės burbulėlis. (''Linas'') # Aukštas kalpokas, vyno smokas<ref>Kvapas</ref>, akmens šerdis. (''Slyva'') # Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda. (''Beržas'') ===B=== # Balta kaip sniegas, žalia kaip dobilas, raudona kaip kraujas. (''Vyšnia'') # Be durų, be langų pilna troba svečių. (''Agurkas'') # Be kirvio, be pjūklo namą pastato. (''Kregždė'') # Be kojų, be rankų lipa į dangų. (''Apynys'') # Be langelių, be durelių pilna troba žmonelių. (''Žirnis'') # Be rankų, be kojų į medį įlipa. (''Apynys'') # Be rankų, o namus pastato. (''Paukštis'') # Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas. (''Bebras'') # Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems. (''Grūdai'') # Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. (''Linas'') # Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo. (''Sėmenys'') ===Č=== # Čyrukas vyrukas ore verkia. (''Vyturys'') ===D=== # Daug broliukų vienam lopšy supasi. (''Žirniai'') # Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja. (''Vyšnia'') # Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. (''Arklys'') # Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta. (''Ąžuolo gilė'') # Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas. (''Ąžuolo gilė'') ===E=== # Eina be kojų, ragai galvoje. (''Sraigė'') # Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis. (''Mėšlavabalis'') # Eina mėsos šmotas<ref>Gabalas</ref>, vinių priklotas. (''Ežys'') # Eina pirtin juodas, išeina raudonas. (''Vėžys'') # Eina ubagėlis<ref>Elgeta</ref> ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių<ref>Lopų, atrėžų</ref>. (''Gaidys'') # Ežys aprėdytas<ref>Aprengtas</ref>, asloj pastatytas. (''Eglutė'') ===Ė=== # Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės? (''Vilkas, šuo, kiaulė'') ===G=== # Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka. (''Varnalėša'') # Gale lauko katilėlis verda. (''Skruzdėlynas'') # Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto. (''Kopūstas'') # Gema raudonas, gyvena žalias, miršta geltonas? (''Rugys'') # Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs. (''Medžio šerdis'') # Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus – po galva palindau. (''Žąsis'') # Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo<ref>Nepasiekė</ref>. (''Asilas'') # Graži mergaitė, sidabro suknaitė. (''Žuvis'') # Gražus katilėlis, vos prisiliesi – užverda. (''Skruzdėlynas'') # Grigas grigulis miške atsigulęs, lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs? (''Agurkas'') ===I=== # Ilgasnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi. (''Žąsis'') # Iš vieno dėjimo dešimt kiaušinių. (''Bulvė'') # Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę<ref name="ntk. bačka" />. (''Višta deda kiaušinį'') # Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis. (''Riešutas'') # Iššoko perukas<ref>Bičių kiaušinėliai, peras.</ref> iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais. (''Viščiukas'') ===J=== # Jauna graži, sena gardi. (''Aguona'') # Jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (''Aguona'') # Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia. (''Medis'') # Juoda kiaulė po žemes rausias. (''Kurmis'') # Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda. (''Skruzdėlynas'') # Jūrų mergos, šilkų kasos, vokiškai šneka. (''Meldai'') ===K=== # Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų – ir žiūrikas nežiūrėtų. (''Lašiniai ir katinas'') # Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau. (''Kiškis'') # Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau. (''Aguona'') # Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta. (''Linas'') # Kalną suverčia, darbininko nematyti. (''Kurmis'') # Kas atbulas duonos ieško. (''Višta'') # Keli broliukai vienam lopšy guli. (''Pupos'') # Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka. (''Karvę melžia'') # Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja. (''Arklys'') # Keturi upeliai į vieną ežerą teka. (''Karvę melžia'') # Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos. (''Arklio koja'') # Keturios seselės į vieną kasą taupo. (''Karvė'') # Keturių palų tvartas, o vidury baltas. (''Grikis'') # Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka. (''Jurginas'') # Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny. (''Kiškis ir vėžys'') # Kojytė žalia, galvytė raudona. (''Gėlė'') # Kol gyvas buvau, miške siūbavau, o kada miriau – košelę viriau? (''Medis'') # Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau? (''Aguona'') # Kur tik einu, ten ramu, pilnas laukas akmenų. (''Bulvių laukas'') ===L=== # Lauko gale puodas verda. (''Skruzdėlynas'') # Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų. (''Medis'') # Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų. (''Upė ir meldai'') ===M=== # Marga marginaitė šile baladojasi<ref>Beldžiasi (''ntk.'')</ref>. (''Genys'') # Marti šių metų, šimto nuometų. (''Kopūstas'') # Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta. (''Riešutas'') # Mažam puodely gardi košelė. (''Riešutas'') # Mažas broliukas dideliais žingsniais laukus matuoja. (''Žiogas'') # Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (''Kiaušinis'') # Mažas vyrelis, žalia barzdelė. (''Morka'') # Mažas vyrukas, aštrus kirvukas. (''Bitė'') # Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga. (''Žiogas'') # Medžio viršuje meduolis kabo. (''Obuolys'') # Mėsos puode geležis verda. (''Pažabotas arklys'') # Mėsos stirta geležim paspirta. (''Pakaustytas arklys'') # Miške gimęs, miške augęs, o miško nematęs. (''Medžio šerdis'') # Miške gimęs, naktį subrendo, parėjęs namo, katile paskendo? (''Grybas'') # Moteraitė vienkojaitė, šimtą rūbų dėvi. (''Kopūstas'') ===N=== # Namie palikau, lauke sutikau, savos nepažinau. (''Bitė'') # Ne karalius, o karūną nešioja. (''Gaidys'') # Nuėjau miškan be peilio, be kirvio, atsinešiau dvi geldas, dvi pliauskeles ir katilo dugną? (''Ąžuolo gilė'') ===P=== # Pana pirty, kasos lauke. (''Morka'') # Pati po žeme, o kasos viršuje? (''Morka'') # Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas. (''Dynė'') # Pavasarį geltonas, rudenį baltas. (''Žąsiukas'') # Per visą amžių iš namų neišeina ir nemato kaip namai iš vidaus atrodo. (''Sraigė'') # Piktų šunų šimtai, nei lazda nuo jų gintis, nei duonos duoti. (''Skruzdėlės'') # Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys. (''Asilas'') # Plačios kojelės, geltona noselė. (''Antis'') # Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis. (''Bulvių krūmas'') # Po ledu žirklės. (''Vėžys'') # Po žaliuoju ąžuolu apsisukau kamuoliu. (''Ropė'') # Po žemę vaikšto, dangaus nemato. Nieko neranda ir vis dejuoja. (''Kiaulė'') # Puiki panelė kiekvieną kreipia iš kelio. (''Uoga'') ===R=== # Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo. (''Augalas'') # Raudonas gaidelis po žeme gieda. (''Burokas'') # Raudonas puodelis, baltas kamštelis. (''Avietė'') # Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą. (''Žirnis ir arpas'') # Ruda rudeklė, darbšti pereklė, takus numynė, kalnus supylė. (''Skruzdė'') # Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs. (''Rugys'') ===S=== # Saldus – ne medus, pakabintas nevarva. (''Kriaušė'') # Samanyne stuobrelis riogso. (''Grybas'') # Sėdi nykštukas barzdotas, joja ponas bagotas<ref>Turtingas (''ntk.'')</ref>. Netingėjo ponas nusėsti ir nykštuką suėsti. (''Uoga'') # Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina – tas lenkiasi. (''Uoga'') # Simo duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (''Aguona'') # Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia. (''Medis ir paukščiai'') # Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų. (''Aguona'') # Stovi ponaitis ruda kepuraite, kas jį pamato – už kojų griebia. (''Baravykas'') # Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. (''Kopūstas'') # Su liemeniu, bet be krūtinės, su širdimi, bet be plaučių, su šimtu kojų, bet nevaikšto, su plaukais, bet niekas jų nesušukuoja. (''Medis'') # Su liemeniu ir šaknim, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras. (''Grybas'') # Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris. (''Bitė'') # Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis. (''Beržas'') ===Š=== # Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs. (''Svogūnas'') # Šarangė varangė po suolu susirangė. (''Šuo'') # Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos. (''Kopūstas'') # Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. (''Kopūstas'') # Šiurina, purina ir dangun kopia. (''Apynys'') # Šliukščia beliukščia visa piniguota. (''Žuvis'') # Šoka kaip mergelė, žvengia kaip kumelė. (''Šarka'') ===T=== # Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai. (''Žirniai'') # Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai. (''Žirnis'') # Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė. (''Morka'') # Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs. (''Agurkas'') # Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti. (''Kiaušinis ir viščiukas'') # Turi sparnus, bet neskraido, neturi kojų, bet nepavysi. (''Žuvis'') # Turiu sparnus – nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu. (''Žuvis'') # Tūkstantis skyrelių viename tiltelyje. (''Bičių korys'') ===U=== # Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis. (''Pipiras'') ===V=== # Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį. (''Agurkas'') # Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris. (''Bebras'') # Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (''Medis'') # Vieną paslėpiau, tūkstantį radau. (''Aguona'') ===Ž=== # Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė. (''Kriaušė'') # Žalia panelė, kasos garbanotos. (''Rūta'') # Žalia višta, mėlyni kiaušiniai. (''Slyva'') # Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė. (''Agurkas, bulvė'') # Žalias raitelis ant raudono žirgo joja. (''Morka'') # Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri. (''Dilgėlė'') # Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė. (''Kvietys'') # Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas. (''Dilgėlė'') # Žalias gyvis pievoj straksi, gaudo drugelius ir kvaksi. (''Varlė'') ==Žmogus== {{ABC}} ===A=== # Anoj pusėj beržynėlio tala lala šokinėja. (''Dantys ir liežuvis'') # Arklys ant šunies joja, o žmonės ploja. (''Smuikas groja'') # Ateina protingas, išeina kvailas. (''Girtuoklis smuklėje'') # Ateina slaptai, išeina viešai. (''Mirtis'') # Ateina tylėdama, išeina giedodama. (''Mirtis'') # Atvažiavo pakulioriai<ref>Susivėlę, kūtvėlos (''ntk.'')</ref>, išsigando gaspadoriai; per lygias pievas važiavo, daug gero sugavo. (''Žvejai žvejoja'') ===B=== # Baloj balaitėj nuklimpo kumelaitė. Penki vilkai traukė, du vanagai laukė. (''Lėkštė, šaukštas, pirštai, akys'') # Baltų vištelių pilna laktelė. (''Dantys'') ===D=== # Daili kamarėlė pilna kultuvėlių, o joje šunelis guli. (''Burna, dantys, liežuvis'') # Dešimt uždirba, trisdešimt du pradirba. (''Pirštai ir dantys'') # Dešimt vyrų tabalokų traukia tinklą ant dvejokų. (''Kelnes maunasi'') # Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. (''Verpia'') # Du gauruoti susikloja, vieną pliką pakavoja<ref>Paslepia (''ntk.'')</ref>. (''Akių blakstienos'') # Du ratai pagiry stovi. (''Ausys'') # Du šnaru šnarina, du vanagu kabina, o paskui smakis cimpina. (''Artojas aria'') # Du turliukai turlinėja, daug vanagų krapštinėja. (''Akėja dirvą'') # Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. (''Liežuvis'') # Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos, o eina keturiom. (''Raitelis joja'') # Dvi mergaitės viską apšviečia. (''Akys'') # Dvi seselės per kalnelį nesueina. (''Akys'') # Dvi žvakelės prie kalnelio. (''Akys'') # Dviem pupom visą lauką apsėja. (''Akys'') # Dvikojis ilgaliežuvis viską nulaižo. (''Pjauna žolę'') ===E, Ė=== # Eglė, ant tos eglės linas, ant to lino molis, tame molyje rugiai, tuose rugiuose kiaulė, apie tą kiaulę vilkai sėdi, akimi žibina ir tą kiaulę kibina. (''Eglinis stalas, uždengtas linine staltiese, ant staltiesės molio dubenyje ruginė košė su spirgais, o ją vaikai valgo'') # Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja. (''Duoną minko'') # Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys. (''Tinginys'') ===G=== # Gardus, saldus, lėkštėn nepadedamas. (''Miegas'') # Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs baubia. (''Muzikantas su triūba'') # Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna, bet niekad nepūna. (''Liežuvis'') ===I, Į, Y=== # Ilgos vadelės siekia dangų, o apie galvą nesutenka. (''Akys'') # Iš ryto vaikšto keturiomis, per pietus dviem, o vakare trimis. (''Žmogus'') # Yra kalnas, bet ne kalnas; yra miškas, bet ne miškas; yra šakės, bet ne šakės. (''Žmogus'') ===J=== # Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo. (''Kunigas'') ===K=== # Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi. (''Mokytojas ir mokiniai'') # Keturios motinos turi po penkis vaikus ir visi vaikai vienu vardu vadinasi. (''Pirštai'') # Kirviais sukapoja, mentėm suvolioja ir šulinin sumarmaliuoja. (''Valgo'') ===L=== # Lempa lempuoja, vidury siela dejuoja. (''Vaikas lopšyje'') ===M=== # Mįslių tėvas klane guli. (''Liežuvis'') ===P=== # Panešti galima, bet suskaičiuoti negalima. (''Galvos plaukai'') # Pasakų gudruolis. Kas? (''Kvailys'') # Penki vyrai rąstą neša. (''Šaukštas rankoje'') ===R=== # Raudonas šunelis po slenksčiu loja. (''Liežuvis'') ===S=== # Sukas rina katarina, penki peša, du žibina. (''Verpia'') # Suolas pavargsta, o sėdėtojas – ne. (''Raitelis'') # Sūnus mano tėvo, o man ne brolis. (''Aš pats'') ===Š=== # Šakės, ant tų šakių būgnas, ant to būgno kryžiaus buožulas, ant to buožulo karklynas. (''Žmogus'') # Šešios kojos, keturios ausys, keturios akys, dvi rankos, dvi galvos ir viena uodega. (''Raitelis'') # Šuo prie dviejų ežerėlių tupi. (''Nosis'') ===T=== # Tarp keturių pušelių asilėlis žvengia. (''Vaikas lopšyje'') # Trys dešimtys kulia, o vienas varto. (''Dantys ir liežuvis'') ===U=== # Už tiesų tiesesnis, už kampą kumpesnis, už geležį tvirtesnis, už pagalvį minkštesnis. (''Ranka'') ===V=== # Vienas dūdorius<ref>Muzikantas</ref> dviem dūdom pučia. (''Nosis'') # Vienas kalba, du žiūri, du klauso. (''Liežuvis, akys, ausys'') # Vienas kalba – šimtai klauso, šimtai kalba – vienas klauso. (''Kunigas'') # Vieną kartą mažai, tris gerai. (''Valgyti'') ==Kitos== {{ABC}} ===A=== # A ir B atsisėdo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas dar liko palubėj? (''Ir'') # Ant aukso krėslo juodas velnias sėdi. (''Ugnis ir katilas'') # Ant aukšto kalno be liežuvio bliauna. (''Varpas'') # Ant medinės uolos juodi krūmai želia. (''Šepetys'') # Ant medinio tilto čičirikai<ref>Čirkšlys paukščiukas.</ref> šoka. (''Rėtis'') # Ant miško siūlų tinklas. (''Kepurė'') # Aplink vyrų eilė, o vidury – tyrė. (''Duonkubilis'') # Apskritas, pailgas, visiems reikalingas. (''Pinigas'') # Atbėgo kipšytis užrietęs nosytę. (''Rogės'') # Atlėkė paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų. (''Kulka'') # Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (''Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę'') # Aš vandenį greitai varau ir miltus valau, esu iš medžio dirbtas, o koks man vardas skirtas? (''Rėtis'') # Aštradantė paukštė po mišką šniaukštė. (''Dalgis'') # Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosus po trobą šokinėja. (''Šluota'') # Aukštas ponaitis žemai galvą lenkia. (''Svirtis'') ===B=== # Balta koplytėlė be langų, be durų. (''Kiaušinis'') # Balta višta pastogėje tupi. (''Sūriai džiūsta'') # Balti laukai, juodi grūdai – žąsinu aria. (''Raštas'') # Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (''Knygos'') # Be akių, o neregius vedžioja. (''Lazda'') # Be arklių, o prieš kalną lipa. (''Automobiliai'') # Be dūšios<ref name="душа" />, be kvapo, o daug naujo pasako. (''Laikrodis'') # Be dūšios<ref name="душа">Siela (''svet.'')</ref>, be kvapo, o teisybę sako. (''Laikrodis'') # Be pradžios, be pabaigos, bet ne Dievas. (''Ratas'') # Be rankų, be kojų raitas jodinėja. (''Balnas'') # Be vėjo, be šilumos, o greitai džiovina. (''Sugeriamas popierius'') # Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. (''Vaško žvakė'') # Bobutė mažutė vienakutė, švelni, maloni, aprėdo visus žmones. (''Adata'') ===C, Č=== # Cingu lingu ant aukšto kalno sidabrinė galva, kanapinė uodega. (''Varpas'') # Čia brūkšt, ten brūkšt – abu galai lygūs. (''Kočėlas'') # Čigonas pirkioje, kojos gatvėje. (''Balkis'') # Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilvukas. (''Varpelis'') ===D=== # Daili bačkelė<ref name="ntk. bačka" />, be jokio lankelio. (''Kiaušinis'') # Dailus boselis, bet be lankelių. (''Kiaušinis'') # Dar tėvas negimė, o jau sūnus į karą išėjo? (''Ugnis ir dūmai'') # Daug vaikų rankomis susikibę. (''Tvora'') # Dešimt vyrų traukia lyną aplink klojimą. (''Diržą juosiasi'') # Didelis paukštis storu balsu kurkia. (''Lėktuvas'') # Dieną gyvus nešioja, naktį krosnį daboja<ref name="daboti">Saugo (''svet.'')</ref>. (''Batai'') # Dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. (''Langas'') # Dieną kaip lankas, naktį kaip žaltys. (''Diržas'') # Dieną kaulus nešioja, o naktį žiopso. (''Batai'') # Dieną naktį bėga, niekur neišbėga. (''Laikas'') # Dieną pilna, naktį tuščia. (''Kojinė'') # Dieną žiopsau, naktį laikau už apykaklės. (''Gembė'') # Drūtas drūtas ąžuolas, septintą dieną bitės lenda. (''Bažnyčia'') # Du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas. (''Žirklės'') # Du bėga, du gena. (''Ratai'') # Du broliai pakarti eina vandens atsigerti. (''Kibirai su naščiais'') # Du galai, du žiedai, o vidury vinis. (''Žirklės'') # Du galai aštriai nusmailinti ir abu į žiedus nudailinti. (''Žirklės'') # Du galai ir galas. (''Šakės'') # Du geria tyrą, du sudrumstą vandenį. (''Ratai'') # Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. (''Kiaušinis'') # Du kerdžiai daug avių gano. (''Skaito knygą'') # Du kurmiai žemę verčia. (''Arklas'') # Du tekiniai tekėniuoja, gyvybę ant savęs nešioja, bet ne visuomet. (''Dviratis'') # Du zuikučiai pjaunasi, balti kraujai bėga. (''Girnos'') # Dvi sesutės grietinę laižo. (''Rogių pavažos'') ===E, Ė=== # Eina be kojų, muša be rankų. (''Laikrodis'') # Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. (''Šešėlis'') # Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama. (''Armonika'') # Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja. (''Duoną minko'') # Esu tarp medžių, rodau viską, pats nieko nematau. (''Langas'') # Ėda sveikais, spjaudo pelenais. (''Girnos'') ===G=== # Gaidys ant aukštos laktos, uodega žemėje. (''Varpas'') # Galva medinė, plaukai auksiniai. (''Malkos ir ugnis'') # Galva nupjauta, širdis išlupta, duoda gert – geria, liepia kalbėt – kalba. (''Rašomoji plunksna'') # Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia. (''Ledo varveklis'') # Geležies gabalėlis, o visus sulaiko. (''Raktas'') # Geležinė kumelaitė, kanapinė uodegaitė, kur kas nori, ten važiuoja. (''Adata su siūlu'') # Girioj augęs, girioj lapojęs, parėjęs po stogu Dievui aukoja. (''Altorius'') # Girioj kirstas, mieste pirktas, parėjęs namo – verkia. (''Smuikas'') # Gyvas būdamas miške siūbavau, numiręs padus bučiavau. (''Grindų lenta'') # Gyvas būdamas virves laikiau, numiręs – šunis šaukiau. (''Jaučio ragas'') # Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kiškutis šokinėja. (''Audžia'') # Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, visi jį girdi, bet niekas nemato. (''Aidas'') # Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per lauką žvangėdamas. (''Dalgis'') # Graži mergelė pančiu susijuosusi, asloje šoka. (''Šluota'') # Greit sutirpsta, bet dar greičiau sušąla. (''Vaškas'') ===I, Į=== # Ilganosis, ilgakaklis žydui barzdą peša. (''Kablys šieną peša'') # Iš medžio padaryta, prie lūpų prilipdyta, verkia ir juokiasi. (''Švilpynė'') # Iš penkių atėmiau penkis ir liko penki. (''Pirštinė'') # Išlekia kaip žvirblis, parlekia kaip jautis. (''Žodis'') # Išilgai koja, skersai koja, aukštyn koja, žemyn koja ir jokių kampų neturi. (''Batas'') # Į kluoną – iš laukų, iš kluono – tarp akmenų, iš akmenų – vandenin ir kaitron, iš kaitros – alkanon burnon. (''Duona'') # Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri. (''Kirvis'') # Įnešu glėbiu, neišvežu net vežimu. (''Malkos ir dūmai'') ===J=== # Jautis eina gerti, o pilvą namie palieka. (''Pagalvės užvalkalas'') # Juoda lydeka nėrė, žalią girią pakėlė. (''Dalgis'') # Juoda sėkla, balta dirva, žąsele akėta. (''Raštas'') # Juodas katinas už ausų pakartas. (''Katilas'') # Juodas kiksas<ref>Įmantriai sukirptas drabužis.</ref> rausvas gipsas, greitai daro, tuoj atšąla. (''Kalvėje kala geležį'') ===K=== # Kabo kabutis tupi tuputis jei kabutis ne kabėtų tai tuputis netupėtų (''Kabutis dešra , o tuputis katinas'') # Kad atsikeltų – dangų paremtų, kad prakalbėtų – daug pasakytų, kad rankas turėtų – vagį sugautų. (''Kelias'') # Kad ne kybės, kad ne kabės – dangus sugriūtų. (''Stogas'') # Kai atima – aš didesnė, kai prideda – aš mažesnė. (''Duobė'') # Kai jaunas buvau – aukso krėsle sėdėjau, kai pasenau – nė šuva kaulų neėda. (''Puodo šukės'') # Kai mažas gaidelis užgieda, žmonės pargriūna. (''Varpelis bažnyčioje'') # Kai negyvas nusivelka, tai gyvas apsivelka. (''Kailiniai'') # Kai pridedi – sumažėja, kai atimi – padidėja. (''Duobė'') # Kai žiūriu – visi juda, kai užsimerkiu – visi nutyla. (''Lempa'') # Kai žemėje buvau, visi mindė, kai iš žemės išėjau – kietu akmeniu pavirtau, kai su draugais susiėjau – ugnyje degiau. (''Plyta'') # Karvės raudonos, juoda įlėkė ir visas išvaikė. (''Žarijos ir žarsteklis'') # Kas dirba – tam nereikia, kas perka – nesinaudoja, kam reikia – tas nieko nežino. (''Karstas'') # Katės uodega per jūrą pertiesta. (''Kibiro lankas'') # Ką tik pamato, pats tuo pavirsta. (''Veidrodis'') # Kepurė šiaudinė, akys stiklinės, liemuo medinis, kojos akmeninės. (''Troba'') # Keturi arkliukai tvartely stovi, o penktas aplink bėgioja. (''Virbalai'') # Keturi balandžiai lėkdami vandenį geria: du švarų, du sudrumstą. (''Vežimo ratai'') # Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę, atėjo penktas išvaduoti – ir tas pakliuvo. (''Mezga virbalais'') # Keturios panelės po vienu stogu stovi. (''Stalas'') # Keturkojis vietoj stovi, o visus maitina. (''Stalas'') # Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. (''Malūnas'') # Kiaulė geležinė, uodega lininė. (''Adata su siūlu'') # Kiaulė švino, uodega lino. (''Adata su siūlu'') # Kieme joja, bet šunes neloja. (''Svirtis'') # Kiemui nusilenkia, laukams užpakalį rodo. (''Svirtis'') # Kitus muša, o pati rėkia. (''Kuliamoji mašina'') # Kruta ir kruta, braška ir braška, žiemą ir vasarą baltą sniegą kapsto. (''Malūnas'') # Kumeliukas ant aukšto kalno žvengia. (''Varpas'') # Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, o kai viską suėda, pati numiršta. (''Ugnis'') # Kur buvus nebuvus žmogų už plaukų griebia. (''Kepurė'') # Kur kiškis atsitupia, palieka juodą žemę. (''Puodas'') # Kur šuo tupėjo, ten skylė liko. (''Grąžtas'') ===L=== # Laiba panelė po trobą bėgioja ir kampe apsistoja. (''Šluota'') # Laiba panelė toli nuspjauna. (''Šautuvas'') # Laigė laigė po lygius dirvonus, namo grįžus ant tvoros grobus pakorė. (''Tinklas'') # Lauke plikam vienas likau. (''Rūpintojėlis'') # Liesa mergelė karšta ugnim spjaudosi. (''Šautuvas'') # Liesas vaikelis, medžio švarkelis. Visa bėda – nosis juoda. (''Pieštukas'') # Linguoja, linguoja, atėjęs pirkion po suolu lenda. (''Kirvis'') ===M=== # Mano giminaitis, kaip šuo susiraitęs. (''Pjautuvas'') # Marga paukštytė visą pasaulį aplaksto. (''Laiškas'') # Martyno nosis riebaluota. (''Samtis'') # Maža ir nuoga, o didelė dabita. (''Adata'') # Maža maža bobikė visą svietą<ref>Pasaulį (''svet.'')</ref> aprėdo. (''Adata'') # Maža panelė, o visus žmones rengia. (''Adata'') # Maža spintelė šimtą durų turi. (''Knyga''), # Mažam tvartely raudoni paršeliai vartosi. (''Žarijos'') # Mažas mažas arkliukas, visų jojamas, niekieno nešeriamas. (''Slenkstis'') # Mažas bernelis kai supyksta, tuoj pranyksta. (''Degtukas'') # Mažas namelis pastatytas, žiemą vasarą atidarytas. (''Inkilas'') # Mažas paukštelis po svietą<ref>Pasaulį (''svet.'')</ref> lakioja ir žinias nešioja. (''Laiškas'') # Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (''Kiaušinis'') # Mažas šulinėlis, juodas vandenėlis, kas nori gurkšnoja ir baltais laukais nešioja. (''Knyga'') # Mažas traukinėlis, karštas kaminėlis, kur pravažiuoja, ten lygu pasidaro. (''Lygintuvas'') # Mažiukas kupriukas geriausias sargiukas. (''Raktas'') # Mažutė blizgutė visą svietą<ref>Pasaulį (''svet.'')</ref> dengia. (''Adata'') # Mažutės avelės, penkios kojelės. (''Pirštinė'') # Medinės kojos, geležinės juostos, lentiniai šonkauliai, skurlinė galva. (''Duonkubilis su tešla'') # Medžio liemuo, geležies juosmuo, vidury ežeras. (''Statinė'') # Medžio liemuo, plieno koja, juodos dėmės, kur tik stoja. (''Rašomoji plunksna'') # Mes keturi broliai; kol vienas apsirengia, keturi nusirengia. (''Virbalai'') # Meškos nagai surakinti. (''Sąspara'') # Miške gimęs, miške augęs į burną lenda. (''Medinis šaukštas'') # Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo batais avi. (''Kurpalis'') # Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo mušasi. (''Spragilas'') # Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo šeimininkauja. (''Samtis'') # Miške gimęs, miške augęs, prie kelio sustojęs, kepure kiloja. (''Rūpintojėlis'') # Miške gimęs, miške augęs, upėn puolęs, žmones kiloja. (''Lieptas'') # Miške gimęs, miške lapojęs, namo parėjęs, šventu pastojęs. (''Kryžius'') # Miške gimė ir klestėjo, namo parėjęs žmones glamonėjo. (''Lova'') # Miške gimus, miške augus, parėjus namo murzius prausia. (''Kultuvė'') # Močia vos gimus, o sūnus jau žilas. (''Ugnis ir dūmai'') # Motina druktė, duktė raudonė, sūnus drąsuolis į dangų pasikėlė. (''Krosnis, ugnis, dūmai'') ===N=== # Naktį riesi, dieną riesi, Dievo diržo nesuriesi. (''Kelias'') # Naktį troboj kabo, dieną laukus skabo. (''Dalgis'') # Namai ūžia, šeimininkai tyli, atėjo žmonės, suėmė šeimininkus, o namai pro langus išlindo. (''Žvejoja tinklu'') # Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėti moka. (''Knyga'') # Ne vėjas, ne šiluma, o greitai išdžiovina. (''Sugeriamas popierius'') # Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. (''Medus'') # Neėda, neloja, bet namus daboja<ref name="daboti" />. (''Spyna'') # Nei Dievo tvertas, nei žmogaus dirbtas, o yra. (''Plyšys sienoje'') # Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulkės rūksta. (''Rėtis'') # Nevalgo, bet ir nemiršta, visuomet dirba, bet nieko nepadaro. (''Laikrodis'') # Nevalgomas daiktas, o visi valgo. (''Druska'') # Nevalgo, negeria, o gyvas. (''Laikrodis'') # Neverpta, neausta, o drobulė. (''Voratinklis'') # Neturiu gyvybės, bet garsiai kalbu; turiu ausis, bet negirdžiu, neturiu burnos, bet liežuvis tabaluoja. (''Varpas'') # Nieko neskauda, o stena. (''Skola'') # Niekuo nekaltas, o labai mušamas. (''Sviedinys'') # Nors iš namų išvyti, bet aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi. (''Stogo šiaudai'') # Nors naujas, bet skylėtas. (''Sietas'') ===P=== # Pakulinis vaikas, taukų sermėga, aukso kepurė. (''Žvakė'') # Palyžt – pataukšt. (''Šaukštas'') # Panelė nuoga, o marškiniai už ančio. (''Žvakė'') # Pas kleboną vidury, pas bobutę yra dvi? (''Raidė „b“'') # Pasakysiu teisybę, jei turi grožybę. (''Veidrodis'') # Pats aklas, o kitiems kelią rodo. (''Stulpas'') # Pats joja, o kojos už ausų. (''Akiniai'') # Pats nieko nevalgo, o žmogų maitina. (''Duona'') # Paukštė po lapais šniaukštė. (''Dalgis'') # Peiliais pjausto, o kraujo nei lašo. (''Duona'') # Penki stumia, penki traukia, vienas lenda. (''Adata'') # Penki vartai, vienos durys. (''Pirštinės'') # Pernai žirgas šokinėjo, šiemet pėdos žymios. (''Laužavietė'') # Piemenėlis su uodega ant galvos. (''Botagas'') # Pilna pieva veršiaakių. (''Šakos lentoje'') # Pykšt pokšt ant lentos, kybur vybur ant tvoros. (''Skalbiniai'') # Platus, išduobtas, ilgas ir siauras, kasdien prie stalo įkyriai braunas. (''Šaukštas'') # Plieno plūgas aria šviesiam lauke, juodas vagas klodamas. (''Plunksna rašo'') # Plieno žagrė baltame lauke aria, juodas vagas verčia. (''Plunksna'') # Po apačia žaibuoja, viršuj kunkuliuoja. (''Puodas verda'') # Po geležiniu tiltu pliumpė pliumpena. (''Puodas ir ugnis'') # Po variniu tiltu raudona antytė maudosi. (''Krosnis ir ugnis'') # Ponia gryčioje, prijuostė ulyčioje<ref>Senovinio kaimo kelias, gatvė</ref>. (''Balkis'') # Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. (''Kiaušinis'') # Prieš dangų kėtojas, prieš žemę kloniojas<ref>Nusilenkia, lankstosi.</ref>. (''Vėjo malūnas'') # Pusę geležies, pusę medžio – medį ėda. (''Peilis'') ===R=== # Raudonas juodą laižo. (''Ugnis ir katilas'') # Retaplaukis, smailaūsis visus laukus apšokinėja. (''Akėčios'') # Reti šonai, tankūs plaukai. (''Medinė troba su šiaudų stogu'') # Rink laukuose grūdus – ir matysi, kas pasėta. (''Knyga'') # Rudas gudas, baltos putos, smarkiai šokinėja. (''Alus'') # Rudas gudas, krentantis žemyn. (''Šūdas'') ===S=== # Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones. (''Adata'') # Senas senelis kuprotas, jėgom bagotas<ref>Turtingas (''svet.'')</ref>, kiek jis paneša – nei šimtas arklių nepaveža. (''Tiltas'') # Senas senelis sėdi ant stogo ir rūko pypkę. (''Kaminas'') # Senas senelis visiems kojas bučiuoja. (''Slenkstis'') # Septynios mylios vienu tiltu. Tilto gale gražus vainikas. Tas vainikas linksmina visą pasaulį. (''Gavėnia ir Velykos'') # Septynios tetulės vienoj lovoj guli. (''Savaitė'') # Septynių mylių tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis. (''Gavėnia ir Velykos'') # Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesulaikomas. (''Ugnis ir dūmai'') # Siela iš siūlų, galva iš ugnies, o kūnas dar bininkėlių sunešiotas. (''Žvakė'') # Stiklinis puodas, jame vanduo juodas, kai pasemi – kalba. (''Rašalinė'') # Stiklinis žmogelis, geležinė kepurėlė, o ant jos ugnelė dega. (''Lempa'') # Stovi kampe priputęs, lekia lauku kaip pasiutęs. (''Šautuvas ir kulka'') # Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda. (''Durų rankena'') # Stumbus rumbus aukso ragas, tame rage saulė teka. (''Pypkė'') # Su saule gimiau, su saule miriau; saulė kilo – aš mažėjau, saulė sviro – aš didėjau. (''Šešėlis'') # Sudeda riekėmis, išima kalną trupiniais. (''Malkos ir pelenai'') # Sudriskus paklodė po lauką laksto. (''Akėčios'') # Sudžiūvėlė, sukepėlė nei pati valgo, nei kitam duoda. (''Spyna'') # Suraizgytas, sumazgytas, gale lauko pastatytas. (''Akėčios'') # Susirietus senelė visą lauką aplaksto. (''Žagrė'') # Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako. (''Knyga'') ===Š=== # Šarka linų lauke braido. (''Žirklės kerpa'') # Šepetys repetys aukštą pilį pastatys. (''Grėblys'') # Šeši ponai dirba, o septintas meldžiasi. (''Savaitės dienos'') # Šeškas trumpulis juosta susijuosęs guli. (''Žagarų ryšulėlis'') # Šėmas jautis dangų laižo. (''Dūmai'') # Šilinė kumelė balinį šieną ėda. (''Rąstai ir samanos'') # Šikšninis kluonas, geležinė spyna. (''Diržas'') # Šmaukštė paukštė per laukus lėkė, jos uodega rėkė. (''Kulka'') # Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. (''Namas'') # Šulinys be dugno. (''Žiedas'') # Šventas buvo ir bus, bet į dangų nepaklius. (''Kryžius'') # Šviesoje miega, tamsoje viską rodo. (''Lempa'') # Šviesus vabaliukas po žemę lando. (''Žagrė'') ===T=== # Tarno nosis taukuota. (''Apledėjusi svirtis'') # Tiltas, ant to tilto ežeras, po tą ežerą ančiukai nardo. (''Stalas, lėkštė, šaukštai'') # Trumpa, stora moterytė trim juostom susijuosus. (''Statinė'') # Tupėjo penkios varnos ant medžio. Atėjo medžiotojas, dvi nušovė. Kiek liko varnų? (''Nei vienos, likusios nuskrido'') # Tupi kampe kupetys, mergužėlių rūpestys. (''Žlugtas'') # Tupi kampe tupinys, neišvežtų net arklys. (''Krosnis'') # Turi sparnus, bet nelaksto. (''Vėjo malūnas'') # Turi šiaudų – neėda, turi kojas – nevaikšto, turi plunksnas – nelekia. (''Lova'') # Tuturs kepers, nelėk – pavysiu. (''Akėčios'') # Tvirtas bernas, susisukę kelnės. (''Grąžtas'') ===U=== # Už arklį didesnis, už šunį mažesnis. (''Balnas'') # Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (''Šešėlis'') # Užaugo ant lauko be šaknų. (''Akmuo'') # Užgimė kaip Juozapas, vežė kaip ligonį, kai apserga, nėr jokio daktaro. (''Stiklinis indas'') ===V=== # Valaidė žolę baidė, namo parėjo, ant vartų pasikorė. (''Dalgis'') # Vandeny gimė, vandeny augo, su motina pasimatė ir numirė? (''Druska'') # Vandeny gimus, vandens bijo. (''Druska'') # Vasarą – molis, žiemą – brolis. (''Krosnis'') # Važiu žmogus važinėja, paskui šuva bėginėja. Anei važio vėžių, anei šuns pėdų. (''Valtis plaukia'') # Važiuoja rožytė užrietus nosytę; nei važiovėžių, nei arklio pėdų. (''Valtis plaukia'') # Vėlaidė laigė, žolę graibė, parėjus namo kluone pasikorė. (''Grėblys'') # Viena pelė, dvi uodegos. (''Vyža'') # Vienas atsistojęs, kitas išsižiojęs mosuoja ir į priekį svaido. (''Grūdus vėto'') # Vienas bėga, vienas veja. (''Dviratis'') # Vienas galas linguoja, kitas sukasi ir lapatuoja. (''Spragilas'') # Vienas linkt, kitas lyžt, retadantis grybšt ir grybšt. (''Šienpjovys, dalgis, grėblys'') # Vienas sako: aš žiemą pailsiu; antras sako: aš vasarą pailsiu; o trečias sako: man vis tiek. (''Ratai, rogės, pavalkai'') # Vienas vyras daug galvų turi. (''Šiaudų kūlys'') # Visi joja, niekas nepašeria. (''Slenkstis'') # Vilko gerklė lepšiu užkišta. (''Krosnies dangtis'') # Viršuj skylė ir apačioj skylė, aplink vanduo, vidury ugnis. (''Virdulys'') # Vis pirmyn, vis pirmyn, o iš vietos anei krust. (''Laikas'') # Visas medžio, o galva geležies. (''Plaktukas'') # Visas miškas lygus, dvi pušys aukštesnės. (''Kubilas'') # Višta nupešta, po stogu pakišta. (''Kultuvė'') # Vytė vatė susirangė kaip gyvatė; prašė siūlo uodegai užrišti. (''Dešra'') # Vūtų vatų daržinėj ant ratų. (''Vadelės'') ===Ž=== # Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. (''Druska'') # Žiemą brolis, vasarą molis. (''Krosnis'') # Žirgas stalde<ref>Tvarte.</ref>, o uodega lauke. (''Kardas'') # Žvengia žirgelis akmenėliu valomas. (''Dalgį pusto'') ==Žodžių paaiškinimai== {{reflist}} == Taip pat skaitykite == * [[Lietuvių minklės]] [[Kategorija:Mįslės]] 8igwf5cbkv979jx9u02san3be1pdjng 0 2012 84407 84024 2026-08-18T17:52:40Z Kurmis 70 /* N */ 84407 wikitext text/x-wiki '''''Moteris''' – 1. moteriškos lyties asmuo; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.'' [[Vaizdas:Woman.svg|thumb|Moteris]] ==[[Biblija]]== # [[Gimdymas|Gimdydama]] [[moteris]] būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – ''Jn 16,21.'' # [[Išmintis|Išmintinga]] [[moteris]] statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – ''Pat 14, 1.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' # Neatsiduok [[moteris|moteriai]] ir neleisk jai trypti savo [[orumas|orumo]]. – ''Sir 9, 2.'' # Neleidžiu, kad [[moteris]] mokytų nei kad vadovautų [[vyras|vyrui]], – ji tesilaiko tyliai. – ''1 Tim 2,12.'' # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] galva yra [[Kristus]], [[moteris|moters]] galva – vyras, o Kristaus galva – [[Dievas]]. – ''1 Kor 11,3.'' # O [[moteris|moteriai]] jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme [[gimdymas|gimdysi]] vaikus, bet aistringai geisi savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jis valdys tave“. – ''Pr 3, 16.'' # Taip pat, kad [[moteris|moterys]] puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – ''1 Tim 2, 9-10''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai [[vyras]] nori iš [[moteris|moters]] taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ar galima kalbėti apie [[moteris|moters]] lygybę, jeigu moteris – dievybė. – [[Vasilijus Goloborodka|V. Goloborodka]]. # Ar [[moteris|moterims]] atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – [[Šarlis Furjė|Š. Furjė]]. # Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori [[moteris]]? – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Aš galiu greičiau sutaikyti visą [[Europa|Europą]] negu dvi [[moteris]]. – [[Liudvikas XIV]]. # Aš stovėjau šalia jos, klausiausi jos ir galvojau, kaip baisu mylėti [[moteris|moterį]] ir būti neturtingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]]. # Atminkite auksinę taisyklę: kai pora gyvena kartu, [[moteris]] gali tikėtis [[seksas|sekso]] kada panorėjusi, o [[vyras]] tiktai kada ji panorės. – [[Aleks Halat|A. Halat]]. ===B=== # Be [[moteris|moters]] gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Bet kuri [[moteris]] verta [[seksas|sekso]], bet ne visos – dukart. – [[Artūras Blochas|A. Blochas]]. # Bendra [[vyras|vyrų]] ir [[moteris|moterų]] klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Buitis]] – tai laikrodis, kurio svarsčiai – [[pinigai]], švytuoklė – [[moteris]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. ===D=== # Daili [[moteris]] nušvietė man [[akis]]. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – [[Aloizas Alzheimeris|A. Alzheimeris]]. # Dauguma [[moteris|moterų]] iš visų jėgų stengiasi [[vyras|vyrą]] pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Dauguma [[vyras|vyrų]], kurie koneveikia [[moteris]], iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Dievas sukūrė [[moteris]] gražias, kad jas galėtų mylėti [[vyras|vyrai]], ir kvailas, kad jos galėtų mylėti vyrus. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dvaras be [[moteris|moterų]] – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – [[Pranciškus Asyžietis]]. ===E=== # Eiles rašančios [[moteris|moterys]] – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Emanicipuotai [[moteris|moteriai]] reikalingas emanicipuotas [[vyras]]. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===G=== # Gera [[moteris]] ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Gerbti [[moteris]] – [[pareiga]], kuriai kiekvienas doras žmogus turi paklusti iš mažens. – [[Lope de Vega]]. # [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]]. # Gyventi be [[moteris|moterų]] taip pat sunku, kaip ir su jomis. – [[Aristofanas]]. # Graži [[moteris]] patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Gražios [[Moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. – [[Vang Čungas]]. ===I=== # Idealus [[vyras]] turi kalbėti su [[moteris|moterimis]] kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Ilgiausiai prisimeni [[moteris]], kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. # Išvengti [[moteris|moteries]] yra vienintelis kelias – vesti ją. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===Į=== # Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas [[moteris|moterys]] tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Įprastai [[moteris|moterys]] atidžiau renkasi naktinius marškinius negu [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. ===Y=== # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu būčiau [[moteris]] – kvėpinčiausi [[kava]]. – [[Džonas van Drutenas|Dž. van Drutenas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja [[moteris]] – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu [[moteris]] eina išdidžiai pakelta galva – ji turi [[meilužis|meilužį]]. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk [[vyras|vyro]]. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk [[moteris|moters]]. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Ji]] stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===K=== # Kad [[moteris]] iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors [[vyras|vyro]] ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kai [[Adomas]] rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė [[moteris|moterį]]. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo [[miegas]] buvo paskutinis jo [[poilsis]]. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Kai kurių [[moteris|moterų]] paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai kurių [[senis|senių]] troškimas mylėti jaunas [[moteris]] neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[moteris]] atleidžia [[vyras|vyrui]], neturėtų pusryčiams šildyti jo [[nuodėmė|nuodėmių]]. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kai [[moteris]] gili upė, [[vyras]] stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai viena [[moteris]] išmoko [[skaitymas|skaityti]], pasaulyje atsirado moterų problema. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Kaip blogai [[vyras|vyrai]] begalvotų apie [[moteris]], bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Kaip [[moteris|moterys]] bijo gauti, taip [[vyras|vyrai]] bijo duoti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kalbėkime be užuolankų: [[moteris|moterys]] niekada nesižavėjo genialiais [[vyras|vyrais]]... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Karas]] vienodai apmokestina visus: iš [[vyras|vyrų]] paima [[kraujas|kraują]], iš [[moteris|moterų]] [[ašara]]s. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Kartais viena [[moteris]] esti daug įžvalgesnė už šimtą [[vyras|vyrų]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tai yra [[meilužė]]? [[Moteris]], šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # – Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie [[moteris|moterų]] nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai?<br />– Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. [[Vyras|Vyrai]] visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kiek yra nuostabių [[moteris|moterų]], pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms [[ištikimybė|ištikimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[vyras]] myli dvi [[moteris]]; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Komplimentas|Komplimentai]] nuginkluoja [[vyras|vyrus]], o ne [[moteris]]. Štai toks lyčių skirtumas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp [[vyras|vyro]] ir siekiamos, bet nepasiekiamos [[moteris|moteries]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===L=== # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Lengviau gyventi su aistringa [[moteris|moterimi]] nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. ===M=== # Manau, [[moteris|jos]] (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – [[Seneka]]. # Manau, kad pasisekimas tarp [[moteris|moterų]] – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Manau, neginčytina, kad [[moteris|moterys]] paprastai yra kvailesnės negu [[vyras|vyrai]]. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Manoma, kad [[moteris]] privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Mąstanti [[moteris]] yra prarasta moteris. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Mergaitė|Mergaites]] puošia [[kuklumas]], o [[moteris]] – [[brangakmenis|brangakmeniai]]. – [[Marilin Monro|M. Monro]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mėgstu [[vyras|vyrus]] su [[ateitis|ateitimi]] ir [[moteris]] su [[praeitis|praeitimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris|Moteriai]] [[namai]] turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # [[Moteris|Moterims]] būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]] atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas [[vyras]] negauna to, ką turėtų gauti. – [[Cesare Pavese|C. Pavese]]. # [[Moteris]] daug greičiau linksta į piktas [[mintis]] negu [[vyras]]. – [[Demokritas]]. # [[Moteris]] – didis žodis. Tai mergaitės [[tyrumas]], tai draugės [[pasiaukojimas]], tai motinos [[žygdarbis]]. – [[Nikolajus Nekrasovas|N. Nekrasovas]]. # [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Moteris]] gali būti blogesnė už [[angelas|angelą]], o [[vyras]] turi būti tik truputį geresnis už [[velnias|velnią]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] geba [[svajonė|svajonę]] paversti [[realybė|realybe]]. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # [[Moteris]] – geriausia mokykla [[diplomatas|diplomatams]]. – [[Ignas Šeinius|I. Šeinius]]. # [[Moteris]] gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – [[Agnė Stankūnaitė|A. Stankūnaitė]]. # [[Moteris]] ir [[vyras]] papildo vienas kitą. – [[Motina Teresė]]. # [[Moteris]] išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moteris]] yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – [[Žiulis Mišlė|Ž. Mišlė]]. # [[Moteris]], kaip ir [[pinigas]], eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]], kuri nesikvėpina, neturi [[ateitis|ateities]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kuri nesinaudoja [[kosmetika]], pernelyg gerai apie save galvoja. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]], kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris]] nėra pavaldi taip, tarsi [[vyras]] turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # [[Moteris]] privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – [[Alma Dūdienė|A. Dūdienė]]. # [[Moteris]] reikia dievinti arba pamesti. Kitaip būti negali. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. L. Safonas]]. # [[Moteris]] – [[šeima|šeimos]] gelbėtoja arba pražūtis. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris]] – tai ašis, apie kurią sukasi [[civilizacija]]. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] – tai luošas, [[gamta|gamtos]] sužalotas [[vyras]]. – [[Aristotelis]]. # [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris]] – tai paveikslas. [[Vyras]] – tai problema. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai<ref>Kiekvienai.</ref> vyriškos globos reikia. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Moteris]] turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Moteris]] turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – [[Avicena]]. # [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris]] turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris|Moterys]], be abejo, protingesnės. Jūs kada nors girdėjote apie moterį, kuri neteko galvos tik dėl to, kad vyro kojos gražios? – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų – kvailėja. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Moteris|Moterys]] būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – [[Ambrozas Birsas|A. Birsas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Moteris|Moterys]] ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mums [[noras|norą]] kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]], kad ir kokios gražios jos būtų, turi vieną trūkumą – jos atitraukia vyrų smegenis nuo maisto. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] kaip arbatos pakeliai; kuo ilgiau laikai karštame vandenyje, tuo ji stipresnė. – [[Eleonora Ruzvelt|E. Ruzvelt]]. # [[Moteris|Moterys]] kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Moteris|Moterys]] lengviausiai pravirkdo tuos [[vyras|vyrus]], kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mėgsta kalbėti dviese, o [[vyras|vyrai]] — trise. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – [[vyras|vyrams]] tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Moteris|Moterys]] nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Moteris|Moterys]] nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – [[Morisas Baresas|M. Baresas]]. # [[Moteris|Moterys]] – pirmosios žmonių giminės [[auklėtoja|auklėtojos]]. – [[Oliveris Goldsmitas|O. Goldsmitas]]. # [[Moteris|Moterys]] prisirišusios prie [[mada|mados]], nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Moteris|Moterys]] retai klysta vertindamos viena kitą. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] turi nuostabią [[nuojauta|nuojautą]]: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl [[vyras|vyrų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]] – žavingai aikštinga lytis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Moteris|Moters]] geriausi meilės laiškai yra visada rašomi [[vyras|vyrui]], kurį ji išduoda. – [[Lorensas Darelas|L. Darelas]]. # [[Moteris|Moters]] [[instinktas]] vertas didžiųjų žmonių [[įžvalgumas|įžvalgumo]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. # [[Moteris|Moters]] jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, o moteris... tik dievinti! – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris|Moters]] [[mintis|mintys]] švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – [[Oliveris Herfordas|O. Herfordas]]. # [[Moteris|Moters]] nuovoka tikslesnė už [[vyras|vyro]] tvirtumą. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # [[Moteris|Moters]] [[pašaukimas]], jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu [[vyras|vyro]] [[idealas|idealu]] (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moters]] vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. ===N=== # Nedera garsiai pasakoti apie [[malonė|malones]], kuriomis mus apdovanojo [[moteris|moterys]] ir [[karalius|karaliai]]. – [[Volteras]]. # Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų [[moteris]] mylėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrus]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Neleisk, kad tavo akivaizdoje būtų įžeidinėjama tavo gerbiama ir mylima [[moteris]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Nepagarbus [[vyras|vyrų]] [[elgesys]] su [[moteris|moterimi]] beveik visada rodo, kad ji pati dėl to kalta. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose [[moteris]] visada palieka vietos nutylėjimui. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. – [[Stendalis]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada negalima pasitikėti [[moteris|moterimi]], kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekas kitas taip nepuošia [[moteris|moters]], kaip tas, kuris ją puošia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip netrukdo romanui, kaip [[moteris|moters]] humoro jausmas ir jo nebuvimas pas [[vyras|vyrą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką [[moteris|moterį]] paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. – [[Markas Žilberas Sovažonas|M. Ž. Sovažonas]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Nieko nėra pasaulyje tokio nesavanaudiško, kaip tikrai mylinti [[moteris]]. – [[Vsevolodas Kočetovas|V. Kočetovas]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo [[moteris|moters]] darbo blėsta ir [[vyriškumas]]. – [[Leonas Bušma|L. Bušma]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis [[menas]] yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===P=== # Pagrindinė priežastis, kodėl [[moteris|moterims]] [[katė]]s patinka labiau negu [[šuo|šunys]], yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu [[Vyras|vyrams]] norėtųsi, su katės [[nepriklausomybė|nepriklausomybe]]. – [[Klivlendas Emoris|K. Emoris]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # Palyginę [[vyras|vyrą]] ir moterį apskritai, galime pasakyti: [[moteris]] nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pasaulyje tiek daug [[moteris|moterų]], su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Pažiūra į [[moteris|moterį]] – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Pernelyg drąsus su [[moteris|moterimis]] būna tik blogas žmogus. – [[Michalas Rusinekas|M. Rusinekas]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. ===R=== # Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===S=== # Sakoma, kad [[moteris|moterys]] – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – [[Džonas Miltonas|Dž. Miltonas]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Savo [[eisena]] [[moteris]] gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti. – [[Onorė de Balzakas|Balzakas]]. # Savo vyrų visada pavydi negražios [[moteris|moterys]]. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Seksas]] prasideda tada, kai [[moteris]] paima [[vyras|vyrą]] už rankos. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Seksualumas|Seksuali]] [[moteris]] pirmiausia turi būti [[moteriškumas|moteriška]] – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai... – [[Asta Baukutė|A. Baukutė]]. # Skaisti ta [[moteris]], kurios niekas negeidė. – [[Ovidijus]]. # Skaitanti [[pamokslas|pamokslus]] [[moteris]] panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Su [[moteris|moterimis]] [[ginčas|ginčijamasi]] širdimi, o ne protu. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]]. # Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali [[moteris]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Suvilioti artimą gerai [[nuomonė|nuomonei]] apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti [[moteris|moteriai]] šiame mene? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Š=== # Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas [[moteris|moters]] prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje [[kultūra]] yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===T=== # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarybų Sąjungoje išspręstas [[moteris|moterų]] klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # Tas, kuris sugeba valdyti [[moteris|moterį]], sugebės valdyti [[valstybė|valstybę]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu [[moteris]] nesamprotauja: tai siaubinga. – [[Demokritas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tik gerbiantis [[moteris|moterį]] [[vyras]] gali išsiskirti su ja jos nepažemindamas. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Tik [[moteris|moterys]] moka mylėti – ir Dievą, ir žmogų. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tris dalykus [[moteris]] gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. ===U=== # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. ===V=== # Vadinti [[moteris|moterį]] silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai [[vyras|vyro]] neteisingumas moteriai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidrodis]], kuriuo [[moteris]] pasitiki labiausiai, yra vyro [[akis|akys]]. – [[Zigmundas Grafas|Z. Grafas]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienu klausimu [[vyras|vyrai]] ir [[moteris|moterys]], be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi [[opiumas|opiumą]], islamo šalys turi [[hašišas|hašišą]], vakarai turi [[moteris]]. – [[Andrė Malro|A. Malro]]. # Visi [[aforizmas|aforizmai]] apie [[moteris]] savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Visi [[vyras|vyrai]], išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama [[moteris]] būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – [[Džonas Stiuartas Milis|Dž. St. Milis]]. # Visos [[moteris|moterys]] vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – [[Marina Cvetajeva|M. Cvetajeva]]. # Visos simpatiškos [[moteris|moterys]] yra gražios. – [[Valdas Adamkus|V. Adamkus]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų ištekėjusios, o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # [[Vyras|Vyrai]] nepagarbiai elgiasi su [[moteris|moterimi]] beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Vyras|Vyrai]] turi būti [[ištikimybė|ištikimi]] [[moteris|moterims]], kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o [[moteris]] galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vyras]] geriau saugo kitų, o ne savo [[paslaptis]]. [[Moteris]] geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros [[politika|politikės]] kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madzinis]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Vyras|Vyro]] ir [[moteris|moters]] meilė – tai savanoriška sutartis, ir jos laužytojas esti kaltas tik dėl [[neištikimybė]]s, bet [[motina]] tapusios moters pareigos atsakingesnės, nes gamta jai patikėjo palikuonis. – [[Gi de Mopasanas|G. de Mopasanas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Vyras|Vyro]] niekuomet nežeis kito vyro žavėjimasis jo mylima moterimi, – tik [[moteris]] gali paversti tai kankyne. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrui]] [[moteris]] – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos [[krūtinė|krūtinę]], ir jis vėlei įgauna [[jėga|jėgų]]. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, [[moteris]] – tik dievinti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Ž=== # Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žemė]] turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą [[moteris|moterį]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. [[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|Sandras Botičelis. Veneros gimimas.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]], yra kaip laukas be sėklos. # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nėščia [[moteris]] negali tvirtinti, kad ji yra nekalta. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Moteris|Moterį]] lengva nupirkti, bet sunku parduoti. # Supykusios [[Moteris|moterys]] būna kaip vapsvos. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gera [[moteris]] ir iš asilo padarys [[vyras|vyrą]]. # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. # Nemušk [[moteris|moters]] netgi gėle. # Ten, kur niekinama [[moteris]], visos [[malda|maldos]] yra tuščios. # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Moteris|Moters]] plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Graži [[moteris]] pasidaro visų negražių priešė. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būdama [[moteris]], nekelk [[Kardas|kardo]]. # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. # Tylėjimas yra nuostabiausias [[Moteris|moters]] bruožas. # Tyli [[moteris]] visada yra daug žavingesnė negu triukšminga. ===[[Malaiziečių patarlės ir priežodžiai|Malaiziečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]] kaip smiltelė upėje. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Kiekvienoje [[moteris|moteryje]] yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Įsimylėjusi [[moteris]] persūdo sriubą ir persaldo miegą. # Jei [[moteris]] iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila. # Jeigu tavo [[moteris]] neteisi, eik ir atsiprašyk jos. # [[Moteris|Moteriai]] tiek metų, kiek metų jos vyrui. # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Net jei [[moteris|moterys]] būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum. # Visos [[mergaitė]]s yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių [[boba|bobų]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Nėra tokio gero [[vyras|vyro]], kurio [[moteris]] negalėtų padaryti geresniu. # [[Vyras|Vyrai]] myli galva, o [[moteris|moterys]] mąsto širdimi. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras|Vyrai]] stato namus, o [[moteris|moterys]] juos kuria. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Gali išsigelbėti nuo tigro, žemės drebėjimo ar taifūno, bet ne nuo [[moteris|moters]], kuri nusprendė tave užvaldyti. # Кai [[senmergė|sena merga]] išteka, ji akimirksniu tampa jauna [[moteris|moterim]]. # Lai apsaugo tave [[Dievas]] nuo blogų [[moteris|moterų]], o nuo gerų gelbėkis pats. # [[Moteris|Moterys]] [[vyras|vyrams]] išpešioja sparnus, o po to guodžiasi, kad jie ne angelai. # [[Vyras|Vyrai]] daugiau padarytų, jei [[moteris|moterys]] mažiau kalbėtų. # [[Vyras]] be [[moteris|moters]] – pusė vyro. ==[[Merfio dėsniai]]== # Iš pradžių [[Dievas]] sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[vyras|Vyrą]]. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[moteris|Moterį]]. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo. # Jei [[moteris]] ko nors prašo, reikia būtinai duoti, nes ji pasiims pati. # Jei neturi [[moteris|moters]], vadinasi, kažkas turi dvi. – ''Antrasis pasimatymų dėsnis.'' # Kai [[vyras|vyrui]] blogai – jis ieško [[moteris|moters]]. Kai vyrui gerai – jis ieško dar vienos. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Moteris]] slepia nuo [[vyras|vyro]] savo [[praeitis|praeitį]], o vyras nuo moters – jos [[ateitis|ateitį]]. # [[Moteris]] turi rengtis taip, kad [[vyras|vyrui]] norėtųsi ją nurengti. # [[Moteris|Moterys]] gali viską, tik kai kurios drovisi. # Nei viena [[moteris]] nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. ==Taip pat skaitykite== * [[Moteriškumas]] * [[Vyras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|moteris}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Žmogus]] m4fvw4sdct2yl21e0590z6d2hm2q226 0 2830 84405 84397 2026-08-18T17:49:51Z Kurmis 70 84405 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] diegti kilnias [[idėja]]s, skatinančias viską aukoti žmonių giminės [[laimė|laimei]]. # Didžiausia kalbos vertė – [[aiškumas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] motina. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi [[darbas|darbo]] balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti dėl [[draugas|draugo]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam [[pasiaukojimas|aukotis]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti [[didybė|didžius]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] j4msqpx1eipizbfe3w363p2fe3bd1g6 0 9008 84406 82295 2026-08-18T17:51:23Z Kurmis 70 84406 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Švelnus atsakymas nuramina [[pyktis|pyktį]], aštrūs žodžiai sukelia [[rūstybė|rūstybę]]. – ''Pat 15, 1''. ==Sentencijos== # Bijokime trijų [[nelaimė|nelaimių]]: dievų [[rūstybė]]s, tėvynės [[išdavystė]]s ir moters [[meilė]]s. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas (vyresnysis)]] # Kas ieško vien asmeninės [[nauda|naudos]], užsitraukia [[rūstybė|rūstybę]]. – [[Konfucijus]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. – [[Stendalis]]. # [[Rūstybė|Rūstybei]] nesvarbu [[esmė]], ji [[priežastis|priežasties]] teieško. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. [[Kategorija:Savybės]] pntzgiv8mbrvjsmco3jmusrbwcb7dbk