Universidad ti Filipinas, Diliman
From Wikipedia
Latin a nagan: '
|
|
| Motto | Honor Excellence |
|---|---|
| Pannakabangon | 1908 (sistema); 1949 (campus) |
| Tipo ti institusion | Publico |
| Endowment | |
| Tattao | |
| Rector | |
| Chancellor | |
| Presidente | |
| Prinsipal | |
| Vice Chancellor | |
| Dekano | |
| Chancellor | Dr. Emerlinda R. Roman |
| Mangisursuro | |
| Dagiti estudiante | |
| Saan pay a graduado | 20,000 |
| Graduado | 5,000 |
| Doctorado | |
| Lokasion | Ciudad ti Quezon, Metro Manila Filipinas |
| Langa ti campus | 4.93 km² |
| Himno | "U.P. Naming Mahal" |
| Marisurs]] | |
| Mascot | Oblation (ibagianna ti Fighting Maroons iti UAAP) |
| Nakaikappengan | |
| Website | |
Ti Universidad ti Filipinas, Diliman, (University of the Philippines, Diliman wenno U.P. Diliman) ket ti kangrunaan a campus ken ti kadakkelan nga agwaywayas nga universidad iti Sistema ti Universidad ti Filipinas. Masarakan iti Diliman, Ciudad ti Quezon iti Metro Manila, ididiayana dagiti kurso iti nawaya nga ar-arte, siencia social, linteg, panagnegosio ken economiko, siencia a nakaparsuaan, inhenieria, musica, fine arts, ken dadduma pay. Ti universidad ti mangididiaya iti kaaaduan a kurkurso a graduado ken saan pay a graduado kadagiti amin nga universidad iti Filipinas.
Iti agdama, adda aganay a 25,000 nga estudiante iti colegio iti universidad, 5,000 kadagitoy ti graduado nga estudiante ket saan pay a graduado dagiti nabati.
Buklen ti universidad dagiti daddakkel a colegio a kas kadagiti sumaganad:
- Archaeological Studies Program
- Colegio ti Arkitektura
- Colegio ti Artes ken Letras
- Institute of Creative Writing
- Asian Center
- Asian Institute of Tourism
- Colegio ti Panagtarawidwid iti Negosio
- Escuela ti Economico
- Colegio ti Educasion
- Colegio ti Inhenieria
- Departmento ti Siencia ti Computer
- Department of Electrical and Electronics Engineering
- National Center for Transportation Studies
- National Hydraulics Center
- Colegio ti Fine Arts
- Colegio ti Home economics
- Colegio ti Human Kinetics
- Institute of Islamic Studies,
- Escuela ti Labor and Industrial Relations
- Colegio ti Linteg
- Institute of Library and Information Science
- Colegio ti Mass Communication
- Film Institute
- Colegio ti Musica
- Nailian a Colegio ti Panagtarawidwid a Publico ken Panaggovierno
- Colegio ti Siencia
- National Institute of Geological Sciences
- National Institute of Physics
- Colegio ti Siencias Social and Filosofia
- Colegio ti Social Work ken Community Development
- Escuela ti Estatistica
- Technology Management Center
- Escuela ti Urban and Regional Planning


