Graikėjė
Straipsnis ėš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstībėnė ruoda | graikū kalba | ||||
| Suostėnė | Atienā | ||||
| Dėdliausis miests | Atienā | ||||
| Valstībės vaduovā | Karolos Papoulias
Prezidėnts
Kostas Karamanlis
Ministra\os Pirmininks
|
||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
131 940 km² (94) 0,86% |
||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
10 688 058 (74) 81,01 žm./km² (86) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2005 (progn.) 243,30 mlrd. $ (37) 22 800 $ (31) |
||||
| Valiota | Euras (€) | ||||
| Čiesaus zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
| Liousoms Paskelbta
Pripažinta |
1821 kuov 25 1828 |
||||
| Valstībėnis himnos | Graikijos himnos | ||||
| Interneta kuods | .GR | ||||
| Šalėis tel. kuods | 30 | ||||
Graikėjė (Hellas), Graikėjes Respublika (Ellinikí Dimokratía) - valstīb Europas pietričiūs. Ana užjem Balkanū posesal pietėn dal i tor daugiau nego 100 salū.
Graikėjes īr ES i NATO narie.
[taisyti] Puolitėn sistema
Graikėjė īr parlamėntėn demokratėjė. Valstībes vaduovs īr prezidėnts, katrū pinkiū metū kadencėje renk parlamėnts.
[taisyti] Administracinis suskīrstīms
Graikėj sudar 10 administraciniū kraštū, suskirstītū i 21 nom i Aton kaln vienuoliū respublik.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |


