Vidaus auditas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vidaus auditas – tarnyba kuri kontroliuoja, analizuoja, teikia rekomendacijas apie tos pačios įstaigos ar įmonės kurioje jį įsteigta veiklą ir valdymą.

Turinys

[taisyti] Vidaus audito pavaldumas ir struktūra

Vidaus auditas be atskirų išimčių yra tiesiogiai pavaldus tos pačios organizacijos vadovybei kurioje jinai veikia (Jei įstaigoje dirba mažiai kaip 100 darbuotojų auditą atlieka aukščiau stovinčioje organizacijoje įsteigtas vidaus auditas).

Didesnės valstybinės įstaigos yra įsteigusios sau pavaldžių įtaigų, į kurias tiesiogiai paskiriamas vadovas, kuris derindamas su steigėju tvirtina pavaldžios įstaigos atskirą biudžetą, priima ir atleidžia darbuotojus, leidžia vidaus tvarkas. Esant tokiai struktūrai vidaus auditas gali būti pavaldus įsteigtos įstaigos vadovui. Dažniausiai vidaus auditas, suteikt suteikti kuo didesnę nepriklausomybę, yra pavaldus steigėjui.

Vidaus auditorių darbo vietų pasiskirstymas:

  • Nepriklausomai nuo auditorių pavaldumo (pavaldus steigėjo ar įsteigtos įstaigos viršininkui), auditoriaus darbo vieta yra įstaiga, kuria jis pastoviai audituoja. Taip siekiama palaikyti glaudesnį ryši su audituojamaisiais, greičiau gauti dokumentus, duomenis, sutaupyti ant kelionių į kituose vietose veikiančias įstaigas.
  • Visų auditorių darbo vieta centrinėje steigėjo būstinėje, auditoriai audituoja steigėją ir pavaldžias įstaigas. Taip siekiama labiau pasiskirstyti audituojamas sritis, kontroliuoti auditorių darbą.
  • Didelės auditorių dalies darbo vieta yra steigėjos būstinėje, kitos dalies auditorių darbo vietos įsteigtose padaliniuose. Taip siekiama pasiskirstyti darbus audituojamas sferas ir turėti glaudesnį ryši su audituojamaisiais, greičiau gauti dokumentus, duomenis, sutaupyti ant kelionių į kituose vietose veikiančias įstaigas.

[taisyti] Vidaus audito valdymas

Vidaus audito veikla valdoma kaip ir kitų padalinių. Jei vidaus auditas susidaro iš vieno skyriaus, tai auditus atlieka pagal bendrą planą. Jei pavaldus atskirų padalinių vadovams, tai atlieka auditus pagal bendrą planą ar pagal savo atskirus patvirtintus planus. Atliekamų auditų planai yra vieši ir su jais gali susipažinti visi įstaigos darbuotojai. Jei auditorių yra daugiau, tai vienu metu įstaigoje gali būti atliekami keli auditai skirtingų auditorių. Taip pat ir vienas ar keli auditoriai vienu metu gali atlikti kelis auditus iš karto. Tokiais atvejais atliekamų auditų terminai būna ilgesnį. Taip siekiama vykdant auditą tuo pat metu atlikti veiklos stebėjimą. Vieno audito trukmė gali būti labai įvairi, praktiškai niekada neplanuojama, kad auditas vyktų per skirtingus kalendorinius metus.

[taisyti] Vidaus audito tikslai

Vidaus audito pagrindiniai tikslai yra:

  • Kontroliuoti organizaciją, kurioje dirba
  • Analizuoti organizacijos veiklą ir valdymą, kurioje dirba
  • Teikti rekomendacijas valdymo, veiklos, resursų paskirstymo klausimais
  • Numatyti rizikingas sritis ir teikti rekomendacijas jas mažinti

[taisyti] Vidaus audito teikiamų ataskaitų reikšmė

Vidaus audito ataskaitose nurodomos išvados apie nustatytus faktus, tame tarpe ir teigiamus. Visos ataskaitos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jei audituojamasis nesutinka su ataskaitoje nurodytomis išvadomis ir rekomendacijomis stengiasi jas užginčyti ir siekia, kad auditorius jas išimtu iš ataskaitos. Jei nepavyksta, nors rekomendacijos ir neprivalomos vykdyti jas dažniausiai stengiasi įvykdyti.
Jei auditorius nustato trūkumus nuobaudų audituojamasis už jas įprastai negauna.

[taisyti] Vidaus auditorių didžiausios klaidos

Auditorių didžiausios klaidos yra:

  • Nurodo ką nors didinti, stiprinti, spartinti ir t. t. Taip rašydami dažnai neatsižvelgę į įstaigos pajėgumus, dažnai taip rašydami negalvoja, kad stiprinant vieną veiklos sritį pajėgumai bus permesti iš kitos srities, gali būti net svarbesnės, rizikingesnės.
  • Nurodo uždrausti kokią tai procedūrą, veiklą. Taip užkertant riziką prarandama visa iš tos procedūros ar veiklos gaunama nauda ar teikiamas patogumas.

[taisyti] Didžiausios vadovybės ir audituojamųjų klaidos elgiantis su auditoriais

Vadovybės ir audituojamųjų klaidos elgiantis su auditoriais yra:

  • Neįvertina auditorių kompetencijos. Tokiu būtu nesiekia tartis su auditoriumi, nepasinaudojama jo kituose srityse įgyta patirtimi, pilnai nepanaudoja auditoriaus galimos suteikti naudos.
  • Nurodoma atlikti darbus, nesusietus su auditu. Tokiu būdu auditorius turėtu kontroliuoti pats savo veiklą ir negalėtu visapusiškai ir objektyviai įvertinti savo atliktą darbą.

[taisyti] Vidaus audito istorija

Dabartinis vidaus auditas atsirado XX a. Greičiausiai didžiausia tarptautinė auditorių sąjunga yra: Vidaus auditorių institutas (angl. The Institute of Internal Auditors), įkurtas 1941 m.

Pirmas vidaus auditorių uždavinys buvo buhalterinės apskaitos tikrinimas. L. B. Sawyer ir M. A. Dittenhofer, knygoje Sawyer's Internal Auditing, nurodė, kad auditas buvo praktikuojamas net 3500 metais prieš mūsų erą Mesopotamijoje. Rasti finansiniai dokumentai su tikrinimo požymiais. Dokumentai su panašiais požymiais rasti senovės Egipto, Kinijos, Persijos ir žydų kultūrose.

XX a. audito uždaviniai buvo pakeisti iš apskaitos į biznio – valdymo. Tai atsitiko todėl, kad augant kompanijoms jų vadovams buvo sunkiau jas kontroliuoti ir valdyti.

[taisyti] Nuorodos

Kitomis kalbomis