Viešbutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viešbutis, nevart. hotelis (iš pranc. hôtel, senovės prancūzų kalba hostel iš vėlyv. lot. hospitale ‚svečių kambarys‘) - gyvenamasis pastatas, skirtas komercinei nakvynei.
Prancūzijos miestuose, visų pirma Paryžiuje, buvo vadinamas kilmingųjų gyvenamasis namas. Pavadinimas pradėtas naudoti ir viešiesiems pastatams ir prigijo kaip prabangių nakvynės namų sinonimas.
|
Viešbučių reklama, 1900 (Australija) |
Nakvynės kabina, Osaka |

