Unified Modeling Language
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
UML (Unified Modeling Language, Vieninga modeliavimo kalba) - modeliavimo ir specifikacijų kūrimo kalba, skirta specifikuoti, atvaizduoti ir konstruoti objektiškai orientuotų programų dokumentus.
UML atsirado sujungus iki tol tris pirmavusius objektiškai orientuotus modelių žymėjimo būdus:
- OMT (autorius James Rumbaugh)
- OOSE (autorius Ivar Jacobson)
- Booch (autorius Grady Booch)
[taisyti] Naudojami diagramų tipai
| Diagramos tipas | Diagramos paskirtis |
|---|---|
| Veiklos diagrama |
Modeliuoja dinaminę sistemos elgseną (vaizduojami veiksmai) |
| Panaudos atvejų diagrama |
Apibūdina funkcinį sistemos veikimą vartotojo požiūriu |
| Sekos diagrama |
Apibūdina dinaminę veikėjų (aktorių), sistemos objektų ir sistemos sąveiką |
| Bendradarbiavimo diagrama | Apibūdina pranešimus, siunčiamus tarp komponentų |
| Klasių diagrama |
Apibūdina statinę sistemos struktūrą: objektus, atributus, asociacijas |
| Būsenų diagrama |
Apibūdina vieno sistemos objekto dinaminį elgesį kaip būsenų kaitą |
| Komponentų diagrama | Aprašo sistemoje naudojamus komponentus |
| Išdėstymo diagrama | Aprašo fizinį sistemos diegimą |


