Baroko muzika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Baroko epocha muzikoje prasidėjo XVII amžiuje ir tęsėsi iki XVIII a vidurio.

Išvertus iš italų kalbos, "barocco" reiškia keistas, įmantrus, vingrus. Šis terminas geriausiai apibūdina labai prabangų naujos epochos stilių. Šio laikotarpio muzika labai iškilminga, didinga. Kuriami didelės apimties kūriniai: operos, oratorijos, kantatos.

Baroko muzikai nesvetimi ir puošnumas, grakštumas, daug melizmų. Barokas - polifoninės muzikos viršūnė. Tačiau šalia klestėjo ir homofoninė muzika. Homofoninė muzika atvedė į tonacinę sistemą, kuri sufomavo temperuotą derinimą. Tuo pačiu - instrumentą fortepijoną.

Žymiausi baroko kompozitoriai buvo J. S. Bachas, G. F. Hendelis, K. Monteverdis, A. Vivaldis, H. Perselis, L. Kuperenas, Ž. Ramo ir kiti.