Lietuvos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuva - didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė. Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Lietuvos plotas - 65,2 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos.
Lietuvos geografinės koordinatės:
- Šiaurėje — 56°27' šiaurės platumos (į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo, Biržų r.);
- Pietuose — 53°54' šiaurės platumos (į pietryčius nuo Kabelių kaimo, Varėnos r.);
- Vakaruose — 20°56' rytų ilgumos (į pietvakarius nuo Nidos, Neringos miestas);
- Rytuose — 26°51' rytų ilgumos (į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, Ignalinos r.).
Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Jo padėtį 1990 nustatė Prancūzijos geografijos institutas Paryžiuje. Tai – 54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos. Europos centras yra 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus–Molėtų plento. Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kėdainių. Jo koordinatės – 55°10' šiaurės platumos ir 23°39' rytų ilgumos.
- Aukštasis kalnas - 293,84 m;
- Juozapinė — 293,6 m;
- Kruopinė — 293,4 m;
- Nevaišiai — 288,9 m.
Ilgiausios upės
| Bendras ilgis (km) | Ilgis Lietuve (km) | |
|---|---|---|
| Nemunas | 937 | 475 |
| Neris | 510 | 234 |
| Venta | 346 | 161 |
| Šešupė | 298 | 209 |
| Mūša | 284 | 146 |
Didžiausi ežerai:
- Drūkšiai - 4479,0 ha
- Dysnai - 2439,4 ha
- Dusia - 2334,2 ha
- Sartai - 1331,6 ha
- Luodis - 1320,0 ha
(Vištytis - 1792,0 ha - būtų ketvirtas pagal dydį ežeras, tačiau didžioji jo dalis ne Lietuvoje)
Didžiausios pelkės (km²)
- Žuvinto palios - 68,5
- Čepkelių raistas - 58,6
- Didysis tyrulis - 47,2
- Baltosios Vokės pelkė - 40,1
- Praviršulio tyrulis - 36,4
Dirbama žemė daugiausia smėlėta ir molinga. Pagrindiniai gamtiniai ištekliai — smėlis, molis, žvyras, taip pat yra apie 1,6 milijonų m³ naftos, pietrytiniuose rajonuose — geležies rūda ir granitas.
Klimatas — pereinantis iš jūrinio į žemyninį, drėgnas tiek žiemą, tiek ir vasarą. Žemiausias taškas — Nemuno deltoje, Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje (–1,3 m), aukščiausias — Aukštasis kalnas (293,84 m) Medininkų aukštumoje.

