Romuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas
Prašom žiūrėti diskusiją.


Romuva - tai baltų tikėjimas. Pats žodis reiškia ramumą, santaiką, sutarimą, švelnumą, grožį. Tai yra mūsų dvasios svarbiausios vertybės. Romuva yra gyvybės ir darnos religija.

Prūsų šventovė Romuva viduramžiais buvo viena iš paskutinių pagoniškosios Europos svarbiausių šventovių. Be centrinės Romuvos buvo daug vietinių Romuvų, gyvavusių plačiame Baltijos regione. Taip ir šiandien - Romuvos ideja gyvuoja ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Baltų dvasinės tradicijos išliko daugelio Baltijos regiono tautų kultūrose.

Romuvos vardas vėl sušvito prieš šimtą metų, atgimstant senojo prigimtinio tikėjimo idėjoms. Šis atgimimas buvo iš dalies susijęs su tautiniu atgimimu ir sieke stiprinti tautinį tapatumą. Tačiau baltiškojo tikėjimo esmė nėra tautiškumas. Romuva yra žmogaus ir gamtos religija. Vadindami šį tikėjimą baltišku, pabrėžiame jo senumą ir nenutrūkstamą tradiciją.

Baltiškas Romuvos tikėjimas stiprina Lietuvos visuomenę, formuoja pilietinę ir tautinę savimonę, padeda žmonėms labiau pasitikėti gyvenimu ir savimi. Romuva nesistengia aktyviai misijonieriauti, o skatina tolerantiškumą ir pagarbą kitoms religijoms. Romuvos judėjimas neturi jokių tautinių ar etninių apribojimų. Romuvos nariais ir grupėmis gali būti ir žmonės, gyvenantys kitose šalyse bei kontinentuose. Taip jie išreiškia savo simpatijas arba norą laikytis baltiškų tradicijų.