Centralizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Centralizacija (lot. centralis – „vidurinis“) - kaupimas, telkimas į vieną vietą, centrą; valdymo, vadovavimo, ek. galios sutelkimas vienoje vietoje, nedaugelyje centr. įstaigų.