Lietuvos kūno kultūros akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos kūno kultūros akademija - aukštoji mokykla, įsteigta Kaune 1945 m. Rengia fizinio lavinimo specialistus, trenerius, turizmo ir sporto vadybininkus ir kt.

[taisyti] LKKA Struktūra

  • SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
    • Kalbų katedra
    • Sporto pedagogikos ir psichologijos katedra
    • Kinantropologijos ir sporto raidos katedra
  • SPORTO TECHNOLOGIJŲ IR TURIZMO FAKULTETAS
    • Sporto technologijų katedra
    • Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra
    • Sportinių žaidimų katedra
    • Lengvosios atletikos katedra
    • Gimnastikos ir šokių katedra
    • Vandens sporto šakų katedra
    • Rekreacinio sporto katedra
    • Dvikovos sporto šakų katedra
  • SPORTO BIOMEDICINOS FAKULTETAS
    • Sporto biomechanikos, informatikos ir inžinerijos katedra
    • Taikomosios fiziologijos ir sveikatos ugdymo katedra
    • Kinezioterapijos ir sporto medicinos katedra
    • Taikomosios fizinės veiklos katedra

[taisyti] LKKA istorija

Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 metais.

1999 metais institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). Nuo pirmųjų įkūrimo metų LKKA išlieka unikali aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti kūno kultūros ir sporto specialistus.

Per visus veiklos metus akademija parengė apie 9000 kūno kultūros mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų ir kt.

Daug žymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių ir visuomenės veikėjų baigė akademiją. Nemažai LKKA auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais. Tarp jų Europos bokso čempionas A. Šocikas, Olimpinio aukso medalio laimėtojas ir krepšinio pasaulio čempionas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių čempionai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, V. Alekna ir kt.

Lietuvos kūno kultūros akademijoje studijuoja daugiau nei 2650 studentų, dirba 125 dėstytojai, tarp kurių yra 10 yra profesorių, 69 docentai, mokslų daktarai, 46 asistentai ir 40 doktorantų. Akademijoje veikia 3 fakultetai, 16 katedrų ir 6 tyrimų laboratorijos.

[taisyti] Nuorodos