Vartojimo naudos viršijimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vartojimo naudos viršijimas – skirtumas tarp kainos, kuria vartotojas planuoja ir kokia iš tikro turi mokėti; rodiklis nurodantis, kiek prekė ar paslauga dar gali brangti ir dar bus perkama.
Pagal mažėjančio naudingumo taisyklę didėjant vartojimui sekanti tokia pati gėrybė neša vis mažesnę naudą. Dėl to vartotojas linkęs už sekančias gėrybes mokėti mažiau, kol jo mokama suma susilygins su rinkos kaina. Skirtumas tarp gėrybių nešamos naudos ir rinkos kainos yra vartojimo naudos viršijimas.
[taisyti] Pavyzdys
Vartotojas už pirmą ananasą pasiryžęs sumokėti 10 Lt. Kai jau patenkino dalį savo poreikių už sekanti ananasą pasiryžęs sumokėti tik 8 Lt, už dar kitą tik 6 Lt. Bet rinkos kaina vienoda ir vartotojas už visas moka tiek pat. Jei ananaso kaina yra 12 Lt, tai jis sumokės 12 Lt. Penktos jau nepirks, nes jis už jį pasiryžęs sumokėti tik 2 Lt. ir tolia kaina yra mažesnė už rinkos kainą. Kitais žodžiais rinkos kaina yra mažesnė negu vartotojas tikisi iš jos naudos. Vartotojo pirkimą parodo tokia lentelė:
Sekantis Pasiryžęs Kaina Vartojimo
ananasas sumokėti naudos viršijimas
--------------------------------------------
1 10 Lt. 3 Lt. 7 Lt.
2 8 Lt. 3 Lt. 5 Lt.
3 6 Lt. 3 Lt. 3 Lt.
4 4 Lt. 3 Lt. 1 Lt.
--------------------------------------------
28 Lt. 12 Lt. 16 Lt.
Vartotojui pirmas ananasas davė 10 Lt. naudos, o sumokėjo 3 Lt. tai gavo 7 Lt. pelno. Perkant 4 ananasus vartotojas gavo naudos už 16 Lt. Kiekvieno sekantis ananasas nešė vis mažesnę naudą ir galiausiai jis juos nustojo pirkti.


