Disociacijos konstanta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Disociacijos konstanta - pusiausvyros konstanta kuri rodo didesnio objekto suskilimą, Disociaciją į smulkesnius objektus. Disociacijos konstanta paprastai žymima Kd. Druskų atvėju disociacijos konstantą galima vadinti jonizacijos konstanta.
Bendru pavidalu
kur kompleksas AxBy skyla į x A ir y B, disociacijos konstanta tada užrašoma
kur [A], [B], ir [AxBy] yra koncentracijos A, B, ir junginio AxBy.
[taisyti] vandens disociacijos konstanta
Kadangi dažnai naudojama vandens disociacijos konstanta dažnai išreiškiama kaip Kv
Kv = [H + ][OH − ]
Vandens koncentracija čia nesvarbi. Kv vertė kinta priklausomai nuo temperatūros ir į tai reikia atžvalgti jei norima tiksliai įvertinti pH.
| Vandens temperatūra | Kd*10-14 | pKd |
|---|---|---|
| 0°C | 0.1 | 14.92 |
| 10°C | 0.3 | 14.52 |
| 18°C | 0.7 | 14.16 |
| 25°C | 1.2 | 13.92 |
| 30°C | 1.8 | 13.75 |
| 50°C | 8.0 | 13.10 |
| 60°C | 12.6 | 12.90 |
| 70°C | 21.2 | 12.67 |
| 80°C | 35 | 12.46 |
| 90°C | 53 | 12.28 |
| 100°C | 73 | 12.14 |

![K_d = \frac{[A]^x \times [B]^y}{[A_x B_y]}](../../../math/3/5/c/35c20aaf2d232b91c6e5999b0517f537.png)

