Kanapė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Cannabis | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kanapė (lot. Cannabis) - magnolijūnų (Magnoliophyta) dvinamis augalas, priklausantis kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Yra skiriamos trys rūšys - Cannabis sativa, Cannabis indica, Cannabis ruderalis. C. sativa - paplitus visame pasaulyje; auginama del sėklų, pluošto ir THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; ūgis - ~3-3,5 m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio. C. indica - paplitusi daugiausia Indijoje, Pakistane; auginama dėl sėklų, THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias aukštis ~1,8 m. C. ruderalis - daugiausia paplitus Šiaurės Europoje ir Rusijoje; auga kaip piktžolė; kadangi jos žydėjimas, skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėti atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į C. sativa tik daug mažesnės; užauga iki ~1,5 m.
Lietuvoje labai senai vartojamas kultūrinis augalas. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus piktžolėms ir kenkėjams. Augdamas sunaudoja daug azoto ir fosforo junginių, todėl reikia gausiai papildomai tręšti. Patartina nuėmus derlių nepanaudotas augalo dalis palikti dirvoje, kad grąžintų dalį azoto ir fosforo.
Sėklos yra vienos maistingiausių pasaulyje, juose daugiau baltymų ir aminorūgščių nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių Žemaitijoje. Yra pasakojimų, kad senovėje Dzūkijoje buvo naudotos ir dėl THK, bet tai nėra patvirtinta. Šiuo metu labiausiai išsivysčiusi yra kanapių sėklų, kaip paukščių lesalo, pramonė.
Plaušai labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 pr. m. e. Burinių laivų eroje visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš šio augalo pluošto. Daugumos jūreivių rūbai irgi buvo šiurkštūs kanapiniai. Todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.
Standartiniai kanapiniai audinai panašūs į liną visomis savo savybėmis - drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Užtat kanapes yra daug lengviau auginti nei linus ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis iš to paties sklypo ploto. Esant šiuolaikinėms tekstilės technologijoms galima pagaminti įvairaus storio ir minkštumo audinius. Kanapių pranašumas prieš medvilnę yra tai, kad jas auginant nereikia žemės nuodyti milžiniškais chemikalų kiekiais.
Kanapės stiebai turi daug celiuliozės. Todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis yra popieriaus gamyba. Pirmasis, Kinijoje išrastas ir pagamintas, popierius buvo kanapinis. Žymioji JAV Nepriklausomybės deklaracija taipogi surašyta ant kanapinio popieriaus. Iš šio augalo yra daug lengviau išgauti celiuliozę nei iš medienos. Sunaudojama daug mažiau kenksmingų chemikalų šiame procese. Todėl kanapių popieriaus fabrikai daug mažiau nuodija aplinką. Pats popierius gaunamas švaresnis, baltesnis ir stipresnis. Miškui iki kirtimo užaugti reikia nemažiau 60 metų. O kanapių derlių tropinio klimato juostose galima imti kad ir tris kartus per metus.
Augalas taip pat gali būti panaudotas alaus gamyboje vietoj apynių. Lietuvoje galima auginti pluoštui ir sėkloms kanapių veisles, kuriose būna ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio. Vyriškos lyties augalai dažniausia auginami pluoštui (senovinis pavadinimas - pleiskanė), moteriški - grūdams (senovinis pavadinimas - grūdė).
[taisyti] Narkotinė medžiaga
Įvairios kanapės augalo dalys, dažniausiai moteriškų augalų, nesubrandinę sėklų žiedai - marihuana, gali būti naudojamos kaip svaiginamoji mežiaga. Kanapės (“žolė”) dar rūkomos ir hašišo pavidalo (“hašas”, “guma”). Tai įvairaus tamsumo rudos spalvos kieta masė iš supresuotų kanapės dervų.
Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais:
- Ne visiems kanapių rūkymas turi didelį poveikį. Rūkantys kanapes paprastai jaučiasi atsipalaidavę, nori daug kalbėti. Kartais spalvos jiems gali atrodyti ryškesnės, o garsai – čaižesni. Žmogus fiziškai prie kanapių nepripanta, bet kai kuriems gali išsivystyti psichologinė priklausomybė. Jei prisirūkoma per daug, padidėja jautrumas. Kanapės turi įtakos atminties sutrikimams, mažina galimybę atlikti sunkesnius darbus.
Vartojant nuolat ilgesnį laiką:
- Nuolat rūkant kanapes, kyla pavojus susirgti tokiomis pačiomis ligomis kaip ir rūkant cigaretes – širdies, kvėpavimo takų ir bronchų sutrikimais bei plaučių vėžiu. Nuolatiniai vartotojai tampa neramūs ir depresiški. Žmonėms, sergantiems psichinėmis ligomis, rūkyti kanapes nuolat ypač pavojinga.[reikalinga citata]

