Vaizdas:JONO VALIO APARATAS5.jpg
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spalvingos svajonės nespalvotuose kadruose Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiaulietis Jonas Valys – pirmasis Pakruojo rajono Stačiūnų apylinkės fotografas, prieš karą džiuginęs vietos gyventojus nuotraukomis ir kino seansais. Dabar jam – devyniasdešimt aštuoneri. Spalvingą J. Valio gyvenimą liudija šimtai nespalvotose nuotraukose sustabdytų akimirkų, senutėlis fotoaparatas ir dar senesnis kino projektorius. Pomėgio šaknys vaikystėje Jonas Valys ranka apčiuopia metalines projektoriaus detales – tas pats. Pirmasis visoje Stačiūnų apylinkėje. Paskutinį kartą J. Valys filmą rodė daugiau nei prieš dvidešimt metų. O paskutiniai žiūrovai – anūkai, kuriems senelio kinas paliko neišdildomą įspūdį: senoviški begarsiai vaizdai, originalios "Philips" lemputės šviesa ir mirganti kadrų kaita, lydima mechanizmo tarškesio. "Vytuk, čia tu?", – klausia jau sunkiai girdintis ir matantis J. Valys. Jo anūkas Vytautas Sirunavičius moka naudotis senelio kino projektoriumi. Jis ne kartą rengė savo draugams kino vakarus. Vytautas paima senelį už rankos – taip lengviau bendrauti. Senolis pirštais "apžiūri" anūko delną ir ilgai kaupiasi atsakymui. "Apie aparatą... Net nežinau, nuo ko pradėti. Daug nugyvenau, – senolio veidu slenka šelmiška šypsena. – Teks pasakoti iš pradžių. Ar turėsi tiek laiko?". Pirmieji kadrai Kino operatoriaus ir fotografo biografiją J. Valys pasakoja nuo pat vaikystės, kai dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauksnujų kaimą (Pakruojo rajonas) aplankė kinas. "Man dar nebuvo šešerių. Atvažiavo toks Bružas iš Šiaulių ir parodė filmą apie Kristaus gyvenimą ir mirtį. Kainavo penkias kapeikas. Tai buvo pirmasis mano matytas filmas. Jo ištraukos dar ilgai gyveno mano mintyse. Gal todėl gimė potraukis fotografijai?" Iš vaikystės mintimis peršoka ketvirtį amžiaus. "Užaugau – reikėjo gyventi. Įsidarbinau pas Stasį Stoškų čerpes gaminti. Per dieną uždirbdavau tris litus. Užderėjo pinigo – po metų nusipirkau pirmąjį dėžinį fotoaparatą." Pirmuosiuose J. Valio kadruose įamžinta 1938-ųjų Vasario 16-osios šventė Joniškyje: paradas, raitų kareivių kolona. Vėliau ant fotopopieriaus gulė bendradarbiai, kaimų darbymečių reportažai, švenčių akimirkos. Netrukus J. Valys pastebėjo, kad kiti fotografai naudoja geresnius fotoaparatus. Nesnaudė – įsigijo dumplinį "Voighander". "Delikatus daiktas", – taip aparatą apibūdina senolis. Su naujuoju "Voighander" prisidurdavo prie algos: "Su tokiu ir vestuves gali fotografuoti. Ėjau per žmones. Vasarą fotografuodavau daržinėse, o žiemą – jaujose. Įsigijau fotoaparatui kojeles ir keturių šimtų žvakių galingumo lempą. O... Tokios niekas aplinkui neturėjo. Labiausiai fotografuotis norėjo vaikai ir mergelės". Ne tik fotografo, bet ir verslininko gyslelę turėjo. Viena nuotrauka – litas. Dvi nuotraukos – pusantro. Dešimt centų nuo vieno kadro tekdavo juostelių ryškintojui Beržiniui. "Daugiau kaip dviejų nuotraukų tais laikais retas pageidaudavo, – prisimena senolis. – Litas buvo didelis pinigas." Kino mechanikas – griežta profesija Fotografija tapo nuolatiniu J. Valio gyvenimo palydovu, tačiau vaikystėje matytas filmas nedavė ramybės. Vieną dieną laikraštyje rado skelbimą, jog tas pats Bružas parduoda kino aparatą su visais filmais. "Nuvažiavau į Šiaulius ir nusipirkau už 300 litų kino projektorių ir tris filmus: "Niujorkas, "Tiktai jos vyras" ir "Plėšiko suėmimas". Bružas nenuleido nė lito. Pats buvo ką tik daug sumokėjęs už naują kino aparatą. Tik išaiškino, kokius dokumentus turiu susirinkti, jei noriu demonstruoti filmus." Teko eiti pas gydytojų komisiją tuomet naujoje Pakruojo ligoninėje. Išklausė techninius instruktažus. Per filmo demonstravimą dėl didelės gaisro tikimybės šalia aparato reikėjo turėti šlapią skudurą ir kibirą vandens. Kino mechaniko regėjimas turėjo būti nepriekaištingas. Galiausiai J. Valys gavo Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos išduotą kino mechaniko knygelę su atžyma "verslo reikalams". Legendinis "Kok" J. Valys įsigijo legendinį "Kok" projektorių. Jis buvo pirmasis, kuris naudojo sunkiai degančią celiuliozės juostelę. Iki tol juostelės turėdavo degios nitratinės medžiagos. Tai paaiškina griežtus saugumo ir sveikatos reikalavimus kino mechanikams. Juostelėms įšviesti "Kok" projektoriui nebereikėjo žibalinių lempų, dujų ar žvakių. Jis pirmasis naudojo elektros energiją. Rankena suko juostą ir kartu – dinamą. Karjera su šou elementais Šiandien J. Valys skaičiuoja, kad kino projektorius neatsipirko. Filmus teko demonstruoti tik keletą kartų, nes greitai užėjo karas. Be to, kiekvienam seansui reikėjo gauti leidimus. Dokumentams tvarkymui kino mechanikas sugaišdavo visą dieną. Žiūrovai minėtų formalumų nematė, todėl jiems kinas visada buvo didžiulė šventė. Jie laukė, kada kelio gale pamatys atriedantį dviratį su prikabintomis dviem dėžėmis. Viena juostoms, o kita – aparatui. "Pirmąjį filmą rodžiau Ežeikių mokykloje, netoli Joniškio, – kaip šiandien tą dieną prisimena J. Valys. – Kartu organizavau lengvosios atletikos šventę. Pasamdžiau tris muzikantus gegužinei. Žmonių prigužėjo daugybė." Lengvosios atletikos šventė – skambiai pasakyta. O rungtys tikriausiai niekada nepaklius tarp olimpinių sporto šakų. Aršiausios varžytuvės vyko dviračių rungtyje: kas lėčiau nuvažiuos nustatytą kelio atkarpą. Kai kurie dalyviai specialiai išleido orą iš padangų. Sutemus, po gegužinės, J. Valys dvi valandas demonstravo filmus. Po šventės vietiniai mokytojai pasiūlė pernakvoti vietoje. Girdi, kaimyniniame kaime pramogaujantys šauliai grasina susidoroti – sudaužyti dviratį ir kino aparatą. Šauliai savo šventei pasamdė brangiai kainuojantį pučiamųjų orkestrą, o visi žmonės kažkodėl išlakstė į Ežeikius. "Susituokęs, dar keletą kartų rodžiau filmus aplinkiniuose kaimuose, tačiau retai. Nenorėjau mesti čerpių gamybos. Fotografijos niekada neišsižadėjau – pleškindavau savaitgaliais ir švenčių dienomis."
Nuotraukos iš Jono Valio albumo
Paveikslėlio istorija
Žymėjimai: (dab) = dabartinė paveikslėlio versija, (trint) = ištrinti
seną versiją, (atst) = atstatyti seną versiją.
''Spustelkite ant datos norėdami pažiūrėti tuo metu buvusią versiją''.
- (trinti) (dab) 10:51, 2006 Lapkričio 30 . . Adlyvas (Aptarimas | indėlis) . . 800×606 (65 599 baitai) (Spalvingos svajonės nespalvotuose kadruose Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiaulietis Jonas Valys – pirmasis Pakruojo rajono Stačiūnų apylinkės fotografas, prieš karą džiuginęs vietos gyventojus nuotraukomis ir kino seansais. Dabar jam – devyniasdeš)
- Atidaryti išoriniame redaktoriuje
Žiūrėkite diegimo instrukcijas (angl.).
Paveikslėlio naudojimas
Paveikslėlis nenaudojamas nei viename straipsnyje.

