Juodžemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juodžemisstepių, miškastepių ir miško dirvožemis, pasižymintis dideliu derlingumu ir tamsia spalva, artima juodai. Susiformuoja po daugiametėmis žolėmis, miško paklote. Turi jam būdingą storą puveninį horizontą, patvarią trupininę struktūrą ir daug humuso.

Tamsią spalvą juodžemiui suteikia humusas - organinių liekanų puvenos, kurias dirvožemiui suteikia irdamos žuvusių gyvūnų ir augalų dalys – šaknys, nukritę spygliai, lapai, žievė, šakos.

Žemdirbystės požiūriu, juodžemis yra vienas geriausių dirvožemių tipų. Lietuvoje plačiai naudojamas daržininkystėje, kambarinių augalų auginimui, kapaviečių viršutiniam sluoksniui.

Juodžemis yra tarp tų dirvožemių tipų ar jų komponentų, dažniausiai kasamų prekybai: kaip žvyras, smėlis, molis ir pan. Teigiama, jog juodžemiai užima apie 6 proc. žemės sausumos.

[taisyti] Klasifikacija

Išskiriamos tokios juodžemio rūšys:

  • paprastieji,
  • nujaurėjusieji,
  • gilūs trąšieji,
  • išplautieji,
  • karbonatiniai,
  • pievų,
  • sūrožemiški,
  • ir kt.

[taisyti] Informacijos šaltinis

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 5 tomas, 1979 m.