Karbija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karbija - iš šiaudų grįžčių, lazdyno ar spygliuočių medžių šaknelių pintas indas. Dažnai buvo su antvožu. Sienos per vidurį išgaubtos. Aukštis - nuo 40 iki 115 cm. Karbijose valstiečiai laikė grūdus, miltus.
Lietuvoje karbijos naudotos iki XX a. vidurio.

