De Biquipedia
| Ebreu (עברית ‘Ivrit) |
| {{{Imachen}}} |
| Altras denominazions: |
{{{altrasdenominazions}}} |
| Parlato en: |
Israel |
| Territorios: |
Orién Meyo |
| Parladors:
|
5 millons
|
| Clasificazión: |
{{{clasificazión}}} |
| Filiazión: |
Afro-asiaticas
Semitica
Zentral
Norozidental
Canaanita
Ebreu
|
| Estatus ofizial |
| Luengua ofizial en: |
Israel |
| Regulato per: |
Academia d'o Idioma Ebreu
(האקדמיה ללשון העברית) |
| Codigos d'a luengua |
| ISO 639-1 |
he |
| ISO 639-2 |
heb |
| SIL |
heb |
Se beiga tamién:
Filo afroasiatico |
O ebreu (עברית) ye una luenga semitica charrata en Israel y en atras comunidaz chodigas d'o mundo.
|
|
| Afro-Asiaticas |
| Ebreu |
eras: |
Biblico | Mixná | Meyebal | Muderno |
| dialeutos: |
Axkenazi | Sefardí | Yemenita | Sana'ani | Tiberiano | Mizrahi | Samaritano |
| Chodigoarameu (Arameu): |
Biblico | Barzani | Hulaulá | Lishana Deni | Lishán Didán | Lishanid Noshan | Targum | Arameu samaritano |
| Chodigoarabe (Arabe): |
Chodigoiraquí | Chodigomarroquí | Chodigoyemenita | Chodigolibio | Chodigoalgerino |
| Atras: |
Cusitas: Kayla | Idioma qwara |
Bereber: Chodigobereber |
| Luengas indo-europeyas |
| Yídix (Chermanicas) |
dialeutos: |
Oriental | Ozidental | Litvish | Poylish | Ukrainish | Klezmer-loxn |
| deribatos: |
Yeshivish | Yinglish |
| instituzions: |
YIVO | Teyatro yídix | National Yiddish Book Center |
| Chodigo-romanzes: |
Chodigocatalán | Chodigoitaliano | Chodigoespañol | Chodigofranzés | Chodigoprobenzal | Haketia | Tetuaní | La'az | Lusitanic | Chodigoaragonés |
| Chodigopersa (Indoiranias): |
Bukhori | Juhuri | Dzhidi | Judeo-Hamedani | Judeo-Shirazi | Judeo-Esfahani | Judeo-Kurdish | Judeo-Yazdi |
| Judeo-Kermani | Judeo-Kashani | Judeo-Borujerdi | Judeo-Khunsari | Judeo-Golpaygani | Judeo-Nehevandi |
| Atros: |
Yevanic (Hellenic) | Knaanic (Eslabas) | Judæo-Marathi (Indic) |
|
|
|
|