Aičio prefektūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Sostinė | Nagoja |
| Regionas | Čiūbu |
| Sala | Honšiū |
| Gubernatorius | Kanda Masaaki |
| Plotas | 5.153,81 km² (28vieta) |
| - % vandens | 5,4 |
| Gyventojai (2007 m. balandžio 27 d.) | |
| - Gyventojų | 7 341 000 (4vieta) |
| - Tankis | 1.424 žm./km² |
| Apskritys | 10 |
| Savivaldybės | 63 |
| ISO 3166-2 | JP-23 |
| Svetainė | www.pref.aichi.jp/ index-e.html |
| Prefektūros simboliai | |
| - Gėlė | Vilkdalgis (Iris laevigata) |
| - Medis | Hananoki (Acer pycnanthum) |
| - Paukštis | Apuokėlis (Otus scops japonicus) |
Aičio prefektūra (愛知県; Aichi-ken) - Japonijos prefektūra, įsikūrusi Čiūbu regione, Honšiū saloje. Sostinė - Nagoja.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Seniau prefektūra buvo padalinta į tris senasias žemes: Ovario žemė, Mikavą ir Ho. Po Táikos reformų, Mikava ir Ho buvo sujungtos į vieną. 1871 m., po Han sistemos panaikinimo, Ovario žemė, neskaitant jai priklausiusios Čitos pusiasalio, buvo pavadinta Nagojos prefektūra, tuo tarpu buvusi Mikavos žemės teritorija su Čitos pusiasaliu tapo Nukatos prefektūra.
1872 m. balandžio mėnesį, Nagojos prefektūra buvo pervadinta į Aičio prefektūrą ir tų pačių metų lapkričio 27 d. sujungta su Nukatos prefektūra.
Expo 2005 pasaulinė mugė vyko būtent Aičio prefektūroje, Seto mieste ir Nagakutės miestelyje.
[taisyti] Geografija
Į pietus Aičio prefektūros esti Isės ir Mikavos įlankos. Prefektūra rytuose ribojasi su Šidzuokos prefektūra , Nagano prefektūra šiaurės rytuose, Gifu prefektūra šiaurėje ir Mijės prefektūra vakaruose. Prefektūra ištįsusi 106 km iš rytų į vakarus ir 94 km iš pietų į rytus. Aukščiausias taškas - Čiausujama yra 1415 m virš jūros lygio.
Vakarinė prefektūros dalis tankiausiai apgyvendinta, nes čia įsikūrusi Nagoja - ketvirtas iš didžiausių Japonijos miestų, tuo tarpu prefektūros rytai palyginti retai apgyvendinti, tačiau čia visgi yra keletas svarbių pramoninių centrų. Dėl stiprios ekonomikos, periode tarp 2005 m. spalio ir 2006 m. spalio mėnesių, Aičio prefektūros populiacija išaugo smarkiausiai tarp visų Japonijos prefektūrų.
[taisyti] Miestai
Aičio prefektūroje įsikūrę 35 miestai:
|
|
|
[taisyti] Miesteliai ir kaimai
Miesteliai ir kaimai kiekvienoje apskrityje:
|
|
|
[taisyti] Miestų, miestelių ir kaimų susijungimai
Nuo 2005 m. balandžio iki dabar įvykdyta 13 miestų, miestelių ir kaimų susijungimų. Paskutinysis įvykdytas 2006 m. balandžio 1 d., kai Džiušijamos kaimas buvo prijungtas prie Jatomio miestelio, buvusio Amos apskrityje. Jatomis įgavo miesto statusą.
[taisyti] Ekonomika
Aičio prefektūros pramonė pagamina daugiau produkcijos nei bet kokia kita Japonijos prefektūra: ši prefektūra yra žinoma kaip automobilių ir aerokosminės pramonės centras. Čia įsikūrusios ir garsiųjų kompanijų būstinės:
| Aisin Seiki | Karija |
| Brother Industries, Ltd. | Nagoja |
| Centrinės Japonijos geležinkelių kompanija | Nagoja |
| Denso korporacija | Karija |
| Makita korporacija | Anjou |
| Matsuzakaya | Nagoja |
| Nagojos geležinkelių kompanija | Nagoja |
| Nippon Sharyo | Nagoja |
| Noritake | Nagoja |
| Toyota Motor Corporation | Tojota |
Kompanijos (bet ne jų būstinės) kaip Daimler Chrysler, Fuji Heavy Industries, Mitsubishi Motors, Pfizer, Sony, Suzuki ir Volkswagen taip pat įsikūrusios Aičio prefektūroje.
[taisyti] Demografija
2001 m. duomenimis, Aičio prefektūroje gyveno 50,03% vyrų ir 49,97% moterų. Iš visų prefektūros gyventojų 2% yra užsieniečiai.
| Amžius | % Populiacija | % Vyrų | % Moterų |
|---|---|---|---|
| 0 - 9 | 10,21 | 10,45 | 9,96 |
| 10 - 19 | 10,75 | 11,02 | 10,48 |
| 20 - 29 | 15,23 | 15,71 | 14,75 |
| 30 - 39 | 14,81 | 15,31 | 14,30 |
| 40 - 49 | 12,21 | 12,41 | 12,01 |
| 50 - 59 | 15,22 | 15,31 | 15,12 |
| 60 - 69 | 11,31 | 11,22 | 11,41 |
| 70 - 79 | 6,76 | 6,01 | 7,52 |
| per 80 | 3,12 | 2,01 | 4,23 |
| nežinoma | 0,38 | 0,54 | 0,23 |
[taisyti] Valdymas
Nuo 1947 m., Aičio prefektūrą valdo gubernatoriai. Visų gubernatorių sąrašas:
1-asis gubernatorius 青柳秀夫 (1947 m. balandžio 12 - 1951 m. balandžio 4 d.)
2-asis gubernatorius 桑原幹根 (1951 m. gegužės 11 - 1975 m. vasario 14 d.)
3-asis gubernatorius Nakaja Jošiakis (仲谷義明) (1975 vasario 15 - 1983 m. vasario 14 d.)
4-asis gubernatorius Sudzukis Reidžis (鈴木礼治) (1983 vasario 15 - 1999 vasario 14 d.)
5-asis gubernatorius Kanda Masaakis (神田真秋) (1999 m. vasario 15 - dabartis)
[taisyti] Aplankytinos vietos
- Meidži Muros muziejus po atviru dangumi. Čia saugoma daugybė istoriškai vertingų pastatų, tarp jų ir žymaus architekto Franko Loido Raito pastatyto Imperatoriškojo viešbučio rekonstruotas vestibiulis.
- Nagojos, Okadzakio, Tojohašio ir Inujamos pilys.
[taisyti] Sportas
Aityje esti šios sporto komandos.
Futbolo:
- Nagoya Grampus Eight (Nagoja)
- F.C. Kariya (Karija)
Beisbolo:
- Chunichi Dragons (Nagoja)
Tinklinio:
- Toyoda Gosei Trefuerza (Nišikasugajaus sritis)
- Denso Airybees (Nišis)
- Toyota Auto Body Queenseis (Karija)
Regbio:
- Toyota Verblitz (Tojota)
[taisyti] Nuorodos
|
|
|
|---|---|
|
Regionai ir prefektūros: Regionai Prefektūros Kita |
|

