Pasiutligė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasiutligė (lot. rabies) – virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Žmogus šia liga užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės.

Pasiutęs šuo
Pasiutęs šuo

Pagrindiniai simptomai:

  • Agresyvumas
  • Bendras silpnumas
  • Haliucinacijos
  • Sutrikęs miegas
  • Nežymus karščiavimas
  • Traukuliai
  • Rijimo sutrikimai
  • Paralyžius
  • Sąmonės sutrikimas
  • Pažeistos vietos deginimas, paraudimas

Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, jos skausmingumu. Blogėja bendra savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių. Traukulius gali sukelti ir stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis. Sutrikus sąmonei, atsiranda haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo.

Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30-60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko. Mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.

[taisyti] Nuorodos ir šaltiniai