Imperatorius Jozefas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Imperatorius Jozefas II-asis
Imperatorius Jozefas II-asis

Jozefas II-asis (pilnas vardas: Joseph Benedikt August Johannes Anton Michel Adam; 1741 m. kovo 13 d. - 1790 m. vasario 20 d.) buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi nuo 1765 m. ir Habsburgų monarchijos valdovas nuo 1780 m. jis buvo vyriausias imperatorės Marijos Terezės ir jos vyro imperatoriaus Franco I-ojo sūnus. Jozefas II-asis buvo "Apšviestojo absoliutizmo" šalininkas.

Po tėvo Franco I-ojo mirties 1763 m. oficialiai valdė Austrijos žemes kartu su motina. 1780 m. tapo vienvaldis Austrijos valdovas. Turėjo dvi žmonas: Parmos princesę Izabelę Mariją ir Vitelsbachų dinastijos princesę Mariją Jozefą, tačiau mirė bevaikis.

Jozefas II-asis vykdė radikalias reformas: sušvelnino cenzūrą, panaikino 700 vienuolynų konfiskuodamas jų turtus, garantavo lygias teises visoms krikščionių bažnyčioms bei sektoms, panaikino baudžiavą ir apribojo dvarininkų jurisdikciją, skelbė visų luomų teisinę lygybę. Norėdamas labiau centralizuoti savo margą ir į autonominius vienetus suskirstytą valstybę, paskelbė vokiečių kalbą visiems privaloma valstybine kalba. Šioms reformoms labai priešinosi bajorija, dvasininkai ir nevokiškoji Austrijos gyventojų dalis, ypač vengrai. Dėl to prieš pat mirtį Jozefui II-ajam teko daugelį savo reformų atšaukti, išskyrus įstatymus liečiančius valstiečių gyvenimą ir tikybinę toleranciją.

Užsienio politikoje Jozefas II-asis du kartus bandė užgrobti Bavariją. 1787 m. sąjungoje su Rusija paskelbė karą Turkijai, tačiau karui nepasibaigus mirė, užleisdamas sostą savo jaunesniajam broliui Leopoldui II-ajam.