Leviatanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

„Leviatano sunaikinimas“ Gustave Doré pvsk.
„Leviatano sunaikinimas“ Gustave Doré pvsk.

Leviatanas (hebr. לִוְיָתָן – „susuktas, vingiuotas“) – mitinė didžiulė jūrų gyvatė. Paminėtas Biblijoje, Senajame Testamente. Siejamas su piktąja dvasia, Šėtonu. Izajo knygoje jo vardas – Rahabas. Vėliau jis siejamas su žalčiu. Modernioje hebrajų kalboje Leviatanas reiškia jūrų pabaisa.

Senovės Kanaano gyventojai turėjo mitą apie dievo Baalo kovą su septyngalviu slibinu.

Babiloniečiai turėjo mitą apie dievo Marduko kovą su deive Tiamat, kuri buvo vaizduojama kaip jūros pabaisa. Jos prototipu galėjo būti krokodilas, banginis ar begemotas.

  • „Leviatanas“ – Tomo Hobso (Thomas Hobbes) 1660 metais parašyta knyga.