Hablo dėsnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hablo dėsnis - priklausomybė leidžianti nustatyti galaktikos tolimo greitį. Stebint galaktikų spektrus, išsiaiškinta, jog galaktikos dideliu greičiu tolsta nuo mūsų, taigi Visata plečiasi. 1929 metais E. Hablas nustatė, kad galaktikų tolimo greitis yra tiesiog proporcingas atstumui R iki jų:

v = H \cdot R ,

čia

H - Hablo konstanta.

Iš šio dėsnio išplaukia, kad kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ji tolsta.

[taisyti] Atstumo skaičiavimas

Pagal Hablo dėsnį galima apskaičiuoti atstumą iki tolimųjų galaktikų. Pavyzdžiui, 1988 m. atrsta 11,95 milijardo šviesmečių esanti galaktika, kuri tolsta v = 274 851 km/s greičiu (tai sudaro 91,7% šviesos greičio).

Plėtimasis būtų stebimas iš bet kurio kito visatos taško.

[taisyti] Plėtimosi pradžia

Jei visata plečiasi tam tikru greičiu ir nuotoliai tarp galaktikų didėja, tai pagal Hablo dėsnį galima apskaičiuoti ir to plėtimosi pradžią — maždaug prieš 13 milijardų metų. Manoma, kad tada įvyko didysis sprogimasvisata susidarė iš milžiniškos masės ir labai didelio tankio kūno, kuris sprogo dėl nežinomos priežasties.

[taisyti] Nuorodos