Laimonas Inis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laimonas Inis (g. 1938 m. balandžio 1 d. Kentaučiuose, Mažeikių raj.) – Lietuvos rašytojas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Kentaučių pradinėje, vėliau Židikų vidurinėje mokykloje. 1956 m. baigė Vilniaus bibliotekininkystės technikumą. 1963 m. neakivaizdžiai baigė VU ir įgijo žurnalisto specialybę.
Dirbo Skuodo rajono bibliotekos vedėju, rajoninio laikraščio redaktoriaus pavaduotoju, vėliau redaktoriumi. 1970–1972 m. „Komjaunimo tiesos“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1972–1990 m. žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorius. Nuo 1991 m. dirbo įvairiose leidyklose, redakcijose. 1998 m. nusprendė atsidėti vien tik kūrybai. Gyvena Kaune.
1966 m. išleista pirmoji L.Inio knyga-apybraiža „Jie buvo pirmieji“. Iš viso išleido 42 knygas. Laikraščiuose ir žurnaluose yra paskelbęs apie 3000 įvairių straipsnių.
[taisyti] Apdovanojimai
- 1977 m. Kauno Šilko kombinato premija už geriausią metų kūrinį darbininkiška tematika.
- 1982 m. respublikos komjaunimo premijos laureatas už publicistiką.
- 1988 m. suteiktas respublikos nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas.
- 2006 m. apdovanotas Santakos garbės ženklu už knygas apie Kauną ir kauniečius.

