Tarptautinė sutartis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarptautinė sutartis - tarptautinės teisės principų ir normų reguliuojamas tarptautinės teisės subjektų susitarimas. Tarptautinė sutartis yra tarptautinės teisės šaltinis.
Tarptautinė sutartis grindžiama sutarties šalių sutarimu. Tai labiausiai formalizuotas tarptautinės teisės šaltinis- sutartos taisyklės įforminamos pasirašant dokument1 (išimtis – džentelmeniški susitarimai).
Turinys |
[taisyti] Rūšys
- Universalioji, regioninė sutartis, specialioji sutartis
- Dvišalė, daugiašalė
- Terminuota arba neterminuota sutartis.
Pavadinimas - paktas (Nepuolimo paktas, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas), tarptautinė konvencija, prekybos sutartis, konsulinė sutartis, pagalbos sutartis, draugystės ir savitarpio bendradarbiavimo sutartis (Draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis).
[taisyti] Formos
Tarptautinė sutartis gali būti sudaroma raštu ir žodžiu; nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutartį sudaro vienas, 2 ar keli tarpusavyje susiję dokumentai, teisiniai veiksmai.
Ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromi su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis susitarimai nėra tarptautinės sutartys. Jų rengimo bei sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Informacija apie šiuos susitarimus pateikiama Užsienio reikalų ministerijai, kur ji yra kaupiama ir tvarkoma.
[taisyti] Sudarymas
Tarptautinių sutarčių sudarymo iniciatyvos teisę turi valstybės vadovas (Prezidentas), Vyriausybės vadovas (Ministras Pirmininkas), užsienio reikalų ministras, Vyriausybė ar kitos valstybinės įstaigos - ministerijos ir Vyriausybės įstaigos.
Stadijos
- Ikisutartiniai santykiai - (pa)siūlymas tartis dėl tarptautinių reikalų ar kt.
- Derybos - sutarties dalyko ir objekto svarstymas, sutarties sąlygų nustatymas
- parafavimas - preliminarus teksto patvirtinimas
- pasirašymas - oficialus patvirtinimas prisiimti įsipareigojimus pagal sutartį
- įsigaliojimas, pvz., ratifikavimas - nacionalinės valdžios institucijos patvirtinimas, suteikiant galią pagal nacionalinę teisę
- deponavimas - sutarties teksto saugojimas, įteikimas deponuoti saugotojui (deponatoriui), pvz., trečiosioms šalims
- denonsavimas (sutarties nutraukimas), anuliavimas (sutarties paskelbimas negaliojančia).
[taisyti] Tarptautinė sutarčių teisė
Tarptautines sutartis reguliuoja tarptautinė sutarčių teisė. Pagrindinis teisės šaltinis - 1969 m. gegužės 22 d. Vienos sutarčių teisės konvencij (Vienna Convention on the Law of Treaties, VCLT).
[taisyti] Literatūra
- F. John Harper (Hrsg.): Treaties and Alliances of the World, 7. Aufl., London: John Harper 2002.
[taisyti] Nuorodos
- Tarptautinių sutarčių įstatymas
- Vienos sutarčių konvencijos (anglų k., PDF)

