Utena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Utena

55°29′40″N, 25°36′10″E (G)
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Utenos rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}: {{{vadovas}}}
Gyventojų (2007): 32 790
Plotas: 15,1 km²
Gyventojų tankumas: 2191/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Utenà
Kilmininkas: Utenõs
Naudininkas: Ùtenai
Galininkas: Ùteną
Įnagininkas: Ùtena
Vietininkas: Utenojè

Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, 92 km į šiaurę nuo Vilniaus; apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras. Utena turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras.

Yra Kristaus žengimo dangun bažnyčia (pastatyta 1884 m.), šalia kurios – senosios kapinės. Utenos šiaurėje yra rajono centrinė ligoninė. Yra kultūros centras, veikia vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras. Mieste vasarą Rašės hipodrome rengiamos ristūnų lenktynės.

Turinys

[taisyti] Gamta ir geografija

Pro Uteną teka Vyžuona, jos intakas Krašuona ir pastarosios – Vieša. Taip pat prateka Utenėlė arba Utenaitė, telkšo du ežeriukai – Vyžuonaitis, kartais vadinamas Uteniu ir Dauniškis.

1956 m. vasario 1 d. Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: -42,9 °C, „nepagerintas“ iki šiol. 1986 m. birželį siautė rekordinis vėjas (40 m/s).

[taisyti] Istorija

Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I-II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII-XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės. 1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūčio mėn. pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

1416 m. pastatyta Utenos bažnyčia. Miestelis tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį tuo metu atliko Didžiojo kunigaikščio dvaras. 1499 m. didysis kunigaikštis Aleksandras Utenos valdytoju paskyrė Mykolą Glinskį. 1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai paskatino miesto augimą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre buvo sukurta keturkampė turgaus aikštė.

Šiaurės karo metu (1700-1721 m.) Utena buvo išgriauta ir sunaikinta į Lietuvą įsiveržusių švedų. XVIII a. atidaryti parapinė mokykla. 1781 m. ją lankė 7, 1798 m. – 20 vaikų. Po Abiejų tautų respublikos padalijimo Utenos dvaras perėjo į privačias rankas.

Miestelis pradėjo atsigauti, kai pro jį buvo nutiestas plentas Peterburgas-Varšuva. Tai pirmasis plentas Lietuvoje, kurio ruožas Zarasai-Kaunas nutiestas 1830-1836 m. Susidarė geresnės sąlygos prekybai ir miestui augti. Prie plento pastatyta pašto stotis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasai ir Uteną. 1918 m. pašte įkurta telefonų stotis. 1899 m. pro Uteną nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Panevėžys.

19241926 m. suteiktos miesto teisės.

Dabartinis miestas tarsi iškopė iš savo istorinės tradicinės vietos – gilių slėnių, apglėbė Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlius, pasiekė Vyžuonos upę, Skaistašilio mišką.

1996 m. Prezidento dekretu patvirtintas Utenos herbas – aukso spalva spindinti pasaga, laimės simbolis.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Utena – hidroniminis vietovardis. Apylinkėse gausu vandenvardžių su šaknimi uten-: ežerai Utenas, Utenaitis ir Utenykštis, upė Utenėlė (arba Utenaitė). Labiausiai tikėtina, kad miestas pavadintas pagal Utenėlės upelį, kuris anksčiau vadinosi tiesiog Utena, o miestui išaugus įgavo mažybinę priesagą. Kryžiuočiai savo raštuose miestą vadino Uten, Utten, Vitena ir kitais vardais.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

  • jaunimo mokykla
  • 3 gimnazijos: Dauniškio, „Saulės“, Adolfo Šapokos
  • 4 pagrindinės mokyklos: Aukštakalnio, Krašuonos, Utenos, Vyturių
  • 2 pradinės mokyklos: Aukštakalnio, „Žiburio“
  • specialiojo ugdymo ir užimtumo centras
  • vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras
  • 5 mokyklos-darželiai: „Eglutė“, „Gandrelis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Varpelis“

[taisyti] Savivalda


Utenos miesto seniūnija
Savivaldybė: Utenos rajono
Administracinis centras: Utena
Plotas: 15,28 km²
Gyventojai: 33.086 (2005 m.)
Gyventojų tankumas: 2165 žm./km²
Kaimų skaičius: 0
Seniūnas: Jonas Slapšinskas
Žemėlapis

1599 m. Utenai suteikta prekybos privilegija kitų savivaldos teisių nesuteikė, miestelis liko valsčiaus centru. Tik 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės, bet miestelėnai jomis nepasinaudojo, nes netrukus visas kraštas atiteko Rusijai. Utenos valsčius priklausė Ukmergės apskričiai. Pirmojo pasaulinio karo metais Utena tapo apskrities (kreizo) centru. 1918 m. miestą užėmę bolševikai buvo įsteigę savo revoliucinį komitetą, bet 1919 m. birželio 2 d. Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo karininkas Kazys Ladyga, miestą išvadavo ir buvo sudaryta miesto savivaldybė bei įkurta Utenos apskritis, kuri panaikinta tik 1950 m. TSRS okupacijos metais Utena realios savivaldos neturėjo.

1990 m. išrinkta Utenos rajono savivaldybės taryba, o nuo 1995 m. miestas savivaldybėje turi atskiros seniūnijos statusą.


Utenos rajono seniūnijos

Daugailių seniūnija | Kuktiškių seniūnija | Leliūnų seniūnija | Saldutiškio seniūnija | Sudeikių seniūnija | Tauragnų seniūnija | Utenos seniūnija | Utenos miesto seniūnija | Užpalių seniūnija | Vyžuonų seniūnija

[taisyti] Pramonė

Miesto pramonės pirmagimis – Laboratorinių elektros krosnių gamykla, 1960 m. įsikūrusi už keturių kilometrų nuo Utenos, Narkūnuose.

1967 m. pirmą produkciją pagamino trikotažo fabrikas, 1975 m. prie jo prijungus Zarasų trikotažo-galanterijos įmonę, fabrikas tapo stambiausia miesto pramonės įmone.

Utenoje šiuo metu veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos bendrovės – UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, AB „Rokiškio sūris“ Utenos filialas.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Utena – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Svarbiausios gyvenvietės Utenos rajone

Daugailiai | Kuktiškės | Leliūnai | Saldutiškis | Sudeikiai | Tauragnai | Utena | Užpaliai | Vyžuonos

LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai

ALYTUSKAUNASKLAIPĖDAMARIJAMPOLĖPANEVĖŽYSŠIAULIAITAURAGĖTELŠIAIUTENAVILNIUS

Savivaldybių centrai

AnykščiaiBirštonasBiržaiDruskininkaiElektrėnaiGargždaiIgnalinaJonavaJoniškisJurbarkasKaišiadorysKalvarijaKazlų RūdaKėdainiaiKelmėKretingaKupiškisLazdijaiMažeikiaiMolėtaiNaujoji AkmenėNeringaPagėgiaiPakruojisPalangaPasvalysPlungėPrienaiRadviliškisRaseiniaiRietavasRokiškisSkuodasŠakiaiŠalčininkaiŠilalėŠilutėŠirvintosŠvenčionysTrakaiUkmergėVarėnaVilkaviškisVisaginasZarasai

Kiti miestai

AkmenėAriogalaBaltoji VokėDaugaiDūkštasDusetosEišiškėsEžerėlisGarliavaGelgaudiškisGrigiškėsJieznasJoniškėlisKavarskasKybartaiKudirkos NaumiestisKuršėnaiLentvarisLinkuvaNemenčinėObeliaiPabradėPandėlysPanemunėPriekulėRamygalaRūdiškėsSalantaiSedaSimnasSkaudvilėSmalininkaiSubačiusŠeduvaŠvenčionėliaiTytuvėnaiTroškūnaiUžventisVabalninkasVarniaiVeisiejaiVentaViekšniaiVievisVilkijaVirbalisŽagarėŽiežmariai