Kaštelionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kaštelionas (pranc. châtelains, lenk. kasztelan) – pilies valdytojas. Žodis kilęs is lotynų kalbos žodžio castellanus, giminingo žodžiui castellum, pilis.

[taisyti] Pareigybės ir pavaldumas

Kaštelionas dažniausiai atlikdavo ir ūkio reguliavimo, ir karinės administracijos pareigas, nebent pilyje reziduodavo aristokratai ar aukštesnio rango kariškiai. Lenkijos karalystėje, o vėliau ir Abiejų Tautų respublikoje kaštelionai buvo pavaldūs vaivadoms, išskyrus Krokuvos kaštelioną iki 1596 m., kol Krokuva buvo Respublikos sostine.

Kaštelionai buvo atsakingi už kašteliją, kuri įeidavo į vaivadija, sudėtį. XV a. kaštelijos buvo pakeistos į provincijas žymesniems kaštelionams ir pavietus mažesniems kaštelionams. Kaštelionai turėdavo teisę dalyvauti Respublikos Seime.