Frazeologizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frazeologizmas (gr. φράση - posakis), kitaip - idioma (gr. ἴδιος — savo, savotiškas) - pastovus žodžių junginys, „sparnuotas posakis“.
Frazeologizmai daugiausiai nagrinėjami mokantis užsienio kalbas (nes sudaro atskirą taisyklių grupę), todėl frazeologizmas arba idioma apibrėžiama taip:
Frazeologizmas – tik duotoje kalboje naudojamas posakis, kurio negalima išversti pažodžiui.
Toks apibrėžimas taip pat nėra labai tikslus, nes kai kurios idiomos iš vienų kalbų pereina į kitas, be to, jos charakteringos daugiau nei vienai kalbai.
Kai kurių universalių frazeologizmų pavyzdžiai:
- kaip šuniui penkta koja - nereikalingas papildomas daiktas ar veiksmas;
- ranka ranką plauna - žmonių palaikymas nešvariuose darbuose;
- galvą pametęs - padrikai skubantis.
XIX a. ir XX a. sandūroje ir kai kuriose kalbose dabar vietoj žodžio frazeologizmas buvo naudojamas prancūziškas žodis „idioma“.

