Rybačis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rybačis (rus. Рыбачий, liet. Rasytė, vok. Rossitten) – miestelis Kuršių nerijoje, pietinėje jos dalyje. 960 gyventojų (2002). 2006 m. prarado miesto tipo gyvenvietės statusą. Pavadinimas Rossiten buvo pakeistas į Rybačį buvusiai Rytų Prūsijai po Antrojo pasaulinio karo tapus Rusijos Kaliningrado sritimi.
Po Antrojo pasaulinio karo miestelio gyventojai užsiiminėjo žvejyba. Miestelyje, Kuršių marių pusėje yra žvejybinių laivų prieplauka. Paskutiniais metais vis didesnę reikšmę miestelio ekonomikoje užima turizmas (turistų maitinimas, prekyba suvenyrais), nes beveik visi turistiniai maršrutai Kuršių Nerijos Rusijos dalyje eina per Rybačį.
Rybačyje yra biologinė stotis, kurioje atliekami ornitologiniai tyrimai. Ją dar 1901 m. įkūrė teologas ir ornitologas Johanas Tinemanas (Johannes Thienemann) – tai pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis, kurioje buvo žieduojami paukščiai.
[taisyti] Istorija
Pirmąkart vietovė (Rositten) ir joje esanti Ordino pilis paminėta 1372 m. 1507 m. ji buvo panaikinta. Dabar pilies nelikę nė žymės. Šioje vietovėje buvo kuršių žvejų gyvenvietė, kuri dėl smėlio užslinkimo ne kartą buvo perkelta į kitą vietą. Po Antrojo pasaulinio karo kaip Kaliningrado srities dalis atiteko Rusijos TFSR. Vėliau į jį pretendavo Lietuvos TSR pagal pasiūlymą, kuriuo visa tuometinio Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija būtų buvusi prijungta prie Lietuvos TSR, nes taip neva nacionalinį parką būtų buvę lengviau administruoti. TSRS valdžia pasiūlymo nepatenkino. Tačiau įsteigus Neringos savivaldybę jos herbe, susidedančiame iš šešių Kuršių nerijos gyvenviečių vėtrungių, buvo pavaizduota ir Rasytės vėtrungė (greta Nidos, Juodkrantės, Nidos Purvynės, Preilos ir Pervalkos vėtrungių).
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Rasytės vėtrungė Nidos herbe buvo pakeista į baltą tuščią vėtrungę, kuri simbolizuoja Karvaičius (užpustytą kaimą) ir kartu visus kitus smėlio kopų užverstus Kuršių nerijos kaimus.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Rybačyje buvo Vokietijos sklandytojų mokykla. Į ją 1931 m. Lietuvos Aeroklubas pasiuntė karo lakūną G. Heidrikį. G. Heidrikis išmoko sklandyti, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė C kategorijos piloto reikalavimus ir gavo ženkliuką. Vėliau Heidrikis dirbo sklandymo instruktoriumi Lietuvoje. Rybačio mokyklos pavyzdžiu Lietuvos sklandytojų mokykla buvo perkelta į Nidą.
Vokietijoje egzistavo sklandytuvų gamybos kompanija Rhön-Rossiten Gesellschaft, konstravusi ir gaminusi pasaulinio lygio sklandytuvus. Žodis Rossiten jos pavadinime – tai senasis Rybačio pavadinimas.
1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rybačyje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.

