Space Shuttle
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Space Shuttle, oficialiai vadinamas kosminio transportavimo sistema, yra amerikiečių daugkartinio naudojimo pilotuojamas kosminis laivas. Jis buvo kuriamas kaip pigi, dažnai naudojama kosminio transporto priemonė. Šios viltys nepasiteisino: nors laivas ir sėkmingai naudojamas, jo skrydžiai brangesni nei įprastinių vienkartinio naudojimo raketų skrydžiai.
Turinys |
[taisyti] Programos pradžia
Amerikiečiams sėkmingai nuskridus į Mėnulį, nebebuvo reikalo toliau įrodinėti kapitalistinės santvarkos pranašumus prieš socialistinę, todėl kosminių tyrimų finansavimas buvo staigiai ir ženkliai sumažintas.[reikalinga citata] Pinigų neužteko netgi paleisti paskutiniosioms dviem Saturnas V raketoms, kurios jau buvo pagamintos. Buvo atsisakyta planų daug nelaukiant siųsti astronautus į Marsą ir kitas planetas, kol kas apsiribojant artimuoju kosmosu. Tam pirmiausia reikėjo efektyvaus ir kiek galima pigesnio laivo.
Buvo manoma, jog Shuttle bus daug efektyvesnis bei pigesnis jei jis skris labai daug kartų. Todėl kuriant šią sistemą kartu buvo atsisakyta tolimesnės kitų žmogui tinkančių raketų, kurias Amerika tuo metu turėjo, gamybos ir naudojimo. Projekto išvakarės Space Shuttle tapo iš esmės vienintele rimta kosmine programa, suvartojančia daugumą sumažintų lėšų. Pavyzdžiui, dėl užtrukusių Shuttle projektavimo darbų amerikiečiai prarado anksčiau paleistą Skylab stotį, kurios nebebuvo kaip pasiekti bei pakelti į aukštesnę orbitą. Nebeprižiūrima stotis nukrito.
Pirmasis Shuttle skrydis įvyko 1981 metais ir buvo taip pat pirmasis pilotuojamas amerikiečių skrydis po 1975 metais vykusio Sojuz-Apolon kosminių laivų susijungimo orbitoje eksperimento. Jis buvo sėkmingas.
[taisyti] Konstrukcija
Space Shuttle kyla vertikaliai, paprastai nešdamas nuo penkiu iki septynių astronautų (nors yra skridę ir aštuoni). Jis gali pakelti į orbitą iki 22 700 kg krovinį, bei prireikus parvežti krovinius iš orbitos (nors pastarosios galimybės prireikia retai). Atlikęs savo misiją, šis sparnus turintis kosminis laivas nusileidžia žemyn kaip sklandytuvas. Laivas gali būti eksploatuojamas iki 10 metų ir per tą laiką atlikti ne daugiau kaip 100 skrydžių. Jis visada turi būti pilotuojamas ir negali skristi automatiškai, be įgulos.
Space Shuttle sistemą starto metu sudaro pats erdvėlaivis, du išorėje montuojami kieto kuro varikliai ir didelis degalų bakas, maitinantis tris erdvėlaivyje esančius variklius. Kieto kuro varikliai vėliau nusileidžia su parašiutais, erdvėlaivis grįžta kaip sklandytuvas, taigi vienintele stambia vienkartine dalimi lieka palyginus nebrangus degalų bakas. Tačiau parengimas naujam skrydžiui reikalauja daug darbo. Pavyzdžiui, varikliai kiekvieną kartą išimami, išardomi ir iš naujo perrenkami. Daug dėmesio reikalauja ir apsauginė danga, sauganti laivą nuo sudegimo dideliu greičių įeinant į atmosferą. Didelės darbo sanaudos bei tai, jog dėl įvairių nenumatytų problemų Shuttle skrenda daug rečiau nei buvo planuota jį kuriant ir sąlygoja dideles eksloatavimo išlaidas.
Space Shuttle gali tekti nusileisti ne ten, iš kur jis paprastai kyla. Laivas nugabenamas atgal į starto vietą ant tam skirto transportinio lėktuvo viršaus. Nusileidimo takai yra sutarti ir numatyti įvairiose pasaulio vietose. Amerikiečiai ketino numatyti nusileidimo vietą ir Lietuvoje (Šiaulių oro uoste), tačiau vėliau šio sumanymo atsisakė.
[taisyti] Katastrofos
Iš viso buvo pagaminti penki tokie laivai. Du iš jų sudužo, abu kartus žūvant visai septynių žmonių įgulai.
[taisyti] Challenger
1986 metais ervėlaivis „Challenger“ sudužo starto metu, kuomet iš nesandariu tapusio išorinio kieto kuro variklio išsiveržusios karštos dujos sugadino kylantį laivą. Paaiškėjo, jog šių variklių sandarinantys žiedai nukritus temperatūrai žemiau maždaug 11°C praranda elastingumą ir nebeužtikrina sandarumo. Tai rimtai apribojo vėlesnių skridimų tvarkaraštį, nes teko atsižvelgti į aplinkos temperatūras.
[taisyti] Columbia
2003 metais erdvėlaivis „Columbia“ sudegė grįždamas į atmosferą, nes prieš tai kilimo metu nuo degalų bako atplyšęs termoizoliacinės medžiagos (putų) gabalas trenkėsi į laivą ir sugadino apsauginę dangą. Nors tokie gabalai laivą buvo kliudę jau anksčiau, „Kolumbijoje“ nebuvo jokios įrangos nei deramai korpusui apžiūrėti, nei prireikus jam pataisyti. Po šios avarijos visa tai buvo sukurta, ir vėlesni skrydžiai tapo saugesni.
[taisyti] Erdvėlaivio saugumas
Kol erdvėlaivis nepakilo, net ir jau veikiančius jo variklius galima išjungti ir startą atidėti. Tačiau išorinių kieto kuro greitintuvų, sykį juos uždegus, užgesinti nebegalima. Įjungus išorines raketas, ervėlaivis jau turi kilti iki kosmoso.
Visos ankstesnės amerikiečių pilotuojamos raketos turėjo avarinio gelbėjimosi sistemas. Pirmuosiuose Space Shuttle reisuose, kurių įgulą sudarė tik du astronautai, taip pat buvo įrengtos katapultos, kuriomis buvo galima gelbėtis tiek kylant, tiek ir leidžiantis. Tačiau sėkmingai katapultuoti septynis astronautus pasirodė neįmanoma, ir vėliau ši gelbėjimosi įranga buvo apskritai išmontuota. Šiuo metu iš ervėlaivio įmanoma tik iššokti su paprastu parašiutu, kas gali padėti jei jis lėtai sklendžia atmosferoje dar valdomas, tačiau be galimybės sėkmingai nutūpti. Kylant, kai greičiai dideli, tai negali padėti. Vadovybė buvo tiek įsitikinusi kuriamos sistemos patikimumu, jog nusprendė kad sudėtingesni gelbėjimosi būdai nereikalingi.
Jei kylant kas nors vyksta ne taip, laivas gali vos pakilęs apsisukti ir grįžti, tačiau toks manevras laikomas pavojingu ir nė karto nebuvo mėgintas. Laivas taip pat gali nusileisti iš esmės bet kuriame dideliame oro uoste. Nutūpti be tako ar ant vandens jis negali.
Teigiama, jog Shuttle nėra pavojingesnis nei bet kuris kitas laivas. Vidutiniškai sudūžta apie 2 % visų raketų, žūva apie 5 % visų kosmonautų (kadangi daug kosmonautų skrenda ne vieną kartą, jų žūva daugiau nei sudūžta raketų).
Po abiejų katastrofų vėlesni reisai buvo ilgam nutraukiami, aiškinantis ką reikia pakeisti jog avarija nepasikartotų. Šiais tarpais Amerika neturėjo jokio savo kosminio laivo ir savo kosminėse programos buvo priklausoma nuo Rusijos.
[taisyti] Ateitis
Šiuo metu nustatyta galutinė Shuttle programos data (2010 metai), po kurios šių laivų toliau naudoti neplanuojama. Kurį laiką buvo ketinama jį pakeisti dar modernesniu irgi daugkartiniu X-33, kuris nebūtų reikalavęs išorinių degalų bakų ar kieto kuro raketų. Jis būtų turėjęs neįprastą „skrendančio kūno“ pavidalą, kuomet, nesant sparnų, keliamąją jėgą sukuria pats korpusas. Tačiau šis projektas susidūre su įvairiais sunkumais ir buvo atšauktas dar nepabaigus projektuoti. Pastaruoju metu ketinama grįžti prie įprastesnės konstrukcijos raketų.
|
|
|||
|---|---|---|---|
|
|
||

