Statutas (teisės istorija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Statutas (lot. statutum — nustatymas) Viduramžiais — norminis teisės aktas, steigiantis kokią nors struktūrą, įtvirtinantis luomo, korporacijos (miesto, susivienijimo) teisinę padėtį; teisynas, kodeksas.
Statutai reguliavo tiek miestiečių, tiek ir feodalų, pirklių, miestiečių padėtį, tokių junginių kaip pirklių gildija, cechas, universitetas ir kt.
[taisyti] Pavyzdžiai
- Taikos statutas - teisės aktas, valdovui ilgam laikui išvykus iš šalies, įtvirtinantis taiką, uždraudžiantis prievartos naudojimą, tarpusavio karus
- Lietuvos statutas
- Darbo statutai
- Konrado Oton statutas
- Vislickio statutas, 1347 m. Vislickio statutas (Vislickio-Petrokovskio statutai 1346-1347 m.)
- Nešavo statutas, Нешавский статут, 1454 m. Nešavskio statutai, Нешавские статуты
- 1496 m. Piotrkovskio statutas Пётрковский статут
- Polickio statutas, Raguzinskio statutai,
- Kuržemės statutai, Venecijos statutas

