Lūžimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lūžimas arba refrakcija - fizikoje, optikoje - bangos fronto sklidimo krypties pakitimas, keičiantis jos sklidimo greičiui. Dažniausia bangos greičio kitimo priežastis - aplinkos pasikeitimas. Labiausiai paplitę refrakcijos pavyzdžiai - šviesos bangų lūžimas, nors būdinga viso tipo bangoms (pvz., garsui, vandeniui).
Lūžęs spindulys – spindulys, sklindantis antrąja aplinka. Kampas, kurį sudaro lūžęs spindulys ir statmuo aplinkų ribai, kertantis lūžimo tašką, vadinamas lūžio kampu (čia jis žymimas β). Kritimo kampas - kampas, kurį sudaro kritęs spindulys su statmeniu aplinkų ribai, pakeltu iš lūžimo taško (čia žymimas α). Lūžimo taškas yra kritusio ir lūžusio spindulių susikirtimo taškas, esantis dviejų aplinkų riboje.
[taisyti] Šviesos lūžio dėsniai
Pirmasis dėsnis teigia jog:
- kritęs spindulys, lūžęs spindulys ir statmuo aplinkų ribai, pakeltas iš lūžimo taško, yra vienoje plokštumoje.
Antrasis yra Snelio dėsnis:
- jei šviesa pereina iš medžiagos, kurios absoliutinis lūžio rodiklis n1 (fazinis greitis v1) į medžiagą, kurios absoliutinis lūžio rodiklis n2 (fazinis greitis v2), tai kritimo (α) ir lūžio (β) kampų sinusų santykis dviems medžiagoms yra pastovus dydis:
- sin(α)/sin(β)=n2/n1=v1/v2=n.
Čia n- antrosios aplinkos lūžio rodiklis pirmosios atžvilgiu. Aplinkos lūžio rodiklis vakuumo atžvilgiu, vadinamas absoliutiniu lūžio rodikliu. Jis parodo kiek kartų šviesos greitis (c) vakuume didesnis už fazinį šviesos greitį v toje medžiagoje (n=c/v).
Aplinka, kurioje šviesos greitis (fazinis) mažesnis, vadinama optiškai tankesne, kurioje didesnis - optiškai retesne. Pavyzdžiui, oras yra optiškai retesnė aplinka, palyginus su stiklu arba vandeniu.
Pereinant šviesai iš optiškai retesnės į optiškai tankesnę aplinką, kritimo kampas yra didesnis už lūžimo kampą. Ir atvirkščiai - iš optiškai retesnės į optiškai tankesnę - kritimo kampas mažesnis už lūžio kampą.

