Toyota Celica
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šiam straipsniui reikalingas dėmesys! Jei galite, paskaitykite aptarimus ir sutvarkykite jo turinį. |
| Toyota Celica | ||
|---|---|---|
|
|
||
| Gamintojas | Toyota | |
| Metai | 1970–2005 | |
| Prieš jį | Toyota 2000GT | |
| Po jo | Scion tC | |
| Klasė | Sportinis Kupė |
|
| Panašūs | Honda Prelude Mitsubishi Eclipse |
|
Toyota Celica vardu buvo pavadinta sportiškų japoniškų automobilių serija, gyvavusi 35 metus (1970-2005). Celica pavadinimas yra išvestas iš lotyniško žodžio coelica (tarti reikia selika), kas reiškia dangiškas.
[taisyti] Pirmoji karta / A20/35 serija (1970-1977)
Būtent 2000GT modelis tapo Toyota Celica serijos pradininku. 1970 metais dienos šviesą išvydo pirmoji Toyota Celica (tiesa, tam tikrą laiką Japonijos rinkai skirtos Celica buvo pardavinėjamos su 2000GT prekiniu ženklu).
Kėbulo dizainas buvo tikrai revoliucinis ir suteikė mašinai išskirtinumo. Toyota Celica buvo pradėta pardavinėti ne tik Japonijoje, bet ir JAV, todėl skirtingoms rinkoms skirti modeliai šiek tiek skyrėsi. Pagrindiniai skirtumai buvo pastebimi komplektuojamų variklių gamoje. Japonijos rinkai buvo išleistos ET, LT, ST ir GT modifikacijos, turėjusios įvairius variklius: nuo ekonomiškų T/2T (1,4 l ir 1,6 l darbinio tūrio) iki galingo Twincam varianto su papildoma sportine važiuokle. Tuo tarpu JAV rinkai skirti modeliai buvo leidžiami išskirtinai su 8R-C (1,9 l, SOHC, 4 cilindrai eilėje, 108 AG) varikliu ir 4 laipsnių mechanine pavarų dėže.
1972 metais JAV skirtas modelis pradėtas tiekti su atnaujintu 18R-C varikliu (2 l, SOHC, 4 cilindrai eilėje, 97 AG). Nors darbinis tūris ir buvo padidintas, bet dėl sumažinto suspaudimo laipsnio galia truputėlį sumažėjo. Atsirado galimybė automobilį pasirinkti su trijų laipsnių automatine pavarų dėže. Šių automobilių patikimumas ir kėbulo dizaino bruožų panašumas su Ford Mustang leido Toyota koncernui gerai įsitvirtinti Amerikos rinkoje.
Pirmos kartos Celica susilaukė didelio pasisekimo. Toyota pardavimai išaugo. Praėjus 4 metams nuo pirmosios Celica išleidimo ir Amerikoje išleidžiama GT modifikacija. Didžiausi pakeitimai buvo atlikti kėbulo dizaine ir pakaboje. 1975 metais 18R-C variklis pakeičiamas į atnaujintą R serijos 20R (2,2 l, SOHC, 4 cilindrai eilėje, 90-96 AG). 1976 išleidžiamas pirmas modelis su hečbeko tipo kėbulu. Galinė kėbulo dalis dar labiau supanašėja su Ford Mustang (neveltui modelis skirtas JAV rinkai).
[taisyti] Antroji karta / A40 serija (1978-1981)
1978 metais Toyota inžinieriai nusprendė, kad Celica serijai reikia kiek didesnių pakeitimų ir išleido antros kartos Toyota Celica. Kėbulo formos buvo visiškai atnaujintos. II kartos Celica, kaip ir pirmoji, susilaukia pasaulinio pripažinimo.
Po metų - 1979 - šalia ST/GT pristatoma nauja modifikacija, pavadinta Toyota Celica Supra. Šioje modifikacijoje pirmą kartą sumontuotas Toyota EFI (angl. Electronic Fuel Injection) variklis vietoje karbiuratorinio varianto. Variklis pavadintas 4M-E (2,6 l, SOHC EFI, 6 cilindrai eilėje, 110 AG ir 136 Nm) ir suteikė Celica Supra 20 AG pranašumą palyginti su Celica GT. Bet naujasis motoras buvo gerokai sunkesnis už 20R variantą, todėl naudingos galios išlošta beveik nebuvo. Supra modifikacija taip pat turėjo prailgintą važiuoklės variantą. Tikriausiai nostalgiškai prisiminę 2000GT inžinieriai Celica Supra primontavo priekines groteles, labai panašias į pradininko 2000GT.
1980 metais šiek tiek atnaujina Toyota Celica išvaizda, o 1981 metais atnaujinamas pasenęs 20R variklis, kuris pavadinamas 22R (2,4 l, SOHC, 4 cilindrai eilėje su karbiuratoriumi, 96 AG (pažymėtina, kad R serijos variklių atnaujinimai buvo nukreipti į sukimo momento, o ne galios didinimą)). 22R buvo montuojamas į ST ir GT versijas. 1981 metais atnaujinamas ir Celica Supra variklis 4M-E, kuris pavadintas 5M-E (2,8 l, EFI SOHC, 6 cilindrai eilėje, 116 AG ir 145 Nm).
[taisyti] Trečioji karta / A60 serija (1982-1985)
1982 išleidžiama trečios kartos Toyota Celica. Naujoji serija sulaukia daug pakeitimų. Labiausiai pastebimas vizualinis skirtumas – „išlendantys“ priekiniai žibintai. Taip pat kėbulo formos įgavo kampuotumo ir agresyvumo. Celica Supra modifikacijos išvaizda šiek tiek skyrėsi nuo kitų versijų.
5M-E variklis atnaujintas ir išleista jo Twincam versija, pavadinta 5M-GE (2,8 l, EFI DOHC, 6 cilindrai eilėje, 145-161 AG ir 155-169 Nm). Dar vienas Celica Supra išskirtinis bruožas – nepriklausoma galinė pakaba.
Tam, kad užpildytų atsivėrusią spragą tarp ST (GT) ir Supra versijų, 1982 metais išleista GT-S (Sport) modifikacija. Celica GT-S, kaip ir Celica Supra, turėjo nepriklausomą galinę pakabą bei Supra interjero apdailą.
1983 metais į Celica GT/GT-S pradėtas montuoti 22R-E (2.4 l, EFI SOHC, 4 cilindrai eilėje, 105-116 AG ir 137-140 Nm) variklis.
1984 metais Celica kėbulas atnaujinamas, dizaineriai suteikia automobiliui patrauklesnes formas. Toyota Celica pardavimai tiesiog puikūs. Tais pačiais metais į Celica ST pradėti montuoti 22R-E varikliai. Atsiranda Celica Supra veriantas su automatine ECT (angl. Electronically Controlled Transmission) pavarų dėže, turinčia Normal ir Sport režimus. 1985 metais išleistas pirmasis Toyota Celica kabrioletas, pavadintas Sunchaser.
[taisyti] Ketvirtoji karta / T160 serija (1986-1989)
1986 metai – kardinalių pakeitimų Toyota Celica serijoje laikemtis. Pirmiausia, Supra modifikacija atskiriama nuo Celica serijos ir išleidžiama kaip atskiras modelis. Ketvirtos kartos Celica perkuriama iš naujo ir tampa priekiniais ratais varomu modeliu. Išvaizda pasikeičia, netenka tokio kampuotumo būdingo Supra. Visi montuojami varikliai taip pat atnaujinami – R seriją pakeičia naujoji S serija. Variklių gama: Celica ST - 2S-E (2 l, EFI SOHC, 4 cilindrai eilėje, 97 AG ir 118 Nm), Celica GT - 3S-FE (2 l, EFI DOHC, 4 cilindrai eilėje) ir Celica GT-S - 3S-GE (2 l, EFI DOHC, 4 cilindrai eilėje, 135 AG ir 125 Nm). Visos modifikacijos leidžiamos su kupė ir hečbeko kėbulo tipais.
Celica atnaujinimas pasiteisino – pardavimai buvo tiesiog puikūs. Tuo tarpu atskirta Toyota Supra nebuvo toks pelningas projektas – kaina buvo pakankamai aukšta ir tai labai atsiliepė pardavimams.
Vis augantis Toyota Celica populiarumas, ir tai, kad Toyota koncernui reikėjo platformos sportiniam modeliui, kuris atstovautų kompaniją pasauliniame automobilių sporte, sudarė prielaidas atsirasti naujai, galingai, keturiais ratais varomai Toyota Celica modifikacijai. Taip 1988 metais atsirado Celica GT-4 (All-Trac JAV rinkoje). Kaip pamatysime vėliau, būtent Toyota Celica GT-4 taps Toyota Motor Sports flagmanu ateinantiems dviem dešimtmečiams. Ketvirtos kartos Celica GT-4 buvo įmontuota 3S-GE variklio Turbo versija, pavadinta 3S-GTE (2 l, EFI 16V DOHC, 4 cilindrai eilėje su turbokompresoriumi, 180 AG ir 180 Nm). Tai buvo pirmoji Celica su turbokompresoriniu varikliu. Toyota inžinieriai, sugebėję iš 2 litrų variklio išgauti 200 AG, sukūrė puikią mašiną automobilių sportui.
[taisyti] Penktoji karta / T180 serija (1990-1993)
Nuo to laiko, kai nuo konvejerio nuriedėjo pirmoji Toyota Celica prabėgo 20 metų. Nuo pat pradžios serija turėjo stulbinantį pasisekimą, bet Toyota inžinieriai ant laurų neužmigo... 1990 metais dienos šviesą išvydo jau penktoji Celica karta. Jau artėjant pasirodymui sklido gandai apie visiškai iš naujo perkurtą ir atnaujintą modelį, bet Celica V pasirodymas nustebino visus. Mašinos kėbulo dizainas buvo visiškai pakeistas: Celica visiškai neteko kampuotumo, įgavo glotnumo, kėbulas tapo pastebimai pustas i šonus. Matyt vienintelis išvaizdos panašumas su praeita karta buvo „išlendancios“ lempos, bet ir jos buvo daug geriau įkomponuotos i bendrą automobilio išorės vaizdą. Naujoji Celica pelnytai galėjo vadintis viena gražiausių ir labiausiai išbaigtų 1990 metų mašinų. Kėbulą, kaip ir ankšciau, buvo galima rinktis iš dvieju tipu – hečbeko ir kupė. Mašinos priekis buvo sužemintas, o galas šiek tiek pakeltas – tai mašinai suteikė daugiau sportiškumo ir agresyvumo. Pakeitimai buvo atlikti ne tik mašinos išvaizdoje: pakeisti ir kai kurie techniniai sprendimai. Labai išryškejo skirtumai tarp skirtingiems regionams skirtų automobilių techninių charakteristikų.
JAV. Išleistos 5 automobilio modifikacijos: ST, GT, GT Convertible, GT-S ir All-Trac. Celica ST komplektuota su 4A-FE (1.6l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 104AG), Celica GT/GT-S komplektuota su 5S-FE (2.0/2.2l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 130-135AG/145Nm), Celica All-Trac komplektuota su patobulintu 3S-GTE (2.0l d.t., EFI Turbo DOHC, eilėje 4 cilindrai, 200AG/200Nm). Ant 3S-GTE pradetas montuoti oru aušinamas tarpinis oro aušintuvas.
Japonija. Toyota gimtąjai rinkai skirtoms mašinoms tikrai nepagailėjo pačių geriausių variklių: Celica ST 3S-FE (1.6l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 125AG). Celica GT komplektuota su 5S-FE (2.0l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 135AG). O amerikietiškąjį GT-S pakeite galinga GT-I modifikacija. Celica GT-I komplektuota su supaprastinta 3S-GTE variklio versija, pavadinta 3S-GE (2.0l d.t., EFI DOHC 16v, eilėje 4 cilindrai, 165AG). GT-4 versija irgi buvo varoma galingesnės 3S-GTE versijos (2.0l d.t., EFI Turbo DOHC 16v, eilėje 4 cilindrai, 225AG). Japoniškoje GT-4 versijoje pagal pirkėjo pageidavimą buvo montuojamos 4WS (4 wheel steering) ir ACS (Actively Controlled Suspension) sistemos.
Europa. Šiai rinkai Toyota atskirų modifikacijų nekūrė, dalis buvo paimta iš JAV, dalis iš Japonijai skirtų mašinų. Senąjame žemyne buvo galima įsigyti: bazinę Celica ST su 4A-FE (1.6l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 115AG), tai JAV skirta modifikacija su šiek tiek pakelta galia. Vietoje amerikietiškųjų GT ir GT-S Europa sulaukė galingosios GT-I versijos, kurios galia buvo truputėlį sumažinta lyginant su Japonijos rinkai skirtais modeliais. Montuojamas tas pats 3S-GE variklis (2.0l d.t., EFI DOHC 16v, eilėjė 4 cilindrai, 156AG). 1992 metais Europos rinkai buvo išleista speciali GT-4 modifikacija pavadinta Carlos Saintz, kuri pasižymėjo padidinta galia ir papildomos įrangos gausa.
Penktosios kartos Celica modeliai buvo leidžiami su labai plačia variklių bei kitos įrangos gama. Atnaujintoji Toyota Celica V ne tik neatsiliko populiarumu nuo ankstesnių kartų, bet ir pralenkė jas. Pardavimai eilinį kartą nenuvylė koncerno vadovų.
[taisyti] Šeštoji karta / T200 serija (1994-1999)
1994 metai - tęsiant tradicijas ateina laikas atnaujinti Celica seriją. Toyota inžinieriai šįkart nusitaikė į kiek prabangesnį kupė segmentą.
Kaip ir anksčiau, Celica flagmanas – GT-4 (dar žinoma GT-FOUR, All-Trac, Turbo AWD vardu) versija su turbokompresoriumi ir visų varančiųjų ratų transmisija. Pagrindinė GT-4 misija buvo Pasaulio ralio čempionato WRC nuostatų atitikimas (norint dalyvauti čempionate reikia važiuoti serijiniu automobiliu). Nors ir nedideliais kiekiais ji buvo parduodama beveik visose pagrindinėse pasaulio rinkose: Japonijoje, Australijoje, Europoje ir Britanijoje. Tik Amerikoje GT-4 nebuvo parduodamas. Taip pat amerikiečiams tiekiamos Celica turėjo kiek silpnesnius variklius, o Japonijai – galingesnius.
Šiandien VI kartos GT-4 sutinkama labai retai dėl savo laiku labai aukštos kainos. Dažnesni modeliai - Celica ST ir Celica GT, kurių turėjo pakakti skirtingus poreikius turintiems pirkėjams. Labiausiai pastebimi vizualiniai pasikeitimai nuo ankstesnių versijų. Atsisakyta pakeliamų priekinių žibintų. Vietoje jų montuojami keturi apvalūs. Greitai dėl šių žibintų automobilis buvo pramintas „keturakiu“. Pakito ir kėbulo forma: vizualiai automobilio priekinė dalis atrodo lyg pakelta. Interjero surinkimas bei medžiagos išliko labai kokybiški. Taip pat didelis dėmesys skirtas ergonomikai (vietai kojoms bei sėdintiems gale).
Pasikeitimai iš technines pusės buvo pakankamai minimalūs. VI kartos Celica važiuoklėje priekyje montuoti McPherson, o gale Chapman komponentai. Išskirtinis naujas dalykas: moderni Super Strut priekinė pakaba, kuri Europoje buvo montuojama tik kaip papildoma įranga GT versijoms bei standartinė GT-4.
Silpniausia modifikacija derinta su 1,8 litrų varikliu, o 2 litrų varikliui padidinta maksimali galia. Bazinis ST modelis buvo išleistas su ekonominės klasės 7A-FE varikliu (1,8 l, EFI DOHC 16V, eilėje 4 cilindrai, 116 AG / 85 kW). Galingesnė GT modifikacija po variklio gaubtu slėpė 3S-GE variklį (2,0 l, EFI DOHC 16V, eilėje 4 cilindrai, 175 AG / 129 kW). Po galingiausia europinės Turbo AWD versijos dangčiu – 242 AG / 178 kW motoras su turbokompresoriumi.
Po kosmetinio atnaujinimo 1996 metų pabaigoje europinių Celica GT variklio maksimali galia apribota iki 170 AG / 125 kW. Beje, JAV GT modifikacijos turėjo didesnio darbinio tūrio, bet silpnesnį 5S-FE agregatą (2,2 l, EFI DOHC 16V, eilėje 4 cilindrai, 132 AG / 97 kW), o ST maksimali galia siekė tik 106 AG / 78 kW. Modelių su Super strut pakaba JAV nebuvo. Japonijoje Celica buvo žymimos kitaip. 2,0 l varikliais „ginkluotos“ SS-I (3S-FE, 140 AG), SS-II (3S-GE, 180 AG), SS-III (3S-GE, 180 AG, vėliau 3S-GE su VVT-i Beams, 200 AG) bei GT-FOUR (3S-GE su turbokompresoriumi, 255 AG) modifikacijos, geidžiamos ir už tekančios saulės šalies ribų.
Gimtojoje Japonijoje buvo ir kitokių įdomesnių versijų. Pavyzdžiui, Celica WS su visais vairuojamaisiais ratais. Tokia sistema sumažindavo apsisukimo spindulį bei pasižymėjo geresnėmis valdymo savybėmis posūkiuose. Kai kurios SS-III versijos buvo komplektuojamos ir su LSD (visur kitur šį privalumą turėjo tik GT-4).
Paskutiniame amžiaus dešimtmetyje rinkos poreikiai sparčiai keitėsi. Sportinių automobilių populiarumas sumenko, o jų vietą užėmė SUV (padidinto pravažumo automobiliai) bei vienatūriai. Tuo metu brangiai įvertintai VI kartos Celica teko atlaikyti didelį spaudimą iš tiesioginių konkurentų. Tiesa, ir šiandien naudotų automobilių rinkoje šios kartos Celica yra aukštai vertinamos.
1995 metais dienos šviesą išvydo Toyota Celica Convertible. Atviras modelis sukurtas panaudojus GT bazę. 1996 metais buvo atlikti Celica kosmetiniai atnaujinimai (naujo modelio buferiai, slenksčiai, posūkių žibintai). Tačiau jie pardavimų ženkliai nepataisė: paklausa vis tiek buvo gerokai mažesnė nei buvo tikėtasi. Tiesa, ne ką geriau sekėsi ir konkurentams (Honda Prelude, Nissan 200 SX, Opel Calibra, VW Corrado ir kitiems).
Pasigirsta garsesni spėliojimai apie Celica gamybos nutraukimą. Pirmieji ženklai pastebimi 1998, kuomet nutraukiama ST modifikacijos gamyba. 1999 metais atsisakyta kupė kėbulo tipo (hečbekų ir kabrioletų gamyba tęsiama).
Toyota Celica po truputį vis nyko. Pesimistai nebeįsivaizdavo kaip būtų įmanoma šiam automobiliui sugrąžinti populiarumą. Liūdną likimą pranašavo ir faktas, kad po šešerių gyvavimo metų nebuvo girdėti nieko apie naujo modelį. Oficialiai VI kartos Celica buvo gaminama iki 1999 metų, tačiau realiai pardavimai visai sužlugo gerokai anksčiau.
[taisyti] Septintoji karta / T230 serija (2000-2006)
Po VI kartos Celica nepasisekimo rinkos segmente dominavo Honda su savo Civic ir Integra modeliais, kurie buvo galingesni ir pigesni.
Kritikų nuomone Toyota pernelyg nutolo nuo šaknų, nuo originalios serijos koncepcijos. Celica tapo prabangia sportiška mašina. Bet pirkejams sportiškumo visai nereikėjo, jie troško galios, veržlumo, ekstremalių pojučių ir, žinoma, už priimtiną kainą. 1999 galutinai nutraukiama ankstesnė serija. Neužilgo paskelbiama apie Toyota Celica VII kūrimą. Toyota inžinieriai pasiryžo nuo pagrindų perkurti savo kūrinį. Išvaizda pakeičiama kardinaliai, vėl orientuojamasi į jaunesnių žmonių poreikius, dizainas dvelkia jaunatviškumu.
Kartu su Yamaha pradedamas kurti visiškai naujas variklis, galintis pralenkti konkurentus. Laimei tuo pat metu baigiasi Honda VTEC (variable valve timing) technologijos patentas ir Toyota sukuria savo technologijos variantą VVTl-i (variable valve timing with lift and inteligence). Ši technologija, kaip ir buvo galima tikėtis pranoko savo pirmtaką VTEC ir leido išgauti 192 AG galią iš 1,8l darbinio tūrio variklio. Pasitelkę naujus pasiekimus Toyota ir Yamaha sukuria naująjį variklį 2ZZ-GE (1.8l d.t., VVTl-i, eilėje 4 cilindrai, 192 AG), variklio blokas visiškai aliumininis). Tai buvo kūrinys, pranokstantis Honda variklius galingumu ir prilygstantis rankomis rinktam Integra Type-R varikliui. Tai buvo puikūs rezultatai.
Pirmą kartą plačiajai publikai Celica VII konceptas pristatomas 1999 metais Detroito tarptautinėje automobilių parodoje. Sekančiais metais pradedama modelio masinė gamyba, susidomėjimas naujuoju modeliu didžiulis. Serijinis modelis Europoje išleidžiamas dvejomis modifikacijosmis su 1.8l VVTl-i varikliu: 143 AG ir 192 AG. Vėlgi JAV rinkai maksimalus variklio galingumas šiek tiek apribotas, Japonijoje - padidintas.
Kad ir kaip gaila būtų bet 2004 metais Toyota pasirašo galutinį Celica (kartu ir MR2) serijos nuosprendį. Paskelbiama, kad nuo 2005 visiškai nutraukiama Toyota Celica gamyba. Atstovai šį žingsnį paaiškino labai paprastai: nėra pakankamos paklausos. Donas Esmondas (vyresnysis Toyota viceprezidentas) taip pat paminėjo ir tai, kad per pastaruosius metus koncernas išleido tokius modelius kaip Matrix, Corolla XRS ir Solara, kurie yra pakankamai jaunatviški ir labai paklausūs. Būtent dėl šių modelių per pirmą 2004 metų ketvirtį Celica modelio buvo parduota 30% mažiau.
Taip 2005 metais baigėsi prieš 35 metus prasidejusi Toyota Celica era, kurios metu buvo išleistos 7 kartos.

