Transmalakinė prekyba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Transmalakinė prekyba – prekybos tinklas, klestėjęs I mūsų eros tūkstantmetyje. Jis buvo jūrinio šilko kelio, jungusio Kiniją ir Indiją dalis, kirtusi Malakos pusiasalį. Šio tinklo įtakoje kūrėsi pirmosios malajų prekybinės valstybės.
[taisyti] Tinklo susiformavimas ir reikšmė
Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą ir pirmaisiais mūsų eros amžiais labai suintensyvėjo prekyba tarp Kinijos ir vakarų šalių, inspiravusi šilko kelio atsiradimą. Tuo pačiu metu formavosi ir jūrinis šilko kelias, ėjęs per Pietų Kinijos jūrą, Andamanų jūrą ir Bengalijos įlanką. Vienas stipriausių uostų Kinijoje, kontroliavęs šią prekybą, buvo Nanhai.
Svarbiausia kliūtis šiame kelyje buvo ilgas ir siauras Malakos pusiasalis bei Kra sąsmauka, užkirtę kelią. Kadangi iš pradžių nežinota galimybė apiplaukti pusiasalį iš pietų, o vėliau trumpinant šį ilgą kelią, ir radosi transmalakinė prekyba, kuomet Malakos pusiasalis buvo kertamas sausuma.
Tam buvo naudojamasi pagrindinėmis pusiasalio upėmis: Muda, Pattani, Peraku, Kelantanu, Pahangu, Muaru ir kitomis, kurių aukštupiai yra mažiausiai nutolę vienas nuo kito. Jomis buvo plaukiama prieš srovę į kalnus, ten kroviniai buvo gabenami iki kitos upės aukštupio, kuomet jau pasroviui buvo leidžiamasi į kitą pakrantę.
[taisyti] Transmalakinės prekybos valstybės
| Malajų salyno istorija |
| Priešistorė |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapadhitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Malajai, Ačehas, Java, Minangkabau, Balis, Bandžarmasinas, Sukadana, Kutai, Brunėjus, Sulu, Magindanao, Gova, Bugiai, Molukai |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Filipinai, Olandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
Vystantis šiam tinklui, svarbiausių upių žiotyse susiformavo prekybiniai uostai, aptarnaujantys kinų ir indų pirklius. Jie ilgainiui išaugo į miestus – valstybes ir kontroliuodavo tam tikros upės slėnį.
Pats parankiausias kelias buvo Muda-Pattani kelias, todėl čia pirmiausia ir suklestėjo miestai. Prie Mudos upės žiočių atsirado Kedahas, o prie Pattani – Langkasuka. Indų, malajų ir kinų istoriniai šaltiniai mini ir tokias valstybes kaip Panpan (Terenganu?), Ganga Negara (Perakas), Čitu (Kelantanas) ir kitas. Stipri valstybė šiaurėje buvo ir Tambralinga.
Visos šios valstybės payrė labai stiprią indų kultūros įtaką, propagavo induizmą ir budizmą. Jose jau randama ankstyvųjų įrašų indišku pallava raštu. Archeologiniai kasinėjimai parodo, kad krašte buvo statomos indiško stiliaus šventyklos.
I tūkstantmečio II pusėje stipriausia valstybė Langkasuka įgijo hegemoniją daugumoje transmalakinės prekybos miestų, nors šie išlaikė dalinę autonomiją. Tūkstantmečio pabaigoje šiame regione įsigalėjo malajų valstybė Šrividžaja, o XIII a – javiečių valstybė Madžapahitas.
| Transmalakinės prekybos valstybės | |
|---|---|
| Tambralinga | Kedahas | Langkasuka | Čitu | Panpan | Ganga Negara | |
[taisyti] Transmalakinės prekybos pabaiga
Transmalakinės prekybos tinklui smūgį sudavė tobulėjantys laivai ir atrasta galimybė apiplaukti Malakos pusiasalį iš pietų. Keliai upėmis buvo užmirštami, o išaugo Malakos sąsiaurio uostų, tokių kaip Melaka, reikšmė.
Įsigalėjus islamui, dauguma prekybinių valstybių buvo įjungtos į Melakos sultonatą, tačiau Kedahas ir Langkasukos įpėdinė Pattani dar ilgam išsaugojo savo reikšmę.
Tačiau transmalakinės prekybos problema nėra išnykusi ir dabar. Malakos pusiasalis trukdo intensyviai prekybai, todėl yra kuriami projektai iškasti kanalą per Kra sąsmauką, kuris gerokai sutrumpintų kelius.

