Doplerio reiškinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bangų šaltinis judantis į kairę pusę. Sklindantis dažnis yra stipresnis kairėje pusėje negu dešinėje.
Bangų šaltinis judantis į kairę pusę. Sklindantis dažnis yra stipresnis kairėje pusėje negu dešinėje.

Doplerio reiškinys, arba Dolerio efektas - bangos dažnio ir ilgio kitimas, kai klausytojas arba šaltinis juda vienas kito atžvilgiu.

[taisyti] Reiškinys

Doplerio reiškinys 1842 m. buvo pirmą kartą pastebėtas fiziko Kristiano Doplerio. Šis reiškinys dažniausiai pastebimas garse. Jeigu atstumas tarp klausytojo ir garso šaltinio mažėja (žiūrėti paveikslėlį dešinėje), tai bangos frontai sutankėję - girdimas garsas yra aukštesnio dažnio negu šaltinio iš tikrųjų skleidžiamas garsas. Jei šis atstumas didėja, tai bangos frontai reti ir girdimas žemesnio dažnio garsas. Tačiau šviesos reiškiniuose taip pat galime pastebėti Doplerio efektą, todėl kad šviesa irgi sklinda bangomis. Bangų sutankėjimas (garso bangų atveju suvokiamas kaip tono pakilimas) akiai atrodo spalvos pakitimu.

[taisyti] Doplerio reiškinys astronomijoje

Doplerio reiškinys astronomijai leidžia ne tik nustatyti, ar į mus žvaigždė artėja, ar nuo mūsų tolsta, bet leidžia netgi išmatuoti tokio pasislinkimo greitį. Tam reikalingas skersinis, spektro juostą skiriančių, tamsiųjų linijų pasislinkimas. Tyrinėjimai į kurią pusę ir kiek pasistūmėjo tamsiosios linijos dangaus šviesulio spektre, leidžia astronomams padaryti visą eilę atradimų. Pasinaudojus Doplerio reiškiniu buvo nustatyta, jog ryški žvaigždė Sirijus kiekvieną sekundę nutolsta nuo mūsų 75 km. Ta žvaigždė yra tokiame neįtikėtinai dideliame atstume nuo mūsų, kad nutolimas netgi per milijardus kilometrų žymiai nepakeičia jos regimojo ryškio.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Doplerio reiškinys – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu