Stasys Tijūnaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasys Tijūnaitis (1888 m. gegužės 8 d. Vareikiuose, Ukmergės raj. - 1966 m. liepos 22 d. Rumšiškėse) – pedagogas, žurnalistas, Lietuvos politinis veikėjas.

Turinys

[taisyti] Biografija

Tėvai buvo mažažemiai, augino penkis vaikus, gyveno skurdžiai, neturėjo lėšų leisti vaikus į mokyklą. Mokėsi Taujėnų pradžios mokykloje, Deltuvos pradžios mokykloje, Ukmergės triklasėje mokykloje, baigė Veiverių mokytojų seminariją. Godžiai mokėsi savarankiškai. Išmoko rusų, lenkų, lotynų, jidiš, esperanto, vokiečių kalbas. Domėjosi kraštotyra, leksikologija, poezija, tautosaka, vadovavo chorams ir vaidintojų būreliams, rašė jiems scenos vaizdelius.

[taisyti] Pedagoginė veikla

Pedagoginę karjerą pradėjo Pirmojo pasaulinio karo metais Seinų krašte, Bubelių pradinėje mokykloje. 1917 m. gavo leidimą Seinuose steigti „Žiburio“ gimnaziją. Lenkams užėmus Seinus pasitraukė į Lazdijus, dirbo pedagoginį darbą ir buvo vietos savivaldybės pirmininkas.

Dvidešimt metų dirbo Kėdainių pradinės mokyklos vedėju, kur mokytoja dirbo rašytojos Žemaitės anūkė Rožė Jarytė-Račienė. Vėliau mokytojavo Ugoniškių pradinėje mokykloje, po Antrojo pasaulinio karo dirbo Kaišiadorių apskrities liaudies švietimo skyriaus inspektoriumi. Pedagoginę veiklą baigė Pravieniškių septynmetėje mokykloje, kuri 1996 m. vasario 22 d. pavadinta jo vardu – Pravieniškių Stasio Tijūnaičio pagrindinė mokykla.

Per 40 pedagoginio darbo metų iš pradinių mokyklų išleido daugiau kaip tūkstantį ketvirtokų, kurių nemažas būrelis tapo mokslininkais, gydytojais, agronomais, o ypač daug – mokytojais.

Keletą metų buvo Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos pirmininkas.

[taisyti] Žurnalistinė veikla

Dar būdamas visai jaunas, 19061914 m. jau dirbo laikraštyje „Šaltinis“, jo priede „Šaltinėlis“, kur jam patikėdavo redaguoti žinomų Lietuvos intelektualų rašinius. Nepriklausomojoje Lietuvoje redagavo leidinius 1920-1923 m. „Tėvynės sargas“, 1921-1923 m. „Lietuvos mokykla“, 1923-1932 m. „Žvaigždutė“ . Redaktoriaujant S.Tijūnaičiui „Žvaigždutės“ prenumerata nuo 2 tūkst. egz. 1923 m. išaugo iki 9,5 tūkst. egz. 1932 m., žurnalas buvo tarp skaitomiausių vaikų periodikos leidinių Lietuvoje. 1934-1940 m. Kėdainiuose redagavo savo įsteigtą vaikų žurnalą „Kregždutė“.

Redaktoriaudamas „Žvaigždutėje“ jis paskelbė per 1500 atsakymų autoriams ir maždaug tiek pat laiškų jiems išsiuntinėjo paštu, mokydamas jaunuosius Lietuvos talentus poezijos ir prozos paslapčių. Tarp jo mokinių Bernardas Brazdžionis, Paulius Drevinis, Vytautas Tamulaitis, Paulius Preikšas, Leonardas Žitkevičius, Aloyzas Baronas, Jonas Minelga, Eugenijus Matuzevičius, Petras Kondratas, Jonas Šiožinys, Antanas Zabulionis.

Jo kraštotyrinė monografija „Kėdainiai savo vietovardžiuose“ (rankraštis), kita surinkta medžiaga buvo perduota Varšuvos bibliotekininkei B.Vileišytei, kuri didžiąją jos dalį panaudojo knygai „Kultūrinė Seinų spaustuvės veikla“ (išleista Romoje 1968 m.)

[taisyti] Politinė veikla

1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kurioje Seinus atstovavo ir S.Tijūnaitis. Jis buvo komisijos konferencijos medžiagai tvarkyti narys.

1920 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Rengė Lietuvos švietimo sistemą, įstatymus. 1922 m. tapo Pirmojo Seimo nariu, o 1924 m. Antrajame Seime pakeitė Juozą Sakalauską.

Domėjosi esperanto kalba, susirašinėjo su šios kalbos kūrėju gydytoju I.Zamenhofu, bendradarbiavo esperantininkų spaudoje, skaitė apie ją paskaitas, kalbėjo per radiją, dalyvavo tarptautiniame esperantininkų kongrese Austrijoje.

Palaidotas Rumšiškių kapinėse.

[taisyti] Apie jį