Likankaburas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Likankaburas (isp. Licancabur) - simetriškos formos ugnikalnis-stratovulkanas pietinėje sienos tarp Čilės ir Bolivijos dalyje, Andų kalnyne. Krateris apie 400 m pločio, su 70x90 m dydžio ežeru, kuris būna užšalęs beveik visus metus. Šis ežeras yra vienas aukščiausiai esančių planetoje ir turintis planktono, nors temperatūros jame gali siekti iki -30°C. 5920 m aukščio, koordinatės 22°50′01″S, 67°52′58″W.
Paskutinis išsiveržimas buvo Holocene, geologiniai duomenys rodo, kad tuomet išsiveržusi lava nutekėjo 6 km į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo ugnikalnio, o ankstesnių išsiveržimų lava bei piroklastai randami už atitinkamai 15 ir 12 km nuo viršūnės. Viršūnėje išlikę Inkų imperijos griuvėsių, kas įrodo, kad per pastaruosius 500 - 1000 metų didelių išsiveržimų Likankabure nebuvo.
Licancabur buvo vietinių indėnų naudojamas žodis, skirtas apibūdinti taip pat to regiono žmonėms, kaip ir ugnikalniui.

