Rondelis (durklas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rondelio scheminis piešinys
Rondelio scheminis piešinys
Dvirankiais kalavijais besikaunantys plokštiniais šarvais šarvuoti kovotojai kaip papildomus ginklus turi rondelius (XV a.)
Dvirankiais kalavijais besikaunantys plokštiniais šarvais šarvuoti kovotojai kaip papildomus ginklus turi rondelius (XV a.)

Rondelis (angl. rondel, roundel) – vėlyvųjų viduramžių europinis durklas, kurio garda buvo disko formos. Rondelius naudojo įvairūs žmonės, pradedant miestiečiais ir baigiant riteriais.

[taisyti] Konstrukcija

Geležtė būdavo ilga (30 cm ir ilgesnė) ir plona. Viso durklo ilgis būdavo iki 50 cm. Geležtės skerspjūvis būdavo rombinis, lęšio formos ar trikampis. Geležtė paprastai smailėja nuo pat gardos ir bagiasi smailius smaigaliu ir vienus arba dvejus ašmenis. Įkotė eidavo per visą rankeną, kuri būdavo ritinio formos, kaulinė ar medinė.

Rondelio garda buvo ne skersinis, kaip daugelio durklų, o diskas (kartais ovali ar aštuonkampė plokštelė). Iš to bruožo kilęs ir durklo pavadinimas: sen. pranc. rondel, rondelleroont (mot. ronde) 'apvalus' + -el, -elle (mažybinė priesaga). Rondelio buoželė būdavo toks pat diskas kaip ir garda arba rutuliukas.

Rondelis buvo skirtas duriamiesiems smūgiams, galėdavo pramušti grandinius šarvus. Plonas smaigalys leisdavo pramušti ir plokštinių šarvų sandūras. Kertamiesiems smūgiams trūko masės, o pjaunamiesiems netiko geležtės forma.

Gamindavo ir rondelius, kurių geležtė būdavo keturbriaunė (kryžiško skerspjūvio). Tokie rondeliai nepritaikyti kirsti ar pjauti. Jie būdavo naudojami tik kaip ginklai ir jų nėjo panaudoti kaip peilių.

[taisyti] Naudojimas

Spėjama, kad rondeliai atsirado apie 1300 m., o paplito nuo XIV a. Rondelius nešiodavo prie juosmens ir naudojo tiek kaip kasdieninė peilį, tiek kaip kovinį ginklą kautynėse ar turnyre. Juos naudodavo pargriautiems ar sužeistiems riteriams pribaigti ar priversti pasiduoti.

[taisyti] Nuorodos