Ateitininkai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ateitininkai – katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti mokinius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Ateitininkų organizacija siekia atnaujinti, stiprinti ir kurti Lietuvos pilietinę visuomenę.
Savo veikloje ateitininkai vadovaujasi penkiais principais: inteligentiškumo, visuomeniškumo, šeimyniškumo, aprėpiančias svarbiausias, asmenybės raiškos sritis. Organizacija savo veikloje ir ugdydama jaunuomenę remiasi krikščioniškomis vertybėmis.
[taisyti] Istorija
1905−1914 m. laikotarpyje prasidėjo ateitininkų judėjimas − mokslus einančio jaunimo organizacija, pasirinkusi šūkiu „Visa atnaujinti Kristuje“ ir gavusi vardą nuo 1911 m. Kaune pradėjusio eiti Draugijos žurnalo priedo „Ateitis“ ir ėjusio iki 1940 m. Vėliau leidinys ėjęs JAV iki 1998 m., o nuo 1999 m. leidžiamas Lietuvoje.
Lietuvoje ateitininkams vadovavo Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas, Pranas Kuraitis.
1921 m. gruodžio 6−8 d. ateitininkų sąjūdis tapo organizacija (kai įvyko studentų ir moksleivių konferencija bei priimtas statutas). Vėliau ateitininkai aktyviai veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, skatindami steigimąsi ir veiklą kitų organizacijų: krikščionių darbininkų sąjūdžio, pavasarininkų, kitų katalikiškų organizacijų. Jų pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui. Visas katalikų veikimas reiškėsi per inteligentiją, išaugusią ateitininkų gretose.
1927 m. Palangoje įvykusioje konferencijoje įsisteigė Ateitininkų federacija su trimis sąjungomis: moksleivių, studentų, sendraugių − ateitininkų, kurie jau baigę mokslus ir savarankiškai gyvena.
Lietuvoje iškilus Sąjūdžio bangai, 1989 m. lapkričio 25−26 dienomis Vilniuje įvyko ilgai lauktas Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas.
1990 m. Lietuvoje atsikuria ateitininkų studentų ir moksleivių sąjungos.

