1941 m. birželio sukilimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Birželio sukilimas buvo lietuvių patriotų sukilimas prieš Sovietų Sąjungą prasidėjus 2 pasauliniui karui.
Vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, birželio 15 d. miestus, miestelius ir net kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Kauno, kurie centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms perdavė įsakymą pereiti į nelegalią padėtį, apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Lietuvoje staiga atsirado daug prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietinio saugumo organai. Lietuvą apskriejo slaptai perduodama žinia, kad birželio 16-26 d. galįs prasidėti karas tarp SSRS ir Vokietijos.
Sukilimas įsipliekė pirmą karo dieną ir vyko savaitę - 22-28 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis.
Kovos su besitraukiančiais Raudonosios armijos daliniais ir komunistų aktyvistais vyko ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei visoje Lietuvoje. Lietuvoje vienintelėje iš sovietų okupuotų kraštų prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui kilo ginkluotas sukilimas. Sukilimą organizavo Lietuvių Aktyvistų Frontas (LAF).

