Rezonansas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rezonansas (lot. resonans) - reiškinys, kai kūną veikiančios jėgos kitimo dažnis sutampa su to kūno laisvųjų svyravimų dažniu ir to pasekoje kūnui perduodama daugiausia energijos bei ryškiai padidėja priverstinių svyravimų amplitudė.
[taisyti] Rezonanso pasireiškimas
Šis reiškinys pasitaiko gana dažnai kasdieniame gyvenime. Rezonansas gali būti tiek naudingas, tiek žalingas. Naudingas jis esti tada, kai reikia padidinti svyravimų amplitudę, pavyzdžiui, specialiais vibratoriais kalant polius, ardant kelio dangą, plūkiant gruntą. Nenaudingas - mažinų, pastatų, tiltų bei kitokių įrenginių suirimo priežastis. Elektros variklių arba garo turbinų greitai besisukančios detalės gali subyrėti, jeigu bus blogai centruotos, nes dėl to jų savųjų svyravimų dažnis gali atsitiktinai sutapti su variklio ar turbinos svyravimo dažniu. Siekdami išvengti pavojingų rezonanso padarinių, konstruktoriai iš anksto apskaičiuoja mašinų bei įrenginių savąjį dažnį, kad, eksploatuojant tuos įrenginius, rezonansas nepasireikštų. Kariniams daliniams draudžiama per tiltus žygiuoti koja kojon.

