Rebe
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rebe (Rebbe) (hebr. רבי) – judėjų mokytojas, teisėjas, kunigas ir judėjų raštų aiškintojas. Hebrajų Rebe raidės reš-bet-jud yra akronimas „Roš Bnei Jisrael“ reiškiančiam Izraelio vaikų dvasinis lyderis. Skirtingai nei rabinas , Rebe laikomas žydų dvasiniu lyderiu.
Žodis Rebe šiandien reiškia:
- Tai Rosh ješiva arba mokytojas, kuris skelbia žydui/žydei Toros mokslą,o tas mokytojas žydų bus vadinamas „mano Rebe“.
- Ješivos studentai kreidamiesi į savo mokytoją vadina jį Rebe arba mano Rebe.
- Hasidinio judaizmo pasekėjai savo dvasinį lyderį vadina Rebe.

