Tverai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tverai
Rietavo savivaldybė
Tverai
Koordinatės
55°44'00″ š. pl.
22°08'40″ r. ilg.
G
Savivaldybė Rietavo savivaldybė
Seniūnija Tverų seniūnija
Gyventojų skaičius 680 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Tvẽrai
Kilmininkas: Tvẽrų
Naudininkas: Tvẽrams
Galininkas: Tverùs
Įnagininkas: Tvẽrais
Vietininkas: Tvẽruose

Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio RietavasVarniai pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Seniūnijos centras, yra ambulatorija, paštas, biblioteka, vidurinė mokykla, kultūros namai, girininkija, stovi medinė Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1989 m.). Kasmet vyksta visuotiniai atlaidai, suteikti popiežiaus Pijaus VI.

Turinys

[taisyti] Istorija

1251 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Tverai. Tverai sutapatinami su Ipatijaus kronikoje minima žemaičių kunigaikščio Vykinto pilimi-tvirtove, vadinta Tviriment, į kurią buvo atvykęs Mindaugas.

Tačiau šalia Tverų esančiuose Pribitkos ir Šlapeikiškės pilkapynuose atliktų archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad iki rašytiniuose šaltiniuose minimų Tverų, šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai.

1527 m. Tverai perėjo Žemaičių seniūno Stanislovo Kęsgailos žinion. 1589 m. pirmą kartą paminėta Tverų bažnyčia, 1600 m. – miestelis. 1640 m. karalius Vladislovas Vaza leido rengti vieną savaitinį turgų ir 3 prekymečius. Visi apylinkės gyventojai tik Tverų turguje galėjo pardavinėti savo gaminius, žemės ūkio produktus. 1643 m. Tverai jau vadinami miesteliu. Čia stovėjo Tverų dvaras, bažnyčia. XVII-XVIII a. Tverai buvo seniūnijos centras.

1700-1721 m. Tverai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1709 m. siaučiant maro epidemijai, Tverus valdė Leonas Palubinskis. 1699 m. Tveruose buvo 20, o 1721 m. - tik 4 sodybos. Miestelis atsistatė 1789 m. - tuo metu jau gyveno 41 šeima. Nuo 1776 m. Tverų miesteliui atkūrus dvarą, jį valdė Bilevičius. Tada Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų. 1780 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau duotas prekybines privilegijas. 1787 m. popiežius Pijus VI suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus.

Iki XVIII a. pabaigos Tverai buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtin įėjo visa Tverų parapija. 1804 m. Tveruose įkurta parapinė mokykla. 1831 m. sukilimo metu, Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. 1863 m. Tveruose buvo paskelbtas sukilimo maištas. Apylinkėse veikė A. Groso vadovaujamas būrys.

Bažnyčia ir šventoriaus vartai, vaizdas iš aikštės
Bažnyčia ir šventoriaus vartai, vaizdas iš aikštės

1897 m. klebonas garbės kanauninkas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po 1905 m. pagyvėjo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas. 1907 m. prie Tverų bažnyčios pastatyta akmeninė varpinė. 1911 m. Tveruose įsteigta Blaivybės draugija (140 narių), turėjusi biblioteką.

Nepriklausomybės paminklas
Nepriklausomybės paminklas

Nepriklausomos Lietuvos metais, tveriškiai atsiskyrė nuo carinės Rusijos laikais buvusio Žarėnų valsčiaus ir sudarė savo savivaldybę. 1929 m. miestelio centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m.). Apie 1935 m. miestelio ūkininkai išsiskirstė vienkiemiais. Tveruose buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, vyskupo M. Valančiaus vardo liaudies universitetas, sveikatos punktas, vaistinė, pora organizacijų laikomų bibliotekų, kooperatyvas, pieninė, lentpjūvė, malūnas, kelios krautuvės, gyveno amatininkai.

1956 m. Tveruose pradėjo veikti biblioteka, pakeitusi iki tol buvusias privačių asmenų ir organizacijų bibliotekas. 1957 m. Tveruose pradėjo veikti kultūros namai. 1959 m. Tverų mokykla tapo vidurine.

2005 m. Tverų miestelio aikštėje pastatytas paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (autorius Juozas Grigaliūnas).

[taisyti] Žymūs žmonės

Filypas Butkevičius (gimė 1887 m. Tveruose – mirė 1934 m. Kaune) – profesorius, chemikas, Vokietijos ir JAV chemikų draugijos narys.

Bronislovas Burneikis (gimė 1923-01-09 Tveruose - mirė 1991-09-10 Klaipėdoje) - kunigas, prelatas, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statytojas.

Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė (gimė 1935-11-03, Tveruose) – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė.

Juozas Antanavičius (gimė 1940 m. Tveruose) – muzikologas. Paskelbė darbų apie lietuviškąją instrumentinę (liaudies ir profesionaliąją) muziką. Surinko lietuvių liaudies melodijų. "Muzikos enciklopedijos" mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas.

Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila Janavičius (Kiežgajlo Stanislaw Stanislowowicz Janowicz) - Žemaičių seniūnas nuo 1527-04-28, mirė 1534 metais. Jam nuo 1527 metų priklausė ir Tverai.

Maironis 19261927 vasarojo Tveruose, pas tuometinį kleboną J. Budriką.

[taisyti] Lankytinos Tverų apylinkių vietos

  • Tverų miestelio centrinė dalis - architektūrinės vertės bažnyčios statinių kompleksas, kurį sudaro Tverų bažnyčia, šventoriaus vartai - vienintelis Lietuvoje žemaitiško baroko stiliaus architektūros paminklas (2004 m. rekonstrukcija), Tverų bažnyčios varpinė.
  • Kunigo J. Paliūko kapas (bažnyčios šventoriuje).
  • Tverų kapinynas, vadinamas Mažąja Šlapeike, Šlapeikike.
  • Tverų bažnyčios architekto, inžinieriaus Eligijaus Milianausko kapas (miestelio kapinėse).
  • Nepriklausomybės paminklas (Tveruose).
Paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui
Paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui
  • Paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (Tveruose).
  • Tverų turizmo centras (Tverų vidurinės mokyklos patalpose).
  • Mitologinis akmuo, priskiriamas Saulės kulto laikotarpiui - pirmoji lietuviška skulptūra (Irenos ir Stasio Laurinavičių sodyboje, Tveruose).
  • Lopaičių kalva (210,6 m) - aukščiausia Rietavo savivaldybės vieta.
  • Lopaičių piliakalnis, ant kurio stovėjo Žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis ir kiti istorinį kompleksą sudarantys objektai: šaltinis, senovės žemaičių šventvietė, geologiniai dariniai, esantys šalia piliakalnio.
  • Pribitkos pilkapynas. Apeiginis takas į pilkapyną (Pribitkoje, Lopaičiuose)
  • Spėjama karaliaus Mindaugo sužeidimo vieta (prie kelio Tverai – Varniai, už 2,3 km nuo Tverų, Lopaičiuose).
  • Lopaičių tvenkinys.
  • Ruškio kraštovaizdžio draustinis, Ruškio ežerėlis.
  • Paminklas Stalinizmo aukoms atminti (Plauskiniuose).
  • Pupžiubių dubenėtas akmuo, vadinamas Velnio akmeniu (Adomui Sivickiui priklausančiame miške).
  • Akmuo Plauskiniuose, vadinamas Velnio kojine.
  • Vienragių piliakalnis.
  • Pajomančio (Žeberių) kapinynas.
  • Dalgų (Pajomančių) V-VII a. senkapiai.
  • Agronomo, pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos direktoriaus K. Minicho šeimos kapas (Eidininkuose).
  • Šiuraičių piliakalnis, vadinamas Švedkalniu ir alkakalnis.

[taisyti] Kultūros namai

Šiuo metu kultūros namai įsikūrę 1930 metais statytuose parapijos namuose. Kultūrinis gyvenimas Tveruose turėjo savo ypatingų pakilimų ir atoslūgių. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje čia vyko didelės dainų šventės, Tveruose lankėsi garsus kompozitorius ir dirigentas Konradas Kaveckas, kultūros namų kolektyvams vadovavo L. Gedgaudas - Rietavo muzikos mokyklos direktorius.

Pastaruoju metu, koncertuoja įvairūs meno kolektyvai, vyksta susitikimai, vakaronės, nuolat organizuojamos reikšmingos šventės.

Nuo 2004-ųjų metų kultūros namai - Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialas.

Nuo 2006-ųjų gegužės mėn. kultūros namams vadovauja Romualdas Rževuskis.

[taisyti] Tverų girininkija

Tverų girininkijai priskirta 2600 ha Rietavo miškų urėdijos miškų. Iš jų 395 ha sudaro Ruškio kraštovaizdžio draustinis. Didžiausi Tverų girininkijos miškai yra: Patyrio giria (senasis pavadinimas - Didžioji) - 747 ha; Šlapgirio miškas - 517 ha; Lopaičių miškas - 395 ha; Rešketėnų miškas - 393 ha; Lenkaičių miškas - 174 ha; Akmenskinės miškas - 174 ha.

Girininkija didžiuojasi garsiuoju Gedikėnų ąžuolu, Akmenskinės miške esančia egle su 7 viršūnėmis, 2 metrus aukštyn išsišovusia aukštapelke ir aplink ją augančiais 140 metų amžiaus pušynais. Lopaičių miškuose yra išlikusių žieduotų medžių - 1912 metais vykdytos miškų apsaugos nuo kenkėjų - verpikų vienuolių - įrodymų. Girininkijoje yra ir beržo sėklinis medynas. Prie Ruškio ežero miškininkai turi įrengę poilsiavietę.

Tverų girininkijos miškų plotuose sutinkami gandrai, yra elnių, briedžių, vilkų, sengirėse sutinkama lūšių.

Pirmosios Nepriklausomybės metais Tverų girininkija buvo Zorūbuose, valdinėje pasodoje, prie Šlapgirio miško, 3 km nuo Tverų į šiaurės vakarus. Čia užaugo miškininkas A. Tenisonas.

Nuo 1978 metų Tverų girininku dirba Jonas Rekašius.

[taisyti] Tverų biblioteka

Biblioteka Tveruose veikia nuo 1956 metų. Iki tol buvo kelios privačių asmenų ar organizacijų bibliotekos.

Šiuo metu tai Rietavo savivaldybės viešosios bibliotekos Tverų filialas. Bibliotekoje skaito daugiau kaip 300 skaitytojų, iš kurių beveik pusė - vaikai. Biblioteka aptarnauja miestelio ir 36 seniūnijos kaimų gyventojus. Fonduose daugiau kaip 8000 spaudinių.

Tverų bibliotekoje rengiamos įvairios parodos, organizuojamos popietės, knygų aptarimai. Biblioteka – Tverų bendruomenės centras. Čia vyksta bendruomenės valdybos posėdžiai, sprendžiami bendruomenei aktualūs klausimai.

Bibliotekai vadovauja Danėlė Grauslienė.

[taisyti] Tverų vidurinė mokykla

1804 m. įkurta Tverų parapinė mokykla. 1910 m. mokyklai pastatytas naujas pastatas. Nuo 1956 m. rugsėjo mokykla tapo vidurine. Pirmąją abiturientų laidą mokykla išleido 1962 metais. 1961 m. reorganizuota į aštuonmetę. 1963 m. užbaigtas statyti naujas mūrinis mokyklos priestatas. 1976 m. mokykla vėl reorganizuota į vidurinę. 2005 m. renovuoti mokyklos pastatai.

Kasmet mokykloje mokosi apie 270 mokinių. Nuo 1983 m. mokyklos direktorė - Aldona Sūdžiuvienė.

[taisyti] Šiandiena

Miestelio gatvė
Miestelio gatvė

Tverų miestelis - seniūnijos centras, išlaikęs žemaitiško stiliaus užstatymą. Miestelį puošia Tverų Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartai ir akmeninė varpinė. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje.

Veikia vidurinė mokykla, girininkija, ambulatorija, kultūros namai, viešoji biblioteka, paštas, AB Lytagra filialas, dvi maisto produktų parduotuvės, vš.į. Tverų dienos centras, turizmo centras, degalinė.

2007 m. pradėtas kurti miestelio herbas.

Herbo projektas
Herbo projektas

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

Medingėnai - 12 km
PLUNGĖ - 42 km
TELŠIAI – 34 km
ŽARĖNAI – 15 km
Lopaičiai – 2 km
Lopaičiai - 2 km
Giliogiris – 10 km
RIETAVAS - 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus TVERAI Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VARNIAI - 15 km
Juodainiai – 10 km
LAUKUVA - 16 km

[taisyti] Nuorodos


Svarbiausios gyvenvietės Rietavo savivaldybėje

Daugėdai | Medingėnai | Rietavas | Tverai

Kitomis kalbomis