Gargždai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis yra apie miestą Klaipėdos rajone, rajono savivaldybės administracinį centrą. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Gargždai (Mažeikiai)
| Gargždai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 15 894 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante; Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės Vilnius-Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Gargždai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.
Mieste veikia 2 vidurinės mokyklos, „Vaivorykštės“ gimnazija, yra 4 vaikų darželiai, Gargždų vaikų muzikos mokykla, ugdymo centras „Naminukas“. Yra Gargždų parkas, stovi medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1941 m.). Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Masterfoods“ ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Nors istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. kaip Garisda, žmonių čia gyventa nuo pat žalvario amžiaus. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534-1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius, iki 1587 m. priklausęs Palangos, o vėliau – Gargždų seniūnijai. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas III Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą.
XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės. XIX a. Gargždai buvo klestėjantis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931-1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 m. miestą vėl suniokojo gaisras. Sovietmečiu Gargždai toliau augo. Nuo 1950 m. – Klaipėdos rajono centras.
1997 m. gruodžio 2 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
| Demografinė raida tarp 1881 m. ir 1988 m. | ||||
| 1881 m. | 1890 m. | 1959 m. | 1970 m. | 1988 m. |
| ~1000 | 2970 | 1527 | 7000 | 13.100 |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“).
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- „Vaivorykštės“ gimnazija
- 2 vidurinės mokyklos: „Kranto“ ir „Minijos“
- ugdymo centras „Naminukas“
- 3 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“
[taisyti] Žymūs žmonės
Iš Gargždų yra kilę:
- olimpinis futbolo čempionas Arminas Narbekovas,
- futbolininkai broliai Žutautai, Robertas Poškus ir Tomas Tamošauskas,
- pasaulio krepšinio jaunimo čempionas Marius Prekevičius.
[taisyti] Seniūnija
| Gargždų seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Klaipėdos rajono |
| Administracinis centras: | Gargždai |
| Plotas: | 1,74 km² |
| Gyventojai: | 15.510 (2005 m.) |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Saulius Bakšinskis |
| Žemėlapis | |
Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje. Gargždai yra didžiausias Lietuvos miestas turintis tik seniūnijos, o ne savivaldybės statusą.
| Klaipėdos rajono seniūnijos |
|
Agluonėnų seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Dovilų seniūnija | Endriejavo seniūnija | Gargždų seniūnija | Judrėnų seniūnija | Kretingalės seniūnija | Priekulės seniūnija | Sendvario seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | Vėžaičių seniūnija |
[taisyti] Nuorodos
| Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone |
|
Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai |

