Tiberijus Cezaris Augustas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tiberijaus biustas
Tiberijaus biustas

Tiberijus Cezaris Augustas (Tiberius Caesar Augustus, 42 lapkričio 16 pr. m. e. – 37 kovo 16 po Kr.), tikrasis vardas Tiberijus Klaudijus Neronas (Tiberius Claudius Nero) o plačiau žinomas tiesiog kaip TiberijusRomos imperatorius (nuo 14 po Kr.), iš Julijų – Klaudijų dinastijos. Imperatoriaus Augusto posūnis.

Pirmaisiais valdymo metais valdė sutardamas su Senatu, paskui, remdamasis pretorijonais, vykdė autokratinę politiką. Imperatoriaus rūmuose didelę įtaką įgijo pretorijaus prefektai (3 dešimtmetyje – Sejanas, 4 dešimtmetyje – Makronas). Stengdamasis provincijose sutvarkyti mokesčių sistemą, už piktnaudžiavimus persekiojo vietininkus ir atpirkėjus; sumažino išlaidas visuomeninėms statyboms ir pramogoms, grūdų ir pinigų dalijimą plebėjams.

Tiberijus yra žinomas kaip vienas geriausių Romos karvedžių, pagarsėjęs savo kampanijomis Panonijoje, Germanijoje, Retijoje, Ilyrijoje. Tačiau taip pat jis pagarsėjo, kaip žiaurus, piktas ir atsiskyrėlis imperatorius, niekada rimtai nenorėjęs valdžios. Ypač jo valdymo kokybė krito po sūnaus Druzo mirties 23 m. e. m. Tuomet Tiberijus beveik visiškai nusišalino nuo valstybės reikalų, realią valdžią palikdamas savo patarėjo ir pretorijų viršininko Sejano rankose, o po šio nužudymo už išdavystę – naujojo pretorijų viršininko Sutorijaus rankose.

Depresuotas dėl sūnaus mirties ir atsiskyręs, Tiberijus paskutiniaisiais savo gyvenimo metais tapo net paranojiškas. Jam mirus, valdžia atiteko Kaligulai ir Gemelui, tačiau Kaligula labai greitai Gemelą nužudė ir tapo vienvaldžiu imperatoriumi.

[taisyti] Nuorodos

  Romos imperatorius  
Anksčiau valdė:
Augustas
Tiberijus (14-37)
Julijų–Klaudijų dinastija
Vėliau valdė:
Kaligula
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis