Katalikybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Katalikybė (gr. καθολικός „bendras“) – krikščionybės kryptis, atsiradusi 1054 metais, kai Krikščionių bažnyčia skilo į Rytų ir Vakarų bažnyčias. Tai labiausiai paplitusi religija Lietuvoje. Katalikybę išpažįstantieji vadinami katalikais arba Romos katalikais.

Pagrindinės tikėjimo tiesos yra surašytos Apaštalų, Nikėjos-Konstantinopolio, Atanazo, Tridento tikėjimo išpažinimuose, plačiau mokymas yra pateikiamas Katekizme. Katalikai laiko, kad Apreiškimas yra pateiktas ne tik Biblijoje (kaip mano protestantai, kurie laikosi Sola scriptura doktrinos), bet ir Šventojoje Tradicijoje (visų pirma, Bažnyčios Tėvų raštuose), o šį Apreiškimą teisę autoritetingai interpretuoti turi tik Bažnyčios Mokymas (Magisteriumas).[1]

Katalikų bažnyčios vadovas – popiežius. Nuo 2005 balandžio 19 dienos išrinktas popiežius – Benediktas XVI.

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Išnašos

  1. [1] Vatikano II susirinkimo dokumentai, Dogminė konstitucija apie Dievo Apreiškimą Dei Verbum
Krikščionybė
Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas - Popiežius
Katalikybė | Stačiatikybė | Protestantizmas | Anglikonizmas | Koptai | Nestoriečiai