Vynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Raudono vyno taurė
Raudono vyno taurė

Vynasalkoholinis gėrimas, gaminamas iš fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais. Į vyną panašius gėrimus gamina fermentuojant kitų vaisių sultis („vaisinis vynas“), medaus tirpalą (midus). Iš ryžių gaminama sakė yra panašesnė į alų, o ne į vyną. Lietuvoje vynu vadinami dar ir sidrai – gėrimai iš raugintų obuolių sulčių. Vynas geriamas grynas, kartais – skiedžiamas vandeniu. Iš kai kurių vyno rūšių daromi likeriai, distiliuojant vyną gaminamas Konjakas, Armanjakas ir kitos brendžio rūšys.

Geriausiomis vynų rūšimis tradiciškai garsėja Pietų ir Vidurio Europos šalys: Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Vokietija, Vengrija, Moldova, Gruzija. Paskutiniu metu pasaulyje ima garsėti ir Australijos, Kalifornijos, Čilės, Pietų Afrikos Respublikos vynai.

Turinys

[taisyti] Istorija

Platesnė informacija straipsnyje Vyno istorija

Archeologinių radinių, rodančių vyno gamybą, rasta Gruzijos ir Irano teritorijose, jie datuojami 6-5 tūkst. metų prieš Kristų. [1][2][3]. Maždaug 3 tūkst. prieš Kristų artimųjų rytų, šumerų ir Egipto civilizacijose randama vynuogių auginimo ženklų. Egipte vynas pirmą kartą įėjo į rašytinę istoriją, nes vaidino svarbų vaidmenį Egipto ceremonijose. 2-1 tūkst. prieš Kristų vyndarystės ženklų randama ir senovės Kinijoje.

Vynas buvo pastoviai vartojamas antikinės Graikijos ir Romos civilizacijose, graikai turėjo vyno dievą Dionisą, vynas dažnai minimas Homero ir Eschilo kūriniuose. Dauguma šiuolaikinių vakarų Europos vyndarystės regionų buvo sukurti romėnų. Romos imperijos laikais išplėtotos vyndarystės technologijos, buvo žinoma daug vynuogių veislių, jų auginimo būdų, vyno laikymui ir pervežimui sukurtos statinės.

Viduramžių Europoje vyndarystę rėmė bažnyčia (vynas naudojamas krikščionių mišių metu). Tuo metu alus laikytas barbarišku ir pagonišku gėrimu, o vynas – civilizuotu ir krikšionišku, kai kuriose vietovėse alus netgi buvo draudžiamas [4].

[taisyti] Gamyba

Platesnė informacija straipsnyje Vyno gamyba

Vynuogės auginamos pietų ir šiaurės pusrutuliuose, tarp 30 ir 50 platumos laipsnių.

JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2005 m. didžiausia vyno gamintoja pasaulyje yra Prancūzija (5,3 mln. tonų), ją seka Italija (5 mln.), Ispanija (3,9 mln.), JAV (2,2 mln.), Argentina (1,5 mln.), Kinija (1,3 mln.), Australija (1,3 mln.), Pietų Afrikos Respublika (1,2 mln.), Vokietija (1 mln.), Čilė (0,8 mln.) ir Portugalija (0,6 mln. tonų). Pagal eksporto rinkos dalį, 2003 m. pirmavo Prancūzija (22% pasaulinės vyno eksporto rinkos), Italija (20%), Ispanija (16%), Australija (8%), Čilė (6%), JAV (5%), Portugalija (4%), Vokietija (4%).

[taisyti] Vynuogių veislės

Platesnė informacija straipsnyje Vynuogių veislės

Vynas paprastai daromas iš europinės vynuogių rūšies, Vitis vinifera, vienos ar kelių veislių. Taip pat vynui naudojamos ir kitos vynuogių rūšys bei hibridai. Šiaurės Amerikos vynuogių rūšis – Vitis labrusca, Vitis aestivalis, Vitis rupestris, Vitis rotundifolia ir Vitis riparia – paprastai auginamos valgymui ir vynuogių sultims, tačiau kartais iš jų daromas ir vynas.

Daugumoje pasaulio vynuogynų auga skiepytos vynuogės – europinės (Vinifera) vynuogės įskiepytos į Šiaurės Amerikos vynuogių šaknis. Šitai daroma todėl, kad europinės vynuogės uogos laikomos tinkamesnėmis vynui, tačiau Šiaurės Amerikos vynuogių rūšys yra atsparios filokserai (Daktulosphaira vitifoliae). Vienintelės šalys, kuriose nėra filokseros ir todėl skiepijimas nenaudojamas, yra Čilė ir Argentina.

[taisyti] Vyno rūšys

Vynas klasifikuojamas pagal daugelį kriterijų – gamybos būdą, vynuogių veisles, spalvą, gamybos vietovę, maišymą ir gamybos metus, išlaikymo ilgį, saldumą.

  • Stalo vynas – Europoje stalo vynu (prancūziškai vin de table, itališkai vino da tavola, ispaniškai vino de mesa) vadinamas pigiausias vynas, skirtas vartoti su maistu, be informacijos apie geografinę kilmę ar vynuogių rūšį. JAV stalo vynu vadinamas bet koks neputojantis nespirituotas vynas, silpnesnis nei 14% alkoholio tūrio.
  • Rūšinis vynas – aukštesnės kokybės vynas su nurodyta kilme ir vynuogių rūšimi. Rūšiniai vynai, geografinės nuorodos, leistini vyndarystės būdai kiekvienoje šalyje reglamentuojami atskirai. Pvz., Prancūzijoje skiriamos 3 pagrindinės kategorijos – krašto vynas (Vin de Pays), reglamentuotas aukščiausios kokybės vynas (Vin Délimité de Qualité Superieure) ir kontroliuojamos kilmės vynas (Appellation d'origine contrôlée, AOC). Dėl kiekvienos šalies skirtingo reglamentavimo, klimato, dirvožemio ir tradicijų, rūšiniai vynai paprastai skirstomi pagal regionus.
  • Putojantis vynas – vynas su angliarūgšte (susidariusia fermentacijos metu arba pridėta vėliau). Žinomiausios putojančio vyno rūšys, gaminomas tradiciniu dvigubos fermentacijos būdu, yra šampanas (Prancūzija), Cava (Ispanija), Spumante (Italija), Sekt (Vokietija). Gaminami ir pusiau-putojantys vynai, kurių slėgis mažesnis nei 2,5 atmosferos (Frizzante Italijoje, Vino de Aguja Ispanijoje, Petillant Prancūzijoje).
  • Desertinis vynas – turi daug cukraus (nuo 50 g/l iki 400 g/l).
  • Spirituotas vynas – vynas, kurio fermentacija dirbtinai sustabdyta, įpylus spirito (paprastai brendžio), arba papildomai įpilta spirito fermentacijai pasibaigus. Šie vynai paprastai būna saldūs. Žinomiausios rūšys – portveinas, Madera.

Vyno spalva daugiausia priklauso nuo to, ar fermentacijos metu sultyse paliekama uogos odelė. Daugumos vynuogių veislių (net ir tamsios spalvos uogų) sultys yra šviesios ir skaidrios. Raudonos spalvos vynas gaunamas tuomet, kai vynas daromas iš tamsių vynuogių, paliekant jų odeles fermentacijos metu. Atskyrus odeles, tų pačių vynuogių vynas būtų šviesus.

Itin aukštos kokybės, gerų metų derliaus, ilgai išlaikyti vynai yra prabangos prekė, kuriai galioja Vebleno efektas.

Platesnė informacija straipsniuose apie atskirtų šalių vyndarystę, vyno regionus ir rūšis:

  • Prancūziškas vynas
  • Itališkas vynas
  • Ispaniškas vynas
  • Amerikietiškas vynas
  • Argentinietiškas vynas
  • Australiškas vynas
  • Pietų Afrikos vynas
  • Vokiškas vynas
  • Čilietiškas vynas
  • Portugališkas vynas
  • Vengriškas vynas
  • Graikiškas vynas
  • Bulgariškas vynas
  • Ukrainietiškas vynas
  • Moldaviškas vynas
  • Gruziniškas vynas

[taisyti] Pavadinimai ir ženklinimai

Aukštesnės kokybės vynai paprastai įvardijami pagal 2 pagrindinius elementus – vynuogių veislę (pvz., Pinot, Chardonnay, Merlot)arba pagaminimo vietovę (pvz., Bordeaux, Rioja, Chianti). Europoje paprastai vynas įvardijamas pagal abu šiuos elementus. Ne Europos šalių vynai dažniausiai įvardijami pagal vynuogių rūšį, tačiau vis labiau plinta ir žymėjimas pagal vietovę (pvz., Napa Valley, Barossa Valley, Willamette Valley, Cafayate, Marlborough, Walla Walla).

Daugeliu atvejų regiono pavadinimą galima naudoti tik tuomet, kai vynas pagamintas valstybės tam regionui nustatytos tvarkos. Dėl to daugelis regionų įvardijimų (Bordeaux, Rioja, Mosel, Chianti) reiškia ne tik geografinę vyno pagaminimo vietovę, bet ir to vyno stilių. Šie valstybės reglamentuojami pavadinimai vadinami apeliacija.

Kai kurių maišytų vynų pavadinimai yra registruoti prekės ženklai (pvz., Meritage).

[taisyti] Vartojimas

[taisyti] Ragavimas

Platesnė informacija straipsnyje Vyno ragavimas

Vyno skonį lemiančios cheminės medžiagos yra panašios ar identiškos toms, kurios lemia vaisių, daržovių ar prieskonių skonį. Vyno skonis susideda iš sudėtingo organinių molekulių, esančių vynuogėse ar vyne mišinio, pvz., esterių. Skonį įtakoja vynuogių veislė bei vyndarystės būdas (pvz., brandinimas ąžuolo statinėse vynui suteikia šokolado, vanilės ar kavos prieskonį). Vyno saldumą lemia cukraus, likusio jame po fermentacijos, kiekis – natūraliai vynas be cukraus yra rūgštus. Mažai cukraus turintis vynas vadinamas „sausu“.

[taisyti] Vartojimo būdas

Raudonasis vynas paprastai geriamas kambario temperatūros – šitaip vynas labiau garuoja, ir vynas tampa aromatingesnis. Kai kurias labai aromatingas raudonojo vyno rūšis (pvz., Chinon arba Beaujolais) patariama gerti atšaldytas. Baltasis vynas dažnai pateikiamas atšaldytas. Kai kurias vyno rūšis siūloma prieš geriant perpilti į kitą talpą – perpylimo metu vynas kontaktuoja su oru, o butelyje pasilieka didžioji dalis nuosėdų.

Daugelio vyno rūšių etiketėse rekomenduojama vyno butelį palikti atkimštą maždaug 1 valandai (šitai vadinama vyno kvėpavimu), kitas gi patariama gerti iškart atkimšus.

[taisyti] Vyno suvartojimas pasaulyje

Metinis vyno suvartojimas pasaulyje 1 gyventojui (tamsiausia spalva – šalys, kuriose 1 gyventojas išgeria daugiau nei 30 litrų vyno per metus.
Metinis vyno suvartojimas pasaulyje 1 gyventojui (tamsiausia spalva – šalys, kuriose 1 gyventojas išgeria daugiau nei 30 litrų vyno per metus.

Vyna yra populiarus gėrimas, geriamas su daugeliu Europos ir Viduržemio jūros virtuvės patiekalų. Vynas taip pat yra daugelio patiekalų sudėtinė dalis. Prie maisto paprastai geriami raudonieji, baltieji ir putojantys vynai, turintys 10-14% alkoholio tūrio. Stipresnieji (14-20% alkoholio tūrio) vynai geriami kaip aperityvas arba desertas.

[taisyti] Vynas ir religija

Vynas ir jo vartojimas yra sudėtinė judaizmo ir judėjų papročių dalis. Krikščionybėje, vynas yra būtina Šv.Mišių (eucharistijos) dalis.

Islamas vyno, kaip ir kitų alkoholinių gėrimų, vartojimą draudžia.

[taisyti] Šaltiniai

  1. 8,000-year-old wine unearthed in Georgia. Archeology, 2003, Retrieved 24 February 2004.
  2. World's Earliest Wine. Archeology, vol. 49 (1996), Retrieved 24 February 2004.
  3. Depiction of Wine in Persian Miniature (MS Word document)
  4. R. Phillips A Short History of Wine pg 62-63 Harper Collins 2000 ISBN 0060937378

[taisyti] Nuorodos

Wikiquote logo
Puslapis projekte Vikicitatos -