Jonas Nepomukas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Jonas Nepomukas (g. 1340 m. Pomuke (dabartinis Nepomukas, netoli Pilzeno) – m. 1393 m. kovo 20 d.) – šventasis, Čekijos globėjas. 1729 m. kovo 19 d. jį kanonizavo popiežius Benediktas XII.
Turėjo kanonų teisės daktaro laipsnį. Dirbo Prahos arkivyskupijoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad už nepaklusnumą Nepomukas karaliaus įsakymu buvo numestas nuo arkinio Karolio tilto Prahoje į Vltavos upę. Dėl to šventasis tapo tiltų globėju ir sergėtoju nuo vandens nelaimių. Naujesniais duomenimis, Nepomukas nužudytas dėl to, kad bažnyčios reikaluose gynė arkivyskupo viršenybę prieš karalių Vaclovą IV.
Žečpospolitoje Nepomuko kultas ėmė plisti XVIII a. pirmojoje pusėje, greitai tapo vienu populiariausių Lietuvos šventųjų, kartais tapatintas net su šv. Jonu Krikštytoju.

