Flamandų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flamandų kalba (Vlaams) yra neoficialus, tradicinis olandų kalbos varianto, naudojamo flamandų, Belgijoje, pavadinimas, taip pat flamandų kalba arba tarme vadinami Belgijoje ir Pietų Nyderlanduose naudojami olandų kalbos dialektai ar dialektų grupės. Pavadinimas kilęs nuo viduramžių Flandrijos grafystės. Kalbančiųjų skaičius - apie 5,5 mln. Flamandiškasis variantas nuo bendrinės olandų kalbos skiriasi daugeliu foinetikos ir leksikos ypatybių. Yra vakarų, rytų, Brabanto ir Limburgo potarmės. Seniausi flamandų kalbos paminklai datuojami XI a. Literatūrinė flamandų kalba susiformavo XIX a. Vartojami lotyniški rašmenys.

