Galvanomagnetiniai reiškiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta. Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Galvanomagnetiniai reiškiniai – antriniai reiškiniai, kurie atsiranda pirmos eilės laidininkuose (t.y. tokiose medžiagose, kur krūvio nešėjai elektronai, o ne jonai) kartu veikiant elektriniam ir magnetiniam laukui.
Labiausiai tokie efektai išryškėja, kai elektrinis ir magnetinis laukai statmeni. Visi galvanomagnetiniai reiškiniai skirstomi į skersinius ir išilginius.
Skersiniai – vadinami tokie, kai atsiradęs potencialų skirtumas arba temperatūros gradientas būna statmenas elektros srovės krypčiai.
Išilginiai – kai pakitimai įvyksta elektros srovės tekėjimo kryptimi.
Pagal tai, kas magnetiniame lauke pakinta – elektrinis ar šiluminis dydis galvanomagnetiniai reiškiniai skirstomi į elektrinius ir šiluminius. Galvanomagnetinių reiškinių klasifikavimas pateikiamas lentelėje.
| Klasifikavimo pobūdis | Skersiniai | Išilginiai |
|---|---|---|
| Elektriniai | Holo efektas – skersinis potencialų skirtumas | Gauso efektas – varžos pakitimas magnetiniame lauke |
| Šiluminiai | Etingshauzeno efektas – skersinis temperatūrų skirtumas | Nernsto efektas – išilginis temperatūrų skirtumas |

