Bioįvairovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Drėgnųjų atogrąžų miškų ekosistemos pasižymi didžiausia rūšių įvairove Žemėje.
Drėgnųjų atogrąžų miškų ekosistemos pasižymi didžiausia rūšių įvairove Žemėje.

Bioįvairovėorganizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje, biome ar visoje Žemės planetoje. Bioįvairovės sąvoka dažnai taikoma apibūdinti ekologinės sistemos būsenai. Pati sąvoka yra gana plati, todėl rūšių gausai ir pasiskirstymui duotoje ekologinėje sistemoje įvertinti taikomi skirtingi būdai.

Turinys

[taisyti] Pasiskirstymas

Bioįvairovė skirtingose planetos vietose skiriasi, didžiausia atogrąžose ir kai kuriuose atskiruose regionuose; artėjant prie ašigalių rūšių gausa paprastai mažėja. Augalijos ir gyvūnijos įvairovė priklauso nuo klimato, aukščio virš jūros lygio, dirvožemio ir kitų regione gyvenančių rūšių. Taip pat pasauliniu mastu didesnė bioįvairovė būdinga mažesniems organizmams, didžiausia įvairove pasižymi vabzdžiai.

Šiuo metu labai daug Žemės rūšių pripažintos retomis arba linkstančiomis į išnykimą, o pasak mokslininkų yra dar milijonai neaprašytų, kurioms taip pat gresia išnykimas.

Planetos regionai, kuriuose labai didelis skaičius endeminių (tik tam regionui būdingų) rūšių, vadinami bioįvairovės karštaisiais taškais, dauguma jų – atogražų miškuose. Pvz., Brazilijos Atlanto miške yra apie 20000 augalų, 1350 stuburinių gyvūnų ir milijonai vabzdžių rūšių, kurių beveik pusė nesutinkama niekur kitur planetoje. Karštųjų taškų regionai dažniausiai sutampa su regionais, tankiausiai apgyvendintais žmonių, kas savo ruožtu didina šių rūšių išnykimo pavojų, nes didėjant žmonių skaičiui, plečiasi ir jų veikla.

[taisyti] Bioįvairovė ir evoliucija

Dabartinė Žemės planetos įvairovė atsirado 4 milijardus metų trukusios evoliucijos dėka. Atsakymo į klausimą, kaip atsirado gyvybė, mokslas kol kas neturi, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai galėjo įvykti 100 milijonų metų laikotarpyje po Žemės susiformavimo. Iki prieš maždaug 600 milijonų metų, gyvybę sudarė tik bakterijos ir panašūs vienaląsčiai organizmai.

Per paskutiniuosius 540 milijonus metų (fanerozojaus laikotarpiu), bioįvairovės augimas prasidėjo Kambro periodu, kada susiformavo beveik visų dabartinių daugialąsčių organizmų tipai. Per kitus apytiksliai 400 milijonus metų, kryptingų pasaulinių įvairovės tendencijų nebuvo, tačiau pasikartodavo masiniai išnykimai.

[taisyti] Bioįvairovės reikšmė

Ištekliai Gyvenamosios aplinkos reguliavimas Kultūriniai aspektai Kita nauda
Iš ekosistemų gaunami produktai
  • Maistas
  • Vanduo
  • Mediena kurui
  • Pluoštas
  • Biologinės ir cheminės medžiagos
  • Genetiniai ištekliai
Nauda gaunama iš ekosistemų procesų
  • Klimato reguliavimas
  • Kenkėjų reguliavimas
  • Nuotėkio reguliavimas
  • Vandens gryninimas
  • Apdulkinimas
  • Erozijos mažinimas
Nemateriali nauda Ekosistemų vykdomi procesai, esminiai kitoms ekosistemoms
  • Dirvožemio formavimas
  • Maistinių medžiagų apytaka
  • Pirminė produkcija
  • Gyvenamos vietos (buveinės) formavimas
  • Deguonies gamyba

[taisyti] Nuorodos

Svetainė apie bioįvairovės karštuosius taškus