Ežys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erinaceus europaeus
Ežys (Erinaceus europaeus)
Ežys (Erinaceus europaeus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Vabzdžiaėdžiai
( Insectivora)
Šeima: Ežiniai
( Erinaceidae)
Gentis: Paprastieji ežiai
( Erinaceus)
Rūšis: Ežys
( Erinaceus europaeus)

Ežys (lot. Erinaceus europaeus, angl. East European hedgehog, vok. Europäischer Igel) – vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio gyvūnas, priklausantis ežinių (Erinaceidae) šeimai. Kūnas 230-280 mm ilgio, apaugęs rusvos spalvos spygliais, ant pilvo yra gelsvi plaukai. Suaugęs ežys sveria 800-1200 g. Gimdo 3-7 plikus jauniklius, kuriems po kelių dienų užauga spygliai.

Lietuvoje dažnas. Gyvena miškų pakraščiuose, krūmuose, soduose, parkuose. Spalio – lapkričio mėn. užmiega žiemos miegu. Naudingas, nes sunaikina daug žalingų vabzdžių (per dieną gali suėsti apie 70 grambuolių).

[taisyti] Auginimas

Ežius galima auginti. Klaidingai yra manoma, kad ežiams galima duoti pieno, jo net tik kad negalima, bet jis yra kenksmingas jiems[reikalinga citata]. Gamtoje ežiai negauna karvės pieno, todėl jų organizmas nėra prisitaikęs jį įsisavinti. Tinka virtas vištos skeletas, kuris stiprina dantis. Maisto racionas gana įvairus: sliekai, smulkūs graužikai, varlės, vabzdžiai, sraigės, vaisiai, kruopos, duona ir kt. Gamtoje ežiai gyvena 3-4 metus, o nelaisvėje gali sulaukti 10 metų.