Mykolas Kaributas Višnioveckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mykolas Kaributas Višnioveckis
Mykolas Kaributas Višnioveckis. Nežinomo dailininko paveikslas iš Aušros muziejaus kolekcijos
Mykolas Kaributas Višnioveckis. Nežinomo dailininko paveikslas iš Aušros muziejaus kolekcijos
LDK didikų giminė Višnioveckiai
Giminės herbas
Korybutas
Korybutas
Tėvai Jeremijus Michailas Višnioveckis
Grizelda Konstancija Zamoiska
Žmona Elenora Marija Habsburgaitė (1653 - 1697)
Vaikai NN (1679 - 1679)
Gimė 1640 m. gegužės 31 d.
Gimimo vieta Višniovecuose (ukr.: Вишнівець) Lenkija, (dabar Ukraina)
Mirė 1673 m. lapkričio 10 d.
Mirties vieta Lvovas, Lenkija (dabar Ukraina)



Mykolas Kaributas Višnioveckis (lenk.: Michał Korybut Wiśniowiecki, 1640 m. gegužės 31 d. – 1673 m. lapkričio 10 d. Lvove) 1669-1673 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Turinys

[taisyti] Biografija

Kilęs iš naujosios turtingosios bajorijos – šlėktos Kaributų herbo Višnioveckių giminės. Tėvas, kunigaikštis Jeremijus Višnioveckis buvo Abiejų Tautų Respublikos karo vadas, pasižymėjęs kovose su Bogdanu Chmelnickiu. Motina – Grizelda Konstancija Zamoiska – Zamostės savininko, Podolės ir Kijevo vaivados Tomašo Zamoiskio duktė.

[taisyti] Mykolas Kaributas Višniaveckis ir jo elekcija (lot.: electio—pasirinkimas)

Atsisakius nuo sosto Jonui Kazimierui Vazai, nebeliko šeimos kuri būtų buvusi surišta su Abiejų Tautų Respublikos sostų tradicija. J.K. Vaza atsisakė nuo sosto, norėdamas jį užleisti prancūzų kandidatui Kontė princui ( pranc.: Louis II de Bourbon, Prince de Condé). Jo kandidatūrą palaikė ir didieji Lietuvos, Lenkijos ponai, tačiau krašte buvo dar gana stipri partija, palaikiusi Habsburgų kandidatą. Tarpuvaldis buvo gana ilgas, partijų kova labai griežta. Jau atrodė, kad pergalė bus Prancūzijos kandidato pusėje, tačiau elekcijoje nelaimėjo nė vienas tų didžiųjų partijų kandidatas. Atsirado žmonių, kurie sumanė pasinaudoti šituo bajorijos nepasitenkinimu ir išrinkti karalių, aplenkiant didikus. Tad visai netikėtai karaliumi buvo paskelbtas Mykolas Kaributas Višniaveckis. Tuo tarpu jis buvo labai nusigyvenęs ir gyveno tik iš kitų malonės, nes karų metu buvo žuvę visi tėvo turtai. Didikai bandė šitą elekciją sutrukdyti, tačiau bajorija dėjo galvą už savo išrinktąjį karalių. Pacų vadovaujamoji Lietuva irgi pasisakė už jį, tad 1669 m. birželio 19 d. elekcinio Seimo metu iš penkių kandidatų M.K. Višniaveckis išrinktas karaliumi. Pirmasis lenkųlietuvių kraujo karalius po paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto mirties 1572 m.

[taisyti] Mykolo Kaributo Višniaveckio valdymas

Jo trumpo valdymo metu 1672 m. Respublika pralaimėjo Osmanų imperijai kovas už Podolę. 100 000 turkų armija, kuriai vadovavo sultonas Mehmedas IV kartu su pasidavusiais kazokais, apsupo Kamenec Podolską, kurio gynėjai rugsėjo 26 d. kapituliavo, tačiau likusieji tvirtovėje 800 vyrų susisprogdino kartu su savo vadu Volodijovskiu. Dėl to šalije kilo neramumai ir grėsė vidaus karas tarp netekusių valdžios dvariškių (Golembo konfederacija) ir etmono J. Sobieskio. Tik abiem pusėm nusileidus, buvo išvengta konflikto. Prancūziškoji partija pagaliau apie karaliaus pašalinimą jau nebegalvojo, nes mirė jų kandidatas Kondei (1672 m.). Į karą pašaukta bajorija ruošėsi kariauti ne su turkais, o su karaliaus priešu, galingiausiu prancūziškosios partijos didiku, Lenkijos etmonu Jonu Sobieskiu. Gavus paramą iš popiežiaus ir sustiprinus artileriją, Jonui Sobieskiui pavyko turkus apsupti Chocimo tvirtovėje ir 1673 m. lapkričio 11 d. šturmu užimti įtvirtinimus, paimti apie 10.000 belaisvių ir dalį žemių. Stiprėjant lenkų bajorų partijai, drauge augo ir etmono J. Sobieskio populiarumas. Ypač jį, kaip gerą vadą, palaikė kariuomenė ir Lenkijos pietinių sričių bajorija, kurią jis apgynė nuo turkų.

[taisyti] Mykolo Kaributo Višnioveckio šeima

1670 m. vasario 27 d. vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Čekijos bei Vengrijos karaliaus Ferdinando III Habsburgo (Ferdinand III, Holy Roman Emperor) dukterį Eleonorą Mariją Habsburgaitę (Eleonora Maria Josefa, Archduchess of Austria) (g. 1653 m. gegužės 31 d. - m. 1697 m. gruodžio 17 d.). Sūnus, gimęs 1670 m. lapkričio 29 d., mirė tą pačią dieną.


1673 m. lapkričio 10 d. Mykolas Kaributas Višnioveckis mirė nuo persivalgymo


Anksčiau valdė:
Jonas Kazimieras Vaza
Lenkijos karalius ir Lietuvos Dydysis Kunigaikštis
16691673
Vėliau valdė:
Jonas Sobieskis


[taisyti] Šaltiniai

A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6