Gregoras Mendelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gregoris Mendelis
Gregoris Mendelis
   Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Gregoras Johanas Mendelis (Gregor Johann Mendel; 1822 m. liepos 20 d. Heinzendorfe / Hynšycoje (dalis Vražno valsčiaus) prie Naujojo Jičino, dabar Austrija – 1984 m. sausio 6 d. Brno / Brno, dabar Austrija) – austrų vienuolis augustinas, genetikos pradininkas.

Jo gimimo data nėra tiksliai žinoma. Jis pats nurodo liepos 22 d., tėvas nurodė liepos 20 d. 1834 m. – 1840 m. lankė Opasos licėjų, o paskui 1843 m. baigė Filosofijos Institutą Olomunco universitete. Vienus metus pabuvęs novicijumi 1844 m. tapo augustinų vienuoliu ir pradėjo teologijos studijas Brno mieste, kurias baigė 1848 m. Be sielovados dėstė žemės ūkio discipliną Brno Techikos Institute ir Znojno licėjuje, o 1851 m. – 1853 m. sutikus priorui studijuoja gamtos mokslus Viedene. 1854 m. vienuolyno sode pasisodina augalų, kad galėtų tyrinėti paveldėjimo pasikeitimus ir tuo pačiu stebėti meteorologiją. Šiuose dviejuose srityse (marginalijose, tarp hidrogeologijos ir bičių) veda mokslinius tyrimus. Be to, 1854 m. - 1867 m. dėsto gamtos mokslus Technikos mokykloje Brno, dalyvavo keliose vietos mokslininkų draugijose ir žemdirbių organizacijose. 1868 m. tapo išrinktu Brno augustinų abatu ir veikė prieš antibažnytines valdžių iniciatyvas. 1881 m. tapo Brno hipotekos banko direktoriumi. Gyvas būdamas jis daug daugiau išgarsėjo meteorologiniais tyrimais, kurie buvo daug kartų publikuoti, o paveldėjimo tyrimai liko nepastebėti.

Suformulavo pagrindines paveldėjimo nuostatas, atliko augalų kryžminimo tyrimus, pagrindinai žirnių Pisum sativum, kurių rezultatus paskelbė 1865 m. per vietos mokslininkų posėdį Brno. [1]. 1866 m. išpublikavo spaudinyje pavadinimu Augalų mišinių tyrimai (vok. Versuche über Pflanzen-Hybriden)[2].

Jo atradimas nesusilaukė atgarsio; net iki 1900 m. nepriklausomi tris mokslininkai Hugo de Vriesas, Carlas Corensas ir Erichas von Tšermakas patvirtino jo darbus. Supaprastintame variante jie skamba sekančiai:

Pirma Mėndelio taisyklė – gametos švarumo taisyklė. Organizmuose yra ląstelės, kurios kiekvienam bruožui turi vieną alelį). Tokios ląstelės vadinamos gametomis.

Antra Mendelio taisyklė nepriklauso segregacijai. Genai sąlygojantys įvairius požymius segreguoja nuo savęs ir yra atsitiktinumo kausimas, kuris poros alėtas sąlygojantis vieną požymį atsiras gametoje su vienu ar kitu alėtu sąlygojanti kitą požymį.

Trečia Mendėlio taisyklė yra dominavimo taisyklė: esant dviem genams sąlygojantiems vieną požymį vienas yra dominuojantis kitas rėcėsinis.

[taisyti] Mendelio tyrimai ir jų reikšmė

Mendelio eksperimentai dabar atrodo paprasti, bet anksčiau šimtmečiais vystantis žemės ūkiui niekas neatliko ir niekas neįvertino jų rezultatų. Mendelis naudojo žiedadulkes iš vienos švarios linijos apdulkino kiaušialąstes iš kitos švarios linijos, stengdamasis, kad požymiai naudojami atskirti linijas kuo daugiau skirtųsi, kap, pavyzdžiui, sėklų ar žiedų spalva. Iš švarios linijos geltonų sėklų augalai sukryžminti su švarios linijos žalios linijos augalais davė vienodus palikuonis: su geltonomis sėklomis [1].

Tai buvo įdomus pastebėjimas, kuris sudomino Mendelį atlikti tolimesnius tyrimus. Pirma sugriovė tvirtinimą įvairių požymių paveldėjimą, nes visos sėklos atrodė kaip vienas iš tėvų ir nepasižymėjo jokiomis pusiau savybėmis. Bet geltonų sėklų sukryžminimas su geltonomis davė sekantį rezultatą: kitoje kartoje pasirodė geltonos ir žalios sėklos, be to dalis duodanti tokios pačios spalvos sėklas buvo tokia pati.

Vadovaujantis tokiais tyrimais Mendelis nusprendė, kad paveldėjimo vienetai gali išsiskirti dviejuose formose, ar, kaip pasakytume šiandien, alėluose. Somatynė lastelė paima vieną tokia alėnų porą kiekvienai augalo daliai, nes kiekviena žiedadulkė ir kiaušialąstė turi po viena alėlą kiekvienai daliai; dėl to zygotose, o taip pat somatinėse ląstelėse susidaro sekančios kombinacijos:

  • du alėlai nešantys geltoną spalvą
  • alėlas geltonos ir alėlas žalios spalvos
  • du alėlai žalios spalvos

Dominuojantis alėjas, nugali savo recesyvinį (užleidžiantį) tokios pačios dalies kitą požymį nešantį alėją. Geltoni žirniai gali atsirasti dviejų geltonų žirnių kombinacijoje, ar žalio ir geltono žirnio kombinacijoje. Kad atsirastu žalia sėkla turi būti du žali žirniai ar du geltoni.

Geltonos sėklos gautos Mendėlio pirmoje kartoje atsirado iš dviejų spalvų sėklų. Kiekviena sėkla nors ir buvo geltona ji nešė dvi spalvas. Labai paprasta apskaičiuoti, kad šių heterozigotinių hibridu sukryžiavimas duoda ¼ vien žalią, ¼ vien geltoną ir ½ su dviejų spalvų alėrais. Nesunku suprasti, kodėl antroje ¾ sėklų turi būti vienos spalvos, o ¼ sėklų žalios.

Mendėlio darbas Apie rūšių atsiradimą galima laikyti svarbiu ildėliu į evoliucijos teoriją]. Nors jo tyrimai buvo daugiau naudingesni biologams, bet buvo vis tiek pradžioje ignoruojami.

[taisyti] Tolimesni paveldimumo atradimai

Mendelio darbų svarbumas buvo pripažintas XX a. pradžioje. Buvo analizuojama daugiau augalų ir gyvūnų kryžminimasis. Daugelyje atveju buvo sutikta su Mendeliu. Atrodė, kad paveldėjimo taisyklės labai paprastos, bet kuo daugiau buvo daroma bandymų tuo daugiau buvo neaiškumų. Tai nekeičia to fakto, kad dabartinė genetika remiasi ant jo dviejų paveldėjimo taisyklių.

Gana greitai po Mendelio darbų pasirodymo pasirodė gana rimti jo darbo kritikos darbai. Pasirodė, kad kai kurie elementai nėra nepriklausomi. Tai reiškia, kad yra požymių "rinkiniai", kurie turi savybę pereiti iš kartos į kartą kartu. Kryžiuojant vaisines muses išskirtos keturios „visada pereinamos genų grupės”, atitinkančios keturias chromosomų grupes. Jei du genai būtu vienoje chromosomoje, galėtu būti perduodamos kartu. Kuo genai yra vieni kito arčiau, to jie daugiau vienas nuo kito priklauso.

Žinoma, ši Mendelio taisyklių "korekcija", o taip pat Hugo de Vrieso mutacijų tyrimai tapo dabartinės genetikos pagrindu.

[taisyti] Nuorodos

  1. G. Mendelis 1865. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Vorgelegt in den Sitzungen vom 8. Februar und 8. März 1865. Naturforschedenden Vereins, Brünn. (Originalus Mendelio referatas perskaitytas mokslininkų draugovės posėdyje.)
  2. G. Mendelis 1866. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Verhandlungen des naturforschenden Vereines, Abhandlungen, Brünn 4: 3-47.