Malajų salyno istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Malajų salyno istorija
Priešistorė
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Šrividžaja, Šailendra
Madžapadhitas
Islamo laikotarpis:
Malajai, Ačehas, Java, Minangkabau, Balis, Bandžarmasinas, Sukadana, Kutai, Brunėjus, Sulu, Magindanao, Gova, Bugiai, Molukai
Kolonijinis laikotarpis:
Filipinai, Olandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras

Malajų salyno istorija – daugiatautė Malajų salyne ir Malakos pusiasalyje klestėjusių valstybių istorija, kurią bendrai dalijasi šiuolaikinės valstybės Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras ir Rytų Timoras. Šią istoriją bendrai kūrė įvairios malajų-polineziečių grupės tautos, ir ji atspindi Indonezijos civilizacijos istoriją.

Turinys

[taisyti] Priešistorė

Žmonės Malajų salyne apsigyveno jau 50 000 pr. m. e. Apie 200 pr. m. e. indų raštuose minima Dvipantara arba Dvipa Hindu karalystė Javoje.

[taisyti] Pirmosios valstybės

Prambanano šventykla – vienas senosios hinduistinės architektūros pavyzdys
Prambanano šventykla – vienas senosios hinduistinės architektūros pavyzdys
Malajų salyno valstybės iki 13 a

425 m. į salyną atkeliavo budizmas bei hinduizmas, iš Indijos atnešta civilizacija ir aukštesnė kultūra: introdukuota indų rašto pavyzdžio rašymo sistema, filosofija, mokslo ir meno pasiekimai. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais salų pakrantėse kūrėsi pirmosios smulkios valstybės, tokios kaip Kedah (Malakos pusiasalis), Kutai (Borneo rytinė pakrantė) ir kitos. Dauguma jų buvo inspiruotos Transmalakinės prekybos

Ankstyviausios valstybės regione yra artimai susiję su malajų tautos migracija. Ši tauta ilgainiui apgyvendino Vakarinę Sumatrą, Malaiziją, vakarų Borneo. Pačios tautos vardas kildinamas iš Melayu valstybės (vėliau Jambi). Vienas iš stipresnių jų miestų buvo Palembangas, iš kurio apie V a. kilo Šrividžaja dinastija, apie X a. suvienijusi nemažą jūrinę imperiją, apimančią Rytų Sumatrą, Vakarinę Javą, Vakarinį Borneo ir Malakos pusiasalį. Apie 670 m. kinų keliautojas Ching aprašo kelionę į Palembangą. Keliautojai mini auksakalystę (pakrantėse, bet ne salų gilumoje).

Javos saloje gyvenusi javiečių tauta irgi kūrė savo valstybėles. Tai buvo Šailendra centrinėje Javoje ir Sandžaja – rytinėje. Jų klestėjimo metu buvo pastatytas Borobuduras. Apie 900 m. žinomas Javos karalius Balitungas. Sandžajai, su sostine Mataramu laikinai pavyko suvienyti didžiumą Javos, netgi užimti Balį, tačiau 1006 pralaimėjo Šrividžajai. Išlikęs gyvas princas Airlanga, pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas teisingiausių valdovų, pamažėle atsikovojo savo teritorijas. Po jo mirties Java suskilo.

Balio sala irgi nuo senovės buvo valdoma atskirų valdovų, turėjo savo istoriją.

[taisyti] Madžapadhito imperija

Pagrindinis straipsnis: Madžapadhitas

11 a Nusilpus Šrividzajos ir Mataramo galybei, 13 a pradžioje susiskaldžiusioje Javoje susikūrė hinduistinė Singhasari valstybė, kurios istorija baigėsi 1292 m. Tada, įvykus sukilimui, naujasis valdovas Vidžaja perkėlė sostinę į Madžapadhito miestą. Taip pavadinta ir valstybė.

Karalystės pirmas ministras Gadjah Mada (valdė 1331-1364) sėkmingai valdė ir padėjo teisinius valstybės pamatus, suklestėjo menai. Naujoji valstybė ir dinastija, turinti didžiulių ambicijų, sugebėjo sukurti milžinišką imperija, ir tada pirmą kartą istorijoje Malajų salynas atsidūrė po vieno valdovo ranka, nors atskiri miestai ir sritys išlaikė nemažą savivaldą. Imperija driekėsi nuo Sumatros iki Filipinų ir Naujosios Gvinėjos, nuo Malaizijos iki Timoro. Tai buvo daugiatautė imperija, labai daug grįsta prekybiniais santykiais, paskleidusi Indonezijos civilizacijos pasiekimus (raštą, kultūrą, religiją, teisę) tolyn į Rytus, iki Molukų salų ir Filipinų.

[taisyti] Islamo atėjimas

Svarbiausi sultonatai Indonezijoje 16 a

Jau 13 a pabaigoje Šiaurinėse imperijos dalyse (Ačehe, Pasajuje) pasirodė islamo pirkliai, ir Salyne budizmą bei hinduizmą ėmė keisti nauja religija, kuri labai stipriai paskatino Madžapadhito imperijos byrėjimą. 14 a pabaigoje įpėdinystės karo metu skaldantis Madžapadhitui, islamo plėtra dar labiau suintensyvėjo.

Viena žymesnių asmenybių XV a buvo Palembango pincas Paremešvara, paskutinis Šrividžajos dinastijos palikuonis, kuris buvo išvytas iš savo miesto Madžapadhito valdžios. Pirmiausia apsistojęs Tumaseke (Singapūras), vėliau jis persikėlė į Malakos pusiasalį, kur įkūrė Melakos uostą. 1414 m jis atsivertė į islamą, tapdamas Melakos sultonu. Melakos sultonatas iki XV a vidurio tapo stipriausia valstybe Salyne, užvaldžiusia visas malajų gyvenamas sritis (Malakos pusiasalį, rytų Sumatrą), ir tokiu būdu, padedamas Indonezijos piratų, kontroliuojantis pagrindinius „vartus“ į salyną. 1511 m Melaką paėmus portugalams, valstybės sostinė perkelta į Džiohorą (Džiohoro sultonatas), iš kur dar šimtą metų išlaikyta hegemonija malajų teritorijose.

Islamizacija sukėlė masines senosios hinduizmo ir budizmo kultūros propaguotojų migracijas į rečiau gyvenamas salas. Islamui įsigalint Javoje, daug Madžapadhito imperijos valdininkų migravo į gretimą Balio salą. Ši sala vienintelė salyne išsaugojo senąją hinduistinę kultūrą.

Kita migrantų kryptis buvo Borneo sala, kurios pakrantėse įsikūrė keletas valstybių: Bandžarmasinas, Kutai, Sukadana, Brunėjus. Tačiau jos buvo islamizuotos jau 16 a II pusėje, ir vėliau pačios nešė islamą į Filipinų salas, kur įsikūrė Sulu sultonatas.

[taisyti] Keturių „imperijų“ laikas

Indonezija 17 a

Po galutinės islamizacijos, Malajų salyne prasidėjo aukso amžius. Nors valstybių salyne buvo be galo daug, labai suklestėjo prekyba. XVII a šioje prekyboje labiausiai reiškėsi keturios sritys, kurias sąlyginai galima vadinti imperijomis.

  • Ačeho sultonatas, ilgai kovojęs su Džiohoro sultonatu, galiausiai įgijo hegemoniją Šiaurės Sumatroje ir Malaizijoje.
  • Mataramas susikūrė Javos salos Mataramo miesto valdovui Senopati nukariavus savo amžiną priešą – Demako sultonatą. Jo anūko Angung laikais nukariaujama beveik visa Javos sala. Tai buvo stipriausia salyno valstybė.
  • Gova sultonatas kilo iš pietinio Sulavesio, Makasaro miesto. Ji kontroliavo Pietinį Sulavesį ir daugybę piečiau esančių salų: Butungą, Sumbavą, Lomboką.
  • Ternato imperiją kontroliavo keturi valdovai, kurių vyriausias sėdėjo Ternato mieste. Jis buvo tituluojamas Kolano-ma-luku, iš ko greičiausiai ir kilo Molukų salų pavadinimas. Ternatas valdė ne tik Molukų salas, bet ir Rytinį Sulavesį, kontroliavo prekybą su Naująja Gvinėja, Timoru.

[taisyti] Kolonijinė era

Malajų salyno sultonatų centrai ir Europos kolonijos 18 a

XVI a. Salyne pasirodžius europiečiams, čia klestėjo daug stiprių sultonatų. Nuo XVI iki XX a vyko salyno kolonizacija, kurioje dalyvavo penkios vakarų valstybės.

[taisyti] Portugalija

Pirmieji čia atplaukė portugalai, kurie 1511 m staigiu puolimu užėmė Melakos tvirtovę, ir ši nuo tol tapo svarbiausiu strateginiu tašku norint valdyti visą salyną. Melaka portugalų kolonijinėje imperijoje buvo tokia pat svarbi kaip Goa ar Makao.

Per visą 16 a Portugalija įgijo valdžią nemažoje dalyje salyno miestų, ypač koncentruodamasi Molukuose, kurie buvo pagrindiniai prieskonių gamintojai. Ten įkurti stiprūs fortai. Molukų imperijos provincijose (Flores, Timore), kur islamas nebuvo toks įsigalėjęs, portugalai sėkmingai steigė misijas ir skleidė katalikybę.

[taisyti] Ispanija

16 a II pusėje salyne pasirodė ispanai, kurie atplaukė iš Naujojo pasaulio, t.y. iš Rytų. Surengę sėkmingą konkistadorų ekspediciją, jie atrado jūrų kelią iš Meksikos ir 1571 m užėmė anksčiau musulmonų pirklių įkurtą Manilos gyvenvietę ir nuo jos vykdė Filipinų užkariavimus. Kadangi Brunėjaus sultonas neatsisakė pretenzijų į Filipinų salas, surengta keletas ekspedicijų į Brunėjų. Po jų Filipinų islamizacija sustojo, tačiau ir ispanų konkista į salyno gilumą buvo sustabdyta. Visgi musulmonų pasipriešnimas Filipinų pietuose, kur nuo seno klestėjo stiprūs musulmoniški sultonatai Sulu ir Magindanao, tęsėsi labai ilgai. Mūsų laikais jis reiškiasi kaip Moro separatizmas.

[taisyti] Nyderlandai

1596 m salyne pasirodė olandai, kurie tapo svarbiausiais portugalų konkurentais. Pirmieji jų užimti miestai buvo Ambonas ir Batavija, kuri ilgainiui tapo visos kolonijinės Indonezijos sostine. 1641 m olandams atėmus iš portugalų Melaką, jie tapo tikraisiais salyno šeimininkais, ir išvijo portugalus iš jų tvirtovių. Galiausiai portugalams teliko tik Timoro salos rytinė dalis – Portugalijos Timoras.

XVII a siekdami įsitvirtinti susiskaldžiusioje šalyje, olandai siekė kiršinti atskirus sultonus bei rezgė intrigas. Po Govos karo (1660-1674) užimta Govos imperija, o Mataramas okupuotas pamažu.

Salynas, nuo 1602 m. vadintas Nyderlandų Rytų Indija, buvo viena pelningiausių kolonijų, išgarsėjusi dėl prieskonių prekybos.

Labai svarbus procesas, vykęs olandų kolonizacijos laikais, buvo bugių kolonizacija. Ši nedidelė tautelė, kilusi iš Govos imperijos (Vadžio, Bone miestų), vykdė intensyvią prekybą salyne, sujungdami į vientisą tinklą įvairias tautas. Jie užėmė nemažas teritorijas, tapdami olandų konkurentais ir prekybiniais partneriais.

[taisyti] Didžioji Britanija

Anglai salyne pasirodė XVII a, tačiau jų kolonizacija buvo nesėkminga: vienintelė išlaikyta Benkulu (Bencoolen) kolonija Sumatros vakarinėje pakrantėje buvo nepelninga.

Britanijos pastangos salyne suintensyvėjo tik XVIII a II pusėje, kuomet buvo užimta Penang salelė prie Malakos pusiasalio vakarinės pakrantės, o 1819 – Singapūro sala, kuri labai greitai patyrė suklestėjimą. 1824 m sutartimi su Nyderlandais, dvi valstybės pasidalijo įtakos sferomis. Anglija nutarė koncentruotis ties Malakos pusiasaliu, ką patvirtino kolonijų apsikeitimas: olandai atidavė Melaką už Benkulu. Per XIX a Britanijos įgyti sultonatai 1890 m sudarė Federacines Malajų Valstijas.

Iki XX a pradžios didžiuma salyno galutinai atsidūrė dviejų Europos valstybių rankose. Tos sritys, kurios buvo užimtos Nyderlandų, davė pradžią Indonezijai, kai tuo tarpu anglų užimtos sritys vėliau gimė kaip Malaizija. Ispanija valdė Filipinus, o Portugalai išlaikė tik Timorą.

[taisyti] Nepriklausomybės laikotarpis

Pagrindiniai straipsniai: Indonezijos istorija, Malaizijos istorija, Filipinų istorija, Singapūro istorija, Rytų Timoro istorija