Klaipėda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Klaipėda | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Klaipėdos miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 185 899 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
- Apie „Klaipėdos“ dienraštį žr. Klaipėda (dienraštis)
Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas turi savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos.
Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė. Pro Klaipėdą teka Akmena (Dangė), įtekanti į marias. Nuo sostinės Vilniaus uostamiestis nutolęs 311 km į šiaurės vakarus.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Klaipėdos miestas išsidėstęs prie vietos, kur Kuršių marios įteka į Baltijos jūrą: rytinėje marių pusėje yra didžioji miesto dalis, centras ir senamiestis, o vakarinėje, kuri yra Kuršių nerijos teritorijoje – Kopgalis ir Smiltynė. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (labiau į pietus). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Medžių prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.
[taisyti] Kraštinės koordinatės
| 55° 47' 40‘’ | |||||||||||
| 21° 04' 30‘’ |
|
21° 14' 20‘’ | |||||||||
| 55° 36' 50‘’ |
[taisyti] Klimatas
Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kurį stipriai įtakoja Baltijos jūra. Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros dažniausiai šiltos, bet atskirais metais gali pasitaikyti vėsios arba karštos. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5°C, dienos 0°C. Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20°C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių - apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33°C, aukščiausia +34°C.
Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas - pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą mieste dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo visiškai paralyžiuotas visai dienai. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).
Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos Klaipėdoje būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Šios perkūnijos ypač būdingos tada, kai po karščių rugpjūčio mėnesį virš jūros apsistoja šalta orų masė. Slenkant atmosferos frontams, perkūnija Klaipėdoje pasitaiko ir žiemą.
Tornadai Klaipėdoje reti ir buvo pastebėti tik miesto apylinkėse, dažniausiai virš Baltijos jūros. Jie buvo silpni bei krantą pasiekę sunykdavo. Tiesiogiai tornadas nėra Klaipėdos kliudęs. Tačiau škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Vasarą Klaipėdoje galima kruša, kuri pasitaiko kas keletą metų.
Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Klaipėdoje jie kartais būna itin grėmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Paskutinį kartą tokie sibirietiški speigai buvo 2006 metų sausio mėnesį.
Klaipėda - vėjuotas miestas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 25-28, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai Klaipėdoje siekė 40 m/s uragano Anatolijaus metu bei per uraganą 1967 metų spalio mėnesį. Tuomet uoste vėjo gūsiai siekė net 55 m/s.
Klaipėda pasižymi orų nepastovumu. 2002 ir 2006 metų vasaromis vyravo Kalifornijos pakrantei būdingi sausi orai su šiauriniai brizais. 2007 metų sausis buvo artimas airiškajam (vėjuotas, lietingas ir švelnus), o 2006 metų sausis buvo speiguotas, artimas Maskvos sausiui. Net balandis vienais metais gali būti šiltas ir sausas, o kitais - sniegingas ir žiemiškas.
[taisyti] Gyvenamieji rajonai
2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą. Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:
|
|
|
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos istorija
Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Danės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pastatė Memelburgo (Memelburg) pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1257–1258 m. suteiktos miesto teisės. Klaipėda (tuometinis Memelis, vok. Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo vyskupystės centras, bet juo buvo trumpai dėl nuolatinių aplinkinų genčių puldinėjimų. Aprašęs tokį antpuolį 1323 m. Petras Dusburgietis pažymėjo, kad „jie pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“.
1328 m. Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje. XIV–XV a. Klaipėda tapo ginčų tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino objektu. Būdama žygių į Žemaitijos gilumą išeities vieta, Klaipėda kentėjo nuo atsakomųjų žemaičių antpuolių. 1379 m. užpuolę žemaičiai visiškai sugriovė miestą ir pilį. Klaipėda buvo žemaičių užimta ir Žalgirio mūšio išvakarėse (1409 m.). Dėl nuolatinio karinio užpuolimo pavojaus ir kaimyninių uostų konkurencijos Klaipėda netapo Hanzos sąjungos nare.
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių žemėje. 1422 m. Melno taika buvo galutinai nustatytos Vokiečių ordino ir Lietuvos sienos, Klaipėda palikta Ordino pusėje. 1455 m. miestą vėl užėmė žemaičių pajėgos. Iš Livonijos atsiųsta kariuomenė juos išstūmė, bet pasitraukdami žemaičiai sudegino miestą ir pilį.
XVI a. jame sparčiai vystėsi amatininkystė, laivų statyba, klestėjo pirkliai. Vėliau ėmė kurtis stambioji pramonė, išsivystė jūrų prekyba, atsirado kultūros įstaigos.
Nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. 1807–1808 m. Napoleonui Bonapartui sumušus Prūsiją, Klaipėda buvo karališkosios Prūsijos šeimos rezidencijos vieta ir laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. 1923 m. Lietuvos vyriausybei inscenizavus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos.
Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija. 1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo dalinai sugriautas. Išvykus beveik visiems seniesiems miesto gyventojams, miestas faktiškai prarado visas senąsias tradicijas. Naujakuriai, toliau griaudami senojo miesto architektūrą, sukūrė naująją Klaipėdą – iki 7-8 dešimtmečių sandūros – iš esmės ekonominę Lietuvos SSR provinciją. 8 dešimtmečio pr. Klaipėdoje pradėtų kurti aukštųjų mokyklų pagrindu 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vokiečiai nuo pat pilies įkūrimo XIII a. viduryje vietovę vadino Memel – taip pat, kaip ir Nemuną, kadangi manė, kad Marių sąsmauka ties gyvenviete yra Nemuno žiotys. XV a. pradžioje jau minimas Klaipėdos vardas: Vytauto laiške 1413 m. minima Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda.
Lietuviško pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški. Vokiečių kalbininkas, žymus baltistas G. H. F. Neselmanas savo 1851 m. žodyne teigia, kad tai būsiąs dviejų sandų žodis: latv. klaips ir liet. kliepas reiškia „duonos kepalas“ (šią versiją palaikė ir Kazimieras Būga), o -ėda nuo žodžio „ėsti“. Esą pilyje buvo valgoma daug duonos. Tačiau šioji versija dažniau priskiriama liaudies etimologijai.
Įtikinamesnė aiškinimo versija pateikta 1898 m., kai A. Zweck. Štutgarte išleistame veikale „Litauen“ Klaipėdos vardą susiejo su dviem žodžiais: klai- nuo latv. klajš „atviras, tuščias, lygus, plynas“ + pēda „pėda“ arba pads „padas, grįstinė, laitas, grendimas“. Taigi, Klaipėda galėjo reikšti „žema, plyna vieta“. Gali būti, kad vietovardis yra kuršiškos kilmės. Šią versiją palaikė ir J. Endzelynas.
Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų.
Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).
[taisyti] Senamiestis
Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų senamiečių savo fachverkiniu architektūros stiliumi. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė.
S. Daukanto gatvėje yra 1977 m. senųjų, pokario metais išniekintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos mokslas ir švietimas
- S. Šimkaus konservatorija
- E. Balsio menų gimnazija
- 6 gimnazijos
- 15 vidurinių mokyklų (iš jų 2 – suaugusiųjų)
- 2 specialiosios mokyklos
- 13 pagrindinių mokyklų
- kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
- specialioji pagrindinė mokykla
- pradinė mokykla
- 11 mokyklų-darželių (iš jų 1 – specialioji)
[taisyti] Ekonomika
Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras.
Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.
[taisyti] Statybų verslas
Klaipėdoje statybų verslas išgyvena bumo laikotarpį.
[taisyti] Darbo rinka
Klaipėdoje yra vienas mažiausių bedarbystės lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai). Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.
[taisyti] Miesto šventės
Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:
- Jūros šventė,
- Pilies džiazo festivalis.
Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.
[taisyti] Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
[taisyti] Seniūnijos
Klaipėdos mieste yra viena seniūnija – Melnragės ir Girulių.
[taisyti] Broliški miestai
|
|
[taisyti] Literatūra
- Klaipėdos istorija populiariai, Klaipėda: Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, 2002 (ISBN 9986848229)
- V. Safronovas, Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai, Klaipėda, 2002 (ISBN 9986310636)
- J. Tatoris, Senoji Klaipėda, Klaipėda, 1994
[taisyti] Nuorodos
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba
- Klaipėdos bažnyčios
- Klaipėdos švietimas
- Oficiali miesto svetainė
- Klaipėdos viešoji biblioteka
- Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės
- Klaipėdos žemėlapis
[taisyti] Istorija
- Forumas „Klaipėdos balsas“
- Trumpa Klaipėdos istorija
- Klaipėdos krašto genealogija (vok. k.)
- Pavadinimo raida

