Jaunius (m. 1432)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jaunius, krikšto vardas Jonas (apie 1380 m. - 1432 ar 1433 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas.
[taisyti] Biografija
Kilęs iš Lietuvos bajoro Valmunto šeimos, Buškės vaikaitis.[1] Turėjo penkis brolius. Buvo vedęs du kartus, bet palikuonių veikiausiai nepaliko.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto šalininkas ir bendražygis. 1412 m. Trakų seniūnas, 1413 m. Horodlės susitarimo dalyvis. Įkūrus Trakų vaivadiją paskirtas pirmuoju Trakų vaivada. 1422 m. Melno taikos pasirašymo liudytojas. Palaikė Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi idėją, po Vytauto mirties 1430 m. rėmė Lietuvos Didijį kunigaikštį Švitrigailą. 1432 m. Gardino sutarties dalyvis ir jos pasirašymo liudytojas.
1432 m. rugsėjo 1 d. Švitrigailos stovyklos išdavikui Žygimantui Kęstutaičiui Ašmenoje užpuolus Švitrigailą, Jauniaus korespondencija Švitrigailai pateko į Žygimanto rankas. Šis liepė suimti Jaunių ir nužudyti. Po Jauniaus mirties jo valdos išdalytos bajorams, Žygimanto šalininkams.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. VIII t. 597 psl.

