Marso geologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iš Marso orbitinių stebėjimų ir meteoritų tyrinėjimo duomenų nustatyta, kad Marso paviršiu dengia bazaltas. Kai kurie duomenys rodo, kad yra Marso paviršiuje vietų kur SiO2 kiekis yra didesnis nei tipinio bazalto. Be šių uolienų buvo surasta piroksenitų ir diabazų. Pagal sudėtį šių uolienų atitikmuo būtų andezitas. Didelė paviršiaus dalis padengta eolinėmis dulkėmis.
Pagrindiniai geologiniai procesai vykstantys ar vykę Marse:
- Vulkanizmas;
- Erozija – vandens?, vėjo, ledo ir t.t.;
- Meteoritų kritimas;
- Tektonika.
[taisyti] Vulkanizmas
Marse atrastas didžiausias Saulės sistemoje vulkanas. Tai Olimpo kalnas, kurio aukštis 27 kilometrai.
[taisyti] Geologinio laiko skaičiavimas
Marse išskiriami šie geologiniai periodai:
- Noačis – pats seniausias Marso vystymosi periodas. Šio amžiaus nuogulos aptinkamos daug meteoritinių kraterių turinčiose teritorijose, pavyzdžiui, Hellas baseinas.
- Hesperis – vidurinis Marso vystymosi periodas, kurio metu susiformavo didelis lavos laukai tokie kaip Hesperia Planum. Pradėjo formuotis didysis marso kanjonas – Valles Marineris.
- Amazonis – jauniausias periodas, kurio metu nauji lavos srautai padengė Tarsis regioną. Atsirado Olimpo vulkanas.

Po Mars Express misijos buvo bandyta sukoreliuoti Marso uolienų mineralinę sudėtį su geologinio laiko skale. Gavosi alternatyvi marso geologinio laiko skalė. Šioje skalėje išskiriamos 3 epochos (lietuviški pavadinimai nesusiformavę):
- Filocis (pavadinimas kildinamas iš filosilikatų) - nuo planetos susiformavimo iki 4000 mln. metų
- Teikis (pavadinimas iš sulfatinių mineralų) - 4000 mln. metų - 3500 mln. metų vulkaninio aktyvumo epocha. Šiuo metu į Marso atmosferą buvo išmestas didelis kiekis sieros junginių, ypatingai sieros dioksido, kuris sukūrė rūgštinę terpę
- Siderikis - vulkanizmo pabaiga, taip pat Marse dingo skystas vanduo. Pradėjo vykti geležimi praturtintų mineralų oksidacija.


