Kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


   Šis straipsnis yra BEVILTIŠKAS!
Jo turinys, struktūra, neutralumas, požiūrio taškas ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Jei tai atrodo neakivaizdu, žiūrėkite diskusiją.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, pradėkite tai iškart!


Kolegija Lietuvoje yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas. Kolegijos pavadinime negali būti žodžių „universitetas“ ir „akademija“.

[taisyti] Pagrindiniai kolegijos tikslai

  • 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei mokslo ir naujausių technologijų lygį;
  • 2) plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
  • 3) sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
  • 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

Kolegija, kaip tam tikra vidurinio, iš dalies aukštojo mokslo įstaiga ėmė formuotis viduriniais amžiais prie universitetų. Iš pradžių ji rūpinosi neturtintų studentų ir dėstytojų maistu bei butu ir tik vėliau įgijo kitą reikšmę. Pirmos tokio tipo mokyklos atsirado XIII a. viduryje Anglijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje kolegija – vidurinio mokslo įstaiga – oficialiai buvo įsteigta XVI antroje pusėje – 1570 metais Vilniuje.

[taisyti] Kiti ypatumai

  • Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse. Profesines kvalifikacijas kolegija gali teikti tik gavusi LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.
  • Į kolegijų studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas. LR vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.
  • Asmenys, įgiję kolegijoje neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, turi teisę LR švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis universitetuose.
  • Kolegijos turi turėti akademinį ir profesinį personalą savo tikslams įgyvendinti. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai.
  • Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, pasikeitimo dėstytojais ir kt.

[taisyti] Taip pat žiūrėkite