Balšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

40°35′N, 19°44′E(G)

Balšio panorama
Balšio panorama

Balšis (Albanų k.: Ballshi) yra pietinėje Albanijos dalyje esantis miestas, esantis Malakastros apygardos administraciniu centru ir vienu svarbesnių Fierio srities miestų. Miestas įsikūręs įduboje, apsuptoje Malakastros kalvų. Remiantis 2006 m. demografiniais duomenis, mieste gyvena apie 11.000 gyventojų, kurių absoliučią dauguma sudaro albanai, daugiausia musulmonai.

Dėl gausių naftos klodų, šis miestas miestas, kartu su Fieru ir Patosiu, tapo vienu iš svarbiausių Albanijos naftos pramonės centrų. Miesto apylinkėse dominuoja naftos gręžinių bokštai. Balšį su Fieru ir Duresio uostu jungia geležinkelio linija, komunistinės diktatūros laikais intensyviai naudotos naftos pramonės tikslais.

[taisyti] Istorija

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos - ilyrų gentys. Balšis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos - sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Viduriniais amžiais miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai.

Nuo XV a. Balšis atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas. 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei.

1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okuopuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Dėl po karo komunistų valdžios pradėtos industrializacijos, šio miesto reikšmė išaugo, miestas tapo pramoniniu ir ekonominiu vietos regiono centru. Po komunizmo žlugimo prasidėjus pramonės krizei, tik nedaugelis iš egzistuojančių naftos gręžinių yra naudojami pramoniniais tikslais.

[taisyti] Architektūra ir archeologija

Dėl istorijos bėgyje išlikusio menko miesto ekonomino ir socialinio vaidmens, mieste nėra daug turtingos architektūros pavyzdžių. Komunistinės diktatūros laikais, suintensyvėjus industrializacijos procesams ir prasidėjus gyventojų migracijai iš kaimų į miestus, pagal tipinius projektus pastatyta mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų, pramonės įmonių.

[taisyti] Šaltiniai

  • Edwin E. Jacques, The Albanians: An ethnic history from prehistoric times to the present, Jefferson, McFarland, 1995, ISBN 0899509320.
  • Country reports on human rights practices, Washington, U.S. G.P., 1999, ISSN 0198–9669.
  • Florin Curta, The making of the Slavs: History and archaeology of the Lower Danube Region, ca. 500–700, Cambridge, Cambridge University Press, 2001, ISBN 0521802024.
  • Central and South-Eastern Europe, London, Europa Publications, 2003, ISSN 1470–5699.