Girnikų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Girnikų piliakalnis
Šiaulių rajonas
Girnikų piliakalnis
Koordinatės
55°51'30″ š. pl.
23°01'20″ r. ilg.
G
Savivaldybė Šiaulių rajonas
Seniūnija Bubių seniūnija
Gyventojų skaičius

Šikšto kalnas arba Girnikų piliakalnis arba šventkalnis – 183,1 m. aukščio nuo jūros lygio kalnas arba piliakalnis Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje, 22 km į pietvakarius nuo Šiaulių, 4 km į šiaurę nuo Kurtuvėnų. Pietinėje kalno papėdėje iškastas Ventos–Dubysos kanalas.

Girnikų kalnas nuo Šemetiškių
Girnikų kalnas nuo Šemetiškių

Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra stovėjusi pilis. Pasak legendos milžinas Anculis nukovęs tiek daug priešų, kad susidaręs visas lavonų kalnas. Tada nuėjęs į pajūrį, prisėmęs batus smėlio ir užbėręs ant nukautųjų. Taip ir susidaręs kalnas. Greta buvęs 140 m. aukščio Arvydiškių kalnas jau baigiamas nukasti dėl statyboms tinkančios kokybės smėlio.

Nuo kalno matosi Šatrijos kalnas (Pašatrijos piliakalnis, Telšių raj., Upynos seniūnija), Kalniškių piliakalnis (Kelmės raj., Užvenčio seniūnija) bei kiti kalnai, tačiau matomumą riboja užaugusios pušys. Kalno šiaurinėje papėdėje tyvuliuoja Bulėnų ežeras.

[taisyti] Istorija

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės kalno papėdėje
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės kalno papėdėje

1905 m. balandžio 24 d., minint metines, kai buvo panaikintas spaudos draudimas, kunigo J.Vizbaro iniciatyva ant kalno pastatytas paminklas. Paminklo statybą rėmė grafas Pliateris, grafienė organizavo aikštelės sutvarkymą, buvo pastatyti suoliukai, kad galima būtų gėrėtis apylinkių panorama, nes kalnas tada dar nebuvo apaugęs mišku. Paminklą pašventino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, iškilmėse dalyvavo rašytojas Jonas Biliūnas, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti visuomenės veikėjai. Paminklas neišliko, tačiau 1990 m. Romuvos bendrija pastatė naują kryžių. Šalia jo stovi paminklinis stulpas „Varpinė“ (skulptorius Vitalijus Lukošaitis). Ant kalno arba prie jo net ir sovietiniais laikais būdavo švenčiamos Rasos.

Kasmet, rugsėjo 21 d., kai 1236 m. įvyko Saulės mūšis, ant kalno uždegamos Baltų vienybės ugnys – laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais.

Prie kalno 1915 m. vyko nuožmūs mūšiai. Kritę apie 240 vokiečių karių palaidoti šiaurinėje prieškalnėje.

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

Šemetiškiai – 3,5 km Gilvyčiai – 8 km ŠIAULIAI – 21 km
Kalniškių piliakalnis – 11 km
Pašatrijos piliakalnis – 30 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Girnikų piliakalnis Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bulėnai – 3,5 km
Bubių piliakalnis – 7 km
Medžiokalnis – 31 km Linartai – 2 km
Vainagių piliakalnis – 6 km
Kurtuvėnai – 4 km
Normančių piliakalnis – 18 km