Bulviakasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


   Šis straipsnis yra BEVILTIŠKAS!
Jo turinys, struktūra, neutralumas, požiūrio taškas ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Jei tai atrodo neakivaizdu, žiūrėkite diskusiją.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, pradėkite tai iškart!
Mechanizuotas bulvių nuėmimas.
Mechanizuotas bulvių nuėmimas.

BulviakasisTSRS gyvavimo metu į kolūkius ir tarybinius ūkius padėti kolūkiečiams nuimti derlių buvo siunčiami miesto gyventojai, dažniausiai studentai, mokiniai, valstybinių įstaigų darbuotojai ir armijos daliniai. Tai sudarydavo apie 10 proc. visų TSRS gyventojų. Net jeigu kaimuose buvo renkamas kitas derlius (runkeliai, morkos, kopūstai), rudeniniai darbai vis tiek vadinosi „bulviakasiu“. Vasariniai darbai vadinosi „kolūkis“, daug rečiau „tarybinis ūkis“, net jei reikėjo dirbti tarybiniame ūkyje. Bulviakasio dalyviams buvo išsaugoma visa alga, stipendija ir net išmokėdavo nedidelį piniginį priedą. Taip pat buvo dirbama ir vaisių bazėse. Bendrai tokios pareigos pildymas vadinosi „atidirbimu“.

[taisyti] Ekonominės priežastys

„Bulviakasis“ turėjo didelių ekonominių priežasčių: suprastėjus kolūkiečių darbo disciplinai ir nuolat stingant derliaus nuėmimo technikos, surinkti visą derlių buvo neįmanoma. Taip pat pastoviai trūkstant darbo jėgos praktiškai nebuvo galima pasamdyti sezoninių darbuotojų.

Siunčiant iš tų pačių valstybinių ar mokyklinių įstaigų į tuos pačius kolūkius ar tarybinius ūkius rinkti derliaus jie pradėti vadinti šefuojamais.

[taisyti] Kaip tai buvo daroma

Darbas bulviakasį galėjo būti trumpas (vienai išeiginei), ar ilgas (keletą savaičių). Antru atveju miestiečiams buvo suteikiamas trumpalaikis gyvenamasi plotas (pionierių lagerio korpusas). Darbuotojai buvo maitinami kaimo valgykloje pusryčiais, pietumis ir vakariene. Darbo diena prasidėdavo 8 val. ryto, o baigdavosi 5 val. vakaro (su pietų pertrauką).

Kiekvienam darbuotojui buvo išskiriama lauko dalis, sakykim lysvės, kuris jas turėjo apdirbti. Dažnai buvo dirbama poromis, nes taip buvo lengviau pripilti maišus bulvėmis. Normos buvo, bet normalios, kurias buvo galima įvykdyti. Darbuotojai darbo metu tarpusavyje kalbėdavosi, vakarais turėdavo nemažai laisvo laiko, tai prisigalvodavo įvairių pramogų.

Kontroliuoti tvarką buvo paskiriamas atskiras žmogus iš partijos, komjaunimo, mokytojas ar dėstytojas. Jis tiesiog prižiūrėjo discipliną, kartu su kolūkio vadovais paskirstydavo darbą, o kartais ir pats dirbdavo. Piktybiniams veikėjai būdavo veikiami moraliai, ar galėjo prarasti stipendiją.

Kažkas iš derliaus (kopūstas, maišas bulvių), kartais buvo pasiimama sau. Bet buvo ir tikrinama, jei kas pakliūdavo tam grėsė bauda, papeikimas ar net išmetimas iš instituto.

[taisyti] Medvilnės rinkimas Vidurinėje Azijoje

Kai kuriose respublikose ypatingai masiškai buvo naudojamas vaikų darbas. Vidurinėje Azijoje mokiniai mėnesių mėnesius rinko medvilnę, kas jiems labai trukdė mokslams.

Kitomis kalbomis