Ramygala
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ramygala | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Panevėžio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 1 701 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Ramygala – vienintelis miestas Panevėžio rajone, esantis prie kelio Panevėžys–Kėdainiai, 24 km į pietus nuo Panevėžio. Seniūnijos centras. Stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1914 m.), veikia gimnazija (joje yra istorijos muziejus), ligoninė, paštas, vaistinė, socialinės globos namai (nuo 2006 m.). Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante.
Prie miesto yra Ramygalos viensėdis, Ramygalos telmologinis draustinis (346 ha).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose buvo minimas nuo XIII amžiaus (kaip Remigale). Prieš 1492 m. (kitais šaltiniais, 1431–1500 m.) pastatyta pirmoji bažnyčia. Pats miestelis paminėtas 1503 m., 1525 m. minimas valsčius, o 1540 m. ir dvaras.
1888 m. Ramygaloje buvo atidaryta vaistinė, 1895 metais – paštas. Nuo XIX a. antrosios pusės iki 1950 m. Ramygala – valsčiaus centras, 1950–1962 m. buvo rajono centras. Miesto teisės Ramygalai suteiktos 1956 m.
Iki tarybinės melioracijos Ramygalą supo Liūnų, Pikšros, Uslajos ir Žarčių pelkės bei durpynai.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Ramygalos vardas iš pradžių, matyt, reiškė „ramus galas, rami vieta“, kadangi jos pavadinimą sudaro du sandai: ram- (nuo ramus – „tylus, be triukšmo, jaukus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, sritis“). Mažiau tikėtina versija, kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio Ramys (pvz., kaip Vytogala ar Ariogala), tačiau toks asmenvardis dabar neaptinkamas.
[taisyti] Miesto simbolika
Miesto herbo ir vėliavos etalonus sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.
[taisyti] Herbas
Ramygalos herbas buvo patvirtintas 2003 metų sausio 13-ąją Prezidento dekretu. Herbo žaliame fone yra vaizduojamas stovintis ant vienos kojos gandras.
[taisyti] Vėliava
Vėliavos žaliame fone – gandras, stovintis ant vienos kojos. Kampuose išdėstytos pasagos. Vėliavos kraštai apvesti raudonu apvalaus pjūvio apvadu. Dėka savo oficialių simbolių – herbo ir vėliavos – Ramygala buvo priimta į Europos gandrų miestų asociaciją.
[taisyti] Architektūra
Ramygalos bažnyčia ir mokykla – vieni seniausių pastatų mieste, turintys istorinę vertę.
[taisyti] Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Išsamiau žr. Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Mieste veikia vienintelė – šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Manoma, kad jos vietoje pirmoji Ramygalos bažnyčia buvo pastatyta tarp 1431 ir 1500 metų, priklausė Vilniaus vyskupijai. Architektas – K. E. Strandmanas. Istoriniuose šaltiniuose, 1500 metais bažnytėlė buvo minima kaip Ramygalos altarista. Ne vieną šimtmetį bažnyčia buvo apleista, o XVIII amžiaus viduryje bažnyčią suniokojo gaisras. 1781 m. atstatyta nauja medinė, šiaudais dengta bažnyčia. Tuo metu joje buvo 5 altoriai. 1842 metais pastatyta varpinė.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1897 metais, pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą. Bažnyčios architektūra – neogotikinė, vienabokštė. Viduje – 3 navos ir 3 altoriai. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų.
[taisyti] Ramygalos gimnazija
- Išsamiau žr. Ramygalos gimnazija.
Ramygaloje mokyklos būta jau XVII a. Nuo 1781 metų veikė parapinė mokykla. 1918 metais mokyklai suteiktas progimnazijos statusas. Nuo 1949 metų ji veikė kaip vidurinė mokykla. 2005 m. kovo 16 d. mokykla gavo Ramygalos gimnazijos vardą. Gimnazijoje veikia krašto istorijos muziejus.
[taisyti] Žymūs žmonės
Ramygaloje gimė dailininkas keramikas Mykolas Vrubliauskas (1919–1998), aktorius Saulius Mykolaitis (1966-2006).
[taisyti] Nuorodos
| Svarbiausios gyvenvietės Panevėžio rajone |
|
Geležiai | Karsakiškis | Krekenava | Miežiškiai | Naujamiestis | Paįstrys | Raguva | Ramygala | Smilgiai | Šilai | Upytė | Vadokliai |

