Ikona (religija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1410 m. Andrejaus Rubliovo ikona
1410 m. Andrejaus Rubliovo ikona

Ikona (gr. εiκών tar. eikon atvaizdas) – paveikslas, vaizduojantis Mariją, Kristų, apštalus ar angelus krikščionių (ypač rytų krikščionių, pavyzdžiui, stačiatikių) religiniame mene.

Ikonos būna iš metalo, akmens, mozaikos pavidalo, arba nutapytos ant drobės arba popieriaus.

Ankstyvieji krikščionys ikonas laikė stabmeldystės simboliais.[reikalinga citata] Dauguma ikonų tapytojų niekada nebuvo regėję savo ikonų personažų, todėl jų išvaizdą tapė pagal savo vaizduotę.

[taisyti] Nuorodos