Ozono sluoksnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ozono sluoksniu vadinama Žemės atmosferos dalis, kurioje yra santykinai didelė ozono koncentracija. Didžioji atmosferos ozono dalis yra apatinėje stratosferos dalyje, apie 15-35 km aukštyje, jo koncentracija didžiausia apie 22 km aukštyje.

Ozono sluoksnį 1913 m. atrado prancūzų fizikai Charles Fabry ir Henri Buisson. Smulkiau ozono sluoksnio charakteristikas tyrė britų meteorologas Gordon Miller Bourne Dobson, sukūręs paprastą spektrofotometrą, kurio pagalba buvo galima išmatuoti stratosferos ozono kiekius nuo žemės. 1928 - 1958 laikotarpyje Dobsonas įsteigė pasaulinį ozono monitoringo stočių tinklą, kuris veikia iki šiol. Jo vardu pavadintas ozono sluoksnio matavimo vienetas Dobsono vienetas.


[taisyti] Išorinės nuorodos