Lietuvos referentas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos referentas (lenk. Referendarz wielki litewski, lot. referendarius Lithuaniae) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
[taisyti] Pareigybės istorija
Pareigybę įsteigė karalius Žygimantas Augustas. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo du tokie pareigūnai, dvasininkas ir pasaulietis.
[taisyti] Įgaliojimai
Pagal kompetenciją tiesioginis referento viršininkas buvo Lietuvos didysis kancleris. Referentas priiminėjo privačius asmenis ir jų prašymus perduodavo kancleriui arba karaliui.
Pagal pareigas nuo 1600 m. tapo teismo pareigūnais. Referentų teismas spręsdavo valstiečių skundus valdininkais ir seniūnais. Referentai taip pat posėdžiaudavo Asesorių teisme, Karaliaus teisme ir Seimo teisme.
Nuo 1775 m. referentai atlikdavo sekretoriaus pareigas Nuolatinėje taryboje (Rada Nieustająca) ir jos Užsienio interesų departamente.

