Raudondvaris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Raudondvaris (reikšmės).
| Raudondvaris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Raudondvaris – gyvenvietė Kauno rajone, greta kelio Kaunas–Jurbarkas, šalia Nemuno ir Nevėžio santakos. Seniūnijos centras, stovi Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra kapinės, išlikę XVII a. dvaro sodyba su pilimi ir parku. Pilyje veikia kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus (nuo 2002 m.). Parke organizuojami koncertai, festivaliai, parodos ir kiti renginiai.
Raudondvaryje veikia LŽŪU žemės ūkio ir inžinerijos institutas (įkurtas 1956 m., apie 100 darbuotojų, užsiima moksline ir gamybine veikla), gimnazija (virš 500 mokinių ir 50 mokytojų), Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis, vaikų darželiai „Riešutėlis“ ir „Saulutė“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka, ambulatorija, paštas. Čia stovi paminklas kompozitoriui J. Naujaliui (pastatytas 1994 m.). Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.
Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine (arba Solomenka, kadangi senovėje namai čia buvo dengti šiaudais). Čia yra rezistentų kapinaitės.
Nuo Raudondvario į rytus, galima nueiti akmeniniu grindiniu link Nevėžio tilto. Pirmasis tiltas ties Raudondvariu savo laiku (1931 m.) buvo ilgiausias (106 m) vienangis tiltas Lietuvoje, Jis buvo pavadintas Vinco Stašelio (Raudondvario šaulių būrio vadas, Netonių pradžios mokyklos vedėjas, žuvęs Klaipėdos sukilimo metu 1923 m.) vardu. Dabar išlikę tilto fragmentai. Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, prie Nevėžio stovėjo Vyrgalės pilis, kurią sunaikino kryžiuočiai.
Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 metų, kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. Tų metų rugsėjo 2 dieną Jonas Dziavaltauskas laiške LDK dvarionui Mykolui Kiškai užsimena apie pilį. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.
2007 m. vasario 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Raudondvario herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Pirmieji rašytiniai šaltiniai mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu, vėliau šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis.
[taisyti] Dvaras
Dvaras minimas nuo 1615 m. 1652 m. Raudondvario dvarą įsigijo Radvilos. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. 1819 m. dvarą įsigijo Mykolas Tiškevičius. 1830–1831 m. sukilimo metu dvaro rūmai nukentėjo, po to buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija (1837–1839 m.), pietinės oficinos antrasis aukštas (1839 m.), šiaurinė oficina (1840 m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Valdant Tiškevičiams (iki 1915 m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI–XVII amžių).
I pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. 1927–1942 m. rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. II pasaulinio karo pabaigoje besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją. 1959–1973 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis buvo atstatytas. Dabar rūmai priklauso Žemės ūkio institutui (nuo 1996 m. institutas priklauso LŽŪU). 1994 dvaro rūmuose įrengta Raudondvario ir grafų Tiškevičių istorijos ekspozicija, taip pat ekspozicija kompozitoriaus J. Naujalio atminimui, o 2002 m. sausio 1 d. jo garbei čia atidarytas memorialinis muziejus. Atkurta grafų dvaro vėliava.
[taisyti] Parkas
Šalia dvaro 1834 m. buvo įkurtas pilies parkas, rekonstruotas XX amžiuje. Šiaurinis parko pakraštys pereina į mišką. Čia auga raudonasis klevas, veimutinė pušis, kryminė liepa, pavasarį pražystantys edelveisai. Parko takeliai veda link Nevėžio kraštovaizdžio draustinio. Senasis („vestuvinis“) takas veda link Raudondvario medelyno, kur gausu dekoratyvinių medžių ir krūmų. Draustinis apima Nevėžio slėnį (kylant aukštyn nuo tilto ties Raudondvariu), įkurtas siekiant išsaugoti Nevėžio erozinį senslėnį ir jo kraštovaizdį bei retųjų augalų bendrijas.
[taisyti] Žymūs žmonės
- Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Čia stovi 3 paminklai jo garbei:
- 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius – Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli bažnyčios stoje vietoje, kur kadaise stovėjusiame name gimė kompozitorius (šalia namo stovi senoji alyva);
- 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulptorius Leonas Žuklys, architektas Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
- 1989 m. prie pilies, dvaro parke pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulptorius – Leonas Strioga). Tai dabar yra meninis akcentras šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
- Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 1848–1861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.
- A. Cveigas, vokiečių rašytojas, parašęs romaną „Mindaugas II“, kur aprašomi Raudondvario rūmų kambariai ir knygos.
[taisyti] Kapinės
Raudondvario kapinėse palaidoti:
- buvę dvaro savininkai grafai Jurgis ir Marija Teresė Zabielos, jų anūkė Marija Prozorova (žuvusi tragiškomis aplinkybėmis, keliantis keltu per Nevėžį)
- didikai Bieleckai
- kunigas Pranciškus Kleinauskas (prie jo muzikinę karjerą pradėjo kompozitorius Juozas Naujalis)
- italų architektas Laurynas Cezaris Anikinis
Raudondvaryje taip pat yra apylinkių rezistentų (pokario pasipriešinimo judėjimo dalyvių) kapinės, 1989 m. sutvarkytos gyventojų iniciatyva.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| Naujieji Bernatoniai – 4 km | |||||||||||
| Netoniai – 5 km KULAUTUVA – 10 km BUBIAI – 13 km |
|
||||||||||
| Šilelis – 2 km | KAUNAS – 10 km |
[taisyti] Nuorodos
| Svarbiausios gyvenvietės Kauno rajone |
|
Akademija | Babtai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai Kulautuva | Lapės | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Rokai | Samylai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis |

