Vedingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

   Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Du geležinkelio bilietų pardavinėjimo automatai (kairėje –vietinių, dešinėje - tolimų), Vokietija
Du geležinkelio bilietų pardavinėjimo automatai (kairėje –vietinių, dešinėje - tolimų), Vokietija

Vendingas – prekių pardavinėjimas automatinių prekybos įrenginių pagalba.

Turinys

[taisyti] Istorija

  • I a. – pirmi aprašymai apie automatinius įrenginius sutinkami Gerono Aleksandriečio 'Pneumatikoje', jie šventovėse pardavinėjo šventą vandenį nusiplauti rankas;
  • XVII a. pradžia - Anglijoje pasirodė tabako pardavinėjimui porcijomis;
  • 1851 m. – Pasaulinėje pramonės parodoje Londone buvo demonstruojamas įrenginys gėrimams pardavinėti;
  • 1886 m. - JAV išduoti pirmi patentai dėl prekyboms automatų (pardavinėjo kramtomąją gumą);
  • 1887 m. - Jungtinėje Karalystėje buvo sukurta pirma prekybinė firma pardavinėti prekes per prekybos automatus.

Pirma prekybos automatus gamino iš medžio, dažniausiai korpusus, geležies ir stiklo. Pirmi automatai dažniausiai viliojo savo neįprasta išvaizda, negu išvaizda ar turiniu ir dažnai pirkėjas nematė parduodamos prekės, nes sienos buvo nepermatomos.

Dauguma automatų buvo apskaičiuoti pačioms mažiausioms monetoms - 1, 5 ir labai retai 25 centų. Jų parduodamas prekes galėjo nupirkti net vaikas – tuo labiau dažniausiai vaikams jie ir buvo skiriami.

Jau XX a. pradžioje pasirodė prekybinės mašinos, kurios savo išvaizdą praktiškai nesiskyrė nuo dabartinių: dažniausiai buvo ryškus, patrauklūs, turėjo permatomas sienas.

Tokių automatų sėkmę pas prekybininkus sulaukė dėl savo aptarnavimo paprastumo: jie nereikalavo elektros, pastovaus personalo ir buvo pilnai mechanizuoti. Pirkėjams automatai iš pat pradžių sudomino skaniu savo turiniu ir „žaidimo elementu“.

[taisyti] Prekybinių automatų istorija Rusijoje ir TSRS

1898 m. garsi Peterburgo konditerijos įmonė „Žoržas Bormanas“ rus. Жорж Борман pastatė automatą gaminti šokolado plyteles. Automatas pradirbo neilgai ir planai išstatyti prekybos automatus per visą Peterburgą žlugo.

Pirma serijinė prekybos automatų TSRS gamyba prasidėjo 1956 m.

Prekybos automatų vystymasis prasidėjo XX a. po 50-ųjų po garsios Nikitos Chruščiovo kelionės į JAV. Maskvoje buvo pastatyta apie 10 tūkst. Gazuoto vandens pardavimo automatų. [1]. Taip pat Gazuoto vandens pardavimo automatai stovėjo visoje TSRS teritorijoje, tame tarpe ir Lietuvoje.

Visuose Maskvos metro stotyse stovėjo žetonų, važiuoti metro prekybos automatai, o daugelyje geležinkelio stočių prekybos automatai pardavinėjo bilietus. Stambiuose miestuose (Maskvoje, Peterburge ir kt.) buvo populiarus Laikraščių prekybos automatai.

70 – aisiai po CK TSKP generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas po užsienio kelionės liepė atidaryti Maskvoje "Avtmattorgo" parduotuvę. Prekybinę įstaigą be pardavėjų atsidarė priešais Lenininio jaunimo vardo teatrą. Pirkėju jame buvo ne daug: automatai pardavinėjo sumuštinius su sūriu ir virta dešra. Įmonės "Autotorgas" išleido 12 rūšių visokių automatų, kurie buvo tiekiami į visus stambius TSRS miestus. Bet "Automattorgą" laikui bėgant uždarė ir tokia ūkio šaka pradėjo žlugti.

[taisyti] Pasaulinė vendingo rinka

JAV 2001 m. vendingas sudarė $24,34 milijardų (1992 - $17,4 milijardų). Daugiau kaip 35 % prekybos automatų JAV pastatyta gamyklinėse įmonėse, 27 % - ofisuose, 9 % - mokslo įstaigose, apie 5 % viešbučiuose, restoranuose ir ligoninėse ir 12 % viešuose vietose. Pagal JAV Darbo ministerijos duomenis vienas prekybos automatas per valandą savo šeimininkui atneša vidutiniškai $70,58 pelno. Pardavimų lyderiu, pagal 2001 m. duomenis, yra gaivinantys gėrimai (28,2 % - $6,86 milijardai) ir saldainiai (24,9 % — $6 milijardai).

Europoje pagal EVA (European Vending Association) duomenis, pastatyta 4,5 milijonai prekybos automatų. Per metus per juos parduodama prekių už $20 milijardų. Pagal analitikus, šis rodiklis didėja 5-10 % į metus. Tarp europiečių daugiausiai prekybos automatais naudojasi vokiečiai. Vokietijoje 2 milijonai prekybos automatų. Jungtinėje Karalystėje – apie 500 tūkstančių. 2002 metais Mančesteryje atsidarė pirmas valstybėje automatizuotas supermarketas, kuriuos pateikiama 150 pavadinimų prekių.

Japonijoje prekybos automatai vaidina vos ne pagrindinį vaidmenį prekyboje. Tokių mašinų kiekis valstybėje - 5,6 milijonai (1 automatas 23 gyventojams). Jų parduodamos produkcijos kiekis – apie $60 milijardų (pats didžiausias pasaulyje).

Prekybos automatais parduodamos labai įvairios prekės, nuo prezervatyvų iki drabužių.

[taisyti] Prekybos automatų evoliucija

[taisyti] XIX a. pabaiga

Gaminant prekybos automatus dažniausiai buvo naudojama mediena ir metalas.

Image:vending_18xx_01.jpg Image:vending_18xx_02.jpg Image:vending_18xx_03.jpg

[taisyti] XX a. pradžia

Prekybos automatai gaminami iš stiklo ir metalo.

Image:vending_190x_01.jpg Image:vending_190x_02.jpg Image:vending_190x_03.jpg Image:vending_190x_04.jpg

[taisyti] 1930-ieji metai

Image:vending_193x_01.jpg Image:vending_193x_02.jpg Image:vending_193x_03.jpg Image:vending_193x_04.jpg

[taisyti] 1940-ieji metai

Image:vending_194x_01.jpg Image:vending_194x_02.jpg Image:vending_194x_03.jpg Image:vending_194x_04.jpg

[taisyti] 1950-ieji metai

Image:vending_195x_01.jpg Image:vending_195x_02.jpg Image:vending_195x_03.jpg Image:vending_195x_04.jpg
Image:vending_195x_05.jpg Image:vending_195x_06.jpg Image:vending_195x_07.jpg Image:vending_195x_08.jpg

[taisyti] 1960-ieji metai

Image:vending_196x_01.jpg Image:vending_196x_02.jpg Image:vending_196x_03.jpg Image:vending_196x_04.jpg

[taisyti] 1970-ieji metai

Image:vending_197x_01.jpg Image:vending_197x_02.jpg Image:vending_197x_03.jpg Image:vending_197x_04.jpg

[taisyti] Įmonės prekybos automatų gamintojos

  • Automatic Products
  • Beaver Vending
  • Crane Co
  • Dixie-Narco Inc
  • North American Vending
  • Royal Vendors
  • Vendo

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Vedingas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

[taisyti] Šaltiniai

  1. Dmitrijus Tihomirovas. Oro prekybos pirmūnai. Komersantas Pinigai Nr. 21 (526) 30.05.05 — 05.06.2005