Paprastoji jonažolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Hypericum perforatum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum, angl. St John's wort, vok. Echtes Johanniskraut) - daugiametis žolinis augalas, priklausantis jonažolinių (Hypericaceae) šeimos jonažolių (Hypericum) genčiai, užaugantis iki metro aukščio. Stiebas stačias, viršutinėje dalyje šakotas; lapai priešiniai, ovalūs, lygiais kraštais; žiedai geltoni, susitelkę į šluoteles. Vaisius - dėžutė. Auga pievose, sausuose retuose miškuose. Mėgsta saulėtas sausas vietas. Žydi ir vaisius brandina visą vasarą.
[taisyti] Vaistinė vertė
Vaistinė žaliava - stiebų viršūnėlės su žiedais ir lapeliais, kurie pjaunami žydėjimo metu. Jonažolė turi daug biologiškai aktyvių medžiagų: C, E, P, karotino, dažinių rauginių medžiagų, mikroelementų. Dažniausiai vartojama dezinfekcijai kaip priešuždegiminė, surišančioji, reguliuojanti medžiagų apykaitą priemonė. Vartojama esant inkstų uždegimams, akmenligei, virškinamojo trakto veiklai reguliuoti, kvėpavimo takų ligoms gydyti. Išoriškai - žaizdas gydanti, regeneraciją skatinanti priemonė; mažina kraujagyslių pralaidumą. Nuoviru plaunamos pūlingos žaizdos, flegmonos, abscesai; sergant stomatitu skalaujama burnos ertmė ir kt. Žmonės jonažolę vadina „vaistu nuo 99 ligų“. Negalima vartoti būnant saulėje, nes gali atsirasti alerginiai odos pažeidimai.

