Varveklis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Varveklis – ledinis pailgas smailas darinys, susiformuojantis sušąlant lašančiam (varvančiam) ar didesniais kiekiais krentančiam vandeniui. Varveklio galas kai kuriais atvejais dėl vėjo ar vandens tekėjimo greičio gali būti ne smailas, o apvalus.
[taisyti] Susidarymas
Paprastai varvekliai susidaro, kai nuo saulės šviesos ar kito šilumos šaltinio (pvz., iš apšildomo pastato vidaus kylančios šilumos) tirpsta sniegui arba ledas, o ištirpęs vanduo patenka į aplinką, kurios temperatūra žemesnė nei jo šalimo temperatūra. Dėl to vanduo vėl užšąla. Varvekliu vėliau tekantis vanduo užšaldamas tą varveklį didina.
[taisyti] Varveklių poveikis
Priklausomai nuo varveklių susidarymo vietos ir jų dydžio, jie gali būti pavojingi bei nepageidaujami. Dideli varvekliai, kabantys ant statinių gyvenvietėse, gali nulūžti ir nukristi nuo savo svorio, sužeisdami praeivius arba padarydami žalos kitiems aplinkos objektams. Be to, ledas yra santykinai sunkus, o varvekliai dažnai formuojasi ant statinių atbrailų ir kitokių išsikišimų. Šioms statinių konstrukcijoms dėl varveklių gali tekti atlaikyti didesnį svorį nei numatyta, dėl ko jos gali lūžti. Dėl tos pačios priežasties susidarantys varvekliai gali nulaužti ir medžių šakas.
Varvekliais taip pat vadinamas kristalų sankaupų tipas, žr. straipsnį Mineralai.

