Alytus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Alytus (reikšmės).


Alytus

54°23′20″N, 24°02′50″E (G)
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Alytaus miesto savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}: {{{vadovas}}}
Gyventojų (2007): 68 828
Plotas: 40 km²
Gyventojų tankumas: 1747/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Alytùs
Kilmininkas: Alytaũs
Naudininkas: Alỹtui
Galininkas: Alỹtų
Įnagininkas: Alytumì
Vietininkas: Alytujè

Alytus – miestas pietų Lietuvoje, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai, valstybiniai vaikų globos namai. Mieste stūkso Alytaus piliakalnis.

Turinys

[taisyti] Geografija

[taisyti] Kraštinės koordinatės

  54° 26' 30‘’  
23° 57' 40‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Alytaus miestas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 06' 00‘’
  54° 21' 50‘’  

[taisyti] Istorija

Dailidės ežeras miesto parke
Dailidės ežeras miesto parke

Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvų genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė Alytaus pilis. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. Apie 1520 m. pastatyta Šv. Liudviko bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė.

1795 metais rytinė miesto dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei, bet po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).

1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyta apie 60 tūkst. žydų.

1977 metais Alytui buvo suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.

Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.

[taisyti] Gyventojai

[taisyti] Demografija

Mieste gyvena 94,7% lietuvių, 2,8% rusų.

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m. 1886 m. 1897 m. 1923 m. 1940 m. 1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 2001 m.
289 (Alytus I) 926 (Alytus I) + 843 (Alytus II) 1435 (Alytus I) + 2010 (Alytus II) 6322 9900 9900 12.400 28.074 55.509 71.491

[taisyti] Garbės piliečiai

[taisyti] Kultūra

Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas A. Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, A. Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.).

Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.

[taisyti] Bažnyčios

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Alytuje yra keturios bažnyčios:

  • Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 metais. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
  • Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 metais). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 metų buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 metais pagal architekto Vytauto jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
  • Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1524 metais. Varpinėje tebeskamba XIX amžiuje nuliedintas varpas.
  • Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 metais, pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

[taisyti] Muziejai

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

[taisyti] Pramonė

Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė, siuvimo fabrikas. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, AB „Alytaus tekstilė“, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, „Lietuvos buitinė chemija“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“ ir kt. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“.

Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai
Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai

[taisyti] Miesto savivaldybė

Alytus
Žemėlapis
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Alytaus apskritis
Miestai: Alytus
Gyventojų (2005): 69 859 (9)
Gyventojų tankumas: 1746,5 žm./km² (4)
Plotas: 40 km² (60)
Telefono kodas: {{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras: Česlovas Daugėla (2007–)

Alytaus miestas turi atskiros savivaldybės statusą. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Alytaus apskritis

Alytaus miestas | Alytaus rajonas | Druskininkų savivaldybė | Lazdijų rajonas | Varėnos rajonas


[taisyti] Broliški miestai ir regionai

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Alytus – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai

ALYTUSKAUNASKLAIPĖDAMARIJAMPOLĖPANEVĖŽYSŠIAULIAITAURAGĖTELŠIAIUTENAVILNIUS

Savivaldybių centrai

AnykščiaiBirštonasBiržaiDruskininkaiElektrėnaiGargždaiIgnalinaJonavaJoniškisJurbarkasKaišiadorysKalvarijaKazlų RūdaKėdainiaiKelmėKretingaKupiškisLazdijaiMažeikiaiMolėtaiNaujoji AkmenėNeringaPagėgiaiPakruojisPalangaPasvalysPlungėPrienaiRadviliškisRaseiniaiRietavasRokiškisSkuodasŠakiaiŠalčininkaiŠilalėŠilutėŠirvintosŠvenčionysTrakaiUkmergėVarėnaVilkaviškisVisaginasZarasai

Kiti miestai

AkmenėAriogalaBaltoji VokėDaugaiDūkštasDusetosEišiškėsEžerėlisGarliavaGelgaudiškisGrigiškėsJieznasJoniškėlisKavarskasKybartaiKudirkos NaumiestisKuršėnaiLentvarisLinkuvaNemenčinėObeliaiPabradėPandėlysPanemunėPriekulėRamygalaRūdiškėsSalantaiSedaSimnasSkaudvilėSmalininkaiSubačiusŠeduvaŠvenčionėliaiTytuvėnaiTroškūnaiUžventisVabalninkasVarniaiVeisiejaiVentaViekšniaiVievisVilkijaVirbalisŽagarėŽiežmariai