Lozorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lozorius (hebr. „Dievas padėjo'“) – tai Naujojo testamento žmogus, kuris buvo prikeltas iš numirusiųjų. Pagal krikščionišką tradiciją Lozorius buvo Mortos ir Marijos brolis. Vėliau jis išvyko į Kiprą, ten buvo Larnakos vyskupas.

