Buožė (valstietis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Buožė – kitose kalbose naudojamas pavadinimas kulak (rus. кулак - kumštis) – gerai gyvenantis valstietis. Terminas atsiradęs ikirevoliucinėje Rusijoje, buvo naudotas Rusijos pilietinio karo ir karinio komunizmo(1917 m.–1921 m.)metu, o taip pat buvo plačiai paplitęs kolektyvizacijos metu.
Per kolektyvizaciją (1928—1932) iš šio termino kilo terminas išbuožinti (rus. раскулачивать), tai yra jėga, be jokio teismo atimti iš valstiečio, laikomo buože, gamybos įrankius, žemę ir visas pilietines teises. Į buožių gretas galėjo papulti praktiškai visi valstiečiai. Žmonių likimus, ką paskelbti buožėmis, sprendė ne teismas, o taip vadinami NKVD trejetai (rus. тройки НКВД ar ОСО НКВД). Be to, ne tik atimdavo turtą, bet paprastai ir patį valstietį ištremdavo į tolimesnius kraštus Gulago sistemoje. Per išbuožinimus į tremtį buvo išsiųsti milijonai valstiečių ir jų šeimos narių. Lietuvoje represijos ir kolektyvizacija vyko vėliau, daugiausiau po Antrojo pasaulinio karo. Iš Lietuvos (1939 m. – 1956 m.) pagal įvairius šaltinius buvo ištremta nuo 140 iki 240 tūkstančių žmonių.
Žmogus, kuris buvo prieš išbuožinimą, bet pats negalėjo būti pavadintas buože, buvo vadinamas padbuožininku (подкулачник).
Iki Rusijos revoliucijos žodis кулак turėjo kitą reikšmę. Pagal Dalį:
Šykštuolis: perpirkinėtojas, suvedėjas, žmogus duonos prekyboje, pats neturi pinigų, gyvena iš apgaulės, apskaičiavimo, keitimu ... supirkėjas, pardavėjas išnešiojant daiktus.
Šis žodis reiškė ne ekonominį statusą, o apibūdino žmogaus charakterį ar profesiją.

