Lietuvos didysis raštininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos didysis raštininkas (lenk. Pisarz wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.

[taisyti] Pareigybės istorija

Pareigybė įsteigta 1504 m. Lenkijoje buvo vienas Karūnos didysis raštininkas, o Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje – trys. Pareigas užimti galėjo tik katalikai dvasininkai. 1764 m. seimas įvedė po dvi didžiojo raštininko pareigybes ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, bet jie vis tik turėjo būti dvasininkai. Tik nuo 1775 m., kai pareigybių skaičius buvo padvigubintas, vienas raštininkas turėjo būti pasaulietis, o trys dvasininkijos atstovai.

[taisyti] Įgaliojimai

Didysis raštininkas buvo tiesioginis karaliaus bendradarbis ir pirmasis padėjėjas. Rengdavo ir įteikdavo adresatui karaliaus vardu parengtus raštus, dokumentus, diplomus. Dažnai bendraudavo su užsienio šalių pasiuntiniais. Turėjo sprendžiamąjį balsą Asesorių teisme.

[taisyti] Kiti straipsniai

Kitomis kalbomis