Žalioji revoliucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Žalioji revoliucija – žemės ūkyje pasikeitimų kompleksas daugiausiai tropikuose esančiose besivystančiuose valstybėse vykdomas 1940 m. – 1970 m. ko išvadoje akivaizdžiai padidėjo pasaulinės žemės ūkio produkcijos kiekis.
Jis apėmė naujų, daugiau efektyvių augalų išvedimą, irigacijos praplėtimą, trąšų, pesticidų ir dabartinės technikos naudojimą.
Terminas buvo įvestas buvusio JAV Tarptautinės Vystymo agentūros vadovo Viljamo Gauso 1968 m. [1].
Žaliosios revoliucijos pradžia buvo Meksikoje 1943 m. jos vyriausybės ir Rokfelerio fondo pradėta žemės ūkio programa. Daugiausiai pasiekimų šioje programoje pasiekė Normanas Borlaugas išvedęs daugybė aukšto efektyvumo kviečiai rūšių, tame tarpe su trumpu kotu kuris mažiau linksta. 1951 m. – 1956 m. Meksika pirmą kartą apsirūpino save grūdais ir pradėjo eksportą, per 15 metų grūdinių derlingumas padidėjo 3 kartus. Borlaugo darbai buvo panaudoti vykdant selekciją Kolumbijoje, Indijoje, Pakistane, o 1970 m. Borlaugui buvo paskirta Nobelio taikos premija.
1963 m. Meksikos tiriamųjų įstaigų bazėje buvo sukurtas Tarptautinis kviečių ir kukurūzų gerinimo centras, (CIMMYT), aktyviai padedantys vykdyti Žaliąją revoliuciją.
Žalioji revoliucija leido ne tik pamaitinti didėjanti žmonių skaičių, bet ir pagerinti jų gyvenimo lygį. Besivystančiuose valstybėse vieno žmogaus maisto sunaudojimas vienam žmogui padidėjo 25%. Tuo laiku plačiai naudojant mineralines trąšas ir pesticidus paaštrėjo ekologinės problemos. Intensyvus ūkininkavimas sugadino dirvos vandens rėžimą, kas sukėlė druskingumą ir dykumų plytimą. Taip pat žalioji revoliucija paspartino globalizaciją ir padidino trąšų, pesticidų ir žemės ūkio technikos rinką.

