Markas Aurelijus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas (Caesar Marcus Aurelius Antoninus Augustus; 121 m. balandžio 26 d. Romoje – 180 m. kovo 17 d. Vindibonoje (dab. Viena), dabar plačiai žinomas tiesiog kaip Markas Aurelijus – Romos imperatorius nuo 161 m., karvedys, filosofas, stoicizmo atstovas. Tėvai – Anijus Veras ir Domicija Liucila. Tikrasis vardas – Markas Anijus Katilijus Severas, po vedybų pasivadino Marku Anijumi Veru. Tapęs imperatoriumi, pasivadino Marku Aurelijumi Antoninu.
139 m., po tėvo mirties, jį įsūnijo imperatorius Antoninas Pijus (Antoninus Pius, valdė 138-161 m.).
Nuo 25 metų amžiaus susidomėjo filosofija. Atėnuose įsteigė keturias filosofijos katedras – po vieną kiekvienai tuo metu labiausiai paplitusiai mokyklai: akademinei, peripatetikų, stoikų ir epikūriečių. Dėstytojams buvo skiriamas valstybės išlaikymas.
Parašė 12 knygų „Sau pačiam“ (Ad se ipsum libri).
| Anksčiau valdė: Antoninas Pijus |
Markas Aurelijus (161–180) Antoninų dinastija |
Vėliau valdė: Komodas |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||

