Lietuva (kino teatras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kino teatras Lietuva. Bendras Vaizdas.
Kino teatras Lietuva. Bendras Vaizdas.
Kino teatras Lietuva. Įėjimas į salę 88.
Kino teatras Lietuva. Įėjimas į salę 88.

„Lietuva“ - kino teatras Lietuvoje, pastatytas 1965 m. Vilniuje, Pylimo gatvėje ir uždarytas po 2002 m. įvykusio privatizavimo.

Turinys

[taisyti] Istorija

Kino teatras „Lietuva“ pastatytas 1965 metais. Jame buvo demonstruojami patys naujausi ir populiariausi kino filmai. 1965 - 1985 m. salės apkrovimas siekė 85 %. Metų bėgyje kino teatre apsilankydavo daugiau nei 1,84 mln. žiūrovų, pajamos už parduotus bilietus sudarydavo daugiau negu 1 mln. rublių. [1]. 1997 m. kino teatras buvo visiškai naujai rekonstruotas, o salėse įdiegta naujausia pasaulio kino standartus atitinkanti vaizdo ir garso technika. Nuo 1994 m. „Lietuvos” kino teatras buvo Europos sąjungos asociacijos „Europa Cinemas” sistemoje. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu „Lietuva” tapo pasaulinės reikšmės kino teatru ir surengė tokius, nepaprasto pasisekimo sulaukusius renginius, kaip „Kino pavasaris”, „prancūzų trumpo metražo kino naktis“, „Reklamos naktis”, „Afrikos kino naktį“, Ispanijos, Japonijos, Izraelio, Korėjos, Rusijos kino festivalius, Kino klubo renginius, daugiau negu 20 susitikimų su pasaulinio kino industrijos korifėjais iš Rusijos, Prancūzijos, D. Britanijos, Vokietijos, JAV - Nikita Michalkov, Peter Greenaway, Werner Herzog, Leos Carax, Krzysztof Zanussi, Agnieszka Holland, Jerzy Kawalerowicz, Valery Todorovski, Sergei Solovjov, Ala Surikova, Kira Muratova ir kt..

Kino teatras Lietuva. Įėjimas į salę 88.
Kino teatras Lietuva. Įėjimas į salę 88.
Skelbimas, reklamuojantis naują kino teatrą
Skelbimas, reklamuojantis naują kino teatrą

[taisyti] Didžioji salė ir Salė 88

Po 1997 m. atliktos rekonstrukcijos kino teatras turėjo dvi sales - Didžiąją ir Salę 88. Didžioji salė turėjo 983 sėdimas vietas ir vieną didžiausių ekranų Europoje, kurio plotis siekė 200m². Šioje salėje buvo įdiegta kokybiškiausia pasaulyje kino projekcijos ir naujausia skaitmeninė “dolby” garso sistema (Dolby Digital, Dolby A, Dolby SR). „Salėje 88“ atvėrė duris 1998 m. ir nustebino žiūrovus unikaliu interjeru, moderniomis kino kėdėmis, dviejose paskutinėse eilėse buvo įrengtos taip vadinamos „meilės kėdės“ („love seats“), leidžiančios įsimylėjėliams sėdėti arčiau vienas kito. Taip pat buvo įrengta naujausia projekcijos ir skaitmeninė „DOLBY“ garso sistema.

[taisyti] Privatizavimas

Valstybinis kino teatras „Lietuva“ 1990-1991 m. buvo reorganizuotas į UAB „Lietuvos kino teatras“, kurio apie 93 procentus akcijų valdė Vilniaus miesto Savivaldybė, o likusius 7 procentus akcijų įsigijo 14 kino teatro darbuotojų. 1997 m. UAB „Kino teatras Lietuva“, su Savivaldybės žinia paėmė 1 mln. 900 tūkst. litų kreditą iš Žemės ūkio Banko kapitalinei renovacijai ir įrangai įsigyti. Maždaug per keletą metų kreditas buvo gražintas iš kino teatro uždirbtų lėšų. Vyriausybės parama skiriama nebuvo. 1998 m. buvo paimtas antras – 2 mln. 500 tūkst. litų kreditas tolesnei renovacijai ir įrangai, kurio gražinimas buvo išdėstytas iki 2005 m.. Privatizavimo laikotarpiu 2002 m. dar buvo likusi kiek daugiau nei 1 mln. litų negražinto kredito dalis.

Kreditų pagalba buvo atliktas kapitalinis viso pastato ir priestato remontas, suformuota antra 88 vietų salė, įrengta moderni projekcinė ir garso įranga - du vokiški kino projekciniai aparatai (tuomet kainavę po 125 tūkst. Vokietijos markių, t.y. po 300 tūkst. litų), įrengti ekranai, sutvarkyta salių akustika, įrengta brangi dolby garso sistema, įrengtos minkštos kėdės, atnaujintos ir modernizuotos elektros, šildymo ir ventiliacijos sistemos.

Kino teatras laiku gražino kreditus, iš savo uždirbtų pinigų mokėjo darbuotojams atlyginimus, pats finansavo kino programas, filmų importą, vertimus, subtitravimą, mokėjo žemes nuomos mokestį ir pelno mokestį. „Lietuva“ gaudavo maždaug 80 tūkst. eurų per metus subsidiją iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, kaip „European cinema“ tinklo dalyvis, demonstravęs prancūzų kino produkciją.

2002 m., prieš pat kino teatro privatizavimą, Vilniaus m. savivaldybės ekonomikos skyrius padarė UAB „Kinoteatras Lietuva“ turto vertinimo perkainavimą. Įmonės turto balanse buvo įvertintas didelis nusidėvėjimas už 2001 m. finansinį laikotarpį. 2002 m. gegužę įvyko pirmasis aukcijonas; aukcioną laimėjusi „Vilniaus prekybos“ dukterinė įmonė UAB „Regiono investicija“ kino teatrą pirkti atsisakė paaukodama 100 tūkst. litų užstatą. Po pusmečio surengtame antrajame aukcione „Regiono investicija“ kino teatrą įsigijo už dvigubai ar net trigubai mažesnę nei pavasarį sumą – maždaug už 2 mln. litų. Po trijų metų nuo antrojo aukciono, „Regiono investicija“ pardavė kino teatrą „Lietuva“ už gerokai didesnę sumą bendrovei „M2Invest“, kuri yra plėtros bendrovės „Rojaus apartamentai“ akcininkė. [2]

[taisyti] Bandymas išsaugoti kino teatrą „Lietuva“

2005 m. kino teatro direktorė Vida Ramaškienė paskelbė apie rugsėjo 25 d. įvyksiantį uždarymą. [3] Uždarymo išvakarėse buvo suorganizuota protesto akcija „Šuns balsas į dangų neina“, kurios metu protestuotojai kaukė šunų balsais kartu su savo atsivestais šuniukais.

Visuomenės nepasitenkinimas dėl kultūros paveldo objektų prieštaringo privatizavimo ir naikinimo ir su jais susijusių kultūros organizacijų išskaidymo buvo išreikštas protesto ir meno akcijomis, peticijomis, straipsniais žiniasklaidoje ir pan. 2006 m. liepos 11 d. paskelbtoje peticijoje buvo pareikšta, jog Vilniaus savivaldybė per menkai atstovauja viešąjį interesą ir leidžia privačiam investuotojui galutinai sunaikinti vieną iš svarbiausių sostinės viešųjų kultūros erdvių, kurią subrandino buvęs „Lietuvos“ kino teatras. [4] Peticija buvo paskelbta pilietinio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“, įsteigto menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų iniciatyva ir pasirašyta daugelio miestiečių: Šarūno Bagdono, Audrio Karaliaus, dr. Tomo Grunskio, Evaldo Janso, Rūtos Milinskaitės, Mirjam Wirz, dr. Eligijaus Railos, dr. Rūtos Pileckaitės, dr. Audronės Žukauskaitės, Tomo Slombo Butkaus, dr. Nerijaus Mileriaus ir kt., taip pat surinkta apie 7000 kino festivalio metu apsilankiusių žiūrovų parašų. Bendrovė Rojaus apartamentai siekia iš protesto organizatorių prisitesti 200 tūkst. litų.[5]

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Išnašos