Objektinis programavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Objektinis programavimasprogramavimo stilius, apimantis keletą koncepcijų:

  • Objektas – duomenų ir susijusio funkcionalumo talpinimas į vientisus vienetus; objektai padeda pasiekti moduliškumą ir nusako objektinės programos struktūrą.
  • Abstrakcija – galimybė programuoti nežinant konkrečių detalių apie informaciją.
  • Inkapsuliacija (informacijos slėpimas) – užtikrina, kad objekto naudotojas negali pakeisti objekto būseną nenumatytu būdu. Tik objekto vidiniai metodai turi galimybę keisti objekto būseną. Objektas pateikia interfeisą (sąsają), nusakančia galimybes manipuliuoti objektu.
  • Polimorfizmas – objektiškai orientuotos kalbos nekviečia paprogramių, bet siunčia pranešimus, todėl konkretus į pranešimą reaguojantis metodas priklauso nuo objekto, ne nuo siuntėjo. Tai leidžia dirbti su bendresnio tipo objektais (pvz., paukštis), nežinant konkretaus tipo (pvz., strutis ar pingvinas), dėl to nereikia kiekvienam konkrečiam tipui rašyti atskiro kodo.
  • Paveldėjimas- Objektų organizavimas specializuojant egzistuojančius bendresnius tipus, papildant ar iš dalies pakeičiant funkcionalumą.

Objektinis programavimas (OOP) - tai ne vien programinės įrangos kūrimo teorija, kiek pačių programų rašymo būdas. Nemažai žmonių mano OOP esant viena reikšmingiausių kada nors egzistavusių programinės įrangos kūrimo naujovių.[reikalinga citata] OOP - tai būdas realaus gyvenimo objektus pateikti kaip programavimo kalbos objektus. Kai kurios kalbos, pavyzdžiui: Java, Smalltalk, C++ yra sukurtos OOP pagrindu, o kitose, kaip PHP arba Perl tai nėra esminė savybė.