Disociacijos konstanta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Disociacijos konstanta – pusiausvyros konstanta, kuri rodo didesnio objekto suskilimą, Disociaciją į smulkesnius objektus. Disociacijos konstanta paprastai žymima Kd. Druskų atveju disociacijos konstantą galima vadinti jonizacijos konstanta.

Bendru pavidalu


\mathrm{A}_{x}\mathrm{B}_{y} \leftrightarrow x\mathrm{A} + y\mathrm{B}

kur kompleksas AxBy skyla į x A ir y B, disociacijos konstanta tada užrašoma


K_d = \frac{[A]^x \times [B]^y}{[A_x B_y]}

kur [A], [B], ir [AxBy] yra koncentracijos A, B, ir junginio AxBy.

[taisyti] Vandens disociacijos konstanta

Kadangi dažnai naudojama, vandens disociacijos konstanta dažnai išreiškiama kaip Kv

Kv = [H + ][OH ]

Vandens koncentracija čia nesvarbi. Kv vertė kinta priklausomai nuo temperatūros ir į tai reikia atsižvelgti, jei norima tiksliai įvertinti pH.

Vandens temperatūra Kd*10-14 pKd
0°C 0.1 14.92
10°C 0.3 14.52
18°C 0.7 14.16
25°C 1.2 13.92
30°C 1.8 13.75
50°C 8.0 13.10
60°C 12.6 12.90
70°C 21.2 12.67
80°C 35 12.46
90°C 53 12.28
100°C 73 12.14