Mezolitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mezolitas yra tarpinis akmens amžiaus periodas nuo ledynmečio pabaigos prieš 10 tūkst. metų (Lietuvoje) iki žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimo. Datuojamas priklausomai nuo regiono – prasidėjo ir baigėsi vienur anksčiau, kitur – vėliau.
Šis periodas siejamas su jūros lygio kilimu bei ryškiais klimato pokyčiais šiauriniuose kraštuose (Europa, Sibiras). Ėmus sparčiai augti miškams bei upių ir ežerų tinklui, šiaurės elniai – tradicinis paleolitinio žmogaus maisto šaltinis – turėjo pasitraukti į Šiaurę ir reikėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pradėta intensyviai žvejoti. Europoje šiuo laikotarpiu ėmė rastis Artimųjų Rytų kilmės įrankių, taip vadinamų mikrolitų.
Mezolitas dar vadinamas epipaleolitu arba finaliniu paleolitu.

