Jurgis Pabrėža
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tėvas Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža (g. 1771 m. sausio 1 d. .15 Lenkimų parapijoje, Večių kaime, mirė 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas) - buvo kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų .
[taisyti] Gyvenimas
Jurgis Pabrėža mokyklą yra baigęs Kretingoje, po jos studijavo Vyriausioje Lietuvos mokykloje – tai Vilniaus universitetas, kur mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Buvo įsitraukęs į Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą. 1794 metais tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku. Po dviejų metų įšventintas į kunigus.
Jurgiui Pabrėžai teko kunigauti daugelyje žemaičių krašto parapijų: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje. Be to jis daug keliavo - rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas jis atsakingai ruošdavo, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais .
[taisyti] Palikimas
Jurgis Pabrėža sau rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemindavo gyvenimo principus. Jis parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį „Taislius auguminis“, kur apibūdino 643 augalus. Pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik 1900 metais Amerikoje. Jurgis Pabrėža pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją .
Be visa ko, Jurgis Pabrėža gydydavo žmones. Iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas .
Jurgis Pabrėža talkino leidžiant istorinius veikalus. Produktyvus bendradarbiavimas vyko su Simonu Daukantu ir vyskupu Motiejumi Valančiumi.
Yra likęs negausus Jurgio Pabrėžos literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai.
[taisyti] Po mirties
Jurgio Pabrėžos atminimas įamžintas Kretingoje. Daugelis miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą Jurgio Pabrėžos beatifikacijai. 1993 metais išleista pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno parašytą monografiją „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo Jurgio Pabrėžos paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta Kretingoje gimnazija, prie jos stovi medžio paminklas Jurgiui Pabrėžai, mieste yra jo vardo gatvė.

