Tolydus atsitiktinis dydis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šis straipsnis yra BEVILTIŠKAS! Jo turinys, struktūra, neutralumas, požiūrio taškas ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai. Jei tai atrodo neakivaizdu, žiūrėkite diskusiją. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, pradėkite tai iškart! |
TOLYDIEJI ATSITIKTINIAI DYDŽIAI Diskrečiojo atsitiktinio dydžio skirstinio funkcija yra trūki tuose taškuose x, kurie atitinka dydžio įgyjamas reikšmes. Tai tolydieji atsitiktiniai dydžiai. Jei įgyjamų reikšmių aibė yra neskaiti, tai jos reikšmė užpildo visą intervalą. Tokių atsitiktinių dydžių pvz gali būti žmogaus ūgis, matavimo paklaidos dydis, gręžinio gylis.. Jeigu yra tokia funkcija p(x) 0, kad su visais a < b atsitiktinis dydis X vadinamas tolydžiuoju atsitiktiniu dydžiu. Funkcija p(x) vadinama tikimybių tankio funkcija (tankiu). Tolydžiojo dydžio skirstinio funkcija apibrėžiama Tankio funkcijos savybės:p(x) 0, ,f(x) = F(x). Tikimybė P(a < X b) išreiškiama integralu, todėl ją grafiškai galima vaizduoti plotu (tikimybė, kad atsitiktinis dydis pateks į [a, b] lygi pažymėtam plotui). Tolydžiųjų atsitiktinių dydžių skaitinės charakteristikos. Tolydžiojo atsitiktinio dydžio teorinis vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę , kai X įgauna reikšmes iš visos Ox ašies; p(x) tankio funkcija. Tolydžiojo atsitiktinio dydžio, kuris įgauna reikšmes iš visos skaičių tiesės, dispersija lygi arba . Tolydžiojo atsitiktinio dydžio vidutinis kvadratinis nuokrypis .Visos teorinio vidurkio ir dispersijo savybės, nurodytos diskretiesiems atsitiktiniams dydžiams, tinka ir tolydiesiems atsitiktiniams dydžiams.

