VP Grupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus prekybos grupė, VP Grupė, t.p. UAB Vilniaus prekyba (angl. VP Group) – stambiausia Lietuvoje privačių įmonių grupė (koncernas), veiklą pradėjęs nuo 1992 m.

VP Grupė yra antra pagal dydį įmonė Lietuvoje (po energetikos bendrovės „Mažeikių nafta“). Prezidentas – Nerijus Numavičius. „Vilniaus prekybos“ įstatinis kapitalas – 2,348 mlrd. litų.

VP Grupės prekybos centras Latvijoje
VP Grupės prekybos centras Latvijoje

Turinys

[taisyti] Struktūra

UAB „Vilniaus prekyba“ priklauso mažmeninės prekybos tinklo operatorė MAXIMA LT, UAB, vaistinių tinklas UAB EUROVAISTINĖ bei įmonė AKROPOLIS, UAB, užsiimanti prekybos centrų vystymu ir valdymu. Taip pat VP priklauso NDX energija, naujoji VST savininkė, prieštaringomis aplinkybėmis įtraukta į IAE statybos investuotojų grupę.

Be mažmeninės prekybos, MAXIMA LT bendrovei priklauso grupė nekilnojamojo turto įmonių, mobiliojo ryšio operatorius UAB „Eurocom“ ir pastatų bei įrangos servisu užsiimanti bendrovė UAB „Baltservis“.

[taisyti] Akcininkai

VP Grupės akcijas valdo 10 fizinių asmenų:

  1. Nerijus Numavičius (koncerno prezidentas, pagrindinis akcininkas),
  2. Julius Numavičius,
  3. Vladas Numavičius,
  4. Žilvinas Marcinkevičius,
  5. Mindaugas Marcinkevičius,
  6. Gintaras Marcinkevičius,
  7. Mindaugas Bagdonavičius,
  8. Ignas Staškevičius,
  9. Renatas Vaitkevičius,
  10. Darius Nedzinskas.

[taisyti] Istorija

VP Grupė savo veiklą pradėjo 1992 metais: buvo įsteigta pirmoji bendrovė, įsigyta alkoholinių gėrimų parduotuvė Vilniuje (Savanorių prospekte).

Pradžioje nebuvo siekiama kurti mažmeninės prekybos tinklo. Pagrindinis bendrovės tikslas buvo parduoti patalpas kaip nekilnojamąjį turtą. Iki pat 1998 metų didesnė pajamų dalis buov gaunama iš prekybos vertybiniais popieriais, privatizavimo investiciniais čekiais, įmonių pirkimo-pardavimo sandorių.

Alkoholinių gėrimų parduotuvės verslas tuo metu taip pat buvo pelningas, todėl buvo nutarta išplėsti jį bei sukurti parduotuvių tinklą. 1994 metais buvo registruotas „Vilniaus prekybos“ prekinis ženklas, reorganizuotos turimos įmonės. Septynios parduotuvės Vilniuje buvo apjungtos į vieną bendrovę.

1995 m. nutarta įsigyti cukraus fabrikų akcijų (Pavenčių cukraus, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus).

1998 m. rugsėjį jos buvo sėkmingai parduotos Danijos bendrovei „Danisco Sugar“. Be to buvo parduotos gamybos įmonės – Vilniaus paukštynas, Birštono mineraliniai vandenys, Vilniaus mėsos kombinatas, Vilniaus duona. Gautos lėšos investuotos į mažmeninės prekybos (maisto ir kasdieninės paklausos prekėmis) tinklo plėtrą.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Lietuviško kapitalo įmonių grupės

Achemos grupė | ACME įmonių grupė | Agrokoncerno grupė | Agrovaldymo grupė | Algos grupė | Alna | Arijaus įmonių grupė | Arnika | ARVI | Assis | AVIGA įmonių grupė | Balterma įmonių grupė | Baltijos baldų grupė | Camelia grupė | ELSIS | Europa Group | EXCELSIO | Haidaja | Hanner | HELIOS | Hermis Capital | Hronas | Invalda | Klaipėdos Smeltė įmonių grupė | Libros grupė | AB Linas | Linas Agro | Linikodas | Litagros grupė | Lytagra | Malsena | Mano baldų grupė | Megrame įmonių grupė | MG Baltic | MG logistics | Mikrovisata | Nesė | Pieno žvaigždės | Penki kontinentai | Repro | Respublikos įmonių grupė | Rokiškio sūris | Rubicon group | SAC | SBA | Senukai | Skuba | Sonex holding | Ūkio banko investicinė grupė | UVS Group | Vakarų medienos grupė | Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija | Valentis | Varos Group | Vikonda | Vičiūnų grupė | Vilsota įmonių grupė | VP Grupė | Žemės vystymo fondo įmonių grupė
Kitomis kalbomis