Krūminė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krūminė – javų ir žemdirbystės deivė, Nijolės motina. Deivę 1582 m. mini M. Strijovskis, kuris teigia, kad deivė duodavusi visus javus. Deivei Krūminei lietuviai aukodavo sukapotų vištų mėsą, kad javai būtų tankūs ir varpingi.
Jos autentiškumą neigė V. Manhartas, o A. Briukneris laikė ją lauko demonu. Tačiau pagal T. Narbutą ji buvusi javų ir žemdirbystės deivė[1].
[taisyti] Legendos
Anot T. Narbuto buvo pasakojama, kad deivė Krūminė turėjusi nepaprasto grožio dukrą, kurią pavasarį beskinančią prie Rasos upės pražydusią pirmąją gėlę, pamatė ir pagrobė pragaro dievas Pikuolis. Krūminė išėjo ieškoti savo dukros, ilgai klajojo, bet taip ir nerado. Grįžusi, ji išmokė žmones auginti javus. Po kurio laiko buvo rastas akmuo, ant kurio prieš daugelį šimtmečių dievas Praamžius savo pirštu buvo surašęs, koks Krūminės dukrai skirtas likimas. Perskaičiusi raštą, Krūminė nusileido į požemį ir surado dukrą, apsuptą daugelio vaikučių. Kurį laiką ji ten pagyveno, o vėliau, sugrįžusi į žemę, rado jau išplitusią žemdirbystę, pagerėjusią žmonių buitį.
[taisyti] Nuorodos
- Taip pat žr. Javinė
[taisyti] Literatūra
- ↑ Krūminė. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 283 p.

