Magnetinė skvarba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magnetinė skvarba (magnètinė skvarbà) – fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos magnetines savybes. Santykinė magnetinė skvarba – dydis, nurodantis, kiek kartų magnetinė indukcija medžiagoje yra didesnė nei vakuume. Absoliučioji magnetinė skvarba – dydis, lygus santykinės magnetinės skvarbos ir magnetinės konstantos sandaugai. Dažnai fizikoje yra naudojamas terminas magnetinė skvarba turint omeny, kad tai yra santykinė magnetinė skvarba. (Santykinė) magnetinė skvarba žymima raide μ.
SI vienetų sistemoje absoliučiosios magnetinės skvarbos (o taip pat ir magnetinės konstantos) dimensija yra H/m, arba N/A². Dydis μ0 yra vadinamoji magnetinė konstanta. Jos vertė
ir tai yra vakuumo magnetinė skvarba.
Pagal magnetinės skvarbos dydį, magnetikai yra skirstomi į paramagnetikus (μ>1), feromagnetikus (μ>>1) ir diamagnetikus (μ<1).
[taisyti] Santykinė elektrinė skvarba ir magnetinė indukcija
Pagal apibrėžimą, medžiagos magnetinė skvarba

(
– magnetinės indukcijos vektorius medžiagoje;
– magnetinės indukcijos vektorius vakuume)
Taip pat žinoma, kad

ir

(
– medžiagos įmagnetėjimo vektorius, χ – medžiagos magnetinis jautris)
Įstatę į šias formules gauname

ir
μ = 1 + χ
[taisyti] Kai kurių medžiagų magnetinės savybės
| Medžiagų magnetinė skvarba ir magnetinis jautris | |||
|---|---|---|---|
| Medžiaga | Magnetinis jautris | Magnetinė skvarba | |
| Permalojus | 8000 [1] | 10,000 µN/A2 | prie 0.002 T |
| Plienas | 700 [1] | 875 µN/A2 | prie 0.002 T |
| Nikelis | 100 [1] | 125 µN/A2 | prie 0.002 T |
| Platina | 2.65 × 10−4 | 1.2569701 µN/A2 | |
| Aliuminis | 2.22 × 10−5 [2] | 1.2566650 µN/A2 | |
| Vandenilis | 8 × 10−9 arba 2.2 × 10−9 [2] |
1.2566371 µN/A2 | |
| Vakuumas | 0 | 1.2566371 µN/A2 | |
| Varis | −6.4 × 10−6 arba −9.2 × 10−6 [2] |
1.2566290 µN/A2 | |
| Vanduo | −8.0 × 10−6 | 1.2566270 µN/A2 | |
Feromagnetikų magnetinė skvarba priklauso nuo išorinio magnetinio lauko.

