Žemaičių Naumiestis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Žemaičių Naumiestis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajone, šalia kelio Šilutė–Šilalė, prie Šusties upės. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), yra vidurinė mokykla, mokykla-darželis, etnokultūros centras. Pro miestelį taip pat teka Šelmuo ir Lendra.
Turinys |
[taisyti] Istorija
XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo Lietuvos–Lenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 metais. 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.
1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.
1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsk pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių.
1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.
Tarpukariu buvo valsčiaus centras. 1959 m. tapo miesto tipo gyvenviete, 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. birželio 3 d. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Sudėtinis vietovardis atsirado vėliau, o ilgą laiką vadinosi tiesiog Naumiesčiu. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.
XX a. 1–ojoje pusėje Naumiestis buvo valsčiaus centras ir vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, akcentuojant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija).
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| Gardamas – 7 km | Teneniai – 19 km Šyliai – 6 km |
||||||||||
| LAUČIAI – 7 km ŠILUTĖ – 15 km |
|
VAINUTAS – 11 km | |||||||||
| Palendriai – 4 km | DEGUČIAI – 7 km KATYČIAI – 12 km |
[taisyti] Nuorodos
- Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tinklalapis
- Žemėlapiai
- Neoficialus Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tinklalapis
| Svarbiausios gyvenvietės Šilutės rajone |
|
Degučiai | Gardamas | Juknaičiai | Katyčiai | Kintai | Rusnė | Saugos | Šilutė | Švėkšna | Usėnai | Vainutas | Žemaičių Naumiestis |

