Nida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nida

Nidos vaizdas nuo molo
Neringa
Nida
Koordinatės
55°18'10″ š. pl.
21°00'20″ r. ilg.
G
Savivaldybė Neringa
Seniūnija
Gyventojų skaičius >1000
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Nidà
Kilmininkas: Nìdos
Naudininkas: Nìdai
Galininkas: Nìdą
Įnagininkas: Nidà
Vietininkas: Nìdoje

Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje; administracinis Neringos savivaldybės centras.

Pamario namas
Pamario namas

Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 50 tūkst. turistų – daug iš Lietuvos ir nemažai iš Vokietijos. Yra didelės kopos (žymiausia – Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu), Urbo kalno švyturys, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (aptarnauja visą Neringą), liuteronų bažnyčia (pastatyta 1888 m.), greta bažnyčios – senos kapinės, kuriose galima pamatyti iš lentų padarytus antkapinius paminklus-krikštus.

Nidos pakrantė
Nidos pakrantė

Nidoje yra vidurinė mokykla, istorijos muziejus, Tomo Mano namelis-kultūros centras, turintis memorialinio muziejaus statusą (čia yra įdomi ekspozicija ir vyksta įvairūs renginiai), Gintaro galerija, kurioje eksponuojami ne tik šių laikų dailininkų darbai iš gintaro, bet ir archeologiniai radiniai. Nidos kraštotyros muziejuje galima susipažinti su vietos gyventojų buitimi ir kultūra, tradiciniais užsiėmimais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Išlikę senų, XIX-XX a. sandūros namelių ir vilų. Prie marių yra uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas.

Nidos istorijoje atsispindi visos Kuršių nerijos praeitis. Sena tai gyvenvietė, XVIII a. iš palvės persikėlusi į pamarį, vėliau priėmusi kitų, užpustytų gyvenviečių pabėgėlius. Šiandien Nida – užmario kultūros centras, be galo miela savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, gražia marių pakrante. Iki Pervalkos yra nutiestas dviračių takas (12 km), nuomojami dviračiai. Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai.

Turinys

[taisyti] Gamta

Didžioji kopa; per jos vidurį – siena su Rusija
Didžioji kopa; per jos vidurį – siena su Rusija

Įspūdingos šalia Nidos esančios kopas, kuriose yra prancūzų belaisvių kapinės. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Čia padaryta garsioji A. Sutkaus nuotrauka „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“, kuri įkvėpė prancūzę skulptorę Roseline Granet.

Prie Nidos yra išlikę senų pajūrio pušynų fragmentų.

Dėl ypatingos geografinės padėties (labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos gyvenvietė), Nidoje yra užfiksuota keletas šalies klimato rekordų:

  • 1990 m. buvo aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra (+9,4 °C);
  • 2002 m. rugpjūtį buvo aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra (+22 °C);
  • 1970 m. spalį ir 1999 m. gruodį užfiksuotas didžiausias vėjo greitis – 40 m/s.

[taisyti] Istorija

Nidos švyturys
Nidos švyturys
Senieji kapai
Senieji kapai

Nida dabartinėje vietoje įsikūrusi gana neseniai. Senoji Nida buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės, arčiau Baltijos. Miestelis 1529 m. gavo Magdeburgo teises. 1603-1606 metais Nidoje siautė maras.

1675 m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, o 1732 m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę Skruzdynės ir Purvynės kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.

1874 m. ant apželdinto Urbo kalno pastatytas Nidos švyturys. Tačiau vėliau jis buvo sunaikintas nacių. Atstatytas 1945 m. ir 1953 m. sovietų. 1946 m. gavo pripažinta miestu, 1947 m. prijungta prie Klaipėdos, 1961 m. įėjo į naują Neringos miestą.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Nidos vardas minimas nuo XIV a. pabaigos, pirmiausia Kryžiuočių karo kelių aprašymuose (Noyken) kaip netoli Rasytės esantis kaimas. Tačiau lieka neaišku, kaip k galėjo pavirsti d.

Kazimieras Būga gyvenvietės vardą siejo su prūsų žemės upėvardžiu, kuris XV a. minimas kaip Nyda (Neyde). Kadangi ir keltų kalbų areale išlikę panašių vandenvardžių (Maino intakas Nidda, Saro intakas Nied ir kt.), K. Būga spėjo, kad Nidos vardas galįs būti sanskritiškos kilmės, kur nedati reiškia „teka, srūva“. Panašios kilmės vandenvardžiai, J. Otrembskio nuomone, yra ir Niedus, Niedulis, Nieda ir kt. Vėliau išsamiai ir plačiai šaknies nid- ir neid- kilmę Europos hidronimikoje išnagrinėje J. Udolph, kuris irgi rėmėsi sanskritiška tokių vandenvardžių kilme.

Kokia galūnė iš pradžių buvo paplitusi, tiksliai neaišku. Dar ir dabar pasitaiko, kad gyvenvietė vadinama Nide, panašiai kaip ir Viduramžiais mini vokiečiai. Todėl tikėtina, kad pirminė lytis buvusi Nidė ar net Naidžiai ar Neidžiai. Jeigu tai teisybė, tuomet Nidos vardas būtų susijęs ne su sanskritu, bet su latvišku naids, naidus – „nesantaika, priešiškumas, neapykanta“ arba yra netgi asmenvardinės kilmės.

[taisyti] Padavimas

Arti Nidos kranto, Kuršių mariose gyveno paslaptinga mergelė. Giedromis naktimis vandenyse iškyla maža salelė, kurioje pasirodo ši mergelė, pasipuošusi lelijų vainiku. Jos dainos labai žavi ir skamba visoje apylinkėje. Šitaip gražuolė prisivilioja į savo salelę, kurioje amžiais žaliuoja medeliai, viešpatauja palaima, o širdį apima laimė. Jeigu kas nors patiki jos daina, šoka į bangas ir plaukia į salelę, bet neilgai ten džiaugiasi: staiga atsiveria kiaurymė ir praryja atplaukusį su visa sala. Šitaip žuvo daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų.

[taisyti] Šaltinis

  • Nidos mergelė / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 159 psl. Kaunas, 1940.

[taisyti] Žymūs žmonės

Nobelio premijos laureatas Tomas Manas 1930-1932 m. vasarą gyveno Nidoje. Jo vasarnamis išlikęs iki šių dienų ir tapęs kultūriniu centru su maža memorialine ekspozicija, skirta Tomui Manui.

[taisyti] Kita informacija

Nidą apdainuoja ironiška grupės „Echidna aukštyn“ daina „Nida!

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Nida – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu