Kelcai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kelcai – miestas esantis centrinėje Lenkijos dalyje ir turintis 202 609 gyventojų (2006 m.). Nuo 1999 m. miestas yra Švento Kryžiaus vaivadijos sostinė, o anksčiau buvo Kelcai vaivadijos (1919-1939, 1945-1998) sostinė.

[taisyti] Istorija

Pirmieji gyventojai čia atsikėlė 5 a. p. m. e. Maždaug iki VI ar VII a. Silnicos upės krantuose gyveno Keltai. Jus iš šios teritorijos išstūmė slavai, kurie medžiodami gretimuose miškuose užimdavo vis didesnes teritorijas. Iki XI a. Švento Kryžiaus kalnai nebuvo pastoviai gyvenami, kuomet atvyko pastovesni medžiotojai prekiaujantys kailiais, mėsa, grūdais ir kitais reikalingais produktais. XII a. Pradžioje naujas atvykėlis vyskupas iš Krokuvos pastatė bažnyčia ir dvarą. 1229 m. Wincenty Kadłubek pradėjo statyti parapijos mokyklą. 1295 m. Kelcams suteiktos miesto teisės. XIII a. Per Mongolų invaziją miestas buvo sugriautas, tačiau greit vėl atstatytas. Kelcų apylinkės turtingos rūdomis tokiomis kaip varis, geležis, švinas, o taip taip ir klintimis. XV a. Miestas tampa svarbiu metalurgijos centru. Tuo metu mieste buvo keletas stiklo gamyklų ir ginklų parduotuvių. 1527 m. vyskupas Piotr Tomicki nuliejo varpą bažnyčiai, o tarp 1637 ir 1642 m. šalia turgaus aikštės buvo pastatyti renesanso stiliaus rūmai. Per Švedų tvaną miestas buvo nusiaubtas ir sudegintas švedų. Išliko tik rūmai ir bažnyčia, tačiau miestas vadovaujant vyskupui Andrzej Załuski buvo atstatytas. 1761 m. mieste gyveno daugiau kaip 4 000 gyventojų. Per trečiajį padalinimą miestas atiteko Austrijai. Per Napoleono Bonaparto žygį per Europą atiteko Prancūzijai. Žlugus jo kariuomenei, Krokuva laikinai tapo nepriklausomu miestu-respublika (Krokuvos respublika), o Kelcai vaivadijos centru. Miestas pradėjo greitai augti su naujomis šachtomis karjerais ir gamyklomis. 1816 m. Kelcuose įkurtas pirmasis Lenkijoje technikos universitetas. 1831 ir 1863 m. lenkijoje įvyko sukilimai prieš Rusų valdžią. Po antrojo buvo uždrausta lenkų kalba. Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui Kelcuose buvo suformuoti pirmieji Lenkijos legionai atskiri nuo rusijos. Pasibaigus karui lenkija atgavo nepriklausomybę po 123 metų pertraukos, o Kelcai tapo Kelcų vaivadijos centru. 1939 m. Antro pasaulinio karo metu lenkija užimta Vokietijos. Kelcai tapo svarbiu pasipriešinimo centru. Čia veikė keletas aktyvių pasipriešinimo grupių, o Švento Kryžiaus kalnai tapo aktyvaus partizaninio judėjimo vieta. Antro pasaulinio karo metu žuvo nemažai Kelcų gyventojų, kurių daugumas buvo žydai. Šiuo metu Kelcai yra sparčiai besivystantis miestas ir svarbus regiono centras.