Marija Magdalietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marija Magdalietė. Francesco Hayez paveikslas
Marija Magdalietė. Francesco Hayez paveikslas
Stačiatikių Marijos Magdalietės ikona
Stačiatikių Marijos Magdalietės ikona

Marija Magdalietė (hebr. מרים „karti“) žydų mitologijoje – Magdala miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris buvo taip pat Marija Magdalietė į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie niekada nebuvo nusidėjeliais. Romos katalikybėje,stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.

Marija Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo Saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma St-Maximin-la-Ste-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai.

[taisyti] Nuorodos