Maršrutizatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maršrutizatorius (angl. router)kompiuterių tinklus jungiantis įrenginys, atliekantis duomenų maršrutizavimo (angl. routing) funkciją, t.y. sudaro tinklo maršrutų žemėlapius ir lenteles. Be to, maršrutizatoriai jungia skirtingus standartus naudojančių tinklų segmentus; nukreipia ir persiunčia informacijos srautus; filtruoja duomenų paketus, apribodami jų judėjimą; apsaugo tinklą, sudarydami ugniasienę; perkoduoja informaciją. Toks tinklas yra suvokiamas kaip daugelio mažų tinklų visuma dar vadinama intertinklu, jį sudarantys tinklai vadinami potinkliais (subnet). maršrutizatoriai priklauso nuo protokolo, tai jie būtinai turi palaikyti tinklinio lygio protokolą ir, perduodant duomenų paketus tarp skirtingus standartus palaikančių potinklių, keičia jų antraštes.