Piroklastinis srautas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Piroklastinis srautas (nuée ardente) - vulkaninių pelenų, karštų dujų ir kitų uolienų greitai judantis srautas, susijęs su kai kurių ugnikalnių išsiveržimais. Srauto greitis siekia iki 700 km/h. Srauto viduje temperatūra siekia 100-1000 °C. Paprastai piroklastinis srautas sklinda žemyn ugnikalnio šlaitais.
Piroklastinis srautas gali susidaryti, kai:
- sprogsta ugnikalnis
- sugriūna vulkaninis kupolas
- intensyviai iš lavos skiriasi dujos
- įvyksta nusėdusių piroklastų staigus kolapsas.
Piroklastinių srautų dydis įvairus - nuo kelių šimtų kubinių metrų iki daugiau nei tūkstančio kubinių kilometrų. Dažniausiai piroklastiniai srautai yra 1-10 kubinių kilometrų dydžio ir slenka jie keliolika kilometrų.
Žymiausi piroklastiniai srautai:
- Vezuvijaus išsiveržimas 79 metais,
- Šv. Elenos kalno išsiveržimas 1980 m.
- Katmai išsiveržimas 1912 m.
- Monserat kalnas 1995 m.

