Austėja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Austėja – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. Pirmą kartą Austėją XVI a. paminėjo Jonas Lasickis[1] žemaičių dievų sąraše De diis samagitarum (1580 m.). Jis Austėją vadino bičių deive (apum est dea), kurios šaukdavęsi ypatingai bičių spiečiaus metu.[2]
Austėja globojo bites, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams. Kartais gretinama su žemės deive Žemyna – augalijos deive, teikiančia bitėms žiedus. Teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi. Bitėms spiečiant, žemaičiai prašydavo Austėjos, kad tranų į avilius neleistų, kad daugiau bitelių iš kitur į avilius sueitų. Bubilo žmona. Pagal A. J. Greimą Austėja ir Babilas yra opozinė pora, kurioje Austėja - kultūrinis aspektas, o Babilas - griaunantis ir jai trukdantis[1].
Austėjos vardas siejasi su žodžiais „audėja“, „austi“, t. y. greitai skraidyti, šen bei ten bėgioti, audinėti, rinkti medų, austi korius, į kuriuos bitės krauna medų ir augina perus. Manoma, kad pirminė žodžio „audimas“ reikšmė sietina ne su audeklo audimu, o su bičių korių audimu. Kaip bitės audžia korius, taip vorai – voratinklius. Vienoje mįslėje sakoma: „Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir nyčių“ (bitė korį lipdo).
[taisyti] Vardas
Austėja yra ir lietuviškas vardas (vardadienis gegužės 9 d.).

