Voyager 1
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
Voyager 1 |
|
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: | |
| NSSDC ID: | 1977-084A |
| Programa: | Voyager programa |
| Misijos tikslas: | Jupiteris, Saturnas |
| Misijos tipas: | praskriejimas |
| Paleidimo data: | 1977 m. rugsėjo 5 d. |
| Paleidimo vieta: | Cape Canaveral, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | raketa-nešėja Titan IIIE |
| Masė: | 721,9 kg |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | -- |
| Velesnė misija: | Voyager 2 |
Voyager 1 - nepilotuojamas tarplanetinis JAV kosminių tyrimų kosminis aparatas, priklausantis Voyager programai, paleistas 1977 rugsėjo 5. Voyager 1 yra 733 kilogramų svorio, robotizuotas zondas, dabar esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šiųdviejų planetų didžiuosius palydovus.
Voyager 1 yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksplotuojamų zondų (greitesnis tik New Horizons). Nors Voyager 1 identiškas kosminis aparatas Voyager 2 ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“. 2007 balandžio 4 Voyager 1 buvo maždaug už 15,18×109 kilometrų nuo Saulės, taip palikdamas Saulės sistemą ir pradėdamas skristi tarpžvaigždinėje erdvėje, kurioje dar šiek tiek jaučiama Saulės gravitacinė įtaka. Jei Voyager 1 ir toliau funkcionuos, mokslininkai, po kurio laiko, sužinos sąlygas tarpžvaigždinėje erdvėje (be Saulės poveikio). Radijo signalai iš Voyager 1 Žemę pasiekia per 13 valandų. Voyager 1 jau dabar yra tarpžvaigždinis erdvėlaivis, po kurio laiko prie jo prisidės Voyager 2, Pioneer 10 ir Pioneer 11.
Pirminė Voyager 1 misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė — saulės vėjo greičio išmatavaimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas.
Apie 2010 metus Voyager 1 pradės trūkti energijos jo antenų orientacijai palaikyti (tuomet nutrūks radijo ryšys su kosminiu aparatu). Voyager 1 energijos resursai turėtų visiškai išsekti apie 2020.

