Lietuvos miškai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos miškai sudaro apie 32 proc. visos Lietuvos teritorijos.
Didžiausi miškų masyvai (išdėstyti pagal abėcėlę):
| Masyvas | Plotas, km² |
| Ažvinčių-Minčios giria | |
| Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) | 1450 |
| Gaižiūnų miškai | |
| Kapčiamiesčio giria | |
| Karšuvos giria (Smalininkų-Viešvilės miškai) | 427 |
| Kazlų Rūdos miškai | 587 |
| Kulių miškai | |
| Labanoro giria (Labanoro-Pabradės miškai) | 911 |
| Lavoriškių giria | |
| Pagramančio miškai | |
| Rietavo miškai | |
| Rūdiškių miškai | |
| Rūdninkų giria | 375 |
| Šimonių giria | |
| Taujėnų miškai | |
| Tenenių miškai | |
| Žagarės giria | |
| Žalioji giria |
[taisyti] Augalija
Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):
- pušynai – 37,6
- eglynai – 24,0
- beržynai – 19,5
- baltalksnynai – 5,6
- juodalksnynai – 5,6
- uosynai – 2,7
- drebulynai – 2,6
- ąžuolynai – 1,8
- kiti – 0,6
[taisyti] Gyvūnija
Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:
- stambesni žvėrys: vilkas, lapė, baltasis kiškis, stumbras, danielius, muflonas, lūšis, ūdra, šermuonėlis ir kt.
- paukščiai: didysis apuokas, kurtinys, žuvininkas ir kt.
[taisyti] Miškingumas
Įvairiose Lietuvos savivaldybėse miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.

