Aka Larencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aka Larencija romėnų mitologijojejavų deivė ir piemens Faustulo žmona, Romulo ir Remo žindyvė, dvylikos sūnų motina.

Pagal vieną mitą ji buvo hetera, kurią Herkulis laimėjo lošdamas kauliukais. Praleidęs naktį su Aka Larencija Herkulis ją atidavė pirmam sutiktam žmogui gatvėje, tuo metu gatve ėjusiam etruskiečiui turtuoliui Tarutijui. Kai Tarutijus mirė, Aka Larencija paveldėtą turtą paskyrė romėnų tautai todėl romėnai ją garbino kaip geradarę[1]. Jos garbei gruodžio 23 dieną yra švenčiamos Larencijos.

Pagal kitą versiją Aka Larencija buvo javų deivė ir piemens Faustulo žmona, išauginusi Romulą ir Remą[2]. Su juo susilaukė 12 sūnų, tačiau, vienam mirus, Romulas užėmė jo vietą. Su kitais vienuolika įkūrė Arvelio žynių kolegiją.

Pagal tradiciją Romulo ir Remo žindyvė buvo vilkė. Pagal vieną amoralią Larencijos versiją, ji buvo lupa kurtizanė, lupa paraidžiui reiškia „ji-vilkė“.

Identifikuojama su Larunda, Mana Genita ir Muta

Romėnų mitologija

[taisyti] Literatūra

  1. Ovidijus. Fastai III, 57
  2. Ovidijus. Fastai III, 55