Solovkų salos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Solovkų salos (sutrumpintai Solovkai), rus. Соловецкие острова (Соловки) – salynas Baltojoje jūroje.
Salyną sudaro šešios salos ir apie 100 mažyčių salelių (bendras plotas 347 km²):
- Solovkų, arba Didžioji Solovkų (246 km²; didžiausia Baltosios jūros sala),
- Anzeras (47 km²),
- Didžioji Muksalma (17 km²),
- Mažoji Muksalma (0,57 km²),
- Didžioji Kiškių sala (1,25 km²),
- Mažoji Kiškių sala (1,02 km²).
Salų reljefas gana lygus, didžiausias aukštis virš jūros lygio 86 m. Kranto linija raižyta.
[taisyti] Solovkų vienuolynas
Solovkų salos pagarsėjusios dėl Solovkų vienuolyno ir XX a. Lenino dekretu jame įsteigtos sovietinės koncentracijos stovyklos.
1926 m. Solovkų koncentracijos stovykla pertvarkyta į kalėjimą, uždarytą 1939 m. Vienuolynas čia atkurtas 1992 m. ir tais pačiais metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo paminklų sąrašą.
| UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 632 (anglų k.) • (prancūzų k.) |

