Delnakauliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Delnakauliai (lot. ossa metacarpi) – rankos plaštakos penki ilgieji kaulai. Kiekvienas delnakaulis turi kūną (corpus ossis metacarpalis pollicis) ir du galus. Artimesnis galas vadinamas pamatu (basis ossis metacarpalis pollicis), o tolimesnis – galva (caput ossis metacarpalis pollicis).
Rankos nykščio delnakaulis yra trumpiausias ir storiausias, smiliaus – ilgiausias. Delnakauliai su raumenų grupėmis ir pirštų ilgųjų raumenų sausgyslėmis sudaro delną.
| Žmogaus organų sistemos | ||
|
Pečių lankas - Žastikaulis - Dilbis - Stipinkaulis - Alkūnkaulis - Plaštaka - Riešakauliai - Delnakauliai - Pirštakauliai |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |

