Žemietijos teisėjas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemietijos teisėjas (lenk. Sędzia ziemski, lot. iudex terrestris) – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų, žemės teismo pirmininkas.
[taisyti] Įgaliojimai
Žemietijos teisėjas turėjo būti bajoras posesininkas, gyventi žemėje, kurios teismui vadovavo ir negalėjo eiti jokių kitų pareigų mieste. Jo pajamas sudarydavo proceso dalyvių įmokos.
Žemės teismas, kurį be žemietijos teisėjo sudarydavo pateisėjis ir žemietijos raštininkas, spręsdavo visas sėslių bajorų prasižengimų bylas.

