Faedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Fantastinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Faedra (Faidra) graikų mitologijoje - Kretos kraliaus Mino ir Pasifajės duktė. Ji ištekėjo už Tesėjaus mirus jo pirmai žmonai, su juo susilaukė Demofono ir Akamo. Afroditė privertė ją įsimylėti Hipolitą, savo posūnį, kadangi deivė įsižeidė dėl Hipolito dėmesio Artemidei. Hipolitas atstūmė Faidrą, todėl ji laiške apšmeižė Hipolitą, o pati nusižudė pasikardama (pagal Euripido tragedija „Hipolitas“). (Plačiau žr. Hipolitas (mitologija)).

[taisyti] Faedra literatūroje

Alexandre Cabanel paveikslas „Faedra“ (1880)
Alexandre Cabanel paveikslas „Faedra“ (1880)

Faedra daugiausia žinoma iš minėtos Europido tragedijos.

  • Graikų pjesė Euripidas, Hippolytus;
  • Lotynų pjesė Seneka, Phaedra;
  • Prancūzų pjesė Jean Racine, Faedra (1677);
  • Ispanų pjesė Miguel de Unamuno, Fedra (1911);
  • Švedų pjesė Per Olov Enquist, Till Fedra (1980);
  • Anglų pjesė Sarah Kane, Faedros meilė (1996);
  • Matthew Maguire, Faedra (1995);
  • Anglų poema Robinson Jeffers, Cawdor (1928),


Vikiteka: Faedra – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu