Bhagavadgita
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bhagavadgita (sansk.भगवद् गीता – Bhagavado daina) – Indijos ir pasaulio krišnaistų religinė knyga, kurioje aprašomi Krišnos ir princo Ardžunos pokalbiai prieš Kurukšetra mūšį.
Knygoje princas Ardžuna pradeda abejoti savo jėgomis, suprasdamas, kad jis kovos su savo giminaičiais, draugais ir buvusiais mokytojais. Ieškodamas patarimo, jis kreipasi į Krišną klausdamas, kaip jam elgtis mūšyje. Krišna pataria jam ieškoti harmonijos – dharmos.
Bhagavadgitoje aprašomos 5 indusų tiesos:

