Vilniaus-Radomo sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus-Radomo sutartis - Vytauto ir Lietuvos bajorų Vilniuje (ištikimybės Lenkijos karūnai įsipareigojimas) bei Lenkijos bajorų Radome (Lietuvos rėmimo ir karaliaus bendro rinkimo įsipareigojimas) aktai, pasirašyti 1401 m.; Vytautas teisiškai įformino didžiojo kunigaikščio statusą (Jogaila pradėtas laikyti aukščiausiu kunigaikščiu).