Galvanomagnetiniai reiškiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

   Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Galvanomagnetiniai reiškiniai – antriniai reiškiniai, kurie atsiranda pirmos eilės laidininkuose (t.y. tokiose medžiagose, kur krūvio nešėjai elektronai, o ne jonai) kartu veikiant elektriniam ir magnetiniam laukui.




Labiausiai tokie efektai išryškėja, kai elektrinis ir magnetinis laukai statmeni. Visi galvanomagnetiniai reiškiniai skirstomi į skersinius ir išilginius.


Skersiniai – vadinami tokie, kai atsiradęs potencialų skirtumas arba temperatūros gradientas būna statmenas elektros srovės krypčiai.

Išilginiai – kai pakitimai įvyksta elektros srovės tekėjimo kryptimi.


Pagal tai, kas magnetiniame lauke pakinta – elektrinis ar šiluminis dydis galvanomagnetiniai reiškiniai skirstomi į elektrinius ir šiluminius. Galvanomagnetinių reiškinių klasifikavimas pateikiamas lentelėje.


Galvanomagnetinių reiškinių klasifikavimas
Klasifikavimo pobūdis Skersiniai Išilginiai
Elektriniai Holo efektas – skersinis potencialų skirtumas Gauso efektas – varžos pakitimas magnetiniame lauke
Šiluminiai Etingshauzeno efektas – skersinis temperatūrų skirtumas Nernsto efektas – išilginis temperatūrų skirtumas