Kosminiai spinduliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kosminiai spinduliai – dideliu greičiu judančių protonų, kitų atomų branduolių, elektronų ir kitokių elektringųjų dalelių dujos, nepaprastai mažu tankiu užpildančios galaktikų tūrius. Kosminių spindulių dalelės dar vadinamos reliatyvistinėmis dalelėmis, nes dėl didelio greičio joms darosi pastebimi specialiosios reliatyvumo teorijos reiškiniai.
Beveik 90% Žemėje registruojamų kosminių spindulių yra protonai, apie 9% yra helio branduoliai (alfa dalelės) ir apie 1% yra elektronai. Reikia pažymėti, kad terminas spinduliai yra šiek tiek klaidinantis, kadangi dalelės atlekia pavieniui, o ne spindulio (tokio kaip šviesos) pavidalu.
Kosminių spindulių dalelių kinetinė energija gali būti gana plačiame energijų diapazone. Kosminiai spinduliai atsiranda energingų procesų įvairiuose astronominiuose objektuose metu. Yra kosminių spindulių kurie turi energijas virš 1020 eV - tai gerokai daugiau, nei žmonės gali pasiekti šiuolaikiniuose greitintuvuose (1012 - 1013 eV).

