Latvių mitologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Latvių mitologija - latvių mitologija apima įvairias latvių legendas, pasakas, sakmes ir mitus, žinomus iš įvairių rašytinių ir tautosakos šaltinių latvijoje. Latvių mitologija turi daug bendrumų su Lietuvių mitologija.
Turinys |
[taisyti] Latvių mitologijos tyrinėjimas
Nuosekliausius latvių mitologijos tyrinėjimus vykdė Pėteris Šmitas, surinkęs daug tautosakos duomenų. 1918 metais jis išleido leidnį „Latvių mitologija“, apie senovės latvių dievus, mitologines būtybes ir papročius [1]. Svarbios medžiagos buvo surinkęs W. Mannhardtas, išleidęs baltų mitologijos šaltinių rinkinį.
[taisyti] Latvių mitologijos periodizacija
[taisyti] Latvių mitologijos šaltiniai
Latvių mitologijos šaltiniai ne tokie gausūs, palyginus su lietuvių. Pagrindinis šaltinis - tautosaka. Taip pat yra vokiečių kronikų. XVIII a. II. pusę išleistas periodinis leidinys „Gelehrte Beytrage“, kur minima daug dievybių. Taip pat Senojo Stenderio gramatikos priedas, J. Langės žodynas (nelabai patikimas, dėl autoriaus neobjektyvumo)[1]
[taisyti] Ryšiai su kitomis mitologijomis
Latvių mitologija yra kilusi iš senosios indoeuropiečių mitologijos, daugelis dievybių artimos lietuviams ir prūsams, nes latviai priklauso tai pačiai baltų grupei.
Tačiau ji yra visiškai savarankiška, esti labai daug deivių, vadinamų motėmis. Pėteris Šmitas mano, jog latviai tokį kultą perėmė iš seniau Latvijos teritorijoje gyvenusių žmonių, kurių santvarka buvo matriarchalinė.[1]
[taisyti] Latvių dievybės
[taisyti] Aukščiausiasis dievas
Dievas (Dangaus tėvas) - dievybė, bendra visoms baltų tautoms - latviams, lietuviams, ir prūsams. Dievas dažnai apdainuojamas latvių liaudies dainose. Jis baudžia piktus žmones, jodinėja ant žirgo, padeda žmonėms, kartais dirba net samdinių. Yra daugybė sakmių, kaip jis veikia įvairiausius darbus - augina apinius, naktimis gano gyvulius.[1]
- Dievas (Dievs) - svarbiausiasis dievas.
- Debess tevs (Dangaus tėvas), svarbiausiojo dievo eufemizmas.
[taisyti] Kiti dievai
- Perkuonas (Perkons, Perkonis arba Perkaunis) - atmosferos reiškinių, griaustinio dievas.
- Velnias (Velns)
- Ūsinis (Ūsinš) - arklių dievas.
- Majos Kungas (Majas Kungs) - namų dievas.
- Jumis - žemdirbių dievas.
- Laima - lemia likimą, globoja gimdyves (patiesia šioms paklodę atsigulti, globoja pirtis, kuriose moterys gimdydavo), gyvena troboje prie slenksčio ir žiūri, kaip mergos laikosi švaros, rūpinasi mergaičių garbe bei dora.
- Dekla - Laimos pagalbininkė. Likimo žinotoja, dažnai maišoma su Laima tautosakoje.
- Karta - likimo „kabintoja“, Laimos pagalbininkė.
- Mara - valstiečių deivė kilusi iš katalikų Mergelės Marijos ir perėmusi daug Laimos savybių. Mara, kaip ir Laima, padeda gimdančioms moterims, rūpinasi skaistybe, sergsti karves, dar vadinama Pieno Mote.[1]
[taisyti] Močių kultas
- Vėlių motė
- Vandens Motė
- Žemės Motė
- Vėjo Motė
- Karo Motė
- Smėlio Motė
- Raugo Motė
- Mėšlo Motė
- Pieno Motė - antras Maros vardas.
Daugybė kitų močių.
[taisyti] Išgalvoti latvių dievai
Kaip ir lietuvių, latvių mitologijoje ilgainiui įvairūs tyrinėtojai ir rašytojai sukūrė naujų dievų, kurių latviai niekada neturėjo. Čia trumpas šių „dievų“ sąrašas.[1]
- Ligo, Liga, Ligajs
- Pikuolas (Pikols) - XIX a. į latvių mitologiją patekęs per Lačplėsį (nacionalinį latvių epą). Ši dievybė yra iškraipytas prūsų Patulas.
- Trimpas (Trimps) - linksmybių dievas, išgalvotas J. Langės. Anot šio tyrinėtojo, Trimpo draugai buvo jūros dievas Antrimpas ir upių dievas Patrimpas.
- Milda - T. Narbuto dėka į latvių mitologiją patekusi meilės deivė.
- Kaunis - Mildos sūnus.
- Pramšans (Praamžimas) - likimo dievas, irgi T. Narbuto prasimanymas.

