Žagarė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Žagarė (reikšmės).
| Žagarė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Joniškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 2 157 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žagarė – miestas Joniškio rajone, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras. Lielupės kairysis intakas Švėtė (nuo jos šlaitų atsiveria dolomitinės atodangos) dalija miestą į Senąją Žagarę (kairiajame krante) bei Naująją Žagarę. Senoji dalis saugoma valstybės kaip urbanistikos paminklas. Miesto dalių planas stačiakampis, yra savaiminės eigos radialinio plano elementų. Stovi mūrinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1633 m. iš vietinio dolomito), yra gimnazija (su muziejumi), biblioteka, specialioji mokykla, socialinių paslaugų centras, žirgynas (veisiami Hanoverių veislės žirgai, galima pajodinėti).
Žagarėje yra regioninio parko direkcija. Miesto teritorijoje yra 2 archeologijos paminklai (Žagarės piliakalnis, akmuo su dubeniu), architektūros, istorijos (pilkapiai) bei dailės paminklų, Žagarės architektūrinis ansamblis (buvusio dvaro sodyba su parku), 1633 m. statyta (1745 m. išplėsta) bažnyčia naujamiestyje, 1712 m. statyta bažnyčia senamiestyje. 1925 m. įkurta pieninė (vėliau sūrių gamyklos cechas), 1975 m. – betono gamykla. Prie miesto yra Žagarės ozas, į pietus nuo miesto plyti Žagarės giria.
Mieste išlikęs XVI a. gatvių tinklas, beveik nesuardyta XIX a. architektūra, įdomūs pastatai (pvz., vilnų karšykla). Unikalus parkas su dvaro kompleksu, mūriniu malūnu, menančiu baudžiavos laikus, vieninteliu tokio tipo žirgynu Baltijos šalyse. Miesto pakraštyje išlikę XIX a. grafo Naryškino statyti rūmai. Didelis ir įdomus greta esantis 72 ha ploto Žagarės parkas, kurį XIX a. viduryje įkūrė tuometiniai dvaro valdytojai Zubovai. Vėliau parką įsigijo ir pagal Rygos parkų ir sodų direktoriaus G. Kuphalto projektą tobulino D. Naryškinas. Parke daug alėjų, takų. Mokyklos muziejuje yra sukaupta daug įdomių eksponatų.
Miesto diena švenčiama birželio 29 dieną.
[taisyti] Istorija
Žiemgalių gyvenvietė Sagera pirmą kartą minima 1253-1254 metais, nors Žagarės istorija skaičiuojama nuo 1198 m. XIII a. čia buvo žiemgalių pilis Raktuvė (arba Raktė), kunigaikščio Žvelgaičio sostinė. XIII a. pabaigoje gyvenvietę sunaikino kryžiuočiai, malšinę žiemgalių sukilimą. Vėliau žiemgaliai asimiliavosi – sulatvėjo arba sulietuvėjo.
Dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė (senamiestis) ir Naujoji Žagarė (naujamiestis). Senosios Žagarės dvaras minimas 1490 m., 1495 m. prie jo leista rengti turgų, prieš 1499 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. 1-ojoje pusėje dešiniajame Švėtės krante išaugo Naujoji Žagarė, kuri 1547 m. vadinama miesteliu, amžiaus viduryje čia pastatyta bažnyčia, o 1592–1595 m. šaltiniuose Žagarė vadinama miestu. 1595–1797 m. Senojoje Žagarėje veikė muitinė, apie 1633 m. pastatyta Naujosios Žagarės bažnyčia. Miesteliai labai nukentėjo per XVII-XVIII a. Šiaurės karus.
1924 m. tapo miestu, 1932 m. gavo antros klasės miesto teises, kurios pakartotinai suteiktos 1950 m. Kurį laiką Žagarė buvo rajono centras.
1998 m. patvirtintas Žagarės herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vietovardis tikriausiai yra kilęs nuo bendrinio žodžio žagaras – „sausas virbas, žabas, žabaras“. Tad pirminė Žagarės reikšmė galėjusi būti „žagaringa vieta; vieta, kur daug žagarų“.
Pasakojama, kad per upę Švėtę buvo padarytas tiltas iš žagarų. Tokių tiltų nebuvę daug, todėl žmonės sakydavę - „važiuosim per žagarus“. Nuo to ir kilo Žagarės pavadinimas.
[taisyti] Nuorodos
- Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
- Žagarės gamtinės ir kultūrinės vertybės
- Monografija „Žagarė“
- Žagarės dvaras
| Svarbiausios gyvenvietės Joniškio rajone |
|
Bariūnai | Gaižaičiai | Gataučiai | Joniškis | Kirnaičiai | Kriukai | Rudiškiai | Satkūnai | Skaistgirys | Žagarė |

