Amfiarajas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
| Graikų dievai | |
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
|
Fantastinės būtybės |
|
Amfiarajas (Amfiaraus) graikų mitologije - Oiklėjo (arba apolono) ir Hipermnestros sūnus[1], Erifilės vyras. Kartu su broliu Adrastu valdė Argą. Amfiarajas buvo gerbiamas pranašas, kurį globojo Apolonas ir Dzeusas[2]. Aiškeregystės talentu jį apdovanojo Dzeusas.
Amfiarajas išvijo iš Argo Adrastą, nors iki to jie miestą valdė kartu[3]. Vėliau su broliu susitaikė, tačiau jis nepamiršęs įžeidimo ištekino už jo savo sukto būdo seserį. Kadangi buvo pranašas matė Septyneto žygio prieš Tėbus nesėkmę, todėl nenorėjo jame dalyvauti. Tačiau jo žmoną Erifilę papirko Polinikas (vers. Adrastas) Harmonijos vėriniu ir ši privertė vyrą dalyvauti žygyje. Amfiarajas paprašė savo sūnų atkeršyti Erifilei jei jis negrįštų iš žygio[4]. PAgal dauguma autorių, mūšyje jis įveikęs Melanipą. Pralaimėjus Septyneto vadų kariaumenę prie Tėbų, Amfiaras pabėgo nuo Poriklimeno, Poseidono sūnaus. Tačiau vėliau Amfiarają prarijo žemė kartu su visu vežimu[5]. Sūnūs (konkrečiai Alkmajonas) nužudė Erifilę keršydami už tėvo mirtį. Vėliau Dzeusas Amfiarają padarė nemirtingu[6].
Šiaurės vakarų Atikoje, Orope stovėjo jo šventyklą, kur - didvyrio-dievo kultas[7]. Jis buvo garbinamas už gydymą ir pranašavimą, kurie siejami su Asklepiju. 1850 m. buvo rasti šventyklos pamatai.
Pagal romėnišką tradiciją Amfiarajas vadintas Katilu, kuris pabėgo iš skerdynių prie Tėbų, ir vadovavo ekspedicijai į Italiją. Jis ten įkūrė koloniją, kuri tapo Tiburo (dabartinis Tivolis) miestu, pavadintu pagal jo vyriausią sūnų Tiburtą.

