Elektrolizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elektrolizė - chemijoje ir pramoninėje gamyboje vadinamas metodas, kuriuo atskiriami susijungę elementai bei junginiai, per juos leidžiant elektros srovę.

[taisyti] Elektrolizės dėsnis

Maiklas Faradėjus 1832 metais, vykdydamas elektrolizės eksperimentus su valgomąją druska, t.y. natrio chloridu, atrado pirmąjį elektrolizės dėsnį. Po jo sekė dar vienas. Štai pagrindiniai du dėsniai:

  • Atskirtų elementų kiekis tiesiogiai proporcingas praleistos elektros srovės kiekiui.
  • Atskirtų elementų masė tiesiogiai proporcinga atominėmis elementų masėms, kai buvo paskiriamas atitinkamas sveikasis daliklis. Tai davė stiprų įrodymą, kad atskiros elektros dalelės egzistavo kaip elementų atomų dalys.

[taisyti] Kolometrinės technikos

Kolometrinės technikos yra technikos, naudojamos nustatyti atskirtų elementų skaičių, matuojant elektrolizei įvykdyti reikalingos elektros srovės kiekį.