Trakų vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Trakų vaivadijos herbas
Trakų vaivadijos herbas
Trakų vaivadija 1654 m. (raudona)
Trakų vaivadija 1654 m. (raudona)

Trakų vaivadija (lenk. Województwo trockie) – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Trakai, Trakų pusiasalio pilis.

[taisyti] Istorija

Lietuvai tapus vieninga valstybe, valdoma Didžiojo kunigaikščio ir siekiant suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos, dviejų valstybių, valdomų vieno karaliaus, administracinį terotorinį suskirstymą, 1413 m. pagal Horodlės sutartį buvo panaikintos Lietuvos kunigaikštystė, Trakų kunigaikštystė ir Gardino kunigaikštystė bei sudarytos Vilniaus bei Trakų vaivadijos. Žemaitijos seniūnija taip pat buvo prilyginta vaivadijai.

Trakų vaivadija iki XVI a. administracinių pertvarkymų apėmė apie 31 200 km². 1564-1566 m. teismų ir administracinės reformos metu vaivadijos buvo padalintos į mažesnius administracinius vienetus – pavietus:

Trakų vaivadijai priklausė 4 pavietai:

  • Trakų pavietas
  • Kauno pavietas
  • Upytės pavietas
  • Gardino pavietas,

Trakų vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Trakų vaivada ir Trakų kaštelionas, kiekvienas pavietas į seimą rinkdavo po du pasiuntinius. Be to, kiekvieną pavietą Lietuvos tribunole atstovavo po du deputatus. Seime vaivadijos atstovai vilkėjo purpurinius kantušus su žaliais apvadais ir baltą žiponą.

Trakų vaivadija buvo panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

[taisyti] Vaivada

Pirmuoju Trakų vaivada 1413 m. tapo Jaunius.

Trakų vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Trakų vaivada turėjo septintą pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją po Kališo vaivados.