Hadedžija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sahelio civilizacija
Vakarų Sahelis
Vagadu, Tekrūras, Malis, Songajus, Bamara
Mosių valstybės
Tenkodogo, Jetenga, Manprusi, Mosi, Gurma, Dagomba
Hausų valstybės
Daura, Kanas, Kacina, Zazzau, Gobiras, Rano, Biramas, Zamfara, Kebbi, Jauri, Gvari, Borgu, Kvararafa, Nupė
Vidurio Sahelis
Kanemas, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Nubija
Nobatija, Makurija, Alodija, Senaras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Šiaurės Nigerijos protektoriatas, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Burkina Faso, Malis, Nigeris, Nigerija, Čadas, Sudanas
Miestas Nigerijos žemėlapyje
Miestas Nigerijos žemėlapyje

Hadedžia (angl. Hadejia) – miestas šiaurinėje Nigerijoje, Džigavos valstijoje, prie Hadedžia upės. Kartu tai - istorinis hausų miestas valstybė, seniau vadintas Biramu.

47,400 gyventojų (1991).

[taisyti] Istorija

Biramas (Hadedžia) - viena iš hausų miestų valstybių, klestėjusi Sahelio civilizacijoje. Jis priklausė septynių svarbiausių miestų grupei - Hausa Bakvai. Jos valdovai, kaip ir kituose Hausų miestuose, titulavosi sarkin. XV a. čia paplito islamas.

Nors anot legendos, kitų Hausa bakvai dinastijų įkūrėjai buvo kilę iš hausų protėvio Bajadžida santuokos su karaliene Daurama, tik Biramo dinastijos pradininkas buvo kildinamas iš pirmagimio jo sūnaus, gimusio iš Bornu karalienės.

XIX a. pradžioje Usman dan Fodio vadovaujama armija sukūrė Sokoto kalifatą, kuriam atiteko ir Biramas. 1808 m. jis buvo pervardintas į Hadedžia ir čia suformuotas Hadedžia emyratas, valdomas fulbių dinastijos, pavaldus Sokotui.

1903 m. Hadedžia, kaip ir kiti emyratai, atiteko britams ir įjungtas į Nigerijos sudėtį.

Hadedžia Nigerijoje išlaikė vietinę dinastiją. Dabartinis jos sarkinas yra Adamu Abubakar Maje, valdantis nuo 2002 m.

Kitomis kalbomis