Imperatorius Karolis VI
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis VI (vok. Karl VI.), 1685 - 1740) - Šventosios Romos imperijos imperatorius (1711-1740), paskutinis Habsburgų dinastijos valdovas pagal vyriškąją liniją.
Po Vienos taikos 1735 m. Karolis atidavė Ispanijos Burbonams Siciliją ir Neapolį, už tai gaudamas Parmą ir Pjančenzą. Jo žentas Pranas įsitvirtino Toskanoje, vietoj prancūzams grąžintos Lotaringijos. Neturėdamas sūnų ir norėdamas išsaugoti nesuskaidytą valstybę, Karolis paskelbė vadinamąją Pragmatinę sankciją, kuria sosto įpėdine ir vienintele Karolio žemių paveldėtoja buvo pripažinta Marija Terezė. 1720-1723 m. sankciją pripažino Austrijos valstybės luomai ir užsienio valstybės.

