Perspektyva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Perspektyva (pranc. perspective < lot. perspicio - kiaurai matau) – trimačių kūnų vaizdavimo plokštumoje būdas, kuriuo sukuriama realių erdvių santykių ir apimčių iliucija. Perspektyva pagrįsta optiniu reiškiniu - tariamu figūrų bei daiktų mažėjimu ir jų lygiagrečių linijų susikirtimu horizonte, kūnams tolstant nuo žiūrovo akies.
[taisyti] Perspektyvos piešimas
Piešiant perspektyvinį vaizdą, pasirenkamas žiūros taškas ir projekcijos plokštuma, vadinama fonu. Žiūrėjimo taškas projekciniais spinduliais sujungiamas su objekto, esančio už fono, taškais - taip sukuriama vadinamoji projekcijos piramidė. Linijomis sujungus projekcijos spindulių ir fono sankirtos taškus, gaunamas kontūrinis objekto piešinys.
[taisyti] Perspektyvos rūšys
- frontalioji - fonas lygiagretus su vaizduojamojo stačiakampio gretasienio objekto šonu
- šoninė - fonas nėra lygiagretus ne su vienu objekto šonu
- įstrižoji - žiūrėjimo taškas yra už vaizdo ribų
- žemutinė arba „varlės žvilgsnio“ - žiūrėjimo taškas fono apačioje
- akių lygio - žiūrėjimo taškas yra fono viduryje
- aukštutinė - žiūrėjimo taškas yra fono viršuje
- topovaizdas arba „paukščio skrydžio“ - žiūrėjimo taškas yra pačiame aukščiausiame fono taške
Taip pat gali būti ne tik geometrinė perspektyva, bet ir atvirkštinė, erdvinė ir spalvinė perspektyvos.

