Karusės mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karusės mūšis (kartais vadinamas Karusės ledo mūšiu) įvyko 1270 vasario 16 dieną tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos ordino ant užšalusios Baltijos jūros ledo. Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis užpuolė Livonijos ordiną ir su kariuomene ledu pasiekė net Sarema salą.[1] Grįždami jie susidūrė su jungtine Livonijos ordino ir danų kariuomene prie Muhu salos. Livonijos ordinas buvo gerai pasiruošęs - surinkęs didelę armiją jis rengėsi pulti Žemgalą.[2] Lietuviai, pasinaudoję rogėmis kaip barikadomis sugebėjo sustabdyti priešininko raitelius.[1] Livonijos ordino kariuomenė buvo pilnai sumušta. Žuvo 52 riteriai, tame tarpe Didysis magistras Otto von Lutterberg ir beveik 600 karių. Tai buvo penktasis didžiausias Livonijos pralaimėjimas 13-ame amžiuje.[3] Naujas Didysis magistras Andreas von Westfalen nusprendė pakelti Livonijos prestižą, laimėdamas greitą pergalę. 1270 metais, sužinojęs apie kitą lietuvių ruošiamą žygį, jis iškeliavo užkirsti kelio. Tačiau lietuviai netikėtai atakavo jo stovyklą ir užmušė patį Andreas ir dar 20 jo riterių.[2]
[taisyti] Nuorodos
- ↑ 1,0 1,1 Turnbull, Stephen (2004). Crusader Castles of the Teutonic Knights (2): The Stone Castles of Latvia and Estonia 1185-1560. Osprey Publishing, 52.
- ↑ 2,0 2,1 Urban, William (1994). The Baltic Crusade. Chicago, Illinois: Lithuanian Research and Studies Center, 278-280.
- ↑ Šablonas:Lt icon Baranauskas, Tomas (2006-09-22). "Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį?." Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2007-05-26.

