Profiliavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Profiliavimas – tam tikras mokymo diferencijavimo tipas. Jo esmė yra mokymo diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus. Jis įgyvendinamas moksleivius suskirstant į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų siekius bei pajėgumą. Sudaryta grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarpusavyje skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir pasiekimų reikalavimais. Mokant profiliuotai, kai kurie mokomieji dalykai gali būti iš viso nedėstomi.
[taisyti] Profilinis mokymas
1998 metais patvirtintas profilinis mokymo modelis keletą metų buvo eksperimentuojamas bei koreguojamas. Visuotinis profilinis mokymas įvestas 2000 metais. Jis įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklose nuo vienuoliktos klasės (3 gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Pagrindinės mokyklos 9–10 klasėse ir gimnazijos 1–2 klasėse moksleiviai kryptingai rengiami pasirinkti profilį, skatinami kuo visapusiškiau išbandyti jėgas ir geriau suvokti savo polinkius, gebėjimus ir siekius. Profilinis mokymas mažina atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo, neskatindamas per ankstyvos moksleivių specializacijos.
[taisyti] Profilinio mokymo tikslai
- Surasti tinkamiausią, savo polinkius ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią bei juo kryptingai ir nuosekliai eiti;
- Stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių;
- Suteikti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį;
- Sudaryti pagrįstą nuomonę dėl tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją;
- Tinkamai paruošti tolesnėms studijoms (mokymuisi);
- Sudaryti racionalų bei realų mokymosi krūvį.
[taisyti] Profiliai
Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje klostosi keturi ugdymo profiliai:
- Humanitarinis;
- Realinis;
- Technologinis;
- Meninis.
Kiekvienas profilis priklausomai nuo savo specifikos gali turėti siauresnių pakraipų: a) humanitarinis: b) realinis: c) technologinis: d) meninis. Profilinis mokymas kritikuojamas, nes rengia menkai raštingus, menko išsilavinimo mokinius.

