Manijokas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Manihot | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valgomasis manijokas (Manihot esculenta) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Manijokas (lot. Manihot) – karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso 98 rūšys, savaime augančios tropinėje Amerikoje. Kai kurios iš jų yra kultūrinės, ir auginamos visame pasaulyje. Diploidiniai (2n) manijokai turi 36 chromosomas.
Turinys |
[taisyti] Kultūriniai augalai
Valgomasis manijokas (Manihot esculenta) yra kultūrinė rūšis, sukultūrinta Brazilijoje, kurios naudojamos požeminiai šakniagumbiai. Tai daugiametis krūmokšnis, per metus galintis užaugti iki 3 m aukščio. Lapai 3-5 skiaučių, kartais - vientisi. Augalai vienanamiai, žiedai auga kekėmis, kekėje būna iki 200 vyriškų žiedų ir iki 20 moteriškų žiedų. Būna ir abilyčių žiedų. Vaisius - trilizdė dėžutė, sėklos - smulkios. Ankstyvųjų veislių augalai ima žydėti per 3, vėlyvųjų - per 7 mėnesius po pasodinimo.
Šoninės šaknys sustorėja ir sudaro šakniagumbius, kurie būna pailgai cilindriški, iki 1 m ilgio (kai kurių veislių - net iki 5 m) ir iki 15 kg masės. Minkštimas gelsvas, turi pieniškų sulčių. Odelė ir kamštinis sluoksnis lengvai nusiima. Minkštimas turi 25-40% krakmolo, 0,1-5% cukrų, 0,9-2,3% baltymų (baltymai praktiškai neturi nepakeičiamų aminorūgščių), 0,1-0,7% aliejų.
Šis augalas savaime yra nuodingas dėl cianogeninių glikozidų , todėl privalo būti specialiai apdorojamas prieš valgant. Dažniausiai jis mirkomas, spaudžiamas, keletą kartų džiovinamas, kad pasišalintų nuodingieji gliukozidai.
Kaip krakmolinė kultūra maniokai svarbūs etanolio, dekstrino, gliukozės gamyboje.
Maniokus dažnai pažeidžia mozaikiniai virusai. Kenkėjų praktiškai neturi, jų neėda net skėrių pulkai.
Dauginami auginiais, kurie gali būti ilgai išlaikomi ir nesunkiai pervežami.
[taisyti] Pietų Amerika
Manijokas, guaranių kalba vadinamas mandio, buvo nuo seno vartojamas tropiniuose miškuose gyvenusių indėnų, kurie išmoko pašalinti nuodingąsias medžiagas ir iš miltų gaminti blynelius (isp. casabe). Dar iš jų gaminami alkoholiniai gėrimai caxiri, cauim, pajuaru.
Šios tradicijos perduotos ir į vietines Pietų Amerikos virtuves. Iš spraginto manijoko miltų gaminama farofa, manijokas gali būti verdamas, grūdamas į košę.
[taisyti] Afrika
Vakarų ir centrinėje tropinėje Afrikoje manijokas dažniausiai verdamas ir grūdamas į košę. Iš šios gaminami įvairūs patiekalai.
[taisyti] Pietų Azija
Manijokas gana populiarus Indijoje ir Pietryčių Azijoje, kur dažnai yra antras svarbus maistas po ryžių. Čia buvo išrastas ir manijoko produktas tapioka, kuri labai mėgiama. Šiek tiek manijoko tradicijos pasiekė ir Vietnamą ir Pietų Kiniją.

