Kauno geležinkelio tunelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kauno geležinkelio tunelis – vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje, vienintelis veikiantis geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Iškastas Kaune, 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Virš tunelio eina Kaišiadorių gatvė.

Tunelio aukštis – 6,6 m, plotis – 8,8 m, ilgis – 1285 m.

[taisyti] Istorija

Nuo 1858 m., tiesiant Sankt PeterburgoVaršuvos geležinkelį, Prūsijos vyriausybė kreipėsi į Rusiją, prašydama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Prūsijos pasienyje esančio Virbalio iki Lentvario. Pagrindiniai ir sudėtingiausi šios linijos objektai buvo geležinkelio tunelis ir tiltas per Nemuną.

Vyriausiosios Rusijos geležinkelių draugijos inžinieriai ištyrė vietovę, kuria būtų tikslingiausia nutiesti geležinkelį į Kauno miestą ir kuri būtų patogiausia vieta tiltui per Nemuną. Tačiau vietovė pasirodė ypač nepalanki. Pervažiavimui per Nemuną paruošti du variantai: pirmame siūlyta įrengti aukštą, virš 750 m ilgio viaduką, antrajame galvota geležinkelį pravesti paupiu. Abu variantai atitolino geležinkelį nuo miesto, todėl pasiūlyta į Kauną nutiesti pagalbinę geležinkelio liniją. Vėliau visi šie pasiūlymai buvo atmesti.

Naujų tyrimų ėmėsi inžinierius G.Perota. Jis turėjo kaip galima arčiau miesto išplanuoti geležinkelio stotį. Todėl G.Perota pasiūlė pastatyti tunelį. Prieš statant tunelį G.Perota apskaičiavo, kad tunelio skliauto storis gali būti ne visur vienodas. Taip buvo sutaupyta daug statybinių medžiagų. Didesnė Kauno tunelio skliauto dalis yra trijų plytų storio. Mūras pastorintas tik tose vietose, kur to reikalavo grunto slėgimas. Šoninės sienos sumūrytos iš granito luitų.

Kauno geležinkelio tunelis buvo statomas pagal inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai parinkta ideali vieta – jame nėra dirbtinės ventiliacijos, tačiau per 10–15 minučių vėjas traukinio dūmus išpučia arba ištraukia. Darbai pradėti 1859 m. gegužės 15 d., statybai pasamdyta E.Guen&Co firma iš Paryžiaus. Ši firma taip pat pastatė dvi plytines Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose, nes tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniams įrengti reikėjo labai gerų plytų.

Statybines medžiagas į statybos vietą atveždavo specialiai nutiestu geležinkeliu, kuris vėliau buvo pratęstas iki Petrašiūnų plytinės, esančios už 2,5 km nuo tunelio. 1860 m. vasara buvo lietinga, todėl daug pagamintų plytų teko išbrokuoti. Kad nenutrūktų darbas, plytos buvo perkamos ir gabenamos iš Nyderlandų, Vokietijos. Nors statyba pabrango, bet skliautai ir vandens nuvedimo galerijos čia daug kokybiškesnės nei kituose tuomet statytuose Vakarų Europos tuneliuose. Tam, kad būtų galima pradėti eismą nutiestu Kauno–Lentvario ruožu, buvo įrengta tunelio apylanka.

Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių, darbui paspartinti įrengtos 5 papildomos šachtos, išdėstytos 170 m viena nuo kitos, o nuo tunelio pradžios ir galo – už 385 m. Šachtų ašys buvo už 9,5 m nuo tunelio ašies, ir tik penktos šachtos ašis sutapo su tunelio ašimi. Į jas nusileidę darbininkai iškasė šonines galerijas tunelio link. Šachtos pagreitino tunelio statybą, padidino darbo vietų skaičių. Baigus tunelio statybą, šachtos buvo užpiltos.

Darbininkai dirbo be poilsio dienų, trimis pamainomis, kasdavo tik kastuvais ir kapliais. Už 2–3 valandas darbo gaudavo auksinį rublį. Atlyginimai buvo išmokami kartą per mėnesį. Žemė buvo iškeliama kubiluose žmonių sukamais keltuvais. Šiais keltuvais pašalindavo gruntinį ir lietaus vandenį. Tik pradėjus kasti galeriją (tuneliui) prie šachtų pastatytos garo mašinos.

Kauno tunelio ilgis turėjo būti 1280 m: 820 m tunelis tiesus, likusi dalis – kreivė, kurios spindulys 1000 m. Tunelis suprojektuotas ir pastatytas 8,44 m pločio, 6,95 m aukščio, dvikelis, su 3772 mm tarpukeliu. Statybos baigtos 1861 m. lapkričio 15 d., o lapkričio 20 d. tuneliu pravažiavo primasis traukinys.

1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė 4–5 sprogimus, buvo panaudoti 7 vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas įvyko tunelio viduryje, deformavosi apie 100 metrų atkarpa. Vėliau sovietinė kariuomenė per 1,5 mėnesio tunelį atstatė, tačiau sprogimo banga pakeitė hidrologines sąlygas, tunelis tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypač vandeniui. 1949 m. atliktas didesnis tunelio remontas, 1962 m. įrengta vandens nuvedimo sistema, 1964 m. vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1968 m. elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. Dabar tunelis yra remontinės būklės, traukinių greitis ribojamas.

1996 m. gruodžio 23 d. Kauno geležinkelio tunelis įtrauktas į LR kultūros paveldo registrą. 1995 m. išleistas pašto ženklas.

2007 m. pabaigoje ketinama pradėti tunelio rekonstrukciją. Rekonstrukcijos metu bus pakeistos susidėvėjusios elektros tiekimo ir vandens nuvedimo sistemos, apšvietimas, įrengta ryšių stebėjimo sistema, nutiestos dvi geležinkelio vėžės, praplatintas ir paaukštintas karo metu susprogdintas tunelio ruožas. Rengiant projektą konsultuotasi su Austrijos, Norvegijos ir Danijos specialistais.