Neris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Neris (reikšmės).
| Neris | |
|---|---|
|
|
|
| Ilgis | 510 km |
| Baseino plotas | 13 850 km² |
| Vidutinis debitas | 180 m³/s |
| Ištakos | Baltarusija |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija - brus. Вiлiя, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km).
Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.
Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.
Didžiausi intakai:
- Šventoji
- Žeimena
- Vokė
- Vilnia (Vilnelė), įteka Vilniuje
- Musė
- Ašmena
- Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.
- Lietava - dešinysis intakas; nuo jo pavadinimo kildinamas Lietuvos vardas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Slaviška Vilija išsirutuliojo nuo pirmiau buvusios lyties Velja, kuri siejama su senovės slavų būdvardžiu велья („didelė“) – taip tikriausiai buvo pabrėžiama, kad Vilniuje ši upė yra didžioji (greta Vilnelės, davusios LDK sostinei vardą, bet mažesnės nei Neris).

