Elektromagnetinė banga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šviesa kaip elektromagnetinė banga. E ir M – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, λ – bangos ilgis.
Elektromagnetinė banga yra kintamų elektrinio ir magnetinio laukų sklidimas aplinka. 1864 metais elektromagnetinių bangų egzistavimą numatė Džeimsas Klarkas Maksvelas. Eksperimentiškai elektromagnetines bangas atrado vokiečių fizikas Henris Hercas.
Iš Maksvelo lygčių išplaukia, jog elektromagnetinių bangų greitis vakuume lygus šviesos greičiui:
kur
- μ0 – magnetinė konstanta;
- ε0 – elektrinė konstanta.
Priklausomai nuo bangos ilgio, jos skirstomos į kelis diapazonus (žr. apačioje).
[taisyti] Taip pat žiūrėkite
| Elektromagnetinės bangos |
|
Gama spinduliai | Rentgeno spinduliai | Ultravioletiniai spinduliai | Šviesa | Infraraudonieji spinduliai | Mikrobangos | Radijo bangos |

