Kamčiatkos pusiasalis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kamčiatkos pusiasalis - pusiasalis Tolimuosiuose Rytuose, priklausantis Rusijai, apsuptas iš vakarų Ochotsko jūros, o iš rytų - Ramiojo vandenyno ir Beringo jūros. Pusiasalis tęsiasi 1200 km šiaurės ir šiaurės rytų į pietų ir pietryčių kryptimis. Plotas 472,3 tūkst. km². Kamčiatkos pusiasalyje stūkso daugiau kaip 160 vulkanų, iš kurių 29 veikiantys. Tarp jų - aukščiausias aktyvus Eurazijos vulkanas Kliučių sopka (4750 m).
Svarbiausios ūkio šakos: žvejyba ir turizmas.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis čia gyveno ~334 000 gyventojų (rusai — 80,8%, ukrainiečiai - 5,8%, koriakai - 2%)
Dėl pusiasalyje esančio didelio ugnikalnių tankumo ir įvairovės, išskirtinio peizažo, taip pat dėl paleoarktinės floros ir retų gyvūnų rūšių gausos 1996 m. ši teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

