Koranas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra dalinai užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti dalyviai. |
Koranas (arab. القرآن al-Kur’ān „skaitymas“) – islamo išpažinėjų pagrindinė religinė knyga. Ji yra religinių-dogminių, mitologinių ir teisinių tekstų rinkinys. Korano ir sunos religinės, dorovinės, buitinės ir teisinės normos sudaro rašytinės musulmonų teisės, šariato, pagrindą.
Koranas leidžia poligamiją (daugpatystę) – vyrams leidžiama turėti iki keturių žmonų su sąlyga, kad elgsis su jomis visiškai vienodai ir neišsiduos, kad vienai kuriai teikia pirmenybę.
Turinys |
Žodžio kilmė
Naujasis šventraštis buvo pavadintas qur'an – tai reiškia „deklamavimas“, kadangi tikintieji, kurių dauguma (tarp jų ir pats pranašas Mahometas) buvo beraščiai, jį išmokdavo klausydamiesi balsiai skaitomų jo skyrių – surų. Arabiškai qara'a reiškia „skaityti“.
Sudėtis
Koranas yra suskirstytas į 114 surų, mechaniškai išdėstytų teksto apimties mažėjimo eile (išskyrus įžanginę surą, kuri yra trumpiausia).
Pagal paskelbimo vietą skiriamos Mekos suros (90 pirmųjų) ir Medinos suros (24 likusios). Mekos suros, kurios buvo skelbtos Mahometo kovos už islamo įsigalejimą metu (610-622), yra daugiau religinio, Medinos suros (po 622) - teisinio turinio.
Korano pranašai
Korano tekstai perpasakoja dauguma žydų Toros ir Tanacho istorijų, kuriose dominuoja Izraelio tautos pasitraukimas iš Egipto vergystės. Pats Korano Muhamedas tvirtina gavo savo žinias iš angelo Gabrieliaus, kuris jam apreiškė musulmonų šariato įstatymus ir kitas musulmonų tikėjimo mįsles. Bet Korane randami beveik visi papgrindiniai žydų pranašai tik pervadinti į arabų kalbą Ibrahimas, Musa, Jusufas, Duvudas, Suleimanas, Miriam ir t.t. Dažnai Korane reikalaujama musulmonams skaityti Tora, kaip išsigelbėjimą nuo viso pikto.
Mahometui esant gyvam, jo skelbtas tikėjimas plito sakytine forma. Pirmąjį korano tekstą užrašė vienas iš jo pasekėjų iš karto po Mahometo mirties (632). 650-655 kalifo Osmano iniciatyva buvo sudaryta speciali kogelija, kuri kanonizavo korano tekstą. Galutinai teksto rašyba, struktūra, skaitymo taisyklės buvo kanonizuotos 1923 m., Kaire išleidus specialų korano leidimą.
Korano reikšmė
Koranas padarė didelį poveikį islamo tautų kultūros raidai. Davė pagrindą musulmonų teologijai, arabų teisės, kalbos mokslams, sąlygojo jų filosofijos, istorijos raidą.
Koranas yra pirmasis arabų raštijos ir vienas žymiausių pasaulinės prozos paminklų, padaręs didelę įtaką visai Rytų, kitų kraštų literatūrai.
Europoje su koranu susipažinta XII-XVI a. iš lotyniškų tekstų. 1647 m. koranas išleistas prancūzų, vėliau kitomis kalbomis.

