Vytauto Didžiojo universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytauto Didžiojo universitetas
Lotyniškai: Universitas Vytauti Magni
Šūkis {{{šūkis}}}
Įkurtas 1922/1989
Tipas Valstybinis
Rektorius Zigmas Lydeka
Direktorius {{{direktorius}}}
Prezidentas {{{prezidentas}}}
Dekanas {{{dekanas}}}
Vieta Kaunas, Lietuva
Fakultetai 10
Darbuotojai
Studentai 8714 (2006 m.)
Bakalaurai {{{bakalaurai}}}
Magistrantai {{{magistrantai}}}
Doktorantai
Svetainė [1]

Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta Kaune 1922 m., tam tikrais istoriniais laikotarpiais vadinta Lietuvos universitetu, Kauno universitetu. Atkurta 1989 m. ir yra vienas didžiausių Lietuvos universitetų.

Turinys

[taisyti] Istorija

[taisyti] Lietuvos universitetas

1920 m. sausio 27 d. Kaune visuomenės iniciatyva susidariusi aukštųjų kursų draugija atidarė Aukštuosius kursus, kurie parengė dirvą universiteto sukūrimui. Jie veikė iki 1922 m.

1922 m. vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pagal anksčiau priimtąjį Vilniaus universiteto statutą, iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Tą pačią dieną prezidentas Aleksandras Stulginskis patvirtino švietimo ministro Petro Juodakio pasiūlytus kandidatus – universiteto rektorių prof. Joną Šimkų ir penkių fakultetų dekanus: Teologijos – dr. Joną Mačiulį – Maironį, Socialinių mokslų – prof. Augustiną Voldemarą, Medicinos – dr. Petrą Avižonį, Gamtos-matematikos – Zigmą Žemaitį, Technikos – prof. Praną Jodelę.

1922 m. balandžio 12 d. prezidentas patvirtino kovo 24 d. Steigiamojo Seimo priimtą Lietuvos universiteto statutą, kuris šiek tiek pakeitė šios aukštosios mokyklos sandarą: universitetą sudarė ne penki, bet šeši fakultetai: Teologijos-filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos. Naujų fakultetų dekanais išrinkti: Humanitarinių mokslų – prof. Mykolas Biržiška, Teisių – prof. Petras Leonas, Teologijos-filosofijos – prof. Pranciškus Būčys.

1924 m. Matematikos – gamtos fakulteto agronomijos ir miškininkystės skyriaus pagrindu įkurta Žemės ūkio akademija, 1936 m. Medicinos fakulteto veterinarijos skyriaus pagrindu – Veterinarijos akademija. 1924 m. taip pat atidarytas Evangelikų teologijos fakultetas.

[taisyti] Vytauto Didžiojo universitetas

VDU profesoriai 1930 m. Iš kairės sėdi: P.Jodelė, rektorius M.Riomeris, M.Biržiška, S.Kolupaila, B.Česnys, P.Leonas, stovi Z.Žemaitis, P.Jakubėnas, V.Lašas, V.Krėvė-Mickevičius
VDU profesoriai 1930 m. Iš kairės sėdi: P.Jodelė, rektorius M.Riomeris, M.Biržiška, S.Kolupaila, B.Česnys, P.Leonas, stovi Z.Žemaitis, P.Jakubėnas, V.Lašas, V.Krėvė-Mickevičius

1930 m. birželio 7 d. universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, priimtas naujas statutas. Tada universitetą sudarė jau septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos. Juose mokėsi per 4000 studentų ir laisvųjų klausytojų.

1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, vasarą – Matematikos gamtos fakultetas.

[taisyti] Karo metai ir uždarymas

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. vasarą VDU pavadintas Kauno universitetu. 1941 m. pradžioje universiteto profesūra aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvos Mokslų akademiją.

Kilus Antrajam pasauliniam karui, Laikinoji vyriausybė 1941 m. vasarą universitetui grąžino Vytauto Didžiojo vardą. Atkurtas Teologijos fakultetas ir įkurtas Filosofijos fakultetas. 1943 m. kovo 16 d. vokiečių okupacinė valdžia nutraukė studijas universitete.

1944 m. spalio 10 d. mokslas atnaujinamas, veikė 4 fakultetai: Istorijos-filosofijos, Medicinos, Statybos, Technologijos. Rektoriumi paskirtas chemikas prof. Antanas Purėnas, kuris šias pareigas ėjo ir pirmosios Sovietų okupacijos laikotarpiu. Nuo 1947 m. universitetui vadovavo rektorius medikas prof. Juozas Kupčinskas.

1949 m. rudenį, perkėlus Filologijos fakultetą į Vilnių, parengta dirva Kauno universiteto uždarymui. 1950 m. spalio 31 d. universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos (KPI) ir Kauno medicinos (KMI) institutus.

[taisyti] Universiteto atkūrimas

1989 m. balandžio 28 d. paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. 1989 m. liepos 4 d. Aukščiausioji Taryba priėmė universiteto atkūrimo įstatymą, o liepos 22 d. Ministrų taryba įregistravo atkuriamojo laikotarpio laikinąjį statutą. 1989 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo pirmieji mokslo metai atkurto universiteto Ekonomikos, Humanitarinių ir Tiksliųjų mokslų fakultetuose.

[taisyti] Rektoriai

1922 m. – Lietuvos universitetas

1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

1940 m. – Kauno universitetas

1941 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

1943 m. – universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas.

  • Julijonas Gravgorkas

1944 m. – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas

  • Antanas Purėnas

1946 m. – Kauno valstybinis universitetas

  • Juozas Kupčinskas

1950 m. – universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI.

1989 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

[taisyti] Struktūra

Šiuo metu Universitetą sudaro šie fakultetai ir institutai:

  • VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas (Vadybos, Ekonomikos, Finansų katedros, Biznio konsultavimo ir podiplominių studijų centras)
  • VDU Gamtos mokslų fakultetas (Aplinkotyros, Biologijos, Fizikos, Chemijos katedros, Aplinkos tyrimų centras)
  • VDU Humanitarinių mokslų fakultetas (Anglų filologijos, Etnologijos ir folkloristikos, Filosofijos, Istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros, Kompiuterinės lingvistikos ir Kultūros tyrimų centrai)
  • VDU Informatikos fakultetas (Matematikos ir statistikos, Ttaikomosios matematikos, Sistemų analizės katedros, Statistinių tyrimų centras, Multimedijos laboratorija)
  • VDU Katalikų teologijos fakultetas (Teologijos, Religijų studijų, Bažnytinės teisės katedros, Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centras, Santuokos ir šeimos studijų centras)
  • VDU Socialinių mokslų fakultetas (Edukologijos, Bendrosios psichologijos, Teorinės psichologijos, Sociologijos katedros)
  • VDU Menų institutas (Menotyros ir Teatrologijos katedros)
  • VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institutas (Politologijos, Viešojo administravimo, Viešosios komunikacijos, Regionistikos katedros, Azijos studijų, Pilietinės tolerancijos centrai)
  • VDU Socialinio darbo institutas (Socialinio darbo katedra, socialinės integracijos ir socialinės rūpybos studijų centrai)
  • VDU Teisės institutas

[taisyti] Tarptautiniai ryšiai

Universitetas palaiko ryšius su keliasdešimt Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos universitetų. Specialios pasikeitimo studentais ir dėstytojais programos sudarytos su Bergeno universitetu Norvegijoje, Roskildės – Danijoje, Gioteborgo, Linköpingo, VäxjöŠvedijoje, Greifsvaldo, Hohenheimo, Zittau/Gorlitz – Vokietijoje, Poitiers, Du Maine, Pierre et Marie Curie – Prancūzijoje, Parmos ir Bokoni – Italijoje, Alabamos, Fordhamo, Creightono, Lojolos, Seton Hallo – JAV, Kansai Gaidai ir Tarptautiniu krikščioniškuoju – Japonijoje, Latvijos universitetu, Daugpilio universitetu Latvijoje, Liepojos pedagogine akademija Latvijoje, Rėzeknės aukštąja mokykla Latvijoje. 1997 m. universitete atsirado Baltijos studijų programa užsienio studentams.

[taisyti] Nuorodos