Marius Liugaila
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius. |
Marius Liugaila (g. 1953 rugsėjo 23 Vilniuje) - lietuvių grafikas. Nuo 1979 metų Lietuvoje ir užsienyje yra dalyvavęs daugiau, nei 150-yje parodų - grupinėse JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje; individualiose Vilniuje, Kaune, Utenoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šilutėje (1984, 1987, 1989, 1993, 1995, 1996, 1998, 2001 – 2005 m.), Tokijuje (1993 m.), Nagojoje, Osakoje, Leipcige (1994 m.), Helsinkyje (1999 m.), Taline (2004 m.).
Marius Liugaila yra tapytojos Sofijos Veiverytės sūnus. 1977 m. baigė LDI. Mokėsi pas Stasį Krasauską, Albertą Gurską. 1976 - 1977 m. dirbo laikraštyje Literatūra ir menas, 1980 - 1990 m.) žurnale Mokslas ir gyvenimas, 1990 - 1993 m. žurnale Taip ir Ne, 1993 - 1994 m. žurnale Jaunimo gretos, 1994 - 1995 m. žurnalo Moteris meniniu redaktoriumi.
Sukūrė estampų oforto techniką (Žvaigždžių karams – ne!, 1988 m.), piešinių pastele (B. Jauniškio portretas 1981) ir anglimi (G. Hegelio portretas, 1984 m.), daugiau, nei tris šimtus ekslibrisų, iliustravo ir apipavidalino daugiau, nei 70 žurnalų ir knygų.
Pelnė tarptautinių parodų ir konkursų apdovanojimų. 1999 metais Italijoje įtrauktas į Registrą „100 geriausių pasaulio graviūros meistrų“. Kūryboje vyrauja filosofinės, alegorinės, siurrealistinės figūrinės kompozicijos, kuriose iškeliamos žmogaus ir gamtos, egzistencijos problemos. Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio šalių muziejai.

