Apsidė (architektūra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Triguba ortodoksų bažnyčios apsidė.
Triguba ortodoksų bažnyčios apsidė.

Apsidė (gr. apsis – lankas, skliautas) – architektūroje pusapvalė arba su daugeliu kampų (tiek vidinė, tiek išorinė) pastato dalis (gali būti niša), dengta puskupoliu. Religinėje architektūroje šis terminas dažniausiai reiškė šventovės dalį, esančią už altoriaus (puskupolio arba pusės kūgio formos).