Juodkrantė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juodkrantė
Neringa
Juodkrantė
Koordinatės
55°33'10″ š. pl.
21°07'30″ r. ilg.
G
Savivaldybė Neringa
Seniūnija Juodkrantės seniūnija
Gyventojų skaičius >500
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Júodkrantė
Kilmininkas: Júodkrantės
Naudininkas: Júodkrantei
Galininkas: Júodkrantę
Įnagininkas: Júodkrante
Vietininkas: Júodkrantėje
Juodjrantės apylinkės
Juodjrantės apylinkės

Juodkrantė – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus nuo Klaipėdos, priklausanti Neringos savivaldybei. Tai istorinis-urbanistinis draustinis. Yra evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1885 m., dar vadinama Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia), išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilų ir kitų pastatų, pamario žvejų sodybų, yra uostas prie Kuršių marių, jachtų prieplauka. Poilsio namai, L. Rėzos jūrų kadetų mokykla. Prie Juodkrantės yra vieta, kur daugiausia Lietuvoje gaunama gintaro.

Turinys

[taisyti] Istorija

Juodkrantės simbolis.
Juodkrantės simbolis.

Čia žmonių gyventa nuo seno: jos apylinkėse rasta akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių gintaro dirbinių. Juodkrantė rašytiniuose šaltiniuose minima jau 1429 m. (vok. Schwarzort, Schattenort). Tada ji buvo arčiau jūros. 15991600 m. senąjį kaimą beveik užpustė smėlis. 1603 m. jis labai nukentėjo nuo maro. Smėlis tebeslinko ir pajūrio Juodkrantė paskutinį kartą paminima 1724 m.

1669 m. miškų prievaizdas Hansas Reinishas gavo privilegiją šalia kelio įkurti karčiamą. 1682 m. gautas leidimas ir kurtis žvejams. XVIII a. pabaigoje į Juodkrantę persikėlė ir užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai kartu perkeliant ir Karvaičių bažnyčią, kuri 1878 m. sudegė. Vietoje jos 1885 m. buvo pastatyta mūrinė Juodkrantės bažnyčia.

Apie 1840 m. Juodkrantė ėmė garsėti kaip kurortas ir 1858 m. į ją pradėjo plaukti garlaiviai iš Klaipėdos, o vėliau ir Tilžės. Maždaug tuo metu (1855 m., 1860 m. ir 1861 m.), gilinant marių dugną, rasta gintaro. Tai dar labiau paskatino gyvenvietės vystymąsi. 1861-1882 m. prie Juodkrantės surasta labai vertingų priešistorinių laikų gintaro dirbinių.

1946 m. Juodkrantė pripažinta miestu, 1947 m. prijungta prie Klaipėdos, 1961 m. įėjo į naują Neringos miestą.

[taisyti] Kultūra

Skulptūra.
Skulptūra.
  • Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija (nuo 1979-1981 m.)
  • Akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo”, įrengtas 1995 m. pradėtoje statyti krantinėje
  • Lietuvos Dailės muziejaus parodų salė, įrengta 1982 m.
  • Paminklas L. Rėzai
  • Juodkrantės parodų namai
  • Evangelikų liuteronų bažnyčia (vyksta ir katalikų pamaldos)

[taisyti] Gamta

Juodkrantės schema
Juodkrantės schema

Netoli Juodkrantės yra nuo XIX a. pradžios stebima pilkųjų garnių ir kormoranų kolonija. Šiuo metu ji labai išsiplėtė ir pradeda kelti grėsmę miškui, mat nuo rūgščių jų išmatų džiūsta medžiai.

Juodkrantė įsikūrusi senųjų – parabolinių kopų slėnyje, yra išlikę senų pušynų fragmentų. Netoli Juodkrantės yra saugomos Pilkosios kopos. Kadangi nuo kito marių kranto jos atrodė tamsios, tai nuo jų ir kaimas gavo Juodkrantės pavadinimą. Prie Juodkrantės yra apžvalgos aikštelė ant Garnių kalno.

Pilkosios kopos
Pilkosios kopos

[taisyti] Šaltiniai

  1. Marcinkas Feliksas. Lietuva: Juodkrantė, Raganų kalnas. V.: Tautodailė, 1994. 72 p., iliustr.
  2. Počiulpaitė Alė. Ąžuolai Raganų kalne // KB. 1979. Nr. 12. P. 41-43, iliustr. -1979 m.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Juodkrantė – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu