Lietuvos Aktyvistų Frontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos aktyvistų frontas (Lietuvių aktyvistų frontas, LAF) – pasipriešinimo Lietuvos okupacijai organizacija, sukurta 1940 m. spalio 9 d. Kaune iš kelių studentų organizacijų. Vienu iš organizacijos įkūrimo iniciatorių laikomas buvęs Lietuvos ambasadorius Berlyne Kazys Škirpa, o programos autorius - Antanas Maceina.

LAF kurtas kaip centrinė antisovietinio pogrindžio organizacija, kuri turėjo suvienyti įvairių pažiūrų asmenis, siekiančius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Po jo skraiste turėjo burtis ar bent vėliau jai paklusti Lietuvoje spontaniškai besikuriančios antisovietinio pogrindžio organizacijos bei grupės. Atskiri organizacijos skyriai kūrėsi ir kituose Lietuvos miestuose.

Atskiras padalinys susikūrė ir Berlyne, kuriam priklausė iš Lietuvos pasitraukę asmenys ir diplomatai, vadovaujami Kazio Škirpos. Šis padalinys Vokietijoje matė galimo Lietuvos tvarkymo pavyzdį ir jį propagavo. Dėl menkų galimybių bendrauti LAF organizacijos ideologinis pagrindas liko pilnai nesusiformavęs.

1941 m. balandžio 22 d. Kauno ir Vilniaus LAF atstovai Kaune suformavo Lietuvos Laikinąją vyriausybę, t.y. sudarė tokios vyriausybės narių sąrašą. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui tarp SSRS ir Vokietijos LAF pradėjo sukilimą. Jo centras buvo Kaune. Vadovavo Leonas Prapuolenis, kuris birželio 23 d. 9 val. 28 min. per atgijusį Kauno radiją - radiofoną, pranešė Lietuvai apie sukilusi Kauną ir perskaitė trumpą deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą: "Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė Šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais". Po to buvo perskaityta Laikinosios vyriausybės, vadovaujamos J.Brazaičio-Ambrazevičiaus, sudėtis. Nuskambėjo Lietuvos himnas. Šiuos pranešimus diktoriai keliomis kalbomis kartojo keletą kartų. Europa sužinojo, kad Lietuvoje vyksta antisovietinis sukilimas.

Iki vokiečių armijos atėjimo sukilėliai išlaisvino ne tik Kauną, bet ir daug Lietuvos miestų ir miestelių. Vilniuje birželio 23 d. sukilėliai jau periminėjo į savo rankas įstaigas. Pasak sukilimo liudininko Algirdo Gustaičio, birželio 24 d. į Vilnių įžengę vokiečių kariuomenės daliniai miestą rado jau kontroliuojamą sukilėlių, o Lietuvos vėliavas iškeltas virš universiteto ir Gedimino pilyje.

LAF nariai dalyvavo ir pokario partizaniniame pasipriešinime. LAF Vilniaus štabo narys Juozas Vitkus-Kazimieraitis buvo vienu partizaninių kovų vadu pietų Lietuvoje.



[taisyti] Nuorodos, šaltiniai