Cezario pjūvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Cezario pjūvisoperacija, kurios metu vaisius išimamas pro pilvo ir gimdos pjūvį.

[taisyti] Istorija

Spėjama, kad Cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslu. Garsaus Romos politiko ir karvedžio Gajaus Julijaus Cezario pavardė, pasak Plinijaus Vyresniojo, kilo kai vienas jo protėvis gimė per lex cesarea.[1] Tačiau kiti šaltiniai nurodo ir kitokias reikšmes.

Pirmąją Cezario pjūvio operaciją atliko 1610 Trautmanas iš Wittenbergo, ir ji buvo nesėkminga.

Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Nesiūdavo nei gimdos, nei pilvo sienos.[reikalinga citata] Yra žinoma, kad pjaudavo su karvių ragais.[reikalinga citata]

Paryžiuje 17891790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo: Anglijoje 1865 m. iš 100 moterų, patyrusių Cezario pjūvio operaciją, mirė 85.[reikalinga citata]

[taisyti] Pastaraisiais metais

Kai kuriose šalyse šios operacijos atliekamos ne tik dėl būtinybės, bet ir moters pageidavimu – jei jaučia itin stiprią natūralaus gimdymo baimę.

Lietuvoje Cezario pjūviai sudaro 15-17 proc. visų gimdymų.

Cezario pjūvis gali komplikuotis kraujavimu, gimdos ir žaizdos infekcija, trombų embolija, šlapimo takų ir žarnų pažeidimu, anesteziologinėm komplikacijom.

[taisyti] Nuorodos

  1. Plinijus Vyresnysis. Naturalis Historia.