Kolera
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kolera senovės lietuvių mitologijoje – epideminės ligos deivė, Maro palydovė. Apibūdinama kaip „juodai apsirėdžiusi ponia“, kuri važinėjasi karieta kartu Maru. Karietoje įkintyti keturi juodi žirgai. Sakmėse minima, kaip „baisiai didelė boba“, neretai jojanti raita[1]. Jei žmogus jai padeda, parodo kelią, ji nekliudanti to žmogaus ar viso jo kaimo. Sakoma, kad Kolera „baisiai bjauri, nuplyšusi, sustirusi“ bei smirdinti. Tam, kad sulaikytų Kolera, žmonės ties kaimo ribom kuriandavo laužus, statydavo kryžius. Kolera panaši į Maro deives, tačiau pasižymi bjauriasnia išvaizda, ir jai paslauga padaręs žmogus gali tikėtis likti gyvas.
[taisyti] Literatūra
- ↑ Kolera. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 282 p.

