Mūšis dėl Maskvos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Yra pasiūlyta šį straipsnį ar skyrelį įkelti į Maskvos mūšis. (Diskutuok)


Mūšis dėl Maskvos buvo Antrojo pasaulinio karo metu nuo 1941 m. spalio 2 d. iki 1942 m. sausio pab./vasario pr. vykęs mūšis tarp Tarybų Sąjungos ir Trečiojo Reicho. Tai buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių.

Vykdydamas Barbarosos planą Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.

Pagal Hitlerio planus iki Maskvos užkariavimo turėjo būti palaužta sovietų karinė galia bei Rusijos šiaurėje ir pietuose, taip pat Ukrainoje, užimti svarbiausi ekonominiai regionai. Be to, Hitleris norėjo užimti Krymą ir taip panaikinti sovietų aviacijos antskrydžių grėsmę Rumunijos naftos gavybos rajonams. Vokiečių generalitetas skirtingai nuo Hitlerio pagrindiniu ir prioritetiniu tikslu laikė Maskvos užėmimą. Maskva buvo svarbi kaip susisiekimo ir komunikacijų centras, politinis sovietų centras ir svarbus pramonės rajonas. Sostinės užėmimas turėjo padaryti didelį smūgį moralinį rusams ir likusiam pasauliui.

Mūšyje Smolensko katile (1941 m. liepos 10 - rugpjūčio 3 d.) pralaužta pirmoji sovietų gynybos linija sauganti Maskvą. Tačiau 1941 m. rugpjūčio mėn. Hitleris nurodė permesti šarvuotasias divizijas iš armijų grupės "Centras" į šiaurę - link Leningrado ir į pietus - link Kijevo, o centrinį frontą padaryti gynybiniu.