Statutas (teisės istorija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Statutas (lot. statutum — nustatymas) Viduramžiaisnorminis teisės aktas, steigiantis kokią nors struktūrą, įtvirtinantis luomo, korporacijos (miesto, susivienijimo) teisinę padėtį; teisynas, kodeksas.

Statutai reguliavo tiek miestiečių, tiek ir feodalų, pirklių, miestiečių padėtį, tokių junginių kaip pirklių gildija, cechas, universitetas ir kt.

[taisyti] Pavyzdžiai

  • Taikos statutas - teisės aktas, valdovui ilgam laikui išvykus iš šalies, įtvirtinantis taiką, uždraudžiantis prievartos naudojimą, tarpusavio karus
  • Lietuvos statutas
  • Darbo statutai
  • Konrado Oton statutas
  • Vislickio statutas, 1347 m. Vislickio statutas (Vislickio-Petrokovskio statutai 1346-1347 m.)
  • Nešavo statutas, Нешавский статут, 1454 m. Nešavskio statutai, Нешавские статуты
  • 1496 m. Piotrkovskio statutas Пётрковский статут
  • Polickio statutas, Raguzinskio statutai,
  • Kuržemės statutai, Venecijos statutas


Kitomis kalbomis