Telšiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Telšiai

55°59′10″N, 22°15′10″E (G)
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Telšių rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}: {{{vadovas}}}
Gyventojų (2007): 30 172
Plotas: km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Telšiaĩ
Kilmininkas: Telšių̃
Naudininkas: Telšiáms
Galininkas: Télšius
Įnagininkas: Telšiaĩs
Vietininkas: Telšiuosè

Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras. Miesto šiaurėje eina geležinkelis Klaipėda–Šiauliai, bei respublikinės reikšmės kelias (A 11) Palanga–Šiauliai. Telšiai turi seniūnijos statusą.

Mieste yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.) ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (pastatyta 1867 m.), kunigų seminarija, rusų stačiatikių cerkvė, buvęs bernardinų vienuolynas. Rytiniame Masčio krante yra Kultūros parkas, mieste taip pat yra Žemaitės dramos teatras, žemaičių muziejus „Alka“, Žemaitijos kaimo muziejus, unikali A. Jonušo žemaitiška-japoniška sodyba.

Telšiuose yra savivaldybė, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai. Už geležinkelio (iki plento Šiauliai-Palanga) yra pramoninis rajonas.

Turinys

[taisyti] Istorija

Miestas įsikūręs kuršių genties teritorijoje. Pasak legendos, Telšius įkūrė didvyris Džiugas, esą gyvenęs ant Džiugo kalno. Kryžiuočių ordino kronikoje 1317 m. minimas Talsa slėnis, tikriausiai buvęs apie Telšius. 1398 m. minima gyvenamoji vieta. Nuo XX a. I pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“,– nors iki XVIII a. pabaigos kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai.

Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas Telšių valstybinis dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (valsčius minimas nuo 1527 metų). 1536 m. įsteigta katalikiška Telšių parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Kultūrinei Telšių ir Žemaitijos raidai daug nusipelnė Telšių karališkojo dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. Ne vėliau kaip nuo XVII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, tačiau miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą į savaitę (sekmadieniai), o jomarkai 4 kartus į metus. 1764 m. jis netgi tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vadinamosios Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) teismų centru (tuomet čia įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie buvo perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t.y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas).

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

1991 m. patvirtintas naujasis miesto herbas. 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas aiškiai vandenvardinės kilmės – per miestą teka Telšės upelis, be to, anksčiau buvo minimas ir ežeras Telšys.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Telšių kunigų seminarija
Telšių kunigų seminarija

[taisyti] Aukštojo mokslo įstaigos

[taisyti] Licėjus

[taisyti] Gimnazijos

[taisyti] Vidurinės mokyklos

[taisyti] Profesinės ir meno mokyklos

  • VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras
  • VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro Telšių filialas
  • Telšių vaikų dailės mokykla
  • Telšių vaikų muzikos mokykla
  • Telšių jaunimo mokykla
  • Telšių rajono sporto mokykla

[taisyti] Pagrindinė mokyklos

  • Kurčiųjų pagrindinė mokykla
  • Specialioji mokykla
  • Vaikų su negalia centras

[taisyti] Pradinės mokyklos

  • Santarvės pradinė mokykla
  • Saulėtekio pradinė mokykla

[taisyti] Mokykla-darželis

  • Žemaitukas
  • Saulėtekis

[taisyti] Lopšeliai ir darželiai

  • Berželis
  • Eglutė
  • Nykštukas
  • Mastis
  • Saulutė
  • Žemaitukas

[taisyti] Vyskupijos centras

Šv. Antano Paduviečio katedra
Šv. Antano Paduviečio katedra

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (18661943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (17611791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F.Rimgaila). Altorius darė skulptorius T.Podhaiskis ir vietinis meistras J.Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

[taisyti] Seniūnija


Telšių seniūnija
Savivaldybė: Telšių rajono
Administracinis centras: Telšiai
Plotas: 16,4 km²
Gyventojai: 30.539 (2005 m.)
Gyventojų tankumas: 1862 žm./km²
Kaimų skaičius: 0
Seniūnas: Valdemaras Ramšas
Žemėlapis
-
Telšiai naktį
Telšiai naktį

Telšių miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.


Telšių rajono seniūnijos

Degaičių seniūnija | Gadūnavo seniūnija | Luokės seniūnija | Nevarėnų seniūnija | Ryškėnų seniūnija | Telšių seniūnija | Tryškių seniūnija | Upynos seniūnija | Varnių miesto ir apylinkės seniūnija | Viešvėnų seniūnija | Žarėnų seniūnija

[taisyti] Lankytinos vietos

Muziejus „Alka“
Muziejus „Alka“
Žemaitijos kaimo muziejus
Žemaitijos kaimo muziejus

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.

[taisyti] Žymūs žmonės

Senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (18931947).

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Telšiai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

[taisyti] Žiniasklaida

[taisyti] Sportas


Svarbiausios gyvenvietės Telšių rajone

Degaičiai | Eigirdžiai | Gadūnavas | Janapolė | Lauko Soda | Luokė | Nerimdaičiai | Nevarėnai | Pavandenė | Ryškėnai | Telšiai | Tryškiai | Ubiškė | Upyna | Varniai | Viešvėnai | Žarėnai

LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai

ALYTUSKAUNASKLAIPĖDAMARIJAMPOLĖPANEVĖŽYSŠIAULIAITAURAGĖTELŠIAIUTENAVILNIUS

Savivaldybių centrai

AnykščiaiBirštonasBiržaiDruskininkaiElektrėnaiGargždaiIgnalinaJonavaJoniškisJurbarkasKaišiadorysKalvarijaKazlų RūdaKėdainiaiKelmėKretingaKupiškisLazdijaiMažeikiaiMolėtaiNaujoji AkmenėNeringaPagėgiaiPakruojisPalangaPasvalysPlungėPrienaiRadviliškisRaseiniaiRietavasRokiškisSkuodasŠakiaiŠalčininkaiŠilalėŠilutėŠirvintosŠvenčionysTrakaiUkmergėVarėnaVilkaviškisVisaginasZarasai

Kiti miestai

AkmenėAriogalaBaltoji VokėDaugaiDūkštasDusetosEišiškėsEžerėlisGarliavaGelgaudiškisGrigiškėsJieznasJoniškėlisKavarskasKybartaiKudirkos NaumiestisKuršėnaiLentvarisLinkuvaNemenčinėObeliaiPabradėPandėlysPanemunėPriekulėRamygalaRūdiškėsSalantaiSedaSimnasSkaudvilėSmalininkaiSubačiusŠeduvaŠvenčionėliaiTytuvėnaiTroškūnaiUžventisVabalninkasVarniaiVeisiejaiVentaViekšniaiVievisVilkijaVirbalisŽagarėŽiežmariai