Serbų-kroatų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Serbų-kroatų kalba
(Српскохрватски/Srpskohrvatski)
Kalbama Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, ir kitur Balkanuose
Kalbančiųjų ~17 mln. kalba serbiškai, kroatiškai, bosniškai ir juodkalnietiškai.
Vieta pasaulyje 44
Kilmė

Indoeuropiečių
 Slavų
  Pietų slavų

Valstybinė kalba
Valstybinė kalba nėra
Kalbos kodai
ISO 639-1: sh (ginčijama)
ISO 639-2: buvo: scr, scc
SIL: SRC

Serbų-kroatų kalba (Српскохрватски/Srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, buvusi Balkanų regiono lingua franca. Šis terminas buvo naudotas apimti dabartinių serbų, kroatų, bosnių ir juodkalniečių kalbų (anksčiau dialektų) žodžius. Buvo oficialia Jugoslavijos SFR kalba. Dabar iš serbų-kroatų kalbos skilusiomis kalbomis šnekama Serbijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Buvo naudojama, tiek kirilica, tiek lotyniška abėcėlė. Dabar, serbų kalba dažniausiai naudoja kirilicą, o kroatų, bosnių ir juodkalniečių kalbos - lotyniškus rašmenis.