Raudonė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Raudonė (reikšmės).
| Raudonė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Jurbarko rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Raudonė – miestelis Jurbarko rajone, Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas. Seniūnijos centras. Garsi savo renesansine pilimi-rūmais (didikų rezidencinė pilis; XVI a.) ir parku, yra Švč. Jėzaus širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), pagrindinė mokykla.
Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI amžiuje. 1636 m. minima koplyčia, 1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.
1998 m. rugsėjo 14 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Pilis
Miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas (iš Prūsijos kilęs miško eksportuotojas) XVI a. pabaigoje Raudonėje pasistatė renesanso stiliaus įtvirtintus dvaro rūmus-pilį. XVII a. 2-ojoje pusėje didelius perstatymus atliko LDK iždo valdytojas ir sekretorius Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas (įkūrėjo-pirklio anūkas), įrengęs čia savo rezidenciją. Vėliau, išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai XVIII–XIX a. keliskart perstatė pilį (daugiausia pagal klasicizmo tradicijas; autorius galėjo būti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius).
Apie 1810 m. pilį iš Olendskių nusipirko Jekaterinos II favoritas gradas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų. P. Zubovo duktė Sofija fon Pich-Kaisarova 1854–1877 m. vėl perstatė pilį, kuri įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą. Vėliau pilį valdė Kaisarovos anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo Faria e Castro. Po I pasaulinio karo Castro giminė nuskurdo ir pilis buvo parduota iš varžytynių – ją įsigijo LR švietimo ministerija.
Antrojo pasaulinio karo metais (1944 m.) vokiečiai susprogdino pietinį didįjį bokštą (33,5 m aukščio). 1968 m. pilis ir bokštas galutinai atstatyti, joje įsikūrė mokykla. Pritaikant pastatą mokyklai buvo sunaikintas istorinis interjeras.
[taisyti] Pilies parkas
Greta pilies yra Raudonės parkas (26,8 ha; pradėtas kurti XVI a. pabaigoje), vandens malūnas, gamtos paminklas – Gedimino ažuolas. Dabar čia driekiasi dvi mažalapių liepų ir paprastųjų eglių alėjos. Stūkso apie 200 metų kaštonas, kurio skersmuo siekia 1,4 metro. Parke taip pat stovi paminklas Raudonajai Armijai.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| Raudonėnai – 2 km SKIRSNEMUNĖ – 18 km JURBARKAS – 28 km |
|
VELIUONA – 10 km | |||||||||
[taisyti] Nuorodos
| Svarbiausios gyvenvietės Jurbarko rajone |
|
Eržvilkas | Girdžiai | Juodaičiai | Jurbarkai | Jurbarkas | Raudonė | Seredžius | Skirsnemunė | Smalininkai | Stakiai | Šimkaičiai | Vadžgirys | Veliuona | Viešvilė |

