Kajinų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kajinų kalbos arba Karenų kalbos, yra toninės kalbos, vartojamos kajinų tautinės mažumos Mianmare, ir yra priskiriamos kinų-tibetiečių kalbų šeimos, tibetiečių-mjanmų šakai. Trys pagrindinės kajinų kalbų atšakos yra: Sgaw, Pwo, ir Pa'o; tačiau dėl jų skirtumų ir ribų yra ginčijamasi. Kajahų (dar žinomų kaip kareniai arba raudonieji kajinai) ir su jais dažnai tapatinamos tautos - kajanų (dar žinomų padaung vardu) kalbos ir dialektai, yra priskiriami kajinų kalbų Sgaw atšakai. Ši atšaka yra beveik vienintelė tarp tibetiečių-mjanmų kalbų, turinti "veiksnio-veiksmažodžio-papildinio" žodžių tvarką. Šią žodžių tvarką tibetiečių-mjanmų kalbų šeimoje turi tik kajinų ir bai (pinyin: Báiyǔ) kalbos. Kitos tibetiečių-mjanmų kalbos naudoja "veiksnio-papildinio-veiksmažodžio" žodžių tvarką. Taip turbūt susiklostė, dėl kaimyninių tajų ir monų kalbų įtakos kajinų kalboms. Na, o kinų kalba, kaip manoma, įtakos kajinų kalboms nepadarė.

Kitomis kalbomis