Titanija (palydovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Voyager 2 nuotrauka |
|
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas: | William Herschel |
| Atrastas: | 1787 m. sausio 11 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė: | 435 910 km |
| Vidutinis spindulys: | 436 300 km |
| Ekscentricitetas: | 0,0011 |
| Apskriejimo periodas: |
8,706 d. |
| Posvyris: | 0,340° (į Urano ekvatorių) |
| Planetos palydovas: | Urano |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo: | 1577,8 km (0,1237 Žemės) |
| Paviršiaus plotas: | 7 820 000 km² |
| Tūris: | 2 057 000 000 km³ |
| Masė: | 3,526×1021 kg (0,00059 Žemės) |
| Vidutinis tankis: | 1,72 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis: |
0,378 m/s2 |
| Pabėgimo greitis: | 0,77 km/s |
| Ašies posvyris: | 0 |
| Albedas: | 0,27 |
| Paviršiaus temperatūra: |
~60 K |
Titanija (ang. Titania) arba Uranas III – didžiausias Urano palydovas. 1787 m. sausio 11 d. atrado britų astronomas William Herschel. Pavadintas fėjų karalienės Titanijos vardu iš Viljamo Šekspyro komedijos „Vasarvydžio nakties sapnas“.
[taisyti] Fizinės charakteristikos
Erdvėlaivio „Voyager 2“ ekspedicijos metu 1986 m. buvo ištirtas tik pietinis palydovo pusrutulis. Manoma, kad apie pusę palydovo ploto dengia vandens ledas, apie trečdalį (30%) – silikatinės uolienos, o likusį plotą – metano kilmės organiniai dariniai. Titanija išraižyta kanjonų ir kraterių. Pagrindinis Titanijos paviršiaus darinys – didžiulis kanjonas, žymiai pranokstantis Žemėje esantį Didįjį kanjoną.
Mokslininkai pripažįsta šiuos palydovo geologinius darinius: gilius plyšius, kraterius ir stačius šlaitus.
|
Kordelija • Ofelija • Bianka • Kresida • Desdemona • Džuljeta • Portija • Rozalinda • Kupidas • Belinda • Perdita • Pukas • Mabė Miranda • Arielis • Umbrielis • Titanija • Oberonas Fransiskas • Kalibanas • Stefanas • Trinkulas • Zikoraksas • Margareta • Prosperas • Setebosas • Ferdinandas |

