Bojai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bojai - romėnų vardas senovės keltų gentims, skirtingu laiku sutiktos Transalpinėje Galijoje (dabar Prancūzija),Cizalpinėje Galijoje (Šiaurės Italija), bet daugiausia Panonijoje (vakarinė Vengrija), Bohemijoje, Moravijoje, vakarų Slovakijoje.
III a. pr. Kr. antroje pusėje bojai susivienijo su kitom Cizalpinės Galijos gentimis ir etruskais kovoje su Roma. Jie buvo Hanibalo sąjungininkai, užmušė Liucijų Postumijų Albiną, iš kurio kaukolės padarė aukojimo indą. Bet po kurio laiko buvo nugalėti Telamone 224 m. pr. Kr. ir galiausiai 193 m. pr. Kr. prie Mutinos (dabar Modena). Netekus sostinės, dauguma bojų paliko Italiją.

