Nikolajus Krilenko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nikolajus Vasiljevičius Krilenko (rus. Hиколай Васильевич Крыленко, 1885 m. gegužės 2 (14) d. Bechtejeve, Smolenskas1938 m. liepos 29 d. Maskvoje, Rusija) – bolševikų revoliucionierius, politikas, teisininkas (prokuroras), įtakojęs tarybinę justiciją iki pat XX a. 3 dešimtmečio vidurio.

[taisyti] Biografija

1912 m. pradėjo karinę tarnybą carinėje kariuomenėje, 1913 m. jaunesnysis leitenantas. Nuo 1911 m. dirbo leidžiant bolševikų laikraštį Zvezda. 1913 m. tapo Dūmos frakcijos pagrindinio partijos organo asistentu. 1922 m. liaudies komisaro pavaduotojas teisėsaugai. 1931 m. pradėjo vadovauti komisariatui bei paskirtas generaliniu prokuroru.

XX a. 2-3 dešimtmetyje buvo pagrindiniu kaltintoju daugelyje sensacinių bylų. Įtakojo ankstyvosios tarybinės teisės ir teisėsaugos aparato kūrimąsi, baudžiamąją teisėkūrą. Būdamas teisingumo komisaru išviešino nemažai Rusijos pilietinio karo metų procesinių dokumentų, bylų (ypač XX a. 2 deš. vykusių teismo procesų), vėliau tapusių vertingais istoriniais šaltiniais.

[taisyti] Literatūra

  • Mawdsley, Evan: „The Russian Civil War“; Birlinn Ltd., Edinburgh, 2005; ISBN 1843410249
  • Solschenizyn Alexander: „Der Archipel GULAG“, Scherz Verlag, Bern 1974
  • Arthur Ransome: „Russia in 1919“; Kessinger Publishing, 2004, ISBN 1419167170