Gyvsidabris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gyvsidabris (Hg) | |
|---|---|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 80 |
| Išvaizda | |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
200,59(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
160 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1007,1 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Xe] 4f14 5d10 6s2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
149 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
2 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
+1; +2 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
13,55 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
8,34 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
234,31 K |
| Lydymosi šiluma |
2,292 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
629,88 K |
| Garavimo šiluma |
59,3 kJ/mol |
| Molinis tūris |
14,80 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg, eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Garuoja bet kurioje temperatūroje. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė.
Naudojamas įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų, įvairių metalų ir gyvsidabrio lydinių (amalgamų) gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje.
Neorganiniai junginiai – gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl2), gyvsidabrio nitratas (HgNO2), gyvsidabrio sulfidas (mineralas cinoberis (HgS) – naudojami medžio, vilnų, dažų pramonėje, o taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.
Turinys |
[taisyti] Gyvsidabrio poveikis žmogaus organizmui
[taisyti] Apsinuodijimas
Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore 10–15 kartų viršija maksimaliai leistiną (0,01 mg/m3).
[taisyti] Toksinis poveikis
Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltymų sulfhidrilinių grupių (SM) blokavimo, kuris sutrikdo fermentų veiklą. Fermentų inaktyvavimas sukelia įvairų organizmo sistemų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, pažeidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai išsenka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni už neorganinius ir už laisvą metalą. Kai kurie mikroorganizmai paverčia gyvsidabrį metilgyvsidabrio (CH3Hg+) junginiais, kurie kaupiasi žuvyje ir kituose vandens organizmuose.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Gyvsidabris savyje turi ir metalo, ir skysčio savybių (lot. hydrargyrum <- graikų k. hydor – vanduo + argyrion – sidabras).
[taisyti] Gyvsidabrio chloridai
Gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg2Cl2, kitaip - kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sbulimatas, HgCl2 bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO4 ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius org. sintezėje; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.
[taisyti] Gyvsidabrio lempa
Dujinio išlydžio šviesos šaltinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio garų ir įnertinių dujų. Gyvsidabrio lempa balione gali būti ir volframinis kaitinimo siūlelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektrą. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomąją šviesą, ultravioletinius ir dalį infraraudonųjų spindulių. Įvairesniam spektrui gauti vidinis gyvsidabrio lempos paviršius apipurškiamas liuminoforu, į gyvsidabrio garus pridedama jodidų, natrio, talio ir kt. medžiagų. Galingesnės gyvsidabrio lempos aušinamos paprastai vandeniu. Gyvsidabrio lempos vartojamos gatvių ir plentų apšvietimui, medicinoje (t.y. Kvarco lempa), kino technikoje, buityje.
[taisyti] Gyvsidabrio oksidai
HgO, Hg2O, Hg02, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas, HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, chem. analizėje, org. sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg2O, juodi labai nepatvarūs milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO2, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.
[taisyti] Gyvsidabrio oksido elementas
Galvaninis elementas, kurio teigiamasis elektrodas - gyvsidabrio oksidas, neigiamasis - cinkas, o elektrolitas - kalio šarmas. Pradinė įtampa 1,25-1,40 V; iškrauti galima iki 0,9-1,0 V; saugojimo laikas iki 5 metų. Dėl nedidelių gabaritų ir masės gyvsidabrio oksido elementas paplito raktinėje technikoje.

