Garsiakalbis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Garsiakalbis - įrenginys, kuris elektrinius signalus verčia garso bangomis. Jį sudaro ritė, esanti radialiajame magnetiniame lauke (laukas bet kuriame taške nukreiptas į centrą) ir pritvirtinta prie popierinio kūgio. Kintant rite tekančiai srovei, pati ritė tai išeina iš lauko, tai vėl į jį sugrįžta. Popierinis kūgis virpina orą, kurdamas garso bangas, kurios priklauso nuo srovės stiprio ir dažnio.

