Skalva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skalvaskalvių genties žemė, į kurią įėjo Nemuno žemupis nuo Smalininkų ir Minijos žemupis nuo Priekulės apylinkių, ankstesnės Šilutės, Pagėgių, Tilžės, Ragainės ir Pakalnės apskritys bei Pilkalnio apskrities šiaurinė dalis. Centras – Ragainė. Skalvai dažnai priskiriama Lamata arba Lamotė, kurios ribos beveik sutampa su Šilutės savivaldybės riba, bet dar priskiriama Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Judrėnų apylinkės.

Kitomis kalbomis