Hebei

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

河北省 Héběi Shěng
Hebei
Santrumpa: 冀 (Jì)

Padėtis Kinijoje
Administracinis
vienetas
Provincija
Sostinė Shijiazhuang
Plotas 187 700 km²
Gyventojai 68 090 000
Gyventojų tankumas 363 žm./km²
Prefektūros 11
Gubernatorius Guo Gengmao 郭庚茂
KKP komiteto sekretorius Bai Keming 白克明
ISO 3166-2 CN-13
Interneto svetainė: [1]
Taihang kalnai
Taihang kalnai

Hebėjus (kinų k. 河北, pinyin Hébĕi) – provincija rytinėje Kinijos dalyje. 187,7 tūkst. km²; 68,1 mln. gyventojų (2004). Administracinis centras – Šidziadžuangas.

Turinys

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Hebei provincija padalinta į 11 prefektūrų lygmens miestų:

  • Šidziadžuangas (石家庄市 Shíjiāzhuāng Shì)
  • Tangšanas (唐山市 Tángshān Shì)
  • Qinhuangdao (秦皇岛市 Qínhuángdǎo Shì)
  • Handanas (邯郸市 Hándān Shì)
  • Singtai (邢台市 Xíngtái Shì)
  • Baodingas (保定市 Bǎodìng Shì)
  • Džangdziakou (张家口市 Zhāngjiākǒu Shì)
  • Čengde (承德市 Chéngdé Shì)
  • Cangdžou (沧州市 Cāngzhōu Shì)
  • Langfangas (廊坊市 Lángfáng Shì)
  • Hengšui' (衡水市 Héngshuǐ Shì)

Šie vienetai dalijami į 172 sričių lygmens administracinius vienetus (22 sričių lygmens miestus, 108 sritis, 6 autonomines sritis ir 36 rajonus). Pastarieji - į 2207 savivaldybių lygmens vienetus (vieną viešajį miesto biurą, 937 miestus, 979 savivaldybes, 55 etnines savivaldybes, 235 porajonius).

[taisyti] Geografija

Didžioji Hebėjaus teritorijos dalis yra Šiaurės Kinijos lygumoje. Vakarinėje provincijos pusėje kyla Taihang kalnai (Taihang shan), šiaurinėje - Jan kalnai (Yan shan). Šiaurėje iš rytų į vakarus per Hebėjų eina Didžiosios Kinijos sienos atkarpa. Aukščiausia provincijos viršukalnė - Siao-utai (Xiaowutai; 2882 m).

Rytuose Hebėjų riboja Bohai jūra. Provincijos centrinė ir pietinė dalys yra Hai upės baseine, šiaurės rytai - Luan upės baseine. Didžiausias ežeras - Baijangdian (Baiyangdian).

Klimatas žemyninis musoninis, sausį temperatūros svyruoja nuo -16 iki -3 °C, liepą nuo 20 iki 27 °C. Metinis kritulių kiekis 400-800 mm (daugiausiai vasarą).

[taisyti] Kultūra ir turizmas

Provincijoje kalbama kinų mandarinų dialektais, kurie panašūs į Pekino šnektą, tapusią pagrindu bendrinei kinų kalbai. Vakaruose, kur Hebėjus ribojasi su Šansi, kalbama Jin dialektais.

Hebėjaus kinų operos atmainos vadinamos Pingdziu (Pingju), Hebei Bangdzi (Hebei Bangzi) ir Cangdžou Kuaiban Dagu (Cangzhou Kuaiban Dagu). Populiariausia atmaina yra Pingdziu. Jos tekstai artimi šnekamajai kalbai, taigi lengvi suprasti.

Provincijos centre esanti Čiujang (Qujang) sritis garsėja Dingdžou (Dingzhou) porcelianu.

Hebei virtuvėje vartojama daug kviečių, avienos, pupų.

Tarp turistų lankomų objektų yra:

  • Šanhai perėja (Shanhai guan). Šios Didžiosios Sienos rytiniame gale esančios perėjos būta strategiškai svarbios. Ming dinastijos valdymas baigėsi, kai 1644 m. generolas U Sangui atvėrė vartus mandžiūrų pajėgoms.
  • Didžiosios Sienos atkarpa, statyta Ming laikais.
  • Čengde vasaros rūmai (priklauso UNESCO Pasaulio paveldui).
  • Dzunhua (Zunhua) ir Isian (Yixian) esantys Čing dinastijos imperatorių kapai.
  • Seniausias akmeninis arkinis tiltas Kinijoje - Džaodžou Andzi (Zhaozhou Anji) tiltas, statytas Sui laikais.
  • Senoji provincijos sostinė Baoding.
  • Sibaipo (Xibaipo) miestelis, esantis apie 90 km nuo Šidziadžuango. 1948 m. gegužės 26 d. - 1949 m. kovo 23 d. iš čia veikė Kinijos komunistų partijos Centrinis komitetas.

[taisyti] Nuorodos


Vikiteka: Hebei – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China
Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |
Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija
Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas
SAR: Honkongas | Makao