Partizaninis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Partizaninis karas (pasipriešinimo judėjimas) – pogrindinis judėjimas, iniciuotas rezistentų (kovotojų už laisvę, partizanų), su tikslu pakeisti ar nuversti esamą okupantų valdžią, naudojant karines priemones.

Partizaniniai karai buvo ypač dažni Antrojo pasaulinio karo metu okupuotose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Žinomiausi partizaniniai karai vyko:

  • Ispanijos teritorijoje, okupuotoje Napoleono kariuomenės.
  • TSRS teritorijoje, okupuotoje Vokietijos kariuomenės Antrojo pasaulinio karo metais
  • Jugoslavijos teritorijoje, okupuotoje Vokietijos kariuomenės Antrojo pasaulinio karo metais
  • Pietų Vietnamo teritorijoje prieš JAV remiamą Pietų Vietnamo valstybę ir JAV kariuomenę (1956-1975)