Berberai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Berberai – lingvistiškai giminingų Šiaurės Afrikos tautų grupė. Gyvena Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje ir Egipte, kalnuotose ir dykumų vietovėse. Kalba įvairiomis afro-azijietiškomis kalbomis. XXI amžiaus pradžioje daugiausia berberų yra Maroke (apie 10 mln.) ir Alžyre (4-6 mln.). Beveik visi berberai yra musulmonai.

[taisyti] Istorija

Visi berberai yra senųjų šiaurės Afrikos gyventojų, - garamantų, - palikuonys. Jie islamą priėmė tik po atkaklaus pasipriešinimo arabų invazijai VII amžiuje, ir nuo tada vadinami berberais.

[taisyti] Tautos

Berberų gyvenamos vietos Šiaurės Afrikoje
Berberų gyvenamos vietos Šiaurės Afrikoje

Svarbiausios berberų tautos yra šios:

  • Kabilai (Alžyro šiaurė)
  • Rifainai (Maroko šiaurė)
  • Amazigai (Maroko centras)
  • Šenva (Alžyro šiaurė)
  • Šavisai (Alžyro šiaurė)
  • Tuaregai (Sahara)
  • Šleuhai (Maroko vakarinė dalis)
  • Sacharos berberai (jų tarpe mzabitai. Šiaurinė Sachara)