Ričardas Gavelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ričardas Gavelis (g. Vilniuje 1950 m. lapkričio 8 d. - mirė 2002 rugpjūčio 18 d.) – prozininkas, dramaturgas, publicistas.
„Vilniaus džiazas“, „Vilniaus pokeris“ ir kitų žymių romanų autorius. Kūryba pasižymi analitiniu mąstymu. Kūryboje pasitaiko ir atvirų erotinių, rečiau ypač žiaurių scenų.
Ričardo Gavelio knygų yra išversta į anglų, latvių, lenkų, suomių, vokiečių ir kt. kalbas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1968 metais baigė Druskininkų vidurinę mokyklą.
1973 m. Vilniaus universitete baigė fiziką.
1973–1977 m. dirbo Mokslų Akademijos Fizikos institute.
1978–1980 m. dirbo žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose.
[taisyti] Bibliografija
- Neprasidėjusi šventė, apsakymai, Vilnius: Vaga, 1976
- Įsibrovėliai, apsakymai, Vilnius: Vaga, 1982
- Nubaustieji, apsakymai, Vilnius: Vaga, 1987
- Vilniaus pokeris, romanas, Vilnius: Vaga, 1989
- Septyni savižudybių būdai, romanas, Vilnius: Tyto alba, 1990
- Jauno žmogaus memuarai, romanas, Vilnius: Vaga, 1991. - 140 p
- Vilniaus džiazas, romanas, Vilnius: Vaga, 1993
- Paskutinioji Žemės žmonių karta, romanas, Vilnius: Vaga, 1995
- Taikos balandis, apsakymai, Vilnius: Alma littera, 1995. - 146 p.
- Prarastų godų kvartetas, romanas, Vilnius: Tyto alba, 1997
- Vilniaus pokeris, romanas, Vilnius: Tyto alba, 2000. - 524 p.
- Sun–Tzu gyvenimas šventame Vlniaus mieste, romanas, Vilnius: Tyto alba, 2002. - 290 p.

