Pažinimo psichologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pažinimo psichologija (kognicinė psichologija, kognityvinė psichologija) – psichologijos mokslo šaka, kurios tyrimo objektas yra kognicija, informacijos perdirbimas (smegenyse, susijęs su psichikos reiškiniais kaip suvokimas, atmintis, dėmesys ir mąstymas.

[taisyti] Istorija

XIX a. pab. pradėjo vyrauti nuostata, kad žmogaus mąstymas gali būti ne tik filosofijos tyrimo, bet ir gamtos mokslų objektu. Netrukus kaip atskiras mokslas pradėjo plėtotis psichologija. Vilhelmas Vundtas (Wilhelm Wundt) XIX a. pab. įvedė introspekcijos terminą, padėjo pagrindą plėtotis pažinimo psichologijai. Po ilgo biheviorizmo dominavimo moksle XX a. viduryje Šiaurės Amerikoje įvyko „kognityvinis lūžis“. Jį sąlygojo siekiai suprasti mąstymą ir sukurti mokslinius mąstymo tyrimų pagrindus, pasitelkiant biologijos metodus, tiriant žmogų kaip organizmą, gebantį veiksmingai apdoroti informaciją bei rezultatus taikyti kasdienėje veikloje.

[taisyti] Literatūra

  • John R. Anderson: Kognitive Psychologie. Heidelberg: Spektrum Akademischer Verlag, 3. Aufl. 2001. ISBN ISBN 3-8274-1024-X
  • Robert L. Solso: Kognitive Psychologie. Berlin : Springer, 2005. ISBN 3-540-21270-1