Lietuvos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuva – didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė. Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Lietuvos plotas – 65,2 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos.
Lietuvos geografinės koordinatės:
- Šiaurėje – 56°27' šiaurės platumos (į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo, Biržų r.);
- Pietuose – 53°54' šiaurės platumos (į pietryčius nuo Kabelių kaimo, Varėnos r.);
- Vakaruose – 20°56' rytų ilgumos (į pietvakarius nuo Nidos, Neringos miestas);
- Rytuose – 26°51' rytų ilgumos (į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, Ignalinos r.).
Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Jo padėtį 1990 nustatė Prancūzijos geografijos institutas Paryžiuje. Tai – 54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos. Europos centras yra 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus–Molėtų plento. Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kėdainių. Jo koordinatės – 55°10' šiaurės platumos ir 23°39' rytų ilgumos.
- Aukštasis kalnas – 293,84 m;
- Juozapinė – 293,6 m;
- Kruopinė – 293,4 m;
- Nevaišiai – 288,9 m.
Ilgiausios upės
| Bendras ilgis (km) | Ilgis Lietuvoje (km) | |
|---|---|---|
| Nemunas | 937 | 475 |
| Neris | 510 | 234 |
| Venta | 346 | 161 |
| Šešupė | 298 | 209 |
| Mūša | 284 | 146 |
Didžiausi ežerai:
(Vištytis – 1792,0 ha – būtų ketvirtas pagal dydį ežeras, tačiau didžioji jo dalis ne Lietuvoje)
Didžiausios pelkės (km²)
- Žuvinto palios – 68,5
- Čepkelių raistas – 58,6
- Didysis tyrulis – 47,2
- Baltosios Vokės pelkė – 40,1
- Praviršulio tyrulis – 36,4
Dirbama žemė daugiausia smėlėta ir molinga. Pagrindiniai gamtiniai ištekliai – smėlis, molis, žvyras, taip pat yra apie 1,6 milijonų m³ naftos, pietrytiniuose rajonuose – geležies rūda ir granitas.
Klimatas – pereinantis iš jūrinio į žemyninį, drėgnas tiek žiemą, tiek ir vasarą. Žemiausias taškas – Nemuno deltoje, Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje (–1,3 m), aukščiausias – Aukštasis kalnas (293,84 m) Medininkų aukštumoje.
[taisyti] Klimatas
Lietuvoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, laipsniškai pereinantis iš jūrinio į žemyninį.
Žiemos permainingos, su dažnais atodrėkiais. Dangus dažnai padengtas debesimis, sninga, būna šlabdriba, pajūryje dažnai lyja. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -3°C pajūryje iki -6°C rytiniame pakraštyje. Kartais praūžia uraganinio stiprumo vėjai, dažnai siaučia pūga, būna plikledis, lijundra.
Pavasaris Lietuvoje permainingas, dažnai debesuotas, bet giedrų dienų vis daugėja, ir gegužė neretai būna pats giedriausias metų mėnuo. Kovą dažnai sninga, o gegužė dažni trumpi lietūs su perkūnija, Gegužės pradžioje dar kartais pasitaiko šlapdribos.
Vasara Lietuvoje vidutiniškai šilta. Karšti sausi orai kaitaliojasi su lietingais ir vėsiais. 2006 metų liepos mėnesį beveik nuolat vyravo karšti sausi orai.
Ruduo Lietuvoje dažnai apsiniaukęs, vėjuotas ir lietingas, ypač pajūryje
2005 m. vidutinė oro temperatūra buvo nuo +6,1 iki +8,3°C (nuo +0,5 iki +1,1°C aukštesnė nei vidutinė daugiametė).
| Klimato rodikliai | |||||||
| Vidutinė oro temperatūra, °C | |||||||
| Sausis | |||||||
| Metai | Klaipėda | Laukuva | Kybartai | Panevėžys | Utena | Varėna | Vilnius |
| 2000 | 0,4 | -2,3 | -1,8 | -2,6 | 3 | -3,2 | -3,4 |
| 2001 | 0,4 | -1,5 | -0,8 | -0,8 | -1,2 | -1,1 | -1,8 |
| 2002 | 1,1 | -1,4 | -0,8 | -1,7 | -2,3 | -1,8 | -2,5 |
| 2003 | -3,2 | -5,4 | -4,3 | -5,3 | -5,5 | -5,5 | -5,9 |
| 2004 | -5,2 | -7,5 | -7,1 | -7,3 | -7,6 | -7,3 | -7,7 |
| 2005 | 1,6 | -0,8 | 0,5 | -0,5 | -0,8 | -0,4 | -0,9 |
| Liepa | |||||||
| 2000 | 16,2 | 15,2 | 16,2 | 16,4 | 15,9 | 16 | 15,8 |
| 2001 | 20,1 | 19,8 | 20,8 | 20,9 | 21,1 | 21 | 20,8 |
| 2002 | 19,6 | 18,3 | 20,1 | 20,3 | 20,2 | 20,6 | 20,8 |
| 2003 | 19,9 | 19,3 | 20,3 | 20,6 | 19,7 | 19,8 | 19,7 |
| 2004 | 16,7 | 15,2 | 16,7 | 16,8 | 16,7 | 16,5 | 16,7 |
| 2005 | 19,3 | 18 | 18,8 | 19,1 | 18,4 | 18,6 | 19,1 |
| Metinė temperatūra | |||||||
| 2000 | 9 | 7,5 | 8,6 | 8,1 | 7,7 | 8 | 7,8 |
| 2001 | 7,9 | 6,5 | 7,5 | 7,1 | 6,8 | 7 | 6,6 |
| 2002 | 8,7 | 7,1 | 8,3 | 7,7 | 7,2 | 7,5 | 7,6 |
| 2003 | 7,9 | 6,2 | 7,4 | 6,9 | 6,4 | 6,6 | 6,5 |
| 2004 | 7,9 | 6 | 7,5 | 6,8 | 6,5 | 6,7 | 6,5 |
| 2005 | 7,9 | 6,2 | 7,4 | 6,9 | 6,5 | 6,7 | 6,7 |
| Krituliai per metus, mm | |||||||
| 2000 | 587 | 701 | 462 | 640 | 805 | 685 | 694 |
| 2001 | 851 | 945 | 656 | 739 | 773 | 734 | 728 |
| 2002 | 646 | 726 | 558 | 509 | 598 | 761 | 618 |
| 2003 | 728 | 613 | 551 | 523 | 655 | 668 | 646 |
| 2004 | 661 | 865 | 651 | 624 | 778 | 682 | 719 |
| 2005 | 752 | 642 | 649 | 527 | 701 | 861 | 783 |
| Vidutinis sniego dangos storis, cm | |||||||
| 2000 | 7 | 4 | 3 | 9 | 16 | 15 | 14 |
| 2001 | 21 | 39 | 14 | 22 | 35 | 24 | 29 |
| 2002 | 13 | 29 | 13 | 16 | 31 | 21 | 17 |
| 2003 | – | 13 | 13 | 20 | 21 | 19 | 18 |
| 2004 | 11 | 16 | 21 | 25 | 29 | 29 | 37 |
| 2005 | 9 | 31 | 28 | 26 | 37 | 35 | 26 |
| Didžiausias dirvožemio įšalimo gylis, cm | |||||||
| 2000 | – | – | 10 | 22 | 14 | 23 | 28 |
| 2001 | – | – | 32 | 30 | 24 | 50 | 44 |
| 2002 | – | – | 31 | 42 | 55 | 58 | 62 |
| 2003 | – | – | 47 | 55 | 68 | 73 | 94 |
| 2004 | – | – | 30 | 23 | 11 | 29 | 29 |
| 2005 | – | – | 20 | 27 | 19 | 16 | 36 |
Pastabos:
- Iki 2000 m. vidutinis sniego dangos storis ir didžiausias dirvožemio įšalimo gylis apie Klaipėdą buvo matuojamas Vėžaičiuose.
- Panaikinus agrometeorologinius stebėjimus, įšalimo gylis nuo 2000 m. matuojamas meteorologijos stočių aikštelėse.
[taisyti] Saugomos teritorijos
Lietuvoje saugomų teritorijų plotas yra 9988 km², tai būtų 15,3% Lietuvos ploto.
Saugomų teritorijų struktūra sudaro:
188 777 ha – Biosferos poligonai
177 994 ha – Draustiniai
436 922 ha – Regioniniai parkai
156 946 ha – Nacionaliniai parkai
37 250 ha – Rezervatai

