Vasalas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vasalas (lot. vassus – tarnas, pranc. vassal) – viduramžiais – žmogus, priklausantis nuo senjoro, iš kurio gaudavo žemės ir kuriam duodavo ištikimybės priesaiką bei atlikdavo įvairias prievoles. Kitais pavadinimais vasalai egzistavo ir kituose kraštuose (Japonijoje ir kt).

