Prakorimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prakorimas (Prakūrimas) – aukščiausias lietuvių dievo vardas, gali būti, kad tik eufemistinis[1]. Dievo vardą mini N. Strijkovskis 1582 metais. Pagal jį Prakorimas - „pirmutinis dievas“. Pagal V. Manhartą jis pasaulio sukūrimo dievas. T. Narbutas jį tapatina su Praamžiumi, o A. J. Greimas vardą kildina iš „prakorauti“ - pirma paragauti daudama kam nors valgį. Todėl pagal Greimą jis pirmiau buvęs abstarktus dievas, o vėliau tapęs personifikuotu Likimu[1].

Jis pirmutinis dievas, dievų ir žmonių pasaulio pradininkas, likimo žinovas ir lėmėjas, kuriam aukodavo baltus kastruotus gaidžius ne pjaunant, bet užmušant lazdomis. Dalį tų gaidžių valgė patys namiškiai, dalį aukotojai, o trečia dalis buvo sudeginama kaip auka.
Šis aukščiausiasis Dievas buvo ir metų laikų tvarkytojas. Gimsta jis žiemą kartu su laiko atgimimu, su Saule. Vasarą ilgiausios dienos metu jam atliekamos sudėtingos apeigos. Prakorimas gretinamas su likimu, laikomas dangaus ir žemės viešpačiu, lemiančiu genčių, vėlių ir tautų ateitį.

[taisyti] Literatūra

  1. 1,0 1,1 Prakorimas. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 291 p.