Paprastoji pušis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Pinus sylvestris | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris) – vienintelė pušų (Pinus) genties rūšis savaime auganti Lietuvoje. Užauga iki 40 m aukščio. Mėgsta šviesias vietas. Kamienas tiesus. Spygliai melsvai žali, kiek susisukę, 4-8 cm ilgio.
Žydi gegužę – birželį. Sėklos subręsta kitais metais spalį, o išbyra kovo – gegužės mėnesiais. Auga įvairiuose, bet labiausiai paplitusi jauriniuose smėlio dirvožemiuose (iš derlingesnių ją išstumia kitos rūšys). Gyvena 300-400 metų. Auginant pramoniniu būdu kertamos 50 - 120 metų amžiaus (šaltuose rajonuose senesnės). Paplitusi beveik visoje Europoje.
Lietuvoje pušynai užima daugiau kaip 41% miškų ploto. Pušų spygliais žiemą minta kurtiniai, ūgliais – briedžiai, sėklomis – geniai, Voverės. Sakų kvapas gerina kvėpavimą, kraujo, medžiagų apykaitą. Pušų ošimas ramina centrinę nervų sistemą, kelia nuotaiką. Tačiau pušų žiedadulkės erzina kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms gali sukelti alergiją. Seniau buvo naudojamos deguto gamybai, dabar ši pramonės šaka beveik išnykusi.

