Dielektrinė skvarba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kai kurių medžiagų dielektrinė skvarba prie 21 °C (70 °F) temperatūros
Medžiaga Dielektrinė skvarba
Vakuumas 1 (pagal apibrėžimą)
Oras 1.00054
Teflonas 2.1
Polietilenas 2.25
Polistirolas 2.4–2.7
Popierius 3.5
Betonas 4.5
Stiklas 4.7 (3.7–10)
Kaučiukas 7
Deimantas 5.5–10
Druska 3–15
Grafitas 10–15
Silicis 11.68
Metanolis 30
C5H4O2 42.0
Glicerolis 47–68
Vanduo 88–80.1–55.3–34.5
(0–20–100–200 °C)
Fluoro vandenilio rūgštis 83.6 (0 °C)
HCONH2 84.0 (20 °C)
Sieros rūgštis 84–100
(20–25 °C)
Vandenilio peroksidas 128 tirpalo–60
(−30–25 °C)
Ciano vandenilis 158.0–2.3
(0–21 °C)
Titano oksidas 86–173
Stroncio titano oksidas 310
Bario stroncio titano oksidas 15 nk–500
Bario titano oksidas 90 nk–1250–10,000
(20–120 °C)
(La,Nb):(Zr,Ti)PbO3 500-6000

Dielektrinė skvarba nusako, kiek kartų elektrinis laukas medžiagoje silpnesnis negu vakuume. Dielektrinė skvarba žymima ε, matavimo vieneto neturi.

[taisyti] Santykinė dielektrinė skvarba

Santykinė dielektrinė skvarba parodo, kiek kartų medžiagos dielektrinė skvarba mažesnė negu vakuume.

 \epsilon_r = \frac {\epsilon}{\epsilon_0}

Čia ε0elektrinė konstanta.