Pagreitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pagreitis (žym. raide a) – fizikoje apibrėžiamas kaip greičio pokytis (arba išvestinė) laiko atžvilgiu. SI sistemoje pagreičio dimensija m/s². Matuojamas naudojant akselerometrą.
Bendru atveju pagreitis apibrėžiamas išvestine:
- čia v - greitis.
Jei pagreitis teigiamas, judėjimas greitėjantis, jei pagreitis neigiamas - greitis mažėja. Esant pagreičiui lygiam nuliui, judėjimas tolyginis ir tiesiaeigis.
Pagreitis mechanikoje dažnai skaičiuojamas paprasčiausiu būdu greičio pokytį padalinus iš laiko, per kurį tas pokytis įvyko:
- kur
- v - galinis greitis;
- v0 - pradinis greitis;
- t - laikas.
[taisyti] Pagreičio radimas grafiniu būdu
Pagreitį galima apskaičiuoti ir remiantis greičio grafiku (žiūrėti grafiką dešinėje). Atkarpos BC ilgį, kuris lygus greičio pokyčiui v − v0, padaliję iš atkarpos AC ilgio, atitinkančio laiką t, gausime pagreičio vertę.
[taisyti] Kreivaeigis judėjimas
Kai judėjimo trajektorija nėra tiesė, išskiriamos dvi pagreičio komponentės: normalinis ir liestinis (tangentinis) pagreitis.
Normalinio pagreičio an priežastis - greičio krypties kitimas. Šios pagreičio komponentės kryptis nukreipta į momentinį trajektorijos kreivumo centrą (trajektorijos normalė) ir yra statmena momentinio greičio vektoriui. Sukamajame judėjime
čia n - normalės vektorius.
Skaliarinė išraiška:
Liestinio pagreičio (tangentinio pagreičio) at priežastis - greičio modulio kitimas. Tangentinio pagreičio kryptis sutampa su momentinio greičio kryptimi, trajektorijos liestine, jei judėjimas greitėjantis arba priešinga jam, jei judėjimas lėtėjantis:
[taisyti] Dinamikoje
Klasikinėje mechanikoje antrasis Niutono dėsnis formuluojamas taip: kūną veikiančių jėgų atstojamoji F yra lygi kūno masės ir pagreičio sandaugai:

|
← Integravimas ... Diferenciavimas → |






