Vilniaus-Radomo sutartis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilniaus-Radomo sutartis - Vytauto ir Lietuvos bajorų Vilniuje (ištikimybės Lenkijos karūnai įsipareigojimas) bei Lenkijos bajorų Radome (Lietuvos rėmimo ir karaliaus bendro rinkimo įsipareigojimas) aktai, pasirašyti 1401 m.; Vytautas teisiškai įformino didžiojo kunigaikščio statusą (Jogaila pradėtas laikyti aukščiausiu kunigaikščiu).

