Gyvsidabris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gyvsidabris (Hg)
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 80
Išvaizda

?

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

200,59(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

160 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1007,1 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Xe] 4f14 5d10 6s2

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

149 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2 (pagal Paulingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

+1; +2

Termodinaminės savybės
Tankis

13,55 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

8,34 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

234,31 K

Lydymosi šiluma

2,292 kJ/mol

Virimo temperatūra

629,88 K

Garavimo šiluma

59,3 kJ/mol

Molinis tūris

14,80 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg, eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Garuoja bet kurioje temperatūroje. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė.

Naudojamas įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų, įvairių metalų ir gyvsidabrio lydinių (amalgamų) gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje.

Neorganiniai junginiai – gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl2), gyvsidabrio nitratas (HgNO2), gyvsidabrio sulfidas (mineralas cinoberis (HgS) – naudojami medžio, vilnų, dažų pramonėje, o taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.

Turinys

[taisyti] Gyvsidabrio poveikis žmogaus organizmui

[taisyti] Apsinuodijimas

Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore 10–15 kartų viršija maksimaliai leistiną (0,01 mg/m3).

[taisyti] Toksinis poveikis

Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltymų sulfhidrilinių grupių (SM) blokavimo, kuris sutrikdo fermentų veiklą. Fermentų inaktyvavimas sukelia įvairų organizmo sistemų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, pažeidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai išsenka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni už neorganinius ir už laisvą metalą. Kai kurie mikroorganizmai paverčia gyvsidabrį metilgyvsidabrio (CH3Hg+) junginiais, kurie kaupiasi žuvyje ir kituose vandens organizmuose.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Gyvsidabris savyje turi ir metalo, ir skysčio savybių (lot. hydrargyrum <- graikų k. hydorvanduo + argyrionsidabras).

[taisyti] Gyvsidabrio chloridai

Gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg2Cl2, kitaip - kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sbulimatas, HgCl2 bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO4 ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius org. sintezėje; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.

[taisyti] Gyvsidabrio lempa

Dujinio išlydžio šviesos šaltinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio garų ir įnertinių dujų. Gyvsidabrio lempa balione gali būti ir volframinis kaitinimo siūlelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektrą. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomąją šviesą, ultravioletinius ir dalį infraraudonųjų spindulių. Įvairesniam spektrui gauti vidinis gyvsidabrio lempos paviršius apipurškiamas liuminoforu, į gyvsidabrio garus pridedama jodidų, natrio, talio ir kt. medžiagų. Galingesnės gyvsidabrio lempos aušinamos paprastai vandeniu. Gyvsidabrio lempos vartojamos gatvių ir plentų apšvietimui, medicinoje (t.y. Kvarco lempa), kino technikoje, buityje.

[taisyti] Gyvsidabrio oksidai

HgO, Hg2O, Hg02, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas, HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, chem. analizėje, org. sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg2O, juodi labai nepatvarūs milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO2, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.

[taisyti] Gyvsidabrio oksido elementas

Galvaninis elementas, kurio teigiamasis elektrodas - gyvsidabrio oksidas, neigiamasis - cinkas, o elektrolitas - kalio šarmas. Pradinė įtampa 1,25-1,40 V; iškrauti galima iki 0,9-1,0 V; saugojimo laikas iki 5 metų. Dėl nedidelių gabaritų ir masės gyvsidabrio oksido elementas paplito raktinėje technikoje.