Suginčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Suginčiai (reikšmės).
Suginčiai
Molėtų rajonas
Suginčiai
Koordinatės
55°20'20″ š. pl.
25°31'10″ r. ilg.
G
Savivaldybė Molėtų rajonas
Seniūnija Suginčių seniūnija
Gyventojų skaičius 494 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Sugiñčiai
Kilmininkas: Sugiñčių
Naudininkas: Sugiñčiams
Galininkas: Suginčiùs
Įnagininkas: Sugiñčiais
Vietininkas: Sugiñčiuose

Suginčiai – kaimas Molėtų rajone, 13 km į šiaurės rytus nuo Molėtų. Seniūnijos centras. Kaimas yra prie VilniausUtenos plento. Yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1910 m.), veikia vidurinė mokykla.

Turinys

[taisyti] Istorija

Istoriniuose šaltiniuose (Balninkų seniūnijos inventorius) minimas nuo 1554 metų. XVI a. vid. priklausė Vilniaus vyskupui Povilui Alšėniškiui (buvo privati jo valda). 1606 m. Jurgis Kirdėjus Mirskis Suginčius užrašo Mikalojui ir Aleksandrui Sventickiams. 1643 m. Povilas, Mikalojus ir Dominika Sventickiai Suginčius pardavė Katarinai Barščevskai Janovai Marcinskai, Vilniaus pataurininkei. Suginčių dvaras 1584-1731 0, turėjo teisių į Virintų (su Martynu Valavičiumi), Dūrių (su Videniškių reguliariosios atgailos kanauninkais), Punto, Ilgyno (Kulionių k.), ir Ilgyno (Antadūrės k.) ežerus. XVII a. pab.–XVIII a. pr. Suginčių dvarą valdė Šolkovskiai. 1672 m. Danielius Šolkovskis bylinėjosi su Stanislovu Unikovskiu, Antadūrės dvarininku, dėl teisių į ežerus. 1699-1704 m. Suginčių dvaro ponai Jurgis ir Elzbieta iš Delamarsų Šolkovsiai Kazimierui Klepšai pardavė keturis ežerus. Šolkovskiai Suginčių dvarą 1740 metais pardavė Mikalojui Petkevičiui, Mažeikiškių seniūnui. Tuomet Suginčių dvarui priklausė Suginčių, Gečių ir Melninkų kaimai su maždaug 150 baudžiauninkų. Melninkų kaime XVII-XVIII a. ant Suraižos upės buvo malūnas. Bent 1761-1782 m. Suginčiai priklausė Janovičiams (arba jie nuomavo dvarą). Turbūt jie (nors šaltiniai teigia, kad Michailovskiai) 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios. Pagal vyskupo Masalskio vizitacijos duomenis Suginčių dvarui 1782 m. priklausė Želvų, Šliavelių (pastarasis, matyt, trumpą laiką), Joneikiškių kaimai ir Suražkos (dab. Suraiža) vienkiemis.

1795–1881 m. Suginčių dvarą valdė Michailovskiai. 1881 m. mirus Elzbietai Michailovskai dvaras atiteko Marijai Bilevič Pilsudskai (Juzefo Pilsudskio motinai), kuri 1882 m. įkeitė dvarą Vilniaus žemės bankui. Tada dvaras turėjo 1108,67 dešimtinių žemės, jame buvo 11 pastatų. Dvarui priklausė šios vietovės: Suginčių ferma su miesteliu, Ežerys, Lisagurka, Adomiškis, Cegelnia (dab. Molinka), Naujoji Baruvka (prie Želvų ež.), Senoji Baruvka (prie Loluičių), Kazarieza, Želvykštis, Gečiai, Želvos, Joneikiškės, taip pat Želvų ir Želvykščio ežerai. 1890 m. Suginčių dvarą Vilniaus žemės bankas pardavė pulkininko dukteriai Olgai Markovai, iš kurios jį 1906 m. nupirko Vikentijus Pekarskis. Iš jo XX a. pradžioje dvarą nupirko ir pasidalijo keturi ūkininkai (Šutinys, Juodvalkis, Skinderis ir ?, kiekvienas po 35 ha). Pirmojo pasaulinio karo metais dėl gyvbentojų neatsargumo sudegė dvaro rūmai. Kiti pastatai tvartai, klojimai, tarnų gyvenamieji namai sunyko XX amžiuje. Visos enciklopedijos ir žinynai kartoja netikslius Słownik geograficzny duomenis apie Molėtų r. Suginčius painiodami su Akmenės r. Suginčiais.

[taisyti] Žymūs žmonės

Suginčių bažnyčios šventoriuje 1883 m. buvo palaidota Lenkijos mašalo Juzefo Pilsudskio motina, 1935 m. perlaidota Vilniuje, Rasų kapinėse. Taip pat bažnyčios šventoriuje palaidotas XIX a. pabaigoje čia dirbęs draudžiamos lietuvių spaudos publicistas kunigas Juozapas Lideikis (1858–1899).

[taisyti] Šaltiniai

  • Molėtai
  • B. Kviklys „Mūsų Lietuva“ II tomas.
  • Archyvų medžiaga

[taisyti] Nuorodos