Julius Bruckus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julius Bruckus (1870 m. sausio 1 d. Palangoje – 1951 m. Tel Avive) – gydytojas, tarpukario Lietuvos politikas, aktyvus žydų politinio ir kultūrinio gyvenimo veikėjas.
[taisyti] Biografija
1894 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Buvo pirmosios žydų studentų sionistų draugijos narys.
Dirbo gydytoju Minske, vėliau persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Aktyviai dalyvavo žydų gyvenime. 1898–1902 m. rusų – žydų mėnraščio „Voschod“ redakcinės kolegijos narys. 1905 m. sionistų periodinių leidinių „Jevreiskaja Žyznj“ ir „Rassvet“ redkolegijos narys. Dalyvavo Kovos už lygias teises sąjungos suvažiavime ir išrinktas jos Centro Komiteto nariu. 1909 m. sionistų Vykdomojo Komiteto ir stebėjimo tarybos narys. 1919-1922 m. Peterburgo žydų universiteto žydų istorijos profesorius. 1922 m. grįžo į Lietuvą. 1922–1923 m. Pirmojo Seimo narys. VII Ministrų kabinete nuo 1923 m. laikinai ėjo ministro be porfelio pareigas žydų reikalams.
1924 m. išvyko į Vokietiją. Gyveno Berlyne, vienas sionistų-revizionistų partijos kūrėjų. A. Hitleriui atėjus į valdžią išvyko gyventi į Prancūziją, bet 1940 m. Viši vyriausybės suimtas. Pabėgo į JAV, o vėliau persikėlė į Palestiną. Mirė 1951 m. Tel Avive.
Parašė stambių mokslo darbų apie Lietuvos ir Rusijos žydų istoriją, chazarus keliomis kalbomis.

