Barnardo žvaigždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Barnardo žvaigždė
Epocha J2000
Spektrinė klasė M4 V
Rektascensija 17h 57m 48,5s
Deklinacija +04° 41' 36"
Atstumas 5,96 ± 0,01 šm
Regimasis ryškis (V) 9,57
Fizikinės charakteristikos
Masė (0,17 MS)
Spindulys (0,15-0,20 RS)
Spalva (B-V) 1,74
Spalva (U-B) 1,28
Absoliutinis ryškis (V) 13,26
Šviesis (V) 0,0004 LS
Paviršiaus temperatūra 3134 K
Barnardo žvaigždė
Barnardo žvaigždė

Barnardo žvaigždė yra labai mažos masės žvaigždė Gyvatnešio žvaigždyne. Atrasta astronomo Edvardo Emersono Barnardo 1916 m. Barnardas apskaičiavo, kad ji juda 10,3" (kampinių sekundžių) per metus, tai yra didžiausias žinomas judėjimas žvaigždėms artimoms Saulei. Esanti už 1,8 parsekų arba 5,96 šviesmečių, Barnardo žvaigždė yra artimausia žvaigždė iš Gyvatnešio žvaigždyno, ir antra pagal artumą nuo Saulės sistemos žvaigždžių sistema, ir kartu ji yra ketvirtoji pagal artuma žvaigždė po visų trijų Kentauro alfa žvaigždinės sistemos komponenčių.

Barnardo žvaigždė yra gana gerai išnagrinėtas astronominis objektas, kuris susilaukia bene daugiausiai dėmesio negu visos kitos rudosios nykštukės dėl artumo ir patogios stebėjimo vietos. Tyrinėjimai sutelkti į žvaigždės charakteristikas, astrometriją, taip pat gilinamasi į galimas planetas.

[taisyti] Pagrindinės sistemos charakteristikos

Barnardo žvaigždė yra M4 spektrinės klasės rudoji nykštukė ir, nepaisant jos artumo, yra per silpna, kad pamatyti ją be teleskopo. Jos regimasis ryškis – 9,57. Palyginimui: Sirijus – -1.5 (šviesiausia naktinio dangaus žvaigždė). 6 ryškumo žvaigždės tai silpniausios plika akimi matomoms žvaigždėms, o 9,57 yra gana toli už šios ribos.

Labai sena žvaigždė – apie 11-12 milijardų metų, per kuriuos Barnardo žvaigždė prarado didelį kiekį sukimosi energijos ir pagal periodinius jos spindesio pasikeitimus matome, kad ji apsisuka tik kartą per 130 dienų (palyginimui: Saulė apsisuka per 25 dienas). Pagal žvaigždės amžių buvo manoma, kad jos žvaigždinis aktyvumas yra ramus. Tačiau 1998 m. astronomai pastebėjo intensyvų žybsnį, taip atrasdami, kad tai vis tik yra žybsinti žvaigždė.

Žvaigždė juda įstrižai krypčiai, jungiančiai ją su Saule, savasis judėjimas yra lygus 90 kilometrų per sekundę (km/s) greičiu. Stebint iš žemės jos savasis judėjimas lygus 10,3" kampinių sekundžių, kas maždaug yra lygu pusei pilno Mėnulio skersmens.

Barnardo žvaigždės masė yra 17% Saulės masės, o spindulys 15-20% Saulės spindulio. Jos paviršiaus efektinė temperatūra yra 3134 (±102) K, regimasis ryškis lygus vos 0,0004 daliai Saulės ryškumo, atitinkantis 34,6/10000 absoliutinio ryškio.

Barnardo žvaigždės artimiausias kaimynas šiuo metu yra Ross 154, esantis už 5,41 šm.

[taisyti] Menamos planetos

Visą dešimtmetį nuo 1963 m., didelis skaičius žymių astronomų priėmė Peterio van de Kampo spėjimą, jog šis aptiko periodinius kitimus Barnardo žvaigždės judėjime, dėl ko buvo spėjama, kad ji turi vieną ar daugiau planetų panašių į Jupiterį. Van de Kampas stebėjo žvaigždę nuo 1938 m., kartu su kolegomis, stengdamasis rasti kiekvieną mikrometrinį padėties pasikeitimą, pagal fotografines plokšteles. Siekiant išvengti sistematinių paklaidų į šiuos darbus buvo įtraukta daug žmonių. Van de Kampo pirminis siūlymas 1969 m. buvo 1,6 Jupiterio masės planeta, esanti už 4,4 av su nedidelio ekscentriciteto orbita. Vėliau tais pat metais jis pasiūlė dvi planetas 1,1 ir 0,8 Jupiterio masių. Kitame straipsnyje, kurį publikavo tos pačios observatorijos astronomas Hershey, buvo bandoma paneigti šį atradimą teigiant, jog teleskopo lęšio keitimo darbai galėjo įtakoti skirtingus rezultatus. Van de Kampas atsisakė priimti bet kokią kritiką iki pat gyvenimo galo.

Kad ir neatmesta idėja apie planetas prie Barnardo žvaigždės, tačiau jokių tvirtų įrodymų negauta net su interferometriniais padėčių tyrimais panaudojant Hablo kosminį teleskopą.