Naudotojas:Box
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Turinys |
[taisyti] Literatūra
- Harold J. Berman, en:Law and en:Revolution
- Berman H. Teisė ir revoliucija.Vakarų teisės tradicijos formavimasis.-V.,1999.
- Mindaugas Maksimaitis. Užsienio teisės istorija.-V.,2002.
- Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalniškis V., Pečkaitis J., Šenavičius A.Lietuvos teisės istorija-V.,2002.
- Iš Lietuvos teisės ir valstybės istorijos.-V.,2001.
- Maksimaitis M.Lietuvos valstybės konstitucijų istorija.-V.,2005.
- Andriulis V. Lietuvos Statutų šeimos teisė.-V.,2003.
- Andriulis V. Pirmosios Respublikos teisės sistemos kūrimo bruožai.-V.,1998.
- Jevgenij Machovenko. LDK teisės šaltiniai.-V.,2000.
- Hattenhauer H. Europäische Rechtsgeschichte.- Heidelberg.1992.
- Анерс Е.История европейского права.-M.,1996.
- Glendon M.A. Gordon M.W. Osakwe C. Vakarų teisės tradicijos.-V.,1993.
- Иссаев И.История государства и права России.-M.,1996.
- Jablonskis K. Lietuvos valstybės ir teisės istorija nuo XIVa.pb. iki XVIa. vidurio.- V.,1971.
- Gudavičius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų.-V.,1999.
- I.Valikonytė, E.Gudavičius, S.Lazutka. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.).-V.,2001.
- 1791m. gegužės 3 d. Konstitucija.-V.,2001.
- Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 02 16 – 1940 06 15)-V.,1996.
- Užsienio teisės istorijos chrestomatija.-V.,2000.
- Хрестоматия по всеобщей истории государсва и права.-M.,1996. T.1-2.
[taisyti] Nuorodos
- Knutux, klausyk, bičiuli, nežinau kokia tavo domėjimosi plotmė, bet jeigu nori išjudinti lietuvišką wikipediją iš varliagyvių enciklopedijos lygio turi leisti rašyti apie šiuolaikines aktualijas... Šaltinis: [1]
[taisyti] Padėka
- Už teisės temų plėtojimą lietuviškoje Vikipedijoje. Mea 15:22, 2007 Liepos 7 (EEST)
- Už teisės temų plėtojimą lietuviškoje Vikipedijoje. arz 21:15, 2007 Liepos 7 (EEST)
ačiū ir Jumi už didelį triūsą šiame projekte... dėlei ateities kartų. --Box 16:03, 2007 Liepos 20 (EEST)
[taisyti] Kaip aš atėjau į enciklopediją
Per kitos Vikipedijos, dešimtis kartų didesnės už lietuvišką, nuorodas, nes buvo įdomu paskaityti lietuviškus tekstų variantus. Mano nuostabai - dalis tekstų buvo ne tokie jau trumpi, gana informatyvūs, tinkamai iliuostruoti.
- Lietuviškos nuorodos didesnėje enciklopedijoje sudomino todėl, kadangi gimtoji lieka artimesnė, kad ir kaip gerai mokėtumei užsienio kalbą; nesvarbu, nors ir mažai lietuviškos informacijos. Visų pirma vis tiek skaitai lietuviškai, po to eini į kitas kalbas, - taip geriau įsisavinama informacija, kai nauji dalykai jungiami prie jau žinomų (visiškai svetimos informacijos įsisavinti neįmanoma, jei nėra bent kažkas žinoma). Kaip įvadas lietuviška Vikipedijoje dažnai pasitarnauja visai neblogai - gimtąja kalba yra lengviau įsisamoninti naują, nežinomą medžiagą, kadangi terminija bent iš dalies yra įvaldyta.
- Į šiek tiek didesnę už lietuvišką enciklopediją patekau per paieškos sistemas, kopijavau Vikipedijoje pateiktą informaciją į WORDo dokumentus ir taip toliau skaičiau :-)
- Į paieškos sistemą atėjau per įvairius straipsnius, kuriuose pateikiamos nežinomos sąvokos arba dalykai, apie kuriuos norėtumei praplėsti arba pagilinti savo žinias.
- Į periodiškai publikuojamus straipsnius patekau per naujienų portalus.
- Į naujienų portalus daugelis patenka periodiškai, kadangi popierinės spaudos dažnai arba apskritai netenka skaityti (pvz., dėl laiko, archyvavimo ir kitų sumetimų).
- Informacijos ieškai, nes jos kažkam reikia - veiklai, mokslams ar pan. Galų gale ir vyresnio amžiaus žmonės kažko ieško, domisi, - ne tik dėl Alchzeimeriui atitolinti, bet ir lavintis.
- Į naujienų portalus daugelis patenka periodiškai, kadangi popierinės spaudos dažnai arba apskritai netenka skaityti (pvz., dėl laiko, archyvavimo ir kitų sumetimų).
- Į periodiškai publikuojamus straipsnius patekau per naujienų portalus.
- Į paieškos sistemą atėjau per įvairius straipsnius, kuriuose pateikiamos nežinomos sąvokos arba dalykai, apie kuriuos norėtumei praplėsti arba pagilinti savo žinias.
- Į šiek tiek didesnę už lietuvišką enciklopediją patekau per paieškos sistemas, kopijavau Vikipedijoje pateiktą informaciją į WORDo dokumentus ir taip toliau skaičiau :-)
[taisyti] Įspūdžiai
Kol kas nepavyksta parašyti nė vieno specifiškesnio straipsnio, kuriame visi (pageidautini pavartoti) terminai būtų paaiškinti Vikipedijoje. Deja, kitur yra taip pat, net tik lietuviškame variante - speficinė terminologija (arba darbiniai kalbos įrankiai) nėra išsamiai surinkti nė vienoje enciklopedijoje. Kalbant tiek apie mokslų grupes, tiek apie jų šakas.
Jei Vikipedijoje vieną dieną atsirastų "stambaus kalibro" specialistų, jie savo straipsniams būtų priversti kurti ir juos "aptarnaujančiuosius" straipsnius, pamatines srities sąvokas, be šių - bendrus visiems mokslams terminus (pvz., teorija, metodas, dalykas, klasifikacija, išvada, seka, įrodymas ar pan.), - tokias sąvokas praktiškai gali surinkti ir paprastas studentas, specifines - dalyko srities mėgėjas. Tokiu atveju specialistas galėtų pvz., laisviau naudoti retesnius mokslo terminus bei tuo pačiu praplėsti tam tikros srities žodyną, naudotis specifinių išsireiškimų laisve (siauras žodynas gali tapti primityvumo požymiu).
Dabar tekste nemažai niekur nevedančių nuorodų, tad norint, kad skaitytojas ir toliau skaitytų, būtinas paprastas dėstymo stilius arba atitinkamos sąvokinės (vikizuotos) nuorodos. Jei ir įmanoma pritraukti žinovų, pirma būtini elementarūs atitinkamos srities pamatai, kuriuos - kaip savaime suprantamus, žinomus, "nuvalkiotus" - specialistui kurti iš dalies būna nuobodu. Vietoj to rašomi straipsniai iš kitų sferų. Pvz., humanitaras rašo apie jam naujas sritis (technika, IT, geografija), socas - apie gamtą, mediciną, filosofiją, Tech'ai - apie visuomenę, Harį Poterį, mitologiją, gamtininkai - apie technologijas, religiją, psichologiją ar pan. :-) Čia ne kritika, bet tik pastebėjimai dėl būtinybės surinkti bent jau pagrindinę mokslo šakų terminologiją, įrankius, kuriais naudotis vėliau galėtų visi. --Box 16:03, 2007 Liepos 20 (EEST)

