Prūsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok. Preußen, lenk. Prusy), kelių skirtingų, tačiau istoriškai glaudžiai susijusių valstybinių politinių darinių pavadinimas. Dabar šiuo terminu dažniausiai įvardijama Brandenburgo-Prūsijos valstybė, nuo XVII a. vidurio iki 1871 m. daugiausia karinėmis priemonėmis stipriai įtakojusi visos Vakarų ir Vidurio Rytų Europos politinę socialinę raidą. Kaip tik dėl šios įtakos daugumai Vakarų istorikų, politologų ir publicistų „Prūsijos“ vardas jau seniai yra virtęs kone „militaristinės valstybės“ sinonimu.

Turinys

[taisyti] Senoji (baltiškoji) Prūsija

VIII/IX-XIII a. egzistavusi senoji gentinė Prūsija (Prūsa) apėmė platų Baltijos pajūrio ruožą nuo vad. Pomerelijos, arba Kašubų[1] rytinės ribos (t. y. nuo kairiojo Vyslos žemupio kranto) vakaruose iki pietinės skalvių krašto ribos (t. y. iki Priegliaus ir Nemuno vandenskyros) ir Nadruvą nuo lietuvių žemių skyrusios tarpgentinės dykros šiaurės rytuose. Dab. Rusijos Kaliningrado sritis apima 3 šiaurines Prūsos sritis (Sembą, Notangą ir Nadruvą) ir kai kurių kitų jos sričių pakraščius, o dab. Lenkijos Mozūrai (Mazury) − tai buvusios kiltinės prūsų žemės Galinda, Barta ir Sasnava.

X-XII a. Prūsiją kelis kartus nesėkmingai bandė užkariauti Lenkija ir XII a. nuo jos atskilusi Mazovija.

XIII a. 4-8 dešimtmečiuose Prūsą užkariavo Vokiečių ordinas: 1230-1231 m. įsitvirtinę Kulmo žemėje, iki 1236 m. šio ordino prūsiškosios šakos nariai pavergė Pamedę, iki 1237-1238 m. – Pagudę ir Sasnavą, iki 1241 m. – Varmę, Notangą ir beveik visą Bartą, iki 1256 m. – Sembą, iki 1276-1277 m. – likusią Bartos dalį, Galindą ir Nadruvą (pastarąją ordinui dar 1253 m. buvo užrašęs Lietuvos karalius Mindaugas).

Iki XIII a. 8 dešimtmečio dalis Prūsos priklausė LDK. Iš 1243 m. Prūsijos vyskupijų ribų nustatymo akto matyti, kad tuo metu Lietuvai (kartu su Sūduva) priklausė ir visa Galinda. Kuršiams giminingų skalvių gyventą Nemuno žemupio sritį vakariniai lietuviai (senlietuviai) pradėjo kolonizuoti greičiausiai jau VII-VIII a., o Nadruva Lietuvos valdžion pateko apie 1243 m. (Nadruvos prijungimą ar prisijungimą prie LDK turbūt galima sieti su 1242-1249 m. prūsų sukilimu ir aktyviais Mindaugo veiksmais prieš Vokiečių ordiną Kurše 1244-1245 m.).

Didžiojo prūsų sukilimo metu (1260-1274 m.) prūsų sukilėliams talkino LDK kariuomenė (lietuvių, jotvingių, nadruvių ir galindų kariai).

XV a. (po Žalgirio mūšio) pretenzijas į Prūsą, pasak istorinių šaltinių, reiškė ir Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.

Maždaug nuo XV a. vidurio lietuvių kovų su kryžiuočiais metais ištuštėjusias senprūsių žemes ėmė apgyvendinti išeiviai iš Lietuvos (sulietuvėję pabėgėlių iš Prūsos palikuonys ir kt. lietuviai), ilgainiui sudarę daugumą senųjų Skalvos ir Nadruvos sričių gyventojų. Panaši Prūsos kolonizacija XV-XVI a. vyko ir iš Lenkijos pusės.

[taisyti] Prūsijos hercogystė

Brandenburgo-Prūsijos valstybės teritorijos plėtra
Brandenburgo-Prūsijos valstybės teritorijos plėtra

1525 m. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Hohencolernas perėjo į liuteronybę, prūsiškosios ordino šakos vietoje įkūrė pasaulietinę Prūsijos hercogystę ir pasiskelbė pirmuoju jos hercogu.

Prūsijos hercogystė, kurioje dar gyveno ir lietuviams giminingų prūsų, apėmė sudėtingos konfigūracijos teritorijos ruožą nuo „Karališkosios“ (būsimos Vakarų) Prūsijos pietvakariuose iki Klaipėdos šiaurės rytuose; vakaruose į hercogystės teritoriją buvo giliai įsiterpęs Lenkijos jau nuo XV a. II pusės valdomos Varmijos vyskupijos „apendiksas“. Šiaurėje „hercogiškoji“ Prūsija (lot. Borussia) ribojosi su LDK Žemaičių seniūnija.

XX a. (1920-1945 m.) beveik visą buv. Prūsijos hercogystės teritoriją apėmė vad. Rytprūsiai.

1618 m. Prūsija asmeninės unijos ryšiais buvo sujungta su Brandenburgu, o 1701 m. ši konfederacinė valstybė virto Prūsijos karalyste.

[taisyti] Prūsijos valstybės Lietuvos provincija

Nuo Klaipėdos ir Labguvos šiaurės vakaruose iki Mozūrų ežerų ir Prūsijos sienos su Lenkija pietryčiuose besidriekiančios Prūsijos hercogystės – Prūsijos karalystės žemės 1600-1846 m. sudarė vad. Lietuvos provinciją (departamentą).

[taisyti] Prūsijos karalystė

1701 m. įsteigta Prūsijos karalystė (oficialiai panaikinta 1918 m.) greitai tapo galingu tarptautinės politikos veiksniu, konsolidavusiu tuometinės Vokietijos imperijos šiaurinę dalį. Valdant Frydrichui Vilhelmui I, Prūsija virto griežtai organizuota militaristine absoliutine monarchija.

Vėliava Herbas
Prūsijos karalystės vėliava, 1701-1918 Prūsijos karalystės herbas, 1701-1918
  • 1864 m. Prūsija nugali Daniją ir atima iš jos Šlėzvigą, Holšteiną bei Lauenburgą.
  • 1866 m. Prūsija nugali Austriją ir sukuria Šiaurės Vokietijos Sąjungą.
  • 1870-1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karą laimėjus Prūsijai, 1871 m. Prancūzija netenka Rytų Lotaringijos ir Elzaso. Tais pačiais metais Prūsijos karalystės dominuojamos Šiaurės Vokietijos Sąjungos pagrindu sukuriama Vokietijos imperija (nacių valdymo laikotarpiu ši imperija pusiau oficialiai vadinta „Antruoju reichu“, o liet. raštijoje ji pavadinama ir „kaizerine Vokietija“). Buv. Prūsijos karalystė suvienytoje Vokietijoje iki pat 1945 m. turėjo tam tikrą autonominį statusą.

[taisyti] Išnašos ir nuorodos

  1. Nuo XIV a. kašubų kraštas priklausė Vokiečių ordino prūsiškajai šakai, todėl ilgainiui jam prigijo „Vakarų Prūsijos“ vardas.