Jungtinių Valstijų Kongresas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtinių Valstijų Kongresas – JAV federalinės vyriausybės įstatymų leidžiamasis organas. Jį sudaro dveji rūmai: Atstovų Rūmai ir Senatas. Atstovų Rūmai turi 435 narius, atstovaujančius Kongreso rajonus ir renkamus dvejų metų kadencijai. Rūmų mandatai dalijami valstijoms proporcingai gyventojų skaičiui. Amerikos Samoa, Kolumbijos apygarda, Guamas ir Mergelių salos į Rūmus siunčia balso teisės neturinčius atstovus; Puerto Rikas taip pat siunčia balsavimo teisės neturintį atstovą ketveriems metams; Šiaurės Marianų salos neatstovaujamos. Nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kiekvieną valstiją atstovauja du senatoriai. Senatorių yra 100, ir jie renkami šešeriems metams. Kas dveji metai perrenkama apie trečdalį Senato narių. Ir senatoriai, ir atstovai renkami tiesioginiais rinkimais.
JAV konstitucija suteikia visą federalinės vyriausybės įstatymų leidžiamąją galią Kongresui. Abeji Kongreso rūmai yra lygiateisiai, tačiau kiekvieni rūmai turi specialių galių, kurių neturi kiti. Kongresas gali Kongreso aktais reguliuoti tarpvalstijinę ir užsienio prekybą, mokesčius, organizuoti federalinius teismus, išlaikyti armiją, skelbti karą ir imtis kitų „būtinų ir tinkamų“ priemonių.
Atstovų Rūmai ir Senatas yra lygūs. Tačiau kai kurios galios yra suteiktos tik vieniems rūmams. Senato patarimas ir sutikimas reikalingas prezidento pasirinktų aukšto laipsnio pareigūnų patvirtinimui ir sutarčių ratifikavimui. Biudžeto įplaukų įstatymo projektus privalo teikti Atstovų Rūmai, ir tik Rūmai gali inicijuoti apkaltos procesus.
Kongresas posėdžiauja JAV Kapitolijuje Vašingtone. 2006 m. vyko 109-asis kongresas.

