Rumšiškės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Rumšiškės | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kaišiadorių rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Rumšiškės – nedidelis miestelis prie Kauno marių, Kauno marių RP, Kaišiadorių rajono vakaruose; seniūnijos centras. Garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi (atidarytas 1974 m.), kuris yra didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Yra medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine), kapinės poeto Jono Aisčio muziejus, A. Baranausko vidurinė mokykla. Prie miestelio yra sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 metų (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis). 1387 m. minima kaip kaimas, 1557 m. kaip miestelis. 1791 m. gruodžio 12 d. Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, bet jau 1972 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.
1775 m. karalius Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. Gerokai vėliau (1890 m.) nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai.
Senąsias Rumšiškes rusai sunaikino: sudegino kai statė Kauno HE, jos liko Kauno marių dugne. Dabartinės Rumšiškės – naujai pastatytas miestelis, iš senojo tik Rumšiškių bažnyčia belikus. 1998 m. rugsėjo 14 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės.
[taisyti] Liaudies buities muziejus
Šis etnografinis muziejus mena XVIII-XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose. Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai ir kiti liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. 6 km kelyje yra visų 4 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės, liaudies technikos paminklai.
Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo menotyrininkai Vacys Milius ir Klemensas Čerbulėnas, etnografas Izidorius Butkevičius, architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Baršauskas. 1965 m. LTSR vyriausybė priėmė nutarimą dėl muziejaus steigimo. Tuomet čia gyveno 18 šeimų. 1966 m. parengtas detalusis planas.
1967 m. prasidėjo muziejaus statybos. Pirmieji eksponatai – Šiluvos malūnas, namas iš Plungės rajono, dviaukštis svirnas iš Dzūkijos. 1974 m. birželio 22 d. muziejus atidarytas, jame buvo 52 pastatai. Tačiau statybos vyko toliau: suformuotas aukštaičių rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėsta žemaičių kaimo struktūrinė dalis. Suvalkijos sektoriuje pastatyta vargana miškų darbininko sodyba ir malūnininko sodyba.
Po nepriklausomybės atgavimo muziejaus finansavimas sumažėjo. Daugiausia pajamų gaunama per kalendorines šventes – Užgavėnes, Velykas, Atvelykį, Jurgines, Sekmines, Kalėdas. Muziejuje galima pajodinėti ar pavažnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Muziejuje įkurta Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| KAUNAS – 20 km Grabučiškės – 6 km |
PRAVIENIŠKĖS II – 6 km PRAVIENIŠKĖS I – 4 km |
||||||||||
|
|||||||||||
| Kapitoniškės – 3 km DOVAINONYS – 5 km |
ŽIEŽMARIAI – 16 km KAIŠIADORYS – 20 km |
[taisyti] Nuorodos
| Svarbiausios gyvenvietės Kaišiadorių rajone |
|
Kaišiadorys | Kruonis | Palomenė | Paparčiai | Pravieniškės II | Rumšiškės | Varkalės | Žasliai | Žiežmariai |

