Vilnius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).
| Vilnius | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 542 809 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. universitetinis miestas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Sunku tiksliai nustatyti kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises.
Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru.
"Tvano" metu 1655 m. Vilnių pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Miesto augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko reikšmei Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje.
1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tų metų spalį Vilnius vėl grįžo Lietuvai, tačiau netrukus kartu su visa Lietuva buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios).
1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Nuo 1944 iki 1990 m. Vilnius buvo Lietuvos TSR sostine, o nuo 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos sostine, 1991 m. LR AT nutarimu patvirtinti didysis ir mažasis miesto herbai. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miestas pavadintas pagal mažesniąją upę, kuri teka pro miestą – Vilnią (dar vadinama Vilnele). Pirminis gyvenvietės pavadinimas tikriausiai buvęs Vilnia, o Vilnius minimas nuo XVII amžiaus (M. Daukšos 1600 m., D. Kleino 1653 m.). Lietuvių kalboje yra gana daug vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių (Alovė, Dūkštas, Rusnė ir kiti).
[taisyti] Geografija
[taisyti] Kraštinės koordinatės
| 54° 49' 20‘’ | |||||||||||
| 25° 01' 40‘’ |
|
25° 28' 50‘’ | |||||||||
| 54° 34' 00‘’ |
[taisyti] Gyventojai
1920—1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.
[taisyti] Kultūra
[taisyti] Senamiestis
- Pagrindinis straipsnis: Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų.
Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.
[taisyti] Religinės paskirties pastatai
Mieste išlikę nemažai (apie 30) įvairių stilių bažnyčių:
- Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia
- Visų Šventųjų bažnyčia;
- Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
- Šv. Teresės bažnyčia;
- Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
- Šventosios Dvasios bažnyčia
- Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
- Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
- Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
- Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XIV a.;
- Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
- Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
- Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.
Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų cerkvės, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt.
Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
[taisyti] Vilniaus universitetas
Įkurtas 1579 metais Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Europoje.
Vilniuje yra Šv. Juozapo kunigų seminarija.
[taisyti] Bendrojo lavinimo mokyklos
- J. Tallat-Kelpšos konservatorija
- 2 jaunimo mokyklos
- nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
- 1 licėjus
- 18 gimnazijų
- 62 vidurinės mokyklos
- 32 pagrindinės mokyklos
- 21 pradinė mokykla
- 14 mokyklų-darželių
[taisyti] Savivaldybė
| Vilnius | |
|---|---|
| Valstybė: | Lietuva |
| Apskritis: | Vilniaus apskritis |
| Miestai: | Vilnius Grigiškės |
Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.
[taisyti] Seniūnijos
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:
- Antakalnio seniūnija
- Fabijoniškių seniūnija
- Grigiškių seniūnija
- Justiniškių seniūnija
- Karoliniškių seniūnija
- Lazdynų seniūnija
- Naujamiesčio seniūnija
- Naujininkų seniūnija
- Naujosios Vilnios seniūnija
- Panerių seniūnija
- Pašilaičių seniūnija
- Pilaitės seniūnija
- Rasų seniūnija
- Senamiesčio seniūnija
- Šeškinės seniūnija
- Šnipiškių seniūnija
- Verkių seniūnija
- Vilkpėdės seniūnija
- Viršuliškių seniūnija
- Žirmūnų seniūnija
- Žvėryno seniūnija
[taisyti] Tauro kalnas
Tauro kalnas yra Vilniaus centre prie Profsąjungų rūmų.Tarp Pamėnkalnio, V.Kudirkos ir Tauro gatvių.Tauro kalnu pavadintas dėl to, kad kalno buvo tauras .
[taisyti] Broliški miestai
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Nuotraukos
[taisyti] Religija
|
Vilnius. vaizdas nuo tauro kalno 2006-08-08.jpg
Vaizdas nuo Tauro kalno |
|||
|
Prezidentūros vidinis kiemas |
|
ISTORINĖS LIETUVOS SOSTINĖS |

