Tajų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tajų kalbos - kalbų grupė, priskiriama tajų-kadajų kalbų šeimai.
Vartojamos Tailande, Laose, Pietu Kinijoje, Šiaurės Vietname, Šiaurės rytų Mianmare.
Skiriami 3 pogrupiai: šiaurės (buju kalba, džvangų kalbos šiaurinės tarmės), centro (džvangų kalbos pietinės tarmės, nungų ir Vietnamo tajų kalbos) ir pietvakarių (tajų, laoso, šanų kalbos). Joms dar priskiriamos Pietų Kinijoje vartojamos dūnų-šujų ir li kalbos.
Tajų kalbos turi daugiausia vienskiemenes žodžių šaknis, 5-6 leksinę reikšmę turinčius tonus, skolinių iš kinų, pali ir khmerų kalbų.
Seniausi rašto paminklai išlikę iš XIII a.
Džvangų kalboje vartoja lotyniškus rašmenis, dauguma pietvakarių pogrupio tajų kalbos - iš indų rašto kilusias rašto sistemas.

