Vaiko teisių konvencija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija – tarptautinė konvencija (sutartis), nustatanti civilines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines vaikų teises.
Šiame tarptautiniame teisės akte įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t.y. vaiko interesų viršenybės principas; principo ištakos - 1959 m. JT Vaiko teisių deklaracijos preambulėje, kurioje pabrėžiama visos žmonijos pareiga vaikui duoti viską, ką ji turi geriausia.
[taisyti] Lietuvoje
Konvenciją LR Seimas ratifikavo 1995 m. liepos 3 d. Lietuva, prisijungdama prie Konvencijos, įsipareigojo užtikrinti vaikams joje numatytas socialines, ekonomines, politines vaikų teises.

