Siurjekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Surjekcija.
Surjekcija.
Kita surjektyvi funkcija.
Kita surjektyvi funkcija.
Funkcija, netenkinanti surjektyvumo sąlygos.
Funkcija, netenkinanti surjektyvumo sąlygos.

Siurjekcija (anksčiau plačiai naudotas terminas surjekcija) matematikoje reiškia atvaizdį (atvaizdavimo būdą) arba funkciją f, kuri kiekvienam Y aibės elementui priskiria bent vieną aibės X elementą taip, kad f(x) = y.

Reikia atkreipti dėmesį, kad siurjekcija nereikalauja vienareikšmiškumo (skirtingiems x gali būti priskirtas tas pat vienas y elementas, taipogi gali likti x elementų, kuriems nepriskiriamas joks y).

[taisyti] Pavyzdžiai

  • Funkcija, teigiamųjų realiųjų skaičių aibėje, kiekvienam teigiamam r priskirianti realųjį skaičių r2 yra siurjekcija.
  • Funkcija, atvaizduojanti realiųjų skaičių aibę į visų realiųjų skaičių aibę fR → R apibrėžtą taip, kad f(x) = x² nėra siurjekcija, kadangi nėra tokio realiojo skaičiaus x, kuriam x2 = −1.