Lietuvos apskritys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.

Apskritis – nuo 1994 m. stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Visa šalies teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas (viso 546).

Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apima tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apima po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apima šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.

Kiekviena apskritis turi Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys yra garantuoti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys pavaldžios valstybės administracijai.


Apskrities pavadinimas Teritorija
km²
Gyventojai
tūkst.
Savivaldybės Seniūnijų sk.
Alytaus 5425 187,7 Alytaus miestas


Alytaus rajonas
Druskininkų savivaldybė
Lazdijų rajonas
Varėnos rajonas

0


11
2
14
8

Kauno 8060 701,5 Kauno miestas


Birštono savivaldybė
Jonavos rajonas
Kaišiadorių rajonas
Kauno rajonas
Kėdainių rajonas
Prienų rajonas
Raseinių rajonas

10


1
8
11
23
11
10
12

Klaipėdos 5209 385,7 Klaipėdos miestas


Klaipėdos rajonas
Kretingos rajonas
Neringos miestas
Palangos miestas
Skuodo rajonas
Šilutės rajonas

1


11
8
2
1
9
11

Marijampolės 4462 188,6 Marijampolės savivaldybė


Kalvarijos savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė
Šakių rajonas
Vilkaviškio rajonas

9


4
4
14
12

Panevėžio 7880 299,9 Panevėžio miestas


Biržų rajonas
Kupiškio rajonas
Panevėžio rajonas
Pasvalio rajonas
Rokiškio rajonas

0


8
6
11
11
10

Šiaulių 8540 370,0 Šiaulių miestas


Akmenės rajonas
Joniškio rajonas
Kelmės rajonas
Pakruojo rajonas
Radviliškio rajonas
Šiaulių rajonas

2


6
10
11
8
13
10

Tauragės 4411 134,2 Tauragės rajonas


Jurbarko rajonas
Pagėgių savivaldybė
Šilalės rajonas

8


11
5
14

Telšių 4305 179,8 Telšių rajonas


Mažeikių rajonas
Plungės rajonas
Rietavo savivaldybė

11


9
11
5

Utenos 7201 185,9 Utenos rajonas


Anykščių rajonas
Ignalinos rajonas
Molėtų rajonas
Visagino miestas
Zarasų rajonas

10


10
12
11
-
10

Vilniaus 9759 850,0 Vilniaus miestas


Elektrėnų savivaldybė
Šalčininkų rajonas
Širvintų rajonas
Švenčionių rajonas
Trakų rajonas
Ukmergės rajonas
Vilniaus rajonas

21


8
13
8
14
8
12
23

Turinys

[taisyti] Istorija

LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigakštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 1564-1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.

Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomis tokios apskritys Lietuvoje:

[taisyti] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis suskirstymas.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė administraciškai buvo dalinama į vaivadijas ir pavietus.

[taisyti] Carinė Rusija

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, buvusioje LDK teritorijoje sudarytos gubernijos, kurios buvo suskirstytos į apskritis: Lietuvoje liko senos apskritys, o Prūsijai iki 1815 metų atitekusioje Užnemunėje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priklausė Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Didžioji dalis likusios Lietuvos 1795-1797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 1797-1801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. Nuo to laiko (1843-1914 m.) Lietuvos žemės įėjo į šias apskritis:

Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskritį (1795-1917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.

Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė ispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.

[taisyti] Tarpukario Lietuva

Per vokiečių okupaciją 1915-1918 m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Po karo Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, o Klaipėdos kraštasLietuvai.

1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis. 1919 m. Lietuvoje buvo 20 apskričių, 1930 metais buvo 23 apskritys:

Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.

[taisyti] Tarybinės apskritys

1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. 1945 m. atgavus Klaipėdos kraštą, jame liko trys tarpukario apskritys – Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 1946-1947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 m. – dar 4. Tais metais LTSR iš viso buvo 41 apskritis:

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis:

  • Vilniaus sritis
  • Kauno sritis
  • Klaipėdos sritis
  • Šiaulių sritis

Vėliau buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.

[taisyti] Teisinis statusas

Lietuvos apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.

[taisyti] Apskrities viršininkas

Apskrities viršininko uždaviniai yra:

  • įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
  • koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
  • numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininkas bendradarbiauja su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinuoja bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nėra pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybos sudarymą.

[taisyti] Nuorodos