Kiličas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kiličas - turkiškas kardas
Kiličas - turkiškas kardas

Kiličas (turk. pala; angl. kilij) - osmanų ir turkų naudotas gana daug lenktas kardas.

Pavadinimas kilęs iš turk. kılıç 'kalavijas'.

Kiličai atsirado antroje XV a. pusėje. Pirmieji kiličai turėjo ilgas, silpnai gale lenktas geležtes. Geležtės siauros, į galą siaurėjančios, o trečdalyje ties smaigaliu ar dar trumpesnėje dalyje geležtė dažnai turi platmę - būna daugiau ar mažiau praplatėjusi. Ši platmė (rus. елмань, angl. yelman) paslenka masės centrą link smaigalio ir padidina kirčio galią.

Kiličai panašūs į persiškus šamširus ir arabiškus saifus, tačiau pastarieji neturi geležtės platmės. Kurį laiką osmanai gamino kiličus, tarpinius tarp originalių kiličų ir šamširų - naudojo šamširų geležtes be platmių ir kiličų efesus. Kiličų efesai turi šiek tiek stambesnius skersinius ir stambesnes buoželes, nei šamširai.

Nuo XVIII a. vidurio kiličus vėl ėmė daryti panašius į ankstyvuosius, bet trumpesnius, dailiau išlenktus ir platesnėmis geležtėmis bei dar platesnėmis platmėmis. Geležčių nugarėlės skerspjūvyje ėmė priminti T formą, dėl ko geležtės pasidarė tvirtesnės bei kertant ėmė daryti didesnę žalą. Kartais teigiama, kad tik šie vėlyvieji kiličai turkiškai vadinami pala.

[taisyti] Kiličai, bet ne kardai

Turkijos kariniame laivyne naudojama devynių raketinių katerių serija Kiliç[1], paskutiniai bus pastatyti 2009 m.

[taisyti] Nuorodos

  1. http://worldnavy.info/specification/boats/kilic.html Тип Kilic] (rusų kalba)
Kitomis kalbomis