Kroatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kroatijos Respublika (Kroatija) - valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija.

Republika Hrvatska
Kroatijos vėliava Kroatijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kroatija žemėlapyje
Valstybinė kalba kroatų
Sostinė Zagrebas
Didžiausias miestas Zagrebas
Valstybės vadovai Stjepan Mesić (Stepanas Mesičius)
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
56 542 km² (123)
0,01%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
4 494 749 (116)
79,49 žm./km² (88)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
59,41 mlrd. $ (71)
13 200 $ (54)
Valiuta Kuna (kn)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jugoslavijos
1991 birželio 25
Valstybinis himnas Kroatijos himnas
Interneto kodas .hr
Šalies tel. kodas 385

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos istorija

Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes - Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR , tačiau 1991 iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra šalis kandidatė į Europos Sąjungą ir NATO.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos politinė sistema

Kroatijos parlamentas (Sabor) - vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos apskritys

Kroatija suskirstyta į 20 apskričių ir 1 miestą:

  1. Zagrebo apskritis (Zagrebačka)
  2. Krapina-Zagorje apskritis (Krapinsko-zagorska)
  3. Sisak-Moslavina apskritis (Sisačko-moslavačka)
  4. Karlovac apskritis (Karlovačka)
  5. Varazdin apskritis (Varaždinska)
  6. Koprivnica-Krizevci apskritis (Koprivničko-križevačka)
  7. Bjelovar-Bilogora apskritis (Bjelovarsko-bilogorska)
  8. Primorje-Gorski Kotar apskritis (Primorsko-goranska)
  9. Likos-Senjo apskritis (Ličko-senjska)
  10. Virovitica-Podravina apskritis (Virovitičko-podravska)
  11. Pozega-Slavonia apskritis (Požeško-slavonska)
  12. Brod-Posavina apskritis (Brodsko-posavska)
  13. Zadar apskritis (Zadarska)
  14. Osijek-Baranja apskritis (Osječko-baranjska)
  15. Sibenik-Knin apskritis (Šibensko-kninska)
  16. Vukovar-Srijem apskritis (Vukovarsko-srijemska)
  17. Split-Dalmatia apskritis (Splitsko-dalmatinska)
  18. Istria apskritis (Istarska)
  19. Dubrovnik-Neretva apskritis (Dubrovačko-neretvanska)
  20. Medjimurje apskritis (Međimurska)
  21. Zagrebas
Kroatija
Kroatija


[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos geografija

Plitvice ežerai
Plitvice ežerai

[taisyti] Klimatas

Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinis žemyninis. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.

Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna lietus.

Pakrantėse vyrauja silpni vėjai, vasarą dažni brizai, žiemą kartais praūžia audros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.

Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu, oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.

Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.

Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs slidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenį Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja saulės vonios ir maudynės. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.

Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys, potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkios pūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas. Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei.

[taisyti] Žemės ūkis

Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų iš kurių spaudžiamas aliejus.

Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti Zagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regioną Panonijos lygumoje riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos ekonomika

Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę, derlingos žemės duodavo gerą derlių. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna.

Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė ir paslaugos. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos demografija

Kroatijoje gyvena 87.8% - Romos katalikų, 4,4% - Ortodoksų, Sunitų 1,3%.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kroatijos kultūra

Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos.

Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas.

Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi laikantis senovinių vynininkystės tradicijų.

Žymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų ir istoriniais Dubrovniko, Splito ir Zadaro miestais.

[taisyti] Kita Informacija

[taisyti] Nuorodos



Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas


Europos Sąjunga (ES)

Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

Kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija
Potencialios kandidatės: Albanija | Bosnija ir Hercegovina | Juodkalnija | Serbija