Tifonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Fantastinės būtybės

Fantastinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Tifonas graikų mitologijoje – Gajos ir Tartaro sūnus, monstras, šimtagalvė baidyklė.

Tifonas įvardijamas kaip didžiausias Olimpo dievų priešas. Kai Echidna kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo. Tifonas Dzeuso buvo įkalintas žemės gelmėse po Etnos kalnu arba Tartare. Audros, ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai esą supančioto Tifono judesių rezultatas.

[taisyti] Vaikai

Tifono ir Echidnos palikuonys:

  1. Gerionas
  2. Nemėjos liūtas
  3. Cerberis
  4. Ortras
  5. Ladonas
  6. Chimera
  7. Sfinksas
  8. Lernos Hidra
  9. Etonas

[taisyti] Kitose religijose

Vėlesniuose laikuose helenistiniai rašytojai Tofoną identifikuoja su egiptiečių Setu, krikščionybės mokslininkai – su archangelu Sandalfonu.