Babilonija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Babilonija – valstybė senovės Mesopotamijoje, gyvavusi nuo 1900 m. pr. m. e. iki 539 m. pr. m. e., Eufrato ir Tigro upių žemupyje, maždaug tarp dabartinio Bagdado ir Persijos įlankos. Kultūrinis Babilonijos centras buvo Babilonas.
Turinys |
[taisyti] Senoji Babilono karalystė
XIX a. pr. Kr silpstant Mesopotamijos miestams, iškilo Babilonas.Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę.Labiausiai Babilonas suklestėjo XVIII a. pr. Kr., valdant Hamurapiui.Hamurapis valdė apie 1760 - 1686 m. pr. Kr.,jis yra šeštasis Babilonijos dinastijos karalius.Hamurapiui valdymo metais suklestėjo šalies ekonomika.Jis sukurė galingą valstybę, parngė ir paskelbė įstatymų rinkinį, kuris buvo iškaltas dantiraščiu dviejų metrų aukščio bazalto stulpe.Valdant paskutiniams Hamurapio dinastijos valdovams, prasideda tamsusi laikotarpis, apie kurį mažai išlikę žinių.Babilonas vėl suklestėjo VII a. pr. Kr., valdant karaliui Nabopalasarui. Jis suvienijo Mesopotamijos miestus ir su Midija pasidalijo Asirijos valdas.Po kiek laiko Babilonijos valdas iki Persų įlankos praplėtė Nabuchodonosaras II.
[taisyti] Naujoji Babilonijos karalystė
Naujosios Babilonijos karalystės įkūrėju laikomas Nabopalasaras.Jo valdymo laikotarpiu Babilonas tampa prekybos ir kultūros centru.Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II.Jis atkurė valdžią Palestinoje, Sirijoje, užimė Jeruzalę, Tyrą ir Finikiją.Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės bokštai.VI a. pr. Kr.Nabuchodonosarui II mirus, Babilonijos imperiją po 23 metų užkariavo Persijos valdovas Kyras II.Kyrui užėmus Babiloną, Naujoji Babilonijos karalystės žlungo.
Po to į kraštą įsiveržė kasitų gentys, o 1530 m. pr. m. e. – hetitai. Kasitų gentys tvirtai įsigalėjo Babilone ir ilgai jį valdė. XII a. pr. m. e. viduryje Babiloną užkariavo elamitai, o kasitų dinastija išnyko.
Tačiau dar tame pačiame amžiuje Nabuchodonosaras I nugalėjo elamitus. Tigro ir Eufrato žemupyje gyveno chaldėjų gentys. Jos susivienijo su Babilonu ir vadovaujant Nabopalasarui 626 m. pr. m. e. surengtas sėkmingas sukilimas prieš Asiriją (su kuria Babilonas nuolat varžydavosi).
[taisyti] Babiloniečių religija
Mesopotamijos gyventojų religija - politeistinė.Turėjo daugiau nei 3000 dievų.Tikėjo, kad privalo tarnauti ir aukoti aukas.Vyriausiasis dangaus dievas - Anus, jo sūnus Enlilis - debesų ir vėjo dievas, Enlilio sūnus Enkis - vandens gelmių dievas.Dievams buvo statomos šventyklos - zikuratai.
[taisyti] Literatūra ir rašytinė teisė
Babiloniečiai pirmieji sudarė įstatymų sąvadą.Hamurapis į jį sudėjo 282 įstatymus.Įstatymai gynė žmones ir nuosavybę, bet neužtikrino lygybės.Iš diorito iškaltoje steloje išliko didžioji dalis jo išleistų įstatymų (rasta 1901m., dabar laikoma Paryžiuje, Luvre).Žinoma Babiloniečių "Poema apie pasaulio sukūrimą".
[taisyti] Babiloniečių laimėjimai
- Metus suskirstė į 12 mėnesių, mėnesį į 4 savaites, savaitę į 7 paras, o parą - į 24 valandas;
- Sukūrė astrologijos mokslą, žvaigždynams davė pavadinimus. (Jautis, Šaulys, Ožiaragis);
- Pirmieji sudarė įstatymų sąvadą;
- Kabantieji (Semiramidės) sodai;
- Šešiasdešimtainę sistemą, išrasta šumerų, naudojo moksliniams skaičiavimams, o kasdienieme gyvenime taikė dešimtainę sitemą;
- Mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį;
- Mokyklos suteikdavo bendrąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą;
- Babilono gydytojai gydė akių, ausų, odos, inkstų, nervų ir širdies ligas. Mokėjo nustatyti ligos simptomus;
- Sukūrė algebros pradmenis, sprendė lygtis su 3 nežinomaisiais, sugebėjo ištraukti kvadratinę ar kūbinę šaknį;
[taisyti] Babilonija ir krikščionybė
Naujajame testamente Babilonas minimas keliose vietose ir simbolizuoja žemiškąjį Antikristą – galybę prišpriešinamą Dievo miestui, „dangaus Jeruzalei“.
Rastafarijų tikėjime „Babilonu“, šalia Biblijoje minimos reikšmės, taip pat vadinamas ir jų „įkalinimo“ kapitalistinėje ir imperialistinėje pramoninių Vakarų valstybių sistemoje (vadinamos „shitstem“) vieta iš kurios reikia stengtis išsilaisvinti ir grįžti į pažadėtają žemę Sioną (Afriką).

