Mikalojus Radvila Rudasis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mikalojus Radvila Rudasis | |
|---|---|
| Trimitai | |
| Giminė | |
| Radvilos | |
| Gimė: | 1512 m. |
| Nesvyžius | |
| Mirė: | 1584 m. |
| Vilnius | |
| Tėvai | |
| Tėvas: | Jurgis Radvila I |
| Motina: | Barbora Kola |
| Žmona (-os) | |
| Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių | |
| Vaikai | |
| Mikalojus Radvila Kristupas Radvila Perkūnas |
|
Mikalojus Radvila Rudasis (lenk. Mikołaj Radziwiłł Rudy, 1512 m. Nesvyžiuje – 1584 m. balandžio 27 d. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.
[taisyti] Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės, [1] Jurgio Radvilos ir Barboros Kolos sūnus, Barboros Radvilaitės brolis. Žmona Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių giminės (lenk. Katarzyna Iwińska z Tomic), vaikai Mikalojus Radvila, Kristupas Radvila Perkūnas. 1547 m. imperatorius Karolis V Habsburgas jam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
Išsilavinimą gavo užsienyje, daugiausia Vokietijoje, tuo metu apimtoje protestantizmo idėjų. 1553-1561 m. Lietuvos lauko etmonas, 1561-1565 m. ir 1579-1584 m. Lietuvos didysis etmonas, 1565-1579 m. Lietuvos didysis kancleris ir 1565-1584 m. Vilniaus vaivada. 1572 m. mirus Žygimantui Augustui iki Stepono Batoro išrinkimo buvo faktiškasis Lietuvos valdytojas. Rinkimuose palaikė Ernesto Habsburgo kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.
Vienas žymiausių LDK kariuomenės vadų per 1558-1583 m. Livonijos karą, 1564 m. vadovavo didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei per Ulos mūšį prie Polocko, kuriame buvo nugalėtas Ivanas Rūstusis. Jo 30 000 kariuomenė neatsilaikė prieš 4000 lietuvių pajėgas. 1578 m. dar kartą sumušo rusus prie Vendeno, o Stepono Batoro Maskvos kampanijoje laimėjo mūšį prie Velikije Luki ir pradėjo Pskovo apsiaustį.
1569 m. vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijos Liublino seime vadovų, seime gynęs Lietuvos savarankiškumą. Nepasirašė Liublino unijos akto. Žinomas jo atkirtis lenkų didikams, seime įrodinėjusiems, kad Jogaila dovanojęs Lietuvą lenkų karališkam vainikui: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės... “.
1564 m. perėjo į kalvinizmą, globojo evangelikus reformatus, steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus. Siekdamas, kad kuo daugiau lietuvių gautų išsilavinimą, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą Vilniuje. Visi jo palikuonys liko ištikimi protestantų apeigoms, todėl Biržų-Dubingių Radvilų giminės šaka dar vadinama protestantiška.
Palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose. 2007 m. jo ir kitų Dubingių Radvilų šeimos palaikai identifikuoti, atlikus bažnyčios griuvėsių kasinėjimus [2].
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ LTE, 9 t. 306 psl.
- ↑ Tyrimai: Dubingiuose rasti Radvilų palaikai
- Raimonda Ragauskienė. Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515-1584) - XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Daktaro disertacija, 2000 m.
[taisyti] Nuorodos
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
| Lietuvių kilmės | • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai (Sluckiškiai) • Alšėniškiai • |
| Rusėnų kilmės | • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Pacai • Iljiničiai • Višnioveckiai • |
| Kuršo didikai | • Tyzenhauzai • Pliateriai • |

