Jonas Totoraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Totoraitis (1872 m. Bliuviškiuose, Šakių raj. – 1941 m.) – kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

Istorija susidomėjo besimokydamas Seinų kunigų seminarijoje. Po vikaravimo Daukšiuose slapta išvyko studijuoti į Fribūro universitetą. Ten parengė ir 1904 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuviai karaliui Mindaugui valdant iki 1263 metų“ apie Lietuvos valstybės kūrimosi raidą.

Grįžęs į Lietuvą tęsė sielovados darbą ir istorinius tyrinėjimus bei aktyviai prisidėjo prie krašto išlaisvinimo. Ėjo Marijampolės Marijonų gimnazijos direktoriaus pareigas, dėstė VDU Teologijos-filosofijos fakultete. Mirė 1941 m., palaidotas marijonų kapavietėje Marijampolėje.

[taisyti] Kūryba

Žymiajame veikale, kuris lig šiol tebėra plačiausias ir giliausias Lietuvos Užnemunės praeities tyrinėjimas – „Sūduvos Suvalkijos istorija“, naudojosi ne tik paskelbtais istorijos šaltiniais, bet ir surado naujų, iki tol nežinomų. Autorius konsultavosi su to meto žymiausiais jaunais istorijos tyrinėtojais – Konstantinu Jablonskiu, Zenonu Ivinskiu, Adolfu Šapoka ir kt. Ši vertinga knyga jau seniai buvo tapusi retenybe, todėl, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 2003 m. išleista pakartotinai. Jos antrosios dalies rankraščiai iki šiol nerasti.