Aktinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aktinas yra svarbiausias eukariotinių ląstelių baltymas kuris sudaro 5-15 % viso ląstelės baltymo.
Aktino gijos būna po plazmine ląstelės membrana. Pagalbiniai baltymai sukabina gijas į pluoštus ir tinklus, taip susidaro aktininis plazminės membranos pomembranis. Aktino gijos gali judėti viena kitos atdžvilgiu, nes jas tampo baltymai vilkikliai.
Aktino molekulė - globulė iš 375 aminorūgščių ilgio polipeptidinės grandinėlės, su tvirtai prijungta ADP molekule. Į giją besijungiančios globulės turi prijungtą ATP molekulę, nuo kurios netrukus po globulės prisijungimo atskyla galinė fosfato grupė. O aktino gija ardosi į globulinius aktinus tik tuomet, kai ADP pakeičiama ATP molekule.
Aktino gijos būna pastovios arba kislios. Pastovios aktino gijos sudaro žarnų epitelio mikrogaurelių karkasą, yra esminė raumenų traukiojo aparato dalis. O didžioji dalis ląstelės judesių priklauso nuo kisliojo aktino.
Aktino gijų skersmuo ~8 nm. Jas sudaro spirale sukibusios aktino globulės (polimerizacijai būtini katijonai - paprastai K+ ir Mg+). Bendras aktino skaidulų ilgis ląstelėje >30 kartų didesnis už bendrą visų mikrovamzdelių ilgį. Aktino gijos yra asimetriškos - vienas galas lėtai yra ir lėtai montuojasi, o kitas greitai (greitis skiriasi ~10 kartų). Aktino gijos juda ne vien ardydamosios ir montuodamosios. Jos juda ir vilkiklių dėka. Aktino gijų vilkikliai priskiriami miozinų šeimai.
Kai kurie žemesnieji eukariotai (pvz., mielės) turi tik vieną aktino geną. Tuo tarpu aukštesnieji eukariotai turi visą aktino genų šeimą. Žinduoliai turi nemažiau kaip 6 aktino rūšis - vieni aktinai būdingi raumeninėms ląstelėms, kiti - neraumeninėms.
Neraumeninėse ląstelėse apie 50% aktino globulių yra susijungusios į gijas. Globulių koncentracija - 2-8 mg/ml.
Stambios Amoeba proteus ląstelės sudaro pseudopodijas - bukus iškyšulius, kuriuos sudaro aktininis pomembranis.
Citochalazinai (sintetinami kai kurių grybų) prisijungia prie aktino gijos greitojo galo ir neleidžia ilgėti jungiantis globuliniam aktinui. Tuo tarpu lėtasis galas ardosi, todėl aktino siūlai suyra.
Faloidinai (musmirių toksinai) iš šonų tvirtinasi prie aktino gijų ir nebeleidžia joms išsiardyti. Viena iš priemonių apsinuodijus musmirėmis - pavalgyti žalios mėsos: į žarnyną patekęs raumenų aktinas prijungia faloidiną ir taip sumažina jo toksiškumą.
Globulinis aktinas (G-aktinas) polimerizuojasi į aktino filamentus (F-aktinas), susidedančius iš dviejų tarpusavyje susuktų spiralių (skersmuo apie 6 nm, ilgis keli mikrometrai). Aktinas sudaro trimatį tinklą iš daug siūlų arba pluoštus iš mažiau kaip 20 siūlų.
Ląstelėje egzistuoja grįžtamoji pusiausvyra G-aktinas---F-aktinas---aktino pluoštai.

