Balbieriškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Balbieriškis (reikšmės).
Balbieriškis
[[Image:|250px]]
Prienų rajonas
Balbieriškis
Koordinatės
54°30'50″ š. pl.
23°53'30″ r. ilg.
G
Savivaldybė Prienų rajonas
Seniūnija Balbieriškio seniūnija
Gyventojų skaičius 1180 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Balbiẽriškis
Kilmininkas: Balbiẽriškio
Naudininkas: Balbiẽriškiui
Galininkas: Balbiẽriškį
Įnagininkas: Balbiẽriškiu
Vietininkas: Balbiẽriškyje

Balbieriškis – miestelis Prienų rajono pietuose, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio PrienaiAlytus. Seniūnijos ir parapijos centras. Miestelio planas linijinis, keturkampė aikštė susiformavo iki XVIII a., prie aikštės – XIX a. pabaigoje statyta dvibokštė medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (pastatyta 1888 m.), pagrindinė mokykla, spirito gamykla (nuo 1913 m., dabar priklauso AB „Stumbrui“). Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria Balbieriškio atodanga, piečiau nuo miestelio trykšta Balbieriškio versmės.

Turinys

[taisyti] Istorija

Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI amžiuje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Žygimantas Senasis prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. XVI amžiaus pradžioje (1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis) dvarelį Žygimantas Senasis padovanojo M. Mikitiničiui, vėliau kiek į šiaurę nuo dvaro ėmė augti Balbieriškio miestelis. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 metais suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. pirmoje pusėje įsteigta evangelikų liuteronų parapija.

Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. 1795-1807 metais priklausė Prūsijai, 1797-1801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 metų miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio T. Tiškevičiaus, nuo 1841 metų miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. 1847 m. Balbieriškis priklausė Suvalkų gubernijai. XIX a. pabaigoje Balbieriškį pagal svarbą ėmė nustelbti Alytus. 1958 metais Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės. 2001 m. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas, taip pat yra vėliava.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas yra priesagos -iškis vedinys nuo Barbieros upės (kairysis Nemuno intakas, upelių Ožiaraistys, Prūdelis arba Prūdupis ir Dūmė santaka). Pastarosios pavadinimas kilo iš Nemuno rėvos, Nemuno seklumos akmenuotu dugnu pavadinimo Barbiera. Todėl ankstesnioji miestelio vardo forma buvo Barbieriškis, kuri vartota ir gyvojoje kalboje, ir raštuose. Ši forma pakito tikriausiai dėl to, kad dabartinę lytį lengviau ištarti.

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

PRIENAI – 14 km
GERULIAI – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus BALBIERIŠKIS Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sūkuriai – 5 km
Krokialaukis – 13 km
MIKLUSĖNAI – 12 km
ALYTUS – 19 km

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Balbieriškis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Didžiausios gyvenvietės Prienų rajone

Ašminta | Balbieriškis | Išlaužas | Jieznas | Naujoji Ūta | Pakuonis | Prienai | Stakliškės | Šilavotas | Veiveriai