Kanonų teisė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kanonų teisė – Romos Katalikų Bažnyčios bei kai kurių Rytų Krikščionių teisės sistema (bažnytinė teisė).
Kanonų teisė reguliuoja Bažnyčios kaip organizacijos konstuticinę sąrangą, institucijas, subjektus bei jų statusą, veiklą, Bažnyčios subjektų bei narių tarpusavio santykius.
Kanonų teisė padėjo pagrindus šiuolaikinei proceso bei baudžiamajai teisei. Iš jos perimtas kaltės principas, taip pat sutarčių teisės kertinis principas kaip „pacta sunt servanda“ („sutarčių reikia laikytis“).
Kanonų teisės yra kodifikuota. Pagrindinis teisės aktas Romos Katalikų Bažnyčios teisėje - Kanonų teisės kodeksas (Codex Iuris Canonici), Rytų Bažnyčių - Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium.
Kanonų teisę tiria teisės mokslai (kanonistika, teisės istorija). Europoje teisės studijuojama teologijos fakultetuose, teisės fakultetuose kaip teisės istorinė disciplina arba kaip laisvai pasirenkamas bažnytinės teisės dalykas. Lietuvoje studijuojama VDU Teologijos fakultete, veikia Bažnytinės teisės centras.

