Baroko muzika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Informacija šiame muzikiniame straipsnyje nėra sutvarkyta. Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Baroko muzika – baroko epochos muzikos stilius.
[taisyti] Istorija
Renesanso epochą pamažu keičia Barokas. Iš prancūzų kalbos išvertus Barokas reiškia įmantrus, vingrus. Baroko laikotarpis prasidėjo XVII a. pradžioje ir tęsėsi iki XVIII a. pabaigos.
Baroko muzika labai iškilminga ir didinga... Stengiamasi nustebinti klausytoją. Baroko metu labai mėgstami dideli chorai. Stiprių balsų solistai. Labai paplitę didelės apimties kūriniai.
Opera, koncertas kuriam nors vienam instrumentui. Toks koncertas dar vadinamas koncerto groso. Baroko metu labai mėgstamas inprovizacijos menas. Labai mėgstami styginiai instrumentai. Tuo metu susiformavo dabartinė natų rašyba. Melodijos, ypač jų pabaigos gražinamos daugybė pagalbinių melodijų (Foršlagai, trėlės ir t.t.).
XVIII a. pradžioje vėlyvojo Baroko metu muzika tampa grakštingesnė, žaismingesnė. Tokia muzika vadinama Rokoko muzika ir dažnai atliekama klavesinu.
Žymiausi to meto kompozitoriai: Antonijus Vivaldis, Georgas Frydichas Hendelis, Johanas Sebastijanas Bachas.
Tuo metu gyveno ir smuikus meistravo Antonijus Stradivarijus.

