Senovės Egipto architektūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta. Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Senovės Egipto architektūra, plėtota Senovės Egipto teritorijoje, pasižymi monumentaliais statiniais iš didžiulių akmens blokų. Žymiausi pavyzdžiai - Didysis Gizos Sfinksas, Cheopso piramidė, Karnako šventykla.
Turinys |
[taisyti] Charakteristikos
Galima skirstyti į tris laikotarpius, atsižvelgiant į Senovės Egipto periodus.
[taisyti] Senoji karalystė
Senajai karalystei būdingas faraono asmens sudievinimas. Tai atsispindi ir to meto statiniuose - tuo metu Egipte atsiranda monumentalioji architektūra. Valdant Džoserui pastatoma Džosero piramidė (60 m). Iš pradžių tai buvo mastaba, tačiau vėliau Imhotepas, šio statinio architektas, atrado, kad galima sustatyti vieną mastabą ant kitos, taip gaunant laiptuotą piramidę. Tuo remiantis vėliau pastatytas vienas žymiausių Egipto architektūrinių stebuklų – Gizos piramidžių ansamblis, kurį sudarė kelios piramidės, tarp jų - ir faraonų Chefreno, Cheopso, Mikerino piramidės. Didžiausioji jų - Cheopso (aukštis - 146,6 m). Šioms piramidėms pastatyti sunaudota apie 3 mln. akmens blokų. Greta toliau tvarkoma irigacinė sistema. Architektūroje naudojami šviesos ir tamsos efektus.
[taisyti] Vidurinioji karalystė
Tai - aukštos kultūros, mokslo ir technikos išsivystimo laikotarpis. Iškasamas kanalas, jungiantis Raudonąją jūrą ir Nilą. Piramides stato jau ne iš blokų, todėl iki šių laikų jos neišliko. Svarbus Mentachotepo kapas De il Al Bachri vietovėje. Tai - viena ant kitos sustatytos dvi terasos su stulpų eilėmis. Statinio viršuje stovi maža piramidė, atliekanti simbolio funkciją. Perspektyvos efektą statytojai sprendė spalvos pagalba: priekinė stulpų dalis geltona, antroji mėlyna (ši spalva kuria gilumos įspūdį). Šioje šventykloje jau yra hipostilinė salė, perestilinis kiemas, vyrauja išilginė kompozicinė ašis, kurią formuoja ir labiausiai išryškina sfinksų alėja.
[taisyti] Naujoji karalystė
Naujojoje karalystėje faraonai pradeda prarasti savo dieviškumą. Šiuo laikotarpiu Hiksai užima pietinę Egipto dalį, iki pat Tėbų, o likusią dalį priverčia mokėti duoklę. Tačiau vėliau 17 dinastija, perėmus iš Hiksų karybos meną, išsivaduoja iš jų, 18 dinastijos faraonas jau įsiveržia į Siriją, vėliau prasiveržia net iki Eufrato, grobia iš pavergtų šalių turtus, vergus. Egiptas pradeda turtėti, tai automatiškai atsiliepia ir šalies architektūrai. Kadangi pradėta centralizuoti valstybę, o norint tai tinkamai padaryti reikia centralizuoti ir religiją, įvedamas Amono Ra kultas. Tuo pasinaudoję žyniai reikalauja iš faraonų dalies karinio grobio Amono Ra šventykloms (Pavyzdžiui, Tutmozis atidavė net 14 tonų aukso.), todėl šios tapo žymiai puošnesnės. Pagrindinės statybos persikelia į gyvųjų krantą, kapai atskiriami nuo šventyklų. Faraonai pradedami laidoti Karalių slėnyje. Labai būdingi piešiniai, kuriuose vaizduojamas faraonas, važiuojantis kovos vežimu. Tai - išskirtinis šio laikotarpio bruožas. Šventyklų tipai: • Terasinis. Pavyzdys: faraonės Chačepsut šventykla. Šioje šventykloje kapo nėra, nes Chačepsut palaidota Karalių slėnyje. Statinyje vyrauja išilginė kompozicinė ašis, kaip ir Mikerino šventykloje. Eksterjere gausi skulptūrinė puošyba, šventykla labai turtingai įrengta. • Lygumų. Pavyzdžiai: Karnako, Luksoro šventyklos. Šio tipo šventyklai yra labai svarbus fasadas. Iš abiejų pusių link šventyklos veda sfinksų alėja, išryškinanti išilginę kompozicinę ašį. Fasadas didelių mastelių, iš abiejų pusių stovi trapecijos formos pilonai, kurių plokštumos išpuoštos reljefais, tarp jų - pagrindinis portalas, o priešais - dievų statulos bei du obeliskai. Tokios šventyklos turi hipostilinę salę, kuriai būdingas bazilikalinis tipas, naudotas siekiant išryškinti išilginę kompozicinę ašį, bei perestilinį kiemą. Viduryje esantys stulpai yra aukštesni, didesni, tarpai tarp jų - platesni, o šonuose esantys - mažesni. Sudaromas toks įspūdis, kad einant į kraštus darosi vis tamsyn, o einant link centro - vis šviesyn. • Uolinis. Pvyzdžiai: Ramzio II šventykla Abu Simbel vietovėje. Kitaip kartais dar vadinamas perestiliniu, šis šventyklų tipas pasižymi tuo, kad tokios šventyklos yra iškaltos olose, šviečianti saulė apšviečia tas sales. Abu Simbel vietovėje pastatytų uolinio tipo šventyklų fasadas panašus į lygumų tipo šventyklų, taip pat vyrauja išilginė kompozicinė ašis, orientuota į saulės tekėjimo kryptį, kad apšviestų tolimiausiais šventykloje esančias statulas.

