Hausų valstybės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Sahelio civilizacija |
| Vakarų Sahelis |
| Vagadu, Tekrūras, Malis, Songajus, Bamara |
| Mosių valstybės |
| Tenkodogo, Jetenga, Manprusi, Mosi, Gurma, Dagomba |
| Hausų valstybės |
| Daura, Kanas, Kacina, Zazzau, Gobiras, Rano, Biramas, Zamfara, Kebbi, Jauri, Gvari, Borgu, Kvararafa, Nupė |
| Vidurio Sahelis |
| Kanemas, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Nubija |
| Nobatija, Makurija, Alodija, Senaras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| Šiaurės Nigerijos protektoriatas, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Burkina Faso, Malis, Nigeris, Nigerija, Čadas, Sudanas |
Hausų valstybės - hausų tautos sukurtos ir valdomos valstybės, klestėjusios VIII-XVIII a. Sahelio dalyje, dabartinės Nigerijos šiaurėje ir Nigerio pietuose. Jose buvo sukurta aukšta ir savita hausų kultūra. Tai buvo dalis Sahelio civilizacijos.
[taisyti] Gamta
Hausų valstybės yra Sahelio ruože. Šioje teritorijoje labai svarbią įtaką turėjo Sokoto, Hadedžia, o vėliau - Gongola, Nigeris, Benuė ir kitos upės.
[taisyti] Istorija
Pirmosios Hausų valstybės atsirado VIII a. XI-XIV a. čia įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra.
Hausai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaldę į atskirus miestus valstybes. Klestėjimo laikais buvo išvardijamos šios valstybės:
- Hausa bakvai - septynios valstybės, kildinamos iš hausų protėvio tiesioginio sūnaus. Tai - seniausios hausų valstybės, susiformavusios VIII-XI a.: Daura, Kano, Kacina, Zazzau, Gobiras, Rano ir Biramas
- Banza bakvai - septynios valstybės, kildinamos iš pavainikio sūnaus. Kai kurios jų atsirado vėliau, apie XV a. kaip rezultatas hausų kultūros ekspansijos į vakarus ir pietus, į kitų tautų gyvenamas sritis. Sąrašas nebuvo nusistovėjęs, egzistuoja įvairūs jo variantai. Tradiciškai prie Banza bakvai buvo priskiriamos Zamfara, Kebi, Jauri, Kororafa ir Nupė, o kitos dvi valstybės būdavo Gulmu (viena mosių valstybių) ir Borgu arba Gvari ir Ilorinas (viena jorubų valstybių).
Be šių valstybių buvo dar keletas, kurios nebuvo priskiriamos nė vienai grupei. Dažniausiai jos atsirasdavo vidinės kolonizacijos metu. Pvz., XVIII a. išeiviai iš Kano įkūrė Gumelio ir Damagaramo (su sostine Zinderyje) valstybes.
Nors hausų valstybės paprastai vadinamos miestais-valstybėmis, jų teritorija siekdavo gerokai toliau nei vienas miestas. Į jas buvo inkorporuojama ir daug aplinkinių miestelių. Kai kuriais atvejais valstybės pavadinimas nesutapdavo su sostinės pavadinimu, be to, sostinės kartais keisdavosi. Pvz., Gobiro sostinė buvo perkelta iš Gobiro į Alkalavą, o Zamfaros - be Birnin Zamfara sostinės buvo ir Duci bei Ankoje.
Klestėjimo laikais hausai, - gabūs prekybininkai, - išplatino savo kultūrą ir kalbą didelėje Afrikos teritorijoje. Netgi dabar ji yra svarbi Afrikos bendravimo kalba ir apie 30 mln. gyventojų ją moka (hausų tarp jų tik 11 mln.).
Tam tikrais laikotarpiais hegemoniją visai teritorijai įgydavo vienas arba kitas miestas. seniausiais laikais čia stipriausias buvo Gobiras, vėliau įsitvirtino Kanas. Ypač hausų miestai suklestėjo po kaimyninės Songajaus valstybės žlugimo XVI a. Tuo metu jie perėmė hegemoniją transsacharinėje prekyboje. Stipriausiu hausų miestu tapo Kacinas.
XIX a. sukilo tarp hausų gyvenę fulbiai, kurie, vadovaujami Usman dan Fodio, sukūrė Sokoto kalifatą, kurios sostine tapo Sokotas. Imperijos viduje fulbiai tapo daugumos hausų valstybių valdovais, perėmė hausų titulus ir tradicijas.
[taisyti] Kolonizacija ir dabartis
XX a. pradžioje hausų valstybės buvo padalintos tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Dabar jos yra Nigerio pietuose ir Nigerijos šiaurėje.

