Absoliučiai juodas kūnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Absoliučiai juodas kūnas tai yra fizikinė abstrakcija, kuri reiškia kūną, kuris sugeria visas elektromagnetines bangas, kurios į jį krenta ir nieko neatspindi. Nepaisant to, absoliučiai juodas kūnas gali spinduliuoti elektromagnetines bangas ir turėti savo spalvą. Jo spinduliavimo spektrą apsprendžia vienintelis parametras - temperatūra. Dėl to kartais jį siūloma vadinti idealiuoju spinduoliu.
Terminą "absoliučiai juodas kūnas" 1860 metais pirmą kartą panaudojo Gustavas Kirchhofas (Gustav Kirchhoff).
Turinys |
[taisyti] Juodojo kūno spinduliavimo dėsniai
[taisyti] Planko spinduliuotės dėsnis
1900 metais remdamasis hipoteze, kad elektromagnetinės bangos spinduliuojamos porcijomis (kvantais), kurių energija susieta su dažniu (Planko hipotezė):
,
Maksas Plankas išvedė juodojo kūno spinduliuotės dėsnį:
Čia
-
yra energijos kiekis iš ploto vieneto per laiko vienetą į erdvinio kampo vienetą, spinduliuojamas dažnių intervale tarp ν ir ν+dν;
yra absoliučiai juodo kūno temperatūra;
yra Planko konstanta;
yra šviesos greitis;
yra Bolcmano konstanta.
Terminas Planko dėsnis kartais naudojamas Planko hipotezei apie energijos kvantavimą nusakyti (E = hν), o kartais kaip Planko spinduliuotės dėsnis - juodojo kūno spinduliavimo dėsnio sinonimas, todėl skaitant literatūrą reikia įsigilinti, ką autorius turi omenyje.
[taisyti] Vyno poslinkio dėsnis
Tai yra sąryšis tarp absoliučiai juodo kūno temperatūros ir bangos ilgio, ties kuriuo yra spinduliavimo maksimumas:
Nanometras yra patogus dydis nusakant optinio (šviesos) diapazono bangos ilgius.
[taisyti] Stefano ir Bolcmano spinduliuotės dėsnis
Pilna energija
, spinduliuojama iš absoliučiai juodo kūno paviršiaus vieneto yra proporcinga temperatūros ketvirtajam laipsniui:
Proporcingumo koeficientas yra vadinamas Stefano ir Bolcmano konstanta.




