Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
||||
|---|---|---|---|---|
| Vyskupija: | Vilkaviškio | |||
| Dekanatas: | Šakių | |||
| Savivaldybė: | Šakių rajonas | |||
| Gyvenvietė: | Ilguva | |||
| Statybinė medžiaga | medis | |||
| Pastatyta | 1814 m. | |||
| Stilius | ||||
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Ilguvos kaime, 3,5 km į pietryčius nuo Veliuonos, prie Nemuno ir Nykos santakos. Liaudies architektūros formų.
[taisyti] Istorija
Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė.
Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas medinių statinių tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė.

