Balista

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

   Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.


   Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta - formatavimas, stilius
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Dabartinės katapultos rekonstrukcija
Dabartinės katapultos rekonstrukcija

Katapulta (gr. καταπέλτης) — graikiškas terminas kuriuo vadinama bet kokia svaidymo mašina. Senovės Romos autoriai katapultas vadino „tormentum“, nuo žodžio susukti, tai yra mašinos su įtempimo veikimo principu.

Turinys

[taisyti] Bendro žinios

Siaura prasme katapulta reiškia dvipusį turinti įtempiamąjį mechanizmą strėlių svaidytoją skirtingai nuo balistos, kuri šaudo lanko trajektorija akmenimis, į strėles panašūs daiktai paleidžiami tiesia linija. Paraidžiui žodis katapulta, ar senovės graikiškai katapeltai, verčiama kaip "prieš (kata) skydą (peltai)" (Suda, pi 955). Tai yra katapulta yra ginklas, galintis pramušti kario apsaugą per atstumą. Pas Plutarhą ("Demetrijus") praneša apie kažkokį daiktą iš geležies galinčią išlaikyti katapultos šūvį. Aleksandras Makedonietis Gazos apgultyje buvo sunkiai sužeistas į petį iš katapultos, pramušusią pro skydą ir šarvus (Arianas, 2.27). pats Aleksandras naudojo katapultas lauko mūšyje. Nors katapultų ir nebuvo daug, jos darė didelį psichologinį poveikį priešui.

Mašinos davus nurodymą pradėjo mėtyti strėles į skifus, jojančius krantu. Kai kurie buvo sužeisti, vienam strėlė pramušė skydą ir šarvus ir jis nukrito nuo arklio. Skifai išsigando strėlių skrendančiu tokį didelį atstumą ir tai, kad jų stipruolis užmuštas ir atsitraukė truputi toliau nuo kranto.“ (Arianas, 4.4)

Toks strėlių šaudytojas taip pat vadinamas „evtitonas“ pas graikus (tai yra šaudantis horizontaliai, nors kartais autoriai traktuoja graikiškus žodžius kaip strėlių šaudyklės konstrukcijos elementą) priešingai „palintononui“ (šaudančiu išlenktai akmenų šaudyklei), taip pat skorpionas pas romiečius. Daugiau platesne reikšme žodis katapulta pas graikus ir labiau vėlesnius autorius reiškė visas antikos mėtymo mašinas. Diodoras Sicilietis (17.26), pasakodamas apie Galikarnaso apgultį (334 pr. m. e.), mini katapultas šaudančias pagaliukais, bet pasakodamas apie Tiro apgultį Diodoras (17.45) plaučiau naudoja terminą:

Aleksandras pastatė akmens katapultas atitinkamuose vietose ir privertė sienas drebėti nuo akmenų, kuriuos jos mėtė. Strėlių šaudyklių pagalba jis įvairiais daiktais pastoviai apšaudė medinius bokštus ir sienų gynėjams darė didelius nuostolius.

Pas graikus žodis katapulta reiškė mėtymo ginklą ir prie žodžio katapulta pridėdavo kitą žodį, nurodanti mėtomo daikto pavadinimą, strėlė ar akmuo. Pas romėnus žodis katapulta reiškė daugiau apibrėžtą daiktą. Senovės Romos I a. pr. m. e. autorius Vitruvijus griežtai katapultas priskyrė strėlių šaudymo mašinoms, o balsitomis vadino akmenis mėtančias mašinas.

Polibijus (4.56) kalba apie 7 t plaukų, nusiustų sąjungininkų į apgultą Sinopą, kad būtu pagamintos katapultos. Buvo naudojami arklių plaukai, bet prireikus buvo pinami iš moterų plaukų. daugiausiai mėtymo mašinos buvo naudojamos miestų apgulčiai. Kai Scipionas paėmė Naują Karfagėną Ispanijoje tai jisai ten užgrobė 75 balistas ir 400 katapultų (Titas Livijus, 26.47). Greičiausiai dėl plačiai paplitusių strėlių šaudyklių pavadinimu katapulta pradėjo vadinti visas svaidomąsias mašinas.

Romos strėlių šaudytojas, vadinamas vėlyvaisiais laikais karabolista, todėl, kad buvo statomas ant vežimo
Romos strėlių šaudytojas, vadinamas vėlyvaisiais laikais karabolista, todėl, kad buvo statomas ant vežimo

Vėlyvosios Romos imperijos laikais strėlių šaudytojai pradėti vadinti balistomis ir nuo to laiko atsirado neaiškumai – dažnai balistomis vadinami strėlių šaudytojai (katapultos) ir atvirkščiai katapultomis vadinamos akmenis svaidymo mašinos, kaip onagrai. Pagal IV a. autorių Vegecijų romėnų legiono ginkluotėje buvo 55 karabolistai, kas buvo ne kas kita, kaip ant vežimo pastatyti strėlių šaudytojai (2.25):

Įprastai kiekviena centūrija turi savo “karabolistą” (balistą, pastatyta ant vežimo), prie kurios priskiriami mulai ir po vieną žmogų iš kiekvienos palapinės, t. y. 11 žmonių, jei patarnauto ir taikyti. Kuo tos balistos didesnės, tuo toliau ir stipriau jos šauna strėles. Jos ne tik giną lagerį, bet ir lauke jos statomos po sunkiųjų pėstininkų. Jų smūgių negali atlaikyti priešo raitelis, aprengtas į šarvus, nei pėstininkas, apsaugotas skydu. Tokiu būdu viename lageryje įprastai būna iki 55 karobalistų.

[taisyti] Katapultos išradimas

Diodoras Sicilietis (14.42) katapultos išradimą priskiria Sirakūzos tironui Dionisijui Vyresniajam 399 m. pr . m. e., kuris surinko amatininkus, kad jie jam pagamintu modernų ginklą. Dionisijus amatininkams paskyrė didele algą, dosniai apdovanojo ir pakvietė prie stalo, o jie jam atsakydami padarė įvairias katapultas, pagamino šarvų komplektus, pastatė naujų tipų irkluojamus laivus. Jau 397 m. pr. m. e. Dionisijus panaudojo strėlių šaudytojus iš kranto prieš Karfageno laivus (Diodas., 14.50). Nauji ginklai padarė nemažų nuostolių ir didelį psichologinį efektą karfagėnams.

Kartais sutinkami tvirtinimai, kad pirmos katapultos pavaizduotos Asirijos bareljefuose IX a. pr. m. e. iš Nimrūdo, bet bareljefuose iš mėtymo technikos parodyta tik katapultų tikėtinos dalys ir lankai. Georgo Rawlinson enciklopedijoje apie Asiriją „The Seven Great Monarchies Of The Ancient Eastern World“ pateikiamas paveikslėlis iš bareljefo, kuriame pagal autoriaus žodžius pavaizduotas katapultos protėvis, bet su tokiu paveikslėlio aiškinimu sunku sutikti.

Plutarhas "Kalbėjimuose" pateikia Aleksandro Makedoniečio amžininko, Spartos karaliaus Arhidamo reakciją, pamačius tik ką išrastos Sicilijoje katapultos strėlę: „Didysis Herakli! Štai ir galas karinei šlovei!“ Pats Aleksandras Makedonietis plačiai naudojo toli šaudančias katapultas, greičiausiai jo tėvas, mekedonų karalius Pilypas Makedonietis pirmą kartą panaudojo katapultas Bizantijos ir Perinfo miestų apgultyje, nors ir patys miestai gynėsi katapultu pagalba. Jau apie 350 m. pr. m. e. Afinų arsenaluose buvo saugomos katapultoms karinės atsargos.

Balistos pasirodė kiek vėliau katapultu, pirmą kartą minimos Aleksandro Makedoniečio žygiuose.

[taisyti] Veikimo principai

Viduramžių katapulta ginti tvirtoves.
Viduramžių katapulta ginti tvirtoves.

Pagrindines žinias apie katapultas ir kitas mėtymo mašinas paliko I a. pr. m. e. autoriai: romietis Vitruvijus, graikai Geronas Aleksandiretis ("Belopoeica") ir Filonas iš Bizantijos.

Skirtingai nuo lanko, kur kinetinė energija kaupiama lanko elastingume, katapultuose ir balistuose kinetinė energija kaupiama mažai elastinguose susuktuose virvėse. Virve galima įtempti tik specialiu mechanizmu. Ja paleidus ji išstumia strėlę ar akmenį su daug stipresnę jėga negu tai galėtu padaryti žmogus. Senovės Romos autorius I a. pr. m. e. Vituvijus savo traktate „Dešimt knygų apie architektūrą“ pateikia duomenis apie katapultų konstrukcijas (10.10-12) :

Katapultos ir skorpiono proporcijos priklauso nuo strėlės ilgio, kuriai paskirtas ginklas. Keturkampės skylės dydis, pro kuri praeina virvės turi sudaryti 1/9 jos ilgio ... Virvės supintos iš moterų plaukų ar žarnų ... Virvė sukama iki tol, kad per ją sudavus ranka išsigautu vienodas melodingas garsas, toks pats garsas turi gautis ir kitoje virvėje...

Pas graikus Geroną Aleksandrieti ir Filoną visi katapultų dydžiai priklauso nuo strėlės ilgio (W. Smith, Dictionary of Greek and Roman Antiquities, Tormentum):

Strėlė ilgis Virvės plotis Strėlės svoris Katapultos svoris Aptarnauja žmonės
70 cm 7.6 cm 225 g 38 kg 2-3 žm.
90 cm 10.1 cm
114 cm 12.7 cm
137 cm 15.2 cm 1.8 kg 262 kg 5 žm.

Katapulta šaudo tiesia trajektorija sąlyginai lengvomis strėlėmis, užtikrindama tikslų pataikymą; balista skirta daugiau grupiniams taikiniams, šaudo lenkta į viršų trajektorija, siekiant numesti sunkų krovinį kiek galima toliau. Pagal antikos laikų autorius galima daryti išvadą, kad iš katapultos buvo nukauti atskiri žmonės iš didesnio nuotolio.

Kai kurias katapultų konstrukcijos smulkmenas, vadinamas balistomis, pateikia ankstyvosios Bizantijos autorius Prokopijus Kesatijus (VI a. pr. m. e.) („Karas su gotais“, 1.21): strėlė įdedama į medinį lovelį, kuris sukiojamas rankena.

Kai iš šitos mašinos norima šaudyti į priešą, tai įtempiant trumpa virve sulenkiamos medinės dalys, kurios yra lanko kraštai, o į lovelį dedama strėlė pusė ilgio strėlių, kurias šaudo iš įprastų lankų, storesne keturis kartus. Plunksnų, kaip įprastose strėlėse jos neturi, bet vietoj plunksnų prie jų pridaro plonas medines plokšteles ir jos labai panašios į strėles. Jei pritaiso aštrų galą, labai didelį ir atitinkanti jos storiui; stovintys iš abiejų pusių pagalba kai kurių mechanizmų su didelėmis jėgomis įtraukią virvę ir tada išskaptuota kaladėlė, judanti pirmyn su tokia jėga išmeta strėlę, kad jos skrydis lygus dvigubam skrydžiui strėlės iš paprasto lanko.

Afinėjaus Mechaniko, I a. autorius cituoja senovės Graikijos inžinieriaus Agesistaro pasiekimą, kuris pasiuntė 70 cm strėlę (mažiausias šaudytojo kalibras) 3 su puse stadijas, tai yra 600 m, o sunkioji katapulta pasiuntė strėlę 177 cm toliau kaip 700 metrų. Vokiečių artileristų karininkas Šramas XX a. pradžioje statė ir išbandė antikos laikų svaidomąsias mašinas. Jam pavyko numesti 90 cm strėlę 370 metrus. Pagal kitų entuziastų publikuotą informaciją strėlės nuo 0,7 iki 1,2 metro pasiekdavo 300 metrų.

[taisyti] Nuorodos

  • Svaidomųjų mašinų klasifikacija, straipsnis iš xlegio.ru
  • Apie katapultas, straipsnis iš žurnalo "Jaunimo-Tehnika" Nr.10 (1979) iš svetainės xlegio.ru
  • Marcus Vitruvius Pollio, de Architectura, Book X, — senovės Romos i a. pr. m. e. autorius apie svaidomąsias mašinas
  • Tormentum, A Dictionary of Greek and Roman Antiquities (1870) (eds. William Smith) – apžvalginis straipsnis apie svaidomąsias mašinas anglu kalba, pagal antikos pirminius šaltinius
  • Tormentum, A Dictionary of Greek and Roman Antiquities (1890) (eds. William Smith) – platus apžvalginis straipsnis anglu kalba apie svaidomąsias mašinas pagal antikos laikų pirminius šaltinius