Sosnovskio barštis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Heracleum sosnovskyi | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Paplitimas Europoje |
Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnovskyi) – viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių.
Lietuvoje užauga iki 5 m aukščio.
Augalo lapai maistingi, tinka šerti gyvulius (bet reikia saugotis nudegimų). Lietuvoje jis kažkada buvo reklamuojamas kaip silosinis augalas. Gausūs smulkūs žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko.
[taisyti] Sosnovskio barščio plitimas
Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1970 m. arba anksčiau bei pastebimas vis didesnėse teritorijose, išstumia vietines augalų rūšis. Dažnai plinta paupiais, kadangi potvyniai perneša sėklas.
[taisyti] Poveikis žmogui
Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno - furanokumarino.
Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina (angl. photosensitivity) odą ir gali sukelti odos nudegimus - iššoka vandeningos pūslės arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali išsilaikyti porą metų. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai - jonažolė, rūta.
Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus - tuoj nuplauti vandeniu. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginei Saulės šviesai, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.
Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, fotojautrinimas paprastai nekenkia, kadangi jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Daugiau šansų nukentėti turi gyvuliai baltu kailiu, kadangi jų oda turi mažai melanino ir neapsaugota nuo UV.

