Edenas (judaizmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Edenas (reikšmės).

Edenas (hebr. Eden – sodas; akad. Edin; šumer. Eden) — Judaizme – teisiųjų amžinojo gyvenimo po mirties vieta; Edenas apibrėžtas Pradžios knygoje Senajame Testamente kaip sodas, plytintis į rytus nuo Izraelio, toje vietoje, kurią užlieja upė, išsišakojusi į keturias upes: Pisoną, Tigrą, Eufratą ir Gehoną.

O Viešpats Dievas buvo pradžioje įveisęs linksmybių Rojų; jame patalpino sutvertą žmogų. Ir Viešpats Dievas išželdino iš žemės visokius medžius, gražius pasižiūrėti ir vedančius vaisius skanius valgyti; taip pat Rojaus viduryje gyvybės medį ir medį žinojimo gero ir pikto. Ir iš linksmybių vietos tekėjo upė Rojui sudrėkinti, kuri iš tenai skyrėsi į keturias upes

(Pr 2, 8–10)