Jurgis Talmantas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Talmantas (1894 m. spalio 30 (18) d. Stančaičiuose, Klaipėdos raj. – 1955 m. rugpjūčio 18 d. Kaune) – pedagogas, kalbininkas, vertėjas, vadovėlių autorius.
[taisyti] Biografija
Tėvai buvo ūkininkai: tėvas Rietavo dvaro vežikas, motina turėjo 40 hektarų blogos žemės. Jurgis šeimoje augo vienas. Mokėsi privačiai ir Palangos progimnazijoje, 1919 m. Telšių gimnazijoje (greičiausiai baigė gimnaziją Besarabijoje).
Dirbo Kražių (1919–1922 m.), Kelmės (1923–1924 m.) progimnazijose – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1927 m. Švietimo ministerijos komisijoje išlaikė egzaminus gimnazijos mokytojo teisėms.
Buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos steigėjų (1935 m.), terminologijos ir rašybos reformos komisijų narys, Pavardžių lietuvinimo komisijos sekretorius, moksleivių žurnalo „Ateitis” ir „Gimtoji kalba” redakcijų narys.
1945–1948 m. dirbo Kauno jaunimo teatro literatūrines dalies vedėju. 1948–1949 m. Enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidyklos, nuo 1949 m. Politinės ir mokslinės literatūros leidyklos redaktorius.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
[taisyti] Kūryba
Parengė „Visuotinės literatūros chrestomatijos“ l d. (1930 m.) ir 4 d. (su Edvardu Viskanta, 1931 m.), lietuvių kalbos vadovėlių pradžios mokyklai (1932–1937 m.), vokiečių-lietuvių (su A.Šolcu, 1929 m.) ir lenkų-lietuvių (1955 m.) kalbų žodynus. Parašė „Rusų kalbos vadovėlį mokytis pačiam“ (su E.Gediminaičiu, 1933 m.), „Lietuvių kalbos rašybos vadovėlį“ (su kitais, 1938 m.).
Išvertė Gerharto Hauptmano, Antono Čechovo, Viljamo Šekspyro, Bernhardo Kelermano, Žiulio Verno, I.Krylovo, D.Furmanovo kūrinių.

