Vytautas Edmundas Čekanauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Edmundas Čekanauskas (g. 1930 m. gegužės 13 d. Šiauliuose) – yra dailininkas architektas, kelių didelės svarbos visuomeninių pastatų autorius, VDA profesorius.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1942–1949 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio gimnazijoje. 1949–1955 m. studijavo Lietuvos valstybinio dailės instituto Architektūros fakultete, įgijo dailininko architekto specialybę. 1955–1992 m. buvo Miestų statybos projektavimo instituto architektas, grupės vadovas, projektų vyriausiasis architektas. Nuo 1974 m. – Lietuvos valstybinio dailės instituto (Vilniaus dailės akademijos) Architektūros katedros dėstytojas, docentas (1974), profesorius (1993), Senato narys. Lietuvos architektų sąjungos narys, Tarptautinės architektūros akademijos (IAA) akademikas profesorius, TSRS liaudies architektas, Lenino premijos laureatas, Lietuvos ir TSRS valstybinių premijų laureatas. Apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos architektų sąjungos Architektūros Riterio ordinu.
[taisyti] Projektai
- 1966 m. Kompozitorių sąjungos gyvenamasis kvartalas (Vilnius);
- 1966 m. Kompozitorių sąjungos pastatas (Vilnius);
- 1967 m. Dailės parodų rūmai (Vilnius) (dab. Šiuolaikinio meno centras);
- 1974 m. Lazdynų gyv. rajonas (Vilnius) (su V. Brėdikiu);
- 1978 m. Lietuvos žemės ūkio ekonomikos institutas (Vilnius);
- 1982 m. Lietuvos Vyriausybės rūmai (Vilnius);
- 1993 m. poeto Adomo Mickevičiaus paminklas ir skveras (Vilnius) (skulptorius G. Jakūbonis);
- 1999 m. administracinis-komercinis pastatas (Žvėrynas, Vilnius) (su V. Gerliaku);
- 1998 – 1999 m. geležinkelio stotis (Vilnius), – rekonstrukcija (su P. Kijausku);
- 2001 m. Šv. Jono Bosko bažnyčia Lazdynuose (Vilnius) (su V. Gerliaku);
[taisyti] Premijuoti konkursiniai darbai
- 1958 m. paminklas Pirčiupio aukoms (Vilnius) (su V. Brėdikiu);
- 1958 m. Vilniaus miesto sporto salė (Vilnius) (su V. Brėdikiu, III premija);
- 1961 m. paminklas fašistinio teroro aukoms Paneriuose (Vilnius) (su V. Brėdikiu, J. Burneika, II premija);
- 1964 m. Vilniaus miesto centro detaliojo planavimo projektas (Vilnius) (su V. Brėdikiu, A, Nasvyčiu, II premija);
- 1969 – 1970 m. Centrinio muziejaus projektas (Maskva) (su kitais);
- 1973 m. Sudervėlės gyv. rajonas (Šeškinė) (I premija) detaliojo suplanavimo projektas;
- 1973 m. Justiniškių gyv. rajonas (Vilnius) (II premija) detaliojo suplanavimo projektas;
- 1979 m. Erfurto miesto salė (Vokietija) (su G. Pajarskaite, A. Pašlaičių, A. Žaliu, paskatinamoji premija);
- 1983 m. Arktikos ir kraštotyros muziejus Rovaniemi, (Laplandija), (Suomija) (su S. Jusioniu);
- 1989 m. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (Vilnius) (su A. Pašlaičių, T. Balčiūnu, paskatinamoji premija);
- 1995 m. Vilniaus kunigų seminarija (Vilnius) (su V. Brėdikiu, V. Gerliaku, P. Kijausku);
- 1998 memorialas bolševikų teroro aukoms atminti Tuskulėnų dvaro teritorijoje (su A. Umbrasu, L. Masliukaitiene, skulptorius G. Karalius, dailininkas G. Umbrasas, I premija);

