Rotveileris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rotveileris
Rotveileris

Rotveileriai (vok. Rottweiler) – Tarptautinės kinologų federacijos pripažinta (Nr.147, gr.2, sk. 2.1) šunų veislė, kilusi iš Vokietijos.

[taisyti] Išvaizda

Juodos spalvos kūnas su aiškiai išreikštomis gelsvos arba rudos spalvos dėmėmis ant skruostų, krūtinės, kojų ir antakių. Dėmės krūtinėje suformuoja du ryškius apverstus trikampius, kurie neturi būti susijungę. Nagai juodi. Gomurys gali būti su juodomis dėmėmis, nors liežuvis yra rausvas. Nasrai stambūs, tačiau žandikaulis neišsikišęs.

Rotveilerio akys šiltos, tamsiai rudos – bet kokios kitos spalvos akys būtų nukrypimas nuo standarto. Žvilgsnis ramus, protingas, bebaimis. Ausys nulėpusios, prigludusios prie galvos. Kailis vidutinio ilgumo, tankus, gerai sulaikantis vandenį.

Gimdami rotveileriai turi uodegas. Seniau uodegos šalintos, nes saugant gyvulius dažnai lūždavo ir būdavo infekcijos šaltinis. Šiuo metu sutrumpinta uodega yra veislės standartas ir yra atliekama grynai estetiniais sumetimais. Jos yra šalinamos iki pirmo slankstelio iš karto po gimimo. Daugelyje Europos Sąjungos šalių tokios operacijos draudžiamos. [1]

Krūtinė plati ir siekia šuns alkūnes, plaučiai labai dideli. Nugara tiesi. Pagal Tarptautinę kinologų federaciją standartus ūgis 61–68 cm patinams ir 56–63 cm kalėms. Vidutinis svoris 50 kg patinams ir 42 kg kalėms.

[taisyti] Temperamentas

Gero šeimininko rankose, treniruotas ir socializuotas rotveileris bus patikimas ir mylintis draugas. Tačiau nedresiruotas, arba blogai mokytas šuo gali būti destruktyvus ir netgi labai pavojingas šeimininkui ir aplinkiniams. Rotveileriai myli vaikus, yra labai ištikimi, lengvai mokosi ir siekia įtikti. Jie gali būti labai užsispyrę, todėl juos mokant reiktų elgtis griežtai, tačiau teisingai.

Rotveileriai loja retai. Patinai dažniausiai tyliai stebi aplinką ir išlieka ramūs kol nėra grėsmės. Kalių lojimas gali būti problema joms susilaukus šuniukų. Įdėmūs šeimininkai dažniausiai pastebi, kada rotveileris jaučia grėsmę. Lodamas šuo dažniausiai išreiškia ne atsaką į realią grėsmę, o susierzinimą išoriniais faktoriais (skambutis, mašinos signalizacija). Esant grėsmei plaukai atsistoja per visą nugaros ilgį, šuo prityla arba negarsiai urzgia. Susiklosčius pavojingai situacijai rotveileris gali pulti neatsižvelgdamas į šeimininką ir pats spręsdamas kaip elgtis.

Rotveileriai labai stabilūs ir savimi pasitikintys šunys. Jų dydis ir jėga turi būti įvertinami renkantis laikyti šios veislės šunį. Ankstyva socializacija ir susipažinimas su kuo daugiau naujų žmonių, gyvūnų, ir situacijų yra labai svarbūs teisingai auklėjant.

Rotveilerių agresija siejama su blogu veisimu, auklėjimu, socializacijos trūkumu, natūraliu sargumu arba smurtu prieš šunį. Išreikšta agresija yra nusižengimas standartams.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Rotveileris – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu