Magma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išsiveržusi magma – lava
Magma – išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse. Magma yra sudėtingos cheminės sudėties lydalas, kurio temperatūra 650–1200°C. Paprastai magma yra aukšto slėgio spaudžiamas lydalas, kuris kartkartėmis išsiveržia į Žemės paviršių per vulkanus. Išsiveržusi magma vadinama lava. Magma gali įsiterpti į esančius geologinius sluoksnius ir nepasiekusi žemės paviršiaus. Ji sustingsta suformuodama tokius magminius kūnus:
Šiuose geologiniuose kūnuose, priklausomai nuo magmos tipo, randamos įvairios magminės uolienos.
[taisyti] Magmos tipai
Magma pagal cheminę sudėtį gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:
- bazinė (bazaltinė) (mažas SiO2 kiekis, iki 50%), sutinkama riftingo zonose (po vidurio okeaniniais gūbriais), „karštuosiuose taškuose“ ir okeaninių plokščių susidūrimo zonose. Tipiški komponentai - kalcio lauko špatas, piroksenas, olivinas, aukšta lydymosi temperatūra, žemas klampumas, iš visų magmos tipų kristalizuojasi pirmiausiai.
- rūgštinė (felzinė) (didelis SiO2 kiekis), sutinkama „karštuosiuose taškuose“, esančiuose po kontinentine pluta, pvz., Jeloustouno nacionaliniame parke, JAV. Būdingi komponentai - kalio lauko špatas, kvarcas, žėrutis, amfibolas; tendencija formuoti piroklastus, klampesnė nei kitų tipų magmos.
- andezitinė (tarpinis tipas tarp rūgštinės ir bazinės magmos) – litosferos plokščių susidūrimo vietose. Tipiški komponentai - natrio lauko špatas, amfibolas, piroksenas, žėrutis.

