Bubiai (Šiauliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bubiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šiaulių rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Bubiai – kaimas Šiaulių rajone, šalia kelio Šiauliai–Tauragė, 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, abipus Dubysos. Seniūnijos centras, yra Bubių pagrindinė mokykla. Stūkso Bubių piliakalnis (vadinamas Pilale), išlikusi dvaro sodyba, šiaurėje telkšo Bubių tvenkinys (422 ha, suformuotas 1973 m., mėgiama poilsio vieta), kaime auga seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“, kurių aukštis 34 m, kamienų skersmuo 1,3 metro. Pietvakariuose driekiasi Bubių-Padubysio miškai. Bubiuose stovi Lietuvos telecentro retransliacijos antena, kurios pagalba transliuojamos nacionaliniai TV kanalai ir radijo stotys.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Archeologiniai kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Dubysos pilis ant greta Dubysos upės esančio kalno pastatyta apie 1230 m. Jos apylinkėse plėšikavo 1236 m. Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. 1348 m. ir 1358 m. pilį sudegino kryžiuočiai.
Pirmą kartą 1566 m. minimi Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.
1825 m. pro Bubius buvo pradėtas tiesti Dubysos-Ventos kanalas. Jo statyba nutrūko prasidėjus 1831 m. sukilimui. 1831 m. birželį Bubiuose telkėsi sukilėliai Šiaulius užpulti, sėkmingai užėmė miestą, bet liepą caro kariuomenė atsiėmė miestą ir išžudė daug sukilėlių.
Mirus grafui Nikolajui Zubovui, 1899 m. Bubius paveldėjo jo sūnus Dimitrijus Zubovas (jaunesnysis). Jis savo lėšomis tais pačiais metais dvare atidarė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuvių kalba. Jo valdymo metais dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulininkystę ir pienininkystę, dvare įsteigta lentpjūvė ir plytinė. 1910 m. dvare įsteigta žemesnioji gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla.
Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo stambus kultūrinis ir ūkinis centras ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių Gegužinės. 1915 m. vasarą prie Bubių vyko įnirtingi mūšiai tarp vokiečių ir rusų armijų.
Vykdant 1922 m. žemės reformą, Šiaulių apskrityje iš grafo D. Zubovo buvo nusavinti 5 dvarai. Grafas pasirinko nenusavinamą žemės normą Bubių dvaro centre. Kartu su paliktais sklypais prie lentpjūvės ir plytinės jo valdoje liko 120 ha žemės. Po D. Zubovo mirties dvarą paveldėjo jo duktė Tatjana Zubovaitė-Ropienė, o po jos mirties dvarą pasidalino dukterys Darija Putvinskienė ir Kotryna Kurkauskienė. Nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei-Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei-Kulnienei.
1944 m. rugpjūtį ties Bubiais vyko nuožmios kovos tarp vokiečių ir sovietų.
2000 m. patvirtintas Bubių herbas.
| Demografinė raida tarp 1783 m. ir 2001 m. | |||
| 1783 m. | 1923 m. | 2001 m. | |
| 13 namų (50 gyventojų) | 259 | 878 | |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Pagal vieną legendą, senovėje Bubių gyvenvietė supo didžiuliai miškai su daugybe kurtinių (beje, kurtinys vaizduojamas ir herbe), nuo kurių nuolatinio baubsėjimo ir kilęs pavadinimas. Kita legenda byloja, kad Bubių vardas kilęs iš miškuose gyvenusių ir žmones gąsdinusių „baubų“.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| ŠIAULIAI – 13 km AUKŠTELKĖ – 4 km |
|||||||||||
| Kurtuvėnai – 7 km UŽVENTIS – 28 km |
|
||||||||||
| KELMĖ – 31 km | Bazilionai – 9 km |
[taisyti] Nuotraukos
[taisyti] Nuorodos
- Bubių dvaro sodyba
- Bubių nuotraukos
- lietuvos.net Bubių nuotraukos
- lietuvos.net Bubiai, Geluvos ežero nuotraukos
| Svarbiausios gyvenvietės Šiaulių rajone |
|
Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna |

