Goktos krioklys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Goktos krioklys (isp. Catarata Gocta) – krioklys, esantis šiaurės Peru, Amazionės departamente, Bongara provincijoje, šalia Kokačimbos ir San Pablo gyvenviečių. 20 km į šiaurę nuo Čačapojo. 2006 m. nustatytas krioklio aukštis – 771 m. Tai trečias pagal dydį pasaulio krioklys, aukščiu nusileidžiantis tik Anchelio kriokliui (Venesuela) ir Teugelos kriokliui (PAR). Tačiau duomenys yra diskutuotini, kadangi kiti šaltniai nurodo, kad Gokta – tik 14 pagal aukštį krioklys. Krentančio vandens kiekis labai svyruoja, priklausomai nuo kritulių nedideliame, uolėtame krioklį maitinančiame rajone, kuris yra 2 500–3 000 m aukštyje.
Krioklys pavadintas pagal šalia esantį kaimą.
Su kriokliu susiję daugybė mitų, jo bijota, dėl to slėptas net jo egzistavimas, nes mitus vietiniai gyventojai vertino labai rimtai. Dėl to Goktos ilgai nebuvo jokiuose žemėlapiuose. Vienas iš mitų yra apie sireną, kuri esą gyvenanti krioklio apačioje. Ji yra upės žuvų motina ir aukso lobio saugotoja. Kam brangi gyvybė, pasak vietinių, prie jos nesiartina.

