Kintų vidurinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kintų vidurinė mokykla
[[Vaizdas:|Kintų vidurinė mokykla|center|350px]]
Emblema: [[Vaizdas:|Kintų vidurinė mokykla herbas|center|180px]]
Miestas (gyvenvietė): Kintai, Šilutės raj.
Mokyklos direktorė(-ius) Ona Jackūnienė
Mokinių skaičius 332
Įkūrimo data: 1705
Išleista laidų:
Darbuotojų skaičius 39

Šilutės rajono Kintų vidurinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šilutės raj., Kintuose, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190697016. Filialas Kintų vidurinės mokyklos Sakūčių skyrius.

Turinys

[taisyti] Istorija

Kintų mokykla įkurta 1705 m. kaip bažnytinė centrinė mokykla. 1736 m. vyko Prūsijos švietimo reforma. Buvo susirūpinta liaudies švietimu. Mokyklos 7-14 metų vaikams tapo privalomos, mokiniai privalėjo mokytis ne tik tikybos dalykų, bet ir skaičiuoti, rašyti, skaityti. Kur lietuvių buvo dauguma, ten iki 1872 m. buvo dėstoma lietuvių kalba. Mokyklas privalėjo išlaikyti patys parapijonys. 1736 m. Kintų parapijos mokyklų statybai buvo skirti 6 taleriai iš valstybės iždo. Jie atiteko 1736 m. įkurtoms Minijos, Kiškių, Stankiškių, Mockių mokykloms, priklausančioms Kintų mokyklai. 1774-1775 m. Kintų mokyklos pastatas galėjo būti perstatytas ar pastatytas naujas. 1778 m. Kintuose kilus gaisrui sudegė klebonija ir, gal būt, klebonijos žemėje esanti mokykla. 1886 m. įsteigus antrą klasę, mokomoji dalis pristatyta rytų kryptimi. 1887 m., įsteigus trečią klasę, prie rytinio fasado pristatomas priestatas, virš jo įrengta patalpa trečiajam klasės mokytojui. Nors klasės buvo ir trys, bet vienoje klasėje mokslas truko kelis metus. Mokyklos pagrindinės gyvenamosios dalies planas išliko nepakitęs nuo XVIII a. pabaigos. Tai visa vakarinė pirmo aukšto pastato dalis nuo įėjimo į verandą. Dabartinis šalia esantis ūkinis pastatas pastatytas 1910-1912 m.

1829-1830 m. vizitacijos metu Kintuose užfiksuoti mokyklinio amžiaus vaikai, 36 berniukai ir 58 mergaitės, iš kurių mokyklą lankė 27 berniukai ir 30 mergaičių. 1855 m. mokyklinio amžiaus vaikų Kintuose buvo 45 berniukai ir 50 mergaičių, o mokyklą lankė 40 berniukų ir 44 mergaitės.

[taisyti] Direktoriai

  • 1965-1970 m. Valerija Janavičiūtė
  • 1970-1977 m. Zinaida Černiauskienė
  • 1977-1979 m. Albinas Valantiejus
  • 1979-1988 m. Antanas Lukauskas
  • 1988 m. Ona Jackūnienė

[taisyti] Mokytojai

Žinomi tokie Kintų precentoriai ir mokytojai:

  • 1750 m. Berentas (buvo nestudijavęs);
  • 1753-1759 m. Michaelis Vilhelmas Gleichas, 1746 m. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete;
  • 1759 m. Johanas Ernstas Hasfardas, 1749 m. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete Saudargų ir Būdviečių amtmano sūnus. Precentoriumi buvo neilgai;
  • Gotfrydas Lėmanas - prieš tai buvęs Rusnės vargonininku. Aukštojo išsilavinimo neturėjo, 1785 m. jau nebeminimas;
  • 1796-1802 m. Georgas Venslovskis, nesutarus su klebonu Höpneriu atleistas iš Kintų;
  • 1805-1806 m. Vihleris;
  • 1806-1807 m. Natanielis Fridrichas Ostermejeris, baigęs Karaliaučiaus universitetą, nuo 1815 m. Kalninkų klebonas
  • 1820-1822 m. Johanas Kristoforas Šetleris, kilęs iš Viešvilės, studijavo Karaliaučiaus universitete. Nuo 1820 m. Gerviškių klebonas;
  • 1822-1836 m. Ferdinandas Augustas Borkas, baigęs Karalienės mokytojų seminariją. Kilęs iš Stalupėnų;
  • 1836-1839 m. Georgas Plonus, precentoriaus iš Plaškių sūnus. Nuo 1839 m. pradėjo dirbti Plaškiuose;
  • 1844-1886 m. Zybatis (Siebat), niekur nestudijavęs;
  • 1866-1879 m. Frydrichas Vilhelmas Dykmanas. 1879 m. išvyko į Rusnę;
  • 1886 m. Julius Pritztatis, antruoju mokytoju;
  • 1879-1909 m. Albertas Fülhaze. Greičiausiai kilęs iš Kintų. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją. 1871 dirbo Materkviečiuose (Šilutės rajone), vėliau Šakūnuose. Parašė knygą apie Šilutės apskritį „Geschichtliche Heimatkunde des Kreis Heydekrug“ (Šilutės apskrities etnografinė istorija);
  • 1888 m. Robertas Rudaitis, antrasis mokytojas. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją;
  • 1888-1892 m. Vilius Storosta (Vydūnas), trečiasis mokytojas tik ką įsteigtoje trečioje klasėje;
  • Gustavas Mačiulaitis.

[taisyti] Mokiniai

Baigę aukso medaliais:

  • Valerija–Milda Lapinskaitė II laida, 1971 m.
  • Palmyra Špečkauskaitė VII laida, 1976 m.
  • Angelika Zuzaitė XVII laida, 1986 m.
  • Daiva Jonušytė XVIII laida, 1987 m.
  • Elmyra Bairašauskaitė XVIII laida, 1987 m.
  • Neringa Staponaitė XXII laida, 1991 m.

Baigę sidabro medaliais:

  • Regina Griciutė VII laida, 1976 m.
  • Aušra Rackūnaitė XVIII laida, 1987 m.

[taisyti] Nuorodos

Mokyklos svetainė