Senovės lietuvių religija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiame straipsnyje aprašoma 13-14 amžiaus senoji lietuvių religija, jos istorija, panteonas, kultas, pagrindinės apeigos, šventės ir koncepcijos.

Turinys

[taisyti] Pagrindinis apibrėžimas

Senoji lietuvių religija yra politeistinė[1], viena iš baltų religijų. Jai artimiausios buvo prūsų ir latvių religijos, taip pat giminingos visos senosios Europos religijos, kilusios iš vienos senųjų Indoeuropiečių sistemos bei šiek tiek sumišusios su ankstesniais Europos kultais. Pastebėtina, jog Lietuviai buvo vieninteliai baltai, sukūrę savo valstybę, kuri 13-14 amžiuje vis dar buvo pagoniška. Taigi senieji šaltiniai mini dievų kultus, praktikuotus karių ir valdovų. 13-14 a. kariai buvo ir valstiečiai, taigi ne mažesnę svarbą jų gyvenime užėmė agrarinių dievybių kultai. Apie juos daugiausia sužinome iš 15-16 amžių šaltinių ir 19-20 amžių folkloro ir etnografijos duomenų. Taip pat daug svarbios medžiagos atskleidžia archeologiniai tyrinėjimai.

[taisyti] Šaltiniai

Seniausi šaltiniai[1], padedantys tirti senąją lietuvių religiją yra vakarų baltų papročius aprašantys Tacito „Germanija“, mininti aisčių, garbinančių Dievų Motiną, gentis, taip pat Vulfstano, Adomo Bremeniečio, taip pat Idrisijaus raštai. Be šių yra gausių, konkrečiai lietuvių religiją aprašančių šaltinių, kaip Hipatijaus Voluinės rankraštis, minintis Mindaugo slapta garbintus dievus, taip pat Malalo kronika, mininti Sovijaus mitą. Esama medžiagos Livonijos Ordino dokumentuose. Šaltinių gausėja jau priėmus krikščionybę. Tai būtų Jeronimo Prahiškio ir Jono Dlugošo raštai. Vėlesni Renesanso epochos šaltiniai pateikia legendines Lietuvos istorijos versijas su Lietuvių religijos ir mitologijos elementais. „Lietuvos kronika“ pasakoja apie religines naujoves, įvykdytas ankstyvaisiais viduramžiais. Motiejus Strijkovskis XVI a. viduryje sudarė 16 svarbesnių lietuvių dievų sąrašą, Jonas Lasickis gausiai pateikė būrį žemaičių dievų ir smulkesnių mitinių figūrų. Šie autoriai laikomi labai patikimais, nors ir nešnekėję lietuviškai. Fragmentiškos informacijos apie Lietuvos provincijos pagonis pateikia jėzuitų dokumentai, M. Pretorijus daug ir nuodugniai rašė apie Mažosios Lietuvos lietuvių pagoniškus papročius XVII amžiaus pabaigoje. Taip pat labai svarbi archeologinė, etnografinė, folklorinė 19-ojo ir 20-ojo amžiaus medžiaga.

Visa ši medžiaga padeda atkurti senąją lietuvių religiją, kai kurias apeigas, papročius, šventes.

[taisyti] Istorija

[taisyti] Panteonas

13 a. rankraščiai mini lietuvių garbintus dievus. Apie 1252 Ipatijaus rankraštis mini po krikšto Mindaugo slapčia garbintus dievus: aukščiausiąjį Nonadievį, Teliavelį, Diviriksą, Kiškių dievą, Medeiną. Apie 1258 minima, jog lietuviai garbina Andajų ir Diviriksą. Jono Malalo kronikos vertime apie 1261 minima, jog Sovijus aukojo Andajui, Perkūnui, Žvorūnai ir Teliaveliui. Tai labai platus ir patikimas lietuvių elito senojo panteono aprašymas, nes šaltiniai vieni kitus patvirtina.

[taisyti] Dievas

Užėmė svarbiausią vietą 13-14 a. panteone. Priėmus krikščionybę buvo sutapatintas su Kristumi. Turi begalę epitetų: Andajus, Nonadievis, Aukštėjas, Prakorimas, vėlesni Praamžius ir tt...

[taisyti] Perkūnas

Antras dievas po aukščiausiojo. Priėmus krikščionybę dalį Perkūno funkcijų perėmė Šventasis Jurgis. Perkūnas turi daug eufemizmų, vienas seniausių 13a. Diviriksas, kitas XVI a. Lietuvonis, kiti aptinkami folklore, pavyzdžiui, Dundulis...

[taisyti] Teliavelis

Mitinis kalvis nukalęs saulę ir įsviedęs ją dangun. J. Greimas jį sieja su Velniu, nors pats Teliavelis neturi mitinio kalvio požymių. K. Būga, teigia jog tai iškraipytas mitinis Kalvelis, tačiau ši nuomonė nėra labai pagrįsta, nes vardas užrašytas kelis kartus skirtinguose šaltiniuose.

[taisyti] Velnias

Velnias buvo požeminio pasaulio dievas. Jo žinoje požemio turtai, ekonomikos sfera, magija, metamorfozės, burtai.

[taisyti] Medeina (Žvorūna)

Medeina buvo medžioklės ir miškų deivė. Kitas jos vardas Žvorūna.

[taisyti] Kiškių dievas

Kiškių dievas XIII a. metraštininkų galėjo būti sukurtas ir iš prietaro.

[taisyti] Vidurinysis panteonas

[taisyti] Mitologija

Lietuvių mitologija

[taisyti] Kosmogonija

[taisyti] Antropogonija

[taisyti] Kultas

[taisyti] Gyvenimo ir mirties koncepcijos

[taisyti] Išnašos

  1. 1,0 1,1 Gintaras Beresnevičus. Lithuanian Religion and Mythology

[taisyti] Nuorodos