Jungtis (astronomija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtis tai yra planetos padėties konfigūracija, kurios momentu Saulės, Žemės ir planetos centrai yra vienoje tiesėje (beveik), o Saulės ir planetos koordinatės danguje sutampa (beveik). Jei tai vidinė planeta (Žemei - Merkurijus ir Venera) ir ji yra už Saulės, tokia išsidėstymo konfigūracija vadinama viršutinė jungtis, jei ji yra tarp Saulės ir Žemės tai yra apatinė jungtis. Išorinės planetos turi tik vieną jungties tašką, esantį anapus Saulės. Ankstesnėje literatūroje jis dar vadinamas konjunkcija.


