Mimikrija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mimikrija – tam tikrų organizmų rūšių sugebėjimas pritaikyti savo spalvą ir išvaizdą priklausomai nuo aplinkos, kurioje jie gyvena. Tai specialus prisitaikymao būdas, kai augalas arba gyvūnas (mėgdžiotojas) supanašėja su kitu augalu ar gyvūnu (modeliu).
Mimikrija padeda gyvūnams apsisaugoti nuo plėšrūnų arba suklaidinti grobį, pvz., baltosios meškos yra sunkiai pastebimos sniego laukuose.
Kai kurios rūšys, pvz., chameleonai ar varlės gali keisti savo spalvą priklausomai nuo aplinkos. Toks spalvos keitimas vadinamas homochromija. Kai kurie nepavojingi gyvūnai yra labai panašūs į pavojingesnes rūšis, pvz., nenuodingos gyvatės gali būti panašios į labai nuodingas gyvačių rūšis. Daug vabzdžių, be apsaugos priemonių, yra panašios spalvos kaip ir geluonį turintys vabzdžiai.
[taisyti] Antigenų mimikrija
Kai kurios bakterijų ir kitų mikroorganizmų rūšys sugeba savo paviršiuje pamėgdžioti makroorganizmo molekules ar jų fragmentus. Dėl to žmogaus ar kito bakterijos šeimininko imuninė sistema pripažįsta jas kaip „savas“ ir nepradeda atsako į infekciją.
[taisyti] Augalų mimikrija
Augalai ofriai mimikriją pritaikė dauginimuisi – jų žiedai panašūs į Eucera genties bičių patales, o skleidžiamas panašus kvapas privilioja bičių patinėlius.
[taisyti] Vorų mimikrija
Kai kurios vorų rūšys sugeba pakeisti kūno spalvą ir prisitaikyti prie aplinkos. Geltonojo žiedvorio (Misumena vatia) lytiškai subrendusių patelių spalva labai varijuoja: ant geltonų žiedų aptinkami vorai su geltonu pilveliu, ant baltų žiedų – su baltu, ant dobilų – su raudona dėme ant pilvelio. Spalvų įvairovė tokia didelė, kad kai kurie autoriai šiuos spalvinius variantus laikė atskiromis rūšimis. Šis persidažymas vyksta negreitai, o trunka apie 3 dienas.

