Gripas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gripas – sezoninis virusinis susirgimas. Jis sukelia komplikacijas, o taip pat pagreitina kitų susirgimų eigą.
Lengva gripo forma prasideda karščiavimu, atsiranda galvos skausmai, gelia kojų sąnarius, strėnas, laužo kaulus. Liga pavojinga, dažnai komplikuojasi plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Viruso, sukeliančio gripą, neįveikia įprasti priešuždegiminiai medikamentai, nes jis greitai keičia savo struktūrą.
Inkubacinis laikotarpis – 2-3 dienos, vėliau 3-5 dienas reiškiasi simptomai. Pandeminiu gripu suserga milijonai žmonių.
Gripo virusai skirstomi į tris grupes: A (virusai aptiktas 1933 m.), B (1940 m.) ir C (1947 m.). A tipo virusai labiausiai patogeniški. Be to, 1980 m. PSO suteikė A tipo virusams papildomą klasifikaciją, nuo H1 iki H12.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmasis gripą aprašė prancūzas Etjenas Paskjė 1403 metais, kai Europoje buvo gripo epidemija. 1933 m. anglų virusologai nustatė žmogaus gripo virusą.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Gripo vardas atsirado 1743 metais ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio gripper „sugriebti, apimti“ (aliuzija į tai, kad liga tarsi apima visą kūną).
[taisyti] Gydymas
Pajutus bet kokius pirmuosius gripo požymius reikia stengtis neperšalti, šiltai rengtis, vartoti kuo daugiau skysčių, valgyti citriną.

