Pjautuvas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pjautuvas - įrankis javams pjauti. Seniausiai žinomi Europos yra neolito[1]; jie daryti iš titnaginės skeltės (pirmieji buvo trumpi ir lenkti, ilgainiui didėjo, darėsi labiau lenkti), įspraustos į medinį ar kaulinį kotelį. Manoma, kad tokie buvo naudojami ir Lietuvoje. Seniausiai žinomi baltų žemių yra žalvario amžiaus. Nuo mūsų eros pradžios Lietuvoje naudoti pjautuvėlio formos geležiniai peiliai. IX a. įsivyravo pjautuvai su dantukais, tokie buvo naudojami visą feod. laikotarpį. Pjautuvus darė kalviai.
[taisyti] Literatūra
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija, III tomas, 390 psl.

