Magnetinis laukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Magnetinis laukas - materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių. Magnetinį lauką kuria judantys elektros krūviai (ir elektros srovė) arba magnetiniai dipoliai (ir nuolatiniai magnetai). Magnetinis laukas yra sūkurinis.

Nejudantys kūnai, turintys magnetinį momentą bei nuolatinė elektros srovė kuria stacionarųjį magnetinį lauką, kintamoji elektros srovė bei kintamas elektrinis laukas kuria kintamąjį magnetinį lauką. Priešingai nei elektrinio lauko jėga, magnetinio lauko jėga veikia statmenai lauko linijoms. Pagrindinė magnetinio lauko charakteristika yra magnetinė indukcija (magnetinio lauko srauto tankis). Magnetinės indukcijos vienetas SI sistemoje yra tesla (T).

[taisyti] Nuorodos