Voveraitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

   Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta - taxonomijos šablono trūksta
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Voveraitė (lot. Cantharellus).

Voveraitės krepšyje
Voveraitės krepšyje

Voveraitės kepurėlė 3-7 (10-15)cm skersmens, piltuvėlio formos, geltona. Lakšteliai siauri, stori, nuaugtiniai. Kotas suaugęs su kepurėle, link pagrindo smailė - jantis. Trama gelsva, tampri, malonaus kvapo ir skonio. Auga birželio - spalio (lapkričio) mėn. pušynuose, eglynuose. Lietuvoje labai paplitęs ir visų grybautojų mėgstamas, beveik nekirmijantis grybas. Vartojama šviežia, džiovinta, sūdyta, sumalta į miltus, šaldyta. Ruošiant maistui patartina labiau susmulkinti, nes joje daug chitino. Jauna voveraitė tiamino (vitamino B) turi daugiau nei rudakepuris baravykas, daugelis ūmėdžių, piengrybių. Kapčiamiesčio, Vilniaus apyl. rasta baltų voveraičių. Jos yra stambesnės, mėsingesnės. Tai valgomosios voveraitės atmaina. Pastaraisiais metais voveraitė labai renkama ir eksportuojama, todėl jos ištekliais susirūpino ne tik mikologai, bet ir verslininkai,gamtosaugininkai bei grybautojai.Jos biologija ir ekologija,kaip baravyko, menkai žinoma, atliekami tyrimai. Dzūkai voveraites vadina ir kitais vardais: lepeškos, voverūškos.