Šilutė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Šilutė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 21 045 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šilutė – miestas Lietuvos vakaruose, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių, 48 km į pietus nuo Klaipėdos; Šilutės rajono bei seniūnijos centras, Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė.
Iš šiaurės link pietryčių eina geležinkelis. Miesto centre yra Evangelikų liuteronų bažnyčia,o aukštis yra 50 metrų,ir dar prie geležinkelio stovi Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.), tuberkuliozės ligoninė, į vakarus – Šilutės muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, prie Šyšos – išlikę dvaro rūmai, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai. Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžioji dalis pramonės įmonių sutelkta šiaurinėje dalyje.
Turinys |
[taisyti] Gamta
Šilutei būdingas labiau jūrinis klimatas, gana daug kritulių. Čia yra užfiksuota keletas Lietuvos klimato rekordų:
- 1978 m. rugpjūtį buvo didžiausias mėnesio kritulių kiekis (291,1 mm);
- 1981 m. nustatytas didžiausias metinis kritulių kiekis (1109,2 mm);
- 1994 m. liepą kritulių išvis nebuvo (0,0 mm).
[taisyti] Istorija
- Pagrindinis straipsnis: Šilutės istorija
Pasak archeologų, viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos skalvių genčių. Miesto įkūrimo istorija skaičiuojama nuo 1511 m., kai pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Tilžės pradėjo veikti smuklė. Nutolusi 50 km nuo Klaipėdos vietovė vadinosi Šilokarčema, kurioje pailsindavo arklius arba apsistodavo keliautojai tarp šių dviejų miestų. Netoli Šilokarčemos, Šyša aukštyn, 1550 m. buvo pastatyta Verdainės bažnyčia.
1722 m. Šilokarčemoje įkurtas valsčiaus centras, o 1818 m. – apskrities centras. Tačiau tik 1910 m., prie Šilokarčemos prijungus Verdainius, Žibų ir Cintjoniškio kaimus – Šilutė tapo miestu.
Po Pirmojo pasaulinio karo Šilutė buvo prijungta prie Lietuvos. 1941 m. suteiktos miesto teisės.
Dabartinis miesto herbas Lietuvos Respublikos prezidento patvirtintas 1995 m.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Kaimai, iš kurių suformuotas dabartinis miestas, buvo Šilokarčema (minima nuo 1511 m.), Verdainė (nuo XIII a.) ir Žibai (minimi nuo 1540 m.). 1515 metais J. Talatui buvo leista laikyti smuklę tarp Klaipėdos ir Tilžės, prie Šyšos. Smuklę žmonės pavadino Šilokarčema (vok. Heidekrug = Heide – „šilas“ + Krug – „karčema“), kadangi smuklė pastatyta atokioje vietoje, šile. Netrukus atsirado dar kelios smuklės, apie kurias ėmė burtis žvejai, prekybininkai ir amatininkai (vienos iš jų šeimininkas buvo garsaus filosofo E. Kanto prosenelis Ričardas Kantas).
1923 m. naujajai gyvenvietei, suformuotai iš trijų minėtų kaimų, suteiktas Šilutės pavadinimas, atsižvelgiant į pagrindinio iš tų kaimų vardo pradžią.
[taisyti] Ekonomika
Seniausia įmonė yra „Šilutės Rambynas“, veikianti nuo 1842 m. ir gaminanti sūrį bei sviestą. „Šilutės baldai“ (įkurti 1890 m.) parduoda daugiau kaip 90 % savo produkcijos į užsienio šalis. „Šilutės durpės“ (veikia nuo 1882 m.) eksportuoja kasmet po 50 tūkstančių kubinių metrų durpių.
[taisyti] Senesni pastatai
Šilutėje išlikę daug senų, paminklinių pastatų ir statinių: senasis paštas – 1905 m., gaisrinė – 1911 m., teismas ir kalėjimas – 1848 m., tiltas per Šyšą – 1914 m., H. Šojaus dvaro kompleksas – 1818 m., senoji turgaus aikštė su pastatais, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas – 1875 m., Šilutės 1-osios gimnazijos pastatas – 1924 m.
[taisyti] Kultūra ir sportas
Šilutės muziejus paveldėjo H. Šojaus archeologijos, kartografijos rinkinius ir ypač vertingą etnografinį rinkinį. Muziejuje yra XVIII a. lietuvininkų baldai, audiniai, rūbai, įvairūs buities daiktai. Šilutė yra žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano gimtinė. Evangelikų liuteronų bažnyčios parkelyje atstatytas paminklas su rašytojo bareljefu.
Sovietiniais metais mieste buvo keturios vidurinės mokyklos (trys lietuviškos ir viena rusiška), kinoteatras. Dabar mieste veikia teatras, muziejus, trys bažnyčios, keletas viešbučių, daug kavinių, barų bei restoranų.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 2 gimnazijos: pirmoji ir Vydūno
- jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras
- 3 pagrindinės mokyklos: M. Jankaus, Pamario ir Verdainės
- 2 pradinės mokyklos: Šilutės ir Žibų
[taisyti] Sportas
Nacionalinėje Krepšinio Lygoje rungtyniauja miesto krepšinio komanda „Šilutė“. Miestas taip pat turi „Šilutės“ futbolo komandą, žaidžiančią Lietuvos A Lygoje.
[taisyti] Nuorodos
| Svarbiausios gyvenvietės Šilutės rajone |
|
Degučiai | Gardamas | Juknaičiai | Katyčiai | Kintai | Rusnė | Saugos | Šilutė | Švėkšna | Usėnai | Vainutas | Žemaičių Naumiestis |

