Ona Baliukonytė (1948)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė) (g. 1948 m. birželio 1 d. Kančėnuose, Alytaus raj.) – poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė.

[taisyti] Biografija

1970 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Žurnalų „Moksleivis“, savaitraščių „Dialogas“ ir „Dienovidis“ redakcijų darbuotoja. Nuo 1975 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2000 ir 2001 m. surengė tapybos darbų parodas.

[taisyti] Bibliografija

  • „Laukinės vaivorykštės“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1971 m.),
  • „Viltis“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1976 m.),
  • „Iš kelio dulkių“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1982 m.),
  • „Tėve mūsų gyvenime“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1986 m.),
  • „Kelionės fragmentai“ (esė, Vilnius, Vaga, 1987 m.).
  • „Vaduok“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1994 m.),
  • „Bokštai“ (eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996 m.),
  • „Elgetaujanti saulė“ (eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998 m.);
  • „Neregio sodai“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 2001);
  • „Širdies neatskiriamasis Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose“ (sudarytoja, [[2002]] m.),
  • „Akmuva“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 2003 m.)
  • „Ant sapnų tilto“ (esė, Vilnius, Alma littera, 2003;
  • „Kopų karalienė“ (pasaka, Vilnius, Gimtasis žodis, 2006).
  • Išvertė Beinsos Douno (18641944) minčių knygą „Mokytojas kalba“ (1997 m.).

[taisyti] Įvertinimas