Alzheimerio liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alzheimerio ligos paveiktos smegenys lyginant su normaliomis smegenimis
Alzheimerio ligos paveiktos smegenys lyginant su normaliomis smegenimis

Alzheimerio liga (arba Alcheimerio liga) – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi demencijos forma.

Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas (amnezija) – nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu. Vėliau kognityvinių gebėjimų pablogėjimas apima kalbos sritį (afazija), sugebėjimą atlikti tikslius judesius (apraksija), atpažinimą (agnozija). Ši liga nutraukia ryšius tarp priekinės ir galinės smegenų skilčių bei galūnių sistemos dėl to pablogėja su ja artimai susijusi protinė veikla, pvz., apsisprendimas ir planavimas.

Ligos priežastys nėra iki galo aiškios, dėl to nėra ir tiesioginio gydymo priemonių, o tik vaistai, lengvinantys simptomus.

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena – rugsėjo 21-oji.

Turinys

[taisyti] Istorija

Aloizo Alzheimerio pacientė Augustė D.
Aloizo Alzheimerio pacientė Augustė D.

1901 m. vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris apklausė 51 m. pacientę Augustę Deter. Ją atgabeno jos vyras Karlas Deteris, kuris jau nebeįstengė ja rūpintis. Gydytojas A. Alzheimeris parodė jai keletą daiktų ir paprašė juos įvardinti. Tačiau ji negalėjo atsakyti, ką mačiusi. Gydytojui paprašius užrašyti savo vardą, ji ir to padaryti nesugebėjo. Dr. A. Alzheimeris pacientei nustatė amneziją - atminties sutrikimą. Ponia Augustė D. buvo pirma pacientė, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga.

Savo tolimesnį darbą dr. A. Alzheimeris tęsė Vokietijos mieste Miunchene, žymaus Emilio Krėpelino laboratorijoje. E. Krėpelinas buvo pagrindinės knygos apie psichiatriją autorius, giliai įsitikinęs, kad neuropatologija gali būti susijusi su klinikinėmis psichinėmis funkcijomis. 1906 m. balandžio 8 d. Augustė D. mirė. Alzheimeris dirbo su dviem Italijos psichiatrais, kad ištirtų jos anatominius ir neuropatologinius ypatumus. 1906 m. lapkričio 3 d. jis pristatė Augustės D. atvejį trisdešimtseptintajai Pietvakarių Vokietijos Psichiatrų draugijai apibūdindamas neurofibrilecijos raizginius ir amiloidų plokšteles kaip ligai charakteringus požymius. Šį ir panašius atvejus E. Krėpelinas vėliau aprašė savo „Vadovėlyje studentams ir gydytojams“, pavadindamas Alzheimerio liga. Iki 1910 m. šis pavadinimas buvo pripažintas ir naudojamas tarp specialistų.

Beveik visą XX a. Alzheimerio liga buvo diagnozuojama 45 – 65 metų amžiaus asmenims. Jiems buvo būdingi demencijos simptomai dėl dr. A. Alzheimerio atrasto histopatologinio proceso. Iš pradžių buvo manoma, kad demencija yra senėjimo išdava ir išsivysto dėl su amžiumi susijusio smegenų arterijų „kietėjimo“ proceso.

Apie 1970 m. terminas buvo pradėtas naudoti vienodai paveiktiems visų amžių asmenims, nes simptomai ir smegenų patologija buvo identiški anksčiau aprašytos Alzheimerio ligos aukoms.

Apibūdinimas Alcheimerio rūšies senatvinė silpnaprotystė (ARSS) buvo naudojamas atskiriant tuos, kurių amžius buvo daugiau nei 65 metai, kurie netilpo į klasikinį amžiaus kriterijų. Galiausiai, terminas Alzheimerio liga buvo formaliai priimtas į psichiatrijos ir neurologijos terminiją. Juo apibūdinami visų amžių pacientų su tais pačiais simptomais ligos eiga ir neuropatologija.

[taisyti] Klinikinis vaizdas

Išskiriama keletas ligos etapų:

Pradinis ligos etapas paprastai letai progresuojantis ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki 2-4 m. Šiam etapui charakteringa atsiradęs ir laipsniškai didėjantis atminties sutrikimas (amnezija). Paprastai tą pastebi patys ligoniai. Ligos pradžioje galimi pavydo, įtarumo kliedesiai. Šios formos sutinkamos retai ir tarp visų sergančiųjų Alzheimerio liga sudaro 18 proc.

Ankstyvoje stadijoje silpnėja atmintis (pamiršta neseniai vykusius įvykius), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; atsiranda sumišimas, depresija, apatija.

Ligos išsivystymo etapas prasideda, kai klinikiniame vaizde pasireiškia agnozija, afazija ir apraksija.

Išsivysto sensorinė afazija - ligonis nesupranta bendravimo kalbos ir negali įvardinti daiktų. Kai kuriais atvėjais dėl agramatizmo kalba tampa mažai suprantama. Kalbos sutrikimus lydi rašymo ir skaitymo sutrikimai. Ligoniai nepažįsta raidžių, negali jų sudėti į žodžius.

Regimoji agnozija pasireiškia negalėjimu pažinti formą, daiktą, veidą. Erdvinė agnozija neleidžia ligoniams adaptuotis erdvėje, suprasti rodomą paveikslėlį (mato tik atskirus elementus, o ne bendrą vaizdą), negali nustatyti daiktų išsidėstymo erdvėje. Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klaidžioja naktį.

Silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, dažniau prisimena kas yra įvykę tolimoje praeityje. Nesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų.

Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palapsniui tampa nesavarankiški, kinta potraukių sfera, sutrinka miegas, elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, emocijos (reakcija į jaudinančią aplinką blanki, tačiau be priežasties greitai supyksta ar tampa prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi). Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų.

Progresuojant ligai išsivysto apraksija - negalėjimas atlikti laisvų judesių, anksčiau įgytų sugebėjimų praradimas. Ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius. Sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinsi ir tuštinasi.

Ne kiekvienam ligoniui pasireiškia visi nurodyti simptomai, tai priklauso ir nuo jų fizinės sveikatos.

Vėlyvoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti.

Galutinė stadija charakteringa gilia bendra silpnaprotyste. Iš judesių išlieka primityvūs refleksai - čiulpimo, kramtymo, rijimo.

[taisyti] Diagnostika

Diagnozė nustatoma pagal sekančius kriterijus:

  1. Klinikinis vaizdas.
  2. Kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija, kur stebimas subarachnoidinių tarpų išsiplėtimas bei žymus šoninių skilvelių išsiplėtimas.
  3. Elektroencefalografinis tyrimas, kur stebimas polimorfinis, lėtas, hipervoltažinis aktyvumas.
  4. Likvoro biocheminis tyrimas.

Buvo nustatyta, kad sergančiųjų Alzheimerio liga likvore yra sumažintas AB42 baltymo kiekis, tauproteino - padidintas. Šių dviejų spėjamų Alzheimerio ligos žymenų nustatymas likvore vertinamas kaip faktorius, padidinantis susirgimo diagnostikos tikslumą, tačiau dėl ankstyvo ligos atpažinimo šių biologinių rodiklių reikšmė kiekvienu individualiu atveju laikoma gana problematiška.

[taisyti] Gydymas

Išskiriamos sekančios gydymo kryptys:

  1. Kompensacinis (pakaitinis) gydymas, skirtas sumažinti neurotransmitorių deficitą įvairiose neuronų sistemose, kurios daugiau ar mažiau nukenčia sergant Alzheimerio liga. Šiam gydymui priklauso:
    • Acetilcholinesterazės inhibitoriai: negrįžtamieji (fizostigminas, takrinas, amiridinas), dalinai grįžtamieji (ekselonas) ir grįžtamieji (ariceptas).
    • Preparatai, skirti sustiprinti centrinį cholinerginį aktyvumą - gliatilinas.
    • Moduliatoriai - akatinolis, memantinas.
  2. Neuroprotekcinė terapija, padedanti pakelti neuronų gyvybingumą („išgyvenamumą“) ir neuronų plastiškumą - cerebrolizinas, meksidolis.
  3. Vazoaktyvinė terapija - nicergolinas (sermionas).
  4. Priešuždegiminė terapija. Šis požiūris yra tyrinėjimo stadijoje. Pagrindu išvystyti tokią terapijos rūšį pasitarnavo epidemiologiniai duomenys, liudijantys tai, kad asmenys, ilgą laiką naudoję nehormoninę priešuždegiminę terapiją, žymiai rečiau suserga Alzheimerio liga. Be to, yra tyrinėjimų rezultatai apie galimą imuninių ir uždegiminių procesų įtraukimą į neuronų pažeidimą, segrant Alzheimerio liga. Tačiau neaišku, ar jie vaidina pirminio mechanizmo vaidmenį, ar yra atsakas į vykstančius patologinius pakitimus, dalinai surištus su b-amiloido hiperprodukcija. Jau atlikti nedideli klinikiniai bandymai su indometacinu parodė, kad ligoniai, gavę jį 6 mėnesius, pasižymėjimo būklės stabilizacija. Tuo tarpu, kai ligonių grupės, gavusių placebo, per tą patį laikotarpį būklė pablogėjo keliais parametrais.
  5. Hormoninis gydymas pradėtas vystyti kaip pirminės ir antrinės profilaktikos priemonė po to, kai epidemiologinių tyrimų metu buvo atrastas ryšys tarp ilgalaikės pakaitinės estrogenų terapijos (po gisterektomijos, postmenopauzėje) ir rizikos susirgti Alzheimerio tipo demencija sumažėjimo. Tačiau tokios terapijos efektyvumas ir nekenksmingumas reikalauja ypatingos kontrolės, kadangi astrogenai sukelia onkologinų ligų išsivystymo riziką. Šiuo metu sukurtas naujas preparatas raloksifenas – selektyvus estrogeninių receptorių moduliatorius, turintis visas estrogeno savybes, tačiau neturintis pašalinio nepageidaujamo poveikio.

[taisyti] Ginkgo Biloba

Atlikus virš 50 tyrimų, kurių metu kognityvinių sutrikimų bei demencijų gydymui buvo naudojama Ginkgo Biloba,buvo konstatuotas žymus kognicijos ir funkcijų pagerėjimas. Remiantis šia apžvalga, buvo atlikti du tyrimai, skiriant Ginkgo Biloba sergantiesiems Alzheimerio liga. Abu atvejai šioje srityje parodė žymų pagerėjimą.[1] Ginko Bilobos vartojimui neprieštaravo ir Amerikos Geriatrijos psichiatrų asociacijos recenzija.[2] Ilgos JAV klinikinės studijos, pavadintos GEM tyrimais, tebevykdomos ir toliau tyrinėjant Ginkgo Biloba demencijos prevencijai. Rezultatų tikimasi sulaukti 2007 arba 2008 m. pradžioje.[3]

[taisyti] Prevencija

Senėjimo procesas nėra sustabdomas, bet jo senescenciją galima sumažinti. Visgi, medikai pripažįsta tai, kad tam tikras režimas, dietos laikymasis, ekologinis poveikis turi įtakos Alzheimerio ligos pradžios išsivystymui.[4] Svarbu suprasti, kad intervencijos, sumažinančios susirgimo riziką, visų pirma negali sustabdyti ligos progreso po to, kai yra ryškus simptomų pasireiškimas.

Didžiausia tikimybe susirgti Alzheimerio liga turi suaugę asmenys, turintys pažeidimus smegenų kraujegyslėse arba jų atrofiją smilkininėje smegenų skiltyje. Dažniausiai sutinkamas kraujagyslių pakenkimas smegenyse yra pas pacientus su aukštu kraujospūdžiu, aukštu cholesterolio kiekiu arba sergančius diabetu. Todėl šių sąlygų prevencija gali sumažinti Alzheimerio vystymąsi bei miokardo infarktą ir išeminio insulto riziką.

[taisyti] Rizikos faktoriai

[taisyti] Rizikos reduktoriai

  • Intelektinė stimuliacija (pvz., šachmatais, kryžiažodžių sprendimas)[11]
  • Reguliarūs fiziniai pratimai[12]
  • Socialinis aktyvumas (nuolatinis tarpusavio bendravimas, visuomeninė veikla)[4]
  • Viduržemio jūros dieta ir mažo riebalingumo maistas,[13] ypatingai praturtintas:
    • B grupės vitaminais,[14] folio rūgštimi[15][16][17][18]
    • Kariu[19]
    • Omega-3 riebalinėmis rūgštimis (pagrinde randama žuvų aliejuje), itin docosahexaenoine rūgštimi[20][21]
    • Vaisių ir daržovių sultimis[22][23]
    • Panašu, kad įvairiasluoksnės studijos patvirtina, jog didesnių antioksidanto vitamono E (junginyje su vitaminu C) vartojimas sumažina Alzheimerio ligos riziką. Tačiau tai nepatvirtino atsitiktiniai tyrimai, todėl nerekomenduojama kaip prevencinė priemonė dėl stebimai padidėjusio bendro mirtingumo[24][25]
    • Saikingu alkoholio vartojimu (alaus, vyno, distiliuoto spirito)[26]
  • Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai) tyrimuose, paremtuose stebėjimu, sumažina Alzheimerio riziką, bet to nepatvirtina tyrimai, atlikti atsitiktiniu būdu[27]
  • Iki šiol buvo remiamasi Moters Sveikatos Iniciatyvos pateikta informacija apie moterų hormonų pakaitinės terapijos prevenciją demencijai. Paskutiniai tyrimai to nepatvirtino.
  • Buvo manoma, kad ilgalaikis nesteroidinių antiuždegiminių vaistų vartojimas, norint sumažinti sąnario uždegimą ir skausmą, gali sumažinti Alzheimerio ligos vystymąsi. Tačiau remiantis stebėjimais nustatyta, kad rizikos faktoriai nusveria vaisto naudą kaip pirminės prevencijos metodą[28][29][2][2]

[taisyti] Alzheimerio ligos statistika

  • Pagal mirtingumą JAV 2004 m. Alzheimerio liga buvo septintoje vietoje. Nuo šios ligos mirė 65289 žmonės (mirštančiųjų skaičius tebeauga).[30]
  • JAV šiai ligai gydyti išleidžiama virš 100 bilijonų dolerių. Pagal išlaidas šios ligos gydymas užima trečią vietą po širdies ligų ir vėžio.[31]
  • Visame pasaulyje demencija yra diagnozuota 24 milijonams žmonių.[32] Manoma, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 81 milijono.
  • Alzheimerio liga yra diagnozuota daugiau kaip penkiems milijonams amerikiečių.[33] Prognozuojama, kad XXI a. viduryje šia liga sirgs 14.3 milijono žmonių. Nuo 2000 m. sergančiųjų skaičius išaugo 350 procentų.[34]
  • Alzeimerio ligos tyrinėjimams 2005 m. JAV valdžia išleido apie 647 milijonus JAV dolerių.[33]

[taisyti] Žymesni ligos atvejai

Alzheimerio liga sirgo buvęs JAV prezidentas Ronald Reagan, Harold Wilson, Iris Murdoch, Eddie Robinson, Ferenc Puskás, Rita Hayworth,[35] Eddie Albert, James Doohan, Hazel Hawke, Enid Blyton, Emil Cioran, Leonidas Da Silva, Ralph Waldo Emerson, Geraldine Fitzgerald, Annie Girardot, Barry Goldwater, Charlton Heston, Paul von Hindenburg, Regina Iuliana a Olandei, Otto Preminger, Maurice Ravel, Sugar Ray Robinson, Jean-Jacques Servan-Schreiber, Cyrus Vance, Burgess Meredith, Alfred Deakin, Reine Juliana des Pays-Bas, Willem de Kooning.

[taisyti] Išnašos

  1. Birks J, Grimley E, Van Dongen M. "Ginkgo biloba for cognitive impairment and dementia.". Cochrane Database Syst Rev: CD003120. PMID 12519586. 
  2. 2,0 2,1 2,2 Lyketsos C, Colenda C, Beck C, Blank K, Doraiswamy M, Kalunian D, Yaffe K (2006 m.). "Position statement of the American Association for Geriatric Psychiatry (AAGP) regarding principles of care for patients with dementia resulting from Alzheimer disease.". Am J Geriatr Psychiatry 14 (7): 561-72. PMID 16816009.  [1]
  3. DeKosky S, Fitzpatrick A, Ives D, Saxton J, Williamson J, Lopez O, Burke G, Fried L, Kuller L, Robbins J, Tracy R, Woolard N, Dunn L, Kronmal R, Nahin R, Furberg C (2006 m.). "The Ginkgo Evaluation of Memory (GEM) study: design and baseline data of a randomized trial of Ginkgo biloba extract in prevention of dementia.". Contemp Clin Trials 27 (3): 238-53. PMID 16627007. 
  4. Small, Gary W (2002-06-22). "What we need to know about age related memory loss". British Medical Journal: 1502-1507. Pasiektas 2006-11-05. 
  5. Mayeux R, Ottman R, Tang M, Noboa-Bauza L, Marder K, Gurland B, Stern Y (1993 m.). "Genetic susceptibility and head injury as risk factors for Alzheimer's disease among community-dwelling elderly persons and their first-degree relatives". Ann. Neurol. 33 (5): 494-501. PMID 8498827. 
  6. Kofman OS, MacMillan VH (1970 m.). "Diffuse Cerebral Atrophy.". Applied Therapeutics 12 (4): 24-26. 
  7. Kehoe P, Wilcock G (2007 m.). "Is inhibition of the renin-angiotensin system a new treatment option for Alzheimer's disease?". Lancet neurology 6 (4): 373-8. PMID 17362841. 
  8. Crisby M, Carlson L, Winblad B (2002 m.). "Statins in the prevention and treatment of Alzheimer disease". Alzheimer disease and associated disorders 16 (3): 131-6. PMID 12218642. 
  9. BBC Why stroke ups Alzheimer's risk 4 June 2007
  10. Anstey KJ, von Sanden C, Salim A, O'kearney R (2007 m.). "Smoking as a risk factor for dementia and cognitive decline: a meta-analysis of prospective studies". Am. J. Epidemiol. 166 (4): 367-78. DOI:10.1093/aje/kwm116. PMID 17573335. 
  11. Verghese J, Lipton R, Katz M, Hall C, Derby C, Kuslansky G, Ambrose A, Sliwinski M, Buschke H (2003 m.). "Leisure activities and the risk of dementia in the elderly.". N Engl J Med 348 (25): 2508-16. PMID 12815136. 
  12. Larson E, Wang L, Bowen J, McCormick W, Teri L, Crane P, Kukull W (2006 m.). "Exercise is associated with reduced risk for incident dementia among persons 65 years of age and older.". Ann Intern Med 144 (2): 73-81. PMID 16418406. 
  13. Scarmeas N, Stern Y, Mayeux R, Luchsinger J (2006 m.). "Mediterranean diet, Alzheimer disease, and vascular mediation.". Arch Neurol 63 (12): 1709-17. PMID 17030648. 
  14. Morris M, Schneider J, Tangney C (2006 m.). "Thoughts on B-vitamins and dementia.". J Alzheimers Dis 9 (4): 429-33. PMID 16917152. 
  15. Inna I. Kruman1, T. S. Kumaravel2, Althaf Lohani2, Ward A. Pedersen1, Roy G. Cutler1, Yuri Kruman1, Norman Haughey1, Jaewon Lee1, Michele Evans2, and Mark P. Mattson1, 3 (March 1, 2002 m.). "Folic Acid Deficiency and Homocysteine Impair DNA Repair in Hippocampal Neurons and Sensitize Them to Amyloid Toxicity in Experimental Models of Alzheimer's Disease .". The Journal of Neuroscience, 22 (5).  A simplified report can be found at:www.alzheimers.org.uk
  16. CBS news, reporting from WebMD Folate May Lower Alzheimer's Risk
  17. National Institute of Health - Folic Acid Possibly A Key Factor In Alzheimer's Disease Prevention
  18. Alzheimer's and Dementia journal, reported at USA today[2]
  19. Giselle P. Lim1, Teresa Chu1, Fusheng Yang, Walter Beech1, Sally A. Frautschy1, and Greg M. Cole1 (2001 m.). "The Curry Spice Curcumin Reduces Oxidative Damage and Amyloid Pathology in an Alzheimer Transgenic Mouse". The Journal of Neuroscience 21 (4): 8370-8377. PMID 11606625. 
  20. Lim W, Gammack J, Van Niekerk J, Dangour A. "Omega 3 fatty acid for the prevention of dementia.". Cochrane Database Syst Rev: CD005379. PMID 16437528. 
  21. Morris M, Evans D, Tangney C, Bienias J, Wilson R (2005 m.). "Fish consumption and cognitive decline with age in a large community study.". Arch Neurol 62 (12): 1849-53. PMID 16216930. 
  22. Dai Q, Borenstein A, Wu Y, Jackson J, Larson E (2006 m.). "Fruit and vegetable juices and Alzheimer's disease: the Kame Project.". Am J Med 119 (9): 751-9. PMID 16945610. 
  23. Joseph J, Fisher D, Carey A (2004 m.). "Fruit extracts antagonize Abeta- or DA-induced deficits in Ca2+ flux in M1-transfected COS-7 cells.". J Alzheimers Dis 6 (4): 403-11; discussion 443-9. PMID 15345811. 
  24. Petersen R, Thomas R, Grundman M, Bennett D, Doody R, Ferris S, Galasko D, Jin S, Kaye J, Levey A, Pfeiffer E, Sano M, van Dyck C, Thal L (2005 m.). "Vitamin E and donepezil for the treatment of mild cognitive impairment.". N Engl J Med 352 (23): 2379-88. PMID 15829527. 
  25. Zandi P, Anthony J, Khachaturian A, Stone S, Gustafson D, Tschanz J, Norton M, Welsh-Bohmer K, Breitner J (2004 m.). "Reduced risk of Alzheimer disease in users of antioxidant vitamin supplements: the Cache County Study.". Arch Neurol 61 (1): 82-8. PMID 14732624. 
  26. Scarmeas, N., et al. Mediterranean diet and risk for Alzheimer’s disease. Annals of Neurology, 2006 (published online April 18, 2006). Other research is consistent with the finding that moderate alcohol consumption is associated with lower risk of Alzheimer’s and other forms of dementia: Mulkamal, K.J., et al. Prospective study of alcohol consumption and risk of dementia in older adults. Journal of the American Medical Association, 2003 (March 19), 289, 1405-1413; Ganguli, M., et al. Alcohol consumption and cognitive function in late life: A longitudinal community study. Neurology, 2005, 65, 1210-12-17; Huang, W., et al. Alcohol consumption and incidence of dementia in a community sample aged 75 years and older. Journal of Clinical Epidemiology, 2002, 55(10), 959-964; Rodgers, B., et al. Non-linear relationships between cognitive function and alcohol consumption in young, middle-aged and older adults: The PATH Through Life Project. Addiction, 2005, 100(9), 1280-1290; Anstey, K. J., et al. Lower cognitive test scores observed in alcohol are associated with demographic, personality, and biological factors: The PATH Through Life Project. Addiction, 2005, 100(9), 1291-1301; Espeland, M., et al. Association between alcohol intake and domain-specific cognitive function in older women. Neuroepidemiology, 2006, 1(27), 1-12; Stampfer, M.J., et al. Effects of moderate alcohol consumption on cognitive function in women. New England Journal of Medicine, 2005, 352, 245-253; Ruitenberg, A., et al. Alcohol consumption and risk of dementia: the Rotterdam Study. Lancet, 2002, 359(9303), 281-286
  27. Rockwood K. "Epidemiological and clinical trials evidence about a preventive role for statins in Alzheimer's disease.". Acta Neurol Scand Suppl 185: 71-7. PMID 16866914. 
  28. Zandi P, Anthony J, Hayden K, Mehta K, Mayer L, Breitner J (2002 m.). "Reduced incidence of AD with NSAID but not H2 receptor antagonists: the Cache County Study". Neurology 59 (6): 880-6. PMID 12297571. 
  29. in t' Veld B, Ruitenberg A, Hofman A, Launer L, van Duijn C, Stijnen T, Breteler M, Stricker B (2001 m.). "Nonsteroidal antiinflammatory drugs and the risk of Alzheimer's disease". N Engl J Med 345 (21): 1515-21. PMID 11794217. 
  30. Faststats – Alzheimer's Disease National Center for Health Statistics
  31. Alzheimer's Drug Discovery Foundation 2005 Annual Report
  32. Statistics - Alzheimer's Disease International
  33. 33,0 33,1 Alzheimer's Facts and Figures Alzheimer's Association
  34. Diagnostic Center for Alzheimer's Disease
  35. Shenk, David (2003). The Forgetting Alzheimer’s: Portrait of an Epidemic. New York: Anchor Books. ISBN 0-385-49838-1

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Alzheimerio liga – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

[taisyti] Literatūra

[taisyti] Mokslinė

  • С.И.Гаврилова, Г.А.Жариков (2001). Лечение болезни Альцгеймера. Психиатрия и психофармакология. t.3, Nr.2. (rusų k.)
  • Психиатрия (1988). Pед. Морозова Г.В.М., Медицина. (rusų k.)

[taisyti] Poluliarioji