Dieveniškės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Dieveniškės | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šalčininkų rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono pietryčiuose, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos, nors miestelyje vyrauja lenkų mažuma. Seniūnijos centras, yra dvi vidurinės mokyklos („Ryto“ ir „Dieveniškių“), paštas, vaikų darželis, biblioteka, ambulatorija (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1963 m.). Miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (statyta 1783 m.), XX a. pradžios varpinė ir vartai.
Kaimas yra istoriniame regioniniame parke. Svarbiausia urbanistinio komplekso dalis – keturkampė aikštė penkių istorinių kelių kryžkelėje. Miestelio rytuose teka Gauja, šiaurės vakaruose yra pilkapynas.
Šios vietos – unikalios, nutolusios 80 km nuo Vilniaus, bet daug kas čia kitaip. Kitoks net kraštovaizdis - čia nebuvo paskutinio apledėjimo, tad kraštas žavi lėkštais kalvų šlaitais, plačiais upių slėniais, lengvomis gargždingomis dirvomis. Po keletą kilometrų besidriekiantys senoviniai gatviniai kaimai - gyvi, ne ekspoziciniai. Jie gana tankiai užstatyti, nėra vienkiemių, tad nėra ir kaimo turizmo sodybų. Tai - pasienio zona, čia retai sutiksi ne vietinį žmogų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Dieveniškės minimos nuo XIV a. pabaigos, nors spėjama, kad šiose vietovėse dar XIV a. pradžioje buvęs žymaus lietuvių feodalo Gedgaudo dvaras. 1379–1392 m. kryžiuočių kelių aprašymuose minimas Mingailos kaimas (1385 metais), iš kurio kilęs LDK didikas Mykolas Mingaila – manoma, Gedgaudo sūnus. 1561–1565 m. aktuose Dieveniškės vadinamos karališkuoju valsčiumi. 1582 m. pirmąkart minimos kaip miestelis.
Aplink Dieveniškes – Goštautų žemės ir dvarai. Viename iš jų su pirmuoju vyru Stanislovu Goštautu gyveno Barbora Radvilaitė, kuri melsdavosi Dieveniškių bažnyčioje, pirmąkart pastatytoje XV amžiaus viduryje. Prieš 620 metų kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip lietuvių didiko Mingailos tėvonija paminėtos Dieveniškės ir dabar, nepaisant atkampios geografinės padėties, yra svarbi kryžkelė: čia susitinka tautos ir kultūros, istorinis paveldas ir nauji geopolitiniai interesai, pažanga ir tradicijos. Į Dieveniškių miestelio keturkampę aikštę (urbanistikos paminklas) susibėgantys penki keliai itin gerai simbolizuoja šio krašto misiją. Dieveniškių iškyšulys - Lietuvos valstybės pamatinių, Mindaugo žemių šerdyje. Nepaisant istorinių peripetijų, polonizacijos ir rusifikacijos bangų, iki šiol išlikęs senoviškai lietuviškas. Kraštas kupinas praeities dvelksmo. Tūkstantmečiai pilkapynai, mitologiniai akmenys, seni ąžuolai. Kalbama, kad legendinis Napoleono lobis užkastas būtent kažkur šioje vietovėje.
Sakoma, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Pagal patikimesnę versiją, ryžtingai suveikė šio mišrios tautinės sudėties krašto lietuviai, prašydami prijungti kraštą prie Lietuvos. Jų prašymas pasiekė aukščiausius SSRS vadovus. Tai ir buvo padaryta Lietuvos įstojimo į SSRS proga.
2006 m. gegužės 4 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės – pavardė Dievenis ir priesaga -iškės. Nors šiuo metu tokia pavardė nėra išlikusi, tačiau XX a. 4-ajame dešimtmetyje Šalčininkų apylinkėse dar būta pavardės Dzievenis – tai dzūkiška Dievenio lytis.
[taisyti] Pilkapynas
Dieveniškių pilkapyne yra išlikę 8 pilkapiai. prie vieno jų yra apeiginis akmuo – Dieveniškių mokas, kurio aukštis siekia 1,6 metro.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| ŠALČININKAI – 27 km Poškonys – 7 km |
Jurgelionys – 5 km | ||||||||||
|
Milkūnai – 4 km | ||||||||||
| Žižmai – 3 km Krakūnai – 5 km |

