Dvylikos lentelių įstatymai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

   Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.


Dvylikos lentelių įstatymai (lot. Leges duodecim tabularum) - apie 450 m. pr. m. e. Romoje parengtas įstatymų rinkinys, išrašytas ant dramblio kaulo lentelių Romos aikštėje (Forum Romanum). Dvylikos lentelių įstatymų sukūrimas žymi ankstesnių patricijų ir plebėjų Romos Respublikoje kulminaciją. Vėliau įstatymai buvo daugelį kartų papildomi ir tobulinami.

[taisyti] Šaltiniai

  • Solono įstatymai 594 pr. m. e.
  • Mino įstatymai
  • Drakono įstatymai
  • Vėlyvoji etruskų ir ankstyvoji romėnų paprotinė teisė.

[taisyti] Forma, stilius

  • Sen. lotynų k. formos: em - vietoj eum, escit - erit, faxsit - fecerit
  • Tipinė sakinio kosntrukcija protazė - apodozė. Po formuluotės "kai" (sakinio) seka apodozė.
  • Subjektus (pvz., ieškovas, atsakovas) dažnai būtina papildomai įtraukti į sakinio konstrukciją.
  • Imperativ II (pvz., ito) dažnas naudojimas
  • Trumpos formuluotės.
  • Dažnai konkrečios situacijos vietoje apibendrinimų, apibrėžimų (kazuizmas).

Pavyzdžiui, SI IN IUS VOCAT, ITO. NI IT, ANTESTAMINO: IGITUR EM CAPITO.

  • Kai (ieškovas atsakovą) paduoda į teismą, privalo (atsakovas) ten eiti. Jei jis neina, privalo atsakovo akivaizdoje pakviesti liudininku (trečiąjį asmenį).

[taisyti] Nuorodos