Beratas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beratas (Albanų k.: Berati, arumunų k.: Berat, graikų k.: Βεράτι, makedonų ir bulgarų k.: Белград, turkų k.: Belgrad) yra pietų centrinėje Albanijos Respublikos dalyje - Berato apygardoje ir Berato srityje - įsikūręs vienas svarbiausių ir didžiausių Albanijos miestų - apygardos ir srities centras bei disžiausias šių teritorinių vienetų miestas. pagal 2006 m. demografinius duomenis, mieste gyvena apie 47,200 gyventojų, kurių dauguma - albanai, daugiausia musulmonai. Mieste ir jo apylinkėse gyvena arumunų, čigonų.
Miestas yra vienas vaizdingiausių ir gražiausių Albanijos miestų, nuostabus Osmanų imperijos architektūros pavyzdys, vaizdingai išsidėstęs giliame upės slėnyje, ant aukštų Tomorio kalnų šlaitų, dešiniajame Osumo upės krante.
[taisyti] Istorija
Beratas ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir geležies amžiaus - gyvenviečių liekanų. Senovės laikais, prasidėjus indoeuropiečių migracijai, šioje vietoje apsigyveno ilyrų protėvių gentys. Nuo pat ankstyvosios antikos laikų, ši vietovė, kaip ir likusi Albanijos dalis, buvo smarkiai veikiama graikų kultūros.
Pirmoji pastovi didesnė įtvirtinta ilyrų gyvenvietė minima VI a. p.m.e.. To meto gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose minima Antipatrėjos vardu. Antikiniu periodu miesto teritorija ir jo apylinkės ilgą laiką priklausė to meto senovės valstybėms: Senovės Makedonijai, nuo II a. p.m.e. Romos imperijai, nuo IV a. - Rytų Romos imperijai, kuriai valdant, miestas buvo žinomas Pulcheriopolio vardu.
Nuo VI a. pabaigos, į Balkanų regioną ėmus skverbtis slavų gentims, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta slavų - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių, tačiau nepaisant to, miestas ir aplinkinės vietovės išliko daugiatautės, kuriose kompaktiškai gyveno, graikai, albanai, slavai ir tuomet pakankamai gausi rumunams artima arumunų tauta.
IX a. miestas buvo užimtas bulgarų caro Simeono I vadovaujamos bulgarų kariuomenės. Nuo IX iki XIII a. miestas priklausė Bulgarijos karalystei. 1204 m., ketvirtojo kryžiaus žygio metu kryžiuočiams užėmus Konstantinopolį, ir Bizantijai kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - Epyro Despotijai. XIII a. yra minima mieste esant dvidešimt bažnyčių ir viena mečetė, skirta turkų samdinių dvasinėms reikmėms tenkinti. Minimu laikotarpiu Beratas buvo Ochrido arkivyskupijos jurisdikcija.
1345 m. miestas atiteko serbams ir tapo tuometinės Serbijos karalystės dalimi. Valdant serbams, miestui buvo suteiktas Beligrado (Белиград) - „baltojo miesto“ - vardas, iš kurio ir yra kildinamas dabartinis miesto pavadinimas. Galiausiai, 1450 m., Beratas buvo užgrobtas Osmanų imperijos kariuomenės, kurios valdymo laikais pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų ir turkų persikėlėlių. Turkams užgrobus Beratą, mieste prasidėjo ekonominis nuosmukis, užsitesęs iki pat XVII a., kuomet miestas tapo svarbiu regionu ekonominiu, amatų ir kultūros centru.
1809 m. mieste įsitvirtino vienas garsiausių albanų kovotojų prieš turkų jungą - Ali Paša Teplenietis, kuriam valdant miestas, kartu su pietų Albanija ir šiaurės vakarų Graikija, buvo faktiškai nepriklausomi nuo osmanų valdžios. Nuo XIX a., miestas tapo vienu svarbiausiu albanų tautinio judėjimo centrų, 1880 m. parėmusio Prizreno lygos rezoliuciją, reikalaujančią suteikti Albanijai autonomijos statusą Osmanų imperijos sudėtyje. Nuo 1867 iki 1912 m. miestas buvo Janinos vilajeto, Berato sandžako centru. Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, 1913 m. šis miestas atiteko naujai susiformavusiai valstybei.
II pasalinio karo išvakarėse, 1939 m., miestas buvo užimtas Italijos kariuomėnės. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos karuomėnės, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų. 1944 m. miestas tapo laikąja komunistų vyriausybės būstine.
Dėl po karo pradėtos industrializacijos, miesto reikšmė dar labiau išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu bei kultūriniu pietų Albanijos centru. Tačiau skirtingai nei daugumoje kitų didesnių Albanijos miestų, mieste buvo vystoma lengvoji ir maisto pramonė. To priežastis buvo Albanijos komunistų partijos išleistas nutarimas, miestui suteikiantis miesto - muziejaus statusą.
Žlugus komunistiniam rėžimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos dėsniams, Beratas, kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentėjo nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m., žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, mieste kilo neramumų, susirėmimų su policija.
[taisyti] Architektūra ir archeologija
Beratas - vienas gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Yra išlikusių XIII a. miesto tvirtovės sienos fragmentų, su tvirtovėje esančiomis XIII a. bažnyčių liekanomis. Ant kalno šlaito išsidėsčiusių XV - XIX amžiaus gyvenamųjų namų kvartalų ir jų liekanų, ortodoksų bažnyčių (XIII a. Šv. Mergelės Marijos, su XVI a. freskomis; XVIII a. soboras, su XIX a. ikonostasu), XVI - XIX a. mečečių, 1780 m. Osmanų laikotarpio akmeninis tiltas per Osumo upę.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių.
Beratas, dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo, yra įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. 1961 m., Albanijos komunistų partijos sprendimu, miestas, kartu su Girokastra, turi miesto - muziejaus statusą. Dėl tankaus miesto užstatymo ir gausaus, dideliais langais istiklintų, fasadų skaičiaus, miestas poetiškai apibūdinamas kaip „Tūkstančio langų miestas“.

