Partikuliarizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Partikuliarizmas (lot. pars = dalis, partikel = labai maža dalelė) - padėtis, būklė, kai visumoje pirmenybė teikiama mažiems vienetams. Sistema, kurioje periferija centro atžvilgiu įgyja svorio, įtakos. Universalizmas ir partikuliarizmas - viena kitą keičiančios pozicijos arba tarpusavyje sąveikaujančios.

Žiūrėkite taip pat: teisinis partikuliarizmas