Zelotai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zelotai (hebr. קנאי) - tai uolieji judėjai arba kitaip žydai nacionalistai. Jų bendruomenė susikūrė besiremdama Judo Makabiejaus idėjomis, antrame amžiuje prieš Kristaus gimimą.Pats Judas Makabiejus buvo sukilėlių vadas,atkovojęs iš sirų vieną iš Jeruzalės šventyklų.

Zelotai atsisakė mokėti romėnams mokesčius bei vardan Dievo Karalystės žemėje, buvo pasiryžę kovoti su ginklais rankose . Jie surengė ne vieną maištą.Nors dažniausiai tai buvo įvardijama tik kaip „vietiniais neramumais“. Romėnai dėl zelotų sukilimų visiškai sugriovė Jeruzalės šventyklą.