Eskimai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eskimai yra vietiniai gyventojai, įsikūrę nuo Čiukčių pusiasalio iki Grenlandijos.
Eskimai – sąlyginis kreipinys į šiuos žmones, gyvenančius Arktiniame regione. Yra dvi pagrindinės eskimų tautinės grupės: inuitai (gyvenantys šiaurinėje Aliaskoje, Kanadoje ir Grenlandijoje) ir jupikai (gyvenantys vakarinėje Aliaskoje ir Rusijos Tolimuosiuose rytuose).
Kanados indėnai persikėlėlius iš kitos Beringo pusiasalio pusės vadino „eskimais“, t.y. valgančiais žalią mėsą, tačiau patys eskimai vadino save „inuitais“, t.y. žmonėmis.
Eskimai yra giminingi aleutams.
Rytų eskimai – inuitai – šneka inuktituto kalba, kuria kalba apie 30 000 žmonių. Vakarų Aliaskos eskimai – jupikai – šneka jupiko kalba.
[taisyti] Istorija
1999 m. Kanados valdžia grąžino eskimams kolonistų užgrobtas senąsias žemes ir dalis Šiaurės vakarų teritorijos virto nauja eskimų apgyvendinta teritorija. Ši nauja teritorija dabar vadinama Nanavatu. Pavadinimas, išvartus iš eskimų kalbos reiškia „Mūsų žemė“. Eskimus pasiekė ir šiuolaikinė technologija apginkluodama sniegaeigiais, telefonais ir kompiuteriais.
[taisyti] Religija
Genties dvasinis vadovas yra angakutas (arba šamanas). Jis sugeba įvertinti medžioklės sėkmę ar nesėkmės priežastį nustatydamas, kuris asmuo yra atsakingas (nes sulaužė tabu) ir gali izoliuoti to veiksmo pasekmes. Eskimų tikėjimas grindžiamas anua (siela), kurią turi visi žmonės ir žvėrys. Asmenys, šeimos ir gentys turi daug draudimų arba tabu bei ritualų, kurie turi garantuoti, kad bus galima medžioti laimikį. Po vandeniu gyvenanti deivė Sedna prižiūri jūros žinduolius (ruonius ir t.t.). Ji – pusiau žmogus, pusiau žuvis. Sedna tikrina kaip gentis laikosi tabu ir leidžia žvėrims būti sumedžiotiems. Antžeminiai gyvūnai turi savo Sergėtojus (ar Globėjus) – kiekvienai rūšiai atskirai.

