Kovas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Kovas (reikšmės).

Kovas – senovės baltų karo ir jėgos dievas, kurį mini T. Narbutas. Narbutas prilygina graikų Marsui, bei teigia, kad jo ženklai buvo žirgas ir juodas gaidys.

Lietuvoje kovo vardu vadinama pirmasis pavasario mėnui, o tai analogija į romėnų martius. Tai kilo nuo to, kad tiek Romoje tike Lietuvoje karo žygiai parsidėdavo pirmą pavasario mėnesį[1].

Eidami į karą, senovės lietuviai šaukdavosi karo dievo Kovo pagalbos, kurio ženklai buvo juodas žirgas ir gaidys (nujautimo simbolis). Kovui melsdavosi sėdėdami ant žirgų, apsirengę šarvais, su ginklais rankose. Jam aukodavo juodus žirgus ir juodus gaidžius. Kovo garbei degindavo ant laužo paimtus karo belaisvius.

[taisyti] Legendos

Padavimas sako, kad mūšyje su kalavijuočiais XIII amžiuje lietuvių žynys Dangerutis, patekęs į nelaisvę, pats savo kardu nusidūrė. Paskui lietuviai atgavo tą kardą ir paskyrė jį dievui Kovui. Eidami kariauti, nešdavosi jį, kad Kovas įpykęs atkeršytų priešui už Dangeručio mirtį.

[taisyti] Literatūra

  1. Kovas. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 282 p.