Įvardis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina. Dažniausiai įvardžiu keičiamas daiktavardis. Būna paprastasis arba įvardžiuotinis.
[taisyti] Kaitymas
Skyriai: asmeninis (aš, tu, jis...), sangrąžinis (manęs, tavęs...), savybinis (manas, tavas, savas), parodomasis, pažymimasis, klausiamasis – santykinis, nežymimasis ...
Giminė (jei ją turi): vyriškoji, moteriškoji arba bevardė (vìsa)
Skaičius (jei turi): vienaskaita (jis), daugiskaita (jie), dviskaita (judu, judvi, abu, abi)
Linksnis (jei turi): vard., kilm., naud., gal., įnag., viet. Kilmininko linksnyje rašome nosines, o galininko - ne. Pvz.: manęs, tavęs, savęs. Mane, tave, save. Mūsų, jūsų. Mus, jus. Mudviejų.

