Tarpinė gija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarpinės gijos – tvirtos gijos, aptinkamos tik daugialąsčiuose gyvūnuose, bet ir tai ne visose jų ląstelėse. Paprastai tankus tarpinių gijų tinklas supa branduolį ir jungiasi su plazmine membrana.

Tarpinių gijų yra ir branduolio viduje - čia jos sudaro branduolio apvalkalo pamušalą. Pamušalas 10-20 nm storio, jo nebūna ties apvalkalo poromis.

Itin daug tarpinių gijų turi ląstelės, patiriančios mechaninį įtempimą. Pvz., epitelių ląstelėse, neuronų aksonuose, raumeninėse ląstelėse.

Manoma, kad pagrindinė citoplazmos tarpinių gijų funkcija - atsparumas mechaniniams poveikiams. Tarpinių gijų rūšis yra keratininės gijos. Ragėjanios odos epitelio keratininės gijos susijungia kovalentiškai sudarydamos tvirtus tinklus. Specializuotos ragėjančios ląstelės sudaro tokius tvirtus darinius kaip plaukai, nagai, ragai.

[taisyti] Tarpinių gijų konstrukcija

Tarpinių gijų sandara idealiai tinka mechaniškai tvirtiems dariniams. Monomerai į dimerus, ir dimerai į tetramerus jungiasi šonais, susijungimas būna labai tvirtas, todėl tarpinės gijos kur kas mechaniškai tvirtesnės už mikrovamzdelius ar aktino gijas.

Tarpinės gijos susideda ne iš globulinių molekulių, o iš fibrilinių - pagrindinė molekulės dalis - spiralė, o galai globuliniai. Vienų molekulių globuliniai galai gali jungtis su kitų molekulių globuliniais galais ir sudaryti stambesnius kompleksus. Tai ląstelė gali reguliuoti, pvz., fosforilindama ar defosforilindama kai kurių galų aminorūgštis. Tokių aminorūgščių fosforilinimas ląstelei dalijantis suardo branduolio apvalkalo pamušalą, ir apvalkalas suyra į vakuoles. Baigiantis mitozei tos aminorūgštys vėl defosforilinamos, pamušalo fragmentai vėl ima jungtis ir branduolio apvalkalas vėl susimontuoja.