Šeimos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šeimos teisė - privatinės teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius tarp asmenų dėl santuokos, partnerystės, šeimos teisinius santykius, taip pat globą bei rūpybą.

Lietuvoje tarybinės okupacijos metais šeimos santykiams buvo taikomas Santuokos ir šeimos kodeksas. 2000 m. riėmus naująjį LR CK, dalis normų buvo inkorporuota į civilinį teisyną. Užsienio valstybėse santykiai reglamentuojami civilinių įstatymų (civilinių kodeksų); kai kur yra įsteigti specialūs šeimos teismai, kurie taiko, aiškina šeimos teisės normas bei sprendžia teisinius šeimos santykių ginčus teisenos tvarka.