Riteris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anglijos knechtas sidabriniais šarvais
Riteris (vok. Ritter, lot. eques, pranc. chevalier, it. cavaliere, isp. caballero) – ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomo atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje.
[taisyti] Istorija
Viduramžiais daugumą konfliktų ir ginčų žmonės spręsdavo atviroje kovoje, kurioje sėkmė lydėdavo stipriausius ir drąsiausius.
Vėliau tokie žmonės viduramžių Europoje buvo vadinami riteriais-profesionaliais ginkluotais kariais, kurie traukdavo į mūšius, savo senjoro kvietimu. Jie turėjo būti kilę iš turtingų šeimų. Pirmieji iš jų gyveno maždaug prieš 1000 metų (žr. vasaliteto santykiai).

