Nebylusis Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nebylusis seimas1717 m. Varšuvoje įvykęs Respublikos seimas.

Po Šiaurės karo pabaigos, kuris susilpnino Abiejų Tautų Respubliką ir buvo Rusijos imperijos įtakos išaugimo pradžia, augantis konfliktas tarp Augusto II-ojo, kuris norėjo sukurti absoliutinę monarchiją, ir bajorijos, leido Rusijos carui Petrui I-ajam užimti tarpininko tarp karaliaus ir šlėktos vaidmenį.

Gresiant rusų armijai, kuri "saugojo" posėdžius, buvo užbaigta Tarngorodo konfederaciją bei bajorijos kovos su Augustu II. Seimas "nebyliuoju" pramintas dėl to, kad šnekėti galėjo tik Seimo maršalas Stanislovas Leduchovskis. Paskelbęs pasiūlymą Leduchovskis paklausė ar yra prieštaraujančių. Po 6 valandas trukusios tylos, kadangi niekas nedrįso prieštarauti, Leduchovskis pareiškė, kad "tyla reiškia tai, kad prieštaravimų nėra".

Nebyliojo Seimo sprendimai davė pretekstą Rusijos carams kištis į Respublikos vidaus reikalus. Augustas II turėjo atsisakyti savo planų įvesti absoliutizmą, išvesti Saksonijos kariuomenę, Respublikoje patvirtintos senosios bajorijos laisvės – liberum veto, senoji seimelių tvarka. Nustatyta, kad Lenkija tegali turėti 18 000 kareivių, Lietuva – 6000 kareivių kariuomenės.


Seimai iki Lietuvos valstybės atkūrimo Lietuvos vėliava
Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | Didysis Vilniaus Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Lietuvos vėliava
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Lietuvos vėliava
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008
Taip pat žiūrėkite: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Liaudies Seimas
Kitomis kalbomis