Kurmiai (Klaipėda)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kurmiai | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas | |
Kurmiai — kaimas Klaipėdos rajono pietryčiuose. Šiaurės rytuose teka upelis Judrė, iš pietų prieina Kelvėtų miškas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Kurmių kaimas pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 9 šeimos: našlės Kurmienės, Kurmio, Raukos, Vizginto, Zabryno, Astreikaičio, Bubelio bei atvykėlių — Giedmino ir Cieliaus. Dar trys šeimos gyveno Kurmių užusienyje: dvi — Astreikaičių ir Kuneikos. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Kurmių kaimas atiteko grafui Jurgiui Pliateriui, Gedminaičių dvaro savininkui. Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau — Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėm. Kaimas turėjo savo kapinaites. Jose būta liaudies meno kurinių (koplytėlė su rūpintojėliu ir kt.). 1923 m. Kurmių kaime buvo 11 ūkių ir 89 gyventojai. Pokaryje iš Kurmių kaimo į Sibirą buvo ištremtos Alminauskų, Gailių, Vanagų šeimos. 1954 m. rudenį Kurmiuose, Kosto Jocevičiaus sodyboje, žuvo Vilko būrio parizanų vadas Eitutavičius Stasys-Žaibas. Sovietmety Kurmių kaimas sunyko.
[taisyti] Iš archyvo
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas dokumentas: „1888 m.lapkričio 17 d.—Raseinių aps. Švėkšnos vls. gr. Pliaterio Gedminaičių dv. Kurmių k. Antstolis su viršaičiu, seniūnais ir uriadniku atvyko perduoti Pranui Šlevinskui paveldėto turto, kurį valdė mirusio brolio žmona su antruoju vyru Dominyku Almanausku. Kartu iš P. Šlevinsko turėjo būti išieškota 925 rb skola miestiečiui Andriui Adomavičiui. Almanauskai ir iš įvairių kaimų jų sukviesti valstiečiai (iš viso apie 40 žmonių) pasipriešino anstoliui ir policijai. D. Almanauskas nuteistas kalėti 1 m. ir 4 mėn., M. Alminauskienė, 3 valstiečiai ir 1 bajoras — po 6 mėn., 13 valstiečių (iš jų 1 moteris) — po 3 mėn., 2 vyrai — po du mėn.“
[taisyti] Mokykla
1919 m. sausio mėn. Kurmių kaime ūkininko Petro Alminausko gyvenamajame name atidaryta Kurmių pradžios mokykla. Pirmasis mokytojas buvo Antanas Klumbys, 1919-1925 m. — Juozas Rupšys. Ją lankė Kurmių, Jonikaičių, Šalpėnų, Padagų, Karpiškės, Kelvėtų kaimų vaikai. Sovietmečiu Kurmių pradinėje mokykloje ilgą laiką dirbo mokytoja Rupšytė Ramonienė (trumpai yra mokytojavusi dailinikė Eva Labutytė). Kurmių mokykloje mokėsi prelatas Kazimieras Toliušis, Lietuvos nusipelnęs agronomas Antanas Būdvytis, rašytojas Antanas Ramonas, anglų kalbos mokytoja Rūta Mikužytė-Vaitiekūnienė ir kiti. Sovietmety, sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.
[taisyti] Lobis
Apie 1972 m. Kurmių kaime buvo rastas monetų lobis. Iš kurio dvi Prūsijos monetos: Frydricho Vilhelmo ortas (1680 m.) ir Jelizavetos Petrovnos šeštokas yra saugomos Telšių “Alkos“ muziejuje.
[taisyti] Žymūs žmonės
Kurmių kaime gimė:
- Kostas Gailius (1933-žuvo 1953 03 19, apsupus bunkerį prie Kapstatų-Klibių, Endriejavo valsčius) – partizanas, slapyvardis - Klajūnas
- Pranas Gailius (1922-žuvo 1950 Šakėnų miške – Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas nuo 1946, būrio skyrininkas. Slapyvardis - Rustanas
- Vaclovas Gailius (1928- žuvo 1952 09 30 Gvalduose, pas Dyglį suruoštoje pasaloje) – Kanto būrio skyrininkas, būrio vadas. Slapyvardis - Trimitas.
- Rūta MikužytėVaitiekūnienė (1957 01 02) – pedagogė.
- Antanas Ramonas (1948 01 01 –1993 10 31 Vilniuje) – rašytojas.
- Jonas Vytautas Rupšys (1910 06 23 – 1974 09 30 Vilkėne, Šilutės raj.) - pedagogas, kraštotyrininkas, bibliofilas.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| VEIVIRŽĖNAI – 10,5 km Rumbikiai – 2,8 km |
JUDRĖNAI – 5,6 km | ||||||||||
| Šalpėnai – 2,5 km |
|
Padagai – 1,7 km | |||||||||
| Jonikaičiai – 1,4 km ŠVĖKŠNA – 8,5 km |
[taisyti] Literatūra
- M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861-1914 metais. Mokslas. Vilnius.1975. p.: 265-266.
- Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai. Savastis.Vilnius. 1995.(psl.295).
- Lietuvos inventoriai XVII a.. dokumentų rinkinys. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas. Vilnius. 1962.

