Lietuvių kunigaikščiai iki Mindaugo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mitologinė Lietuvos metraščių tradicija išvardija lietuvių kunigaikščius nuo I a., pradedant legendiniu Palemonu. Faktiškai lietuvių kunigaikščių vardai žinomi tik nuo XIII a.
Pirmieji kunigaikščiai paminėti H. Latvio kronikoje. Tai 1205 m. Rygą puolęs ir vėliau žuvęs Žvelgaitis (Svelgatas). 1213 m. į nelaisvę buvo paimtas ir ten nusižudė kunigaikštis Dangerutis(Daugirutis) 1214 m. žuvo Steksys (Stakys, Stekšys, Steksė). (H)ipatijaus kronikoje atpasakota 1219 m. lietuvių kunigaikščių ir Haličo-Voluinės taikos sutartis yra plačiausias lietuvių kunigaikščių katalogas.
Kronikos citata: „...štai vyresnieji - Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Vilikaila;
Žemaičių kunigaikščiai - Gerdivilas, Vykintas;
ir Ruškaičiai - Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeikis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė;
o štai Bulionys - Vismantas, Mindaugas nužudė jį ir jo žmoną pasiėmė ir jo brolis (Mindaugas) nužudė - Gedvylą, Sprudeikį;
o štai kunigaikščiai iš Deltuvos - Juodikis, Buteikis, Bikšys, Ligeikys.
Visi jie davė taiką kunigaikščiams Danilui ir Vasilkai ir žemė buvo rami.“
Dauguma čia paminėtų kunigaikščių težinomi iš šio įrašo. Be Mindaugo vėliau paminėti tik trys - Bikšys ir Ligeikys dar kartą paminimi Ordino dokumentuose 1260 m., kaip Mindaugo baronai ir giminaičiai. Vismantas, (H)ipatijaus metraštyje aprašomas gana plačiai, kadangi vadovavo antimindauginei koalicijai 1248-1251 m.

