Anihiliacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anihiliacija (lot. nihil niekas) – fizikos terminas, žymintis subatominės dalelės susidūrimą su ją atitinkančia antidalele ir jų virsmą kitomis dalelėmis. Energijos ir judėjimo kiekio tvermės dėsniai neleidžia dviems dalelėms išnykti, taigi jos pavirsta naujomis dalelėmis.
Kai mažos energijos elektronas susiduria su antielektronu (pozitronu) ir anihiliuoja, jie gali sudaryti tik du gama spindulių fotonus, nes neturi pakankamai masės, kad pavirstų į didesnės masės daleles.
Elektronas ir pozitronas negali anihiliuoti į vieną fotoną, nes būtų pažeisti masės ir judesio kiekio tvermės dėsniai. Vieni mokslininkai mano, kad tai įmanoma todėl, kad fotono egzistavimo laikas yra per trumpas kad būtų galima apibrėžti jo energiją (Heizenbergo neapibrėžtumo principas), tuo tarpu kiti spėja, kad tarpinis fotonas gali turėti nenulinę masę.

