Žemaičių Kalvarija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Žemaičių Kalvarija | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Plungės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žemaičių Kalvarija – miestelis Plungės rajone, prie kelio Plungė–Seda, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnijos centras. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Stovi Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (pastatyta 1822 m.), buvęs dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolynas, veikia vidurinė mokykla, buvusiame vienuolyno pastate mokosi Telšių kunigų seminarijos pirmojo (propedeutinio) kurso studentai. Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas.
Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Tai labai sena gyvenvietė, kadaise buvusi istorinėje Ceklio žemėje (kaip Gardė). Pirmąkart minima 1253 m. kalavijuočių rašte. XV a. pradžioje Ldk Vytautas Didysis Gardus su Alsėdžių valsčiumi padovanojo Žemaičių vyskupui (Medininkų vyskupijai). XV–XVI a. čia buvo vyskupo dvaras. 1538 m. minimas Gardų miestelis, XVI a. pabaigoje – pirmoji bažnyčia. 1619 m. pastatyta koplyčia. Miestelyje įsikūrė jėzuitai ir bernardinai.
Vyskupas Jurgis Tiškevičius į Gardus pakvietė dominikonais; 1636 m. įkūrus savarankišką Gardų parapiją, pastatyta bažnyčia; 1637 m. ji atiduota dominikonams, kurie 1637–1639 m. pastatydino 19 koplytėlių, simbolizuojančių Kalvarijų kryžiaus kelią (kalvarijas). 1642 m. dominikonai čia įkūrė vienuolyną (veikė iki 1889 metų). 1644 m. įsteigta pirmoji mokykla. 1650 m. į bažnyčią atvežtas ir netrukus stebuklingu paskelbtas Marijos paveikslas.
1780–1822 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Miestelis smarkiai nukentėjo nuo 1831 m. ir 1863 m. sukilimų. Tarpukariu veikė vienuolių marijonų ordinas.
2003 m. kovo 12 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
2006 m. spalio 8 dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių. Lietuvoje yra dar 9 tokie Dievo motinos paveikslai.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
1253 m. minima Garde vietovė (t.y. Gardė arba Gardai). Tikėtina, kad jis kilęs nuo upelio vardo gardė (dabartinis Cedronas); šį vandenvardį galima būtų sieti su bendriniu žodžiu gardas – „tvarte ar lauke užtverta vieta gyvuliams laikyti; banda, kaimenė“. Netoli miestelio dar 1925 m. minimas Gardės dvaras, o 1959 m. – kaimas.
XVII a. viduryje pastačius kryžiaus kelių koplyčias (kalvarijas), greta Gardų vardo ėmė rastis pavadinimas Naujoji Jeruzalė, o vėliau – Kalvarija. Kalvarija vadinamos katalikų šventosios vietos, kryžiaus keliais su kulto pastatais, koplyčiomis (pagal Kalvarijos kalną Jeruzalėje). Dar iki XX a. pradžios miestelis vadinosi tiesiog Kalvarija (pvz., 1917–1918 m. vokiečių išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąraše), bet XX a. įsivyravo pavadinimas Žemaičių Kalvarija, siekiant ją skirti nuo Kalvarijos miesto pietvakarių Lietuvoje.
1964-1989 m., daugiausia antireliginiais sumetimais, miestelis vadinosi Varduva (pagal pratekančią Varduvos upę), bet Sąjūdžio metu sugrąžintas istorinis pavadinimas.
[taisyti] Atlaidai
Žemaičių Kalvarijoje yra 21 Kryžiaus kelio kalno koplyčių (Kristaus kančios kelio stočių), iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad ant Šventojo Kryžiaus buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius.
Nuo 1742 m. Garduose pradėti rengti visuotiniai atlaidai, į kuriuos atvykdavo tūkstančiai tikinčiųjų iš Žemaitijos ir visos Lietuvos. Gautas popiežiaus leidimas atlaidams. Dabar kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites (paprastai liepos 1–liepos 10 d.) vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Atlaidai vyksta liepos mėnesį.
[taisyti] Švento Jono kalnas (Gardų piliakalnis)
Švento Jono kalnas yra Varduvos (seniau – Sedulos) ir Cedrono (seniau – Pagardenio, Gardės) upių santakoje. Čia stovėjo senoji Gardų pilis, čia buvo Gardų parapijos pirmosios šv. Jono koplyčios vieta. Dabar ant kalno stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios.
Padavimai pasakoja, kad šį statų ir aukštą kalną senovėje supylę pagonys: „Pagonių vadas įsakęs visiems žmonėms, kad kiekvienas jų <...>, kuris vyks pro tą vietą, turi tam tikrą saiką žemių iš toliau atnešti ir pilti. Taip per kiek laiko ir buvo supiltas tas kalnas. Paskui ant jo pagonys degindavo aukas. Pagonims išnykus, tame kalne buvę įtaisytos kapinės.“ (Ežeras ant milžino delno. / Sudarė Norbertas Vėlius, Vilnius 1995).
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| BARSTYČIAI – 12 km Šarnelė – 4 km |
SEDA – 10 km Pagardė – 6 km |
||||||||||
|
|||||||||||
| PLUNGĖ – 26 km | Rotinėnai – 3 km ALSĖDŽIAI – 10 km |
Gedrimai – 8 km TELŠIAI – 22 km |
[taisyti] Nuorodos
- Žemaičių Kalvarijos nuotraukos
- Buvęs dominikonų vienuolynas
- Žemėlapiai
- Žemaičių Kalvarija kaip šventovė
- Miestelio istorija
| Svarbiausios gyvenvietės Plungės rajone |
|
Alsėdžiai | Babrungas | Grumbliai | Kuliai | Plateliai | Plungė | Stalgėnai | Šateikiai | Varkaliai | Žemaičių Kalvarija | Žlibinai |

