Švenčionys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Švenčionys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Švenčionių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 5 621 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus; rajono centras. Švenčionys turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste yra Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1898 m.), stačiatikių cerkvė, Nalšios muziejus, savivaldybė, kinoteatras, paštas, rajono centrinė ligoninė, socialinių paslaugų centras, globos namai.
Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30-40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė rytinių lietuvių žemė Nalšia kartu su Deltuvos, Lietuvos ir Upytės žemėmis sudariusi Aukštaitiją. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras.
Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esa čia buvusi senovės lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.
Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo jo dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. Vytautas 1414 m. pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu.
1800 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“.
Švenčionių miestelį garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“ (vienintelis Lietuvoje), kuris įkurtas 1883 m. 1928 m. mieste atsirado antras vaistažolių fabrikas. Tačiau dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą.
1992 m. rugsėjo 16 d. LR AT dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Z. Žemaičio gimnazija
- vidurinė mokykla
- pradinė mokykla
[taisyti] Seniūnija
| Švenčionių miesto seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Švenčionių rajono |
| Administracinis centras: | Švenčionys |
| Plotas: | 6,13 km² |
| Gyventojai: | 5658 (2005 m.) |
| Gyventojų tankumas: | 923 žm./km² |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | - |
| Žemėlapis | |
Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.
| Švenčionių rajono seniūnijos |
|
Adutiškio seniūnija | Cirkliškio seniūnija | Kaltanėnų seniūnija | Labanoro seniūnija | Magūnų seniūnija | Pabradės seniūnija | Pabradės miesto seniūnija | Sarių seniūnija | Strūnaičio seniūnija | Svirkų seniūnija | Švenčionėlių seniūnija | Švenčionėlių miesto seniūnija | Švenčionių seniūnija | Švenčionių miesto seniūnija |

