Didžioji ugniažolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Chelidonium majus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Didžioji ugniažolė (lot. Chelidonium majus, angl. Greater celandine, vok. Schöllkraut) - aguoninių (Papaveraceae) šeimos, ugniažolių (Chelidonium) genties augalas. Augalas 30-100 cm aukščio. Stiebas apaugęs retais plaukeliais, lapai suskaldyti į 5-7 skiltis. Žiedai sutelkti stiebų viršūnėse į skėtišką žiedyną. Vainiklapiai ryškiai geltoni. Žydi gegužės – rugsėjo mėn.
DĖMESIO. Visos augalo dalys nuodingos.
Išskiria tirštas oranžines pieno sultis, kurios nemaloniai kvepia ir turi deginantį skonį. Naudojamas liaudies medicinoje.

