Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (brus. Канстанцы Тышкевіч, lenk. Konstanty Tyszkiewicz, 1806 m. vasario 17 d. Logoisko dvare, Borisovo paviete, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.

[taisyti] Biografija

Kilęs iš garsios didikų Tiškevičių Lelivos herbo giminės. Brolis Eustachijus Tiškevičius.

1828 m. baigė Vilniaus universitetą, susidomėjęs praeities tyrinėjimais savo lėšomis kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapius ir piliakalnius, rinko etnografinę medžiagą, kolekcionavo senienas. 1855 m. Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus įkūrimo iniciatorius. Komisijos nariai broliai Eustachijus ir Konstantinas Tiškevičiai, Adomas Honoris Kirkoras, Adomas Pliateris, Liudvikas Kondratovičius (Vladislovas Sirokomlė), kasinėjo archeologijos paminklus, rusų ir lenkų kalbomis leido leidinį „Vilniaus archeologijos komisijos užrašai“.

1857 m. organizavo mokslinę-tiriamają ekspediciją Nerimi. Nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu tyrė vagos gilį ir plotį, rinko medžiagą apie pakrantėse esančius archeologijos paminklus, užrašinėjo tautosaką. Surinktą medžiagą paskelbė knygoje „Wilja i jej brzegi“. Ekspedicija pakartota 2007 m. birželio 5liepos 2 d.

Domėdamasis dailės istorija, surinko ir išleido senų Lietuvos graviūrų albumą.

Kurdamas savo teorijas, stengėsi remtis tik faktais. Jo veikalai yra vertinga medžiaga archeologijos mokslui, archeologįjos istorijai Lietuvoje tyrinėti.

[taisyti] Bibliografija

  • 1859 m. – Wiadomości historyczne o zamkach, horodyszczach i okopiskach starożytnych na Litwie i Rusi Litewskiej.
  • 1868 m. – 0 kurhanach na Litwie i Rusi Zachodniej.
  • 1871 m. – Wilja i jej brzegi.