Viekšniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viekšniai

56°14′20″N, 22°30′50″E (G)
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Mažeikių rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}: {{{vadovas}}}
Gyventojų (2007): 2 197
Plotas: km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Viekšniaĩ
Kilmininkas: Viekšnių̃
Naudininkas: Viekšniáms
Galininkas: Víekšnius
Įnagininkas: Viekšniaĩs
Vietininkas: Viekšniuosè

Viekšniai – miestas Mažeikių rajone, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Viekšnių seniūnijos centras. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1854 m.) ir parapija, senosios kapinės, veikia gimnazija, įsikūrusi Ventos regioninio parko direkcija. Viekšniuose yra aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus, vaistininko Vincento Aleksandravičiaus muziejai, įsikūrusi Viekšnių bendruomenė. Mieste stovi Stebukladario Sergiejaus Radoniešio cerkvė (pastatyta 1875 m.), paminklai Vytautui Didžiajam, broliams Biržiškoms (nuo 1995 m.).

Turinys

[taisyti] Istorija

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. Viekšniai minimi nuo 1253 m., XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir dvaras. Jį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. 1528 m. karinės prievolės sąrašuose nurodyta, kad Viekšnių valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos. 1634 m. pastatyta bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVIXVIII amžiuje, 1661 m. minima Viekšnių seniūnija. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas Šiaurės Lietuvos prekybos centras.

1725 m. spalio 25 d. Vabalninko ir Viekšnių seniūnas Martynas Leopoldas Ščiuka suteikė miesto teises ir herbą, bet, kadangi savivaldos nepatvirtino valstybės vadovas, 1792 m. gegužės 15 d. suteikta nauja (pasirašė Stanislovas Augustas). Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos.

XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1775 m. inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą.

1858 m. gegužės 28 d. Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 m. Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudarė 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7–13 metų berniukams, „Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo „Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija „Linat Hazedek”.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką.

Viekšnių panorama
Viekšnių panorama

1918 m., sekdama „madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 m. įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai.

XVI a. pabaigoje Viekšniuose jau buvo bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. 1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Viekšnių bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.

Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė, kurios statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radoniešio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais.

Iki nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, o 1995 m. tapo miestu. 1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu patvirtintas Viekšnių herbas.

Administracinė priklausomybė
Iki 2000 m. Akmenės rajonas
2000 Viekšnių seniūnijos centras, Mažeikių rajonas


[taisyti] Pavadinimo kilmė

Viekšnių pavadinimo kilmė nėra aiški. Veikiausiai tai yra hidroniminis vietovardis, ir, nors šiuo metu vandenvardžio su šaknimi viekšn- neaptinkama, tačiau J. Sprogio XVI a. surinkta informacija rodo, kad būta ežero Viekšnas (ar panašiu vardu). Be to, kitose Lietuvos vietose yra ne vienas vandenvardis su šia šaknimi.

Liaudies etimologija byloja, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu.

[taisyti] Žymūs žmonės

Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti
Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti

[taisyti] Literatūra

  • Leopoldas Rozga, Bronius Kerys. Viekšniai (Mažeikių rajonas). Utena, 2005, 40 p. ISBN 9955-676-09-4.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Viekšniai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Svarbiausios gyvenvietės Mažeikių rajone

Laižuva | Leckava | Mažeikiai | Pikeliai | Seda | Šerkšnėnai | Tirkšliai | Viekšniai | Židikai

LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai

ALYTUSKAUNASKLAIPĖDAMARIJAMPOLĖPANEVĖŽYSŠIAULIAITAURAGĖTELŠIAIUTENAVILNIUS

Savivaldybių centrai

AnykščiaiBirštonasBiržaiDruskininkaiElektrėnaiGargždaiIgnalinaJonavaJoniškisJurbarkasKaišiadorysKalvarijaKazlų RūdaKėdainiaiKelmėKretingaKupiškisLazdijaiMažeikiaiMolėtaiNaujoji AkmenėNeringaPagėgiaiPakruojisPalangaPasvalysPlungėPrienaiRadviliškisRaseiniaiRietavasRokiškisSkuodasŠakiaiŠalčininkaiŠilalėŠilutėŠirvintosŠvenčionysTrakaiUkmergėVarėnaVilkaviškisVisaginasZarasai

Kiti miestai

AkmenėAriogalaBaltoji VokėDaugaiDūkštasDusetosEišiškėsEžerėlisGarliavaGelgaudiškisGrigiškėsJieznasJoniškėlisKavarskasKybartaiKudirkos NaumiestisKuršėnaiLentvarisLinkuvaNemenčinėObeliaiPabradėPandėlysPanemunėPriekulėRamygalaRūdiškėsSalantaiSedaSimnasSkaudvilėSmalininkaiSubačiusŠeduvaŠvenčionėliaiTytuvėnaiTroškūnaiUžventisVabalninkasVarniaiVeisiejaiVentaViekšniaiVievisVilkijaVirbalisŽagarėŽiežmariai