Difuzija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Difuzija – toks procesas, kai medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradientą, kol pasikirsto vienodai. Lipiduose tirpios molekulės ir dujos difunduoja pro plazminę membraną.
Procesas yra negrįžtamasis, jis vyksta, kol pasiekiama termodinaminė pusiausvira. Proceso metu entropija didėja. Difuzija yra pernašos reiškinys.
Savoji difuzija vyksta toje pačioje medžiagoje, abipusė difuzija - susiliečiančiose medžiagose.
[taisyti] Difuzijos dėsniai
Pirmasis Fiko dėsnis - pernešamos medžiagos kiekio srautas proporcingas koncentracijos gradientui:
,
- J - medžiagos kiekio srauto tankis (
) - D - difuzijos koeficientas (
) - n - molinė koncentracija (
)
o jei difuzija vyksta viena kryptimi x:
,
Savosios difuzijos koeficientas dujose priklauso nuo vidutinio molekulių greičio v ir laisvojo lėkio l ilgio: 
Abipusės difuzijos atveju: 
Antrasis Fiko dėsnis - sklidimo lygtis:


