Kirmėlinė atauga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kirmėlinė atauga (lot. appendix vermiformis) – apie 10 cm ilgio aklosios žarnos atauga. Ataugos storis apie 1 cm[1]. Kirmėlinės ataugos funkcija sveikame organizme nėra gerai žinoma. Manoma, kad ji yra rezervuaras, kuriame dauginasi simbiotinės bakterijos.
Turinys |
[taisyti] Apendicitas
Apendicitas (lot. appendicitis, iš appendix 'priedėlis') – ūmus kirmėlinės ataugos uždegimas. Tai viena dažnų ūmaus pilvo skausmo priežasčių. Sukelia bakterijos, kurios kirmėlinėje ataugoje gyvena visą laiką. Uždegimas prasideda dėl apendikso spindžio užspaudimo žarnos turiniu arba susilpnėjus apsauginėms organizmo reakcijoms.
Apendicitu serga visų amžiaus grupių žmonės. Dažniausiai serga 6-10 metų amžiaus vaikai. Naujagimiai serga rečiausiai. Vyrai apendicitu serga dvigubai dažniau nei moterys. Šiuo metu dėl apendicito miršta 0,19% juo sergančiųjų[reikalinga citata]. Adekvačiai negydant miršta dauguma ligonių[reikalinga citata].
[taisyti] Simptomai ir ligos eiga
Ūmus apendicitas dažniausiai prasideda pilvo skausmais ties bamba. Vėliau skausmas "keliauja" į dešinę klubinę sritį. Pacientai karščiuoja, juos pykina, gali vemti, saikingai viduriuoti. Vaikams būdingas dvibangis karčšiavimas: temperatūra pakyla, laikosi dvi dienas, vėliau savaime mažėja, o po poros dienų (plyšus kirmėlinei ataugai) vėl pakyla. Negydant ūmus apendicitas progresuoja, kirmėlinė atauga gangrenuoja, plyšta, vystosi pilvaplėvės uždegimas, sepsis, šokas ir ligonis miršta.
[taisyti] Gydymas
Apendicitas gali pamėgdžioti daugelį ligų, todėl ir šiuolaikinės medicinos problema yra savalaikė diagozė. Svarbiausias apendicito gydymo būdas yra chirurginis. Atviru arba laparoskopiniu (per skylutes) būdu kirmėlinė atauga šalinama. Kartu skiriami skysčiai, antibiotikai, vaistai nuo skausmo, ribojama dieta.
Yra buvę bandymų apendicitus gydyti tik vaistais (antibiotikais), tačiau tai susiję su dažnomis komplikacijomis ir dideliu mirčių skaičiumi.

