Lotynų karas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lotynų karas (340 - 338 pr. Kr.) buvo konfliktas tarp [[Romos Respublika}Romos Respublikos]] ir jos kaimynų lotynų. Karas baigėsi ropmėnų pergale, lotynų lygos paleidimu ir genčių žemių priojungimu prie Respublikos.
Pagrindinė karo priežastis buvo lotnų noras išsikovoti nepriklausomybę Romos atžvilgiu. 340 pr. Kr. į Romos Senatą buvo nusiųsta lotynų delegacija su prašymu suformuoti vieningą respubliką lygiom teisėm Romos ir Lacijaus gyventojams. Kadangi keletą metų anksčiau vykusiame pirmajame samnitų kare Roma buvo Lotynų lygos lyderė ji pasiūlymą atmetė. Būtent tai ir sukėlė karo veiksmus.

