Tomo evangelija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tomo evangelija (NHC II,2) iš gnostinės bibliotekos atrastos maždaug 1945 m. prie Nag Hammadi kaimo Egipte – maždaug 114 Jėzui priskiriamų slaptų posakių (logijų) rinkinys.

Evengelija parašyta koptų kalba buvo atliktas vertimas iš graikų kalbos.

Tomo evangelija priskiriama apaštalui Tomui arba jo mokinių tradicijai.

Ši evangelija išversta į daugybę dabartinių kalbų. Ypatingo dėmesio vertas vertimas į hebrajų kalbą, kadangi vertimas suteikia unikalią galimybę aptikti judėjiškąjį ir gal net aramėjiškąjį Jėzaus mokymo prasmių sluoksnį. Tai ypač įdomu tyrinėjantiems žydiškąją gnosticizmo kilmės versiją [1]

Šią evangeliją sudaro Jėzaus pamokymai (logijai). Kanoninėse evangelijose postuluojamos trys pagrindinės idėjos – apie Dievo valdžią, apie meilę Dievui ir artimiesiems, apie nuodėmių atleidimą – Evangelijoje pagal Tomą pakeičiamos mokymais apie vieningą dvasinį pradą, apie du būvius ir apie savęs pažinimą kaip išsigelbėjimo sąlygą. Pats išsigelbėjimas čia traktuojamas kaip ieškojimų kelias, ypatingas pažinimas, pasiekiamas per ekstazę, o ne loginiu mąstymu. Šioje evangelijoje akcentuojama ir žmonių išrinktumo idėja. Išsigelbėti, t.y., įveikti žemiškąjį gyvenimą ir patekti į Dangaus Karalystę, esą gali tik nedaugelis – tie, kurie turi dvasinį pradą. Minėtos idėjos sudaro gnosticizmo filosofijos pagrindą.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Šaltiniai

  1. Jewish origins of gnosticism Pearson, Birger 1990 Gnosticism, Judaism and Egyptian Christianity