Leontjevo paradoksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Leontjevo paradoksas – 1954 metais Vasilijaus Leontjevo atrastas ekonominis paradoksas, bandant patikrinti Hekšero-Olino teoremos teisingumą. Išanalizavęs 1947 m. JAV prekybą, Leontjevas atrado, kad JAV prekybos balansas neatitiko Hekšero-Olino teoremos prielaidų.


   Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Leontjevas padarė prielaidą, kad kapitalo imlių prekių dalis eksporte turi augti, o darbo imlių mažėti. Iš tikro analizuojant JAV prekybos balansą buvo pastebėta, kad darbo imlių prekių eksportas nemažėjo. Tai ir buvo paradokso esmė.

Leontjevo paradoksas aiškinamas taip: importuojamų į JAV prekių darbo imlumas gana aukštas, bet darbo kaina prekių vertėje akivaizdžiai mažesnė negu eksportuojamuose iš JAV prekėse. Darbo kaina JAV aukšta, kartu su aukštu darbo našumu tai akivaizdžiai įtakoja į eksportuojamų prekių kainas. Reikia priminti, kad JAV darbo imlių prekių eksportas nuo 1947 m. auga patvirtindamas Leontjevo paradoksą. Tai priklauso su paslaugų sektoriaus augimu, darbo kainos ir JAV ekonomikos struktūros (kai 2007 m. vasari gamybiniame sektoriuje buvo dirbo 22,475 iš 137,410 milijonų žmonių užimtų ne žemės ūkyje. Pagal JAV Darbo ministerijos duomenis), tai didina visą Amerikos ekonomikos darbo imlumą, neišskiriant ir eksporto.