Kauno geležinkelio tiltas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno geležinkelio tiltas (Žaliasis tiltas) – sijinis geležinkelio tiltas Kaune. Jungia geležinkelio stoties rajoną su Žemutine Freda.
Tiltas buvo statomas kartu su geležinkelio tuneliu, tiesiant Virbalio–Lentvario geležinkelio liniją. Statyba pradėta 1859 m. balandžio mėn., baigta 1862 m. vasario 4 d.
[taisyti] Istorija
Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad jie būtų trumpesni. Geležinkelio tiltas per Nemuną upės ašį kirto kampu, todėl vietoj 275 m tiltas pailgėjo iki 327 m. Tiltas pastatytas ant 5 taurų ir dviejų ramtų; keturios didelės angos – dvi po 77,30 m ir dvi po 68,70 m, be to, dvi terpės krantuose gatvėms – po 13,20 m. Keturios didžiosios fermos pagamintos ištisinėmis juostomis. Dėl to tiltas atrodė kaip didžiulė dėžė, kurios aukštis – 6,75, plotis – 8 m. Tokioje dėžėje praeinantis traukinys visiškai pasislėpdavo, sklisdavo didžiulis metalo gaudesys.
Tilto taurai padaryti iš ketinių šulinių – 3,5 m skersmens kesonų, nuleistų į dugną. Kiekvieną taurą ir lytlaužą sudarė 2 kesonai, įleisti į 10–17 m gylį ir pripildyti betono. Darbas kesonuose buvo labai sunkus. Suspausto iki 2 atmosferų oro temperatūra – 48-60°C. Žmonės kastuvais kasė žemę, pasišviesdami žibalinėmis lempomis arba žvakėmis. Už 6 valandų darbą gaudavo nuo 0,90 iki 1,50 rublio. Kasant kesonus, vienas žmogus žuvo.
Tiltą statė prancūzų firma, visos metalinės dalys atgabentos iš Prancūzijos. Ilgąsias vidurines tilto fermas surinkinėjo dirbtuvėse Žemojoje Fredoje, o paskui pontonais plukdė į vietą. Kitos, mažesnės fermos, surinktos vietoje ant pastolių. Tilto statybai sunaudota 2025 tonų plieno ir 2130 tonų ketaus. Tiltas kainavo 904 000 carinių rublių. Pirmas traukinys pervažiavo tiltą 1862 m. vasario 27 d.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. rugpjūčio 17 d. besitraukianti Rusijos kariuomenė susprogdino dvi vidurines tilto fermas. Kauną užėmę vokiečiai atstatė išsprogdintas ir sustiprino likusias fermas parabolinėmis fermomis viršuje. Tokį kombinuotą tiltą vokiečiai baigė remontuoti 1916 m. balandžio 14 d. Į tilto atidarymą atvyko pats feldmaršalas Hindenburgas. Jis net užveržė paskutinę veržlę. Panašias veržles prisuko ir Hindenburgo palydos nariai. Pirmaisiais metais po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo Kauno Žaliojo geležinkelio tilto pavadinimą.
Esant tik vienam Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltui per Nemuną, geležinkelio tiltas buvo naudojamas ir kaip plento tiltas. Tarp dviejų kelių buvo įrengtas trečias – vežimams, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Sunkvežimiai ir autobusai per šį tiltą nebuvo praleidžiami. Prie abiejų tilto galų stovėjo geležinkelio sargai, kurie reguliavo eismą.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Raudonosios armijos generolo Šlemino įsakymu geležinkelio tiltas susprogdintas. 1941 m. rudenį vokiečiai buvusias parabolines fermas perstatė į stačiakampes. Toks jis tarnavo iki 1944 m. vasaros. Pasitraukdami vokiečiai tiltą susprogdino. Po karo tiltas atstatytas, vėliau šalia jo padarytas praėjimas pėstiesiems.
2002 m. už kelių šimtų metrų pasroviui nuo geležinkelio tilto atidarytas Čiurlionio tiltas. Nuo to laiko geležinkelio tiltu pėstiesiems vaikščioti uždrausta.
| Artimiausi tiltai per Nemuną | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Kauno geležinkelio tiltas | pasroviui: |
| Panemunės tiltas | M.K.Čiurlionio tiltas | |

