Taranakis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taranakis (maor. Taranaki), Egmonto kalnas (angl. Mount Egmont) – snaudžiantis ugnikalnis (stratovulkanas) Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės saloje, Taranakio regione. Aukštis 2518 m. Ugnikalnis turi vieną taisyklingiausių pasaulyje kūgių.
Koordinatės:
Taranakis susidarė maždaug prieš 135 tūkst. metų Taupo seisminėje srityje. Per pastaruosius 9000 metų ugnikalnis išsiveržia vidutiniškai kas 90 metų, o kas 500 m. sukelia labai galngus išsiveržimus. Paskutinis žinomas Taranakio išsiveržimas įvyko 1755 m.
Maorių legendose pasakojama, kad Taranakis stūksojo greta kitų ugnikalnių-dievų (Ruapehu, Tongariro ir Ngauruhoės) Šiaurės salos vidury. Visi jie siekė Pihangos, stovėjusios atokiau. Ugnikalniai susigrūmė, spjaudydami liepsnas ir degindami žemę. Kovą laimėjęs Taranakis, kiti ugnikalniai nuo jo nutolę. O tarp Taranakio ir Pihangos nusidriekė Vanganujo upė.
Dėl kalno 1864-1866 m. tarp maorių ir kolonizatorių vyko Antrasis Taranakio karas. 1900 m. aplink Taranakį sudarytas Egmonto nacionalinis parkas.

