Luponių piliakalnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Luponių piliakalnis | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
||||
| Savivaldybė | Šiaulių rajonas | ||||
Luponių piliakalnis, piliakalnis, vadinamas Perkūnkalniu, yra Luponių kaime, 2 km į rytus nuo kelio Kužiai-Gruzdžiai, kelio Verbūnai–Noreikiai dešinėje pusėje, 1,9 km į pietryčius nuo Verbūnų gyvenvietės. Archeologinio paminklo vertybės kodas AR 1013.
Piliakalnio šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Šiaurės vakarų šlaitas kiek žemesnis, jis remiasi į 30x35 m dydžio ir apie 4 m aukščio terasą. Aikštelė yra ovalo formos, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 45 m ilgio ir 33 m pločio, buvusi ariama. Jos šiaurės vakarų pakraštyje supiltas 22 m ilgio ir 3 m aukščio smarkiai apardytas pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje, išlikęs senkapis ir kaimo kapinaitės. Kiek toliau į pietvakarius nuo piliakalnio teka melioruotas Luponės upelis. Piliakalnio šiaurinėje pusėje stovi dvi sodybos, pietvakarinėje pusėje, greta senkapio, prie keliuko - viena.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Duomenų istorinėje literatūroje apie piliakalnį nėra. Spėjama, kad iki XIV a. čia stovėjo viena iš Šiaulių žemės pilių. Medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Istorikų nuomone, Luponių pilis buvo viena iš pagrindinių pilių Šiaurės Lietuvos gynybos sistemoje kare su kryžiuočiais. Piliakalnio papėdės gyvenvietė datuojama X–XIII a.
[taisyti] Tyrimų istorija
Luponių piliakalnis archeologinėje literatūroje minimas nuo XIX a. pabaigos. 1900 ir 1901 m. jį žvalgė Liudvikas Kšivickis. 1968 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (LII). 1997 m. LII ekspedicija (vadovas Romas Jarockis) tyrinėjo Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės dalį, esančią namų valdoje.
[taisyti] Radiniai
LII archeologinės ekspedicijos nustatė, kad piliakalnio pylimą sužalojo karo metais iškasti apkasai ir pastatytas topografinis bokštas, o pietvakarinį šlaitą deformavo į piliakalnio aikštelę vedantis keliukas, nors šis keliukas galėjo likti ir nuo tų laikų, kai piliakalnyje stovėjo pilis.
Tiriant papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį namų valdos teritorijoje, į pietryčius, pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio buvo iškasta 12 1x1 m dydžio šurfų ir ištirtas 9 m² dydžio plotas. Iš viso papėdės gyvenvietėje ištirtas bendras 21 m² plotas. Nustatyta, kad intensyvus, su gausiais degėsiais ir molio tinko gabaliukais, iki 50 cm storio vientisas kultūrinis sluoksnis yra išlikęs 40–50 m atstumu į visas puses nuo piliakalnio ir šalia kaimo kapinaičių. Beveik visur jį užklojęs 30–40 cm storio XIX–XX a. buvusios Luponių kaimavietės sluoksnis. Aptikta sudegusio pastato liekanų, daug gyvulių kaulų, rasta archeologinių radinių: įtveriamasis geležinis ietigalis, akmeninis galąstuvas, kaulinės rankenos ruošinys, geležinė yla, žalvarinė movelė nuo medinės rankenos, bangelėmis ornamentuotos žiestosios keramikos šukių.
Šurfuose rastos kelios lipdytinės keramikos šukės grublėtu paviršiumi leidžia teigti, kad gyvenvietės čia būta ir anksčiau. Pietryčiuose ir pietuose nuo piliakalnio laukuose rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi ir žiestosios keramikos. Vietos gyventojų teigimu, netoli piliakalnio buvęs akmuo su velnio pėda, bet prieškaryje suskaldytas, o sodyboje netoli piliakalnio gulėjęs dubenuotas akmuo dingęs.
[taisyti] Legendos
Padavimas byloja, kad kalne yra nugrimzdusi bažnyčia, piliakalnio pylimo gale buvusi skylė, į kurią vaikai mėtydavo akmenukus, norėdami išgirsti juos krentant. Kartą per skylę į kalną buvo nuleistas vaikas, jis ten pamatė bažnyčią, kunigą, suklupusius besimeldžiančius žmones. Kartą ant kalno buvo išarta bažnyčios karnos galvelė.
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Galerija
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| Rekčių piliakalnis – 22 km | Gruzdžiai – 9 km | ||||||||||
| Pašatrijos piliakalnis – 47 km |
|
Kryžių kalnas – 14 km | |||||||||
| Kužiai – 3 km Girnikų piliakalnis – 20 km |
Bubių piliakalnis – 18 km Vainagių piliakalnis – 26 km |
ŠIAULIAI – 11,5 km Normančių piliakalnis – 24 km |

