Aurelija Arlauskienė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aurelija Arlauskienė (Liauškienė) – diplomuota žurnalistė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dirbo specialiąja „Lietuvos aido“ korespondente Vakarų Sibire, Maskvoje, Gruzijoje, rengė reportažus iš Pietų Osetijos, Cchinvalio, kur tuo metu vyko ginkluotas susirėmimas.
Žurnalistinį darbą derino su tarnyba Seimo Valstybės atkūrimo komisijoje, buvo jos patarėja. Vėliau sukūrė populiarią Lietuvos televizijos laidą „Faktas”, atgaivino žurnalistų profesinio leidinio „Žurnalistų žinios” leidybą, kelerius metus buvo jo redaktore. Dirbo dienraščių „Lietuvos žinios”, „Respublika“ žurnalistinių tyrimų skyriuose.
A. Arlauskienės darbai ne kartą apdovanoti LŽS kūrybinių konkursų prizais. Už principingumą ir pilietinę poziciją Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje Žurnalistų sąjunga A. Arlauskienę paskelbė „1997 metų žurnaliste”. Apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jos dėka pirmą kartą Lietuvos žurnalistikos istorijoje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos buvo patikrintos teisme – 1997 m. A. Arlauskienė padavė į teismą sveikatos apsaugos ministrą Juozą Galdiką, neteikusį visuomenei reikšmingos informacijos.
2006 m. liepos 31 d., minint penkioliktąsias Medininkų skerdynių metines, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido A. Arlauskienės knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj”.
2007 m. kovo mėn. žurnalistei suteiktas Meno kūrėjos statusas, o gegužės mėn. - pagrindinė žurnalistikos premija - V.Kudirkos premija - už knygą "Tomas Šernas: vakar buvo rytoj". Šiuo metu A. Arlauskienė renka medžiagą disertacijai „Lietuvos periodinės spaudos įtaka politiniam gyvenimui”.

