Edenas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Edenas (reikšmės).
Edenas (hebr. Eden – sodas; akad. Edin; šumer. Eden) - Biblijoje aprašyta vieta, kurioje Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą bei Ievą ir iš kurio už nepaklusnumą išvarė.
Vaizduojamas kaip sodas, kuriame teka upės, auga gyvybės, gėrio ir blogio pažinimo medžiai. Dievas uždraudė valgyti pažinimo medžio vaisius, bet žaltys sugundė žmones ir jie buvo ištremti.
Edene kelią prie gyvybės medžio saugo cherubinas su ugnies kalaviju.
Edenas, pasak Šventojo rašto, yra arti Persijos įlankos, kur Tigris ir Eufratas susijungia su dviem kitomis srovėmis, sudarydamos vieną upę.
Nuo ankstyvosios krikščionybės edenas pradėtas tapatinti su rojumi.
[taisyti] Nuorodos
Antrasis pasakojimas apie kūrimą

