Šidlava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šidlava

51°12′40″N, 20°50′50″E (G)
Valstybė: Lenkija
Vaivadija: Mazovijos vaivadija
Burmistras: Andrzej Jarzyński
Gyventojų (2007): 12 172
Plotas: 21,93 km²
Gyventojų tankumas: 552,9/km²

Lietuvoje Šidlava kartais vadinama Šiluva, kurios pavadinimas perimtas nuo aprašomo čia miesto Lenkijoje

Šidlava lenk. Szydłowiec – miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijos pietuose, Šidlavos pavieto ir Šidlavos gminos sostinė. Įsikūręs XII a. prie Korženiuvkos upelio. Miesto patronas Šv. Zigmantas. Pro miestą praeina Europinė magistralė E77.

[taisyti] Miestai partneriai

[taisyti] Istorija

Pirmieji miesto valdytojai buvo Odrovanžų giminė, kurios palikuonys broliai Jokūbas (Jakub Szydłowiecki) ir Slavkas (Sławko Szydłowiecki), pasivadinę Šidloveckiais, XV a. pradžioje pradėjo Šidloveckių giminę, turėjusią nemažą įtaką Lenkijos karalystėje. 1305 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės atmainos, Šlionsko Šriodos teisės. Jas 1427 m. patvirtino Jogaila. Stanislovas Šidloveckis mieste pastatė Saksonijos gotikos stiliaus pilį.

Kristupo Šidloveckio (Krzysztof Szydłowiecki) dukrai Elžbietai, vienintelei tėvo turto paaveldėtojai 1547 m. ištekėjus už Mikalojaus Radvilos Juodojo Šidlava ir visa Šidlavos žemė perėjo Radvilų nuosavybėn. Pirmasis jos paveldėtojas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis atidarė ir suremontavo tėvo uždarytas bažnyčias, jo palikuonys miestą dar labiau išpuoselėjo. Jų laikais mieste apsigyveno bankininkai škotai, akmentašiai, mūrininkai ir menininkai italai, XVII a. atsikėlė pirmieji amatininkai ir prekijai žydai. 1602-1629 m. turgaus aikštėje pastatyta rotušė.

1652 m. miestas nukentėjo nuo maro epidemijos, o netrukus trečiojo Šiaurės karo metu sudegė ir buvo sugriauta 90% miesto pastatų. Išaugusi po šių įvykių žydų bendruomenė 1711 m. pasistatė sinagogą. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo miestas atiteko Austrijai, o 1815 m. Rusijai.

Mirus Motiejui Radvilai, 1802 m. visa Šidlavos žemė atiteko Onai Sapiegaitei, kuri 1828 m. ją perleido Lenkijos karalystės iždui. 1863 m. sukilimo metu miestą vieną pirmųjų buvo išvadavę sukilėliai.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestas mažai nukentėjo, tik rutušei austrų sviediniai numušė stogą. Nuo 1918 m. Šidlava priklausė Kielcų vaivadijai. Tarpukaryje mieste išaugo kelios pramonės įmonės, buvo pastatyta viešoji biblioteka.

1939 m. rugsėjo 8 d. miestą užėmė Antrąjį pasaulinį karą pradėję vokiečiai. Po pusės mėnesio didžiąją miesto dalį jau užėmė getas. Per karą žuvo 80% miesto gyventojų.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Šidlava – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu