Baudžiamosios teisės principai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baudžiamosios teisės principai - pamatinės normų, kuriomis uždraudžiamos veikos ir įvardijamos nusikalstamomis, ir kuriomis nustatomos neigiamos sankcijos už tų veikų padarymą, nuostatos, principai.

Baudžiamosios teisės normos grindžiamos įvairiomis vadovaujančiomis nuostatomis. Išskiriami bendrieji ir specialieji baudžiamieji teisiniai principai. Bendrieji teisės principai laikomi kartu ir baudžiamosios teisės (kaip ir kitų teisės šakų) principais, kadangi galioja visoms teisės šakoms.

[taisyti] Specialieji principai

  • Nulla poena sine lege, nulla poena sine crimine, nullum crimen sine poena legali:
    • Nėra nusikaltimo be įstatymo (nullum crimen sine lege)
    • Nėra bausmės be nusikaltimo (nulla poena sine crimine)
    • Nėra bausmės be įstatymo (nulla poena sine lege) - bausmė už nusikalstamą veiką įstatyme laiko atžvilgiu turi būti įvesta anksčiau nei buvo padaryta veika
      • Nėra bausmės be baudžiamojo įstatymo (nulla poena sine poena legali)
    • Nėra nusikaltimo ir bausmės be rašytinio įstatymo (nullum crimen sine lege),
      • Nėra nusikaltimo bei baudžiamojo įstatymo (nullum crimen sine poena legali).
  • Nėra nusikaltimo be tikslaus įstatymo (nulla poena sine lege stricta) - draudžiama taikyti analogiją, taip pat plečiamąjį (įstatymo) aiškinimą, kuriuo yra (ap)sunkinama kaltininko padėtis
  • Nėra nusikaltimo be tikslaus įstatymo (nullum crimen sine lege certa) - įstatymas nusikalstamą veiką ir bausmę turi aprašyti kiek įmanoma tiksliau ir aiškiau
  • Įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit) - įstatymai atgal besąlygiškai negalioja, draudžiama pabloginti kaltininko padėtį griežtesniu įstatymu. Principo galiojimo išimtis - švelninant kaltininko padėtį, galioja palankesnės kaltininkui nuostatos.
  • Humanizmas (Humanizmo principas)
  • Individualioji baudžiamoji atsakomybė
  • kiti principai.