Istorika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Istorika (vok. Historik) – istoriografijos teorija.
Terminas nuo XIX a. vidurio paplito Vokietijoje kaip istorijos mokslo sinonimas. Istorika buvo suvokiama kaip jo sritis, nagrinėjanti specialiuosius mokslo pagrindus: metodiką, šaltinių kritiką, teksto kritiką, hermeneutiką, euristiką ir pan. Plg., retorika, poetika. Anglosaksų šalyse vadinama istoriografija.
Per vokiečių istoriografiją XX a. pabaigoje terminas plinta ir Lietuvoje.
[taisyti] Literatūra
- Joachim Lelewel, Historyka tudzież. O łatwym i pożytecznym nauczaniu historii, Wilno, 1815.
- Johann Gustav Droysen, Grundriß der Historik, Leipzig, 1868 [Istorikos pagrindai].
- Zenonas Norkus, Istorika, Vilnius, 1996.

