Legenda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Legenda (lot. tai, kas skaitytina) - pasakojamasis (prozinis) tautosakos ar literatūrinis kūrinys, pagrįstas mitologiniu ar religiniu siužetu.
Viduramžiais legendomis buvo vadinami šventųjų gyvenimo aprašymai, vėliau - religinio pobūdžio pasakojimai.
Tautosakinės legendos savo personažais ir siužetu primena nuotykines ar buitines pasakas, o menine forma - sakmes, padavimus. Nemažai personažų yra tarptautiniai, tik traktuojami savitai, jų vardai pakoreguojami pagal vietos kalbą.
Literatūrinių legendų yra sukūrę: K. Brentanas, L. Tykas (Vokietija), A. Odinecas, S. Vitvickis (Lenkija), M. Gorkis, L. Tolstojus (Rusija).
[taisyti] Lietuvių legendos
Lietuvių tautosakoje daugiausia legendų yra apie dievo, šventųjų keliones po žemę, jų bendravimą su žmonėmis. Populiarūs legendų personažai - angelai ir velniai. Legendose mistika ar religija traktuojama savaip - užjaučiami vargšai, išnaudojami žmonės, smerkiami gobšieji.
Literatūrinių lengedų yra parašęs Antanas Vienuolis.

