Imperatorius Leopoldas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Leopoldas I-asisHabsburgų dinastijos buvo antrasis imperatoriaus Ferdinando III-ojo ir Ispanijos princesės Marijos Anos sūnus, 1658 - 1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius.

Po Trisdešimtmečio karo Šventosios Romos imperatoriaus valdžia nusilpo, Austrijos ryšiai su imperija susilpnėjo. Leopoldas I gavo kraštą ekonominėje ir finansinėje suirutėje, tačiau teko kariauti su prancūzais ir turkais. Turkus prieš Austriją nukreipė vengrai, kurie tikėjosi turkų pagalbos savo nepriklausomybei pasiekti. Turkai buvo įsiveržę iki pat Vienos, kurią išgelbėti pavyko Abiejų Tautų Respublikos karaliui Jonui Sobieskiui, kuris laiku atvyko su pastiprinimu (1683 m.). Karas su turkais buvo užbaigtas Karlovicų taika (1699 m.), pagal kurią Austrijai grąžinta Transilvanija ir žemės tarp Tisos ir Dunojaus, o vengrų luomai 1687 m. buvo priversti atsisakyti elekcinės monarchijos ir pripažinti savo kraštą Habsburgų paveldimąja žeme.

Pirmieji karai su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV-uoju (1672-79 m. ir 1688-97 m.) Austrijai buvo nesėkmingi, tačiau kare dėl Ispanijos paveldėjimo sekėsi geriau.