Neolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neolitas (graikiškai neo – naujas, lithos – akmuo) – naujasis akmens amžius – paskutinė akmens amžiaus dalis, pasižymėjusi žmogaus technologijų vystymusi.

Terminą „neolitas“ 1865 metais sugalvojo Džonas Lubokas.

Viena žymiausių šio laikotarpio gyvenviečių buvo Jerichonas.

Neolitas - paskutinė ir aukščiausia tūkstantmetinės akmens epochos raidos stadija. Jis pakeitė Tūktantmečius trukusias senojo akmens amžiaus -paleolito ir viduriniojo - mezolito epochas. Pirmiausia neolitas išsiskyrė įrankių, kuriems gaminti buvo naudojamos šlifavimo ir poliravimo technika, tobulumu. Nors naudoti naujų, minkštesnių rūšių akmenys, vis dėlto pagrindine žaliava ir toliau liko titnagas.