Sigitas Geda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sigitas Zigmas Geda (g. 1943 m. Paterų kaime, Lazdijų r.) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.

1966 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Kurį laiką dirbo redaktoriumi savaitraštyje „Kalba Vilnius“ ir žurnale „Mūsų gamta“, tačiau dėl politinių pažiūrų aktyvumo buvo atleistas. Debiutavo eilėraščių knyga „Pėdos“ (1966 m.). Nuo 1967 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Prasidėjus „perestroikai“, už eilėraščių rinkinį „Varnėnas po mėnuliu“ 1985 m. gavo Valstybės premiją. 1995 m. jam paskirta Nacionalinė premija už poezijos knygas „Septynių vasarų giesmės“ ir „Babilono atstatymas“. 1998 m. apdovanotas Gedimino ordinu, tais pačiais metais paskirta Baltijos Asamblėjos premija. 2002 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 2001-ųjų knygą.

19881990 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius, aktyvus Sąjūdžio narys, Lietuvos Seimo narys. Šiuo metu dirba kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ Literatūros skyriaus redaktoriumi. Gyvena Vilniuje.