Friedrich Paulus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ernst Friedrich Paulus

Pareigos: Feldmaršalas
Nuotrauka:
Pirmtakas: Adolfas Hitleris
Gimimo data: Rugsėjo 23, 1890
Mirties data: Sausio 1, 1957
Profesija: Karininkas

Ernst Friedrich Paulus - (1890 m. rugsėjo 23 d. – 1957 m. sausio 1 d.) buvo Vokietijos karininkas nuo 1910 iki 1943 m., Antrojo pasaulinio karo metu jam buvo suteiktas generolo feldmaršalo laipsnis.

   Informacija šiame biografiniame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Labiausiai žinomas kaip Šeštosios armijos vadas, vadovavęs Mėlynajai operacijai Stalingrado mūšio metu. Stalingradas baigėsi pražūtingai Vokietijai, sovietams laimėjus feldmaršalas pasidavė į nelaisvę 1943 sausio 31d. su visą kariuomenę. Hitleris tikėjosi, kad Paulius nusižudys (kiekvienam karininkui buvo duotas pistoletas ar vaistai, kad gresiant nelaisvei nusižudytų).Sovietai po kiek metų pasiekė Berlyną, nes po Stalingrado "katilo" Vokietija neatsigavo.

Turinys

[taisyti] Biografija

Paulius gimė Vokietijoje, Kaselio valsčiuje, Breitenau Melzungeno miestelyje, kuklaus tarnautojo šeimoje. Jo tėvas dirbo Heseno apskrities žemės ūkio valdybos inspektoriumi. Šeima gyveno iš senelio paveldėtame name.Paulius mirė Dresdenę, rytų Vokietijoje, būdamas policijos inspektorius.


[taisyti] Karo biografija

1909 m. Kaselyje baigė klasikinę kaizerio Vilhemo gimnaziją ir pradėjo studijuoti Marburgo universiteto Teisės fakultete. Bet tai nebuvo jo pašaukimas ir po dviejų semestrų išėjo iš universiteto. Negalėdamas kitaip realizuoti savo potraukio karinei tarnybai, eiliniu savanoriu įstojo į 111-ąjį pėstininkų pulką.

Nuo 1910 m. rudens iki 1911 m. vasaros mokėsi Engerso prie Reino karo mokykloje, kurią baigęs gavo leitenanto laipsnį. 1911–1940 m. – pėstininkų leitenantas, būrio vadas, po to – pėstininkų pulko bataliono adjutantas. Vėliau, per Pirmąjį pasaulinį karą, – vyresnysis leitenantas, kuopos vadas, Vakarų ir Balkanų frontuose kovojusio pulko adjutantas. Baigiantis karui suteiktas kapitono laipsnis.

19271930 m. vadovavo pėstininkų kuopai. 1930–1934 m. Generalinio štabo akademijoje, dėstė karo istoriją ir taktiką. Dėstytojaudamas tapo majoru, o po to – pulkininku leitenantu. 1934–1935 m. vėl tarnavo koviniame padalinyje, vadovavo 3-iosios pėstininkų divizijos motožvalgybos batalionui. Suteiktas pulkininko laipsnis.

1935–1939 m. vadovavo 16-ojo tankų korpuso štabui. 1939 m. tapo generolu majoru. Tais metais buvo paskirtas 10-osios armijos štabo viršininku (vėliau, kad suklaidintų priešą, tą armiją pavadino 6-ąja, Paulius tapo 6-osios armijos štabo viršininku). Vadovavo Vermachto 6-ąjai armijai Stalingrado mūšyje. 1940 m. tapo generolu leitenantu.

1943 m. sausio 31 d. pasidavė į nelaisvę. Prieš pat pasidavimą buvo paaukštintas į feldmaršalus. Patekęs į nelaisvę ten rašė savo dienoraštį, dalyvavo Niurnbergo teisme. Nelaisvėje dar tikėjo Vokietijos pergale, savo fiureriu. Praradęs tikėjimą Vokietijos pergale ir praradęs pasitikėjimą savo fiureriu (A.Hitleriu) įstojo į Vokiečių karininkų sąjungą. 1953 m. paleistas iš nelaisvės. Grįžęs į tėvynę dirbo VDR. Mirė 1957 m.


[taisyti] Šeima

Šeimos sudėtis: žmona Elena Konstancija Paulius, duktė Olga-Konstancija, sūnūs Frydrichas ir Ernstas.

Žmona gimusi Bukarešte 1889 m. balandžio 25 d., kilusi iš kilmingos rumunų šeimos.

Dukra - Olga fon Kutcšenbach gimė 1914 m. sausio 5 d.

Sūnus Ernstas Aleksanderis gimė 1918 m. balandžio 11 d. Antrasis sūnus dvynys Frydrichas Efremas buvo tankistas. Žuvo būdamas kapitonu, 1944 m. vasario 29 d. Italijos fronte.

Feldmaršalo brolis gimęs 1897 m. sausio 3 d.Dalyvavo I pasauliniame kare, leitenantas. Po karo dvidešimt metų dirbo kūno kultūros mokytoju Gizene, Vetclare. 1935 metais buvo "Hitlerio jaunimo" organizacijos sporto mokytojas Berlyne. Nacionalistų partijos narys.

Feldmaršalo sesuo Kornelija Paulius gimusi 1899 m. balandžio 26 d. 1926 - 1936 metais tarnavo Štutgarde 5-osios karinės apygardos valdyboje.Nuo 1936 metų dirbo Berlyne, administracijos ir ūkio valdybos inžinerijos-technikos inspekcijoje.

[taisyti] Stalingradas

Paulius 1942 metais tapo nacistinės Vokietijos šeštosios kariuomenės vadu. Paulius, nepaisant kariuomenės beviltiškos padėties, klausydavo Hitlerio nurodymų. Buvo nurodyta laikyti Stalingradą ir kovoti iki paskutinio kareivio, praradus Stalingradą liepė jam nusišauti. Hitleris tikėjosi, kad Paulius laikys Stalingradą iki mirties, nes Vokietijos istorijoje nebuvo nė vieno feldmaršalo pasidavusio į nelaisvę, Hitlerio teigmu, Paulius Vokietijos karininkams padarė didelę gėdą. Puolant Tarybų Sąjungos kariuomenei išlaikyti Stalingradą buvo neįmanoma, Vokietijos kariuomenė buvo praradusi daug karių.Užėmus sovietams aerodromą vokiečiai nebegalėjo perduoti maisto davinio kareiviams, maistą mesdavo iš lėktuvų. Vokietijai patyrus didelius nuostolius, Žukovo (Raudonoji armija) armijai buvo nesunku sutriuškinti Pauliaus armiją. Dienai prieš pasiduodant į nelaisvę Paulius buvo paaukštintas iki feldmaršalo laipsnio.

[taisyti] Nelaisvė

Į nelaisvę buvo paimtas 1943 sausio 31d. su visa savo kariuomene. Dar tik patekęs tikėjo Vokietijos pergale ir savuoju fiureriu - A.Hitleriu. Buvo nuolat kalbinamas generolų, įstoti į nelaisvėje įkurtą "Vokiečių karininkų sąjungą". Kuri buvo už taikią Vokietija ir jos kapituliaciją, "Vokiečių karininkų sąjunga", norėjo nuversti Hitlerį ir jo visą nacistinę valdžia. Pats į sąjunga įstojo 1944 rugpjūčio 8d., didelis paskatinimas įstoti į sąjunga buvo pasikėsinimas į Hitlerį.Feldmaršalas tapo didžiuliu nacių režimo kritiku, prieš nacistinę valdžią jis pasisakydavo ir per radiją.Bet jis buvo prieš Vokietijos padalyjimą - Rytų ir Vakarų Vokietiją, nes manė, jog atsatyti šalį galima tik būnant vieningiems ir šalies ekonomiką į dvi dalis padalyti yra katastrofiška (pats norėjo iš nelaisvės buti perkeltas į Rytų Vokietiją.Paulius taip pat dalyvavo Niurnbergo teisme, kuriame atskleidė daug kitų nusikaltėlių savo paliudijime. Nelaisvėje mokėsi rusų kalbos, kol pagaliau pradėjo rašyti laiškus rusiškai, vienas iš jų buvo naujųjų sveikinimas Stalinui. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo dažniau išleidžiamas pasižmonėti į teatrą, į muziejus ir kitokias kultūrines vietas. Iš nelaisvės jį paleido ko ne vėliausiai iš visų belaisvių t.y. 1953 metais.