Nijolė Sadūnaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Felicija Nijolė Sadūnaitė (g. 1938 m. liepos 22 d. Kaune) – vienuolė, rezistentė.
[taisyti] Biografija
1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – Vilniaus kūdikių namuose.
1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešeris metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.
1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Ciziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo paminėti Ribbentropo-Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
Nuo 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė. Apie KGB ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises yra išleidusi knygų Lietuvoje ir užsienyje.

