Gardino gubernija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gardino gubernija buvo 1801–1815 m. Rusijos imperijos administracinis teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse. Sudaryta padalijus Lietuvos guberniją (egzistavo 1797–1801 m.) ir užėmė 36 300 km² plotą. Gubernijos centras – Gardinas. Iki 1840 m. gubernija vadinosi Lietuvos Gardino gubernija.
Gardino gubernijoje buvo 8 apskritys:
- Brastos apskritis
- Gardino apskritis (dabartinėje Lietuvos teritorijoje)
- Kobrino apskritis
- Lydos apskritis
- Naugarduko apskritis
- Pružanų apskritis
- Slanimo apskritis
- Volkovysko apskritis
1842 m. prie gubernijos prijungtos keturios Balstogės srities apskritys, Minsko gubernijai perduota Naugarduko apskritis, o Vilniaus gubernijai – Lydos apskritis. Iki 1912 m. Gardino gubernija priklausė Vilniaus generalgubernatorijai.
| Demografinė raida tarp 1803 m. ir 1897 m. | |||
| 1803 m. | 1857 m. | 1897 m. | |
| 591 tūkst. | 848 tūkst. | 1603 tūkst. | |
1897 m. gubernijoje gyveno apie 3600 lietuvių, 2900 iš jų Gardino apskrityje.

