Ausis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žmogaus kairė ausis
Žmogaus kairė ausis

Ausis (lot. auris) – klausos ir pusiausvyros organas, susidedantis iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies.

  • Išorinė ausis (auris externa):
  • Vidurinė ausis (auris media):
  • Vidinė ausis (auris interna):
    • Prieangis (vestibulum) – padeda jausti statinę pusiausvyrą.
    • Pusratiniai kanalai (canalis semicircularis) – leidžia jausti dinaminę pusiausvyrą.
    • Sraigė (cochlea) – perima slėgio bangas, generuoja nervinius impulsus.

Oro bangos pirmiausia patenka į išorinę ausį, kuri veikia kaip garso stiprintuvas. Toliau oro virpesiai pasiekia vidurinę ausį ir sužadina būgnelio virpėjimus.

[taisyti] Klausos sutrikimai ir jų priežastys

  • Sieros kamštis susidaro išorinėje klausomojoje landoje reguliariai nevalant ausų.
  • Būgnelio elastingumo sumažėjimas gali išsivystyti nuo stiprių garsų, veikiančių ausis kiekvieną dieną. Tai klausos susilpnėjimo priežastis.
  • Būgnelio sužalojimas – viena iš didžiausiu ausies traumų. Ją gali sukelti smūgis per ausį, stiprios garso bangos, praduriama krapštant ausi aštriais daiktais, staigus slėgio pasikeitimas tarp išorinės ir vidinės ausies. Dėl to galima visiškai apkursti.
  • Ausies uždegimas. Jį sukelia į vidurinę ausį iš nosiaryklės pakliuvę ligų sukėlėjai. Prasidėjus uždegimui, klausomieji kauleliai tampa nepakankamai paslankūs ir sutrinka garsų perdavimas. Jei uždegimas apima ir vidinę ausį, galimi klausos receptorių pažeidimai.


Žmogaus organų sistemos
Jutimo organaiAusis

Ausies kaušelis - Klausomoji landa - Būgnelis - Trimitas - Klausomieji kauliukai - Pusratiniai kanalai - Prieangis - Sraigė - Pusiausvyros aparatas

Serija: Žmogaus anatomija