Kvantinė superpozicija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvantinė superpozicija (koherencinė superpozicija) – kvantinės mechanikos ypatybė, kuri neturi analogijos klasikinėje fizikoje. Fermionas arba kvantas esantis superpozicijoje turi dvi reikšmes vienu metu (pvz: 0 ir 1; sukinį į viršų ir žemyn; fotono poliarizacija) su tam tikra tikimybe.
Tarkime, turime vandenilio atomą, kuris yra žemiausioje energijos būsenoje. Tada jį apspinduliavus tam tikro dažnio elektromagnetine banga (kvantu), atomas pereina į aukštesnę energijos būsena per tam tikrą periodą. Per puse periodo atomas bus superpozicijoje tarp žemiausios energijos būsenos ir tarp aukštesnės energijos būsenos - tai reiškia, kad atomas kažkuriose vienose Visatose bus žemiausioje būsenoje, o kažkuriose kitose Visatose atomas bus sužadintoje būsenoje (kai tariamų Visatų begalo). Išmatavus gausime tik arba, kad atomas yra žemiausioje energijos būsenoje arba sužadintoje būsenoje. Tie kas matuos vienose Visatose gaus atsakymą priešingą gautajam kitose. Tai yra išmatavus per puse sužadinimo periodo visada gausime tik kažkurią vieną iš būsenų (o ne kažkokią tarpinę).
[taisyti] Nuorodos
- http://www.cit.gu.edu.au/~s55086/qucomp/sim.html superpozicija

