Vaiguva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie kaimą Kaišiadorių rajone žr. Vaiguva (Kaišiadorys).
| Vaiguva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kelmės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vaiguva – gyvenvietė Kelmės rajone, netoli Knituvos upelio, šalia kelio Kelmė–Užventis. Seniūnijos centras. Veikia vidurinė mokykla, stovi medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1877 m.), XVIII a. varpinė, dvaro liekanos.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Vaiguva žinoma nuo XV a. (nors spėjama, kad vietovė gali būti žinoma dar nuo XIII a.). 1385 m. minimas Vaiguvos kraštas ir valsčius, nuo XIV a. – Vaiguvos dvaras, kuri XV a. 2-ojoje pusėje valdė Žemaičių seniūnas J. Kęstgailaitis, vėliau sūnus Stanislovas, o 1498 m. Andrius Rukovičius. Jo laikais Vaiguvos dvaras turėjo duoti dešimtinę savo pajamų Kurtuvėnų bažnyčiai.
1531 m. Stanislovas Kęstgaila Vaiguvos dvarelį užrašė Kražių altarijai. Yra išlikęs Vaiguvos dvaro 1557 m. gegužės 16 d. inventorinis aprašymas ir įkainojimas. Tada Vaiguvą valdė Kristina Valentienė su dviem sūnumis. XVIII a. minimas miestelis, 1719 m. – Vaiguvos bažnyčia. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie 1780 m. ją valdė Ignas Oginskis. XIX a. Vaiguvos dvaras, kuriam priklausė 844 dešimtinės žemės, buvo Sirevičių nuosavybė.
Iki 1939 m. Vaiguva buvo Šiaulių apskrities valsčiaus centras. Vaiguvos dvaras, vietinių gyventojų vadinamas Vaigos dvaru, kadaise buvęs žymios Šiukštų giminės nuosavybė. Kaip vieną paskutinių savininkių senieji gyventojai nurodo buvus Bobenskaitę. Šioji padovanojo dvarą vienuolynui.
Po vienuolyno uždarymo čia įkurti vaikų namai, sovietmečiu – prieglauda. Iš paties dvaro komplekso beveik nieko neišlikę. Dvarvietę žymi vien dar teberyški alėja bei ąžuolas, kadaise stovėjęs prie dvaro rūmų. Patys rūmai neišliko, sudegė apie 1975–1976 m. Tuo laikotarpiu juose veikė ligoninė. Tai buvo didelis, gražus dviejų aukštų medinis rūmas, prie kurio šliejosi kiti pastatai bei 100 ha žemės. Iš kitų pastatų išliko akmens mūro sandėlis.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vietovardis turi šaknį vaig- ir priesagą -uva. Tokia šaknis yra būdinga baltų ir kai kurių kitų indoeuropiečių kalboms, ypač vandenvardžiams. Ją galima būtų sieti su liet. viglas – „vikrus“, latv. viegls – „lengvas“, dak. vaigas – „greitas, skubus“ ir kt.Iš to galima daryti prielaidą, kad šaknies vaig- reikšmės buvo „greitumas, vikrumas“ ir „lankstumas, vingiuotumas“. Su kuria reikšme buvo susijęs vietovardis Vaiguva, sunku nustatyti, ypač dėl to, kad tos reikšmės yra gana artimos ir susijusios etimologiškai. Priesaga -uva yra būdinga lietuviškiems pavadinimams.
[taisyti] Žymūs žmonės
- Romualdas Marcinkus (1941–), KGB generolas, aukščiausią KGB poziciją pasiekęs lietuvis.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
| UŽVENTIS – 12 km Junkilai – 7 km |
ŠAUKĖNAI – 16 km Dubėnai – 6 km |
||||||||||
|
|||||||||||
| Petrališkė – 10 km KRAŽIAI – 15 km |
Pakėvis – 4 km KELMĖ – 15 km |
| Svarbiausios gyvenvietės Kelmės rajone |
|
Griniai | Karklėnai | Kelmė | Kražiai | Kukečiai | Lioliai | Naudvaris | Pašilė | Šaukėnai | Tytuvėnai | Užventis | Vaiguva | Žalpiai |

