Austrijos-Prūsijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Padėtis prieš karą: Prūsijos teritorijos pažymėtos tamsiai mėlynai, jos sąjungininkų - mėlynai, Austrijos - raudonai, jos sąjungininkų - šviesiai raudonai, Šlezvigas-Holšteinas - geltonai
Padėtis prieš karą: Prūsijos teritorijos pažymėtos tamsiai mėlynai, jos sąjungininkų - mėlynai, Austrijos - raudonai, jos sąjungininkų - šviesiai raudonai, Šlezvigas-Holšteinas - geltonai
Padėtis po karo: Prūsijos teritorijos pažymėtos tamsiai mėlynai, prisijungtos teritorijos - žydrai, jos sąjungininkų - mėlynai, Austrijos - raudonai, jos sąjungininkų - šviesiai raudonai
Padėtis po karo: Prūsijos teritorijos pažymėtos tamsiai mėlynai, prisijungtos teritorijos - žydrai, jos sąjungininkų - mėlynai, Austrijos - raudonai, jos sąjungininkų - šviesiai raudonai

Austrijos-Prūsijos karas1866 metų karas dėl Vokietijos valstybių. Prūsija, mobilizavusi 280 000 žmonių kariuomenę ir sudariusi karinę sąjungą su Italija, birželio 17 d. įsiveržė į Hanoverį, Heseną ir Saksoniją, o birželio 20 d. Italija įsiveržė į Austrijos valdomą Veneciją. Liepos 3 dieną Sadovos mūšyje prūsai nugalėjo 240 000 karių Austrijos ir Saksonijos kariuomenę, ir rugpjūtį Austrija priversta pasirašyti paliaubų sutartį. Pagal rugpjūčio 23 dienos Prahos taikos sutartį Prūsijai atiteko Šlėzvigas ir Holšteinas bei išmokėta nedidelė kontribucija. Sausio 10 d. Italijai perduota Venecija. Prūsija savavališkai prisijungė kai kurias Vokietijos valstybes ir Austrijos kontroliuojamos sąjungos vietoje įkūrė sau pavaldžią Šiaurės Vokietijos sąjungą.

Karo metu išryškėjo artilerijos svarba, efektyviai naudota žaibo karo taktika.