Saranda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

39°52′N, 20°00′E(G)

Sarandos prieplauka
Sarandos prieplauka
Sarandos panorama
Sarandos panorama
Sarandos apylinkės
Sarandos apylinkės

Saranda (Albanų k.: Saranda, graikų k.: Άγιοι Σαράντα, italų k.: Santi Quaranta) yra vakarinėje Albanijos dalyje, prie Jonijos jūros esančioje Sarandos apygardoje ir Vlioros srityje įsikūręs nedidelis Albanijos miestas, esantis netoli kaimyninės Graikijos sienos. Miestas apie 300 km nutolęs nuo šalies sostinės Tiranos ir 20 km nuo antikinio Butrinčio miesto griuvėsių.

Pagal naujausius 2006 m. demografinius duomenis, mieste gyvena apie 15,000 gyventojų, kurių daugumą sudaro albanai. Mieste gyvena ir jo apylinkėse gyvena arumunų, mieste egzistuoja nemaža etninių graikų bendruomenė (apie 30%), dėka kurios miestas yra vienas iš svarbiausių graikų etninės mažumos kultūros centrų Albanijoje. Miesto gyventojų daugumą sudaro stačiatikiai ortodoksai.

Saranda ir jos apylinkės yra svarbiausias Albanijos turizmo traukos centras. Apylinkėse gausu nepaliestų paplūdimių, vaizdingų vietovių. Netoli šio kurorto yra UNESCO saugomi išlikę senovės graikų įkurto miesto - Butrinčio griuvėsiai. Kursuoja reguliarūs keltai į kaimyninės Grakijos Korfu salą.

[taisyti] Istorija

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos senųjų šių vietų gyventojų - ilyrų genčių. Saranda, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Graikijos, Makedonijos, Romos - sudėtyje, kurių kultūra ir gyvensena labai paveikė vietos gyventojus bei jų kultūrą.

Miestas, manoma, yra įkurtas Bizantijos imperijos valdymo laikais. Dabartinis miesto pavadinimas yra graikiškos kilmės, kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių - „agii saranda“, reiškiančio „keturiasdešimt šventųjų“. Miestas buvo pavadintas keturiasdešimties IV a. Sebastėjos kankinių garbei, kurių atminimas graikų ortodoksų bažnyčios minimas nuo pat ankstyvųjų Bizantijos imperijos laikų. Viduriniais amžiais miestas taip pat priklausė Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai, kol XV a. Saranda atiteko Osmanų imperijai.

1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko pastarajai valstybei. Tačiau dėl gausios graikų bendruomenės, istorinio sąryšio su Graikija ir didelio krikščionių ortodoksų gyventojų skaičiaus mieste ir jo apylinkėse, miesto priklausomybė buvo ilgai ginčyjama Graikijos Respublikos, siekiant šį miestą ir likusią pietų albanijos teritoriją prisijungti prie savo teritorijos. Galiausiai, 1914 m. Korfu sutartimi buvo nuspręsta šį miestą, kaip ir likusią teritoriją, palikti Albanijos valdžioje, įpareigojant Albanijos vyriausybę pietų Albanijai (Šiaurės Epyrui) suteikti plačią autonomiją, kuri taip ir nebuvo suteikta.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., mistas buvo užimtas Italijos kariuomenės. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1940 m., Italijos - Graikijos karo metu, miestas buvo užimtas Graikijos kariuomėnės, kurią 1941 m. su Vokietijos kariuomenės pagalba išstūmė ir miestą okupavo Italijos kariuomenė. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partizanų.

II pasaulinio karo metu, miestui priklausant Italijos administracijai, miestas buvo pavadintas Musolinio dukros garbei, kuris pastarąjį laikotarpį iki karo pabaigos buvo vadinamas Porto Edda.

1990 m., šaliai pasukus rinkos ekonomikos keliu ir to išdavoje pablogėjus ekonominei situacijai, nemažai gyventojų, ypač etninių graikų, emigravo į kaimyninę Graikiją.

[taisyti] Architektūra ir archeologija

Sarandos apylinkėse gausu architektūrinių paminklų: antikinių griuvėsių, Bizantijos laikotarpio bažnyčių, tvirtovė, Osmanų imperijos laikų statinių, mečečių. Netoli šio kurorto yra UNESCO saugomi išlikę senovės graikų įkurto miesto - Butrinčio griuvėsiai.

Komunizmo laikais pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų, viešbučių. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei ir suintensyvėjus pastangoms atgaivinti turizmo pramonę, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, viešbučių, vilų.

[taisyti] Šaltiniai