Girokastra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Girokastra (Albanų k.: Gjirokastra, graikų k.: Αργυρόκαστρον, arumunų k.: Arghirocastru, italų k.: Argirocastro, turkų k.: Ergiri) yra pietinėje Albanijos Respublikos dalyje - Girokastros apygardoje ir Girokastros srityje - įsikūręs vienas svarbiausių Albanijos miestų - apygardos ir srities centras. Pagal 2006 m. demografinius duomenis, mieste gyvena apie 23,724 gyventojų, kurių daugumą sudaro albanai - daugiausia musulmonai. Mieste ir jo apylinkėse taip pat gyvena arumunų, čigonų, mieste egzistuoja nemaža graikų bendruomenė, dėka kurios, miestas yra vienas iš svarbiausių graikų etninės mažumos kultūrinės veiklos centrų Albanijoje.
Miestas yra vienas vaizdingiausių šalies miestų, vaizdingai išsidėstęs kalnuotoje vietovėje, apie 300 m virš jūros lygio, dešiniajame Drinio upės krante, Gjerio kalno papėdėje. Miestas yra įsikūręs apie 215 km į pietus nuo sostinės Tiranos ir 36 km į šiaurę nuo kaimyninės Graikijos sienos. Per miestą eina vienas svarbiausių kelių jungiančių šias dvi valstybes.
[taisyti] Istorija
Girokastra ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmiųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datoujamos nuo akmens amžiaus eros laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir geležies amžiaus - gyvenviečių liekanų. Antikiniais laikais šioje vietoje apsigyveno ilyrų gentys, vėliau atsikėlė dabartinių graikų protėvių gentys. Nuo pat ankstyvosios antikos laikų, vietovė buvo smarkiai veikiama graikų kultūros, dauguma gyventojų buvo asimiliuoti graikų. Girokastra, kaip ir jos apylinkės, ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, Romos imperijai, Bizantijai.
Nuo VI a. pabaigos į Balkanų regioną ėmus skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių, tačiau nepasisant to, dauguma slavakalvių persikelėlių buvo asimiliuoti vietos graikų. Miestas išliko daugiatautis, kuriame kompaktiškai gyveno, graikai, slavai ir tuomet pakankamai gausi rumunams artima arumunų tauta.
Miestas buvo įkurtas Bizantijos imperijos laikais, XII a. antroje pusėje, netoli jau seniau ant kalvos esančios IV a. Bizantijos laikų tvirtovės. Bizantijos valdymo laikais miestas tapo vienu svarbiausių prekybos, amatų ir ortodoksų bažnyčios veiklos centrų Bizantijos valdomame Balkanų regione. Bizantijos imperijos laikais miestas buvo vadinamas Argyroupoliu - „sidabriniu miestu“. Dabartinis miesto pavadinimas yra graikiškos kilmės, kildinamas graikų kalbos žodžio „argyrokastron“, reiškiančio „sidabrinę pilį“. Ankstyvaisiais viduramžiais miestas taip pat kurį laiką priklausė Bulgarijos karalystei.
1204 m., ketvirtojo kryžiaus žygio metu kryžiuočiams užėmus Konstantinopolį, ir Bizantijai kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - Epyro Despotijai. Dėl šios valstybės karų su Venecija, XIV a. miestas tapo pavaldus Venecijai, kol 1417 m. Girokastra buvo užgrobta Osmanų imperijos kariuomenės. Osmanų imperijos valdymo laikais pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų ir turkų persikelėlių.
1818 m. mieste įsitvirtino vienas garsiausių albanų kovotojų prieš turkų jungą - Ali Paša Teplenietis, kuriam valdant miestas, kartu su pietų Albanija ir šiaurės vakarų Graikija, buvo faktiškai nepriklausomi nuo osmanų valdžios.
Nuo XIX a., miestas tapo vienu svarbiausiu albanų tautinio judėjimo centrų, kuriame 1880 m. Prizreno lyga paskelbė rezoliuciją, reikalaujančią suteikti Albanijai autonomijos statusą Osmanų imperijos sudėtyje.
Iki 1912 m. miestas buvo Janinos vilajeto, Girokastros sandžako centru. Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko pastarajai valstybei. Tačiau dėl gausios graikų bendruomenės, kultūrinio ir istorinio sąryšio su Graikija, miesto priklausomybė buvo ilgai ginčyjama Graikijos Respublikos, idant šį miestą ir jo apylinkes prisijungti prie savo teritorijos. Galiausiai, 1914 m. Korfu sutartimi buvo nuspręsta šį miestą palikti Albanijos valdžioje, suteikiant pietų Albanijai (Šiaurės Epyrui) autonomiją, kuri istorijos bėgyje taip ir nebuvo suteikta.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., mistas buvo užimtas Italijos kariuomenės. Prasidėjus II pasaliniam karui, 1940 m., Italijos - Graikijos karo metu, miestas buvo užimtas Graikijos kariuomenės, kurią 1941 m. su Vokietijos kariuomėnės pagalba išstūmė ir miestą okupavo Italijos kariuomėnė. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų vadovaujamų partizanų.
Dėl po karo pradėtos industrializacijos, miesto reikšmė dar labiau išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu bei kultūriniu pietų Albanijos centru. Tačiau skirtingai nei daugumoje kitų didesnių Albanijos miestų, mieste buvo vystoma lengvoji ir maisto pramonė. To priežastis buvo Albanijos komunistų partijos išleistas nutarimas, miestui suteikiantis miesto - muziejaus statusą.
Komunizmo laikais Girokastra tapo komunizmo propagandos ir ilgamečio Albanijos vadovo - Envero Hodžos (Enver Hoxha), gimusio šiame mieste 1908 m., - asmenybės kulto centas.
Žlugus komunistiniam rėžimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos dėsniams, Girokastra kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentėjo nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m., žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, mieste vyko patys smarkiausi neramumai šalyje, vyko smarkūs susirėmimų su policija ir kariuomėne. Kurį laiką minėtu laikotarpiu mieste buvo įsigalėjusi anarchija.
[taisyti] Architektūra ir archeologija
Girokastra - vienas gražiausių ir turtingiausią architektūtą išlaikiusių Albanijos miestų. Miesto centre yra didelis Osmanų imperijos laikų senamiestis, su jame vyraujančiais XVI - XIX a. 2 - 3 aukštų akmeniniais namais, mečetėmis, XVII a. pirtimis, dviem XVIII a. bažnyčiomis, bazaru, XIII a. įtvirtinimais, perstatytais 1812 m.
Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių.
Girokastra, dėl savo grožio bei architektūrinio ir urbanistinio paveldo, nuo 2005 m. yra įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. Albanijos valdžios sprendimu, miestas turi miesto - muziejaus statusą.

