Amoniakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amoniakas
Bendra informacija
Sisteminis pavadinimas Amoniakas
Kiti pavadinimai
Cheminė formulė NH3
SMILES
Molinė masė 17,0304 g/mol
Išvaizda bespalvės dujos su labai aštriu kvapu
CAS numeris [7664-41-7]
Savybės
Tankis ir
agregatinė būsena
0,6813 g/l, dujos
Tirpumas vandenyje 89,9 g/100 ml esant 0 °C
Lydymosi temperatūra -77,73 °C (195,42 K)
Virimo temperatūra -33,34 °C (239,81 K)
Rūgštingumas 9,25
Valentingumas 4,75
Klampumas
Struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas 1,42 D
Simetrijos grupė
Pavojus
Pagrindiniai pavojai
ES klasifikacija
NFPA 704

1
3
0
 
Žybsnio temperatūra 651 °C
R-frazės R10, R23, R34, R50
S-frazės S1/2, S16, S36/37/39, S45, S61
RTECS numeris BO0875000
Giminingi junginiai
Giminingi jonai Amonis (NH4+)
Amonio hidroksidas (NH4OH)
Amonio chloridas (NH4Cl)
Giminingi junginiai Hidrazinas
Hidroksilaminas
Chloraminas
Giminingos grupės

Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys.

[taisyti] Savybės

Kambario sąlygomis amoniakas yra aštraus kvapo dujos. -33,34 °C temperatūroje virsta skysčiu, o -77,73 °C – kietu kūnu. Gerai tirpsta vandenyje (89,9 g/100 ml 0 °C temperatūroje).

Amoniakui reaguojant su rūgštimis susidaro vadinamosios amonio druskos, kurių bendra formulė – NH4R, kur R – rūgšties liekana, pvz:

NH3 + HCl → NH4Cl

[taisyti] Panaudojimas

Amoniakas naudojamas azoto rūgšties gamyboje. Amoniako ir oro mišinį leidžiant pro platinos katalizatorių vyksta azoto oksidacija:

4 NH3 + 5 O2 → 4 NO + 6 H2O

Taip pat amoniakas naudojamas dirvos tręšimui (laistant ją amoniako tirpalu) bei trąšų (diamonio fosfato, karbamido) gamybai.

[taisyti] Apsinuodijimo amoniaku simptomai

Apsinuodijus amoniaku:

  • Akys peršti, ašaroja
  • Būna kosulio priepuoliai
  • Svaigsta galva
  • Skauda pilvą, pykina
  • Apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi
  • Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai