Zarasai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Zarasai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Zarasų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 7 867 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Zarasai – miestas Lietuvoje, Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos; rajono centras. Zarasai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (pastatyta 1878 m.), krašto muziejus, seniūnija, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Gražutės regioninio parko direkcija.
Šiandien Zarasai – gražus miestas. Neatpažįstamai pasikeitė senoji miesto aikštė. Iš aikštės išeina šešios radialinės gatvės. Viena iš jų kaip strėlė remiasi į Zaraso ežerą. Tokios gatvės Zarasams suteikia grakštumo, gerai derinasi prie vietovės.
Turinys |
[taisyti] Gamta ir geografija
Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, šiaurinėje rajono dalyje, netoli Latvijos sienos. Miestas apsuptas ežerų – miesto pietvakariuose telkšo Zarasas, pietuose – Zarasaitis, pietryčiuose – Baltas, o rytuose – Griežtos ežeras. Zarasaitį su Griežta jungia Laukesos upelis, su Zarasu ir Baltu skiria tiltai. Miesto pietryčiuose – Magučių miškas.
1994 m. liepos 30 d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra (nuo matavimų pradžios), siekusi 37,5 °C.
Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg iškilę virš ežerų.
[taisyti] Istorija
Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Oficialiai miesto pradžia laikoma 1506 metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar XX amžiaus pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ar Livonijos žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą. 1530 m. Zaraso ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia – į krantą, dabartinę jos vietą.
Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė Vilniaus vyskupui. XV a. pabaigoje minimas Zarasų dvaras, 1522 m. miestelis. 1598 m. vadinami valsčiumi. 1613 m. Zarasai pažymėti LDK žemėlapyje vardu Jeziorosa.
1610 m. Zarasuose pastatyta nauja Zarasų bažnyčia, kuri kartu su miestelio dalimi sudegė 1654-1667 m. kare ir tik 1674 m. buvo atstatyta. 1669 m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus. Miestelis sunyko per Šiaurės karą, jo gyventojus praretino 1708-1711 m. siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių dvarui: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į Vilnių, Rygą. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus.
Karo su Napoleonu metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių.
Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo 1830 m. pradėtas tiesti Daugpilio-Kauno plentas. 1831 m. prie miesto keliskart su caro kariuomene kovėsi sukilėliai. Miesteliui žymių nuostolių padarė 1834 m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį. 1843 m. paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti 1836 m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir ir pervadinti Novoaleksandrovsku. Po I pasaulinio karo miestas pervadintas Ežerėnais, o 1929 m. gavo dabartinį vardą.
Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Siekiant to išvengti, 1837 m. patvirtintas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai – vienintelis tokio plano respublikos rajonų miestas.
Miestas išaugo 1836–1842 m. nutiesus geležinkelį Peterburgas–varšuva. Per du dešimtmečius gyventojų pagausėjo 7 kartus (iki 5520).
1996 m. kovo 7 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardas Zarasai oficialiai vartotas iki 1836 metų, kai caro įsakymu pervadintas kaip Новоалександровск. 1919 m. miestas gavo lietuvišką pavadinimą Ežerėnai – norėta vietovardį sulietuvinti, kadangi lenkiškai nuo XVI a. pradžios buvo rašoma Jeziorosy (lenk. jezioro – „ežeras“). Tačiau jau Kazimieras Būga išaiškino, kad Zarasai yra iš selių kalbos atėjęs vietovardis (sėliškai ezaras – „ežeras“, o Zaraso ežeras vadinosi Ezerasas arba Ezarasas). Iš ežero pavadinimo palaipsniui radosi ir miesto vardas (panašiai kaip Jūžintai, Svėdasai ir kiti šiaurės Aukštaitijos vietovardžiai), tiesa, iš pradžių kaip Azarasai (išnykus sėliams), o paskui ir Zarasai, kuris ir prigijo tarp vietos gyventojų (priešingai nei Ežerėnai – jau 1929 m. oficiali miesto vardo lytis pripažinta Zarasai).
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- „Ąžuolo“ gimnazija
- „Santarvės“ vidurinė mokykla
- P. Širvio pagrindinė mokykla
[taisyti] Seniūnija
| Zarasų miesto seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Zarasų rajono |
| Administracinis centras: | Zarasai |
| Plotas: | - |
| Gyventojai: | 8001 (2005 m.) |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Nikolajus Gusevas |
| Žemėlapis | |
Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.
Miestas bendradarbiauja su Lenkijos miestu Zduńska Wola.
| Zarasų rajono seniūnijos |
|
Antalieptės seniūnija | Antazavės seniūnija | Degučių seniūnija | Dusetų seniūnija | Imbrado seniūnija | Salako seniūnija | Suvieko seniūnija | Turmanto seniūnija | Zarasų seniūnija | Zarasų miesto seniūnija |
[taisyti] Nuorodos
- Zarasų rajono savivaldybė
- Zarasų rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“
- Informacija apie Zarasus
- Miesto seniūnija
- Zarasų istorija iki XVIII a. pabaigos
[taisyti] Laisvalaikis ir turizmas
[taisyti] Parapija
| Svarbiausios gyvenvietės Zarasų rajone |
|
Antalieptė | Antazavė | Degučiai | Dusetos | Imbradas | Salakas | Suviekas | Turmantas | Zarasai |

