Sveikatos sistemos įstatymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sveikatos sistemos įstatymas - pamatinės sveikatos teisės Lietuvoje norminis aktas.

1994 m. liepos 19 d. priimtas Sveikatos sistemos įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valstybės ir savivaldybių laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros užtikrinimo, valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės normų pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo veiklos subjektų teises ir pareigas.

[taisyti] Struktūra

I dalis Sveikatos sistema

I skyrius Bendrosios nuostatos
II skyrius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistema
III skyrius Visuomenės sveikatos priežiūra

III dalis Sveikatinimo veiklos valstybinis valdymas

I skyrius Sveikatinimo veiklos finansavimo ir ekonominio reguliavimo ypatybės
II skyrius Valstybės laiduojama (nemokama) ir savivaldybių remiama sveikatos priežiūra ir jos teikimo tvarka
III skyrius Sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo kiti ypatumai

IV dalis Sveikatinimo veiklos valdymo, koordinavimo ir kontrolės subjektai bei jų kompetencija

I skyrius Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai ir jų kompetencija
II skyrius Sveikatinimo veiklos koordinavimo subjektai
III skyrius Sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai

V dalis Asmenų ir ūkio subjektų teisės ir pareigos sveikatinimo veikloje

VI dalis atsakomybė už Sveikatinimo veiklos teisės normų pažeidimus

VI dalis (neteko galios nuo 2004 m. liepos 24 d.)

VII dalis Baigiamosios nuostatos.

[taisyti] Nuorodos