Kvantinis paralelizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

   Šis straipsnis ar jo skyrius turi būti peržiūrėtas.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Kvantinis paralelizmas (ang. entanglement) – tai kvantinės mechanikos ypatybė nusakanti kvantinių dalelių (kvantų, elektronų) sąryšio koreliacija, pavyzdžiui, kai viena dalelė buna 0, tai kita su ja saveikaujanti – 1, o kai pirmoji – 1, antroji – 0. O jei viena dalelė būna superpozicijoje, kur |0> tikimybė gauti 64 %, o |1> – 34 %, tai kita sąveikaujanti dalelė bus busenoje, kur tikimybė gauti |1> bus 64 %, о |0> – 36 %. Sąveikavimas tarp kvantinių dalelių nevyksta greičiau už šviesos greitį.

Kad sukurti kvantinį susirišimą, reikia dviejų įėjimų. Iš pradžių praleidžiame pirmą kubitą pro Hadamardo vartus, tada jis jei, pavyzdžiui, buvo nulis pereina į superpozicija:

 \frac{1}{\sqrt{2}}|0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}}|1\rangle .

Pirmas kubitas kartu su antru kubitu užsirasys taip, jei antras kubitas yra nulis:

 \frac{1}{\sqrt{2}}(|0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}}|1\rangle)|0\rangle =  \frac{1}{\sqrt{2}}|0,0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}}|1,0\rangle .

Tada toliau pirmas ir antras kubitas pereina pro CNOT vartus ir antras kubitas apsisuka jei pirmas yra vienetas (pereinant per CNOT vartus abu kubitai susiriša):

  \frac{1}{\sqrt{2}} |0,0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}} |1,1\rangle .

Kaip matome išmatuoti po šių dviejų operacijų 1 yra tikimybė 0.5 ir išmatuoti 0 tikimybė yra taip pat 0.5 (nes vieną dalint iš dviejų šaknyje reikia pakelti kvadratu, kad sužinot tikimybę). Jei mes bandome matuoti tik kuri nors vieną kubitą, vistiek išmatuoti 1 arba nulį bus po 50 %, nes kai matuojamas vienas kubitas, vienu metu jie yra surišti, todėl tuo pat metu matuojamas ir kitas kubitas.

[taisyti] Nuorodos