Liuksemburgiečių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liuksemburgiečių kalba
(Lëtzebuergesch)
Kalbama: Liuksemburgas, Belgija, Prancūzija, Vokietija
Kalbančiųjų skaičius: 300 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kilmė:

Indoeuropiečių kalbos
 germanų kalbos
  vakarų germanų kalbos
   Liuksemburgiečių kalba

Oficialus statusas
Oficiali kalba: Liuksemburgas
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: lb
ISO 639-2: ltz
ISO 639-3: ltz

Liuksemburgiečių kalba, liuksemburgiečių tarmė (liuksemburgietiškai: Lëtzebuergesch, prancūziškai Luxembourgeois, vok. Luxemburgisch), yra vakarų germanų kalba, kilusi iš vokiečių kalbos frankų dialekto. Kalbama Liuksemburge, kur ji nuo 1984 m. yra oficiali kalba (viena iš trijų), taip pat Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Atskira kalba vadinama neseniai, anksčiau laikyta vokiečių kalbos tarme.

Šia kalba kalba apie 300 000 tūkstančių žmonių.[1] [2] Naudoja lotynų raštą.


[taisyti] Nuorodos