Gyventojų geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gyventojų geografija - mokslas, tiriantis gyventojų ir gyvenviečių skaičių, struktūrą, tipus, gyventojų terit. organizavimą, gyvenviečių tinklą, ekonomines, socialines, gamtines ir kt. sąlygas, turinčias įtakos gyventojų ir gyvenviečių terit. pasiskirstymui.
[taisyti] Gyventojų geografija Lietuvoje
Lietuvoje gyventojų geografija atsirado XIX a. 3-4 d-metyje. Tuo metu santykinio gyventojų pertekliaus problemą Kazys Pakštas siūlė spręsti, organizuojant koncentruotą emigraciją. Taryb. metais buvo tiriama LTSR gyventojų pasiskirstymas, sudėtis, migracija ir natūralusis judėjimas, gyventojų terit. organizavimas, gyventojų tinklo pertvarkymas, miestai. Darbų apie tai paskelbė Vincas Brazauskas, Jonas Kunčina, Juozas Zagorskis(miestų geografija), Stasys Vaitekūnas (migracija, gyvenviečių geografija), Kazys Šešelgis, Zigmas Daunoravičius (apgyvendinimo sistema), Petras Adlys, Marytė Karalienė, Algirdas Stanaitis(demogeografija), Petras Gaučas(etnografija), Janina Lukoševičiūtė, Elena Stankūnienė (kaimo gyventojai), Liudas Truska (istorinė gyventojų geografija), Regina Kudirkienė (gyvenvietės ir landšaftas).
[taisyti] Literatūra
- Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai. - V., 1973.
- Rupas V., Vaitekūnas S. Lietuvos kaimo gyventojai ir gyvenvietės. - V., 1980.
- Stanaitis A. Gyventojų geografija. - V., 1984.
[taisyti] Nuorodos
- Gyventojų geografija - internetinė svetainė anglų kalba.
- CommonCensus Map Project - US gyventojų geografijos žemėlapis.

