Antanas Jaroševičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antanas Jaroševičius (18701956 m.) – dailininkas, visuomenės veikėjas, pedagogas.

[taisyti] Biografija

Baigė Štiglico taikomosios dailės mokyklą. 1901 m. dalyvavo tarptautinėje parodoje Paryžiuje, kur jo sukurti baldai įvertinti didžiuoju sidabro medaliu. Tai pirmasis lietuvis su taikomosios dailės darbais pasirodęs Vakarų Europoje ir ten susilaukęs gero įvertinimo.

1901–1920 m. gyvendamas Rusijoje dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose. Dailininkas 19041911 m. labai kruopščiai piešė lietuviškus kryžius. 1910 m. IV-ojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje Tyrosios dailės skyriuje eksponavo 30 kryžių piešinių iš Kauno „rėdybos“. Tuos pačius kryžius ir du kryžių projektus rodė Rygoje. Ten pat liaudies skyriuje buvo eksponuotas ir kryžius iš Seinų pavieto. 1911 m. Penktojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje buvo eksponuoti 48 Jaroševičiaus piešti kryžiai. 1912 m. Kazanėje išleistas jo pieštų kryžių albumas „Lietuvos kryžiai“. Tai pirmasis didelis leidinys apie liaudies meno paminklus.

1921 m. Jaroševičių šeima atvyko į Lietuvą, apsigyveno Karklynėje prie Giedraičių. 1921–1935 m. dailininkas dirbo Giedraičių vidurinėje mokykloje. Dėstė piešimą, organizavo piešinių parodas, margučių konkursus, skatino mokinius komponuoti liaudiškus ornamentus. Įkūrė dailiųjų medžio darbų klasę – vienintelę Lietuvoje. 1930 m. pramonės parodoje Kaune klasė apdovanota bronzos medaliu.

Giedraičiuose pagal jo projektą pastatytas paminklas „Karžygiams, žuvusiems iž Lietuvos laisvę ties Giedraičiais 1920 metais“.

Parašė knygą „Dailiojo medžio darbeliai“, parengė spaudai albumą „Lietuvos ornamentai“. Daug rašė į tuometinę spaudą liaudies meno klausimais, apie ūkininkavimo, ypač bitininkystės, problemas. Jo akvarelės – realistiniai peizažai, vaizduojantys lietuviškos gamtos grožį ir jos nuotaikas.

[taisyti] Nuorodos