Jānis Gilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jānis Gilis (Janis Gilis, gimė 1943 m. balandžio 27 d., mirė 1999 m.) buvo pirmasis atkurtos Latvijos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris nuo 1992 iki 1997 m.

[taisyti] Karjera

Gilis nuo 1965 iki 1969 m. žaidė komandoje FK Daugava, kol 1969 m. tapo treneriu. Nuo 1977 iki 1979 m. buvo komandos FK Daugava trenerio padėjėjas. Vėliau Janis Gilis buvo Rygos futbolo mokyklos treneris, FK Pārdaugava dublerių treneris, kol 1991 m. pabaigoje tapo pirmuoju Latvijos vyrų futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmąsias rungtynes Latvijos rinktinė sužaidė 1992 m. balandžio 8 d. prieš Rumunijos rinktinę (0:1). Janio Gilio vadovaujama Latvijos rinktinė dalyvavo dviejuose pasaulio čempionato bei viename Europos čempionato atrankos turnyre. Pirmaisiais metais nepatyrusiai rinktinei sekėsi sunkiai, tačiau Janio Gilio vadovaujama ji iškovojo kelias reikšmingas pergales (1:0 prieš Šiaurės Airiją, 3:2 prieš Austriją), taip pat istorines lygiąsias (0:0 prieš Ispaniją ir Daniją). Penkias rungtynes Latvijos rinktinėje sužaidė ir Janio Gilio sūnus Gintas.

1997 m. pabaigoje Gilis nutraukė darbą rinktinėje, nes negalėjo susitarti su Latvijos futbolo federacija. XX a. 10-ajame dešimtmetyje Janis Gilis treniravo ir Liepojos „Metalurgs“ klubo komandą, o 1999 m. - FK Rīga, kuri savo pirmajame sezone iškovojo Latvijos taurę.

1999 m. Janis Gilis mirė, taip ir nesulaukęs Latvijos rinktinės patekimo į Europos čempionato finalinį turnyrą, kuris vyko 2004 m.

Latvijos rinktinei vadovavo 61 rungtynėse (16 pergalių, 11 lygiųjų, 34 pralaimėjimai, įvarčių santykis 52:85).


Kitomis kalbomis