Panevėžys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Panevėžys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Panevėžio miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007): | 114 568 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, abipus Nevėžio upės, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vadinamas Aukštaitijos regiono sostine. Tai vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities, miesto savivaldybės ir rajono savivaldybės centras, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras. Yra trys bažnyčios, cerkvė, koplyčia.
Miesto gimtadienis (miesto diena) švenčiama rugsėjo 7 d.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Apskrities centras Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Vilniumi (Lietuva) ir Ryga (Latvija). Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 240 kilometrų. Miestą kerta geležinkelio ruožas (didžioji miesto dalis yra į pietus nuo geležinkelio), veikia trys oro uostai (vienas iš jų privatus), eksploatuojami vietos reikmėms.
1969 m. vasario 11 d. mieste siautė ilgiausia Lietuvoje stichinė pūga (78 val. 25 min.).
[taisyti] Kraštinės koordinatės
| 55° 46' 20‘’ | |||||||||||
| 24° 13' 30‘’ |
|
24° 26' 00‘’ | |||||||||
| 55° 41' 40‘’ |
[taisyti] Istorija
Legenda byloja, kad Vytautas Didysis, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1414 metais, tačiau dokumentiškai tai nėra užfiksuota. Tiksliai galima pasakyti tai, kad Panevėžio vardas paminėtas 1503 metų rugsėjo 7 d., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio miesto vardą. Šiame sklype dešiniajame Nevėžio krante (1507 m.) pastatyta bažnyčia, o šalia (kaip bažnytinė valda) ėmė smuklė, spirito varykla, pirtis – ėmė kurtis Senasis Panevėžys (dabartinis senamiestis). 1548 m. dvaro žemių patikros rašte jau minimas ir Naujasis miestas (dabartinis naujamiestis). Senamiesčiui 1661 m. buvo suteikta savaitinio turgaus ir kasmetinių mugių privilegija. Naujasis Panevėžys, priklausantis didžiojo kunigaikščio dvarui, įsikūrė kairiajame Nevėžio krante ir greitai pralenkė Senąjį.
Miestas pamažu įgavo vis didesnę reikšmę – 1565-1566 m. Lietuvoje vykstant administracinei reformai Panevėžys tapo apskrities (pavieto) centru, o 1568 m. iš Krekenavos į Panevėžį atkeliamas pavieto teismas. Nuo 1780 m. Senasis ir Naujasis Panevėžys ėmė jungtis. 1791–1792 m. tapo miestu (nors savivalda įvesta, bet nespėtai jai gauti privilegijos).
XIX amžiuje, pakankamai ekonomiškai ir politiškai stabiliame, susidarė gana palankios sąlygos ir Panevėžio miesto plėtrai. Tik tris kartus – 1812 m. pražygiuojant Napoleono armijai bei 1831 ir 1863 metų sukilimų metu miestas patyrė žymesnius sukrėtimus, kurių pasekmės buvo greitai likviduotos. 1811 m. Panevėžys rusų valdžios išpirktas iš privataus savininko, tai pagerino jo ekonominę ir politinę padėtį.
Pagrindinis tolesnių dviejų miesto istorijos šimtmečių bruožas yra nuolatinis ir greitas augimas, kuris reiškėsi gyventojų skaičiaus didėjimu bei ekonomikos, infrastruktūros, socialinės sferos ir kultūros plėtra. 1897 m. Panevėžyje gyveno 12 968 gyventojai. Laikotarpiais iki Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų gyventojų skaičius augo nežymiai.
Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Ryškus demografijos šuolis pastebimas 1959-1979 metais, kai panevėžiečių skaičus viršijo 100 tūkstančių. Populiacijos augimo tempai išliko aukšti iki 1990 m. (apie 130 000 gyventojų). Plėtėsi miesto teritorija, išaugo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė.
Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu. Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. Panevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.
1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuotis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.
1993 m. gegužės 11 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas (autorius – Arvydas Každailis).
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė neabejotina – kadangi jis kūrėsi prie Nevėžio upės, todėl ir pavadintas atitinkamai: priešdėlis pa- + upės vardas.
[taisyti] Ekonomika
Panevėžys – didžiausias Aukštaitijos pramonės centras, turintis įtakos viso regiono plėtrai. Svarbiausios įmonės:
- „Kalnapilis“ (nuo 2003 m. veikia kaip AB „Kalnapilio-Tauro grupė“) - alaus darykla. Viena seniausių miesto įmonių;
- UAB „Viking Malt“ - salyklo gamykla;
- AB „Malsena“ - stambi grūdų perdirbimo pramonės įmonė, malūnas;
- UAB "Panevėžio Aurida" - automobilių kompresorių gamykla;
- AB „Linas“ (nuo 2005 m. veikia su antrine UAB "Linas Nordic") - lininių tekstilės gaminių gamyba
- ir kt.
Didelį vaidmenį Panevėžio ekonomikoje vaidino AB „Ekranas“ – didžiausia kineskopų gamykla Baltijos šalyse. Įmonėje dirbo apie 4000 darbuotojų. 2006 metais bankrutavusi bendrovė pakėlė mieste socialinę įtampą (beveik dvigubai šoktelėjo nedarbo lygis).
Šiuo metu vykdomi stambiausi Panevėžio ekonominiai projektai – daugiafunkcinis prekybos ir pramogų kompleksas „Babilonas“, šalia miesto kuriamas regioninis logistikos centras, statomas sporto kompleksas „Panevėžio arena“ ir kt.
[taisyti] Gyventojai
[taisyti] Tautinė sudėtis
Pagal tautinę sudėtį, Panevėžys – vienas lietuviškiausių miestų šalyje. Tautinė gyventojų sudėtis (proc.):
- Lietuvių – 96%
- Rusų – 2,6%
- Ukrainiečių – 0,4%
- Baltarusių – 0,2%
- Lenkų – 0,2%
- Žydų – 0,02%
- Kitų – 0,28%
[taisyti] Demografinė raida
Pagal 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Panevėžyje gyveno 6503 vyrai ir 6465 moterys, iš viso 12 968 gyventojai. Apie pusę gyventojų tuo metu sudarė žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą mieste jau gyveno apie 14 000 gyventojų.
Po Antrojo pasaulinio karo miesto natūrali raida buvo sutrikdyta. Miesto gyvenimą labai stipriai įtakojo komunistų partijos ir sovietinių valdžios įstaigų direktyvinis vadovavimas. Taip buvo sudarytos palankios sąlygos Panevėžiui plėstis.
Miestas formuotas kaip stambus pramonės centras, jame 6-8 dešimtmečiais pastatyta daug stambių pramonės įmonių, todėl vėl labai sparčiai didėjo gyventojų skaičius. 1959–1979 metais panevėžiečių padaugėjo nuo 41 100 iki 101 500, tai yra, per 20 metų jų padaugėjo 2,4 karto. Populiacijos augimo tempai išliko aukšti ir 1979–1990 m., kai gyventojų padaugėjo dar 1,28 karto, jų skaičius pasiekė 130 000.
[taisyti] Žymūs žmonės
- krepšininkas ir krepšinio treneris Jonas Kazlauskas (1954-)
- žurnalistas ir politikos veikėjas Algimantas Čekuolis (1931-)
- teatro, kino, televizijos aktorius ir režisierius Donatas Banionis (1924-)
- poetas, eseistas Vaidotas Daunys (1958-1995)
- fizikas, prof. Vladas Vanagas (1930-1990)
- teatro režisierius Juozas Miltinis (1907-1994)
- knygnešys Jokūbas Daumantas (1876-1924)
- gydytojas Andrius Domaševičius (1865-1935)
- visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943)
- lenkų poetas, vertėjas Zigmundas Lavrinovičius (1925-1987)
- knygnešys Juozas Milašiūnas (1852-1943)
- visuomenės veikėjas Antanas Smilga (1865-1920)
- vargonų meistras Martynas Masalskis (1858-1954)
- žydų rašytojas Dovydas Apothekeris (1855-1911)
- vaikų poetas,pedagogas,vertėjas, sodininkas, Meno kuopos įkūrėjas Matas Grigonis (1889 – 1971)
[taisyti] Architektūra ir kultūra
Panevėžio centre, kairiajame Nevėžio krante yra Kristaus Karaliaus katedra (pastatyta 1929 m.), Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia (pastatyta 1803 m.; buvęs pijorų, o vėliau – marijonų vienuolynas), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia, stačiatikių cerkvė (šalia – stačiatikių kapinės), evangelikų liuteronų bažnyčia. Dešiniajame krante – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1885 m.) ir senosios miesto kapinės.
Mieste veikia keli teatrai (žymiausias – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras), t.p. vienintelis Lietuvoje Lėlių vežimo teatras, meno galerijos. Prie Nevėžio senvagės yra dekoratyvinių skulptūrų skveras.
Mieste yra rajoninė ligoninė, integruotų sveikatos paslaugų centras, miesto centre – infekcinių ligų ligoninė.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
Panevėžio miesto savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
Gimnazijos:
- Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, buvusi Panevėžio berniukų gimnazija
- Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, buvusi Marijos mergaičių mokykla
Vidurinės mokyklos:
- Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla
- Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla
- Panevėžio Aušros vidurinė mokykla
- Panevėžio Ąžuolo vidurinė mokykla
- Panevėžio Alfonso Lipniūno vidurinė mokykla
- Panevėžio Mykolo Karkos vidurinė mokykla
- Panevėžio Minties vidurinė mokykla
- Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla
- Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla
- Panevėžio Saulėtekio vidurinė mokykla
- Panevėžio Vilties vidurinė mokykla
- Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla
- Panevėžio Vyturio vidurinė mokykla
- Panevėžio suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinė mokykla
- Panevėžio Šaltinio vidurinė mokykla
- Panevėžio Žemynos vidurinė mokykla
Pagrindinės mokyklos:
- Panevėžio Gabijos pagrindinė mokykla
- Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
- Panevėžio Nevėžio pagrindinė mokykla
- Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla
- Panevėžio Senvagės pagrindinė mokykla
- Panevėžio specialioji mokykla
- Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras
- Panevėžio Verdenės pagrindinė mokykla
Kitos mokyklos:
- Panevėžio pradinė mokykla
- „Linelio“ specialioji mokykla-darželis
[taisyti] Miesto savivaldybė
| Panevėžys | |
|---|---|
| Valstybė: | Lietuva |
| Apskritis: | Panevėžio apskritis |
Miestas turi atskiros savivaldybės statusą. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.
Seniūnijų nėra.


