Povilas Pakarklis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Pakarklis (1902 m. lapkričio 23 d. Smilgiuose, Kupiškio raj. – 1955 m. liepos 28 d. Vilniuje) – teisininkas, kraštotyrininkas, istorikas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1923 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1923–1927 m. studijavo istoriją Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, priklausė ateitininkų bei tautininkų organizacijoms. Baigęs studijas dirbo Tauragės, Panevėžio mokytojų seminarijose, nuo 1928 m. (su pertraukomis) studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, klausė paskaitų Miuncheno universitete.
1931 m. kalėjo už „antivalstybinį“ pamfletą „Ar p. Smetona jaunimui pavyzdys?“ 1934 m. baigęs Teisių fakultetą, dirbo Apeliacinių rūmų sekretoriumi, 1935–1940 m. Kauno apygardos teismo prokuroro padėjėju. Suartėjo su kairiųjų pažiūrų Lietuvos kultūros veikėjais, keliskart lankėsi SSRS. 1940 m. išrinktas į Liaudies Seimą, paskirtas vadinamosios „Liaudies vyriausybės“ teisingumo ministru. Birželio 18 d. pasirašė įsakymą paleisti iš kalėjimo LKP CK sekretorių Antaną Sniečkų.
1940–1941 m. dėstė Vilniaus universitete baudžiamąją teisę. Nuo 1940 m. docentas. 1941–1943 m. Alma Atos Juridinio instituto, 1943–1944 m. Maskvos juridinio instituto dėstytojas, nuo 1943 m. profesorius. Nuo 1944 m. Vilniaus universitetėto Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas.
Nuo 1945 m. organizavo lituanistinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą iš Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštų, pats (kartu su Jonu Kruopu, Juozu Jurginiu ir kitais) važinėdamas ir bibliotekose, archyvuose, muziejuose, bažnyčiose, universitete rinkdamas senuosius rankraščius bei kitus dokumentus. Jo pastangomis į Lietuvą buvo parvežti Donelaičio „Metų“ rankraščiai, Jono Bretkūno, Mato Pretorijaus, Liudviko Rėzos veikalai. Spaudoje paskelbė straipsnių, gynusių lietuvių „istorines teises“ į šiaurinę Rytų Prūsijos dalį.
1946–1948 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto direktoriumi. 1951 m. tapo Lietuvos SSR Mokslų akademijos nariu-korespondentu. 1951 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių tauta kovoje prieš popiežius ir Teutonų ordiną už savo laisvę“.
[taisyti] Bibliografija
[taisyti] Svarbiausios publikacijos
- P. Pakarklis, „Klaipėdos srities gyventojų tautybė“, Mūsų žinynas, 1933, Nr. 101.
- P. Pakarklis, Vokiečiai apie Mažąją Lietuvą, Kaunas, 1935.
- P. Pakarklis, Mažoji Lietuva vokiečių mokslo šviesoje, Kaunas, 1935.
- P. Pakarklis, Lietuvių vokietinimas Mažojoje Lietuvoje, Maskva, 1942.
- P. Pakarklis, „Iš lietuviškos Rytprūsių praeities“, Tiesa, 1945 05 20–23.
- P. Pakarklis, Lietuvių kova prieš kalavijuočius, Panevėžys, 1945.
- P. Pakarklis, Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai, Kaunas, 1948.
- P. Pakarklis, Popiežiai – lietuvių tautos priešai, Kaunas, 1948.
- P. Pakarklis, Ekonominė ir teisinė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje (XV–XIX a.), Vilnius, 1956.
- P. Pakarklis, Raštai, Vilnius, 1987.
- Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., sudarė P. Pakarklis, parengė E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, Vilnius: Mokslas, 1987.

