Léo Taxil
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leo Taksilis (Léo Taxil, 1854 m. kovo 21 d. – 1907 m. kovo 31 d. , tikrasis vardas Antuan Gabriel Pages – Antuanas Gabrielis Pažesas) – prancūzų žurnalistas ir rašytojas.
Leonas Taksilis buvo ateistas. Vaikystės ir jaunystės metais jis mokėsi jėzuitų kolegijoje, tačiau vietoj religinės veiklos pasirinko kovotojo prieš religiją kelią.
Nuo 1879 m. per penkerius metus jis išleido apie dvidešimt antireliginių kūrinių – aštrių satyrinių pamfletų: „Popiežiaus Pijaus IX meilės nuotykiai“, „Jėzuito sūnus“, „Bordžijos šeima“, „Nuodytojas Leonas XIII ir penki milijonai kanauninkų“, „Šventieji pornografijos mėgėjai“ ir daug kitų. 1882 m. Taksilis rašo „Biblijos linksmybes“, o 1884 m. pasirodo jo „Jėzaus gyvenimas“ („Evangelijos linksmybės“).
Taip pat išgarsėjo apie dvyliką metų vaidinęs uolų krikščionį, kovojęs su įvairius žmones tariamai apsėdusiu velniu. Šioje veikloje susilaukė didelės bažnyčios ir paties popiežiaus paramos. Paaiškėjus, kad jis tik apsimetinėjo, o žmonės kuriems padėjo - apskritai išgalvoti, popiežiaus autoritetui ir ypač neklystamumui buvo suduotas didelis smūgis.

