Chiara Lubich

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Chiara Lubich (g. 1920 m.) - Fokoliarų judėjimo įkūrėja, autorė.

[taisyti] Biografija

Chiara Lubich gimė 1920 m. Triente, Šiaurės Italijoje. Nesiliaujančių bombardavimų sumaištyje 1943 m. įkūrė Fokoliarų judėjimą - vieną didžiausių katalikų pasauliečių organizacijų. Yra visuotinai žinoma kaip vienybės tarp įvairių Bažnyčios tikrovių skatintoja bei pripažinta ne vien ekumenizmo, bet ir religijų dialogo ekspertė.

1996 m. jai buvo suteikta UNESCO premija už auklėjimą taikai. Kaip rugpjūčio 13 dieną Paryžiuje pranešė šios JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos atstovai, jos įkurtas dvasinis sąjūdis daug nusipelnė, skatindamas taiką ir vienybę tarp skirtingų kartų, socialinių sluoksnių, taip pat tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų.

[taisyti] Išleistos knygos

  • „Meditacijos“ italų kalba yra pirmoji iš daugybės Chiaros Lubich parašytų knygų. Pasirodžiusi 1959 m., buvo išleista 26 kartus, išversta į dvidešimtį kalbų.
  • Didžiausias autorės kūrinys – 4 tomų veikalas „Dvasiniai Raštai“,
  • „Kada matėme tave?“ (1997),
  • „Dvasinė Doktrina“ („La dottrina spirituale“, 2002),
  • „Statant„išorinę pilį“ („Costruendo „il castello esteriore“, 2002),
  • „Naujas kelias. Vienybės dvasingumas“ („Una via nuova. La spiritualita’ dell’unita’“, 2002).