Fieris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fieris (alb. Fieri, arumunų k.: Fearica) yra septintas pagal dydį Albanijos miestas, įsikūręs vidurio Albanijoje, apie 18 km nuo Adrijos jūros. Pagal 2005 m. demografinius duomenis, mieste gyvena apie 60,000 gyventojų, kurių absoliuti dauguma yra albanai.
Fieris yra Fierio apygardos ir Fierio srities administracinis centras ir šių administracinių-teritorinių vienetų svarbiausias miestas. Miestas įsikūręs šalia Gjanicos upės (Semano kairysis intakas). Miestas yra nutolęs 115 km nuo sostinės Tiranos, 35 km nuo Vlioros uostamiesčio, 40 km nuo Berato.
Fieris - vienas iš didžiausių ir svarbiausių pramoninių Albanijos miestų, jo apylinkėse yra nemažai naftos, bitumo ir gamtinių dujų klodų, kas leido šiam miestui tapti vienu iš labiausiai industrializuotų Albanijos miestų. Mieste vyrauja naftos, chemijos, maisto ir tekstilės pramonė. Veikia naftos ir gamtinių dujų institutas, įkurtas 1975 m.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos - ilyrų gentys. Fieris, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos - sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą. Antikos laikais klestėjo aplinkui miestą esantys antikos laikais, netoli dabartinio miesto, įkurti graikų poliai.
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais, dabartinės miesto apylinkės ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau atiteko Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai, nuo XIV a. - Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.
Fieris yra pakankamai nesenas miestas, įkurtas XVIII a. Berato bėjų, kaip apylinkės turgaus miestas. XIX a. per Gjanicos upę pastatytas akmeninis tiltas, kuris padidino miestelio svarbą. Iki komunistų atėjimo į valdžią šis miestas neturėjo didelės ekonominės ir socialinės reikšmės.
1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okuopuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
Dėl po karo pradėtos industrializacijos ir Mizeko lygumo nusausinimo šio miesto reikšmė išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu bei kultūriniu vietos regiono centru. Buvo pastatysi stambūs naftos ir chemijos pramoniniai kompleksai.
Dešimto dešimtmečio pradžioje, žlugus komunistinei santvarkai ir ekonomikai perėjus į kapitalizmo vėžias, miestas patyrė stiprius ekonomikos ir socialinius sukrėtimus, suklėlusius didelį nedarbą bei gyventojų migraciją į kaimynines šalis. Šiuo metu Fieras yra vienas iš augančio turizmo aptarnavimo centrų, tampriai susietas su aplinkianiais antikiniais miestais-griuvėsiais Apolonija ir Bylisu.
[taisyti] Architektūra ir archeologija
Fierio apylinkėse gausu architektūrinių paminklų: antikinių griuvėsių, Bizantijos laikotarpio bažnyčių liekanų, Osmanų imperijos laikų tiltų ir mečečių. Apie 15 km į šiaurę ant kalvos yra Korinto įkurtos kolonijos Apolonijos griuvėsiai.
Fiero architektūra yra pakankamai skurdi, be Osmanų imperijos laikotarpio mečetės, mieste vyrauja socialistinio stiliaus keliaaukščiai namai. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių. Mieste veikia archeologijos muziejus.
[taisyti] Susisiekimas
Per miestą eina Lušnios - Vlioros geležinkelis.

