Spagečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Spagečiai, paruošti su pomidorų padažu ir maltu sūriu
Spagečiai, paruošti su pomidorų padažu ir maltu sūriu
Spagečiai su žuvimi
Spagečiai su žuvimi
Verdami spagečiai
Verdami spagečiai

Spagečiai (it. Spaghetti) – ilgi ir ploni makaronai, ypač paplitę Europoje. Pavadinimas italų kalba pažodžiui reiškia „siauros juostelės“. Yra paplitusi populiari neteisinga legenda, kad spagečius į Italiją iš Kinijos atvežė Markas Polas.[1]

Spagečiai paprastai pardavinėjami džiovinti. Valgiui ruošiami verdant sūdytame vandenyje kol suminkštėja. Dažnai patiekiami su pomidorų padažu, sūriu. Tai yra vienas iš žinomiausių itališkos virtuvės patiekalų.

Kartais, kaip ir kiti makaronai, jie naudojami kaip garnyras.

Europoje ir JAV spagečiai dažniausiai valgomi su šaukštu ir šakute. Daugumoje kitų kultūrų – tik su šakute, o rytų šalyse – lazdelėmis. Valgant šaukštu ir šakute, makaronai apvyniojami aplink šakutę, ją sukant. Šaukštas skirtas prilaikymui, į jį atremiama šakutė. Italijoje bei kai kur kitur panašiai apvyniojama ir valgant vien šakute.

Spagečiai, kaip labai populiarus valgis, yra dažnai minimi populiariojoje kultūroje. Vienas garsiausių atvejų yra 1957 metų BBC balandžio pirmosios pokštas apie tai, kad šiais metais makaronai ypač gerai užderėjo, nes beveik nebuvo vabalo – kenkėjo makaroninio straubliuko. Žmonės vėliau skambino į redakciją klausdami, kaip reikia auginti spagečius.

[taisyti] Nuorodos

  1. http://www.ilovepasta.org/factsaboutpasta.html