Tauragės sukilimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tauragės sukilimas – ginkluotas susirėmimas su Lietuvos naująja vyriausybe, atėjusia į valdžią po 1926 m. perversmo.
Sukilimą organizavo grupė buvusių socialdemokratų atstovų seime ir liaudininkai bei eserai. Tą dieną (1927 m. rugsėjo 9 d.) Tauragės apylinkėse susirinko apie 30 žmonių, kuriems vadovavo Povilas Mikulskis – Seimo narys, socialdemokratas. Buvo užpultas miestas: nuginkluoti policininkai ir šauliai, užimtas bankas, geležinkelio stotis, kitos svarbios įstaigos. Po pusdienio sukilėlių jau buvo apie 200, nes pirmieji sukilėliai skelbė, jog valdžia visur nuversta, juos remianti kariuomenė.
Vyriausybė sukilimą greitai pastebėjo – jau 17 valandą į miestą įžengė kariuomenės dalinys, o po to vienas po kito buvo teisiami sukilimo dalyviai, sušaudant, įkalinant iki gyvos galvos ir kitaip. Tauragėje prie Jūros yra pastatytas paminklinis akmuo šiam įvykiui atminti.
Sukilimas vyko ne tik Tauragėje, bet ir Raseiniuose, Kėdainiuose, Alytuje. Čia taip pat buvo susidorota su sukilėliais.

