Komunizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Komunizmas (iš lot. communis - bendras) – utopinė visuomenės socialinė-ekonominė formacija, kuri tapatinama su visuomenine gamybos priemonių nuosavybe, beklase visuomenės struktūra, komunistine morale.
Turinys |
[taisyti] Ideologija
Ši visuomeninė ideologija ir doktrina, skelbta Karlo Heinricho Markso (1818–1883) ir Frydricho Engelso (1820–1895), paremta kapitalizmo kritika, skelbianti privačios nuosavybės panaikinimą, beklasės visuomenės sukūrimą, pagrįstą gamybos priemonių bendrą nuosavybę ir lygiu produkcijos padalijimu. Taip pat beklasė visuomenės santvarka, propaguota komunistinės ideologijos, kuri sudarysianti prielaidas pereiti nuo gėrybių dalijimo pagal darbą prie gėrybių dalijimo pagal poreikius.
[taisyti] Taikymas
[taisyti] Komunistinė valstybė
Komunizmas visuomeninė, politinė, ekonominė santvarka buvo bandoma įgyvendinti komunistinėse valstybėse, tokiose, kaip buvusi TSRS. Jos valdžia paremta vienpartine (nomenklatūros) diktatūra, centralizuotu planavimu ir valstybine turto nuosavybe. Kadangi pinigų sistema buvo išlikusi (žr rublis), apibrėžimą atitinkanti komunistinė santvarka valstybiniu mastu niekada taip ir nebuvo sukurta. Komunizmo kūrimą valstybiniu mastu lydėjo didelė valstybės agresija (deportacijos į Sibirą ir pan) prieš realiai ar potencialiai tam nepritariančius žmones (buržuaziniai menininkai, mokslininkai), visomenės sluoksnius (turtingi ūkininkai, kapitalistai) ar ir visas tautas.
[taisyti] Komunistinės bendruomenės
Pavienės entuziastų grupės taip pat bandė kurti komunistines bendruomenes kapitalistinės valstybės viduje (en:Kerista, en:Oneida Society ir pan). Prie jų prisijungdavo tik tiek, kurie sutikdavo su komunos keliamais reikalavimais - taigi nebuvo reikalo vykdyti represijų. Šios komunos gyveno kaip didelės, daug vyrų ir žmonų turinčios šeimos. Jos turėdavo bendrą ūkį bei kartu rūpinosi visais vaikais. Nors kūrimosi pradžia neretai būdavo sėkminga, tokios bendruomnės paprastai ilgainiui vėl subyra į paskiras šeimas. Dažniausiai tai atsitinka pasitraukus bendruomenės lyderiui bei užaugus naujai kartai, kuri nebepalaiko komunos gyvenimo būdo.

