Topinambas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Helianthus tuberosus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Topinambas (Helianthus tuberosus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Topinambas arba bulvinė saulėgrąža (lot. Helianthus tuberosus) – astrinių šeimos augalas (2n = 102). Tai daugiametė 1,5 metrų aukščio žolė. Augalas truputį panašus į saulėgrąžą (ta pati gentis). Stiebas apaugęs plaukeliais, žiedai geltonas, panašus į saulėgrąžos (dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis), tik žymiai mažesnis. Topinambai kilę iš Šiaurės Amerikos.
[taisyti] Biologiniai ypatumai
Stiebas 1,5-2 m aukščio, viršuje šakotas. Stiebiniai auginiai lengvai įsišaknyja. Žiedynai graižai, kaip saulėgražų, graižo „pintinėlė“ tik 1-1,5 cm skersmens. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais, sėklos paprastai nesubręsta ne tik dėl šiltų orų stygiaus, bet ir dėl mejozės sutrikimų. Topinambai kryžmadulkiai.
Po žeme sudaro trumpus stolonus, ant kurių galų formuojasi stiebagumbiai. Gumbų forma gana įvairi, akutės iškilos.
Laukiniai topinambai labai paplitę Šiaurės Amerikoje, mėgsta molingas dirvas, auga palei kelius ir paupiais. Indėnai augino t
[taisyti] Auginimas ir panaudojimas
Dabar auginami JAV, Prancūzijoje. Pradžioje topinambus augino kaip maistinius, o XX a. pradžioje ėmė auginti ir kaip pašarinius bei techninius (etanolio ir fruktozės gamybai) augalus. Topinambo stiebagumbis vidutiniškai turi 11,7% inulino, 6,3% cukrų ir šiek tiek krakmolo.
Veislių nėra daug, iki 1920 m. topinambų selekcija užsiiminėjo tik Prancūzijoje. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pradžioje į Prancūziją, vėliau - į Italiją, Nyderlandus, Angliją. Pirmą kartą botaniškai aprašytas 1616 m.
Kultūriniai topinambai nuo laukinių nedaug nutolę, lengvai sulaukėja. Auga tiek drėgnose molingose (kaip mezofitas), tiek sausose smėlingose (kaip kserofitas) dirvose. Šiaurės Kaukaze aptikti didžiuliai sulaukėjusių topinambų sąžalynai.
[taisyti] Hibridai
TSRS I.Marčenka (И. Марченко) ir N.Ščibria (Н.Щибря) sukryžmino topinambus su saulėgražomis ir gavo naują rūšį, kurią pavadino „topinsaulėgrąža“ (топинсолнечник = топин-амбур + под-солнечник), kurios 2n = 68. Pirmos kartos hibridai buvo heteroziniai, sudarantys stiebagumbius (susitelkusius mažame tūryje), bet jų žiedai mažai vaisingi. Šių hibridų derlingumas buvo 75-80 t/ha žalios masės ir 35-40 t/ha stiebagumbių.
|
Topinambo žiedai |

