Ketverių metų seimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ketverių metų seimas – 1788–1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, kuris ruošė valstybės reformas ir naują valstybės konstituciją. 1791 m. gegužės 3 d. supaprastinta tvarka priimta Seimo konstitucija, pavadinta „Valdymo įstatymu“. Konstitucijai nepritarė reakcingi bajorai. Konstitucijoje buvo numatytos gyventojų luominės teisės ir pareigos bei valdžios sudarymo principai, pakeitę valstybės formą. Konstitucija garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas. Bajorų luomas apibrėžiamas kaip dvarininkų luomas.
Ketverių metų seimo reformos (įskaitant ir konstituciją) buvo atšauktos Gardino seime, kuris dar vadinamas nebyliuoju, nes seime balso teisę turėję bajorai priešinosi nutarimams ir visą laiką tylėjo. Nepaisant to, nutarimai buvo priimti.
| Seimai iki Lietuvos valstybės atkūrimo | |
|---|---|
| Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | Didysis Vilniaus Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008
Taip pat žiūrėkite: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Liaudies Seimas |
|

