Prostitucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prostitucija (lot. prostituere – „išstatyti apžiūrai, įvertinimui“, dažnai su neigiamu atspalviu) – sekso paslaugų (dažniausiai – oralinio sekso, vaginalinio sekso ir analinio sekso) teikimas už atlygį. Prostitucija siekiama pasiekti ne lytinį pasitenkinimą, bet uždirbti pinigų pragyvenimui. Nuo kitų sekso industrijos dalyvių, kurie gauna atlygį už seksą (pvz., pornografinių filmų aktoriai ir aktorės), prostitutės skiriasi tuo, kad už seksą moka būtent tas su kuriuo yra turimi seksualiniai santykiai, o ne trečioji šalis (pvz., pornografinio filmo prodiuseris).
Priklausomai nuo legalumo statuso, prostitutės gali būti profesionalios arba ne.
Prostitucijos pagrindiniai pavojai – įtraukiamos nepilnametės merginos, jos verčiamos dirbti ne savo noru, platina lytiniu keliu plintančias ligas. Tai dažnai yra nelegalus verslas, kadangi daugelyje šalių uždraustas arba legalizuotas gana neseniai. Dėl nelegalumo prostitucijos organizavimas daugelyje šalių yra viena iš svarbių organizuoto nusikalstamumo formų, kuri dažnai dar susijusi ir su prekyba narkotikais.
Viena žinomiausių legalios prostitucijos vietų pasaulyje – Amsterdamo raudonų žibintų kvartalas.
Eufemistiniai prostitučių apibūdinimai: paprastutės, laisvo elgesio moterys, palydovės, pasileidelės, seniausios profesijos atstovės.
Turinys |
[taisyti] Socialinė organizacija ir kontrolė
Prostitucija yra socialiai organizuotas sekso pardavimo verslas. Socialinė organizacija skiriasi nuo gana stichiškos, kurioje dalyvauja prostitutė ir suteneris, iki gana sudėtingos - viešnamio. Prostitucija daugelyje šalių reguliuojama arba draudžiama įstatymu.
[taisyti] Istorija
Prostitucija žinoma nuo senų laikų, todėl neretai vadinama „seniausia profesija“. Dar prieš mūsų erą vergės buvo naudojamos ne tik įprastiems darbams, bet ir seksui. Graikijoje, Judėjoje, Finikijoje, Indijoje buvo įprasta šventyklų prostitucija: čia dirbančios prostitutės laikytos dievų nuosavybe, santykiaudami su jomis vyrai turėdavo įsivaizduoti esą susiliečiantys su dievų pasauliu. Prostitucija labai išplito senovės Graikijoje, Romoje, Persijoje, Indijoje, ten buvo ir savotiški viešnamiai. Prostitučių buvo ir feodalizmo epochoje. Aukštuomenės prostitucijos būta Prancūzijoje (kurtizanės), Graikijoje (heteros), Japonijoje (geišos) ir kt. Rusijoje prostitucija išplito valdant Kotrynai II.
[taisyti] Telefonu iškviečiama prostitutė
Telefonu iškviečiama prostitutė (ang. Call girl) tai prostitutė, kuri dirba pagal telefonius iškvietimus dažnai išvykdama į susitartus viešbučius ar net kliento namus. Susitikimo detalės ir kliento pageidavimai aptariami telefonu. Dažniausiai "call girl" reklamuojasi telefono būdelėse, internete arba spaudoje. Šiai kategorijai gali priklausyti ir aukščiausios klasės prostitutės, kurios sugeba su klientu pasikalbėti plačiomis gyvenimo temomis.
[taisyti] Svetingumo prostitucija
Tai paprotys, kuris šiais laikais pasitaiko gana retai: pagal jį, atvykusiam svečiui šeimininkas siūlo permiegoti su jo žmona, dukra ar tarnaite. Anksčiau toks paprotys buvo labiausiai paplitęs šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose. Svetingumo prostitucija labiau būdinga uždaroms gentims, kur žmonės priversti vesti giminaičius, o dėl to gimsta daug nesveikų, paveldimomis ligomis sergančių vaikų. Gali būti, kad paprotys atsirado pastebėjus, kad iš svetur atvykusio svečio ir vietinės moters palikuonys yra sveikesni (dėl skirtingo genofondo)[reikalinga citata].

