Irena Trečiokaitė-Žebenkienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Irena Trečiokaitė-Žebenkienė (1909 m. spalio 28 d. Biržuose1985 m. sausio 13 d. Vilniuje) – lietuvių dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja.

[taisyti] Biografija

1928 m. baigė Biržų gimnaziją, 1928–1932 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1944 m. eksternu baigė Vilniaus dailės institutą.

1944 m. Vilniaus dailės instituto dėstytoja, 1947 m. docentė, 19481951 m. piešimo katedros vedėja, 1951–1969 m. Tapybos katedroje dėstė dekoratyvinę tapybą.

Nuo 1935 m. dalyvavo dailės parodose. 1949, 1959, 1964 ir 1979 m. Vilniuje surengė individualias parodas.

1959 m. LTSR nusipelniusi meno veikėja, 1979 m. LTSR liaudies dailininkė.

[taisyti] Kūryba

Nutapė portretų (Juozas Baltušis, 1949 m., Vincas Kapsukas, 1955 m., Lėja Aleksandravičiūtė, 1959 m., autoportretas), peizažų, istorinių kompozicijų, sukūrė mozaikų („Lietuvaitė“, 1946 m., „V. Leninas“, 1965 m.), freskų, grafikos kūrinių („Mašinos“, 1934 m., „Salomėja“, 1934–1939, plakatų, 19401941 m., knygų iliustracijų, ekslibrisų. Sukūrė meno ansamblių, švenčių dekoratyvinių akcentų.

Kūrybai būdinga aktuali socialinė tematika, realistiškos formos, tikslus komponavimas, lyriškumas, ramios spalvos.