Fregata
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fregata – karo laivas. Terminas buvo naudojamas įvairiems kariniams laivams istorijoje, nuo laivų su irklais, burlaivių, iki šarvuočių, solidžių plieninių milžinų.
[taisyti] Burinių laivų amžius
Žodis „fregata“ kilo viduržemio jūroje XV a., minint laivą su irklais, burėmis ir lengva ginkluote. XVII a. žodis vartotas Anglijoje, apibūdinant mažą, ilgą karinį laivą, mažai ginkluotą, su didžiule įgula. Britanijos tautų sąjungos statyti laivynai daugiausiai susidarė iš laivų, vadinamų fregatomis. Didžiosios fregatos buvo dviejų denių, trečios klasės, turėjo 60 patrankų. Šie laivai buvo dideli ir laikomi didžiaisiais laikmečio laivais. Bet daug kitų to laiko fregatų buvo naudojamos kaip kreizeriai, greiti, nepriklausomi laivai. Terminas „fregata“ suprantamas kaip laivas ilgu siauru korpusu, kuris tiesiogiai susijęs su greičiu. Pagal karinio jūrų laivyno kategorijų sistemą, išleistą 1660 m., fregatos buvo penktos kategorijos, tačiau mažos, 28 patrankų fregatos buvo laikomos 6 kategorijos.
„Klasikinės“ burlaivinės fregatos žinomos dėl svarbaus vaidmens Napoleono karuose. Šie laivai turėjo pilną takelažą ir plukdė savo pagrindines patrankas ant vienintelio denio, kuris buvo tokio auščio kaip viršutinis ginklų denis dvideniuose laivuose ankščiau. Apatinis „ginklų“ denis dabar neturėjos jokios ginkluotės ir veikė kaip miegamis, kuriame gyveno įgula ir ištikrųjų buvo žemiau vandens linijos naujesnėse fregatose. Naujosios burlaivinės fregatos įgalėjo kautis visomis patrankomis net kai jūra buvo tokia audringa, jog dvideniai laivai privalėjo uždaryti patrakų angas žemesniuose deniuose. Naujosios fregatos puikiai plaukė ir buvo šaunūs kariniai laivai dėl ilgų korpusų ir žemos antvandeninės dalies kombinacijos, lyginant su tais laivais, kurių dydis ir apšaugymo galia buvo panašūs.
Karinis Jūrų laivynas užgrobė kelias prancūzų fregatas Septynmečio karo pradžioje (1756-1763 m.) ir buvo deramai nustebinti jų. Greitai prancūzai pasistatė kopijas ir pradėjo taikyti prie jų poreikių. Nors fregatos ir mažesnės už linijinius laivus, tačiau kelė didesnę grėsmę priešininkams nei šliupai ar korvetės, jau nekalbant apie kaperius ir prekybinius laivus. Pajėgios gabenti daug maisto atsargų, fregatos galėjo plaukti didelius atstumus. Jos žvalgydavo, vyko į komercines keliones ir patruliavo. Nors jos ir vengtų kontaktuoti su linijiniais laivais dėl didesnės jų apšaudymo galios (nors ir tarp laivynų buvo susitarimas, kad užpulti fregatą, kurį neatakuoja pirma, yra namandagu), fregatos turbūt daugiausiai dirbę laivai buriavimo istorijoje.

