Aušlavis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) senovės lietuvių ir prūsų mitologijoje - gygymo dievas. Jis buvo ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.
Pirmąkart minimas 1530 m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“. K. Hartknochas (XVI a.), Joh. Maleckis (1554 m.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. Aušlavį, kaip sveikatos dievą, mini Jer. Maleckis ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“.
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų Ešmunas, Rešefas, keltų Diankechtas, airių Mak-Okas, kurio vienas iš vardų keltų įrašuose Anextlomarus („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų Apolonų ir jo žudančiomis strėlėmis. Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą panteone, pvz., keltų Diankechtas yra Dagnos sūnus, Apolonas - Dzeuso, nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Tačiau prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir Swayxtixo (šviesos dievo) [1], o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.
[taisyti] Etimologija
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal J. Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas. Pagal V. toporavą galėtų būti siejamas su kusti, atkusti. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi K. Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš šauti, nušauti, reiškiantį nuvejantį ligas[1].

