Naudotojas:Mindaugas Urbonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| SVEIKI, | |
| Aš - Mindaugas Urbonas, plačiau visuomenėje žinomas, kaip Mindze. Mano hobis - fotografija. O ypač - gamtos ir paukščių fotografija. Gerbiu Vikipedijos idėją ir žmones, kurie prisideda prie jos kūrimo. Mažiausia kuo galiu prisidėti pats - tai padovanoti visas savo fotografuotas paukščių nuotraukas. | |
| NUORODOS | |
| PAUKŠČIŲ STATISTIKA | |
|
|
| ĮVERTINIMAS | |
|
Skiriu Tau šį ordiną už labai gražias paukščių nuotraukas. Laisverobotams 09:51, 2007 rugsėjo 6 (EEST)
|
|
Turinys |
[taisyti] Kraginiai paukščiai
[taisyti] Kragai
| Ausuotasis kragas (lot. Podiceps cristatus, ang. Great Crested Grebe) Flickr |
|
| Kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis. Kaklo užpakalinė dalis ir nugara rusvai juodos. Ant galvos 2 juodi kuodukai ir iš ilgų plunksnų rudai balta apykaklė. | |
[taisyti] Irklakojiniai paukščiai
[taisyti] Kormoraniniai
| Didysis kormoranas (lot. Phalacrocorax carbo, ang. Great Cormorant) |
|||||
| Kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis, kuris visas juodas, su melsvu atspalviu. Viršugalvis ir kalo šonai su baltomis plunksnomis. Snapas ir kojos juodi. | |||||
|
|
|||||
[taisyti] Gandriniai paukščiai
[taisyti] Gandriniai
| Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia, ang. White Stork) Flickr |
||||
| Gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis. Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudoni. Pasmakrė neplunksnuota, raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudi. Po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras.
|
||||
|
|
||||
[taisyti] Garniniai
| Pilkasis garnys (lot. Ardea cinerea, ang. Grey Heron) Flickr |
||
| Garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Kūnas pilkas, galvos viršus baltas. Virš akių juoda juostelė. Pakaušyje ilgas nusviręs juodas kuodas. Kaklas ilgas, jo priekyje kelios išilginės juodos juostos. Skrisdamas kaklą suriečia ir galvą pritraukia prie pečių. Apatinė kūno pusė balta, šonai pilkšvi. Snapas ilgas, tiesus, gelsvai rusvas. Lietuvoje dažnas. Aptinkamas kovo – spalio mėn. Gyvena prie įvairių vandens telkinių, ypač kur daug žuvies. Lizdą krauna aukštai medyje, dažnai peri kolonijomis. Balandžio mėn. deda 4-5 žalsvai melsvus kiaušinius. Peri 25-26 dienas. Išveda vieną vadą, jaunikliai lizde išbūna apie 30 dienų. Jauniklių galvos viršus ir kaklas tamsiai pilki. Jų kūno viršutinė pusė rusvai pilka, apačia balta su rusvai juodomis išilginėmis juostomis. Pilkieji garniai minta nedidelėmis žuvimis, vandens vabzdžiais, varlėmis. Dažnai lankosi žuvų tvenkiniuose, kur nejudėdamas stovi prie vandens. Apskritai tylus paukštis. Skrenda ramiai, ritmiškai ir lėtai plasnoja sparnais. Kai skrenda, kartais galima girdėti aštrų trumpą „griaik“. | ||
|
|
||
[taisyti] Žąsiniai paukščiai
[taisyti] Antiniai
| Gulbė nebylė (lot. Cygnus olor, ang. Mute Swan) Flickr |
|||||
| Žasinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje įprasta rūšis.
|
|||||
|
|
|||||
| Juodoji gulbė (lot. Cygnus atratus, ang. Black Swan) Flickr |
||||
| Žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Matyta keliose Lietuvos vietose. Daugiausiai gyvena pietryčių ir pietvakarių Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje. | ||||
|
|
||||
| Didžioji antis (lot. Anas platyrhynchos, ang. The Mallard) Flickr |
|||||||||
| Didžioji antis labiausiai paplitusi ančių rūšis. Ją sutinkama visame šiaurės pusrutulyje. Daugelyje vietų sutinkame su naminėmis antimis susikryžminusių ančių. Jos dažnai skiriasi savo išvaizda. Natūralus priešai lapės ir plėšrus paukščiai.
|
|||||||||
|
|
|||||||||
| Nuodėgulė (lot. Melanitta fusca, ang. Velvet Scoter) |
|
| Žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje pastebima per migraciją. | |
[taisyti] Vanaginiai paukščiai
[taisyti] Vanaginiai
| Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus, ang. Marsh Harrier) |
|||||
| Vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. | |||||
|
|
|||||
[taisyti] Vištiniai paukščiai
[taisyti] Fazaniniai
| Višta (lot. Gallus gallus, ang. The chicken) |
|
| Vištinių paukščių būrio (Galliformes), dėl mėsos ar kiaušinių laikomas naminis paukštis. Dažniausios vištų veislės – baltieji leghornai ir rudieji rodailendai.
|
|
[taisyti] Gerviniai paukščiai
[taisyti] Višteliniai
| Nendrinė vištelė (lot. Gallinula chloropus, ang. Common Moorhen) |
|
| Vištelinių (Rallidae) šeimos paukštis. Mažesnė už laukį. Galva, kaklas ir pilvinė pusė tamsiai pilki, viršus – juosvai rusvas. Šonuose balti dryžiai. Pauodegys baltas, kuris matomas kai paukštis plaukiodamas linkčioja galvą ir kilnoja uodegą. Kaktos plokštelė ir snapo pamatas raudoni. Snapo viršūnė žalsvai geltona. Kojos gana ilgos, žalsvos, be plaukiojamųjų skiaučių. Jauniklių viršutinė kūno pusė rusva. Gerklė balsva. Kaklas ir krūtinė šviesiai pilki. Kaktos plokštelė ir snapas rusvai gelsvi.
|
|
| Laukys (lot. Fulica atra, ang. Eurasian Coot) Flickr |
|||||
| Vištelinių (Rallidae) šeimos paukštis. Visas kūnas vienspalvis – matinės juodos spalvos, tik pilvas pilko atspalvio. Ant kaktos balta odos plokštelė. Snapas trumpas, baltas. Kojos melsvos, pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Jaunikliai pilkesni už suaugusius, gerklė ir kaklo priekinė dalis balsvos.
|
|||||
|
|
|||||
[taisyti] Sėjikiniai paukščiai
[taisyti] Tilvikiniai
| Krantinis tilvikas (lot. Actitis hypoleucos, ang. Common Sandpiper) |
|
| Tilvikinių (Scolopacidae) šeimos būdingas vandenų paukštis, priklausantis krantinių tilvikų (Actitis) genčiai.
|
|
[taisyti] Kiriniai
| Rudagalvis kiras (lot. Larus ridibundus, ang. Black-headed Gull) |
||||||||||
| Kirinių (Laridae) šeimos paukštis. Maždaug varnos dydžio paukštis, turintis tamsiai rudos spalvos galvą ir už akių siaurą baltą juostelę. Nugara ir sparnai pilki. Trys pirmosios didžiosios plasnojamosios plunksnos baltos, tamsiomis viršūnėmis. Snapas ir kojos raudonos.
|
||||||||||
|
|
||||||||||
| Paprastasis kiras (lot. Larus canus, ang. Common Gull) |
|
| Kirinių (Laridae) šeimos paukštis, kuris šiek tiek panašus į sidabrinį kirą, bet nuo jo skiriasi mažesniu dydžiu ir posnapyje nėra raudonos dėmės. Nuo tripirščio kiro skiriasi geltonomis kojomis. Nugara ir sparnai pilki, sparnų galai juodi su baltomis dėmėmis. Likusi kūno dalis balta. Snapas geltonas.
|
|
[taisyti] Žuvėdriniai
| Upinė žuvėdra (lot. Sterna hirundo, ang. Common Tern) |
|||
| Žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis su ilgais sparnais ir giliai iškirpta uodega. Viršugalvis juodas. Nugarinė pusė ir sparnai šviesiai pilki. Krūtinė ir pilvas pilkšvi. Snapas raudonas, juodu galu. Kojos raudonos. Poilsio apdaras – kakta balta, viršutinė kūno pusė šviesesnė negu vestuvinio apdaro, snapas juosvas, kojos raudonos. Jaunikliai šviesiai rusvi, skersai dryžuoti. Viršugalvis juodai rusvas, kakta balta.
|
|||
|
|
|||
[taisyti] Karveliniai paukščiai
[taisyti] Tikrieji karveliai
| Uolinis karvelis (lot. Columba livia, ang. Rock Pigeon) Flickr |
||||||
| Karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Išskiriama apie 15 porūšių.
|
||||||
|
|
||||||
| Pietinis purplelis (lot. Streptopelia decaocto, ang. Eurasian Collared Dove) |
|
| Karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Panašus į paprastąjį purplelį, bet nuo jo skiriasi ilgesne uodega, vienspalve kūno viršutine puse ir juoda juostele ant kaklo. Maitinasi sėklomis, grūdais, kartais bestuburiais ir augalų žaliosiomis dalimis. | |
[taisyti] Pelėdiniai paukščiai
[taisyti] Tikrosios pelėdos
| Mažasis apuokas (lot. Asio otus, ang. Long-eared Owl) |
|||
| Pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Svoris apie 290-310 gramų. Kūno viršutinė pusė gelsvai ruda su išilginėmis juosvomis dėmėmis bei taškeliais ir skersiniais dryželiais. Viršugalvyje turi ilgas auseles, kurios maždaug yra iki 50 mm ilgio. Skruostai pilkai gelsvi. Apatinė kūno pusė yra šviesesnė ir su didelėmis išilginėmis dėmėmis bei retais skersiniais dryžiais. Gyvena nedideliuose miškuose. Lietuvoje aptinkamas ištisus metus. | |||
|
|
|||
[taisyti] Geniniai paukščiai
[taisyti] Geniniai
| Didysis genys (lot. Dendrocopos major, ang. Great Spotted Woodpecker) Flickr |
|||||
| Geninių šeimos paukštis. Patino kakta balta, viršugalvis raudonas. Nugara balta su juodi skersiniu raštu. Sparnai juodi su skersinėmis baltomis juostelėmis. Vairuojamosios plunksnos (išskyrus 2 juodas vidurines) baltos su juodomis skersinėmis juostomis. Skruostai balti, nuo žiočių kampo eina juodas dryželis. Apatinė kūno pusė balsva, kartais su išilginėmis dėmelėmis. Snapas juodas. Kojos pilkos. Patelės viršugalvis juodas.
|
|||||
|
|
|||||
[taisyti] Žvirbliniai paukščiai
[taisyti] Vieversiniai
| Dirvinis vieversys (lot. Alauda arvensis, ang. Skylark) |
||
| Vieversinių (Alaudidae) šeimos žvirblinis paukštis. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.
|
||
|
|
||
[taisyti] Kregždiniai
| Šelmeninė kregždė (lot. Hirundo rustica, ang. Barn Swallow) Flickr |
||||
| Kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukštis. Tai didžiausia Lietuvoje gyvenančių kregždžių rūšis, dar vadinama blezdinga. Nuo kitų kregždžių skiriasi ilga, gilia uodegos iškirpte, vienspalve kūno viršutine dalimi.
|
||||
|
|
||||
| Langinė kregždė (lot. Delichon urbica, ang. House Martin) |
|
| Kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukštis. Lietuvoje dar vadinama mūrine kregžde, miestų kregžde. Yra mažesnė už šelmeninę. Nuo kitų kregždžių skiriasi baltu antuodegiu bei trumpesne mažai iškirpta uodega.
|
|
[taisyti] Kieliniai
| Baltoji kielė (lot. Motacilla alba, ang. White Wagtail) Flickr |
|||||||
| Kielinių (Motacillidae) šeimos paukštis. Viršugalvis, gerklė ir krūtinės priekis juodi, nugara šviesiai pilka. Uodega juoda, jos kraštinės plunksnos baltos. Kakta, galvos šonai ir pilvas balti. Snapas ir kojos juodi. Patelės apdare juodos spalvos mažiau kaip patino. Poilsio apdaru gerklė balta, pagurklyje juoda juostelė. Jaunikliai už suaugusius pilkesni, kakta tamsi, antuodegis juosvas. Baltoji kielė yra apie 18 centimetrų ilgio ir sveria apie 25 gramus. Kojos ilgos.
|
|||||||
|
|
|||||||
[taisyti] Musinukiniai
| Liepsnelė (lot. Erithacus rubecula, ang. European Robin) |
|||
| Musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis. Kūno viršutinė dalis, sparnai ir uodega rusvai pilki, gerklė ir krūtinė oranžiškai rudi.
|
|||
|
|
|||
| Pilkoji musinukė (lot. Muscicapa striata, ang. Spotted Flycatcher) |
|||
| Musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis. Viršutinė kūno pusė pilka, kakta ir viršugalvis neryškiai dryžuoti. Apatinė kūno pusė balsva su nežymiais dryželiais ant pagurklio ir krūtinės. Šonai rusvo atspalvio. Snapas ir kojos juosvos.
|
|||
|
|
|||
[taisyti] Strazdiniai
| Juodasis strazdas (lot. Turdus merula, ang. Common Blackbird) |
|||||
| Strazdinių (Turdidae) šeimos žvirblinis paukštis. Uodega ilga, plunksnų apdaras vienspalvis. Patinas juodas, snapas oranžiškai geltonas.
|
|||||
|
|
|||||
| Smilginis strazdas (lot. Turdus pilaris, ang. Fieldfare) |
|
| Strazdinių (Turdidae) šeimos žvirblinis paukštis. Nuo kitų strazdų skiriasi pilka galva ir antuodegiu bei rudais pečiais. Paukščiui skrendant matyti balta apačia.
|
|
| Strazdas giesmininkas (lot. Turdus philomelos, ang. Song Thrush) |
|||
| Strazdinių (Turdidae) šeimos žvirblinis paukštis. | |||
|
|
|||
[taisyti] Devynbalsiniai
| Ežerinė nendrinukė (lot. Acrocephalus schoenobaenus, ang. Sedge Warbler) |
|
| Devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis. Gana vikrus paukštis, landžiojantis po žolių, nendrių tankynes. Šaukia „ček ček“, o aukštesnėje vietoje gieda „fojt-fojt". Kūno viršutinė dalis žalsvai pilka, išmarginta didelėmis dėmėmis: juosvomis ant galvos bei sparnų ir rusvomis ant nugaros. Antuodegis vienspalvis, ryškiai rudas. Virš akies platus šviesus antakis. Apatinė kūno pusė balsva, šonai rusvo atspalvio. Kojos šviesiai pilkos.
|
|
| Žalioji pečialinda (lot. Phylloscopus sibilatrix, ang. Wood Warbler) |
|
| devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis, priklausantis pečialindų genčiai. Viršutinė kūno dalis gelsvai žalia, antuodegis ryškesnis. Antakis, gerklė, pagurklis ir šonai geltoni. Pilvas baltas.
|
|
[taisyti] Zyliniai
| Mėlynoji zylė (lot. Parus caeruleus, ang. Blue Tit) |
||||
| Zylinių (Paridae) šeimos paukštis.
|
||||
|
|
||||
| Didžioji zylė (lot. Parus major, ang. Great Tit) |
|||
| Zylinių (Paridae) šeimos paukštis. Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški.
|
|||
|
|
|||
[taisyti] Bukutiniai
| Bukutis (lot. Sitta europaea, ang. Eurasian Nuthatch) |
|||||
| Naminio žvirblio dydžio, trumpauodegis, su melsvai pilka viršutine kūno spalva ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. Apatinė kūno dalis balta, šonai rudi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos.
|
|||||
|
|
|||||
[taisyti] Liputiniai
| Liputis (lot. Certhia familiaris, ang. Common Treecreeper) |
|
| Liputinių (Certhiidae) šeimos paukštis. Kūno viršutinė pusė rusvai pilka, išmarginta išilginiais balsvais dryželiais. Antuodegis vienspalvis, rusvas. Antakis ir pilvinė dalis baltos spalvos. Uodega standi, iš smailių plunksnų. Snapas plonas, išlinkęs, rusvas. Kojos stiprios, pilkai rudos. Jauniklių apatinė pusė balsva, viršus daugiau dėmėtas negu suaugusių.
|
|
[taisyti] Varniniai
| Šarka (lot. Pica pica, ang. European Magpie) |
||
| Varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Lietuvoje gana įprastas, kuosos dydžio ir turintis ilgą uodegą paukštis. Nesunkiai atpažįstama iš savo apdaro, žeme šokinėja savotiškai kilnodama uodegą. Patino ir patelės galva, kaklas, pagurklis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvai žalio metalo žvilgesio. Plačios dėmės pečių srityje, pilvas ir krūtinė balti. Šarka sveria apie 235 g.
|
||
|
|
||
| Riešutinė (lot. Nucifraga caryocatactes, ang. Spotted Nutcracker) |
|
| Varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Tai maždaug kuosos dydžio paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš dėmėto kūno bei balto uodegos galo. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, likusi kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dėmėmis.
|
|
| Kovas (lot. Corvus frugilegus, ang. Rook) |
||||
| Varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Dar kitaip vadinamas kovarniu. Spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovas sveria apie 455-475 g.
|
||||
|
|
||||
| Pilkoji varna (lot. Corvus cornix, ang. Hooded Crow) |
|||
| Paplitusi šiaurės ir rytų Europoje. Gyvena visur, kur tik yra medžių. Ypač mėgsta pušynėlius netoli gyvenviečių. Laikosi poromis ar nedidelėmis grupėmis. Dažnai sudaro mišrius būrius su kovais, kuosomis, renkasi dideliais pulkais prie šiukšlynų.
|
|||
|
|
|||
[taisyti] Varnėniniai
| Varnėnas (lot. Sturnus vulgaris, ang. Common Starling) Flickr |
||
| Varnėninių (Sturnidae) šeimos paukštis. Patinas juodas, ryškaus metalo žvilgesio. Sparnai ir uodega rusvi. Snapas geltonas. Kojos rusvos. Patelė ne tokių ryškių spalvų, snapas gelsvas. Rudenį patino ir patelės kūno apatinė pusė išmarginta didokomis baltomis dėmėmis, viršutinė rusvais taškais.
|
||
|
|
||
[taisyti] Žvirbliniai
| Naminis Žvirblis (lot. Passer domesticus, ang. House Sparrow) Flickr |
||||||||
| Žvirblinių šeimos paukštis. Natūraliai paplitęs didžiojoje Europos ir Azijos dalyje. Kartu su žmonėmis pateko į Ameriką, subsacharinę Afriką ir Australiją bei kitų pasaulio šalių miestus. | ||||||||
|
|
||||||||
| Karklažvirblis (lot. Passer montanus, ang. Tree Sparrow) Flickr |
|||||
| Žvirblinių šeimos paukštis. | |||||
|
|
|||||
[taisyti] Kikiliniai
| Kikilis (lot. Fringilla coelebs, ang. Chaffinch) Flickr |
|||||
| Kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis. Nesunku pažinti iš baltų juostelių sparnuose ir giesmės. Patino kakta juoda, viršugalvis ir sprandas pilkai mėlyni. Nugara rusva, antuodegis žalsvas. Sparnai juodai rudi su dviem baltomis juostelėmis. Skruostai ir apatinė kūno pusė raudonai rudi, pilvas šviesesnis. Patelės nugarinė pusė rusvai pilka, antuodegis žalias, pilvinė – pilkai ruda. Giesmė trumpa, labai skardi ir skambi, susideda iš garso „pink pink".
|
|||||
|
|
|||||
| Dagilis (lot. Carduelis carduelis, ang. European Goldfinch) Flickr |
||
| Aplink snapo pamatą raudona juostelė, pakaušis ir kaklo šonai juodi. Nuo skruostų ir ausų link gerklės eina balta juostelė. Nugara ir pečiai rusvi, antuodegis balsvas. Ant juodų sparnų plati skersinė geltona juostelė. Vairuojamosios plunksnos juodos su baltomis viršūnėmis, kraštinės su baltomis dėmėmis apačioje. Krūtinė ir šonai rusvi. Pilvas balsvas, pauodegys baltas. Snapas žalsvai baltas, jo viršūnė tamsesnė.
|
||
|
|
||
| Čivylis (lot. Carduelis cannabina, ang. Linnet) |
||||
| Kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis. Patino kakta ir viršugalvis raudoni; pakaušis, galvos ir kaklo šonai pilki, rusvo atspalvio. Nugarinė dalis rusvai ruda, antuodegis balsvas, rudai dėmėtas. Gerklė balsva, pagurklis ir krūtinė kraujo spalvos. Pilvas šviesiai rusvas, pauodegys baltas. Vairuojamosios ir plasnojamosios plunksnos rudai juodos su šviesiais kraštais. Snapas ir kojos rudi. Patelė be raudonos spalvos. Galva pilkai rusva, išilgai dryžuota, nugara dėmėta. Pilvinė kūno pusė rusvai pilka, išilgai dėmėta. Rudenį patino apdaro raudoną spalvą slepia rusvi plunksnų kraštai. Jaunikliai panašūs į patelę, tik kiek šviesesnės spalvos.
Lietuvoje dažnas, neretai žiemoja. Gyvena gyvatvorėse, miškų pakraščiuose, o taip pat parkuose, soduose. Lizdą susikrauna iš sausų žolių stiebelių bei šaknelių, 05-1 m aukštyje. Deda 5-6 kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmelėmis. Nuo balandžio iki rugsėjo mėn. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizdą palieka po 14 dienų. Minta įvairiomis sėklomis, kartais vabzdžiais. |
||||
|
|
||||
[taisyti] Startiniai
| Geltonoji starta (lot. Emberiza citrinella, ang. Yellowhammer) |
|
| Startinių (Emberizidae) šeimos paukštis. Patino viršugalvis geltonas, dėmėtas. Vyrauja geltona spalva. Patelės ne tokių ryškių spalvų; geltona ir ruda spalvos šviesesnės. Jaunikliai panašūs į patelę.
|
|

