Apačių karai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apačių karai vyko XIX a. tarp JAV kariuomenės ir daugelio genčių dabartinėse pietvakarių JAV. Kai kurie istorikai jungia apačius ir navahus į vieną grupę, nes jie kalba panašiomis (atapaskų) kalbomis bei turi panašią kultūrą.
Susidūrimai tarp JAV ir navahų bei apačių kildavo dėl indėnų žemių. Dažnai JAV kariuomenę bei indėnus veiksmams išprovokuodavo baltieji kolonistai, prekeiviai arba federalinės politikos pasikeitimai. Apačių vadai kariavo su JAV ir priešinosi bandymams juos jėga ar įtikinėjimais iškelti į rezervacijas.
Kilus JAV - Meksikos karui daugelis apačių genčių pažadėjo praleisti per savo žemes JAV karius. 1846 m. JAV prisijungus dalį Meksikos žemių, Mangas Coloradas pasirašė taikos sutartį, pagal kurią pripažino JAV kaip Meksikos žemių užkariautoją. Taika tarp apačių ir JAV truko iki XIX a. šeštojo dešimtmečio, kai aukso ieškotojų atplūdis sukėlė naujus konfliktus.

