Niujorkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiame straipsnyje aprašomas miestas, apie valstiją – Niujorko valstija
| Niujorkas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||||
| Valstybė | JAV | ||||||||
| Valstija | Niujorkas | ||||||||
| Meras | Michael Bloomberg | ||||||||
| Įkurtas | 1625 | ||||||||
| Plotas | |||||||||
| - Miestas | 1214,4 km² | ||||||||
| - Sausuma | 785,6 km² | ||||||||
| - Vanduo | 428,8 km² | ||||||||
| Gyventojai | |||||||||
| - Mieste (2006) | 8 214 426 | ||||||||
| - Tankumas | 10456/km² | ||||||||
| - Su priemiesčiu | 18 498 000 | ||||||||
| - Metropolitene | 21 976 224 | ||||||||
| Laiko juosta | UTC-5/-4 | ||||||||
| Internetinė svetainė | www.nyc.gov | ||||||||
Niujorkas (tarpukario metais – Naujorkas; oficialusis angliškas pavadinimas New York City – „Niujorko miestas“) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko. Vienas pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,11 mln. gyventojų (2007), o su priemiesčiais – virš 22 milijonų žmonių, ir tai vienas didžiausių pasaulio miestų. Čia yra įsikūrusi Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė. Slenge dažnai vadinamas „didžiuoju obuoliu“ (The Big Apple).
Miestas yra JAV šiaurės rytinėje dalyje, Niujorko valstijoje, prie Hadsono upės žiočių. Tai didžiausias JAV uostas (metinė krovinių apyvarta – apie 180 mln. tonų). Dž. Kenedžio tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, prekybos, finansų, mokslo ir kultūros centras. Pagrindinės pramonės šakos: metalo apdirbimas, mašinų gamyba, poligrafija, chemija, naftos apdirbimas, maisto, lengvoji. Yra metropolitenas, jo muziejus. Universitetai (žymiausias – Kolumbijos universitetas), viešoji biblioteka. Muziejai: šiuolaikinio meno, Amerikos istorijos, indėnų, pirmykščio meno, žydų. Apie 80 teatrų. Žymiausia gatvė – Brodvėjus (Broadway). Bažnyčios: Šv. Jono katedra, Šv. Patriko katedra ir kt. Kitame Hadsono upės krante, priešais Niujorką (tačiau Naujojo Džersio valstijoje) yra garsioji „Laisvės statula“, kurią amerikiečiams XIX a. pabaigoje dedikavo prancūzai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Vietovė buvo apgyvendinta dar gerokai prieš europiečių atvykimą, čia gyveno manahatų ir kanarsių gentys. Pirmieji europiečiai, šioje vietoje pastatę miestą, buvo olandų kolonistai: jie įkūrė miestą 1626 m. ir pavadino Naujuoju Amsterdamu. 1664 metais anglų laivai užgrobė miestą ir pervadino New York (Naujuoju Jorku); galutinai miestas anglams atiteko 1674 m. 1785-1790 metais Niujorke buvo laikinoji JAV sostinė.
1876–1886 m. Niujorke pastatytas ir vienas iš visos Amerikos simbolių – Laisvės statula (Statue of Liberty). Tai buvo prancūzų dovana amerikiečiams JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. Jos aukštis – 93 metrai. Septyni spinduliuoja simbolizuoja pasaulio dalis: Europa, Azija, Afrika, Australija, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika ir Antarktida.
2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorkas buvo pagrindinis islamo teroristų taikinys – lėktuvais buvo pažeisti ir nugriauti du dangoraižiai (vadinamieji bokštai-dvyniai), kuriuose buvo pasaulinis prekybos centras (World Trade Center). Nelaimės metu žuvo 2603 žmonės ir 24 laikomi dingusiais. 2006 metų balandžio 27 diena vietoje nugriautų dangoraižių buvo pradėtas statyti Freedom Tower dangoraižis, kurio statybas planuojama užbaigti 2009 metais.
[taisyti] Rajonai
Niujorkas suskirstytas į penkis pagrindinius rajonus, kuriuos sudaro šimtai mikrorajonų. Jei visi rajonai būtų atskiri miestai, keturi iš jų (Bruklinas, Kvinsas, Manhetenas ir Bronksas) būtų tarp dešimties didžiausių JAV miestų.
- Bronksas (Bronx) (gyv. 1 364 566) - šiauriausias Niujorko rajonas. Rajone įsikūrusi New York Yankees komanda, bei Bronkso zoologijos sodas, kuris yra didžiausias metropoliteninis zoologijos sodas Jungtinėse Amerikos Valstijose, sode gyvena virš 6 000 įvairių gyvūnų, o plotas užima 107,2 hektarus. Bronkse taip pat susikūrė repo ir hiphopo kultūros.
- Bruklinas (Brooklyn) (gyv. 2 511 408) - labiausiai apgyvendintas miesto rajonas, buvęs nepriklausomu miestu iki 1898 metų. Brulinas yra žinomas savo kultūriniu ir etniniu įvairumu, nepriklausoma meno scena, rajono kaimynystėmis ir unikaliu architektūriniu palikimu.
- Manhetenas (Manhattan) (gyv. 1 606 275) - tankiausiai apgyvendintas miesto rajonas, kuriame stovi įžymiausi ir aukščiausi miesto dangoraižiai. Rajone įsikūrę pagrindiniai verslo ir finansų centrai, Centrinis parkas, Brodvėjus, bei Harlemas, kuris yra gerai žinomas kaip juodaodžių kultūros centras.
- Kvinsas (Queens) (gyv. 2 256 576) - geografiškai didžiausias miesto rajonas ir didžiausias etninę įvairovę turintis rajonas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Istoriškai rajonas buvo surinktas iš daugybės mažų miestelių ir kaimų. Šiandien dauguma kvinso gyventojų yra vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tai yra vienintelis didelis rajonas visoje šalyje, kuriame gyvenančių žmonių vidutinės pajamos siekia 52 000 JAV dolerių per metus.
- Steiteno sala (Staten Island) (gyv. 475,014) - rajonas yra tarsi miesto priemiestis, kuriame daugiausiai statomi nuosavi namai.
[taisyti] Aplinka
Niujorko aplinką veikia miesto dydis, tankis, gausi viešojo transporto infrastruktūra ir tai, kad miestas pastatytas prie Hudsono upės žiočių. Niujorko miestas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje aplinkos politikoje dėl savo dydžio ir įtakos.
Niujorko gyventojų tankumas turi aplinkai naudos ir pavojaus. Niujorkas duri didžiausią viešojo transporto sistemą Jungtinėse Valstijose kuri palengvina žmonėms keliavimą, tačiau ji teršia aplinką. Nors benzino suvartojimas mieste yra tokiame lygyje kokiame buvo šalies vidurkis XX amžiaus 3 dešimtmetyje, miestas yra atsakingas už 1% šalies šiltnamio dujų išmetimą į aplinką.
Niujorke statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, tokių kaip 7 pasaulio prekybos centro dangoraižis, kuris perdirba lietaus vandenį ir jį naudoja drėkinimui, bei turi kompiuterį kontroliuojantį šildymą ir apšvietimą.
[taisyti] Demografija
| Niujorko gyventojų skaičius pagal metus [1] |
|
|---|---|
| 1790 | 33,131 |
| 1850 | 696,490 |
| 1900 | 3,437,202 |
| 1920 | 5,620,048 |
| 1950 | 7,891,957 |
| 1960 | 7,781,984 |
| 1970 | 7,894,862 |
| 1980 | 7,071,639 |
| 1990 | 7,322,564 |
| 2000 | 8,008,278 |
| 2005 | 8,213,839 |
Niujorkas yra labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2005 metais mieste gyveno 8 213 839 žmonės (lyginant su 7,3 milijono, kurie gyveno 1990 metais). Mieste gyvena 40% visų valstijos gyventojų. Pastaruoju metu miestas patiria labai didelį gyventojų prieaugį. Manoma, kad 2030 metais mieste gyvens tarp 9,2 ir 9,5 milijonų žmonių.
Miesto gyventojų tankis yra 26 403 žmonės per kvadratinę mylę (10 194/km²), tai yra 10 000 žmonių daugiau nei antrame pagal gyventojų tankumą JAV mieste San Franciske.
Niujorko gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už antro pagal dydį JAV miesto Los Andželo. Į miestą nuo senų laikų atvykdavo daug imigrantų, todėl 2000 metais 36% miesto gyventojų buvo gimę svetur, iš visų Amerikos miestų tik Los Andžele ir Majamyje atvykelių skaičius yra didesnis. Šiai dienai augiausiai imigrantų atvyksta iš Dominikos respublikos, Kinijos, Jamaikos, Gajanos, Meksikos, Ekvadoro, Haičio, Trinidado ir Tobago, Kolumbijos ir Rusijos. Mieste yra didžiausios afroamerikiečių, italų, žydų ir airių etninės grupės. Mieste šnekama apie 170 skirtingų kalbų. Niujorke ir jo priemiesčiose yra didžiausia žydų bendruomenė už Izraelio ribų, nors žydų bendruomenė Tel Avivo mieste (bet ne priemiesčiuose) yra mažesnė nei Niujorke.
Vidutinės šeimos pajamos buvo 38 293 JAV dolerių. 2005 metais mieste gyveno 44% baltaodžių, 25,3% juodaodžių, 11,6% azijiečių, 0,4% indėnų, 17% kitos rasės, bei 1,6% gyventojų buvo dviejų arba daugiau rasių.
[taisyti] Valdžia
Miestas buvo suvienytas 1898 metais, nuo to laiko savivaldybė kontroliuoja miestą, bei jo priemiesčius. Niujorko valdžia yra labiau centralizuota nei daugelis kitų JAV miestų savivaldybių, ji yra atsakinga už švietimą, bibliotekas, saugumą, miesto pramogas, sanitarija, vandens aprūpinimą ir kitokias gerovės paslaugas. Meras ir tarybos nariai yra renkami keturių metų kadencijai. Miesto taryba sudaro 51 tarybos narys, kurių rajonai yra nustatyti pagal geografinę gyventojų ribą. Miesto meras ir tarybos nariai gali kandidatuoti daugiausiai du kartus. Šiuo metu miesto meras yra Michael Bloomberg, buvęs demokratas išrinktas kaip respublikonas 2001 ir perrinktas 2005 metais.
[taisyti] Nusikalstamumas
Organizuotas nusikalstamumas buvo ilgai asocijuojamas su Niujorko miestu. Nuo pat XIX amžiaus pradžios miestas buvo gerai žinomas dėl savo gaujų, bei kiek vėliau gangsterių. XX amžiaus 9-10 dešimtmečiuose mieste klestėjo verslas narkotikais, tačiau policija pradėjo imtis tokių priemonių kaip CompStat, sudaužytų langų taisymu, bei kitokių strategijų kurios padėjo mažinti nusikalstamumą. Tokių priemonių, bei tokių faktorių kaip demografijos pasikeitimas dėka mieste pavyko sumažinti nusikalstamumą 10 dešimtmečio pabaigoje, bei XXI amžiaus pradžioje. Nuo 1991 metų mieste pradėjo mažėti nusikalstamumas. Gyvenamieji rajonai kurie tuo metu buvo skaitomi pavojingais, nuo to laiko tapo daug saugesniais. Per paskutinius dvylika metų nusikalstamumas mieste sumažėjo 75%, o žmogžudysčių skaičius 2005 metais buvo žemiausias nuo 1963 metų, tais metais buvo įvykdytos 539 žmogžudystės, lyginant su 2262 kurios buvo įvykdytos 1990 metais. Pagal 2005 metų statistiką Niujorkas buvo saugiausias iš dešimties didžiausių JAV miestų.
[taisyti] Transportas
Viešasis transportas yra dominuojantis būdas keliavimui Niujorke. Maždaug vienas iš trijų viešąjį transportą naudojančių žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir du-trečdaliai žmonių naudojantys bėginį transportą gyvena Niujorke arba jo priemiesčiuose. Lyginant su kitais šalies miestais, kur 90% žmonių į savo darbovietes važiuoja automobiliais. Niujorkas yra vienintelis JAV miestas, kuriame daugiau nei puse šeimos ūkių neturi automobilių (Manhetene 75% gyventojų neturi automobilių, tuo tarpu visoje šalyje tokių žmonių yra tik 8%)
Niujorko metropolitenas yra didžiausia greitojo tranzito sistema pasaulyje, matuojant pagal bėgių ilgį 1 056 km (656 mylių). Ir ketvirta pasaulyje pagal vežamų žmonių skaičių (1,4 milijardai žmonių naudojosi Niujorko metro 2005 metais). Niujorko transporto sistema yra ekstensyvi ir sudėtinga. Sistema turi ilgiausią pakabinamą tiltą visoje Šiaurės Amerikoje, pirmą pasaulyje mechaniškai vėdinamą automobilių tunelį, daugiau kaip 12 000 geltonų taksi automobilių ir orinį tramvajų, kuris perkelia žmones iš Ruzvelto salos į Manheteną.
Niujorko autobusų parkas ir geležinkelių tinklas yra didžiausi Šiaurės Amerikoje. Geležinkelių tinklas, kuris jungia priemiesčius trijų valstijų regione prie miesto, turi daugiau kaip 250 stočių ir 20 linijų. Sistema susijungia su dviem užimčiausiomis geležinkelių stotimis Jungtinėse Valstijose.
Niujorko miesto oro uostai yra pagrindiniai vartai į JAV. 2005 metais visais trim Niujorko oro uostais naudojosi 100 milijonų žmonių, Niujorko oro erdvė yra užimčiausia visoje šalyje.
[taisyti] Broliški miestai
|
|
[taisyti] Nuorodos
Niujorkas • Los Andželas • Čikaga • Hiustonas • Finiksas • Filadelfija • San Antonijas • San Diegas • Dalasas • San Chosė • Detroitas • Džeksonvilis
Indianapolis • San Franciskas • Kolumbas • Ostinas • Memfis • Fortvortas • Baltimorė • Šarlotė • El Pasas • Bostonas • Sietlas • Vašingtonas • Milvokis
Denveris • Luizvilis • Las Vegas • Nešvilis • Oklahoma Sitis • Portlandas • Tuksonas • Albukerkas • Atlanta • Long Byčas • Fresnas • Sakramentas • Mesa
Naujasis Orleanas • Kanzas Sitis • Klyvlendas • Virdžinija Byčas • Omaha • Majamis • Oklandas • Tulsa • Honolulu • Mineapolis • Kolorado Springsas • Arlingtonas

