Seimo maršalka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Seimo maršalka (lenk. Marszałek sejmu) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo pirmininkas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui. Pagal rangą nuo 1564 m. buvo lygus Karūnos dvaro maršalkai.

Turinys

[taisyti] Pareigybės istorija

Nuo 1548 m. Seimo maršalką rinkdavo pasiuntinių visuma iki prasidedant seimui, vėliau trečią dieną nuo seimo pradžios, nuo 1678 m. pirmąją seimo sesijos dieną. Seimo maršalkomis paeiliui buvo renkami pasiuntiniai nuo Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos ir Lietuvos.

[taisyti] Rinkimai

Balsuojant maršalkos rinkimuose buvo prisilaikoma griežtos tvarkos. Pirmiausia balsuodavo provincijos, kuriai tame seime priklausė rinkti maršalką, pasiuntiniai. Rezultatą paskelbdavo ankstesniojo seimo maršalka, vadinamasis „senoji lazda“ ir įteikdavo maršalkos lazdą naujai išrinktąjam. Nuo 1669 m. išrinktasis maršalka prisiekdavo. 1768 m. seimo maršalkos priesaika buvo įteisinta seimo konstitutcijoje.

Naujasis seimo maršalka paskirdavo seimo sekretorių, kuris nuo 1764 m. taip pat turėjo prisiekti. Seimo sekretorius skelbdavo seimo sesijos darbotvarkę.

[taisyti] Įgaliojimai

Seimo maršalka buvo garbės pareigos, nes jis negalėjo dalyvauti diskusijose ir tik paskelbdavo išvadą. Nuo 1764 m. maršalkos pareigybę apibrėžė seimo reglamentas.

[taisyti] Abiejų Tautų Respublikos Seimo maršalkos

[taisyti] Kiti straipsniai

Kitomis kalbomis