Siurjekcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Siurjekcija (anksčiau plačiai naudotas terminas surjekcija) matematikoje reiškia atvaizdį (atvaizdavimo būdą) arba funkciją f, kuri kiekvienam Y aibės elementui priskiria bent vieną aibės X elementą taip, kad f(x) = y.
Reikia atkreipti dėmesį, kad siurjekcija nereikalauja vienareikšmiškumo (skirtingiems x gali būti priskirtas tas pat vienas y elementas, taipogi gali likti x elementų, kuriems nepriskiriamas joks y).
[taisyti] Pavyzdžiai
- Funkcija, teigiamųjų realiųjų skaičių aibėje, kiekvienam teigiamam r priskirianti realųjį skaičių r2 yra siurjekcija.
- Funkcija, atvaizduojanti realiųjų skaičių aibę į visų realiųjų skaičių aibę f: R → R apibrėžtą taip, kad f(x) = x² nėra siurjekcija, kadangi nėra tokio realiojo skaičiaus x, kuriam x2 = −1.

