Malaizija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Bornėjo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | malajų | ||||
| Sostinė | Kvala Lumpūras | ||||
| Didžiausias miestas | Kvala Lumpūras | ||||
| Valstybės vadovai | Mizan Zainal Abidin
Sultonas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
329 750 km² (64) 0,3% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
24 385 858 (46) 73,95 žm./km² (94) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 308,80 mlrd. $ (32) 12 700 $ (56) |
||||
| Valiuta | Ringitas | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +8 netaikoma |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1957 rugpjūčio 31 |
||||
| Valstybinis himnas | Malaizijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .my | ||||
| Šalies tel. kodas | 60 | ||||
Turinys |
[taisyti] Istorija
Malaizijos istorija iki nepriklausomybės: Malajų salyno istorija
Nepriklausomos Malaizijos istorija: Malaizijos istorija
Iki XIX a. Malaizijos istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija: čia kūrėsi ir klestėjo daug skirtingų valstybių. I tūkstantmetyje čia plito hinduistinė kultūra, atnešta indų pirklių ir misionierių. Jie naudojosi Malakos pusiasaliu kaip tarpine zona prekyboje su Kinija, todėl čia susiformavo Transmalakinės prekybos miestai-valstybės, tokie kaip Kedah, Langkasuka ir kt.
Malakos pusiasalis regioniškai labai artimai susijęs su Rytine Sumatra, kur gyvena ta pati malajų tauta. Apie VII a iš Sumatros Palembango miesto kilusi Šrividžaja dinastija ir politiškai suvienijo malajų gyvenamas sritis. Vėliau, XIV a. jos buvo suvienytos Madžapadhito imperijos, kilusios Javos saloje.
XV a. Malajų salyne pradėjo plisti islamas, kas sudarė prielaidas susiformuoti įvairiems islamiškiems sultonatams. Tuo metu Palembango princas Paramešvara įkurė Melakos miestą, priėmė islamą ir įkūrė Melakos sultonatas. Melaka nuo tada visą laiką buvo vienu svarbiausiu Malajų salyno ir civilizacijos miestų, – vartai į pasaulį.
XVI a. pasirodę portugalai paėmė Melaką ir tokiu būdu gavo praėjimą į visą salyną. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė olandai. Melakos sultonato įpėdiniu tapo Džiohoro sultonatas, kuris XVII a nusilpo. Dėl to teritorijoje hegemoniją įgijo Ačehas, dar vėliau čia įsigalėjo bugiai.
Olandams ir anglams vykdant kolonizaciją, Malakos pusiasalyje įsigalėjo anarchija. Susiformavo daug smulkių sultonatų, kurie dabar ir sudaro Malaizijos valstijų (negara) pagrindą.
XIX a britai intensyviai kolonizavo pusiasalio sultonatus, formuodami Britų Malają. 1909 m iš Siamo atkovojus tris seniau užimtus sultonatus ir 1914 m prijungus Džiohoro sultonatą, Vakarų Malaizijos teritorijos įgijo dabartinį pavidalą. Per XIX a britų įtakoje atsidūrė ir Rytų Malaizijos teritorijos Borneo saloje, atimtos iš Brunėjaus sultono. Tokiu būdu pilnai susiformavo dabartinės Malaizijos ribos, skiriančios ją nuo Indonezijos, kurios teritorijas nulėmė Nyderlandų kolonizuotos salyno teritorijos.
Po Antrojo pasaulinio karoiš buvusių Nyderlandų kolonijų gimė Indonezija, o iš Didžiosios Britanijos – Malaizija, Singapūras ir Brunėjus.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Malaizijos politinė sistema
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Malaizijos valstijos
Malaizija suskirstyta į 14 valstijų (negeri), kurių viena yra speciali – sudaryta iš 3 federalinių teritorijų (wilayah persekutuan).
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Malaizijos geografija
Malaizija apima vakarinę Malajos pusiasalio dalį taip pat Borneo salos šiaurinę dalį, kuri dalinama į dvi valstijas – Sabah ir Saravaką. Aukščiausias taškas – Kinabalu (4101 m) Borneo saloje.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Malaizijos ekonomika
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Malaizijos demografija
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Malaizijos kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Malaizijos ryšiai
- Malaizijos transportas
- Malaizijos karinės pajėgos
- Malaizijos tarptautiniai santykiai
- Malaizijos šventės
[taisyti] Nuorodos
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
| Tautų Sandrauga | |
|---|---|
| Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija | |


