Alšėniškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alšėniškiai, arba Alšėnų kunigaikščiai, XIII(?)-XVI a. LDK didikų giminė. Tėvonija – Alšėnai (dab. Baltarusija). Iki XIV a. pab. dauguma Alšėniškių tapo stačiatikiais. XVI a. viduryje Alšėniškių turtus paveldėjo Sapiegos.

Pagrindiniai atstovai:

  • Algimantas Alšėniškis (XIV a.);
  • Jonas Algimantaitis Alšėniškis, Alšėnų kunigaikštis, ištikimai rėmęs Vytautą. Vaikai:
    • Julijona, antroji Vytauto žmona;
    • Andrius, Jogailos ketvirtosios žmonos Sofijos tėvas;
    • Simonas, vienas svarbiausių veikėjų 1432 metais nuverčiant Švitrigailą nuo sosto;
    • Mykolas, Kijevo vietininkas, rėmęs Švitrigailą ir prie Maladečinos sumušęs Žygimanto Kęstutaičio kariuomenę, vėliau perėjo į Žygimanto pusę;
    • Aleksandras, Švitrigailos šalininkas, nuo 1405 išdavęs Vytautą tarnavo Maskvos didžiajam kunigaikščiui, iki 1408 valdė Pereslavlį;
  • Jurgis Olelkaitis, Simono sūnus, į Alšėnus 1440 sušaukęs Ponų tarybą, paskelbusią kunigaikščiu Kazimierą, kelių seimų dalyvis. Sūnūs:
    • Aleksandras Alšėniškis, bendradarbiavimo su Jogailaičiais šalininkas, Gardino, vėliau Lietuvos Brastos seniūnas, nuo 1493 Vilniaus kaštelionas, vienas įtakingiausių Ponų tarybos narių. Sūnūs:
      • Jonas (Jonušas), Slanimo seniūnas, Valkavisko vietininkas;
      • Jurgis, Kijevo vaivada;
      • Povilas Alšėniškis, Vilniaus vyskupas;
    • Simonas Alšėniškis, Lucko seniūnas;
  • Jonas (Jonušas) Alšėniškis, Jurgio sūnus, karvedys, Kijevo, Trakų vaivada.

[taisyti] Šaltiniai

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001- . ISBN 5-420-01486-6
LDK didikų giminės
Lietuvių kilmės Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai (Sluckiškiai) • Alšėniškiai •
Rusėnų kilmės Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Pacai • Iljiničiai • Višnioveckiai •
Kuršo didikai • Tyzenhauzai • Pliateriai
Kitomis kalbomis