Bobų vasara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bobų vasara - rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje kas keleri metai pasitaikantis orų atšilimas, susijęs su tuo metu į Lietuvą iš pietų atklystančiu anticiklonu. Oras sušyla iki +20°C, rytais gausi rasa arba šerkšnas. Tuo metu naktį dirva atšąla dar nedaug, o dieną dirva ir oras įšyla, bet ne per daugiausia.

Bobų vasaros reiškinys būdingas daugeliui šiaurinio pusrutulio šalių, kai nusistovi rudeninis anticiklonas. Bobų vasara paprastai būna po atšalimo, jos metu kartais sužydi vasarą paprastai žydintys augalai. Vienas būdingų bobų vasaros požymių - skraidantys voratinkliai.

Rusijoje bobų vasara (pagal Brokgauzo ir Efrono žodyną) - tais sausas giedras ruduo rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, kai ore skraido voratinkliai.

[taisyti] Pavadinimai

Bobų vasarą taip (bobų) vadina tik rytų slavai ir lietuviai. Šiaurės Amerikoje toks laikotarpis paprastai vadinamas indėnų vasara (Indian summer). Pirėnuose, Italijoje ir Prancūzijoje - šv. Martino vasara (it. Estate di San Martino, galis. Veraniño de San Martiño, portug. Verão de São Martinho), Bulgarijoje ir Serbijoje - čigonų vasara, Vokietijoje - senelių vasara, Čekijoje - voratinklių vasara.

Vienas aiškinimų, kodėl šis metas vadinamas bobų vasara - tai paskutinės metų dienos, kada senos moterys gali pasišildyti saulėkaitoje.

[taisyti] Laikas ir trukmė

Bobų vasaros ilgis būna įvairus kaip ir jos pradžia. Ji dažniausiai trunka 1-2 savaites, o prasideda nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios. Centrinėje Rusijoje bobų vasara prasideda apie rugsėjo 14 dieną. Kai kur Europoje ir Šiaurės Amerikoje ji prasideda vėliau, rugsėjo pabaigoje ar pirmoje spalio pusėje.