Mantua apgultis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mantua apgultis (1796 06 04-07 31, 1796 08 24- 1797 02 02) - vienos iš pagrindinių Italijoje tvirtovių apgultis, įvykusi Napoleono Italijos kampanijoje.

Mantua buvo gyvybiškai svarbus taškas abiems pusėm Šiaurės Italijos kampanijoj. Prancūzams pirmąsyk užgulus miestą, už jo sienų austrai turėjo 9000 karių ir 500 patrankų. Viena siuntė savo paramą ir neišvengiamas generolo Dagobert Wurmser atvykimas privertė Napoleoną nutraukti operaciją, sunaiko savo artileriją ir keliavo susidurti su pastiprinimu. Vėliau sekę du austrų pralaimėjimai ties Lonato ir Castiglione leido Mantua pasistiprinti 6000 kariais. Napoleonas vėl žygiavo Mantua link, tačiau Wurmser vėl pasirodė ties prancūzais. Prancūzai vėl sumušė austrus ties Kalijanu (Caliano) ir Basanu (Bassano) ir privertė Wurmser pasitraukti į Mantua. Daugiau karių mieste tik smarkiau mažino maisto atsargas tvirtovėje, todėl Wurmser bandė prasiveržti, bet buvo priverstas grįžti į miestą, prarasdamas 4000 karių. Dar vienas austrų pastiprinimas buvo sumuštas ties Caldiero, Arcola ir Rivoli, todėl 1797 02 02 Wurmser buvo priverstas pasiduoti. Per Mantua apgultį žuvo 18000 austrų bei 7000 prancūzų. Panaikinęs tvirtovės pavojų savo ryšiams Napoleonas dabar galėjo susitelkti kampanijai į Austriją.